PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
JAV kariai iš Afganistano namo keliaus per mūsų uostą.
Miestas 2p.
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
Ar ir šis Seimas nesugebės priimti parlamentarų veiklą reguliuojančio įstatymo?
Lietuva 7p.
21 (19 322)
Legendiniam„Auroros“ kino teatrui projektų plėtotojai žada antrą jaunystę.
Klaipėdos verslas 11p.
Už atgautus litus – butas
Kaina 1,30 Lt
„Atvažiuoja žmonės iš kaimų ir demonstruoja čia savo mentalitetą.“ Klaipėdos vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis apie komercines patalpas išsinuomojusių atvykėlių reklaminius plakatus.
Klaipėdos nekilno jamojo turto rinkoje prasidėjo sujudimas. Viena priežasčių, kodėl klaipėdiečiai ėmė aktyviau pirk ti, manoma, yra ban ko „Snoras“ bankro tas – žmonės atgau tus jame laikytus pi nigus investuoja į naują būstą.
3p.
Triumfavo jaunieji leidėjai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Populiariausios ir gražiausios kny gų rinkimuose šiemet triumfavo jaunieji leidėjai su knygomis „Lie tuvos tatuiruočių menas“ bei „Este tika prieš informaciją“.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nusiperka ir nuomoja
„Galbūt „Snoro“ bankrotas ir nė ra vienintelė priežastis, paska tinusi atsigavimą nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau po jo klaipė diečiai išties ėmė aktyviau pirkti butus. Juos įsigyja ir patiems gy venti, ir išnuomoti bei taip gau ti pajamų“, – teigė vienos seniau sių nekilnojamojo turto agentūrų Klaipėdoje „Aidila“ vadovas Algi mantas Bružas. Jo nuomone, pirkti butus žmo nes paskatino ir metų pradžioje išsakyti didžiųjų bankų analitikų pastebėjimai apie pinigų kaupimą pensijai. „Analitikai aiškino, kad vienas būdų privačiai kaupti pensiją yra įsigyti nekilnojamojo turto, kurio kainos kone žemiausios, jį nuo moti ir taip gauti papildomų pini gų, kuriuos galima atsidėti senat vei. Manau, jog yra žmonių, kurie tokiu patarimu ir pasinaudojo“, – svarstė A.Bružas. Jis taip pat spėjo, jog „Snoro“ bankrotas lėmė tai, kad žmonės iš bankų atsiima pinigų sumas, kurios viršija 345 tūkst. litų, nes tokios lė šos nėra apdraustos. Atsiimtus li tus klaipėdiečiai taip pat esą skiria butui ar kitam būstui įsigyti.
Konkurse „Klaipėdos knyga 2011“ šiemet sulaužytos ilgametės rengi nio tradicijos, nes lig šiol buvo ap dovanojami leidiniai apie Klaipėdą, jos istoriją ir žmones. „Ši knygos šventė yra skirta leidėjams. Ir tai istoriškai teisinga, nes būtent Ma žojoje Lietuvoje užgimė leidybos tradicijos“, – taip pradėti 2011-ųjų gražiausios ir populiariausios Klai pėdos knygų apdovanojimai. Konkursas „Klaipėdos knyga 2011“, vyksta jau šeštą kartą, jo iniciatorės uostamiesčio Viešo sios bibliotekos dar buotojos.
2
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE
Vertins po pusmečio
„Priežastis, kodėl Klaipėdoje prasi dėjo sujudimas, yra tai, kad vis dau giau žmonių supranta – pati sau giausia investicija yra nekilnojamasis turtas.
4
Tendencija: nekilnojamojo turto eksperto A.Bružo teigimu, Klaipėdoje pastaruoju metu daugiausia nupirk
ta butų, kurie kainuoja maždaug iki 200 tūkst. litų.
Vytauto Petriko fotomontažas
Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
2
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas
Triumfavo jaunieji leidėjai 1
Tradiciškai populiariau sią ir gražiausią kny gas renka skaitytojai. Šiais metais jas bibliotekoje bei internete rin ko rekordinis skaitytojų skaičius, rinkimuose balsavo 1668 klaipė diečiai.
13 – tiek knygų rungėsi dėl nugalėtojos vardo. Šiemet skaitytojų teismui 8 lei dyklos pateikė 13 knygų. Tarp leidi nių – žinomų uostamiesčio leidyk lų ir pagarsėjusių autorių darbai: „Klaipėdos akvarelės“, „Klaipė da – laiko ženklai“, „Baltų kultū ros ištakos“, „Klaipėdos istorija“ ir kitos. Populiariausia 2011 m. knyga iš rinkta „Lietuvos tatuiruočių me
Nugalėtojai: konkurso „Klaipėdos knyga 2011“ laureatus paskelbė ilga
metis šio renginio rėmėjas bendrovės „Mūsų laikas“ vadovas Riman tas Cibauskas, Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė ir bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė.
nas“, leidėjai – Meno kūrėjų są junga „Mekusa“, gražiausia knyga paskelbta „Estetika prieš informa ciją“, leidėjai – Kultūrų komuni kacijų centras. Pirmą kartą šiame
konkurse laurus skynė jaunieji lei dėjai ir modernios meno knygos, ankstesniais metais buvo apdova noti leidiniai, skirti Klaipėdai, jos istorijai, žmonėms.
Laimėtojai: populiariausios metų knygos „Lietuvos tatuiruočių me
nas“ dizaineris Karolis Šumskis ir vienas iš sudarytojų Darius Vaiče kauskas džiaugėsi pergale.
„Rezultatai mane nustebino“, – po apdovanojimų teigė Klaipėdos viešosios bibliotekos vadovė Bro nislava Lauciuvienė. Tačiau pri pažino, kad nors laureatai ir ne jos
Vytauto Petriko nuotr.
favoritai, tačiau pats knygos kon kursas byloja, kad renginys savo idėjomis ir naujovėmis peržengė Klaipėdos ribas ir tapo populiarus visoje Lietuvoje.
Uoste – JAV kroviniai ir kariuomenė informuoja Rinkliava už atliekas keičiasi tik didelių garažų savininkams Nuo sausio 25 dienos klaipėdiečiams siunčiami nauji pranešimai, kviečiantys sumokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą 2012 metais. Kaip ir anksčiau, rinkliavą galima sumokėti iškart už visus kalendorinius metus, arba kas ketvirtį. Pirmąją įmoką reikia sumokėti iki 2012 metų kovo pirmos dienos. Mokėjimo sumos išlieka tokios pat kaip ir pernai. Vienintelis pasikeitimas mokėjimo tvarkoje – apmokestinti didesnių nei 60 m2 garažų savininkai. „Už pastatus, skirtus transporto priemonėms laikyti ir remontuoti ir kuriuose vykdoma ūkinė komercinė veikla arba jei jie susiję su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, kurių bendras plotas didesnis kaip 60 m2, reikia mokėti po 1,84 Lt už kvadratinį metrą. Mažesnių garažų savininkams ir garažų bendrijoms nuo 2011 metų vietinė rinkliava nebeskaičiuojama“, – aiškino Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas. Jeigu rinkliavos mokėtojas iki vasario 15 dienos negaus mokestinių pranešimų, jis turėtų kreiptis į KRATC nemokama telefono linija 8 800 13344 arba užsukti į Vietinės rinkliavos administravimo skyrių Klaipėdoje, Bangų g. 11. Pasak KRATC specialistų, ekonomiškai naudingiau mokėti rinkliavą iškart už visus metus – taip sutaupomos įmokos už mokesčių priėmimą bankuose, pašto skyriuose ar įmokas priimančiuose terminaluose. Išsami informacija apie vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą teikiama nemokama KRATC telefono linija 8 800 13344, elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt. Rinkliavos dydžius galite pasitikslinti interneto svetainėje www.kratc.lt.
Srautas: Klaipėdos konteinerių terminale kraunami ir NATO kroviniai.
Vidmanto Matučio nuotr.
kiems gyventojams, santykiai su šia šalimi pablogėjo. Todėl ieškoma naujų JAV ir kitų NATO šalių ap rūpinimo Afganistane maršrutų ir vietų, kuriomis JAV saugiai išves tų savo kariuomenę.
naudojasi daugybe uostų įvairiose pasaulio dalyse, todėl negalime ti kėtis, kad mūsiškis bus pasirinktas kaip išskirtinis. Nuostata – turėti kuo daugiau nepriklausomų aprū pinimo maršrutų“, – teigė E.Gent vilas.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Išvesti kariuomenę iš Afganista no ketinančios Jungtinės Ameri kos Valstijos planuoja naudotis ir Klaipėdos uostu.
Gabena ginkluotę ir žmones
Akcentai – saugumui
Pagal 2011 m. krovos apimtis Klai pėdos uostas JAV būtų 5–6 vietoje. Tai sužavėjo amerikiečius. Prieš pradėdami gabenti NATO krovinius per mūsų uostą jo sau gumu specialiai domėjosi iš JAV atvykę generolai. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir uosto atstovų vizito JAV metu amerikiečiai akcentavo Klai pėdos uosto saugumą. Jiems svarbu ir tai, kiek uostas atitinka ISPS kodeksą. Tai yra po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro akto įdiegtas uostų saugumo reikalavi mų paketas. Anot uosto vadovo Eu genijaus Gentvilo, amerikiečiai liko patenkinti Klaipėdos uosto pasi rengimu ir saugumu. Po praėjusių metų įvykių Pakis tane, kai JAV raketos smogė tai
Klaipėdos uostas bus vienas tų uostų, per kurį ketinama gabenti kariuomenės padalinius, kontei nerius ir ratinę karo techniką. Šios paimti atplauks specialūs laivai. Kada tai bus pradėta, E.Gent vilas teigė žinantis, bet negalintis apie tai kalbėti viešai. Lietuvos delegacija apsilankė Sent Luise, JAV kariuomenės ap rūpinimo bazėje. Ten aprūpinimo srityje dirba apie 150 tūkst. žmo nių. Naudojamasi 900 lėktuvų ir 312 įvairios rūšies laivų. Jais gabe nama ne tik ginkluotė, kariuome nės daliniai, bet ir sužeistieji, žu vusieji. Dar nėra aišku, kokia dalis kro vinių teks Klaipėdos uostui. Per Baltijos uostus JAV kariuomenės ir NATO krovinių srautai gali išaug ti kelis kartus. „JAV kariuomenė
Srautai – įspūdingi
Pernai per Klaipėdos uostą krau ta 2100 TEU arba sąlyginių viene tų NATO šalių konteinerių. Jie bu vo skirti JAV ir kitų šalių kariniams padaliniams Afganistane. Didžiausia dalis NATO krovinių krauti Klaipėdos konteinerių ter minale. Šių krovinių daugėjo. Tuo pat metu anksčiau šiuos krovinius pradėjusiuose krauti Ry gos ir Talino uostuose jų mažėjo. Į Baltijos uostus pagrindinis NA TO krovinių srautas keliauja iš JAV Norfolko uosto. Tai yra apie 15 mln. tonų per met us kraun ant is uostas. Di džiausią dalį sudaro konteineriai – 2,1 mln. TEU. Kitas Baltijos šalių partnerystės su JAV uostas – Filadelfija. Iš jo yra daug laivybos linijų į Europą.
3
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas
Kiršina nelegalios reklamos Uostamiesčio savi valdybei atlikus pa tikrinimą, kaip laiko masi išorinės rekla mos įrengimo taisyk lių, sulaukta versli ninkų nepasitenki nimo, esą valdinin kai žlugdo verslą ir nori pasipelnyti.
Posėdis. Ketvirtadienį 9 val. savivaldy bėje vyks miesto tarybos posėdis. . Leidinys. Penktadienį 16 val. M.Gorkio mokykloje (S.Daukanto g. 5) bus prista toma buvusių Vokietijos koncentraci jos stovyklų kalinių atsiminimų knyga „Neužmiršti to, ko užmiršti negalima“. Diskusija. Penktadienį Klaipėdoje tę siasi „PRO LT“ jaunimo judėjimo organi zuojamas diskusijų ciklas „Mums (ne) rūpi Lietuva!“. Startavusio išvykų cik lo po Lietuvą renginyje bus aptariami dabartiniam šalies jaunimui aktualūs klausimai: nesiliaujanti jaunų žmonių emigracija, nepelnytai vertės neten kančios tradicinės vertybės, silpstan tis santuokos, šeimos institutas – tik ke letas iš jų. Renginys vyks penktadienį nuo 16 val. Klaipėdos koncertų salėje.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
„Sulaukėme nepasitenkinimo, bet tvarka yra tvarka. Tikrindami dir bame įprastą savo darbą“, – tvir tino Klaipėdos savivaldybės Vie šosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė. Ji pabrėžė, kad tokie patikrinimai vyks reguliariai. Jie bus organizuo jami mažiausiai kartą per mėnesį. Už išorinės reklamos įrengimo taisyklių nepaisymą gresia nema žos baudos. Jos siekia nuo 500 iki 1000 litų. Prasižengusieji pirmą kartą gali sumokėti pusę minima lios baudos. Tačiau didelės nuobaudos vers lininkų skelbti neteisėtą reklamą mieste neatbaido. Paskutinio pa tikrinimo metu surašyta 12 pro tokolų. Pasitaiko atvejų, kai tas pats verslininkas prasižengia kelis kar tus. Ypač dažnai tai nutinka vie šojo maitinimo įstaigoms, kurios
Dienos telegrafas
Estetika: ant kai kurių pastatų pilna įvairių reklaminių iškabų.
pastato ant gatvių stendus su val giaraščiu. „Tokie reklaminiai objektai iš vi so draudžiami. Jiems net leidimai neišduodami. Jei apsistatytume tokiais reklaminiais objektais, se namiesčiu nebeprasibrautume“, – komentavo vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis. Jis pabrėžė, kad reklama privalo būti suderinta su miesto savival dybe. Pernai tokių projektų buvo 600. Už išorinę reklamą turi būti sumokėta rinkliava. „Reklamos projektai suderinami labai greitai. Jokių vilkinimų nėra. Leidimas reklamai, jei viskas gerai, išduodamas per mėnesį“, – teigė M.Petrulis. Vyriausiasis miesto dailininkas pabrėžė, kad problemų kyla ir dėl vitrinų, kurios padengiamos rekla
miniais plakatais. Tai taip pat pri skiriama prie pažeidimų, už kurį gresia bauda. Klaip ėd os sav ivaldyb ės vy riausioji kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova tvirtino, jog svarbu nepamiršti, kad reklama turi bū ti valstybine kalba, išskyrus pre kės ženklus. „Blogiausia, kad žmonės pir ma pasikabina reklamą, o paskui ateina jos suderinti“, – pastebėjo A.Chrustaliova. Praėjusiais metais iš rinkliavų už išorinę reklamą buvo surinkta 912 tūkst. litų. Užpernai – 800 tūkst. litų. M.Petrulis pabrėžė, kad už išorines reklamas ant privačių sta tinių mokama vienkartinė rinkliava – 100 litų. Už esančias valstybinėje žemėje naujas leidimas išduodamas ir mokestis renkamas kasmet.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Mirtys. Vakar Metrikacijos skyriuje už registruotos 9 klaipėdiečių mirtys. Mirė Anatolij Krupenikov (g. 1918 m.), Elegija Aleksandra Gustienė (g. 1925 m.), Zofi ja Kasimova (g. 1925 m.), Jevgenij Isajev (g. 1931 m.), Nadiežda Kolesnik (g. 1932 m.), Ona Volskienė (g. 1932 m.), Zinaida Lebedeva (g. 1933 m.), Stanislava Milda Šimkienė (g. 1933 m.), Zinaida Džigajeva (g. 1938 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Jevgenij Isajev, Nadiežda Kolesnik, Zo fija Kasimova.
Kristina Vintilaitė:
Sulaukėme nepasi tenkinimo, bet tvar ka yra tvarka.
Joniškės kapinės. Šiandien laidoja mi Antanas Romaldas Sungaila (urna), Elegija Aleksandra Gustienė, Vladimir Britvin. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 3 mergaitės ir 7 ber niukai. Greitoj i. Vakar iki 16.30 val. greito sios pagalbos med ikai sulaukė 55 iš kviet imų.
Sportuojančius vaikus apkrovė mokesčiais Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio sporto įstaigose ne rimo dienos – netrukus paaiškės, ar nuo šių metų pradžios įvesti mokesčiai neatbaidė sportuojan čių vaikų. Kenkia sportui
Klaipėdos miesto taryba palaimino sporto funkcionierių prašymą leisti rinkti pinigus uostamiesčio sporto centruose ir mokyklose. Nustatytas mokestis per mėnesį siekia nuo 10 iki 25 litų. Jį įvedant, motyvuota tuo, kad esą tokio mo kesčio pageidavo daugelis Klaipė dos bendruomenės sporto kongre se dalyvavusių trenerių. Be to, esą mokesčiai ir taip buvo renkami, tik nelegaliai. Dar vienas argumentas – toks mokestis renkamas visuose didžiuosiuose šalies miestuose. „Jei vienas šoka į šulinį, tai ir ki tas iš paskos turi šokti. Tas mokes tis yra didžiausia nesąmonė ir aiš ku, kad sportuojančių vaikių tikrai sumažės“, – įsitikinęs Klaipėdos miesto sporto centro lengvosios atletikos treneris Edmundas Nor vilas. Jo nuomone, apmokestinti buvo galima tik tas sporto šakas, kurios
Mėnesio mokestis
yra labai populiarios – susidaro eilės laukiančiųjų patekti į sporto mokyklą. „Mūsų sporto šaka yra skur di, nes reikia daug dirbti, o šlo vės, tokios kaip krepšinyje, nėra. Be to, sportininkų grupes suren kame spalį, tai dabar taip išeina, kad vaikai buvo apmokestinti at galine data. Kažkas sportui nori padaryti didelę žalą“, – piktinosi E.Norvilas.
Irkl av im as, baid ar ių ir kan oj ų
irklavimas, dviračių sportas, lais vosios imtynės, graikų ir romėnų imtynės, boksas, savigynos imty nės, dziudo, tekvondo, sunkioji at letika, lengvoji atletika, sportinė gimnastika, orientavimosi sportas, šachmatai, šaškės, tinklinis, ranki nis, regbis, futbolas, krepšinis mer gaitėms – 10 litų
Skauda širdį
Jis apskaičiavo, kad sportininkui išvažiuoti į vienerias varžybas kai nuoja apie 60 litų, tad tėvai esą ir toliau privalės skirti pinigų. „Už tą 10 litų mokestį vieną kartą nuvešime legaliai, o paskui vėl ne legaliai rinksime pinigus. Apie ko kį meistriškumą mes kalbame, ko valdžia reikalauja iš sportininkų, jei tėvus apkrauna mokesčiais. Metų pabaigoje galėsime rinkti geriausią trenerį, bet ne tą, kuris išugdė pui kių sportininkų, o tą, kuris surinko daugiausia vaikų ir pinigų“, – iro nizavo treneris. V.Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys taip pat neslėpė, kad jam skauda širdį, jog sportuojančių vaikų dėl naujo mo kesčio gali sumažėti.
Badmintonas, sportiniai šokiai,
stalo tenisas, meninė gimnastika, sportinė aerobika – 15 litų Krepšinis, plaukimas, plaukimas Priežastis: tarp labiausiai apmokestintų sporto šakų – plaukimas, nes
su pelekais – 25 litai
vaikai gali sportuoti rekonstruotame baseine. Vytauto Petriko nuotr.
„Mūsų mokykloje tuščia nebus, nes eilės sportuoti laukia apie 300 vaikų, tad jie pakeis tuos, kurie pa sitrauks. Tačiau kas gali garantuo ti, kad mokestis neatbaidys labai perspektyvių krepšininkų, kurie galbūt net nacionalinėje rinktinėje žaistų?“ – svarstė S.Kaupys. Surinks apie 50 tūkst. litų
Jis teigė, kad tikroji padėtis, ko kią įtaką mokestis turi sportuo
jančių vaikų skaičiui, paaiškės ne trukus, nes tėvai šiomis dienomis kaip tik turi susimokėti pirmąsias įmokas. Klaipėdos miesto sporto centro badmintono treneris Antanas Nar vilas mokesčio tragedija nevadino, tik apgailestavo, jog teks tvarkyti daugiau popierių. „Jei nori gauti kokybišką paslau gą, turi mokėti. Tam, kad išaugtų geras sportininkas, turi dirbti ko
manda – treneris, vaikas ir jo šei ma“, – dėstė A.Narvilas. Preliminariai skaičiuojama, kad uostamiesčio savivaldybei paval džios sporto įstaigos iš sportuo jančių vaikų tėvų per mėnesį su rinks apie 50 tūkst. litų. Mokesčio mokėti nereikės so cialiai remtinų šeimų atžaloms, vaikų globos namų auklėtiniams ir sporto šakų nacionalinių rink tinių nariams.
4
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
miestas
Už atgautus litus – butas
Sandorių objektų skaičius Klaipėdoje 2009 m.
2010 m.
2011 m.
Individualūs namai
5181
6300
7249
Butai
14 209
18 794
20 765
Sodo nameliai
1030
1478
1817
Žemės sklypai
34 343
39 903
49 594
*Šaltinis: valst ybės įmonė Reg istr ų centras
Analizė Išanalizavęs metinius skelbimų duo menis, 2011 m. parduodamų butų ten dencijas pateikė nekilnojamojo turto skelbimų por talas Domopl ius.lt. Rem iant is skelbimų duomen im is, nek ilnojamojo turto (but ų ir namų) vidut inė kaina pernai uostam iest y je smuktelėjo nuo 3,5 iki 3,1 tūkst. litų, dviejų ir trijų kambarių butų – nuo 4,1 iki 3,7 tūkst. litų už kv. m. Brang iausių but ų kainos kur kas viršija vidurk į: Gir ul iuose – 6,3 tūkst. lit ų, Melnragėje – 5,6 tūkst. litų, senamiestyje – 4,6 tūkst. litų už kv. m.
Santaupos: vis daugiau klaipėdiečių nuosavus namus įsigyja už savo pinigus, o ne paskolos lėšomis.
„Shutterstock“ nuotr.
1
Gal jie už iš bankų at siimtus pinigus įsigytus butus nuomoja ir gauna papildomų pajamų, juk bankai didelių palūka nų nebesiūlo“, – samprotavo ir ne kilnojamojo turto agentūros „Ves tus“ vadovas Vytautas Šimanskis. Jis prisiminė, jog kai tik per nai lapkritį buvo paskelbtas „Sno ro“ bankrotas, padaugėjo žmonių skambučių. Klaipėdiečiai teiravo si apie galimybes nusipirkti butą ir neslėpė, kad būstą įsigis, kai tik gaus „Snore“ laikyto indėlio drau dimo išmoką. Tač iau nek iln ojam ojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertini mo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis „Snoro“ bankroto ir pagyvėjimo nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo linkęs susieti. „Pavienius atvejus matome, kad daugėja žmonių, kurie domisi ga limybe įsigyti būstą nuosavomis, o ne paskolų lėšomis. Jų nuomo ne, laikyti pinigus banke nėra sau gu. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, be to, turto įsigijimo procesas yra ilgas, tad tik po pusės metų galė sime įvertinti, kaip „Snoro“ bank rotas atsiliepė nekilnojamojo turto rinkai“, – dėstė S.Vagonis. Populiariausi – pigūs būstai
A.Bružo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau žmonių būstą nori įsi gyti iš savo santaupų, tačiau į dide lius pirkinius nesidairo – didžiausia paklausa Klaipėdoje yra 150–200 tūkst. kainuojantys butai. Už tokią sumą, anot nekilnoja mojo turto eksperto, galima įsigyti 1–2 kambarių butą senos statybos name miegamuosiuose rajonuose. „Na, dar už 200 tūkst. litų galima ir kokį nedidelį butą arčiau centro įpirkti“, – tvirtino A.Bružas. Ar tendencijai, jog žmonės butus perka iš santaupų, o ne iš paskolų, turėjo įtakos tai, kad bankuose ga lima pasiskolinti ne daugiau kaip 85 proc. perkamo buto vertės? „Galbūt pirkimą tai ir pristabdė, tačiau naujoji tvarka juk kardinaliai nuo senosios nesiskyrė. Bankai po 2008-ųjų ir taip davė ne didesnes nei 70–80 proc. įsigyjamo turto ver
tės paskolas. Tai ir paskatino pirkti geriau mažesnį būstą, bet apsieiti be paskolos“, – aiškino A.Bružas. Gąsdina Vyriausybė
Nekilnojamojo turto ekspertai, paklausti, ko nekilnojamojo turto rinkoje galima tikėtis šiais metais, buvo vieningos nuomonės – stabi lizacijos ir vegetavimo.
Saulius Vagonis:
Manome, kad nekil nojamojo turto kainų pokytis šiemet, paly ginti su praėjusiais metais, bus 5–7 proc.
„Prieš metus būta nemažai op timizmo, tad buvo galima tikėtis ir didėsiančių nekilnojamojo tur to kainų, ir sandorių. Pastarųjų ir buvo daugiau, tačiau kainos ne pakito. Šiemet ekonomistai kon servatyvesni, neprognozuoja, kad ekonomika augs sparčiais tempais, todėl ir nekilnojamojo turto kainos tikrai nešaus į viršų“, – prognoza vo S.Vagonis. „Nepirkti būstų skatina ir Vy riausybės mokesčių politika. Be to, jaučiame ir emigracijos poveikį. Bet tokios stagnacijos, kaip 2009 m., kai buvo registruojami tik pa veldėjimo ir dovanojimo sandoriai, nebeturėtų būti“, – savo nuomonę reiškė A.Bružas. „Manome, kad kainų pokytis šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 5–7 proc. Bet jos ne būtinai augs – gali ir kristi“, – sa vo įžvalgas išsakė S.Vagonis.
Remiant is por talo stat ist ika, dažniausiai parduodami butai buvo senamies tyje ir Alksnynės mikrorajone. Vidut inė kaina siekė atit inkamai 214 tūkst. ir 160 tūkst. litų.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
nuomonės
Kas įžiebs šviesą tunelio gale?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Prieš įstatymą lygūs tik šunys
Dr. Antanas Bučinskas
„Gelbėtojų“ eros pabaiga? Stasys Gudavičius
I
š neformalių pokalbių su po litikais akivaizdu, jog jie bai minasi, kad ir šių met ų Sei mo rink imuose pasikartos ta pat i istor ija – lietuv ių rinkėjas ieškos naujų „gelb ėtojų“, akt y viai balsuos už juos. Tai esą nu lems, kad ir būs imasis Seimas nebus labai stabilus, neprisidės prie tvaresn io valst yb ės judėji mo į priek į. Ar tikrai tok ios baimės pag rįstos? Ar tikrai Liet uvoje kel ia galvas nauji politiniai „gelbėtojai“? Šiand ien, lik us vos ašt uon iems mėnes iams iki Seimo rink imų, neatrodo, kad atsirastų tok ia stip ri nauja politinė jėga, kuri gali už
Regis, 2012-ieji nu trauks tą nelemtą lietu višką politinių „gelbė tojų“ paieškų tradiciją. gožt i vad in am ąs ias trad ic ines part ijas ir per imt i į savo rankas vald žią ketveriems metams. Patirtis byloja, kad jau ne kartą di delė dal is Liet uvos rinkėjų blaš kės i. Bodėdam ies i trad ic inėm is konservat yv ias, socialdemokra tines ar liberal ias vert ybes puo selėjančiom is part ijom is, jie nuo lat balsuoja vis už kok į nors naują politin į darin į, tikėdamiesi, kad jis „atėjęs padarys tvarką“. Tiesa, paskui nusivilia tais „gelbė tojais“ ir per kitus rinkimus vėl ieš ko naujų. 2000 m. nemažai balsų sur inko Artūro Paulausko ir Rolando Pak so „naujosios pol it ikos“ atstovai. Tik jok ios „naujosios pol it ikos“ jie nepasiūlė. 2004 m. besiblaškantys Lietuvos rinkėjai atsisuko į tik ką gimusią Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. Ji ne tik pateko į teisėsaugos akira tį dėl finansinių machinacijų, bet ir kadencijos metu skilo pusiau – tai tol i graž u nestabil izavo pol it inės
situacijos tų laik ų Seime. Greičiau atvirkščiai – destabilizavo. 2008-aisiais daug ybė tūkstančių liet uv ių staiga susižavėjo Arūnu Valinsku ir jo „šokančia-dainuojan čia-juokaujančia“, bet jok ių ideolo gin ių nuostat ų netur inčia Tautos prisikėlimo partija. Ir jos laukė ski limas, ir jai teko paragauti neskal sios antireiting ų duonos. Štai ir 2012 m. Vėl bus renkamas naujas Seimas. Kas šįkart preten duoja į „gelbėtojų“ vaidmen į? Dalis dabartinių politikų baimina si, kad nemažai balsų gali nugrieb ti pagarsėjusios Garliavos istorijos „herojaus“ vel ion io Drąsiaus Ke džio šal in ink ų paremt i kand ida tai. Gal netgi ir jų suburta partija. Bet kol kas nemat yt i jok ių konk rečių judesių, kad ta part ija gim tų. Be to, sunk u įsivaizduot i, kad ji arba D.Ked žio šalinink ų parem ti kand idatai galėt ų sur inkt i bent kiek padoresn į balsų krait į ir taip užimt i nemažai viet ų būsimame Seime. Labai jau daug Liet uvos rinkėjų mato, kad „garliavinė isto rija“ kurpiama dirbt inai, siuvama blogai slepiamais baltais siūlais. Ką tik atsik ūrę tautininkai irg i ne turi didesnio rink imų potencialo. Pirm iausia – dėl nelabai popul ia rių Liet uvoje nacional ist in ių pa žiūr ų. Taip pat dėl charizmatišk ų, gerai matomų ir girdimų, populia rių lyderių trūkumo. Iš Krist inos Brazausk ienės žino mumo neat imsi. Bet dar didel is klausimas, ar jos part ija (jeig u to kia išvis atsiras) gali sulaukti mąs tančio rinkėjo balso. O mąstančių rinkėjų Lietuvoje, reg is, gausėja. Galimo neblogo pasirodymo rinki muose galima būtų laukti iš Artūro Zuoko partijos „Taip“. Tačiau ar tas potencialas driek iasi už Viln iaus ribų? Sunk u įsivaizduot i kaimo rinkėją, balsuojant į už, nesuprasi, liberalią ar neliberalią partiją. Tai, ko gero, ir visi gal im i preten dent ai į naujuosius „gelb ėtojus“. Žinoma, iki rink imų laiko dar yra. Per jį dar gal i net ikėtai atsirast i naujas visuomenę sužavėsiant is politinis darinys. Bet, reg is, 2012-ieji nutrauks tą ne lemtą lietuvišką „gelbėtojų“ paieš kų trad iciją ir Seimo rink imuose šįkart absol iučią balsų daug umą sur inks ne pol it in iai naujokai, o tradicinės, ideolog iškai pakausty tos partijos. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
J
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Privatizavo partijas ir valstybę
Vakarais kaimo žmogus viltingai žvel gia į šventųjų paveikslus ant sienos, maldaudamas, kad šie apsaugotų nuo piktadario rankos, nes valdžia to pada ryti nesugeba. Maldaudamas šventųjų malonės, atsargumo dėlei vienkiemy je gyvenantis žmogus dedasi prie lo vos kirvį. Tokia realybė – lyg savotiš kas kino filmo „Niekas nenorėjo mirti“ aidas po šešių dešimtmečių. Bet karo juk nebuvo, nebuvo trėmimų, jauni mas lyg ir savo noru jaunystės metus pardavinėja Airijoje, Ispanijoje, Jung tinėje Karalystėje ir daug kur kitur. Kas atsitiko, kad Lietuvoje liko tuš čios vietos prie Kūčių stalo, kad kaimo žmogus naktį krūpčioja nuo šuns loji mo? Kas atsitiko, kad Lietuvoje atsi rado toks pakantumas skurdui, melui, korupcijai, žmogaus žeminimui? Šian dien kasdien sklinda panašios naujie nos: vieni politikai išeina, kiti ateina, bet šviesos tunelio gale nėra kam už degti. Visi politinių partijų atėjimai ir išėjimai baigiasi tuo pačiu: naujais mokesčiais, naujomis valdžios žmo nių aferomis, vagystėmis, amoralumu, įstatymų nesilaikymu, bankų griūti mis, pensininkų pasmerkimu, kad jie dar gyvi ir savo dalies reikalauja. Žmo nės su nerimu laukia, kokie nauji mo kesčiai pasibels. Nenumaldomai au ga valdžios savivalė, o mūsų, piliečių, kaltė, kad neišmokome valdžios savi valės pažaboti, nes kol tauta džiaugė si išsiilgta laisve ir atgauta trispalve, grupės žmonių ne tik privatizavo po litines partijas, bet ir valstybę.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Gyventojų apmokes tinimo niekas nekont roliuoja, įsigali lega lus, nebaudžiamas reketas, siejamas su valstybės vardu. gyventojai tai supranta vienareikš miškai – kaip vietinės valdžios ir ban ditų suokalbį. Apie neprašytą nakti nį svečią, besiartinantį prie sodybos, praneša sargas šuo, pažadina gynybai vienkiemiuose gyvenančius žmones, dažnai padeda ir apsiginti nuo plė šikų. Kates, matyt, apmokestino dėl kompanijos, o gal todėl, jog būtų ga lima įrodyti, kad Lietuvoje visi prieš įstatymą yra lygūs. Toliau – dar gra žiau: skelbiama, kad už tuos surinktus pinigus Priekulėje ir Gargžduose bus įrengtos šunų pasivaikščiojimo aikš telės. Nepavyko išsiaiškinti viena: ar kaimo žmonės turės privalomai savo šunis į tas aikšteles vežti pasivaikš čioti, ar tai bus skirta tik šių miestų šunims-intelektualams. O jei atsiras koks nors „nelegalas“, už kurį nebus sumokėta, po kaimus važinės pragaro mašinos, tuos vargšus gaudys ir uti lizuos. Matyt, ta mašina važinės ne kviesta ir atvyks žymiai greičiau nei medicininė pagalba pas ligonį. Emigruos dėl sekso mokesčio?
Nesuprantamų mokesčių jau neįmano ma nei suskaičiuoti, nei prognozuoti. Turi miesto bute gamtines dujas, už jas tvarkingai moki, bet moki ir už tai, kad turi. Moki už sunaudotą elektros ener giją, bet moki ir už tai, kad turi įvadą. Kažkas sumanė, apmokestino, niekam giai. Tuomet nei gatvės, nei šaligat viai nebus slidūs. Viktoras
Reikia noro, ir miestas bus gražus
Skųstis gatvėmis nederėtų
Kiek gali pėstieji, vairuotojai skųstis, kad slidu? Juk dabar ne vasara, kad gatvės sausos būtų. Reikia išmokti važinėti saugiai ir vaikščioti atsar
Miesto valdininkai verkšlena, kad negali pastatų sienų apsaugoti nuo grafitinin kų. O aš sakau, kad jie taip tik dangs to pačių nenorą dirbti. Iš tiesų yra to kia cheminė medžiaga, kuria padengus
nė motais. Neieškok, teisybės nesurasi, nes gyventojų apmokestinimo niekas nekontroliuoja, įsigali legalus, nebau džiamas reketas, siejamas su valstybės vardu. Dabar kaimo žmonės baiminasi, kad bus įvestas vištų mokestis, o jau nimas baiminasi dėl galimo sekso mo kesčio. Pritaisys skaitiklius, ir baigsis net tie nemokami malonumai pagal susitarimą. Spaudoje vis tenka skai tyti apie žmones, iš kurių sukčiai iš vilioja tūkstančius litų anūkų ar vaikų „gelbėjimui“. Kodėl piliečiai taip keis tai elgiasi, kai kada įdavę pinigų anūko „išgelbėjimui“, o tik paskui prisiminę, kad anūkų apskritai neturi? Gyvento jai priėmė korupciją kaip kasdienį reiš kinį ir daugelio dalykų net nebando spręsti valstybės institucijose, iš kar to ieško tarpininkų, galinčių papirkti. Žmonės prarado pasitikėjimą valsty be. Susiformavo nuostata, kad valsty bė neišvengiamai apgaus, jei dar ir gali kas nors padėti, tai tik privatus asmuo už „prieinamą“ kainą. Neteisybės at vejų – šimtai: žemes atgavo „svieto“ perėjūnai, o ne teisėti savininkai, ke leriems metams pensijas sumažino, o iš dirbančių pensininkų beveik visiš kai atėmė, kai tuo pat metu valdinin kų atlyginimai augo ir auga nesuvo kiamomis sumomis. Cinizmas piliečių atžvilgiu išplito neregėtu mastu. Vy riausybė, artėjant rinkimams, pažada grąžinti pensijas, o ministras ragina už tokį „kilnų“ žygdarbį dėkoti „partijai ir vyriausybei“. Ar galima dar labiau pa sityčioti iš žmonių? Valdžia nė žodžiu neužsimena, kaip bus su tais pinigais, kuriuos atėmė, net Prezidentė pirštu grūmojo, kad neleis skriausti. Ir nie ko, tas ministras, ciniškai pasityčiojęs iš žmonių, ir toliau „sėkmingai“ dar buojasi. Vieną dieną atsakingi pareigū nai aiškina apie „Snoro“ patikimumą, bet jau kitą tas pats bankas nutraukia veiklą, bankrutuoja, o politikų, galbūt neteisėtai pasinaudojusių jau bank rutavusio banko paslaugomis, veiks mai paskelbiami valstybės paslaptimi. Vykdant valdžios funkcijas, greta są žiningų žmonių dalyvauja ir politiniai šarlatanai, ir kriminaliniai nusikaltė liai, ir amoraliai besielgiantys pareigū nai ar politikai. Nėra priemonių jiems eliminuoti, nes ne be jų pačių pastan gų buvo sukurta įstatymų bazė, kuri yra palankesnė nusikaltėlių pasauliui, o ne sąžiningam piliečiui. Išeitis viena – reikia deprivatizuoti valstybę, o tai įmanoma tik visų piliečių bendromis pastangomis buriantis į švarios sąžinės piliečių sambūrius, nes valstybei žadė tų švarių rankų išlaikyti nepavyko. namo sieną prie jos nelimpa jokie da žai. Kad ir kiek terliotojai stengsis, ke verzonės neišryškės. Jau žinau, miesto vadovai sakys, kad tokie chemikalai – brangūs. Ir čia jie bus neteisūs. Ta me džiaga kainuoja kur kas pigiau, nei su mokama bendrovei už terlionių valymą. Reikia tik noro, ir miestas bus gražus. Vytautas Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
au seniai sudegė dar viena žva kė ant Kūčių stalo, primindama, jog daugiau nei du dešimtme čius džiaugiamės sava valstybe, trispalve ir laisve. Žibėjo kandeliabrai Kūčių vakarą ir prabangiuose „naujųjų lietuvių“ rūmuose, ir vienišos žvakės varganose trobelėse, žvakės, bandžiu sios sušildyti nuo praradimų randuotas širdis, savo skleidžiama šviesa mėgi nusios įžiebti gyvenimo geismą pri gesusiose akyse, žiūrinčiose į tuščias vietas prie Kūčių stalo. Tose akyse vis dar gyvas laukimas savųjų, išplauku sių, išskridusių, išėjusių pėsčiomis.
Mokesčius tiems, kurie dar liko Lie tuvoje, šiandien gali įvesti beveik vi si, kas netingi. Nepriklausomybės pradžioje mokesčių „tvarką“ įvedi nėjo vadinamieji reketininkai, jie už „stogą“ versdavo verslininkus mokėti nusikalstamoms grupuotėms. Reketi ninkų era lyg ir baigėsi, tačiau dalį jų funkcijų perėmė valstybė ir savival dybės. Naujų mokesčių įvedimo sri tyje vyksta savotiškos lenktynės. Kol centrinė valdžia svarstė dėl karvių iš metamų dujų mokesčio įvedimo, Klai pėdos rajono savivaldybė juos aplen kė. Ji kaimo žmonėms įvedė kačių ir šunų mokesčius ir dabar grasina san kcijomis už vengimą mokėti. Kaimo
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
lietuva Prašo paaiškinimų
gaus pusę paskolos
išparduoda smulkmę
Socialdemokratai premjero Andriaus Kubiliaus ir energe tikos ministro Arvydo Sekmo ko prašo pasiaiškinti dėl Lie tuvos derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Parla mentarus domina derybų ei ga – ar buvo sudaryta darbo grupė deryboms dėl dujų kai nų ir vamzdynų atskyrimo.
Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 1,4 mlrd. litų paskolą „Sodrai“. Paskola suteikiama iki 2021 m. gegužės 20 d. su 5,564 proc. metinėmis palū kanomis. „Sodra“ sausio pra džioje paprašė 2012 m. jai su teikti iki 3,51 mlrd. litų pasko lą, tačiau kol kas skolinama tik pirmam pusmečiui.
Vyriausybė pakoregavo pri vatizavimo objektų sąrašą – jis papildytas 87-iais smul kiais objektais. 44 objektai buvo išbraukti, nes dalis jų buvo privatizuota, dalies par duoti nepavyko ir nepavyks, nes įmonės bankrutavo, da lis objektų reikalingi kitoms reikmėms tenkinti.
Teisinė pasaka be pabaigos Jau daugybę metų Seimas dėl nuolat išky lančių nesutarimų nesugeba priimti įsta tymo, numatančio parlamentarų privile gijas ir veiklos garantijas. Atrodo, ir dabar tinės kadencijos parlamentas nesuspės ir nesugebės priimti tokio įstatymo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Turi parengti iki kovo
Naujas parlamentarų veiklą regla mentuojantis įstatymas turi būti parengtas iki kovo 1 d. Projektą ruošia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin ko konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujama septynių skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamen tarų darbo grupė. Vakar ji surengė savo posėdį – antrą nuo praėjusio lapkričio, kai buvo suformuota. „Šįkart aptarėme kai kuriuos klausimus, susijusius su parlamen tarų automobiliais, su gyvenamo sios vietos nuoma ir kitus. Bet dar nemažai darbo reikia atlikti. Pa vyzdžiui, nepriėjome nei prie Sei mo narių atostogų reglamentavi mo, nei padėjėjų skaičiaus. Kol kas galutinis įstatymo variantas nėra parengtas“, – aiškino darbo gru pės narys, Seimo Etikos ir proce dūrų komisijos (SEPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas. Tikisi, kad priims pavasarį
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė tikinti, kad naujas projektas ne tik bus pateiktas parlamenta rams kovo 10-ąją prasidedančioje pavasario sesijoje, bet ir bus priim tas dar šios kadencijos Seimo. To kiu atveju jis būtų taikomas jau naujam Seimui, kuris pradės dirb ti vėlyvą šių metų rudenį. Bet A.Salamakinas nėra tikras, kad parlamentarai bus nusiteikę svarstyti ir priimti naują įstaty mą: „Jis tikrai būtinas, dėl to darbo grupėje nekyla abejonių. Bet kaip paskui bus elgiamasi Seimo salė je – niekas nežino. Nemažai par lamentarų neslepia savo skeptiško nusiteikimo dėl šio projekto, todėl arba balsuoja prieš jį, arba susilai ko, kaip atsitiko praėjusį rudenį.“ Pernai lapkričio viduryje Seimas „paskandino“ jų privilegijoms grės mę kėlusį įstatymo projektą. Parla mentarai atmetė vos pateiktus gar sių Lietuvos teisininkų parengtus siūlymus nebeleisti už parlamenti nei veiklai skirtus valstybės pinigus nuomotis prabangių automobilių ir
vėliau jų pusvelčiu išpirkti, uždraus ti už biudžeto tūkstančius nuomotis biurus iš savo pažįstamų, panaikinti nemokamą gyvenimą Vilniaus cent re Seimo viešbutyje. Dauguma Seimo narių tuomet balsuodami susilaikė ir taip netie siogiai nepritarė parengtam pro jektui. Balsavusių prieš ir susilai kiusių parlamentarų buvo iš įvairių valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Nė viena jų nebuvo vieninga šiuo klausimu. „Dauguma kolegų tą įstatymą iškart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus perrinkti į naują Seimą. Taip ir muistomės be galo be krašto“, – apgailestavo A.Sala makinas.
Algimantas Salamakinas:
Dauguma kolegų tą įstatymą iškart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus per rinkti į naują Seimą. Viskas – į statutą
Dalis Seimo narių mano, kad ne reikia atskiro įstatymo, reglamen tuojančio Seimo narių veiklą. Esą pakaktų atitinkamų pataisų Seimo statute. „Mes visus klausimus tu rėtume spręsti statute. Taip visa da buvo ir taip turi būti, nes mūsų pačių valia, kaip mes turime regla mentuoti savo darbą“, – sakė kon servatorius Rimantas Dagys. Atkreiptas dėmesys, kad statuto, skirtingai nei bet kurio kito įsta tymo, negali vetuoti prezidentas. „Seimo narių darbo sąlygos yra Sei mo autonominis apsisprendimas, prezidentas negali diktuoti savo valios šiuo klausimu“, – pabrėžė parlamentaras Mantas Varaška. „Bet Konstitucinis Teismas dar 2004 m. nustatė, kad turi būti at skiras tokio pobūdžio įstatymas, o ne atitinkami įrašai statute. Tuo turėtume vadovautis, apsispręsda mi dėl projekto“, – pabrėžė A.Sa lamakinas.
Neklauso: Č.Juršėnas ir I.Degutienė jau turėjo pavargti beragindami kolegas paklausyti Konstitucinio Teis
mo išaiškinimo. Deja, visos kalbos kol kas atsimuša į sieną.
„Konstitucijoje tiesiogiai įrašy ta, kad „Seimo nario pareigas, tei ses ir veiklos garantijas nustato įstatymas“. Ar reikia dar aiškes nio įrašo? Įstatymas yra būtinas“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Prireiks daug lėšų?
Kita dalis parlamentarų įsitikinę, kad naujas įstatymas gali pareika lauti nemenkų lėšų. „Kaip supran tu, jo įgyvendinimas kainuos. Bet nėra jokių skaičiavimų, kiek Seimui kainuotų nupirkti automobilius vi siems parlamentarams, kiek kai nuotų tokios nerealiai ilgos atosto gos, kaip yra nustatyta – 45 dienos per metus, kiek atsieis biurų parla mentarams nuoma, kiek iš viso rei kės lėšų šiam įstatymui“, – abejo jo Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė. A.Salamakinas mano, kad įgy vendinus įstatymą būtų ne tik neiš leista daugiau lėšų, bet būtų netgi tam tikra suma sutaupyta. „Pavyz džiui, dabar Seimo nariai nuomo jasi automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Ateina nauja ka dencija ir vis iš naujo naudoja tuos pinigus. O jeigu bus centralizuo tai nupirkti automobiliai, jais ga lės naudotis ne vienos, o kelių ka dencijų Seimo nariai, nebereikės išlaidauti kas ketverius metus“, – paaiškino jis. „Bėda ta, kad ne viską, kas susiję su parlamentarų veikla, taip leng va reglamentuoti ir pradėti taiky ti gyvenimo praktikoje. Tarkime, pasiūlymai reglamentuoti Seimo
narių atostogas man skamba vi siškai nerealiai, nes parlamenta rai, dirbantys apygardose, turin tys nemažai įvairių renginių, net ir vasarą besirenkantys į komitetų posėdžius, manau, tokio termino kaip „atostogos“ išvis nelabai ga li įsivaizduoti savo darbe. Juk teo riškai atostogaujantis žmogus ne gali vykdyti savo darbo funkcijų“, – skeptišką nusiteikimą dėl pa rengtojo įstatymo projekto de monstravo Seimo narys M.Varaška. Panašios nuomonės buvo ir didelė dalis kitų Seimo narių. „Nuomonės dėl šio įstatymo rei kalingumo akivaizdžiai nesutam pa. Bet visą kritiką ir pasiūlymus dabar Seimo nariai turi skirti dar bo grupei, kuri turi parengti naują projektą ir pavasarį teikti jį Seimui apsispręsti, ar jam pritarti“, – api bendrino parlamento vicepirmi ninkas Česlovas Stankevičius. Priminė begalinę istoriją
I.Degutienė mano, kad jau praėjusį rudenį reikėjo tokiam įstatymui po pateikimo pritarti, o jau paskui bū tų buvę galima jį tobulinti, svars tant komitetuose ir frakcijose, tei kiant savo pasiūlymus. Konstitucinis Teismas jau beveik prieš 9 metus yra paskelbęs, kad pagal Konstituciją Seimo nariai privalo priimti jų darbo sąlygas nu statantį įstatymą. Tačiau jis iki šiol nepriimtas. A.Salamakinas primi nė, kad dar 2005 m. buvo sudaryta pirmoji Seimo narių darbo grupė, kuri turėjo parengti parlamentarų privilegijas reglamentuojantį įsta
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
tymą. „Ši grupė ilgai dirbo, bet ne buvo rasta sutarimo ir ji tiesiog iš sivaikščiojo. Vėliau buvo bandoma dar kelis kartus grįžti prie to pro jekto, bet taip nieko ir neišėjo“, – pasakojo SEPK vadovas. Tik baigiantis praėjusiai kaden cijai 2008 m. rudenį, faktiškai jau po pirmojo rinkimų turo, Seimas sudarė naują darbo grupę, kad ji, pasak A.Salamakino, „bent ką nors paliktų naujai kadencijai“. Po ke lių šios darbo grupės posėdžių nu spręsta pavesti Seimo valdybai, kad ši bent nustatytų, kaip naudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Buvo skubiai pataisytas Seimo sta tutas, tačiau nieko daugiau taip ir nebuvo padaryta. 2010 m. suformuota dar viena darbo grupė, kurią tąkart sudarė ne Seimo nariai, o konstitucinės tei sės specialistai. Jie ir parengė pro jektą, kurį pernai lapkritį išbroka vo parlamentarai ir taip pavedė dar vienai darbo grupei, sudarytai tik iš Seimo narių, iki šių metų pava sario parengti naują projektą.
9
metus
Seimas nesugeba priimti parlamentarų veiklą reglamentuojančio įstatymo.
8
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
aktualijos Automobilių kaktomuša
Pasiūlė 100 litų
BMW vis dar geidžiami
Trečiadienio rytą Klaipėdos raj. kelyje Šilutė–Klaipėda įvyko avarija, kurioje kaktomuša su sidūrė du automobiliai. Prie kulės miestelio pradžioje au tomobilis „Mazda“, vairuoja mas moters susidūrė su taip pat moters vairuojamu „Nis san Murano“. Mašinos atsidū rė griovyje.
Trečiadienį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo Gargž duose sustabdytas vilkiko „Iveco“ vairuotojas policijos patruliams davė 100 litų ky šį. Dėl įvykio apklaustas vai ruotojas, 36-erių Judrėnų miestelio gyventojas. Įvykį ti ria Klaipėdos rajono komisa riatas.
Klaipėdoje pavogtas praban gus BMW X5. Mašina pradin go iš Gandrališkių mikrorajo no. Automobilio savininkas po licijai pranešė, kad automobilį požeminiame naujos statybos name paliko dar pernai gruo džio 5-ąją. 100 tūkst. litų ver tės automobilio vagystę aiški nasi uostamiesčio policija.
Pinigai – Teplioriai pridarė daug nuostolių iš patiklių Pastatų, ant kurių sienų pasižymėjo moterų tepliotojai „Ginov“ Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pagalbos ir švelnumo ieškančios moterys yra puikus grobis – tai se niai suprato iš Alytaus rajono kilęs Rolandas K. Nors vyras buvo daug kartų nutvertas mulkinęs ir pasi pelnęs iš moterų, savo veiklos Va karų Lietuvoje jis nenutraukė.
Pernai spalį iš jaunos našlės išviliojęs nemenką pinigų sumą bei pavogęs brangesnius jos daiktus vyras buvo demaskuotas. 2-asis policijos komi sariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. 11 kartų anksčiau už tokius pat nuotykius teistas vyras tąkart iš klaipėdietės, kuriai prisistatė esąs verslininkas, išviliojo 16 tūkst. litų. Kai našlė suprato, kad turi reikalą su apgaviku, pradėjo su juo kalbė ti apie pinigus. Meilės kaipmat ne liko, o pokalbio tonas tapo panašus į nusikaltėlio, pasipylė pažeminimai ir grasinimai. Tarp jų buvo ir žinu tė apie tai, jog moteris nematys nė cento iš Rolandui K. duotų pinigų. Tačiau policijoje vyras tikino vi so labo pasiskolinęs šią sumą ir pa sirašė vekselį, pažadėjęs skolą grą žinti iki gruodžio 1-osios. Nukentėjusioji tada nė neįtarė, kad tai tebuvo manevras išvengti bylos dėl sukčiavimo. Vekselis įtei sino civilinius santykius tarp dviejų žmonių. Policijoje moteris sužino jo, kad yra ne vienintelė apgauta šio vyro, ir susipažino su kita taip pat Rolando K. pažadų bei meilių žodžių prisiklausiusia klaipėdiete. Šių metų sausio viduryje moteris buvo iškviesta į policiją. Šį kartą parei gūnai jai pranešė, kad bylos tyrimą ku ruojantis prokuroras nutraukė tyrimą dėl sukčiavimo. Motyvas – nesurinkta įrodymų, jog Rolandas K. sukčiavo. Tai atsitiko kitą dieną po to, kai šis vyras Plungės policininkų buvo uždarytas į vietos policijos komisa riato areštinę įtarus jį sukčiaujant. Tiriama, ar tikrai jis pažadėjo vie nai plungiškei parūpinti neįgalumo dokumentus ir įkalbėjo ją paim ti paskolą. Iš bemaž 7 tūkst. moters pasiskolintų pinigų Rolandas K. sau pasiėmė 6,5 tūkst. litų. Niekur nedirbantis vyras nė nesi rengė vykdyti pažadų. Kol Plungės policininkai tiria Ro lando K. suktybes, uostamiesčio pa reigūnai lengvina jo dalią, nes taip nusprendė prokuroras. O šio vyro apgautos klaipėdietės Naujųjų metų vakarą išgirdo savo skriaudiko telefono numerį, skelbia mą radijo laidos pažinčių skyrelyje.
ir „Mer“, savininkai raginami kreip tis į policiją ir rašy ti pareiškimus dėl turto suniokojimo.
Terlionės: užrašais „Ginov“ išmargintos ir pastatų sienos, ir langai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos mero pavaduotojo Vy tauto Čepo teigimu, pirmiausia žmonės tai turėtų daryti dėl to, kad tepliotojai atsakytų už savo darbus ir atlygintų nuostolius. Ketv irtad ien į miesto taryba svarstys pastatų priežiūros taisyk lių pakeitimus. Pagal juos gyven tojai privalės rūpintis statinių fa sadais, kad šie būtų tvarkingi. Tarp reikalavimų yra ir grafičių nuo sie nų pašalinimas. Priešingu atveju gyventojams grės baudos. Nuvalyti grafičius – nepigu. Vie no kvadratinio metro terlionės pa šalinimas nuo sienos atsieina apie 40–45 litus. „Pats grafičių nuvalymui nuo savo namo sienos kasmet išleidžiu apie 200 litų“, – tvirtino V.Čepas. Vienas labiausiai „pasižymė jusių“ terliotojų, kuris įtariamas
ant pastatų savo „darbus“ žy mėjęs užrašu „Ginov“, sulaikytas prieš savaitę. Jam jau iškelta dvy lika baudžiamųjų bylų. Uostamies čio savivaldybė miesto biudžeto lė šomis ketina sudaryti dar aštuonių pastatų, kurie greičiausiai netu ri savininkų, defektinius aktus ir pateikti policijai. „Jei kreipsis daugiau nukentė jusiųjų, identifik uosime, ar tai to asmens darbas, ir iškelsime dau giau bylų. Nuo padarytos žalos priklausys, kokia bausmė bus skir ta sulaikytajam“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos ko misariato viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius. Tačiau jis pabrėžė, kad įrody ti, jog užrašus ant sienų piešė „Gi nov“, nelengva. Reikia atlikti daug ekspertizių. Kiek nuostolių yra padaręs „Gi nov“, dar nesuskaičiuota. V.Čepas tvirtino, kad važiuodamas nuo dvi
račių treko į pietinę miesto dalį yra suskaičiavęs 100 pastatų, ant kurių sienų buvo užrašas „Ginov“. Kitam terliotojui, kuris ant pa statų sienų rašydavo „Mer“, yra iškeltos dvi bylos. „Savivaldybė policijai gali pa teikti, kiek namų yra su tokiais užrašais, tačiau pareikšti civilinio ieškinio tepliotojams – ne. Tą tu ri padaryti patys pastatų savinin kai. Dėl to ir raginame juos kreiptis į policiją. Kai paaiškės, kokią žalą padarė, sulaikytasis turės ją atly ginti. Tada kiti tikrai nebepaišys sienų“, – pabrėžė Klaipėdos sa vivaldybės Teisės skyriaus vedėja Gražina Eimantaitė. Uostamiesčio valdžia nežada nu leisti rankų ir yra pasiruošusi toliau kovoti su sienų tepliotojais. „Kai pradėjome kovoti su tep liotojais, jie išlindo iš urvų ir ėmė darbuotis visu pajėgumu. Kiek gali 180 tūkst. gyventojų terorizuoti keli
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytautas Čepas:
Kai pradėjome ko voti su tepliotojais, jie išlindo iš urvų ir ėmė darbuotis visu pajėgumu. „balvonai“? Baisiausia, kad taip el giasi suaugę žmonės, o ne paaugliai. Vienas iš sugautųjų 23, kitas – 29 metų“, – piktinosi V.Čepas.
Klebono aistra – raudoni švyturėliai? Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos policijos pareigūnai po miestą vaikėsi mašinos vairuoto ją, kuris paspruko iš avarijos vie tos. Buvęs liuteronų kunigas, šiuo metu turintis nuosavą verslą, įta riamas magistralėje kliudęs maši ną ir pabėgęs.
Incidentas nutiko greitkelyje Kau nas–Klaipėda ties Vėžaičiais. „Volvo“ automobiliu, ant kurio stogo buvo raudonas švyturėlis, dideliu greičiu pralėkė pro „Hon da Civic“ ir, kliudęs jį veidrodėliu bei visu mašinos šonu, nestodamas nuvažiavo Klaipėdos link. Apdaužytos mašinos vairuotojas apie įvykį pranešė policijai. Klaipėdos kelių policijos biu ro Magistralinių kelių priežiūros
Švyturėliai: buvęs liuteronų kunigas, padaręs avariją, paspruko, o su
laikytas automobilyje gėrė alkoholį ir skundėsi šeimos drama.
Gintaro Vaičekausko nuotr.
būrio patruliai pastebėjo švyturė liu padabintą automobilį, įvažiuo jantį į uostamiestį. Nusekę paskui jį, mašiną surado Klaipėdos turiz
mo mokyklos kieme. Pareigūnui priėjus prie automobilio, jo vai ruotojas sėdėjo mašinos viduje ir gėrė alkoholį.
Paklaustas, ką jis čia daro, vai ruotojas mėgino aiškinti, kad jį iš namų išvijo žmona ir pasakojo pai nią istoriją. Vyras tikino, esą net nežino, ar sukėlė avariją, o į Klai pėdą esą atvažiavo iš Raseinių. 45-erių Ridui T. įvykio vietoje buvo nustatytas 2,4 prom. girtu mas. Klaipėdos rajono policijos ko misariate vyras nenoriai pasakojo, kad anksčiau buvo evangelikų liute ronų Pagėgių parapijos klebonas. Lietuvos evangelikų liutero nų bažnyčios vyskupas Mindau gas Sabutis patvirtino, kad Ridas T. anksčiau iš tiesų tarnavo baž nyčiai. „Tačiau dabar jis yra privatus as muo. Jau keleri metai jis nebedir ba. Negražu būtų, jei važiavo gir tas, tačiau dabar jis tėra paprastas parapijietis“, – tvirtino vyskupas M.Sabutis.
9
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
sportas „Raptors“ ekipa laimėjo
Sunki vilniečių pergalė
Sensacija Ispanijoje
Penktą pergalę NBA čempionate iškovojo Toronto „Raptors“ krepšininkai. Po aštuonių pralaimėjimų paeiliui Lino Kleizos klubas Finikse 99:96 (17:27, 31:25, 31:19, 20:25) palaužė „Suns“ penketuką. Lietuvio indėlis per 20 min.: 5 taškai, 10 atkovotų kamuolių.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai Europos taurės turnyro antrame etape namuose 78:69 (16:15, 21:15, 9:16, 31:23) palaužė Trevizo „Benetton“ ekipą ir įsirašė pirmą pergalę. Jonas Valančiūnas pelnė 17 taškų, Mindaugas Katelynas ir Renaldas Seibutis po 13, Aleksandras Rašičius 12.
Po atsakomųjų Ispanijos Karaliaus taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynių iš džiaugsmo šokinėjo trečios pagal pajėgumą šalies lygos Mirandos „Mirandes“ futbolininkai, 2:1 įveikę aukščiausiosios lygos Barselonos „Espanyol“ komandą. Prieš savaitę „Mirandes“ ekipa buvo pralaimėjusi 2:3.
Sporto telegrafas Futbolas. Klaipėdos salės futbolo pirmenybėse šią savaitę baigsis pirmasis etapas. Šiandien Sporto arenoje (Taikos pr.61A) 21 val. susitiks „Nautica“ ir „Klaipėdos policija“. Reguliarųjį čempionatą rytoj baigs „Baltų“ ir „Klaipėda city“ penketukai. Jie 20.30 val. susitiks Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13). Tenisas. Melburne vykstančio prestižinio „Didžiojo kirčio“ serijos turnyro – Australijos atviro teniso čempionate, kurio bendrą prizų fondą sudaro 28 mln. JAV dolerių, žinomi pirmieji pusfinalininkai. Škotas Andy Murray ketvirtfinalyje įveikė japoną Kei Nishikori po trijų setų kovos 6:3, 6:3, 6:1. Mačas truko 2 val. 32 min. 24-erių škotas pusfinalyje žais su pirma pasaulio ir Australijos čempionato rakete 24-erių serbu Novaku Djokovičiumi. Serbas kitoje ketvirtfinalio dvikovoje eliminavo penktą pagal reitingą 29-erių ispaną Davidą Ferrerą irgi po trijų setų kovos 6:4, 7:6, 6:1. Ledo ritulys. 22-ą pralaimėjimą NHL čempionate ir trečią paeiliui patyrė Naujojo Džersio „Devils“ klubas, kuriam atstovauja Dainius Zubrus. Jis namuose po baudinių serijos nusileido Rytų konferencijos autsaiderės poziciją palikusiai ir į keturioliktą vietą pakilusiai Bafalo „Sabres“ ekipai. Per 21 min. lietuvis išvengė baudos minučių. Futbolas. Panevėžio „Ekranas“ Ispanijoje, Marbėjos stadione, vykstančiame aštuonių komandų draugiškame turnyre „Impact Cup“ patyrė antrą skaudžią nesėkmę iš eilės. Prieš tris dienas 0:4 (0:1) neprilygę vengrų „Videoton“ klubui, vakar Lietuvos čempionai tokiu pat rezultatu pralaimėjo ir Berno „Young Boys“ futbolininkams iš Šveicarijos. Panevėžiečių varžovai visus įvarčius pelnė per 15 antro kėlinio minučių: 55 (iš 11 m baudinio), 60, 61 ir 70 min. Nesėkmė. Sankt Peterburge vykstančiame „Sandraugos“ taurės turnyro ketvirtfinalyje Lietuvos jaunimo rinktinė buvo arti pergalės, tačiau po 11 metrų baudinių 3:4 nusileido Ukrainos komandai ir nepateko į pusfinalį. Be trijų diskvalifikuotų žaidėjų rungtyniavusi Lietuvos ekipa pirmavo po Jauniaus Juozaičio įvarčio prieš pertrauką. Tačiau 75 min. ukrainiečiai rezultatą išlygino. Mušant baudinius lemtingas buvo penktasis bandymas, kurio mūsiškiai nerealizavo. Netikėtumas. „Pirelli“ 2012 metų „Formulės-1“ padangų pristatyme pasirodęs Vitalijus Petrovas, manoma, gali tapti italų produkcijos bandytoju, jei negaus lenktynininko vietos kurioje nors iš komandų. „Jei ką nors pasakysiu, tai virs daugybe straipsnių. Prašau, palaukite dar šiek tiek, dar vieną savaitę. Norėčiau ką nors pasakyti, tačiau šiuo metu negaliu“, – žurnalistams Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) sakė savo atvykimu nustebinęs rusas.
L.Sūdžiūtė – pasaulio čempionė Klaipėda jau turi 2012 metų planetos varžybų aukso medalį – Lukrecija Sūdžiūtė buvo geriausia pasaulio jaunučių linijinių šokių čempionate Vokietijoje.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kalkaro mieste surengtose įspūdingose pirmenybėse uostamiesčio jaunoji šokėja akivaizdžiai išsiskyrė tarp 10-13 metų mergaičių, kovojusių „Newcomer“ lygio grupėje. H.Zudermano gimnazijos septintokė geriausiai šoko net penkis šokius iš šešių. „Dabar linksma prisiminti, kad nepasisekė laimėti pirmosios rungties – atliekant man labiausiai patinkantį džaivą, – atviravo L.Sūdžiūtė, nė metų nelankanti Rūtos Židžiūnienės šokių studijos. – Po džaivo pirmavusi šveicarė Jennifer Taschner vėliau rungtyniavo prasčiau. Po ketvirto pasirodymo tapo aišku, kad manęs nepavys nė viena varžovė.“ Susumavus vietas, klaipėdietės sąskaitoje buvo 7 taškai, šveicarės – net 14, o bronzos medalį iškovojusios danės Yasmin Christensen – 22. L.Sūdžiūtei tai buvo penktosios varžybos net metams nesukakus. Nuo kovo mėnesio linijinių šokių treniruotes pradėjusi lankyti jaunoji sportininkė sėkmingai debiutavo Lietuvos pirmenybėse Vilniuje ir iškovojo nugalėtojos vardą. Liepos mėnesį ji Olandijoje tapo Europos jaunučių čempione. Kad geriausia, Lukrecija dar kartą patvirtino spalio mėnesį Trakuose surengtose atvirose šalies
Trofėjai: du laureatėms atitekę
prizai buvo parvežti į Klaipėdą.
pirmenybėse, kuriose kovojo nemažai dalyvių iš užsienio. Paskutinė jėgų patikra prieš kelionę į Vokietija – Belgijos čempionatas gruodžio mėnesį. Ir šiose varžybose aukščiausiai kilo Lietuvos vėliava. Čempionę ir jos trenerę R.Židžiūnienę antradienį spėjo pagerbti meras Vytautas Grubliauskas. L.Sūdžiūtė prisipažino, kad šokių abėcėlę išmoko pas garsiuosius Skaistutę ir Romaldą Idzelevičius, „Žuvėdroje“, kurioje treniruotes lanko trejetą metų.
Persvara: L.Sūdžiūtė, akivaizdžiai pranokusi varžoves, lengvai tapo
planetos čempione.
Anot 13-metės čempionės, varžybos Kalkare vyko penketą dienų. Ant parketo varžėsi ir pipirai, ir pagyvenę šokėjai. Jauniausiems dalyviams buvo mažiau nei devy-
neri, vyriausiam – 67-eri. Vokietijoje varžėsi dar viena klaipėdietė – Skaistė Markauskaitė. Ji buvo antra tarp 10-13 metų „Novice“ lygio dalyvių.
Teniso aikštynuose – dvejetų kovos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Carlsberg“ arenoje vyko dvejetų teniso turnyras, kuriame dalyvavo žaidėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir svečiai iš Kaliningrado.
Derlius: prizininkams atiteko VDV odontologijos klinikos taurės.
Mėgėjų grupėje neįveikiami buvo kauniečiai Ramūnas Būda ir Norbertas Lapinskas. Jie finale po ilgos ir atkaklios kovos 7:6, 3:6, 11:9 įveikė palangiškius Joną Butenį ir Vaidotą Stonkų. Trečiąją vietą užėmė gargždiškiai Kęstutis ir Dainius Sinskai. Jie kovodami dėl šios vietos 6:2, 6:1 nesun-
kiai palaužė klaipėdiečius Joną Bičkų ir Stasą Mickų (Klaipėda). Paguodos prizas atiteko Laurynui Drakšui iš Klaipėdos ir Edmundui Ragauskui iš Prienų. Turnyre, kuriame dvejetą sudarė mėgėjas ir profesionalus žaidėjas, pergalę šventė svečiai iš Rusijos Sergijus Putkovas ir Konstantinas Suškovas. Jie finale 6:2, 6:2 nugalėjo vilniečius Michailą Volkovičių ir Tadą Skairį. Ir treti buvo sportininkai iš sostinės Jegoras Kronovas ir Ramūnas Žukas. Jie dėl trečiosios vietos 6:2, 6:3 įveikė palangiškį Marijų Puškorių ir kaunietį Andrių Žilinską.
10
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1739 DB svaras sterlingų 1 4,1367 JAV doleris 1 2,6502 Kanados doleris 1 2,6224 Latvijos latas 1 4,9485 Lenkijos zlotas 10 8,0849 Norvegijos krona 10 4,4997 Rusijos rublis 100 8,6545 Šveicarijos frankas 1 2,8530
+0,09 %
–0,1887 % +0,3566 % +0,0491 % –0,1789 % +0,1234 % +0,1809 % –0,5239 % +0,9165 % –0,2413 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,60
2,39
„Vakoil“
4,68
4,58
2,38
„Brent“ nafta
+0,09 %
Lietuvos Vyriausybė nusprendė ban dyti skolintis tarptautinėse finansų rin kose – trečiadienį pradėtos rinkti po tencialių investuotojų paraiškos įsigy ti 10 metų trukmės JAV doleriais deno minuotų obligacijų. Teigiama, kad plati namos obligacijų emisijos metų palūka nos gali būti apie 6,875 proc. Lietuvos skolinimosi poreikis šiemet gali siekti 10,3 mlrd. litų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,49 %
OMX Tallinn
Lietuva vėl bando skolintis
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
98,10 dol. už 1 brl. 109,59 dol. už 1 brl.
5,5 mln. litų
grąžinta „Snoro“ klientams, mokėjusiems įvairias įmokas (ne paskolų) po bankroto dienos.
Greičiausias šuolis iš didžiausios duobės Analitikai tikina, kad Lietuva dideliais šuoliais kapstosi iš ekonomikos duo bės, tačiau perne lyg trimituoti apie sėkmę neskuba – darbo rinkos bėgiai tebėra vingiuoti.
Tikimasi didesnių atlyginimų
Patikinęs, kad situacija darbo rin koje stabili ir nuosekliai gerėja, N.Mačiulis šiais metais prognozavo ir didesnius atlyginimus. Anot jo, po kelerių metų pertraukos šiemet ir kitais metais realus darbo užmo kesčio augimas vėl bus teigiamas ir sieks 1,4 proc. Nors darbo už mokestis didėjo ir praėjusiais me tais, dėl didelės infliacijos bendras jo augimas išliko neigiamas. Šiemet ši tendencija esą pagaliau baigsis. D.Arlauskas sakė neabejojantis, kad šiais metais atlyginimai bus padidinti, esą optimizuojant dar buotojų skaičių vis labiau išryškėja kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. O ji, pašnekovo manymu, nega li būti pigi.
Danas Arlauskas: Pajamos: prognozuojama, kad šiais metais gyventojai už darbą gaus didesnius atlyginimus ir labiau išlai
daus.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sparčiausias augimas
Nuo visuotinės ekonomikos atsi gavimo pradžios, 2010 m., Lietu vos ekonomika augo sparčiausiai visoje ES. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžė, kad vi suomenė neturėtų būti apakin ta sėkmingų ekonomikos rodiklių: „Matydami ekonomikos augimą galime labai džiaugtis, bet nerei kia pamiršti, kad prieš porą me tų ekonomikos nuosmukio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai. Kadangi mes buvome žemiau, at sigavimas yra labiau pastebimas.“ „Swedbank“ banko Lietuvoje vy riausiojo ekonomisto Nerijaus Ma čiulio teigimu, ypač smarkiai ūgte
lėjęs ekonomikos produktyvumas reiškia ir labiausiai iš visų ES šalių išaugusį konkurencingumą. Todėl da bartinėmis sąlygomis Lietuva esą gali itin sėkmingai konkuruoti su kitomis valstybėmis, o tai reiškia, kad eko nomika ir toliau augs gana sparčiai. Verslas sugebėjo spurtuoti
Anot jo, ryškų pastarųjų metų eko nomikos augimą lėmė įmonių su gebėjimas didinti darbo našumą, mažinant sąnaudas. N.Mačiulio tei gimu, nuo 2010 m. pradžios realaus darbo užmokestis sumažėjo 6,5 proc. D.Arlauskas patvirtino, kad dar bo našumas praėjusiais metais šok telėjo, esą ekonomikos krizė darbo rinkos veiksnius surikiavo į vietas. Vis dėlto jis neabejojo, kad įmo nės darbo našumą didino ne didin damos darbuotojų darbo krūvį ir mažindamos atlyginimus, bet op
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
timizuodamos žmogiškuosius iš teklius. Pavyzdžiui, su gaminamu produktu tiesiogiai nesusijusius darbus patikėdavo kitoms specia lizuotoms įmonėms – taip galė jo atsisakyti dalies darbuotojų. Be to, pasak D.Arlausko, svarbų vaid menį atliko technologijos, kurios leido automatizuoti darbus ir taip samdyti mažiau darbuotojų. Vartojimas nejuntamai auga
N.Mačiulis neabejojo, kad kitas ypač svarbus šalies ekonomikos augimo veiksnys išlieka didėjantis šalies gyventojų vartojimas. Anot jo, prognozuojama, kad šiais me tais jis augs 3 proc., o ateinančiais metais – dar šiek tiek sparčiau. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, vartoji mas didės gana nuosaikiai, nes gy ventojai didelę dalį pajamų skirs ir taupyti.
„Danske“ banko vyresnioji ana litikė Baltijos šalims Violeta Kly vienė patvirtino, kad vartojimas svariai prisidėjo prie ekonomikos atsigavimo, tačiau pabrėžė, kad nuosmukis šiuos rodiklius iš da lies iškreipia. „Kadangi ekonomika patyrė ga na didelį nuosmukį, o vartojimas krito, dabartinis palyginti nedidelis vartojimo išlaidų padidėjimas nu lemia įspūdingus ekonomikos au gimo tempus“, – sakė ji. Pasak V.Klyvienės, vartojimas didėjo labiausiai dėl atsigavusios darbo rinkos, bedarbių skaičiaus mažėjimo ir palengva augančio darbo užmokesčio. Vis dėlto, jos manymu, dėl prastesnio ekono minio klimato ir ne tokio spartaus darbo užmokesčio augimo, kokio buvo tikėtasi, vartojimas šiais me tais nustos augti taip sparčiai. Paklausta, ar dėl neapibrėžtu mo finansų rinkose žmonės nepuls taupyti, užuot vartoję, pašnekovė patikino, kad taupymas didės, ta čiau tai neturės reikšmingo neigia mo poveikio vartojimui. N.Mačiulio teigimu, šiais metais taupymo rodikliai padidės, tačiau nesieks 2008–2009 m. lygio, kai gyventojai sunkesniems laikams skyrė apie 10 proc. pajamų.
Nereikia pamiršti, kad prieš porą metų ekonomikos nuosmu kio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai.
„Atviroje rinkoje kvalifikuo tas darbuotojas, negavęs atitinka mo atlygio, išvažiuoja kitur. Taigi darbdaviai tikrai kels atlyginimus. Ar tai darys ir Vyriausybė? Aš ne įsivaizduoju Vyriausybės, kuri ne pasinaudotų šita proga“, – sakė D.Arlauskas ir priminė, kad artė jant Seimo rinkimams didinti dar bo užmokestį politinėms jėgoms būtų paranku. N.Mačiulio teigimu, šiais me tais nominalių atlyginimų augi mas sieks 3,9 proc., o tokias pro gnozes lemia planai metų viduryje padidinti minimalų mėnesinį at lyginimą šimtu litų. Tam užkirsti kelią esą galėtų nebent pablogėju si ekonomikos padėtis euro zonoje ir Lietuvoje. Tačiau toks posūkis, jo manymu, yra mažai tikėtinas. „Dėl tos pačios priežasties progno zuojama, kad bus stabili ir mokesčių politika. Puikiai suprantama, kad politinėms jėgoms didinti mokesčius prieš artėjančius Seimo rinkimus būtų nelabai paranku“, – sakė jis.
Vartojimas auga Namų ūkių vartojimo išlaidos Metai Išlaidos (mlrd. litų) 2008 2009 2010 2011* 2012** 2013**
73 63 61 67 71 75 * negalutiniai duomenys, ** prognozė
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“, „Swedbank“
11
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
klaipėdos verslas Pasiūlymai studentams
Iškils dar viena
Projektas įstrigo dėl skundo
Teritorinėje Klaipėdos dar bo biržoje šiuo metu yra vos 5 darbo pasiūlymai mokslei viams ir studentams. Darb daviai pageidauja nuotoli nio telekomunikacijų vady bininko, statybininko, vai ruotojo, suvirintojo. Siūlomi atlyginimai nuo 800 iki 2, 5 tūkst. litų.
Kompanijos „Orion Global Pet“ administracinį pastatą elekt ra aprūpina vietinė vėjo jėgai nė. Bendrovės atstovų teigimu, žalioji energija brangi, – jungti nis projektas kainavo apie 100 tūkst. litų. Per mėnesį jėgainė pagamina 600 kW. Įmonė pla nuoja statyti antrą jėgainę ir tap ti energetiškai nepriklausoma.
Prieš pusantro mėnesio bendro vė „Klaipėdos autobusų parkas“ turėjo pasirašyti sutartį su kon kurso laimėtojais dėl 12 dujinių autobusų gamybos. Tačiau ant rosios vietos laimėtojai, pasiūlę didesnę kainą, konkurso rezul tatus apskundė teismui. Šią sa vaitę paaiškės, ar jų pretenzijos pagrįstos.
Biokuras – iš karklų plantacijos Bendrovė „Klaipėdos kartonas“ jau šeš tus metus Dumpiuose kelių hektarų plo te augina karklus. Ir tręšia juos čia pat su sikaupusiu savo įmonės išvalyto vandens dumblu. Plantacijoms plėstis trukdo lais vos žemės stygius. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Ekologinis eksperimentas
Uostamiesčio centre Nemuno g. 2 esančios bendrovės „Klaipėdos kar tonas“ gamyklą ir jos vandens valy mo įrenginius Dumpiuose jungia 14 km ilgio vamzdynas. Ieškant spren dimo, kur dėti įmonės valymo įren giniuose susikaupiantį dumblą, su manyta juo tręšti karklus. „Patys valome savo bendrovės nutekamuosius vandenis, susida ro daug dumblo. Siekiame jį utili zuoti. Taigi tuo dumblu yra tręšia mi karklai. Karklus auginame jau šeštus metus. Švedijoje šių medžių auginimas labai populiarus“, – pa sakojo bendrovės „Klaipėdos kar tonas“ generalinis direktorius Arū nas Pasvenskas. Karklai užauga per keletą metų ir juos galima kirsti. Nukirtus, jie smulkinami, o tos skiedros – pui kiausias biokuras. „Nuo projekto pradžios užau ginome jau tris derlius, nors mū sų plantacijos labai nedidelės ir tik eksperimentinės, dvi – po pu sę hektaro, dar viena – pusantro. Kadangi plotai nėra dideli, mū sų produktu ne kažin kas domisi,
tai leidžiame žmonėms ar kitoms bendrovėms nusikirsti ir išsivežti už dyką. Ir mus tai tenkina“, – tei gė A.Pasvenskas.
Eksperimentas: „Klaipėdos kartono“ vandens valymo įrenginiuose susikaupusiu dumblu tręšiami karklai.
Arūnas Pasvenskas:
Karklus auginame jau šeštus metus. Švedijo je šių medžių augini mas labai populiarus. „Klaipėdos kartono“ vadovas tvirtino, jog auginti karklus nėra didelis vargas, bet reikia speciali zuotis tame versle. „Reikėtų pirkti kirtimo maši ną, nes dabar tai darome ranko mis. Mūsų tikslas buvo utilizuoti dumblą. Žinau, kad Lietuvoje yra
didžiulės karklų plantacijos, 20– 50 ha, bet mes plėstis galimybių neturime, tiesiog aplink Klaipėdą nėra laisvos žemės, o ten kur jos yra, per toli vežti tą dumblą tręši mui, todėl nebeapsimoka“, – dės tė A.Pasvenskas. Tačiau esą dumblas nėra būti na sąlyga tiems karklams auginti, jie gali augti bet kur. Vis dėlto tuo daugiau niekas neužsiima. Daug dumblo iš valymo įrenginių susikaupia ir bendrovėje „Klaipė dos vanduo“, tačiau ši įmonė kark lų auginti taip ir nesiryžo. Galbūt dėl tos pačios priežas ties – laisvos žemės stygiaus ap link Klaipėdą. Išbrido iš sunkumų
Prieš dvejus su puse metų bendro vėje „Klaipėdos kartonas“ nuvilni
Vytauto Petriko nuotr.
jo atleidimų banga. Kaip ir daugelis kitų įmonių, bendrovė skausmin gai išgyveno 2009 m. krizę, kai ga mybos ir pardavimo apimtys stip riai sumažėjo. Prieš 2 metus pagrindiniu „Klai pėdos kartono“ akcininku tapo įmo nė „Grigiškės“, tačiau klaipėdietiško pavadinimo nepakeitė. Per tą laiką padėtis bendrovėje stabilizavosi. Ir dabar joje dirba 190 darbuotojų. Teigiama, kad „Klaipėdos kar tonas“ – viena seniausių įmonių Lietuvoje, ji pergyveno du pasau linius karus, ne vieną krizę ir iki šiol gyvuoja. Tvirtinama, kad nuo 2010 m. pradžios bendrovė dirba visu pa jėgumu. Tolesniuose „Klaipė dos kartono“ tiksluose numaty ta įmonėje efektyvinti popieriaus gamybą ir padidinti produkcijos
gamybos našumą iki 120 tūkst. tonų per metus. Įvertino pramonininkai
„Klaipėdos kartonas“ – didžiausia tokio tipo įmonė regione. Ji gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai ir gofruoti skirtą popierių. Šalia pagrin dinės veiklos gaminamas ir kartoninis korinis užpildas, kuris naudojamas baldų pramonėje, durų gamybai. Būtent dėl korinio užpildo gamy bos Lietuvos pramonininkų konfe deracija „Klaipėdos kartoną“ šiemet apdovanojo už gaminį, pagamintą iš antrinių žaliavų. Visa produkci ja bendrovėje gaminama tik iš ant rinės žaliavos – makulatūros. Taip pat perdirbama ir kitose kaimynėse šalyse surinkta makulatūra. Gamy bos apimtys siekia iki 115 tūkst. to nų makulatūros per metus.
Antroji „Auroros“ jaunystė Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Beveik ant Kuršių marių kranto, Klaipėdoje šalia Antrosios Smilty nės perkėlos kyla viešbutis. Nau jasis pastatas bus sujungtas su dar sovietmečiu statytu buvusiu kino teatru „Aurora“. Šis kultūros ver tybe paskelbtas statinys turėtų iš laikyti visas autentiškas detales. Finansuoja ir ES fondai
Jau ne vieną mėnesį šalia buvusio kino teatro „Aurora“ vyksta inten syvios statybos. Nemuno gatvėje šalia gamtos ir žmonių nuniokoto pastato iškilo pirmasis naujo vieš bučio aukštas. Projektą plėtojančios bendro vės atstovai tikino, kad dokumen
tų derinimai dėl statybų vyko kone dvejus metus. Projektą, kurio bendra vertė apie 17 mln. litų, finansuoja ES fondai – iš jų bus skirta beveik 9,3 mln. li tų paramos.
geležinkelis bei krovos kompanija – viešbučių verslui netrukdys. „Viešbutis bus ekonominės kla sės, todėl, manau, sulauks sa vo klientų, nes galėsime pasiūly ti konkurencingą kainą“, – planus dėstė A.Narkevičius.
Peršoko sunkmetį
„Ar turėjo įtakos krizė? Taip su tapo, kad paramos derinimo pro cedūros vyko ilgai, kol sunkmetis atslūgo. Projektą ketiname baig ti 2013 m. vasarį, tikimės tuo lai ku atiduoti valstybinei komisijai“, – tvirtino projektų vadovas And rius Narkevičius. Pati vieta, pasak statytojų, stra tegiškai ir ekonomiškai labai gera, – čia pat Smiltynės perkėla, atsiras Keleivių ir krovinių terminalas, o pramoninė zona – besidriekiantis
Ambicingi planai
Statytojų teigimu, „Auroros“ pa statas bus restauruotas ir rekonst ruotas, išsaugant vizitinę jo fasado kortelę – kolonas bei kitas auten tiškas detales. Buvusiame kino teatre planuoja ma įrengti 973 kv. m ploto konfe rencijų ir kultūros renginių centrą, kuriame galbūt bus demonstruo jami ir filmai. Senasis pasatas bus sujungtas su šalia naujai pastatytu 144 kambarių viešbučiu.
Kyla: planuojama, kad lygiai po metų šalia legendinio kino teatro „Au
rora“ išaugs modernus viešbutis.
„Tai bus 8 aukštų viešbutis su konferencijų centru, požemine au tomobilių stovėjimo aikštele. „Au
Vytauto Liaudanskio nuotr.
roros“ kino teatras išliks, jį sujung sime su nauju pastatu“, – pasakojo projektuotojas Gintaras Čičiurka.
12
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Asbestinių stogų keitimas: gyvent Sausio viduryje prasidėjusi asbestinių stogų keitimo programa sukėlė didelį gyventojų susidomėjimą. Tačiau aiškėja, kad kelių tūkstančių litų parama galės pasinaudoti tik tie, kurie ir be jos galėtų pasikeisti stogus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pirmas lašas jūroje
Jau pusantros savaitės gyventojai gali teikti paraiškas ir prašyti pa ramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos asbes tinių stogų dangai pakeisti. Per šį laiką Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniai sulaukė de vynių paraiškų. Kaip informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunika cijos skyriaus vedėja Aistė Milei kaitė, pateiktos dvi paraiškos iš Kelmės rajono ir po vieną paraišką pateikė Plungės, Skuodo, Biržų, Kupiškio, Šiaulių, Tauragės bei Anykščių rajonų gyventojai. „Iš viso pateiktose paraiškose prašoma apie 50 tūkst. litų. Pra šomo vieno projekto paramos su ma svyruoja nuo 2 iki 10 tūkst. li tų, bendra projektų vertė viršija 100 tūkst. litų su PVM. Atskirų projektų vertė svyruoja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pirmuosius pateiktus pra šymus komentaro A.Mileikaitė. Ji vylėsi, jog skaičiai nedideli tik dėl to, kad paraiškų rinkimas ką tik prasidėjo. Laiko užpildyti paraišką gyventojai turi iki kovo 30 d. „Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“
Įvertinus šiuos pirmuosius rezul tatus galima spėti, kad iš viso as bestiniams stogams pakeisti skir ta 60 mln. litų parama vidutiniškai Lietuvoje pasinaudos apie 11 tūkst. gyventojų. Asbestinius šiferinius stogus pasikeis maždaug tiek gy ventojų, kiek gyvena Grigiškėse, Lentvaryje, Raseiniuose, Garliavo je, Kuršėnuose ar Gargžduose. Ta čiau nors šiuose išvardytuose mies teliuose stogai daugiausia dengti
šiferiu, jų gyventojai į paramą net negali pretenduoti. Pirmiausia dėl to, kad šiferinius stogus į europi nius gali pasikeisti tik gyventojai gyvenvietėse, kur yra ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, taip pat jie turi ten gyventi ne trumpiau kaip penkerius metus. Pabrėžtina, kad į paramą nega li pretenduoti ir kaimo gyventojai, kurie gyvenamuosius namus turi sodų bendrijose. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Reke vičius paaiškino, kad asbestiniams stogams skirti 60 mln. litų yra su rankioti iš įvairių kaimo plėtros pro gramų likučių. Stogą pasikeisti ga lima ir labai pigiai, ir labai brangiai. Todėl skaičiavimai, kad parama pa sieks vos dešimtį tūkstančių gyven tojų, nėra teisingi. Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“, – sakė jis. Pasi naudoti parama siekiantys gyvento jai gali tikėtis 50 proc. paramos sto go dangai ir priedams įsigyti, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų.
Asbestiniams sto gams skirti 60 mln. litų yra surankioti iš įvairių kaimo plėtros programų likučių.
Pasak V.Rekevičiaus, visi skirti 60 mln. litų bus panaudoti tik stogams keisti, seminarus veda ministeri jos darbuotojai ir už tai papildomo užmokesčio negauna. Už europinių pinigų panaudojimo viešinimą bus atsakingi patys gyventojai, t. y. ant stogo matomoje vietoje reiks prikli juoti ES lėšas garbinantį lipduką.
Seminaruose – antplūdis
Šiomis dienomis jau įpusėjo Že mės ūkio ministerijos specialistų skirtinguose Lietuvos miesteliuo se organizuojamų seminarų ciklas apie galimybę gauti kelis tūkstan čius litų paramos šiferiniam stogui pakeisti. „Kiekviename seminare dalyvauja per šimtą žmonių, netgi daugiau, nei planuota. Į seminarus susirenka ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių, seniūnijų darbuo tojai, o šie vėliau žmones konsul tuoja“, – sakė seminarus vedanti Žemės ūkio ministerijos vyriau sioji specialistė Inga Venciulytė. Paklausta, kokį klausimą gyven tojai seminaruose dažniausiai už duoda, ji neslėpė, kad kompensacijų siekia žmonės, kurie jau yra seną ši ferį pasikeitę į naują stogo dangą. „Deja, finansuojamos tik patirtos išlaidos po to, kai paraiškos pateik tos nuo sausio 16 d.“, – sakė ji. Ji apgailestavo, jeigu kai kuriuos žmo nes suklaidino seniūnijų darbuoto jai teigdami, kad ir prieš metus pa keistą stogą valstybė finansuos. Stabdo išlaidos paraiškai
Nors seminarus vedantys ministe rijos darbuotojai sako, kad jie vyks ta sklandžiai, juose apsilankiusiems gyventojams kartais trūksta kant rybė. Jie atsistoja ir tiesiai rėžia: „Viešai skelbiamus dokumentus mes ir patys mokame pasiskaityti, pasakykite ką nors naujo, geriau padėkite užpildyti paraišką.“ Būtent paraiškų pildymas gy ventojams kelia didžiausią siau bą. Reikia užpildyti ne tik apie de šimt lapų, bet ir pateikti įvairius papildomus dokumentus. Gau ti pažymą iš seniūnijos apie ne trumpesnį nei penkerių metų gy venimą konkrečioje gyvenvietė
1
proc.
asbestinių šiferinių stogų bus pakeista pasi naudojant 60 mln. litų ES parama.
Stogai: aiškėja, kad asbestiniam šiferiniam stogui
je ne taip sudėtinga, tačiau sun kiausia parengti remonto aprašą. Būtina, kad jį patvirtintų archi tektas ar inžinerinį išsilavinimą turintis asmuo. Kai kurie tarpininkai įsigudri no ir šiuo atveju siekia pasipelnyti – iš gyventojų prašo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už paraiškos užpildymą ir visų dokumentų parengimą. Mi nisterijos atstovė I.Venciulytė dėl to nemato nieko blogo, esą žmonės patys apsisprendžia, kokias išlaidas gali patirti. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paraiškos parengimas nefin ansuojamas“, – sakė ji. Gyventojai, apskaičiavę, kiek pa pildomai išleis pinigų paraiškai pa rengti, neretai numoja ranka: „Pa sikeisiu stogą ramiai ir be kelių tūkstančių litų paramos.“ Stengiasi padėti
Pagaliau supratę, kad važinėdami po miestelius tik veltui švaisto lai ką ir mokesčių mokėtojų pinigus,
valdininkai nusprendė gyvento jams suteikti daugiau pagalbos. Nacionalinės mokėjimo agentū ros Komunikacijos skyriaus vadovės A.Mileikaitės teigimu agentūros teritorinių skyrių atstovai netru kus pradės važinėti į rajonų centrus ir savivaldybių administracijų pa skirtose patalpose konsultuos pa geidaujančius kreiptis paramos bei priims paraiškas gauti paramą. Nemokamai paraišką užpildyti gyventojams padeda ir stogo dan gų užsakymais suinteresuoti stogo dangų pardavėjai. „Sulaukiame labai didelio gy ventojų susidomėjimo šia parama. Ruošdami paraiškas gyventojai tu ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su laukiame bent kelių dešimčių pa klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo
Kainos Didžiausi stogo dangos rūšių finansuojami įkainiai
Populiariausių stogo keitimo elementų kainos
170 kv. m asbestinio stogo keitimo sąmata
Rūšis 1 kv. m kaina (litais)* Beasbesčio šiferio danga 48 Bituminių čerpių danga 53 Plieninių čerpių danga 60 Keraminių čerpių danga 85 Bituminių lakštų danga 45 Plieninių čerpių imitacijos danga 60 Plieninių profil iuotų lakštų danga 60
Medžiaga Beasbestis šiferis Plieninė skarda Čerpės Medienos ruošiniai Šilumos izoliacinė
Medžiaga Įkainis (litais už 1 kv. m) Suma (litais) Beasbesčio šiferio stogo danga 25 4250 Šilumos izoliacinis sluoksnis 120 4080 Izoliacinė ir difuzinė plėvelė 2,95 1000 Medienos ruošiniai karkaso rekonstrukcijai 520 2200 Skardos lankstiniai 20 2500 Lietaus surinkimo sistema – 2500 Medis arba skarda palėpių pakaloms – 2000 Iš viso už medžiagas – 18 530 Nekompensuojami stogo dengimo darbai 45–60 8000 Iš viso su kompensacija – 17 265 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
* Įskaitant izoliacinį sluoksnį, dangą, kraigus, vėjalentes, profi l ių karnizus, laštak ius, lietaus nuvedimo sistemos la takus, lietvamzdž ius, sniego užtvaras su laik ikliais. Šaltinis: Žemės ūkio ministerija
medžiaga Garo izoliacinė medžiaga Difuzinė plėvelė
Kaina (litais už 1 kv. m)
20–33 18–28 40–60 500–520 120 1,4 1,9–4,5 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
13
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
turtas Bankai verslą kreditavo aktyviau
Egipte turistai sėdi viešbučiuose
Lietuvos komercinių bankų naujai išduotų paskolų suma privačioms įmonėms antrą praėjusių metų pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m., viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus. „Tai lėmė au gęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsar giai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pir mininkas Vitas Vasiliauskas.
Kelionių organizatoriai „Tez Tour“ ir „Nova turas“ teigia, kad šiuo metu Egipte poilsiau jantiems lietuviams nerengia ekskursijų į Kairą ir Luksorą – į juos dėl padidėjusios neramumų tikimybės vykti nerekomenduo jama. Esą, jei atsirastų norinčių, ekskursijos būtų organizuojamos, tačiau į lankytinas vietas nesiveržia patys poilsiautojai. Šiuo metu Egipto kurortuose Hurgadoje ir Šarm aš Šeiche ilsisi apie 300 lietuvių.
2,6
proc.
per metus sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
tojų entuziazmą lydi nusivylimas Skaičiai 70 proc. individualių gyvenamųjų tinio vėžio tyrimo centro kanceroge namų, kaimo vaikų ugdymo ir net ninių veiksnių sąrašą kaip kenksmin sveikatos priežiūros įstaigų yra ap ga, vėžį sukelianti, medžiaga. dengta asbestiniu šiferiu.
1976 m. asbestas įrašytas į Tarptau
700 tūkst. tonų asbesto nuo 1962 m. Lietuvoje sunaudota asbestcemen čio gaminiams.
20 metų – po tiek laiko gali užklup ti liga dėl žalingo asbesto poveikio žmogaus sveikatai.
Iš 1500 naujų kasmet nustatomų 1990 iki 2002 m. buvo įvežama į Lie plaučių vėžio atvejų 50 yra dėl as tuvą. besto.
3–4 tūkst. tonų asbesto kasmet nuo
1 mln. tonų asbestcemenčio gami
2005 m. Lietuvoje, kaip ir visose ES
nių sunaudota Lietuvoje.
šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo tu rinčius gaminius uždrausta.
96 proc. iš Lietuvoje sunaudotų asbestcemenčio gaminių sudaro ši 2008 m. Lietuvos Vyriausybė pa ferinė stogų danga. tvirtino asbesto šalinimo programą.
kėjimo agentūros darbuotojai pa tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks mingos stogo dangos. Svarbu viską suskaičiuoti pakeisti gyventojai pasirengę skirti ne daugiau kaip 5–6 tūkst. litų iš savo kišenės.
ko viską reikėtų pradėti, kur kreip tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda mi už tai gana didelį mokestį. Pa raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. Dirbs įprastu režimu
Paklaustas, ar pasinaudoję nemo kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo gus gauna garantiją, kad ir po pus mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas. Ne viename Žemės ūkio minis terijos organizuotame semina re dalyvavęs pašnekovas sako iš girdęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios pro gramos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kai nas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežadame dalyti. Tie, kurie mūsų gaminių kainas sekė jau ir anks tesniais metais, gali tai patvirtin ti. Maža to, visiems, dalyvaujan tiems šioje programoje, siūlome
dar ir specialias nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lie tuva“ atstovas. Pasak jo, jokio ypatingo konku rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas tebima „Konkurencija korektiška. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadangi spren dimą dėl paramos skyrimo ministe rija patvirtino gana vėlai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog pro grama nėra tobula ir šiemet dar neį sivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas. Įvairiomis stogo dangomis pre kiaujančios bendrovės „Nord pro fil“ vadybininko Sigito Vilčinsko pastebėjimu, stogo dangų gamin tojai dėl to net neketina didin ti gamybos apsukų, nes pardavi mas iš esmės neturėtų smarkiai padidėti. „Sulaukiame daug gy ventojų paklausimų, bet pirmiau sia jie klausia, ar gaus paramą. O kai paramos negali tikėtis sodų bendrijose gyvenantys žmonės, atkrenta labai daug gyventojų“, – svarstė S.Vilčinskas. Gamintojai apgulties nesitiki
Šiferį be asbesto Akmenėje gami nančios bendrovės „Eternit Baltic“ rinkodaros vadovas Vytautas Mi niotas mano, kad asbestinių stogų keitimo programa Lietuvoje nesu kels stogų keitimo karštinės. „Esame apskaičiavę. Vidutiniš kai gyventojai prašys 2–6 tūkst. pa ramos stogo dangai, iš viso ja pasi naudos apie 10 tūkst. gyventojų, t. y.
„Shutterstock“ nuotr.
vos 1 proc. visų gyventojų, kurių in dividualius namus dengia asbesti nis šiferis“, – kalbėjo V.Miniotas. Pasak jo, norint pasinaudoti parama gyventojams kyla daug nepatogumų, todėl esą visi susidomėję greitai nu sivilia ir numoja ranka. „Pirmas asbestinių stogo dan gų keitimo blynas bus prisvilęs. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad valstybė mato problemą ir po tru putį padeda gyventojams ją spręs ti“, – sakė jis. Tačiau esą per mažai dėmesio skiriama pavojingiausiam asbestinių stogų keitimo eta pui – šiferiui nuimti ir utilizuoti. Dienraščio pašnekovai sveikina naujausią programos pakeitimą, kai buvo nuspręsta finansuoti pusę asbestinės šiferio dangos utilizavi mo išlaidų. Iki tol valstybė būtų fi nansavusi tik pusę transportavimo iki utilizavimo vietos išlaidų. „Atlikome sąvartynų teikiamo asbestinio šiferio utilizavimo pa slaugų kainų analizę. Už toną uti lizuoti atvežto šiferio sąvartynai ima nuo 50 iki 500 litų. Įvertinus tai, kad, nuėmus vidutinio dydžio stogą, surenkama apie 1,5–2 tonas sveikatai kenksmingo šiferio, ant žmogaus pečių gula nemaža finan sinė našta. Dar papildomai kainuo ja ir transportavimo išlaidos, o daž niausiai iki artimiausio sąvartyno yra 100 kilometrų“, – kalbėjo jis. M.Grigaliūnas priminė, kad, no rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo
Net ir įvertinus visas galimas išlaidas galima drąsiai teigti, kad kaimo gy ventojai 2012 m. turi unikalią gali mybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo metu gyven tojams teikiamų komercinių pasiū lymų galime daryti išvadą, kad žmo nės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų stogo perdengimo medžiagoms, dažniau renkasi aukš čiausios kokybės produktus. Pagal programą nefinansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasiren gę stogo dangą pasikeisti savo jėgo mis. Jeigu būtų samdomi stogden giai, reiktų numatyti, kad vidutinės stogo dengimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas. Šiuo metu skaičiuojantiems sto go dangos keitimo sąmatą pašne kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su daro ir suma už visus stogo prie dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su
ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė mesį pašnekovas. Paklaustas, ar jau ryškėja tenden cijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pa brėžė, kad daugiausia seminarų da lyvių susidomėjimo sulaukia plieni niai ir beasbesčio šiferio stogai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios popu liarios, nes greičiausiai tektų pakeis ti visą stogo konstrukciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo pro gramą nei stogo konstrukcijų keiti mo medžiagos (gegnės, grebėstai ir t. t.), nei stogdengių darbai nefinan suojami. Be to, kad šiomis medžia gomis perdengti stogą reikia speci finių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudė tinga“, – sakė pašnekovas. Bendrovės „Ruukki Lietu va“ duomenimis, keisdami sto gą gyventojai dažniausiai renka si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau siai blunka veikiama ultravioleti nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty bių ir 20–50 metų techninė garan tija“, – teigė jis.
14
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
pasaulis Santykiai šlyja
Ginklavimosi varžybos
Ruošis antrajam turui?
Pakistane Senato nariai pa ragino šalies karius numušti Amerikos nepilotuojamuosius lėktuvus, kurie apšaudo genčių regionus. Be to, senatoriai pa reikalavo šalyje uždaryti ame rikiečių aviacijos bazes. JAV ir Pakistano santykiai pašlijo po to, kai NATO pajėgos nukovė 24 pakistaniečių karius.
Rusija planuoja šiais metais dislokuoti balistines raketas „Iskander“ Kaliningrado srity je. Praėjusių metų lapkritį Rusi jos prezidentas Dmitrijus Med vedevas nurodė, kad šalies ka rinės pajėgos dislokuos raketas „Iskander“kaip atsvarą planuo jamai JAV priešraketinės gyny bos sistemai Rytų Europoje.
Rusijos komunistų lyderis Ge nadijus Ziuganovas, siekiantis prezidento posto, pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepasieks pergalės pirmajame preziden to rinkimų rate, jeigu neklas tos rezultatų. Pasak jo, premje ras sąmoningai atsitraukė nuo partijos „Vieningoji Rusija“, kuri diskreditavo save.
B.Obamos pagyros, kritika ir pažadai Metinis Baracko Obamos prane šimas buvo gera proga JAV va dovui prieš rinkimus ne tik pasi didžiuoti nuveiktais darbais, bet ir įgelti konkurentams.
Kaip svarbiausius savo darbus gynybos ir užsienio politikos sri tyse B.Obama įvardijo tarptau tinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivos Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muam maro al Gaddafi žūtį. Nepaisydami šių, B.Obamos galva, didelių pasiekimų, opozi cijoje esantys respublikonai vis garsiau pliekia administraciją už nesėkmingą užsienio politiką. Ypač respublikonams kliūva, jų nuomone, nuosaiki JAV pozicija Irano atžvilgiu. Pasak opozicijos, B.Obama seka buvusio JAV vadovo Jimmy Car terio, nesugebėjusio išspręsti Ira no įkaitų krizės, pėdomis, o gal ir blogiau. Tačiau B.Obama į kritiką atsakė, kad neketina vadovautis vien dip lomatija, o jei reikės, griebsis ir karinės jėgos prieš Iraną. „Taikus šio klausimo sprendi mas tebėra įmanomas ir daug ge resnis, – pasakė B.Obama. Tiesa, netrukus išrėžė: „Tegul nekyla jo kių abejonių. Amerika pasiryžusi neleisti Iranui apsirūpinti bran duoliniais ginklais, ir aš neatsi sakysiu jokių priemonių, kad pa siekčiau šį tikslą.“ Kalbėdamas apie padėtį pa čioje šalyje, JAV vadovas pasiūlė iš esmės perorientuoti šalies eko nomiką ir atgaivinti jos gamy bos potencialą. Pasak B.Obamos, JAV pernelyg atsainiai užleido sa vo pozicijas tokioms valstybėms, kaip Kinija.
Todėl jis paragino valdžią kuo skubiau taikyti mokesčių leng vatas daugiau investuojantiems ir kuriantiems darbo vietas ša lyje, skirti paramą gamybos sek torių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat sustiprinti ap saugą nuo importo prekių ir pira tinės produkcijos. Tiesa, B.Obama pripažino, kad socialinių ir ekonominių pro blemų sprendimas – sudėtingas uždavinys. Nors statistika rodo, kad 2009 m. pasibaigus recesijai JAV gamy bos sektoriuje darbo vietų skai čius augo sparčiau negu paslaugų sektoriuje, faktiniai skaičiai tebė ra maži: iš viso buvo sukurta tik 1,3 mln. naujų darbo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – gamyboje. Be to, iki šiol darbo JAV neturi per 13 mln. žmonių. Galiausiai JAV vadovas už siminė apie jautrų mokesčių klausimą. B.Obama tiesiogiai pareikalavo, kad Amerikos mi lijonieriams, kurių skaičiuojama apie 4 mln., būtų taikomas bent 30 proc. pajamų mokestis. Taip B.Obama įgėlė varžovui respublikonui Mittui Romney. Šis, deklaravęs savo pajamas, pripažino, jog uždirba 20 mln. dolerių per metus, o yra apmo kestinamas mažesniu tarifu ne gu dauguma amerikiečių. JAV beveik 90 proc. uždirban čių daugiau nei 200 tūkst. dole rių per metus biudžetui atiduoda nuo 15 iki 30 proc. savo pajamų. Tęsdamas temą, B.Obama taip pat pasiūlė milijonieriams pa naikinti būsto, sveikatos apsau gos, pensijų ir vaikų globos fon dų mokesčių lengvatas. AFP, BNS inf.
Žymiajame Šveicarijos Da voso žiemos kurorte prasi dėjo tradicinis pasaulio ekono mikos forumas. Įdomu, kad kapitalistų va karėliu vadi namame foru me pylėsi kriti ka pačiam kapi talizmui. Pozicija: protestuotojai prieš kapitalizmą nutarė Davose pastatyti ledo namą,
kuriame, pasak jų, vienąsyk teks įsikurti ir kapitalistams.
Davose – naujo kapitalizmo paieškos Ieškos naujojo kapitalizmo
Prabangiame kurorte apie 2,6 tūkst. verslo ir politikos lyderių iš 100 pa saulio šalių penkias dienas aptarinės pasaulio ekonomiką ir, kaip sako, ieškos naujo kelio kapitalizmui. Pagrindinis šių metų forumo klau simas intriguoja: „Ar XX a. kapita lizmas nuvilia XXI a. visuomenę?“ Kitų diskusijų temos: „Kapitaliz mo sutvarkymas“, „Ar globalizacija pasiekė savo ekonomines ir politi nes ribas?“, „Kaip euro zonos šalys pakils iš euro zonos krizės?“. Davoso forumo steigėjas ir orga nizatorius Klausas Schwabas tvir tino, kad šiemečiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip sukurti naują pa saulio modelį. Pasak jo, „dabar tinės formos kapitalizmui nėra vie tos pasaulyje aplink mus“. „Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vadovybė priblokš ta, – sutikdamas delegatus sakė K.Schwabas. – Galbūt tai, ką turime čia, yra tam tikras perdegimas.“ Politikos ir verslo grietinėlė
Pranešimas: B.Obama prieš rinkimus bando laimėti kuo daugiau
amerikiečių simpatijų.
AFP nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Į Davoso forumą, kaip visada, su gužėjo nemažai politinio ir verslo elito asmenybių. Pasak rengėjų, iš viso diskusijose dalyvaus apie 40 vyriausybių vadovų, taip pat žy miausių pasaulio pramonės ir pre kybos įmonių atstovų. Atidarymo kalbą Davose šiais me tais sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Šveicariją atvyks taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Da vidas Cameronas, Kanados vyriau
sybės vadovas Stephenas Harperis, Izraelio prezidentas Shimonas Pe resas, Tarptautinio valiutos fon do vadovė Christine Lagarde, JT ir Arabų lygos generaliniai sekretoriai Ban Ki-moonas ir Nabilas Elaraby. JAV į Davoso forumą delega vo šalies Iždo departamento va dovą Timothy Geithnerį. Šis keti na forumo dalyviams pristatyti JAV ekonomikos padėtį ir aptarti lau kiančius iššūkius.
atstovai. Diskusijose neketina da lyvauti Graikijos, Ispanijos ir Ita lijos, kurios grumiasi su finansų krize, lyderiai. Iš Rusijos į Davosą atvyko ne paties aukščiausio ran go pareigūnai. Vis dėlto, nors kai kurios šalys atsisakė dalyvauti prabangiame forume, tūkstančio didžiausių įmonių vadovai atvy ko masiškai, nors metinį narystės mokestį sudaro 35 tūkst. eurų. Pesimizmas stiprėja
Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vadovybė priblokšta.
Nemažas dalyvių kontingentas ketina atvykti iš vadinamųjų besi vystančių šalių, tarp jų – Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių. Šių šalių delegatai aptars temą „Ar tai tikrai Azijos šimtmetis?“. Tiesa, šiais metais Davose nepa sirodys kai kurių euro zonos šalių
Prieš prasidedant forumui atlik tos apklausos parodė, kad optimiz mo verslo sektoriuje – mažai. Verslo atstovai pabrėžė netikintys, jog po litikai artimiausioje ateityje pakeis padėtį. 1258 verslo lyderių apklau sa, kurią atliko „Pricewaterhouse Coopers“, parodė, kad 48 proc. jų šiais metais tikisi ekonomikos smukimo ir tik 15 proc. – augimo. Didžiausi pesimistai, apklausų duomenimis, – Europos verslo ly deriai. Jie baiminasi, kad vyriau sybės neišgalės išspręsti savo sko lų krizės, ir nerimauja dėl kapitalo rinkų stabilumo. BNS, „Guardian“, AFP, AP inf.
Vietoj Šveicarijos – į Braziliją Tūkstančiai demonstrantų susir in ko į didžiausią pasaulyje kasmetį an tikapitalistų suvaž iavimą Brazilijoje, protestuodami dėl didžiulio globaliz mo nesąžiningumo ir kitų blogybių. Protest uotojai, mojuojant ys plaka tais su šūkiu „Kitoks pasaulis įmano
mas“, paminėjo alternatyvaus Davo so forumui Pasaulio socialinio foru mo atidar ymą. Ant ikapital istų for u mo dalyviai susitiko pietiniame Bra zilijos mieste Porto Alegrėje apsvars tyt i alternatyv ių pasaul inės ekono mikos krizės sprendinių.
15
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Gražų nedidelės kvadratūros 1 kambario butą Taikos pr. ir 1,5 kambario 43 kv. m butą Rumpiškės g. Tel. 8 679 82 151, 8 609 61 072. 903549
Išnuomoju 3 kambarių 55 kv. m butą miesto centre, Vyturio g. Tel. 8 698 85 145. 904621
SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 868955
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 893800
Prie „Avitelos“ išnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634. Reikalingas nuomai butas Klaipėdoje dirbančiai šeimai be žalingų įpročių. Mokės už pusę metų iš anksto. Tel. 8 655 59 338, 8 609 00 984. 903553
Parduoda
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedūroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūlymai: jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt. 898591
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinės sistemos susirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682. 899333
765802
899893
Kiti kursai
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
884048
Joga! Švarūs energetiniai kanalai - žmogaus sveikatos ir jaunystės garantas! Danės g. 29. Kaina 12 Lt. www.jogananda.lt. Tel. 8 602 70 016.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
896638
884049
894528
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902236
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 901547
Pigiai suremontuotą 1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą Sulupės g. (4/3 a., virtuvė, vonia, WC). Tel. 8 689 89 898. Skubiai 1 kambario butą su balkonu Baltijos pr., arčiau Taikos pr. (9 pl./4 a., 28 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, reikia remonto). Tel. 8 607 43 914. 904542
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 904047
Perka 1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.
894408
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.
Butus: 1 kambario Kauno g. su balkonu, 66000 Lt; 2 kambarių 5/2 a. Žardininkų g.; 3 kambarių su holu 5/2 a. Poilsio g.; kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 901856
901859
893849
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108. 900348
Pusę namo Poilsio g. r. (64 kv. m, 2/1 a., garažas, 4 a žemės) ir mūrinį sodo namą prie „Tilžės“ turgaus (rūsys, ūkinis pastatas, šiltnamis, garažas). Tel. 8 670 07 280. 903578
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 894893
10 a sklypą Naujojoje Kalotėje (visos komunikacijos, graži aplinka, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664. 899809
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 903571
895210
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
2 nepereinamų kambarių 42 kv. m butą miesto centre, Priestočio g. 14, Klaipėda (2 pl./2 a., laiptinėje du butai, uždaras kiemas). Tel. 211 514, 8 601 01 535. 904186
904216
Vairuotojų kursai
2, 3 kambarių naujos statybos butus perduotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075. 904324
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
902242
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
10 a žemės sklypą Slengiuose. Paskirtis - namų valda. 1 a kaina 5 000 Lt. Tel. 8 662 18 108.
Mokymas
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
902213
Butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g., 100 kv. m namą Jotvingių g. (visi patogumai). Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
903580
Sveikata, grožis
902248
904139
Butus: 3 kambarių naujos statybos Birutės g. (7/4 a., įrengtas, baldai); 4 kambarių priešais „Vingio pasažą“ (5/4 a., tvarkingas). Tel. 8 670 07 280.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 902257
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 892076
Nekilnojamasis turtas Nuoma
7 a tuščią sklypą Mažajame Kaimelyje, prie „Cento“ parduotuvės (135 000 Lt); kambarį bendrabutyje; 1 kambario butą su balkonu. Tel. 8 670 07 280. 903582
9 a sklypą su visomis komunikacijomis gražioje vietoje Tauralaukyje, SB „Tauras“; kambarį bendrabutyje 5/4 a. Rumpiškės g. Tel. 8 670 85 478. 904080
886761
1 kambario butą Taikos pr., prie „Vėtrungės“ (su baldais, buitine technika); 2 kambarių butą Statybininkų pr. (maži mokesčiai). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 903150
Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898567
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891400
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 902192
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900828
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 888579
Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.
Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.
Paskolos
904033
Gyvenamąjį namą Tauralaukyje, bendrijoje „Tauras“ (180 kv. m, 1 aukšto, atskirai nuo namo yra pirtis su kubilu, 9 a žemės sklypas, visiškai sutvarkyta aplinka); žemės sklypus namų statybai Trušeliuose; 6 a sodo sklypą 3 km nuo miesto ligoninės (32 000 Lt) ir kt. Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt. 904539
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 894868
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 894848
Paslaugos
Išnuomojame 144 kv. m biuro su sandėliu patalpas pirmajame aukšte. 1 kv. m nuomos kaina 14 Lt. Tel. 8 686 91 051.
Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300.
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.
903422
891123
903141
16
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portalinių kranų elektrikai. Geros darbo sąlygos, visos socialinės garantijos. Tel. 399 430.
Darbas Ieško darbo Vaikinas, turintis apdailininko specialybę, ieško bet kokio darbo. Tel. 8 609 62 932. 904268
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.
900243
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
901133
901480
Buitis ir technika
Siūlo darbą UAB „Litana ir Ko“ pastoviam darbui reikalingas
Paslaugos
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com.
Gyvenimo aprašymą siųsti: personalas@litana-group.com, tel.pasiteiravimui 8 686 32726.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 902564
Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.). 903427
Gėlių salonui reikalinga floristė, turinti darbo įgūdžių ir patirties. Tel. 8 656 77 078.
891214
902346
Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 646 40 350. 901930
Parduoda
Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758. 895091
Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.
903439
Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192.
Paslaugos S.Mišenio konsultacinis biuras efektyviai sprendžia Jūsų problemas dėl įsiskolinimų, vekselių, areštų, palikimų, teisminių ginčų. Kredituoja. Konsultuoja nemokamai. Tarpininkams mokami komisiniai. Tel. 8 613 51 523 (Svetlana), 8 616 42 565 (Sergejus).
904680
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 902169
Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 904622
904335
Atestuota įmonė UAB „KESVA“ IR KO atlieka namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, vandentiekio bei nuotekų sistemų remontą, užtikrina avarijų lokalizavimą visą parą. Kainos pagal susitarimą. Tel. (8 46) 366 544, 8 656 01 901; info@kesva.lt. 896203
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 904038
901824
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.).
Perka
903445
Reikalingi įvairių specialybių statybininkai. Tel. 8 603 00 202. 903305
Taksi firmai Klaipėdoje reikalinga dispečerė. Tel. 8 600 21 065. 904522
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634. 897053
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin. kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895874
Varžytinės
UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 02 28 10 val. parduoda iš varžytinių Vidmanto Dauliaus ir Linos Daulienės turtą: 60,98 kv. m butą su rūsiu Laukininkų g. 8-11, Klaipėdos m. Pradinė varžytinių kaina 131 200 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.
900506
904092
903856
Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364. 904319
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895269
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 893105
Transporto paslaugos Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559. Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 903583
Dėmesio Nuo 2012 02 01 likviduojama I.Bratuškino individuali įmonė, įmonės kodas 141860353, reg. adresas Reikjaviko g. 15-24, Klaipėda. 904315
900675
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892010
Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. Visi apdailos, santechnikos, elektros ir kiti darbai. Tel. 8 611 40 335. 902265
893143
Kita
900751
Įmonei Klaipėdoje reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti maršrutu LietuvaRusija, Baltarusija. Gera vadyba ir atsiskaitymas garantuotas. Tel. (8 46) 276 737, 8 616 13 080.
Automobiliai
Perka
Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis 3 metai, rusų ir anglų kalbų mokėjimas.
901597
904196
904317
TIEKIMO SKYRIAUS VADOVAS
Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties prekyboje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo. com. Tel. 8 613 21 712.
67 m. našlys, turintis 3 kambarių butą, norėtų susipažinti su moterimi nuo 58 iki 70 m. (be žalingų įpročių) bendram gyvenimui. Tel. 8 683 81 719 Gintas.
902006
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@ memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Statybos paslaugos
Pažintys
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 901985
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 895435
Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040. 903881
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 897556
Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809. 898408
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 903590
Tinkuojame, šiltiname pastatus, dengiame stogus, liejame pamatus, pjauname sienas, elektra, santechnika, apdaila. Tel. 8 655 22 204. 903303
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134. 901981
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805. 903558
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus: ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 893691
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900254
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt. 903186
įvairūs
17
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!
Išsirinkite savo meilės šventės datą ir
Meilės šventės dienomis vasario 10–14
nustebinkite savo mylimą žmogų.
dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas
Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė
dviem už ypatingą kainą:
programa visą naktį.
Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt
Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų
Kajutė be lango – 330 Lt
skaičius ribotas
Kajutė su langu – 440 Lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www. tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Vasario 22 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš – „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Kiti renginiai Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjerakomedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai .lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. skelbtas Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ koncertas atšauktas. Bilietus galima grąžinti iki vasario 12 d. Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakarassusitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos aklųjų centras (Šviesos g. 3) Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
TV programa
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10-12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“. Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiėmimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Vasario 2–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 17–24 d. Vokiečių kino dienos 2012. Bilieto kaina 4 Lt.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Sausio 27 d. 17 val. atidaroma V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. Veiks iki vasario 15 d.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda. Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinės paroda „Požiūris“. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“. Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Ideja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Bibliotekos kavinė Bistro ’25 – iki sausio 30 d. Petro Šikšnelio fotografijų paroda „Ten, kur...“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“. Gerlacho palėpė – sausio 27 d. 17 val. knygos „Atokios stotys“ pristatymas.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Ypatingas atvejis (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Proto šturmas“ (1, 2) (Švedija, 2008 m.).
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Vaikelis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.13 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.30 „Užmirštieji“ (8) (N-7). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“ (3, 4). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Akistata. 11.55 Prieš srovę. 12.40 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (5). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (5).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 8.25 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“.
12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Šeštasis pojūtis. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Gražuoliukas 2“ (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 22.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 23.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.20 Statybų TV. 0.50–6.00 „Bamba“.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas. 11.30 A.Rekašius. Baletas „Aura“ (1987 m.) (k). 13.05 „Dėka poezijos kuriu skulptūrą“. Vytautas Šerys (1995 m.) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gruzijos kino klasika. Drama „Tbilisis, Tbilisis“ (Gruzija, 2005 m.) (N-7) (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Keltininkas“ (2008 m.) (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Dok. f. „Praėjusios dienos atminimui“ (1990 m.) (N-14). 22.25 Trumpametražis f. „1000 galimybių“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (4). „Hujė – drakono miestas“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. 0.30 Sportas. 0.35 Orai. 0.40 Vakaro autografas.
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25 „Išlikimas“. 11.20 Nuotykių s. „Kobra 11“ (1) (Vokietija, 2009 m.). 12.15 „Kaulai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“ (2). 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (JAV, 1994 m.). 0.20 „Futurama“. 0.50 „CSI Niujorkas“. 1.40 „Sinbado nuotykiai“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 „Volanderis“ (5) (N-7). 22.50 „Vyriški reikalai“. 23.50 „Arti namų“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7).
8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Generolas“. „Operacija „Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Generolas“. „Kurjeris iš Lenkijos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 „Generolas“. „Operacija „Mūras“.
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15 12.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. Kultūra +. Humoro laida „Maski šou“. „Nenuorama Seidė“. „Daktarės dienoraštis“ (N-7). Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 13.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 13.45 Fantastinė nuotykių komedija „Nepaprasti Adelės Blank-Sek nuotykiai“ (Prancūzija, 2010 m.). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Ką mes valgome?“ 18.45 Rezonansas. Tiesioginė diskusijų laida. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 21.15 „Kenedžiai“ (N-7). 22.30 Andrius Mamontovas. Koncertas „Park West Chicago“. 0.00 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 1.00 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Istorinė drama „Hercogienė“ (D.Britanija, Italija, 2008 m.). 9.00 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“ (JAV, Indija, 2010 m.). 11.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pagrobimas“ (Prancūzija, JAV, D.Britanija, 2008 m.). 13.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“ (D.Britanija, 2010 m.). 15.00 Drama „Kviečiame pas Railius“ (D.Britanija, JAV, 2010 m.). 17.00 Istorinė karinė drama „Pasipriešinimas“ (JAV, 2008 m.). 19.20 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 21.00 Kriminalinė drama „Blogas policininkas“ (JAV, 2009 m.). 23.05 Komedija „Kitoje lovos pusėje“ (Prancūzija, 2008 m.). 1.00 Drama „Imtynininkas“ (JAV, Prancūzija, 2008 m.).
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.50, 5.05 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.10, 4.15 „Žukovas“. 22.15 „Žmogus ir įstatymas“. 23.25 Vakaro naujienos. 23.45, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.55 „Kontekstas“. 0.45 „Gynybos teisė“. 1.40 Žvaigždėlaivis. 1.55 Suprasti. Atleisti. 2.50 Vaid. f. „Skėtis jaunavedžiams“.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Atletico“–„Villarreal“. 13.30 Automoto. 14.00 Adrenalinas. 14.30 Futbolo dievai. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Barcelona“–„Betis“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 19.45, 20.15 Futbolo dievai. 21.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 23.15 RIP.
19
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kalbus. Kils naujų idėjų, sumanymų, planuosite, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neįdomu. Jautis (04 21–05 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas teigiamai veiks jūsų karjerą. Dvyniai (05 21–06 21). Pasinersite į fantazijas, bet būtinai atsiras žmogus, kuris sugriaus jūsų gerą nusiteikimą. Pasistenkite reaguoti į tai ramiai, nepasiduokite kitų blogai nuotaikai. Vėžys (06 22–07 22). Savyje atrasite tai, apie ką anksčiau nė nenutuokėte, – intuiciją ir ypatingų psichologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būkite atsargus ir per daug neįsijauskite. Liūtas (07 23–08 23). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasitikėti galite tik savimi. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Svarstyklės (09 24–10 23). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtina, kad šiandien gailėsitės priėmęs kokį nors sprendimą. Laukia daug išgyvenimų ir nerimo, netinkama diena lažyboms, deryboms. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas, norėsite džiaugtis supančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Vandenis (01 21–02 19). Būsite puikus patarėjas asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir minčių. Bendraudami būsite labai emocionalūs, tačiau žmonės lengvai supras, ką galvojate.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: Mergaitę *Akordeonininką *Keletą fanatiškų vokiečių *Žydų kilmės kovotoją *Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinopti kai prognozuoja šaltus orus. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenu matoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 13 laipsnių šalčio. Dieną didžiuo siuose miestuose temperatūra svy ruos apie 10 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 26 d.
–8
–5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–8
Šiauliai
Klaipėda
–9
Panevėžys
–11
Utena
–7
8.41 16.56 8.15
26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +1 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
kokteilis Biznis ant krantinės Anokia naujiena, jog dėl migruojančių stintų Kuršių mar ių krantinės aplipu sios žvejais, kad net obuoliui nukristi vietos nebūtų tarp jų. Vieni vyrai sva joja kuo daug iau šviež iais agurkais kvepiančių blizg iašonių pagauti, o ki ti – kaip litą kitą uždirbti. Gudresn ieji, pav yzd žiui, atidundėję nakt į, užsiima ne vieną, o kel ias vie tas. Ir kvail iui aišku, kad vienu užpa kal iu, kad ir labai norėt ume, vis tiek neįmanoma jų vienu metu užsėsti. O paslapt is greitai išaiškėja. Užimtąsias pozicijas, lyg nuosavybę, jie parduoda kit iems, dėl stint ų irg i bet ką atiduot i gal int iems žvejams. „Kokteil is“ abejoja, kad „viet inės fau nos“ atstovai – klaipėd iečiai, tok iems „verslininkams“ pinigų duoda. Jie juos dar ir į marias gali įstumti. O iš toliau atv yk usiems stintautojams nėra kur dingt i, krapšto pin ig inę, jei nor i meš kerę geresnėje vietoje įmerkti. Gudru tis „žvejys“, uždirbęs kok į 100 litų, gali ramiai laukti kitos nakties.
„Kokteilio“ klausimas 20 lit ų už vietą ant krant inės – daug ar mažai?
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+9 +10 –12 –16 +8 –2 +9 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–2 –8 +9 +26 –11 +18 +6 –4
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–9
–10
Marijampolė
Vilnius
–10
Alytus
Vardai Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas
sausio 26-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
-5
-8
-10
7
-9
-7
-9
-10
7
-11
-9
-10
-11
8
rytoj
šeštadienį
1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką, kur iame pirmą kartą buvo pami nėtas Vilnius kaip Lietu vos sostinė. 1905 m. Pretor ijoje ras tas did žiausias pas au lyje – 3106 karatų – dei mantas. 1926 m. Kaune pirmasis liet uv is, aviacijos kapi tonas Vladas Morkus at liko šuolį parašiutu.
1928 m. gimė žymus pranc ūz ų rež is ier ius Roger Vad imas, išgar sėjęs dar ir meilės ro manais su Brig itte Bar dot, Jane Fonda ir Cat herine Deneuve.
1950 m. Indija tapo nuo Didžiosios Britanijos ne priklausoma respublika. 1979 m. mirė buvęs JAV viceprez identas Nelso nas Rockefelleris. 1994 m. Rumun ija pir moji iš Rytų bloko vals tybių pasiraš ė part ne rystės sutartį su NATO. 1994 m. vienas turt in giausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Sil vio Berluscon i, pareiš kė, jog žada aktyviai da lyvaut i šal ies pol it in ia me gyvenime.
Briedė Meilė įsikūrė elnyne Smiltynėje jau ke lis mėnesius duone liaujanti briedė Mei lė antradienį buvo perplukdyta per Kuršių marias ir pir mąją naktį praleido Karklės miškuose.
Keptuvė: klaipėdietis A.Burovas
vakar paragavo pirmųjų stintų.
„Kokteilio“ pozicija Po karo Irakas bus padalytas į keturias okupacines zonas: E92, E95, E98 ir D.
Visi žvejai žino Kodėl plekšnė plokščia? Nes mylėjo si su bang iniu. Kodėl kalmaro akys iš sprog usios? Todėl, nes jis tai matė.
Nugirstas pokalbis Ant krantinės du žvejai kalbėjosi: – Žinai, mano žmona visai pasileido. Ji nor i meilės trise! – Hmm... Žinai, bet tai juk nauji pojū čiai. Gal tau visai patiks? – Kaip gali patikti ? Aš net nepakliūvu į tą trejetą!
Linksmieji tirščiai Grįžta vyras iš žvejybos. Prie namų pilna automobil ių, iš namo sklinda garsi muz ika. Pas žmoną gausu mei luž ių. Žvejys susiranda vaiką ir sako: – Stovėk po balkonu ir skaičiuok, kiek aš jų išmėtysiu! Po minutėlės kažkas išlek ia iš balko no. Vaikas lenk ia pirštą: – Vienas. – Palauk, palauk, manęs neskaičiuok. Česka (397 719; panašus taktinis žingsnis: norite pusryčių į lovą? Miegokite virtuvėje)
Prisitaikymas: naktį praleidusi naujoje vietoje briedė Meilė pirmam sutiktam žmogui kiša galvą, kad šis pa
glostytų.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Iš Šalčininkų į Neringos miškus pernai lapkritį gamtininkų atga bentas gyvulys įkyrėjo vietos gy ventojams, nes tapo įnoringu re ketininku. Neringos gimtadienio išvakarėse Smiltynėje paleista briedė taip ir nepasitraukė į miškų gilumą, o įsikūrė šalia žmonių. „Ji naktimis miegodavo darže. Žmonės obuolių, duonos atnešda vo. Tačiau po pietų ji jau išžings niuodavo į Kuršių marių pakrantę, kur stintas gaudantys žvejai ją šer davo“, – pasakojo Smiltynės giri ninko pavaduotojas Algimantas Laurinaitis. Tarp žvejų pasitaikydavo ir to kių, kurie briedę mėgino maitinti alkoholyje mirkyta duona.
„Jau kelias dienas ji dairėsi į van denį, jei būtų nušokusi ir mėginusi plaukti, nežinau, kas ją būtų suge bėjęs išgriebti“, – savo nuogąsta vimus prisiminė A.Laurinaitis.
Romualdas Bružas:
Apie pusmetį teks šerti ir atpratinti nuo žmonių. O vėliau ieš kosime jai draugo. Iš Smiltynės į Klaipėdą brie dė keltu buvo pergabenta specia lia priekaba. „Ilgai ėjome ratais su duonos ga balėliu apie priekabą, niekaip ne pavyko jos sugundyti. Jau ir duo na baigėsi. Tačiau netikėtai ji pati
Vytauto Petriko nuotr.
įžengė į priekabą, uždarėme ir iš sigabeno ją“, – pasakojo A.Lauri naitis. Po smiltyniškių skundų, kad to kiam gyvuliui ne vieta gyvenvietė je, keturkojį sutiko priglausti An tano Boso elnynas Karklėje. Žemės ūkio bendrovės „Aglaura“ pirmininkas Romualdas Bružas ti kino, kad briedė kol kas reikalaus ypatingesnės priežiūros. „Negali briedis gyventi kaip na minis gyvūnas. O jis jau prijaukin tas, teks atpratinti nuo maisto pra šinėjimo“, – aiškino R.Bružas. Kol kas briedei skirtas 30 hekta rų atskiras miško plotas. „Jai tiek teritorijos nereikia. Ta čiau naktį praleidusi tokiuose plo tuose, ji jau nuo ryto stoviniuoja prie vartų ir laukia žmonių. Nu rodžiau darbuotojams važiuoti tik
automobiliu ir nešerti jos iš ran kų“, – sakė R.Bružas. Meilės vardą gavusi briedė dar nėra suaugusi, tačiau jau dabar ėmė ryškėti jos charakteris. „Ji – agresyvi. Prisiminus is toriją, nutikusią garsiam chirur gui Rimantui Benečiui, kai jo pa ties žvėryne buvo sužalotas elnio, to negalima pamiršti. Briedė tiek priekinėmis tiek užpakalinėmis kojomis smūgiuoja žmogui. Kol kas ją laikysime vieną. Apie pusmetį teks šerti ir atpratinti nuo žmonių. O vėliau ieškosime jai draugo“, – pasakojo R.Bružas. Naujieji briedės augintojai žada tinkamo patino Meilei ieškoti Len kijoje. „Turėdama draugą, gal ji kiek atpras nuo žmonių“, – vylėsi R.Bružas.