TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės sausio 26 d., 2012 m. Nr. 21 (1220) Atrodo, kad ir šis Seimas nesugebės priimti parlamentarų veiklą reglamentuo jančio įstatymo. Lietuva 4p.
Protestuotojai Davoso forume statė ledo namą, kuriame norėtų įkurdinti kapitalistus. Pasaulis 7p.
diena.lt
Pasikeisti asbestinį stogą daugeliui gyventojų yra problema net ir gavus ES paramą. Tema 8p.
Vilniaus seniūnijų galas Miesto vadovų su manyta seniūnijų reforma vakar bu vo patvirtinta, nors jai prieštaravo ir gyventojai, ir val dininkai, ir dalis valdančiosios koa licijos partnerių. Sa vivalda prie gyven tojų sostinėje bus artinama iš 21 se niūnijos palikus tik penkias.
1 Lt
Užtenka „chaltūros“ ant scenos. Mes darysime tai kokybiškai. Dainininkė Natalija Bunkė
15p.
Miestas
2p.
Š.Skučas ir vėl atleistas
Sportas
10p.
Agresyvi rusų retorika
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Maištas ar savireklama?
Sostinės savivaldybės taryba vakar pritarė Vilniaus valdžios planams pertvarkyti seniūnijas. Tačiau ne taip sklandžiai, kaip valdantie ji tikėjosi. Savivaldybės ketinimai pertvarkyti seniūnijų tinklą ne įtiko ne vien jų paslaugomis besi naudojantiems miestelėnams, bet ir valdančiosios daugu mos partneriams.
2
Buldozeris: A.Zuoko sumanymas keturis kartus sumažinti seniūnijų skaičių Vilniuje nesulaukė pritarimo.
Tačiau įgyvendinti reformos tai nesutrukdė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Rus ij os šiuol aik inės penk iakovės federac ij os prez ident as, Tarpt au tinės šiuol aik inės penk iakovės sąjungos viceprez ident as Viačes lavas Aminovas išsk irt in iame in terv iu Liet uvą kalt in o dem okra tij os trūkumu ir paist al ais vad ino mūsų sporto vadovų arg ument us dėl Don atos Rimš aitės atstovav i mo Rus ijai.
2
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
O1
O2
2 Lt/min.
Vilniaus seniūnijų galas Lietuvos socialdemok 1 rat ų part ijos (LSDP) valdyba prieš tarybos posėdį iš
platino pranešimą, kuriame tei giama, kad partijos Vilniaus skyrius nepritaria Vilniaus savi valdybės iniciatyvai naikinti di džiąją dalį seniūnijų sostinėje. Anot socialdemokratų, tokia re forma ne tik sulaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo, bet ir prieštarauja LSDP programai, kurios vienas svarbiausių tikslų – visuomenės įtraukimas į val dymą sudarant sąlygas dalyvauti priimant sprendimus. Soc iald em okrat ų nuom on e, darant tokias reformas, pirmiau sia reikėjo atsiklausti visuomenės nuomonės, tačiau nebuvo atlikta jokių apklausų. Kaip tarė socialdemokratai, taip ir padarė – balsuojant dėl seniūni jų reformos jie susilaikė. Vis dėl to toks socialdemokratų sprendi mas priminė viešųjų ryšių akciją – ir įtiksime vilniečiams, ir nesut rukdysime priimti sprendimo. Prieš savaitę spaudos konferen cijoje pristatant seniūnijų reformą vicemeras socialdemokratas Ro mas Adomavičius nė vieno prie kaišto jai neturėjo. Merui Artūrui Zuokui giriant seniūnijų skaičiaus mažinimą, jo pavaduotojas prita riamai lingavo galva. Tąkart klausimų kilo tik kitam miesto tarybos socialdemokra tui Jurui Poželai. Jis piktinosi, kad meras apie reformą iš anks to neinformavo tarybos narių, vi si sprendimai priimami neatsik lausus koalicijos partnerių. Šoka pagal dūdelę?
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos at stovas vicemeras Jaroslavas Ka minskis dienraščiui sakė, kad jo vadovaujama frakcija jokių abe jonių dėl seniūnijų reformos me rui nereiškė ir palaiko jo idėją. „Mūsų galva, reforma yra ge ra ir reikalinga, darbas pradėtas
ir jį reikia tęsti. Seniūnijų tink las iš tiesų jau turi pasikeisti, rei kia permainų, gyventojams tai bus naudinga“, – kalbėjo mero pava duotojas. Jis pridūrė, kad iš darbo pokalbių savivaldybėje nesusidarė įspūdis, jog socialdemokratai ne pritaria reformai. „Aš nežinau, kas jiems netiko. Bent iki šiol jie nebuvo išsakę jo kių priekaištų dėl reformos, bent aš negirdėjau“, – kalbėjo J.Ka minskis. Vicemeras Darbo partijos narys Jonas Pinskus BNS taip pat sakė, kad kiti koalicijos partneriai pa laiko siūlymą pertvarkyti ir labiau centralizuoti seniūnijas. J.Pinskus stebėjosi socialdemokratų pozici ja priešintis pertvarkai.
Raimundas Alekna:
Kalbėjausi su kai ku riais iš čia esančių politikų, jie tikrai nepalaiko reformos. Kodėl balsuojama atvirkščiai? Darbo partijos 2011 m. rinkimų į savivaldybių tarybas programos gairėse numatyta „suteikti seniū nijoms finansinį savarankiškumą, įteisinti jas kaip savarankiškas asignavimų valdytojas. Biudžeto, kelių fondo ir visas kitas seniū nijai patvirtintas lėšas paskirsty ti tik bendru seniūno ir seniūnai čių (bendruomenių pirmininkų) sutarimu“. Vis dėlto tarybos narys konser vatorius Raimundas Alekna prasi tarė žinąs, kad ir šių partijų nariai nepalaiko reformos, tačiau no rėdami išlikti valdančiojoje dau gumoje stengiasi „šokti pagal A.Zuoko dūdelę“. „Kalbėjausi su kai kuriais iš čia
Pačiulbėjo: valdančiojoje koalicijoje
nijų reformai. Tiesa, nepasitenkinim
esančių politikų, jie tikrai nepa laiko reformos. Jų partijų nuosta ta irgi yra nepalaikyti šios pozici jos. Ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir socialdemokratų. Kodėl balsuojama atvirkščiai?“ – stebė josi politikas. Savivaldybėje niekas nepalaiko
Pagal Vietos savivaldos įstaty mą seniūnijas reformuoti pano rusi savivaldybė turi atsiklausti gyventojų nuomonės. Tačiau de mokratiją pažaisti bandę sostinės savivaldybės vadovai liko pana šesni ne į visuomenės balso klau sytojus, o į daugumos kritikos ne norinčius girdėti užsispyrėlius. „Tarpiniai rezultatai parodė, kad apklausoje aktyviausiai daly vavo ne gyventojai, o institucijos, tendencingai bandžiusios iškreip ti rezultatus“, – buvo rašoma sa vivaldybės pranešime. Įdomiausia tai, kad daugiausia – 1865 kartus – buvo balsuojama iš Vilniaus savivaldybės kompiute rių. Būtent savivaldybės darbuo tojai, kurie geriausiai susipažinę su vykdoma reforma, labiausiai jai nepritaria. Remdamiesi šiais duomenimis, valdininkai padarė išvadą, kad miesto valdžios užmojams kažkas tyčia stengiasi pakenkti. Suprask, kažkieno paprašyti darbuotojai sėdėjo ir kelis tūkstančius kartų
Dar kartą atleido, da Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba trečiadienį dar kartą iš savi valdybės kontrolieriaus pareigų atleido Šarūną Skučą, kurį nese niai teismas grąžino į darbą. Jis at leistas „už šiurkštų nusižengimą“ – nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties.
Žygis: Š.Skučas tikina jokio
pažeidimo nepadaręs ir vėl ketina kreiptis į teismą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Anot savivaldybės vadovų, Š.Sku čui pravaikšta fiksuota sausio 2 ir 3 d. – tomis dienomis jis esą jau turėjo pradėti eiti kontrolieriaus pareigas, į kurias jį grąžino teis mas. Tačiau pats kontrolierius sako, kad laišką su kvietimu grįžti į dar
bą gavo ne sausio 2 d., o tik 3-iąją ir iš karto grįžęs į savivaldybę. Pats Š.Skučas po tokio tarybos sprendimo sakė, kad atleidimą dar kartą skųs teismui. Jis mano, kad ir vėl grįš į darbą. „Žmonės įsibėgėjo ir nebegali sustoti. Žinoma, teismui skųsiuosi ir šįkart. Kiek kalbėjau si su teisininku, jis net neabejoja, kad turėčiau būti grąžintas. O kas bus tada – pamatysime“, – kalbė jo Š.Skučas. Vilniaus savivaldybės kontrolie rius buvo atleistas birželio 28 d. 32 sostinės politikų balsų dauguma, 10 tarybos posėdyje pasisakė prieš atleidimą. Tačiau Vilniaus apygardos ad ministracinis teismas (VAAT) pa naikino buvusiam Vilniaus miesto
3
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
miestas
15p.
Į teatro sceną žengia „Karo dievas“.
Dėl lankytojų konkuruos du japoniški sodai Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybė ža da, kad po trejų metų sostinėje bus įrengtas japoniškas sodas. O Kairėnuose įsikūrusiame botani kos sode Rytų dvasia padvelks jau šią vasarą. Kairėnuose – mažesnis
e tik R.Adomavičiaus vedami socialdemokratai išdrįso paprieštarauti seniū mą jie reiškė žinodami, kad tai sprendimo nenulems. Gedimino Bartuškos nuotr.
spaudė mygtuką savivaldybės tink lalapyje. Tačiau laikinoji Vyriausy bės atstovė Vilniaus apskrityje šios apklausos nelaiko tinkama. Jos tei gimu, miesto politikai šia apklausa prisidengti neturi teisės. Surinko tūkstančius parašų
Savo apklausą atliko ir sostinės sa vivaldybės opozicija. Konservato riai skelbiasi surinkę jau beveik 9 tūkst. vilniečių, kurie nepalaiko seniūnijų reformos, parašų. Vilniaus miesto seniūnijų bend ruomenės apklausą atliko visose sostinės seniūnijose, kai kuriose net po tūkstantį žmonių pasisakė nepalaikantys reformos.
„Mes jau ir A.Zuokui parodėme šituos parašus, tačiau jam nerūpi. Taip mums ir pasakė, kad tie para šai dar nėra joks rodiklis. Kas tada yra rodiklis?“ – stebėjosi bendrijų asociacijos prezidentas Algis Strel čiūnas. A.Zuoko užmojais nepatenkin ti miestiečiai prieš tarybos posėdį greta savivaldybės surengė mitin gą ir išreiškė savo abejones. „Vilniečių vardu prašome ne pertvarkyti seniūnijų ir neblogin ti gyventojams teikiamų paslaugų kokybės“, – sakė mitingo dalyviai. Daugiausia parašų surinkta Verkių, Lazdynų, Grigiškių, Pilaitės seniū nijose.
Komentaras Vytautas Kurpuvesas
Seimo Valstybės valdymo ir sav ivaldybių kom iteto pirm in inkas
Š
ią reformą vertinti vienareikš miškai gana sunku. Viena ver tus, atrodo, kad reforma lyg ir nėra nei teisinga, nei, gali bū ti, teisiškai pagrįsta. Kita vertus, Vietos savivaldos įstatymas savivaldybei ne draudžia keisti seniūnijų sistemos. Negal iu atsakyti, ar ši reforma pažei džia įstat ymus. Tai turėt ų pasak yt i atitinkamos institucijos. Kai kur ie dalyk ai kel ia ner im ą. Pa vyzd žiui, gyventojų apk lausos vyk
dymas. Pagal įstat ymus vykdant se niūnijų reformą apklausą organizuoti būt ina. Apklaus a lyg ir buvo, tač iau sunk u pas ak yt i, kiek ji buvo tinka ma. Gal i keist ai pas irodyt i ir tai, kad po reformos Viln iaus gyventojai tu rės skirt ingas sąlygas prieit i prie val džios. Vien i sen iūn ijas turės, kit i ne turės, gal imyb ės neb us vien odos. Nors čia irg i sit uac ija panaš i – įstat y mas ned raud žia sav ivaldyb ei vietoj sen iūn ij ų įsteigt i kok į nors kit ą val džios adm in istr ac in į pad al in į. Tad viską sudėjęs gal iu pasak yt i, kad vie no ats ak ymo šiuo atveju nėra, reik ia rimtesnės anal izės.
Vilniaus universiteto (VU) bota nikos sodas Kairėnuose birželio pradžioje kvies visus apsilanky ti aštuonerius metus kurto 0,5 ha japoniško sodo atidarymo šven tėje. Savivaldybė planuoja, kad po trejų metų prie Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžos bus pa ruoštas dar vienas, gerokai dides nis – 5 ha plotą užimantis – japo niškas sodas. VU botanikos sodo Kairėnuose atstovas spaudai Darius Ryliškis neslėpė, kad išgirdęs apie naujo japoniško sodo planus pirmiausia pamanė, jog toks projektas turėtų kainuoti nejuokingus pinigus. „Nieko neįmanoma nėra. Tačiau viskas remiasi į pinigus. Sumos šiam sodui bus nejuokingos. Mū sų 0,5 ha sodas, japonų skaičiavi mais, turėjo kainuoti per 1 mln. li tų. Ir ši suma tik už įrengimą. Kiek tokio dydžio, kaip planuoja savi valdybė, japoniškam sodui išlai kyti reikėtų pinigų ir personalo, sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad profesionalių darbininkų rei kės nemažai. Tai ganėtinai rimtas užsiėmimas. Žinoma, galima pa sirinkti pagal stilistiką ir pigesnių variantų. Tačiau japoniškas želdi nys nėra tas, kuris mūsų sąlygomis išsilaikytų esant minimaliai prie žiūrai“, – aiškino pašnekovas. Paklaustas, ar sostinės centre oras nėra per daug užterštas Te kančios Saulės šalies sodui įkur ti, D.Ryliškis atsakė: „Augalų yra įvairių. Galima sodinti tokius, kurie atsparūs užterštam orui. Jei augalai profesionaliai parenkami, juos galima sodinti ir tokioje vie toje. Tiesiog renkantis augalus su siaurėja asortimentas.“ Atidarymas šį pavasarį
Botanikos sodo Kairėnuose at stovas teigė, kad šiemet baigia
mas kurti japoniškas sodas yra viena patraukliausių parko vietų. „Daug žmonių čia ateina, apžiū ri, fotografuojasi“, – pasakojo pa šnekovas. D.Ryliškio teigimu, pats sun kiausias periodas kuriant japo niškus sodus – finansai. „Kas sunkiausia? Gauti pinigų. Netu rėjome garantuoto finansavimo. Tiek, kiek japonai suskaičiavo, negalėjome mokėti. Ilgai ieško jome galimybių finansuoti dar bus, todėl ir kūrimas užtruko apie aštuonerius metus nuo projekto sudarymo dienos. Kai tik finan sų būdavo, darbai pajudėdavo“, – pasakojo vyras.
Darius Ryliškis:
Sumos šiam sodui bus nejuokingos. Mūsų 0,5 ha sodas, japonų skai čiavimais, turėjo kai nuoti per 1 mln. litų.
Pasak pašnekovo, japoniško so do biudžetas labai priklauso ir nuo pasirinktos koncepcijos. „Vieni nori, kad augalai atkeliautų tie siai iš Japonijos, kitiems svarbu dvasia, o ne kopijuoti šalį. Dau gelis augalų gali atlikti tą pačią funkciją, bet būti vietiniai. Pa tys japonai pripažįsta, kad nebū tina architektūrinių konstrukcijų vežti iš Japonijos. Galima tą pačią dvasią sukurti iš vietinių medžia gų. Jei norima statyti originalų ar batos namelį iš Japonijos, jo kaina gali siekti iki kelių šimtų tūkstan čių litų“, – aiškino D.Ryliškis. Kalbėdamas apie augalus VU botanikos sode Kairėnuose vyriš kis teigė, kad Vilniuje žiemą gali išgyventi „patys puošniausi japo niški augalai, pavyzdžiui, plašta kiškasis klevas“. „Labai norėtųsi turėti ypatingų augalų, tačiau tenka sodinti ana logus iš Tolimųjų Rytų, atspares nius šalčiui ir ne tokius dekoraty vius. Dalis japoniškų augalų gali ištverti mūsų žiemą, ypač iš kal nų regiono, tačiau yra ir tokių, ku
rie čia niekaip neprigytų“, – teigė pašnekovas. Pasiryžę konkuruoti
Japoniško sodo šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžos idėjos autorius Kęstutis Ptakaus kas teigė, kad naujasis projektas turėtų pranokti Kairėnuose esan tį japonišką sodą. „Negaliu pa sakyti, kad ten japoniškas sodas. Bandyta šį tą daryti, bet jis nepa baigtas. Šis sodas bus gražesnis, įdomesnis, bandysime parody ti visus japoniško sodo varian tus: arbatos, sausąjį, natūralų ir t. t. Vienoje vietoje lankytojas galės pamatyti skirtingus sodo stilius. Tai bus labiau parkas nei sodas“, – apie naująjį projektą pasakojo pašnekovas. Žadama, kad naujame japoniš kame sode bus ne tik japoniška augmenija, bet ir tvenkiniai, pri leisti japoniškų karpių. Ar šios auksaspalvės žuvys sugebės išgy venti žvarbias lietuviškas žiemas? „Žiemą jų nereikia niekur perkelti. Jie šalčio nebijo. Augalai taip pat bus tokie, kurie atsparūs šalčiui“, – komentavo K.Ptakauskas. Paklaustas, kiek žmonių reikės prižiūrėti tokiam didžiuliam japo niškam sodui, idėjos autorius at sakė: „Iš tiesų to sodo bus apie 2 ha. Penktadalis bus skirta vande niui, dar penktadalis – miškui, o dar 1 ha – takeliams. Visa reika linga priežiūra bus medžių for mavimas. Kadangi organizuoju įvairias parodas, susijusias su ja ponų kultūra, galvoju šiame sode rengti plenerus, kuriuose daly vautų specialistai ir mokytų en tuziastus, kaip formuoti japoniš kus medžius. Nors K.Ptakauskas nenorėjo at skleisti, kiek kainuos 5 ha japoniš kas sodas, jis prasitarė, kad pro jektą įgyvendinti turėtų ekspertai iš Tekančios Saulės šalies. Vilniaus miesto savivaldybė tiki, kad naujasis parkas taptų dar vie na lankytina vieta turistams iš Ja ponijos. Bet to, parke galėtų vykti kultūrinė edukacinė veikla. Sosti nės savivaldybė ketina tapti viena projekto steigėjų, tačiau, kiek lė šų bus skirta sodui, kol kas svars toma.
ar kartą skųsis savivaldybės kontrolieriui Š.Sku čui skirtą nuobaudą. Jis grąžintas į buvusias pareigas, be to, jam turi būti sumokėta vidutinio darbo už mokesčio pinigų suma už privers tinės pravaikštos laiką, kaip infor muoja VAAT. VAAT išn agr in ėj ęs adm in ist rac in ę byl ą priėjo išvad ą, kad Viln iaus miesto sav ivaldyb ės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsa kymas, kuriuo Š.Skučas atleistas iš pareig ų už šiurkšč ius darb o drausmės pažeidimus bei priva čių interesų deklaracijos žurnalo nepatvirtinimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Š.Skučo pavardė žiniasklaidoje mirgėjo praėjusių metų rudenį, kai jis pareiškė sulaukęs tuomečio me
ro Viliaus Navicko spaudimo. Tuo met taip pat bandyta jį atleisti, bet nesėkmingai. Kontrolieriaus teigimu, mero spaudimą jis patyrė, kai pavieši no nuomonę apie Balsių mokyklos statybos kainą ir paskelbė Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties efektyvumo audito analizę. Šioje ataskaitoje išsakyta abejonių, kad kai kurie viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai, o tai galėjo lemti šilumos kainos augimą. Pagal projektą Š.Skučas atleis tas nuo sausio 25 d. Nuo to laiko iki naujo kontrolieriaus paskyri mo šias pareigas laikinai eis savi valdybės kontrolės ir audito tar nybos vyresnioji patarėja Jurgita Levinienė.
Draugystė: pavasarį pražįstančiomis sakuromis vilniečiai gali grožėtis jau ne vienus metus, o netrukus
Japoniją primins ir du pagal šios šalies tradicijas įrengti sodai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
4
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
lietuva Prašo paaiškinimų
gaus pusę paskolos
išparduoda smulkmę
Socialdemokratai premjero Andriaus Kubiliaus ir energe tikos ministro Arvydo Sekmo ko prašo pasiaiškinti dėl Lie tuvos derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Parla mentarus domina derybų ei ga – ar buvo sudaryta darbo grupė deryboms dėl dujų kai nų ir vamzdynų atskyrimo.
Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 1,4 mlrd. litų paskolą „Sodrai“. Paskola suteikiama iki 2021 m. gegužės 20 d. su 5,564 proc. metinėmis palū kanomis. „Sodra“ sausio pra džioje paprašė 2012 m. jai su teikti iki 3,51 mlrd. litų pasko lą, tačiau kol kas skolinama tik pirmam pusmečiui.
Vyriausybė pakoregavo pri vatizavimo objektų sąrašą – jis papildytas 87-iais smul kiais objektais. 44 objektai buvo išbraukti, nes dalis jų buvo privatizuota, dalies par duoti nepavyko ir nepavyks, nes įmonės bankrutavo, da lis objektų reikalingi kitoms reikmėms tenkinti.
Teisinė pasaka be pabaigos Jau daugybę metų Seimas dėl nuolat išky lančių nesutarimų nesugeba priimti įsta tymo, numatančio parlamentarų privile gijas ir veiklos garantijas. Atrodo, ir dabar tinės kadencijos parlamentas nesuspės ir nesugebės priimti tokio įstatymo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Turi parengti iki kovo
Naujas parlamentarų veiklą regla mentuojantis įstatymas turi būti parengtas iki kovo 1 d. Projektą ruošia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin ko konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujama septynių skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamen tarų darbo grupė. Vakar ji surengė savo posėdį – antrą nuo praėjusio lapkričio, kai buvo suformuota. „Šįkart aptarėme kai kuriuos klausimus, susijusius su parlamen tarų automobiliais, su gyvenamo sios vietos nuoma ir kitus. Bet dar nemažai darbo reikia atlikti. Pa vyzdžiui, nepriėjome nei prie Sei mo narių atostogų reglamentavi mo, nei padėjėjų skaičiaus. Kol kas galutinis įstatymo variantas nėra parengtas“, – aiškino darbo gru pės narys, Seimo Etikos ir proce dūrų komisijos (SEPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas.
vėliau jų pusvelčiu išpirkti, uždraus ti už biudžeto tūkstančius nuomotis biurus iš savo pažįstamų, panaikinti nemokamą gyvenimą Vilniaus cent re Seimo viešbutyje. Dauguma Seimo narių tuomet balsuodami susilaikė ir taip netie siogiai nepritarė parengtam pro jektui. Balsavusių prieš ir susilai kiusių parlamentarų buvo iš įvairių valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Nė viena jų nebuvo vieninga šiuo klausimu. „Dauguma kolegų tą įstatymą iš kart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus perrinkti į naują Seimą. Taip ir muistomės be galo be kraš to“, – apgailestavo A.Salamakinas.
Algimantas Salamakinas:
Dauguma kolegų tą įstatymą iškart taiko sau, nors dar nežino, ar šį rudenį bus per rinkti į naują Seimą.
Tikisi, kad priims pavasarį
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė tikinti, kad naujas projektas ne tik bus pateiktas parlamenta rams kovo 10-ąją prasidedančioje pavasario sesijoje, bet ir bus priim tas dar šios kadencijos Seimo. To kiu atveju jis būtų taikomas jau naujam Seimui, kuris pradės dirb ti vėlyvą šių metų rudenį. Bet A.Salamakinas nėra tikras, kad parlamentarai bus nusiteikę svarstyti ir priimti naują įstaty mą: „Jis tikrai būtinas, dėl to darbo grupėje nekyla abejonių. Bet kaip paskui bus elgiamasi Seimo salė je – niekas nežino. Nemažai par lamentarų neslepia savo skeptiško nusiteikimo dėl šio projekto, todėl arba balsuoja prieš jį, arba susilai ko, kaip atsitiko praėjusį rudenį.“ Pernai lapkričio viduryje Seimas „paskandino“ jų privilegijoms grės mę kėlusį įstatymo projektą. Parla mentarai atmetė vos pateiktus gar sių Lietuvos teisininkų parengtus siūlymus nebeleisti už parlamenti nei veiklai skirtus valstybės pinigus nuomotis prabangių automobilių ir
Viskas – į statutą
Dalis Seimo narių mano, kad ne reikia atskiro įstatymo, reglamen tuojančio Seimo narių veiklą. Esą pakaktų atitinkamų pataisų Seimo statute. „Mes visus klausimus tu rėtume spręsti statute. Taip visa da buvo ir taip turi būti, nes mūsų pačių valia, kaip mes turime regla mentuoti savo darbą“, – sakė kon servatorius Rimantas Dagys. Atkreiptas dėmesys, kad sta tuto, skirtingai nei bet kurio kito įstatymo, negali vetuoti preziden tas. „Seimo narių darbo sąlygos yra Seimo autonominis apsispren dimas, prezidentas negali diktuoti savo valios šiuo klausimu“, – pa brėžė parlamentaras Mantas Va raška. „Bet Konstitucinis Teismas dar 2004 m. nustatė, kad turi būti at skiras tokio pobūdžio įstatymas, o ne atitinkami įrašai statute. Tuo turėtume vadovautis, apsispręsda mi dėl projekto“, – pabrėžė A.Sa lamakinas.
Neklauso: Č.Juršėnas ir I.Degutienė jau turėjo pavargti beragindami kolegas paklausyti Konstitucinio Teis
mo išaiškinimo. Deja, visos kalbos kol kas atsimuša į sieną.
„Konstitucijoje tiesiogiai įrašy ta, kad „Seimo nario pareigas, tei ses ir veiklos garantijas nustato įstatymas“. Ar reikia dar aiškes nio įrašo? Įstatymas yra būtinas“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Prireiks daug lėšų?
Kita dalis parlamentarų įsitikinę, kad naujas įstatymas gali pareika lauti nemenkų lėšų. „Kaip supran tu, jo įgyvendinimas kainuos. Bet nėra jokių skaičiavimų, kiek Seimui kainuotų nupirkti automobilius vi siems parlamentarams, kiek kai nuotų tokios nerealiai ilgos atosto gos, kaip yra nustatyta – 45 dienos per metus, kiek atsieis biurų parla mentarams nuoma, kiek iš viso rei kės lėšų šiam įstatymui“, – abejo jo Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė. A.Salamakinas mano, kad įgy vendinus įstatymą būtų ne tik neiš leista daugiau lėšų, bet būtų netgi tam tikra suma sutaupyta. „Pavyz džiui, dabar Seimo nariai nuomo jasi automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Ateina nauja ka dencija ir vis iš naujo naudoja tuos pinigus. O jeigu bus centralizuo tai nupirkti automobiliai, jais ga lės naudotis ne vienos, o kelių ka dencijų Seimo nariai, nebereikės išlaidauti kas ketverius metus“, – paaiškino jis. „Bėda ta, kad ne viską, kas susiję su parlamentarų veikla, taip leng va reglamentuoti ir pradėti taiky ti gyvenimo praktikoje. Tarkime, pasiūlymai reglamentuoti Seimo
narių atostogas man skamba vi siškai nerealiai, nes parlamenta rai, dirbantys apygardose, turin tys nemažai įvairių renginių, net ir vasarą besirenkantys į komitetų posėdžius, manau, tokio termino kaip „atostogos“ išvis nelabai ga li įsivaizduoti savo darbe. Juk teo riškai atostogaujantis žmogus ne gali vykdyti savo darbo funkcijų“, – skeptišką nusiteikimą dėl pa rengtojo įstatymo projekto de monstravo Seimo narys M.Varaška. Panašios nuomonės buvo ir didelė dalis kitų Seimo narių. „Nuomonės dėl šio įstatymo rei kalingumo akivaizdžiai nesutam pa. Bet visą kritiką ir pasiūlymus dabar Seimo nariai turi skirti dar bo grupei, kuri turi parengti naują projektą ir pavasarį teikti jį Seimui apsispręsti, ar jam pritarti“, – api bendrino parlamento vicepirmi ninkas Česlovas Stankevičius. Priminė begalinę istoriją
I.Degutienė mano, kad jau praėjusį rudenį reikėjo tokiam įstatymui po pateikimo pritarti, o jau paskui bū tų buvę galima jį tobulinti, svars tant komitetuose ir frakcijose, tei kiant savo pasiūlymus. Konstitucinis Teismas jau beveik prieš 9 metus yra paskelbęs, kad pagal Konstituciją Seimo nariai privalo priimti jų darbo sąlygas nu statantį įstatymą. Tačiau jis iki šiol nepriimtas. A.Salamakinas primi nė, kad dar 2005 m. buvo sudaryta pirmoji Seimo narių darbo grupė, kuri turėjo parengti parlamentarų privilegijas reglamentuojantį įsta
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
tymą. „Ši grupė ilgai dirbo, bet ne buvo rasta sutarimo ir ji tiesiog iš sivaikščiojo. Vėliau buvo bandoma dar kelis kartus grįžti prie to pro jekto, bet taip nieko ir neišėjo“, – pasakojo SEPK vadovas. Tik baigiantis praėjusiai kaden cijai 2008 m. rudenį, faktiškai jau po pirmojo rinkimų turo, Seimas sudarė naują darbo grupę, kad ji, pasak A.Salamakino, „bent ką nors paliktų naujai kadencijai“. Po ke lių šios darbo grupės posėdžių nu spręsta pavesti Seimo valdybai, kad ši bent nustatytų, kaip naudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Buvo skubiai pataisytas Seimo sta tutas, tačiau nieko daugiau taip ir nebuvo padaryta. 2010 m. suformuota dar viena darbo grupė, kurią tąkart sudarė ne Seimo nariai, o konstitucinės tei sės specialistai. Jie ir parengė pro jektą, kurį pernai lapkritį išbroka vo parlamentarai ir taip pavedė dar vienai darbo grupei, sudarytai tik iš Seimo narių, iki šių metų pava sario parengti naują projektą.
9
metus
Seimas nesugeba priimti parlamentarų veiklą reglamentuojančio įstatymo.
5
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,09 %
+0,49 %
5,5 mln. litų
grąžinta „Snoro“ klientams, mokėjusiems įvairias įmokas (ne paskolų) po bankroto dienos.
+0,09 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Lietuva vėl bando skolintis
€
Lietuvos Vyriausybė nusprendė ban dyti skolintis tarptautinėse finansų rin kose – trečiadienį pradėtos rinkti po tencialių investuotojų paraiškos įsigy ti 10 metų trukmės JAV doleriais deno minuotų obligacijų. Teigiama, kad plati namos obligacijų emisijos metų palūka nos gali būti apie 6,875 proc. Lietuvos skolinimosi poreikis šiemet gali siekti 10,3 mlrd. litų.
Baltarusijos rublis 10000 3,1739 DB svaras sterlingų 1 4,1367 JAV doleris 1 2,6502 Kanados doleris 1 2,6224 Latvijos latas 1 4,9485 Lenkijos zlotas 10 8,0849 Norvegijos krona 10 4,4997 Rusijos rublis 100 8,6545 Šveicarijos frankas 1 2,8530
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,1887 % +0,3566 % +0,0491 % –0,1789 % +0,1234 % +0,1809 % –0,5239 % +0,9165 % –0,2413 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,60
2,39
„Kvistija“
4,64
4,54
2,37
„Vakoil“
4,68
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
98,10 dol. už 1 brl. 109,59 dol. už 1 brl.
Greičiausias šuolis iš didžiausios duobės Analitikai tikina, kad Lietuva dideliais šuoliais kapstosi iš ekonomikos duo bės, tačiau perne lyg trimituoti apie sėkmę neskuba – darbo rinkos bėgiai tebėra vingiuoti.
Tikimasi didesnių atlyginimų
Pajamos: prognozuojama, kad šiais metais gyventojai už darbą gaus didesnius atlyginimus ir labiau išlai
daus.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sparčiausias augimas
Nuo visuotinės ekonomikos atsi gavimo pradžios, 2010 m., Lietu vos ekonomika augo sparčiausiai visoje ES. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžė, kad vi suomenė neturėtų būti apakin ta sėkmingų ekonomikos rodiklių: „Matydami ekonomikos augimą galime labai džiaugtis, bet nerei kia pamiršti, kad prieš porą me tų ekonomikos nuosmukio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai. Kadangi mes buvome žemiau, at sigavimas yra labiau pastebimas.“ „Swedbank“ banko Lietuvoje vy riausiojo ekonomisto Nerijaus Ma čiulio teigimu, ypač smarkiai ūgte lėjęs ekonomikos produktyvumas reiškia ir labiausiai iš visų ES šalių išaugusį konkurencingumą. Todėl da bartinėmis sąlygomis Lietuva esą gali itin sėkmingai konkuruoti su kitomis valstybėmis, o tai reiškia, kad eko nomika ir toliau augs gana sparčiai. Verslas sugebėjo spurtuoti
Anot jo, ryškų pastarųjų metų eko nomikos augimą lėmė įmonių su
gebėjimas didinti darbo našumą, mažinant sąnaudas. N.Mačiulio tei gimu, nuo 2010 m. pradžios realaus darbo užmokestis sumažėjo 6,5 proc. D.Arlauskas patvirtino, kad dar bo našumas praėjusiais metais šok telėjo, esą ekonomikos krizė darbo rinkos veiksnius surikiavo į vietas.
Danas Arlauskas:
Nereikia pamiršti, kad prieš porą metų eko nomikos nuosmukio kreivė Lietuvoje smigo bene labiausiai. Vis dėlto jis neabejojo, kad įmo nės darbo našumą didino ne didin damos darbuotojų darbo krūvį ir mažindamos atlyginimus, bet op timizuodamos žmogiškuosius iš teklius. Pavyzdžiui, su gaminamu produktu tiesiogiai nesusijusius darbus patikėdavo kitoms specia lizuotoms įmonėms – taip galė jo atsisakyti dalies darbuotojų. Be to, pasak D.Arlausko, svarbų vaid menį atliko technologijos, kurios leido automatizuoti darbus ir taip samdyti mažiau darbuotojų.
Vartojimas auga Namų ūkių vartojimo išlaidos Metai Išlaidos (mlrd. litų) 2008 2009 2010 2011* 2012** 2013**
73 63 61 67 71 75 * negalutiniai duomenys, ** prognozė
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, „Sodra“, „Swedbank“
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vartojimas nejuntamai auga
N.Mačiulis neabejojo, kad kitas ypač svarbus šalies ekonomikos augimo veiksnys išlieka didėjantis šalies gyventojų vartojimas. Anot jo, prognozuojama, kad šiais me tais jis augs 3 proc., o ateinančiais metais – dar šiek tiek sparčiau. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, vartoji mas didės gana nuosaikiai, nes gy ventojai didelę dalį pajamų skirs ir taupyti. „Danske“ banko vyresnioji ana litikė Baltijos šalims Violeta Kly vienė patvirtino, kad vartojimas svariai prisidėjo prie ekonomikos atsigavimo, tačiau pabrėžė, kad nuosmukis šiuos rodiklius iš da lies iškreipia. „Kadangi ekonomika patyrė ga na didelį nuosmukį, o vartojimas krito, dabartinis palyginti nedidelis vartojimo išlaidų padidėjimas nu
lemia įspūdingus ekonomikos au gimo tempus“, – sakė ji. Pasak V.Klyvienės, vartojimas didėjo labiausiai dėl atsigavusios darbo rinkos, bedarbių skaičiaus mažėjimo ir palengva augančio darbo užmokesčio. Vis dėlto, jos manymu, dėl prastesnio ekono minio klimato ir ne tokio spartaus darbo užmokesčio augimo, kokio buvo tikėtasi, vartojimas šiais me tais nustos augti taip sparčiai. Paklausta, ar dėl neapibrėžtu mo finansų rinkose žmonės nepuls taupyti, užuot vartoję, pašnekovė patikino, kad taupymas didės, ta čiau tai neturės reikšmingo neigia mo poveikio vartojimui. N.Mačiulio teigimu, šiais metais taupymo rodikliai padidės, tačiau nesieks 2008–2009 m. lygio, kai gyventojai sunkesniems laikams skyrė apie 10 proc. pajamų.
Patikinęs, kad situacija darbo rin koje stabili ir nuosekliai gerėja, N.Mačiulis šiais metais prognoza vo ir didesnius atlyginimus. Anot jo, po kelerių metų pertraukos šie met ir kitais metais realus darbo užmokesčio augimas vėl bus tei giamas ir sieks 1,4 proc. Nors dar bo užmokestis didėjo ir praėju siais metais, dėl didelės infliacijos bendras jo augimas išliko neigia mas. Šiemet ši tendencija esą pa galiau baigsis. D.Arlauskas sakė neabejojantis, kad šiais metais atlyginimai bus padidinti, esą optimizuojant dar buotojų skaičių vis labiau išryškėja kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. O ji, pašnekovo manymu, nega li būti pigi. „Atviroje rinkoje kvalifikuo tas darbuotojas, negavęs atitinka mo atlygio, išvažiuoja kitur. Taigi darbdaviai tikrai kels atlyginimus. Ar tai darys ir Vyriausybė? Aš ne įsivaizduoju Vyriausybės, kuri ne pasinaudotų šita proga“, – sakė D.Arlauskas ir priminė, kad artė jant Seimo rinkimams didinti dar bo užmokestį politinėms jėgoms būtų paranku. N.Mačiulio teigimu, šiais me tais nominalių atlyginimų augi mas sieks 3,9 proc., o tokias pro gnozes lemia planai metų viduryje padidinti minimalų mėnesinį at lyginimą šimtu litų. Tam užkirsti kelią esą galėtų nebent pablogėju si ekonomikos padėtis euro zonoje ir Lietuvoje. Tačiau toks posūkis, jo manymu, yra mažai tikėtinas. „Dėl tos pačios priežasties pro gnozuojama, kad bus stabili ir mo kesčių politika. Puikiai supranta ma, kad politinėms jėgoms didinti mokesčius prieš artėjančius Seimo rinkimus būtų nelabai paranku“, – sakė jis.
6
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
nuomonės
Priverstinis įdarbinimas ar emigracija?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Justas Simonavičius Lietuvos med icinos studentų asociacijos nar ys
„Gelbėtojų“ eros pabaiga? Stasys Gudavičius
I
š pastarojo laikotarpio ne formal ių pokalbių su įvai riausiais pol it ikais akivaiz du, kad jie baim inasi, jog ir šių metų Seimo rink imuose pa sikartos ta pat i istor ija – lietuv ių rinkėjas ieškos naujų „gelbėtojų“, aktyviai balsuos už juos. Tai esą nulems, kad ir ateinantis Seimas nebus labai stabilus, neprisidės prie „lygesn io ir tvaresn io“ vals tybės judėjimo į priek į. Ar tikrai tokios baimės pagrįstos? Ar tikrai Liet uvoje kel ia galvas nauji pol itiniai „gelbėtojai“?
Atrodo, kad 2012-ieji nutrauks tą nelemtą lietuvišką politinių „gelbėtojų“ paieškų tradiciją. Šiand ien, lik us vos ašt uon iems mėnesiams iki Seimo rink imų, neatrodo, kad atsirastų tok ia po tencial iai stipri nauja politinė jė ga, kuri galėtų užgožti vadinamą sias trad ic ines part ijas, per im ti į savo rankas valdž ią ateinan tiems ketver iems metams. Pat irt is rodo, kad jau ne kartą nemaža dal is Liet uvos rinkėjų blaškėsi. Bodėdamiesi tradicinė mis konservat yv ias, socialde mokratines ar liberalias vertybes puoselėjančiomis part ijomis jie nuolat balsuoja vis už kokį nors naują politinį darinį, tikėdamiesi, kad jis „atėjęs padarys tvarką“. Tiesa, paskui nusivilia tais „gelbė tojais“ ir per kit us rink imus vėl ieško naujų. 2000 m. nemaž ai balsų sur in ko Artūro Paulausko ir Rolando Pakso „naujosios politikos“ apolo getai. Tik jok ios „naujosios politi kos“ jie nepasiūlė. 2004 m. besiblaškantys Lietuvos rinkėjai atsisuko į tik ką gimusią Viktoro Uspask icho Darbo par tiją. Ji ne tik pateko į teisėsaugos akiratį dėl finansin ių machina cijų, bet ir kadencijos met u ski lo pusiau – tai tol i graž u nestabi lizavo politinės situacijos tų laikų Seime. Greičiau atvirkščiai – des tabil izavo.
2008-aisiais daugybė tūkstančių lietuvių staiga susižavėjo Arūnu Val insk u ir jo „šokančia-dainuo janč ia-juok auj anč ia“, bet jok ių ideolog in ių nuos tatų net ur in čia Tautos prisikėlimo part ija. Ir jos laukė skil imas, ir jai teko pa ragaut i neskals ios ant ireit ingų duonos. Štai ir 2012 m. Vėl bus renkamas naujas Seimas. Kas šįkart preten duoja į „gelbėtojų“ vaidmenį? Dal is dabart in ių pol it ikų baim i nasi, kad nemažai balsų gal i nu griebt i pagarsėjusios Garl iavos istor ijos „herojaus“ vel ion io Drą siaus Kedž io šal in inkų paremt i kand idatai. Gal net gi ir jų subur ta partija. Bet kol kas nematyt i jok ių konk rečių judesių, kad ta part ija gim tų. Be to, sunku įsivaizduoti, kad ji arba D.Kedžio šalininkų parem ti kandidatai galėtų surinkti bent kiek padoresnį balsų kraitį ir taip užimti nemažai vietų būsimame Seime. Labai jau daug blaiv iai mąstančių Lietuvos rinkėjų ma to, kad „garliavinė istorija“ kurpia ma dirbtinai, siuvama blogai sle piamais baltais siūlais. Ką tik atsikūrę tautininkai irgi ne tur i didesn io rink imų potencia lo. Pirmiausia – dėl nelabai popu liar ių Liet uvoje nacional ist in ių paž iūrų. Taip pat dėl char izma tiškų, gerai matomų ir gird imų, populiarių lyderių trūkumo. Iš Krist inos Brazausk ienės žino mumo neat ims i. Bet dar dide lis klausimas, ar jos part ija (jei gu tok ia išvis atsiras) gali sulauk ti mąstanč ių rinkėjų bals ų. O mąstančių rinkėjų Lietuvoje, re gis, gausėja. Kiek didesn is gal imo neblogo pasirodymo rink imuose poten cialas prik lausytų Artūro Zuoko partijai „Taip“. Tačiau ar tas poten cialas driek iasi už Vilniaus ribų? Sunku įsivaizduoti kaimo rinkė ją, balsuojantį už „abonent inę“, nesuprasi, liberal ią ar nel ibera lią partiją. Tai, ko gero, ir visi galimi preten dentai į naujuosius „gelbėtojus“. Žinoma, iki rink imų laiko dar yra. Per jį dar gal i net ikėtai atsi rast i naujas visuomenę sužavė siantis politinis darinys. Bet atrod o, kad 2012-iej i nu trauks tą nel emtą liet uv išką „gelbėtojų“ paieškų trad ic iją ir Seimo rink imuos e šįkart abs o liuč ią balsų daug umą sur inks ne pol it in iai nauj ok ai, o trad i cinės, ideolog išk ai pak aust ytos part ijos, pas ireng us ios pagal sa ve valdyt i šalį atein anč ius ket ver ius met us.
Š
iandien – XXI a., Lietuva – laisva ir nepriklausoma res publika, visateisė ES narė, akreditavusi Europos bendri joje galiojančius teisės aktus, nutari mus, konvencijas, deklaracijas ir ki tus žmogaus laisvę, teises, pareigas ir prievoles reglamentuojančius teisės aktus. Vis dėlto mūsų šalies Vyriau sybė panoro streikuojantį sveikatos apsaugos sistemos mechanizmą re paruoti sovietinėje santvarkoje galio jusiu įstatymu – priverstiniu įdarbi nimu. To rezultatas – Vyriausybės nutarimas dėl įstatymo „Dėl gydy tojų rengimo“ pakeitimo. Valdžia užsimojo didinti jaunų medicinos specialistų gretas ša lies periferijoje bei mažinti gydytojų emigraciją, medikų akimis žiūrint, neracionaliu ir neteisėtu būdu – le galizuodama priverstinį jaunų gydy tojų į(si)darbinimą. Minėto įstatymo 13 punktą šiandien siūloma keisti ir išdėstyti taip: „ ... Švietimo ir moks lo ministerija nurodo, į kurias studijų programas asmenims stojant yra nu matoma pareiga baigus studijas ir ga vus rezidentūros pažymėjimą įsi darbinti ne trumpiau kaip trejiems metams Sveikatos apsaugos minis terijos siūlomoje vietoje. <...> Šių re zidentūros vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 25 proc. visų tais me tais siūlomų rezidentūrų skaičiaus.“ Liet uvos med ic in os stud entų bendruomenė džiaugiasi, kad bu vo atkreiptas dėmesys į jaunų me dicinos specialistų darbo galimybes ir aplinką mūsų šalyje, tačiau visuo menei ir ministerijoms, pateikusioms minėtą įstatymo projektą, užduo da atvirą klausimą: „Ar priverstinio į(si)darbinimo trejiems metams prie volė išspręs vieną didžiausių šalies sveikatos apsaugos sistemos spragų?“ Tam, kad medicinos universite to absolventas Lietuvoje, taip pat vi soje Europoje galėtų verstis visaverte medicinos praktika, reikia mažiausiai 9 metų studijų. Tam tikrų specializa cijų medikų studijos trunka gerokai il giau ir siekia 12 metų. Taigi, tam, kad pradėtum dirbti gydytoju Lietuvoje, šiandien vidutiniškai reikia 10 metų. Ką mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistema gali pasiūlyti po tiek trukusių studijų? Ne kažin ką. 2000 litų mėne sinį atlyginimą ir pažadus. Suprantame, kad mūsų šalis ne turi finansinių išteklių pasiūlyti gy dytojui atlyginimą, kuris būtų toks pat, kaip išsivysčiusiose ES valstybė
Protestas: jaunieji medikai nesutinka, kad baigę studijas būtų prievarta
pririšti prie, jų teigimu, neadekvatų atlygį siūlančios Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
se. Reaguodami į pasiūlytą įstatymo pakeitimo projektą atlikome tyrimą, remdamiesi Lietuvos statistikos de partamento duomenimis ir tarptau tinėmis duomenų bazėmis. Paaiškėjo, kad Lietuvoje vidutinis šeimos gydy tojo atlyginimas yra 1,7 karto didesnis už šalies vidurkį. Tai nėra jauno gydy tojo po tų dešimties studijų metų atly ginimo palyginimas. Jungtinėje Kara lystėje vidutinė šeimos gydytojo alga yra penkis kartus didesnė nei šalies atlyginimų vidurkis. Panašūs skirtu mai vyrauja ir kitose ES valstybėse.
Užuot mezgusi konst ruktyvų dialogą su šalies medicinos dar buotojų ir studentų bendruomene, Vyriau sybė prisiminė sovie- tinių laikų santvarką.
Konstitucijos 48 straipsnis teigia: „Kiekvienas žmogus gali laisvai pa sirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą ap mokėjimą už darbą ir socialinę ap saugą nedarbo atveju.“ Konstituci joje pabrėžiama – „laisvai pasirinkti ir gauti teisingą apmokėjimą“. Čia galbūt kyla kitas klausimas, o kas yra teisingas apmokėjimas gydyto jui? Ar toks, koks yra mokamas ki tose valstybėse, ar toks, kokį mūsų valdžia mano esant teisingą? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nu tartyje teigiama, kad gydytojas tu ri atlikti savo pareigą užtikrindamas maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laips nį. Kiekvienas pabandykime atsa kyti sau, ar tai, kiek šiandien gau na jaunas medicinos specialistas, yra tapatu tam, ką sako mūsų šalies Konstitucija ir AT išaiškinimas? Lietuvos medicinos studentų aso ciacija griežtai nesutinka su pareng tu skubotu nutarimo projektu, kuris iš esmės pakeis būsimų jaunų gydy tojų specialistų, veterinarijos gydy tojų ir gydytojų odontologų padėtį darbo rinkoje. Pirmiausia, šis įstatymo pakeitimas skamba kaip potencialios darbo jėgos išnaudojimas. Jis akivaizdžiai pažeid žia teisę į laisvą galimybę įsidarbin ti ES. Jis prieštarauja pagrindinėms laisvėms, nubrėžtoms Europos žmo gaus teisių ir pagrindinių laisvių ap saugos konvencijoje ir Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnyje (Priver čiamasis darbas yra draudžiamas). Užuot mezgusi konstruktyvų dia logą su šalies medicinos darbuotojų ir studentų bendruomene dėl atlygi nimų didinimo (o tai, manome, yra pagrindinė susidariusios problemos varomoji jėga), Vyriausybė prisiminė sovietinių laikų santvarką ir komu nistinį darbo aplinkos modelį: „Iš kiekvieno pagal galimybes ir kiek vienam pagal poreikį.“ Taip, jauno žmogaus galimybės didelės, tik ar tikrai poreikiai tokie, kokius bando ma primesti? Ne prievarta, o dialogu ir bendrais sprendimais demokratinėje XXI a. valstybėje priimami sprendimai duo da geriausių rezultatų.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
pasaulis Santykiai šlyja
Ginklavimosi varžybos
Ruošis antrajam turui?
Pakistane Senato nariai pa ragino šalies karius numušti Amerikos nepilotuojamuosius lėktuvus, kurie apšaudo genčių regionus. Be to, senatoriai pa reikalavo šalyje uždaryti ame rikiečių aviacijos bazes. JAV ir Pakistano santykiai pašlijo po to, kai NATO pajėgos nukovė 24 pakistaniečių karius.
Rusija planuoja šiais metais dislokuoti balistines raketas „Iskander“ Kaliningrado srity je. Praėjusių metų lapkritį Rusi jos prezidentas Dmitrijus Med vedevas nurodė, kad šalies ka rinės pajėgos dislokuos raketas „Iskander“kaip atsvarą planuo jamai JAV priešraketinės gyny bos sistemai Rytų Europoje.
Rusijos komunistų lyderis Ge nadijus Ziuganovas, siekiantis prezidento posto, pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepasieks pergalės pirmajame preziden to rinkimų rate, jeigu neklas tos rezultatų. Pasak jo, premje ras sąmoningai atsitraukė nuo partijos „Vieningoji Rusija“, kuri diskreditavo save.
B.Obamos pagyros, kritika ir pažadai
Žymiajame Šveicarijos Da voso žiemos kurorte prasi dėjo tradicinis pasaulio ekono mikos forumas. Įdomu, kad kapitalistų va karėliu vadi namame foru me pylėsi kriti ka pačiam kapi talizmui.
Metinis Baracko Obamos prane šimas buvo gera proga JAV va dovui prieš rinkimus ne tik pasi didžiuoti nuveiktais darbais, bet ir įgelti konkurentams.
Pozicija: protestuotojai prieš kapitalizmą nutarė Davose pastatyti ledo namą,
kuriame, pasak jų, vienąsyk teks įsikurti ir kapitalistams.
„Reuters“ nuotr.
Davose – naujo kapitalizmo paieškos Ieškos naujojo kapitalizmo
Prabangiame kurorte apie 2,6 tūkst. verslo ir politikos lyderių iš 100 pa saulio šalių penkias dienas aptarinės pasaulio ekonomiką ir, kaip sako, ieškos naujo kelio kapitalizmui. Pagrindinis šių metų forumo klau simas intriguoja: „Ar XX a. kapita lizmas nuvilia XXI a. visuomenę?“ Kitų diskusijų temos: „Kapitaliz mo sutvarkymas“, „Ar globalizacija pasiekė savo ekonomines ir politi nes ribas?“, „Kaip euro zonos šalys pakils iš euro zonos krizės?“. Davoso forumo steigėjas ir orga nizatorius Klausas Schwabas tvir tino, kad šiemečiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip sukurti naują pa saulio modelį. Pasak jo, „dabar tinės formos kapitalizmui nėra vie tos pasaulyje aplink mus“. „Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vadovybė priblokš ta, – sutikdamas delegatus sakė K.Schwabas. – Galbūt tai, ką turime čia, yra tam tikras perdegimas.“ Politikos ir verslo grietinėlė
Į Davoso forumą, kaip visada, su gužėjo nemažai politinio ir verslo elito asmenybių. Pasak rengėjų, iš viso diskusijose dalyvaus apie 40 vyriausybių vadovų, taip pat žy miausių pasaulio pramonės ir pre kybos įmonių atstovų. Atidarymo kalbą Davose šiais me tais sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Šveicariją atvyks taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Da vidas Cameronas, Kanados vyriau
sybės vadovas Stephenas Harperis, Izraelio prezidentas Shimonas Pe resas, Tarptautinio valiutos fon do vadovė Christine Lagarde, JT ir Arabų lygos generaliniai sekretoriai Ban Ki-moonas ir Nabilas Elaraby. JAV į Davoso forumą delega vo šalies Iždo departamento va dovą Timothy Geithnerį. Šis keti na forumo dalyviams pristatyti JAV ekonomikos padėtį ir aptarti lau kiančius iššūkius.
Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vado vybė priblokšta. Nemažas dalyvių kontingentas ketina atvykti iš vadinamųjų besi vystančių šalių, tarp jų – Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių. Šių šalių delegatai aptars temą „Ar tai tikrai Azijos šimtmetis?“. Tiesa, šiais metais Davose nepa sirodys kai kurių euro zonos šalių atstovai. Diskusijose neketina da
lyvauti Graikijos, Ispanijos ir Ita lijos, kurios grumiasi su finansų krize, lyderiai. Iš Rusijos į Davosą atvyko ne paties aukščiausio ran go pareigūnai. Vis dėlto, nors kai kurios šalys atsisakė dalyvauti prabangiame forume, tūkstančio didžiausių įmonių vadovai atvy ko masiškai, nors metinį narystės mokestį sudaro 35 tūkst. eurų. Pesimizmas stiprėja
Prieš prasidedant forumui atliktos apklausos parodė, kad optimizmo verslo sektoriuje – mažai. Vers lo atstovai pabrėžė netikintys, jog politikai artimiausioje ateityje pa keis padėtį. 1258 verslo lyderių apklausa, ku rią atliko „PricewaterhouseCoo pers“, parodė, kad 48 proc. jų šiais metais tikisi ekonomikos smukimo ir tik 15 proc. – augimo. Didžiausi pesimistai, apklausų duomenimis, – Europos verslo ly deriai. Jie baiminasi, kad vyriau sybės neišgalės išspręsti savo sko lų krizės, ir nerimauja dėl kapitalo rinkų stabilumo.
Kaip svarbiausius savo darbus gynybos ir užsienio politikos sri tyse B.Obama įvardijo tarptau tinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivos Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muam maro al Gaddafi žūtį. Nepaisydami šių, B.Obamos galva, didelių pasiekimų, opozi cijoje esantys respublikonai vis garsiau pliekia administraciją už nesėkmingą užsienio politiką. Ypač respublikonams kliūva, jų nuomone, nuosaiki JAV pozicija Irano atžvilgiu. Pasak opozicijos, B.Obama seka buvusio JAV vadovo Jimmy Car terio, nesugebėjusio išspręsti Ira no įkaitų krizės, pėdomis, o gal ir blogiau. Tačiau B.Obama į kritiką atsakė, kad neketina vadovautis vien dip lomatija, o jei reikės, griebsis ir karinės jėgos prieš Iraną. „Taikus šio klausimo sprendi mas tebėra įmanomas ir daug ge resnis, – pasakė B.Obama. Tiesa, netrukus išrėžė: „Tegul nekyla jo kių abejonių. Amerika pasiryžusi neleisti Iranui apsirūpinti bran duoliniais ginklais, ir aš neatsi sakysiu jokių priemonių, kad pa siekčiau šį tikslą.“ Kalbėdamas apie padėtį pa čioje šalyje, JAV vadovas pasiūlė iš esmės perorientuoti šalies eko nomiką ir atgaivinti jos gamy bos potencialą. Pasak B.Obamos, JAV pernelyg atsainiai užleido sa vo pozicijas tokioms valstybėms, kaip Kinija.
Todėl jis paragino valdžią kuo skubiau taikyti mokesčių leng vatas daugiau investuojantiems ir kuriantiems darbo vietas ša lyje, skirti paramą gamybos sek torių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat sustiprinti ap saugą nuo importo prekių ir pira tinės produkcijos. Tiesa, B.Obama pripažino, kad socialinių ir ekonominių pro blemų sprendimas – sudėtingas uždavinys. Nors statistika rodo, kad 2009 m. pasibaigus recesijai JAV gamy bos sektoriuje darbo vietų skai čius augo sparčiau negu paslaugų sektoriuje, faktiniai skaičiai tebė ra maži: iš viso buvo sukurta tik 1,3 mln. naujų darbo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – gamyboje. Be to, iki šiol darbo JAV neturi per 13 mln. žmonių. Galiausiai JAV vadovas už siminė apie jautrų mokesčių klausimą. B.Obama tiesiogiai pareikalavo, kad Amerikos mi lijonieriams, kurių skaičiuojama apie 4 mln., būtų taikomas bent 30 proc. pajamų mokestis. Taip B.Obama įgėlė varžovui respublikonui Mittui Romney. Šis, deklaravęs savo pajamas, pripažino, jog uždirba 20 mln. dolerių per metus, o yra apmo kestinamas mažesniu tarifu ne gu dauguma amerikiečių. JAV beveik 90 proc. uždirban čių daugiau nei 200 tūkst. dole rių per metus biudžetui atiduoda nuo 15 iki 30 proc. savo pajamų. Tęsdamas temą, B.Obama taip pat pasiūlė milijonieriams pa naikinti būsto, sveikatos apsau gos, pensijų ir vaikų globos fon dų mokesčių lengvatas. AFP, BNS inf.
BNS, „Guardian“, AFP, AP inf.
Vietoj Šveicarijos – į Braziliją Tūkstančiai demonstrantų susir in ko į didžiausią pasaulyje kasmetį an tikapitalistų suvaž iavimą Brazilijoje, protestuodami dėl didžiulio globaliz mo nesąžiningumo ir kitų blogybių. Protest uotojai, mojuojant ys plaka tais su šūkiu „Kitoks pasaul is įmano
mas“, paminėjo alternatyvaus Davo so forumui Pasaulio socialinio foru mo atidar ymą. Ant ikapital istų for u mo dalyviai susitiko pietiniame Bra zilijos mieste Porto Alegrėje apsvars tyt i alternatyv ių pasaul inės ekono mikos krizės sprendinių.
Pranešimas: B.Obama prieš rinkimus bando laimėti kuo daugiau
amerikiečių simpatijų.
AFP nuotr.
8
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
tema
Asbestinių stogų keitimas: gyvent Sausio viduryje prasidėjusi asbestinių sto gų keitimo programa sukėlė didelį gyven tojų susidomėjimą. Tačiau aiškėja, kad kelių tūkstančių litų parama galės pasinaudoti tik tie, kurie ir be jos galėtų pasikeisti stogus.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pirmas lašas jūroje
Jau pusantros savaitės gyventojai gali teikti paraiškas ir prašyti pa ramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos asbes tinių stogų dangai pakeisti. Per šį laiką Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniai sulaukė de vynių paraiškų. Kaip informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunika cijos skyriaus vedėja Aistė Milei kaitė, pateiktos dvi paraiškos iš Kelmės rajono ir po vieną paraišką pateikė Plungės, Skuodo, Biržų, Kupiškio, Šiaulių, Tauragės bei Anykščių rajonų gyventojai.
Asbestiniams sto gams skirti 60 mln. litų yra surankioti iš įvairių kaimo plėtros programų likučių. „Iš viso pateiktose paraiškose prašoma apie 50 tūkst. litų. Pra šomo vieno projekto paramos su ma svyruoja nuo 2 iki 10 tūkst. li tų, bendra projektų vertė viršija 100 tūkst. litų su PVM. Atskirų projektų vertė svyruoja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pirmuosius pateiktus pra šymus komentaro A.Mileikaitė. Ji vylėsi, jog skaičiai nedideli tik dėl to, kad paraiškų rinkimas ką tik prasidėjo. Laiko užpildyti paraišką gyventojai turi iki kovo 30 d. „Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“
Įvertinus šiuos pirmuosius rezul tatus galima spėti, kad iš viso as bestiniams stogams pakeisti skir ta 60 mln. litų parama vidutiniškai Lietuvoje pasinaudos apie 11 tūkst. gyventojų. Asbestinius šiferinius stogus pasikeis maždaug tiek gy ventojų, kiek gyvena Grigiškėse, Lentvaryje, Raseiniuose, Garliavo je, Kuršėnuose ar Gargžduose. Ta čiau nors šiuose išvardytuose mies teliuose stogai daugiausia dengti
šiferiu, jų gyventojai į paramą net negali pretenduoti. Pirmiausia dėl to, kad šiferinius stogus į europi nius gali pasikeisti tik gyventojai gyvenvietėse, kur yra ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, taip pat jie turi ten gyventi ne trumpiau kaip penkerius metus. Pabrėžtina, kad į paramą nega li pretenduoti ir kaimo gyventojai, kurie gyvenamuosius namus turi sodų bendrijose. Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Reke vičius paaiškino, kad asbestiniams stogams skirti 60 mln. litų yra su rankioti iš įvairių kaimo plėtros programų likučių. „Tokios progra mos finansavimo išvis nebuvo. Mi nisterijos iniciatyva buvo ieškoma ir surasta nepanaudotų lėšų. Spręsti, ar per mažai, ar per daug, nenorė čiau. Stogą pasikeisti galima ir la bai pigiai, ir labai brangiai. Todėl skaičiavimai, kad parama pasieks vos dešimtį tūkstančių gyventojų, nėra teisingi. Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“, – sakė jis. Pasinaudo ti parama siekiantys gyventojai gali tikėtis 50 proc. paramos stogo dan gai ir priedams įsigyti, bet ne dau giau kaip 10 tūkst. litų. Pasak V.Rekevičiaus, visi skir ti 60 mln. litų bus panaudoti tik stogams keisti, seminarus veda ministerijos darbuotojai ir už tai papildomo užmokesčio negauna. Už europinių pinigų panaudojimo viešinimą bus atsakingi patys gy ventojai, t. y. ant stogo matomo je vietoje reiks priklijuoti ES lė šas garbinantį lipduką. „Galima šaržuoti, bet kiekvienas ES lėšo mis finansuotas objektas turi bū ti specialiai pažymėtas“, – sakė V.Rekevičius.
1
proc.
asbestinių šiferinių stogų bus pakeista pasi naudojant 60 mln. litų ES parama.
Stogai: aiškėja, kad asbestiniam šiferiniam stogui pakeisti gyventojai pasirengę skirti ne
giau, nei planuota. Į seminarus su sirenka ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių, seniūnijų darbuoto jai, o šie vėliau žmones konsultuo ja“, – sakė seminarus vedanti Že mės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Inga Venciulytė. Paklausta, kokį klausimą gyven tojai seminaruose dažniausiai už duoda, ji neslėpė, kad kompensacijų siekia žmonės, kurie jau yra seną ši ferį pasikeitę į naują stogo dangą. „Deja, finansuojamos tik patirtos išlaidos po to, kai paraiškos pateik tos nuo sausio 16 d.“, – sakė ji. Ji apgailestavo, jeigu kai kuriuos žmo nes suklaidino seniūnijų darbuoto jai teigdami, kad ir prieš metus pa keistą stogą valstybė finansuos.
Seminaruose – antplūdis
Šiomis dienomis jau įpusėjo Žemės ūkio ministerijos specialistų skir tinguose Lietuvos miesteliuose or ganizuojamų seminarų ciklas apie galimybę gauti kelis tūkstančius li tų paramos šiferiniam stogui pa keisti. Iš viso numatyta 45 semina rai skirtingose Lietuvos vietovėse. „Kiekviename seminare daly vauja per šimtą žmonių, netgi dau
Stabdo išlaidos paraiškai
Nors seminarus vedantys ministe rijos darbuotojai sako, kad jie vyks ta sklandžiai, juose apsilankiusiems gyventojams kartais trūksta kant rybė. Jie atsistoja ir tiesiai rėžia: „Viešai skelbiamus dokumentus mes ir patys mokame pasiskaityti, pasakykite ką nors naujo, geriau padėkite užpildyti paraišką.“
Būtent paraiškų pildymas gy ventojams kelia didžiausią siau bą. Reikia užpildyti ne tik apie de šimt lapų, bet ir pateikti įvairius papildomus dokumentus. Gau ti pažymą iš seniūnijos apie ne trumpesnį nei penkerių metų gy venimą konkrečioje gyvenvietė je ne taip sudėtinga, tačiau sun kiausia parengti remonto aprašą. Būtina, kad jį patvirtintų archi tektas ar inžinerinį išsilavinimą turintis asmuo. Kai kurie tarpininkai įsigudrino ir šiuo atveju siekia pasipelnyti – iš gyventojų prašo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už paraiškos užpildymą ir visų dokumentų parengimą. Mi nisterijos atstovė I.Venciulytė dėl to nemato nieko blogo, esą žmo nės patys apsisprendžia, kokias išlaidas gali patirti. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paraiškos pa rengimas nefinansuojamas“, – sa kė ji. I.Venciulytė patarė remonto aprašą galinčių patvirtinti specia listų ieškoti savivaldybėse, kurie galbūt geranoriškai padėtų, arba ieškoti tokį išsilavinimą turinčių kaimynų. Esą užtenka prie paraiš
kos pridėti kaimyno architektinį ar inžinerinį išsilavinimą patvirti nančius dokumentus. Gyventojai, apskaičiavę, kiek pa pildomai išleis pinigų paraiškai pa rengti, neretai numoja ranka: „Pa sikeisiu stogą ramiai ir be kelių tūkstančių litų paramos.“ Stengiasi padėti
Pagaliau supratę, kad važinėdami po miestelius tik veltui švaisto lai ką ir mokesčių mokėtojų pinigus, valdininkai nusprendė gyvento jams suteikti daugiau pagalbos. Nacionalinės mokėjimo agentū ros Komunikacijos skyriaus va dovės A.Mileikaitės teigimu, at sižvelgdami į didelį gyventojų sus id omėj imą gaut i paramą, agentūros teritorinių skyrių at stovai netrukus pradės važinė ti į rajonų centrus ir savivaldybių administracijų paskirtose patal pose konsultuos pageidaujančius kreiptis paramos bei priims pa raiškas gauti paramą. Informacija su konkrečiais apsilankymų grafi kais artimiausiu metu bus paskelb ta agentūros tinklalapyje.
Kainos Didžiausi stogo dangos rūšių finansuojami įkainiai
Populiariausių stogo keitimo elementų kainos
170 kv. m asbestinio stogo keitimo sąmata
Rūšis 1 kv. m kaina (litais)* Beasbesčio šiferio danga 48 Bituminių čerpių danga 53 Plieninių čerpių danga 60 Keraminių čerpių danga 85 Bituminių lakštų danga 45 Plieninių čerpių imitacijos danga 60 Plieninių profil iuotų lakštų danga 60
Medžiaga Beasbestis šiferis Plieninė skarda Čerpės Medienos ruošiniai Šilumos izoliacinė
Medžiaga Įkainis (litais už 1 kv. m) Suma (litais) Beasbesčio šiferio stogo danga 25 4250 Šilumos izoliacinis sluoksnis 120 4080 Izoliacinė ir difuzinė plėvelė 2,95 1000 Medienos ruošiniai karkaso rekonstrukcijai 520 2200 Skardos lankstiniai 20 2500 Lietaus surinkimo sistema – 2500 Medis arba skarda palėpių pakaloms – 2000 Iš viso už medžiagas – 18 530 Nekompensuojami stogo dengimo darbai 45–60 8000 Iš viso su kompensacija – 17 265 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
* Įskaitant izoliacinį sluoksnį, dangą, kraigus, vėjalentes, profi l ių karnizus, laštak ius, lietaus nuvedimo sistemos la takus, lietvamzdž ius, sniego užtvaras su laik ikliais. Šaltinis: Žemės ūkio ministerija
medžiaga Garo izoliacinė medžiaga Difuzinė plėvelė
Kaina (litais už 1 kv. m)
20–33 18–28 40–60 500–520 120 1,4 1,9–4,5 Šaltinis: www.savivaldybes.eu
9
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
tema
tojų entuziazmą lydi nusivylimas Komentaras
Rimantas Remeika
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris
A
sbest inių stogų šal inimo programą Aplinkos minis terija pateikė 2008 m., ta čiau įgyvendinti ji prade dama praėjus tik beveik ketveriems metams. Viena priežasčių – 2008-aisiais prasidėjusi krizė. Tada nebuvo numaty ti finansavimo šaltiniai ir nebuvo ban dyta pasinaudoti specialia pavojingų atliekų šalinimo programa už ES lėšas.
Nors asbest in ių stogų šal in imo pro grama pradedama įgyvendinti, išlieka neišspręstas asbestinės dangos nuėmi mo klausimas, nes asbestas gali kelti žalą žmonių sveikatai. Didžiausia bė da, kad asbesto plaušelių įkvėpę žmo nės miršta po kelių dešimčių metų, o kas nebado akių šiandien, atrodo, kad yra nepavojinga. Asbestas nėra toks pavojingas, kai jis guli ant stogo, bet kai žmonės jį pradės nuimti, ar jie laikysis pag rind in ių saug umo reikalav imų? Net neabejoju, kad nuimant asbest i nius stogus į aplinką pateks milžiniš ki kiekiai asbesto plaušelių, kurie yra labai smulkūs ir vėjo nunešami net ke lis kilometrus. Todėl svarbu, kad nui mamas asbestinis stogas prieš tai bū tų sudrėkintas ir saugiai nugabentas į utilizavimo vietą.
Skaičiai 70 proc. individualių gyvenamųjų tinio vėžio tyrimo centro kanceroge namų, kaimo vaikų ugdymo ir net ninių veiksnių sąrašą kaip kenksmin sveikatos priežiūros įstaigų yra ap ga, vėžį sukelianti, medžiaga. dengta asbestiniu šiferiu.
1976 m. asbestas įrašytas į Tarptau
700 tūkst. tonų asbesto nuo 1962 m. Lietuvoje sunaudota asbestcemen čio gaminiams.
20 metų – po tiek laiko gali užklup ti liga dėl žalingo asbesto poveikio žmogaus sveikatai.
3–4 tūkst. tonų asbesto kasmet nuo Iš 1500 naujų kasmet nustatomų 1990 iki 2002 m. buvo įvežama į Lietuvą. plaučių vėžio atvejų 50 yra dėl asbesto. 1 mln. tonų asbestcemenčio gami
2005 m. Lietuvoje, kaip ir visose ES
nių sunaudota Lietuvoje.
šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo tu rinčius gaminius uždrausta.
96 proc. iš Lietuvoje sunaudotų
daugiau kaip 5–6 tūkst. litų iš savo kišenės.
Nemokamai paraišką užpildyti gyventojams padeda ir stogo dan gų užsakymais suinteresuoti stogo dangų pardavėjai. „Sulaukiame labai didelio gy ventojų susidomėjimo šia parama. Ruošdami paraiškas gyventojai tu ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su laukiame bent kelių dešimčių pa klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo ko viską reikėtų pradėti, kur kreip tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda mi už tai gana didelį mokestį. Pa raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. Dirbs įprastu režimu
Paklaustas, ar pasinaudoję nemo kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo gus gauna garantiją, kad ir po pus mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas. Ne viename Žemės ūkio minis terijos organizuotame seminare dalyvavęs pašnekovas sako išgir
dęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įta ria, kad gamintojai šios programos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kainas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežada me dalyti. Tie, kurie mūsų gami nių kainas sekė jau ir ankstesniais metais, gali tai patvirtinti. Maža to, visiems, dalyvaujantiems šioje programoje, siūlome dar ir specia lias nuolaidas“, – kalbėjo bendro vės „Ruukki Lietuva“ atstovas. Pasak jo, jokio ypatingo konku rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas tebima „Konkurencija korektiš ka. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadan gi sprendimą dėl paramos skyri mo ministerija patvirtino gana vė lai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog programa nėra tobula ir šiemet dar neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas. Įvairiomis stogo dangomis pre kiaujančios bendrovės „Nord pro fil“ vadybininko Sigito Vilčinsko pastebėjimu, stogo dangų gamin tojai dėl to net neketina didinti ga mybos apsukų, nes pardavimas iš esmės neturėtų smarkiai padidėti. „Sulaukiame daug gyventojų pa klausimų, bet pirmiausia jie klau sia, ar gaus paramą. O kai paramos negali tikėtis sodų bendrijose gyve nantys žmonės, atkrenta labai daug gyventojų“, – svarstė S.Vilčinskas. Gamintojai apgulties nesitiki
Šiferį be asbesto Akmenėje gami nančios bendrovės „Eternit Baltic“ rinkodaros vadovas Vytautas Mi niotas mano, kad asbestinių stogų
asbestcemenčio gaminių sudaro ši 2008 m. Lietuvos Vyriausybė pa ferinė stogų danga. tvirtino asbesto šalinimo programą. „Shutterstock“ nuotr.
keitimo programa Lietuvoje nesu kels stogų keitimo karštinės. „Esame apskaičiavę. Vidutiniš kai gyventojai prašys 2–6 tūkst. pa ramos stogo dangai, iš viso ja pasi naudos apie 10 tūkst. gyventojų, t. y. vos 1 proc. visų gyventojų, kurių in dividualius namus dengia asbesti nis šiferis“, – kalbėjo V.Miniotas. Pasak jo, norint pasinaudoti parama gyventojams kyla daug nepatogumų, todėl esą visi susidomėję greitai nu sivilia ir numoja ranka.
Mantas Grigaliūnas:
Paraišką užpildyti tik iš pirmo žvilgsnio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pinigus. „Pirmas asbestinių stogo dan gų keitimo blynas bus prisvilęs. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad valstybė mato problemą ir po tru putį padeda gyventojams ją spręs ti“, – sakė jis. Tačiau esą per mažai dėmesio skiriama pavojingiausiam asbestinių stogų keitimo eta pui – šiferiui nuimti ir utilizuoti. Dienraščio pašnekovai sveikina naujausią programos pakeitimą, kai buvo nuspręsta finansuoti pusę asbestinės šiferio dangos utilizavi mo išlaidų. Iki tol valstybė būtų fi nansavusi tik pusę transportavimo iki utilizavimo vietos išlaidų. „Atlikome sąvartynų teikiamo asbestinio šiferio utilizavimo pa slaugų kainų analizę. Už toną uti lizuoti atvežto šiferio sąvartynai ima nuo 50 iki 500 litų. Įvertinus
tai, kad, nuėmus vidutinio dydžio stogą, surenkama apie 1,5–2 tonas sveikatai kenksmingo šiferio, ant žmogaus pečių gula nemaža finan sinė našta. Dar papildomai kainuo ja ir transportavimo išlaidos, o daž niausiai iki artimiausio sąvartyno yra 100 kilometrų“, – kalbėjo jis. M.Grigaliūnas priminė, kad, no rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo kėjimo agentūros darbuotojai pa tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks mingos stogo dangos. Svarbu viską suskaičiuoti
Net ir įvertinus visas galimas išlaidas galima drąsiai teigti, kad kaimo gy ventojai 2012 m. turi unikalią gali mybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo metu gyven tojams teikiamų komercinių pasiū lymų galime daryti išvadą, kad žmo nės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų stogo perdengimo medžiagoms, dažniau renkasi aukš čiausios kokybės produktus. Pagal programą nefinansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasiren gę stogo dangą pasikeisti savo jėgo mis. Jeigu būtų samdomi stogden giai, reiktų numatyti, kad vidutinės stogo dengimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas. Šiuo metu skaičiuojantiems sto go dangos keitimo sąmatą pašne kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su
daro ir suma už visus stogo prie dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė mesį pašnekovas. Paklaustas, ar jau ryškėja ten dencijos, į ką gyventojai keis as bestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad dau giausia seminarų dalyvių susido mėjimo sulaukia plieniniai ir beas besčio šiferio stogai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuė mus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios popu liarios, nes greičiausiai tektų pa keisti visą stogo konstrukciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo programą nei stogo kons trukcijų keitimo medžiagos (ge gnės, grebėstai ir t. t.), nei stog dengių darbai nefinansuojami. Be to, kad šiomis medžiagomis per dengti stogą reikia specifinių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudėtinga“, – sa kė pašnekovas. Bendrovės „Ruukki Lietu va“ duomenimis, keisdami sto gą gyventojai dažniausiai renka si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau siai blunka veikiama ultravioleti nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty bių ir 20–50 metų techninė garan tija“, – teigė jis.
10
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Debiutantė pagerino asmeninį rekordą Lietuvos dailiojo čiuožimo čem pionė šešiolikmetė Rugilė Meš kaitė nepateko į pagrindines Eu ropos čempionato moterų varžy bas, bet pagerino asmeninį lais vosios programos rekordą.
Šefilde (Anglija) vykstančių pir menybių debiutantė iš Lietuvos kvalifikacinėse varžybose buvo trylikta tarp 23 dalyvių. R.Meš kaitės laisvąją programą teisėjai įvertino 65,38 balo ir tai 2,38 ba lo daugiau nei jos buvęs asmeni nis rekordas. Geriausiai pasirodė rusė Poli na Karabeinikova – 109,73 balo. Latvijos atstovė Alina Fiodorova buvo šešta – 87,82 balo. Nuo de šimtąją vietą užėmusios ir pasku tiniąja finalininke tapusios belgės Kaat Van Daeles kaunietė atsiliko vos 1,84 balo. Rytoj moterų vienetų varžybo se kovą dėl medalių tęs 28 daly vės, o tai reiškia, kad R.Meškai tė bendroje įskaitoje užėmė 31-ąją vietą tarp 41 sportininkės. Vakar pagrindinėse šokių ant ledo varžybose tarp dvidešimties porų startavo ir Lietuvos atstovai Isabella Tobias bei Deividas Stag
niūnas. Pernai Berne (Šveicarija) įvykusiame Europos čempionate mūsų šalies duetas užėmė 12-ąją vietą. VD inf.
Į pagrindinį vienetų turnyrą Lu kui iškopti nepavyko. 98-ą vietą pasaulio jaunių reitinge užiman tis lietuvis pirmame atrankos etape 6:2, 6:2 nugalėjo 154-ą pa saulio jaunių raketę japoną Kazu mo Kawachi, tačiau antrame ma če 3:6, 6:3, 3:6 nusileido 159-am pasaulyje 15-mečiui prancūzui Quentinui Halys. Pergalės atveju L.Mugevičius būtų patekęs į pagrindinį „Aust ralian open“ jaunių turnyrą. Šio turnyro atrankoje lietuvių teni sininkas dalyvavo pirmą kartą. „Tikiuosi, kad kitais metais Lukas žais visų „Didžiojo kir čio“ serijos jaunių turnyrų atran kos varžybose,“ – pernai kalbėjo R.Mugevičius. Kol kas šie trene rio planai pildosi. „Labai sveikintina, kad jis toje atrankoje dalyvavo. Ir, aišku, labai gaila, jog nepateko į pagrindinį eta pą. Nes jei lemiamas mačas buvo iš trijų setų, galima sakyti, kad tenisi ninkų jėgos buvo apylygės. Bet ko kiu atveju Luko pasirodymą verti nu teigiamai“, – kalbėjo Lietuvos teniso sąjungos generalinė sekreto rė, Vilniaus teniso akademijos vyr. trenerė Edita Liachovičiūtė. Vilniaus teniso akademijos auklėtinis turnyrui ruošėsi ir JAV Nicko Bollettieri teniso akademi joje, praėjusių metų pabaigoje da lyvavo keliuose turnyruose Flori dos valstijoje. Lietuvos rinktinės narys L.Mu gevičius, nors turi daug treni ruočių ir ruošiasi rimtiems tur
Lietuvos tautinio olimpinio komite to (LTOK) generalinė asamblėja ry toj spręs, ar leisti į Rusiją išvykusiai penkiakovininkei Donatai Rimšai tei atstovauti šiai šaliai Londono olim piadoje.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Išskirtiniame interviu „Vilniaus dienai“ Rusijos šiuolaikinės pen kiakovės federacijos (RŠPF) pre zidentas, Tarptautinės šiuolaiki nės penkiakovės sąjungos (UIPM) viceprezidentas Viačeslavas Ami novas teigė tikįs, kad LTOK gene ralinė asamblėja priims teisingą sprendimą ir kritikavo Lietuvą už, jo nuomone, nedemokratinį požiū rį į šiuolaikinio sporto realijas. Pasižymėjo: R.Meškaitė page
rino asmeninį laisvosios pro gramos rezultatą. „Reuters“ nuotr.
Iki tikslo pritrūko vos vieno žingsnio Vilniaus teniso akademijos auk lėtinis Lukas Mugevičius buvo per žingsnį nuo galimybės daly vauti „Australian Open“ pagrindi niame jaunių turnyre.
V.Aminovas: „Nubau
nyrams, atranda laiko dar ir socialinei veiklai. Prieš Kalėdas 17-metis dalyvavo olando neįga liųjų trenerio Marco Kalkmano treniruotėje Lietuvoje ir sužai dė rungtynes su 54-ąja neįgalių jų teniso rakete olandu Florianu de Boeru. „Australian open“ vyrų viene tų varžybų atrankoje dalyvavo du lietuviai. Ričardas Berankis 6:4, 6:4 nugalėjo prancūzą Fabrice’ą Martiną, o antrame etape 7:5, 3:6, 2:6 nusileido argentiniečiui Roberto Batistai Augutui, o Lau rynas Grigelis pirmo etapo ma čą 7:6, 3:6, 1:6 pralaimėjo rusui Konstantinui Kravčukui. VD inf.
– Prezidente, kaip jūs verti nate susidariusią situaciją dėl D.Rimš ait ės? – pak laus ėm e V.Aminovo. – Pirmiausia turiu kelis klausimus ir jums. Ar Lietuvoje yra žmonių teisės? Ar Lietuva – Europos Są jungos narė? Ar Lietuvos gyven tojai – baudžiauninkai? Ar jie tu ri teisę persikelti į šalį, kurioje nori gyventi? Ar jie turi teisę tuoktis su kitų valstybių piliečiais? Ar spor tininkai kuo nors skiriasi nuo pa prastų šalies gyventojų? D.Rimšaitė – laisvos šalies pi lietė, turi teisę spręsti savo asme ninius reikalus taip, kaip pati to nori. Ji – laisvas žmogus. Iki šiol nesuprantu, kokios yra tikrosios Lietuvos valdininkų užsispyrimo priežastys. Sportininkų persikėli mas į kitą šalį – absoliučiai atvi ras klausimas, kuris niekada neke lia jokių pretenzijų.
M.Petravičius nežaidė
ketina žaisti visų „Didžiojo kir čio“ serijos jaunių turnyrų at rankos varžybose.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
– Mūsų šalies pozicija – aiški ir pagrįsta: valstybė užaugino
Lūkesčiai: Rusijos sporto strategai
ti ne vieną olimpinę viršūnę.
sportininkę, investavo į ją pi nigus. Ar tai – neesminiai, ne pakankami argumentai? – Atsiprašau, bet tai – paistalai. Visus sportininkus, kurie keliauja po pasaulį, kažkas užaugino, kažkas į juos investavo. Dar kartą primin siu J.Kolegovą. Mes ją užauginome, į ją investavome, o ji išvažiavo ne bet kur, o į Lietuvą. Juk nepasakoju jums apie kitus sportininkus, kurie iš Rusijos persikėlė į Kazachstaną. Visai neseniai vienas mūsų sporti ninkas su treneriu išvyko į šią šalį. Leidau jiems atstovauti Kazachs tanui – tegul, jis juk buvęs Rusi jos sportininkas. Tai mums garbė.
Pralaimėjusiam A.Džo Europos krepšinio taurės turny re išryškėjo antrojo etapo – „Last 16“ – lyderiai. Tarp jų yra ir lietu viškų pavardžių.
Karjera: šiemet L.Mugevičius
Kitas klausimas – ar mūsų ša lies sportininkė nėra atstovavusi Lietuvai prieš dvejus metus? Julija Kolegova tapo Europos čempione ir mes dėl to nekėlėme jokių skanda lų. Ji dvejus metus atstovavo Lietu vos šiuolaikinės federacijos intere sams ir iškovojo aukso medalį jūsų šaliai. Tai – normalu, bet kai lie tuvaitė nori atstovauti Rusijai, tai, pasirodo, nenormalu. Aš nieko ne suvokiu. Keista demokratinė problema: Europos Sąjungos narė neleidžia savo sportininkei persikelti į kitą šalį, jai atstovauti, turint galvoje, kad atletė persikėlė ne politiniais, bet asmeniniais, žmogiškaisiais su metimais. Esu šiuolaikinis žmogus, todėl nesuvokiu, kur gyvename. Ar gi mes vis dar – Sovietų Sąjungoje? Lietuva smerkia sovietinius laikus, o pati elgiasi tarsi gyventų anuo mečiame totalitariniame režime – kai žmogus išvažiuodavo iš SSRS, iškart buvo vadinamas išdaviku. Dabar 23-ejų mergina, kuri pačiam Lietuvos tautinio olimpinio komi teto prezidentui Artūrui Poviliūnui tiktų į anūkes, kaltinama šalies iš davyste. Kuo skiriasi Lietuva nuo Sovietų Rusijos? Pas mus, Rusijoje, jau seniai tokių dalykų nėra, o Lie tuva, kuri pirmoji žengė demokra tijos keliu, pasirodo, dar laikosi to kios politikos.
Antrąją pergalę iš eilės J grupėje iškovojo Rimo Kurtinaičio treni ruojama Maskvos srities „Chim ki“ ekipa, neseniai į savo gretas pa kvietusi Marijoną Petravičių. „Chimki“ savo aikštėje 86:80 įveikė Vilerbano „Asvel“ (Prancū zija) krepšininkus. M.Petravičius buvo registruotas mačui, bet ne žaidė. „Tikėjomės sunkios dvikovos ir mūsų lūkesčiai išsipildė. Regis, vi sas rungtynes diktavome savo sąly gas, tačiau joms baigiantis atsirado intriga. Todėl rezultatu esu paten kintas, o mūsų žaidimu – ne“, – po varžybų kalbėjo R.Kurtinaitis. Treneris paaiškino, kodėl ne rungtyniavo M.Petravičius ir Mic kaelis Gelabale’is. „Jie abu beveik po pusmetį ne žaidė, nors pastaruoju metu daug
treniravosi. Tokiais atvejais dideli krūviai sportininkus gerokai išse kina. Marijonui ir Mickaeliui pri reiks maždaug savaitės, kad jie iš siropštų iš fizinio pasirengimo duobės. Tikėjausi šį kartą juos iš mėginti ir aikštėje, bet mūsų per svara buvo trapi, todėl nerizikavau, nes labiau reikėjo pergalės“, – pa brėžė R.Kurtinaitis. Dėl Maskvos transporto grūsčių „Asvel“ komanda į varžybų are ną atvyko likus vos 15 minučių iki rungtynių pradžios. Įgėlė arbitrams
Pirmąją pergalę L grupėje šventė Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda, po permainingos kovos namuose 78:69 nugalėjusi Trevizo „Benet ton“ (Italija). „Išskyrus trečio jo kėlinio atkarpą, esu patenkintas komandos žaidimu. Esant sunkioje padėtyje, kiekvienas mačas tampa fizinių ir psichologinių krepšininkų savybių išbandymu“, – teigė vil niečių vyriausiasis treneris Alek sandras Džikičius.
„Benetton“ strategas Aleksand ras Džordževičius pareiškė pre tenzijų mačo arbitrams – lenkui Grzegorzui Ziemblickiui, rusui Sergejui Michailovui ir vokiečiui Moritzui Reiteriui.
Aleksandras Džordževičius:
Mes stengėmės atsakyti veiks mu į veiksmą, ta čiau teisėjai aikš tės šeimininkams leido daugiau nei mums. „Rungtynės buvo dinamiškos ir intensyvios. Mūsų varžovai pasi naud ojo gal imyb ėm is pakartot i netaiklius metimus. Mes stengė mės atsakyti veiksmu į veiksmą, tač iau šiand ien teis ėjai aikšt ės šeimininkams leido daugiau nei
11
Ketvirtadienis, sausio 26, 2012
Sportas
udę D.Rimšaitę nieko nelaimėsite“
tikisi, kad šalies penkiakovės rinktinė su D.Rimšaite (priekyje) gali pasiek
Jis sudarys mums konkurenciją, bet tai – nieko baisaus. – Lietuvoje ir Rusijoje yra tvir tinančiųjų, kad šis klausimas – daugiau politinis nei sportinis. Ką jūs apie tai manote? – Patys politikai sugadino pui kius santykius, kurie siejo Lietu vos ir Rusijos šiuolaikinės penkia kovės federacijas. Anksčiau mūsų santykiai buvo nuostabūs, visada priimdavome Lietuvos sportininkus į treniruočių stovyklas pačiomis ge riausiomis sąlygomis – už tokią pat kainą, kokią moka mūsų sportinin kai. Jūsiškiai mums skambindavo ir
prašydavosi, sakydavo, kad nega li mokėti visos sumos. Ką gi, pra šom, vis tiek priimdavome. Daug metų tai tęsėsi. Politikai viską su gadino. Kam to reikėjo? Suprasčiau situaciją, jeigu būtų kokia nors ypatinga, slapta viso to prasmė. Juk puikiai suvokiame, kad naudos niekas iš to neturės. Sutin ku, Donata – jauna, jei Lietuva jai nesuteiks licencijos, ji galės kreiptis į kitas instancijas. Be to, šio klau simo mes nekeliame iki skanda lo lygio. Gal pas jus šalyje tai ir yra skandalas, bet mes šios problemos nekeliame ES, Europos Parlamento ar bent UIPM lygiu. Juk tai, ką da
ro Lietuva, – žmogaus teisių pažei dimas. Tai sveiku protu nesuvokiama. Prisiminkime, kad UIPM maždaug po mėnesio, kai Donata atvyko į Maskvą, leido jai dalyvauti pasau lio ir Europos čempionatuose, kad ji jaustųsi visateise sportininke. Pati kėkite, jokios naudos Lietuva, atsi sakiusi suteikti licenciją D.Rimšai tei ir taip ją nubausdama, neturės. Nieko negąsdinu, niekam negrasi nu, bet naudos nebus. Neigiamas LTOK asamblėjos sprendimas gali sugriauti Donatos karjerą. Neseniai jūsų valdžia kreipėsi į Rusiją, prašydama atsisakyti idėjos dalyvauti konkurse dėl krepšinio at rankos turnyro į Londono olimpines žaidynes. Mes, tikėdamiesi, kad su prasite mūsų gestą, sutikome. Bend ravau su mūsų krepšinio federacijos prezidentu, patariau jam patenkin ti prašymą teigdamas, kad lietuviai prireikus supras ir mus. Be to, yra ir sporto etika, garbė. Nepamirškime ir žmogiškumo fak toriaus. Dabar skaudu žiūrėti, kaip Lietuva tyčiojasi iš D.Rimšaitės. Iš važiavo, susituokė. O gal buvo ki tų kandidatų, kurie norėjo pas mus atvažiuoti? Gal dabar kažkas jai kerštauja? – Pragmatikų požiūriu, LTOK asamblėja, neleidusi D.Rim šaitei dalyvauti Londono olim piadoje, sumažintų galimų konkurentų skaičių Lietuvos penkiakovininkams. Ar jie ne teisūs? – Taip niekas nekovoja dėl medalių. Tai nėra sportinis požiūris. Toks ke lias veda į aklavietę. Organizavome labai prestižinį turnyrą – Kremliaus taurę. Kvailos galvos man siūlė Lie tuvos atstovų nekviesti. Atsakiau: kodėl turėčiau nekviesti? Prizų fon das buvo labai solidus, be to, kiek vienas dalyvis gavo pinigų vien už tai, kad dalyvavo. Jei būčiau ne pakvietęs Lietuvos, būčiau nubau dęs jūsų sportininkus. Juk visada
kviečiame ne šalį, o sportininkus. Žinoma, nepaklausiau patarimų, pasikviečiau. Atrodo, kad jūsų sporto valdinin kai siūlo elgtis pagal principą „akis už akį“. Turime ir mes jiems atsa kymų bei priemonių, tačiau apie tai dar negalvojome, bet tikrai galime sugalvoti.
Viačeslavas Aminovas:
Donata turi savo as meninį gyvenimą ir niekam nesuteikta teisės po jį kapstytis. – Kaip pakom ent uot um ė te priekaištus, kad izoliavote D.Rimšaitę nuo mūsų šalies – beveik niekam nepavyksta su ja pabendrauti, mažai kas žino, kaip jai sekasi. Kaip yra iš tik rųjų? – O koks jūsų sporto valdininkų reikalas? Rusija jos neizoliavo. Juk Donata turi savo asmeninį gyveni mą ir niekam nesuteikta teisės po jį kapstytis. Argi pas jus įprasta, kad sporto valdininkai domisi sporti ninkų sutuoktiniais, meilužiais? Pas mus to nėra. – Ar pritariate teigiantiesiems, jog Lietuva galbūt pati kalta, kad sportininkė išvažiavo iš šalies? – Nemanau, kad reikia ką nors kal tinti. Sportininkai visada migruoja.
– Manau, kad pas mus mažai kas tiki, jog D.Rimšaitė išvy ko į Rusiją tik dėl santuokos su mylimu žmogumi. – Kodėl turėčiau ką nors įtikinė ti, kad tai yra tiesa ar atvirkščiai? Tam, kad išvažiuotum gyventi sve tur, nieko nereikia įtikinėti. – Ar kalbėjotės apie D.Rimšaitę asmeniškai su LTOK preziden tu A.Poviliūnu? – Kartą buvome susitikę. Supra tau, kad D.Rimšaitės klausimą spręs LTOK generalinė asamblėja. O mes norėjome diskusijos. Mū sų šalis atvira visoms diskusijoms. Juk dabar su jumis kalbuosi, neži nojau, kokiu klausimu bendrausi me, bet jeigu kreipėtės, vadinasi, norite kažką sužinoti. Štai ir kal bamės. Tai yra kultūringų žmonių santykiai. Manau, kad jūsų valdžia vyk do keistą politiką, nukreiptą prieš Rusiją. Galbūt, jeigu Donata bū tų išvažiavusi, tarkime, į Vokie tiją, santykiai būtų visai kitokie. Juokinga, ar ne? Pakartosiu: Lie tuva nieko nelaimės, nesuteiku si D.Rimšaitei leidimo atstovauti Rusijos rinktinei Londono olimpi nėse žaidynėse. Teigiamo rezulta to tikrai nebus. Niekada. Nei visos Europos, nei UIPM akyse. – Jeigu Lietuvos sprendimas bus „ne“, nejaugi manote, kad Tarptautinis sporto arbitražas ką nors pakeis? Juk jūs pareiš kėte, kad kreipsitės į šią insti tuciją. – Aš ne aiškiaregys, kol kas nenoriu spėlioti. Esu įsitikinęs, kad LTOK asamblėjoje bus protingų žmonių, Juk sportininkai – ne politikai, ku riems rūpi vietos Seime. Tikiu, kad nugalės sportiniai principai. Be to, visas pasaulis dabar stebi Lietuvą, laukia sprendimo. Kol kas daugu ma tyli, bet stebi. Kiekvieną dieną sulaukiu klausimų, ir ne tik iš sa vo tautiečių.
ordževičiui nepatiko teisėjavimas mums“, – tvirtino A.Džordževi čius. L grupės lyderiu tapo Krasno daro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) klubas, svečiuose 84:79 palaužęs Berlyno „Albą“ (Vokietija).
Rezultatai Viln iaus
„Liet uv os ryt as“– Trevizo „Benetton“ 78:69 (16:15, 21:15, 9:17, 32:22). 6250 žiūrovų. J.Va lančiūnas 17 taškų (10 atkovotų ka muolių, 3 klaidos), M.Katelynas 14, R.Seibutis 13 / J.Viggiano 15, M.Go ree 12, V.Moldoveanu 11.
VEF kapituliavo Ispanijoje
Antrąją nesėkmę I grupėje patyrė ir galimybes patekti į ketvirtfinalį komplikavo Ramūno Butauto tre niruojama Rygos VEF (Latvija) eki pa su Antanu Kavaliausku. Rygiečiai svečiuose 49:80 (10:25, 7:24, 13:21, 19:10) pralaimėjo Va lensijos „Basket“ (Ispanija) krepši ninkams. A.Kavaliausko sąskaito je – 4 taškai, 2 atkovoti kamuoliai, klaida ir 5 pražangos. „Valensijos komanda sužaidė puikų mačą. Mes nepasirengėme kovai, palūžome per pirmuosius du kėlinius, šansų laimėti neturė jome. Prastai gynėmės ir puolėme. Šios rungtynės mums – blogiau sios šį sezoną“, – pripažino R.Bu tautas. VD inf.
Berl yn o „Alb a“–Krasnodaro
„Lokomotiv-Kuban“ 79:84 (21:21, 20:13, 15:21, 23:29). 7 735 žiūrovai. D.Allenas 19 (4 perimti kamuoliai), M.Simonovičius 16, K.Weaveris 15 (6 atkovoti kamuoliai) / M.Grigor jevas 17, J.Massey 16 (8 atkovoti ka muoliai), R.Blakney 14.
L grupė Komanda
Įtampa: per grumtynes su varžovais J.Valančiūnas neišvengė nesportinės pražangos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Perg.
Pral.
Taškų sant.
1. „Loko.-Kuban“
2
0
165:146
2. „Benetton“ 3. „Liet. rytas“
1 1
1 1
141:142 145:150
4. „Alba“
0
2
143:156
12
ketvirtadienis, sausio 26, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuolaida iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Meksika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanzarote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt
Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 Lt KELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas– Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas– Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.
Siūlo darbą Darbas Danijoje, firmoje Jobassist ApS! Mes ieškome žmonių dirbti Danijoje, augalininkystės srityje. Anglų kalba, patirtis ir automobilis būtų privalumas. Susidomėjusius kviečiame užpildyti formą mūsų tinklapyje www.jobassist.pl arba atsiųsti savo CV e. paštu edgaras@jobassist.dk. Tel. +455 2696025. 903684
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 904721
Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8–7 val.). 903452
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško pagalbinių darbuotojų gamy-
boje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901747
Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
893678
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį šeštadienį
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
893540
13
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Imperatoriškasis porcelianas Vilniuje, Radvilų rūmų muzie juje, šiandien atidaroma paroda „Sankt Peterburgo imperatoriš kasis porcelianas“. Radvilų rū mų muziejaus salėse Imperato riškasis porceliano fabrikas pri stato apie 200 eksponatų. Populiarumas: šiemet knygų mugėje dalyvaus 30 leidyklų daugiau nei pernai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Knygų mugė toliau auga Vilniaus knygų mugė šiemet žada dar didesnį dalyvių skaičių nei per nai – savo naujienas vasario pabai goje vyksiančiame renginyje pri statys apie 250 leidyklų iš 10 šalių. Pernai mugėje leidyklų buvo 220.
Lankytojų antplūdis taip pat netu rėtų sumažėti, palyginti su anks tesniais metais, kaip prognozuoja Lietuvos parodų centras „Litex po“, kuriame tradiciškai vyksta šis renginys. „Manome, lankytojų nebus ma žiau nei pernai. 60 tūkst. lankyto jų, kiek knygų mugė sulaukia pasta ruoju metu, yra tikrai labai daug“, – BNS sakė „Litexpo“ atstovė Ra sa Keliuotytė. Vasario 23–26 d. ren giamos Vilniaus knygų mugės šūkis – „Atversk pasaulį!“, kuriuo, anot rengėjų, norima pabrėžti pagrindi
nę knygų mugės misiją – skatini mą skaityti ir patirti džiaugsmą at randant dar nepažintą pasaulį. Prie Vilniaus knygų mugės šiemet pri sijungs per Baltijos šalių sostines keliaujanti Baltijos knygų mugė. Jungtinius stendus turės Latvijos ir Estijos leidyklos, dalyvaus svarbiau si Lietuvos leidėjai ir knygynai. Mugėje tradiciškai lankysis sve čių iš užsienio būrys, tarp jų – ro mano „Mirtininkės dienoraštis“ autorė Marina Achmedova iš Ru sijos, romanų „Subtilumas“ bei „Ištikus laimei“ autorius Davidas Foenkinosas iš Prancūzijos, vieš nia iš Alžyro Yasmina Khadra. Savo romaną apie lietuvių trem tinius „Tarp pilkų debesų“, kuris pelnė Prancūzijos literatūros ap dovanojimą, pristatys lietuvių kil mės amerikietė Rūta Šepetys.
Numatomas renginių skaičius panašus kaip ir pernai – apie 300. Lankytojų lauks koncertai, spek takliai, meno parodos, kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, diskusijų klubas, Knygos kino sa lė, susitikimai su Lietuvos ir užsie nio autoriais bei leidėjais. Vienas renginių programos ak centų bus paroda „Iliustrarium: šiuolaikinės Lietuvos vaikų kny gų iliustracijos“, kuri pernai buvo eksponuojama tarptautinėje Bolo nijos vaikų knygų mugėje. Dvi dienas – penktadienį ir šeš tadienį – mugė dirbs iki 21 val. Vykstant Vilniaus knygų mu gei mieste kursuos ir du specialūs autobusai, kurie lankytojus į mugę veš nemokamai nuo Katedros aikš tės ir atgal. VD, BNS inf.
Eksponuojamoje kolekcijoje, kaip skelbiama pranešime, – tiek ca rinės Rusijos meno pavyzdžiai: servizų ansambliai, vazos, figū rinės kompozicijos, puošusios karūnuotųjų asmenų rūmų sales, kabinetus, tiek agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revo liucinius pokyčius, replikos. „Imperatoriškasis porcelia no fabrikas Sankt Peterburge va dinamas rusų kultūros pažiba. Daugiau kaip pustrečio šimtme čio trunkanti jo veikla neatsie jama nuo Rusijos istorijos, o jo produkcija yra unikalus miesto porcelianinis metraštis. Rusų porceliano šedevrai, sukurti fabriko meistrų, dailininkų ir skulptorių, eksponuojami didžiuosiuose pa saulio muziejuose“, – cituojama fabriko meno projektų direktorė Svetlana Šabanova. XVIII a. viduryje įkurta porce liano manufaktūra nuo 1765 m. pavadinta Imperatoriškuoju porceliano fabriku. Jis savo produk cija daugiau nei pusantro šimt
mečio puošė Romanovų dvarų interjerus. Po 1917 m. revoliucijos fabriko laboratorijoje buvo kuriamas ki toks porcelianas. Jis sovietų Ru sijoje pripažintas meninės koky bės etalonu. Griuv us Sov iet ų Sąj ungai, įmonė pradėjo gaivinti išskirti nio porceliano, gaminto klasiki niams interjerams bei šventinių stalų puošybai, kūrimo tradici jas. Aukščiausios kvalifikacijos meistrai ėmėsi atkurti žymiau sius XVIII–XX a. kūrinius. Dabar juos jau galima pamatyti fabriko muziejuje, tapusiame Ermitažo padaliniu. Imperatoriškajame porceliano fabrike dirba porceliano gamy bos meistrai, dailininkai ir skulp toriai. Jie kuria ne tik modelius, skirtus serijinei gamybai ar spe cialiems užsakymams, bet ir au torinius darbus. Rusų porceliano parodą papil do 26 kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Eks ponuojami 26 skirtingų epochų Rusijos dailininkų sukurti Sankt Peterburgo peizažai. Imp erator iškojo porcel ian o paroda Vilniuje veiks iki gegužės 6 d., o vasarą bus rodoma Palan gos gintaro muziejuje. VD, BNS inf.
14
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? „Lietuvos aido“ galerijoje, Trakų g. 13. KADA? Nuo vasario 24 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Sausio 29 d. 16 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 20 litų.
Harmonija ir netikėtumai Orkestrų kareivis
D.Razauskas ir grupė
Vasarį Vilniuje bus pristatyta dailininkės Agnės Kišonaitės paro da. Pati dailininkė sako, kad kūryboje visuomet siekia laikytis har monijos ir proporcijų, tačiau kartu menininkė ieško kontrastingų ir netikėtų spalvų derinių, įdomios kompozicijos, daug dėmesio skiria detalėms ir fragmentams.
Domanto Razausko stiliaus negalima apibrėžti – tai muzikinių žanrų gausa nuo regio, bliuzo, džiazo, liaudies muzikos ir net noi se stiliaus kūrinių. Originalūs tekstai, vidinė energija ir profesiona lus grojimas gitara D.Razauskui leido įsitvirtinti tarp populiariau sių alternatyviosios muzikos atlikėjų.
KUR? Stasio Vainiūno namuose, A.Goštauto g. 2. KADA? Vasario 1 d. 17 val. KIEK? Nemokamai.
„Širdį įkvėpimas tvindo, grožio kupini skliautai“ – taip poetiškai pa vadintas kamerinės muzikos koncertas, skirtas smuikininko Algir do Verbausko 60-mečiui ir kūrybinės veiklos 35-mečiui. Kaip sa ko pats atlikėjas, „daugiau nei 30 metų esu orkestrų kareivis“. Kon certe smuikininkas pasirodys su būriu draugų.
KUR? Pramogų banke, Pamėnkalnio g. 7. KADA? Vasario 25 d. 15 val. KIEK? 38 litai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Sausio 29 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.
KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 22. KADA? Iki sausio 29 d. KIEK? 6 litai.
Sukurta Lietuvoje
Gatvės šokių turnyras
Gimtadienis su akordeonu
Saulėtos A.Jonučio vizijos
Vilniuje vyks koncertas „Sukurta Lietuvoje“. Dalyvaus Mykolas Natalevičius (bosas, forte pijonas) ir koncertmeisterė Gražina Zalatorie nė. Skambės Felikso Bajoro, Giedriaus Kuprevi čiaus ir M.Natalevičiaus kūriniai.
Vasario pabaigoje Vilniuje vyks tarptautinis gatvės šokių turnyras „Vilnius Street Challenge 2012“. Turnyre savo jėgas išbandys stipriausi Lie tuvos ir užsienio šalių hiphopo, b-boying, hauso ir popping šokėjai.
Akordeonas šauniai dera su kitais instrumen tais – fortepijonu, kontrabosu, vibrafonu, kitais mušamaisiais. Tuo galėsite įsitikinti atėję į 60metį mininčio garsaus Lietuvos akordeonininko Genadijaus Savkovo ir jo draugų koncertą.
Aniceto Jonučio parodoje „Saulėtos vizijos“ eks ponuojama beveik 100 dailininko sukurtų dar bų: 20 tekstilės kūrinių, 60 akvarelių ir mišria technika atliktų darbų, 15 piešinių iš Dailės mu ziejaus ir dailininko archyvų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Ypatingas atvejis (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Proto šturmas“ (1, 2) (Švedija, 2008 m.).
LTV 19.45 val.
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Vaikelis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.13 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.30 „Užmirštieji“ (8) (N-7). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
10.00 „Kelias namo“. 11.00 Akistata. 11.55 Prieš srovę. 12.40 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (5). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (5).
TV3
BTV
6.45 7.00 7.30 8.00 8.55
Teleparduotuvė. „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. „Simpsonai“. „Lujis“ (3, 4). „Meilės sūkuryje“.
LNK 21.30 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 8.25 „Mano laida“. Parodijų šou (k).
TV3 21.00 val.
9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Šeštasis pojūtis. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Gražuoliukas 2“ (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 22.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 23.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.20 Statybų TV. 0.50–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti.
BTV 20.25 val.
9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Generolas“. „Operacija „Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Generolas“. „Kurjeris iš Lenkijos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 „Generolas“. „Operacija „Mūras“.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Atletico“–„Villarreal“. 13.30 Automoto. 14.00 Adrenalinas. 14.30 Futbolo dievai. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Barcelona“–„Betis“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 19.45, 20.15 Futbolo dievai. 21.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 23.15 RIP.
Sport1 19.45 val.
15
ketvirtADIENIS, sausio 26, 2012
menas ir pramogos
Į teatro sceną žengia „Karo dievas“ „Mūsų gyvenimas – sudėtingas, kasdien susiduria skirtingi požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Kur yra žmogus, ten visada bus karas – vienoks ar kitoks“, – pristatydamas savo režisuojamą spektaklį „Karo dievas“ sakė žinomas ak torius Dainius Kazlauskas.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
esmės visi žmonių konfliktai yra labai komiški, kai pasižiūri į juos iš šalies.
Komiški žmonių konfliktai
Spektaklis statomas pagal naujo sios kartos prancūzų dramatur gės Yasminos Rezos 2006 m. pa rašytą pjesę „Skerdynių dievas“ (angl. – „God of Carnage“), ku rią D.Kazlauskas atrado Maskvoje, puikiai iš prancūzų kalbos išvers tą į rusų. Pirmiausia pjesę jis per skaitė rusiškai. „Idioteatre“ statomas spektak lis vaizduoja dviejų kaimynystėje gyvenančių šeimų santykius. Įvai riausiomis spalvomis jie atsisklei džia, kai Rejai (aktoriai Aurelija Tamulytė ir Dainius Gumauskas) užsuka į svečius pas Uljė (aktoriai Viktorija Kuodytė ir Giedrius Sa vickas). Susitikę ir ką tik susipaži nę kaimynai siekia išsiaiškinti tarp jų vaikų kilusį incidentą – vienas berniukas kitam trenkė lazda ir iš mušė porą dantų. Tačiau viešnagei pas kaimynus įsibėgėjant obuolių pyragą ir kavą pakeičia romas. Anot D.Kazlausko, vienam spek taklyje vaizduojama situacija pasi rodys artima ir pažįstama, kitam, priešingai, visiškai nesuvokiama, trečiam – galbūt komiška. Juk iš
Dainius Kazlauskas:
Nemanau, kad socia linis statusas Prancū zijoje ką nors lemia. O pas mus – lemia.
D.Kazlauskui pjesėje svarbiausia tai, kad joje yra istorija. Įdomi is torija. Be to, pjesė alsuoja šia die na. Tačiau jos kontekstas ir kolori tas – prancūziški, to reikia paisyti ir verčiant pjesę, ir statant spek taklį. Tokios šiuolaikinės prancū ziškos istorijos, jo nuomone, kitaip skamba, o jose gvildenama proble ma priimama iš esmės. Mūsų problemos kyla iš individualių ar socia linių dalykų, iš žmonių. „Nemanau, kad socialinis statu sas Prancūzijoje ką nors lemia. O pas mus – lemia. Iš karto nuske nuojame, kas per tipas tas žmogus, iš karto žinome jo istoriją, kaip ta po tuo ar anuo, kur mokėsi, ką da
Žvilgsnis: D.Kazlauskas (dešinėje) su aktorių komanda ketina gilintis į žmonių santykius, kurie vienu metu
gali būti ir sudėtingi, ir kvaili, ir komiški.
rė. Tai nesvarbu, jei tu esi prancū zas. Pakanka būti žmogumi, ir to užtenka“, – dėstė spektaklio reži sierius. Jo kūrėjai nenori žiūrovų juo kinti. Juk žanrų nėra gerų ar blogų. Yra istorija ir tema, tad svarbiausia, kaip tu ją papasakosi. Todėl, anot D.Kazlausko, nereikėtų spektaklio vertinti pagal žanrą, pagal tai, me niškas jis ar ne, komercinis ar ne komercinis. Gavo nemažai apdovanojimų
Pjesė „Karo dievas“, pirmą kartą suvaidinta 2006 m. gruodį Švei carijoje, Ciuriche, sulaukė pirmų jų kritikų liaupsių ir pripažinimo. Kiek vėliau ši pjesė buvo pastaty ta Paryžiaus ir Londono teatruose. 2009 m. ji pasiekė Amerikos teat rų centrą – Brodvėjų. Čia „Ka ro dievas“ buvo parodytas net 476 kartus ir tapo vienu iš trijų ilgiau siai nuo 2000 m. Brodvėjuje rody
tų spektaklių. Visi keturi spektak lio aktoriai buvo nominuoti „Tony“ apdovanojimui kaip geriausi pagrindiniai pjesės aktoriai. 2009 m. pjesė triumfavo pres tižiniuose Didžiosios Britanijos „Olivier“ apdovanojimuose – bu vo pripažinta geriausia nauja pje se. Geriausios vardą ji pelnė ir tais pačiais metais Niujorke vykusiuo se kasmečiuose „Tony“ apdovano jimuose. Praėjusiais metais pagal šią pje sę lenkų režisierius ir scenaristas Romanas Polanskis sukūrė filmą „Carnage“ („Skerdynės“ – angl.), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokios Holivudo žvaigždės kaip Jodie Foster ir Kate Winslet. Spektakliams – kitokia salė
Lietuvoje spektaklio pagal šią pje sę premjera vyks vasario 16 d. Vil niaus „Siemens“ arenoje. Kaip at vesti teatro žmogų į „Siemens“
Gedimino Bartuškos nuotr.
areną – štai kur mįslė? Spektaklio kūrėjai kviečia nesibaiminti are nos. Naudojant draperijas spek takliams čia suformuojama visai kitokia erdvė – „Mini“ salė, į ku rią žiūrovai patenka pro BMW klu bą. Tada ir nustemba: kur atsidūrė – arenoje ar teatre? „Į areną ėjau su siaubu. Bet, žiū riu, labai teisingai suvaldyta jos erdvė ir pritaikyta teatrui. Buvau nustebusi“, – sakė spektaklyje vai dinanti aktorė A.Tamulytė. „Tas uždavinys – kaip atvesti teatro žmogų į „Siemens“ areną – lieka ir dabar. Tačiau infrastruktū ra ten gera: žiūrovai visada ras, kur pastatyti automobilį, teatre veikia keturi barai – tai žmonėms svarbu, kai jie ateina po darbo“, – kalbėjo „Idioteatro“ atstovai. Kas? Spektaklis „Karo dievas“. Kada? Vasario 16 d. Kur? „Siemens“ arenoje.
N.Bunkė rado kompanionių Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Socialiniame tinklalapyje „Face book“ pasirodžius atlikėjos Nata lijos Bunkės nuotraukai su dviem žaviomis brunetėmis, lietuviškos muzikos gerbėjai sukluso – ar į sce ną grįžta grupė „Yva“?
O gal N.Bunkė kuria naują triju lę ir nori nušluostyti nosį iš buvu sios grupės merginų susikūrusiai „Šarkai“? Vienintelis užtikrintas atsaky mas – dainininkė tikrai neketina trauktis nuo scenos ir žada klau sytojams pateikti „kokybiškos“ muzikos. „Šios dvi merginos – mano pri tariančiosios vokalistės. Nuo šiol į koncertus važiuosime trise. Jos be galo gerai dainuojančios panos. Užtenka chaltūros ant scenos. Mes darysime tai kokybiškai“, – žadė jo atlikėja. Nuo šiol prieš žiūrovus su mik rofonu rankose N.Bunkė stos su vokalistėmis Dileta Meškaite ir Eg le Čepaite. N.Bunkė, paklausta, kaip verti na projektą „Šarkos“, teigė, kad kol kas įspūdžio nėra susidariusi.
SAUSIO PRADŽIOJE AŠ PAMAČIAU TAVE, KAI TU GĖREI KAVĄ „VAPIANO“ RESTORANE �KONSTITUCIJOS PR. 7A�. TU VILKĖJAI MĖLYNUS DŽINSUS IR ŠVIESŲ MEGZTUKĄ. LAUKSIU TAVĘS „VAPIANO“ KETVIRTADIENIAIS IR ŠEŠTADIENIAIS NUO 18:00 IKI 20:OO TOL, KOL VĖL TAVE SUTIKSIU.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šaltus orus. Šiandien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenumatoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 13 laipsnių šalčio. Dieną didžiuosiuose miestuose temperatūra svyruos apie 10 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 26 d.
–8
–6
–8
Telšiai
Šiauliai
–9
Klaipėda
Panevėžys
–11
Utena
–7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.19 16.43 8.24 8.58 21.03
26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +1 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+9 +10 –12 –16 +8 –2 +9 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–10
Alytus
2–7 m/s
Mokslininkų įspėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–12
–9
–11
–14
5
–13
–10
–14
–17
5
–15
–12
–16
–20
3
Penktadienį
Šeštadienį
Tarptautinė muitininkų diena 1323 m. Lietuvos didysis Vainilaitis, lietuvių pokunigaikštis Gediminas etas, rašytojas, vertėjas, išsiuntė užsienio šalims vaikų poetas ir rašytojas. pirmąjį laišką, kuriame 1958 m. gimė Rasa Jukpirmą kartą buvo pami- nevičienė, LR krašto apnėtas Vilnius kaip Lietu- saugos ministrė. vos sostinė. 1963 m. gimė José Mou1894 m. gimė Aldousas rinho, futbolo treneris, Huxley, anglų rašytojas 2004 ir 2005 m. Tarpfantastas. tautinės futbolo statis1925 m. gimė legendi- tikos ir istorijos federanis amerikiečių aktorius cijos išrinktas geriausiu Paulas Newmanas. metų treneriu. 1928 m. gimė žymus 2010 m. Vilniuje mirė prancūzų režisierius Ro- knygų apipavidalintoger Vadimas. jas dailininkas Eugeni1933 m. gimė Martynas jus Karpavičius.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD
1
2
3
4
5
6
7
Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas
Avinas (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kalbus. Kils naujų idėjų, sumanymų, planuosite, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neįdomu. Verčiau imkitės fizinio darbo, pavyzdžiui, nuvalykite kieme sniegą. Jautis (04 21–05 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas teigiamai veiks jūsų karjerą. Dvyniai (05 21–06 21). Pasinersite į fantazijas, bet būtinai atsiras žmogus, kuris sugriaus jūsų gerą nusiteikimą. Pasistenkite reaguoti į tai ramiai, nepasiduokite kitų blogai įtakai ir nuotaikai. Vėžys (06 22–07 22). Savyje atrasite tai, apie ką anksčiau nė nenutuokėte, – intuiciją ir ypatingų psichologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būkite atsargus ir per daug neįsijauskite. Liūtas (07 23–08 23). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasitikėti galite tik savimi. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtina, kad šiandien gailėsitės priėmęs kokį nors sprendimą. Laukia daug išgyvenimų ir nerimo, netinkama diena lažyboms, deryboms. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas, norėsite džiaugtis supančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Vandenis (01 21–02 19). Būsite puikus patarėjas asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir minčių. Bendraudami būsite labai emocionalūs, tačiau žmonės lengvai supras, ką galvojate.
Praėję met ai Arkt yje buvo rekord išk ai šilt i, kaip pranešė Arkt ies ir Ant arkt ies moksl in ių tyr imų inst it uto direktor iaus pavaduotoj as Aleks andr as Dan ilovas spaudos konferencijoje Sankt Peterbur ge. Pas ak jo, 2011-ieji Arkt yje buvo pat ys šilč iaus i per 50 metų. Temp er atūros anomal ija siekė 3–4 laipsn ius. A.Dan ilo vas pridūrė, kad mažų atš il imo tenden cijų pastebima ir Antarkt idoje. Arkt ies ir Antarkt ies muz iejaus direktor ius, pol ia rin inkas Viktoras Bojarsk is įspėjo neda ryt i skubotų išvadų dėl pasaul in io atšil i mo. Jo nuomone, vidut inė temperatūra Ant arkt idoje net žemesnė nei ankstes niais metais ir Arkt yje taip pat šalta.
DATOS (sausio 26 d.)
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–9
–10
–2 –8 +9 +26 –11 +18 +6 –4
8
9
10