TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, sausio 27 d., 2012 m. Nr. 22 (1221)
Buvusio AE vadovo O.Čiukšio atleidi mas papildomai kainuos dešimtis tūkstančių litų. Lietuva 5p.
Naujasis Bulgarijos prezidentas kolabo rantų valstybinėje tarnyboje matyti nenori. Pasaulis 12p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
tvdiena@
diena.lt
nr. 15 (671)
Redakto
rėAgnė
Klimčiau
diena.lt
skaitė
2,00 Lt
2012 m.
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja LaiVieš mutei Stan na kūnaitei ir And gė:„TV dienos“ riui Ūsui. svečias
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
– prancū zų kino kriti kas ir re žisie rius Thier ry Jousse’as, atvykęs pri filmo, va statyti savo dina čiausia „Žie mo keis mos ekra nų“ juos ta. 3p.
sausio 28
Tiražas 31 680
Odė:filmo pagrindas „Karo žirgas“ – pasaulinio Pirmojo išleistas karo metais ap vaikams, sakymas ne namas vie retai vadi nu kūrinių apie iškiliausių draugys karą. tę ir 4p.
jo Dievas“
d.
Led
as:Pirma Galvodavau, sis Bal ką man reikėtų tijos kanalas žiūrovus daryti – čia eiti į džiungles kvie
į grandio zinį „Ledynme žimo šou nalų tau tis. Profesio rė“ su Po vi Vanagu bei Marga lu rita Drobiaz ko. 10p.
bananų valgy dailiojo čiuo ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p.
Ant dvie jų TV kėdž ių MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje.
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto Svajonę atiHu risres darymo tas Justi ti sriubų toraną įgyven nas Janke irdinęs Irmantas jo ko Jablonskas dabar lega vičius, kaip da, bet minties sriubų neverVitalijus Co susikrau lo mili ti,tikad joną iš sriubos dy darbas vie lo, ketina įro neat Plačiau skaitykite je sisako. 5p. no Sėkmė: žemės eko no Mi ka netrukdo Šokoladas 17 drebėjimas Hai atstovau je televizijo nas tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan ti ir kitai. Darbas uždžiau gsmingai čių gyvybių ir Vaiki Ratai: 11 pata tik atsitiktinu nyje mas išgelbėjo – dalysie rimų vairuotojams vau tik mira ti LNK mu priėmė kvietimą „Žvaižas zikiniame gž Aklai įdarbinimo džių due agentū tai“ romis ir netrukus projekte 27p. pasitikėjęją Bal lietu Sportas viaiti vis jos dažte niau ves nau užsienyje lieka Saulius Štomber ir be darbo, ir levizijos hu gas Šokoladas be pinigų. Dėl moro šou. grįžo į didįjį krep suto tenka kantriai Naktinio klubo šinį. min ti teismų 9p. sce Dvejų
šiandien priedai
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Tomo Mozūros
metų pertrau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
montažas
jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
slenksčius.
UžribiS
6p.
diena.lt
1 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Kaimynus supykdė šuo Algirdo
Kubaičio
(BFL) nuotr.
???? nuotr.
Turėti reikalų su studen tais – sudėtingas reikalas. Tai rizikinga ir atsakinga.
Aktorius Dainius Gavenonis
15p.
Miestas
3p.
Bilietus iš kioskų pradangino skolos
Miestas Konfliktas: dailininką L.Cicėną (nuotr.) kaimynas D.Krušinskas skundžia policijai dėl šuns nepriežiūros. Simono Švitros nuotr.
Kelią tarp žinomo dailininko Lino Cicėno ir jo kaimyno Dainiaus Krušinsko perbėgo ne katė, o šuo. Tiksliau, dailininko šuo, tarp kaimynų įžiebęs tokią nesantaiką, kad santykius tenka aiškintis teisme. Neatvykus L.Cicėno advokatui, byla vakar buvo atidėta jau šeštą kartą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Pavadino tuo pačiu vardu
Prieš ketverius metus savo 40-me čio proga sostinės Užupyje gyve nantis L.Cicėnas įsigijo šunį – švei carų aviganį, kurį pavadino Argu. „Keistas sutapimas – mano kai mynas D.Krušinskas taip pat įsigijo šunį, tik prašmatnų dobermaną. Kai žmona įžengė į namus pavedžiojusi
mūsų šunį, pranešė, kad D.Krušins kas savo šunį taip pat šaukia Argu. Vadinkime ir tai sutapimu. Išpuo selėta kaimyno teritorija – aptverta. Mano šuo vasarą turi ypatingą aistrą nubėgti po jo langais ir atlikti gam tinį reikalą“, – dėstė L.Cicėnas. Anot dailininko, daugelis užupie čių ir netoli jų, ir palei Vilnelę vedžioja savo šunis, tačiau dailininko šuo turtingą kai myną ypač supykdė.
2
4p.
Sustabdė seniūnijų reformą Vyriausybės atstovė Vilniaus apskri tyje Rasa Noreikienė sustabdė sos tinės tarybos priimtą sprendimą nai kinti didžiąją dalį miesto seniūnijų. Jos teigimu, ši reforma gali pažeisti viešąjį interesą, nes prieš priimda ma sprendimą dėl seniūnijų panai kinimo savivaldybė turėjo atsiklaus ti gyventojų nuomonės.
2
penktADIENIS, sausio 27, 2012
miestas
Kaimynus supykdė šuo Prie kaimyno namų įtai 1 sytos stebėjimo kameros, kurios ne kartą užfiksavo L.Cicė no Argą. Dėl to dailininkas kokius penkis kartus buvo iškviestas į po liciją. „Policininkai užjausdami sa ko: „Linai, sumokėk 20 litų bau dą, ir viskas, – pasakojo L.Cicė nas. – Toks maratonas: dėl tavęs rašo skundus, o tu vis moki.“ Apkaltino įmetus bombą
Praėjusį rugpjūtį Krušinskų šeima ilsėjosi lauke prie namo. Pro šalį eidamas L.Cicėnas paklausė, kodėl taip dažnai jį skundžia policijai. „D.Krušinskas pradėjo aiškin ti, kad mano šuo per liesas, kad jo neprižiūriu. Bet jo tokia veislė, ką aš galiu padaryti? Pradėjo „dėti“, kad aš toks, kad anoks. Supratau, kad jie manęs ne tai, kad nekenčia – nelaiko žmogumi“, – pasakojo įskaudintas L.Cicėnas. Tarp kaimynų įsiplieskė konf liktas. Po pusvalandžio į dailinin ko duris pasibeldė policininkai. 3-iajame Vilniaus miesto policijos komisariate L.Cicėnui buvo sura šytas administracinis teisės pažei dimo protokolas ir taip dailininkas pateko į teismų maratoną. „Pasirodo, po to konflikto į Kru šinskų kiemą aš dar įmečiau bom bą. Atseit taip jiems grasinu. Bet tai – šmeižtas“, – stebėjosi L.Ci cėnas. Anot jo, D.Krušinskas grasina, kad su juo mielai susidorotų, kad jį iš tos vietos reikia iškeldinti. Esą, grasino ir vienam policininkui, kad šis nedirbąs savo darbo, neatliekąs
savo pareigų, nes L.Cicėnas laisvai vaikštąs su šunimi. „Net neįsivaizduoju, ko tas D.Krušinskas mano atžvilgiu pri rašė. Matau neapykantos pripum puotą žmogų. Kitas mūsų kaimy nas su juo bylinėjosi trejus metus. D.Krušinskas buvo prirašęs, kad šio statybininkai į jo kiemą mėtė plak tukus“, – pasakojo L.Cicėnas. Esą, jei būtų Aleksandro Puškino laikai, vyras su vyru garbės reikalus išsiaiškintų dvikovoje pistoletais. Tačiau nei dvikovos, nei teismo. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas šią bylą ir vėl atidėjo.
Kiek galima teršti? Ėjau ir prašiau, kad liautųsi. Bet ne šuo dėl to kaltas, o šeimi ninkas.
Piktina elgesys su gyvūnu
L.Cicėno kaimynas D.Krušinskas neslėpė, kad konfliktas įsiplies kė dėl šuns. Jis pripažino, jog šio je byloje yra ir liudytojas, ir nuken tėjęs. „Jeigu mano vaikus keturis kar tus šuo užpuola, ką aš turiu daryti? Kaimynų vaikas buvo užpultas, kai ėjo į mokyklą. Kai mano šuo atbėgo į jų kiemą, lėkiau paskui. Pasido mėkite apie jo žiaurų elgesį su gy vūnais. Ar matėte tą šunį? Jis badu marinamas. Kaip toks šuo turi at rodyti? – klausimus lyg žirnius bė rė D.Krušinskas. – Su šunimi reikia
elgtis kaip su vaiku – nesugebi iš šerti, atiduok į prieglaudą.“ Užsiminus, kad galbūt šios veis lės šunys ir turėtų taip atrodyti, pa šnekovas patarė pasikonsultuoti su šunų veisėjais. Pasakius, kad tai – šeimininko reikalas, D.Krušinskas nenorėjo su tuo sutikti: „Baudžia ma už žiaurų elgesį su gyvūnais. Marinimas badu – lygiai tas pat.“ Ši nesantaika, anot pašneko vo, tęsiasi trejus metus. Todėl trū kus kantrybei jis nuėjęs į policiją ir parašęs pareiškimą. Iš viso per tiek metų – septynis. „Kiek galima teršti? Ėjau ir pra šiau, kad liautųsi. Bet ne šuo dėl to kaltas, o šeimininkas. Pagrindinis mano reikalavimas: kad jis savo šunį pririštų, o kai eina pasivaikš čioti, kad jį vestųsi su pavadėliu, kaip nurodoma šunų laikymo tai syklėse. Ir kad neterštų. Bet L.Ci cėnas – kažkoks dailininkas, kur jis ten paisys tokio paprasto žmogelio kaip aš? Todėl teko kreiptis į poli ciją“, – kalbėjo savo veiklos neno rėjęs įvardyti D.Krušinskas. Norėjo išjungti elektrą
Vakarykščiai L.Cicėno rūpesčiai neįvykusiu teismu nesibaigė. Grį žęs namo vienam pažįstamam jis norėjo išvirti kavos. „Staiga dingo elektra. Išeinu į lauką aiškintis, kas nutiko, ogi žiū riu: du vyrukai bekerpą elektros laidus. Klausiu: „Vyrai, ką čia da rot?“, o jie: „Atjungiam elektrą.“ – „O kodėl?“ – „Todėl, kad yra sko lelė“, – pasakojo L.Cicėnas. Ta skolelė – 600 litų. Anot L.Ci cėno, gaudamas bedarbio pašalpą,
niekada nesi tikras, kad gausi tą pačią dieną, kai ją skiria. „Šitoj valstybėj sunku suvesti padorumą ir logiką, kai net aukš čiausi valdžios vyrai nesidomi me nu“, – konstatavo dailininkas. Elektros tinklų darbuotojų vizitą su žirklėmis į savo namus L.Cicė nas pavadino įteisintu reketu. Esą elektros „bosai“ privalo atsiųsti laišką su įspėjimu apie skolą, kaip jau yra buvę. „Jie nori nužudyti mano sūnų – nori jį sušaldyti“, – supyko daili ninkas ir puolė skambinti policijai. Tačiau konfliktą pavyko išspręsti taikiai. Elektros tinklai atsiųs laiš ką su įspėjimu, o jis bandysiąs su dėlioti skolą. „Bet jiems pasakiau, kad nee migruosiu, – nenorėjo pasiduo ti L.Cicėnas. – Mūsų Kreivaja me skersgatvyje – mažas Lietuvos modelis: D.Krušinskas – pasitu rintis filisteris, apsitvėręs savo te ritoriją. Bet nekilnojamasis turtas jau nieko nedomina, tai buvo įdo mu prieš 10 metų. Aš – dailinin kas, anarchistas, bohemščikas. Ta da – tie, kuriuos daugelis nurašo ir vadina bomžais. Aš – humanistas, man tie žmonės dažnai yra aukš čiau už filisterius, nors vartoja bur nos skalavimo skystį. Aplink mano namus gali slankioti kažkokia sa vivaldybės darbuotoja ir fotogra fuoti sieną. Nepasakiusi nei „la bas“, nei kas ji tokia, ir dar įžeisti mano žmoną. Iš tikrųjų ta siena – tai meno kūrinys. O visa tai – da bartinės Lietuvos modelis, ir ma no šuo – tik pretekstas įvelti mane į teismus.“
Pozicija: trejus metus su kaimynu d
ruoti neketina.
Kiek valdžių – tiek taisyklių Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės valdžia jau trečią kartą per metus pertvar ko keleivių važiavimo viešuoju transportu taisykles. Vieni taisyk les priima, kiti naikina.
nisterijos sutikimą Vilniuje galio jančiomis taisyklėmis neriboti ke leivių, vykstančių su augintiniu, teisių“, – sakė vicemeras R.Ado mavičius. Be to, viešuoju transportu sosti nėje bus galima nemokamai vežtis slides. Taisyklės Vilniuje įsigalios nuo kovo 1 d.
Nauja tvarka
Grėsmė: nuo kovo 1 d. zuikius viešajame transporte gaudys ir vairuo
tojai.
Simono Švitros nuotr.
Į sostinės viešąjį transportą nuo šiol keleiviai galės lipti ir su dide liais šunimis, o bilietus tikrins ne vien kontrolieriai, bet ir patys vai ruotojai. Tokia tvarka anksčiau jau buvo, vėliau ją valdžia buvo panai kinusi. Vilniaus miesto taryba pri tarė Keleivių ir bagažo vežimo au tobusais ir troleibusais taisyklėms, parengtoms remiantis susisiekimo ministro įsakymu. Kad Vilniaus savivaldybės ta ryba patvirtintų iš pažiūros pa prastą važiavimo viešuoju trans port u tvark ą, prireik ė net kel ių pos ėd žių. Tai vien as, tai kitas pol it ikas naujai tvarkai tur ėd a vo priekaištų, nors patys jie vie šuoju transportu beveik niekada nevaž iuoja – ir degal ų, ir taks i paslaugas jiems dengia pati sa vivaldybė. „Taryboje šis klausimas buvo svarstomas tris kartus ir atmes tas dėl pakeitimų, susijusių su ke leivių, vykstančių su augintiniais, taisyklėmis. Savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir gavo mi
Leis važiuoti su šunimis
Vienas esminių viešojo transpor to taisyklių pakeitimų – leidimas į troleibusus ar autobusus lipti su dideliais šunimis. Keleiviai galės vykti su dides niais šunimis, laikydami juos už ne ilgesnio negu 0,5 m pavadžio, tačiau privalės turėti dokumen tus, patvirtinančius, kad augin tinis skiepytas, ir pažymėtą jam vienkartinį bilietą. Remiantis sostinėje patvirtinto mis taisyklėmis, gavus ministerijos pritarimą, kitaip nei kituose mies tuose, nebus privaloma gyvūnus viešuoju transportu vežti tik tam skirtuose narvuose. Iki šiol vilniečiai galėjo su sa vimi pasiimti tik tuos šunis, ku rie tilpdavo į specialius gyvūnų krepšius. Tiesa, dar praėjusių metų ba land į, dirb ant sen ajai tar yb ai, buvo patvirtintos naujos taisyk lės, pagal kurias gyvūnus mies to vieš ajam e transp orte gal im a vežt is tik pat updyt us spec ia
liose dėžėse. Šiomis taisyklėmis gyv ūn ai buvo prilyg int i baga žui, o didelių šunų vežtis nebu vo leista. Kontrolierius – vairuotojas
Atnaujintose taisyklėse taip pat numatyta, kad keleivių kontrolę nuo šiol galės vykdyti ne tik kont rolieriai, bet ir vairuotojas. Ši tvarka sostinėje anksčiau yra galiojusi, tačiau neprigijo, nes vai ruotojai nesuspėdavo užmesti akies į įlipančių keleivių bilietus. Dabar savivaldybė vairuotojams ir vėl ant pečių krauna kontrolierių darbą, tačiau neaišku, kaip jie tu rėtų jį atlikti, kai keleiviai į trans portą lipa ne tik pro priekines, bet pro visas duris. Bendrovės „Vilniaus troleibusai“ profesinės sąjungos pirmininkė Danuta Iljina mano, kad vairuoto jams liepti vykdyti keleivių kont rolę – absurdiška. „Kaip jie turėtų tai daryti? Kaip spėti vairuotojui žiūrėti ir į kelią, ir bilietus iš karto keliems keleiviams parduoti, ir dar sužiūrėti, kad zui kis neįliptų? Aš neįsivaizduoju, kaip galima tokius dalykus sugal voti“, – dienraščiui sakė D.Iljina. Ji teigė, kad vairuotojams pagal jų pareigų aprašymą tokia funkci ja nepriklauso. „Negali taip būti, kad liepia tik rinti ir turi tikrinti. Vairuotojo dar bas yra vairuoti. Gal ir pardavinėti
3
penktADIENIS, sausio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
BiÂlieÂtus iĹĄ spaudos kioskĹł praÂdanÂgiÂno skoÂlos UgÂnÄ— KaÂraÂliĹŤÂnaiÂtÄ—
u.karaliunaite@diena.lt
Po „VilÂniaus dieÂnos“ straipsÂnio ÄŻ ÄŻmoÂniĹł „LieÂtuÂvos spauÂda“ ir „Su siÂs ieÂk iÂm o paÂs lauÂg os“ konfÂl ik tÄ… ÄŻsiÂkiÂĹĄo sosÂtiÂnÄ—s valÂdĹžia. VieÂĹĄo jo transÂporÂto biÂlieÂtai grÄŻĹĄ ÄŻ viÂsus kiosÂkus, kai „LieÂtuÂvos spauÂda“ grÄ…ÂĹžins skoÂlÄ….
dÄ—l ĹĄuns laisÂvÄ—s konfÂlikÂtuoÂjanÂtis daiÂliÂninÂkas L.CiÂcÄ—Ânas iĹĄ LieÂtuÂvos emigÂ
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
R
ApÂklauÂsa
LauÂryÂnas NeÂtuÂriu konkÂreÂÄ?ios nuoÂmoÂnÄ—s apie gyÂvĹŤÂnĹł veÂĹžiÂmÄ… vieÂĹĄaÂjaÂme trans porÂte. IĹĄ vieÂnos puÂsÄ—s, koÂdÄ—l gi tu rÄ—ÂtĹł bĹŤÂti neÂleiÂdĹžiaÂma? Ĺ˝moÂnÄ—s tu rÄ—ÂtĹł tuÂrÄ—Âti teiÂsÄ™ saÂvo auÂginÂtiÂnÄŻ veŞ ti kur tik noÂri. Bet, iĹĄ kiÂtos puÂsÄ—s, nie kas neÂgaÂranÂtuoÂja, kad ĹĄuo auÂtoÂbuÂse ar troÂleiÂbuÂse neÂsuÂgalÂvos priÂdergÂti ir paÂnaÂĹĄiai. GeÂrai, kad taiÂsykÂlÄ—s lieÂpia veĹžÂti su antÂsnuÂkiu ir paÂvaÂdÄ—Âliu.
Dar ĹĄios saÂvaiÂtÄ—s praÂdĹžioÂje „Vil niaus dieÂnai“ miesÂtieÂÄ?iai praÂne ťė, kad dauÂgeÂlyÂje spauÂdos kiosÂkĹł trĹŤksÂta vienÂkarÂtiÂniĹł vieÂĹĄoÂjo trans porÂto biÂlieÂtĹł. „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslauÂgĹłâ€œ atÂsto vai iĹĄ praÂdĹžiĹł tiÂkiÂno, kad jie biÂlie tĹł tuÂri uĹžÂtekÂtiÂnai, ir paÂsiĹŤÂlÄ— kreip tis ÄŻ „LieÂtuÂvos spauÂdos“ vaÂdoÂvus. O spauÂdos kiosÂkus valÂdanÂti ÄŻmoÂnÄ— teiÂgÄ—, kad tieÂkiaÂmĹł biÂlieÂtĹł skaiÂÄ?iĹł suÂmaÂĹžiÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ—. VilÂniaus viÂceÂmeÂras RoÂmas Ado maÂviÂÄ?ius vaÂkar suÂsiÂtiÂko su „LieÂtu vos spauÂdos“ ir „SuÂsiÂsieÂkiÂmo pa slauÂgĹłâ€œ vaÂdoÂvais iĹĄÂsiaiĹĄÂkinÂti dÄ—l suÂsiÂdaÂriuÂsio vieÂĹĄoÂjo transÂporÂto bi lieÂtĹł trĹŤÂkuÂmo spauÂdos kiosÂkuoÂse. Po suÂsiÂtiÂkiÂmo saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s pra neÂĹĄÄ—, jog vienÂkarÂtiÂniĹł biÂlieÂtĹł pre kyÂbos vieÂtoÂse trĹŤksÂta ne dÄ—l to, kad saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ— suÂmaÂĹži no vienÂkarÂtiÂniĹł transÂporÂto biÂlieÂtĹł skaiÂÄ?iĹł, bet dÄ—l „LieÂtuÂvos spauÂdos“ ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmĹł neÂvykÂdyÂmo. „VilÂniuÂje esanÂÄ?ius kiosÂkus pa tikÂriÂnoÂme sauÂsio 22 d. IĹĄ 111 kios kĹł dauÂgiau nei 80 proÂc. neÂtuÂrÄ—Âjo paÂkanÂkaÂmo skaiÂÄ?iaus vienÂkarÂtiÂ
niĹł biÂlieÂtĹł, laÂbiauÂsiai trĹŤÂko biÂlie tĹł su nuoÂlaiÂdoÂmis. Nors ĹĄiuo meÂtu „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslauÂgos“ sanÂdÄ—Â liuoÂse tuÂri paÂkanÂkaÂmÄ… biÂlieÂtĹł skai Ä?iĹł, „LieÂtuÂvos spauÂda“ atÂsiÂsaÂko uĹž juos moÂkÄ—Âti ir neÂtieÂkia saÂvo kios kĹł tinkÂlui, nors paÂgal suÂtarÂtÄŻ priÂva lo tai daÂryÂti“, – suÂsiÂdaÂriuÂsiÄ… paÂdÄ—ÂtÄŻ paÂkoÂmenÂtaÂvo R.AdoÂmaÂviÂÄ?ius. „LieÂtuÂvos spauÂdos“ diÂrekÂto rius DaiÂnius DauÂpaÂras po suÂsiÂti kiÂmo su sosÂtiÂnÄ—s viÂceÂmeÂru teiÂgÄ—, kad biÂlieÂtai spauÂdos kiosÂkus ir vi sas preÂkyÂbos vieÂtas paÂsieks ĹĄian dien ir ryÂtoj. Jis aiĹĄÂkiÂno, kad bendÂroÂvÄ— diÂdes nÄŻ skaiÂÄ?iĹł biÂlieÂtĹł pirÂko iĹĄ apyÂvarÂti niĹł lÄ—ÂĹĄĹł. TaÂÄ?iau suÂma, kuÂriÄ… gaÂliÂma skirÂti iĹĄ apyÂvarÂtiÂniĹł lÄ—ÂĹĄĹł, yra riÂbo ta. PaÂsak D.DauÂpaÂro, jei „LieÂtuÂvos spauÂda“ tuÂri skoÂlÄ…, „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslauÂgos“ paÂgal suÂtarÂtÄŻ gaÂli stab dyÂti biÂlieÂtĹł tieÂkiÂmÄ…. NeoÂfiÂciaÂliais duoÂmeÂniÂmis, skoÂlos liÂmiÂtas sieÂkia maĹžÂdaug 500 tĹŤkst. liÂtĹł. „SuÂtarÂties sÄ…ÂlyÂgos laÂbai seÂnos, ji suÂdaÂryÂta 2001 m. KaÂdanÂgi biÂlie tĹł kaiÂnos paÂdiÂdÄ—Âjo puÂsantÂro karÂto, naÂtĹŤÂraÂlu, kad ir skoÂlos liÂmiÂtas tu rÄ—Âjo bĹŤÂti paÂdiÂdinÂtas, bet jie neÂsu tiÂko to paÂdaÂryÂti“, – paÂsaÂkoÂjo „Lie tuÂvos spauÂdos“ atÂstoÂvas. Jis paÂbrÄ—ÂŞė, kad dirbÂtiÂnio piÂges niĹł biÂlieÂtĹł deÂfiÂciÂto tikÂrai neÂnoÂri da ryÂti nei vieÂna, nei kiÂta ÄŻmoÂnÄ—. „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslauÂgĹłâ€œ vaÂdo vas GinÂtas BliuÂvas dienÂraĹĄÂÄ?iui tei gÄ—, kad paÂgal suÂtarÂtÄŻ biÂlieÂtai „Lie tuÂvos spauÂdai“ gaÂli bĹŤÂti tieÂkiaÂmi tik suÂmoÂkÄ—Âjus skoÂlÄ….
100 tĹŤkst. litĹł
– uĹž tokiÄ… sumÄ… vieĹĄojo transporto biÂlieÂtĹł parÂduoÂdaÂma per dieÂnÄ….
AB „Ūkio bankas“
ĹŞkio bankas iĹĄplÄ—tÄ— klientĹł aptarnavimo tinklÄ… Vilniuje EuÂgeÂniÂja MaÂnÄ™s neÂgÄ…sÂdiÂna tie ĹĄuÂnys vieÂĹĄa jaÂme transÂporÂte. Tegu ĹžmoÂnÄ—s ve Şa, jei jiems reiÂkia. NeÂmaÂnau, kad bi joÂÄ?iau, net jei ir laÂbai diÂdeÂlis ĹĄuo bĹŤÂ tĹł. TaÂÄ?iau kiekÂgi toÂkiĹł veÂĹžanÂÄ?iĹł yra? NeÂpaÂmeÂnu, kaÂda paÂstarÄ…jÄŻ karÂtÄ… ma Ä?iau kad ir koÂkÄŻ maÂŞą ĹĄuÂnÄŻ veÂĹžant
ď Ž Ă?XV\ ON[XN` f_N ]V_ZN`V` X\ZR_PV[V` ON[XN` 9VRabc\WR WNb a_RĂ˜VĂ– QR
JurÂgis
AĹĄ nieÂko neÂbiÂjau. Jei leiÂdo, tai ir ge rai. Jei veĹĄ sauÂgiai, keÂleiÂviams joÂkio paÂvoÂjaus neÂkels, nieÂko bloÂga ne maÂtau. Man gyÂvĹŤÂnai paÂtinÂka, neÂtu riu nieÂko prieĹĄ.
AĹĄ paÂlaiÂkau ĹĄiÂtÄ… nauÂjÄ… tvarÂkÄ…. Pats viÂsÄ… gyÂveÂniÂmÄ… ĹĄuÂnis veÂĹžioÂjuoÂsi vieÂĹĄuoÂju transÂporÂtu, tad neÂmaÂtau joÂkios proÂbleÂmos. Ĺ˝moÂnÄ—ms juk taip paÂtoÂgiau. Ĺ˝iÂnoÂma, gal keÂleiÂvis ir diÂdeÂliam ĹĄuÂniui toÂkiu atÂveÂju tuÂrÄ—Â tĹł nuÂpirkÂti biÂlieÂtÄ…, tuoÂmet bĹŤÂtĹł vis kas gerai.
biÂlieÂtĹł vaiÂruoÂtoÂjai neÂtuÂrÄ—ÂtĹł, ta Ä?iau taip suÂgalÂvoÂjoÂme noÂrÄ—Âda mi bent kiek dauÂgiau jĹł parÂduoÂti dÄ—l suÂdÄ—ÂtinÂgos fiÂnanÂsiÂnÄ—s siÂtuaÂci jos. Ar meÂras eiÂtĹł gatÂviĹł ĹĄluoÂti, jei jam kas liepÂtĹł?“ – kalÂbÄ—Âjo paÂĹĄne koÂvÄ—. ÄŽ meÂro poÂstÄ… grÄŻÂŞęs ArÂtĹŤÂras
ZuoÂkas iĹĄ karÂto liepÄ— paÂnaiÂkinÂti neÂseÂniai duoÂtÄ… ÄŻsaÂkyÂmÄ… ÄŻ vieÂĹĄÄ…Â jÄŻ transÂporÂtÄ… lipÂti tik pro prieÂki nes duÂris, taÂÄ?iau neÂpaÂgalÂvoÂjo, kad tai vieÂninÂteÂlis ÄŻmaÂnoÂmas bĹŤÂdas ir vaiÂruoÂtoÂjams uĹžÂmesÂti akÄŻ ÄŻ keÂlei viĹł biÂlieÂtus.
TatÂjaÂna
„Mes viÂsaÂda biÂlieÂtĹł tuÂrÄ—ÂjoÂme pa kanÂkaÂmai. DaÂbar suÂsiÂtaÂrÄ—Âme, kad jĹł tuÂrÄ—ÂtĹł ir „LieÂtuÂvos spauÂda“, – suÂsiÂtiÂkiÂmÄ… su vaÂdoÂvais ir viÂceÂmeÂru koÂmenÂtaÂvo G.BliuÂvas. – paÂgal su tarÂtÄŻ neÂgaÂlÄ—ÂjoÂme duoÂti dauÂgiau bi lieÂtĹł, nes jie priÂvaÂlo paÂdengÂti skoÂlÄ…, prieĹĄ gauÂdaÂmi kiÂtÄ… parÂtiÂjÄ….“ PakÂlauÂsus apie 11 meÂtĹł seÂnuÂmo suÂtarÂtÄŻ ir „LieÂtuÂvos spauÂdos“ no rus jÄ… keisÂti, „SuÂsiÂsieÂkiÂmo paÂslau gĹłâ€œ vaÂdoÂvas atÂsaÂkÄ—: „SuÂtarÂties esÂmiÂnes sÄ…ÂlyÂgas paÂkeisÂti daÂbar ne laÂbai yra bĹŤÂdĹł. MaÂnau, kad mums paÂvyÂko kiÂtais bĹŤÂdais suÂsiÂtarÂti, kaip iĹĄÂvengÂti kyÂlanÂÄ?iĹł proÂbleÂmĹł.“ DienÂraĹĄÂtis priÂmeÂna, kad vienÂkar tiÂnio biÂlieÂto kaiÂna spauÂdos kios kuoÂse – 2 liÂtai, su nuoÂlaiÂda – 1 li tas. PerÂkant auÂtoÂbuÂse ar troÂleiÂbuÂse uĹž vienÂkarÂtiÂnÄŻ biÂlieÂtÄ… tenÂka moÂkÄ—Âti atiÂtinÂkaÂmai 2,5 liÂto ir 1,25 liÂto. Sos tiÂnÄ—Âje per dieÂnÄ… vienÂkarÂtiÂniĹł biÂlie tĹł parÂduoÂdaÂma viÂduÂtiÂniĹĄÂkai uĹž 100 tĹŤkst. liÂtĹł.
VZaZRaĂ&#x; aRVXVN[aV` ]NaVXVZN` ]N`YNbTN`
ĹŞkio bankas, bendradarbiaudamas su Lietuvos paĹĄtu, iĹĄplÄ—tÄ— savo klientĹł aptarnavimo tinklÄ… tiek didĹžiuosiuose miestuose, tiek ir nedideliuose miesteliuose. Nuo ĹĄiol iĹĄsiimti grynĹłjĹł pinigĹł arba ÄŻneĹĄti grynĹłjĹł ÄŻ savo turimÄ… ĹŞkio banko kortelÄ—s sÄ…skaitÄ… galima 28-uose Lietuvos paĹĄto skyriuose. Ĺ i partnerystÄ— iĹĄpleÄ?ia ĹŞkio banko aptarnavimo tinklÄ… nuo 60 iki beveik 90 taĹĄkĹł visoje Lietuvoje.
PapildomĹł patogiĹł vietĹł, kuriose galima iĹĄsiimti arba ÄŻneĹĄti grynĹłjĹł pinigĹł ÄŻ savo mokÄ—jimo korte-
lÄ—s sÄ…skaitÄ… bei suĹžinoti jos likutÄŻ, atsirado ne tik maĹžesniuose miesteliuose, bet ir didĹžiĹłjĹł miestĹł miegamuosiuose rajonuose, nutolusiuose nuo centro. Dabar iĹĄsigryninti arba ÄŻneĹĄti pinigĹł ÄŻ savo mokÄ—jimo kortelÄ—s sÄ…skaitÄ… vilnieÄ?iai gali dviejuose Lietuvos paĹĄto skyriuose Vilniaus mieste: 30-ajame paĹĄte TyzenhauzĹł g. 4 bei 43-iajame paĹĄte ArchitektĹł g. 19. IĹĄ viso ĹŞkio banko klientai Lietuvos paĹĄto skyriuose aptarnaujami daugiau kaip dvideĹĄimtyje ĹĄalies miestĹł ir miesteliĹł. „Ši partnerystÄ— padÄ—s suteikti
kasdienÄ™ aktualiÄ… paslaugÄ… mĹŤsĹł klientams jiems patogiose vietose – arÄ?iau namĹł. Ĺ is sprendimas, itin efektyviai papildantis ir iĹĄpleÄ?iantis mĹŤsĹł klientĹł aptarnavimo tinklÄ…, padÄ—s mums dar labiau priartÄ—ti prie savo klientĹłâ€œ, - sakÄ— ĹŞkio banko Vilniaus ďŹ lialo valdytoja Ingrida KondrotienÄ—. Operacijos atliekamos elektroniniĹł korteliĹł skaitytuvais, kuriuos ĹŞkio bankas ÄŻrengÄ— Lietuvos paĹĄto skyriuose. Be pinigĹł iĹĄgryninimo ir ÄŻneĹĄimo operacijĹł, skaitytuvais klientams taip pat bus suteikiama informacija ir apie jĹł kortelÄ—s sÄ…skaitos likutÄŻ. „Tikime, kad ĹĄi nauja galimybÄ— mĹŤsĹł klientams bus patogi ir aktuali. Ateityje, atsiĹžvelgdami ÄŻ paslaugos poreikÄŻ ir populiarumÄ…, planuojame didinti taĹĄkĹł skaiÄ?iĹł, taip pat ÄŻvertinsime galimybes pasiĹŤlyti ir kitĹł paslaugĹł, bendradarbiaujant su Lietuvos paĹĄtu“, - sakÄ— I.KondrotienÄ—. ĹŞkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau treÄ?iÄ… deĹĄimtmetÄŻ teikiantis patikimas paslaugas plaÄ?iame nuosavame klientĹł aptarnavimo tinkle, kurÄŻ sudaro 60 padaliniĹł visoje ĹĄalyje. Be to, ĹŞkio banko mokÄ—jimo kortelÄ—s aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatĹł.
4
penktADIENIS, sausio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pajudėjo žemės susigrąžinimo procesas Piliečių nuosavybės teisių į žemę at kūrimas Vilniaus krašte įgauna vis didesnį pagreitį – visuose rajonuose sugrąžinta apie 90 proc. ir daugiau norimų atgauti žemės plotų.
Vyriausybė praneša, kad ypač di delis šuolis matyti Vilniaus ra jone – čia dėl nuosavybės tei sių atkūrimo priimtų sprendimų skaičius per metus išaugo beveik 20 kartų. Nuosavybės teisių į žemę at kūrimas Vilniaus krašte yra vie na priemonių, padedančių įgy vend int i 2012 m. Vyr iausybės prioritetą – Vilniaus apskrities savivaldybių socialinę ir ekono minę plėtrą. Vyr iausybė yra pritar us i Pi liečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vand ens telk in ius at kūrim o Viln iaus rajon e plan ui, pagal kurį 2012 m. turi būti baig
tas žemės grąžinimas natūra, o piliečių nuosavybės teisių į že mę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo procesas Vilniaus rajo ne iš esmės būtų baigtas iki 2013 m. pabaigos. Vilniaus rajone nuosavybės tei sių į žemę atkūrimo dar laukia 6284 piliečiai. Jie yra pateikę do kumentus atgauti žemės plotams, sudarantiems 14,2 tūkst. ha (12,88 proc. prašomos grąžinti žemės). Įvertinus tuos atvejus, kai nuosa vybės teisių negalima atkurti dėl pačių pretendentų kaltės, nuosa vybės teisių atkūrimas Vilniaus rajone įgyvendintas 88,10 proc., Trakų rajone ir Elektrėnų savival dybės teritorijoje – 98,66 proc., Švenčionių rajone – 96,14 proc., Šalčininkų rajone – 97,25 proc., palyginti su prašymuose nurodytu plotu. VD inf.
Eilė: Vilniaus rajone nuosavybės
teisių į žemę atkūrimo dar laukia 6284 piliečiai.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
Vyriausybė sustabdė seniūnijų reformą Vyriausybės atstovė Vilniaus ap skrityje sustabdė trečiadienį sos tinės tarybos priimtą sprendimą naikinti didžiąją dalį miesto se niūnijų.
Vyriausybės atstovo Vilniaus ap skrityje funkcijas laikinai atlie kanti Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė nu sprendė stabdyti šį sprendimą, nes juo galėjo būti pažeistas vie šasis interesas, kaip pranešė Vy riausybės atstovo Vilniaus ap skrityje tarnyba. Vyriausybės atstovės teigimu, prieš priimdama sprendimą dėl seniūnijų panaikinimo savival dybė turėjo atsiklausti gyventojų nuomonės. To nepadarius, anot jos, šiurkščiai pažeista ir Vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad savivaldybės taryba gali priimti sprendimus dėl seniūnijų panai kinimo, jų skaičiaus nustatymo tik įvertinusi gyventojų nuomonę ir gyventojų teisę reikšti nuomonę. „Priėmus stabdomą aktą buvo pažeisti ir pagrindiniai Vietos sa vivaldos įstatyme nustatyti atsa kingumo savivaldybės bendruo menei, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuo sius savivaldybės reikalus, veik los skaidrumo, viešumo ir rea gavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, žmogaus teisių ir lais vių užtikrinimo ir gerbimo prin cipai“, – teigiama pranešime. Tiesa, savivaldybės vadovai dėl neįvykusios gyventojų apklausos kalti patys. Paskelbę balsavimą, vėliau miesto vadovai pradėjo neigti jo duomenis. Valdžią pa piktino tai, kad didžioji dalis bal savusių reformos nepalaikė. Pavyzdžiui, vien iš savivaldybės kompiuterių prieš reformą buvo balsuota beveik 2 tūkst. kartų. Balsuodami už reformą politi kai galėjo įtarti, kad Vyriausybės atstovė ją stabdys. R.Noreikienė tarybą įspėjo, jog reforma daro ma nesilaikant visų privalomų įstatymų ir nėra teisinga. Kaip nurodoma Vyriausybės atstovės pranešime, potvarkis dėl
savivaldybės tarybos sprendimo sustabdymo galios tol, kol Vil niaus miesto savivaldybės taryba pati panaikins sustabdytą spren dimą arba kol teismas nuspręs dėl pareiškimo ar ieškinio užtikrini mo priemonių. Trečiadienį miesto taryba pri tarė sostinės mero Artūro Zuoko siūlymui didžiąją dalį miesto se niūnijų pertvarkyti į savivaldybės administracijos biurus ir labiau centralizuoti. Pagal sprendimą vietoj dabar mieste esančios 21 seniūnijos nuo balandžio 1-osios liks 16 savival dybės administracijos padalinių, iš jų didžioji dalis – 11 – turės ne seniūnijos, o administracijos biuro statusą. Dauguma dabar tinių seniūnijų bus performuotos į biurus jų nejungiant, o Vilniaus centre esančios keturios seniūni jos bus sujungtos į vieną biurą.
Buvo pažeisti ir pa grindiniai Vietos sa vivaldos įstatyme nustatyti atsakin gumo savivaldybės bendruomenei principai.
Miesto pakraščiuose liks pen kios seniūnijos: Naujininkų, Gri giškių, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių. Tačiau reformai prieši nosi visos seniūnijos, gyventojų bendrijų atstovai ir net valdan čiojoje koalicijoje esantys so cialdemokratai. Vilniaus miesto seniūnijų bendruomenės atliko savo apklausą ir surinko beveik 9 tūkst. gyventojų, nepritariančių reformai, parašų. Kai kuriose seniūnijose net po tūkstantį žmonių pasisakė nepa laikantys reformos. Daugiausia žmonių peticiją pasirašė Verkių, Lazdynų, Grigiškių, Pilaitės se niūnijose. BNS, VD inf.
Aplinkkeliui skirta ES parama Nuo projekto pradžios rugpjūtį prasidėjusius Vakarinio aplink kelio antrojo etapo darbus sos tinėje finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, o nuo šiol patvirtin ta ir 141 mln. litų ES parama.
Vakarinis aplinkkelis tiesiamas mikrorajon uose (Lazdyn uose, Karoliniškėse ir Pilaitėje) link Uk mergės plento. Per antrąjį etapą bus nutiestas ruožas nuo L.Asa navičiūtės iki Ozo gatvės. „Per statybas bus nutiesta 2,84 km naujo kelio, pastatytos dviejų lygių sankryžos ir du viadukai. Šio ilgalaikio projekto įgyvendinimas svarbus ne tik Vilniui, bet ir vals tybei, dėl to prisiėmėme visą at sakomybę, kad galėtume pradėti
darbus laiku. Džiaugiamės, kad jau patvirtintas ir ES finansavimas“, – sakė vicemeras R.Adomavičius. Tiesiant Vakarinį aplinkkelį dar pernai vasarą buvo pradėti že mės darbai, suformuotos aikš telės. Projektas tęsis iki 2014 m. gegužės. Jam įgyvendinti skirta 154 mln. litų, iš jų 141 mln. litų – ES lėšos. Viešųjų pirkimų tarnyba, patik rinusi Vilniaus miesto savivaldybės vykdytą atvirą konkursą „Transeu ropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“, nenustatė pažeidimų, ku rie galėjo turėti įtakos pirkimo re zultatams. Pirkimas vykdytas 2011 m. elektroniniu būdu. VD inf.
5
penktADIENIS, sausio 27, 2012
lietuva Pasirašė pataisas
Genocidą neigti pavojinga
Vizitas į Nyderlandus
Prezidentė Dalia Grybaus kaitė vakar pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios daugiau galių suteikia universitetų senatams ir kole gijų akademinėms taryboms, taip pat leidžia rinktis, ko kiu dažnumu – kas pusmetį ar metus – rotuoti už mokslą mokančius studentus.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalban dianas Armėnų genocido nei gimą vadina pavojingu. Tai E.Nalbandianas išsakė po su sitikimo su Audroniumi Ažu baliu komentuodamas Pran cūzijos sprendimą kriminali zuoti armėnų genocido nei gimą.
Premjeras Andrius Kubilius kitą savaitę vyks su darbo vi zitu į Nyderlandus ir susitiks su šios šalies vyriausybės at stovais. Numatyti susitiki mai su Nyderlandų Karalys tės ministru pirmininku Mar ku Rutte, ekonomikos reika lų, žemės ūkio ir inovacijų vi ceministru Henku Bleckeriu.
Lietuva nusiteikusi kalbėtis kietai
Buvusio Igna linos atominės elektrinės (IAE) vadovo Osvaldo Čiukšio atleidi mas elektrinei kainuos papil domai dešimtis tūkstančių litų.
Stasys Gudavičius Lietuva sieks, kad rusų gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ per derybas peržiūrėtų savo tiekia mos žaliavos kainą, tačiau neke tina sutikti su Maskvos reikalavi mu atsisakyti dujų sistemos per tvarkos pagal europietiškus stan dartus.
Slaptai: iš IAE atleistas O.Čiukšys tikina paisantis konfidencialumo susitari
mų, todėl negalintis atskleisti, ar jam bus skirta kompensacija už atleidimą iš elektrinės. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kišenes papildys taikos sutartis Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Padavė į teismą
Pernai rugsėjį iš IAE korporatyvi nių reikalų direktoriaus pareigų at leistas O.Čiukšys padavė elektrinę į teismą. Jis prašė teismo panaikinti drausmines nuobaudas, pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutrau kimą, grąžinti į darbą ir priteisti kompensaciją už priverstinės pra vaikštos laiką. Po praėjusią savaitę Visagino apylinkės teisme įvykusio teismo tvarkomojo posėdžio pa skelbta, kad O.Čiukšys ir IAE pa rodė iniciatyvą susitarti taikiai. „Abiejų šalių prašymu bus sie kiama taikaus susitarimo. Kitas teismo posėdis paskirtas vasario 20 d.“, – pranešė bylą nagrinėjęs Visagino apylinkės teismo pirmi ninkas Valdas Ciesiūnas. Tą dieną abiejų ginčo šalių tai kos sutartis jau gali būti patvirtin ta teismo ir įsigalioti.
dėl ko susitarta“, – sakė buvęs IAE vadovas. IAE irgi nekomentuoja būsimo susitarimo turinio. „Taikos sutar tis įsigalios, kai ji bus patvirtin ta teisme. Visi būtini dokumentai teismui jau perduoti. Vasario 20ąją tikimasi sprendimo“, – teigė IAE atstovė spaudai Daiva Rima šauskaitė. Po teismo sprendimo galbūt bus paviešintos kai kurios taikos su tarties detalės, bet nebūtinai vi sos. Pavyzdžiui, kiek vėliau, šį pa vasarį, turėtų būti paskelbta, kokio dydžio kompensaciją gaus buvęs elektrinės vadovas O.Čiukšys. Ji gali siekti kelias dešimtis tūks tančių litų.
Geriau greitai taikiai susitarti, negu ilgus mėnesius ir metus kivirčytis.
„Taika geriau nei karas“
Pasak O.Čiukšio, jo ir IAE advoka tai rado kompromisinį sprendimą, kuris leis susitarti taikiai. „Buvau gana griežtai nusiteikęs siekti to, dėl ko padaviau IAE į teismą, ta čiau pripažįstu, kad geriau grei tai taikiai susitarti, negu ilgus mė nesius ir metus kivirčytis, ieškant teisybės teismuose. Taika visada geriau nei karas“, – kalbėjo jis. O.Čiukšys neatskleidė taikos su sitarimo detalių. Jis tvirtino, kad tai konfidenciali informacija. „Sutar tyje yra punktas dėl konfidencialu mo, todėl negaliu skleisti jokios in formacijos apie tai, kas joje įrašyta,
Pakeis motyvaciją
O.Čiukšys neneigė, bet ir nepatvir tino, kad taikos sutartyje greičiau siai bus punktas dėl kompensacijos išmokėjimo jam už „priverstinės pravaikštos laiką“. Neoficialiais duomenimis, gali būti susitarta, kad IAE O.Čiukšiui išmokės kelių mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją – nuo 20 iki 80 tūkst. litų. O.Čiukšio vieno mėnesio atlygi nimas siekė daugiau kaip 20 tūkst. litų. Jis mokėtas iš IAE uždary ti skiriamų ES lėšų. Kompensacija
irgi turėtų būti išmokėta iš to pa ties šaltinio. Be to, taikos susitarimu IAE įsi pareigos pakeisti O.Čiukšio atlei dimo motyvaciją. Elektrinės gene ralinis direktorius Žilvinas Jurkšus pernai rugsėjo 14 d. pasirašytame įsakyme nurodė, kad O.Čiukšys at leidžiamas remiantis Darbo kodek so 235 straipsniu, tai yra už šiurkš tų darbo drausmės pažeidimą. Buvęs IAE vadovas kaltintas poli tikavimu ir nesutarimais su energe tikos ministru Arvydu Sekmoku. O.Čiukšys teigė, kad šis sprendi mas yra neteisėtas ir priimtas pa žeidžiant procedūras. Taikos sutartyje bus nurodyta, kad iš IAE O.Čiukšys atleistas ne dėl darbo drausmės pažeidimų, bet „šalių susitarimu“. Neteko pasitikėjimo
Energetikos ministras A.Sekmo kas ir premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pagrindinė atleidimo priežastis – kad O.Čiukšys nete ko pasitikėjimo, nes nepakluso kai kuriems nurodymams dėl kadrų politikos, įtraukė britų teisininkų kontoros atstovą Raminą Wali į de rybų grupę su milijardinius elekt rinės uždarymo projektus vyk dančia, bet nuolat vėluojančia tai daryti Rusijos kapitalo įmone „Nu kem Technologies“. IAE generaliniu direktoriumi O.Čiukšys buvo paskirtas 2010 m. pavasarį. Jis pakeitė ilgametį elekt rinės vadovą Viktorą Ševaldiną. Aukšč iaus iam e IAE pos te O.Čiukšys išdirbo tik vienus me tus. 2011-ųjų pavasarį jį pakeitė Ž.Jurkšus.
Premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjai ir Rusijos pusė patvir tino, kad artimiausiomis dieno mis, greičiausiai jau kitą savaitę, įvyks Lietuvos ministro pirmi ninko ir „Gazprom Eksport“ va dovo Aleksandro Medvedevo susitikimas. Jame bus svarsto mos galimybės sumažinti Rusi jos Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Tačiau prognozuojama, kad de rybos bus įtemptos ir gali baigtis be apčiuopiamų rezultatų. Lietuva mano, kad dabarti nė rusiškų dujų kaina yra nesą žininga, ir viliasi, kad ji bus su mažinta. „Lietuvos dujos“ patvirtino, kad šiuo metu peržiūrimos rusiš kų dujų tiekimo Lietuvai sąlygos. „Nors sutarties galiojimo laikas baigiasi 2015 m., optimizuoti tie kimo sąlygas reikia jau dabar“, – pareiškė „Lietuvos dujų“ atstovė Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė. „Gazprom“ atstovai oficia liai atsisako komentuoti situaci ją dėl dujų tiekimo Lietuvai, kol nesibaigs derybos. Bet „aiškumas šiuo klausimu gali būti pasiektas per kelias die nas“, kaip rusų laikraščiui „Izves tija“ nurodė šaltinis koncerne. „Izvestija“ tikina, kad rusai gali sumažinti dujų kainą Lie tuvai mainais už tai, kad nebūtų įgyvendintas ES Trečiasis ener getikos paketas. Šiuo paketu, be kita ko, numatoma dujų vamzdy nų verslą atskirti nuo dujų tiekė jų. Tai reiškia, kad dujų tiekimo vamzdžiai Lietuvoje, kaip ir viso je ES, ilgainiui turės nebepriklau
syti „Gazprom“. „Lietuvos dujų“ pertvarką pagal ES reikalavimus numatoma atlikti 2013 m. Pasak Maskvos laikraščio šal tinių, jeigu Lietuvos valdžia nu spręs pakeisti savo sprendimą dėl „Gazprom“ nuosavybės Lie tuvoje, tiekiamų dujų kainos su mažinimo klausimą „bus įma noma išspręsti“. Tai patvirtino ir Valstybės Dūmos deputatas Iva nas Gračiovas. „Lietuva gali gauti nuolaidą, jeigu su „Gazprom“ pa vyks protingai susitarti dėl tink lų“, – pareiškė jis. Tačiau, pasak bendrovės „East European Gas Analysis“ direkto riaus Michailo Korčemkeno, tiki mybė, kad derybos vyks sėkmin gai, „beveik lygi nuliui“, ir jos bus labai sunkios. Lietuvos atstovai kartoja neke tinantys keisti savo nuostatų dėl Trečiojo energetikos paketo įgy vendinimo. „Rusai puikiausiai su pranta, kad šis jų reikalavimas neį gyvendinamas. Įstatymai priimti, Trečiasis paketas bus įgyvendin tas, ir tai net negali būti derybų objektas“, – sakė Seimo konser vatorių lyderis Jurgis Razma. Tą patį teigė ir premjero patarėjas Virgis Valentinavičius: „Derėtis galima dėl įvairiausių kitų klausi mų, bet ši rusų keliama sąlyga tik rai negali būti nei įgyvendinta, nei netgi keliama deryboms.“ Vis dėlto tikimasi, kad dery bos su „Gazprom“ bus produk tyvios. Tą esą įrodo pačių rusų išsakytas noras derėtis, ko anks čiau nebuvo. Paklaustas, kas galėjo pakeisti Rusijos poziciją, A.Kubilius sa kė: „Sunku pasakyti – situaci ja dujų rinkoje gana sparčiai kei čiasi. Pastebima, kad nemažai labai stambių įmonių arba vals tybių, nesutikdamos su „Gazp rom“ kainų politika, yra pada vusios „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą.“ Pasak jo, su „Gazprom“ inten syviau kalbėtis buvo siekta dar pernai, tačiau nesėkmingai.
Tikslas: derybose dėl dujų Lietuva sieks, kad ir vilkas būtų sotus,
ir avis liktų sveika.
Laurio Viksnės (BFL) nuotr.
6
PenktADIENIS, sausio 27, 2012
nuomonės
Koją kiša lėšų stoka
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Parlamentarai nepoilsiauja. Jie dirba su rinkėjais Violeta Juodelienė
J
eig u susir uošėte žiemos snūdą prablašk yt i am žinos vas aros šalyje ar tep ate slides ties iog ine pras me akt yv iam poils iui kal nuose, rask ite laiko pamąst yt i apie kasdienybės piktžaizdes, ku rios darko Lietuvos veidą, o sykiu ir apsunkina Jūsų gyvenimą. Laiko daug nesugaišite – tiesiog lėktuve mintyse nuleisk ite garą, gal ite net paruošti įspūdingą kal bą, ant lapel io susirašyt i pačius pikčiausius klausimus, kur iuos užduotumėte Seimo nariui.
Parlamentaras tikrai nusipelnė būti užspeis tas kur nors slidininkų bare, kad pasiaiškintų, ką galvoja apie kasos aparatus turguje. Jei net ing ite, perž velk ite tautos išr inktųjų por tretų galer iją. Pa vardž ių įsiminti nebūtina – svar bu bent veidą atpaž inti. Yra nemenka tik imybė, kad to kie namų darbai Jums pravers, nes kok io Šamon i snieg uose ar po Šardžos saule išv ysite veidą iš tautos išr inktųjų galerijos. Neprarask ite budr umo – tas vei das gal i būti gerokai įkaitęs nuo prasmingo laisvalaikio, be oficia lumo kaukės, nuo nem igos pat i nusiais paak iais ar atv irkščiai – gyven imo džiaugsmu trykštan čiom is, pailsėjus iom is akim is. Jose galbūt net blykčios veln iu kai, kok ie smag inasi iš pamokų pabėgusio mok inio akyse. Ar gal i būti kitaip – juk atostogos! Dvig ub ai saldž ios, nes nelega lios, bet su tvirtu alibi: Seimo val dybai pranešta. Nors ir be atosto gin ių, bet su tvark ingai į sąskai tą kapsinčia alga, jo naudai besi sukančiu parlament in ių išlaidų skaitikl iu. Nekl aus yk ite antros ios pusės arba kitų bendrakeleiv ių, jei šie apel iuos į Jūsų sąžinę, bandys
sulaik yt i, gird i, pal ik Seimo narį ramybėj – juk ir jis žmog us, tur i teisę į poilsį. Nieko panašaus. Parlamentaras tikrai nus ip elnė būti perl iet as šaltu nemalon ių klausimų dušu ar užspeistas kur nors slidininkų bare, kad pasiaišk intų, kodėl lei do priimt i Konst it ucijai priešta raujantį Mokslo ir stud ijų įsta tymą, ką galvoja apie kasos apa rat us turg uje ar pridėtinės ver tės, pelno ir kitok ius mokesčius. Galų gale nepamirškite, kad artė ja pensija, klauskite apie „Sodros“ reikalus. Drąsiai kam ant inėk ite, nes Lie tuvos parl am ent ar ai dirb a be poils io dienų. Jei jie ne Seimo rūmuos e – vad in as i, dirb a su rinkėj ais. Nesvarbu, kad iš sve tim os apyg ardos. Mūsų parl a ment ar ai – liet uv išk ai kalb an tys Chucko Norr is o klon ai. O šis raumen ing as is veiksmo fil mų heroj us, žin ia, niek ad a net nem ieg a – tik lauk ia. Tok ios porcij os garst yč ių ant atostogų torto jie tikrai nusipelnė, nes akivaizdžiai ignoruoja visus – pradedant Konstituciniu teismu, pil iečiais, baig iant sveik u protu, ir neį steng ia pasir yžt i kartą vi siems laikams reglamentuoti sa vo darbo tvarkos. Kur ioje būtų nustat ytos konkrečios atostogų taisyklės, atostoginių pinigų skai čiavimo formulės. Jei neį steng ia ir net nesisteng ia to padar yt i, vad inasi, parlamen tarams visiškai vis vien, ką apie juos mano pil iečiai, Konst it uci nis Teismas ir mokesčių mokė tojų pinig inė. Tie, kur iuos užsienyje sut iksite pirmadienį, kai Vilniuje prasidės neeil inė sesija, pademonstr uos, kad jiems, kaip sako trumpai bu vęs trečiasis valst ybės žmog us (dabar taip pat poilsiaujant is už sienyje), visiškai „dzin“ studentai, aukštosios mokyklos, joms gyvy biškai svarbus Mokslo ir stud ijų įstatymas, Konstitucija. Kel ionė gražaus jubil iejaus pro ga? Kel ialapiai, už kur iuos dar pavasarį mokėta labai pat rauk li kaina? Bent trumpam pakeist i klimatą rekomendavo gydytojai? Kaž in, kok ia būtų paprasto mir tingo Lietuvos piliečio darbdavio reakcija, jei, užuot pasirodęs ryti niame pasitarime, jo dalyvius pa sveik intų atv ir uk u iš Šamon i ar Jungtinių Arabų Emyratų su ati tinkamu paaišk inimu.
ietuvos ir Rusijos pasieny je diegiant milijonus kainuo jančią stebėjimo įrangą, jai remontuoti ir eksploatuoti lėšų nenumatoma, kaip tvirtina ten dirbantys pasieniečiai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės vado pul kininko Rimanto Timinskio teigimu, technikai remontuoti, susidėvėju sioms dalims pakeisti per metus rei kėtų skirti apie 10 proc. visos įrangos kainos. „Jei gautume bent 5 proc., būtų labai gerai“, – sakė jis žurnalis tams, Plaškių užkardoje rodydamas prieš tris mėnesius įdiegtą naujausią valstybės sienos stebėjimo įrangą. Plaškiuose daugiausia už ES lėšas įrengta sistema kainavo per 8 mln. litų, minėtus 10 proc. sudarytų 800 tūkst. litų. „Iš savo bendro biudžeto per metus galime sutaupyti 60–80 tūkst. litų. Tai labai maža suma, kai reikia keisti stebėjimo kameras, kitą įrangą“, – teigė rinktinės vadas. Plaškių, Viešvilės ir Bardinų už kardose įdiegta valstybės sienos stebėjimo sistema gerokai sumaži no kontrabandos ir pažeidėjų srau tą Pagėgių krašte. „Plaškių užkardoje sistema veikia tris mėnesius, per tą laiką užfiksuo tas tik vienas valstybės sienos pa žeidimas. Iki tol per tris mėnesius būdavo registruojama po 15–20 pa žeidimų“, – sakė VSAT Pagėgių rink tinės Sienos apsaugos skyriaus virši ninkas Laimonas Pocius. Jo duomenimis, Viešvilės užkar doje panaši įranga pradėjo veikti nuo 2010-ųjų liepos 1 d. Per pirmą tų metų pusmetį užfiksuota 16 vals tybės sienos pažeidimų, 12 akcizinių prekių gabenimo atvejų, sulaikyti 7 sienos pažeidėjai. „Įdiegus sistemą per pusantrų metų toje užkardoje užregistruoti 4 valstybės sienos pažeidimai ir 3 akci zinių prekių gabenimo atvejai. Visais atvejais sulaikyti 100 proc. pažeidė jų“, – pabrėžė pareigūnas. Kontrabandos sostine anksčiau va dinti Pagėgiai, pasieniečių teigimu, šį titulą jau praranda. Anot jų, tai liu dija statistika. Užpernai nustatyta 111 valstybės sienos kirtimo pažeidimų, sulaikyti 44 pažeidėjai, konfiskuo ta 458 tūkst. pakelių kontrabandinių rūkalų. Pernai siena pažeista 43 kar tus, sugauti 32 pažeidėjai, paimti 169 tūkst. pakelių cigarečių. Pasak pareigūnų, padėtis gerė ja daugiausia dėl įsigytos technikos, taip pat dėl sugriežtintų bausmių kontrabandininkams, darbo su vie tos moksleiviais, gyventojais. Plaškių užkardoje budintys pasie niečiai nepakildami nuo kėdžių gali suskaičiuoti visas Nemune plaukio jančias antis. Devyniais bokštais, ant
Problema: pasieniečiai tvirtina, kad neužtenka tik įsigyti naujausios tech
nikos, būtina numatyti lėšų ir jos priežiūrai.
kurių sumontuotos vaizdo kameros ir šiluminę energiją spinduliuojan čius objektus fiksuojantys naktinio matymo įrenginiai (termovizoriai) bei radarai, apimamas visas beveik 25 km ilgio užkardai priskirtas Rusi jos ir Lietuvos sienos ruožas.
Plaškių užkardoje budintys pasieniečiai nepakildami nuo kėdžių gali suskai čiuoti visas Nemune plaukiojančias antis. Be to, įvairiose pasienio ruožo viet ose paslėpti davikliai budėtojams praneša apie judančius objektus. „Jeigu budėtojas ko nors nepastebėtų, kamera automatiškai atsisuka į objektą, taip pat duodamas garso signalas“, – pasakojo Plaškių užkar dos vado pavaduotojas Algis Čėsna. Kadangi šis pasienio ruožas bū na apsemiamas pavasario potvynio, pasieniečiai daviklius turi iškasti, kai vanduo ima kilti, ir vėl paslėpti, kai nusenka. Be to, visas kamerų nufil muotas vaizdas įrašomas ir saugomas. „Čia jau XXI a. iš tikrųjų“, – kons tatavo A.Čėsna, baigęs pasakoti apie gautos įrangos pranašumus. Sužinoję apie pasieniečių tech nines galimybes, kontrabandinin
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kai keliasi į kitas vietas. „Prieš porą mėnesių Plaškių gyventojų, turin čių nelegalių kėslų buvo sulaikyta Suvalkijoje“, – sakė A.Čėsna. Kita vertus, pareigūnai teigė, kad kontrabandininkai niekada nenuleidžia rankų, nes pelnas iš šio nelega laus verslo – didžiulis. Viena Rusijoje pirkta cigarečių dėžė Lietuvoje duo da maždaug 1000 litų pelną. „Vadina mieji šucheriai eina, bando daviklius, žiūri, kaip mes reaguojame. Turbūt niekada nepasakysime, kad išnaiki nome kontrabandą ir naminės deg tinės gamybą“, – teigė R.Timinskis. Pasak pareigūnų, per sieną per mesti kontrabandinį krovinį užt runka tris keturias minutes. Jeigu sargyba nutolusi nuo tos vietos, gali ma viltis, kad pavyks pabėgti. „Mūsų dažnai klausia: „Įsigijote tiek bran gios įrangos, kiek žmonių atleisi te?“ Bet juk kameros pažeidėjų ne pagaus“, – sakė Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas, štabo viršinin kas Vytautas Dabulskis. Pasieniečiai taip pat atkreipė dė mesį, kad, sugriežtinus bausmes už kontrabandą, sumažėjo vienu kar tu nelegaliai gabenamų rūkalų kiekis. Anksčiau kontrabandos gabendavo tiek, kiek telpa į automobilį – 15–20 dėžių, dabar sulaikoma vidutiniškai 4 ar 5 dėžės – tiek, kiek vienas žmogus gali panešti. Pagėgių rinktinė iš viso saugo 178 km ilgio Lietuvos ir Rusijos sienos ruožą. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, sausio 27, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Gaisras niokojo architektūros šedevrą Mamoms nušvito viltis
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo de partamento atstovai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Tytuvėnų bažnyčioje ir vie nuolyne, kurie laikomi vienu įspūdin giausių baroko ansamblių Šiaurės Rytų Europoje, kilusio gaisro.
Užsidegė naktį
Kelmės rajone esantis Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamb lis užsiliepsnojo ketvirtadienį pa ryčiais. Pranešimas apie degan čią šventovę gautas ketvirtadienį 4.40 val. Apie 8 val. gaisrą gesino jau de vynios ugniagesių automobilinės cisternos, buvo pasitelkti du auto mobiliniai keltuvai. Ketvirtadienį popiet liepsna buvo numalšinta, tačiau įvykio vietoje vis dar budė jo ugniagesių pajėgos.
Andrius Kubilius:
Esu tikras, kad ekspertai operatyviai ir kva lifikuotai ištirs visas gaisro priežastis ir aplinkybes. Kelmės ugniagesių atstovo Sta sio Kvietkaus teigimu, išdegė apie 1 tūkst. kv. m vienuolyno stogo, apie 100 kv. m perdangos, nuardyta per 100 kv. m skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios med žio stogo konstrukcijos. Per nelaimę nė vienas žmogus nenukentėjo. Eks
R
Konstitucinis Teismas (KT) šian dien pradės nagrinėti, ar teisė tai kurį laiką nebuvo mokamos motinystės (tėvystės) pašal pos tuo metu turėjusiems kitų draudžiamųjų pajamų, taip pat ar teisėtai pašalpos šiuo metu mažėja turint tokių pajamų.
lyno restauracija kainavo daugiau kaip 10 mln. litų, tačiau lėšų dar bams užbaigti dar trūksta. Tytuvėnų sakralinio ansamblio Kryžiaus kelias su Kristaus laip tų koplyčia yra viena gražiausių piligrimų traukos vietų Lietuvo je. Tytuvėnų ansamblis patenka į Palaimintojo Jono Pauliaus II Pi ligrimų kelio programą, kuria sie kiama įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II keliones po Lietuvos šventoves. Dar vasarą ansamblio atidary mo proga Tytuvėnuose vyko spe ciali iškilminga šventė. Čia taip pat kasmet vyksta ir Tytuvėnų vasaros festivalis, kuriame koncertai skam ba vienuolyno erdvėse.
Šioje byloje sujungti šeši pa reiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Kauno apygardos administracinio teis mo prašymai, kaip praneša KT. Byloje abejojama, ar Kons titucijai neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme anksčiau buvę pašalpų skyrimo apribojimai, kad moti nystės ir tėvystės pašalpos ski riamos tik tuo atveju, jeigu asmuo neturi tokių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjams abejonių kėlė ir galiojančios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurias, jeigu ap draustasis per vaiko priežiūros atostogas turi draudžiamųjų pa jamų, kurių dydis mažesnis už pašalpą, jam mokamas šios pašal pos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Administraciniai teismai nag rinėjo administracines bylas pa gal pareiškėjų skundus atsakovui – Valstybinio socialinio draudi mo fondo valdybos Vilniaus sky riui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinio sociali nio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.
BNS inf.
BNS inf.
pertai mano, kad ansamblio padėtis nėra tragiška ir pastatus pavyks res tauruoti. Neeilinis posėdis
Premjeras Andrius Kubilius Ty tuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne ketvirtadienį kilusį gaisrą pavadi no didele ir skaudžia nelaime. „Tai – didelė ir skaudi nelaimė mums visiems“, – teigė prem jeras apie gaisrą Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Kara lienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje. „Gais ras suniokojo vieną didžiausių ir vertingiausių XVII–XVIII a. ba roko sakralinės architektūros pa minklų ne tik Lietuvoje, bet ir vi soje Šiaurės Rytų Europoje. Esu tikras, kad ekspertai operatyviai ir kvalifikuotai ištirs visas gaisro ki limo priežastis ir aplinkybes“, – pranešime teigė A.Kubilius. Ministras pirmininkas taip pat padėkojo visiems ugniagesiams ir gaisro gesinimo štabui už jų pa siaukojamą darbą, o Kelmės rajo no savivaldybės žmonėms ir ypač Tytuvėnų parapijai ir jų tikintie siems palinkėjo stiprybės išgy venti šią tragediją. Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime, dėl susi dariusios padėties Kelmės rajono
Viltis: ekspertai mano, kad padėtis ansamblyje po gaisro nėra tragiš
ka ir pastatus pavyks restauruoti.
savivaldybėje paskelbta ekstre mali situacija. Pirminiais duome nimis, vienuolynas ir bažnyčia yra apdrausti. Neseniai restauruotas
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis praėjusią vasarą buvo restauruotas ir pagaliau lankytojams atvėrė vi sas duris. ES fondų lėšomis vienuolyne autentiškai restauruotos vienuolių celės, Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio iniciatyva įkurtas Šiau lių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus, sutvarkytos kitos pa talpos. Ypatingas dėmesys skirtas vienuolyno sienų tapybai – fres koms, nes drėgmė ir laikas jas buvo gerokai pažeidę. Tytuvėnų vienuo
kelmiskiams.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Gyventojai aktyviai naudojasi karštąja linija Mantas Baltrūnas Aplinkos ministerijos karštąja linija – korupcijos prevencijai skirtu ryšiu – gaunami pranešimai ir jų skaičius rodo, kad šalies gyventojai vis aktyviau reaguoja į aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, abejotinus pareigūnų veiksmus ir vis drąsiau kelia viešumon galbūt neteisėtus jų nusižengimus. Beveik pusė skundų pasitvirtina
Praėjusiais metais šia linija buvo gauti 173 skundai ir pranešimai. Beveik trečdalį jų (50) sudarė pranešimai apie galbūt neteisėtas statybas ir skundai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų. Beveik tiek pat pranešimų (47) skirta aplinkos taršos problemoms. 15 gyventojų buvo nepatenkinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmais ar neveikimu, 9 – miškų kirtimais ir miškų pareigūnų veiksmais, 5 – saugomų teritorijų pareigūnų veiksmais ir t. t. Pasak Aplinkos ministerijos Teisės ir kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėjos Onos Bubnelienės, 40 proc. karštąja linija gautos informa-
cijos pasitvirtina. Pavyzdžiui, patikrinus pranešimą, kad sostinės Savanorių prospekte esanti įmonė nuolat teršia aplinkos orą, paaiškėjo, kad tai tiesa. Todėl įmonės atsakingam darbuotojui buvo skirta administracinė bauda, o įmonė, vykdydama aplinkosaugos pareigūnų nurodymus, pažeidimus nedelsdama pašalino. Bauda skirta ir neteisėtai Jurbarko rajone mišką kirtusiam pažeidėjui, kuris buvo išaiškintas gavus pranešimą karštąja linija. Jis turėjo sumokėti 2 tūkst. litų baudą ir atlyginti 1,1 tūkst. litų aplinkai padarytą žalą. Faktai pasitvirtino ir patikrinus iš Vilniaus gautą pranešimą apie galbūt neteisėtas statybas Tarandėje. Dėl jų VTPSI kreipėsi į teismą. Pranešusio žmogaus dėka buvo užkirstas kelias savivalei. Kviečia aktyviai naudotis
Gyventojai Aplinkos ministerijos karštąja linija gali naudotis anonimiškai ir bet kuriuo paros metu jiems patogiausiu būdu – telefono ryšiu (darbo dienomis tel. (8 5) 266 3596, 266 3597, 266 2717; atsakiklis visą parą (8 5) 266 3598), faksu (8 5) 266 3671, e. paštu pranesimas@ am.lt ar paštu (Aplinkos ministe-
rija, Jakšto g. 4 / 9, LT-2600 Vilnius). Jų pateiktą informaciją apie galimą aplinkos apsaugos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba ar jų neveikimą, netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus operatyviai išnagrinėja Aplinkos ministerijos Teisės ir kontrolės departamento Kontrolės skyrius. Apie savavališkas statybas, neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, VTPSI tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą ar piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais gyventojai gali informuoti ir VTPSI karštąja linija: tel. (8 5) 272 1072, faksu (8 5) 278 4369, e. paštu nelegalu@vtpsi.lt arba paštu (VTPSI, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius). Skatindama visuomenę dar aktyviau įsitraukti į kovą su įstatymų pažeidėjais aplinkosaugos srityje, padėti išaiškinti galimus korupcijos atvejus ir pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar jų neveikimo atvejus, Aplinkos ministerija kviečia šalies gyventojus, pastebėjusius minėtų pažeidimų, nedelsiant apie tai pranešti karštąja linija.
Informacija: daugiausia pranešimų gaunama apie galbūt nelegalias
statybas.
„Shutterstock“ nuotr.
8
penktADIENIS, sausio 27, 2012
užribis Mirties traukinys
Traukiasi keturi Kauno teisėjai
Svastikų nedemonstravo
Ketvirtadienį netoli Baltosios Vokės esančioje Vaidotų gele žinkelio stotelėje žuvo ben- drovės „Lietuvos geležinke liai“ darbuotojas. Nelaimė įvyko manevruojant traukiniu. Greta traukinio bėgių dirbantį bendrovės darbuotoją užkliu dė traukinio riedmenys. Įvy kio aplinkybės tiriamos.
Keturi Kauno teisėjai traukia si iš pareigų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo jų prašymus atleisti iš tarnybos savo noru. Teigiama, kad teisėjai traukiasi po Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto tyrimo. Jie esą galėjo pa daryti drausmės pažeidimų, kai bylose savo kolegų prašė skirti švelnesnes nuobaudas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pranešė nutraukęs administracinių teisės pažei dimų bylas keturiems klaipė diečiams, kurie buvo kaltinami per Lietuvos valstybės atkūri mo metinių minėjimo eitynes ir kitomis dienomis demonst ravę plakatus su nacistinės Vo kietijos svastikos ženklais.
Gelbėjimo operacija vos nevirto tragedija Titas Petraitis Ketvirtadienį prieš vidurdienį Trakų rajono Lentvario ežere įlū žo du žvejai. Vienas jų žuvo. Gel bėdami skęstančiuosius vos ne nuskendo ir ugniagesiai.
Nelaimė įvyko 11.30 val. Arčiau kranto ant ledo sėdintis žvejys pastebėjo, kad pradingo į ežero vidurį nuėję du vyriškiai. „Buvo matyti tik žvejo dėžė ir kyšančios galvos“, – pasakojo žvejys. Vyriškis skęstantiems pri stūmė rąstą ir iškvietė gelbėtojus. Atvykę pirmieji ugniagesiai ne sugebėjo prieiti prie skęstančių. Ledas buvo labai plonas. Žvejai
ilgai laikėsi įsikabinę į rąstą. Vie nas ugniagesys pats įlūžo ir pra dėjo skęsti. Jis buvo prisirišęs virve, ja kolegos gelbėtoją išvil ko į krantą. Vyras, kurį buvo pagriebęs ir kurio neišlaikė įlūžęs gelbėtojas, ugniagesių akivaizdoje paniro po vandeniu. Antrą žvejį pavyko iš traukti į krantą. 47-erių vyras labai sušalo, grei tosios pagalbos automobilyje pra rado sąmonę. Nukentėjusysis nu vežtas į ligoninę. Nuskendusio 44-erių žvejo kūną į krantą pa vyko ištraukti tik apie 15 val. „Ledas dar labai plonas, o dar saulė dieną ištirpdė ežero vidu rį“, – sakė naras.
Generalinė prokura tūra prašo dėl Medi ninkų žudynių nu teisto buvusio Ry gos omonininko Konstantino Michai lovo (buvusio Niku lino) sutikimo teisti jį dėl karo nusikal timų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Kaltinimai: K.Michailovą Latvija perdavė pagal Baudžiamojo kodekso
nuostatas, kurios numato atsakomybę už tyčines žmogžudystes. Lie tuva kaltinimus siekia perkvalifikuoti į nusikaltimus žmogiškumui.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
K.Michailovui siūloma apsispręsti pačiam Būtinas sutikimas
Broniaus Jablonsko nuotr.
Kontrabandą vežė ant galinės sėdynės Vilniaus Naujininkų rajone pasie niečiai sulaikė automobilį, kuriuo gabenti 5 tūkst. pakelių rusiškų kontrabandinių rūkalų. Vienas iš trijų šia mašina važiavusių vil niečių uždarytas į areštinę.
Trečiadienį Valstybės sienos ap saugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus ir Specialiosios paskirties būrio pareigūnai vienoje iš Nauji ninkų sankryžų sustabdė automo bilį „Mitsubishi Space Wagon“. Jo vairuotojas iškart pakluso pasie niečių reikalavimui, o sulaikomas, kaip ir dar du kartu važiavę kelei viai, nesipriešino. Pasak VSAT, automobilio bagažinėje Vilniaus
rinktinės pasieniečiai rado aštuo nias dėžes cigarečių, dar dvi gulėjo ant galinės sėdynės. Iš viso auto mobiliu, kuriuo važiavo 31, 36 ir 39 metų Vilniaus gyventojai, gaben ti 5 tūkst. pakelių cigarečių „Saint George 7“ ir „Viceroy Red“ su Ru sijos banderolėmis. VSAT Vilniaus rinktinėje dėl neteisėto disponavimo akcizi nėmis prekėmis pradėtas ikiteis minis tyrimas. 31-ų automobilio vairuotoją pasieniečiai užda rė į areštinę, o keleivius apklau sę paleido. Cigaretės ir „Mitsubishi Space Wagon“ saugomi VSAT Vilniaus rinktinėje. VD, BNS inf.
VSAT nuotr.
Negavus nuteistojo sutikimo raštu, prašoma kreiptis Latviją. Tokį prašymą Lietuvos apeliaci niame teisme ketvirtadienį pateikė vienas iš valstybės kaltintojų, Ge neralinės prokuratūros prokuro ras Mindaugas Dūda. Teismui taip pat buvo pateiktas naujų kaltinimų K.Michailovui tekstas. Patenkinęs Generalinės proku ratūros prašymą, Apeliacinis teis mas dėl sutikimo teisti pagal nau jus kaltinimus turėtų kreiptis į K.Michailovą. Pagal galiojančius įstatymus as muo negali būti traukiamas atsa komybėn ir nuteistas už tuos nu sikaltimus, ne pagal kuriuos buvo išduotas užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį. K.Michailovą Latvija išdavė pa gal Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatas, kurios numato atsako mybę už tyčinius nužudymus. Da bar prokuratūra jo veiksmus siekia perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, numa tantį atsakomybę už nusikaltimus žmogiškumui. Šiam straipsniui se natis netaikoma. „Todėl patraukti (atsakomybėn) ir nuteisti pagal 100 straipsnį, tai yra iki išdavimo ir perdavimo pa darytą nusikalstamą veiką, būtinas jo paties ar jį perdavusios valstybės sutikimas“, – sakė M.Dūda. Teisme paskelbta pertrauka iki vasario 9 d., kad proceso dalyviai susipažintų su prokuroro prašymo tekstais ir kad galėtų suformuluoti savo poziciją.
K.Michailovas sakė teismui dėl prokuroro prašymo norįs pasitar ti su advokatais. Advokatai užsimi nė, kad kaltinimai labai sunkūs ir jų klientas gali neduoti sutikimo.
Jam skirta maksi mali bausmė – lais vės atėmimas iki gy vos galvos.
Gynė trys advokatai
Į posėdį iš Lukiškių tardymo izolia toriaus-kalėjimo pristatytą nuteis tąjį gynė trys advokatai, tarp jų ad vokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė. Kiti advokatai yra Lietuvoje prakti kuojantys teisininkai – Ingrida Bo tyrienė ir Artūras Marcinkevičius. Valstybinį kaltinimą palaiko du Generalinės prokuratūros proku rorai – M.Dūda ir Rolandas Stan kevičius. Nukentėjusiajam Tomui Šer nui atstovauja advokatas Virgilijus Kaupas. Bylos nukentėjusieji į po sėdį neatvyko. Pranešimai apie by lą jiems buvo išsiųsti. Kol kas tik V.Kaupas iš visų pro ceso dalyvių pareiškė poziciją dėl prokuroro prašymo. Posėdyje jis sakė nematąs priežasčių, dėl ku rių negali būti tenkinamas proku roro pašymas. „Aš susipažinęs su bylos me džiaga. Turėdamas omenyje K.Mi chailovo elgesį vykstant procesui, kaip jis neigė akivaizdžius daly
kus, manau, jis nesutiks dėl nau jų kaltinimų. Bet dar yra Latvija“, – BNS sakė vienintelio per Medi ninkų žudynes gyvo likusio T.Šer no advokatas. Skirta maksimali bausmė
Praėjusių metų gegužės 11 d. Vil niaus apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu K.Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 m. lie pos 31 d. Medininkų muitinės po ste tarnybines pareigas atliekančių Lietuvos pareigūnų nužudymo. Jam skirta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo nuo sprendį yra apskundę ir K.Michai lovo gynėjai, – jie prašo jį išteisinti, – bei prokuroras, siūlantis perkva lifikuoti nusikaltimą ir pripažinti K.Michailovą kaltu ne tik dėl nu žudymo, bet ir dėl karo nusikalti mų bei nusikaltimų žmogiškumui. Teismas nustatė, kad K.Michai lovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės Ypatingosios paskir ties milicijos būrio (OMON) mili cininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje orga nizuotoje grupėje, kartu su to pa ties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžo vu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdančius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Mus teikį, Stanislavą Orlavičių, Ričar dą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką bei Mindaugą Balavaką ir pasikė sino nužudyti T.Šerną. VD, BNS inf.
9
penktadienis, sausio 27, 2012
OMX Vilnius
+0,57 %
OMX Riga
–0,26 %
3,8
–0,11 %
„H&M“ startuos nuo Rygos Švedijos drabužių tinklas „Hennes & Mauritz“ („H&M“) ketvirtadienį oficia liai patvirtino, kad plėtrą Baltijos šaly se 2012 m. pradės nuo Rygos. „H&M“ pranešė, kad šiemet ketina atidary ti 275 naujas parduotuves Bulgarijoje, Latvijoje, Malaizijoje, Tailande ir Meksi koje. 2008 m. prekybos tinklas plana vo atidaryti parduotuvę Vilniuje, bet dėl krizės planus sustabdė.
mlrd. litų
pernai į nacionalinį biu džetą įplaukė gyventojų pajamų mokesčio.
ekonomika
OMX Tallinn
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,72
4,60
2,39
„Kvistija“
4,63
4,55
2,37
+0,3127 %
„Vakoil“
4,71
4,58
2,38
–0,0121 % +0,5022 %
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt
10 4,5053
+0,1245 %
WTI nafta
1 2,8594
+0,2243 %
„Brent“ nafta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000
pokytis
3,1513
–0,7121 %
DB svaras sterlingų
1 4,1263
–0,2514 %
JAV doleris
1 2,6345
–0,5924 %
Kanados doleris
1 2,6306
Latvijos latas
1 4,9479
Lenkijos zlotas
10 8,1255
Norvegijos krona Šveicarijos frankas
Vakar Tinklas
101,13 dol. už 1 brl. 111,57 dol. už 1 brl.
Energetika lėtai žudo verslą Dėl brangstančių degalų, elektros ir šilu mos energijos galvą skauda ne tik ei liniams gyventojams, bet ir verslinin kams. Didžiausius iššūkius šiuo metu pa tiria pramonės, statybos ir transporto sek toriai, mažiausiai energijos kainų pančiais sukaustytas paslaugų verslas. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
„Energijos išteklių sąnaudų įtaka turi tiesioginę įtaką verslo sektorių pelningumui“, – tokią išvadą pa darė audito, mokesčių ir konsulta cijų bendrovė „KPMG Baltics“, pir mą kartą Lietuvoje atlikusi Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos iš teklių kainų pokyčiams tyrimą. „Nemaža dalis sąnaudų Lietuvos verslo įmonėse susijusios su dega lais, šilumos ir elektros energija, todėl, energijos išteklių kainoms keičiantis, labai kinta įmonių pel ningumas“, – sakė Rokas Kaspera vičius, bendrovės „KPMG Baltics“ partneris. Pasak jo, Lietuvos verslo sekto riai energijos ištekliams išleidžia įspūdingą sumą pinigų – 2010 m. ji siekė 4,7 mln. litų. „Daugiausia, 58 proc., verslas pinigų išleidžia de galams, trečdalį – elektros energi jai, o mažiausiai, 9 proc., – šilumos energijai“, – sakė jis. Pasaulinio tyrimo „KPMG Ener gy Survey 2011“ duomenys rodo, kad 50 proc. didžiausių pasaulio energetikos bendrovių finansinin kų teigia, jog naftos kaina ateity je išsilaikys 111–130 JAV dolerių už barelį. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2011 m. pasaulyje degalai pabrango 135 proc. – kasmet maž daug po 15 proc. Prognozuojama, kad 2011–2016 m. degalų kaina pa kils apie 27 proc. „Lietuvoje elektros ir šilumos energijos kainos nuo 2003 m. pakilo apie 75 proc. Vien per pastaruosius ketverius metus elektros kaina pašo ko 45 proc., šilumos energijos – 48 proc. Verta pabrėžti, kad apie treč dalį elektros kainos ir 70 proc. šilu mos energijos kainos nulemia degalų kaina“, – sakė Agnė Šilerytė, bendrovės „KPMG Baltics“ konsultantė. Įvertinę, kad elektros ir šilu mos energijos kaina labai priklau so nuo degalų kainos, tyrėjai išsky rė tris energetinio pažeidžiamumo scenarijus: optimistinį, realistinį ir pesimistinį. Jei išsipildytų optimistinis sce narijus ir degalai per metus pa
4,7
mln. litų
verslininkai kasmet išleidžia degalams, elektros ir šilumos energijai. brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektoriaus energijos ištekliams ski riamos sąnaudos per metus išaug tų 14 proc., arba 650 mln. litų. Realistinio scenarijaus atveju įmo nių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc., arba 1 mlrd. li tų. Tačiau jei išsipildytų pesimis tinės prognozės ir degalai brangtų net 50 proc., verslo energijos ištek liams skiriamos sąnaudos per me tus padidėtų vidutiniškai 41 proc., arba 2 mlrd. litų. Pasak R.Kasperavičiaus, tyrimas parodė, kad Lietuvos verslas ypač priklausomas nuo energijos ištek lių kainų svyravimo. Teigiama, kad tai gali gerokai paveikti įmonių pel ningumą, o norėdamos dirbti pel ningai jos priverstos didinti kainas ir rizikuoja pralaimėti konkurenci nę kovą.
Energetinio pažeidžiamumo scenarijai Optimistinis: degalai brangsta
15 proc.
Šilumos energ ija brangs 12 proc . Elektros energ ija brangs 10 proc . Realistinis: degalai brangsta
25 proc.
Šilumos energ ija brangs 19 proc . Elektros energ ija brangs 13 proc . Pesimistinis: degalai brangsta
50 proc.
Šilumos energ ija brangs 37 proc . Elektros energ ija brangs 21 proc . Šaltinis: „KPMG Baltics“
Rizika: stipriai priklausydamos nuo energijos išteklių Lietuvos įmonės priverstos didinti gaminių kainą ir ri
zikuoja pralaimėti konkurencinę kovą.
„Shutterstock“ nuotr.
Komentarai
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in ink ų konfederacijos Ekonom ikos ir finansų departamento anal it ikas
P
ernai Lietuvos pramonė la bai jautriai reagavo į smarkiai pašokusias energijos išteklių ir žaliavų kainas. Pirmiausia, energijos išteklių ir žaliavų kainos per nai augo labai reikšmingai. Antra, pagal energetinį intensyvumą Lietuva pasau lyje yra šešta, t. y. esame iš tų šalių, ku rios vienam produkcijos vienetui pa gaminti sunaudoja daugiausia sparčiai pabrangusių žaliavų. Trečia, Lietuva pa tenka į ES šalių dešimtuką, kuriose dujų ir elektros kaina yra aukščiausia. Tai lėmė, kad pramonės produkci ja pernai pabrango 8,5 proc. Bet vie tos gamintojai deda visas pastangas, kad produkcija vidaus rinkoje brangtų minimaliai. Pernai pabrangusių ener gijos išteklių dalis buvo perkeliama ne Lietuvos, o užsienio vartotojams. Pa vyzdžiui, pernai lietuviška produkci ja Lietuvoje pabrango 6,8 proc., o už sien io rinkose – 10 proc. Gamintojai steng iasi išsaugoti vidaus paklausos augimą.
Adakras Šeštakauskas
Lietuvos statybin ink ų asociacijos prez identas
E
nerg ijos ištekl iai labiausiai lem ia stat ybin ių gam in ių gamybą ir tiesiog iai atsil ie pia statybų kainai. Per vie nus met us stat ybos kaina pad idėjo apie 6 proc., o tai labiausiai lėmė pa brangusios statybinės medžiagos. Iš teklių brangimas tiesiogiai veikia sta tybų verslo paslaug ų perkamumą ir konkurencingumą. Jeig u konk ur uojama sąž in ingai, tai dar nėra taip blogai, visiems tok ios pačios bėdos. Bet Lietuvoje vis dar ak tuali kita problema – mokesčių slėpi mas statybų sektoriuje, o tai tiesiogiai kerta per sąžiningai dirbančių versli nink ų pajamas. Nesąž in inga konk u rencija vis dar gaji. Statybų sektorius taip pat galėtų pri sidėt i prie brang ių energ ijos ištekl ių naudojimo maž inimo. Reiktų pradė ti projektuoti ir statyti mažiau energe tikai iml ius stat inius. Ne tik gyvena muosius namus, bet ir visuomeninius. Labai plačiai diskutuojama ir tai jau ateina į Lietuvą.
Algimantas Kondrusevičius Lietuvos nacional inės vežėjų automobil iais asociacijos „Linava“ prez identas
D
yzel inas yra pag rind inė transporto verslo varomo ji jėga. Jau tapo įprasta, kad kiekvieni nauji metai pra sideda kylančiomis degalų kainomis. Pirmas metų ketvirtis vežėjams visa da būna labai sudėtingas. Degalams pabrang us netur ime gal i mybės automat iškai pakelt i paslau gų tar ifus, nes mūsų sektor iuje kon kurencija negailest inga. Kai kur ios transporto įmonės ilgalaikėse sutarty se nustato paslaugų kainas metams ar pusmečiui į priekį, nustatomi tam tik ri degalų kainos padidėjimo saugikliai, tačiau tai ne visada padeda. Dėl brangstančių degalų didėjančias veiklos sąn aud as bandome spręs ti opt im iz uodam i maršr ut us ir nuo lat stebime degalų kainas skirt ing uo se šalyse. Šiuo met u vežėjai vilk ik ų bak us steng iasi pasipildyt i Liuksem burge, Austr ij oj e ar Lenk ij oj e, kur šiuo met u dyzel inas pigesn is nei Lie tuvoje.
10
Penktadienis, sausio 27, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Neįtikima“, – po pralaimėtų Euroly gos „TOP-16“ etapo antrųjų rungtynių Kantu „Bennet“ eki pai 78:79 stebėjosi vienas Kauno „Žal girio“ lyderių Sonny Weemsas. Nesėkmė: Kauno krepšininkės (balta apranga) ryžtingai pradėjo
mačą su Lenkijos atstovėmis, bet iniciatyvos neįtvirtino.
Artūro Morozovo nuotr.
V.Kuktienė: „Šį sezoną mums labai nesiseka“ Vienuoliktąją nesėkmę Euroly gos turnyre ir ketvirtąją iš eilės A grupėje patyrė Kauno „VIČI-Ais čių“ krepšininkės, savo aikštėje 60:74 pralaimėjusios Gdynės „Lo tos“ (Lenkija) komandai.
Lietuvos čempionės, žaidusios be traumuotų Amandos Keme žys ir Santos Okockytės, antra jame kėlinyje pirmavo 22:11, bet varžovės pamažu švelnino skir tumą, kol galiausiai trečiajame kėlinyje persvėrė savo naudai – 46:44. Ketvirtajame kėlinyje „VI ČI-Aistės“ buvo beveik prisivi jusios „Lotos“ ekipą – 54:55, bet po to viešnios šovė į priekį 19:4 ir šventė pergalę. „Rungtynes pradėjome ge rai, išėjome žaisti susikaupusios. Trečiajame ir ketvirtajame kėli niuose taip pat stengėmės, ko vojome, bet kažko pritrūko. Mūsų ir Gdynės komandos – apylygės, tačiau palikta be priežiūros Jole ne Anderson pataikė kelis mums pražūtingus tritaškius. Nežinau, ko stokoja mūsų komanda, galin ti nugalėti vieną Eurolygos favo ričių „Ros Casares“ ir pralaimė ti tokioms ekipoms kaip „Lotos“. Gal ne visos žaidėjos pasitiki sa vo jėgomis, kai išeina į aikštę? At rodo, prieš kiekvienas rungtynes viską žinome, gerai išnagrinėja me varžovių stipriąsias ir silpną sias puses. Mums šį sezoną labai nesiseka, ir tiek“, – po varžybų svarstė rezultatyviausia kaunie čių žaidėja Vita Kuktienė. Paskutines Eurolygos regu liaraus sezono rungtynes „VI ČI-Aistės“ žais vasario 1-ąją
Statistika Kaun o „VIČ I-Aist ės“–Gdynės „Lotos“ 60:74 (17:10, 21:26, 14:19, 8:18). 300 žiūrov ų. V.Kukt ienė 19 tašk ų (4 klaidos), A.Putnina 11 (10 atkovotų kamuolių), M.Sauliūtė 9 (4 klaidos)/J.Anderson 22 (7 atko voti kamuoliai), G.Robert 20 (6 at kovoti kamuoliai), A.Knezevič 12 (6 atkovoti kamuoliai).
Lietuvis pelnė 25 taškus ir atko vojo 5 kamuolius, o jo atstovau jama Toronto „Raptors“ komanda (6 pergalės ir 13 pralaimėjimų bei 12-oji vieta Rytų konferencijo je) svečiuose po dviejų pratęsimų 111:106 (23:32, 27:18, 19:25, 21:15, 10:10, 11:6) nugalėjo penktojoje pozicijoje Vakarų konferencijoje esančią Jutos „Jazz“ (10, 6). „Lino kovingumas įkvėpė visą koman
Kantu ekipą šokir jos pačios stebukla Statistika „Bennet“–„Žalgiris“ 2012 01 25, Kantu „Pala Desio“ arena, 5 125 žiūrovai.
Rezultatai Stambulo „Galat as aray“ (Turk i ja)–Buržo „Basket“ (Pranc ūz ija) 81:74 (20:22, 25:17, 15:19, 21:16), Pra hos ZVVZ USK (Ček ija)–Dėro „Se at Unisze“ (Vengrija) 74:63 (20:20, 27:16, 14:10, 13:17), Jekater inburgo UGMK (Rus ija)–Valensijos „Ros Cas ares“ (Ispan ija) 63:81 (23:29, 13:17, 15:18, 12:17).
79:78
(21:17, 11:19, 17:23, 30:19) „Bennet“: G.Basile 15 taškų (6 rezultatyvūs perda vimai), G.Šermadinis 12, D.Marconato 9, V.Micovas (7 atkovoti kamuoliai, 6 rezulta tyvūs perdavimai), M.Leunenas (5 atkovo ti kamuoliai) ir N.Mazzarino po 8, M.Mar koišvilis 7, N.Gianella 5, G.Brunneris 4, A.Cinciarini 3.
„Žalgiris“:
A grupė Komanda
1. „Ros Casares“ 2. „Galatasaray“ 3. UGMK 4. ZVVZ USK 5. „Bourges Basket“ 6. „Lotos“ 7. „Seat Unisze“ 8. „VIČI-Aistės“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
11 11 9 7 6 3 3 2
2 2 4 6 7 10 10 11
991:785 1053:913 985:840 935:927 871:879 921:1019 876:1058 843:1054
Prancūzijoje su Buržo „Basket“ komanda, kuriai pirmojo rato dvi kovą Kaune pralaimėjo 67:69. VD inf.
L.Kleiza kovingumu įkvėpė savo ekipą Linas Kleiza sužaidė kol kas sėk mingiausias savo rungtynes NBA čempionate šį sezoną.
Abejonės: kai kurie rungtynių arbitrų sprendimai kėlė daug aistrų.
dą“, – pabrėžė „Raptors“ trene ris Dwane’as Casey. Per beveik 33 žaidimo minutes L.Kleiza pataikė 4 tritaškius iš 9, 4 dvitaškius metimus iš 7 ir reali zavo visus 5 baudų metimus. 25 taškais prie antrosios iš ei lės „Raptors“ pergalės prisidėjo ir Andrea Bargnani, 17 – DeMaras DeRozanas, 13 – Leandro Barbosa, 12 – Jose Calderonas. Arenos šei mininkų gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Paulas Millsapas – 31 taškas ir 11 atkovotų kamuolių. VD inf.
D.Collinsas 15, S.Weemsas 14 (5 atkovo ti kamuoliai), M.Popovičius 12 (3 klaidos), D.Šalenga 9, R.Javtokas 8 (8 atkovoti ka muoliai), P.Jankūnas 7 (3 perimti kamuo liai), M.Kalnietis 5 (1/6 tritaškių, 1/4 bau dų, 5 rezultatyvūs perdavimai), V.Lipkevi čius 4, T.Klimavičius (0/4 baudų) ir M.Ra kovičius po 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 18/32 (56 proc.) ir 20/39 (51 proc.), tritaškiai – 8/18 (44) ir 8/23 (34), baudų metimai – 19/24 (79) ir 14/19 (73), atkovota kamuolių – 27 ir 34, perimta – po 4, rezultatyvūs perdavimai – 20 ir 12, klai dos – 10 ir 12.
Romas Poderys, Alvydas Staniulis
Žalgiriečiai, ketvirtajame kėli nyje po Marko Popovičiaus bau dų metimų pirmavę 64:51, po to per beveik keturias minutes vėjais iššvaistė persvarą ir aikštės šeimi ninkai išlygino – 66:66. „Stebuklingas sprintas į perga lę – degančiomis širdimis“, – taip Kantu komandos spurtą apibūdi no vietos laikraščio „La Provincia“ reporteris.
Sonny Weemsas:
Atrodė, kad iš mūsų niekas nežinojo, ką iš tikrųjų privalo da ryti aikštėje.
„Susidūrėme su dviguba pro blema – gynybos ir puolimo. Gin damiesi padarėme daug šiurkš čių klaidų, atakuodami per dažnai skubotai mėtėme į varžovų krep šį. Atrodė, kad iš mūsų niekas ne
žinojo, ką iš tikrųjų privalo dary ti aikštėje“, – apie kauniečiams nesėkmingą dvikovos lūžį kalbėjo S.Weemsas. Likus žaisti 58 sek., „Žalgiris“ buvo priekyje – 71:70, bet „Ben net“ ataką Milovanas Rakovičius nut rauk ė nes port in e praž anga. Tuo su kaupu pasinaudojo var žovai: Georgis Šermadinis baudų metimais persvėrė – 72:71, o ne trukus Gianluca Basile padidino skirtumą – 74:71. Per likusias 18,2 sek. Kauno ko mandos neišgelbėjo netgi gudrus S.Weemso sumanymas: amerikie tis pataikė pirmąjį baudos meti mą, antrąjį specialiai prametė, pats atkovojo kamuolį ir išlygi no rezultatą – 78:78. Pratęsi mas? Anaiptol: ginč yt in as ar bitrų sprendimas skirti pražangą Mantui Kalniečiui, ir G.Šermadi nis taikliu baudos metimu padė jo tašką. „Vis dar negaliu patikėti, kad laimėjome“, – po varžybų ilgai neatsitokėjo „Bennet“ strategas Andrea Trinchieri. „Per paskutines šešias rung tynių minutes mes pasikeitėme ir žaidėme be aistros. Nebuvo
K.Lavrinovičius užmėtė „Re Po traumos atsigavęs Kšyštofas Lavrinovičius nemažai prisidėjo prie Sienos „Montepaschi“ ekipos antrosios pergalės Eurolygos tur nyro „Top 16“ etape.
Italijos atstovai Ispanijoje 88:69 nugalėjo Madrido „Real“ koman dą ir tapo vienvaldžiais F grupės lyderiais. K.Lavrinovičius surin ko 16 taškų, pataikęs 4 tritaškius iš 6. „Real“ atstovaujantis Marty nas Pocius pelnė 9 taškus, atkovojo 2 kamuolius ir 3 kartus suklydo. Galingai į priekį tebežengia Jono Kazlausko treniruojamas Maskvos CSKA. Daugkartiniai Rusijos čem pionai savo aikštėje 96:68 sutriuš kino Stambulo „Anadolu Efes“
(Turkija). Nugalėtojams Darjušas Lavrinovičius pelnė 6 taškus ir at kovojo 3 kamuolius, o Ramūno Šiš kausko sąskaitoje – 5 taškai ir 3 at kovoti kamuoliai. „Tai buvo vienos geriausių mūsų komandos rungtynių šį sezoną, – po varžybų sakė J.Kazlauskas. – Vienintelis dalykas, kurio neįgy vendinome, – leidome varžovams įmesti daugiau kaip 60 taškų.“ Staigm en ą pateik ė Kazan ės „Unics“ krepšininkai, Graikijoje 89:83 parklupdę Eurolygos čem pioną Atėnų „Panathinaikos“. Pralaimėjusiesiems Šarūnas Ja sikevičius pelnė 4 taškus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir perė mė 2 kamuolius.
„Prieš mačą sakiau, kad jo baig tį lems gynyba. Taip ir įvyko. Mes gynėmės labai prastai, pirmiau sia – atsarginiai žaidėjai, nors planavome žaisti visiškai kitaip. „Unics“ turi pakankamai pajė gų rengti ir pozicines atakas, ir kontrantpuolius“, – pabrėžė „Pa nathinaikos“ strategas Želkas Ob radovičius. Naują multifunkcinę areną, tal pinančią 15 000 žiūrovų, atida rė Stambulo „Fenerbahçe-Ülker“ (Turkija) klubas. Įkurtuvių šventės vos nesugadino Milano „EA7 Em porio Armani“ (Italija) komanda, nusileidusi aikštės šeimininkams tik 63:65. VD inf.
11
Penktadienis, sausio 27, 2012
Sportas
12p.
Griežtas Bulgarijos vyriausybės atkirtis kolaborantams.
Komentaras
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
D gettyimages.com nuotr.
ravo as
me pakankamai protingi, kad lai mėtume“, – reziumavo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. „TOP-16“ trečiojo turo H gru pės rungtynes žalgiriečiai žais va sario 2 d. svečiuose su „Barcelona Regal“ (Ispanija) ekipa.
u „Žalg ir io“ krepš in ink ų pral aimėjim ai Eurolygos „Top 16“ varž ybose – skau dūs, bet pamokant ys. Ko va dėl kelialapio į kitą šio turnyro eta pą dar nebaigta. Nepasinaudojome sėkme, kur i buvo mūsų rankose ir per rungtynes su Tel Avivo „Maccabi Electra“ ekipa, ir per dvikovą su Kantu „Bennet“ komanda. Per rungtynes su „Maccabi Electra“ ne sėkmingai žaidė Sonny Weemsas. Man atrodo, dėl to, kad jo asmeninis trene ris pradėjo taisyti krepšininko metimą. Po tų mokymų Sonny prarado pasitikė jimą savo metimu ir jau trečiose rung tynėse prak tiškai nesinaudoja šiuo ginklu, kurio taip trūksta ir kurį naudo damas pelnydavo ne mažiau nei po 10 taškų beveik per kiekvieną mačą. Per dvikovą su „Bennet“ patyrėme fias ko dėl to, kad mūsų krepšininkai, pir maudami 13 tašk ų, užuot išsaugoję persvarą, puolė varžovus lyg nuo jų atsilikdami ir be reikalo metė net 5 tri taškius. Kodėl jie taip žaidė, negaliu su prasti. Kantu klubas protingai pasinau dojo žalgiriečių bei teisėjų klaidomis ir laimėjo 1 tašku. Iki tų klaidų „Žalgirio“ žaidimas buvo gra žus. Tai teikia vilčių, kad galime laimėti visus likusius „Top 16“ etapo mačus.
Čiuožėjai įrodinėja esą verti olimpiados Mant as Stankevič ius m.stankevicius@diena.lt
Europos dailiojo čiuožimo čem pionate sėkmingai startavę Isa bella Tobias ir Deividas Stagniū nas siekia įrodyti Lietuvai, kad jų vieta – olimpinėse žaidynėse su mūsų valstybės vėliava. Nustebino varžovus
Po trumposios programos Šefilde (Didžioji Britanija) vykstančiose pirmenybėse Lietuvos šokių ant ledo duetas – 20-metė ameri kietė I.Tobias ir 26-erių lietuvis D.Stagniūnas – su 59,66 balo yra aukštoje 5-ojoje vietoje. Mūsiškiai atliko kompoziciją pagal Shakiros muziką. 59,66 ba lo – aukščiausias Lietuvos čiuo žėjų trumposios programos įver tinimas per jų bendrą karjerą. Mūsų šalies sportininkus kol kas lenkia rusai Jekaterina Bobro va ir Dmitrijus Solovjovas (65,06 balo), prancūzai Nathalie Pecha lat ir Fabianas Bourzatas (64,89), rusai Jekaterina Riazanova ir Ilja Tkačenka (61,34) bei britai Pen ny Coomes ir Nicholas Bucklan das (59,78). „Puiku! Labiausiai džiaugia mės, kad pagal čiuožimo tech nik ą mūs ų pora – ketv irto je pozicijoje. Pralenkėme netgi prancūzus“, – triumfavo Lietu vos dailiojo čiuožimo federaci jos (LDČF) prezidente Lilija Va nagienė. Pasak LDČF vad ov ės, mū sų duetas labai gerai pasiren gė šiam Europos čempionatui. „Jie daug dirbo. Dauguma kole gų atkreipė dėmesį, kad Isabel la ir Deividas akivaizdžiai pato bulėjo po paskutinio pasirodymo per tarptautines varžybas Rusi joje“, – sakė L.Vanagienė. Stengsis pakilti aukščiau
Priežastis: S.Weemso (su kamuoliu) nuomone, nesėkmę lėmė per ket
virtą kėlinį išsiderinęs „Žalgirio“ žaidimas.
„Šiandien šokėjai ant ledo atliks laisvąją programą. Laukia sunki kova. Mūsų užduotis – aplenk ti J.Riazanovą ir I.Tkačenką, – teigė LDČF prezidentė. – Prieš trumpąją programą mūsiškiams prognozavo 6–10 vietas, o aš tvirtinau, kad jie verti ir penkto
Sėkmė: Europos čempionate I.Tobias ir D.Stagniūnas pagerino as
meninį trumposios programos rezultatą. AFP nuotr.
sios pozicijos. Taip viskas ir įvy ko. Isabella ir Deividas neišven gė klaidelių, kiekvieną elementą dar galima tobulinti, bet turėki me galvoje, kad šis čempionatas jiems – tik antrasis.“ I.Tobias ir D.Stagniūno tiks las – žiemos olimpinės žaidynės.
ti dėl aukščiausių vietų. Lietuva turėtų padaryti viską, kad ši po ra dalyvautų olimpiadoje“, – tei gė L.Vanagienė. Prieš Vankuverio žiemos žai dynes Lietuvos pilietybės nega vo buvusi D.Stagniūno partnerė amerikietė Catherine Copely, to dėl čiuožėjai olimpiadoje neda lyvavo. Susikalba lietuviškai
Lilija Vanagienė:
Labiausiai džiaugia mės, kad pagal čiuo žimo techniką mūsų pora – ketvirtoje po zicijoje. Pralenkėme netgi prancūzus. „Deividui tai labai svarbu, nes vienas žaidynes jis jau buvo pri verstas praleisti, nors keliala pį turėjo. Vaikinas nori įrodyti, kad jis gali būti olimpietis, kovo
Kelialapį į 2014-ųjų Sočio žie mos olimpines žaidynes mūsų čiuožėjai galės iškovoti kitąmet pasaulio čempionate. „Neabejoju, kad jiems pasi seks“, – sakė LDČF prezidentė. L.Vanagienės teigimu, viskas priklauso nuo valstybės požiū rio. „Jeigu atsitiktų taip, kad lie tuviui pati valstybė užkirstų ke lią į antrąją olimpiadą, tai tada, matyt, ir aš baigčiau visus savo darbus. Juk Deividas yra patrio tas ir nori atstovauti tik Lietuvai. Gal kitas sportininkas pasielgtų kitaip, tačiau Deividas to pada ryti negalėtų. Esu optimistė, ne manau, kad Lietuvai nereikia to kių sportininkų.“ I.Tobias su L.Vanagiene svei kin as i liet uv iškai. „Ji kaskart pasako vis daugiau naujų žodžių ir stengiasi su mumis dažniau bendrauti lietuviškai“, – džiau gėsi LDČF vadovė.
ealą“ tritaškiais Rezultatai E grupė
Maskvos CSKA–Stambulo „Ana dolu Efes“ 96:68 (23:21, 25:15, 26:17, 22:15). 4 400 žiūrov ų. A.Kir ilenka 15 tašk ų, N.Krstičius 14, M.Teodosičius 13/S.Vujačičius 21, S.Baračas 15. F grupė
Sien os „Montep asc hi“–Madrido „Real“ 88:69 (31:15, 16:19, 18:14, 23:21). 8 431 žiūrovas. B.McCalebb as 25, K.Lavr inov ič ius 16, D.Andersenas 11/F.Reyesas 17, J.Carollas 12, M.Po cius 9. Bilb ao „Gescr ap BB“–Malagos „Unicaj a“ 85:70 (22:17, 14:17, 22:18, 27:18). 8 004 žiūrovai. K.Vasil iad is
19, A.Mumbr u 18, A.Jacksonas 14/ J.Freelandas 18, G.Fitchas 17, H.Per i čius 11. G grupė
Atėnų „Panath inaikos“–Kazanės „Uniks“ 83:89 (22:17, 20:24, 14:22, 27:26). 8 500 žiūrov ų. M.Bat iste’as 16, S.Smithas 15, D.Diamantidis 14/H. Domercantas 21, T.Lyday’us 16, V.Ve remejenka 15. Stamb ulo „Fen erb ahç e Ülker“– Milano „EA7 Emp or io Arm an i“ 65:63 (12:10, 18:18, 16:15, 19:20). 12 191 žiūrovas. B.Bogd anov ič ius 17, R.L.Ukičius 16/A.Fotsis 16, M.Rocca 16, S.Mancinelli 13.
Sugrįžo: po traumos atsigavęs K.Lavrinovičius (dešinėje) – vėl rikiuotėje.
realmadrid.com nuotr.
12
PenktADIENIS, sausio 27, 2012
pasaulis Pekino kritika
Televizijos žvaigždė
Klesti savivalė
Kinijos aukščiausių pareigūnų nuomone, praeitą savaitę Ira nui dėl Teherano branduolinės programos ES paskelbtos san kcijos yra nekonstruktyvios. Pekino teigimu, sankcijos – „aklas spaudimas“. Irano pre zidentas Mahmoudas Ahma dinejadas pareiškė, kad jis yra pasiruošęs derėtis.
Tinklalapio „WikiLeaks“ įkū rėjas Julianas Assange’as ves laidą televizijos kanale „Russia Today“. Pagal pro jektą televizijos kanale nu matytas dešimties inter viu tipo laidų po 26 minu tes ciklas. Laidos autoriaus vedėjo svečiai bus politikai ir revoliucionieriai.
Nuverstajam Libijos Muamaro al Gaddafi režimui ištikimi ko votojai yra kankinami, keli iš jų net mirė sulaikymo centruo se, kuriuos prižiūri buvę su kilėliai. Tai pranešė pasaulio žmogaus teisių gynėjai. Pasak jų, kankinimais užsiima oficia lios kariuomenės ir saugumo pajėgos.
Premjerės akistata su aborigenais Australijos ministrė pirmininkė Julia Gillard vos išnešė sveiką kailį iš restorano, kurį apsupo įpykę aborigenų teisių gynėjai.
Premjerę išgelbėjo saugumo agentai – jie staigiai išvedė vy riausybės vadovę iš restorano sostinės Kanberos centre. Kartu su premjere restorane „The Lobby“ užstrigo ir opozici jos lyderis Tony Abbottas. Labai išsigandusi J.Gillard vienu me tu suklupo ir pargriuvo. Tiesa, politikė nesureikšmino įvykio – po incidento ji sakė, kad yra „nudrėbta iš gana tvirto molio, o policija atliko puikų darbą“. J.Gillard tvirtino, kad „vienin telis dalykas, dėl kurio jai pikta, – kad incidentas nukreipė dė mesį nuo renginio, kuriame ji teikė medalius pagalbos tarnybų darbuotojams. Demonstrantai, kaip praneša ma, daužė stiklines pastato sie nas ir šaukė „Gėda!“ bei „Rasis tai!“. Jie dalyvavo vadinamosios Invazijos dienos minėjime neto li esančioje aborigenų „ambasa doje“. Improvizuotos palapinių ambasados įkūrėjas Michaelas Andersonas sakė, kad šią grupę papiktino T.Abbotto komenta rai, jog tas aborigenų protestas yra nebeaktualus. „Jis sakė, kad aborigenų „am basada“ turi išsikraustyti, mes girdėjome tai per radiją, – sakė M.Andersonas. – Mes pagalvo jome, kad to jokiu būdu nebus, tad apsupome pastatą. Tai, ką T.Abbottas pasakė, prilygsta ra sinių riaušių kurstymui.“ Aborigenų, kurių kultūra sie kia dešimtis tūkstančių metų, pirmųjų britų atvykimo metais, kaip manoma, buvo maždaug 1 mln., bet dabar jų likę vos 470 tūkst. BNS, AFP inf.
Šokas: nors po incidento J.Gil
lard sakė esanti nudrėbta iš gana tvirto molio, nuotraukoje ji atrodo gerokai išsigandusi.
AFP nuotr.
Komunistinio reži mo saugumo agen tams vietos diplo matinėje ir vals tybės tarnybo je nebus. Taip pa reiškė naujasis Bul garijos prezidentas Rosenas Plevneli jevas, kuris ketina remti vyriausybės inicijuotą desovieti zacijos reformą. Standartai: buvęs Bulgarijos prezidentas G.Parvanovas (kairėje) buvusius saugumo agentus vadino profe
sionalais, o naujasis šalies vadovas R.Plevnelijevas jų paslaugų ketina atsisakyti.
„Scanpix“ nuotr.
Kolaborantai nepageidaujami Slaptoji tarnyba
45 metus Bulgarijoje buvo įsitvirtinę komunistai. Šalis priklausė Varšuvos sutarties organizacijai ir iš visų Ry tų bloko šalių buvo bene labiausiai priklausoma nuo Sovietų Sąjungos diktato. Buvusi šalies saugumo tar nyba „Komitet za darzhavna sigur nost“ (DS) Bulgarijoje buvo vienas aktyviausių žiauraus režimo sraigtų. DS kaltinama vykdžiusi represi jas, verbavusi įvairių profesijų as menis šnipinėti draugus, pažįsta mus, jų šeimas, net savo šeimos narius. Bylos kėlė skandalus
DS veiklos tyrimas Bulgarijoje su kėlė ne vieną skandalą. Netru kus po to, kai buvo paskelbta apie naujosios demokratinės Bulgari jos sukūrimą, išrinkti naujieji ša lies politikai buvusius komunistus apkaltino specialiai slepiant ir va giant DS archyvus. 2002 m. dokumentų slėpimu buvo apkaltintas buvęs Bulgarijos vidaus reikalų ministras Atanasas Semerdžijevas. Nustatyta, kad jis iš DS archyvų vogė bylas. 2010 m. skandalas dėl DS doku mentų pasiekė kulminaciją. Tais metais speciali Dokumentacijos komisija, tyrusi DS archyvus, pa skelbė etatinių žvalgybos darbuo tojų ir specialiųjų tarnybų bend radarbių sąrašą. Tarp paskelbtų pavardžių buvo nemažai diplo matinio korpuso atstovų, žurna listų, mokslininkų, menininkų ir intelektualų. Gėdos neišvengė ir šalies Stačia tikių bažnyčios, musulmonų bendruomenės, taip pat Katalikų baž nyčios nariai. Kaip pasakojo Bulga rijos premjeras Boiko Borisovas, su
žinojęs, kiek Stačiatikių bažnyčios narių dirbo su DS, buvo šokiruotas. Komisija nustatė, kad net 11 iš 15 Bulgarijos stačiatikių bažnyčios metropolitų buvo DS agentai. Tiesa, apie patriarcho Maksimo bendradarbiavimą su DS duomenų nėra. Taip pat suskaičiuota, kad apie 10 proc. šalies valdžios sektoriu je dirbančių asmenų buvo DS dar buotojai arba bendradarbiavo su komunistiniu saugumu. Šokiruojantys skaičiai
Nemaža dalis buvusių saugumiečių pastaruosius 20 metų dirbo ir ša lies Užsienio reikalų ministerijoje (URM). Komisija nustatė, kad net 40 proc. Bulgarijos diplomatinės tarnybos agentų praeityje buvo ko munistinio saugumo agentai. Sąraše puikavosi 37 užsienyje rezidavusių diplomatų pavardės, o iš viso kolaboravus su buvusio mis komunistų tarnybomis bu vo apkaltinti 200 Bulgarijos URM diplomatų. 90 aukšto lygio ir že mesnių diplomatų, pasak žiniasklaidos, 2010 m. paskelbus duo menis tebedirbo URM. Susitepę diplomatai rezidavo Londone, Romoje, Vatikane, Ber lyne, Madride, Lisabonoje, Maskvoje, Belgrade, Pekine, Tokijuje, Minske ir kitose sostinėse, taip pat Jungtinėse Tautose ir UNESCO. Bendradarbiavimu su komunis tinio režimo slaptosiomis tarny bomis buvo apkaltintas ir Lietuvoje rezidavęs Bulgarijos ambasadorius Ivanas Penčevas Dančevas. Bulga rija vėliau pripažino savo kaltę. Kovojo su vyriausybe
2010 m. Bulgarijos vyriausybė pa reiškė, kad visi komunistiniam re
žimui ir jo slaptosioms tarnyboms dirbę asmenys netrukus turi palik ti diplomatinę tarnybą. Tačiau toks vyriausybės pareiškimas Bulgarijo je užkūrė tikrą politinę pirtį. URM vadovas Nikolajus Mlade novas pareiškė, kad susitepę mun durą diplomatai negalės reziduoti užsienyje, todėl bus atšaukti. Vyriausybė priėmė vadinamąjį diplomatinį aktą, pagal kurį nė vie nas bendradarbiavęs su DS negali užimti svarbių valstybės postų. Be to, aktas suteikė vyriausybei ga lią atšaukti visus pareigūnus, ku riems metami kaltinimai kolabo ravimu. Aktą 2011 m. patvirtino ir parlamentas. Bet susitepę diplo matai atrėžė, kad aktas – neteisė tas ir vyriausybė bei URM vadovas neturi teisės atšaukti ambasadorių, nes tai prezidento jurisdikcija. Ieškinį prieš vyriausybę parėmė ir 56 parlamento nariai, jie kreipė si į šalies Konstitucinį teismą dėl priimto akto išaiškinimo. KT nustatė, kad vyriausybė pa žeidė konstituciją neleisdama bu vusiems DS agentams užsiim ti diplomatine veikla. Buvęs šalies prezidentas Georgis Parvanovas, pats pripažintas bendradarbiavęs su DS 1989 m., vetavo naująjį aktą. Tačiau parlamentas per pakar totinį balsavimą prezidento ve to atšaukė. Vėliau ir Aukščiausia sis administracinis teismas atmetė vyriausybės nutarimą trimis at vejais: ambasadoriaus Nyderlan duose Zlatino Trapkovo, Serbijo je Georgio Dimitrovo ir Graikijoje Andrejaus Karaslavovo, kurie pa teikė ieškinius prieš URM. Tačiau URM vadovas apskundė tokį teismo nuosprendį. „Mes tu rime labai svarių argumentų gin
čyti šį sprendimą“, – sakė N.Mla denovas. Taip pat jis sukritikavo teismų verdiktą pareikšdamas, kad tiek parlamentas, tiek vyriausybė, tiek naujasis prezidentas „nepasiti ki“ buvusiais saugumo agentais, o teismai žmonių rinktiems pareigū nams prieštarauti negali. „Tiesa ta, kad tie žmonės nori iš saugoti savo privilegijas ir išmokas. Tačiau, nors bandys įvairiais bū dais pasinaudoti teisinėmis prie monėmis ir savo įtaka, esu tikras, kad jie neatstovaus mūsų šaliai už sienyje“, – sausį teigė ministras. Naujasis Bulgarijos vadovas R.Plevnelijevas, artimas premjero B.Borisovo sąjungininkas, jau pa skelbė, jog rems vyriausybės poli tiką, kad kolaborantai būtų paša linti iš valstybės tarnybos. „Bulgarija gins savo naciona linius interesus. Europos ateitį ir strateginius interesus. Tai paro dys, kaip mūsų šalis skiria ir siun čia dirbti į užsienį savo atstovus“, – inauguracijos kalboje žadėjo ša lies vadovas. „Monsters and Critics“, „Sofia Echo“, „Novinite.com“ inf.
40
proc.
Bulgarijos diplomatinės tarnybos agentų praei tyje buvo komunistinio saugumo agentai.
13
penktadienis, sausio 27, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Drabužių tinklui reikalinga pardavėja-vadybininkė Vilniuje dirbti visą darbo dieną. Patirtis drabužių/avalynės prekyboje – būtina. CV siųsti cv@vulcan.lt. 904955
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotojąekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 904722
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti patalpas. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901750
Paslaugos Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877230
UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893503
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 902492
Įvairūs Kita Vilniaus m. 4-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-292-816/2012 pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM ieškinį atsakovui Valeriy Lapenas dėl 1955,25 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių Linksmoji g. 129-5, Vilnius. Pranešame atsakovui, kad jo pareiga per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111-114, 142 str. 2 d. reikalavimus. Jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. 904829
Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią. Pranešame, kad rengiamas UAB „Airport business park“ prekybos paskirties pastato (8.3) S.Dariaus ir S.Girėno g. 81, Vilnius, statybos projektas. Projektas rengiamas pagal teritorijos prie sklypo S.Dariaus ir S.Girėno g. 81 detaliojo plano, reg. Nr. 2165, sprendinius. Statinio projektavimo darbų pradžia 2011 m. rugsėjo 1 d. – statinio projektavimo darbų pabaiga – 2012 m. vasario mėn. Numatoma statinio statybos darbų pradžia – 2012 m. kovo mėn., pabaiga – 2012 m. rugpjūčio mėn. Projektą rengia UAB „Renova“, Vilniaus g. 10/16, LT-01119 Vilnius. Projekto vadovas Vitalijus Barštys, tel. 8 623 34 445, e. paštas vitalijus. barstys@erinar.lt. Su projektu galima bus susipažinti UAB „Erinar“ patalpose, Lukiškių g. 5-301, Vilniuje, nuo š.m. sausio 27 d. iki vasario 20 d. darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Numatoma pastatyti prekybos paskirties pastatą, užstatymo parametrai, užstatymo vieta apibrėžti galiojančiame teritorijos detaliajame plane. Numatomas statinys 1-2 aukštų, apie 2000 kv. m. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, jei projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų. Ginčus šiais klausimais nagrinėja teismas. 905215
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuolaida iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Meksika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanzarote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt
Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 Lt KELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas– Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas– Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
skelbimai
14
penktadienis, sausio 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 23–53 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Sausio 28 d. 19 val. KIEK? 30–100 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Sausio 28 d. 21.30 val. KIEK? 20–30 litų.
Senas geras bliuzas
LVSO gimtadienis
šeimyninis duetas
Grupė „The Road Band“ šiemet mini gyvavimo 20-metį. Šia proga gerbėjams grupė dovanoja ypatingus koncertus. Bene didžiausia dovana grupės nariams tapo netikėtas, bet įdomus pastiprinimas – prie Lietuvos scenos vilkų šventiniam projektui prisijungė universalaus talento dainininkė ir muzikantė Yolanda Bush (JAV).
Kasmet savo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo vadovas Gintaras Rinkevičius dovanoja šventę žiūrovams. Pirmoje dalyje skambėsiančiame N.Rimskio-Korsakovo „Ispaniškajame kapriče“ orkestro muzikantai atsiskleis kaip solistai. Gimtadienyje taip pat dalyvaus ypatingas svečias – tenoras Edgaras Montvidas.
Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio projektas „The Ball & Chain“ nėra paprastas šeimyninis duetas. „Mes – du savarankiški kūrėjai, kuriems atėjo metas įgyvendinti bendras idėjas. Dabar norime tuo pasidalyti – „The Ball & Chain“ koncerte išgirsite, kuo mes gyvename. Labai daug dėmesio skiriame estetinei pasirodymo pusei“, – sako Erica.
KUR? „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Sausio 28 d. 12 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jonų g. 12. KADA? Sausio 28 d. 18 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Sausio 29 d. 11, 14 val. KIEK? 12–22 litai.
KUR? Galerijoje „Artifex“, Gaono g. 1. KADA? Iki vasario 4 d. KIEK? Nemokamai.
Teatre prasidėjo grybų karas
Klasikinės muzikos koncertas
Apie katino ir Paroda žuvėdros draugystę „Rašto ženklai“
Muzikiniame spektaklyje „Grybų karas“ pagal Just. Marcinkevičiaus eiliuotą pasaką, pasak režisieriaus Algirdo Mikučio, kepurėtieji maištininkai tryps ir šoks, trauks uždegančias arijas, slėpsis po didžiulėmis kepurėmis, atakuos pokštais ir eilėmis.
Koncertų ciklas „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ klasikinės muzikos mylėtojus kviečia į dainininkės Vegos Maščinskaitės (sopranas, nuotr,) ir pianistės Loretos Haidari klasikinės muzikos koncertą.
Spektaklio „Mama katinas“ pagal L.Sepúlvedos apsakymą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ (rež. E.Jaras) herojus – tingus katinas Zorbas tik pradėjęs dalytis gyvenimu su kitu atranda savyje nuostabių savybių, kurių net nenujautė turįs.
Beveik visus kaligrafės Zitos Inčiriauskienės darbus galima tiesiogine prasme perskaityti, tačiau rašto technika čia pasitelkiama ne tik informacijai, bet ir vizualumui perteikti. Dalis darbų skirti Lietuvos rašto žmonėms atminti.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandos (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.10 Nacionalinė paieškų tarnyba (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Komedija „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964 m.).
LTV 21.15 val.
LNK
6.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Farai (N-7) (k). 10.40 LT aistra (N-7) (k). 11.15 Nuo... Iki... (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Žavusis princas“ (JAV, 2001 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.10 Koncertas „Krymo muzikos festivalis 2011“ (Rusija, 2011 m.). Festivalio uždarymo koncertas. 21.10 Fantastinis trileris „Aš esu legenda“ (JAV, 2007 m.) (N-7). 23.05 Veiksmo f. „Maksimali rizika“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.10 Siaubo trileris „Aš visada žinosiu, ką padarei aną vasarą“ (JAV, 2006 m.) (N-14).
LNK 19.10 val.
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“ (5, 6). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (6). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. Sportas. Orai. 19.10 Fantastinis nuotykių f. „Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“ (JAV, 2007 m.). 21.05 Nuotykių f. „Šoklys“ (JAV, 2008 m.). 22.45 Komiška drama „Gera kompanija“ (JAV, 2004 m.). 0.55 Komedija „Mano pusbrolis Vinis“ (JAV, 1992 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Šeštasis pojūtis“. TV žurnalas (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k).
TV3 22.45 val.
11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 12.00, 18.25, 0.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Romantinė komedija „Gero apetito, arba Atsargiai, meilė“ (Ukraina, 2005 m.) (N-7). 22.05 Veiksmo f. „Lemiamos sekundės“ (Jungtinė Karalystė, 1992 m.) (N-14). 23.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 1.15–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Girių takais. 9.20, 18.20 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10, 14.50 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
BTV 22.05 val.
15.45, 16.10, 0.20 „Generolas“. „Kurjeris iš Lenkijos“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.00 LKL čempionatas. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Trileris „Seklys“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.20 „Zona“ (N-14).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Real“–„Granada“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 13.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 14.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–Madrido „Atletico“. 19.15 Automoto. 19.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Nukelto I turo apžvalga. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 RIP.
Sport1 21.00 val.
15
penktADIENIS, sausio 27, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Nauja teatro kregždė Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Vasario 2 d. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje bus prista tytas spektaklis „Šitas vaikas“, ku rį teatro meno vadovas Audronis Liuga praminė nauja kregžde, at skriesiančia į sceną. Apie santykius šeimoje
nininkų, surinkusių daugiausia žiūrovų ir nacionalinių žiuri bal sų, pateks į konkurso finalą, kuris vyks gegužės 26 d., šeštadienį. Šį trečiadienį taip pat paaiškė jo, kuriam pusfinaliui vykstant balsuos finale dalyvaujančios ša lys. Tai šiemečio konkurso orga nizatorius Azerbaidžanas ir dar penkios nuolatinės „Eurovizijos“ narės – Didžioji Britanija, Pran cūzija, Ispanija, Vokietija ir Ita lija.
„Kai planavome šių metų reper tuarą, viena iš temų, kurią norėjo me gvildenti, buvo santykiai šei moje. Jų tiek daug lieka už uždarų durų, vyksta tarp tėvų ir vaikų. Ta čiau šios tematikos trūksta teatro scenoje“, – naujo spektaklio idė ją pristatė A.Liuga. Kurti spektaklio personažus pa tikėta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studen tams, kuriems vadovauja Jonas Vaitkus. „Šitas vaikas“ pastatytas pagal prancūzų dramaturgo Joe lio Pommeralio kūrinį. „Jis vienas įdomiausių šiandien rašančių dra maturgų Prancūzijoje. Baltijos ša lyse jo pjesė bus pastatyta pirmą kartą“, – teigė A.Liuga. Scenoje susitiks skirtingos ak torių kartos. Kartu su jaunaisiais studentais tėvų ir vaikų santykius perteiks Viktorija Kuodytė, Dainius Gavenonis ir Adrija Čepaitė. „Kūri nio atsiradimas nebuvo planuotas. Viskas prasidėjo nuo užduoties stu dentams. Reikėjo medžiagos, pagal kurią būtų galima organizuoti paskaitas, reikėjo vienos temos. Vaikų ir tėvų santykiai pasirodė tam tin kama tema“, – spektaklio gimimo istoriją pasakojo LMTA dėstanti aktorė V.Kuodytė.
Atlikėjas paaiškės kovą
Atskleidė išgyvenimus
Nugalėtojai: pernykščiame „Eurovizijos“ konkurse Diuseldorfe triumfavo Azerbaidžano duetas Ellas ir
Nikki.
„Scanpix“ nuotr.
„Eurovizijos“ burtai pranašauja sėkmę? Šiemet Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ dalyvaus šio tarptauti nio dainų konkurso antrojo pusfinalio, vyksiančio gegužės 24 d., antroje dalyje. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Galime tikėtis balsų
Tame pačiame pusfinalyje nebus nuolat aukštus balus lietuviams duodančių Latvijos bei Airijos. Tačiau bus galima tikėtis Gruzi jos ir Norvegijos, galbūt Ukrainos, Estijos ir Baltarusijos balsų. Be to, už Lietuvą turės galimy bę balsuoti ir Didžioji Britanija, paprastai irgi negailinti nemenkų balų mūsų šaliai. Trečiadienio vakarą Azerbai džano sostinėje Baku, kur šių metų gegužę vyks 57-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas, ištraukti burtai, kuriame iš dviejų pusfin alių pasiro dys konkurse dalyvaujančios šalys. Ištraukus burtus paaiškėjo, kad antrajame pusfinalyje, kuris vyks ketvirtadienį, gegužės 24 d., be Lietuvos, dar dalyvaus Serbija, Nyderlandai, Portugalija, Make donija, Baltarusija, Malta, Ukrai na, Armėnija, Bulgarija, Švedija, Gruzija, Slovėnija, Estija, Turki ja, Kroatija, Norvegija, Bosnija ir Hercegovina.
Pirmajame pusfin alyje gegužės 22 d., antradienį, dainuos Juod kalnijos, Islandijos, Rumunijos, Albanijos, Belgijos, Latvijos, Švei carijos, Suomijos, Graikijos, Mol davijos, Kipro, Austrijos, Danijos, Rusijos, San Marino, Izraelio, Ai rijos ir Vengrijos dainininkai. Be to, burtai lėmė, kad lietuviai dainuos antrojo pusfin alio antro je dalyje, tai yra koncertui artėjant prie pabaigos. Paprastai laikoma, kad dalyvavimas koncerto antroje pusėje gali lemti sėkmingesnį pa sirodymą ir patekimą į finalą. Galutiniai pasirodymo nume riai bus traukiami vyks viduryje per Baku rengiamą „Eurovizijos“ valstybių delegacijų vadovų susi tikimą. Iki jo bus jau išrinktos ir paskelbtos visos konkurse pasi rodysiančios dainos. Dabar – pa ts nacionalinių atrankų įkarštis. Dalyvaus 43 valstybės
Iš viso šiųmetėje „Eurovizijo je“ pasirodys 43 valstybių atsto vai. Pirmajame pusfinalyje daly vaus 18 valstybių, antrajame – 19. Iš kiekvieno pusfinalio po 10 dai
Lietuvos daina ir atlikėjas, šiemet vyksiantis į „Euroviziją“ Baku, paaiškės per nacionalinę atranką, kuri prasidės vasario 4 d. Finalas numatytas kovo 3-iąją. Atrankoje dalyvaus 47 dainos. Pernai Diuseldorfe vykusia me 56-ajame „Eurovizijos“ dai nų konkurse Lietuvai atstovavo Evelina Sašenko su daina „C’est ma vie“. Ji buvo atlikta pirmaja me pusfinalyje ir surinko pakan kamai balsų, kad patektų į fina lą. E.Sašenko daina finale užėmė 19 vietą.
„Bohemiečiai“ grįžta prie G.Puccini Operos trupė „Bohemiečiai“ grįžta prie jų pavadinimą įkvėpusio ita lų kompozitoriaus Giacomo Puc cini kūrybos ir stato jo operą „Ma non Lesko“.
„Praėjo penkeri metai, mes vis dar čia, vienas kitą labai mylime, ir labai šaunu, kad grįžtame prie G.Puccini“, – ketvirtadienį vy kusioje spaudos konferencijoje sakė operos režisierė Dalia Ibel hauptaitė. Ji priminė, jog „Bohe miečių“ krikštas buvo 2006 m. sukurta G.Puccini opera „Bohe ma“. D.Ibelhauptaitės teigimu, „Ma non Lesko“ bus tęsiama tradicija kurti niekada nestatytas Lietuvoje operas. Šiame pastatyme pagrin dinius vaidmenis atliks solistai Asmik Grigorian ir Vaidas Vyš
niauskas, daug dirbantys užsie nyje. Opera pasakoja malonumų bei turtų ištroškusios Manon Lesko ir jos dviejų meilužių – turtingo ir vargšo, tarp kurių moteris blaško si, – istoriją. Operos veiksmas bus perkeltas iš XVIII a. į 1910–1914 m. Paryžių. „Labai daug G.Puccini veika lų statoma pasaulyje ir Lietuvo je, bet „Manon Lesko“ Lietuvoje dar nestatyta. Opera remiasi įsi mintina novele, parašyta XVIII a., tuomet uždrausta, paskui pakeis ta, patobulinta. Jos autorius buvo vienuolis, ir ji tapo vienu iš to lai kotarpio populiariausių kūrinių. Ko gero, tai vienintelis romanas, pagal kurį sukurtos trys operos, o dvi iš jų vis dar populiarios“, – kalbėjo D.Ibelhauptaitė.
„Mes ją pasirinkome neatsitikti nai, nes ji tinka apibūdinti tam, kas dabar vyksta Lietuvoje: sena išeina, nauja atėjo, bet vertybės nėra visiš kai aiškios“, – tvirtino režisierė. Dirigento Gintaro Rinkevičiaus teigimu, tai labai jausminga ope ra: „Ten yra tokios muzikos, dra maturgijos, kuri jaudina kiekvie ną jaučiantį, suprantantį žmogų.“ Anot jo, opera yra didžiulis iššū kis tiek tenorui, tiek sopranui – V.Vyšniauskui ir A.Grigorian. Ma non Lesko vaidmenį atliksianti solistė A.Grigorian sako, kad jai šis vaidmuo artimas. „Aš esu didelė pučinistė. Tie jausmai jo operose labai aiškiai ir atvirai išreikšti. Jie artimesni ma no natūrai nei klasika, barokas“, – kalbėjo operos solistė. VD, BNS inf.
Kol buvo pastatyta pjesė, studen tai turėjo kurso draugams ir dėsty tojams atskleisti savo asmeninius šeimyninius išgyvenimus. „Davu si užduotį sugalvoti monologus šia tema supratau, kad patekau į spąs tus. Bijojau, kad studentai sunkiai ryšis atvirai kalbėti šia asmeniška tema. Tačiau bandymas pavyko“, – džiaugėsi aktorė. Ilgas žaidi mas akademijos auditorijose bai gėsi spektaklio sukūrimu. „Pjesės tekstai labai sunkūs. Atrodytų, kad antro kurso studentams jie neįma nomi, bet jiems pavyko“, – drąsino
savo studentus V.Kuodytė. Akto rius D.Gavenonis, kartu su studen tais lipsiantis ant scenos, teigė, kad ilgai bandė išvengti pedagogi nės veiklos. „Nenorėjau turėti rei kalų su studentais. Buvau pripratęs imti, o ne duoti, – ironizavo akto rius. – Turėti reikalų su studentais – sudėtingas reikalas. Tai rizikinga ir atsakinga.“ Tačiau, pradėjęs dirb ti su antro kurso studentais, D.Ga venonis sakosi pajutęs ryšį su bū simaisiais aktoriais. „Norėtųsi, kad šis dialogas ir toliau tęstųsi“, – sa vo požiūrio pokytį komentavo vy ras. Kalbėdamas apie darbą su stu dentais D.Gavenonis prasitarė, kad ypač sunku formuoti užduotis stu dentams, kai jie neperėję tokio pat gyvenimo kelio kaip jis.
Dainius Gavenonis:
Nenorėjau turėti rei kalų su studentais. Buvau pripratęs imti, o ne duoti. Malonus darbas
Antrakursė Eglė, vaidinsianti spek taklyje „Šitas vaikas“, pasakojo, kad kūrybinis procesas davė daug. „Su spektakliu susipažinome prieš metus. Per šį laiką vienas apie ki tą sužinojome skaudžiausius mo mentus iš šeimos, tad spektaklis mus suartino. Be to, tai – dar vie na galimybė scenoje pasirodyti su dėstytoja“, – atviravo mergina. Jos kurso draugas Petras teigė, kad iš pradžių pjesė atrodė sudė tinga, vėliau tapo paprasta. „Taip pat be galo malonu scenoje dirb ti su žmonėmis, kurie yra kelrodės žvaigždės. Ir ne tik aktorinio gyve nimo“, – kalbėjo studentas.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
NEMOKAMAS ĮĖJIMAS į Vilniaus paveikslų galeriją šį šeštadienį
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje numatomi vis šaltesni orai. Šiandien dieną temperatūra nukris iki 6–11 laipsnių šalčio, rytoj snygio nenumatoma, orai toliau šals. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose temperatūra nukris iki 13–17 laipsnių šalčio, dieną didžiuosiuose miestuose temperatūra sieks 9–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 27 d.
–9
–9
–10
Telšiai
Šiauliai
–11
Klaipėda
Panevėžys
–10
Utena
–9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.17 16.45 8.28 9.13 22.15
27-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 339 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –2 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +19 Keiptaunas +26 Kopenhaga 0
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+8 +6 –12 –15 +14 +3 +9 +3
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–13
Alytus
3–7 m/s
Saulė gamins elektrą
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–12
–10
–14
–17
5
–14
–12
–16
–20
4
–15
–13
–19
–24
2
Šeštadienį
SEkmadienį
gos išvadavo Aušvico koncentracijos stovyklą. 1958 m. gimė aktorė Larisa Kalpokaitė. 1964 m. gimė amerikiečių aktorė Bridget Fonda. 1974 m. gimė norvegų biatlonininkas Ole Einaras Bjørndalenas. 1983 m. mirė prancūzų aktorius Louis de Funèsas. 1996 m. mirė gydytoja žolininkė, etnografė Eugenija Šimkūnaitė. 2010 m. mirė Jerome’as Davidas Salingeris, amerikiečių rašytojas, romano „Rugiuose prie bedugnės“ autorius.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
1
2
3
4
5
6
Anelė, Angelė, Aventinas, Ilona, Jogundas, Jogundė, Natalis, Vytenis, Vitalijonas
Avinas (03 21–04 20). Šiandien palanki diena su draugais aptarti artimiausius veiklos planus, pradėti planuoti savaitgalį. Būsite nusiteikęs pozityviai, mielai padėsite aplinkiniams. Vakarą skirkite vaikams. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, atrodys, kad aplinkiniai nepateisina vilčių, trūks kantrybės išklausyti kitus. Atitrūkite trumpai nuo namų rūpesčių, kitų žmonių problemų, tiesiog pailsėkite. Dvyniai (05 21–06 21). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils įdomių minčių, jomis pasidalykite su aplinkiniais, gal net atrasite bendrų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien sunki diena, galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Prieštarausite pats sau, aplinkiniai erzins, bet nepamirškite, kad jie dėl jūsų nuotaikos nepastovumo nekalti. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien jūsų santykiai su aplinkiniais bus įtempti, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi, bet bandykite ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Mergelė (08 24–09 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Gali atsirasti argumentuotai prieštaraujančių jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kelkite sau naujus tikslus, ieškokite galimybių keisti gyvenimą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Vandenis (01 21–02 19). Tikėkite tuo, kad viskas praeina, todėl pernelyg neišgyvenkite dėl nepalankai susiklosčiusių aplinkybių. Pasistenkite tik, kad žala būtų kaip galima mažesnė. Žuvys (02 20–03 20). Laikas, kai labai norėsite pokyčių. Tinkamas metas pertvarkyti namus, rinktis naujus baldus, perdažyti sienas, taip pat norėsis susipažinti su įdomiais naujais žmonėmis, patirti nuotykį. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės gyvenimu.
Europ ai elektros energ iją gam ins Afr ikos saulė Sac har os dyk um o je. Šis amb ic ing as Europ os energ e tinės pol it ikos tiksl as įgaun a rea lius kontūr us. Bendrovė „Nur Ener gie“ pas tat ys saulės elektr inę Tun i sui prik laus anč ioj e ter itor ij oj e. Pro jekto vertė – 400 mlrd. eurų. Mano ma, kad elektr inės gal ing umas sieks apie du gig av at us, o tai duk art dau giau nei vidut inės atom inės elekt rinės. Elektr inę sud ar ys 825 tūkst. saulės bater ijų. Apsk aič iuot a, kad ateit yj e Europ a iš saulės galėtų gau ti daug iau kaip 15 proc . jai būtin os elektros energ ij os.
DATOS (sausio 27 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
Vardai
horoskopai
„Commodities Now“ inf.
1756 m. gimė austrų kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas. 1832 m. gimė anglų rašytojas Lewisas Carrollis. 1901 m. mirė italų kompozitorius Giuseppe Verdi. 1908 m. gimė lietuvių filosofas ir poetas Antanas Maceina. 1927 m. mirė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis. 1944 m. gimė grupės „Pink Floyd“ būgnininkas Nickas Masonas. 1945 m. Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajė-
–10
–10
0 –10 +9 +24 –11 +15 +8 –8
7
8
9