PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
A.Anušauskas nespės įvertinti galimų Seimo komisijos dėl „Snoro“ grėsmių šalies saugumui.
Lietuva 7p.
Sveikatinimo įstaigos – statybininkų akiratyje.
Sveikata 12p.
19 (19 320)
Narystei ES kroatai pritarė be didelio entuziazmo.
Pasaulis 14p.
Kas liepė nugriauti tirą? Lygiai po mėnesio Klaipėdos apygar dos administracinis teismas nagrinės bylą, griauti ar ne griauti buvusią šau dyklą Birutės gatvė je. Tačiau pastato staiga nebeliko, jis prieš 10 dienų su lygintas su žeme ir be jokio teismo.
Kaina 1,30 Lt
„Nei O.Koršunovas, nei E.Nekrošius į tą areną 100 metų vis tiek nevažiuos.“ Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas tikino, jog naujosios arenos konkurencijos nesibaimina.
3p.
Triukšmą tebemalšina skundai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Triukšmas klaipėdiečiams iki šiol kelia nemažą galvos skausmą – skundų dėl jo nemažėja. Gyvento jai piktinasi net ir per garsiai vaikš čiojančiais kaimynais. Prašo avėti šlepetes
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kova pralaimėta?
Šiandien Birutės g. 5A šaudyklos neliko nė žymės. Šaudymo sporto meistrė klaipėdietė Svetlana La pickaja, paskutinioji šaudyklos vir šininkė, šaulių klubui tirą atkovoti bandė 17 metų. Klubas „Šaulys“ Klaipėdos savi valdybėje užregistruotas 1995 m., esą tuomet iš karto parašytas ir prašymas grąžinti šį pastatą spor to klubui. Nes tikslinė jo paskirtis – šaudykla.
4
Mįslė: dėl to, kas liepė nugriauti šaudyklą, valdininkų G.Paulikienės ir L.Dūdos versijos skirtingos.
Vytauto Petriko fotomontažas
H. Manto g. 33, .ODLSơGD
NUOLAIDOS
IKI
40%
','ä,$86,$6 Baltijos šalyse 6$/$0$1'(5 salonas
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius pernai gavo 17 skundų dėl buitinio triukšmo. Už pernai tokių buvo 30. Skyriaus vyriausioji specialis tė Nina Gendvilienė pasakojo, kad dažniausiai klaipėdiečiai skundėsi virš jų gyvenančių kaimynų kelia mu triukšmu. „Žmonės piktinasi, kad šie gar siai vaikšto, bilda. Tačiau tai sunku patikrinti net nuėjus į vietą. Dau giabučių namų lubos ir sienos labai praleidžia garsą“, – teigė N.Gendvilienė.
2
2
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
miestas Sergamumas padidėjo
Bendradarbiaus su JAV
Dėl keleivių – tyrimas
Sergamumas peršalimo ligomis Klaipėdoje nežymiai padidėjo. Praėjusią savaitę nustatyti šeši nauji gripo atvejai. Ūmiomis vir šutinių kvėpavimo takų infekci jomis trečiąją šių metų savaitę sirgo 725 uostamiesčio gyven tojai, iš jų – 573 vaikai. Serga mumo rodiklis – 40,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos uosto generalinis di rektorius Eugenijus Gentvilas ir Filadelfijos (JAV) regioninio uos to vykdomasis direktorius James T.McDermott Jr. pasirašė tarpu savio bendradarbiavimo memo randumą. Vienos didžiausių Fila delfijos uoste įmonės jau žvalgo si į krovos galimybes neužšąlan čiame Klaipėdos uoste.
Klaipėdos valstybinėje kolegijo je šiandien bus pristatomi kar tu su „Klaipėdos keleiviniu trans portu“ atlikti keleivių srautų ty rimų rezultatai. Studentai aiški nosi, kuriais maršrutais važiuo ja mažiausiai keleivių. Remiantis rezultatais, bus svarstoma, ku riais maršrutais paleisti mažes nius autobusus.
Dienos telegrafas Pas it ar im as. Antrad ien į Klaip ėdo je vieš ės Seimo nar iai, su kur iais 10 val. vyks pas it ar im as dėl duj ų ter min alo ir Muz ik in io teatro pers pek tyv ų. Sąsk ait a. Sav in ink ai ir vair uoto jai už naud oj im ąs i nus tat ytom is mok am om is vietom is autom ob i liams nus tat yto dyd žio rinkl iavą tu ri pervest i į nauj ą Klaip ėdos sav i valdyb ės surenk am ąj ą sąs kait ą Nr. LT26401004230116 4961. Sem in aras. Penkt ad ien į 8.30 val. sav ivaldyb ės pos ėd žių salėj e vyks sem in ar as, sem in ar as-pas it ar im as įmon ių ir įstaig ų darbuotoj ams, at sak ing iems už civ il inę saug ą. Pos ėd is. Vas ar io 1 dien ą Klaip ėdos vaik ų glob os namuos e „Ryt as“ pos ė džiaus Soc ial inės paramos tar yb a. Apkl aus a. Klaip ėdos sav ivaldyb ės užs ak ymu atl iek am a gyventoj ų ap klaus a, kur ia siek iam a įvert int i, ar gyventoj ai patenk int i vieš os iom is paslaugom is. Uostam iest yje planuo jama apk laust i ne maž iau kaip tūks tant į klaip ėd ieč ių. Anket ą gal im a rast i sav ivaldyb ės interneto tinkl a lapyje. Mirt ys. Vak ar Metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 15 klaip ėd ieč ių mir tys. Mirė Kaz ys Mil aš ausk as (g. 1924 m.), Elzb iet a Palš ien ė (g. 1924 m.), Vaclov as Paul ausk as (g. 1929 m.), Vyt aut as Gedr im as (g. 1930 m.), Ju dit a Šmaiž ienė (g. 1932 m.), Pov il as Bagdonas (g. 1933 m.), Peloh iia Kap a rys (g. 1933 m.), Valent in a Step anen ko (g. 1934 m.), Jurg is Jurg ut is (g. 1935 m.), Anatol ij Nov ikov (g. 1939 m.), Ga lin a Vitk ausk ienė (g. 1946 m.), Zeno nas Mock us (g. 1946 m.), Alg imant as Andr iek us (g. 1949 m.), Antanas Vitas Braž inskas (g. 1953 m.), Ramutė Žibie nė (g. 1961 m.).
Atnaujino: visi šviestuvai miesto centre buvo įjungti daugiau nei prieš metus.
Klaipėdoje taupyti padės tamsa Uostamiesčio valdžia kol kas nemato galimybių įjungti visus gatvių apšvietimo žibintus mieste. Numatoma, jog šiemet gatvių apšvietimui lėšų bus skirta dar mažiau nei pernai. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdoje kas antras gatvių ap švietimo žibintas buvo atjungtas beveik prieš trejus metus, prasi dėjus ekonominiam sunkmečiui. Iš viso nebenaudojami uosta miestyje vienu metu buvo 2 tūkst. 661 šviestuvas. Pasak Klaipė dos savivaldybės Miesto ūkio de partamento direktoriaus Liudviko Dūdos, jei šie šviestuvai būtų buvę išjungti ištisus metus, pernai būtų sutaupyta 934 tūkst. litų. Tačiau šiuos taupymo planus pa keitė sprendimas miesto centrinė
je dalyje, kurią riboja Sausio 15-o sios gatvė ir Lietuvininkų aikštė, Naujoji Uosto ir Priestočio gatvės, įjungti visus žibintus. Toks spren dimas savivaldybei per metus kai navo 376 tūkst. litų. Tad, anot L.Dūdos, realiai pernai iš gatvių apšvietimo sutaupyta 558 tūkst. litų. Miesto ūkio departamento di rektorius teigė, jog realiai nėra taip, kad mieste šviestų tik kas antras šviestuvas. Yra vietų, kur įjung tas kiekvienas, bet yra ir tokių, kur šviečia tik kas antras ar trečias. Šiemet gatvių apšvietimui numa toma skirti 2 mln. 734 tūkst. elekt
ros energijos pirkimui ir 1 mln. 957 tūkst. litų apšvietimo tinklų, įran gos priežiūrai bei avarijų šalinimui. Palyginti su praėjusiais metais, lėšų gatvių apšvietimui skiriama 10 proc. mažiau. „Šiemet lėšų iš gatvių apšvie timo sutaupysime tiek pat, bet jų skirta mažiau nei pernai. Peržiū rėsime žibintų priežiūros perio diškumą. Nemanau, kad tai atsi lieps klaipėdiečiams“, – tvirtino direktorius. Dėl išjungtų šviestuvų miesto savivaldybė yra sulaukusi priekaiš tų ir iš policijos, ir iš gatvių apšvie timo specialistų. Pareigūnai tvir
558
– tiek tūkst. litų Klaipė dos savivaldybė sutau pė iš gatvių apšvietimo pernai. tino, jog mieste per tamsu, dėl to didėja nusikalstamumas. Be to, pa sak gatvių apšvietimo specialistų, išjungti žibintai genda. „Žinoma, nėra gerai, kad daiktas neveikia. Jis kažkiek genda. Tačiau tikrai nebus taip, kad, kai norėsime įjungti visus žibintus, jie neveiks. Tiesiog ilgiau gali trukti pajungimo darbai. Kada galėsime įjungti visus šviestuvus, sudėtinga pasakyti“, – teigė L.Dūda.
Triukšmą tebema
Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Anatol ij Nov ikov, Peloh iia Kap a rys, Jurg is Jurg ut is, Vaclov as Pau lausk as, Valent in a Step anenko, An tanas Vit as Braž insk as, Alfredas Au gust inas Kuč insk as.
Anot jos, tokiais atvejais 1 surašomas reikalavimas, kad kaimynai pasistengtų vaikščio
ti tyliau. Paprašoma, kad avėtų šle petes, bute paklotų kilimus. Nusiskundimų sulaukta ir dėl lo jančių kaimynų augintinių. „Gyvū nams negali uždrausti loti. Reikala vimo išoperuoti jiems balso stygas Lietuvoje nėra“, – dėstė vyriausio ji specialistė.
Jon išk ės kap in ės. Šiand ien laido jam i Romuald as Step on as Bruž ins kas, Jud it a Šmaiž ienė, Kaz ys Mil a šausk as. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 12 moter ų. Gimė 5 merg aitės ir 7 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalb os med ik ai sulaukė 65 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai daug iausia skun dės i šird ies problemom is, krauj ot a kos sut rik imais, pilvo ir galvos skaus mais.
Vytauto Petriko nuotr.
Triukšmadariai šėlsta naktį
Nepasitenkinimas: klaipėdiečiai skundžiasi ir dėl uosto keliamo
triukšmo.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Tačiau, anot N.Gendvilienės, la biausiai žmonės piktinosi kavine „Šikšnosparnio lizdas“ ir jos lan kytojais. Šalia esančių namų gy ventojai buvo nepatenkinti lei džiama muzika, triukšmu, kurį prie įstaigos kelia jaunimas.
N.Gendvilienė pabrėžė, jog ši problema dar nėra išspręsta. „Situacija dėl triukšmo būtų ne bloga, jei žmonės turėtų daugiau supratingumo. Dirginti gali jau 30 decibelų garsas, o dienos metu lei džiamas 40. Nedidelis triukšmas dažniausiai erzina sergančius žmo nes. Kaimynai jų nenori suprasti ir užjausti“, – tvirtino N.Gendvilienė. Klaipėdos policija praėjusiais metais surašė 692 protokolus dėl viešosios rimties trikdymo. Už pernai jų buvo 562. Klaipėdos ap skrities vyriausiojo policijos ko misariato Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevi čius pabrėžė, jog iškvietimų dėl triukšmo būna 2-3 kartus dau giau. Triukšmadariai, dėl kurių
3
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
miestas
Žvejų rūmų likimas miglotas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos arenos kaimynystė vie nai didžiausių uostamiestyje Žvejų rūmų salei esą nepakenkė, tačiau privertė susimąstyti apie pastato rekonstrukciją. Dar viena galimy bė – šioje vietoje galėtų atsirasti Klaipėdos muzikinis teatras.
„Nuostolių tikrai neskaičiuojame. Arenoje vyksta tie renginiai, kurie pas mus negalėtų vykti. Tiesa, yra tokių, kurie mus aplenkė. Žodžiu, dėl arenos atsiradimo netekome 5–10 proc. pajamų, o tai nėra labai dideli pinigai“, – teigė Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas. Jis tvirtino, jog renginių Žve jų rūmuose tikrai pakanka – juo se koncertuoja įvairūs kolektyvai, vyksta spektakliai. „Mūsų rūmai dūzgia kasdien. Rep et uoja Klaip ėd os dram os teatro aktoriai, 15 senjorų kolek tyvų, o kiek dar mūsų grupių yra. Veiklos netrūksta, tačiau politi kai galiausiai turėtų apsispręsti, ar miestui reikalingi tokie bend ruom en ės nam ai“, – aišk in o A.Lenkauskas. Klaipėdos savivaldybės Ugdy mo ir kultūros departamento di rektorė Nijolė Laužikienė tvirtino, jog bendruomenių namų vizija yra
Nijolė Laužikienė:
Žvejų rūmai tikrai ne tinka Muzikiniam teatrui, todėl juos rei kėtų nugriauti ir sta tyti naują pastatą.
kitokia. „Manome, kad jie turėtų būtų arčiau žmonių, todėl mies te reikėtų įsteigti trejus bendruo menės namus, kad žmonėms bū tų patogu į juos ateiti. Tačiau tai tik mintis pamąstymui“, – sakė N.Laužikienė. Tačiau ji neneigė, jog dar šie met bus apsispręsta dėl Žvejų rū mų ateities. „Jau ne kartą yra daryti įvairūs tyrimai, analizės dėl šios įstai
gos veiklos. Mūsų tikslas – šie met viską apibendrinti ir priim ti sprendimą, kaip elgtis toliau. Reikia įvertinti, kaip Žvejų rūmų poreikį paveikė Klaipėdos arena“, – tvirtino pašnekovė. Vienas variantų – Žvejų rūmai taps 1–1,5 tūkst. vietų konferenci jų centru su universalia sale, kurio je galėtų vykti ir koncertai. Dar vienas svarstomų variantų – Žvejų rūmuose galėtų įsikurti Klai pėdos muzikinis teatras. „Tačiau reikia suprasti, jog kal bame tik apie vietą. Žvejų rūmai tikrai netinka Muzikiniam teatrui, todėl juos reikėtų nugriauti ir sta tyti naują pastatą. Tačiau kol kas tai yra tik svarstymai“, – pabrėžė N.Laužikienė. A.Lenkauskas įsitikinęs, jog Žvejų rūmai gali veikti tokie, tokie yra – reikia tik juos rekonstruoti. Preliminariais skaičiavimais, tai kainuotų apie 8 mln. litų, o pini gų miesto biudžete iki 2015 metų neatsiras. Šiuo metu Klaipėdos žvejų rū muose yra įsikūrę keli teatrai – tarp jų ir Dramos teatras. Kultūros ministerija žadėjo, kad už tai, jog į Žvejų rūmus savivaldy bė įleidžia Dramos teatrą, sumokės 200 tūkst. litų, už kuriuos spek takliams būtų pritaikyta scena. Tačiau pinigų iš ministerijos iki šiol nesulaukta.
Apdovanojimas: poetei E.Karnauskaitei 4 tūkst. litų premiją įteikė me
cenatas bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Ci bauskas. Vytauto Petriko nuotr.
Kūrybą vainikavo garbinga premija Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją pelniusi poetė pasidžiaugė ne tik už sa ve, bet ir visus menininkus, atgavusius be ne svarbiausią pajūrio kraštui garbingą apdovanojimą. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Neaišku: Žvejų rūmų ateitis kol kas lieka miglota, nes valdininkai svarstys, o politikai spręs, ką su pastatu
daryti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
malšina skundai skundžiamasi pirmą kartą, atsi perka įspėjimu, jei paklūsta poli cijos pareigūnų reikalavimams ne betriukšmauti. „Dažniausiai mes esame kvie čiami dėl triukšmo naktį. Jauni mas linksminasi, garsiai klauso muzikos, šūkauja. Dėl triukšmo, kuris kyla remonto metu, skundų sulaukiama tik vieno kito“, – pa sakojo vadovas. Už viešosios rimties trikdymą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 300 litų. Už pakartotinį – nuobauda nuo 300 iki 1 tūkst. litų. Kino filmas – per garsiai
Klaipėdos visuomenės sveika tos centras pernai tyrė 14 skun dų dėl gamybinio triukšmo. Toks
pat jų skaičius buvo ir praėjusiais metais. Iš tirtų skundų pasiteisino pusė – 7. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos sau gos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tvirtino, jog 4 iš pasta rųjų buvo uostamiestyje. Likę ki tuose apskrities miestuose ir rajo nuose. Klaipėdiečiai skundėsi dėl per didelio triukšmo, kurį kelia par duotuvės vėdinimo sistema. Žmo nės gyveno netoli įstaigos ir savo namuose girdėjo minėtą triukš mą. Tokių skundų buvo 2 ir jie pa sitvirtino. Tirtas skundas ir dėl per didelio garso kino teatre filmo metu. Klai pėdiečiai pasakojo, kad filmą žiū
Klaipėdos visuome nės sveikatos cent ras pernai tyrė 14 skundų dėl gamybi nio triukšmo. rėjo su vaiku. Dėl per didelio garso nebuvo įmanoma nieko suprasti. Pernai piktintasi ir uosto kelia mu triukšmu. Praėjusiais metais buvo daugiau pagrįstų skundų. Užpernai tokių buvo 2. Klaipėdoje – vienas. Klaipėdos savivaldybės tinkla lapyje Valstybės kontrolė atlieka valstybinį veiklos auditą „Triukš mo valdymas“. Klaipėdiečiai ga li išsakyti savo nuomonę, kaip triukšmas valdomas jų gyvenamo joje aplinkoje.
Vakar uostamiestyje per 115-ąjį I.Simonaitytės gimtadienį lietu vių literatūros klasikės vardu pa vadintoje bibliotekoje buvo įteikta jos vardo literatūrinė premija. Palangiškei poetei, lietuvių kal bos mokytojai Elenai Karnauskaitei premija skirta už 2008 metais pa sirodžiusią poezijos knygą „Pasau lio krašte“. E.Karnauskaitė šmaikštavo, kad proginės kalbos nėra jos žanras. Ta čiau neslėpė, jog jaučiasi pagerbta ir žmogiškai džiaugiasi ne tik dėl savęs, bet ir visų menininkų. Mat, pasak poetės, bene svar biausia šio krašto premija atgavo savo veidą – ji vėl tapo literatūrinė. Premijos laureatė teigė, kad šis apd ovan oj im as yra savot iškas įpareigojimas ateičiai skreben ti plunksna ar kompiuterio kla višais. Literatūrinės premijos įteikimo vakare laureatės eilėraščius skai tė aktoriai Rita ir Virginijus Mi
liniai, saksofon u grojo Audrius Laurynas. E.Karnauskaitė per pastaruosius du dešimtmečius išleido 5 poezi jos rinkinius, sulaukusius palan kių kritikų įvertinimų. Jos eilė raščiai versti į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių kalbas. I.Simonaitytės literatūrinė pre mija įsteigta 1987 metais. 1996 m. premijos rėmimą perėmė Klaipė dos apskrities viršininko administ racija ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius, pasirašę kūry binio bendradarbiavimo sutartį. Pernai I.Simonaitytės biblioteka ir bendrovė „Mūsų laikas“ pasira šė penkerių metų rašytojos premi jos rėmimo sutartį. Ji kasmet skiriama už brandžius kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos dva sią, kultūrinę tradiciją ir istorinę problematiką arba įamžinančius lietuvių literatūros klasikės I.Si monaitytės atminimą. E.Karnauskaitė tapo 26-ąja šio garbingo apdovanojimo laureate.
4
antradienis, sausio 24, 2012
miestas
Kas liepė nugriauti tirą? „1995 m., kai visi klu 1 bai persiregistravo, išėjo toks įsakymas „Dėl buvusios „Sa
vanoriškos draugijos armijai, avia cijai ir laivynui remti“ turto“. Tada mums jį turėjo grąžinti. Galiausiai savivaldybėje pareiškė, kad jį ati davė kariškiams“, – praeitį prisi minė S.Lapickaja. Visuomenininkai tos šaudyklos negavo ir tada, kai kariškiai pasta tą perdavė apskričiai. Apskritis tos šaudyklos klubui atiduoti taip pat neskubėjo. Šauliai pastebėjo, jog po 2004 metų, kai tik pastatą pe rėmė apskrities administracija, jis pradėtas sąmoningai naikinti. Sa vivaldybės taryba pernai balandį priėmė sprendimą šaudyklą griauti. Visuomenininkai kreipėsi į teismą.
kiams, pastato nusidėvėjimas bu vo 33 proc. Tačiau jis staiga sunyko ir tapo šiukšlynu. „Juk viskas paprasta – atveži šiukšles, išmuši pastato langą, išpili jas į vidų. Ir paskui sakai: o mes ga lime sutvarkyti dar vieną Klaipėdos kampelį“, – savą pastato sunykimo versiją dėstė šaulių klubo atstovė. „Kaip sakė viena valdininkė, tai tik sovietinių plytų saujelė“, – ti kino S.Lapickaja. Tą „saujelę plytų“ iš paskuti niųjų siekė išsaugoti šauliai, jie teismuose prašė naikinti savival dybės sprendimą dėl pastato nu griovimo. Klaipėdos apygardos administra cinis teismas nesutiko to daryti, bet Vyriausiasis administracinis teismas savo kolegas įpareigojo bylą nagri
Naglis Puteikis Seimo nar ys
B
Pirštais – vieni į kitus
Šaudykla visiškai nugriauta prieš 10 dienų, griovimas buvo ypač operatyvus. „Mūsų departamentas gavo nu rodymą nugriauti, tai mes jį ir įvykdėme. Kas davė nurodymą nu griauti? Turto skyrius“, – nesua bejojo Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. „Griov im o darb ais užs ii ma Miesto ūkio departamentas, klauskite tenai. Jie sakė, kad gavo iš mūsų nurodymą griauti? Aš jo kių nurodymų neduodu. Yra tary bos sprendimas, mes po sprendimo informuojame, kad yra numatyti darbai“, – išsigynė Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė. Finansų ir turto departamen to direktorė Aldona Špučienė pa tvirtino, kad praėjusių metų biu džete buvo skirta 70 tūkst. litų to pastato nugriovimui. „Ar buvo būtina griauti? Jeigu ten yra šiukšlynas, jei ten vyks ta gaisrai, tai ką mums daryti?“– piktinosi G.Paulikienė. Šauliams tos šaudyklos neper davė, nes teigiama, kad joks teisės aktas to nenumato. „Jau daugybę kartų apie tai vi suomenė buvo informuota. Jei gu tie žmonės nemoka skaityti tų raštų, tai kitas dalykas. Tie teisės aktai, kurie buvo jiems palankūs, jų galiojimas seniai sustabdytas“, – visuomenininkų pretenzijų ne suprato G.Paulikienė. Teismą aplenkė buldozeris
S.Lapickaja tvirtino, kad 2004 me tais, kai šaudyklą perdavė kariš
Kova: S.Lapickaja 17 metų šaulių klubui mėgino atkovoti šaudyklą Bi
Daiva Kerekeš:
Su tokia situacija nė ra tekę susidurti. Jei teismas priimtų sprendimą pareiškė jų naudai, kaip būtų įgyvendinamas teis mo sprendimas, vi sai neaišku. nėti iš naujo. Paradoksalu, griauti ar negriauti šaudyklą bus sprendžia ma šių metų vasario 21 dieną. Tačiau pastatas jau sunaikintas. „Apsaugos priemonių tai jo kių nebuvo“, – pasiteisinimą rado G.Paulikienė. Klaipėdos apygardos administ racinis teismas 2012 sausio 11 die ną nutarė nepatenkinti Klaipėdos regiono sportinio šaudymo asocia cijos prašymą taikyti laikinųjų ap saugos priemonių šaudyklai, kol vyksta ginčai dėl sprendimo griau ti panaikinimo.
Komentaras
rutės gatvėje.
Vytauto Petriko nuotr.
Ką dabar darys tas pats teismas, kuris turi nagrinėti klausimą dėl pastato, kai šis jau nugriautas? „Su tokia situacija nėra tekę su sidurti. Jei teismas išnagrinėtų by lą ir priimtų sprendimą pareiškėjų naudai, kokiu būdu būtų įgyvendi namas teismo sprendimas, visiškai neaišku“, – stebėjosi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Dai va Kerekeš. „Nebeliko ginčo dalyko? Teis mas turės vertinti šitą aplinkybę. Tos aplinkybės neliks nepastebė tos“, – tikino Klaipėdos apygar dos administracinio teismo teisėjo padėjėjas Robertas Paliokas. Galimas ir dar vienas kuriozas. Kas bus, jei teismas tenkins pa reiškėjų prašymą ir panaikins sa vivaldybės sprendimą griauti šau dyklą, kuri jau nugriauta? „Jeigu griuvėsius lieps atstaty ti, tai atstatysime, čia – Lietuva“, – ironišku optimizmu tryško Klai pėdos vicemeras Artūras Šulcas.
tį. 2000 metais žemės paskirtis iš visuomeninės pakeista į komerci nę. Jau tada jie planavo, jog kažkas nugriaus tą šaudyklą ir reikia ją pa versti griuvena, kad galėtų nušluo ti nuo žemės paviršiaus. Kas užsa kovas, aš nežinau“, – savo versiją dėstė S.Lapickaja. Buvo pamąstymų perduoti šau dyklą socialinėms reikmėms. Pla nuota ten perkelti Vaikų krizių centrą, kitas socialines tarnybas. „Tuomet supratome, kad čia kažkas ne taip, todėl nusprendėme eiti į teismą ir išsiaiškinti“, – pasa kojo visuomenininkė. Šaudykla buvo pastatyta iš sili katinių plytų 1964–1965 metais, kai statybinių medžiagų niekas negailėjo. Pastatas įrengtas pagal olimpinius standartus. Tai tuo metu esą buvo geriausias tiras visoje Lietuvoje. „Čia šauliai treniruotis atvažiuo davo net iš Baku. 50 metrų ilgio šaudymo takeliai, pusiau uždaro tipo. Už tuos pinigus, kurie skirti nugriovimui, galėjo suremontuoti, tik langus ir duris tereikėjo įstaty ti. Teisme dokumento, kad pasta tas avarinės būklės ar nusidėvėjęs, nėra“, – tikino S.Lapickaja.
Slypi įtakingų žmonių interesai
„Kam buvo naudinga nugriau ti? Tiems, kurie ketina statyti, nes jie, dar neturėdami to sklypo sa vo nuosavybėje, keitė jo paskir
irutės g. 5A detalusis planas numato daug iabut į su ko mercinės paskirt ies patal pom is pirmajame aukšte. Kas yra interesantai, gal iu spėt i. Tik riausiai žmonės, kur ie gerai paž įsta dabartinę Klaipėdos valdžią. Tokio ar šumo ir atkaklumo, siekiant kuo grei čiau nug riaut i pastatą, dar nesu ma tęs. Griuvėsių miesto centre, įskaitant ir tuos, kurie priklauso savivaldybei, pilna. Bet kažkodėl kyla baisi kova su jais tik tam tikrose vietose. O gavę teis mo sprendimą, kad visuomenininkų skundas bus nagrinėjamas iš naujo, jie išsigando ir puolė skubiai griauti, nes teismas gali tenkinti pareiškėjų prašy mą. Visos sporto šakos turi milijonus problemų, niekam nėra pinigų, staiga jų atsiranda sportinio pastato nugrio vimui. Yra prak tika, kai skelbiamas konkursas nugriovimui, kai bendrovė šią paslaugą atlieka, išsiveždama sta tybines atliekas nemokamai. Čia nuei ta kitu keliu.
Šaudo pajūryje ir miškeliuose
Policijos departamento duome nimis, šaunamųjų ginklų savigy nai turi užregistravę daugiau nei 2,5 tūkst. Klaipėdos apskrities gy ventojų. Tačiau nekomercinės šaudyk los arba tiro, kur galėtų treniruo tis ir civiliai asmenys, uostamies tyje nėra. Pareigūnų teigimu, nors įstaty mas tai draudžia, ginklai miklinami miškeliuose, karjeruose, pajūryje. Iki nelaimės vos vienas žingsnis. Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis prieš pus metį kreipėsi į savivaldybės vado vus primindamas, kad šaudymas iš įvairių ginklų yra viena seniau sių olimpinių sporto šakų ir mies tui reikėtų šaudyklos. „Turime „žydrą svajonę“. Šau dyklą įrengti buvusios bandomo sios laivų remonto įmonės salės rūsyje. Ten kadaise buvo slėptu vė – tokio dydžio, kaip sporto sa lė, kuri puikiai tiktų šaudyklai. Pastatas priklausė Uosto direkci jai, jį ketinama perduoti savival dybei“, – savo svajones atskleidė I.Zaleckis.
Paramą gaus daugiau žmonių Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pasikeitus įstatymui gali padau gėti socialines pašalpas gaunan čių klaipėdiečių. Manoma, kad kol kas žmonių antplūdžio nėra tik to dėl, kad ne visi žino apie pasikei tusią tvarką.
Piniginės socialinės paramos nepa siturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Klaipėdos savivaldybės Socia linių išmokų poskyrio vedėja Gi na Vilimaitienė tvirtino, jog da
bar sudarytos lankstesnės sąlygos gauti socialinę paramą – socialines pašalpas, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompen sacijas – tiems, kuriems jos reikia. Anot G.Vilimaitienės, pasikeitus tvarkai, nepasiturintiems gyvento jams nebereikia būti pusę metų re gistruotiems darbo biržoje, kad tu rėtų teisę gauti paramą. Anksčiau tai buvo tik tam tikrais atvejais. Taip pat teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompen sacijas įgyja ir būstą oficialiai nuo mojantys žmonės. Į nepasiturinčių gyventojų turtą nėra įskaitomos gautos ar negrąžintos paskolos ne kilnojamajam turtui pirkti ar sta
tyti, kaip buvo anksčiau. G.Vili maitienės teigimu, skatinamas ir įsidarbinimas. Įsidarbinusiems il galaikiams bedarbiams kurį laiką gali būti paliekama dalis sociali nės pašalpos. Pasikeitė ir socialinės para mos dydžiai. Jie diferencijuojami. Socialinė pašalpa, kompensaci jos būsto šildymui, geriamajam ir karštam vandeniui bus skaičiuoja mos įvertinus šeimos narių skaičių. Pašalpa ir kompensuojami naudin gojo būsto ploto, karšto ir geria mojo vandens normatyvų dydžiai bus proporcingai mažinami kiek vienam paskesniam šeimos na riui. Pabrėžiama, kad asmenims,
Tvarka: gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą,
karštą ir geriamąjį vandenį galės daugiau klaipėdiečių.
kuriems piniginė socialinė parama paskirta iki įstatymo pakeitimų įsi galiojimo, nebus perskaičiuojama. Griežčiau bus vertinami piktybiš
Vytauto Liaudanskio nuotr.
kai darbo nesusirandantys žmonės. Po trejų metų įsigalios tvarka, kad ilgalaikiams bedarbiams bus maži nama pašalpa.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
antradienis, sausio 24, 2012
nuomonės
Išteklių kainos – per didelės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lietuviško kino atgimimas. Pradžia? Violeta Juodelienė
K
etv irtok ui suprant a mas, iš anksto žino mas siužetas, daug gra žių veidų, žinomų var dų, iki valiai fizinio kontakto (nuo pešt yn ių iki int ym ių scenų), ne menkas žiupsn is nešvank ių juo kelių, nešykštint geros reklamos. Tai svarbiausi ingredientai, iš ku rių suminkytas kino pyragas pre tenduoja nuo lietuvių stalo nukon kuruoti kaip didžkukuliai sunkiai viršk inamas tautinių rašytojų ro manų ekran izacijas, it kok ius su šius ne kiekvienam mūsų iki galo perprantamą science fiction egzo tiką ir tapti patiekalu nr. 1.
Laimei, vakarykš tė naujiena nėra žinia apie filmo kūrėjams skirtą kokią naciona linę premiją už indė lį į lietuviškosios kino industrijos reanima vimą. Analog išką receptą pasirinkę bū simų did žiojo ekrano pyrag ų ke pėjai iš anksto gal i trint i rankas dėl būsimos verslo sėkmės. Kad prie filmo galėtume prirašyti ma giškus žodžius „surinkęs daugiau sia pajamų“, nereikia improvizuoti pagal europiečių tradicijas, mums pakanka nacional inės Hol iv udo interpretacijos. Būtent tai byloja ir žin ia iš liet u viško kino fronto: pranešta, kad istor in is liet uv ių veiksmo filmas „Tadas Blinda. Prad žia“ tapo dau giausia pajamų nuo nepriklauso mybės atkūrimo surinkusiu filmu Lietuvoje. Beveik trečdalis milijono žiūrov ų leido jo kūrėjams surinkti per 3,7 mln. lit ų ir sėkm ingai įveikė kitą naujųjų laikų lietuviško kino filmą „Zero II“, už kurio juodąjį humorą pak lojome vos 1 mln. litų. Pagal žanro taisykles derėtų siau bingai pasipikt int i dėl tok io tau tiečių skonio. Nuo filmo, kurio ga mintojai kažkada žadėjo pateikt i
unikal ios ir itin autent iškos me džiagos apie garsųjį svieto lyginto ją, istor ija dvelk ia ne daug iau nei nuo visų pasaulio juostų apie Ro biną Hudą. Istorija čia – tik lengvas vanilės kvapas, akių, uoslės ir lie žuvio pojūčius rišanti med žiaga. Žinoma, kaip sako šių dienų mo kin ių neįg alumu mąst yt i bes i stebint ys mok ytojai, teg u jaunoji karta jei ne iš jiems nebeįkanda mų vadovėl ių, tai bent iš kvapo pajaučia, kas galėjo dėt is XIX a. Liet uvoje. Nespalvoto Bal io Brat kausko „Tado Blindos“ šiand ien i nės 3D kartos jaunuolių juk nepri versi žiūrėti. Įspūdingai kuklus ir juostos kūrė jų pasir ink imas – filmuota Aukš tait ijoje, nors svieto lyg intojo Že mait ija – ranka pasiek iama. Vei kėjų pat riot inės kalbos apie lie tuv ybę – it iš kok io pusiau oficia laus XXI a. minėjimo. Primityvok i personažų paveikslai, neišbaigtos siužetinės linijos. Ieškoti priekabių kino kritikai gali kiek tinkami, tik, laimei, vakarykš tė naujiena nėra žin ia apie filmo kūrėjams skirtą nacional inę pre miją už indėl į į liet uv iškosios ki no industr ijos rean imav imą. Ne bent manytume, kad tie 2 mln. su trupučiu lit ų, kur iuos filmo kūrė jams atseikėjo Kultūros ministeri ja, visai be reikalo išbarstyt i miš kuose netoli Vilniaus. Galiausiai, kaip labai taikliai paste bėjo ir šios juostos prodiuseris, vi si į filmo kūrimą investuoti pinigai išleist i Liet uvoje, valst ybei tvar kingai sumokėt i mokesčiai, sam dyti darbuotojai algą taip pat gavo ne vokeliuose. „Tadas Blinda. Prad žia“ kel ia aso ciaciją su komercin ių teatr ų pro dukcija. Matydami, kai šalia klasi kinės scenos dėl žiūrov ų kovoja ir primityvios buitinių ar lyčių konf likt ų inscen izacijos, rimt ieji teat ralai guod žia save, esą komerci nių teatr ų vajus nesąs blogas reiš kinys. Tegu žmonės pirmiausia po truput į pripranta prie teatro žiūro vo statuso, prie scenos, net jei jame – niekaip neišsiblaivantis, tarp sijo nų pak lydęs televizijos išpopulia rintas aktor ius. Pask ui, žiū, jie už augs ir iki Jono Vaitkaus. Šią mint į perf raz av us, gal im a guost is ir liet uv iško kino atve ju. Gal ilgain iui did žiojo ekrano meistrai subręs iki tok ios stadijos, kai kurdam i filmą galvos ne apie žiūrov ų kiek ybę, bet apie kadr ų kokybę. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Jei bus statoma nau ja atominė elektrinė, elektra dar labiau pa brangs. Kai kas pro gnozuoja, jog kilovato kaina priartės prie lito.
Tačiau žmonės dar nepamiršo, kad sovietiniais metais energetiniai iš tekliai buvo net nelyginamai pigesni. Pavyzdžiui, už elektros kilovatvalan dę reikėjo mokėti tik keturias kapei kas. Tai buvo reali kaina pagal tuo metes gyventojų finansines galias. Tais laikais niekas nekėlė tiek daug triukšmo dėl mokesčių už komuna
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Andriaus Deltuvos karikatūra
linius patarnavimus ir energiją, nes šie mokesčiai buvo kiekvienam pilie čiui pakeliami. Žinoma, tai laidavo ir įstatymas, kuris vertė TSRS piliečius dirbti. Nedirbantis asmuo buvo lai komas kriminaliniu nusikaltėliu ir jam už tai grėsė baudžiamoji atsa komybė. Dabar, žinoma, situacija yra ki tokia. Kitokio lygio ir mokesčiai už energetinius išteklius. Tačiau pusę lito už kilovatą viršijusi kaina mūsų žmonėms yra aiškiai per didelė. Jei bus statoma nauja atominė elektri nė, elektra dar labiau pabrangs. Kai kas prognozuoja, jog kilovato kaina
priartės prie lito. Tai būtų tragedija mažiausias pajamas gaunančiam gy ventojų sluoksniui. Iš šito Seimo jau nieko tikėtis nega lima. Kai rudenį išrinksime naują, pa grindinis parlamentarų veiklos prio ritetas turėtų būti energetinių šaltinių kainos mažinimas visomis įmanomo mis priemonėmis. Žvėriškos kainos turi būti mažinamos. Nesinorėtų ti kėti, jog mūsų politikai užmerks akis prieš tai, kad visa šalis atsistoja ties riba, kai reikia spręsti dilemą: bus ar nebus balanos gadynė? Valstybei tai būtų tikra katastrofa.
ma už tiek, kiek žmogus sunaudoja. Tada šilčiau gyvensi, brangiau ir mo kėsi. Nenorės žmogus, galės pasire guliuoti ir vėsiau gyventi.
Valdos vengia gyventojų?
Vytautas
Benamiai apsigyveno parduotuvėje
Kadangi gyvenu netoliese, daž niausiai tenka apsipirkinėti preky bos centre M.Mažvydo alėjoje. Ta čiau pastaruoju metu į parduotuvę nebesinori užeiti, nes ji tapo bena mių susibūrimų vieta. Anksčiau jie tūnodavo prieigose esančiame tu nelyje, bet turbūt atšalus orams pakeitė savo „dislokacijos“ vie tą – tiesiog būriais sukiojasi šalia daiktų saugojimo dėžučių. Dvokas – nerealus, o dar užkabinėja pirkė jus – tai kaulija pinigų, tai rūkalų, tai šiaip mėto kokias nors replikas. Nesuprantu, kur žiūri šios parduo tuvės administracija, apsauginin kai? Juk greitai šitie valkatos išbai dys visus klientus. Renata
Kaip sutramdyti vagis
Aplinkos apsaugos ministerijos vie nas atstovų viešai aiškino, kaip tau pyti šaltą ir karštą vandenį. Buvo teigiama, kad skiriasi deklaruojamo ir realiai sunaudoto vandens rod menys. Tačiau mane domina, kodėl niekas nepamatuoja, kiek realiai ši lumos mes sunaudojame? Tuomet nereikės gyventojų vadinti vagimis ar sukčiais. Reikia, kad būtų moka
Kodėl nemažinamas mokestis?
Laikraštyje teko skaityti, kad Klai pėdos gyventojams bus sumažin ta rinkliava už atliekų išvežimą, nes mes už šią paslaugą permokame. Bet paaiškėjo, jog niekas nesiruo šia to daryti. Pati skambinau į atlie kų tvarkymo centrą, klausiau, kokia bus suma, sakė, kad mokestis nėra ir nebus sumažintas. Tai gal kas nors galėtų paaiškinti, kaip bus iš tikrų jų? Nes sąskaitos jau spausdinamos ir gyventojams jos bus netrukus iš nešiotos. Irena
I.S.
Gyvenu daugiabutyje, kurį admi nistruoja „Pempininkų valdos“. Kartu su pranešimu apie mokesčius gavome laiškelį, kad gyventojų pa togumui valdų atstovybė persike lia į Taikos prospektą 117. Matyt, tas žmogus, kuris žiūrėjo mastelį, neturi jokio supratimo apie geografij ą. Vis kas padaryta antraip. Mūsų „Pem pininkų valdos“, kurios buvo įsikū rusios Šilutės plente 40, žmonėms būdavo labai patogiai pasiekiamos. Nes visi administruojami namai – šalia. Tai reikėjo išsikelti į Alksny nės mikrorajoną. Kaip tai suprasti – ar kad žmonės mažiau ten lanky tųsi, ar kaip? Kas čia per konspiraci ja į tokius tolius? Turėsime važiuoti autobusu, kai galėdavome pėsčio mis nueiti. Liucija
Jūrininkai – it melžiamos karvės
Noriu atsiliepti į Astos Dykovienės publikaciją „Biurokratai tuština jū rininkų kišenes“ („Klaipėda“, 2012 01 09). Tikra tiesa, kuo piktinasi straipsnyje minimas žmogus. Ma nau, tais naujo pavyzdžio jūrininko dokumentais turėtų rimtai susido mėti prokuratūra. Nė vienoje Euro pos valstybėje nėra tokios tvarkos, kad kas keleri metai tie dokumentai būtų kaitaliojami. Manau, tai ne kas kita, kaip noras labai neblogai pasi pinigauti.
Už šildymą mokame kitaip
Viena moteris „Karštame telefone“ guodėsi, kad gavo labai didelę są skaitą už šildymą gruodį – net 360 litų. Buto plotas – 70 kv. m. Aš, pa vyzdžiui, gyvenu 35 kv. m ploto bu te ir jeigu savo mokestį padauginčiau iš dviejų, tai būtų dar daugiau – 460 litų, nes man atėjo 230 litų sąskai ta. Tai kaip galima lyginti tą brangu mą. Sakyčiau, ji dar pigiai moka, te gu džiaugiasi. Albinas Parengė Lina Bieliauskaitė
Jūrininkas
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
uo šių metų pradžios pa brango elektra, tačiau vi si sėdi ramūs, tyliai moka ir mokės toliau. Visai ne svarbu, kad ne taip jau seniai garsiai ir pompastiškai buvo žadami pigesni energetiniai ištekliai. Kol kas nema tyti, jog būtų kokių nors prošvaisčių, kad jie atpigtų. Matyt, buvo numestas tradici nis masalas gyventojams, kad tuo momentu nusiramintų ir nekeltų bangų.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Terminalą statys norvegų bendrovė
Seimo Naciona linio saugumo ir gynybos komite tas (NSGK) iki ki tos savaitės, kai parlamentarai svarstys, ar su daryti laikinąją komisiją „Sno ro“ bankrotui ištirti, nespės iš tirti klausimo dėl tokios komisijos poveikio šalies saugumui.
Stasys Gudavičius Klaipėdoje planuojamo suskys tintų dujų terminalo plaukiojan čią saugyklą statys norvegų įmo nė „Hoegh LNG“. Tai paskelbta pirmadienį po uždaro Vyriau sybės pasitarimo, kuriame svars tyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto eiga.
Išsiuntė: NSGK pirmininkas A.Anušauskas tvirtino kelioms institucijoms jau
pateikęs klausimus dėl opozicijos inicijuojamos laikinosios „Snoro“ komisi jos galimo poveikio šalies saugumui. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Įvertinti pritrūks laiko Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
artimiausias kelias dienas. To dėl NSGK kol kas negalės svarstyti klausimo dėl „Snoro“ komisijos.
Išsiųsti paklausimai
NSGK pirmininkas Arvydas Anu šauskas dienraščiui sakė, kad, no rint nagrinėti klausimą dėl opo zic ijos inic ij uojam os „Snoro“ laikinosios komisijos galimo po veikio nacionaliniam saugumui, „pirmiausia reikia surinkti visą reikiamą informaciją“. Tai užtruks mažiausiai kelias dienas. „Jau išsiųsti raštai į Lietuvos banką, Valstybės saugumo depar tamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą su atitinkamais klausimais, kad būtų pateikta vi sa turima informacija apie „Sno ro“ bankroto aplinkybes, taip pat apie galimus politinius interesus šioje istorijoje, apie galimą jos po veikį nacionaliniam saugumui“, – aiškino NSGK vadovas. A.Anušauskas tvirtino iš anks to jau pasikalbėjęs su šių institu cijų vadovais, kad jie „kiek įmano ma greičiau pateiktų atsakymus“. Tačiau tai tikriausiai neįvyks per
Gali atsirasti komisija
Pirmadienį, sausio 30 d., opozicijos iniciatyva šaukiama neeilinė Seimo sesija, kurioje turėtų būti svarsto mas pasiūlymas sudaryti „Snoro“ bankroto aplinkybes tirsiančią lai kinąją parlamentinę komisiją. „Iki pirmadienio tikriausiai ne spėsime apsvarstyti mums už duotų klausimų“, – teigė A.Anu šauskas, paklaustas, ar NSGK pateiks savo išvadą jau per neei linę Seimo sesiją. Jis informavo, kad preliminariai yra numatęs, jog komitetas į posėdį susirinks vasario 8 d. Iki to laiko ti kimasi gauti visų institucijų atsa kymus, parengti NSGK sprendimo projektą, kuris galėtų būti svarsto mas komiteto posėdyje. A.Anušauskas nedramatizavo to, kad NSGK išvada dėl laikinosios „Snoro“ komisijos pasirodys vė liau, nei šios komisijos sudarymo klausimas bus apsvarstytas Seimo
neeilinės sesijos posėdyje. „Komi sijos sudarymas yra politinis klau simas. Seimas dar spręs, ar pritar ti, kad komisija būtų sudaryta, ar dar laukti mūsų komiteto išvados, kiek tokios komisijos sudarymas gali paveikti nacionalinį saugumą“, – aiškino politikas. Kreipėsi I.Degutienė
Į NSGK su paklausimu, ar opozi cijos pasiūlymas sudaryti komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti nepa kenks šalies nacionaliniam saugu mui, praėjusią savaitę kreipėsi Sei mo pirmininkė Irena Degutienė. Ji taip pat kreipėsi ir į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. I.Degutienė, be kita ko, teiraujasi komitetų apie opozicijos inicijuo tos laikinosios komisijos „veiklos galimą poveikį Lietuvos bankų sis temos stabilumui ir kartu Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Valdančioji Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų frakcija irgi kreipėsi į NSGK dėl opozicijos iniciatyvos sudaryti „Snoro“ tyrimo laikinąją komisiją.
„Kiek tenka matyti iš viešosios erdvės, bankroto procesui įtaką bando dary ti dvi įtakingos grupės: tai galbūt nu sikalstamą veiklą vykdžiusi buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Rai mondo Baranausko grupė, kuri siekia išvengti Lietuvos teisėsaugos veiks mų, ir kita grupė yra kreditorių grupė, kurios reikalavimai yra iki 2 mlrd. litų, likusių nep adengtų paskelbus „Snoro“ bankrotą“, – va kar sakė A.Kubilius.
Anot jo, A.Butkevičius praėjusios sa vaitės pabaigoje „pabandė šantaž uo ti“ Seimo pirmininkę disponuodamas bankų informacija, kuri politikui ne turėtų būti prieinama. „Teisės auga turi dar kartą ištirti tok ios informaci jos gavimo aplinkybes. A.Butkevičius skelbia, kad ją gavo iš banko darbuo tojų. Nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų, ir šiandien dir bančių „Snoro“ banke, ir tol iau išl ieka V.Anto novo ir R.Baran aus ko bendr in ink ais“, – kalbėjo premjeras.
Technologijos: laivas, kuriame bus įrengtos talpyklos ir dujinimo
įranga, stovės Klaipėdos uosto pietinėje dalyje prie Kiaulės nuga ros. Vytauto Petriko nuotr.
Ugniagesių bus mažiau
Ragina nepasiduoti lobistams Premjeras Andrius Kubilius paragino politikus „nepasiduoti lobistinių gru pių, taip pat nusikalstama veikla įta riamų banko „Snoras“ buvusių akci ninkų interesų gynimui“. Vyriausybės vadovas neatmetė, kad socialdemok ratų lyderis Algirdas Butkevičius ga li turėt i neteisėtai įgytos informaci jos, kur ia mėgino šantaž uot i Seimo pirmininkę Ireną Degutienę (nuotr.).
Po pasitarimo premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad projektą įgyvendinanti įmonė „Klaipėdos nafta“ iš trijų sausio mėnesį galu tines paraiškas pateikusių užsie nio bendrovių jau išsirinko laivo statytoją. Ja tapo Norvegijos įmo nė „Hoegh LNG“. Konkurso būdu bus perkama plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu, pasirinkus ekonomiš kai naudingiausią pasiūlymą. Su laimėtoju numatoma pasirašyti 10 metų sutartis. Sutartis bus suda ryta ne anksčiau, negu pasibaigs 15 dienų viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Premjeras sakė, kad parin kus plaukiojančią dujų saugyklą yra baigiamas vienas svarbiausių SGD terminalo etapų. Kiti etapai – Klaipėdos uosto infrastruktūros pertvarkymas bei reikiamų dujo tiekių, pirmiausia tarp Jurbarko ir Klaipėdos, nutiesimas. Vyriausybė pranešė, kad pastaruoju metu SGD termina
lo projekte atliekami šie veiks mai: plaukiojančios gamtinių du jų saugyklos tiekėjo parinkimas, suskystintų gamtinių dujų tieki mo grandinės kūrimas, Klaipėdos uosto gilinimo darbai ir kiti. Vyriausybės pasitarime taip pat buvo aptarti SGD terminalo finansavimo šaltiniai ir projekto ekonomika. Apžvelgti teisės ak tai, būtini SGD terminalo veiklai Lietuvoje reglamentuoti. Maždaug 200 mln. eurų ver tės (beveik 700 mln. litų) termi nalo pajėgumas būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pa gal siūlomą terminalo technolo giją numatoma, kad laivas, ku rio talpyklose būtų dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo pri plauktų kitas laivas, kuris atga bentų dujų. Numatoma, kad laive, kuris sto vės Klaipėdos uosto pietinėje daly je prie Kiaulės nugaros, bus įreng tos talpyklos ir dujinimo įranga, o iš laivo bus nutiestas vamzdis iki magistralinio dujotiekio. Premjeras pranešė, kad termi nalas turėtų pradėti veikti 2014 m. lapkritį arba gruodį. „Pastačius terminalą bus įgy vendinta gamtinių dujų tiekimo Lietuvai alternatyva. Lietuva taps kur kas mažiau priklausoma nuo Rusijos koncerno „Gazprom“, ku ris dabar yra dujų tiekimo mono polininkas“, – sakė A.Kubilius.
rianti komisija. „Tok io pareišk imo ki taip, tik kaip viešo šantažo, negal iu traktuoti“, – teigė A.Kubilius. Pats A.Butkev ičius teig ia tur imą in formaciją gavęs iš „Snoro“ darbuo tojų ir praėjusią savaitę pateikęs pro kuratūrai. Pasak jo, „Snoro“ darbuoto jai pateikė ir daug iau atvejų, kai galė jo būti nepaisoma įstatymų. Seimo pirmininkė I.Degutienė kreipė si į generalinį prokurorą su prašymu ištirti A.Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad iškėlus „Snoro“ ban ko „bylą kai kur ie asmenys savo tu rėtą indėlį, didesnį kaip 350 tūkst. li tų, tai yra daug iau kaip 600 tūkst. li tų, padengė paskolą“, ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių.
Anot jo, A.Butkevičius informac iją nau doj o siekd a mas, kad Sei me būtų su kurta „Snoro“ I.Degutienės sūnus Gediminas neigia bankroto ap padengęs paskolą indėliu ir svarsto link yb es ti galimybę kreiptis į teismą dėl šmeižto.
Dėl nepakankamo savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansa vimo nuo šių metų uždaromos ir iš priešgaisrinių gelbėjimo pa jėgų sutelkimo planų išbraukia mos 23 mažuose kaimuose esan čios savivaldybių ugniagesių ko mandos.
Vis dėlto Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) teigia, kad gyventojai, kilus gaisrui ar įvykus kitai ne laimei, pagalbos sulauks. „Sudaryti priešgaisrinių gelbė jimo pajėgų sutelkimo planai, nu matantys, kur ir kokios priešgais rinės gelbėjimo pajėgos, prireikus pagalbos, vyktų“, – teigiama PAGD vakar paskelbtame pranešime. Anot PAGD, jau keletą me tų trūksta lėšų savivaldybių ko mandoms išlaikyti. Iš 302 savi
valdybių ugniagesių komandų 108-iose kas dieną dirbdavo tik po vieną ugniagesį, o tai gesinant gaisrus ne tik kelia grėsmę pa tiems ugniagesiams, bet ir sutei kia nepagrįstų lūkesčių visuome nei, kad užtikrinama kvalifik uota pagalba. „Ši reforma padės sustiprinti likusias savivaldybių priešgaisri nių tarnybų ugniagesių koman das, į gaisrus vyks po du ugnia gesius. Be to, vidutiniškai vienos ugniagesių komandos išlaiky mo suma padidės 18 tūkst. litų. Taip pat ugniagesiams bus moka mas didesnis nei minimalus dar bo užmokestis, jiems neteks ei ti nemokamų atostogų“, – sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vy gandas Kurkulis. BNS inf.
8
antradienis, sausio 24, 2012
užribis sankryžoje – avarija
Ieško įtariamojo
Bandė išlupti pinigus
Taikos pr. ir Dubysos g. sankry žoje avariją sukėlusiam vairuo tojui nustytas 2,91 prom. girtu mas. Į prekybos centrą važia vusios merginos „VW Passat“ prie sankryžos trenkėsi 42-ejų vyro vairuojamas „VW Golf“. Vairuotojas teisinosi, kad tai esą priekyje važiavusi mergina per staigiai sustojo.
Praėjusių metų gruodžio 16 d. apie 20.30 val. prekybos cent re BIG kažkoks tikriausiai ne blaivus vaikinas išdaužė auto matiškai besidarinėjančių du rų stiklą. Taip prekybos cent rui padaryta 1,5 tūkst. litų žala. Pareigūnai prašo atsiliepti pa žinusius šį asmenį ir paskam binti tel. 354 402 arba 112.
Sekmadienį vakare apie 21 val. Herkaus Manto g. 84 name esančiame boulingo centre bu vo išlaužtas žaidimo automato valdymo skydas. 20-metis vai kinas bandė pavogti į automa tą sukritusius lošėjų pinigus, bet buvo sulaikytas. Įtariamasis Kauno g. gyventojas buvo sulai kytas ir nuvežtas į policiją.
Budėjo prie perėjų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pašiurpę nuo praėjusių metų gruo džio tragedijų, kai per vieną mė nesį Klaipėdos gatvėse žuvo ketu ri pėstieji, uostamiesčio policinin kai ėmėsi aktyvių veiksmų prati nant klaipėdiečius saugiai perei ti gatves.
Šiemet visus metus Kelių polici jos biuro pareigūnai ketina skirti daugiausia dėmesio pėsčiųjų sau gumui gatvėse. Vienas pirmųjų šio policijos pa dalinio organizuotų reidų buvo tris dienas trukusi priemonė, kurios metu piko valandomis policinin kai budėjo prie perėjų. Rytą po dvi, o vakare po tris va landas 4 policijos ekipažai budėjo prie avaringiausių miesto perėjų. Per tris dienas Klaipėdoje parei
gūnai nubaudė 26 eismo taisyklių pažeidėjus. Policininkai pastebėjo, kad daž niausiai žmonės nepaisė raudono šviesoforo signalo, kita dalis į gat vę žengė atokiau nuo perėjos. Pastebėta, jog nedrausmingiausi gatvėse yra vyresnio amžiaus žmo nės. Vaikai kur kas drausmingesni šviesoforu reguliuojamose perėjo se, užtat yra labai neatsargūs. Tarp nubaustų pažeidėjų buvo 16 vairuotojų, nepraleidusių pėsčiųjų, ėjusių per perėjas. „Policininkai pasiryžę pratinti žmo nes būti atsargiems gatvėse, tačiau jei patys pėstieji nebus atidūs, niekas ne padės. Klaipėdiečiai tamsiu paros me tu yra įpratę eiti per gatves nesižval gydami, užsidengę nuo lietaus ir vėjo gobtuvais, skėčiais, o jauni žmonės neretai ir su ausinėmis ausyse“, – pa sakojo Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.
Pavojai: net per perėjas eidami žmonės negali būti garantuoti, kad
automobilių vairuotojai juos praleis.
d.janauskaite@kl.lt
Pareigūnai pagaliau išaiškino ir nu baudė du jaunus klaipėdiečius, ku rie pernai pavasarį atsisėdo tiesiog gatvėje prieš atvažiuojančius auto mobilius ir trikdė mašinų eismą.
Paaiškėjo, kad abu vaikinai yra 22 metų klaipėdiečiai. Vaizdo įra še, kurį pažeidėjų draugai išplati no internete, buvo panašu, kad abu be priežasties kvatojantys vaikinai buvo apsirūkę kanapių. Policija abiem vaikinams skyrė po 50 litų baudos, nors Administ racinių teisės pažeidimų kodeksas
Teisme – spektaklis „Aštuonerius metus nė už ką! Pareisiu ir pasikarsiu!“ – liedamas alkoholiu praskies tas ašaras kartojo už pasikėsinimą nužu dyti nuteistas 34 metų gargždiškis Da rius Kungys.
už šį eismo taisyklių pažeidimą nu mato nuobaudą nuo 100 iki 200 li tų. Abu jaunuoliai eismo taisyklių anksčiau nepažeidė, nusižengimą pripažino ir dėl savo poelgio gailė josi, todėl jiems skirta pusė mini malios bausmės. Analizuodami vaizdo kamera už fiksuotą situaciją Taikos prospekte pareigūnai buvo pradėję dar vieną ikiteisminį tyrimą. Mat supykę ant šių vaikinų vairuotojai susimušė su jų draugais. Siekta išsiaiškinti, kas buvo smur tautojai. Tikėtasi šiuos asmenis nu bausti už viešosios rimties sutrikdymą. Tačiau mušeikų niekas neatpažino, to dėl tyrimas nutrauktas.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pajuto dėmesio saldumą
Į Klaipėdos apygardos teismą D.Kungys išklausyti nuospren džio atėjo nešinas didžiule ranki ne. Vyras jau buvo susiruošęs ke liauti į pataisos namus. Ko gero, būtent todėl jis buvo gerokai ne blaivus. Ne ką mažiau girta buvo ir jo dešimčia metų vyresnė gyveni mo draugė Vida Baziliūtė. Pajutę į save nukreiptas kameras dar prieš prasidedant teismo posė džiui sugyventiniai ėmė pozuodami bučiuotis, o D.Kungys skubėjo gar siai pasigirti esąs Henytės draugas. Pora taip įsijautė į televizijos žvaigždžių vaidmenį, kad teisme dirbančiai pareigūnei teko jėga iš prašyti girtą moterį iš pastato. Jos draugas liko pastate ir labai sielo josi dėl tokios neteisybės. Kiek pasivaikščiojusi lauke mo teris nusiramino ir atėjo pasiklau syti teismo sprendimo. Mojavo ir šaukė
Iššūkis: be perstojo kvatoję vaikinai susėdo ant gatvės ir neleido va
žiuoti mašinoms.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Trikdytojams – baudos Daiva Janauskaitė
Įvaizdis: D.Kungys teisme mėgavosi žurnalistų dėmesiu, tačiau išgirdęs nuosprendį nebebuvo toks linksmas.
„Klaipėdos“ archyvo nuotr.
Pernai rugpjūčio 13-osios vakare D.Kungys prie parduotuvės sutiko pažįstamą žmogų, su kuriuo drau ge buvo dirbęs viešuosius darbus. Vyrai nusipirko butelį ir nuėjo pas
D.Kungį girtauti. Baigė vieną bu telį, parsinešė dar. Vėliau 56 metų sugėrovas davė dešimtinę ir papra šė nupirkti rūkalų. Dėl tų dešimties litų vėliau vyrai susipyko. D.Kungys tikino pinigus atidavęs, o svečias to neprisiminė.
Pajutę į save nu kreiptas kame ras dar prieš pra sidedant teismo posėdžiui sugy ventiniai ėmė po zuodami bučiuotis.
Kivirčas buvo jau aprimęs, kai D.Kungys staiga išbėgo į kiemą, nusikabino nuo medžio aprūdijusį dalgį, parbėgo į kambarį, užsimojo, lyg šienaudamas, ir smogė sugėro vui. Dalgio smaigalys pervėrė kur kas vyresnio vyro pilvą, sumaito jo vidaus organus ir išlindo kitame šone. D.Kungys pagavo azartą, iš traukė iš žaizdos dalgį, mojavo juo ir šaukė, kad dabar jau tikrai pjaus galvą.
Konfliktą stebėjo vaikas
Nebežinodama, kaip nuraminti su gyventinį, V.Baziliūtė stvėrė peilį ir tris kartus smogė juo draugui į nu garą, galiausiai atėmė iš D.Kungio dalgį ir prirėmė prie sienos. Visą šią situaciją stebėjo 13-me tis V.Baziliūtės sūnus. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Tą vakarą iš Gargždų Žemaitės gatvės 36 namo kiemo greitoji pa galba išvežė du kraujais paplūdu sius girtutėlius vyrus. Nukentėju siojo kraujyje aptikta 3,19 promilės, D.Kungio – 3,68, o V.Baziliūtės – 3,09 promilės alkoholio. Narpliodami to vakaro skerdy nes pareigūnai buvo iškėlę bylą ir V.Baziliūtei už sugyventinio suža lojimą, tačiau vėliau ją nutraukė. Buvo nuspręsta, kad moteris ne peržengė būtinosios ginties. Turės mokėti tūkstančius
Vos likęs gyvas nukentėjusysis teis me pasakojo, kad dėl sunkaus su žeidimo negali dirbti, jam tenka gy venti iš vaiko pašalpos. Vyras buvo pareiškęs 50 tūkst. litų civilinį ieš kinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu už pasikėsi nimą nužudyti žmogų D.Kungys nuteistas aštuonerių metų nelais vės bausme. Jis turės atlyginti 500 litų įver tintą turtinę žalą, 30 tūkst. netur tinės žalos bei daugiau nei 10 tūkst. litų ligonių kasoms už nukentėju siojo gydymą. Išgirdęs nuosprendį vyras aša rojo, grasino nusižudysiąs, o su gyventinė jį guodė tikindama, kad nuosprendį apskųs. Iki įsiteisės sprendimas D.Kun gys liko laisvėje.
9
antradienis, sausio 24, 2012
sportas
Imtynininkų pergalės Anykščiuose
Sporto telegrafas Neprisistatė. Žiniasklaidai vakar žadėjęs prisistatyti naujasis „Atlanto“ futbolo klubo prezidentas garsus irkluotojas baidarininkas Alvydas Donėla neatvyko į Klaipėdą. Komandos sporto direktorius Vacys Lekevičius patikino, kad netikėtai pasikeitė vilniečio planai, o į uostamiestį žada jis atvykti penktadienį. Lengvoji atletika. Kuldigoje (Latvija) vyko tarptautinės Kotrynos taurės uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybos, kuriose dalyvavo ir Lietuvos lengvaatlečiai. Varžybų nugalėtoja tapo Lina Grinčikaitė. Klaipėdietė 60 m nubėgo per 7,38 sek. Pralaimėjimas. Aštuonių komandų futbolo turnyre nesėkmę pirmosiose rungtynėse patyrė Lietuvos čempionai Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai. Jie 0:4 nusileido stipriausiai Vengrijos ekipai „Videoton“. Įvarčiai į lietuvių vartus krito po akivaizdžių gynėjų ir vartininko klaidų. Kontrolinės. Pakruojo „Kruoja“ Tauragėje žaidė kontrolines rungtynes su „Tauru“ ir įveikė jį 3:0.
Geriausi: daugiausia titulų laimėję klaipėdiečiai atletai su treneriais ir komandos vadovais.
Klaipėdiečiai Lietuvos laisvųjų imtynių čempionate Anykščiuose laimėjo keturis aukso medalius, daugiausia iš visų komandų. Tačiau mūsų komandos vyriausiasis treneris Sergejus Kasimovas neplojo katučių – pernai ir užpernai nugalėtojais tapdavo po 6 uostamiesčio vyrus.
Prizininkai 1. Š.Jurčys (iki 60 kg) 1. A.Draugelis (iki 66 kg) 1. E.Voitechovskis (iki 84 kg) 1. M.Rumbutis (iki 96 kg)
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Kai kurie imtynininkai pakeitė svorio grupes, – kodėl buvo laimėta mažiau aukso medalių, priežastis vardijo S.Kasimovas. – Laimėti turėjo finale nusileidęs Valdas Visagorskis, treneriu tapo anksčiau pirmąsias vietas užimdavęs Vytas Čiumakovas.“ Pirmasis, kaip reikia tapti čempionu, pavyzdį parodė Šarūnas Jurčys (svorio iki 60 kg grupė). Jis iki finalo nužingsniavo be vargo, o lemiamoje kovoje įveikė nuolatinį varžovą raseiniškį Titą Grišių.
Dar lengviau auksinę viršūnę pasiekė Arnas Draugelis (iki 66 kg). Klaipėdietis apgynė pernai iškovotą čempiono vardą, finale nesunkiai nugalėjęs kaunietį Eriką Petraitį. Pergalių tradicijos nenutraukė ir Edgaras Voitechovskis (iki 84 kg). Uostamiesčio stipruolis lemiamoje kovoje susirėmė su senu pažįstamu vilniečiu Giedriumi Morkiu. Varžovas neturėjo nė mažiausios vilties. Daugiausia džiaugsmo treneriams suteikė po sunkios traumos ant kilimo pasirodęs Mindaugas Rumbutis (iki 96 kg). Daugiau nei pusę metų negalėjęs kovoti klai-
pėdietis lengvai pateko į finalą. Čia jo laukė Europos čempionate devintą vietą užėmęs radviliškietis Simas Asačiovas. Mūsų atletas parodė didelę iniciatyvą ir tvirtai laimėjo kovą. Lemiamo žingsnio nežengė vienintelis V.Visagorskis, rungtyniavęs gausiausioje svorio iki 74 kg grupėje. Iki finalo visus varžovus nugalėjęs aiškia persvara, lemiamose varžybose apmaudžiai pralaimėjo Edvinui Sidaravičiui iš Vilkaviškio. Anot S.Kasimovo, mūsų imtynininkas „pramiegojo“ varžovo ataką ir buvo prispaustas ant menčių.
2. V.Visagorskis (iki 74 kg) 3. A.Samoilovas (iki 55 kg) 3. P.Zaicevas (iki 66 kg) 3. P.Visagorskis (iki 74 kg) 3. R.Legenzovas (iki 74 kg)
Dar keturi klaipėdiečiai pasidabino bronzos medaliais: pirmą kartą prizininku tapęs Andrejus Samoilovas (iki 55 kg), Paulius Zaicevas (iki 66 kg), Pranas Visagorskis ir Rostislavas Legenzovas (iki 74 kg).
Lūžę pirštai Kuvaldai netrukdė kovoti Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Fight night in Klaipėda“ kovotojų turnyre pergalę iškovojęs klaipėdietis Sergejus Maslobojevas, pravardžiuojamas Kuvalda, tik po finalinio gongo suprato, kad lūžę kojos pirštai.
Jo ir latvio Janio Ginterio varžybos prasidėjo netikėtai. Iniciatyvą turėjo ne poros favoritas klaipėdietis, o galingesnis svečias. Po J.Ginterio smūgio nedaug trūko, kad S.Maslobojevas būtų išmetęs baltą rankšluostį. Tačiau įpusėjus kovai Kuvalda tarsi įgavo antrą kvėpavimą ir tuomet smūgių kruša teko latviui. Audringais plojimais klaipėdiečiai iš ringo išlydėjo Europos K1 čempioną Tadą Jonkų. Jis sti-
priu smūgiu į nokautą pasiuntė kaunietį Vaidą Valančių, visa savo esybe demonstravusį, jog švęs lengvą pergalę. Žiūrovai išvydo ir bokso dvikovą tarp dviejų klaipėdiečių. Labiau patyręs Gytis Vaitkus tik po sunkios kovos įveikė Artūrą Zbarauską. Greitai pergalę šventė Martynas Šikšnius. Jis svečią iš Kaliningrado Nikitą Popovą į nokautą pasiuntė jau pirmajame raunde. Klaipėdiečiui Kirilui Pšonko teko kietas riešutas – kaliningradietis Ivanas Babocenka. Kas laimėjo lygiaverčių varžovų susitikimą, sprendė teisėjai. Jiems pasitarus į viršų buvo iškelta K.Pšonko ranka. Turnyro ringas buvo aplaistytas krauju – po Tado Akstino smūgio prakirsta Aleksejaus Svežencevo
Kuvalda: ilgai nekovojęs S.Maslobojevas vėl negalės varžytis – turės
gydytis.
galva. Medikai neleido svečiui iš Kaliningrado tęsti varžybų. Nesėkmes patyrė ir du Klaipėdos atletai
– Marius Strazdauskas bei Kirilas Šeršakovas. Mantvydas Rėpšius savo kovą baigė lygiosiomis.
Migracija. Gruodį Kauno „Žalgirio“ krepšininkų gretas papildęs 201 cm puolėjas Povilas Butkevičius vėl žais Prienų „Rūdupio“ ekipoje. P.Butkevičius į „Žalgirį“ buvo grįžęs būtent iš „Rūdupio“ klubo, kuriam atstovavo nuo 2010-ųjų rugpjūčio ir buvo vienas šios komandos lyderių. Su ja iškovojo Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalius. Stabilumas. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pirmadienį paskelbė tarpinius balsavimo rezultatus renkant „Lietuvių“ ir „Time Team“ legionierių komandų starto penketus „Žvaigždžių dienai 2012“ bei trenerius, kurie vadovaus šioms ekipoms. Rinkimuose lyderiai nesikeičia – daugiausia balsų renka Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. Jie pagal populiarumą užima pirmąsias penkias vietas. Tačiau šiuose rinkimuose vis dar lieka viena didelė intriga: Kauno „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas turi galimybių pagerinti praėjusių metų „Žvaigždžių dienos“ rinkimų rezultatą - juose triumfavęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgis Jonas Valančiūnas tada surinko daugiau nei 11 tūkst. balsų ir tapo rinkimų rekordininku. S. Weemsas likus lygiai savaitei iki rinkimų pabaigos turi 9840 balsų. Kuklumas. Estijoje vyko eilinis pasaulio slidinėjimo taurės varžybų etapas, kuriame abu Lietuvos atstovai buvo autsaiderių gretose. 15 km distancijoje klasikiniu stiliumi Vytautas Strolia tarp 63-ijų finišavusių dalyvių (startavo 64) buvo 61-as – 46 min. 41,9 sek. Lietuvos slidininkas finiše daugiau nei beveik pusseptintos minutės pralaimėjo nugalėtoju tapusiam šveicarui Dario Colognai. Moterų 10 km rungtyje klasikiniu stiliumi Ingrida Ardišauskaitė aplenkė tik danę Niviaq Berthelsen (37:39,0) ir finišavo 56-a (37:31,4). Taikinys. Romos „Lazio“ atstovai patvirtino gandus, kad ekipa yra susidomėjusi galimybe įsigyti Maskvos CSKA saugą Kemsuke Honda. Tiesa, derybos kol kas stringa – „Lazio“ nori japoną išsinuomoti už maždaug 2 milijonus eurų su galimybe išpirkti visas teises už papildomus 10 milijonų. Rusai tokio pasiūlymo priimti nenori ir reikalauja maždaug 15 mln. eurų iš karto.
10
antradienis, sausio 24, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
Sodų bendrijų plėtros neremia Vyriausybė linksta nesuteikti že mės ūkio paskirties žemės nau joms sodininkų bendrijoms, nes ji užstatoma gyvenamaisiais na mais.
Po vakarykščio Vyriausybės pasi tarimo aiškėja, kad naujiems ko lektyviniams sodams žemės ne bus skiriama. „Pasitarime buvo išreikšta nuo monė ir pritarta Seimo Kaimo rei kalų ir Aplinkos apsaugos komitetų
siūlymui apriboti naujų bendri jų steigimąsi. Kitaip sakant, esa moms didesnėms bendrijoms pa liekama teisė skaidytis, kad jos būtų optimaliau valdomos, tačiau nepaliekama galimybės kurtis vi siškai naujoms sodininkų bendri joms, skiriant joms žemės plotus“, – sakė aplinkos ministras Gedimi nas Kazlauskas. Pasak jo, leisti steigtis naujoms sodininkų bendrijoms nenori ma, nes žemės ūkio paskirties že
Nesiplės: valdžia nenori leisti steigtis naujoms sodininkų bendrijoms,
nes žemės ūkio paskirties žemė užstatoma gyvenamaisiais namais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
mė užstatoma gyvenamaisiais na mais. „Šiose teritorijose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje statomi gyve namieji namai, o gyvenamosios teritorijos turi būti kuriamos vi siškai kitais pagrindais, ne per so dininkų bendrijas, kai nesutvar koma infrastruktūra ir kiekvienas paliekamas tvarkytis taip, kaip iš mano. Norint užsiimti žemdirbys te, šiais laikais nesudėtinga nusi pirkti žemės paskirties sklypą ir jame daryti ką tik nori“, – tvirti no G.Kazlauskas. Vyriausybė taip pat siūlo priimti įstatymo patai sas, kurios sudarytų sąlygas sodi ninkų bendrijas integruoti į bendrą miestų infrastruktūrą. Šiuo me tu esą neaišku, kas atsako už sodų bendrijų kelius, todėl siūloma, kad juos perimtų savivaldybės. Pasak aplinkos ministro, sutar ta, kad, perduodant savivaldybėms bendrijų kelius, už kadastrinius matavimus ir registravimo daly kus sumokėtų sodininkų bendri jos, o ne savivaldybės: „Nes prie šingu atveju savivaldybėms tektų skirti papildomus asignavimus, o jie biudžete nenumatyti.“ BNS, „Klaipėdos“ inf.
Kvietimas: ministras E.Masiulis kvietė JAV kariuomenės Transpor
tavimo padalinio vadovą Williamą Fraserį aktyviau naudotis Lietu vos transporto įmonių paslaugomis. Lietuvos ambasados JAV nuotr.
Iš Amerikos laukia daugiau krovinių Iš JAV grįžęs susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis tikisi, kad po jo vizito per Lie tuvą į Afganistaną bus gabenama dau giau amerikiečių krovinių. Iš to uždirb tų ir uostas, ir „Lietuvos geležinkeliai“. Dėl didesnio amerikiečių neka rinių krovinių srauto E.Masiulis ir Lietuvos transporto įmonių vadovai derėjosi su JAV kariuo menės Transportavimo padali nio vadovybe, šios valstybės Gy nybos, Valstybės departamentų atstovais bei transporto sekreto riumi Ray LaHoodu. „Bendradarbiauti ir dalyvau ti transp ort uojant krov in ius JAV suk urt u šiaur in iu apr ū pinimo keliu Lietuvai yra gar bė, gal imyb ė ir atsakomyb ė. Kaip šalis esame pasirengę in tensyviai dirbti su JAV admi nistracija ir šios šalies logisti kos bendrovėmis, siekdami kuo efektyviau išnaudoti mūsų tu rim ą infrastr ukt ūr ą bei siek ti abipusės naudos Lietuvai ir mūs ų transatl ant in iams stra teginiams partneriams JAV“, – tvirtino E.Masiulis. Ministras pabrėžė, kad, siek dama toliau stiprinti strategi nius Lietuvos ir JAV ryšius, Lie tuva pasirengusi ne tik gabenti krovinius į Afganistaną, bet ir iš vežti juos iš šios šalies. Gabenti krovinius į Afganista ną per Lietuvą amerikiečiai pra dėjo praėjusių metų pabaigoje. Iš viso 2011 m. per Klaipėdą į Afga nistaną iškeliavo 2165 NATO pa jėgų konteineriai. Tačiau susisiekimo ministras įsitikinęs, kad krovinių srautai galėtų būti kur kas didesni. Ak tyviau bendradarbiaujant būtų galima pritraukti ir verslo kro vinių. „Šiandien matome, kad JAV verslą domina kartu su regioni niais partneriais Lietuvos sukur ti konteinerinių traukinių kori doriai į Juodosios jūros regiono šalis, centrinę Aziją ir Kiniją. Pageidavimą stiprinti bendradar biavimą su Lietuvos Klaipėdos
2165 NATO pajėgų kontei neriai pernai į Afga nistaną buvo gabe nami per Klaipėdą.
uostu išreiškė vienas didžiausių JAV uostų – Virdžinijos, taip pat Filadelfij os regioninis uostas“, – sakė E.Masiulis. Jungtinėse Valstijose Lietu vos delegacija taip pat susitiko su tarptautinės logistikos bend rovės „Maersk Line“ vadovais. Ši įmonė kviečiama dalyvauti pla nuojamo Klaipėdos išorinio gi liavandenio uosto statyboje. Anot E.Masiulio, į išorinį gi liavandenį uostą siekiama ras ti „kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą kro vinių srautą ir veiktų kaip uosto valdytojas“. Naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 m., kai iš seks dabartinio uosto pajėgumai. Jame būtų galima priimti laivus, kuriems reikalingas 18 metrų gy lis. Naują uostą siūloma staty ti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu šalia Bū tingės. Vyriausybė išorinio giliavan denio uosto projektą yra įtrau kusi į dešimties Lietuvai strate giškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų ka pitalą, sąrašą. Anot ministeri jos, skaičiuojama, kad maksimali dabartinio Klaipėdos uosto kro va galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus. Pernai Klaipėdos uos te buvo perkrauta 36,6 mln. to nų krovinių. BNS, „Klaipėdos“ inf.
11
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
sveikata
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Prievartos žaizdos – neišgydomos Vaikystėje patir ta seksualinė prie varta suluošina vi sam gyvenimui. Tai konstatuojan ti psichoterapeu tė pastebi, kad žmo nės vis atviriau pra byla apie praeities žaizdas. Nors kar tais nuo šio įvykio būna praėjęs ne vie nas dešimtmetis.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Nuo 18 iki 60 metų
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Psichosomati nio skyriaus vedėja Jolanta Baliū nienė iš pacienčių patirčių įsitikina – apie seksualinį vaikų išnaudoji mą egzistuoja nemažai mitų.
Nupurškus rožę amaras nukrenta, tačiau žiedas daž niausiai subliūkšta, suglęžta, bet taip ir nepražysta.
Vienas tokių, kad seksualinė prievarta ar tvirkinimas patiria mas tik asocialiose šeimose. Skau dūs pacienčių išgyvenimai panei gia šią nuostatą. „Tokie dalykai vyksta normalio se, iš pažiūros gražiose ir darniose šeimose“, – tikina gydytoja. J.Baliūnienė pastebi ir kitą ten denciją: jei anksčiau mergaites tvirkindavo ar seksualiai išnaudo davo tėvai, dabar šito griebiasi patėviai.
13
Žymė: nesvarbu, ar vaikas tvirkinamas, ar išnaudojamas seksualiai – pasekmės būna vienodos.
„Shutterstock“ nuotr.
12
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
sveikata
Sveikatinimo įstaigos – remontų įkarštyje Remontai įsuko dvi vieną šalia kitos įsi kūrusias klaipėdiečių sveikata besirūpi nančias įstaigas. Po laikinų nepatogumų žmonių čia laukia geresnės gydymosi są lygos ir malonesnė aplinka.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
„Karo padėtis“, – juokavo Klaipė dos sveikatos priežiūros centro vy riausioji gydytoja Loreta Venckienė apie šiuo metu verdančius darbus bei susidariusią padėtį. Remontai ir statybos vyksta ne tik aplinkui, bet ir pačioje gydy mo įstaigoje. Šiuo metu šalia jos gana sparčiai dygsta moterų kri zių centras. Kaimynystėje kapita liai remontuojamas buvęs polikli nikos priestatas, kuriame įsikūrė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras. Statybininkai dirba ir pačioje gy dymo įstaigoje, kur šiuo metu re montuojama pagrindinė laiptinė, Reabilitacijos ir fizinės medicinos skyrius. Šiuos darbus tikimasi baigti ko vo mėnesį, tik skirtingu laiku. Kol remontuojama laiptinė, pacientai naudojasi kitu praėjimu arba liftais. „Darbai vyksta pilnu tempu, bū na ir dulkių, ir triukšmo, bet pa
Loreta Venckienė:
Darbai vyksta pilnu tempu, būna ir dul kių, ir triukšmo, bet pacientai žino, jog tai laikina. cientai žino, jog tai laikina“, – ne slėpė vadovė. Kad remontai nesukeltų nepasi tenkinimo, poliklinikos administ racija visur prikabino atsiprašymo
Darbai: statybininkai užlopė kiaurą Sveikatos biuro stogą.
dėl galimų nepatogumų lapelius. Kapitalinio remonto nuotaikomis gyvena ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, laikinai prisiglau dęs užleistuose trijuose buvusios poliklinikos kabinetuose. Šiomis dienomis baigiama įreng ti neįgaliesiems pritaikyto lifto šachta. Į pabaigą artėja ir kiti dar bai, tad tikimasi, kad jau kitą mė nesį jie bus galutinai baigti.
Pabaigus iš ES projektų finan suojamo biuro remontą, šiose pa talpose bus galima organizuoti sveikatinimo paskaitas klaipėdie čiams. Iki šiol biuro darbuotojai buvo priversti prieglobsčio ieško ti svetur. Klaipėdos miesto sveikatos biu ro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė pasakojo, kad prieš remontą dėl kiauro stogo tekdavo
Vytauto Liaudanskio nuotr.
sėdėti su kibirais. „Vanduo bėgda vo taip, kad pas mus susidariusios pelkės pasiekdavo ir antrąjį aukš tą“, – prisiminė ji. Iki tol buvęs poliklinikos priesta tas neremontuotas apie 40 metų. Tad, be įprastų statybos darbų pa čiame biure, prireikė ir kapitalinio stogo remonto. Biuro remontas atsieis per 820 tūkst. litų.
Endoskopiniai tyrimai pagerins sunkių ligų diagnostiką Statistika
Laima Laukaitytė Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ati daryta pirmoji Vakarų Lietuvoje endoskopinių tyrimų laboratori ja. Gerokai patobulėjusi diagnos tika ir gydymas leis užkirsti kelią sunkioms ligoms.
Per metus Jūrininkų ligoninėje atliekama: 3000– 3500 įvairių endoskopinių
diagnostinių procedūrų
Pagerins diagnostiką
Modernioje ir jaukioje endoskopi nių tyrimų laboratorijoje sukaup ta visa reikiama aparatūra tiriant pacientus dėl virškinamojo trakto, žarnyno ir kitų pilvo organų ligų. Joje teikiamos paslaugos tiek sta cionaro, tiek ambulatorinio-kon sultacinio skyriaus pacientams. Laboratorijoje-operacinėje pa cientai tiriami, o prireikus ir ope ruojami. Nuo kitų gydymo įstaigų ši skiriasi tuo, kad reikalingus tyri mus atlieka endoskopotuojai chi rurgai. Kaip paaiškino Klaipėdos jū rininkų ligoninės abdominalinės chirurgijos vyriausiasis endosko puotojas Valdas Timinskas, mo derni endoskopinė įranga išryš kina net mažiausius pakitimus, į kuriuos per įprastą endoskopą gal net nebūtų atkreiptas dėmesys. Tad vienintelė Vakarų Lietuvo je turima tokia įranga leidžia kuo anksčiau aptikti vėžį. Gydytojo pa stebėjimu, trys ketvirtadaliai diag nozuojamų skrandžio, žarnyno vė žio atvejų būna užleisti. Pasižymi saugumu
Naująja įranga tiriamas stemplės, skrandžio, dvylikapirštės, tiesio sios, riestinės žarnos arba visas
per 100 storosios žarnos endos
kopinių operacijų apie 100 skrandžio ir dvylikapirš
tės žarnos endoskopinių operacijų iki 100 tulžies latakų zondavimo
procedūrų
Svajonė išsipildė
Naujovė: endoskopinių tyrimų laboratorija pirmoji tokia Vakarų Lietuvoje.
storasis žarnynas. Per modernų dviejų kanalų endoskopą, per kurį iškart galima įvesti du instrumen tus, galima šalinti skrandžio poli pus, gerybinius auglius, ankstyvo jo vėžio darinius. Per burną galima pašalinti akme nis ar įvesti stentus sergant tulžies latakų akmenlige, kasos vėžiu ir pan. Kai kurios sudėtingesnės pro cedūros atliekamos taikant bendrą nejautrą, o paprastesnėms pakan ka tik vaistų. Endoskopiniai tyrimai – vieni saugiausių ir geriausių tyrimų, pa dedančių užkirsti kelią vėžio pliti mui. Mat įprastai žarnyno vėžiai ankstyvose stadijose nepasireiškia jokiais požymiais.
Sustiprino dezinfekavimą
Laboratorijoje atliekamą tyrimą kolegos gydytojai gali stebėti bet kuriame kabinete. Vienu metu jie gali matyti medikų veiksmus ir paciento tiriamo organo vaizdą. Prireikus tyrimas įrašomas į laik meną. Jūrininkų ligoninės gydyto ja epidemiologė Ilona Bumblie nė pasakojo, kad įsigijus modernią automatizuotą endoskopinių inst rumentų dezinfekavimo įrangą en doskopinės procedūros taps gero kai saugesnės. Instr um ent ų dez infekav im o procedūros patikimumą patvir tina automatiškai išspausdintas kvitas, kuriame atsispindi visų
Vytauto Liaudanskio nuotr.
atliktų procesų parametrai. Au tomatizuota instrumentų plovi mo mašina kokybiškai plauna bei dezinfekuoja panaudotus instru mentus, tad pacientas praktiškai nerizikuoja užsikrėsti hepatitais ir kitomis pavojingomis infekci jomis. Ultragarso vonelėje labai gerai ir greitai nuvalomos apnašos ir ne švarumai nuo ypač jautrių medi cininių instrumentų, nes tai viena efektingiausių valymo priemonių, naudojamų smulkių endoskopinių instrumentų paruošimui. Kaip pastebi I.Bumblienė, tokią pat įrangą galima aptikti bet kurios Europos šalies aukščiausio lygio li goninėse.
„Viskas daroma Vakarų Lietuvos pacientų labui, kad jie laiku gautų saugią ir profesionalią pagalbą“, – teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąly ga. Abdominalinės chirurgijos sky riaus vedėjas Martynas Sokolovas pasidžiaugė, kad praėję bei šie me tai skyriui yra reikšmingi ir svarbūs – baigtas kapitalinis remontas, ati daryta endoskopinė laboratorija. „Kai važinėjame po tarptautines konferencijas, stažuotes, parodas, matome, kokios galimybės atsiveria pacientų gydymui. Norėjosi žengti koja kojon su laiku ir ne tik Klaipė dos, bet ir Vakarų Lietuvos gyven tojams pasiūlyti aukščiausio lygio paslaugas“, – apie išsipildžiusią svajonę kalbėjo skyriaus vedėjas. Endoskopinių tyrimų laboratori jos remontas, įrengimas ir aparatū ra kainavo maždaug milijoną litų.
13
ANTRADIENIS, sausio 24, 2012
sveikata
Prievartos žaizdos – neišgydomos 11
Šiuo metu skyriuje gy domos trys skirtingo amžiaus moterys, patyrusios sek sualinę prievartą ar tvirkinimą. 20 lovų skyriuje šis pacienčių skaičius yra gana didelis. Pasak vedėjos, seksualiai išnau dotų moterų amžius būna labai įvairus. Pacienčių, besikreipian čių į specialistus dėl vaikystė je pat irtos prievartos, amž iaus spektras labai įvairus: nuo 18 iki 60 metų. Tiesa, į ligoninę jas atveda ki tos sveikatos bėdos, po kuriomis, kaip vėliau paaiškėja, slypi praei tyje patirtas seksualinis išnaudo jimas.
Užmigdo budrumą
Psichoterapeutę stebina aukų mo tinų pozicija – išsilavinusios, pro tingos, vaikais besirūpinančios moterys nemato arba galbūt nenori pastebėti, kas vyksta šalia. Vėlesni pokalbiai su specialistais atskleidžia, kad motinoms įtarimų sukeldavo vienas ar kitas veiks mas. Tačiau kylančios abejonės buvo nutildomos, o įtartini veiks mai motyvuojami vyro meile arba rūpesčiu vaiku. Kartais vaiko elgesio pokyčiai priskiriami paauglystei. Ilgesnis vyro bendravimas su mergaite, paauglės pasisodinimas ant kelių, dukters pyktis bei at šiaurumas motinos atžvilgiu – vi si šie požymiai, psichoterapeutės manymu, turėtų pažadinti moti nos budrumą. Bet ar svetimo vyro rūpestis mo ters vaiku visada turėtų kelti abe jonių? Gydytoja atvira – rasti viduriuką, kaip turėtų elgtis moterys, kad ap saugotų savo vaikus nuo seksuali nio išnaudojimo, tikrai sunku. „Nežinau, kaip turėtų elgtis mo terys. Negali gyventi visada su įta rimu ir viską tikrinti. Šeima juk ku riama pasitikėjimo pagrindu, tad, atrodo, normalu, kad vyras rūpi nasi vaikais. Gal moterys net ne pagalvoja, kad jų vaikai gali būti išnaudojami“, – svarstė ji. Psichoterapeutė vis dėlto pataria pasitikrinti ar daugiau laiko pra leisti su šeima, jei galvoje sukirba kokia abejonė. Nesvarbu, kad kar tais dukra ar tėvas nenori laisva laikio leisti kartu ar kur nors ei ti drauge.
Tur it e klaus im ų, sus ij us ių su sveik at os priež iūr a, bet než i note, kur kreiptis? Norėtumė te ko nors pasiteirauti gydyto jo, tačiau manote, kad dėl šito neverta eiti į gydymo įstaigą? Rašykite mums: sveikata@kl.lt arba skambinkite tel. 397 705. Atsakymų ieškoti jums padės dienraščio „Klaipėda“ priedas „Sveikata“.
– Po nakties paraudo apgamas ant kaklo. Jis pradėjo perštėti. Įtariu, kad tai papiloma. Jau anksčiau esu turėjusi panašių bėdų. Kur turėčiau kreiptis? Ar būtina iškart registruotis onkologo konsultacijai?
Atveria ir aplinkos įtaka
J.Baliūnienė pastebi, kad seksua linės prievartos aukos nepriklau somai nuo amžiaus vis atviriau ir anksčiau prabyla apie patirtus iš gyvenimus. Nors kai kurios šiam žingsniui ryžtasi praėjus ir keliems dešimtmečiams. Psichoterapeutė nemano, kad žmonės tapo atviresni dėl padidė jusio seksualinio išnaudojimo. Jos manymu, anksčiau aukos tiesiog gėdydavosi apie tai prabilti. „Dabar gal lengviau ir drąsiau kalbėti apie patirtą prievartą, kai aplinkui ir taip daug smurto“, – dėl didesnio atvirumo spėjo gy dytoja. Bet ji liūdnai konstatuoja, kad patyrusių seksualinį išnaudojimą moterų likimai būna labai suluo šinti nepriklausomai nuo amžiaus. Ši patirtis esą palieka žymę visam likusiam gyvenimui.
Konsultacija
Respublikinės Klaipėdos li goninės Odos ir venerinių li gų poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė:
Pavėluota: medikai apgailestauja, kad subrendusioms ir vyresnėms moterims padėti praktiškai neįmanoma.
Aukos užjaučia skriaudėją
Psichosomatinio skyriaus vedėja pastebi, kad pačios aukos taip pat įdomiai elgiasi. Išaiškėjus situaci jai, jos tampa bejėgiškos ir prade da keistai elgtis, kai auką tenka at skirti nuo tvirkintojo. „Aukos liūdi, nes nuoširdžiai myli savo skriaudėją. Jos nega li nutraukti tų simbiotinių ryšių ir be jų gyventi“, – pasakojo psicho terapeutė. J.Baliūnienė tvirkintoją palygino su rožės žiedą užpuolusiu amaru. „Nupurškus rožę amaras nu krenta, tačiau žiedas dažniausiai subliūkšta, suglęžta, bet taip ir ne pražysta“, – vaizdų palyginimą pa teikė pašnekovė. Pasak psichoterapeutės, au kos nenori daryti nieko blogo savo skriaudėjui, nes jis neva gali neišt verti arba pakelti prieš save ranką. Būtent dėl šios priežasties pa slaptis dažnai nutylima. Auka daž niausiai galvoja ne apie save, o kaip padėti savo skriaudėjui. Kartais su tyla susitaikoma ir dėl smurtauto jo grasinimų palikti šeimą. „Kodėl taip būna? Aukos būna taip suluošinamos, kad išsivysto priklausomo tipo asmenybė, kuri moka gyventi tik tokiuose patolo giniuose ryšiuose“, – aiškino spe cialistė. Pasak gydytojos, blogiausia, kad vėliau aukos nori padėti visiems: artimiesiems ir tiems, kuriuos vė liau sutinka savo gyvenimo kelyje. „Pagalba nėra blogai, tačiau šiuo atveju noras padėti yra patologi nis. Be meilės sau, kai paisoma tik svetimų interesų, negalvojant apie save“, – paaiškino psichote rapeutė.
„Shutterstock“ nuotr.
Pasekmės būna vienodos
J.Bal iūn ien ė atk reip ia dėm es į, kad žmogų labiausiai suluošina būtent vaikystėje patirta seksua lin ė prievarta. Mat dažn iaus iai tvirk in am i arba prievartaujam i 4–5 metų vaikai.
Jolanta Baliūnienė:
Tokie dalykai vyksta normaliose, iš pažiū ros gražiose ir darniose šeimose.
Pasak specialistės, nesvarbu, ar vaikas tvirkinamas, ar išnaudoja mas seksualiai – pasekmės būna vienodos ir palieka žymę visam li kusiam gyvenimui. „Vienas iškreiptas žmogaus po linkis nulemia visą kito žmogaus gyvenimą. Kai gydai jauną pacien tę, pagal vyresniųjų patirtį matai, kas jos laukia ateityje. Kokį nevi savertį ir skurdų gyvenimą ji ga li nugyventi“, – kraupsta psicho terapeutė. Gydytojai neteko susidurti su seksualiniu berniukų išnaudojimu.
Ji spėja, kad vyrai patirtą prievartą paslepia po priklausomybėmis nuo alkoholio ar kvaišalų. Atveda kitos bėdos
Ar galima seksualinio išnaudoji mo aukoms padėti? J.Baliūnienės tvirtinimu, jaunesniems žmonėms per eilę metų gali padėti psicho terapija. Tačiau gydytoja konstatuoja, kad subrendusioms ir vyresnėms mo terims praktiškai padėti neįmano ma, nebent iš dalies. Mat joms per gyvenimą vėliau atsiranda ir kito kių sutrikimų. Pas specialistus vyresnes mo teris dažniausiai atveda depresi ja, gilesnės asmenybės problemos ar somatiniai sutrikimai, į kuriuos pradėjus gilintis paaiškėja vaikys tėje patirta seksualinė prievarta. Tuomet į paviršių išlenda ka muojamų sutrikimų ir nesėkmių priežastys. „Aukos gal ir nori išsikalbėti, iš sisakyti, bet bijo tai daryti artimoje aplinkoje“, – sakė gydytoja. Psichoterapeutės paaiškinimu, jaunų žmonių karti patirtis išaiš kėja greičiau, nes jie dar neturi užsiauginę storo luobo, po kuriuo viską slepia. Kiek lemia paties žmogaus su gebėjimas įveikti skaudžią patirtį? Pasak J.Baliūnienės, aukos psichika taip sužalojama, kad baziniai da lykai neturi reikšmės. Pakoreguoti prievartos nulemtą liūdną gyveni mo scenarijų gali nebent laiku su teikta pagalba. Jei pagalbos nesulaukiama, to kios moterys pasirenka lesbietės, narkomanės ar vienišos motinos kelią.
Požymiai, įspėjantys Patarimai mamoms apie patirtą prievartą jaunos merginos nenori puoštis vengia moteriškumą ar seksualu
mą pabrėžiančių drabužių
kuo daugiau būti ir bendrauti su sa
kalbėti apie galimus seksualinio iš
vo vaiku
naudojimo atvejus
palaikyti glaudžius ryšius
būti atvirai su savo vaiku
domėtis vaiko laisvalaikiu
intuityviai slepiasi po berniukiška
sąmoningai tikrinti, su kuo jis bend
šukuosena ar drabužiais
rauja
nereikėtų užsiliūliuoti gražiuose
šeimos santykiuose
– Žiūrint, kokia yra papiloma. Jos yra užkrečiamos, tad gali bet kada atsirasti nusilpus žmogaus imunitetui. Papilomos labai leng vai gydomos elektra arba skystu azotu. Gal papilomą suerzino ša likas, drabužis ar aukšta apykak lė, todėl ji ir paraudo. Dėl šito ne reikia eiti pas onkologą. Nedidelę papilomą galima pa šalinti kosmetikos kabinete, tu rinčiame reikiamą įrangą. Jei žmogus nenori laukti eilėje, ga li kreiptis į privatų odos ligų ka binetą. Papilomą taip pat galima pašalinti Konsultacinėje polikli nikoje (Taikos pr. 103) arba mū sų poliklinikoje (Jūros g. 4). Čia ją galime patikrinti dermatosko pu, jei papiloma labiau panašė ja į apgamą. Geriausia būtų, kad prieš ateidamas žmogus pasi skambintų, nes abiejose minėto se poliklinikose yra nedidelės ei lės. Tad geriau būtų iš anksto užsiregistruoti. Jei neramu, gali ma užsiregistruoti gydytojo kon sultacijai. – Dažnai pučia pilvą neprik lausomai nuo valgomo mais to. Esu 35 metų vyras. Ką rei kėtų daryti? Klaipėdos universitetinės ligo ninės Gastroenterologijos sky riaus vedėjas Žilvinas Šukys:
– Pilvo pūtimas – toks simp tomas, kuris gali pasireikšti ir sveikam, ir rimtomis ligomis sergančiam žmogui. Jei įpras tą gyvenimą gyvenančiam žmo gui staiga atsirado pilvo pūti mas arba pilvą pučia nuolat, ne tik pavalgius tam tikrų produk tų (kopūstų, kriaušių, obuolių ir pan.), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Pilvo pūtimas gali būti dėl dau gybės priežasčių: nutukimo, iš krypusio stuburo, radikulito, su silpnėjusios pilvo sienos. Tokiu būdu gali pasireikšti žarnyno li gos ar kitų sistemų susirgimai, taip pat dirgliosios žarnos sind romas, vadinamasis pieno neto leravimas, plonosios žarnos, ka sos, kepenų ar skrandžio ligos. Po nuolatiniu pilvo pūtimu gali slėp tis ir žarnyno auglys arba Krono liga. Parengė Sandra Lukošiūtė
14
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
pasaulis
15
– tiek pasiekė Italijos laivo „Costa Concordia“ aukų skaičius, kai gelbėtojai vakar ištraukė dar du kūnus.
ES sutarė dėl embargo
Kinija pasitiko Drakono metus
ES šalys vakar sutiko paskelbti embargą Irano naftos eksportui, siekdamos su stabdyti lėšų srautą, kuris padeda finan suoti ginčijamą Teherano branduolinę programą. Pagal kompromisinį susita rimą, priimtą po kelias savaites trukusių įtemptų derybų ir Graikijos priešinimosi, numatoma nedelsiant įvesti draudimą im portuoti naftą iš Irano ir iki liepos 1 d. pa mažu nutraukti galiojančias sutartis.
Daugiau nei milijardas Azijos gyventojų vakar naujuosius Drakono metus pasiti ko triukšmingais fejerverkais tikėdamiesi, kad galingiausias kinų zodiako ženklas at neš turtus ir galią, kuriuos jis simbolizuo ja. Kinijos ir šalių, kuriose gyvena gausios kinų bendruomenės, ligoninėse stebimas itin pagausėjęs gimdymų skaičius, nes poros stengiasi susilaukti vaikų laimingais laikomais Drakono metais.
Nors du treč daliai balsavu sių kroatų refe rendume pri tarė stojimui į ES, rinkėjų ak tyvumas rodo, kad dideliu eu roentuziazmu ši Balkanų ša lis netrykšta.
Susiskaldymas: kol Kroatijos vadovai – premjeras Z.Milanovićius (iš kairės), prezidentas I.Josipovićius ir parlamento pirmininkas Borisas Spremas – ke
lia taures, stojimo į ES priešininkai žada kovoti toliau.
AFP, „Reuters“ nuotr.
Kroatija į ES žengia slegiama abejonių Žmonės pavargo
Vos 44 proc. balsavimo teisę turin čių Kroatijos piliečių sekmadienį dalyvavo referendume ir pareiškė savo nuomonę dėl šalies stojimo į ES. Tai vienas mažiausių rodik lių, užfiksuotų per analogiškus re ferendumus kitose šalyse. Vengri joje balsuoti dėl stojimo į ES 2003 m. atėjo 45 proc. rinkėjų, o Maltoje tais pačiais metais – 90 proc. „Žmonės akivaizdžiai pavargę, – po balsavimo pripažino Kroatijos premjeras Zoranas Milanovićius. – Būtų geriau, jeigu rinkėjų aktyvumas būtų didesnis, bet tokia yra realybė. Tai yra istorinis sprendimas, posūkio taškas mūsų istorijoje, ir dabar vis kas – sėkmė arba pralaimėjimas – priklausys tik nuo mūsų pačių.“
Željko Sačićius:
Mažas rinkėjų ak tyvumas rodo, kad Kroatija atsuko nu garą ES. Šis referen dumas neteisėtas. Mes niekada jo ne pripažinsime. Mažas rinkėjų aktyvumas refe rendumo nesužlugdė, nes tam, kad jis įvyktų, pakako paprastos balsų daugumos. Maždaug 66 proc. rin kėjų pasakė „taip“ stojimui į ES, 33 proc. buvo prieš, o likusį procentą biuletenių rinkimų komisija pripa žino negaliojančiais. Kroatija, kuri prieš 20 metų atsi
skyrė nuo Jugoslavijos ir 1991–1995 m. išgyveno kruviną karą dėl ne priklausomybės, ES stojimo sutartį pasirašė praėjusiais metais. 2013 m. liepą ji turėtų tapti 28-ąja bloko na re, kai visos kitos valstybės narės ratifikuos atitinkamus dokumen tus. Kroatija taps antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi. Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija jau yra ES narė, tačiau įstoti į Bend riją taip pat siekia Serbija, Juodkal nija, Makedonija ir Bosnija. Narystė išgelbės ekonomiką?
Kroatijos euroentuziastai tikisi, kad narystė ES padės šalies ekonomikai, kamuojamai recesijos, 48 mlrd. eu rų skolų naštos ir didelio nedarbo, kuris šiemet gali pasiekti 18 proc. Prisijungus prie bloko, Kroatijai atsivers plati Europos prekių ir pa slaugų, taip pat darbo rinka. „Kroatija nubalsavo už Europą, už sąjungą su kitomis demokratinėmis Europos šalimis, kurios siekia pa žangos. Už vertybes ir prioritetus, kurie buvo nustatyti per derybas, – po referendumo džiūgavo Kroatijos prezidentas Ivo Josipovićius. – Bet tie, kurie balsavo prieš, turėtų ži noti, kad į jų būgštavimus ir abe jones bus atsižvelgta.“ Vykdydama proeuropietišką viešųjų ryšių kam paniją, Kroatijos valdžia įspėjo gy ventojus, kad atsisakiusi stoti į ES valstybė neteks pinigų iš Europos fondų. Nuo 2007 m. Kroatija iš ES gavo maždaug 150 mln. eurų, tiek pat turėtų gauti šiemet, o kitąmet – dar 95 mln. eurų. Provyr iausybinė žiniasklaida taip pat rašė, kad nusigręžusi nuo ES Kroatija bus įtraukta į vienokią ar kitokią Balkanų sąjungą kartu su
buvusia priešininke Serbija. Pas taroji taip pat siekia narystės ES ir laukia Briuselio atsakymo į pa raišką suteikti oficialios kandidatės statusą. Bet ES populiarumas šioje šalyje gerokai sumenko dėl Briuse lio iškeltos sąlygos pripažinti Ko sovo nepriklausomybę, kuri buvo vienašališkai paskelbta 2008 m. ES – nebe tokia patraukli
Bet Kroatijos valdžios argumen tai ne visiems atrodo įtikinami. Balsavę prieš stojimą į ES bai minasi, kad Kroatija aukoja sa vo suverenumą ir tautinę tapatybę – vertybes, už kurias ginklais ko vojo praėjusio amžiaus paskutinia me dešimtmetyje. Maža to, šalies įmonės ir ūkiai atsivėrus sienoms ir rinkoms gali neatlaikyti konku rencijos su kitomis šalimis. „Mažas rinkėjų aktyvumas ro do, kad Kroatija atsuko nugarą ES, – sakė karo veteranas Željko Sa čićius, vadovaujantis kampanijai prieš Kroatijos stojimą į ES. – Šis referendumas neteisėtas. Mes nie kada jo nepripažinsime.“
ES kandidatės statusą Kroati jai skyrė 2004 m., bet nuo to laiko bloko populiarumas šioje šalyje ge rokai sumažėjo. Daugelis gyventojų suprato, kad narystė ES automatiš kai neatneš gerovės ir klestėjimo. Senajame žemyne kilusi skolų kri zė dar sumažino ES populiarumą. „Balsavau prieš, nes nemanau, kad mums gerai seksis įstojus į ES, – sakė 23 metų universiteto stu dentė Matea Kolenc. – Girdėjau daug blogų dalykų apie ES, jos eko nominę situaciją ir tai, ką ji gali pa siūlyti.“ Šeštadienį Zagrebe policija susi rėmė su grupe nacionalistų, ban dančių nuplėšti ES vėliavą. Refe rendumo dieną Kroatijos Splito kurorte, vadinamame naciona listų židiniu, ant pastatų sienų pa sirodė antieuropietiškų piešinių ir šūkių. Vienas jų skelbė: „Sustab dykite griovimą, Ne ES!“ Policija užrašus uždažė baltais dažais. Kelias į ES buvo ilgas
Praėjusio amžiaus paskutinia me dešimtmetyje, kai kitos poko
munistinės valstybės centrinėje ir Rytų Europoje stiprino savo de mokratijas ir judėjo integracijos į ES link, Kroatijos aspiracijas dėl Bendrijos stabdė 1991–1995 m. ka ras ir jo palikimas. Tik 2000-aisiais išrinkus proeu ropietiškus lyderius Kroatija vir to tikra parlamentine demokratija, galinčia siekti kandidatės į ES sta tuso. Bet Briuselis nesutiko pradėti derybų dėl Kroatijos narystės tol, kol buvo suimtas buvęs Balkanų ka rų generolas Ante Gotovina. Jung tinių Tautų tribunolas Hagoje nu teisė jį už karo nusikaltimus. Per septynerius derybų metus Kroatijai teko taikytis prie gero kai griežtesnių kriterijų nei anks tesnėms šalims pretendentėms. Ypač didelį dėmesį ES skyrė teismų sistemai, nes 2007 m. prie bloko prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai ėmė ryškėti korupcija ir kitos pro blemos šioje srityje. Buvęs Kroati jos premjeras Ivo Sanaderas dabar yra kaltinamas korupcija, teisėsau ga atlieka tyrimą dėl jo veiklos. BBC, „The New York Times“, „Time“ inf.
Sunki ekonomikos būklė Pastar uosius trejus met us Kroat ija, kur ios ekonomika smark iai remiasi Adr ijos pajūrio tur izmu, daug iausia buvo ištikta recesijos. Centrinis ban kas prognozuoja, kad šiais metais eko nomika susitrauks 0,2 proc. Nedarbas šalyje beveik pasiekė 18 proc.
ir susigrąžinti investuotojų pasitikė jimą. „Investuotojai bus pasirengę šie met pirkti Kroatijos skolą, jeigu matys, kad vyriausybė vykdo nuoseklias re formas, galbūt padedama Tarptauti nio valiutos fondo“, – sakė „Royal Bank of Scotland“ analitikas Timoty Ashas.
Todėl anal it ikai įspėja, kad po sėkming o referendumo Kroat i jos vadovams nederėtų atsipalai duoti, o sutelkti jėgas į reformas, ku rios padėtų ekonom ikai atsit iest i
Kroat ijos vyriausybė nori tvarkyt is pati ir Tarptautinio valiutos fondo pa galbą vadina kraštutine priemone. Ji jau paskelbė planus pridėtinės vertės mokestį padidinti nuo 23 iki 25 proc.
ir ketina parengti šių metų biudžeto projektą iki vasario pradžios, kai rei tingų agentūros „Fitch“ ekspertai at vyks įvertinti šalies ekonomikos bū klės. Šiuo metu „Fitch“ Kroatijai skiria vertinimą BBB–. Stodama į ES Kroat ija įsipareigoja įsi vest i eurą, bet tam prireiks dar ne vienų metų. Šal ies premjeras Z.Mila nov ić ius anksč iau buvo užsim inęs, kad įsivest i euro nepav yks bent iki 2015–2016 m.
15
antradienis, sausio 24, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje prekyba išlieka vangi Vilnius, sausio 23 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo kainų smukimo tendencijos, o prekyba akcijomis išliko vangi. Lyderio pozicijos atiteko Vilniaus „Grigiškių“ vertybiniams popieriams, tačiau ir jų perleista tik kiek daugiau kaip už 30 tūkst. eurų, iš kitų įmonių didesnio dėmesio sulaukė „Teo LT“ ir „City Service“ akcijos. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,44 proc. iki 311,64 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,29 proc. iki 446,87 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 1,00 proc. iki 133,44 punkto. Oficialiojo sąrašo Vilniaus „Grigiškių“ akcijų, kurios atpigo 1,23 proc. iki 0,562 euro, parduota už 30,4 tūkst. eurų, 0,48 proc. iki 0,628 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – už 28,9 tūkst. eurų, 2,06 proc. iki 1,758 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 24,6 tūkst. eurų.
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
2,78 proc. iki 1,400 euro atpigusių Vilkyškių pieninės akcijų apyvarta buvo 17,2
884048
tūkst. eurų, 3,90 proc. iki 1,480 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – 14,6 tūkst.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
eurų, 0,85 proc. iki 0,585 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – 10,6 tūkst. eurų. 1,56 proc. iki 1,202 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų perleista už 8,4 tūkst. eurų, 2,72 proc. iki 1,700 euro pabrangusių „Pieno žvaigždžių“ akcijų – už 6,3 tūkst. eurų, 1,06 proc. iki 0,186 euro atpigusių Ūkio banko ak-
884049
cijų – už 6 tūkst. eurų.
1 kambario butą Taikos pr., prie „Akropolio“, su baldais, buitine technika; 2 kambarių butą Laukininkų g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
Pusę namo Poilsio g. r. (64 kv. m, 2/1 a., garažas, 4 a žemės) ir mūrinį sodo namą prie „Tilžės“ turgaus (rūsys, ūkinis pastatas, šiltnamis, garažas). Tel. 8 670 07 280.
903148
903577
1 kambario butą Rumpiškės g. (šalia „Topo centro“, 150 Lt); 2 kambarių butą Kretingos g. (pigus išlaikymas). Tel. 8 603 02 718, 8 679 82 151.
1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.
Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 894927
901536
Dirbanti šeima be vaikų ir gyvūnų nori išsinuomoti gyvenamąjį plotą, 1 ar 2 kambarių butą. Mokėsime už 3 mėn. į priekį. Tel. 327 024, 8 673 94 006.
1 kambario 33 kv. m butą 9/5 a., 76 000 Lt; 6 a sklypą „Pakrantės“ soduose, 34 000 Lt; 18 kv. m kambarį bendrabutyje Taikos pr., suremontuotas. Tel. 8 600 38 000.
903546
903545
Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Mokėsime iš anksto ir užstatą. Tvarką garantuojame. Tel. 8 603 94 645.
1 kambario butą Karklų g. (3 pl./3 a., 16 kv. m, remontas, 40 000 Lt), kambarį Šilutės pl. (5/3 a., 23 kv. m, 20 000 Lt), 2 kambarių butą (130 000 Lt). Tel. 8 610 80 120.
903547
903154
903371
Išnuomojamas 38 kv. m 2 kambarių tvarkingas atskiras butas bendrabutyje Taikos pr. (su baldais ir buities technika). Tel. 8 670 07 280. 903576
Išnuomojamas gražiai įrengtas 3 kambarių butas centre (vaizdas į Danės upę ir senamiestį). Galima trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma. Tel. 8 689 89 898. 902214
Išnuomojamas kambarys dirbančiai merginai ir vaikinui. Tel. 8 604 02 510.
Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po
903453
5 tūkst. eurų.
Išnuomojame 144 kv. m biuro su sandėliu patalpas pirmajame aukšte. 1 kv. m nuomos kaina 14 Lt. Tel. 8 686 91 051.
Papildomojo sąrašo „Litgrid“ akcijų, kurios pabrango 0,45 proc. iki 0,444 euro, parduota už 7,3 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 180,3 tūkst. eurų, iš jų 161,8 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 894528
SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 868955
AMBULATORIJA
903421
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 765802
Mokymas Kiti kursai „Gundos“ floristų kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. Pažymėjimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431. 899477
Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 902392
Unikali technologija Lietuvoje
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 893798
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 894910
Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 893566
Šiaurinėje Klaipėdos pusėje nuosavame name išnuomojamas 112 kv. m butas su viskuo. Tel. 8 607 68 245. 897733
Parduoda
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė sausio 25 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
899892
903505
2 kambarių 37 kv. m butą su balkonu bendrabučio bloke Debreceno g. (5/4 a., dušas, WC, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 643 27 660. 903312
2 kambarių 47 kv. m butą Taikos pr. 71 (5 bl./5 a., be remonto, 105 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 654 76 641. 903539
2 kambarių 48 kv. m butą 3 a. Gargžduose (gera vieta). Tel. 8 620 82 136, 8 615 61 673. 903562
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 903541
2 kambarių suremontuotą perplanuotą butą I.Simonaitytės g. (128 000 Lt). Tel. 8 614 07 549. 903542
3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123. 3 kambarių butus: Dragūnų g. (7/4 a., 73 kv. m, 350 000 Lt), S.Dariaus ir S.Girėno g. (3/2 a., plytinis, 70 kv. m, 220 000 Lt). Tel. 8 682 20 245, NTA „Kavintenė“.
902255
Butus: 2 kambarių 9/6 a. Smiltelės g. (euroremontas), 4/1 a. Žalgirio g. (87 000 Lt), 5/1 a. Debreceno g. (112 000 Lt), 9/8 a. Debreceno g. (135 000 Lt), 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė, 320 000 Lt). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
Butus: 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt), 9/1 a. Vingio g. (135 000 Lt), 9/6 a. Taikos pr. (136 000 Lt), 2 kambarių 5/1 a. Debreceno g. (112 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.
898591
899333
904137
901853
891384
2 kambarių butus: Strėvos g. (5/5 a., plytinis, 49 kv. m, 108 000 Lt), I.Simonaitytės g. (9/8 a., 50 kv. m, 107 000 Lt). Tel. 8 604 70 482, NTA „Kavintenė“.
901634
Prie „Avitelos“ išnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634.
„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
897737
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
Butus: 1 kambario su balkonu Sausio 15-osios g.; 2 kambarių su holu Laukininkų g.; 3 kambarių Baltijos pr. 115000 Lt; kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.
Nuoma
2 kambarių butą Palangoje (52 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, kaina sutartinė); 12 a sklypą Vydmantuose. Tel. 8 699 56 184.
903507
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedūroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūlymai: jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
Nekilnojamasis turtas
902053
Butus: 1 kambario su balkonu (61 000 Lt), 2 kambarių 5/4 a., 3 kambarių 5/3 a. (suremontuotas, baldai), sodą „Smiltelėje“ (namas, pirtis, 10 a). Tel. 8 612 48 946.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinės sistemos susirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682.
892082
18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komunikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688 50 400.
891569
Butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g., 100 kv. m namą Jotvingių g. (visi patogumai). Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
903461
Vairuotojų kursai
903245
1 kambario butą su holu Ryšininkų g. (9/7 a., suremontuotas, renovuota šildymo sistema, už šildymą mokėjimo tik 54 Lt, derybos). Tel. 8 670 82 365, 8 672 49 292.
903468
Butus: 3 kambarių naujos statybos Birutės g. (7/4 a., įrengtas, baldai); 4 kambarių priešais „Vingio pasažą“ (5/4 a., tvarkingas). Tel. 8 670 07 280. 903579
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 894406
901325
7 a tuščią sklypą Mažajame Kaimelyje, prie „Cento“ parduotuvės (135 000 Lt); kambarį bendrabutyje; 1 kambario butą su balkonu. Tel. 8 670 07 280. 903581
Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių Vingio g. - 5/3 a., 47 kv. m; 3 kambarių Debreceno g. 9/8 a., 65 kv. m; 3 kambarių su holu Laukininkų g. - 5/4 a., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306. 901321
3 kambarių butus Baltijos pr.: 70 kv. m, 11/10 a. raudonų plytų name; 57 kv. m, 5/3 a. baltų plytų name (abu butai perplanuoti, suremontuoti). Tel. 8 611 41 730. 903837
2 kambarių butus Rumpiškės g.: 41 kv. m, suremontuotas, maži mokesčiai; 42 kv. m, 5/2 a., pereinami kambariai, iš dalies suremontuotas. Tel. 8 611 41 730. 903843
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, sausio 24, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda
Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898565
atkelta iš 15 p. Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891398
902246
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902240
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902234
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 901545
Pigiai valdos dalį: butą su palėpe, žeme, mūriniu ūkiniu, kiemu; 2 kambarių butą Klaipėdos m. centre; 9 a sklypą namo statybai prie Klaipėdos m. Tel. 8 698 19 967. 900661
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900827
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
Skubiai! 3 kambarių butą Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, arčiau Taikos pr., reikalingas remontas, pradinė kaina 113 000 Lt). Tel. 8 652 76 861. 903502
Perka Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899235
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 893559
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992. 892985
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 901857
1-2 kambarių butą Miško rajone (agentūroms nesiūlyti). Tel. 8 650 90 890, e. paštas alv2000@takas.lt. 901378
3 kambarių butą ne pirmame aukšte iki 150 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592. 896727
3, 3 su holu, 4 kambarių butą 5-aukščiame name iki 100 000 Lt. Moku grynais iš karto. Tel. 8 617 47 508, 8 611 07 153. 903568
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529. 893847
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 894891
Tarpininkavimas
903569
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.). 903443
Reikalingi įvairių specialybių statybininkai. Tel. 8 603 00 202. 903304
Siūlo darbą patyrusiems vamzdžių klojėjams ir brigadininkui. Kreiptis Minijos g.180C, Klaipėda. Tel. 8 687 58 564, 421 121. 900805
Siūlome darbą merginoms Vokietijoje. Tel. +4915778477481. 891132
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634. 897051
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
894846
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 902186
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895267
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
899888
902004
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Darbas Ieško darbo
901070
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.
Užsienyje ir Lietuvoje nuolat dirbti reikalingi suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, metalo šlifuotojai. Geros darbo sąlygos ir atlyginimas. Tel. 8 630 11 333. 903515
901478
Baldai
Siūlo darbą Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt. 902161
Autoplovyklai reikalingi darbuotojai (cheminis salonų valymas, plovimas). Patirtis būtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268. 902399
Autoservisui reikalingi patyrę automobilių šaltkalviai. Tel. 8 606 10 600, (8 46) 313 395.
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interjero dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.
Statyba ir statybinės medžiagos
895434
Atliekame butų, namų remontą: glaistome, dažome, tapetuojame, dedame laminatą, kalame dailylentes ir t.t. Tel. 8 684 04 908.
Parduoda
903563
Firma stato karkasinius, rąstinius namus, pirtis, priestatus, gali restauruoti pastatus, lieja pamatus, visiškai įrengia vidų. Tel. 8 689 70 106.
901595
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 902562
Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.). Įmonė ieško tolimųjų reisų E kat. vairuotojų. Darbas: Lietuva, Rusija, Europa. Pageidautina turintiems rusišką vizą. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 903338
903554
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892008
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 901983
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 897555
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805. 903556
Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai dažo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351. 897625
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus: ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 893690
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900252
įvairūs
Buitis ir technika Paslaugos
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 900644
Baldus gaminančiai įmonei reikalingas darbininkas. Tel. 481 523, 8 675 01 640. Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties prekyboje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo. com. Tel. 8 613 21 712.
903537
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
902385
901529
903365
Klijuoju plyteles. Kaina sutartinė. Tel. 8 673 50 119, 8 603 20 624.
896605
900504
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195.
903425
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573.
901822
894866
Skubiai 3 kambarių butą Sulupės g. (5/3 a., 58 kv. m, 105 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 902207
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 646 40 350. 901929
Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaploves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289. 896552
Kita
Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809. 898407
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 903588
Klojame parketą, laminatą, plokštę, tvirtiname gipskartonį, dailylentes, atliekame kitus dailidės darbus, dažome, tapetuojame. Tel. 8 648 39 842. 903574
Parduoda Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867. 902276
Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280. 901966
Santechnikos darbai. Keičiame senus nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 903125
Varžytinės PARDAVIMAS IŠ PIRMŲJŲ VARŽYTINIŲ. Antstolis Jonas Petrikas skelbia pardavimą iš pirmųjų varžytinių Dariaus Šaulinskio nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1. 1/5 pastato – sandėlio, bendras plotas 298.34 kv. m, adresas S.Daukanto g. 11, Klaipėda. 2. 1/5 žemės sklypo, žemės sklypo plotas: 0.1417 ha, adresas S.Daukanto g. 11, Klaipėda. Išvaržomas turtas parduodamas kaip vienas turtinis vienetas už 102400.00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 procentų parduodamo turto kainos – 10240.00 Lt. Sumokama į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą Nr. LT094010042300600921 AB DnB NORD bankas. Varžytinės vyks 2012 m. vasario 29 d. 14 val. antstolio Jono Petriko kontoroje, Šaulių g. 19, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 314 322. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytinių gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.
899266
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.
Įmonei Klaipėdoje reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti maršrutu LietuvaRusija, Baltarusija. Gera vadyba ir atsiskaitymas garantuotas. Tel. (8 46) 276 737, 8 616 13 080.
Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.
Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.
901808
903139
903438
899405
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.
Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. kasininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
Žardės rajone, prie tvenkinio, 2012 01 19 pamestas telefonas „Samsung“ GT-C3300K. Grąžinusiam atsilyginsiu. Tel. 8 671 42 704.
902193
899123
895872
901979
903337
Paslaugos
Paskolos
Paslaugos
Perka
Tinkuojame, šiltiname pastatus, dengiame stogus, liejame pamatus, pjauname sienas, elektra, santechnika, apdaila. Tel. 8 655 22 204. 903301
903762
Radiniai Prarasta
17
antradienis, sausio 24, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!
Išsirinkite savo meilės šventės datą ir
Meilės šventės dienomis vasario 10–14
nustebinkite savo mylimą žmogų.
dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas
Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė
dviem už ypatingą kainą:
programa visą naktį.
Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt
Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų
Kajutė be lango – 330 Lt
skaičius ribotas
Kajutė su langu – 440 Lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, sausio 24, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose Dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzolla miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sielą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija). Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijonas), Gražina Urbonaitė (aktorė). Kiti renginiai Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Klaipėdos aklųjų centras (Šviesos g. 3) Sausio 27 d. 16 val. Aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.
Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Konsultacijos Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“. Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. Šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiėmimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Vasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapybos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.
bibliotekos Klaipėdos Klaipėdos miestomiesto savivaldybės viešoji bisavivaldybės blioteka viešoji biblioteka
Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – sausio 25 d. 16 val. konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ nugalėtojų apdovanojimų įteikimas; iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda. Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vieievos simonaitytės šoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – sausio 26 d. 17 val. knygos „Atokios stotys“ pristatymas.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Fantastinė komedija „Praktinė magija“ (JAV, 1998 m.) (N-7) (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo f. „Katastrofos diena“ (1) (JAV, 2004 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Trileris „Desperatiški veiksmai“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (3). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (3).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 8.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Sekmadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Patagonijos sniegynuose. Ekstremalūs išbandymai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvėlė“. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k).
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas. 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.15 Pasaulio panorama. 12.40 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas (k). 16.00 Laida S. 16.25 Laiko portretai. Poetai A.Baltakis ir E.Kelmickas apie poeziją ir savo kartą (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (1) (Prancūzija, Vokietija, 2011 m.). 21.15 Auksinės melodijos. Improvizacijos. Koncertuoja „Pieno lazeriai“. 22.15 Mūsų miesteliai. Dotnuva. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (3). „Borobudūro paslaptis. Indonezija“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama. 0.20 Verslas. 0.25 Kultūra. Sportas. Orai. 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00 Tavo augintinis. 10.25, 16.00 „Išlikimas“. 11.20, 17.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15, 18.00 „Kaulai“. 13.10, 20.00 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Komedija „Kelyje“ (JAV, 2000 m.). 23.15 „Futurama“. 23.45 „CSI Niujorkas“. 0.35 „Sinbado nuotykiai“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Bėgantis taikinys“ (JAV, 1993 m.) (N-14). 23.00 „Draugai IX“ (N-7). 0.00 „Arti namų“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 19.10 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Trevizo „Benetton“ (Italija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“.
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 21.45 „Balticum TV“ žinios. 9.15 „Ką mes valgome?“ 9.45, 17.45, 0.00 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 11.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 11.45 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 12.15 „Nenuorama Seidė“. 13.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 14.15, 23.00 „Aviakatastrofos: priežastys ir pasekmės“ (N-7). 15.15 „Kenedžiai“ (N-7). 16.15 Rezonansas (k). 17.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 18.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 19.15 Kultūra +. 20.15 Reidas. Eismo įvykių kronika. 20.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 22.00 „Broliai detektyvai“ (N-7).
7.00 Fantastinis nuotykių f. „Mitas“. 9.05 Romantinė drama „Apie meilę ir kitus demonus“. 11.00 Karinė drama „Stebuklas prie Santa Anos“ (JAV, Italija, 2008 m.). 13.35 Nuotykių komedija „Nimės sala“. 15.10 Romantinė komedija „Karolina“. 17.00 Biografinė drama „Coco prieš Chanel“ (Prancūzija, Belgija, 2009 m.). 19.00 Drama „Kažkur tarp ten ir čia“ (JAV, 2010 m.). 21.00 Fantastinis nuotykių f. „Žarijos miestas“ (JAV, 2008 m.). 23.00 Biografinė drama „Kovotojas“ (JAV, 2010 m.). 1.00 Kriminalinė veiksmo drama „Elitinis būrys“ (Brazilija, Olandija, JAV, 2007 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Žukovas“. 22.15 „Valerijus Obodzinskis. Pavogtas gyvenimas“. 23.25 Vakaro naujienos. 23.45, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.55 „Laisvė ir teisingumas“. 0.40 „Gynybos teisė“. 1.35 Suprasti. Atleisti. 2.30 Melodrama „Pas mane, Muchtarai!“ 3.50 „Žukovas“. 4.40 „Sužadėtuvių žiedas“. 6.05 Muzika.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Villarreal“–„Valencia“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 13.30 Adrenalinas. 14.00 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (gruodis). 14.30 Sportas LT. „Vilnius Dance Festival 2011“ (parodomoji programa). 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 19.45 Futbolo dievai. Batistuta. 20.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 23.15 RIP.
19
antradienis, sausio 24, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių emocijas, todėl galėsite patarti ar užjausti. Jautis (04 21–05 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Dėl to gali kilti vidinis nepasitenkinimas, noras ką nors keisti, maištauti. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Esate nepasiruošęs kovoti, nes neigiamai vertinate savo sugebėjimus. Kai kurie spendimai gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja, dėl kurios vėliau galite patirti materialinių nuostolių. Patirsite psichologinį spaudimą. Liūtas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti darbo problemas gali prieštarauti jūsų vertybėms ir pažiūroms. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio nuotaika labai skirsis nuo jūsų, dėl to bus sunku rasti bendrą kalbą. Galite pakliūti į nemalonią situaciją. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, sklandžiai spręsite iškilusias problemas, smagiai leisite laisvalaikį. Jūsų protas bus ypač aštrus, tad galite drąsiai dalyvauti viktorinose. Šaulys (11 23–12 21). Nesugebėsite tinkamai įvertinti daiktų vertės, tad nepatartina nieko naujo įsigyti, nes vėliau gali tekti gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba įtakingą asmenį. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir kolegomis. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Vandenis (01 21–02 19). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate labai patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt labai artimas žmogus išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: Mergaitę *Akordeonininką *Keletą fanatiškų vokiečių *Žydų kilmės kovotoją *Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS. Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Penktokas antradienis – Krepšinis trečiadienis – Supermenas ketvirtadienis – Vidudienis penktadienis – Moteriškės Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Finišuoja „Klaipėdos knygos – 2011“ rinkimai Rytoj bus paskelbti daugiau nei mėnesį vykusio konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ rezultatai ir apdovanoti populiariausios bei gražiausios knygų leidėjai.
Klaipėdos knygos rinkimus šeštąjį kartą surengė jų iniciatorė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Šiuosyk konkursui 8 uostamiesčio leidėjai pateikė 13 leidinių. Dėl laurų šiemet varžosi leidybos grupė „Druka“, leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos univer-
siteto leidykla, taip pat po knygą pristatę Kultūrų komunikacijų centras, Meno kūrėjų sąjunga (MEKUSA) ir dienraštis „Vakarų ekspresas“. Šiandien paskutinė diena, kai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos šešiuose didžiuosiuose padaliniuose visame mieste bei bibliotekos internetinėje svetainėje, taip pat elektoriniu paštu ir telefonu skaitytojai dar gali balsuoti už populiariausią uostamiestyje 2011 m. išleistą knygą. Gražiausią Klaipėdos metų knygą šiandien išrinks specia-
li komisija atvirame komisijos ir leidėjų bei knygos dizainerių posėdyje. Komisijai vadovaus Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros docentas prof. Rimvydas Kepežinskas. Konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ rezultatai bus paskelbti trečiadienį 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (Janonio g. 9) vyksiančiame finaliniame renginyje. Jame visi sužinos, kuri konkurse dalyvavusi knyga specialistų pripažinta gražiau-
sia ir kuri labiausiai patiko klaipėdiečiams. Skirtingai nei iki šiol vykusiuose konkursuose, bus pagerbta ne tik leidykla, išleidusi gražiausią ar populiariausią knygas, bet ir tų knygų autoriai. Šių metų laimėtojai bus apdovanoti grafikės Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės sukurtais ekslibrisais. Renginio metu susirinkusiems džiazą gros pianistas Marijus Kučikas. Konkurso mecenatas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – „Klaipėdos“ dienraštis. „Klaipėdos“ inf.
Orai
Lietuvoje pirmosiomis savaitės die nomis numatomas sniegas ir šaltu kas. Šiandien visoje šalyje numa tomas sniegas. Oro temperatūra bus 1–3 laipsniai šalčio. Trečiadienį prognozuojamas nedidelis snie gas. Naktį bus 5–8 laipsniai, dieną 1–5 laipsniai šalčio.
Šiandien, sausio 24 d.
–3
–2
Telšiai
Saulė teka 8.44 Saulė leidžiasi 16.51 Dienos ilgumas 8.07 Mėnulis (jaunatis) teka
–3
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–1
Utena
–3
24-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
kokteilis Kalėjime – lyg kurorte „Kokteil į“ pas iekė nuot raukos apie Austr ijos įkalinimo įstaigą. Iš jų nieku gyv u neįtart ume, kad tai kalėjimas. Pastatai – iš stiklo, patalpose vyrauja balta spalva, nuteist iesiems – malo nios kameros, puik ios sporto ir treni ruokl ių salės. Ir, ko gero, dar daug vis ko, kuo mes stebėtumėmės. Ar taip gali būti, „Kokteilis“ prašė pako mentuoti su tok iomis įstaigomis susi dūrusių asmenų. „Tai – ne melas, o realybė, – stebėda mas vaizdus sakė savęs įvardyt i ne panoręs klaipėd iet is. – Daugelyje Va kar ų Europos šal ių kalėjimai tok ie.“ Anot vyr išk io, kal in imo sąlygos irg i verčia mus stebėtis. „Ispanijoje, Vokietijoje ir, ko gero, Aust rijoje kal inius savaitgal iams išleid žia namo, – dievagojosi šaltinis, – kas pus met į nuteistieji gauna dviejų savaičių atostogas. Jiems suteik iama gal imy bė nemokamai mok yt is kalbos vie tos universitete ir naujos specialybės už kalėjimo ribų.“ Anot pasakotojo, todėl įkal int i liet u viai neprašo teisinės pagalbos iš am basados, nes nor i kuo ilg iau pasėdėti, gerai pasimait int i ir dar kalėjime už dirbt i pinig ų.
Londonas +9 Madridas +14 Maskva –14 Minskas –4 Niujorkas +8 Oslas –3 Paryžius +9 Pekinas –2
Šiandien
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
-2
-3
-4
5
-4
-2
-4
-4
4
-6
-4
-5
-11
7
rytoj
ketvirtadienį
–2
Alytus
Vardai Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Šarūnas, Timotiejus.
1848 m. garsiosios auk so karštl igės JAV pra džia – James Marshall Kalifornijos valstijoje su rado aukso grynuolį. 1885 m. Tilžėje susikūrė lietuvių kultūros draugija „Birutė“. Veikė iki 1914 m. 1907 m. seras Rob ert Baden-Powell Angl ijoje įkūrė pirmąją berniukų skautų organizaciją. 1924 m. Petrogradas pa vadintas Leningradu. 1949 m. gimė amerikiečių aktorius John Belushi.
1961 m. gimė vokiečių kilmės aktorė ir mode lis Nastassja Kinski.
1965 m. mirė britų poli tikas ir premjeras II pa saulinio karo metais se ras Winston Churchill. 1972 m. Ramiojo vande nyno Guamo saloje su rast as jap onų kareiv is Shoichi Yokoi, kur is 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitę sia II pasaulinis karas. 1991 m. Viln ius parei kalavo, kad SSRS išves tų savo dal in ius iš jėga užimt ų pas tat ų Liet u voje.
Naujuosius sutiko ilgėdamiesi namų Toli nuo gimtųjų na mų Drakono me tus pagal kinų ka lendorių pasitin kantys broliai Lihua ir Hong Zhang tiki si sėkmės ir svajoja Lietuvoje įsikurti su savo šeimomis.
Skonis: broliai Lihua ir Hong Zhang kinų Naujųjų metų sutiktuvėms ruošė įvairius mėsos patiekalus bičiu
liams Lietuvoje.
a.aleksejunaite@kl.lt
Gydytojas, rašydamas mirt ies liud iji mą, grafoje „mirties priežastis“ parašė savo pavardę.
Marijampolė
Vilnius
sausio 24-ąją
Diena
Asta Aleksėjūnaitė
Iš gyvenimo
1–6 m/s
Rytas
tartume, kad čia kalėjimas.
siskiria nuo paprasto kambario.
Vėjas
orai klaipėdoje
Neįprasta: iš pirmo žvilgsnio neį
Panašumas: vienutė niekuo ne
Praha +5 Ryga –2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva +2
–1
–2
Viename kinų maisto restorane trečius metus virtuvėje šeiminin kaujantis Lihua aiškino, kad jo šei moje Naujieji metai sutinkami prie gausiai patiekalais nukrauto stalo. „Mes Naujuosius sutinkame tik šeimos rate. Keičiamės dovano mis. Seneliai patiems mažiausiems šeimos nariams dažniausiai dova noja pinigų voke“, – aiškino vir tuvės šefas. L.Zhang tvirtino, kad Naujųjų sutiktuvėms vaišių stalą ruošia
visa šeima. „Gaminame mėsos patiekalus, kiaulieną, paukš tieną, verdame koldūnus. Ypač mėgstame karpį. Pas mus tai
Aš kol kas dar nesi kviečiu savo šeimos čia, taupau automo biliui. brangi žuvis, tačiau, nepaisant to, ją gaminame, kad kiti metai būtų sotūs ir turtingi. Aš mėgstu
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pamarinuotą karpį šiek tiek ap kepti aliejuje ir jį dar apie 15 mi nučių patroškinti sultinyje“, – pasakojo virėjas. Sekmadienį broliai simbolinės Naujųjų metų vakarienės rinkosi lietuvių restorano šeimininkų šei moje. „Kepėme antį. Ją pusę paros marinavau druskos, pipirų, imbie ro, poro ir kitų prieskonių mišiny je. Prieš pat kepdamas, aptepiau antį medumi ir kepiau orkaitėje“, – sakė L.Zhang. Prieš trejus metus kitą tautie tį viename uostamiesčio resto rane pakeitęs L.Zhang į Lietuvą
atvyko vienas, namuose palikęs žmoną. Jau trečią mėnesį šalia jo vir tuvėje triūsia ir brolis Hong, ku ris atsakingas už produktų pa ruošimą. „Aš kol kas dar nesikviečiu savo šeimos čia, taupau automobiliui ir noriu išlaikyti vairavimo egzaminą bei įsigyti vairuotojo pažymėjimą. O brolis labai ilgisi savo sūnaus“, – prisipažino svečias. Nors uostamiestyje yra keletas kinų maisto restoranų bei parduo tuvių, tačiau kinai kol kas nesibu ria į bendruomenę.
Linksmieji tirščiai Atėjo dirbti į policiją vaikinukas. Dirba vieną mėnesį, kitą, trečią. Viršininkas pastebi, kad per visą tą laiką, kol vaiki nas dirba, jis nė karto nepasiėmė atly ginimo. Išsikviečia jį pas save ir klau sia: kaip čia yra. Policininkas: – O ką, čia dar ir atlyginimą moka? Gal vojau, ginklą išdavėte, tai ir sukis, kaip mok i. Česka (397 719; klaipėdiečiai, tik nesiveržkite į Europos kalėjimus, ten visiems neužteks vietos)
Artėja didesni šalčiai Sinoptikas Vytautas Sakalauskas prognozuoja, kad rytinis vėjas į Lietuvą atneš žvarbius orus. Nuo savaitės vidurio orus lems virš žemyno susiformavęs anti ciklonas. Žymesnių kritulių nenumatoma, oras po truputį pradės šalti. „Nakti mis temperatūra gali nukristi žemiau 15 laipsnių šalčio. Dienomis irgi bus šalto ka: temperatūra spės pakilti iki 7–13 laipsnių šalčio. Ir taip iki savaitės pabaigos. Rytinių krypčių vėjas į Lietuvą neš žvarbius ir gan šaltus orus“, – Lietuvos radi jui sakė V.Sakalauskas. lrt.lt inf., AFP nuotr.