TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, sausio 25 d., 2012 m.
D.Grybauskaitė neskubės oficialiai skelbti Seimo rinkimų datos ir rinkimų kampanijos pradžios. Lietuva 5p.
Gyventojai dar nėra įpratę kenksmingų atliekų atsikratyti atsakingai ir už tai tikisi atlygio. Ekonomika 9p.
Nr. 20 (1219)
diena.lt
Prancūzija galutinai susigadino santykius su Turkija labai nepalankiu metu. Pasaulis 12p.
Ligoninė liks savo vietoje
1 Lt
Jeigu dabar nusileisime rusams, neišvengiamai reikės nusileisti ir kitose pozicijose. Penkiakovininkas Edvinas Krun golcas apie D.Rimšaitės galimybes dalyvauti olimpinėse žaidynėse
10p.
Miestas
4p.
Į Kaziuko mugę grįžta V.Urba
Užribis
Nekeldins: tuberkulioze sergantys vaikai ir toliau bus gydomi šiame pastate.
Kalbos apie tai, kad iš Bažnyčiai grąžinto Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės pastato sergantys vaikai bus iškeliami į kitus miestus, – netiesa. Tai tvirtina ir ligoninės vadovas, ir Bažnyčios atstovai.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Liks patalpose
Bažnyčiai po keliolika metų tru kusio teismų maratono atgavus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligon inės patalpas, čia gyd o mi vaikai nebus iškeldinami nei į
7p.
Nusikaltimų įvykdyta daugiau Gedimino Bartuškos nuotr.
Druskininkus, nei į Valkininkus. Ligon inės direktor ius Arv yd as Šilys dienraščiui „Vilniaus diena“ tvirtino, kad pasklidusios kalbos nėra teisingos, o pastatą atgavusi Bažnyčia jo atimti iš ligoninės ne ketina ir niekada apie tokią gali mybę nė užsiminusi nebuvo.
2
Pol ic ij os pareigūn ai sun er imę: pern ai Liet uvoj e buvo užf iksuot a 2,4 proc. daug iau nus ikalt imų nei 2010-ais iais. Iš vis o šalyj e per me tus buvo užfiksuoti 79 582 nusikal tim ai, daug iaus ia įvykdyt a vag ys čių. Ties a, šis aug im as siej am as ir su gruodį įsig al ioj us iu aps augos nuo smurt o art im oj e apl inkoj e įstatymu.
2
trečiADIENIS, sausio 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Darželių steigimas – vi
Svarsto apie žaislų muziejų Vilniaus miesto taryba šiandien pradeda svarstyti klausimą dėl patalpų suteikimo kuriamam Žaislų muziejui. Jam numatomos patalpos netoli Sereikiškių parko, Barboros Radvilaitės gatvėje.
Kuriamo muziejaus vizija – mo dernus edukacinis centras, kuria me lankytojai galėtų susipažinti su archeologiniais, etnografiniais ir šių dienų žaislais bei jų kopijo mis. Žaislų muziejuje numatyta išskirti tris temines erdves: ar cheologinius – pačius seniau sius, etnografinius – XIX–XX a. pradžios ir šių dienų žaislus. Mu
ziejaus kolekciją sudaro origina lai ir kopijos – šioms įstaiga skirs ypatingą dėmesį, nes būtent jos leis įgyvendinti pagrindinę mu ziejaus idėją: liesti, imti, pažin ti. Panašūs muziejai yra Latvijo je, Estijoje, Rusijoje. VD inf.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Biurokratų absurdas
Pasirodė užsieniui Vilnius pristatytas trijose užsie nio turizmo parodose. Kasmet į jas ateina per 200 tūkst. lankytojų, jiems išdalijami Vilniaus turizmo leidiniai, žemėlapiai, suvenyrai.
Prieš savaitę vykusioje tarptau tinėje turizmo parodoje Utrech to mieste Olandijoje ir parodo se Ispanijos sostinėje Madride bei Suomijos Helsinkyje, kurios bai gėsi savaitgalį, buvo itin aktyviai pristatomos turizmo Vilniuje ga limybės. Suomių ir ispanų kalbo mis apie Vilnių teikiama infor macija padėjo detaliau pristatyti
miesto kultūrinį paveldą, turizmo galimybių naujoves, pakviesti į koncertus, šventes ar kitus miesto renginius. Parodų lankytojai do mėjosi atvykimo į Vilnių galimy bėmis, kelionių derinimu su mies to renginiais bei šventėmis. VD inf.
Laimėjo IT konkursą Vilniaus universiteto Matemati kos ir informatikos fakulteto stu dentas Rokas Balevičius tapo in formacinių technologijų (IT) įmo nės „Blue Bridge“ surengto kon kurso nugalėtoju.
Konkurso, kuriame reikėjo sukurti grįžtamojo ryšio internetu teiki mo sistemą, prizinis fondas buvo 10 tūkst. litų. „Vertindami darbus pamatėme, kad studentai gali pa siūlyti įdomių bei inovatyvių idė jų, kurias būtų galima pateikti ir kaip vadinamosios debesų kom piuterijos paslaugas verslui. Trijų geriausių darbų autoriams suteik
Nors švietimo ir mokslo ministerija skelbia atlaisvinusi diržus, varžančius privačių darželių kūrimą, vis dėlto tų darželių stei gėjai užsimena, kad stabdžių galėtų būti dar mažiau, o valsty bės paramos – daugiau.
sime galimybę realiai įgyvendin ti savo sukurtus sprendimus“, – teigė Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“ vadovas. Konkurso organizatoriai sako, kad ir ateityje ketina perspekty vius jaunus žmones kviesti daly vauti panašiose iniciatyvose.
Austėja Landsbergienė privatų darželį „Vaikystės sodas“ Vilniaus Žvėryno mikrorajone įkūrė prieš pusantrų metų. Vaikus čia pasitinka laikrodis ant sienos su užrašu apačioje „laikro dis“ – šitaip mažyliai greičiau iš moksta skaityti, kalbėti ir pažin ti daiktus. Su tokiais pat užrašais kėdutės, stalai. Nedidukės, neįp rastos lovytės. Kaip tik prieš pat švietimo ir mokslo ministro Gintaro Stepona vičiaus vizitą artėjo popiečio mie go metas. Vaikai glaudė galvas ant pagalvių, tarsi leisdami darželio vadovams pakalbėti su aukščiau sia valdžia. A.Landsbergienė, vakar kalbė dama su ministru ir su žurnalistais, pasakojo, kad norint atidaryti pri vatų darželį Lietuvoje reikia nueiti tikrus kryžiaus kelius, o sunkiau sia atlaikyti valdininkų spaudimą ir įrodyti, kad nauji vaikų auklėjimo būdai ne prastesni nei buvo prieš 50 ar 60 metų. „Yra labai daug reikalavimų, ku rie tiesiog biurokratiškai absur diški. Ir mes susikūrėme ne tam, kad prisitaikytume prie šios sis temos, o tam, kad ją pakeistume, – karingai nusiteikusi moteris ab surdiškas, bet iki šiol galiojančias
įstatymų nuostatas gali vardyti nesustodama: – Štai, pavyzdžiui, esame įpareigoti sudaryti sutartį su skalbykla, o jeigu mes neturime, ką skalbti? Arba lovytės, pripažintos tinkamomis visoje ES, Lietuvoje kažkodėl netinka. Būtinai turi bū ti čiužiniai.“
Austėja Landsbergienė:
Darželių refor ma daugmaž tokia: anksčiau tėčio ne leisdavo į ligoninę, o dabar leidžia pasto vėti koridoriuje.
Pakeitė įstatymų bazę
Pasak A.Landsbergienės, absurdo, kurį kuria mūsų biurokratų stag nacija, apstu. Todėl Lietuva ne gali pasigirti vaikų darželių įvai rove. Daugeliui žmonių, norinčių užsiimti šia veikla, tą norą malši na arba biurokratai, arba didžiulis finansų poreikis. Minimalius įstatymų numaty tus reikalavimus atitinkantis dar želis jo steigėjams atsieitų ma žiausiai ketvirtį milijono litų. Nors pastaruoju metu įstatymai darže lių kūrėjams Lietuvoje tapo palan
Ligoninė
BNS, VD inf.
1
Apvogta Liaudies partijos vadovė Vilniuje iš Lietuvos liaudies parti jos (LLP) būstinės vakar pavogta šios partijos vadovės Kazimiros Prunskienės piniginė. Joje buvo 30 tūkst. litų įvairia valiuta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ry šių poskyrio vyresnioji specia listė Dalia Petrauskienė sakė, kad pranešimas apie vagystę gautas maždaug 15.51 val. Paskambinu si LLP vadovės padėjėja prane šė, kad iš patalpų A.Stulginskio gatvėje pavogta piniginė su pi nigais. Į įvykio vietą išvyko poli cijos pareigūnai. Įvykis tiriamas. Į K.Prunskienę vagys kėsinosi ir
anksčiau. 2006-ųjų kovo mė nesį vagys išdaužė Užupio rajo ne, Krivių gatvėje, gyvenančios tuometės žemės ūkio ministrės K.Prunskienės langą pirmame aukšte. Pamatęs šeimininkę, va gis spruko atgal. BNS, VD inf.
kesni, kliūčių legaliai veikti ir ug dyti jaunąją kartą yra pakankamai. Tuo A.Landsbergienė taip pat tei gė spėjusi įsitikinti. „Jeigu norime skaidrumo, siste ma turi būti pakeista iš esmės. Kol kas reformos labai paviršutiniškos. Palyginčiau tai su gimdymo na mais. Prieš 20 metų tėčių išvis ne leisdavo į gimdymo namus, o dabar daug kur leidžia dalyvauti gimdy me. Tai štai ir darželių reforma daugmaž tokia: ankščiau tėčio ne leisdavo į ligoninę, o dabar leidžia pastovėti koridoriuje“, – alegori jomis kalbėjo A.Landsbergienė. Pagrindinis darželio kokybės kriterijus, pasak „Vaikystės sodo“ steigėjos, turėtų būti ne absurdiški reikalavimai, o didesnis pasitikėji mas vaiko tėvais. Ir, žinoma, ele mentariais rinkos dėsniais. „Man atrodo, kad tėvai į blo gą įstaigą savo vaiko neatiduos, o jei taip netyčia nutiks – pasiims jį po dviejų dienų. Tad daugiau pa sitikėkime tėvais ir leiskime jiems spręsti, kur būti jų vaikams. O sie kiant apsidrausti reiktų numatyti minimalius reikalavimus“, – dės tė „Vaikystės sodo“ vadovė. A.Landsbergienė neslėpė, kad maždaug 80 proc. visų darželio išlaidų sudaro pedagogų algos ir patalpų nuoma. Išsprendus šiuos klausimus, pavyzdžiui, sulaukus valstybės paramos, situacija galė tų pagerėti.
Atviri: Bažnyčios atstovai tikina nė nesvarstę iškeldinti vaikų ligoninės.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Teismo procesas Teisiniai ginčai dėl nuosavybės tei sių į ligoninės pastatą trunka jau ilgiau kaip dešimtmetį. Bažnyčia Vilniuje jau seniai norėjo atgauti Vilniaus apygar dos administracinio teismo, Onkologi jos instituto bei Respublikinės tuber kuliozės ir infekcinių ligų universiteti nės ligoninės valdomus pastatus.
gos ministerija vilkina šių pastatų grą žinimo Bažnyčiai procesą ir piktybiš kai nevykdo įstatymų. Pagal religinių bendrijų teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Bažnyčia turi teisę atgauti pasta tus, kurie pagal buvusios LTSR įstaty mus buvo nacionalizuoti.
Anksčiau Infekcinių ligų ir tuberkulio Vilniaus arkivyskupijos atstovai ne zės ligoninės patalpose buvo įsikūręs kartą piktinosi, kad Sveikatos apsau vienuolynas.
„Tai netiesa, pasikeitė tik pastato savininkas, dau giau tikrai niekas. Mums iš tiesų nėra skirtumo, ar pastatas priklauso Sveikatos ministerijai, ar Bažnyčiai, ligoninė liks ir vaikai čia bus gydomi“, – kalbėjo ligoni nės vadovas. A.Šilys sako, kad per dešimt sa vo darbo ligoninėje metų ne kartą buvo susitikęs su Bažnyčios atsto vais ir aptaręs pastato likimą. Visus kartus dvasininkai jį esą patikino, kad patalpose vaikai bet kokiu at veju ir toliau galės būti gydomi. „Nežinau, kodėl žiniasklaida ši taip pranešė, tačiau tai nėra tiesa. Aš jiems apie tai sakiau. Net ne žinau, ar Bažnyčia kels kokių nors sąlygų. Su jos atstovais ne kartą buvau susitikęs, jie mato ligoninę tame pastate“, – teigė A.Šilys. Apie ketinimą iš Nemenčinės plente esančio pastato iškeldin ti nuo tuberkuliozės gydomus vai kus pranešusioms LNK žinioms Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika kal bėjo, kad ligoniukams puikios są lygos būtų sudarytos Druskinin kuose arba Valkininkuose. „Tie vaikai galėtų būti perkel ti į tam tikras sanatorines patal pas – tiek Druskininkuose, tiek
3
trečiADIENIS, sausio 25, 2012
15p.
miestas
„Tėtė“ nesiruošia kąsti „mamai“.
is dar kryžiaus keliai
Susijungė dėl gatvės remonto Pigiausiai rekonstruoti Vilniaus Geležinio Vilko gatvę, esančią tarp Vingio parko ir „Verslo trikam pio“, siūlo vienos didžiausių Lat vijos kelių ir tiltų statybos bendro vių „Latvijas tilti“ ir įmonės „Kau no keliai“ konsorciumas.
Kelias: A.Landsbergienė įsitikinusi, kad Švietimo ministerijos nuveikti darbai yra tik ilgo reformų kelio pra
džia.
Šiuo metu vaiką leisti į valsty binį darželį per mėnesį kainuo ja 150–200 litų, o „Vaikystės so das“ vaikus priima už daugmaž 1 tūkst. litų. Džiaugiasi nuveiktais darbais
Privačius sostinės darželius va kar lankęs ministras G.Steponavi čius tvirtino savo akimis įsitikinęs, kad ministerijos inicijuota laisves nė privačių darželių steigimo tvar ka jau duoda vaisių. „Prieš metus buvo įvestas krep šelio finansavimo modelis, supap rastintos nemotyvuotai griežtos higienos normos, patalpų reika lavimai. Smagu, kad taip išlaisvi nom iniciatyvą – per metus įsikū
rė ne vienas naujas darželis, kai iki tol jų būdavo vienetai“, – nuopel nus vardijo G.Steponavičius. Ministras „Vaikystės sodą“ ir kitas neformalaus ugdymo įstai gas pavadino „darželiais, laužan čiais stereotipus“, netgi pažadėjo, kad ateityje tokių įstaigų paslau gos taps prieinamos ne tik pasitu rintiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. „Ieškosime įvairių būdų. Ateityje bus galimybių didinti krepšelį, kad augtų noras steigti nevalstybinius darželius ir jie taptų prieinames ni. Aišku, daug kas priklauso ir nuo vietos bendruomenių, jos pačios taip pat galėtų prisidėti prie darže lių kūrimo“, – žadėjo pašnekovas.
ė liks savo vietoje Valkininkuose yra puikiosios są lygos vaikams gydyti. Vaikai ne būt ų nus kriaust i“, – kalb ėj o R.Remeika.
Rimantas Dalgėda:
Ligonine ir toliau ga lės rūpintis ministe rija, Bažnyčia jai tik rai leis likti patalpose, niekas nepasikeis. Tai tebuvo teisiniai gin čai, nieko daugiau.
„Pastato mus nereikia ir tai esa me ne kartą deklaravę. Bažnyčia teisme siekė, kad pastatas būtų teisėtai pripažintas jos nuosavy be, o dabar jau ministerijos reika las, kaip ji norės toliau turėti teises į pastatą. Bus tariamasi dėl kokių nors kompensacijų ir kitų dalykų“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, nėra nė menkiausios abejonės, kad ligoninė su visais jo je gydomais vaikais liks tose pačio se patalpose. „Ligonine ir toliau galės rūpintis ministerija, Bažnyčia jai tikrai leis likti patalpose, niekas nepasikeis. Tai tebuvo teisiniai ginčai, nieko daugiau“, – pridūrė R.Dalgėda. Viliasi suremontuoti
Pastato nereikia
Tokio ministerijos kanclerio pa reiškimo prasmės nesupranta ir Bažnyčios atstovai. Jie tikina ne turėję nė minties ligoninę išguiti iš dabartinio pastato. Teisme Baž nyčia esą siekė tik teisinio pripaži nimo, kad pastatas iš tiesų priklau so būtent jai. Vilniaus arkivyskupijos ekono mas Rimantas Dalgėda dienraščiui teigė, kad į pastatą, net ir laimėju si teismo procesą, Bažnyčia nepre tenduoja.
Ligoninės direktorius A.Šilys teis mo proceso baigties neišsigando. Priešingai, jis tikisi, kad pagaliau paaiškėjus, kas iš tiesų yra pasta to savininkas ir pasibaigus teismo procesui pagaliau bus galima pra dėti galvoti apie patalpų atnauji nimą. Anot jo, jau labai ilgai į pastatą ne buvo investuojama, ir darbo, ir gy dymosi sąlygos jame nėra idealios. „Gal pagaliau bus pagalvota apie tų patalpų atnaujinimą. Jos nė ra tragiškos, tačiau sutvarkyti jau
Simono Švitros nuotr.
Ministras nepraleido progos ir paragino Vilniaus savivaldybę ak tyviau prisidėti prie ikimokykli nio ugdymo įstaigų tinklo plėtros. Pasak G.Steponavičiaus, opiausia problema, stabdanti darželių tinko augimą, – patalpų trūkumas. „Kiek prisimenu, vien Perkūn kiemyje apie tūkstantį vaikų ne gali eiti į darželį, nes nėra vietų. Skolose skęstanti savivaldybė no ri statyti darželius už 30 mln. li tų, kurie tikrai iki galo neišspręs problemos. Ar nebūtų paprasčiau surasti ir nebrangiai išnuomo ti reikalavimus atitinkančias pa talpas, kurių šiuo metu sostinėje pilna“, – pareiškė savo nuomonę ministras.
Komentaras Rimantas Remeika Sveikatos apsaugos min ister ijos kancler is
V
aikus į kitų miestų ligoni nes perkelti reiktų tokiu at veju, jei Bažnyčia nuspręs tų nieko nelaukdama tą pastatą atsiimt i ir naudot i savo reik mėms. Tačiau kol kas atrodo, kad ligo ninė šioje vietoje liks tol, kol pati minis terija nenorės jos iškeldinti arba neras geresnių patalpų. Esu ne kartą su Baž nyčios vadovais apie tai kalbėjęs, jie neketina imtis jokių veiksmų prieš li goninę. Kiek suprantu, Bažnyčia vietoj šio pastato iš valstybės tikisi gauti mai nais kokį nors kitą.
tikrai reiktų. Iš viso ši ligoninė yra išsidėsčiusi penkiuose skirtinguo se pastatuose visame mieste, o šis tikriausiai pats prasčiausias“, – sakė A.Šilys. Jo teigimu, bene idealiai šiuo me tu sutvarkytas yra ligoninės pasta tas Birutės gatvės pradžioje. „Iš lauko šis medinis pastatas gal ir atrodo prastas, tačiau viduje tu rime puikias darbo sąlygas, viskas moderniai sutvarkyta“, – sakė pa šnekovas. Aistras sukėlusiose ligoninės pa talpose šiuo metu gydoma maž daug pusšimtis vaikų. Juos prižiū ri keturi gydytojai.
BNS žiniomis, šis susivieniji mas darbus siūlo atlikti už 31,229 mln. litų (su PVM), brangiau at liktų bendrovių „Ukmergės ke liai“ ir „Panevėžio ryšių statyba“ konsorciumas – už 32,67 mln. li tų, viena didžiausių Lietuvoje ke lių statybos bendrovių „Panevė žio keliai“ – už 35,25 mln. litų. Toliau rikiuojasi Suomijos ka pitalo kelių tiesimo įmonė „Lem minkainen Lietuva“ (38,5 mln. li tų), didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kau no tiltai“ (39,9 mln. litų), Latvi jos „Tilts“ su Vilniaus kelių tiesi mo ir remonto įmone „Akordas 1“ (41,6 mln. litų). Vilniaus savivaldybės Viešų jų pirkimų skyriaus Dokumen tų rengimo poskyrio vedėja Jūra tė Dailidonienė sakė, kad paraiškų pateikimo terminas baigėsi ant radienį. Jis sakė negalinti progno zuoti, kiek laiko užtruks paraiš kų vertinimas. Sausio pradžioje skelbta, kad konkursas užsitęsė gavus pretenzijų. Savivaldybės vertinimu, jos buvo nepagrįstos, todėl atmestos. Bendrovė „Latvijas tilti“, per nai pigiausiai pasiūliusi perstaty ti Kauno Panemunės tiltą, nelai mėjo maždaug 80 mln. litų vertės užsakymo, nes pasiūlė atlikti ne visus darbus.
Savivaldybė planuoja rekonst ruoti Geležinio Vilko gatvės dalį nuo A.Goštauto iki M.K.Čiurlio nio gatvės – pastatyti estakadą, kuri sujungtų abi gatves, kurio se transporto eismas yra vienas intensyviausių mieste. Anksčiau skelbta, kad projekto vertė gali siekti iki 30 mln. litų, 4,26 mln. litų Vilniaus savivaldybė skolinasi iš Šiaurės investicijų banko. Skelbta, kad bus rekonstruotas 1121 m ilgio Geležinio Vilko gat vės ruožas, pastatyta 177,5 m ilgio estakada posūkiams iš Geležinio Vilko į A.Goštauto gatvę, įreng tos aplinkosaugos ir eismo saugos priemonės. Rekonstravus Geležinio Vilko gatvės dalį, automobiliai iš Sa vanorių prospekto galės patek ti tiesiai į „Verslo trikampį“, be to, važiuojantys iš pietinių mies to rajonų galės saugiai įvažiuo ti iš A.Goštauto į Geležinio Vilko gatvę. Dabar šioje vietoje įvyksta daug avarijų. BNS, VD inf.
31,2 mln. litų
– už tiek „Latvijas tilti“ ir bendrovės „Kauno keliai“ konsorciumas rekonstruotų Geležinio Vilko gatvę.
Atidaroma žydų viešoji biblioteka Vasario 1 d. Vilniaus miesto gy ventojams ir svečiams atidaro mas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliote kos padalinys – Vilniaus žydų vie šoji biblioteka.
Vilniaus žydų viešosios biblio tekos lankytojai bus aptarnauja mi darbo dienomis. Aptarnavimo laikas – nuo 11 iki 18 val. Didžiąją dalį Vilniaus žydų viešosios bib liotekos fondo sudaro dokumen tai anglų kalba. Bibliotekai pradžią davė priva taus knygų kolekcininko, keliau tojo ir humanisto iš Amerikos Wymo Brento iniciatyva į Vilnių atvežta ir Lietuvai perduota dau giau kaip 5000 vertingų knygų kolekcija. Kolekciją sudaro žydų autorių ir autorių, rašančių apie judaizmą, knygos. Knygų kolekcininkas W.Bren tas Vilniuje pirmą kartą apsilan kė 1994 m. ir, kaip pats teigia, šį miestą pamilo visam gyveni mui. Žydų kultūra, istorija, pa veldu besidomintis kolekcinin kas savo svajonės link – Vilniuje įsteigti žydų biblioteką – ėjo il gus metus.
W.Brentas įsitikinęs, kad vos bib lioteka oficialiai atvers duris, pa saulyje išsibarsčiusi litvakų meilė ir senosios tėvynės ilgesys išjudins nenutrūkstamą literatūros, me no ir informacinių vertybių srautą į Šiaurės Jeruzalę, skatins čia bur tis, mėginant atstatyti istorijos su niokotus žmogiškuosius ir kultūri nius lobius, tarpusavio tiltus.
Wymo Brento inicia tyva į Vilnių atvežta ir Lietuvai perduota daugiau kaip 5000 vertingų knygų.
Visuomenei atviros žydų bib liotekos Vilniuje veikla sudarys galimybę atgaivinti žydų knygos kultūros ir bendruomenės bib liotekų tradicijas, sukurs viešąją erdvę, skatinančią pažinti sosti nės kultūrinę įvairovę ir istori ją, taps kultūros centru, kuriame nuolat vyks parodos, renginiai, susitikimai, koncertai. VD inf.
4
trečiadienis, sausio 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniuje pritrūko bilietų Vilniečiai skundžiasi, kad vienkartiniai autobusų ir troleibusų bilietai kai kuriose pardavimo vietose ištirpę jau nuo penk tadienio. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Deficitas: keletą dienų sostinėje
trūksta vienkartinių bilietų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tad šiomis dienomis ne vienas sostinės gyventojas ar svečias, be sinaudojantis viešojo transporto paslaugomis, susidūrė su dilema, kur įsigyti vienkartinį autobuso ar troleibuso bilietą. Ant keleto Vil niuje esančių „Lietuvos spaudos“ kioskų kaba užrašai „Bilietėlių nė ra“. O kioskų pardavėjams belieka tik teisintis ir siūlyti žmonėms įsi gyti nuolatinius bilietus. Sostinės centre esančio kiosko darbuotoja į kalbas leistis nenorė jo ir nepaaiškino, kodėl šiuo metu sudėtinga įsigyti vienkartinį bilie tą. Tačiau prasitarė, kad bilietų ne
turi ir keletas kitų spaudos kioskų. Paklausta, ką siūlo pirkėjams, norin tiems važiuoti viešuoju transportu, moteris atsakė: „Nuolatinį bilietą.“ Vilniaus miesto „Susisiekimo paslaugų“ atstovai tikino, kad jie bilietų turi užtektinai, ir pasiūlė kreiptis į įmonės „Lietuvos spau da“ atstovus. Šie situaciją telefonu komentuoti atsisakė ir patikino, kad atsakymus atsiųs elektroniniu paštu. „Lie tuvos spaudos“ vadovas Dainius Dauparas tepasakė, kad problema jam žinoma, ir taip pat žadėjo su sidariusią padėtį paaiškinti raštu. Tačiau vakar į dienraščio klausi mus, dėl kokių priežasčių Vilniuje pritrūko bilietų, jis neatsakė.
Šurmuliuos: vien prekybininkų šių metų mugėje turėtų būti per
tūkstantį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kaziuko mugė pagal žemaičius Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Kaziuko mugės organizatoriai jau kviečia registruotis preky bininkus, norinčius su pačių ga mintais liaudiškais dirbiniais da lyvauti šių metų šventėje. Į mugę pirkėjus šiemet bus stengiamasi vilioti žemaitiška dvasia.
Šiųmetės Kaziuko mugės po tre jų metų pertraukos grįžta orga nizuoti bendrovių „Vikšris“ ir „Marceliukės klėtis“ savininkas Vytenis Urba. Mugės entuziastas žada, kad šiais metais visas mies to centras tiesiog dūgs nuo ma žiausiai tūkstančio prekybinin kų, o mugė gali tapti rekordiškai didelė. Per Kaziuko mugę tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama ko kiam nors šalies regionui. Orga nizatoriai teigia, kad šiais metais pasireikšti galės Žemaitijos ama tininkai. „Žemaičiams atiduosime vi są Rotušės aikštę, tegul ten jie parodo, ką autentiška turi, kuo gali nustebinti. Žinau, kad iš šio regiono žadėjo dalyvauti tikrai daug prekybininkų. Atvažiuos ir Žemaitijos miestų merai, jie as meniškai pasirūpins, kad ama tin ink ų net rūkt ų“, – dienraš čiui „Viln iaus dien a“ kalb ėjo V.Urba. Rotušės aikštėje susiburs Že maitijos krašto amatininkai ir dailidės, kalviai, puodžiai, tau tinio kulinarinio paveldo specia listai, scenoje koncertuos krašto kultūros ir meno kolektyvai. „Vikšris“, laimėjęs sostinės sa vivaldybės skelbtą konkursą, įsi pareigojo Kaziuko mugę reng ti trejus metus. Programoje jau numatyta, kad ateinančiais me tais ypatingas dėmesys bus ski riamas Sūduvos ir Mažosios Lie tuvos krašto amatams. V.Urba sako, kad jau bent ke turios dešimtys užsienio preky bininkų pateikė paraiškas daly vauti šių metų mugėje. „Jau tiksliai žinau, kad dalyvaus amatininkai iš Latvijos, Lenki jos, Baltarusijos, Ukrainos. Žino ma, tradiciškai daugiausia daly vauti žada lenkų. Jiems skirsime Lukiškių aikštės prieigas. Turėtų būti tikrai labai įdomu“, – kalbė jo organizatorius.
Jo teigimu, svečių iš užsienio dirbiniai gerokai skiriasi nuo lie tuvių, tad vilniečiai ne vien nu sipirkti, bet ir su svetima kultū ra susipažinti galės. „Lietuviai mėgsta gaminti pra ktiškus daiktus. Jiems geriausiai sekasi puodus, šaukštus, kitus dirbinius, kuriuos pirkėjai nau doja namuose, daryti. O, pavyz džiui, lenkai mieliau užsiima di zaino paieškomis, jie menininkai, kuria moderniau“, – dėstė pa šnekovas.
Šiųmetės Kaziuko mugės po trejų me tų grįžta organizuo ti bendrovių „Vikš ris“ ir „Marceliukės klėtis“ savininkas Vytenis Urba.
Šiais metais Kaziuko mugė Vil niuje vyks kovo 2–4 d. Gedimi no prospekte, Pilies, Didžiojoje, Rūdninkų, Maironio (Tymo kvar tale), Barboros Radvilaitės gat vėse ir prie šių gatvių esančiose aikštėse bei skveruose, Katedros, Rotušės ir Lukiškių aikštėse, taip pat K.Sirvydo, Arklių ir Rūdnin kų, Odminių skveruose.
Kainos 2 kv. m prek yb os vietos kaina trims dienoms prek ybin inkams atsieis 73 litus. Daug iau teks mo kėt i už prek ybines pal apines, prik lausomai nuo dyd žio – 220 ir 330 litų. Prek iaujant iš automo bilio leidimas trims dienoms kai nuos 440 litų.
Kviečia registruotis Norintys dalyvaut i mugėje kvie čiam i reg istr uot is nuo sausio 30 d. iki vasar io 3 d. Tiesiog inė re gistracija vyks svetainėje www. kaziukomuge2012.lt. Sutarčių pasirašymas su „Kaz iu ko mugės 2012“ dalyv iais vyks vasar io 8–15 d. adresu Tusk ulė nų g. 35, Vilnius.
5
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
lietuva Iš STT – į Lietuvos banką
Kviečia kalbėti objektyviai
Trijų įveikęs nebūtų?
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus (nuotr.) pereina dirbti į Lietu vos banką, kur vadovaus Vin dikacijos departamentui. STT A.Karpų pakeis Muitinės kri minalinės tarnybos direktoriu mi iki šiol dirbęs Saulius Urba navičius.
Konservatorių lyderis premje ras Andrius Kubilius sako, kad kalbėti apie autoritarines ten dencijas Vengrijoje neobjek tyvu. „Ginčai ir diskusijos dėl Vengrijos konstitucijos turėtų būti objektyvios. Ten yra išdės tyta ir mums visiškai priimtina konstitucinė šeimos, vertybių samprata“, – sakė premjeras.
Švenčionių meras Darbo parti jos narys Vytautas Vigelis nei gia pasirodęs darbe neblaivus ir tvirtina savo kabinete buvęs užpultas kitų tarybos narių. V.Vigelis per spaudos konferen ciją vakar tvirtino negalėjęs su mušti trijų pas jį įsiveržusių ta rybos narių. Kolegas jis kaltina „asmens laisvės suvaržymu“.
Rinkimų kampanijos neskubins Valstybės vadovė neskubės oficialiai skelbti naujojo Sei mo rinkimų datos ir rinkimų kampa- nijos pradžios. Tai gali atsitikti tik įpusėjus pavasariui.
rinkimus susiklosčiusi tradicija. 2008 m. balsavimas dėl naujo par lamento vyko spalio 12 d. Tuometis prezidentas Valdas Adamkus dek retą dėl rinkimų datos pasirašė ba landžio 2 d. Konstitucijos straipsnis, kuriuo nustatoma nuolatinė Seimo rinkimų data, buvo pataisytas 2004 m., li kus vos keliems mėnesiams iki spa lio. Todėl tais metais buvo pasirašyti net du valstybės vadovo dekretai dėl Seimo rinkimų. Balandžio viduryje laikinai einantis prezidento pareigas Artūras Paulauskas, vadovaudamasis tuomet galiojusiu įstatymu, pasirašė dekretą dėl Seimo rinkimų rugsėjo 19 d. paskelbimo. Tačiau vasarą buvo pakoreguota Konstitucija ir rugpjūtį jau prezidentas V.Adamkus panaiki no A.Paulausko dekretą bei paskelbė, kad Seimo rinkimai vyks spalio 10 d.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Neoficiali jau vyksta
Lietuvoje jau kurį laiką vyksta neo ficiali naujojo, 2012–2016 m. ka dencijos, Seimo rinkimų kampanija – partijos formuoja savo kandidatų sąrašus, kelia kandidatus vienman datėse apygardose, tariasi dėl bend radarbiavimo, jungiasi arba dera si dėl kandidatų sąrašų sujungimo, koalicijų prieš rinkimus sudarymo. Aktyvūs ir nepartiniai politikai. Bet oficiali rinkimų kampani ja dar nėra pradėta, todėl nėra ga limybių visus išvardytus veiksmus vykdyti formaliai, pagal rinkimus reglamentuojančius įstatymus. Konstitucijoje numatyta, kad „ei liniai Seimo rinkimai rengiami Sei mo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį“. Dabartinio Seimo įgaliojimai bai giasi 2012-aisiais, vadinasi, pagal Konstituciją būtent šių metų spalio antrąjį sekmadienį turi vykti eiliniai Lietuvos parlamento rinkimai. Antrasis spalio sekmadienis šie met bus to mėnesio 14 d.
Galės rinkti piliečių aukas
Teisė: Prezidentė D.Grybauskaitė dekretą dėl naujojo Lietuvos parlamento rinkimų paskelbimo pasirašys
tik po kelių mėnesių, nors formaliai gali tai padaryti jau dabar.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Žinoma, toks dekretas gali pa sirodyti ir anksčiau. Negalėčiau už Prezidentę atsakyti, kada ji pasira šys dekretą dėl Seimo rinkimų da tos. Gal tai įvyks balandžio pradžio je, gal jau kovą, o gal ir vasarį ar net sausį. Bet kuriuo atveju, kai tik toks dekretas pasirodys, prasidės poli tinė kampanija. Tai bus tarsi signa las mums ir potencialiems kandida tams į Seimą, kad oficiali rinkimų kampanija pradėta“, – aiškino Vy riausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
„Dėl rinkimų datos paskelbimo – bus taikoma įprasta tvarka“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, pasikonsultavusi su pre zidentūros teisininkais.
Nors naujojo Seimo rinkimų da ta – spalio 14-oji – jau yra aiški, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa gal Konstituciją dar turi pasirašyti dekretą dėl oficialaus šios datos pa skelbimo. Tokio dekreto pasirašy mas ir paskelbimas leis pradėti ofi cialią Seimo rinkimų kampaniją. Ne vėliau kaip prieš pusmetį
Įstatymas numato, kad dekretą dėl Seimo rinkimų paskelbimo vals tybės vadovas turi pasirašyti li kus ne mažiau kaip pusmečiui iki balsavimo dienos. Tai reiškia, kad šiemet toks D.Grybauskaitės dek retas turi pasirodyti ne vėliau kaip balandžio 14 d. Tačiau dekretas gali būti pasira šytas bei paskelbtas ir kiek anks čiau – balandžio pradžioje, kovą ar net vasarį.
Zenonas Vaigauskas:
Tai bus tarsi signalas mums ir potencialiems kandidatams į Seimą, kad oficiali rinkimų kampanija pradėta.
Žada laikytis „įprastos tvarkos“
Bet prezidentūros atstovai, pa klausti, ar yra tikimybė, jog D.Gry bauskaitė gerokai anksčiau nei ba landį pasirašys dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų paskelbimo, atsakė neigiamai.
Leidžiama suprasti, kad valstybės vadovė neskubins dekreto dėl Sei mo rinkimų. Jis greičiausiai pasi rodys tik balandį. Taip bus pratęsta per pastaruosius kelerius Seimo
Kai Prezidentė D.Grybauskaitė pa sirašys dekretą dėl Seimo rinkimų datos oficialaus paskelbimo, prasi dės rinkimų politinė kampanija. „Tuomet VRK pradės registruoti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius. Jais gali tapti bet kuri rin kimuose ketinanti dalyvauti partija ir kiekvienas potencialus kandida tas“, – aiškino Z.Vaigauskas. Savarankiški politinės kampa nijos dalyviai turės teisę atidary ti specialias rinkimų kampanijai skirtas sąskaitas bankuose. Į šias sąskaitas fiziniai asmenys galės pervesti tam tikro dydžio aukas – iki 20 tūkst. litų, tačiau ne daugiau kaip dešimtadalį visų savo metinių deklaruotų pajamų. Kandidatus Seimo rinkimuose galės kelti visos dabar esančios partijos, iki šių me tų kovo 1 d. Teisingumo ministeri jai atsiuntusios savo narių sąrašus. Juose turi būti ne mažiau kaip po tūkstantį narių.
Siūlo deklaruoti sąsajas su „Snoru“ Valdančiosios Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo Seimo nariams dekla ruoti bet kokias sąsajas su „Snoro“ banku.
Su tokia iniciatyva J.Razma kreipė si į Seimo Etikos ir procedūrų ko misiją (EPK), kad ši siūlytų par lamentarams užpildyti atskirą privačių interesų deklaraciją. Pa sak konservatoriaus, standartinio interesų deklaravo šiuo atveju ne pakanka. „Šiuo metu gausu parlamen tarų iniciatyvų, susijusių su ban ku „Snoras“: komitetuose ir ko
misijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinky bių, inicijuojamas laikinosios tyri mo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltini mai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali pa daryti žalos valstybei, apsunkin ti buvusių banko savininkų ekst radiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuo menės viešųjų interesų suvokimu, o ne nulemtos privačių interesų“, – TS-LKD pranešime cituojamas J.Razma. Pasak jo, surinkus šiuos duome nis būtų galima „objektyviai spręs
ti, kurie Seimo nariai gali turė ti viešųjų ir privačiųjų interesų sprendžiant banko „Snoras“ pro blemas, ir rekomenduoti jiems nu sišalinti, nepretenduoti į laikino sios tyrimo komisijos narius“. Deklaracijoje J.Razma siūlo pa teikti duomenis apie Seimo nario bei artimųjų ir jų įsteigtų bendro vių banke įgytus produktus ar pa slaugas: indėlius, indėlių sertifi katus, obligacijas, banko akcijas, taip pat ar banke dirbo artimi as menys, ar yra tekę dalyvauti ban ko „Snoras“ ar jo savininkų ren giniuose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
konservatorius Arvydas Anušaus kas pirmadienį kreipėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo depar tamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą su prašymu pateik ti informaciją, kuria remiantis bū tų galima įvertinti „galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir nacionali niam saugumui“. Opozicijos iniciatyva sausio 30 d. šaukiama neeilinė sesija, kurioje numatytas vienintelis klausimas – laikinosios tyrimo komisijos dėl banko „Snoras“ bankroto aplinky bių ir kitų susijusių klausimų su darymas. BNS inf.
Deklaracija: J.Razma siūlo pa
teikti duomenis apie Seimo na rių bei jų artimųjų ir jų įsteigtų bendrovių „Snoro“ banke įgytus produktus ar paslaugas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Kai kuriems ši tema nepatinka, tačiau, sie kiant skaid rumo, apie tai kalbėti būtina. Neuž tenka žinoti – reikia žinojimą paversti įsitikinimu.
Redakcijos skiltis
Imkime pavyzdį iš suomių! Valentinas Beržiūnas
S
avaitgalį Suom ijoje įvy ko pirm as prez idento rink imų turas. Ar keisis po rink imų šios šal ies užsienio pol itika – tuo būtų sun ku patikėti. Kart ais paš aipiai sakoma, kad suom iai – prisitaikėl iai. Kad va dovaujas i finl iand iz acijos pol i tiką, kur ios principas – išlaik yk neprikl ausomybę, bet neš ok į akis didesn iam už save, o prisi taikyk (Rusijai).
Gal suomiai iš prigim ties prisitaikėliai, o fin liandizacijos politika puikiai įprasmina jų charakterio bruožus? Taip, Šaltojo karo laikais finl ian dizacijos politika pasiteisino. Net su kaupu. Ar suom iai liko įstrigę praeit y je? Tikr ai ne. Strateg in io šiau rės bal ans o išl aik yt i neb erei kia. Be to, varg u ar kas įsiv aiz duotų, kad Rus ij a, kur, reg is, jau tiks i ne tik soc ial inė ir eko nom inė bomb a, o galbūt bręsta ir pol it inės perm ainos, rengtų si kar inei invaz ij ai į vad in amąjį art imąjį užs ienį. Ties a, reik ia sut ikt i, kad dabar suomių laikysena Rusijos atž vil giu – nuosaik i. Arba kur kas nuo saikesnė nei kai kur ių piet in ių kaimynių. Suom ija nėra NATO narė, nie kuomet pol it in iu lygmen iu ne kėlė nep atog ių Kreml iui klau simų, taip pat istor in ių. Maža to, suomiai nuolat steng iasi maž inti galimą įtampą, o ne ją kursto. Suprantama. Suom iai perka ne mažai rusiškų dujų, naftos, me dienos, užd irba iš Rusijos ištek lių tranz ito per šal ies ter itor iją. Gal iaus iai ir tur istų bei inves tuotojų srautai iš didž iosios kai mynės – nemaž i. Didž iausią pav ydą kel ia Suom i jos ekonom ika, beje, pradėjus i sparčiai, o, svarbiausia, nuosek liai vystytis būtent finliandizaci jos metais.
5 mln. gyventojų turinti šalis da bar yra viena labiausiai klest in čių Europoje. Energetikos srityje suomiai taip pat ženg ia krypt in gus, tiesa, ramius žingsnius siek dama ne tik savo prik lausomy bę nuo vieno ištekl ių tiekėjo ma žinti, tačiau ir vidinę energijos ga mybą diversifi kuoti. Technolog in iu atž vilg iu sunk u būtų nepaminėti suomių teleko mun ikacijos, inž iner ijos ir elekt ronikos pramonės šakų. Gal iausiai net transporto atž vil giu atšiaur ioji Suom ija sugebėjo tapti vienu Europos oro transpor to mazgų – šal ies oro lin ijų bendrovė „Finnair“ jau kurį laiką ple čia savo skrydž ius į Aziją. Žinoma, tai kryptinga ir nuosek li vidaus politika. Tad kuo čia dė ta užsienio politika? Kaip vienas svarbiausių valst ybės saug umą ir gerovę užt ikr inanč ių svertų konstruktyvi Suomijos užsienio pol it ika laik yt ina ger iausiu pa vyzdž iu visoms reg iono šalims. Galbūt fam il iar us suom ių to nas Rusijos atž vilg iu, prisiminus 1939–1940 m. vyk usį Žiemos ka rą, turėtų kelt i nuostabą. Tačiau nekel ia. Nes būtent per dialogą suom iai sugebėjo vis apusiškai išnaudot i ger us santyk ius su vi sais kaimynais ir integracijos į ES teik iamus pranašumus. „Tai jau mano 26 ar 27 vizitas į Ru siją, būnant prez idento poste“, – Rusijos premjerui sakė Suomijos prezidentė Tarja Halonen, netru kus pasit rauksiant i iš šal ies pre zidento posto. Čia pat ji pridūrė: „Tik iuosi, kad Suom ijos būsimo ji vyr iausybė ir prez identas taip pat konstr ukt yv iai spręs klausi mus ir bendradarbiaus su Rusijos vyriausybe bei prezidentu.“ Tikėt in a, kad šie prez identės T.Halonen žodž iai nebus tuščias paž adas. Tad kyla klausimas – gal skirt ing i istor ijos ving iai pa vertė Liet uvos ir Suom ijos pol i tik us skirt ingos pas aulėž iūros žmonėmis? Bet Suom ija pat yrė ne maž iau skriaudų nei Liet uva. Tačiau ši šalis sugebėjo žvelgti į dabartį, o svarbiausia – ateitį, atsiriboti nuo praeit ies klaus imų svarst ymo politinėje plotmėje. Galbūt galime teisintis, kad Suo mijos geostrateg inė padėtis ne tokia pavojinga kaip mūsų? Var gu, jei ne priešingai. O gal suomiai iš prigimties prisitaikėliai, tad fin liand iz ac ij os pol it ik a puik iai įprasm ina jų charakter io bruo žus? Bet šios šalies žmonės įrodė, kad drąsiai kovoja su pavergėjais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kodėl valdantieji nenori pakelti „Snoro“ bankroto uždangos?
Algirdas Butkevičius Seimo Lietuvos socialdemokratų part ijos frakcijos sen iūnas
P
raėjusią savaitę Seime vyks tant balsavimui dėl komisi jos, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto administravimo procesą, sudarymo, valdantieji skė lė antausį demokratijos vertybėms – tokia komisija sudaryta nebus. Ši istorija labai nemaloni visiems politikams, kurie siekia išsiaiškinti, kaip vyksta bankrutuojančio banko administravimo procesas, ar viskas vyksta skaidriai. Mano nuomone, parlamentarai tu ri teisę domėtis tokiais dalykais, jie privalo atstovauti visuomenei. Ir štai valdantieji užkerta kelią tiesai. Tai – nedemokratiška. Juk demokratija yra priemonė protingiems žmonėms pa siekti susitarimą. Tam reikalingos abipusės nuolaidos ir kompromi sai. Tačiau akivaizdu, kad valdan tieji dėl kažkokių tik jiems žinomų motyvų šios komisijos nenorėjo nuo pat pradžių. Mane pasiekusiuose dokumentuose atsispindi, kad iškėlus „Snoro“ bank roto bylą bankroto administravimo procese iš sumų, viršijančių draudžia mojo indėlio sumą, galbūt neteisėtai atlikti įskaitymai. Kreipiausi į Gene ralinę prokuratūrą, kad ši spręstų, ar yra reikalas pradėti ikiteisminį tyrimą. Visuomenė turi teisę žinoti, ar galbūt
nebuvo piktnaudžiauta tarnybine pa dėtimi ir taip pat, ar galbūt nebuvo daromas neteisėtas poveikis bankroto administratoriui. Būdamas tautos at stovas Seime turiu teisę išreikšti su sirūpinimą dėl bankrutuojančio ban ko administravimo proceso. Kai šios nem al on ios istor ijos šešėlis krito ant Seimo pirmininkės sūnaus, politikė įsiaudrinusi siekė jį apginti. Tai suprantama, tačiau susidaro įspūdis, kad politikė su žaidė pagal konservatoriams įpras tas žaidimo taisykles, pareikšdama, kad ši istorija yra viešųjų ryšių ak cija ir neva socialdemokratai, kaip konkurentai nuolatiniuose politikų reitinguose, jau porą mėnesių siekia ją išstumti iš politinės arenos. Ne veltui sakoma, kad geriau sia gynyba – puolimas. Iš premje ro Andriaus Kubiliaus, jo patarė jo Virgio Valentinavičiaus lūpų jau skamba kaltinimai galimais ryšiais su pagrindiniais „Snoro“ akcinin kais ne tik opozicijai, bet ir kredito riams, „Snoro“ banko darbuotojams. Kai sprendžiamas klausimas dėl to, ar svarbūs visuomenei procesai yra skaidrūs, viešieji ryšiai, akcijos ir rei tingai turi likti nuošaly. Pakartosiu dar sykį – Lietuvos žmonės turi teisę žinoti tiesą. O, kal bant apie reitingus, valdantieji la biau turėtų baimintis dėl trejus me tus vykdytos politikos, nustekentos šalies, emigrantų, įtūžusių ant savo tėvynės, jaunų žmonių, negalinčių išmaitinti šeimų, ir nepasitikėjimo visu Seimu – štai dėl ko reitingai iš esmės gali mažėti. Taigi tokių kalbų nevertinu rimtai. Beje, viešai neįvar dijau jokių konkrečių asmenų, jokių pavardžių, jokių bendrovių, tad tik
rai neturėčiau būti kaltinamas ap šmeižęs ponios I.Degutienės sūnų. O dėl pareiškimų, esą opozicija siekia nukreipti dėmesį nuo banką sužlugdžiusių asmenų Raimundo Baranausko ir Vladimiro Antono vo, galiu pasakyti, kad šios užuomi nos daugiau negu komiškos ir man primena posakį: „signalizacija ryte kaukė ne dėl to, kad išdaužtas prie kinis langas, bet priekinis langas iš daužtas todėl, kad ryte kaukė sig nalizacija“. Dokumentai, kuriuos turėjau savo rankose, nieko neturi bendro su ban ko akcininkais, nieko bendro su ban ko veikla iki bankroto ir juolab ne turės jokios įtakos sprendžiant, kas kaltas dėl banko griūties. Tai visai ki tas klausimas. Čia kalbama apie si tuaciją po to, kai buvo paskelbtas bankrotas, – apie galimą piktnaudžiavimą tarnyba ir galimą poveikį administratoriui. Tai nesusiję su po nų R.Baranausko ir V.Antonovo atsa komybe, kurie jos neturėtų išvengti. Žinoma, kai kuriems ši tema nepa tinka, tačiau, siekiant skaidrumo, apie tai kalbėti būtina. Neužtenka žinoti – reikia žinojimą paversti įsitikinimu. Tai padarys Generalinė prokuratūra – teisėsaugos institucija, privalan ti vykdyti tokias funkcijas. Aš tiesos nebijau, nes neturiu ko slėpti. Jokių ryšių su I.Degutienės, A.Kubiliaus, V.Valentinavičiaus įvardytais asme nimis neturiu. Tai galėtų patvirtinti ir specialios institucijos, jei tik imtų domėtis. Apskritai Seimo pirmininkės mėtymasis tokiomis frazėmis prime na vaikų darželį: tu – man, o aš – tau. Tai neetiška ir neprofesionalu. Bet tikriausiai taip elgiamasi iš ne vilties.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Sumušė bendraamžę
Policijos pareigūnai sunerimę: pernai Lietuvoje buvo užfiksuota 2,4 proc. daugiau nusikaltimų nei 2010-aisiais. Iš viso šalyje per metus buvo užfiksuoti 79 582 nusikalti mai, daugiausia įvykdyta vagysčių.
Vilniuje pirmadienį sumušta nepilnametė, įtariami keturi jos bendraamžiai. Tai pranešė Poli cijos departamentas.
Kaip teigiama pranešime, apie 13 val. Vydūno gatvėje keturi jaunuo liai sumušė I.L., gimusią 1998 m. Mergaitė dėl galvos smegenų su krėtimo paguldyta į ligoninę. Įtariamieji P.N., Ž.G., V.V. ir V.G., gimę 1997-aisiais, buvo atvesdinti į Vilniaus 5-ąjį polici jos komisariatą, vėliau perduoti tėvams.
Pareigūnai: policijos vadovai pripažįsta, kad nusikaltimų daugėja, bet ketina su nusikaltėliais kovoti efektyviau.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kas antras nusikaltimas – vagystė Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Mažiau plėšimų
Tiesa, kaip vakar surengtoje spau dos konferencijoje svarstė genera linio komisaro pavaduotojas Rena tas Požėla, gali būti, kad gausesnei statistikai įtakos turėjo gruodžio pabaigoje įsigaliojęs įstatymas dėl smurto. Pasak generalinio komisaro pa vaduotojo, 2011 m. Lietuvoje do minavo vagystės. Toks buvo kas antras nusikaltimas. Kriminalinei policijai pavyko išaiškinti ketvirta dalį jų. „Todėl raginame gyventojus pagalvoti apie turto draudimą. Net ir išaiškinus nusikaltėlio asmenybę ne visada pavyksta surasti pavogtą turtą“, – teigė R.Požėla. Nors bendras nusikaltimų skai čius pernai buvo didesnis nei 2010 m., 8 proc. sumažėjo plėšimo, 2,3 proc. – nužudymo atvejų (212 per metus). R.Požėla priminė, kad ir toliau šalyje klesti buitinis sukčia vimas: meluojama apie nelaimes telefonu ir prašoma atlyginti žalą. Laukia permainos
Spaudos konferencijoje generali nio komisaro pavaduotojas prasi tarė, kad šiais metais kriminalinės policijos laukia permainos. „Sklindanti informacija, kad po licija bus silpninama, – neteisinga. Sieksime, kad veikla būtų skaid
resnė, aiškesnė ir efektyvesnė“, – kalbėjo policijos atstovas. R.Požėla užsiminė ir apie planus centralizuoti kriminalinės polici jos veiklą. Šiuo metu tyrimų orga nizavimu užsiima Lietuvos krimi nalinės policijos biuras ir Policijos departamento Kriminalinės polici jos valdyba.
Pasak jo, pradedant baudžiamą sias bylas turėtų būti atsižvelgta į nusikaltimo sunkumą ir padarytą žalą. Smulkesnės vagystės galėtų būti įtrauktos į Administracinį ko deksą. Dabar ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą kai nuoja apie 700 litų. Bandys gauti ES lėšų
Renatas Požėla:
Sklindanti informacija, kad policija bus silp ninama, – neteisinga. Sieksime, kad veikla būtų skaidresnė, aiš kesnė ir efektyvesnė. „Planuojame, kad būtų sukurtas vienas vienetas, bet tai mūsų inicia tyvos. Priklausys ir nuo išorės galimy bių, pavyzdžiui, teisinio pagrindo“, – teigė kriminalinės policijos atstovas. Policijos departamento Krimina linės policijos valdybos viršininkas Laimonas Vasiliauskas prabilo apie ikiteisminių tyrimų išlaidų maži nimą. „Dirbsime ties ikiteisminio tyrimo ekonomiškumo principu. Sieksime, kad dalis baudžiamųjų nusižengimų būtų perkelti į ad ministracinius, kurie yra septynis kartus pigesni“, – kalbėjo policijos darbuotojas.
Taip pat kriminalinė policija šiais metais sieks tobulinti savo veiklą pagal ES ekspertų nurodymus pa gerinti nusikaltimo metu paimto turto radimo ir konfiskavimo ro diklius. Kriminalinės policijos val dyba bandys gauti lėšų iš ES fondų, kurias skirs nusikaltimams elektro ninėje erdvėje aiškintis ir melo de tektoriams pritaikyti tyrimuose. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Mato nis taip pat pasidalijo institucijos veiklos rezultatais ir šių metų pla nais. Policijos atstovas teigė, kad per 2011 m. Lietuvos kriminalinės policijos biuras kartu su 25 šalimis įvykdė 33 tarptautines operacijas. Per metus buvo atlikta 17 opera cijų su tarpregioninėmis institu cijomis. Kaip svarbiausius įvykius A.Matonis pabrėžė „daktarų“ by los perdavimą į teismą vasario mė nesį, „dambrauskinių“ Marijano Taraškevičiaus ir bendrų suėmimą (suimta 20 asmenų). A.Matonis taip pat norėjo patiks linti viešojoje erdvėje skelbiamus
duomenis apie prekybą žmonėmis. Nors sociologai teigia, kad Lietuvo je nuo prekybos žmonėmis nuken čia apie 1000 žmonių, policijos biu ro viršininkas teigia, jog praėjusiais metais tokių buvo tik 25. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kriminali nių tyrimų centro viršininkas Gen rikas Nedveckis akcentavo Lietuvos policijos ir užsienio pajėgų bendra darbiavimą praėjusiais metais. „Apsikeitus duomenimis su Austrija naudojant DNR tyrimus mums pavyko išsiaiškinti keturis nusikaltimus. Pastebėjome, kad Austrijoje gyvenantys lietuviai ne tik ten nusikalsta, bet spėja tą patį padaryti ir sugrįžę trumpam į Lie tuvą“, – teigė policijos atstovas. „Nusikaltimų išaiškins šimtais“
Pasak jo, šiais metais žadama bend rauti ir su daugiau Europos šalių. „Kai apsikeisime duomenimis su Airija, Vokietija, Didžiąja Britani ja, kur lietuvių daug daugiau, nu sikaltimų išsiaiškinsime šimtais“, – pranašavo G.Nedveckis. Policijos atstovai spaudos kon ferencijoje akcentavo policijos pa reigūnų darbo palikimo problemą. Vien iš kriminalinės policijos sri ties praėjusiais metais pasitraukė apie 350 profesionalų. R.Požėla tei gė, kad bet kada iš policijos dėl tu rimo darbo stažo gali pasitraukti 25 proc. darbuotojų. Naujam krimina listui parengti reikia 3–4 metų.
G.Petrikas munduro neišsiskalbė Lietuvos apeliacinis teismas at metė visus skundus dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo Gintarui Petrikui už Inves ticinės Kauno holdingo kompa nijos turto iššvaistymo organiza vimą buvo skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teismo teigimu, nuosprendis G.Petrikui yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas at metė ir prokuroro apeliacinį skun dą, kuriame buvo prašoma kon fiskuoti daugiau kaip 24 mln. litų vertės G.Petriko turtą. Teismo tei gimu, konfiskuotinu turtu laikoma tik Baudžiamajame kodekse numa tytos nusikalstamos veikos įrankis,
priemonė ar rezultatas. Prokuroro argumentas, kad turi būti konfis kuoti G.Petriko iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai, yra nepagrįs tas, nes G.Petrikas ne pasisavino svetimą turtą, o jį iššvaistė. Toks kaltinimas G.Petrikui buvo nurodytas kaltinamajame proku roro akte perduodant bylą nagrinė ti teismui, vėliau prašymų pakeisti kaltinimą pareikšta nebuvo. Todėl nei pirmosios instancijos apelia cinis teismas neturėjo galimybių nuteistajam pasunkinti kaltini mą, taip pat svarstyti turto konfis kavimo klausimą, nes tai draudžia Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios by los nagrinėjimo teisme ribas.
Bylos duomenimis yra patvir tinta, kad G.Petrikas organizavo daugiau kaip 24 mln. litų indė lininkų piniginių lėšų, perduotų Invest ic in ei Kaun o hold ingo kompanijai, iššvaistymą. Jis pa grįstai pripažintas kaltu, o jo nu sikalstama veika kvalifikuota tei singai. Teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teisme apkaltinama sis nuosprendis G.Petrikui buvo priimtas nesuėjus senaties ter minui, šis terminas buvo nukeltas nuteistajam pasislėpus vykdant ikiteisminį tyrimą, be to, senaties terminas buvo nutrauktas ir vėl at naujintas nuo tos dienos, kai jis pa darė kitą nusikaltimą, už kurį yra
Žuvo vairuotojas Pirmadienio vakarą sostinės pakraštyje per eismo įvykį žu vo automobilio vairuotojas.
Nelaimė įvyko apie 22.27 val. Nemenčinės plente, apie 300 m nuo sankryžos su Antavilių So dų 1-ąja gatve. Automobilis „Je ep Grand Cherokee“, vairuoja mas 1988 m. gimusio R.N., kelio vingyje išvažiavo į priešingą eis mo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automo biliu „Toyota Corolla“. Per eismo įvykį žuvo automo bilio „Toyota Corolla“ vairuoto jas V.V., gimęs 1964 m.
Nužudytas vilnietis Pirmadienį pavakare bute Mig los gatvėje rastas 30-mečio vy riškio lavonas. Spėjama, kad vy ras galėjo būti nužudytas.
Ant vyro veido buvo matyti mu šimo žymių. Apie bute rastą la voną 15.30 val. pranešė vyro pa sigedę bičiuliai. Į daugiabutį Žvėryne atvykę policijos pa reigūnai pranešė, kad butas yra sujauktas, buvo spėjama, kad vy ras nužudytas per apiplėšimą. Kriminalistai išsiaiškino, kad bute kelis mėnesius buvo daro mas remontas. Vilniaus polici jos Smurtinių nusikaltimų tyri mo skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties prie žasčiai nustatyti.
„Apple“ iš Kinijos
nuteistas Vilniaus apygardos teis mo 2010 m. vasario 22 d. įsiteisė jusiu nuosprendžiu. Teismas nerado G.Petriko atsa komybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bend rininkų grupėje, ir tai, kad iššvais tytų lėšų vertė yra didelė. Nuosprendį apeliacine tvarka skundė Kauno apygardos proku ratūros vyriausiojo prokuroro pa vaduotojas, nuteistasis G.Petri kas ir jo gynėjas. Kaip minėta, visi skundai buvo atmesti. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaip nurodoma Muitinės depar tamento pranešime, sulaikytos prekės, kaip įtariama, pagamin tos pažeidžiant intelektinės nuo savybės teises. Įtarę klastotes, muitininkai surašė prekių sulai kymo protokolą, medžiaga per duota toliau tirti. Jei pasitvirtins, kad prekės yra klastotės, jos ne pasieks gavėjo ir bus sunaikintos.
VD inf.
BNS, VD inf.
Vilniaus teritorinės muitinės pa reigūnai pašto poste savaitgalį tikrindami siuntas iš Kinijos ap tiko dešimt naujų mobiliųjų te lefonų, pažymėtų „Apple“ pre kės ženklu.
8
trečiadienis, sausio 25, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,70
4,60
2,39
„Kvistija“
4,64
4,54
2,37
„Vakoil“
4,68
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
98,65 dol. už 1 brl. 110,01 dol. už 1 brl.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1799 DB svaras sterlingų 1 4,1220 JAV doleris 1 2,6489 Kanados doleris 1 2,6271 Latvijos latas 1 4,9424 Lenkijos zlotas 10 8,0703 Norvegijos krona 10 4,5234 Rusijos rublis 100 8,5759 Šveicarijos frankas 1 2,8599
pokytis
–1,0333 % –0,9063 % –1,0312 % –0,5903 % +0,0486 % +0,6046 % +0,4731 % +0,4180 % +0,0770 %
2,8
mln.
svečių iš užsienio per nai sulaukė Lietuvos viešbučiai ir kitos apgy vendinimo įstaigos.
Parduodami trys bankai Baltijos šalių įmonių susijungimo ir įsi gijimo rinkoje šiemet galima tikėtis tri jų bankų pardavimo sandorių – Latvi jos „Citadele“ grupės, bankrutuojan čiam „Snoro“ bankui priklausančio „Fi nastos“ banko bei neįvardyto užsienio banko. Užsienio bankas, veikiantis vi sose Baltijos šalyse, padalinių Lietuvo je, Latvijoje ir Estijoje pirkėjų ieško nuo praėjusių metų rudens.
Lietuva artėja prie euro zonos Europos Komisija ir Europos cent rinis bankas šiemet vertins, ar Lie tuva atitinka Mastrichto kriteri jus. Kai kurių ekonomistų vertini mu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, tad jau 2014-aisiais ga lėtume įsilieti į euro zoną.
Galimybės: tikėtina, kad Lietuva šiemet atitiks įstojimo į euro zoną kri
terijus.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Finansų ministrė Ingrida Šimony tė teigia, kad įgyvendindama nuo seklią deficito mažinimo politiką Lietuva sistemingai, žingsnis po žingsnio, didina prielaidas atitikti Mastrichto kriterijus. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis su tinka, kad galimybė Lietuvai įsi vesti eurą 2014 m. išlieka, tačiau
rizika nevykdyti Mastrichto krite rijaus padidėjo. Šių ir kitų metų infliacijos, – vie no pagrindinių Mastrichto kriteri jų, – prognozės „Swedbank“ ne keičia – ji turėtų mažėti ir siekti atitinkamai 2,5 ir 3 proc. Anot „Swedbank“ ekonomis to, pagrindiniai veiksniai, lem siantys infliaciją, bus išoriniai: naftos kaina, kuri, jei nesupras tės situacija su Iranu, mažės, be to, turėtų kristi maisto produk tų kainos. „Jei nep aaštr ės sit uac ija su Iranu, tai sukuria gana nemažai galimybių nuo 2014 m. pradžios įsivesti eurą“, – antradienį spau
dos konferencijoje kalbėjo N.Ma čiulis. O kilstelti infliaciją apie 0,14 procentinio punkto turėtų nuo kovo 1-osios 5 proc. išaugsiantis rūkalų akcizas, dar apie 0,12 pro centinio punkto padidėjimą turė tų lemti nuo šių metų pakilusios elektros ir šildymo kainos.
Nerijus Mačiulis:
Mastrichto kriteri jus metų pabaigo je gali būti mažesnis nei 2,5 proc.
Perspektyvos įsivesti eurą, anot N.Mačiulio, šiek tiek suprastėjo, nes prognozuojama, kad Lietu vos biudžeto deficitas bus 3 proc., o ne 2,8 proc., kaip planuota per nai spalį. Tač iau tik ėt in a, anot ekon o misto, kad šį rod ikl į – ne ma žiau kaip 3 proc. BVP – pav yks pasiekti. „Tačiau vėlgi viskas priklausys nuo įvykių euro zonoje“, – sakė N.Mačiulis. Be to, anot jo, reikia įvertinti ir Mastrichto infliacijos kriterijų, ku ris metų pabaigoje gali būti daug žemesnis, nei jis yra šiuo metu – apie 3 proc. „Mastrichto kriterijus metų pa baigoje gali būti mažesnis nei 2,5 proc.“, – prognozavo N.Mačiulis. Finansų ministrė I.Šimonytė ne keičia nuomonės dėl būtinybės įsi vesti bendrą ES valiutą, nes tai for mali Lietuvos pareiga. „Valstybės reputaciją lemia tai, kaip ji laikosi įsipareigojimų. Įsto ti į euro zoną, kai atitiksime kri terijus, privalome pagal pasirašytą stojimo į ES sutartį. Laikiną išlygą dėl to yra išsiderėjusi tik Didžioji Britanija ir Danija“, – sakė ji. Data, kai Lietuva galėtų įsives ti eurą, keitėsi ne kartą. Anksčiau Vyriausybė buvo nustačiusi tikslą prie bendros ES valiutos prisidė ti 2014 m. Tačiau Prezidentė Da lia Grybauskaitė neseniai pareiš kė, kad tai nerealu. BNS, VD inf.
9
trečiadienis, sausio 25, 2012
OMX Vilnius
–0,20 %
OMX Riga
+0,07 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,07 %
Pirmąkart išvyks iš Lietuvos
Nauja „Investuok Lietuvoje“ vadovė
Naujasis konteinerinis traukinys „Sau lė“ rytoj pirmą kartą išvyks iš Klaipė dos į Kazachstaną. Planuojama, kad vartojimo prekes gabensiantis 50-ies konteinerių sąstatas Kazachstaną pa sieks per 8 dienas. Pernai pirmas ban domasis traukinio reisas iš Kinijos bei Kazachstano pasienio Lietuvą pasiekė per 13 dienų ir nuvažiavo 11 tūkst. ki lometrų.
Buvusi ūkio ministro patarėja Milda Dargužaitė šiandien prade da vadovauti viešajai įstaigai „In vestuok Lietuvoje“, kuri rūpinasi investicijų pritraukimu. M.Dargu žaitė bendrovėje užims generali nio direktoriaus postą. Jos teigi mu, bendrovės valdyboje pokyčių kol kas nėra, o artimiausio posė džio data dar nenumatyta.
104,2 mln. litų
pasiekė einamosios įmonių skolos „Sodrai“.
Maždaug prieš 3–4 metus į šviestuvus įsukę energiją tau pančias elektros lemputes jau gali ti kėtis, kad netrukus ji užges. Deja, bet ap linkai kenksmin gų atliekų žmonės atsikrato papras čiausiu būdu – jas meta tiesiai į šiukš lių dėžę.
Teršia: dėl atsakomybės ar žinių stokos daugumą aplinkai žalingų atliekų gyventojai išmeta kartu su kitomis šiukšlėmis.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Viską, kas telpa, – į konteinerį Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Trūksta atsakomybės
Dienraščio atlikta apklausa paro dė, kad dauguma gyventojų perde gusias energiją taupančias lemputes išmeta kartu su kitomis atliekomis. Gerokai mažesnė gyventojų dalis jas kaupia nežinodami, kaip turėtų elg tis, ir tik vienetai lemputes prista to jas surenkančioms įmonėms. Už energiją taupančių lempučių surin kimą ir utilizavimą atsakinga orga nizacija „Ekošviesa“ pernai jų ša lyje surinko daugiau kaip 100 tonų, daugiau nei pusę rinkoje parduotų energiją taupančių lempučių. Nors rezultatai viršijo valstybės išsikeltus tikslus, įtarimai dėl socialiai neatsa kingos visuomenės išlieka. Didžiąją dalį visų surinktų lempučių prista tė įmonės, o gyventojai perdirbti jų atidavė mažiau nei 5 proc. Organizacijos „Ekošviesa“ vado vo Tomo Ruželės manymu, pagrin dinė to priežastis yra visuomenėje pastebimas žinių trūkumas. Tačiau jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbus veiksnys yra gyventojų socialinės atsakomybės stygius, tiesa, jis pa stebimas ne vien Lietuvoje. „Visuomenė gana atsainiai žiūri į šią problemą, bet atsainumą tik riausiai nulemia nepatogi atliekų logistika“, – sakė pašnekovas. Anot jo, šiuo metu perdegusias lemputes gyventojai gali priduo ti 14-oje didžiausių šalies miestų, kuriuose iš viso įsteigta 40 surin
kimo vietų. Nuo šių metų pradžios tai padaryti gyventojai taip pat ga li prekybos centruose „Senukai“, o ateityje surinkimo tinklą planuoja ma dar plėsti. Kenksminga sveikatai
T.Ruželė patikino, kad kiekviena energiją taupanti elektros lemputė turi kenksmingo cheminio elemen to gyvsidabrio. Todėl šiomis atlie komis esą svarbu pasirūpinti dar atidžiau nei įprastomis. „Patekusi į pakeles ar pamiškes lemputė gali sudužti, o gyvsidabris – patekti į gamtą, gruntinius van denis. Netgi nedidelis gyvsidabrio kiekis labai pavojingas ir gali už teršti dešimtis hektarų vandens telkinio. Natūralu, kad per pagau tą žuvį ar kitais būdais gyvsidabris gali atkeliauti ir ant mūsų stalo. O iš mūsų organizmo jis nepasišali na ir gali sukelti nervines ligas“, – apie žalą pasakojo pašnekovas. Asociacijos EPPA direktorius Giedrius Mikulskas patikino, kad ne mažiau svarbu tinkamai atsisaky ti elektros ir elektronikos prietaisų, baterijų ir akumuliatorių atliekų. Vis dėlto pašnekovas taip pat prisipažino pasigendąs gyventojų atsakomybės, už kurią jie vis dar tikisi sulaukti atlygio: „Gyvento jai dar linkę klausti, ką gaus už at neštą seną elektronikos prietaisą. Jie mano, kad už atsakomybę turė tų būti atlyginta. Todėl daugiausia senų elektronikos prietaisų super kama metalo supirktuvėse.“
Neišeidami iš namų
Atsikratyti atliekų gyventojai pa prastai tikisi įdėdami kuo mažiau pastangų, pavyzdžiui, nė nekelda mi kojos iš namų. G.Mikulskas pri minė, kad, elektrotechnikos atlie koms sveriant apie 50 kilogramų, organizacijos darbuotojai patys at vyksta į bet kurią Lietuvos vietą ir jas išveža nemokamai.
Sigitas Ašmonas:
Lietuviai yra tokia tauta, kuri mėgsta vis ką kaupti. Pasitaiko atvejų, kai žmogus iš namų prašo išvežti 5 šaldytuvus.
„Negalėdami išmesti didelių ga baritų senos technikos į komuna linių atliekų konteinerį, gyvento jai kreipiasi į mus. Tačiau surinkti smulkią įrangą ar panaudotas bate rijas yra sunkiau, nes atsikratyti šio mis atliekomis žmonės vis dar linkę paprastesniais būdais – tiesiog iš meta jas į šiukšliadėžes“, – sakė jis. Anot pašnekovo, superkant ir ne mokamai išvežant atliekas praėju siais metais buvo surinktas didžiau sias jų kiekis – beveik 7 tūkst. tonų. O specialiose savivaldybių įrengto se stambiagabaričių atliekų surin kimo ir rūšiavimo aikštelėse ir pre
Kaupia senienas
kybos centruose surinkta vos 600 tonų elektronikos atliekų. Įvairaus pobūdžio atliekas suren kančios bendrovės „Žalvaris“ ko mercijos direktorius Sigitas Ašmonas pripažino, kad smulkiosios elektro nikos atliekų surinkimas vis dar iš lieka pagrindiniu gamintojų ir atlie kų surinkėjų galvos skausmu. Anot jo, seną smulkiąją techniką bendro vė surenka tik per akcijas du kartus per metus, nes tai daryti nuolat bū tų prabanga: „Jei dėl tokios technikos pradėtume važinėti pas kiekvieną gyventoją, transporto išlaidos būtų labai didelės. Kadangi atliekų surin kimą finansuoja gamintojai-impor tuotojai, jie išaugusį mokestį užkeltų ant vartotojų pečių – paprasčiausiai pabrangintų prekes.“
Daug iau nei pusė – 54,2 proc. – ap klaust ųjų mobil iuosius telefonus keičia kas 1–2 metus. Tačiau vos 3,2 proc. jų, turinčių išmaniuosius tele fonus, senuosius telefonus atiduo da perdirbti. Didžiausia dalis – 40,7 proc. – vartotojų seną telefoną per leidžia draugams ar giminaičiams. 31,8 proc. apk laustųjų nebenaudo jamus telefonus pasideda į stalčių, 23 proc. parduoda ir tik 1,1 proc. var totojų telefoną išmeta.
Pirmieji sprendimai
apklausa
T.Ruželės teigimu, norintys iš sa vo namų iškraustyti senus elekt ronikos prietaisus ateityje gali ti kėtis dar daugiau patogumų. Esą nuo kitų metų parduotuvės priva lės įsteigti vietas senai elektrotech nikai surinkti, nepriklausomai nuo to, ar gyventojas ką nors perka. „Lietuviai yra tokia tauta, ku ri mėgsta viską kaupti. Pasitaiko atvejų, kai žmogus iš namų pra šo išvežti 5 šaldytuvus. Visko bū na. Kartą pagyvenusi moteris pa prašė paimti patefoną, kurį, kaip vėliau pasirodė, jos dukra bran giai pirko antikvariate Paryžiuje“, – apie gyventojų įpročius pasako jo S.Ašmonas.
Gyventoj ai savo neb en audoj a mų telefonų, kaip parodė „Omn i tel Trends“ apk lausa, į sąvartynus neišmeta. Tačiau perd irbt i ar par duoti nenaudojamus telefonus nu sprend žia tik vienetai.
Ką darote su perdegusio mis energiją taupančiomis lemputėmis? Išmetu kartu su kitomis atliekomis
74,3
%
Kaupiu jas, nes nežinau kur dėti
17,1 8,6
Atiduodu jas surenkančioms įmonėms
10
Trečiadienis, sausio 25, 2012
Sportas
Raktas į perga Kai Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą per sa vo istoriją susitiko su Kantu miesto krep šininkais iš Italijos, dauguma dabartinių žalgiriečių dar nebuvo gimę. Šiandien šių komandų keliai vėl susikirs. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Pagarba – abipusė
Požiūris: S.Weemso (kairėje) nuomone, vienas stipriausių „Žalgirio“ kozirių – komandinis žaidimas.
Artūro Morozovo nuotr.
1980–1981 m. Kauno ir Kantu klu bų kovos yra neatskiriama Europos krepšinio istorijos dalis. Į tai dėme sį atkreipė ir žalgiriečių vyriausia sis treneris Aleksandras Trifuno vičius, dalydamasis mintimis apie Italijoje vyksiančią „Žalgirio“ ir „Bennet“ dvikovą. „Šlovinga praeitis, gilios tradi cijos – vienas Kantu ekipos priva lumų. Be to, „Bennet“ – vieningas kolektyvas, dauguma krepšininkų, įskaitant ir kai kuriuos legionie rius, kartu rungtyniauja 2–3 me tus. Jie ypač pasitiki savo jėgomis per namų dvikovas“, – teigė A.Tri funovičius. Pirmajame Eurolygos „TOP-16“ ture Kantu komanda Ispanijoje tik 60:65 nusileido „Barcelona Regal“ ekipai.
„Tai liudija, kad „Bennet“ yra kietas riešutas bet kuriam varžo vui ir bet kurioje aikštėje“, – sakė A.Trifunovičius. „Sužaidėme vos vienas „TOP-16“ rungtynes, o jau teks kautis lemia mame šio sezono mače. Turiu gal
Andrea Trinchieri:
Susitikimas su „Žalgiriu“ labai svarbus galvojant apie galutines po zicijas mūsų gru pėje, kai baigsis šis etapas. voje tai, kad susitikimas su „Žal giriu“ labai svarbus galvojant apie galutines pozicijas mūsų grupė
D.Rimšaitės istorija: taškas ar dar tik ka Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Metus besitęsiančioje penkiako vininkės Donatos Rimšaitės bylo je sausio 27-ąją turėtų būti padė tas taškas arba kablelis, jei Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federa cija (RŠPF) kreipsis į tarptautinį Sporto arbitražo teismą. Pagrasino teismu
Penktadienį Vilniuje vyksianti Lie tuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinė asamblėja spręs, ar leisti į Rusiją išvykusiai D.Rim šaitei dalyvauti Londono vasaros olimpiadoje.
chartiją D.Rimšaitė galės atstovauti Rusijai tik 2016-ųjų olimpiadoje. Naujienų iš Lietuvos nekantriai lauks ir RŠPF. Šios organizacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas viename paskutinių interviu Rusi jos žiniasklaidai pareiškė: „Manau, Lietuvos pozicija – nekonstrukty vi, todėl situacija – sudėtinga. Jei LTOK sprendimas dėl D.Rimšai tės bus neigiamas, vasario 3-iąją pateiksime ieškinį Sporto arbitra žo teismui Lozanoje. Mus palaiko Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques Rogge, Rusi jos užsienio reikalų ministras Ser gejus Lavrovas, kuris jau kalbėjosi šiuo klausimu su Lietuvos užsie nio reikalų ministru, pateikė mū sų poziciją ir pageidavimus. Juk šis reikalas – absoliučiai humanitari nis. Mergina atvyko į Rusiją, ište kėjo...“
tuo nesibaigia, nereikia dramati zuoti. Be to, ji dar netgi nėra iško vojusi kelialapio į olimpiadą, o dėl to irgi kyla labai daug klausimų“, – kalbėjo sportininkas. A.Zadneprovskis spėliojo, kad galbūt D.Rimšaitei rusai yra sutei kę tam tikrų prioritetų. „Gal ji stipresnė už kitas Rusi jos rinktinės nares, bet neabejoju, kad šioje šalyje – labai didelė kon kurencija. Jeigu Donata ir neturės galimybės dalyvauti olimpiadoje, galės startuoti visuose pasaulio ir Europos čempionatuose, – sakė ti
tuluotasis penkiakovininkas. – Ži noma, neigiamas Lietuvos sprendi mas gali smogti smūgį sportininkės motyvacijai.“ Patinka LTOK pozicija
Pekino olimpiados vicečempio nas Edvinas Krungolcas retoriškai paklausė: „O kodėl lietuviams per Londono žaidynes būtų reikalinga konkurencija?“ Anot daugkartinio pasaulio ir Europos čempionatų prizininko, į susidariusią padėtį galima žvilgte lėti pragmatiškai.
„Manau, kad kiekviena nuomo nė šia tema gali būti teisinga, to dėl nežinau, ar verta kryžiuoti ie tis. Visa tai yra politika. Jeigu dabar nusileisime rusams, neišvengiamai reikės nusileisti ir kitose pozicijo se, – svarstė R.Krungolcas ir pri dūrė: – Aš vertinu LTOK požiūrį. Man patinka, kad jis yra tvirtas ir nepalaužiamas. Pritariu, kad si tuacija nemaloni ir pačiai D.Rim šaitei, tačiau jos pabėgimas, jeigu jį galima taip vadinti, buvo negra žus. Viena vertus, ją galima patei sinti, tačiau aš laikausi nuomonės,
Emocijos nereikalingos
Edvinas Krungolcas:
Visa tai yra politika. Jeigu dabar nusilei sime rusams, neiš vengiamai reikės nusileisti ir kitose po zicijose. Jei LTOK generalinės asamblėjos delegatai neatvers penkiakovinin kei durų į žaidynes, pagal olimpinę
Atėnų olimpiados vicečempionas Andrejus Zadneprovskis pabrėžė, kad problema turėtų būti spren džiama be jokių emocijų. „Pagal vis uom en ės reakc i ją ir Lietuvos poziciją matau, kad D.Rimšaitė turi mažai šansų gauti leidimą dalyvauti Londono olimpi nėse žaidynėse. Kita vertus, gal kas nors iš balsuojančiųjų pamanys, kad tai gali sužlugdyti jos sporti nę karjerą. Sudėtinga iškart įver tinti situaciją“, – sakė A.Zadnep rovskis. Jam keisčiausia, kad suaugęs žmogus galėjo tokiu būdu pabėgti iš šalies. „Nenoriu ką nors vertin ti, nes nežinau visų povandeninių srovių – kas, kam ir ką žadėjo. Jei gu Donata negaus leidimo į Londo ną, turės suprasti, kad gyvenimas
Lūkesčiai: Rusijos šiuolaikinės penkiakovės moterų rinktinės treneris A.Chaplanovas su D.Rimšaite sieja
dideles viltis.
sports.ru nuotr.
11
Trečiadienis, sausio 25, 2012
Sportas
galę – vieninga kova je, kai baigsis šis etapas, – svars tė Kantu klubo strategas Andrea Trinchieri. – „Žalgiris“ atstovau ja šaliai, kur krepšinis – religija, bet tai ne vienintelė priežastis, dėl ko mes gerbiame šį varžovą. Tai – stipri komanda, pirmiausia – fiziš kai. Keli žaidėjai yra nacionalinės rinktinės nariai, be to, kaunie čių gretose yra Sonny Weemsas ir snaiperis Marko Popovičius.“
„Mes privalėsime užkirsti ke lią jų atakoms dviese prieš du su aukštaūgiais“, – vieną laukiančių užduočių įvardijo „Bennet“ legio nierius gruzinas Manučaras Mar koišvilis. Kantu ir Kauno krepšininkų rungtynės, pakoregavus televizijos transliacijų tvarkaraštį, prasidės ne 21.15 val. Lietuvos laiku, kaip pla nuota anksčiau, bet 21.45 val.
S.Weemsas tikisi sėkmės
Puolėjas turės šansų
S.Weemsas, blankiai sužaidęs pa skut in es dvejas rungtyn es (Eu rolygoje – su Tel Avivo „Maccabi Electra“ ir VTB Vieningoje lygo je – su „Nižnij Novgorod“), tvir tino, kad „Žalgiris“ yra pajėgus įveikti „Bennet“, jeigu žais taip, kaip iš tikrųjų sugeba. „Mačas su „Maccabi Electra“ man buvo vienas prasčiausių per visą karjerą. Visiems kartais pasi taiko tokių rungtynių, – pripažino S.Weemsas. – Atmosfera kolekty ve yra gera. Visi suprantame, kad jeigu Italijoje visi kovosime išvien, parsivešime pergalę.“ „Natūralu, kad gerai žaisdamas Sonny sulaukė ir išskirtinio varžovų dėmesio. Jie sugalvoja būdų, kaip su stabdyti mūsų puolėją, bet jei vieni kitus palaikysime, ir Sonny bus leng viau“, – pridūrė A.Trifunovičius.
A.Trif un ov ič ius pak om entavo puol ėj o Mind augo Kuzm insko perspektyvos galimybes pagrin dinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Viename interneto portalų žai dėjas apgailestavo, kad jam ski riama per mažai žaidimo laiko. „Komandoje turime daug žai
dėjų. Minda turės savo šansų, nes sezonas – ilgas, bus dar daug rungtynių. Talentas yra vienas da lykas, sunkus darbas ir atsidavi mas – kitas. Nesakau, kad manęs netenkina jo darbas per treniruo tes. Nė vienas žaidėjas mūsų eki poje neturi garantuotų minučių, net jeigu jis deramai dirba per tre niruotes. Žaidžia tas, kuris yra ge riausias tuo momentu, tas, kuriuo labiausiai pasitiki treneriai“, – paaiškino „Žalgirio“ strategas.
H grupė Komanda
Perg.
Pral.
Taškų sant.
1 1 0 0
0 0 1 1
84:76 65:60 60:65 76:84
1. „Maccabi Electra“ 2. „Barcelona Regal“ 3. „Bennet“ 4. „Žalgiris“
Kantu „Bennet“ Žaidėjas
Šalis
Vladimiras Micovas Serbija Manučaras Markoišvilis Gruzija Maartenas Leunenas JAV Denisas Marconato Italija Nicolas Mazzarino Italija Nicolas Gianella Italija Giorgis Šermadinis Gruzija Andrea Cinciarini Italija Gregas Brunneris JAV Gianluca Basile Italija Vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri (Italija)
Pozicija
Ūgis
puolėjas puolėjas puolėjas vidurio puolėjas gynėjas gynėjas vidurio puolėjas gynėjas puolėjas gynėjas
203 cm 195 cm 206 cm 211 cm 181 cm 187 cm 216 cm 193 cm 201 cm 192 cm
Asas: „Bennet“ žvaigždė – G.Basile, 2010-ųjų Eurolygos čempionas su
„Barcelona“, 1999-ųjų Europos čempionas ir 2004-ųjų olimpinis vice čempionas su Italijos rinktine. gettyimages.com nuotr.
ablelis? kad šiais laikais viską galima pada ryti civilizuotai. Viskas būtų gerai, tačiau ji sutarė su LTOK dėl papil domų sąlygų, lengvatų būtent jai ir staiga niekam, net savo treneriui, nieko nesakiusi dingo. Tai negar binga.“ E.Krungocas pasakojo varžybose kelis kartus susitikęs su D.Rimšai te, tačiau nesikalbėjo. „Pasisvei kinome, ir tiek. Niekada nebuvo me geri draugai, o po jos išvykimo galima sakyti, kad santykiai tik rai nėra šilti, – sakė sportininkas. – Žinau, kad mūsų federacija lai kysis pozicijos nesuteikti leidimo, bet turime suvokti, kad Rusija – didelė šalis, kuri turi nemažą įvai riausių priemonių arsenalą, todėl manau, kad ir legaliais, ir galbūt nelegaliais metodais stengsis pa siekti savo.“ Olimpietė neprieštarauja
„Tegul Donata dalyvauja olimpia doje. Aš esu už tai, kad kiekvienas žmogus turi turėti galimybę, – teigė geriausia 2011 m. Lietuvos sportininkė penkiakovininkė Lau ra Asadauskaitė. – Tikėkimės, kad ši istorija pagaliau pasibaigs ir vi sos aistros nurims po LTOK spren dimo.“ Atletės nuomone, D.Rimšaitės poelgis buvo apgalvotas. „Manau, kad ji žinojo, jog Lie tuva gali užkirsti kelią į Londono olimpiadą, – kalbėjo kelialapį į žai dynes jau iškovojusi L.Asadauskai tė. – Karjeros ji nesusigadino, ti kiu, kad viskas buvo gerai pasverta. Abejoju, kad ir kas nors kitas tokį žingsnį žengtų visko preciziškai neapsvarstęs. Žinoma, Donata ga lėjo palaukti, kol įvyks olimpiada, bet ji pasielgė savaip.“
Galvosūkis: D.Rimšaitė dar neiškovojo kelialapio į Londono olimpiadą, bet Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai reikalauja, kad
Lietuva leistų jai dalyvauti žaidynėse.
Komentaras
Eimantas Skrabulis
Lietuvos lengvosios atlet ikos federacijos prez identas
P
er daug šou dėl šios LTOK general inės asamblėjos. Tai yra pats svarbiausias olimpi nio judėjimo organas, tačiau visi dabar kalba tik apie D.Rimš aitę. Nesąmonė. Juk bus labai svarbių klau
simų apie biudžetą, įstatus. Toks klau simas, kaip D.Rimšaitės, neturėjo būt i svarstomas. Politinio šou mums nerei kia. Klausimą turėjo svarst yt i LTOK vykdomasis kom itetas, kur į išr inko ne kas kitas, o asamblėja. Vykdoma jame komitete – tikrai kompetent ing i žmonės. Negerai, kad kai kas D.Rim šaitės klausimą perkelia ant asamblė jos pečių. Pas mus viskas labai keistai vyksta: piramidė stovi ne ant pag rin do, o ant virš ūnėlės, viskas prik lau so nuo to, kas ir kaip papūs. Girdėjau, kad LTOK prez identas susilaikys bal suojant. Nieko negal i būt i blog iau. Ži noma, norėt ųsi išk lausyt i ir antrąją
pusę, tačiau jos neg irdime. Nieko ne girdime ir iš Tarptautinės šiuolaikinės penk iakovės federacijos – nemanau, kad šiais laikais niekas jos negal i su rast i. Į Amer iką pas Žydr ūną Ilgauską skrenda ne vienas kalbint i žaist i Lie tuvos rinkt inėje, o Maskva, mano ma nymu, yra arčiau nei Amer ika. LTOK general inė asamblėja turėt ų ats to vaut i šal ies sport in iams interesams, vad inasi, dar yt i viską, kad būt ų kuo daug iau pergal ių, medal ių. Tur ime rūpint is, tark ime, kad L.Asadauskai tė užimtų kuo aukštesnę vietą. Tok iu atveju negal ime leist i D.Rimšaitei at stovaut i Rusijai. Kita vert us, tai, kad
jaunas perspektyvus sportininkas pa bėgo – priekaištas mums visiems, at stovaujant iems Lietuvos sportui. Jei gu žmog us pabėgo, mat yt, ne iš gero gyven imo. Sport in inkai ir dabar neį vert inam i mūsų šalyje. Tai – proble ma. D.Rimšaitė pasielgė tarsi Jeanne d’A rc ir pirmoji atskleidė piktžaizdę. Nep adarėme nieko, kad sport in in kė jaust ųsi gerai. Tai mums pamoka. Manau, kad širdyje ne vienas sport i ninkas jai dėkoja, kad, iššauk usi į sa ve strėles, atskleidė problemą. Išk i lo dviprasmybė: kovodam i už mūsų sport in ius interesus, tur ime nubaus ti ją, bet ar šis metodas – ger iausias?
12
TrečiADIENIS, sausio 25, 2012
pasaulis
21
mln. dolerių pernai uždirbo JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Mittas Romney.
Liks už grotų
„Oskarų“ favoritai
Minsko miesto teismo kolegija vakar pa tvirtino sostinės Pervomaiskio rajo no teismo nuosprendį dėl laisvės atėmi mo žinomam Baltarusijos žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, nors jis atlygino padarytą žalą. Teismo kolegija išnagrinėjo A.Beliackio, kuris už vengimą mokėti mo kesčius nuteistas ketveriems su puse me tų kalėjimo, kasacinį skundą ir atsisakė keisti kardomąją priemonę.
Martino Scorsese trimatis nuotykių filmas „Hugo“ vakar buvo nominuotas 11 „Oska ro“ apdovanojimų, bet nuo jo tik viena no minacija atsilieka nebylusis filmas „Artis tas“. Trečioje vietoje liko po šešias nomi nacijas gavę filmai „Žmogus, pakeitęs vis ką“, kuriame vaidina Bradas Pittas, ir re žisieriaus veterano Steveno Spielbergo epas „Karo žirgas“. Garbingiausi Holivudo apdovanojimai bus įteikti vasario 26 d.
Įsiutusi Turkija Paryžiui žada atsaką Prancūzijai uždraudus neigti armėnų genocidą, šalies santykiai su Turkija – svarbia NATO nare ir ekonomikos partnere – pasiekė naujas žemumas.
Bauda ir kalėjimas
Prancūzijos Senatas pirmadienį priėmė įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už armėnų genocido neigimą. Dokumen tas, priimtas 127 balsais prieš 86, numato iki vienų metų kalėjimo bausmę ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) baudą neigiantiems, kad Os manų imperijos turkų pajėgų 1915 m. vykdytos armėnų žudynės pri lygsta genocidui. Dabar Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio dešinio ji sąjunga „Už liaudies judėjimą“ (UMP) pasiūlė šio įstatymo pro jektą, turi pasirašyti šį teisės aktą, kad jis įsigaliotų, tačiau daugelis tai laiko tik formalumu. Prancūzija pripažino armėnų ge nocidą dar 2001 m., bet naujausias įstatymas žengė dar toliau ir sukėlė naują Paryžiaus ir Ankaros santy kių krizę.
R.T.Erdoğanas:
Pasiūlymas, priimtas Prancūzijoje, prilygs ta diskriminacijai, rasizmui ir pažeidžia minties laisvę.
Vieni pyksta, kiti triumfuoja
Turkijos ambasadorius Prancū zijoje vakar pranešė, kad dviejų šalių diplomatiniai santykiai ga li visiškai nutrūkti ir kad jis ga li būti atšauktas iš Paryžiaus vi sam laikui. Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoğanas reagavo ne ką švelniau: „Pasiūlymas, priimtas Prancūzijoje, prilygsta diskrimina cijai, rasizmui ir pažeidžia minties laisvę. Mums jis yra niekinis ir ne
galiojantis. Mes dar nepraradome vilties, kad jis gali būti pataisytas.“ Armėnija ir didelė pasaulinė armėnų bendruomenė, kuri seniai kovotojo, kad tarptautiniu mastu būtų pripažintas jų protėvių ge nocidas, triumfavo. „Ši diena bus įrašyta auksu ne vien armėnų ir prancūzų tautų draugystės istorijoje, bet ir žmogaus teisių gynimo visame pasaulyje is torijos analuose“, – sakoma Armė nijos užsienio reikalų ministro Ed wardo Nalbandiano pranešime. Žingsnis prieš rinkimus?
Bendros nuomonės dėl naujo įsta tymo nėra ir pačioje Prancūzijos vyriausybėje. Kai kurie ministrai baiminasi, kad dėl jo gali nukentė ti diplomatiniai ir prekybos ryšiai su svarbia NATO nare ir ekono mikos partnere. Netgi N.Sarkozy užsienio reikalų ministras Alainas Juppé pripažino, jog šis teisės ak tas priimamas ne laiku. Kai kurie apžvalgininkai įtaria, kad tai yra politinis žingsnis prieš Prancūz ijos prez id ento rink i mus, kurie vyks balandį ir kuriuo se N.Sarkozy sieks būti perrinktas antrai kadencijai. „Aišku, kad N.Sarkozy pateikė šį įstatymą dėl priežasčių, susiju sių su rinkimais. Prancūzijoje yra nemenka armėnų bendruomenė, kuri dabar už jį balsuos“, – teigė Prancūzijos televizijos „France 3“ politikos apžvalgininkas Christia nas Malard’as. Įtampa pasiekė apogėjų
Maždaug 500 tūkst. Prancūzijos piliečių yra armėnų kilmės, o turkų kilmę deklaruoja maždaug 400 tūkst. piliečių. Pirmadienį, kai prasidėjo įsta tymų leidėjo debatai, prie Sena to pastato susirinkusius kelis šim tus turkų ir armėnų laikė atskyrusi riaušių policija. Buvo imtasi retai naudojamų saugumo priemonių: žandarai budėjo Senato pastate ir tikrino visų įeinančių žmonių dokumen tus. Žurnalistų salėje buvo susi rinkę dešimtys reporterių, dau giausia turkų. Dviem dienomis anksčiau maž daug 15 tūkst. turkų iš Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksem
Įniršis: Turkijos žiniasklaida N.Sarkozy vaizduoja kaip šėtoną.
AFP nuotr.
Istoriniai ginčai suomet atsisakė pripažinti, kad tai bu vo suplanuotas procesas. Ji tvirt ina, kad genocidu gal ima vad int i tik su planuotą žmonių naik inimą.“
Armėn ijos bendr uomenės ir dau guma šios šal ies moksl in inkų teig ia, kad 1915–1916 m., kai Kaukazo fronte sėkmė šypsojosi rusams, turkai nu sprendė atlikti etninius valymus Va karų Armėn ijoje. Per kit us ašt uone rius met us, anot Armėn ijos šalt in ių, buvo išž udyta 1,5 mln. armėnų, iš tuštėjo dešimt ys miestų, šimtai, gal net tūkstančiai kaimų. Nemažai ar mėnų taip pat buvo deportuota. Turk ija ginčija šiuos skaičius, tvirtin dama, kad žuvo tik apie 500 tūkst. žmonių, taip pat neig ia, jog buvo vyk domas genoc idas. Pas ak Ankaros, šimtai tūkstančių armėnų krikščio nių ir turkų musulmonų žuvo nuo ba do, per tarpusavio susirėmimus ir vi suot inį chaosą, kurį sukėlė Pirmasis pasaulinis karas, o ne dėl konkretaus plano išž udyti armėnus. Turk ija taip
burgo surengė taikią demonstra ciją Paryžiaus gatvėse. Baksnoja į prancūzų istoriją
Kai kurie turkai sako, kad jų ša lis turi reaguoti panašiai. Turkijos premjeras yra apkaltinęs Prancū ziją genocidu per 132 metus tru kusį kolonijinį valdymą Alžyre. „Nuo 1945 m. prancūzai Alžyre išžudė maždaug 15 proc. gyventojų. Štai kur yra genocidas. Alžyriečiai buvo masiškai deginami krosnyse, negailestingai kankinami, – per nai Stambule vykusioje konferen cijoje dėstė R.T.Erdoğanas. – Jeigu Prancūzijos prezidentas N.Sarko
Turk ijoje vieš as armėnų genocido pripaž in imas laikomas nusikalt imu. Pernai kovą rašytojui Orhanui Pamu kui teismas skyrė 6 tūkst. lirų (pagal tuometį kursą 9,3 tūkst. litų) baudą už viešą pareiškimą, jog Turkija nuž udė 30 tūkst. kurdų ir milijoną armėnų.
pat kaltina armėnus palaik ius įsiver žusias Rusijos pajėgas. „Tai visuomet buvo jautr us klaus i mas, – sakė Londono ekonom ikos mokyklos tarptautinių santyk ių dak tarė Katerina Dalacoura. – Turk ija vi
zy nežino apie šitą genocidą, tegu pasiklausia savo tėvo Paulo Sarko zy, kuris tarnavo Prancūzijos legio ne Alžyre penktajame dešimtme tyje.“ Alžyro partizanai praėjusiame amžiuje kovojo nuožmų ir kruviną karą su prancūzais kolonizatoriais. Paryžius pasmerkė R.T.Erdoğa no teiginius ir patikino, kad neuž miršta savo istorijos tragedijų. Santykiai prastės
Šią savaitę R.T.Erdoğanas pagra sino imtis atsakomųjų priemonių prieš Prancūziją, bet jų nekonk retizavo. Ankara ir Paryžius yra
1915–1916 m. armėnų žudynes geno cidu pripaž ino ir pasmerkė maždaug dvi dešimtys valstybių, iš jų – Vokieti ja, Rusija ir Lietuva. Jungt in ių Valst ijų Kongresas beveik kasmet bando priimti rezoliuciją, ku ri formaliai pripaž intų armėnų geno cidą, bet šias pastangas kaskart blo kuoja Baltieji rūmai.
NATO partneriai, dviejų šalių tar pusavio prekybos apimtis siekia beveik 15 mlrd. dolerių. Konfliktas įsižiebė tuo metu, kai pačiai Prancūzijai reikia Turkijos palaikymo svarbiais tarptautinės politikos klausimais: dėl kruvinų įvykių Sirijoje, Irano branduolinės programos ir kitų. „Naujas įstatymas sukels daugiau triukšmo ir sunkumų Turkijos san tykiuose su Prancūzija ir kitomis ES šalimis. Komplikuosis Turkijos pa stangos prisijungti prie ES“, – pri pažino buvęs JAV ambasadorius Turkijoje Rossas Wilsonas. BNS, BBC, CNN, „The New York Times“ inf.
13
trečiadienis, sausio 25, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Parduoda
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus. lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.).
Įvairūs
Nekilnojamąjį turtą
Kita
Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 899588
UAB „Polimedija“ keičia pavadinimą į UAB „Unique brick“. Daugiau informacijos tel. 8 603 11 859. 904267
O1
903451
UAB Viešbutis „Lietuva” ieško darbo patirties turinčios indų plovėjos nuolatiniam darbui Vilniuje. Pilnas darbo laikas 5 dienas per savaitę nuo 13:30 iki 22:00 valandos. Telefonas pasiteiravimui: 8 652 84 623. 904098
O2
Paslaugos Transporto
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877229
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7 Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt. Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Bankokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.
2 Lt/min.
Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą
PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį. Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą. Kada? Kur?
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu
e.sliupaite@darbusauga.lt
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
14
trečiADIENIS, sausio 25, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. KADA? Nuo sausio 27 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Sausio 28 d. 19 val. KIEK? 32–102 litai.
Lietuvių dailės procesai
Skausminga žydų istorija Ypatingas svečias
Vilniuje vyks knygos „Marija Teresė Rožanskaitė: vaizdai ir tekstai“ pristatymas. Menininkei skirtas albumas-žodynas pristato svar biausius jos kūrinius, temas ir idėjas. Abėcėlinis sudarymo princi pas padeda orientuotis M.T.Rožanskaitės kūryboje ir Lietuvos dai lės procesuose nuo atšilimo laikotarpio iki 2007-ųjų.
Minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, atidaroma nuola tinė ekspozicija – „Malina“ ir Rimanto Dichavičiaus fotografijos pa roda „Paminklas paminklui“. „Malina“ – tai pasakojimas apie slėp tuvę, kurioje žydai bandė išgelbėti savo gyvybę. „Paminklas pa minklui“ – tai aidas to, ko jau nebėra.
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. KADA? Sausio 28 d. 18 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? Dailės galerijoje-studijoje RA, Pranciškonų g. 9. KADA? Nuo sausio 31 d. KIEK? Nemokamai.
Kiekvienais metais savo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo vadovas Gintaras Rinkevičius dovanoja šventę ir sau, ir žiūrovams. 24-ajame orkestro gimtadienyje daly vaus išties ypatingas svečias – garsiausiuose pasaulio operos teat ruose dainuojantis solistas Edgaras Montvidas.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Nuo šiandien. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 15 litų.
Viešnia iš Šveicarijos
V.Poškaus paveikslėliai
Menininkai ir miestas
Vilniuje – E.Claptono kompozicijos
Koncertų ciklas „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ klasikinės muzikos mėgėjus kvie čia į dainininkės iš Šveicarijos Vegos Maščins kaitės (nuotr.) ir pianistės Loretos Haidari klasi kinės muzikos koncertą.
Akrilo technika sukurtuose paveikslėliuose Vi das Poškus gilinasi į tapybos esmę – kompozi ciją, spalvą ir pan., didžiausią dėmesį skiria ka meriniam, kartais miniatiūrinius kontūrus įgy jančiam dydžiui.
Vilniaus tapytojų paroda „Menininkas ir mies tas“ tęsia daugiametę apžvalginių tapybos pa rodų tradiciją ir pristato naujausius Vilniaus tapytojų pastarųjų metų kūrinius, atradimus, sėkmes ir ieškojimus.
Grupė „Blues Makers“ pristato projektą „Tribute To Eric Clapton“. E.Claptonas tris kartus vienas arba su skirtingomis grupėmis buvo įamžintas Rokenrolo šlovės muziejuje. Tad pasiklausyti tikrai verta.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 17.05 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Koncertas „Krymo muzikos festivalis 2011“ (1) (Rusija, 2011 m.). Festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja A.Pugačiova, M.Galkinas, F.Kirkorovas, S.Rotaru, V.Leontjevas, N.Baskovas, K.Orbakaitė, D.Bilanas, Verka Serdiučka, B.Moisejevas, O.Gazmanovas ir kt. (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Katastrofos diena“ (2) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Farai (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo drama „Raudonas vanduo“ (JAV, 2003 m.) (N-14). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Daktaras Ozas. Naktinė versija (S).
7.30 „Simpsonai“. 8.00 Komedija „Lujis“ (1) (JAV, 2010 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.40 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (4). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (4).
TV3
BTV
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“.
LNK 22.35 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 19.10 val.
7.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 8.25 „Lietuvėlė“. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštasis pojūtis. 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Žuvys monstrai: Milžiniška raja“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Lietuvėlė“. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Mano laida“. Parodijų šou. 21.05 Karo vilkai. „Desantininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7).
BTV 20.25 val.
11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Generolas“. „Operacija „Mūras“. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Valencia“–„Real Sociedad“. 13.30 RIP. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Moterų Eurolyga. Gioro „Uni-Seat“–Kauno „VIČI-Aistės“. 16.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Mallorca“–Madrido „Real“. 17.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 18.55 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“– „Lotos Gdynia“. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 22.00 Sportas LT. Lietuvos tradicinio karatė čempionatas. 23.15 RIP.
Sport1 21.00 val.
15
trečiADIENIS, sausio 25, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Atgimė N.Paltinienės daina „The Ball & Chain“ tęsia gyvai atliekamų dainų įvairiose Vil niaus vietose vaizdo įrašų se riją. Šįkart šeimos duetas didin ga istorija garsėjančiame „Ne ringos“ restorane perdainavo legendinę Nelly Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko dainą „Tu ateik į pasimatymą“.
„Tiesą pasakius, tai malonus sutapimas, kad būtent šią dai ną atliekame „Neringoje“. Juk mūsų su Jurgiu vienas pirmų jų pasimatymų irgi vyko čia“, – prisiminė gražioji dueto puselė Erica Jennings ir pirštu parodė į salės gilumoje pastatytą kam pinį staliuką. 7-ajame dešimtmetyje susi kūręs ilgiausiai Lietuvos estra dos scenoje dainuojantis N.Pal tinienės ir E.Ivanausko duetas „Tu ateik į pasimatymą“ sudai navo 1976 m. Tiesa, kompozitorius Benja minas Gorbulskis šią dainą pir miausia kūrė Kauno restorano „Pasimatymas“ varjetė progra mai. Tačiau restoranui ši daina nepatiko. Netrukus ją sudaina vo Nelly su Eugenijumi ir ji vi siems laikams tapo šio dueto vi zitine kortele. N.Paltinienė jau girdėjo ir „The Ball & Chain“ versiją. At likėja liko ja sužavėta. Garsi dai nininkė taip pat gyrė Ericos bal są, atlikimą ir sceninę išraišką. „Erica taip pat sužavėta Nel ly talentu. Kai kam šios dainos nostalgija, o man ir jai – tai at radimai. Be to, mūsų duetas taip pat tam tikru požiūriu apie nos talgiją, galima įžvelgti retro mo tyvų“, – J.Didžiulis keliais sa kiniais paaiškino, kodėl iš visų lietuviškų dainų pasirinko per dainuoti būtent šią. Be to, jis priduria, kad senų jų Lietuvos estrados perlų juo du su Erica yra pasiruošę per dainuoti ir daugiau. Taip pat atlikti juos su originaliųjų ver sijų atlikėjais. Šios dainos ir visa dueto kūry bos muzika skambės jau šį šešta dienį – 1-ojo „The Ball & Chain“ gimtadienio koncerte gyvos mu zikos klube „Tamsta“. VD inf.
„Tėtė“ nesiruošia kąsti „mamai“ Vasarį Vilniuje vyks alternatyviosios mu zikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. Jų organi zatorius Vilius Alesius teigia, kad pavadi nimas šiek tiek ironizuoja neseniai pra ūžusį M.A.M.A. renginį, tačiau šaipytis iš kolegų tikrai niekas neketina. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Netrukus po sausio pradžioje Kaune „Žalgirio“ arenoje įvyku sių M.A.M.A. apdovanojimų pa sirodė pranešimai, kad greitai Vil niuje, menų fabrike „Loftas“, vyks T.Ė.T.Ė. pavadintas renginys. At likėjai, norintys būti nominuo ti vienoje iš septyniolikos kate gorijų, iki šio pirmadienio galėjo patys registruotis ir tikėtis būti at rinkti tarp laimingųjų. Apdovanojimų organizatoriai renginį vesti patikėjo grupės „Ge rai Gerai & Miss Sheep“ vokalistei Dovilei Filmanavičiūtei. Ji išgarsė jo per Kaune vykusius apdovano jimus, kai atsiimdama geriausiai metų debiutantei skirtą prizą pasi džiaugė, kad „ant lietuviškos mu zikos scenos liks vis mažiau vietos Bunkei ir Oksanai Pikul“. Apie tai, ką reiškia toks vedėjos pasirinkimas ir apie kitas vasarį vyksiančių apdovanojimų ypaty bes „Vilniaus dienai“ papasakojo T.Ė.T.Ė. apdovanojimų iniciato rius V.Alesius. – Vesti renginį patikėjote gru pės „Gerai Gerai & Miss Sheep“ vokalistei D.Filmanavičiūtei. Ar taip išreiškiate organizato rių poziciją?
– Nebūtinai. Dovilė tais keliais sa kiniais labai gerai pasakė tai, ką daugelis mano ir ką norėjo pasa kyti, bet nedrįso arba neturėjo tam progos, eterio. Mūsų apdovanojimai yra alternatyvūs, juose nebus šansų pasirodyti tokioms grupėms, kurių atstoves įvardijo Dovilė. Todėl pa sirinkome ją kaip simbolį, siekdami parodyti atotrūkį nuo to, kas vyks ta Lietuvos alternatyviosios muzi kos scenoje, ir to, kas vyksta tele vizijoje. – Koks šių apdovanojimų tiks las? Populiarinti alternatyvio sios muzikos atlikėjus? – Nemanyčiau, kad jų niekas ne pažįsta. Juos daug kas pažįsta, išs kyrus plačiąją visuomenę, kuri žiūri tik televizorių ir nelabai domisi tuo, kas vyksta. Ir M.A.M.A apdovano jimuose daug kas skundėsi, kad ne žino tų grupių, kurios koncertuoja. Šie apdovanojimai nėra nieko naujo, anksčiau buvo „a.lt“ apdo vanojimai. Tai yra kaip ir jų pra tęsimas. Bendradarbiaujame su „a.lt“ apdovanojimų organizato riais. Norisi pagerbti ir tuos, kurie kuria „sunkesnę“ ir ne tokią popu liarią muziką. Nenoriu konfronta cijos su M.A.M.A. apdovanojimais. Manau, kad šie apdovanojimai kaip tik vienas kitą papildo, nes mes ap rėpiame alternatyviosios muzikos
Pozicija: pasak V.Alesiaus, kuo daugiau apdovanojimų, tuo geriau Lie
tuvos muzikai.
sceną. Jeigu ne M.A.M.A., bent jau man nebūtų kilusi mintis surengti šio renginio. – Pirmadienį baigėsi galimybė registruotis į apdovanojimus. Ar didelio susidomėjimo su laukėte? – Užsiregistravo apie 300 skirtingų atlikėjų. Aišku, reikės „filtruoti“, nes kūrinius siuntė daug neprofesiona lių atlikėjų. Tačiau kiekvienoje kate gorijoje yra bent po 20 nominantų, iš kurių reikės dar atsirinkti. Šiuo me tu svarstome, kad kiekvienoje kate gorijoje liks po keturis atlikėjus. – Ar jau aišku, kas bus komisi joje?
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
– Taip, komisija po truputį formuo jama. Joje bus pagrindinių alterna tyviosios muzikos portalų atstovai, taip pat kai kurių radijo stočių pro gramų direktoriai. – Ar iš atsiuntusių paraiškas bu vo tokių, kurių pats nežinojote ir kurie maloniai nustebino? – Taip, tikrai buvo daug gerų at radimų, perliukų. Visko juk pats ir neaprėpsi. Susirinkau tokią „ge rą bazę“. Galiu dabar ir festiva lius organizuoti (juokiasi). Tik rai daug gerų grupių. Aišku, kai kurie žmonės tuo domisi ilgai ir tai nebus jokia naujiena, bet bus daug tokių, kurie ir atras šį tą nauja.
SauSio pradžioje aš pamačiau tave, kai tu gėrei kavą „vapiano“ reStorane (konStitucijoS pr. 7a). tu vilkėjai mėlynuS džinSuS ir švieSų megztuką.
Planai: šeimos duetas ketina
perdainuoti dar ne vieną praei ties šlagerį.
Lauksiu Tavęs „vapiano“ keTvirTadieniais ir šešTadieniais nuo 18:00 iki 20:oo ToL, koL vėL Tave suTiksiu.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvos oras turėtų vis labiau šalti. Šiandien šalyje snigs mažiau, tačiau bus šalčiau. Temperatūra bus apie 3–4 laipsnius šalčio, tik pajūryje ji sieks apie 0. Ketvirtadienį sniego nenumatoma, tačiau temperatūra bus dar žemesnė. Naktį šals iki 7–12 laipsnių, dieną bus 7–8 laipsniai šalčio, pajūryje bus apie 5 laipsnius šalčio.
Šiandien, sausio 25 d.
–4
–2
–4
Telšiai
Šiauliai
–4
Klaipėda
Panevėžys
–4
Utena
–4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.21 16.41 8.20 8.41 19.49
25-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 341 diena. Saulė Vandenio ženkle.
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +1 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga 0
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+11 +15 –14 –5 +5 –5 +10 –1
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+1 –5 +12 +25 –8 +20 +5 –1
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–3
–7
–11
3
–10
–8
–11
–13
3
–12
–10
–15
–16
4
Ketvirtadienį
Penktadienį
Marijampolė
Vėjas
Pusiaužiemis, Kirmėlinė Šv. Pauliaus atsivertimas 1851 m. gimė Petras Vilei- 1924 m. Prancūzijoje šis, Lietuvos visuomenės įvyko pirmosios žiemos veikėjas, inžinierius, ver- olimpinės žaidynės. tėjas, pirmojo lietuviško 1938 m. gimė rusų dainidienraščio „Vilniaus ži- ninkas, aktorius, poetas nios“ leidėjas. Vladimiras Vysockis. 1874 m. gimė anglų rašy- 1947 m. mirė Čikagos tojas Williamas Somer- gangsteris Al Capone. setas Maughamas. 1958 m. gimė italų rašyto1882 m. gimė anglų ra- jas Alessandro Baricco. šytoja Virginia Woolf. 1980 m. gimė Ispanijos 1890 m. gimė dailėtyri- futbolininkas Xavi. ninkas ir grafikas Pau- 1981 m. gimė amerikietė lius Galaunė. dainininkė Alicia Keys. 1919 m. įkurta Tautų Ly- 2010 m. mirė tapytojas ga, būsimoji JTO. Algirdas Petrulis.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD
1
2
3
4
5
6
Vardai Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenis, Viltė, Žiedė
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Gali kilti puikių, originalių idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Geras metas kreiptis į tiesioginį viršininką dėl atlyginimo pakėlimo ar karjeros galimybių. Jautis (04 21–05 20). Viską, ką iki šiol esate pasiekęs, vertinsite ir branginsite. Gyvenimas teiks malonumą, o problemų sprendimas bus lengvas ir sklandus. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kursite planus, o paskui juos lengvai įgyvendinsite. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti svarbius sprendimus. Vėžys (06 22–07 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali gadinti jums nuotaiką. Prieš ką nors nusprendžiant patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui. Svajodamas bandysite užsimiršti, bet asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Mergelė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės. Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgyvendinkite savo norus. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Vandenis (01 21–02 19). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų.
Jap on ij os moksl in ink ai įspėjo apie 70 proc . tik imybę, kad 7 balų Rich ter io skalės žemės drebėj im as smogs Tok ij ui per art im iaus ius ket ver ius met us. Tok ie duom enys pa teikt i Tok ij aus univers iteto Žemės drebėj imų tyr imų inst it uto atas kai toj e, kur i buvo pas kelbt a pirm a dienį. Jos autor iai savo prog noz es grindž ia pad idėj us iu seism in iu ak tyv umu šal ies sost inėj e po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėj im o šal ies šiaurės ryt uos e. Tok ij as pas tarą jį kartą stiprų žemės drebėj imą išg y ven o 1923 m. Tuom et žuvo daug iau nei 100 tūkst. žmon ių.
DATOS (sausio 25 d.)
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
–4
Alytus
2–5 m/s
AFP inf. ir nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
Vilnius
Tokijaus laukia katastrofa?
Rytas
–3
–4
7
8
9