2012-01-28 Kauno diena

lietuva

7p.

I.De­gu­tie­nė ir val­dan­tie­ji ne­ti­kė­tai per­si­gal­vo­jo dėl ko­mi­si­jos „Sno­ro“ griū­čiai tir­ti kū­ri­mo.

ekonomika Dėl „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fos ge­ro­kai at­pi­go krui­zai po Vi­dur­že­mio jū­rą.

9p.

pasaulis

10p.

Egipto revoliucijos metines temdo nauji skauduliai ir nepasiteisinusios viltys.

Pa­žin­tis su Da­nie­los Lo­zo­rai­tie­nės die­no­raš­čiais – kau­nie­tės pro­fe­so­rės dė­ka.

30p.

Šeštadienio

Sausio 28, 2012 Nr. 23 (19582) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Neį­ga­lus kau­nie­tis ta­po maiš­ti­nin­ku Už lan­go – 10 laips­ nių šal­tu­kas, bet Gi­ nu­čio Ven­ciaus bu­ tą šil­do tik gy­va­tu­ kas. Ne­pai­sant to, bu­te – 19 laips­nių ši­lu­mos. Kaip tai įma­no­ma? „Išt­rū­kau iš ši­lu­mos tie­kė­jų ver­gi­jos“, – mįs­lin­gai paaiš­ki­no vy­ras.

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Kau­no P.Ma­žy­lio gim­dy­mo na­ muo­se pa­lik­tas nau­ja­gi­mes dvy­ nu­kes sie­kia su­si­grą­žin­ti jų ma­ ma. Jau­na aly­tiš­kė ka­te­go­riš­kai nei­gia, kad duk­re­les pa­li­ko gy­vy­ bės lan­ge­ly­je. Ji ti­ki­na, kad sa­vo duk­re­les lai­ki­nai pa­ti­kė­jo gim­dy­ mo na­mų gy­dy­to­jai.

2

Dienos citata „Ka­lė­ji­mų sis­te­ma yra ga­na su­dė­tin­ga, čia su­si­kau­pia ir su­si­du­ria be­ga­lės gy­ve­ni­ miš­kų san­ty­kių“, –

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

2

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

Šiuo me­tu dvy­nu­kės – jau Aly­taus kū­di­kių na­muo­se. „Mer­gai­tes at­ ve­žė tre­čia­die­nį po pie­tų. Dvy­nu­ kės gi­mė neiš­ne­šio­tos, to­dėl daug smul­kes­nės nei jų bend­raam­žiai.

Bet joms vis­kas ge­rai. Apie jas ži­ no­me tik tiek, kad mer­gai­tės gi­mė Kau­ne“, – sa­kė Aly­taus kū­di­kių na­mų di­rek­to­rė Dan­ guo­lė Ja­zep­či­kie­nė.

Arū­nas Damb­raus­kas

59-erių tech­ni­kos moks­lų dak­ ta­ras G.Ven­cius ta­po maiš­tau­to­ ju – jis ne­nei­gia, kad sa­va­va­liš­kai at­si­jun­gė nuo bend­ros šil­dy­mo sis­te­mos. 2009 m. dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jas su su­vi­ri­ni­mo apa­ra­tu nu­pjo­vė ši­lu­mos tie­ki­mo vamz­ džius. Taip, anot kau­nie­čio, jis pa­si­ju­to lais­vas ir ga­lė­jo iš­di­džiai pa­sa­ky­ti: ne­bep­rik­lau­sau ši­lu­mos var­to­to­jų ko­lū­kiui.

Kaip jis, iš­si­la­vi­nęs, in­te­li­gen­ tiš­kas, tai­kaus bū­do žmo­gus ry­žo­ si to­kiam dras­tiš­kam žings­niui, ku­ rio nei­gia­mus pa­da­ri­nius ne­sun­ku bu­vo nu­spė­ti?

„Ne­pa­li­kau jų gy­vy­bės lan­ge­ly­je!“

sa­ko nau­ja­sis Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos va­do­vas Ar­tū­ras Nor­ke­vi­čius.

Išs­kir­ti­nis: G.Ven­cius di­džiuo­ja­si, kad, pa­sak jo, ne­bep­rik­lau­so cent­ra­li­zuo­tos ši­lu­mos var­to­to­jų ko­lū­kiui.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

6p.

2

Šeštadienis, sausio 28, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

42

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

Anglies monoksidas (CO)

0,69

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

83

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Neį­ga­lus kau­nie­tis ta­po mai „Žmo­nės taip įpra­to prie 1 ši­lu­mos tie­kė­jų mo­no­ po­lio, kad cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­mas

jiems at­ro­do duo­tas nuo Kris­taus gi­mi­mo“, – rė­žė kau­nie­tis. Ir iš kar­to pri­dū­rė: „Lais­vės kai­na yra di­de­lė – da­bar ten­ka gy­ven­ti įtam­ po­je, nes nuo­lat ata­kuo­ja su ši­lu­ mos tie­ki­mu su­si­ju­sios tar­ny­bos.“ „Įsi­ki­bo į ma­ne na­gais ir ne­no­ ri pa­leis­ti. Mo­no­po­li­nin­kai pui­kiai su­pran­ta, kad iš ver­gi­jos pa­lei­dus vie­ną, pa­skui jį pa­seks ki­ti, ir kles­ tė­ji­mui ateis ga­las“, – kaip koks re­ vo­liu­cio­nie­rius dės­tė G.Ven­cius.

Su­lau­kė pa­lai­ky­mo

Tre­čius me­tus prieš cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos mo­no­po­lį maiš­ tau­jan­čio kau­nie­čio pro­tes­tas įgi­ jo so­li­dų ideo­lo­gi­nį pa­grin­dą – jo ini­cia­ty­vos su­lau­kė ne­tie­sio­gi­nio pa­lai­ky­mo iš Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ ri­jos. Ne­se­niai Kau­ne vie­šė­jęs mi­ nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas pa­sa­kė, jog tei­sė at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­ zuo­tos sis­te­mos – de­mok­ra­ti­nės vi­suo­me­nės prin­ci­pas ir ne­ga­li­ma pri­vers­ti var­to­to­jo nu­spręs­ti, kaip jis tu­ri šil­dy­tis ar gy­ven­ti.

Anot G.Ven­ciaus, jis pa­ts įsi­ti­ ki­no, kad vie­nin­te­lė ga­li­my­bė įgy­ ven­din­ti mi­nist­ro te­zę – at­si­jung­ti sa­va­va­liš­kai, nes ki­taip to pa­da­ry­ ti tie­siog neį­ma­no­ma. Kau­nie­tis tei­gė įsi­ti­ki­nęs, kad no­rin­tie­siems at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­ dy­mo sis­te­mos su­da­ry­tos rea­liai neį­gy­ven­di­na­mos są­ly­gos.

Maiš­to su­ma­ny­mas G.Ven­ciaus gal­vo­je ėmė bręs­ti gal 2005 m., kai jis pa­ren­gė Žmo­nių su ne­ga­lia sa­ va­ran­kiš­kos eko­no­mi­nės in­teg­ra­ ci­jos cent­ro pro­jek­tą.

G.Ven­cius po 1995 m. per au­toa­ va­ri­ją pa­tir­tos trau­mos pra­ra­do su­ ge­bė­ji­mą val­dy­ti kai­rę ran­ką ir kai­ rę ko­ją.

Ne li­ga, bet gy­ve­ni­mo bū­das

„Pa­gy­ve­nęs neį­ga­laus žmo­gaus kai­ly­je su­pra­tau, kad ne­ga­lia yra ne li­ga, bet tie­siog gy­ve­ni­mo bū­

R

das. To­dėl ma­no pro­jek­to tiks­las bu­vo su­teik­ti ga­li­my­bę neį­ga­lių­ jų sa­vi­raiš­kai. Cent­ro sta­ty­bai rei­ kė­jo 2 mln. li­tų. Jau bu­vau su­ra­dęs pro­jek­tą fi­nan­siš­kai su­ti­ku­sį pa­ rem­ti vers­li­nin­ką, ta­čiau pla­nus suar­dė 2008 m. kri­zė“, – pa­sa­ko­ jo G.Ven­cius. „Tuo­met, – tę­sė jis, – su­gal­vo­ jau įgy­ven­din­ti mi­ni­ma­lis­ti­nį sa­vo pro­jek­to va­rian­tą – įreng­ti tau­pų ir jau­kų neį­ga­lio­jo bu­tą. Ka­dan­gi gy­ ve­nu tik iš neį­ga­lio­jo pen­si­jos, la­ bai svar­bu bu­vo ieš­ko­ti tau­py­mo re­sur­sų. Tai bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti tik per­tvar­kius bu­to šil­dy­mo sis­ te­mą. Te­ko nu­pjau­ti mo­no­po­li­nin­ kų ra­dia­to­rius. Tuo­met ir pra­si­dė­ jo puo­li­mas. Bet aš nu­spren­džiau ne­nu­si­leis­ti“, – apie maiš­to iš­ta­ kas pa­sa­ko­jo kau­nie­tis.

Jis tei­gė ne­si­gai­lin­tis įsi­vė­lęs į daug lai­ko ir ener­gi­jos rei­ka­lau­ jan­čią prieš­prie­šą ir nuo­lat jau­ čia­si ko­vi­nė­je pa­reng­ty­je. Kai žur­ na­lis­tas pa­si­tei­ra­vo, ko­dėl jo bu­tas ne­šil­do­mas, nors lau­ke 10 laips­ nių šal­čio, vy­ras iš­di­džiai at­rė­žė: „Neį­si­žeis­ki­te, bet jūs pa­klau­sė­te kaip tik­ras bol­še­vi­kas. Ma­no bu­ tas šil­do­mas ne ta­da, kai nu­spren­ džia mo­no­po­li­nin­kas, bet tuo­met, kai man šal­ta. O tai nu­spren­džiu aš pa­ts.“ „Aš no­riu var­to­ti tiek ener­gi­jos, kiek man rei­kia, tai yra pa­gal po­ rei­kius, o ne pa­gal nu­ro­dy­mus iš vir­šaus. Ma­no bu­to ne­rei­kia šil­dy­ ti 24 va­lan­das per pa­rą, nes tai yra aki­vaiz­dus ab­sur­das. De­ja, žmo­ nės pri­vers­ti šiam ab­sur­dui pa­klus­ ti“, – ti­ki­no ko­vo­to­jas su sis­te­ma.

Jo nuo­mo­ne, cent­ra­li­zuo­tas šil­ dy­mas nu­si­pel­no to­kio pat li­ki­mo kaip So­vie­tų Są­jun­ga išar­dy­mo.

Ban­dė su­si­tar­ti tai­kiai

Pa­sak G.Ven­ciaus, iš pra­džių jis ne­ke­ti­no sa­va­va­liau­ti. Su­ma­nęs at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­ dy­mo sis­te­mos, ap­si­lan­kė pas me­ rą And­rių Kup­čins­ką ir pa­pra­šė jo pa­ra­mos.

Žmo­nės taip įpra­ to prie ši­lu­ mos tie­kė­jų mo­no­po­lio, kad cent­ ra­li­zuo­tas šil­dy­mas jiems at­ro­ do duo­tas nuo Kris­taus gi­mi­mo.

Bū­se­na: G.Ven­cius tei­gė ne­si­gai­lin­tis įsi­vė­lęs į daug lai­ko ir ener­gi­jos rei­ka­lau­jan­čią prieš­prie­šą

Po­kal­bio re­zul­ta­tai ne­bu­vo pa­ guo­džian­tys. Net­ru­kus G.Ven­ciui bu­vo pa­teik­tos at­si­jun­gi­mo są­ly­ gos. Vie­na jų – pri­sta­ty­ti vi­so na­ mo bu­tų sa­vi­nin­kų pa­žy­mas iš Re­ gist­rų cent­ro ka­dast­ro sky­riaus. „Už kiek­vie­ną to­kią pa­žy­mą Re­ gist­rų cent­rui rei­kia mo­kė­ti. Sup­ ra­tau, kad iš ma­nęs ty­čio­ja­si, – kal­bė­jo G.Ven­cius. – At­si­jun­giau nuo šil­dy­mo sis­te­mos sa­vo jė­go­ mis, in­for­ma­vau apie tai „Kau­ no ener­gi­ją“ ir pa­pra­šiau, kad man ne­bes­kai­čiuo­tų mo­kes­čių už ši­lu­ mą. Net­ru­kus atė­jo „Kau­no ener­ gi­jos“ dar­buo­to­jas, ku­ris kons­ta­ta­

vo, kad šil­dy­mas ir karš­tas van­duo at­jung­tas, kad aš pra­dė­jau šil­dy­tis du­ji­niu ka­ti­lu.“ Ver­žia­si pa­šil­dy­ti

Praė­jus kiek lai­ko į neį­ga­laus kau­ nie­čio du­ris ėmė bels­tis kvie­ti­mus į teis­mą ne­šio­jan­tys kur­je­riai, ant­ sto­liai ir sko­lų išieš­ko­ji­mo bend­ ro­vės „Gel­vo­ra“ dar­buo­to­jai, o „Kau­no ener­gi­ja“ pa­rei­ka­la­vo bu­te atkurti vis­ką taip, kaip bu­vo, ir apie tai in­for­muo­ti ši­lu­mos tie­kė­jus. „Ki­taip ta­riant, jie pa­sa­kė: tu pa­ts šil­dy­tis ne­tu­ri tei­sės, mes pa­ tys ta­ve pa­šil­dy­si­me. Tai pri­me­na

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“

„Ne­pa­li­ka

Renginiai „Megos“ lankytojams „Žalgirio“ arenoje – nemokamai Lina Eitmanavičiūtė Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ nuo praėjusių metų spalio lankytojams jau išdalijo daugiau nei pusšimtį kvietimų į įspūdingiausius renginius didžiausioje Lietuvoje „Žalgirio“ arenoje.

Laimingieji „Megos“ lankytojai, dalyvavę akcijoje „MEGA kėdės „Žalgirio“ arenoje“, jau apsilankė pačiuose įvairiausiuose renginiuose, tarp kurių buvo ne vienos krepšinio varžybos, Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai, Didžiojo Kinijos cirko pasirodymas, Maskvos miesto baletas „Spragtukas“ ir kiti.

Pačia pirmąja „Megos“ kėdžių žaidimo laimėtoja tapo Kauno technologijos universiteto trečiakursė Asta Grublytė – jai atiteko kvietimas į laukiamiausios praėjusių metų

grupės „Hurts“ koncertą. „Koncertas paliko įspūdį ir man, ir draugui, kurį pasikviečiau kartu. Vietos, kaip ir buvo žadėta, buvo puikios, gerai matėme visus specialiuosius efektus“, – sakė Asta.

Geri įspūdžiai po renginio liko ir kitai laimėtojai – kaunietei Rasai Petrauskaitei, kuriai atiteko kvietimai į žymiojo amerikiečių rokerio Lenny Kravitzo koncertą. „Nors su draugu nesame labai dideli jo gerbėjai, vis dėlto turime pripažinti, kad tai buvo įspūdingas koncertas.

Todėl ir toliau kaskart apsipirkdami „Megoje“ registruojame čekius, tikimės dar kartą laimėti“, – sakė Rasa, dažnai apsiperkanti „Megoje“ ir už tai apdovanojama nebe pirmą kartą. Į kokį renginį eiti, „Megos“ lankytojai gali pasirinkti patys. O ir patekti tarp pretendentų nesunku

– tereikia turėti „Megos“ nuolaidų kortelę ir apsipirkti ne mažiau nei už 50 litų. Registracija vyksta „Megoje“ esančiame registracijos terminale arba interneto svetainėje www.mega.lt/megakedes, kur galima išsirinkti bet kurį „Žalgirio“ arenoje vyksiantį renginį: koncertą, krepšinio rungtynes, cirką ar baleto spektaklį.

Artimiausiu metu laimingieji „Megoje“ bus traukiami į garsiausios Vokietijos grupės „Rammstein“ koncertą, taip pat jau galima registruotis ir į Filipo Kirkorovo šou bei „Pure Future White – Arena Show 2012“ renginį. „Megos“ kėdžių žaidimas yra ir paskutinė viltis tiems, kurie norėjo, tačiau nesuspėjo įsigyti bilietų į rokerių „Red Hot Chilli Peppers“ pirmąjį koncertą Lietuvoje, kuris vyks šią vasarą.

ka­rei­vi­nių re­ži­mą ir so­viet­me­tį, kai vis­kas bu­vo da­ro­ma pa­gal ko­man­ das“, – da­li­jo­si sa­vo pa­ste­bė­ji­mais maiš­ti­nin­kas.

Kau­no apy­lin­kės ir apy­gar­dos teis­muo­se G.Ven­cius pra­lai­mė­jo by­las, ku­rias jam iš­kė­lė bend­ro­vė „Kau­no ener­gi­ja“. Pas­ku­ti­nį­ Kau­ no apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą G.Ven­cius ap­skun­dė Aukš­čiau­sia­ jam Teis­mui, ta­čiau ne­sle­pia ne­si­ ti­kin­tis pa­lan­kaus spren­di­mo. „Teis­mams čia at­ro­do vis­kas aiš­ ku ir jie ne­lin­kę gi­lin­tis į pa­ma­ti­ nes ver­ty­bes, ku­rias ban­dau ap­ gin­ti. Di­džiau­sias ab­sur­das yra tai,

Aly­taus mies­to sa­vi­val­ 1 dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­ gos sky­riaus ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Vait­

ke­vi­čie­nė bend­ra­vo su nau­ja­gi­mių ma­ma ir pa­tvir­ti­no, kad ji no­ri pa­ ti au­gin­ti duk­ras. „Nau­ja­gi­mėms pa­skir­ta lai­ki­ na glo­ba kū­di­kių na­muo­se. Mo­ti­ na ža­da jas su­si­grą­žin­ti, kai su­si­ ras gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ji tei­gė, kad nie­ka­da ne­bu­vo priė­ju­si prie gy­ vy­bės lan­ge­lio ir vai­kų ne­pa­li­ko. Ji pa­ti su­tvar­kė gi­mi­mo liu­di­ji­mus ir mer­gai­tes nu­ve­žė į P.Ma­žy­lio gim­ dy­mo na­mus, ta­čiau tik lai­ki­nai“, – kal­bė­jo V.Vait­ke­vi­čie­nė. Šo­ki­ra­vo vie­ši pra­ne­ši­mai

Mįs­lė: ar aly­tiš­kė tik­rai pa­li­ko sa­

vo nau­ja­gi­mes P.Ma­žy­lio gim­dy­ mo na­mų gy­vy­bės lan­ge­ly­je?

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­ dė­jai mer­gai­čių ma­ma pa­sa­ko­jo, kad su sa­vo drau­ge nau­ja­gi­mes at­ ve­žė į P.Ma­žy­lio gim­dy­mo na­mus ieš­ko­da­ma lai­ki­no prie­globs­čio sa­ vo duk­re­lėms. Ji da­vė duk­roms var­ dus, už­re­gist­ra­vo ir su­tei­kė sa­vo pa­var­dę. Dvy­nu­kių ma­ma yra vie­ ni­ša. Ji skai­tė, ką apie jos duk­re­les

3

Šeštadienis, sausio 28, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

iš­ti­nin­ku at­jung­tas bu­tas tar­si pai­ma ki­tų bu­tų ši­lu­mą ir tai tam­pa įma­no­ ma nau­do­jan­tis spe­ci­fi­ne ši­lu­mos sklai­da.

Gai­die­na ar viš­tie­na?

ir nuo­lat jau­čia­si ko­vi­nė­je pa­reng­ty­je.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

kad aš pri­pa­žin­tas sko­lin­gu už ne­ su­var­to­tą ši­lu­mą. Ma­no vamz­džiai juk už­kimš­ti. Gal jie ši­lu­mą į ma­no

Nie­ko ne­pa­da­ ry­si – lais­vė yra bran­gus da­ly­kas. bu­tą tie­kia ko­kiais nors man ne­ži­ no­mais kos­mo­so ka­na­lais?“ – iro­ ni­za­vo maiš­ti­nin­kas.

Vy­rą pra­links­mi­no paaiš­ki­ni­mas, kad nuo bend­ros šil­dy­mo sis­te­mos

„Esu pa­kan­ka­mai iš­si­la­vi­nęs žmo­ gus, bet ne­ga­liu su­vok­ti, kaip ma­no idea­liai ap­šil­tin­tas, penk­ta­me, vir­ šu­ti­nia­me, aukš­te esan­tis bu­tas ga­li nau­do­tis kaž­ko­kia spe­ci­fi­ne ši­lu­mos sklai­da. Kaip vi­siems ži­no­ma, ši­lu­ ma sklin­da ten, kur šal­čiau. O ma­no bu­tas šil­tas ir dėl pui­kaus ap­šil­ti­ni­ mo su ki­tais bu­tais ne­tu­ri jo­kio są­ ly­čio“, – paaiš­ki­no G.Ven­cius. „Esu tech­ni­kos dak­ta­ras, bet dar pa­si­tei­ra­vau pa­žįs­ta­mo spe­cia­lis­ to: gal tu ži­nai, kuo ši­lu­mos sklai­ da ski­ria­si nuo spe­ci­fi­nės ši­lu­mos sklai­dos? Jis man pa­sa­kė, kad skir­ tu­mas čia toks, koks yra tarp viš­tie­ nos ir gai­die­nos ar­ba tarp jau­tie­nos ir kar­vie­nos“, – kal­bė­jo G.Ven­cius ir pa­brė­žė, kad gin­čuo­se su ši­lu­mos tie­kė­jais sten­gia­si va­do­vau­tis svei­ ku pro­tu, o ne ener­ge­ti­kų dik­tuo­ ja­mo­mis, jo nuo­mo­ne, ab­sur­diš­ko­ mis nor­mo­mis.

Vie­no kam­ba­rio bu­tas, ku­ria­me gy­ve­na G.Ven­cius, yra V.Krė­vės pro­spek­te, be­veik prieš 50 me­tų ­sta­ty­ta­me blo­ki­nia­me na­me.

Efek­ty­vų au­to­no­mi­nį šil­dy­mą, pa­sak kau­nie­čio, už­tik­ri­na ne tik bu­to ap­šil­ti­ni­mas, bet ir ra­cio­na­ liai įreng­ta šil­dy­mo sis­te­ma, ku­rią su­da­ro du­ji­nis ka­ti­las ir re­ku­pe­ra­ to­rius. Jis va­ri­nė­ja po kam­ba­rius šil­tą orą, to­dėl, šil­dant tik vo­nią, oras iš vo­nios iš­stu­mia­mas lauk ir ra­tu pa­sklei­džia­mas po vi­są bu­ to plo­tą.

Pa­sak G.Ven­ciaus, ta­pęs maiš­ ti­nin­ku, už vie­no kam­ba­rio bu­to šil­dy­mą jis mo­ka per­pus ma­žiau.

Daug ener­gi­jos re­sur­sų rei­ka­lau­ ja ko­va už tei­sę bū­ti ne­prik­lau­so­ mam. „Nie­ko ne­pa­da­ry­si – lais­vė yra bran­gus da­ly­kas. Už ją rei­kia ir mo­ kė­ti, ir ko­vo­ti“, – ne­pra­ran­da op­ti­ miz­mo maiš­ti­nin­kas.

Gau­jas tei­sęs tei­sė­jas at­si­sta­ty­di­na dėl ke­pė­jos jo­kio sa­va­nau­diš­ku­mo, jo­kio pi­ ni­gų ėmi­mo ir per­da­vi­mo. Pra­šy­ mas pa­leng­vin­ti kaž­kie­no pa­dė­tį, ne­sant sa­va­nau­diš­ku­mo po­žy­mių, lie­ka gai­les­tin­gu­mas. Ži­no­ma, kad tai eti­kos pa­žei­di­mas, ne­si­gin­či­ju, pri­pa­žįs­tu“, – oriai, nie­ko ne­juo­ din­da­mas tei­sė­jas dės­tė sa­vo mo­ ty­vus.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

„Ma­no už­gy­ven­tas tur­tas – pa­tir­ tis, re­pu­ta­ci­ja ir šir­dies per­mu­ši­ mai“, – sa­ko sun­kiau­sias ir pa­vo­ jin­giau­sias by­las Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­me nag­ri­nė­jęs tei­ sė­jas, lai­ki­na­sis pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas bau­džia­mo­sioms by­ loms Ge­ru­tis Va­ra­na­vi­čius.

Ži­no­ma, kad tai eti­ kos pa­žei­di­mas, ne­ si­gin­či­ju, pri­pa­žįs­tu.

Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė

52 me­tų tei­sė­jo G.Va­ra­na­vi­čiaus pa­var­dė at­si­dū­rė tarp pen­kių Kau­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jų, mi­ni­mų Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos (STT) pa­žy­mo­je, pa­teik­ to­je Tei­sė­jų ta­ry­bai. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­si­ra­šė dek­ re­tus, ku­riais krei­pė­si į Tei­sė­jų ta­ ry­bą dėl šių tei­sė­jų at­lei­di­mo. Tei­ sė­jų ta­ry­ba Pre­zi­den­tės dek­re­tus ža­da svars­ty­ti va­sa­rio 3 d.

STT ne­sle­pia, kad jų su­rink­to­je me­džia­go­je nė­ra nu­si­kal­ti­mo su­ dė­ties. Vis dėl­to iš­slap­tin­tą me­ džia­gą pa­tei­kė Tei­sė­jų ta­ry­bai.

Tei­sė­jų ta­ry­ba at­vy­ko į Kau­ną pa­ si­šne­kė­ti.

Po­kal­bio re­zul­ta­tas – ke­tu­rių Kau­no tei­sė­jų pa­reiš­ki­mai išei­ ti iš dar­bo. Ki­tą die­ną paaiš­kė­jo, kad STT se­kė tei­sė­ją Al­man­tą Li­ saus­ką. Se­kant jį, už­kliu­vo ir dar ke­tu­ri.

G.Va­ra­na­vi­čiaus ap­si­spren­di­ mas nu­si­vilk­ti man­ti­ją nu­ste­bi­ no dau­ge­lį. Kau­ne jis įgi­jęs kie­to ir prin­ci­pin­go tei­sė­jo re­pu­ta­ci­ją.

Nag­ri­nė­jo ma­fi­jos by­las

„Ne­si­no­ri, kad at­ro­dy­tų, jog tei­ sė­jas mirš­ta ty­liai ir vie­nas“, – kal­bė­jo G.Va­ra­na­vi­čius. Bet pra­ stos nuo­tai­kos ne­ga­lė­jo pa­slėp­ti.

Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­ me G.Va­ra­na­vi­čius dir­ba be dvie­ jų mė­ne­sių 20 me­tų. Tūks­tan­čiai iš­nag­ri­nė­tų by­lų. Jų tei­sė­tu­mas svy­ruo­da­vo nuo 96 iki 99 pro­c.,

Pa­sak G.Va­ra­na­vi­čiaus, STT su­ rink­to­je me­džia­go­je kal­ba­ma apie ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą dėl ne­le­ga­laus dar­bo. Bau­dos už ne­le­ga­liai įdar­ bin­tą dar­buo­to­ją nu­ma­ty­tos nuo 3 iki 10 tūkst. li­tų. Įk­liu­vus ant­rą kar­tą – nuo 10 iki 20 tūkst. li­tų. Įdir­bis: tei­sė­jas G.Va­ra­na­vi­čius

nag­ri­nė­jo dau­gu­mą Kau­no nu­ si­kals­ta­mų gru­puo­čių by­lų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

tai reiš­kia, kad vi­si nuo­spren­džiai bu­vo ge­ri ir li­ko ga­lio­ti. „Nuo 1992 m. kū­rė­me Kau­ no teis­mą. Sun­kiau­sios – re­ke­to, Dak­ta­rų, ki­tų nu­si­kals­ta­mų gau­ jų by­los. Gū­dūs lai­kai bu­vo. Vi­sa­ da dir­bau ten, kur sun­kiau­sia, ir nie­ka­da nie­ko ne­bi­jo­jau“, – at­vi­ rai kal­bė­jo tei­sė­jas.

Per šio tei­sė­jo ran­kas perė­jo Dei­vi­do Ga­nu­saus­ko, pra­var­de Mon­go­liu­kas, Žy­man­to Ja­ni­se­ lio-Jau­čio ir ki­tų gar­sių nu­si­kals­ ta­mų gru­puo­čių na­rių by­los.

Nu­si­kal­ti­mo ne­nus­ta­ty­tas

„Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra nu­si­ kal­ti­mo po­žy­mių ne­nus­ta­tė. Kiek ži­nau, nei ki­tų ko­le­gų vei­ko­je, nei ma­no. Jei­gu nė­ra nu­si­kal­ti­ mo po­žy­mių, nė­ra nu­si­kal­ti­mo.

Taip pat nu­sta­ty­ta, kad ne­bu­vo

Ko­dek­sas ar žmo­nišku­mas?

To­kios pa­čios nuo­bau­dos ski­ria­ mos ir di­džio­sioms bend­ro­vėms su mi­li­jo­ni­nė­mis apy­var­to­mis, ir in­di­vi­dua­lioms įmo­nėms, ku­rios vos su­du­ria ga­lą su ga­lu. „Aki­ vaiz­džiai per di­de­lė bau­da tuo at­ ve­ju, jei ne­klys­tu, bu­vo skir­ta už ne­le­ga­liai įdar­bin­tą ban­de­lių ke­ pė­ją“, – ta­rė tei­sė­jas.

Dau­gy­be pa­na­šių at­ve­jų tei­sė­jai tai­ko daug ma­žes­nes nuo­bau­das – 100 ir 200 li­tų. „Tei­sė­jas, ku­rio bu­vo pa­pra­šy­ta ne­skir­ti di­džiu­lės bau­dos, gal ir be pra­šy­mo bū­tų ne­sky­ręs mak­si­ma­ lios nuo­bau­dos. Pap­ra­šy­ta bu­vo baus­ti tūks­tan­čiu li­tų. Tūks­tan­ tį ir sky­rė. Tas tūks­tan­tis ir bu­vo su­mo­kė­tas vals­ty­bei. Kiek ži­nau, ta įmo­nė vis tiek bank­ru­ta­vo“, – apie sa­vo pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą pa­ pa­sa­ko­jo G.Va­ra­na­vi­čius. „Pa­reiš­ki­mą pa­ra­šiau pa­ts, pri­ pa­žin­da­mas pa­žei­dęs eti­ką, elg­da­ ma­sis, ma­nau, gar­bin­gai“, – sa­vo po­zi­ci­ją paaiš­ki­no G.Va­ra­na­vi­čius.

au jų gy­vy­bės lan­ge­ly­je!“ ra­šė ži­niask­lai­da, se­kė įvy­kius. Ži­ nia, kad mer­gai­tės bu­vo ras­tos gy­ vy­bės lan­ge­ly­je, ją šo­ki­ra­vo.

Mo­te­ris Kau­no kli­ni­ko­se at­si­ dū­rė dėl sun­kaus gim­dy­mo. Dvy­ nu­kės pa­sau­lį iš­vy­do po Ce­za­rio pjū­vio. „Mer­gai­čių ma­mą mes pa­ži­no­ jo­me jau anks­čiau. Jos sū­nų glo­ bo­ja se­ne­liai. Ji nė­ra al­ko­ho­li­kė, ta­čiau daž­nai kei­čia gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Šiuo me­tu ti­ria­ma, ar ma­ma ga­lės pa­si­rū­pin­ti sa­vo ma­žy­lė­mis.

Mes ma­tė­me ir pro­to­ko­lus, ta­čiau, ma­nau, ne­ga­li­me teig­ti, kad mer­ gai­tės bu­vo ras­tos gy­vy­bės lan­ge­ ly­je, nors ir jų ma­ma iki ga­lo ti­kė­ti ne­ga­li­ma. Vis­ką paaiš­kin­tų ne­bent de­ta­lus ty­ri­mas“, – sa­kė Vai­ko tei­ sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja.

Ke­ti­na au­gin­ti pa­ti

Aly­taus sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­je mer­gai­čių mo­ti­ nos bu­vo klau­sia­ma, ko­dėl ji ne­grį­ žo su sa­vo duk­ro­mis į Aly­tų. Tiks­liai at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą ji ne­ga­lė­jo.

Nau­ja­gi­mių mo­ti­na pa­ra­šė paaiš­ki­ ni­mą, ku­ria­me tei­gia, kad sa­vo mer­ gai­tes lai­ki­nai pa­li­ko gim­dy­mo na­ muo­se, nes ne­tu­rė­jo ki­tos išei­ties. „Aš pa­ža­du dirb­ti ir vis­ką pa­ da­ry­ti, kad ga­lė­čiau au­gin­ti mer­ gai­tes. Ir aš įsteng­siu tai pa­da­ry­ti.

Ar­ti­miau­siu me­tu ža­du su­si­ras­ti būs­tą. Pa­si­do­mė­siu tur­to sky­riu­ je dėl bend­ra­bu­čio, nes sto­viu ei­ lė­je“, – aiš­ki­no jau­na mo­te­ris. „Gy­dy­to­ja klau­sė, ar svei­kos“

„Su drau­ge ir nau­ja­gi­mė­mis nu­ vy­ko­me į P.Ma­žy­lio gim­dy­mo na­ mus, – pa­sa­ko­jo dvy­nu­kių ma­ma apie įvy­kius, praė­jus ku­riam lai­kui, kai at­si­svei­ki­no su Kau­no kli­ni­ko­ mis. – Už­li­po­me laip­tu­kais į ant­rą aukš­tą, ten su­ti­ko­me mo­te­rį, pa­sa­ kė­me, kad no­ri­me pa­lik­ti vai­kus. Ji mus pa­ly­dė­jo į tre­čią aukš­tą. Se­su­ tė pa­kvie­tė gy­dy­to­ją. Atė­ju­si gy­dy­ to­ja pa­klau­sė, ar svei­kos. Se­su­tė jas pa­siė­mė ir mes išė­jo­me.“ Aly­taus vai­ko tei­sių apsaugos tar­ nybos spe­cia­lis­tė V.Vait­ke­vi­čie­nė

ma­žy­lių ma­mą api­bū­di­no kaip punk­ tua­lią ir ga­na tvar­kin­gą mo­te­rį.

Pa­lai­kė be­glo­bė­mis

Apie gy­vy­bės lan­ge­ly­je praė­ju­sį šeš­ta­die­nį ras­tas dvy­nu­kes „Kau­no die­nos“ žur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­jo Kau­no P.Ma­žy­lio gim­dy­mo na­mų per­so­na­las. Šian­dien šios ver­si­jos ne­be­si­lai­ko­ma. „Aš ne­la­bai no­riu gi­lin­tis. Ji kūdikius dė­jo į lan­ge­ lį. Ne­til­po. Jai pa­sa­kė, kad ne­rei­kia dė­ti į lan­ge­lį, ga­li­ma ati­duo­ti taip.

Lai­ki­nai ne­bū­na“, – sa­vo nuo­mo­ nę dės­tė Kau­no P.Ma­žy­lio gim­dy­ mo na­mų vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­ va­duo­to­jas Ma­rius Go­be­ris. „Mes ga­vo­me nau­ja­gi­mius ir pa­ gal pro­to­ko­lą per­da­vė­me jas vai­ko tei­sių apsaugos tar­ny­bai, – aiš­ki­ no M.Go­be­ris. – Jos bu­vo trak­tuo­ ja­mos kaip pa­lik­ti nau­ja­gi­miai. Tų ver­si­jų ga­li bū­ti dau­gy­bė. Vai­kai ne žais­liu­kai, to­dėl ne­ga­li­ma taip žais­ti. Mes neuž­sii­ma­me tar­dy­mu.

Mums svar­biau­sia, kad nau­ja­gi­miai gy­vi, gy­vy­bin­gi.“

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 230, 308 862, 308 863.

4

Šeštadienis, sausio 28, 2012

Tema

S.Tam­ke­vi­čius: vi­si Vie­toj plas­ti­ki­nių šir­de­lių – tik­ros šir­dies ši­ lu­ma, vie­toj al­ko­ho­liu tren­kian­čios šven­ tės – tik­ras ver­ty­bes sau­gan­čių žmo­nių sam­bū­ris. To­kią al­ter­na­ty­vą Šv.Va­len­ti­ no die­nai jau še­še­rius me­tus or­ga­ni­zuo­ja Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­ja.

Kar­tu: nu­sto­ję ju­dė­ti mei­lės kryp­ti­mi, ne­truk­si­me pra­ras­ti gy­ve­ni­mo

sko­nį, sa­ko sa­vą­ja mei­le su žmo­na Da­le be­si­da­li­jan­tis B.Ule­vi­čius.

Šv.Va­len­ti­no die­na – pro­ga švęs­ti šei­mą „San­tuo­ka – per­ne­lyg svar­bi žmo­ gaus lai­mei, kad pa­si­sek­tų be mū­ sų pa­stan­gų“, – sa­ko vie­nas šven­ tės ve­dė­jų VDU Teo­lo­gi­jos fa­kul­ te­to de­ka­nas Be­nas Ule­vi­čius.

– Ką pa­tar­tu­mė­te sva­jo­jan­ tiems, gal­vo­jan­tiems apie gra­žią šei­mą, juk kiek­vie­na­ me žmo­gu­je šei­mos ver­ty­bė – vie­na svar­biau­sių?

– Pa­tar­čiau iš anks­to ruoš­tis bū­ si­mam šei­mos gy­ve­ni­mui, įgy­ti jam rei­ka­lin­gų įgū­džių. Jei iš­mok­ tu­me iš­klau­sy­ti ki­to, at­si­žvelg­ti ne vien į sa­vo, bet ir į ša­lia esan­čio­ jo po­rei­kius, ug­dy­tu­me at­jau­tą, at­lai­du­mą, ka­te­go­riš­kai ne­smerk­ tu­me ki­tų dėl jų ne­to­bu­lu­mų, mo­ ky­tu­mė­mės ki­tam pa­kel­ti nuo­tai­ ką – ge­bė­tu­me ženg­ti į san­tuo­ką tar­tum į nau­ją sa­vo gy­ve­ni­mo ke­ lio­nės eta­pą. Jei gy­ve­na­me ne­kel­ da­mi sau jo­kių rei­ka­la­vi­mų, pai­ sy­da­mi tik sa­vo in­te­re­sų, san­tuo­ka ga­li tap­ti rim­tu iš­šū­kiu. Tai tar­tum įženg­ti į uni­ver­si­te­tą, pa­bai­gus tik vai­kų dar­že­lį. San­tuo­ka per­ne­lyg svar­bi žmo­gaus lai­mei, ne­ga­li­me

Šei­ma su­tei­kia šan­są mei­lei. Mei­ lė su­tei­kia šan­są šei­mai. ap­lai­džiai ti­kė­tis, kad toks bran­ gus da­ly­kas kaž­kaip sa­vai­me pa­si­ seks be mū­sų pa­stan­gų. O steng­tis ver­ta. Tad ne­pra­ras­ki­te idea­liz­mo, ta­čiau bū­ki­te ir rea­lis­tai, pa­žin­ki­ te vy­rų ir mo­te­rų mąs­ty­mo skir­tu­ mus, at­ras­ki­te tas sa­vo cha­rak­te­rio vie­tas, ku­rios truk­do bend­rau­ti pa­ gar­biai, švie­siai, be pa­gie­žos, tuo­ met pa­pra­šy­ki­te Die­vo pa­gal­bos ir pra­dė­ki­te to­bu­lė­ji­mo pro­gra­mą!

– Ap­link mus – dau­gy­bė žmo­ nių, ku­rie, kaip sa­ko­ma, nu­ svi­lę šei­mo­je. Ko­kią vil­tį su­teik­ti žmo­gui, ku­ris, bėg­da­ mas nuo sa­vo es­mės, tvir­ti­na, kad šei­mos jam ne­rei­kia?

– Skau­džiau­siai iš­gy­ve­na­me ne­ tek­tis pa­čiuo­se bran­giau­siuo­se gy­ve­ni­mo da­ly­kuo­se. Ne­su­ka­me sau gal­vos dėl men­kų ne­su­sip­ra­ti­ mų, ta­čiau ne­lie­ka san­tai­kos šei­ mo­je – plyš­ta šir­dis. Kuo ver­tin­ ges­nis da­ly­kas, ku­rio ne­ten­ka­me, tuo la­biau skau­da. Ma­nau, vie­ nin­te­lis bū­das gy­dy­tis žaiz­das –

pri­pa­žin­ti, jog ne­te­kau kaž­ko la­bai svar­baus, kad la­bai svar­bi gy­ve­ ni­mo da­lis ne­pa­vy­ko. Dėl to ne­ su­men­kė­ja san­tuo­kos ver­tė, kaip dėl pra­stai gro­jan­čio or­kest­ro ne­ su­men­kė­ja Wolf­gan­go Ama­deus Mo­zar­to kū­ry­ba. Ta­čiau or­kest­ ras ga­li la­vin­tis. Taip pat žmo­gus ga­li la­vin­tis mei­lė­je. Nes vi­sa ne­ dar­na san­tuo­ko­je ir vi­suo­me­nė­ je ky­la dėl mei­lės sto­kos. Ne­ti­kiu, kad mei­lė – ne­pa­sie­kia­mas idea­ las. Kas yra mei­lė? Ge­bė­ji­mas bū­ ti ne vien dėl sa­vęs, bet ir dėl ki­to, siek­ti ne vien sa­vo, bet ir ki­to lai­ mės. Čia ne­ga­li­me nu­leis­ti ran­kų.

Jei nu­sto­ja­me ju­dė­ję mei­lės kryp­ ti­mi, po tru­pu­tį iš­tuš­tė­ja­me, pra­ ran­da­me gy­ve­ni­mo sko­nį, iš gy­ve­ ni­mo lie­ka tik nuo­lau­žos.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

„Šių me­tų Va­len­ti­no die­nos ren­gi­ ny­je svar­biau­sia bus ži­nia apie tai, kaip su­kur­ti lai­min­gą šei­mą, – kal­ bė­da­mas su „Kau­no die­nos“ žur­ na­lis­tais at­sklei­dė vie­nas šven­tės „Šv.Va­len­ti­no die­na ki­taip“ glo­bė­jų ir ini­cia­to­rių – Kau­no ar­ki­vys­ku­ pas met­ro­po­li­tas Si­gi­tas Tam­ke­vi­ čius. – Ma­nau, kad šia­me ren­gi­ny­je bus nau­din­ga pa­bū­ti ne tik ti­kin­ čiam jau­ni­mui, bet ir vi­siems, ku­ rie sva­jo­ja su­kur­ti ge­rą ir lai­min­gą šei­mą.“ – Sei­mas ir vi­sa Lie­tu­va šiuo me­tu gin­či­ja­si – kas gi yra to­ ji šei­ma? Iki šiol lyg ir vi­si ži­ no­jo­me, kas ji yra, ta­čiau da­ bar ki­lę svars­ty­mai pa­ro­dė, kad šei­mos sam­pra­ta pa­ki­to. Ar ne­

bus taip, kad pa­si­ro­dys pa­ki­tu­ sios ir ki­tos ver­ty­bės?

– Tur­būt ne­rei­kia ste­bė­tis, kad da­ bar­ti­nia­me pa­sau­ly­je daug kas kei­ čia­si, taip pat ir po­žiū­ris į mei­lę, šei­mą. La­biau­siai ap­gai­lė­ti­na, kad pra­ran­da­me dva­si­nes ver­ty­bes ir jas ban­do­me pa­keis­ti kaž­ko­kiais su­ro­ ga­tais. Tai tas pa­ts, kaip tik­rą gė­lę pa­keis­ti plas­ti­ki­ne. Vis­gi džiu­gi­na, kad di­des­nė pu­sė Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­sa­ko už at­sa­kin­gai ku­ria­mą šei­ mą. Tik­ra šei­ma yra tik tuo­met, kai ji ku­ria­ma tarp vy­ro ir mo­ters, aiš­ kiai įsi­pa­rei­go­jant my­lė­ti vie­nas ki­ tą ir neap­leis­ti iki mir­ties. Kur nė­ra ši­to įsi­pa­rei­go­ji­mo, ten yra tik šei­ mos imi­ta­ci­ja ir nie­ko dau­giau.

– Vis dėl­to la­bai daug Lie­tu­vos vai­kų au­ga be tė­čių. Ką pa­sa­ky­ tu­mė­te tiems su­tuok­ti­niams, kaž­ka­da pri­ža­dė­ju­siems neap­

ti pa­gerb­tos ir di­džio­sios ver­ty­bės,

leis­ti vie­nas ki­to nei džiaugs­ me, nei var­ge, vir­pan­čio­mis sie­lo­mis baž­ny­čio­je per sa­vo ves­tu­ves iš­klau­siu­siems: „Ką Die­vas su­jun­gė, žmo­gus te­ neišs­ki­ria“, bet šian­dien gy­ve­ nan­tiems sky­rium?

– La­bai sun­ku kal­bė­ti žmo­nėms, ku­rie iš­gy­ve­na vie­ną iš di­džiau­ sių tra­ge­di­jų, ko­kią tik ga­li pa­tir­ti

Pag­rin­das – iš­ti­ki­my­bė ir bend­ra mal­da Rei­kia pa­ si­telk­ti vaiz­duo­ tę ir mū­sų šir­dis tik­ rai pa­kuž­ dės, kuo ga­li­me pra­džiu­ gin­ti tuos, ku­riuos my­li­me.

– Šei­mos kū­ri­mas – tai ir kas­ die­nis dar­bas, ku­ris nie­ka­ da nė­ra baig­ti­nis. Bet ar tik­rai jis toks sun­kus, kad nuo jo su­ tuok­ti­niai pa­vargs­ta?

– Vi­si da­ly­kai, ku­rie tei­kia di­džiau­ sią pa­si­ten­ki­ni­mą, pra­džio­je bu­vo ne­ma­lo­nūs, net skaus­min­gi. Vaikš­ čio­ti ir bė­gio­ti ma­lo­nu, ta­čiau taip neat­ro­do ro­po­jan­tiems ir kri­ti­nė­ jan­tiems kū­di­kiams. Jei tu­ri­me to­kį po­žiū­rį, net ir san­tuo­kos sun­ku­mai ga­li kel­ti en­tu­zias­tin­gą džiaugs­mą.

Kri­ti­nė­da­mi ži­no­me, kad nu­bal­no­ti ke­liai – lai­ki­nas da­ly­kas. Net­ru­kus iš­mok­si­me vaikš­čio­ti.

– Su­ti­ko­te su Da­lia Mi­che­le­vi­ čiū­te ves­ti „Žal­gi­rio“ are­no­je vyk­sian­tį Šv.Va­len­ti­no die­nai skir­tą ren­gi­nį, o jūs šei­mo­je, ar šven­čia­te šią die­ną?

– Kiek­vie­na šei­ma pa­vel­di tra­di­ ci­jas iš sa­vo tė­vų, taip pat ku­ria ir sa­vo šei­mos tra­di­ci­jas bei ri­ tua­lus. Ka­dan­gi Va­len­ti­no die­ nos mū­sų tė­čiai ir ma­mos ne­šven­ tė, jos ne­pri­si­mi­nė­me iš vai­kys­tės, pra­džio­je ši šven­tė mums at­ro­ dė neįp­ras­ta, ne­sa­va. Vė­liau su žmo­na pa­gal­vo­jo­me, jog gra­ žu, kad žmo­nės ga­li iš­reikš­ti sa­vo sim­pa­ti­jas ir mei­lę to­kiu iš­skir­ ti­niu bū­du, iš­skir­ti­nę die­ną. Tad Šv.Va­len­ti­no die­na mus po tru­ pu­tį pri­si­jau­ki­no. Jau ku­rį lai­ką kiek­vie­nais me­tais pa­si­nau­do­ja­me šia gra­žia pro­ga pa­ro­dy­ti vie­nas ki­tam švel­nų dė­me­sį. Nė­ra nie­ ko šia­me pa­sau­ly­je svar­bes­nio už mei­lę. Šei­ma su­tei­kia šan­są mei­ lei. Mei­lė su­tei­kia šan­są šei­mai. Šv.Va­len­ti­no die­na – pui­ki pro­ga apie tai pa­gal­vo­ti ir tai švęs­ti.

Pras­mė: S.Tam­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, Šv

Re­cep­tas: D.Mi­che­le­vi­čiū­tė ti­ki­na – bend­ra mal­da

pa­de­da šei­mai iš­tver­ti dau­gy­bę sun­ku­mų.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

„Šį­met esu lai­min­ga, kad ga­lė­siu bū­ti to­kia­me pra­smin­ga­me ren­gi­ ny­je“, – sa­ko vie­na iš šven­tės ve­ dė­jų ak­to­rė Da­lia Mi­che­le­vi­čiū­tė.

Jos nuo­mo­ne, prieš ku­riant šei­mą rei­kia ge­rai ap­mąs­ty­ti, kam ryž­ta­ ma­si.

– Ko­kia yra jū­sų idea­lios šei­ mos sam­pra­ta, ar ga­li bū­ti ji idea­li ar­ba nei­dea­li?

– Šei­ma – tai lau­kas, ku­ria­me kiek­ vie­nas yra pa­šauk­tas siek­ti šven­ tu­mo, t.y. do­rai at­lik­ti kas­die­nius dar­bus ir pa­rei­gas, tai di­džiu­lė at­ sa­ko­my­bė, o kar­tu ir džiaugs­mas bū­ti tik­rais Die­vo bend­ra­dar­biais. Šei­mo­je siek­ti šven­tu­mo, ma­nau, kar­tais yra sun­kiau, nei pa­si­rin­ kus pa­švęs­tą­jį gy­ve­ni­mą. Mu­my­se glū­di idea­lo sie­kis, ta­čiau idea­lių

sa­vy­bių daž­niau­siai mes ti­ki­mės ir lau­kia­me iš ki­to, o ne iš sa­vęs. Ma­ no se­ne­lių Joa­nos ir An­ta­no Mi­che­ le­vi­čių šei­ma pa­do­va­no­jo Lie­tu­ vai 11 vai­kų, ki­ti se­ne­liai Joa­ki­mas ir Sa­lo­mė­ja Balt­rė­nai (iš ma­my­ tės pu­sės) – 3 vai­kus. Tai šei­mos, ku­rios do­rai ir gar­bin­gai pra­gy­ ve­no gy­ve­ni­mą kar­tu. Ar jos bu­vo idea­lios? Tie­siog gar­bin­gai ko­vo­ jo gy­ve­ni­mo ko­vą, iš­gy­ve­nę ka­rus, vai­kų mir­tis, so­vie­tų van­da­liz­mą, pra­ras­tą nuo­sa­vy­bę. Rė­mė­si į ti­kė­ ji­mą, vil­tį ir mei­lę. Ma­nau, jie da­ bar yra ne­ka­no­ni­zuo­ti šven­tie­ji ge­ ro­jo Die­vo bu­vei­nė­je ir mus už­ta­ria iš aukš­ty­bių.

– Kas mai­ti­na šei­mos vi­zi­ją, ko­kios ver­ty­bės tą vi­zi­ją ge­ba pa­vers­ti rea­ly­be?

– Iš­ti­ki­my­bė. Bend­ra mal­da šei­ mo­je, ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, da­ro ste­buk­lus ar­ba bent jau pa­de­da iš­ tver­ti, kai mus už­griū­va sun­ku­mai.

Daž­nai už­mirš­ta­me, kad tu­ri­me mū­sų Tė­vą Dan­gu­je ir Dan­giš­ką­ją Mo­ti­ną, ku­rie mus glo­bo­ja ir sau­go.

Ne­ga­li­ma nie­ka­da, o ypač šei­mo­je už­mirš­ti šio Die­viš­ko mat­mens.

– Šei­ma – tai pir­miau­sia sau­ gu­mas, dva­si­nė užuo­vė­ja, ku­ rios trokš­ti, kad ga­lė­tum bū­ti toks, koks esi: be kau­kių, silp­ nas ir pa­žei­džia­mas, t.y. tik­ras.

Ir vis dėl­to ne­re­tai bi­jo­ma­si kur­ti šei­mą, sa­kant, kad įra­šas do­ku­men­tuo­se nie­ko ne­pa­keis, svar­bu – dva­si­nė bend­rys­tė.

– Tai by­lo­ja mū­sų bai­mė, ku­ri tam­ pa mū­sų lai­kų ženk­lu, bai­mė bet ko­kiam įsi­pa­rei­go­ji­mui. Šei­mai rei­ kia ruoš­tis, kad su­vok­tum, ko­kiam tiks­lui esi pa­šauk­tas, kam įsi­pa­ rei­go­ji ir ko­kią pri­sii­mi at­sa­ko­my­ bę. To­dėl, ma­nau, la­bai pra­smin­gi yra su­tuok­ti­nių, šei­mos kur­sai. Ne­ leng­va šian­dien liu­dy­ti sa­vo gy­ve­ ni­mu bū­tent to­kias ver­ty­bes. Ypač sun­ku­mų aki­mir­ko­mis.

– Kaip pra­skaid­ri­nt­ i šei­mos kas­die­ny­bę, juk sa­ko­ma, kad mei­lę nu­žu­do ru­ti­na? Ar šven­ čia­te Šv.Va­len­ti­no die­ną?

– Ru­ti­na – tik­ras iš­ban­dy­mas.

Rei­kia pa­si­telk­ti vaiz­duo­tę ir tik­ rai mū­sų šir­dis pa­kuž­dės mums, kuo ga­li­me pra­džiu­gin­ti tuos, ku­ riuos my­li­me. Jei ne, pa­si­tar­ki­me su drau­gais ar­ba vie­nas ki­to pa­klaus­ ki­me. Tą die­ną pra­šau Šv.Va­len­ti­no už­ta­ri­mo, iki šių me­tų šios die­nos ne­šven­čiau. Šį­met esu lai­min­ga, kad ga­lė­siu bū­ti to­kia­me pra­smin­ ga­me ren­gi­ny­je.

5

Šeštadienis, sausio 28, 2012

Tema

esa­me pa­kvies­ti mei­lei šio dva­si­nio ry­šio su Die­vu žmo­ nėms pa­dė­ti yra la­bai sun­ku.

– Ar smur­tą šei­mo­je pa­ti­rian­ti mo­te­ris, vai­kas dva­si­ne pra­sme yra šei­ma? Kaip jiems Šv.Va­len­ ti­no die­ną nu­šluos­ty­ti aša­ras?

– Smur­tas šei­mo­je yra di­de­lė ne­lai­ mė. Baž­ny­čia pa­na­šiais at­ve­jais net lei­džia pa­lik­ti smur­tau­to­ją ir žmo­ nai su vai­kais gy­ven­ti at­ski­rai. Tai kraš­tu­ti­nis spren­di­mas, bet jis ne kar­tą bū­na vie­nin­te­lė išei­tis.

v.Va­len­ti­no die­nos šven­tė­je tu­rė­ti bū­ , ku­rių vie­na pa­grin­di­nių – šei­ma.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

žmo­gus – šei­mos su­du­ži­mą. Tai be ga­lo di­de­lė ne­lai­mė su­tuok­ti­niams, o ypač vai­kams. Baž­ny­čia ne­nu­ra­ šo iš­si­sky­ru­sių žmo­nių, bet ban­do jiems pa­dė­ti. Yra spe­cia­lios pro­gra­ mos kri­zę iš­gy­ve­nan­čioms šei­moms.

Dau­giau­sia ga­li­ma pa­dė­ti tik tuo­ met, kai žmo­nės tu­ri ti­kė­ji­mą, pra­ kti­kuo­ja sak­ra­men­tus – iš­pa­žin­tį, Ko­mu­ni­ją, mo­ka ge­rai mels­tis. Be

– Skel­bia­ma, kad Šv.Va­len­ti­no die­na – įsi­my­lė­jė­lių šven­tė, ta­ čiau ne pa­slap­tis, kad ji mo­di­ fi­ka­vo­si į sa­vo­tiš­ką dio­ni­siš­ko šėls­mo šven­tę, už­mirš­tant, jog Va­len­ti­nas – vi­sų pir­ma šven­ta­ sis. Koks tai šven­ta­sis, ko­dėl jam pri­skir­ta įsi­my­lė­jė­lių glo­ba?

– Tiks­lių ži­nių apie šv.Va­len­ti­ną ne­tu­ri­me. Pa­sa­ko­ja­ma, kad šv.Va­ len­ti­nas bu­vo vys­ku­pas ir gy­ve­no Ro­mo­je III a. Ro­mos im­pe­ra­to­rius Klau­di­jus II, no­rė­da­mas su­bur­ti kuo di­des­nę ka­riuo­me­nę, bu­vo iš­ lei­dęs įsa­ky­mą, lai­ki­nai drau­džian­ tį tuok­tis. Im­pe­ra­to­rius mąs­tė, kad ve­dęs vy­ras ne­ga­lįs bū­ti drą­sus ka­ rys, nes jis nuo­lat mąs­tys apie žmo­ ną ir vai­kus. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad šv.Va­len­ti­nas rū­pi­no­si įsi­my­lė­jė­ liais, juos slap­ta su­tuok­da­vo ir dėl to bu­vo nu­kirs­din­tas.

Komentaras

ai Die­vas kū­rė žmo­gų pa­gal sa­vo at­vaiz­dą, ži­no­jo, kad šis lais­vas ir sa­ve su­vo­kian­ tis kū­ri­nys ypa­tin­gu bū­du įsi­jungs į pa­sau­l io kū­r i­mą – kaip šei­ ma. Nes Die­vas pa­ts sa­vy­je yra šei­ma – Tre­jy­bė. Žmo­gus vi­sais lai­kais su­vo­kė, kad gy­ve­ni­me di­džiau­sia ver­ty­bė yra šei­ma, o gy­ve­ni­mo pra­smė – my­lė­ti ir bū­ti my­li­mam. Vi­sa, kas gy­ve­ni­me ne­ pa­žy­mė­ta mei­le, neiš­lie­ka.

Mū­sų se­no­liai ži­no­jo: kad šei­ma bū­tų lai­min­ga, na­muo­se tu­ri bū­ti trys daik­ tai: sta­las, lop­šys ir kry­žius. Pa­lai­min­ tas ir da­li­ja­mas mais­tas prie vie­no sta­lo

by­lo­jo apie tar­pu­sa­vio ar­tu­mą, pa­si­ti­ kė­ji­mą ir sau­gu­mą. Kū­di­kis įpras­min­ da­vo tė­vų mei­lę ir su­jung­da­vo sun­ku­ mų ir iš­ban­dy­mų va­lan­do­mis; vai­k ų mal­da vi­sais lai­kais bu­vo ir yra tė­vų tar­pu­sa­vio mei­lės ir sėk­mės gy­ve­ni­ me ga­ran­tas. Kry­ž ius bu­vo ne in­ter­ je­ro ak­se­sua­ras, bet at­ra­ma, stip­ry­bė ir ne­re­tai vie­nin­te­lė vil­tis, ku­ri nie­ka­ da neap­gau­da­vo. Mū­sų die­nų žmo­ gus mėgs­ta eks­pe­ri­men­tuo­ti su sa­vo gy­ve­n i­mu vai­k y­da­ma­sis nau­jo­v ių, ma­dų, pro­tin­g ų teo­ri­jų, ku­rios pri­da­ ro žaiz­dų, o ne­re­tai ir su­griau­na gy­ve­ ni­mą. Dar an­ti­kos lai­kų epi­kū­ri­nin­kai skel­bė: „Iš gy­ve­ni­mo rei­kia im­ti vi­sus ma­lo­nu­mus, bet tiek ir tuos, ku­rie ne­ pa­da­ry­tų di­des­nių ne­ma­lo­nu­mų.“ Iš­ min­tis – tai, kas pa­tvir­tin­ta gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, o tai ir gau­ni iš tė­vų, jei jie tos iš­min­ties se­mia­si iš sa­vo Kū­rė­jo. Die­vo troš­ki­mas yra vie­nas – kad bū­tum lai­ min­gas. Mei­lė šei­mo­je, kaip rū­pes­tis, at­sa­ko­my­bė ir au­ka žmo­gaus gy­ve­ni­ mą įpras­mi­na ir pa­da­ro lai­min­gą.

– Ko­kią ži­nią per­duo­si­te žmo­ nėms, atei­sian­tiems į Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos or­ga­ni­zuo­ja­mą ren­gi­nį „Mei­lė ku­ria šei­mą“?

– Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos cent­ras kiek­vie­nais me­tais Šv.Va­len­ti­no die­nos pro­ga Kau­no jau­ni­mui or­ ga­ni­zuo­ja ren­gi­nį, ku­ris bū­na jau­

nat­viš­kas, links­mas, bet drau­ge ne­sto­ko­jan­tis ver­ty­bi­nio už­tai­so.

Dėl to šis ren­gi­nys tu­ri pa­va­di­ni­mą „Šv.Va­len­ti­no die­na ki­taip“. Dau­ ge­liui jau­nų žmo­nių jau yra pa­bo­dę lėkš­ti ren­gi­niai, to­dėl mie­lai da­ly­ vau­ja šia­me Va­len­ti­no die­nos ren­ gi­ny­je.

Eras­tas Mu­raus­kas Ku­n i­gas

K

Gar­sių žmo­nių pa­tir­tis ir mu­zi­ka Šie­met šei­mų šven­tė „Mei­lė ku­ria

šei­mą“ pa­kvies kau­nie­čius ir mies­ to sve­čius į pres­ti­ži­nę erd­vę – „Žal­ gi­rio“ are­ną. Ne­mo­ka­mas ren­gi­nys vyks va­sa­rio 14 d. 19 val.

Sa­vo įžval­go­mis apie šei­mą, pa­

ma­ti­nes jos ver­ty­bes, mei­lę, da­ly­ sis ku­ni­gas Eras­tas Mu­raus­kas iš Ši­lu­vos, pa­tir­ti­mi ir liu­di­ji­mais – te­ le­vi­zi­jos ak­to­rius ir ren­gi­nių ve­dė­ jas Ri­mas Ša­paus­kas, krep­ši­nin­kas Mar­ko Po­po­vi­čius. Šven­ti­nia­me kon­cer­te da­ly­vaus

ope­ros dai­ni­nin­kai Ed­mun­das Sei­ lius ir Kris­ti­na Zmai­lai­tė, Bur­gun­ diš­ka­sis Kau­no cho­ras ir Dan­guo­lė Bei­na­ry­tė, Kau­no šo­kio teat­ras „Au­ ra“, dai­ni­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius Li­ nas Ado­mai­tis, pa­trio­ti­nio ro­ko gru­ pė „Thun­der­ta­le“. Ren­gi­nį ves ak­to­ rė Da­lia Mi­che­le­vi­čiū­tė ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Teo­lo­gi­jos fa­ kul­te­to de­ka­nas Be­nas Ule­vi­čius.

Ne­mo­ka­mi kvie­ti­mai da­li­ja­mi

Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos jau­ni­mo cent­re (Vil­niaus g. 7) dar­bo die­no­ mis nuo 9 iki 19 val. Dau­giau in­for­ ma­ci­jos: www.kajc.lt.

6

šeštadienis, sausio 28, 2012

savaitė

Į ka­lė­ji­mus ne­ša ge­rą dva­sią

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Skiau­ti­nys iš sku­du­rė­lių Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

S

kiau­ti­nys, prie ku­rio dirb­ da­m a tam­s ius žie­mos va­ka­r us trum­pi­na naš­lė.

Ji ne­tu­r i nė men­k iau­sios pre­ten­z i­jos su­k ur­t i ką nors ypa­ tin­ga, to­dėl ir in­ves­ti­ci­jos – pa­čios mi­ni­ma­liau­sios. Pag­rin­di­nės me­ džia­gos – se­n i ne­b e­nau­do­ja­m i dra­bu­ž iai.

To­k ia aso­cia­ci­ja ky­la žvel­g iant į kul­t ū­ros po­l i­t i­ką, ku­r ią no­r i­ma vyk­dy­ti Kau­ne.

Kau­no me­no bend­ruo­ me­nė ne­sle­pia, kad jau­ čia­si įžeis­ta, nes toks ra­di­ka­lus spren­di­mas prii­ma­mas ne­pa­si­ta­rus su ja, lyg ji bū­tų be­bal­sė ar neį­ga­li mąs­ty­ti.

Lo­pas ki­tas krimp­li­no – lyg lin­kė­ ji­mai nuo mies­to vals­ty­bių teat­ rų. Au­di­nys am­ži­nas vi­somis pra­ smėmis: juk vin­ta­žas da­bar ma­din­ ga. Ke­lios skiau­tės se­no kan­džių pa­grauž­to mi­lo – užuo­mi­na į mu­ zie­jus. Mi­las rei­ka­lin­gas dėl ypa­tin­ gos fak­tū­ros, kva­po, spal­vos.

Tvir­tes­nės už lai­ką na­mie aus­to li­ no dro­be­lės rė­žiai pri­me­na di­din­ gus pa­vel­do ob­jek­tus. Ne­pas­te­bė­ti jų pa­pras­čiau­siai ne­lei­džia są­ži­nė ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas.

At­rai­žos spal­vo­to kar­t ū­no – lyg prieš de­š imt­me­t į ki­t ą spė­ju­s ių šok­te­lė­t i me­no aukš­t u­mų link kū­rė­jų duok­lė. Jo rei­k ia dėl mar­ gu­mo, ryš­kes­n ių spal­v ų. Ga­l iau­ siai – ma­žos skiau­te­lės vi­sų įma­ no­mų mi­ši­nių, sin­te­ti­nių, pu­siau sin­te­ti­nių, med­vil­nės su li­nu ir be jo – nuo Kau­ne dar gy­ve­nan­čios me­no jau­nuo­me­nės. Šių miš­r ū­ nių ga­li­ma bū­tų ir at­si­sa­ky­ti, bet la­bai pra­ver­čia ten, kur durs­tant ne­suei­na mi­las su li­nu.

Pa­te­ku­sios į pro­fe­sio­na­laus dai­li­ nin­ko ran­kas šios skiau­tės virs­tų kū­ri­niu, pa­jė­g iu ne­šti pra­smin­gą ži­n ią. Da­bar vie­n in­te­lė trum­pa­ re­gės ran­k ų su­daigs­t y­to siu­v i­ nio pra­smė – ži­n ia apie fi­z i­n į jo eg­z is­ta­vi­mą. Šiuo daik­tu ga­li­ma už­si­klo­ti, jei la­ bai šal­ta. Ne­t i­kė­tam sve­čiui atė­ jus, juo ga­li­ma už­klo­ti ne­tvar­kin­

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

gą dra­bu­žių krū­vą. Jį ga­li­ma ne­tgi ban­dy­ti par­duo­ti: ge­rai iš­rek­la­ma­ vus, gal pa­vyk­tų įpirš­ti tiems, kas mo­ka eu­rais, do­le­riais ar je­no­mis.

Gal­būt po de­šimt­me­čio ki­to jis net su­grįž­tų į Kau­ną ant­ram gy­ve­ni­ mui, tik jau kaip pa­dė­vė­tų dra­bu­ žių par­duo­tu­vės ob­jek­tas.

To­kiu skiau­ti­niu sa­vo kul­tū­ros mo­ zai­ką nuo šiol ke­ti­na pa­keis­ti Kau­ nas. Tiks­liau, mies­to va­do­vai, nes mies­to bend­ruo­me­nė apie to­kį spren­di­mą su­ži­no tik po­st fac­tum.

Užuot da­rę vis­ką, kad čia lik­tų bent tie jau­nuo­liai, ku­riuos išug­do Pe­lė­ dų kal­nas, VDA Kau­no fa­kul­te­tas ar ki­tos me­ni­nin­kų kal­vės, kad ne­ lik­tų Kau­ne ap­leis­tų erd­vių, ku­rios taip ma­si­na ki­tų mies­tų po­li­ti­kus, sėk­min­gai spe­ku­liuo­jan­čius „Flu­ xus“ ju­dė­ji­mo var­du, mū­sų mies­to ūk­ve­džiai be­ve­li­ja kul­tū­rą pa­vers­ ti tu­riz­mo tar­nai­te. Šiaip jau kė­d žių stum­dy­mu val­ džios ko­r i­do­r iais ne­s i­do­m in­t i Kau­no me­no bend­r uo­me­nė šį­ kart ne­sle­pia, kad jau­čia­si įžeis­ ta: toks ra­d i­k a­lus spren­d i­mas prii­ma­mas ne­pa­si­ta­rus su ja, lyg ji bū­t ų be­bal­sė ar neį­ga­l i mąs­ty­ ti. Kū­rė­jams dvi­g u­b ai skau­du, nes tuo pat me­t u tam­pa aiš­k u, kad ke­l io­m is de­šim­t i­m is mi­l i­jo­ nų ma­ž i­na­mas ir taip var­ga­nas mies­to kul­tū­ros biu­d že­tas.

Me­ni­nin­kai klau­sia: ko­dėl?

Juk griū­va im­pe­ri­jos, są­jun­gos, per­ da­žo­mi geo­po­li­ti­niai že­mė­la­piai, o me­nas – am­ži­nas, nes kū­ry­bin­gu­ mas per am­žių am­žius už­ko­duo­ tas žmo­gaus pri­gim­ty­je, sa­ko jie. Šie žo­džiai nė­ra tik tuš­čios fi­lo­so­ fų sva­jos, sa­ko, ir mi­ni iš­kal­bin­gą pa­vyz­dį. Kai per­nai ko­vą Ja­po­ni­ ją iš­ti­ko gam­tos, o vė­liau ir bran­ duo­li­nė ka­tast­ro­fa, bu­vo ge­ro­kai įsi­bė­gė­jęs vie­nas bend­ras lie­tu­ vių ir ja­po­nų me­no fo­tog­ra­fų pro­ jek­tas. Dėl ne­lai­mės ja­po­nai ne tik ne­su­ma­ži­no sa­vo in­dė­lio į pro­jek­ tą – jis bu­vo ge­ro­kai pa­di­din­tas.

Lie­tu­vius ši ži­nia pri­bloš­kė: jie ne­ga­ lė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad to­kią aki­mir­ką val­džia ga­li pri­dė­ti, o ne atim­ti.

Ra­šy­to­jas Vid­man­tas Kiau­šas-El­ miš­kis ci­tuo­ja maest­ro Sau­lių Son­ dec­kį. Ka­dai­se iš Ja­po­ni­jos šis at­si­ ve­žė la­bai bran­gų su­ve­ny­rą – kles­ tin­čios vals­ty­bės de­vi­zą: „Žmo­ gaus as­me­ny­bę rei­kia for­muo­ti per aukš­čiau­sius kul­tū­ros pa­sie­ki­mus, per dai­lę, mu­zi­ką, li­te­ra­tū­rą.“ Ka­ž in mū­sų po­li­ti­kai pa­jėg­tų su­ pras­ti, ko­dėl taip mąs­to ir da­ro jų ko­le­gos iš sa­mu­ra­jų ša­l ies? Var­ gu. Ant­raip sunk­me­t į iš­gy­ve­nan­ tis Kau­nas ne atim­tų, bet pri­dė­tų kul­tū­rai, ir bū­tų kles­tin­čios vals­ ty­bės kles­tin­tis did­mies­tis.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

– Ko­kius už­da­vi­nius jums pir­ miau­sia ke­lia tei­sin­gu­mo mi­nist­ ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, pa­sky­ ręs jus į šias pa­rei­gas ir priė­męs prie­sai­ką? – „Kau­no die­na“ pa­ klau­sė A.Nor­ke­vi­čiaus.

– Mi­nist­ras yra vie­šai sa­kęs, kad ka­ lė­ji­mai tu­ri tap­ti ne tik lai­ki­no­mis nu­si­kal­tu­sių žmo­nių už­da­ry­mo įstai­ go­mis, bet ir to­kio­mis įstai­go­mis, ku­ rios iš sa­vo sie­nų iš­leis­tų žmo­nes, ne­ be­lin­ku­sius dau­giau nu­si­kals­ti. To­dėl tei­sin­gu­mo mi­nist­ras yra pa­lin­kė­jęs, kad pa­vyk­tų kuo ge­riau įgy­ven­din­ti šią mi­si­ją. Jos link jau ei­na­ma pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus, įgy­ven­di­nant įvai­rias re­for­mas, įskai­tant ir pa­čių įka­li­ni­mo įstai­gų per­tvar­ką. Tai ne­ ma­ži pro­jek­tai, rei­ka­lau­jan­tys daug pa­stan­gų ir dė­me­sio.

– Kol kas, kaip vi­si ži­no­me, ka­lė­ ji­mas nė­ra ta vie­ta, ku­ri efek­ty­ viai pe­rauk­lė­tų žmo­nes, kad jie, išė­ję į lais­vę, ne­be­nu­si­kals­tų?

– De­ja, taip. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad dar ne­ma­žai žmo­nių su­grįž­ta į ka­lė­ji­mus dėl pa­kar­to­ti­nių nu­si­kal­ti­mų, pa­da­ ry­tų išė­jus į lais­vę. Va­di­na­si, tas kil­ nus efek­ty­vaus pe­rauk­lė­ji­mo tiks­las dar nė­ra pa­siek­tas.

– Ką de­rė­tų pa­da­ry­ti, kad pa­dė­ tis bū­tų pa­keis­ta ir šie am­bi­cin­ gi tiks­lai bū­tų pa­siek­ti?

– Įgy­ven­di­nant įka­li­ni­mo įstai­gų per­tvar­ką nu­ma­to­ma už­da­ry­ti ke­tu­ rias to­kias įstai­gas ir ati­da­ry­ti ke­ tu­rias nau­jas, ku­rios veik­tų pa­gal nau­ją, ge­ro­kai efek­ty­ves­nį, mo­kes­ čių mo­kė­to­jams ma­žiau kai­nuo­jan­ tį ir re­zul­ta­tus grei­čiau pa­sie­kian­ tį mo­de­lį. Kaip yra sa­kęs mi­nist­ras, la­bai svar­bu, kaip sa­ko­ma, įneš­ti ge­ rą dva­sią tarp dar­buo­to­jų, kad jie ži­ no­tų, ko­dėl jie dir­ba, ko­kių re­zul­ta­tų sie­kia, kad kuo ma­žiau lik­tų tų se­ no­sios sis­te­mos reiš­ki­nių kaip, pa­ vyz­džiui, įvai­rūs struk­tū­rų vi­du­je te­beeg­zis­tuo­jan­tys kla­nų san­ty­kiai, ne­krei­piant dė­me­sio į tik­rą­ją mi­si­ją – už­tik­rin­ti, kad žmo­gus dau­giau ne­ be­nu­si­kals­tų. Pir­miau­sia rei­kia ge­ro, nuo­sek­laus, kruopš­taus dar­bo. Ka­lė­ ji­mų sis­te­ma yra ga­na su­dė­tin­ga, čia su­si­kau­pia ir su­si­du­ria be­ga­lės gy­ve­ ni­miš­kų san­ty­kių.

– Ma­no­te, įma­no­ma pa­keis­ti šią ga­na su­dė­tin­gą, griež­tą ir jau nuo se­nų se­no­vės fak­tiš­kai sa­vo sun­

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

ti į si­tua­ci­ją įka­li­ni­mo įstai­go­se, tuo­met svars­ty­ti, ar ga­li bū­ti su­švel­nin­tos griež­tos ka­lin­čių­jų lai­ky­mo tai­syk­lės.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

kiai pa­kei­čia­mo­mis tai­syk­lė­mis gy­ve­nan­čią sis­te­mą?

– Ti­kiu, kad tai įma­no­ma pa­da­ry­ti. Ji ga­li bū­ti ir veiks­min­ga, ir tau­pi, ir la­ biau at­vi­res­nė vi­suo­me­nei, nei iki šiol bu­vo bei yra.

– Vi­suo­me­nei at­vi­ri ka­lė­ji­mai?

Tai skam­ba kiek pa­ra­dok­sa­liai...

– Ne­rei­kia šio tiks­lo taip ties­mu­ kai su­pras­ti kaip at­vi­ro ar ne­sau­go­ mo ka­lė­ji­mo sie­kio. Tie­siog vi­suo­me­ nei tu­ri bū­ti tei­kia­ma dau­giau ži­nių, ką ši sis­te­ma da­ro, ko­kių tiks­lų ji sie­ kia, kaip juos pa­si­se­ka įgy­ven­din­ti.

Ir svar­biau­sia – kad žmo­nių, ten pa­ bu­vo­ju­sių, vis ma­žiau pa­skui su­grįž­ tų ant­rą ar tre­čią kar­tą.

– Pa­mi­nė­jo­te įka­li­ni­mo sis­te­mos per­tvar­ką. Iki ka­da ji tu­ri vyk­ti?

– Nu­ma­ty­ta iki 2017-ųjų.

– Ar tai ir yra ta da­ta, kai ga­li­ me tu­rė­ti žmo­niš­ką, va­ka­rie­tiš­ kus stan­dar­tus ati­tin­kan­čią ar­ba bent jau prie jų priar­tė­ju­sią ka­lė­ ji­mų sis­te­mą?

– Taip, nu­ma­ty­ta, kad įgy­ven­di­nus vi­sus mo­der­nius pro­jek­tus bus už­ tik­rin­ti va­ka­rie­tiš­ki įka­li­ni­mo re­ži­ mo rei­ka­la­vi­mai. Pa­vyz­džiui, sie­kia­ ma, kad dau­giau kaip pu­sė ka­li­nių po per­tvar­kos gy­ven­tų at­ski­ro­se ka­me­ ro­se, o ne di­de­lė­se pa­tal­po­se. Ma­nau, tai bus di­de­lis po­stū­mis į prie­kį. Tie­ są sa­kant, jau da­bar yra at­lie­ka­mas ne­men­kas dar­bas, kad ta sis­te­ma bū­ tų mo­der­ni­zuo­ta ir ati­tik­tų tiek Lie­ tu­vos, tiek ir tarp­tau­ti­nius įka­li­ni­mo įstai­goms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

– Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to įstai­ go­se iki šiol pa­si­tai­kė ne­ma­žai skan­da­lų, su­si­ju­sių su tų įstai­ gų va­do­vais, pa­vyz­džiui, dėl ne­ skaid­riai nau­do­tų lė­šų. Kaip už­

tik­rin­si­te, kad tos ne­gra­žios is­to­ri­jos ne­be­pa­si­kar­to­tų?

– Pra­dė­jęs dirb­ti su­si­pa­žin­siu su si­ tua­ci­ja tiek pa­čia­me de­par­ta­men­ te, tiek ir vi­so­se įstai­go­se, su­si­tik­siu su vi­sais va­do­vais. Im­si­mės per­žiū­ rų, dis­ku­si­jų. Pa­ma­ty­si­me, kaip bu­ vo, ir pa­si­steng­si­me, kad to­kios is­to­ ri­jos dau­giau ne­pa­si­kar­to­tų.

– Ma­siš­kai per­kra­ty­si­te vi­są ka­ lė­ji­mų va­do­vų kor­pu­są?

– Ne­sa­ky­čiau, kad per­kra­ty­si­me, bet la­bai at­sa­kin­gai, nuo­sek­liai, ra­miai su­si­pa­žin­si­me su si­tua­ci­ja, kal­bė­si­ mės su va­do­vais, vi­so­mis dar­buo­to­ jų gru­pė­mis ir ta­da da­ry­si­me spren­ di­mus. Jei­gu bus rei­ka­lin­gi po­ky­čiai, juos da­ry­si­me. Bet tai jo­kiu bū­du ne­ bus da­ro­ma spon­ta­niš­kai.

– Kiek da­bar žmo­nių ka­li Lie­tu­ vos ka­lė­ji­muo­se?

– Apie 9 tūks­tan­čius.

– Tai ga­na daug. Ką da­ry­ti, kad jų tiek ne­bū­tų?

– Tai dau­giau klau­si­mas ne man, o po­li­ti­kams, nes tai pri­klau­so nuo vyk­do­mos bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos ir nuo ki­tų prie­mo­nių.

– Kiek įma­no­mi su­švel­ni­ni­mai to­je da­bar dar eg­zis­tuo­jan­čio­je ga­na griež­to­je vi­di­nė­je ka­lė­ji­mų tvar­ko­je? Gal to­kie su­švel­ni­ni­mai ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie ge­res­nių įka­ lin­tų­jų pe­rauk­lė­ji­mo re­zul­ta­tų?

– Kol kas gal ne­spaus­kit ma­nęs da­ry­ti ko­kius nors pa­reiš­ki­mus to­kiais, sa­ ky­čiau, jaut­riais klau­si­mais. Leis­ki­te įsi­gi­lin­ti į esa­mą si­tua­ci­ją, pa­žiū­rė­ ti, ką ga­li­ma jo­je keis­ti ir ta­da priim­ti spren­di­mus, ko­kie tik bus įma­no­mi.

Dau­giau A.Nor­ke­vi­čiaus min­čių apie įka­li­ni­mo įstai­gų per­tvar­ką – www.kau­no­die­na.lt

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:

MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –

Su­si­pa­žins: A.Nor­ke­vi­čius sa­ko pir­miau­sia no­rįs įsi­gi­lin­

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Nau­ja­sis Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos va­do­vas Ar­ tū­ras Nor­ke­vi­čius ti­ki­si, kad per ke­ le­rius ar­ti­miau­sius me­tus įgy­ven­ di­nus nu­ma­ty­tus įka­li­ni­mo įstai­gų sis­te­mos per­tvar­kos pla­nus Lie­tu­ vo­je vis ma­žiau bu­vu­sių ka­li­nių grįš į lais­vės atė­mi­mo vie­tas po pa­kar­to­ ti­nai pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų.

Ka­lė­ji­mų sis­te­ma yra ga­na su­dė­ tin­ga, čia su­si­kau­pia ir su­si­du­ria be­ga­lės gy­ ve­ni­miš­kų san­ty­kių.

302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243

Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 520.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, sausio 28, 2012

lietuva Sei­mo Na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo ir gy­ ny­bos ko­mi­te­tas (NSGK) va­kar ap­svars­tė siū­ly­ mą su­da­ry­ti „Sno­ ro“ ko­mi­si­ją, ta­ čiau ne­teiks iš­va­ dos, ar jos veik­la ga­li pa­veik­ti ša­lies sau­gu­mą.

Ašis: ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tas pa­sta­ruo­ju me­tu ta­po pa­grin­di­ne po­li­ti­nių spe­ku­lia­ci­jų te­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Grės­mė sau­gu­mui liks neį­var­dy­ta Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Atė­jo ke­lių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai

Penk­ta­die­nį NSGK su­si­rin­ko į neei­li­nį po­sė­dį, ja­me iš­klau­sė įvai­ rių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų pra­ne­ši­mus apie ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tą ir jo ty­ri­mo ei­gą, taip pat ga­li­mus šio bank­ro­to su­ke­lia­ mus iš­šū­kius na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui.

Ko­mi­te­te į klau­si­mus at­sa­kė Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas, Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Gri­na, Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ ny­bos ir Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vai.

NSGK su­si­rin­ko svars­ty­ti prieš be­veik dvi sa­vai­tes gau­tų ke­lių pa­ klau­si­mų, ar opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­ va su­da­ry­ti lai­ki­ną­ją par­la­men­ti­nę ko­mi­si­ją „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ ky­bėms iš­tir­ti ga­li tu­rė­ti nei­gia­mo po­vei­kio ša­lies na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui. Ši opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­va bus svars­to­ma pir­ma­die­nį ren­gia­mo­je neei­li­nė­je Sei­mo se­si­jo­je.

Dar šios sa­vai­tės pra­džio­je ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­ šaus­kas sa­kė ne­ma­nąs, kad bus su­ spė­ta iki neei­li­nės se­si­jos su­reng­ti NSGK po­sė­dį, ku­ria­me bū­tų ap­ svars­ty­ti gau­ti pa­klau­si­mai. Ta­čiau penk­ta­die­nį ry­te toks ap­ta­ri­mas vis dėl­to bu­vo su­reng­tas.

Tie­sa, po dau­giau kaip va­lan­dą tru­ku­sio po­sė­džio NSGK pir­mi­ nin­kas pra­ne­šė, kad ne­bus pa­teik­ tas at­sa­ky­mas į už­duo­tus klau­ si­mus, ar ini­ci­juo­ja­ma „Sno­ro“ ko­mi­si­ja ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nės įta­ kos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. „Mes tik iš­klau­sėm įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vus apie jų tu­ri­mą in­for­ma­ci­ ją „Sno­ro“ bank­ro­to klau­si­mu“, – sa­kė A.Anu­šaus­kas.

Sau­gu­mas nu­ro­di­nė­ti ne­no­ri

Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas V.Va­si­ liaus­kas žur­na­lis­tus pa­ti­ki­no, kad už­da­ra­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je klau­ si­mų apie Sei­mo na­rius, ku­rie ga­

lė­jo bū­ti su­si­ję su „Sno­ru“, ne­su­ lau­kė. „Aš tu­riu sa­vo as­me­ni­nę nuo­ mo­nę apie ini­cia­ty­vą Sei­me su­ bur­ti lai­ki­ną­ją ko­mi­si­ją dėl si­tua­ ci­jos „Sno­re“, bet ne­ma­nau, kad tu­rė­čiau ją vie­šai ko­men­tuo­ti. Kaip Sei­mas nu­spręs, taip ir bus. Mes, kaip at­skai­tin­ga Sei­mui ins­ti­tu­ci­ ja, pa­klu­sim bet ku­riam spren­di­ mui“, – tei­gė jis.

V.Va­si­liaus­kas tvir­ti­no iš ko­mi­ te­to na­rių neiš­gir­dęs klau­si­mų apie Sei­mo na­rių in­te­re­sus, gal­būt su­si­ ju­sius su „Sno­ru“. „Ko­mi­te­tas mums tie­sio­giai ne­ for­mu­la­vo to­kio klau­si­mo, bet mes ko­mi­te­tui pa­sa­kė­me, kad Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui ne­ la­bai de­rė­tų nu­ro­di­nė­ti tau­tos iš­ rink­tiems at­sto­vams, kaip de­rė­tų elg­tis“, – pa­klaus­tas, ar lai­ki­no­ sios ko­mi­si­jos dėl „Sno­ro“ bank­ ro­to su­da­ry­mas kenk­tų Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, žur­na­ lis­tams at­sa­kė G.Gri­na.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Tu­riu sa­vo nuo­mo­nę apie ini­cia­ty­vą su­bur­ ti ko­mi­si­ją, bet ne­ma­ nau, kad ją vie­šai tu­ rė­čiau ko­men­tuo­ti.

Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė

A.Anu­šaus­kas in­for­ma­vo, kad ko­ mi­te­tas tik iš­klau­sė ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vus dėl si­tua­ci­jos „Sno­re“, bet ne­priė­mė jo­kio spren­di­mo, kaip at­sa­ky­ti į Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­ nos De­gu­tie­nės bei par­la­men­ti­nės kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos pa­klau­si­ mus, ar opo­zi­ci­jos pa­siū­ly­mas su­ da­ry­ti to­kią lai­ki­ną­ją ko­mi­si­ją ga­li tu­rė­ti įta­kos na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui. „Taip nu­ti­ko dėl to, kad ko­mi­te­te iš­si­sky­rė nuo­mo­nės dėl krei­pi­mo­ si ver­ti­ni­mo. Ga­lė­čiau tik pa­sa­ky­ti, kad jau to­liau pe­rei­na­me kiek­vie­ nas prie sa­vo po­li­ti­nių ver­ti­ni­mų.

Ma­nau, ir opo­zi­ci­ja, ir po­zi­ci­ja tai ko­men­tuos skir­tin­gai. Šiuo at­ve­ju nie­kas ne­kves­tio­nuo­ja tei­sės ini­ ci­juo­ti ty­ri­mo ko­mi­si­jas. Ma­nau, rei­kia tir­ti, ir kuo dau­giau. Ta­čiau nuo Sei­mo ko­mi­te­to re­ko­men­ da­ci­jų nie­ka­da ne­prik­lau­sė ir ne­ prik­lau­sys par­la­men­to ap­si­spren­ di­mai, ku­rie prii­ma­mi ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je. Šiuo at­ve­ju tos ini­ cia­ty­vos dėl ko­mi­si­jos iš­lie­ka ir jos bus svars­to­mos pir­ma­die­nį“, – tei­ gė NSGK va­do­vas. „Mes už tai, kad bū­tų la­bai są­ ži­nin­gai ir at­vi­rai iš­tir­ta si­tua­ci­ ja „Sno­re“, nes ne­ma­tau pa­vo­ jaus, kad tie klau­si­mai už­duo­da­mi.

Prob­le­ma ta, kaip pa­skui bus in­ terp­re­tuo­ja­mi at­sa­ky­mai. O jie ga­li bū­ti in­terp­re­tuo­ja­mi taip, kad bus ban­do­ma per­kel­ti at­sa­ko­my­bę dėl ban­ko „Sno­ras“ griū­ties vals­ty­bei, vi­siems mo­kes­čių mo­kė­to­jams“, – pri­dū­rė A.Anu­šaus­kas.

Jis neat­me­tė, kad vyks­tant dis­ ku­si­joms Sei­me iš tri­bū­nos iš­sa­kys sa­vo as­me­ni­nę po­li­ti­nę nuo­mo­nę dėl to­kios ko­mi­si­jos bū­ti­nu­mo. Ta­ čiau tai ne­bus NSGK priim­ta nuo­ sta­ta.

Ga­li brau­tis į pir­mą­sias ei­les

A.Anu­šaus­kas ne­kves­tio­na­vo Sei­mo tei­sės for­muo­ti lai­ki­ną­ją ty­ri­mo ko­ mi­si­ją „Sno­ro“ bank­ro­tui tir­ti, ta­ čiau at­krei­pė dė­me­sį, kad jei to­kia ko­mi­si­ja bū­tų su­da­ry­ta, ji ne­tu­rė­tų kiš­tis į tei­sė­sau­gos at­lie­ka­mą dar­bą, taip pat ne­tu­rė­tų po­li­ti­kuo­ti.

Iš to, ką penk­ta­die­nį iš­gir­do NSGK po­sė­dy­je, pir­mi­nin­kas iš­ sky­rė in­for­ma­ci­ją, kad na­cio­ na­li­za­vi­mo mo­men­tu „Sno­re“ 235 mi­li­jo­nie­riai tu­rė­jo vals­ty­bės neapd­raus­tų in­dė­lių bend­rai maž­ daug 1,4 mlrd. li­tų. „Pu­sė jų yra ne Lie­tu­vos re­zi­ den­tai, įre­gist­ruo­ti vi­so­kio­se sa­lo­ se ir taip to­liau“, – at­krei­pė dė­me­ sį A.Anu­šaus­kas.

Pa­sak jo, ne­men­ka da­lis šių mi­li­jo­ nie­rių ti­ki­si ir sten­gia­si pa­siek­ti, kad at­si­sto­tų į „Sno­ro“ kre­di­to­rių ei­lę, ku­rio­je yra vals­ty­bė bei ki­ti kre­di­to­ riai, tu­rin­tys pir­mu­mo tei­sę at­gau­ti sa­vo pi­ni­gus iš bank­ru­ta­vu­sio ban­

ko, kai šio tur­tas bus rea­li­zuo­tas. Da­ bar vi­si tie mi­li­jo­nie­riai sto­vi pa­sku­ ti­nė­je to­kių kre­di­to­rių ei­lė­je.

A.Anu­šaus­kas neat­me­tė, kad ne­tei­sė­tai siek­da­mi šių tiks­lų to­ kie kre­di­to­riai ga­li pa­si­nau­do­ti ir po­li­ti­ka­vi­mo su­ke­lia­ma su­maiš­ ti­mi. „To­dėl po­li­ti­kuo­ti jo­kiu bū­ du ne­ga­li­ma, nors kel­ti kai ku­riuos klau­si­mus ir ieš­ko­ti at­sa­ky­mų į juos tik­rai ne­drau­džia­ma“, – kal­ bė­jo NSGK va­do­vas.

Prieš­ta­rau­ja sta­tu­tui?

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ko­mi­te­to na­rys Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis sa­kė, kad Sei­mo pir­mi­nin­kės pra­šy­mas įver­tin­ti ga­li­mą po­li­ti­nių spren­di­ mų po­vei­kį Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mos sta­bi­lu­mui ir na­cio­na­li­niam sau­gu­

mui prieš­ta­rau­ja Sei­mo sta­tu­tui, to­ dėl ir ne­bu­vo svars­ty­tas NSGK. „Išk­lau­sė­me si­tua­ci­ją apie in­for­ ma­ci­ją „Sno­ro“ ban­ke ir nė vie­nas pa­tei­ku­sių in­for­ma­ci­ją da­ly­vių neį­ var­di­jo nė vie­no klau­si­mo iš tų 13os, ku­rie pa­teik­ti lai­ki­no­jo ty­ri­mo ko­mi­si­jos pro­jek­te ir ku­rie ga­li kel­ti ko­kią nors grės­mę vals­ty­bės sta­bi­ lu­mui. Nes­vars­ty­tas Sei­mo pir­mi­ nin­kės I.De­gu­tie­nės krei­pi­ma­sis, nes krei­pi­ma­sis su siū­ly­mu įver­ tin­ti Sei­mo na­rių tei­sė­tą ini­cia­ty­vą, ku­ri re­mia­si sta­tu­to nu­sta­ty­to­mis nor­mo­mis, yra an­ti­de­mok­ra­tiš­ kas ir an­ti­par­la­men­ti­nis“, – sa­kė V.Ma­zu­ro­nis. „Ir, ma­no nuo­mo­ne, ne­tgi an­ti­ kons­ti­tu­ci­nis“, – pri­dū­rė opo­zi­ci­ jos ly­de­ris.

Ne­ti­kė­tai per­si­gal­vo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kė I.De­gu­tie­nė, anks­ čiau sa­k iu­si, kad lai­k i­no­ji par­la­men­ ti­nė ko­mi­si­ja dėl „Sno­ro“ veik­los ga­li pa­kenk­t i tei­sė­sau­gos dar­bui, penk­ ta­d ie­n į pa­kei­tė po­z i­ci­ją ir pa­ra­g i­no par­la­men­t a­r us to­k ią ko­m i­s i­ją su­ kur­ti. „I.De­gu­tie­nė kvie­čia sa­vo ko­le­gas iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos sau­sio 30 d. neei­li­nia­me po­sė­dy­je bal­suo­ti už Sei­mo lai­k i­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mą. Šį spren­di­mą Sei­mo pir­ mi­n in­kė priė­mė ne­no­rė­da­ma, kad jos at­ž vil­g iu opo­z i­ci­jos pa­skleis­ta de­z in­for­ma­ci­ja ir to­l iau bū­t ų sie­ja­ ma su la­bai opia vals­t y­bei ir vi­suo­ me­nei „Sno­ro“ ban­ko bank­ro­to by­ la ir kel­tų po­li­ti­n į ne­sta­bi­lu­mą“, – tei­ gia­ma penk­ta­die­nį iš­pla­tin­ta­me pra­ ne­ši­me.

Tai I.De­g u­t ie­nė pa­reiš­kė po to, kai Sei­mo NSGK nu­spren­dė ne­teik­ti jos pra­šy­tos re­ko­men­da­ci­jos dėl ty­ri­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mo.

Po­zi­ci­ją dėl ko­mi­si­jos pa­kei­tė ir val­ dan­čio­ji koa­l i­ci­ja. Penk­ta­d ie­n į su­si­ rin­kę jos at­sto­vai taip pat nu­ta­rė, kad bū­t i­na su­da­r y­t i Sei­mo lai­k i­ną­ją ty­ ri­mo ko­mi­si­ją, „ku­ri už­tik­rin­tų „Sno­ ro“ bank­ro­to pro­ce­dū­ros skaid­ru­mą ir tei­sė­tu­mą“. „Ko­mi­si­ja tu­rė­tų iš­tir­ti, ar bu­vo stam­ bių­jų kre­d i­to­r ių ne­tei­sė­tos įta­kos ir

ban­dy­mų pa­veik­t i po­l i­t i­k us bei tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas pa­skel­bus „Sno­ ro“ bank­ro­tą ir taip siek­ti sau tur­ti­nės nau­dos mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ ta, pa­kei­čiant vie­tą kre­d i­to­r ių ei­lė­ je. Taip pat su­da­r y­t i są­ly­gas bu­v u­ siems ban­ko sa­v i­n in­kams iš­veng­ ti tei­si­n io pro­ce­so Lie­t u­vo­je“, – val­ dan­č io­sios Tė­v y­nės są­jun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ra­t ų frak­ ci­jos pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius.

Jis šo­k i­ruo­jan­čiu pa­va­di­no 40 opo­ zi­ci­jos Sei­mo na­r ių pa­si­ra­šy­tą krei­ pi­mą­s i į Kons­t i­t u­ci­n į Teis­mą, ku­ riuo jie pra­šo įver­tin­ti, ar Sei­mo sku­ bos tvar­ka priim­ti įsta­ty­mai ne­bu­vo spe­cia­liai pri­tai­ky­ti „Sno­ro“ at­ve­jui.

Anot A.Ku­bi­l iaus, šiuo krei­pi­mu­si „sie­k ia­ma tei­siš­kai įtvir­t in­t i „Sno­ro“ sa­v i­n in­k ų pra­dan­g in­t ų lė­šų per­kė­ li­mą ant vi­sos vi­suo­me­nės pe­čių“, ir „ta­po aki­vaiz­du, kad net ir Sei­mo na­ rius mė­g i­na­ma tie­sio­g iai įvel­ti į ban­ ko bank­ro­to pro­ce­dū­rų vyk­dy­mą ar net jų kei­ti­mą“.

Prem­je­ro tei­gi­mu, krei­pi­ma­sis į Kons­ ti­tu­ci­n į Teis­mą „aki­vaiz­d žiai liu­di­ja, kad sie­k ia­ma bet ko­k io­mis prie­mo­ nė­m is pa­veik­t i 4 mlrd. li­t ų ver­tės „Sno­ro“ bank­ro­to pro­ce­są stam­bių­ jų kre­d i­to­r ių ir įta­r ia­mų­jų An­to­no­ vo bei Ba­ra­naus­ko nau­dai“.

8

šeštadienis, sausio 28, 2012

lietuva Idė­jos dėl MMA ne­pa­lai­kys

Nu­teis­tas ­ po­li­ti­kas

Ka­riū­nų by­los – į pro­ku­ra­tū­rą

Vy­riau­sy­bei siū­lo­ma ne­pa­lai­ ky­ti idė­jos au­to­ma­tiš­kai in­ dek­suo­ti mi­ni­ma­lų mė­ne­si­ nį at­ly­gi­ni­mą (MMA) pa­gal vi­ du­ti­nę al­gą. So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos tei­ gi­mu, to­kiu at­ve­ju MMA šiais me­tais tu­rė­tų siek­ti 1013,95 li­to, ar­ba 26,4 pro­c. dau­giau ne­gu da­bar (800 li­tų).

Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas už pikt­nau­džia­vi­mą ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mą kal­ tu pri­pa­ži­no bu­vu­sį ra­jo­no ta­ry­bos na­rį Žy­gi­man­tą Žal­ ne­raus­ką. Tre­čia­die­nį Ž.Žal­ ne­raus­kui teis­mas sky­rė lyg­ ti­nę dve­jų me­tų ir aš­tuo­nių mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

De­zer­ty­ra­vi­mu iš Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos įta­ria­mų dvie­jų bu­vu­sių šios ka­ro mo­ kyk­los auk­lė­ti­nių by­lą ruo­ šia­ma­si per­duo­ti pro­ku­ro­rui.

Ka­ro po­li­ci­jos ty­rė­jas ka­pi­ to­nas Ar­nol­das Ru­gi­nis BNS sa­kė, kad toks žings­nis ka­ riūnų byloje bus ženg­tas ki­ tą sa­vai­tę.

Ža­lie­ji ky­la prieš elekt­ri­nę Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­dis, ke­ti­nan­ tis su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl nau­ jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos, tei­gia, kad Vy­riau­sy­bės bran­duo­ li­nės ener­ge­ti­kos pla­n ai ke­l ia daug jos sau­gu­mo klau­si­mų.

Ar ga­lė­si­me čia gy­ven­ti?

„Tai, kas su­si­klos­tė da­bar Lie­tu­ vo­je, ke­lia daug klau­si­mų. Tai yra mū­sų sau­gu­mo klau­si­mas, mū­sų gy­ve­ni­mo čia, ma­žo­je vals­ty­bė­ je. Ši­to­kie eks­pe­ri­men­tai su sa­ vo vals­ty­be – man tuo­met ky­ la klau­si­mas, ar mes ga­lė­si­me čia gy­ven­ti“, – penk­ta­die­nį Vil­niu­ je tarp­tau­t i­n ė­je kon­fe­ren­c i­jo­je „An­tia­to­mi­nis pa­va­sa­ris“ kal­bė­ jo Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­džio pir­ mi­nin­kas Juo­zas Dau­tar­tas.

Jis, pri­mi­nęs 1986 m. Čer­no­ by­lio ato­mi­nės elekt­ri­nės ava­ri­ją, ma­no, kad rei­kia at­si­žvelg­ti į ma­ žiau­sią ga­li­my­bę, jog to­kia ava­ri­ja ga­li įvyk­ti ir Lie­tu­vo­je. „Jei­gu sie­kia­me ener­ge­ti­kos ne­ prik­lau­so­my­bės, ko­dėl iki šiol nė­ra jung­čių su Eu­ro­pa? Ir neaiš­ku, ko­ dėl taip sku­ba­me – iki Sei­mo rin­ ki­mų li­ko de­vy­ni mė­ne­siai“, – kal­ bė­jo J.Dau­tar­tas.

Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­džio va­do­ vas ti­ki­no, kad, nu­spren­dus sta­ty­ ti ato­mi­nę elekt­ri­nę, už­dė­tą jun­gą tu­rės ne­šti mū­sų vai­kai.

Sus­tab­dy­ti bus sun­ku

Lat­vi­jos par­la­men­to na­rys, bu­vęs Lat­vi­jos ap­lin­kos mi­nist­ras Rai­ mon­das Vė­juo­nis ap­gai­les­ta­vo dėl sa­vo ša­lies spren­di­mo da­ly­vau­ti pro­jek­te. „Gai­la, kad mū­sų Vy­riau­ sy­bė su­ti­ko da­ly­vau­ti pro­jek­te kar­tu

su Lie­tu­va. Ma­ty­si­me, Lat­vi­ja da­ly­ vaus ar ne. Bet da­bar mums at­ro­do, kad šį pro­jek­tą su­stab­dy­ti bus la­bai sun­ku“, – kal­bė­jo R.Vė­juo­nis. „Dar ne­sa­me pa­si­ren­gę in­ves­tuo­ti di­de­lių pi­ni­gų su­mų. Neaiš­ku, kiek kai­nuos šis pro­jek­tas, – 5 mlrd. eu­ rų ar dau­giau“, – pri­dū­rė jis.

R.Vė­juo­nis taip pat kal­bė­jo, kad yra daug klau­si­mų be at­sa­ky­mų: „Tu­ri­me dau­giau kalbėti apie at­si­ nau­ji­nan­čius iš­tek­lius, na­mų sek­ to­riaus efek­ty­vu­mą. Tu­ri­me daug ga­li­my­bių, kaip su­ma­žin­ti ener­gi­ jos trū­ku­mą.“

Ty­tu­vė­nuo­se penk­ta­die­nį ap­ si­lan­kęs kul­tū­ ros mi­nist­ras Arū­ nas Ge­lū­nas sa­ko, kad si­tua­ci­ja po gais­ro baž­ny­čio­je ir vie­nuo­ly­ne ge­ res­nė, nei ma­ny­ ta iš pra­džių, nors nuo­sto­liai la­bai di­de­li.

Svar­biau su­jung­ti li­ni­jas

Lat­vi­jos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Vies­te­ras Si­le­nie­kas kal­bė­jo, kad par­ ti­ja krei­pė­si į Lat­vi­jos val­džios ins­ti­ tu­ci­jas ir klau­sė, ko­kia bus Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės nau­da, ta­čiau at­sa­ky­mų ne­su­lauk­ta. „Kiek pi­ni­gų rei­kės – kiek pro­jek­tas kai­nuos, ne­ži­ no­ma“, – kal­bė­jo V.Si­le­nie­kas.

Len­ki­jos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­ nin­kas Da­rius­zas Swe­das kon­fe­ ren­ci­jo­je tei­gė, kad nė­ra vie­šos dis­ ku­si­jos ir neaiš­ku, kaip gy­ven­to­jai ga­li da­ry­ti įta­ką spren­di­mams.

Anot jo, la­bai svar­bu su­jung­ ti elekt­ros til­tus: „Mū­sų bend­ro­vių kon­ku­ren­ci­ja su­ma­žin­tų kai­nas.“ Kon­fe­ren­ci­jo­je tarp­tau­ti­nė ža­lių­jų bend­ruo­me­nė ir eks­per­tai kaip al­ ter­na­ty­vą siū­lė dar­nios ener­ge­ti­kos plėt­rą. Kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat da­ ly­vau­ja Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Len­ki­ jos ir ki­tų am­ba­sa­dų at­sto­vai, Sei­mo na­riai, jo­je taip pat tu­rė­tų da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to Ža­lių­jų al­jan­so kop­re­zi­den­tė Re­bec­ca Harms.

BNS inf.

Su­si­tel­kė: ket­vir­ta­die­nį už­si­lieps­no­ju­sios Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios te­ri­to­ri­

ja va­kar jau bu­vo tvar­ko­ma. Į tal­ką sa­vait­ga­lį tu­rė­tų atei­ti ir Ty­tu­vė­nų gy­ven­to­jai. die­na.lt nuo­tr.

Padėtis nėra tragiška Mu­zie­jus vi­siš­kai su­de­gė

„Pa­dė­tis ge­res­nė, ne­gu ma­nė­me, ne­gu bu­vo ga­li­ma spręs­ti iš re­por­ ta­žų, nes ži­niask­lai­do­je bu­vo kal­ ba­ma apie be­veik vi­sas su­nio­ko­tas ver­ty­bes. Ta­čiau iš 343 ver­ty­bių su­de­gė apie 30 – ma­žiau ne­gu 10 pro­c. vi­sų sau­go­mų ir at­si­vež­tų ver­ty­bių“, – BNS sa­kė A.Ge­lū­nas.

Pa­sak mi­nist­ro, su­de­gu­sios ver­ty­bės bu­vo mu­zie­jaus eks­po­ zi­ci­jo­je, jos bu­vo rink­ti­nės ir pa­ čios ge­riau­sios. „Tai bu­vo ir ar­ no­tai (vir­šu­ti­niai ku­ni­go ap­da­rai – BNS pa­st.), ir ver­tin­gi pa­veiks­lai, ir šven­to­sios kny­gos. Tos apie 30 ver­ty­bių, ku­rios pra­žu­vo, be abe­jo, bu­vo la­biau­siai iš­skir­ti­niai ob­jek­ tai“, – kal­bė­jo A.Ge­lū­nas. „Mums bu­vo svar­bu su­vok­ti tik­ro­jo nuo­ sto­lio mas­tą. Mu­zie­jaus pa­tal­pa vi­siš­kai su­de­gu­si, taip pat sto­gas.

Vi­sos ver­ty­bės po juo yra su­nai­ kin­tos, bet po mu­zie­ju­mi esan­tis uni­ka­lus re­fek­to­rius (pa­tal­pa, kur vie­nuo­liai kar­tu val­go – BNS pa­ st.) su fan­tas­tiš­ko­mis ba­ro­ki­nė­mis skliau­ti­nė­mis lu­bo­mis be­veik ne­ pa­lies­tas. Taip pat be­veik ne­pa­lies­ tos ir ce­lės su res­tau­ruo­to­mis fres­ ko­mis“, – sa­kė mi­nist­ras. Ža­la dar ver­ti­na­ma

Ža­lą šiuo me­tu ver­ti­na spe­cia­ li Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ko­mi­si­ja. Anot mi­nist­ro, per gais­rą

nu­ken­tė­ję pa­sta­tai bu­vo ap­draus­ti: Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas – 10 mln. li­tų, o Ty­tu­vė­nų Šv. Mer­ge­lės Ma­ ri­jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­ny­čia – 6 mln. li­tų. Lė­šų at­sta­ty­ti tu­rė­ tų skir­ti ir Vy­riau­sy­bė bei Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. „Nea­be­jo­ju, kad tiek Vy­riau­sy­ bė, tiek Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­si­ ren­gu­sios skir­ti rei­kia­mas lė­šas, nes tai vie­nas svar­biau­sių kul­tū­ ros pa­vel­do ob­jek­tų Lie­tu­vo­je“, – ti­ki­no mi­nist­ras. Kul­tū­ros mi­ nist­ras tei­gė, kad tai jau tre­čios is­to­ri­nę reikš­mę tu­rin­čios baž­ ny­čios gais­ras per de­šimt­me­tį – tai ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą dėl sau­gu­ mo rei­ka­la­vi­mų lai­ky­mo­si. „Tai jau tre­čias gais­ras pa­vel­do ob­jek­tuo­se per de­šimt­me­tį, tu­ riu ome­ny­je taip pat Kur­tu­vė­nų ir La­ba­no­ro is­to­ri­jas. Rei­kia iša­ na­li­zuo­ti prie­žas­tis, su­ži­no­ti ko­ dėl. Jei bu­vo pa­tau­py­ta ap­sau­gai ar ne­bu­vo su­reng­ti tin­ka­mi mo­ ky­mai tiems žmo­nėms, ku­rie vė­ liau rū­pi­no­si šiuo la­bai bran­giu ob­jek­tu, tai rei­kia įra­šy­ti kaip vi­ siš­ką im­pe­ra­ty­vą, kad atei­ty­je tai ne­pa­si­kar­to­tų, įra­šy­ti kaip pri­va­ lo­mas ap­sau­gos prie­mo­nes, ku­ rioms ne­rei­kia tau­py­ti pi­ni­gų, ar pri­va­lo­mus mo­ky­mus. Žo­džiu, ma­nau, kad kai kur yra ap­lai­du­ mo ar su­tau­py­ta ten, kur ne­rei­ kia“, – tvirtino mi­nist­ras.

Pa­dės ir gy­ven­to­jai

Gais­ras Ty­tu­vė­nų an­samb­ly­je ki­lo ket­vir­ta­die­nį. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kų išanks­ti­niu ver­ti­ni­mu, pa­da­ry­ta ža­la sie­kia mi­li­jo­nus li­tų.

Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, iš­de­gė apie 1 tūkst. kv. m vie­nuo­ly­no sto­go, apie 100 kv. m per­dan­gos, nuar­ dy­ta per 100 kv. m skar­di­nio baž­ ny­čios sto­go, ap­de­gė ir apang­lė­jo baž­ny­čios me­dinės sto­go konst­ ruk­ci­jos.

Per gais­rą su­de­gė vie­nuo­ly­ ne įsi­kū­ru­sia­me sak­ra­li­nio me­ no mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ti li­tur­gi­ niai reik­me­nys, ge­si­nant gais­rą nuo van­dens nu­ken­tė­jo vie­nuo­ ly­no pir­mo aukš­to fres­kos.

Dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos Kel­ mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pa­skelb­ ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja.

Kel­mės sa­vi­val­dy­bės pa­sam­ dy­ta bend­ro­vė penk­ta­die­nio ry­ tą Ty­tu­vė­nuo­se pra­dė­jo tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją ap­link baž­ny­čią ir vie­ nuo­ly­ną, ku­riuos ket­vir­ta­die­nį nu­nio­ko­jo gais­ras.

Pla­nuo­ja­ma, kad tvar­ky­ti pa­dės ir vie­tos gy­ven­to­jai.

Ty­tu­vė­nų Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­ jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­ny­čia ir Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas lai­ko­ mi vie­nu iš įspū­din­giau­sių ba­ro­ ki­nių an­samb­lių Lie­tu­vo­je ir Šiau­ rės Ry­tų Eu­ro­po­je.

BNS inf.

9

šeštADIENIS, sausio 28, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,29 %

20,6

–0,18 %

–0,82 %

Lau­žė­si į ­ Lie­tu­vos ban­ką Penk­ta­die­nį prieš Lie­tu­vos ban­ko in­for­ma­ci­ nes sis­te­mas bu­vo pra­dė­ta ki­ber­ne­ti­nė ata­ ka, ku­ria sie­kta su­trik­dy­ti in­ter­ne­to sve­tai­ nės ir ki­tų in­ter­ne­tu tei­kia­mų pa­slau­gų dar­ bą, kaip pra­ne­šė cent­ri­nis ban­kas. Tei­gia­ma, kad lai­ku su­stab­dy­ta ata­ka ne­tu­rė­jo įta­kos jo nau­do­ja­moms tarp­ban­ki­nėms mo­kė­ji­mų sis­te­moms, pa­sko­lų ri­zi­kos duo­me­nų ba­zei, ban­ko vi­daus in­for­ma­ci­nei sis­te­mai, ry­šiui su ki­tais Eu­ro­pos cent­ri­niais ban­kais.

pro­c.

per­nai pa­di­dė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ka Lie­tu­vo­je.

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1513 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1263 JAV do­le­ris 1 2,6345 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6306 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9479 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1255 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5053 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6545 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8594

pokytis

–0,7121 % –0,2514 % –0,5924 % +0,3127 % –0,0121 % +0,5022 % +0,1245 % – +0,2243 %

nių ke­lio­nių rin­ko­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Drą­siau­si į krui­zus plauks pi­giau Pri­vers­ti ma­žin­ti kai­nas

Po šios vie­nos di­džiau­sių pa­sau­ly­ je krui­zi­nių lai­vų bend­ro­vės „Cos­ ta“ lai­vo ša­lia Ita­li­jos Džil­jo sa­los pa­tir­tos ka­tast­ro­fos krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai iš­kart pa­ju­to su­ma­žė­ju­ sį tu­ris­tų su­si­do­mė­ji­mą krui­zi­nė­ mis ke­lio­nė­mis. Už­sie­nio ži­niask­ lai­da skel­bė, esą krui­zų at­si­sa­kė maž­daug treč­da­lis ke­liau­to­jų. Na­ tū­ra­lu, kad dėl su­ma­žė­ju­sio srau­to krui­zi­nių ke­lio­nių kai­nos ėmė ris­ tis že­myn.

Pa­sak ke­lio­nių agen­tū­ros „Kran­ tas Tra­vel“ va­do­vo Pu­ti­no Biels­ kio, pir­miau­sia kai­nas su­ma­ži­ no ka­tast­ro­fą pa­ty­ru­si bend­ro­vė „Cos­ta“, o pa­skui ją tai da­ry­ti bu­ vo pri­vers­ti ir ki­ti krui­zi­nių lai­ vų val­dy­to­jai. „Nuo­lai­dos tei­kia­ mos sie­kiant iš­sklai­dy­ti nei­gia­mas žmo­nių nuo­tai­kas. Da­bar su 30– 40 pro­c. nuo­lai­da ga­li­ma įsi­gy­ ti krui­zi­nių ke­lio­nių, ku­rios vyks už ke­lių mė­ne­sių“, – sa­kė P.Biels­ kis. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je krui­zi­nes ke­lio­nes agen­tū­ros par­da­vi­nė­ja už to­kią pa­čią ma­žes­nę kai­ną kaip ir krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai.

Ke­lio­nių agen­tū­ros „West Exp­ress“ pro­duk­tų va­do­vė Rū­ta Kė­ rie­nė pa­brė­žė, kad sau­sį vi­suo­met bū­na ma­žes­nės krui­zi­nių ke­lio­nių kai­nos ir jų su­ma­žė­ji­mo su lai­vo ka­ tast­ro­fa pa­šne­ko­vė sie­ti ne­lin­ku­si.

Su­si­do­mė­ji­mas ne­si­kei­čia

Tarp lie­tu­vių krui­zi­nės ke­lio­nės dar nė­ra po­pu­lia­rios, jas ren­ka­si

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,60

2,39

„Va­koil“

4,71

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

100,03 dol. už 1 brl.

111,54 dol. už 1 brl.

Iš už­sie­nio e. par­duo­tu­vių per­nai į Lie­tu­vą ke­lia­vo 10 kar­tų dau­giau pre­kių nei už­per­nai. Daž­niau­siai gy­ven­to­jai įsi­gy­ja dra­bu­žių, ava­ ly­nės, ak­se­sua­rų, na­mų apy­vo­kos daik­tų ir kom­piu­te­ri­nės tech­ni­kos.

Po­vei­kis: tei­gia­ma, kad po lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fos ban­gos ki­lo tik Vi­dur­že­mio jū­ros krui­zi­

j.zvirblyte@diena.lt

A 95

Už­sie­ny­je per­ka in­ter­ne­tu

Prieš dvi sa­vai­tes krui­zi­niam lai­vui „Cos­ta Con­cor­dia“ už­plau­kus ant sek­ lu­mos ir tūks­tan­ čiams ke­lei­vių pa­ ty­rus tra­ge­di­ją, šiuo me­tu ato­sto­gas pla­ nuo­jan­tys žmo­ nės vi­lio­ja­mi maž­ daug treč­da­liu pi­ ges­nė­mis krui­zi­nė­ mis ke­lio­nė­mis Vi­ dur­že­mio jū­ra.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

Vakar Tink­las

vos 3–5 pro­c. vi­sų ke­liau­jan­čių per ke­lio­nių agen­tū­ras. „Ta­čiau pa­sta­ rai­siais me­tais jau­tė­me, kad krui­ zi­nės ke­lio­nės tarp lie­tu­vių tam­pa vis po­pu­lia­res­nės. Ma­tyt, žmo­nės ieš­ko nau­jų bū­dų ke­liau­ti“, – tei­ gė P.Biels­kis. Pa­sak jo, ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos dar ne­spė­jo rea­guo­ti ir į šiuo me­tu siū­lo­mas krui­zi­nių ke­ lio­nių nuo­lai­das. „Dar ne­pas­te­bė­jo­me, kad žmo­ nės nei­gia­mai rea­guo­tų į lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fą ir dėl to at­si­sa­ky­tų sa­vo pla­nų leis­ tis į krui­zi­nę ke­lio­nę. Praė­jo per trum­pai lai­ko, kad ga­lė­tu­me pa­ sa­ky­ti, ar su­si­do­mė­ju­sių srau­tas ma­žes­nis nei įpras­tai“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. Tei­gia­ma, jog ko­ne prieš pus­me­tį įsi­gi­ję krui­zi­nes ke­lio­nes lie­tu­viai sa­vo pla­nų neat­šau­kia ir šio­mis die­no­mis taip pat lei­džia­ si į krui­zi­nes ke­lio­nes po Vi­dur­že­ mio jū­rą.

Su­maiš­tis truks dar sa­vai­tę

Pa­sak R.Kė­rie­nės, šiek tiek su­ maiš­ties į krui­zi­nių ke­lio­nių par­ da­vi­mą šiuo me­tu įne­šė lai­vų pa­ kei­ti­mas, nes vie­toj ka­tast­ro­fą pa­ty­ru­sio lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“ plau­kios „Neo Ro­man­ti­ca“. Šis anks­čiau plau­kio­jo ki­tu marš­ ru­tu. „Lai­vų kei­ti­mas le­mia marš­ru­ tų pa­si­kei­ti­mus. Lai­vas „Neo Ro­ man­ti­ca“ tu­ri už­baig­ti krui­zi­nes ke­lio­nes Šiau­rės jū­ro­je, tu­ri per­ plauk­ti į Vi­dur­že­mio jū­rą, švar­ tuo­sis ki­tuo­se uos­tuo­se, to­dėl kei­čia­si da­tos. Krui­zi­nes ke­lio­nes įsi­gi­ju­siems žmo­nėms ky­la ne­pa­

to­gu­mų. Ta­čiau bend­ro­vė „Cos­ta“ pri­sii­ma la­bai daug at­sa­ko­my­bės, su­tei­kia ga­li­my­bę ke­lio­nės anu­ liuo­ti ar­ba pa­si­rink­ti ki­tus marš­ ru­tus“, – sa­kė R.Kė­rie­nė. Pa­sak jos, di­džio­ji da­lis lie­tu­vių krui­zi­ nių ke­lio­nių neat­šau­kė, bet rin­ko­ si pa­siū­ly­tas al­ter­na­ty­vas.

Tei­gia­ma, kad ant­rą va­sa­rio sa­ vai­tę vis­kas tu­rė­tų sto­ti į sa­vo vie­ tas ir no­rin­tys įsi­gy­ti krui­zi­nes ke­lio­nes ga­lės tai pa­da­ry­ti ne­si­ bai­min­da­mi pa­kei­ti­mų.

30–40 pro­c. at­pi­go krui­zi­nės ke­lio­nės po lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ka­tast­ro­fos.

Po­ky­čiai – tik Vi­dur­že­mio jū­ro­je

Paš­ne­ko­vų pa­ste­bė­ji­mu, po lai­ vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­ fos po­ky­čiai pa­lie­tė tik Vi­dur­že­ mio jū­ra plau­kio­jan­čius krui­zi­nius lai­vus. Esą šiuo me­tu po­pu­lia­riau­ siais Ka­ri­bų jū­ros ir Jung­ti­nių Ara­ bų Emy­ra­tų marš­ru­tais plau­kio­ jan­čių krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai į ka­tast­ro­fą net ne­rea­ga­vo. „Krui­zų kai­nos ne­bu­vo per­žiū­ rė­tos ir ne­pla­nuo­ja­ma to da­ry­ti dėl lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ne­lai­mės – mū­sų nuo­mo­ne, vie­no ka­pi­to­no klai­da ne­ga­li nu­lem­ti vi­sos rin­kos kai­nų. Tai ro­do ir pa­sau­li­nės ten­ den­ci­jos. Esant tam tik­rai ak­ci­ jai, ke­lio­nes krui­zu ga­li­ma įsi­gy­ti su ne­di­de­le nuo­lai­da, bet iš es­

mės kai­nų ly­gis yra pa­na­šus per vi­są se­zo­ną“, – sa­kė Si­gi­ta Da­bu­ lė, ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „No­ va­tu­ras“ rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ ci­jos va­do­vė.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Tez Tour“ vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros va­do­vės tei­gi­mu, krui­zi­nių ke­lio­ nių Ni­lu po­pu­lia­ru­mas dėl ne­lai­ mės Vi­dur­že­mio jū­ro­je nė kiek ne­ su­men­ko.

Do­mi­si sau­gu­mu

Po lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­ tast­ro­fos krui­zi­nių lai­vų val­dy­ to­jai su­sku­bo pa­skelb­ti sta­tis­ti­ką, ku­ri ro­do, kad nuo 2005 iki 2010 m. krui­zi­niais lai­vais pa­sau­ly­je iš vi­so ke­lia­vo be­veik 100 mln. ke­ lei­vių. Per šį lai­ką per krui­zi­nes ke­lio­nes žu­vo 16 žmo­nių. Tai esą liu­di­ja, kad tra­ge­di­jos ti­ki­my­bė krui­zi­niuo­se lai­vuo­se sie­kia 0,16 mi­li­jo­nui ke­liau­to­jų. „Po šios ka­tast­ro­fos vi­so­se lai­ vy­bos bend­ro­vė­se sau­gu­mas tik­ ri­na­mas dar griež­čiau. Ins­pek­ to­riai prie­ka­biau­ja net prie ga­na ne­reikš­min­gų trū­ku­mų, nuo to­ kių kaip til­te­lių il­gis iki gel­bė­ji­ mo val­čių, ta­čiau tai ro­do, kad jū­ rų trans­por­tas yra sau­gus“, – sa­kė P.Biels­kis.

Bend­ro­vės „West Exp­ress“ par­ da­vi­mo va­do­vės R.Kė­rie­nės pa­ ste­bė­ji­mu, per pa­sta­rą­sias dvi sa­ vai­tes ke­lio­nes per­kan­tys žmo­nės pra­dė­jo skru­pu­lin­giau rink­tis lai­ vus, at­krei­pia dė­me­sį į jų pa­sta­ty­ mo me­tus. „Anks­čiau pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus bu­vo tik ge­ra kai­na“, – sa­kė ji.

Pas­te­bi­ma, kad ap­si­pir­ki­mo įpro­ čius kei­čia ne tik sie­kis su­tau­py­ti, bet ir asor­ti­men­to paieš­kos, nes už­ si­sa­ko­ma ir pra­ban­gos pre­kių – var­ di­nių dra­bu­žių, bal­dų, pa­puo­ša­lų.

To­kius duo­me­nis at­sklei­džia tarp­tau­ti­nės siun­tų ga­be­ni­mo bend­ro­vės „Lex sys­tem“ veik­los re­zul­ta­tų ana­li­zė. Per­nai įmo­nė ve­ žė 29 pro­c. dau­giau siun­tų nei 2010 m. – 1,2 mln., iš jų penk­ta­da­lį su­ da­rė e. par­duo­tu­vių pre­kės.

Pa­sak „Lex sys­tem“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus And­riaus Bal­kū­no, prieš po­rą me­tų ša­lies gy­ven­to­jai daž­niau­siai ap­si­pirk­da­vo lie­tu­viš­ ko­se e. par­duo­tu­vė­se, o šian­dien te­ri­to­ri­ja pra­si­plė­tė. Be­veik treč­ da­lis vi­sų e. par­duo­tu­vė­se įsi­gy­tų pre­kių į Lie­tu­vą at­ke­liau­ja iš Len­ ki­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ ti­jos, Ita­li­jos. „Per­nai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio e. par­duo­tu­vių ga­be­no­me 240 tūkst. siun­tų, iš jų apie 72 tūkst. bu­vo už­ sie­nio e. par­duo­tu­vė­se įsi­gy­tos pre­ kės. Nors, sie­kiant iš­veng­ti mui­tų, daž­niau­siai ap­si­per­ka­ma ES, da­lis pre­kių už­sa­ko­ma ir Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se, Ki­ni­jo­je, In­di­jo­je ar Tai­va­ne.

Siun­tų srau­tai išau­ga per di­džiuo­ sius iš­par­da­vi­mus pa­va­sa­rį ir prieš Ka­lė­das“, – sa­kė A.Bal­kū­nas.

Tei­gia­ma, kad siun­ti­niai ar ne­ di­de­li pa­dėk­lai su kro­vi­niais klien­ tams Eu­ro­po­je pri­sta­to­mos per 1–5 die­nas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met ga­be­na­mų siun­tų skai­čius augs ket­vir­ta­da­liu.

KD inf.

Glo­ba­lu: vis dau­giau lie­tu­vių pre­

kių įsi­gy­ja už­sie­nio e. par­duo­tu­ vė­se. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

12p.

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

Didžiojo programišiaus karjera baigėsi už borto.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Egip­to re­vo­liu­ci­jos me­tinės Tik­ro­sios per­mai­nos nea­tei­na nei per dieną, nei per vie­nus me­tus. Tuo įsi­ti­ki­no egip­tie­čiai, per re­vo­liu­ci­jos pra­džios me­ti­nes tre­čia­dienį vėl su­plūdę į pro­testų ži­dinį – Tah­ri­ro aikštę. Šian­dien jų rei­ka­la­vi­mai to­kie pa­tys: „Duo­nos, laisvės, pa­gar­bos žmo­gui!“

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

„Ša­lin ka­rinę chuntą!“

Re­vo­liu­ci­jos pra­džios me­ti­nes egip­tie­čiai minė­jo apim­ti dve­jopų jausmų. Vie­na ver­tus, jie at­si­kratė au­tok­ra­tiš­ko pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko, tris de­šimt­me­čius ša­ ly­je ga­lio­ju­si ne­pap­ras­to­ji pa­dėtis bu­vo at­šauk­ta, o de­mok­ra­tiš­kai iš­ rink­tas Egip­to par­la­men­tas pir­ma­ dienį su­si­rin­ko į pirmą po­sėdį. Bet ka­riuo­menė, už­pild­žiu­si vald­žios va­kuumą po to, kai bu­vo nu­vers­tas H.Mu­ba­ra­kas, vis dar tu­ri di­delę įtaką prii­ma­miems spren­di­mams.

Tuo ne­pa­ten­kin­ti pro­tes­tuo­to­ jai pa­sta­rai­siais mėne­siais Kai­ ro gatvė­se ne kartą bu­vo su­si­rėmę su ka­riš­kiais. Re­vo­liu­ci­jos me­ti­nių dieną skambė­jo tie pa­tys šūkiai: „Mu­ba­ra­kas išė­jo, bet jo sėbrai li­ ko!“, „Ša­lin ka­rinę chuntą!“, Ša­ lin gink­luotųjų pa­jėgų Aukš­čiau­ siąją ta­rybą!“. „Uni­for­muo­ti vy­rai, ku­rie ma­no aki­vaiz­do­je šaudė į egip­tie­čius, to­ liau lais­vai vaikš­to gatvė­mis. Tie, ku­rie kar­tu su H.Mu­ba­ra­ku įsakė šau­dy­ti, li­ko vald­žio­je, nors turė­jo būti pa­tup­dy­ti už grotų. Pak­lau­sy­ ki­te šūkių ap­link: „Duo­nos, laisvės, pa­gar­bos žmo­gui!“ Kur vi­si ši­tie da­ly­kai? Ar mes ga­li­me juos pa­ma­ ty­ti ar­ba pa­lies­ti? Ne, ir todėl šian­ dien esa­me čia“, – Tah­ri­ro aikštė­je sakė 24 metų Mah­mou­das Ham­ dy, 2011 m. sau­sio 25 d. da­ly­vavęs pro­tes­to ak­ci­jo­je, ku­ri pa­ženk­li­no Egip­to re­vo­liu­ci­jos pra­džią.

gatvė­se. Mu­sul­monų bro­li­jos judė­ ji­mo Laisvės ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ir sa­la­fistų „Al Nour“ do­mi­nuo­ja­ mas par­la­men­tas bei ka­ri­niai val­ dy­to­jai iki pre­zi­den­to rin­kimų, ku­rie turėtų vyk­ti bir­želį, turės pa­ reng­ti naują kons­ti­tu­ciją. „Mu­sul­monų bro­li­ja ko­vos už hib­ri­dinę pre­zi­den­tinę-par­la­men­ tinę sis­temą, to­kią, kaip Prancū­zi­

jos, kad vald­žios sver­tai būtų pa­ da­ly­ti pre­zi­den­tui ir prem­je­rui.

Ka­riuo­menė, at­virkš­čiai, sieks pre­ zi­den­tinės sis­te­mos, kad su­var­žytų Mu­sul­monų bro­li­jos ga­lias. Ta­čiau bro­li­ja ge­rai pa­si­rodė par­la­men­to rin­ki­muo­se, todėl nu­stum­ti juos į šoną bus sun­ku“, – sakė M.Ot­ta­ way apie Egip­te pra­si­dėju­sią po­li­ tinę kovą.

Sle­gia sko­los ir ne­dar­bas

Po­l i­t i­n es per­m ai­n as stab­d o ir sun­ki ša­lies eko­no­minė pa­dėtis.

Bran­gus mais­tas, di­de­lis ne­dar­ bas ir ki­tos pro­ble­mos, ku­rios prie­š me­tus pa­kurstė ne­ra­mu­mus Egip­te, po re­vo­liu­ci­jos dar la­biau paaštrė­jo. Duo­na pa­ste­bi­mai pa­ bran­go, jun­ta­mas de­galų sty­gius.

Ne­dar­bas pa­gal ofi­cia­lią sta­tis­tiką sie­kia 12 pro­c., bet tarp jau­ni­mo jis dvi­gu­bai di­des­nis.

Vals­tybės sko­la ge­ro­kai pa­didė­ jo, eko­no­mi­ka aug­ti su­sto­jo, už­ sie­n io va­l iu­tos at­sar­gos sen­ka di­de­liu grei­čiu. Egip­to sva­ras pa­ ti­ria di­delį spau­dimą ir, norė­da­ ma pri­stab­dy­ti jo kri­timą, vald­žia pri­vers­ta tuš­tin­ti už­sie­nio va­liu­ tos at­sar­gas. Prieš re­vo­liu­ciją jos su­darė 36 mlrd. do­le­rių, da­bar – 10 mlrd.

Ke­tu­rių jėgų ko­va

„Re­vo­liu­ci­ja tęsia­si!“ – skelbė Egip­to laik­raš­čiai pra­ėjus me­tams nuo pro­testų pra­džios. Šiai nuo­ mo­nei pri­ta­ria ir Car­ne­gie tarp­tau­ tinės tai­kos fon­do eks­pertė Ma­ri­na Ot­ta­way. „Ne­va­din­ki­me re­vo­liu­ci­ ja to, kas įvy­ko Egip­te iki šiol. Re­ vo­liu­ci­ja yra šis tas la­biau es­mi­nio ne­gu tai, ką iki šiol matė­me šioje šalyje“, – teigė eks­pertė.

Anot jos, dėl to, kaip atei­ty­je at­ ro­dys Egip­to po­li­tinė sis­te­ma, da­ bar ko­vo­ja ke­tu­rios jėgos: ka­riuo­ menė ir bu­vu­sio re­ži­mo li­ku­čiai, is­la­mis­tai, kai­rio­sios ir li­be­ra­lio­ sios po­li­tinės par­ti­jos bei jau­ni­mas

Aikštė: pro­tes­tuo­to­jai Egip­te ta­po ga­lin­ga jėga, su ku­ria nau­ja­jai ša­lies vald­žiai teks skai­ty­tis.

Ka­ri­niams val­dy­to­jams ir nau­ jam par­la­men­tui ga­li tek­ti im­ tis ne­po­pu­lia­rių spren­dimų. Tarp jų – de­val­vuo­ti va­liutą, ta­čiau tai dar la­biau pa­di­dintų mais­

Tie, ku­rie kar­tu su H.Mu­ba­ra­ku įsakė šau­dy­ti į pro­tes­tuo­ to­jus, li­ko vald­žio­je, nors turė­jo būti pa­ tup­dy­ti už grotų.

to pro­duktų ir kitų pre­kių kai­ nas, ar­ba su­ma­žin­ti mais­to ir de­ galų su­bsi­di­jas, bet jų egip­tie­čiai taip leng­vai ne­su­tiks at­si­sa­ky­ti.

11

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Pa­ša­li­no ­ kon­ku­rentą

Iš­puo­lis per lai­do­tu­ves

Ru­si­jos cent­rinė rin­kimų ko­mi­si­ja va­kar disk­va­li­fi­ka­vo prem­je­ro Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no var­žovą Gri­go­rijų Jav­linskį ir ne­leis jam da­ly­vau­ti ko­vo 4 d. vyk­sian­čiuo­se pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se. Toks spren­di­mas priim­tas dėl pa­žei­dimų jo su­rinktų pa­rašų la­puo­se. 59 metų eko­no­mis­tas G.Jav­lins­ kis, ku­ris 1993 m. įkūrė li­be­ra­lią opo­zi­cinę par­tiją „Jab­lo­ko“, jau du­kart ne­sėkmin­gai kan­di­da­ta­vo į pre­zi­den­to po­stą.

Bag­da­do ry­tuo­se ma­žiau­siai 31 žmo­gus žu­vo va­kar sprog­menų pri­krau­tam au­to­ mo­bi­liui de­to­na­vus prie lai­do­tu­vių pro­ce­ si­jos ne­to­li vie­nos li­go­ninės. Ši ata­ka ta­po kru­vi­niau­sia iš įvyk­dytų sausį, Ira­ke tvy­ rant di­de­lei po­li­ti­nei įtam­pai, ku­ri taip pat pa­kurstė ne­ra­mu­mus tarp re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių. In­ci­den­tas įvy­ko pra­ėjus vos mėne­siui po to, kai iš Ira­ko bu­vo iš­ves­tos vi­sos JAV pa­jėgos.

s: ko­va dar ne­si­baigė Per­nai Egip­to ka­ri­niai val­dy­ to­jai at­si­sakė Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do siū­ly­tos 3,2 mlrd. do­le­ rių pa­sko­los, norė­da­mi ap­sau­go­ti vals­tybės su­ve­re­numą. Bet da­bar, ne­be­sant ki­tos išei­ties, jiems ga­li tek­ti pra­šy­ti dar di­desnės su­mos ir tai­ky­tis prie dar griež­tes­nių sąly­ gų. Sko­lin­tis vi­daus rin­ko­je tam­ pa vis su­dėtin­giau – palū­ka­nos pa­siekė 16 pro­c.

Tu­ristų su­mažė­jo per­pus

Sun­kiai nu­kentė­jo tu­riz­mo sek­to­ rius, ku­ris yra vie­nas pa­grin­di­nių Egip­to pa­jamų šal­ti­nių ir ku­ria­me dir­ba kas aš­tun­tas ša­lies gy­ven­ to­jas. Per­nai at­vyks­tan­čių poil­ siau­tojų skai­čius smu­ko 30 pro­c., o tu­riz­mo sek­to­riaus pa­ja­mos, pa­ ly­gin­ti su 2010-ai­siais, su­mažė­jo nuo 12,5 mlrd. do­le­rių iki 8,8 mlrd.

Ta­čiau eks­per­tai at­kreipė dėme­ sį, kad į ofi­cia­lią sta­tis­tiką įtrauk­ ti šim­tai tūkstan­čių Li­bi­jos gy­ven­ tojų, ku­rie per­nai bėgo į Egiptą nuo jų ša­ly­je įsip­lies­ku­sio pi­lie­ti­nio ka­ ro, todėl tik­ra­sis tu­riz­mo nuo­smu­ kis ga­li siek­ti 50 pro­c.

Jis pli­ka aki­mi ma­to­mas prie Gi­zos pi­ra­mid­žių, kur pa­pras­ tai praei­ti ne­leid­žia nie­ku­čių par­ davė­jai ir ne­le­galūs gi­dai. Da­bar ši vie­tovė be­veik tuš­čia. Tak­si vai­ ruo­to­jai pa­sa­ko­ja, kad anks­čiau ve­ žio­da­vo de­šim­tis ke­lei­vių per die­ ną, o da­bar džiau­gia­si pa­gavę vieną per sa­vaitę. Prie Did­žio­sios pi­ra­ midės sto­vin­čia­me pen­kių žvaigž­ du­čių vieš­bu­ty­je „Me­na Hou­se“ dar­buo­tojų dau­giau nei lan­ky­tojų. „Už­sa­kymų la­bai su­mažė­jo, bet mažė­jan­tis lan­ky­tojų skai­čius ro­ do tik mažą dalį to, kas čia vyks­ ta, – apie sun­kią pa­dėtį laik­raš­čiui „The Guar­dian“ pa­sa­ko­jo vieš­bu­ čio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ta­ re­kas Lot­fy. – Ka­dan­gi pa­si­ūla ge­ ro­kai vir­ši­ja pa­klausą, kiek­vie­nas pri­ves­tas ma­žin­ti kai­nas ir ag­re­ sy­viai kon­ku­ruo­ti. Tai reiš­kia, kad pel­nas iš vie­no tu­ris­to ir­gi mažė­ ja, o tai at­si­lie­pia ir ki­toms eko­no­ mi­kos sri­tims – pra­de­dant ūkiais ir bai­giant par­duo­tuvė­mis bei ga­myk­ lo­mis. Ga­liu jums pa­ro­dy­ti pie­no ga­myk­las, ku­rios dir­ba tik 10 pro­c. pa­jėgu­mu, nes ne­tu­ri už­sa­kymų iš vieš­bu­čių ir krui­zi­nių laivų.“ Ne­ma­lonūs nuo­ty­kiai

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tu­ris­tus at­bai­do pa­vo­jai, ko­kius šį mėnesį te­ko pa­tir­ti ato­sto­gau­to­ jams iš Es­ti­jos. Sau­sio 19 d. va­ka­re pro­tes­tuo­jan­tys vie­tos gy­ven­to­jai su­laikė pen­kis eks­kur­santų au­to­ bu­sus, va­žiuo­jan­čius iš Luk­so­ro į Hur­gadą. Tik apie vi­dur­naktį au­ to­bu­sai galė­jo tęsti ke­lionę.

Pa­na­ši is­to­ri­ja šią sa­vaitę nu­ti­ko dar vie­nam au­to­bu­sui, ku­ris Es­ti­jos tu­ris­tus vežė iš Kai­ro į Hur­gadą. Jį su­stabdė gink­luotų jau­nuo­lių mi­ nia. Jo­je bu­vo ir po­li­ci­ninkų, bet jie ne­si­ėmė jo­kių veiksmų. Ke­liau­to­ jai visą naktį pra­lei­do au­to­bu­se, kol mi­nia pa­ry­čiais iš­sis­kirstė.

Per šiuos in­ci­den­tus nie­kas ne­ nu­kentė­jo, bet Es­ti­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­ja pa­ra­gi­no sa­vo pi­ lie­čius su­si­lai­ky­ti nuo ke­lio­nių po Egiptą ir lik­ti ku­ror­tuo­se.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riams ne­rimą ke­lia ne tik žmo­nių sau­gu­mas, bet ir nau­jos Egip­to vald­žios už­mo­ jai. Dau­gumą par­la­men­te gavę is­ la­mis­tai bu­vo pra­bilę apie būti­ nybę ap­ri­bo­ti al­ko­ho­lio var­to­jimą ir bi­ki­nius pa­plūdi­miuo­se, bet vė­ liau su­švel­ni­no po­zi­ciją, nes to­kie su­var­žy­mai pri­da­rytų dar dau­giau ža­los tu­riz­mo sek­to­riui ir mi­li­jo­ nams ja­me dir­ban­čių egip­tie­čių.

22,8

pro­c.

pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je pa­siekė ne­dar­bo ly­gis Is­pa­ni­jo­je.

Komentaras In­ga Aukš­tuo­lytė „Tez Tour“ Viešųjų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­r iaus va­dovė

S

Liū­de­sys: Egip­to šven­tovės, prie ku­rių pa­pras­tai ri­kiuo­da­vo­si il­gos ei­

lės tu­ristų, da­bar sto­vi pus­tuštės.

i­tua­ci­jos Egip­te tik­rai ne­dra­ma­ ti­zuo­ja­me. Nuo­lat pa­lai­ko­me ryšį su savo biu­ru Egip­te ir ten dir­ban­čiais gi­dais bei ki­tu per­ so­na­lu. Įdėmiai ste­bi­me si­tua­ciją ir ga­ li­me pa­sa­ky­ti, kad tu­ristų lan­ko­muo­se ku­ror­tuo­se yra ra­mu, jų poil­sio ir mėga­ vi­mo­si sau­le nie­kas ne­drums­čia, todėl ne­ri­mau­ti dėl sa­vo sau­gu­mo be­si­ruo­ šian­tiems į Egiptą tik­rai ne­ver­ta. Šiuo me­tu mūsų tei­kia­mo­mis pa­slau­ go­mis Egip­te iš vi­so nau­do­ja­si 166 tu­ ris­tai.

Hur­ga­do­je šiuo me­tu il­si­si 79 žmonės, Šarm aš Šei­che – 87. Šeš­ta­dienį iš Hur­ ga­dos na­mo grįš 78, o iš Šarm aš Šei­ cho – 77 tu­ris­tai.

Praėję po­ky­čių Egip­to po­li­ti­nia­me gy­ ve­n i­me me­tai di­delės įta­kos mūsų tu­r istų srau­tui į šią šalį ne­turė­jo. Tie klien­tai, ku­rie jau įver­ti­no poil­sio Egip­ te pra­na­šu­mus, ir to­liau lie­ka iš­ti­ki­mi šiai ke­lio­nių kryp­čiai.

M.Pau­liu­kas: per­mainų Egip­te de­mok­ra­ti­za­ci­ja ne­va­din­čiau ki­muo­se ne­kels jo­kio kan­di­da­to ir ne­pa­lai­kys nė vie­no, kurį kels is­la­ miš­kos pa­krai­pos par­ti­jos, ma­nau, kad Egip­to vald­žios lau­kia sun­kus po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas.

Egip­to po­li­ti­kai su­pran­ta si­ tua­ci­jos jaut­rumą ir ga­limų ne­ra­ mumų kainą, ku­ri turėtų, o iš da­ lies jau tu­ri, nei­giamų eko­no­mi­nių pa­da­ri­nių. Ypač tai lie­čia tu­riz­mo sek­to­rių. At­vykęs į šalį tu­ris­tas ne­ no­ri jaus­tis ne­sau­gus, gi­lin­tis į ša­ lies po­li­ti­nes pro­ble­mas ir jų spręs­ ti. Aiš­ku, būna vi­so­kių tu­ristų.

Ko­kių per­mainų su­laukė ir ko­kio­ mis vil­ti­mis gy­ve­na naują is­to­ri­jos pus­lapį at­vertęs Egip­tas, dien­raš­ tis pa­klausė Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Orien­ta­lis­ti­kos cent­ro eks­per­ to Min­dau­go Pau­liu­ko (nuotr.).

– Egip­te de­mok­ra­ti­ja žen­gia pir­muo­sius žings­nius. Kaip ver­ti­na­te jos per­spek­ty­vas?

– Si­tua­ci­jos Egip­te ne­ga­li­ma ver­tin­ ti vie­na­reikš­miš­kai. Ma­no įsi­ti­ki­ni­ mu, de­mok­ra­ti­ja, ko­kia su­pran­ta­ma ir priim­ti­na Va­karų krikš­čio­niš­kos ci­vi­li­za­ci­jos masėms, ne­ga­li ar­ti­ miau­sius 30 metų įsit­vir­tin­ti Šiau­ rės Af­ri­kos ir Ar­timųjų Rytų re­gio­ne.

Tai, kad arabų vi­suo­menė kei­čia­si, – aki­vaiz­du, ta­čiau šių per­mainų ne­ va­din­čiau de­mok­ra­ti­za­ci­ja. Tai yra neiš­ven­gia­mi „pa­sau­lio su­mažė­ ji­mo“ pro­ce­sai. Žmonės dėl in­ter­ ne­to, so­cia­li­nių tinklų, taip pat ke­ lio­nių „suartė­jo“. Ats­tu­mas ne­bėra bend­ra­vi­mo tarp įvai­rių kultūrų bei ša­lių pro­ble­ma. Ta­čiau kalbė­ti apie de­mok­ra­tiją kaip re­vo­liu­ci­jos Arabų ša­ly­se re­zul­tatą – la­bai drąsu.

Kal­bant apie Egiptą bei sąmoks­ lo teo­ri­jas ne­ga­li­ma ne­pa­minė­ti ir did­žiųjų kovų: is­la­mo ra­di­kalų, sio­nistų, o kur dar JAV, Ru­si­jos, In­ di­jos, Ki­ni­jos glo­ba­li­niai ir re­gio­ni­ niai in­te­re­sai. Vi­sa tai ku­ria įtampą ir pri­ve­da prie vie­no­kio ar ki­to­ kio re­zul­ta­to, ku­ris daž­niau­siai ne evo­liu­cio­nuo­ja, bet re­vo­liu­cio­nuo­ ja. Ta­čiau, ver­ti­nant Arabų pa­va­ sarį, būtų per drąsu apie tai kalbė­ti.

– Ko­kių iššū­kių ža­da Egip­te pra­si­dėję nau­ji po­li­ti­niai pro­ ce­sai?

– Egip­te, apie 80 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je vals­tybė­je, 2011 m. pa­ bai­go­je ir 2012 m. sau­sio pra­džio­ je vy­ko rin­ki­mai į par­la­men­to že­ muo­sius rūmus. Re­mian­tis Egip­to vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos skelb­tais re­zul­ta­tais, šiuos rin­ki­ mus laimė­jo Laisvės ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, ku­ri yra po­li­tinė Mu­sul­ monų bro­li­jos ša­ka. Ant­ro­je vie­ to­je – sa­la­fitų „An-Nur“ par­ti­ja.

Li­be­ra­lios „Al-Vafd“ ir „Al-Kut­ lya“ turės ati­tin­ka­mai 42 ir 31 de­ pu­tatą iš 498. Ir nors Mu­sul­monų bro­li­jos vie­nas ly­de­rių Mah­ma­das Ba­diya pa­reiškė, kad šių metų bir­ želį vyk­sian­čiuo­se pre­zi­den­to rin­

– Egip­tas pa­te­ko į sun­kią eko­ no­minę pa­dėtį. Ar ša­liai bus leng­va vėl at­si­sto­ti ant kojų?

– Nors po­li­tiš­kai Egip­te įvy­ko dras­ tiškų po­ky­čių, ku­rie su­teikė naujų ga­li­my­bių, taip pat vers­lui, vis dėl­ to pla­čio­ji vi­suo­menės da­lis di­de­ lių po­ky­čių ne­pa­jus. Tikė­kimės, kad po­li­tiš­kai ak­ty­vi Egip­to vi­suo­menės da­lis ne­su­sip­rie­šins ir ras komp­ro­ mi­sus spręsda­ma ša­liai svar­biau­ sius klau­si­mus, o nau­jos Egip­ to vald­žios spren­di­mai leis sau­giai mėgau­tis šios ša­lies ku­rortų tei­ kia­mais ma­lo­nu­mais ir is­to­ri­niais pa­mink­lais bei at­vers nau­jas ga­li­ my­bes Lie­tu­vos vers­lui. Štai, pa­ vyzd­žiui, 2011 m. sausio–lapkričio mėne­siais į Egiptą iš Lie­tu­vos bu­vo eks­por­tuo­ta pre­kių už 116,5 mln. li­ tų, iš jų 79 mln. litų su­darė ta­ba­ko ir per­dirb­to ta­ba­ko pa­kai­talų, 20,8 mln. litų – javų eks­por­tas.

Kalbino Julijanas Gališanskis

12

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Išau­šo Dra­ko­no me­tai Mi­li­jo­nai Azi­jos gy­ven­tojų, pa­si­puošę gau­sy­be įvai­rias­pal­vių po­pie­ri­nių ži­ bintų, naktį į pir­ma­dienį pa­si­ti­ko Dra­ ko­no me­tus, triukš­min­gais fe­jer­ver­ kais, ei­tynė­mis ir links­mybė­mis mies­ tų gatvė­se ir aikštė­se. Dra­ko­nas lai­ ko­mas pa­lan­kiau­siu ir la­biau­siai ger­ bia­mu iš 12 kinų zo­dia­ko ženklų: jis sim­bo­li­zuo­ja ka­ra­lišką vald­žią, sėkmę ir ga­lią. To­kia pa­ti reikšmė jam pri­ski­ ria­ma ir ki­to­se Nau­juo­sius me­tus pa­ gal Mėnu­lio ka­len­do­rių su­tin­kan­čio­se ša­ly­se, to­kio­se kaip Viet­na­mas.

Did­žio­jo pro­gra­mi­šiaus ka Prog­ra­mi­šius Ki­mas Dot­co­mas, ar­ba Ki­mas Schmit­zas, sa­ve laikė ga­lin­ges­niu nei pa­ts „Mic­ro­soft“ įkūrėjas mi­li­jar­die­rius Bil­las Ga­te­ sas. De­ja, vo­kie­čiui ne­pa­vy­ko iš­veng­ti teisė­sau­gos dėme­sio.

Tik­ra le­gen­da?

Kaip pa­va­din­si, taip ne­pa­ga­din­ si. Vo­kie­tis tris kar­tus keitė sa­ vo pa­vardę. Gimė jis kaip Ki­mas Schmit­zas, vėliau ta­po Ki­mu Dot­ co­mu, ga­liau­siai dar bu­vo ži­no­mas kaip Ki­mas Ti­mas Ji­mas Ves­to­ras.

Tie­sa, vir­tua­lio­je erdvė­je, vo­ kie­čių lei­di­nio „Die Welt“ tei­gi­ mu, vy­ras garsė­jo kaip pro­gra­mi­ šius Kimb­le’as. Šio įspūdin­go su­dėji­mo, bet vai­ kiš­ko ap­skri­to vei­do 37 metų vo­ kie­čio pro­fe­siją su­dėtin­ga įvar­dy­ ti. Vei­kiau­siai už­ten­ka pa­sa­ky­ti, kad jis bu­vo pro­gra­mi­šius, nors sa­ve va­di­no ir vers­li­nin­ku, ir pro­gramų kūrėju, ir net fi­lant­ro­pu.

De­ja, įspūdin­ga kar­je­ra baigė­ si. Vy­ras už pi­ra­ta­vimą vir­tua­lio­je erdvė­je pra­ėju­sią sa­vaitę bu­vo su­ lai­ky­tas Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, o jo su­kur­ta įspūdin­ga in­ter­ne­to sve­ tainė me­gaup­load.com už­da­ry­ta.

Spal­vin­ga kar­je­ra

Šis vo­kie­tis gar­sus tuo, kad bu­vo vi­ sų pa­sau­lio pro­gra­mi­šių die­vu­kas.

K.Schmit­zas gimė Ky­lio mies­ te Vo­kie­ti­jo­je 1974 m. Jo tėvas bu­ vo pra­ban­gaus krui­zi­nio lai­vo „MS Deutsch­land“ ka­pi­to­nas, o mo­ti­na – vir­tuvės šefė.

Ki­mas sa­vo pirmąjį kom­piu­terį ga­vo, kai jam bu­vo de­vy­ne­ri. Tie­ sa, žais­ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, ku­riuos reikė­jo pirk­ti, jam bu­vo bran­go­ka, todėl jau­nuo­lis įsi­gud­ri­ no da­ry­ti ne­le­ga­lias žai­dimų ko­pi­ jas ir par­duo­ti jas bend­raam­žiams.

Vėliau Ki­mas pra­dėjo įsi­lauž­ti į kom­piu­te­rius. Tai jis darė nau­do­ da­ma­sis te­le­fo­no li­ni­jo­mis.

Aš su­ma­nes­nis nei B.Ga­te­sas. Aš tap­siu tur­tin­giau­siu žmo­ gu­mi pa­sau­ly­je.

Ki­mo kam­ba­ry­je sty­ro­jo gau­sybė laidų, ta­čiau, kaip pa­sa­ko­jo vo­kie­ tis, tėvai nė ne­su­vokė, ką jis da­ro.

„Ma­no tėvai ne­turė­jo nė ža­lio su­pra­ti­mo, kas vyks­ta. Jiems tai bu­vo tie­siog mirk­sin­ti lem­pu­čių krūva“, – yra sakęs K.Schmit­zas.

Vir­tua­lio­je erdvė­je Ki­mas bu­vo pa­si­va­dinęs Kimb­le’u. Jis ne­re­tai gyrė­si, kad su­gebė­jo įsi­lauž­ti į Vo­ kie­ti­jos ban­ko „Ci­ti­bank“ sąskaitą ir 20 mln. eurų per­ves­ti or­ga­ni­za­ ci­jai „Green­pea­ce“.

Kimb­le’as mėgo sa­ve vaiz­duo­ ti kaip mo­der­niųjų laikų Ro­biną Hudą ar­ba Do­vydą, ku­ris run­gia­ si su Ga­li­jo­tu. „Aš su­ma­nes­nis nei B.Ga­te­sas. Aš tap­siu tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi pa­sau­ly­je“, – ne kartą yra sakęs pro­gra­mi­šius.

Per Persų įlan­kos karą Kimb­ le’as įsi­laužė į JAV Gy­ny­bos de­ par­ta­men­to kom­piu­te­rinę sis­temą ir, pa­sak jo, bu­vo pri­si­jungęs prie JAV žval­gy­bos pa­ly­dovų, ku­rie sekė Sad­da­mo Hus­sei­no bu­vi­mo vietą.

Vėliau BBC bu­vo pa­skel­bu­si, kad vo­kie­tis įsi­laužė į Vo­kie­ti­jos bu­vu­ sio kanc­le­rio Hel­mu­to Koh­lio sąs­ kaitą ban­ke ir iki nu­lio su­ma­ži­no po­li­ti­ko kre­di­to li­mitą.

Susėmė: K.Dot­co­mas bu­vo su­lai­ky­tas šio­je pra­ban­gio­je ran­čo­je Nau­jo­jo­je

1994 m. Vo­kie­ti­jos pa­reigū­nai pri­si­kasė iki vo­kie­čio. K.Schmit­zo na­muo­se Miun­che­ne po­li­ci­ja pa­darė kratą. Ta­da 20 metų Ki­mas bu­vo trims mėne­siams už­da­ry­tas į areš­tinę, nors vėliau bu­vo pa­leis­

tas lyg­ti­nai. Po to, kai bu­vo su­ lai­ky­tas, K.Schmit­zu su­si­domė­ jo ne­ma­žai bend­ro­vių. Jos pra­šė pro­gra­mi­šiaus kon­sul­ta­cijų kom­ piu­te­ri­nių sis­temų ap­sau­gos klau­ si­mais.

Me­gaup­load im­pe­ri­ja užrūs­ti­no teisė­saugą JAV teisė­sau­gos pa­reigū­nai pa­ rei­ka­la­vo už­da­ry­ti vieną did­žiau­ sių pa­sau­ly­je da­li­ji­mo­si fai­lais po­rtalų Me­gaup­load, ku­rio įkūrė­ jas – liūd­nai pa­garsėjęs pro­gra­mi­ šius Ki­mas Dot­co­mas.

Tink­la­la­pis me­gaup­load.com bu­ vo iš­jung­tas po to, kai teisė­sau­gos ir Fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro (FTB) pa­ reigū­nai pa­vie­ši­no de­ta­lių apie „vie­ ną did­žiau­sių au­to­riaus tei­sių pa­žei­ di­mo bylų, ka­da nors iš­keltų JAV“.

Ame­ri­kie­čių pa­reigū­nai šį ket­vir­ ta­dienį sep­ty­niems as­me­nims pa­ teikė kal­ti­ni­mus dėl au­to­riaus tei­sių pa­žei­dimų ir pa­rei­ka­la­vo jų ekst­ra­ di­ci­jos. JAV did­žio­ji žiu­ri iškėlė kal­ ti­ni­mus bend­rovėms „Me­gaup­load Ltd.“ ir „Ves­tor Ltd.“ dėl sąmoks­ lo re­ke­tuo­ti, au­to­riaus tei­sių pa­žei­ dimų ir sąmoks­lo plau­ti pi­ni­gus.

Tarp ke­tu­rių as­menų, suimtų dėl in­ter­ne­ti­nio pi­ra­ta­vi­mo ir kitų nu­ si­kal­timų, bu­vo Hon­kon­ge įsikū­ ru­sio me­gaup­load įkūrėjas K.Dot­ co­mas. Tie­sa, šis teis­mo po­sėdy­je griež­tai neigė kal­ti­ni­mus, o jo ad­

vo­ka­tas Pau­las Da­vi­so­nas nu­rodė, kad 37 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis, tu­ rin­tis teisę gy­ven­ti Hon­kon­ge ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, ne­da­ly­va­vo jo­kio­je nu­si­kals­ta­mo­je veik­lo­je. „Tai ne ta by­la, ku­rio­je K.Dot­co­ mas da­rys ko­kių nors nuo­laidų“, – P.Da­vi­so­nas sakė Šiaurės Pak­ rantės apy­gar­dos teis­mui Ok­lan­de, kur po to, kai bu­vo suim­tas sa­vo vi­ lo­je „Dot­com Man­sion“ Ok­lan­de, bu­vo at­ga­ben­tas vo­kie­tis.

Ta­čiau pro­ku­rorė An­ne Too­hey at­rėžė, kad yra did­žiu­lis pa­vo­jus, jog K.Dot­co­mas ga­li iš­veng­ti tei­si­ nio per­se­kio­ji­mo. Be to, kal­tin­to­ja pri­dūrė, kad vo­kie­tis jau bu­vo pa­ bėgęs į Tai­landą, kai anks­čiau bu­vo ieš­ko­mas Vo­kie­ti­jos teisė­sau­gos.

A.Too­hey taip pat ne­su­ti­ko, kad K.Dot­co­mas būtų pa­leis­tas, įpa­rei­ go­jus jį nešioti elekt­ro­ninę se­ki­mo apy­rankę, nes to­kiu at­ve­ju jis tik­ riau­siai galėtų nau­do­tis te­le­fo­nu ir in­ter­ne­tu. A.Too­hey sakė teis­mui, kad K.Dot­co­mo vi­lo­je ras­ta dau­ giau nei 30 kre­di­to kor­te­lių, iš­ duotų skir­tin­gais var­dais, taip pat

šio vers­li­nin­ko pa­sus, iš­duo­tus tri­ mis skir­tin­gais var­dais.

Kal­ti­ni­mai taip pat bu­vo pa­teik­ti 38 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiui Fin­nui Ba­ta­to, 35 metų Slo­va­ki­jos pi­lie­čiui Ju­liu­sui Benc­ko, 39 metų Vo­kie­ti­ jos pi­lie­čiui Sve­nui Ech­ter­na­chui, 40 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiui Mat­ hia­sui Ort­man­nui, 32 metų Es­ti­jos pi­lie­čiui And­rui Nom­mui ir 29 me­ tų Ny­der­landų pi­lie­čiui Bra­mui van der Kol­kui.

Tai ne ta by­la, ku­rio­ je K.Dot­co­mas da­rys ko­kių nors nuo­laidų.

Pa­sak teisė­sau­gos pa­reigūnų, šio po­rta­lo val­dy­to­jai ne­teisė­tai už­dir­bo mi­li­jo­nus do­le­rių iš var­ to­tojų abo­ne­mentų ir rek­la­mos.

FTB duo­m e­n i­m is, K.Dot­co­m as 2010 m. iš sa­vo Me­gaup­load im­ pe­ri­jos už­dirb­da­vo po maž­daug 115 tūkst. do­le­rių per dieną. JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tas teigė,

kad sep­ty­ni kal­ti­na­mie­ji „ir ki­ti ži­ no­mi bei ne­ži­no­mi“ as­me­nys bu­ vo įkūrę bend­rovę, ku­rios na­riai ir su­si­ję as­me­nys pelnė­si iš au­to­riaus tei­sių pa­žei­dinė­ji­mo ir pi­nigų plo­ vi­mo.

Po to, kai bu­vo už­da­ry­ta Me­ gaup­load sve­tainė, JAV teisė­sau­ga su­laukė ne tik pro­tes­to, bet ir kerš­ to. Pa­sau­lio kom­piu­te­rių įsi­laužė­ liai ker­šy­da­mi su­ga­di­no FTB ir Tei­ sin­gu­mo de­par­ta­men­to sve­tai­nes.

Taip pat nu­kentė­jo mu­zi­kos įra­ šų bend­rovės „Uni­ver­sal Music“ ir Ame­ri­kos mu­zi­kos įrašų pra­monės aso­cia­ci­jos sve­tainės.

Ofi­cia­liai pa­skelb­ta, kad at­sa­ komųjų veiksmų ėmėsi kom­piu­te­rių įsi­laužė­lių judė­ji­mas „Ano­ny­mous“. „In­ter­ne­tas yra čia. Ar jūs pa­si­ ruošę ki­ber­ne­ti­nio ka­ro me­tams?

Mes pa­si­ruošę. Su­kil­ki­te ir dėkitės prie mūsų, ko­vo­ki­te už sa­vo tei­ses“, – bu­vo tei­gia­ma su „Ano­ny­mous“ ry­šius pa­lai­kan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „You­rA­non­News“ pra­ne­ši­me so­ cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“.

AFP, BNS inf.

Ne­nu­s i­leis: suim­tas K.Dot­co­

mas tvir­ti­no, kad nie­ko blo­ga jis nėra pa­daręs. „Reu­ters“ nuo­tr.

13

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Išau­šo Dra­ko­no me­tai

ar­je­ros pa­bai­ga Ta­čiau vald­žia nu­si­lei­do, kai Ki­ mas nu­pir­ko ša­lies ob­li­ga­cijų, ku­ rių vertė 10 mln., taip pat dos­niai au­ko­jo hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­bai po šalį su­krėtu­sio žemės drebė­ji­mo.

Teisė­sau­ga ne­pa­si­gailė­jo

Ze­lan­di­jo­je.

Praė­jus mėne­siui po to, kai bu­ vo pa­leis­tas, jis pa­si­rašė kont­raktą su Vo­kie­ti­jos oro li­nijų bend­ro­ve „Luft­han­sa“ dėl pa­gal­bos sau­gant įmonės duo­me­nis. Ži­niask­lai­dos žvaigždė

Il­gai su ap­sau­gos sis­te­mo­mis jis ne­ dir­bo, o ta­po ži­niask­lai­dos žvaigž­ de. Kaip pa­ts sa­ky­da­vo, ta­da jo tur­ tas siekė 500 mln. do­le­rių.

Vie­na po ki­tos pa­sau­lio bul­ va­ri­nius lei­di­nius ap­skrie­jo vis įspūdin­gesnės fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­ se Ki­mas po­za­vo su gra­žuolė­mis eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se, va­žinė­jo pra­ban­giais au­to­mo­bi­liais, plau­ kio­jo mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­čio­mis jach­to­mis, glėbes­čia­vo­si su to­kio­ mis pa­sau­lio spor­to žvaigždė­mis, kaip fut­bo­li­nin­kas Ro­nal­do.

Po Rugsė­jo 11-osios ata­kų JAV Kimb­le’as pa­si­ūlė 10 mln. do­le­rių bet kam, kas su­teiks in­for­ma­ci­jos apie Osamą bin La­deną.

Tie­sa, ini­cia­ty­va ne­su­laukė sėk-mės. Ta­čiau tais pat me­tais jis pa­reiškė, kad sun­kiai be­si­ver­ čian­čiai in­ter­ne­ti­nei bend­ro­vei lets­buyit.com pa­sta­ty­ti ant kojų skirs 50 mln. do­le­rių. Šis spe­ku­lia­ty­vus pa­reiš­ki­mas su­kėlė įmonės ak­cijų kai­nas Frank­ fur­to bir­žo­je. Būtent ta­da vo­kie­tis par­davė bend­rovės ak­ci­jas ir už­si­ dir­bo krūvas pi­nigų.

Lets­buyit.com bu­vo ne vie­nin­telė in­ter­ne­tinė bend­rovė, ku­rios ak­cijų kai­na pa­siekė ne­regė­tas aukš­tu­mas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nuo 1995 iki 2000 m. dau­ge­lio in­ ter­ne­ti­nių bend­ro­vių ir su jo­mis su­si­ju­sių įmo­nių ak­ci­jos smar­kiai pa­bran­go. Tie­sa, 2000 m. ge­gužės mėnesį bu­vu­sių aukš­tumų in­dek­sas nu­kri­to maž­daug 78 pro­c.

Bur­bu­lui su­bliūš­kus ir teisė­sau­ gai ėmus aiš­kin­tis spe­ku­lia­ci­jas, Kimb­le’as pa­bėgo į Tai­landą.

Ta­čiau 2002 m. jis bu­vo su­lai­ ky­tas Ban­ko­ke, kai pa­skelbė, kad tie­sio­giai trans­liuo­da­mas per in­ ter­netą ke­ti­na nu­si­žu­dy­ti. Suim­ tas Kimb­le’as bu­vo ap­kal­tin­tas fi­ nan­sinė­mis spe­ku­lia­ci­jo­mis bei nu­teis­tas me­tams ir aš­tuo­niems mėne­siams kalė­ji­mo.

Prie­ši­no­si sui­ma­mas

Suim­tas Kimb­le’as din­go iš ak­ty­ vios veik­los, nors ret­sy­kiais pa­si­ ro­dy­da­vo vis su nau­ju in­ter­ne­ti­niu pro­jek­tu. Stambiausias jų – Me­ gaup­load – vie­nas did­žiau­sių pa­ sau­ly­je da­li­ji­mo­si fai­lais po­rtalų.

Tuo pat me­tu K.Schmit­zas pa­si­ keitė sa­vo pa­vardę į Dot­co­mo. Tie­ sa, iki 2007 m. nie­kas ne­ži­no­jo, kad už Me­gaup­load su­kūrimą at­sa­kin­ gas būtent K.Dot­co­mas.

Ki­mas tais pat me­tais iš­si­nuo­ mo­jo pra­ban­gią vilą Nau­jo­jo­je Ze­ lan­di­jo­je, ne­to­li Ok­lan­do. Ši vi­la, ku­rios kai­na per 30 mln. do­le­rių, yra vie­na bran­giau­sių vi­ so­je ša­ly­je. Tie­sa, nu­si­pirk­ti vi­los Ki­mui Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos vald­žia ne­lei­do, nes vo­kie­tis tuo me­tu ne­ turė­jo lei­di­mo gy­ven­ti ša­ly­je.

K.Schmit­zas Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je net ėmė va­din­ti sa­ve fi­lant­ro­pu, ta­ čiau tai jo neap­sau­go­jo nuo su­ėmi­ mo pra­ėju­sią sa­vaitę.

Suim­ti vieną ži­no­miau­sių pa­ sau­lio pro­gra­mi­šių iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos pa­reigūnų pa­rei­ka­la­vo JAV teisė­sau­ga.

Kar­tu su K.Schmit­zu Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos pa­reigū­nai su­laikė dar ke­tu­ris as­me­nis, ku­rie įta­ria­mi su­ si­ję su Me­gaup­load po­rta­lu.

Jiems vi­siems bu­vo pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai ne­le­ga­liu ki­no juostų, mu­ zi­kos, po­rnog­ra­fi­jos ir pro­gra­minės įran­gos pla­ti­ni­mu.

Be­je, Me­gaup­load po­rta­las bu­vo po­pu­lia­rus tarp Ho­li­vu­do gar­se­ny­ bių – tarp jį pa­lai­kiu­sių bu­vo mu­zi­ kos žvaigždė Ka­nye Wes­tas. Ma­ža to, pa­skelb­ta, kad mu­zi­kos pro­diu­se­ris Swiz­zas Beat­zas, ku­ris yra dai­ni­ ninkės Ali­cios Keys vy­ras, bu­vo Me­ gaup­load vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius.

Pa­reigū­nai kon­fis­ka­vo pra­bangų K.Schmit­zo „Rolls-Roy­ce Phan­ tom“ au­to­mo­bilį, taip pat 3,7 mln. eurų, ku­riuos Ki­mas laikė vi­lo­je.

Kaip nu­ro­do­ma, per Me­gaup­load sve­tainę bu­vo ne­teisė­tai už­dirb­ ta daugiau nei 175 mln. JAV do­le­ rių, taip pat pa­da­ry­ta „dau­giau nei pusės mi­li­jar­do ža­la au­to­riaus tei­ sių sa­vi­nin­kams“, pla­ti­nant pi­ra­ti­ nes filmų, te­le­vi­zi­jos laidų ir ki­to­kio tu­ri­nio ko­pi­jas.

Gran­tas Wor­mal­das, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos po­li­ci­jos pa­reigū­nas, va­do­vau­jan­tis by­lai, teigė, kad su­ lai­ko­mas K.Schmit­zas bandė slėp­ tis ran­čo­je esan­čia­me spe­cia­lia­ me sau­gu­mo kam­ba­ry­je, taip pat jis ak­ty­va­vo na­me esan­čias ke­lias sau­gu­mo sis­te­mas.

Vis dėlto pa­reigū­nams pa­vy­ko neut­ra­li­zuo­ti ap­saugą ir pa­siek­ ti kam­barį, ku­ria­me slėpėsi Kimb­ le’as. Ta­čiau net ta­da vy­ras ne­pa­si­ davė. Jis už­si­ba­ri­ka­da­vo kam­ba­ry­je ir su sa­vi­mi laikė pis­to­letą.

Sve­tainė Me­gaup­load su­ėmus Kimą bu­vo iš­jung­ta. JAV tei­sin­gu­ mo de­par­ta­men­tas ir FTB nu­rodė, kad per šią ope­ra­ciją bu­vo areš­tuo­ ta 50 mln. vertės tur­to ir įšal­dy­ta 18 in­ter­ne­to ad­resų.

Jei bus nu­sta­ty­ta, kad Kimb­le’as ir ki­ti su­lai­ky­tie­ji kal­ti, už sąmokslą vyk­dy­ti re­ketą ir plau­ti pi­ni­gus ga­li būti skir­ta iki 20 metų, o už au­to­ riaus tei­sių pa­žei­di­mus – iki pen­ ke­rių metų ne­laisvės. „Die Welt“ inf.

JAV po­rnog­ra­fi­jos vers­las pa­tyrė smūgį Los And­že­lo po­rnog­ra­fi­jos pra­ monė skam­bi­na pa­vo­jaus var­ pais: ne­tru­kus įsi­ga­lio­sian­tis įsta­ ty­mas, įpa­rei­go­jan­tis ak­to­rius fil­ muo­jan­tis mūvėti pre­zer­va­ty­vus, ga­li su­žlug­dy­ti jų verslą.

Įsta­tymą, kurį pir­ma­dienį pa­si­ rašė Ka­li­for­ni­jos me­ras An­to­nio Vil­la­rai­go­sa, pa­si­ūlė Ka­li­for­ni­ jos svei­ka­tos ap­sau­gos ir ko­vos su AIDS fon­das. Jo at­sto­vai ti­ ki­na, kad ši­taip ak­to­riai bus ap­ sau­go­ti nuo ly­ti­niu būdu plin­ tan­čių ligų.

Kaip ki­no mėgėjai ei­na į ki­no teat­rus pa­žiūrė­ti spe­cia­liųjų efektų, taip po­rnog­ra­fi­jos žiū­ro­vai no­ri ma­ty­ti ly­ti­nius san­ty­kius be pre­zer­va­tyvų. „La­bai pa­vo­jin­ga, kai dar­buo­ tojų svei­ka­ta ir sau­gu­mas yra pa­ mirš­ta­mi. Tai sąži­nin­gu­mo klau­ si­mas. Kodėl tai yra vie­nin­telė eko­no­mi­kos sri­tis, ku­rios dar­buo­ to­jai ne­sau­go­mi?“ – ar­gu­men­tus dėstė Ka­li­for­ni­jos svei­ka­tos ap­ sau­gos ir ko­vos su AIDS fon­do va­ do­vas Mi­chae­las Weins­tei­nas.

Bet to­kie ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no Ro­no Je­re­my, ku­riam pri­klau­so po­rnog­ra­finės vai­dy­bos pa­sau­ lio Guin­nes­so re­kor­das. Jis nu­si­ fil­ma­vo 2 tūkst. suau­gu­sie­siems skirtų filmų ir nie­ka­da ne­si­nau­ do­jo pre­zer­va­ty­vais. Vy­ras aiš­

ki­no, kad pa­gal jau ga­lio­jan­čias dar­bo tai­syk­les kas ke­tu­rias sa­ vai­tes pri­va­lo at­lik­ti ty­ri­mus dėl ŽIV, chla­mi­dijų, si­fi­lio, go­norė­jos ir kitų ly­ti­niu būdu plin­tan­čių li­ gų. Anot jo, ak­to­riai prie­š fil­ma­ vimą­si vi­suo­met pa­ro­do vie­nas ki­tam sa­vo ty­rimų re­zul­ta­tus, todėl nau­ja­sis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas.

Por­nog­ra­fi­nių filmų kūrėjai aiš­ ki­na, kad šis teisės ak­tas smar­kiai smogs jų vers­lui, nes žiū­ro­vams ly­ti­nis ak­tas su pre­zer­va­ty­vu tie­ siog bus ne­įdo­mus. „Kaip ki­no mėgėjai ei­na į ki­ no teat­rus pa­žiūrė­ti spe­cia­liųjų efektų, taip po­rnog­ra­fi­jos žiū­ro­ vai no­ri ma­ty­ti ly­ti­nius san­ty­kius be pre­zer­va­tyvų“, – pa­ly­gi­no šio vers­lo ve­te­ranė Ni­na Hart­ley.

Bet JAV po­rnog­ra­fi­jos pra­monė nėra to­kia šva­ri, kaip ban­do pa­ vaiz­duo­ti jos at­sto­vai. Bu­vu­si ak­ torė Shel­ley Lub­ben pa­sa­ko­jo, kad su­vai­di­nu­si 30-yje filmų pa­si­ga­ vo pūsle­linę ir žmo­gaus pa­pi­lo­ mos vi­rusą, ku­ris su­kėlė jai gim­ dos kak­le­lio vėžį. Bet did­žiau­sias skan­da­las ki­lo 2004 m., kai ŽIV turėjęs ir pa­ts to ne­ži­nojęs ak­ to­rius Dar­re­nas Ja­me­sas užkrėtė tris ak­to­res. Tuo­met po­rnog­ra­ fi­jos stu­di­joms lai­ki­nai te­ko nu­ trauk­ti darbą.

Ka­li­for­ni­jos San Fer­nan­do slė­ nis lai­ko­mas JAV po­rnog­ra­fij­ os pra­monės, ne­šan­čios mi­li­jar­dinį pelną, sos­ti­ne. Čia fil­muo­ja­ ma be­veik 90 pro­c. ame­ri­kie­čių po­rnog­ra­fi­nių juostų. Be Ka­li­ for­ni­jos, šis vers­las įtei­sin­tas dar vie­no­je vals­ti­jo­je – Nau­ja­ja­me Hamp­šy­re.

BBC, „News­week“ inf.

Pro­tes­tas: po­rnog­ra­fi­jos kūrėjai su­ki­lo prie­š naują įsta­tymą ir gra­

si­na iš­kel­din­ti verslą iš Ka­li­for­ni­jos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

Šeštadienis, sausio 28, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

D.Rim­šai­tė ne Lie­tu­vos spor

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) ge­ne­ra­li­nė asamb­lė­ja va­kar nu­ spren­dė ne­leis­ti pen­kia­ko­vi­nin­kei Do­ na­tai Rim­šai­tei at­sto­vau­ti Ru­si­jai per Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

asamb­lė­jos de­le­ga­tai į pro­ble­mą žvel­gė be emo­ci­jų, ki­ti ne­si­kuk­li­ no pa­leis­ti ge­lian­čių rep­li­kų.

Sank­ci­ja prieš gim­ta­die­nį

At­le­tė ne­nu­ma­tė pa­darinių

Emocijos: kalbėdama LTOK asamblėjoje, D.Rimšaitė nesutramdė ašarų.

Už tai bal­sa­vo 49 LTOK ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos de­le­ga­tai, 7 su­si­lai­kė, 1 bal­sa­vo prieš. Ry­toj D.Rim­šai­tei,

plau­ki­kas Ar­vy­das Juo­zai­tis, kal­ bė­da­mas apie D.Rim­šai­tės is­to­ri­ ją, pa­ste­bė­jo, kad tai – spor­to kul­ tū­ros klau­si­mas.

Pozicija: LŠPF pre­zi­den­tas V.Ma­jaus­kas ketino atsistatydinti, jeigu Rusijos prašymui būtų pritarta.

2010-ųjų šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­ vės pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nei, su­ kaks 24-eri. Į Ru­si­ją spor­ti­nin­kė iš­vy­ko 2010ųjų pa­bai­go­je dėl, jos tei­gi­mu, ge­ res­nių fi­nan­si­nių ir tre­ni­ruo­čių są­ ly­gų bei as­me­ni­nių prie­žas­čių. Po LTOK asamb­lė­jos spren­di­mo, lai­ kan­tis olim­pi­nės char­ti­jos, D.Rim­ šai­tė ga­lės at­sto­vau­ti Ru­si­jai tik 2016-ųjų Rio de Ža­nei­ro va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

LTOK fo­ru­me, ku­ria­me tra­di­ciš­ kai ap­žvel­gia­mos svar­biau­sios ša­ lies spor­to ak­tua­li­jos, su­su­muo­ja­ mi re­zul­ta­tai ir nu­ma­to­mos atei­ties gai­rės, šį kar­tą di­džiau­sią int­ri­ gą kė­lė prieš­ta­rin­go­ji D.Rim­šai­ tės is­to­ri­ja ir jos ato­maz­ga. Pa­pil­ do­mos įtam­pos asamb­lė­jai su­tei­kė tai, kad į ją at­vy­ko ir žo­džio pa­pra­ šė pa­ti pen­kia­ko­vi­nin­kė.

Bu­vo su­reng­tas at­ski­ras bal­sa­ vi­mas, ar leis­ti spor­ti­nin­kei įei­ ti į Vil­niaus „Ka­ro­li­nos“ vieš­bu­čio sa­lę, ku­rio­je vy­ko asamb­lė­ja, ta­ čiau 10 de­le­ga­tų ne­pa­gei­da­vo, kad D.Rim­šai­tė da­ly­vau­tų po­sė­dy­je. „Esa­me de­mok­ra­tiš­ki, ne­tu­ri­me ko slėp­ti“, – pa­brė­žė LTOK pre­zi­ den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, po šio bal­sa­vi­mo su­lau­kęs pa­sta­bų, kad pen­kia­ko­vi­nin­kės ne­rei­kė­jo įsi­ leis­ti.

Svars­tant D.Rim­šai­tės klau­si­mą, neap­siei­ta be kraš­tu­ti­nu­mų: vie­ni

1976-ųjų Mon­rea­lio va­sa­ros olim­ pi­nių žai­dy­nių pri­zi­nin­kas, bu­vęs

Arvydas Juozaitis:

Mus spau­džia, ne­ tu­ri­me pa­si­duo­ ti, nes tai bū­tų blo­ gas pa­vyz­dys ki­ tiems mū­sų spor­ ti­nin­kams. „Jė­ga olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se – ko­man­dų iš­sau­go­ji­mas. Sa­viap­ gau­lė yra iš­va­žia­vu­siojo žo­džiai, kad esu lie­tu­vis ir kaž­ką pa­da­ry­siu už­sie­ny­je. Mus spau­džia, ne­tu­ri­ me pa­si­duo­ti, nes tai bū­tų blo­gas pa­vyz­dys ki­tiems mū­sų spor­ti­ nin­kams. Bal­suo­siu prieš lei­di­mą jai at­sto­vau­ti ki­tai ša­liai“ – kal­bė­ jo fi­lo­so­fas. „Pri­ta­riu A.Juo­zai­čiui, – tei­gė Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­ vės fe­de­ra­ci­jos (LŠPF) pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ma­jaus­kas. – Ma­nau, kad Do­na­ta ap­ga­vo tre­ne­rius, fe­de­ra­ci­ ją, vals­ty­bės Pre­zi­den­tę, ku­ri įtei­kė spor­ti­nin­kei me­da­lį už nuo­pel­nus spor­te. Žmo­gus pa­my­nė spor­to,

15

Šeštadienis, sausio 28, 2012

sportas IKI rems A.Sa­bo­nio KC

Suk­lu­po ket­virt­fi­na­ly­je

Fi­na­le – is­pa­nas ir ser­bas

Pre­ky­bos tink­las IKI bend­ra­ dar­biaus ir su Ar­vy­do Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ru (KC): va­kar pa­si­ra­šy­ta tre­jų me­tų fi­nan­si­ nio rė­mi­mo su­tar­tis. IKI taip pat re­mia Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ją, vi­sas ša­lies na­cio­ na­li­nes rink­ti­nes, Vil­niaus mo­ te­rų krep­ši­nio eki­pą „Ki­birkš­ tis-Ti­chė-IKI“.

Ma­riaus Stan­ke­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­ma Ro­mos „La­zio“ vie­ nuo­li­kė ne­pa­te­ko į Ita­li­jos fut­ bo­lo tau­rės tur­ny­ro pus­fi­na­ lį. Ket­virt­fi­na­ly­je „La­zio“ eki­pa sve­čiuo­se 1:3 (1:2) pra­lai­mė­jo ša­lies čem­pio­nei „AC Mi­lan“ ko­man­dai, ku­ri dėl vie­tos fi­na­ le var­žy­sis su Tu­ri­no „Ju­ven­ tus“ fut­bo­li­nin­kais.

At­vi­ro­jo Aust­ra­li­jos te­ni­so čem­pio­na­to vy­rų vie­ne­tų fi­na­ le su­si­kaus Ra­fae­lis Na­da­lis ir 2011-ųjų čem­pio­nas No­va­kas Džo­ko­vi­čius (nuo­tr.). Pus­fi­na­ ly­je R.Na­da­lis 6:7 (5:7), 6:2, 7:6 (7:5), 6:4 nu­ga­lė­jo Ro­ge­rį Fe­de­re­rį, o N.Džo­ko­vi­čius 6:3, 3:6, 6:7 (4:7), 6:1, 7:5 – An­dy Mur­ray.

e­sug­rau­di­no r­to au­to­ri­te­tų olim­piz­mo pra­smę. Jei­gu bal­sa­vi­ mas bus tei­gia­mas, at­si­sta­ty­din­ siu iš fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to pa­ rei­gų.“

Eimantas Skrabulis:

Ji įme­tė ak­me­nu­ką į van­de­nį, ku­ris yra už­si­ sto­vė­jęs. Po bal­sa­vi­mo tu­rė­tu­me sa­vik­ri­tiš­kai pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve.

2000-ųjų Sid­nė­jaus olim­pia­dos čem­pio­nė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė tei­gė pri­si­skai­čiu­si straips­nių in­ ter­ne­te ir pa­reiš­kė, kad iš­da­vi­ke

Do­na­tos va­din­ti ne­ver­tė­tų. „Ne pa­ts poel­gis blo­gas, ta­čiau jo bū­ das, – sa­kė šau­lė. – Lin­kiu jai sėk­ mės ki­to­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, bet ne Lon­do­ne.“ Tei­si­nin­kas Ka­zi­mie­ras Mo­tie­ ka pa­brė­žė, kad olim­pi­nės char­ ti­jos ne­ži­no­ji­mas neat­lei­džia nuo at­sa­ko­my­bės. „D.Rim­šai­tės el­ge­ sys nea­ti­tin­ka olim­pi­nės char­ti­jos 42-ojo straips­nio, to­dėl jos ir Ru­ si­jos rei­ka­la­vi­mai nea­ti­tin­ka spor­ ti­nės mo­ra­lės. Kaip dai­na­vo V.Ker­ na­gis, pa­li­ki­me ver­go da­lią ver­gui.

Lai­k y­k i­m ės olim­p i­n ės char­t i­ jos“, – tvir­ti­no K.Mo­tie­ka.

Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so aso­cia­ci­ jos (LSTA) pre­zi­den­tas Rim­gau­ das Ba­lai­ša bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad nė­ra nė vie­nos prie­žas­ties bal­suo­ ti „už“. „Kaip iki šiol el­gė­si Do­na­ ta? Šian­dien ji čia, bet tai rei­kė­ jo pa­da­ry­ti anks­čiau. Ru­sai mus spau­džia dėl de­mok­ra­ti­jos, ta­čiau yra tai­syk­lės. Kiek Ru­si­ja ti­ki­si iš­ ko­vo­ti me­da­lių Lon­do­ne? 20–30?

O mes? Juk juo­kas kil­tų Ru­si­jo­je, jei Do­na­ta bū­tų tre­je­tu­ke, o mū­sų Lau­ra Asa­daus­kai­tė lik­tų ket­vir­ ta“, – svars­tė R.Ba­lai­ša.

Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­ de­ra­ci­jos (LLAF) pre­zi­den­tas Ei­ man­tas Skra­bu­lis tei­gė, kad LTOK asamb­lė­ja at­sto­vau­ja mū­sų ša­ lies spor­to in­te­re­sams. „Do­na­ta – suau­gęs žmo­gus. Ji ne nu­si­kal­tė­lė,

ta­čiau ži­no­jo, ko­kie ga­li bū­ti pa­ dariniai. Ko­dėl at­sto­vau­da­mi sa­ vo spor­tui tu­ri­me da­ry­ti išim­tis?

Spor­ti­nin­ko am­žius la­bai trum­ pas, kar­tais jie tin­ka­mai neį­ver­ti­ na­mi. Ar mes jau pa­da­rė­me vis­ką, kad mū­sų spor­ti­nin­kai bū­tų įver­ tin­ti pa­gal nuo­pel­nus? Ji įme­tė ak­ me­nu­ką į van­de­nį, ku­ris yra už­si­ sto­vė­jęs. Po bal­sa­vi­mo tu­rė­tu­me sa­vik­ri­tiš­kai pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve.“ Lie­tu­vos neiš­si­ža­dė­jo

Po­sė­džio sa­lė­je ki­lo šur­mu­lys, kai žo­džio pa­pra­šė D.Rim­šai­tė. „Esu tei­sia­mų­jų suo­le. Daug čia pa­sa­ky­tų žo­džių – ne­tie­sa. Sup­ ran­tu, kad sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ma­no pa­dė­tį. Lie­tu­vą pa­li­kau dėl mei­lės

Sprendimas: LTOK asamb­lė­jos de­le­ga­tai ne­bu­vo absoliučiai vie­nin­gi spręs­da­mi D.Rim­šai­tės li­ki­mą.

žmo­gui, su ku­riuo da­bar gy­ve­nu.

Esu spor­ti­nin­kė, ta­čiau ir mo­te­ris, man svar­biau­sia – šei­ma. Skau­du, kad už­si­trau­kiau ne­ma­lo­nę sa­vo ša­ly­je, nors neat­si­sa­kiau pi­lie­ty­ bės, ne­kei­čiau pa­var­dės. Pa­sau­ ly­je yra daug vals­ty­bes pa­kei­tu­sių spor­ti­nin­kų, ku­rių nie­kas ne­smer­ kia. Nes­var­bu, su ko­kios ša­lies vė­ lia­va bū­siu, juk vi­si ma­tys, kad esu Rim­šai­tė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos. Sup­ ras­ki­te, mei­lė žmo­gui – stip­ri ga­ lia“, – ne­su­lai­ky­da­ma aša­rų kal­ bė­jo D.Rim­šai­tė.

Vik­to­ras Ma­jaus­kas:

Do­na­ta ap­ga­vo tre­ne­ rius, fe­de­ra­ci­ją, vals­ ty­bės Pre­zi­den­tę, iš kurios rankų gavo me­da­lį už nuo­pel­nus spor­te.

Jos kal­bą nu­trau­kė kai ku­rių asamb­lė­jos na­rių šūks­niai: „Ko­kią ša­lį my­li? Ru­si­ją?“ Į LTOK asamb­lė­ją D.Rim­šai­ tė bu­vo at­vy­ku­si su ma­ma, ku­ri, lauk­da­ma spren­di­mo, ir­gi ne­su­ si­val­dė – ke­lis­kart ap­si­py­lė aša­ ro­mis.

Spor­ti­nin­kė bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų ne­ko­men­ta­vo.

Tyla: D.Rimšaitė nekomentavo balsavimo rezultatų ir su mama išvyko į namus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

16

Šeštadienis, sausio 28, 2012

sportas Ko­vos dėl 5-osios vie­tos

Mo­te­rų rink­ti­nė žais su vy­rais

Bri­tai iš­leis ­ mi­li­jar­dus

Sankt Pe­ter­bur­ge (Ru­si­ja) vyks­tan­čio „Sand­rau­gos“ tau­ rės fut­bo­lo tur­ny­ro pus­fi­na­ly­ je dėl 5–8 vie­tų Lie­tu­vos jau­ ni­mo (iki 21 me­tų) rink­ti­nė po 11 m bau­di­nių se­ri­jos 5:3 įvei­ kė Ka­zachs­ta­no eki­pą ir ry­ toj le­mia­mą ma­čą dėl 5-osios vie­tos žais su Ira­no ar­ba Mol­ do­vos at­sto­vais.

Ry­toj Mo­lė­tuo­se vyk­sian­čios Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­ gos „Žvaigž­džių die­nos“ pa­ grin­di­nis ak­cen­tas – mo­te­rų rink­ti­nės ma­čas su Kęs­tu­čio Kem­zū­ros va­do­vau­ja­ma vy­rų eki­pa, ku­rią su­da­rys LKL le­ gen­dos, tarp jų – Ser­ge­jus Jo­ vai­ša, Vi­tol­das Ma­sals­kis, ki­ti ži­no­mi krep­ši­nin­kai.

Te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „Sky News“ duo­me­ni­mis, Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos iš­lai­dos Lon­do­no olim­ pia­dai ma­žiau­siai pen­kis kar­ tus vir­šys pla­nuo­tą­sias. Žai­ dy­nėms pri­reiks dau­giau nei 12 mi­li­jar­dų sva­rų ster­lin­gų ir ši su­ma dar ga­li pa­di­dė­ti, o ti­ kė­ta­si iš­leis­ti maž­daug 2,37 mi­li­jar­do.

Žal­gi­rie­čiai susikaus su ly­de­riais Kau­n o „Žal­g i­r io“ krep­š i­n in­k ų var­žo­vė Eu­ro­ly­gos „TOP-16“ eta­ po H gru­pė­je is­pa­nų „Bar­ce­lo­na Re­gal“ ko­man­da iš­ko­vo­jo ant­rą­ ją per­ga­lę.

H gru­pės ly­de­rė „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ sve­čiuo­se 71:57 nu­ga­lė­jo Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ (Iz­rae­lis) eki­pą. Žal­gi­rie­čiai su Is­pa­ni­jos at­ sto­vais su­si­tiks va­sa­rio 2-ąją Bar­ se­lo­no­je.

Ant­rą­ją ne­sėk­mę E gru­pė­je pa­ ty­rė Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­mas Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“ (Grai­ki­ja) klu­bas, sve­čiuo­se po pra­ tę­si­mo 77:78 nu­si­lei­dęs Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“ (Tur­ki­ja) ko­man­dai, ku­rio­je jau ne­bu­vo re­gist­ruo­tas su klu­bu abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu su­tar­tį nu­trau­kęs Da­rius Son­gai­la.

Per­ga­lę ga­lė­ju­sį nu­lem­ti pa­sku­ ti­nį me­ti­mą pra­me­tęs M.Ge­ce­vi­ čius pel­nė 9 taš­kus ir at­ko­vo­jo 1 ka­muo­lį. Į įspū­din­giau­sių „TOP-16“ ant­ ro­jo tu­ro žai­di­mo epi­zo­dų de­šim­ tu­ką pa­te­ko ir žal­gi­rie­čio Dai­niaus Ša­len­gos tri­taš­kis, pa­tai­ky­tas per ma­čą su Kan­tu „Ben­net“ – jam ati­ te­ko 2-oji vie­ta. Dau­giau­sia bal­sų pel­nė „Olym­pia­cos“ žai­dė­jo Kos­to Slou­ko to­li­mas šū­vis į „Ga­la­ta­sa­ ray“ krep­šį, lė­męs rung­ty­nių pra­ tę­si­mą.

KD inf.

E gru­pė Komanda

1. CSKA 2. „Ga­la­ta­sa­ray“ 3. „Ana­do­lu Efes“ 4. „Olym­pia­cos“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 1 1 0

0 1 1 2

182:146 140:145 136:158 155:164

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 1 1 0

0 1 1 2

159:136 152:151 150:168 150:166

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 1 1 0

0 1 1 2

165:154 161:146 136:139 120:143

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 1 1 0

0 1 1 2

136:117 139:143 141:147 154:163

F gru­pė Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Ges­carp BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

G gru­pė Komanda

1. „Unics“ 2. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 3. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“

H gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Ben­net“ 3. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 4. „Žal­gi­ris“

17

Šeštadienis, sausio 28, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Civilizuoti turtingi vokiečiai sūrį spaudžia rankomis, duoną kepą akmenų krosnyje.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Sergantis krep­ši­nio ar­bit­ras mir­ti ne­bi­jo Vie­nas ge­riau­sių Eu­ro­pos krep­ši­nio ar­bit­rų Vir­gi­ni­jus Do­vi­da­ vi­čius mir­ties ne­bi­jo ir į ją žvel­gia la­bai pra­gma­tiš­kai. Tre­čios sta­di­jos me­la­no­ma ser­ gan­tis 48-erių kau­ nie­tis ti­ki me­di­kais, sa­vi­mi ir pa­si­duo­ ti ne­ke­ti­na.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Be svei­ka­tos – be ver­ty­bių

Pak­vie­tęs į sa­vo na­mus ne­to­li le­ gen­di­nės Kau­no spor­to ha­lės Vir­ gi­ni­jus įsi­tai­sė ant so­fos. Per vi­ są po­kal­bį jis ne­ga­lė­jo nu­sė­dė­ti vie­to­je: pri­tūp­da­vo pa­si­rė­męs į bal­do kraš­tą, pa­si­suk­da­vo į vie­ ną pu­sę, į ki­tą, su­lenk­da­vo ko­ją, iš­ties­da­vo. „Skau­da, – V.Do­vi­da­vi­čius vė­ liau pri­si­pa­ži­no kiek­vie­ną die­ ną var­to­jan­tis skaus­mo mal­ši­na­ muo­sius. Bū­tent skaus­mas ir ta­po pa­grin­di­niu prie­šu, ko­dėl jis ne­ga­li daug lai­ko skir­ti kny­goms. – La­bai sun­ku su­si­kaup­ti. Di­des­ne me­di­ ta­ci­ja ta­po te­le­vi­zo­rius, to­dėl na­ muo­se TV ek­ra­nas ne­re­tai mir­ga ir nak­ti­mis.“

Ži­nai, kar­tais ša­lia Ing­ri­dos jau­čiuo­ si kaip prie me­džio, ku­rį mes no­ri­me ap­ glėb­ti, bū­ti ir ne­pa­ leis­ti.

Da­bar Vir­g i­n i­j us pa­s i­kei­t ęs: dau­giau drą­sos, ne­tgi tie­su­mo, ma­žiau mums įpras­to pa­vir­šu­ti­ niš­ko džiaugs­mo, tuš­tu­mo, sno­ biz­mo, pa­si­kei­tu­sios ar­ba dar la­ biau iš­ryš­kė­ju­sios jam svar­bios ver­ty­bės.

Krep­ši­nio ar­bit­rui ki­to­kią pra­ smę tu­ri ir tra­di­ci­nis, daž­niau­ siai au­to­ma­tiš­kai ta­ria­mas kas­ die­n is žmo­n ių pa­s i­svei­k i­n i­m as „Svei­kas!“ „Jei nė­ra svei­ka­tos, – žvel­gia su­ si­mąs­tęs į ant sta­lo sto­vin­tį ar­ba­ti­ nu­ką ir vai­sių lėkš­tę, bet jų tar­si ne­

ma­t o, – be­ veik ne­ lie­ka ki­ tų ver­ty­bių.

Ypač tai su­vo­ ki su tuo su­si­dū­ ręs tie­sio­giai.“ Fi­ziš­kai jau­tė­si ge­rai

Tre­čios sta­di­jos me­la­no­ma V.Do­vi­da­vi­čiui diag­no­zuo­ ta prieš pust­re­čių me­tų.

Jis, ži­no­ma, pa­me­na tą die­ną: tuo­met ren­gė­ si Belg­ra­de, Ser­bi­jo­ je, vy­ku­siai uni­ver­ sia­dai. „Fi­ziš­kai jau­ čiau­si la­bai ge­ rai“, – se­no­kai ra­gin­tas žmo­nos Ing­ri­dos, ku­ri yra far­ma­ci­nin­kė, Vir­ gi­ni­jus ne itin no­riai iš­vy­ko į San­ta­riš­kes iš­si­tir­ti nuo gi­mi­mo tu­rė­to pu­pos dy­džio ap­ga­mo ant kai­rio­ sios ko­jos.

Gy­dy­to­jai ne­dels­da­mi išo­pe­ra­vo limf­maz­gius kai­rio­jo­je šlau­ny­je. „Ne, bai­mės ne­jau­čiau, nes ne­su­vo­kiau, kaip tai pa­vo­jin­ga. Šo­ki­ra­vau me­di­kus klau­si­mu, kiek bū­na sta­di­jų. Iš­gir­dęs, kad yra ke­ tu­rios, o ma­no – jau tre­čio­ji, su­ pra­tau si­tua­ci­jos rim­tu­mą“, – pa­ me­na V.Do­vi­da­vi­čius.

Po to jam bu­vo at­lik­tos dar ke­ lios ope­ra­ci­jos, skir­tas che­mo­te­ ra­pi­jos kur­sas. Šian­dien krep­ši­nio ar­bit­ras neat­ ro­do pa­lū­žęs ar pra­ra­dęs gy­ve­ni­mo sko­nį. Jis ti­ki kva­li­fik ­ uo­tų gy­dy­to­jų pa­gal­ba ir sa­vi­mi. „Ma­no li­ga nė­ra na­go lū­ži­mas.

Jei ne­ti­kė­siu me­di­kais, sa­vi­mi, nie­

ko ge­ro ne­ bus, – pri­si­pa­žįs­ta V.Do­vi­da­vi­čius.

– Da­bar kan­ki­na skaus­mas, ta­čiau lau­kia­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tų pa­čių nau­jau­sių vais­tų. Tuo­met paaiš­kės, koks bus efek­tas ir re­zul­ta­tai.“ Tar­si nau­jas ma­ras

Vė­žys – tar­si nau­jas ma­ras. On­ko­ lo­gi­nes li­gas, įsi­ti­ki­nęs Vir­gi­ni­jus, pro­vo­kuo­ja gy­ve­ni­mo pro­ble­mos, rū­pes­čiai.

19

Ti­kė­ji­mas: V.Do­vi­da­vi­čius gi­ria sa­vo žmo­ną ir vi­sus jį gy­džiu­sius me­

di­kus.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

18

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn

Paryžius – Kaunas: mulatė dukra, mylimasis ir Big Ali Bent kar­tą per mė­ne­sį kau­nie­tė Ais­tė Fo­mi­ nai­tė skren­da į Pa­ry­žių. Ener­gin­ga 26-erių mo­te­ris Pran­cū­zi­jo­je at­ra­do sa­vo lai­mę: pra­dė­jo bend­ra­dar­biau­ti su gar­sia kom­pa­ ni­ja „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­tain­ ment“, su­ti­ko my­li­mą vy­rą, su­si­lau­kė nuo­ sta­bios duk­re­lės – mu­la­tu­kės Atė­nės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Su gar­sia kom­pa­ni­ja

Big Ali. Lyg slap­ta­žo­dį Ais­tė ta­ria Niu­jor­ko Queens ra­jo­ne gi­mu­sio, da­bar Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je gy­ve­ nan­čio gar­saus dai­nų au­to­riaus, „R&B“ at­li­kė­jo, re­pe­rio pra­var­dę.

Links­mo ir itin po­pu­lia­raus sto­ru­ lio kon­cer­tą, ku­rio hi­tas su Lu­cen­zo „VEM DAN­CAR KU­DU­RO“ vis dar skam­ba Lie­tu­vos nak­ti­niuo­se klu­ buo­se, A.Fo­mi­nai­tė ke­ti­na or­ga­ni­zuo­ ti be­ne ge­riau­sio­je Eu­ro­pos ren­gi­nių ir spor­to sa­lė­je – „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Aistė kant­riai ken­tė­ jo kai ku­rių žmo­nių už­gau­lio­ji­mus. Švel­ niau­si – „kaip ji ga­li su juo­du“.

„Vie­na ma­ri­jam­po­lie­tė ir trys kau­nie­tės, – apie da­bar in­ten­sy­ viai stu­di­jo­je dir­ban­čias dai­ni­ nin­kes kal­ba Ais­tė. – Prieš iš­vy­ką į už­sie­nį la­bai no­riu ang­liš­kai dai­ nuo­jan­čias ža­vias mer­gi­nas pri­sta­ ty­ti tė­vy­nė­je.“ Ne, ne, jo­kių nuo­gy­bių, gaš­ly­ bių nė­ra ir ne­bus – iš­kart nu­ker­ ta A.Fo­mi­nai­tė: gar­si kom­pa­ni­ja to ka­te­go­riš­kai ne­no­ri, juo­lab kad vi­ sos mer­gi­nos tu­ri pui­kų bal­są. „Vie­na mer­gi­nų – bu­vu­si Kau­ no Šam­pa­ni­nio cho­ro dai­ni­nin­ kė. Yra be­s i­m o­kan­č ių­j ų Mu­z i­ kos aka­d e­m i­jo­je, yra bai­g u­s ių­j ų ją – kol kas vi­sų kor­tų apie 20– 25 me­t ų dai­n i­n in­kes, su ku­r io­ mis va­sa­rio 16 d. skris į Pa­ry­žių, neatsk­l ei­d ė A.Fo­m i­n ai­t ė. – Jos ir po vie­n ą ga­l i im­t i mik­ro­fo­n ą į ran­kas ir dai­nuo­ti ne pa­gal fo­ nog­ra­mą, o gy­vai!“ Re­pe­riui – kaip ša­ka­liu­kas

„Jau vyks­ta de­ry­bos su „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­tain­ment“, – kau­nie­tė ža­da neap­si­ri­bo­ti ben­ dradarbiavimu tik su juo­dao­džiu re­pe­riu. – To­kio­je nuo­sta­bio­je are­ no­je ga­li kon­cer­tuo­ti aukš­čiau­sio ly­gio žvaigž­dės.“ Šian­dien Ka­nuo­se vyks­ta įspū­ din­gas Eu­ro­pos mu­zi­kos „NRJ Mu­ sic Awards 2012“ šou. Vie­nas pa­ grin­di­nių jo or­ga­ni­za­to­rių – bū­tent „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­ tain­ment“, bend­ra­dar­biau­jan­tis ir su gar­sią­ja ame­ri­kie­čių kom­pa­ni­ja „Uni­ver­sal Pic­tu­res“.

Ke­tu­rios lie­tu­vai­tės – Pran­cū­zi­jon

Ais­tė su gar­sią­ja pran­cū­zų kom­ pa­ni­ja nu­spren­dė rea­li­zuo­ti ir ki­tą pro­jek­tą: jau šią va­sa­rą Pran­cū­zi­ jo­je kon­cer­ti­nį tu­rą tu­ri su­reng­ ti nau­ja ke­tu­rių lie­tu­vių mer­gi­nų gru­pė „Glaam Girls“.

Pra­kal­bus apie pa­žin­tį su ma­sy­viu, cha­riz­ma­tiš­ku ir tūks­tan­čius ger­ bė­jų tu­rin­čiu Big Ali, ku­rio sep­ty­ nios dai­nos per me­tus ta­po to­pais, A.Fo­mi­nai­tė šyp­te­lė­jo.

Nuo aš­tuo­ne­rių me­tų mo­de­lio kar­je­rą pra­dė­ju­si ir il­gai mo­de­liu dir­bu­si Ais­tė 2010 m. sau­sį šo­ko Big Ali ko­man­do­je Lio­ne. „Tai bu­vo vie­nas iš ke­lių ir, be­ je, pa­sku­ti­nis ma­no šo­kis sce­no­ je“, – nu­si­juo­kė LKKA bai­gu­si ir šo­kių mo­ky­to­jos spe­cia­ly­bę įgi­ju­ si Ais­tė.

Iš­l ai­k y­t i­n e ne­n o­r in­č ios bū­t i kau­nie­tės idė­jos, ener­gi­ja su­ža­vė­ jo Big Ali va­dy­bi­nin­ką. Net­ru­kus pa­ke­rė­jo ir „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­tain­ment“ at­sto­vus: jiems pa­ti­ko lie­tu­viš­ko pro­jek­to idė­ja, Ais­tės at­rink­tos lie­tu­vai­tės, taip pat no­ras at­vež­ti į Kau­ną mu­ zi­kos žvaigž­džių.

Pri­mi­nus ne­baig­tą po­kal­bį apie Big Ali, hip­ho­pą, R&B, re­pą, sou­

Mei­lė: Aistė laiminga turėdama duk­re­lę – ža­vią­ją Atė­nę; su jos tėveliu juo­dao­džiu pa­ry­žiečiu Valery su­si­pa­ži­n

lo mu­zi­ką mėgs­tan­ti A.Fo­mi­nai­tė vėl nu­si­juo­kė. „Rei­kia val­gy­ti! Ko­dėl tu to­kia liesa? Ar vi­sos lie­tu­vai­tės ano­ rek­si­kės ir ša­ka­liu­kai? Ar tai – tik įvaiz­dis?“ – pa­ma­tęs 173 cm ūgio 50 ki­log­ra­mų sve­rian­čią Ais­tę drau­giš­kai juo­kė­si Big Ali, nuo ku­ rio per kon­cer­tus žliau­gia pra­kai­

„NRJ Mu­sic Awards 2012“ šou da­ly­viai

tas, vos at­li­kus po­rą šuo­lių į orą.

Gar­sus re­pe­ris mėgs­ta mo­te­riš­kų for­mų mo­te­ris, šam­pa­ną, gel­to­no­ jo ir bal­to­jo auk­so gran­di­nes, ta­lis­ ma­nus, žie­dus, di­de­lius pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius ir pan­das: šis gy­vū­ nas yra jo sim­bo­lis. „Ir žai­di­mus“, – nu­si­kva­to­jo Ais­tė, de­monst­ruo­da­ma pirš­tais, kaip per vie­no kon­cer­to per­trau­ką Big Ali mai­gė „So­ny Plays­ta­tion 3“ kon­so­lės pul­te­lį.

Su gangs­te­riu Kau­ne

Šia­me šou ke­ti­na da­ly­vau­ti gar­sūs at­li­kė­jai: Sha­ki­ra, „Coldp­lay“, Ri­han­ na, Brit­ney Spears, Us­her, Da­v id Guet­ta, Jen­n i­fer Lo­pez, Mi­ka, Pit­ bull, Kel­ly Row­land, LMFAO, Jus­ti­ nas Bie­be­r is, Beyon­ce, Ric­k y Mar­ ti­nas, Mylè­ne Far­mer, Ca­lo­ge­ro, Chris­top­he Maé, Shy’M, Keen’V, Eli­ sa To­va­ti, M.Po­ko­ra, „Red Hot Chi­li Pep­per“, Mic­kae­l is Mi­ro. Žvaigž­dė: Big Ali tu­rė­tų kon­cer­tuo­ti ir „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Mei­lė ne­tu­ri odos spal­vos. Tuo įsi­ ti­ki­nu­si A.Fo­mi­nai­tė, kai pra­kal­bo­ me apie dve­jus me­tus trun­kan­čią jos drau­gys­tę su juo­dao­džiu pa­ ry­žie­čiu, rin­ko­da­ros ir ma­dos di­ zai­no pa­sau­ly­je dir­ban­čiu 34-erių Va­le­ry. „Jis – rū­pes­tin­gas, ga­lan­tiš­kas, sti­lin­gas, man­da­gus, tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą, kaip ir aš, mėgs­ ta mu­zi­ką, šo­kius. Yra ener­gin­gas, ak­ty­vus“, – žars­tė komp­li­men­tus my­li­mam žmo­gui A.Fo­mi­nai­tė.

Sek­ma­die­nį Va­le­ry ir Ais­tės ža­ via­jai duk­re­lei mu­la­tu­kei Atė­nei su­kaks 7 mė­ne­siai.

Juo­dao­dis vy­ras ir bal­tao­dė Lie­ tu­vo­je nė­ra, švel­niai ta­riant, daž­ na po­ra. Žvel­giu į be­si­jau­di­nan­čią ir plonais pirš­tais ne­ju­čia žai­džian­ čia su drabužiu Ais­tę, o ji link­si gal­ va: „Pir­mą kar­tą į Kau­ną jis at­vy­ko prieš dve­jus me­tus. Jis šyp­so­jo­ si, bu­vo pui­kiai nu­si­tei­kęs, bet ne­ gir­dė­jo, kad kai ku­rie žmo­nės ma­ ne ap­kal­bi­nė­jo.“ Tam iš anks­to pa­si­ren­gu­si A.Fo­ mi­nai­tė kant­riai ken­tė­jo kai ku­rių žmo­nių už­gau­lio­ji­mus. Švel­niau­ si – „kaip ji ga­li su juo­du“, „tur­būt koks nors gangs­te­ris“.

No­ri dau­giau vai­ke­lių

Vis dėlto žmo­nės tam­pa vis to­ le­ran­tiš­kes­ni, Lie­tu­vo­je dau­gė­ ja dir­ban­čių, be­si­mo­kan­čių už­sie­ nie­čių, tu­ris­tų, ir kau­nie­tė su­lau­kia vis dau­giau šyp­se­nų.

Va­le­ry tė­vy­nė­je – Gva­de­lu­ po­je Ais­tė dar ne­bu­vo, ta­čiau

19

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Sergantis krep­ši­nio ar­bit­ras mir­ti ne­bi­jo Dar vie­na prie­žas­tis – 17 pla­ne­tos už­terš­tu­mas. „Ka­dai­se per sa­vai­tę Kau­ne pa­

kil­da­vo ke­li lėk­tu­vai, o da­bar? Ge­ ro­kai pa­dau­gė­jo au­to­mo­bi­lių ir ki­ tų, ne tik trans­por­to, prie­mo­nių iš­me­ta­mų ter­ša­lų. Be to, mes ne­ ži­no­me dau­ge­lio da­ly­kų“, – sam­ pro­tau­ja V.Do­vi­da­vi­čius.

Jo nuo­mo­ne, ato­mi­nė ener­gi­ja – di­de­lis nu­si­kal­ti­mas žmo­ni­jai. Įver­ti­nus žmo­nių svei­ka­tą, ji nė­ra pi­gi. Iš­si­vys­čiu­sios ša­lys jau gal­vo­ ja apie sau­lės ener­gi­ją. Drioks­te­lė­ ju­si Čer­no­by­lio ato­mi­nė elekt­ri­nė prieš 25 me­tus, o ne­se­niai – Ja­po­ ni­jo­je. To­kių ka­tast­ro­fų pa­da­ri­ niai ga­li pa­si­reikš­ti ir po 20 me­ tų ar vė­liau.

Dar vie­na on­ko­lo­gi­nių li­gų prie­ žas­čių, įsi­ti­ki­nęs ar­bit­ras, yra be­ ga­li­nis go­du­mas ir no­ras bet ko­kia kai­na gau­ti pel­no. „Ką mes val­go­me? Viš­čiu­kas ne­ras šva­raus grū­do že­mė­je. No­ rint svei­kai mai­tin­tis, rei­kia kiek­ vie­ną vai­sių de­šimt mi­nu­čių lai­ ky­ti so­dos tir­pa­le“, – per­spė­ja V.Do­vi­da­vi­čius.

Jis ne­kri­ti­kuo­ja ne­tra­di­ci­nės me­di­ci­nos: juk žmo­nės iš­gy­ja ir pa­gal ke­lis tūks­tan­čius me­tų nau­ do­tus se­no­vės in­dų ar ki­nų me­di­ kų re­cep­tus. „Ta­čiau ar tuo­met bu­vo to­kių li­ gų kaip da­bar?“ – re­to­riš­kai klau­ sia ar­bit­ras.

Ais­tės Fo­mi­nai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vir­šū­nė – olim­pi­nės žai­dy­nės

no Pran­cū­zi­jo­je.

ten nu­vyks paū­gė­jus jų duk­re­lei.

O ko­k ia bu­vo jos tė­v ų reak­ ci­ja? Ne, jie nė­ra ra­s is­tai: svar­ biau­sia, kad vy­ras gerb­tų ir my­ lė­t ų jų duk­r ą. Tie­sa, kai pir­m ą kar­t ą iš Pa­ry­ž iaus kau­n ie­t ė nu­ siun­tė ma­mai nuo­trau­ką, ku­rio­ je ji bu­vo su my­li­muo­ju Va­le­ry ir Big Ali, ma­ma vil­tin­gai pa­klau­sė: „Ti­kiuo­si, kad jis – ne tas sto­ru­ liu­kas?“ „Ne, ne, ma­ma“, – juok­da­ma­si ją nu­ra­mi­no A.Fo­mi­nai­tė, ku­ri nu­ liū­do iš­gir­du­si ži­nią, kad ski­ria­si ją ža­vė­ju­si po­ra – dai­ni­nin­kas Sealas ir mo­de­lis Hei­di Klum.

Ppo aki­mir­kos Ais­tė pra­si­ta­rė be­si­ža­vin­ti An­ge­li­na Jo­lie: „Nuos­ ta­bu, kad ji įsi­vai­ki­na, ne­prik­lau­ so­mai nuo odos spal­vos, nes vai­ ku­čiams rei­kia tė­vų.“ Gal­būt da­bar mu­la­tę duk­re­lę au­gi­nan­ti po­ra įsi­vai­kins vai­ke­lį iš Lie­tu­vos ar Gva­de­lu­pos?

Lie­pą 27-ąjį gim­ta­die­nį švę­sian­ ti A.Fo­mi­nai­tė nu­si­juo­kė: „Ne, ti­ kiuo­si dar pa­ti gim­dy­ti.“

Gy­dydamasis nuo me­la­no­mos V.Do­vi­da­vi­čius bu­vo pri­vers­tas šiek tiek pa­keis­ti mi­ty­bos įpro­ čius. Da­bar jis ne­var­to­ja cuk­raus, kiau­lie­nos, at­si­sa­kė pie­no pro­duk­ tų, nes, gir­dė­jo, tai ga­li pa­ska­tin­ti na­vi­kų au­gi­mą. „Sun­kiau­sia yra šian­dien, nes kas­dien rei­kia ko­vo­ti su skaus­mu, ku­ris ka­la ir į sme­ge­ni­nę, – nuo­ šir­džiai pri­si­pa­žįs­ta V.Do­vi­da­vi­ čius. Ir po aki­mir­kos nu­si­kva­to­ja: – Ne­su pe­si­mis­tas ir ne­per­žen­giau lie­tu­vių pe­si­miz­mo kar­te­lės.“ Ar daug ma­lo­nu­mų jis bu­vo pri­ vers­tas at­si­sa­ky­ti dėl li­gos? Ne, ne, pur­to gal­vą, krep­ši­nio jis ne­pa­siil­ go. Šios spor­to ša­kos pa­kan­ka­mai pri­si­so­ti­no: vie­ną ge­riau­sių Eu­ro­ pos krep­ši­nio ar­bit­rų ga­lė­da­vo sti­ mu­liuo­ti tik aukš­čiau­sio rei­tin­go, so­li­džios ko­mer­ci­nės var­žy­bos ar LKL fi­na­lai. „Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad ki­tur ga­li dirb­ti ne­ko­ky­biš­kai, bet sti­ mu­las – ne tas. O vir­šū­nė – olim­ pi­nės var­žy­bos Atė­nuo­se, – ta­ria šiek tiek nos­tal­giš­kai su ne­sle­pia­ ma ge­ra emo­ci­ja bal­se. – Vie­na – bū­ti žiū­ro­vu, ant­ra – tos šei­mos na­riu, gau­ti olim­pi­nį as­mens do­ ku­men­tą, ku­ris tuo me­tu svar­biau už pa­są. Su olim­pi­niu pa­su juo­kais pa­tar­da­vo ei­ti net ir į tua­le­tą.“ „Har­ley Da­vid­son“ nuo­trau­ka

Šie­met, jei Vir­gi­ni­jus tei­sė­jaus bent vie­no­se rung­ty­nė­se, su­kaks ly­giai 30 me­tų nuo jo kar­je­ros pra­džios. Pra­ kal­bus apie pa­sku­ti­nes kol kas iki šiol tei­sė­jau­tas rung­ty­nes, Vir­gi­ni­ jus iš­kart at­sa­ko: 2011-ųjų lapk­ri­tis.

Po ope­ra­ci­jų, che­mo­te­ra­pi­jos ir ki­tų vais­tų jis in­ten­sy­viai bė­gio­ jo, spor­ta­vo ir ren­gė­si nau­jam se­ zo­nui. Vė­liau, jau pra­si­dė­jus LKL se­zo­nui, Klai­pė­do­je tei­sė­ja­vo su­ kan­dęs dan­tis. Po to iš FI­BA ga­vo kvie­ti­mą, bi­lie­tus, tu­rė­jo vi­zą vyk­

ti į Ru­si­ją tre­joms rung­ty­nėms. „Jau­čiau skaus­mą, bet ne­no­rė­ jau nu­vil­ti FI­BA, to­dėl iš­vy­kau, – pa­me­na V.Do­vi­da­vi­čius, prieš pat rung­ty­nes su­si­leis­da­vęs skaus­mo mal­ši­na­mų­jų. – Ko­le­gų pa­pra­ šiau ma­ne pri­deng­ti, jei ne­spė­čiau bėg­ti. Bu­vau net iš­mo­kęs bė­gi­mo sis­te­mą: per­šok­da­mas kai­rę ko­ją, vi­są krū­vį per­kel­da­vau de­ši­nia­jai, o kai­re tik vos at­si­spir­da­vau.“ O mo­to­cik­las? Vir­tu­vė­je ant šal­dy­tu­vo mag­ne­tu­kais pri­spaus­ tos žmo­nos, sū­naus nuo­trau­kos.

Gre­ta jų – Vir­gi­ni­jaus, sė­din­čio ant „Har­ley Da­vid­son“ nuo­trau­ ka. Mo­to­cik­lo, ku­rį jis jau par­da­ vė: gy­dy­ma­sis, de­ja, rei­ka­lau­ja di­ de­lių pi­ni­gų. „Oi, ne, – Vir­gi­ni­jus pur­to gal­vą ir šyp­te­lė­ja: – Bū­tų per­ne­lyg sno­ biš­ka teig­ti, kad man trūks­ta mo­ to­cik­lo. Tai – ma­da, pui­kus lai­ko pra­lei­di­mas, ma­lo­nu­mas, bet ne dau­giau.“ Ži­no­ma, jis ne­sle­pia tu­rin­tis ki­tą se­ną ir di­de­lį ma­lo­nu­mą – gol­fą. Ir džiau­gia­si, kad šių me­tų pa­va­sa­ rį Dzū­ki­jo­je, prie Drus­ki­nin­kų, su vers­lo par­tne­riais ati­da­rys įspū­ din­gą aikš­ty­ną. Į mir­tį žvelgia pra­gma­tiš­kai

Ar Vir­gi­ni­jus pa­ste­bė­jo, kad kai ku­riems žmo­nėms ta­po ne­rei­ka­ lin­gas? Ar smar­kiai su­ma­žė­jo te­ le­fo­no skam­bu­čių?

V.Do­vi­da­vi­čius gūž­te­lė­ja pe­čiais, bet pri­si­pa­žįs­ta: „Gal­vo­jau apie tai. Ku­rie bu­vo lai­ki­ni, tie ir din­ go, o aš dėl to nie­ko ne­pra­ra­dau. Be to, jei koks nors Bra­zaus­kas ir Pi­li­ paus­kas (krep­ši­nio ar­bit­rai) po 25 kar­tus klau­si­nė­tų, kaip jau­čiuo­ si, ma­ne ner­vin­tų. Žinoma, ne­su abe­jin­gas, kai nuo­šir­džiai tei­rau­ ja­si apie ma­no sa­vi­jau­tą.“

Mums, vy­rams, ma­ lo­nu ma­ty­ti gra­žias mo­te­ris, bet grei­tai su­vo­ki, kad tai – pa­ vir­šu­ti­niš­ka. Mąs­ tan­tys vy­rai nė­ra kvai­li. Jie liks su ver­ty­be.

Su­ži­no­jęs ne­gai­les­tin­gą diag­no­ zę V.Do­vi­da­vi­čius ta­po tie­ses­nis ir drą­ses­nis. Ne, jis kal­ba ne apie vie­šai pa­de­monst­ruotus po che­ mo­te­ra­pi­jos nu­slin­ku­sius plau­ kus: jie vėl atau­go. Be­je, jie au­ga ku­rį lai­ką ir po žmo­gaus mir­ties. „On­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­ gan­tys žmo­nės daž­nai bi­jo ne dėl sa­vęs, o dėl šei­mos, ne­baig­tų dar­ bų, – ma­no Vir­gi­ni­jus. – Dau­gu­ mai žmo­nių mir­tis su­ke­lia siau­bą, ta­čiau mes ne­re­tai į tai žvel­gia­me pra­gma­tiš­kai.“ Taip, ke­lis kar­tus jis bu­vo pa­ gal­vo­jęs, kad li­ga gal­būt yra Die­ vo baus­mė. Vy­ras mąs­to: jei Die­ vas bau­džia, ga­li­ma ti­kė­tis, kad jis yra ir gai­les­tin­gas. „O aš ne­nu­žu­džiau žmo­nių ir ne­ pa­da­riau di­de­lių fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų. Ir, be­je, pa­so­di­nau la­bai daug me­džių“, – ver­ti­na Vir­gi­ni­jus.

Nu­si­vy­lęs Lie­tu­vos po­li­ti­kais

V.Do­vi­da­vi­čius drą­siai ir ne­gai­les­ tin­gai ker­ta Lie­tu­vos po­li­ti­kams.

Pa­tir­tis: kau­nie­tis V.Do­vi­da­vi­čius – vie­nas ge­riau­sių krep­ši­nio ar­bit­

rų Eu­ro­po­je.

Jis ne­su­vo­kia, kaip ga­li­ma šim­ tus mi­li­jo­nų skir­ti Val­do­vų rū­mų sta­ty­bai, sta­ty­ti „auk­si­nius“ tua­ le­tus. „Lie­tu­vo­je vyks­ta la­bai daug ne­šva­rių da­ly­kų. Per 20 me­ tų mū­sų ša­lis ga­lė­jo virs­ti ro­ju­ mi, – nea­be­jo­ja krep­ši­nio ar­bit­ ras, ne­ran­dan­tis at­sa­ky­mo, ka­da mū­sų ša­ly­je pa­ga­liau nu­švis švie­ sa tu­ne­lio ga­le, ka­da liau­sis ma­ si­nė emig­ra­ci­ja. – Ar ateis lai­kas, kai po­li­ti­kai pra­dės da­ry­ti kaž­ką ge­ro žmo­nėms? Kaip ga­li Sei­mo na­riai pa­tys sau skir­ti al­gą, nau­ jus au­to­mo­bi­lius? Jei no­ri pa­dė­ ti žmo­nėms, dirbk ne už ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą, bet ir ne di­des­nį nei vi­du­ti­nis. Sa­ko, ne­bus ko­ky­bės?

O ar jos su­lau­kė­me per 20 me­ tų? Net ir po di­de­lių da­bar­ti­nių ap­kar­py­mų pen­si­jos Grai­ki­jo­je – 700 eu­rų!“ Jis su­si­rau­kia kal­bė­da­mas apie žmo­nes, ku­riems di­džiau­sia ver­ ty­bė – pi­ni­gai ir pel­nas bet ko­kia kai­na. To­kių tur­tuo­lių jis ma­to ir gol­fo aikš­ty­nuo­se. Va­di­na juos sie­los skur­džiais. „Jie vai­di­na tur­tuo­lius, bet yra nie­kis, pa­ly­gin­ti su Ki­ni­jos ar JAV tur­tin­gais žmo­nė­mis, ne­kal­bant apie la­bai tur­tin­gus“, – pik­ti­na­si V.Do­vi­da­vi­čius.

Pro­vo­kuo­ja­mas, už ku­rią krep­ ši­nio ko­man­dą vis dėl­to ser­ga la­ biau – „Žal­gi­rį“ ar „Lie­tu­vos ry­ tą“, šyp­te­lė­ja: „Bai­giau „Žal­gi­rio“ spor­to mo­kyk­lą ir aš­tuo­ne­rius me­ tus mo­kiau­si krep­ši­nio pas Onu­tę Bu­tau­tie­nę. Tai įskie­pi­ja­ma vi­sam gy­ve­ni­mui.“ Ir ne­tru­kus nuo­šir­džiai gi­ria „Žal­gi­rio“ are­ną: „Ji nė­ra vie­na ge­riau­sių Eu­ro­po­je, ji – ge­riau­sia Eu­ro­po­je.“ „Pas­ta­ty­ta pa­gal aukš­čiau­sio ly­ gio NBA stan­dar­tus. Skir­tu­mas tik vie­nas: ten tel­pa 25–30 tūkst., čia –15–17 tūkst. žiū­ro­vų“, – dės­to ar­gu­men­tus.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Žmo­nai ir me­di­kams

V.Do­vi­da­vi­čius gi­ria jį gy­dan­čius me­di­kus: ži­no­mą che­mo­te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tą klai­pė­die­tį Al­vy­dą Če­ są, kau­nie­čius chi­rur­gą Ry­tį Rim­ dei­ką, Da­lių Bar­kaus­ką, ra­dio­lo­ gę Da­lią Mit­rai­tę ir far­ma­ci­nin­kę I.Do­vi­da­vi­čie­nę.

Tur­būt žmo­na Ing­ri­da, stai­ ga smo­gus me­la­no­mai, ta­po dar bran­ges­nė? Juk daž­nai mes, vy­rai, flir­tuo­ja­me su jau­no­mis gra­žuo­lė­ mis, o tas, ku­rios gre­ta mū­sų, ne­ re­tai įver­ti­na­me tik ypa­tin­go­mis si­tua­ci­jo­mis. „O, tu tei­sus! – link­si gal­vą su žmo­na Ing­ri­da ir 18 me­tų jų sū­ nu­mi Mar­ty­nu gy­ve­nan­tis Vir­gi­ ni­jus. – Ne­sa­me iš­kri­tę iš Mė­nu­ lio. Mums, vy­rams, ma­lo­nu ma­ty­ti gra­žias mo­te­ris va­ka­rė­liuo­se, rek­ la­mo­je, žur­na­lų vir­še­liuo­se, bet grei­tai su­vo­ki, kad tai – pa­vir­šu­ti­ niš­ka. Mąs­tan­tys vy­rai nė­ra kvai­li.

Jie vi­są lai­ką su­stos ir liks su tik­ ru bran­duo­liu, ver­ty­be. O ma­no žmo­na – la­bai la­bai di­de­lis rams­ tis. Ji ma­ne to­kį ma­to kiek­vie­ną die­ną, pa­de­da, ir iš jos nu­siur­biu di­de­lę da­lį ener­gi­jos. Ži­nai, kar­ tais ša­lia Ing­ri­dos jau­čiuo­si kaip prie me­džio, ku­rį mes no­ri­me ap­ glėb­ti ir ne­pa­leis­ti.“ Ar lai­kui įga­vus ki­to­kią pra­smę krep­ši­nio ar­bit­ras pa­no­ro pa­ ban­dy­ti ką nors, ko anks­čiau nė­ ra ban­dęs?

Vir­gi­ni­jus nu­si­juo­kė ir pri­si­ pa­ži­no, kad sva­jo­ja iš­mok­ti gro­ ti gi­ta­ra. Tie­sa, jo žmo­na Ing­ri­da juo­kau­ja, kad iš pra­džių jis tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ti, ar žmo­gus be mu­zi­ki­ nės klau­sos ga­li tai pa­da­ry­ti.

Vis­gi vie­nas gi­ta­ros mo­ky­to­ jas V.Do­vi­da­vi­čių la­bai nu­džiu­gi­ no pa­sa­kęs, kad klau­sa yra išug­ do­ma. Tad gal­būt gol­fo aikš­ty­no ati­da­ry­mo pro­ga pa­va­sa­rį jis pa­ gros gi­ta­ra? „Aha! Ko­kį nors „AC/DC „ga­ ba­lą“, – kva­to­ja Vir­gi­ni­jus.

20

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn

Šiuolaikiniai ūki­nin­kai duo­ną ke­pa Ūki­nin­kė Marg­ret Zim­mer­mann į mies­tą ga­li ne­va­žiuo­ti. Ji vis­ko tu­ri po ran­ka: pie­ no ir jo pro­duk­tų, duo­nos, dar­žo­vių, mė­ sos. Ir vi­sa tai užau­gin­ta be jo­kių che­mi­ nių trą­šų bei che­mi­nės au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nių, to­kių kaip her­bi­ci­dai ir pes­ti­ci­ dai. Ūkis, ku­rio sa­vi­nin­kai yra ke­tu­ri bend­ ra­min­čiai, – ne įpras­tas, o bio­di­na­mi­nis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Me­di­tuo­ja kiek­vie­ną ry­tą

Grum­mer­sort ūkis, ku­ria­me ūki­ nin­kau­ja ir gy­ve­na M.Zim­mer­ mann, yra Šiau­rės Vo­kie­ti­jo­je, tarp Ol­den­bur­go ir Del­men­hors­to mies­ tų. M.Zim­mer­mann – šio ūkio va­ do­vė.

Iš pra­džių ji dir­bo šilt­na­miuo­se ir tvar­te. Bet ūkis au­go, ad­mi­nist­ra­ ci­nio dar­bo vis dau­gė­jo, to­dėl mo­ te­riai te­ko už­siim­ti ūkio ad­mi­nist­ ra­vi­mu. Ūky­je M.Zim­mer­mann at­sa­kin­ga už ry­šius su vi­suo­me­ ne, bu­hal­te­ri­ją, ke­pyk­lą, nors pa­ ti ir ne­ke­pa. „Su ke­pė­ju ap­ta­ria­me, kas ir kaip bus ke­pa­ma, – paaiš­ki­no Marg­ret.

– Taip pat esu at­sa­kin­ga už pro­ duk­tų iš­ve­žio­ji­mą į na­mus.“ Marg­ret ke­lia­si pu­sę še­šių. Pir­ miau­sia su vy­ru iš­ge­ria ar­ba­tos.

Ta­da ji me­di­tuo­ja, pa­skui ket­vir­ tį va­lan­dos abu skai­to. Nuo pu­ sės sep­ty­nių pra­si­de­da jų kas­die­ niai dar­bai. Ūkis pri­klau­so vie­ša­jai įstai­gai.

Ją įkū­rė jie pa­tys – ke­tu­ri žmo­nės, kaž­ka­da iš­si­nuo­mo­ję se­ną ūkį. Ši­ to­kį gy­ve­ni­mą M.Zim­mer­mann gy­ve­na jau 33 me­tus, ir tai jai pa­ tin­ka. „Tai – at­sa­ko­my­bės ne­sto­ ko­jan­tis me­ni­nis dar­bas.

Tai – gy­ve­ni­mo menas“, – sa­vo dar­bą api­bū­di­ no ūki­nin­kė.

Ant Marg­ret pe­ čių gu­la ir pie­tų ruo­ša. Bū­na, kad jos na­muo­se pie­ tau­ja nuo 6 iki 20 žmo­nių. Vi­si ūky­ je dir­ban­tys žmo­ nės val­go drau­ge prie vie­

no sta­lo. Nė­ra taip, kad kiek­vie­nas at­si­ne­ša sa­vo su­muš­ti­nių.

Marg­ret ne­no­ri iš­trūk­ti į mies­ tą. Ke­tu­ri Zim­mer­man­nų vai­kai dar stu­di­juo­ja ir gy­ve­na mies­tuo­ se. Mo­ti­na vi­lia­si, kad gal­būt vie­ nas iš jų grįš ūki­nin­kau­ti.

Au­ga­lai ir kos­mo­so įta­ka

Ūki­nin­kau­ti jie pra­dė­jo 15 hek­ta­rų že­mės plo­te. Tuo­met vi­si bu­vo jau­ ni, ne­tu­rė­jo nė tris­de­šim­ties. „Nė vie­nas ne­tu­rė­jo­me pa­vel­dė­ ję ko­kio nors ūkio, ta­čiau bu­vo­me bend­ra­min­čių bend­ruo­me­nė. Ži­ no­jo­me, kad no­ri­me ūki­nin­kau­ti, ta­čiau ki­taip – užsiimti bio­di­na­ mi­niu ūki­nin­ka­vi­mu. Tai – at­sa­ kin­gas, že­mę tau­so­jan­tis ūki­nin­ka­ vi­mas, kai ne­var­to­ja­ma che­mi­ja ir užau­gi­na­mi ener­giš­kai svei­ki au­ga­ lai. Ūki­nin­kau­ja­ma pa­gal vo­kie­čių fi­lo­so­fo Ru­dol­fo Stai­ne­rio su­for­ mu­luo­tus že­mės ūkio principus“, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann.

1924 m. R.Stai­ne­ris pa­sa­kė: že­ mė yra tiek nua­lin­ta, kad ūki­nin­ kau­jant įpras­tu bū­du XX a. pa­bai­ go­je bus neį­ma­no­ma pa­mai­tin­ti vi­sų jos gy­ven­to­jų. Sa­vo pa­skai­to­se jis men­kai pa­sa­ko­jo apie dir­vą, dar ma­žiau – apie dir­vo­že­mį ir au­ga­ lus, bet dau­giau kal­bė­jo apie kos­ mo­so įta­ką au­ga­lų au­gi­mui. Že­mės ūkio prie­der­mė – tiek dir­vo­že­mį, tiek au­ ga­lus ap­do­ro­ti taip, kad jie bū­tų jaut­res­ni kos­ mo­so įta­kai, kad to­ kiu bū­du tiek že­mei, tiek gy­vu­liams, tiek au­ga­lams bū­tų su­ teik­ta ga­li­my­bė to­ liau vys­ty­tis. „Mes tie­siog tu­ri­ me už­duo­tį že­mės ūkį or­ga­ni­zuo­ti taip, kad bū­tent tos jė­gos bū­ tų pa­nau­do­tos, kad dirb­tu­me taip, jog že­ mė to­l iau v ys ty t ų ­ si“, – sa­kė M.Z im­ mer­ mann.

Svei­kas: „Bio­di­na­mi­nis ūki­nin­ka­vi­mas – tai at­sa­kin­gas, že­mę tau­so­jan­

tis ūki­nin­ka­vi­mas, kai ne­naudo­ja­ma che­mi­ja ir užau­gi­na­mi ener­giš­kai svei­ki augalai”, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tur­tas: Grum­mer­sort ūky­je yra vis­ko, ko rei­kia gy­ve­ni­mui ir pra­gy­ve­ni­mui. Tai ja­vų lau­kas, dar­žo­vių lys­vės, šilt­n

Ką užau­gi­na, tą ir per­dir­ba

Se­ną Grum­mer­sort ūkį, ku­rį jie ta­ da nu­pir­ko, įfor­mi­no kaip bend­ ruo­me­nės nuo­sa­vy­bę. Iš ar­ti­mų­ jų ga­vo pa­s ko­l ų, net ne­rei­k ė­jo kreip­tis į ban­ką. Ka­dan­gi tai bu­ vo vie­šo­ji įstai­ga, ga­lė­jo priim­ti ir au­kas. „Bu­vo­me lai­min­gi, kai tą ūkį pra­dė­jo­me kurti. Mums, jau­niems žmo­nėms, bu­vo la­bai svar­bu, kad tai bū­tų ne pri­va­ti nuo­sa­vy­bė, o vi­ suo­me­nei nau­din­gas ir at­vi­ras ūkis.

Va­di­na­si, tie, ku­rie į jį atei­na, pri­si­ de­da prie jo for­ma­vi­mo. „Šian­dien ga­li­me di­džiuo­tis tuo, ką esa­me padarę“, – dar­bo vai­siais džiau­gė­si M.Zim­mer­mann.

Da­bar jie ūki­nin­kau­ja 62 ha že­ mės plo­te. Iš vi­so ūky­je gy­ve­na 20 žmo­nių. Va­sa­rą jų pa­dau­gė­ja, nes at­va­žiuo­ja mo­ki­nių. Ūky­je yra vis­ko, ko rei­kia gy­ve­ ni­mui ir pra­gy­ve­ni­mui: ja­vų lau­kas, dar­žo­vių lys­vių, šilt­na­mių, gy­vu­lių tvar­tas, ku­ria­me – 26 pie­ni­nės kar­

vės, ke­pyk­la, sū­ri­nė ir, aiš­ku, ūki­ nin­kų gy­ve­na­mie­ji na­mai bei ne­tgi ne­di­du­kė mo­kyk­la. Jo­je vyks­ta Ol­ den­bur­go Val­dor­fo mo­kyk­los dar­ ži­nin­kys­tės ir so­di­nin­kys­tės pa­ mo­kos 6–10 kla­sių mo­ki­niams. Šie mie­lai ka­sa bul­ves, rau­na mor­ kas, su ma­lo­nu­mu so­di­na svo­gū­ nus ir sa­lo­tas, ta­čiau ne­mėgs­ta ra­ vė­ti pikt­žo­lių.

Kar­tą vy­ko kon­cer­ tas ša­lia tvar­to. Gro­ jant mo­der­nų gabalą kiau­lės taip žvie­gė, kad bu­vo ga­li­ma iš­ pro­tė­ti. „Nuo pat pra­džių mums bu­vo svar­bu, kad už­sii­ma­me ne vien že­ mės ūkiu, bet ir sklei­džia­me sa­vo idė­ją apie ki­to­kią žemdirbystę“, – pa­brė­žė M.Zim­mer­mann.

Dar­bas ūky­je or­ga­ni­zuo­jamas taip, kad vis­kas, kas ja­me užau­gi­ na­ma, čia pat ir per­dir­ba­ma: ke­pa­ ma duo­na, ga­mi­na­mas sū­ris, jo­gur­ tas, varš­kė, ki­ti pie­no pro­duk­tai.

Grum­mer­sort ūkis tu­ri du sam­dy­ tus ke­pė­jus ir du sū­ri­nin­kus.

Grū­dus ma­la gir­no­mis

„Svar­biau­sia ūky­je – pie­ni­nių kar­ vių ban­da. Nuo mėš­lo kie­kio pri­ klau­so, kiek že­mės ga­li­ma įdirb­ti.

Vi­sų pir­ma kar­vėms tu­ri­me pa­ ruoš­ti pa­kan­ka­mai pa­ša­ro. O tu­ rė­da­mi pa­ša­ro ir mėš­lo, jau ga­li­me gal­vo­ti, ko­kias kul­tū­ras auginsi­ me“, – dės­tė M.Zim­mer­mann. Švie­žio pie­no jie ne­par­da­vi­nė­ ja, iš jo ga­mi­na 16 pie­no pro­duk­ tų. Taip įdo­miau dirb­ti ir ūkio sū­ ri­nin­kams – užuo­t slė­gę vis tą pa­tį sū­rį, juo­du kiek­vie­ną die­ną ga­mi­ na ki­to­kius pie­no pro­duk­tus. Sū­rį meist­rai ga­mi­na ran­ko­mis. Ta­da jis bran­di­na­mas apie me­tus. Grum­ mer­sort ūky­je pa­ga­min­tas sū­ris

21

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

pa akmenų kros­nyje Sū­rį meist­ rai ga­mi­ na ran­ ko­mis.

Ta­da jis bran­ di­na­ mas apie me­tus.

Grum­ mer­sort ūky­je pa­ ga­min­tas sū­ris yra pel­nęs ne vie­ną ap­do­va­ no­ji­mą.

Ką darytum, jeigu užsikrėstum?

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

AIDS ser­gan­ti penk­tą vai­ke­lį pa­ gim­džiu­si, bet ko­mos iš­tik­ta mo­ te­ris su­kė­lė įnir­tin­gas dis­ku­si­jas apie mir­ti­ną li­gą. Kaip rea­guo­tų į pa­vo­jin­gą vi­ru­są? Ar pa­sa­ky­tų drau­gams, jei juo už­si­krė­tė? Ar iš­ ne­šio­tų vai­ke­lį, sirg­da­mos AIDS? Apie tai sam­pro­tau­ja trys ži­no­ mos mo­te­rys.

tis, la­bai ap­gal­vo­ti ir ap­sau­go­ti ki­tus žmo­nes.“ Pro­vo­kuo­ja­ma, kaip pa­sielg­tų, jei ją ŽIV ap­krės­ tų vy­ras, Mia ti­ki­no, kad jam ne­ ker­šy­tų: „Teis­mais, kerš­tu nie­ko ne­pa­keis­čiau. Ta­čiau pa­vie­šin­ čiau ir bū­čiau la­bai la­bai pik­ta.“ E.Jac­kai­tė: „Bū­tų šo­kas“

Ak­to­rė, te­le­vi­zi­jos lai­dų vei­das Eg­lė Jac­kai­tė pri­pa­ži­no, kad apie to­kius da­ly­kus sun­ku kal­bė­ti, kai tai – tik teo­ri­niai svars­ty­mai.

To ge­riau ne­pa­tir­ti

n ­ a­miai, gy­vu­lių tvar­tas, ke­pyk­la, sū­ri­nė, ūki­nin­kų gy­ve­na­mie­ji na­mai ir ne­di­du­kė mo­kyk­la.

yra pel­nęs ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą.

Dar­ži­nin­kys­tės pa­da­li­nys dir­ ba nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio – ūky­ je au­ga 36 rū­šių dar­žo­vės, taip pat prie­sko­ni­nių žo­le­lių. Ūkio šilt­na­ miai – 1 600 kv. m plo­to. „No­riu pa­brėž­ti, kad bio­di­na­mi­ nė­je žem­dir­bys­tė­je au­ga­lai nė­ra au­ gi­na­mi nei ant ak­mens va­tos, nei ant ki­to­kios ter­pės. Vis­kas au­gi­na­ma že­mė­je, – tvir­ti­no ūki­nin­kė. – Po­ mi­do­rai nė­ra purš­kia­mi che­mi­nė­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis. Ei­ni pro ša­lį ir ga­li nu­si­sky­nęs jį su­val­gy­ti.“ Ke­pyk­lo­je mil­tai su­ma­la­mi pa­ pras­to­mis gir­no­mis, kaip kaž­ka­da kai­me, tik­tai į jas įtai­sy­tas va­rik­lis.

Taip pat ūky­je, nors dau­giau sa­vo reik­mėms, au­gi­na­mos ke­lios avys bei ož­kos ir ke­li par­še­liai. Švie­žios mė­sos ūkis par­duo­da ne­daug, už­ tat ga­mi­na deš­rų. „O kad bū­tų visas ūkio cik­las, be bi­čių neap­siei­si. Tu­ri­me ir bi­ čių avi­lių, ta­čiau bi­ti­nin­ką samdo­ me“, – sa­kė M.Zim­mer­mann.

Kon­cer­tai žmo­gui ir gy­vu­liui

Kuo bio­di­na­mi­nis ūkis ski­ria­si nuo eko­lo­gi­nio?

Tuo, kad jam ke­lia­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai. Pir­mas – jo­kios che­ mi­jos. Že­mė trę­šia­ma tik­tai ūkio kar­vių mėš­lu ir ūky­je pa­ga­min­tu kom­pos­tu.

Ant­ra, tiek mėš­las, tiek kom­pos­ tas yra ap­do­ro­ja­mi spe­cia­liais bio­ di­na­mi­niais pre­pa­ra­tais. „Ar sū­rį ga­min­tu­me, ar duo­ną kep­tu­me, vis­kas da­ro­ma pa­gal bio­ di­na­mi­nius prin­ci­pus, kaip įma­no­ ma ar­čiau gam­tos. Sa­vai­me aiš­ku, kad duo­ną rei­kia kep­ti na­tū­ra­lių ak­me­nų kros­ny­je, ku­ri kū­re­na­ma mal­ko­mis. Įkai­tin­tų ak­me­nų ši­lu­ ma yra vi­sai ki­to­kia nei du­jų vi­ryk­ lės ar kon­vek­ci­nės kros­nies. Iš vi­ so ūky­je ke­pa­ma 14 rū­šių duona“, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann. Ūkis sa­vo pro­duk­ci­ją rea­li­zuo­ ja pa­ts. Tur­gu­je duo­na ir sū­ris hi­ gie­nos su­me­ti­mais par­duoda­mi iš va­go­nė­lio, o dar­žo­vės – nuo pre­

As­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

kys­ta­lio. Penk­ta­die­niais pro­duk­ tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti ūky­je. Ga­li­ma už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu, pro­duk­tai at­ vežami kar­tą per sa­vai­tę. Jie iš­ve­ žio­ja­mi 20 km at­stu­mu.

Pa­ruoš­ti pro­duk­tus par­duo­ti ir juos par­duo­ti, anot pa­šne­ko­vės, yra ne­tgi dau­giau dar­bo, ne­gu juos pa­ga­min­ti. Dėl to ūky­je pa­sta­ruo­ ju me­tu ir dir­ba 20 žmo­nių. Tarp jų yra to­kių, ku­rie dir­ba tik kar­tą per sa­vai­tę – ūkio pro­duk­tus par­duo­ da tur­gu­je.

Kar­tą per me­tus sa­vo bi­čiu­liams ir jų šei­moms ūkis ren­gia šven­tę. Ji vyks­ta va­sa­rą. Taip pat va­sa­rą ūky­ je ren­gia­mi kon­cer­tai, skir­ti žmo­ gui ir gy­vu­liui. „Kar­tą vy­ko kon­cer­tas ša­lia tvar­ to. Mu­zi­kan­tams gro­jant mo­der­ nų gabalą kiau­lės taip žvie­gė, kad bu­vo ga­li­ma iš­pro­tė­ti, – juo­kė­si Marg­ret. – Ru­de­nį vi­sa­da šven­čia­ me Pa­dė­kos šven­tę. Vi­si bū­na nu­ ste­bę, kiek daug ūky­je vis­ko užau­ gi­na­ma ir pa­ga­mi­na­ma.“

„Ne­duok Die­ve, – pa­šiur­po dai­ ni­nin­kė Vi­li­ja Pi­li­bai­ty­tė-Mia. – Ne, ne­ma­nau, kad tai – gė­da. Nė vie­nas žmo­gus nė­ra nuo to ap­sau­ go­tas, šim­tu pro­cen­tų ne­ži­no, su kuo tu­ri rei­ka­lų, ir ne­ga­li ga­ran­ tuo­ti, kad ne­su­sirgs AIDS.“ Be to, pa­ste­bi Mia, tai – ne tik ly­ti­niu ke­liu plin­tan­ti li­ga. Vi­ suo­me­nė tu­ri kal­bė­ti šia te­ma, o žmo­gus, su­si­rgęs AIDS, pri­va­lo elg­tis taip, kad neužk­rės­tų ki­tų. „Jei taip at­si­tik­tų man? Pa­ tiems ar­ti­miau­siems žmo­nėms, drau­gams, ma­nau, pa­sa­ky­čiau, – svars­tė Mia. – Sun­ku pa­sa­ky­ ti, kaip pa­sielg­čiau, jei, sirg­da­ ma AIDS, ne­šio­čiau gy­vy­bę. To ge­riau ne­pa­tir­ti. Svar­bu bū­tų ir gy­vy­bė, ir tai, kad vai­ke­lis gim­ tų svei­kas. Rei­kė­tų kon­sul­tuo­

Pa­sak E.Jac­kai­tės, mums la­bai trūks­ta to­le­ran­ci­jos: tai ne­ su­si­ję su AIDS ar ki­ to­mis li­go­mis. „Iš ša­lies ver­ti­nant ko­kį nors reiš­ ki­nį ga­li at­ro­dy­ti vie­naip, o su juo su­si­dū­rus, jį pa­ty­rus – ki­taip. Mes ne­ži­no­me, kaip rea­guo­si­me pa­te­kę į vie­ną ar ki­tą si­tua­ci­ją. Ir kar­tais ga­ li­me pa­sielg­ti prie­šin­gai, nei kal­ba­ me“, – pri­pa­ži­no klai­pė­die­tė. Šo­kas. To­kį jaus­mą pa­tir­tų Eg­ lė, su­ži­no­ju­si, kad yra in­fe­kuo­ta ŽIV, o juo­lab susir­ gusi AIDS.

24

22

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn

Is­to­ri­ja: šio­je ša­ly­je la­bai daug an­ti­kos lai­kų pa­li­ki­mo.

Ire­nos Le­vi­šaus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pet­ra: Na­ba­tė­jos ka­ra­lys­tė pribloški

Kai kal­ba vy­rai, mo­te­rys Jor­da Neį­ky­rūs vie­tos gy­ ven­to­jai, ska­nus mais­tas, Ne­gy­vo­ji jū­ra, se­no­vi­niai sta­ ti­niai ir Rau­do­no­ji dy­ku­mų ro­žė – uo­ lo­se iš­kal­tas mies­tas Pet­ra. Ke­liau­to­ja Ire­ na Le­vi­šaus­kie­nė gy­rė ją su­ža­vė­ju­sią Jor­da­ni­ją.

Ama­nas: ša­lies sos­ti­nė­je li­kę daug s

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Tau­rūs vei­do bruo­žai

Su­ve­ny­rai: iš Jor­da­ni­jos ga­li­ma at­si­vež­ti įvai­rių se­no­vi­nių in­dų.

Mais­tas: pa­gal be­dui­nų tra­di­ci­jas kai ku­rie mė­sos pa­tie­ka­lai ke­pa­mi že­mė­je.

Jor­da­ni­ja nu­ste­bi­no nuo pir­mų­jų aki­mir­kų, kai sos­ti­nė­je Ama­ne tu­ ris­tus pa­si­ti­ko au­to­bu­siu­kas su už­ ra­šu „Fi­la­del­fi­ja“. „Taip va­di­no­si an­ti­ki­nis Jor­da­ni­ jos mies­tas ir tik daug vė­liau Ame­ ri­ko­je iš­ki­lo gar­sus mies­tas Fi­la­del­ fi­ja“, – per eks­kur­si­ją paaiš­ki­no gi­das.

Ama­n o cent­ras – šiuo­l ai­k i­ nių Va­ka­r ų ir ara­b iš­kos kul­t ū­ros mi­š i­nys su pra­ban­gos ir skur­d o kont­ras­tais. Daug nak­t i­n ių klu­ bų, par­d uo­t u­v ių, gat­v ės pre­ kiau­to­j ų. „Ama­ne pir­mą kar­tą pa­ra­ga­vau cuk­ra­nend­rių sul­čių, ku­rias spau­ dė čia pat, gat­vė­je, – Ire­na ste­bė­ jo­si, kad iš Egip­to ve­ža­mų cuk­ra­ nend­rių ne­te­ko ma­ty­ti Kleo­pat­ros tė­vy­nė­je. – Sal­du, pri­so­tin­ta mi­ ne­ra­lų ir vi­ta­mi­nų.“ Jor­da­ni­jo­je ne­daug tu­ris­tų, pa­ ly­gin­ti su Egip­tu ar net Ma­ro­ku.

Pre­kiau­to­jai ara­bai neį­žū­lūs ir neį­ ky­rūs. „Jor­da­nie­čių vei­do bruo­žai – griež­ti, vy­rai at­ro­do tau­rūs, iš­di­ dūs“, – da­li­jo­si įspū­džiais I.Le­vi­ šaus­kie­nė.

Kios­ki­nin­kas ir ka­ra­lie­nė

Dar vie­nas lie­tu­vius su­ža­vė­jęs sal­ du­my­nas – py­ra­gas iš ož­kų sū­rio, ku­rio ra­ga­vo jor­da­nie­čių re­ko­men­ duo­ja­mo­je ka­vi­nė­je: ten val­gė tik vie­ti­niai gy­ven­to­jai.

Pie­tau­da­ma ka­vi­nė­je Ire­na ste­ bė­jo prie­šais sto­vin­čio kios­ko sa­ vi­nin­ką.

Van­duo Jor­da­ni­jo­ je – di­de­lė pro­ble­ma.

Be­je, ši ša­lis ne­tu­ri nei du­jų, nei naf­tos.

„Prie kios­ko ka­bo­jo di­de­lė fo­ tog­ra­fi­ja, kur šios ša­lies ka­ra­lie­ nė Ra­nia gat­vė­je kal­ba­si su kaž­ ko­kiu vy­ru, – ke­liau­to­ja po ke­lių aki­m ir­k ų su­vo­k ė, kad žmo­g us nuo­trau­ko­je su ka­ra­lie­ne – kios­ ko sa­vi­nin­kas. – Iš­kė­liau nykš­tį, ro­dy­da­ma į nuo­trau­ką, o šis ne­ slėp­d a­m as pa­s i­ten­k i­n i­m o nu­s i­ šyp­so­jo.“ Vie­tos mo­te­rys ren­gia­si la­bai skir­tin­gai, sos­ti­nė­je – lais­viau ir įvai­riau. Nak­ti­nia­me klu­be jos vil­ ki itin pra­ban­giai ir ne vie­na – va­ ka­rie­tiš­kai, su mi­ni si­jo­nu: šo­ka

23

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn Jor­da­nie­ čiai ne­tgi ti­ki­na, kad Ne­gy­ vo­sios jū­ ros pur­ vas jų da­ ly­je yra svei­kes­ nis nei Iz­ rae­ly­je.

ia sa­vo di­dy­be ir eg­zo­ti­ka.

a­ni­jo­je pri­va­lo ty­lė­ti

Gra­žiau­sias pa­sau­lio vaiz­das

Vie­nas iš pa­sau­lio ste­buk­lų – Pet­ ra ne­ga­li ne­ža­vė­ti. 200 me­tų prieš mū­sų erą uo­lo­se iš­skap­tuo­tas

Šei­mo­je – 2 000 žmo­nių

Jor­da­ni­jo­je tvy­ro kal­ja­no kva­pas: vy­rai al­ko­ho­lio be­veik ne­ge­ria, ta­

io j ūra

Jordanija Irakas Sirija

Negy v jūra oji

An­ti­kos mies­tas Dža­ra­šas pri­ver­čia aik­čio­ti is­to­ri­jos ger­bė­jus. Čia li­kę daug se­no­vi­nių sta­ti­nių, jie res­ tau­ruo­ja­mi, yra įspū­din­gas am­fi­ teat­ras. „Mies­to val­džiai opi pro­ble­ma – iš­sau­go­ti pa­vel­dą, nes daug gy­ ven­to­jų gy­ve­na se­nuo­siuo­se pa­sta­ tuo­se“, – at­krei­pė dė­me­sį I.Le­vi­ šaus­kie­nė.

Pi­lig­ri­mi­nių žy­gių ger­bė­jai ir re­ li­gin­gi žmo­nės neat­sis­pi­ria pa­gun­ dai už­kop­ti Ne­bo kal­nu, nuo ku­rio Mo­zei bu­vo pa­ro­dy­ta Pa­ža­dė­to­ ji že­mė. Kal­ba­ma, kad ten Mo­zė ir bu­vo pa­lai­do­tas. Šio­je vie­to­je lan­ kė­si ir po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. „Ten ma­to­te Pa­les­ti­ną ir Iz­rae­lį, – pa­sak Ire­nos, jor­da­nie­čiai bū­ti­nai mi­ni Pa­les­ti­ną ir tik po to – Iz­rae­ lį. Po aki­mir­kos ke­liau­to­ja šyp­te­lė­ jo: – Jor­da­nie­čiai ne­tgi ti­ki­na, kad Ne­gy­vo­sios jū­ros pur­vas jų da­ly­je yra svei­kes­nis nei Iz­rae­ly­je.“

čiau la­bai daug rū­ko. Tie­sa, any­ žių deg­ti­nė „Arak“, ku­ri ge­ria­ma at­šal­dy­ta ir skies­ta van­de­niu, ga­ na po­pu­lia­ri. „Ka­vos gė­ri­mas Jor­da­ni­jo­je tu­ri sa­vas tra­di­ci­jas, – pa­sa­ko­jo ke­liau­ to­ja. – Ka­va ver­da­ma la­bai stip­ri, pa­tie­kia­ma ma­žy­čiuo­se puo­de­ liuo­se ir pa­ska­ni­na­ma kar­da­mo­ nu.“ Itin po­pu­lia­ri ir sal­di ar­ba­ta, pa­ ska­nin­ta mė­tos la­pe­liu – šio gė­ri­ mo tra­di­ci­jos at­ke­lia­vo iš be­dui­nų. „Be­je, ke­liau­to­jai dy­ku­mo­je ga­li per­nak­vo­ti iš kup­ra­nu­ga­rių vil­nos įreng­to­se be­dui­nų pa­la­pi­nė­se. Kai ku­rios yra liuk­so kla­sės – su du­šu ir tua­le­tu vi­du­je“, – pa­ste­bė­jo I.Le­ vi­šaus­kie­nė.

Van­duo Jor­da­ni­jo­je – di­de­lė pro­ ble­ma. Be­je, ši ša­lis ne­tu­ri nei du­ jų, nei naf­tos iš­ka­se­nų.

Jor­da­nie­čių šei­mos – la­bai di­de­ lės, įpras­ta, kai su­tuok­ti­niai tu­ri po 8–9 vai­kus. „Mū­sų šei­ma su ar­ti­miau­siais gi­mi­nai­čiais sie­kia apie 2 000, o su pa­čiais to­li­miau­siais – apie 4 000 žmo­nių“, – Ire­nai gy­rė­si vie­nas jor­da­nie­tis.

Be­je, apie vy­rus. Kar­tą lie­tu­ vėms bu­vo man­da­giai paaiš­kin­ ta: kai kal­ba vy­ras, mo­te­rys pri­va­ lo ty­lė­ti.

em

Pa­les­ti­na svar­biau už Iz­rae­lį

mies­tas pribloškia sa­vo di­dy­be, eg­zo­ti­ka. „Čia ap­tin­ki egip­tie­čių, ro­mė­nų, grai­kų, ara­bų sti­lių įvai­ro­vę, – Pet­ rą gy­rė I.Le­vi­šaus­kie­nė. – Nuos­ta­bu Pet­ro­je ste­bė­ti ir sau­lė­te­kį, ir sau­lė­ ly­dį, kol dar nė­ra bū­rių tu­ris­tų, lan­ kan­čių šią nuo­sta­bią ar­cheo­lo­gi­nę vie­tą. Čia daug šven­tyk­lų, ka­pa­vie­ čių, mal­dos na­mų, įvai­rių sta­ti­nių.“ Įs­pū­din­gas įė­ji­mas į bu­vu­sią Na­ ba­tė­jos ka­ra­lys­tę pro siau­rą kan­ jo­ną. Pet­ro­je yra pui­kiai iš­si­lai­kęs am­fi­teat­ras, ku­ria­me mū­sų lai­kais Jor­da­ni­jos vy­riau­sy­bė lei­do su­reng­ ti tik vie­nin­te­lį ren­gi­nį – Lu­cia­no Pa­va­rot­ti ir drau­gų kon­cer­tą.

Mil­ži­niš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je ne­ prailgs­ta lai­kas, pa­var­gę tu­ris­ tai kai kur ga­li ke­liau­ti asi­liu­kais ir ark­liais. Čia – pa­sau­lio pa­kraš­tys. Taip ma­ ny­ta se­no­vės Jor­da­ni­jo­je. O kai ne­te­ kę jė­gų tu­ris­tai jau no­ri grįž­ti at­gal, pa­ma­to ki­tą int­ri­guo­ja­mą už­ra­šą: „Gra­žiau­sias pa­sau­lio vaiz­das“. „At­si­ve­ria nuo­sta­bus vaiz­das į to­lu­mo­je stūk­san­čius ro­ži­nės spal­ vos uo­lie­nų kal­nus“, – įsi­ti­ki­no I.Le­vi­šaus­kie­nė.

urž

ir tar­pu­sa­vy­je, pa­ste­bi­mai san­tū­ riau nei eu­ro­pie­tės, bet la­bai plas­ tiš­kai.

Komp­li­men­tas: ke­liau­to­ją I.Le­vi­šaus­ki­enę Jor­da­ni­ja su­ža­vė­jo.

Vid

se­no­vi­nio sti­liaus pa­sta­tų.

Žvilgs­nis: kup­ra­nu­ga­riai jau įpra­tę prie žmo­nių.

Amanas

Saudo Arabija Izraelis

Jordanija

24

Šeštadienis, sausio 28, 2012

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ką darytum, jeigu užsikrėstum? „Tai su­b ti­l us, jaut­ 1 2 rus klau­si­mas, – pa­ klaus­ta, kaip elg­tų­si, jei, sirg­da­ma

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 28–va­sa­rio 3 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį tik­tų sve­čiuo­tis pas gi­mi­nes, lan­ky­tis ren­ gi­niuo­se. Tai iš­blaš­kys sun­kias min­tis, leis pa­jus­ti ki­tų rū­pes­čius ir ati­trūk­ti nuo sa­vų bė­dų. Su­do­ mi­nu­siam as­me­niui ver­ta pa­skir­ ti pa­si­ma­ty­mą. Tik ne­pa­si­duo­ki­te pa­gun­dai per daug iš­lai­dau­ti. Ki­ tą sa­vai­tę ga­li­te tu­rė­ti rū­pes­čių dėl neišsp­ręs­tų nuo­sa­vy­bės ar vers­lo klau­si­mų, ko­mer­ci­nių su­si­ta­ri­mų.

Spaus dar­bų, sko­lų ati­da­vi­mo ter­ mi­nai. Re­gis, kai ką sprę­si­te ri­zi­ kuo­da­mi tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ar sa­vo re­pu­ta­ci­ja, ge­ro­ve. Nuo tre­ čia­die­nio jau lau­kia links­mes­nės die­nos, tik šiek tiek pri­lai­ky­ki­te lie­žu­vį.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lis ne­koks svei­ka­ tai. Re­gis, ka­muos ir psi­ cho­lo­gi­nis ne­sau­gu­mo jaus­mas.

Gal­būt kaip tik dėl to daug ple­pė­ si­te, gir­si­tės ar mo­ra­li­zuo­si­te. Ge­ rai pa­gal­vo­ki­te, prieš iš­sa­ky­da­mi sa­vo nuo­mo­nę. Ki­ta sa­vai­tė ža­da įspū­džių. Per trum­pą lai­ką no­rė­ si­te daug nu­veik­ti ir stai­ga pra­tur­ tė­ti. Svar­bu ras­ti tar­pu­sa­vio su­ pra­ti­mą bend­rau­jant su tais, nuo ku­rių pri­klau­so ak­tua­laus rei­ka­lo sėk­mė. Tik nei­ki­te su vel­niu obuo­ liau­ti, ne­vei­ki­te prieš sa­vo są­ži­nę. Į pe­rio­do pa­bai­gą ims ryš­kė­ti jū­ sų veik­los ar su­si­ta­ri­mų re­zul­ta­tai.

Gal­būt teks ruoš­tis po­bū­viui, ren­ gi­niui, pirk­ti do­va­ną ar ką nors sau pa­si­puoš­ti.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­v ait­g a­l į su­l auk­s i­ te drau­gų, ap­lin­ki­nių dė­ me­sio. Nie­kam ne­kils abe­jo­nių, ar esa­te rei­ka­l in­g i kom­pa­n i­jo­ je, drau­giš­ka­me ren­gi­ny­je. Vis­gi ap­lin­kui ne­trūks­ta slap­tų prie­šų, ku­rie ga­li jū­sų pri­va­lu­mus vers­ti ydo­mis ir vis­ką iš­krai­pę skleis­ ti ne­ma­lo­nias ap­kal­bas. Ki­tą sa­ vai­t ę sek­s is megz­t i kon­f i­d en­ cia­lius ry­šius, už­siim­ti slap­tais rei­ka­lais, me­nu. Ta­č iau jus ka­ muos ne­t ik­r u­m as dėl as­m e­n i­ nių san­ty­k ių, svei­ka­tos būk­ lės ar pan. Re­gis, įsi­painio­si­te į iliu­zi­jų vo­ra­tink­lį, ar­ba žmo­gus, iš ku­rio daug ti­kė­jo­tės, kaip tik ims griau­t i jū­s ų iliu­z i­jas. Į pe­ rio­d o pa­bai­g ą dau­g ės ener­g i­jos ir nuo­ty­kių troš­ku­lio.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Vi­są sa­vait­ga­lį iš gal­vos ne­ga­lė­si­te iš­mes­ti pro­fe­si­ nių pro­ble­mų. Jei svar­bu ir sku­bu, de­rė­tų pa­pil­do­mai pa­dir­bė­ti. Pa­ sis­ten­ki­te pa­si­rū­pin­ti ir sa­vi­mi. Jei pa­vyks, ap­si­lan­ky­ki­te spor­to klu­be ar gro­žio, ma­sa­žo sa­lo­ne. Ki­tą sa­ vai­tę ga­li­te pa­tir­ti nau­jų įspū­džių, su­susi­pa­žin­ti su įdo­miais žmo­nė­ mis. Ti­kė­ti­nas kon­tak­tas ir su tuo ko­lek­ty­vu ar as­me­niu, su ku­riuo drau­gys­tė jau ap­kar­to, ėmė var­ gin­ti. Re­gis, nuo tre­čia­die­nio tap­ si­te la­bai kū­ry­bin­gi, ta­čiau jau ne itin lin­kę bend­rau­ti, at­si­skleis­ ti. Ga­li suak­ty­vė­ti ža­lin­gi įpro­čiai ar­ba la­biau pa­ju­si­te jų pa­da­ri­nius.

Sau­go­ki­te svei­ka­tą ir re­pu­ta­ci­ją.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­l į ne­n uo­b o­d žiai lei­s i­te lai­k ą. Gal­b ūt iš­ vyk­s i­te į ke­l io­n ę, da­ly­vau­s i­te kul­t ū­r i­n ia­m e ren­g i­ny­je. Džiu­ gins ap­lin­ki­nių ro­do­mas dė­me­ sys. Vis dėl­to ne­r i­m au­s i­te dėl ne­si­bai­gian­čių ar įstri­gu­sių dar­ bų, su­dė­tin­gų par­tne­rys­tės rei­ ka­l ų. Ki­t ą sa­vai­t ę ga­l i­m i at­sa­ kin­g i po­kal­b iai su ko­l e­go­m is, vir­ši­nin­kais. Gal­būt jū­sų lau­kia pro­fe­si­nė ates­ta­ci­ja ar jau da­bar pa­s i­j u­s i­te įver­t in­t i. Į pe­r io­d o pa­bai­gą stip­rės no­ras bėg­ti nuo kas­die­ny­bės, ver­ši­tės bend­rau­ ti, reikš­t is. Po­p u­l ia­r u­m o troš­ ki­mas ga­li pa­ska­tin­ti la­biau iš­ lai­dau­ti, megz­ti nau­jas pa­žin­tis.

Re­gis, jums sek­sis.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį at­si­grę­ši­te į vai­ kų po­rei­kius – tiek psi­ cho­lo­gi­nius, tiek daik­ti­nius. Me­ tas per­žiū­rė­ti gar­de­ro­bą, iš­mes­ti su­si­kau­pu­sį šlamš­tą, o ką įma­no­ ma – pa­tai­sy­ti, at­nau­jin­ti. Re­gis, bū­si­te lin­kę pa­si­duo­ti ero­tiš­koms pa­gun­doms. Jei pa­si­seks, pa­tir­si­ te aist­rin­gų mei­lės aki­mir­kų. Ki­ tą sa­vai­tę bus pro­gų už­megz­ ti glau­des­nius ry­šius su nau­jais pa­žįs­ta­mais, įta­kin­gais as­me­ni­ mis. Tur­būt kils min­čių, kad bū­ ti­na ką nors stip­riai keis­ti ap­lin­ ko­je ar gy­ve­ni­me. Nie­ko ge­ro, jei ak­lai sku­bė­si­te, spau­si­te par­tne­ rį, nes leng­va su­si­pyk­ti. Į pe­rio­ do pa­bai­gą vis ak­ty­viau veik­si­te pro­fe­si­nė­je sri­ty­je ir glu­min­si­te kon­ku­ren­tus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį pa­ro­dy­ki­te dau­ giau dė­me­sio sa­vo gi­mi­nai­ čiams, ar­ti­mie­siems, vai­kams, o ypač – ant­ra­jai pu­sei. Ven­ki­te prie­ kaiš­tau­ti dėl jaus­mų ar pi­ni­gų sty­ giaus, nes nuo to jų ne­padaugės, o nuo­tai­ka il­gam liks su­ga­din­ta. Ki­tą sa­vai­tę tur­būt neiš­veng­si­te rū­pes­ čių dėl fi­nan­si­nių, in­ves­ti­ci­nių rei­ ka­lų, iš­lai­dų mo­kes­čiams ar ne­tgi bau­doms. Gal­būt pa­vyks su­si­tar­ti dėl kre­di­to, pa­sko­los ar fi­nan­si­nės pa­slau­gos. Re­gis, jū­sų ap­lin­ko­je yra žmo­nių, lin­ku­sių ne­gai­les­tin­ gai jums kenk­ti, tad el­ki­tės ap­dai­ riai. Kad ir kas įvyk­tų, ne­pra­ras­ki­te pa­do­ru­mo. Į pe­rio­do pa­bai­gą bus vis sma­giau.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­ kę im­tis na­mų ūkio dar­bų, at­lik­ti svei­ka­tos, hi­gie­nos ir gro­žio pro­ce­dū­ras. Re­gis, ne­pai­sant no­ro bam­bė­ti, prie­kaiš­tau­ti, ims ge­rė­ ti san­ty­kiai su ap­lin­ki­niais. Gal­būt suar­tins at­si­nau­ji­nę bend­ri in­te­ re­sai. Tik­tų drau­ge pa­spor­tuo­ti, nuei­ti į ki­ną ar teat­rą. Nuo pir­ma­ die­nio bū­si­te itin lin­kę pa­si­duo­ ti ki­tų įta­kai ar­ba, at­virkš­čiai, vi­ siš­kai ne­su­kal­ba­mi, ne­mo­ty­vuo­tai už­si­spy­rę. Pa­di­dės sek­sua­li­nis ak­ ty­vu­mas ar­ba užeis dos­nu­mo prie­ puo­lis. Ne­de­rė­tų pul­ti į abe­jo­ti­ nus nuo­ty­kius, kenk­ti re­pu­ta­ci­jai, grieb­tis ko nors ri­zi­kin­go. Sten­ki­ tės dau­giau po­zi­ty­vaus dė­me­sio skir­ti šei­mai ir sau. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Jei jū­sų veik­la su­si­ju­si su šou vers­lu ar spor­tu, sa­ vait­ga­lį tur­būt įdo­miai pa­si­reik­ši­ te. Bū­si­te lin­kę sau leis­ti dau­giau pra­mo­gų, ma­lo­nu­mų. Pa­lan­ku iš­ban­dy­ti lai­mę lo­te­ri­jo­je, žai­di­ muo­se, mei­lės fron­te. Tik jaus­ ki­te sai­ką, per­ne­lyg neiš­lai­dau­ki­ te. Ki­tą sa­vai­tę pra­var­tu už­siim­ti neuž­baig­tais dar­bo rei­ka­lais, ieš­ ko­ti ga­li­my­bės įsi­dar­bin­ti, gy­ dy­tis, rū­pin­tis įvaiz­džiu, hi­gie­ na, gro­žiu. Tik ne­sku­bė­ki­te im­tis nau­jų dar­bų, mes­da­mi se­nuo­sius, jei nau­jo­vėms ne­tu­ri­te rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos. Ga­li kiek su­šlu­buo­ ti svei­ka­ta ar nu­vil­ti ty­ri­mų re­ zul­ta­tai. Į pe­rio­do pa­bai­gą svar­ biau­si taps par­tne­rys­tės, mei­lės rei­ka­lai.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį ne­per­sis­ten­ki­ te pirk­da­mi, iš­lai­dau­da­ mi. Ne­de­rė­tų per­ne­lyg pa­si­ti­kė­ti ir šei­mos na­rių sai­ko jaus­mu. Ge­ riau­siai jau­si­tės na­muo­se ar tie­ siog jums įpras­to­je ap­lin­ko­je su ar­ ti­mai­siais. Ki­tą sa­vai­tę itin pa­rūps veik­los per­spek­ty­vos ir pa­žin­tys, spor­tas, žai­di­mai, pra­mo­gos. Augs jū­sų po­pu­lia­ru­mas tarp prie­šin­ gos ly­ties, ta­čiau dėl tik­ro­jo dė­me­ sio ob­jek­to ti­kė­ti­na kon­ku­ren­ci­nė ko­va. Re­gis, pa­tir­si­te ir ma­lo­nių, ir slo­gių įspū­džių. Tur­būt su­si­pai­ nio­si­te sa­vo san­ty­kiuo­se ar po­žiū­ riuo­se. Ne­da­ry­ki­te sku­bo­tų iš­va­dų.

La­biau pri­žiū­rė­ki­te vai­kus. Pe­rio­do pa­bai­ga pa­lan­ki įsi­dar­bin­ti.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį bus daug kal­ ba­ma apie šei­mai, gi­mi­ nei svar­bius da­ly­kus. Pa­sis­ten­ki­ te neį­žeis­ti ap­lin­ki­nių. Ga­li bū­ti, kad su­grį­ši­te prie ne­baig­tų su­ma­ ny­mų. Gal­būt no­rė­si­te at­si­kra­ty­ti blo­go įpro­čio, ge­rin­ti mi­ty­bą. Ti­ kė­ti­nas sve­čias, il­gai lauk­tas laiš­ kas ar pan. Nuo pir­ma­die­nio dau­ giau dė­me­sio rei­ka­laus šei­ma, vai­kai. San­ty­kiai su my­li­mu žmo­ gu­mi ar ge­ru drau­gu ga­li pa­krik­ ti, jei jūs sa­va­nau­diš­kai rū­pi­na­tės vien tik sa­vo as­me­ni­niais in­te­re­ sais. Įma­no­mas komp­ro­mi­tuo­jan­ tis nu­ti­ki­mas. Nuo ket­vir­ta­die­nio bus dau­giau ro­man­ti­kos, pra­mo­gų ir iš­lai­dų gra­žiems daik­tams, ma­ lo­nu­mams. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šį sa­vait­ga­lį tur­būt ne­teks liū­dė­ti, ypač jei bū­si­te tarp sa­vų žmo­nių ir jau­si­te tvir­tą pe­tį, pa­lai­ky­mą. Re­gis, kils no­ras keis­ ti įvaiz­dį, nu­si­pirk­ti ką nors gra­ žaus. Jei ne­są­ži­nin­gai el­gė­tės ar esa­te ne­grą­ži­nę sko­lų, ne­su­mo­ kė­ję bau­dų, su­lauk­si­te spau­di­mo at­si­skai­ty­ti ar dėl ko nors pri­si­pa­ žin­ti. At­sar­giai ke­ly­je. Ki­tą sa­vai­ tę teks dau­giau bend­rau­ti, net jei vi­siš­kai ne­si­no­ri. Svar­bu ne­nu­siš­ ne­kė­ti, nes per il­gą lie­žu­vį ga­li­mi keb­lu­mai. Sten­ki­tės bū­ti ob­jek­ ty­vūs, to­le­ran­tiš­ki. Į pe­rio­do pa­ bai­gą vis la­biau trauks jau­kus na­ mų ži­di­nys. Pa­sis­ten­ki­te, kad tam jau­ku­mui ne­pa­kenk­tų konf­lik­tas šei­mo­je.

Si­do­ni­ja

AIDS, pa­sto­tų, tei­gė Eg­lė. – Daug kon­sul­tuo­čiau­si su gy­dy­to­jais, gi­ lin­čiau­si į bet ko­kią in­for­ma­ci­ją, ieš­ko­čiau bū­dų, kaip ne­pa­kenk­ ti kū­di­kiui. Nuo tos in­for­ma­ci­jos pri­klau­sy­tų, ar pra­tęs­ti jo gy­vy­ bę, ar ne.“ Pa­sak E.Jac­kai­tės, mums la­bai trūks­ta to­le­ran­ci­jos: tai ne­su­si­ję su AIDS ar ki­to­mis li­go­mis. Daž­nai žmo­nės įsi­ti­ki­nę, kad ne­lai­mės, li­ gos, ava­ri­jos, ku­rios nuo­lat vyks­ta ap­link, jų ne­pa­lies ir, tik tie­sio­giai su­si­dū­rę su to­kiais da­ly­kais, pa­kei­ čia sa­vo nuo­mo­nę. „Jei už­krės­tų ma­ne? Steng­čiau­ si gy­ven­ti ir sau pa­dė­ti. Jei tai jau įvy­ko – fak­tas, ku­rio ne­pa­kei­si, – mąs­tė Eg­lė. – Ne­kal­tin­čiau to žmo­gaus. Ir ne­kerš­tau­čiau. Ne­ su iš tų, ku­rios me­ta at­gal ak­me­ nį. Dau­giau pa­sie­kia­ma mei­le, o ne kerš­tu.“ Pa­vyz­dys – iš­si­vys­čiu­sios ša­lys

Vers­li­nin­kė Gre­ta Šap­kai­tė-Va­ luc­kie­nė (nuotr.) ma­no, kad mū­ sų vi­suo­me­nė dar ne­sub­ren­du­si blai­viai, be ne­rei­ka­lin­gų emo­ci­ jų ver­tin­ti nau­jus neįp­ras­tus reiš­ ki­nius. „Mums la­bai trūks­ta to­le­ran­ci­ jos ver­ti­nant tai, kas ne­pa­tin­ka ar yra ne­bū­din­ga – pra­de­dant se­nais žmo­nė­mis, bai­giant rau­do­na plau­ kų spal­va. Ži­no­me, ko­kia mū­sų so­ cia­li­nė rū­py­ba, po­žiū­ris į žmo­nes.

Ne­rei­kia iš­ra­di­nė­ti dvi­ra­čio, to­dėl ge­riau pa­žvel­ki­me į la­biau­siai pa­ žen­gu­sias ša­lis. Nu­ko­pi­juo­ki­me, pe­rim­ki­me ge­riau­sią jų pa­tir­tį ir ne­kur­ki­me iš nau­jo, kas­kart klys­ da­mi ir kal­tin­da­mi vie­ni ki­tus“, – tei­gė Gre­ta.

Ji net ne­no­rė­jo gir­dė­ti apie teo­ ri­nę si­tua­ci­ją, jei su­si­rgtų AIDS ar sirg­da­ma šia bai­sia li­ga pa­sto­tų. „Esu la­bai prie­ta­rin­ga ir ne­no­riu apie tai ne tik kal­bė­ti, bet ir gal­vo­ti.

Bū­tų la­bai klai­ku, bai­su“, – emo­ cin­gai kal­bė­jo Gre­ta.

Ar gim­dy­ti kū­di­kį AIDS ser­gan­ čiai mo­te­riai? „Tu­riu ma­žai in­for­ma­ci­jos me­ di­ci­nos sri­ty­je, – pri­sipa­ži­no Gre­ ta. – Rei­kė­tų gi­lin­tis į nau­jau­sius moks­lo iš­ra­di­mus ir re­zul­ta­tus. Čia vėl­gi tu­ri­me įsi­gi­lin­ti į ge­ riau­sius iš­si­vys­čiu­sių ša­lių pa­vyz­ džius ir ne­ban­dy­ti iš­ra­di­nė­ti kaž­ ko nau­jo.“

25 3

šeštaDIENIS, sausio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �����������������������������������25 Paslaugos � ����������������������������������������� 25, 26 Parduoda ������������������������������������������ 26, 28 Perka � ���������������������������������������������������� 26, 27 Įvairūs �����������������������������������������������������������27 Keičia ������������������������������������������������������������27 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������27 Karščiausi kelionių pasiūlymai �������������������������27 Kviečia ������������������������������������������������ 27, 28 Kviečia mokytis �����������������������������������27 Pamesta ������������������������������������������������������27

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Tarptautinių pervežimų įmonė, dirbanti tik Baltijos šalyse, ieško vairuotojų-ekspeditorių. Reikalavimai kandidatui: E kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Didžioji dalis savaitgalių būna laisvi. Tel. 8 685 35 220, e. paštas dls@inbox.lt.

DARBo skelbimai

904105

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi E. kat. vairuotojai. Tel. 8 620 77 579.

904056

UAB „Tebesa“ priima į darbą tekstilinių-trikotažinių gaminių lygintoją. Atlyginimai mokami laiku, visos socialinės garantijos.

Darbas Neries kr. 16, teirautis tel. 265 821 8–16 val.

905157

UAB „Markučiai“ ieško gelžbetonio konstrukcijų FORMUOTOJŲ. Darbo vieta – Kaunas, Vilijampolė. Siūlome visas socialines garantijas ir patrauklų darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų. Tel. (8 5) 260 2647, daiva@markuciai.lt.

905936

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900546

Ieško darbo 36 m. vyras, turintis C, E kategorijas, skaitmeninę vairuotojo kortelę, ADR pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 600 99 926.

904928

Paslaugos Medikų

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532.

Reikalingas pagalbinis ūkio dalies darbininkas, išmanantis staliaus darbą. Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas – pagal susitarimą. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.

Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.

Reikalingi pašto siuntų ekspeditorius ir laiškanešys Kauno mieste. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

903161

903749

Bendrovei, siuvančiai moteriškus drabužius užsienio rinkai, reikalingos (-i) tik aukštos kvalifikacijos siuvėjos (-ai). Garantuojame 1500–2200 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Tel. 8 650 52 887.

894364

Ieškau žmogaus ar įmonės, galinčių padaryti projektą pastatyto namo įteisinimui. Tel. 8 698 34 694.

905366

Ieškome drabužių siuvėjos siūti pagal individualius užsakymus. Dėl darbo skambinti tel.

8 657 87 550 po 18 val.

905974

Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas automobilių šaltkalvis. Kaunas, tel. 8 657 54 199.

904311

Kaune prancūziška kepyklėlė ieško KEPĖJŲ. Reikalavimai: darbo patirtis kepykloje, sąžiningumas ir darbštumas. Mes siūlome gerą, laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas, draugišką aplinką. Tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti info@monamikepyklele.lt.

906239

Metalo apdirbimo įmonė Kaune ieško universalių ir CNC tekinimo staklių operatorių. Patirtis būtina. CV siųsti e. paštu info@zers.lt.

905218

Reikalinga (-as) valytoja (-as) dirbti Ateities pl. 65A, Kaune. Pageidautina gyvenanti netoliese. Pasiteirauti tel. 8 614 55 312 darbo valandomis (9–16 val.).

903739

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirintojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903133

904538

905843

Reikalingi patirtį turintys „Bobcat“ krautuvo operatorius (būtina C kategorija) ir ekskavatorinio krautuvo operatorius. Tel. 8 620 40 446, 8 682 28 445.

904726

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

899793

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903840

Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.

903414

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898792

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

899295

Siūlome darbą vilkikų vairuotojams maršrutu Europa–Rusija. Tel. 8 652 97 230, 8 615 34 980.

900230

Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! UAB „Darbo vartai” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.

904237

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

903509

Siuvyklai reikalinga (-as) sukirpėjo padėjėja -klojėja-kirpinių komplektuotoja (-as). Darbas viena pamaina, Petrašiūnuose. Tel. 8 684 81 037.

904067

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

903719

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei naujagimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

Statybos įmonei Kaune reikalingi statybos darbų ir projektų VADOVAI. Atlyginimas sutartinis. Reikalavimai: aukštasis universitetinis išsilavinimas statybos srityje; darbo patirtis statyboje ne mažesnė kaip 5 metai; mokėjimas dirbti kompiuteriu, mokėjimas skaičiuoti sąmatas. Teirautis darbo dienomis 8–10 val. tel. 8 686 92 233.

Efektyvus skausmo malšinimas, gydomieji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www. posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paštas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

Statybos įmonei reikalingas ŠALTKALVIS-ELEKTRIKAS remontuoti bei rinkti statybinių mechanizmų elektros įrangą. Tel. 8 656 53 357.

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsiplėtus venoms, sergant hipertonija, parodontoze, neuritais, ginekologinėmis (urologinėmis) ligomis. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

905310

904942

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Skambinti tel. 8 620 84 733.

903681

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mūrininkai, betonuotojai, įv. profilio technologai, konstruktoriai, mechanikai ir energetikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892628

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

894387

Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose.

Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893441

Kviečiame į lieknėjimo kursus, kuriuose pasiekę idealų trokštamą svorį jį lengvai išsaugosite ilgai ilgai. Metodika visiškai natūrali, be maisto papildų, cheminių preparatų, operacijų, kodavimų, specialių dietų-draudimų. Pradžia 2012 02 01. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt.

906275

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

891054

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

890897

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

892552

Stabiliai dirbančios įmonės „Klasikinė tekstilė” siuvimo cechui reikalingos (-i): tekstilės gaminių lygintojos (-ai) ir pakuotojos (-ai).

Darbas Kauno mieste, viena pamaina. Privalumas – panašaus darbo patirtis arba apmokome vietoje. Atlyginimai mokami laiku.

Tel. (8 37) 301 062 (darbo laiku), 8 610 36 804 (darbo laiku ir vakare iki 21 val.).

905759

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

903718

886074

900399

892810

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

894439

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas.

Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903519

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890260

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

904212

Buitinės technikos remonto

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Nukelta į 26 p.

26 2

šeštaDIENIS, sausio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akmenį.

Atliekame santechnikos, apdailos ir kitus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

Paslaugos Buitinės technikos remonto

900565

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901252

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901569

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

906101

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900932

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901880

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

903434

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732.

902100

Kompiuterininkų Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.

895722

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti.

Tel. 8 684 09 811.

893978

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 674 49 418.

901937

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešiojamuosius bei stacionarius kompiuterius. Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu. Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

902582

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904480

Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904547

Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 637 52 920.

905909

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą.

Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891680

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, tapetuojame, dažome. Kiti statybos darbai.

Tel. 8 656 19 114.

904184

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891694

Plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamzdžių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

904780

Santechnikas atlieka įvairius darbus: vandentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

903410

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

888773

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

900234

Šarvuotos durys. Akcija! Pavyzdžių išpardavimas. Žemiau savikainos. Tel. 8 604 10 950.

906277

Šilumos siurbliai. Saulės kolektoriai. Įvairūs boileriai. Vėdinimas. Rekuperatoriai.

Saulės elektros baterijos. Tel. 8 603 18 700; www.energitechas.lt.

904126

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, praustuvų, maišytuvų, ventilių, tualetų, radiatorių montavimas, keitimas.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 670 42 768.

903289

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus. Darbams suteikiame garantiją. Tel. 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt.

903734

904590

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903891

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894564

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892129

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus.

Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899862

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

906205

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

903620

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, dedame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

904769

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val.

Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898999

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800 ir 8 655 55 644.

895789

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. mūrinį namą Lampėdžiuose, prie pušyno (1989 m., bendr. pl. 227 kv. m, 7,26 a žemės, visos komunikacijos, dujos, kietasis kuras). Kaina 390 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.

904270

1,5 kambario butą Žaliakalnyje, netoli Ąžuolyno – 5 min. (1 a. rąst. name, bendr. pl. 42 kv. m, kapitalinis remontas 2011 m., pakeisti langai, sienos, grindys šiltintos, parketas).

Po remonto negyventa. Kaina 118 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.

904277

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901389

6 a sklypą Lapėse, prie Centrinės g. Elektra.

Atlikti geologiniai tyrimai. Nebaigtas statyti namas (parengtas projektas, yra statybos leidimas). Tel. 8 684 52 755.

899429

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

899905

8 a sklypą SB „Panerys“ ir 13 a sklypą Galvanausko g., Vytėnuose. Tel. 8 681 55 276.

903373

Be tarpininkų parduodamas 4 kambarių butas P.Plechavičiaus g. (5 a. namas, šiltas, suremontuotas, aukšte po du butus, draugiški kaimynai). Kaina 205 000 Lt. Tel. 8 687 15 133, e. paštas baranauskiene.rita@gmail.com.

903500

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbnordbustas.lt.

901225

Parduodami du miškai regioniniame parke: 11 ha prie Ančios ežero ir 15 ha toliau. Yra pamatai ir dirbamos žemės. Kaina sutartinė. Tel. 8 684 12 079.

904306

PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.

904524

Parduodami žemės sklypai su pastatais Latvijoje, Rygos mieste: 1. MASKAVAS g.

443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administracinis pastatas (3957 kv. m) ir sandėliavimo pastatas (253 kv. m). 2. MASKAVAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha.

Abu skypai yra gretimi. Sklypuose yra 3000 kv. m sandėliavimo patalpos, o šalia geležinkelio atšaka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m sandėliavimo patalpos su geležinkelio atšaka; 261 kv. m administracinės patalpos; 721 kv. m sandėliavimo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; sklypas ir sandėliai pritaikyti muitinės veiklai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės sklypas 0,49 ha, pastatas – viešbutis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.

904533

Buitinė technika

Kokybiškai ir greitai klojame plyteles, dedame laminatą, parketą, montuojame gipsą, tinkuojame, glaistome, dažome, tapetuojame, atliekame el. darbus.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 676 13 336.

904445

Baldžių Atliekame smulkų ir visą minkštųjų baldų, kėdžių remontą. Keičiame odą, gobeleną, vidines medžiagas, mechanizmus. Gaminame viskoelastinius čiužinius. Tel. 8 646 39 683.

Baldai Matykite, ką perkate! Nebrangių virtuvės baldų parduotuvė Vilniaus g. 50A (įėjimas iš Birštono g., už autob. stotelės). Dirbame 10–19 val. www.virtuvesbaldai.lt. Tel. 8 684 70 107.

904470

Statybinės medžiagos

905216

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902021

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

903460

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894984

Projektuoju, gaminu, montuoju įvairių konstrukcijų laiptus, pavėsines, lauko baldus ir kitus medinius gaminius. Tel. 8 603 08 339.

904907

Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

905975

901737

SKUBIAI parduodamas labai gerai įrengtas 2 kambarių butas mūriniame name Draugystės g. GERA KAINA. Tel. 8 670 70 241.

904203

Skubiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

905088

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Balbieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šildomas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpininkų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

903634

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

898606

901918

Perka Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje.

Gali būti daužti arba su kitais defektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896148

Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuomota), fermas. Perkame mišką. Domina visoje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564.

902798

902607

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902734

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902670

Parduodu 1,5 tonos krienų šaknų. Parduosiu įvairiais kiekiais. Kelmės rajonas. Tel. 8 679 10 027, 8 689 79 090.

Pigiai parduodu 8,4 a žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai. Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168.

904398

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kaina nuo 700 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

902863

Parduodu 2 kambarių butą Kovo 11-osios gatvėje. Tel. 8 699 84 661.

905087

896989

Parduodu šiaudų briketus kurui. Tel. 8 645 29 691.

821591

Impregnuotas gegnes (600x5x20), 1 kub. m – 550 Lt; naujus plastikinius: langą-vitriną (148x134), 300 Lt, ir balkono duris (210x80), 320 Lt. Galime įstatyti. Tel. 8 614 06 146.

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų.

Kreiptis tel. 8 656 99 890.

897223

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

897330

Naujos statybos butus Kaune (autonominis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, aukštos lubos, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, vieta automobiliui). Dėmesio!

Penkiems pirkėjams pritaikysime nuolaidas. Geros kainos. Tel. 8 698 09 808.

905089

906227

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

902077

Parduodu gamybines patalpas Kauno centre.

Tinka prekybai. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

903378

Naujovė – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 310 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

Dviejų kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. 6 (penkių aukštų blokinio namo V a.). Kaina apie 75 000 Lt. Tel. 8 606 85 072.

905298

890788

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jonavos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val.

Tel. 8 673 79 925.

DNB būstas. Padedame parduoti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

904287

Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Prekyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.

889691

803776

905850

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas.

Tel. 8 699 77 162.

901518

903597

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

894343

904575

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

Parduodamas 1 kambario butas Ariogaloje (50 km nuo Kauno). Kaina 40 000 Lt. Skambinti nuo 17 val. tel. 8 625 78 980, 8 615 51 849, e. paštas ensstud@gmail.com.

904716

Vidaus įrangos

Atliekame plytelių dėjimo, santechnikos, elektros, apdailos, gipskartonio montavimo, tapetavimo, dažymo, taip pat smulkiuosius darbus. Tel. 8 688 52 809.

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

Kitos

904437

Maisto prekės

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902993

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

905350

904227

Drabužiai, avalynė Prekybos centras

ASIA

paskelbė didįjį žieminių prekių

IŠPARDAVIMĄ

ĩ avalynei – nuo 20 iki 50 % ĩ kailiniams ir striukėms – iki 40 % ĩ megztiniams – iki 30 % nuolaida Mus rasite prekybos miestelyje URMAS, „Žalioje galerijoje“, 8 salėje

Kitos prekės Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904152

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900707

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902030

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898895

27 3

šeštaDIENIS, sausio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokymai

Kelionių AgentūrA „RM travel“ Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai. lt, tel. 8 618 33 808.

902282

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892701

Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn.: įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – nuo 800 Lt (asm.), Kipras – nuo 906 Lt (asm.),

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt

895475

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI MALJORKOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl siūlome aplankyti Maljorką: tai vienas ekologiškiausių Viduržemio jūros kurortų; platūs smėlėti paplūdimiai; skirtingas salos kraštovaizdis nuo lygumų iki didingų Tramuntanos viršukalnių; gera ispaniška virtuvė; įžymūs Maljorkos perlai už patrauklią kainą.

Kelionės laikas – gegužės 12–19 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė, kaina 1 asm. 1210 Lt.

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduoti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equilibrium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902322

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Kelionė vyks 2012 03 02–28 Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“

Kita

Perka

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Sportas Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius.

G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr.

206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.), Alikantė – nuo 853 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.), Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pietūs, vakarienė, kaina 1 asm. 1450 Lt. 3* viešbutis su maitinimu: viskas įskaičiuota, kaina 1 asm. 1590 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė, kaina 1 asm. 1500 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: viskas įskaičiuota, kaina 1 asm. 1820 Lt. Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.

894963

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890164

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890921

Įvairias knygas, albumus, monetas, pinigus, senoviškus daiktus, elektros variklius, kempą, stakles, disk. pjūklą. Tel. 8 670 22 288.

905368

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890617

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869137

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

901074

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą.

Tel. 8 656 49 883.

901081

Perku brandų mišką, malkinį mišką, krūmynus, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

905266

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

882460

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894135

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890110

Paskolos

Kviečia

Įvairūs Nuomoja Išnuomojamos komercinės paskirties patalpos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m, vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės alėją, modernus remontas). Kreiptis tel. 8 614 75 001.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

905300

891255

Išnuomojamos patalpos Kaune, Birželio 23iosios gatvėje, šalia „Samsono“ parduotuvės (16 kv. m). Tinka komercijai. Kreiptis tel.

8 614 75 001.

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

905303

Nuomoju vieno kambario butą Pašilės g./ Taikos pr. sankirtos rajone (30 kv. m, daugiabučio pirmajame aukšte, su patogumais). Arba parduodu. Tel. 8 610 25 945.

905328

Išsinuomoja Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.

896665

Kiti Pranešame, kad 2012 m. vasario 6 d. 13 val.

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune, šaukiamas UAB „Žava” (įmonės kodas 1326 28612, juridinis adresas Savanorių pr.

235, Kaunas) kreditorių susirinkimas. Darbotvarkė: dėl UAB „Žava” bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Kviečiame dalyvauti kreditorius.

905217

903721

Kviečia mokytis

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Individualiai mokau vokiečių kalbos. Mokymo programa sudaroma pagal jūsų poreikius. Tel. 8 652 60 907, e. paštas mieli@delfi.lt.

Gabenimai 894521

Kelionės

905973

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

902499

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896695

Ekskursija po Rygą, aplankant Operos teatrą (110 Lt, grupėms – nuolaidos): vasario 4 d. – „Sevilijos kirpėjas“; 12 d. 15 val. – „Traviata“; 18 d. – baletas „Miegančioji gražuolė“, 25 d.

– modernus baletas. Tel. 8 600 27 921.

Moksleivius mokau matematikos. Tel. 8 650 94 743.

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 7 d. pradedami kursai. Kreiptis Didžioji g. 77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 612 42 808.

903924

898095

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva.

Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899357

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

894509

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

902197

905148

904093

UAB „EUROPINĖ PARTNERYSTĖ“ PRAGMA MOKYMO CENTRAS Kviečia į: ĩ Apskaitos programos PRAGMA kursus grupėse bei individualiai ĩ Buhalterinės apskaitos kursus ĩ Kompiuterių kursus suaugusiesiems (Word, Excel, Internetas) ĩ Rusų kalbos kursus Registracija ir informacija tel. (8 37)206 575, 8 614 33 004,

mokymai@europartner.lt, www.europartner.lt.

Kviečia mokytis Renkamos 5–6 moterų, kurioms per 30, grupės nuo vasario mėn. mokytis šnekamosios anglų kalbos įvairiose situacijose prie arbatos. 3 mėn. kaina 200 Lt (1 val. – 8 Lt). Jei po 3 mėn. nekalbėsite angliškai – pinigai grąžinami. Buvusioms Touridea studentėms – 10% nuolaida. Taip pat mokome užsisakyti egzotines keliones per užsienio agentūras. Savanorių pr., prie „Dubingių’’. www.touridea.lt. Tel. 8 685 82 345, e. paštas info@touridea.lt.

905142

Keičia Keičiu (su priemoka) 2 kambarių butą Partizanų g. į didesnį butą arba namo dalį. Siūlyti 2, 3, 4 aukštus. Tel. 8 670 39 612.

904321

Pamesta Dingusį Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos profesinio bakalauro diplomą MAP Nr. 000004, išduotą Editai Turskienei, laikyti negaliojančiu.

905152

28 2

šeštaDIENIS, sausio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai

Kviečia

29

šeštadienis, sausio 28, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Mirus Daivai TVARDAUSKIENEI, sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

DNSB V.Krėvės pr. 98A ir DNSB Pramonės pr. 26 kolektyvai

Netektis tokia skaudi ir nepaguodžiama.

Norime tarti tylų užuojautos žodį.

Nuoširdžiai užjaučiame Valeriją GARUNKŠTIENĘ, Ireną PALECKIENĘ ir jų artimuosius, mirus mylimai Mamai.

Bendradarbiai

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą Ireną PALECKIENĘ, Valeriją ir Rimantą GARUNKŠČIUS nuoširdžiai užjaučiame dėl mylimos Mamos, uošvės mirties.

UAB „Fotospektras“ kolektyvas Liūdną netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučiame Grafikos katedros vedėją Aurimą ŠVEDĄ.

VDA Kauno dailės fakulteto kolektyvas „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896056

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892050

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...

Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894646

Sausio 29 d., sekmadienį, 14 val.

Džiazo pamoka visai šeimai Dalyvauja: KAUNO BIGBENDAS VDU MUZIKOS AKADEMIJOS DŽIAZO KATEDROS STUDENTAI Dirigentas PETRAS TADARAS Renginio vedėjas ALFREDAS KUKAITIS Bilieto kaina 10 Lt Vasario 3 d., penktadienį, 18 val.

V.A.Mocartas – Simfonija Nr. 39 J.Haidnas – Te Deum F.Poulenkas – Gloria LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Dirigentas OLIVIER GRANGEAN (Prancūzija) Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Sidabrinis“ koncertų abonementas Vasario 8 d., trečiadienį, 18 val.

Mažojoje salėje Vakaras su V.A.Mocartu KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Dalyvauja DOVILĖ JUOZAPAITIENĖ (altas) Bilieto kaina 10 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14– 18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai:

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

28 d.

18 val.

teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau­sio 28 d. 12 val. – Le­wis Car­roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek­tak­lis vai­kams.

Adap­ta­ci­jos au­to­rė ir rež. Ewa Piot­row­ska.

Penk­to­ji sa­lė.

18 val. – Vid­man­tas Bar­tu­lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie­nos da­lies spek­tak­lis. Rež. Vid­ man­tas Bar­tu­lis. Rū­tos sa­lė.

Sau­sio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA­ MOKANČIOS ISTORIJOS. Spek­tak­lis vai­kams pa­gal Car­lo Col­lo­di. Rež. Lo­re­ta Liau­sai­tė.

Rū­tos sa­lė.

15 val. – Ine­sa Pa­liu­ly­tė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė. Skau­di is­to­ri­ja vi­sai šei­mai. Il­go­ji sa­lė (Kęs­tu­čio g. 62).

18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO­ RA RADVILAITĖ. Sce­na­ri­jaus au­to­rius ir rež.

Ar­vy­das Kin­de­ris. Rū­tos sa­lė.

18 val. – Ju­hanas Smu­ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vie­nos da­lies anek­do­tas. Rež. Da­nu­tė Ju­ro­ny­tė. Ta­ver­ nos sa­lė.

Sau­sio 31 d. 18 val. – Yukio Mis­hi­ma. MAR­ KIZĖ DE SAD. Dvie­jų da­lių iro­niš­ka fan­ta­zi­ja.

Re­ži­sie­rius Ar­tū­ras Arei­ma. Rū­tos sa­lė.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau­sio 28 d. 18 val. – Im­re Kal­manas.

GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks­mų ope­re­tė.

Re­ži­sie­rius Ale­xey Ste­pa­niukas (Ru­si­ja), di­ri­gen­tas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius, sce­nog­ra­fas Frie­deris Kleinas (Aust­ri­ja), kos­tiu­mų dai­ li­nin­kė Kot­ry­na Dau­jo­tai­tė, cho­re­og­ra­fas Da­vidas Av­dyshas (Ru­si­ja).

Sau­sio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ.

2 da­lių ba­le­to spek­tak­lis vai­kams H.Ch.An­ der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais, pa­gal Ed­vardo Griego ir Je­ano Si­be­lius mu­zi­ką. Cho­re­og­ ra­fas Alek­san­dras Jan­kaus­kas, di­ri­gen­tas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius, dai­li­nin­kė Ra­mu­nė Skre­bū­nai­tė.

18 val. – Jo­ha­nnas Strau­ssas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiks­mų ope­re­tė. Re­ži­sie­rius Gin­tas Ži­lys, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­šas, dai­ li­nin­kas El­doras Ren­teris (Es­ti­ja).

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham.

MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.

Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

28 d.

18 val.

pradininko Antano Šabaniausko dainas).

Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas-spektaklis. vaikams.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ.

Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­ rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Sausio 29 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KAuno KAMERINIS TEATRAS

28 d.

18 val.

pristatys lankytojų itin mėgstamą parodą.

Padės jums nepasiklysti darbų gausoje, aptars ir vertins menininkų kūrybą. Čia tikrai kiekvienas atrasite labiausiai patikusį kūrinį, už kurį galėsite atiduoti savo balsą.

Pasiteirauti tel. 221 789.

KAUNO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS CENTRAS Vytauto pr. 44

Sausio 31 d. 14 val. – profesorės Onos Voverienės knygos „Tautotyros etiudai” pristatymas. Dalyvaus knygos autorė. Ren­ ginys nemokamas. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 324 061, 324 052.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt

DOMINO TEATRAS Sau­sio 29 d. 14 ir 18 val. – ko­me­di­ja ŽIR­ KLĖS. Re­ži­sie­rius Mar­cinas Sla­wins­kis.

IDIOTEATRAS Sau­sio 31 d. 18 val. – spek­tak­lis MENAS. Re­ži­sie­rius D.Kaz­laus­kas.

renginiai KTU humanitarinis fakultetas Ge­di­mi­no g. 43, 102 aud.

Sau­sio 28 d. 11 val. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų mo­te­rų aso­cia­ci­jos (LUMA) Kau­no sky­rius kvie­čia į pro­jek­to „Dar­na ir vi­suo­me­nė” pri­sta­ty­mą. Prof. Da­lia Bra­zaus­kie­nė skai­tys pa­skai­tą „Dar­na mū­sų mi­ty­bo­je”. Tra­di­ci­nia­ me šeš­ta­die­nio ren­gi­ny­je da­ly­vaus žur­na­lis­ tė, kny­gų svei­ka­tos klau­si­mais au­to­rė Dai­va Čer­vo­kie­nė. Drau­ge at­ver­si­me jos kny­gą „XXI am­žiaus žo­li­nin­kai: kaip įveik­ti li­gas”.

KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19

Sau­sio 28 d. 15 val. – Ri­man­to Vai­če­ko­ nio dai­nų kū­ry­bos va­ka­ras. Pro­gra­mo­je da­ly­vau­ja „Vy­tu­rio” ka­ta­li­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ki­niai, J.Že­mai­čio-Vy­tau­to pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai, miš­rus cho­ras „Gim­ti­nė”, Sar­gė­nų ben­druo­me­nės liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la „Ši­las”. Va­ka­rą ves Mar­ga­ri­ta Vai­če­ko­nie­nė.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kau­no ma­žo­ji g. 2, Vil­ki­ja, Kau­no r., tel. 556 400

Sau­sio 28 d. 16 val. – Gin­tau­to La­ba­naus­ko po­ezi­jos kny­gų „Iš­lais­vin­ta min­tis” ir „Pro mei­lės priz­mę” su­tik­tu­vės. Da­ly­vaus au­to­rius, ak­to­rė L.Rup­šy­tė, kny­gų re­dak­to­rė A.Med­ve­de­vie­nė. Kon­cer­tuos dai­nuo­ja­ mo­sios po­ezi­jos at­li­kė­ja I.Mar­kaus­kai­tė ir akor­de­on ­ is­tas O.Ur­bo­nas. Ren­gi­nį ves S.Mic­ku­tė.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Sau­sio 28 ir 29 d. 16–16.30 val. – VARPŲ MUZIKOS KONCERTAI iš lie­tu­vių liau­dies mu­zi­kos lo­by­no. At­lie­ka Kau­no mies­to ka­ri­ lio­nie­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius.

M.Dauk­šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

K.Donelaičio g. 16

Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­ miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados

Sausio 29 d. 13 val. – „Meno pažinimo pamoka” parodoje GERIAUSIAS 2011 METŲ KŪRINYS. Šio edukacinio projekto autorė muziejininkė-tapytoja Eglė Velaniškytė

PAVEIKSLŲ GALERIJA

PARODOS Va­sa­rio 2–28 d.

Tau­to­dai­li­nin­kės Bi­ru­tės VIRŠILAITĖS (Kau­ nas) vy­ti­nių juos­tų pa­ro­da, skir­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai.

Dai­li­nin­kės Liu­ci­jos KUDŽMIENĖS (Kau­nas) pa­ro­da „Lė­lės tau­ti­niais kos­tiu­mais”, skir­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai.

Tau­to­dai­li­nin­kės Anas­ta­zi­jos GRĖSIENĖS (Kai­šia­do­rys) siu­vi­nė­tų pa­veiks­lų pa­ro­da.

Nuo va­sa­rio 6 d. – tau­to­dai­li­nin­kų Adol­fo VILUCKIO (Kre­tin­ga) ir An­ta­no LASTAUSKO (Kal­va­ri­ja) Už­ga­vė­nių kau­kių pa­ro­da.

KTKC et­ni­nės veik­los stu­di­jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jos „Šla­ mu­tis” na­rių dar­bų pa­ro­da „Už­ga­vė­nių šur­mu­lys” (ta­py­ba ir gra­fi­ka). Va­do­vė Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

A. IR P.GALAUNIŲ NAMAI Vy­dū­no al. 2, tel. 798 995

Iki vasario 3 d. veik­ia teks­ti­li­nin­kės Ra­min­tos Bal­tru­šy­tės kū­ri­nių pa­ro­da IŠBALINTI. Po­pie­riaus bal­tu­mo dar­bai, eks­ po­nuo­ja­mi šio­je pa­ro­do­je, su­kur­ti 2005–2011 m.

Kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Prancūzų kino festivalis Žie­mos ek­ra­nai Sau­sio 28 d. 13 val. – „Par­še­lio fi­lmas” (2003). Ani­ma­ci­nis fil­mas vi­sai šei­mai.

15 val. – „Co­co prieš Cha­nel” (2009).

Pran­cū­ziš­ka dra­ma apie ma­dos dievaitės iš­ki­li­mą ir mei­lės tri­kam­pį, ku­ris pa­kei­tė pa­pras­tos ka­ba­re­to šo­kė­jos li­ki­mą vi­siems lai­kams.

17 val. – P.ETAIX. „Jo­jo”. 19 val. – „Aš ne­no­ riu mie­go” (Ka­te­ri­nai Go­lu­be­vai at­min­ti).

21 val. – P.ETAIX. „Di­džio­ji mei­lė”.

Sau­sio 29 d. 13 val. – „Par­še­lio fi­lmas” (2003). Ani­ma­ci­nis fil­mas vi­sai šei­mai.

15 val. – „Co­co prieš Cha­nel” (2009).

Pran­cū­ziš­ka dra­ma apie ma­dos dievaitės iš­ki­li­mą ir mei­lės tri­kam­pį, ku­ris pa­kei­tė pa­pras­tos ka­ba­re­to šo­kė­jos li­ki­mą vi­siems lai­kams. 17 val. – P.ETAIX. „Gra­žių su­kak­ tu­vių’’; „Ger­bė­jas”. 19 val. – J.TATI. „Ma­no dė­dė”. 21 val. – J.TATI. „Pra­mo­gų me­tas”.

Sau­sio 30 d. 17.20 val. – „Iš­auš ir mū­sų die­na”. 19.10 val. – „Ber­niu­kas su dvi­ra­čiu”.

21 val. – „Pas Dži­no”.

Sau­sio 31 d. 17.20 val. – „Ra­bi­no ka­ti­nas”.

19.10 val. – „Pri­si­mi­ni­mai iš vieš­na­mio”.

21.20 val. – „Ka­ras pa­skelb­tas”.

Bi­lie­tus ga­li­ma įsi­gy­ti ki­no te­at­ro ka­so­je ar­ba www.bi­lie­tu­pa­sau­lis.lt.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

Filharmonijos dienraštis

KAUNO PANTOMIMOS IR 29 d.

PLASTIKOS TEATRAS 14 val.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS

29 d.

12 val.

KINO TEATRAS „ROMUVA“

31 d.

17.20 val.

30

šeštadienis, sausio 28, 2012

menas ir pramogos

„Ži­no­jau, kad ši die­na ateis“ Šian­dien yra va­sa­rio 6 d., 1992 m.

Ar­ti­mi: V.Le­saus­kai­tės bend­ra­vi­mas su Lo­zo­rai­čiais pra­tę­sė dar

J.Tu­mo-Vaiž­gan­to lai­kus sie­kian­čius abie­jų šei­mų ry­šius.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

La­biau­siai jai šir­dį skau­dė­jo dėl Kau­no Va­sa­rio 6-ąją su­kaks du de­šimt­me­čiai nuo die­nos, kai po il­gų emig­ra­ci­jos me­ tų į Lietuvą grį­žo Sta­sys Lo­zo­rai­tis. Jį, ne vie­no lai­ky­tą pa­grin­di­niu pre­ten­den­ tu į ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pre­zi­den­ tus, ke­lio­nė­je ly­dė­jo žmona Da­nie­la.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ita­lė pri­gim­ti­mi, lie­tu­vė šir­dy­je D. d‘Ercole-Lo­zo­rai­tie­nė iki pa­ sku­ti­nio ato­dū­sio pa­lai­kė Lie­tu­ vą. Šio­mis die­no­mis Kau­ne pa­ mi­nė­tos pir­mo­sios jos mir­ties me­ti­nės. „Į mū­sų ša­lį ji sa­vo­tiš­kai grįž­da­vo 30 me­tų, nuo pa­žin­ties su S.Lo­zo­rai­čiu pra­džios ir kar­tu su juo dirb­da­ma ne­prik­lau­so­my­ bės la­bui“, – sa­ko pro­fe­so­rė Vai­ va Le­saus­kai­tė. Svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to pro­rek­to­rė, ar­ti­ma Lo­zo­rai­čių šei­mos drau­gė, yra iš­ ver­tu­si iš ita­lų kal­bos Da­nie­los die­no­raš­čių frag­men­tus.

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su Da­nie­la?

– Mū­sų gi­mi­nė nuo se­no bend­ra­vo su Lo­zo­rai­čiais – dar nuo XIX a.

Ma­no pro­se­ne­lės bro­lis Juo­zas Tu­ mas-Vaiž­gan­tas, bū­da­mas vi­ka­ru Min­tau­jo­je, lie­tu­vy­bės klau­si­mais bend­ra­vo su vy­res­nio­jo Sta­sio Lo­ zo­rai­čio tė­vu Mo­tie­ju­mi Lo­zo­rai­ čiu. Ma­no mo­čiu­tė, pa­skui ma­ma nuo­lat pa­lai­kė ry­šį su jau­nes­nio­jo S.Lo­zo­rai­čio ma­ma Vin­cen­ta Lo­ zo­rai­tie­ne. Gy­vai Da­nie­lą pa­ma­ čiau 1994 m., kai lai­mė­jau Ita­li­jos vy­riau­sy­bės sti­pen­di­ją moks­li­ niam dar­bui Sie­nos uni­ver­si­te­ te. Ta­da pa­ke­liui į Sie­ną su­sto­jau Ro­mo­je, o ten Lo­zo­rai­čiai ma­ne ma­lo­niai priė­mė. Po S.Lo­zo­rai­čio mir­ties to­liau bend­ra­vo­me ir su­ si­tik­da­vo­me su Da­nie­la. Tiek Lie­ tu­vo­je, tiek Ita­li­jo­je.

– Ko­kie jos bruo­žai jū­sų aky­se ypač iš­si­sky­rė?

– Ža­vė­jo jos pui­kus su­vo­ki­mas apie Lie­tu­vos po­li­ti­ką, gy­ve­ni­mą.

Kar­tais apie čia vyks­tan­čius pro­ ce­sus ji iš­ma­nė ge­riau nei kai ku­rie tau­tie­čiai, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je.

Taip pat įspū­dį da­rė jos ži­nios apie Eu­ro­pos ar­chi­tek­tū­rą, dai­lę. Man

tai ir­gi ar­ti­mos te­mos, to­dėl daug lai­ko pra­leis­da­vo­me apie tai kal­ bė­da­mos. Lan­ky­da­ma­si Lie­tu­vo­je ji vi­sa­da ap­si­sto­da­vo Kau­ne, mū­ sų na­muo­se Vaiž­gan­to gat­vė­je.

– Ko­kie bu­vo jos pir­mie­ji įspū­džiai apie Lie­tu­vą čia at­ vy­kus?

– Jai tai bu­vo jau­di­nan­ti aki­mir­ ka. Ant­ra ver­tus, ta­da mū­sų ša­ liai, kaip ži­no­me, bu­vo la­bai sun­ kus lai­ko­tar­pis. O dar šal­ta žie­ma, ne­pa­kan­ka­mai šil­do­mos patal­ pos… Tad mū­sų ša­lis jai tu­rė­jo at­ ro­dy­ti la­bai var­gin­gai, nu­ka­muo­ta oku­pa­ci­jos. Ta­čiau ji vi­sa­da ti­kė­ jo Lie­tu­vos pa­žan­ga, tik la­bai no­ rė­jo, kad ji vyk­tų daug spar­čiau.

La­biau­siai jai skau­dė­jo šir­dį dėl Kau­no. Iš sa­vo vy­ro pa­sa­ko­ji­mo ji daug gir­dė­jo apie jį kaip eu­ro­pie­ tiš­ką, aukš­tos kul­tū­ros mies­tą. Bet at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę jis la­bai at­si­li­ko nuo sos­ti­nės, mies­tas kaip bu­vo, taip ir li­ko ap­leis­tas.

– Šian­d ien „Kau­n o die­ nos“ skai­ty­to­jams pri­sta­to­ me pluoš­tą jū­sų iš­vers­tų D. d‘Ercole-Lo­zo­rai­tie­nės die­ no­raš­čių. Ar atei­ty­je iš­ver­si­ te jų ir dau­giau?

– Kol kas at­rin­kau mo­men­tus, su­ si­ju­sius su pir­muo­ju at­vy­ki­mu į Lie­tu­vą, ap­si­lan­ky­mu Kau­ne. Ki­ tais me­tais pa­žy­mė­si­me pir­mų­jų po ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo pre­zi­ den­to rin­ki­mų, ku­riuo­se da­ly­va­vo S.Lo­zo­rai­tis, 20-me­tį. Bus ga­li­ma iš­vers­ti dau­giau jos įspū­džių.

Ma­nau, kad Da­nie­la daug nu­si­ pel­niu­si Lie­tu­vai ir ver­ta at­ski­ros mo­nog­ra­fi­jos ar kny­gos. Vie­nas iš­raiš­kin­giau­sių jos cha­rak­te­ rio bruo­žų – at­kak­lu­mas ir siek­ti vis­ką da­ry­ti per­fect­to, t.y pui­kiai.

Tad ta kny­ga tu­rė­tų bū­ti kruopš­ čiai pa­reng­ta ir tai bū­tų ne vie­nų me­tų pro­fe­sio­na­lų dar­bas.

Nie­ka­da anks­čiau ne­ra­šiau die­no­ raš­čio. Man džiu­gu jį pra­dė­ti to­kia pro­ga. Aš ir Ba­mo (taip šeima vadino S.Lozoraitį – red. past.) esa­me Ro­mos Fiu­mi­ci­no oro uos­te lauk­ da­mi lai­pi­ni­mo į lėk­tu­vą, ku­ris mus nu­skrai­dins į Ciu­ri­chą, o iš Ciu­ri­ cho į Vil­nių. Tai pir­mas kar­tas, kai aš ke­liau­ju į Lie­tu­vą. Ba­mo 1939 m. va­sa­rą iš­vy­ko iš Lie­tu­vos į Ro­mą ir ne­be­ga­lė­jo dau­giau grįž­ti. Ne­mo­ ku paaiš­kin­ti, kaip ir ko­dėl, bet vi­są lai­ką ži­no­jau, kad ši die­na ateis, to­ dėl be­veik ne­si­jau­čiu nu­ste­bu­si. Tai yra tei­sin­ga. Ži­nau, kad bus pui­ku, kad lyg tai aš, kaip ir Ba­mo, grįž­ čiau na­mo. Ro­mą pa­lie­ka­me nuo­ sta­bią, be­veik pa­va­sa­riš­ką die­ną, tar­da­mi su­die sa­vo na­mams, mū­sų šešiems ka­ti­nams ir Liu Liu, ku­rie pa­si­lie­ka su Ma­ri­nel­la ir Ro­ber­tu.

Ciu­ri­che su­si­tik­si­me Ju­rą Kon­čius, siun­čia­mą „Was­hing­ton Post“ ste­ bė­ti mū­sų grį­ži­mo į Ba­mo tė­vy­nę.

Sus­to­ji­mas Ciu­ri­che. Kaip ir nu­ ma­ty­ta su­si­tin­ka­me su J.Kon­čius, ku­ri ir­gi apim­ta jos pir­mo­sios ke­ lio­nės į Lie­tu­vą jau­du­lio. Ke­lio­nė ma­lo­ni ir aš, ar­tė­jant lėk­tu­vo nu­si­ lei­di­mui, pa­ti sa­vęs dar kar­tą klau­ siu, kaip ga­li bū­ti, kad aš esu to­kia ra­mi. Ma­ne nu­ra­mi­na fak­tas, kad Ba­mo jau­čia­si taip pat. Pa­ga­liau pra­skri­dę sto­riau­sią de­be­sų ap­klo­ tą pra­de­da­me ma­ty­ti Lie­tu­vą. Vi­sa bal­ta nuo snie­go, at­ro­do lyg ka­lė­di­ nis pei­za­žas. Na­mai ma­žiu­kai, pri­ me­na tuos, ku­rie de­da­mi ant tor­to, – šo­ko­la­di­niai ir pa­bars­ty­ti cuk­ru­ mi. Daug už­ša­lu­sių eže­rų ir eže­rė­ lių, aukš­tų ir liau­nų me­džių miš­kai.

Ne­si­ma­to nei ma­ši­nų, nei žmo­nių, ir tai su­tei­kia šiek tiek ne­rea­lu­mo jaus­mo. At­ro­do, lyg vi­sa stab­te­lė­ jo, lyg su­lai­ky­tų kvė­pa­vi­mą. Ar­tė­ ja oro uos­tas, ir mes nu­si­lei­džia­me. Šen ten ma­to­si „Ae­rof­lo­to“ lėk­tu­ vų, yra ka­ri­nis lėk­tu­vas. Iš lėk­tu­vo iš­li­pa­ma pa­pras­tai lyg iš au­to­bu­ so – vi­du­ry­je nu­si­lei­di­mo ta­ko. Iš­ lip­da­ma stai­ga su­vo­kiu Po­pie­žiaus poel­gį, kai jis at­vy­kęs at­si­klau­pia ir pa­bu­čiuo­ja že­mę.

Yra žmo­nių gru­pe­lė, ku­ri tra­ po apa­čio­je lau­kia su ne­di­de­le gė­ lių puokš­te, ku­ri yra bran­ges­nė už or­chi­dė­jų krep­šį, nes tai yra mie­la.

Jau­di­nan­tis mo­men­tas. Tuo pa­čiu me­tu dau­gy­bė as­me­nų ima in­ter­viu iš Ba­mo ir jis sa­ko gra­žius žo­džius.

Aiš­kiai ma­to­si, kad čia esan­tie­ ji drau­ge su mu­mis iš­gy­ve­na nuo­ sta­biau­sią aki­mir­ką. Tai ma­ty­ti iš jų vei­dų, tai ga­li­ma jaus­ti šir­di­mi.

Tuo me­tu už­pa­ka­ly lėk­tu­vo iš­ krau­na ba­ga­žą ir mes ei­na­me at­ si­rink­ti sa­vo daik­tų. Po to li­pa­me į ma­ši­ną ir ke­liau­ja­me mies­to link.

Tarp mus at­vy­ku­sių su­tik­ti as­me­ nų at­pa­žįs­tu Gra­ži­ną Lands­ber­gie­ nę, Ra­mū­ną Bog­da­ną ir Zin­ge­rį. Aš esu ma­ši­no­je su Gra­ži­na L. ir la­bai sim­pa­tiš­ka po­nia Liu­či­ja Čer­nec­ ky­tė. Tai Čer­nec­kio, ku­ris Ro­mo­ je re­zi­da­vo be­veik 15 me­tų duk­tė. Ji vis dar pui­kiai šne­ka ita­liš­kai. Ti­ kiuo­si vėl ją grei­tai pa­ma­ty­ti ir su­ si­tik­ti su jos ma­ma, ku­riai tu­rė­tų bū­ti be­veik 90 me­tų. At­vyks­ta­me į

vieš­bu­tį. Tu­ri­me ne­di­de­lę sve­tai­nę, mie­ga­mą­jį ir vo­nią. La­bai šal­ta.

Šeš­ta­die­nis, va­sa­rio 8 d.

12 va­lan­dą iš­vyks­ta­me ma­ši­na į Kau­ną. Su mu­mis va­žiuo­ja Ju­ra Kon­čius, kad ga­lė­tų tęs­ti re­por­ te­rės dar­bą. Po va­lan­dos ke­lio­nės at­vyks­ta­me. Vieš­bu­tis „Lie­tu­va“, ge­riau­sias praei­ty­je ir da­bar. Tu­rė­ jo bū­ti gra­žus. Ju­ros pra­šy­mu mū­sų lau­kia EL­TA fo­tog­ra­fas, ku­ris mus ly­dės, kol Ba­mo lan­kys svar­biau­ sias vie­tas: sa­vo na­mus, mo­kyk­ lą, se­ne­lių na­mą ir t.t. Čia yra iš­li­ kę be­veik vis­kas, bet kaip tu­ri bū­ti skau­du to­kiems, kaip jis, ku­rie at­si­ me­na vi­sa bu­vus nau­ja, gra­žu, šva­ ru, ele­gan­tiš­kai. Ma­ty­ti, kaip vi­sa su­ža­lo­ta ir pa­že­min­ta per tuos 50 me­tų. Sus­pau­džia šir­dį ir man no­ ri­si verk­ti. Ži­nau, kad bus at­kur­ta, nes tai yra lie­tu­vių pri­gim­ty­je, bet kiek lai­ko už­truks? No­rė­čiau tu­rė­ ti bur­tų laz­de­lę ir ta­da per aki­mir­ką vis­kas su­grįž­tų į sa­vo vie­tas. Min­tis vai­kiš­ka. Me­tai ir lai­ko žaiz­dos ne­ nu­sib­rau­kia, kaip ir neiš­nyks­ta vei­ do raukš­lės.

Iš­lip­da­ma stai­ga su­ vo­kiu Po­pie­žiaus poel­gį, kai jis at­vy­ kęs at­si­klau­pia ir pa­ bu­čiuo­ja že­mę.

Va­ka­rie­nė „Met­ro­po­lio“ res­to­ ra­ne uni­ver­si­te­to rek­to­riaus kvie­ ti­mu. Sa­lė la­bai gra­ži su bai­siais pa­veiks­lais, imi­tuo­jan­čiais vi­du­ram­žius. Sta­las ser­vi­ruo­tas rū­pes­ tin­gai ir ele­gan­tiš­kai. Va­ka­rie­nė la­bai ra­fi­nuo­ta ir tur­tin­ga (vir­tu­vė sun­ki, bet su­bti­li).

Sek­ma­die­nis, va­sa­rio 9 d.

Atė­jo svar­bi die­na. Pės­tu­te ei­na­me į ka­ted­rą, kur vyks šv.Mi­šios, ku­ rias au­kos kar­di­no­las Slad­ke­vi­čius.

Gat­ve­lės, ku­rio­mis ei­na­me, įdo­ mios, nes tai – se­no­ji mies­to da­lis.

Se­na­mies­tis at­ro­do ge­rai iš­si­lai­kęs, ta­čiau pa­si­žiū­rė­jus į šo­ni­nes gat­ ve­les spau­džia šir­dį, ma­tant, kaip vis­kas ap­griu­vę. Į baž­ny­čią įei­na­ me pro ga­li­nes du­ris, ku­rios ve­da į zak­ris­ti­ją. Ba­mo yra su­tin­ka­mas la­bai šven­tiš­kai. Yra mon­sin­jo­ras Kaz­laus­kas. At­vyks­ta kar­di­no­las, ku­ris man at­ro­do li­go­tes­nis ir tra­ pes­nis ne­gu įsi­vaiz­da­vau. Vis­kas pui­kiai or­ga­ni­zuo­ta. Vie­tos su­žy­ mė­tos sche­mo­je, ku­ri vi­siems iš­ da­li­ja­ma. Įei­na­me ir uži­ma­me sa­ vo vie­tas. Baž­ny­čia pil­na žmo­nių.

At­vyks­ta Lands­ber­gis. Ma­to­me Wan­da ir Nel­la Gaw­rons­kas, ku­ rios spe­cia­liai at­vy­ko iš Ro­mos per Var­šu­vą. Nuos­ta­bios Mi­šios, jau­ di­nan­čios ir orios. Ba­mo skai­to iš­ trau­ką, po jo – ki­ti. Išei­na­me pro ga­li­nes du­ris, tas pa­čias, pro ku­ rias įė­jo­me, ir ran­da­me lau­kian­čią mi­nią, su­jau­din­tą ir san­tū­rią, ku­ ri pra­de­da dai­nuo­ti. Ma­ne api­ma ne­sut­ram­do­mas grau­du­lys ir vir­

pu­lys, ku­rio ne­ga­liu su­val­dy­ti. Ži­ nau, kad ver­kiu kaip ir dau­ge­lis ki­tų dai­nuo­jan­čių žmo­nių. Ba­mo ei­na ir svei­ki­na­si, jį sten­gia­si pa­lies­ti, duo­da laiš­kus ir raš­te­lius. Vi­si ži­ no, kas jis yra, ir vi­si yra su juo. Tai yra tos aki­mir­kos, ku­rios nu­brau­kia vi­sus bu­vu­sius sun­ku­mus ir bu­vu­sį be­vil­tiš­ku­mą. Ži­nau, kad nie­ka­dos neuž­mir­šiu šios aki­mir­kos. Ne­ži­ nau, ar pa­jėg­siu žo­džiais iš­reikš­ti tai, ką ju­tau... ...Pa­val­gę prieš­pie­čius vyks­ta­ me į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tą, kur pra­si­de­da ce­re­mo­ni­ja, per ku­rią Ba­mo ir V.Lands­ber­giui bus su­teik­ti Lau­rea Ho­no­ris Cau­sae in Fi­lo­so­fia var­dai. Čia ir­gi plo­ji­mai ir jau­čia­ma di­džiu­lė sim­pa­ti­ja...

Sce­no­je vis­kas pa­reng­ta, įei­na cho­ras ir su­sto­ja tri­mis ei­lė­mis sce­ nos gi­lu­mo­je. Jų daug, vai­ki­nai ir mer­gi­nos jau­ni ir gra­žūs, ap­si­ren­ gę vie­no­dais kos­tiu­mais. Pra­si­de­da kal­bos, dvie­jų kan­di­da­tų (Czes­la­ vas Mi­los­zas neat­vy­ko) ap­ren­gi­mas man­ti­jo­mis ir ap­do­va­no­ji­mas. Kal­ bos tę­sė­si be ga­lo. Lai­mei, Ba­mo kal­ ba bu­vo gra­ži, net jei­gu aš ją su­pra­tau tik iš da­lies. Pra­ra­dau lai­ko su­vo­ki­ mą, at­ro­do, kad nie­ka­da ne­si­baigs...

Kai vis­kas pa­si­bai­gė, kai ku­rie žmo­nės atei­na į sce­ną, kad ga­lė­tų pa­kal­bė­ti su Ba­mo. Tarp jų ir Da­ lia Bra­zaus­kas su vy­ru ir sa­vo se­ nu­te ma­ma, ku­ri dar ge­rai lai­ko­ si (ma­nau, kad jai 93 ar 98 me­tai).

Ji Vin­cen­tos Ma­tu­lai­ty­tės-Lo­zo­ rai­tie­nės, Ba­mo ma­mos, pus­se­se­ rė. Tai pir­mie­ji gi­mi­nės, su ku­riais su­si­tin­ka­me. Su­si­ta­ria­me pa­si­ma­ ty­ti ry­toj ir ap­lan­ky­ti se­ne­lių ir ki­tų ar­ti­mų­jų ka­pus.

Ant­ra­die­nis, va­sa­rio 11 d.

Ap­si­lan­ky­mas mu­zie­ju­je la­bai įdo­ mus. Čiur­lio­nis ke­rin­tis. Ne pir­ mas kar­tas, kai lan­kau­si mu­zie­ ju­je pri­va­čiai, ir tai la­bai mėgs­tu. Įvai­rūs ku­ra­to­riai pa­si­di­džiuo­da­ mi ro­do sky­rius, už ku­riuos yra at­ sa­kin­gi. Ži­no­ma, pir­miau­sia Čiur­ lio­niui skir­ta sa­lė. Jo­je eks­po­zi­ci­ja, ku­ri ne­tru­kus ke­liaus į Ja­po­ni­ją.

Esu tik­ra, kad ji tu­rės di­de­lį pa­si­ se­ki­mą. Aki­vaiz­du, kad dai­li­nin­kas mė­go ja­po­nų me­ną, nes ma­to­si ir jau­čia­si jo įta­ka. No­rė­čiau suor­ga­ ni­zuo­ti pa­ro­dą Va­šing­to­no na­cio­ na­li­nė­je ga­le­ri­jo­je. Ti­kiuo­si, kad ga­lė­tų pa­vyk­ti. Ne­nu­tuo­kiu, ko­kie bū­tų sun­ku­mai ir nuo ko rei­kė­tų pra­dė­ti. Bet pa­žiū­rė­si­me.

Po to ap­lan­ko­me sky­rių, kur sau­ go­ja­mi įvai­rūs pa­puo­ši­mai. Esa­me sau­gyk­lo­je, o ne vi­siems priei­na­ mo­se sa­lė­se. Pas­kui san­dė­lis, kur sau­go­ja­ma, ti­kiu, šim­tai me­di­nių įvai­rių dy­džių žy­mių­jų „Die­vu­kų“ sta­tu­lų. Ke­le­tą jų ma­tė­me eks­po­ nuo­ja­mų mu­zie­jaus sa­lė­je drau­ge su dviem di­de­liais įsta­biais me­di­ niais kry­žiais, ku­rie at­ro­do dau­giau nu­lie­ti, o ne iš­drož­ti. Au­di­niai ti­ piš­ki lie­tu­viš­kam liau­dies me­nui.

Jie ma­ne vi­sa­da ža­vi la­bai tra­di­ci­ ne geo­met­ri­ja, ta­čiau kar­tu yra la­ bai šiuo­lai­kiš­ki.

Neį­si­vaiz­da­vau, kad tais tam­siais me­tais bu­vę ga­li­ma tiek daug me­

31

šeštadienis, sausio 28, 2012

menas ir pramogos Tiems, ku­ rie ma­nęs klau­sė ar dar klaus, ko­kia yra Lie­tu­va, ga­ liu tik pa­sa­ ky­ti – gra­ ži. Tai tar­ da­ma gal­ vo­ju – gra­ži ir ne­lai­min­ ga. Il­gą lai­ ką luo­šin­ ta įvai­riais bū­dais. Vi­ sur ko­mu­ niz­mo raup­ sų ženk­lai.

Vie­nin­te­lė vil­tis, kad bū­tų iš­si­gel­ bė­ju­si šir­ dis.

Sa­va: D.Lo­zo­rai­tie­nė per pir­mą­jį ap­si­lan­ky­mą Lie­tu­vo­je 1992 m.

džia­gos lai­ky­ti, ka­ta­lo­guo­ti, ap­sau­ go­ti, tur­būt slėp­ti(?) Ko­kia lem­tis!

To­kia ma­lo­nia pa­tir­ti­mi bai­gia­me mū­sų pir­mą­jį ap­si­lan­ky­mą Kau­ne.

Po ko­kios die­nos su­grį­ši­me.

Ma­ši­na mus nu­ve­ža į Vil­nių.

Grįž­tant į „Drau­gys­tę“ at­ro­do, kad grįž­ta­me į na­mus. Nors tai nė­ra liuk­su­si­nis vieš­bu­tis, bet man at­ ro­do kaip „Grand Ho­tel“. Pa­ga­liau iš­si­mau­dy­siu po tri­jų die­nų.

Ran­da­me įvai­rių laiš­kų, tarp ku­rių ir iš Wan­da ir Nel­la. Jos ir­gi čia yra.

Ei­na­me ap­lan­ky­ti po­nios Čer­ nec­kis ir jos duk­ros Liu­či­jos. Mo­ti­ na nuo­sta­bi mo­te­ris. Ne­žiū­rint jos gy­ve­ni­mo tra­ge­di­jų, ji vis dar gra­ ži, ne­pap­ras­tai ele­gan­tiš­kų ma­nie­ rų, su­bti­li po­kal­by­je. Bū­čiau su ja iš­ti­sas die­nas. Ti­kiuo­si dar su­grįž­ti ir ją ap­lan­ky­ti. Va­ka­rie­niau­ja­me su Wan­da ir Nel­la „Stik­liuo­se“.

Sek­ma­die­nis, va­sa­rio 16 d.

Na­cio­na­li­nė šven­tė, iš­kil­min­gai pa­žy­mi­ma nuo 1918 m. va­sa­rio 16 d. Mes ją vi­są lai­ką džiu­giai švęs­ da­vo­me tiek Ro­mo­je, tiek ir Va­ šing­to­ne. Pui­ku bū­ti Vil­niu­je šia pro­ga. Aš ti­kė­jau­si di­des­nio šven­ tiš­ku­mo. At­ro­do, ma­no nuo­mo­ne, kad stin­ga vi­sus už­val­dan­čio pa­to­ so. Ne­sa­kau, kad tai bū­tų die­na, to­ kia kaip ki­tos, bet be­veik to­kia. Ži­ no­ma, bus ofi­cia­lios ce­re­mo­ni­jos, kal­bos. Vi­sur mes da­ly­vau­si­me, ta­ čiau man stin­ga kaž­ko at­mos­fe­ro­je, to ko ti­kė­jau­si.

Vie­nuo­lik­tą va­lan­dą iš­kil­mės pre­zi­diu­me, kur bus tei­kia­mi me­ da­liai. Ap­do­va­no­ti bus Ba­mo, Rüü­ tel (Es­ti­ja) ir įvai­rūs žmo­nės, ku­rie per­nai sau­sio mė­ne­sį gy­nė sos­ti­nę nuo so­vie­tų ant­puo­lių. Du ap­do­va­

An­ta­no Sut­kaus nuo­tr.

no­ja­mi po mir­ties. La­bai grau­du.

Tre­čią va­lan­dą ki­tas mi­nė­ji­mas teat­re, po ku­rio vyks Vil­niaus cho­ro ir or­kest­ro pa­si­ro­dy­mas. Pra­kal­bos.

Pir­ma – Lands­ber­gis, po jo Rüü­tel ir Da­ni­jos at­sto­vas. Pas­kui Ba­mo. Plo­ ji­mai at­si­sto­jus. Esu lai­min­ga. Juo taip di­džiuo­juo­si, lyg bū­čiau jo mo­ti­ na. Kal­ba trum­pa, kaip vi­sa­da įspū­ din­ga, kaip vi­sa­da jau­čia­mas klau­sy­ to­jų su­si­kau­pi­mas ir dė­me­sys.

Sek­ma­die­nis, ko­vo 1 d.

Rū­ko nė­ra. Išsk­ren­da­me į Frank­fur­tą, kur iš­si­skir­si­me. Ba­mo vyks­ta į Va­ šing­to­ną, o aš grįž­tu į Ro­mą... Skris­ da­ma į Ro­mą pri­si­me­nu daug mū­sų grį­ži­mo į na­mus epi­zo­dų. Jie gra­žus Ba­mo ap­do­va­no­ji­mas už vi­so jo gy­ ve­ni­mo dar­bą ir už tai, kas jo lau­kia, nes dar vyks­ta lo­ši­mas. Daug ką rei­ kia pa­da­ry­ti, at­ras­ti. Ir tur­būt vis­kas bus dar sun­kiau. Tai keis­ta, nes rei­ kė­tų gal­vo­ti, kad bus leng­viau.

Jaus­mi­niu po­žiū­riu bus daug gra­ žių pri­si­mi­ni­mų ir di­de­lio iš­gy­ve­ ni­mo mo­men­tų, ku­riuos at­gai­vins min­tys. Tiems, ku­rie ma­nęs klau­sė ar dar klaus, ko­kia yra Lie­tu­va, ga­liu tik pa­sa­ky­ti – gra­ži. Tai tar­da­ma gal­ vo­ju – gra­ži ir ne­lai­min­ga. Il­gą lai­ką luo­šin­ta įvai­riais bū­dais. Vi­sur ko­ mu­niz­mo raup­sų ženk­lai. Raup­sai, ku­rie fi­ziš­kai ma­to­mi mies­te, na­mų išo­rė­je ir vi­du­je, gat­vė­se, vi­sur yra ne­ma­to­mi raup­sai žmo­nių pro­tuo­se.

Vie­nin­te­lė vil­tis, kad bū­tų iš­si­gel­bė­ ju­si šir­dis. Aš ma­nau, kad taip ir yra, to­dėl vis­kas lyg dė­lio­nės frag­men­tai grįš į sa­vo vie­tas, kad bū­tų at­kur­tas pui­kus lai­min­go ir at­gi­mu­sio kraš­ to vaiz­das. Tai jau įvy­ko praei­ty­je, tai ga­li nu­tik­ti dar kar­tą. Bus nuo­sta­bu re­gė­ti, kaip tai įvyks­ta.

Na­muo­se: D. d’Er­co­le-Lo­zo­rai­tie­nė Lie­tu­vo­je, tarp jai ar­ti­mų žmo­nių.

Vai­vos Lesaus­kai­tės as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

DATOS (sausio 28 d.) Šv. Tomas Akvinietis 1955 m. gimė Nicolas Sarkozi, Prancūzijos prezidentas.

1958 m. bendrovė „Lego“ užpatentavo lego kaladėlių dizainą 1965 m. gimė Arminas Narbekovas, futbolininkas, treneris.

1968 m. gimė Kanados dainininkė ir dainų autorė Sarah McLachlan.

1978 m. gimė Gianluigi Buffonas, italų futbolininkas, Italijos rinktinės ir „Juventus“ klubo vartininkas.

1981 m. gimė amerikiečių aktorius Elihaj Woodas.

1996 m. mirė Josifas Brodskis, rusų poetas, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

2002 m. mirė švedų vaikų rašytoja Astrid Lindgren.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Jei susidarys įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors iš jūsų tyčiotųsi ar norėtų suerzinti, nenusiminkite, juk gali būti ir blogiau.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo, nepritarti jūsų idėjoms ir idealams. Nesileiskite, kad jūsų optimizmas būtų taip lengvai sugriautas. Gali kilti rūpesčių dėl vaikų.

Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite sau, negalvokite apie darbą, karjerą. Džiaukitės žiema, eikite pasivaikščioti apsnigtu miestu, nebijokite šaltuko, juk jis taip gražiai parausvina skruostus.

Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai, trūksta artimųjų pritarimo ir meilės. Bet apsižvalgykite aplink, ir galite išvysti sau palankų veidą.

Liūtas (07 23–08 23). Šiandien suprasite, kad jūsų mintys ir idėjos nebūtinai sutampa su tų, kurie jums brangūs. Tik neišsigąskite ir nepulkite savęs dėl to smerkti – juk jus priima tokį, koks esate.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas.

Patarimų galite rasti geroje knygoje ar filme. Savaitgalį pasikvieskite svečių, paruoškite jiems vakarienę.

Svarstyklės (09 24–10 23). Savaitgalį galite sutikti sau labai svarbų žmogų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus.

Skorpionas (10 24–11 22). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šaulys (11 23–12 21). Netinkama diena išlaidauti. Savaitgalio vakarus geriau paskirkite šeimos draugams.

Praleiskite dieną su vaikais – eikite paslidinėti, pasivažinėti rogutėmis, žaiskite žaidimus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena, būsite puikiai nusiteikęs, pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Pasirūpinkite savo augintiniais.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai sutarsite su aplinkiniais ir gerai praleisite laiką su mylimu žmogumi, jausitės laimingas. Išvykite į netolimą kelionę, pabūkite gamtoje. Žuvys (02 20–03 20). Savaitgalis tinkamas priimti svečius. Būsite pakiliai nusiteikęs, nors ir spaus darbai.

Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite draugiška kompanija.

Orai

Savaitgalį ir pirmadienį spaus šaltis – naktimis temperatūra gali nukristi žemiau 20 laipsnių. Snigti neturėtų. Šiandien bus 9–12 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį numatoma 15–20, dieną 10–13 laipsnių šalčio. Pirmadienio naktį speigas paspaus dar labiau: termometro stulpelis, prognozuojama, rodys 23 laipsnius žemiau 0. Dieną turėtų būti 12–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 28 d.

–11

–9

Telšiai

–12

Šiauliai

Klaipėda

–12

Panevėžys

–11

Utena

–9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.16 16.47 8.31 9.29 23.25

28-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 338 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

–11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –3 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +27 Kopenhaga 0

Londonas +6 Madridas +6 Maskva –11 Minskas –16 Niujorkas +5 Oslas –2 Paryžius +5 Pekinas +2

orai kaune šiandien

Praha 0 Ryga –9 Roma +8 Sidnėjus +27 Talinas –11 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva –6

–12

–11

Vėjas

2–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Vardai Šiandien:

Gedgaudas, Leonidas, Liaudginas, Mamertas, Nijolė, Tomas, Odas.

Rytoj:

Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Valerijus, Žibutė.

Piet­ry­čių Eu­ro­pa skęs­ta snie­ge

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–14

–11

–16

–14

3

–20

–12

–17

–19

2

–20

–12

–18

–20

4

rytoj

poryt

Gau­s us snie­g as šią sa­v ai­tę už­ver­tė Piet­r y­č ių Eu­ro­p ą. Sun­k iau­s ia pa­dė­ tis su­s i­d a­rė Ru­mu­n i­j o­j e, Bul­g a­r i­j o­j e ir Ser­bi­j o­j e. Ru­mu­n i­j o­j e, kur pus­nys sie­kė pu­s ant­ro met­ro, gel­b ė­to­j ams te­ko eva­k uo­t i 2 tūkst. ke­l iuo­s e už­ stri­g u­s ių vai­r uo­to­j ų. Vie­no vai­r uo­ to­j o gy­v y­b ės iš­gel­b ė­t i ne­p a­v y­ko, jo žmo­n a sun­k ios būk­lės nu­vež­t a į li­ go­n i­nę. Vie­na ru­mu­nė pa­g im­dė grei­ to­s ios pa­g al­b os au­to­mo­bi­ly­j e, ku­r is už­s tri­g o pus­n y­s e. Bu­k a­reš­to oro uos­t ai at­š au­kė 40 skry­d žių. Ke­t u­r i Du­no­j aus ir Juo­do­s ios jū­ros uos­t ai bu­vo už­d a­r y­t i dėl stip­raus vė­j o.

FP inf. ir nuo­tr.

įvairenybės

Ge­ro vais­to re­cep­tas ne­ga­luo­jan­čiai Lie­tu­vai Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Sau­sa­kim­šo­je Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių (LPKTS) sa­lė­ je pri­sta­ty­tas il­gai lauk­tas al­bu­mas „Tūks­tant­me­čio žie­das. Vil­ties ir mei­lės laiš­kai Lie­tu­vai“. Šia­me lei­di­ny­je – įvai­raus am­ žiaus, iš­si­la­vi­ni­mo, li­ki­mo žmo­nių lin­kė­ji­mai, laiš­kai, pie­ši­niai, skir­ ti Lie­tu­vai jos var­do pa­mi­nė­ji­mo 1000-me­čiui.

Lei­di­nį pri­sta­ty­da­ma jo su­ma­ ny­to­ja ir su­da­ry­to­ja spor­to me­di­ ci­nos gy­dy­to­ja Au­re­li­ja Da­vi­da­ vi­čie­nė ma­no, kad al­bu­me su­dė­ti pa­tys ge­riau­si re­cep­tai da­bar ne­ga­ luo­jan­čiai tė­vy­nei. „Man, me­di­kei, at­ro­do, kad šis lei­di­nys – tai ge­ro vais­to re­cep­tas vi­sai Lie­tu­vai, ku­ rio­je dar ne­ma­ža pyk­čio, ne­mei­lės, ne­pa­si­ti­kė­ji­mo“, – sa­kė kau­nie­tė.

Svei­ki­ni­mus, pie­ši­nius, laiš­kus Lie­tu­vai siun­tė ne tik ša­ly­je gy­ ve­nan­tys įvai­raus am­žiaus ir pro­ fe­si­jų žmo­nės, bet ir dau­giau nei ke­lios de­šim­tys už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nių. Lei­di­ny­je įam­žin­ ti svar­biau­si 2009 m. ren­gi­niai, skir­ti Lie­tu­vos var­do pa­mi­nė­ji­mo 1000-me­čiui“: Žo­lin­čių aka­de­mi­ jos iš 1000 au­ga­lų išaus­tas ta­ke­lis, Dai­nų šven­tės „Am­žių su­tar­ti­nė“, 1000 ąžuo­liu­kų so­di­ni­mo ir ki­tų gra­žių ren­gi­nių aki­mir­kos. Čia yra ir poe­to Jus­ti­no Mar­cin­ ke­vi­čiaus, krep­ši­nio le­gen­dos Ar­ vy­do Sa­bo­nio, ak­to­rės Re­gi­nos Var­nai­tės, kom­po­zi­to­riaus Gied­ riaus Kup­re­vi­čiaus bei ki­tų ži­no­mų Lie­tu­vos žmo­nių lin­kė­ji­mai tė­vy­ nei. Jau­niau­siai šio lei­di­nio laiš­ko au­to­rei To­mai Sku­čai­tei 2009 m. te­bu­vo vie­ni me­tu­kai, o vy­riau­siam

Is­to­ri­nis: anot A.Da­vi­da­vi­čie­nės, šis al­bu­mas at­spin­di tau­tos lū­kes­

čius, nuo­tai­kas ir is­to­ri­nę at­min­tį.

laiš­ko au­to­riui kau­nie­čiui Pet­rui Na­rin­ke­vi­čiui – 96-eri.

Pa­sak A.Da­vi­da­vi­čie­nės, al­bu­ mui pri­sta­ty­ti ji pa­si­rin­ko LPKTS sa­lę to­dėl, kad dau­giau­sia švie­sių laiš­kų Lie­tu­vai ji su­lau­kė bū­tent iš po­lit­ka­li­nių ir trem­ti­nių. Į al­bu­mą pa­te­ko dau­giau kaip 1000 au­to­rių kū­ri­niai, tarp ku­rių – mon­sin­jo­ro Vy­tau­to Gri­ga­ra­vi­ čiaus laiš­kas, ku­rį jis pa­ts ir per­ skai­tė kny­gos pri­sta­ty­me, pa­lin­kė­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

jęs Lie­tu­vai dau­giau krikš­čio­niš­kų šei­mų, o ša­lies gy­ven­to­jams – san­ tar­vės ir pa­kan­tu­mo.

Vie­no laiš­ko lei­di­ny­je au­to­rius Kau­no mies­to me­ras And­rius Kup­ čins­kas, pa­dė­ko­jęs al­bu­mo su­ma­ ny­to­jai už pi­lie­tiš­ku­mo, po­zi­ty­vių dar­bų ir pa­trio­tiš­ku­mo sklai­dą Lie­ tu­vo­je, pra­ne­šė su­si­rin­ku­sie­siems pa­si­ra­šęs po­tvar­kį dėl A.Da­vi­da­vi­ čie­nės ap­do­va­no­ji­mo Jo­no Vi­lei­šio me­da­liu.