Lietuva
7p. Atrodo, kad ir šis Seimas nesugebės priimti parlamentarų veiklą reglamentuojančio įstatymo.
Pasaulis
9p.
Turtas
Protestuotojai Davoso forume statė ledo namą, kuriame norėtų įkurdinti kapitalistus.
12p. Pasikeisti asbestinį stogą su ES parama – daugeliui prabanga.
Kauniečių ledo skulptorių komanda vėl rengiasi sužavėti pasaulį.
24p.
Ketvirtadienis sausio 26, 2012 Nr. 21 (19580) Kaunodiena.lt 2 Lt
Oro uostuose šiltus lizdus susisuko vagys Moderniausia apa ratūra apsiginkla vę oro uostai suge ba apsisaugoti nuo teroristų, bet bejė giai – prieš vagis. Tai „Kauno dienai“ at virai pripažino ke leivių skrydžius or ganizuojančių ir kontroliuojančių tarnybų specialistai.
Ledynmetis: Šilainių biblioteka Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Šūkis „Bibliotekos – pažangai“ Ši lainiuose skamba lyg pajuoka. Čia biblioteka įsikūrusi ankštose dau giabučio patalpose, o laiptinės du rys – su kodine spyna.
Nuolatinis bibliotekos, esančios Vėtrungės gatvėje, lankytojas Ši lainių gyventojas Justinas Voska jau dvejus metus vaikšto su raštais į savivaldybę ir klausia, kada biblio teka įsikurs normaliose patalpose. „Vienintelė dideliame mikrorajone biblioteka įsikūrusi trečiame dau giabučio namo aukšte. Su skau dama koja nėra lengva laipioti, o neįgaliesiems apskritai mažai vil čių ten patekti“, – kalbė jo vyras.
2
Dienos citata „Darbdaviai tikrai kels atly ginimus. Ar tai darys ir Vy riausybė? Aš neįsivaizduo ju Vyriausybės, kuri nepa sinaudotų šita proga“, –
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Saviškių nekontroliuoja
Oro uostuose kontroliuojamas kone kiekvienas keleivio žings nis, tačiau pačių darbuotojų savi kontrolės mechanizmas – visiš kai išsiderinęs. Darbuotojai prieš keleivius gali vykdyti įžūlius kri minalinius nusikaltimus ir likti ne tik nenubausti, bet dar ir apsaugo ti nusikaltėliams palankių taisyk lių, kurias nustato patys oro uostų paslaugų teikėjai. Tuo akivaizdžiai įsitikino iš Vilniaus per Rygą į Ber lyną skridęs „Kauno die nos“ žurnalistas.
2
įžvalgomis dalijosi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
15p. Grėsmė: lėktuvais skrendančių keleivių daiktai – nuolatiniame pavojuje.
Tomo Urbelio (BFL) nuotr.
2
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
49 50mg/m
3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,76
Ledynmetis: Šilainių biblioteka
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
75
Šaltos patalpos
Atsiprašė ir apgailestavo
Planai užstrigo
Vinco Kudirkos viešosios biblio tekos direktorius Zenonas Vaške vičius pritarė, kad patalpos visiš kai nepritaikytos bibliotekai. „Šis klaidingas miesto valdžios spren dimas buvo priimtas dar prieš 27 metus, paskui vis buvo žadama biblioteką iškelti kitur“, – pasa kojo direktorius.
Kliūtys: J.Voska apgailestavo, kad šimtams pagyvenusių žmonių su
dėtinga patekti į biblioteką. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Savivaldybė buvo numačiu si perkelti biblioteką į žadėtas re konstruoti patalpas. Jose dar turė jo įsikurti Šilainių bendruomenių
Šaltesnėmis die nomis temperatū ra tesiekia 12–14 laipsnių. namai, seniūnija. Jau seniai pa rengtas techninis projektas, ta čiau nėra finansavimo. Sumany mui įgyvendinti reikėtų apie 4 mln. litų.
„Kauno valdžia tikisi, kad lė šų pavyks gauti per paramos fon dą, prasidėjus naujam ES finan siniam laikotarpiui nuo 2014 m., o iš miesto biudžeto skirti tokių pinigų nėra galimybių“, – sakė Z.Vaškevičius. Pasak direktoriaus, Šilainių biblioteka – vienintelė iš 30 fi lialų podukros vietoje. „Ki tur patalpos suremontuotos ar ba renovuojamos, įrengtos įvažos neįgaliesiems, liftai“, – teigė Z.Vaškevičius. Per metus Kauno bibliotekos sulaukia 500 tūkst. lankytojų. Vi si filialai turi 50 tūkst. nuolatinių skaitytojų.
Bagažo pažeidimą užfiksavusi Ber lyno oro uosto darbuotoja įregist ravo įvykio bylos numerį. Jį reikė jo parsiųsti skrydį organizavusiai Latvijos bendrovei „Air Baltic“. Pretenziją ir pranešimą apie va gystę gavusios bendrovės atstovė Olga Ščerbakova netrukus elekt roniniu paštu atsiuntė laišką, ku riame apgailestaujama ir atsipra šoma dėl prarasto kompiuterio. „Sėkmingas bagažo pristatymas mums yra labai svarbus, todėl in formavau už saugų bagažo prista tymą atsakingų padalinių atstovus padaryti viską, kad kitą kartą tokia situacija nebepasikartotų“, – for maliame atsakyme dėstė „Air Bal tic“ atstovė. Be to, ji citavo Keleivių ir baga žo vežimo sąlygų punktą, kuriame teigiama, kad tarp bagaže esančių daiktų neturi būti elektroninių ir elektrinių prietaisų. Todėl, rašoma „Air Baltic“ paaiškinime, bendro vė negali prisiimti atsakomybės už keleivio patirtus nuostolius, tačiau ragina ir toliau bendradarbiauti su šia skrydžių bendrove. Perduoda policijai
„Air Baltic“ neatsakė į paklausimą, ar dėl šio įvykio neturėtų būti pra dėtas ikiteisminis tyrimas.
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Realybė: regis, už daiktus, kurie pate
Tarptautinio Vilniaus oro uos to atstovė Sandra Šiaulienė tikino, kad, gavus pranešimus apie vagys tes, iš karto kreipiamasi į oro uosto policijos poskyrį. Vis dėlto, pasak S.Šiaulienės, si tuaciją gerokai apsunkina tai, kad dalis apvogtų keleivių vagystę pa stebi jau išvykę iš oro uosto ar dar gerokai vėliau. Panašiais pastebėjimais dalijosi ir Europos vartotojų centro atstovė Indrė Ksenzovaitė. Pasak jos, pa vogtų daiktų dažnai pasigendama tik grįžus namo ir pradėjus dalyti lauktuves namiškiams. Praėjus ge rokai laiko, labai keblu įrodyti, kad daiktas tikrai buvo lagamine. „Reikėtų nepatingėti tiesiog ba gažo skyriuje atsidaryti lagaminą ir permesti akimis, ar viskas vietoje. Ypač verta tai daryti, jei lagaminas atrodo įtartinas – daiktai sujauk
S.Buškevičius: rei Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Ar žinote, kas yra Jevhenas Kono valecas? Gal galėtumėte išvardyti jo nuopelnus Kaunui? Negirdėjo te? Kreipkitės paaiškinimo į vice merą Stanislovą Buškevičių, rei kalaujantį, kad J.Konovalecui už 2 600 litų Kaune būtų įrengta atmi nimo lenta. Niekas nežino, kur lankėsi
Ekstremalu: į Šilainių biblioteką, įveikę koduotą spyną ir laiptus, patenka tik atkakliausieji.
Azoto dioksidas (NO2)
Kai Berlyno oro uoste 1 žurnalistas atsiėmė re gistruotą bagažą, iš karto supra
to, kad krepšys gerokai lengvesnis, nei buvo Vilniuje. Paaiškėjo, kad iš krepšio pavogtas nešiojamasis kompiuteris. Buvo akivaizdu, kad vagystė įvykdyta skrydį aptarnavu sių tarnybų vidaus sistemoje. Grei čiausiai Vilniuje, nes čia registruo tas bagažas buvo skenuojamas. Tokiais pastebėjimais pasidalijo ir Berlyno oro uoste budintys poli cininkai, kuriems pirmiesiems žur nalistas pranešė apie pavogtą kom piuterį. Jie patarė kreiptis į bagažo pažeidimus fiksuojančią Berlyno oro uosto tarnybą.
Vinco Kudirkos viešosios biblio tekos filialo Šilainių bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Rū ta Plioplytė taip pat minėjo, kad daug skaitytojų skundžiasi dėl ko dinės spynos. „Pasakome jiems spynos kodo skaičius, bet ne visi juos atsime na, taip pat mėginame laikyti iki galo neuždarytas lauko duris, bet kuris nors gyventojas praeidamas jas vis užtrenkia“, – pasakojo bib liotekininkė. Biblioteka įsikūrusi dviejuo se sujungtuose butuose – dviejų kambarių ir pusantro kambario. „Skaityklos kambarėlyje vos tel pa penki žmonės. Vis sudėtingiau sutalpinti ir leidinius“, – guodė si R.Plioplytė. Apie 40 tūkst. gyventojų turin čių Šilainių bibliotekoje tėra du kompiuteriai, pastatyti mažame kambarėlyje. „Per dieną pas mus apsilanko apie pusšimtis žmonių, o kai kada ir dar daugiau. Šios pa talpos jiems tikrai netinkamos“, – įsitikinusi R.Plioplytė. Žiemą dėl senų langų patalpos neįšyla. Pasak bibliotekininkės, čia šaltesnėmis dienomis tempe ratūra tesiekia 12–14 laipsnių.
mg/m3
Oro uostuos
Prieš pusmetį daugia buč io laipt in ės, kur įsikūrusi biblioteka, gyventojai pakeitė lauko duris, kuriose su montuota kodinė spyna. „Atėjęs laukiu, kol koks nors gyventojas, žinantis kodą, įleis vidun“, – guo dėsi J.Voska. Savivaldybė jam yra raštu at sakiusi, kad naujos patalpos bib liotekai bus įrengtos šalia Šilainių poliklinikos, Baltijos g. 7. „Tačiau laikas eina, o jokių veiksmų ne matyti“, – stebėjosi kaunietis.
1
200
Miesto taryba šiandien tvirtins 2012–2013 m. savivaldybės lėšo mis įrengiamų atminimo lentų są rašą. Atminimo lentos biudžeto lėšo mis gaminamos pagal metų pra džioje patvirtintą sąrašą, kurį pa rengia Kultūros paveldo skyrius, atsižvelgdamas į žymių žmonių ju biliejus ir į atskirų pareiškėjų pra šymus. Dar gruodį sąrašas svarstytas Pa vadinimų sumanymo ir atminimo komisijoje. Ji nepritarė, kad Kau
ne būtų įrengiama atminimo len ta Ukrainos tarpukario pasiprie šinimo vienam iš vadovų Jevhenui Konovalecui, nes paraišką pateikę asmenys nenurodė, kurioje vietoje lenta turėtų būtų pritvirtinta. Priežastis paprasta – niekas ne gali pasakyti, kur J.Konovalecas lankėsi Kaune. Pasirodo, žinoma viso labo tiek, kad Ukrainos partizanas bendravo su Lietuvos diplomatais. Komisija nepatenkino tokio nekonkretaus prašymo. Ar 2 600 litų – pinigai?
Atminimo lentos J.Konovalecui iniciatorius S.Buškevičius, visiš kai nepaisydamas komisijos nuo monės, pavedė šią atminimo lentą vėl įtraukti į sąrašą. Argi milijoni nėse skolose skendinčiam Kaunui 2 600 litų – pinigai? Paprašytas kiek daugiau papa sakoti apie J.Konovalecą, S.Buš kevičius pranešė, kad tai – žymus Ukrainos kovotojas už laisvę. De
3
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Miestas
se šiltus lizdus susisuko vagys Krepšiai ir lagaminai buvo spe cialiai mė tomi ir tran komi, tikin tis, kad jie suplyš ir bus galima pasiknisti po daiktus.
tenka į lėktuvo bagažą, iš esmės niekas neatsako. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ti, spynelė apgadinta ar pan. Pre tenziją šiuo atveju reikėtų pateik ti skubiai – tuoj pat arba vėliausiai per septynias dienas“, – patarė Europos vartotojų teisių atstovė. Atrodo, kad tokių patarimų nau da – bevertė. Žurnalistas apie va gystę pranešė labai greitai, tačiau iš to nebuvo jokios naudos. Viltis – teismas
„Air Baltic“ skrydžio iš Vilniaus į Rygą elektroniniame biliete yra pateiktos nuorodos, pagal kurias galima sužinoti šiek tiek daugiau, nei žurnalistui paaiškino bendro vės atstovė. Bagažo transportavimą aprašan čiose taisyklėse sakoma, kad avia kompanijai atsisakius patenkinti reikalavimą dėl žalos, keleivis tu ri teisę per dvejus metus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Keleivių teises turinčios ginti tarnybos negalėjo pateikti konk rečių pavyzdžių, kaip buvo apginti nuo vagysčių oro uostų sistemoje nukentėję keleiviai, nors ir Vals tybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Jonas
Oro uosto bagažo tarnyboje dirbęs kaunietis pasakojo buvęs priblokštas. Ūsas, ir Europos vartotojų centro atstovė I.Ksenzovaitė neslėpė, kad oro uostuose nukentėjusių kelei vių skundų sulaukia nuolat. „Norėtume jums pagelbėti, bet negalime. Mūsų sprendimai netu
ri privalomojo pobūdžio. Kadan gi įvykdytas nusikaltimas, tai yra policijos kompetencija“, – teigė Europos vartotojų centro atstovė. Pataria neužmiršti budrumo
Apie kada nors sulaikytus keleivių bagažo vagis „Kauno dienai“ nie ko konkretaus negalėjo papasako ti ir Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato atstovai, kurio pareigūnai budi tarptauti niame Vilniaus oro uoste. Vieno iš sparčiausiai Europoje besiplėtojančio Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas sakė, kad keleivis, nusipirkęs bilietą, patvirtina, kad sutinka su visomis sąlygomis, kurias nustato bilietą pardavusi aviakompanija. „Deja, vagystės vyksta nuolat, ir taip pasitaiko visuose pasaulio oro uostuose. Brangius daiktus
galima dėti į registruojamą ba gažą, bet aviakompanijos supran ta, kad nėra galimybių šimtu pro centų užkirsti kelią vagystėms. Kadangi jaučia, kad situacija ne vis iškai kontrol iuojam a, pata ria keleiviams į registruotą baga žą nedėti brangių daiktų“, – sa kė A.Šliupas. Pilkosios zonos
Kauno oro uoste keleiviai daž niausiai pasigenda į Angliją arba Airiją gabenamų cigarečių. „Nukent ėj us iems kel eiv iams mes paaiškiname, kad oro uostas su bagažo tarnyba tiesiogiai ne susijęs, kad pretenziją reikia pa teikti kompanijai ir kad tą preten ziją turi užregistruoti antžeminio aptarnavimo agentas“, – aiškino A.Šliupas. Vis dėlto, jo teigimu, oro uos tas neatsiriboja nuo keleivius ty kančių problemų. Kauno oro uos te beveik visas bagažo priėmimo ir gab en im o procesas steb im as vaizd o kam erom is. Deja, visko užfiksuoti nepavyksta. „Yra ir vadinamųjų pilkųjų zo nų, kur ios nepatenka į kam e rų akiratį. Tai momentas, kai ba gaž as pak raun am as į lėkt uv ą. Čia nestovi policininkas. Vagys tės šioje vietoje įmanomos, nors pakrovimo procesas vyksta labai sparčiai. Kartais patikriname nuo orlaivio ateinančius darbuotojus. Prieš kurį laiką nustatėme vagys tės atvejį ir tą darbuotoją perda vėme policijai“, – pasakojo Kau no oro uosto vadovas. Baisėjosi bendradarbiais
A.Šliupas sakė, kad visuose kraš tuose keliaujant patariama laiky ti vertingus daiktus prie savęs ir neišleisti jų iš akiračio. Vieno Lietuvos oro uosto baga žo tarnyboje keletą mėnesių dir bęs kaunietis (vyras nenorėjo, kad būtų minimas jo vardas ir pavar dė) pasakojo buvęs priblokštas už bagažą atsakingų žmonių požiū
ikia įamžinti Ukrainos partizaną! artima– kaip ir lietuvius, taip ir ukrainiečius naikino Stalinas. Jis – Ukrainos patriotas, kovojo už laisvę“, – paklaustas, kuo šis žmo gus nusipelnė Lietuvai, abstrakčiai kalbėjo S.Buškevičius. Paklaustas, ar tai pakankama priežastis švaistyti biudžeto pi nigus, S.Buškevičius užtikrino, kad J.Konovalecas – tikrai svarbus Lietuvai asmuo: „Lenta reikalinga. Nėra namo, kur jis lankėsi, bet gal dar jį atras.“
Stanislovas Buškevičius:
Lenta reikalinga. Nėra namo, kur jis lankėsi, bet gal dar jį atras. ja, kur jis lankėsi Kaune, viceme ras nežino. „Yra likę labai daug ryšių su Lie tuva – jis turėjo Lietuvos piliety bę, lietuviai rėmė Ukrainos žval gybą, jų kovą. Mums pažįstama,
Per dvejus metus – 14 lentų
Atminimų lentų sąraše J.Kono valeco pavardė lygiuojasi su Ka ziu Binkiu, Jurgiu Dobkevičiu mi, Augustinu Voldemaru. Jie bus įamžinti atminimo lentomis kitais metais. Atminimo lenta bus pa gerbtas ir 1919-aisiais vykęs Lie tuvos Vyriausybės persikrausty mas į Kauną. 2010–2011 m. savivaldybės lėšo mis spėta pagaminti 14 atminimo lentų. Sąmata – 36,4 tūkst. litų.
Per šiuos ir kitus metus Kaune bus įrengta dar 14 atminimo len tų. Vienai atminimo lentai paga minti savivaldybė skiria ne dau giau kaip 2,6 tūkst. litų. Ketverių metų atminimo lentų sąmata – beveik 74 tūkst. litų. Savivaldybės aiškinamajame raš te argumentuojama, kad tokiu savo sprendimu savivaldybė rodo dėmesį istorijai ir pagarbą Kaunui bei Lie tuvai nusipelniusiems žmonėms. Rūpinantis ukrainiečio J.Kono valeco įamžinimu, pinigų neat sirado Vytauto Didžiojo uni versiteto Letonikos centro vadovo prof. dr. Alvy do Bunkaus prašymui atkurti dar tar pukariu Latvi jos studentų dov an ot ą bron z i n ę
lentą, kuri puošė universite to aulą. Argumentuota, kad lentų įrengimo pastatų viduje nereglamen tuoja Atm in im o lentų įrengimo nuostatos.
Komentaras Indrė Ksenzovaitė
Europos vartotojų centro atstovė
G
er iausia užk irst i kel ią va gystei nuo pat pradžių. Ne reikėtų manyti, kad vagys tės visada išvengsite. Tai dažna problema oro uostuose, nors avialinijos ir teigia, kad tokie atvejai ga na reti. Jei norite keliaudami pasiimti verting ų daiktų, patartina juos sudė ti į rankinio bagažo lagaminą. Kai ba gaže esančių daiktų vertė yra ypač di delė, galima dar viena išeitis – bagažo draudimas. Vagystės atveju jums pri klausytų ir draudimo išmoka už din gusius daiktus. Reg istruotame bagaže neturėtų būt i vežami dūžtantys, greitai gendantys daiktai. Dėl praradimo ar sugadinimo tik imybės nepatart ina vežt i pin ig ų, raktų, taip pat vaistų, medicininių do kumentų, akinių, fotoaparatų, vaizdo kamerų ir kitų verting ų elektronikos ar techn ikos prietaisų bei jų priedų, taip pat juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, muzikos instrumentų, verty binių popierių, vertingų meno ar dai lės kūrinių, verslo dokumentų, pasų ar kitų asmens tapatybės dokumen tų. Atkreipiame dėmesį, kad aviakom panijos atsakomybės riba bagažo din gimo ar sugadinimo atveju neviršija 1 131 specialiųjų skolinimosi teisių (apie 1 320 eurų).
rio į savo pareigas. „Krepšiai ir la gaminai buvo specialiai mėtomi ir trankomi tikintis, kad jie suplyš ir bus galima pasiknisti po daiktus. Kai kurie darbuotojai iš to turėjo nuolatinių pajamų“, – atvirai pa sakojo buvęs bagažo tarnybos dar buotojas. Jis, nebepanoręs daugiau kęsti pribloškiamos savi valės, savo noru išėjo iš keleivių daiktais neva bes ir ūp i nanč ios tar nybos.
4
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas
Garsios meÂdiÂkĹł koÂrupÂciÂjos byÂlos KiÂtaÂme teisÂmo po sÄ—ÂdyÂje paÂgrinÂdiÂniai garÂsios meÂdiÂkĹł ko rupÂciÂjos byÂlos vei kÄ—Âjai VirÂgiÂliÂjus Ĺ iau diÂkis ir VirÂgiÂniÂja Ke rieÂnÄ— iĹĄÂgirs, koÂkias bausÂmes jiems siĹŤÂlo proÂkuÂroÂrai. Ĺ ioms byÂloms nag riÂnÄ—Âti priÂreiÂkÄ— koÂne meÂtĹł.
DiaÂna KraÂpaÂvicÂkaiÂtÄ—
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
„„NeÂdoÂmiÂno: V.Ĺ iauÂdiÂkio neÂdoÂmiÂno, koÂkioÂmis lÄ—ÂĹĄoÂmis buÂvo apÂmoÂkÄ—Âta
„„MÄ—ÂgaÂvoÂsi: V.KeÂrieÂnÄ— ĹžiÂnoÂjo, kas moÂka uĹž keÂlioÂnes ÄŻ ArÂgenÂtiÂnÄ… ir InÂdiÂjÄ…,
kĹł diÂrekÂtoÂrÄ—s ekoÂnoÂmiÂkai V.KeÂrie nÄ—s, bendÂroÂvÄ—s „KauÂno doÂnoÂrysÂtÄ—s centÂras“ vaÂdoÂvo ArÂtĹŤÂro JoÂno Vens lausÂko ir paÂvaÂduoÂtoÂjo RimÂgauÂdo Ĺ eÂpeÂÄ?io bauÂdĹžiaÂmÄ…ÂjÄ… byÂlÄ….
ti arÂguÂmenÂtĹł, po poÂros suÂsiÂtiÂki mĹł teisÂmas tuÂrÄ—ÂtĹł paÂskelbÂti ver dikÂtÄ…. PasÂkuÂtiÂniaÂjaÂme poÂsÄ—ÂdyÂje prieĹĄ baiÂgiaÂmÄ…Âsias kalÂbas proÂkuÂroÂras paÂ
jo ĹĄeiÂmos keÂlioÂnÄ— ÄŻ ArÂgenÂtiÂnÄ….
ArÂtÄ—Âja fiÂnaÂlas
KauÂno apyÂlinÂkÄ—s teisÂmas bai gia nagÂriÂnÄ—Âti koÂrupÂciÂja kalÂtiÂnaÂmĹł nuo paÂreiÂgĹł nuÂĹĄaÂlinÂto KauÂno teÂri toÂriÂnÄ—s liÂgoÂniĹł kaÂsos diÂrekÂtoÂriaus V.Ĺ iauÂdiÂkio, buÂvuÂsios KauÂno kliÂniÂ
KiÂtaÂme teisÂmo poÂsÄ—ÂdyÂje nuÂma tyÂtos baiÂgiaÂmoÂsios kalÂbos. KalÂti naÂmieÂji iĹĄÂgirs, koÂkios jiem siĹŤÂlo mos bausÂmÄ—s. Jei adÂvoÂkaÂtai neatÂras nauÂjĹł teisÂmÄ… gaÂlinÂÄ?iĹł suÂdoÂminÂ
bet neÂva neÂsiÂgiÂliÂno uĹž kÄ…. ToÂmo RaÂgiÂnos nuoÂtr.
tiksÂliÂno kalÂtiÂniÂmus paÂgrinÂdiÂniams ĹĄios koÂrupÂciÂjos byÂlos veiÂkÄ—Âjams. KyÂĹĄio daÂviÂmu kalÂtiÂnaÂmi bendÂro vÄ—s „KrauÂjo doÂnoÂrysÂtÄ—s centÂro“ at stoÂvai A.J.VensÂlausÂkas ir R.Ĺ eÂpeÂtys
PelnÄ… AB „Kauno energija“ planuoja panaudoti biokuro projektams plÄ—toti net 9,74 km ĹĄilumos tiekimo tinklĹł. Gautos paramos bendra suma buvo pati didĹžiausia, lyginant su kitomis ĹĄilumos tiekimo ÄŻmonÄ—mis ĹĄalyje. PelnÄ… panaudos biokuro projektams
Pasak p. R.Bako, gautÄ… pelnÄ… bendrovÄ— planuoja panaudoti iĹĄskirtinai biokuro deginimo ÄŻrenginiĹł statybos projektams vykdyti. Diegti biokuro ÄŻrenginius reikalauja tiek ES direktyvos, tiek ir NacionalinÄ— atsinaujinanÄ?iĹł energetikos iĹĄtekliĹł strategija, kuriose sakoma, kad Lietuva energijos, pagamintos ď Ž Tikslas: cVR[Ă– V OV\Xb_\ ]_\WRXaĂş [bZNa\ZN Ă&#x;TfcR[QV[aV =Ra_N VĂ[Ăş iĹĄ atsinaujinanÄ?iĹł iĹĄtekliĹł, dalÄŻ suRYRXa_V[Ă›WR vartotoje energijoje iki 2020 m. turi padidinti iki 23 proc. Ĺ iĹł planĹł Per praÄ—jusius 2011 m. AB „Kauno da, kuriÄ… bendrovÄ—s naudai priteisÄ— vykdymas numatytas ir AB „Kauenergija“, neaudituotais duome- teismas uĹž jos investiciniĹł ÄŻsiparei- no energija“ plÄ—tojimo strategijoje, nimis, uĹždirbo 13,6 mln. litĹł gry- gojimĹł nevykdymÄ…, – aiĹĄkino ben- taip pat to reikalauja ir ekonominis nojo pelno. Tai sudaro 4,41 proc. drovÄ—s generalinis direktorius. kontekstas, kuriame smarkiai iĹĄaunuo metinÄ—s bendrovÄ—s apyvarPagerinus bendrovÄ—s finansi- gusi dujĹł kaina verÄ?ia ieĹĄkoti dujitos. GautÄ… pelnÄ… bendrovÄ— planuo- nÄ™ padÄ—tÄŻ, nuo 2009 m. kryptin- niĹł kuro alternatyvĹł. ja panaudoti biokuro projektams gai didĹžiausias dÄ—mesys buvo skiĹ iuo tikslu bendrovÄ— jau 2011 m. ÄŻgyvendinti. riamas ĹĄilumos tiekimo tinklams geguŞės mÄ—nesÄŻ buvo parengusi ir atnaujinti. Pagal dar 2009 m. pa- lapkritÄŻ pateikÄ— 3 paraiĹĄkas LiePelnas buvo gautas per 2011 m. skelbtÄ… kvietimÄ… Europos SÄ…jun- tuvos verslo paramos agentĹŤrai, nuosekliai vykdant bendrovÄ—s stra- gos paramai gauti bendrovÄ— pateikÄ— siekdama gauti Europos SÄ…jungos tegijÄ… maĹžinti sÄ…naudas, pritraukti 5 paraiĹĄkas tinklams modernizuo- struktĹŤriniĹł fondĹł paramÄ… biokuro europinÄ™ paramÄ…, maĹžinti ĹĄilumos ti, o pagal antrÄ…jÄŻ kvietimÄ…, skelb- kogeneracinÄ—ms jÄ—gainÄ—ms statytiekimo nuostolius siekiant mak- tÄ… 2010 m. – 4 paraiĹĄkas. Pagal ti „Inkaro“ ir NoreikiĹĄkiĹł katilinÄ—simalaus veiklos efektyvumo re- pirmojo kvietimo paraiĹĄkas bu- se bei PetraĹĄiĹŤnĹł elektrinÄ—je. Pagal zultato, - sakÄ— bendrovÄ—s genera- vo gauta 16 mln. litĹł ES paramos, ĹĄias paraiĹĄkas tikimasi gauti 17,74 linis direktorius Rimantas Bakas. pagal antrojo – 5,8 mln. Ĺ i parama mln. litĹł negrÄ…Ĺžintinos paramos. – Gautas pelnas nereiĹĄkia, kad kaip leido sutaupyti atitinkamÄ… paÄ?ios Taip pat, 2011 m. lapkriÄ?io mÄ—nesÄŻ nors nepagrÄŻstai buvo padidintos bendrovÄ—s pinigĹł sumÄ…. Visa pa- buvo pateiktos 2 paraiĹĄkos Lietuvos ĹĄilumos kainos. Bene pusÄ™ pelno (6 rama panaudota ĹĄilumos tiekimo aplinkos apsaugos investicijĹł fonmln. litĹł) sudarÄ— iĹĄ UAB Kauno ter- tinklams atnaujinti. 2011 m. bu- dui dÄ—l NoreikiĹĄkiĹł ir EĹžerÄ—lio katimoďŹ kacijos elektrinÄ—s gauta bau- vo atnaujintas rekordinis kiekis – liniĹł rekonstrukcijĹł, ÄŻrengiant bio-
kuru kĹŤrenamus vandens ĹĄildymo katilus. Pagal ĹĄias paraiĹĄkas tikimas gauti 4,7 mln. litĹł paramos. BiokurÄ… naudojanÄ?iĹł termoďŹ kaciniĹł elektriniĹł statybos projektus AB „Kauno energija“ inicijavo atsiĹžvelgdama ÄŻ palyginti aukĹĄtÄ… ĹĄilumos energijos pirkimo iĹĄ UAB Kauno termoďŹ kacijos elektrinÄ—s kainÄ… bei siekdama prisidÄ—ti prie Lietuvos tarptautiniĹł ÄŻsipareigojimĹł didinti atsinaujinanÄ?iĹł energijos iĹĄtekliĹł panaudojimÄ… energijos gamyboje, maĹžinti Lietuvos priklausomybÄ™ nuo importuojamo iĹĄkastinio kuro ir apsirĹŤpinti ĹĄilumos energija konkurencinga kaina. Planavimas didĹžiausiÄ… dÄ—mesÄŻ skirti gamybos plÄ—tojimui panaudojant biokurÄ… ir ĹĄilumos kainos maĹžinimÄ… per gamybos sÄ…naudĹł maĹžinimÄ… yra akivaizdĹžiai matomas bendrovÄ—s 2012-2015 m. investiciniame plane. MinÄ—tas investicinis planas yra patvirtintas Kauno miesto taryboje bei VKEKK. Plane numatoma vykdyti biomasÄ—s deginimo katilo iki 44 MW ĹĄiluminÄ—s galios su garo turbina (16 MW) ÄŻdiegimo ir projektavimo darbus PetraĹĄiĹŤnĹł elektrinÄ—je. Taip pat planuojama toliau nuosekliai investuoti lÄ—ĹĄas ÄŻ ĹĄilumos tiekimo tinklĹł atnaujinimÄ… ir modernizavimÄ…. Skatins konkurencijÄ… gamybos sektoriuje
Taip pat 2011 m. bendrovÄ— inicijavo ir Lietuvoje analogĹł neturinÄ?io Prisijungimo prie ĹĄilumos tiekimo tinklo reglamento („Grid-Code“) sukĹŤrimÄ…. Ĺ is dokumentas regla-
mentuotĹł visĹł potencialiĹł nepriklausomĹł ĹĄilumos gamintojĹł prisijungimÄ… prie centralizuoto ĹĄilumos tiekimo tinklo, nustatytĹł visiems vienodas sÄ…lygas. Yra gautos paraiĹĄkos iĹĄ 10 nepriklausomĹł ĹĄilumos gamintojĹł, kurie ketina savo lÄ—ĹĄomis ÄŻrengti ĹĄilumos gamybos ÄŻrenginiĹł, kuriĹł bendra galia sudarytĹł iki 260 MW. NepriklausomĹł gamintojĹł atsiradimas didins konkurencijÄ… ĹĄilumos gamybos sektoriuje, sukurs prielaidas kainai maĹžinti. Kadangi numatoma ĹĄilumos pasiĹŤla Ĺžada bene keletÄ… kartĹł virĹĄyti paklausÄ…, dokumentas reglamentuotĹł, kiek, kokiomis sÄ…lygomis ir iĹĄ kurio gamintojo AB „Kauno energija“ pirktĹł ĹĄilumÄ… bei kaip techniĹĄkai ÄŻgyvendinti patÄŻ prisijungimo procesÄ… ir dispeÄ?erinÄŻ ĹĄilumos tiekimo proceso valdymÄ…. Jei visi ĹĄie inicijuojami projektai ir iniciatyvos bĹŤtĹł ÄŻgyvendintos, jei Kaune ĹĄilumai gaminti bĹŤtĹł pradÄ—tas naudoti biokuras, apie 14 proc. galÄ—tĹł sumaŞėti pastovioji ĹĄilumos kainos dedamoji, o galutinÄ— vartotojams tiekiamos ĹĄilumos kaina galÄ—tĹł sumaŞėti iki 20 proc. AtsirastĹł konkurencija ĹĄilumos gamybos sektoriuje, kuri taip pat skatintĹł kainĹł maŞėjimÄ…, be to sumaŞėtĹł priklausomybÄ— nuo vienos kuro rĹŤĹĄies. Ĺ iuo metu vykdomi minÄ—tĹł projektĹł ÄŻgyvendinimo paruoĹĄiamieji darbai ir laukiama Lietuvos verslo paramos agentĹŤros ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijĹł fondo sprendimĹł dÄ—l paramos skyrimo. UĹžs. 904649
5
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
s pabaigtuvės tik išklausė teisiamųjų suolo kole gų paaiškinimus.
žadėjome nebendrauti“, – aiškino V.Šiaudikis.
Pakeliavo su šeimomis
Interesų konflikto neįžvelgia
Vakar V.Šiaudikis ir V.Kerienė dar kartą klojo teismui apie keliones į Argentiną, Indiją. Abu kaltinamie ji į Argentiną keliavo su šeimomis. V.Šiaudikis tvirtino nesidomėjęs, kokiomis lėšomis V.Kerienė ap mokėjo kelionės išlaidas. Kauno teritorinių ligonių kasų direktorius tikino, esą apie tai, kad kelionės išlaidas apmokėjo bend rovė „SK Impex Service“, jis suži nojo tik susipažindamas su ikiteis minio tyrimo medžiaga.
Direktorė tikino nesidomėjusi, kodėl bendrovė tokia dosni.
V.Šiaudikis leido suprasti, kad su V.Kerienės šeima juos sieja artima draugystė, tačiau neužsiminė, kad draugai būtų aptarinėję kelionės finansavimo šaltinius. Nedomino V.Šiaudikio lėktuvo bilietų, vieš bučių kainos. Pasak V.Šiaudikio, jis į Argenti ną vežėsi 8 tūkst. JAV dolerių. „Ti kiuosi, kad mano šeimos finansinį indėlį daugmaž atitiko Kerų šei mos išlaidos. Mes negalėjome ga lutinai aptarti, nes tyrėjams pasi
Kelionės į Argent in ą organ iza torė – buvusi Kauno klinikų di rektor ė ekon om ikai V.Ker ien ė patvirt in o žin oj us i, kas apm oka šios kelionės išlaidas. Tačiau di rektorė tikino nesidomėjusi, ko dėl bendrov ė tok ia dosn i. Kitos V.Kerienės kelionės – į Indiją iš laidas apmokėjo bendrovė „Litdi namedika“. „Už kelionę į Indiją esu atsi skaičiusi 1500 eurų“, – moteris neneigė už keliones gavusi neat lygintinų paslaugų. Teisme ji tvir tino nesukusi galvos ir dėl šios ke lionės rėmėjų dosnumo. Buvusi Kauno klinikų direk torė ekon om ikai ir Nuol at in ės pirk im ų kom is ij os pirm in ink ė V.Ker ien ė, vykd am a į kel ion es ne už savo pin ig us, esą neįver tin o, kad išl aid as apm ok ėj us ios bendrov ės dalyvavo Kaun o kli nik ų skelbt uos e vieš uos iuos e pirk im uose. Prokuratūros duomenimis, vie nos bendrov ės laim ėt ų konk ur sų suma viršija 1 mln. litų, kitos artėja prie 3 mln. litų. V.Kerienė ir šioms sąsajoms su vieš ais iais pirk im ais tur ėjo savo motyv ą – esą nuol at in ė pirk im ų kom is i ja neturi nieko bendra su viešai siais pirkimais, todėl ji, būdama pirm in ink ė, negal ėjo daryt i jo kios įtakos.
STT įtarimai – žemėtvarkininkei Diana Krapavickaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė Kauno žemėt varkos skyriaus projektų grupės vadovę Laimą Unguraitienę.
Šešėlis: STT įtaria žemėtvarki
ninkę piktnaudžiavimu ir preky bos poveikiu.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Žemėtvarkininkei pareikšti įtari mai dėl piktnaudžiavimo ir preky bos poveikiu. STT įtar ia, kad ji, siekd am a turtinės naudos, už atliktus dar bus iš vienos moters paėmė di desn ę pin ig ų sum ą, nei nurod ė sutartyje. Taip pat įtariama, kad ši vals tybės tarnautoja, pasinaudoda ma savo pažintimis su Naciona linės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuoto jais, vienai pilietei už kyšį paža dėjo greičiau atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turė tą žemę. Valst yb ės įmon ės Valst yb ės žem ės fond o Kaun o žem ėtvar kos skyr iaus virš in ink as Vla disl ov as Kudr iac ov as tik in o, kad iki šios dien os Kaun o, Kai šiad or ių ir Jon avos grup ių va dov ė L.Ung urait ien ė dirb o be priekaišt ų. Viršininkas neslėpė, kad jam nemaloni tema apie STT atlie kamą tyrimą. „Baikime šią temą. Klauskite jų“, – nukirto V.Kud riacovas. Direktorius negalėjo tiksliai pa sakyti, kiek metų L.Unguraitienė dirba Žemėtvarkos skyriuje. „Gal 10, gal 15. Kadrų skyrius yra Vil niuje. Aš nežinau“, – svarstė di rektorius.
Hobis – grasinti teisėjams Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas atvertė 15 kartą teisiamo aštuoniolikme čio klaipėdiečio bylą. Septynias klases tebaigęs vaikinas vėl įkliu vo už grasinimus teisėjams, jų plū dimą ir įžeidinėjimus.
Už grasinimus susidoroti su trimis Klaipėdos apygardos teismo teisė jais ir jų artimaisiais Algirdas Kar čiauskas Kauno apygardos teisme teisiamas jau antrą kartą. Pernai už vagystes ir plėšimus penkeriems metams ir 10 mėnesių nelaisvės nuteistas A.Karčiauskas paprašė malonės, bet Klaipėdos teisėjų kolegija nuosprendžio ne sušvelnino. Todėl nuteistasis tei sėjams ir prokurorei pasiuntė po rą grasinamų laiškų. Maža to, aštuoniolikmetis parei kalavo į nurodytą sąskaitą perves ti 50 tūkst. litų. Sąskaitos nume ris buvo išgalvotas, A.Karčiauskas dievagojosi tik pajuokavęs, tačiau
Kauno apygardos teismas pade monstravo, kad su grasinimais teisėjams besisvaidančiais asme nimis nesiterlios. Lapkritį teisė jas nusprendė, kad už klaipėdiečių kolegų terorizavimą vaikinas nusi pelnė pusketvirtų metų nelaisvės. Ši bausmė subendrinta su anks čiau paskirta penkerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Verdiktas – septyneri metai ne laisvės. Vakar Kauno apygardos teisme prokuroras paprašė šią subend rintą bausmę pratęsti iki aštuo nerių su puse metų, nes tuo me tu, kai jau buvo pradėtas tyrimas dėl grasinimų teisėjams ir proku rorei, A.Karčiauskas iš Kauno ne pilnamečių tardymo izoliatoriauspataisos namų Klaipėdos teisėjams pasiuntė dar vieną laišką. Žertvomis ir stipresniais žo džiais teisėjus išvadinęs jaunuo lis už tai, kad nesikėsintų į jų gy vybę ir turtą, pareikalavo pervesti 20 tūkst. eurų. Sąskaitos numerio A.Karčiauskas nenurodė. Beje, jis
Terminas: jau ketverius metus
dienas nelaisvėje leidžiančiam A.Karčiauskui laisvė gali gero kai nutolti. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
sąskaitos nė neturi. „Tai ir sakau, kad tik pajuokauti ir pagąsdin ti norėjau“, – teismui aiškino tei siamasis. Teismo salėje jis ne kartą nesugebėjo nuslėpti šypsenos, tad prokurorui kilo įtarimų, kad gra sinamų laiškų rašymas tapo jo ho biu. Teismo verdiktą A.Karčiaus kas išgirs kitą mėnesį.
6
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Nuomonės
Darbas prievarta ar emigracija?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š
iandien – XXI a., Lietuva – laisva ir nepriklausoma res publika, visateisė ES narė, akreditavusi Europos Bendri joje galiojančius teisės aktus, nutari mus, konvencijas, deklaracijas ir ki tus žmogaus laisvę, teises, pareigas ir prievoles reglamentuojančius tei sės aktus. Vis dėlto mūsų šalies Vy riausybė panoro streikuojantį sveika tos apsaugos sistemos mechanizmą reparuoti sovietinėje santvarko je galiojusiu įstatymu – priverstiniu įdarbinimu. Rezultatas – Vyriausy bės nutarimas dėl įstatymo „Dėl gy dytojų rengimo“ pakeitimo. Valdžia užsimojo didinti jau nų medicinos specialistų gretas ša lies periferijoje ir mažinti gydytojų emigraciją, medikų akimis žiūrint, neracionaliu ir neteisėtu keliu – le galizuodama priverstinį jaunų gydy tojų į(si)darbinimą. Minėto įstatymo 13 punktą šiandien siūloma keisti ir išdėstyti taip: „... Švietimo ir moks lo ministerija nurodo, į kurias studi jų programas asmenims stojant yra numatoma pareiga baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą įsi darbinti ne trumpiau kaip trejiems metams Sveikatos apsaugos minis terijos siūlomoje vietoje. <...> Šių re zidentūros vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 25 proc. visų tais me tais siūlomų rezidentūrų skaičiaus.“ Lietuvos medicinos studentų bendruomenė džiaugiasi, kad buvo atkreiptas dėmesys į jaunų medicinos specialistų darbo galimybes ir aplin ką mūsų šalyje, tačiau visuomenei ir ministerijoms, pateikusioms minė tą įstatymo projektą, užduoda klau simą: „Ar priverstinio į(si)darbini mo trejiems metams prievolė išspręs vieną didžiausių šalies sveikatos ap saugos sistemos spragų?“ Tam, kad medicinos universite to absolventas Lietuvoje, o ir viso je Europoje, galėtų verstis visaverte medicinos praktika, reikia mažiausiai devynerių metų studijų. Tam tik rų specializacijų medikams studijų trukmė yra gerokai didesnė ir siekia dvylika metų. Taigi, tam, kad pradė tum dirbti gydytoju Lietuvoje, šian dien vidutiniškai reikia dešimt metų. Ką mūsų valstybės sveikatos apsau gos sistema gali pasiūlyti po tiek tru kusių studijų? Ne kažin ką. 2000 litų mėnesinį atlyginimą ir pažadus. Suprantame, kad mūsų šalis ne turi finansinių resursų pasiūlyti gy dytojui atlyginimą, kuris būtų toks pat, kaip išsivysčiusiose ES valsty bėse. Reaguodami į pasiūlytą įsta tymo pakeitimo projektą atlikome tyrimą, remdamiesi Lietuvos statis tikos departamento duomenimis ir tarptautinėmis duomenų bazėmis. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vidutinis šeimos gydytojo atlyginimas yra 1,7 karto didesnis už šalies vidurkį. Tai nėra jauno gydytojo po tų dešimties studijų metų atlyginimo palygini mas. Jungtinėje Karalystėje viduti nė šeimos gydytojo alga yra 5 kartus
„Gelbėtojų“ eros pabaiga?
Stasys Gudavičius
I
š pastarojo laikotarpio nefor mal ių pokalbių su įvair iau siais politikais akivaizdu, kad jie baiminasi, jog ir šių metų Seimo rink imuose pasikartos ta pati istorija – lietuvių rinkėjas ieš kos naujų „gelbėtojų“, aktyviai bal suos už juos. Tai esą nulems, kad ir ateinantis Seimas nebus labai stabilus, neprisidės prie „lyges nio ir tvaresnio“ valstybės judėji mo į priekį. Ar tikrai tokios baimės pagrįstos? Ar tikrai Liet uvoje kel ia galvas nauji politiniai „gelbėtojai“?
Atrodo, kad 2012-ieji nutrauks tą nelemtą lietuvišką politinių „gelbėtojų“ paieškų tradiciją. Šiand ien, lik us vos ašt uon iems mėnesiams iki Seimo rink imų, neatrodo, kad atsirastų tokia po tencialiai stipri nauja politinė jė ga, kuri gali užgožti vadinamąsias tradicines partijas, perimti į savo rankas valdžią ateinantiems ket veriems metams. Patirtis rodo, kad jau ne kartą ne maža dalis Lietuvos rinkėjų blaš kėsi. Bodėdam iesi trad icinėm is konservatyvias, socialdemokra tines ar liberal ias vertybes puo selėjančiomis partijomis jie nuo lat balsuoja vis už kokį nors naują politinį darinį, tikėdamiesi, kad jis „atėjęs padarys tvarką“. Tiesa, paskui nusivilia tais „gelbė tojais“ ir per kitus rinkimus vėl ieš ko naujų. 2000 m. nemažai balsų sur in ko Artūro Paulausko ir Rolando Pakso „naujosios pol it ikos“ apo logetai. Tik jokios „naujosios poli tikos“ jie nepasiūlė. 2004 m. besiblaškantis Lietuvos rinkėjas atsisuko į tik ką gimusią Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. Ji ne tik pateko į teisėsaugos akira tį dėl finansinių machinacijų, bet ir kadencijos metu skilo pusiau – tai toli gražu nestabilizavo politi nės situacijos tų laikų Seime. Grei čiau atvirkščiai – destabilizavo.
2008-aisiais daug yb ė tūkstan čių liet uv ių staiga sus iž avėjo Arūnu Val insk u ir jo „šokančiadainuojančia-juokaujančia“, bet jokių ideologinių nuostatų netu rinčia Tautos prisikėl imo part i ja. Ir jos laukė skilimas, ir jai teko paragaut i neskalsios ant ireit in gų duonos. Štai ir 2012 m. Vėl bus renkamas naujas Seimas. Kas šįkart preten duoja į „gelbėtojų“ vaidmenį? Dal is dabart in ių pol it ik ų baim i nasi, kad nemažai balsų gali nu griebt i pagarsėjusios Garl iavos istor ijos „herojaus“ vel ionio Drą siaus Ked žio šal in ink ų paremt i kandidatai. Gal netgi ir jų subur ta partija. Bet kol kas nematyti jokių konk rečių judesių, kad ta partija gim tų. Be to, sunku įsivaizduoti, kad ji arba D.Kedžio šalininkų parem ti kandidatai galėtų surinkti bent kiek padoresnį balsų kraitį ir taip užimt i nemaž ai viet ų būsima me Seime. Labai jau daug blaiviai mąstančių Lietuvos rinkėjų mato, kad „garliavinė istorija“ kurpiama dirbt inai, siuvama blogai slepia mais baltais siūlais. Ką tik atsikūrę tautininkai irgi ne turi didesnio rinkimų potencialo. Pirmiausia – dėl nelabai populia rių Lietuvoje nacionalistinių pa žiūr ų. Taip pat dėl char izmat iš kų, gerai matomų ir girdimų, po puliarių lyderių trūkumo. Iš Kristinos Brazauskienės žino mumo neatimsi. Bet dar neaišku, ar jos partija (jeigu tokia išvis atsi ras) gali sulaukti mąstančio rinkė jo balso. O mąstančių rinkėjų Lie tuvoje, regis, gausėja. Kiek didesn is gal imo neblogo pasirodymo rink imuose poten cialas priklausytų Artūro Zuoko part ijai „Taip“. Tačiau ar tas po tencialas driekiasi už Vilniaus ri bų? Sunku įsivaizduoti kaimo rin kėją, balsuojantį už „abonentinę“, nesuprasi, liberalią ar neliberalią partiją. Tai, ko gero, ir visi galimi preten dentai į naujuosius „gelbėtojus“. Žinoma, iki rink imų laiko dar yra. Per jį dar gal i net ikėtai atsi rast i naujas visuomenę sužavė siantis politinis darinys. Bet atrodo, kad 2012-ieji nutrauks tą nelemtą liet uv išką „gelb ėto jų“ paieškų tradiciją ir Seimo rin kimuose šįkart absol iučią balsų daug umą sur inks ne pol it in iai naujokai, o tradicinės, ideolog iš kai pakaustytos partijos, pasiren gusios pagal save valdyti šalį atei nančius ketverius metus.
informacija:
302 250
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Platinimo tarnyba: 302
jų teigimu, neadekvatų atlygį siūlančia Lietuvos sveikatos apsaugos sis tema. Luko Miknevičiaus nuotr.
didesnė nei šalies atlyginimų vidur kis. Panašūs skirtumai vyrauja ir ki tose ES valstybėse. Kyla natūralus klausimas: „Ar Lie tuvoje dirbančių gydytojų išsilavini mas, kompetencija, atsakomybės ri bos yra mažesnės nei visoje Europos Bendrijoje?“ Atsakymą tikriausiai pateikia mūsų tautiečiai gydytojai, migruojantys dirbti svetur. Konstitucijos 48 straipsnis teigia: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pa sirinkti darbą bei verslą ir turi tei sę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmo kėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.“ Konstitucijoje pa brėžiama – laisvai pasirinkti ir gauti teisingą apmokėjimą. Čia galbūt ky la kitas klausimas, o kas yra teisin gas apmokėjimas gydytojui? Ar toks, koks yra mokamas kitose valstybė se, ar toks, kokį mūsų valdžia mano esant teisingą?
kyti sau, ar tai, kiek šiandien gauna jaunas medicinos specialistas, yra ta patu tam, ką sako mūsų šalies Kons titucija ir AT išaiškinimas? Lietuvos medicinos studentų aso ciacija griežtai nesutinka su pareng tu skubotu nutarimo projektu, kuris iš esmės pakeis būsimų jaunų gydy tojų specialistų, veterinarijos gydy tojų bei gydytojų odontologų padėtį darbo rinkoje. Pirmiausia, šis įstatymo pakeiti mas skamba kaip potencialios darbo jėgos išnaudojimas. Jis akivaizdžiai pažeidžia teisę į laisvą galimybę įsi darbinti ES. Jis prieštarauja pagrindi nėms laisvėms, nubrėžtoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnyje (Priver čiamasis darbas yra draudžiamas). Užuot mezgusi konstruktyvų dia logą su šalies medicinos darbuoto jų ir studentų bendruomene dėl at lyginimų didinimo (o tai, manome, yra pagrindinė susidarusios proble mos varomoji jėga), Vyriausybė pri siminė sovietinių laikų santvarką ir komunistinį darbo aplinkos mode lį: „Iš kiekvieno pagal galimybes ir kiekvienam pagal poreikį.“ Taip, jau no žmogaus galimybės didelės, tik ar tikrai poreikiai tokie, kokius bando ma primesti? Esame įsitikinę, kad daugelis žmo nių nenori palikti savo tėvynės, ku ri kiekvienam yra vertybė. Siūlome sudaryti tokias darbo sąlygas, ku rios būtų konkurencingos tarptauti nei Europos Bendrijos rinkai ir kartu už darbą, reikalaujantį ypatingos at sakomybės ir atidumo, teisingai atly ginti. Ne prievarta, o dialogu ir bend rais sprendimais demokratinėje XXI a. valstybėje priimami sprendimai duoda geriausius rezultatus.
Užuot mezgusi konst ruktyvų dialogą su šalies medicinos dar buotojų ir studentų bendruomene dėl at lyginimų didinimo, Vyriausybė prisiminė sovietinių laikų san tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nu tartyje teigiama, kad gydytojas tu ri atlikti savo pareigą užtikrindamas maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laips nį. Kiekvienas pabandykime atsa
242
Prenumeratos skyrius: 302
Justas Simonavičius Lietuvos medicinos studentų asociacijos narys
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
302 230
Protestas: jaunieji medikai nesutinka po studijų būti prievarta susieti su,
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –
302 263 302 276
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 140.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
lietuva Prašo paaiškinimų
gaus pusę paskolos
išparduoda smulkmę
Socialdemokratai premjero Andriaus Kubiliaus ir energe tikos ministro Arvydo Sekmo ko prašo pasiaiškinti dėl Lie tuvos derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Parla mentarus domina derybų ei ga – ar buvo sudaryta darbo grupė deryboms dėl dujų kai nų ir vamzdynų atskyrimo.
Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 1,4 mlrd. litų paskolą „Sodrai“. Paskola suteikiama iki 2021 m. gegužės 20 d. su 5,564 proc. metinėmis palū kanomis. „Sodra“ sausio pra džioje paprašė 2012 m. jai su teikti iki 3,51 mlrd. litų pasko lą, tačiau kol kas skolinama tik pirmam pusmečiui.
Vyriausybė pakoregavo pri vatizavimo objektų sąrašą – jis papildytas 87-iais smul kiais objektais. 44 objektai buvo išbraukti, nes dalis jų buvo privatizuota, dalies par duoti nepavyko ir nepavyks, nes įmonės bankrutavo, da lis objektų reikalingi kitoms reikmėms tenkinti.
Teisinė pasaka be pabaigos Jau daugybę metų Seimas dėl nuolat išky lančių nesutarimų nesugeba priimti įsta tymo, numatančio parlamentarų privile gijas ir veiklos garantijas. Atrodo, ir dabar tinės kadencijos parlamentas nesuspės ir nesugebės priimti tokio įstatymo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Turi parengti iki kovo
Naujas parlamentarų veiklą regla mentuojantis įstatymas turi būti parengtas iki kovo 1 d. Projektą ruošia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin ko konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujama septynių skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamen tarų darbo grupė. Vakar ji surengė savo posėdį – antrą nuo praėjusio lapkričio, kai buvo suformuota. „Šįkart aptarėme kai kuriuos klausimus, susijusius su parlamen tarų automobiliais, su gyvenamo sios vietos nuoma ir kitus. Bet dar nemažai darbo reikia atlikti. Pa vyzdžiui, nepriėjome nei prie Sei mo narių atostogų reglamentavi mo, nei padėjėjų skaičiaus. Kol kas galutinis įstatymo variantas nėra parengtas“, – aiškino darbo gru pės narys, Seimo Etikos ir proce dūrų komisijos (SEPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas. Tikisi, kad priims pavasarį
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė tikinti, kad naujas projektas ne tik bus pateiktas parlamenta rams kovo 10-ąją prasidedančioje pavasario sesijoje, bet ir bus priim tas dar šios kadencijos Seimo. To kiu atveju jis būtų taikomas jau naujam Seimui, kuris pradės dirb ti vėlyvą šių metų rudenį. Bet A.Salamakinas nėra tikras, kad parlamentarai bus nusiteikę svarstyti ir priimti naują įstaty mą: „Jis tikrai būtinas, dėl to darbo grupėje nekyla abejonių. Bet kaip paskui bus elgiamasi Seimo salė je – niekas nežino. Nemažai par lamentarų neslepia savo skeptiško nusiteikimo dėl šio projekto, todėl arba balsuoja prieš jį, arba susilai ko, kaip atsitiko praėjusį rudenį.“ Pernai lapkričio viduryje Seimas „paskandino“ jų privilegijoms grės mę kėlusį įstatymo projektą. Parla mentarai atmetė vos pateiktus gar sių Lietuvos teisininkų parengtus siūlymus nebeleisti už parlamenti nei veiklai skirtus valstybės pinigus nuomotis prabangių automobilių ir
vėliau jų pusvelčiu išpirkti, uždraus ti už biudžeto tūkstančius nuomotis biurus iš savo pažįstamų, panaikinti nemokamą gyvenimą Vilniaus cent re Seimo viešbutyje. Dauguma Seimo narių tuomet balsuodami susilaikė ir taip netie siogiai nepritarė parengtam pro jektui. Balsavusių prieš ir susilai kiusių parlamentarų buvo iš įvairių valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Nė viena jų nebuvo vieninga šiuo klausimu. „Dauguma kolegų tą įstatymą iškart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus perrinkti į naują Seimą. Taip ir muistomės be galo be krašto“, – apgailestavo A.Sala makinas.
Algimantas Salamakinas:
Dauguma kolegų tą įstatymą iškart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus per rinkti į naują Seimą. Viskas – į statutą
Dalis Seimo narių mano, kad ne reikia atskiro įstatymo, reglamen tuojančio Seimo narių veiklą. Esą pakaktų atitinkamų pataisų Seimo statute. „Mes visus klausimus tu rėtume spręsti statute. Taip visa da buvo ir taip turi būti, nes mūsų pačių valia, kaip mes turime regla mentuoti savo darbą“, – sakė kon servatorius Rimantas Dagys. Atkreiptas dėmesys, kad statuto, skirtingai nei bet kurio kito įsta tymo, negali vetuoti prezidentas. „Seimo narių darbo sąlygos yra Sei mo autonominis apsisprendimas, prezidentas negali diktuoti savo valios šiuo klausimu“, – pabrėžė parlamentaras Mantas Varaška. „Bet Konstitucinis Teismas dar 2004 m. nustatė, kad turi būti at skiras tokio pobūdžio įstatymas, o ne atitinkami įrašai statute. Tuo turėtume vadovautis, apsispręsda mi dėl projekto“, – pabrėžė A.Sa lamakinas.
Neklauso: Č.Juršėnas ir I.Degutienė jau turėjo pavargti beragindami kolegas paklausyti Konstitucinio Teis
mo išaiškinimo. Deja, visos kalbos kol kas atsimuša į sieną.
„Konstitucijoje tiesiogiai įrašy ta, kad „Seimo nario pareigas, tei ses ir veiklos garantijas nustato įstatymas“. Ar reikia dar aiškes nio įrašo? Įstatymas yra būtinas“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Prireiks daug lėšų?
Kita dalis parlamentarų įsitikinę, kad naujas įstatymas gali pareika lauti nemenkų lėšų. „Kaip supran tu, jo įgyvendinimas kainuos. Bet nėra jokių skaičiavimų, kiek Seimui kainuotų nupirkti automobilius vi siems parlamentarams, kiek kai nuotų tokios nerealiai ilgos atosto gos, kaip yra nustatyta – 45 dienos per metus, kiek atsieis biurų parla mentarams nuoma, kiek iš viso rei kės lėšų šiam įstatymui“, – abejo jo Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė. A.Salamakinas mano, kad įgy vendinus įstatymą būtų ne tik neiš leista daugiau lėšų, bet būtų netgi tam tikra suma sutaupyta. „Pavyz džiui, dabar Seimo nariai nuomo jasi automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Ateina nauja ka dencija ir vis iš naujo naudoja tuos pinigus. O jeigu bus centralizuo tai nupirkti automobiliai, jais ga lės naudotis ne vienos, o kelių ka dencijų Seimo nariai, nebereikės išlaidauti kas ketverius metus“, – paaiškino jis. „Bėda ta, kad ne viską, kas susiję su parlamentarų veikla, taip leng va reglamentuoti ir pradėti taiky ti gyvenimo praktikoje. Tarkime, pasiūlymai reglamentuoti Seimo
narių atostogas man skamba vi siškai nerealiai, nes parlamenta rai, dirbantys apygardose, turin tys nemažai įvairių renginių, net ir vasarą besirenkantys į komitetų posėdžius, manau, tokio termino kaip „atostogos“ išvis nelabai ga li įsivaizduoti savo darbe. Juk teo riškai atostogaujantis žmogus ne gali vykdyti savo darbo funkcijų“, – skeptišką nusiteikimą dėl pa rengtojo įstatymo projekto de monstravo Seimo narys M.Varaška. Panašios nuomonės buvo ir didelė dalis kitų Seimo narių. „Nuomonės dėl šio įstatymo rei kalingumo akivaizdžiai nesutam pa. Bet visą kritiką ir pasiūlymus dabar Seimo nariai turi skirti dar bo grupei, kuri turi parengti naują projektą ir pavasarį teikti jį Seimui apsispręsti, ar jam pritarti“, – api bendrino parlamento vicepirmi ninkas Česlovas Stankevičius. Priminė begalinę istoriją
I.Degutienė mano, kad jau praėjusį rudenį reikėjo tokiam įstatymui po pateikimo pritarti, o jau paskui bū tų buvę galima jį tobulinti, svars tant komitetuose ir frakcijose, tei kiant savo pasiūlymus. Konstitucinis Teismas jau beveik prieš 9 metus yra paskelbęs, kad pagal Konstituciją Seimo nariai privalo priimti jų darbo sąlygas nu statantį įstatymą. Tačiau jis iki šiol nepriimtas. A.Salamakinas primi nė, kad dar 2005 m. buvo sudaryta pirmoji Seimo narių darbo grupė, kuri turėjo parengti parlamentarų privilegijas reglamentuojantį įsta
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
tymą. „Ši grupė ilgai dirbo, bet ne buvo rasta sutarimo ir ji tiesiog iš sivaikščiojo. Vėliau buvo bandoma dar kelis kartus grįžti prie to pro jekto, bet taip nieko ir neišėjo“, – pasakojo SEPK vadovas. Tik baigiantis praėjusiai kaden cijai 2008 m. rudenį, faktiškai jau po pirmojo rinkimų turo, Seimas sudarė naują darbo grupę, kad ji, pasak A.Salamakino, „bent ką nors paliktų naujai kadencijai“. Po ke lių šios darbo grupės posėdžių nu spręsta pavesti Seimo valdybai, kad ši bent nustatytų, kaip naudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Buvo skubiai pataisytas Seimo sta tutas, tačiau nieko daugiau taip ir nebuvo padaryta. 2010 m. suformuota dar viena darbo grupė, kurią tąkart sudarė ne Seimo nariai, o konstitucinės tei sės specialistai. Jie ir parengė pro jektą, kurį pernai lapkritį išbroka vo parlamentarai ir taip pavedė dar vienai darbo grupei, sudarytai tik iš Seimo narių, iki šių metų pava sario parengti naują projektą.
9
metus
Seimas nesugeba priimti parlamentarų veiklą reglamentuojančio įstatymo.
8
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Po karinių mokymų – subsidijos darbdaviams Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip bazinius karinius mokymus (BKM) baigę ar nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę asme nys galės pasinaudoti jau anksčiau žadėtu darbo užmokesčio subsidi javimu.
Ministrų kabinetas sutarė ir dėl studijų kainos kompensavimo bent ketverius metus kariuomenėje iš tarnavusiems asmenims. Viename iš trečiadienį priimtų nutarimų numatyta, kad subsidi ja už įdarbintą ar sugrįžusį dirb ti asmenį, atlikusį nuolatinę pri valomąją pradinę karo tarnybą ar baigusį BKM, negalėtų viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dy džio (apie 1200 litų). Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą subsidija galėtų pasinau doti šešis, BKM baigę dalyviai – tris mėnesius. Subs id ijos gal ės būt i moka mos pradinį karinį parengimą po 2011 m. rugsėjo įgijusius vyrus ir moteris įdarbinusiems darbda viams. BNS inf.
Ginčus painios prokurorai Gediminas Degutis toliau neigia praneši mus, kad jo vadovaujama įmonė „Novo tersa“ galėjo pasinaudoti informacija apie numatomą banko „Snoras“ uždarymą. Seimo pirmininkės Irenos De gutienės sūnus G.Degutis tvirti na netgi padvigubinęs įmonės są skaitą „Snoro“ banke dieną iki jo veiklos sustabdymo. „Be abejo, aš neigiu, nes tai pra silenkia su bet kokia logika – po no Butkevičiaus ar nežinau kieno teiginiai, ir nė vienas žmogus, ku ris yra sveiko proto, nedarytų to kių operacijų, kurios buvo daro mos paskutinėmis banko veikimo dienomis. Žiūrint į tas operacijas akivaizdžiai matyti, kad būčiau kenkęs sau ir savo interesams“, – Lietuvos radijui trečiadienį sa kė G.Degutis. Jo teigimu, prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą pinigų banke esančioje „Novotersos“ sąskaito je netgi padaugėjo. „Pinigų sąskaitoje prieš pat na cionalizavimą padaugėjo beveik du kartus – 14 dieną, rodos, buvo apie 170 tūkst. litų, o jau 15 dieną ji bu vo papildyta dar beveik tokia pat
suma. Jūs pasakykite bent vieną sveiko proto verslininką ar žmogų, kuris žinodamas, kad grius ban kas, į tą banką pritrauktų lėšų“, – kalbėjo G.Degutis. Anto jo, įmonės einamojoje sąskaitoje nacionali zuojant banką buvo 343 tūkst. li tų – tiek jų esą yra ir dabar. „Banko nacionalizavimas nei giamai paveikė mūsų verslą“, – pridūrė G.Degutis. Jis, be kita ko, neigė, kad antradienį lankėsi pas prokurorus. „Vakar Generalinėje prokuratū roje nesilankiau“, – pareiškė Sei mo pirmininkės sūnus. Generalinė prokuratūra vakar pranešė pradėjusi ikiteisminį ty rimą dėl galimų neteisėtų finan sinių operacijų „Snoro“ banke po jam iškelto bankroto. Atliekant tyrimą, kaip sakoma prokuratūros pranešime spaudai, „bus tikrinama viešojoje erdvė je paskleista informacija, kad po bankui „Snoras“ iškelto bankro
Neskaidru: „Snoro“ bankroto sukelti ratilai sudrumstė ir šalies politi
kos vandenis.
to šioje bankrutuojančioje kredi to įstaigoje buvo neteisėtai atlie kamos finansinės operacijos“. Ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tyrimo imtasi po to, kai I.De gutienė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Sei mo nario socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teiginių, esą kažkas
Gedimino Bartuškos nuotr.
iš valdančiųjų giminaičių bankru tavusiame banke „Snoras“ atliko neleistiną operaciją. Socialdemokratai taip pat krei pėsi į Generalinę prokuratūrą – pateikė turimus duomenis bei informaciją ir paprašė pradėti ty rimą, ar nebuvo padarytas galbūt neteisėtas poveikis „Snoro“ bank roto administratoriui. KD, BNS inf.
Atliktas nepriklausomas Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas Lietuva, 1997 m. ratifikavusi Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją „Dėl pabėgėlių statuso“ ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, įsipareigojo teikti prieglobstį nuo persekiojimo, šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, karo savo kilmės šalyse bėgantiems užsieniečiams. Migracijos departamento duomenimis, per beveik 15 metų Lietuva sulaukė daugiau nei 6 tūkst. prieglobsčio prašymų, o prieglobstis buvo suteiktas kiek daugiau nei 3,5 tūkst. užsieniečių. Lietuvos prieglobsčio sistema buvo kuriama tuo metu, kai Europos Sąjunga išsikėlė tikslą harmonizuoti valstybių narių prieglobsčio teisę ir praktikas prieglobsčio srityje. Šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 2012 m. pabaigos. Pastaruoju metu ES valstybėse narėse vykdoma nemažai projektų, kuriais siekiama užtikrinti, kad nacionalinės prieglobsčio sistemos atitiktų ES standartus, o priimami sprendimai dėl prieglobsčio būtų kokybiški. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau ne pirmus metus įgyvendinamas bendras Pasienio tarnybos ir Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro valdybos projektas, vertinantis sprendimų dėl prieglobsčio kokybę. Dauguma vertintojų pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendintos ir prisidėjo prie prieglobsčio sistemos kokybės tobulinimo.
cijos (TMO) Vilniaus biuro projektas „Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas“ yra pirmasis bandymas pažvelgti į Lietuvos prieglobsčio sistemą iš šalies ir ją įvertinti: kaip ji organizuota, su kokiomis teisinio reglamentavimo bei teisės aktų įgyvendinimo praktikoje problemomis susiduriama, kaip Lietuvos prieglobsčio sistema atrodo Europos Sąjungos kontekste. Šiems tikslams pasiekti nepriklausomas teisės ekspertas parengė Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinės bazės analizę, TMO užsakymu buvo atlikta prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių asmenų sociologinė apklausa, buvo apklausti prieglobsčio specialistai bei įvertintos kitų Europos Sąjungos valstybių narių prieglobsčio sistemos. Remiantis šiais informacijos šaltiniais, buvo parengta studija „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“. Šioje studijoje pagal prieglobsčio procedūros etapus aptariamas Lietuvos prieglobsčio sistemos teisinis reglamentavimas, nagrinėjama problematika, pateikiami kitų ES valstybių praktikos pavyzdžiai ir siūlomos rekomendacijos dėl Lietuvos prieglobsčio sistemos tobulinimo.
Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas: tikslai ir metodai Tarptautinės migracijos organiza-
Lietuvos prieglobsčio sistema: problemos ir jų sprendimai Kaip parodė TMO Vilniaus biuro at-
liktas Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas, ši sistema atitinka daugumą Europos Sąjungos standartų. Vis dėlto nemažai priekaištų išsakoma dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo. Šiuo metu visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus nelydimus nepilnamečius, yra apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, kuriame taip pat laikomi neteisėti migrantai. Priėmimo sąlygos šiame centre nėra tinkamos pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams, pavyzdžiui, besilaukiančioms motinoms ar neįgaliems asmenims, kurie turi specialiųjų poreikių. Nors dauguma prieglobsčio prašytojų yra patyrę psichologinių sukrėtimų ir jiems reikalinga psicho-
loginė pagalba, pastaruoju metu psichologo paslaugos centre nebuvo teikiamos. Prieglobsčio prašytojai gauna kasmėnesinę piniginę pašalpą, siekiančią 35 litus, tačiau ji nėra pakankama individualiems poreikiams užtikrinti, o Lietuvos teisės aktuose nenumatyta prieglobsčio prašytojų teisė į darbą neleidžia prieglobsčio prašytojams užsidirbti patiems. Problemų kyla ir sprendimo dėl prieglobsčio priėmimo etape. Lietuvos teisinėje bazėje numatyti papildomos apsaugos suteikimo pagrindai nėra pakankamai konkretūs, o tai neigiamai veikia sprendimų dėl prieglobsčio kokybę. Atsižvelgiant į šias Lietuvos prieglobsčio sistemos problemas, rekomenduojama pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame teikiamos socialinės paslaugos; atsiradus finansinėms galimybėms, padidinti mėnesinę pašalpą prieglobsčio prašytojams; įstatymu reglamentuoti prieglobsčio prašytojų teisę į darbą; konkretizuoti papildomos apsaugos suteikimo pagrindus. Tikimasi, kad rekomendacijos bus įgyvendintos TMO Vilniaus biuro parengta studija „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“ buvo pristatyta š.m. sausio 12 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo prie-
globsčio srityje dirbančių valstybės institucijų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, teismų, užsienio valstybių ambasadų Lietuvoje ir žiniasklaidos atstovai. TMO Vilniaus biuras tikisi, jog ši studija padės migracijos ir prieglobsčio srityje dirbantiems ekspertams, tarptautinės teisės specialistams bei kitiems prieglobsčio klausimais besidomintiems asmenims geriau suvokti šiandieninę prieglobsčio sistemą Lietuvoje ir su ja susijusias problemas. Viliamasi, kad apie šioje srityje egzistuojančias problemas išgirs ir patys Lietuvos prieglobsčio politikos formuotojai bei imsis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta prieglobsčio kokybė. TMO Vilniaus biuro informacija
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektas “Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas” įgyvendinamas pagal Europos Pabėgėlių fondo 2010 m. metinės programos veiksmą “Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką siekiant praktinio bendradarbiavimo” ir finansuojamas Europos Pabėgėlių fondo 2010 m. programos lėšomis. Projekto tikslas - išsamiai ir nuosekliai įvertinti Lietuvos prieglobsčio sistemą. Pojekto rezultatas - rekomendacijos dėl Lietuvos prieglobsčio sistemos tobulinimo.
TMO Tarptautinė migracijos organizacija IOM International Organization for Migration Užs. 902145
9
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
pasaulis Santykiai šlyja
Ginklavimosi varžybos
Ruošis antrajam turui?
Pakistane Senato nariai pa ragino šalies karius numušti Amerikos nepilotuojamuosius lėktuvus, kurie apšaudo genčių regionus. Be to, senatoriai pa reikalavo šalyje uždaryti ame rikiečių aviacijos bazes. JAV ir Pakistano santykiai pašlijo po to, kai NATO pajėgos nukovė 24 pakistaniečių karius.
Rusija planuoja šiais metais dislokuoti balistines raketas „Iskander“ Kaliningrado srity je. Praėjusių metų lapkritį Rusi jos prezidentas Dmitrijus Med vedevas nurodė, kad šalies ka rinės pajėgos dislokuos raketas „Iskander“kaip atsvarą planuo jamai JAV priešraketinės gyny bos sistemai Rytų Europoje.
Rusijos komunistų lyderis Ge nadijus Ziuganovas, siekiantis prezidento posto, pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepasieks pergalės pirmajame preziden to rinkimų rate, jeigu neklas tos rezultatų. Pasak jo, premje ras sąmoningai atsitraukė nuo partijos „Vieningoji Rusija“, kuri diskreditavo save.
B.Obamos pagyros, kritika ir pažadai
Žymiajame Šveicarijos Da voso žiemos kurorte prasi dėjo tradicinis pasaulio ekono mikos forumas. Įdomu, kad kapitalistų va karėliu vadi namame foru me pylėsi kriti ka pačiam kapi talizmui.
Metinis Baracko Obamos prane šimas buvo gera proga JAV va dovui prieš rinkimus ne tik pasi didžiuoti nuveiktais darbais, bet ir įgelti konkurentams.
Pozicija: protestuotojai prieš kapitalizmą nutarė Davose pastatyti ledo namą,
kuriame, pasak jų, vienąsyk teks įsikurti ir kapitalistams.
„Reuters“ nuotr.
Davose – naujo kapitalizmo paieškos Ieškos naujojo kapitalizmo
Prabangiame kurorte apie 2,6 tūkst. verslo ir politikos lyderių iš 100 pa saulio šalių penkias dienas aptarinės pasaulio ekonomiką ir, kaip sako, ieškos naujo kelio kapitalizmui. Pagrindinis šių metų forumo klau simas intriguoja: „Ar XX a. kapita lizmas nuvilia XXI a. visuomenę?“ Kitų diskusijų temos: „Kapitaliz mo sutvarkymas“, „Ar globalizacija pasiekė savo ekonomines ir politi nes ribas?“, „Kaip euro zonos šalys pakils iš euro zonos krizės?“. Davoso forumo steigėjas ir orga nizatorius Klausas Schwabas tvir tino, kad šiemečiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip sukurti naują pa saulio modelį. Pasak jo, „dabar tinės formos kapitalizmui nėra vie tos pasaulyje aplink mus“. „Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vadovybė priblokš ta, – sutikdamas delegatus sakė K.Schwabas. – Galbūt tai, ką turime čia, yra tam tikras perdegimas.“ Politikos ir verslo grietinėlė
Į Davoso forumą, kaip visada, su gužėjo nemažai politinio ir verslo elito asmenybių. Pasak rengėjų, iš viso diskusijose dalyvaus apie 40 vyriausybių vadovų, taip pat žy miausių pasaulio pramonės ir pre kybos įmonių atstovų. Atidarymo kalbą Davose šiais me tais sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Šveicariją atvyks taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Da vidas Cameronas, Kanados vyriau
sybės vadovas Stephenas Harperis, Izraelio prezidentas Shimonas Pe resas, Tarptautinio valiutos fon do vadovė Christine Lagarde, JT ir Arabų lygos generaliniai sekretoriai Ban Ki-moonas ir Nabilas Elaraby. JAV į Davoso forumą delega vo šalies Iždo departamento va dovą Timothy Geithnerį. Šis keti na forumo dalyviams pristatyti JAV ekonomikos padėtį ir aptarti lau kiančius iššūkius.
Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vado vybė priblokšta. Nemažas dalyvių kontingentas ketina atvykti iš vadinamųjų besi vystančių šalių, tarp jų – Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių. Šių šalių delegatai aptars temą „Ar tai tikrai Azijos šimtmetis?“. Tiesa, šiais metais Davose nepa sirodys kai kurių euro zonos šalių atstovai. Diskusijose neketina da
lyvauti Graikijos, Ispanijos ir Ita lijos, kurios grumiasi su finansų krize, lyderiai. Iš Rusijos į Davosą atvyko ne paties aukščiausio ran go pareigūnai. Vis dėlto, nors kai kurios šalys atsisakė dalyvauti prabangiame forume, tūkstančio didžiausių įmonių vadovai atvy ko masiškai, nors metinį narystės mokestį sudaro 35 tūkst. eurų. Pesimizmas stiprėja
Prieš prasidedant forumui atliktos apklausos parodė, kad optimizmo verslo sektoriuje – mažai. Vers lo atstovai pabrėžė netikintys, jog politikai artimiausioje ateityje pa keis padėtį. 1258 verslo lyderių apklausa, ku rią atliko „PricewaterhouseCoo pers“, parodė, kad 48 proc. jų šiais metais tikisi ekonomikos smukimo ir tik 15 proc. – augimo. Didžiausi pesimistai, apklausų duomenimis, – Europos verslo ly deriai. Jie baiminasi, kad vyriau sybės neišgalės išspręsti savo sko lų krizės, ir nerimauja dėl kapitalo rinkų stabilumo.
Kaip svarbiausius savo darbus gynybos ir užsienio politikos sri tyse B.Obama įvardijo tarptau tinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivos Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muam maro al Gaddafi žūtį. Nepaisydami šių, B.Obamos galva, didelių pasiekimų, opozi cijoje esantys respublikonai vis garsiau pliekia administraciją už nesėkmingą užsienio politiką. Ypač respublikonams kliūva, jų nuomone, nuosaiki JAV pozicija Irano atžvilgiu. Pasak opozicijos, B.Obama seka buvusio JAV vadovo Jimmy Car terio, nesugebėjusio išspręsti Ira no įkaitų krizės, pėdomis, o gal ir blogiau. Tačiau B.Obama į kritiką atsakė, kad neketina vadovautis vien dip lomatija, o jei reikės, griebsis ir karinės jėgos prieš Iraną. „Taikus šio klausimo sprendi mas tebėra įmanomas ir daug ge resnis, – pasakė B.Obama. Tiesa, netrukus išrėžė: „Tegul nekyla jo kių abejonių. Amerika pasiryžusi neleisti Iranui apsirūpinti bran duoliniais ginklais, ir aš neatsi sakysiu jokių priemonių, kad pa siekčiau šį tikslą.“ Kalbėdamas apie padėtį pa čioje šalyje, JAV vadovas pasiūlė iš esmės perorientuoti šalies eko nomiką ir atgaivinti jos gamy bos potencialą. Pasak B.Obamos, JAV pernelyg atsainiai užleido sa vo pozicijas tokioms valstybėms, kaip Kinija.
Todėl jis paragino valdžią kuo skubiau taikyti mokesčių leng vatas daugiau investuojantiems ir kuriantiems darbo vietas ša lyje, skirti paramą gamybos sek torių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat sustiprinti ap saugą nuo importo prekių ir pira tinės produkcijos. Tiesa, B.Obama pripažino, kad socialinių ir ekonominių pro blemų sprendimas – sudėtingas uždavinys. Nors statistika rodo, kad 2009 m. pasibaigus recesijai JAV gamy bos sektoriuje darbo vietų skai čius augo sparčiau negu paslaugų sektoriuje, faktiniai skaičiai tebė ra maži: iš viso buvo sukurta tik 1,3 mln. naujų darbo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – gamyboje. Be to, iki šiol darbo JAV neturi per 13 mln. žmonių. Galiausiai JAV vadovas už siminė apie jautrų mokesčių klausimą. B.Obama tiesiogiai pareikalavo, kad Amerikos mi lijonieriams, kurių skaičiuojama apie 4 mln., būtų taikomas bent 30 proc. pajamų mokestis. Taip B.Obama įgėlė varžovui respublikonui Mittui Romney. Šis, deklaravęs savo pajamas, pripažino, jog uždirba 20 mln. dolerių per metus, o yra apmo kestinamas mažesniu tarifu ne gu dauguma amerikiečių. JAV beveik 90 proc. uždirban čių daugiau nei 200 tūkst. dole rių per metus biudžetui atiduoda nuo 15 iki 30 proc. savo pajamų. Tęsdamas temą, B.Obama taip pat pasiūlė milijonieriams pa naikinti būsto, sveikatos apsau gos, pensijų ir vaikų globos fon dų mokesčių lengvatas. AFP, BNS inf.
BNS, „Guardian“, AFP, AP inf.
Vietoj Šveicarijos – į Braziliją Tūkstančiai demonstrantų susir in ko į didžiausią pasaulyje kasmetį an tikapitalistų suvaž iavimą Brazilijoje, protestuodami dėl didžiulio globaliz mo nesąžiningumo ir kitų blogybių. Protest uotojai, mojuojant ys plaka tais su šūkiu „Kitoks pasaul is įmano
mas“, paminėjo alternatyvaus Davo so forumui Pasaulio socialinio foru mo atidar ymą. Ant ikapital istų for u mo dalyviai susitiko pietiniame Bra zilijos mieste Porto Alegrėje apsvars tyt i alternatyv ių pasaul inės ekono mikos krizės sprendinių.
Pranešimas: B.Obama prieš rinkimus bando laimėti kuo daugiau
amerikiečių simpatijų.
AFP nuotr.
10
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
V.Aminovas: „Nubau
Debiutantė pagerino asmeninį rekordą
Lietuvos tautinio olimpinio komite to (LTOK) generalinė asamblėja ry toj spręs, ar leisti į Rusiją išvykusiai penkiakovininkei Donatai Rimšai tei atstovauti šiai šaliai Londono olim piadoje.
Lietuvos dailiojo čiuožimo čem pionė šešiolikmetė Rugilė Meš kaitė nepateko į pagrindines Eu ropos čempionato moterų varžy bas, bet pagerino asmeninį lais vosios programos rekordą.
Šefilde (Anglija) vykstančių pir menybių debiutantė iš Lietuvos kvalifikacinėse varžybose buvo trylikta tarp 23 dalyvių. R.Meš kaitės laisvąją programą teisėjai įvertino 65,38 balo ir tai 2,38 ba lo daugiau nei jos buvęs asmeni nis rekordas. Geriausiai pasirodė rusė Poli na Karabeinikova – 109,73 balo. Latvijos atstovė Alina Fiodorova buvo šešta – 87,82 balo. Nuo de šimtąją vietą užėmusios ir pasku tiniąja finalininke tapusios belgės Kaat Van Daeles kaunietė atsiliko vos 1,84 balo. Rytoj moterų vienetų varžybo se kovą dėl medalių tęs 28 daly vės, o tai reiškia, kad R.Meškai tė bendroje įskaitoje užėmė 31-ąją vietą tarp 41 sportininkės. Vyrų kvalifikacines varžybas laimėjo po pertraukos į mėgėjų varžybas grįžęs olimpinis čem pionas rusas Jevgenijus Pliuš čenka – jis pelnė net 157,52 balo. Antrąją vietą užėmusio rumu no Zoltano Klemeno sąskaitoje – 114,64 balo. Be to, J.Pliuščenka čiuožė su kandęs dantis – jį kamuoja stu buro išvaržos skausmai, medikai prieš varžybas jam leidžia vais tus. Vakar pagrindinėse šokių ant ledo varžybose tarp dvidešimties porų startavo ir Lietuvos atstovai Isabella Tobias bei Deividas Stag niūnas. Pernai Berne (Šveicarija)
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Išskirtiniame interviu „Kauno die nai“ Rusijos šiuolaikinės penkiako vės federacijos (RŠPF) prezidentas, Tarptautinės šiuolaikinės penkia kovės sąjungos (UIPM) viceprezi dentas Viačeslavas Aminovas teigė tikįs, kad LTOK generalinė asamb lėja priims teisingą sprendimą ir kritikavo Lietuvą už, jo nuomone, nedemokratinį požiūrį į šiuolaiki nio sporto realijas.
Pasižymėjo: R.Meškaitė page
rino asmeninį laisvosios pro gramos rezultatą. „Reuters“ nuotr.
įvykusiame Europos čempiona te mūsų šalies duetas užėmė 12ąją vietą. KD inf.
– Prezidente, kaip jūs verti nate susidariusią situaciją dėl D.Rimš ait ės? – pak laus ėm e V.Aminovo. – Pirmiausia turiu kelis klausimus ir jums. Ar Lietuvoje yra žmonių teisės? Ar Lietuva – Europos Są jungos narė? Ar Lietuvos gyven tojai – baudžiauninkai? Ar jie tu ri teisę persikelti į šalį, kurioje nori gyventi? Ar jie turi teisę tuoktis su kitų valstybių piliečiais? Ar spor tininkai kuo nors skiriasi nuo pa prastų šalies gyventojų? D.Rimšaitė – laisvos šalies pi lietė, turi teisę spręsti savo asme ninius reikalus taip, kaip pati to nori. Ji – laisvas žmogus. Iki šiol nesuprantu, kokios yra tikrosios Lietuvos valdininkų užsispyrimo priežastys. Sportininkų persikėli mas į kitą šalį – absoliučiai atvi ras klausimas, kuris niekada neke lia jokių pretenzijų.
Kitas klausimas – ar mūsų ša lies sportininkė nėra atstovavusi Lietuvai prieš dvejus metus? Julija Kolegova tapo Europos čempione ir mes dėl to nekėlėme jokių skanda lų. Ji dvejus metus atstovavo Lietu vos šiuolaikinės federacijos intere sams ir iškovojo aukso medalį jūsų šaliai. Tai – normalu, bet kai lie tuvaitė nori atstovauti Rusijai, tai, pasirodo, nenormalu. Aš nieko ne suvokiu. Keista demokratinė problema: Europos Sąjungos narė neleidžia savo sportininkei persikelti į kitą šalį, jai atstovauti, turint galvoje, kad atletė persikėlė ne politiniais, bet asmeniniais, žmogiškaisiais su metimais. Esu šiuolaikinis žmogus, todėl nesuvokiu, kur gyvename. Ar gi mes vis dar – Sovietų Sąjungoje? Lietuva smerkia sovietinius laikus, o pati elgiasi tarsi gyventų anuo mečiame totalitariniame režime – kai žmogus išvažiuodavo iš SSRS, iškart buvo vadinamas išdaviku. Dabar 23-ejų mergina, kuri pačiam Lietuvos tautinio olimpinio komi teto prezidentui Artūrui Poviliūnui tiktų į anūkes, kaltinama šalies iš davyste. Kuo skiriasi Lietuva nuo Sovietų Rusijos? Pas mus, Rusijoje, jau seniai tokių dalykų nėra, o Lie tuva, kuri pirmoji žengė demokra tijos keliu, pasirodo, dar laikosi to kios politikos. – Mūsų šalies pozicija – aiški ir pagrįsta: valstybė užaugino
Lūkesčiai: Rusijos sporto strategai
ti ne vieną olimpinę viršūnę.
sportininkę, investavo į ją pi nigus. Ar tai – neesminiai, ne pakankami argumentai? – Atsiprašau, bet tai – paistalai. Visus sportininkus, kurie keliauja po pasaulį, kažkas užaugino, kažkas į juos investavo. Dar kartą primin siu J.Kolegovą. Mes ją užauginome, į ją investavome, o ji išvažiavo ne bet kur, o į Lietuvą. Juk nepasakoju jums apie kitus sportininkus, kurie iš Rusijos persikėlė į Kazachstaną. Visai neseniai vienas mūsų sporti ninkas su treneriu išvyko į šią šalį. Leidau jiems atstovauti Kazachs tanui – tegul, jis juk buvęs Rusi jos sportininkas. Tai mums garbė.
Pralaimėjusiajam A.Džo Europos krepšinio taurės turny re išryškėjo antrojo etapo – „Last 16“ – lyderiai. Tarp jų yra ir lietu viškų pavardžių. M.Petravičius nežaidė
Azartas: vaikams patiko visos varžybų rungtys. Aušros Ribikauskienės nuotr.
Golfą žaidė ir pirmokai Lietuvos moksleivių žiemos gol fo čempionate Kaunui atstovaus Gedimino sporto ir sveikatinimo, Jono ir Petro Vileišių bei Juozo Grušo meno vidurinių mokyklų komandos.
Tai paaiškėjo po atrankos varžy bų, kurias surengė Lietuvos kū no kultūros akademija (LKKA) ir Lietuvos golfo federacija (LGF). Turnyre dalyvavo ašt uon ios ekipos, greta septintųjų klasių moksleivių žaidė ir jauniausieji – pirmokai. Vaikai išmėgino jėgas
aštuoniose rungtyse – „Rodyk lė“, „Vėliavėlės ataka“, „Sala“, „Mega ridenimas“, „Rollerama“, „Duobučių lietus“, „Taikinys“ ir „Piramidė“. Sėkmingiausiai pasirodė Gedi mino sporto ir sveikatinimo vidu rinės mokyklos golfo mėgėjai – jie surinko 595 taškus. Antrąją vietą su 479 taškais užėmė J. ir P.Vilei šių vidurinės mokyklos 2-oji ko manda, trečiąją su 473 taškais – J.Grušo meno vidurinės mokyklos 2-oji ekipa. KD inf.
Antrąją pergalę iš eilės J grupėje iškovojo Rimo Kurtinaičio treni ruojama Maskvos srities „Chim ki“ ekipa, neseniai į savo gretas pa kvietusi Marijoną Petravičių. „Chimki“ savo aikštėje 86:80 įveikė Vilerbano „Asvel“ (Prancū zija) krepšininkus. M.Petravičius buvo registruotas mačui, bet ne žaidė. „Tikėjomės sunkios dvikovos ir mūsų lūkesčiai išsipildė. Regis, vi sas rungtynes diktavome savo sąly gas, tačiau joms baigiantis atsirado intriga. Todėl rezultatu esu paten kintas, o mūsų žaidimu – ne“, – po varžybų kalbėjo R.Kurtinaitis. Treneris paaiškino, kodėl ne rungtyniavo M.Petravičius ir Mic kaelis Gelabale’is. „Jie abu beveik po pusmetį ne žaidė, nors pastaruoju metu daug
treniravosi. Tokiais atvejais dideli krūviai sportininkus gerokai išse kina. Marijonui ir Mickaeliui pri reiks maždaug savaitės, kad jie iš siropštų iš fizinio pasirengimo duobės. Tikėjausi šį kartą juos iš mėginti ir aikštėje, bet mūsų per svara buvo trapi, todėl nerizikavau, nes labiau reikėjo pergalės“, – pa brėžė R.Kurtinaitis. Dėl Maskvos transporto grūsčių „Asvel“ komanda į varžybų are ną atvyko likus vos 15 minučių iki rungtynių pradžios. Įgėlė arbitrams
Pirmąją pergalę L grupėje šventė Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda, po permainingos kovos namuose 78:69 nugalėjusi Trevizo „Benet ton“ (Italija). „Išskyrus trečio jo kėlinio atkarpą, esu patenkintas komandos žaidimu. Esant sunkioje padėtyje, kiekvienas mačas tampa fizinių ir psichologinių krepšininkų savybių išbandymu“, – teigė vil niečių vyriausiasis treneris Alek sandras Džikičius.
„Benetton“ strategas Aleksand ras Džordževičius pareiškė pre tenzijų mačo arbitrams – lenkui Grzegorzui Ziemblickiui, rusui Sergejui Michailovui ir vokiečiui Moritzui Reiteriui.
Aleksandras Džordževičius:
Mes stengėmės atsakyti veiks mu į veiksmą, ta čiau teisėjai aikš tės šeimininkams leido daugiau nei mums. „Rungtynės buvo dinamiškos ir intensyvios. Mūsų varžovai pasi naud ojo gal imyb ėm is pakartot i netaiklius metimus. Mes stengė mės atsakyti veiksmu į veiksmą, tač iau šiand ien teis ėjai aikšt ės šeimininkams leido daugiau nei
11
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Sportas
udę D.Rimšaitę nieko nelaimėsite“
tikisi, kad šalies penkiakovės rinktinė su D.Rimšaite (priekyje) gali pasiek
Jis sudarys mums konkurenciją, bet tai – nieko baisaus. – Lietuvoje ir Rusijoje yra tvir tinančiųjų, kad šis klausimas – daugiau politinis nei sportinis. Ką jūs apie tai manote? – Patys politikai sugadino pui kius santykius, kurie siejo Lietu vos ir Rusijos šiuolaikinės penkia kovės federacijas. Anksčiau mūsų santykiai buvo nuostabūs, visada priimdavome Lietuvos sportininkus į treniruočių stovyklas pačiomis ge riausiomis sąlygomis – už tokią pat kainą, kokią moka mūsų sportinin kai. Jūsiškiai mums skambindavo ir
prašydavosi, sakydavo, kad nega li mokėti visos sumos. Ką gi, pra šom, vis tiek priimdavome. Daug metų tai tęsėsi. Politikai viską su gadino. Kam to reikėjo? Suprasčiau situaciją, jeigu būtų kokia nors ypatinga, slapta viso to prasmė. Juk puikiai suvokiame, kad naudos niekas iš to neturės. Sutin ku, Donata – jauna, jei Lietuva jai nesuteiks licencijos, ji galės kreiptis į kitas instancijas. Be to, šio klau simo mes nekeliame iki skanda lo lygio. Gal pas jus šalyje tai ir yra skandalas, bet mes šios problemos nekeliame ES, Europos Parlamento ar bent UIPM lygiu. Juk tai, ką da
ro Lietuva, – žmogaus teisių pažei dimas. Tai sveiku protu nesuvokiama. Prisiminkime, kad UIPM maždaug po mėnesio, kai Donata atvyko į Maskvą, leido jai dalyvauti pasau lio ir Europos čempionatuose, kad ji jaustųsi visateise sportininke. Pati kėkite, jokios naudos Lietuva, atsi sakiusi suteikti licenciją D.Rimšai tei ir taip ją nubausdama, neturės. Nieko negąsdinu, niekam negrasi nu, bet naudos nebus. Neigiamas LTOK asamblėjos sprendimas gali sugriauti Donatos karjerą. Neseniai jūsų valdžia kreipėsi į Rusiją, prašydama atsisakyti idėjos dalyvauti konkurse dėl krepšinio at rankos turnyro į Londono olimpines žaidynes. Mes, tikėdamiesi, kad su prasite mūsų gestą, sutikome. Bend ravau su mūsų krepšinio federacijos prezidentu, patariau jam patenkin ti prašymą teigdamas, kad lietuviai prireikus supras ir mus. Be to, yra ir sporto etika, garbė. Nepamirškime ir žmogiškumo fak toriaus. Dabar skaudu žiūrėti, kaip Lietuva tyčiojasi iš D.Rimšaitės. Iš važiavo, susituokė. O gal buvo ki tų kandidatų, kurie norėjo pas mus atvažiuoti? Gal dabar kažkas jai kerštauja? – Pragmatikų požiūriu, LTOK asamblėja, neleidusi D.Rim šaitei dalyvauti Londono olim piadoje, sumažintų galimų konkurentų skaičių Lietuvos penkiakovininkams. Ar jie ne teisūs? – Taip niekas nekovoja dėl medalių. Tai nėra sportinis požiūris. Toks ke lias veda į aklavietę. Organizavome labai prestižinį turnyrą – Kremliaus taurę. Kvailos galvos man siūlė Lie tuvos atstovų nekviesti. Atsakiau: kodėl turėčiau nekviesti? Prizų fon das buvo labai solidus, be to, kiek vienas dalyvis gavo pinigų vien už tai, kad dalyvavo. Jei būčiau ne pakvietęs Lietuvos, būčiau nubau dęs jūsų sportininkus. Juk visada
kviečiame ne šalį, o sportininkus. Žinoma, nepaklausiau patarimų, pasikviečiau. Atrodo, kad jūsų sporto valdinin kai siūlo elgtis pagal principą „akis už akį“. Turime ir mes jiems atsa kymų bei priemonių, tačiau apie tai dar negalvojome, bet tikrai galime sugalvoti.
Viačeslavas Aminovas:
Donata turi savo as meninį gyvenimą ir niekam nesuteikta teisės po jį kapstytis. – Kaip pakom ent uot um ė te priekaištus, kad izoliavote D.Rimšaitę nuo mūsų šalies – beveik niekam nepavyksta su ja pabendrauti, mažai kas žino, kaip jai sekasi. Kaip yra iš tik rųjų? – O koks jūsų sporto valdininkų reikalas? Rusija jos neizoliavo. Juk Donata turi savo asmeninį gyveni mą ir niekam nesuteikta teisės po jį kapstytis. Argi pas jus įprasta, kad sporto valdininkai domisi sporti ninkų sutuoktiniais, meilužiais? Pas mus to nėra. – Ar pritariate teigiantiesiems, jog Lietuva galbūt pati kalta, kad sportininkė išvažiavo iš šalies? – Nemanau, kad reikia ką nors kal tinti. Sportininkai visada migruoja.
– Manau, kad pas mus mažai kas tiki, jog D.Rimšaitė išvy ko į Rusiją tik dėl santuokos su mylimu žmogumi. – Kodėl turėčiau ką nors įtikinė ti, kad tai yra tiesa ar atvirkščiai? Tam, kad išvažiuotum gyventi sve tur, nieko nereikia įtikinėti. – Ar kalbėjotės apie D.Rimšaitę asmeniškai su LTOK preziden tu A.Poviliūnu? – Kartą buvome susitikę. Supra tau, kad D.Rimšaitės klausimą spręs LTOK generalinė asamblėja. O mes norėjome diskusijos. Mū sų šalis atvira visoms diskusijoms. Juk dabar su jumis kalbuosi, neži nojau, kokiu klausimu bendrausi me, bet jeigu kreipėtės, vadinasi, norite kažką sužinoti. Štai ir kal bamės. Tai yra kultūringų žmonių santykiai. Manau, kad jūsų valdžia vyk do keistą politiką, nukreiptą prieš Rusiją. Galbūt, jeigu Donata bū tų išvažiavusi, tarkime, į Vokie tiją, santykiai būtų visai kitokie. Juokinga, ar ne? Pakartosiu: Lie tuva nieko nelaimės, nesuteiku si D.Rimšaitei leidimo atstovauti Rusijos rinktinei Londono olimpi nėse žaidynėse. Teigiamo rezulta to tikrai nebus. Niekada. Nei visos Europos, nei UIPM akyse. – Jeigu Lietuvos sprendimas bus „ne“, nejaugi manote, kad Tarptautinis sporto arbitražas ką nors pakeis? Juk jūs pareiš kėte, kad kreipsitės į šią insti tuciją. – Aš ne aiškiaregys, kol kas nenoriu spėlioti. Esu įsitikinęs, kad LTOK asamblėjoje bus protingų žmonių, Juk sportininkai – ne politikai, ku riems rūpi vietos Seime. Tikiu, kad nugalės sportiniai principai. Be to, visas pasaulis dabar stebi Lietuvą, laukia sprendimo. Kol kas daugu ma tyli, bet stebi. Kiekvieną dieną sulaukiu klausimų, ir ne tik iš sa vo tautiečių.
ordževičiui nepatiko teisėjavimas mums“, – tvirtino A.Džordževi čius. L grupės lyderiu tapo Krasno daro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) klubas, svečiuose 84:79 palaužęs Berlyno „Albą“ (Vokietija).
Rezultatai Viln iaus „Liet uv os ryt as“– Trevizo „Benetton“ 78:69 (16:15, 21:15, 9:17, 32:22). 6250 žiūrovų. J.Va lančiūnas 17 tašk ų (10 atkovotų ka muolių, 3 klaidos), M.Katelynas 14, R.Seibutis 13/J.Viggiano 15, M.Goree 12, V.Moldoveanu 11.
VEF kapituliavo Ispanijoje
Antrąją nesėkmę I grupėje patyrė ir galimybes patekti į ketvirtfinalį komplikavo Ramūno Butauto tre niruojama Rygos VEF (Latvija) eki pa su Antanu Kavaliausku. Rygiečiai svečiuose 49:80 (10:25, 7:24, 13:21, 19:10) pralaimėjo Va lensijos „Basket“ (Ispanija) krepši ninkams. A.Kavaliausko sąskaito je – 4 taškai, 2 atkovoti kamuoliai, klaida ir 5 pražangos. „Valensijos komanda sužaidė puikų mačą. Mes nepasirengėme kovai, palūžome per pirmuosius du kėlinius, šansų laimėti neturė jome. Prastai gynėmės ir puolėme. Šios rungtynės mums – blogiau sios šį sezoną“, – pripažino R.Bu tautas. KD inf.
Berlyno „Alba“–Krasnodaro „Lo kom ot iv-Kub an“ 79:84 (21:21, 20:13, 15:21, 23:29). 7 735 žiūrovai. D.Allenas 19 (4 perimti kamuoliai), M.Simonov ičius 16, K.Weaver is 15 (6 atkovot i kamuol iai)/M.Grigorje vas 17, J.Massey 16 (8 atkovot i ka muoliai), R.Blakney 14.
L grupė Komanda
Įtampa: per grumtynes su varžovais J.Valančiūnas neišvengė nesportinės pražangos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
1. „Loko.-Kuban“ 2. „Benetton“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Alba“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 1 1 0
0 1 1 2
165:146 141:142 145:150 143:156
12
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
14p.
turtas
Parduotuvėse mažiau pavojingo maisto.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Asbestinių stogų keitimas: gyvent Sausio viduryje prasidėjusi asbestinių stogų keitimo programa sukėlė didelį gyventojų susidomėjimą. Tačiau aiškėja, kad kelių tūkstančių litų parama galės pasinaudoti tik tie, kurie ir be jos galėtų pasikeisti stogus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pirmas lašas jūroje
Jau pusantros savaitės gyventojai gali teikti paraiškas ir prašyti pa ramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos asbes tinių stogų dangai pakeisti. Per šį laiką Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniai sulaukė de vynių paraiškų. Kaip informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunika cijos skyriaus vedėja Aistė Milei kaitė, pateiktos dvi paraiškos iš Kelmės rajono ir po vieną paraišką pateikė Plungės, Skuodo, Biržų, Kupiškio, Šiaulių, Tauragės bei Anykščių rajonų gyventojai. „Iš viso pateiktose paraiškose prašoma apie 50 tūkst. litų. Pra šomo vieno projekto paramos su ma svyruoja nuo 2 iki 10 tūkst. li tų, bendra projektų vertė viršija 100 tūkst. litų su PVM. Atskirų projektų vertė svyruoja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pirmuosius pateiktus pra šymus komentaro A.Mileikaitė. Ji vylėsi, jog skaičiai nedideli tik dėl to, kad paraiškų rinkimas ką tik prasidėjo. Laiko užpildyti paraišką gyventojai turi iki kovo 30 d. „Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“
Įvertinus šiuos pirmuosius rezul tatus galima spėti, kad iš viso as bestiniams stogams pakeisti skir ta 60 mln. litų parama vidutiniškai Lietuvoje pasinaudos apie 11 tūkst. gyventojų. Asbestinius šiferinius stogus pasikeis maždaug tiek gy ventojų, kiek gyvena Grigiškėse, Lentvaryje, Raseiniuose, Garliavo je, Kuršėnuose ar Gargžduose. Ta čiau nors šiuose išvardytuose mies teliuose stogai daugiausia dengti
šiferiu, jų gyventojai į paramą net negali pretenduoti. Pirmiausia dėl to, kad šiferinius stogus į europi nius gali pasikeisti tik gyventojai gyvenvietėse, kur yra ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, taip pat jie turi ten gyventi ne trumpiau kaip penkerius metus. Pabrėžtina, kad į paramą nega li pretenduoti ir kaimo gyventojai, kurie gyvenamuosius namus turi sodų bendrijose. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Reke vičius paaiškino, kad asbestiniams stogams skirti 60 mln. litų yra su rankioti iš įvairių kaimo plėtros pro gramų likučių. Stogą pasikeisti ga lima ir labai pigiai, ir labai brangiai. Todėl skaičiavimai, kad parama pa sieks vos dešimtį tūkstančių gyven tojų, nėra teisingi. Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“, – sakė jis. Pasi naudoti parama siekiantys gyvento jai gali tikėtis 50 proc. paramos sto go dangai ir priedams įsigyti, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų.
Asbestiniams sto gams skirti 60 mln. litų yra surankioti iš įvairių kaimo plėtros programų likučių.
Pasak V.Rekevičiaus, visi skirti 60 mln. litų bus panaudoti tik stogams keisti, seminarus veda ministeri jos darbuotojai ir už tai papildomo užmokesčio negauna. Už europinių pinigų panaudojimo viešinimą bus atsakingi patys gyventojai, t. y. ant stogo matomoje vietoje reiks prikli juoti ES lėšas garbinantį lipduką.
Seminaruose – antplūdis
Šiomis dienomis jau įpusėjo Že mės ūkio ministerijos specialistų skirtinguose Lietuvos miesteliuo se organizuojamų seminarų ciklas apie galimybę gauti kelis tūkstan čius litų paramos šiferiniam stogui pakeisti. „Kiekviename seminare dalyvauja per šimtą žmonių, netgi daugiau, nei planuota. Į seminarus susirenka ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių, seniūnijų darbuo tojai, o šie vėliau žmones konsul tuoja“, – sakė seminarus vedanti Žemės ūkio ministerijos vyriau sioji specialistė Inga Venciulytė. Paklausta, kokį klausimą gyven tojai seminaruose dažniausiai už duoda, ji neslėpė, kad kompensacijų siekia žmonės, kurie jau yra seną ši ferį pasikeitę į naują stogo dangą. „Deja, finansuojamos tik patirtos išlaidos po to, kai paraiškos pateik tos nuo sausio 16 d.“, – sakė ji. Ji apgailestavo, jeigu kai kuriuos žmo nes suklaidino seniūnijų darbuoto jai teigdami, kad ir prieš metus pa keistą stogą valstybė finansuos. Stabdo išlaidos paraiškai
Nors seminarus vedantys ministe rijos darbuotojai sako, kad jie vyks ta sklandžiai, juose apsilankiusiems gyventojams kartais trūksta kant rybė. Jie atsistoja ir tiesiai rėžia: „Viešai skelbiamus dokumentus mes ir patys mokame pasiskaityti, pasakykite ką nors naujo, geriau padėkite užpildyti paraišką.“ Būtent paraiškų pildymas gy ventojams kelia didžiausią siau bą. Reikia užpildyti ne tik apie de šimt lapų, bet ir pateikti įvairius papildomus dokumentus. Gau ti pažymą iš seniūnijos apie ne trumpesnį nei penkerių metų gy venimą konkrečioje gyvenvietė
1
proc.
asbestinių šiferinių stogų bus pakeista pasi naudojant 60 mln. litų ES parama.
Stogai: aiškėja, kad asbestiniam šiferiniam stogui
je ne taip sudėtinga, tačiau sun kiausia parengti remonto aprašą. Būtina, kad jį patvirtintų archi tektas ar inžinerinį išsilavinimą turintis asmuo. Kai kurie tarpininkai įsigudri no ir šiuo atveju siekia pasipelnyti – iš gyventojų prašo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už paraiškos užpildymą ir visų dokumentų parengimą. Mi nisterijos atstovė I.Venciulytė dėl to nemato nieko blogo, esą žmonės patys apsisprendžia, kokias išlaidas gali patirti. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paraiškos parengimas nefin ansuojamas“, – sakė ji. Gyventojai, apskaičiavę, kiek pa pildomai išleis pinigų paraiškai pa rengti, neretai numoja ranka: „Pa sikeisiu stogą ramiai ir be kelių tūkstančių litų paramos.“
Stengiasi padėti
Pagaliau supratę, kad važinėdami po miestelius tik veltui švaisto lai ką ir mokesčių mokėtojų pinigus, valdininkai nusprendė gyvento jams suteikti daugiau pagalbos. Nacionalinės mokėjimo agentū ros Komunikacijos skyriaus vadovės A.Mileikaitės teigimu agentūros teritorinių skyrių atstovai netru kus pradės važinėti į rajonų centrus ir savivaldybių administracijų pa skirtose patalpose konsultuos pa geidaujančius kreiptis paramos bei priims paraiškas gauti paramą. Nemokamai paraišką užpildyti gyventojams padeda ir stogo dan gų užsakymais suinteresuoti stogo dangų pardavėjai. „Sulaukiame labai didelio gy ventojų susidomėjimo šia parama.
Kainos Didžiausi stogo dangos rūšių finansuojami įkainiai
Populiariausių stogo keitimo elementų kainos
170 kv. m asbestinio stogo keitimo sąmata
Rūšis 1 kv. m kaina (litais)* Beasbesčio šiferio danga 48 Bituminių čerpių danga 53 Plieninių čerpių danga 60 Keraminių čerpių danga 85 Bituminių lakštų danga 45 Plieninių čerpių imitacijos danga 60 Plieninių profil iuotų lakštų danga 60
Medžiaga Beasbestis šiferis Plieninė skarda Čerpės Medienos ruošiniai Šilumos izoliacinė
Medžiaga Įkainis (litais už 1 kv. m) Suma (litais) Beasbesčio šiferio stogo danga 25 4250 Šilumos izoliacinis sluoksnis 120 4080 Izoliacinė ir difuzinė plėvelė 2,95 1000 Medienos ruošiniai karkaso rekonstrukcijai 520 2200 Skardos lankstiniai 20 2500 Lietaus surinkimo sistema – 2500 Medis arba skarda palėpių pakaloms – 2000 Iš viso už medžiagas – 18 530 Nekompensuojami stogo dengimo darbai 45–60 8000 Iš viso su kompensacija – 17 265 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
* Įskaitant izoliacinį sluoksnį, dangą, kraigus, vėjalentes, profi l ių karnizus, laštak ius, lietaus nuvedimo sistemos la takus, lietvamzdž ius, sniego užtvaras su laik ikliais. Šaltinis: Žemės ūkio ministerija
medžiaga Garo izoliacinė medžiaga Difuzinė plėvelė
Kaina (litais už 1 kv. m)
20–33 18–28 40–60 500–520 120 1,4 1,9–4,5 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
13
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
turtas Bankai verslą kreditavo aktyviau
Egipte turistai sėdi viešbučiuose
Lietuvos komercinių bankų naujai išduotų paskolų suma privačioms įmonėms antrą praėjusių metų pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m., viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus. „Tai lėmė au gęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsar giai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pir mininkas Vitas Vasiliauskas.
Kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Nova turas“ teigia, kad šiuo metu Egipte poilsiau jantiems lietuviams nerengia ekskursijų į Kairą ir Luksorą – į juos dėl padidėjusios neramumų tikimybės vykti nerekomenduo jama. Esą, jei atsirastų norinčių, ekskursijos būtų organizuojamos, tačiau į lankytinas vietas nesiveržia patys poilsiautojai. Šiuo metu Egipto kurortuose Hurgadoje ir Šarm aš Šeiche ilsisi apie 300 lietuvių.
2,6
proc.
per metus sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
tojų entuziazmą lydi nusivylimas Skaičiai 70 proc. individualių gyvenamųjų tinio vėžio tyrimo centro kanceroge namų, kaimo vaikų ugdymo ir net ninių veiksnių sąrašą kaip kenksmin sveikatos priežiūros įstaigų yra ap ga, vėžį sukelianti, medžiaga. dengta asbestiniu šiferiu.
1976 m. asbestas įrašytas į Tarptau
700 tūkst. tonų asbesto nuo 1962 m. Lietuvoje sunaudota asbestcemen čio gaminiams.
20 metų – po tiek laiko gali užklup ti liga dėl žalingo asbesto poveikio žmogaus sveikatai.
Iš 1500 naujų kasmet nustatomų 1990 iki 2002 m. buvo įvežama į Lie plaučių vėžio atvejų 50 yra dėl as tuvą. besto.
3–4 tūkst. tonų asbesto kasmet nuo
1 mln. tonų asbestcemenčio gami
2005 m. Lietuvoje, kaip ir visose ES
nių sunaudota Lietuvoje.
šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo tu rinčius gaminius uždrausta.
96 proc. iš Lietuvoje sunaudotų asbestcemenčio gaminių sudaro ši 2008 m. Lietuvos Vyriausybė pa ferinė stogų danga. tvirtino asbesto šalinimo programą.
pakeisti gyventojai pasirengę skirti ne daugiau kaip 5–6 tūkst. litų iš savo kišenės.
Ruošdami paraiškas gyventojai tu ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su laukiame bent kelių dešimčių pa klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo ko viską reikėtų pradėti, kur kreip tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda mi už tai gana didelį mokestį. Pa raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. Dirbs įprastu režimu
Paklaustas, ar pasinaudoję nemo kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo gus gauna garantiją, kad ir po pus mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.
Ne viename Žemės ūkio minis terijos organizuotame semina re dalyvavęs pašnekovas sako iš girdęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios pro gramos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kai nas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežadame dalyti. Tie, kurie mūsų gaminių kainas sekė jau ir anks tesniais metais, gali tai patvirtin ti. Maža to, visiems, dalyvaujan tiems šioje programoje, siūlome dar ir specialias nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lie tuva“ atstovas. Pasak jo, jokio ypatingo konku rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas tebima „Konkurencija korektiš ka. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadan gi sprendimą dėl paramos skyri mo ministerija patvirtino gana vė lai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog programa nėra tobula ir šiemet dar neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas. Įvairiomis stogo dangomis pre kiaujančios bendrovės „Nord pro fil“ vadybininko Sigito Vilčinsko pastebėjimu, stogo dangų gamin tojai dėl to net neketina didin ti gamybos apsukų, nes pardavi
„Shutterstock“ nuotr.
mas iš esmės neturėtų smarkiai padidėti. „Sulaukiame daug gy ventojų paklausimų, bet pirmiau sia jie klausia, ar gaus paramą. O kai paramos negali tikėtis sodų bendrijose gyvenantys žmonės, atkrenta labai daug gyventojų“, – svarstė S.Vilčinskas. Gamintojai apgulties nesitiki
Šiferį be asbesto Akmenėje gami nančios bendrovės „Eternit Baltic“ rinkodaros vadovas Vytautas Mi niotas mano, kad asbestinių stogų keitimo programa Lietuvoje nesu kels stogų keitimo karštinės. „Esame apskaičiavę. Vidutiniš kai gyventojai prašys 2–6 tūkst. pa ramos stogo dangai, iš viso ja pasi naudos apie 10 tūkst. gyventojų, t. y. vos 1 proc. visų gyventojų, kurių in dividualius namus dengia asbesti nis šiferis“, – kalbėjo V.Miniotas. Pasak jo, norint pasinaudoti parama gyventojams kyla daug nepatogumų, todėl esą visi susidomėję greitai nu sivilia ir numoja ranka. „Pirmas asbestinių stogo dan gų keitimo blynas bus prisvilęs. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad valstybė mato problemą ir po tru putį padeda gyventojams ją spręs ti“, – sakė jis. Tačiau esą per mažai dėmesio skiriama pavojingiausiam asbestinių stogų keitimo eta pui – šiferiui nuimti ir utilizuoti. Dienraščio pašnekovai sveikina
naujausią programos pakeitimą, kai buvo nuspręsta finansuoti pusę asbestinės šiferio dangos utilizavi mo išlaidų. Iki tol valstybė būtų fi nansavusi tik pusę transportavimo iki utilizavimo vietos išlaidų. „Atlikome sąvartynų teikiamo asbestinio šiferio utilizavimo pa slaugų kainų analizę. Už toną uti lizuoti atvežto šiferio sąvartynai ima nuo 50 iki 500 litų. Įvertinus tai, kad, nuėmus vidutinio dydžio stogą, surenkama apie 1,5–2 to nas sveikatai kenksmingo šiferio, ant žmogaus pečių gula nemaža finansinė našta. Dar papildomai kainuoja ir transportavimo išlai dos, o dažniausiai iki artimiausio sąvartyno yra 100 kilometrų“, – kalbėjo jis. M.Grigaliūnas priminė, kad, no rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo kėjimo agentūros darbuotojai pa tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks mingos stogo dangos. Svarbu viską suskaičiuoti
Net ir įvertinus visas galimas išlai das galima drąsiai teigti, kad kai mo gyventojai 2012 m. turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo me tu gyventojams teikiamų komer cinių pasiūlymų galime daryti iš vadą, kad žmonės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų sto go perdengimo medžiagoms, daž niau renkasi aukščiausios kokybės produktus. Pagal programą nefi nansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasirengę stogo dangą pasikeisti savo jėgomis. Jeigu būtų samdomi stogdengiai, reiktų nu matyti, kad vidutinės stogo den gimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.
Šiuo metu skaičiuojantiems sto go dangos keitimo sąmatą pašne kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su daro ir suma už visus stogo prie dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė mesį pašnekovas. Paklaustas, ar jau ryškėja tenden cijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad daugiausia semina rų dalyvių susidomėjimo sulaukia plieniniai ir beasbesčio šiferio sto gai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios populiarios, nes greičiausiai tektų pakeisti visą stogo konstruk ciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo programą nei sto go konstrukcijų keitimo medžia gos (gegnės, grebėstai ir t. t.), nei stogdengių darbai nefinansuojami. Be to, kad šiomis medžiagomis per dengti stogą reikia specifinių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudėtinga“, – sa kė pašnekovas. Bendrovės „Ruukki Lietu va“ duomenimis, keisdami sto gą gyventojai dažniausiai renka si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau siai blunka veikiama ultravioleti nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty bių ir 20–50 metų techninė garan tija“, – teigė jis.
14
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
turtas
Ieškant pavojingo maisto – pažanga Pernai Lietuvoje uždrausta parduoti per 2000 t nesaugių maisto produktų – kone dvigubai daugiau nei užpernai. „Kauno diena“ domėjosi, ar tai reiškia, kad vartoto jai tampa saugesni. Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Pirmauja Egiptas
2011 m. į prekybos tinklus Lietuvo je nepateko 2287 t nesaugių mais to produktų, 2010-aisiais – 1260 t. Tokius duomenis pateikė Valsty binė maisto ir veterinarijos tarny ba (VMVT) bei Nacionalinis mais to ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI). Praėjusiais metais neleista rea lizuoti 22 t žuvies, beveik 60 000 l nealkoholinių gėrimų, didelio kiekio negyvūninių maisto produktų: 269 t vaisių, 63 t riešutų, 25 t ryžių. Buvo uždrausta iš Turkijos im port uot i 20 t greipfr utų, 43 t apelsinų iš Egipto ir Ispanijos, 24 t mandarinų iš Maroko, 22 t agur kų iš Ispanijos, 25 t plikytų ryžių iš Vietnamo, 10 t pomidorų iš Ki nijos, 3 t granatų iš Turkijos ir In dijos. Pagal 2010 m. sudarytą nesau gaus maisto kilmės šalių sąrašą pirmoje vietoje yra Egiptas, toliau – Makedonija, Rusija, Turkija, In dija, Brazilija, Lenkija, Ispanija, Ki nija, Ukraina, Iranas, Peru. Produktuose aptikus parazitų (nematomų lervų, aruodinių ken kėjų), į prekybos tinklus nepateko 100 t jūrinių lydekų iš Ispanijos ir Argentinos, 36 t šaldyto starkio filė iš Kazachstano ir Ukrainos, 3 t sairų iš Tailando, 27 t lietuviškų grikių. Aptikus vadinamųjų aruodinių kenkėjų, į rinką nepateko 7 t Lietu voje fasuotų ryžių ir 13 200 pakuo čių itališkų makaronų „Da Vinci“. Sureagavus į vartotojų praneši mus, uždrausta parduoti 9 t sal dainių iš Kinijos, 36 pakuotes maisto papildų iš Ispanijos, 21 t džiovintų slyvų iš Čilės, 83 t že mės riešutų iš Argentinos, Indijos ir Azerbaidžano. Dėl netinkamos transporto priemonių būklės bu vo sulaikyta 43 t nerafin uoto sojų aliejaus iš Ukrainos.
Tyrimų daugėja
2010 m. NMVRVI iš viso atliko 858 000 tyrimų, iš jų teigiami (tai yra rasta saugaus maisto kokybės normų pažeidimų) buvo 17 406. Praėjusiais metais atlikta 1 000 314 tyrimų, iš kurių teigiami buvo 22 490. Kaip neatitinkantys saugaus maisto reikalavimų minimi šie iš Turkijos bandyti įvežti produk tai: apelsinai „Washington“, džio vinti abrikosai, granatai, korėto sios saldžiosios plytelės „Shock“, šokoladiniai saldainiai su lazdynų riešutais „Elvan Dream Coconut“, šokoladinis kremas su sausainiais „Cikonela“, irisai su kakavos įdaru „Dalma Eclairs“, saldainiai „Com pound chocolate“, „Extrime“.
Gediminas Pridotkas:
Verslininkai pradėjo atsakingiau rinktis tiekėjus, nes nenori vėliau turėti rimtų bėdų.
Buvo uždrausta pardavinėti tam tikrus šių iš Kinijos įvežtų pro duktų kiekius: greitai paruošiamų lakštinių „Kimči“, greitai paruo šiamų makaronų su krevečių, viš tienos ir jautienos aromatais, sal dainių „Cool candy with tattoo“, ilgagrūdžių ryžių, šaldytos jūrinės lydekos filė.
Analizė: laboratorijose tiriama, ar populiariuose produktuose nėra kenksmingų medžiagų.
Normas viršijantis pesticidų kie kis ne kartą nustatytas Egipte užau gintuose apelsinuose, vynuogėse, granatuose. Iš Irano gabenamose razinose „Golden“, „Sultana“ bu vo rasta aruodinių kenkėjų, pesti cidų. Pastarųjų medžiagų aptikta ir kai kuriose Ukrainoje užaugintų saulėgrąžų siuntose, taip pat vy nuogėse iš Makedonijos. Pesticidų ne kartą rasta ir iš Indijos gabena mose vynuogėse, taip pat indiškoje juodojoje arbatoje „Sadana Kuja“. Net inkamų medž iagų rasta kūdikiams nuo 6 mėnesių skirtoje kviečių ir miško uogų košėje „Be bi“ iš Slovėnijos, belgiškame rafi nuotame aliejuje „Oilio“. Nemažai kokybės reikalavimų neatitinkan čių produktų būna pagaminta Len kijoje: kiaulienoje ne kartą aptik ta antibakterinių produktų liekanų, paukštienoje – salmonelių, dešrelė se ir kumpiuose – įvairių perteklinių medžiagų. Gausiai importuojamuo se žuvies produktuose aptinkama parazitų: tokių pažeidimų buvo nu statyta iš Islandijos importuojamose karštai rūkytose lydekose, šaldyto se jūrinėse lydekose iš Peru, Ispa nijos, šaltai rūkytos atlantinės laši šos filė iš Norvegijos, šaltai rūkytos menkės ir starkio filė iš Rusijos. Verslininkai tapo atidesni
Remiantis statistika, peršasi išva da, kad ieškant kenksmingo maisto pasiekta tam tikra pažanga.
Arūno Dambrausko nuotr.
– Ar galima teigti, kad sumažė jo rizika nusipirkti kokybės rei kalavimų neatitinkančių mais to produktų? – „Kauno diena“ paklausė NMVRVI direktoriaus Gedimino Pridotko. – Į šį klausimą atsakyčiau teigia mai. Tai rodo mūsų darbo rezul tatai – tyrimų atliekame daugiau, tačiau neatitikčių teisės aktų reika lavimams nustatoma mažiau. Su sidūrę su rimta tikrinimo sistema, verslininkai jau pradėjo atsakingiau rinktis tiekėjus, nes nenori vėliau turėti rimtų bėdų. Prekybos tinklai, kurie atsakingai žiūri į produkcijos kokybę, ją išsitiria dar prieš įvež dami į šalį. – Būtų įdomu sužinoti pavadi nimus bendrovių, kurios daž niausiai įveža kokybės reika lavimų neatitinkančių maisto produktų. – Tokių bendrovių, kurios nuo lat bandytų pažeisti normas, nėra. Dažniausiai tyrimus užsako pačios bendrovės, todėl pagal mūsų ko kybės vadybos sistemoje numatytą konfidencialumo susitarimą bend rovių pavadinimų skelbti negalime. Jeigu laboratoriniai tyrimai atlie kami pagal valstybės finansuoja mas stebėsenos ir kontrolės progra mas, jų rezultatai skelbiami VMVT, NMVRVI tinklalapiuose, be to, in formacija operatyviai viešinama ži niasklaidoje. – Kokios pajėgos tikrina visą į Lietuvą gabenamą ir pačioje Lie tuvoje gaminamą produkciją? – Mūsų institutas turi padalinius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Pagrindinės pajėgos ir sudėtingiausia įranga yra Vil niuje. Iš viso turime 309 darbuo tojus. Esame apsirūpinę modernia tyrimų aparatūra, galinčia aptik ti produktuose įvairių kenksmingų medžiagų. Lietuvoje jau įdiegta aukšto lygio kontrolės sistema – mūsų instituto patirtį vertina ša lys, kurios nori tobulinti maisto ir veterinarijos tarnybų veiklą savo šalyse. Neseniai kartu su VMVT laimėjome projektą, pagal kurį ge rinsime Serbijos maisto ir veteri narijos tarnybos veiklą, panašus projektas laimėtas Baltarusijo je. Mes į minėtas šalis kviečiami kaip ekspertai. Tai yra įvertinimas.
Šiuo metu pas mus stažuojasi de legacija iš Tulos veterinarijos la boratorijos. Stažuotojų iš užsienio pas mus yra nuolat. Neseniai Vil niuje patirties sėmėsi specialistai iš Saudo Arabijos – jie turėjo ben drą projektą su Vokietija, ir vokie čiai rekomendavo mus. – Kaip pasirenkate, ką reikia tikrinti? – Kiekvienais metais sudaromos stebėsenos programos ir planai – tai valstybės finansuojamos pro gramos, kurios formuojamos pa gal tam tikrus kriterijus: maisto produktų neatitikčių teisės aktų reikalavimams dažnumą, riziką, tam tikrų ligų padažnėjimą, infek cijų protrūkius. Nustatomos rizi kingiausios sritys, kurios sulaukia daugiausia tikrintojų dėmesio – Ar pasitaiko, kad verslinin kai nesutiktų su jūsų vadovau jamos tarnybos rezultatais? – Mūsų laboratorija yra akredituo ta pagal tarptautinio laboratorijų veiklos kokybės standarto reikala vimus. Kartais verslininkai tos pa čios produktų partijos mėginį išsi tiria kitų ES šalių laboratorijose. Jei rezultatai nesutampa, iškyla konf liktinės situacijos. Keletą situacijų teko nagrinėti teismuose. Dar ne same pralaimėję nė vieno teismo proceso. Tai patvirtina, kad mū sų kompetencija yra aukšta ir ge rai vertinama. – Kaip jūs pats renkatės mais to produktus parduotuvėje? Jei matote, kad apelsinai iš Egipto, gal jų neperkate? – Perku ir parduotuvėje, ir tur guje. Jei būna laisva minutė, pa ts gaminu maistą namuose. Pirk damas maisto produktus visada perskaitau, kas parašyta gami nio etiketėje. Jei yra galimybė, ren kuosi lietuvišką prekę. Esu tikras, kad Lietuvoje maistas yra geros ko kybės, o kokį maistą valgyti – kiek vieno mūsų pasirinkimas. Perkant citrusinius vaisius pasi rinkimas nelabai didelis – dažniau siai jie yra iš Egipto ar pietinių Euro pos šalių. Noriu pabrėžti, kad turiu tiek pat informacijos, kiek ir visuo menė. Visus mūsų instituto specia listų atliktų tyrimų rezultatus gali ma rasti NMVRVI tinklalapyje.
15
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
ekonomika
Greičiausias šuolis iš didžiausios duobės Analitikai tikina, kad Lietuva dideliais šuoliais kapstosi iš ekonomikos duobės, tačiau pernelyg trimituoti apie sėkmę neskuba – darbo rinkos bėgiai tebėra vingiuoti. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sparčiausias augimas
Nuo visuotinės ekonomikos atsi gavimo pradžios, 2010 m., Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai viso je ES. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžė, kad vi suomenė neturėtų būti apakin ta sėkmingų ekonomikos rodiklių: „Matydami ekonomikos augimą galime labai džiaugtis, bet nerei kia pamiršti, kad prieš porą me tų ekonomikos nuosmukio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai. Kadangi mes buvome žemiau, at sigavimas yra labiau pastebimas.“ „Swedbank“ banko Lietuvoje vy riausiojo ekonomisto Nerijaus Ma čiulio teigimu, ypač smarkiai ūgte lėjęs ekonomikos produktyvumas reiškia ir labiausiai iš visų ES šalių išaugusį konkurencingumą. Todėl da bartinėmis sąlygomis Lietuva esą gali itin sėkmingai konkuruoti su kitomis valstybėmis, o tai reiškia, kad eko nomika ir toliau augs gana sparčiai.
Danas Arlauskas:
Nereikia pamiršti, kad prieš porą metų eko nomikos nuosmukio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai. Verslas sugebėjo spurtuoti
Anot jo, ryškų pastarųjų metų eko nomikos augimą lėmė įmonių su gebėjimas didinti darbo našumą, mažinant sąnaudas. N.Mačiulio tei gimu, nuo 2010 m. pradžios realaus darbo užmokestis sumažėjo 6,5 proc. D.Arlauskas patvirtino, kad dar bo našumas praėjusiais metais šok telėjo, esą ekonomikos krizė darbo rinkos veiksnius surikiavo į vietas. Vis dėlto jis neabejojo, kad įmo nės darbo našumą didino ne didin damos darbuotojų darbo krūvį ir mažindamos atlyginimus, bet op timizuodamos žmogiškuosius iš teklius. Pavyzdžiui, su gaminamu produktu tiesiogiai nesusijusius darbus patikėdavo kitoms specia lizuotoms įmonėms – taip galė jo atsisakyti dalies darbuotojų. Be
to, pasak D.Arlausko, svarbų vaid menį atliko technologijos, kurios leido automatizuoti darbus ir taip samdyti mažiau darbuotojų. Vartojimas nejuntamai auga
N.Mačiulis neabejojo, kad kitas ypač svarbus šalies ekonomikos au gimo veiksnys išlieka didėjantis ša lies gyventojų vartojimas. Anot jo, prognozuojama, kad šiais metais jis augs 3 proc., o ateinančiais metais – dar šiek tiek sparčiau. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, vartojimas di dės gana nuosaikiai, nes gyventojai didelę dalį pajamų skirs ir taupyti. „Danske“ banko vyresnioji ana litikė Baltijos šalims Violeta Kly vienė patvirtino, kad vartojimas svariai prisidėjo prie ekonomikos atsigavimo, tačiau pabrėžė, kad nuosmukis šiuos rodiklius iš da lies iškreipia. Pasak V.Klyvienės, vartojimas didėjo labiausiai dėl atsigavusios darbo rinkos, bedarbių skaičiaus mažėjimo ir palengva augančio darbo užmokesčio. Vis dėlto, jos manymu, dėl prastesnio ekono minio klimato ir ne tokio spartaus darbo užmokesčio augimo, kokio buvo tikėtasi, vartojimas šiais me tais nustos augti taip sparčiai. Tikimasi didesnių atlyginimų
Patikinęs, kad situacija darbo rin koje stabili ir nuosekliai gerėja, N.Mačiulis šiais metais prognoza vo ir didesnius atlyginimus. Anot jo, po kelerių metų pertraukos šiemet ir kitais metais realus darbo užmo kesčio augimas vėl bus teigiamas ir sieks 1,4 proc. Nors darbo už mokestis didėjo ir praėjusiais me tais, dėl didelės infliacijos bendras jo augimas išliko neigiamas. Šiemet ši tendencija esą pagaliau baigsis. D.Arlauskas sakė neabejojantis, kad šiais metais atlyginimai bus pa didinti, esą optimizuojant darbuo tojų skaičių vis labiau išryškėja kva lifikuotos darbo jėgos poreikis. O ji, pašnekovo manymu, negali būti pigi. N.Mačiulio teigimu, šiais me tais nominalių atlyginimų augi mas sieks 3,9 proc., o tokias pro gnozes lemia planai metų viduryje padidinti minimalų mėnesinį at lyginimą šimtu litų. Tam užkirsti kelią esą galėtų nebent pablogėju si ekonomikos padėtis euro zonoje ir Lietuvoje. Tačiau toks posūkis, jo manymu, yra mažai tikėtinas.
Vartojimas auga Namų ūkių vartojimo išlaidos Metai Išlaidos (mlrd. litų) 2008 2009 2010 2011* 2012** 2013**
73 63 61 67 71 75 * negalutiniai duomenys, ** prognozė
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“, „Swedbank“
Pajamos: prognozuojama, kad šiais metais gyventojai už darbą gaus didesnius atlyginimus ir labiau išlai
daus.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
16 2
ketvirtaDIENIS, sausio 26, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 16 Paslaugos � ������������������������������������������� 16, 17 Parduoda ����������������������������������������������������17 Perka � ����������������������������������������������������� 18, 19 Įvairūs ��������������������������������������������������� 18, 19 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 19 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 19 Kviečia mokytis ����������������������������������� 19 Kviečia ��������������������������������������������������������� 18 Pamesta �������������������������������������������������������17 Atsiliepkite! � ����������������������������������������������17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).
903839
Siūlome darbą padavėjoms (-ams)barmenėms(-ams) Centre. Dirbti apmokysime. Tel. 8 612 64 477. 904044
Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k.nebūtina. Greitas išvykimas! UAB „Darbo vartai” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030. 904236
Siuvėjai, dirbančiai kilpine, sagine mašinomis, siūlome nuolatinį darbą Domeikavoje. Atlyginimas nuo 1000 Lt, atskaičius mokesčius. Tel. (8 37) 554 071, 8 699 75 052, e. paštas erlandui@gmail.com. 904438
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLOGAI. Medicinos mokslų daktaras, ortopedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vaikų ortopedinius susirgimus, potraumines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo deformacijas, naujagimių klubų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 903716
Efektyvus skausmo malšinimas, gydomieji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paštas kliucinskieneaurelija@gmail.com.
890258
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 898281
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 904210
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703. 900579
902176
Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) sąmatininkas (-ė), turintis (-i) darbo programa Astera patirties. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti dijana191@gmail.com.
Siūlo darbą
903198
Ieškome pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 610 11 959.
901716
Ieškome: elektrokrautuvo, B, C, D, E kat. vairuotojų, sandėlio, gamybos, fasavimo darbininkų, valytojų, salės, apsaugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008. 904088
Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas automobilių šaltkalvis. Kaunas, tel. 8 657 54 199. 904310
Reikalinga (-as) siuvėja (-as). Darbas operacijomis. Garliava. Tel. 8 657 89 863, 8 685 58 900, e. paštas vaisba@gmail.com. 904446
Reikalinga (-as) valytoja (-as) dirbti Ateities pl. 65A, Kaune. Pageidautina gyvenanti netoliese. Pasiteirauti tel. 8 614 55 312 darbo valandomis (9–16 val.). 903738
Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirintojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 606 41 256. 903131
Reikalingas D kategorijos vairuotojas dirbti maršrutiniu mikroautobusu Kauno mieste. Tel. 8 679 74 280. 904339
Reikalingas pagalbinis ūkio dalies darbininkas, išmanantis staliaus darbą. Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas – pagal susitarimą. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238. 904537
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8–17 val.). 903448
Reikalingi skrajučių platintojai. Tel. 8 610 94 692.
903609
Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.
Statybos įmonei Kaune reikalingi elektrikai ir silpnų srovių sistemų montuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846. 903256
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Skambinti tel. 8 620 84 733. 903680
Tarptautinių pervežimų įmonė, dirbanti tik Baltijos šalyse, ieško vairuotojų-ekspeditorių. Reikalavimai kandidatui: E kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Didžioji dalis savaitgalių būna laisvi. Tel. 8 685 35 220, e. paštas dls@inbox.lt. 904131
UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojaiekspeditoriai, CE kat., dirbti Lietuvoje. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820. 903464
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 900544
Valymo paslaugų įmonei reikalinga valytoja dirbti prekybos centre V.Krėvės pr. Visa darbo diena. Pasiteirauti tel. 8 607 81 326 (8–17 val. darbo dienomis). 904349
Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238. 899509
Ieško darbo
898791
893179
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 884746
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 898654
Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose. Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 893440
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
59 metų moteris, turinti 9 m. darbo patirtį, ieško valytojos darbo (0,5 etato). Tel. 8 648 07 334. 904401
Buitinės technikos remonto
898460
901247
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200. 901889
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 901567
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.
898659
Atlieku elektros instaliacijos ir elektros remonto darbus. Tel. 8 674 98 211. 903241
Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR APDAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050. 895346
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 898730
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
892127
Betonuojame grindis, atliekame paruošiamuosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807. 899115
899221
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 900789
Kompiuterininkų Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 903928
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 899861
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. 896971
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedidelės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 898216
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.
902589
903320
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629.
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju. Kokybę garantuoju. Tel. 8 674 27 718.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 674 49 418.
Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akmenį. Atliekame santechnikos, apdailos ir kitus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.
902082
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903518
903616
904192
900564
901936
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.
Statybos, remonto
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.
893976
Automobilininkams
Medikų
904588
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Superku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.
887301
891310
Paslaugos
904574
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.
900470
891807
Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sienas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.
900398
Skubiai reikalingi (-os) 4 siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir vienas (-a) siuvėjas (-a) siūti overloku. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socialinės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
901867
904545
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 894341
903430
Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732. 902099
Nukelta į 17 p.
17 3
ketvirtaDIENIS, sausio 26, 2012
klasifikuoti skelbimai SiuvÄ&#x2014;jĹł
Paslaugos Statybos, remonto Montuojame gipskartonÄŻ, pakabinamÄ&#x2026;sias lubas, kalame dailylentes, glaistome, tapetuojame, daĹžome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114. 904183
Naujos kartos ĹĄarvuotos durys. Garantija 5 m. Tel. 8 684 85 030, e. paĹĄtas sarvuotos@gmail.com. 891616
Nebrangiai ir greitai atlieku visÄ&#x2026; namo bei buto vidaus remontÄ&#x2026;. Kloju plyteles, dedu gipskartonÄŻ, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549. 904478
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS â&#x20AC;&#x201C; pigiausiai Kaune. VokiĹĄka kokybÄ&#x2014;. Garantija 10 metĹł. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt. 892275
Plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys, balkonĹł stiklinimas, apdaila. LangĹł reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. SavanoriĹł pr. 287â&#x20AC;&#x201C;316, tel. 8 606 28 921. 891693
Rekonstruojame ir ĹĄiltiname senus statinius. Atliekame visus darbus, ÄŻrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300.
904231
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 901337
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 877894
Ĺ arvuotos durys â&#x20AC;&#x201C; per tris dienas. Taip pat metalinÄ&#x2014;s durys sandÄ&#x2014;liams ir garaĹžams. Dirbame be poilsio dienĹł. Tel. 8 634 81 144. 904674
SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;mis. 1 kv. m â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 893682
Ĺ iltiname sienas, stogus ir grindis, uĹžpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7â&#x20AC;&#x201C;10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 897567
Ĺ iltos naujos kartos saugios nuosavĹł namĹł durys. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144. 904675
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.
899159
Vidaus ÄŻrangos Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas uĹžsakovo duris. ÄŽstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482. 903307
Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. KeiÄ?iu pamuĹĄalus, uĹžtrauktukus, perdaĹžau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652. 900517
Kitos â&#x20AC;&#x17E;AUJAMAâ&#x20AC;&#x153; VERTÄ&#x2013;JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
â&#x20AC;&#x17E;ABDONOâ&#x20AC;&#x153; kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, â&#x20AC;&#x17E;Bauerâ&#x20AC;&#x153; ir kt. patalynÄ&#x2122; sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB â&#x20AC;&#x17E;ABDONASâ&#x20AC;&#x153; (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
2 kambariĹł butÄ&#x2026; Dainavoje, PramonÄ&#x2014;s pr. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, ĹĄarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
IeĹĄkau pirkti arba iĹĄsinuomoti 1, 2, 3 kambariĹł butÄ&#x2026; Kauno mieste. Skambinti tel. 8 618 53 380.
AntstolÄ&#x2014; Sonata VaicekauskienÄ&#x2014; 2012 02 27 9 val. skelbia pirmÄ&#x2026;sias vieĹĄÄ&#x2026;sias varĹžytines 3 kambariĹł butui, bendr. pl. 69,71 kv. m, butas 13 aukĹĄte, esanÄ?iam P.PlechaviÄ?iaus g. 4â&#x20AC;&#x201C;68, Kaune, priklausanÄ?iam Albertui Iskandirovui. PradinÄ&#x2014; turto kaina 104 000 Lt. Norintieji dalyvauti vieĹĄosiose varĹžytinÄ&#x2014;se turi ÄŻneĹĄti 10 proc. pradinÄ&#x2014;s turto vertÄ&#x2014;s ÄŻ antstolÄ&#x2014;s Sonatos VaicekauskienÄ&#x2014;s kontoros sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; Nr. LT33 4010 0425 0049 3336 AB â&#x20AC;&#x17E;DNB bankasâ&#x20AC;?, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybÄ&#x2014;s apribojimas â&#x20AC;&#x201C; hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi teisÄ&#x2122; pateikti antstolei savo teisÄ&#x2122; patvirtinanÄ?ius dokumentus. Pirmosios vieĹĄosios varĹžytinÄ&#x2014;s vyks Nemuno g. 25â&#x20AC;&#x201C;1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolÄ&#x2014; S.VaicekauskienÄ&#x2014;, padÄ&#x2014;jÄ&#x2014;jos N.MickĹŤnienÄ&#x2014;, O.KaÄ?enauskaitÄ&#x2014;.
Parduodami modernĹŤs naujai statomi namai prestiĹžinÄ&#x2014;je KleboniĹĄkio gyvenvietÄ&#x2014;je, pamiĹĄkÄ&#x2014;je (vaizdas ÄŻ NerÄŻ), namĹł plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas ĹžmonÄ&#x2014;ms, ieĹĄkantiems bĹŤsto iĹĄskirtinio kraĹĄtovaizdĹžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.
904085
904290
2 k. butÄ&#x2026; SukilÄ&#x2014;liĹł pr. (37 kv. m, IV a., pakeisti langai, ĹĄarvo durys, ĹĄiuolaikiĹĄkai suremontuotas). Arba keiÄ?iu ÄŻ didesnÄŻ (iki 50 kv. m) butÄ&#x2026; IIâ&#x20AC;&#x201C;III a. Tel. 722 406.
AntstolÄ&#x2014; Sonata VaicekauskienÄ&#x2014; 2012 02 27 9.30 val. skelbia pirmÄ&#x2026;sias vieĹĄÄ&#x2026;sias varĹžytines ĹžemÄ&#x2014;s sklypui, bendr. pl. 0,4212 ha, unik. Nr. 440011357725, naudojimo pobĹŤdis â&#x20AC;&#x201C; maĹžaaukĹĄÄ?iĹł gyv. namĹł statybos, esanÄ?iam AkacijĹł g. 20, Kaune, priklausanÄ?iam Artur Ramm ir Jolitai Ramm. PradinÄ&#x2014; turto kaina 136 000 Lt. Norintieji dalyvauti vieĹĄosiose varĹžytinÄ&#x2014;se turi ÄŻneĹĄti 10 proc. pradinÄ&#x2014;s turto vertÄ&#x2014;s ÄŻ antstolÄ&#x2014;s Sonatos VaicekauskienÄ&#x2014;s kontoros sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; Nr. LT33 4010 0425 0049 3336 AB â&#x20AC;&#x17E;DNB bankasâ&#x20AC;?, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybÄ&#x2014;s apribojimas â&#x20AC;&#x201C; hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi teisÄ&#x2122; pateikti antstolei savo teisÄ&#x2122; patvirtinanÄ?ius dokumentus. Pirmosios vieĹĄosios varĹžytinÄ&#x2014;s vyks Nemuno g. 25â&#x20AC;&#x201C;1b, Kaune. Informacija tel. (8 37) 422 057, 221 126, antstolÄ&#x2014; S.VaicekauskienÄ&#x2014;, padÄ&#x2014;jÄ&#x2014;jos N.MickĹŤnienÄ&#x2014;, O.KaÄ?enauskaitÄ&#x2014;.
2 kamb. GeleĹžinio Vilko g. (5/4 a., b. pl. 51, virtuvÄ&#x2014; 10, kambariai 17 ir 16 kv. m, WC atskirai, balkonas). Kaina 94 000 Lt. Tel. 8 600 28 058; jur_sonata@yahoo.de.
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.
AntstolÄ&#x2014; Sonata VaicekauskienÄ&#x2014; 2012 02 27 10 val. skelbia pirmÄ&#x2026;sias vieĹĄÄ&#x2026;sias varĹžytines 2 kambariĹł butui su rĹŤsiu (4,29 kv. m, paĹžymÄ&#x2014;tas R-71), bendr. pl. 51,97 kv. m, 2 aukĹĄte, esanÄ?iam Baltijos g. 8-6, Kaune, priklausanÄ?iam Raimundui Puteliauskui. DÄ&#x2014;l turto apĹžiĹŤros skambinti V.Puteliauskienei, tel. 8 645 46 749. PradinÄ&#x2014; turto kaina 72 000 Lt. Norintieji dalyvauti vieĹĄosiose varĹžytinÄ&#x2014;se turi ÄŻneĹĄti 10 proc. pradinÄ&#x2014;s turto vertÄ&#x2014;s ÄŻ antstolÄ&#x2014;s Sonatos VaicekauskienÄ&#x2014;s kontoros sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; Nr. LT334010042500493336 AB â&#x20AC;&#x17E;DNB bankasâ&#x20AC;?, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybÄ&#x2014;s apribojimas â&#x20AC;&#x201C; disponavimas turtu. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi teisÄ&#x2122; pateikti antstolei savo teisÄ&#x2122; patvirtinanÄ?ius dokumentus. Pirmosios vieĹĄosios varĹžytinÄ&#x2014;s vyks Nemuno g. 25â&#x20AC;&#x201C;1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolÄ&#x2014; S.VaicekauskienÄ&#x2014;, antstolÄ&#x2014;s padÄ&#x2014;jÄ&#x2014;jos N.MickĹŤnienÄ&#x2014;, O.KaÄ?enauskaitÄ&#x2014;.
DNB bĹŤstas. Padedame parduoti, iĹĄnuomoti nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.
892743
IĹĄveĹžame senus baldus, ĹĄiukĹĄles ir kt. NEMOKAMAI â&#x20AC;&#x201C; nereikalingÄ&#x2026; metalo lauĹžÄ&#x2026;, buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;. Pjauname medĹžius, tvarkome aplinkÄ&#x2026;. Tel. 8 601 99 230. 901516
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kamb. Kovo 11-osios g. (5/4 a., b. pl. 33, kambarys 17 kv. m, WC kartu, virtuvÄ&#x2014;, balkonas). Kaina 56 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paĹĄtas sonata888888@gmail.com. 904424
903342
904435
904293
901215
902075
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 903601
MĹŤrinÄŻ namÄ&#x2026; P.DovydaiÄ?io g., Ĺ˝aliakalnyje (1,75 a sklypas, bendr. pl. 130 kv. m, visos miesto komunikacijos, kĹŤrenama krosnimi, antrajame aukĹĄte neÄŻrengta erdvÄ&#x2014;). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 900692
Naujos statybos butus Kaune (autonominis ĹĄildymas, Ĺžidiniai, panoraminiai langai, aukĹĄtos lubos, lodĹžijos, ĹĄalia PC, autoservisas, mokykla, domofonai, internetas, TV, sandÄ&#x2014;liukai, vieta automobiliui). DÄ&#x2014;mesio! Penkiems pirkÄ&#x2014;jams pritaikysime nuolaidas. Geros kainos. Tel. 8 698 09 808.
904298
BaldĹžiĹł
904285
891820
901683
Parduodami ĹžemÄ&#x2014;s sklypai su visomis komunikacijomis KleboniĹĄkio gyvenvietÄ&#x2014;je, pamiĹĄkÄ&#x2014;je (vaizdas ÄŻ NerÄŻ), iĹĄskirtinio kraĹĄtovaizdĹžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608. 901685
Vieno aukĹĄto gyvenamojo namo dalÄŻ BalbieriĹĄkio g. (b. pl. 50 kv. m, mĹŤrinis, ĹĄildomas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpininkĹł. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815. 903633
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Maisto prekÄ&#x2014;s Parduodu bulves, morkas, burokÄ&#x2014;lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ&#x2026;, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 893769
Kitos prekÄ&#x2014;s AtraiĹžos maiĹĄuose: puĹĄies, vnt. â&#x20AC;&#x201C; 6 Lt; berĹžo, juodalksnio vnt. â&#x20AC;&#x201C; 7 Lt. Tel. 8 670 32 999. 904150
AtveĹĄime geros kokybÄ&#x2014;s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 893599
AtveĹĄime per 24 val. kokybiĹĄkĹł baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, saulÄ&#x2014;grÄ&#x2026;Şų lukĹĄtĹł briketĹł, medienos pjuvenĹł briketĹł bei granuliĹł (8 mm). Tel. 8 600 25 915. 900702
Bankrutavusi UAB â&#x20AC;&#x17E;Deklitasâ&#x20AC;&#x153; parduoda ilgalaikÄŻ kilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;, pradinÄ&#x2014; pardavimo kaina 20 860 Lt plius PVM. Teirautis tel. 8 687 85 602.
904206
Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas KaiĹĄiadoryse, tarpiniame aukĹĄte. Informacija tel. 8 610 61 919. 903804
Bankrutavusi UAB â&#x20AC;&#x17E;DimidÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; parduoda trumpalaikÄŻ turtÄ&#x2026;. PradinÄ&#x2014; pardavimo kaina 3029 Lt. Teirautis tel. 8 687 85 602. 904207
Malkos trinkelÄ&#x2014;mis. Malkos miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026;. Tel. 8 618 28 211. 902358
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ&#x2014;mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
BuitinÄ&#x2014; technika Nauja ir nukainota buitinÄ&#x2014; technika (orkaitÄ&#x2014;s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ&#x2014;s reikmenys. Atidavus senÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuolaida iki 200 Lt! AEG, â&#x20AC;&#x17E;Boschâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Liebherrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Siemensâ&#x20AC;&#x153; ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821434
Baldai Matykite, kÄ&#x2026; perkate! NebrangiĹł virtuvÄ&#x2014;s baldĹł parduotuvÄ&#x2014; Vilniaus g. 50A (ÄŻÄ&#x2014;jimas iĹĄ BirĹĄtono g., uĹž autob. stotelÄ&#x2014;s). Dirbame 10â&#x20AC;&#x201C;19 val. www.virtuvesbaldai.lt. Tel. 8 684 70 107. 904468
StatybinÄ&#x2014;s medĹžiagos Degiklius (gerai dega, nedĹŤmina), kurie dirba tik su â&#x20AC;&#x17E;atidirbtuâ&#x20AC;&#x153; tepalu, aliejumi. Tinka visiems katilams. Kainos nuo 200 Lt. Tel. 8 610 11 959. 901729
DrabuĹžiai, avalynÄ&#x2014; Prekybos centras
ASIA
paskelbÄ&#x2014; didÄŻjÄŻ ĹžieminiĹł prekiĹł
IĹ PARDAVIMÄ&#x201E;
ÄŠ avalynei â&#x20AC;&#x201C; nuo 20 iki 50 % ÄŠ kailiniams ir striukÄ&#x2014;ms â&#x20AC;&#x201C; iki 40 % ÄŠ megztiniams â&#x20AC;&#x201C; iki 30 % nuolaida Mus rasite prekybos miestelyje URMAS, â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝alioje galerijojeâ&#x20AC;&#x153;, 8 salÄ&#x2014;je
896988
Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.
903227
Parduodame sausas Ä&#x2026;Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233. 900622
Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: skaldytas, trinkomis ir dvimetriais. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 893222
Parduodu ĹĄiaudĹł briketus kurui. Tel. 8 645 29 691. 904397
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ&#x2014;n. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9â&#x20AC;&#x201C;17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;. 891300
PjuvenĹł briketus, durpiĹł briketus. PJUVENŲ briketams â&#x20AC;&#x201C; AKCIJA! AtveĹžame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 899062
Atsiliepkite! Sausio 24 d. LaisvÄ&#x2014;s al. pamestas automobilio â&#x20AC;&#x17E;CitroĂŤn C4â&#x20AC;&#x153; techninis pasas, valst. Nr. FET 434. Tel. 8 682 23 479. Atsilyginsime. 904520
Pamesta Jurbarko rajono savivaldybÄ&#x2014;s likviduojamo visuomeninio judÄ&#x2014;jimo â&#x20AC;&#x17E;Stabdyk nusikalstamumÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; Jurbarko skyriaus dingusÄŻ ÄŻregistravimo paĹžymÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; (reg. Nr. VO98-7, ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 5831382, ÄŻregistruota 1998 m. kovo 3 d.) laikyti negaliojanÄ?iu. 904543
Aptraukiame audiniu baldus (keiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026;, audinÄŻ). Remontuojame mechanizmus. Tel. 8 674 44 219. 904179
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
AB â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio bankasâ&#x20AC;&#x153; LT607010400010467777
902299
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dirbtuvÄ&#x2014;se ir pas klientÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 891095
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ&#x2014;s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 897881
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ&#x2026;. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 903457
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 903623
VirtuvÄ&#x2014;s, svetainÄ&#x2014;s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 892891
UĹžpildÄ&#x2122; ir iĹĄsikirpÄ&#x2122; ĹĄÄŻ kvitÄ&#x2026;, jĹŤs galite uĹžsisakyti skelbimus ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Kauno dienÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; bet kuriame â&#x20AC;&#x17E;Kauno spaudosâ&#x20AC;&#x153; kioske
18 2
ketvirtaDIENIS, sausio 26, 2012
klasifikuoti skelbimai
Perka Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 902991
896143
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
903055
892534
902796
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902605
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902732
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
903931
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 899612
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 894957
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890162
Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. 894176
902861
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902668
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 890615
Nukelta į 19 p.
19 3
ketvirtaDIENIS, sausio 26, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.
Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą! Meilės šventės dienomis – vasario 10–14 kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas dviem už ypatingą kainą: kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt Kajutė be lango – 330 Lt
902280
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 892699
Pramogos DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVIVAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“ PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI MALJORKOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ! Kodėl siūlome aplankyti Maljorką: tai vienas ekologiškiausių Viduržemio jūros kurortų; platūs smėlėti paplūdimiai; skirtingas salos kraštovaizdis nuo lygumų iki didingų Tramuntanos viršukalnių; gera ispaniška virtuvė; įžymūs Maljorkos perlai už patrauklią kainą. Kelionės laikas – gegužės 12–19 d. 3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė, kaina 1 asm. 1210 Lt.
903326
Sportas Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Kleboniškio miške. Žygio startas sausio 28 d. (šeštadienį) 11– 13 val. pamiškėje ties „Statoil“ degalinės aikštele (netoli „Tėvynės“ restorano). Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. 904296
Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt. 895473
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010. Darbo laikas I–V 9–19 val.
www.askeliauju.lt
902321
Perka VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 676 22 529.
869136
900306
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.
882459
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 894134
UAB„TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juodieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 892222
SK E L B I M
AI
M SKELBI
890108
Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 300 917, 8 676 22 955. Namą, dalį namo, kotedžą Kaune. Tel. 300 916, 8 609 96 655.
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),
gegužės–rugsėjo mėn.:
Alikantė – nuo 853 Lt (asm.),
įsigykite dabar už mažesnę kainą!
Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),
7 nakvynių trukmės kelionės:
Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).
Malta – nuo 800 Lt (asm.), Kipras – nuo 906 Lt (asm.),
897706
Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 901412
Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sunkvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
877200
Dviejų kambarių butą V.Putvinskio g. (WC ir vonia atskirai, su buitine technika ir baldais, apsauginės žaliuzės, šildomos grindys, vietinis vandens pašildymas). Kaina 200 Lt + mokesčiai. Tel. 8 676 52 385.
Kelionės
890989
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 891253
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 890968
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
891338
893168
Kviečia mokytis Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos suaugusiuosius, moksleivius, vaikus bei vykstančiuosius į užsienį. Tel. 8 680 18 829.
904021
902537
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
899933
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.
896116
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
Nuomoja
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Paskolos
„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juodžemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.
904084
Įvairūs
Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.
Poilsinės kelionės iš Kauno
Gabenimai
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pietūs, vakarienė, kaina 1 asm. 1450 Lt. 3* viešbutis su maitinimu: viskas įskaičiuota, kaina 1 asm. 1590 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė, kaina 1 asm. 1500 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: viskas įskaičiuota, kaina 1 asm. 1820 Lt. Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Kita TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduoti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equilibrium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.
Kajutė su langu – 440 Lt. Išsirinkite savo meilės šventės datą ir nustebinkite mylimą žmogų. Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė programa visą naktį. Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.
896417
902497
898094
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
20
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame KTU Telekomunikacijų katedros profesorių Arminą RAGAUSKĄ ir jo šeimą, mirus mylimai seseriai. Telekomunikacijų katedros darbuotojai
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai seseriai, nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Gytį RAMOŠKĄ. Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 896054
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894645
kviečia
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
27 d. 18 val.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 26 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vit kaitis. Rūtos salė. Sausio 27 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSI VALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Sausio 28 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. Penktoji salė. 18 val. – Vidmantas Bartulis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Vid mantas Bartulis. Rūtos salė. Sausio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA MOKANČIOS ISTORIJOS. Spektaklis vaikams pagal Carlo Collodi. Rež. Loreta Liausaitė. Rūtos salė. 15 val. – Inesa Paliulytė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Inesa Paliulytė. Skaudi istorija visai šeimai. Ilgoji salė (Kęstučio g. 62). 18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO RA RADVILAITĖ. Scenarijaus autorius ir rež. Arvydas Kinderis. Rūtos salė. 18 val. – Juhanas Smuulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vienos dalies anekdotas. Rež. Danutė Juronytė. Taver nos salė. Sausio 31 d. 18 val. – Yukio Mishima. MAR KIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė.
KAUNO ALZHEIMERIO KLUBAS sausio 26 d. 17.30 val. kviečia į susirinkimą. Susirinkimas vyks Kauno Dainavos polikliniko je, PSC 407 kab. (IV aukštas). Laukiame visų, kurie slaugo namuose savo artimuosius, ser gančius atminties sutrikimais.
ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS sausio 31 d. kviečia dalyvauti konferencijo je INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ GALIMYBIŲ DIDINIMAS GLOBOS ĮSTAIGOSE AUGANTIEMS VAIKAMS. Dalyvavimas nemokamas. Registracija tel. (8 37) 750 935.
PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks ins truktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Tu rėsime ir lazdų ėjimui. Renkamės sausio 28 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. ROBERO ŠUMANO CENTRAS Gedimino g. 43, 102 aud. Sausio 31 d. 17.30 val. – paskaitų ciklas ES tematika. Birutė Vėsaitė, technikos mokslų daktarė, Seimo ekonomikos ir Europos rei kalų komitetų narė, kalbės tema AR LIETUVAI REIKALINGAS EURAS? Ateikite ir padiskutuokime drauge! NEMOKAMI RENGINIAI Kazys Starkevičius kviečia į nemokamus ren ginius. Vasario 4 d. 7 val. – KELIONĖ Į SARTUS – ŽIRGŲ RISTŪNŲ LENKTYNĖS. Ekskursijų ciklas „2012-ieji – muziejų metai”: Vasario 12 d. 11 val. – POŽEMINIS KAUNAS. Vasario 25 d. 11 val. – KAS NAUJO KAUNO SENAMIESTYJE? Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija. Kreiptis į Seimo nario padėjė ją Rimą Čepurnienę, tel. 8 689 54 571 (po 17 val.), (8 37) 205 482 (10-12 val.), e. p. r.cepurniene@gmail.com.
Sausio 26 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice’as. AIDA. 2 dalių miuziklas. Režisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas. Sausio 27 d. 18 val. – Fridrichas von Floto vas. MARTA. 2 dalių komiška opera. Režisie rius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė. Sausio 28 d. 18 val. – Imre Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniukas (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Friederis Kleinas (Austrija), kostiumų dai lininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Davidas Avdyshas (Rusija). Sausio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baleto spektaklis vaikams H.Ch.An derseno pasakos motyvais, pagal Edvardo Griego ir Jeano Sibelius muziką. Choreog rafas Aleksandras Jankauskas, dirigentas Jonas Janulevičius, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. 18 val. – Johannas Straussas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dai lininkas Eldoras Renteris (Estija).
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė. Sausio 27 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras ESU IEVA, ESU MAGDALENA... Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė.
DOMINO TEATRAS
Laisvės al. 87A
Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų. Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas). Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas-spektaklis. vaikams.
29 d. 14 val.
Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
KITAS KAMPAS Sausio 26 d. 18 val. – Improvizacijų teatras KITAS KAMPAS. IDIOTEATRAS Sausio 27 d. 18 val. – komedija URVINIS ŽMOGUS. Režisieriai K.Smoriginas, D.Kaz lauskas. DOMINO TEATRAS Sausio 29 d. 14 ir 18 val. – komedija ŽIR KLĖS. Režisierius Marcinas Slawinskis. Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Sausio 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija BŪRĖJA. Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ. Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 29 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
26 d. 18 val.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Sausio 27 d. 17 val. – Kristijono Donelaičio poemos „Metai” naujojo vertimo į rusų kalbą sutiktuvės. Dalyvauja vertėjas Ser gejus Isajevas (Clandestinus), LR kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis, LLTI Tekstologijos skyriaus vyresnysis moks lo darbuotojas dr. Mikas Vaicekauskas, kultūros ir visuomenės veikėjas, K.Donelai čio draugijos pirmininkas dr. Napoleonas Kitkauskas, Klaipėdos universiteto doc. dr. Žavinta Sidabraitė, Kaliningrado srities Ru sijos PEN klubo pirmininkas, rašytojas Via česlavas Karpenka, Klaipėdos vicemeras, rašytojas Vytautas Čepas, poetas, Klaipėdos universiteto doc. dr. Aleksandras Žalys, filo sofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, rašytojai Donaldas Kajokas ir Viktoras Rudžianskas, Klaipėdos dramos teatro aktorius Aleksan dras Šimanskis. Gros Klaipėdos universiteto Džiazo muzikos katedros prof. Pranciškus Narušis ir doc. Saulina Atkočaitytė.
KERAMIKOS MUZIEJUS Sausio 27 d. 17 val. – jubiliejinės dailinin kės-keramikės Janinos Šmidtaitės kūrybos parodos atidarymas. Dailininkės 90-mečiui skirtoje parodoje bus pristatytas visos jos kūrybinės veiklos darbų spektras. Ekspozi cijoje bus galima pamatyti tiek Tadžikijoje kurtus darbus, tiek jau Lietuvoje sukurtus keramikos kūrinius.
RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS Rotušės a. 19
Sausio 27 d. 18 val. – Martyno Gaubo tapy bos ir skulptūrų parodos atidarymas.
KTU humanitarinis fakultetas Gedimino g. 43, 102 aud.
Sausio 28 d. 11 val. Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyrius kviečia į projekto „Darna ir visuomenė” pristatymą. Prof. Dalia Brazauskienė skaitys paskaitą „Darna mūsų mityboje”. Tradicinia me šeštadienio renginyje dalyvaus žurnalis tė, knygų sveikatos klausimais autorė Daiva Červokienė. Drauge atversime jos knygą „XXI amžiaus žolininkai: kaip įveikti ligas”.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ
renginiai KAUNO KOLEGIJOS J.VIENOŽINSKIO MENO STUDIJŲ CENTRAS A.Mackevičiaus g. 27
Sausio 26 d. 16 val. atidaroma tapytojos Mildos Gailiūtės tapybos darbų paroda MA LŪNAI. „Malūnai priklauso tapybos darbų ciklui „Ištrinta erdvė”, kuris prasidėjo 2008 metais ir tęsiasi iki šiol. Malūnus pasirinkau kaip simbolį: tai beveik visur pradinę pa skirtį (malti) praradęs objektas. Juos daugi nu, kartoju – taip permąstydama ištrynimą, nykimą, laikinumą”, – teigia autorė.
Kauno menininkų namai V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 26 d. 18 val. gitara skambins Artū ras Kelpša. Programoje – gražiausia įvairių epochų muzika: Domenico Cimarosos, Mauro Giuliani, Augustino Barios, Julio S.Sagrero ir kt. kūriniai.
TEATRO KLUBAS
KAuno KAMERINIS TEATRAS
Rotušės a. 15
„GIRSTUČIO“ RŪMAI
TEATRO KLUBAS
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
MIRTIES METINIŲ MINĖJIMAS Sausio 26 d. Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į renginius, skirtus pirmųjų a. a. Danielos d’Ercole-Lozoraitienės mirties metinių paminėjimui. Diplomato, Vilties prezidento Stasio Lozo raičio (jaunesniojo) žmonos atminimą bus galima pagerbti nuo 11 val. padedant gė lių Petrašiūnų kapinėse. Šį nepaprastą žmo gų renginio dalyviai galės prisiminti 16 val. vyksiančioje atminimo popietėje VDU rek torate (K.Donelaičio g. 58). Rektorate 17 val. taip pat bus atidaryta ir paroda, skirta D.d’Ercole-Lozoraitienei. Visuomenės veikė jos mirties metinių minėjimą baigs šv. Mi šios, vyksiančios 18 val. Kauno Palaiminto jo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčioje (Žeimenos g. 6).
28 d. 18 val.
Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.
teatras
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
informuoja
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
29 d. 12 val.
A.Mickevičiaus g. 19
Sausio 28 d. 15 val. – Rimanto Vaičeko nio dainų kūrybos vakaras. Programoje dalyvauja „Vyturio” katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai, J.Žemaičio-Vytauto pagrindinės mokyklos mokiniai, mišrus choras „Gimtinė”, Sargėnų bendruomenės liaudiškos muzikos kapela „Šilas”. Vakarą ves Margarita Vaičekonienė.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Sausio 28 d. 16 val. – Gintauto Labanausko poezijos knygų „Išlaisvinta mintis” ir „Pro meilės prizmę” sutiktuvės. Dalyvaus autorius, aktorė L.Rupšytė, knygų redaktorė A.Medvedevienė. Koncertuos dainuoja mosios poezijos atlikėja I.Markauskaitė ir akordeonistas O.Urbonas. Renginį ves S.Mickutė.
Kauno menininkų namai
16d. d. 26 19.15 val. 18 val.
21
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
kas, kur, kada TV programa
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
28 d. 12 val.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Sausio 28 ir 29 d. 16–16.30 val. – VARPŲ MUZIKOS KONCERTAI iš lietuvių liaudies muzikos lobyno. Atlieka Kauno miesto kari lionierius Giedrius Kuprevičius.
M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Nepriklausomybės a. 12
Veikia unikali paroda MIRÁBILE VISU, pristatanti muziejuje sukauptas meno ver tybes nuo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus įsikūrimo pradžios iki šių dienų. Muziejaus edukatorės specialiai mokiniams paruošė net keturias programas, kurios su teiks galimybę pamatyti įvairius muziejaus rinkinius neįprastais rakursais – gilinantis į gyvybės ir mirties temas, ieškant paslėpto lobio ir smalsaujant apie retai muziejaus edukacijoje gvildenamą kūrinių įsigijimo istoriją, netgi eksponatų kainas. Muziejininkė, tautodailininkė Nijolė Jur kuvienė siūlo pasinerti į liaudies meną su programa „Gyvybės medis”. Visų pasaulio kraštų etninės dailės kūriniuose vaizduoja mi Pasaulio ir Gyvybės medžiai. Lietuvoje jais tradiciškai buvo puošiamos kraičio skrynios, baldai, langinės, prieverpstės. Siuvinėtais, Gyvybės medį simbolizuojan čiais ornamentais lietuvės moterys dekora vo prijuostes, skareles. Susipažinsite su iki šiol gyvybingomis lietuvių liaudies meno tradicijomis, išmoksite simbolių kalbą ir sužinosite, kaip berneliai savo mergelėms rašė laiškus ant prieverpsčių! Patys kursite savąją Gyvybės medžio kompoziciją. Menotyrininkė Simona Rybakovaitė pirmą kartą muziejaus edukacijos istorijoje parengė programą „Naktis pakeliui į gyvenimą”, skirtą Mirties temai. Pamatysite tokius šiurpius eksponatus, kaip pomirtinės kaukės, išgirsite įvairių epochų istorijas, mitus, įvykius, kuriuos gaubia Mirties skraistė. Tarsi Vergilijaus ve damas Dantė, pradėsite kelionę beldžiant į anapusybės vartus. Perspėjame – tai programa drąsiems! Kelionei į tamsųjį pasaulį bus reikalinga magiška apsauga. Bet turėkite vilties, nes po nakties visada išaušta rytas ir siela atgimsta iš naujo! Muziejininkė Jolanta Narkevičienė atnau jino ir parodai „Mirábile visu” adaptavo jūsų pamėgtą programą „Surask lobį”. Kas nesvajoja surasti lobį ir ypač vaikystėje, kiek įdomiausių knygų ir filmų sukurta šia tema, kiek įvairiausių žaidimų sugalvoja patys vaikai, slėpdami „sekretus” žemėje, palėpėse ir kitose paslaptingose vietose. Bet ar žinote, kad pati geriausia vieta lobio paieškoms yra muziejus? Ateikite ir patys tuo įsitikinsite! Edukatorė Laura Kačinskienė su programa „Kiek kainuoja menas?” kviečia pasido mėti neįtikimais, neretai paradoksaliais kūrinių įsigijimo būdais ir jų kainomis. Programos metu turėsite galimybę pažinti vertingiausius ir išskirtinius muziejaus eksponatus, tokius kaip autentiškas Pikaso piešinys, Biodgerio išrastas pirmasis Euro poje porcelianas, pirmą kartą eksponuo jamas M.K.Čiurlionio paskutinis darbas, seniausiai naudojamo dizaino JAV monetų kalyklos istorijoje Baranausko sukurtas „Linkolno centas” ir kitais. Taip pat pirmą kartą mūsų muziejaus istorijoje dalyvausite aukcione! Jūs, kaip tikri kolekcininkai, var žysitės už galimybę įsigyti išskirtinių meno kūrinių ir patirsite kolekcininko azartą! Prašom grupes registruoti iš anksto, I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475. Užsiėmimai vyksta II–V nuo 11 iki 17 val. iki gegužės 18 d. Papildoma informacija teikiama tel. (8 37) 322 549.
Kino centras „Cinamon“
26 d. 12.45 val.
KAUNO PANTOMIMOS IR 28 d. PLASTIKOS TEATRAS 18 val.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – 26 d. 20.30, 22.30 val. „Turime popiežių!“ – 26 d. 16 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ – 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val. „Tamsiausia valanda“ 3D – 26 d. 16.30 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – 26 d. 18.15, 21.20 val. „Šer lokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – 26 d. 12.30, 14.30, 18.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ (liet. k.) – 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 26 d. 10.45, 12.45 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D (premjera) – 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val. „Purvini žaidimai“ (prem jera) – 26 d. 15.45, 19, 22 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 26 d. 11, 13.15 val. „Miegančių dru gelių tvirtovė“ – 26 d. 13.45, 18.30, 21 val. „Džekas ir Džilė“ – 26 d. 12, 17.15, 19.15 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 26 d. 12.30, 17.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 26 d. 16.15 val. „Mergina su drakono tatui ruote“ – 26 d. 14, 21.15 val. „Miegančioji gražuolė“ – 26 d. 15.15, 20.30 val. „Tam siausia valanda“ 3D – 26 d. 21.30 val. „Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – 26 d. 10.30 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Prancūzų kino festivalis Žiemos ekranai Sausio 27 d. 17 val. – J.TATI. „Pono Julo atostogos”. 19 val. – „Orli”. 21 val. – J.TATI. „Nenuleisk kairės’’; „Laiškanešių mokykla’’; „Vakarinės pamokos’’. Sausio 28 d. 13 val. – „Paršelio filmas” (2003). Animaci nis filmas visai šeimai. 15 val. – „Coco prieš Chanel” (2009). Prancūziška drama apie mados ikonos iškilimą ir meilės trikampį, kuris pakeitė paprastos kabareto šokėjos likimą visiems laikams. 17 val. – P.ETAIX. „Jojo”. 19 val. – „Aš nenoriu miego” (Kate rinai Golubevai atminti). 21 val. – P.ETAIX. „Didžioji meilė”. Sausio 29 d. 13 val. – „Paršelio filmas” (2003). Animaci nis filmas visai šeimai. 15 val. – „Coco prieš Chanel” (2009). Prancūziška drama apie mados dievaitės iškilimą ir meilės trikampį, kuris pakeitė paprastos kabareto šokėjos likimą visiems laikams. 17 val. – P.ETAIX. „Gražių sukaktuvių’’; „Gerbėjas”. 19 val. – J.TATI. „Mano dėdė”. 21 val. – J.TATI. „Pramogų metas”. Sausio 30 d. 17.20 val. – „Išauš ir mūsų diena”. 19.10 val. – „Berniukas su dviračiu”. 21 val. – „Pas Džino”. Sausio 31 d. 17.20 val. – „Rabino katinas”. 19.10 val. – „Prisiminimai iš viešnamio”. 21.20 val. – „Karas paskelbtas”. Bilietus galima įsigyti kino teatro kasoje arba www.bilietupasaulis.lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
2916d.d. 19.15 val. 15 val.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Ypatingas atvejis (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Proto šturmas“ (1, 2) (Švedija, 2008 m.).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Vaikelis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.13 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.30 „Užmirštieji“ (8) (N-7). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“ (3, 4). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Akistata. 11.55 Prieš srovę. 12.40 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (5). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (5).
6.30 7.00 7.25 8.25 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). „Mano laida“. Parodijų šou (k). „Margoša: moterimi negimstama“.
10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Šeštasis pojūtis. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Gražuoliukas 2“ (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 22.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 23.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.20 Statybų TV. 0.50–6.00 „Bamba“.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas. 11.30 A.Rekašius. Baletas „Aura“ (1987 m.) (k). 13.05 „Dėka poezijos kuriu skulptūrą“. Vytautas Šerys (1995 m.) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gruzijos kino klasika. Drama „Tbilisis, Tbilisis“ (Gruzija, 2005 m.) (N-7) (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Keltininkas“ (2008 m.) (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Dok. f. „Praėjusios dienos atminimui“ (1990 m.) (N-14). 22.25 Trumpametražis f. „1000 galimybių“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (4). „Hujė – drakono miestas“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. 0.30 Sportas. 0.35 Orai. 0.40 Vakaro autografas.
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25 „Išlikimas“. 11.20 Nuotykių s. „Kobra 11“ (1) (Vokietija, 2009 m.). 12.15 „Kaulai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“ (2). 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (JAV, 1994 m.). 0.20 „Futurama“. 0.50 „CSI Niujorkas“. 1.40 „Sinbado nuotykiai“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo
patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 „Volanderis“ (5) (N-7). 22.50 „Vyriški reikalai“. 23.50 „Arti namų“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30 Nomeda. 12.15 Kulinarinis reidas. 12.45 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Kulinarinis reidas. 17.30 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Generolas“. „Operacija „Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Generolas“. „Kurjeris iš Lenkijos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 „Generolas“. „Operacija „Mūras“.
9.00 Žinios (k). 9.20 Trileris „Vienintelis kelias“ (N-7). 11.15 Jėga, grožis, sveikata (k). 11.45 Muz. drama „Muzika suradusi mus“ (N-7). 13.50 Telelaikraštis. 15.30 Drama „Paryžius“ ( N-7). 17.30 Kaunas: teisė būti (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 Romantinė drama „Mano vaivorų naktys“ (N-14). 22.55 Žinios (k). 23.15 Komedija „Kad ir kas benutiktų“ (N-7).
8.00 Trileris „Karas“ (JAV, 2007 m.). 9.45 Nuotykių f. „Nimės sala“ (JAV, 2008 m.). 11.25 Nuotykių komedija „Operacija „Delta farsas“ (JAV, 2007 m.). 18.30 Drama „Melas ir alibi“ (Olandija, JAV, 2006 m.). 20.05 Drama „Gabrielė“ (Prancūzija, Italija, 2005 m.). 21.40 Nuotykių komedija „Lobių sala“ (Prancūzija, D.Britanija, Bulgarija, 2007 m.).
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Atletico“–„Villarreal“. 13.30 Automoto. 14.00 Adrenalinas. 14.30 Futbolo dievai. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Barcelona“–„Betis“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 19.45, 20.15 Futbolo dievai. 21.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 23.15 RIP.
22
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
menas ir pramogos
Bažnytinė teisė – jau ir lietuviškai Į lietuvių kalbą išverstas ir iš leistas bažnytinės – Kanonų tei sės kodeksas. Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, lietuviš kas leidimas atliks labiau pažin tinę funkciją: priimant sprendi mus naudojamas tik lotyniškas kodekso tekstas.
„Kanonų teisės kodeksą suda ro 1752 kanonai, kurių kiekvienas panašiai kaip įstatymo straipsnis išreiškia konkrečią teisinę normą. Ji yra taikoma ne pavieniui, o de rinant su kitais kanonais nusaky tomis normomis“, – rašoma pra nešime. Tiesa, kodekso vertimas į lietu vių kalbą yra svarbus ne tik Baž nyčiai, bet ir Lietuvos teisinin kų bendruomenei, studentijai ir valstybės institucijoms. „Valstybė pripažįsta tuos kano ninius aktus ir Bažnytinio Tribu nolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų stei gimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negalio jančia ir kt. Taigi tam tikrais atve jais ir tam tikra apimtimi Kanonų
teisės kodeksas Lietuvoje veikia ir yra taikomas drauge su Valsty bės teise“, – rašoma pranešime. Dalis kodekse esančių specifinių posakių ir žodžių neverčiami, jie paaiškinami žodynėlyje. „Lietuvos vyskupų konferencija tikisi, kad dabar Kanonų teisės ko deksu galės pasinaudoti didesnė grupė Bažnyčios narių nei iki šiol. Viliamasi, kad jis paskatins sąmo ningų ir aktyvių tikinčiųjų ugdy mą, užtikrins gilesnį jų supratimą apie savo teises ir pareigas“, – tei gia Vyskupų konferencija. Pirmąjį vertimo variantą Lie tuvos vyskupų konferencijos pa vedimu atliko monsinjoras Adol fas Grušas, tačiau vėliau maždaug dar penkerius metus ties teks tu dirbo vyskupo Gintaro Grušo vadovaujama vertimo redagavi mo komisija iš dvasininkų ir pa sauliečių. Šventojo Sosto ir Lie tuvos Respublikos sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų ir Lietuvos įstatymuose numatyta, jog Bažnyčia tvarkosi pagal Ka nonų teisę. BNS inf.
Knygų mugė kvie Svarbiausias Lie tuvos knygų kūrė jams ir leidėjams renginys – Vilniaus knygų mugė – šie met žada dar dau giau dalyvių nei pernai. Vasario pa baigoje vyksiančia me renginyje savo naujienas pristatys apie 250 leidyklų iš 10 šalių.
Renginiai: skaitytojų lauks įprastas Ilgasis penktadienis, pailgėjęs Nekas
Lankytojų antplūdis taip pat netu rėtų sumažėti, palyginti su anks tesniais metais, prognozuoja Lie tuvos parodų centras „Litexpo“, kuriame tradiciškai vyksta šis ren ginys. „Manome, kad lankytojų nebus mažiau nei pernai. 60 tūkst. lan kytojų, kiek knygų mugė sulaukia pastaruoju metu, yra tikrai labai daug“, – sakė „Litexpo“ atstovė Rasa Keliuotytė. Vasar io 23–26 d. reng iam os Viln iaus knyg ų mug ės šūk is –
„Atversk pasaulį!“, kuriuo, anot rengėjų, norima pabrėžti pagrin dinę knygų mugės misiją – skati nimą skaityti ir patirti džiaugsmą atrandant dar nepažintą pasaulį. Prie Vilniaus knygų mugės šie met prisijungs per Baltijos šalių sostines keliaujanti Baltijos kny gų mugė. Jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos, daly vaus svarbiausi Lietuvos leidėjai ir knygynai. Mugėje tradiciškai lankysis sve čių iš užsienio būrys, tarp jų –
Naujovė: Vilniaus knygų mugė šiemet lankytojus vilios ir užsienyje jau
eksponuota, sėkmės sulaukusia paroda „Ilustrarium: Šiuolaikinės Lie tuvos vaikų knygų iliustracijos“.
Prie Vilniaus knygų mugės šiemet prisi jungs per Baltijos ša lių sostines keliau janti Baltijos knygų mugė.
romano „Mirtininkės dienoraš tis“ autorė Marina Achmedova iš Rusijos, romanų „Subtilumas“ ir „Ištikus laimei“ autorius Davidas Foenkinos iš Prancūzijos, viešnia iš Alžyro Yasmina Khadra. Savo romaną apie lietuvių trem tinius „Tarp pilkų debesų“ prista tys lietuvių kilmės amerikietė Rū ta Šepetys. Renginių numatoma panašiai kaip ir pernai – apie 300. Lanky tojų lauks koncertai, spektakliai, meno parodos, kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, diskusi jų klubas, Knygos kino salė, susi tikimai su Lietuvos ir užsienio au toriais bei leidėjais. Mugės dienos vėl turi tradici nius pavadinimus. Skaitytojų lauks įprastas Ilgasis penktadienis, pail gėjęs Nekasdienių pasimatymų šeštadienis – abi šias dienas mu gė dirbs iki 21 val. Ketvirtadienis skelbiamas Bičiulių, o sekmadie nis – Šeimos diena. KD, BNS inf.
Metų knygos rinkimai dar nesibaigė Viln iaus knyg ų mug ėj e trad ic iš kai bus apd ov an ot i Met ų knyg os rink im us nug al ėj us ių leid in ių au tor iai. Iki vas ar io 17 d. dar gal i ma bals uot i už lab iaus iai pat ik u sią knyg ą vis os e trij os e – vaik ų, paaugl ių ir suaug us iųj ų knyg ų ka teg or ij os e. Kandidatai į laureatus Vaikų kny
gos kat eg or ij oj e: Kęst ut is Kasp ar a vič ius. „Maž oj i žiem a“; Vyt aut as V.Landsb erg is. „Steb ukl ing as Do minyko brangakmenis“; Violeta Pal činskaitė. „Muzika troliui“.
Kandidatai į laureatus Paauglių
knygos kategorijoje: Gintarė Ado maitytė. „Paklydusi pasaka“; Akvili na Cicėnaitė. „Mano tėtis ir kiti nesu sipratimai“; Gendrutis Morkūnas. „Iš nuomšiko gyvenimo“. Kandidatai į laureatus Suaugu
siųjų knygos kategorijoje: Alfonsas Andriuškevičius. „Vėlyvieji tekstai“; Romualdas Granauskas. „Trys vie natvės“; Sigitas Parulskis. „Prieš mirtį norisi švelnaus“; Undinė Radzevičiū tė. „Baden Badeno nebus“. Kristina Sa baliauskaitė. „Silva Rerum II“.
Balsuoti galima adresu http://metuknygosrinkimai.skaity mometai.lt arba e.paštu: metuknyga@lrt.lt; arba klasikiniu būdu, siunčiant laišką adresu: „Metų knygos rink imams“, Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Balsuojant reik ia nurodyti savo var dą, pavardę ar slapyvard į ir kontak tus (telefono numer į). Bals av imas vyks iki 2012 m. vas a rio 17 d.
23
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
menas ir pramogos
es atversti pasaulį Originalumu sužavėjo italus Vien as iš reng in ių prog ram os
akc ent ų bus par od a „Ill ustr ar ium: Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“, kuri pernai buvo eks ponuojama tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Par od oj e eksp on uoj am i 32 ryš
kiausių paskutiniojo dešimtmečio iliustruotojų kūriniai, atskleidžian tys margą, įvairių žanrų ir stilistikos Lietuvos vaikų knygų iliustracijos panoramą. Par od ą sud ar o trij ų kart ų Liet u
vos iliustruotojų kūriniai. Vyresnio sios kartos dailininkai, savo kūrybi nį kelią pradėję XX a. 8–9 deš. sovie tiniu Lietuvos laikotarpiu, šioje sri tyje aktyviai kuriantys iki šiol. Dau
dienių pasimatymų šeštadienis.
kryžiažodis
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Laukinė rožė“. Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Roberts, kurios plunksnai priklauso beveik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – trilogija „Airių svajos“. Antrojoje trilogijos knygoje – „Laukinė rožė“ – susipažinsite su Erina Makinon. Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę. Erinos Makinon, aštrialiežuvės Adelijos pusseserės, susitikimas su Berku Loganu nieko gero nežada. Turtingas mergišius, kortomis išlošęs dvarą, garsėja daug kuo, tik ne puikia reputacija. Erina tokius vyrukus apeina iš tolo. Gražutė airė krinta Berkui į akį, o ir pati Erina sunerimsta: įžūlusis amerikietis traukia ją tarsi magnetas. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
guma jų – ryškios, tarptautinį pripa žin im ą peln ius ios asm en yb ės, tu rinčios ne vieną kūrybos apdova nojimą ir įvertinimą. Parodoje taip pat pristatomi jau
nos ios kart os iliustr uot oj ų kūr i niai. Bol on ij os mug ėj e šios par od os
eksp oz ic ij a, par emt a pap rast a, ta čiau kart u gen ial ia – atv erč iam os knygos – idėja, sulaukė ypač dide lio tiek ital ų, tiek mug ės užs ien io sveč ių sus iž av ėj im o. Šis arc hit ek tūr in is par od os sprend im as buv o įvertintas ir vienos žinomiausių Ita lijoje Milano baldų ir dizaino paro dos „Salone Internazionale del Mo bile“ atstovų.
DATOS (sausio 26 d.) 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką, kuriame pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius kaip Lietuvos sostinė. 1894 m. gimė Aldousas Huxley, anglų rašytojas fantastas. 1925 m. gimė legendinis amerikiečių aktorius Paulas Newmanas. 1928 m. gimė žymus prancūzų režisierius Roger Vadimas. 1933 m. gimė Martynas Vainilaitis, lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, vaikų poetas ir rašytojas. 1958 m. gimė Rasa Juknevičienė, LR krašto apsaugos ministrė. 2010 m. Vilniuje mirė knygų apipavidalintojas dailininkas Eugenijus Karpavičius.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kal bus. Kils naujų idėjų, sumanymų, planuo site, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neįdomu. Verčiau imkitės fizinio darbo, pavyzdžiui, nuvalykite kieme sniegą. Jautis (04 21–05 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijo kite skraidyti padebesiais ir įgyvendinti sa vo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravi mas teigiamai veiks jūsų karjerą. Dvyniai (05 21–06 21). Pasinersite į fantazijas, bet būtinai atsiras žmo gus, kuris sugriaus jūsų gerą nusiteikimą. Pasistenkite reaguoti į tai ramiai, nepasi duokite kitų blogai įtakai ir nuotaikai. Vėžys (06 22–07 22). Savyje atra site tai, apie ką anksčiau nė nenu tuokėte, – intuiciją ir ypatingų psicholo ginių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būkite atsargus ir per daug neįsijauskite. Liūtas (07 23–08 23). Esate verti namas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės su pras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasitikėti galite tik savimi. Mergelė (08 24–09 23). Pirmeny bę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų ati trūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Tu rite pakankamai energijos ir moty vacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėti na, kad šiandien gailėsitės priėmęs kokį nors sprendimą. Laukia daug išgy venimų ir nerimo, netinkama diena lažy boms, deryboms. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troški mai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės ro manas, norėsite džiaugtis supančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsi te telefonu. Vandenis (01 21–02 19). Būsite pui kus patarėjas asmeniniais klausi mais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis už duotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pa žiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir min čių. Bendraudami būsite labai emociona lūs, tačiau žmonės lengvai supras, ką gal vojate.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenumatoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 14 laipsnių šalčio. Dieną didžiuosiuose miestuose temperatūra svyruos apie 10 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 26 d.
–8
Telšiai
–6
–8
Šiauliai
Klaipėda
–9
Panevėžys
–11
Utena
–7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.19 16.43 8.24 8.58 21.03
26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +1 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+9 +10 –12 –16 +8 –2 +9 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–2 –8 +9 +26 –11 +18 +6 –4
–9
–10
Vėjas
Marijampolė
2–7 m/s
Vilnius
–10
Alytus
Vardai Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas.
Balta balta ir šalta šalta
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-10
-7
-10
-8
4
-14
-10
-13
-14
5
-15
-12
-17
-14
3
rytoj
poryt
Nakt ys – vis šaltesnės, dienos – vis la biau saulėtos. Atrodo, kad būtent taip pasit iksime paskut in į žiemos mėne sį. Kitos savaitės prad žioj e atok iau siuose Liet uvos vienk iem iuose turė tų gerokai traškėt i medinės tvoros – nakt imis temperatūra gal i nuk rist i iki 24 laipsn ių šalč io. Dienom is termo metro stulpel is varg iai pak ils virš 10 laipsn ių šalč io padalos – rodys 11–14 laipsn ių žem iau nul io. Paguoda vie na – dienom is dažn iau švies saulė. Užs ien io sinopt ik ai sako, kad pana šūs orai gal i išs ilaik yt i ir pirmąjį va sar io deš imtad ien į. KD inf., Vytauto Petriko nuotr.
įvairenybės Kuo šalčiau, tuo liesiau? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad vėsesnėje temperatūroje ir jausda mas švelnų šaltuką mūsų organiz mas efektyviau degina kalorijas. Kanadiečių mokslininkai išty rė, kad kai žmogus būna žemesnė je temperatūroje (tokioje, kurioje kūnui vėsu, bet dar nedrebama), suaktyvėja rudasis riebalinis au dinys ir pradedamos deginti ka lorijos. „Išsiaiškinome, kad per tris va landas atsikratoma maždaug 250 papildomų kilokalorijų“, – tyri mo rezultatus komentavo moks lininkai. Tokie tyrimo rezultatai paaiš kina ir tai, kodėl vieni žmonės yra atsparesni šalčiui nei kiti – jie tu ri daugiau rudojo riebalinio audi nio, rašo newser.com. Būtina priminti, kuo skiriasi ru dasis riebalinis audinys nuo balto
jo. Rudasis riebalinis audinys yra „gerieji riebalai“ – jie degina kalo rijas, o jų nekaupia. Viena pagrin dinių rudojo riebalinio audinio funkcijų – šilumos gamyba. Suau gusieji tokio gerųjų riebalų audinio neturi itin daug, tad mokslininkai ieško būdų, kaip jį aktyvuoti. Visgi pusnuogiams dabar pat pulti lauką nepatariama. „Kol kas mes nesame tikri, ar šio riebalinio audinio aktyvavimas labai gera idėja, – įspėja tyrimui vadovavęs mokslininkas. – Naudoti šalčio terapiją kovojant su antsvoriu dar kiek ankstoka.“ Kaip rašoma „The New York Ti mes“, kito tyrimo autoriai tvirti na, kad aktyvi fizinė veikla ga li paversti baltąjį riebalinį audinį ruduoju – taip atsitiko eksperi mento objektui pelei.
Ledo skulptoriai vėl priima iššūkį
lrt.lt inf.
Seniausias dinozaurų lizdas PAR mokslininkai surado seniau sią dinozaurų lizdavietę. Kaip pranešė britų dienraštis „Guar dian“, dinozauro Massospondylus lizdavietės amžius mokslininkų vertinimu, siekia 190 mln. metų. Šioje lizdavietėje rasta 10 dėčių, kiekvieno je jų – iki
34 vienas prie kito glaudžiai pri sispaudusių suakmenėjusių kiau šinių, taip pat rasta smulkučių mažo dinozauro pėdsakų. Moks lininkų nuomone, radinys leidžia tvirtinti, kad dinozauro jaunik liai lizdavietėje gyvendavo ga na ilgai. Dėčių išsidėstymas liu dija, kad ankstyvieji dino zaurai ne kartą sugrįždavo į tą pačią vietą ir padėjusios kiaušinius patelės juos rū pestingai prižiūrėdavo. Fosilijos aptiktos ankstyvo jo juros periodo uolienose nacio nalinio parko teritorijoje. Moks lininkai mano, kad dar daugiau dėčių bus galima rasti po uolie nomis. BNS inf.
Kūrinys: 2011 m. kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo
pripažintas geriausiu.
Saporo mieste (Japonijoje) vyk siančiame tarptautiniame sniego skulptūrų konkurse nugalėtojų ti tulą sieks apginti Kauno komanda. 63-iasis kasmetis Saporo sniego festivalis vyks vasario 6–12 d. Vie nas iš pagrindinių festivalio renginių – 39-ąjį kartą organizuojamas tarp tautinis sniego skulptūrų konkursas. Šiame konkurse tradiciškai dalyvaus ir trijų kauniečių skulptorių – Kęs tučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio – komanda, kuri jau keletą metų iš eilės garsina ne tik Kauno, bet ir Lietuvos vardą. Šįmet kauniečiai kurs skulptū rą, pavadintą „Grožis yra trapus“. Pagrindinė kūrinio idėja, pasak jos autorių, yra kalbėti apie visų mūsų namus – Žemės planetos stebuklą, jame egzistuojantį grožio trapumą ir jo išsaugojimą. „Mūsų pasaulis yra didelis vi satos stebuklas. Žemė yra begali nis aruodas, kuris savyje talpina nesuskaičiuojamą formų ir spalvų įvairovę. Pasaulio grožis yra neiš semiamas, tačiau kartu labai trapus ir laikinas dėl žmonių veiklos. Mes stovime ant bedugnės krašto, kai nėra kur trauktis toliau“, – kūrinio koncepciją pristatė T.Petreikis. Lietuvos delegacijos Saporo sniego festivalyje dalyvauja jau 10 metų. Pastaraisiais metais kaunie čiai namo negrįžta be apdovanoji mų. 2009 m. konkurse skulptoriai nusileido tik Tailando komandai. Pernai kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo pripažintas geriausiu. KD inf.