TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, sausio 24 d., 2012 m. Nr. 19 (1218)
A.Anušauskas nespės įvertinti, ar Seimo komisijos dėl „Snoro“ kels grėsmę nacionali niam saugumui. Lietuva 5p.
Kroatai be didelio entuziazmo pritarė narystei ES ir ruošiasi sun kiems ekonomi niams iššūkiams. Pasaulis 10p.
diena.lt
Jaunieji Lietuvos imtynininkai meistriškumu sparčiai vejasi patyrusius sportininkus. Sportas 11p.
Šeškinėje – nelaimės nuojauta
1 Lt
Beveik visi į šią juostą investuoti valstybės ir privačių rėmėjų pinigai buvo išleisti Lietuvoje. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas
15p.
Miestas
2p.
Liesiausias sostinės biudžetas Planuojamas Vilniaus savivaldybės biudžetas greičiausiai bus mažiau sias per penkerius metus. Tačiau miesto vadovai ir toliau ketina iš leisti daugiau pinigų, nei į biudžetą pajėgia surinkti. Tiesa, tai susiję su naujais kreditais, skirtais senoms savivaldybės skoloms grąžinti. Ir šįmet Vilniaus politikai žada gyven ti krizės režimu.
Miestas Amžius: sovietmečiu projektuotas pastatas teoriškai turėjo atlaikyti 100 metų, tačiau sutrupėjo jau po ketvirčio amžiaus.
Mažiausias kryptelėjimas ar net vėjo gūsis gali palaidoti ne laiku ir ne vietoje atsidūrusius praeivius. Dalį patalpų avariniame pastate Šeškinės seniūnijai nuomojanti sostinės savivaldybė grėsmės nemato.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Namą sugriovė nepriežiūra
Griuvęs Šeškinės g. 28 namas vėl kelia pavojų aplinkiniams gyvento jams. Taip dienraščiui tvirtino sta tybų inžinierius, Nacionalinės var totojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys. Jo nuomone, pri
Gedimino Bartuškos nuotr.
simenant, kaip „netikėtai“ 2009-ųjų pavasarį griuvo prekybos cent ras Šeškinėje, reiktų įsiminti vie ną dalyką – netikėtumų nebūna. „Atrodytų, statinys buvo nesenas, statytas 1985 m. Bet klaidos projek tuojant ir, – dar blogiau, – daugia metė labai prasta priežiūra, kuri nuo 2008 m. yra pavesta sa vivaldybei, padarė savo.
2
4p.
Saugiausia centre ir pakraščiuose
2
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
miestas
9p.
Depresija ir dietos – kelias į peršalimą.
Liesiausias sostinės Planuojamas sostinės savivaldybės biudžetas greičiausiai bus mažiausias per penkerius metus. Tačiau miesto vadovai ir toliau ketina išleisti daugiau pinigų, nei į biudžetą pajėgia surinkti. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Leis daugiau, nei turės
Monopolis: Vilniaus savivaldybės bokšte kritiška nuomonė nepa
geidaujama.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Meriją suerzino nepalankus balsavimas Matas Miknevičius Reformuoti seniūnijas užsimoję sostinės savivaldybės vadovai, regis, tikėjosi, kad internete pa skelbta apklausa patvirtins idė jos reikalingumą. Tačiau priešin gai balsavę gyventojai privertė politikus ieškoti būdų, kaip pa neigti balsavimo rezultatus. Neįtiko rezultatai
„Tarpiniai rezultatai parodė, kad apklausoje aktyviausiai dalyva vo ne gyventojai, o institucijos ir tendencingai bandė iškreipti re zultatus“, – vakar pranešė Vil niaus savivaldybė. Balsavimo rezultatais dėl se niūnijų reformos pasipiktinę miesto valdininkai skyrė laiko ir išanalizavo, kas dalyvavo apklau soje, ir pateikė tokias išvadas: 753 kartus buvo balsuota iš Genera linės prokuratūros kompiuterių, Vidaus reikalų ministerijai pa valdžios įstaigos „Infostruktūra“ darbuotojai balsavo 144 kartus, Lietuvos automobilių kelių di rekcijos prie Susisiekimo minis terijos darbuotojai – 88 kartus. Daugiausia – 1865 kartus – buvo balsuojama iš pačios Vilniaus sa vivaldybės kompiuterių. Susidaro įspūdis, kad sostinės savivaldybės valdžia tik žaidžia demokratiją ir griežtai „suskai čiavus“ balsuotojus įvairių ins titucijų darbuotojai dalyvavę ap klausoje, tapo kone visuomenės priešais. Atrodo, jog, remdamiesi ne palankiais balsavimo rezultatais, valdininkai padarė išvadą, kad miesto valdžios užmojams kaž kas tyčia stengiasi pakenkti. Sup rask, kažkieno paprašyti darbuo tojai sėdėjo ir kelis tūkstančius kartų spaudė mygtuką savival dybės tinklalapyje. Kaltinimai keisti
Vidaus reikalų ministerijai to kie savivaldybės kaltinimai sten giantis tyčia iškraipyti balsavimo rezultatus pasirodė keisti ir lauž ti iš piršto. Ministro patarėja Ramunė Ha zir dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė nemananti, kad kas nors ty čia stengėsi pakenkti, o sudaly vauti apklausoje darbuotojams
esą niekas nedraudžia. Ji pateikė kur kas paprastesnį paaiškinimą, kodėl savivaldybės atstovams galėjo pasirodyti, kad balsuota buvo iš „Infostruktūros“ kom piuterių. „Infostruktūra“, kurios ir pava dinimą, beje, savivaldybė parašė visai ne taip, rūpinasi saugios in terneto prieigos ne vienai valstybi nei įstaigai teikimu. Tad net ir bal suojant iš visiškai skirtingų įstaigų, gal net ir iš kito miesto, kompiute rio IP adresą gali parodyti lygiai to kį patį“, – tvirtino pašnekovė. Beje, ir visų savivaldybėje esan čių kompiuterių IP adresas yra vienodas, todėl valdininkams įta rimų sukėlė tai, kad balsuota du kart daugiau kartų, nei iš viso sa vivaldybėje dirba žmonių. Savivaldybė tikina jau radu si būdą, kaip gauti tikslius re zultatus: įvedė privalomą regist ravimąsi svetainėje ir nuomonę pareikšti leido tik vieną kartą. Seniūnijų reforma
„Vilniaus diena“ primena, kad praėjusią savaitę savivaldybė pa skelbė pradedanti optimizuo ti seniūnijų tinklą. Pagal miesto planus Vilniuje liks tik 5 seniūni jos iš dabar veikiančios 21. Palikti ketinama Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas. Taip pat ketinama įkurti 11 specia lių naikinamas seniūnijas atsto siančių biurų. Artūro Zuoko teigimu, mies to seniūnijos šiuo metu vykdo tik keturias iš įstatymuose numatytų funkcijų. Jas ketinama ir palikti: gyvenamosios vietos deklaravi mas, darbas su bendruomenėmis, miesto tvarkymas ir viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paramos paslaugos. „60 proc. vilniečių net nežino, ką veikią seniūnijos. Jų paslaugo mis naudojasi tik 5 proc. gyven tojų. 70 proc. žmonių niekada ne sinaudojo seniūnijų paslaugomis. Norime tinklą optimizuoti, kad jis veiktų geriau“, – kalbėjo me ras A.Zuokas. Tačiau savivaldybės tarybos opozicija šią valdančiųjų idėją kritikuoja ir sako, kad tai tėra bū das valdžią atitolinti nuo miestie čių ir įvesti mero diktatūrą.
Vilniaus savivaldybės valdininkai paskelbė 2012 m. miesto biudžeto projektą. Iš jo aišku, kad lėšų su rinkimas į miesto iždą šiais metais bus mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, šiemet biud žetas pagal pateiktą projektą su mažės tik milijonu litų – nuo 987,9 mln. iki 986,9 mln. litų. Tačiau miestas ir šiais metais ke tina išleisti daugiau pinigų, nei pa jėgia surinkti. Naujame biudžete numatyta asignavimams iš miesto iždo skirti beveik 1,2 mlrd. litų. Beveik po lygiai lėšų savival dybės valdininkai tikisi surinkti patys iš įvairių mokesčių ir gauti iš valstybės biudžeto. Tad laisvai dis
ponuoti sostinės vadovai galės tik puse biudžeto, kuris susidarys iš gyventojų pajamų mokesčio, įvai raus turto, prekių ir paslaugų mo kesčių. Palyginti su pernai, iš valstybės biudžeto Vilniui šiais metais atke liaus maždaug 12 mln. litų daugiau – iš viso 444,2 mln. litų. Pinigai – švietimui
Kaip ir kiekvienais metais, didžiąją biudžeto dalį miestas išdalija švie timui ir kultūrai paremti. Tai pir miausia lemia valstybės skiriamos tikslinės dotacijos paskirtis – mo kinio krepšeliui finansuoti, įvai rioms švietimo, kultūros ir socia linėms įstaigoms išlaikyti. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas šiemet ga lės disponuoti beveik 650 mln. litų. Tiesa, daugiau kaip pusė šios su
Administracijos direktoriaus rezervas Paprastai rezervo pin igai dal ijam i tuomet, kai prisikaupia gana daug paramos prašytojų. Rezervo pinigais disponuoti gali ir tarybos nariai. Visi Rezervo dyd is prik lauso nuo met i kartu kasmet jie gali išdalyti daugiau nio miesto biudžeto, tačiau keičiasi kaip 0,5 mln. litų. tik labai nedaug. Pernai administra Iš rezervo kiekvienas tarybos narys, cijos direktoriui buvo skirta 5,6 mln. o šių yra 51, tiesiog iai valdo po 10 litų, o 2010 m., kai miesto biudžetas tūkst. litų. Tok io dydž io sumą mies buvo didesnis ir viršijo milijardą, ma to politikai be jok ios sąžinės grauža ties gali išdalyti savo rinkėjams. žiau – 4,7 mln. litų. Biudžeto projekte numatyta, kad ad ministracijos direktoriaus Valdo Kli mantavičiaus rezervas šiemet sieks beveik 5,4 mln. litų.
Finansai: dėl sudėtingos ekonominės
mos bus išleista ne naujiems pro jektams ar turtui įsigyti, o atlygi nimams mokėti. Kaip rašoma biudžeto projekte, likusios lėšos turėtų atitekti vai kams, jaunimui ir suaugusiesiems ugdyti, socialinei apsaugai plėto ti, skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, kultūros veiklos plėtrai ir jos vaidmeniui bendruomenės gy venime stiprinti. Beveik po lygiai asignavimų nu matyta Aplinkos ir energetikos bei Miesto ūkio ir transporto departa mentams. Abu savivaldybės depar tamentai galės disponuoti po kiek daugiau kaip 200 mln. litų. Išskirti, kam konkrečiai ir kiek milijonų litų savivaldybės valdžia ketina išleisti, iš pateikto projek to kol kas neįmanoma. Beveik prie kiekvieno departamento įrašy tas punktas „Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas“.
Šeškinėje – nelaimės nuo Pastatas griuvo. Ir ge 1 rai, kad tai įvyko pir mą nakties, o ne vidury dienos, kai
aplink pilna žmonių“, – praeities įvykius priminė K.Papšys. Griūčių pranašu pramintas vy riškis įsitikinęs, kad tai, kaip šiuo metu atrodo neva sutvarkytas pa statas Šeškinėje, liudija, kad nauja tragedija – ne už kalnų. Mėnesių, o gal net savaičių klausimas, kada pasvirusi statinio konstrukcija virs nauja griuvėsių krūva. „Porą metų stebiu šį pastatą, ir
nieko nevyksta. Paremtas šakaliais, bet ką jie gelbsti? Jeigu tas svoris tik sugalvos slinktelėti, viskas lėks žemėn, ir daug stipriau nei per pir mą griūtį“, – pranašavo statybos inžinierius. Valdžia demonstruoja ramybę
Sostinės savivaldybė nelinkusi pri siimti atsakomybės dėl pavojų ke liančio pastato. Valdininkai įsi tikinę, kad jie padarė viską, kas jiems priklauso. Vilniečiai, savival dybės atstovų nuomone, vaikščio
Subyrėjo naktį Raudonų plytų pas tat as, kur iame buvo įsikūr usi ir Šešk inės sen iūn ija bei jaun imo centras „Babilonas“, su byrėj o 2009 m. naktį į kovo 16-ąją. Prieš pirmą val andą nakt ies Prieš gaisr inės aps augos ir gelbėjimo de part ament as gavo praneš imą, kad Šešk inės gatvėj e 28 numer iu pa žymėto pas tato, kur iame įsikūręs ir prek yb os centras, iš 5 m aukšč io griuvo beton inė teras a ir pak ryp o plyt inė sien a. Plytos subyrėj o ant perdangos, kur ia žmonės patenk a į antrame aukšte esanč ias įstaigas.
Jau kurį laiką iki tragedijos name dir bę žmonės nesijautė saugūs – pasta to kolonos buvo suskilusios, sieno se žiojėjo plyšiai. Tad prieš savaitę iki traged ijos buvo iškraust yt i kny gų pardavėjai. Iškart po griūties tuo mečio Viln iaus sav ivaldybės adm i nistracijos direktoriaus Gintauto Pa lucko įsak ymu buvo sudar yta spe ciali komisija dalies Šešk inės preky bos centro griuv imo priežast ims iš tirti. Pastatas buvo laik inai sutvirtin tas, tačiau tolesn i priež iūros ir tvar kymo darbai nebevykdomi.
dami Šeškinės gatve gali jaustis vi siškai saugūs. „Pastato Šeškinės g. 28 atviros pėsčiųjų galerijos konst rukcijos (nuo aikštės pusės) likvi duojant avariją buvo sustiprintos, paramstytos prie kolonų, pavojin gose vietose, pagal eksperto nuro dymus. Pavojingose vietose pasta tas aptvertas „stop“ juosta, mūro sienų supleišėjimo vietose sudėti žymekliai“, – dienraščiui teigė Vil niaus savivaldybės Aplinkos ir ener getikos departamento laikinoji Būs to renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvedarienė. Šitaip laikinai sutvirtintos konstrukcijos, specialistės aiškinimu, gali stovėti tol, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnio pastato likimo. Sugriuvusį statinį pardavė
Šiuo metu statinys, esantis Šeš kinės g. 28, nuosavybės teise pri klauso bendrovėms „Šeškinės vaistinė“ ir „Baltisches haus“. Pastaroji dalį patalpų įsigijo jau po pastato griūties. Įmonės ūkio ad ministratorius Raimondas Par niauskas informavo, kad šiuo me tu už šias patalpas atsakingas žmogus atostogauja, o jokie ki
3
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
biudžetas per penkmetį Komentarai
Gediminas Rudž ionis Tar ybos nar ys
Š
iuo met u, kai fin ans inė si tuac ij a yra tok ia sunk i, o biudž et as maž as, derėtų ne plan uot i ką nors nau ja, o ties iog stengt is išg yvent i. Ta čiau matom e kiek kitok ią sit uac iją. Mer as Artūr as Zuok as, net ir pa ts mat yd am as biudž eto pad ėtį, vis
padėties Vilniaus savivaldybė planuoja skolas dengti iš naujų kreditų. Gedimino Bartuškos nuotr.
Iš asignavimams skirtų 1,2 mlrd. litų beveik 434 mln. litų bus išleis ta darbuotojų atlyginimams mokė ti, o už 122 mln. litų norima įsigyti įvairaus turto. Skolas dengs skolomis
2012 m. biudžeto projekte numaty ta išleisti beveik 190 mln. litų sko lintų pinigų. Didžioji dalis šios su mos, maždaug 128 mln. litų, skirta Miesto ūkio ir transporto depar tamentui. Pinigai turėtų būti leid žiami programoms „Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas“, „Miesto infrastruktūros objektų priežiūra ir modernizavimas“, „Miesto infrastruktūros objektų plėtra“ finansuoti. Praėjusiais metais savivaldybė asignavimams iš skolintų lėšų skyrė kiek daugiau – beveik 212 mln. litų. Per 2012 m. iš viso savivaldybė ketina grąžinti per 175 mln. litų
skolintų pinigų. Tačiau skolų našta greičiausiai nė kiek nesumažės, nes didžiąją dalį skolų ketinama deng ti naujais kreditais. Tam biudže te jau numatyta kiek daugiau kaip 120 mln. litų. Kita didelė skolų dalis, maždaug 54 mln. litų, bus dengiama iš savi valdybės biudžeto. Skoloms grąžin ti taip pat numatyta per 1,4 mln. li tų skirti iš Privatizavimo fondo. Šie skaičiai galėjo būti ir kitokie, nes tvirtindamas 2012 m. Vilniaus savivaldybės biudžetą Seimas atsi žvelgė į sostinės vadovų išsakytus nuogąstavimus ir nesumažino sa vivaldybės skolinimosi limito. Vyriausybė Seimui siūlė mies to skolinimosi limitą kitiems me tams sumažinti nuo 40 iki 35 proc. Su nerimu Seimo sprendimo lau kusi savivaldybės taryba džiaugė si, kad skolas ir toliau kamšyti ga lės nemažindama skolinimosi iš įvairių bankų tempo.
Kęstutis Nėnius
Tar ybos nar ys, Ekonom ikos ir finansų kom iteto pirm in inkas
Ž
in om a, žvelg iant į skai čius, jau gal im a įtart i, kad šį biudž etą gal im a laik yt i daug iau išg yven imo biud
dėlto rand a naujų įsip ar eig oj imų, pav yzdž iui, remt i krepš in io kom an das, derėt is su abej ot in ais invest uo toj ais ir pan aš iai. Man o nuom on e, šiand ien reiktų lab iau galvot i apie žmon es. O kas jiems, be maisto kąs nio, dar rūpi? Rūpi kultūr a, soc ial i niai klaus im ai. Kita vert us, apie social inę paramą kalbėti vienprasmiškai irgi sunku, nes ir taip turime daugiau išlaikytinių, ne gu reik ia, situacija sudėtinga, vien iš paramos gerovės nesukursi. O dėl skolų pasakyti galiu tik tiek, kad anksčiau ar vėliau mes jas turėsime atiduot i, todėl ger iau jau būtų dabar susilaikyti ir imti jų mažiau. Dabar vis dar einama „į minusą“. žet u. Esant tok ioms fin ans inėms sąlyg oms teks žiūrėt i, kok ioms sri tims fin ans av im o reik ia lab iaus iai, o kur gal im a pat aup yt i. Biudž et as iš tiesų yra maž iaus ias per keler ius met us. Tač iau ned erėtų visko ver tint i vien pes im ist išk ai. Jei galvos i me, kad sunk iai išg yvens ime, tai ir bus lab ai sunk u. Tikr ai yra valst y bių, kur ios gyvena blog iau už mus, ir miestų varg ing esn ių yra. Asign av i mai didesn i už paj am as jau vien dėl to, kad ims im e pas kol as esam oms skoloms dengt i. Nor ime pratęsti pa skolų grąžin imo term inus, todėl dar skol ins imės.
Vilniaus savivaldybės biudžetas 2012 m. 2011 m. 2010 m. 2009 m. 2008 m. 2007 m. 2006 m. 2005 m. 2004 m.
986,9 mln. 987,9 mln. 1 mlrd. 1,14 mlrd. 1,015 mlrd. 869,9 mln. 821,5 mln. 687,9 mln. 615.8 mln.
uojauta ti bendrovės darbuotojai informa cijos apie minėtas patalpas netei kia. „Nieko konkretaus pasakyti negaliu, mums priklauso tik nedi
Kornelijus Papšys:
Paremtas šakaliais, bet ką jie gelbsti? Jeigu tas svoris tik sugalvos slinktelėti, viskas lėks žemėn, ir daug stipriau nei per pirmą griūtį. delė dalis patalpų šiame pastate ir jas mes įsigijome jau po to, kai pa stato dalis buvo nugriuvusi“, – tei gė R.Parniauskas.
Drąsuoliai: trupančios plytos savivaldybės atstovų nebaugina – čia nuomojamos patalpos Šeškinės seniū
nijai.
Kitos akcininkės – bendrovės „Šeškinės vaistinė“ – atstovai į te lefono skambučius neatsiliepė. Dalį patalpų šiame pastate nau doja ir sostinės savivaldybė. Ja me patalpų turi Šeškinės seniūni ja, yra įsikūręs socialinės paramos centras. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tvarkyti pastatą turi ne nuo mininkai, o savininkai. „Spren dimą dėl pastato rekonstrukcijos, kapitalinio remonto turi priimti bendraturčiai bendru susitarimu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Informacijos dėl tolesnio pastato panaudojimo, atstatymo reikėtų kreiptis į pastato bendraturčius“, – patarė S.Kvedarienė. Nėra būdo priversti
Ką daryti, kad statinys nekeltų grėsmės aplinkiniams, lieka neaiš ku. Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad teisinio pagrindo priversti da bartinius savininkus sutvarkyti pastatą nėra. Dienraščio duomenimis, sos tinės atstovai šiomis dienomis
lankėsi prie avarinio pastato, ta čiau vis vien jokių veiksmų imtis neketina. „Vadovaudamasi dabar galiojan čiais teisės aktais savivaldybė sta tinių naudotojams pateikia rei kalavimus dėl statinio techninės priežiūros organizavimo, apžiū rint pastebėtų pastato (konst rukcijų) būklės defektų šalinimo. Kontroliuoja pateiktų reikalavimų vykdymą. Įpareigoti atstatyti sta tinį neturi pagrindo“, – pabrėžė pašnekovė.
Metrologų reikalavimai atmesti Centralizuotai šilumą Vilniu je tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ teisme laimėjo bylą dėl atsakomybės už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.
Vilniaus apygardos administ racinis teismas (VAAT), išnag rinėjęs „Vilniaus energijos“ skundą dėl Lietuvos metrologi jos inspekcijos patikrinimo ak to bei juo nustatytų reikalavimų, patenkino įmonės prašymą pa naikinti metrologų nustatytus įpareigojimus. Teismo sprendimas dar galės būti apskųstas aukštesnės ins tancijos teismui. Įmonei Metrologijos inspekci ja pernai rugpjūtį atlikusi patik rinimą nurodė sąskaitas už van denį skaičiuoti tik pagal karšto vandens skaitiklius, kurių met rologinė patikra galioja, taip pat sudaryti skaitiklių patikros tvar karaščius. Vilniaus apygardos administ racinis teismas nutarė, kad tik rinti buvo patikrinti tik 28 butai Vilniaus mieste – Erfurto, Ar chitektų, Birželio 23-iosios, Šeš kinės, Vytenio ir kitose gatvėse, tačiau nurodymai įmonei surašy ti dėl viso Vilniaus miesto varto tojų, kuriems karštą vandenį tiekia „Vilniaus energija“, kaip rašoma teismo pranešime. Anot teismo, toks nurodymas dėl skaitiklių na muose, kuriuose jie nebuvo patik rinti, yra neteisėtas. Iš 28 patikintų butų 25-iuose skaitikliai neturėjo metrologinės patikros pažymos. „Vilniaus energija“ teismą taip pat tikino, kad pagal inspekci jos nurodymą visiems gyvento jams, kurie įmonei nėra pateikę įrodymų dėl skaitiklių metro loginės patikros, bendrovė su vartoto karšto vandens kiekį privalėtų apskaičiuoti ne pagal gyventojų deklaruotą suvarto to karšto vandens kiekį, o pagal Vandens vartojimo normoje nu statytą normatyvą – 92 litrų per parą vienam žmogui. „Tokie veiksmai, pareiškėjo („Vilniaus energijos“) manymu, ir vartotojams, ir šilumos tiekė jams – nuostolingi“, – rašoma teismo pranešime. Pernai Vilniaus apygardos ad ministracinis teismas paskelbė nutartis dar dviejose tokiuo se ginčuose, kuriose „Vilniaus energija“ prašė teismo panaikin ti Metrologijos inspekcijos pa tikrinimo aktus. Vienoje bylo je „Vilniaus energijos“ skundas patenkintas iš dalies, kitoje įmo nės skundas atmestas. Viename ginčų Vilniaus apygardos ad ministracinis teismas konstata vo, kad „bet kokiu atveju“ karš to vandens skaitiklio metrologinė patikra turi galioti, o už ją atsa kingas karšto vandens tiekėjas – šiuo atveju „Vilniaus energija“. Dar šešias bylas, kuriose bus sprendžiamas „Vilniaus ener gijos“ ir Lietuvos metrologi jos inspekcijos ginčas, Vilniaus apygardos administracinis teis mas nagrinės šiemet. BNS, VD inf.
4
antradienis, sausio 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Į tiesos paieškas įtraukė prokurorus Vieš ųj ų pirk im ų tarn yb a (VPT) prašo Generalinės prokuratūros įvertinti, ar Prancūzijos koncer no „Dalkia“ valdomų bendrovių „Viln iaus energ ij a“ ir „Lit esk o“ vadovų ar kitų atsakingų asme nų veikla, rengiant viešojo pirki mo konkursus, nebuvo nusikals tama.
VPT teigimu, „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ skelbtuose elektro ninių karšto vandens skaitiklių įrengimo daugiabučiuose namuo se ir apskaitos duomenų surinki mo iš skaitiklių pirkimo konkur suose buvo nustatyti nepagrįsti, pertekliniai ir dirbtinai konku renciją ribojantys minimalūs kva lifikacijos reikalavimai, dėl kurių skelbiamose derybose pasiūlymą pateikė tik koncernui „Icor“ pri klausanti bendrove „Axis Indust ries“. Taip pat nustatyta, kad konkur so, kurį pagal susitarimą su „Lites ko“ įgyvendino „Vilniaus energija“, techninėse specifikacijose nurodyti reikalavimai buvo pritaikyti konk retaus gamintojo gaminamiems vandens skaitikliams, kuriuos ga mina „Axis Industries“. „Litesko“, „Icor“ ir „Vilniaus energija“ yra netiesiogiai susiju sios bendrovės. VPT konstatavo, kad „Vilniaus energijos“ padaryti Viešųjų pir kimų įstatymo pažeidimai, vyk
172,5 mln. litų
verta „Vilniaus energijos“ sutartis su „Axis Industries“. dant pirkimų procedūras, turėjo įtakos pirkimų rezultatams. VPT sausio 12 d. nurodė „Litesko“ nu traukti daugiau kaip 57 mln. litų vertės sutartį su „Axis Indust ries“ ir, jei reikia, surengti nau ją konkursą. Pernai lapkritį VPT nurodė, kad „Vilniaus energija“ turėtų nu traukti 172,5 mln. litų sutartį su „Axis Industries“ dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių pirkimo ir įrengimo. Tarnyba nustatė, kad 2001 m. gegužę pasirašyta 6 metų sutar tis su bendrove „Axis Industries“ sudaryta pažeidžiant Viešųjų pir kimų įstatymą ir turėtų būti nu traukta. „Axis Industries“ tuomet įsipa reigojo pakeisti beveik visus karšto vandens skaitiklius „Vilniaus ener gijos“ prižiūrimuose namuose – iš viso bus įrengta 293 tūkst. naujų elektroninių skaitiklių.
Žibintai: vienas iš mikrorajonų saugumo kriterijų – tinkamas gatvių apšvietimas.
Saugiausia Vilniaus centre ir pakraščiuose Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt apklausos duomeni mis, saugiausiai sostinėje gali jaustis Pavilnio, Šiaurės mieste lio, Žvėryno, Vilkpėdės ir Užupio gyventojai. O nesaugiausia gyventi Naujininkuose ir Pašilaičiuose.
BNS, VD inf.
Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
O1
O2
2 Lt/min.
Vytauto Petriko nuotr.
Deramai apšviestomis gatvė mis džiaugiasi Fabijoniškių, Pi laitės, Antakalnio ir Lazdynų gy ventojai, o žibintų ir šviesos stoka skundžiasi įsikūrę Pašilaičiuose, Naujojoje Vilnioje, Žirmūnuose, Verkiuose, Naujininkuose ir Ka roliniškėse. Minėta apklausa rodo, kad ra miausi Vilniaus mikrorajonai yra Fabijoniškės, Pilaitė, Antakalnis ir Naujoji Vilnia. Triukšmingiau si – Naujininkai, Pašilaičiai ir Se namiestis. Vilniaus apskrities vyriausia sis policijos komisariatas negalė jo nei patvirtinti, nei paneigti šio tyrimo duomenų. Policijoje tie siog nevedama atskira statistika apie tam tikruose rajonuose įvy kusius nusikaltimus. „Statistiniai duomenys apie nusikaltimus grupuojami pagal miesto policijos komisariatų ap tarnaujamas teritorijas“, – aiški no policijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovas Paulius Radvilavičius. Statistiniais duomenimis, praė jusių metų gruodį policija dau giausia nusikalstamų veikų už fiksavo Žirmūnų (45), Kalvarijų (40) gatvėse, Savanorių prospek te (39), Architektų (35), Ukmergės (27), S.Stanevičiaus (25) gatvėse ir Gedimino prospekte (25). Vyriausiojo policijos komisa riato atstovas teigė, kad nusikal tėliai stengiasi likti nepastebė ti, todėl nusikalsta atokesnėse, maž iau apž velg iam ose ir ma žiau apšviestose vietose, tačiau oficialiai tai įrodančios statisti kos nėra.
Policijos duomenimis, triukš mingiausius ir ramiausius sosti nės mikrorajonus išskirti taip pat sunku. „Pasikalbėjus su Operaty vaus valdymo skyriaus ir miesto komisariatų vadovais aiškėja, kad vasarą daugiausia skundų būna
Danutė Jokubėnienė:
Daug saugiau jau tėmės, kai Žvėryne buvo nuovada, bet ji buvo iškelta dėl centralizacijos.
miesto centre, senamiestyje, kur daugiausia iki vėlumos veikian čių klubų, barų, kavinių. Šaltuo ju metų laiku daugiau iškvietimų dėl triukšmo ne į centrą, o į mie gamuosius rajonus. Tačiau jokių „lyderių“ šioje srityje nepastebi me“, – aiškino P.Radvilavičius. Žvėryno bendruomenės valdy bos pirmininkė Danutė Jokubė nienė teigė, kad gal šiame mik rorajone saugu, palyginti su visu miestu, tačiau būta ir geresnių laikų. „Daug saugiau jautėmės, kai Žvėryne buvo nuovada, bet ji buvo iškelta dėl centralizacijos. Turėtų sugrįžti laikai, kai rajone buvo įgaliotinis, kuris vaikščio jo gatvėmis, pažinojo gyventojus. Ši centralizacija tik gimdo naujas bėdas, tolina gyventojus nuo savi valdos“, – skundėsi Žvėryno gy ventoja. Pasak pašnekovės, daug saugiau senojo mikrorajono gy ventojai jaustųsi, jei būtų akty
viau įgyvendinama „Saugios kai mynystės“ idėja. Antakalnio bendruomenės at stovas Tomas Bakučionis, išgir dęs, kad jo gyvenamasis rajonas vienas iš saugiausių sostinėje, sukluso: „Šimtu procentų su tuo negalėčiau sutikti. Gal pagrindi nės gatvės ir yra gana tvarkingos, bet ne mikrorajono giluma.“ Anot jo, ir iš pažiūros ramiame Antakalnyje būta ne vieno api plėšimo, pakanka ir neapšviestų tamsių kiemų. Naujininkų bendruomenę tel kianti Rita Juozapaitienė sakė, kad su apklausos išvadomis, kurios nurodo šį rajoną esant nesaugų ir triukšmingą, nesutinkanti. „Au tomobilių daug pravažiuoja tik pagrindine gatve. Šiaip Naujininkai yra mažai transporto turintis mik rorajonas. Kiemuose mašinų iš vis nedaug. Gal apie triukšmą taip mano tie, kurie gyvena netoli S.Da riaus ir S.Girėno gatvės. Tie, kurie įsikūrę giliau, tikrai dėl triukšmo nekenčia“, – svarstė pašnekovė. Kalbėdama apie saugumą Nau jininkuose R.Juozapaitienė tei gė: „Man atrodo, kad Naujinin kai, Lazdynai ar Savanoriai – visi panašūs saugumo klausimu. Gal Naujininkams daugiau įtakos da ro čigonų taboras Kirtimuose, bet visur tamsiuoju paros metu yra pavojingų vietų.“ Pašilaičių seniūnė Marija Jė čiuvienė taip pat įrodinėjo, kad šis mikrorajonas gana saugus gy venti. „Čia tikrai saugu. Yra ir rei kiamas apšvietimas. Žinoma, vie niems jo užtenka, kitiems – ne. Palyginti su kai kuriomis vieto vėmis, Pašilaičiai gerai apšvies ti“, – kalbėjo seniūnė.
5
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Terminalą statys norvegų bendrovė
Seimo Naciona linio saugumo ir gynybos komite tas (NSGK) iki ki tos savaitės, kai parlamentarai svarstys, ar su daryti laikinąją komisiją „Sno ro“ bankrotui ištirti, nespės iš tirti klausimo dėl tokios komisijos poveikio šalies saugumui.
Stasys Gudavičius Klaipėdoje planuojamo suskys tintų dujų terminalo plaukiojan čią saugyklą statys norvegų įmo nė „Hoegh LNG“. Tai paskelbta pirmadienį po uždaro Vyriau sybės pasitarimo, kuriame svars tyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto eiga.
Išsiuntė: NSGK pirmininkas A.Anušauskas tvirtino kelioms institucijoms jau
pateikęs klausimus dėl opozicijos inicijuojamos laikinosios „Snoro“ komisi jos galimo poveikio šalies saugumui. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Įvertinti pritrūks laiko Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
artimiausias kelias dienas. To dėl NSGK kol kas negalės svarstyti klausimo dėl „Snoro“ komisijos.
Išsiųsti paklausimai
NSGK pirmininkas Arvydas Anu šauskas dienraščiui sakė, kad, no rint nagrinėti klausimą dėl opo zic ijos inic ij uojam os „Snoro“ laikinosios komisijos galimo po veikio nacionaliniam saugumui, „pirmiausia reikia surinkti visą reikiamą informaciją“. Tai užtruks mažiausiai kelias dienas. „Jau išsiųsti raštai į Lietuvos banką, Valstybės saugumo depar tamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą su atitinkamais klausimais, kad būtų pateikta vi sa turima informacija apie „Sno ro“ bankroto aplinkybes, taip pat apie galimus politinius interesus šioje istorijoje, apie galimą jos po veikį nacionaliniam saugumui“, – aiškino NSGK vadovas. A.Anušauskas tvirtino iš anks to jau pasikalbėjęs su šių institu cijų vadovais, kad jie „kiek įmano ma greičiau pateiktų atsakymus“. Tačiau tai tikriausiai neįvyks per
Gali atsirasti komisija
Pirmadienį, sausio 30 d., opozicijos iniciatyva šaukiama neeilinė Seimo sesija, kurioje turėtų būti svarsto mas pasiūlymas sudaryti „Snoro“ bankroto aplinkybes tirsiančią lai kinąją parlamentinę komisiją. „Iki pirmadienio tikriausiai ne spėsime apsvarstyti mums už duotų klausimų“, – teigė A.Anu šauskas, paklaustas, ar NSGK pateiks savo išvadą jau per neei linę Seimo sesiją. Jis informavo, kad preliminariai yra numatęs, jog komitetas į posėdį susirinks vasario 8 d. Iki to laiko ti kimasi gauti visų institucijų atsa kymus, parengti NSGK sprendimo projektą, kuris galėtų būti svarsto mas komiteto posėdyje. A.Anušauskas nedramatizavo to, kad NSGK išvada dėl laikinosios „Snoro“ komisijos pasirodys vė liau, nei šios komisijos sudarymo klausimas bus apsvarstytas Seimo
neeilinės sesijos posėdyje. „Komi sijos sudarymas yra politinis klau simas. Seimas dar spręs, ar pritar ti, kad komisija būtų sudaryta, ar dar laukti mūsų komiteto išvados, kiek tokios komisijos sudarymas gali paveikti nacionalinį saugumą“, – aiškino politikas. Kreipėsi I.Degutienė
Į NSGK su paklausimu, ar opozi cijos pasiūlymas sudaryti komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti nepa kenks šalies nacionaliniam saugu mui, praėjusią savaitę kreipėsi Sei mo pirmininkė Irena Degutienė. Ji taip pat kreipėsi ir į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. I.Degutienė, be kita ko, teiraujasi komitetų apie opozicijos inicijuo tos laikinosios komisijos „veiklos galimą poveikį Lietuvos bankų sis temos stabilumui ir kartu Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Valdančioji Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų frakcija irgi kreipėsi į NSGK dėl opozicijos iniciatyvos sudaryti „Snoro“ tyrimo laikinąją komisiją.
„Kiek tenka matyti iš viešosios erdvės, bankroto procesui įtaką bando dary ti dvi įtakingos grupės: tai galbūt nu sikalstamą veiklą vykdžiusi buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Rai mondo Baranausko grupė, kuri siekia išvengti Lietuvos teisėsaugos veiks mų, ir kita grupė yra kreditorių grupė, kurios reikalavimai yra iki 2 mlrd. litų, likusių nep adengtų paskelbus „Snoro“ bankrotą“, – va kar sakė A.Kubilius.
Anot jo, A.Butkevičius praėjusios sa vaitės pabaigoje „pabandė šantaž uo ti“ Seimo pirmininkę disponuodamas bankų informacija, kuri politikui ne turėtų būti prieinama. „Teisės auga turi dar kartą ištirti tok ios informaci jos gavimo aplinkybes. A.Butkevičius skelbia, kad ją gavo iš banko darbuo tojų. Nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų, ir šiandien dir bančių „Snoro“ banke, ir tol iau išl ieka V.Anto novo ir R.Baran aus ko bendr in ink ais“, – kalbėjo premjeras.
Technologijos: laivas, kuriame bus įrengtos talpyklos ir dujinimo
įranga, stovės Klaipėdos uosto pietinėje dalyje prie Kiaulės nuga ros. Vytauto Petriko nuotr.
Ugniagesių bus mažiau
Ragina nepasiduoti lobistams Premjeras Andrius Kubilius paragino politikus „nepasiduoti lobistinių gru pių, taip pat nusikalstama veikla įta riamų banko „Snoras“ buvusių akci ninkų interesų gynimui“. Vyriausybės vadovas neatmetė, kad socialdemok ratų lyderis Algirdas Butkevičius ga li turėt i neteisėtai įgytos informaci jos, kur ia mėgino šantaž uot i Seimo pirmininkę Ireną Degutienę (nuotr.).
Po pasitarimo premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad projektą įgyvendinanti įmonė „Klaipėdos nafta“ iš trijų sausio mėnesį galu tines paraiškas pateikusių užsie nio bendrovių jau išsirinko laivo statytoją. Ja tapo Norvegijos įmo nė „Hoegh LNG“. Konkurso būdu bus perkama plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu, pasirinkus ekonomiš kai naudingiausią pasiūlymą. Su laimėtoju numatoma pasirašyti 10 metų sutartis. Sutartis bus suda ryta ne anksčiau, negu pasibaigs 15 dienų viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Premjeras sakė, kad parin kus plaukiojančią dujų saugyklą yra baigiamas vienas svarbiausių SGD terminalo etapų. Kiti etapai – Klaipėdos uosto infrastruktūros pertvarkymas bei reikiamų dujo tiekių, pirmiausia tarp Jurbarko ir Klaipėdos, nutiesimas. Vyriausybė pranešė, kad pastaruoju metu SGD termina
lo projekte atliekami šie veiks mai: plaukiojančios gamtinių du jų saugyklos tiekėjo parinkimas, suskystintų gamtinių dujų tieki mo grandinės kūrimas, Klaipėdos uosto gilinimo darbai ir kiti. Vyriausybės pasitarime taip pat buvo aptarti SGD terminalo finansavimo šaltiniai ir projekto ekonomika. Apžvelgti teisės ak tai, būtini SGD terminalo veiklai Lietuvoje reglamentuoti. Maždaug 200 mln. eurų ver tės (beveik 700 mln. litų) termi nalo pajėgumas būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pa gal siūlomą terminalo technolo giją numatoma, kad laivas, ku rio talpyklose būtų dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo pri plauktų kitas laivas, kuris atga bentų dujų. Numatoma, kad laive, kuris sto vės Klaipėdos uosto pietinėje daly je prie Kiaulės nugaros, bus įreng tos talpyklos ir dujinimo įranga, o iš laivo bus nutiestas vamzdis iki magistralinio dujotiekio. Premjeras pranešė, kad termi nalas turėtų pradėti veikti 2014 m. lapkritį arba gruodį. „Pastačius terminalą bus įgy vendinta gamtinių dujų tiekimo Lietuvai alternatyva. Lietuva taps kur kas mažiau priklausoma nuo Rusijos koncerno „Gazprom“, ku ris dabar yra dujų tiekimo mono polininkas“, – sakė A.Kubilius.
rianti komisija. „Tok io pareišk imo ki taip, tik kaip viešo šantažo, negal iu traktuoti“, – teigė A.Kubilius. Pats A.Butkev ičius teig ia tur imą in formaciją gavęs iš „Snoro“ darbuo tojų ir praėjusią savaitę pateikęs pro kuratūrai. Pasak jo, „Snoro“ darbuoto jai pateikė ir daug iau atvejų, kai galė jo būti nepaisoma įstatymų. Seimo pirmininkė I.Degutienė kreipė si į generalinį prokurorą su prašymu ištirti A.Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad iškėlus „Snoro“ ban ko „bylą kai kur ie asmenys savo tu rėtą indėlį, didesnį kaip 350 tūkst. li tų, tai yra daug iau kaip 600 tūkst. li tų, padengė paskolą“, ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių.
Anot jo, A.Butkevičius informac iją nau doj o siekd a mas, kad Sei me būtų su kurta „Snoro“ I.Degutienės sūnus Gediminas neigia bankroto ap padengęs paskolą indėliu ir svarsto link yb es ti galimybę kreiptis į teismą dėl šmeižto.
Dėl nepakankamo savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansa vimo nuo šių metų uždaromos ir iš priešgaisrinių gelbėjimo pa jėgų sutelkimo planų išbraukia mos 23 mažuose kaimuose esan čios savivaldybių ugniagesių ko mandos.
Vis dėlto Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) teigia, kad gyventojai, kilus gaisrui ar įvykus kitai ne laimei, pagalbos sulauks. „Sudaryti priešgaisrinių gelbė jimo pajėgų sutelkimo planai, nu matantys, kur ir kokios priešgais rinės gelbėjimo pajėgos, prireikus pagalbos, vyktų“, – teigiama PAGD vakar paskelbtame pranešime. Anot PAGD, jau keletą me tų trūksta lėšų savivaldybių ko mandoms išlaikyti. Iš 302 savi
valdybių ugniagesių komandų 108-iose kas dieną dirbdavo tik po vieną ugniagesį, o tai gesinant gaisrus ne tik kelia grėsmę pa tiems ugniagesiams, bet ir sutei kia nepagrįstų lūkesčių visuome nei, kad užtikrinama kvalifik uota pagalba. „Ši reforma padės sustiprinti likusias savivaldybių priešgaisri nių tarnybų ugniagesių koman das, į gaisrus vyks po du ugnia gesius. Be to, vidutiniškai vienos ugniagesių komandos išlaiky mo suma padidės 18 tūkst. litų. Taip pat ugniagesiams bus moka mas didesnis nei minimalus dar bo užmokestis, jiems neteks ei ti nemokamų atostogų“, – sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vy gandas Kurkulis. BNS inf.
6
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
nuomonės
Šilumos ūkis – be populizmo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
Lietuviško kino atgimimas. Pradžia?
Violeta Juodelienė
K
etv irtok ui suprant a mas, iš anksto žino mas siuž et as, daug graž ių veidų, žinomų vardų, iki val iai fiz in io kontakto (nuo pešt yn ių iki int ym ių sce nų), nemenkas žiupsnis nešvan kių juokelių, nešykštint geros rek lamos. Tai svarbiausios sudedamosios dalys, iš kur ių sum ink ytas kino pyragas pretenduoja nuo liet u vių stalo išst umt i kaip didžk u kul iai sunk iai viršk inamas tau tin ių rašytojų romanų ekran iza cijas it kok ius sušius ne kiekv ie nam mūsų iki galo perprantamą science fict ion egzot iką ir tapt i pirmu patiekalu.
Laimė, vakarykštė naujiena nėra žinia apie filmo kūrėjams skirtą kokią nacionalinę premiją už indėlį į lietuvių kino pramonės reanimavimą. Analog išką receptą pas ir inkę būsimų didž iojo ekrano pyragų kepėjai iš anksto gal i trint i ran kas dėl būsimos verslo sėkmės. Kad prie filmo galėtume prirašyti magiškus žodž ius „surinkęs dau giausia pajamų“, nereik ia impro vizuoti pagal europiečių tradici jas, mums pakanka nacionalinės Hol ivudo interpretacijos. Būtent tai byloja ir žin ia iš liet u viško kino fronto: pranešta, kad istorinis lietuvių veiksmo filmas „Tadas Blinda. Pradž ia“ tapo dau giausia pajamų nuo nepriklau somybės atk ūrimo sur ink us iu filmu Lietuvoje. Beveik trečdalis milijono žiūrovų leido jo kūrėjams surinkti per 3,7 mln. litų ir sėkmingai įveikė ki tą naujųjų laikų liet uv iško kino filmą „Zero II“ – už jo juodąjį hu morą pak lojome vos 1 mln. litų. Pagal žanro taisykles derėtų siau bingai pasipikt int i dėl tok io tau tiečių skonio. Nuo filmo, kurio ga mintojai kažkada žadėjo pateik ti unikal ios ir itin autent iškos
medž iagos apie garsųjį svieto ly gintoją, istor ija dvelk ia ne dau giau nei nuo visų pasaul io juos tų apie Robiną Hudą. Istorija čia – tik lengvas vanilės kvapas, akių, uoslės ir liež uvio pojūčius rišan ti medž iaga. Žinoma, kaip sako šių dienų mo kin ių neį galumu mąstyt i bes i stebintys mokytojai, teg u jauno ji karta jei ne iš jiems nebeįkan damų vadovėlių, tai bent iš kva po pajunta, kas galėjo dėtis XIX a. Lietuvoje. Nespalvoto Balio Brat kausko „Tado Blindos“ šiandienės 3D kartos jaunuolių juk nepriver si žiūrėti. Įspūdingai kuklus ir juostos kūrė jų pasirink imas – filmuota Aukš taitijoje, nors svieto lyg intojo Že mait ija – ranka pasiek iama. Vei kėjų pat riot inės kalbos apie lie tuvybę – it iš kok io pusiau oficia laus XXI a. minėjimo. Primityvoki personažų paveikslai, neišbaig tos siužetinės linijos. Ieškoti priekabių kino kritikai ga li kiek tinkam i, tik, laimė, vaka rykštė naujiena nėra žin ia apie filmo kūrėjams skirtą kok ią nors nac ion al inę prem iją už indė lį į liet uv ių kino pramonės rea nimav imą. Neb ent manyt ume, kad tie 2 mln. su trupučiu litų, kur iuos filmo kūrėjams atseikė jo Kultūros min ister ija, visai be reikalo išbarst yt i mišk uose ne toli Vilniaus. Gal iausiai, kaip labai taikl iai pa stebėjo ir šios juostos prod iuse ris: visi į filmo kūrimą investuo ti pin igai išleist i Liet uvoje, vals tyb ei tvark ingai sumokėt i mo kesčiai, samdyt i darbuotojai al gą taip pat gavo ne vokel iuose. „Tad as Blind a. Pradž ia“ kel ia asoc ij ac iją su komerc in ių tea trų produkc ij a. Mat yd am i, kai šal ia klas ik inės scenos dėl žiū rovų kovoj a ir prim it yv ios bui tin ių ar lyč ių konfl iktų inscen i zac ij os, rimt iej i teatr al ai guod žia save, esą komerc in ių tea trų karšt inė nėra blog as reišk i nys. Teg u žmonės pirm iaus ia po truputį priprant a prie teatro žiūrovo stat uso, prie scenos, net jei jame – niek aip neišs ibl aivan tis, tarp moterų sijonų pak lydęs telev iz ijos išp opul iar int as akto rius. Pask ui, žiū, jie užaugs ir iki Jono Vaitk aus. Šią mintį perf raz av us, gal ima guost is ir liet uv iško kino atve ju. Gal ilgain iui didž iojo ekrano meistrai subręs iki tok ios stad i jos, kai kurdam i filmą galvos ne apie žiūrovų kiek ybę, bet apie kadrų kokybę?
astaruosius mėnesius apie šildymo problemas kalbėjo ir rašė visi, išskyrus tuos, apie kurių problemas visi gerai ži no ir daug šneka, – pačius vartotojus. Tyli vartotojų teisių gynėjai – varto tojų gynimo asociacijos. Pastarųjų tyla iškalbinga – suprasdami visų kalbų absurdą ir populizmą, matyda mi, kokia yra aukščiausių šalies va dovų pozicija, būdami įsitikinę, kad bet kokia kita nuomonė bus sutik ta masine neapykanta ir pasmerki mu, tačiau turėdami savigarbos ne pasiduoti bandos jausmui, jie tyli. Aš pabandysiu šią tylą nutraukti tikėda mas, kad tai paskatins visus pradėti konstruktyvų dialogą.
gynimo organizacijos yra apskaičia vusios, kad šilumos ūkio veiklą regla mentuoja daugiau kaip šimtas teisės aktų! Iš tiesų dangus griūva – griūva gremėzdiška ir neefektyvi viso ener getikos sektoriaus valstybinio regu liavimo ir priežiūros sistema. Bū tent ji šioje istorijoje yra aktyviausia ir garsiausiai rėkia, nes jai iškilo pa vojus visuomenei atsakyti, kaip ji atliko savo pareigas, kurias jai pa tikėjo Lietuvos piliečiai? Norėdama išvengti atsakomybės, ši sistema pri valėjo rasti ir įvardyti priešus – Vil niaus merą Artūrą Zuoką ir bendrovę „Vilniaus energija“.
Pasaka „Dangus griūva!“
Ko tik neišgirdome viešojoje erdvė je po to, kai vilniečiai gavo sąskaitas už lapkričio mėnesį: melas, kenkė jai, vagys, pasodinti nesiaiškinant, atimti licenciją, nacionalizuoti ši lumos tinklus, savivaldybėse įvesti tiesioginį valdymą, sąmokslas prieš Prezidentę ir t. t. Norom nenorom tokioje situacijo je užduodi sau klausimus: o kas ši lumos ūkio reikaluose pasikeitė, pa lyginti su praeitais metais, su dar ankstesniais metais? Kur buvo tie, kurie šiandien tapo tokie „protingi“ ir iškalbingi? Ar pa sikeitė Lietuvos Respublikos energe tikos įstatymas, kuriame nustatyta, kad šilumos energijos kainas nusta to savivaldybės, reguliuoja ir prižiūri valstybė, kad valstybė (kartu su sa vivaldybėmis) tvirtina investicijas ir jų pagrįstumą, kad valstybė atsa kinga už patiektos energijos kokybės priežiūrą, kad valstybė atsakinga už tai, kad sutartys su vartotojais būtų sąžiningos, kad valstybė (savival dybės) organizuoja šilumos ener gijos tiekimą palankiausiomis var totojams sąlygomis, kad valstybė garantuoja tinkamų apskaitos prie taisų naudojimą, kad valstybė kont roliuoja viešuosius pirkimus, kad garantuoja konkurencijos sąlygų lai kymąsi ir t. t. Ar ne Aplinkos apsaugos ministe rija atsakinga už daugiabučių namų tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą? Net Sveikatos ministerija yra atsa kinga, nes ji nustato higienos normas prižiūri, kaip jų (šiuo atveju šilumos patalpose normų) laikomasi. Ką jau kalbėti apie Ūkio ar Energetikos mi nisterijų vaidmenį šilumos ūkio rei kaluose. Nesugebėčiau įvardyti visų Valstybės institucijų, kurios beveik dvidešimt metų yra atsakingos už iš vardytas valstybės reguliuojamas ši lumos ūkio sritis, bet esu įsitikinęs, kad joms išleista tiek lėšų, kad vi si Lietuvos šilumos energijos varto tojai porą sezonų galėtų nemokamai naudotis šildymo paslauga. Vartotojų
dauguma, formuojanti Vyriausybę, būtų pažeidžiama, Seimą, kuris dėl „šventos ramybės“ vykdytų visus Prezidentės norus. Dabartinė Lie tuvos politinės sistemos padėtis to kia, kad de facto turime prezidentinį valstybės modelį, kurį norima išlai kyti ir po naujų Seimo rinkimų. Ši lumos ūkio problemų laukas yra gera vieta šiems tikslams įgyvendinti. Antra. Lietuvoje šiuo metu nė ra naujos neparlamentinės politinės jėgos, kuri galėtų konkuruoti su da bartinėmis parlamentinėmis parti jomis. Todėl visus „protesto“ bal sus gali susirinkti Lietuvos sostinės Vilniaus meras A.Zuokas. Ir savo ga limybes jis jau įrodė savivaldos rin kimuose. Vilniaus mero sąjunga su „lenkiškomis ar rusiškomis“ parti jomis Vilniaus miesto taryboje, par tijomis, kurios turi realias galimybes patekti į Seimą (peržengti 5 proc. bar jerą), tik didina galimą Vilniaus me ro įtaką būsimajame Seime. Šilumos ūkio problemos Vilniaus mieste pa naudojamos kaip priemonė Vilniaus mero įtakai mažinti, jam kritikuoti, menkinti, taip bandant užkirsti kelią jo partijai patekti į Seimą. Pabaigoje klausimas: populizmas nugalėjo, bet ar dėl to tapo geriau vartotojui? Ar buvo atsakyta į klau simą, o ką daryti? Ar per kelis „dis kusijų“ mėnesius buvo priimtas ar paruoštas, pasiūlytas bent vienas tei sės aktas, kuris galėtų keisti padėtį ši lumos ūkyje? Daugiausia kritika už siėmė tie, kurie tuos aktus leidžia ir nuo kurių priklauso šilumos ūkio pro blemų sprendimas. Tiesa, jie dar tiki si, kad kišeninis generalinis prokuro ras jiems suteiks indulgenciją... Bet ar tai pakeis šildymo sąskaitos dydį? Kam keitė įstatymą?
Ar per kelis „diskusijų“ mėnesius pasiūlytas bent vienas teisės aktas, kuris galėtų keisti padėtį šilumos ūkyje?
Pasakos politinės priežastys
Pirma. Lietuvos Respublikos Pre zidentė savo veiksmais ir sumany mais yra stipri ar įtakinga tiek, kiek yra silpnas Seimas, t. y. Prezidentė suinteresuota kitą Seimą turėti tokį patį silpną kaip dabartinis. Seimą be aiškios daugumos, Seimą, kuriame
Vartotojai, kaip visuomet, liko su problemomis ir be lėšų – privalės ieškoti, kas prižiūri (eksploatuoja) jų šilumos punktą, ir iš naujo rūpintis lėšomis t. y. jas rinkti, kaupti. Šilumos ūkio įstatymo pataisomis buvo siekiama per prievartą priversti vartotoją būtų savo namo šeiminin ku, išeitų, kad Prezidentė sprendė organizuoto vartotojo problemą. Šilumos ūkio reikaluose ši proble ma nenauja. Priminsime, kad prieš dešimtmetį šilumos tiekėjai privalėjo naikinti grupines katilines, o tam reikėjo re novuoti (modernizuoti) daugiabučių namų šilumos punktus. Tai buvo galima atlikti tik daugia bučio namo buto savininkams pri ėmus atitinkamus sprendimus. Kęstutis Grinius, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ir Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas
Daugiau skaitykite diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antradienis, sausio 24, 2012
lietuva
FNTT vadovą tikrino lyg nusikaltėlį
Finansinių nusikal timų tyrimo tarny bos (FNTT) direkto rius Vitalijus Gailius penktadienį antrą kartą buvo patik rintas melo detek toriumi. Tai patvir tino vidaus reikalų ministras Raimun das Palaitis.
Ministras atsisakė komentuo ti patikrinimo rezultatus, nes tei gia jų neturįs raštu. „Šiandien ne noriu komentuoti to klausimo, nes tai susiję su valstybės paslaptimis. Laukiu raštiško atsakymo iš Ant rojo departamento prie Krašto ap saugos ministerijos dėl atlikto po ligrafinio tyrimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras. BNS žiniomis, patikrinimas ga li būti susijęs su atliekamu tyrimu dėl informacijos apie „Snoro“ ban ką nutekinimo. Aiškinamasi, kaip duomenys apie rengiamus parei gūnų veiksmus pernai lapkritį pa teko „Snoro“ akcininkams. BNS žiniomis, anksčiau poligra fu tikrinti kiti šią informaciją turė ję pareigūnai. Žiniasklaidoje skelb ta, kad pirmą kartą FNTT vadovas neišlaikė patikrinimo poligrafu. Paklaustas, ar pasitiki V.Gailiumi, R.Palaitis sakė nenorįs komentuoti šio klausimo, „kol neturi atsakymų į jam iškilusius klausimus“. Ar V.Gailius toliau gali vado vauti FNTT, ministras teigė at sakysiąs, kai gaus rašytinius at
Tikisi taikos Buvęs Ignalinos atominės elektri nės (AE) vadovas Osvaldas Čiuk šys, praėjusių metų rugsėjį atleis tas iš įmonės korporatyvinių reika lų direktoriaus pareigų, su buvusiu darbdaviu gali susitarti taikiai.
Visagino apylinkės teismo pirmi ninkas Valdas Ciesiūnas BNS pa tvirtino, kad abi ginčo šalys parodė iniciatyvą susitarti taikiai. „Abiejų šalių prašymu bus sie kiama pasiekti taikų susitarimą. Kitas teismo posėdis paskirtas va sario 20 d.“, – sakė teisėjas. O.Čiukšio teigimu, kompromi sas jau rastas. „Manau, kad visada geriau taika negu nesutarimai. Manau, mūsų advokatai surado teisingą kompro misinį sutarimą. Jis yra konfiden cialus, todėl nuo bet kokių detalių komentavimo susilaikau“, – BNS sakė jis. O.Čiukšys neatskleidė, ar Igna linos AE žada kompensuoti ir kiek už jo priverstinės pravaikštos laiką. Jis prašė teismo panaikinti draus mines nuobaudas, pripažinti ne teisėtu darbo sutarties nutrauki mą, grąžinti į darbą bei priteisti kompensaciją už priverstinės pra vaikštos laiką. Remdamasis Darbo kodekso 235 straipsniu įsakymą dėl O.Čiukšio atleidimo pernai rugsėjo 14 d. pa sirašė Ignalinos AE generalinis di rektorius Žilvinas Jurkšus, kuris
O.Čiukšį apkaltino šiurkščiu dar bo drausmės pažeidimu. O.Čiukšys tuomet teigė, kad sprendimas neteisėtas ir priimtas pažeidžiant procedūras.
Osvaldas Čiukšys:
Manau, kad mūsų ad vokatai surado teisin gą kompromisinį su tarimą. Buvusio Ignalinos AE vadovo ir diplomato teigimu, jis buvo apkal tintas šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, nes pradėtas ikiteis minis tyrimas dėl jo veiklos, be to, jis kaltintas visuomenės informavi mo taisyklių pažeidimu, kad sklei dė įvairią informaciją apie padėtį elektrinėje, taip pat tuo, kad su tie sioginiu vadovu nesuderino išvykų iš darbo vietos rugsėjo 5–14 d. Premjeras Andrius Kubilius iš karto po to, kai O.Čiukšys buvo at leistas, pareiškė, jog jis pasitikėji mo ir darbo neteko, kai į elektrinės uždarymo procesą kaip derybi ninkas buvo įtrauktas indų kilmės prieštaringos reputacijos versli ninkas Raminas Walli. O.Čiukšio atlyginimas siekė daugiau nei 20 tūkst. litų. BNS inf.
Atlyginimas: Ignalinos AE O.Čiukšys per mėnesį uždirbdavo daugiau
nei 20 tūkst. litų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
sakymus. Šių jis tikisi šią savaitę. Premjeras Andrius Kubilius pirma dienį pakartojo vertinąs šios tarny bos veiklą praėjusiais metais ir ne turįs jai priekaištų.
V.Gailius FNTT vadovauja nuo 2010 m. liepos. BNS inf.
Nenoriu komentuoti, nes tai susiję su vals tybės paslaptimis. „Priešingai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai neblogai. Galime prisi minti ir Gariūnų bylas, galime pri siminti ir dideles kontrabandos by las, daug kitų bylų, kurios parodė, kad ši tarnyba kaip tik gali dirbti, ir dirba tinkamai“, – sakė Vyriausy bės vadovas. Pagal įstatymą FNTT direktorių penkeriems metams į pareigas ski ria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras Valstybės tarnybos įsta tymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus rei kalų ministrui.
Šaltinis: spėjama, kad V.Gailiaus patikrinimas gali būti susijęs su at
liekamu tyrimu dėl informacijos apie „Snoro“ banką nutekinimo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
antradienis, sausio 24, 2012
ekonomika
€
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2131 DB svaras sterlingų 1 4,1597 JAV doleris 1 2,6765 Kanados doleris 1 2,6427 Latvijos latas 1 4,9400 Lenkijos zlotas 10 8,0218 Norvegijos krona 10 4,5021 Rusijos rublis 100 8,5402 Šveicarijos frankas 1 2,8577
–0,44 %
OMX Riga
+0,02 %
OMX Tallinn
–0,62 %
Ieškos skalūnų dujų
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Vilnius
pokytis
+0,8664 % +0,8412 % +0,5032 % +0,5402 % +0,1521 % +0,0736 % –0,0466 % +0,3348 % +0,0175 %
Lenkijos naftos koncerno „Lotos“ preziden tas Pawełas Olechnowiczius (nuotr.) pra nešė, kad koncerno valdoma bendrovė „Lo tos Geonafta“ artimiausiu metu ketina pra dėti skalūnų dujų paieškas Lietuvoje. „Nusp rendėme išgręžti pirmąjį gręžinį, siekdami iš siaiškinti, kas yra gelmėse“, – sakė jis. „Lotos Geonafta“ šiemet ketina dalyvauti naujų naf tos gavybos plotų žvalgybos ir gavybos kon kursuose.
Sodų bendrijų plėtros neremia Vyriausybė linksta nesuteikti že mės ūkio paskirties žemės nau joms sodininkų bendrijoms, nes ji užstatoma gyvenamaisiais na mais.
Po vakarykščio Vyriausybės pasi tarimo aiškėja, kad naujiems ko lektyviniams sodams žemės ne bus skiriama. „Pasitarime buvo išreikšta nuo monė ir pritarta Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos ko mitetų siūlymui apriboti naujų bendrijų steigimąsi. Kitaip sakant, esamoms didesnėms bendrijoms paliekama teisė skaidytis, kad jos būtų optimaliau valdomos, tačiau nepaliekama galimybės kurtis vi siškai naujoms sodininkų bend rijoms, skiriant joms žemės plo tus“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Pasak jo, leisti steigtis naujoms sodininkų bendrijoms nenorima, nes žemės ūkio paskirties žemė už statoma gyvenamaisiais namais.
„Šiose ter itor ijose Viln iuje, Kaune, Klaipėdoje statomi gyve namieji namai, o gyvenamosios teritorijos turi būti kuriamos vi siškai kitais pagrindais, ne per so dininkų bendrijas, kai nesutvar koma infrastruktūra ir kiekvienas paliekamas tvarkytis taip, kaip iš mano. Norint užsiimti žemdirbys te, šiais laikais nesudėtinga nusi pirkti žemės paskirties sklypą ir jame daryti ką tik nori“, – tvirti no G.Kazlauskas. Vyriausybė taip pat siūlo priimti įstatymo pataisas, kurios sudary tų sąlygas sodininkų bendrijas in tegruoti į bendrą miestų infrast ruktūrą. Šiuo metu esą neaišku, kas at sako už sodų bendrijų kelius, to dėl siūloma, kad juos perimtų sa vivaldybės. Pasak apl inkos min istro, su tarta, kad, perd uod ant sav i valdyb ėms bendr ij ų kel ius, už kad astr in ius matav im us ir re gistrav im o dalyk us sum ok ėt ų
sodininkų bendrijos, o ne savi valdybės: „Nes priešingu atveju savivaldybėms tektų skirti papil domus asignavimus, o jie biudže te nenumatyti.“
tavimo padalinio vadovą Williamą Fraserį aktyviau naudotis Lietu vos transporto įmonių paslaugomis. Lietuvos ambasados JAV nuotr.
Gyvenamosios teri torijos turi būti ku riamos visiškai ki tais pagrindais, o ne per sodininkų bend rijas.
Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai siūlo spręs ti sodininkų bendrijų steigimo, vi daus kelių kadastrinių matavimų ir įregistravimo registre finansavimo problemas. Tačiau, anot Aplinkos ministerijos, tai nėra jos kompe tencija. BNS, VD inf.
Nesiplės: valdžia nenori leisti steigtis naujoms sodininkų bendrijoms, nes žemės ūkio paskirties žemė už
statoma gyvenamaisiais namais.
Kvietimas: ministras E.Masiulis kvietė JAV kariuomenės Transpor
Gedimino Bartuškos nuotr.
Iš Amerikos laukia daugiau krovinių Iš JAV grįžęs susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis tikisi, kad po jo vizito per Lie tuvą į Afganistaną bus gabenama dau giau amerikiečių krovinių. Iš to uždirb tų ir uostas, ir „Lietuvos geležinkeliai“. Dėl didesnio amerikiečių neka rinių krovinių srauto E.Masiulis ir Lietuvos transporto įmonių vadovai derėjosi su JAV kariuo menės Transportavimo padali nio vadovybe, šios valstybės Gy nybos, Valstybės departamentų atstovais bei transporto sekreto riumi Ray LaHoodu. „Bendradarbiauti ir dalyvau ti transp ort uojant krov in ius JAV suk urt u šiaur in iu apr ū pinimo keliu Lietuvai yra gar bė, gal imyb ė ir atsakomyb ė. Kaip šalis esame pasirengę in tensyviai dirbti su JAV admi nistracija ir šios šalies logisti kos bendrovėmis, siekdami kuo efektyviau išnaudoti mūsų tu rim ą infrastr ukt ūr ą bei siek ti abipusės naudos Lietuvai ir mūs ų transatl ant in iams stra teginiams partneriams JAV“, – tvirtino E.Masiulis. Ministras pabrėžė, kad, siek dama toliau stiprinti strategi nius Lietuvos ir JAV ryšius, Lie tuva pasirengusi ne tik gabenti krovinius į Afganistaną, bet ir iš vežti juos iš šios šalies. Gabenti krovinius į Afganista ną per Lietuvą amerikiečiai pra dėjo praėjusių metų pabaigoje. Iš viso 2011 m. per Klaipėdą į Afga nistaną iškeliavo 2165 NATO pa jėgų konteineriai. Tačiau susisiekimo ministras įsitikinęs, kad krovinių srautai galėtų būti kur kas didesni. Ak tyviau bendradarbiaujant būtų galima pritraukti ir verslo kro vinių. „Šiandien matome, kad JAV verslą domina kartu su regioni niais partneriais Lietuvos sukur ti konteinerinių traukinių kori doriai į Juodosios jūros regiono šalis, centrinę Aziją ir Kiniją. Pageidavimą stiprinti bendradar biavimą su Lietuvos Klaipėdos
2165 NATO pajėgų kontei neriai pernai į Afga nistaną buvo gabe nami per Klaipėdą.
uostu išreiškė vienas didžiausių JAV uostų – Virdžinijos, taip pat Filadelfij os regioninis uostas“, – sakė E.Masiulis. Jungtinėse Valstijose Lietu vos delegacija taip pat susitiko su tarptautinės logistikos bend rovės „Maersk Line“ vadovais. Ši įmonė kviečiama dalyvauti pla nuojamo Klaipėdos išorinio gi liavandenio uosto statyboje. Anot E.Masiulio, į išorinį gi liavandenį uostą siekiama ras ti „kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą kro vinių srautą ir veiktų kaip uosto valdytojas“. Naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 m., kai iš seks dabartinio uosto pajėgumai. Jame būtų galima priimti laivus, kuriems reikalingas 18 metrų gy lis. Naują uostą siūloma staty ti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu šalia Bū tingės. Vyriausybė išorinio giliavan denio uosto projektą yra įtrau kusi į dešimties Lietuvai strate giškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų ka pitalą, sąrašą. Anot ministeri jos, skaičiuojama, kad maksimali dabartinio Klaipėdos uosto kro va galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus. Pernai Klaipėdos uos te buvo perkrauta 36,6 mln. to nų krovinių. BNS, VD inf.
9
antradienis, sausio 24, 2012
Sveikata
Skanėstai: konservuotos gėrybės visuomet vilioja pasmaguriauti. Tačiau nereikia pamiršti ir apie grėsmes sveikatai.
„Shutterstock“ nuotr.
Pavojinga konservuotų grybų magija
Konservų dangtelis išsipūtęs, o dešros – įtartino skonio ir kva po. Tokių produktų geriau net neimti į burną, nes galima prisi šaukti bėdą – apsinuodyti. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kelmučius raugino patys
Vilniaus Santariškių klinikų In fekcinių ligų ir tuberkuliozės li goninėje gydomas botulizmu sun kiai sergantis vyras. Įtariama, kad jis apsinuodijo su maistu pateku siu labai stipriu neurotoksinu, kurį gamina šios ligos sukėlėjas Clostri diumbotulinum (C.Botulinum).
Daugiausia apsinuo dijimo botulizmo toksinu atvejų regist ruojama žiemą ir pa vasarį. Ligonis, suvalgęs namuose rau gintų kelmučių, po kelių valandų pajuto krūtinės, skrandžio ir pilvo skausmus, pykinimą. Šiems simp
tomams praėjus, toliau džiūvo bur na, tapo sunku ryti sausą maistą. Galiausiai sutriko rega, ligonis matė kaip per miglą, negalėjo skaityti. Gydytojai diagnozavo botulizmą ir pradėjo gydyti. Šiuo metu ligo nio būklė gerėja. Temperatūra gali nekilti
„Botulizmas – infekcinė nervų sis temos liga, pasireiškianti apsinuo dijus maistu, regos, rijimo, kvė pavimo, net kalbos sutrikimais“, – ligonio patirtus simptomus iš vardijo Infekcinių ligų ir tuberku liozės ligoninės direktoriaus pava duotoja medicinai, infekcinių ligų gydytoja Vida Gulbinienė. Ji pridūrė, kad apsinuodijus gali stipriai prikimti balsas, susilpnė ti raumenys, ypač krūtinės ląstos. Dėl to gali sutrikti kvėpavimas, o tai kelia pavojų ligonio gyvybei. „Tai – problemiška liga dėl pa sitaikančių mirties atvejų ir keb lios pradinių stadijų diagnosti kos. Ligos pradžia nėra ryški, juo
labiau kad tada temperatūra būna neaukšta arba visai nepakyla“, – pasakojo gydytoja V.Gulbinienė. Kai trūksta rūgšties
Dažniausiai apsinuodijama na muose gamintais nepakankamai parūgštintais daržovių, grybų, mė sos ir žuvų konservais, sūdytais, vytintais ar rūkytais mėsos ir žu vų gaminiais. Didžiausias pavojus – grybai, kuriuos labiausiai mėgsta botuliz mą sukeliančios bakterijos. Prieš konservuojant grybus, juos reikia ypač gerai nuplauti. Daugiausia apsinuodijimo botu lizmo toksinu atvejų registruojama žiemą ir pavasarį. Rudenį netinka mai konservuotuose produktuose iki pavasario pasigamina pakan kamas kiekis toksino. Nors už teršti šiuo nuodu maisto produk tai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo saugių produktų, dėl susikaupusių dujų gali išsipūsti konservų dangteliai.
Vienas stipriausių nuodų Botulizmą sukelia C. Botulinum bakte rija, gaminanti labai stiprų nuodą, pa vojingiausią iš visų žinomų bakterinių nuodų. Žmogui mirtinas net labai ma žas šio nuodo kiekis. Išorinėje aplinko je bakterijos sudaro sporas, kurios la bai atsparios fiziniams veiksniams: nebijo saulės, šalčio, todėl dirvožemy je gali išsilaikyti dešimtmečiais. Botu lizmo sporos labai atsparios virimo temperatūrai (verdant 100 ºC tempe ratūroje žūsta per 5–6 valandas, autok lave 120 ºC temperatūroje – per 20–30 minučių). 10 proc. druskos rūgšties tir palas jas sunaikina per 1 valandą.
rės. Tokie neatsakingi poelgiai gali prišaukti ligą.
Šią netipišką žiemą reikia ma žiau šildyti patalpas. Gal ir perša limo ligomis sergame mažiau, gri po epidemijos nebus? Į šiuos ir ki tus klausimus atsako bendrosios praktikos gydytoja Irma Vitkaus kienė.
– Į kokius vaikų ligų simpto mus tėvai turi labiausiai at kreipti dėmesį? – Į visus: slogą, čiaudulį, sekretavi mą iš nosies, paraudusias ir ašaro jančias akis, kosulį. Taip pat paki lusią temperatūrą. Pastebėję šiuos simptomus tėvai turi susirūpin ti. Galbūt padės paprasti liaudiški būdai, kurių žino kiekviena mama. Pavyzdžiui, krūtinę ir nugarą gali ma trinti aromatiniais tepaliukais, duoti pakvėpuoti vandens garų, di desnėmis dozėmis vartoti vitaminą C, daug gerti karštos arbatos.
k.marcinkeviciute@diena.lt
– Skelbiama, kad pastarosiomis dienomis, termometro stulpe liui nukritus žemiau nulio, pa daugėjo sergančiųperšalimo li gomis. Ar tai susiję? – Atšalus orams žmonės šilčiau rengiasi ir virusinių roto–, horo–, noro– infekcijų šiek tiek sumažėjo, o bendras peršalimų skaičius vi sada padidėja po savaitgalio. Pir madienį ir antradienį pas mus pa cientų būna daugiau nei kitomis savaitės dienomis. – Kuo dažniausiai skundžia masi? Kokios ligos pavojin giausios šiuo metu? – Daugiausia pacientų kamuoja viršutinių kvėpavimo takų užde gimai. Taip pat plaučių, ausų, šla pimo pūslės, akių junginės, gerklės uždegimai. Jei žmogus nesveiksta ir nesigydo, kyla komplikacijų – su sergama plaučių uždegimu, bron chitu.
Irma Vitkauskienė:
Dabar daug žmonių sukasi užburtame rate tarp darbo ir na mų. Dėl šios priežas ties neretai praside da depresija, kuri silpnina imunitetą.
– Atrodo, kad lauke nešalta, tai kodėl žmonės serga peršalimo ligomis? – Dažniausiai peršąlama keičiantis orams. Jei žmogus būna šiltoje pa talpoje ir neapsirengęs viršutiniais drabužiais išeina į lauką parūkyti ar kitais reikalais, šiuo metų laiku taip pat labai greitai gali peršalti. Vai kai peršąla išbėgę į lauką be kepu
– Ar šie patarimai tinka ir suau gusiesiems? – Taip. Tai tinka visiems. – Kas dar padeda stiprinti imu nitetą? – Būtina atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą. Vartoti polivita minus, kuriuose yra visų reikalingų vitaminų: A, B, C, D. Taip pat reikia valgyti visavertį maistą, kuriame yra organizmui svarbių medžiagų. Žiemą iš raciono negalima išbraukti vaisių bei daržovių. Labai naudin gi citrusiniai vaisiai, obuoliai, mor kos. Reikia mankštintis, sportuoti ir būtinai vėdinti patalpas, vaikščioti gryname ore.
Infekc ijos šalt in is – nam in iai gyv u liai, grauž ik ai, žuv ys, paukšč iai, re čiau žmonės. Iš jų žarnyno C. Bot u linum spor ų patenk a į dirvož em į, ant darž ov ių, gryb ų, mės os pro dukt ų.
Pavojus ir kaip jo išvengti Negalima valgyti konservų, kurių
dangtelis išsipūtęs, nevartoti mėsos ar dešrų, jei pakitusi jų spalva, įtarti nas skonis ir kvapas. Namie konservuojamus vaisius,
daržoves, grybus pirmiausia būtina labai gerai nuplauti, tik tada rauginti, sūdyti, marinuoti. Konservuojant produktus reikia
Depresija ir dietos – kelias į peršalimą Karolina Marcinkevičiūtė
Konservuotame maiste, kuris laiko mas kambario temperatūroje, kai ne patenka oras, nepakankama rūgš ties, druskos ar cukraus koncentra cija, sporos virsta bakter ijomis, ku rios pradeda daugintis ir gaminti la bai stipr ų toksiną. Šis toksinas jaut rus karščiui, vir inant suyra per ke lias minutes.
Dabar daug žmonių sukasi už burtame rate tarp darbo ir namų. Dėl šios priežasties neretai praside da depresija, kuri silpnina imunite tą. Kita vertus, depresija gali būti ir silpno imuniteto priežastis. Sergan tis žmogus nenori rūpintis savimi. – Netruks ateiti pavasaris. Dau gelis moterų jau pradeda lai kytis dietos. Ar tai nesilpnina imuniteto? – Geriausia dieta būtų, jei įprastą po rciją sumažintume per pusę, nes žmo gus yra įpratęs prie savo mitybos ra ciono ir iš jo drastiškai išmesti vieną ar kitą produktą yra pavojinga. Taip organizmas patiria šoką. Iš pagrindų pakeitus maisto racioną ir pradėjus valgyti tai, ko nemėgsti, organizmas vėl turės priprasti prie naujų produk tų, o per tą laiką imunitetas nusilps. Besilaikant dietos visada atsiranda tikimybė susirgti peršalimo ligomis. – Ką patartumėte žmonėms, kurie jaučiasi peršalę, bet ne gali sau leisti sirgti ir gydytis namuose, nes turi eiti į darbą? – Neretai vienu metu tenka gydyti kelis ligonius iš vienos darbovietės. Jie suserga užsikrėtę vieni nuo kitų, lieka vos keli sveiki žmonės, kurie turi dirbti už visą kolektyvą. Dide lis darbo krūvis dar labiau silpnina imunitetą ir galiausiai suserga net ir patys sveikiausi.
naudoti pakankamai rūgšties, drus kos ar cukraus. Pagamintus konservus, rūkytus
ir vytinamus mėsos gaminius būti na laikyti ne aukštesnėje kaip +10 ºC temperatūroje. Atsiradus pirmiems apsinuodijimo
požymiams reikia kuo skubiau kreip tis į gydytoją.
Receptai imunite tui sustiprinti Imbieras – viena populiariau sių prevencinių peršalimo priemo nių. Medikai pataria gerti imunite tą stiprinančią imbiero, medaus ir citrinos arbatą. Supjaustykite smul kiais gabalėliais imbiero šaknį ir už pilkite 1 litru vandens. Laikykite im bierą vandenyje, kol užpilas užvirs. Vėliau įdėkite natūralaus medaus ir įpilkite citrinų sulčių. Šios arbatos gerkite ne daugiau kaip vieną puo delį per dieną. Sveikuoliškas spanguolių už
taisas. Jam reikės 800 g spanguo lių, 650 g natūralaus medaus, 80 g česnakų ir svogūnų, 25 g imbie ro. Spanguoles sutrinkite į vientisą masę. Susmulkinkite česnaką ir svo gūną. Imbierą sutarkuokite ir sumai šykite visas sudedamąsias dalis. Jei mėgstate, galite įberti bičių duone lės ar šiek tiek garstyčių. Mišinį lai kykite šaldytuve sandariai uždeng tame inde ir valgykite po šaukštą per dieną. Jei mišinys pernelyg ait rus, galite užgerti vandeniu.
10
AntrADIENIS, sausio 24, 2012
pasaulis
15
– tiek pasiekė Italijos laivo „Costa Concordia“ aukų skaičius, kai gelbėtojai vakar ištraukė dar du kūnus.
ES sutarė dėl embargo
Kinija pasitiko Drakono metus
ES šalys vakar sutiko paskelbti embargą Irano naftos eksportui, siekdamos su stabdyti lėšų srautą, kuris padeda finan suoti ginčijamą Teherano branduolinę programą. Pagal kompromisinį susita rimą, priimtą po kelias savaites trukusių įtemptų derybų ir Graikijos priešinimosi, numatoma nedelsiant įvesti draudimą im portuoti naftą iš Irano ir iki liepos 1 d. pa mažu nutraukti galiojančias sutartis.
Daugiau nei milijardas Azijos gyventojų vakar naujuosius Drakono metus pasiti ko triukšmingais fejerverkais tikėdamiesi, kad galingiausias kinų zodiako ženklas at neš turtus ir galią, kuriuos jis simbolizuo ja. Kinijos ir šalių, kuriose gyvena gausios kinų bendruomenės, ligoninėse stebimas itin pagausėjęs gimdymų skaičius, nes poros stengiasi susilaukti vaikų laimingais laikomais Drakono metais.
Nors du treč daliai balsavu sių kroatų refe rendume pri tarė stojimui į ES, rinkėjų ak tyvumas rodo, kad dideliu eu roentuziazmu ši Balkanų ša lis netrykšta.
Susiskaldymas: kol Kroatijos vadovai – premjeras Z.Milanovićius (iš kairės), prezidentas I.Josipovićius ir parlamento pirmininkas Borisas Spremas – ke
lia taures, stojimo į ES priešininkai žada kovoti toliau.
AFP, „Reuters“ nuotr.
Kroatija į ES žengia slegiama abejonių Žmonės pavargo
Vos 44 proc. balsavimo teisę turin čių Kroatijos piliečių sekmadienį dalyvavo referendume ir pareiškė savo nuomonę dėl šalies stojimo į ES. Tai vienas mažiausių rodik lių, užfiksuotų per analogiškus re ferendumus kitose šalyse. Vengri joje balsuoti dėl stojimo į ES 2003 m. atėjo 45 proc. rinkėjų, o Maltoje tais pačiais metais – 90 proc. „Žmonės akivaizdžiai pavargę, – po balsavimo pripažino Kroatijos premjeras Zoranas Milanovićius. – Būtų geriau, jeigu rinkėjų aktyvumas būtų didesnis, bet tokia yra realybė. Tai yra istorinis sprendimas, posūkio taškas mūsų istorijoje, ir dabar vis kas – sėkmė arba pralaimėjimas – priklausys tik nuo mūsų pačių.“
Željko Sačićius:
Mažas rinkėjų ak tyvumas rodo, kad Kroatija atsuko nu garą ES. Šis referen dumas neteisėtas. Mes niekada jo ne pripažinsime. Mažas rinkėjų aktyvumas refe rendumo nesužlugdė, nes tam, kad jis įvyktų, pakako paprastos balsų daugumos. Maždaug 66 proc. rin kėjų pasakė „taip“ stojimui į ES, 33 proc. buvo prieš, o likusį procentą biuletenių rinkimų komisija pripa žino negaliojančiais. Kroatija, kuri prieš 20 metų atsi
skyrė nuo Jugoslavijos ir 1991–1995 m. išgyveno kruviną karą dėl ne priklausomybės, ES stojimo sutartį pasirašė praėjusiais metais. 2013 m. liepą ji turėtų tapti 28-ąja bloko na re, kai visos kitos valstybės narės ratifikuos atitinkamus dokumen tus. Kroatija taps antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi. Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija jau yra ES narė, tačiau įstoti į Bend riją taip pat siekia Serbija, Juodkal nija, Makedonija ir Bosnija. Narystė išgelbės ekonomiką?
Kroatijos euroentuziastai tikisi, kad narystė ES padės šalies ekonomikai, kamuojamai recesijos, 48 mlrd. eu rų skolų naštos ir didelio nedarbo, kuris šiemet gali pasiekti 18 proc. Prisijungus prie bloko, Kroatijai atsivers plati Europos prekių ir pa slaugų, taip pat darbo rinka. „Kroatija nubalsavo už Europą, už sąjungą su kitomis demokratinėmis Europos šalimis, kurios siekia pa žangos. Už vertybes ir prioritetus, kurie buvo nustatyti per derybas, – po referendumo džiūgavo Kroatijos prezidentas Ivo Josipovićius. – Bet tie, kurie balsavo prieš, turėtų ži noti, kad į jų būgštavimus ir abe jones bus atsižvelgta.“ Vykdydama proeuropietišką viešųjų ryšių kam paniją, Kroatijos valdžia įspėjo gy ventojus, kad atsisakiusi stoti į ES valstybė neteks pinigų iš Europos fondų. Nuo 2007 m. Kroatija iš ES gavo maždaug 150 mln. eurų, tiek pat turėtų gauti šiemet, o kitąmet – dar 95 mln. eurų. Provyr iausybinė žiniasklaida taip pat rašė, kad nusigręžusi nuo ES Kroatija bus įtraukta į vienokią ar kitokią Balkanų sąjungą kartu su
buvusia priešininke Serbija. Pas taroji taip pat siekia narystės ES ir laukia Briuselio atsakymo į pa raišką suteikti oficialios kandidatės statusą. Bet ES populiarumas šioje šalyje gerokai sumenko dėl Briuse lio iškeltos sąlygos pripažinti Ko sovo nepriklausomybę, kuri buvo vienašališkai paskelbta 2008 m. ES – nebe tokia patraukli
Bet Kroatijos valdžios argumen tai ne visiems atrodo įtikinami. Balsavę prieš stojimą į ES bai minasi, kad Kroatija aukoja sa vo suverenumą ir tautinę tapatybę – vertybes, už kurias ginklais ko vojo praėjusio amžiaus paskutinia me dešimtmetyje. Maža to, šalies įmonės ir ūkiai atsivėrus sienoms ir rinkoms gali neatlaikyti konku rencijos su kitomis šalimis. „Mažas rinkėjų aktyvumas ro do, kad Kroatija atsuko nugarą ES, – sakė karo veteranas Željko Sa čićius, vadovaujantis kampanijai prieš Kroatijos stojimą į ES. – Šis referendumas neteisėtas. Mes nie kada jo nepripažinsime.“
ES kandidatės statusą Kroati jai skyrė 2004 m., bet nuo to laiko bloko populiarumas šioje šalyje ge rokai sumažėjo. Daugelis gyventojų suprato, kad narystė ES automatiš kai neatneš gerovės ir klestėjimo. Senajame žemyne kilusi skolų kri zė dar sumažino ES populiarumą. „Balsavau prieš, nes nemanau, kad mums gerai seksis įstojus į ES, – sakė 23 metų universiteto stu dentė Matea Kolenc. – Girdėjau daug blogų dalykų apie ES, jos eko nominę situaciją ir tai, ką ji gali pa siūlyti.“ Šeštadienį Zagrebe policija susi rėmė su grupe nacionalistų, ban dančių nuplėšti ES vėliavą. Refe rendumo dieną Kroatijos Splito kurorte, vadinamame naciona listų židiniu, ant pastatų sienų pa sirodė antieuropietiškų piešinių ir šūkių. Vienas jų skelbė: „Sustab dykite griovimą, Ne ES!“ Policija užrašus uždažė baltais dažais. Kelias į ES buvo ilgas
Praėjusio amžiaus paskutinia me dešimtmetyje, kai kitos poko
munistinės valstybės centrinėje ir Rytų Europoje stiprino savo de mokratijas ir judėjo integracijos į ES link, Kroatijos aspiracijas dėl Bendrijos stabdė 1991–1995 m. ka ras ir jo palikimas. Tik 2000-aisiais išrinkus proeu ropietiškus lyderius Kroatija vir to tikra parlamentine demokratija, galinčia siekti kandidatės į ES sta tuso. Bet Briuselis nesutiko pradėti derybų dėl Kroatijos narystės tol, kol buvo suimtas buvęs Balkanų ka rų generolas Ante Gotovina. Jung tinių Tautų tribunolas Hagoje nu teisė jį už karo nusikaltimus. Per septynerius derybų metus Kroatijai teko taikytis prie gero kai griežtesnių kriterijų nei anks tesnėms šalims pretendentėms. Ypač didelį dėmesį ES skyrė teismų sistemai, nes 2007 m. prie bloko prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai ėmė ryškėti korupcija ir kitos pro blemos šioje srityje. Buvęs Kroati jos premjeras Ivo Sanaderas dabar yra kaltinamas korupcija, teisėsau ga atlieka tyrimą dėl jo veiklos. BBC, „The New York Times“, „Time“ inf.
Sunki ekonomikos būklė Pastar uosius trejus met us Kroat ija, kur ios ekonomika smark iai remiasi Adr ijos pajūrio tur izmu, daug iausia buvo ištikta recesijos. Centrinis ban kas prognozuoja, kad šiais metais eko nomika susitrauks 0,2 proc. Nedarbas šalyje beveik pasiekė 18 proc.
ir susigrąžinti investuotojų pasitikė jimą. „Investuotojai bus pasirengę šie met pirkti Kroatijos skolą, jeigu matys, kad vyriausybė vykdo nuoseklias re formas, galbūt padedama Tarptauti nio valiutos fondo“, – sakė „Royal Bank of Scotland“ analitikas Timoty Ashas.
Todėl anal it ikai įspėja, kad po sėkming o referendumo Kroat i jos vadovams nederėtų atsipalai duoti, o sutelkti jėgas į reformas, ku rios padėtų ekonom ikai atsit iest i
Kroat ijos vyriausybė nori tvarkyt is pati ir Tarptautinio valiutos fondo pa galbą vadina kraštutine priemone. Ji jau paskelbė planus pridėtinės vertės mokestį padidinti nuo 23 iki 25 proc.
ir ketina parengti šių metų biudžeto projektą iki vasario pradžios, kai rei tingų agentūros „Fitch“ ekspertai at vyks įvertinti šalies ekonomikos bū klės. Šiuo metu „Fitch“ Kroatijai skiria vertinimą BBB–. Stodama į ES Kroat ija įsipareigoja įsi vest i eurą, bet tam prireiks dar ne vienų metų. Šal ies premjeras Z.Mila nov ić ius anksč iau buvo užsim inęs, kad įsivest i euro nepav yks bent iki 2015–2016 m.
11
antradienis, sausio 24, 2012
sportas
Favoritai negali atsipalaiduoti Anykščiuose surengtas Lietuvos imty nių čempionatas nudžiugino šalies rinkti nės trenerius, kad perspektyvūs jaunie ji atletai meistriškumu vejasi patyrusius sportininkus. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Nauja karta tvirtėja
Graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris Ruslanas Vartanovas pa stebėjo, kad beveik visos kovos pa teisino specialistų lūkesčius. „Auga nebloga jauna karta. Tiek jaunių, tiek jaunimo grupės imtyni ninkai atkakliai kovėsi su patyrusiais meistrais. Pastebėjome, kad meist riškumo lygis ūgtelėjo, – džiaugė si treneris. – Netolimoje ateityje kai kuriose svorio kategorijose bus labai didelė konkurencija.“ Šiuo metu Lietuvos imtynininkai intensyviai ruošiasi atrankos tur nyrams į Londono žaidynes.
Kolekcija: I.Bubelytė šalies čem-
pione tapo šeštą kartą.
Manto Stankevičiaus nuotr.
„Pagrindinė kova čempionate – svorio kategorijos iki 74 kg, fina le susitiko Valdemaras Venckaitis ir Aleksandras Kazakevičius. Ma no subjektyvia nuomone, dvikova nepavyko, nes teisėjai padarė klai dų. Vertinimas turėjo būti preci ziškesnis, nors aukso medalį iš kovojo A.Kazakevičius“, – svarstė R.Vartanovas. Varžybose nedalyvavo po trau mos atsigaunantis Pekino olimpi nių žaidynių prizininkas Mindau gas Mizgaitis. Tikimasi, kad jis jau kovos vasarį tarptautiniame turny re Bulgarijoje. Veteranas vis dar rikiuotėje
Kitose svorio kategorijose, pasak trenerio, aukso medalius iškovojo tie atletai, iš kurių ir tikėtasi pergalių. Vėl puikia sportine forma išsi skyrė olimpietis Mindaugas Ežers kis, kuris šį kartą kovojo ne savo įprastoje svorio kategorijoje. „Mindaugas ėmėsi iki 120 kg svorio kategorijoje, nes nemato me prasmės nuolat spausti jį, kad mestų svorį. Nenorime jo alinti“, – kalbėjo R.Vartanovas. „Praėjusią savaitę mečiau svo rį Suomijoje, kur tarptautinia me turnyre užėmiau antrąją vietą, dabar laukia turnyras Bulgarijoje, todėl Anykščiuose nusprendžiau pasigalynėti su sunkesniais im tynininkais. Sekėsi neblogai, ti kėjausi, kad bus kur kas sunkiau. Balandžio viduryje prasidės atran ka į Londoną – trys turnyrai. Tuo met ir sužinosime atsakymus į vi sus klausimus, ko esame verti“, – teigė M.Ežerskis. Paklaustas apie jaunuosius kon kurentus, patyręs imtynininkas at sakė, kad gabių vaikinų yra, terei kia juos užgrūdinti. „Noro sportuoti jie daug tu
Patirtis: trijų olimpiadų dalyvis M.Ežerskis (dešinėje), ketinęs atsisveikinti su didžiuoju sportu, toliau tęsia
karjerą.
ri, tačiau stokoja patirties. Susi daro dviprasmiška situacija: vil čių teikiančio jaunimo yra, tačiau reikia daug dirbti, reikia juos vež ti į užsienyje organizuojamus tur nyrus. Nesame plaukikai ar bėgikai
Ruslanas Vartanovas:
Auga nebloga jau na karta. Tiek jaunių, tiek jaunimo grupės imtynininkai atkak liai kovėsi su patyru siais meistrais. – mums reikia pajėgių treniruočių partnerių, kurių Lietuvoje trūks ta. Sėdėdami savo kieme jie tikrai daug nepasieks“, – sakė 2007-ųjų pasaulio ir 2009-ųjų Europos vi cečempionas.
Lietuvos moterų rankinio lygos lyderės sutriuškino čempiones Sporto aistruoliai, nekantriai laukę šalies moterų rankinio lygos čem pionės „Eastcon AG-Vilniaus kole gijos“ ir šio sezono lyderės Kauno „ACME-Žalgirio“ ekipos mačo, at kaklios kovos nepamatė.
Kaunietės sutriuškino vilnietes jų aikštėje 43:24. „Mums pasisekė mo bilizuoti gynybą, puikiai vartus gy nė Vita Urbonaitė, be to, sėkmingai kontratakavome, tad susikrovėme pakankamą persvarą ir iškovojome reikšmingą pergalę“, – po varžybų sakė „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius. Dramatiškai susiklostė praėju sio sezono prizininkių – vicečem pionių Kauno rajono „HC Garliava-
SM“ ir bronzos medalių laimėtojų Vilniaus „Šviesos-Eglės“ rankinin
Antanas Skarbalius:
Mums pasisekė mo bilizuoti gynybą, puikiai vartus gy nė V.Urbonaitė, be to, sėkmingai kontrata kavome. kių – rungtynės. Vilnietės atkakliai siekė pirmą kartą šiame čempiona te nugalėti garliavietes, bet nusilei
do joms jau trečią kartą – 30:31. Iki dvikovos pabaigos likus 9 min., Garliavos komanda pirmavo 29:23, bet „Šviesa-Eglė“ priartė jo – 31:27. Be to, dviejų minučių baudos buvo skirtos „HC Garlia va-SM“ pagrindinės sudėties žai dėjoms Daivai Būtėnaitei ir Gin tarei Onusaitytei. Vis dėlto šalies vicečempionės atsilaikė. „Vilniaus bakalėjos-Tauro“ ir Panevėžio KKSC mačo nugalėto jos paaiškėjo taip pat tik paskuti nėmis akimirkomis: likus žaisti 3 sek., rezultatas buvo lygus – 36:36, bet vilnietės prasižengė ir teisėjai skyrė į jų vartus 7 m baudinį, ku rį panevėžietės realizavo. VD inf.
Artūro Ševelkovo nuotr.
Be konkurencijos
Šeštą kartą Lietuvos čempione ta pusi 21-ų Indrė Bubelytė sakė, kad smagu būti stipriausia sava me krašte. „Didelio pasipriešini mo šiame čempionate nesulaukiau. Lietuvoje galėčiau kautis bet ku rioje svorio kategorijoje, vis vien man nebūtų sunku, – sakė mergi na. – Anksčiau dalyvaudavau sun kesnių svorio kategorijų varžybose. Nėra konkurencijos.“ Imtynininkė teigė dar nežinan ti, ar kovo mėnesį dalyvaus Euro pos čempionate. „Tik vasarį suži nosime, ar bus finansuojama mūsų kelionė. Tai yra sunkiausia: visada ruošiamės kovoms ir tik paskuti nę akimirką sužinome, ar vyksime į varžybas. Finansavimas nėra dide lis, sprendžiame ne mes ir ne mūsų treneriai, o federacija. Mes vykdome savo pareigą – sportuojame ir esame geriausios sportinės formos“, – kal bėjo I.Bubelytė.
Čempionai Laisvosios imtynės: svorio ka
tegorija iki 55 kg – Tomas Baracevi čius, iki 60 kg – Šarūnas Jurčys, iki 66 kg – Arnas Draugelis, iki 74 kg – Edvinas Sidaravičius, iki 84 kg – Ed garas Voitechovskis, iki 96 kg – Min daugas Rumbutis, iki 120 kg – Alek sandras Kusrajevas. Graikų-romėnų imtynės: iki 55
kg – Justas Petravičius, iki 60 kg – Ramūnas Dagys, iki 66 kg – Edga ras Venckaitis, iki 74 kg – Aleksand ras Kazakevičius, iki 84 kg – Lai mutis Adomaitis, iki 96 kg – Vilius Laurinaitis, iki 120 kg – Mindaugas Ežerskis. Moterys: iki 50 kg – Vaida Puidai
tė, iki 55 kg – Kristina Domikaitytė, iki 59 kg – Indrė Bubelytė, iki 63 kg – Danutė Domikaitytė, iki 72 kg – Giedrė Blekaitytė.
Rezultatai „Eastcon AG-Vilniaus koleg ija“– „ACME-Žalgiris“ 24:43 (9:24). M.Perli baitė 10 įvarčių, E.Verbovik 4, E.Kairy tė 3/A.Kniubaitė 10, J.Darulytė ir L.Ab ramauskaitė po 8, G.Vidūnaitė 6.
„Viln iaus bak al ėj a-Taur as“– Panevėžio KKSC 36:37 (18:17). R.Sil ko 9, K.Karpovaitė ir K.Šidlovsk ytė po 7/S.Kazlauskaitė 11, G.Butkevičiū tė 9, M.Aleknavičiūtė 7.
Vilniaus „Šviesa-Eglė“–Kauno ra jono „HC Garliava-SM“ 30:31 (14:20). R.Repečkaitė 9, D.Aleksandravičiū tė ir E.Dmuchovskaja po 5/D.Būtė naitė 11, I.Mockevičiūtė 7, D.Šatkaus kaitė 4.
„Švies a-Egl ė“–Kauno „RC Širš ėsGaj a“ 34:25 (19:10). R.Rep ečk ai tė 11, E.Dmuc hovsk aj a ir D.Alek sandr av ič iūt ė po 6 / L.Mas iul ev i čiūt ė 9, J.Tam oš iūn ait ė 7, E.Pak rosnyt ė 4.
Turnyro lentelė Komanda
1. „ACME-Žalgiris“ 2. „HC Garliava-SM“ 3. „Eastcon AG-VK“ 4. „Šviesa-Eglė“ 5. KKSC 6. „RC Širšės-Gaja“ 7. „Vilniaus bak.-Tauras“
Rungtynės
Pergalės
15 15 15 16 15 15 15
13 12 9 8 7 2 0
Lygiosios Pralaimėjimai
1 0 2 1 0 0 0
1 3 4 7 8 13 15
Įvarčių santykis
547:432 492:396 516:458 490:442 421:469 429:529 424:593
12
antradienis, sausio 24, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Klaipėdiečių iššūkis – vos du kėlinius Klaipėdos „Lemminkainen“ krep šininkės siekė sensacijos, bet ga liausiai dvikovą su šalies čempio ne Kauno „VIČI-Aisčių“ komanda baigė triuškinama nesėkme.
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate uostamies čio ekipa per susitikimą su kau nietėmis 1-ajame kėlinyje pir mavo 25:15, 2-ajame – 33:28, bet 3-iajame pralaimėjo atkarpą 2:26 (nuo 40:43 iki 42:69), o rungty nes – 59:99. „VIČ I-Aisč ių“ vyr iaus ia sis treneris Mantas Šernius po rungtyn ių teig ė, kad perga lę prieš „Lemminkainen“ nulė mė per didžiąją pertrauką atlik ti taktiniai pakeitimai gynyboje, padėję susitvarkyti su pagrindi niu klaipėdiečių ginklu – aštriais prasiveržimais. „Mūsų žaidėjos puikiai suprato, kad kai gynyba yra gera, puolimas visada sekasi“, – sakė treneris.
Mantas Šernius:
Mūsų žaidėjos pui kiai suprato, kad kai gynyba yra gera, puolimas visada se kasi. Per šį mačą kaunietes į perga lę vedusi ir 27 taškus surinku si, 4 kamuolius atkovojusi bei 3 perėmusi legionierė iš Kana dos Courtnay Pilypaitis išrinkta naudingiausia LMKL čempiona to 2-ojo rato žaidėja. „Tai – didelis netikėtumas. Džiaugiuosi, tačiau manau, kad šis prizas priklauso mano ko mandai. Visos merginos atlieka didžiulį darbą, dažnai perduoda man kamuolį. Man tiesiog seka si“, – kalbėjo C.Pilypaitis. Naudingiausia pirmojo rato žaidėja LMKL komandų treneriai buvo išrinkę Kauno rajono „Sire nų“ ekipos vidurio puolėją Kris tiną Alminaitę.
Trečiąją iš eilės pergalę iškovo jo ir į 2-ąją turnyro lentelės vie tą pakilo Vilniaus „KibirkštisTichė-IKI“ – sostinės atstovės Marijampolėje po permainingos kovos 83:79 privertė kapituliuo ti vietos „Sūduvą“. Vilniečių gretose išsiskyrė vi durio puolėja Gintarė Petrony tė: ji pelnė 29 taškus, atkovojo 16 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 6 metimus ir surinko 48 naudingumo ba lus. Tai – kol kas sėkmingiausias G.Petronytės mačas LMKL čem pionate šį sezoną. Visos geriausios šalies krep šininkės sausio 29-ąją susi rinks į Molėtus, kur vyks LMKL „Žvaigždžių diena“. VD inf.
Rezultatai „ Lemm ink ain en“–„VIČ I-Ais tės“ 59:99 (25:17, 13:22, 8:34, 13:26). G.Gutkauskaitė 16 taškų, R.Milieš kienė 12/C.Pilypaitis 27, A.Putnina 17, V.Sipavičiūtė 13. Šiaulių „Rūta“–Kauno „LKKAAistės“ 71:54 (21:9, 15:13, 24:14, 11:18). S.Bal iutav ičiūtė ir V.Kapy lova po 19, L.Panasiuk 17/J.Mar mienė 20, U.Aviž ienytė 10. Marijampolės „Sūduva“–Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 79:83 (18:16, 25:20, 19:18, 17:29). L.Malceva 27, T.Melnikova 18, M.Bulanova 17/G. Petronytė 29, K.Vengrytė 23. „Uten a“–“Rūt a“ 73:58 (26:16, 25:15, 11:15, 11:12). E.Briedytė 23, G.Kirst ukaitė 14, E.Žygelytė 12/L. Panasiuk 20, S.Bal iutav ičiūtė 14, O.Kopylova 12.
Turnyro lentelė Komanda
Perg. Pral.
1. „VIČI-Aistės“ 16 2. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 10 3. „Lemminkainen“ 8 4. „Sirenos“ 9 5. „Utena“ 8 6. „Rūta“ 4 7. „LKKA-Aistės“ 5 8. „Sūduva“ 4
0 6 8 6 8 13 11 12
Taškų sant.
1366:844 1168:1117 1116:1145 969:979 1121:1177 1173:1311 974:1224 1014:1204
Šventė: jėgas krepšinio aikštėje išmėgino ir RSKA „Žvaigždžių dienos“ svečiai.
unics.ru nuotr.
„Žalgiriui“ reikalingi pajėgūs varžovai Kazanėje surengtoje Rusijos studentų krepšinio asociacijos (RSKA) „Žvaigždžių dienoje“ dalyvavęs Kauno „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas sulaukė klausimų ir apie kauniečių komandos ateities planus. Alvydas Staniulis
„Į šį renginį patekau atsitiktinai – skridau per Maskvą ir sulaukiau šventės organizatorių kvietimo atvykti į Kazanę. Neatsisakiau. Su šiuo miestu mane sieja nepakarto jami vaikystės prisiminimai: medi nė mokykla su plytų krosnimi, dvi klasės viename kambaryje, gražus ežeras, į kurį vasarą su draugais lėkdavome maudytis, labai gardus medus, kvepėjęs to krašto žydin čiais laukais ir sodais. Po Antrojo pasaulinio karo Kaza nėje mano tėvas baigė tankų aka demiją, o aš mokykloje mokiau si penketais. Mama nedirbo, mane prižiūrėjo, todėl kai kurie bend raamžiai mane erzino ir vadino motinos sūneliu. Jau tada supra tau, kad pavojinga būti pirmam. Tai ir dabar pasitvirtina mano gy venime“, – dalijosi prisiminimais V.Romanovas. Tarp RSKA „Žvaigždžių dienos“ svečių buvo Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, Tatarstano prezidentas Rustamas Minnicha novas, Rusijos teisingumo mi nistras Aleksandras Konovalovas,
„Uniks“ klubo prezidentas Jevge nijus Bogačiovas, VTB Vieningo sios krepšinio lygos vadovai, vers lininkai, krepšinio veteranai.
Vladimiras Romanovas:
Kalbos, kad atei nantį sezoną neda lyvausime Lietuvos krepšinio lygos čem pionate – tik žmonių, norinčių įkąsti „Žal giriui“ ir suerzinti jo gerbėjus, fantazija. Sporto mecenato Michailo Pro chorovo kvietimu Kazanėje viešė jo ir septyniskart NBA čempionas Robertas Horry’s. Jis išmetė gin čo kamuolį per „Rytų“ ir „Vakarų“ rinktinių rungtynes. Draugišką mačą žaidė ir sve čių komandos. V.Romanovas at stovavo „Vakarams“, šioje ekipoje rungtyniavo ir D.Rogozinas, bu
vę Rusijos nacionalinės rinktinės krepšininkai Andrejus Fetisovas ir Igoris Kudelinas. Pergalę 31:30 iš kovojo „Rytų“ rinktinė su T.Hor ry’iu ir Rusijos krepšinio legenda Sergejumi Belovu. „Sulaukiau klausimų, kur atei nantį sezoną žais „Žalgiris“. Sup rantama, tai ne nuo manęs priklau so, o kaip susitars VTB Vieningosios lygos ir Eurolygos vadovai. VTB ly gos turnyras „Žalgiriui“ labai nau dingas ir konkurencingas, nes jame žaidžia daug pajėgių komandų, o istoriniai mačai su Maskvos CSKA klubu – krepšinio viršūnė, kaip ir anksčiau, taip ir dabar sutraukianti minias žiūrovų Kaune ir Maskvoje, kur „Žalgiris“ irgi turi daug gerbė jų. Kodėl mes turėtume atsisakyti šių varžybų, jei yra precedentas – Adrijos krepšinio lyga, kurioje žai džia pajėgiausi to regiono krepšinio klubai? – svarstė V.Romanovas. – Tokių pajėgių varžovų mums stin ga mūsų šalies čempionate. Tačiau kalbos, kad ateinantį sezoną neda lyvausime Lietuvos krepšinio lygos čempionate – tik žmonių, norin čių įkąsti „Žalgiriui“ ir suerzinti jo gerbėjus, fantazija.“
L.Kleiza blykstelėjo, bet „Raptors“ suklupo Linas Kleiza pasiekė savo rezulta tyvumo NBA čempionate šį sezo ną rekordą, tačiau jo atstovaujama Toronto „Raptors“ komanda paty rė aštuntąją nesėkmę iš eilės.
Įvertinimas: naudingiausia LMKL 2-ojo rato žaidėja C.Pilypaitis
(kairėje) su komandos drauge L.Pikčiūte.
vicibasket.lt nuotr.
Dvyliktąją vietą Rytų konferenci joje užimantis „Raptors“ (4 per galės ir 13 pralaimėjimų) svečiuo se 91:103 (11:27, 26:22, 21:27, 33:27) pralaimėjo Los Andželo „Clippers“ krepšininkams. Lietuvis pelnė 16 taškų, po krep šiais atkovojo 4 bei perėmė 1 ka
muolį, atliko 3 rezultatyvius per davimus, keturissyk suklydo bei triskart prasižengė. Artimiausias trejas rungtynes praleis Dalaso „Mavericks“ lyde ris vokietis Dirkas Nowitzki. Pasak Dalaso komandos stratego Ricko Carlisle’o, puolėjui reikia mažiau siai savaitės atsigauti ir pagerinti fizinę formą. D.Now itzk i apgail estavo, kad pern ai žaid ė Liet uvoje vyk us ia me Europ os krepš in io čemp io nate.
„Tai buvo ne pats protingiausias mano sprendimas. Papildomi krū viai nacionalinėje rinktinėje turė jo įtakos, todėl NBA sezoną pradė jau nepakankamai gerai pasirengęs. Pradėjau treniruotis tik lapkričio pabaigoje, atrodė, kad viskas bus gerai, bet ėmė skaudėti kojų sąna rius. Reikia savarankiškai padirbė ti, bet tam laiko dabar nėra, todėl džiaugiuosi, kad komandos vado vai mane suprato“, – sakė D.No witzki. VD inf.
13
antradienis, sausio 24, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7 Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt. Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Bankokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Darbas Danijoje, firmoje Jobassist ApS! Mes ieškome žmonių dirbti Danijoje, augalininkystės srityje. Anglų kalba, patirtis ir automobilis būtų privalumas. Susidomėjusius kviečiame užpildyti formą mūsų tinklapyje www.jobassist.pl arba atsiųsti savo CV e. paštu edgaras@jobassist.dk. Tel. +455 2696025. 903683
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus. lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8–17 val.). 903450
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti patalpas. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901749
Paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893502
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893539
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 899587
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!
E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.
„Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.
SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.
Gyvūnus Grynaveislius senbernarų veislės šuniukus. Kaina sutartinė. Tel. 8 653 82 040, e. paštas rstankeviciene7@gmail.com. 903870
Įvairūs Kita
nuosavybės teise valdomas Jadvygos Samuilovos. 903651
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-289 visuomenės poreikiams yra paimtas 423 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1538, nuosavybės teise valdomas Elenos Smirnovos. 903655
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-290 visuomenės poreikiams yra paimtas 428 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1532, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas Galinos Vereikinos ir Vasilijaus Vereikino bei Andrejaus Volkonovskio ir Ilonos Volkonovskajos. 903678
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-292 visuomenės poreikiams yra paimtas 406 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g. 17, Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:412, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas Voldemaro Žukovskio, Artūro Žarnovskio, Stasės Birutienės. 903677
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-286 visuomenės poreikiams yra paimtas 985 kv. m ploto žemės sklypas Paupio g. 25, Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:458, nuosavybės teise valdomas Aidos Zubrickienės. 903652
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-288 visuomenės poreikiams yra paimtas 108 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1536,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-291 visuomenės poreikiams yra paimtas 520 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1541, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas Kristinos Sinkevič ir Vladislavos Rudak. 903654
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 03 30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1065 patvirtintas žemės sklypo, esančio Vaidotų k., Vilniaus m., kad. Nr. 0101/0161:49, formavimo ir pertvarkymo projektas. 903686
Sklypo, esančio Vilniaus m., SB „Šilelis“, kad. Nr. 0101/0007:1364, savininkui Robertui Jakštoniui! 2012 02 03 9 val. vyks skl. Nr. 141, priklausančio Gintautui Norkui, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atliks UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 616 02 605.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“ Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
903470
14
antradienis, sausio 24, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Šiandien 20.15 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Sausio 25 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.
KUR? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Sausio 28 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
Netikėti nuotykiai
Jauni ir talentingi
Šviežias bliuzo gūsis
Filmo „Aš esu niekieno žemė“ herojus Filipas – scenos žvaigždė, dėl kurio gerbėjai raunasi plaukus. Sėkminga dainininko karjera nebepalieka laiko nei sau, nei artimiesiems. Vieną vakarą po kon certo Filipo ložėje netikėtai atsiradusi sena pažįstama pakviečia jį vakarienės. Taip prasideda Filipo nuotykiai.
Vilniuje muzikuos stygininkų ansamblis „NI&Co“, kurį įkūrė kom pozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas (nuotr.). Ansamblio branduolį sudaro šeši jauni ir talentingi muzikantai, daugelio tarp tautinių konkursų laureatai. Ansamblis „NI&Co“ atlieka šiuolaiki nę art krypties muziką.
Grupės „Bliuzoholikai“ įkūrėjas, dainų ir tekstų autorius – Audrius Azguridis. Keliolika metų grojęs grupėje „Senas Kuinas“, prieš ku rį laiką pradėjo savo kūrybinį kelią. Po ilgų ieškojimų susiklijavo ta komanda, kurios nariai tikrai supranta vienas kitą ir nusiteikę įnešti naujo vėjo mūsų roko padangėje.
KUR? Klube „Soho“, Švitrigailos g. 7. KADA? Sausio 27 d. 22 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Tolerancijos centre, Naugarduko g. 10. KADA? Iki kovo 30 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube G, Jasinskio g. 16C. KADA? Vasario 3 d. 22 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Nacionalinėje UNESCO galerijoje, Šv. Jono g. 11. KADA? Iki vasario 12 d. KIEK? Nemokamai.
Tikro garso Sashos Song koncertas
S.Bako gyvenimo stotys
„Lexicon Avenue“ prailgins parą
Atrastas Karaliaučius
Sasha Song kviečia į tikro garso koncertą. Visa da gera nuotaika spinduliuojantis atlikėjas ne be priežasties kartais įvardijamas lietuviškuoju George’u Michaelu, klausytojams dovanos ne pamirštamą ir šiltą pasirodymą.
Sostinėje veikia žinomo litvakų dailininko Sa muelio Bako paroda „Samuelis Bakas. Gyveni mo stotys“. 37 kūriniai atskleidžia dailininko kū rybos raidą, geografines gyvenimo stotis nuo jo vaikystės iki šių dienų.
Nuo Japonijos iki Pietų Amerikos, nuo Norve gijos iki Ibisos, nuo Portugalijos iki Australijos pasaulį maišantis Didžiosios Britanijos elekt roninės muzikos trio „Lexicon Avenue“ grįžta į Lietuvą.
Fotodokumentikos parodoje „Atrastas Karaliau čius“ demonstruojami Karaliaučiuje XVI a. išleis tų lietuviškų knygų antraštiniai lapai, XX a. pir mosios pusės atvirukai su Karaliaučiaus vaiz dais ir dar daug visko.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7).
LTV 22.15 val.
7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Fantastinė komedija „Praktinė magija“ (JAV, 1998 m.) (N-7) (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo f. „Katastrofos diena“ (1) (JAV, 2004 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Trileris „Desperatiški veiksmai“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“.
LNK 22.35 val.
11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (3). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (3).
BTV 6.30 7.00 7.25 8.25
Televitrina. Žinios (k). „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Sekmadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Patagonijos sniegynuose. Ekstremalūs išbandymai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 16.40 val.
14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Lietuvėlė“. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 22.00 val.
17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 19.10 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Trevizo „Benetton“ (Italija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Villarreal“–„Sporting“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Betis“–„Sevilla“. 13.30 Adrenalinas. 14.00 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (gruodis). 14.30 Sportas LT. „Vilnius Dance Festival 2011“ (parodomoji programa). 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Ispanijos „Primera“ lyga. Nukelto I turo apžvalga. 20.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 23.15 RIP.
Sport1 21.00 val.
15
antradienis, sausio 24, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Nurungė net „Įsikūnijimą“ Istorinis lietuvių veiksmo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo daugiausia pajamų nuo nepriklausomybės atkūrimo surinkusiu filmu Lietuvoje.
Pranešama, kad lietuvių filmas, surinkęs per 3,7 mln. litų pa jamų, aplenkė Lietuvoje iki tol pelningiausių sąraše pirmavusį JAV filmą „Įsikūnijimas“. Filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ peržiū rėjo beveik 300 tūkst. žmonių. „Tai labai asmeniška, bet prisi menu, kad dar kuriant filmą ne trūko pokalbių apie planuojamus rezultatus, žiūrovų skaičių. Daug kas prognozavo, kad pajamos ne viršys 2 mln. litų. Pats visada su silaikydavau nuo komentarų, nes tokie mano prietarai. Tik tyliai sau viduje pagalvodavau: „Ti kiu, kad bus daugiau.“ To gar siai nesu pasakęs. Tačiau dabar, kai taip atsitiko, esu dukart lai mingesnis – dėl to, kad pasiekė me puikų rezultatą, ir dėl to, kad įsitikinau – svajoti ir tikėtis rei kia tyliai, romiai savo viduje“, – pranešime cituojamas režisierius Donatas Ulvydas. Lapkričio pradžioje lietuvių filmas tapo žiūrimiausiu Lietu vos kino teatruose rodytu filmu per visą nepriklausomybės lai kotarpį. Juostos biudžetas buvo apyti kriai 1 mln. eurų, t. y. apie 3,45 mln. litų. Didžiąją dalį, per 2 mln. litų, skyrė Kultūros mi nisterija. „Beveik visi į šią juostą inves tuoti valstybės ir privačių rėmė jų pinigai buvo išleisti Lietuvo je – atsiskaitėme už paslaugas ir sumokėjome atlyginimus. Vien nuo kino teatruose parduo tų bilietų į valstybės biudžetą kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) nukeliaus apie 700 tūkst. litų. Kadangi nuo šių metų lie tuviškam kinui finansuoti ski riama 60 proc. PVM mokes čio, surinkto už kinuose rodo mus filmus, apie 400 tūkst. li tų grįš kaip parama kino kūrė jams“, – sakė prodiuseris Žilvi nas Naujokas. D.Ulvydas ir Ž.Naujokas ar timiausiu metu vėl grįžti prie Blindos istorijos neketina, esą Lietuvai reikia subręsti antram tokio masto kino įvykiui. VD, BNS inf.
Muzika pati jį pasirinko Vasarį Lietuvos klasikinės muzikos gyvenimą sudrebins pirmą kartą į šią šalį atvykstantis charizmatiškasis Niujorke gyvenantis žydų pianistas Viktoras Goldbergas. Niujorko Carnegie salė, Vienos „Konzerthaus“, Linkolno cent ro Alice Tully salė – tai tik kele tas garsių koncertų salių, kuriose pasirodo V.Goldbergas. Koncer tais Lietuvoje pianistas pradės sa vo gastroles Europoje, o jas užbaigs žymiojoje Vienos „Konzerthaus“ salėje. Ta proga kalbiname atlikė ją, kuris sutiko duoti išskirtinį in terviu Lietuvos klausytojams.
saulio šalių sostinėse, tačiau kiek vienas pasirodymas man yra ypa tingas. Savo koncertuose ne tik aš esu pagrindinis jų veikėjas, tačiau klausytojai taip pat yra aktyvūs jų dalyviai – man labai svarbu jausti šią neverbalinę tarpusavio komu nikaciją. Tad labai laukiu Lietuvos publikos emocijų, tuomet galiu pa žadėti, kad atliksiu įkvepiančią ir neužmirštamą programą.
Renkuosi tuos kū rinius, kurie man daug reiškia, taip pat ir tuos, kuriuos, mano manymu, pub likai vertėtų išgirsti.
– Atliksite labai įdomią ir daug jėgų reikalaujančią programą, kurioje – A.Skriabino, J.Hayd no, J.Brahmso ir P.Čaikovskio kūriniai. Kaip atsirenkate pro gramą? Kuris kūrinys iš šios programos jums mieliausias? – Man patinka sudėlioti programą taip, kad joje būtų juntamas balan sas ir įvairovė. Tai koncertą paver čia neužmirštamu išgyvenimu klau sytojams. Dažniausiai praleidžiu labai daug laiko, kol atrenku kūri nius. Stengiuosi rasti optimalų va riantą tarp to, kas patinka publikai ir man. Pavyzdžiui, jai būtų tikriau siai nuobodu klausytis tik lėtos ar ba tik labai greitos muzikos, arba tik ilgų ar tik trumpų kūrinių. Renkuo si tuos, kurie man daug reiškia, taip pat tuos, kuriuos, mano manymu, publikai vertėtų išgirsti. Pasakyti,
– Atvykstate į Lietuvą pirmą kartą ir esate naujas vardas mū sų publikai. Sakykite, ko klau sytojai gali tikėtis iš jūsų pasi rodymo? – Labai džiaugiuosi galimybe su sitikti su jūsų publika. Labai ačiū mano kolegoms iš Naujosios mu zikų kartos, kurie įdėjo daug dar bo, kad tai taptų realybe. Aš nuolat keliauju ir koncertuoju didžiųjų pa
Meistras: V.Goldbergas klausytojus jau žavėjo daugybėje garsiausių
pasaulio koncertų salių. Dabar pasimėgauti jo atliekama muzika ga lės ir Lietuvos publika. Organizatorių nuotr.
kuris kūrinys man mieliausias, bū tų labai sunku. Kiekvienas iš jų man yra mieliausias, kitaip tikriausiai vietoj jo gročiau ką nors kita. – Grojate žymiausiose pasaulio koncertų salėse Šiaurės Ameri koje, Europoje ir Azijoje, užsie nio kritikai jus giria už didį ta lentą, esate daugelio konkursų laureatas. Sakykite, kaip jūs pradėjote savo muziko kelią? – Tai įdomi istorija. Abu mano tė vai nėra muzikai ir tikrai nesitikėjo, kad vieną dieną juo tapsiu. Tačiau tai tikriausiai buvo nulem ta. Ne aš pasirinkau muziką, ji pasi rinko mane. Grįžęs iš mokyklos iškart sėsdavau prie fortepijono, jaučiau labai didelę trauką skambinti. Bū damas 13 metų laimėjau pirmąjį sa vo konkursą, vėliau buvau priimtas studijuoti į Niujorko Juilliardo mo kyklą. Mano muzikinis kelias dėlio josi labai natūraliai ir paprastai. – Jūsų grojimas dažnai palygi namas su didžiojo pianisto Vla dimiro Horowitzo. Kas atsisėdus
prie fortepijono jums svarbiau sia – muzikinis tekstas ar indivi dualus interpretavimas? – Man labai malonu girdėti tuos palyginimus su V.Horowitzu, nes jis yra legenda. Jis yra tas atlikėjas, kuris man pačiam patinka labiau siai. Tačiau savo grojimu stengiuo si nieko nekopijuoti. Manau, kiek vienas atlikėjas turi pats atrasti savo vidinį balsą. Senieji pianistai būtent stengėsi parodyti savo in dividualumą per atliekamą muzi ką, todėl jų atlikimas klausytojams sukeldavo neužmirštamą įspūdį. Šis požiūris man labai artimas. – Šiuo metu gyvenate Niujor ke. Kodėl ten ir kuo jums pa tinka šis didmiestis? – Taip, Niujorkas gali pasirodyti išties galingas, ypač tiems, kurie į jį atvyksta pirmą kartą. Tačiau aš šiame mieste jaučiuosi labai gerai. Niujorkas yra unikali vieta, kur kiekvienas gali rasti tai, kas jam miela. Man, kaip menininkui, Niu jorkas yra ideali vieta gyventi.
SAUSIO PRADŽIOJE AŠ PAMAČIAU TAVE, KAI TU GĖREI KAVĄ „VAPIANO“ RESTORANE �KONSTITUCIJOS PR. 7A�. TU VILKĖJAI MĖLYNUS DŽINSUS IR ŠVIESŲ MEGZTUKĄ. LAUKSIU TAVĘS „VAPIANO“ KETVIRTADIENIAIS IR ŠEŠTADIENIAIS NUO 18:00 IKI 20:OO TOL, KOL VĖL TAVE SUTIKSIU.
VD inf.
Orai
Lietuvoje pirmosiomis savaitės dienomis numatomas sniegas ir šaltukas. Šiandien visoje šalyje numatomas sniegas. Oro temperatūra bus 1–3 laipsniai šalčio, Klaipėdoje apie 0. Trečiadienį prognozuojamas nedidelis sniegas. Naktį bus 5–8 laipsniai, dieną 1–5 laipsniai šalčio.
Šiandien, sausio 24 d.
–3
–3
Telšiai
0
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–1
Utena
–3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.22 16.39 8.17 8.22 18.33
24-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas +9 Madridas +14 Maskva –14 Minskas –4 Niujorkas +8 Oslas –3 Paryžius +9 Pekinas –2
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
–1
–3
–6
3
trečiadienį
–4
–7
–10
4
–8
–10
–15
4
Sinoptikas Vytautas Sakalauskas pro gnozuoja, kad rytinis vėjas į Lietuvą at neš žvarbius orus. Nuo savaitės vidu rio orus lems virš žemyno susiforma vęs anticiklonas. Žymesnių kritulių ne numatoma, oras po truputį pradės šal ti. „Naktimis temperatūra gali nukris
ti žemiau 15 laipsnių šalčio. Dienomis irgi bus šaltoka: temperatūra spės pa kilti iki 7–13 laipsnių šalčio. Ir taip iki sa vaitės pabaigos. Rytinių krypčių vėjas į Lietuvą neš žvarbius ir gan šaltus orus“, – Lietuvos radijui sakė V.Sakalauskas. lrt.lt inf., AFP nuotr.
tikas ir premjeras seras Winstonas Churchillis. 1972 m. Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Shoichi Yokoi, jis 28 metus slėpėsi džiunglėse manydamas, kad tebesitęsia Antrasis pasaulinis karas. 1981 m. gimė operos dainininkas Mindaugas Rojus. 1984 m. prekyboje pasirodė pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai. 1998 m. gimė dainininkė Eglė Jurgaitytė.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba
2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Jolanta Paviržytė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: penktokas (pirmadienis), krepšinis (antradienis), supermenas (trečiadienis), vidudienis (ketvirtadienis), moteriškės (penktadienis).
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Šarūnas, Timotiejus
horoskopai
DATOS (sausio 24 d.) 41 m. nužudytas Romos imperatorius Kaligula (Gajus Julijus Cezaris). 1776 m. gimė vokiečių rašytojas, kompozitorius, muzikantas E.T.A.Hoffmannas. 1927 m. gimė krepšinio treneris Vytautas Bimba. 1952 m. gimė Prancūzijos futbolo treneris Raymond’as Domenechas. 1961 m. gimė vokiečių kilmės aktorė ir modelis Nastassja Kinski. 1965 m. mirė britų poli-
–2
Alytus
1–6 m/s
ketvirtadienį
–6
Vilnius
Artėja didesni šalčiai
Rytas
–5
–1
–2
Praha +5 Ryga –2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva +2
8
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių emocijas, todėl galėsite patarti ar užjausti. Jautis (04 21–05 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Dėl to gali kilti vidinis nepasitenkinimas, noras ką nors keisti, maištauti. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Esate nepasiruošęs kovoti, nes neigiamai vertinate savo sugebėjimus. Kai kurie spendimai gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja, dėl kurios vėliau galite patirti materialinių nuostolių. Patirsite psichologinį spaudimą. Liūtas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti darbo problemas gali prieštarauti jūsų vertybėms ir pažiūroms. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio nuotaika labai skirsis nuo jūsų, dėl to bus sunku rasti bendrą kalbą. Galite pakliūti į nemalonią situaciją. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, sklandžiai spręsite iškilusias problemas, smagiai leisite laisvalaikį. Jūsų protas bus ypač aštrus, tad galite drąsiai dalyvauti viktorinose. Šaulys (11 23–12 21). Nesugebėsite tinkamai įvertinti daiktų vertės, tad nepatartina nieko naujo įsigyti, nes vėliau gali tekti gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba įtakingą asmenį. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir kolegomis. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Vandenis (01 21–02 19). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate labai patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt labai artimas žmogus išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.