PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Buvusio IAE vadovo O.Čiukšio atleidimas elektrinei kainuos dešimtis tūkstančių litų.
Lietuva 7p.
penktADIENIS, sausio 27, 2012
Naujasis Bulgarijos vadovas R.Plevnelievas kolaborantų valstybinėje tarnyboje matyti nenori.
Pasaulis 11p.
Jau rytoj su „Klaipėda“ – žurnalas būsimiesiems studentams „Kur studijuoti?“
Ar Palanga virs Kuba? Kol Druskininkai poilsiautojus vilio ja, pasiūlę praleisti laisvalaikį Vandens pramogų parke, Sniego arenoje, pa jūrio kurortai popu liarumo siekia or ganizuodami ren ginius. Tačiau tiek Palangai, tiek ir Ne ringai pritraukti ge rokai daugiau turis tų šaltuoju metų lai ku nepavyko.
„Lašas po lašo ir susidaro vandinynas.“ Jau ne pirmą kadenciją miesto taryboje dirbančiam Viačeslavui Titovui dar ne visada sekasi artikuliuoti, tačiau jis uoliai gynė darželinukų tėvus nuo didesnių mokesčių.
Plauti sienų – per prievartą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdiečiai gali lengviau atsi kvėpti – sveikas protas nugalėjo, – politikai nepritarė siūlymui, jog visi uostamiesčio gyventojai savo namų fasadus privalėtų perdažyti kas 10 metų.
m.skiriute@kl.lt
Viską lemia oras
4
Kaina 1,30 Lt
3p.
Milda Skiriutė
Palangoje aktyviau sezoniškumo sumažinimu susirūpinta prieš de šimtmetį. Tačiau kol kas į vadina mąją vasaros sostinę šaltuoju metų laiku poilsiautojus bandoma ma sinti tik renginiais. Siekiant privilioti turistų, buvo sugalvota naujų švenčių, kurios jau tapo tradicinės – „Palangos stin ta“, „Palangos stalas“. Dabar sa vaitgaliais į kurortą atvažiuoja šiek tiek daugiau žmonių nei anksčiau.
22 (19 323)
Skirtumas: vasarą Palanga sulaukia šimtų tūkstančių poilsiautojų, tačiau šaltuoju metų laiku čia atvažiuo
ja vienas kitas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos ap skrityje Daiva Kerekeš įpareigojo, tad uostamiesčio savivaldybės val dininkai parengė Statinių tinkamos priežiūros taisykles. Tačiau kai ku rių politikų jose išdėstytos nuosta tos netenkino – jie panoro griež tesnės tvarkos. Dėl jos vakar miesto tarybos posėdyje kilo smarkios dis kusijos. Miesto ūkio komiteto narys Min daugas Žilys pasiūlė, o kiti komiteto nariai pritarė, jog taisyklės būtų pa pildytos punktu, skelbiančiu, kad visi klaipėdiečiai savo namų fasadus pri valo atnaujinti juos per dažydami kas 10 metų.
3
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
2
penktADIENIS, sausio 27, 2012
miestas Prisijungė prie liberalų
Daugės etatų
gyventojai – už terminalą
Su socialdemokratų vėliava į miesto tarybą patekęs Vytautas Čepas galutinai patvirtino, jog priklauso valdančiajai daugumai, nors jos gretose socialdemok ratų partijos nėra. V.Čepas prisi jungė prie Liberalų sąjūdžio frak cijos, nors toliau liks socialde mokratu. Liberalų sąjūdžio frak cijoje dabar bus aštuoni nariai.
Klaipėdos savivaldybėje padau gės valdininkų – politikai va kar leido steigti devynis naujus etatus. Aštuoni iš jų atiteks Vie šosios tvarkos skyriui, vienas – Urbanistinės plėtros depar tamentui. Devynių naujų dar buotojų atlyginimams ir socia linėms įmokoms per metus rei kės apie 273 tūkst. litų.
Šalies gyventojai palaiko Lie tuvos siekį statyti suskystin tų gamtinių dujų (SGD) termi nalą. Apklausos rezultatai pa rodė, jog didžioji dalis Lietu vos gyventojų – 60 proc. pritarė terminalo reikalingumui ir tik 8 proc. teigė, kad jo nereikia. Apk lausa buvo atlikta 17-oje miestų ir 56 kaimuose.
Dienos telegrafas Regionas. Šiandien Skuodo rajono savi valdybėje vyks Klaipėdos regiono plėt ros tarybos posėdis. Mokestis. Klaipėdos apskrities valsty binė mokesčių inspekcija informuoja, kad mokesčių mokėtojai – fiziniai ir ju rid in iai asmenys – 2011 m. nek ilnoja mojo turto mokesčio deklaraciją mo kesčių inspekcijai tur i pateikt i ir mo kestį sumokėti iki šių metų vasario 1 d. Praėjusiais metais Klaipėdos apskrity je sumokėta beveik 41 mln. litų, o 2010 m. – beveik 46 mln. litų šio mokesčio. Paroda. Lietuvos jūr ų muziejaus kil nojama paroda „Klaipėdos burinis lai vynas“ kel iauja į Viln ių. Visą mėnesį nuo vasario pradžios ji bus eksponuo jama Energetikos ir technikos muzie juje. Parodoje lankytojai susipažins su tuo romantišku laiku, kai Baltijos ban gas raižė grakštūs burlaiviai. Pirmie ji burlaiviai Klaipėdoje, vadintoje Me meliu, atsirado dar XIII a. ir tarnavo Li vonijos ordinui priklausančiai piliai.
Iš Klaipėdos išriedėjo „Saulė“ Iš Klaipėdos į Alma tos miestą Kazachs tane per 8 paras. Planuojama, kad per tiek laiko tiks lą pasieks vakar iš uostamiesčio gele žinkelio stoties iš vykęs konteineri nis traukinys „Sau lė“. 45-ių konteine rių sąstatas išgabe no plataus vartoji mo prekių.
Palydėjo: vakar iš Klaipėdos geležinkelio stoties į Kazachstaną išvyko konteinerinis traukinys „Saulė“.
Mirtys. Vakar Metrikacijos skyriuje už registruotos 6 klaipėdiečių mirtys. Mi rė Nikolaj Rumiancev (g. 1926 m.), Jonas Algirdas Bivenis (g. 1927 m.), Genovaitė Jasmontaitė (g. 1928 m.), Vladas Mala kauskas (g. 1930 m.), Janina Jaselskienė (g. 1931 m.), Michail Volkov (g. 1934 m.).
traukinio pavadinimo kilmę primi nė bendrovės „Lietuvos geležinke liai“ atstovas Vidmantas Gudas. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Iš Rytų krovinių daugiau
Išlydėtas su fejerverkais
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Anatolij Krupenikov, Michail Volkov, Nikolaj Rumiancev, Zinaida Lebedeva. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 4 moter ys. Gimė mergaitė ir 3 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 65 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi kraujotakos sutrikimais. Medikai buvo kviečiami padėti viešose vieto se gul inėjantiems neblaiviems asme nims, kur iems pagalbą operat yv iai kviečia praeiviai, baimindamiesi, kad gulinėtojai nesušaltų.
Gausi apsauga, garbūs svečiai, or kestras ir fejerverkai – taip vakar iš uostamiesčio į Kazachstaną iš lydėtas konteinerinis traukinys „Saulė“. Praėjusių metų spalį Kazachsta ne viešėjusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Kazachstano prezidentu Nursul tanu Nazarbajevu sutarė palaiky ti šaudyklinio konteinerinio trau kinio „Saulė“ projektą. Pavadinimas pasirinktas neat sitiktinai – ir lietuvių, ir kazachų kalboje yra žodis „saulė“. „Tą žodį turi ir kazachai, tik pas juos jis reiškia „saulės spindulį“, –
Pirmasis traukinio „Saulė“ są statas su 41 konteineriu iš Kini jos miesto Čongčingo pajudėjo dar praėjusių metų spalio 28 d. Kir tęs Kazachstano, Rusijos, Baltaru sijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokie tijos teritorijas ir įveikęs beveik 11 tūkst. km atstumą jis per 18 dienų pasiekė antrąjį pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną. Tąkart tranzi tu per Lietuvą gabenta kompiute rinė technika. Bendrovės „Lietuvos geležinke liai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, projektas uni kalus ir tuo, kad kroviniai keliaus iš Vakarų į Rytus, o iki šiol didesnioji prekių srautų judėjimo kryptis bu vo iš Rytų į Vakarus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Buvo planuota, kad per mėnesį bus po reisą į Rytus, tačiau čia esą kol kas sunku sukaupti tokį kiekį krovinių, tuo pat metu iš Kazachs tano į Vakarus konteinerių jau yra penkiems reisams. Nauda Klaipėdai
Susisiekimo ministras Eligijus Ma siulis pabrėžė, jog krovinių gabeni mas traukiniais iš Azijos į Lietuvą ir atgal mūsų transporto įmonėms atveria naują rinką, kurią turėtume labiau išnaudoti. „Iš to naudą gauna visa mū sų valstybės transporto siste ma. Kuo daugiau užsakymų tu rės „Lietuvos geležinkeliai“, tuo geriau bus Klaipėdos uostui ir čia dirbančioms kompanijoms“, – sa kė E.Masiulis. Abipusiai krovinių srautai pro jektui esą garantuotų sėkmę ir greitesnį atsipirkimą.
Eligijus Masiulis:
Kuo daugiau užsaky mų turės „Lietuvos geležinkeliai“, tuo geriau bus Klaipėdos uostui ir čia dirban čioms kompanijoms.
Perimti Žuvų aukcioną – tikslinga Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio politikai turės ap sispręsti, ar kreiptis į Vyriausybę, kad ši miestui atiduotų Klaipėdos žuvų aukcioną.
Nauda: darbo grupė nustatė, jog savivaldybei perėmus Žuvų aukcio
ną jo veikla būtų efektyvesnė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Diskusija dėl Klaipėdos žuvų auk ciono perėmimo užvirė Jūrinių ir vidaus vandenų komisijoje prie miesto tarybos. Todėl Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su darė darbo grupę, kurioje dirbo ir miesto tarybos nariai, ir parlamen tarai, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.
Darbo grupės išvados aiškios – Klaipėdos miesto taryba tu ri kreiptis į Vyriausybę dėl bend rovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ perdavimo uostamiesčio savivaldybės nuosa vybėn. Toks žingsnis esąs tikslingas, nes šiuo metu aukciono veikla yra pel ninga, o žvejyba Klaipėdos regio nui labai svarbi. Be to, savivaldybė esą galėtų užtikrinti, kad aukcio nas nebūtų privatizuotas. „Jei Žuvų aukcionas priklausy tų savivaldybei, būtų galima opera tyviau spręsti problemas, užsiimti ne tik didmenine, bet ir mažmenine
prekyba, tad klaipėdiečiai būtų ge riau aprūpinti žuvimis. Taip pat būtų galima išplėsti asortimentą, užsiim ti žuvų perdirbimu“, – tokią išvadą miesto taryboje vakar pateikė darbo grupės, kuri sprendė, ar uostamiesčio savivaldybei tikslinga perimti aukcio ną valdančią bendrovę „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, vadovas Valerijonas Bernotas. Miesto tarybos nariai, išklausę darbo grupės išvadų, turės apsi spręsti, ar rašyti kreipimąsi į Vy riausybę dėl aukciono perėmimo. Anot V.Bernoto, žvejų asociaci jos taip pat pritarė, kad aukcionas priklausytų savivaldybei.
3
penktADIENIS, sausio 27, 2012
miestas
Darželiuose įvestas naujas mokestis Klaipėdos politikai, pritarę, kad iš darželinukų tėvų būtų renkamas fiksuotas mokestis, buvo apkaltinti emigracijos skatinimu. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Politikai miesto tarybos posėdy je vakar pritarė, kad iš darželinukų tėvų būtų renkamas fiksuotas ug dymo aplinkos užtikrinimo mokes tis ir jis būtų didesnis nei iki šiol. Uostamiesčio darželiuose renka mi trys mokesčiai – už maisto pro duktus, už maisto gaminimą ir už ugdymą. Fiksuotu mokesčiu, politi kų sprendimu, taps tik pastarasis. „Mokesčio už ugdymą dydis ne kito nuo 2004 m. ir jis siekė 50 cen tų už dieną. Tačiau visose šalies savivaldybėse toks mokestis yra fiksuotas – mokamas už visą mė nesį, o ne tik už tas dienas, kurio mis vaikas lankė darželį. Manoma, kad ir Klaipėdoje toks mokestis turi būti fiksuotas, nes tuomet įstaigos lengviau galės planuoti savo paja mas ir išlaidas ugdymo aplinkai už tikrinti“, – dėstė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. Fiksuoto mokesčio dydis bus 13 litų – tai yra 2,5 lito per mėnesį di desnis nei iki šiol, jei vaikas tvar kingai lankė darželį. Tačiau siūlymas įvesti fiksuotą mokestį už ugdymą ir jį padidinti papiktino kai kuriuos politikus. „Reikia kardinaliai keisti mokes čių už darželius sistemą. Tėvai ir dabar jau brangiai moka, o dar no rima didinti mokesčius, nors ir ne daug, bet lašas po lašo – ir vande nynas. Jei pritarsite sprendimo dėl šio mokesčio projektui, jūs būsite kalti, kad klaipėdiečiai emigruos, nes jiems per sunku čia gyventi“, – rėžė politikas Viačeslavas Titovas. Jis siūlė nuo tėvų pečių nuimti mo
Pokyčiai: šilumos kaina nuo šių metų bus perskaičiuojama kiekvieną
mėnesį, atsižvelgiant į tai, kiek atpigo ar pabrango kuras.
Šilumos kaina keisis kiekvieną mėnesį Nuo šių metų šilumos kaina kis kiekvieną mėnesį. Ji didės ar ma žės tiek, kiek pabrango ar atpigo kuras ir perkama šiluma.
Išlaidos: už tai, kad vaikas lanko darželį, tėvai per mėnesį vidutiniškai
sumoka 207 litus.
kestį už maisto gaminimą ir pinigų virėjų algoms rasti miesto biudžete. Tačiau dauguma miesto tarybos na rių tokiam siūlymui nepritarė. Naujas fiksuotas 13 litų mokestis darželiuose bus renkamas nuo va sario 1 d. Klaipėdos darželiuose už maisto produktus vaikui per dieną vidutiniškai reikia mokėti 7 litus, už maisto gaminimą – 1,6 lito. Vidutiniškai bendras mėnesio mokestis už vaiką Klaipėdos dar želiuose siekia 207 litus.
Tomo Raginos nuotr.
13
– tiek lit ų siek iant is fiksuotas mokest is įvestas uostam iesčio daržel iuose.
Plauti sienų – per prievartą M.Žilys tokią savo pozi 1 ciją gynė teigdamas, kad tiek išsilaiko ir patys kokybiškiau
si dažai. „Jei tokiai formuluotei pri tarsime, tuomet reikės bausti pusę klaipėdiečių. Pats gyvenu name, ku ris neperdažytas jau kokius 50 metų, bet kaip dabar priversti kaimynus nusidažyti mūsų namą? Jie juk man kelnes numaus“, – svarstė miesto tarybos narys Nerijus Čapas. Jam antrino ir politikas Riman tas Taraškevičius: „Įveskime tokią taisyklę ir priverskime Muzikinio teatro vadovus jį dabar perdažyti, nors to jie nepadaro jau dešimt metį“. Kiti politikai abejojo, ar tokia nuostata neprasilenkia su galio jančiais svaresniais nei taisyklės teisės aktais. Todėl galiausiai rastas kompro misas – pavesti savivaldybės ad ministracijai išsiaiškinti, ar Stati nių tinkamos priežiūros taisyklėse galima įrašyti punktą, reikalaujan
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naują tvarką patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko misija (VKEKK). Siekiama, kad ši lumos kaina būtų keičiama opera tyviai, reaguojant į besikeičiančią kuro kainą. Pernai šilumos kaina kisdavo, kai kuro kaina padidėdavo ar sumažė davo 5 ir daugiau proc. Prieš porą metų šilumos kaina buvo peržiūri ma kartą per pusmetį, dar anksčiau – kartą per metus. „Tai nėra nauja praktika Europo je. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvi joje jau seniai šilumos kaina keičia si kiekvieną mėnesį. Tokia tvarka yra skaidresnė ir aiškesnė vartoto jams“, – tvirtino įmonės „Klaipė dos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis. Nors šilumos kaina bus perskai čiuojama kas mėnesį, kuro ir šilu mos kainų pokytį vartotojai realiai pajus tik po dviejų mėnesių. Jeigu gamtinių dujų kaina pa sikeis sausio mėnesį, šilumos ga mintojas iš kuro tiekėjų sąskaitą gaus tik sausio pabaigoje, o galuti nio šilumos vartotojo sąskaitoje tai atsispindės tik formuojant vasario mėnesio mokėjimus. VKEKK aiškinimu, šilumos kai na turi dvi dedamąsias: pastovią ir kintamą.
Pastovi dedamoji yra fiksuojama iki 5 metų ir kartą per metus ji ga li būti perskaičiuojama pagal inf liaciją, efektyvumą, per praėjusius metus šilumos tiekėjo parduotą šilumos kiekį ir panašiai. Kinta ma kainos dedamoji atspindi nau dojamo kuro ir perkamos šilumos kainą. Pasak Valstybinės kainų ir ener getikos kontrolės komisijos statis tikos, „Klaipėdos energija“ šilumą pagamina beveik pigiausiai Lietu voje – pastovios sąnaudos Klai pėdoje siekia 4,27 cento už kilo vatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Uostamiestis pagal ši lumos pagaminimo kainą yra ant roje vietoje. Klaipėdą lenkia tik Jo nava. Tačiau vasarį klaipėdiečiams už šilumą vis tiek teks mokėti dau giau – brangstant dujoms ir per kamai šilumai vėl didės kintamoji šilumos kainos dalis. Nuo vasario uostamiesčio gy ventojai už šilumą mokės 25,64 cento už kilovatvalandę be pridė tinės vertės mokesčio. Šis mokes tis gyventojams išlieka lengvatinis ir siekia 9 proc. Vasarį Klaipėdoje įsigaliosianti šilumos kaina bus 4,1 proc. dides nė nei sausį. Paskutinį kartą ji uos tamiestyje keitėsi gruodį. Tą kartą ji atpigo 1,8 proc., lyginant su lapk ričiu. Gruodį ir sausį šilumos kaina išliko stabili. „Klaipėdos“ inf.
Mažasis 18-asis autobusas
Siekis: naujos taisyklės žmones privers prižiūrėti savo namų fasadus. Vytauto Petriko nuotr.
tį, kad savininkai perdažytų pasta tų fasadus ir nurodyti terminą, ka da tai reikia daryti. Tačiau pačioms taisyklėms po litikai pritarė kone vienbalsiai. Jų esmė – priversti pastatų savinin kus prižiūrėti savo turtą. Klaipė diečiai įpareigoti nuo savo pastatų
nuplėšyti skelbimus, tvarkyti, va lyti, remontuoti, dažyti ir prižiū rėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti este tiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Už šių taisyklių nesilaikymą grės įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.
Naujovė: nuo rytojaus savaitgaliais 18-uoju miesto autobusų maršru
tu važiuos ir vienas mažasis autobusas. Jame yra 16 sėdimųjų ir 9 sto vimosios vietos. Ištyrus keleivių srautus, nustatyta, kad tokios talpos turėtų pakakti. Autobuso važiavimo režimas ir kaina nesikeičia, leng vatos galioja. Daugiau informacijos: www.klaipedatransport.lt.
4
penktadienis, sausio 27, 2012
miestas
Ar Palanga virs Kuba?
Komentaras
Ričardas Malinauskas Drusk in ink ų meras
S Išlaidos: Palangos vasaros koncertų salės rekonstrukcija kainuos 18 mln. litų. Lėšų darbams tikimasi gauti iš ES fondų.
1
Tačiau atvykėlių skaičius iš esmės priklauso nuo oro. Anot Palangos turizmo infor macijos centro direktorės Alos Va lužienės, šaltuoju metų laiku įvai rūs renginiai organizuojami vos ne kiekvieną savaitgalį. „Netrukus švęsime įsimylėjė lių dieną, po jos šurmuliuos stin tų šventė. Ypatingų traukos ob jektų žiemą Palangoje neturime“, – tvirtino A.Valužienė. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas pripažino, jog sumažinti sezoniškumą tikrai nėra lengva. Per vienus metus to nepadarysi. „Palangoje visą savaitę šaltuo ju metų laiku žmonės nešurmu liuos. Žiemą vasaros lygio ne pasieksime. Nesame Turkija, Egiptas ar Kuba, kur šiauriečiai
pasišildyti vyksta visus metus. Esame šaltasis kurortas“, – pa brėžė G.Sičiūnas. Susirūpino per vėlai
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas tvirtino, jog, siekiant pritraukti daugiau turistų šaltuoju metų laiku, pa deda ir kurorto valdžia, tačiau ne slėpė, kad pagalbos visada trūks ta ir trūks. „Sakyti, kad miesto valdžia nie ko nedaro, negalima. Be jos pritari mo nieko nepadarysi. Druskininkai eina į priekį. Palanga taip pat sten giasi, bet niekas iš karto neįvyksta. Turi praeiti laiko, kol atsiras trau kos objektų“, – dėstė prezidentas. Pasak G.Sičiūno, Palanga galvoti apie objektus, kurie pritrauktų tu ristus, pradėjo svarstyti per vėlai.
Jo manymu, tam įtakos turėjo jūra, nes buvo laikomasi pozicijos, kad jos užteks pritraukti turistams. „Druskininkai taip pat iš karto nebuvo tokie, kokie yra dabar, ta čiau imtasi darbų, ir yra rezulta tas. Po kelerių metų rezultatai gal bus matomi ir Palangoje“, – mano asociacijos vadovas. Verslininko nuomone, į Palangą turistus pritrauktų objektai, kurie susiję su sportu. Taip pat reikėtų pirčių komplekso su baseinu. G.Sičiūnas pridūrė, kad svarbu ir garsinti Palangos vardą – kuo pla čiau informuoti žmones apie ren ginius. „Apie naujametį renginį žmo nėms buvo paskleista daug in formacijos. Tad į jį ir atvyko daug žmonių“, – teigė verslininkas. Gelbės geoterminis vanduo
Palangos mero patarėjos Jurgitos Vanagės manymu, visiškai panai kinti sezoniškumą kurorte, kuris yra prie jūros, niekada nepavyks. Tai jaučia net garsūs užsienio ku rortai. „Natūralu, kad žmonės prie jūros važiuoja, kai šilta, ir to nepakeisi me“, – pabrėžė patarėja. J.Vanagė teigė, jog miesto val džia imasi priemonių, kuriomis bus mažinamas sezoniškumas. Iki kitų metų norima rekonstruoti va saros koncertų salę. Atnaujinus ją renginiai čia vyks visus metus. Šiemet Nemirsetoje prasidės ES standartus atitinkančio kempingo statyba. Čia įrengtuose apšiltin tuose nameliuose bus galima ap sistoti ne tik vasarą. Kurorte numatoma statyti ir uni versalią sporto salę. Miesto val džios nuomone, ji padės pratęsti sezoną, nes treniruotis Palangoje pageidauja ne tik Lietuvos, bet ir kaimynių šalių komandos. Šiemet bus pradėtas statyti ir tarptautinius standartus atitin kantis futbolo aikštynas. J.Vanagės teigimu, ketinama pri vilioti ir vandens procedūrų mė gėjus. Numatoma kurorte įreng ti atvirus bei uždarus geoterminio vandens, kuris aptinkamas tik pa jūryje, baseinus. Jau yra investuo tojų, kurie domisi šiuo projektu. Vietoje buvusių gydyklų turėtų at sirasti SPA kompleksas su geoter minio ir mineralinio vandens pa naudojimo galimybėmis. Palangoje numatoma statyti ir ledo areną, o vietoje „Lino“ basei
no turėtų atsirasti baseinų komp leksas. Šių metų kurorto biudžete tikimasi rasti lėšų observatorijos įrengimui.
ezoniškumo problemą esame beveik išsprendę. Norime, kad ateit yje jis visai išnykt ų. Su maž int i sezon išk umą pade da objektai, tok ie kaip sniego arena, vandens pramog ų parkas, kur ie vei kia visus metus, nepriklausomai nuo aplinkybių, oro sąlygų. Žmonės tik dėl viešbučio lovos pamiegoti tikrai neva žiuos šimtus ar tūkstančius kilometrų. Reikalinga infrastruktūra ir paslaugų asortimentas, kuris atitiktų kiekvieno žmogaus poreikius. Dėl objektų, į ku riuos investavome, problemų nekyla. Jie veikia ir veiks. Visi tie žingsniai da vė teig iamų rezultatų tiek turistams, tiek miesto gyven imui. Dar nor ime įrengti ištisus metus veikiantį paplūdi mį su jūrų bangų baseinu, įrengti kel tuvus, atnaujinti kultūros kongreso rū mus, aerodromą paversti oro uostu.
Palangos turizmo informacijos centre apsilankė turistų 2000 m. – 7968, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 1651 2001 m. – 11775, iš jų šaltuoju metų
Gintaras Sičiūnas:
Palangoje visą sa vaitę šaltuoju me tų laiku žmonės ne šurmuliuos. Žiemą vasaros lygio nepa sieksime.
laiku – 2177 2002 m. – 15319, iš jų šaltuoju metų
laiku – 2570 2003 m. – 15391, iš jų šaltuoju metų
laiku – 2652 2004 m. – 16535, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 3416 2005 m. – 20465, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 4301
A.Valužienės nuomone, šių pro jektų įgyvendinimas padėtų suma žinti sezoniškumą Palangoje. „Visi dirbame. Pristatome Pa langą įvairiose parodose ir siekia me pritraukti turistų“, – teigė di rektorė.
2006 m. – 25022, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 4910 2007 m. – 34959, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 6708 2008 m. – 43989, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 9450
Skatina turizmą
Neringoje per metus apsilanko apie 400 tūkst. žmonių. Daugiausia tu ristų čia atvyksta vasarą. Nidos kultūros ir turizmo in formacijos centro „Agila“ direk torė Regina Songailienė pasakojo, jog sezoniškumas Neringoje, kaip ir Palangoje, – vis dar didelė pro blema. „Galime tik pasvajoti, kad kada nors išnaudosime visus metų lai kus taip, kaip vasarą“, – teigė va dovė. Anot R.Songailienės, žiemą tu ristus bandoma privilioti rengi niais, bet ir jie priklausomi nuo oro sąlygų. „Galėtume greitai suorganizuoti poledinę žūklę, tik neleidžia orai. Tokia klimatinė juosta“, – dėstė vadovė. R.Songailienės teigimu, kitas da lykas, kuris sumažintų sezonišku mą, – investicijos. „Galime pasigirti unikalia gamta, bet reikia ir traukos objektų, ku riais žmonės galėtų naudotis bet
2009 m. – 38269, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 6187 2010 m. – 44666, iš jų šaltuoju me
tų laiku – 8822 2011 m. – 58011, iš jų šaltuoju metų
laiku – 11269
kokiomis oro sąlygomis. Jie galėtų būti ne tik Neringoje, bet ir kitose vakarų regiono vietovėse“, – tvir tino vadovė. Siekiant mažinti sezoniškumą ir skatinti konferencinį turizmą, ku ris Neringoje populiarus, bus re konstruotas Informacijos centro pastatas. Ant Kuršių marių kranto turėtų iškilti keturių žvaigždučių viešbu tis. Numatoma, kad jame bus kon ferencijų salės, parduotuvėlės, SPA centras, scena ant vandens. Ateityje žiemos metu gyvenimą Neringoje turėtų pagyvinti Nidos jūros terapijos centras.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
penktadienis, sausio 27, 2012
nuomonės
PVM tikrai dar didės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Parlamentarai nepoilsiauja. Jie dirba su rinkėjais
Violeta Juodelienė
J
eig u susir uošėte žiemos snūdą prablašk yt i amž i nos vasaros šalyje ar te pate slides tiesiog ine pra sme akt yv iam poilsiui kalnuo se, rask ite laiko pamąst yt i apie kasd ienybės piktžaizdes, kur ios darko Liet uvos veidą, o syk iu ir apsunk ina jūsų gyven imą. Lai ko daug nesugaišite – tiesiog lėk tuve mintyse nuleisk ite garą, ga lite net paruošti įspūdingą kalbą, ant lapel io susirašyti pačius pik čiausius klausimus, kur iuos už duotumėte Seimo nariui. Jei netingite, perž velkite tautos iš rinkt ųjų por tret ų galer iją. Pavar džių įsim int i nebūt ina – svarbu
Parlamentaras tik rai nusipelnė būti už speistas kur nors sli dininkų bare, kad pa siaiškintų, ką galvo ja apie kasos aparatus turguje. bent veidą atpaž inti. Yra nemenka tik imybė, kad tok ie namų darbai jums pravers, nes ko kio nors Šamon i snieg uose ar po Šardžos saule išvysite veidą iš tau tos išrinktųjų galerijos. Neprarask ite budr umo – tas vei das gal i būt i gerokai įkaitęs nuo prasmingo laisvalaik io, be oficia lumo kaukės, nuo nemigos patinu siais paakiais ar atvirkščiai – gyve nimo džiaugsmu trykštančiomis, pailsėjusiomis akimis. Jose galbūt net blykčios velniukai, kok ie sma ginasi iš pamokų pabėgusio moki nio akyse. Ar gal i būt i kitaip – juk atostogos! Dvig ub ai sald žios, nes neleg a lios, bet su tvirtu alibi: Seimo val dybai pranešta. Nors ir be atosto gin ių, bet su tvark ingai į sąskai tą kapsinčia alga, jo naudai besi sukanč iu parlament in ių išlaidų skaitikliu.
Neklausyk ite sutuokt inio, jei šis apel iuos į jūsų sąž inę, bandys sulaik yt i, gird i, pal ik Seimo na rį ramybėje – juk ir jis žmog us, tur i teisę į poils į. Nieko pana šaus. Parlament aras tikrai nu sipelnė būt i perl ietas šalt u ne malon ių klausimų dušu ar už speistas kur nors slidinink ų ba re, kad pasiaišk intų, kodėl leido priimt i Konst itucijai prieštarau jant į Mokslo ir stud ijų įstat ymą ar ką galvoja apie kasos apara tus turg uje. Drąsiai kamant inėk ite, nes Lietu vos parlamentarai dirba be poilsio dienų. Jei jie ne Seimo rūmuose – vad inasi, dirba su rinkėjais. Nes varbu, kad iš svetimos apygardos. Mūsų parlamentarai – lietuv iškai kalbantys Chucko Norriso klonai. O šis raumen ingasis veiksmo fil mų herojus, kaip žinoma, niekada net nemiega – tik lauk ia. Tok ios porcij os garst yč ių ant atostog ų torto jie tikrai nusipel nė, nes akivaizd žiai ignor uoja visus – pradedant Konst ituciniu Teismu, pil iečiais, baig iant svei ku prot u, ir neįsteng ia pasir yž ti kart ą visiems laikams regla ment uot i savo darbo tvarką. Su konkrečiomis atostog ų taisyklė mis, atostoginių pinig ų skaičiavi mo formulėmis. Jei neįsteng ia ir net nesisteng ia to padar yt i, vad inasi, parlamen tarams visiškai vis vien, ką apie juos mano pil ieč iai, Konst it uci nis Teismas ir mokesčių mokėto jų pinig inė. Tie, kur iuos užsienyje sut iksite pirmad ien į, kai Viln iuje prasidės neeil inė sesija, pademonstr uos, kad jiems, kaip sako buvęs trečia sis valstybės žmog us (nūnai taip pat poilsiaujant is užsienyje), vi siškai „dzin“ studentai, aukštosios mok yklos, joms gyv ybiškai svar bus Mokslo ir stud ijų įstat ymas, Konstitucija. Kel ionė gražaus jubil iejaus pro ga? Kelialapiai, už kuriuos dar pa vasar į mokėta labai patraukli kai na? Bent trumpam pakeisti klima tą rekomendavo gydytojai? Ka žin, kok ia būt ų paprasto mirt in go Liet uvos pil ieč io darbdav io reakcija, jei užuot pasirodęs ryt i niame pasitarime jo dalyvius pa sveik int ų atv ir uk u iš Šamon i ar Jungt in ių Arabų Emyrat ų su ati tinkamu paaišk inimu. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Tačiau Lietuvą valdo ne realus ekonominis sumetimas, o politikai, kurie dėl savo karje ros nėra linkę priimti protingų, bet nepopu liarių sprendimų.
ti, kad ir gyventume gerokai sočiau nei gyvename šiandien. Tačiau tie, kurie mano, kad mokesčių didinimo
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Tiras niekam nereikalingas
Perskaičiusi A.Dykovienės straipsnį „Kas liepė nugriauti tirą?“ („Klaipė da“, 2012 01 24), pasidžiaugiau, kad pagaliau nugriovė šį baisų ir mies to vaizdą darkantį apleistą pastatą. Manau, kad šie žmonės tiesiog pada rė gerą darbą. Klaipėdoje ir taip pa kanka apleistų namų ir griuvėsių. Be to, šaudymas asocijuojasi su smur tu, tad kuo ginklų bus mažiau, tuo bus ramiau.
Andriaus Deltuvos karikatūra
klausimas tikrai išspręstas, apsirin ka. Tereikia palaukti rinkimų į nau jąjį Seimą rudenį, ir vėl viskas prasi dės. Iki to laiko gyvensime taip, kaip jau įpratome – skolindamiesi. Tų paskolų vaisius turėsime raš kyti jau metų pabaigoje, kai rinkimų batalijos bus pasibaigusios ir dirbs nauja Vyriausybė. Kitos išeities, kaip didinti mo kesčius, paprasčiausiai nėra. Žmo nės ir toliau sprunka iš Lietuvos, tai yra mažėja mokesčių mokėto jų, ekonomika dar neatsigavo po sunkmečio, euro krizės suvaldymo požymių Europoje kol kas nema tyti, brangsta nafta, energetiniai resursai ir žaliavos, tad problemų
tikrai pakaks dar ne vieniems me tams. Taigi kad ir ką žadėtų po nai politikai, mokesčių didėjimas neišvengiamas. Tad anksčiau ar vėliau, tačiau tik riausiai jau kitos žiemos pradžioje vėl bus iškeltas PVM didinimo klau simas. Ir jei šį mokestį politikai būtų iš drįsę didinti bent vienu procentu dar praėjusiais metais, 2012-ųjų pabai goje neiškiltų poreikis jį kelti dviem ar net trimis procentais. Taigi dėl dabartinio Seimo bailumo artėjančių rinkimų kontekste, tauta turės kentėti gerokai sunkesnę mo kestinę naštą.
Apvado niekas nesuremontuoja
Valdos nesiskaito su gyventojais
Kasdien važiuoju iš Mažojo Kaime lio į miesto centrą. Akis bado palei šaligatvį einantis mūrinis apvadas. Vienoje vietoje jis labai ištrupėjęs, plokštės atkibusios. Jau pusmetį apvadas tokios būklės, bet niekas remontuoti neskuba. Matyt, miesto valdžia neiškiša nosies iš savo pilies ir nemato tokių dalykų. Reikia tikė tis, kad bent artėjant vasarai apva das bus suremontuotas. Didelių in vesticijų tam nereikia. Vaidas
Sniegas leidžia nesitvarkyti
Minijos gatvėje, važiuojant iš pie tinės dalies miesto centro link, yra pastatyta rodyklė, nukreipianti eis mą į kitą juostą. Nesuprantu, kam šis ženklas pastatytas. Remonto darbų jokių čia nevyksta. Pastebėjau, kad ženklas pastatytas ant šulinio. Gal jis įspėja vairuotojus, kad ant šio neuž važiuotų? Negi geriau ženklą laikyti nei šulinio dangtį suremontuoti?
Iškritęs sniegas labai pradžiugi no šunų augintojus. Baisu žiūrėti, kaip šeimininkai vedžioja savo na minius gyvūnus. Nė vienas nepa silenkia surinkti šunų paliktų „do vanėlių“. O kam reikia? Juk pasnigs ir viskas pasislėps. Tačiau atšilus pavasarį tie patys šunų šeiminin kai vaikščios po tas pačias pieve les ir saugosis, kad į savo geriausio draugo „dovanėlę“ neįliptų, o pa matę ją dar ir žiaukčios iš šleikš tulio. Reikia auklėti ir auklėti tuos šunų augintojus.
Vairuotojas
Rimas
Irena
Ženklas pastatytas be reikalo?
Regimantas Alionis
Gyvename S.Daukanto gatvės 27ame name. Esame pasipiktinę namą administruojančių namų valdų dar buotojų elgesiu. Rugsėjį pas mus re montavo stogo dalį. Darbai buvo at likti be gyventojų sutikimo. Kodėl reikėjo remonto, namų valdų dar buotojai nepaaiškino. Todėl gyven tojai surinkome parašus ir kreipėmės į miesto savivaldybę. Atsakymo lau kiame jau ketvirtą mėnesį. O rugsė jį, spalį, lapkritį, gruodį vis gavome sąskaitas už stogo remontą. Aiškina ma, kad darbai vykdyti išsimokėti nai. Kodėl namų valdos negali paaiš kinti, kiek kas tiksliai atsiėjo, pateikti darbų sąmatos? Nežinome, kiek dar reikės mokėti už stogą. Kol nebus pateikta informacija, dalis žmonių nemokės už darbus. Prieš tai bu vo remontuota išsimokėtinai karš to vandens sistema. Tada kaina bu vo pateikta. Stogo remonto kainą dar kartą bandžiau sužinoti ir ketvirta dienį, ir penktadienį, ir pirmadie nį. Skambinau į namų valdas, tačiau darbuotojai sakė, kad lauktume. Tai kiek dar reikės laukti? Gyventojai Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
I
nformacija tiems, kurie jau nusi ramino – faktas tas, kad mokesčių kėlimo laikai dar tikrai nesibaigė. Praėjusių metų pabaigoje svars tant 2012-ųjų ekonomines šalies perspektyvas buvo aiškiai įvardy ta, jog realiausias būdas padidinti deficitinio biudžeto pajamas yra pridėtinės vertės mo kesčio (PVM) didinimas. Tai būtų ir mažiausiai skausmingas sprendimas, nes jį lydėtų ne toks jau žiaurus prekių ir paslaugų brangimas. Tačiau Lietuvą valdo ne realus eko nominis sumetimas, o politikai, ku rie dėl savo karjeros nėra linkę priim ti protingų, bet nepopuliarių sprendimų. Jei Lietuva nebū tų ilgus metus kentėjusi dėl šito politikų komplekso, ji bū tų nepajutusi nei krizės, nei ekono minio sunkmečio. Galima būtų teig
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, sausio 27, 2012
lietuva Pasirašė pataisas
Genocidą neigti pavojinga
Vizitas į Nyderlandus
Prezidentė Dalia Grybaus kaitė vakar pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios daugiau galių suteikia universitetų senatams ir kole gijų akademinėms taryboms, taip pat leidžia rinktis, ko kiu dažnumu – kas pusmetį ar metus – rotuoti už mokslą mokančius studentus.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalban dianas Armėnų genocido nei gimą vadina pavojingu. Tai E.Nalbandianas išsakė po su sitikimo su Audroniumi Ažu baliu komentuodamas Pran cūzijos sprendimą kriminali zuoti armėnų genocido nei gimą.
Premjeras Andrius Kubilius kitą savaitę vyks su darbo vi zitu į Nyderlandus ir susitiks su šios šalies vyriausybės at stovais. Numatyti susitiki mai su Nyderlandų Karalys tės ministru pirmininku Mar ku Rutte, ekonomikos reika lų, žemės ūkio ir inovacijų vi ceministru Henku Bleckeriu.
Gaisras niokojo architektūros šedevrą
Buvusio Igna linos atominės elektrinės (IAE) vadovo Osvaldo Čiukšio atleidi mas elektrinei kainuos papil domai dešimtis tūkstančių litų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamento atstovai pra dėjo ikiteisminį tyrimą dėl Tytu vėnų bažnyčioje ir vienuolyne, kurie laikomi vienu įspūdingiau sių baroko ansamblių Šiaurės Ry tų Europoje, kilusio gaisro. Užsidegė naktį
Slaptai: iš IAE atleistas O.Čiukšys tikina paisantis konfidencialumo susitari
mų, todėl negalintis atskleisti, ar jam bus skirta kompensacija už atleidimą iš elektrinės. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kišenes papildys taikos sutartis Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Padavė į teismą
Pernai rugsėjį iš IAE korporatyvi nių reikalų direktoriaus pareigų at leistas O.Čiukšys padavė elektrinę į teismą. Jis prašė teismo panaikinti drausmines nuobaudas, pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutrau kimą, grąžinti į darbą ir priteisti kompensaciją už priverstinės pra vaikštos laiką. Po praėjusią savaitę Visagino apylinkės teisme įvykusio teismo tvarkomojo posėdžio pa skelbta, kad O.Čiukšys ir IAE pa rodė iniciatyvą susitarti taikiai. „Abiejų šalių prašymu bus sie kiama taikaus susitarimo. Kitas teismo posėdis paskirtas vasario 20 d.“, – pranešė bylą nagrinėjęs Visagino apylinkės teismo pirmi ninkas Valdas Ciesiūnas. Tą dieną abiejų ginčo šalių tai kos sutartis jau gali būti patvirtin ta teismo ir įsigalioti.
dėl ko susitarta“, – sakė buvęs IAE vadovas. IAE irgi nekomentuoja būsimo susitarimo turinio. „Taikos sutar tis įsigalios, kai ji bus patvirtin ta teisme. Visi būtini dokumentai teismui jau perduoti. Vasario 20ąją tikimasi sprendimo“, – teigė IAE atstovė spaudai Daiva Rima šauskaitė. Po teismo sprendimo galbūt bus paviešintos kai kurios taikos su tarties detalės, bet nebūtinai vi sos. Pavyzdžiui, kiek vėliau, šį pa vasarį, turėtų būti paskelbta, kokio dydžio kompensaciją gaus buvęs elektrinės vadovas O.Čiukšys. Ji gali siekti kelias dešimtis tūks tančių litų.
Geriau greitai taikiai susitarti, negu ilgus mėnesius ir metus kivirčytis.
„Taika geriau nei karas“
Pasak O.Čiukšio, jo ir IAE advoka tai rado kompromisinį sprendimą, kuris leis susitarti taikiai. „Buvau gana griežtai nusiteikęs siekti to, dėl ko padaviau IAE į teismą, ta čiau pripažįstu, kad geriau grei tai taikiai susitarti, negu ilgus mė nesius ir metus kivirčytis, ieškant teisybės teismuose. Taika visada geriau nei karas“, – kalbėjo jis. O.Čiukšys neatskleidė taikos su sitarimo detalių. Jis tvirtino, kad tai konfidenciali informacija. „Sutar tyje yra punktas dėl konfidencialu mo, todėl negaliu skleisti jokios in formacijos apie tai, kas joje įrašyta,
Pakeis motyvaciją
O.Čiukšys neneigė, bet ir nepatvir tino, kad taikos sutartyje greičiau siai bus punktas dėl kompensacijos išmokėjimo jam už „priverstinės pravaikštos laiką“. Neoficialiais duomenimis, gali būti susitarta, kad IAE O.Čiukšiui išmokės kelių mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją – nuo 20 iki 80 tūkst. litų. O.Čiukšio vieno mėnesio atlygi nimas siekė daugiau kaip 20 tūkst. litų. Jis mokėtas iš IAE uždary ti skiriamų ES lėšų. Kompensacija
irgi turėtų būti išmokėta iš to pa ties šaltinio. Be to, taikos susitarimu IAE įsi pareigos pakeisti O.Čiukšio atlei dimo motyvaciją. Elektrinės gene ralinis direktorius Žilvinas Jurkšus pernai rugsėjo 14 d. pasirašytame įsakyme nurodė, kad O.Čiukšys at leidžiamas remiantis Darbo kodek so 235 straipsniu, tai yra už šiurkš tų darbo drausmės pažeidimą. Buvęs IAE vadovas kaltintas poli tikavimu ir nesutarimais su energe tikos ministru Arvydu Sekmoku. O.Čiukšys teigė, kad šis sprendi mas yra neteisėtas ir priimtas pa žeidžiant procedūras. Taikos sutartyje bus nurodyta, kad iš IAE O.Čiukšys atleistas ne dėl darbo drausmės pažeidimų, bet „šalių susitarimu“. Neteko pasitikėjimo
Energetikos ministras A.Sekmo kas ir premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pagrindinė atleidimo priežastis – kad O.Čiukšys nete ko pasitikėjimo, nes nepakluso kai kuriems nurodymams dėl kadrų politikos, įtraukė britų teisininkų kontoros atstovą Raminą Wali į de rybų grupę su milijardinius elekt rinės uždarymo projektus vyk dančia, bet nuolat vėluojančia tai daryti Rusijos kapitalo įmone „Nu kem Technologies“. IAE generaliniu direktoriumi O.Čiukšys buvo paskirtas 2010 m. pavasarį. Jis pakeitė ilgametį elekt rinės vadovą Viktorą Ševaldiną. Aukšč iaus iam e IAE pos te O.Čiukšys išdirbo tik vienus me tus. 2011-ųjų pavasarį jį pakeitė Ž.Jurkšus.
Kelmės rajone esantis Tytuvė nų bažnyčios ir vienuolyno an samblis užsiliepsnojo ketvirta dienį paryčiais. Pranešimas apie degančią šventovę gautas ketvir tadienį 4.40 val. Apie 8 val. gaisrą gesino jau de vynios ugniagesių automobilinės cisternos, buvo pasitelkti du au tomobiliniai keltuvai. Ketvirta dienį popiet liepsna buvo numal šinta, tačiau įvykio vietoje vis dar budėjo ugniagesių pajėgos. Kelmės ugniagesių atstovas Stasio Kvietkaus teigimu, išde gė apie 1 tūkst. kv. m vienuolyno stogo, apie 100 kv. m perdangos, nuardyta per 100 kv. m skardi nio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio sto go konstrukcijos. Per nelaimę nė vienas žmo gus nenukentėjo. Ekspertai ma no, kad ansamblio padėtis nėra tragiška ir pastatus pavyks res tauruoti. Neeilinis posėdis
Premjeras Andrius Kubilius Ty tuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne ketvirtadienį kilusį gaisrą pavadi no didele ir skaudžia nelaime. „Tai – didelė ir skaudi nelaimė mums visiems“, – teigė premje ras apie gaisrą Tytuvėnų Šv. Mer gelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuo lyno ansamblyje. „Gaisras suniokojo vieną di džiausių ir vertingiausių XVII– XVIII a. baroko sakralinės ar chitektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Esu tikras, kad ekspertai operatyviai ir kvalifi
kuotai ištirs visas gaisro kilimo priežastis ir aplinkybes“, – pra nešime teigė A.Kubilius. Ministras pirmininkas taip pat padėkojo visiems ugniagesiams ir gaisro gesinimo štabui už jų pa siaukojamą darbą, o Kelmės rajo no savivaldybės žmonėms ir ypač Tytuvėnų parapijai ir jų tikintie siems palinkėjo stiprybės išgy venti šią tragediją. Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime, dėl susidariusios pa dėties Kelmės rajono savivaldybė je paskelbta ekstremali situacija. Pirminiais duomenimis, vienuo lynas ir bažnyčia yra apdrausti. Neseniai restauruotas
Bažnyčios ir vienuolyno ansamb lis praėjusią vasarą buvo restau ruotas ir pagaliau lankytojams atvėrė visas duris. ES fondų lėšomis vienuolyne autentiškai restauruotos vienuo lių celės, Šiaulių vyskupo Euge nijaus Bartulio iniciatyva įkur tas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus, sutvarkytos kitos patalpos. Ypatingas dėme sys skirtas vienuolyno sienų ta pybai – freskoms, nes drėgmė ir laikas jas buvo gerokai pažeidę. Tytuvėnų vienuolyno restaura cija kainavo daugiau kaip 10 mln. litų, tačiau lėšų darbams užbaig ti dar trūksta. Tytuvėnų sakralinio ansamblio Kryžiaus kelias su Kristaus laip tų koplyčia yra viena gražiausių piligrimų traukos vietų Lietuvo je. Tytuvėnų ansamblis paten ka į Palaimintojo Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programą, ku ria siekiama įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II keliones po Lie tuvos šventoves. Dar vasarą ansamblio atidary mo proga Tytuvėnuose vyko spe ciali iškilminga šventė. Čia taip pat kasmet vyksta ir Tytuvėnų va saros festivalis, kuriame koncertai skamba vienuolyno erdvėse. BNS inf.
Viltis: ekspertai mano, kad padėtis ansamblyje po gaisro nėra tra
giška ir pastatus pavyks restauruoti.
kelmiskiams.lt nuotr.
8
penktadienis, sausio 27, 2012
aktualijos Supleškino namą
Baltarusis siūlė kyšį
degė greitosios mašina
Klaipėdos raj. Šernų sodų bendrijoje dėl užsidegusios mašinos sudegė namas. Nuo „Opel Astra“ variklio ugnis iš plito ant sodo namelio garažo vartų. Netrukus liepsnos apė mė visą vieno aukšto su man sarda namą. Gaisrą gesino Ag luonėnų, Gargždų ir Klaipėdos ugniagesių ekipažai.
Policijai įkliuvo kyšį siūlęs bal tarusis. Vyras policijos buvo sustabdytas, kai sunkvežimiu „Volvo“ važiavo Klaipėdos raj. Kiškėnų kaime. Nesustojęs prie ženklo „Stop“, vairuotojas pa reigūnams pasiūlė 150 litų kyšį. Dėl šio įvykio nesulaikytas, bet apklausai iškviestas 1968 m. gi męs Baltarusijos pilietis V.T.
Vakar rytą, apie 7 val., gau tas pranešimas apie tai, kad Palangoje, Klaipėdos pl. dega greitosios pagalbos automobi lis. Į įvykio vietą išsiųstos Klai pėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajė gos. Automobilis sudegė nepa taisomai.
Įsikalinusią bute močiutę išgelbėjo kaimynai Pokyčiai: Klaipėdoje panaikinta tik viena ugniagesių komanda, kurios
nariai jau dirba kituose padaliniuose.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje trūksta ugniagesių Šalyje prasidėjusi savivaldybių ug niagesių komandų reforma Klai pėdos apskrities gaisrininkų ne palies.
„Nebus papildomų projektų. Mes savo pajėgas jau optimiza vome. Pernai atsisakėme patalpų Nemuno gatvėje, trečioji koman da buvo paskirstyta po kitus pa dalinius“, – padėtį nusakė valdy bos viršininkas.
Panaikino vieną komandą
Iškeldino dėl prastų sąlygų
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Apskrityje panaikinta tik viena gelbėtojų komanda, o uostamies tyje vienos komandos darbuotojai pasiskirstė po kitas Klaipėdos gel bėtojų komandas. „Visoje šalyje buvo panaikintos 23 savivaldybių ugniagesių koman dos, esančios mažuose kaimeliuose. Mūsų apskrityje panaikinta tik vie na – Skuode buvusi komanda, kuri buvo įsikūrusi tame pačiame pasta te, kaip ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento koman da“, – aiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gediminas Karalius. Klaipėdos rajone šiuo metu vei kia 6 savivaldybės finansuojamos ugniagesių komandos, Kretingo je – 3, Nidoje – 1, Skuode – 3, Ši lutėje – 5. Vienas su ugnimi nepakovos
„Tokios komandos reikalingos dėl operatyvesnio reagavimo. Kol at vyksta mūsų ekipažai, vietos ug niagesys ar pora vyrų bent šiek tiek prilaiko ugnies plitimą“, – tvirtino G.Karalius. Šią žiemą Klaipėdos ugniagesiai jau susidūrė su sudėtingomis si tuacijomis, kai dėl pažliugusių kai mo kelių teko purvyne murdyti net kelis automobilius. „Žinoma, kad vietos komandos yra būtinos, tačiau dažnai ten budi tik po vieną žmogų, tad jam sun ku ir automobilį vairuoti, ir vienam vandens žarnas ištiesti“, – tvirtino G.Karalius. Kitiems metams Klai pėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos finansavimui numatyta tik tiek lėšų, kad ugnia gesiams vos pavyks išgyventi.
Didelę uosto dalį aptarnavusią ko mandą nutarta iškeldinti dėl itin prastų darbo sąlygų.
Šią žiemą Klaipė dos ugniagesiai jau susidūrė su su dėtingomis situa cijomis, kai dėl pa žliugusių kaimo kelių teko purvy ne murdyti net ke lis automobilius.
„Pastatas, kuriame glaudėsi ug niagesiai, buvo nepritaikytas. Į ga ražo vidų negalėjo įvažiuoti nau jesni automobiliai, poilsio sąlygos buvo ne itin geros, kanalizacija nu vesta į lietaus kanalizaciją“, – aiš kino G.Karalius. Išsikėlus iš šio prieš 70 metų sta tyto pastato ugniagesiams, jis išli ko valstybės nuosavybe, šiuo me tu statinys yra išnuomotas. „Tačiau mums kol kas rimčiau sia problema – specialistų sty gius. Šiuo metu mums trūksta apie 10 proc. personalo. Jaunimą reikia skatinti rinktis ugniagesio profesi ją. Jauni, sveiki, vidurinį išsilavini mą turintys vaikinai galėtų kreip tis į apskrities valdybą, o mes jau tarpininkautumėme dėl studijų ugniagesių mokykloje“, – žadėjo G.Karalius.
Į užsienį gyventi, dirbti išvykstantys klaipėdiečiai palie ka ne tik vaikus, bet ir garbaus amžiaus savo tėvus. Pasitai ko atvejų, kai pasta rieji vargsta visiškai be priežiūros ir net neturi ko valgyti.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Įtarimų sukėlė laiškas
I.Simonaitytės 31 namo gyvento jus sugraudino kaimynės istorija. Vieną vakarą namo grįždami klai pėdiečiai išgirdo, kaip iš vieno bu to kažkas beldžia į duris. Viduje buvusi moteris prašė si pagalbos. Garbaus amžiaus ru sakalbė skundėsi, kad bute yra už daryta kelias dienas ir neturi ko valgyti. Pensininkė teigė, kad ją čia už darė, nes yra rusė. Ji draskė du ris, norėjo išeiti, tvirtino, jog ne turi raktų. „Žinojau, kad tame bute gyve na vyresnio amžiaus moteris. Ma tydavau, kad ją kažkas lankydavo. Maniau, kad per šventes ją išsive žė artimieji“, – pasakojo viena gy ventoja. Anot klaipėdietės, tai, jog nieko nėra namie, leido suprasti ir tarp duryje įkištas laiškas. Jis čia prabu vo kelias savaites – nuo Kalėdų. „Tai parodo, jog buto durys ne buvo atidarytos. Žmogus jame išti sas savaites išbuvo vienas. Net ne žinojau, kur kreiptis“, – pasakojo kaimynė. Duktė gyvena užsienyje
Pirmiausia moteris kreipėsi į na mo bendrijos pirmininkę. Ši tvir tino, jog žino apie senutę, bet nie ko negali padaryti. Pirmininkė pridūrė, kad močiutę kažkas pri žiūri. Daugiau ji nieko negalin ti padaryti. Tačiau neabejinga kaimynė ne nuleido rankų – iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, bute buvusi garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad jos dukra ir anūkė gyvena už
Problema: pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta į užsienį, o savo gar
baus amžiaus tėvus palieka vienus.
sienyje. Tačiau kartais jos prižiūrė ti ateina draugė. „Moteris kalbėjo labai nerišliai. Tačiau tvirtino, kad jai pavojus ne gresia. Policijos pareigūnai aiškino, kad tokiu atveju nieko negalintys padaryti ir durys į butą nebuvo ati darytos. Pirmininkė žadėjo surasti vieną iš močiutės artimų žmonių“, – prisiminė kaimynė. Atnešė pensininkei maisto
Kitą vakarą iš darbo grįžusi mote ris pirmiausia nuskubėjo pažiūrėti, kaip laikosi kaimynė. Durų rankena ir spyna buvo išimtos. Moteris spė jo, kad tuo pasirūpino namo pirmi ninkė. Į vidų įėjusi klaipėdietė rado sėdinčią smulkaus sudėjimo gar baus amžiaus moterį. „Vos nepravirkau. Pirmiausia pa klausiau, ar moteris turi ko valgyti. Ji pasakė, kad ne. Močiutė tvirtino, kad tuoj susiruoš ir eis į parduotu vę. Pasakiau jai, kad neitų, nes lau ke stiprus vėjas. Bijojau, kad nesu sižeistų“, – pasakojo klaipėdietė. Gyventoja nuskubėjo į savo butą, paėmė maisto ir nunešė kaimynei. „Matyt, moteris turi atminties problemų. Ji negalėjo paaiškin ti, kas nutiko. Pasakojo, kad turė jo važiuoti į kitą butą, bet atidariu si duris pirmininkė jai paaiškino, kad čia ir yra tas butas, kur ji ža dėjo važiuoti. Kaip galima palikti tokį žmogų vieną, be priežiūros“, – stebėjosi klaipėdietė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Patarė pranešti artimiesiems
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patarė tokiais atvejais pir miausia bandyti susisiekti su arti maisiais, nesvarbu, kur jie yra, ir informuoti apie padėtį. „Gal tas žmogus, kuris prižiū ri, nėra jos artimasis, o šie nežino, kas vyksta. Artimųjų telefono nu merius vis tiek kas nors turi turė ti“, – teigė vedėja. Anot A.Liesytės, svetimi žmo nės be šeimininko sutikimo laužti buto durų negali. Policija jas ati daro tik tais atvejais, kai gresia pa vojus žmogaus gyvybei. Duris gali paprašyti atidaryti pati buto savininkė. Vedėja paaiškino, jog tuomet, kai išvykstama į užsienį, o palie kamas vyresnio amžiaus žmogus, pagalbos reikėtų prašyti sociali nių darbuotojų. Už jų paslaugas reikia mokėti pagal pensininko pajamas. „Su socialiniais darbuotojais su derinama viskas. Jis prižiūri likusį žmogų. Tačiau yra asmenų, kurie nenori mokėti. Tada vyresnio am žiaus žmonės prisiima atsakomy bę, kad tvarkysis patys“, – tvirti no A.Liesytė. Jos teigimu, tokių atvejų, kai ar timieji išvyksta į užsienį, o sunkiai savimi pasirūpinti galintys vyres nio amžiaus žmonės paliekami vieni, uostamiestyje nėra daug.
9
penktadienis, sausio 27, 2012
sportas „Real“ nepateko į pusfinalį
Pagerbtas E.Paulauskas
R.Nadalis įveikė R.Federerį
Atsakomosiose Ispanijos Karaliaus taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynėse „Barcelona“ ir Madrido „Real“ klubai sužaidė taikiai 2:2 (2:0). Kadangi pirmąjį susitikimą prieš savaitę 2:1 buvo laimėjusi „Barcelona“, ji ir žengė į kitą etapą – pusfinalį, kuriame greičiausiai susikaus su „Valencia“.
Sportininkų namuose 80-mečio proga pasveikintas buvęs Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys, treneris Emanuelis Paulauskas. Garsiojo krepšininko Modesto Paulausko vyriausiasis brolis 40 metų dirbo Klaipėdos politechnikumo dėstytoju, sporto ir kūno kultūros vadovu.
Melburne vykstančio prestižinio „Didžiojo kirčio“ serijos turnyro – Australijos atviro teniso čempionato, kurio prizų fondą sudaro 28 mln. JAV dolerių, pirmame pusfinalio mače ispanas Rafaelis Nadalis susitiko su Rogeriu Federeriu iš Šveicarijos ir nugalėjo jį 3:1 (6:7, 6:2, 7:6, 6:4).
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 18 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybių rungtynės tarp Klaipėdos „Lemminkainen“ ir Marijampolės „Sūduvos“. Rytoj 16 val. susirems Nacionalinės krepšinio lygos čempionato dalyviai Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Vilniaus „Staybos“ krepšininkai. Stalo tenisas. Slovėnijoje vyksta atviras šios šalies stalo teniso čempionatas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sportininkai – Eglė Stuckytė ir Alfredas Udra. Jaunuolių iki 21 metų grupėje klaipėdietis A.Udra užėmė 3-iąją vietą. Jis 2:3 nusileido čekui Ondrejui Bajgerui, 0:3 vengrui Danieliui Schafferiui ir 3:0 laimėjo prieš Slovėnijos atstovą Domeną Peperko. Suaugusiųjų varžybose klaipėdietis 4:1 nugalėjo belgą Robiną Devosą ir tokiu pat rezultatu nusileido austrui Danieliui Habesohnui. Sūnus. 35-erių Atėnų „Panathinaikos“ ekipos gynėjas Šarūnas Jasikevičius sulaukė šeimos pagausėjimo. Krepšininko draugė Anna Douka pagimdė berniuką. Indėlis. NBA čempionate Toronto „Raptors“ klubas, kuriam atstovauja Linas Kleiza, Jutoje po dviejų pratęsimų 111:106 įveikė „Jazz“ krepšininkus. Lietuvos rinktinės puolėjas per 33 min. pelnė 25 taškus ir atkovojo penkis kamuolius. Atsisveikino. Netrukus 34 metų gimtadienį švęsiantis Darius Songaila abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su Stambulo „Galatasaray“ komanda. Turkijos žiniasklaidininkai praneša, kad klubo trenerių netenkino D.Songailos žaidimas, lietuvis taip pat nebuvo patenkintas savo vaidmeniu komandoje. Pralaimėjimas. Be traumuotų Amandos Kemežio ir Santos Okockytės rungtyniavusioms Kauno „VIČI-Aistėms“ nepavyko atsirevanšuoti Gdynės „Lotos“ komandai už nesėkmę 80:97, patirtą pirmame rate. Kaunietės savo aikštėje pralaimėjo Lenkijos komandai 60:74 ir patyrė 11 nesėkmę per 13 rungtynių.
Žinomos šešios geriausios Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos pirmenybėse žinomos komandos, tęsiančios kovą dėl čempiono vardo, ir nelaimėlės – krisiančios į žemesnę lygą.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pagal nusistovėjusią sistemą pajėgiausių ekipų lygoje kovoja dešimt komandų. Po pirmojo etapo – reguliaraus čempionato, geriausi du penketukai iš karto patenka į pusfinalį,3-6 vietas užėmę klubai kovoja ketvirtfinalyje. Likusioms keturioms komandoms pirmenybės baigiasi. Septintą ir aštuntą pozicijas užėmusios ekipos išsaugo vietas pajėgiausioje lygoje, o du prasčiausiai žaidę penketukai iškrinta į žemesnę lygą. Prasidėjus 2011–2012 metų pirmenybėms įspūdingu žaidėjų sąrašu nustebino „Klaipėdos universiteto“ ekipa. Dešimtą kartą miesto čempionate rungtyniaujantys studentai iki šiol nė karto nesugebėjo patekti bent į ketvertuką. Mariaus Komovo vadovaujami futbolininkai nuo pirmųjų rungtynių parodė, kad šįmet jie gali ne tik patekti į pusfinalį, bet ir iškovoti aukso medalius. Kartą per devynis susitikimus pralaimėję studentai po pirmo etapo užėmė pirmą vietą. Dėl antrosios vietos vyksta nuožmi kova tarp čempionės „Nauti-
Ateitis: pajėgiausioms komandoms lemiamos kovos dar prieš akis.
cos“, vicečempionės „Klaipėdos policijos“ ir „Baltų“ žaidėjų. Šių ekipų galutinė rikiuotė bus žinoma po šiandien įvyksiančios paskutinės reguliaraus čempionato kovos, kurioje „Baltai“ žais su „Klaipėda City“ klubu. Į šešetuką dar „įšoko“ „Kretingos“ komanda ir daugkartiniai pirmenybių medalininkai – „Klarksono-Plikių“ futbolininkai. Nemaža staigmena pastaraisiais metais nuolat dėl medalių kovojusios „Kruopos“ nesėkmė. Pralaimėję „Kretingai“ 3:8, „Kruopos“ vyrai smuktelėjo į septintąją vietą. Minimalių planų – išlikti tarp stipriausiųjų neįvykdė dvi debiutavusios komandos – „Atviros erdvės jaunimo centras“ („AEJC“) ir „Klaipėda City“. „AEJC“ ekipa įpusėjus pirmenybėms buvo pa-
Rezultatyviausi žaidėjai 1.M.Balasanovas („Klaipėdos universitetas) 2.T.Gudauskas („Kruopa“) 3.K.Norvilas („Kretinga“) 4.R.Kaminskas („Klarksonas-Plikiai“) 5.D.Lukošius („Titanikas“)
kilusi į turnyrinės rikiuotės vidurį, tačiau be į užsienį išvykusių lyderių nusirito į apačią. Savotiškai įdomus buvo ir „Klaipėda City“ pasirodymas. Šios komandos žaidėjai pirmosiose rungtynėse įveikė ne bet ką, o čempionę „Nauticą“ 4:3. Tačiau tai buvo pirmoji ir paskutinioji debiutantų sėkmė. Abejos ketvirtfinalio rungtynės vyks sausio 31 d. 20.15 ir 21.30 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A). Pusfinaliai – vasario 4 d.
18 18 18 16 16
Turnyrinė rikiuotė Vieta Komanda
1. „Klaipėdos universitetas“ 2. „Klaipėdos policija“ 3. „Baltai“ 4. „Nautica“ 5. „Kretinga“ 6. „Klarksonas-Plikiai“ 7. „Kruopa“ 8. „Titanikas“ 9. „AEJC“ 10. „Klaipėda City“
Rungtynės
Taškai
9 8 8 8 9 9 9 9 9 8
24 18 16 15 13 12 9 9 9 3
Apmaudi nesėkmė Italijoje Du Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pralaimėjimai Eurolygos „Top 16“ varžybose – skaudūs, bet pamokantys. Kova dėl kelialapio į kitą šio turnyro etapą dar nebaigta.
Taip mano „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas: „Nepasinaudojome sėkme, kuri buvo mūsų rankose nei per rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“, nei per dvikovą su Kantu „Bennet“ komandomis. Ypač skaudi buvo nesėkmė su pastarąja ekipa, kuriai lietuviai
pralaimėjo 78:79. „Žalgiris“ visas rungtynes diktavo žaidimo ritmą ir didžiąją mačo dalį turėjo net dviženklį pranašumą. Kantu komandos krepšininkams pavykdavo prisivyti kauniečius, bet šie vėl nutoldavo. Tačiau lemiamu momentu žalgiriečiams nepavyko sužaisti sėkmingiau už šeimininkus, kurie laimėjo ketvirtojo kėlinio baudos metimų maratoną ir šventė pergalę. Anot V.Romanovo, su „Bennet“ Kauno komanda patyrė fiasko dėl to, kad krepšininkai, pirmaudami
13 taškų, užuot išsaugoję persvarą, puolė varžovus lyg nuo jų atsilikdami ir be reikalo net penkis kartus metė tritaškius. „Kodėl jie taip žaidė, negaliu suprasti. Kantu klubas protingai pasinaudojo žalgiriečių bei teisėjų klaidomis ir laimėjo 1 tašku. Tačiau iki tų klaidų „Žalgirio“ žaidimas buvo gražus. Tai teikia vilčių, kad galime laimėti visus likusius „Top 16“ turnyro mačus“, – įsitikinęs V.Romanovas.
Priežastis: dėl „Žalgirio“ pralaimėjimo didelis šešėlis krinta ir ant rung-
„Klaipėdos“ inf.
gettyimages.com nuotr.
tynių teisėjų.
10
penktadienis, sausio 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,72
4,60
2,39
„Vakoil“
4,71
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,13 dol. už 1 brl. 111,57 dol. už 1 brl.
+0,57 %
OMX Riga
–0,26 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000
pokytis
3,1513
–0,7121 %
DB svaras sterlingų
1 4,1263
–0,2514 %
JAV doleris
1 2,6345
–0,5924 %
Kanados doleris
1 2,6306
+0,3127 %
Latvijos latas
1 4,9479
–0,0121 %
Lenkijos zlotas
10 8,1255
+0,5022 %
Norvegijos krona
10 4,5053
+0,1245 %
1 2,8594
+0,2243 %
Šveicarijos frankas
–0,11 %
„H&M“ startuos nuo Rygos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Tallinn
Švedijos drabužių tinklas „Hennes & Mauritz“ („H&M“) ketvirtadienį oficia liai patvirtino, kad plėtrą Baltijos šaly se 2012 m. pradės nuo Rygos. „H&M“ pranešė, kad šiemet ketina atidary ti 275 naujas parduotuves Bulgarijoje, Latvijoje, Malaizijoje, Tailande ir Meksi koje. 2008 m. prekybos tinklas plana vo atidaryti parduotuvę Vilniuje, bet dėl krizės planus sustabdė.
3,8 mlrd. litų
pernai į nacionalinį biu džetą įplaukė gyventojų pajamų mokesčio.
Energetika lėtai žudo verslą Dėl brangstančių degalų, elektros ir šilu mos energijos galvą skauda ne tik ei liniams gyventojams, bet ir verslinin kams. Didžiausius iššūkius šiuo metu pa tiria pramonės, statybos ir transporto sek toriai, mažiausiai energijos kainų pančiais sukaustytas paslaugų verslas. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
„Energijos išteklių sąnaudų įtaka turi tiesioginę įtaką verslo sektorių pelningumui“, – tokią išvadą pa darė audito, mokesčių ir konsulta cijų bendrovė „KPMG Baltics“, pir mą kartą Lietuvoje atlikusi Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos iš teklių kainų pokyčiams tyrimą. „Nemaža dalis sąnaudų Lietuvos verslo įmonėse susijusios su dega lais, šilumos ir elektros energija, todėl, energijos išteklių kainoms keičiantis, labai kinta įmonių pel ningumas“, – sakė Rokas Kaspera vičius, bendrovės „KPMG Baltics“ partneris. Pasak jo, Lietuvos verslo sekto riai energijos ištekliams išleidžia įspūdingą sumą pinigų – 2010 m. ji siekė 4,7 mln. litų. „Daugiausia, 58 proc., verslas pinigų išleidžia de galams, trečdalį – elektros energi jai, o mažiausiai, 9 proc., – šilumos energijai“, – sakė jis. Pasaulinio tyrimo „KPMG Ener gy Survey 2011“ duomenys rodo, kad 50 proc. didžiausių pasaulio energetikos bendrovių finansinin kų teigia, jog naftos kaina ateity je išsilaikys 111–130 JAV dolerių už barelį. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2011 m. pasaulyje degalai pabrango 135 proc. – kasmet maž daug po 15 proc. Prognozuojama, kad 2011–2016 m. degalų kaina pa kils apie 27 proc. „Lietuvoje elektros ir šilumos energijos kainos nuo 2003 m. pakilo apie 75 proc. Vien per pastaruosius ketverius metus elektros kaina pašo ko 45 proc., šilumos energijos – 48 proc. Verta pabrėžti, kad apie treč dalį elektros kainos ir 70 proc. šilu mos energijos kainos nulemia degalų kaina“, – sakė Agnė Šilerytė, bendrovės „KPMG Baltics“ konsultantė. Įvertinę, kad elektros ir šilu mos energijos kaina labai priklau so nuo degalų kainos, tyrėjai išsky rė tris energetinio pažeidžiamumo scenarijus: optimistinį, realistinį ir pesimistinį. Jei išsipildytų optimistinis sce narijus ir degalai per metus pa
4,7
mln. litų
verslininkai kasmet išleidžia degalams, elektros ir šilumos energijai. brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektoriaus energijos ištekliams ski riamos sąnaudos per metus išaug tų 14 proc., arba 650 mln. litų. Realistinio scenarijaus atveju įmo nių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc., arba 1 mlrd. li tų. Tačiau jei išsipildytų pesimis tinės prognozės ir degalai brangtų net 50 proc., verslo energijos ištek liams skiriamos sąnaudos per me tus padidėtų vidutiniškai 41 proc., arba 2 mlrd. litų. Pasak R.Kasperavičiaus, tyrimas parodė, kad Lietuvos verslas ypač priklausomas nuo energijos ištek lių kainų svyravimo. Teigiama, kad tai gali gerokai paveikti įmonių pel ningumą, o norėdamos dirbti pel ningai jos priverstos didinti kainas ir rizikuoja pralaimėti konkurenci nę kovą.
Energetinio pažeidžiamumo scenarijai Optimistinis: degalai brangsta
15 proc.
Šilumos energ ija brangs 12 proc . Elektros energ ija brangs 10 proc . Realistinis: degalai brangsta
25 proc.
Šilumos energ ija brangs 19 proc . Elektros energ ija brangs 13 proc . Pesimistinis: degalai brangsta
50 proc.
Šilumos energ ija brangs 37 proc . Elektros energ ija brangs 21 proc . Šaltinis: „KPMG Baltics“
Rizika: stipriai priklausydamos nuo energijos išteklių Lietuvos įmonės priverstos didinti gaminių kainą ir ri
zikuoja pralaimėti konkurencinę kovą.
„Shutterstock“ nuotr.
Komentarai
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in ink ų konfederacijos Ekonom ikos ir finansų departamento anal it ikas
P
ernai Lietuvos pramonė la bai jautriai reagavo į smarkiai pašokusias energijos išteklių ir žaliavų kainas. Pirmiausia, energijos išteklių ir žaliavų kainos per nai augo labai reikšmingai. Antra, pagal energetinį intensyvumą Lietuva pasau lyje yra šešta, t. y. esame iš tų šalių, ku rios vienam produkcijos vienetui pa gaminti sunaudoja daugiausia sparčiai pabrangusių žaliavų. Trečia, Lietuva pa tenka į ES šalių dešimtuką, kuriose dujų ir elektros kaina yra aukščiausia. Tai lėmė, kad pramonės produkci ja pernai pabrango 8,5 proc. Bet vie tos gamintojai deda visas pastangas, kad produkcija vidaus rinkoje brangtų minimaliai. Pernai pabrangusių ener gijos išteklių dalis buvo perkeliama ne Lietuvos, o užsienio vartotojams. Pa vyzdžiui, pernai lietuviška produkci ja Lietuvoje pabrango 6,8 proc., o už sien io rinkose – 10 proc. Gamintojai steng iasi išsaugoti vidaus paklausos augimą.
Adakras Šeštakauskas
Lietuvos statybin ink ų asociacijos prez identas
E
nerg ijos ištekl iai labiausiai lem ia stat ybin ių gam in ių gamybą ir tiesiog iai atsil ie pia statybų kainai. Per vie nus met us stat ybos kaina pad idėjo apie 6 proc., o tai labiausiai lėmė pa brangusios statybinės medžiagos. Iš teklių brangimas tiesiogiai veikia sta tybų verslo paslaug ų perkamumą ir konkurencingumą. Jeig u konk ur uojama sąž in ingai, tai dar nėra taip blogai, visiems tok ios pačios bėdos. Bet Lietuvoje vis dar ak tuali kita problema – mokesčių slėpi mas statybų sektoriuje, o tai tiesiogiai kerta per sąžiningai dirbančių versli nink ų pajamas. Nesąž in inga konk u rencija vis dar gaji. Statybų sektorius taip pat galėtų pri sidėt i prie brang ių energ ijos ištekl ių naudojimo maž inimo. Reiktų pradė ti projektuoti ir statyti mažiau energe tikai iml ius stat inius. Ne tik gyvena muosius namus, bet ir visuomeninius. Labai plačiai diskutuojama ir tai jau ateina į Lietuvą.
Algimantas Kondrusevičius Lietuvos nacional inės vežėjų automobil iais asociacijos „Linava“ prez identas
D
yzel inas yra pag rind inė transporto verslo varomo ji jėga. Jau tapo įprasta, kad kiekvieni nauji metai pra sideda kylančiomis degalų kainomis. Pirmas metų ketvirtis vežėjams visa da būna labai sudėtingas. Degalams pabrang us netur ime gal i mybės automat iškai pakelt i paslau gų tar ifus, nes mūsų sektor iuje kon kurencija negailest inga. Kai kur ios transporto įmonės ilgalaikėse sutarty se nustato paslaugų kainas metams ar pusmečiui į priekį, nustatomi tam tik ri degalų kainos padidėjimo saugikliai, tačiau tai ne visada padeda. Dėl brangstančių degalų didėjančias veiklos sąn aud as bandome spręs ti opt im iz uodam i maršr ut us ir nuo lat stebime degalų kainas skirt ing uo se šalyse. Šiuo met u vežėjai vilk ik ų bak us steng iasi pasipildyt i Liuksem burge, Austr ij oj e ar Lenk ij oj e, kur šiuo met u dyzel inas pigesn is nei Lie tuvoje.
11
PenktADIENIS, sausio 27, 2012
pasaulis Pekino kritika
Televizijos žvaigždė
Klesti savivalė
Kinijos aukščiausių pareigūnų nuomone, praeitą savaitę Ira nui dėl Teherano branduolinės programos ES paskelbtos san kcijos yra nekonstruktyvios. Pekino teigimu, sankcijos – „aklas spaudimas“. Irano pre zidentas Mahmoudas Ahma dinejadas pareiškė, kad jis yra pasiruošęs derėtis.
Tinklalapio „WikiLeaks“ įkū rėjas Julianas Assange’as ves laidą televizijos kanale „Russia Today“. Pagal pro jektą televizijos kanale nu matytas dešimties inter viu tipo laidų po 26 minu tes ciklas. Laidos autoriaus vedėjo svečiai bus politikai ir revoliucionieriai.
Nuverstajam Libijos Muamaro al Gaddafi režimui ištikimi ko votojai yra kankinami, keli iš jų net mirė sulaikymo centruo se, kuriuos prižiūri buvę su kilėliai. Tai pranešė pasaulio žmogaus teisių gynėjai. Pasak jų, kankinimais užsiima oficia lios kariuomenės ir saugumo pajėgos.
Premjerės akistata su aborigenais
Komunistinio reži mo saugumo agen tams vietos diplo matinėje ir vals tybės tarnybo je nebus. Taip pa reiškė naujasis Bul garijos prezidentas Rosenas Plevneli jevas, kuris ketina remti vyriausybės inicijuotą desovieti zacijos reformą.
Australijos ministrė pirmininkė Julia Gillard vos išnešė sveiką kailį iš restorano, kurį apsupo įpykę aborigenų teisių gynėjai.
Standartai: buvęs Bulgarijos prezidentas G.Parvanovas (kairėje) buvusius saugumo agentus vadino profe
sionalais, o naujasis šalies vadovas R.Plevnelijevas jų paslaugų ketina atsisakyti.
„Scanpix“ nuotr.
Kolaborantai nepageidaujami Slaptoji tarnyba
45 metus Bulgarijoje buvo įsitvirtinę komunistai. Šalis priklausė Varšuvos sutarties organizacijai ir iš visų Ry tų bloko šalių buvo bene labiausiai priklausoma nuo Sovietų Sąjungos diktato. Buvusi šalies saugumo tar nyba „Komitet za darzhavna sigur nost“ (DS) Bulgarijoje buvo vienas aktyviausių žiauraus režimo sraigtų. DS kaltinama vykdžiusi represi jas, verbavusi įvairių profesijų as menis šnipinėti draugus, pažįsta mus, jų šeimas, net savo šeimos narius. Bylos kėlė skandalus
DS veiklos tyrimas Bulgarijoje su kėlė ne vieną skandalą. Netru kus po to, kai buvo paskelbta apie naujosios demokratinės Bulgari jos sukūrimą, išrinkti naujieji ša lies politikai buvusius komunistus apkaltino specialiai slepiant ir va giant DS archyvus. 2002 m. dokumentų slėpimu buvo apkaltintas buvęs Bulgarijos vidaus reikalų ministras Atanasas Semerdžijevas. Nustatyta, kad jis iš DS archyvų vogė bylas. 2010 m. skandalas dėl DS doku mentų pasiekė kulminaciją. Tais metais speciali Dokumentacijos komisija, tyrusi DS archyvus, pa skelbė etatinių žvalgybos darbuo tojų ir specialiųjų tarnybų bend radarbių sąrašą. Tarp paskelbtų pavardžių buvo nemažai diplo matinio korpuso atstovų, žurna listų, mokslininkų, menininkų ir intelektualų. Gėdos neišvengė ir šalies Stačia tikių bažnyčios, musulmonų bendruomenės, taip pat Katalikų baž nyčios nariai. Kaip pasakojo Bulga rijos premjeras Boiko Borisovas, su
žinojęs, kiek Stačiatikių bažnyčios narių dirbo su DS, buvo šokiruotas. Komisija nustatė, kad net 11 iš 15 Bulgarijos stačiatikių bažnyčios metropolitų buvo DS agentai. Tiesa, apie patriarcho Maksimo bendradarbiavimą su DS duomenų nėra. Taip pat suskaičiuota, kad apie 10 proc. šalies valdžios sektoriu je dirbančių asmenų buvo DS dar buotojai arba bendradarbiavo su komunistiniu saugumu. Šokiruojantys skaičiai
Nemaža dalis buvusių saugumiečių pastaruosius 20 metų dirbo ir ša lies Užsienio reikalų ministerijoje (URM). Komisija nustatė, kad net 40 proc. Bulgarijos diplomatinės tarnybos agentų praeityje buvo ko munistinio saugumo agentai. Sąraše puikavosi 37 užsienyje rezidavusių diplomatų pavardės, o iš viso kolaboravus su buvusio mis komunistų tarnybomis bu vo apkaltinti 200 Bulgarijos URM diplomatų. 90 aukšto lygio ir že mesnių diplomatų, pasak žiniasklaidos, 2010 m. paskelbus duo menis tebedirbo URM. Susitepę diplomatai rezidavo Londone, Romoje, Vatikane, Ber lyne, Madride, Lisabonoje, Maskvoje, Belgrade, Pekine, Tokijuje, Minske ir kitose sostinėse, taip pat Jungtinėse Tautose ir UNESCO. Bendradarbiavimu su komunis tinio režimo slaptosiomis tarny bomis buvo apkaltintas ir Lietuvoje rezidavęs Bulgarijos ambasadorius Ivanas Penčevas Dančevas. Bulga rija vėliau pripažino savo kaltę. Kovojo su vyriausybe
2010 m. Bulgarijos vyriausybė pa reiškė, kad visi komunistiniam re
žimui ir jo slaptosioms tarnyboms dirbę asmenys netrukus turi palik ti diplomatinę tarnybą. Tačiau toks vyriausybės pareiškimas Bulgarijo je užkūrė tikrą politinę pirtį. URM vadovas Nikolajus Mlade novas pareiškė, kad susitepę mun durą diplomatai negalės reziduoti užsienyje, todėl bus atšaukti. Vyriausybė priėmė vadinamąjį diplomatinį aktą, pagal kurį nė vie nas bendradarbiavęs su DS negali užimti svarbių valstybės postų. Be to, aktas suteikė vyriausybei ga lią atšaukti visus pareigūnus, ku riems metami kaltinimai kolabo ravimu. Aktą 2011 m. patvirtino ir parlamentas. Bet susitepę diplo matai atrėžė, kad aktas – neteisė tas ir vyriausybė bei URM vadovas neturi teisės atšaukti ambasadorių, nes tai prezidento jurisdikcija. Ieškinį prieš vyriausybę parėmė ir 56 parlamento nariai, jie kreipė si į šalies Konstitucinį teismą dėl priimto akto išaiškinimo. KT nustatė, kad vyriausybė pa žeidė konstituciją neleisdama bu vusiems DS agentams užsiim ti diplomatine veikla. Buvęs šalies prezidentas Georgis Parvanovas, pats pripažintas bendradarbiavęs su DS 1989 m., vetavo naująjį aktą. Tačiau parlamentas per pakar totinį balsavimą prezidento ve to atšaukė. Vėliau ir Aukščiausia sis administracinis teismas atmetė vyriausybės nutarimą trimis at vejais: ambasadoriaus Nyderlan duose Zlatino Trapkovo, Serbijo je Georgio Dimitrovo ir Graikijoje Andrejaus Karaslavovo, kurie pa teikė ieškinius prieš URM. Tačiau URM vadovas apskundė tokį teismo nuosprendį. „Mes tu rime labai svarių argumentų gin
čyti šį sprendimą“, – sakė N.Mla denovas. Taip pat jis sukritikavo teismų verdiktą pareikšdamas, kad tiek parlamentas, tiek vyriausybė, tiek naujasis prezidentas „nepasiti ki“ buvusiais saugumo agentais, o teismai žmonių rinktiems pareigū nams prieštarauti negali. „Tiesa ta, kad tie žmonės nori iš saugoti savo privilegijas ir išmokas. Tačiau, nors bandys įvairiais bū dais pasinaudoti teisinėmis prie monėmis ir savo įtaka, esu tikras, kad jie neatstovaus mūsų šaliai už sienyje“, – sausį teigė ministras. Naujasis Bulgarijos vadovas R.Plevnelijevas, artimas premjero B.Borisovo sąjungininkas, jau pa skelbė, jog rems vyriausybės poli tiką, kad kolaborantai būtų paša linti iš valstybės tarnybos. „Bulgarija gins savo naciona linius interesus. Europos ateitį ir strateginius interesus. Tai paro dys, kaip mūsų šalis skiria ir siun čia dirbti į užsienį savo atstovus“, – inauguracijos kalboje žadėjo ša lies vadovas.
Premjerę išgelbėjo saugumo agentai – jie staigiai išvedė vy riausybės vadovę iš restorano sostinės Kanberos centre. Kartu su premjere restorane „The Lobby“ užstrigo ir opozici jos lyderis Tony Abbottas. Labai išsigandusi J.Gillard vienu me tu suklupo ir pargriuvo. Tiesa, politikė nesureikšmino įvykio – po incidento ji sakė, kad yra „nudrėbta iš gana tvirto molio, o policija atliko puikų darbą“. J.Gillard tvirtino, kad „vienin telis dalykas, dėl kurio jai pikta, – kad incidentas nukreipė dė mesį nuo renginio, kuriame ji teikė medalius pagalbos tarnybų darbuotojams. Demonstrantai, kaip praneša ma, daužė stiklines pastato sie nas ir šaukė „Gėda!“ bei „Rasis tai!“. Jie dalyvavo vadinamosios Invazijos dienos minėjime neto li esančioje aborigenų „ambasa doje“. Improvizuotos palapinių ambasados įkūrėjas Michaelas Andersonas sakė, kad šią grupę papiktino T.Abbotto komenta rai, jog tas aborigenų protestas yra nebeaktualus. „Jis sakė, kad aborigenų „am basada“ turi išsikraustyti, mes girdėjome tai per radiją, – sakė M.Andersonas. – Mes pagalvo jome, kad to jokiu būdu nebus, tad apsupome pastatą. Tai, ką T.Abbottas pasakė, prilygsta ra sinių riaušių kurstymui.“ Aborigenų, kurių kultūra sie kia dešimtis tūkstančių metų, pirmųjų britų atvykimo metais, kaip manoma, buvo maždaug 1 mln., bet dabar jų likę vos 470 tūkst. BNS, AFP inf.
„Monsters and Critics“, „Sofia Echo“, „Novinite.com“ inf.
40
proc.
Bulgarijos diplomatinės tarnybos agentų praei tyje buvo komunistinio saugumo agentai.
Šokas: nors po incidento J.Gil
lard sakė esanti nudrėbta iš gana tvirto molio, nuotraukoje ji atrodo gerokai išsigandusi.
AFP nuotr.
12
penktadienis, sausio 27, 2012
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
Klaipėdos paro dų rūmus užtvindė šiuolaikinis menas – iki vasario pabai gos čia vieši iš Pran cūzijos į Lietuvą at keliavusi tarptauti nė bienalė „Jaunie ji Europos kūrėjai 2011/2013“.
Didžiulė: JEK bienalė, išskleista visose KKKC Parodų rūmų erdvėse, traukia akį pačiais įvairiausiais šiuolaikinio meno žanrais, autoriais ir kūriniais.
Jaunas Europos menas – Klaip
72
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Ateina nauja karta
Pernai spalio 14-ąją pirmą kartą pristatyta „La Fabrique“ erdvėse Montružo mieste Prancūzijoje, o praėjusią savaitę iš ten bienalė pa siekė Lietuvos uostamiestį, pradė dama savo turą po Europos ekspo zicines erdves. Jame dalyvauja 72 menininkai iš 9 šalių, tarp jų – 8 iš Lietuvos. Kasmetės, pradėtos rengti bene prieš 56 metus Prancūzijos miesto Montružo inicijuotos jaunųjų kū rėjų parodos nuo 2000-ųjų išau go į jungtinę kelių Europos šalių šiuolaikinio meno bienalę. Joje sa vo kūrybą pristato jaunoji meni ninkų karta. Šiuo metu bienalėje dalyvauja devynios šalys: Austrija, Ispanija, Italija, Lietuva, Portuga lija, Prancūzija, Slovakija, Vengri ja ir Vokietija. Kitąmet pretenduo ja prisijungti Nyderlandai. 2006-aisiais šio projekto par tneriu tapo Klaipėdos miestas, da lyvaujantis jau ketvirtoje „Jaunų jų Europos kūrėjų“ (JEK) bienalėje. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui (KKKC) buvo suteikta gar bė atstovauti Lietuvai ir pristatyti specialiai šiai parodai atrinktus iš pradžių po 10, vėliau po 8 mūsų ša lies jaunuosius menininkus. Su šia bienale Europos parodų sales ap keliavo jau beveik 40 Lietuvos jau nųjų meno kūrėjų darbai, džiaugėsi lietuviškosios bienalės ekspozici jos dalies kuratorė klaipėdietė me notyrininkė Goda Giedraitytė. Iš tų pačių šaltinių
Pagrindinis JEK parodos kuratorius Andrea Ponsini (Prancūzija) prieš vernisažą Klaipėdoje suskaičiavo, kad su šiuo miestu pradėjo bend radarbiauti prieš 7 metus. Jo žo džiais, Klaipėda tapo visų Baltijos šalių atstove, savotiška ambasado re JEK bienalėje.
– tiek jaunųjų meninin kų iš 9 šalių dalyvauja tarptautinėje bienalėje „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“.
Eksponuotoja: JEK ekspozici
ją pagal kelias temas Klaipėdoje suskirstė KKKC atstovė, taip pat menininkė N.Bumblienė, šiuosyk tapusi parodos architekte.
Globėjas: pagrindinis JEK paro
dos kuratorius A.Ponsini su Klai pėda bendradarbiauja jau septy nerius metus.
notyrininkas Ignas Kazakevičius, kalbėdamas apie tendencijas, do minuojančias JEK bienalės ekspo zicijoje. Ją Klaipėdoje išskleidė KKKC at stovė, taip pat menininkė Neringa Bumblienė, šiuosyk tapusi šios pa rodos architekte. „Pasiūliau darbus eksponuoti grupuojant ne pagal šalis, kurioms atstovauja gausus būrys menininkų, o suskirstyti te matiškai į kelias dalis – taip gal net įdomiau“, – mano ji. Sugrupavo pagal temas
Čionykštis: prie klaipėdiečio R.Petrovo paveikslo.
Paklaustas, kaip jo akimis atro do Lietuvos šiuolaikinis menas vi sos bienalės kontekste, A.Ponsi ni atsakė: „Per tuos kelerius metus pastebėjau suartėjimą su kitų šalių menininkų darbais. Tai džiugu. Aki vaizdu, kad kultūrinis, kūrybinis eu
ropėjimas greitesnis nei politinis“. „Visi Europos menininkai se miasi įkvėpimo iš tų pačių šalti nių – stebėdami gyvenimą, bend raamžių darbus ir reflektuodami vyresnių kolegų kūrybą“, – pa stebėjo KKKC direktorius me
Taip pirmajame KKKC Parodų rūmų aukšte atsidūrė JEK auto rių kūriniai, savo idėjomis brė žiantys konsumeristinę liniją. Čia ir bienalėje dalyvaujančio vie nintelio klaipėdiečio – tapytojo Rodiono Petrovo paveikslai. „Jo darbuose – standartinio prekės ženklo peržaidimas. Tai vadina masis eurostandartas, – komen tavo I.Kazakevičius. – Vaizdas – hiperrealistinis, žmogus tarsi eliminuojamas, jį gožia mus su pantys prekių ženklai.“ Kita lietuvė autorė, kilusi iš Tel šių, o dabar gyvenanti ir kurian ti Vilniuje Severija InčirauskaitėKriaunevičienė, kaip matome iš ekspozicijos, ėmėsi siuvinėti „kry
želiu“ ant įprastų automobilių du relių ir kapotų. Pasak I.Kazakevi čiaus, toks smagus peržaidimas sureikšminimo tema, pabrėžiant kičą. Anot menotyrininko, tokios tendencijos dominuoja visų biena lės autorių kūryboje. Ir Parodų rū mų pirmojo aukšto fojė lankytojus pasitinkanti kompiuterinė šviesos instaliacija bendravimo, bendra darbiavimo, „remeiko“, trans formavimo tema rezonuoja visoje bienalės ekspozicijoje. Toliau ji veda į dokumenti nę, menininkų tyrimų sritį, vė liau pasuka aiškaus naratyvo link – nuo gyvūno santykio su žmo gumi temos perauga į vietos, ap linkos apmąstymus ir išplaukia į plačias pasąmonės erdves. (Toje ekspozicijos zonoje galima pama tyti vilnietės L.Albrikienės video kūrinį „Vilnius iš mano vaikystės archyvų (I). Lazdynai“, įvertintą JEK 2011/2013 bienalės pagrindi niu prizu, kurį ji pasidalijo dar su dviem menininkais.) Atskiroje, N.Bumblienės žo džiais, politinėje salėje meninin kai „aptaria“ politines realijas. Prie jų pritapo ir lietuvaitės Re natos Vinckevičiūtės instaliacija „Tarybos narys“. Geriau įsižiūrė jus, kuo taip žvilga vyriškas kostiu mas, supranti, kad jis „pasiūtas“ iš švitrinio popieriaus – autorė tar si sufleruoja, kad to kostiumo savi ninkas paprastam žmogui nepriei namas... Šis kūrinys, ko gero, susilaukė didžiausio pirmosios prestižinės ekskursijos po bienalės ekspozici ją dalyvių dėmesio. Į šį žygį po pa rodą su bienalės rengėjais buvo pa kviesti ir Klaipėdos miesto meras, ir miesto tarybos nariai, ir savival dybės darbuotojai, neabejingi kul tūrai ir menui. Tikisi lankytojų dėmesio
Iš tikrųjų JEK bienalės ekspozi cija – didžiulė, išskleista viso
13
penktadienis, sausio 27, 2012
pramogų gidas Fotografo miesto metamorfozės
Šiandien Baroti galerijoje atidaroma klaipėdiečio fotomeninin ko Vyto Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamor fozės“, skirta Klaipėdos 760 metų jubiliejui. Joje autorius pa teikia pluoštą 1974–1994 m. savo fotografijų – uosto, miesto, jo žmonių, senosios jo architektūros vaizdų. Jie – prislopintų spalvų, retro dvasios, primena sovietmetį, kaip Klaipėda atrodė ir kuo gyveno tuomet. Fotografijos – nemažo formato, kai ku rios – net pusantro metro dydžio, atspaustos ant reljefinio po pieriaus. Paroda veiks iki vasario vidurio. KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Vernisažas – sausio 27 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Knyga subūrė poetus
Uostamiestyje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie šosios bibliotekos Gerlacho palėpėje, šiandien vyks Žemaiti jos ir Aukštaitijos poetų bendro leidinio „Atokios stotys“ prista tymas. Dalyvaus knygos autoriai Vytautas Kaziela, Regina Ka tinaitė-Lumpickienė, Petras Panavas, Ona Jautakė, Vytautas Stulpinas, Gvidas Latakas ir Danielius Milašauskas. „Atokios stotys“ – pirmasis bendras aukštaičių ir žemaičių poetų kūry binis projektas. Knygos autoriai – ne Vilniaus aukštaičiai ir že maičiai, o kūrėjai iš Aukštaitijos ir Žemaitijos. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Sausio 27 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Režisierius, kuris vaidina – Kas dabar vaidins? – Klaipėdiečiai aktoriai Linas Lu košius (Panašus) ir Simona Šaki nytė (Danguolė, Skaidros žmona), Klaipėdos universitete baigęs reži sūrą ir dabar teatrologijos magist rantūroje besimokantis Donatas Ži linskas (Skaidra, poetas), Klaipėdos universitete vaidybą studijuojantis Vaidotas Jurkus (Žmogysta, bena mis), Valentino Masalskio studen tė ir „Trupės P.S.“ narė Diana Bi renytė (Magdalena, prostitutė) bei renginių vedėjas Marius Vasilevi čius (Stevensas).
Rita Bočiulytė
Ž
ymaus egzodo rašyto jo Antano Škėmos pjesės „Kalėdinis vaizdelis“ pa statymu kitą savaitę uos tamiesčio Pilies teatre debiutuos jaunas klaipėdietis režisierius Do mininkas Malajevas. Minimaliomis priemonėmis
Vytauto Petriko nuotr.
pėdoje
se KKKC Parodų rūmų erdvėse, ji traukia akį tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbais, objektais, instaliacijomis, video kūriniais. Be jau minėtųjų, čia eksponuo jami ir kitų bienalės dalyvių lie tuvių Ievos Bertašiūtės-Grosba hos, Gretos Grendaitės, Dariaus Šidlausko kūriniai. O kur dar ki tų šalių autoriai?!. Kiekvienam bienalės dalyviui skirta maždaug po tris kvadratinius metrus eks pozicinio ploto, pasistengta kuo geriau pateikti jo kūrinį ar ciklą. Norint viską įdėmiai apžiūrėti, reikėtų ateiti ne vieną kartą. Nes tik kartą užsukęs probėgom gali ir nepastebėti kai ko svarbaus, o gal net ir esminio. Štai broliai dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai pastele, sangina, anglimi nupie šė save visu ūgiu – hiperrealis tiniai atvaizdai ir tiek?.. Taip ir pamanytum, jei nepamatytum jų pėdų paliktų atspaudų ant prie šais padėto balto pagalvės užval kalo su keistu raudonu antspaudu – jis liudija, kad abu broliai užau go vaikų namuose. Per vernisažą sausio 20-ąją buvo anšlagas. Organizatoriams smagu, kad publika pasinaudojo galimybe pabendrauti su bienalės kuratoriais ir atvykusiais kai ku riais autoriais. Siekiant meno ir publikos dialogo, tai svarbu, ma no bienalės rengėjai. Jie tikisi, kad KKKC Parodų rūmuose daugiau nei mėnesį veiksiančią išskirtinę parodą aplankys ne tik klaipėdie čiai, bet ir visi Lietuvos gyvento jai, besidomintys šiuolaikiniu me nu, kuriamu Europoje. Tarptaut in ė bien al ė JEK 2011/2013 Klaipėdoje paviešės iki vasario 26-osios ir iš Lietuvos uostamiesčio iškeliaus į Vokieti ją, o iki 2013-ųjų vasaros apke liaus visas joje dalyvaujančias ša lis ir Portugalijoje baigs savo turnė po Europą.
Jis pasakojo, kad spektaklis ku riamas minimaliomis priemonė mis: „Su grupele bendraminčių statome jį savo iniciatyva, savo lė šomis ir jėgomis. Dailininko netu rime. Dėl scenografijos ir kostiumų konsultavausi su žymia scenografe Renata Valčik, dėstančia Klaipėdos universitete. Scenovaizdį kuriame kartu su aktoriais. Norime mini malistinio. Mūsų pačių padarytos dekoracijos bus iš metalo: kadan gi veiksmas vyksta tavernoje, bus baras, stalas ant ratukų ir kalėdinis akcentas – eglutė – irgi metalinė“. – Kodėl viskas – iš metalo? – Metalas apeliuoja į šaltį, šaltu mo atmosferą. Tai juntama ir pje sėje. Nors kalbama apie Kalėdas, iš tikrųjų jų nėra. Tamsią, šaltą at mosferą užpildo personažai – jie atneša Kalėdų prasmę savo tikėji mu, norais ir viltimis. – O muzikos bus? – Bus, bet jos irgi niekas specialiai nekūrė. Ją sieju su siužetu. Skam bės visiems gerai žinomi šlage riai iš to laikotarpio, kai parašy ta pjesė. Tuomet buvo populiarus Louisas Armstrongas, amerikiečių džiazas... Kiekviena daina repe rezentuoja kiekvieną personažą su pirmuoju jo pasirodymu scenoje. Ir pats autorius pasiūlė savo pjesei muziką – Giovanni’o Pergolessi’o „Stabat Mater“. Šis kūrinys taip pat skambės. Tai rimta, gili, pra sminga klasika, visai iškrintan ti iš džiazuojančio muzikinio fo no. Įvyksta taip, kad muzika pati diktuoja tam tikrą dramaturgiją – spektakliui primeta emociją, at mosferą, ritmą... Tarp kitko, žinoma, kad A.Škėma „Kalėdinį vaizdelį“ sukūrė 1961aisiais, gyvendamas Pensilvanijoje (JAV). Pjesės rankraštis buvo rastas aptaškytas autoriaus krauju jo žū ties vietoje po autoavarijos. Tai, ko mums trūksta
– Pjesės siužetas jums įdomus? – Labai. Narplioju jį jau antrą syk, nes praėjusį pavasarį šią pje sę pastačiau kaip diplominį darbą. Pats joje ir vaidinau. Buvo egzami nas tikrąja to žodžio prasme. Da bar galvoju, kad galėčiau ją staty
Intriga: statantis pirmąjį savo spektaklį repertuariniame teatre D.Ma
lajevas mano, kad po jo žiūrovams kils daugiau klausimų, nei jie ras atsakymų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
ti ir trečiąkart, vėl būtų kitaip. Ten tikrai yra apie ką pagalvoti, tai ne šiaip koks vaizdelis...
Teatro tikslas – kel ti klausimus, o ne duoti atsakymus. Jų ir tikėjimo, ver tybių turime ieško ti patys. Kalėdų rytas. Stevensas atidaro savo taverną, į kurią vienas po kito renkasi spektaklio veikėjai – bena mis, prostitutė, nepripažintas poe tas, jo žmona – su savo skauduliais, likimais, norais ir viltimi, kad vie ną dieną gyvenimas pakryps geres ne vaga. Nes tas pasaulis ir jų gy venimas – žiaurus, niūrus, baisus, jame nėra jokios vilties. Pagrindinis personažas – poetas Skaidra laiko spektaklio įtampą – laukia žmo nos, kuri nori su juo išsiskirti, o jis trokšta susitaikyti, ją susigrąžinti. Vėliau jis jos sulaukia, drama tarp judviejų – nesusišnekėjimas, tarpu savio nesupratimas – baigiasi liūd nai. Viskas toje tavernoje griūva... Bet staiga ateina jis, kurio vardas – Panašus, kuris žino visų vardus, vandenį paverčia vynu, daro ste buklus. Visi jį galiausiai atpažįsta ir jis visiems grąžina viltį, parodo, kad gyvenimas nėra toks baisus, įkvepia tikėjimo. Jis veda žmones pirmyn... Panašiam kiekvienas išpažįsta sa vo norus, jis uždeda kiekvienam po kaukę, Skaidra jos atsisako – ne priima to tikėjimo, kurį siūlo Pana šus, nes nemato tame tiesos. Įvyksta dviejų antipodų – Skaidros ir Pana
šaus – konfliktas. Jis baigiasi tuo, kad Skaidra pasmaugia Panašų. Atomazga absoliučiai netikėta. Te gu tiems, kurie neskaitė pjesės, tai būna staigmena. – Kaip manote, kuo publikai aktualus šis kūrinys? – Tai yra pjesė apie tikėjimą, kurio mums trūksta. Ir apie žmogišką sias vertybes, kurių mes nemoka me atsirinkti. Nebemokame at skirti gėrio nuo blogio, tiesos nuo melo, meilės nuo pavydo. Nebesu sigaudome, nebeturime orientyrų savo gyvenimo sumaištyje. Žiū rovams gal daugiau kils klausimų, nei jie ras atsakymų. Bandys įtikinti nuoširdumu
– Ar labai šis spektaklis skir sis nuo jūsų diplominio darbo ir kodėl jį statote būtent Pilies teatre? – Pats jau nebevaidinu. Nors... Režisierius irgi vaidina kartu su aktoriais, tik jis nėra scenoje. Mano pirmojo pastatymo akto riai baigė mokslus, kas išvažia vo, kas pasiliko Klaipėdoje. Da bar pusė aktorių bus kiti. Todėl ir nesiėmiau kažko naujo, tęsiau tai, ką pradėjau. Pasikeitė niuan sai, kai kurios mizanscenos, kaž kas įgavo daugiau prasmės, kaž kas labiau išsipildė. Ši pjesė, kiek man žinoma, nebuvo niekur pa statyta. Norisi, kad tas spektak lis būtų mieste, teatro repertuare, kad žmonės galėtų jį pamatyti. Pi lies teatre stačiau savo diplominį darbą. Ir dabar Alvydas Vizgirda, Žvejų rūmai be ilgų prašymų priė mė, suteikė pastogę repeticijoms. Pradžiai to pakanka.
– Kuo tikitės sudominti žiū rovus? – Pirmiausia bendražmogiška, ska tinančia mąstyti spektaklio tema. Dabar labai daug spektaklių, pri menančių televizijos serialus, kur viskas aišku, banalu. Ši medžiaga – atsvara. Žiūrovus bandysime įti kinti savo nuoširdumu, motyvaci ja. Aktoriai dirba labai susikaupę. Publika, viliuosi, susimąstys, o ne konstatuos sau kažkokį faktą. Nes teatro tikslas – kelti klausimus, o ne duoti atsakymus. Jų ir tikėjimo, vertybių turime ieškoti patys. Iš „karuselės“ kurso
– Įdomu, kas jus patį ir kada „sviedė“ į teatrą? – Gal koks vidinis balsas... Nuo 16-os rimtai susidomėjau teatru, ėmiau dažnai vaikščioti į spektak lius, vaidinau „Aušros“ teatre. Man atrodo, visąlaik žinojau, kad teatru sergu ir greit nepasveiksiu. Pats ne suprantu, iš kur tas žinojimas. Ma no šeimoje niekas daugiau nesusi jęs su teatru, aš vienintelis – „prie meno“. Kai teko rinktis profesiją, jau žinojau, kad noriu savo gyve nimą susieti su režisūra, vaidyba. Mąsčiau ir apie teisę, ekonomiką – tikslieji mokslai man sekėsi, bet pa sukau ten, kur vedė širdis. – Pats esate klaipėdietis? – Grynų gryniausias. Čia gimiau 1988-aisiais, ėjau į mokyklą, 2007–2011 m. Klaipėdos universi tete studijavau režisūrą, gavau ba kalauro diplomą. Buvau pakliuvęs į tą pagarsėjusį „karuselės“ kur są – ketverius metus kas pusmetį keitėsi mūsų dėstytojai. Teko mo kytis pas Gediminą Šimkų, Reginą Šaltenytę, Darių Meškauską, Vel tą ir Vytautą Anužius, Gytį Pade gimą, Valentiną Masalskį. O per nai Klaipėdos universitete įstojau į teatrologijos magistrantūrą. Tai gi vėl esu studentas. Spektaklio „Kalėdinis vaiz delis“ premjera – vasario 2 d. 19 val. Žvejų rūmų teatro salė je. Bilietai – po 10, 15 Lt.
14
penktadienis, sausio 27, 2012
pramogų gidas K.Sajos „Žvangutis“ – scenoje
A.Miežio tapybos paroda
Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai jaunimo teatre „Be du rų“ sekmadienį – spektaklio „Žvangutis“ premjera. 2-jų da lių vaidinimą jaunimui pagal Kazio Sajos apysaką pastatė teat ro vadovė režisierė, scenarijaus ir scenografijos autorė Angisė Juškevičienė, spektaklio kompozitorius – Audronis Trakumas, dailininkė – Olga Ronkaitienė. „Žvangutis“ – nuotaikinga, spal vinga inscenizacija bet kokio amžiaus žiūrovams. Jame daug muzikos, dainų ir šokių. Vaizdinga K.Sajos kalba spektakliui su teikia liaudiško žaismingumo ir humoro. KUR? Žvejų rūmų teatro salėje (Taikos pr. 70). KADA? Sausio 29 d. 15 val. KAINA? 12 Lt, Žvejų rūmų ir „Tiketa“ kasose.
„Universa Via“ pagrindinėje mokykloje ateinančią savaitę bus atidaryta Andriaus Miežio tapybos paroda, veiksianti iki kovo 20 d. Pasak menotyrininko Igno Kazakevičiaus, „vaikiškos“ sti listikos A.Miežio paveikslai – efektingi ir patrauklūs. Juose gau su išraiškingų įvairiaplanių idėjų, netikėtų siužeto posūkių. Šio dailininko tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Ly riškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, deko ratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas – neįpras tas, bet labai įdomus lydinys. KUR? „Universa Via“ mokykloje (Kretingos g. 44). KADA? Vernisažas – vasario 1 d. 14 val. KAINA? Nemokamai.
Svečiuosis etnologė G.Kadžytė Klaipėdos etnokultūros centras sekmadienį miestiečius kviečia į pokalbių popietę „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradi cijoje“ su etnologe Gražina Kadžy te. Renginio metu bus liejamos žva kės, kvepės kepama duona.
„Vasario mėnuo jau šaukiamas va sariškos nuojautos vardu, tačiau per jo šalčius bei pūgas dar labai reikia saugoti save pačius ir būstus, kuriuose glaudžiamės. Jau pasirū pinome pirmąja šių metų apsauga – +K+M+B – Trijų Karalių ženk lu ant durų. Bet ar jo pakaks?..“ – svarstė G.Kadžytė. Grabnyčių žvakės saugo nuo žai bo ugnies ir perkūnijos trenksmo. Palydi kelionėje į Amžinąją Tėviš kę. Gal jos pajėgios išsklaidyti tam są ir mūsų kasdienybėje?.. Šventosios Agotos ugnis – prisi jaukinta, įkurdinta namų židinyje, atiduota į moters, gerosios vaidilu tės, rankas, per kurias ateina duona mūsų kasdieninė. Be to – Švento
sios Agotos pašventinta duona su laiko kerštingąsias gaisro ugnis. Apie tai daug pasakota, o ir dabar dar atsiranda liudininkų, mačiusių jos nepaprastas galias. Šios duo nos motinos įdėdavo į kišenę iš lydimam į karą ar į platųjį pasaulį vaikui. Dabartinės močiutės kar tais kukliai įdeda trupinėlį į auto mobilio dėtuvę – kad nors jis ap saugotų kelyje. Tarp šių dviejų – Grabnyčių ir šv. Agotos – dienų kukliai įsiterpia ge rokai primirštas šventasis Blažie jus, bandantis padėti mums atsilai kyti prieš dažniausiai kankinančias peršalimo – kaklo ir gerklės – ligas. Kadaise pas jį eita su linų pluoštais ir eglių šakelėmis. Kodėl?.. „Susitikime, pasikalbėkime, pa sidalykime savaisiais potyriais ir girdėta bei skaityta išmintimi po pietėje „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“, – kvietė visoje Lietuvoje žinoma vil nietė etnologė G.Kadžytė. Nemokamo renginio pradžia 14 val.
Duetas: nors pianistas P.Geniušas ir saksofonininkas L.Mockūnas yra skirtingų kartų ir skirtingų žanrų at
stovai, bet puikiai supranta vienas kitą.
Ners į muzikinių asociacijų jūrą Artimiausią ketvirtadienį uostamiesčio publikos laukia intriguojantis susitiki mas su pianistu Petru Geniušu ir saksofo nininku Liudu Mockūnu.
įvairovė, kaip pastebėjo L.Narvilai tė, praturtina šio nekonvenciona laus atlikėjo muzikavimo praktiką, suteikia stiprių impulsų veiklai. Pernai rudenį P.Geniušas buvo pagerbtas Lietuvos kultūros mi nisterijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Anksčiau jis yra gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Atviras ieškojimams be ribų
Pianistas su saksofonininku
Laukiama: G.Kadžytė – dažna viešnia ir nepamainoma talkininkė Klaipė
dos etnokultūros šventėse ir kituose renginiuose.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Menininkų duetas klaipėdiečiams pristatys naują projektą „Jūra miške“ – polistilistinę improvi zaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Juliaus Andreje vo kūrinių motyvais. Šių autorių muzika atlikėjams tarnaus kaip inspiracijos šaltinis arba trampli nas, nuo kurio jie atsispirs ir ners į subjektyvių muzikinių asociaci jų jūrą. P.Geniušo ir L.Mockūno kon certinė programa, kurios pavadi nimas asocijuojasi su M.K.Čiur lionio simfoninėmis poemomis, pirmąkart buvo atlikta 2011-ai siais, M.K.Čiurlionio mirties 100-mečio paminėjimo metais. Pasak LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje Lijanos Ruokytės-Jonsson, „projektas praėjo su didžiausiu pasisekimu. Penki koncertai vyko penkiuose Danijos miestuose, įvairiose erd vėse“. Kaip teigė koncerto organizatorė Loreta Narvilaitė, „Jūra miške“ – tai naujais meniniais ieškojimais ir atradimais pulsuojantis sumany mas, kuriame puikiai dera dviejų itin savitų atlikėjų meninė raiška. Garsų jūra, išsiliejanti iš talentin gų kūrėjų dvasios gelmių, sklei džiasi dueto improvizacijų miške, paklusdama bendrai interpretaci nei logikai.
Vienija Vilniaus mokykla
„Su Liudu seniai rengėmės pa muzikuoti kartu. Nors mes esame skirtingų kartų ir skirtingų žan rų atstovai, bet puikiai supranta me vienas kitą. Mus vienija sun kiai telpanti į kokį nors formatą Vilniaus mokykla, kuriai būdin gas anarchijos ir disciplinos deri nys. Be to, turime ir vieną bendrą mokytoją – Vladimirą Čekasiną“,
Liudas Mockūnas:
Improvizacija – kaip kalba, jos gali mokytis visą gyveni mą ir kaskart atrasi kažką nauja. – teigė naujoms patirtims visada atviras P.Geniušas. Savo talento gerbėjus jis stebina konceptualiai apgalvotomis kon certinėmis programomis ir bega liniu interesų platumu. Neapsi ribojantis klasikinio pianisto bei pedagogo veikla P.Geniušas yra smalsus ir nuolat plečia savo aki ratį. Štai praėjusių metų pabai goje jis koncertavo su dainininke Jazzu, anksčiau – su Jurga Šedui kyte, kitais neakademinės muzikos bei džiazo atlikėjais, pasirodė dra mos spektaklyje ir miuzikle. Visa ši
Įvairiais saksofonais grojantis ir muziką kuriantis L.Mockūnas taip pat atviras ieškojimams. Jo pasiro dymai publiką patraukia meistriš ku atlikimu ir kompozicine intriga. Įgijęs džiazo muzikos ir akademi nį išsilavinimą, giliai jaučiantis ir valdantis įvairius muzikos stilius, savo veikloje L.Mockūnas tirp do ribas tarp džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos. „Ant savo kojų reikia stotis tik susipažinus su klasikiniais muzi kos kanonais, nuo kurių atsispy ręs jau gali eiti laisvų improvizacijų link, – teigė atlikėjas. – Improvi zacija – kaip kalba, jos gali moky tis visą gyvenimą ir kaskart atrasi kažką nauja.“ L.Mockūnas noriai dalyvau ja įvairiausiuose projektuose, nes jam įdomu atlikti kūrinius kom pozitorių, su kuriais iki tol nieka da nebuvo susidūręs. „Ir tai verta daryti jau vien todėl, kad patirtis, atliekant kiekvieną naują ir stilis tiškai kitokį kūrinį, tik auga, – tvir tino muzikantas. – Man norisi bent iš dalies patirti tą muzikos įvairo vę, kuri yra neišmatuojama, prisi liesti prie to, ko iki tol nebandžiau. Kiekviena galimybė yra proga nu stebti, patirti kai ką nauja. Tad ko dėl gi nepabandyti?“ P.Geniušo ir L.Mockūno koncer tas „Jūra miške“ vyks vasario 2 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šau lių g. 36). Bilietai – po 15, 20, 30 Lt.
15
penktadienis, sausio 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI AkcijĹł birĹžoje
BirĹžoje investuotojai iĹĄlieka apatiĹĄki Vilnius, sausio 26 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus birĹžoje ketvirtadienÄŻ toliau tvyrojo vangios nuotaikos – lyderio pozicijos atiteko „Lietuvos dujĹłâ€œ akcijoms, taÄ?iau ir jĹł perleista maĹžiau kaip uĹž 30 tĹŤkst. eurĹł. IĹĄ kitĹł ÄŻmoniĹł kiek didesniu sandoriĹł skaiÄ?iumi iĹĄsiskyrÄ— „City Service“ vertybiniai popieriai. BirĹžos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertÄ— padidÄ—jo 0,57 proc. iki 313,05 punkto, Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł rinkĹł indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,16 proc. iki 446,65 punkto, deĹĄimties likvidĹžiausiĹł Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł indekso „Omx Baltic“ 10 – 0,09 proc. iki 133,33 punkto. Oficialiojo sÄ…raĹĄo „Lietuvos dujĹłâ€œ akcijĹł nepakitusia 0,640 euro kaina parduota uĹž 25,7 tĹŤkst. eurĹł, 2,80 proc. iki 1,835 euro pabrangusiĹł „City Service“ akcijĹł – uĹž 14,2 tĹŤkst. eurĹł, ĹŞkio banko akcijĹł nepakitusia 0,186 euro kaina – uĹž 13 tĹŤkst. eurĹł. 0,72 proc. iki 1,370 euro atpigusiĹł „RokiĹĄkio sĹŤrio“ akcijĹł apyvarta buvo 11,8 tĹŤkst. eurĹł, 2,11 proc. iki 1,940 euro pabrangusiĹł „Invaldos“ akcijĹł – 9,2 tĹŤkst. eurĹł, „Linas Agro Group“ akcijĹł, kuriĹł kaina nepakito ir buvo 0,460 euro, – 8,5 tĹŤkst. eurĹł. 0,16 proc. iki 0,625 euro atpigusiĹł „Teo LT“ akcijĹł perleista uĹž 7,2 tĹŤkst. eurĹł, 0,35 proc. iki 1,420 euro pabrangusiĹł VilkyĹĄkiĹł pieninÄ—s akcijĹł – uĹž 7,1 tĹŤkst. eurĹł, 0,94 proc. iki 0,420 euro atpigusiĹł „Lietuvos energijos“ akcijĹł – uĹž 6,9 tĹŤkst. eurĹł. Vilniaus „GrigiĹĄkiĹłâ€œ akcijĹł nepakitusia 0,590 euro kaina parduota uĹž 6,2 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł Oficialiojo sÄ…raĹĄo bendroviĹł akcijĹł apyvartos buvo maĹžesnÄ—s kaip po 5 tĹŤkst. eurĹł. Papildomojo sÄ…raĹĄo „Žemaitijos pieno“ akcijĹł, kurios pabrango 1,39 proc. iki 0,727 euro, perleista uĹž 7,5 tĹŤkst. eurĹł, 2,71 proc. iki 0,503 euro atpigusiĹł Alytaus „SnaigÄ—s“ akcijĹł – uĹž 6,5 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł ĹĄio sÄ…raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijĹł perleista maĹžiau kaip po 2 tĹŤkst. eurĹł. Bendra birĹžos akcijĹł apyvarta buvo 139,2 tĹŤkst. eurĹł, iĹĄ jĹł 121,7 tĹŤkst. eurĹł teko Oficialiojo sÄ…raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijoms.
Sveikata, groĹžis
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
GydytojĹł specialistĹł konsultacijos, echoskopijos, priklausomybiĹł (alkoholio, rĹŤkymo) gydymas lazeriu, masaĹžai, aparatinÄ—s kosmetologinÄ—s procedĹŤros, mezoterapija, plaukĹł bei kapiliarĹł ĹĄalinimas IPL aparatu. SAUSIO mÄ—nesÄŻ kvieÄ?iame naudotis metĹł pradĹžios nuolaidomis: visoms veido ir kĹŤno procedĹŤroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiĹŤlymai: jauninanti veido procedĹŤra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masaĹžas – 129 Lt. Sveikatos ir groĹžio klinika, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 15, KlaipÄ—da; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt. 898591
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „KalnĹł oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trĹŤkinÄ—janti normobarinÄ— hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trĹŤkumo ir galimybÄ— iĹĄnaudoti aklimatizacijos prie kalnĹł sÄ…lygĹł fenomenÄ… gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant ĹĄirdies ir kraujagysliĹł sistemos lÄ—tinÄ—mis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinÄ—s sistemos susirgimais, sutrikus angliavandeniĹł, riebalĹł ir baltymĹł apykaitai. SumaĹžina psichinÄ—s ir emocinÄ—s ÄŻtampos ir nerimo lygÄŻ. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682. 899333
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ—s procedĹŤros. Naujiena – smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ… echoskopijÄ…, gastrofibroskopijÄ…, rektoskopijÄ…, neurologo konsultacijÄ… dÄ—l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ—ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 884048
NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
Kiti kursai
IĹĄnuomoju 3 kambariĹł 55 kv. m butÄ… miesto centre, Vytauto g. Tel. 8 698 85 145. 905302
Nuomoja patalpas Taikos pr. 42 (36 kv. m, du kabinetai, su atskiru san. mazgu), ĹĄalia JĹŤrininkĹł sveikatos centro. Tel. 8 611 14 232.
884049
902987
Parduoda Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 894409
SKYDLIAUKÄ–S FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEĹ˝ASTIS. Ilgalaikis stresas, ÄŻtemptas darbas, jodo stygius, paveldÄ—ti genai – tokios daĹžniausios skydliaukÄ—s ligĹł prieĹžastys. Jos nustatomos dviem iĹĄ deĹĄimties Lietuvos gyventojĹł. SkydliaukÄ—s hormonus tirtis patariama esant: daĹžnam nuovargiui, odos ir plaukĹł sausumui, plaukĹł slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, viduriĹł uĹžkietÄ—jimui, padidÄ—jusiam kraujospĹŤdĹžiui, mÄ—nesiniĹł ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKÄ–S HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da. 868955
KlaipÄ—dos priklausomybÄ—s ligĹł centras teikia visapusiĹĄkÄ… pagalbÄ… (pageidaujant ir anonimiĹĄkai) asmenims, turintiems problemĹł dÄ—l alkoholio, narkotiniĹł bei kitĹł psichoaktyviĹł medĹžiagĹł vartojimo. Taikos pr. 46, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt. 892571
mokymas
2 kambariĹł butÄ… 7 a. SmiltelÄ—s g., prie BIG (kaina 140 000 Lt). Tel. 8 670 93 994, 8 699 33 800. 904669
2 kambarių butą Taikos pr., prie BIG’o (suremontuotą, perplanuotą, su baldais, bendrija, renovuota laiptinė, stogas - iťmokėta). Tel. 8 611 41 730. 904945
Nekilnojamasis turtas Nuoma
895392
1 kambario butÄ… ĹĄalia „VÄ—trungÄ—s“, BirutÄ—s g. (160 Lt); 2 kambariĹł butÄ… SmiltelÄ—s g. (pigus ĹĄildymas). Tel. 8 609 95 395, 8 603 02 718. 903550
IĹĄnuomoju 1 kambario butÄ… Molo g. 65. Tel. 8 699 13 748. 904948
Prie „Avitelos“ iĹĄnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634. 904140
Vasario 15 dienai visos ÄŻmonÄ—s, ÄŻstaigos ir organizacijos turi bĹŤti uĹžsipildĹžiusios, patikslinusios ÄŻmonÄ—s darbuotojĹł saugos ir sveikatos bĹŤklÄ—s pasÄ…. KvieÄ?iame Jus ir JĹŤsĹł darbuotojus ÄŻ praktinÄŻ seminarÄ…
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malťinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieŞiōrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
894528
765802
2 kambariĹł 53,63 kv. m butÄ… S.Ĺ imkaus g. (1 aukĹĄtas, butas yra gyvenamosios paskirties, bet vieta tinkama vykdyti komercinÄ™ veiklÄ…). Tel. 8 646 36 175, e. paĹĄtas e_ivanauskiene@ hotmail.com.
PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĎMONĖJE
Visos nekilnojamojo turto paslaugos
WWW.OH.LT
@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! # 3 kambariĹł butus Baltijos pr.: 70 kv. m, 11/10 a. raudonĹł plytĹł name; 57 kv. m, 5/3 a. baltĹł plytĹł name (abu butai perplanuoti, suremontuoti). Tel. 8 611 41 730. 904946
3 kambariĹł butus: 5 pl./4 a., 62 kv. m, AlksnynÄ—s g. (205 000 Lt); 5 pl./4 a., 58 kv. m, ParyĹžiaus Komunos g. (renovuotas, 189 000 Lt). NTA KavintenÄ—, tel. 8 681 16 721. 904947
Seminaro metu aptarime:  Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą;  Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą;  Atliksime paso perŞiōros ypatumų apŞvalgą;  Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje;  Iťmoksite praktiťkai uŞsipildyti pasą, suŞinosite, į ką bōtina atkreipti dėmesį.
3 kambariĹł 65,5 kv. m butÄ… Kretingos g. Butas tvarkingas, didelis, ÄŻstiklintas balkonas, renovuotas, pigus ĹĄildymas. Pasiteirauti tel. 8 659 99 299.
Seminaro dalyviams įteiksime:  Sertifikatą;  UŞpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.
3 kambariĹł 68 kv. m butÄ… DragĹŤnĹł g. 1 (visiĹĄkai ÄŻrengtas, baldai, buitinÄ— technika, 7 aukĹĄtas, ÄŻstiklinta lodĹžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Kada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rōtų g. 4 TilŞės g. 82A
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paĹĄtu
e.sliupaite@darbusauga.lt
904170
902258
4 kambariĹł butÄ… Vyturio g. (geras remontas, perplanuotas, su projektu); du sklypus po 65 a GruĹžeikiĹł soduose. Tel. 8 611 42 300. 888918
Nukelta ÄŻ 16 p.
16
penktadienis, sausio 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda
Paslaugos Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@ gmail.com.
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin. kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
903142
903857
atkelta iš 15 p. Gerai suremontuotą 2 kambarių butą centre, S.Daukanto g. Pakeistos buto pertvaros, moderniai suplanuotas, aukštos lubos. Parduodamas su naujais baldais ir visa buitine technika. Pigus šildymas. Tel. 8 659 99 299. 904166
Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270. 904034
Jaukų, šiltą 2 kambarių butą prie Baltijos/ Taikos pr. žiedo. Kapitalinis remontas, skoningas interjero dizainas. Su kai kuriais baldais. Tel. 8 682 20 245. 904944
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902249
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902243
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902237
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 904048
Darbas Ieško darbo 24 m. mergina, baigusi administravimo ir vadybos studijas, ieško darbo (gali dirbti konsultante, turi vairuotojo pažymėjimą, automobilį). Intymaus nesiūlyti. Tel. 8 648 38 087. 903742
Siūlo darbą Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje: angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! UAB „Darbo vartai“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.
Mišką su žeme arba išsikirtimui. Geros apmokėjimo sąlygos. Tel. 8 609 97 517, e. paštas uabaltma@gmail.com. 894100
1-1,5 kambario butą 2-3 a. Sausio 15-osios g. ar netoli, bendrabučiuose nesiūlyti. Tel. 8 689 07 061. 904898
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 894894
Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties prekyboje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 901598
Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.). Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766. 899140
Įmonė ieško tolimųjų reisų E kat. vairuotojų. Darbas: Lietuva, Rusija, Europa. Pageidautina turintiems rusišką vizą. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 903339
Internetinių svetainių kūrimu užsiimančiai įmonei reikalingas dizaineris-maketuotojas. Tel. 8 600 26 611, UAB „Via Laurea“. Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei Klaipėdoje reikalingas (-a) apsaugos darbuotojas (-a). Tel. 8 680 56 172.
904747
904694
Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 904623
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876. 901825
898568
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900829
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 894869
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 894849
Siūlome darbą matininkui rengti inžinerinių tinklų ir statinių kadastrines bylas. Tel. 8 616 71 870. 904061
Sunkvežimių servisas Klaipėdoje siūlo darbą meistrams, automobilių šaltkalviams, automobilių elektrikams. E. paštas tomas@autokurtas.lt. Tel. 8 614 74 255. 903917
Taksi firmai Klaipėdoje reikalinga dispečerė. Tel. 8 600 21 065. 904523
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634. 897054
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195.
Transporto įmonė ieško vairuotojų, turinčių C-E kategorijas, dirbti Lietuvoje, Europos šalyse ir Rusijoje. ADR sertifikato turėjimas būtų privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paštas operations@transkela.lt.
899889
892828
903584
buitis ir technika Paslaugos
Statyba ir statybinės medžiagos
Statybos paslaugos
Kita Parduoda Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350. 897308
Paslaugos Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.
904404
904039
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892011
901481
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www. ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.
Perka
Šaldytuvai
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 893132
902565
Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Laukininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpininkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.
Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www. soscredit.lt.
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-statybininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
904741
Paskolos
900507
904189
903428
Perka
UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895875
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 903591
Klijuoju plyteles. Kaina sutartinė. Tel. 8 673 50 119, 8 603 20 624. 903538
Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.
įvairūs
904318
901809
Perka
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
895368
904320
Gaminame įvairių matmenų medines, faneruotas ir laminuotas duris, įstatome per 20 dienų. Langų, laiptų ir baldų gamyba. Minijos g. 42, Klaipėda. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996.
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895270
895075
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120.
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805.
896607
Transporto paslaugos
902468
Dėmesio
903559
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com.
Sausio 28 d. 11 val. - seminaras norintiesiems saugiai investuoti ir gauti stabilias pajamas, galimybė tapti konsultantais-vadybininkais. Tel. 8 604 05 360.
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
902487
904412
900255
17
penktadienis, sausio 27, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!
Išsirinkite savo meilės šventės datą ir
Meilės šventės dienomis vasario 10–14
nustebinkite savo mylimą žmogų.
dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas
Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė
dviem už ypatingą kainą:
programa visą naktį.
Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt
Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų
Kajutė be lango – 330 Lt
skaičius ribotas
Kajutė su langu – 440 Lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
penktadienis, sausio 27, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www. tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Kiti renginiai Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjerakomedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. skelbtas Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ koncertas atšauktas. Bilietus galima grąžinti iki vasario 12 d. Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakarassusitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos aklųjų centras (Šviesos g. 3) Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15-16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“. Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. RENGINIAI Vasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“. Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Sausio 27 d. 17 val. atidaroma V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. Veiks iki vasario 15 d.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda. Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinės paroda „Požiūris“. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandos (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.10 Nacionalinė paieškų tarnyba (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Komedija „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964 m.).
6.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Farai (N-7) (k). 10.40 LT aistra (N-7) (k). 11.15 Nuo... Iki... (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Žavusis princas“ (JAV, 2001 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.10 Koncertas „Krymo muzikos festivalis 2011“ (Rusija, 2011 m.). Festivalio uždarymo koncertas. 21.10 Fantastinis trileris „Aš esu legenda“ (JAV, 2007 m.) (N-7). 23.05 Veiksmo f. „Maksimali rizika“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.10 Siaubo trileris „Aš visada žinosiu, ką padarei aną vasarą“ (JAV, 2006 m.) (N-14).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“ (5, 6). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (6). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Fantastinis nuotykių f. „Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“ (JAV, 2007 m.). 21.05 Nuotykių f. „Šoklys“ (JAV, 2008 m.). 22.45 Komiška drama „Gera kompanija“ (JAV, 2004 m.). 0.55 Komedija „Mano pusbrolis Vinis“ (JAV, 1992 m.).
Klaipėdos apskritiesapskrities Klaipėdos Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Bibliotekos kavinė „Bistro ’25“ – iki sausio 30 d. Petro Šikšnelio fotografijų paroda „Ten, kur...“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“. Gerlacho palėpė – sausio 27 d. 17 val. knygos „Atokios stotys“ pristatymas.
6.30 7.00 7.25 8.25
Televitrina. Žinios (k). „Šeštasis pojūtis“. TV žurnalas (k). „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k).
13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Romantinė komedija „Gero apetito, arba Atsargiai, meilė“ (Ukraina, 2005 m.) (N-7). 22.05 Veiksmo f. „Lemiamos sekundės“ (Jungtinė Karalystė, 1992 m.) (N-14). 23.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.15–6.00 „Bamba“.
8.00 „Sandokanas. Tigras vėl riaumoja“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Menora. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas. 11.30 „Neskubėk gyventi“ (k). 12.15 Krašto spalvos. 12.50 Vakaro autografas (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Muzikos istorijos. Valsų karalių dinastija (1) (k). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k). 16.00 Muzikos pasaulio žvaigždės (k). 16.30 Durys atsidaro. 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Kaimo akademija. 17.55 „Sandokanas. Tigras vėl riaumoja“. 18.25 Pinigų karta. 19.15 „Gyvenimas pagal uošvius“. 20.05 LTV aukso fondas. „Devyni nuopuolio ratai“ (2). 21.10 Drama „Dangaus prieglobstyje“ (D.Britanija, Italija, 1990 m.) (N-14). 23.25 Džiazo vakaras. 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. 0.30 Sportas. Orai. 0.40 Auksinės melodijos. Improvizacijos. Koncertuoja „Pieno lazeriai“ (k).
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25, 16.00 „Išlikimas“. 11.20 „Kobra 11“ (2). 12.15 „Kaulai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 17.00 „Kobra 11“ (3). 18.00 Veiksmo s. „Geri vyrukai“ (1) (JAV, 2010 m.). 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Lėlių namai“. 22.00 „Psichiatras“. 23.00 „Gyvenimas Marse“. 23.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. 0.55 „CSI Niujorkas“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės XIII. Ramybės savaitgalis“ (D.Britanija, 2010 m.) (N-7). 22.50 Snobo naktis. Drama „Teorija apie viską“ (D.Britanija, 2006 m.). 0.35 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Girių takais. 9.20, 18.20 Super L.T.
9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 0.20 „Generolas“. „Kurjeris iš Lenkijos“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.00 LKL čempionatas. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Trileris „Seklys“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.20 „Zona“ (N-14).
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 11.15 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 12.15 Pažintinė istorinė laida „Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija“ (3). 12.45 Kultūra +. 13.15, 15.00 Romantinė biografinė drama „Coco Chanel“ (1, 2) (Italija, Prancūzija, D.Britanija, 2008 m.). 16.45 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Kenedžiai“ (N-7). 19.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 22.30 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 20.45 Auksinė kolekcija. „Madam Irma“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-7). 22.45 Fantastinis veiksmo f. „Rydiko kronikos“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 0.55 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Istorinė karinė drama „Pasipriešinimas“ (JAV, 2008 m.). 9.20 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 11.00 Anim. nuotykių f. „Vėžliuko Semio nuotykiai“ (Belgija, 2010 m.). 13.00 Anim. nuotykių komedija „Planeta 51“. 15.00 Drama „Kalėdų namelis“. 17.00 Fantastinis trileris „Šalutinis efektas“ (JAV, 2011 m.). 19.00 Istorinė karinė drama „Šešėlių moterys“ (Prancūzija, 2008 m.). 21.00 Drama „Žemės širdis“. 23.00 Kriminalinė drama „Persikėlimas“ (JAV, 2009 m.). 1.00 Romantinė komedija „Grynbergas“ (JAV, 2010 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Lauk manęs“. 17.45 „Stebuklų laukas“. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Respublikos paveldas“. 23.30 Melodrama „Nusišypsok, kai verkia žvaigždės“. 1.10 Vaid. f. „Patelė“. 3.25 Vaid. f. „Baubas“ 4.35 „Sužadėtuvių žiedas“. 6.00 Muzika.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Real“–„Granada“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 13.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 14.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–Madrido „Atletico“. 19.15 Automoto. 19.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Nukelto I turo apžvalga. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 RIP.
19
penktadienis, sausio 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien palanki diena su draugais aptarti artimiausius veiklos planus, pradėti planuoti savaitgalį. Būsite nusiteikęs pozityviai. Vakarą skirkite vaikams. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, atrodys, kad aplinkiniai nepateisina vilčių, trūks kantrybės išklausyti kitus. Atitrūkite trumpai nuo namų rūpesčių, kitų žmonių problemų, tiesiog pailsėkite. Dvyniai (05 21–06 21). Kils įdomių minčių, jomis pasidalykite su aplinkiniais, gal net atrasite bendrų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien sunki diena, galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Prieštarausite pats sau, aplinkiniai erzins, bet nepamirškite, kad jie dėl jūsų nuotaikos nepastovumo nekalti. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien jūsų santykiai su aplinkiniais bus įtempti, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi, bet bandykite ieškoti kompromiso. Mergelė (08 24–09 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Gali atsirasti argumentuotai prieštaraujančių jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kelkite sau naujus tikslus, ieškokite galimybių keisti gyvenimą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Vandenis (01 21–02 19). Tikėkite tuo, kad viskas praeina, todėl pernelyg neišgyvenkite dėl nepalankai susiklosčiusių aplinkybių. Pasistenkite tik, kad žala būtų kaip galima mažesnė. Žuvys (02 20–03 20). Laikas, kai labai norėsite pokyčių. Tinkamas metas pertvarkyti namus, rinktis naujus baldus, perdažyti sienas, taip pat norėsis susipažinti su įdomiais naujais žmonėmis, patirti nuotykį. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės gyvenimu.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: Mergaitę *Akordeonininką *Keletą fanatiškų vokiečių *Žydų kilmės kovotoją *Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje numa tomi vis šaltesni orai. Šiandien die ną temperatūra nukris iki 6–11 laips nių šalčio, rytoj snygio nenumatoma, orai toliau šals. Rytoj naktį didžiuo siuose miestuose temperatūra nu kris iki 13–17 laipsnių šalčio, dieną di džiuosiuose miestuose temperatūra sieks 9–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 27 d.
–9
–9
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–10
Šiauliai
Klaipėda
–11
Panevėžys
–10
Utena
–9
8.39 16.58 8.19
27-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 339 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –2 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +19 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0
kokteilis Mokykimės rusiškai Lietuviai ir kitų tautybių piliečiai, no rėsiant ys gyvent i ir dirbt i did žiojoje Rusijoje, privalės gerai mokėt i rusų kalbą. Šios šal ies ministras pirmin in kas Vlad im iras Put inas nusprendė, kad laikas žabot i į jo valst ybę plūs tančių imigrantų srautą. V.Putinas liepė paruošti reikalavimus, kur ie bus pateik iami Rusijoje įsikurti norintiems žmonėms, ir egzaminų pa rametrus. Anot premjero, prastai kalbant iems bus sudar ytos sąlygos mok yt is ir lai kyt i egzaminus. Tiesa, ar V.Put inas pasitars su atit in kamų inst itucijų – taut in ių maž umų, rel ig in ių konfesijų – atstovais dėl šio sprendimo, kol kas neaišku.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+8 +6 –12 –15 +14 +3 +9 +3
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
0 –10 +9 +24 –11 +15 +8 –8
Vėjas
3–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–10
–10
Marijampolė
Vilnius
–13
Alytus
Vardai Anelė, Angelė, Aventinas, Ilona, Jogundas, Jogundė, Natalis, Vytenis, Vitalijonas
sausio 27-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-11
-9
-11
-11
7
-13
-11
-12
-14
7
-15
-10
-13
-14
6
rytoj
sekmadienį
1756 m. gimė austr ų kompozitorius Wolfgan gas Amadeus Mozartas. Mirė 1791 m. 1880 m. amer ik ieč iui Thomui Edisonui įteik tas elektros lemputės iš radimo patentas. 1901 m. mirė italų kom pozitorius Giuseppe Ver di. Gimė 1813 m. 1926 m. Londone pirmą kartą viešai pademonst ruotas televizorius. 1927 m. mirė Katal ik ų bažnyčios veikėjas, ar kiv ysk upas Jurg is Ma
tulait is. Gimė 1871 m. 1987 m. paskelbtas pa laimintuoju. 1943 m. Vok ietijoje ka ro prievolė pradėta tai kyti moterims. 1944 m. galutinai sunai kinta nacių blokada ap link Leningradą. 1967 m. JAV, SSRS ir dar 60 valst ybių pasirašė susit ar imą, kur iuo ri bojama karinė ginkluo tė kosminėje erdvėje. 1969 m. keturiolikai vy rų, tarp jų dev yn iems žydams, Irake įvykdy
ta mirt ies bausmė: nu teist ieji buvo kalt inam i šnipinėjimu Izraeliui. 2010 m. sulaukęs 91-e rių savo namuose Nau jajame Hampšyre mirė JAV rašytojas Jerome’as Dav idas Sal inger is, su kūręs Amer ikos poka rio literatūros klasika ta pusį romaną „Rug iuose prie bedugnės“. 2011 m. fotograf ui, žur nalistui ir kraštotyrinin kui Bernardui Aleknavi čiui suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas.
Gintarų žvejams – derlingas metas Viena po kitos pajū rį šiaušusios audros vieniems pridarė ei bių, o kitiems sutei kė džiaugsmo ir at nešė naudos.
Versija: gali būti, kad norintie
siems gyventi Rusijoje teks per skaityti, kas čia parašyta.
„Kokteilio“ pozicija
Neskubėkite į Rusiją. Dar ne viskas Lietuvoje prarasta! Dar galima pra rasti ir prarasti! Pomėgis: gintarų gaudytojams tenka apsiginkluoti ne tik specialiais įnagiais, bet ir apsišarvuoti kantrybe.
Knarkimas trumpina gyvenimą „Kokteilis“ gavo įdomios statistikos. Pa sirodo, miego metu knarkia net 40 proc. suaug usiųjų. Įvair ios stat ist ikos patei kia skirtingus duomenis, tačiau viena – neg inčijama, knark iančių vyr ų yra du ar net tris kart us daug iau nei moter ų. Vienas britų žurnalas yra paskelbęs at likto eksperimento, kurio metu nustaty ta, kad moteris, gyvenusi 50 metų san tuokoje su knarkiančiu vyru, praranda ketverius metus miego, duomenis. Psichologai tik ina, kad vis dažn iau skyr ybų priežast im i tampa vieno iš sut uokt in ių knark imas. Įvair ūs šalt i niai pateikia skirtingus skaičius, tačiau teig iama, kad šią priežast į mini nuo 6 iki 19 proc. visų besiskiriančių por ų.
Linksmieji tirščiai Jonas draugo klausia: – Klausyk, mano toks pat butas, kaip ir tavo. Kiek pirkai tapetų rulonų kamba riams išk lijuoti? – Dešimt. Po savaitės nustebęs vėl sako: – Išklijavau visas sienas ir dar liko trys rulonai. – Taip, taip, pas mane irg i tiek pat liko. Česka (397 719; vakar sužinojau, kad aforiz mas – tai gerai paredaguotas romanas)
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Stiprių vėjų išjudintos Baltijos bangos itin dosnios gintarų gau dytojams – sklando kalbos, jog metų pradžioje Karklės paplūdi myje vienam laimingajam pavy ko „sumedžioti“ net puskilogra mį svėrusį geltonšonį luitą. Tačiau bent jau patyręs gintarų žvejys bei žinomas uostamiesčio gidas Igoris Osnačas prisipažino apie tokius rekordus nieko negir dėjęs. „Vargu ar kas nors galėtų tai patvirtinti. Turbūt kai informa cija eina iš lūpų į lūpas, ir gramai po truputį auga, – šypsojosi pa šnekovas. – Tai, ką pats mačiau ir žinau – buvo pagauta apie 200– 300 gramų gintaro gabalų. Tokie išties retai pasitaiko.“ I.Osnačas pripažino, jog praė jusių metų pabaiga ir šių pradžia gintarų gaudytojams – labai sėk minga. „Šis sezonas ypatingas tuo, jog buvo daug ciklonų, jie ėjo vienas
po kito. O viena galinga audra iš judino giliau buvusius klodus ir kartu su įvairiomis šiukšlėmis iš kėlė gintarus. Sustiprėjus vėjams srovės juos privaro arčiau kranto, todėl tiesiog reikia laukti tinkamo momento. Buvusios audros turės ilgalaikį poveikį, tad ir šie metai turėtų būti gintaringi“, – pro gnozavo klaipėdietis. Pašnekovas neneigė, jog šioje veikloje nemažai lemia ir sėkmė, kadangi gintarų metimas trunka trumpai, valandą kitą, kartais – tik pusvalandį. Esą svarbu ištaikyti, sulaukti to momento. Kas kantriausias, tas ir ga li džiaugtis laimikiu, teigė klai pėdietis. Sunkiausias gintaro gabalas, kurį teko sužvejoti pačiam Igo riui, svėrė 140 g. Tačiau pašnekovas prisipažino, kad tarp vertingiausių jam ekspo natų – ne tik dydžiu, bet ir for momis įspūdingi radiniai, kaip antai Afrikos žemyną ar veido profilį primenantys gintarai.
Laimikis: sunkiausias gintaro gabalas, kurį teko sužvejoti I.Osnačui,
svėrė 140 g.
Asmeninio archyvo nuotr.
VIKINGŲ LOTO AUKSO PUODAS – 4 368 965 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 748 900 Lt 27 31 35 36 40 48 Auksinis skaičius 12 Papildomi skaičiai 13 33 6 tarp jų auksinis sk. – 4 368 965 Lt 6 skaičiai – 2 748 900 Lt 5 + papildomas sk – 578 854 Lt
Nr. 985 2012 01 25 5 skaičiai – 11 468 Lt 4 skaičius – 191 Lt 3 skaičiai – 13 Lt 2 + papildomas sk. – 7 Lt Prognozė: Aukso puode – 7 mln. Lt Didysis prizas – 5 mln. Lt