PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
Klaipėdiečiai puolė mokytis egzotiškosios kinų kalbos.
D.Grybauskaitė neskubės oficialiai skelbti Seimo rinkimų datos ir agitacinės kampanijos pradžios.
Miestas 5p.
Lietuva 7p.
20 (19 321)
Prancūzija susigadino santykius su Turkija.
Pasaulis 12p.
Oro uoste – vilčių metas
Kaina 1,30 Lt
„Pamatėme, kad Klaipė doje gyvenimas vyksta, kranai stovi.“ Įspūdžiais apie uostamiestį dalijosi vakar čia viešėjęs Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Greitai vieną ar kitą Europos miestą no rintys pasiekti pa jūrio gyventojai jau susitaikė su realybe, jog iki artimiausio oro uosto teks su karti šimtus kilo metrų. Paradoksa lu, tačiau keliautojų akiratyje – ne visai pašonėje esanti Pa langa, o Kaunas, Vil nius ar net Ryga.
2p.
Virusai atakuoja akis Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Nors peršalimo ligų statistika uos tamiestyje nėra gąsdinanti, tačiau šeimos gydytojai sulaukia pacien tų dėl kitokių bėdų. Darželinukus pastaruoju metu ypač atakuoja akių uždegimai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Nėra temperatūros
Įkvepia Kauno pavyzdys
Nors didžiausiame šalies kurorte veikiantis tarptautinis oro uostas pernai skaičiavo rekordinį keleivių skaičių, maršrutų pasiūla čia seniai nebetenkina nei turistų, nei verslo atstovų poreikių. Daugiau gyvybės Palangos oro uostui užsimojusi įkvėpti Susi siekimo ministerija siūlo išban dytą modelį – Klaipėdos regiono savivaldybėms, verslui suvienyti jėgas ir pasitelkti Kau no patirtį.
4
Realybė: J.Jucevičiūtės teigimu, pritraukti naujų maršrutų į Palangą vien oro uosto pastangų nepakaks.
Vytauto Petriko nuotr.
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 10 p.
Drėgni ir gana šilti orai itin pa lankūs plisti ūmioms viršutinėms kvėpavimo takų infekcijoms, nors sunkių ligos atvejų ir išvengiama. Šeimos gydytoja Rūta Radzevi čienė sakė, kad šiuo metu siaučia įvairių virusų atmainos. Pacientams nustatomos pūlingos anginos, akių ir ausų uždegimai. Sulaukiama ne mažai įvairaus amžiaus pacien tų, kuriuos vargina varvanti nosis, galvos skausmas, silpnumas ir blo ga savijauta, tačiau nė ra temperatūros.
3
2
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
miestas Atnaujino paštą
Bankrotų proveržis
Įamžins atminimą
Po beveik du mėnesius truku sios rekonstrukcijos duris atvė rė Palangos paštas – jis gyven tojus pasitiks visiškai atsinauji nęs. Pašte buvo atnaujinta šil dymo bei vėdinimo sistema, pa keisti langai, šiuolaikiškai ir mo derniai įrengta klientų aptarna vimo salė. Rekonstrukcija kaina vo 300 tūkst. litų.
Šią savaitę Klaipėdos teritori nę darbo biržą pasiekė trys pra nešimai dėl įmonėms iškeltų bankrotų bylų ir darbuotojų at leidimo. Bankrotas paskelbtas reklamos agentūrai, prekybos įmonei ir bendrovei, užsiėmu siai krovinių pervežimu. Praėju siais metais Klaipėdos apskrity je bankrutavo 55 bendrovės.
Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė paprašė miesto politikų leisti įamžinti Kazio Tru kano (1982–1957) – Klaipėdos krašto švietimui, kultūrai nusipel niusio žmogaus – atminimą. No rima prie gimnazijos pastato, ku rio statybų organizatoriumi buvo K.Trukanas, vadovavęs mokyklai, pastatyti atminimo ženklą.
Dienos telegrafas Savivaldybė. Trečiadienį 10 val. mies to meras Vytautas Grubliauskas svei kins Klaip ėdos social inės paramos centro direktorę Dianą Stankait ienę, gav usią Social inės apsaugos ir dar bo min ister ijos įvert in imą „Ger umo žvaigždė“, 14 val. priims vaik ų dienos centro „Dienovidis“ steigėją iš Vokieti jos Beatą Blaha. Verslas. Trečiad ien į 15.30 val. vieš butyje „Naval is“ vyks Klaipėdos vers lo vadov ų klubo sesijos darbas. Taryba. Trečiadien į 15.30 val. Klaipė dos savivaldybėje vyks Trišalės tary bos posėdis. Jame bus svarstomi trys klausimai. Trauk inys. Naujas is konteiner in is trauk inys „Saulė“ ketvirtadien į pirmą kartą išvyks iš Klaipėdos į Kazachsta ną. Planuojama, kad 50-ies konteine rių sąstatas, gabensiant is vartojimo prekes, Almatos miestą Kazachstane pasieks per 8 dienas. Leidinys. Penktad ien į 16 val. M.Gor kio mok ykloje (S.Daukanto g. 5) bus pristatoma buv usių Vok iet ijos kon centracijos stovyklų kalinių atsimini mų knyga „Neužm iršt i to, ko užm irš ti negal ima“. Asbestas. Trečiadienį 14 val. Gargždų kult ūros centro salėje vyks sem ina ras, kur iuo siek iama informuot i Klai pėdos rajono gyventojus, kaip pasi keist i asbest inę stogo dangą, naudo jantis ES parama. Susitikimas. Šeštadien į 10 val. Nerin gos gyventojai kviečiam i dalyvaut i susit ik ime su Liet uvos nacional inės UNESCO kom isijos atstovais – pirm i nink u dr. Romu Pakaln iu ir general i ne sekretore Gintare Tamašauskaite. Susitik imo metu ji skaitys pranešimą tema „Lietuva ir UNESCO: kodėl mū sų paveldas yra pasaul io?“. Susit ik i mas vyks Ner ingos sav ivaldybės ta rybos posėd žių salėje. Mirtys. Vakar Metr ikacijos skyr iuje užreg istruotos 6 klaipėdiečių mirtys. Mirė Jul ijana Mazal ienė (g. 1917 m.), Valentina Gafarova (g. 1935 m.), Vladi mir Britvin (g. 1945 m.), Jurij Kudriav cev (g. 1947 m.), Antanas Romaldas Sungaila (g. 1953 m.), Pranas Girdeik is (g. 1956 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Gal ina Vitkausk ienė, Vytautas Gedri mas, Ramutė Žibienė, Valentina Gafa rova, Petras Taroza. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moter ys. Gimė mergaitė ir 5 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 16 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 52 išk vie timų.
Iš mero lūpų – prašymas palaikyti Uostamiesčio me ras Vytautas Grub liauskas jį aplan kiusių Seimo na rių prašė užtarimo, kad Klaipėdai būtų kompensuojama už būsimą dujų ter minalą.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Vakar pas uostamiesčio vadovą svečiavosi Lietuvos socialdemok ratų partijai priklausantys parla mentarai Algirdas Butkevičius, Ire na Šiaulienė ir Juozas Oleka. Juos labiausiai domino uosta miesčio valdžios pozicija dėl su skystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros. „Nors ir ekspertai, ir visuome nė sutinka, kad Būtingė yra geres nė vieta terminalui, tačiau Kiau lės Nugara laikoma prioritetine, nes viską lemia laiko faktorius. Mano požiūriu, valstybinės reikš
Susitikimas: Klaipėdos merą V.Grubliauską vakar aplankė socialdemokratų lyderis A.Butkevičius ir kiti šiai
partijai priklausantys Seimo nariai.
mės projektas tikrai yra prioriteti nis, tačiau ir klaipėdiečių interesai negali likti paskutinėje vietoje“, – pabrėžė V.Grubliauskas. Jis Seimo narius informavo, jog darbo grupei prie Vyriausybės jau yra pateikti pasiūlymai, koks turi būti kompensavimo mechanizmas. Tarp reikalavimų yra pigesnės du jos klaipėdiečiams, dotacija iš vals tybės biudžeto už mieste esančią
uosto teritoriją, už kurią nemoka ma valstybinės žemės nuoma. „Kitą savaitę jau turėtų būti pa teikta pirminė analizė, kurie mū sų prašymai dėl kompensacijų gali būti įgyvendinti. Akivaizdu, jog dėl kai kurių reikės Seime keisti įsta tymus, todėl iškart ir prašau jūsų konstruktyvaus požiūrio“, – sve čių supratingumo tikėjosi V.Grub liauskas.
Vytauto Petriko nuotr.
Jis pabrėžė, kad SGD terminalo vystytojai labai skuba – jau prasi dėjo laivo pirkimo procedūros. Tačiau iki šiol dar net nepatvir tinta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pagal kurią bus rengiama PAV ataskaita. Klaipėdos miesto tarybai spren dimo projektas dėl PAV programos patvirtinimo bus pateiktas vasario 3 dieną.
Įstatymu apribojo pramonės veiklą LEZ’e Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Įstatymo pataisa – naujas smūgis verslui? Tokios abejonės kilo pra monininkams, kai seimūnai nu sprendė uždrausti plastiko ir ki tų aplinkai pavojingų medžiagų gamybą bei deginimą laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas Povi las Vasiliauskas neslepia, kad įsta tymo pataisa bloga, tai esą buvo labai skubus ir neapgalvotas spren dimas. „Prieš pat Kalėdas, kai Seime bu vo svarstoma daugybė kitų įstaty mų, ši pataisa buvo patvirtinta net neįvertinus galimų jos pasekmių. Tai nei ekonominiu atžvilgiu, nei kuo kitu nepateisinama. Pataisa nukreipta prieš visas įmones, ku rios dirba su plastiku. Kiek aš žinau, Seime jau yra užregistruota įstaty mo pataisa dėl šios pataisos panai kinimo“, – tvirtino P.Vasiliauskas. Klaipėdos LEZ‘e veikia plasti ko žaliavos gamykla „Orion Global
Pet“. Jos atstovas Arūnas Jonuška taip pat neigiamai vertina spren dimus, kurie esą riboja pramonės veiklą LEZ‘e.
Povilas Vasiliauskas:
Seime jau yra užre gistruota įstatymo pataisa dėl šios pa taisos panaikinimo.
„Mūsų ta įstatymo pataisa ne liečia, nes mes plastiko negami name, o tik jo žaliavą, be to, įsta tymas negalioja atgaline data. Bet mes taip pat priklausome chemi jos pramonės sektoriui. Blogai, kai politikai priiminėja populis tinius sprendimus“, – įsitikinęs A.Jonuška. LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pa taisos potekstė esą ekologinė ir tuo siekiama užkirsti kelią nerūšiuotų
Veto: laisvosiose ekonominėse zonose įstatymu uždrausta deginti
plastiką.
atliekų deginimui būsimoje Klai pėdos termofik acinėje jėgainėje. „Ar iš tiesų ši pataisa galėjo bū ti inicijuota konkrečiai prieš mūsų įmonę, tikrai negalėčiau komen
Vytauto Petriko nuotr.
tuoti. Į gamyklą bus atgabenamos rūšiuotos atliekos, nežinau, kas čia kaip ir ką sumąstė“, – tvirtino bendrovės „Fortum Klaipėda“ va dovas Juozas Donėla.
3
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
miestas
Virusai atakuoja akis „Diagnozė vis tiek ta 1 pati – peršalimas“, – teigė R.Radzevičienė.
Pasak jos, nepaisant to, kad nė ra temperatūros, blogai besijau čiant is žmog us vis tiek tur ėt ų neiti į darbą. Tok iam pac ient ui patar iam a pabūti namuose, pagulėti lovoje bei pailsėti, gerti kuo daug skys čių. Tokiu atveju liga paprastai praeina. R.Radzevičienė paaiškino, kad peršalimo ligos praeina savaime per 5–7 dienas, tik reikia apsišar vuoti kantrybe. Nauda: pagal studentų atliktą tyrimą buvo nustatyta, kokiuose maršrutuose didžiuosius miesto autobusus
galima pakeisti mažais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Keleiviams – mažas autobusas Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atliktas tyrimas parodė, kad kai kuriuose maršrutuose didelius miesto autobusus naudinga pakeisti mažesniais. Toks į gat ves išriedės jau šį savaitgalį. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Viešosios įstaigos „Klaipėdos ke leivinis transportas“ vadovai stu dentų buvo prašę atlikti keleivių srautų tyrimus maršrutuose, ku riais važiuoja mažai žmonių. Atrinkta buvo vienuolika marš rutų: 1, 1A, 2, 5, 11, 12, 17, 18, 19, 21, 22. „Keleivių srautai skiriasi pri klausomai nuo maršruto, savai tės dienos, laiko, oro sąlygų. Mi nėtuose maršrutuose tirta, kokiu
laiku kiek keleivių važiuoja. Turi me elektroninio bilieto duomenis, tačiau dalis keleivių jų neglaudžia prie komposterio arba naudoja si popieriniais talonėliais. Todėl paprašėme atlikti tyrimą“, – tei gė „Klaipėdos keleivinio trans porto“ direktorius Gintaras Ne niškis. Anot vadovo, svarbiausia buvo išsiaiškinti vidutinį autobusų už pildymą minėtų maršrutų autobu suose. Pagal tai nustatoma, kokios talpos transporto priemonė turi važiuoti vienu ar kitu laiku.
G.Neniškis pabrėžė, kad pagal tyrimų duomenis išryškino marš rutus, kuriais tam tikru laiku ga lėtų važiuoti mažesni autobusai. Diskutuojama, kad jie galėtų kur suoti 1, 12, 18, 21, 22 maršrutais. Mažos talpos autobusą, jei vis ką pavyks suderinti, ketinama pa leisti jau šį savaitgalį. Jis tam tikru laiku aptarnaus 18 maršrutą. Pa sak G.Neniškio, bus stebima, kaip reaguoja keleiviai, kiek išleidžiama eksploatacijai. „Didžiausios galimybės panau doti mažus autobusus yra būtent savaitgaliais. Darbo dienomis vie tų, kur jie tiktų, yra tik kelios. Ta čiau ir tai būtų rizikinga. Baimi namės, kad gali netilpti keleivis, o tada reikės ilgai laukti. Piko me tu panaudoti mažų autobusų neį manoma nė viename maršrute. Šiuo laiku turi važiuoti mažiau siai 35 vietų autobusas“, – teigė G.Neniškis.
Klaipėdoje nyksta kioskai
Komplikacijų išvengiama
Nors klaipėdiečiams diagnozuo jami pavieniai plaučių uždegimo, gripo atvejai, bet kol kas nė vie no paciento neprireikė guldyti į li goninę dėl pasunkėjusios sveika tos būklės. Šeimos gydytoja pasidžiaugė, kad plintančios peršalimo ligos nesikomplikuoja į kur kas sun kesnes. Tad šį sezoną kol kas iš vengta atvejų, kai lengvai peršalęs žmogus suserga plaučių uždegimu ar sinusitu. R.Radzevičienė pastebi, kad vos tik spusteli šaltukas, iškart baigiasi visi sloguojantys ir čiaudintys pa cientai. Šeimos ir vaikų gydytoja Nijolė Mandeikienė didesnio peršalimo ligomis sergančių mažųjų pacientų srauto sulaukė savaitės pradžioje. Karščiavimas, temperatūra –
tokius mažųjų negalavimus daž niausiai nurodo tėvai. Nors visai neseniai į gydytoją dažniau kreip davosi užsikrėtusieji žarnyno in fekcijomis. Puola akių uždegimas
Pasak šeimos gydytojų, šį sezo ną ne vienam pacientui nustato ma adeno virusinė infekcija – akių uždegimas. Jam būdingos parau dusios bei perštinčios akys, išsky ros iš jų ir sloga.
Pastaruoju metu šiuo greitai plintan čiu virusu itin daž nai užsikrečia dar želinukai.
Pastar uoj u met u šiuo greitai plintančiu virusu itin dažnai už sikrečia darželinukai. Šią diagno zę pas medikus taip pat išgirsta moksleiviai ir kai kurie suaugu sieji. Akių uždegimą sukeliantis viru sas plinta per daiktus ar tiesioginį žmonių kontaktą. Pasak R.Radzevičienės, imtis specifinių apsaugos priemonių ne reikia – pakanka dažnai plauti ran kas. Šis patarimas galioja norint apsisaugoti ne tik nuo akių užde gimo, bet ir kitų šiam metų laikui būdingų virusų.
3
– tiek kioskų liko uostamiestyje.
Skriauda: verslininkai tikino, kad dėl draudimo iš kioskų pardavinėti
alų jie patyrė didžiulių nuostolių.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Draudimas iš kioskų prekiauti alumi ir kitais silpnais alkoholi niais gėrimais smogė uostamies čio smulkiesiems verslininkams – Klaipėdoje savo veiklą tęsia vos trys kioskai, bet ir juos savininkai žada uždaryti.
Kioskų uostamiestyje kasmet vis mažėja. Prieš ketverius metus jų buvo 64, tačiau tuomet mies to taryba priėmė sprendimą, kad
Vytauto Liaudanskio nuotr.
iš kioskų pardavinėti alų galima tik nuo 16 iki 22 valandos. Kai šis sprendimas įsigaliojo, daugelis kioskų užsidarė – pernai jų veikė vos 12, dauguma jų prekiavo svai galais. Tačiau nuo šių metų įsigaliojus draudimui iš kioskų pardavinėti alų, jų dar sumažėjo – Klaipėdoje beliko vos trys kioskai. „Manau, ir mums teks užsida ryti, nes sekasi labai blogai. Dėl to, kad negalime pardavinėti alaus ir kitų silpnų alkoholinių gėrimų, apyvarta krito apie 40 proc. Jau
teko atleisti vieną darbuotoją, da bar pati sėdžiu. Nesuprantu, ko dėl mus, smulkiuosius verslinin kus, taip engia. Net pikta, kai vyrai perka alų šalia esančioje parduotu vėje, o ateina gerti už mano kios ko“, – guodėsi vieno iš trijų vei kiančių kioskų savininkė Virginija Bakšienė. Kai tik įsigaliojo draudimas iš kioskų pardavinėti svaigalus, uos tamiestyje pareigūnai surengė rei dą, kad įsitikintų, kaip laikomasi teisės aktų. Civiliais rūbais vilkintis polici ninkas viename kioske, esančia me Jotvingių gatvėje, be jokio var go nusipirko alaus. Pardavėjai buvo surašytas admi nistracinio teisės akto pažeidimo protokolas, kuris perduotas teis mui. Šis moteriai skyrė 1 tūkst. li tų dydžio baudą. Klaipėdoje taip pat veikia ir 29 spaudos kioskai.
Požymis: pasak gydytojų, peršalimo ligas ne visada išduoda pakilusi
temperatūra.
„Shutterstock“ nuotr.
2012 m. sausio 28 d. 13 val. Karių kapinėse S.Daukanto g. vyks ceremonialas Klaipėdos išvadavimo 66-osioms metinėms paminėti. Bus padedamos gėlės ir vainikai. 2012 m. sausio 28 d. 14 val. Koncertų salėje Šaulių g. 36 vyks koncertas. Kviečiame Antrojo pasaulinio karo dalyvius veteranus ir miesto visuomenę dalyvauti minėtuose renginiuose. Klaipėdos m. Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos taryba
4
trečiadienis, sausio 25, 2012
miestas
Oro uoste – vilčių metas
Vytautas Grubliauskas:
Skaičiai – įspūdin gi, o terminai – ulti matyvūs. Politikoje procesai turėtų bū ti planuojami gero kai labiau negu vers lo santykiuose. Tačiau kalbai pasisukus 1 apie pinigus, kaip nere tai nutinka, gera iniciatyva pakibo
ore. Akivaizdu, jog naujiems skry džių maršrutams viešinti skylėtų biudžetų nesiskubina kratyti ne tik savivaldybės – papildomoms išlai doms nelinkę ir verslininkai. „Diegti naujus maršrutus be ki tų suinteresuotų institucijų, pir miausia turiu galvoje arčiausiai esančias savivaldybes, būtų su dėtinga. Su panašia situacija prieš kelerius metus susidūrė ir Kau no oro uostas. Tačiau susitarimas su Kauno miesto ir rajono savival dybėmis dėl naujų maršrutų vie šinimo, reklamos davė stulbinamų rezultatų. Į Kauną atėjo bendro vė „Ryanair“, šiandien čia galima skirsti daugiau nei 20-čia krypčių, regione labai stipriai išaugo turistų skai čius“, – kalbėjo susi siekimo ministras Eligi jus Masiulis.
Jolanta Jucevičiūtė:
Turistai apsistoja viešbučiuose, mai tinasi kavinėse, lan kosi renginiuose, perka parduotuvė se. Taigi reikia prisi dėti visiems.
tėtų atkreipti dėmesį ne tik į Kau no, bet ir Rygos pavyzdį. „Buvo parengta išmani rinko daros programa, prie kurios ge rokai prisidėjo ir verslas. Kai buvo pristatyta, kad Ryga turi seniau sią kalėdinę eglutę, šventiniu lai kotarpiu viešbučiai sulaukė net 60 proc. daugiau turistų iš Anglijos. Jei verslas investavo latą, jam grį žo 4 ar 5. Turistai apsistoja viešbu čiuose, maitinasi kavinėse, resto ranuose, lankosi renginiuose, perka parduotuvėse. Taigi reikia dirbti ir prisidėti visiems“, – kalbėjo J.Ju cevičiūtė.
Diegti naujus marš rutus be kitų suinte resuotų institucijų, pirmiausia turiu gal voje arčiausiai esan čias savivaldybes, būtų sudėtinga.
– ultimatyvūs. Politikoje procesai turėtų būti planuojami gerokai la biau negu verslo santykiuose.“ Iš iždo – 0,5 mln. litų
Klaipėdos savivaldybei į „bendrą katilą“ tektų mestelėti apie 0,5 mln. litų. Skaičiuo jama, jog visas vieši nimo projektas at sieitų maždaug 2 mln. litų.
Apsispręsti spaudžia laikas
Susisiekimo ministerija tikisi itin operatyvaus savivaldybių apsispren dimo, ar šios ketina prisidėti prie siūlomo projekto.
Vilios pigių paslaugų linijas
Ministro teigimu, jau prel im in a riai tartasi su ne viena tarp taut in e avia kompanija, ku ri domisi veiklos Palangoje galimybėmis. Ministras tikino, jog į Vakarų Lietuvos regio ną bus siekiama pritraukti ir pigių oro linijų bendrovių. „Pastaraisiais metais į Lietuvą atė jo ir „Ryanair“, ir „Wizz Air“, ypač šių kompanijų svarba išaugo krizės metais, kai net tradicinės oro bend rovės buvo priverstos mažinti bilie tų kainas. Ir kaip rodo praktika tiek Vilniuje, tiek Kaune, pigių skrydžių bendrovės ėmė sparčiai plėsti veiklą. Tad, manau, tokios bendrovės atė jimas į Palangą pridėtų papildomus tris keturis tiesioginius maršrutus, o ateityje skrydžiai galėtų išsiplėsti į dar didesnę geografiją“, – progno zavo pašnekovas. Maršrutų pasiūla Palangos oro uoste bent jau pradžiai, E.Masiu lio manymu, galėtų praturtėti Vo kietijos, Didžiosios Britanijos, taip pat – kurios nors Pietų Europos šalies kryptimi. Palangos oro uosto vadovės Jo lantos Jucevičiūtės manymu, ver
Eligijus Masiulis:
„Kad ang i metai tik prasi dėję ir diskutuojama dėl 2012 m. biudžetų tvirtinimo, akivaizdu, kad jei savivaldybės uždelstų ir nenu matytų jame jokių lėšų, šis klausi mas nusikeltų mažiausiai metams. Todėl raginame savivaldybes kuo greičiau apsispręsti, kad jau pava sario sezonui galėtume pasikviesti vieną ar kitą papildomą kompaniją. Kaip rodo praktika, paskelbus nau ją kryptį, reikia mažiausiai dviejų trijų mėnesių, kad bilietų parda vimo sistema imtų tinkamai veik ti, lėktuvai būtų užpildomi“, – aiš kino E.Masiulis. Tačiau skuba bei kiti niuansai užkliūva savivaldos atstovams. „Entuziazmas pačiai idėjai pa laikyti nė kiek neišblėso, tačiau entuziazmo prisidėti lėšomis dau giau neatsirado, – prisipažino uos tamiesčio meras Vytautas Grub liauskas. – Blogiausias variantas – galima kalbėti apie šios idėjos realizavimą kitais metais arba per svarstant biudžetą po pusės metų, bet šioje situacijoje tai neaktualu, nes veikia ir laiko faktorius. Tai, kita vertus, politikus truputį erzi na. Skaičiai – įspūdingi, o terminai
„Ne tik pusė mili jono, bet ir 5 tūkst. litų turi turė ti labai aiškią paskirtį. Manau, šis viešųjų pi nigų panaudojimo klausi mas ir kitose savivaldybėse iškils vienodu aštrumu, – teigė Klaipė dos meras. – Manęs neįkvepia ir tai, jog garsiai kalbama, kad reikė tų orientuoti kryptis į tą ar aną pu sę, tačiau kai kalbama apie prisidė jimą finansais, visi neria į krūmus. Norus, pageidavimus reikėtų derin ti su geranoriškais įsipareigojimais. Todėl jei miesto tarybai ant sta lo būtų padėtas Palangos oro uos to plėtros planas, pridedant vienos ar kelių verslo struktūrų pažadus ar įsipareigojimus dalyvauti šiame projekte, įskaitant ir patį oro uos tą, be abejo, reikalai pakryptų vi sai kitaip.“ V.Grubliauskas neneigė skeptiš kai vertinantis ir tokios investici jos grąžą. „Kiek teko domėtis, tiesioginę naudą savivaldybės biudžetui gali ma užčiuopti tik labai didele vaiz duote. Kad tai pajustum per gy ventojų pajamų mokesčių dalį, kuri įkris į savivaldybės biudžetą, turis tų skaičius turi įspūdingai pagausė ti, turi būti įsteigta labai daug naujų darbo vietų“, – konstatavo meras. Vis dėlto V.Grubliauskas pati kino vilties prisidėti prie projekto dar šiemet galutinai nelaidojąs, jei bus pateikti išties neatremiami ar gumentai.
Arūnas Kuraitis:
Verslas jau sukūrė viską, kad tą turiz mą būtų galima plė toti. Tuoj apskritai nebebus kam prisi dėti, nes verslas išsi kels į užsienį.
Liks turizmo užkampis?
Bendrovės „Kleta“ vadovas Arūnas Kuraitis – vienas verslininkų, kuris nuolat susiduria su Klaipėdos re giono pasiekiamu mo problema. „Kaip tik šešta dienį grįžau iš tu rizmo parodos Hel sinkyje. Taip, mes turime ką pasiūly ti – tiek ir SPA, tiek puikius viešbučius, dviračių takus, tiek golfą, kuris sulaukė ypatingo susidomėjimo. Žmonės buvo nustebinti mūsų pa slaugų kokybe ir galimybėmis, bet kai išgirsdavo, kad jiems nuo Rygos reikėtų važiuoti 270, o nuo Vilniaus – 330 km, mandagiai padėkodavo ir nueidavo prie Druskininkų ar Vil niaus stendo. Taigi mūsų pakrantė ir toliau bus turizmo užkampis, jei į Palangą niekas neatskris“, – kal bėjo uostamiesčio pašonėje vei kiančio golfo klubo „National Golf Resort“ prezidentas. Verslininkas prisipažino, jog jį glumina politikų nuostatos. „Mūsų politikai kažkaip keis tai kalba – kas mums iš to? Tai yra naujos darbo vietos, nauji mokes čiai ir sustabdyta emigracija“, – įvardijo pašnekovas. Jo žodžiais, Kaune, atsiradus „Ryanair“ bazei, viešbučių, resto ranų ir kitų paslaugų sferos įmonių apyvarta ūgtelėjo keturis kartus, o Kauno miesto ir rajono savival dybės per fizinių asmenų pajamų mokesčius surinko dukart dau giau lėšų, negu pačios skyrė nau jų skrydžių reklamai. Tarsis regiono merai
„Susisiekimo ministerija prista tė projektą, ką savivaldybėms rei kia daryti, šios išsidėliojo biudžeti nes eilutes, tereikia politinio ryžto. Pareklamuokime tas kryptis, do tuokime tuos reisus, gal ne šiais, bet kitais metais savivaldybės pa matys privalumus, nereikia tikėtis momentinio rezultato“, – pripaži no A.Kuraitis. Be to, verslininko manymu, po litikams, siekiantiems amortizuo ti savivaldybių išlaidas, nederėtų pirštu rodyti į privatų verslą. „Verslas jau sukūrė viską – vieš bučius, SPA centrus, parkus, nu
Informacija 2010-aisiais, kai Kauno oro uoste bu vo atidaryta „Ryanair“ bazė, čia ap tarnautų keleivių, palyginti su 2009aisiais, padaugėjo 70 proc. – iki 787 tūkst. Kauno tur izmo informacijos centras (KTIC) 2010-aisiais sulaukė beveik dvigubai daugiau turistų pa klausimų nei 2009 m. – atitinkamai 182,9 tūkst. ir 95,5 tūkst. (2011-aisiais – kiek daugiau nei 178 tūkst.). Pernai į KTIC daugiausia interesantų kreipė si iš Vokietijos, antroje vietoje – Suo mija, trečioje – Didžioji Britanija, ket virtoje – Lenkija, penktąja dalijasi Ru sija, Ispanija bei Prancūzija.
Maršrutai Palangoje Miestai, į kuriuos vykdomi reisai iš
Tarptautinio Palangos oro uosto: Kopenhaga (Danija), Oslas (Norve
gija) ir Ryga (Latvija). Į daugelį kitų Europos miestų iš Pa
langos galima nuskristi aviakompa nijų SAS ir „airBaltic“ jungiamųjų rei sų dėka. 2012 m. vasaros sezonu aviakom
panija „RusLine“ ketina atnaujinti re guliarų reisą į Maskvą.
Pirmenybė – Mask vai ir Hamburgui Klaipėdos pramon in ink ų asociaci ja atliko savo narių – įmonių vadovų – apklausą dėl naujų oro linijų iš Pa langos. Šie pirmenybę teiktų maršru tams į Maskvą (Rusija) bei Hamburgą (Vokietija). Į klausimą apie galimybę finansiškai prisidėti prie naujų marš rutų neigiamai atsakė daugiau kaip pusė apk lausos dalyvių. Kit i svars tyt ų gal imybę prisidėt i, tačiau pa geidautų platesnės diskusijos. Nau jos linijos verslininkams reikalingos verslo kontaktams ir verslo plėtrai, o daugiau kaip pusė paminėjo ir asme nines keliones. Šalt in is: Klaipėdos pramon in ink ų asociacija.
sitiesė kelius, kad tą turizmą būtų galima plėtoti. Jei ir toliau bus to kios sąlygos, tuoj apskritai nebebus kam prisidėti, nes verslas išsikels į užsienį“, – kalbėjo pašnekovas. Prie trijų galimų Palangos oro uosto maršrutų viešinimo Su sisiekimo ministerija siūlo pri sidėti 7 Klaipėdos regiono savi valdybėms. Tačiau, E.Masiulio nuomone, jei bent kelios savival dybės, kurios daugiausia iš to iš loštų – Palangos, Klaipėdos, Ne ringos, – patvirtintų apie savo dalyvavimą šiame projekte, tai jau būtų svarus indėlis. Penktadienį Skuode planuojamas Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdis. Jos pirmininkas Šilutės rajono savivaldybės meras Virgili jus Pozingis pripažino, jog susiti kime dalyvausiantys merai disku tuos ir apie galimybes prisidėti prie naujųjų Palangos oro uosto marš rutų viešinimo. Tačiau pašneko vas prisipažino abejojąs, ar pavyks priimti galutinį sprendimą. „Net septynioms savivaldybėms 2 mln. litų – didelė suma, juo la biau kai biudžetai sumažinti. To dėl labai abejoju, ar tarybos na riai tokioms išlaidoms pritartų“, – svarstė V.Pozingis.
5
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
miestas
Klaipėdiečiai atranda kinų kalbą Užsienio kalbų mokymo centrų atstovai pastebi kintančius klaipėdiečių poreikius. Nors tarp populiariausių kalbų tvirtų pozicijų vis dar neužleidžia anglų, tačiau besimokančiųjų akys krypsta ir į egzotiško skambesio bei rašmenų šneką.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Išstumia vokiečių
Uostam iesč io mok ym o cent ro „Gimnazita“ mokymų vadovė Jūratė Stančikienė pripažino, jog klaipėdiečiai noriai mokosi kinų kalbos, bei prognozavo, kad ilgai niui ji bus tik paklausesnė. „Kol kas pop ul iar iaus ių už sienio kalbų sąraše numeris pir mas – anglų, taip pat populiarios skandinavų – norvegų, švedų – kalbos, o štai kinų kalba jau išstu mia vokiečių“, – tvirtino J.Stan čikienė.
Pasak pašnekovės, kinų kalbos kursai šiame mokymo centre pra dėti rengti praėjusiais mokslo me tais ir bemat buvo sukomplektuota pilna norinčiųjų grupė, o šiuo me tu jau renkama nauja. J.Stančikienė pripažino, jog dalis besimokančiųjų – su verslu susiję žmonės, tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog siekia praturtinti savo ži nių bagažą. „Pavyzdžiui, prieš tai mokėsi japonų, dabar – kinų kal bos“, – įvardijo pašnekovė. Jos pastebėjimu, taip pat vienos populiariausių užsienio kalbų, ku rias pageidauja išmokti klaipėdie čiai, – ispanų bei italų.
„Taip, kinų kalba turėtų popu liarėti, nes viską sprendžia eko nomika, ji veržiasi pas mus. Bet kol kas tokio poreikio nepajutome, nors buvome tam pasiruošę, turė jome kvalifikuotą žmogų“, – tiki no R.Kisielius. Pasak jo, praėjusiais metais mo kykla nesulaukė nė vieno norinčio jo išmokti šią kalbą.
Kaip tvirtino universiteto Ko mun ikac ijos skyr iaus vad ovas Arnoldas Remeika, nors bendras anglų kalbos mokėjimas pasta raisiais metais labai pagerėjo, ta čiau jos populiarumas nemąžta.
Emigracijos įtaka
Kalbų mokyklos „Academy of global languages“ vadovas Raimundas Ki sielius taip pat pripažino, jog popu liariausia iki šiol išlieka anglų kalba. „Nepasakysiu didelės paslapties, kad dabar labai daug žmonių no ri išmokti norvegų kalbą. Ypač tai buvo jaučiama 2010-aisiais, tiesa, praėjusiais metais šis bumas šiek tiek atslūgo. Vis dėlto šie procesai susiję su emigracija“, – komenta vo R.Kisielius. Tačiau, priešingai nei kolegos, pašnekovas negalėjo patvirtinti, kad siūlomi kinų kalbos kursai pa teisino lūkesčius.
Nenori mokytis rusiškai?
„Tačiau turiu malonų pastebėjimą, kad užsieniečiai, apsistoję Klaipė doje verslo reikalais, arba meilės emigrantai noriai mokosi lietuvių kalbos. Ir tokių žmonių daugėja, matyt, jiems čia patinka, čia įlei džia šaknis. Taip pat atskiro pami nėjimo verta rusų kalba, kuri labai reikalinga dėl mūsų ekonominių saitų, tačiau jos žmonės moko si itin vangiai“, – konstatavo pa šnekovas. R.Kisielius taipogi pripažino, jog jo vadovaujama mokykla buvo rim tai pasirengusi norinčiųjų išmok ti vokiečių kalbos antplūdžiui, ta čiau tokio nesulaukė. „Kai pasidomėjau kodėl, paaiš kėjo, kad vokiečiams reikalinga kvalifikuota darbo jėga. O jei žmo gus yra kvalifik uotas, jis šalia savo išsilavinimo turi ir kalbinių žinių. Manau, tie, kurie norėjo išvykti į Vokietiją, jau mokėjo vokiečių kal bą“, – svarstė pašnekovas. Padeda įveikti egzaminus
LCC tarptautinio universiteto ang lų kalbos institutas, gyvuojantis 21 metus, – seniausia anglų kalbos mokykla Klaipėdoje.
Arnoldas Remeika:
Tiesiog pastebime, jog anksčiau žmo nės iš esmės norėda vo mokytis kalbos, o dabar labiau speciali zuojasi.
„Tiesiog pastebime, jog anks čiau žmonės iš esmės norėdavo mokytis kalbos, o dabar labiau specializuojasi. Štai nuo praėju sių metų pradėjome rengti kur sus specialiai dvyliktokams, vy resn iųj ų klas ių moksl eiv iams, kurie nori išlaikyti testus, pa siruošti stoti į užsienio aukštą sias mokyklas“, – aiškino pašne kovas.
Poreikiai: kinų kalba tampa įkandama ir lietuviams.
„Shutterstock“ nuotr.
6
trečiadienis, sausio 25, 2012
nuomonės
Kodėl valdantieji nenori pakelti „Snoro“ bankroto uždangos?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pavyzdys konfliktiškai Lietuvai – suomiai
Valentinas Beržiūnas
S
avaitgalį Suomijoje įvyko pirmas prez idento rink i mų turas. Ar keisis po rin kimų šios šalies užsienio politika – tuo būtų sunku patikėti. Kartais pašaipiai sakoma, kad suo miai – prisitaikėliai. Kad vadovau jasi finl iand izacijos pol it ikos, ku rios principas – išlaik yk neprik lausomybę, bet nešok į akis dides niam už save, o prisitaik yk (Rusi jai), principais. Taip, Šaltojo karo laikais finliandi zacijos politika pasiteisino. Net su kaupu. Ar suom iai liko įstrigę praeit yje? Tikrai ne. Strateg in io šiaurės ba lanso išlaik yt i nebereik ia. Be to,
Gal suomiai iš prigim ties yra prisitaikėliai, o finliandizacijos politi ka puikiai įprasmina jų charakterio bruožus? vargu ar kas nors įsivaizduotų, jog Rusija, kur, reg is, jau tiksi ne tik so cial inė-ekonom inė bomba, o gal būt bręsta ir politinės permainos, rengtųsi karinei invazijai į vadina mąjį artimąjį užsien į. Tiesa, reikia sutikti, kad dabar suo mių laik ysena Rusijos atž vilg iu – nuosaik i. Arba kur kas nuosai kesnė nei kai kur ių piet in ių kai mynių. Suomija nėra NATO narė, niekada politiniu lygmeniu nekėlė nepato gių Kreml iui klausimų, taip pat ir istor inių. Maža to, suomiai nuola tos steng iasi maž inti galimą įtam pą, o ne ją kursto. Suprantama. Suomiai perka nema žai rusiškų dujų, naftos, medienos, uždirba iš Rusijos išteklių tranzito per šalies teritoriją. Galiausiai ir tu ristų bei investuotojų srautai iš di džiosios kaimynės – nemaž i. Didžiausią pavydą kelia Suomijos ekonom ika, beje, pradėjusi spar čiai vystyt is būtent finl iand izaci jos metais. 5 mln. gyventojų tur int i šal is da bar yra viena labiausiai klest in
čių Europoje. Energetinėje srityje suom iai taip pat ženg ia krypt in gus, tiesa, ram ius žingsn ius – ne tik savo prik lausomybei nuo vie no ištekl ių tiekėjo maž int i, tačiau ir vidinei energijos gamybai diver sifi kuoti. Sunku būtų nepaminėti ir suomių telekomunikacijos, inž inerijos bei elektronikos pramonės šak ų. Galiausiai net transporto atžvilgiu atšiaur ioji Suomija sugebėjo tapt i Europos oro transporto mazg u – šal ies oro lin ijos „Finnair“ jau ku ris laikas plečia savo skryd žius į Aziją. Žinoma, tai krypt inga ir nuosek li vidaus pol it ika. Tad kuo čia dė ta užsien io pol it ika? Kaip vienas svarbiausių valstybės saugumą ir gerovę užtikrinančių svertų konst ruktyvi Suomijos užsienio politika yra laikytina geriausiu pavyzdžiu visoms reg iono šalims. Galbūt fam il iar us suom ių tonas Rusijos atžvilgiu, prisiminus 1939– 1940 metais vyk usį Žiemos karą, turėt ų kelt i nuostabą. Tačiau ne kelia. Nes būtent dialogu suomiai sugeb ėjo vis apusiškai išnaudot i ger us sant yk ius su visais kaimy nais ir integracijos į ES teik iamus privalumus. „Tai jau mano 26 ar 27 viz itas į Rusiją, būnant prezidento poste“, – Rusijos premjer ui sakė Suom i jos prezidentė Tarja Halonen, ne truk us pasit rauksiant i iš posto. Čia pat ji pridūrė: „Tik iuosi, kad Suomijos būsimoji vyr iausybė ir prez identas taip pat konstr ukt y viai spręs klausimus ir bendra darbiaus su Rusijos vyr iausybe ir prezidentu“. Tikėt ina, kad šie T.Halonen žo džiai nebus tuščias pažadas. Tad kyla klausimas – gal skirtingi istori jos vingiai pavertė Lietuvos ir Suo mijos politikus skirtingos pasaulė žiūros žmonėmis? Bet Suom ija pat yrė ne maž iau skriaudų nei Liet uva. Tač iau ta šal is sugebėjo žvelgt i į dabart į, o svarbiausia – į ateit į, atsiribodama nuo praeities klausimų svarstymo politinėje plotmėje. Galbūt galime teisintis, kad Suomi ja yra maž iau pavojingoje geost rateg inėje padėtyje nei mes. O gal yra priešingai? Gal suomiai iš prig imties yra prisi taikėl iai, taig i finl iand izacijos po litika puik iai įprasmina jų charak terio bruožus? Bet šios šalies žmo nės įrodė, kad tikrai drąsiai kovoja prieš pavergėjus. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Seimo Lietuvos socialdemokrat ų part ijos (LSDP) frakcijos sen iūnas
P
raėjusią savaitę Seime vyks tant balsavimui dėl komisijos sudarymo, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto administ ravimo procesą, valdantieji skėlė an tausį demokratijos vertybėms – tokia komisija sudaryta nebus. Ši istorija labai nemaloni visiems politikams, kurie siekia išsiaiškinti, kaip vyksta bankrutuojančio banko administravimo procesas, ar viskas vyksta skaidriai. Mano nuomone, parlamentarai turi teisę domėtis tokiais dalykais, jie privalo atstovauti visuomenei. Ir štai valdantieji užkerta kelią tie sai. Tai – nedemokratiška. Juk de mokratija yra priemonė protingiems žmonėms pasiekti susitarimą. Tam reikalingos abipusės nuolaidos ir kompromisai. Tačiau akivaizdu, kad valdantieji dėl kažkokių tik jiems ži nomų motyvų – šios komisijos ne norėjo nuo pat pradžių. Mane pasiekusiuose dokumentuo se atsispindi, jog po „Snoro“ bankro to bylos iškėlimo bankroto administ ravimo procese iš sumų, viršijančių draudžiamojo indėlio sumą, galimai neteisėtai atliktos užskaitos. Krei piausi į Generalinę prokuratūrą, kad ši spręstų, ar yra reikalas pradėti iki teisminį tyrimą. Visuomenė turi tei sę žinoti, ar galimai nebuvo piktnau džiauta tarnybine padėtimi ir taip pat, ar galimai nebuvo daromas ne teisėtas poveikis bankroto administ ratoriui. Būdamas tautos atstovas
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Ant pensininkų karia visus šunis
Perskaičiau „Karštame telefone“ kažkokios skaitytojos atsiliepimą, pavadintą „Tegu pensininkai bėga į krūmus“. Ji net nedrįso pasirašy ti tikruoju vardu. Ta moteris šmei žia Lietuvos pensininkus, man jos pasisakymas tiesiog peilį į nugarą įvarė. Lietuvoje – mažiausia iš vi sų Europos valstybių pensija. Nė viena šalis nemažino pensijų, tik mūsų valstybės vadovai taip vyk dė savų senolių genocidą ir kirši no pensininkus su jaunimu. Mums ne tik kad grąžinti atimtas pensijas turėjo, bet dar ir palūkanas mokėti.
Kai kam ši tema nepa tinka, tačiau siekiant skaidrumo – apie tai kalbėti būtina. Neuž tenka žinoti – reikia paversti žinojimą įsi tikinimu.
Ne veltui sakoma, kad geriau sia gynyba – puolimas. Iš premjero Andriaus Kubiliaus, jo patarėjo Vir gio Valentinavičiaus lūpų jau skamba kaltinimai galimais ryšiais su pagrin diniais „Snoro“ akcininkais ne tik opozicijai, bet ir kreditoriams, „Sno ro“ banko darbuotojams. Kai spren džiamas klausimas dėl to, ar svarbūs visuomenei procesai yra skaidrūs, viešieji ryšiai, akcijos ir reitingai tu ri likti nuošalyje. Pakartosiu dar sykį – Lietuvos žmonės turi teisę žinoti tiesą. O kal bant apie reitingus – valdantieji la biau turėtų baimintis dėl trejus me tus vykdytos politikos, nustekentos šalies, emigrantų, įtūžusių ant savo tėvynės, jaunų žmonių, negalinčių išmaitinti šeimų, ir nepasitikėjimo Kodėl ta moteris nerašo, kiek mili jonierių, milžiniškas algas gaunan čių valdininkų mūsų šalyje priviso? Kas pardavė Lietuvos fabrikus ir ga myklas? Kas pasistengė, kad šitoks nedarbas būtų? Šiandien Lietuvoje nebėra nė vienos valdiškos įmonės. Juk tai – buvusių vyriausybių dar bas. Ir dar drįsta vargšus pensinin kus skriausti!
visu Seimu – štai kodėl reitingai iš esmės gali mažėti. Taigi tokių kalbų nevertinu rimtai. Beje, viešai neįvar dijau jokių konkrečių asmenų, jokių pavardžių, jokių bendrovių, tad tikrai neturėčiau būti kaltinamas apšmei žęs ponios I.Degutienės sūnų. Kalbant apie pareiškimus, esą opozicija siekia nukreipti dėme sį nuo banką sužlugdžiusių asmenų Raimundo Baranausko ir Vladimiro Antonovo, tai galiu pasakyti, kad šios užuominos daugiau negu komiškos ir man primena posakį: „Signalizacija ryte kaukė ne dėl to, jog išdaužtas priekinis langas, bet priekinis lan gas išdaužtas todėl, kad ryte kaukė signalizacija“. Dokumentai, kuriuos turėjau sa vo rankose, nieko neturi bendro su banko akcininkais, nieko bendro su banko veikla iki bankroto ir juolab neturės jokios įtakos sprendžiant, kas kaltas dėl banko griūties. Tai vi sai kitas klausimas. Čia kalbama apie situaciją po bankroto paskelbimo – apie galimą piktnaudžiavimą tarny ba ir galimą poveikį administratoriui. Tai nesusiję su ponų R.Baranausko ir V.Antonovo atsakomybe, kurie jos neturėtų išvengti. Žinoma, kai kam ši tema nepatin ka, tačiau siekiant skaidrumo – apie tai kalbėti būtina. Neužtenka žinoti, reikia paversti žinojimą įsitikinimu. Tą padarys Generalinė prokuratūra – teisėsaugos institucija, privalan ti vykdyti tokias funkcijas. Aš tiesos nebijau, nes neturiu ko slėpti. Jokių ryšių su I.Degutienės, A.Kubiliaus, V.Valentinavičiaus įvardytais asme nimis neturiu. Tą galėtų patvirtinti ir specialiosios institucijos, jei tik imtų domėtis. Apskritai – Seimo pirminin kės mėtymasis tokiomis frazėmis pri mena vaikų darželį: tu – man, o aš – tau. Tai neetiška ir neprofesionalu. Bet tikriausiai taip elgiamasi iš ne vilties. vių kiemuose, nes praeis pusdienis ir vis tiek nutirps. O kad skubantys į darbą žmonės slidinėja ir neišb renda per košę, ne jų bėda. Kadan gi metų metus reikalai dėl sniego mūsų kiemuose nesikeičia, siūlau kiekvienam namų administratoriui algą mokėti ne už etatą, o už valy tas dienas. Jonas
Romas
Apribotas greitis vers slysti Kur profesija, o kur jau filosofija
Šiemet žiema – kiemsargių rojus. Snigti pradėjo tik sausio pabaigo je. Iki šiol jie galėjo tik pasižiūrė ti pro langą ir verstis ant kito šo no kaip barsukai pusiaužiemį. Bet kiemsargis tikriausiai yra ne profe sija, o filosofija. Pasnigo, bet šlapiai, tai jie ir nesivargina valyti šaligat
Prieš Pilies tiltą stovi greitį ribojantis ženklas. Dabar ant šio tilto teks va žiuoti 30 kilometrų per valandą grei čiu. Kai spustelės šaltis ir bus slidu, tokiu greičiu mašinos ne ant tilto už važiuos, o atgal slys. Vitoldas Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Algirdas Butkevičius
Seime turiu teisę išreikšti susirūpi nimą dėl bankrutuojančio banko ad ministravimo proceso. Kai šios nemalonios istorijos šešė lis krito ant Seimo pirmininkės sū naus, politikė įsiaudrinusi siekė jį apginti. Tai suprantama. Tačiau su sidaro įspūdis, jog politikė sužaidė pagal konservatoriams įprastas žai dimo taisykles, pareikšdama, kad ši istorija yra viešųjų ryšių akcija ir ne va socialdemokratai, kaip konku rentai nuolatiniuose politikų rei tinguose, jau porą mėnesių siekia ją išstumti iš politinės arenos.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
lietuva Iš STT – į Lietuvos banką
Kviečia kalbėti objektyviai
Trijų įveikęs nebūtų?
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus (nuotr.) pereina dirbti į Lietu vos banką, kur vadovaus Vin dikacijos departamentui. STT A.Karpų pakeis Muitinės kri minalinės tarnybos direktoriu mi iki šiol dirbęs Saulius Urba navičius.
Konservatorių lyderis premje ras Andrius Kubilius sako, kad kalbėti apie autoritarines ten dencijas Vengrijoje neobjek tyvu. „Ginčai ir diskusijos dėl Vengrijos konstitucijos turėtų būti objektyvios. Ten yra išdės tyta ir mums visiškai priimtina konstitucinė šeimos, vertybių samprata“, – sakė premjeras.
Švenčionių meras Darbo parti jos narys Vytautas Vigelis nei gia pasirodęs darbe neblaivus ir tvirtina savo kabinete buvęs užpultas kitų tarybos narių. V.Vigelis per spaudos konferen ciją vakar tvirtino negalėjęs su mušti trijų pas jį įsiveržusių ta rybos narių. Kolegas jis kaltina „asmens laisvės suvaržymu“.
Rinkimų kampanijos neskubins Valstybės vadovė neskubės oficialiai skelbti naujojo Sei mo rinkimų datos ir rinkimų kampa- nijos pradžios. Tai gali atsitikti tik įpusėjus pavasariui.
rinkimus susiklosčiusi tradicija. 2008 m. balsavimas dėl naujo par lamento vyko spalio 12 d. Tuometis prezidentas Valdas Adamkus dek retą dėl rinkimų datos pasirašė ba landžio 2 d. Konstitucijos straipsnis, kuriuo nustatoma nuolatinė Seimo rinkimų data, buvo pataisytas 2004 m., li kus vos keliems mėnesiams iki spa lio. Todėl tais metais buvo pasirašyti net du valstybės vadovo dekretai dėl Seimo rinkimų. Balandžio viduryje laikinai einantis prezidento pareigas Artūras Paulauskas, vadovaudamasis tuomet galiojusiu įstatymu, pasirašė dekretą dėl Seimo rinkimų rugsėjo 19 d. paskelbimo. Tačiau vasarą buvo pakoreguota Konstitucija ir rugpjūtį jau prezidentas V.Adamkus panaiki no A.Paulausko dekretą bei paskelbė, kad Seimo rinkimai vyks spalio 10 d.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Neoficiali jau vyksta
Lietuvoje jau kurį laiką vyksta neo ficiali naujojo, 2012–2016 m. ka dencijos, Seimo rinkimų kampanija – partijos formuoja savo kandidatų sąrašus, kelia kandidatus vienman datėse apygardose, tariasi dėl bend radarbiavimo, jungiasi arba dera si dėl kandidatų sąrašų sujungimo, koalicijų prieš rinkimus sudarymo. Aktyvūs ir nepartiniai politikai. Bet oficiali rinkimų kampani ja dar nėra pradėta, todėl nėra ga limybių visus išvardytus veiksmus vykdyti formaliai, pagal rinkimus reglamentuojančius įstatymus. Konstitucijoje numatyta, kad „ei liniai Seimo rinkimai rengiami Sei mo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį“. Dabartinio Seimo įgaliojimai bai giasi 2012-aisiais, vadinasi, pagal Konstituciją būtent šių metų spalio antrąjį sekmadienį turi vykti eiliniai Lietuvos parlamento rinkimai. Antrasis spalio sekmadienis šie met bus to mėnesio 14 d.
Galės rinkti piliečių aukas
Teisė: Prezidentė D.Grybauskaitė dekretą dėl naujojo Lietuvos parlamento rinkimų paskelbimo pasirašys
tik po kelių mėnesių, nors formaliai gali tai padaryti jau dabar.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Žinoma, toks dekretas gali pa sirodyti ir anksčiau. Negalėčiau už Prezidentę atsakyti, kada ji pasira šys dekretą dėl Seimo rinkimų da tos. Gal tai įvyks balandžio pradžio je, gal jau kovą, o gal ir vasarį ar net sausį. Bet kuriuo atveju, kai tik toks dekretas pasirodys, prasidės poli tinė kampanija. Tai bus tarsi signa las mums ir potencialiems kandida tams į Seimą, kad oficiali rinkimų kampanija pradėta“, – aiškino Vy riausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„Dėl rinkimų datos paskelbimo – bus taikoma įprasta tvarka“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, pasikonsultavusi su pre zidentūros teisininkais.
Nors naujojo Seimo rinkimų da ta – spalio 14-oji – jau yra aiški, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa gal Konstituciją dar turi pasirašyti dekretą dėl oficialaus šios datos pa skelbimo. Tokio dekreto pasirašy mas ir paskelbimas leis pradėti ofi cialią Seimo rinkimų kampaniją. Ne vėliau kaip prieš pusmetį
Įstatymas numato, kad dekretą dėl Seimo rinkimų paskelbimo vals tybės vadovas turi pasirašyti li kus ne mažiau kaip pusmečiui iki balsavimo dienos. Tai reiškia, kad šiemet toks D.Grybauskaitės dek retas turi pasirodyti ne vėliau kaip balandžio 14 d. Tačiau dekretas gali būti pasira šytas bei paskelbtas ir kiek anks čiau – balandžio pradžioje, kovą ar net vasarį.
Zenonas Vaigauskas:
Tai bus tarsi signalas mums ir potencialiems kandidatams į Seimą, kad oficiali rinkimų kampanija pradėta.
Žada laikytis „įprastos tvarkos“
Bet prezidentūros atstovai, pa klausti, ar yra tikimybė, jog D.Gry bauskaitė gerokai anksčiau nei ba landį pasirašys dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų paskelbimo, atsakė neigiamai.
Leidžiama suprasti, kad valstybės vadovė neskubins dekreto dėl Sei mo rinkimų. Jis greičiausiai pasi rodys tik balandį. Taip bus pratęsta per pastaruosius kelerius Seimo
Kai Prezidentė D.Grybauskaitė pa sirašys dekretą dėl Seimo rinkimų datos oficialaus paskelbimo, prasi dės rinkimų politinė kampanija. „Tuomet VRK pradės registruoti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius. Jais gali tapti bet kuri rin kimuose ketinanti dalyvauti partija ir kiekvienas potencialus kandida tas“, – aiškino Z.Vaigauskas. Savarankiški politinės kampa nijos dalyviai turės teisę atidary ti specialias rinkimų kampanijai skirtas sąskaitas bankuose. Į šias sąskaitas fiziniai asmenys galės pervesti tam tikro dydžio aukas – iki 20 tūkst. litų, tačiau ne daugiau kaip dešimtadalį visų savo metinių deklaruotų pajamų. Kandidatus Seimo rinkimuose galės kelti visos dabar esančios partijos, iki šių me tų kovo 1 d. Teisingumo ministeri jai atsiuntusios savo narių sąrašus. Juose turi būti ne mažiau kaip po tūkstantį narių.
Siūlo deklaruoti sąsajas su „Snoru“ Valdančiosios Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo Seimo nariams dekla ruoti bet kokias sąsajas su „Snoro“ banku.
Su tokia iniciatyva J.Razma kreipė si į Seimo Etikos ir procedūrų ko misiją (EPK), kad ši siūlytų par lamentarams užpildyti atskirą privačių interesų deklaraciją. Pa sak konservatoriaus, standartinio interesų deklaravo šiuo atveju ne pakanka. „Šiuo metu gausu parlamen tarų iniciatyvų, susijusių su ban ku „Snoras“: komitetuose ir ko
misijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinky bių, inicijuojamas laikinosios tyri mo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltini mai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali pa daryti žalos valstybei, apsunkin ti buvusių banko savininkų ekst radiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuo menės viešųjų interesų suvokimu, o ne nulemtos privačių interesų“, – TS-LKD pranešime cituojamas J.Razma. Pasak jo, surinkus šiuos duome nis būtų galima „objektyviai spręs
ti, kurie Seimo nariai gali turė ti viešųjų ir privačiųjų interesų sprendžiant banko „Snoras“ pro blemas, ir rekomenduoti jiems nu sišalinti, nepretenduoti į laikino sios tyrimo komisijos narius“. Deklaracijoje J.Razma siūlo pa teikti duomenis apie Seimo nario bei artimųjų ir jų įsteigtų bendro vių banke įgytus produktus ar pa slaugas: indėlius, indėlių sertifi katus, obligacijas, banko akcijas, taip pat ar banke dirbo artimi as menys, ar yra tekę dalyvauti ban ko „Snoras“ ar jo savininkų ren giniuose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
konservatorius Arvydas Anušaus kas pirmadienį kreipėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo depar tamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą su prašymu pateik ti informaciją, kuria remiantis bū tų galima įvertinti „galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir nacionali niam saugumui“. Opozicijos iniciatyva sausio 30 d. šaukiama neeilinė sesija, kurioje numatytas vienintelis klausimas – laikinosios tyrimo komisijos dėl banko „Snoras“ bankroto aplinky bių ir kitų susijusių klausimų su darymas. BNS inf.
Deklaracija: J.Razma siūlo pa
teikti duomenis apie Seimo na rių bei jų artimųjų ir jų įsteigtų bendrovių „Snoro“ banke įgytus produktus ar paslaugas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
trečiadienis, sausio 25, 2012
aktualijos
Tyrimas nutrauktas Praėjusią vasarą Palangoje apie valandą atrakcione įstrigusių ir že myn galva kabojusių vaikų tėvai šo kiruoti – prokuratūra nutraukė iki teisminį tyrimą ir pareiškė, kad at rakcionus valdanti įmonė nekalta.
Palangos prokuratūros teigimu, verslininkai nekalti dėl to, kad vai kai įstrigo, o juos nukelti esą su trukdė atvykę ugniagesiai. Nelaimė įvyko pernai rugpjū čio 17-osios vakarą. Olandų įmo nei „Leander LTU“ priklausančia me atrakcione „Movi IT“ vaikai įstrigo apie 22 val. 50 min. Vie ną smulkesnio sudėjimo berniuką pavyko išlaisvinti tik tuomet, kai buvo nukirptos plonesnės šoninės atramos. Tuo metu aukštyn kojo mis apversti vaikai pradėjo prarasti sąmonę, ėmė vemti, kai kuriems iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ugniagesių teigimu, du kartus nesėkmingai jie bandė avariniu būdu nuleisti atrakcioną. Bendro vė „Leander LTU“ apkaltino ug niagesius gelbėtojus, kad jie nelei do įjungti generatoriaus ir avariniu būdu nuleisti vaikų. Nukentėjusiųjų interesams at stovaujanti advokatė Simona Sa lelionytė-Druktienė pripažino, kad jos klientams tai buvo naujiena. „Mes nustebę, neslėpsiu. Svars tome galimybę teikti skundą pro kuratūrai dėl ikiteisminio tyri mo nutraukimo. Tačiau jau dabar aišku, kad nebuvo atlikta daug veiksmų, nenustatyta daugybė reikšmingų aplinkybių“, – tikino S.Salelionytė-Druktienė. Tyrėjų nuomone, vaikams ne buvo padarytas ilgalaikis sveikatos sutrikdymas. „Žala padaryta psichinei svei katai, kai kuriems vaikams – il gam. Mūsų manymu, tai pakan kamai rimtos aplinkybės skundui tenkinti“, – teigė advokatė. Pasak nukentėjusiųjų atstovės, ikiteisminio tyrimo nutraukimas tiesiogiai nelemia civilinės bylos baigties dėl žalos atlyginimo. „Civilinėje byloje ieškinius yra pareiškę 15 asmenų. Kompanija tik pateikė atsakymą į mūsų pretenzi ją, kad draudimo bendrovė vertina galimybes dėl žalos išmokėjimo, tačiau daugiau jokių pasiūlymų dėl kompensacijos nebuvo“, – ti kino S.Salelionytė-Druktienė. Bendrovės „Leander LTU“ ad vokatė Jelena Pališaitienė aiškino, kad įmonė buvo įsitikinusi esanti nekalta dėl incidento. „Ne tik Darbo inspekcija, bet ir visi kiti tikrintojai, kurie užgriuvo kom paniją po įvykių, nieko nerado. Įmo nė eksploatavo techniškai tvarkingus atrakcionus. O tai, kas įvyko, nebu vo įmonės kaltė. Įvyko nelaimingas atsitikimas, o kalbant apie kompen saciją, tai yra draudiminis įvykis“, – teigė advokatė J.Pališaitienė. Įmonės atstovė aiškino, kad verslininkai trims šeimoms išmo kėjo prašytas kompensacijas. Palangos savivaldybė vakar raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos pro kuratūrą bei paprašė išnagrinėti, ar teisėtas Palangos prokuratūros nu tarimas nutraukti ikiteisminį tyri mą dėl rugpjūtį atrakcione „Move it“ įvykusios nelaimės. „Klaipėdos“ inf.
Pasekmės: pirmadienio vakarą į pakelės griovius slydo ne vienas automobilis, o antradienio rytą „VW Vento“ taranavo autobusą. Gintaro Vaičekausko nuotr. („Balticum“ TV laida „Reidas“)
Dėl slidžių kelių – virtinė avarijų Dėl slidžių kelių uostamiestyje ir Klaipė dos rajone įvyko nemažai avarijų. Nors kelininkai gatves bei užmiesčio kelius valė ir barstė, tačiau vairuotojai nelaimių aukomis tapo neįvertinę aplinkybių.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Taranavo autobusą
Antradienio rytą dėl slidžios kelio dangos lengvasis automobilis tara navo maršrutinį autobusą. Avarija įvyko Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje, kai čia stabtelė jo 10 maršruto autobusas. Paskui jį automobiliu „VW Vento“ važia vo vaiką į darželį nuvežęs vyras. Vairuotojas nesugebėjo sustab dyti mašinos ir ši rėžėsi į autobu so galą. Po smūgio klaipėdiečio automo bilis liko smarkiai aplamdytas. Nors vyriškis važiavo nedide liu greičiu, tačiau dėl slidžios ke lio dangos mašinos stabdymo grei tis buvo ilgas. Įvykio metu žmonės nenuken tėjo.
Vienoje avarijoje dužo 4 mašinos
Pirmadienio vakarą net keli au tomobiliai atsidūrė grioviuose dėl staiga spustelėjusio šaltuko ir ke lius padengusio šerkšno. Kelyje Gargždai–Dauparai vie noje vietoje susidūrė net keli au tomobiliai. Pirmoji nelaimė įvyko pavaka riais, kai nuo Dauparų Gargždų link važiavęs „Audi“ buvo taranuotas kito automobilio. Iš priešpriešos atvažiavęs merginos vairuojamas „Fiat“ staiga ėmė slysti. Vairuotoja tiesiame kelio ruože nesuvaldė mašinos ir, išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, šonu trenkėsi į „Audi“. „Fiat“ atsidūrė griovyje. Tuo pat metu nuo Gargždų pu sės įvykio vietą pasiekė dar trys au tomobiliai. Po avarijos į kelkraštyje stovinčią „Audi“ trenkėsi iš paskos
atvažiavusi kita „Audi“. Tarp sudau žytų automobilių mėginęs pralįsti „Renault“ taip pat ėmė slysti ir at sitrenkė į jau sudaužytą baltos spal vos „Audi“, o atšokęs nuo jos, tren kėsi į kitą „Audi“. „Renault“ po šių triukų taip pat atsidūrė griovyje. Po eismo įvykio medikų pagalbos paprašė tik viena iš keturių sukne
Šią savaitę šiek tiek dar snigs, ta čiau nuo ketvir tadienio krituliai baigsis, bus tik šal ta. Tokios sąlygos – kur kas geresnės vairuotojams.
žintų automobilių vairuotojų. Dėl smegenų sutrenkimo į ligoninę kreipėsi pirmoji avarijos kaltinin kė, kurios „Fiat“ susidūrė išvažia vęs prieš eismą. Dituvos kelyje – trys įvykiai
Tuo pat metu kitame rajono kely je įvyko dar mažiausiai trys eismo įvykiai. Kelyje Klaipėda–Dituva iš
draugės namų į uostamiestį su vai ku važiavusi moteris nesuvaldė au tomobilio ir jis nuslydo į griovį. Moteris slidžiame kelyje nesu valdė savo BMW ir pirmojoje eis mo juostoje ėmė slysti. Tačiau per avariją nei vairuotoja, nei jos vai kas nenukentėjo. Šiame kelio ruože pirmadienio vakarą nuo kelio nuslydo trys au tomobiliai. Visų vairuotojai ir ke leiviai atsipirko išgąsčiu. Kelininkų orai be darbo nepaliko
Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas Petras Kaučikas pripažino, jog nors žiema dar ir neparodė sa vo nagų, tačiau geri orai kelininkų esą nespėjo išlepinti. „Nors gausaus sniego ir nebuvo, tačiau gausiai lijo, o naktimis ir pašaldavo. Net staiga pakilęs rūkas po kelių valandų gali virsti plonu ledo sluoksniu ant ke lių“, – tvirtino P.Kaučikas. Per gruodžio mėnesį, kuris, paly ginti su pernykščiu, buvo gan šiltas, kelininkai regiono keliuose išbarstė 2 tūkst. tonų smėlio ir druskos mi šinio bei 700 tonų druskos. „Šią savaitę šiek tiek dar snigs, tačiau nuo ketvirtadienio krituliai baigsis, bus tik šalta. Tokios sąly gos – kur kas geresnės vairuoto jams, nes pasnigus, nors ir trum pam, druska ant kelių nebegelbsti“, – teigė P.Kaučikas.
Įlūžusius vaikus išgelbėjo praeivis Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Į Brožynų gatvėje Klaipėdoje esan tį tvenkinį įlūžo du vaikai. Berniu ką ir mergaitę, iki kaklo įstrigusius vandenyje, išgelbėjo praeivis.
Nelaimė nutiko vakar, kai abu vai kai po pamokų „Pajūrio“ mokyk loje žingsniavo namo. Devynerių mergaitė su dešimt mečiu klasės draugu nusprendė paslidinėti ant šalia vieno preky bos centro esančio nedidelio tven kinio. „Iš pradžių įlūžo berniukas. Mer gaitė ėjo jo gelbėti, tačiau įlūžo ir ji“, – pasakojo Brožynų pirminės sveikatos priežiūros centro bend ruomenės slaugytoja Virginija Pet raitienė. Abu vaikai kojomis nesiekė dug no. Virš ledo kyšančias galvas pa matė dvi pro šalį ėjusios moterys. Jos puolė prie tvenkinio, tačiau lip ti pabijojo, baiminosi įlūžti pačios.
„Pro šalį važiavo vyriškis, jis iš šoko iš savo mašinos ir nuskubė jo vaikams į pagalbą. Vyras ištraukė abu mažamečius ir pats kiaurai su šlapo“, – pasakojo V.Petraitienė. Išgelbėtus vaikus suaugusieji tuoj pat nuvedė į šalia esantį svei katos centrą. „Vaikai drebėjo, rankytės buvo sustirusios. Stengėmės juos per rengti ir sušildyti, kol atvažiuos greitoji“, – prisiminė sveikatos centro slaugytoja. Devynmetė pametė batukus, ta čiau abu vaikai džiaugėsi, kad vy ras iš vandens ištraukė ir jų kupri nes su knygomis. „Gaila, kad nespėjome sužinoti šio klaipėdiečio pavardės. Jis pa ts buvo sušalęs, tad išskubėjo į na mus“, – tvirtino V.Petraitienė. Abu vaikai nugabenti į Vaikų li goninę. Ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė tikino, jog mažamečiams grėsmės gyvybei nėra, jie gydomi ir viliamasi, kad
Ledas: per savaitę uostamiestyje antrą kartą į tvenkinį įlūžta vaikai. Vytauto Liaudanskio nuotr.
dėl sušalimo rimtų sveikatos pro blemų nebus. Lygiai prieš savaitę panaši nelai mė kitame uostamiesčio tvenkiny je vos nesibaigė tragedija. Tą kar tą į tvenkinį prie mokyklos įlūžo du berniukai. Vaikus ištraukė batų į prekybos centrą pirkti ėjęs praeivis.
Vieno išgelbėtų berniukų būklė buvo itin sunki. Vaikas visą savai tę buvo komos būsenos. „Įvyko stebuklas. Berniukas pa budo ir paklausė, kur yra mama ir sesuo. Tai tikrai nepaprastas atvejis. Kol kas atrodo, kad rimtų sutrikimų nėra, nors jo būklę dar stebėsime“, – džiaugėsi Vaikų ligoninės vadovė.
9
trečiadienis, sausio 25, 2012
sportas
Buldozeris prie mokyklos neburzgės „Futbolo mokykla – ne tualetas. Vien buldozeriu nenuversime. Griovimo darbai – brangiausias variantas šiandien“, – Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda leido suprasti, kad jaunieji futbolininkai naujų mūrų dar nesulauks mažiausiai trejus ketverius metus.
Sporto telegrafas Futbolas. Klaipėdos salės futbolo pirmenybėse šią savaitę baigsis pirmasis etapas, po kurio liks šešios komandos, tęsiančios kovą dėl medalių. Šiandien Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) 20.30 val. žais „Titanikas“ ir „Klaipėdos universitetas“, 21.30 val. „Kruopa“ ir „Kretinga“. Rytoj Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) 21 val. susitiks „Nautica“ ir „Klaipėdos policija“. Reguliarųjį čempionatą baigs „Baltų“ ir „Klaipėda City“ penketukai. Jie žais penktadienį 20.3 val. KU sporto salėje. Ledo ritulys. Nacionalinės lygos Vakarų konferencijos čempionate aršėja kova dėl antrosios vietos, suteikiančios teisę kautis dėl patekimo į finalinį ketvertą. Vieni iš pretendentų į šią poziciją – Gargždų „Ledžingos “ ir Šiaulių „Ledo linijos“ ledo ritulininkai susitiko Klaipėdoje. Kova nebuvo atkakli, šiauliečiai šventė pergalę 12:1 (3:1, 6:0, 3:0). Baigiantis pirmajam kėliniui garbės įvartį pelnė Emilijus Krakauskas.
Svajonės: I.Zaleckis vicemerui V.Čepui rodė, kokie grandioziniai planai, kabantys ant sienos, šildė futboli-
ninkus.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Po to, kai praėjusią savaitę mokykloje apsilankė meras Vytautas Grubliauskas, buvo liepta sudaryti savivaldybės komisiją, kuri apleistoje sporto kalvėje surengtų išvažiuojamąjį posėdį. Jo metu būtų įvertinta situacija ir priimtas sprendimas – renovuoti ar griauti. Miesto galva buvo labiau linkęs palaikyti pastarąjį variantą, tačiau vakar mokyklos vadovus aplankę valdininkai, tarp kurių buvo vicemeras Vytautas Čepas, Ugdymo ir kultūros reikalų departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis, bandė ieškoti kitos išeities, nei pasirašyti griovimo aktą. „Įspūdžiai slogūs, – neslėpė statybų specialistas L.Dūda, paklaustas, ką pamatė mokykloje. – Pastato išorė ir vidus priminė nevisiško socializmo laikus.“ Anot Ūkio departamento direktoriaus, kol šią ar kitą savaitę bus priimtas galutinis sprendimas, yra du variantai: jaunuosius
futbolininkus perkelti į aplinkines mokyklas, pastate paliekant tik administraciją, arba savivaldybės ir mokyklos lėšomis atlikti būtiniausius remonto darbus, kad keletą metų, iki kol bus pastatyti kiti mūrai, vaikai jaustųsi saugiai. L.Dūda tvirtino, kad miestas pasistengs rasti lėšų krentančių langų, dušų, tualetų ir persirengimo patalpų minimaliam tvarkymui. „Reikėtų stengtis ne vien mums, bet ir patiems mokyklos vadovams, turintiems gana nemažai darbo jėgos – keturis darbininkus, vairuotoja, sandėlininką, kiemsargį. Pavyzdžiui, linoleumą, radę kažkiek pinigų, persirengimo kambariuose galėtų patys iškloti, – dėstė L.Dūda. – Samdant statybininkus darbai pabrangtų mažiausiai dvigubai. Savo jėgomis galima susitvarkyti sanitarinius mazgus ir persirengimo kambarius. Tik lauko sienai iš kiemo pusės reikėtų pirkti profiliuoto plastiko lakštus, kuriuos pritvirtintų statybinė bendrovė.“ Kiek toks paviršutinis remontas kainuos, valdininkas negalėjo atsakyti.
Sankcija. Anglijos futbolo asociacija pranešė, kad „Manchester City“ klubo puolėjas Mario Balotelli turės praleisti ketverias rungtynes. Tokia bauda – už šiurkštų epizodą rungtynėse su Londono „Tottenham“ ekipa (3:2). Po kovos su varžovu M.Balotelli nusileido ant žemės ir viena koja įspyrė svečių saugui Scottui Parkeriui į galvą. Daug diskusijų sukėlęs epizodas turi dvi versijas: italas specialiai įspyrė arba norėdamas nusileisti ant žemės netyčia pataikė varžovui. Už šį veiksmą teisėjas Howardas Webbas žaidėjo nenubaudė, tačiau Drausmės komitetas, išnagrinėjęs epizodą, nubaudė žaidėją. Futbolininkas ir klubas dar gali apskųsti sprendimą, tačiau, sulaukę neigiamo atsakymo, gautų dar ilgesnę diskvalifikaciją.
Nuotaika: Futbolo mokyklos direktoriui A.Adomynui valdininkų spren-
dimai ūpo nepakėlė.
Vytauto Petriko nuotr.
„Šią savaitę sportininkų vadas I.Zaleckis žadėjo viską paskaičiuoti, tuomet ir galėsiu atsakyti“, – teigė L.Dūda. Pasak jo, po tokio remonto vaikai galėtų šiose patalpose sportuoti 3-4 metus. „Mes dalyvauja-
me europiniame projekte kartu su Kaliningrado sritimi ir Lenkija. Jame numatyta visos Futbolo mokyklos rekonstrukcija. Yra vilties, kad naujos futbolininkų kalvės sulauksime 2015-2016 metais“, – vylėsi Ūkio departamento vadovas.
Įtaka. Maskva daro spaudimą Lietuvos institucijoms, siekdama, kad penkiakovininkei Donatai Rimšaitei būtų leista atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse, teigia Lietuvos pareigūnai. Verdiktą dėl D.Rimšaitės penktadienį turėtų tarti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinė asamblėja. Artėjant sprendimui, Maskva šį klausimą kėlė ir aukščiausiu politiniu lygiu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iškėlė šį klausimą per susitikimą su ministru Audroniumi Ažubaliu.
„Atlantas“ neįgyvendino licencijavimo reikalavimų Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Per pirmąjį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) klubų licencijavimo sprendimo etapą A lygos licencijos suteiktos septyniems klubams. Tarp jų nėra Klaipėdos „Atlanto“ ir Gargždų „Bangos“.
„Atlanto“ sporto direktorius Vacys Lekevičius dėl to nė kiek nesijaudino. „Taip ir turėjo būti, – sakė jis. – Šią savaitę baigsime tvarkyti bankroto reikalus, paruošime personalo, infrastruktūros dokumentus. Kiekvienais metais mes negauname A licencijos pirmu pateikimu. Ne viskas nuo mūsų priklauso. Pavyzdžiui, kai kuriuos popierius
turės sutvarkyti miesto stadiono administracija.“ Gargždų futbolo klubui licencija nebuvo išduota dėl finansinių kriterijų. Kalbama, kad „Bangą“ slegia skolos, kurios ir kliūva LFF Licencijavimo komitetui. Naujajam sezonui ramiai gali ruoštis Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, „Šiauliai“, Tauragės „Tauras“, Pakruojo „Kruoja“ ir Alytaus „Dainava“. „Atsižvelgiant į tai, kad šiemet licencijavimo procesas buvo kur kas trumpesnis, pirmojo sprendimų etapo rezultatai nėra blogi. Tačiau reikėtų pažymėti, kad siekiantys gauti UEFA licenciją dar turės aktyviai ruoštis balandžio mėnesį vyksiančiam UEFA licencijavimo etapui“, –
džiaugėsi ir perspėjo Licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis. A lygos licencijos dar nesuteiktos Vilniaus „Reo“ (neįvykdyti sporto, personalo, infrastruktūros, finansiniai kriterijai); „Kaunui“ (sporto, personalo, finansiniai kriterijai), „Mažeikiams“ ir licencijos siekiančiai, tačiau aukščiausioje lygoje nežaisiančiai „Klaipėdai“ (pastarosioms dviem – teisiniai, sporto, personalo, infrastruktūros, finansiniai kriterijai). Licencijų negavę klubai per savaitę gali pateikti apeliacijas, kurias Apeliacinis licencijavimo komitetas svarstys sausio 31 d. Paaiškėjus galutiniam licencijų gavėjų sąrašui, vasario 1 d. bus tvirtinami 2012 metų A ir 1-osios lygos pirmenybių dalyviai.
Darbai: nuo licencijavimo dokumentų ruošimo pavargęs V.Lekevičius
ramino, kad „Atlantas“ žais A lygoje.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
11
trečiadienis, sausio 25, 2012
ekonomika
Gyventojai švarinasi pasyviai Maždaug prieš 3–4 metus į šviestuvus įsukę energiją taupan čias elektros lemputes jau gali tikėtis, kad netrukus ji užges. De ja, bet aplinkai kenksmingų atliekų žmonės atsikrato papras čiausiu būdu – jas meta tiesiai į šiukšlių dėžę. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Dienraščio atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų perdegusias energiją taupančias lemputes išme ta kartu su kitomis atliekomis. Gero kai mažesnė gyventojų dalis jas kau pia nežinodami, kaip turėtų elgtis, ir tik vienetai lemputes pristato jas su renkančioms įmonėms. Už energiją taupančių lempučių surinkimą ir utilizavimą atsakin ga organizacija „Ekošviesa“ per nai jų šalyje surinko daugiau kaip 100 tonų, daugiau nei pusę rinkoje parduotų energiją taupančių lem pučių. Nors rezultatai viršijo vals tybės išsikeltus tikslus, įtarimai dėl socialiai neatsakingos visuomenės išlieka. Didžiąją dalį visų surinktų lempučių pristatė įmonės, o gy ventojai perdirbti jų atidavė ma žiau nei 5 proc. Organizacijos „Ekošviesa“ vado vo Tomo Ruželės manymu, pagrin dinė to priežastis yra visuomenėje pastebimas žinių trūkumas. Tačiau
Kaupia senienas Gyventojai savo senų, nebenaudo jamų telefonų, kaip parodė „Omni tel Trends“ apk lausa, į sąvartynus neišmeta ir ieško būdų, kaip juos panaudot i. Tačiau perdirbti ar par duoti nenaudojamus telefonus nu sprend žia tik vienetai. Apkl aus os rez ult at ai rodo, kad daug iau nei pusė – 54,2 proc. – ap klaustų vartotojų mobil iuosius te lefonus keičia kas 1–2 met us. Ta čiau vos 3,2 proc. jų, tur inčių išma niuosius telefonus, senuosius tele fonus atiduoda perd irbti. Did žiau sia dal is – 40,7 proc. – vartotojų sa vo seną telefoną perleid žia drau gams ar gim inaičiams. 31,8 proc. apk laust ųjų nebenaudojamus te lefonus pasideda į stalčių, 23 proc. parduoda ir tik 1,1 proc. vartotojų te lefoną išmeta. Rez ultatai taip pat rodo, kad net 87,3 proc. apk lausos dalyvių sutik tų savo telefoną atiduoti kitam as meniui, jei naują telefoną galėtų įsi gyt i su nuolaida.
apklausa Ką darote su perdegusiomis energiją taupančio mis lemputėmis? Išmetu kartu su kitomis atliekomis
74,3
%
Kaupiu jas, nes nežinau kur dėti
17,1 8,6
Atiduodu jas surenkančioms įmonėms
jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbus veiksnys yra gyventojų socialinės atsakomybės stygius, tiesa, jis pa stebimas ne vien Lietuvoje. „Visuomenė gana atsainiai žiūri į šią problemą, bet atsainumą tik riausiai nulemia nepatogi atliekų lo gistika. Pamiškėse matome primė tytų senų padangų, šiukšlių, kurios niekam nerūpi. Vis dėlto socialinės atsakomybės problema atsispindi ir Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, Ispa nijoje, kur buvo įsteigta daug atlie kų centrų, iš gyventojų surenkamų perdegusių lempučių kiekis pana šus“, – sakė pašnekovas. Anot jo, šiuo metu perdegusias lemputes gyventojai gali priduo ti 14-oje didžiausių šalies miestų, kuriuose iš viso įsteigta 40 surin kimo vietų. Nuo šių metų pradžios tai padaryti gyventojai taip pat ga
li prekybos centruose „Senukai“, o ateityje surinkimo tinklą planuoja ma dar plėsti. T.Ruželė patikino, kad kiekviena energiją taupanti elektros lempu tė turi kenksmingo cheminio ele mento gyvsidabrio. Todėl šiomis atliekomis esą svarbu pasirūpinti dar atidžiau nei įprastomis. „Patekusi į pakeles ar pamiš kes lemputė gali sudužti, o gyv sidabris – patekti į gamtą, grun tinius vandenis. Netgi nedidelis gyvsidabrio kiekis labai pavojin gas ir gali užteršti dešimtis hekta rų vandens telkinio. Natūralu, kad per pagautą žuvį ar kitais būdais gyvsidabris gali atkeliauti ir ant mūsų stalo. O iš mūsų organizmo jis nepasišalina ir gali sukelti ner vines ligas“, – apie žalą pasakojo pašnekovas.
Teršia: dėl atsakomybės ar žinių stokos daugumą aplinkai žalingų at
liekų gyventojai išmeta kartu su kitomis šiukšlėmis.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
12
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
pasaulis
21
mln. dolerių pernai uždirbo JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Mittas Romney.
Liks už grotų
„Oskarų“ favoritai
Minsko miesto teismo kolegija vakar pa tvirtino sostinės Pervomaiskio rajo no teismo nuosprendį dėl laisvės atėmi mo žinomam Baltarusijos žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, nors jis atlygino padarytą žalą. Teismo kolegija išnagrinėjo A.Beliackio, kuris už vengimą mokėti mo kesčius nuteistas ketveriems su puse me tų kalėjimo, kasacinį skundą ir atsisakė keisti kardomąją priemonę.
Martino Scorsese trimatis nuotykių filmas „Hugo“ vakar buvo nominuotas 11 „Oska ro“ apdovanojimų, bet nuo jo tik viena no minacija atsilieka nebylusis filmas „Artis tas“. Trečioje vietoje liko po šešias nomi nacijas gavę filmai „Žmogus, pakeitęs vis ką“, kuriame vaidina Bradas Pittas, ir re žisieriaus veterano Steveno Spielbergo epas „Karo žirgas“. Garbingiausi Holivudo apdovanojimai bus įteikti vasario 26 d.
Įsiutusi Turkija Paryžiui žada atsaką Prancūzijai uždraudus neigti armėnų genocidą, šalies santykiai su Turkija – svarbia NATO nare ir ekonomikos partnere – pasiekė naujas žemumas.
Bauda ir kalėjimas
Prancūzijos Senatas pirmadienį priėmė įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už armėnų genocido neigimą. Dokumen tas, priimtas 127 balsais prieš 86, numato iki vienų metų kalėjimo bausmę ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) baudą neigiantiems, kad Os manų imperijos turkų pajėgų 1915 m. vykdytos armėnų žudynės pri lygsta genocidui. Dabar Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio dešinio ji sąjunga „Už liaudies judėjimą“ (UMP) pasiūlė šio įstatymo pro jektą, turi pasirašyti šį teisės aktą, kad jis įsigaliotų, tačiau daugelis tai laiko tik formalumu. Prancūzija pripažino armėnų ge nocidą dar 2001 m., bet naujausias įstatymas žengė dar toliau ir sukėlė naują Paryžiaus ir Ankaros santy kių krizę.
R.T.Erdoğanas:
Pasiūlymas, priimtas Prancūzijoje, prilygs ta diskriminacijai, rasizmui ir pažeidžia minties laisvę.
Vieni pyksta, kiti triumfuoja
Turkijos ambasadorius Prancū zijoje vakar pranešė, kad dviejų šalių diplomatiniai santykiai ga li visiškai nutrūkti ir kad jis ga li būti atšauktas iš Paryžiaus vi sam laikui. Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoğanas reagavo ne ką švelniau: „Pasiūlymas, priimtas Prancūzijoje, prilygsta diskrimina cijai, rasizmui ir pažeidžia minties laisvę. Mums jis yra niekinis ir ne
galiojantis. Mes dar nepraradome vilties, kad jis gali būti pataisytas.“ Armėnija ir didelė pasaulinė armėnų bendruomenė, kuri seniai kovotojo, kad tarptautiniu mastu būtų pripažintas jų protėvių ge nocidas, triumfavo. „Ši diena bus įrašyta auksu ne vien armėnų ir prancūzų tautų draugystės istorijoje, bet ir žmogaus teisių gynimo visame pasaulyje is torijos analuose“, – sakoma Armė nijos užsienio reikalų ministro Ed wardo Nalbandiano pranešime. Žingsnis prieš rinkimus?
Bendros nuomonės dėl naujo įsta tymo nėra ir pačioje Prancūzijos vyriausybėje. Kai kurie ministrai baiminasi, kad dėl jo gali nukentė ti diplomatiniai ir prekybos ryšiai su svarbia NATO nare ir ekono mikos partnere. Netgi N.Sarkozy užsienio reikalų ministras Alainas Juppé pripažino, jog šis teisės ak tas priimamas ne laiku. Kai kurie apžvalgininkai įtaria, kad tai yra politinis žingsnis prieš Prancūz ijos prez id ento rink i mus, kurie vyks balandį ir kuriuo se N.Sarkozy sieks būti perrinktas antrai kadencijai. „Aišku, kad N.Sarkozy pateikė šį įstatymą dėl priežasčių, susiju sių su rinkimais. Prancūzijoje yra nemenka armėnų bendruomenė, kuri dabar už jį balsuos“, – teigė Prancūzijos televizijos „France 3“ politikos apžvalgininkas Christia nas Malard’as. Įtampa pasiekė apogėjų
Maždaug 500 tūkst. Prancūzijos piliečių yra armėnų kilmės, o turkų kilmę deklaruoja maždaug 400 tūkst. piliečių. Pirmadienį, kai prasidėjo įsta tymų leidėjo debatai, prie Sena to pastato susirinkusius kelis šim tus turkų ir armėnų laikė atskyrusi riaušių policija. Buvo imtasi retai naudojamų saugumo priemonių: žandarai budėjo Senato pastate ir tikrino visų įeinančių žmonių dokumen tus. Žurnalistų salėje buvo susi rinkę dešimtys reporterių, dau giausia turkų. Dviem dienomis anksčiau maž daug 15 tūkst. turkų iš Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksem
Įniršis: Turkijos žiniasklaida N.Sarkozy vaizduoja kaip šėtoną.
AFP nuotr.
Istoriniai ginčai suomet atsisakė pripažinti, kad tai bu vo suplanuotas procesas. Ji tvirt ina, kad genocidu gal ima vad int i tik su planuotą žmonių naik inimą.“
Armėn ijos bendr uomenės ir dau guma šios šal ies moksl in inkų teig ia, kad 1915–1916 m., kai Kaukazo fronte sėkmė šypsojosi rusams, turkai nu sprendė atlikti etninius valymus Va karų Armėn ijoje. Per kit us ašt uone rius met us, anot Armėn ijos šalt in ių, buvo išž udyta 1,5 mln. armėnų, iš tuštėjo dešimt ys miestų, šimtai, gal net tūkstančiai kaimų. Nemažai ar mėnų taip pat buvo deportuota. Turk ija ginčija šiuos skaičius, tvirtin dama, kad žuvo tik apie 500 tūkst. žmonių, taip pat neig ia, jog buvo vyk domas genoc idas. Pas ak Ankaros, šimtai tūkstančių armėnų krikščio nių ir turkų musulmonų žuvo nuo ba do, per tarpusavio susirėmimus ir vi suot inį chaosą, kurį sukėlė Pirmasis pasaulinis karas, o ne dėl konkretaus plano išž udyti armėnus. Turk ija taip
burgo surengė taikią demonstra ciją Paryžiaus gatvėse. Baksnoja į prancūzų istoriją
Kai kurie turkai sako, kad jų ša lis turi reaguoti panašiai. Turkijos premjeras yra apkaltinęs Prancū ziją genocidu per 132 metus tru kusį kolonijinį valdymą Alžyre. „Nuo 1945 m. prancūzai Alžyre išžudė maždaug 15 proc. gyventojų. Štai kur yra genocidas. Alžyriečiai buvo masiškai deginami krosnyse, negailestingai kankinami, – per nai Stambule vykusioje konferen cijoje dėstė R.T.Erdoğanas. – Jeigu Prancūzijos prezidentas N.Sarko
Turk ijoje vieš as armėnų genocido pripaž in imas laikomas nusikalt imu. Pernai kovą rašytojui Orhanui Pamu kui teismas skyrė 6 tūkst. lirų (pagal tuometį kursą 9,3 tūkst. litų) baudą už viešą pareiškimą, jog Turkija nuž udė 30 tūkst. kurdų ir milijoną armėnų.
pat kaltina armėnus palaik ius įsiver žusias Rusijos pajėgas. „Tai visuomet buvo jautr us klaus i mas, – sakė Londono ekonom ikos mokyklos tarptautinių santyk ių dak tarė Katerina Dalacoura. – Turk ija vi
zy nežino apie šitą genocidą, tegu pasiklausia savo tėvo Paulo Sarko zy, kuris tarnavo Prancūzijos legio ne Alžyre penktajame dešimtme tyje.“ Alžyro partizanai praėjusiame amžiuje kovojo nuožmų ir kruviną karą su prancūzais kolonizatoriais. Paryžius pasmerkė R.T.Erdoğa no teiginius ir patikino, kad neuž miršta savo istorijos tragedijų. Santykiai prastės
Šią savaitę R.T.Erdoğanas pagra sino imtis atsakomųjų priemonių prieš Prancūziją, bet jų nekonk retizavo. Ankara ir Paryžius yra
1915–1916 m. armėnų žudynes geno cidu pripaž ino ir pasmerkė maždaug dvi dešimtys valstybių, iš jų – Vokieti ja, Rusija ir Lietuva. Jungt in ių Valst ijų Kongresas beveik kasmet bando priimti rezoliuciją, ku ri formaliai pripaž intų armėnų geno cidą, bet šias pastangas kaskart blo kuoja Baltieji rūmai.
NATO partneriai, dviejų šalių tar pusavio prekybos apimtis siekia beveik 15 mlrd. dolerių. Konfliktas įsižiebė tuo metu, kai pačiai Prancūzijai reikia Turkijos palaikymo svarbiais tarptautinės politikos klausimais: dėl kruvinų įvykių Sirijoje, Irano branduolinės programos ir kitų. „Naujas įstatymas sukels daugiau triukšmo ir sunkumų Turkijos san tykiuose su Prancūzija ir kitomis ES šalimis. Komplikuosis Turkijos pa stangos prisijungti prie ES“, – pri pažino buvęs JAV ambasadorius Turkijoje Rossas Wilsonas. BNS, BBC, CNN, „The New York Times“ inf.
13
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Rąstai interjere: įnoringi, bet suvaldomi Kad ir kokios pa trauklios naujosios statybinės medžia gos, mediniai namai išlieka patys popu liariausi – jie šildo tiek kūną, tiek sie lą. Ir, priešingai nei daugelis įsivaizduo ja, rąstinio namo in terjeras nebūtinai turi būti tamsus, monotoniškas, se noviškas.
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Subtili medžiaga
Rąstinis namas ypatingas, nes sa koma, kad jis yra gyvas. Daugelį džiugina ne tik gera sienų šilumi nė varža, bet ir medžio natūralu mas, aromatas, ypatinga aura. Specialistų teigimu, mediena yra labai subtili, gyva, be galo daug ži nių reikalaujanti medžiaga. Šviežiai nuobliuoto medžio pa viršius jau po valandos bus pasi keitęs, po paros jį apdailinti reikia visai kitaip. Gyvenant rąstiniame name reikėtų išnaudoti medieną, nieku gyvu neslėpti jos. Mūsų senoliai kaimuose gyve no būtent rąstiniuose namuose, tai diktavo tuomečių trobų inter jero stilių. Mediena natūraliai patamsėda vo, langų angos būdavo nedidelės, tad viduje tvyrojo prieblanda. Anuomet žmonės daug laiko praleisdavo lauke, dirbdami, tad galėdavo išvengti ilgo buvimo pa tamsyje. Kad nesijaustų dėžutėje
Šiuolaikiniai žmonės savo namams kelia kitokius reikalavimus. Norisi erdvės, šviesos, patogumo ir mo dernumo. Tai nereiškia, kad reikia atsisaky ti rąstinių namų ar rąstus maskuoti. Tai tiesiog įnoringesnė apdaila, rei kalaujanti išmoningų sprendimų.
14
Idėjos: kambariai rąstiniuose namuose gali būti šviesūs ir nuotaikingi. „Kančo studijos“ archyvo nuotr.
14
TREČIADIENIS, sausio 25, 2012
namai rubrika
Veidas: interjerą patariama apipavidalinti taip, kad žmogus nesijaustų tarsi medinėje dėžėje.
Rąstai interjere: įnoringi, bet suvaldomi
Rąstiniame name nori 13 nenori atsiranda labai daug medžio. Svarbu interjerą api pavidalinti taip, kad žmogus jame nesijaustų it medinėje dėžutėje.
tariama sušvelninti nudažant me dį persišviečiančia baltos spalvos priemone. Architektas nepataria rąstų dar labiau rudinti, nes aplinka taps ne jauki, agresyvi. Odinių baldų derėtų vengti
Algimantas Kančas:
Jei sienos, lubos, grindys – medinės, tuomet kitas inter jero detales galima rinktis iš kitos, šiuo laikinės, medžiagos. Prie medžio dera ir metalas, ir stiklas.
Architektas Algimantas Kančas, kūręs ne vieną interjerą medinia me name, pataria pernelyg nesus tiprinti medienos įspūdžio. Medienos nereikia slėpti, tačiau jos gausą galima šiek tiek nuramin ti. Pavyzdžiui, medžio rudumą pa
A.Kančui artimiausias kontrasto principas. „Jei sienos, lubos, grindys medi nės, tuomet kitas interjero detales, pavyzdžiui, duris, laiptus, galima rinktis iš kitos, šiuolaikinės, medžia gos. Prie medžio dera ir metalas, ir stiklas“, – aiškino architektas. Pasirinkus kontrastą, didesnė tiki mybė, kad sprendimas pasitvirtins. Bandant prisitaikyti prie medžio reikia itin subtiliai jausti, kaip tai daryti. Taigi nebijantieji priešybių mediniame name gali rinktis mo dernius baldus. Prie medžio dera įvairūs audi niai, tačiau sunkumo jausmą stip rinančių odinių baldų rąstinėje ap linkoje A.Kančas vengtų. Nereikėtų rąstinio namo viduje apsikrauti vien mediniais, skirtin gų faktūrų daiktais. Pasak architekto, daugių dau giausia galima pasitelkti dvi me džio spalvas: tamsaus ir šviesaus, balinto ir nebalinto. Be to, statant namą A.Kančas nepataria naudoti apvalių rąstų, kurie būdingi slavų kraštams. Lie tuvių namuose, įsitikinęs architek tas, rąstai turėtų būti tašyti.
Stilius: tradicinė medžiaga kūrėjus įkvepia moderniems sprendimams.
Dermė: rąstinio namo interjere pa
tariama naudoti ne daugiau kaip dviejų atspalvių medieną. femaleways.com, cainorganic.com, salon.ru nuotr.
15
treÄ?iadienis, sausio 25, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI AkcijĹł birĹžoje
Vasario 15 dienai visos ÄŻmonÄ—s, ÄŻstaigos ir organizacijos turi bĹŤti uĹžsipildĹžiusios, patikslinusios ÄŻmonÄ—s darbuotojĹł saugos ir sveikatos bĹŤklÄ—s pasÄ….
BirĹžoje milijonine apyvarta iĹĄsiskyrÄ— ĹŞkio banko akcijos Vilnius, sausio 24 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus birĹžoje antradienÄŻ dÄ—mesio centre buvo ĹŞkio banko akcijos, kuriĹł stambiais sandoriais perleista daugiau kaip uĹž 1,5 mln. eurĹł. Daugiau kaip uĹž 100 tĹŤkst. eurĹł parduota „City Service“ vertybiniĹł popieriĹł, tuo tarpu kitĹł ÄŻmoniĹł akcijĹł apyvartos buvo kur kas kuklesnÄ—s. BirĹžos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertÄ— sumaŞėjo 0,20 proc. iki 311,01 punkto, Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł rinkĹł indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,13 proc. iki 446,29 punkto, deĹĄimties likvidĹžiausiĹł Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł indekso „Omx Baltic 10“ – 0,15 proc. iki 133,24 punkto. Oficialiojo sÄ…raĹĄo ĹŞkio banko akcijĹł, kurios atpigo 0,54 proc. iki 0,185 euro, parduota uĹž 1,689 mln. eurĹł, 0,63 proc. iki 1,769 euro pabrangusiĹł „City Service“ akcijĹł – uĹž 118,1 tĹŤkst. eurĹł, 0,86 proc. iki 1,412 euro pabrangusiĹł VilkyĹĄkiĹł pieninÄ—s akcijĹł – uĹž 23,2 tĹŤkst. eurĹł. 4,98 proc. iki 0,590 euro pabrangusiĹł Vilniaus „GrigiĹĄkiĹłâ€œ akcijĹł apyvarta buvo 21,2 tĹŤkst. eurĹł, 3,53 proc. iki 0,246 euro atpigusiĹł Ĺ iauliĹł banko akcijĹł – 16,9 tĹŤkst. eurĹł, 2,13 proc. iki 1,885 euro atpigusiĹł „Invaldos“ akcijĹł –16,4 tĹŤkst eurĹł. 2,66 proc. iki 1,170 euro atpigusiĹł PanevÄ—Ĺžio statybos tresto akcijĹł perleista uĹž 10,8 tĹŤkst. eurĹł, 0,32 proc. iki 0,626 euro atpigusiĹł „Teo LT“ akcijĹł – uĹž 9,9 tĹŤkst. eurĹł, 0,68 proc. iki 1,470 euro atpigusiĹł „Aprangos“ akcijĹł – uĹž 8 tĹŤkst. eurĹł. 0,16 proc. iki 0,640 euro pabrangusiĹł „Lietuvos dujĹłâ€œ akcijĹł parduota uĹž 7,4 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł Oficialiojo sÄ…raĹĄo bendroviĹł akcijĹł apyvartos buvo maĹžesnÄ—s kaip po 3 tĹŤkst. eurĹł. Papildomojo sÄ…raĹĄo bendroviĹł akcijĹł perleista maĹžiau kaip po 5 tĹŤkst. eurĹł. Bendra birĹžos akcijĹł apyvarta buvo 1,935 mln. eurĹł, iĹĄ jĹł 1,925 mln. eurĹł teko Oficialiojo sÄ…raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijoms.
Sveikata, groĹžis
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
GydytojĹł specialistĹł konsultacijos, echoskopijos, priklausomybiĹł (alkoholio, rĹŤkymo) gydymas lazeriu, masaĹžai, aparatinÄ—s kosmetologinÄ—s procedĹŤros, mezoterapija, plaukĹł bei kapiliarĹł ĹĄalinimas IPL aparatu. SAUSIO mÄ—nesÄŻ kvieÄ?iame naudotis metĹł pradĹžios nuolaidomis: visoms veido ir kĹŤno procedĹŤroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiĹŤlymai: jauninanti veido procedĹŤra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masaĹžas – 129 Lt. Sveikatos ir groĹžio klinika, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 15, KlaipÄ—da; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „KalnĹł oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trĹŤkinÄ—janti normobarinÄ— hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trĹŤkumo ir galimybÄ— iĹĄnaudoti aklimatizacijos prie kalnĹł sÄ…lygĹł fenomenÄ… gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant ĹĄirdies ir kraujagysliĹł sistemos lÄ—tinÄ—mis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinÄ—s sistemos susirgimais, sutrikus angliavandeniĹł, riebalĹł ir baltymĹł apykaitai. SumaĹžina psichinÄ—s ir emocinÄ—s ÄŻtampos ir nerimo lygÄŻ. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682.
898591
899333
KvieÄ?iame Jus ir JĹŤsĹł darbuotojus ÄŻ praktinÄŻ seminarÄ…
PASO PARENGIMAS IR PERĹ˝IĹŞRA ÄŽMONÄ–JE SKYDLIAUKÄ–S FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEĹ˝ASTIS. Ilgalaikis stresas, ÄŻtemptas darbas, jodo stygius, paveldÄ—ti genai – tokios daĹžniausios skydliaukÄ—s ligĹł prieĹžastys. Jos nustatomos dviem iĹĄ deĹĄimties Lietuvos gyventojĹł. SkydliaukÄ—s hormonus tirtis patariama esant: daĹžnam nuovargiui, odos ir plaukĹł sausumui, plaukĹł slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, viduriĹł uĹžkietÄ—jimui, padidÄ—jusiam kraujospĹŤdĹžiui, mÄ—nesiniĹł ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKÄ–S HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da. 868955
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malťinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieŞiōrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
765802
894528
Seminaro dalyviams įteiksime:  Sertifikatą;  UŞpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą. Kada? Kur?
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rōtų g. 4 TilŞės g. 82A
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paĹĄtu
e.sliupaite@darbusauga.lt
Kiti kursai
IĹĄnuomojamas 1 kambario butas su virtuvÄ—s baldais Baltijos pr. Tel. 8 620 64 064.
AnglĹł kalbos kursai (individualiai arba grupÄ—je). Kaina sutartinÄ—. Registruotis tel. 8 699 73 558. 903868
903865
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukĹĄte baldĹł ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174. 896297
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurĹł centre, Ĺ ilutÄ—s pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174.
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ—s procedĹŤros. Naujiena – smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ… echoskopijÄ…, gastrofibroskopijÄ…, rektoskopijÄ…, neurologo konsultacijÄ… dÄ—l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ—ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
896301
Prie „Avitelos“ iĹĄnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634. 904138
Parduoda
Visos nekilnojamojo turto paslaugos
WWW.OH.LT
884048
NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
KlaipÄ—dos priklausomybÄ—s ligĹł centras teikia visapusiĹĄkÄ… pagalbÄ… (pageidaujant ir anonimiĹĄkai) asmenims, turintiems problemĹł dÄ—l alkoholio, narkotiniĹł bei kitĹł psichoaktyviĹł medĹžiagĹł vartojimo. Taikos pr. 46, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt. 892570
Veido gimnastika. Tai yra unikali galimybÄ— iĹĄlikti jaunoms ir Ĺžavioms be peilio pagalbos. Atsikratyk raukĹĄleliĹł, treniruodama veido raumenis. Renkame grupes vasario mÄ—n. Tel. 8 655 10 971, e. paĹĄtas ugne04@gmail.com. 904122
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Seminaro metu aptarime:  Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą;  Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą;  Atliksime paso perŞiōros ypatumų apŞvalgą;  Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje;  Iťmoksite praktiťkai uŞsipildyti pasą, suŞinosite, į ką bōtina atkreipti dėmesį.
Mokymas
@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! #
Nekilnojamasis turtas Nuoma
903469
1 kambario butÄ… Naujakiemio g., su baldais ir buitine technika; 2 kambariĹł butÄ… Baltijos pr., prie „Arenos“ (suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
903151
894407
3 kambariĹł butÄ… StatybininkĹł pr. (5/5 a., kambariai nepereinami, plastikiniai langai, 2 balkonai, baldai). Galima statybininkams, studentams. Tel. 8 671 92 803.
Butus: 1 kambario GedminĹł g. 74000 Lt; 3 kambariĹł 5/2 a. Naujakiemio g.; 2 kambariĹł 5/3 a. StatybininkĹł pr.; kambarÄŻ bendrabutyje, 13000 Lt. Tel. 420 792, 8 652 22 532.
904075
901855
AtskirÄ… 1 kambario butÄ… Kauno g. (nebrangiai); 2 kambariĹł butÄ… Taikos pr. (nepereinamas). Tel. 8 603 02 718, 8 677 76 578.
KambarÄŻ bendrabutyje Minijos g. 129 (4/4 a., 18 kv. m, tvarkingas). Kaina 18000 Lt (derinama). Tel. 8 674 96 872.
903548
903790
Dirbanti pora iĹĄsinuomotĹł butÄ… ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.
KotedŞą per 2 aukťtus Agluonėnuose (plytinis, pakeistas stogas, yra Şemės, 1 aukťte holas, virtuvė, svetainė, 2 aukťte 3 kambariai, 2 balkonai). Tel. 8 670 85 478.
894928
VairuotojĹł kursai ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya
Ilgalaikei nuomai ieĹĄkome buto KlaipÄ—doje. MokÄ—sime iĹĄ anksto ir uĹžstatÄ…. TvarkÄ… garantuojame. Tel. 8 612 17 177.
UAB „Kerulis ir partneriai“ 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !
903153
.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1
=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]ÛQ\` N]`X_VafWR
ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6“C "“ % cNY ARY % #
AlksnynÄ—s vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupÄ— sausio 25 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 892083
Butus: 1 kambario 5/1 a. Poilsio g. (85 000 Lt), 9/6 a. Debreceno g. (Taikos pr., 89 000 Lt, virtuvÄ—s baldai), 4 kambariĹł 5/2 a. GedminĹł g. (bendrija). Tel. 8 647 33 319.
NTA „Laimita“ greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. BirutÄ—s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 893799
NTA „Memelhaus“ padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 894911
KvieÄ?iame ÄŻ vairavimo kursus. VakarinÄ—s grupÄ—s, nauji automobiliai. Laukiame JĹŤsĹł LaukininkĹł g. 2, tel. (8 46) 322 664, 8 600 20 097; www.kg-vairuok.lt.
Nuomoja patalpas Taikos pr. 42 (36 kv. m, du kabinetai, su atskiru san. mazgu), ĹĄalia JĹŤrininkĹł sveikatos centro. Tel. 8 611 14 232.
896293
902986
904069
NamÄ… AgluonÄ—nuose, KlaipÄ—dos r. (2 aukĹĄtĹł, 5 kambariai, bendras plotas 188 kv. m, 15,5 a ĹžemÄ—s, labai graĹžioje vietoje). Tel. 8 671 92 803. 904071
2 kambariĹł butÄ… su didĹžiuoju holu visiĹĄkai renovuotame name LaukininkĹł g. (5/4 a., butas be remonto, 145000 Lt). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 900686
2 kambariĹł 37 kv. m butÄ… su balkonu bendrabuÄ?io bloke Debreceno g. (5/4 a., duĹĄas, WC, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 643 27 660. 903313
Nukelta ÄŻ 16 p.
16
trečiadienis, sausio 25, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI PRO MEMORIA
Antanas Vitas Bražinskas 1953–2012
Siūlome darbą matininkui rengti inžinerinių tinklų ir statinių kadastrines bylas. Tel. 8 616 71 870.
Nekilnojamasis turtas
904060
Parduoda
Sunkvežimių servisas Klaipėdoje siūlo darbą meistrams, automobilių šaltkalviams, automobilių elektrikams. E. paštas tomas@autokurtas.lt. Tel. 8 614 74 255.
atkelta iš 15 p. 2 kambarių 47 kv. m butą Taikos pr. 71 (5 bl./5 a., be remonto, 105 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 654 76 641.
903916
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634.
903540
2 kambarių 53,63 kv. m butą S.Šimkaus g. (1 aukštas, butas yra gyvenamosios paskirties, bet vieta tinkama vykdyti komercinę veiklą). Tel. 8 646 36 175, e. paštas e_ivanauskiene@hotmail.com. 895391
2 kambarių su holu butą Vingio g. (60 kv. m, 5/2 a., 132 000 Lt). Tel. 8 614 07 549.
Vakar sniegu nuklotoje Lėbartų kapinių kalvelėje atsirado dar vienas kauburėlis. Čia amžiams atgulė žmogus, palikęs pėdsaką ne tik savo šeimos, bet ir miesto, šalies gyvenime. Šeima neteko vyro ir tėvo, mes – draugo, o Lietuva – karininko, išmintingo ir garbingo Kriminalinės policijos komisaro. 1953 metų rugpjūčio 14 dieną Lazdijų rajono Avižienių kaime gimęs Antanas Vitas Bražinskas vaikystėje buvo padūkęs it kamuolinis žaibas, todėl anksti suprato, kad pražangą lydi bausmė. Pokario miškais laigęs berniukas dar gyvenimo pradžioje pažino, kas yra ginklai bei šaudmenys. Gal visa tai ir nulėmė tolesnius jo gyvenimo posūkius, atvedusius Antaną Vitą į nusikaltimų tyrimo tarnybą. Baigęs privalomąją tarnybą sovietų armijoje A.V.Bražinskas 1977 metų gegužę buvo priimtas į milicijos operatyvinę tarnybą, kur jam suteiktos žvalgo pareigos. Kantrybės bei sumanumo nestokojęs, radiotechnikos mokslus perkrimtęs Antanas Vitas visą savo gyvenimą pašventė slaptajai milicijos, vėliau – policijos tarnybai, žingsnis po žingsnio įveikęs kelią nuo paprasto žvalgo iki tarnybos komisaro. Kai Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva ėmė kurti savo policiją, A.V.Bražinskas aktyviai dalyvavo kuriant slaptąją jos dalį – Operatyvinės veiklos tarnybą. Tai jo asmeninių pastangų dėka iš Klaipėdos pasitraukdami KGB darbuotojai dalį specialiosios nusikaltimams tirti reikalingos technikos ne sunaikino, kaip privalėjo, o perdavė nepriklausomos Lietuvos policijai. Antanas Vitas prisidėjo prie daugelio visoje šalyje nuskambėjusių bylų išaiškinimo. Jo nuopelnus miestui ir šaliai slepia specialieji archyvai ir slaptumo grifas. Net žinios apie apdovanojimus, kurių jam suteiktas ne vienas, – ten, kažkur Vilniuje. Juk net ir ypatingąjį apdovanojimą – graviruotą vardinį ginklą – išvysti pavyko retam. Prieš daugiau nei aštuonerius metus smogusi liga nebeleido Antanui Vitui atsitiesti. Iškalbingas buvęs ir puikų humoro jausmą turėjęs A.V.Bražinskas metams bėgant neatlaikė širdies sopulio, kad nebegali drožtelėti naujausio anekdoto ar šmaikščiai kam įgelti. Jis mus paliko sekmadienį. Išėjo netikėtai, taip ir neištaręs paskutinio „sudie“ žmonai Ninai, sūnui Ramūnui ir dukrai Editai. Dėl A.V.Bražinsko mirties mes gedime kartu su artimaisiais ir tuo pat metu sakome: „Ačiū Tau, Antanai Vitai. Ačiū, kad leidai ir mums prisiliesti prie Tavo gyvenimo.” Draugai
903543
3 kambarių 65,5 kv. m butą Kretingos g. Butas tvarkingas, didelis, įstiklintas balkonas, renovuotas, pigus šildymas. Pasiteirauti tel. 8 659 99 299. 904169
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 902256
4 kambarių butą, turintį komercinį statusą (5/1 a., bendrija, du įėjimai, du balkonai, kaina sutartinė, derinama). Savininkė. Tel. (8 46) 347 220, 8 673 55 872. 897975
6-25 arų sklypai su visomis komunikacijomis (elektra, vanduo, dujos, lietaus nuotekos, asfaltas, apšvietimas). Prie vandens telkinio, puikus susisiekimas - 5 min. kelio iki miesto centro, kursuoja mikroautobusas nr. 7. Tel. 8 698 33 779, www.svajoniukrantogyvenviete.lt. 893057
Bloke 12 kv. m mažąjį kambarį Baltijos pr. 4 (5 pl./2 a., visiškai suremontuotas, tuščias, vonia ir WC, skaitikliai, savininkas, 25 000 Lt). Tel. 8 698 77 203. 902365
Gerai suremontuotą 2 kambarių butą centre, S.Daukanto g. Pakeistos buto pertvaros, moderniai suplanuotas, aukštos lubos. Parduodamas su naujais baldais ir visa buitine technika. Pigus šildymas. Tel. 8 659 99 299.
897052
Strategiškai patogioje vietoje raudonų plytų mūriniame name 3 kambarių butą (5/4 a., nekampinis, suremontuotas). Tel. 8 699 96 103 (savininkas).
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
902307
894867
Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skaitikliai, saulėtas, ne kampinis, 73 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
902369
894847
Tvarkingą 4 kambarių (perdarytas į 3 kambarių) butą Žardininkų g. (150 000 Lt). Tel. 8 650 39 909, 361 851. 903778
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 904046
Perka
893560
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 901858
1-2 kambarių butą Miško rajone (agentūroms nesiūlyti). Tel. 8 650 90 890, e. paštas alv2000@takas.lt. 901379
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.
904032
Gero išplanavimo 3 kambarių butą Nidos g. (raudonų plytų namas, atskiri kambariai). Tel. 8 689 89 898. 902194
Karlskronos g. 3 kambarių suremontuotą butą, 5/3 a. Tel. 8 656 79 850, 8 656 79 851. 898843
902247
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902241
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902235
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 901546
Naujakiemio g. 3 atskirų kambarių butą (61 kv. m, 5/2 a., 143 000 Lt). Tel. 8 614 07 549.
24 m. mergina, baigusi administravimo ir vadybos studijas, ieško darbo (gali dirbti konsultante, turi vairuotojo pažymėjimą, automobilį). Intymaus nesiūlyti. Tel. 8 648 38 087.
Siūlo darbą Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 898447
Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties prekyboje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.). 903426
895523
Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766. 899139
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573.
Paslaugos Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com. 903140
Paskolos Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898566
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891399
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 902005
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. Užsienyje ir Lietuvoje nuolat dirbti reikalingi suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, metalo šlifuotojai. Geros darbo sąlygos ir atlyginimas. Tel. 8 630 11 333. 903516
Valymo firmai reikalingos valytojos. Darbas Klaipėdos „Akropolyje“. Tel. 8 652 20 023. 904235
901596
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.
UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
901071
902563
903570
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Ieško darbo
893848
894892
903757
900505
903741
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
904165
Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.
Darbas
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin. kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
Buitis ir technika Paslaugos
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 902345
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340. 90357
Šaldytuvai
902168
Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. kasininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958. 899124
Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus profilio kirpėjos ir manikiūrininkės (gali būti kolektyvas). Geros sąlygos darbo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt. 899464
Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893068
Kita Paslaugos Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 904037
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901479
Perka
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.
901823
893131
Nebrangiai sklypus Ginduliuose su komunikacijomis; 2 sodus šalia Mažajame Kaimelyje; 160 kv. m gerai įrengtą namą Paupiuose. Tel. 8 686 53 230.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.).
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
903878
900814
903444
895873
903544
17
trečiadienis, sausio 25, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Automobiliai Autoserviso paslaugos UAB „Autoefektas“ - automobilių remontas, techninė priežiūra. Tech. pagalba (transportavimas). Šilutės pl. 79, (buvęs „Mėsos“ kombinatas). Tel. 8 698 86 076. 895696
Santechnikos darbai. Keičiame senus nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 903126
Tinkuojame, šiltiname pastatus, dengiame stogus, liejame pamatus, pjauname sienas, elektra, santechnika, apdaila. Tel. 8 655 22 204. 903302
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
895268
901980
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120. 896606
Dėmesio 2011 m. gruodžio 3 d., apie 21.30 val., prie Žardės r. „Iki“ parduotuvės reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkti pėstieji. Mačiusiuosius įvykį prašom atsiliepti. Tel. 8 689 80 696, 8 645 31 314, 8 616 24 554. 904070
Informuojame, kad keičiamas uždarosios akcinės bendrovės „CACTUS“ (įmonės kodas 141852972) pavadinimas į UAB „Mėlyna jūra“. 903423
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885004
Statyba ir statybinės medžiagos
Parduoda
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892009
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 901973
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 901984
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www. ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902467
Gręžiame skyles, moderniausia įranga valome kanalizaciją. Atliekame visus santechnikos darbus, taip pat ir smulkiuosius. Tel. 8 616 01 131. 903884
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805. 903557
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
TV programa
895367
Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040. 903880
Gaminame įvairių matmenų medines, faneruotas ir laminuotas duris, įstatome per 20 dienų. Langų, laiptų ir baldų gamyba. Minijos g. 42, Klaipėda. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996. 895074
Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai dažo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351.
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
897626
900253
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Koncertas „Krymo muzikos festivalis 2011“ (1) (Rusija, 2011 m.). Festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja A.Pugačiova, M.Galkinas, F.Kirkorovas, S.Rotaru, V.Leontjevas, N.Baskovas, K.Orbakaitė, D.Bilanas, Verka Serdiučka, B.Moisejevas, O.Gazmanovas ir kt. (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Katastrofos diena“ (2) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Farai (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo drama „Raudonas vanduo“ (JAV, 2003 m.) (N-14). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Daktaras Ozas. Naktinė versija (S).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 Komedija „Lujis“ (1) (JAV, 2010 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.40 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (4). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (4).
868559
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 903589
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280. 901967
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 8.25 „Lietuvėlė“. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštasis pojūtis. 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“.
12.30 „Žuvys monstrai: Milžiniška raja“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Lietuvėlė“. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Mano laida“. Parodijų šou. 21.05 Karo vilkai. „Desantininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“.
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25, 16.00 „Išlikimas“. 11.20 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15, 18.00 „Kaulai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00, 21.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 17.00 Nuotykių s. „Kobra 11“ (1) (Vokietija, 2009 m.). 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.30 Veiksmo f. „Ijona Flaks“ (JAV, 2005 m.). 23.15 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Kantu „Bennet“–Kauno „Žalgiris“. Vaizdo įrašas. 0.50 „Futurama“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Trileris „Tobula žmogžudystė“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 23.10 „Draugai IX“ (N-7). 0.10 „Arti namų“ (N-7).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kenedžiai“ (N-7). 11.15 Drama „Du už vieno kainą“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 13.30 Ieškokime geriausio! 13.45 „Ką mes valgome?“ 14.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 15.45 Pažintinė istorinė laida „Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija“ (3). 16.15 Kultūra +. 16.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Nenuorama Seidė“. 19.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 21.15 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 22.30 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 23.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 0.30 Humoro laida „Maski šou“.
8.45 Televitrina. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Valencia“–„Real Sociedad“. 13.30 RIP. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Moterų Eurolyga. Gioro „Uni-Seat“–Kauno „VIČI-Aistės“. 16.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Mallorca“–Madrido „Real“. 17.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 18.55 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 22.00 Sportas LT. Lietuvos tradicinio karatė čempionatas. 23.15 RIP.
18
trečiadienis, sausio 25, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!
Išsirinkite savo meilės šventės datą ir
Meilės šventės dienomis vasario 10–14
nustebinkite savo mylimą žmogų.
dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas
Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė
dviem už ypatingą kainą:
programa visą naktį.
Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt
Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų
Kajutė be lango – 330 Lt
skaičius ribotas
Kajutė su langu – 440 Lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
19
trečiadienis, sausio 25, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Gali kilti puikių, originalių idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Geras metas kreiptis į tiesioginį viršininką dėl atlyginimo pakėlimo ar karjeros galimybių. Jautis (04 21–05 20). Viską, ką iki šiol esate pasiekęs, vertinsite ir branginsite. Gyvenimas teiks malonumą, o problemų sprendimas bus lengvas ir sklandus. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kursite planus, o paskui juos lengvai įgyvendinsite. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti svarbius sprendimus. Vėžys (06 22–07 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali gadinti jums nuotaiką. Prieš ką nors nusprendžiant patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui. Svajodamas bandysite užsimiršti, bet asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Mergelė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės. Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgyvendinkite savo norus. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Vandenis (01 21–02 19). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: Mergaitę *Akordeonininką *Keletą fanatiškų vokiečių *Žydų kilmės kovotoją *Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sielą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija). Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Kiti renginiai Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. skelbtas Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ koncertas atšauktas. Bilietus galima grąžinti iki vasario 12 d.
Klaipėdos aklųjų centras (Šviesos g. 3) Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suau-
gusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Konsultacijos Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvos oras turėtų vis labiau šalti. Šiandien šalyje snigs mažiau, tačiau bus šalčiau. Temperatūra bus apie 3–4 laipsnius šalčio, tik pajūryje ji sieks apie 0. Ketvirtadienį sniego nenumatoma, tačiau temperatūra bus dar žemesnė. Naktį šals iki 7–12 laipsnių, dieną bus 7–8 laipsniai šalčio, pajūryje bus apie 5 laipsnius šalčio.
Šiandien, sausio 25 d.
–4
–2
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–4
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–4
Utena
–4
8.42 16.53 8.11
25-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 341 diena. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +1 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga 0
kokteilis Kaliniams – nežmoniškos sąlygos Po to, kai „Kokteil is“ pateikė įrodymų, koks kalėjimas Austr ijoje, trūko pyk čio vot is vienam skaitytojų. „Kada pagal iau parašysite, kaip tyčio jamasi Lietuvos kalėjimuose? – niršo Taghys. – Kas Šiaul ių sulaik ymo izo liator iuje davė teisę uždar yt i rūkan čius asmenis su ner ūkančiais, teistus su neteistais? Pasenę dušai yra ne to se pačiose patalpose. Išsimaudę žmo nės iš karto patenka į šalt į. O jiems su sirgus mokame mes. Kada pagal iau bus dušai tose pačiose patalpose? Ar Liet uva – Europos Sąjungos valst y bė, tur int i leid imą pažeist i žmogaus teises? Šie žmonės, prieš juos užda rant, buvo tok ie pat mokesčių mokė tojai. Kada pagal iau bus remontuoja mos šios įstaigos? Neg i mes uždaro me žmones tam, kad jie, būdam i itin bjaur iose sąlygose, suž vėrėt ų ir po to grįžtų į visuomenę? Ar tok ia mūsų rankom is kur iama žmon ių dal is bus naudinga tėvynei? Ar tik taip mes mo kame perauklėti žmones? Kodėl nėra nė vieno straipsnio apie Lietuvos ka lėjimus?“
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+11 +15 –14 –5 +5 –5 +10 –1
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+1 –5 +12 +25 –8 +20 +5 –1
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
-2
-4
-4
6
-5
-4
-8
-13
7
rytoj
penktadienį
-9
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
-11
-12
7
1851 m. gimė Petras Vilei šis, Lietuvos visuomenės veikėjas, inžinierius, ver tėjas, pirmojo lietuviško dienraščio „Viln iaus ži nios“ leidėjas ir redakto rius. Mirė 1926 m. 1882 m. Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 m. 1919 m. įkurta Tautų Ly ga, būsimoji JTO. 1924 m. Pranc ūz ij o je įvyko pirmosios žie mos olimpinės sporto žaidynės.
Martino Scorsese trimatis nuoty kių filmas „Hugo“ antradienį gavo 11 „Oskarų“ nominacijų, bet nuo jo tik viena nominacija atsilieka ne bylus filmas „Artistas“.
Nuteistieji – darbdaviai
Data: šiandien – kalendorinis viduržiemis.
Savo nuomonę turėjo ir Siceliberija. „Man keista, kad žmonės į nusikaltė lius žiūr i pan iek inamai. Jie, kal in iai, yra mūsų darbdav iai, – savo teor iją dėstė skaitytoja. – Jei ne jie, tai darbo neturėtų prokurorai, pol icininkai, tei sėjai, kalėjimų prižiūrėtojai, šių įstaigų vadovai, į šias įstaigas produktus tie kiantys ūkininkai, prekybininkai.“ Anot jos, panaš iai ligon iams turėt ų dėkot i med ikai ir vaist us gam inan čios farmacinės bendrovės, mokslei viams – mok ytojai, mok ymo įstaig ų vadovai.
Barsukas vėl spės orus
Česka (397 719; žinau, skaitytojai, jog esate padorūs ir kuklūs žmonės, tik gaila, kad per telefoną to parodyti negalite)
1947 m. mirė garsusis Čikagos gangster is Al Capone. 1995 m. Norvegijoje pa leista mokslinė-tiriamo ji raketa Rusijoje sukėlė oro pavojų. 1997 m. Berlyne atidary tas naktinis klubas „dide lėms moter ims“. Įėjimas moterims, sveriančioms maž iau nei 60 kilogra mų, buvo uždraustas. 2010 m. sulaukęs 95 me tų mirė žinomas tapyto jas Algirdas Petrulis.
Nominavo „Oskarams“
žeisti norintys asmenys, Lietuvai nereikėtų armijos policininkų.
– Keista ta žemė mūsų sode: paso dinau pom idor us – išdygo kopūstai, pasod inau petražoles – išdygo rid i kėl iai. – Tai dar nieko. Neseniai pasėjau aguo nas – išdygo pol icininkai!
Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenis, Viltė, Žiedė.
1938 m. Maskvoje gi mė žymus rusų dain i ninkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.
Ekonomika: jei ne įstatymus pa
Linksmieji tirščiai
Vardai
sausio 25-ąją
Rytas
-13
–3
–4
Šiandien visų gamtos mylėtojų akys kryps į žvitrųjį barsuką, nes iš jo elgesio sausio 25 dieną esą galima nuspėti, kokia bus likusi žiema.
Šiandien yra kalendorinis vidur žiemis. Senoliai tikėjo, jog būtent sausio 25-ąją galima numatyti, ar greitai ateis pavasaris, tik reikia apsilankyti miške ir ieškoti barsu ko olų bei pėdų. Žmonės sakydavo, kad per pu siaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, gyvūnas pa mato savo šešėlį, išsigąsta, greitai vėl lenda atgal į olą ir gulasi ant to paties šono. Tai reiškia, jog snie gas greitai prasmegs ir pavasaris jau nebe už kalnų.
Vytauto Petriko nuotr.
Tačiau jei diena bus apsiniauku si, barsukas vaikščios po mišką, o grįžęs į olą gulsis ant kito šono ir vėl kietai įmigs – pavasario teks laukti dar ilgai. Žmonės tikėjo, kad per pusiau žiemį ant kito šono verčiasi meška ir pradeda žįsti kitą leteną. Senoliai nepasikliovė tik barsuku ir pagal sausio 25-osios orus spėjo, kokia bus antroji žiemos pusė. Manyta, kad jei šviečia saulė ir yra pašalę – likusi žiemos dalis ir gi bus šalta, su pūgomis ir gausiu sniegu. Tačiau jei per pusiaužiemį yra atlydys, apsiniaukę ar lynoja, ant roji žiemos pusė turėtų būti švelni, o pavasaris ankstyvas. „Klaipėdos“ inf.
Pėda: miške reikėtų ieškoti štai
tokių barsuko pėdsakų.
Trečioje vietoje liko po šešias no minacijas gavę filmai „Žmogus, pakeitęs viską“, kuriame vaidina Bradas Pittas, ir režisieriaus vete rano Steveno Spielbergo epas „Ka ro žirgas“. Tarp „Hugo“ nominacijų yra ge riausio filmo kategorija, kurioje jis varžysis su aštuoniais kitais fil mais, tarp jų – „Artistu“, kuris jau gavo virtinę kitų apdovanojimų ir buvo laikomas favoritu. Geriausio filmo kategorijoje taip pat nominuoti „Paveldėtojai“, „Nepaprastai garsiai ir neįtikėti nai arti“, „Tarnaitė“, „Vidurnak tis Paryžiuje“, „Žmogus, pakeitęs viską“, „Gyvenimo medis“ ir „Ka ro žirgas“. „Artisto“ žvaigždė Jeanas Dujar dinas buvo nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje ir varžysis su George’u Clooney, B.Pittu, Ga ry Oldmanu ir Demianu Bichiru. Geriausios aktorės kategorijo je Kino meno ir mokslo akademija nominavo Glenn Close, Violą Da vis, Rooney Marą, Meryl Streep ir Michelle Williams. Geriausiu režisieriumi preten duoja tapti Michaelis Hazanavi cius, Alexanderas Payne’as, Ter rence’as Malickas, Woody Allenas ir M.Scorsese. Geriausio animacinio filmo ka tegorijoje nominuoti “Katė Par yžiuje”, “Čiko ir Rita”, “Kung Fu Panda 2”, “Batuotas katinas Pū kis”, “Rango”. Garbingiausi Holivudo apdova nojimai bus įteikti vasario 26 die ną Los Andžele. Šie apdovanojimai bus įteikti jau 84-ąjį kartą. „Klaipėdos“, BNS inf.