SAUSIO 28, 2012 Nr. 23 (19 324)
Seimo komisijai dėl „Snoro“ prieštaravusi I.Degutienė netikėtai persigalvojo. Lietuva 7p.
Egipto revoliucijos metines temdo nauji skauduliai ir nepateisintos viltys.
Pasaulis 8p.
TV eteris – it magnetas „Kažkam čia pragaras, kažkam čia rojus“ – kadaise suskambus šiam „Bavarijos“ mu zikiniam motyvui prie televizorių ek ranų prilipdavo kone visa Lietuva. Anuomet beprotiškai populiarūs rea lybės šou šiandien beveik išsitrynė iš žiūrovų atminties, tačiau „mutavo“ į galybę kitų TV projektų.
www.kl.lt
Kaina 1,60 Lt
„Man džiugu matyti, kaip vaikučiai džiaugiasi.“ Partiją kurianti Kristina Brazauskienė paaiškino, kodėl viešėdama Klaipėdoje aplankys ir vaikų globos namus.
2p.
Pirties džiaugsmų bumas
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pridėjo žinomumo
Nors kai kurie jų, rodomi ne pir mus metus, nebeuždirba svaigi namų reitingų ir nemažai daliai žiūrovų gerokai įgriso, norinčiųjų juose dalyvauti nestinga. Nori išgarsėti akimirksniu? Pa siekti karjeros aukštumų? Patir ti nuotykį ir net užsidirbti pinigų? Visą puokštę laimingų bilietų siū lo įvairiausi TV projektai – nar kotikas, kuriam neatsparūs ne tik paprasti mirtingieji, bet ir garse nybės. Iš Klaipėdos kilusi žurnalistė, te levizijos ir radijo laidų vedėja Skai va Jasevičiūtė buvo viena pirmųjų, kuriai realybės šou aistras teko ste bėti ne iš šalies, o virti jų sūkury je. „Baro“ projektas anuomet tapo sensacija – apie tokią sėkmę šian dien turbūt galėtų tik pasvajoti da bartinių projektų daly viai ir rengėjai.
4
Šaltuoju metų laiku vienintelė Klaipėdos viešoji pirtis išgyvena pakilimą. Per mėnesį joje apsilan ko iki 5 tūkst. lankytojų. Tai yra daugiau nei vasarą. Vienintelė viešoji
Rezultatas: dešimtmečio „Barą“ laimėjusiai klaipėdietei S.Būtytei teko įspūdingas prizas.
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite priede „TV diena“
LNK nuotr.
Klaipėdos viešoji pirtis Trilapio gatvėje – bene vienintelė tokia Va karų regiono įstaiga, kuri atlaikė rinkos išbandymus ir veikia iki šiol. Jos darbuotojai tikina, kad žmonės atvažiuoja iš Palangos, Kretingos, Gargždų, Plungės. Per metus čia apsilanko maždaug 45–50 tūkst., per mėnesį – iki pus penkto tūkstančio žmonių. „Dirbame nuo 12 valandos, o žmo nės būriuojasi nuo dešimtos. Sėdi, bendrauja tarpusavyje“, – pasakojo pirties vadovas Vytautas Eitmanavičius.
3
2
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
miestas
K.Brazauskienės vilionės – ir Klaipėdoje
Uostamiesčio valdininkai jau kurį laiką važi nėja elektromo biliu, tačiau eko logiškų trans porto priemo nių savivaldybė nuomotis neketina.
Vertinimas: elektromobilį išbandęs L.Dūda jam turėjo ir komplimentų, ir
priekaištų.
Planas: K.Brazauskienė vylėsi, kad jos kuriama partija bus įregistruo
ta kovo pradžioje.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Savo partiją kurianti Kristina Bra zauskienė bandys siekti ir klaipė diečių palankumo – ji kitą savai tę viešės uostamiestyje ir surengs grandiozinį susitikimą.
Prezidento Algirdo Mykolo Bra zausko našlė K.Brazauskienė Klai pėdoje lankysis antradienį. Jos ir klaipėdiečių susitikimas planuojamas vieno prabangiausių uostamiesčio viešbučių konferen cijų centre. Į jį raginami ateiti visi uosta miesčio gyventojai, nes susitiki mo tema „Klaipėdiečiai, neišsis kirstykite po pasaulį ieškant laimės – junkimės prie K.Brazauskienės steigiamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos ir kartu kurkime orų gyvenimą savo valstybėje“. Paklausta, ar apsilankymas Klai pėdoje reiškia, kad būsimos partijos kandidatai artėjančiuose Seimo rin kimuose bus keliami uostamiesčio vienmandatėse apygardose, K.Bra zauskienė buvo lakoniška. „Kol kas dar negaliu tvirtai pasakyti, ar kel sime savo kandidatus uostamiesty je. Šito klausimo dar neaptarėme, nes dabar svarbiausia įregistruoti partiją“, – dėstė politikė.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vienas jos apsilankymų Klaipė doje tikslų yra surinkti kuo daugiau žmonių parašų, reikalingų partijai įregistruoti. „Iš Klaipėdos jau turime nema žai parašų, bet atvažiuosime, ap lankysime, gal dar kas nors norės pasirašyti, tai priimsime. Norime surinkti kuo daugiau parašų, kad būtume tikri, jog jų pakaks“, – aiš kino K.Brazauskienė. Vasario 11 dieną planuojamas būsimos partijos suvažiavimas, o iškart po jo, anot pašnekovės, Tei singumo ministerijai bus pateikti reikiami dokumentai partijai įre gistruoti. „Jei nebus jokių trukdžių, tiki mės, kad jau kovo pradžioje būsi me tikra partija“, – vylėsi K.Bra zauskienė. Ji Klaipėdoje ne tik surengs su sitikimą su uostamiesčio gyven tojais, bet ir aplankys vaikų globos namus „Smiltelė“. „Mes visur, kur važiuojame, ap lankome vaikų globos namus. Kai kas dėl to priekaištauja. Sako, ge riau važiuokite į senelių globos na mus, tai dar rinkėjų įgysite. Tačiau man džiugu matyti, kai vaikučiai džiaugiasi, jiems dovanėlių nuve žame. Ir apskritai mus labai gera noriškai visi priima“, – džiaugėsi K.Brazauskienė.
Vytauto Petriko nuotr.
Elektromobiliai savivaldybei netinka Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Viena kompanija itališką elektromo bilį suteikė išbandyti įmonei „Gatvių apšvietimas“. Kadangi ji priklau so savivaldybei, tad ir jos darbuoto jai turi galimybę pasivažinėti ekolo giška transporto priemone. Vienas pirmųjų prie elektromobi lio vairo sėdo Miesto ūkio departa mento direktorius Liudvikas Dūda. „Įspūdžiai tikrai pozityvūs. Au tomobilis patogus, jei tokius turė tų savivaldybė, tai ir važinėtume. Tiesa, elektromobilis, matyt, skir tas važinėti lygia danga, nes sena miesčio gatvelėse gerai pakrato“, – įspūdžiais dalijosi L.Dūda. Jis teigė, kad kompanija, kuri pa siūlė išbandyti elektromobilį, uos tamiestyje turi savo planų. Ji eko logiškas transporto priemones nori nuomoti turistams, todėl savival dybei yra pateikusi prašymą leisti mieste įrengti šešias elektromobi lių įkrovimo kolonėles.
Test uojam as elektrom ob il is įkraunamas bendrovėje „Gatvių apšvietimas“. Skaičiuojama, kad juo nuvažiuoti 100 kilometrų kai nuoja apie šešis litus.
Viačeslavas Karmanovas:
Elektromobiliu, ku rį bandome, galima nuvažiuoti tik 140 kilometrų ir jis išsi kraus. Tai kaip nuva žiuosime iki Vilniaus, jei net iki Kauno neištrauksime? Uostamiesčio savivaldybė, kai tik bus patvirtintas miesto biudže tas, skelbs konkursą dėl dviejų au tomobilių nuomos. Galbūt valdi ninkai susigundė elektromobiliais,
juk jie ne tik ekologiški, bet ir eko nomiški? „Mums reikalingi daugiau ga limybių turintys automobiliai. Elektromobiliu, kurį bandome, ga lima nuvažiuoti tik 140 kilometrų ir jis išsikraus. Tai kaip nuvažiuosime iki Vilniaus, jei net iki Kauno neišt rauksime?“ – klausimu į klausimą atsakė Klaipėdos savivaldybės ad ministracijos direktorės pavaduo tojas Viačeslavas Karmanovas. Tačiau L.Dūda neatmetė tikimy bės, jog ateityje savivaldybė nuo mosis būtent elektromobilius. „Seniau juk kaime su arkliais va žinėjo, o paskui žmonės sumąstė, kad nori ir toliau iš savo kaimo iš važiuoti. Taip atsirado arklių pa keitimo stotys, kuriose buvo pa keičiami pavargę arkliai ir tęsiama kelionė. Analogiškai ir su elektro mobiliais. Kai jų įkrovimo kolonė lės atsiras Kryžkalnyje, prie Kauno, tuomet bus galima jais patogiai va žinėtis“, – samprotavo Miesto ūkio departamento vadovas.
Taksistų paslaugos – alkoholis į namus Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Policijos komisariato pareigūnai naktinio reido metu tikrino taksi automobilius ir jų vairuotojus. Iš dešimties patikrintų taksi automo bilių – dviejuose pareigūnai aptiko alkoholio. Tokie pažeidimai užfik suoti kaimyninėje Kretingoje. Uos tamiestyje tokios patikros kol kas neorganizuotos.
Paslauga: policijos pareigūnai išsiaiškino, kad taksi vairuotojai užsii
ma ir alkoholinių gėrimų pristatymu į namus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Buvo signalų, kad taksistai mies te siūlo tokią paslaugą. Įsigaliojus alkoholio prekybos apribojimams, po 22 val. alkoholį ėmė siūlyti tak si vairuotojai“, – aiškino Kretin gos policijos komisariato viršinin kas Arūnas Merkelis. Policininkai kartu su Valstybinės maisto ir ve
terinarijos tarnybos pareigūnais surengto reido metu patikrino de šimt taksi paslaugas teikiančių au tomobilių. „Vienas vairuotojas vežiojosi alaus butelius, kitas turėjo ir stip resnių alkoholinių gėrimų“, – sa kė A.Merkelis. Kol kas pareigūnai surašė tik protokolus dėl nustatytų Alkoho lio kontrolės įstatymo pažeidimų, tačiau taksi vairuotojams nuobau das skirs teismas. „Pirmiausia privalome kreiptis į alkoholinių gėrimų gamintojus, kurie turi pateikti šių prekių įkai nius. Tik tuomet paaiškės, kokia bauda gali grėsti vairuotojams“, – aiškino A.Merkelis. Jei prekių kaina neviršys 2 mi nimalių gyvenimo lygių – 260 li
tų, išaiškintiems asmenims gresia nuo 100 iki 300 litų baudos. „Mūsų duomenimis, taksi vai ruotojai klientams 0,7 l talpos deg tinės butelį siūlo įsigyti už 40 litų. Kavinėse ir baruose naktį butelis degtinės kainuoja apie 70 litų“, – sakė Kretingos policijos komisaria to Viešosios tvarkos skyriaus virši ninkas Tomas Mikelkevičius. Dėl nustatytų pažeidimų pradė tos administracinės teisenos. Uostamiesčio pareigūnai kol kas negali pasigirti panašių reidų re zultatais. „Tikrinome kavines ir barus, ku rie naktį prekiauja alkoholiu. Ta čiau įstatymų pažeidimų neuž fiksavome“, – sakė Klaipėdos policijos Prevencijos skyriaus vir šininkas Kazimieras Sinkevičius.
3
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
miestas Turgų reorganizuos
Mažėja atlyginimai
kliudė pėsčiuosius
Klaipėdos politikai vakar nu sprendė, jog savivaldybės įmo nė „Senasis turgus“ turi gauti ki tą statusą – tapti uždarąja akci ne bendrove. 100 proc. jos akcijų priklausys savivaldybei. Pagrin dinė pokyčių priežastis – bend rovė galės parduoti nenaudoja mus pastatus, o gautus pinigus investuoti į turgavietę.
Savivaldybei pavaldžių Klaipė dos sveikatos priežiūros įstai gų vadovams teks tenkintis ma žesniais atlyginimais. Politi kai pritarė, kad algos būtų skai čiuojamos nustatytą koeficien tą padauginus iš 450 litų, o ne iš įstaigos atlyginimų vidurkio, kaip buvo iki šiol. Atlyginimai turėtų sumažėti 30–50 proc.
Penktadienį Herkaus Man to gatvėje be vairuotojo pažy mėjimo „VW Polo“ vairavęs pi cų išvežiotojas pėsčiųjų perė joje partrenkė motiną su vaiku. Nelaimė nutiko, kai pėsčiuosius pirmojoje eismo juostoje susto jo praleisti maršrutinio taksi au tobusas. Avarijos kaltininkas kliudė ir jį.
Pirties džiaugsmų bumas Iki 1997 metų Klaipėdo 1 je buvo 6 pirtys – dar ir Rūtų gatvėje, Buities rūmuose bei
Žvejybos uoste. Trilapio gatvėje sta tyta prieš 40 metų, rimto remonto nebuvo, tad pardavus pirtį Rūtų gat vėje investuota į Trilapio pirtį.
Jei vidaus apdaila sulaužyta, jei kaitini mo elementai neatit verti nuo žmonių, jei gu nekontroliuojama temperatūra, pirtis uždaroma. Privatizuoti jau nebeketina
Prieš ketverius metus buvo garsiai prabilta apie pirties pardavimą, esą ji valdoma neefektyviai. Tuo met kalbėta, kad anksčiau ar vėliau ši įstaiga susidurs su mokumo pro blema ir teks Klaipėdos savivaldy bės prašyti pinigų. Pragaištingos prognozės kol kas neišsipildė. Viešoji pirtis finansi nių bėdų neturi, – nors pelnas la
bai kuklus, įmonė išsilaiko. „Per nai per 9 mėnesius susidarė beveik 6 tūkst. litų pelno, už ketvirtą ket virtį ataskaitų dar neturime, tačiau kalbų, kad reikia ką nors keisti, pri vatizuoti, kad įmonė neišsilaiko, nebuvo“, – patvirtino savivaldy bės Turto skyriaus vyr. specialis tė Milda Petrauskaitė.
Mirtys. Vakar Metrikacijos skyriuje už registruotos 6 klaipėdiečių mirtys. Mirė Michail Ponomariov (g. 1935 m.), Alfon sas Antanas Kempinas (g. 1935 m.), Biru ta Stonkienė (g. 1952 m.), Galina Survilie nė (g. 1960 m.), Valentin Sidaruk (g. 1963 m.), Vilmantas Urbanavičius (g. 1976 m.).
Mieste yra beveik 40
Visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, Klaipėdoje yra 39 pirtys. Tačiau tik Trilapio gatvėje esanti yra viešoji. Visos kitos įreng tos viešbučiuose ar sporto klubuo se. „Tas skaičius – kintantis, būna, viešbučiai nutraukia veiklą, sporto klube pirtis nepasiteisina ar atsi randa naujas objektas“, – apie pir čių kaitą pasakojo VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė. Higienos pasas atimamas tik kraštutiniu atveju. „Jei vidaus apdaila sulaužyta, jei kaitinimo elementai neatitverti nuo žmonių, jeigu nekontroliuoja ma temperatūra, pirtis uždaroma“, – tikino A.Šlepetienė.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Zinaida Džigajeva, Valentin Sidaruk, ry toj – Vladas Malakauskas, Galina Sun gailienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidoja mas Alfonsas Antanas Kempinas. Malonumas: išsikaitinus šokti į ledinę eketę uostamiestyje kol kas dar nė
m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio prekyvietėse nu krito stintų kaina. Kilogramas šių agurkais kvepiančių žuvų kainuo ja 2–4 litais mažiau nei praėjusią sa vaitę. Klaipėdiečiai suskubo pirkti atpigusių stintų.
Dydis: prekeivė Jolanta tvirtino,
kad dabar stintos yra didesnė nei praėjusią savaitę.
Kil ogram as šių žuv ų sen ajam e turguje vakar kainavo 10, mažes nių – 8–9 litai. Praėjusią savai tę jos atitinkamai kainavo 12 ir 10 litų. Tiek pat už kilogramą stin tų pirkėjai mokėjo ir naujajame turguje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 5 berniukai.
Tik vidinėse pirties lankymo tai syklėse, pasak higienos specialistų, galėtų būti reikalaujama lankyto jų atsakomybės dėl grybelinių su sirgimų.
Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 53 iškvietimų. Klaipėdiečiai daugiausia skundėsi sun kiais kraujotakos sutrikimais, paūmėjo ir psichiniai negalavimai.
ra kur. Tačiau į pirtis kiekvieną mėnesį traukia tūkstančiai klaipėdiečių.
Griežtai kontroliuojama ir pir ties darbuotojų sveikata bei higie nos įgūdžiai. Tačiau klientai neprivalo pateik ti sveikatos pažymos.
Turgavietėse atpigo stintos Milda Skiriutė
Filmas. Pirmadienį 14.40 val. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje (Paryžiaus Ko munos g. 16) savo žygį po Lietuvos mo kyklas pradeda dokumentinis filmas „Kraujo kelias“, jautriai bylojantis apie kaulų čiulpų donorystę – gyvybę gelbs tintį meilės artimui aktą. Filmą Klaipė dos „Ąžuolyno“ gimnazijoje pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys bendrijos „Kraujas“ pirmininkė, filmo „Kraujo ke lias“ herojė klaipėdietė Dalia Bielskytė. Susitikimas. Šeštadienį 10 val. Neringos gyventojai kviečiami dalyvauti susitiki me su Lietuvos nacionalinės UNESCO ko misijos atstovais – pirmininku dr. Romu Pakalniu ir generaline sekretore Gintare Tamašauskaite. Susitikimo metu ji skai tys pranešimą tema „Lietuva ir UNESCO: kodėl mūsų paveldas yra pasaulio?“. Su sitikimas vyks Neringos savivaldybės ta rybos posėdžių salėje, esančioje I aukšte.
Kontrastas: iš karštos pirties – į sniegą.
Asta Šlepetienė:
Dienos telegrafas
Turgavietėje „Senjorų turgus“ stintos pigesnės. Čia už kilogra mą šių žuvų vakar buvo prašoma 8,50 lito. Jomis prekiaujanti Simona tvir tino, kad užvakar žuvys buvo par davinėjamos dar pigiau. Šioje prekyvietėje prie stintų driekėsi eilė pirkėjų. Vieni pirko po kilogramą, kiti – po du. Praėjusią savaitę stintų už 8 litus buvo galima įsigyti nebent iš žvejų, kurie prekiauja turgelyje prie preky bos ir pramogų centro „Akropolis“. Gerokai brangesnės stintos pre kybos centruose. Kilogramas šių žuvų čia kainuoja apie 16 litų.
IŠPARDAVIMAS! tik sausio mėnesį
Taikos pr. 139/141, Klaipėda www.big-klaipeda.lt ,www.big2klaipeda.lt
4
šeštadienis, sausio 28, 2012
miestas
TV eteris – it magnetas „Tai buvo taip seniai, kad 1 net keista prisiminti“, – prisipažino Skaiva.
Anot pašnekovės, sunku spręsti, kokią įtaką šis projektas padarė jos karjerai – esą jau iki tol ji dirbo tele vizijoje, nors apsispręsti profesinių aukštumų siekti sostinėje vis pri trūkdavo ryžto. Kaip tik po „Baro“ Skaiva persikėlė gyventi į Vilnių. „Galbūt po realybės šou buvo lengviau rasti darbą arba tiesiog sąlygos buvo geresnės. Žinoma, kad „Baras“ pridėjo žinomumo – kai tave ištisai rodo per televiziją, po to negali būti nepastebimas gat vėje“, – pripažino S.Jasevičiūtė. Gali nuvesti į pražūtį
Skaiva nemano, jog realybės šou jų dalyviams ar laimėtojams yra už tikrintas kelias į šlovę. „Realybės šou nemąstančiam žmogui, nežinančiam, kas jo lau kia tiek projekto metu, tiek jam pa sibaigus, gali būti net kelias į psi chologinę ar kokią kitą pražūtį“, – mano žurnalistė. Po „Baro“ Skaivai teko dalyvau ti ne viename televizijos projekte. Tačiau, pasak pašnekovės, kiekvie nas jų jau buvo veikiau darbas, o ne pramoga ir iš esmės jos gyvenimo nepakeitė.
Skaiva Jasevičiūtė:
Galbūt žiūrovai kaž kiek ir pasiilgsta svetimo gyvenimo stebėjimo pro rakto skylutę. Bet būdama prodiuserė pabijo čiau imtis tokio pro jekto.
Pajėgos: realybės šou „Baras-2“ dalyvavo net trys klaipėdietės – S.Būtytė (sėdi ant
ra iš kairės), šalia – S.Jasevičiūtė ir Gabija Noreikienė.
LNK nuotr.
Partneriai: „Žvaigždžių duetuose“ dalyvaujančios Lie
pos ir J.Jankevičiaus laukia arši konkurencija.
sojosi Skaistei Būtytei, kuri laimėjo 100 tūkst. litų prizą. Buvusi vieno uostamiesčio pramogų centro bar menė šiuo metu gyvena Vilniuje, į kurį persikraustė netrukus po rea lybės šou, o prieš tai kelerius me tus praleido Airijoje. Nors prieš keletą mėnesių vieno je TV pokalbių laidoje pasirodžiusi Skaistė prisipažino, jog dalyvauda ma „Bare“ siekė praturtėti ir pa tekti ant žurnalų viršelių, šiandien nei apie anuometę patirtį, nei apie tai, kaip gyvena dabar, kalbėti ne panoro.
„Reikėjo gyventi kartu su 17 žmonių, kiekvienas jų su savu cha rakteriu ir visi norėjo laimėti. Ki logramai tirpo tiesiog nuo streso“, – šypsojosi pašnekovas. Pasak tik per plauką projekto ne laimėjusio atlikėjo, finalo rezultatus jis prisimins visą gyvenimą – tą syk nugalėtojas Anatolijus pelnė 34 tūkst., o Deividas – 32 tūkst. balsų. „Nelaimėjau tai nelaimėjau, bet manau, kad padariau didesnį dar bą po realybės šou, negu jo laimė tojas“, – tvirtino Deividas. Užkrečiamas virusas
„Štai ir „Žvaigždžių duetai“ – nei aš mokėjau dainuoti, nei iš mokau per projektą, nei pradėjau dainuoti po jo“, – prisipažino pa šnekovė. Skaiva linkusi pripažinti, jog to kio pobūdžio projektai kaip „Baras“ šiandien vargu ar pasiteisintų. „Televizija, kaip ir visi dalykai, turi tendencijas, madas, tada ant bangos buvo tokie realybės šou, dabar madingi šokantys, dainuo jantys žmonės, visokie konkursai. Galbūt žiūrovai kažkiek ir pasiilgs ta svetimo gyvenimo stebėjimo pro rakto skylutę. Bet būdama prodiu serė pabijočiau imtis tokio projek to“, – neneigė pašnekovė. Abejotini sėkmės dividendai
Su buvusiais „barmenais“, iš skyrus Rolandą Masiulį, šiandien Skaiva nepalaiko jokių ryšių. Klai pėdiečiai buvo geri draugai dar iki šio projekto. Šiandien Rolandas taip pat gyvena Vilniuje bei žino moje renginių organizavimo firmo je dirba techniniu prodiuseriu. Tąsyk, 2004-aisiais, rodytame „Bare“ dalyvavo visas desantas – net keturi klaipėdiečiai. Ir, galima saky ti, šis projektas uostamiesčio atsto vams tapo vienu sėkmingiausių. Pirmuosius du vainikavusiame dešimtmečio „Bare“ sėkmė šyp
Gyveno vagonėliuose
Nors maždaug prieš septynerius metus rodytas realybės šou „Na mas“ nė iš tolo nepritraukė tiek auditorijos kiek „Baro“ laidos, jo laimėtojams – klaipėdiečiams Ma riui Tumšiui ir Vaidui Kvedarui – projektas tapo tarsi išloštu „auk so puodu“. „Tai loterija, to negali suplanuo ti. Į šį realybės šou žiūrėjome spon taniškai, kaip į nuotykį, važiavome savaitei dviem. Rimtų ambicijų ne puoselėjome“, – tikino šiandien renginių organizavimo verslu už siimantis Marius. Du mėnesiai, atiduoti TV pro jektui, pasak pašnekovo, prilygo kalėjimui. Uždara teritorija, būrys žmonių, neturinčių jokio ryšio su aplinkiniu pasauliu ir priversti gy venti kone antisanitarinėmis sąly gomis statybiniuose vagonėliuose. Tokia patirtis klaipėdiečiui gi liai įsirėžė į atmintį. Viena paguo da, jog visus išgyvenimus atpirko laimėtas namas. Pasielgė garbingai
„Šis realybės šou buvo ne toks populiarus, bet piniginė suma, kurią laimėjome, buvo gerokai didesnė, nei dabar kažkas laimi TV projektuose. Net padalijus ją iš keturių. Tiesiog kai išėjome į fi nalą, su kita pora sutarėme, kad
Kaina: realybės šou „Namas“ laimėtojams M.Tumšiui ir V.Kvedarui pri
zą teko užsidirbti kruvinai.
TV3 nuotr.
pinigus pasidalysime visi tarpu savyje, nesvarbu, kas laimės. Ir mums tą namą pavyko parduoti pakankamai sėkmingai“, – šyp sojosi Marius. Gautas lėšas klaipėdiečiai inves tavo į nuosavus būstus ir netrukus iškėlė vestuves. Marius tikino, jog šiandien tik rai nebedalyvautų kokiame nors TV projekte. O ir televizorių vyras stengiasi įjungti kuo rečiau. „Kartais pasižiūriu „Lietuvos ta lentus“, nes įdomu, ką žmonės su geba. Čia mažai režisūros, cirko. Ir smagu, kad tokie projektai kartais padeda ištraukti iš tiesų įdomius, talentingus žmones, kurie galbūt daro ne tai, ką galėtų daryti“, – kalbėjo pašnekovas.
ti į uostamiestį, netrukus panūdo dalyvauti kitame TV projekte – „Chorų karuose“. „Dėl jo stipriai finansiškai nu kentėjau, nes teko atsisakyti daug koncertų. Bet tuo momentu tie siog nusispjoviau į pinigus ir at sidaviau darbui, žiūrėjau į tai kaip į patirtį, tobulėjimą. Ir kaip į gali mybę geriau įsitvirtinti Klaipėdo je, jaustis čia labiau savu“, – tiki no pašnekovas. Visgi „Kelias į žvaigždes“, kaip pripažino Deividas, jo gyvenimą išties apvertė aukštyn kojomis. „Nuo mažens turėjau svajo nę dainuoti ir lygiuotis į savo dė dę Steponą Janušką. Ir „Kelias į žvaigždes“ padėjo man greičiau įgyvendinti tą svajonę, tapti žino mam“, – teigė Deividas. Tačiau „Pikaso“ grupės narys neneigė, jog šis projektas jam ta po nemenku iššūkiu. Per 4 mėne sius ir taip smulkus vaikinas nete ko 10 kg.
Auka – 10 kg svorio
Muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes-3“ antrosios vietos lai mėtojas jurbarkiškis Deividas Bas tys, po projekto persikėlęs gyven
Nemažas klaipėdiečių būrys skina si kelią ir dabartiniuose TV projek tuose, tačiau dideliais laimėjimais nepasižymi. Ekrano vilionės tokios stiprios, jog kai kurie jų laimę ban do ne po vieną kartą. Tarp tokių – „Lietuvos talentuose“ debiutavęs operinio balso savininkas Stepo nas Zonys, taip pat vienas Klaipė dai „Chorų karuose“ atstovaujan tis dalyvis. Klaipėdos choristų gretose ga lima išvysti ir sceniniu Neferitės vardu pasivadinusią Astą Denis kinaitę – kartu su buvusia gru pe „Raketa“ atlikėjai trumpai teko dalyvauti viename „Kelio į žvaigž des“ projekte. O kai kurios klaipėdiečių per galės nuskamba tyliai. Taip atsi tiko atlikėjai Liepai Mondeikai tei, praėjusiais metais laimėjusiai patriotinį realybės šou „Aš my liu Lietuvą“. Šis projektas sulaukė nevienareikšmiškų žiūrovų bei TV kritikų vertinimų. Tačiau, regis, muzikinės karjeros siekianti atlikėja pasiryžusi išnau doti visas palankias progas – Liepa jau spėjo pasirodyti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, krepšinio himno rinkimuose, „Chorų karuo se“, o šiuo metu drauge su humo ristu Justinu Jankevičiumi daly vauja LNK projekte „Žvaigždžių duetai“.
5
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
šeštadienio interviu
Motociklo gausmas primena muziką
D
akaro ralį įveikusio Gin tauto Igario darbo kabi nete puikuojasi laimė tos taurės. Verslininkas šypteli, kad jos visos tiesiog netel pa namuose. Tačiau tapęs antruo ju Dakaro ralį įveikusiu lietuviu, 44 metų vyras stebisi užgriuvusiu su sidomėjimu.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Vis dar važiuoja sapne
– Kaip atlaikėte dėmesio laviną? – Tikrai nesitikėjau tiek dėmesio. Nesu dėmesio mėgėjas, labiau int ravertas. Geriau važiuoti Dakare, nei stovėti ant tos pakylos. – Ar jau grįžote prie įprasto gy venimo ritmo? – Dienomis – taip, o naktimis vis dar važiuoju, dalyvauju varžybose. Pirmą dieną namuose atsibudęs iš sigandau, kad pramiegojau startą. Dakare problemų dėl miego neturė jau. Galėjau lengvai užmigti ir at sibusti. Kitiems sudėtinga užmigti, kai šalia visą naktį kala, remontuo ja, burzgia generatoriai. Turiu ko legų, kurie negalėjo miegoti visą naktį prieš startą. – Kaip ruošėtės raliui? – Reikia turėti tam tikrų savy bių ar įpročių, juos ugdyti. Atsi segei striukę, atitraukei užtrauk tuką, išėmei dokumentą ar daiktą. Po to reikia užtraukti – tai turi tap ti įpročiu, nes griūvant nuo moto ciklo gali iškristi pasas ar atsuk tuvas. Atrodo, smulkmena, bet iš jų susideda labai daug. Motocik le esančiame užtraukiamame dėk le sąmoningai nelaikiau raktų. Ži nojau, kad galiu užmiršti užtraukti jį iki galo. Taip ir įvyko. Bet pame čiau tik konservus. Pasiruošimas Dakarui ir verslui – labai panašūs. Per gyvenimą reika lingų daiktų vidutiniškai praieško me apie 600 dienų. Ralyje tam nėra laiko, nes būtent laikas yra bran giausia valiuta. Jei kažko nerandi, ši klaida gali nulemti kitą klaidą, ir bumbt, tavęs nėra. Verslas – žvakės
– Tai, kad versle sukatės dau giau nei 10 metų, Dakare jums padėjo? – Be abejo. Pats pamačiau, kiek esu pažengęs ir kiek man dar ko reikia. Reikalingos tam tikros psichologinės savybės – turi nebijoti vienatvės, nes dažnai būni vienas ir pats turi spręs ti problemas. Nors man vienatvė – priimtina būsena, aš jos pasiilgstu. Kaip vairavimo technika? Moto ciklą reikia mokėti valdyti, bet to nepakanka. Atvažiuoja į ralį gerai techniškai pasiruošę sportininkai, bet jie neturi tam tikrų savybių. Net Dakare kai kuriems tokiems sporti ninkams ralis greitai baigėsi. – Kodėl jaunas žmogus, atsi prašau, nėrė į kapų verslą? – Pastebėjome rinkoje tuščią nišą. 1995–1996 metais kapuose žvakes apstatydavo popieriukais, spalvo tu plastiku. Lenkai jau buvo pažen gę į priekį. Iš pradžių tik prekiavo
Dėsniai: G.Igaris tikina, kad pasiruošimas raliui ir verslui – panašūs.
me žvakėmis. Vėliau kilo mintis, o kodėl nepabandžius pagaminti čia. Nuo garažo išsivystė iki didžiausios tokio profilio įmonės Lietuvoje.
siog nuvirė. Važiuojant pro medžius, šakos ją nuskobė. Tad vakarais, be įprastų pasiruošimo darbų rytdie nai, reikėdavo pertvarstyti riešus.
Dakare – puikios atostogos
– Grįžęs turbūt stačia galva puolėte į darbus? – Reikia daryti neskubius darbus, tada nebus ir gaisrų. Tą taikau ir asmeniniame gyvenime, nes kai kas nors yra svarbu, bet neskubu, daž niausiai atidedame vėlesniam laikui. Tad ir grįžęs neįkritau į gaisro duobę. Viskas vyko pagal planą. Nors žiema ir taip ramesnis periodas. Visiems verslininkams, norintiems ar planuojantiems važiuoti į Daka rą, linkiu turėti skaidrų verslą. Reikia stengtis turėti profesionalią koman dą, kuria galėtum visiškai pasitikėti ir kuri gerai atliktų savo darbus. Ta da nebaisu kuriam laikui palikti savo verslą. Išvažiavau ramus, tad Daka re buvo puikios atostogos.
– Vienam Dakaro dalyviui lūžo krūtinkaulis, šonkaulis, kitam sudegė motociklas. Kaip tokie dalykai paveikė jus? – Šiame sporte tik laiko klausimas, kada patirsi traumą. Ten jų pavy ko išvengti. Tai labai asmeniška, kaip tave veikia vaizdai, kiek ga
Pirmąją dieną saulė taip nudegino ran kų riešus, kad oda tiesiog nuvirė. Va žiuojant pro me džius, šakos ją nu skobė. li išbūti pozityviai nusiteikęs. Ne gatyvizmas žudo iš vidaus. Neiš miegojęs ryte būnu irzlokas, o ten miego trūko nuolat. Tris dienas va žiuojant buvo: „Vėl ir vėl...“ Paskui praėjo. Nors gal iš šono atrodo bai siau nei realybėje. – Ne vienam daug kraupesnė pasirodytų ralio statistika... – Iš 189 finišą pasiekė 97. Kiti juk niekur neišgaravo. Nebaigusių jų ralio istorijos dažniausiai nėra linksmos. Kaip mane veikė ši sta tistika? Iš tikrųjų labai mažai ma čiau Dakaro. Nežinojau, kas pirmas važiuoja sunkvežimiu ar automobi liu. Šiai informacijai tiesiog nesky riau laiko. 14 dienų ritmas buvo gana vieno das, tik buvo sunkesnių ar lengvesnių kelio ruožų. Pirmąją dieną saulė taip nudegino rankų riešus, kad oda tie
Patinka rūkstantys kaminai
– Baigėte konservatoriją, bet ėmėtės žvakių verslo, o kur dar dalyvavimas raliuose. Iš kur to kie kraštutinumai? – Nuo vaikystės norėjau būti in žinieriumi konstruktoriumi. Bet 8 klasėje, pagrojęs gitara estradinia me ansamblyje, susižavėjau muzi ka. Mokykloje man patiko visi da lykai, tik matematika šlubavo. Bet be tos mokslų karalienės į dabarti nį Kauno technologijos universite tą nebūčiau įstojęs, tad šiek tiek pa sikeitė mano kryptis. Nors pomėgis konstruoti išliko. Man iki šiol im ponuoja bėgantis konvejeris, rūks tantys kaminai. Tai asocijuojasi su gamyba. Tai, kad gaminame Vėlinių žvakes, tik atsitiktinumų kupeta. – O koks muzikos likimas? – Pirmokas patampydavau armo niką. Klausą turbūt turėjau neblo gą. Bet stipriai sielvartavau, kai ketvirtoje klasėje su mama nuva
Vytauto Petriko nuotr.
žiavome į muzikos mokyklą ir ma ne priėmė į akordeono klasę. Kai važiuojant į muzikos mokyklą au tobusas Kartenoje kildavo į kalną, su ilgesiu žiūrėdavau į žaidžian čius draugus. Dabar esu patenkin tas, kad baigiau muzikos mokyklą, nes tai praplėtė pasaulėžiūrą. Kasdien iš muzikos mokyklos dar užsukdavau į detalių parduotu vę. Technika ir muzika man visada buvo ant svarstyklių. Dakare ausų kištukų irgi nenaudojau, nes moto ciklo garsas man gražiai skamba. Kartena – gražiausia vieta
– Kada nors kilo minčių išsi kraustyti iš gimtosios Karte nos? – Manęs dažnai klausia, ką jūs čia veikiate. Kartais iš Vilniaus kokio priemiesčio nuvažiuoti į sostinę už trunka ilgiau nei man į Klaipėdą. Pajūris man nereikalingas – čia te ka du upeliai. Kartena – gražiausia vieta, o kai yra internetas – pasau lis šalia. Dabar atstumas matuoja mas ne kilometrais, bet laiku. Apsukau ratą: kurį laiką gyvenau Klaipėdoje, Vilniuje ir grįžau į Kar teną. Pasirodo, ir čia galima puikiai gyventi, vystyti verslą. Kas parvedė atgal? Likimo vingiai taip susiklos tė, čia susipažinau ir su žmona. – O kaip ji jus išleido į Dakarą? – Vežiausi kartu. Jolanta buvo prie starto, o sausio 2-ąją išskrido na mo. Pamatė Pietų Ameriką, kurioje iki šiol nebuvome buvę. Kai žmona šalia, ir pats kitaip jautiesi. Nors kai pirmajame ruože žuvo sporti ninkas, nebuvo jauku stebėti nei žmonai, nei mamai. Žmona nebandė sulaikyti, tik prašė nepamiršti, jog turiu šeimą. Stengiausi važiavimą ir vidines taisykles surikiuoti taip, kad per nelyg nerizikuočiau ir neviršyčiau savo lūkesčių. Nors buvo momen tų, kai pagaudavo azartas.
Vizitinė kortelė Gimė 1967 m. kovo 19-ąją Karte noje; 1985 m. baigė vidurinę mokyklą; 1985–1987 m. tarnavo sov iet inėje kariuomenėje; 1991 m. baigė Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją; 1993 m. įkūrė bendrą Lietuvos ir Rusijos įmonę, kuri vėliau tapo Vė linių žvakių gamyboje besispeciali zuojančia bendrove „Geralda“; 1995 m. suk ūrė šeimą; Dalyvauja Balt ijos enduro kroso čempionat uose, važ inėja į ral ius užsienyje ir Lietuvoje; Pernai ralyje aplink Lietuvą laimė jo Prezidentės taurę, geriausiu lai ku įveikė Nemuno žiedą.
– Kiek turite vaikų? – Tris. Daugiau nei prieš metus gi mė jaunesnioji dukra Mėta. Pirma jame jos gimtadienyje neteko da lyvauti nei man, nei mamai. Abu buvome Dakare. Auginame 15 metų dukrą Agnę ir 13 metų sūnų Ugnių. – Ar sūnus domisi jūsų pomėgiu? – Bandžiau sudominti, bet gal per greitai pavežiojau, kai jis buvo ko kių trejų ar ketverių. Gal išgąsdinau, nes sūnus iki šiol prisimena tą įvykį ir visiškai nesidomi motociklais. Vai kai nebūtinai turi būti panašūs į tave. Dukra domisi motociklais, ir net važi nėjomės. Bet ji šoka sportinius šokius. Nepažįstu nė vieno kolegos, kuris už siima sportiniu važinėjimu ir nebūtų patyręs traumos. Jai mažiausiai šito reikia. Bet su šeima motociklu keliau jame nuolat. Gal Mėta susidomės?
6
šeštadienis, sausio 28, 2012
sportas
Krepšininkai šventė įkurtuves
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Vilniaus „Statybos“ komandų. Vakar uostamiesčio ekipa rungtyniavo Gargžduose su „Gargždų-Bremenos“ penketuku. Klaipėdiečiai laimėjo 68:60. Pergalė. Klaipėdoje vakar Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybių varžybas žaidė Klaipėdos „Lemminkainen“ ir Marijampolės „Sūduvos“ komandos. Pergalę šventė „Lemminkainen“ klubas 88:59.
„Širdis džiaugiasi“, – Vlado Knašiaus mokyklos direktorius Stasys Kaupys netuščiažodžiavo paklaustas, koks jausmas įsikurti naujose patalpose.
Išbandymas. Šiandien 13 val. Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai žais pirmąsias kontrolines rungtynes. Jie Liepojoje išmėgins jėgas su „Liepajas metalurgs“ vienuolike. Pasak komandą treniruojančio Armino Narbekovo, į Latviją vyks Pavelas Leusas (vartininkas), Deividas Padaigis, Marijanas Choružij, Jaunius Mockus, Povilas Šarūnas, Karolis Atutis, Gintas Podelis, Evaldas Užkuraitis, Vilius Lapeikis, Vygantas Zubavičius, Donatas Surblys, Aleksandras Babachinas, Valdas Saulėnas ir keletas jaunų žaidėjų. Sprendimas. Penkiakovininkei Donatai Rimšaitei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinės asamblėjos nariai neleido dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse ginant Rusijos garbę. Olimpinio judėjimo delegatų nuomonės nepakeitė nė paskutinę sekundę posėdyje pasirodžiusi pati 23-ejų sportininkė. Prieš metus į Maskvą išvykusiai ir vėliau antausius tautiečiams viešai skaldžiusiai D.Rimšaitei Lietuvos sporto atstovai antro skruosto neatsuko. Už tokį sprendimą per lemiamą balsavimą pasisakė 49 LTOK nariai, 7 susilaikė ir tik vienas siūlė leisti D.Rimšaitei Londone atstovauti kaimyninei šaliai. Tenisas. Melburne vykstančio prestižinio „Didžiojo kirčio“ serijos turnyro – Australijos atviro teniso čempionato, kurio bendrą prizų fondą sudaro 28 mln. JAV dolerių, antrame vyrų varžybų pusfinalyje pirma pasaulio ir šių varžybų rakete 24-erių serbas Novakas Djokovičius žaidė su ketvirtu skirstytu škotu Andy Murray. Pergalę po atkaklios ir permainingos penkių setų kovos iškovojo N.Djokovičius 6:3, 3:6, 6:7, 6:1, 7:5. Dvikova truko net 4 val. 50 min. Serbas turnyro finale sekmadienį 10 val. 30 min. žais su antru pagal pajėgumą pasaulyje 25-erių ispanu Rafaeliu Nadaliu. Stalo tenisas. Atviro Slovėnijos čempionato vyrų dvejetų kvalifikacinio turnyro pirmajame rate suklupo klaipėdietis Alfredas Udra ir Salvadoro atstovas Josue Donado. Jie, 0:3 (8:11, 5:11, 7:11) pralaimėję prancūzams Christophe Legotui ir Abdel-Kaderui Salifou, pasitraukė iš turnyro.
Pokytis: S.Kaupys džiaugėsi sąly-
gomis, kurias turės krepšininkai.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Rudenį iš senųjų mūrų Paryžiaus Komunos gatvėje į naująją Klaipėdos areną persikraustę jaunieji krepšininkai džiaugiasi šiuolaikinėmis sąlygomis. „Turime didžiulę salę, kurioje yra dvi krepšinio aikštelės, erdvūs persirengimo kambariai, treniruoklių salė, konferencijų patalpa. Žodžiu, negalime atsidžiaugti pasikeitusia situacija“, – švytėjo ilgametis direktorius. S.Kaupys pasidžiaugė, kad mokykloje krepšinio paslapčių mokosi apie 600 auklėtinių, kuriuos ugdo 13 trenerių – 11 etatinių ir 2 valandininkai.
liu) ir vicemeras V.Čepas mėtė baudas, kurias taikliausiai realizavo pastarasis valdininkas.
„Kadangi yra daug berniukų ir mergaičių komandų, treniruotės vyksta ne tik arenoje, bet ir kai kurių mokyklų sporto salėse“, – papildė vadovas, paatviravęs, kad nesunkiai surinktų ir tūkstantį krepšinį žaisti išmokti norinčių vaikų. Tačiau didinti jaunųjų krepšininkų būrio neįmanoma dėl etatų stokos. „Reikėtų, kad miesto vadovai krepšinio mokyklai skirtų dar bent keletą trenerių etatų“, – vylėsi S.Kaupys. Kiek kainavo naujos patalpos, direktorius negalėjo atsakyti. „Administracines patalpas įrengti mums kainavo apie 100 tūkst. litų. Tikrai būtų nemalonu, jei į naujus kabinetus būtume per-
sivežę 1972 metų baldus“, – juokavo direktorius. Į svečius atvykęs meras Vytautas Grubliauskas pasveikino trenerius ir mokyklos administraciją su įkurtuvėmis, bei patikino, kad tokių sąlygų beveik niekas daugiau neturi visoje Lietuvoje. „Lieka laukti dar geresnių rezultatų, didesnio išugdytų krepšininkų būrio“, – sakė miesto galva. Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai yra pelnę aukščiausius pasaulio krepšinio apdovanojimus, puošęsis olimpiadų, pasaulio ar Europos čempionatų medaliais, gynę ar dabar ginantys Lietuvos garbę būdami Lietuvos rinktinės nariai.
Vytauto Petriko nuotr.
Garsiausieji „knašiukai“ Rimas Girskis Saulius Štombergas Eurelijus Žukauskas Rytis Vaišvila Arvydas Macijauskas Tomas Delininkaitis Valdas Vasylius Algimantas Želnys Marius Janulis Martynas Mažeika Tadas Maželis Marina Solopova Lina Pikčiūtė
Geriausias – A.Didžbalis Lietuvos sunkiosios atletikos federacija išrinko geriausių šalies sunkiaatlečių šešetuką.
Jame vien klaipėdiečiai. Geriausio atleto titulą iškovojo Aurimas Didžbalis. Šešetuke taip pat yra: Algimantas Trajanauskas, Marius Mickevičius, Žygimantas Stanulis, Vincas Šlevinskis ir Modestas Šimkus. Geriausia sunkiaatlete išrinkta klaipėdietė Aleksandra Stepanova. „Klaipėdos“ inf.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Varžybos: po oficialiosios dalies buvęs meras R.Taraškevičius, šiandieninis meras V.Grubliauskas (su kamuo-
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
Laureatai: geriausiai 2011-aisiais rungtyniavę sunkiaatlečiai.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
Vytauto Petriko nuotr.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, sausio 28, 2012
lietuva Seimo Nacionali nio saugumo ir gy nybos komitetas (NSGK) vakar apsvarstė siūly mą sudaryti „Sno ro“ komisiją, ta čiau neteiks išva dos, ar jos veikla gali paveikti šalies saugumą.
Ašis: banko „Snoras“ bankrotas pastaruoju metu tapo pagrindine politinių spekuliacijų tema.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Grėsmė saugumui liks neįvardyta Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Atėjo kelių institucijų atstovai
Penktadienį NSGK susirinko į neeilinį posėdį, jame išklausė įvai rių valstybės institucijų atstovų pranešimus apie banko „Snoras“ bankrotą ir jo tyrimo eigą, taip pat galimus šio bankroto sukelia mus iššūkius nacionaliniam sau gumui. Komitete į klausimus atsakė Lie tuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Valstybės sau gumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, Fi nansinių nusikaltimų tyrimų tar nybos ir Generalinės prokuratūros atstovai. NSGK susirinko svarstyti prieš beveik dvi savaites gautų kelių pa klausimų, ar opozicijos iniciaty va sudaryti laikinąją parlamentinę komisiją „Snoro“ bankroto aplin kybėms ištirti gali turėti neigiamo poveikio šalies nacionaliniam sau gumui. Ši opozicijos iniciatyva bus svarstoma pirmadienį rengiamoje neeilinėje Seimo sesijoje. Dar šios savaitės pradžioje ko miteto pirmininkas Arvydas Anu šauskas sakė nemanąs, kad bus su spėta iki neeilinės sesijos surengti NSGK posėdį, kuriame būtų ap svarstyti gauti paklausimai. Tačiau penktadienį ryte toks aptarimas vis dėlto buvo surengtas. Tiesa, po daugiau kaip valandą trukusio posėdžio NSGK pirmi ninkas pranešė, kad nebus pateik tas atsakymas į užduotus klau simus, ar inicijuojama „Snoro“ komisija gali turėti tiesioginės įta kos nacionaliniam saugumui. „Mes tik išklausėm įvairių institucijų at stovus apie jų turimą informaci ją „Snoro“ bankroto klausimu“, – sakė A.Anušauskas. Saugumas nurodinėti nenori
Lietuvos banko vadovas V.Vasi liauskas žurnalistus patikino, kad uždarame komiteto posėdyje klau simų apie Seimo narius, kurie ga
lėjo būti susiję su „Snoru“, nesu laukė. „Aš turiu savo asmeninę nuo monę apie iniciatyvą Seime su burti laikinąją komisiją dėl situa cijos „Snore“, bet nemanau, kad turėčiau ją viešai komentuoti. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Mes, kaip atskaitinga Seimui instituci ja, paklusim bet kuriam sprendi mui“, – teigė jis. V.Vasiliauskas tvirtino iš komi teto narių neišgirdęs klausimų apie Seimo narių interesus, galbūt susi jusius su „Snoru“. „Komitetas mums tiesiogiai ne formulavo tokio klausimo, bet mes komitetui pasakėme, kad Valsty bės saugumo departamentui ne labai derėtų nurodinėti tautos iš rinktiems atstovams, kaip derėtų elgtis“, – paklaustas, ar laikino sios komisijos dėl „Snoro“ bank roto sudarymas kenktų Lietuvos nacionaliniam saugumui, žurna listams atsakė G.Grina.
Vitas Vasiliauskas:
Turiu savo nuomonę apie iniciatyvą subur ti komisiją, bet nema nau, kad ją viešai tu rėčiau komentuoti.
Nuomonės išsiskyrė
A.Anušauskas informavo, kad ko mitetas tik išklausė institucijų at stovus dėl situacijos „Snore“, bet nepriėmė jokio sprendimo, kaip atsakyti į Seimo pirmininkės Ire nos Degutienės bei parlamentinės konservatorių frakcijos paklausi mus, ar opozicijos pasiūlymas su daryti tokią laikinąją komisiją gali turėti įtakos nacionaliniam sau gumui. „Taip nutiko dėl to, kad komitete išsiskyrė nuomonės dėl kreipimo si vertinimo. Galėčiau tik pasakyti, kad jau toliau pereiname kiekvie nas prie savo politinių vertinimų.
Manau, ir opozicija, ir pozicija tai komentuos skirtingai. Šiuo atveju niekas nekvestionuoja teisės ini cijuoti tyrimo komisijas. Manau, reikia tirti, ir kuo daugiau. Tačiau nuo Seimo komiteto rekomen dacijų niekada nepriklausė ir ne priklausys parlamento apsispren dimai, kurie priimami plenarinių posėdžių salėje. Šiuo atveju tos ini ciatyvos dėl komisijos išlieka ir jos bus svarstomos pirmadienį“, – tei gė NSGK vadovas. „Mes už tai, kad būtų labai są žiningai ir atvirai ištirta situaci ja „Snore“, nes nematau pavo jaus, kad tie klausimai užduodami. Problema ta, kaip paskui bus in terpretuojami atsakymai. O jie gali būti interpretuojami taip, kad bus bandoma perkelti atsakomybę dėl banko „Snoras“ griūties valstybei, visiems mokesčių mokėtojams“, – pridūrė A.Anušauskas. Jis neatmetė, kad vykstant dis kusijoms Seime iš tribūnos išsakys savo asmeninę politinę nuomonę dėl tokios komisijos būtinumo. Ta čiau tai nebus NSGK priimta nuo stata. Gali brautis į pirmąsias eiles
A.Anušauskas nekvestionavo Seimo teisės formuoti laikinąją tyrimo ko misiją „Snoro“ bankrotui tirti, ta čiau atkreipė dėmesį, kad jei tokia komisija būtų sudaryta, ji neturėtų kištis į teisėsaugos atliekamą darbą, taip pat neturėtų politikuoti. Iš to, ką penktadienį išgirdo NSGK posėdyje, pirmininkas iš skyrė informaciją, kad nacio nalizavimo momentu „Snore“ 235 milijonieriai turėjo valstybės neapdraustų indėlių bendrai maž daug 1,4 mlrd. litų. „Pusė jų yra ne Lietuvos rezi dentai, įregistruoti visokiose salo se ir taip toliau“, – atkreipė dėme sį A.Anušauskas. Pasak jo, nemenka dalis šių milijo nierių tikisi ir stengiasi pasiekti, kad atsistotų į „Snoro“ kreditorių eilę, kurioje yra valstybė bei kiti kredito riai, turintys pirmumo teisę atgauti savo pinigus iš bankrutavusio ban
ko, kai šio turtas bus realizuotas. Da bar visi tie milijonieriai stovi pasku tinėje tokių kreditorių eilėje. A.Anušauskas neatmetė, kad neteisėtai siekdami šių tikslų to kie kreditoriai gali pasinaudoti ir politikavimo sukeliama sumaiš timi. „Todėl politikuoti jokiu bū du negalima, nors kelti kai kuriuos klausimus ir ieškoti atsakymų į juos tikrai nedraudžiama“, – kal bėjo NSGK vadovas. Prieštarauja statutui?
Seimo opozicijos lyderis, komiteto narys Valentinas Mazuronis sakė, kad Seimo pirmininkės prašymas įvertinti galimą politinių sprendi mų poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugu
mui prieštarauja Seimo statutui, to dėl ir nebuvo svarstytas NSGK. „Išklausėme situaciją apie infor maciją „Snoro“ banke ir nė vienas pateikusių informaciją dalyvių neį vardijo nė vieno klausimo iš tų 13os, kurie pateikti laikinojo tyrimo komisijos projekte ir kurie gali kelti kokią nors grėsmę valstybės stabi lumui. Nesvarstytas Seimo pirmi ninkės I.Degutienės kreipimasis, nes kreipimasis su siūlymu įver tinti Seimo narių teisėtą iniciatyvą, kuri remiasi statuto nustatytomis normomis, yra antidemokratiš kas ir antiparlamentinis“, – sakė V.Mazuronis. „Ir, mano nuomone, netgi anti konstitucinis“, – pridūrė opozici jos lyderis.
Netikėtai persigalvojo Seimo pirmininkė I.Degutienė, anks čiau sak iusi, kad laik inoji parlamen tinė komisija dėl „Snoro“ veiklos gali pakenkt i teisėsaugos darbui, penk tad ien į pakeitė poz iciją ir parag ino parlament ar us tok ią kom is iją su kurti. „I.Degutienė kviečia savo kolegas iš valdančiosios daugumos sausio 30 d. neeiliniame posėdyje balsuoti už Seimo laik inosios tyrimo komisijos sudarymą. Šį sprendimą Seimo pir min inkė priėmė nenorėdama, kad jos atž vilg iu opoz icijos paskleista dez informacija ir tol iau būt ų sieja ma su labai opia valst ybei ir visuo menei „Snoro“ banko bankroto by la ir keltų politin į nestabilumą“, – tei giama penktadienį išplatintame pra nešime. Tai I.Deg ut ienė pareiškė po to, kai Seimo NSGK nusprendė neteikti jos prašytos rekomendacijos dėl tyrimo komisijos sudarymo. Poziciją dėl komisijos pakeitė ir val dančioji koal icija. Penktad ien į susi rinkę jos atstovai taip pat nutarė, kad būt ina sudar yt i Seimo laik inąją ty rimo komisiją, „kuri užtikrintų „Sno ro“ bankroto procedūros skaidrumą ir teisėtumą“. „Komisija turėtų ištirti, ar buvo stam biųjų kred itor ių neteisėtos įtakos ir
bandymų paveikt i pol it ik us bei tei sėsaugos institucijas paskelbus „Sno ro“ bankrotą ir taip siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskai ta, pakeičiant vietą kred itor ių eilė je. Taip pat sudar yt i sąlygas buv u siems banko sav in inkams išveng ti teisin io proceso Liet uvoje“, – val danč iosios Tėv ynės sąjungos-Lie tuvos krikščion ių demokrat ų frak cijos pranešime cituojamas premje ras Andrius Kubilius. Jis šok iruojančiu pavadino 40 opo zicijos Seimo nar ių pasirašytą krei pimąs i į Konst it ucin į Teismą, ku riuo jie prašo įvertinti, ar Seimo sku bos tvarka priimti įstatymai nebuvo specialiai pritaikyti „Snoro“ atvejui. Anot A.Kubil iaus, šiuo kreipimusi „siek iama teisiškai įtvirt int i „Snoro“ sav in ink ų pradang int ų lėšų perkė limą ant visos visuomenės pečių“, ir „tapo akivaizdu, kad net ir Seimo na rius mėg inama tiesiog iai įvelti į ban ko bankroto procedūrų vykdymą ar net jų keitimą“. Premjero teigimu, kreipimasis į Kons titucin į Teismą „akivaizd žiai liudija, kad siek iama bet kok iomis priemo nėm is paveikt i 4 mlrd. lit ų vertės „Snoro“ bankroto procesą stambių jų kred itor ių ir įtar iamųjų Antono vo bei Baranausko naudai“.
8
10p.
ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012
Didžiojo programišiaus karjera baigėsi už borto.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Egipto revoliucijos metinės Tikrosios permainos neateina nei per dieną, nei per vienus metus. Tuo įsitikino egiptiečiai, per revoliucijos pradžios metines trečiadienį vėl suplūdę į protestų židinį – Tahriro aikštę. Šiandien jų reikalavimai tokie patys: „Duonos, laisvės, pagarbos žmogui!“
Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
„Šalin karinę chuntą!“
Revoliucijos pradžios metines egiptiečiai minėjo apimti dvejopų jausmų. Viena vertus, jie atsikratė autokratiško prezidento Hosni Mubarako, tris dešimtmečius ša lyje galiojusi nepaprastoji padėtis buvo atšaukta, o demokratiškai iš rinktas Egipto parlamentas pirma dienį susirinko į pirmą posėdį. Bet kariuomenė, užpildžiusi valdžios vakuumą po to, kai buvo nuverstas H.Mubarakas, vis dar turi didelę įtaką priimamiems sprendimams. Tuo nepatenkinti protestuoto jai pastaraisiais mėnesiais Kai ro gatvėse ne kartą buvo susirėmę su kariškiais. Revoliucijos metinių dieną skambėjo tie patys šūkiai: „Mubarakas išėjo, bet jo sėbrai li ko!“, „Šalin karinę chuntą!“, Ša lin ginkluotųjų pajėgų Aukščiau siąją tarybą!“. „Uniformuoti vyrai, kurie mano akivaizdoje šaudė į egiptiečius, to liau laisvai vaikšto gatvėmis. Tie, kurie kartu su H.Mubaraku įsakė šaudyti, liko valdžioje, nors turėjo būti patupdyti už grotų. Paklausy kite šūkių aplink: „Duonos, laisvės, pagarbos žmogui!“ Kur visi šitie dalykai? Ar mes galime juos pama tyti arba paliesti? Ne, ir todėl šian dien esame čia“, – Tahriro aikštėje sakė 24 metų Mahmoudas Ham dy, 2011 m. sausio 25 d. dalyvavęs protesto akcijoje, kuri paženklino Egipto revoliucijos pradžią.
gatvėse. Musulmonų brolijos judė jimo Laisvės ir teisingumo partijos ir salafistų „Al Nour“ dominuoja mas parlamentas bei kariniai val dytojai iki prezidento rinkimų, kurie turėtų vykti birželį, turės pa rengti naują konstituciją. „Musulmonų brolija kovos už hibridinę prezidentinę-parlamen tinę sistemą, tokią, kaip Prancūzi
jos, kad valdžios svertai būtų pa dalyti prezidentui ir premjerui. Kariuomenė, atvirkščiai, sieks pre zidentinės sistemos, kad suvaržytų Musulmonų brolijos galias. Tačiau brolija gerai pasirodė parlamento rinkimuose, todėl nustumti juos į šoną bus sunku“, – sakė M.Otta way apie Egipte prasidėjusią poli tinę kovą.
Slegia skolos ir nedarbas
Pol it in es perm ain as stabd o ir sunki šalies ekonominė padėtis. Brangus maistas, didelis nedar bas ir kitos problemos, kurios prieš metus pakurstė neramumus Egipte, po revoliucijos dar labiau paaštrėjo. Duona pastebimai pa brango, juntamas degalų stygius. Nedarbas pagal oficialią statistiką siekia 12 proc., bet tarp jaunimo jis dvigubai didesnis. Valstybės skola gerokai padidė jo, ekonomika augti sustojo, už sien io val iutos atsargos senka dideliu greičiu. Egipto svaras pa tiria didelį spaudimą ir, norėda ma pristabdyti jo kritimą, valdžia priversta tuštinti užsienio valiu tos atsargas. Prieš revoliuciją jos sudarė 36 mlrd. dolerių, dabar – 10 mlrd.
Keturių jėgų kova
„Revoliucija tęsiasi!“ – skelbė Egipto laikraščiai praėjus metams nuo protestų pradžios. Šiai nuo monei pritaria ir Carnegie tarptau tinės taikos fondo ekspertė Marina Ottaway. „Nevadinkime revoliuci ja to, kas įvyko Egipte iki šiol. Re voliucija yra šis tas labiau esminio negu tai, ką iki šiol matėme šioje šalyje“, – teigė ekspertė. Anot jos, dėl to, kaip ateityje at rodys Egipto politinė sistema, da bar kovoja keturios jėgos: kariuo menė ir buvusio režimo likučiai, islamistai, kairiosios ir liberalio sios politinės partijos bei jaunimas
Aikštė: protestuotojai Egipte tapo galinga jėga, su kuria naujajai šalies valdžiai teks skaitytis.
Kariniams valdytojams ir nau jam parlamentui gali tekti im tis nepopuliarių sprendimų. Tarp jų – devalvuoti valiutą, tačiau tai dar labiau padidintų mais
Tie, kurie kartu su H.Mubaraku įsakė šaudyti į protestuo tojus, liko valdžioje, nors turėjo būti pa tupdyti už grotų.
to produktų ir kitų prekių kai nas, arba sumažinti maisto ir de galų subsidijas, bet jų egiptiečiai taip lengvai nesutiks atsisakyti.
9
ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012
pasaulis Pašalino konkurentą
Išpuolis per laidotuves
Rusijos centrinė rinkimų komisija vakar diskvalifikavo premjero Vladimiro Puti no varžovą Grigorijų Javlinskį ir neleis jam dalyvauti kovo 4 d. vyksiančiuose pre zidento rinkimuose. Toks sprendimas priimtas dėl pažeidimų jo surinktų parašų lapuose. 59 metų ekonomistas G.Javlins kis, kuris 1993 m. įkūrė liberalią opozicinę partiją „Jabloko“, jau dukart nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą.
Bagdado rytuose mažiausiai 31 žmogus žuvo vakar sprogmenų prikrautam auto mobiliui detonavus prie laidotuvių proce sijos netoli vienos ligoninės. Ši ataka tapo kruviniausia iš įvykdytų sausį, Irake tvy rant didelei politinei įtampai, kuri taip pat pakurstė neramumus tarp religinių bendruomenių. Incidentas įvyko praėjus vos mėnesiui po to, kai iš Irako buvo išvestos visos JAV pajėgos.
s: kova dar nesibaigė Pernai Egipto kariniai valdy tojai atsisakė Tarptautinio valiu tos fondo siūlytos 3,2 mlrd. dole rių paskolos, norėdami apsaugoti valstybės suverenumą. Bet dabar, nebesant kitos išeities, jiems gali tekti prašyti dar didesnės sumos ir taikytis prie dar griežtesnių sąly gų. Skolintis vidaus rinkoje tam pa vis sudėtingiau – palūkanos pasiekė 16 proc. Turistų sumažėjo perpus
Sunkiai nukentėjo turizmo sekto rius, kuris yra vienas pagrindinių Egipto pajamų šaltinių ir kuriame dirba kas aštuntas šalies gyven tojas. Pernai atvykstančių poil siautojų skaičius smuko 30 proc., o turizmo sektoriaus pajamos, pa lyginti su 2010-aisiais, sumažėjo nuo 12,5 mlrd. dolerių iki 8,8 mlrd.
Tačiau ekspertai atkreipė dėme sį, kad į oficialią statistiką įtrauk ti šimtai tūkstančių Libijos gyven tojų, kurie pernai bėgo į Egiptą nuo jų šalyje įsiplieskusio pilietinio ka ro, todėl tikrasis turizmo nuosmu kis gali siekti 50 proc. Jis plika akimi matomas prie Gizos piramidžių, kur papras tai praeiti neleidžia niekučių par davėjai ir nelegalūs gidai. Dabar ši vietovė beveik tuščia. Taksi vai ruotojai pasakoja, kad anksčiau ve žiodavo dešimtis keleivių per die ną, o dabar džiaugiasi pagavę vieną per savaitę. Prie Didžiosios pira midės stovinčiame penkių žvaigž dučių viešbutyje „Mena House“ darbuotojų daugiau nei lankytojų. „Užsakymų labai sumažėjo, bet mažėjantis lankytojų skaičius ro do tik mažą dalį to, kas čia vyks ta, – apie sunkią padėtį laikraščiui „The Guardian“ pasakojo viešbu čio direktoriaus pavaduotojas Ta rekas Lotfy. – Kadangi pasiūla ge rokai viršija paklausą, kiekvienas privestas mažinti kainas ir agre syviai konkuruoti. Tai reiškia, kad pelnas iš vieno turisto irgi mažė ja, o tai atsiliepia ir kitoms ekono mikos sritims – pradedant ūkiais ir baigiant parduotuvėmis bei gamyk lomis. Galiu jums parodyti pieno gamyklas, kurios dirba tik 10 proc. pajėgumu, nes neturi užsakymų iš viešbučių ir kruizinių laivų.“ Nemalonūs nuotykiai
„Scanpix“ nuotr.
Turistus atbaido pavojai, kokius šį mėnesį teko patirti atostogauto jams iš Estijos. Sausio 19 d. vakare protestuojantys vietos gyventojai sulaikė penkis ekskursantų auto busus, važiuojančius iš Luksoro į Hurgadą. Tik apie vidurnaktį au tobusai galėjo tęsti kelionę. Panaši istorija šią savaitę nutiko dar vienam autobusui, kuris Estijos turistus vežė iš Kairo į Hurgadą. Jį sustabdė ginkluotų jaunuolių mi nia. Joje buvo ir policininkų, bet jie nesiėmė jokių veiksmų. Keliauto jai visą naktį praleido autobuse, kol minia paryčiais išsiskirstė. Per šiuos incidentus niekas ne nukentėjo, bet Estijos užsienio rei kalų ministerija paragino savo pi liečius susilaikyti nuo kelionių po Egiptą ir likti kurortuose. Kelionių organizatoriams nerimą kelia ne tik žmonių saugumas, bet ir naujos Egipto valdžios užmo jai. Daugumą parlamente gavę is lamistai buvo prabilę apie būti nybę apriboti alkoholio vartojimą ir bikinius paplūdimiuose, bet vė liau sušvelnino poziciją, nes tokie suvaržymai pridarytų dar daugiau žalos turizmo sektoriui ir milijo nams jame dirbančių egiptiečių.
22,8
proc.
praėjusių metų pabaigoje pasiekė nedarbo lygis Ispanijoje.
Komentaras Inga Aukštuolytė „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyr iaus vadovė
S
Liūdesys: Egipto šventovės, prie kurių paprastai rikiuodavosi ilgos ei
lės turistų, dabar stovi pustuštės.
ituacijos Egipte tikrai nedrama tizuojame. Nuolat palaikome ryšį su savo biuru Egipte ir ten dirbančiais gidais bei kitu per sonalu. Įdėmiai stebime situaciją ir ga lime pasakyti, kad turistų lankomuose kurortuose yra ramu, jų poilsio ir mėga vimosi saule niekas nedrumsčia, todėl nerimauti dėl savo saugumo besiruo šiantiems į Egiptą tikrai neverta. Šiuo metu mūsų teikiamomis paslau gomis Egipte iš viso naudojasi 166 tu ristai. Hurgadoje šiuo metu ilsisi 79 žmonės, Šarm aš Šeiche – 87. Šeštadienį iš Hur gados namo grįš 78, o iš Šarm aš Šei cho – 77 turistai. Praėję pokyčių Egipto politiniame gy ven ime metai didelės įtakos mūsų tur istų srautui į šią šalį neturėjo. Tie klientai, kurie jau įvertino poilsio Egip te pranašumus, ir toliau lieka ištikimi šiai kelionių krypčiai.
M.Pauliukas: permainų Egipte demokratizacija nevadinčiau kimuose nekels jokio kandidato ir nepalaikys nė vieno, kurį kels isla miškos pakraipos partijos, manau, kad Egipto valdžios laukia sunkus politinis pasirinkimas. Egipto politikai supranta si tuacijos jautrumą ir galimų nera mumų kainą, kuri turėtų, o iš da lies jau turi, neigiamų ekonominių padarinių. Ypač tai liečia turizmo sektorių. Atvykęs į šalį turistas ne nori jaustis nesaugus, gilintis į ša lies politines problemas ir jų spręs ti. Aišku, būna visokių turistų.
Kokių permainų sulaukė ir kokio mis viltimis gyvena naują istorijos puslapį atvertęs Egiptas, dienraš tis paklausė Vilniaus universite to Orientalistikos centro eksper to Mindaugo Pauliuko (nuotr.).
– Egipte demokratija žengia pirmuosius žingsnius. Kaip vertinate jos perspektyvas? – Situacijos Egipte negalima vertin ti vienareikšmiškai. Mano įsitikini mu, demokratija, kokia suprantama ir priimtina Vakarų krikščioniškos civilizacijos masėms, negali arti miausius 30 metų įsitvirtinti Šiau rės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione. Tai, kad arabų visuomenė keičiasi, – akivaizdu, tačiau šių permainų ne vadinčiau demokratizacija. Tai yra neišvengiami „pasaulio sumažė jimo“ procesai. Žmonės dėl inter neto, socialinių tinklų, taip pat ke lionių „suartėjo“. Atstumas nebėra bendravimo tarp įvairių kultūrų bei šalių problema. Tačiau kalbėti apie demokratiją kaip revoliucijos Arabų šalyse rezultatą – labai drąsu. Kalbant apie Egiptą bei sąmoks lo teorijas negalima nepaminėti ir didžiųjų kovų: islamo radikalų, sionistų, o kur dar JAV, Rusijos, In dijos, Kinijos globaliniai ir regioni niai interesai. Visa tai kuria įtampą ir priveda prie vienokio ar kito kio rezultato, kuris dažniausiai ne evoliucionuoja, bet revoliucionuo ja. Tačiau, vertinant Arabų pava sarį, būtų per drąsu apie tai kalbėti.
– Kokių iššūkių žada Egipte prasidėję nauji politiniai pro cesai? – Egipte, apie 80 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, 2011 m. pa baigoje ir 2012 m. sausio pradžio je vyko rinkimai į parlamento že muosius rūmus. Remiantis Egipto vyriausiosios rinkimų komisijos skelbtais rezultatais, šiuos rinki mus laimėjo Laisvės ir teisingumo partija, kuri yra politinė Musul monų brolijos šaka. Antroje vie toje – salafitų „An-Nur“ partija. Liberalios „Al-Vafd“ ir „Al-Kut lya“ turės atitinkamai 42 ir 31 de putatą iš 498. Ir nors Musulmonų brolijos vienas lyderių Mahmadas Badiya pareiškė, kad šių metų bir želį vyksiančiuose prezidento rin
– Egiptas pateko į sunkią eko nominę padėtį. Ar šaliai bus lengva vėl atsistoti ant kojų? – Nors politiškai Egipte įvyko dras tiškų pokyčių, kurie suteikė naujų galimybių, taip pat verslui, vis dėl to plačioji visuomenės dalis dide lių pokyčių nepajus. Tikėkimės, kad politiškai aktyvi Egipto visuomenės dalis nesusipriešins ir ras kompro misus spręsdama šaliai svarbiau sius klausimus, o naujos Egip to valdžios sprendimai leis saugiai mėgautis šios šalies kurortų tei kiamais malonumais ir istoriniais paminklais bei atvers naujas gali mybes Lietuvos verslui. Štai, pa vyzdžiui, 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais į Egiptą iš Lietuvos buvo eksportuota prekių už 116,5 mln. li tų, iš jų 79 mln. litų sudarė tabako ir perdirbto tabako pakaitalų, 20,8 mln. litų – javų eksportas. Kalbino Julijanas Gališanskis
10
ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012
pasaulis Išaušo Drakono metai Milijonai Azijos gyventojų, pasipuošę gausybe įvairiaspalvių popierinių ži bintų, naktį į pirmadienį pasitiko Dra kono metus, triukšmingais fejerver kais, eitynėmis ir linksmybėmis mies tų gatvėse ir aikštėse. Drakonas lai komas palankiausiu ir labiausiai ger biamu iš 12 kinų zodiako ženklų: jis simbolizuoja karališką valdžią, sėkmę ir galią. Tokia pati reikšmė jam priski riama ir kitose Naujuosius metus pa gal Mėnulio kalendorių sutinkančiose šalyse, tokiose kaip Vietnamas.
Didžiojo programišiaus ka Programišius Kimas Dotcomas, arba Kimas Schmitzas, save laikė galingesniu nei pats „Microsoft“ įkūrėjas milijardierius Billas Gate sas. Deja, vokiečiui nepavyko išvengti teisėsaugos dėmesio.
Tikra legenda?
Kaip pavadinsi, taip nepagadin si. Vokietis tris kartus keitė sa vo pavardę. Gimė jis kaip Kimas Schmitzas, vėliau tapo Kimu Dot comu, galiausiai dar buvo žinomas kaip Kimas Timas Jimas Vestoras. Tiesa, virtualioje erdvėje, vo kiečių leidinio „Die Welt“ teigi mu, vyras garsėjo kaip programi šius Kimble’as. Šio įspūdingo sudėjimo, bet vai kiško apskrito veido 37 metų vo kiečio profesiją sudėtinga įvardy ti. Veikiausiai užtenka pasakyti, kad jis buvo programišius, nors save vadino ir verslininku, ir programų kūrėju, ir net filantropu. Deja, įspūdinga karjera baigė si. Vyras už piratavimą virtualioje erdvėje praėjusią savaitę buvo su laikytas Naujojoje Zelandijoje, o jo sukurta įspūdinga interneto sve tainė megaupload.com uždaryta. Spalvinga karjera
Šis vokietis garsus tuo, kad buvo vi sų pasaulio programišių dievukas.
K.Schmitzas gimė Kylio mies te Vokietijoje 1974 m. Jo tėvas bu vo prabangaus kruizinio laivo „MS Deutschland“ kapitonas, o motina – virtuvės šefė. Kimas savo pirmąjį kompiuterį gavo, kai jam buvo devyneri. Tie sa, žaisti kompiuterinius žaidimus, kuriuos reikėjo pirkti, jam buvo brangoka, todėl jaunuolis įsigudri no daryti nelegalias žaidimų kopi jas ir parduoti jas bendraamžiams. Vėliau Kimas pradėjo įsilaužti į kompiuterius. Tai jis darė naudo damasis telefono linijomis.
Aš sumanesnis nei B.Gatesas. Aš tapsiu turtingiausiu žmo gumi pasaulyje.
Kimo kambaryje styrojo gausybė laidų, tačiau, kaip pasakojo vokie tis, tėvai nė nesuvokė, ką jis daro.
„Mano tėvai neturėjo nė žalio supratimo, kas vyksta. Jiems tai buvo tiesiog mirksinti lempučių krūva“, – yra sakęs K.Schmitzas. Virtualioje erdvėje Kimas buvo pasivadinęs Kimble’u. Jis neretai gyrėsi, kad sugebėjo įsilaužti į Vo kietijos banko „Citibank“ sąskaitą ir 20 mln. eurų pervesti organiza cijai „Greenpeace“. Kimble’as mėgo save vaizduo ti kaip moderniųjų laikų Robiną Hudą arba Dovydą, kuris rungia si su Galijotu. „Aš sumanesnis nei B.Gatesas. Aš tapsiu turtingiausiu žmogumi pasaulyje“, – ne kartą yra sakęs programišius. Per Persų įlankos karą Kimb le’as įsilaužė į JAV Gynybos de partamento kompiuterinę sistemą ir, pasak jo, buvo prisijungęs prie JAV žvalgybos palydovų, kurie sekė Saddamo Husseino buvimo vietą. Vėliau BBC buvo paskelbusi, kad vokietis įsilaužė į Vokietijos buvu sio kanclerio Helmuto Kohlio sąs kaitą banke ir iki nulio sumažino politiko kredito limitą.
Susėmė: K.Dotcomas buvo sulaikytas šioje prabangioje rančoje Naujojoje
1994 m. Vokietijos pareigūnai prisikasė iki vokiečio. K.Schmitzo namuose Miunchene policija padarė kratą. Tada 20 metų Kimas buvo trims mėnesiams uždarytas į areštinę, nors vėliau buvo paleis
tas lygtinai. Po to, kai buvo su laikytas, K.Schmitzu susidomė jo nemažai bendrovių. Jos prašė programišiaus konsultacijų kom piuterinių sistemų apsaugos klau simais.
Megaupload imperija užrūstino teisėsaugą JAV teisėsaugos pareigūnai pa reikalavo uždaryti vieną didžiau sių pasaulyje dalijimosi failais portalų Megaupload, kurio įkūrė jas – liūdnai pagarsėjęs programi šius Kimas Dotcomas.
Tinklalapis megaupload.com bu vo išjungtas po to, kai teisėsaugos ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) pa reigūnai paviešino detalių apie „vie ną didžiausių autoriaus teisių pažei dimo bylų, kada nors iškeltų JAV“. Amerikiečių pareigūnai šį ketvir tadienį septyniems asmenims pa teikė kaltinimus dėl autoriaus teisių pažeidimų ir pareikalavo jų ekstra dicijos. JAV didžioji žiuri iškėlė kal tinimus bendrovėms „Megaupload Ltd.“ ir „Vestor Ltd.“ dėl sąmoks lo reketuoti, autoriaus teisių pažei dimų ir sąmokslo plauti pinigus. Tarp keturių asmenų, suimtų dėl internetinio piratavimo ir kitų nu sikaltimų, buvo Honkonge įsikū rusio megaupload įkūrėjas K.Dot comas. Tiesa, šis teismo posėdyje griežtai neigė kaltinimus, o jo ad
vokatas Paulas Davisonas nurodė, kad 37 metų Vokietijos pilietis, tu rintis teisę gyventi Honkonge ir Naujojoje Zelandijoje, nedalyvavo jokioje nusikalstamoje veikloje. „Tai ne ta byla, kurioje K.Dotco mas darys kokių nors nuolaidų“, – P.Davisonas sakė Šiaurės Pak rantės apygardos teismui Oklande, kur po to, kai buvo suimtas savo vi loje „Dotcom Mansion“ Oklande, buvo atgabentas vokietis. Tačiau prokurorė Anne Toohey atrėžė, kad yra didžiulis pavojus, jog K.Dotcomas gali išvengti teisi nio persekiojimo. Be to, kaltintoja pridūrė, kad vokietis jau buvo pa bėgęs į Tailandą, kai anksčiau buvo ieškomas Vokietijos teisėsaugos. A.Toohey taip pat nesutiko, kad K.Dotcomas būtų paleistas, įparei gojus jį nešioti elektroninę sekimo apyrankę, nes tokiu atveju jis tik riausiai galėtų naudotis telefonu ir internetu. A.Toohey sakė teismui, kad K.Dotcomo viloje rasta dau giau nei 30 kredito kortelių, iš duotų skirtingais vardais, taip pat
šio verslininko pasus, išduotus tri mis skirtingais vardais. Kaltinimai taip pat buvo pateikti 38 metų Vokietijos piliečiui Finnui Batato, 35 metų Slovakijos piliečiui Juliusui Bencko, 39 metų Vokieti jos piliečiui Svenui Echternachui, 40 metų Vokietijos piliečiui Mat hiasui Ortmannui, 32 metų Estijos piliečiui Andrui Nommui ir 29 me tų Nyderlandų piliečiui Bramui van der Kolkui.
Tai ne ta byla, kurio je K.Dotcomas darys kokių nors nuolaidų. Pasak teisėsaugos pareigūnų, šio portalo valdytojai neteisėtai uždirbo milijonus dolerių iš var totojų abonementų ir reklamos. FTB duom en im is, K.Dotcom as 2010 m. iš savo Megaupload im perijos uždirbdavo po maždaug 115 tūkst. dolerių per dieną. JAV teisingumo departamentas teigė,
kad septyni kaltinamieji „ir kiti ži nomi bei nežinomi“ asmenys bu vo įkūrę bendrovę, kurios nariai ir susiję asmenys pelnėsi iš autoriaus teisių pažeidinėjimo ir pinigų plo vimo. Po to, kai buvo uždaryta Me gaupload svetainė, JAV teisėsauga sulaukė ne tik protesto, bet ir kerš to. Pasaulio kompiuterių įsilaužė liai keršydami sugadino FTB ir Tei singumo departamento svetaines. Taip pat nukentėjo muzikos įra šų bendrovės „Universal Music“ ir Amerikos muzikos įrašų pramonės asociacijos svetainės. Oficialiai paskelbta, kad atsa komųjų veiksmų ėmėsi kompiuterių įsilaužėlių judėjimas „Anonymous“. „Internetas yra čia. Ar jūs pasi ruošę kibernetinio karo metams? Mes pasiruošę. Sukilkite ir dėkitės prie mūsų, kovokite už savo teises“, – buvo teigiama su „Anonymous“ ryšius palaikančios organizacijos „YourAnonNews“ pranešime so cialiniame tinkle „Twitter“. AFP, BNS inf.
Nenus ileis: suimtas K.Dotco
mas tvirtino, kad nieko bloga jis nėra padaręs. „Reuters“ nuotr.
11
ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012
pasaulis Išaušo Drakono metai
arjeros pabaiga Tačiau valdžia nusileido, kai Ki mas nupirko šalies obligacijų, ku rių vertė 10 mln., taip pat dosniai aukojo humanitarinei pagalbai po šalį sukrėtusio žemės drebėjimo. Teisėsauga nepasigailėjo
Zelandijoje.
Praėjus mėnesiui po to, kai bu vo paleistas, jis pasirašė kontraktą su Vokietijos oro linijų bendrove „Lufthansa“ dėl pagalbos saugant įmonės duomenis. Žiniasklaidos žvaigždė
Ilgai su apsaugos sistemomis jis ne dirbo, o tapo žiniasklaidos žvaigž de. Kaip pats sakydavo, tada jo tur tas siekė 500 mln. dolerių. Viena po kitos pasaulio bul varinius leidinius apskriejo vis įspūdingesnės fotografijos, kurio se Kimas pozavo su gražuolėmis egzotiškuose kraštuose, važinėjo prabangiais automobiliais, plau kiojo milijonus kainuojančiomis jachtomis, glėbesčiavosi su tokio mis pasaulio sporto žvaigždėmis, kaip futbolininkas Ronaldo. Po Rugsėjo 11-osios atakų JAV Kimble’as pasiūlė 10 mln. dolerių bet kam, kas suteiks informacijos apie Osamą bin Ladeną. Tiesa, iniciatyva nesulaukė sėk-mės. Tačiau tais pat metais jis pareiškė, kad sunkiai besiver čiančiai internetinei bendrovei letsbuyit.com pastatyti ant kojų skirs 50 mln. dolerių. Šis spekuliatyvus pareiškimas sukėlė įmonės akcijų kainas Frank furto biržoje. Būtent tada vokietis pardavė bendrovės akcijas ir užsi dirbo krūvas pinigų. Letsbuyit.com buvo ne vienintelė internetinė bendrovė, kurios akcijų kaina pasiekė neregėtas aukštumas.
„Scanpix“ nuotr.
Nuo 1995 iki 2000 m. daugelio in ternetinių bendrovių ir su jomis susijusių įmonių akcijos smarkiai pabrango. Tiesa, 2000 m. gegužės mėnesį buvusių aukštumų indeksas nukrito maždaug 78 proc. Burbului subliūškus ir teisėsau gai ėmus aiškintis spekuliacijas, Kimble’as pabėgo į Tailandą. Tačiau 2002 m. jis buvo sulai kytas Bankoke, kai paskelbė, kad tiesiogiai transliuodamas per in ternetą ketina nusižudyti. Suim tas Kimble’as buvo apkaltintas fi nansinėmis spekuliacijomis bei nuteistas metams ir aštuoniems mėnesiams kalėjimo. Priešinosi suimamas
Suimtas Kimble’as dingo iš akty vios veiklos, nors retsykiais pasi rodydavo vis su nauju internetiniu projektu. Stambiausias jų – Me gaupload – vienas didžiausių pa saulyje dalijimosi failais portalų. Tuo pat metu K.Schmitzas pasi keitė savo pavardę į Dotcomo. Tie sa, iki 2007 m. niekas nežinojo, kad už Megaupload sukūrimą atsakin gas būtent K.Dotcomas. Kimas tais pat metais išsinuo mojo prabangią vilą Naujojoje Ze landijoje, netoli Oklando. Ši vila, kurios kaina per 30 mln. dolerių, yra viena brangiausių vi soje šalyje. Tiesa, nusipirkti vilos Kimui Naujosios Zelandijos valdžia neleido, nes vokietis tuo metu ne turėjo leidimo gyventi šalyje.
K.Schmitzas Naujojoje Zelandijoje net ėmė vadinti save filantropu, ta čiau tai jo neapsaugojo nuo suėmi mo praėjusią savaitę. Suimti vieną žinomiausių pa saulio programišių iš Naujosios Zelandijos pareigūnų pareikalavo JAV teisėsauga. Kartu su K.Schmitzu Naujosios Zelandijos pareigūnai sulaikė dar keturis asmenis, kurie įtariami su siję su Megaupload portalu. Jiems visiems buvo pateikti kal tinimai nelegaliu kino juostų, mu zikos, pornografijos ir programinės įrangos platinimu. Beje, Megaupload portalas buvo populiarus tarp Holivudo garseny bių – tarp jį palaikiusių buvo muzi kos žvaigždė Kanye Westas. Maža to, paskelbta, kad muzikos prodiuseris Swizzas Beatzas, kuris yra daini ninkės Alicios Keys vyras, buvo Me gaupload vykdomasis direktorius. Pareigūnai konfiskavo prabangų K.Schmitzo „Rolls-Royce Phan tom“ automobilį, taip pat 3,7 mln. eurų, kuriuos Kimas laikė viloje. Kaip nurodoma, per Megaupload svetainę buvo neteisėtai uždirb ta daugiau nei 175 mln. JAV dole rių, taip pat padaryta „daugiau nei pusės milijardo žala autoriaus tei sių savininkams“, platinant pirati nes filmų, televizijos laidų ir kitokio turinio kopijas. Grantas Wormaldas, Naujosios Zelandijos policijos pareigūnas, vadovaujantis bylai, teigė, kad su laikomas K.Schmitzas bandė slėp tis rančoje esančiame specialia me saugumo kambaryje, taip pat jis aktyvavo name esančias kelias saugumo sistemas. Vis dėlto pareigūnams pavyko neutralizuoti apsaugą ir pasiek ti kambarį, kuriame slėpėsi Kimb le’as. Tačiau net tada vyras nepasi davė. Jis užsibarikadavo kambaryje ir su savimi laikė pistoletą. Svetainė Megaupload suėmus Kimą buvo išjungta. JAV teisingu mo departamentas ir FTB nurodė, kad per šią operaciją buvo areštuo ta 50 mln. vertės turto ir įšaldyta 18 interneto adresų. Jei bus nustatyta, kad Kimble’as ir kiti sulaikytieji kalti, už sąmokslą vykdyti reketą ir plauti pinigus gali būti skirta iki 20 metų, o už auto riaus teisių pažeidimus – iki pen kerių metų nelaisvės. „Die Welt“ inf.
JAV pornografijos verslas patyrė smūgį Los Andželo pornografijos pra monė skambina pavojaus var pais: netrukus įsigaliosiantis įsta tymas, įpareigojantis aktorius fil muojantis mūvėti prezervatyvus, gali sužlugdyti jų verslą.
Įstatymą, kurį pirmadienį pasi rašė Kalifornijos meras Antonio Villaraigosa, pasiūlė Kaliforni jos sveikatos apsaugos ir kovos su AIDS fondas. Jo atstovai ti kina, kad šitaip aktoriai bus ap saugoti nuo lytiniu būdu plin tančių ligų.
Kaip kino mėgėjai eina į kino teatrus pažiūrėti specialiųjų efektų, taip pornografijos žiūrovai nori matyti lytinius santykius be prezervatyvų. „Labai pavojinga, kai darbuo tojų sveikata ir saugumas yra pa mirštami. Tai sąžiningumo klau simas. Kodėl tai yra vienintelė ekonomikos sritis, kurios darbuo tojai nesaugomi?“ – argumentus dėstė Kalifornijos sveikatos ap saugos ir kovos su AIDS fondo va dovas Michaelas Weinsteinas. Bet tokie argumentai neįtikino Rono Jeremy, kuriam priklauso pornografinės vaidybos pasau lio Guinnesso rekordas. Jis nusi filmavo 2 tūkst. suaugusiesiems skirtų filmų ir niekada nesinau dojo prezervatyvais. Vyras aiš
kino, kad pagal jau galiojančias darbo taisykles kas keturias sa vaites privalo atlikti tyrimus dėl ŽIV, chlamidijų, sifilio, gonorėjos ir kitų lytiniu būdu plintančių li gų. Anot jo, aktoriai prieš filma vimąsi visuomet parodo vienas kitam savo tyrimų rezultatus, todėl naujasis įstatymas visiškai nereikalingas. Pornografinių filmų kūrėjai aiš kina, kad šis teisės aktas smarkiai smogs jų verslui, nes žiūrovams lytinis aktas su prezervatyvu tie siog bus neįdomus. „Kaip kino mėgėjai eina į ki no teatrus pažiūrėti specialiųjų efektų, taip pornografijos žiūro vai nori matyti lytinius santykius be prezervatyvų“, – palygino šio verslo veteranė Nina Hartley. Bet JAV pornografijos pramonė nėra tokia švari, kaip bando pa vaizduoti jos atstovai. Buvusi ak torė Shelley Lubben pasakojo, kad suvaidinusi 30-yje filmų pasiga vo pūslelinę ir žmogaus papilo mos virusą, kuris sukėlė jai gim dos kaklelio vėžį. Bet didžiausias skandalas kilo 2004 m., kai ŽIV turėjęs ir pats to nežinojęs ak torius Darrenas Jamesas užkrėtė tris aktores. Tuomet pornogra fijos studijoms laikinai teko nu traukti darbą. Kalifornijos San Fernando slė nis laikomas JAV pornografij os pramonės, nešančios milijardinį pelną, sostine. Čia filmuoja ma beveik 90 proc. amerikiečių pornografinių juostų. Be Kali fornijos, šis verslas įteisintas dar vienoje valstijoje – Naujajame Hampšyre. BBC, „Newsweek“ inf.
Protestas: pornografijos kūrėjai sukilo prieš naują įstatymą ir gra
sina iškeldinti verslą iš Kalifornijos.
„Reuters“ nuotr.
12
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
vakarė
N.Bunkė gimtojo miesto ne Tik Vilnius arba Klaipėda. Buvusi neseniai iširusios merginų grupės YVA atlikėja ir vadovė Natalija Bunkė sostinėje, kur su vyru Lazdynų mikrorajone nuomojasi namą, gyvena tiktai nuo praėjusio rugpjūčio. Tačiau gimtajam Kaunui ji nejaučia jokio ilgesio, čia gyvenančius žmones vertina labai kritiškai.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kiekvienas – su savo pasauliu
Natalija gimė Kaune. Kai ištekėjo už pirmojo vyro muziko Deivydo Zvonkaus, gyveno Klaipėdoje. Susituokusi su verslininku Danieliumi Bunkumi atsikraustė į Vilnių. Šie miestai – neatsiejami nuo jos asmens ir karjeros. „Vilnius – sostinė, čia atvažiuoja daug žmonių iš visos Lietuvos. Vi-
sokių žmonių čia yra, to nepasakysi apie kitus miestus. Kiekviename mieste susiformuoja savita kultūra. Man nesudėtinga tai pajausti“, – pasakojo 28-erių N.Bunkė. Kokį skirtumą ji įžvelgia tarp Vilniaus ir gimtojo Kauno? Kuris miestas jai brangesnis? „Man Vilnius artimesnis nei Kaunas. Palyginti su Kaunu, Vilniuje daug laisvesni ir įvairesni žmonės. Kauniečių kultūra – miesčioniška. Jie žmogų vertina pagal
drabužį, pagal išvaizdą. Aišku, ne visi kauniečiai tokie, bet daugiau – tokių. Vilniuje į tave niekas nekreipia dėmesio, čia pilna visokiausių aprangos stilių. Čia kiekvienas su savo pasaulėliu vaikšto. Tai iš tikrųjų žavu, bet Vilniuje daug netikrumo“, – lygino miestus N.Bunkė. Tas netikrumas – tai daugybė kaukių, kurias meistriškai kaitalioja vilniečiai. Anot pašnekovės, jie nori save kažkaip ypatingai pateikti.
Adaptacija: iš pajūrio į Vilnių gyventi atsikėlusi N.Bunkė pasiilgsta Klaipėdos.
„Tai ypač jaučiasi toje aplinkoje, kurioje dirbu, – patikslino dainininkė. – Šou pasaulis Vilniuje – dirbtinis. Žmonių santykiai netikri, apsimestiniai. Štai koks aš, pažiūrėkit. Kiekvienas save nori parodyti tokį, koks iš tikrųjų nėra. Tokia aura tvyro Vilniaus šou renginiuose.“ Kaune, anot N.Bunkės, galima sakyti, kad šou verslo nėra. Natalija prisimena, kad jai gyvenant Kaune į miesto atlikėjus ir muzikantus buvo žiūrima skeptiškai. Nors iš tikrųjų daug garsių muzikantų – kauniečiai. Klaipėda Natalijai pasirodė labai laisvas miestas. Atsipalaidavę žmonės, be jokių kaukių, be rūpesčių. Gal jiems vėjas galvą prapučia? 200 kilometrų – o koks skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos. Žmonių laisvumu uostamiestis labiau panašus į sostinę. Kopė į Gedimino kalną
Vilniuje Natalijai nepatinka transporto spūstys, todėl per piką sten-
giasi iš namų nekišti nosies. Moteris pastebėjo, kad Vilniuje vairuotojai tampa kultūringesni. Mėgsta apsipirkti
Nors Natalija ir pyksta, kad Kaune žmogus vertinamas pagal tai, kaip
Klaipėda Natalijai pasirodė labai laisvas miestas. Atsipalaidavę žmonės, be jokių kaukių, be rūpesčių.
jis apsirengęs, tačiau gyvendama Vilniuje be aprangos paieškų ji neišsiverčia. Juk scena reikalauja! Todėl moteriai tenka palakstyti po gigantiško dydžio sostinės prekybos centrą, į kurį seni vilniečiai net nosies nekiša.
Simono Švitros nuotr.
13
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
vakarė
„Žuvėdrą“ primins tatuiruotė Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
myli „O kodėl? – stebėjosi Natalija. – Tie didžiuliai prekybos centrai labai reikalingi. Jeigu man reikia kokio nors daikto, pavyzdžiui, batelių kasdienai ar scenai, suku į prekybos centrą. Ten parduotuvių apstu, yra galimybė rinktis. Jei to nebūtų, važinėtum po visą Vilnių, ieškotum kiekvienoje nedidelėje parduotuvėje ir sugaištum visą dieną. Prekybos centras tokiu atveju – pranašumas. Bet savaitgaliais ten neinu, nes plūsta minios žmonių – bus daug dėmesio.“ Negi vilniečiai tokie įkyrūs, ją atpažinę puola kalbinti, prašo autografų? „Ne, – nuleido akis Natalija. – Vilniuje to visai nėra.“ Tad gal scenos žvaigždei Vilniuje trūksta publikos dėmesio? „Oi, ne. Stengiuosi į save neatkreipti dėmesio, tačiau dažniausiai mane atpažįsta ne iš išvaizdos, o iš balso, kai noriu ko nors paklausti ar ką nors pasakyti. Žmonėms įprasta mane matyti su priklijuotom ilgom blakstienom ir garbanotais plaukais, o staiga pamato paprastą mergaitę“, – atvirai kalbėjo N.Bunkė. Žiemą – Vilnius, vasarą – Klaipėda
Vilniuje Natalija pasiilgsta gamtos, tokių vietų, kaip Klaipėdos prieigose, kur galėtų eiti mišku jūros link. Jeigu bandytų ieškoti atitikmens tarp Klaipėdos priemiesčių gamtos ir Vilniaus, tai Vingio parkas neturi jokių šansų laimėti. „Man ten nejauku“, – paaiškino Natalija. Penkių mėnesių sūnų Kristupą vežimėliu ji vežioja ne Vingio parke, o netoli Lazdynų esančiame miškelyje. Draugai Nataliją perspėjo, kad jau metas vaiką užrašyti į darželį, nors pradės jį lankyti kad ir po pusantrų metų. „Matyt, reikės apie tai pradėti galvoti“, – sakė veikli ir energinga mama. Dažną jos dieną suskaičiuota kiekviena minutė. Kai skuba į koncertus, televizijos laidų „Mano vyras gali“ ir „Žvaigždžių duetai“ filmavimus, sūnų prižiūri tėvas. Natalija mano, kad Vilnių prisijaukins. Juo labiau kad Vilniuje šeima planuoja pirkti namą. „Sparnus vasarą kelsiu skrydžiui prie jūros, kai ten vyksta koncertai, gyvenimas verda. Ten aš turiu kur gyventi – turiu namą, tiksliau, namas – dar banko, bet mudu su Deivydu to namo bendraturčiai. Pasidalijome jį per pusę. Tik protingi žmonės gali gražiai išsiskirti“, – nusikvatojo Natalija.
Pirmosios etiketės „Žuvėdros“ šokėjui Tadui Rimgailai buvo užklijuotos jam tik pasirodžius televizijos šokių projekte – pleibojus, savimyla, mergišius... O kažkada jis buvo tik berniukas, svajojęs šokti „Žuvėdroje“.
– Paskelbei, kad baigi karjerą „Žuvėdroje“. Kodėl būtent dabar? – Kol kas karjera nesibaigė – laukia koncertai, bet „Žuvėdrai“ atidaviau tikrai daug metų. Po to, kai Vilniuje laimėjome pasaulio čempionatą, supratau, kad išeiti iš kolektyvo geriausia, kai esi pačioje viršūnėje. Niekas juk nežino, kas bus kitais metais ar dar po metų. – Ar tavo sprendimas būtų pasikeitęs, jei „Žuvėdra“ nebūtų laimėjusi? – Iš kolektyvo pasitraukti planavau dar anksčiau, tačiau nesusilaikiau sužinojęs, kad pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje. Nenuginčijamas faktas, kad su didžiuoju sportu atsisveikinti geriausia namie. Todėl šiek tiek luktelėjau. Vadovė jau žinojo, kad tai bus paskutinis mano čempionatas. Manau, jog mano sprendimas nebūtų pasikeitęs, jei būtume užėmę antrą ar trečią vietą. Tiesiog jaučiu, kad reikia pailsėti – kūnas po truputį jau pradeda braškėti. Jeigu nuolat vaikysiesi čempiono titulo, kad galėtum atsisveikinti, tai taip ir gilios senatvės sulaukti gali. – Užsiminei apie braškėjimą. Koks yra šokėjų fizinis limitas? – Šokiuose, kaip ir bet kuriame kitame sporte, būna traumų. Sportiniuose šokiuose pasitaiko stuburo traumų, kartais neatlaiko kojų sąnariai. Nesakau, kad esu subyrėjęs, galėčiau dar šokti ir šokti, tačiau sveikatą jau reikia patausoti, nes senatvėje tikrai pajusiu, kad šokau. Atsisveikindamas su „Žuvėdra“, manau, pasielgiau teisingai. Jaunimas, kuris ateis ir pakeis visus išeinančius, sveikatos bėdų dar tikrai neturi. – Niekada neteko sutikti žmonių, kurie teigia, kad šokiai nėra sportas? – Daugelis žmonių taip mano. Įtikinti juos, kad jie klysta, labai sunku. Iš tiesų šokiai reikalauja labai daug ištvermės, energijos. Manau, kad menkinantiems šokius kaip sportą reikėtų ateiti ir pabandyti. Tegul žmonės pasižiūri, kaip treniruotėse dirba šokėjai. Žinau, ką jie pasakytų: „Ačiū, šituo sportu užsiimti nenoriu“. Kažkada „Žuvėdra“ turėjo bendrą stovyklą su krepšininkais. Po apšilimo krepšininkai padėkojo Dievui, kad jie žaidžia krepšinį. Šiame žaidime sportininkai gali pailsėti, jie gauna poilsio minučių, o šokiuose to nėra. Vienu metu privalome šokti, lygiuoti ir tai darome šešias minutes be pertraukos. Mūsų juk niekas nepakeičia vidury šokio, negali sakyti: „Stop, pavargau“. Mūsų darbas – beprotiškai sunkus.
– Ar pameni, kaip šokis atėjo į tavo gyvenimą? – Mano gyvenime šokiai atsirado labai banaliai – kaip ir daugelio vaikų mamos, taip ir mano, norėjo, kad jos sūnus šoktų. Mama tiesiog mane nuvedė į choreografijos mokyklą. Niekada gyvenime nemaniau, kad šoksiu, visada norėjau groti akordeonu. Tuo metu man buvo aštuoneri. Atrankoje visai neblogai sekėsi, tad užsikabinau. Devintoje klasėje pirmą kartą pamačiau „Žuvėdrą“ gyvai. Pamenu, pamaniau, kad tai yra šis tas nerealaus. Kai reikėjo apsispręsti, kur reikės studijuoti, rinkausi Klaipėdos universitetą. Pasiekiau savo tikslą – tapau „Žuvėdros“ šokėju. – Kelias į pirmąją komandą, matyt, nebuvo labai lengvas? – Kai pradėjau studijuoti universitete, supratau, kad vienintelis grupėje anksčiau nebuvau šokęs sportinių šokių. Vadovė tiesiog pakvietė į treniruotes. Tai buvo didelis įvykis mano šeimoje, visiems buvo paskambinta ir paskelbta, kad Tadą priėmė į „Žuvėdrą“. Ir visai niekam nerūpėjo, kad aš tik vandenį visiems nešioju. Buvau trečiame kurse, kai buvo sukurta antroji „Žuvėdros“ komanda, į kurią mane priėmė. 2006-aisiais pirmą kartą pasirodėme Lietuvoje. Po metų penkiese papildėme pagrindinę komandą, nes iš jos pasitraukė dalis šokėjų. Pamenu, kad per savaitę mums buvo liepta išmokti kompoziciją, nes turėjome keliauti į Prancūziją. – Turbūt ir didesnio merginų dėmesio sulaukdavai nei kiti? – Gal pasakysiu kitaip – šokiai pakeitė mano požiūrį į merginas. Jos, žinoma, pastebi, kad geriau
Mes esame tik sparno plunksna, viena plunksna iškrito – ataugo kita. Visi žino vardą „Žuvėdra“, bet niekas nežino, kas joje šoka. judu, nesu medis šokių aikštelėje. Bet svarbiausia, kad pats šokio menas leidžia visai kitaip pažvelgti į moterį. Jauti jai didesnę pagarbą, žinai, kaip prie jos reikia prieiti, kaip apkabinti. Prisipažinsiu, vakarėliuose jaučiuosi drąsiau. Juk visada sunku tiesiog prieiti ir užkalbinti, o šokis – tai kūno kalba. Jis virsta labai gera priemone merginoms vilioti – pakvieti pašokti, pasuki ją, palenki. – Kaip manai, ar televizijos projektai prisideda prie šokių populiarinimo. Kas antras Lietuvoje dabar – šokių specialistas. – Televizijos projektai suteikė žmonėms tam tikrų žinių, bet man nepatinka, kai tikrieji šokiai lyginami su tuo, kas rodoma per projektus. Televizija – tai šou, kuriame tikrų šokių nėra. Na, bent jau jie neatima tiek jėgų, kiek pasirodymai su „Žuvėdra“. Kad žmonės supažin-
Sprendimas: T.Rimgaila palikti „Žuvėdrą“ nusprendė susirūpinęs sa-
vo sveikata.
Vytauto Petriko nuotr.
dinami su įvairiais šokiais – valio, bet nemanau, kad televizija nulėmė tai, jog per pasaulio čempionatą Vilniuje susirinko pilnos tribūnos žiūrovų. Manau, kad žmonės po truputį pradeda atsirinkti, kas yra tikra, kokybiška ir gražu. Jaučiu, kad po truputį visi bando atsiriboti nuo bulvarinių dalykų, kurių mirga visi interneto tinklalapiai.
siu eilinis žmogus. Kai kas nors po 40 metų paklaus, ką reiškia paukštis ant krūtinės, pasididžiuodamas galėsiu pasakyti: „Žinai, kažkada buvo legendinė „Žuvėdra“? Joje aš šokau ir tapau pasaulio čempionu.“
– Turbūt „Žuvėdros“ triumfas Vilniuje nieko nenustebino. Šokiuose tokios tendencijos – vietos komanda dažniausiai ir skina laurus. Kaip čia yra? – Sutinku dėl vilčių, „Žuvėdra“ niekada iš savo rankų nepaleidžia prizinių vietų ir neiškrenta iš stipriausiųjų trejetuko. Labai blogai, kai žmonės mąsto, kad visada laimi čempionato šeimininkai. Taip, tokia tendencija pastaruoju metu pastebima, tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad „Žuvėdra“ visada laimi neutraliose šalyse. Pastarąjį kartą mūsų vadovės tikslas buvo pasirodyti trimis galvomis aukščiau už visus, kad niekam nekiltų abejonės, jog esame geriausi. Manau, tai padaryti pavyko. – Žinau, kad „Žuvėdra“ – ne tik tavo galvoje. Žuvėdrą esi išsitatuiravęs ir ant krūtinės... – Visa tai ne šiaip sau. Patekti į „Žuvėdrą“ buvo mano didžiausia gyvenimo svajonė. Tatuiruotę pasidariau suvokęs, kad mano ir „Žuvėdros“ keliai kada nors išsiskirs. Kol kas visi žino, kad šoku kolektyve, o po dvejų metų niekas nežinos, bū-
– Manai, šokėjai taip greit pamirštami? – Juk šokiai nėra krepšinis, kurio gerbėjai žino visus krepšininkus. „Žuvėdra“ – ansamblis, komanda. Kažkada buvo labai gražiai pasakyta apie šio kolektyvo šokėjus: „Mes esame tik sparno plunksna, viena plunksna iškrito – ataugo kita“. Visi žino vardą „Žuvėdra“, bet niekas nežino, kas joje šoka. Dabar tiesiog pasklido žinia, kad dalis šokėjų ruošiasi išeiti. Jeigu niekas nieko nebūtų sakęs, visa tai būtų likę nepastebėta. – Turi savo šokių studiją, dirbi su suaugusiaisiais. Kaip sekasi? – Esu pripratęs prie disciplinos ir juodo darbo. Kartais net susimąstau: žmonės juk pas mane ateina gerai praleisti laiko, išmokti pašokti, pajudėti, pabendrauti, pasijuokti, o aš – kaip koks kirvis kabinėjuosi.(Juokiasi.) Sunku kol kas tai paversti pramoga žmonėms. Kodėl žmonės šoka? Manau, šokdamas žmogus gali išreikšti vidinę emociją, kurios nemoka ar nedrįsta išreikšti žodžiais ar kokiomis kitomis išraiškos priemonėmis. Neretai dėvime kaukes, tačiau šokdami galime parodyti, kas mums yra miela, priimtina, išlaisviname savo vidų.
14
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
vakarė Savaitės horoskopai
AVINAS Savaitgalį tiktų svečiuotis pas gimines, lan kytis renginiuose. Tai išblaškys sunkias mintis, leis pajusti kitų rū pesčius ir atitrūkti nuo savų bėdų. Sudominusiam asmeniui verta pa skirti pasimatymą. Tik nepasiduo kite pagundai per daug išlaidauti. Kitą savaitę galite turėti rūpes čių dėl neišspręstų nuosavybės ar verslo klausimų, komercinių susi tarimų. Spaus darbų, skolų atida vimo terminai. JAUTIS Savaitgalis nekoks sveikatai. Regis, kamuos ir psichologinis nesaugumo jausmas. Galbūt kaip tik dėl to daug plepė site, girsitės ar moralizuosite. Ge rai pagalvokite, prieš išsakydami savo nuomonę. Kita savaitė žada įspūdžių. Per trumpą laiką norėsi te daug nuveikti ir staiga praturtė ti. Svarbu rasti tarpusavio suprati mą bendraujant su tais, nuo kurių priklauso aktualaus reikalo sėkmė. Tik neikite su velniu obuoliauti, neveikite prieš savo sąžinę. DVYNIAI Savaitgalį su lauksite draugų, aplinkinių dėmesio. Niekam nekils abejonių, ar esate reikalingi kompanijoje, draugiškame renginyje. Kitą sa vaitę seksis megzti konfidencia lius ryšius, užsiimti slaptais rei kalais, menu. Tačiau jus kamuos netikrumas dėl asmeninių santy kių, sveikatos būklės ar pan. Regis, įsipinsite į iliuzijų voratinklį, arba žmogus, iš kurio daug tikėjotės, kaip tik ims griauti jūsų iliuzijas. VĖŽYS Visą savaitgalį iš galvos negalėsite išmes ti profesinių problemų. Jei svarbu ir skubu, derėtų papildomai pa dirbėti. Pasistenkite pasirūpinti ir savimi. Jei pavyks, apsilankyki te sporto klube ar grožio, masa žo salone. Kitą savaitę galite pa tirti naujų įspūdžių, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Tikėtinas kontaktas ir su tuo kolektyvu ar asmeniu, su kuriuo draugystė jau apkarto, ėmė varginti. Gali suak tyvėti žalingi įpročiai arba labiau pajusite jų padarinius. Saugokite sveikatą ir reputaciją. LIŪTAS Savaitgalį nenuo bodžiai leisite laiką. Galbūt išvyksite į kelionę, dalyvausite kultūriniame renginyje. Džiugins aplinkinių rodomas dėmesys. Vis dėlto nerimausite dėl nesibaigian čių ar įstrigusių darbų, sudėtingų partnerystės reikalų. Kitą savaitę galimi atsakingi pokalbiai su ko legomis, viršininkais. Galbūt jūsų laukia profesinė atestacija ar jau dabar pasijusite įvertinti. MERGELĖ Savaitgalį at sigręšite į vaikų poreikius, tiek psichologinius, tiek daikti nius. Metas peržiūrėti garderobą, išmesti susikaupusį šlamštą, o ką įmanoma pataisyti, atnaujinti. Re gis, būsite linkę pasiduoti erotiš koms pagundoms. Kitą savaitę bus progų užmegzti glaudesnius ryšius su naujais pažįstamais, įtakingais asmenimis. Turbūt kils minčių, kad būtina kažką stipriai keisti ap linkoje ar gyvenime. Nieko gero, jei aklai skubėsite, spausite partnerį, nes lengva susipykti. SVARSTYKLĖS Savaitgalį parodykite daugiau dėmesio savo giminaičiams, artimiesiems, vaikams, o ypač – antrajai pusei.
Kitą savaitę turbūt neišvengsite rūpesčių dėl finansinių, investi cinių reikalų, išlaidų mokesčiams ar netgi baudoms. Galbūt pavyks susitarti dėl kredito, paskolos ar finansinės paslaugos. Regis, jū sų aplinkoje yra žmonių, linkusių negailestingai jums kenkti, tad el kitės apdairiai. SKORPIONAS Savaitgalį būsite nusiteikę imtis na mų ūkio darbų, atlikti sveikatos, higienos ir grožio procedūras. Regis, nepaisant noro bambėti, priekaištauti, ims gerėti santy kiai su aplinkiniais. Galbūt suar tins atsinaujinę bendri interesai. Tiktų drauge pasportuoti, nuei ti į kiną ar teatrą. Nuo pirmadie nio būsite itin linkę pasiduoti ki tų įtakai arba, atvirkščiai, visiškai nesukalbami, nemotyvuotai užsi spyrę. Padidės seksualinis akty vumas arba užeis dosnumo prie puolis. ŠAULYS Jei jūsų veikla su sijusi su šou verslu ar spor tu, savaitgalį turbūt įdomiai pa sireikšite. Būsite linkę sau leisti daugiau pramogų, malonumų. Palanku išbandyti laimę loterijo je, žaidimuose, meilės fronte. Tik jauskite saiką, pernelyg neišlai daukite. Kitą savaitę pravartu už siimti neužbaigtais darbo reika lais, ieškoti galimybės įsidarbinti, gydytis, rūpintis įvaizdžiu, higie na, grožiu. Tik neskubėkite imtis naujų darbų, mesdami senuosius, jei naujovėms neturite reikiamos kvalifikacijos. OŽIAR AG IS Savaitga lį nepersistenkite pirkda mi, išlaidaudami. Nederėtų per nelyg pasitikėti ir šeimos narių saiko jausmu. Geriausiai jausitės namuose ar tiesiog jums įprasto je aplinkoje su artimaisiais. Ki tą savaitę itin parūps veiklos per spektyvos ir pažintys, sportas, žaidimai, pramogos. Augs jūsų po puliarumas tarp priešingos lyties, tačiau dėl tikrojo dėmesio objekto tikėtina konkurencinė kova. Tur būt susipainiosite savo santykiuo se ar požiūriuose. Nedarykite sku botų išvadų. VANDENIS Savaitgalį bus daug kalbama apie šeimai, giminei svarbius dalykus. Pasis tenkite neįžeisti aplinkinių. Ga li būti, kad sugrįšite prie nebaigtų sumanymų. Santykiai su mylimu žmogumi ar geru draugu gali pa krikti, jei jūs savanaudiškai rūpi natės vien tik savo asmeniniais interesais. Įmanomas kompromi tuojantis nutikimas. Nuo ketvir tadienio bus daugiau romantikos, pramogų ir išlaidų gražiems daik tams, malonumams. ŽUVYS Šį savaitgalį turbūt neteks liūdėti, ypač jei būsi te tarp savų žmonių ir jausite tvir tą petį, palaikymą. Regis, kils no ras keisti įvaizdį, nusipirkti ką nors gražaus. Kitą savaitę teks daugiau bendrauti, net jei visiškai nesinori. Svarbu nenusišnekėti, nes per il gą liežuvį galimi keblumai. Sten kitės būti objektyvūs, tolerantiški. Į periodo pabaigą vis labiau trauks jaukus namų židinys. Pasistenki te, kad tam jaukumui nepakenktų konfliktas šeimoje. Sidonija
Istorija: šioje šalyje labai daug antikos laikų palikimo.
Irenos Le
Kai kalba vyrai, mo
Suvenyrai: iš Jordanijos galima atsivežti įvairių senovinių indų.
Maistas: pagal beduinų tradicijas kai kurie mėsos patiekalai kepami žemėje.
15
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
vakarė
višauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Petra: Nabatėjos karalystė pribloškia savo didybe ir egzotika.
Žvilgsnis: kupranugariai jau įpratę prie žmonių.
terys Jordanijoje privalo tylėti Neįkyrūs vietos gy ventojai, skanus maistas, Negyvoji jūra, senoviniai sta tiniai ir Raudonoji dykumų rožė – uo lose iškaltas miestas Petra. Keliautoja Ire na Levišauskienė gyrė ją sužavėjusią Jordaniją. Amanas: šalies sostinėje likę daug senovinio stiliaus pastatų.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Taurūs veido bruožai
Jordanija nustebino nuo pirmųjų akimirkų, kai sostinėje Amane tu ristus pasitiko autobusiukas su už rašu „Filadelfija“. „Taip vadinosi antikinis Jordani jos miestas ir tik daug vėliau Ame rikoje iškilo garsus miestas Filadel fija“, – per ekskursiją paaiškino gidas. Aman o centras – šiuol aik i nių Vakar ų ir arab iškos kult ūros miš inys su prabangos ir skurd o kontrastais. Daug nakt in ių klu bų, pard uot uv ių, gatv ės pre kiautoj ų. „Amane pirmą kartą paragavau cukranendrių sulčių, kurias spau dė čia pat, gatvėje, – Irena stebė josi, kad iš Egipto vežamų cukra nendrių neteko matyti Kleopatros tėvynėje. – Saldu, prisotinta mi neralų ir vitaminų.“ Jordanijoje nedaug turistų, pa lyginti su Egiptu ar net Maroku. Prekiautojai arabai neįžūlūs ir neį kyrūs. „Jordaniečių veido bruožai – griežti, vyrai atrodo taurūs, išdi dūs“, – dalijosi įspūdžiais I.Levi šauskienė.
Kioskininkas ir karalienė
Dar vienas lietuvius sužavėjęs sal dumynas – pyragas iš ožkų sūrio, kurio ragavo jordaniečių rekomen duojamoje kavinėje: ten valgė tik vietiniai gyventojai. Pietaudama kavinėje Irena ste bėjo priešais stovinčio kiosko sa vininką.
Vanduo Jordanijo je – didelė problema. Beje, ši šalis neturi nei dujų, nei naftos.
„Prie kiosko kabojo didelė fo tografija, kur šios šalies karalie nė Rania gatvėje kalbasi su kaž kokiu vyru, – keliautoja po kelių akim irk ų suvok ė, kad žmog us nuotraukoje su karaliene – kios ko savininkas. – Iškėliau nykštį, rodydama į nuotrauką, o šis ne slėpd am as pas itenk in im o nus i šypsojo.“ Vietos moterys rengiasi labai skirtingai, sostinėje – laisviau ir įvairiau. Naktiniame klube jos vil ki itin prabangiai ir ne viena – va karietiškai, su mini sijonu: šoka
Komplimentas: keliautoją I.Levišauskienę Jordanija sužavėjo.
ir tarpusavyje, pastebimai santū riau nei europietės, bet labai plas tiškai. Palestina svarbiau už Izraelį
Antikos miestas Džarašas priverčia aikčioti istorijos gerbėjus. Čia likę daug senovinių statinių, jie res tauruojami, yra įspūdingas amfi teatras. „Miesto valdžiai opi problema – išsaugoti paveldą, nes daug gy ventojų gyvena senuosiuose pasta tuose“, – atkreipė dėmesį I.Levi šauskienė. Piligriminių žygių gerbėjai ir re ligingi žmonės neatsispiria pagun dai užkopti Nebo kalnu, nuo kurio Mozei buvo parodyta Pažadėto ji žemė. Kalbama, kad ten Mozė ir buvo palaidotas. Šioje vietoje lan kėsi ir popiežius Jonas Paulius II. „Ten matote Palestiną ir Izraelį, – pasak Irenos, jordaniečiai būtinai mini Palestiną ir tik po to – Izrae lį. Po akimirkos keliautoja šyptelė jo: – Jordaniečiai netgi tikina, kad Negyvosios jūros purvas jų dalyje yra sveikesnis nei Izraelyje.“
miestas pribloškia savo didybe, egzotika. „Čia aptinki egiptiečių, romėnų, graikų, arabų stilių įvairovę, – Pet rą gyrė I.Levišauskienė. – Nuostabu Petroje stebėti ir saulėtekį, ir saulė lydį, kol dar nėra būrių turistų, lan kančių šią nuostabią archeologinę vietą. Čia daug šventyklų, kapavie čių, maldos namų, įvairių statinių.“ Įspūdingas įėjimas į buvusią Na batėjos karalystę pro siaurą kan joną. Petroje yra puikiai išsilaikęs amfiteatras, kuriame mūsų laikais Jordanijos vyriausybė leido sureng ti tik vienintelį renginį – Luciano Pavarotti ir draugų koncertą. Milžiniškoje teritorijoje ne prailgsta laikas, pavargę turis tai kai kur gali keliauti asiliukais ir arkliais. Čia – pasaulio pakraštys. Taip ma nyta senovės Jordanijoje. O kai nete kę jėgų turistai jau nori grįžti atgal, pamato kitą intriguojamą užrašą: „Gražiausias pasaulio vaizdas“. „Atsiveria nuostabus vaizdas į tolumoje stūksančius rožinės spal vos uolienų kalnus“, – įsitikino I.Levišauskienė.
Gražiausias pasaulio vaizdas
Vienas iš pasaulio stebuklų – Pet ra negali nežavėti. 200 metų prieš mūsų erą uolose išskaptuotas
Šeimoje – 2 000 žmonių
Jordanijoje tvyro kaljano kvapas: vyrai alkoholio beveik negeria, ta
čiau labai daug rūko. Tiesa, any žių degtinė „Arak“, kuri geriama atšaldyta ir skiesta vandeniu, ga na populiari. „Kavos gėr im as Jord an ijo je turi savas tradicijas, – pasako jo keliautoja. – Kava verdama la bai stipri, patiekiama mažyčiuose puodeliuose ir paskaninama kar damonu.“ Itin populiari ir saldi arbata, pa skaninta mėtos lapeliu – šio gėri mo tradicijos atkeliavo iš beduinų. „Beje, keliautojai dykumoje gali pernakvoti iš kupranugarių vilnos įrengtose beduinų palapinėse. Kai kurios yra liukso klasės – su dušu ir tualetu viduje“, – pastebėjo I.Le višauskienė. Vanduo Jordanijoje – didelė pro blema. Beje, ši šalis neturi nei du jų, nei naftos iškasenų. Jordaniečių šeimos – labai dide lės, įprasta, kai sutuoktiniai turi po 8–9 vaikus. „Mūsų šeima su artimiausiais giminaičiais siekia apie 2 000, o su pačiais tolimiausiais – apie 4 000 žmonių“, – Irenai gyrėsi vienas jordanietis. Beje, apie vyrus. Kartą lietu vėms buvo mandagiai paaiškin ta: kai kalba vyras, moterys priva lo tylėti.
16
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis
Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote. Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
899105
902238
Naujos statybos 88 kv. m sodo namą, tinkamą gyventi žiemą. Tel. 8 682 59 085.
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 868955
884048
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
ŽVEJŲ KULTŪROS CENTRE SALĖJE Nr. 203
SAUSIO 30 d. (pirmadienį) PRIIMAMI NAUJI ŠOKĖJAI
17.00 val. – 9–15 metų šokėjai į hip-hop šokių grupę 17.30 val. – 8–10 metų vaikai į šiuolaikinių šokių kolektyvą „SPRIGTAS“ 18.00 val. – 4–6 metų (bei vyresnio amžiaus iki 16 metų) berniukai ir mergaitės į sportinių šokių kolektyvą „GINTARAS“ 19.00 val. – moterys į Lotynų Amerikos solo šokių grupę 19.30 val. – suaugusieji į pramoginių šokių hobi klasės grupę Norintys pasiteirauti, negalintys atvykti į priėmimą ar pavėlavę, gali kreiptis tel. 8 698 49 947.
906166
Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566. 893286
Savininkas parduoda tvarkingą 1 kambario butą 5/5 a. Gedminų g. 20. Kaina 72500 Lt. Tel. 8 618 04 089. 905991
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 904049
Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Laukininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpininkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778. 904748
765802
AMBULATORIJA
905809
Kita Parduoda Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758.
Paslaugos Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 904040
Perka
PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE
895876
Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį. Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą. Kada? Kur?
Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu
e.sliupaite@darbusauga.lt
Nekilnojamasis turtas Nuoma
Unikali technologija Lietuvoje
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
901931
895092
Perka
Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.
894528
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
KVIEČIA MOKYTIS ŠOKTI
Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 646 40 350.
Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis“ perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058. 856249
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Individuali druskos haloinhaliacija. Metodas skiriamas atsiradus pirmiesiems ūminių respiratorinių ligų požymiams, sergantiems lėtiniu bronchitu, rūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų (BAP) ir Transfer Faktorių vartojimo. Ypač dėl Transfer Faktorių – gamtinių imuninės sistemos korektorių, palaikančių optimalią sveikatos būklę. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682. 899333
Išnuomojamas 2 kambarių butas su baldais ir buitine technika (tvarkingas) Taikos pr. 4. Kaina 450 Lt. Tel. 8 657 94 555. 904977
Parduoda Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 894410
1 kambario butą Ginduliuose (tvarkingas, plastikiniai langai, pigus išlaikymas, yra darželis, ūkinės patalpos, 2 rūsiai, kaina 69 000 Lt). Tel. 8 678 54 567. 905141
2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirmasis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel. 8 655 07 269.
Paslaugos Kviečiame švęsti jubiliejus, gimtadienius, vestuves kaimo turizmo sodyboje netoli Platelių ežero. Tel. 8 615 83 996, e. paštas skridailiene@gmail.com. 906014
Automobiliai Autoserviso paslaugos
Paskolos Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898569
Perka
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviems „Akimirka dviese“ - tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „ Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
Anglų kalbos kursai (individualiai arba grupėje). Kaina sutartinė. Registruotis tel. 8 699 73 558.
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
898591
903869
902244
902347
903585
poilsis, kelionės
905791
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 902259
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Mokymas
902250
Kiti kursai
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900830
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 905912
Buitis ir technika Paslaugos
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895271
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120. 896608
Transporto paslaugos Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com. 902488
17
ĹĄeĹĄtADIENIS, sausio 28, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Darbas SiĹŤlo darbÄ…
KlaipÄ—dos transporto ÄŻmonÄ— ieĹĄko CE kategorijos vairuotojo dirbti Danijoje (4 savaitÄ—s Danijoje, 1 savaitÄ— namie). Tel. 8 699 45 408.
Naujai atidaromai maisto prekiĹł parduotuvei KlaipÄ—doje reikalingas (-a) apsaugos darbuotojas (-a). Tel. 8 680 56 172.
905988
904695
UAB „VakarĹł statybĹł sistemos“ reikalingi: laivĹł vamzdynĹł suvirintojai, laivĹł vamzdynĹł surinkÄ—jai-montuotojai (gali bĹŤti brigada). Tel. 8 685 59 221. 905372
Anglija! NarcizĹł skynimas, darbas ĹĄiltnamiuose. AnglĹł k. nebĹŤtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532. 903165
Agentōra BALTUS ieťko nekilnojamojo turto vadybininkų. Geros darbo sąlygos. Draugiťkas kolektyvas. Privalumas – patirtis. Tel. 8 616 99 674, info@baltus.lt. 905307
BesipleÄ?ianÄ?iai ÄŻmonei reikalingos ÄŻkainotojos (nustatyti dÄ—vÄ—tĹł rĹŤbĹł kainÄ…) ir pardavÄ—jos-konsultantÄ—s. CV siĹłskite e. paĹĄtu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 902566
Olandijos parduotuvÄ—, prekiaujanti rankĹł darbo lietuviĹĄkais suvenyrais, ieĹĄko gamintojĹł, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilÄ—s gaminius. Tel. +31618328041, e. paĹĄtas ambervooru@gmail.com. 905222
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. AnglĹł k. nebĹŤtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk. 897788
UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portaliniĹł kranĹł elektrikai. Geros darbo sÄ…lygos, visos socialinÄ—s garantijos. Tel. 399 430. 900244
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterÄ—. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo uĹžmokesÄ?io skaiÄ?iavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinÄ—s Ĺžinios. CV siĹłsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
Statyba ir statybinÄ—s medĹžiagos Paslaugos Apdaila, pamatai, mĹŤrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelÄ—s, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
.CDKCWUKCK RCVKPMC OCV[VK PCWLQU GNGMVTKPôU dIKOKOâp s Kw RN[PQ NCWMQ RTCFGFC F[IVKp RCOCVCK RQ VQ RCUVCVCK XôNKCW OQPVWQLCOK ĊTGPIKOCK KT ICNKCWUKCK RTCFGFCOC ICOKPVK wKNWOC KT GNGMVTQU GPGTIKLC &CN[XCWLW XKUQUG RTQLGMVQ X[UV[OQUK UVCFKLQUG PWQ TGPIKOQ KMK ĊTGPIKOŇ RCNGKFKOQ
892012
&CTKWU .GNGKXC +PzKPKGTKWU s OGEJCPKMCU
Gaminame, montuojame geros kokybÄ—s puĹĄies, uosio, Ä…Ĺžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785.
Mes ieĹĄkome
900645
,#70'50+1,1 '.'-6415 +0m+0+'4+#75
Parketas iĹĄ Ä…Ĺžuolo ir uosio. Visos klojimo, ĹĄlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo arba uĹžsakovo medĹžiagas. Tel. 8 688 27 195.
MWTVK GPGTIKLâ CVGKVKGU MCTVQOU
903267
/GU KGwMQOG ,CWPGUPKQLQ GNGMVTQU KPzKPKGTKCWU RTKUKLWPIVK RTKG OĿUŇ MQOCPFQU PCWLCK UVCVQOQLG VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG -NCKRôFQLG ,ĿU DĿUKVG CVUCMKPICU Wz UCWICWU KT GHGMV[XCWU GNGMVTKPôU FCTDQ WzVKMTKPKOâ TĿRKPUKVôU GNGMVTQU ĊTGPIKPKŇ PWQNCVKPG RTKGzKĿTC IGFKOŇ PWUVCV[OW DGK LŇ RCwCNKPKOW
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis ĹĄildymas, katilinÄ—s. KaminĹł ÄŻdÄ—klai. IlgametÄ— patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
6CKR RCV DGPFTCFCTDKCWUKVG UW CWVQOCVKMQU UTKVKGU URGEKCNKUVCKU DGK DGPFTCFCTDKCWFCOK UW GNGMVTQU KPzKPKGTKWOK X[MF[UKVG MKVCU LQ RCXGUVCU WzFWQVKU
895436
DÄ—mesio
/GU UKĿNQOG XKUCU UQEKCNKPGU ICTCPVKLCU UCWIKCU KT UVCDKNKCU FCTDQ UâN[ICU VCTRVCWVKPôLG ĊOQPôLG FCTDâ UW OQFGTPKCWUKQOKU VGEJPQNQIKLQOKU RKTOQLG $CNVKLQU wCN[UG DKQMWTQ KT CVNKGMŇ VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG /GU VCKR RCV UKĿNQOG ICWUŇ OQM[OŇ RCMGVâ FCTDQ RTCFzKQLG DGK VQNKOGUPKQ PWQNCVKPKQ VQDWNôLKOQ ICNKO[DÜ
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, ĹĄaldytuvas parai - 36 Lt, perveĹžimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.
/GU VKMKOôU MCF ,ĿU VWTKVG PG zGOGUPĊ PGK CWMwVGUPĊLĊ PGWPKXGTUKVGVKPĊ VGEJPQNQIKPôU MT[RVKGU KwUKNCXKPKOâ DGK PG OCzGUPÜ PGK OGVŇ RCVKTVĊ FKTDCPV UW GNGMVTQU ĊTGPIKPKCKU KMK MX IGPGTCVQTKCWU zCFKPKOQ UKUVGOC TGNKPG CRUCWIC GNGMVTQU UMKTUV[OQ ĊTGPIKPCKU
885005
Vasario 2 d. 18 val. PuodĹžiĹł g. 1 gydytoja iĹĄ Rygos IlzÄ— JansonÄ— (60 knygĹł autorÄ—, 40 metĹł darbo patirtis) kvieÄ?ia gydytis pagal unikaliÄ… sistemÄ…. Knygos „Kaip nesusirgti vÄ—Ĺžiu“ pristatymas. Paskaita, seansas. TurÄ—ti vandens, druskos, medaus, nuotraukÄ…, kambario planÄ…. Tel. 8 685 74 347, 00371 295 472 89; www.dziedniece.lv.
/GU VCKR RCV VKMKOôU LQI VWTKVG RWKMKWU FCTDQ MQORKWVGTKW ĊIĿFzKWU UWRTCPVCVG FCTDQ UCWIQU UXCTDâ IGDCVG ITGKVCK TGCIWQVK GMUVTGOCNKQUG UKVWCEKLQUG OôIUVCVG FKTDVK MQOCPFQLG PQTKVG KT IGDCVG ITGKVCK OQM[VKU 5CXQ I[XGPKOQ CRTCw[OWU UW PWQTQFC d,CWPGUP[UKU GNGMVTQU KPzKPKGTKWUq UKŇUMKVG KT FCWIKCW KPHQTOCEKLQU VGKTCWMKVôU OĿUŇ FCTDWQVQLŇ CVTCPMQU RCTVPGTKŇ d%QPUWNV *4p GNGMVTQPKPKW RCwVW EX"EQPUWNV JT NV CTDC VGNGHQPW KMK O 8CUCTKQ F -QPƂFGPEKCNWOCU ICTCPVWQLCOCU /ĿUŇ CVTCPMQU RCTVPGTKCK p%QPUWNV *4q UWUKUKGMU VKM UW TGKMCNCXKOWU CVKVKPMCPêKCKU MCPFKFCVCKU
903858
UAB „Sabelija“ ÄŻ savo kolektyvÄ… ieĹĄko projekto vadovo. Darbo pobĹŤdis: darbĹł saugos projektĹł ÄŻgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo apraĹĄymus siĹłskite e. paĹĄtu personalas@darbusauga.lt.
897856
YYY HQTVWO NV MCTLGTC
KlaipÄ—dieÄ?iai, neiĹĄsiskirstykite po pasaulÄŻ, ieĹĄkodami laimÄ—s, bet junkitÄ—s prie Kristinos BrazauskienÄ—s DemokratinÄ—s darbo ir vienybÄ—s partijos nariĹł ir kartu kurkime orĹł gyvenimÄ… savo valstybÄ—je! KvieÄ?iame ateiti ÄŻ steigiamos partijos susirinkimÄ…, kuris vyks 2012 01 31 18 val. vieĹĄbuÄ?io „Amberton“ konferencijĹł salÄ—je. Tel. 8 677 26 777.
900508
Konkursai 2TCFôLÜU FKTDVK PQTôLCW MWQ ITGKêKCW ĊUKNKGVK Ċ MQNGMV[Xâ MCFCPIK DWXCW KT XKU FCT GUW LCWPKCWUKCU FCTDWQVQLCU OĿUŇ ĊOQPôLG jKCPFKGP Cw MQPVTQNKWQLW MCVKNKPôU FCTDâ DGK OCP RCXCNFzKWU FCTDWQVQLWU &KTDFCOCU (QTVWOp PQTôêKCW VQNKCW MGNVK OGKUVTKwMWOQ N[IĊ KT VQDWNKPVK UCXQ MXCNKƂMCEKLâ s VKMKWQUK VCRVK UCXQ UTKVKGU RTQHGUKQPCNW Dmitrij Nabolotnyj -CVKNKPKŇ XKTwKPKPMCU
Mes ieĹĄkome
905356
UAB „MĹŤsĹł namĹł valdos“ (ÄŻmonÄ—s kodas 140336725, Kauno g. 5, KlaipÄ—da) ieĹĄko rangovo daugiabuÄ?io gyvenamojo namo S.Daukanto g. 43, KlaipÄ—da, stogo remonto darbams atlikti. KainĹł apklausos konkurso sÄ…lygas galima gauti Kauno g. 5, KlaipÄ—da. PasiĹŤlymĹł lauksime iki 2012 m. vasario 17 d. 9 val. Informacija tel. 8 699 40 293. 905239
j#.6-#.8+ņ +4 578+4+061,1 MWTVK GPGTIKLâ CVGKVKGU MCTVQOU /GU KGwMQOG wCNVMCNXKŇ DGK UWXKTKPVQLQ RTKUKLWPIVK RTKG OĿUŇ MQOCPFQU PCWLCK UVCVQOQLG VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG -NCKRôFQLG ,ĿU DĿUKVG CVUCMKPIK Wz OGEJCPKPKŇ ĊTGPIKPKŇ RTKGzKĿTâ CVNKMUKVG PGUWFôVKPIWU ĊTGPIKPKŇ TGOQPVQ KT VGEJPKPKQ CRVCTPCXKOQ FCTDWU 6CKR RCV GNGMVTKPôU UWUVQLKOŇ OGVW DĿUKVG CVUCMKPICU Wz TCPIQXŇ X[MFQOŇ FCTDŇ RTKGzKĿTâ /GU UKĿNQOG XKUCU UQEKCNKPGU ICTCPVKLCU UCWIKCU KT UVCDKNKCU FCTDQ UâN[ICU VCTRVCWVKPôLG ĊOQPôLG FCTDâ UW OQFGTPKCWUKQOKU VGEJPQNQIKLQOKU RKTOQLQLG $CNVKLQU wCN[UG DKQMWTQ KT CVNKGMŇ VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG /GU VCKR RCV UKĿNQOG ICWUŇ OQM[OŇ RCMGVâ FCTDQ RTCFzKQLG DGK VQNKOGUPKQ PWQNCVKPKQ VQDWNôLKOQ ICNKO[DÜ /GU VKMKOôU MCF ,ĿU VWTKVG PG zGOGUPĊ PGK CWMwVGUPĊLĊ OGEJCPKMQU MT[RVKGU KwUKNCXKPKOâ DGK PG OCzGUPÜ PGK OGVŇ OGEJCPKPKŇ ĊTGPIKPKŇ TGOQPVQ DGK VGEJPKPKQ CRVCTPCXKOQ FCTDŇ RCVKTVĊ /GU VCKR RCV VKMKOôU LQI IGDCVG UMCKV[VK DTôzKPKWU DGK DTCKz[VK FGVCNKŇ GUMK\WU CVNKMVK VKMUNKWU FGVCNKŇ OCVCXKOWU 6CKR RCV VKMKOôU LQI VWTKVG FCTDQ UW MQORKWVGTKW ĊIĿFzKWU +w MCPFKFCVŇ Ċ UWXKTKPVQLQ RQ\KEKLâ VCKR RCV VKMKOôU LQI VWTKVG UWXKTKPKOQ RCVKTVKGU DGK UWXKTKPKOWK GNGMVTC TGKMCNKPIWU RCz[OôLKOWU 5CXQ I[XGPKOQ CRTCw[OWU UW PWQTQFC djCNVMCNXKUq CTDC p5WXKTKPVQLCUq UKŇUMKVG KT FCWIKCW KPHQTOCEKLQU VGKTCWMKVôU OĿUŇ FCTDWQVQLŇ CVTCPMQU RCTVPGTKŇ d%QPUWNV *4p GNGMVTQPKPKW RCwVW EX"EQPUWNV JT NV CTDC VGNGHQPW KMK O 8CUCTKQ F -QPƂFGPEKCNWOCU ICTCPVWQLCOCU /ĿUŇ CVTCPMQU RCTVPGTKCK p%QPUWNV *4q UWUKUKGMU VKM UW TGKMCNCXKOWU CVKVKPMCPêKCKU
YYY HQTVWO NV MCTLGTC
ÄŽvairĹŤs Ĺ veicariĹĄki skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 892557
18
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Pro-
duktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Vasario 22 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje.
Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzolla miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas .„Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijonas), Gražina Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. Martynas Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas Mindaugas Piečaitis. Svečias Michael Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. Merūnas Vitulskis (tenoras), Justas Šervenikas (fortepijonas). Kiti renginiai Vasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos
apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. skelbtas Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ koncertas atšauktas. Bilietus galima grąžinti iki vasario 12 d. Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras-susitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23– 53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė. LCC tarptautinis universitetas (Kretingos g. 36) Sausio 29 d. 18 val. – Klaipėdos krikščioniškas kitoks kino klubas pristato filmą „Laiškai tėvui Jokūbui“. Nemokamai. Klaipėdos etnokultūros centras Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Konsultacijos Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“. Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“. Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“. Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas.
Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 17 d. 17.30 val. „Miego liga“. Vasario 18 d. 16 val. „Smėlio žmogus“, 18 val. „Almanya“. Vasario 19 d. 16 val. „Nematomoji“. Vasario 20 d. 17 val. „Daina manyje“. Vasario 21 d. 17.30 val. „Manipuliacija“, 19 val. „Kas, jei ne mes“. Vasario 22 d. 17.30 val. „Vakarai“, 19 val. „Be tėvo“. Vasario 23 d. 17.30 val. „Skyriaus piratai“, 19 val. „Netyčia pagrobus ponią Elfrydę Ot“. Vasario 24 d. 17.30 val. „Didžiojo Katerio gyvenimas“. Kovo 15–16 d. tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.
Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Sausio 31 d. 16 val. atidaroma jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda. Veiks iki vasario 18 d.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų jubiliejui. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems. „Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) III a. holas – vasario 1 d. 14 val. A.Miežio tapybos darbų parodos atidarymas. Veiks iki kovo 20 d.
bibliotekos Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji savivaldybės biblioteka viešoji biblioteka Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinės paroda „Požiūris“. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Bibliotekos kavinė „Bistro ’25“ – iki sausio 30 d. Petro Šikšnelio fotografijų paroda „Ten, kur...“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.
19
šeštADIENIS, sausio 28, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV! Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių. Kelionė vyks 2012 03 02 – 28 Kelionės kaina nuo 12498 Lt asm.
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Programą rasite www.krantas.lt Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms. Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalį ir pirmadienį spaus šaltis – naktimis temperatūra gali nukristi žemiau 20 laipsnių. Snigti neturėtų. Šiandien bus 9–12 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį numatoma 15–20, dieną 10–13 laipsnių šalčio. Pirmadienio naktį speigas paspaus dar labiau: termometro stulpelis, prognozuojama, rodys 23 laipsnius žemiau 0. Dieną turėtų būti 12–14 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 28 d.
–11
–9
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–12
Šiauliai
Klaipėda
–12
Panevėžys
–11
Utena
–9
8.37 17.00 8.23
28-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 338 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –3 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +27 Kopenhaga 0
kokteilis Istorijos, verčiančios šyptelėti Ir 2012-aisiais esame ne šventieji. Po licijos pranešimai mirga nuo įvairiau sių nus ikalt imų, pažeid imų, pak ly dimų. Šioje įvyk ių jūroje „Kokteil is“ įžvelgė ir linksmesnių epizodų.
Praha 0 Ryga –9 Roma +8 Sidnėjus +27 Talinas –11 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva –6
Vėjas
2–7 m/s
Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-11
-9
-10
-11
7
-13
-9
-12
-14
7
rytoj
pirmadienį
-11
–11
Alytus
Vardai Šiandien: Gedgaudas, Leonidas, Liaudginas, Mamertas, Nijolė, Tomas, Odas.
sausio 28-ąją
Rytas
-15
Marijampolė
Vilnius
Rytoj: Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Valerijus, Žibutė.
orai klaipėdoje
Norėjo pažiūrėti daugiau laidų Štai Rasein ių rajone išdaužę veran dos lango stiklą, į namą įsibrovė du kaukėt i asmenys. Keletą kart ų trink telėję šeim in ink ui, jie pag robė paly dovinės televiz ijos skaitmenin į imtu vą. Plėšikai pol icininkams dievagojo si, kad nematė kai kurių televizijos ka nalų, todėl ryžosi tok iam žyg iui.
Londonas +6 Madridas +6 Maskva –11 Minskas –16 Niujorkas +5 Oslas –2 Paryžius +5 Pekinas +2
–12
–11
-13
-14
6
1725 m. mirė Rusijos ca ras nuo 1686 met ų Pet ras Didysis. 1788 m. Austr al ij oj e įkurta pirmoji tremtinių gyvenvietė. 1909 m. baigėsi JAV ad ministravimas Kuboje. 1935 m. Ispan ija tap o pirmąja pasaul io vals tybe, kurioje buvo lega lizuoti abortai. 1943 m. Adolf Hitler mo bil izavo visus suaug u sius šal ies gyventojus karui.
1955 m. Paryžiuje gimė Prancūzijos prezidentu 2007 m. gegužės 6 d. iš rinktas Nicolas Sarkozy.
1986 m., vos pak ilęs iš Kan aver alo išk yš ul io Flor idoj e, sprogo JAV kosm in is laivas „Chal lenger“: žuvo visi 7 įgu los nariai. 1991 m. sovietų daliniai užpuolė ir nuniokojo du Liet uvos muit inės po stus. 1998 m. italų dail in in ko ir skulptor iaus Mi chelangelo paveikslas „Kristus ir Samarijos mo teris“ buvo parduotas už 7,4 mln. dolerių.
D.Moore prisiuostė? Sunervino policininkus Siekdamas išvengt i adm in istracinės nuobaudos už kel ių eismo taisykl ių pažeidimą (važ iavo degant draud žia mam šviesoforo signalui), vairuotojas policininkams davė 50 litų kyšį. Žino damas, kad negalima duoti į rankas, jis kupiūrą padėjo tarp priekinių automo bil io sėdynių. Gal šis faktas būtų neiš kilęs į viešumą, bet pažeidėjas suma nė pinigus pasiimti. Toks šykštumas, ko gero, įsiutino pareig ūnus. Visas vy ko, žinoma, Kaune.
Holivudo žvaigždė Demi Moore, išrašyta iš medicinos centro Los Andžele, atsidūrė gandų sūkuryje.
Speigas: ateinantį savaitgalį ir kitą savaitę prognozuojami šalti orai, naktimis oro temperatūra kris net iki
15–18 laipsnių šalčio.
Vytauto Petriko nuotr.
Į pajūrį atslinks šalčiai Nupirko katę maiše O skuod išk is, interneto svet ainė je pamatęs mobilųjį telefoną, sude rėjo su než inomu pardavėju. Gavęs pranešimą apie gautą siuntinį, nuvy ko į Skuodo pašto skyr ių ir sumokė jo 537 lit us. Parsinešęs į namus ne galėjo pat ikėt i – siunt inyje telefono nebuvo.
Vietoj diržo – žarsteklis Buvo laikai, kai tėvai atžalas auklėda vo ne vien piktu žod žiu, bet ir dirž u, beržine rykšte. 70-metis elektrėniškis sumąstė, kad tos priemonės neveiks mingos, todėl sūnų, kur iam nei daug, nei mažai – 41-eri, ėmė auklėti žarstek liu. Už tok ią auklėjimo pamoką pensi ninkas tėvas areštinėje turėjo išk lau syt i pol icinink ų patar imų. Česka (kai pažeidžiame įstatymus, mokame baudas, kai elgiamės teisingai – iš mūsų ima mokesčius)
Neįprastai švelniais orais lepinusi žiema ir pajūrio gyventojams ateinančią savaitę apie save primins žvarba ir speigu.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Sinoptikų duomenimis, savaitga lį bus gana šalti orai, termometro stulpelis dieną kris iki 7–10 laips nių, o naktimis net iki 11–14 laips nių šalčio. Nors už lango spaus šaltukas, ta čiau visą savaitgalį turėtų džiugin ti saulėtas dangus. „Bus nedidelis debesuotumas, kritulių sulaukti neturėtume. Pūs
pietryčių 6–11 metrų per sekundę vėjas“, – sakė Lietuvos hidrome teorologijos tarnybos Jūrinių pro gnozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys. Ateinančią savaitę turėtų dar la biau pašalti. „Laukiame dar šaltesnių orų. Antradienio, trečiadienio ir ket virtadienio naktimis oro tem perat ūra tur ėt ų nuk rist i iki 15–18 laipsnių šalčio“, – teigė L.Pakštys.
Dienomis taip pat laikysis 8–11 laipsnių šaltukas. „Kritulių neturėtumėm sulauk ti, tačiau pūs nestiprus – 5–10 m/s pietryčių vėjas“, – prognozėmis dalijosi L.Pakštys. Sinoptikai prognozuoja, kad šal tukas išsilaikys visą savaitę. Šiek tiek atšilti turėtų tik kitą savait galį. Kelias naktis paspaudus šaltukui Kuršių mariose susiformavo ledas, kol kas jis nėra stiprus ir siekia vos 3 centimetrus. „Tačiau priekrantėje jau susi formavo 6 cm storio ledas. Bai minamės, kad šį savaitgalį atsiras ir norinčiųjų išbandyti jo tvirtu mą. Visgi kol kas ledas tikrai nė ra saugus“, – sakė Pakrančių ap saugos rinktinės vadas Donatas Lionginas.
Filmo „Vaiduoklis“ žvaigždė, ne seniai nutraukusi šešerius metus gyvavusią santuoką su aktoriu mi Ashtonu Kutcheriu, pirmadie nio vakarą buvo išvežta į ligoninę „Sherman Oaks“, kai į jos namus buvo iškviesta greitoji pagalba. Po dviejų dienų aktorė grįžo namo. Jos atstovė sakė, kad moteris kenčia nuo išsekimo ir buvo pagul dyta į medicinos centrą, siekiant pagerinti bendrą sveikatos būklę. 49 metų D.Moore su 33 metų A.Kutcheriu santuokoje išgyveno šešerius metus. Prašymą skirtis ji pateikė lapkričio mėnesį, kai vie na San Diego gyventoja viešai pa pasakojo apie savo trumpą meilės romaną su jos vyru. Užsienio reporteriai puolė ieško ti priežasčių, kodėl aktorei prireikė medikų pagalbos. Pranešama, kad po skyrybų ji pradėjo vartoti rami namuosius vaistus ir įgijo priklau somybę. Tinklalapis tmz.com rašė, kad D.Moore buvo išvežta į ligoninę dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Mail“ pateikė dar įdo mesnę versiją. Esą aktorė namuose prisiuostė linksminamųjų dujų. BNS, „The Daily Mail“ inf.