TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Pirmadienis, sausio 23 d., 2012 m.
Svarstoma vieną rinkimų apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Lietuva 7p.
Nr. 18 (1217)
Miškų savininkus į neviltį varo baltarusiškų skiedrų importas. Ekonomika 9p.
diena.lt
Privatiems kreditoriams atstovaujantis Ch. Dallara iš Atėnų išvyko be susitarimo dėl skolų nurašymo. Pasaulis 10p.
Pigios šilumos kaina
1 Lt
Dabar daugybė žydų, taip pat atvykstančių ir iš Izraelio, nebesilaiko košerinio maisto tradicijų. Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas, rašyto jas Markas Zingeris
4p.
Miestas
2, 3p.
Sniego ilgesys išginė į gamtą Žiemos pramogų mėgėjai šį savait galį į dangų siuntė padėkos maldas ir tars i ats ilyg ind am i už gamtos siųstą sniegą su rogėm is, slidėm is, snieglentėmis plūdo ant kaln iukų, į mišk us. „Snaigės“ žyg io organ izato riai pasakojo, kad Pasaul inę sniego dieną Aukštag ir io miške minėjo re kord in is slid in inkų skaičius.
Miestas Įtarimai: Vilniaus gyventojams ir tarybos opozicijai kyla klausimų, ko biokuro katilinę norinčios statyti „Dalkios“ atstovas Jeanas Sacreste’as (kairėje)
tikisi mainais iš sostinės mero A.Zuoko.
Prancūzijos koncerno „Dalkia“ užmojai Vilniuje pastatyti 0,5 mlrd. litų vertės bio kuro katilinę kelia klausimą – tai yra šilu mos piginimas vilniečiams ar tik šansas privačiam monopolininkui dešimtme čiams įsitvirtinti sostinės šilumos ūkyje.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
„Dalkia“ leidžia šaknis?
Kol daugiau kaip metus sostinės savivaldybės ir ne tik jos politikai diskutuoja dėl galimybių peržiūrė ti Prancūzijos koncerno „Dalkia“ Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį, lieja priekaištus Vilniaus savivaldybei dėl pernelyg didelių šilumos sąskaitų miestiečiams,
Gedimino Bartuškos nuotr.
meras Artūras Zuokas pranešė džiugią naujieną – minėtas kon cernas pasiryžęs investuoti 500 mln. litų į biokuro katilinę ir taip išgelbėti Lietuvos sostinę bei jos gyventojus. Regis, reiktų tik ploti katučių dėl tokios įspūdingos investicijos į Vil niaus šilumos ūkį. Tačiau bent sos tinės tarybos opozicija neskuba džiūgauti ir žeria klausi mus vieną po kito.
2
5p.
Nugalėtojams – R.Berankio raketė
2
PirmADIENIS, sausio 23, 2012
miestas
15p.
Šiandien prasideda kinų Naujieji metai.
Pigios šilum „Sunku patikėti, kad 1 „Dalkia“ atsitiktinai su galvojo investuoti būtent Vilniuje.
Juolab kad šilumos ūkio nuomos sutartis gana greitai baigsis. Vers las yra verslas, bet svarbu, kad nau dą gautų gyventojai“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė buvęs sos tinės meras Raimundas Alekna. Opozicijos atstovai svarsto, kad „Dalkios“ investicijos leistų įsitvir tinti sostinės šilumos ūkyje ilgiau negu iki 2017 m., kai baigsis Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis. Jei tikėtume viešais pranešimais, „Dalkia“ už 500 mln. litų žada vil niečiams pastatyti biokuro kati linę, kuri neva 20 proc. atpigins ši lumą ir galės apšildyti net 60 proc. miesto. Tačiau prieš metus būta ir kitų savivaldybės viešų pareiškimų dėl specialių tyrimų, kaip pagerinti šilumos ūkio padėtį, dėl tarptauti nių investuotojų konkursų. Kol kas tai tik ir liko pareiškimais. Pasirinkimas: nors keltuvo paslaugos kaina vos vienas litas, nemažai žmonių į kalną kopė savarankiškai.
Savaitgalį Liepkalnį apgulė žiemos pramogų mėgėjai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Šimtai didelių ir mažų vilniečių savaitgalį skubėjo ant Laimio kal no į pradedantiesiems skirtą tra są. Žmonių būta tiek daug, kad kai kuriems nuomos punktuose pri trūko slidžių.
Tai pirmas savaitgalis šią žiemą, kai vilniečiams ir sostinės svečiams pa sitaikė proga pasinerti į tikrų žie
mos pramogų sūkurį. Lengvas šal tukas, natūralus ir sniego patrankų pagamintas sniegas Liepkalny je abejingų nepaliko. Į kalną kopė ar keltuvu kilo margaspalvė slidi ninkų ir snieglentininkų minia. Ne ką mažiau žmonių leidosi žemyn. Dienraščio kalbintas vilnietis pasakojo, kad ant kalno su šeima praleido visą savaitgalį. Pasak vy riškio, čia taip pat atėjo nemažai jo draugų ir pažįstamų. Jis džiaugėsi žmonių gausa, bet užsiminė, kad
Pasirengimas: nors, palyginti su ankstesniais metais, žiemos pra
mogų gerbėjų ant Liepkalnio nebuvo daugiausia, slidžių visiems neužteko. Gedimino Bartuškos nuotr.
yra buvę dienų, kai ant Liepkal nio žiemos pramogų mėgėjų buvo dar daugiau. „Šis savaitgalis iš tie sų pirmas, kai yra normalus snie gas ir šaltis, kad tas sniegas išsi laikytų. Tačiau daugeliui žmonių nusibodo laukti ir jie išvažiavo slidinėti kitur, į užsienį. Tie kurie neišvažiavo, pavyzdžiui, aš, sniegą pamatę iškart ant kalno nuskubė jo“, – šypsodamasis pasakojo Ričardu prisistatęs pašnekovas. Su dviem vaikais ant kalno at ėjusi Alina pripažino, kad šiek tiek nusivylė inventoriaus nuo mos punkto teikiamomis paslau gomis. Apie 11 val. kalno papėdėje prisistačiusiai slidininkei slidžių išsinuomoti nepavyko. „Vos valanda praėjo nuo punk to atidarymo, o slidžių jau nėra. Mums pasiūlė snieglentes. Niekada nebuvome išbandę jų, bet kadangi važiavome iš toli, grįžti nenorėjo me, tad pasiėmėme snieglentes. Štai keturias valandas ir mokė mės“, – atviravo pašnekovė. Kalno papėdėje įsikūręs slidinė jimo inventoriaus nuomos punk tas taip pat buvo sausakimšas. Du darbuotojai nuolat plušo. Vyriškiai su žurnalistais bendrauti nebu vo linkę. „Tikrai daug darbo, šie met tai pirmas kartas, tad atleiski te, kalboms laiko nėra“, – šnekėjo vienas darbuotojų. Nuomos punk te stoviniuojantys žmonės papa sakojo, kad snieglentės ar slidžių poros nuoma valandai kainuo ja 20 litų, o kiekviena kita valan da – 5 litus. „Vaikiškas inventorius pigesnis. Slidės vaikams – 13 litų už valandą. Tik nežinome, ar be gausime jų“, – skėsčiojo rankomis eilėje stoviniuojanti moteris. Turintiems savo slides čiuož ti nuo kalno galima nemokamai. Keltuvo paslaugos kaina, pasak lankytojų, – vienas litas. Tačiau nemažai žmonių į kalną kopė sa varankiškai.
Raimundas Alekna:
Būtų itin naivu tikė tis, kad tokia bendrovė kaip „Dalkia“ imtų ir padarytų paslaugą Vilniui. Pietų už dyką nebūna
Dar prieš metus, miestą valdant tuomečiam merui konservatoriui Viliui Navickui, „Dalkia“ siūlėsi investuoti į biokuro katilinę, tačiau mainais reikalavo pratęsti mies to šilumos tinklų nuomos sutartį, kuri baigsis 2017 m., iki 2037-ųjų. Būtent tada ir buvo kalbama apie tai, kad reiktų skelbti investuoto jo konkursą. Į valdžią grįžus A.Zuokui, „Dal kia“, regis, pamiršo savo sąlygas ir, kaip teigia, rizikuotų ir investuotų be jokių miesto valdžios įsiparei gojimų. Tačiau R.Alekna netiki nei A.Zuoko, nei „Dalkios“ atsto vo kalbomis apie labdaringą veiklą. Jo nuomone, jokia verslo bendrovė nesiimtų rizikos investuoti 500 mln. litų, jei nesitikėtų vėliau už dirbti dar daugiau. „Būtų itin naivu tikėtis, kad to kia bendrovė kaip „Dalkia“, ne turėdama jokių garantijų dėl atei ties, imtų ir padarytų paslaugą Vilniui. Vienaip ar kitaip, kai at eis tie 2017 m. ir jei bus skelbia mas naujas konkursas išnuomoti Vilniaus šilumos ūkį, ši pastatyta biokuro katilinė tikriausiai suvai dintų lemiamą vaidmenį „Dalkios“ naudai“, – mano R.Alekna. Jei pašnekovo svarstymai pasi tvirtintų ir „Dalkia“ laimėtų šilu
Pasirinkimas: investicijų pritraukim
trūksta informacijos ir viešo konkur
mos tinklų nuomos konkursą, dar mažiausiai 15 metų įmonė miestą šildytų ir biokuru, ir dujomis. „Bendrovei už savo pinigus pasi statyti katilinę niekas uždrausti ne gali. Ir gerai, kad judesys yra, tai pa tvirtino ir premjeras. Tik tiek, kad vėliau miestas pirks tos katilinės pa slaugas. Čia ir bus esminis klausimas – už kiek?“ – svarstė R.Alekna. Investuotojams Vilniaus mies to savivaldybė iškėlė vos dvi sąly gas. Pirma – statant biokuro ka tilinę bus privaloma laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatymų sąlygų ir pirkimus vykdyti per Centrinę per kančiąją organizaciją. Antra sąlyga – biokuras turės būti perkamas iš ku ro biržos, kurią, tikimasi, Energeti kos ministerija įkurs Lietuvoje.
„Dalkia“ pasitikėjimo nekelia Past ar uoj u met u premj er as And „Nes iimu vert int i, nes než inome rius Kubil ius ir A.Zuok as vieš oj oj e konkretesn ių dalykų, bet taip, kaip erdvėj e vien as kit am laidė kalt in i ir kitose Lietuvos sav ivaldybėse, la mus nes ugeb ant sus it vark yt i su ši bai gerai, kad ir Vilniuje pradedama suvokt i, jog Viln iaus sav ivaldybė ir lumos ūkiu. jos šilumos tinklai yra, visų pirma, A.Kubil ius neišpeikė planų mieste Viln iaus reikalas. Nor iu pasveik in pastat yt i biok uro kat il inę, tačiau ir ti, kad atsiranda naujų iniciatyvų, o džiaugsmo itin didelio neparodė. ne vien tik ieškoma, kas kaltas – ar
3
PirmADIENIS, sausio 23, 2012
mos kaina
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Renka parašus Viln iaus miest o sav iv ald ybės opoz ic inė Tėvynės są jung osLiet uvos krikšč ion ių demokratų frakcija praėjusią savaitę tar yboje pradėjo rinkt i paraš us, norėdama skubiai suš aukt i specialų tar yb os pos ėdį, kur iame būtų svarstoma, kaip apg int i viln ieč ius nuo „plėši kiškų šilumos kainų ir siek iam a miesto vadovų ats akomybės dėl sus idar ius ios sit uac ijos“. „Matom e, kad skand al ing a sit ua cij a dėl dirbt in ai išpūstų šilumos kainų Viln iuj e nej ud a iš mirt ies taško. Mer as nieko ned ar o, tik vykd o abs urd išk as viešų jų ry šių akc ij as, nek reipd am as dėme sio į vis uomenės pas ipikt in imą ir Prez identės išs ak ytą krit išką po zic iją sav iv aldybės vadov yb ei ir pač iam mer ui. Reik ia skub iai ieškot i sprend imų, kaip apg int i viln ieč ius nuo „abon ent in ių“ ši lum os kainų. Posėd is reik al in gas, kad būtų gal im a sud ėliot i vis us arg um ent us, nuod ugn iai įvert int i sit uac iją ir priimt i rei kiamus sprend imus“, – teigė Vil niaus miest o sav iv ald ybės TSLKD frakc ij os sen iū nas Vid as Urb on a vič ius (nuotr.). Tarybos posėdžiui suš aukt i reik ia 17 tar yb os nar ių pa rašų. Tad sunk iai tikėt in a, jog 14 pol it ikų vie n i j a n č i a i op oz ic ij a i pav yks tai padar yt i.
čiau šis argumentas visiškai bever tis prieš monopolį, kuriam nereikia jokios konkurencijos“, – dienraš čiui kalbėjo verslininkas. Pirštus su biokuro katilinių sta tybomis nusvilę yra ir daugiau verslininkų. Įmonių grupės „Arvi“ vadovai taip pat ne kartą yra mi nėję, kad dujas galėtų pakeisti bio kuru, tačiau dėl nepanaudotų dujų mas į Vilnių būtų sveikintinas dalykas, tačiau, kalbant apie „Dalkios“ užmojus, atsargų bendrovei gresia milžiniš rso. Gedimino Bartuškos nuotr. kos baudos. Biokuro katilinę pasistatė ir „Vil Vietos verslas nereikalingas Bendra šio projekto vertė sie niaus degtinė“, tačiau valdžios pa Vietos verslininkai ironizuoja, kad kė apie 19 mln. litų, maždaug pusę žadai, kad energiją iš jos fiksuotu prancūzų investuotojų planai su šios sumos sudarė ES struktūrinių tarifu supirks įmonė „Lesto“, ne tinkami išskėstomis rankomis, o fondų lėšos ir valstybės parama, buvo tesėti – fiksuoto tarifo stai vietos verslininkų pastangos – ne įmonė turėjo ir Seimo bei Vyriau ga neliko. reikalingos. sybės palaikymą. Prieš metus 18 MW galios bio Tačiau „Vilniaus energija“ net ir Geriau valdžioje nebūtų A.Zuoko kuro katilinę pasistačiusi bend tokio smulkaus konkurento netru Parlamentaras ir buvęs Vilniaus ta rovė „Grigiškės“ ėmėsi gaminti ši ko atsikratyti. Katilinės pajėgumas rybos narys konservatorius Kęstu lumą ir ja aprūpinti visą Grigiškių šiandien neišnaudojamas, o šilu tis Masiulis dienraščiui sakė tei giamai vertinantis judesį biokuro miestelį. Grigiškių gyventojams mos trasa stovi nenaudojama. tiekiamą šilumą iš bendrovės pir Nemalonios patirties šildymo katilinės statybų procese, tačiau ko „Vilniaus energija“. versle turėjusios įmonės vado išreiškė viltį, kad pasibaigus šilu Modernią katilinę pasistačiusi vas Gintautas Pangonis šiandien mos tinklų nuomos sutarčiai sos bendrovė galėtų ir šiandien šildyti jau netiki miesto valdžios kalbo tinės valdžioje šeimininkaus ne Grigiškių gyvenvietę, bet netikė mis apie norą vilniečiams atpigin A.Zuokas ir jo komanda. „Prokurorai turėtų sekti situaciją, tai be jokio įtikinamo paaiškinimo ti šilumą. buvo atjungta nuo maždaug 700 „Mes šilumą Grigiškėms tiekėme jei būtų bandoma sutartį pratęsti m ilgio šilumos trasos, kuria tiekė 5 proc. pigiau, nei tai daro dujomis kaip nors antiįstatymiškai. Sutin šilumą. šildanti „Vilniaus energija“. Ta ku, kad katilinės reikia, visada ma niau, kad žingsnius jos statybose turi žengti dabartinis investuotojas. Svarbu tik užkirsti kelią bet kokiems savivaldybės vadovų ir „Dalkios“ premj eras, ar energet ikos min ist dybei nesugebant susitvarkyti su pa susitarimams, kurie vėliau būtų ne ras, ar, kaip dabar paaiškėjo, ir Pre slaugos teikėjais. sąžiningi skelbiant viešą konkursą“, zidentė. Ar tie planai realūs ir racio „Matome piktnaudž iav imą Viln iuje – svarstė K.Masiulis. nalūs, turėtų pasak yt i ekspertai“, – monopol ine padėtimi, „Icor“ grupės Parlamentaras viliasi, kad orga kalbėjo premjeras. interesus, kurie atvirai dominuoja ir nizuojant naują šilumos ūkio nuo Lietuvos Prez identė Dal ia Grybaus demonstruoja nepagarbą savo pilie mos konkursą dabartinė valdžia kaitė visai nesen iai „Viln iaus ener čiams, pol it izav imą, ir matome oli savivaldybėje nesudarys daugu gijai“ žėrė kalt in imus piktnaudž iau garchin ius pož ym ius“, – sakė D.Gry mos ir pareigūnai turės visas sąly jant monopoline padėtimi, o savival bauskaitė. gas įdėmiai sekti sandorių eigą.
Tikslas: „Snaigės“ žygyje svarbiausia dalyviams pabūti gamtoje.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Sniego ilgesys atginė į mišką Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Bem až 1,5 tūkst. dal yv ių su traukė Saulėtekio Aukštagirio miške vykęs slidinėjimo žygis. Jau trečią dešimtį metų iš eilės vykstantis renginys šį kartą bu vo skirtas Pasaulinei sniego die nai paminėti.
Šimtai žmonių su slidėmis atvy ko į Saulėtekio pakraštyje esan čią Plytinės gatvę pasiryžę įveikti miške nužymėtas trasas. Kiekvie nas galėjo pasirinkti sau tinkamą ruožą: 4, 8, 12 ar 16 km ilgio. Įvei kusių trasą laukė karšta arbata ir simbolinės dovanėlės. „Šiemet sulaukėme tikrai re kordinio dalyvio skaičius. Dar visų nesame suskaičiavę, bet jau yra 1300. Žmonės vis lenda ir lenda iš miško. Ir arbatos vi siems pritrūkome, ir medaliukų, bet vis vien džiaugiamės, kad piliečiai tokie aktyvūs. Manau, žmonės sniego buvo išsiilgę, ir tai buvo viena iš paskatų taip gausiai susirinkti“, – „Vilniaus dienai“ teigė Vilniaus keliautojų
klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius. Tie, kurie į renginį atvyko be slidžių, organizatorių buvo ap rūpinti šiaurietiškojo ėjimo lazdo mis. Iš viso buvo išdalyta 40 po rų lazdų. Ši tradicija gyvuoja jau antrus metus. „Pernai šiaurietiš kojo ėjimo lazdas pristatėme pir mą kartą, o šiemet jos jau masinis reiškinys“, – kalbėjo vyriškis. Be paties žygio, susirinkusių laukė įvairios pramogos, linksmi žaidimai. Vyko šeimų varžybos, per kurias taip pat buvo apdova noti mažiausi dalyviai. Vyriau siam renginio dalyviui buvo 83 metai, o jauniausiam – vos ketve ri. Abu slidininkai ryžtingai įveikė 4 kilometrų trasą. „Mūsų tikslas – ne rungtynės, o padaryti taip, kad žmonės kuo ilgiau pabūtų gryna me ore. Tad pirmųjų vietų čia nė ra, o dovanėles, kad ir nedideles, gaus visi“, – besibaigiant rengi niui tvirtino A.Jucevičius. Ateinantį sekmadienį sostinės Keliautojų klubas kviečia visus atvykti į žygį, kuris prasidės prie Verkių rūmų. Registracija į jį vyks nuo 11 val.
Deficitas: slidininkų buvo tiek daug, kad arbatos visiems neužteko.
Patriarchas: A.Jucevičius (dešinėje) „Snaigės“ žygius organizuoja
ne vieną dešimtį metų.
4
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
miestas
Šiaurės Jeruzalėje žydai gali likti alkani Šiaurės Jeruzale vadinamas Vilnius, pa sirodo, ne toks jau ir svetingas vietos žy dams ar iš Izraelio atkeliavusiems sve čiams – košerinio maisto čia ir su žibu riu vargiai rasi. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Restoranai neišsilaikė
Nors žydų bendruomenė sostinė je gana didelė, tradicijų besilaikan tys tautinių mažumų atstovai ga li nuvargti beieškodami košerinio maisto. O sostinės restoranų vado vai svečių iš šventosios žemės taip pat nelaukia ištiesę rankų. Nors Raugyklos gatvėje prieš ke lerius metus įsikūrusio žydų mais to restorano „Kineret“ kontaktai internete dar skelbiami, maitini mo įstaigos durys svečiams užver tos jau pusmetį. Asmuo susisiekti Tatjana Šaranda internete pa skelbtu telefonu dar atsiliepia, ta čiau leistis į kalbas apie restorano likimą nenori. „Tiesiog neišgyve nome. Kiek žinau, daugiau žydiš kų restoranų sostinėje ir nėra“, – tepasakė pašnekovė. Lietuvos viešbučių ir restora nų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat patvirtino, kad kažin, ar žydiškų pietų Vil niuje pavyks užsisakyti restorane. „Manyčiau, kad žydiškų restora nų nebelikę. Buvo vienas Pamėn kalnio gatvėje, taip pat Raugyklos gatvėje. Tikriausiai nebuvo porei kio jiems, todėl ir buvo uždaryti“, – svarstė E.Šiškauskienė. Nors restoranai košerinio maisto nesiūlo, pašnekovė vis dėlto pra
sitarė, kad norinčių išbandyti žy dų virtuvę atsiranda. „Būna, kad į Lietuvą atvažiuoja grupės ir domisi košeriniu maistu. Kaip tik dėl to po poros mėnesių žadame rengti dės tytojų, kurie moko gaminti košeri nį maistą, mokymus. Kai atvyksta turistų ar rengiamos konferencijos, būtina virėjams žinoti, kas yra ko šerinis maistas ir kaip jį gaminti“, – aiškino asociacijos prezidentė. E.Šiškauskienės žiniomis, sos tinėje esantys restoranai nega li pasiūlyti ir musulmonams skir tų halal patiekalų. „Tiesiog nėra poreikio, – teigė pašnekovė – res toranų pasiūlą diktuoja rinka. Jei staiga atsirastų daug turistų iš Iz raelio, būtų atidaryta ir žydiško maisto restoranų. Kai atsiranda poreikis, atsiranda ir poreikio pa tenkinimas.“ „Vilniaus dienos“ žurnalistai nu sprendė kreiptis į keletą sostinės restoranų ir išsiaiškinti, ar jiems pa vyktų suorganizuoti verslo pietus su košeriniu maistu iš Izraelio atvyku sių svečių delegacijai. Deja, telefo no ragelyje dažniausiai buvo girdi mi tokie atsakymai: „Ne. Neturime galimybių. Niekada tokių pietų ne turėjome ir neapsiimsime“, „Koše rinio maisto virtuvės neturime. Vi rėjas tam netinka. Esame susidūrę su šia problema, bet padėti negali me“, „Visiškai jokių galimybių. Čia net kalbos negali būti. Ten kitokie
Košerinis maistas Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – kašrutas – taisyklių rinkinys, reglamentuojantis tinkamą žydų maitinimąsi. Žodis „kašer“ reiškia „tinkamas“, „tikras“.
Draudžiama kartu maišyti, gaminti, tiekti į stalą, valgyti tuo pačiu metu pieno ir mėsos produktus. Netgi indai turi būti atskiri šiems produktams ruošti.
Pagal kašrutą galima valgyti tik galvijų bei žvėrių, kurie turi skeltas kanopas ir atrajoja, mėsą. Tokių gyvūnų skerdimas turi vykti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant gyvūnams skausmo.
Remiantis žydų mitybos taisyklėmis, draudžiama valgyti kiaukutinius vėžiagyvius (krevetes, krabus, dvigeldžius moliuskus, omarus ir kt.). Leidžiama vartoti maistui pelekines, su žvynais žuvis (tuną, lašišą, silkę ir kt.).
Košeriniu maistu taip pat laikoma žąsiena, antiena, vištiena bei kalakutiena. Nekošeriniai paukščiai – tai ereliai, pelėdos, gulbės, pelikanai, grifai, gandrai. Pagal kašrutą pieno produktai turi būti gaunami iš košerinių gyvūnų.
Košeriniam maistui taip pat priklauso grūdai, daržovės bei vaisiai. Leidžiama vartoti tik pagal tam tikras taisykles pagamintą vyną. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.
Nebėra: vienintelis „Kineret“ restoranas, galėjęs vaišinti košeriniu maistu, dėl klientų stokos neišsilaikė. Gedimino Bartuškos nuotr.
reikalavimai“. Pradžiugino tik vieno prabangaus restorano vadybinin kas: „Nėra nieko neįmanoma. Šiaip to pas mus kiekvieną dieną nerasi te, bet detalizuojant poreikius būtų galima viską padaryti. Esame turėję keletą tokių pietų, bet tai nebus pi gus dalykas, nes reikalauja specia laus pasiruošimo.“
Evalda Šiškauskienė:
Restoranų pasiūlą diktuoja rinka. Jei staiga atsirastų daug turistų iš Izrae lio, būtų atidaryta ir žydiško maisto restoranų.
Namie irgi vargiai pasigaminsi
Lietuvos žydų bendruomenės at stovai teigia, kad sostinėje yra tau tinės mažumos atstovų, kurie ga minasi maistą patys, o svečiai jo atsiveža. Net didžiuosiuose Lietu vos prekybos centruose sunku įsi gyti košerinio maisto produktų, iš kurių būtų galima pasigaminti tik rus religinius pietus. „Rimi“ prekybos centrų viešųjų ryšių vadovė Raminta StanaitytėČesnulienė teigė, kad šiuo metu šio tinklo parduotuvėse nei košerinio, nei halal maisto įsigyti nepavyktų. „Tačiau neatmetame galimybės jį turėti savo prekybos centruose“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak „Rimi“ atstovės spaudai, siūlomų prekių asortimentas priklauso nuo pirkė jų poreikio ir pageidavimų, pagal juos ir formuojami prekių pasiūly mai. „Kol kas tokio poreikio nejau čiame, tačiau kalbamės su įvairiais tiekėjais dėl tokios galimybės atei tyje“, – pasakojo „Rimi“ atstovė.
„Maximos“ parduotuvėse koše rinio maisto aptikti galima. „Di džiausiose mūsų tinklo parduo tuvėse yra specialūs stelažai, kur galima rasti maisto produktų, ku rie sertifikuoti kaip košeriniai“, – pasakojo prekybos tinklo at stovė spaudai Olga Malaškevi čienė. Pasak jos, šio prekės ženk lo parduotuvėse galima rasti apie 60 košerinių produktų. Didžiau sio populiarumo sulaukia macai – žydiškas paplotėlis iš miltų ir van dens, pakeičiantis tradicinę duoną. „Halal maistu neprekiaujame, nes kol kas tokio poreikio nebuvo“, – musulmonams skirto maisto pro dukcijos nebuvimą aiškino O.Ma laškevičienė. „Iki“ prekybos centrų atsto vas spaudai Valdas Lopeta teigė, kad jų parduotuvėse įsigyti gali ma tik macų, ir tai tik didžiosio se „Iki“ parduotuvėse. „Jų parda vimas nedidelis ir poreikio didinti košerinių produktų asortimentą kol kas nėra“, – teigė pašnekovas. „Norfos“ prekybos centrų atstovas Darius Ryliškis pasakojo, kad prieš porą metų prekybos tinklas gami no košerinius produktus (miltus, pieno produktus), tačiau ekono miškai tokia veikla neapsimokėjo, todėl buvo nutraukta. „Atsiranda klausiančių, tačiau masiškai ne reikalaujama“, – košerinio maisto produkcijos nebuvimą „Norfos“ parduotuvėse aiškino pašnekovas. Neužpildyta turizmo niša
Vilniaus turizmo ir informacijos centro darbuotoja Danguolė Ka marauskaitė pripažino, kad kar tais turistai teiraujasi apie gali mybes Vilniuje įsigyti košerinio maisto. „Tačiau nedažnai. Netu rime daug žydų turistų. „Kineret“ restoranas buvo vienintelė vieta, kur buvo siūloma košerinių pa tiekalų. Daugiau neteko girdėti“, – kalbėjo turizmo centro atstovė. Pasak D.Kamarauskaitės, susidū rus su turistais, klausiančiais apie košerinį maistą, jie nukreipiami į prekybos centrą. „Deja, tenka su tikti, kad ši niša nėra užpildyta“, – pripažino pašnekovė. Užsienio reikalų ministerijos Vi suomenės informavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas teigė, kad ministerija nesusiduria su proble ma dėl košerinio maisto trūkumo Vilniuje. „Kai į Lietuvą atvyksta
Santūrumas: rašytojas M.Zinge
ris atvirai sako nematąs bėdos, kad Vilniuje sunku rasti košerinio maisto. Tačiau užsimena, jog ki tos Europos šalių sostinės šiuo požiūriu žydams svetingesnės. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
aukšto rango svečių, kuriems rei kia košerinio maisto, jie kartu atsi veža savo virėjus“, – paaiškino mi nisterijos atstovas. Žydų tautybės rašytojas Markas Zingeris, vadovaujantis Vilniaus Gaono žydų muziejui, taip pat ne mato didelės problemos, kad sos tinėje košerinio maisto produktų reikia ieškoti su žiburiu. „Nesu ti kintis, tad mano poreikių šis fak tas nediskriminuoja. Be to, dabar daugybė žydų, taip pat atvykstan čių iš Izraelio, nebesilaiko košeri nio maisto tradicijų“, – pasakojo vyras. Tačiau M.Zingeris pripa žino, kad kitos Europos šalių sos tinės žydams daug svetingesnės. „Esu ir mūsų parduotuvėse matęs žydiško maisto, jis gali būti ir ko šerinis, ir ne. Kažkada esu aptikęs anglišką košerinę degtinę su Man česterio rabinato atspaudu“, – pa stebėjimais dalijosi M.Zingeris.
5
pirmADIENIS, SAUSIO 23, 2012
MIESTAS
Turnyro nugalėtojams – R.Berankio raketė Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Šeštadienį sostinėje vyko BMW VIP teniso turnyras. Visą dieną keturios komandos rungėsi dėl ge riausios vardo, o vakare visų ren ginio dalyvių laukė organizatorių paruoštos staigmenos.
Teniso turnyras nuo pat pradžių buvo susietas su pagrindiniu to va karo svečiu – nauju trečios serijos BMW automobiliu, kurio pasaulinė premjera numatyta vasario 11 d. 64 dvejetų turnyre dalyvaujan tys tenisininkai buvo suskirsty ti į keturias komandas. Kiekvieno je komandoje dalyvavo aštuonios žaidėjų poros. Trijų komandų pava dinimai atspindėjo naujai pristatomo BMW modelio linijas. Tai „Luxury“, „Sport“ ir „Modern“. Ketvirtoji ko manda „Power“ tiesiogiai su nau juoju modeliu siejama nebuvo. Kiekviena pora per turnyrą turė jo sužaisti tris kartus. Tenisininkų poros buvo suskirstytos pagal pa jėgumą. Pirmoje kiekvienos ko mandos poroje žaidė stipriausi, antroje – silpnesni ir taip toliau. Vienas turnyro dalyvių verslinin kas Nerijus Dagilis teigė, kad griež tų turnyro reikalavimų nėra ir kiek
vienas žaidėjas pasirenka sau lygų varžovą. „Dalis žmonių patys pa sirinko sau porą, kai kuriems buvo pasiūlyta. Tai nėra tokios varžybos, kad žūtbūt reikia laimėti. Žmonės atėjo sveikai pasportuoti, išbandyti savo jėgų“, – dėstė verslininkas.
Visi 16 komandos narių pritariant or ganizatoriams nu sprendė, kad raketė su visų nugalėtojų vardais ir pavardėmis liks kaboti arenoje. Vienas turnyro organizatorių „Modus group“ rinkodaros vado vas Vytis Venslauskas taip pat pa sidžiaugė, kad organizatoriams pa vyko atrasti naują turnyro formatą. „Tai pirmas BMW remiamas teni so turnyras Lietuvoje. Mes kon sultavomės su „Teniso pasauliu“ ir nusprendėme turnyrą rengti ne piramidės, o būtent tokiu princi pu, kaip jūs matote. Šitaip visi var žovai yra daugmaž lygiaverčiai, ir reginys tikrai vertas dėmesio“, – tvirtino V.Venslauskas.
Vakarinėje dalyje renginio daly viams buvo pristatytas BMW mo delis. Salėje susirinkusius tenisi ninkus po įžanginio organizatorių žodžio pasiekė ir Lietuvą garsinan čios teniso žvaigždės Ričardo Be rankio bei jo mokytojo Remigijaus Balžeko sveikinimai. Jie nuskambė jo iš salėje sumontuotų ekranų. R.Berankis, kuris šiuo metu da lyvauja „Australian Open“ varžy bose, negalėjo atvykti į renginį. Be sveikinimo žodžių, nugalėtojų ko mandai jis skyrė ir dovaną – vieną pirmųjų savo teniso rakečių. Raketė buvo įteikta daugiausia taškų surinkusiai „Sport“ koman dai. Visi 16 komandos narių prita riant organizatoriams nusprendė, kad raketė su visų nugalėtojų vardais ir pavardėmis liks kaboti arenoje. Antrą ir trečią vietas užėmė „Lu xury“ ir „Power“ komandos. Abi jos surinko vienodą taškų skaičių, tačiau antra vieta vis dėlto atite ko „Luxury“ komandai, sužaidu siai daugiau setų. Ketvirta vieta atiteko „Modern“ komandai, kurioje rungėsi net trys moterys. Organizatoriai pastebėjo, kad nugalėtojais gali būti laikomi vi si dalyviai: taškų skirtumas tarp ko mandų buvo nedidelis, tad ir skirs tymas į vietas daugiau simbolinis.
Malonumas: BMW VIP teniso turnyre daugiausia dalyvavo verslinin
kai, kuriems tenisas yra tapęs gyvenimo aistra.
Visą vakarą susirinkusius links mino muzikinis merginų trio „Elektric Ladies“, o vakaro intriga išliko po baltu audeklu paslėptas BMW automobilis. Galiausiai pra bėgus daugmaž pusantros valan dos nuo renginio pradžios balta skraistė atskleidė paslaptį – visiš kai naujo, iki šiol pasaulyje ir juolab Lietuvoje nedemonstruotą trečios serijos BMW automobilį. Pasaulinė šio automobilio prem jera numatyta vasario 11 d. Tai pir mas automobilis su dyzeliniu va
Gedimino Bartuškos nuotr.
rikliu, automatine aštuonių pavarų dėže. Visiškai atnaujintas automo bilio kėbulas, salonas. Tuo pat metu išlaikyta daug klasikos elementų. „Tai tikrai išskirtinis modelis ir tai liudija susidomėjimas šiuo dar niekur nedemonstruotu modeliu. Yra klientų, kurie mums skambi na kasdien ir klausia, kada jis bus. Galiu patikinti, kad su šiuo mode liu lenkiame panašios klasės kon kurentų automobilius“, – progos pagirti naują automobilį nepralei do Tomas Puodžiūnas.
6
PirmADIENIS, sausio 23, 2012
nuomonės
Komentarus, įžvalgas siųskite elektroniniu paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Karas su miestiečiais
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Lingvistinių protezų įkaitai Saulius Pocius
P
orą galvijiškų keiksmų į tiesioginį eterį drėbtelė jusio Egidijaus Dragūno žvaigždė jau porą sa vaičių žybsi ryšk iau. Vieni žven gia pakampėse, kit i rėžia pyk čiu pasūdytas ištarmes, treti po sėdžiauja ir kalba apie bausmes. Ne E.Dragūnui, o tiems, kurie nie kuo dėti, bet yra atsak ing i pagal biurokratinį suvok imą. Kaltų dėl šio išpuolio puolė ieško ti ir Radijo ir televizijos komisija. Neapsir ik ite, liet uv iai. Nereik ia jos painioti su LRT taryba, kurią scenar istas Jonas Banys išvad i no nekompetentinga ir kišenine. Yra dar ir kita išlaikytinių šutvė – minėta Rad ijo ir telev iz ijos ko mis ija, vadovaujama kler ik alų statytinio.
Pati jauniausia karta dažnai nebeatskiria, kur keiksmažodžiai, o kur įprasti žodžiai. Ši komisija griebėsi ir „Klaipėdos maisto“ reklamoje išplėtotos mi sijos – įtvirtinti „gero skonio tradi ciją“. Sakysite, kuo čia dėtos LRT komisija ir mėsa? Cha, pacituosi me: „Lietuvos radijo ir televizijos kom isija, pagal kompetenciją at likdama Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informa cijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priež iūrą bei siek dama puoselėt i gero skon io tra dic ijas ir stengd amas i apg int i viešąjį interesą, š. m. sausio 18 d. svarstė problemą dėl pasitaikan čių necenzūr inių posak ių televi zijos prog ramose tiesiog inio ete rio metu.“ Išties. Svarbu rimtai suformuluoti problemą, kad būtų galima patei sinti institucinę pačios komisijos reikšmę. Tokių pastangų įkaršty je, matyt, kažkas ir įrašė TV plo tuose girdėtą frazę apie „gero sko nio tradiciją“. Suprantama, pastangos nagrinėti pat į keik imosi fenomeną yra pa
girt inos, nes Lietuva taip keik ia si, jog atrodo, kad visi esame la gerio zonoje. Keik iasi vaikai, mo terys, keik iasi pedagogai ir aukš čiausiosios valdž ios atstovai. Šis reiškinys taip giliai įsišaknijo, kad tapo neatsiejama mūsų visų gy venimo dalis. Totorišk i keiksmai net įgijo ir tam tikrą teig iamą vaidmenį, nes padeda išsikrau ti, dažn ais gyven imo atvejais pareikšt i savo vert inimą ir poz i ciją. Nesunku pastebėti ir tai, kad keiksmažodž iai mūsų kasdienė je kalboje ėmė atl ikt i tam tikrą pagalbinę funkciją, padeda tiks liau išreikšti mintis ir suteikia pa pildomų reikšmės atspalvių. Tač iau fenomenolog išk ai „su skliaudus“ tok ią patirtį ir grynąja sąmone pažvelgus į mūsų kalbė seną turėtų apimti tikras siaubas. Kalėjimams būdinga patirtis taip ryšk iai sklinda iš mūsų tar iamų žodž ių jung in ių, par yšk intų to toriškais ištiktukais ir jaustukais, kad gal i pasirodyt i, jog Lietuvos teritoriją išties riboja spygliuotos vielos raizg iniai. Tok ios pat irt ies grynuol iai tie siog verž iasi į pav iršių kad ir vi sų laikų ryškiausiame lietuviška me filme „Zero II“, kurį irg i nese niai parodė viena komercinė te levizija. Sociologai turėtų naudo ti tą kūrinį kaip tiriamąjį objektą pokomun ist inės būties reišk i niams paaiškinti. Geresnės socio log inės medž iagos tikriems atra dimams nesurastum net ir nuo sekl iaus iai išnagr inėjęs pat ik i mas statistines respondentų im tis. Kriokliu tyškantys triaukščiai keiksmažodž iai su pers on ažų veiksmais suder int i taip tiksl iai, kad nė akimirką negal i suabejo ti atskleidž iamos klaik ios socia linės gyvasties tikrumu. Tač iau žiaur iaus ia ne tai. Di desnį ner imą turėtų kelt i ne be sikeik iant is ir į praeitį paleng va ženg iant is E.Dragūnas, o pat i jaun iausia karta, dažnai jau ne beatsk ir iant i, kur čia keiksmai, o kur įprast i žodž iai. Jie niekada nesimokė rusų kalbos, bet tarpu sav yje kalba iškr ypėl iškais sla vizmais: „Zanūdos, karoče, tūsui – kancovkė.“ Tok iais lingv ist i niais protezais bendraujant i jau nuomenė tarsi byloja, kad praei ties šmėklų neatsikrat ysime dar labai ilgai. Praeit is jų sąmonėje įgyja naujų grimasų, nuo kur ių, kaip ir nuo keiksmažodž ių, neiš sivaduosime dar tikrai ne vieną dešimtmetį.
ausio 17-ąją meras Artūras Zuokas paskelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai po savaitės bus teikiamas svarstyti seniūnijų pertvarkos planas, pagal kurį iš šiuo metu esančios 21 seniūnijos ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departa mentams atskaitingi darbuotojai, tei kiantys paslaugas gyventojams. Manau, kad šis mero planas Vilniui gresia ne kuo kitu, kaip dar didesne miesto bendruomenių ir miestiečių atskirtimi nuo miesto valdžios stiklo bokšto, atitinkamai blogesniu atsto vavimu miestiečių interesams, o tai suponuos ir dažnesnius piliečių tei sių ir teisėtų interesų pažeidimus. Meras šią miesto valdymo per tvarką argumentuoja tuo, esą seniū nijos šiuo metu realiai vykdo tik 4 iš 20 įstatymuose numatytų funkcijų, ir neretai jos tėra laiškanešiai, per duodantys gyventojų prašymus de partamentams. Esą po pertvarkos aiškias atsakomybes turintys biurų darbuotojai iš karto galės spręsti vilniečių problemas, geriau pri žiūrės teritorijas, užtikrins taisyklių laikymąsi, savivaldybės biudže tas sutaupys 1,2 mln. litų, bus at laisvinta per 1600 kv. m patalpų. Manau, kad šie mero argumentai yra daugiau nei silpni. Visų pirma jokios kritikos neatlai ko mero teiginys, kad seniūnijos šiuo metu realiai vykdo tik 4 iš 20 įstaty muose numatytų funkcijų ir kad nau jai įsteigtų biurų darbuotojai esą iš karto spręs vilniečių problemas. Ten ka priminti, kad pagal dabar veikiantį Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnį seniūnijos yra savivaldybės administ racijos filialai, veikiantys tam tikroje teritorijoje, todėl miesto valdžiai tik rai niekas netrukdė ir netrukdo skirti seniūnijoms realiai vykdyti tas funk cijas, kurias joms numato įstatymas. Antra, miesto valdžia teigia, kad pagal lapkritį atliktas apklausas esą 60 proc. vilniečių nežino, kur yra jų gyvenamosios vietos seniūnija. Tu rint omeny, kad pagal jau ilgą laiką galiojančią tvarką gyvenamąją vietą deklaruoti asmenys gali tik seniūni joje, tokie valdžios aiškinimai yra pats juodžiausias melas, nes kiekvienas nuolatinis Vilniaus gyventojas bent kartą šią procedūrą seniūnijoje turė jo atlikti, tad pagal šį miesto valdžios aiškinimą išeina, kad... 60 proc. vil niečių yra tiesiog valkatos, neturin tys nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau tikrai sunku tuo patikėti... Trečia, miesto valdžios skaičia vimai, kiek žadama sutaupyti ir at laisvinti patalpų, panašūs į dar vieną fikciją, nes ketinamiems steigti biu rams taip pat reikės patalpų, kuriose turės būti įdarbinami iš esmės tie pa
tys etatiniai darbuotojai kaip ir dabar veikiančiose seniūnijose, išlaikomi iš to paties savivaldybės biudžeto. Jeigu miesto valdžios ketinimai iš tiesų būtų nuoširdūs, pagrįsti tegu ir klaidin gais įsitikinimais, būtų naikinamos ir likusios penkios – Verkių, Naujosios Vilnios, Panerių, Grigiškių ir Nauji ninkų seniūnijos, o vietoj jų steigia mi tokie patys biurai. Dabar valdžios planai su logika prasilenkia dar ir dėl to, kad pagal gyventojų skaičių pa liekamos seniūnijos yra mažesnės, negu tos, kurios naikinamos. An tai didžiausios iš naikinamų seniū nijų – Antakalnio – teritorijoje šiuo metu pagal įvairius šaltinius gyve na nuo 43 tūkst. iki 47 tūkst. gyven tojų, o Grigiškių seniūnijoje yra apie 12 000 gyventojų, Naujininkų – apie 34 000, Naujosios Vilnios – apie 33 000, Panerių – apie 9000, Verkių – apie 30 000. Pagal Artūro Zuoko planą tokios teritorijos kaip Naujamies tis (27 000 gyventojų), Rasos (13 000 gyventojų), Senamiestis (21 000 gy ventojų), Šnipiškės (20 000 gyven tojų), Viršuliškės (16 000 gyventojų) ir Žvėrynas (13 000 gyventojų) lieka apskritai ir be seniūnijų, ir be biurų. Tad apie tinkamą atstovavimą gyven tojų interesams, apie miesto valdžios atskaitomybę miestiečiams, viešųjų paslaugų prieinamumą toliau never ta net diskutuoti.
Mero planas Vilniui gresia ne kuo kitu, kaip dar didesne miesto bendruome nių ir miestiečių at skirtimi nuo miesto valdžios stiklo bokšto. Verčiau paanalizuokime, kokie tik rieji šio plano „chuligano“ motyvai, kokių tikslų iš tiesų siekiama. Atli kus mažą tyrimą „kas yra kas“, kyla labai pagrįstų prielaidų, kad palieka mose penkiose seniūnijose seniūnais dirba būtent A.Zuoko aplinkos ir jam lojalūs žmonės arba A.Zuoko koali cijos partnerių Lenkų rinkimų akci jos deleguoti politikai. Antai Grigiš kių seniūnas Leonardas Klimovičius per pastaruosius savivaldos rinki mus Vilniuje Valdemaro Tomaševskio bloko sąraše buvo įrašytas 56-as. Dar 2011 m. rugsėjį apie seniūnijų naiki nimo planą rašė „Vilniaus diena“. Ji teigė, kad „seniūnijų vadovai būsimą reformą komentuoja labai atsargiai, o dar dažniau visiškai atsisako kalbėti – siūlo kreiptis į savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių, kuris neva jų nuomonę ir žino geriausiai. Atsisakė šiuo klau simu kalbėti palyginti neseniai Nau
josios Vilnios seniūnu tapęs Jurijus Gridiuško ir ilgametis Verkių seniū nas Vaclavas Gulbinovičius.“ Vertindamas šias aplinkybes, įtariu ir prognozuoju, kad A.Zuokas, pri sidengdamas miesto teritorijų val dymo pertvarka, į vietoj panaikintų seniūnijų įsteigtus biurus susodins savo aplinkos žmones. Turbūt ne reikia aiškinti, kokiu tikslu tai būtų daroma. Juk A.Zuoko įsteigta poli tinė organizacija „Sąjunga TAIP“ tu ri ambicijų dėl ateinančių Seimo rin kimų. Tad A.Zuoko politinei kontorai savo rinkimų kampanijai būtų labai patogu „tyliai“ pasinaudoti šia nau ja biurokratine infrastruktūra. Dar viena regima priežastis – A.Zuoko noras savo interesams pa jungti ir suvaldyti vis aktyviau Vil niuje veikiančias ir besikuriančias teritorines bendruomenes. Šį mo tyvą išduoda tai, kad planuojamuose įsteigti biuruose numatytas ir bend ruomenių veiklos koordinatoriaus etatas. Situacija Vilniuje išties gero kai pakito, palyginti su ta, kuri bu vo per pirmąją A.Zuoko merystės ka denciją, – bendruomenės sustiprėjo. Apie tai buvau rašęs dar 2011-ųjų pa vasarį, kai A.Zuokas trečia kartą tapo meru. Stiprėjančios bendruomenės A.Zuoko aplinkai yra nepalankios ir dėl energetikos ūkio situacijos. Aki vaizdu, kad A.Zuokas puikiai supran ta, kad organizuotos bendruomenės, būdamos registruotais juridiniais as menimis, sugebės daug veiksmingiau pasipriešinti tiems procesams, kurie dabar vyksta Vilniaus energetikos ir miesto ūkyje – turiu omeny skandalą dėl šildymo kainų ir ne mažiau skan dalingesnę kai kurių daugiabučius na mus administruojančių įmonių veiklą (turbūt suprantate, kurių). Suvaldžius, tiksliau, užvaldžius, miesto bendruo menes, keliai į Seimą A.Zuoko aplin kai ir jo proteguojamų verslo grupuo čių lobistams bus gerokai lengvesni. Taigi, Vilniuje bandoma įdieg ti iš esmės tą patį oligarchinį valdy mo modelį, koks jau įdiegtas viso je valstybėje. T. y. išteklių ir galios koncentravimas grupės draugų ran kose ir kišenėse. Taigi, gerbiamieji vilniečiai, jei dar kas nesupratote, karas su mumis jau prasidėjo. Tai yra šaltasis biurokra tinis karas, pereinantis gal jau į bai giamąją fazę, pasitelkiant viešuosius ryšius, manipuliacijas, nesibodint melavimo, pagąsdinimų ir apgavys čių. Deja, bet galime už tai padėkoti ir įstatymų leidėjui Seimui, kuris su darė visas teisines prielaidas ir Vil niaus valdžiai į rankas įteikė visą ar senalą biurokratinių ginklų. Tomas Bakučionis, vilnietis, Antakalniečių bendruomenės tarybos narys
Daugiau skaitykite diena.lt Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
lietuva Gina partijos kolegą
Nesuvaldė automobilio
Pakėlė ranką prieš save?
Darbo partija, reaguodama į praėjusio penktadienio įvy kius, išplatino pareiškimą, ku riame neigia savo atstovą Švenčionių merą Vytautą Vi gelį buvus neblaivų darbe. Pats V.Vigelis susidariusios padėties kol kas nekomentuo ja. Detaliau situaciją žadama paaiškinti šią savaitę.
Policijos departamentas pra neša, kad Šilutės rajone šešta dienį nuo kelio nulėkė Kretin gos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo S.Š. (g. 1970 m.) ne tarnybos metu vairuojamas automobi lis. Vairuotojui nustatytas 2,9 promilės girtumas. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo.
Namuose rastas negyvas Šiau lių apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas. Nuosavame name negyvą 43 metų pareigūną ra do jo aplankyti atėję draugai. Negalėdami patekti į vidų, jie iškvietė policiją, nes kai kurie ženklai jiems sukėlė nerimą.
Nuo Kauno nurėžti, Vilniui prisiūti? sostinės rinkimų apygardos yra vie nos iš gausiausių. „Vilniaus miesto dešimtyje rinkimų apygardų vidu tiniškai yra po 41,5 tūkst. rinkė jų, ir šis vidurkis dar padidės suda rius balsuojančių užsienyje sąrašus. Numatoma, kad Vilniaus apygardų vidurkis padidės beveik dviem tūkstančiais. Kaune yra aštuonios rinkimų apygardos, vidutinis apy gardos rinkėjų skaičius čia 33,8 tūkst.“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių svarstoma galimybė per ateinančius Sei mo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Tuomet Kaune liktų septynios vienmandatės apygardos, Vilniuje jų padaugėtų iki vienuolikos.
Spręs nauja komisija
Pokyčiai: rinkėjų skaičiaus pokyčiai verčia svarstyti gana radikalius sprendimus, tarp jų – dėl vienmanda
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Rinkimai – jau po aštuonių mėnesių
Seimas bus renkamas po kiek dau giau nei aštuonių mėnesių – šių metų spalio 14 d. Tačiau jau da bar pradedami kai kurie organiza ciniai darbai, susiję su būsimu bal savimu. Vienas svarbiausių darbų, kaip tvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Ze nonas Vaigauskas, bus vienman dačių apygardų ribų ir rinkėjų skai čiaus jose nustatymas. Iš viso Lietuva suskirstyta į 71 tokią apygardą. Vilnius iki šiol bu vo padalytas į dešimt apygardų, Kaunas – į aštuonias. Tačiau kintantis rinkėjų skaičius verčia VRK svarstyti gana radika lius apygardų ribų keitimo varian tus. Vienas jų – sumažinti vie na apygarda Kaune ir padidinti jų skaičių sostinėje.
VRK tikina, kad jeigu viena rinkimų apygarda būtų perkelta iš Kauno į Vilnių, rinkimų apygardų dydžiai su vienodėtų. Jei Kaune liktų septynios vienmandatės rinkimų apygardos, kiekvienoje jų vidutiniškai būtų po 38,6 tūkst. rinkėjų, Vilniaus vienuo likoje apygardų – po 37,7 tūkst. Su darius užsienyje balsuojančių sąra šus – apie 39,6 tūkst. kiekvienoje. Tačiau ar tikrai perkelti vieną apygardą iš Kauno į Vilnių, anot Z.Vaigausko, dar bus diskutuoja ma, išklausyta visuomenės ir par tijų nuomonė. Partijos ir atskiri politikai jau pra dėjo gana aktyviai rengtis būsimiems rinkimams, skirstosi apygardomis, dirba su rinkėjais. Todėl spėjama, kad bet kokie radikalūs apygardų ri bų pokyčiai gali sukelti būsimų po tencialių kandidatų pasipiktinimą. VRK priminė, kad detalus rinkimų apygardų sąrašas turi būti patvir tintas iki šių metų liepos 7 d. O iki tos datos, vėliausiai iki birželio vidu rio, turėtų būti sudaryta nauja VRK.
čių rinkimų apygardų ribų perbraižymo.
BFL / PB nuotr.
0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygar dose skaičiaus. Skaičiavimai pagal Gyventojų registro šių metų sau sio 1-osios duomenis rodo, kad vi dutinis rinkėjų skaičius apygardo je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiškia, kad vienoje sudarytoje apygardoje rinkėjų pagal įstatymą gali būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst. Beje, palyginti su pastaraisiais Seimo rinkimais 2008 m., vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu. Tuomet jų buvo beveik 38 tūkst.
Be to, yra dvi apygardos, kuriose rinkėjų skaičius nesiekia minimalaus leidžiamo skaičiaus – 29,4 tūkst. Tai Centro apygarda Kaune ir Kelmės apygarda. „Taigi, tų apygardų ribas būtinai teks pakeisti. Yra dar kelios vienmandatės rinkimų apygardos, kurių rinkėjų skaičius labai priar tėjęs prie leidžiamos mažiausios ri bos“, – teigė VRK vadovas. Pasak jo, sunkiausia bus keisti Vilniaus miesto apygardų ribas, nes
Sunkiausia keisti ribas Vilniuje
VRK duomenimis, keturiose vienmandatėse apygardose rinkėjų skaičius yra didesnis, nei leidž iama, dviejose – mažesnis. Apygarda Numatomas Procentais nuo Perteklius rinkėjų skaičius vidutinio dydžio ar trūkumas 5. Fabijonišk ių 45 063 122,44 +899 7. Justinišk ių 44 641 121,3 +477 13. Centro 29 317 79,66 –126 41. Kelmės 29 353 79,76 –90 55. Širvintų-Vilniaus 44 885 121,96 +721 57. Vilniaus-Trakų 44 998 122,27 +834
Bet Z.Vaigauskas dar nežino, ar bus pasirinktas būtent šis pertvar kos variantas. Dėl to dar bus dis kutuojama. Demografiniai netolygumai
„Vienmandačių rinkimų apygardų sudarymas yra vienas iš komisijai sunkių, dažnai kandidatų kritiškai vertinamų darbų“, – aiškino VRK vadovas. „Dėl demografin ių pro cesų netolygumo rinkėjų skaičius mūsų miestuose ir rajonuose kei čiasi nevienodai ir rinkimų apy gardų ribas artėjant eiliniams rin kimams tenka peržiūrėti taip, kad rinkėjų skaičius atitiktų įstatymo reikalavimus“, – pridūrė jis. Įstatymas numato, kad keičiant rinkimų apygardų ribas turi bū ti atsižvelgiama į vienmandates rinkimų apygardas per ankstes nius Seimo rinkimus ir į administ racinį teritorinį padalijimą. Rinkė jų skaičius apygardoje turi būti nuo
VRK turimais duomenimis, anot jos pirmininko Z.Vaigausko, yra ketu rios apygardos, kuriose rinkėjų yra daugiau, nei leidžiama pagal įsta tymą, tai yra viršija 44 tūkst. Visos šios apygardos yra Vilniuje arba ša lia jo: Fabijoniškių, Justiniškių, Šir vintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų.
Šešios probleminės apygardos
Lankėsi rudenį, verdiktą skelbs pavasarį Europos saugumo ir bendradarbia vimo organizacijos (ESBO) aukšto jo komisaro tautinių mažumų klau simais Knuto Vollebaeko praneši mas apie padėtį Lietuvoje ir Lenki joje bus pristatytas gegužę.
„Aukštasis komisaras informuos ESBO Nuolatinę tarybą apie sa Tyrimas: pernai lapkritį K.Volle vo darbą Lietuvoje ir Lenkijoje ki baekas lankėsi Lietuvoje ir Len tame savo pranešime gegužę. Po kijoje bei vertino su tautinėmis to, kai bus pristatytas, pranešimas mažumomis susijusią Lietuvos bus paskelbtas ESBO Tautinių ma teisinę bazę. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. žumų aukštojo komisaro tinklala
pyje“, – rašoma K.Vollebaeko biu ro atsakyme. K.Vollebaekas Lietuvoje ir Lenki joje lankėsi pernai lapkritį. Lietu voje jis vertino su tautinėmis ma žumomis susijusią teisinę bazę, jų padėtį, tautinių mažumų kalbų var tojimą viešajame gyvenime. Lenki joje ESBO atstovas vertino lietuvių tautinės mažumos padėtį kalbos vartojimo ir švietimo srityse. Šiuo metu vyksta konfid encia lus K.Vollebaeko darbas su vyriau sybėmis, jis nekomentuojamas.
„Aukštasis komisaras pagal sa vo mandatą dirba saugodamas pa sitikėjimą, tai leidžia dalyvaujan čioms šalims būti atviresnėms ir labiau linkusioms bendradarbiau ti. Todėl vyriausybei pateikiamos aukštojo komisaro rekomendaci jos nėra viešinamos visuomenei ar žiniasklaidai“, – teigiama aukštojo komisaro biuro atsakyme. ESBO aukštojo komisaro tau tinėms mažumoms užduotis yra reaguoti į ESBO regione kylančias etnines įtampas ir užkirsti joms
kelią naudojant preventyvias dip lomatines priemones. Lietuvoje dėl tautinių mažumų teisių dažniausiai skundžiasi vietos lenkai. Jie pabrėžia nesprendžia mus pavardžių ir vietovardžių rašy bos klausimus, o pastaruoju metu ypač aktyviai kritikuoja pernai pri imtą Švietimo įstatymą, kuriuo tau tinių mažumų mokyklose šiek tiek išplėstas mokymas lietuvių kalba ir suvienodintas valstybinės kalbos egzaminas. BNS, VD inf.
8
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
P.Gylys vadovaus judėjimui Vilniuje šeštadienį Nepartinis demok ratinis judėjimas (NDJ) susirinko į ant rąjį suvažiavimą, kuriame patvirtino pro gramą, patikslino organizacijos įstatus ir suformavo naują vadovybę.
Parama: vien verslas Lietuvos liberalų sąjūdžiui paaukojo per 1,4 mln.
litų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Iš trijų kandidatų NDJ pirmininku buvo išrinktas ekonomistas profe sorius Povilas Gylys (nuotr.). Rin kimuose taip pat buvo iškelti anks tesnis judėjimo vadovas, vienas pareigūnų profesinių sąjungų ly derių Vytautas Bakas bei filosofas Krescencijus Stoškus. Kaip informavo V.Bakas, rinki muose dalyvavo per 60 delegatų, daugiau kaip pusė jų savo balsus atidavė už buvusį parlamentarą bei užsienio reikalų ministrą P.Gylį. Taip pat NDJ patvirtino mani festą, kuriuo deklaruoja siekį įtvir tinti Lietuvoje atvirą, teisingą, dar nią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę; panaikinti teisines, poli
tines ir ekonomines sąlygas egzis tuoti korupciniam, oligarchiniam valdymui; rūpintis aplinkos ir pa veldo išsaugojimu bei ginti viešą jį interesą. Iki šiol NDJ vadovavo Naciona linio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas V.Bakas, kurį lyderiu buvo išrinkusi devynių narių NDJ taryba. Tarp NDJ tarybos narių iki šiol bu vo aktorius Regimantas Adomaitis, atsargos brigados generolas Čes lovas Jezerskas, ekonomistė Aušra Maldeikienė, Kauno technologijos universiteto profesorius Gediminas Merkys, filosofas K.Stoškus, kiti. BNS, VD inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Dosniausiai rėmė liberalus Pernai daugiausia aukų tarp po litinių partijų sulaukė liberalio sios politinės jėgos – Lietuvos li beralų sąjūdis ir Lietuvos libe ralų ir centro sąjunga.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad Lie tuvos liberalų sąjūdis per 2011 m. iš aukų gavo apie 1,473 mln. litų. Daugiausia partijai aukojo juridi niai asmenys, iš viso jų buvo 73 ir iš jų surinkta 1,456 mln. litų au kų. Fiziniai asmenys, kurių buvo keturi, suaukojo per 17 tūkst. litų Į Liberalų ir centro sąjungos sąs kaitą aukotojai pernai pervedė apie 1,448 mln. litų. Šiai partijai aukojo 51 fizinis asmuo bei 145 juridiniai asmenys. Iš fizinių asmenų gauta suma siekė per 126 tūkst. litų, iš juridinių – per 1,321 mln. litų. Į turtingiausių partijų treje tuką pateko ir valdančioji Tėvy nės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams per 2011-uosius suaukota per 1,157 mln. litų. Daugiausia partijai au kojo juridiniai asmenys. 78 įmo nės pervedė per 1,148 mln. litų. Iš fizinių asmenų, kurių buvo še ši, surinkta per 8 tūkst. litų. Lietuvos socialdemokratų par tijai pernai suaukota per 957 tūkst. litų. Iš 76 juridinių asmenų social demokratai gavo daugiau kaip 925 tūkst. litų, o iš septynių fizinių as menų – beveik 32 tūkst. litų. Darbo partijos gautų aukų suma siekia per 853 tūkst. litų. Šiai par tijai 35 juridiniai asmenys paauko
jo per 836 tūkst. litų, keturi fizi niai asmenys – per 16 tūkst. litų. Tvarkos ir teisingumo parti jai finansiniai rėmėjai sunešė per 730 tūkst. litų, visos šios lėšos gautos iš 83 juridinių asmenų. Lietuvos liaudies partijai 29 ju ridiniai asmenys suaukojo beveik 544 tūkst. litų. Iš fizinių asmenų partija pinigų negavo. Krikščionių partija pernai su laukė 241,9 tūkst. litų paramos, taip pat beveik tik iš verslo atstovų. Pernai įkurtas Lietuvos ža liųjų sąjūdis iš aukų surinko 173,5 tūkst. litų. Aštuoni juridiniai as menys partijai skyrė 152,5 tūkst. litų, penki fiziniai asmenys – 21 tūkst. litų. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga pernai gavo per 113 tūkst. litų aukų. Išskyrus vieną 1,5 tūkst. litų siekusią fizinio asmens auką, visus pinigus partijai skyrė juri diniai asmenys. VRK nurodo, kad 2011 m. 19 politinių partijų gavo 7,9 mln. li tų aukų. BNS, VD inf.
1,5
mln. litų
aukotojai paskyrė Lietu vos liberalų sąjūdžiui.
Nesutaria dėl tarybos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad pertvarkoma Lietuvos švietimo taryba turėtų veikti prie Seimo.
Vyriausybės nutarimą parengu si ŠMM siūlo Ministrų kabine tui nepritarti, kad Lietuvos švie timo taryba būtų steigiama kaip naujas viešasis juridinis asmuo, nes pagal Švietimo įstatymą tai turėtų būti kolegiali patariamo ji institucija. Vyriausybės nutarimo projekte siūloma, kad Seimas pakeistų pa rengtus tarybos nuostatus ir juo se įtvirtintų, jog tarybą techniškai aptarnauja ir patalpas jos veiklai suteikia Seimo kanceliarija. „Tarybos kaip ir kitų švietimo savivaldos institucijų sudarymas Švietimo įstatymo 62 straipsny je numatytas ne kaip juridinio as mens, o kaip kolegialios pataria mosios institucijos“, – teigiama Vyriausybės projekte. Pagal Seime parengtus Lietu vos švietimo tarybos nuostatus patalpas jai suteikia Vyriausybė, o techniškai aptarnauja ŠMM.
Lietuvos švietimo taryba kaip institucija neveikia jau beveik me tus – buvusi taryba į paskutinį po sėdį rinkosi 2011 m. vasarį, o nau joji kol kas nesudaryta. Lietuvos švietimo tarybos sudarymo tvarką pakeitė 2011 m. balandį priimtas Švietimo įstatymas. Jis numatė, kad Švietimo tarybą skirs Seimas, o ne Vyriausybė, kaip iki tol. Taryba turėtų atlikti „eksper tinį vertinimą“ ir konsultuoti „strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais“. Vasarį išsiskirsčiusiai tary bai vadovavusi Emilija Sakadols kienė yra sakiusi, kad Vyriausybei ši institucija neatrodė reikalinga. „Prie šios Vyriausybės Švietimo ta ryba akivaizdžiai juto, kad jos paslaugos nelabai reikalingos. Ministe rijos vadovybė turi savus švietimo politikos priėmimo mechanizmus ir nesinaudojo taryboje sutelkta eks pertize. Tarybos funkcija yra teik ti patarimus formuojant politiką. Tuo metu ministeriją daugiau do mino pritarimas jos sprendimams“, – yra sakiusi E.Sakadolskienė. BNS, VD inf.
9
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
ekonomika Benzinas toliau brango
Augo keleivių skaičius
€
Didžiausių degalinių tinklų valdytojai pra ėjusią savaitę benziną pabrangino 3–4 centais, o dyzelino kaina nekito. Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą 95 markės benzino pardavė po 4,71 lito už litrą, arba 3 centais brangiau nei praėjusią savaitę. „Statoil“ degalinėse visoje Lietuvoje vidutinė benzi no kaina per savaitę padidėjo 4 centais, iki 4,7 lito. Suskystintų dujų kaina visose de galinėse nepakito ir buvo 2,39 lito.
Pernai į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 17,9 proc. daugiau keleivių nei už pernai ir jų skaičius siekė 2,6 mln. Per nai vien gruodį, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2010 m., keleivių skaičius išau go 34 proc., iki 215,8 tūkst. Šalys, į kurias daugiausia keleivių pernai atvyko ir iš ku rių išvyko: Didžioji Britanija (20,7 proc. vi sų keleivių), Vokietija (10,6 proc.), Latvi ja (8,8 proc.).
Baltarusijos rublis 10000 3,1855 DB svaras sterlingų 1 4,1250 JAV doleris 1 2,7019 Kanados doleris 1 2,6285 Latvijos latas 1 4,9325 Lenkijos zlotas 10 8,0159 Norvegijos krona 10 4,5042 Rusijos rublis 100 8,5117 Šveicarijos frankas 1 2,8572
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,7478 % –0,4585 % +1,2554 % –1,0987 % +0,0690 % +0,9203 % +0,2247 % –0,1209 % +0,0245 %
Baltarusių skiedros varo į neviltį
Baldininkai buvo pradėję baimintis, kad Lietuvoje kylančios biokuro kainos pabrangins baldus. Tačiau medžio plaušo ir pluošto plokščių gamintojai rado išeitį – skiedras importuoja iš Baltarusijos, todėl miškų savininkams prasidėjo nerimo dienos. Jolita Žvirblytė j.zvirblyte@diena.lt
Skambina pavojaus varpais
„Lietuvoje nuolat kalbama apie au gantį biokuro poreikį, vis atidaroma ir planuojama statyti naujų biokuro katilinių, tačiau, priešingai, nei tikė tasi, biokuro kaina ne kyla, o krenta. Dėl padidėjusio pigios biokurui tin kamos žaliavos importo iš Baltaru sijos jau nuo rudens privačių miškų savininkai negali normaliomis kai nomis parduoti medienos“, – teigė Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savi ninkų asociacijos pirmininkas. Vienas stambiausių privačių miškų savininkų Kazimieras Šiau lys iškart įvardijo priežastį, kodėl lietuviškas biokuras vidaus rinko je tampa nepaklausus. „Į Lietuvą iš Baltarusijos plūsta pigios techno loginės medžio skiedros. Jos nau dojamos kaip kuras apšildyti mies tams ir privatiems namams, taip pat gali būti naudojama medžio drožlių ar plaušo plokštėms ga minti“, – teigė K.Šiaulys. Gene ralinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga sakė, kad su im portuojamos medienos konkuren cija Lietuvoje susiduriama jau ke lerius metus. „Pasaulinė rinka bus jaučiama visada, ir tai neišvengia ma. O nuo to bus geriau visuome nei, nes pigs šiluma“, – per daug reikšmės pokyčiams neteikė Gene ralinės miškų urėdijos atstovas. Kainą muša importas
„Mūsų ankstesni pirkėjai, kurie anksčiau pirkdavo tiek technolo gines medžio skiedras plokštėms gaminti, tiek medieną biokurui ruošti, dabar atsisuko į Baltarusiją ir mūsų pardavimas visiškai susto jo. Parduoti medienos už baltaru
sišką kainą nekyla ranka“, – pa brėžė vienas iš miškų savininkų K.Šiaulys. Jo duomenimis, spyg liuočių malkų, naudojamų tech nologinių medžio skiedrų gamybai, kubinis metras prieš Naujuosius metus kainavo 80 litų, o šiuo me tu pirkėjai nenori mokėti daugiau kaip 60 litų už kubinį metrą.
bendrovės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis pa tvirtino, kad ir šiemet iš Baltaru sijos atsigabeno kelis vagonus šios žaliavos. „Jau trečius metus iš Baltarusijos atsigabename technologinių med žio skiedrų, vidutiniškai 10–20 proc. mums reikiamo metinio kiekio, t. y. apie 2–4 tūkst. kubinių metrų. Iš Baltarusijos skiedras perkame tuo met, kai jos būna pigesnės nei lietu viškos. Taip yra ir šiuo metu, perkame iki 10 proc. pigiau nei vidaus rinkoje“, – sakė G.Pangonis. Jis pasidžiaugė, kad skiedrų kainos nukritusios, ir tai siejo su neįprastai šilta žiema ir dėl to kritusiu biokuro poreikiu. Normali konkurencija
Remigijus Lapinskas:
Biokuro importas į Lietuvą nesudaro daugiau kaip 10 proc. viso šalyje sunaudo jamo biokuro kiekio. K.Šiaulio teigimu, Baltarusijoje technologinės medžio skiedros pi gesnės dėl to, kad šioje šalyje mažai galimybių panaudoti biokurą. „Ne turėdami kur dėti kirtimo atliekų ir prispausti ekonominių priežas čių baltarusiai skiedras parduoda už bet kokią kainą. O jas pirkdami lietu viai spaudžia vietos gamintojus, nors mes parduoti taip pigiai neturim ga limybių“, – pabrėžė pašnekovas. Ieško, kur pigiau
Vienos stambiausių technologinių medžio skiedrų pirkėjų Lietuvoje
Skiedrų ir drožlių importas į Lietuvą iš Baltarusijos Metai Kiek is (tonomis) Vertė (tūkst. litų) Muitu apmokestinami spygliuočiai 2011* 74 320 7460 2010 65 001 6505 2009 27 608 2856 2008 58 070 6468 Muitu neapmokestinami nespygliuočiai 2011* 74 111 8322 2010 29 050 2124 2009 12 972 863 2008 21 023 1623 Šaltinis: Statistikos departamentas *1–11 mėn.
Biomasės energetikos asociaci jos LITBIOMA prezidento Remi gijaus Lapinsko teigimu, į Lietuvą daugiausia biokuro importuojama iš Latvijos ir Baltarusijos, ir tai yra normalus rinkos reiškinys. „Biokuras yra tarptautinėje rin koje parduodama prekė, transpor tuojama palyginamai nedideliais atstumais, t. y. tarp gretimų vals tybių. Iš Lietuvos taip pat ekspor tuojamas biokuras. Nematau nie ko blogo, nes taip formuojasi rinka ir jos kainos“, – sakė R.Lapinskas. Jo skaičiavimais, biokuro impor tas į Lietuvą nesudaro daugiau kaip 10 proc. viso šalyje sunaudojamo biokuro kiekio. Kai bus pastaty tos planuojamos biokuro katilinės, pašnekovo teigimu, tuomet gali
Nerimas: privatūs miškų savininkai nenori pigiai parduoti biokurui tin
kamos medienos, todėl pasiryžę ją palikti miškuose pūti.
mi esminiai biokuro rinkos poky čiai. Esą tikėtina, kad vietos bioku ro gamintojai mažiau eksportuos, išnaudos šiuo metu nenaudojamus Lietuvos bioenergetikos išteklius, tikėtina, kad didės importas ir iš gretimų šalių. Gali stabdyti kirtimus
K.Šiaulio nuomone, šiuo metu susiklosčiusi situacija žlugdo vie tos gamintojus, esą į tai nereiktų
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
žiūrėti pro pirštus ir pateisinti rin kos konkurencija ar šilta žiema. „Reikia labai gerai apsvarstyti, kas geriau – pigiai pirkti žaliavą ir žlugdyti Lietuvos miško sektorių ar uždėti muitus ir gaivinti vietos verslą“, – teigė K.Šaulys. R.Lapinsko teigimu, uždrausti ar kaip nors riboti biokuro importą iš Baltarusijos neįmanoma, nes Lie tuva pamintų esminį ES principą – laisvą žmonių ir prekių judėjimą.
10
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
pasaulis Rinko prezidentą
Kroatų valia
Kerštas ar išpuolis?
Suomiai balsavo prezidento rinkimų pirmajame rate, kuria me, kaip rodė apklausos, favo ritas buvo proeuropietiškų pa žiūrų politikas 63 metų Sauli Niinistoe. Premjero Jyrki Katai neno konservatorių Naciona linės koalicijos partijos narys S.Niinistoe nuolat didele per svara pirmavo prieš varžovus.
Kroatai vakar balsavo referen dume dėl narystės ES, kurį politiniai lyderiai laiko nepap rastai svarbiu šalies ateičiai. Apklausos rodė, kad maždaug 60 proc. kroatų pritaria narys tei ES. Kroatija į Bendriją sie kia įstoti jau 2013 m. Iš buvu sių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija yra ES narė.
Afganų kareivis, kuris nušo vė 4 prancūzų karius, prisipa žino taip padaręs dėl neseniai paskelbtos vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip JAV jūrų pėstininkai šlapinasi ant ne gyvų Talibano sukilėlių. Tie sa, Prancūzijos atstovai tvirti no, kad kareivis buvo infiltra vęsis talibas.
Mūšis dėl skolų nurašymo Graikai ir privatūs jų kreditoriai savaitga lį nepasiekė susitarimo dėl Atėnų skolos nurašymo. Vis dėlto mažai kas abejoja, kad derybos nutrūks – ant kortos pasta tyta labai daug.
Būtina nurėžti
Nurašyti milijardines skolas Grai kijai – būtina. Atėnai nei kada nors grąžins skolas, siekiančias net 160 proc. šalies bendrojo vidaus pro dukto, nei gali tiek sutaupyti, kad ir kaip veržtųsi diržus. Jei skolos iki 2020 m. nebus su mažintos bent iki 120 proc. BVP, ko siekia ne tik Graikijos vyriau sybė, bet ir ES, Atėnų, nepaisant visų priemonių, kurių buvo imta si, veikiausiai lauks bankrotas. ES vadovai dar praėjusiais me tais sutarė, kad graikams turėtų būti nurašyta apie 50 proc. sko lų. Bendrijos vadovai pasiūlė pri vatiems kreditoriams savanoriškai atleisti Atėnus nuo dalies skolų. Privatūs kreditoriai, nerimauda mi dėl euro zonos finansų krizės, pritarė planui, tačiau dabar graikai ir tarptautiniai kreditoriai siekia iš privačių kreditorių išsiderėti kuo palankesnes sąlygas, kuriomis va dovaujantis būtų nurašytos skolos, todėl plano įgyvendinimas stringa. Europa laukia rezultatų
Spausdami derybininkus, eu ro zonos lyderiai, Europos centri nis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas įspėjo, kad Graikija negaus gyvybiškai svarbaus 130 mlrd. eurų paramos paketo, jeigu susitarimas
dėl dalies skolų nurašymo su pri vačiuoju sektoriumi žlugs. Maža to, graikus spaudžia ir lai kas. Atėnai kovo mėnesį turi grą žinti apie 14,4 mlrd. eurų. Tad, jei tarptautiniai kreditoriai nesuteiks paramos, įsipareigojimų Atėnai neįvykdys. Galiausiai ir Graikijos ekonomikos prognozės nuteikia nemaloniai.
Manau, kad derybo se svarbiausias klau simas – kokios turėtų būti naujų obligacijų palūkanos.
Būtent dėl šių priežasčių dery bos dėl skolų nurašymo – gyvy biškai svarbios Atėnams ir ES. Kiekvienas nori savo dalies
Daugiausia diskusijų tarp Graikijos vyriausybės ir Tarptautinio finansų instituto (TFI), kuris atstovauja pri vatiems kreditoriams, kelia klausi mas, kiek skolų teks nurašyti. Graikai siekia, kad skolų, sie kiančių apie 360 mlrd. eurų, nura šymas būtų reikšmingas, tad galbūt siektų nuo 65 iki 70 proc. Kredito
Išvyko: TFI, atstovaujančio privatiems kreditoriams, vadovas Charlesas Dallara vakar iš Atėnų išvyko be su
sitarimo.
riai norėtų, kad skolų būtų nurašy ta kuo mažiau. Kitas klausimas – 260 mlrd. eu rų graikų skolos dalis, kuri nebus nurašyta, o bus paversta naujomis obligacijomis, nustatyta palūkanų norma. Atėnai ir tarptautiniai graikų kre ditoriai siekia, kad palūkanų norma būtų kuo mažesnė, o privatūs kre ditoriai norėtų, jog palūkanos pa dengtų bent jau dalį jų nuostolių – siektų bent jau 4 proc. „Manau, kad derybose svarbiau sias klausimas – kokios turėtų būti naujų oblikacijų palūkanos. Čia yra esminis skirtumas tarp to, ką Graiki ja norėtų sumokėti, ir to, ką kredito riai tikisi gauti“, – komentavo eko nomistas Takis Georgakopoulas. Nors kai kurie privatūs kredito riai, tokie kaip Prancūzijos ban kas „BNP Paribas SA“, tvirtino, jog susitarimas – jau netoli, pasak neoficialių šaltinių, kai kurie ma ži privatūs obligacijų fondai, nepa tenkinti sąlygomis, blokavo savait galio derybas. Tiesa, kai kurie analitikai abejo
„Reuters“ nuotr.
ja, kad susitarimas nebus pasiektas, nes trauktis jau nėra kur, o Graikijos bankroto atveju kentėtų ne tik euro zona, bet ir privatūs kreditoriai. „Manau, kad susitarimas labai arti“, – pabrėžė Paulas Mylonasas, analitikas iš Graikijos nacionalinio banko. Tiesa, jis įspėjo, kad ne vi si kreditoriai gali pasirašyti susi tarimą. Derybos tęsiamos
Savaitgalį derybininkai sutarė, kad derybos toliau vyks telefonu. „Diskusijos bus tęsiamos, tiesa, savaitgalį susitarimas nebuvo pa siektas, – sakė vienas apie dery bas žinantis asmuo, neskelbęs savo pavardės. – Daug kas komplikuota, tačiau judame į priekį, nors darbo liko nemažai.“ Evangelas Venizelas, Graikijos fi nansų ministras, skubėjo sudaryti su sitarimą savaitgalį, kad šis būtų prista tytas šiandien per euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje. Nespėjus to padaryti ES turės tenkintis žodžiais. Tačiau tarptautiniams kredito
Kokie scenarijai įmanomi? Parankiausias šiuo atveju būtų
vyriausybės ir TFI susitarimas, kurį pasiekus Atėnai galėtų tikėtis gauti tarptautinių kreditorių pagalbą. Jei nebus pasiektas susitarimas,
Graikijos valdžia gali vienašališ kai nutarti, kurias skolas ketina pa dengti, kurių ne. Tiesa, tokiu atve ju finansų rinkose Graikija būtų pa skelbta techniškai bankrutavusia. Jei nebus pasiektas susitarimas,
Graikija gali ir bankrutuoti, o kredi toriai tokiu atveju netektų visų sa vo pinigų. Šiuo atveju Graikijai tek tų ne tik pasitraukti iš euro zonos, bet ir kiltų rizika, kad krizė išplis į ki tas euro zonos šalis.
riams tai nėra gera žinia. Atsižvel gę į susitarimą dėl skolų nurašymo, jie turi skaičiuoti, kiek dar milijar dų reikės perpumpuoti į Graikijos ekonomiką. BBC, „Sydney Morning Herald“, „Reuters“ inf.
Palaikė savo vyriausybę Daugiau nei 100 tūkst. vengrų sos tinės Budapešto gatvėse išreiškė pasitikėjimą šalies vyriausybe.
Protestas: vengrai nesutinka, kad jų šalis būtų iš Briuselio valdoma ko
lonija.
„Reuters“ nuotr.
„Mūsų tikslas – parodyti, kad vyriausybė ne vieniša, ir pade monstruoti ES mūsų nepasiten kinimą tuo, kaip jie elgiasi su mu mis“, – per protestą sakė žinomas vengr ų apž valg in inkas Zsoltas Bayeris. Premjerą Viktorą Orbáną palai kantys vengrai iš pradžių mitin gavo Didvyrių aikštėje, kuri šalyje laikoma šventa vieta, o paskui vie nu pagrindinių miesto bulvarų atė jo prie parlamento pastato.
Jie nešė plakatus, kuriuose už sienio kalbomis raginama gerb ti Vengrijos suverenitetą. Viename jų buvo užrašyta: „Mes nebūsime kolonija.“ Išvakarėse organizatoriai pareiš kė, kad jiems buvo svarbu į savo renginį sukviesti daugiau žmonių nei opozicija, į kurios mitingą sau sio pradžioje susirinko maždaug 70 tūkst. žmonių. Abi manifestacijos atrodė įspū dingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Budapešte gyvena maždaug 2 mln. žmonių. Vengrijos ir ES konfliktą sukė lė tai, kad V.Orbáno vadovaujama
„Fidesz“ partija parlamente turi dviejų trečdalių balsų daugumą ir gali keisti konstituciją. Sausio 1 d. įsigaliojo kelios kons titucijos pataisos ir keli įstatymai, kurie, Vengrijos opozicijos ir Briu selio nuomone, suvaržo žmogaus teises. Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso net pareiškė, kad nauji Vengrijos įstatymai ga li būti apskųsti Europos Teisingu mo Teisme, be to, Europos Komi sija ir Tarptautinis valiutos fondas sustabdė derybas dėl 20 mlrd. eurų paskolos skyrimo Vengrijai. BNS, BBC inf.
11
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
sportas Atmosfera Rygos arenoje
Rygą džiugino ledo ritulio žvaigždės Rygos arena savaitgalį buvo tapusi karš čiausiu Europos ledo ritulio tašku – Lat vijos sostinėje savo meistriškumą de monstravo visos Kontinentinės ledo ritu lio lygos (KHL) žvaigždės. Mantas Stankevičius Ryga (Latvija)
Čempionas nepasirodė
Ketvirtoji KHL „Žvaigždžių diena“ prasidėjo penktadienio vakarą le gendų rungtynėmis. Ant ledo su sitiko ruso Viačeslavo Fetisovo ir latvio Helmuto Balderio koman dos. Pirmojo įvarčio šiose rung tynėse ilgai laukti neteko – jau 25 sekundę po KHL prezidento Alek sandro Medvedevo perdavimo pa sižymėjo olimpinis čempionas Vi talijus Prochorovas.
Jau ir NHL seka mūsų pavyzdžiu – žvaigždžių koman das vadina jų kapito nų vardais. Latviai kita ataka išlygino rezul tatą. Didžiausią intrigą koman dos pasiekė trečiajame kėlinyje, kai latviai į priekį išsiveržė dviejų įvar čių skirtumu. Po to spurtavo V.Fe tisovo komanda, o visa Rygos are na pradėjo skanduoti: „Myškinai, išeik!“ – sirgaliai bandė į aikštę iš vilioti 1984-ųjų olimpinį čempioną vartininką Vladimirą Myškiną. Kiek vėliau paaiškėjo, kad pagrindinis
komandos vartininkas rungtynėse nepasirodė dėl nugaros skausmų. Po finalinės rungtynių sirenos švieslentė skelbė, kad pergalę 11:7 šventė V.Fetisovo komanda. Nenusisekusios lažybos
Latvijos ledo ritulio legenda Haris Vitolinis po rungtynių sakė, kad buvo malonu susitikti su senais draugais ant ledo. „Jau seniai matėmės, kiekvienas turi savo užsiėmimų, todėl tikrai buvo smagu žaisti prieš tokią mi nią žiūrovų, – sakė legendinis ledo ritulininkas. – Manau, varžovams nusileidome savo meistriškumu. Viską pasako tai, kad neįmušėme labai daug baudinių, o Rusijos žai dėjai juos realizavo visus.“ H.Vitolinis neslėpė, kad norė jo laimėti. „Visada norisi laimė ti, nesvarbu, ar rungtynės drau giškos, ar treniruotės pobūdžio. Šį kartą norėjome pajausti žaidi mo malonumą. Kitą kartą tikrai laimėsime. Gaila, kad neįveikėme vartininko Maksimo Michailovskio baudiniais. Žinoma, lažinomės, ar įmušime jam. Nė vienas praktiškai neatspėjome, nes visi sakėme, kad įmušime“, – juokėsi latvis. Užkrečiamas pavyzdys
KHL prezidentas A.Medvedevas po rungtynių pastebėjo, kad su tikrais
Dovana: KHL „Žvaigždžių dienos“ dalyviai pasistengė, kad žiūrovai neturėtų kada žiovauti, ir padovanojo
jiems įvarčių lietų.
profesionalais nėra lengva žaisti. „Laimėjome, nors latvių koman da buvo kur kas jaunesnė. Manau, Fetisovo ekipos meistriškumas ir vardai turi magišką reikšmę. Tokie gynėjai kaip V.Fetisovas, V.Mala chovas, A.Gusarovas cementuoja žaidimą, – kalbėjo su legendomis žaidęs lygos vadovas. – Su profe sionalais visada sunku žaisti, netgi tuo atveju, jeigu kartais su jais tre niruojiesi. Kartais jie man tikrai padeda, tačiau per rungtynes nie kas neleidžia atsipalaiduoti.“ Kitą dieną prieš pagrindinį šven
tės įvykį – „Visų žvaigždžių“ rung tynes, kuriose susitiko Vakarų ir Rytų komandos, simboliškai pa vadintos Sandžio Ozolinio ir Ser gejaus Fiodorovo vardais, A.Med vedevas pasidžiaugė, kad KHL pradeda diktuoti madas visame pasaulyje. „Jau ir NHL seka mūsų pavyzdžiu – žvaigždžių koman das vadina jų kapitonų vardais“, – džiaugėsi KHL prezidentas. Naujas rekordas
Iš karto po spaudos konferenci jos prasidėjo „Master Show“ kon kursas, kuriame komandos varžėsi greičio, estafečių, taiklumo, smū gio stiprumo rungtyse. Stipriausiu smūgiu pasižymė jo Čeliabinsko „Traktor“ žaidėjas Aleksandras Riazancevas, ritulį į vartus paleidęs 174 km per valan dą greičiu. Programos vedėjo pa prašytas pabandyti pagerinti KHL rekordą, jis neatsisakė. Ritulys nu skriejo 183 km per val. greičiu. „Netyčia, tiesiog gerai apšilau, du kartus mečiau į vartus, nuspren džiau pamėginti dar kartelį. Pavy ko, – sakė ledo ritulininkas. – Sėk mės paslapties jokios nėra. Tiesiog smūgiavau ritulį į vartus, ir tiek. Dažnai vartininkai per treniruotes prašo mušti silpniau, kad nepatir tų traumų.“ Be fonogramos
Pramoga: ledo ritulio legendos gerai praleido laiką su senais bičiuliais. Tai įrodė V.Fetisovo juokas.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Čechovo „Vitiazj“ puolėjas Michai las Anisinas įrodė turįs neeilinių su gebėjimų – ant ledo atliko operos
ištrauką. „Dainavau be jokios fonog ramos. Dainuoti niekur nesimokiau, tiesiog spontaniškai su kolegomis juokavome, kad reikia padainuoti. Vedėjas išgirdo mūsų juokus ir pa siūlė, taip norėdamas įvaryti mus į nepatogią situaciją. Teko suktis iš padėties“, – kalbėjo žaidėjas. „O sole mio“ užtraukęs ledo ri tulininkas sakė, kad šis kūrinys jam yra įstrigęs nuo vaikystės, kai teko gyventi Italijoje. „Klausausi labai daug retro muzikos, patinka Vla dimiras Vysockis, bet neskirstau muzikos – tiesiog, jeigu patinka, tai ir klausau“, – šypsojosi smul kutis ledo ritulininkas. Po „Master Show“ prasidėjo rungtynės, sirgalius pradžiuginusios įvarčių gausa – 15:11 pergalę šventė S.Fiodorovo (Rytų) rinktinė. Džiaugėsi įvertinimu
„Buvo įdomu, tai buvo šiek tiek lėtesnis žaidimas nei įprastai, – po „Visų žvaigždžių“ mačo kal bėjo Vakarų komandos kapitonas S.Ozolinis. – Tikiuosi, kad Rygos arenoje susirinkusiems ledo ritulio gerbėjams šou tikrai patiko. Šian dien žaidėme tik jiems.“ Ledo ritulininkas pabrėžė, kad žvaigždžių rungtynės, kuriose jam teko kapitono pareigos, yra vienas svarbiausių jo karjeros įvykių. „Daug sportininkų apie tai galėtų tik pasvajoti, labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia proga ir mane įver tino lyga“, – sakė didžiąją karjeros dalį NHL praleidęs S.Ozolinis.
12
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Po 16 metų į LKL sugrįžo „Lietkabelis“ Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) vėl rungtyniauja „Lietkabelis“ – Panevėžio komanda po 16 metų metų pertraukos susigrąžino le gendinį vardą.
„Lietkabelio“ klubas buvo įkur tas 1964-aisiais. Nuo 1996-ųjų panevėžiečių ekipa keliskart kei tė pavadinimą – „Kalnapilis“, „Preventa-Malsena“, „Malse na“, „Aukštaitija“, „Panevėžys“, „Techasas“. Panevėžio krepšininkams pa vyko neeilinį įvykį pažymėti per gale – „Lietkabelis“ savo aikštėje po pratęsimo 103:98 įveikė Klai pėdos „Neptūną“. Iki 4-ojo kėli nio pabaigos likus 4 sekundėms, uostamiesčio atstovai pirmavo 89:86, bet Šarūnas Vasiliauskas tritaškiu išlygino. Per papildo mą laiką panevėžiečiai atitrūko – 97:89 ir galiausiai laimėjo. Dar dvi pergales iškovojo Prie nų „Rūdupis“ – 72:62 nugalė jo Kauno „Baltus“ ir po pratęsi mo 93:85 – „Kėdainius Triobet“. Prieniškiams jau atstovavo nau jokas – 179 cm ūgio gynėjas And rius Mažutis, pakeitęs į „Neptū ną“ išvykusį Aidą Viskontą. „Rūdupyje“ pagrindiniu smui ku griežė buvęs žalgirietis Artū ras Milaknis, per abejas rungty nes surinkęs 37 taškus. Būtent
jis, baigiantis dvikovos su „Kė dainiais Triobet“ ketvirtajam kėliniui, baudos metimu išlygino rezultatą – 78:78 ir išplėšė pra tęsimą. Staigmeną pateikė LKL nau jokė – Pasvalio „Pieno žvaigž džių“ komanda. Pasvaliečiai sve čiuose 82:78 privertė kapituliuoti daugkartinius LKL medalininkus „Šiaulius“. Iki mačo pabaigos likus 14 se kundžių, šiaulietis Valdas Vasy lius buvo sušvelninęs rezultatą – 78:80, bet po to aikštės šei mininkai, stabdydami „Pieno žvaigždžių“ legionierių Trevo ną Hughesą, prasižengė ir ame rikietis baudų metimais įtvirtino savo ekipos pergalę. VD inf.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Liet. rytas“ 2. „Rūdupis“ 3. „Žalgiris“ 4. „Šiauliai“ 5. „Baltai“ 6. „Pieno žvaigždės“ 7. „Neptūnas“ 8. „Juventus“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Naglis“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
14 13 9 14 15 13 11 14 13 13 14 13
12 11 9 9 8 7 5 5 4 3 3 2
2 2 0 5 7 6 6 9 9 10 11 11
Rezultatai Kaun o „Balt ai“–Prienų „Rūd u pis“ 62:72 (14:15, 19:26, 11:19, 18:12). Ž.Jan av ič ius 13 tašk ų, M.Del a šas 10/A.Milakn is 16, E.Žel ion is 13, A.Labuckas 10.
„Rūdup is“–„Kėd ain iai Triob et“ 93:85 (po pratęsimo, 21:19, 23:20, 12:22, 22:17, 15:7). A.Milaknis ir G.Ore likas po 21, A.Urbut is 17/D.McLu re’as 15, L.Kisielius 14, E.Dimša 13.
Pasv al io „Pien o žvaigžd ės“– Panevėžio „Lietk ab el is“ 63:52 (13:13, 20:7, 18:24, 12:8). S.Morganas 15, T.Hughesas 11, S.Kulv iet is 10/V. Čepukaitis 16, A.Drung ilas 12.
„Juventus“–„Baltai“ 70:76 (10:26, 21:9, 20:17, 19:24). R.Gumeniukas 17, G.Maceina 16, G.Mat ul is 13/M.De lašas 15, Ž.Janav ičius 14, V.Čižaus kas 12.
„Kėdainiai Triobet“–Utenos „Ju vent us“ 73:70 (21:9, 20:26, 12:19, 20:16). V.Ginev ičius 15, L.Kisiel ius 10/D.Pak aman is ir K.Petr ukon is po 17, A.Vasil iauskas 10.
„Šiaul iai“–„Pien o žvaigžd ės“ 78:82 (20:15, 16:27, 15:8, 27:32). V.Va sylius 22, R.Broadusas 16, C.Longas 12/E.Bend žius ir P.Morkel iūnas po 15, T.Hughesas 14.
Klaipėdos „Neptūnas“–„Šiauliai“ 89:93 (24:25, 20:25, 20:24, 25:19). L.Mikalauskas 23, M.Mažeika 18, A.Bruninis 10/V.Vasylius 20, E.Ruz gas 14, J.Jucikas 12.
„Lietkabelis“–„Neptūnas“ 103:98 (po pratęsimo, 28:23, 18:15, 24:29, 19:23, 14:9). V.Čepukaitis 25, A.Drun gilas 17, Š.Vasiliauskas 15/M.Mažeika 19, M.Girdžiūnas 17, A.Valeika 16.
Nesustabdė: žalgiriečiams daugiausiai rūpesčių kėlęs M.Ignerskis (su kamuoliu) tritaškius mėtė be klaidų.
nn-basket.ru nuotr.
Šešetas – lyg užkeikimas
Po trijų iš eilės pergalių VTB Vieningoje lygoje Kauno „Žalgi rio“ krepšininkai suklupo Rusijoje – 79:85 pralaimėjo Žemutinio Naugardo komandai „Nižnij Novgorod“. Taškų skirtumas – toks pat, kaip ir per pirmąją nesėkmingą dvikovą Kaune – 86:92. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Sunkiai prognozuojama „Nižnij Novgorod“ ekipa – viena Rusijos čempionato autsaiderių. Iki mačo su žalgiriečiais ji šalies pirmenybė se net 63:95 pralaimėjo Valdemaro Chomičiaus treniruojamiems Liu bercų „Triumf“ krepšininkams, o Europos „Iššūkio“ taurės turnyre 64:75 – turkų klubui „Besiktas“, bet atsigauti prieš VTB lygos dvi kovą turėjo daugiau laiko nei „Žal giris“ – beveik keturias dienas. Tuo metu „Žalgiris“ po sunkių Eurolygos kautynių sausio 19-ąją su Tel Avivo „Maccabi Electra“, 21 d. jau žaidė Žemutiniame Naugarde. Antrojo kėlinio pradžioje kau niečiai buvo išsiveržę į priekį 32:25, bet aikštės šeimininkai, kurių gre tose išsiskyrė lenkas Michalas Ig nerskis, dažniausiai tritaškiais pe rėmė iniciatyvą – 36:32. Baigiantis trečiajam kėliniui Paulius Jankūnas ir DeJuanas Col linsas persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai – 60:59, bet netrukus ne pataikė Tomas Delininkaitis, Sonny Weemsas, o ketvirtojo kėlinio pra džioje techninę pražangą užsidir bo ir perduodamas kamuolį sukly do Marko Popovičius, tad „Nižnij
Novgorod“ vėl atsiplėšė – 68:60. Likus žaisti mažiau nei dvi mi nutes, žalgiriečiai buvo priartėję – 76:80, tačiau M.Popovičius pažeidė 24 sekundžių taisyklę, o M.Igners kis baudų metimais padidino skir tumą – 83:77. M.Kalnietis dar kartą rezultatą sušvelnino – 79:83, bet po to nei P.Jankūnas, nei M.Popovi čius nepataikė tritaškių, o į M.Kal niečio klaidą varžovai atsakė dviem taikliais baudų metimais.
Aleksandras Trifunovičius:
Atsinaujino proble mos, kurios mūsų komandą persekiojo sezono pradžioje.
mes taip pat startavome neužtik rintai ir buvome priversti vytis varžovus. Apmaudu, kad nepasi mokėme iš pralaimėjimo Tel Avivo ekipai, nes ir čia neišvengėme be veik tokių pat klaidų.“ „Nesuprantu, kodėl mums nepa vyksta ir su kitais varžovais kautis taip, kaip su „Žalgiriu“? – stebėjosi „Nižnij Novgorod“ komandos stra tegas Zoranas Lukičius. Pirmojo ra to mačą Kaune pernai spalio 29-ąją naugardiečiai laimėjo 92:86. Vakar B grupėje Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai Čekijoje išmėgino jėgas su Nimburko ČEZ ir pralaimėjo 73:80 (19:23, 13:13, 23:22, 18:22).
Statistika „N.Novgorod“–„Žalgiris“
„Atsinaujino problemos, kurios mūsų komandą persekiojo sezo no pradžioje, – po varžybų kalbė jo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. – Be to, per pirmąją šios dvikovos dalį mes leidome įsibėgėti varžovams, atsi likome nuo jų greičiu, nespėdavo me į gynybą. Kai kuriais momen tais man šios rungtynės priminė mačą su „Maccabi Electra“: tąkart
2012 01 21, Žemutinio Naugardo sporto arena, 5 000 žiūrovų.
85:79
(23:24, 27:19, 15:17, 20:19) „N.Novgorod“: M.Ignerskis 27 taškai (4/4 tritaškių), A.Ja kovenka 22, E.Bremeris 9 (5 rezultatyvūs perdavimai), A.Pustogvaras ir N.Protičius po 7, S.Antonovas 6, I.Saveljevas 3, O.Bara novas ir A.Ivanovas po 2.
„Žalgiris“:
A grupė Komanda
Lyderis: per dvikovą su „Rūdupiu“ kauniečių „Baltų“ ekipą į prie
kį vedė Ž.Janavičius (su kamuoliu), jis rezultatyviai žaidė ir su „Ju ventus“ komanda. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
1. „Uniks“ 2. „Chimki“ 3. „Krasnyje krylja“ 4. „N.Novgorod“ 5. VEF 6. „Žalgiris“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev-Cramo“
B grupė Perg.
Pral.
Taškų sant.
Komanda
10 9 5 6 5 5 5 2 1
1 2 4 5 6 6 7 7 10
848:708 920:785 695:681 898:888 841:882 865:883 899:957 602:664 765:885
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Azovmaš“ 4. ČEZ 5. „Liet. rytas“ 6. „Loko.-Kuban“ 7. „Asseco Prokom“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
9 8 6 6 5 5 4 3 0
1 2 5 5 5 5 6 6 11
855:640 767:687 840:833 847:830 758:756 759:763 725:740 688:725 780:1045
M.Popovičius 17, P.Jankūnas 15 (6 atkovo ti kamuoliai), M.Rakovičius 10, M.Kalnietis (5 klaidos) ir R.Javtokas po 9, D.Šalenga 7, D.Collinsas 5, T.Klimavičius 3, T.Delininkai tis ir S.Weemsas po 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 16/28 (57) proc. ir 21/30 (70 proc.), tritaškiai – 12/26 (46) ir 8/22 (36), baudų metimai – 17/26 (65) ir 13/18 (72), atkovota kamuolių – 25 ir 29, perimta – po 2, rezultatyvūs perdavimai – 12 ir 13, klaidos – 9 ir 16.
13
pirmadienis, sausio 23, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško pagalbinių darbuotojų gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą
PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.
901746
Parduoda Nekilnojamąjį turtą
Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.
Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 89958
Kada? Kur?
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu
e.sliupaite@darbusauga.lt
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7 Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt. Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Bankokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!
E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.
„Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.
SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
14
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Sausio 24 d. 18.30 val. KIEK? 17–40 litų
KUR? Mokytojų namų svetainėje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Sausio 26 d. 18 val. KIEK? 23 litai.
KUR? Taikomosios dailės muziejus, Asrenalo g. 3A. KADA? Sausio 26 d. 17 val. KIEK? Nemokamai
tragikomiškas „Maskaradas“ W.A.Mozarto gimtadienis
Kuo buvo žaidžiama XIII–XVII a.
1997 m. pastatytas režisieriaus Rimo Tumino spektaklis „Maskaradas“ pagal Michailovo Lermontovo kūrinį yra apkeliavęs daug pasaulio šalių ir pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Po „Maskarado“ gastrolių Didžiojoje Britanijoje 1999 m. dienraštis „The Guardian“ Vilniaus mažojo teatro trupę pavadino viena geriausių pasaulyje.
Leidinyje „Seniausieji Lietuvos žaislai“ dr. Povilas Blaževičius pristato žaislus ir žaidimus, kurie buvo populiarūs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Knygos pristatymo vakare dalyvaus dr. P.Blaževičius, prof. habil. dr. A.Kuncevičius, dr. G.Zabiela, prof. dr. L.Klimka, muzikuos I.Baublytė ir Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 20.30 val. KIEK? 14 litų.
1756 m. sausio 27-ąją Zalcburge gimė Wolfgangas Amadeus Mozartas. Kompozitoriaus gimtadienio proga Arsenijus Ujukinas (obojus), Marija Mirovskaja (fortepijonas) atliks W.A.Mozarto kūrinius fortepijonui ir obojui, taip pat nuskambės pasaulinė premjera – L.van Beethoveno variacijos W.A.Mozarto operos „Užburtoji fleita“ tema.
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. KADA? Sausio 25 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Sausio 26 d. 18.30 val. KIEK? 53 litai.
Kas ta didžioji meilė?
Šiuolaikinės muzikos Spektaklis apie kaleidoskopas laimės iliuziją
„Žiemos ekranai“ prisimena režisieriaus Pierre’o Etaix komediją „Didžioji meilė“ (1969 m.). Jie ideali pora. Jų vestuvės prašmatnios. Jų nauji namai tvarkingi. Tai – didžioji meilė? Bet kodėl jis sapnuoja, kaip smagu lovoje skraidyti su jaunute sekretore?
Stygininkų ansamblio „NI&Co“, kurį įkūrė kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas, branduolį sudaro jauni, talentingi ir profesionalūs muzikantai. Koncerte skambės šiuolaikinė muzika: G.Gelgoto, P.M.Hamelio, H.Otte, T.Riley, A.Pärto kūriniai.
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki vasario 18 d. KIEK? Nemokamai.
Paroda „Smėlio metamorfozės“
Svečiuose Klaipėdos dramos teatras su A.Stridbergo „Šmėklų sonata“ (rež. Gintaras Varnas). Tai spektaklis apie iliuzijas ir jų praradimą, gyvenimo išmintį, apie žmogiškus troškimus, apie kančią ir apie laimę, kuri tėra maloni saviapgaulė.
Parodoje pristatomi 35 Prano Lapės kūriniai, juose atsispindi skirtingi kūrybos laikotarpiai: impresionistinio stiliaus peizažai, juodo ir balto periodas, abstraktūs ekspresionistiniai darbai ir koliažai. Visus juos vienija dėmesys gamtai, natūralumui.
tv programa
LTV
9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (1) (Prancūzija, Vokietija, 2011 m.). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (2). „Geležies amžius“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 23.00 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Komedija „Briliantinė ranka“ (Rusija, 1968 m.) (k). 11.50 Komedija „Išprotėjęs profesorius“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Netikėti susitikimai“ (JAV, Kanada, 2003 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (5) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“.
LNK 22.25 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Romantinė komedija „Jaunosios verslininkės dienoraštis“ (JAV, 2010 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (2). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. Tiesioginė transliacija. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (2) (JAV, 2010 m.).
BTV 6.30 7.00 7.25 7.55 8.25
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). Savaitės kriminalai (N-7) (k). „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.
TV3 20.30 val.
9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 21.05 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Šiandien kimba. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.
BTV 20.25 val.
13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–„Barcelona“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Real“–„Athletic“. 13.30 Krepšinio pasaulyje. 14.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Europos kulkinio ir stendinio šaudymo čempionatas. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“. 19.00, 20.45 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45, 21.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Betis“–„Sevilla“. 21.55 Ispanijos „Primera“ lyga. „Villarreal“–„Sporting“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).
Sport1 21.55 val.
15
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
menas ir pramogos
Pasitikime kinų Drakono metus Ar žinojote, kad kinams Naujieji metai yra tokie pat svarbūs, kaip mums Kalėdos? O kodėl pagrindinis jų šventės patieka las – virtinukai? Arba kokią reikšmę turi raudona spalva? Atsakymus bus galima išgirsti šiandien – švenčiant pagal kinų kalendorių prasidedančius Naujuosius metus. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Kinų šventė Vilniuje
Kinų Naujieji metai yra didžiausia šventė visoje Rytų Azijoje. Antrą kartą Lietuvoje Vilniaus universi teto Konfucijaus instituto organi zuojami kinų Naujųjų metų ren giniai skirti visiems kinų kalba ir kultūra besidomintiems žmonėms. Pirmais metais renginiai sostinėje sulaukė didelio susidomėjimo, net nebuvo įmanoma užregistruoti vi sų norinčių. Todėl šiemet šventė bus švenčiama du vakarus: šian dien ir rytoj. Naujamečiai renginiai prasi dės pirmą kinų Naujųjų metų die ną – šįvakar, 18 val., kinų restorane „Tianfu“. Svečiai bus supažindin ti su šventės tradicijomis, patieka lais, simboliais, klausysis kinišku instrumentu guzheng atliekamos muzikos ir turės retą progą pasi gaminti tradicinį šventės patie kalą – virtinukų. Toks pat renginys vyks ir rytoj, 18 val., kinų restorane „Spindintis mėnulis“. Raudona spalva – būtina
„Kinijoje Naujieji metai yra pa ti svarbiausia šventė, prilygstan ti mūsų Kalėdoms. Tai yra šeimos susivienijimo šventė“, – sakė Kon fucijaus instituto administratorė Vilma Šniukštaitė. Likus dešim
Paroda ir du filmai Kinų naujamečių reng inių savaitę Vilniuje tęs sausio 25 d. 18 val. Orien talistikos skaitykloje atidaroma Tra dicinės kinų tapybos darbų paro da. Konf ucijaus inst itutas nuo va sario vėl organizuos Tradicinės ki nų tapybos ir kaligrafijos kursus, ku riuos veda Rytų tapyba besidomin ti menininkė Dalia Dokšaitė. Parodo je bus jos ir rudenį kursus lankiusių studentų darbų. Juose, kaip pasakojo V.Šniukštaitė, daugiausia vaizduoja mi keturi taurieji augalai: bambukas, chrizantema, orchidėja ir slyva. Į šią parodą kviečiami visi, kurie domisi tapyba apskritai arba Rytų tapyba. Švent inės savaitės reng in ių pro gramą užbaigs kinų kino vakarai. Konfucijaus institute sausio 26 d. 18 val. bus rodomas rimtesnio turi nio filmas „Platforma“, o sausio 27 d. 17 val. – kiek linksmesnis filmas „Ra mybės drumstėjai“. Abu jie kurti pra ėjusio amžiaus aštuntajame ir devin tajame dešimtmetyje. „Šie filmai pa dės geriau pažinti ir suprasti gyve nimą to meto Kinijoje. Jie apima bū tent tą laikotarpį, kai Kinija atsivėrė Vakarams. Ypač filmas „Platforma“, – sakė V.Šniukštaitė ir pridūrė: – Tokių filmų, pavyzdžiui, kaip meninis apie kinų Naujuosius metus, Konfucijaus institute kol kas neturime. Todėl no rime parodyti ką nors kita, bet taip pat įdomaus ir vertinga.“
čiai dienų iki kinų Naujųjų metų visi žmonės iš miestų grįžta namo į kaimus. Tuo metu keliauti Kinijo je, pasak V.Šniukštaitės, nepatarti na. Ten prieš šventes ir po jų vyks ta masinė migracija: visi traukiniai pilni žmonių ir gauti bilieto beveik neįmanoma. Pašnekovės teigimu, žmonės stotyse bilietų laukia net po kelias dienas.
Vilma Šniukštaitė:
Kinijoje Naujieji metai yra pati svarbiausia šventė, prilygstanti mūsų Kalėdoms. Tai yra šeimos susi vienijimo šventė. Kinai, ruošdamiesi Naujiesiems metams, kaip ir mes prieš šven tes, tvarkosi namus, kuopiasi, prie stalo sėda švariai, gražiai apsi rengę. Namus jie puošia raudona spalva. „Kabina raudonus žibin tus, raudonus karpinius ant lan gų. Ir patys rengiasi, ypač Drako no metais gimę žmonės, ir vaikus puošia raudonai“, – pasakojo Kon fucijaus instituto administratorė. Raudoni apdarai ir namų puoš menos yra būtini šios šventės ak centai, nes raudona spalva atbaido
piktąsias dvasias. Nuo seno Kini joje tikima, kad pavasaris ateis nu baidžius piktąją pabaisą Nian. „Ti kima, kad kiekvienais metais per Naujuosius metus mitinė pabaisa nusileidžia iš kalnų ir artinasi prie kaimų, žmonių, gviešiasi ką nors praryti. Žmonės per amžius yra pa stebėję, kad ji bijo raudonos spalvos ir triukšmo. Būtent todėl visi puo šia namus raudonai ir sprogdina garsines petardas, kad pabaisą nu varytų“, – sakė V.Šniukštaitė. Kad metai būtų turtingi
Kinų Naujieji metai kupini simbo likos. Net patiekalai turi savo sim bolinę reikšmę. Kiniški virtinukai, kurie bus gaminami ir šįvakar, ir rytoj, yra pagrindinis, ypač Šiaurės Kinijoje, Naujųjų metų patiekalas. Jų būna visokių: su mėsa, įvairio mis daržovėmis. „Įdomu tai, kad į virtinukus – keletą jų – anksčiau buvo dedami pinigėliai, o dabar dedami riešutai. Jei žmogus Naujųjų metų naktį pa ragauja virtinuko su riešutu, vadi nasi, kitais metais jam labai sek sis, metai bus turtingi, laimingi ir pan.“, – kalbėjo pašnekovė. Ko dėl būtent virtinukai? V.Šniukš taitės teigimu, Naujųjų metų nak tį laikas nuo 23 iki 1 val. vadinamas žodžiu, kuris skamba labai pana šiai kaip žodis „virtinukai“. Taigi virtinukų valgymas simbolizuoja
Spalva: raudoni apdarai ir puošmenos yra būtini Naujųjų metų sutiki-
mo akcentai.
senųjų metų palydėjimą ir naujų jų pasitikimą. Be virtinukų, per Naujuosius metus ant kinų stalo būtinai tu ri būti žuvies, tačiau ji papras tai nevalgoma. „Žodis „žuvis“ ki nų kalboje skamba labai panašiai kaip ir „perteklius“. Jei ant sta lo bus žuvies, vadinasi, kiti metai bus turtingi, kupini pertekliaus“, – simbolius aiškino Konfucijaus ins tituto administratorė. Ji taip pat pasakojo, kad Pietų Ki nijoje dažniausiai valgomi ne vir tinukai, o Naujųjų metų pyragas iš lipnių, garuose virtų ryžių su džio vintais vaisiais. Būna ir kitų patie kalų, o jų, pasak pašnekovės, turi būti daug, kad metai būtų turtingi.
„Shutterstock“ nuotr.
„Taip pat turi būti nemažai saldu mynų, nes saldūs patiekalai simbo lizuoja saldų gyvenimą kitais me tais“, – šypsojosi V.Šniukštaitė.
Konfucijaus institutas Konfucijaus institutas įsteigtas 2010 m. pabaigoje bendradarbiaujant su Šiaurės Rytų Kin ij oj e, Šenj ange, esanč iu Liaon ingo univers itet u. Pagr ind in iai Konf ucijaus inst it uto veiklos tikslai yra skat int i ir plėtot i su Kinija susijusius mokslinius tyri mus ir stud ijas, organ iz uot i akade minius ir kultūrinius reng inius.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje išsilaikys žiemiški orai, snigs. Šiandien snigs, vietomis pustys, temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Antradienį taip pat numatomas sniegas, naktį bus nuo 1 iki 7 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 23 d.
–1
0
–1
Telšiai
Šiauliai
–2
Klaipėda
Panevėžys
–2
Utena
0
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.23 16.37 8.14 8.00 17.15
23-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas +9 Madridas +14 Maskva –14 Minskas –4 Niujorkas +8 Oslas –3 Paryžius +9 Pekinas –2
orai vilniuje Šiandien
Praha +5 Ryga –2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva +2
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
0
Alytus
4–7 m/s
Užgriuvo pūgos
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
–2
–3
–5
5
–3
–2
–4
–6
3
–5
–4
–6
–10
3
trečiadienį
DATOS (sausio 23 d.)
1832 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Édouard’as Manet.
1897 m. gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. 1921 m. gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, garsi Europos priešistorės tyrinėtoja. 1928 m. gimė prancūzų aktorė Jeanne Moreau. 1944 m. mirė norvegų dailininkas Edvardas Munchas. 1989 m. mirė ispanų dailininkas siurrealistas Salvadoras Dali.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
1
2
3
4
5
6
Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus
Avinas (03 21–04 20). Jums gali susidaryti įspūdis, kad viskas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų erzinti. Dėl to bus sunku valdytis. Nedarykite skubotų išvadų ir karštakošiškų sprendimų. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarti bičiuliams asmeniniais klausimais, dėl to jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mąstymas, idėjos, vertybės šiuo metu keičiasi, galbūt esate šiek tiek nusivylęs savo gyvenimu ir pasauliu. Bus lengva susikaupti, todėl tinkamas laikas užsiimti svarbiais reikalais. Vėžys (06 22–07 22). Būsite susikaupęs ir miklus, o žodžiai bus vienintelis jūsų ginklas. Esate jautrus žmogus, todėl galbūt pernelyg daug reikšmės teiksite neatsargiai draugo frazei, emocijoms ar veiksmams. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės pasiruošęs spręsti rimtas problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo. Mergelė (08 24–09 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos bent kiek prieštaraus jūsų įsitikinimams. Kritiškai vertinsite aplinkinių sumanymus, kurie jums atrodys kvaili. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus. Kilusiomis idėjomis drąsiai pasidalykite su aplinkiniais, galbūt jie padės jums jas įgyvendinti. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinę įtampą. Jūsų norai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Dėl to kils vidinis konfliktas. Atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Bet nenusiminkite – jau rytoj viskas atrodys daug optimistiškiau. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais ir spręsti rimtas problemas. Apmąstykite praeities įvykius ir pradėkite planuoti ateitį. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite, kas jums brangu, o ko tiesiog negalite pakęsti. Susidėliokite prioritetus ir nebesukite galvos dėl to, ko negalite pakeisti. Tinkamas laikas pabaigti seniai pradėtus, bet užmestus darbus. Vandenis (01 21–02 19). Diena bus šviesi, nuo ryto būsite pakilios nuotaikos, tad net iškilusių problemų sprendimas jums teiks malonumą. Neatsisakykite padėti bičiuliui, kuriam gali staiga prireikti jūsų pagalbos. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks nerealus kolegų požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Pasistenkite suvaldyti emocijas ir išsaugoti blaivų protą – tvirti argumentai padės rasti tinkamą sprendimą.
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
1783 m. gimė prancūzų rašytojas Stendahlis.
Vardai
horoskopai
Austr ij os vak ar uos e smark iai pa snig us, slid in ėj imo kurort ai sav ait gal į liko atk irst i nuo pas aul io. Buvo pas kelbt as pad id ėj ęs lav inų pavo jus. Pas ak eksp ert ų, sit uac ij a krit i nė, todėl slid in ink ams pat art a veng ti greitoj o nus ileid imo tras ų. Vak ar i nėj e For arlb ergo prov inc ij oj e esan tys Lec ho, Ciurs o ir Štub eno mieste liai, taip pat popul iar us Išgl io slid inė jimo kurort as Tirolyj e tap o nep as ie kiam i, kai snieg as užvertė kel ius. Ti rolyj e daug iau nei 7000 namų ūkių buvo likę be elektros. Austr ij oj e nuo penkt ad ien io pris nig o daug iau nei pusmetr į.
antradienį
–2
0
7
8
9
10
11