2012-01-28 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, sausio 28 d., 2012 m. Nr. 23 (1222)

diena.lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012 m. sausi o 28 d.

Vieš­na­gė:­„TV svečias – pran dienos“ kino kritikas cūzų ir rius Thierry režisie­ Jousse’as , atvykęs pri statyti savo filmo, vadi namo keis­ čiausia „Žie mos ekra­ nų“ juosta. 3p.

Tiražas 31 680

Odė:­filmo „Karo žirgas“ pagrindas – Pirmojo pasaulinio karo metais išleistas ap sakymas vaikams, ne retai vadi­ namas vie nu iškiliausių kūrinių apie draugystę ir karą. 4p.

Le­das:­Pir ma tijos kanalas sis Bal­ žiū kviečia į gran rovus diozinį dailiojo čiuo žimo šou „Ledynme tis. nalų taurė“ Profesio­ su Povilu Vanagu bei Margarita Drobiazko. 10p.

Ant dviejų

TV kėdžių Humoristas Justinas Jan kevičius, kaip ir jo kolega Vitalijus Co lolo, ketina dyti, kad dar įro­ bas vienoje je netrukdo televizijo­ nas džiaugs atstovauti ir kitai. Vai ki­ mingai priė mė kvietimą dalyvauti LNK muzikinia „Žvaigždžių me projekte due ją Baltijos te tai“ ir netrukus ves nau levizijos hu ­ moro šou. 9p.

Šiandien priedai

„Ozo“ kino burtininkas Kaž­ka­da čia atei­da­ vo šim­tai žiū­rovų, šian­dien – vos du. Na, ir kas? „Ozo“ ki­no salė ir jos sie­la Val­de­ma­ras Iso­da vis tiek yra tik­ros Vil­niaus le­gen­dos. O le­gen­dos ne­mirš­ta.

Kil­nus efek­ty­vaus pe­rauklė­ji­mo tiks­las dar ne­pa­siek­tas.

Algirdo Kubaičio

(BFL) nuotr. ???? nuotr.

Nau­ja­sis Kalė­jimų de­par­ta­men­to va­do­vas Artū­ras ­ Nor­ke­vi­čius

8p.

miestas

Griū­čių pra­na­šo įspėji­mai Na­cio­na­linės var­to­tojų kon­fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Kor­ne­li­ jus Pap­šys ra­gi­na su­si­rūpin­ti Vil­ niaus pa­sta­tais, ki­taip neiš­veng­ si­me vir­tinės tra­ge­dijų. 2p. miestas

Mies­tie­čiai vargs­ta su skai­tik­liais

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Mi­li­jo­nus iš­taš­kytų grei­tai

Šim­tus žiū­rovų kas­dien trau­ku­ si Ozo g. 4 esan­čia­me na­me įsikū­ ru­si „Ozo“ ki­no salė šian­dien su­si­ gūžu­si ma­ža­me 28 sėdi­mas vie­tas tu­rin­čia­me kam­barė­ly­je. Tem­pe­ ratūrą ja­me pa­lai­ko vie­nas elekt­ ri­nis šil­dy­tu­vas. Vie­nin­te­lis „Ozo“ ki­no salės dar­buo­to­jas – V.Iso­da. Ta­čiau apie jį pa­tį vy­ras pra­šė ne­ ra­šy­ti. Žmo­gus visą sa­vo gy­ve­nimą ati­davęs ki­nui ir šian­dien sa­ko: „Ra­šy­ki­te ne apie ma­ne, o apie kiną.“

10

Gy­ven­to­jai sto­ja pies­tu prie­š karš­to van­dens skai­tik­lių kei­timą, kol nėra ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl „Vil­niaus ener­gi­jos“ skai­tik­lių vie­ šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so. 4p. Lietuva

Ne­tikė­tas nuo­monės po­ky­tis Melancholija: V.Iso­da kalbė­da­mas apie kiną min­ti­mis su­grįžta į praeitį ir ne­pas­te­bi­mai pa­si­kei­čia.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Me­nas: Da­nie­los D’Er­co­le-Lo­zo­rai­tienės die­no­raš­čio frag­men­tai

šiandien Pasaulis

Egip­to re­vo­liu­ci­jos me­ti­nes tem­do nau­ji skau­du­liai ir ne­pa­si­tei­si­nu­ sios vil­tys. 12p.

Sportas

Pen­kia­ko­vi­ ninkė Do­na­ ta Rim­šaitė va­ ka­rykštę dieną ap­laistė aša­ro­ mis. Taip ta­ len­tin­ga spor­ ti­ninkė su­ti­ko Tau­ti­nio olim­ pi­nio ko­mi­te­ to spren­dimą ne­leis­ti jai at­ sto­vau­ti Ru­si­jai Lon­do­no olim­ pinė­se žai­dynė­se. 16p.

30p.

Šeštadienis

Vie­nas ge­riau­sių Eu­ro­pos krep­ši­nio ar­bitrų Vir­gi­ni­jus Do­vi­da­vi­čius mir­ ties ne­bi­jo ir į ją žvel­gia ramiai. Ta­ čiau tre­čios sta­di­jos me­la­no­ma ser­ gan­tis vy­ras ti­ki me­di­kais, sa­vi­mi ir pa­si­duo­ti ne­ke­ti­na. 19p.

TV diena

„TV die­nos“ sve­čias, prancūzų ki­ no ir mu­zi­kos kri­ti­kas Thier­ry Jous­ se’as, prancū­ziškų filmų fes­ti­va­ly­ je „Žie­mos ek­ra­nai“ pri­statęs juostą „Aš esu nie­kie­no žemė“, kvie­čia at­ ras­ti pa­saulį, ku­ria­me rea­lybė mai­ šo­si su fan­tas­ti­ka.

Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­ bos ko­mi­te­tas ne­teiks iš­va­dos, ar ko­mi­si­ja dėl „Sno­ro“ ga­li pa­veik­ ti ša­lies sau­gumą. Val­dan­tie­ji šiai ko­mi­si­jai ne­bep­rieš­ta­rau­ja. 6p. Eko­no­mi­k a

Po tra­ge­di­jos at­pi­go ke­lionės Jei ne­bi­jo­te, kad ga­li iš­tik­ti lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ke­lei­vių li­ki­ mas, pa­ts me­tas ruoš­tis į kruizą. Atos­to­gau­to­jai vi­lio­ja­mi treč­da­ liu pi­gesnė­mis ke­lionė­mis. 9p.

2

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ki­toks Vil­nius – aižė

Įsteigė S.Va­liu­lio pre­miją Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ninkų sąjun­ga pra­nešė įstei­gu­si per­nai mi­ru­sio ži­no­mo ki­no ir fo­tog­ra­fi­jos kri­ti­ ko Skir­man­to Va­liu­lio pre­miją už nuo­pel­nus fo­tog­ra­fi­jai.

Tai bus vie­na iš kas­me­čių Fo­to­ me­ni­ninkų sąjun­gos tei­kiamų pre­mijų už nuo­pel­nus fo­tog­ra­fi­ jai. Ji bus ski­ria­ma už reikš­min­ giau­sius ir pro­fe­sio­na­liau­sius fo­ tog­ra­fij­ os is­to­ri­jos ty­rinė­ji­mus bei pub­li­ka­ci­jas, kri­ti­kos dar­bus, fo­ tog­ra­fi­jos lei­di­nių su­da­rymą, ku­ ra­to­rių pro­jek­tus, įvai­ria­pusę fo­ tog­ra­fij­ os sklaidą ir po­pu­lia­ri­nimą Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je per pra­ ėju­sius me­tus ar­ba už vi­so gy­

ve­ni­mo dar­bus. Pir­mo­ji pre­mi­ja bus įteik­ta per Lie­tu­vos fo­to­me­ ni­ninkų sąjun­gos kas­metį ren­ginį Vil­niaus ro­tušė­je metų pa­bai­go­je.

Fan­tas­ti­nio fil­mo „2012“ sce­na­ri­jus ga­li iš­ si­pil­dy­ti Vil­niu­je. Pa­sau­lio pa­bai­gos kaip šia­me fil­me Lie­tu­vos sos­tinė­je ne­bus, ta­ čiau tra­ge­dijų vir­tinės, kai ant gal­vos ims kris­ti ply­tos, o dau­giaaukš­čiai mo­no­li­tai su­byrės kaip kortų na­me­lis, ga­li­me ir neiš­veng­ti.

BNS, VD inf.

Sli­dinė­ji­mo ma­ra­to­nas Šian­dien Vil­niaus ra­jo­ne, Bez­do­ ny­se, vyks Vil­niaus ra­jo­no X Ge­ di­mi­no sli­dinė­ji­mo ma­ra­to­nas. Var­žybų pra­džia 11 val. Da­ly­viai ren­ka­si Ju­li­jaus Slo­vac­kio vi­du­ rinė­je mo­kyk­lo­je.

Ma­ra­to­ne ga­li da­ly­vau­ti vi­si, pa­ si­rengę slidė­mis įveik­ti il­gus nuo­to­lius ir pa­si­tik­rinę svei­katą. Ge­di­mi­no sli­dinė­ji­mo ma­ra­to­ no dis­tan­ciją da­ly­viai tu­ri įveik­ ti kla­si­ki­niu sti­liu­mi. Nuo 9 val. var­žybų vie­to­je pra­si­dės da­ly­vių re­gist­ra­ci­ja ir bus iš­duo­da­mi nu­ me­riai. Da­ly­viai ga­li re­gist­ruo­tis ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės spor­ to mo­kyk­lo­je, te­le­fo­nu ir fak­su (8 5) 237 1439, e. p. vrssportomo-

kykla@gmail.com ar­ba Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ ci­jos Kultū­ros, spor­to ir tu­riz­mo sky­riu­je Rink­tinės g. 50, Vil­nius, 407 kab., te­le­fo­nu (8 5) 273 0253. VD inf.

Ne­ži­no­mi va­gys įsib­rovė į sos­ tinės pa­kraš­ty­je esantį Vil­niaus mies­to 42-ąjį no­tarų biurą ir pa­ grobė ja­me lai­kytą seifą su maž­ daug 100 tūkst. litų.

bu­vo no­tarės ant­spau­das, smul­ kių daiktų. Va­gystę ti­ria Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Tur­ti­nių nu­si­kal­ timų ty­ri­mo sky­rius.

Justiniškės: pra­stas na­mo pro­jek­ta­vi­mas ir ne­prie­žiū­ra gre­sia jo griū­ti­mi.

BNS, VD inf.

Konferenciją rengtų Vil­niuje

Tra­ge­di­ja pri­vertė su­si­mąsty­ti

Iš pir­mo žvilgs­nio Vil­nius ga­na gra­žus, vis pa­da­žo­mas, pa­puo­šia­ mas nau­jais sta­ti­niais. Ta­čiau gi­ liau sle­pia­si ir kiau­rai per­rūdi­ju­si ar­matū­ra, ne­įtvir­tin­tos sąra­mos, ne­si­lai­kan­čios be­to­ninės plokštės ar po kiek­vie­no lie­taus ar at­lyd­žio aižė­jan­čios ir ant galvų kren­tan­čios ply­tos. Tik at­si­tik­ti­nu­mas iki šiol sau­go­jo praei­vius nuo rimtų trau­ mų, ta­čiau ti­ki­my­bių teo­ri­ja liu­di­ ja, kad am­ži­nai sek­tis ne­ga­li. Su griū­čių pra­na­šu va­di­na­mu sta­ty­bos in­ži­nie­riu­mi ir Na­cio­na­ linės var­to­tojų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tu Kor­ne­li­ju­mi Pap­šiu liūdną ir gal net kiek pa­vo­jingą pa­si­vaikš­ čio­jimą pra­de­da­me tan­kiau­siuo­ se sos­tinės dau­gia­bu­čių kvar­ta­ luo­se. Nuo tos pa­čios vie­tos, kur 1996-ai­siais nuo Tai­kos g. 66 na­ mo at­ski­lus ir nu­kri­tus be­to­ni­nei sto­ge­lio virš lau­kujų durų plokš­tei žu­vo mer­gaitė, dar du vai­kai bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ti.

nanė­je (Len­ki­ja). COR­LEAP su­ da­ro 36 na­riai. Tarp 18 na­rių iš ES yra ir Lie­tu­vos sa­vi­val­dos at­sto­vas – Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ ry­bos na­rys Ge­di­mi­nas Pa­vir­žis. VD inf.

„Prieš šią ne­laimę vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je rodė­me re­por­tažą apie siū­ buo­jan­čias plokš­tes. Tuo­me­tis Vil­ niaus sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­rys, prie­š tai be­maž pen­ke­rius me­tus dir­ bęs Jus­ti­niš­kių se­niū­nu, Al­gis Čap­li­ kas juo­ka­vo: „Kor­ne­li­jau, ta­pai te­le­ vi­zi­jos žvaigž­de.“ Ir štai pa­ra­dok­sas – ne­laimė įvy­ko tą pa­čią dieną, kai po­nas A.Čap­li­kas bu­vo inau­gu­ruo­ tas sta­ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos mi­nist­ ru“, – pri­si­minė pa­šne­ko­vas. K.Pap­šiui ši die­na taip pat ta­po ypa­tin­ga. Ma­ža­me­čių žūtis vy­riškį taip su­krėtė, kad pa­vo­jingų gy­vy­ bei pa­statų paieš­kos sos­tinė­je ta­po neat­sie­ja­ma gy­ve­ni­mo da­li­mi. Sta­ ty­bos in­ži­nie­riaus spe­cia­lybę tu­rin­ tis vy­riš­kis ta­ry­bi­niais me­tais pa­ts bu­vo su­si­jęs su „did­žio­sio­mis sta­ty­ bo­mis“. Šian­dien vy­riš­kis yra pen­si­ nin­kas ir vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais ei­na Na­cio­na­linės var­to­tojų kon­fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­den­to pa­rei­gas. „Ta­da skubė­jo­me, statė­me ko­ mu­nizmą. Daug klaidų bu­vo, štai todėl tie pa­sta­tai to­kie pa­vo­jin­gi, – liūd­nai ir at­vi­rai pra­bi­lo pa­šne­ko­ vas ir kiek pa­tylėjęs pri­dūrė: – Ta­ čiau ne tik todėl, ne­prie­žiū­ra taip pat sa­vo vaid­menį at­lie­ka. Štai blo­ ki­nių dau­gia­bu­čių siūlės pa­gal nor­ ma­tyvą po 25 eksp­loa­ta­ci­jos metų turė­jo būti per­vi­rin­tos, o pra­ėjo jau dau­giau nei 40 metų ir nie­kas nie­ ko ne­da­ro.“ Be­to­ni­nių gil­jo­tinų džiunglės

ES Re­gionų ko­mi­te­to sek­re­to­ria­ tas siū­lo Rytų par­tne­rystės ir ES ša­lių vie­tos ir re­gionų vald­žios ins­ti­tu­cijų me­tinę kon­fe­ren­ciją (COR­LEAP) 2013 m. su­reng­ti Vil­ niu­je.

Toks siū­ly­mas įra­šy­tas COR­LEAP 2012–2013 m. pla­ne. Jį va­sa­rio 14 d. turėtų svars­ty­ti ir pa­tvir­tin­ti aukš­čiau­sia Re­gionų ko­mi­te­to po­ li­tinė ins­ti­tu­ci­ja – Re­gionų ko­mi­ te­to biu­ras, kurį su­da­ro ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, na­cio­na­li­nių de­le­ga­ cijų ir po­li­ti­nių gru­pių va­do­vai bei ki­ti de­le­ga­tai. COR­LEAP, puo­selė­ jan­ti ES bei Rytų ša­lių par­tne­rystę, bu­vo įsteig­ta per­nai rugsėjį Poz­

a.zukovski@diena.lt

Bu­vo pa­skir­tas mi­nist­ru

Ap­vog­tas no­tarės biu­ras

Penk­ta­die­nio naktį 0.49 val. sau­gos tar­ny­ba, sau­gan­ti šį no­ ta­rų biurą, po­li­ci­jai pra­nešė, kad Nau­jo­jo­je Vil­nio­je dir­ban­čios no­tarės Ni­jolės Jokū­baus­kienės biu­re su­veikė sig­na­li­za­ci­ja. At­ va­žia­vu­sius po­li­ci­nin­kus pa­si­ ti­ko sau­gos tar­ny­bos eki­pa­žas ir pa­reigū­nus in­for­ma­vo, kad įta­ riamųjų ne­matė. Paaiškė­jo, kad, pri­sta­čius kopė­čias, pro ant­ro aukš­to langą pa­tek­ta į vidų, kur lai­ky­tas sei­fas. Sei­fe, be pi­nigų,

And­re­jus Žu­kovs­kis

Senamiestis: prie­šais Ap­lin­kos mi­nis­te­riją esan­ti ka­vinė atei­nan­čius

pie­tau­ti pa­si­tin­ka ža­lių plytų pus­mai­šiu virš galvų.

Re­gis, K.Papšį as­me­niš­kai pa­ žįsta ne vie­nas vil­nie­tis ir daž­nas jam skund­žia­si dėl pa­vo­jingų pa­statų. Tuo įsi­ti­ki­no­me vos su­stoję prie Ry­gos gatvė­je 26 nu­me­riu pa­ žymė­to „laip­tuo­to­jo mo­no­li­to“. Prie K.Pap­šio pri­ėju­si pa­gy­ve­nu­si šio na­mo gy­ven­to­ja pa­kvietė į vidų ir pa­ti pa­si­šovė ap­ro­dy­ti pro­ble­ ma­tiškąjį pa­statą. Vaiz­das iš tie­ sų bau­gi­na – sąra­mos, turė­ju­sios su­tvir­tin­ti namą, su­jung­ti jo kairę ir de­šinę pusę, slys­ta ir na­mo sie­ nos ske­čia­si. „Čia vis­kas lo­giš­ka, na­mo sie­nos sun­kesnės, jos sėda, sąra­mos ne­ lai­ko ir na­mas ske­čia­si. Sut­vir­tin­ ti namą ir iš­veng­ti tra­ge­di­jos ga­li­

3

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

miestas

ė­jan­čios sie­nos ir pa­sta­tai žu­di­kai Dosjė Kor­ne­li­jus Pap­šys gimė 1945 m.

rugsė­jo 16 d. Ku­piš­ky­je mo­ky­tojų šei­ mo­je. 1948–1958 m. šei­ma bu­vo išt­rem­ta

į Si­birą. 1958 m. grįžo į gim­tinę. 1968–1969 m. – Pa­nevė­žio ra­jo­no

tech­ninės in­ven­to­ri­za­ci­jos biu­ro sta­ ti­nių tech­ni­kas in­ven­to­ri­za­to­rius. Nuo 1971 m. dir­bo sta­ty­bos in­ži­nie­

riu­mi įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. 1981 m. baigė Vil­niaus in­ži­ne­rinės

sta­ty­bos ins­ti­tutą (da­bar­ti­nis Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas). 1998–2000 m. – Vil­niaus mies­to sa­

vi­val­dybės Vir­šu­liš­kių se­niū­ni­jos sta­ ty­bos in­ži­nie­rius vyr. spe­cia­lis­tas. Nuo 2006 m. Na­cio­na­linės var­to­

tojų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas.

sky­riu­je yra tik vie­nas ates­tuo­tas spe­cia­lis­tas. Na­mai tu­ri būti ap­žiū­ ri­mi du kar­tus per me­tus. Tu­ri bū­ ti pa­tei­kia­mos spe­cia­listų iš­va­dos, pa­statų įver­ti­ni­mai. Ta­čiau tai ne­ da­ro­ma. Už sta­ti­nių ne­prie­žiūrą ir nead­mi­nist­ra­vimą dar nie­kas ne­ nu­baus­tas. Gy­ven­to­jai ne­kal­ti, jie ne spe­cia­lis­tai ir ne­ga­li ži­no­ti, ko­kia grėsmė jiems ky­la. Ta­čiau did­žiau­sia pro­ble­ma, kad jie ne­tu­ri su kuo pa­ si­kon­sul­tuo­ti, nes at­sa­kin­gi as­me­ nys grei­čiau­siai pa­tys nie­ko ne­ži­no“, – svarstė K.Pap­šys. Grius pa­pūtus vėjui

Blo­ki­nių dau­gia­bu­čių siūlės pa­gal nor­ma­tyvą po 25 eksp­loa­ta­ci­jos metų turė­jo būti per­vi­ rin­tos, o pra­ ėjo jau dau­ giau nei 40 metų ir nie­ kas nie­ko ne­da­ro.

Viršuliškės: dau­gia­tonės ply­tos, pa­ki­bu­sius gy­ven­to­jams virš galvų, ga­li nu­kris­ti bet

ka­da.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Santariškės: gel­tonų ir rau­donų plytų namų kvar­ta­lai jau po 20 metų at­ro­do kaip šim­

ta­me­čiai.

ma, ta­čiau tam rei­kia ini­cia­ty­vos“, – paaiš­ki­no K.Pap­šys. Dar krau­pesnė šio pa­sta­to išorė – dvi mil­ži­niš­kos gelž­be­to­nio plokš­ tės ho­ri­zon­ta­liai vie­na ties ant­ ru, o ki­ta ties dvy­lik­tu aukš­tu lyg gil­jo­ti­na gra­si­na kiek­vie­nam įei­ nan­čiam. Vie­na iš dviejų plokš­čių, ka­ban­ti že­miau, kartą jau bu­vo nu­ kri­tu­si, ta­čiau da­bar vėl pri­tvir­tin­ ta se­no­jo­je vie­to­je. Aukš­tes­nio­ji kol kas lai­ko­si, ta­čiau jos griū­tis tik lai­ ko klau­si­mas. „Vie­nas pa­žįsta­mas norė­jo pirk­ ti šia­me na­me butą ir kon­sul­ta­vo­si su ma­ni­mi. Neat­kal­binė­jau, ta­čiau drau­giš­kai pa­ta­riau, kad gal ge­ riau ne­pirktų. Kiek­vie­na­me aukš­

te ply­šiai. Juos už­te­pa, bet po ke­ lių mėne­sių jie vėl at­si­ran­da. Tai ne kas ki­ta, kaip na­mo griu­vi­mo po­ žy­mis. Be to, sąra­mos su­dėtos virš durų, o tai sa­vai­me su­si­lpni­na visą konst­ruk­ciją“, – sta­ty­bi­ninkų bro­ ką rodė pa­šne­ko­vas. Dir­ba už­pa­ka­liais, o ne gal­vo­mis

Sos­tinė, K.Pap­šio įsi­ti­ki­ni­mu, ša­ lies vi­zi­tinė kor­telė, o pa­sta­tai at­ spin­di daug ką – ci­vi­li­za­ciją, išp­ru­simą. Se­novės ma­jai, egip­tie­čiai pa­statė pi­ra­mi­des, ku­rių pro­jek­ ta­vi­mas sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas ir šian­dien. O mūsų na­mai ima kel­ti grėsmę pra­ėjus vos dviem de­šimt­ me­čiams nuo jų at­si­ra­di­mo.

Tęsda­mas sa­vo liūdną eks­kur­ siją dien­raš­čio pa­šne­ko­vas ne­ pabū­go įgel­ti ir val­di­nin­kams. Jis pri­pa­ži­no, kad būta ir in­ži­nie­rių, ir sta­ty­bi­ninkų kaltės, skubė­ta, nau­ jai tai­ko­mos tech­no­lo­gi­jos ne­bu­ vo iki ga­lo iš­tir­tos, ta­čiau kom­pe­ ten­tin­gi spe­cia­lis­tai da­bar dau­gelį klaidų galėtų iš­tai­sy­ti. Ga­liau­siai vis­kas išei­na kaip ta­me prie­žo­dy­ je: skęstan­čiųjų gelbė­ji­mas – pa­čių skęstan­čiųjų rei­ka­las. „Ankš­čiau žmonės dirb­da­vo gal­ vo­mis, o da­bar at­ro­do, kad už­pa­ka­ liais. Val­di­nin­ko dar­bo prin­ci­pu ta­po ne­pa­kel­ti už­pa­ka­lio, kad kas nors ki­ tas neu­žimtų ta­vo vie­tos. Pa­si­domė­ jau, sa­vi­val­dybės Sta­ti­nių prie­žiū­ros

Ke­letą metų K.Pap­šiui te­ko dirb­ti sta­ty­bos in­ži­nie­riu­mi sos­tinės Vir­ šu­liš­kių mik­ro­ra­jo­ne. Ir čia jis pa­ stebė­jo pa­vojų ke­lian­čių da­lykų. Be­to­ninės gro­tuo­tos plokštės, ta­ry­ tum su­jun­gian­čios du pen­kiaaukš­ čius, iš tiesų bu­vo su­ma­ny­tos kaip sa­vo­tiš­ka puoš­me­na. Ke­tu­rio­mis me­ta­linė­mis de­talė­ mis prie na­mo sienų pri­tvir­tin­tos gro­tuo­tos plokštės lai­ko­si per ste­ buklą – stip­res­nis vėjas dau­gia­to­nes konst­ruk­ci­jas ga­li bet ku­riuo me­tu nu­vers­ti ant žemės, ir pa­si­seks, jei tuo me­tu nie­kas neis pro šalį. „Įsi­vaiz­duo­kit, pu­čia nuo tos pu­ sės vėjas ir sle­gia tą vietą – tai did­žiulė jėga, spaud­žian­ti plokštę. Be to, ir jos svo­ris ne­ma­žas. Pa­si­žiūrė­ ki­te, ji vi­sa ap­trupė­ju­si, o tvir­ti­ni­ mo de­talės – kiau­rai per­rūdi­ju­sios. Ne­norė­čiau, kad kas nors čia sėdė­ tų ir rūkytų. Rei­kia jas tie­siog de­ mon­tuo­ti ir ati­duo­ti tiems, ku­rie tu­ri nuo­sa­vus na­mus, – bus pui­ki tvo­ra“, – iro­ni­za­vo vy­riš­kis. Yran­čių plytų kvar­ta­lai

Es­minė mie­gamųjų ra­jonų pro­ble­ ma – tuš­čia­vi­du­rių plytų dau­gia­ bu­čių kvar­ta­lai. Visų jų eksp­loa­ ta­ci­jos lai­kas po­pie­riuo­se – 100 metų. Plytų „ga­ran­ti­nis“ lai­ko­tar­ pis kur kas ma­žes­nis, 25 at­ši­li­mo ir už­ša­li­mo cik­lai. Kaip at­ro­do šie cik­lai ir koks jų po­vei­kis jau po 20 metų, be­ne ge­riau­siai ma­ty­ti San­ ta­riškė­se, Ža­liųjų Ežerų gatvė­je. „Vai­kai vaikš­to, o ša­lia grėsmė, kad ati­trūku­si pusp­lytė nu­kris ku­ riam iš jų ant gal­vos. Ne­la­bai ma­lo­ nus nu­ti­ki­mas būtų. Kas ga­ran­tuo­ tas, kad tai ne­įvyks? Vi­sas kvar­ta­las to­kios būklės ir nie­kam gal­va ne­ skau­da. Nie­kas tuo ne­si­do­mi“, – skėsčio­jo ran­ko­mis pa­šne­ko­vas.

Drėkstan­čios sie­nos ir po kiek­ vie­no lie­taus ar at­lyd­žio pro ply­šius be­si­brau­nan­ti drėgmė skal­do ply­ tas ir jos vie­na po ki­tos kren­ta ant žemės. Kai ku­rios at­plai­šos iš­ties įspūdin­gos – pusp­lytės dyd­žio. Pa­na­šios pro­ble­mos sle­gia be­ veik vi­sus sos­tinės mie­ga­muo­sius ra­jo­nus, pa­puo­šus gel­tonų ar rau­ donų tuš­čia­vi­du­rių plytų sta­ti­niais: Žirmū­nus, Šeš­kinę, San­ta­riš­kes, Nau­ji­nin­kus, Naująją Vil­nią. Pa­vojų ke­lia rau­donų plytų pre­ky­bos cent­ras (Šeš­kinės g. 28), ku­rio pir­mo­ji griū­tis įvy­ko prie­š be­maž tre­jus me­tus. „Aiš­ku, dau­ge­lis iš mūsų ap­ žiūrėtų namų grei­čiau­siai ne­sug­ rius. Šeš­kinė­je ir dau­giau bro­ko bu­vo, ta­čiau jei šia pro­ble­ma ne­su­ sirū­pin­ta, tai kas gi pa­si­rūpins šiais na­mais“, – pik­ti­no­si pa­šne­ko­vas. Ža­lio pus­mai­šio zo­na

Griuvė­sių pro­ble­ma – ne tik mie­ gamųjų sos­tinės ra­jonų pro­ble­ma. Ne ką ge­resnė si­tua­ci­ja ir mies­ to cent­re. Griū­van­čių ir pa­vo­jingų ob­jektų čia ap­stu. Ilgė­liau pamąs­ tęs dien­raš­čio pa­šne­ko­vas pa­si­rin­ko vieną iš jų – įėjimą į ka­vinę, esan­čią prie­šais Ap­lin­kos mi­nis­te­riją. „Le­ning­ra­de blo­ka­dos me­tais ka­ bo­jo už­ra­šai – „vaikš­čio­ti ki­ta gatvės pu­se“. Čia ir­gi turėtų būti pa­našūs už­ra­šai. Na, ti­kiuo­si, kad ap­lin­kos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Kaz­laus­kas į šitą ka­vinę ne­vaikš­to. Bai­su, kad ku­ris iš klerkų per pie­tus užbėgęs šim­to gramų „pa­da­ry­ti“ per galvą ne­gautų“, – juo­ka­vo K.Pap­šys. Ply­tos ant ka­vinės lan­ky­tojų gal­ vos ne­kren­ta tik todėl, kad po bal­ ko­nu virš įėji­mo pa­ka­bin­tas ža­lias tink­las, ku­ria­me ir nu­sėda „lai­mi­ kis“. Bal­ko­nai virš gre­timų laip­ ti­nių ap­sau­go­ti ki­tais būdais – jų kar­ka­sas ap­kal­tas med­žio drož­ lių plokštė­mis, dar vie­nas by­ran­ tis bal­ko­nas pa­puoš­tas įspūdin­ gais var­vek­liais. „Na, var­vek­liai – ir­gi sa­vo­tiš­ kai žmo­gaus rankų dar­bo kūri­nys. Ir jei­gu pa­si­žiūrė­si­te, jų ir ant Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­sta­to pil­na. Ką tai ro­do? Ne­gebė­jimą tvar­ky­ti ir pri­žiūrė­ti sta­ti­nio. Ant tvar­kin­ go na­mo, kur tvar­kin­gi liet­vamzd­žiai, var­vek­lių nie­ka­da ne­bus. Čia ap­lin­ka be­si­rūpi­nan­čių spe­cia­listų mi­nis­te­ri­ja, o sa­vo pa­sta­to su­tvar­ ky­ti ne­su­ge­ba“, – api­bend­ri­no pa­ šne­ko­vas.

4

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

miestas Šal­čiau­sias sa­vait­ga­lis Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad šį sa­vait­galį ir pir­ma­dienį pa­spaus dar di­des­nis šal­tis – nak­ ti­mis tem­pe­ratū­ra ga­li nu­kris­ti že­miau 20 laips­nių. To­liau šąlant orams, me­di­kai su ne­ ri­mu lau­kia artė­jan­čio sa­vait­ga­lio, nes ga­li pa­ daugė­ti pra­ne­šimų apie su­ša­lu­sius žmo­nes. Pa­sak Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties dis­pe­če­rinės va­do­vo Vy­te­nio Ker­šio, kol kas pra­ne­šimų apie sos­tinė­je su­ša­lu­sius žmo­nes ne­daug. Ta­čiau at­si­pa­lai­duo­ti ne­ derėtų. Jo tei­gi­mu, did­žiau­sias pa­vo­jus su­šal­ ti ky­la al­ko­ho­lio pa­dau­gi­nu­siems žmonėms. VD inf., Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Sostinėje brangs van­duo ir ši­lu­ma Ma­tas Mik­ne­vi­čius Vi­suo­se pen­kiuo­se did­žiuo­siuo­ se ša­l ies mies­t uo­s e nuo ki­t o mėne­sio pra­džios pa­brangs ši­ lu­ma ir karš­tas van­duo. Pas­lau­ gos esą brangs­ta dėl ky­lan­čių du­ jų kainų.

Vil­nie­čiai ga­li džiaug­tis, nes sos­ tinė­je šis au­gi­mas bus pa­ts ma­ žiau­sias. Ši­lu­mos kai­na dau­gia­bu­ čių namų gy­ven­to­jams didės nuo

29,23 cen­to iki 29,65 cen­to už ki­ lo­vat­va­landę (su PVM). Karš­to van­dens ku­bi­nio met­ro kai­na Vil­niaus dau­gia­bu­čių na­ mų gy­ven­to­jams au­ga nuo 20,66 iki 20,88 li­to. Kaip tei­gia­ma „Vil­niaus ener­ gi­jos“ pra­ne­ši­me spau­dai, to­kias kai­nas nu­statė Vals­ty­binė kai­ nų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­ mi­si­ja. Bend­rovės tei­gi­mu, kai­nos var­ to­to­jams ky­la dėl au­gan­čių dujų

Brangs­ta: ši­lu­mos kai­na dau­gia­bu­čių namų gy­ven­to­jams didės nuo

29,23 iki 29,65 cen­to už ki­lo­vat­va­landę.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

kainų. Tai esą yra vie­nin­telė kai­ nų po­ky­čių prie­žas­tis. Kiek anks­čiau pra­ne­šimą apie ky­lan­čias kai­nas išp­la­ti­no ir bend­ rovė „Kau­no ener­gi­ja“. Kaune kai­ nų šuo­lis bus di­des­nis nei Vil­niu­je. Už karštą van­denį kau­nie­čiai nuo va­sa­rio 1 d. vie­toj 22,32 li­to mokės 22,81 li­to. Ši­lu­mos kai­na Kau­ne nuo va­sa­rio didės nuo 31,47 cen­to iki 32,33 cen­to už ki­lo­vat­va­landę. „Ga­lu­tinė var­to­to­jams tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na kei­čia­si dėl to, kad kei­čia­si kin­ta­mo­ji kai­nos de­da­mo­ ji, ku­rią su­da­ro iš UAB Kau­no ter­ mo­fi­ka­ci­jos elekt­rinės per­ka­mos ši­ lu­mos ir ku­ro kai­nos. Pas­to­vio­ji AB „Kau­no ener­gi­ja“ tie­kia­mos ši­lu­ mos kai­nos de­da­mo­ji, t. y. bend­ rovės veik­los kaš­tai, ne­pa­didė­jo. Taip pat ne­pa­didė­jo ir nuo­sto­liai ši­lu­mos tie­ki­mo tink­luo­se“, – ra­šo­ ma „Kau­no ener­gi­jos“ tink­la­la­py­je. Pa­nevė­žie­čiams nuo sau­sio ši­ lu­mos kai­na pa­didės 11 pro­c. – nuo 24,05 cen­to iki 26,68 cen­to už ki­lo­vat­va­landę. Karš­tas van­duo pa­brangs nuo 18,2 li­to iki 19,6 li­to už ku­binį metrą. Kai­nos šiek tiek augs ir Klaipė­ do­je bei Šiau­liuo­se. „Vil­niaus die­na“ pri­me­na, kad ši­lu­mos kai­nos ša­lies mies­tuo­ se šiais me­tais pa­siekė re­kor­di­nes aukš­tu­mas. Skan­da­las dėl mil­ži­ niškų ši­lu­mos sąskaitų sos­tinė­je ne­si­bai­gia iki šiol. Dau­ge­lis sos­ tinės dau­gia­bu­čių namų gy­ven­ tojų už lapk­ritį ga­vo ge­ro­kai di­ des­nes sąskai­tas nei per­nai.

„Teo LT“ skly­po is­to­ri­ja be pa­bai­gos Vil­niaus vald­žia ne­teisė­tai pa­tvir­ ti­no te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovės „Teo LT“ pla­nuo­tos sta­ty­ti nau­jos būstinės skly­po de­talųjį planą, kaip nu­tarė teis­mas.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas va­kar pa­nai­ki­no Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ry­bos spren­dimą pa­tvir­tin­ti skly­po de­ talųjį planą, nes jam bu­vo pri­tar­ta pa­žeid­žiant teisės ak­tus bei gre­timų žemės sklypų sa­vi­ninkų, įskai­tant ir Lie­tu­vos vals­tybę, teisė­tus in­te­ re­sus. Tai pra­nešė teis­mas. Spren­di­mas per 14 dienų dar ga­ li būti ap­skųstas Lie­tu­vos vy­riau­ sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Vil­niaus apy­gar­dos vy­riau­sia­ sis pro­ku­ro­ras Ra­mu­tis Jan­ce­ vi­čius, kaip sa­ko­ma pra­ne­ši­me, teismą ti­ki­no, jog kai bu­vo ren­gia­ mas ir tvir­ti­na­mas te­ri­to­ri­jos de­ ta­lu­sis pla­nas, sa­vi­val­dybės ta­ry­ ba „šiurkš­čiai pa­žeidė“ Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­tymą bei ki­tus tei­ sės ak­tus, do­ku­mentų svars­ty­mo su vi­suo­me­ne pro­cedū­ras.

„Teo LT“ at­sto­vas An­ta­nas Bub­ ne­lis teigė, kad bend­rovė spręs, ar teis­mo spren­dimą skųsti. „Kol kas dar ne­sa­me gavę teis­ mo spren­di­mo. Esa­me nu­si­teikę sa­vo tei­ses gin­ti iki ga­lo“, – sakė A.Bub­ne­lis. Anot jo, įmonė iki šiol val­do dar prie­š dau­giau nei pen­ke­rius me­ tus įsi­gytą žemės sklypą. „Teo LT“ su­tartį su Suo­mi­jos ka­pi­ta­lo sta­ tybų bend­ro­ve „YIT Kaus­ta“ dėl nau­jos būstinės sta­ty­bos Vil­niu­ je, de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te, nu­ traukė 2009-ųjų va­sarį. Vil­niaus mies­to ta­ry­ba skly­ po de­talųjį planą pa­tvir­ti­no dar 2006-ųjų spalį. Ga­vu­si krei­ pimą­si iš pro­ku­rorų, Vals­ty­binė te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja vėliau nu­statė daug šiurkš­čių de­ta­lio­jo pla­na­vi­mo pro­ce­so pa­žei­dimų – esą pa­statą norė­ta sta­ty­ti per aukštą, ne­ga­ vus lei­dimų. Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bai at­li­kus iki­teis­minį ty­ rimą dėl ga­li­mo Vil­niaus sa­vi­ val­dybės pa­reigūnų pikt­naud­žia­

vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi ir „Teo LT“ pa­sta­to te­ri­to­ri­jos de­ta­lio­jo pla­no klas­to­ji­mo, sta­ty­bos bu­vo su­stab­dy­tos. Kreip­tis į teismą ir ap­gin­ti vie­ šąjį in­te­resą pro­ku­ratū­ros pa­prašė Al­vi­ta Ar­ma­na­vi­čienė ir Vy­tau­tas Pet­raus­kas, jis dėl „Teo LT“ sta­ tybų taip pat yra kreipę­sis į teis­ mą. „Teo LT“ iš V.Pet­raus­ko bu­ vo pa­rei­ka­la­vu­si 12 mln. litų ža­los at­ly­gi­ni­mo dėl nuo­sto­lių, pa­tirtų su­stabd­žius sta­ty­bas. Sta­ty­b oms įstri­g us teis­m uo­ se, „Teo LT“ anks­č iau teigė iš esmės pa­l ai­d o­j u­s i idėją de­š i­ nia­ja­m e Ne­r ies kran­te, Lvo­vo gatvė­j e, pa­s i­s ta­ty­t i naują ad­ mi­n ist­ra­c inį pa­s tatą. „Teo LT“ cent­r inės būstinės pa­t al­p as nuo­m o­ja­s i vers­l o cent­re „Vil­ niaus vers­lo uos­tas“, ku­ris taip pat yra Lvo­vo gatvė­je. 2006-ai­siais „Teo LT“ pla­na­vo į naują ad­mi­nist­ra­cinį pa­statą Vil­ niu­je in­ves­tuo­ti 84 mln. litų ir į jį per­si­kel­ti po dvejų metų. BNS, VD inf.

Į Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos nu­ro­dymą nu­trauk­ti įsta­ty­mus pa­žeid­žian­čią skai­ tik­lių pir­ki­mo su­tartį „Vil­niaus ener­gi­ja“ ne­rea­guo­ja ir sa­ko, kad ra­gi­ni­mas – tik re­ko­men­da­ci­ja. O gy­ven­to­jai ne­ži­no, ar įsi­leis­ti į bu­tus skai­tik­lių pa­keis­ti at­ ėju­sius įmonės dar­ buo­to­jus.

Išei­tis: viešųjų pir­kimų sar­gai dėl be

kreipė­si į pro­ku­ratūrą dėl vie­šo­jo in­t

Durų „Vil­niau miestiečiai at­v Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Lanko gyventojus

Viešųjų pir­kimų tar­ny­ba (VPT) šio mėne­sio pra­džio­je nu­statė, kad dau­giau nei 57 mln. litų ver­ tės elekt­ro­ni­nių karš­to van­dens skai­tik­lių įren­gi­mo bei pa­kei­ti­mo dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­ se na­muo­se ir ap­skai­tos duo­menų su­rin­ki­mo iš skai­tik­lių su­tar­tis, ku­rią pa­si­rašė bend­rovės „Li­tes­ ko“, „Vil­niaus ener­gi­ja“ ir „Axis In­dust­ries“, su­da­ry­ta pa­žeid­žiant Viešųjų pir­kimų įsta­tymą ir turė­ tų būti nu­trauk­ta.

Ne­ri­jus Mi­ka­lajū­nas:

Bu­vo vyk­do­mas tarp­ tau­ti­nis kon­kur­sas, VPT jo­kių jo pa­žei­dimų ne­ra­do, tad esa­me įsi­ti­kinę, kad jo­kie įsta­ty­mai pa­žeis­ti ne­bu­vo.

bu­tuo­se jau po VPT ver­dik­to ši­lu­ mi­nin­kai pa­keitė skai­tik­lius ir pa­ prašė su­si­mokė­ti, nors įren­gi­nys kol kas ne­vei­kia. „Už tą skai­tiklį man jau pri­skai­ čia­vo su­si­mokė­ti tris li­tus. Tik­ riau­siai vėliau dar turė­siu po tiek pat kurį laiką mokė­ti. Ta­čiau skai­ tik­lis iki šiol ne­vei­kia. Man įdo­mu, kaip jie ap­skai­čiuos mo­kes­čius. Ar ne­bus taip, kad pri­ra­šys ne­lo­giš­kai di­de­lių sumų? Ir iš vi­so, kodėl tu­ riu mokė­ti už skai­tiklį, jei tik pa­ti „Vil­niaus ener­gi­ja“ suin­te­re­suo­ta juos pa­keis­ti“, – dien­raš­čiui kalbė­ jo vil­nietė. Jos kai­my­nai teigė „Vil­niaus ener­gi­jos“ dar­buo­tojų į na­mus ne­ įsi­leidę. Ir­gi tik dėl VPT išp­la­tin­to pa­reiš­ki­mo. „Da­bar lau­kia­me, kas bus to­liau. Net ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, ką jie da­ rytų, jei ne­leis­tu­me keis­ti skai­tik­lių. Skam­bi­no­me į bend­rovę, bet jo­kių paaiš­ki­nimų ne­ga­vo­me. Tik pa­sakė, kad skai­tik­lius keis, kad su­tar­ties ne­nut­rauks, bet ne­sakė, ką da­rys, jei ne­įsi­lei­si­me“, – dėstė gy­ven­to­ja. Keis ir to­liau

Ta­čiau į vil­nie­čių namų du­ris ir to­liau kas­dien beld­žia­si ši­lu­mi­ ninkų įmonės „Vil­niaus ener­gi­ja“ dar­buo­to­jai ir aiš­ki­na, kad bu­tuo­ se skai­tik­lius pa­si­keis­ti pri­va­lo­ma. Sos­tinės Nau­ja­mies­čio mik­ro­ ra­jo­ne esan­čio dau­gia­bu­čio gy­ ven­to­jai skund­žia­si, kad ke­liuo­se

„Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­vas spau­ dai Ne­ri­jus Mi­ka­lajū­nas dien­raš­čiui sakė, kad bend­rovė su­tar­ties nu­ trauk­ti ne­ke­ti­na, o skai­tik­liai ir to­ liau bus kei­čia­mi. Jo tei­gi­mu, VPT pa­reiš­ki­mas yra tik re­ko­men­da­ci­ nio po­būdžio. Esą tar­ny­ba bend­ ro­vei net ne­su­teikė ga­li­mybės sa­ vo tiesą įro­dy­ti teis­me.

5

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

miestas Šal­čiau­sias sa­vait­ga­lis

Lenkų pa­ro­dy­mai V.Vi­ge­liui ne­padės Šven­čio­nių po­li­ti­kams oro li­ni­jos pa­tvir­ti­no, kad me­ras Vy­tau­tas Vi­ge­lis Var­šu­vo­je bu­vo ne­blai­vus ir drumstė viešąją tvarką.

end­ro­vių „Vil­niaus ener­gi­ja“ ir „Li­tes­ko“ vyk­dytų vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kursų jau te­re­so gy­ni­mo. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

us ener­gi­jai“ ­ver­ti ne­no­ri „Tar­ny­ba ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka galėtų dėl, jos ma­ny­mu, pir­kimų pa­žei­dimų kreip­tis į tam tik­rus at­ sa­kin­gus as­me­nis, juos baus­ti. Ta­ čiau tai pa­da­ry­ta ne­bu­vo, jo­kios nuo­bau­dos ne­bu­vo skir­tos, tad net ne­ga­li­me teis­me ap­si­gin­ti. Tad VPT pa­reiš­kimą ga­li­me ver­tin­ti tik kaip viešųjų ry­šių ak­ciją ar­ba re­ ko­men­da­ciją“, – dien­raš­čiui sakė N.Mi­ka­lajū­nas. Jis tvir­ti­no, kad, rei­ka­lui esant, bend­rovė teis­me pa­si­ry­žu­si įro­dy­ ti, jog su­tar­tis pa­žeis­ta ne­bu­vo. „Bu­vo vyk­do­mas tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas, VPT jo­kių jo pa­žei­dimų ne­ra­do, tad esa­me įsi­ti­kinę, kad jo­ kie įsta­ty­mai pa­žeis­ti ne­bu­vo, ga­li­ me tai įro­dy­ti“, – sakė pa­šne­ko­vas. Jis pri­dūrė, kad bend­rovės pa­keis­ ti skai­tik­liai veiks ir to­liau be jo­kių trikd­žių bus kei­čia­mi. Kreipė­si į pro­ku­ratūrą

VPT at­stovė spau­dai Auš­ra Po­cienė pri­pa­ži­no, kad tar­ny­bos nu­ro­dy­mas nu­trauk­ti su­tartį esa­mo­mis ap­lin­ kybė­mis yra tik re­ko­men­da­ci­nio

po­būdžio. „Ka­dan­gi su­tar­tis jau įvy­ku­si, ga­li­me tik re­ko­men­duo­ti ją nu­trauk­ti“, – sakė A.Po­cienė. Ta­čiau VPT at­stovė tvir­ti­no, kad, „Vil­niaus ener­gi­jai“ ne­sii­mant jo­ kių veiksmų, si­tua­ciją turėtų išaiš­ kin­ti Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra. VPT dėl bend­ro­vių „Vil­niaus ener­gi­ja“ ir „Li­tes­ko“ vyk­dytų vie­ šo­jo pir­ki­mo kon­kursų jau kreipė­ si į pro­ku­ratūrą dėl vie­šo­jo in­te­re­ so gy­ni­mo. Tar­ny­ba pra­šo įver­tin­ti, ar šių per­kan­čiųjų or­ga­ni­za­cijų at­ sa­kingų as­menų veiks­muo­se nėra ko­rup­ci­nio po­būdžio nu­si­kals­ta­ mos vei­kos po­žy­mių. Įver­ti­nu­si šių bend­ro­vių vyk­ dytų elekt­ro­n i­n ių karš­to van­ dens skai­tik­lių pir­ki­mus Viešų­ jų pir­kimų tar­ny­ba kons­ta­ta­vo, kad per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja nu­ statė ne­pagrįs­t us, per­tek­l i­n ius ir dirb­ti­nai kon­ku­ren­ciją ri­bo­ jan­čius mi­ni­ma­lius kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mus, dėl ku­rių skel­bia­ mo­se de­ry­bo­se pa­si­ūlymą pa­teikė tik vie­nin­telė bend­rovė „Axis In­ dust­ries“.

Šilumininkų su­tar­tys Nuo 2008 m. ru­dens „Vil­niaus ener­ gi­ja“ ir „Li­tes­ko“ su­darė viešųjų pir­ kimų su­tar­čių, ku­r ių vertė yra dau­ giau kaip 700 mln. litų. Be­veik 600 mln. litų su­tar­čių te­ko „Axis In­dust­ ries“ ir ki­toms kon­cer­no „Icor“ bend­ rovėms.

Iš šių su­tar­čių „Vil­niaus ener­gi­ja“ nuo 2008 m. ru­dens su­darė maž­daug 450 mln. litų vertės su­tar­čių. Did­ž io­ ji da­l is visų su­tar­čių vertės te­ko ke­ tu­rioms bend­rovėms – „Axis In­dust­ ries“, „Axis Po­wer“, „Ci­ty Ser­vi­ce“, „Bio­ no­vus“.

Oro li­ni­jų „LOT Po­lish Air­li­nes“ bendrovė Šven­čio­nių po­li­ti­kams pa­tvir­ti­no, kad šio ra­jo­no sa­vi­val­ dybės me­ras Dar­bo par­ti­jos na­rys V.Vi­ge­lis Var­šu­vos oro uos­te pa­si­ rodė ne­blai­vus ir drumstė viešąją tvarką, tad jam su bend­ra­ke­lei­viais ne­bu­vo leis­ta skris­ti į Pa­ry­žių. Per­nai lapk­ritį Šven­čio­nių ra­jo­ no me­ras V.Vi­ge­lis, sa­vi­val­dybės Vie­ti­nio ūkio sky­riaus vedė­jas Juo­zas Ur­ba­na­vi­čius ir bend­rovės „Šven­čio­nių šva­ra“ va­do­vas Ka­zi­ mie­ras Džiaukš­tas skri­do į ko­mu­ na­li­ninkų kon­fe­ren­ciją Pa­ry­žiu­je, ta­čiau jos ne­pa­siekė – at­skridę į Var­šuvą ap­si­su­ko ir grįžo at­gal į Lie­tuvą. Kal­bas, kad jie galė­jo būti ne­blaivūs ir dėl to iš­lai­pin­ti iš lėktu­vo, V.Vi­ge­lis neigė. Vis dėlto oro li­nijų pa­žy­mo­je, nu­si­ųsto­je Šven­čio­nių sa­vi­val­ dy­bei, ra­šo­ma ki­taip, kaip penk­ ta­dienį sakė jos pa­prašęs sa­vi­val­ dybės ta­ry­bos Kont­rolės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas li­be­ral­cent­ris­tas Arū­ nas Čen­kus.

Neigė: iki šiol V.Vi­ge­lis ti­ki­na

Var­šu­vo­je buvęs blai­vus.

„Aš krei­piau­si kaip Šven­čio­ nių ra­jo­no sa­vi­val­dybės na­rys ir Kont­rolės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas į LOT at­sto­vybę Lie­tu­vo­je ir ga­ vau pa­tvir­ti­nimą, kad įgu­los va­

do­vo spren­di­mu, sie­kiant iš­veng­ ti ga­limų in­ci­dentų skrendant ir grėsmės skryd­žio sau­gai, ke­lei­ viams K.Džiaukš­tui, J.Ur­ba­na­vi­ čiui ir V.Vi­ge­liui 2011 m. lapkri­ čio. 28 d. bu­vo ne­leis­ta skris­ti oro bend­rovės „LOT Po­lish Air­li­nes“ rei­su Nr. LO331 marš­ru­tu Varšu­ va–Paryžius. Šie ke­lei­viai prie iš­ vy­ki­mo vartų at­vy­ko ne­blaivūs, drumstė viešąją tvarką ir ne­vykdė teisėtų oro bend­rovės per­so­na­lo nu­ro­dymų“, – raš­to tekstą pa­ci­ ta­vo A.Čen­kus. Kad to­kia ko­mi­te­to pra­šy­ta pa­ žy­ma apie me­ro ke­lionę bu­vo iš­ siųs­ta Šven­čio­nių po­li­ti­kams, pa­tvir­ti­no ir ją pa­si­rašęs „LOT Po­lish Air­li­nes“ ge­ne­ra­li­nis par­ da­vi­mo agen­tas Lie­tu­vo­je Rai­ mon­das Ke­si­lis. Anon­suo­da­ma „Akis­ta­tos“ lai­ dą, pa­žy­mos ko­piją pra­ne­ši­me spau­dai išp­la­ti­no TV3 te­le­vi­zi­ja. Pats V.Vi­ge­lis iš pra­džių tei­ gė, kad ap­skri­tai nie­kur ne­skri­do, pa­skui aiš­ki­no, jog bu­vo pri­vers­ tas ap­si­suk­ti Var­šu­vo­je ir grįžti, kai su­ži­no­jo apie žmo­nai da­romą ope­ra­ciją. Penk­ta­dienį su me­ru su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. BNS, VD inf.

Vai­kus į dar­že­lius re­gist­ruos sa­vi­val­dybė Sos­tinės sa­vi­val­dybė­je ne­tru­kus ke­ti­na­ma pa­tvir­tin­ti naują pri­ ėmi­mo į dar­že­lius tvarką, pa­gal ku­rią tėvai, re­gist­ruo­da­mi vaiką į dar­želį, pil­dys tik vieną pra­šymą, užuot pa­teikę at­ski­rus pra­šy­mus į ke­lis dar­že­lius, kaip bu­vo iki šiol.

Vil­niaus sa­vi­val­dybė in­for­muo­ja, kad prie to­kios tvar­kos bus pe­rei­ ta pamažu, pra­šy­mus jau pa­tei­ku­ siems tėvams naujų teik­ti ne­reikės, su jais iki va­sa­rio vi­du­rio su­si­sieks dar­že­lių va­do­vai. „To­kia sis­te­ma bus skaid­resnė ir pa­pras­tesnė tėvams – jie ma­tys,

ku­rio­je eilės į dar­želį vie­to­je yra vai­ kas, pra­šymą pil­dys vieną kartą, be to, cent­ra­li­zuo­ta sis­te­ma leis sa­vi­ val­dy­bei aiš­kiau pla­nuo­ti ir ma­ty­ti, koks yra dar­že­lių gru­pių po­rei­kis“, – sakė Edi­ta Ta­mo­šiū­naitė, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. Nau­jo­sios tvar­kos pro­jek­tas prie­š po­rą dienų bu­vo pri­sta­ty­ tas dar­že­lių di­rek­to­rių su­si­rin­ki­ me, cent­ra­li­zuotą pri­ėmi­mo į dar­ že­lius tvarką ke­ti­na­ma pa­tvir­tin­ti iki ko­vo. Dar­že­lių grupės kol kas for­muo­ ja­mos pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čią

tvarką. Tėvai, no­rin­tys už­re­gist­ ruo­ti vaiką į dar­želį, turėtų pa­ teik­ti pra­šymą dar­že­lio, pri­skir­ to pa­gal dek­la­ruotą gy­ve­namąją vietą, va­do­vui. Po ko­vo 1 d., pa­ gal esa­mus pra­šy­mus su­for­ma­ vus dar­že­lių gru­pes, bus pa­skelb­ tos lais­vos vie­tos dar­že­liuo­se. Į jas pra­šy­mai bus prii­ma­mi cent­ra­li­ zuo­tai – Vil­niaus sa­vi­val­dybė­je. Taip pat pla­nuo­ja­ma, kad pa­va­ sarį veiks ir elekt­ro­ninė pa­slau­gos ver­si­ja – tėvai galės pa­teik­ti pra­ šymą ir in­ter­ne­tu, ir at­vykę į Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybę. VD inf.

Cent­ra­li­zuo­ta sis­te­ma leis sa­vi­val­ dy­bei aiš­ kiau pla­nuo­ti ir ma­ty­ti, koks yra dar­že­lių gru­pių po­rei­kis.

Re­for­ma: ža­da­ma, kad nau­ja vaikų re­gist­ra­ci­jos į dar­že­lius tvar­ka tėvams bus pa­

pras­tesnė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

šeštadienis, sausio 28, 2012

lietuva

Sei­mo Na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo ir gy­ ny­bos ko­mi­te­tas (NSGK) va­kar ap­svars­tė siū­ly­ mą su­da­ry­ti „Sno­ ro“ ko­mi­si­ją, ta­ čiau ne­teiks iš­va­ dos, ar jos veik­la ga­li pa­veik­ti ša­lies sau­gu­mą.

Ašis: ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tas pa­sta­ruo­ju me­tu ta­po pa­grin­di­ne po­li­ti­nių spe­ku­lia­ci­jų te­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Grės­mė sau­gu­mui liks neį­var­dy­ta Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Atė­jo ke­lių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai

Penk­ta­die­nį NSGK su­si­rin­ko į neei­li­nį po­sė­dį, ja­me iš­klau­sė įvai­ rių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų pra­ne­ši­mus apie ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tą ir jo ty­ri­mo ei­gą, taip pat ga­li­mus šio bank­ro­to su­ke­lia­ mus iš­šū­kius na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui. Ko­mi­te­te į klau­si­mus at­sa­kė Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas, Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Gri­na, Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ ny­bos ir Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vai. NSGK su­si­rin­ko svars­ty­ti prieš be­veik dvi sa­vai­tes gau­tų ke­lių pa­ klau­si­mų, ar opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­ va su­da­ry­ti lai­ki­ną­ją par­la­men­ti­nę ko­mi­si­ją „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ ky­bėms iš­tir­ti ga­li tu­rė­ti nei­gia­mo po­vei­kio ša­lies na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui. Ši opo­zi­ci­jos ini­cia­ty­va bus svars­to­ma pir­ma­die­nį ren­gia­mo­je neei­li­nė­je Sei­mo se­si­jo­je. Dar šios sa­vai­tės pra­džio­je ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­ šaus­kas sa­kė ne­ma­nąs, kad bus su­ spė­ta iki neei­li­nės se­si­jos su­reng­ti NSGK po­sė­dį, ku­ria­me bū­tų ap­ svars­ty­ti gau­ti pa­klau­si­mai. Ta­čiau penk­ta­die­nį ry­te toks ap­ta­ri­mas vis dėl­to bu­vo su­reng­tas. Tie­sa, po dau­giau kaip va­lan­dą tru­ku­sio po­sė­džio NSGK pir­mi­ nin­kas pra­ne­šė, kad ne­bus pa­teik­ tas at­sa­ky­mas į už­duo­tus klau­ si­mus, ar ini­ci­juo­ja­ma „Sno­ro“ ko­mi­si­ja ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nės įta­ kos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. „Mes tik iš­klau­sėm įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vus apie jų tu­ri­mą in­for­ma­ci­ ją „Sno­ro“ bank­ro­to klau­si­mu“, – sa­kė A.Anu­šaus­kas. Sau­gu­mas nu­ro­di­nė­ti ne­no­ri

Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas V.Va­si­ liaus­kas žur­na­lis­tus pa­ti­ki­no, kad už­da­ra­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je klau­ si­mų apie Sei­mo na­rius, ku­rie ga­ lė­jo bū­ti su­si­ję su „Sno­ru“, ne­su­

lau­kė. „Aš tu­riu sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę apie ini­cia­ty­vą Sei­me su­ bur­ti lai­ki­ną­ją ko­mi­si­ją dėl si­tua­ci­ jos „Sno­re“, bet ne­ma­nau, kad tu­ rė­čiau ją vie­šai ko­men­tuo­ti. Kaip Sei­mas nu­spręs, taip ir bus. Mes, kaip at­skai­tin­ga Sei­mui ins­ti­tu­ci­ ja, pa­klu­sim bet ku­riam spren­di­ mui“, – tei­gė jis. V.Va­si­liaus­kas tvir­ti­no iš ko­mi­ te­to na­rių neiš­gir­dęs klau­si­mų apie Sei­mo na­rių in­te­re­sus, gal­būt su­si­ ju­sius su „Sno­ru“.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Tu­riu sa­vo nuo­mo­ nę apie ini­cia­ty­vą su­bur­ti ko­mi­si­ją, bet ne­ma­nau, kad ją vie­ šai tu­rė­čiau ko­men­ tuo­ti.

„Ko­mi­te­tas mums tie­sio­giai ne­ for­mu­la­vo to­kio klau­si­mo, bet mes ko­mi­te­tui pa­sa­kė­me, kad Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui ne­ la­bai de­rė­tų nu­ro­di­nė­ti tau­tos iš­ rink­tiems at­sto­vams, kaip de­rė­tų elg­tis“, – pa­klaus­tas, ar lai­ki­no­ sios ko­mi­si­jos dėl „Sno­ro“ bank­ ro­to su­da­ry­mas kenk­tų Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, žur­na­ lis­tams at­sa­kė G.Gri­na. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė

A.Anu­šaus­kas in­for­ma­vo, kad ko­ mi­te­tas tik iš­klau­sė ins­ti­tu­ci­jų at­ sto­vus dėl si­tua­ci­jos „Sno­re“, bet ne­priė­mė jo­kio spren­di­mo, kaip at­sa­ky­ti į Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­ nos De­gu­tie­nės bei par­la­men­ti­nės kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos pa­klau­si­ mus, ar opo­zi­ci­jos pa­siū­ly­mas su­ da­ry­ti to­kią lai­ki­ną­ją ko­mi­si­ją ga­li tu­rė­ti įta­kos na­cio­na­li­niam sau­ gu­mui. „Taip nu­ti­ko dėl to, kad ko­mi­te­te iš­si­sky­rė nuo­mo­nės dėl krei­pi­mo­ si ver­ti­ni­mo. Ga­lė­čiau tik pa­sa­ky­ti, kad jau to­liau pe­rei­na­me kiek­vie­

nas prie sa­vo po­li­ti­nių ver­ti­ni­mų. Ma­nau, ir opo­zi­ci­ja, ir po­zi­ci­ja tai ko­men­tuos skir­tin­gai. Šiuo at­ve­ju nie­kas ne­kves­tio­nuo­ja tei­sės ini­ ci­juo­ti ty­ri­mo ko­mi­si­jas. Ma­nau, rei­kia tir­ti, ir kuo dau­giau. Ta­čiau nuo Sei­mo ko­mi­te­to re­ko­men­ da­ci­jų nie­ka­da ne­prik­lau­sė ir ne­ prik­lau­sys par­la­men­to ap­si­spren­ di­mai, ku­rie prii­ma­mi ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je. Šiuo at­ve­ju tos ini­ cia­ty­vos dėl ko­mi­si­jos iš­lie­ka ir jos bus svars­to­mos pir­ma­die­nį“, – tei­ gė NSGK va­do­vas. „Mes už tai, kad bū­tų la­bai są­ ži­nin­gai ir at­vi­rai iš­tir­ta si­tua­ci­ ja „Sno­re“, nes ne­ma­tau pa­vo­ jaus, kad tie klau­si­mai už­duo­da­mi. Prob­le­ma ta, kaip pa­skui bus in­ terp­re­tuo­ja­mi at­sa­ky­mai. O jie ga­li bū­ti in­terp­re­tuo­ja­mi taip, kad bus ban­do­ma per­kel­ti at­sa­ko­my­bę dėl ban­ko „Sno­ras“ griū­ties vals­ty­bei, vi­siems mo­kes­čių mo­kė­to­jams“, – pri­dū­rė A.Anu­šaus­kas. Jis neat­me­tė, kad vyks­tant dis­ ku­si­joms Sei­me iš tri­bū­nos iš­sa­kys sa­vo as­me­ni­nę po­li­ti­nę nuo­mo­nę dėl to­kios ko­mi­si­jos bū­ti­nu­mo. Ta­ čiau tai ne­bus NSGK priim­ta nuo­ sta­ta. Ga­li brau­tis į pir­mą­sias ei­les

A.Anu­šaus­kas ne­kves­tio­na­vo Sei­mo tei­sės for­muo­ti lai­ki­ną­ją ty­ri­mo ko­ mi­si­ją „Sno­ro“ bank­ro­tui tir­ti, ta­ čiau at­krei­pė dė­me­sį, kad jei to­kia ko­mi­si­ja bū­tų su­da­ry­ta, ji ne­tu­rė­tų kiš­tis į tei­sė­sau­gos at­lie­ka­mą dar­bą, taip pat ne­tu­rė­tų po­li­ti­kuo­ti. Iš to, ką penk­ta­die­nį iš­gir­do NSGK po­sė­dy­je, pir­mi­nin­kas iš­ sky­rė in­for­ma­ci­ją, kad na­cio­ na­li­za­vi­mo mo­men­tu „Sno­re“ 235 mi­li­jo­nie­riai tu­rė­jo vals­ty­bės neapd­raus­tų in­dė­lių bend­rai maž­ daug 1,4 mlrd. li­tų. „Pu­sė jų yra ne Lie­tu­vos re­zi­den­tai, įre­gist­ruo­ti vi­ so­kio­se sa­lo­se ir taip to­liau“, – at­ krei­pė dė­me­sį A.Anu­šaus­kas. Pa­sak jo, ne­men­ka da­lis šių mi­ li­jo­nie­rių ti­ki­si ir sten­gia­si pa­siek­ ti, kad at­si­sto­tų į „Sno­ro“ kre­di­ to­rių ei­lę, ku­rio­je yra vals­ty­bė bei ki­ti kre­di­to­riai, tu­rin­tys pir­mu­mo tei­sę at­gau­ti sa­vo pi­ni­gus iš bank­

ru­ta­vu­sio ban­ko, kai šio tur­tas bus rea­li­zuo­tas. Da­bar vi­si tie mi­li­jo­ nie­riai sto­vi pa­sku­ti­nė­je to­kių kre­ di­to­rių ei­lė­je. A.Anu­šaus­kas neat­me­tė, kad ne­tei­sė­tai siek­da­mi šių tiks­lų to­ kie kre­di­to­riai ga­li pa­si­nau­do­ti ir po­li­ti­ka­vi­mo su­ke­lia­ma su­maiš­ ti­mi. „To­dėl po­li­ti­kuo­ti jo­kiu bū­ du ne­ga­li­ma, nors kel­ti kai ku­riuos klau­si­mus ir ieš­ko­ti at­sa­ky­mų į juos tik­rai ne­drau­džia­ma“, – kal­ bė­jo NSGK va­do­vas. Prieš­ta­rau­ja sta­tu­tui?

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ko­mi­te­to na­rys Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis sa­kė, kad Sei­mo pir­mi­nin­kės pra­šy­mas įver­tin­ti ga­li­mą po­li­ti­nių spren­di­ mų po­vei­kį Lie­tu­vos ban­kų sis­te­mos

sta­bi­lu­mui ir na­cio­na­li­niam sau­gu­ mui prieš­ta­rau­ja Sei­mo sta­tu­tui, to­ dėl ir ne­bu­vo svars­ty­tas NSGK. „Išk­lau­sė­me si­tua­ci­ją apie in­for­ ma­ci­ją „Sno­ro“ ban­ke ir nė vie­nas pa­tei­ku­sių in­for­ma­ci­ją da­ly­vių neį­ var­di­jo nė vie­no klau­si­mo iš tų 13-os, ku­rie pa­teik­ti lai­ki­no­jo ty­ri­mo ko­mi­ si­jos pro­jek­te ir ku­rie ga­li kel­ti ko­kią nors grės­mę vals­ty­bės sta­bi­lu­mui. Nes­vars­ty­tas Sei­mo pir­mi­nin­kės I.De­gu­tie­nės krei­pi­ma­sis, nes krei­ pi­ma­sis su siū­ly­mu įver­tin­ti Sei­mo na­rių tei­sė­tą ini­cia­ty­vą, ku­ri re­mia­si sta­tu­to nu­sta­ty­to­mis nor­mo­mis, yra an­ti­de­mok­ra­tiš­kas ir an­ti­par­la­men­ ti­nis“, – sa­kė V.Ma­zu­ro­nis. „Ir, ma­no nuo­mo­ne, ne­tgi an­ti­ kons­ti­tu­ci­nis“, – pri­dū­rė opo­zi­ci­ jos ly­de­ris.

Ne­ti­kė­tai per­si­gal­vo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kė I.De­gu­tie­nė, anks­ čiau sa­k iu­si, kad lai­k i­no­ji par­la­men­ ti­nė ko­mi­si­ja dėl „Sno­ro“ veik­los ga­li pa­kenk­t i tei­sė­sau­gos dar­bui, penk­ ta­d ie­n į pa­kei­tė po­z i­ci­ją ir pa­ra­g i­no par­la­men­t a­r us to­k ią ko­m i­s i­ją su­ kur­t i. „I.De­gu­tie­nė kvie­čia sa­vo ko­le­gas iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos sau­sio 30 d. neei­li­nia­me po­sė­dy­je bal­suo­ti už Sei­mo lai­k i­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mą. Šį spren­di­mą Sei­mo pir­ mi­n in­kė priė­mė ne­no­rė­da­ma, kad jos at­ž vil­g iu opo­z i­ci­jos pa­skleis­ta de­z in­for­ma­ci­ja ir to­l iau bū­t ų sie­ja­ ma su la­bai opia vals­t y­bei ir vi­suo­ me­nei „Sno­ro“ ban­ko bank­ro­to by­ la ir kel­tų po­li­t i­n į ne­sta­bi­lu­mą“, – tei­ gia­ma penk­ta­die­nį iš­pla­tin­ta­me pra­ ne­ši­me. Tai I.De­g u­t ie­nė pa­reiš­kė po to, kai Sei­mo NSGK nu­spren­dė ne­teik­ti jos pra­šy­tos re­ko­men­da­ci­jos dėl ty­ri­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mo. Po­zi­ci­ją dėl ko­mi­si­jos pa­kei­tė ir val­ dan­čio­ji koa­l i­ci­ja. Penk­ta­d ie­n į su­si­ rin­kę jos at­sto­vai taip pat nu­ta­rė, kad bū­t i­na su­da­r y­t i Sei­mo lai­k i­ną­ją ty­ ri­mo ko­mi­si­ją, „ku­ri už­tik­rin­tų „Sno­ ro“ bank­ro­to pro­ce­dū­ros skaid­ru­mą ir tei­sė­tu­mą“. „Ko­mi­si­ja tu­rė­tų iš­tir­ti, ar bu­vo stam­ bių­jų kre­d i­to­r ių ne­tei­sė­tos įta­kos ir

ban­dy­mų pa­veik­t i po­l i­t i­k us bei tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas pa­skel­bus „Sno­ ro“ bank­ro­tą ir taip siek­ti sau tur­ti­nės nau­dos mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ ta, pa­kei­čiant vie­tą kre­d i­to­r ių ei­lė­ je. Taip pat su­da­r y­t i są­ly­gas bu­v u­ siems ban­ko sa­v i­n in­kams iš­veng­ ti tei­si­n io pro­ce­so Lie­t u­vo­je“, – val­ dan­č io­sios Tė­v y­nės są­jun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ra­t ų frak­ ci­jos pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius. Jis šo­k i­ruo­jan­čiu pa­va­di­no 40 opo­ zi­ci­jos Sei­mo na­r ių pa­si­ra­šy­tą krei­ pi­mą­s i į Kons­t i­t u­ci­n į Teis­mą, ku­ riuo jie pra­šo įver­tin­ti, ar Sei­mo sku­ bos tvar­ka priim­ti įsta­ty­mai ne­bu­vo spe­cia­liai pri­tai­ky­ti „Sno­ro“ at­ve­jui. Anot A.Ku­bi­l iaus, šiuo krei­pi­mu­si „sie­k ia­ma tei­siš­kai įtvir­t in­t i „Sno­ro“ sa­v i­n in­k ų pra­dan­g in­t ų lė­šų per­kė­ li­mą ant vi­sos vi­suo­me­nės pe­čių“, ir „ta­po aki­vaiz­du, kad net ir Sei­mo na­ rius mė­g i­na­ma tie­sio­g iai įvel­ti į ban­ ko bank­ro­to pro­ce­dū­rų vyk­dy­mą ar net jų kei­ti­mą“. Prem­je­ro tei­gi­mu, krei­pi­ma­sis į Kons­ ti­tu­ci­n į Teis­mą „aki­vaiz­d žiai liu­di­ja, kad sie­k ia­ma bet ko­k io­mis prie­mo­ nė­m is pa­veik­t i 4 mlrd. li­t ų ver­tės „Sno­ro“ bank­ro­to pro­ce­są stam­bių­ jų kre­d i­to­r ių ir įta­r ia­mų­jų An­to­no­ vo bei Ba­ra­naus­ko nau­dai“.

7

šeštadienis, sausio 28, 2012

lietuva Idė­jos dėl MMA ne­pa­lai­kys

Nu­teis­tas ­ po­li­ti­kas

Ka­riū­nų by­los – į pro­ku­ra­tū­rą

Vy­riau­sy­bei siū­lo­ma ne­pa­lai­ ky­ti idė­jos au­to­ma­tiš­kai in­ dek­suo­ti mi­ni­ma­lų mė­ne­si­ nį at­ly­gi­ni­mą (MMA) pa­gal vi­ du­ti­nę al­gą. So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos tei­ gi­mu, to­kiu at­ve­ju MMA šiais me­tais tu­rė­tų siek­ti 1013,95 li­to, ar­ba 26,4 pro­c. dau­giau ne­gu da­bar (800 li­tų).

Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas už pikt­nau­džia­vi­mą ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mą kal­ tu pri­pa­ži­no bu­vu­sį ra­jo­no ta­ry­bos na­rį Žy­gi­man­tą Žal­ ne­raus­ką. Tre­čia­die­nį Ž.Žal­ ne­raus­kui teis­mas sky­rė lyg­ ti­nę dve­jų me­tų ir aš­tuo­nių mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

De­zer­ty­ra­vi­mu iš Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos įta­ria­mų dvie­jų bu­vu­sių šios ka­ro mo­ kyk­los auk­lė­ti­nių by­lą ruo­ šia­ma­si per­duo­ti pro­ku­ro­rui. Ka­ro po­li­ci­jos ty­rė­jas ka­pi­ to­nas Ar­nol­das Ru­gi­nis BNS sa­kė, kad toks žings­nis ka­ riūnų byloje bus ženg­tas ki­ tą sa­vai­tę.

Ža­lie­ji ky­la prieš elekt­ri­nę

Ty­tu­vė­nuo­se penk­ta­die­nį ap­si­ lan­kęs kul­tū­ros mi­ nist­ras Arū­nas Ge­ lū­nas sa­ko, kad si­ tua­ci­ja po gais­ro baž­ny­čio­je ir vie­ nuo­ly­ne ge­res­nė, nei ma­ny­ta iš pra­ džių, nors nuo­sto­ liai la­bai di­de­li.

Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­dis, ke­ti­ nan­t is su­r eng­t i re­f e­r en­d u­m ą dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos, tei­gia, kad Vy­riau­sy­ bės bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos pla­nai ke­lia daug jos sau­gu­mo klau­si­mų. Ar ga­lė­si­me čia gy­ven­ti?

Su­si­tel­kė: ket­vir­ta­die­nį už­si­lieps­no­ju­sios Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios te­ri­to­ri­

ja va­kar jau bu­vo tvar­ko­ma. Į tal­ką sa­vait­ga­lį tu­rė­tų atei­ti ir Ty­tu­vė­nų gy­ven­to­jai. die­na.lt nuo­tr.

Padėtis nėra tragiška Mu­zie­jus vi­siš­kai su­de­gė

„Pa­dė­tis ge­res­nė, ne­gu ma­nė­me, ne­gu bu­vo ga­li­ma spręs­ti iš re­por­ ta­žų, nes ži­niask­lai­do­je bu­vo kal­ ba­ma apie be­veik vi­sas su­nio­ko­tas ver­ty­bes. Ta­čiau iš 343 ver­ty­bių su­de­gė apie 30 – ma­žiau ne­gu 10 pro­c. vi­sų sau­go­mų ir at­si­vež­tų ver­ty­bių“, – BNS sa­kė A.Ge­lū­nas. Pa­sak mi­nist­ro, su­de­gu­sios ver­ ty­bės bu­vo mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je, jos bu­vo rink­ti­nės ir pa­čios ge­riau­ sios. „Tai bu­vo ir ar­no­tai (vir­šu­ti­ niai ku­ni­go ap­da­rai – BNS pa­st.), ir ver­tin­gi pa­veiks­lai, ir šven­to­sios kny­gos. Tos apie 30 ver­ty­bių, ku­ rios pra­žu­vo, be abe­jo, bu­vo la­biau­ siai iš­skir­ti­niai ob­jek­tai“, – kal­bė­jo A.Ge­lū­nas. „Mums bu­vo svar­bu su­ vok­ti tik­ro­jo nuo­sto­lio mas­tą. Mu­ zie­jaus pa­tal­pa vi­siš­kai su­de­gu­si, taip pat sto­gas. Vi­sos ver­ty­bės po juo yra su­nai­kin­tos, bet po mu­zie­ ju­mi esan­tis uni­ka­lus re­fek­to­rius (pa­tal­pa, kur vie­nuo­liai kar­tu val­go – BNS pa­st.) su fan­tas­tiš­ko­mis ba­ ro­ki­nė­mis skliau­ti­nė­mis lu­bo­mis be­veik ne­pa­lies­tas. Taip pat be­veik ne­pa­lies­tos ir ce­lės su res­tau­ruo­to­ mis fres­ko­mis“, – sa­kė mi­nist­ras. Ža­la dar ver­ti­na­ma

Ža­lą šiuo me­tu ver­ti­na spe­cia­li Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ko­mi­ si­ja. Anot mi­nist­ro, per gais­rą nu­

ken­tė­ję pa­sta­tai bu­vo ap­draus­ti: Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas – 10 mln. li­ tų, o Ty­tu­vė­nų Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­ny­čia – 6 mln. li­tų. Lė­šų at­sta­ty­ti tu­rė­tų skir­ti ir Vy­ riau­sy­bė bei Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. „Nea­be­jo­ju, kad tiek Vy­riau­sy­ bė, tiek Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­ si­ren­gu­sios skir­ti rei­kia­mas lė­šas, nes tai vie­nas svar­biau­sių kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų Lie­tu­vo­je“, – ti­ki­ no mi­nist­ras. Kul­tū­ros mi­nist­ras tei­gė, kad tai jau tre­čios is­to­ri­nę reikš­mę tu­rin­ čios baž­ny­čios gais­ras per de­šimt­ me­tį – tai ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą dėl sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų lai­ky­mo­si. „Tai jau tre­čias gais­ras pa­vel­ do ob­jek­tuo­se per de­šimt­me­tį, tu­ riu ome­ny­je taip pat Kur­tu­vė­nų ir La­ba­no­ro is­to­ri­jas. Rei­kia iša­na­ li­zuo­ti prie­žas­tis, su­ži­no­ti ko­dėl. Jei bu­vo pa­tau­py­ta ap­sau­gai ar ne­ bu­vo su­reng­ti tin­ka­mi mo­ky­mai tiems žmo­nėms, ku­rie vė­liau rū­ pi­no­si šiuo la­bai bran­giu ob­jek­tu, tai rei­kia įra­šy­ti kaip vi­siš­ką im­ pe­ra­ty­vą, kad atei­ty­je tai ne­pa­si­ kar­to­tų, įra­šy­ti kaip pri­va­lo­mas ap­sau­gos prie­mo­nes, ku­rioms ne­ rei­kia tau­py­ti pi­ni­gų, ar pri­va­lo­ mus mo­ky­mus. Žo­džiu, ma­nau, kad kai kur yra ap­lai­du­mo ar su­ tau­py­ta ten, kur ne­rei­kia“, – tvir­ tino mi­nist­ras.

Pa­dės ir gy­ven­to­jai

Gais­ras Ty­tu­vė­nų an­samb­ly­je ki­ lo ket­vir­ta­die­nį. Pa­vel­do­sau­gi­nin­ kų išanks­ti­niu ver­ti­ni­mu, pa­da­ry­ ta ža­la sie­kia mi­li­jo­nus li­tų. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, iš­de­gė apie 1 tūkst. kv. m vie­nuo­ly­no sto­go, apie 100 kv. m per­dan­gos, nuar­dy­ta per 100 kv. m skar­di­nio baž­ny­čios sto­ go, ap­de­gė ir apang­lė­jo baž­ny­čios me­dinės sto­go konst­ruk­ci­jos. Per gais­rą su­de­gė vie­nuo­ly­ne įsi­ kū­ru­sia­me sak­ra­li­nio me­no mu­zie­ ju­je eks­po­nuo­ti li­tur­gi­niai reik­me­ nys, ge­si­nant gais­rą nuo van­dens nu­ken­tė­jo vie­nuo­ly­no pir­mo aukš­ to fres­kos. Dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos Kel­ mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pa­skelb­ ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja. Kel­mės sa­vi­val­dy­bės pa­sam­ dy­ta bend­ro­vė penk­ta­die­nio ry­tą Ty­tu­vė­nuo­se pra­dė­jo tvar­ky­ti te­ ri­to­ri­ją ap­link baž­ny­čią ir vie­nuo­ ly­ną, ku­riuos ket­vir­ta­die­nį nu­nio­ ko­jo gais­ras. Pla­nuo­ja­ma, kad tvar­ky­ti pa­dės ir vie­tos gy­ven­to­jai. Ty­tu­vė­nų Šv. Mer­ge­lės Ma­ri­jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­ny­čia ir Ber­ nar­di­nų vie­nuo­ly­nas lai­ko­mi vie­ nu iš įspū­din­giau­sių ba­ro­ki­nių an­ samb­lių Lie­tu­vo­je ir Šiau­rės Ry­tų Eu­ro­po­je. BNS inf.

„Tai, kas su­si­klos­tė da­bar Lie­ tu­vo­je, ke­l ia daug klau­s i­m ų. Tai yra mū­sų sau­gu­mo klau­si­ mas, mū­sų gy­ve­ni­mo čia, ma­ žo­je vals­ty­bė­je. Ši­to­kie eks­pe­ ri­men­tai su sa­vo vals­ty­be – man tuo­met ky­la klau­si­mas, ar mes ga­lė­si­me čia gy­ven­ti“, – penk­ ta­d ie­n į Vil­n iu­je tarp­tau­t i­n ė­ je kon­fe­ren­ci­jo­je „An­tia­to­mi­nis pa­va­sa­ris“ kal­bė­jo Lie­tu­vos ža­ lių­jų są­jū­džio pir­mi­nin­kas Juo­ zas Dau­tar­tas. Jis, pri­mi­nęs 1986 m. Čer­no­ by­lio ato­mi­nės elekt­ri­nės ava­ri­ją, ma­no, kad rei­kia at­si­žvelg­ti į ma­ žiau­sią ga­li­my­bę, jog to­kia ava­ri­ja ga­li įvyk­ti ir Lie­tu­vo­je. „Jei­gu sie­kia­me ener­ge­ti­kos ne­ prik­lau­so­my­bės, ko­dėl iki šiol nė­ ra jung­čių su Eu­ro­pa? Ir neaiš­ku, ko­dėl taip sku­ba­me – iki Sei­mo rin­ki­mų li­ko de­vy­ni mė­ne­siai“, – kal­bė­jo J.Dau­tar­tas. Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­džio va­do­ vas ti­ki­no, kad, nu­spren­dus sta­ ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę, už­dė­tą jun­gą tu­rės ne­šti mū­sų vai­kai. Sus­tab­dy­ti bus sun­ku

Lat­vi­jos par­la­men­to na­rys, bu­ vęs Lat­vi­jos ap­lin­kos mi­nist­ras Rai­mon­das Vė­juo­nis ap­gai­les­ta­ vo dėl sa­vo ša­lies spren­di­mo da­ ly­vau­ti pro­jek­te. „Gai­la, kad mū­sų Vy­riau­sy­ bė su­ti­ko da­ly­vau­ti pro­jek­te kar­ tu su Lie­tu­va. Ma­ty­si­me, Lat­vi­ja da­ly­vaus ar ne. Bet da­bar mums at­ro­do, kad šį pro­jek­tą su­stab­dy­ti bus la­bai sun­ku“, – kal­bė­jo R.Vė­ juo­nis. „Dar ne­sa­me pa­si­ren­gę in­ves­ tuo­ti di­de­lių pi­ni­gų su­mų. Neaiš­ ku, kiek kai­nuos šis pro­jek­tas, – 5

mlrd. eu­rų ar dau­giau“, – pri­dū­ rė jis. R.Vė­juo­nis taip pat kal­bė­jo, kad yra daug klau­si­mų be at­sa­ky­mų: „Tu­ri­me dau­giau kalbėti apie at­ si­nau­ji­nan­čius iš­tek­lius, na­mų sek­to­riaus efek­ty­vu­mą. Tu­ri­me daug ga­li­my­bių, kaip su­ma­žin­ti ener­gi­jos trū­ku­mą.“ Svar­biau su­jung­ti li­ni­jas

Lat­vi­jos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­ nin­kas Vies­te­ras Si­le­nie­kas kal­ bė­jo, kad par­ti­ja krei­pė­si į Lat­vi­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jas ir klau­sė, ko­ kia bus Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ ri­nės nau­da, ta­čiau at­sa­ky­mų ne­ su­lauk­ta.

Juo­zas Dau­tar­tas:

Jei­gu sie­kia­me ener­ ge­ti­kos ne­prik­lau­so­ my­bės, ko­dėl iki šiol nė­ra jung­čių su Eu­ro­ pa? „Kiek pi­ni­gų rei­kės – kiek pro­ jek­tas kai­nuos, ne­ži­no­ma“, – kal­ bė­jo V.Si­le­nie­kas. Len­ki­jos ža­lių­jų par­ti­jos pir­ mi­nin­kas Da­rius­zas Swe­das kon­ fe­ren­ci­jo­je tei­gė, kad nė­ra vie­šos dis­ku­si­jos ir neaiš­ku, kaip gy­ ven­to­jai ga­li da­ry­ti įta­ką spren­ di­mams. Anot jo, la­bai svar­bu su­jung­ti elekt­ros til­tus: „Mū­sų bend­ro­vių kon­ku­ren­ci­ja su­ma­žin­tų kai­nas.“ Kon­fe­ren­ci­jo­je tarp­tau­ti­nė ža­ lių­jų bend­ruo­me­nė ir eks­per­ tai kaip al­ter­na­ty­vą siū­lė dar­nios ener­ge­ti­kos plėt­rą. Kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat da­ly­ vau­ja Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Len­ ki­jos ir ki­tų am­ba­sa­dų at­sto­vai, Sei­mo na­riai, jo­je taip pat tu­rė­ tų da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to Ža­lių­jų al­jan­so kop­re­zi­den­tė Re­ bec­ca Harms. BNS inf.

Rinks pa­ra­šus Lie­t u­vos ža­l ių­j ų są­j ū­d žio vi­ce­ pir­m i­n in­k as Gin­t a­ras Sal­d žiū­nas BNS anks­č iau sa­kė, jog ar­t i­m iau­ siu me­t u ke­t i­n a­m a kreip­t is į Vy­ riau­s ią­ją rin­k i­mų ko­m i­s i­ją, kad ši re­g ist­r uo­t ų ini­c ia­t y­v i­nę gru­p ę ir iš­duo­t ų pa­ra­š ų rin­k i­mo la­pus. Ini­cia­to­r iai pri­va­lo per tris mė­ne­ sius su­r ink­t i ne ma­ž iau kaip 300 tūkst. rin­k i­mų tei­sę tu­r in­čių Lie­tu­ vos pi­lie­čių pa­ra­šų. Lie­tu­vos ža­lie­

ji per­nai gruo­dį yra krei­pę­si į Lie­tu­ vos ir Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bes, Ja­po­ ni­jos tarp­tau­t i­n į bend­ra­dar­bia­v i­ mo ban­ką ir bend­ro­vę „Hi­ta­chi“ su rei­ka­la­v i­mu, kad spren­d i­mus dėl nau­jos ato­m i­nės elekt­r i­nės priim­ tų ne­be ši Vy­r iau­sy­bė ir Sei­mas, o šie­met iš­r ink­ta nau­ja val­d žia, Ja­ po­n i­jos vy­r iau­sy­b ė pa­ra­g in­t a at­ si­sa­k y­t i pla­nų teik­t i fi­nan­si­nę pa­ ra­mą Vi­s a­g i­no ato­m i­nės elekt­r i­ nės (VAE) pro­jek­t ui.

8

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

savaitės interviu

Į kalė­ji­mus ne­ša gerą dva­sią Nau­ja­sis Kalė­jimų de­par­ta­men­to prie Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos va­do­vas Artū­ras Nor­ke­vi­čius ti­ki­si, kad, per ke­le­rius ar­ti­ miau­sius me­tus įgy­ven­di­nus nu­ma­ty­tus įka­li­ni­mo įstaigų sis­te­mos per­tvar­kos pla­ nus, Lie­tu­vo­je vis ma­žiau bu­vu­sių ka­li­ nių grįš į laisvės at­ėmi­mo vie­tas po pa­ kar­to­ti­nai pa­da­rytų nu­si­kal­timų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ko­kius už­da­vi­nius jums pir­ miau­sia ke­lia tei­sin­gu­mo mi­ nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, pa­skyręs jus į šias pa­rei­gas ir pri­ėmęs prie­saiką? – „Vil­niaus die­na“ pa­klausė A.Nor­ke­vi­čiaus. – Mi­nist­ras yra vie­šai sakęs, kad kalė­ji­mai tu­ri tap­ti ne tik lai­ki­no­ mis nu­si­kal­tu­sių as­menų už­da­ry­mo įstai­go­mis, bet ir to­kio­mis įstai­go­ mis, ku­rios iš­leistų žmo­nes, ne­be­ lin­ku­sius dau­giau nu­si­kals­ti. Todėl tei­sin­gu­mo mi­nist­ras yra pa­linkėjęs, kad pa­vyktų kuo ge­riau įgy­ven­din­ti šią mi­siją. Jos link jau ei­na­ma pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­ tus, įgy­ven­di­nant įvai­rias re­for­ mas, įskai­tant ir pa­čių įka­li­ni­mo įstaigų per­tvarką. Tai ne­ma­ži pro­ jek­tai, rei­ka­lau­jan­tys daug dėme­sio ir pa­stangų.

Kalė­jimų sis­te­ma ga­na su­dėtin­ga, čia su­si­kau­pia ir su­si­ du­ria be­galės gy­ve­ ni­miškų san­ty­kių.

– Kol kas, kaip vi­si ži­no­me, kalė­ ji­mas nėra ta vie­ta, ku­ri efek­ty­ viai pe­rauklėtų žmo­nes, kad jie, išėję į laisvę, ne­be­nu­si­kalstų? – De­ja, taip. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad dar ne­ma­žai žmo­nių su­grįžta į kalė­ ji­mus dėl pa­kar­to­ti­nių nu­si­kal­timų, pa­da­rytų išė­jus į laisvę. Va­di­na­si, tas kil­nus efek­ty­vaus pe­rauklė­ji­mo tiks­las dar nepa­siek­tas. – Ką derėtų pa­da­ry­ti, kad pa­ dėtis būtų pa­keis­ta ir šie am­bi­ cin­gi tiks­lai būtų pa­siek­ti?

– Įgy­ven­di­nant įka­li­ni­mo įstaigų per­tvarką, be ki­ta ko, nu­ma­to­ma už­da­ry­ti ke­tu­rias to­kias įstai­gas ir ati­da­ry­ti tiek pat naujų, ku­rios veiktų pa­gal naują, ge­ro­kai efek­ty­ vesnį, mo­kes­čių mokė­to­jams ma­ žiau kai­nuo­jantį ir re­zul­ta­tus grei­ čiau pa­sie­kiantį mo­delį. Kaip yra kalbėjęs mi­nist­ras, la­ bai svar­bu, taip sa­kant, įneš­ti ge­ rą dva­sią tarp dar­buo­tojų, kad jie ži­notų, kodėl dir­ba, ko­kių re­zul­ tatų sie­kia, kad kuo ma­žiau lik­ tų tų se­no­sios sis­te­mos reiš­ki­ nių, kaip an­tai te­beeg­zis­tuo­jan­tys įvairūs kla­ni­niai san­ty­kiai, dėme­sio ne­krei­pi­mas į tikrąją mi­siją – už­ tik­rin­ti, kad žmo­gus dau­giau ne­be­ nu­si­kalstų. Pir­miau­sia rei­kia ge­ro, nuo­sek­ laus, kruopš­taus dar­bo. Kalė­jimų sis­te­ma ga­na su­dėtin­ga, čia su­si­ kau­pia ir su­si­du­ria be­galės gy­ve­ ni­miškų san­ty­kių. Todėl, jei­gu pa­pras­čiau kalbė­tu­ me, rei­ka­lin­ga skleis­ti naują po­žiūrį tiek tarp pa­čių dar­buo­tojų, tiek tarp dar­buo­tojų ir nu­teistųjų. – Ma­no­te, įma­no­ma pa­keis­ti šią ga­na su­dėtingą, griežtą ir jau nuo senų se­novės pa­gal sa­ vo sun­kiai pa­kei­čia­mas tai­syk­ les vei­kian­čią sis­temą? – Ti­kiu, kad įma­no­ma tai pa­da­ry­ ti. Ji ga­li būti ir veiks­min­ga, ir tau­ pi, ir at­vi­resnė vi­suo­me­nei, nei ji iki šiol bu­vo ir yra. – Vi­suo­me­nei at­vi­ri kalė­ji­mai? Tai skam­ba kiek pa­ra­dok­sa­liai... – Ne­rei­kia šio tiks­lo taip ties­mu­kai su­pras­ti kaip at­vi­ro ar ne­sau­go­mo kalė­ji­mo sie­kio. Tie­siog vi­suo­me­nei tu­ri būti tei­kia­ma dau­giau ži­nių, ką ši sis­te­ma da­ro, ko­kių tikslų ji sie­ kia, kaip juos pa­si­se­ka įgy­ven­din­ ti. Ir svar­biau­sia – kad žmo­nių, ten pa­bu­vu­sių, vis ma­žiau pa­skui su­ grįžtų ant­rą ar tre­čią kartą.

Dosjė A.Nor­ke­v i­č ius Kalė­j imų de­p ar­t a­ men­to prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­r iu­m i pa­skir­tas po su­reng­to vie­šo­jo kon­kur­so, ku­ria­me iš vi­so da­ ly­va­vo ke­tu­r i kan­di­da­tai.

ir tar­dy­mo izo­lia­to­rių. Kalė­ji­mas bus iš­kel­tas į Pra­vie­niš­kes, ten jau bai­ gia­mas ati­tin­ka­mas kor­pu­sas. Lais­ vės at­ėmi­mo vietų li­go­ninė jau iš­ke­ lia­ma ir­gi į Pra­vie­niš­kių komp­leksą. Tar­dy­mo izo­lia­to­rius kar­tu su Vil­ niaus pa­tai­sos na­mais ir­gi bus iš­kel­ tas į naują vietą. Čia konk­retūs sta­ ty­bos dar­bai dar turės pra­si­dėti, kol kas vyk­do­mi pro­jek­ti­niai dar­bai, de­ ri­ni­mai. – Jau ži­no­ma, ku­rio­je vie­to­je iš­kils nau­jas pa­sta­tas, kur bus per­kel­tas Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­rius? – Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras in­for­ma­vo, kad dar nėra ga­lu­ti­nio spren­di­mo tuo klau­si­mu, bet vis­kas jau ar­ti to. – Kalė­jimų de­par­ta­men­to įstai­ go­se iki šiol pa­si­taikė ne­ma­žai skan­dalų, su­si­ju­sių su tų įstaigų va­do­vais, pa­vyzd­žiui, dėl ne­ skaid­riai nau­dotų lėšų. Kaip už­tik­rin­si­te, kad to­kios is­to­ ri­jos ne­be­pa­si­kar­totų? – Pradėjęs dirb­ti su­si­pa­žin­siu su si­tua­ci­ja tiek pa­čia­me de­par­ta­ men­te, tiek ir vi­so­se įstai­go­se, su­ si­tik­siu su vi­sais va­do­vais. Im­simės per­žiūrų, dis­ku­sijų. Pa­ma­ty­si­me, kaip bu­vo, ir steng­simės, kad to­ kios is­to­ri­jos dau­giau ne­pa­si­kar­totų.

Su­si­pa­žins: nau­juo­ju Kalė­jimų de­par­ta­men­to va­do­vu pa­skir­tas A.Nor­

ke­vi­čius pir­miau­sia no­ri įsi­gi­lin­ti į si­tua­ciją įka­li­ni­mo įstai­go­se, tuo­ met svars­ty­ti, ar ga­li būti su­švel­nin­tos griež­tos įka­lintųjų lai­ky­mo tai­ syklės. Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Pa­minė­jo­te įka­li­ni­mo sis­te­mos per­tvarką. Iki ka­da ji tu­ri vyk­ti? – Nu­ma­ty­ta iki 2017-ųjų.

zuo­ta ir ati­tiktų tiek Lie­tu­vos, tiek ir tarp­tau­ti­nius įka­li­ni­mo įstai­ goms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

– Ar tai ir yra ta da­ta, kai ga­li­ me turė­ti žmo­nišką, va­ka­rie­ tiš­kus stan­dar­tus ati­tin­kan­čią ar­ba bent jau prie jų priartė­ju­ sią kalė­jimų sis­temą? – Taip, nu­ma­ty­ta, kad įgy­ven­di­nus vi­sus mo­der­nius pro­jek­tus bus už­ tik­rin­ti va­ka­rie­tiš­ki įka­li­ni­mo re­ži­ mo rei­ka­la­vi­mai. Pa­vyzd­žiui, bus sie­kia­ma, kad dau­giau kaip pusė ka­li­nių po per­tvar­kos gy­ventų at­ ski­ro­se ka­me­ro­se, o ne di­delė­se pa­ tal­po­se. Ma­nau, tai bus di­de­lis po­ stūmis į prie­kį. Tiesą sa­kant, jau da­bar at­lie­ka­mas ne­men­kas dar­ bas, kad ta sis­te­ma būtų mo­der­ni­

– Ko­kios nau­jie­nos, su­si­ju­sios su Lu­kiš­kių kalė­ji­mu pa­čia­me Vil­niaus cent­re? Ka­da jis bus iš­ kel­tas? – Kai ku­rie spren­di­mai, su­si­ję su fi­ nan­sais, dar turės būti priim­ti ati­ tin­kamų aukš­čiau­sių vals­tybės ins­ ti­tu­cijų – Vy­riau­sybės ir Sei­mo. Bet pa­gal nu­ma­tytą planą iki 2017 m. pa­bai­gos turėtų būti ga­lu­ti­nai iš­ kel­tos vi­sos įka­li­ni­mo įstai­gos, esan­čios Lu­kiškė­se. Jau da­bar vyk­do­mi kai ku­rie iškė­ li­mo pro­jek­tai. Mes kal­ba­me apie tris Lu­kiškė­se esan­čias įstai­gas – kalė­ jimą, laisvės at­ėmi­mo vietų li­go­ninę

lo­je, taip pat Lie­tu­vos vi­daus au­di­to­ rių aso­cia­ci­jo­je.

Anks­č iau dir­b o Po­l i­c i­jos de­p ar­t a­ men­te – pra­dėjo nuo Pre­ven­ci­jos tar­ ny­bos ins­pek­to­riaus pa­reigų, vėliau Tei­sin­gu­mo mi­nist­rui R.Ši­ma­šiui pri­ ta­po Lie­tu­vos vie­šo­sios po­li­ci­jos biu­ siekė ir pa­rei­gas pra­dėjo ei­ti pra­ėjusį ro ko­m i­s a­r u ins­pek­to­r iu­m i, pa­sta­ ant­ra­dienį, sau­sio 24 d. ruo­sius še­še­r ius me­t us ėjo Vi­daus A.Nor­ke­vi­čiui – 37 me­tai. Lie­tu­vos tei­ au­di­to sky­riaus vedė­jo pa­rei­gas. sės uni­ver­si­te­te (da­bar – My­ko­lo Ro­ Taip pat yra dirbęs Vals­t ybės kont­ me­r io uni­ver­si­te­tas) baigė teisės ir rolė­je vy­r iau­siuo­ju vals­t y­bi­n iu au­ pe­ni­ten­cinės veik­los ma­gist­ro stu­di­ di­to­riu­mi. jas. Kėlė kva­li­fi­ka­ciją Prancū­zi­jos na­ Kal­ba ang­l iš­kai, ru­siš­kai ir prancū­ cio­na­linė­je ka­l i­ni­mo įstaigų mo­kyk­ ziš­kai.

– Ma­siš­kai per­kra­ty­si­te visą kalė­jimų va­dovų kor­pusą? – Ne­sa­ky­čiau, kad per­kra­ty­si­me, bet la­bai at­sa­kin­gai, nuo­sek­liai, ra­miai su­si­pa­žin­sim su si­tua­ci­ja, kalbė­ simės su va­do­vais, vi­so­mis dar­ buo­tojų grupė­mis ir ta­da priim­si­me spren­di­mus. Jei­gu bus rei­ka­lin­gi po­ ky­čiai, juos da­ry­si­me. Bet tai jo­kiu būdu ne­bus da­ro­ma spon­ta­niš­kai. – Kiek da­bar tu­ri­me sėdin­čių Lie­tu­vos kalė­ji­muo­se? – Apie 9 tūkst. – Tai ga­na daug. Ką da­ry­ti, kad jų tiek ne­būtų? – Tai klau­si­mas vei­kiau ne man, o po­li­ti­kams, nes tai pri­klau­so nuo vyk­do­mos baud­žia­mo­sios po­li­ti­kos ir nuo kitų prie­mo­nių. – Kiek įma­no­ma, kad vis dar eg­ zis­tuo­jan­ti ga­na griež­ta vi­dinė kalė­jimų tvar­ka bus su­švel­nin­ ta? Gal tas su­švel­ni­ni­mas galė­ tų pa­dėti pa­siek­ti ge­res­nių įka­ lintųjų pe­rauklė­ji­mo re­zul­tatų? – Kol kas gal ne­spaus­kit manęs da­ry­ti ko­kius nors pa­reiš­ki­mus to­ kiais, sa­ky­čiau, jaut­riais klau­si­ mais. Leis­ki­te įsi­gi­lin­ti į esamą si­ tua­ciją, pa­žiūrė­ti, ką ga­li­ma jo­je keis­ti ir ta­da priim­ti spren­di­mus, ko­kie tik bus įma­no­mi.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštADIENIS, sausio 28, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,29 %

20,6

–0,18 %

–0,82 %

Lau­žė­si į ­ Lie­tu­vos ban­ką Penk­ta­die­nį prieš Lie­tu­vos ban­ko in­for­ma­ci­ nes sis­te­mas bu­vo pra­dė­ta ki­ber­ne­ti­nė ata­ ka, ku­ria sie­kta su­trik­dy­ti in­ter­ne­to sve­tai­ nės ir ki­tų in­ter­ne­tu tei­kia­mų pa­slau­gų dar­ bą, kaip pra­ne­šė cent­ri­nis ban­kas. Tei­gia­ma, kad lai­ku su­stab­dy­ta ata­ka ne­tu­rė­jo įta­kos jo nau­do­ja­moms tarp­ban­ki­nėms mo­kė­ji­mų sis­te­moms, pa­sko­lų ri­zi­kos duo­me­nų ba­zei, ban­ko vi­daus in­for­ma­ci­nei sis­te­mai, ry­šiui su ki­tais Eu­ro­pos cent­ri­niais ban­kais.

pro­c.

per­nai pa­di­dė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­bos rin­ka Lie­tu­vo­je.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1513 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1263 JAV do­le­ris 1 2,6345 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6306 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9479 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1255 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5053 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6545 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8594

pokytis

–0,7121 % –0,2514 % –0,5924 % +0,3127 % –0,0121 % +0,5022 % +0,1245 % – +0,2243 %

nių ke­lio­nių rin­ko­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Drą­siau­si į krui­zus plauks pi­giau Pri­vers­ti ma­žin­ti kai­nas

Po šios vie­nos di­džiau­sių pa­sau­ly­ je krui­zi­nių lai­vų bend­ro­vės „Cos­ ta“ lai­vo ša­lia Ita­li­jos Džil­jo sa­los pa­tir­tos ka­tast­ro­fos krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai iš­kart pa­ju­to su­ma­žė­ju­ sį tu­ris­tų su­si­do­mė­ji­mą krui­zi­nė­ mis ke­lio­nė­mis. Už­sie­nio ži­niask­ lai­da skel­bė, esą krui­zų at­si­sa­kė maž­daug treč­da­lis ke­liau­to­jų. Na­ tū­ra­lu, kad dėl su­ma­žė­ju­sio srau­to krui­zi­nių ke­lio­nių kai­nos ėmė ris­ tis že­myn. Pa­sak ke­lio­nių agen­tū­ros „Kran­ tas Tra­vel“ va­do­vo Pu­ti­no Biels­ kio, pir­miau­sia kai­nas su­ma­ži­ no ka­tast­ro­fą pa­ty­ru­si bend­ro­vė „Cos­ta“, o pa­skui ją tai da­ry­ti bu­ vo pri­vers­ti ir ki­ti krui­zi­nių lai­ vų val­dy­to­jai. „Nuo­lai­dos tei­kia­ mos sie­kiant iš­sklai­dy­ti nei­gia­mas žmo­nių nuo­tai­kas. Da­bar su 30– 40 pro­c. nuo­lai­da ga­li­ma įsi­gy­ ti krui­zi­nių ke­lio­nių, ku­rios vyks už ke­lių mė­ne­sių“, – sa­kė P.Biels­ kis. Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je krui­zi­nes ke­lio­nes agen­tū­ros par­da­vi­nė­ja už to­kią pa­čią ma­žes­nę kai­ną kaip ir krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai. Ke­lio­nių agen­tū­ros „West Exp­ress“ pro­duk­tų va­do­vė Rū­ta Kė­ rie­nė pa­brė­žė, kad sau­sį vi­suo­met bū­na ma­žes­nės krui­zi­nių ke­lio­nių kai­nos ir jų su­ma­žė­ji­mo su lai­vo ka­ tast­ro­fa pa­šne­ko­vė sie­ti ne­lin­ku­si. Su­si­do­mė­ji­mas ne­si­kei­čia

Tarp lie­tu­vių krui­zi­nės ke­lio­nės dar nė­ra po­pu­lia­rios, jas ren­ka­si

Dy­ze­li­nas

Du­jos

4,72

4,60

2,39

„Kvis­ti­ja“

4,64

4,54

2,37

„Va­koil“

4,71

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

100,03 dol. už 1 brl. 111,54 dol. už 1 brl.

Iš už­sie­nio e. par­duo­tu­vių per­nai į Lie­tu­vą ke­lia­vo 10 kar­tų dau­giau pre­kių nei už­per­nai. Daž­niau­siai gy­ven­to­jai įsi­gy­ja dra­bu­žių, ava­ ly­nės, ak­se­sua­rų, na­mų apy­vo­kos daik­tų ir kom­piu­te­ri­nės tech­ni­kos.

Po­vei­kis: tei­gia­ma, kad po lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fos ban­gos ki­lo tik Vi­dur­že­mio jū­ros krui­zi­

j.zvirblyte@diena.lt

A 95

„Sta­toil“

Už­sie­ny­je per­ka in­ter­ne­tu

Prieš dvi sa­vai­tes krui­zi­niam lai­vui „Cos­ta Con­cor­dia“ už­plau­kus ant sek­ lu­mos ir tūks­tan­ čiams ke­lei­vių pa­ ty­rus tra­ge­di­ją, šiuo me­tu ato­sto­gas pla­ nuo­jan­tys žmo­ nės vi­lio­ja­mi maž­ daug treč­da­liu pi­ ges­nė­mis krui­zi­nė­ mis ke­lio­nė­mis Vi­ dur­že­mio jū­ra.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

Vakar Tink­las

vos 3–5 pro­c. vi­sų ke­liau­jan­čių per ke­lio­nių agen­tū­ras. „Ta­čiau pa­sta­ rai­siais me­tais jau­tė­me, kad krui­ zi­nės ke­lio­nės tarp lie­tu­vių tam­pa vis po­pu­lia­res­nės. Ma­tyt, žmo­nės ieš­ko nau­jų bū­dų ke­liau­ti“, – tei­ gė P.Biels­kis. Pa­sak jo, ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos dar ne­spė­jo rea­guo­ti ir į šiuo me­tu siū­lo­mas krui­zi­nių ke­ lio­nių nuo­lai­das. „Dar ne­pas­te­bė­jo­me, kad žmo­ nės nei­gia­mai rea­guo­tų į lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fą ir dėl to at­si­sa­ky­tų sa­vo pla­nų leis­ tis į krui­zi­nę ke­lio­nę. Praė­jo per trum­pai lai­ko, kad ga­lė­tu­me pa­ sa­ky­ti, ar su­si­do­mė­ju­sių srau­tas ma­žes­nis nei įpras­tai“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. Tei­gia­ma, jog ko­ne prieš pus­me­tį įsi­gi­ję krui­zi­nes ke­lio­nes lie­tu­viai sa­vo pla­nų neat­šau­kia ir šio­mis die­no­mis taip pat lei­džia­ si į krui­zi­nes ke­lio­nes po Vi­dur­že­ mio jū­rą. Su­maiš­tis truks dar sa­vai­tę

Pa­sak R.Kė­rie­nės, šiek tiek su­ maiš­ties į krui­zi­nių ke­lio­nių par­ da­vi­mą šiuo me­tu įne­šė lai­vų pa­ kei­ti­mas, nes vie­toj ka­tast­ro­fą pa­ty­ru­sio lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“ plau­kios „Neo Ro­man­ti­ca“. Šis anks­čiau plau­kio­jo ki­tu marš­ ru­tu. „Lai­vų kei­ti­mas le­mia marš­ru­ tų pa­si­kei­ti­mus. Lai­vas „Neo Ro­ man­ti­ca“ tu­ri už­baig­ti krui­zi­nes ke­lio­nes Šiau­rės jū­ro­je, tu­ri per­ plauk­ti į Vi­dur­že­mio jū­rą, švar­ tuo­sis ki­tuo­se uos­tuo­se, to­dėl kei­čia­si da­tos. Krui­zi­nes ke­lio­nes įsi­gi­ju­siems žmo­nėms ky­la ne­pa­

to­gu­mų. Ta­čiau bend­ro­vė „Cos­ta“ pri­sii­ma la­bai daug at­sa­ko­my­bės, su­tei­kia ga­li­my­bę ke­lio­nės anu­ liuo­ti ar­ba pa­si­rink­ti ki­tus marš­ ru­tus“, – sa­kė R.Kė­rie­nė. Pa­sak jos, di­džio­ji da­lis lie­tu­vių krui­zi­ nių ke­lio­nių neat­šau­kė, bet rin­ko­ si pa­siū­ly­tas al­ter­na­ty­vas. Tei­gia­ma, kad ant­rą va­sa­rio sa­ vai­tę vis­kas tu­rė­tų sto­ti į sa­vo vie­ tas ir no­rin­tys įsi­gy­ti krui­zi­nes ke­lio­nes ga­lės tai pa­da­ry­ti ne­si­ bai­min­da­mi pa­kei­ti­mų.

30–40 pro­c. at­pi­go krui­zi­nės ke­lio­nės po lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ka­tast­ro­fos.

Po­ky­čiai – tik Vi­dur­že­mio jū­ro­je

Paš­ne­ko­vų pa­ste­bė­ji­mu, po lai­ vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­ fos po­ky­čiai pa­lie­tė tik Vi­dur­že­ mio jū­ra plau­kio­jan­čius krui­zi­nius lai­vus. Esą šiuo me­tu po­pu­lia­riau­ siais Ka­ri­bų jū­ros ir Jung­ti­nių Ara­ bų Emy­ra­tų marš­ru­tais plau­kio­ jan­čių krui­zi­nių lai­vų val­dy­to­jai į ka­tast­ro­fą net ne­rea­ga­vo. „Krui­zų kai­nos ne­bu­vo per­žiū­ rė­tos ir ne­pla­nuo­ja­ma to da­ry­ti dėl lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ne­lai­mės – mū­sų nuo­mo­ne, vie­no ka­pi­to­no klai­da ne­ga­li nu­lem­ti vi­sos rin­kos kai­nų. Tai ro­do ir pa­sau­li­nės ten­ den­ci­jos. Esant tam tik­rai ak­ci­ jai, ke­lio­nes krui­zu ga­li­ma įsi­gy­ti su ne­di­de­le nuo­lai­da, bet iš es­

mės kai­nų ly­gis yra pa­na­šus per vi­są se­zo­ną“, – sa­kė Si­gi­ta Da­bu­ lė, ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „No­ va­tu­ras“ rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ ci­jos va­do­vė. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Tez Tour“ vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros va­do­vės tei­gi­mu, krui­zi­nių ke­lio­ nių Ni­lu po­pu­lia­ru­mas dėl ne­lai­ mės Vi­dur­že­mio jū­ro­je nė kiek ne­ su­men­ko. Do­mi­si sau­gu­mu

Po lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­ tast­ro­fos krui­zi­nių lai­vų val­dy­ to­jai su­sku­bo pa­skelb­ti sta­tis­ti­ką, ku­ri ro­do, kad nuo 2005 iki 2010 m. krui­zi­niais lai­vais pa­sau­ly­je iš vi­so ke­lia­vo be­veik 100 mln. ke­ lei­vių. Per šį lai­ką per krui­zi­nes ke­lio­nes žu­vo 16 žmo­nių. Tai esą liu­di­ja, kad tra­ge­di­jos ti­ki­my­bė krui­zi­niuo­se lai­vuo­se sie­kia 0,16 mi­li­jo­nui ke­liau­to­jų. „Po šios ka­tast­ro­fos vi­so­se lai­ vy­bos bend­ro­vė­se sau­gu­mas tik­ ri­na­mas dar griež­čiau. Ins­pek­ to­riai prie­ka­biau­ja net prie ga­na ne­reikš­min­gų trū­ku­mų, nuo to­ kių kaip til­te­lių il­gis iki gel­bė­ji­ mo val­čių, ta­čiau tai ro­do, kad jū­ rų trans­por­tas yra sau­gus“, – sa­kė P.Biels­kis. Bend­ro­vės „West Exp­ress“ par­ da­vi­mo va­do­vės R.Kė­rie­nės pa­ ste­bė­ji­mu, per pa­sta­rą­sias dvi sa­ vai­tes ke­lio­nes per­kan­tys žmo­nės pra­dė­jo skru­pu­lin­giau rink­tis lai­ vus, at­krei­pia dė­me­sį į jų pa­sta­ty­ mo me­tus. „Anks­čiau pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus bu­vo tik ge­ra kai­na“, – sa­kė ji.

Pas­te­bi­ma, kad ap­si­pir­ki­mo įpro­ čius kei­čia ne tik sie­kis su­tau­py­ti, bet ir asor­ti­men­to paieš­kos, nes už­ si­sa­ko­ma ir pra­ban­gos pre­kių – var­ di­nių dra­bu­žių, bal­dų, pa­puo­ša­lų. To­kius duo­me­nis at­sklei­džia tarp­tau­ti­nės siun­tų ga­be­ni­mo bend­ro­vės „Lex sys­tem“ veik­los re­zul­ta­tų ana­li­zė. Per­nai įmo­nė ve­ žė 29 pro­c. dau­giau siun­tų nei 2010 m. – 1,2 mln., iš jų penk­ta­da­lį su­ da­rė e. par­duo­tu­vių pre­kės. Pa­sak „Lex sys­tem“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus And­riaus Bal­kū­no, prieš po­rą me­tų ša­lies gy­ven­to­jai daž­niau­siai ap­si­pirk­da­vo lie­tu­viš­ ko­se e. par­duo­tu­vė­se, o šian­dien te­ri­to­ri­ja pra­si­plė­tė. Be­veik treč­ da­lis vi­sų e. par­duo­tu­vė­se įsi­gy­tų pre­kių į Lie­tu­vą at­ke­liau­ja iš Len­ ki­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ ti­jos, Ita­li­jos. „Per­nai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio e. par­duo­tu­vių ga­be­no­me 240 tūkst. siun­tų, iš jų apie 72 tūkst. bu­vo už­ sie­nio e. par­duo­tu­vė­se įsi­gy­tos pre­ kės. Nors, sie­kiant iš­veng­ti mui­tų, daž­niau­siai ap­si­per­ka­ma ES, da­lis pre­kių už­sa­ko­ma ir Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se, Ki­ni­jo­je, In­di­jo­je ar Tai­va­ne. Siun­tų srau­tai išau­ga per di­džiuo­ sius iš­par­da­vi­mus pa­va­sa­rį ir prieš Ka­lė­das“, – sa­kė A.Bal­kū­nas. Tei­gia­ma, kad siun­ti­niai ar ne­ di­de­li pa­dėk­lai su kro­vi­niais klien­ tams Eu­ro­po­je pri­sta­to­mos per 1–5 die­nas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met ga­be­na­mų siun­tų skai­čius augs ket­vir­ta­da­liu. VD inf.

Glo­ba­lu: vis dau­giau lie­tu­vių pre­

kių įsi­gy­ja už­sie­nio e. par­duo­tu­ vė­se. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

tema

„Ozo“ kino burtininkas

„Ma­žai žmo­nių salė­je? 1 Duo­ki­te man šimtą mi­li­ jonų ir aš pa­ža­du jums – jau po pa­

ros prie įėji­mo ant snie­go tryp­čios dramb­liai, o ap­si­nuo­ginę juo­daod­žiai ant auk­si­nių pa­dėklų siū­lys šam­paną. Patį bran­giau­sią šam­ paną! Ir tie­sio­gi­niai rei­sai reak­ty­ vi­niais lai­ne­riais tie­siai iš Ho­li­vu­ do skrai­dins ki­no žvaigž­des. Tai bus gy­ve­ni­mas, ro­jus. Gal iš­taš­ky­sim per pus­metį tuos pi­ni­gus, bet...“, – emo­cin­gai šiek tiek siur­rea­lis­tinį vaizdą nu­piešė V.Iso­da. Rek­la­mos nau­dos ne­ma­to

Rea­lybė yra kiek kuk­lesnė – salė­ je var­gu ar tilptų dramb­lys, be to, kaip jį reiktų įkel­ti į ant­rą aukštą? „Ozo“ ki­no salė šian­dien – Kultū­ ros mi­nis­te­ri­jai pri­klau­san­čios bend­rovės „Lie­tu­vos ki­nas“ nuo­ sa­vybė. Kaip skel­bia­ma bend­rovės in­ter­ne­to sve­tainė­je, jos pa­skir­tis – pa­da­ry­ti taip, kad „ki­no pa­vel­das taptų šiuo­lai­ki­nio ki­no da­li­mi“. Fon­duo­se yra su­kaup­ta be­maž 15 tūkst. filmų. Šią ko­lek­ciją nuo­ lat pa­pil­do naujų filmų ko­pi­jos. Trūksta, ko ge­ro, tik ge­ros rek­la­ mos. Ta­čiau ar jos rei­kia? V.Iso­da tuo abe­jo­ja. „Kas bus, kai į salę su­si­rinks 200–300 žmo­nių? Kas iš tos rek­ la­mos? Vie­tos nėra, vieną kartą jie ateis, ir vis­kas. Vi­sai kas ki­ta bu­ vo ta­da, anais lai­kais“, – iš lėto iš­ tarė vy­riš­kis ir nu­grimz­do į pri­si­ mi­ni­mus. Pabėg­da­vo iš mo­kyk­los

„Kiek metų pra­ėjo... Nuo vai­ kystės, nuo pen­ke­rių metų, ki­nas man bu­vo vis­kas. Bet ar galė­jau aš bent pa­sva­jo­ti, kad galė­siu ro­dy­ti kiną? Sa­ky­kit, jūs ži­no­te dau­giau to­kių lai­mingų žmo­nių kaip aš? Koks džiaugs­mas dirb­ti sa­vo mėgs­ tamą darbą, kai tai net ne dar­bas, o ho­bis, ma­lo­nu­mas“, – kalbė­da­mas net už­si­merkė pa­šne­ko­vas. „Kai tik al­geb­ros ra­šo­ma­sis mo­ kyk­lo­je, aš sa­kau – vi­so ge­ro. Ir jau sėdžiu ki­ne. Ši­taip nuo pen­ke­ rių metų die­nas leis­da­vau. Štai kur gy­ve­ni­mas. Man čia bu­vo vis­kas. Nuo 1967 m. pra­dėjau dirb­ti Lie­ tu­vos ki­no stu­di­jo­je, o jau po po­ros

„Ozo“ ki­no salė Pas­t a­t as Ozo g. 4 ir ja­m e esan­t i ki­ no salė pri­k lau­s o vals­t ybės įmo­nei „Lie­t u­vos ki­n as“, į šias pa­t al­p as ji įsi­ kėlė 7-ojo de­š imt­me­č io pa­b ai­g o­j e. „Lie­t u­vos ki­no“ fon­duo­s e sau­g o­m a 6586 vai­dy­b i­n ių, 7720 do­k u­men­t i­ nių ir 412 ani­m a­c i­n ių filmų ko­p ijų. Tarp jų – uni­k a­l i ne­by­l io­j o ki­no ko­ lek­c i­j a, da­b ar­t ies ki­no kla­s ikų kūri­ niai ir Lie­t u­vos ki­ne­ma­tog­ra­f i­n inkų fil­m ai. Did­žio­ji „Ozo“ ki­no salė du­ris sa­vo lan­ ky­to­jams at­vėrė 1990 m. ko­vo 1 d. Maž­daug prie­š 4 me­tus did­ž io­ji salė bu­vo už­da­ry­ta, o ki­no sean­sai vyks­ta ta­me pa­čia­me pa­sta­te esan­čio­je ma­ žo­jo­je salė­je.

metų at­si­dūriau šia­me pa­sta­te“, – įvy­kius dėstė pa­šne­ko­vas. Tuo­met, prie­š dau­giau nei 40 metų, vi­sas did­žiu­lis pa­sta­tas bu­vo pa­skir­tas ki­nui. Čia pra­ėju­sio am­ žiaus 7-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­ je iš senų pa­talpų įsikėlė Res­pub­ li­kinė ki­no filmų nuo­mos įstai­ga, iš ku­rios fil­mai ke­liau­da­vo į vi­sus Lie­tu­vos ki­no teat­rus.

Ma­žai žmo­nių salė­je? Duo­ki­te man šimtą mi­li­jonų ir aš pa­ža­ du jums – jau po pa­ros prie įėji­mo ant snie­go tryp­čios dramb­liai.

Dar­ba­vo­si did­žio­jo­je salė­je

V.Iso­da pri­si­me­na, kad ka­dai­ se, pa­čio­je pra­džio­je, kai pir­ma­me aukš­te du­ris at­vėrė did­žio­ji „Ozo“ ki­no salė, ku­rio­je tilp­da­vo per 500 žiū­rovų, plu­šo ko­ne 20 dar­buo­tojų: ka­si­ninkės, še­ši bi­lietų tik­rin­to­jai, juos­tos ­leidė­jai. Da­bar li­ko jis vie­ nas ma­žo­je sa­lytė­je. „Į šitą ma­žytę salę par­si­kraustėm gal prie­š ko­kius 4 me­tus. Vi­sus žmo­nes at­lei­do vieną po ki­to, li­ kau vie­nas, vi­sos pa­rei­gos man vie­nam ati­te­ko. Į di­delę salę daug atei­da­vo žiū­rovų“, – kalbė­jo ki­no pa­triar­chas. Ta­čiau daug ne­reiš­kia ge­rai. Šim­ tai ei­da­vo į to­kius fil­mus, ku­rie šir­ dy­je nie­ko ge­ro ne­pa­gim­do. Į eli­tinį kiną vi­sais lai­kais su­si­ren­ka vie­ne­ tai, ta­čiau to pa­kan­ka. Li­ku­siems pa­si­rin­ki­mas tik­rai ne­ma­žas ir ko­ mer­ci­niuo­se ki­no teat­ruo­se. „Tai bu­vo „tų“ filmų epo­cha – krau­jas, muš­tynės, gangs­te­riai. Pui­kiai pri­si­me­na­me, kas per lai­ kai bu­vo ir kas gatvė­se po to­kių filmų dėda­vo­si. Da­bar kas ki­ta“, – pri­si­mi­nimų nuo­tru­po­mis pa­si­da­ li­jo V.Iso­da. Li­ko rink­tinė pub­li­ka

Paš­ne­ko­vas pri­si­minė vieną stu­ dentę, ku­ri iš­ti­sus pen­ke­rius me­

tus vaikš­čio­jo žiūrė­ti ki­no. Vėliau ta­pu­si dėsty­to­ja ji at­si­vedė čia sa­ vo stu­den­tes ir griež­tai joms liepė kiek­vieną sa­vaitę vi­sus pen­ke­rius me­tus kaip į pa­skai­tas vaikš­čio­ti į šitą ki­no salę. Vis dėlto pir­mo­ji stu­den­čių pa­ žin­tis su „Ozo“ ki­no sa­le drau­ge bu­vo ir pa­sku­tinė. „At­vedė ji tas sa­vo varg­šes stu­ den­tes į „And­rejų Rub­liovą“. Čia juk eli­ti­nis fil­mas, ku­riam ypa­tin­ go pa­si­ruo­ši­mo rei­kia. Pirmą kartą ne­ga­li­ma to­kio žiūrė­ti. Na, tai kuo vi­sa tai baigė­si? Praė­jo pus­va­lan­ dis, ir jos vie­na po ki­tos: at­si­pra­ šau, at­si­pra­šau, at­leis­kit. Išė­jo ir dau­giau nie­ka­da ne­grįžo“, – krim­ to­si V.Iso­da. Vy­riš­kis gai­li­si, kad mer­gi­nos į kiną at­ėjo „ne tuo mo­men­tu“, o juk galė­jo atei­ti tuo­met, kai čia būtų bu­vu­si ro­do­ma Kanų ki­no fes­ti­va­ lio „Auk­sinę palmės ša­kelę“ laimė­ ju­si juos­ta „Skren­da gervės“. „Čia tai ge­nia­lus fil­mas. Ši­to­kios sce­nos, ku­rias vi­sas pa­sau­lis 50 metų ko­ pi­juo­ja ir nie­ko ge­riau ne­ga­li su­ gal­vo­ti“, – emo­cin­gai ges­ti­ku­lia­ vo pa­šne­ko­vas. Būda­vo ir tra­ge­dijų

„O ko tik čia ne­būda­vo, – ir elekt­ra dings­ta, ir spro­gi­mai vi­so­kie. Ge­rai, kad elekt­ri­kus auk­sinėm ran­kom išk­vie­ti, ran­da tą ka­belį, su­jun­gia, su­tvar­ko. Tai po to­kio re­mon­to dar dau­giau švie­sos at­si­ras­da­vo, im­ da­vo švies­ti ten, kur nie­ka­da švie­ sos ne­būda­vo“, – tam­siau­sias ki­no teat­ro die­nas pri­si­minė pa­šne­ko­ vas. Pri­si­min­da­mas vieną anų dienų nu­ti­kimą, V.Iso­da ir da­bar grie­ bia­si už šir­dies. De­ta­liai pri­si­me­ na, kai į ki­no salę su­si­rin­kus vai­ ku­čiams su žie­žir­bom ir trenks­mu vis­kas už­ge­so. „Įbėgu, gal­vo­ju – vis­kas, ne­ laimė įvy­ko. Te­gul už to­kius dar­ bus į kalė­jimą ma­ne šim­tui me­ tų. Pel­ny­tai, taip man ir rei­kia. Tik įbėgu, o vai­ku­čiai ap­spin­ta, rė­ kia vie­nas per kitą: „Dėde, dėde, dal fe­jel­velkų no­lim, dal duo­kit fe­ jel­velkų.“ Tas dėdė vos ne­mirė, o jiems mat fe­jer­ver­kai gal­vo­je“, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis.

Au­di­to­ri­ja: ka­dai­se did­žio­jo­je ki­no salė­je tilp­da­vo šim­tai, da­bar atei­na vo

Kri­ti­kai salę ir And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ki­no ap­žval­gi­nin­kai pri­pažįs­ta: „Ozo“ ki­no salė jiems – „ter­ra in­ cog­ni­ta“. Nė vie­nas iš pa­šne­kovų jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu ne­si­lankė ir ap­gai­les­tau­ja, kad ka­dai­se buvęs po­pu­lia­rus ki­no teat­ras grimz­ta už­marš­tin. Se­no ki­no salė

Vil­nius, pa­ly­gin­ti su ki­tais Lie­tu­ vos mies­tais, ga­na tur­tin­gas al­ ter­na­ty­vaus, ne­ko­mer­ci­nio ki­ no ro­dy­mo vietų. Čia vei­kia ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“, „Skal­vi­jos“ ki­ no cent­ras, pa­ma­ty­ti ge­ro ki­no ga­li­ma ir ki­to­se mies­to kultū­rinė­ se erdvė­se. Ki­no kri­ti­kas Ro­lan­ das Mas­ko­liū­nas įsi­ti­kinęs, kad al­ter­na­ty­vaus ki­no salės di­des­ niam mies­tui rei­ka­lin­gos kaip švie­žias oras. Štai „Pa­sa­ko­je“ ga­li­ma pa­ma­ ty­ti ne­ma­žai ne­ko­mer­ci­nio, eu­ ro­pie­tiš­ko, do­ku­men­ti­nio ki­no. Sa­vi­val­dybės iš­lai­ko­ma „Skal­vi­

ja“ taip pat pri­trau­kia ne­ho­li­vu­ di­nių filmų gerbėjų. „Ozas“ ir­gi pa­ten­ka į al­ter­na­ ty­vaus ki­no sa­lių sąrašą, ta­čiau ši vie­ta vis dėlto ki­to­kia. „Tų sa­lių lyg ir pa­kan­ka, ta­ čiau „Ozo“ ki­no salė taip pat rei­ ka­lin­ga. Kodėl? Pir­miau­sia, kiek pa­me­nu iš anks­tes­nių laikų, ten būda­vo la­bai senų filmų, ki­no kla­si­kos, ku­rios jo­kia­me ki­ne ne­ beiš­vy­si. Šis ki­no teat­ras yra pui­ ki vie­ta no­rin­tiems už­pil­dy­ti sa­ vo iš­si­la­vi­ni­mo spra­gas“, – teigė ki­no kri­ti­kas. Lai­ko­si dėl en­tu­ziaz­mo

R.Mas­ko­liū­nas pa­si­džiaugė, kad at­si­ran­da žmo­nių, ku­riems ro­ dy­ti kiną – po­mėgis, gy­ve­ni­mo aist­ra. To­kios ini­cia­ty­vos, kri­ti­ ko nuo­mo­ne, tik­rai svei­kin­ti­nos. Ir nors ki­no re­per­tua­ras ne vi­sa­ da tu­ri aiš­kią sis­temą, ta­čiau yra sa­vo­tiš­ko ža­ve­sio. „Ma­tau, kad kar­tais jie gau­ na nau­jes­nių filmų. Pa­vyzd­žiui, „Zero 2“. Ta­čiau ryš­kios sis­te­mos

11

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

tema

Fil­mas dviem žmonėms And­re­jus Žu­kovs­kis Ne­di­delė sa­lytė, vos du žiū­ro­ vai. Užgęs­ta švie­sos, ir pra­si­de­da. Taip, tai jis – ki­nas. „Ozo“ ki­no sa­ lė tūkstan­čių ne­sut­rau­kia, bet jų ir ne­rei­kia – eli­ti­nis ki­nas įkan­da­ mas ne kiek­vie­nam. Lai­kas čia ne­sus­to­ja

Prieš pra­si­de­dant ki­no sean­sui į vidų žiū­ro­vus įleid­žia il­ga­me­tis, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir vie­nin­te­ lis dar­buo­to­jas Val­de­ma­ras Iso­da. Šiuo me­tu jis čia da­ro viską: ži­lap­ lau­kis vy­ras at­ra­ki­na salę, įjun­gia šil­dy­tuvą, par­duo­da ir pa­ts pa­tik­ ri­na bi­lie­tus, pa­leid­žia ki­no juostą. Ne­gau­siam žiū­rovų būriui iš­da­li­ ja po tris sal­dai­nius „nuo vi­so­kių per­ša­limų ir ligų“. Ki­nas „Ozo“ ki­no salė­je be jo, be jo ko­men­tarų, be da­ly­va­vi­mo – ne ki­nas. „O ka­dai­se čia bu­vo bu­fe­tas, už­ kand­žių vi­so­kių. Bet juk ne­si­ūly­si už­kand­žiau­ti, pa­vyzd­žiui, žiū­rint And­re­jaus Tar­kovs­kio „And­rejų Rub­liovą“. Žmo­gus ir pa­ts ne­ kram­tys“, – emo­cin­gai kalbė­jo vy­riš­kis. Bi­lie­tas į filmą pi­gus – 6 li­tai. Ka­sa – čia pat ant sta­lo. Kurį lai­ ką ten­ka paieš­ko­ti grąžos. Ga­liau­ siai klau­si­mas išspręs­tas, ir sean­ sas ga­li pra­si­dėti. Bet V.Iso­dos žvilgs­nis užk­liū­va už dien­raš­čio fo­tog­ra­fo. „Būti­nai pa­si­lik, toks vaiz­de­lis bus. Mmmm, pa­ma­ty­si. Na, ge­rai ei­nu jau, ei­nu“, – užgęs­ta švie­sa, vy­ras išei­na, o po pusės mi­nutės įsi­žie­bia ki­nas – lie­tu­viš­ka juo­do­ jo hu­mo­ro ko­me­di­ja „Ze­ro 2“. Vie­nin­telė žiū­rovų po­ra

os vie­nas ki­tas se­no ki­no gerbė­jas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Du vie­nin­te­liai žiū­ro­vai – po­ra. Kiek jau metų jie lan­ko­si šia­me ki­ ne, pri­si­me­na tik ilgė­liau pa­gal­ voję. „Na, nuo 1974-ųjų. Tik­rai. Ir nuo­lat čia vaikš­tom, ne­to­li gy­ ve­na­me. Jei­gu nėra jo­kių kitų pla­ nų, atei­na­me būti­nai čia. Tai tra­ di­ci­ja“, – dėstė vi­du­ti­nio am­žiaus vy­riš­kis.

Tur­tas: V.Iso­dos kau­pia­mas ki­no juos­tos dėžutės tu­ri­nys įspūdin­gas –

čia sau­go­mi šimtų žiū­rovų at­si­lie­pi­mai.

Ki­no salė­je jie uži­ma sa­vo mėgsta­mas vie­tas – per vi­durį ir ar­čiau ek­ra­no. Ka­dan­gi fil­mas ne­ sudė­tin­gas, žiū­ri jį leng­vai – ne­si­ var­žy­da­mi juo­kia­si. Kar­tais salė­ je įsi­vy­rau­ja ty­la, ir girdė­ti ak­to­rių dia­lo­gai. Bo­bu­lytė pa­žiūrė­jo „Ze­ro 2“

„Štai bo­bu­lytė pas ma­ne pra­ėju­sią sa­vaitę at­ėjo, sa­ko: „No­riu pa­ma­ ty­ti „Ze­ro 2“, nes jis bu­vo iš­rink­ tas ge­riau­siu Lie­tu­vos fil­mu.“ Aš ją at­kal­binė­ju, sa­kau, mo­čiut, kam tau, tu nu­si­ra­mink. Ne­rei­kia tau ši­to fil­mo. Ji vis vien sa­vo – no­riu, ir taš­kas. Štai jos at­si­lie­pi­mas“, – pa­kėlė ki­no juos­tos dėžės dangtį ir lyg silkę iš skar­dinės išt­raukė po­ pie­riaus skiautę V.Iso­da. At­si­lie­pi­mas, švel­niai ta­riant, pik­to­kas, ja­me dau­gybė šauk­tukų ir klaus­tukų. Mo­te­ris ne­sup­ra­ to, ne­gi ne­ga­li­ma bu­vo ap­siei­ti be visų tų keiks­ma­žod­žių? Kaip ak­ to­riai neturė­jo gėdos ši­taip kalbė­ ti? „O aš gi jai sa­kiau, įspėjau“, – skėstelė­jo ran­ko­mis V.Iso­da. Į tą pa­čią dėžę sa­vo at­si­lie­pi­ mus pri­va­lo mes­ti vi­si ki­no lan­ ky­to­jai. Ne­ma­ža dėžutė jau pil­ nut pil­nutėlė, ta­čiau vie­tos vis

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

dar yra ir „Ze­ro 2“ žiū­rovų at­si­ lie­pi­mams taip pat at­si­ran­da vie­ tos. Pas­kui šiuos la­pu­kus V.Iso­da su pa­si­did­žia­vi­mu ro­dys ki­tiems žiū­ro­vams. „Štai pa­pras­tas už­ra­šas: „Ačiū“, dar vie­nas: „La­bai pa­ti­ko“. O va ši­tas, pa­si­žiūrė­ki­te, ko­kie žod­žiai – „Eli­ti­nis ki­nas“, – iš­did­žiai tie­ sė skiautę ki­no­ma­nas. Sean­sas ne­įvy­ko – ne bėda

Į „Ze­ro 2“ at­ėjo net du žmonės, bet į filmą „Pa­sau­lis yra di­de­lis ir iš­si­ gelbė­ji­mas sly­pi už kam­po“ žiū­ rovų ne­su­si­rin­ko. Ta­čiau bi­lietų par­davė­jas ne­nu­si­minė. Kitą die­ ną vis­kas ga­li būti at­virkš­čiai. „Čia, kai su­si­ren­ka­ma vie­to­je, ta­ da ir nu­sprend­žia­ma. Žiūrė­si­me tą, o gal aną. Ne­su­si­rin­ko? Na, įvai­riai būna, ban­guo­ja tie žmonės. Naujų atei­na, nuo­lat atei­na“, – trum­pu­ čiais ke­lių žod­žių sa­ki­nu­kais „Ozo“ ki­no salės esmę at­skleidė vie­nin­te­ lis jos dar­buo­to­jas. Jis į pirmą aukštą pa­lydė­jo iš­ti­ ki­mus sa­vo lan­ky­to­jus, at­ra­ki­no du­ris ir pa­mo­ja­vo ran­ka. V.Iso­ da ti­ki – jie su­grįš, nes jie iš­ti­ki­ mi, tik­ro, ge­ro ki­no gerbė­jai, to­kie kaip ir jis pa­ts.

gi­ria, ir pei­kia nėra. Vis dėlto to­kia veik­la svei­kin­ ti­na“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas. Ki­no ap­žval­gi­nin­kas ir vie­nas iš kas­me­čio fes­ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ ris“ pro­gra­mos su­da­ry­tojų Ed­vi­nas Pukš­ta ap­gai­les­ta­vo, kad „Ozo“ ki­ no salė to­kia ap­leis­ta. Si­tua­ci­ja, kai viską da­ro vie­nas žmo­gus, kri­ti­ko nuo­mo­ne, yra ne­pa­ten­ki­na­ma.

Ed­vi­nas Pukš­ta:

Atei­na du žmonės, ge­riau­siu at­ve­ju trys. Nau­jas žiū­ro­vas ten ga­li užk­lys­ti tik vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai. „Aiš­ku, džiu­gu, kad yra toks en­ tu­ziaz­mas, ta­čiau, no­rint re­zul­ tatų, reikėtų dau­giau ak­ty­vu­mo. Ro­dy­mo vietą reikėtų at­nau­jin­ti, kaip nors rek­la­muo­ti. Aš do­miuo­si ki­nu, esu sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas ir vis tiek ne­ži­nau, ar ši salė tu­ri

sa­vo in­ter­ne­to sve­tainę. Gai­la, kad šis ki­no teat­ras toks ap­leis­tas“, – dėstė ki­no mylė­to­jas. Trūku­mu E.Pukš­ta lai­ko ir „Ozo“ salės re­per­tuarą. Iš­girdęs pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis ro­domų filmų są­ rašą kri­ti­kas įsi­ti­ki­no, kad šiuo me­ tu „Oze“ ro­do­mi fil­mai žiū­ro­vui var­gu ar bus įdomūs. „Neat­nau­ji­na­mas re­per­tua­ras – di­de­lis mi­nu­sas. Se­ni fil­mai jau vi­ sų ma­ty­ti“, – pa­brėžė kri­ti­kas. Lan­ko­si tik pri­sie­ku­sie­ji

E.Pukš­ta ma­no, kad da­bar­ti­niai „Ozo“ ki­no salės žiū­ro­vai yra tie, ku­rie šią vietą pri­si­me­na iš anks­čiau, ar­ba vi­siš­kai at­si­tik­ti­niai. Tai liu­di­ ja sta­tis­ti­ka ir ji, de­ja, nėra džiu­gi. „Nebūtų ob­jek­ty­vu man ką nors ko­men­tuo­ti, nes pa­ts ten ne­si­lan­ kau, ta­čiau ma­tau sta­tis­tiką. Kas ten lan­ko­si? Iš vis­ko sprend­žiant – tik tie, ku­rie ei­da­vo ten ir ankš­ čiau. Atei­na du žmonės, ge­riau­siu at­ve­ju trys. Nau­jas žiū­ro­vas ten ga­li užk­lys­ti tik vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai“, – skėstelė­jo ran­ko­mis pa­šne­ko­vas.

Pagyros: E.Pukšta (nuotr. kairėje) ir R.Mas­ko­liū­nas žavisi „Ozo“ ki­no salės šeimininko entuziazmu bei už-

sispyrimu rodyti gerus filmus, nors juos ir žiūri vos keli žiūrovai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

12

14p.

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

Didžiojo programišiaus karjera baigėsi už borto.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Egip­to re­vo­liu­ci­jos me­tinės Tik­ro­sios per­mai­nos nea­tei­na nei per dieną, nei per vie­nus me­tus. Tuo įsi­ti­ki­no egip­tie­čiai, per re­vo­liu­ci­jos pra­džios me­ti­nes tre­čia­dienį vėl su­plūdę į pro­testų ži­dinį – Tah­ri­ro aikštę. Šian­dien jų rei­ka­la­vi­mai to­kie pa­tys: „Duo­nos, laisvės, pa­gar­bos žmo­gui!“

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

„Ša­lin ka­rinę chuntą!“

Re­vo­liu­ci­jos pra­džios me­ti­nes egip­tie­čiai minė­jo apim­ti dve­jopų jausmų. Vie­na ver­tus, jie at­si­kratė au­tok­ra­tiš­ko pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko, tris de­šimt­me­čius ša­ ly­je ga­lio­ju­si ne­pap­ras­to­ji pa­dėtis bu­vo at­šauk­ta, o de­mok­ra­tiš­kai iš­ rink­tas Egip­to par­la­men­tas pir­ma­ dienį su­si­rin­ko į pirmą po­sėdį. Bet ka­riuo­menė, už­pild­žiu­si vald­žios va­kuumą po to, kai bu­vo nu­vers­tas H.Mu­ba­ra­kas, vis dar tu­ri di­delę įtaką prii­ma­miems spren­di­mams. Tuo ne­pa­ten­kin­ti pro­tes­tuo­to­ jai pa­sta­rai­siais mėne­siais Kai­ ro gatvė­se ne kartą bu­vo su­si­rėmę su ka­riš­kiais. Re­vo­liu­ci­jos me­ti­nių dieną skambė­jo tie pa­tys šūkiai: „Mu­ba­ra­kas išė­jo, bet jo sėbrai li­ ko!“, „Ša­lin ka­rinę chuntą!“, Ša­ lin gink­luotųjų pa­jėgų Aukš­čiau­ siąją ta­rybą!“. „Uni­for­muo­ti vy­rai, ku­rie ma­no aki­vaiz­do­je šaudė į egip­tie­čius, to­ liau lais­vai vaikš­to gatvė­mis. Tie, ku­rie kar­tu su H.Mu­ba­ra­ku įsakė šau­dy­ti, li­ko vald­žio­je, nors turė­jo būti pa­tup­dy­ti už grotų. Pak­lau­sy­ ki­te šūkių ap­link: „Duo­nos, laisvės, pa­gar­bos žmo­gui!“ Kur vi­si ši­tie da­ly­kai? Ar mes ga­li­me juos pa­ma­ ty­ti ar­ba pa­lies­ti? Ne, ir todėl šian­ dien esa­me čia“, – Tah­ri­ro aikštė­je sakė 24 metų Mah­mou­das Ham­ dy, 2011 m. sau­sio 25 d. da­ly­vavęs pro­tes­to ak­ci­jo­je, ku­ri pa­ženk­li­no Egip­to re­vo­liu­ci­jos pra­džią.

gatvė­se. Mu­sul­monų bro­li­jos judė­ ji­mo Laisvės ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ir sa­la­fistų „Al Nour“ do­mi­nuo­ja­ mas par­la­men­tas bei ka­ri­niai val­ dy­to­jai iki pre­zi­den­to rin­kimų, ku­rie turėtų vyk­ti bir­želį, turės pa­ reng­ti naują kons­ti­tu­ciją. „Mu­sul­monų bro­li­ja ko­vos už hib­ri­dinę pre­zi­den­tinę-par­la­men­ tinę sis­temą, to­kią, kaip Prancū­zi­

jos, kad vald­žios sver­tai būtų pa­ da­ly­ti pre­zi­den­tui ir prem­je­rui. Ka­riuo­menė, at­virkš­čiai, sieks pre­ zi­den­tinės sis­te­mos, kad su­var­žytų Mu­sul­monų bro­li­jos ga­lias. Ta­čiau bro­li­ja ge­rai pa­si­rodė par­la­men­to rin­ki­muo­se, todėl nu­stum­ti juos į šoną bus sun­ku“, – sakė M.Ot­ta­ way apie Egip­te pra­si­dėju­sią po­li­ tinę kovą.

Sle­gia sko­los ir ne­dar­bas

Po­l i­t i­n es per­m ai­n as stab­d o ir sun­ki ša­lies eko­no­minė pa­dėtis. Bran­gus mais­tas, di­de­lis ne­dar­ bas ir ki­tos pro­ble­mos, ku­rios prie­š me­tus pa­kurstė ne­ra­mu­mus Egip­te, po re­vo­liu­ci­jos dar la­biau paaštrė­jo. Duo­na pa­ste­bi­mai pa­ bran­go, jun­ta­mas de­galų sty­gius. Ne­dar­bas pa­gal ofi­cia­lią sta­tis­tiką sie­kia 12 pro­c., bet tarp jau­ni­mo jis dvi­gu­bai di­des­nis. Vals­tybės sko­la ge­ro­kai pa­didė­ jo, eko­no­mi­ka aug­ti su­sto­jo, už­ sie­n io va­l iu­tos at­sar­gos sen­ka di­de­liu grei­čiu. Egip­to sva­ras pa­ ti­ria di­delį spau­dimą ir, norė­da­ ma pri­stab­dy­ti jo kri­timą, vald­žia pri­vers­ta tuš­tin­ti už­sie­nio va­liu­ tos at­sar­gas. Prieš re­vo­liu­ciją jos su­darė 36 mlrd. do­le­rių, da­bar – 10 mlrd.

Ke­tu­rių jėgų ko­va

„Re­vo­liu­ci­ja tęsia­si!“ – skelbė Egip­to laik­raš­čiai pra­ėjus me­tams nuo pro­testų pra­džios. Šiai nuo­ mo­nei pri­ta­ria ir Car­ne­gie tarp­tau­ tinės tai­kos fon­do eks­pertė Ma­ri­na Ot­ta­way. „Ne­va­din­ki­me re­vo­liu­ci­ ja to, kas įvy­ko Egip­te iki šiol. Re­ vo­liu­ci­ja yra šis tas la­biau es­mi­nio ne­gu tai, ką iki šiol matė­me šioje šalyje“, – teigė eks­pertė. Anot jos, dėl to, kaip atei­ty­je at­ ro­dys Egip­to po­li­tinė sis­te­ma, da­ bar ko­vo­ja ke­tu­rios jėgos: ka­riuo­ menė ir bu­vu­sio re­ži­mo li­ku­čiai, is­la­mis­tai, kai­rio­sios ir li­be­ra­lio­ sios po­li­tinės par­ti­jos bei jau­ni­mas

Aikštė: pro­tes­tuo­to­jai Egip­te ta­po ga­lin­ga jėga, su ku­ria nau­ja­jai ša­lies vald­žiai teks skai­ty­tis.

Ka­ri­niams val­dy­to­jams ir nau­ jam par­la­men­tui ga­li tek­ti im­ tis ne­po­pu­lia­rių spren­dimų. Tarp jų – de­val­vuo­ti va­liutą, ta­čiau tai dar la­biau pa­di­dintų mais­

Tie, ku­rie kar­tu su H.Mu­ba­ra­ku įsakė šau­dy­ti į pro­tes­tuo­ to­jus, li­ko vald­žio­je, nors turė­jo būti pa­ tup­dy­ti už grotų.

to pro­duktų ir kitų pre­kių kai­ nas, ar­ba su­ma­žin­ti mais­to ir de­ galų su­bsi­di­jas, bet jų egip­tie­čiai taip leng­vai ne­su­tiks at­si­sa­ky­ti.

13

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Pa­ša­li­no ­ kon­ku­rentą

Iš­puo­lis per lai­do­tu­ves

Ru­si­jos cent­rinė rin­kimų ko­mi­si­ja va­kar disk­va­li­fi­ka­vo prem­je­ro Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no var­žovą Gri­go­rijų Jav­linskį ir ne­leis jam da­ly­vau­ti ko­vo 4 d. vyk­sian­čiuo­se pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se. Toks spren­di­mas priim­tas dėl pa­žei­dimų jo su­rinktų pa­rašų la­puo­se. 59 metų eko­no­mis­tas G.Jav­lins­ kis, ku­ris 1993 m. įkūrė li­be­ra­lią opo­zi­cinę par­tiją „Jab­lo­ko“, jau du­kart ne­sėkmin­gai kan­di­da­ta­vo į pre­zi­den­to po­stą.

Bag­da­do ry­tuo­se ma­žiau­siai 31 žmo­gus žu­vo va­kar sprog­menų pri­krau­tam au­to­ mo­bi­liui de­to­na­vus prie lai­do­tu­vių pro­ce­ si­jos ne­to­li vie­nos li­go­ninės. Ši ata­ka ta­po kru­vi­niau­sia iš įvyk­dytų sausį, Ira­ke tvy­ rant di­de­lei po­li­ti­nei įtam­pai, ku­ri taip pat pa­kurstė ne­ra­mu­mus tarp re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių. In­ci­den­tas įvy­ko pra­ėjus vos mėne­siui po to, kai iš Ira­ko bu­vo iš­ves­tos vi­sos JAV pa­jėgos.

s: ko­va dar ne­si­baigė Per­nai Egip­to ka­ri­niai val­dy­ to­jai at­si­sakė Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do siū­ly­tos 3,2 mlrd. do­le­ rių pa­sko­los, norė­da­mi ap­sau­go­ti vals­tybės su­ve­re­numą. Bet da­bar, ne­be­sant ki­tos išei­ties, jiems ga­li tek­ti pra­šy­ti dar di­desnės su­mos ir tai­ky­tis prie dar griež­tes­nių sąly­ gų. Sko­lin­tis vi­daus rin­ko­je tam­ pa vis su­dėtin­giau – palū­ka­nos pa­siekė 16 pro­c. Tu­ristų su­mažė­jo per­pus

Sun­kiai nu­kentė­jo tu­riz­mo sek­to­ rius, ku­ris yra vie­nas pa­grin­di­nių Egip­to pa­jamų šal­ti­nių ir ku­ria­me dir­ba kas aš­tun­tas ša­lies gy­ven­ to­jas. Per­nai at­vyks­tan­čių poil­ siau­tojų skai­čius smu­ko 30 pro­c., o tu­riz­mo sek­to­riaus pa­ja­mos, pa­ ly­gin­ti su 2010-ai­siais, su­mažė­jo nuo 12,5 mlrd. do­le­rių iki 8,8 mlrd.

Ta­čiau eks­per­tai at­kreipė dėme­ sį, kad į ofi­cia­lią sta­tis­tiką įtrauk­ ti šim­tai tūkstan­čių Li­bi­jos gy­ven­ tojų, ku­rie per­nai bėgo į Egiptą nuo jų ša­ly­je įsip­lies­ku­sio pi­lie­ti­nio ka­ ro, todėl tik­ra­sis tu­riz­mo nuo­smu­ kis ga­li siek­ti 50 pro­c. Jis pli­ka aki­mi ma­to­mas prie Gi­zos pi­ra­mid­žių, kur pa­pras­ tai praei­ti ne­leid­žia nie­ku­čių par­ davė­jai ir ne­le­galūs gi­dai. Da­bar ši vie­tovė be­veik tuš­čia. Tak­si vai­ ruo­to­jai pa­sa­ko­ja, kad anks­čiau ve­ žio­da­vo de­šim­tis ke­lei­vių per die­ ną, o da­bar džiau­gia­si pa­gavę vieną per sa­vaitę. Prie Did­žio­sios pi­ra­ midės sto­vin­čia­me pen­kių žvaigž­ du­čių vieš­bu­ty­je „Me­na Hou­se“ dar­buo­tojų dau­giau nei lan­ky­tojų. „Už­sa­kymų la­bai su­mažė­jo, bet mažė­jan­tis lan­ky­tojų skai­čius ro­ do tik mažą dalį to, kas čia vyks­ ta, – apie sun­kią pa­dėtį laik­raš­čiui „The Guar­dian“ pa­sa­ko­jo vieš­bu­ čio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ta­ re­kas Lot­fy. – Ka­dan­gi pa­si­ūla ge­ ro­kai vir­ši­ja pa­klausą, kiek­vie­nas pri­ves­tas ma­žin­ti kai­nas ir ag­re­ sy­viai kon­ku­ruo­ti. Tai reiš­kia, kad pel­nas iš vie­no tu­ris­to ir­gi mažė­ ja, o tai at­si­lie­pia ir ki­toms eko­no­ mi­kos sri­tims – pra­de­dant ūkiais ir bai­giant par­duo­tuvė­mis bei ga­myk­ lo­mis. Ga­liu jums pa­ro­dy­ti pie­no ga­myk­las, ku­rios dir­ba tik 10 pro­c. pa­jėgu­mu, nes ne­tu­ri už­sa­kymų iš vieš­bu­čių ir krui­zi­nių laivų.“ Ne­ma­lonūs nuo­ty­kiai

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tu­ris­tus at­bai­do pa­vo­jai, ko­kius šį mėnesį te­ko pa­tir­ti ato­sto­gau­to­ jams iš Es­ti­jos. Sau­sio 19 d. va­ka­re pro­tes­tuo­jan­tys vie­tos gy­ven­to­jai su­laikė pen­kis eks­kur­santų au­to­ bu­sus, va­žiuo­jan­čius iš Luk­so­ro į Hur­gadą. Tik apie vi­dur­naktį au­ to­bu­sai galė­jo tęsti ke­lionę. Pa­na­ši is­to­ri­ja šią sa­vaitę nu­ti­ko dar vie­nam au­to­bu­sui, ku­ris Es­ti­jos tu­ris­tus vežė iš Kai­ro į Hur­gadą. Jį su­stabdė gink­luotų jau­nuo­lių mi­ nia. Jo­je bu­vo ir po­li­ci­ninkų, bet jie ne­si­ėmė jo­kių veiksmų. Ke­liau­to­ jai visą naktį pra­lei­do au­to­bu­se, kol mi­nia pa­ry­čiais iš­sis­kirstė. Per šiuos in­ci­den­tus nie­kas ne­ nu­kentė­jo, bet Es­ti­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­ja pa­ra­gi­no sa­vo pi­ lie­čius su­si­lai­ky­ti nuo ke­lio­nių po Egiptą ir lik­ti ku­ror­tuo­se. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riams ne­rimą ke­lia ne tik žmo­nių sau­gu­mas, bet ir nau­jos Egip­to vald­žios už­mo­ jai. Dau­gumą par­la­men­te gavę is­ la­mis­tai bu­vo pra­bilę apie būti­ nybę ap­ri­bo­ti al­ko­ho­lio var­to­jimą ir bi­ki­nius pa­plūdi­miuo­se, bet vė­ liau su­švel­ni­no po­zi­ciją, nes to­kie su­var­žy­mai pri­da­rytų dar dau­giau ža­los tu­riz­mo sek­to­riui ir mi­li­jo­ nams ja­me dir­ban­čių egip­tie­čių.

22,8

pro­c.

pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je pa­siekė ne­dar­bo ly­gis Is­pa­ni­jo­je.

Komentaras In­ga Aukš­tuo­lytė „Tez Tour“ Viešųjų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­r iaus va­dovė

S

Liū­de­sys: Egip­to šven­tovės, prie ku­rių pa­pras­tai ri­kiuo­da­vo­si il­gos ei­

lės tu­ristų, da­bar sto­vi pus­tuštės.

i­tua­ci­jos Egip­te tik­rai ne­dra­ma­ ti­zuo­ja­me. Nuo­lat pa­lai­ko­me ryšį su savo biu­ru Egip­te ir ten dir­ban­čiais gi­dais bei ki­tu per­ so­na­lu. Įdėmiai ste­bi­me si­tua­ciją ir ga­ li­me pa­sa­ky­ti, kad tu­ristų lan­ko­muo­se ku­ror­tuo­se yra ra­mu, jų poil­sio ir mėga­ vi­mo­si sau­le nie­kas ne­drums­čia, todėl ne­ri­mau­ti dėl sa­vo sau­gu­mo be­si­ruo­ šian­tiems į Egiptą tik­rai ne­ver­ta. Šiuo me­tu mūsų tei­kia­mo­mis pa­slau­ go­mis Egip­te iš vi­so nau­do­ja­si 166 tu­ ris­tai. Hur­ga­do­je šiuo me­tu il­si­si 79 žmonės, Šarm aš Šei­che – 87. Šeš­ta­dienį iš Hur­ ga­dos na­mo grįš 78, o iš Šarm aš Šei­ cho – 77 tu­ris­tai. Praėję po­ky­čių Egip­to po­li­ti­nia­me gy­ ve­n i­me me­tai di­delės įta­kos mūsų tu­r istų srau­tui į šią šalį ne­turė­jo. Tie klien­tai, ku­rie jau įver­ti­no poil­sio Egip­ te pra­na­šu­mus, ir to­liau lie­ka iš­ti­ki­mi šiai ke­lio­nių kryp­čiai.

M.Pau­liu­kas: per­mainų Egip­te de­mok­ra­ti­za­ci­ja ne­va­din­čiau ki­muo­se ne­kels jo­kio kan­di­da­to ir ne­pa­lai­kys nė vie­no, kurį kels is­la­ miš­kos pa­krai­pos par­ti­jos, ma­nau, kad Egip­to vald­žios lau­kia sun­kus po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas. Egip­to po­li­ti­kai su­pran­ta si­ tua­ci­jos jaut­rumą ir ga­limų ne­ra­ mumų kainą, ku­ri turėtų, o iš da­ lies jau tu­ri, nei­giamų eko­no­mi­nių pa­da­ri­nių. Ypač tai lie­čia tu­riz­mo sek­to­rių. At­vykęs į šalį tu­ris­tas ne­ no­ri jaus­tis ne­sau­gus, gi­lin­tis į ša­ lies po­li­ti­nes pro­ble­mas ir jų spręs­ ti. Aiš­ku, būna vi­so­kių tu­ristų.

Ko­kių per­mainų su­laukė ir ko­kio­ mis vil­ti­mis gy­ve­na naują is­to­ri­jos pus­lapį at­vertęs Egip­tas, dien­raš­ tis pa­klausė Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Orien­ta­lis­ti­kos cent­ro eks­per­ to Min­dau­go Pau­liu­ko (nuotr.).

– Egip­te de­mok­ra­ti­ja žen­gia pir­muo­sius žings­nius. Kaip ver­ti­na­te jos per­spek­ty­vas? – Si­tua­ci­jos Egip­te ne­ga­li­ma ver­tin­ ti vie­na­reikš­miš­kai. Ma­no įsi­ti­ki­ni­ mu, de­mok­ra­ti­ja, ko­kia su­pran­ta­ma ir priim­ti­na Va­karų krikš­čio­niš­kos ci­vi­li­za­ci­jos masėms, ne­ga­li ar­ti­ miau­sius 30 metų įsit­vir­tin­ti Šiau­ rės Af­ri­kos ir Ar­timųjų Rytų re­gio­ne. Tai, kad arabų vi­suo­menė kei­čia­si, – aki­vaiz­du, ta­čiau šių per­mainų ne­ va­din­čiau de­mok­ra­ti­za­ci­ja. Tai yra neiš­ven­gia­mi „pa­sau­lio su­mažė­ ji­mo“ pro­ce­sai. Žmonės dėl in­ter­ ne­to, so­cia­li­nių tinklų, taip pat ke­ lio­nių „suartė­jo“. Ats­tu­mas ne­bėra bend­ra­vi­mo tarp įvai­rių kultūrų bei ša­lių pro­ble­ma. Ta­čiau kalbė­ti apie de­mok­ra­tiją kaip re­vo­liu­ci­jos Arabų ša­ly­se re­zul­tatą – la­bai drąsu. Kal­bant apie Egiptą bei sąmoks­ lo teo­ri­jas ne­ga­li­ma ne­pa­minė­ti ir did­žiųjų kovų: is­la­mo ra­di­kalų, sio­nistų, o kur dar JAV, Ru­si­jos, In­ di­jos, Ki­ni­jos glo­ba­li­niai ir re­gio­ni­ niai in­te­re­sai. Vi­sa tai ku­ria įtampą ir pri­ve­da prie vie­no­kio ar ki­to­ kio re­zul­ta­to, ku­ris daž­niau­siai ne evo­liu­cio­nuo­ja, bet re­vo­liu­cio­nuo­ ja. Ta­čiau, ver­ti­nant Arabų pa­va­ sarį, būtų per drąsu apie tai kalbė­ti.

– Ko­kių iššū­kių ža­da Egip­te pra­si­dėję nau­ji po­li­ti­niai pro­ ce­sai? – Egip­te, apie 80 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je vals­tybė­je, 2011 m. pa­ bai­go­je ir 2012 m. sau­sio pra­džio­ je vy­ko rin­ki­mai į par­la­men­to že­ muo­sius rūmus. Re­mian­tis Egip­to vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos skelb­tais re­zul­ta­tais, šiuos rin­ki­ mus laimė­jo Laisvės ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, ku­ri yra po­li­tinė Mu­sul­ monų bro­li­jos ša­ka. Ant­ro­je vie­ to­je – sa­la­fitų „An-Nur“ par­ti­ja. Li­be­ra­lios „Al-Vafd“ ir „Al-Kut­ lya“ turės ati­tin­ka­mai 42 ir 31 de­ pu­tatą iš 498. Ir nors Mu­sul­monų bro­li­jos vie­nas ly­de­rių Mah­ma­das Ba­diya pa­reiškė, kad šių metų bir­ želį vyk­sian­čiuo­se pre­zi­den­to rin­

– Egip­tas pa­te­ko į sun­kią eko­ no­minę pa­dėtį. Ar ša­liai bus leng­va vėl at­si­sto­ti ant kojų? – Nors po­li­tiš­kai Egip­te įvy­ko dras­ tiškų po­ky­čių, ku­rie su­teikė naujų ga­li­my­bių, taip pat vers­lui, vis dėl­ to pla­čio­ji vi­suo­menės da­lis di­de­ lių po­ky­čių ne­pa­jus. Tikė­kimės, kad po­li­tiš­kai ak­ty­vi Egip­to vi­suo­menės da­lis ne­su­sip­rie­šins ir ras komp­ro­ mi­sus spręsda­ma ša­liai svar­biau­ sius klau­si­mus, o nau­jos Egip­ to vald­žios spren­di­mai leis sau­giai mėgau­tis šios ša­lies ku­rortų tei­ kia­mais ma­lo­nu­mais ir is­to­ri­niais pa­mink­lais bei at­vers nau­jas ga­li­ my­bes Lie­tu­vos vers­lui. Štai, pa­ vyzd­žiui, 2011 m. sausio–lapkričio mėne­siais į Egiptą iš Lie­tu­vos bu­vo eks­por­tuo­ta pre­kių už 116,5 mln. li­ tų, iš jų 79 mln. litų su­darė ta­ba­ko ir per­dirb­to ta­ba­ko pa­kai­talų, 20,8 mln. litų – javų eks­por­tas. Kalbino Julijanas Gališanskis

14

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Išau­šo Dra­ko­no me­tai Mi­li­jo­nai Azi­jos gy­ven­tojų, pa­si­puošę gau­sy­be įvai­rias­pal­vių po­pie­ri­nių ži­ bintų, naktį į pir­ma­dienį pa­si­ti­ko Dra­ ko­no me­tus, triukš­min­gais fe­jer­ver­ kais, ei­tynė­mis ir links­mybė­mis mies­ tų gatvė­se ir aikštė­se. Dra­ko­nas lai­ ko­mas pa­lan­kiau­siu ir la­biau­siai ger­ bia­mu iš 12 kinų zo­dia­ko ženklų: jis sim­bo­li­zuo­ja ka­ra­lišką vald­žią, sėkmę ir ga­lią. To­kia pa­ti reikšmė jam pri­ski­ ria­ma ir ki­to­se Nau­juo­sius me­tus pa­ gal Mėnu­lio ka­len­do­rių su­tin­kan­čio­se ša­ly­se, to­kio­se kaip Viet­na­mas.

Did­žio­jo pro­gra­mi­šiaus ka Prog­ra­mi­šius Ki­mas Dot­co­mas, ar­ba Ki­mas Schmit­zas, sa­ve laikė ga­lin­ges­niu nei pa­ts „Mic­ro­soft“ įkūrėjas mi­li­jar­die­rius Bil­las Ga­te­ sas. De­ja, vo­kie­čiui ne­pa­vy­ko iš­veng­ti teisė­sau­gos dėme­sio.

Tik­ra le­gen­da?

Kaip pa­va­din­si, taip ne­pa­ga­din­ si. Vo­kie­tis tris kar­tus keitė sa­ vo pa­vardę. Gimė jis kaip Ki­mas Schmit­zas, vėliau ta­po Ki­mu Dot­ co­mu, ga­liau­siai dar bu­vo ži­no­mas kaip Ki­mas Ti­mas Ji­mas Ves­to­ras. Tie­sa, vir­tua­lio­je erdvė­je, vo­ kie­čių lei­di­nio „Die Welt“ tei­gi­ mu, vy­ras garsė­jo kaip pro­gra­mi­ šius Kimb­le’as. Šio įspūdin­go su­dėji­mo, bet vai­ kiš­ko ap­skri­to vei­do 37 metų vo­ kie­čio pro­fe­siją su­dėtin­ga įvar­dy­ ti. Vei­kiau­siai už­ten­ka pa­sa­ky­ti, kad jis bu­vo pro­gra­mi­šius, nors sa­ve va­di­no ir vers­li­nin­ku, ir pro­gramų kūrėju, ir net fi­lant­ro­pu. De­ja, įspūdin­ga kar­je­ra baigė­ si. Vy­ras už pi­ra­ta­vimą vir­tua­lio­je erdvė­je pra­ėju­sią sa­vaitę bu­vo su­ lai­ky­tas Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, o jo su­kur­ta įspūdin­ga in­ter­ne­to sve­ tainė me­gaup­load.com už­da­ry­ta. Spal­vin­ga kar­je­ra

Šis vo­kie­tis gar­sus tuo, kad bu­vo vi­ sų pa­sau­lio pro­gra­mi­šių die­vu­kas.

K.Schmit­zas gimė Ky­lio mies­ te Vo­kie­ti­jo­je 1974 m. Jo tėvas bu­ vo pra­ban­gaus krui­zi­nio lai­vo „MS Deutsch­land“ ka­pi­to­nas, o mo­ti­na – vir­tuvės šefė. Ki­mas sa­vo pirmąjį kom­piu­terį ga­vo, kai jam bu­vo de­vy­ne­ri. Tie­ sa, žais­ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, ku­riuos reikė­jo pirk­ti, jam bu­vo bran­go­ka, todėl jau­nuo­lis įsi­gud­ri­ no da­ry­ti ne­le­ga­lias žai­dimų ko­pi­ jas ir par­duo­ti jas bend­raam­žiams. Vėliau Ki­mas pra­dėjo įsi­lauž­ti į kom­piu­te­rius. Tai jis darė nau­do­ da­ma­sis te­le­fo­no li­ni­jo­mis.

Aš su­ma­nes­nis nei B.Ga­te­sas. Aš tap­siu tur­tin­giau­siu žmo­ gu­mi pa­sau­ly­je.

Ki­mo kam­ba­ry­je sty­ro­jo gau­sybė laidų, ta­čiau, kaip pa­sa­ko­jo vo­kie­ tis, tėvai nė ne­su­vokė, ką jis da­ro.

„Ma­no tėvai ne­turė­jo nė ža­lio su­pra­ti­mo, kas vyks­ta. Jiems tai bu­vo tie­siog mirk­sin­ti lem­pu­čių krūva“, – yra sakęs K.Schmit­zas. Vir­tua­lio­je erdvė­je Ki­mas bu­vo pa­si­va­dinęs Kimb­le’u. Jis ne­re­tai gyrė­si, kad su­gebė­jo įsi­lauž­ti į Vo­ kie­ti­jos ban­ko „Ci­ti­bank“ sąskaitą ir 20 mln. eurų per­ves­ti or­ga­ni­za­ ci­jai „Green­pea­ce“. Kimb­le’as mėgo sa­ve vaiz­duo­ ti kaip mo­der­niųjų laikų Ro­biną Hudą ar­ba Do­vydą, ku­ris run­gia­ si su Ga­li­jo­tu. „Aš su­ma­nes­nis nei B.Ga­te­sas. Aš tap­siu tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi pa­sau­ly­je“, – ne kartą yra sakęs pro­gra­mi­šius. Per Persų įlan­kos karą Kimb­ le’as įsi­laužė į JAV Gy­ny­bos de­ par­ta­men­to kom­piu­te­rinę sis­temą ir, pa­sak jo, bu­vo pri­si­jungęs prie JAV žval­gy­bos pa­ly­dovų, ku­rie sekė Sad­da­mo Hus­sei­no bu­vi­mo vietą. Vėliau BBC bu­vo pa­skel­bu­si, kad vo­kie­tis įsi­laužė į Vo­kie­ti­jos bu­vu­ sio kanc­le­rio Hel­mu­to Koh­lio sąs­ kaitą ban­ke ir iki nu­lio su­ma­ži­no po­li­ti­ko kre­di­to li­mitą.

Susėmė: K.Dot­co­mas bu­vo su­lai­ky­tas šio­je pra­ban­gio­je ran­čo­je Nau­jo­jo­je

1994 m. Vo­kie­ti­jos pa­reigū­nai pri­si­kasė iki vo­kie­čio. K.Schmit­zo na­muo­se Miun­che­ne po­li­ci­ja pa­darė kratą. Ta­da 20 metų Ki­mas bu­vo trims mėne­siams už­da­ry­tas į areš­tinę, nors vėliau bu­vo pa­leis­

tas lyg­ti­nai. Po to, kai bu­vo su­ lai­ky­tas, K.Schmit­zu su­si­domė­ jo ne­ma­žai bend­ro­vių. Jos pra­šė pro­gra­mi­šiaus kon­sul­ta­cijų kom­ piu­te­ri­nių sis­temų ap­sau­gos klau­ si­mais.

Me­gaup­load im­pe­ri­ja užrūs­ti­no teisė­saugą JAV teisė­sau­gos pa­reigū­nai pa­ rei­ka­la­vo už­da­ry­ti vieną did­žiau­ sių pa­sau­ly­je da­li­ji­mo­si fai­lais po­rtalų Me­gaup­load, ku­rio įkūrė­ jas – liūd­nai pa­garsėjęs pro­gra­mi­ šius Ki­mas Dot­co­mas.

Tink­la­la­pis me­gaup­load.com bu­ vo iš­jung­tas po to, kai teisė­sau­gos ir Fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro (FTB) pa­ reigū­nai pa­vie­ši­no de­ta­lių apie „vie­ ną did­žiau­sių au­to­riaus tei­sių pa­žei­ di­mo bylų, ka­da nors iš­keltų JAV“. Ame­ri­kie­čių pa­reigū­nai šį ket­vir­ ta­dienį sep­ty­niems as­me­nims pa­ teikė kal­ti­ni­mus dėl au­to­riaus tei­sių pa­žei­dimų ir pa­rei­ka­la­vo jų ekst­ra­ di­ci­jos. JAV did­žio­ji žiu­ri iškėlė kal­ ti­ni­mus bend­rovėms „Me­gaup­load Ltd.“ ir „Ves­tor Ltd.“ dėl sąmoks­ lo re­ke­tuo­ti, au­to­riaus tei­sių pa­žei­ dimų ir sąmoks­lo plau­ti pi­ni­gus. Tarp ke­tu­rių as­menų, suimtų dėl in­ter­ne­ti­nio pi­ra­ta­vi­mo ir kitų nu­ si­kal­timų, bu­vo Hon­kon­ge įsikū­ ru­sio me­gaup­load įkūrėjas K.Dot­ co­mas. Tie­sa, šis teis­mo po­sėdy­je griež­tai neigė kal­ti­ni­mus, o jo ad­

vo­ka­tas Pau­las Da­vi­so­nas nu­rodė, kad 37 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis, tu­ rin­tis teisę gy­ven­ti Hon­kon­ge ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, ne­da­ly­va­vo jo­kio­je nu­si­kals­ta­mo­je veik­lo­je. „Tai ne ta by­la, ku­rio­je K.Dot­co­ mas da­rys ko­kių nors nuo­laidų“, – P.Da­vi­so­nas sakė Šiaurės Pak­ rantės apy­gar­dos teis­mui Ok­lan­de, kur po to, kai bu­vo suim­tas sa­vo vi­ lo­je „Dot­com Man­sion“ Ok­lan­de, bu­vo at­ga­ben­tas vo­kie­tis. Ta­čiau pro­ku­rorė An­ne Too­hey at­rėžė, kad yra did­žiu­lis pa­vo­jus, jog K.Dot­co­mas ga­li iš­veng­ti tei­si­ nio per­se­kio­ji­mo. Be to, kal­tin­to­ja pri­dūrė, kad vo­kie­tis jau bu­vo pa­ bėgęs į Tai­landą, kai anks­čiau bu­vo ieš­ko­mas Vo­kie­ti­jos teisė­sau­gos. A.Too­hey taip pat ne­su­ti­ko, kad K.Dot­co­mas būtų pa­leis­tas, įpa­rei­ go­jus jį nešioti elekt­ro­ninę se­ki­mo apy­rankę, nes to­kiu at­ve­ju jis tik­ riau­siai galėtų nau­do­tis te­le­fo­nu ir in­ter­ne­tu. A.Too­hey sakė teis­mui, kad K.Dot­co­mo vi­lo­je ras­ta dau­ giau nei 30 kre­di­to kor­te­lių, iš­ duotų skir­tin­gais var­dais, taip pat

šio vers­li­nin­ko pa­sus, iš­duo­tus tri­ mis skir­tin­gais var­dais. Kal­ti­ni­mai taip pat bu­vo pa­teik­ti 38 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiui Fin­nui Ba­ta­to, 35 metų Slo­va­ki­jos pi­lie­čiui Ju­liu­sui Benc­ko, 39 metų Vo­kie­ti­ jos pi­lie­čiui Sve­nui Ech­ter­na­chui, 40 metų Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiui Mat­ hia­sui Ort­man­nui, 32 metų Es­ti­jos pi­lie­čiui And­rui Nom­mui ir 29 me­ tų Ny­der­landų pi­lie­čiui Bra­mui van der Kol­kui.

Tai ne ta by­la, ku­rio­ je K.Dot­co­mas da­rys ko­kių nors nuo­laidų. Pa­sak teisė­sau­gos pa­reigūnų, šio po­rta­lo val­dy­to­jai ne­teisė­tai už­dir­bo mi­li­jo­nus do­le­rių iš var­ to­tojų abo­ne­mentų ir rek­la­mos. FTB duo­m e­n i­m is, K.Dot­co­m as 2010 m. iš sa­vo Me­gaup­load im­ pe­ri­jos už­dirb­da­vo po maž­daug 115 tūkst. do­le­rių per dieną. JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tas teigė,

kad sep­ty­ni kal­ti­na­mie­ji „ir ki­ti ži­ no­mi bei ne­ži­no­mi“ as­me­nys bu­ vo įkūrę bend­rovę, ku­rios na­riai ir su­si­ję as­me­nys pelnė­si iš au­to­riaus tei­sių pa­žei­dinė­ji­mo ir pi­nigų plo­ vi­mo. Po to, kai bu­vo už­da­ry­ta Me­ gaup­load sve­tainė, JAV teisė­sau­ga su­laukė ne tik pro­tes­to, bet ir kerš­ to. Pa­sau­lio kom­piu­te­rių įsi­laužė­ liai ker­šy­da­mi su­ga­di­no FTB ir Tei­ sin­gu­mo de­par­ta­men­to sve­tai­nes. Taip pat nu­kentė­jo mu­zi­kos įra­ šų bend­rovės „Uni­ver­sal Music“ ir Ame­ri­kos mu­zi­kos įrašų pra­monės aso­cia­ci­jos sve­tainės. Ofi­cia­liai pa­skelb­ta, kad at­sa­ komųjų veiksmų ėmėsi kom­piu­te­rių įsi­laužė­lių judė­ji­mas „Ano­ny­mous“. „In­ter­ne­tas yra čia. Ar jūs pa­si­ ruošę ki­ber­ne­ti­nio ka­ro me­tams? Mes pa­si­ruošę. Su­kil­ki­te ir dėkitės prie mūsų, ko­vo­ki­te už sa­vo tei­ses“, – bu­vo tei­gia­ma su „Ano­ny­mous“ ry­šius pa­lai­kan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „You­rA­non­News“ pra­ne­ši­me so­ cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“. AFP, BNS inf.

Ne­nu­s i­leis: suim­tas K.Dot­co­

mas tvir­ti­no, kad nie­ko blo­ga jis nėra pa­daręs. „Reu­ters“ nuo­tr.

15

ŠeštADIENIS, sausio 28, 2012

pasaulis Išau­šo Dra­ko­no me­tai

ar­je­ros pa­bai­ga Ta­čiau vald­žia nu­si­lei­do, kai Ki­ mas nu­pir­ko ša­lies ob­li­ga­cijų, ku­ rių vertė 10 mln., taip pat dos­niai au­ko­jo hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­bai po šalį su­krėtu­sio žemės drebė­ji­mo. Teisė­sau­ga ne­pa­si­gailė­jo

Ze­lan­di­jo­je.

Praė­jus mėne­siui po to, kai bu­ vo pa­leis­tas, jis pa­si­rašė kont­raktą su Vo­kie­ti­jos oro li­nijų bend­ro­ve „Luft­han­sa“ dėl pa­gal­bos sau­gant įmonės duo­me­nis. Ži­niask­lai­dos žvaigždė

Il­gai su ap­sau­gos sis­te­mo­mis jis ne­ dir­bo, o ta­po ži­niask­lai­dos žvaigž­ de. Kaip pa­ts sa­ky­da­vo, ta­da jo tur­ tas siekė 500 mln. do­le­rių. Vie­na po ki­tos pa­sau­lio bul­ va­ri­nius lei­di­nius ap­skrie­jo vis įspūdin­gesnės fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­ se Ki­mas po­za­vo su gra­žuolė­mis eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se, va­žinė­jo pra­ban­giais au­to­mo­bi­liais, plau­ kio­jo mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­čio­mis jach­to­mis, glėbes­čia­vo­si su to­kio­ mis pa­sau­lio spor­to žvaigždė­mis, kaip fut­bo­li­nin­kas Ro­nal­do. Po Rugsė­jo 11-osios ata­kų JAV Kimb­le’as pa­si­ūlė 10 mln. do­le­rių bet kam, kas su­teiks in­for­ma­ci­jos apie Osamą bin La­deną. Tie­sa, ini­cia­ty­va ne­su­laukė sėk-mės. Ta­čiau tais pat me­tais jis pa­reiškė, kad sun­kiai be­si­ver­ čian­čiai in­ter­ne­ti­nei bend­ro­vei lets­buyit.com pa­sta­ty­ti ant kojų skirs 50 mln. do­le­rių. Šis spe­ku­lia­ty­vus pa­reiš­ki­mas su­kėlė įmonės ak­cijų kai­nas Frank­ fur­to bir­žo­je. Būtent ta­da vo­kie­tis par­davė bend­rovės ak­ci­jas ir už­si­ dir­bo krūvas pi­nigų. Lets­buyit.com bu­vo ne vie­nin­telė in­ter­ne­tinė bend­rovė, ku­rios ak­cijų kai­na pa­siekė ne­regė­tas aukš­tu­mas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nuo 1995 iki 2000 m. dau­ge­lio in­ ter­ne­ti­nių bend­ro­vių ir su jo­mis su­si­ju­sių įmo­nių ak­ci­jos smar­kiai pa­bran­go. Tie­sa, 2000 m. ge­gužės mėnesį bu­vu­sių aukš­tumų in­dek­sas nu­kri­to maž­daug 78 pro­c. Bur­bu­lui su­bliūš­kus ir teisė­sau­ gai ėmus aiš­kin­tis spe­ku­lia­ci­jas, Kimb­le’as pa­bėgo į Tai­landą. Ta­čiau 2002 m. jis bu­vo su­lai­ ky­tas Ban­ko­ke, kai pa­skelbė, kad tie­sio­giai trans­liuo­da­mas per in­ ter­netą ke­ti­na nu­si­žu­dy­ti. Suim­ tas Kimb­le’as bu­vo ap­kal­tin­tas fi­ nan­sinė­mis spe­ku­lia­ci­jo­mis bei nu­teis­tas me­tams ir aš­tuo­niems mėne­siams kalė­ji­mo. Prie­ši­no­si sui­ma­mas

Suim­tas Kimb­le’as din­go iš ak­ty­ vios veik­los, nors ret­sy­kiais pa­si­ ro­dy­da­vo vis su nau­ju in­ter­ne­ti­niu pro­jek­tu. Stambiausias jų – Me­ gaup­load – vie­nas did­žiau­sių pa­ sau­ly­je da­li­ji­mo­si fai­lais po­rtalų. Tuo pat me­tu K.Schmit­zas pa­si­ keitė sa­vo pa­vardę į Dot­co­mo. Tie­ sa, iki 2007 m. nie­kas ne­ži­no­jo, kad už Me­gaup­load su­kūrimą at­sa­kin­ gas būtent K.Dot­co­mas. Ki­mas tais pat me­tais iš­si­nuo­ mo­jo pra­ban­gią vilą Nau­jo­jo­je Ze­ lan­di­jo­je, ne­to­li Ok­lan­do. Ši vi­la, ku­rios kai­na per 30 mln. do­le­rių, yra vie­na bran­giau­sių vi­ so­je ša­ly­je. Tie­sa, nu­si­pirk­ti vi­los Ki­mui Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos vald­žia ne­lei­do, nes vo­kie­tis tuo me­tu ne­ turė­jo lei­di­mo gy­ven­ti ša­ly­je.

K.Schmit­zas Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je net ėmė va­din­ti sa­ve fi­lant­ro­pu, ta­ čiau tai jo neap­sau­go­jo nuo su­ėmi­ mo pra­ėju­sią sa­vaitę. Suim­ti vieną ži­no­miau­sių pa­ sau­lio pro­gra­mi­šių iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos pa­reigūnų pa­rei­ka­la­vo JAV teisė­sau­ga. Kar­tu su K.Schmit­zu Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos pa­reigū­nai su­laikė dar ke­tu­ris as­me­nis, ku­rie įta­ria­mi su­ si­ję su Me­gaup­load po­rta­lu. Jiems vi­siems bu­vo pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai ne­le­ga­liu ki­no juostų, mu­ zi­kos, po­rnog­ra­fi­jos ir pro­gra­minės įran­gos pla­ti­ni­mu. Be­je, Me­gaup­load po­rta­las bu­vo po­pu­lia­rus tarp Ho­li­vu­do gar­se­ny­ bių – tarp jį pa­lai­kiu­sių bu­vo mu­zi­ kos žvaigždė Ka­nye Wes­tas. Ma­ža to, pa­skelb­ta, kad mu­zi­kos pro­diu­se­ris Swiz­zas Beat­zas, ku­ris yra dai­ni­ ninkės Ali­cios Keys vy­ras, bu­vo Me­ gaup­load vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius. Pa­reigū­nai kon­fis­ka­vo pra­bangų K.Schmit­zo „Rolls-Roy­ce Phan­ tom“ au­to­mo­bilį, taip pat 3,7 mln. eurų, ku­riuos Ki­mas laikė vi­lo­je. Kaip nu­ro­do­ma, per Me­gaup­load sve­tainę bu­vo ne­teisė­tai už­dirb­ ta daugiau nei 175 mln. JAV do­le­ rių, taip pat pa­da­ry­ta „dau­giau nei pusės mi­li­jar­do ža­la au­to­riaus tei­ sių sa­vi­nin­kams“, pla­ti­nant pi­ra­ti­ nes filmų, te­le­vi­zi­jos laidų ir ki­to­kio tu­ri­nio ko­pi­jas. Gran­tas Wor­mal­das, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos po­li­ci­jos pa­reigū­nas, va­do­vau­jan­tis by­lai, teigė, kad su­ lai­ko­mas K.Schmit­zas bandė slėp­ tis ran­čo­je esan­čia­me spe­cia­lia­ me sau­gu­mo kam­ba­ry­je, taip pat jis ak­ty­va­vo na­me esan­čias ke­lias sau­gu­mo sis­te­mas. Vis dėlto pa­reigū­nams pa­vy­ko neut­ra­li­zuo­ti ap­saugą ir pa­siek­ ti kam­barį, ku­ria­me slėpėsi Kimb­ le’as. Ta­čiau net ta­da vy­ras ne­pa­si­ davė. Jis už­si­ba­ri­ka­da­vo kam­ba­ry­je ir su sa­vi­mi laikė pis­to­letą. Sve­tainė Me­gaup­load su­ėmus Kimą bu­vo iš­jung­ta. JAV tei­sin­gu­ mo de­par­ta­men­tas ir FTB nu­rodė, kad per šią ope­ra­ciją bu­vo areš­tuo­ ta 50 mln. vertės tur­to ir įšal­dy­ta 18 in­ter­ne­to ad­resų. Jei bus nu­sta­ty­ta, kad Kimb­le’as ir ki­ti su­lai­ky­tie­ji kal­ti, už sąmokslą vyk­dy­ti re­ketą ir plau­ti pi­ni­gus ga­li būti skir­ta iki 20 metų, o už au­to­ riaus tei­sių pa­žei­di­mus – iki pen­ ke­rių metų ne­laisvės. „Die Welt“ inf.

JAV po­rnog­ra­fi­jos vers­las pa­tyrė smūgį Los And­že­lo po­rnog­ra­fi­jos pra­ monė skam­bi­na pa­vo­jaus var­ pais: ne­tru­kus įsi­ga­lio­sian­tis įsta­ ty­mas, įpa­rei­go­jan­tis ak­to­rius fil­ muo­jan­tis mūvėti pre­zer­va­ty­vus, ga­li su­žlug­dy­ti jų verslą.

Įsta­tymą, kurį pir­ma­dienį pa­si­ rašė Ka­li­for­ni­jos me­ras An­to­nio Vil­la­rai­go­sa, pa­si­ūlė Ka­li­for­ni­ jos svei­ka­tos ap­sau­gos ir ko­vos su AIDS fon­das. Jo at­sto­vai ti­ ki­na, kad ši­taip ak­to­riai bus ap­ sau­go­ti nuo ly­ti­niu būdu plin­ tan­čių ligų.

Kaip ki­no mėgėjai ei­na į ki­no teat­rus pa­žiūrė­ti spe­cia­liųjų efektų, taip po­rnog­ra­fi­jos žiū­ro­vai no­ri ma­ty­ti ly­ti­nius san­ty­kius be pre­zer­va­tyvų. „La­bai pa­vo­jin­ga, kai dar­buo­ tojų svei­ka­ta ir sau­gu­mas yra pa­ mirš­ta­mi. Tai sąži­nin­gu­mo klau­ si­mas. Kodėl tai yra vie­nin­telė eko­no­mi­kos sri­tis, ku­rios dar­buo­ to­jai ne­sau­go­mi?“ – ar­gu­men­tus dėstė Ka­li­for­ni­jos svei­ka­tos ap­ sau­gos ir ko­vos su AIDS fon­do va­ do­vas Mi­chae­las Weins­tei­nas. Bet to­kie ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no Ro­no Je­re­my, ku­riam pri­klau­so po­rnog­ra­finės vai­dy­bos pa­sau­ lio Guin­nes­so re­kor­das. Jis nu­si­ fil­ma­vo 2 tūkst. suau­gu­sie­siems skirtų filmų ir nie­ka­da ne­si­nau­ do­jo pre­zer­va­ty­vais. Vy­ras aiš­

ki­no, kad pa­gal jau ga­lio­jan­čias dar­bo tai­syk­les kas ke­tu­rias sa­ vai­tes pri­va­lo at­lik­ti ty­ri­mus dėl ŽIV, chla­mi­dijų, si­fi­lio, go­norė­jos ir kitų ly­ti­niu būdu plin­tan­čių li­ gų. Anot jo, ak­to­riai prie­š fil­ma­ vimą­si vi­suo­met pa­ro­do vie­nas ki­tam sa­vo ty­rimų re­zul­ta­tus, todėl nau­ja­sis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas. Por­nog­ra­fi­nių filmų kūrėjai aiš­ ki­na, kad šis teisės ak­tas smar­kiai smogs jų vers­lui, nes žiū­ro­vams ly­ti­nis ak­tas su pre­zer­va­ty­vu tie­ siog bus ne­įdo­mus. „Kaip ki­no mėgėjai ei­na į ki­ no teat­rus pa­žiūrė­ti spe­cia­liųjų efektų, taip po­rnog­ra­fi­jos žiū­ro­ vai no­ri ma­ty­ti ly­ti­nius san­ty­kius be pre­zer­va­tyvų“, – pa­ly­gi­no šio vers­lo ve­te­ranė Ni­na Hart­ley. Bet JAV po­rnog­ra­fi­jos pra­monė nėra to­kia šva­ri, kaip ban­do pa­ vaiz­duo­ti jos at­sto­vai. Bu­vu­si ak­ torė Shel­ley Lub­ben pa­sa­ko­jo, kad su­vai­di­nu­si 30-yje filmų pa­si­ga­ vo pūsle­linę ir žmo­gaus pa­pi­lo­ mos vi­rusą, ku­ris su­kėlė jai gim­ dos kak­le­lio vėžį. Bet did­žiau­sias skan­da­las ki­lo 2004 m., kai ŽIV turėjęs ir pa­ts to ne­ži­nojęs ak­ to­rius Dar­re­nas Ja­me­sas užkrėtė tris ak­to­res. Tuo­met po­rnog­ra­ fi­jos stu­di­joms lai­ki­nai te­ko nu­ trauk­ti darbą. Ka­li­for­ni­jos San Fer­nan­do slė­ nis lai­ko­mas JAV po­rnog­ra­fij­ os pra­monės, ne­šan­čios mi­li­jar­dinį pelną, sos­ti­ne. Čia fil­muo­ja­ ma be­veik 90 pro­c. ame­ri­kie­čių po­rnog­ra­fi­nių juostų. Be Ka­li­ for­ni­jos, šis vers­las įtei­sin­tas dar vie­no­je vals­ti­jo­je – Nau­ja­ja­me Hamp­šy­re. BBC, „News­week“ inf.

Pro­tes­tas: po­rnog­ra­fi­jos kūrėjai su­ki­lo prie­š naują įsta­tymą ir gra­

si­na iš­kel­din­ti verslą iš Ka­li­for­ni­jos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

16

Šeštadienis, sausio 28, 2012

18p.

M.Ežers­kis šie­met pa­sku­ti­nį kar­tą mė­gins iš­ko­vo­ti olim­pi­nį me­da­lį.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

D.Rim­šai­tės ašaros ne­sug­rau­d Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) ge­ne­ra­li­nė asamb­lė­ja va­kar nu­spren­dė ne­leis­ti pen­kia­ko­vi­nin­kei Do­ na­tai Rim­šai­tei at­sto­vau­ti Ru­si­jai per Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes. Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Sank­ci­ja prieš gim­ta­die­nį

Už tai bal­sa­vo 49 LTOK ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos de­le­ga­tai, 7 su­si­lai­kė, 1 bal­sa­vo prieš. Ry­toj D.Rim­šai­tei, 2010-ųjų šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­ vės pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nei, su­ kaks 24-eri.

Eimantas Skrabulis:

Ji įme­tė ak­me­nu­ką į van­de­nį, ku­ris yra už­ si­sto­vė­jęs. Po bal­sa­ vi­mo tu­rė­tu­me sa­vik­ ri­tiš­kai pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve.

mos įtam­pos asamb­lė­jai su­tei­kė tai, kad į ją at­vy­ko ir žo­džio pa­pra­ šė pa­ti pen­kia­ko­vi­nin­kė. Bu­vo su­reng­tas at­ski­ras bal­sa­ vi­mas, ar leis­ti spor­ti­nin­kei įei­ ti į Vil­niaus „Ka­ro­li­nos“ vieš­bu­čio sa­lę, ku­rio­je vy­ko asamb­lė­ja, ta­ čiau 10 de­le­ga­tų ne­pa­gei­da­vo, kad D.Rim­šai­tė da­ly­vau­tų po­sė­dy­je. „Esa­me de­mok­ra­tiš­ki, ne­tu­ri­me ko slėp­ti“, – pa­brė­žė LTOK pre­zi­ den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, po šio bal­sa­vi­mo su­lau­kęs pa­sta­bų, kad pen­kia­ko­vi­nin­kės ne­rei­kė­jo įsi­ leis­ti. Svars­tant D.Rim­šai­tės klau­si­mą, neap­siei­ta be kraš­tu­ti­nu­mų: vie­ni asamb­lė­jos de­le­ga­tai į pro­ble­mą žvel­gė be emo­ci­jų, ki­ti ne­si­kuk­li­ no pa­leis­ti ge­lian­čių rep­li­kų. At­le­tė ne­nu­ma­tė pa­sek­mių

Į Ru­si­ją spor­ti­nin­kė iš­vy­ko 2010-ųjų pa­bai­go­je dėl, jos tei­ gi­mu, ge­res­nių fi­nan­si­nių ir tre­ ni­ruo­čių są­ly­gų bei as­me­ni­nių prie­žas­čių. Po LTOK asamb­lė­jos spren­di­mo, lai­kan­tis olim­pi­nės char­ti­jos, D.Rim­šai­tė ga­lės at­sto­ vau­ti Ru­si­jai tik 2016-ųjų Rio de Ža­nei­ro va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se. LTOK fo­ru­me, ku­ria­me tra­ di­ciš­kai ap­žvel­gia­mos svar­biau­sios ša­lies spor­to ak­tua­li­jos, su­su­muo­ ja­mi re­zul­ta­tai ir nu­ma­to­mos atei­ ties gai­rės, šį kar­tą di­džiau­sią int­ ri­gą kė­lė prieš­ta­rin­go­ji D.Rim­šai­tės is­to­ri­ja ir jos ato­maz­ga. Pa­pil­do­

1976-ųjų Mon­rea­lio va­sa­ros olim­ pi­nių žai­dy­nių pri­zi­nin­kas, bu­vęs plau­ki­kas Ar­vy­das Juo­zai­tis, kal­ bė­da­mas apie D.Rim­šai­tės is­to­ri­ ją, pa­ste­bė­jo, kad tai – spor­to kul­ tū­ros klau­si­mas. „Jė­ga olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se – ko­ man­dų iš­sau­go­ji­mas. Sa­viap­gau­ lė yra iš­va­žia­vu­sio žo­džiai, kad esu lie­tu­vis ir kaž­ką pa­da­ry­siu už­sie­ny­ je. Mus spau­džia, ne­tu­ri­me pa­si­ duo­ti, nes tai bū­tų blo­gas pa­vyz­dys ki­tiems mū­sų spor­ti­nin­kams. Bal­ suo­siu prieš lei­di­mą jai at­sto­vau­ti ki­tai ša­liai“ – kal­bė­jo fi­lo­so­fas. „Pri­ta­riu A.Juo­zai­čiui, – tei­gė Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­

vės fe­de­ra­ci­jos (LŠPF) pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ma­jaus­kas. – Ma­nau, kad Do­na­ta ap­ga­vo tre­ne­rius, fe­de­ra­ci­ ją, vals­ty­bės Pre­zi­den­tę, ku­ri įtei­kė spor­ti­nin­kei me­da­lį už nuo­pel­nus spor­te. Žmo­gus pa­my­nė spor­to, olim­piz­mo pra­smę. Jei­gu bal­sa­vi­ mas bus tei­gia­mas, at­si­sta­ty­din­ siu iš fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to pa­ rei­gų.“

Arvydas Juozaitis:

Mus spau­džia, ne­ tu­ri­me pa­si­duo­ ti, nes tai bū­tų blo­ gas pa­vyz­dys ki­ tiems mū­sų spor­ ti­nin­kams. 2000-ųjų Sid­nė­jaus olim­pia­dos čem­pio­nė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė tei­gė pri­si­skai­čiu­si straips­nių in­ ter­ne­te ir pa­reiš­kė, kad iš­da­vi­ke Do­na­tos va­din­ti ne­ver­tė­tų. „Ne pa­ts poel­gis blo­gas, ta­čiau jo bū­ das, – sa­kė šau­lė. – Lin­kiu jai sėk­ mės ki­to­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, bet ne Lon­do­ne.“ Tei­si­nin­kas Ka­zi­mie­ras Mo­tie­ ka pa­brė­žė, kad olim­pi­nės char­ ti­jos ne­ži­no­ji­mas neat­lei­džia nuo at­sa­ko­my­bės. „D.Rim­šai­tės el­ge­ sys nea­ti­tin­ka olim­pi­nės char­ti­jos 42-ojo straips­nio, to­dėl jos ir Ru­

Emocijos: kalbėdama LTOK asamblėjoje D.Rimšaitė nesutramdė ašarų.

si­jos rei­ka­la­vi­mai nea­ti­tin­ka spor­ ti­nės mo­ra­lės. Kaip dai­na­vo V.Ker­ na­gis, pa­li­ki­me ver­go da­lią ver­gui. Lai­ky­ki­mės olim­pi­nės char­ti­jos“, – tvir­ti­no K.Mo­tie­ka. Lie­tu­vos sta­lo te­ni­so aso­cia­ci­ jos (LSTA) pre­zi­den­tas Rim­gau­ das Ba­lai­ša bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad

nė­ra nė vie­nos prie­žas­ties bal­suo­ ti „už“. „Kaip iki šiol el­gė­si Do­na­ ta? Šian­dien ji čia, bet tai rei­kė­ jo pa­da­ry­ti anks­čiau. Ru­sai mus spau­džia dėl de­mok­ra­ti­jos, ta­čiau yra tai­syk­lės. Kiek Ru­si­ja ti­ki­si iš­ ko­vo­ti me­da­lių Lon­do­ne? 20–30? O mes? Juk juo­kas kil­tų Ru­si­jo­je,

Sporto laimėjimai Donata Rimšaitė gimė 1988 m. sausio 29 d. Vilniuje. 2008 m. olimpiadoje 15 vieta. 2008 m. pasaulio taurės finale 1

vieta. 2009 m. Europos jaunimo čempi-

onate 3 vieta. 2009 m. pasaulio taurės finale 1

vieta. 2010 m. Europos čempionate 3

vieta. 2010 m. UIPM pasaulio čempio-

nate 3 vieta. 2011 m. UIPM pasaulio taurės 2

etape 1 vieta. 2011 m. sportininkė gavo Rusijos Sprendimas: LTOK asamb­lė­jos de­le­ga­tai ne­bu­vo absoliučiai vie­nin­gi, spręs­da­mi D.Rim­šai­tės li­ki­mą.

pilietybę ir nuo to laiko atstovauja šiai šaliai.

17

Šeštadienis, sausio 28, 2012

sportas Mo­te­rų rink­ti­nė žais su vy­rais

Bri­tai iš­leis ­ mi­li­jar­dus

Fi­na­le – is­pa­nas ir ser­bas

Ry­toj Mo­lė­tuo­se vyk­sian­čios Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­ gos „Žvaigž­džių die­nos“ pa­ grin­di­nis ak­cen­tas – mo­te­rų rink­ti­nės ma­čas su Kęs­tu­čio Kem­zū­ros va­do­vau­ja­ma vy­rų eki­pa, ku­rią su­da­rys LKL le­ gen­dos, tarp jų – Ser­ge­jus Jo­ vai­ša, Vi­tol­das Ma­sals­kis, ki­ti ži­no­mi krep­ši­nin­kai.

Te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „Sky News“ duo­me­ni­mis, Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos iš­lai­dos Lon­do­no olim­ pia­dai ma­žiau­siai pen­kis kar­ tus vir­šys pla­nuo­tą­sias. Žai­ dy­nėms pri­reiks dau­giau nei 12 mi­li­jar­dų sva­rų ster­lin­gų ir ši su­ma dar ga­li pa­di­dė­ti, o ti­ kė­ta­si iš­leis­ti maž­daug 2,37 mlrd.

At­vi­ro­ Aust­ra­li­jos te­ni­so čem­ pio­na­to vy­rų vie­ne­tų fi­na­ le su­si­kaus Ra­fae­lis Na­da­lis ir 2011-ųjų čem­pio­nas No­va­kas Džo­ko­vi­čius (nuo­tr.). Pus­fi­na­ ly­je R.Na­da­lis 6:7 (5:7), 6:2, 7:6 (7:5), 6:4 nu­ga­lė­jo Ro­ge­r Fe­de­re­rį, o N.Džo­ko­vi­čius 6:3, 3:6, 6:7 (4:7), 6:1, 7:5 – An­dy Mur­ray.

di­no Lie­tu­vos spor­to au­to­ri­te­tų Skau­du, kad už­si­ trau­kiau ne­ma­lo­nę sa­vo ša­ ly­je, nors neat­si­sa­ kiau pi­lie­ ty­bės, ne­ kei­čiau pa­var­dės.

jei Do­na­ta bū­tų tre­je­tu­ke, o mū­sų Lau­ra Asa­daus­kai­tė lik­tų ket­vir­ ta“, – svars­tė R.Ba­lai­ša. Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­ de­ra­ci­jos (LLAF) pre­zi­den­tas Ei­ man­tas Skra­bu­lis tei­gė, kad LTOK asamb­lė­ja at­sto­vau­ja mū­sų ša­ lies spor­to in­te­re­sams. „Do­na­ta – suau­gęs žmo­gus. Ji ne nu­si­kal­ tė­lė, ta­čiau ži­no­jo, ko­kie ga­li bū­ti pa­sek­mės. Ko­dėl at­sto­vau­da­mi sa­ vo spor­tui tu­ri­me da­ry­ti išim­tis? Spor­ti­nin­ko am­žius la­bai trum­pas,

Gedimino Bartuškos nuotr.

kar­tais jie tin­ka­mai neį­ver­ti­na­mi. Ar mes jau pa­da­rė­me vis­ką, kad mū­sų spor­ti­nin­kai bū­tų įver­tin­ti pa­gal nuo­pel­nus? Ji įme­tė ak­me­ nu­ką į van­de­nį, ku­ris yra už­si­sto­ vė­jęs. Po bal­sa­vi­mo tu­rė­tu­me sa­ vik­ri­tiš­kai pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve.“ Lie­tu­vos neiš­si­ža­dė­jo

Po­sė­džio sa­lė­je ki­lo šur­mu­lys, kai žo­džio pa­pra­šė D.Rim­šai­tė. „Esu tei­sia­mų­jų suo­le. Daug čia pa­sa­ky­tų žo­džių – ne­tie­sa. Sup­

ran­tu, kad sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ma­no pa­dė­tį. Lie­tu­vą pa­li­kau dėl mei­lės žmo­gui, su ku­riuo da­bar gy­ve­nu. Esu spor­ti­nin­kė, ta­čiau ir mo­te­ris, man svar­biau­sia – šei­ma. Skau­du, kad už­si­trau­kiau ne­ma­lo­nę sa­vo ša­ly­je, nors neat­si­sa­kiau pi­lie­ty­ bės, ne­kei­čiau pa­var­dės. Pa­sau­ ly­je yra daug vals­ty­bes pa­kei­tu­sių spor­ti­nin­kų, ku­rių nie­kas ne­smer­ kia. Nes­var­bu, su ko­kios ša­lies vė­ lia­va bū­siu, juk vi­si ma­tys, kad esu Rim­šai­tė, ki­lu­si iš Lie­tu­vos. Sup­

ras­ki­te, mei­lė žmo­gui – stip­ri ga­ lia“, – ne­su­lai­ky­da­ma aša­rų kal­ bė­jo D.Rim­šai­tė. Jos kal­bą nu­trau­kė kai ku­rių asamb­lė­jos na­rių šūks­niai: „Ko­kią ša­lį my­li? Ru­si­ją?“ Į LTOK asamb­lė­ją D.Rim­šai­ tė bu­vo at­vy­ku­si su ma­ma, ku­ri, lauk­da­ma spren­di­mo, ir­gi ne­su­ si­val­dė – ke­lis­kart ap­si­py­lė aša­ ro­mis. Spor­ti­nin­kė ne­ko­men­ta­vo bal­ sa­vi­mo re­zul­ta­tų.

Komentaras

Artūras Poviliūnas LTOK prezidentas

T

iek metų praleidęs sporte žinau, dėl kokių priežasčių sportininkas gali išvykti į kitą šalį. Aš D.Rimšaitės 2010 m. liepos 1 d., girdint grupei žmonių, paklausiau, ar ji turi kokį nors širdies draugą. Ji atsakė, kad neturi. Tiesą sakant, šiuo atveju ji manęs neįtikino. Tikrąsias priežastis aš žinau, jos – finansinės. Sutarę su Donata, įvykdėme visus jos finansinius pageidavimus, todėl jaučiamės teisūs. Jeigu viskas būtų vykę kitaip, tuomet ir klausimas būtų kitas, bet dabar ji mus paprasčiausiai apgavo. Paskaičius V. Aminovo ar Rusijos olimpinio komiteto prezidento Aleksandro Žukovo laiškus matyti, kad jie tiesiog prašo mūsų sutikimo, nes be jo nieko padaryti neįmanoma. Pasikartosiu: tai buvo ne D. Rimšaitės teismas. Tiesiog yra aiškus Olimpinės chartijos reikalavimas – draudimas trejus metus atstovauti olimpinėse žaidynėse naujai valstybei, kuris tik kartais apeinamas. Šį kartą taip neatsitiko, ir šioje istorijoje jau padėtas taškas. Donata galės ir toliau sėkmingai dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose už Rusijos rinktinę ir ruoštis Rio de Žaneirui. Asamblėjoje viskas vyko demokratiškai, sprendė visa generalinė asamblėja. Nemanau, kad dėl vienos D. Rimšaitės kils susikirtimų su Rusijos olimpiniu komitetu ar penkiakovės federacija. Žinote, laikas viską užgydo, o bėga jis labai greitai. Neabejoju, kad viskas bus gerai. Mes, sporto vadovai, darome viską, kad sportininkams būtų geriau, kad jie gautų didesnius atlyginimus, maistpinigius. Tik ne viskas nuo mūsų priklauso. Bet būkime optimistai, ruoškimės Londonui ir sirkime už mūsų sportininkus, kurie ten startuos.

49

Pozicija: LŠPF pre­zi­den­tas V.Ma­jaus­kas ketino atsistatydinti, jeigu Rusijos prašymui būtų pritarta ir visus metus su Lietuvos sporto valdininkais

nebendravusi D.Rimšaitė būtų įgijusi teisę Londone atstovauti Rusijai.

LTOK ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos de­le­ga­ tai balsavo už tai, kad D.Rim­šai­tei nebūtų leista at­sto­vau­ti Ru­si­jai Lon­do­no olim­pi­nėse žai­dy­nėse.

18

Šeštadienis, sausio 28, 2012

sportas

M.Ežerskis sie­kia olim­pi­nės vir­šū­nės Trejo­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ly­va­vęs grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių meist­ras Min­dau­ gas Ežers­kis tei­gia, kad šie­met pa­sku­ti­ nį kar­tą mė­gins iš­ko­vo­ti olim­pi­nį me­da­ lį ir pa­dės taš­ką pro­fe­sio­na­laus spor­ti­nin­ ko kar­je­roje.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

2000-ai­siais Sid­nė­jaus va­sa­ros olim­pia­do­je daug­kar­ti­nis Lie­tu­ vos čem­pio­nas užė­mė 8-ąją vie­tą, 2004-ai­siais Atė­nuo­se – 13-ąją, 2008-ai­siais Pe­ki­ne – 7-ąją. – Min­dau­gai, tik­riau­siai ne vie­ nas spor­to aist­ruo­lis nu­stem­ba su­ži­no­jęs, kad jūs vis dar ak­ty­ viai spor­tuo­ja­te, nors po Pe­ki­no olim­pia­dos ke­ti­no­te at­si­svei­ kin­ti su di­džiuo­ju spor­tu. Ko­ dėl per­si­gal­vo­jo­te? – pa­klau­sė­ me 2007-ųjų pa­sau­lio ir 2009-ųjų Eu­ro­pos grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių vi­ce­čem­pio­no, pa­sau­lio ka­riš­kių spor­to žai­dy­nių pri­zi­nin­ko, bio­lo­ gi­jos moks­lų dak­ta­ro M.Ežers­kio. – Taip su­si­klos­tė gy­ve­ni­mas. Ke­le­ri me­tai bu­vo la­bai ne­leng­vi, gal­vo­je vis daž­niau su­ko­si min­tys apie spor­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gą. Ne vie­ną čem­pio­ na­tą pra­lei­dau dėl trau­mų. Kiek vė­ liau vis­kas su­si­tvar­kė. Per­nai ne­blo­ gai pa­si­ro­džiau Vo­kie­ti­jos im­ty­nių bun­des­ly­gos pir­me­ny­bė­se, to­dėl tre­ ne­ris pa­siū­lė su­kaup­ti vi­sas jė­gas ir pa­ban­dy­ti pa­sku­ti­nį kar­tą pra­si­ brau­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes. – Ar dar daug jė­gų yra? – Ne­ži­nau. Ma­nau, kad sie­la im­ ty­niau­ti no­ri la­biau ne­gu kū­nas. Skaus­mai už­klum­pa įvai­riau­si. Vis dėl­to svar­bu, kad sa­vy­je jau­čiu ug­ne­lę. Ko­dėl gi ne­pa­ban­džius pa­ sku­ti­nį kar­tą? Tris kar­tus jau da­ ly­va­vau olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, bu­ vau vi­sai ne­to­li sva­jo­nės iš­ko­vo­ti me­da­lį. Pa­ban­dy­siu dar kar­tą, nes ne­si­jau­čiu pra­stes­nis, ne­gu bu­vau prieš pen­ke­rius me­tus.

– Ko iš­mo­ko­te per sa­vo kar­je­ ros sunk­me­tį? – Gal­va pail­sė­jo nuo įtemp­to var­ žy­bų ma­ra­to­no, gy­ve­ni­mo ant la­ga­ mi­nų – sto­vyk­los, ko­vos. Me­tai bu­ vo ra­mūs, to­dėl da­bar vėl de­gu no­ru dirb­ti per tre­ni­ruo­tes. Ži­nau, kad li­ko ne­daug lai­ko, nes po olim­pi­nių žai­dy­nių dė­siu taš­ką. Šiuo me­tu esu pa­si­ry­žęs ati­duo­ti vi­sas jė­gas iš­ko­ vo­ti ke­lia­la­pį į Lon­do­ną ir ge­rai pa­ si­ro­dy­ti olim­pia­do­je. Jau­čiuo­si tu­ rįs dau­giau vi­di­nės ener­gi­jos. – Olim­pi­nis me­da­lis vi­sus spor­ ti­nin­kus trau­kia tar­si mag­ne­ tas. Neuž­ten­ka pa­sau­lio ar Eu­ ro­pos čem­pio­na­tų me­da­lių? – Olim­pia­da – vi­so gy­ve­ni­mo šan­ sas. Juk dau­gy­bė at­le­tų ne­tgi ne­ tu­ri ga­li­my­bių jo­je da­ly­vau­ti, nes į jas ne­pa­ten­ka per at­ran­kos rė­tį. Aš tu­rė­jau tris šan­sus, to­dėl man vien da­ly­va­vi­mas žai­dy­nė­se nė­ra ro­dik­ lis. Rei­kia par­si­vež­ti me­da­lį. Tai – olim­pi­nio spor­to vir­šū­nė. Pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se ga­li­ma da­ly­vau­ti kas­met – kar­tais pa­si­ro­dy­ti ge­riau, kar­tais pra­sčiau, bet jei spor­ti­nin­ kas su­ge­ba įro­dy­ti sa­vo pra­na­šu­mą olim­pia­do­je, va­di­na­si, jis yra sa­vo spor­ti­nės kar­je­ros vir­šū­nė­je. – Ar sun­ku įgy­ti olim­pi­nius rei­ ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią spor­ti­ nę for­mą? – Tu­ri­me ne­blo­gas są­ly­gas, pa­ly­gin­ ti su tuo, ką tu­rė­jo­me prieš de­šimt me­tų, kai bu­vau jau­nas. Spor­ti­nė for­ma? Džiu­gu, kad ša­lia yra ge­ra ko­man­da. Vie­nam tai pa­da­ry­ti bū­ tų la­bai sun­ku. Yra Min­dau­gas Miz­ gai­tis, Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius, Val­de­ma­ras Venc­kai­tis. Mū­sų tiks­ lai – to­kie pat, nors ko­vo­ja­me skir­

Pa­tir­tis: M.Ežers­kis jau­nie­siems im­ty­ni­nin­kams – vis dar per kie­tas

rie­šu­tas.

Sie­kis: M.Ežers­kio nuo­mo­ne, net ke­li pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se iš­ko­vo­ti ap­do­va­no­ji­mai ne­pri­lygs­

ta vie­nam olim­pi­niam me­da­liui.

tin­gų svo­rių ka­te­go­ri­jo­se. Ei­na­me vi­si kar­tu. Vie­nas ki­tą daž­nai pa­lai­ ko­me – jei­gu ma­tau, kad ku­ris nors yra pa­var­gęs, priei­nu, pa­ta­riu, kad žmo­gus ne­si­ner­vin­tų. Drau­ge vi­sa­da yra leng­viau ke­liau­ti tiks­lo link.

Olim­pia­da – vi­so gy­ ve­ni­mo šan­sas. Juk dau­gy­bė at­le­tų ne­t­gi ne­tu­ri ga­li­my­bių jo­ je da­ly­vau­ti. – Ką ma­no­te apie Lie­tu­vos im­ ty­nių jau­ni­mą? – Mū­sų jau­ni­mė­liui dar po­rą me­ te­lių rei­kės ge­rai pa­dir­bė­ti spor­to sa­lė­je. Vai­ki­nai po tru­pu­tį da­ro­si gud­res­ni, kart­kar­tėm vis ko­kių nors nau­jo­vių su­si­gal­vo­ja, bet ly­gio, ku­ rio rei­kia olim­pia­dai, jie dar ne­pa­ sie­kė. Dar per ža­li. Trūks­ta pa­tir­ties – rei­kia va­žiuo­ti į sto­vyk­las, ieš­ko­ ti dau­giau ir kie­tes­nių tre­ni­ruo­čių par­tne­rių. Per sa­vo kar­je­rą ėmiau­ si su šim­tais tre­ni­ruo­čių par­tne­rių, to­dėl vis­ką ži­nau, kas ga­li ma­nęs lauk­ti. O mū­sų jau­nuo­liai – stip­ rūs, bet pa­pras­ta­me tur­ny­re pra­lai­ mi spor­ti­nin­kui, ku­riam ne­ga­li­ma pra­lai­mė­ti. Vis­kas pri­klau­so nuo jų pa­čių. Jei dirbs ir no­rės ko nors pa­ siek­ti, re­zul­ta­tas bus. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je tu­rė­si­me bent du ar tris im­ ty­ni­nin­kus, ku­rie so­li­džiai at­ro­dys tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. – Da­bar per tre­ni­ruo­tes var­žo­ tės su kur kas sun­kes­niu Min­ dau­gu Miz­gai­čiu. Ko­dėl? – Tai kad mes su juo vi­są gy­ve­ni­ mą kar­tu (juo­kia­si). Yra ir jau­na­ sis Ma­ri­jus Gri­ge­lis, dar ke­li ma­no svo­rio ka­te­go­ri­jos spor­ti­nin­kai. Yra su kuo pa­si­ga­ly­nė­ti, ta­čiau nė­ra at­ mos­fe­ros, ku­ri bū­tų ar­ti­ma at­ran­ kos tur­ny­rams į olim­pi­nes žai­dy­nes. To­dėl pri­va­lo­me va­žiuo­ti į sto­vyk­

las sve­tur. Lie­tu­vo­je ga­li­me at­lik­ti ba­zi­nes tre­ni­ruo­tes, ta­čiau, kai rei­ kia kur­ti var­žy­bų tak­ti­ką, no­ri­me, kad kas nors mus kaip rei­kiant pa­ lau­žy­tų. Sto­vyk­los bū­na vi­sur, tik su bal­ta­ru­siais ne­su­ta­ria­me, nes pas mus dir­ba tre­ne­ris iš šios ša­lies. Pra­si­dė­jo po­li­ti­ka. Yra ge­rų sto­vyk­ lų Uk­rai­no­je, Suo­mi­jo­je. Net­ru­kus va­žiuo­si­me į Bul­ga­ri­ją – šios ša­lies rink­ti­nė tu­ri ge­rų im­ty­ni­nin­kų. – Kaip lie­tu­vius su­tin­ka tre­ni­ ruo­čių sto­vyk­lų šei­mi­nin­kai? – Prob­le­mų tarp­tau­ti­nė­se sto­vyk­ lo­se nė­ra. Svar­biau­sia, kad su­si­ mo­kė­tum, kiek pra­šo­ma. Ta­čiau ru­sai nie­ka­da ne­prii­ma. Mes jiems ne­rei­ka­lin­gi, nes jie kiek­vie­no­je svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je tu­ri po de­šimt ly­ gia­ver­čių spor­ti­nin­kų, be to, ne­ no­ri, kad meist­riš­ku­mo pa­slap­čių ne­pe­rim­tu­me. – Lie­tu­vos čem­pio­na­te ko­vė­tės su spor­ti­nin­kais, sun­kes­niais nei 120 ki­log­ra­mų, nors jū­sų svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 96 ki­log­ ra­mų. Eks­pe­ri­men­tuo­ja­te? – Mū­sų čem­pio­na­te ga­liu sau tai leis­ti. Da­bar sve­riu maž­daug 102 ki­log­ra­mus. Tie­siog ne­no­rė­jau alin­ ti kū­no mes­da­mas svo­rį, to­dėl išė­ jau pa­si­grum­ti su sun­kes­niais. At­ sa­kin­go­se var­žy­bo­se to ne­da­ry­čiau. Ten jau Min­dės (M.Miz­gai­čio – red. pa­st.) rei­ka­lai. Te­gul jis su tais mil­ži­ nais aiš­ki­na­si, aš jiems per silp­nas. – Ar per jū­sų kar­je­rą im­ty­nės pa­si­kei­tė? – Eu­ro­po­je vi­sos ša­lys tu­ri ge­rų spor­ti­nin­kų. Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Uk­rai­na jų tu­ri dau­giau nei ki­tos. Es­tai taip pat išug­dę ke­lis aukš­to ly­gio at­le­tus. Ma­nau, kad im­ty­nės – pa­trauk­li spor­to ša­ka ma­žie­siems. Juk ji la­vi­na vi­sa­pu­siš­kai. Ži­no­ma, rei­kia ir pro­tin­go tre­ne­rio. Blo­gi tre­ ne­riai bet ku­rio­je spor­to ša­ko­je ga­ li su­ga­din­ti vai­ką. Tar­ki­me, Vo­kie­ ti­jo­je ma­čiau, kad per tre­ni­ruo­tes

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

var­to­si ket­ve­rių me­tų vai­kai. Vis­ kas la­bai pa­pras­ta – jie mo­ko­si kūl­ vers­čių ir ki­tų ele­men­tų, bet tai vys­ to žmo­gaus or­ga­niz­mą. Im­ty­nėms kles­tė­ti tu­ri bū­ti ge­rų spe­cia­lis­tų, kad tė­vai ga­lė­tų jais pa­si­ti­kė­ti. – Ko­kios pa­tir­ties su­kau­pė­te pa­ts pa­ra­ga­vęs tre­ne­rio duo­ nos? – Ko­vo­ti pa­pras­čiau, nei tre­ni­ruo­ ti. Nu­va­žia­vau į ke­lias var­žy­bas su jau­ni­mu. Va­ka­rop jau ir gal­vą pra­ dė­da­vo skau­dė­ti. Kai pa­ts esi ant ki­li­mo – ma­žiau ner­vų. Tre­ne­rio dar­bas – tai vis dau­giau ži­lų plau­ kų. Tuo jau įsi­ti­ki­nau. Ne­pa­kan­ ka vien spor­ti­nių rū­pes­čių – rei­kia pri­žiū­rė­ti, kad kiek­vie­nas auk­lė­ti­ nis ge­rai iš­si­mie­go­tų, so­čiai pa­val­ gy­tų. Rus­la­nas Var­ta­no­vas kar­tais juo­kau­ja, kad tre­ne­ris spor­ti­nin­kui tu­ri bū­ti vis­kas: ma­ma, tė­tis, gy­dy­ to­jas, o kar­tais ne­tgi drau­gė – pa­si­ kal­bė­ti, kas ne­ge­rai. Ki­ti ma­no, kad tre­ne­rio dar­bas leng­vas, ta­čiau taip yra tik ta­da, kai tie­siog at­sė­di sa­lė­ je sa­vo va­lan­das, ir tiek. O jei­gu no­ ri ko nors iš­mo­ky­ti ir pa­siek­ti, rei­ kia ne­ma­žai pa­dir­bė­ti. – Min­dau­gai, ar jau tvir­tai nu­ spren­dė­te, kad Lon­do­no olim­ pia­do­je pa­sku­ti­nį kar­tą išei­si­ te ant im­ty­nių ki­li­mo? – Taip, sa­vo spor­ti­nė­je kar­je­ro­ je dė­siu taš­ką, nors iš im­ty­nių ne­ pa­bėg­siu – tik­riau­siai dirb­siu rink­ti­nės tre­ne­rių šta­be. Pa­tir­ties su­kau­piau ne­ma­žai, ti­kiu, kad ji ga­li pra­vers­ti ki­tiems. Ką da­ry­siu, jei neiš­ko­vo­siu ke­lia­la­pio į Lon­do­ ną? Gy­ve­ni­mas tuo ne­si­baigs. Nie­ kas neap­sau­go­tas nuo ne­sėk­mių, su tuo rei­kia su­si­tai­ky­ti. Gal­būt nu­va­ žiuo­siu į pir­mą at­ran­kos tur­ny­rą ir neiš­veng­siu rim­tos trau­mos – vi­ si pla­nai nuei­tų per­niek. Taip ga­li at­si­tik­ti ir per ei­li­nę tre­ni­ruo­tę. Tad ne­jau­gi to­kiu at­ve­ju rei­kia ei­ti kar­ tis? Kol esu svei­kas, ati­duo­siu vi­sas jė­gas tiks­lui.

19

šeštadienis, sausio 28, 2012

22p.

Kai kal­ba vy­rai, mo­te­rys Jor­da­ni­jo­je pri­va­lo ty­lė­ti.

Arbitras V.Do­vi­da­vi­čius ti­ki, kad pa­sveiks Vie­nas ge­riau­sių Eu­ro­pos krep­ši­nio ar­bit­rų Vir­gi­ni­jus Do­vi­da­vi­čius mir­ties ne­bi­jo ir į ją žvel­gia la­bai ramiai. Ta­čiau tre­čios sta­di­jos me­la­no­ma ser­gan­tis 48-erių vyras ti­ki me­di­kais, sa­vi­mi ir pa­si­duo­ti ne­ke­ti­na.

Ti­kė­ji­mas: V.Do­vi­da­vi­čius gi­ria sa­vo žmo­ną ir vi­sus jį gy­dančius me­di­kus.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Be svei­ka­tos – be ver­ty­bių

Pak­vie­tęs į sa­vo na­mus ne­to­li le­ gen­di­nės Kau­no spor­to ha­lės Vir­ gi­ni­jus įsi­tai­so ant so­fos. Ta­čiau per vi­są po­kal­bį jis ne­ga­li nu­sė­dė­ti vie­ to­je: tai pri­tū­pia pa­si­rė­męs į bal­do kraš­tą, tai pa­si­su­ka į vie­ną pu­sę, tai į ki­tą, tai su­len­kia ko­ją, tai iš­tie­sia. „Skau­da“, – iš­ta­ria V.Do­vi­da­vi­ čius ir pri­si­pa­žįs­ta, kad kiek­vie­ną die­ną var­to­ja skaus­mą mal­ši­nan­ čius vais­tus. Bū­tent skaus­mas ir ta­po pa­grin­di­niu prie­šu, ko­dėl jis ne­ga­li daug lai­ko skir­ti kny­goms: „La­bai sun­ku su­si­kaup­ti. Di­des­ne me­di­ta­ci­ja ta­po te­le­vi­zo­rius, to­dėl na­muo­se TV ek­ra­nas ne­re­tai mir­ga ir nak­ti­mis.“

Da­bar Vir­gi­ni­jus pa­si­kei­tęs: dau­ giau drą­sos, ne­tgi tie­su­mo, ma­ žiau mums įpras­to pa­vir­šu­ti­niš­ko džiaugs­mo, tuš­tu­mo, sno­biz­mo, pa­si­kei­tu­sios ar­ba dar la­biau iš­ryš­ kė­ju­sios jam svar­bios ver­ty­bės. Krep­ši­nio ar­bit­rui ki­to­kią pra­ smę tu­ri ir kasdienis, daž­niau­siai au­to­ma­tiš­kai ta­ria­mas pa­si­svei­ki­ ni­mas „Svei­kas!“. „Jei nė­ra svei­ka­tos – be­veik ne­ lie­ka ki­tų ver­ty­bių. Ypač tai su­vo­ ki su tuo su­si­dū­ręs tie­sio­giai“, – žvel­gia su­si­mąs­tęs į ant sta­lo sto­vin­tį ar­ba­ti­nu­ką ir vai­sių lėkš­ tę, bet jų tar­si ne­ma­to. Fi­ziš­kai jau­tė­si ge­rai

Tre­čios sta­di­jos me­la­no­ma V.Do­ vi­da­vi­čiui diag­no­zuo­ta prieš pust­re­čių me­tų. Jis, ži­no­ma, pa­me­na

tą die­ną: tuo­met ren­gė­si Belg­ra­de, Ser­bi­jo­je, vy­ku­siai uni­ver­sia­dai. „Fi­ziš­kai jau­čiau­si la­bai ge­rai“, – se­no­kai ra­gin­tas žmo­nos Ing­ri­ dos, ku­ri yra far­ma­ci­nin­kė, Vir­gi­ ni­jus ne itin no­riai iš­vy­ko į San­ta­ riš­kes iš­si­tir­ti nuo gi­mi­mo tu­rė­to pu­pos dy­džio ap­ga­mo ant kai­rio­ sios ko­jos. Gy­dy­to­jai ne­dels­da­mi išo­pe­ra­vo limf­maz­gius kai­rio­jo­je šlau­ny­je. „Ne, bai­mės ne­jau­čiau, nes ne­ su­vo­kiau, kaip tai pa­vo­jin­ga. Šo­ ki­ra­vau me­di­kus klau­si­mu, kiek bū­na sta­di­jų. Iš­gir­dęs, kad yra ke­ tu­rios, o ma­no – jau tre­čio­ji, su­ pra­tau si­tua­ci­jos rim­tu­mą“, – pa­ me­na V.Do­vi­da­vi­čius. Vėliau jam bu­vo at­lik­tos dar ke­ lios ope­ra­ci­jos, skir­tas che­mo­te­ra­ pi­jos kur­sas.

Šian­dien krep­ši­nio ar­bit­ras neat­ ro­do pa­lū­žęs ar pra­ra­dęs gy­ve­ni­mo džiaugs­mą. Jis ti­ki kva­li­fi­kuo­tų gy­ dy­to­jų pa­gal­ba ir sa­vi­mi. „Ma­no li­ga nė­ra na­go lū­ži­mas. Jei ne­ti­kė­siu me­di­kais, sa­vi­mi, nie­ko ge­ro ne­bus, – pri­si­pa­žįs­ta V.Do­vi­ da­vi­čius. – Da­bar kan­ki­na skaus­ mas, ta­čiau lau­kia­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tų pa­čių nau­jau­sių vais­tų. Tuo­met paaiš­kės, koks bus efek­tas ir re­zul­ta­tai.“ Tar­si nau­jas ma­ras

Vė­žys – tar­si nau­jas ma­ras. On­ko­ lo­gi­nes li­gas, įsi­ti­ki­nęs Vir­gi­ni­jus, sukelia gy­ve­ni­mo pro­ble­mos, rū­ pes­čiai. Dar vie­na prie­žas­tis – pla­ ne­tos už­terš­tu­mas. „Ka­dai­se per sa­vai­tę Kau­ne pa­ kil­da­vo ke­li lėk­tu­vai, o da­bar? Ge­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ro­kai pa­dau­gė­jo au­to­mo­bi­lių ir ki­ tų, ne tik trans­por­to, prie­mo­nių iš­me­ta­mų ter­ša­lų. Be to, mes ne­ ži­no­me dau­ge­lio da­ly­kų“, – sam­ pro­tau­ja V.Do­vi­da­vi­čius. Jo nuo­mo­ne, ato­mi­nė ener­gi­ ja – di­de­lis nu­si­kal­ti­mas žmo­ni­jai. Drioks­te­lė­ju­si Čer­no­by­lio ato­mi­ nė elekt­ri­nė prieš 25 me­tus, o ne­ se­niai – Ja­po­ni­jo­je. To­kių ka­tast­ ro­fų pa­da­ri­niai ga­li pa­si­reikš­ti ir po 20 me­tų ar vė­liau. Įver­ti­nus žmo­ nių svei­ka­tą, ji nė­ra pi­gi. Iš­si­vys­ čiu­sios ša­lys jau gal­vo­ja apie sau­ lės ener­gi­ją. Dar vie­na on­ko­lo­gi­nių li­gų prie­ žas­čių, kaip įsi­ti­ki­nęs ar­bit­ras, yra be­ga­li­nis go­du­mas ir no­ras bet ko­ kia kai­na gau­ti pel­no. „Ką mes val­go­ me? Viš­čiu­kas ne­ras

20

20

šeštadienis, sausio 28, 2012

Ar­bit­ras V.Do­vi­da­vi­čius ti­ki, kad pa­sveiks šva­raus grū­do že­ 19 mė­je. No­rint svei­kai mai­tin­tis, rei­kia kiek­vie­ną vai­sių

de­šimt mi­nu­čių lai­ky­ti so­dos tir­ pa­le“, – per­spė­ja V.Do­vi­da­vi­čius. Jis ne­kri­ti­kuo­ja ne­tra­di­ci­nės me­ di­ci­nos: juk žmo­nės iš­gy­ja ir pa­gal ke­lis tūks­tan­čius me­tų nau­do­tus se­no­vės in­dų ar ki­nų me­di­kų re­ cep­tus. „Ta­čiau ar tuo­met bu­vo to­kių li­ gų kaip da­bar?“ – re­to­riš­kai klau­ sia ar­bit­ras. Vir­šū­nė – olim­pi­nės žai­dy­nės

Be­s i­g y­d an­t is nuo me­l a­n o­m os V.Do­vi­da­vi­čius bu­vo pri­vers­tas šiek tiek pa­keis­ti mi­ty­bos įpro­čius. Da­ bar jis ne­var­to­ja cuk­raus, kiau­lie­ nos, at­si­sa­kė pie­no pro­duk­tų, nes gir­dė­jo, kad jie ga­li pa­ska­tin­ti na­ vi­kų au­gi­mą. „Sun­kiau­sia yra šian­dien, nes kas­dien rei­kia ko­vo­ti su skaus­mu, ku­ris ka­la ir į sme­ge­ni­nę, – nuo­šir­ džiai pri­si­pa­žįs­ta V.Do­vi­da­vi­čius. Ir po aki­mir­kos nu­si­kva­to­ja, – ne­ su pe­si­mis­tas ir ne­per­žen­giau lie­ tu­vių pe­si­miz­mo kar­te­lės.“ Ar daug ma­lo­nu­mų jis bu­vo pri­ vers­tas at­si­sa­ky­ti dėl li­gos? Ne, ne, pur­to gal­vą, krep­ši­nio jis ne­pa­siil­ go. Šios spor­to ša­kos pri­si­so­ti­no pa­kan­ka­mai: vie­ną ge­riau­sių Eu­ ro­pos krep­ši­nio ar­bit­rų ga­lė­da­vo sti­mu­liuo­ti tik aukš­čiau­sio rei­tin­ go, so­li­džios ko­mer­ci­nės var­žy­bos ar LKL fi­na­lai. „Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad ki­tur ga­li dirb­ti ne­ko­ky­biš­kai, bet sti­mu­ lia­ci­ja – ne ta. O vir­šū­nė – olim­ pi­nės var­žy­bos Atė­nuo­se, – ta­ria šiek tiek nos­tal­giš­kai su ne­sle­pia­ ma ge­ra emo­ci­ja bal­se. – Vie­na – bū­ti žiū­ro­vu, ant­ra – tos šei­mos na­riu, gau­ti olim­pi­nį as­mens do­ ku­men­tą, ku­ris tuo me­tu svar­biau už pa­są. Su olim­pi­niu pa­su juo­kais pa­tar­da­vo ei­ti net ir į tua­le­tą.“ Par­da­vė „Har­ley Da­vid­son“

Šie­met, jei Vir­gi­ni­jus tei­sė­jaus bent vie­no­se rung­ty­nė­se, su­kaks ly­giai 30 me­tų nuo jo kar­je­ros pra­džios. Pra­ kal­bus apie pa­sku­ti­nes kol kas iki šiol tei­sė­jau­tas rung­ty­nes, Vir­gi­ni­jus iš­kart at­sa­ko: 2011-ųjų lapk­ri­tis.

Po ope­ra­ci­jų, che­mo­te­ra­pi­jos ir ki­tų vais­tų jis in­ten­sy­viai bė­gio­ jo, spor­ta­vo ir ren­gė­si nau­jam se­ zo­nui. Vė­liau, jau pra­si­dė­jus LKL se­zo­nui, su­kan­dęs dan­tis tei­sė­ja­ vo Klai­pė­do­je. Po to iš FI­BA ga­vo kvie­ti­mą, bi­lie­tus, tu­rė­jo vi­zą vyk­ti į Ru­si­ją, į tre­jas rung­ty­nes. „Jutau skaus­mą, bet ne­no­rė­ jau nu­vil­ti FI­BA, to­dėl iš­vy­kau“, – pa­me­na V.Do­vi­da­vi­čius. Prieš pat rung­ty­nes jis su­si­leis­da­vo skaus­ mo mal­ši­na­mų­jų. „Ko­le­gų pa­pra­ šiau ma­ne pri­deng­ti, jei ne­spė­ čiau bėg­ti. Bu­vau net su­si­kū­ręs sa­vo bė­gi­mo sis­te­mą: vi­są krū­vį per­kel­da­vau de­ši­nei ko­jai, o kai­re tik vos at­si­spir­da­vau“, - paaiš­ki­ na pa­šne­ko­vas.

Ži­nai, kar­tais ša­ lia Ing­ri­dos jau­čiuo­ si kaip prie me­džio, ku­rį mes no­ri­me ap­ glėb­ti, bū­ti ir ne­pa­ leis­ti.

Vir­tu­vė­je ant šal­dy­tu­vo mag­ne­ tu­kais pri­spaus­tos žmo­nos, sū­naus nuo­trau­kos. Gre­ta jų – nuo­trau­ka Vir­gi­ni­jaus, sė­din­čio ant „Har­ley Da­vid­son“. Mo­to­cik­lo, ku­rį jis jau par­da­vė – gy­dy­ma­sis, de­ja, rei­ka­ lau­ja di­de­lių pi­ni­gų. „Oi, ne, jo ne­pa­siilgs­tu, – šyp­ so­da­ma­sis pur­to gal­vą Vir­gi­ni­jus.– Bū­tų per­ne­lyg sno­biš­ka teig­ti, kad man trūks­ta mo­to­cik­lo. Tai – ma­ da, pui­kus lai­ko pra­lei­di­mas, ma­ lo­nu­mas, bet ne dau­giau.“ Ži­no­ma, jis ne­sle­pia tu­rin­tis ki­tą, jau se­ną ir di­de­lį, ma­lo­nu­mą: gol­ fą. Ir džiau­gia­si, kad šių me­tų pa­ va­sa­rį Dzū­ki­jo­je prie Drus­ki­nin­kų su vers­lo par­tne­riais ati­da­rys įspū­ din­gą aikš­ty­ną. Prag­ma­tiš­kas po­žiū­ris

Ar Vir­gi­ni­jus pa­ste­bė­jo, kad kai ku­ riems žmo­nėms ta­po ne­rei­ka­lin­ gas? Ar smar­kiai su­ma­žė­jo te­le­fo­ no skam­bu­čių?

V.Do­vi­da­vi­čius gūž­te­li pe­čiais, bet pri­si­pa­žįs­ta: „Gal­vo­jau apie tai. Ku­rie bu­vo lai­ki­ni, tie ir din­go, o aš dėl to nie­ko ne­pra­ra­dau. Be to, jei koks nors Bra­zaus­kas ir Pi­li­paus­ kas (krep­ši­nio ar­bit­rai) po 25 kar­ tus klau­si­nė­tų, kaip jau­čiuo­si, ma­ ne ner­vin­tų. Ta­čiau ne­su abe­jin­gas, kai nuo­šir­džiai tei­rau­ja­si apie ma­ no sa­vi­jau­tą.“ Su­ži­no­jęs ne­gai­les­tin­gą diag­no­ zę V.Do­vi­da­vi­čius ta­po tie­ses­nis ir drą­ses­nis. „On­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­ tys žmo­nės daž­nai bi­jo ne dėl sa­ vęs, o dėl šei­mos, ne­baig­tų dar­bų, – ma­no Vir­gi­ni­jus. – Dau­gu­mai žmo­nių mir­tis su­ke­lia siau­ bą, ta­čiau mes ne­re­tai į tai žvel­gia­me pra­gma­tiš­kai.“ Taip, ke­lis kar­tus jis bu­vo pa­gal­vo­jęs, kad li­ga gal­būt yra Die­vo baus­ mė. Vy­ras mąs­to: jei Die­vas bau­džia, ga­li­ma ti­kė­tis, kad jis yra ir gai­ les­tin­gas. „O aš ne­nu­žu­džiau jo­ kio žmo­gaus ir ne­pa­da­riau di­de­lių fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų. Ir, be­je, pa­so­di­nau la­bai daug me­ džių“, – ver­ti­na Vir­gi­ni­jus. Nu­si­vy­lęs Lie­tu­vos po­li­ti­kais

V.Do­vi­da­vi­čius drą­siai ir ne­gai­les­ tin­gai ker­ta Lie­tu­vos po­li­ti­kams. Jis ne­su­vo­kia, kaip ga­li­ma šim­tus mi­ li­jo­nų skir­ti Val­do­vų rū­mų sta­ty­ bai, sta­ty­ti „auk­si­nius“ tua­le­tus. „Lie­tu­vo­je vyks­ta la­bai daug ne­ šva­rių da­ly­kų. Per 20 me­tų mū­sų ša­lis ga­lė­jo virs­ti ro­ju­mi, – nea­be­ jo­ja krep­ši­nio ar­bit­ras, ne­ran­dan­ tis at­sa­ky­mo, ka­da mū­sų ša­ly­je pa­ga­liau nu­švis švie­sa tu­ne­lio ga­ le, ka­da liau­sis ma­si­nė emig­ra­ci­ja. – Ar ateis lai­kas, kai po­li­ti­kai pra­ dės da­ry­ti ką nors ge­ro žmo­nėms? Kaip ga­li Sei­mo na­riai pa­tys sau skir­ti al­gą, nau­jus au­to­mo­bi­lius? Jei no­ri pa­dė­ti žmo­nėms, dirbk ne už ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą, bet ir ne di­des­nį nei vi­du­ti­nis. Sa­ko, ne­bus ko­ky­bės? O ar jos su­lau­kė­me per 20 me­tų? Net ir po di­de­lių da­bar­ ti­nių ap­kar­py­mų pen­si­jos Grai­ki­ jo­je – 700 eu­rų!“

Šie­met, jei Vir­gi­ni­jus tei­sė­jaus bent vie­no­se rung­ty­nė­se, su­kaks ly­ giai 30 me­tų nuo jo kar­je­ ros pra­džios.

Pertrauka: V.Dovidavičius krepšinio kol kas nepasiilgo, šia sporto ša-

ka, sako, pasisotinęs pakankamai. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Jis su­si­rau­kia kal­bė­da­mas apie žmo­nes, ku­riems di­džiau­sia ver­ty­ bė – pi­ni­gai ir pel­nas bet ko­kia kai­ na. To­kių tur­tuo­lių jis ma­to ir gol­ fo aikš­ty­nuo­se. Va­di­na juos sie­los skur­džiais. „Jie vai­di­na tur­tuo­lius, bet yra nie­kis, pa­ly­gin­ti su Ki­ni­jos ar JAV tur­tin­gais žmo­nė­mis, ne­kal­bant apie la­bai tur­tin­gus“, – pik­ti­na­si V.Do­vi­da­vi­čius. Pro­vo­kuo­ja­mas, už ku­rią krep­ši­nio ko­man­dą vis dėl­to ser­ga la­biau – „Žal­gi­rį“ ar „Lie­tu­ vos ry­tą“, šyp­te­li: „Bai­giau „Žal­ gi­rio“ spor­to mo­kyk­lą ir aš­tuo­ne­ rius me­tus mo­kiau­si krep­ši­nio pas Onu­tę Bu­tau­tie­nę. Tai įskie­pi­ja­ma vi­sam gy­ve­ni­mui.“ Ir ne­tru­kus nuo­šir­džiai pa­gi­ria „Žal­gi­rio“ are­ną: „Ji nė­ra vie­na ge­ riau­sių Eu­ro­po­je, ji – ge­riau­sia Eu­ ro­po­je. Pas­ta­ty­ta pa­gal aukš­čiau­sio ly­gio NBA stan­dar­tus. Skir­tu­mas tik vie­nas: ten tel­pa 25–30 tūkst., čia –15–17 tūkst. žiū­ro­vų.“ Dė­kin­gas me­di­kams ir žmo­nai

Pa­tir­tis: V.Do­vi­da­vi­čius – vie­nas ge­riau­sių krep­ši­nio ar­bit­rų Eu­ro­po­je.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

V.Do­vi­da­vi­čius gi­ria jį gy­dan­čius me­di­kus: ži­no­mą che­mo­te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tą klai­pė­die­tį Al­vy­dą Če­ są, kau­nie­čius chi­rur­gą Ry­tį Rim­ dei­ką, Da­lių Bar­kaus­ką, ra­dio­lo­gę Da­lią Mit­rai­tę ir sa­vo žmo­ną far­ ma­ci­nin­kę Ing­ri­dą. Tur­būt žmo­na Ing­ri­da, stai­ ga smo­gus me­la­no­mai, ta­po dar bran­ges­nė? Juk daž­nai mes, vy­rai, flir­tuo­ja­me su jau­no­mis gra­žuo­lė­ mis, o tas, ku­rios gre­ta mū­sų, ne­re­

tai įver­ti­na­me tik ypa­tin­go­mis si­ tua­ci­jo­mis. „O, tu tei­sus! – link­si gal­vą su žmo­na Ing­ri­da ir jud­vie­jų 18-me­ čiu sū­nu­mi Mar­ty­nu gy­ve­nan­ tis Vir­gi­ni­jus. – Ne­sa­me iš­kri­tę iš Mė­nu­lio. Mums, vy­rams, ma­lo­ nu ma­ty­ti gra­žias mo­te­ris va­ka­rė­ liuo­se, rek­la­mo­je, žur­na­lų vir­še­ liuo­se, bet grei­tai su­vo­ki, kad tai – pa­vir­šu­ti­niš­ka. Mąs­tan­tys vy­rai nė­ra kvai­li. Jie vi­są lai­ką su­stos ir liks su tik­ru bran­duo­liu, ver­ty­be. O ma­no žmo­na – la­bai la­bai di­de­lis rams­tis. Ji ma­ne to­kį ma­to kiek­vie­ ną die­ną, pa­de­da, ir iš jos nu­siur­biu di­de­lę da­lį ener­gi­jos. Ži­nai, kar­tais ša­lia Ing­ri­dos jau­čiuo­si kaip prie me­džio, ku­rį mes no­ri­me ap­glėb­ti ir ne­pa­leis­ti.“ Ar lai­kui įga­vus ki­to­kią pra­smę krep­ši­nio ar­bit­ras pa­no­ro pa­ban­ dy­ti ką nors, ko anks­čiau nė­ra ban­ dęs? Vir­gi­ni­jus nu­si­juo­kia ir pri­si­pa­ žįs­ta, kad sva­jo­ja iš­mok­ti gro­ti gi­ ta­ra. Tie­sa, jo žmo­na Ing­ri­da juo­kau­ja, kad iš pra­džių jis tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ ti, ar žmo­gus be mu­zi­ki­nės klau­sos ga­li tai pa­da­ry­ti. Vis­gi vie­nas gi­ta­ros mo­ky­to­ jas V.Do­vi­da­vi­čių la­bai nu­džiu­gi­ no pa­sa­kęs, kad klau­sa yra išug­ do­ma. Tad gal­būt gol­fo aikš­ty­no ati­da­ry­mo pro­ga pa­va­sa­rį jis pa­ gros gi­ta­ra? „Aha! Ko­kį nors „AC/DC“ ga­ba­ lą“, – kva­to­ja Vir­gi­ni­jus.

21

šeštadienis, sausio 28, 2012

Mo­to­cik­lo gaus­mas pri­me­na mu­zi­ką Da­ka­ro ra­lį įvei­ku­sio Gin­tau­to Iga­rio dar­bo ka­bi­ne­te pui­kuo­ja­si lai­mė­tos tau­rės. Vers­li­nin­kas šyp­te­li, kad jos vi­sos tie­siog ne­tel­ pa na­muo­se. Ta­čiau ta­pęs ant­ruo­ju Da­ka­ro ra­lį įvei­ku­siu lie­ tu­viu 44 me­tų vy­ras ste­bi­si už­griu­vu­siu dė­me­siu. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@diena.lt

– Kaip at­lai­kė­te dė­me­sio la­vi­ ną? – Tik­rai ne­si­ti­kė­jau tiek dė­me­sio. Ne­su jo mė­gė­jas, esu int­ra­ver­tas. Ge­riau va­žiuo­ti Da­ka­re, nei sto­vė­ti ant tos pa­ky­los. – Ar jau grį­žo­te prie įpras­to gy­ ve­ni­mo rit­mo? – Die­no­mis – taip, o nak­ti­mis vis dar va­žiuo­ju, da­ly­vau­ju var­žy­bo­se. Pir­mą die­ną na­muo­se at­si­bu­dęs iš­ si­gan­dau, kad pra­mie­go­jau star­tą. Da­ka­re bėdų dėl mie­go ne­tu­rė­jau. Ga­lė­jau leng­vai už­mig­ti ir at­si­bus­ ti. Ki­tiems su­dė­tin­ga už­mig­ti, kai ša­lia vi­są nak­tį ka­la, re­mon­tuo­ja, burz­gia ge­ne­ra­to­riai. Tu­riu ko­le­gų, ku­rie ne­ga­lė­jo mie­go­ti vi­są nak­tį prieš star­tą. – Kaip ruo­šė­tės ra­liui?

Dosjė Gin­tau­tas Iga­ris Gimė 1967 m. kovo 19-ąją Karte-

noje; 1985 m. baigė vidurinę mokyklą; 1985–1987 m. tarnavo sovietinėje

kariuomenėje; 1991 m. baigė Klaipėdos S.Šimkaus

konservatoriją;

– Rei­kia tu­rė­ti tam tik­rų sa­vy­ bių ar įpro­čių, juos ug­dy­ti. At­si­ se­gei striu­kę, ati­trau­kei už­trauk­ tu­ką, išė­mei do­ku­men­tą ar daik­tą. Po to rei­kia už­trauk­ti – tai tu­ri tap­ ti įpro­čiu, nes griū­vant nuo mo­to­ cik­lo ga­li iš­kris­ti pa­sas ar at­suk­ tu­vas. At­ro­do, smulk­me­na, bet iš jų su­si­de­da la­bai daug. Mo­to­cik­ le esan­čia­me už­trau­kia­ma­me dėk­ le są­mo­nin­gai ne­lai­kiau rak­tų. Ži­ no­jau, kad ga­liu už­mirš­ti už­trauk­ti jį iki ga­lo. Taip ir įvy­ko. Bet pa­me­ čiau tik kon­ser­vus. Pa­si­ruo­ši­mas Da­ka­rui ir vers­lui – la­bai pa­na­šūs. Per gy­ve­ni­mą rei­ka­ lin­gų daik­tų vi­du­ti­niš­kai praieš­ko­ me apie 600 die­nų. Ra­ly­je tam nė­ra lai­ko, nes bū­tent lai­kas yra bran­ giau­sia va­liu­ta. Jei ko nors ne­ran­ di, ši klai­da ga­li nu­lem­ti ki­tą klai­ dą, ir bumbt, ta­vęs nė­ra. – Tai, kad vers­le su­ka­tės dau­ giau nei 10 me­tų, Da­ka­re jums pa­dė­jo? – Be abe­jo. Pats pa­ma­čiau, kiek esu pa­žen­gęs ir kiek man dar ko rei­kia. Rei­ka­lin­gos tam tik­ros psi­cho­lo­gi­ nės sa­vy­bės – tu­ri ne­bi­jo­ti vie­nat­ vės, nes daž­nai bū­ni vie­nas ir pats tu­ri spręs­ti pro­ble­mas. Nors man vie­nat­vė – priim­ti­na bū­se­na, aš jos pa­siilgs­tu. Kaip vai­ra­vi­mo tech­ni­ ka? Mo­to­cik­lą rei­kia mo­kė­ti val­dy­ti, bet to ne­pa­kan­ka. At­va­žiuo­ ja į ra­lį ge­rai tech­niš­kai pa­si­ruo­šę spor­ti­nin­kai, bet jie ne­tu­ri tam tik­rų sa­vy­bių. Net Da­ka­re kai ku­

riems to­kiems spor­ti­nin­kams ra­lis grei­tai bai­gė­si. – Ko­dėl jau­nas žmo­gus, at­si­ pra­šau, nė­rė į ka­pų vers­lą? – Pas­te­bė­jo­me rin­ko­je tuš­čią ni­šą. 1995–1996 m. ka­puo­se žva­kes ap­ sta­ty­da­vo po­pie­riu­kais, spal­vo­tu plas­ti­ku. Len­kai jau bu­vo pa­žen­gę į prie­kį. Iš pra­džių tik pre­kia­vo­me žva­kė­mis. Vė­liau ki­lo min­tis, o ko­ dėl ne­pa­ban­džius pa­ga­min­ti čia. – Vie­nam Da­ka­ro da­ly­viui lū­žo krū­tin­kau­lis, šon­kau­lis, ki­tam su­de­gė mo­to­cik­las. Kaip to­kie da­ly­kai pa­vei­kė jus? – Šia­me spor­te tik lai­ko klau­si­mas, ka­da pa­tir­si trau­mą. Man jų pa­vy­ ko iš­veng­ti. Tai la­bai as­me­niš­ka, kaip ta­ve vei­kia vaiz­dai, kiek ga­li iš­bū­ti po­zi­ty­viai nu­si­tei­kęs. Ne­ga­ ty­viz­mas žu­do iš vi­daus. Neiš­mie­ go­jęs ry­te bū­nu irz­lo­kas, o ten mie­ go trū­ko nuo­lat. – Ne vie­nam daug krau­pes­nė pa­si­ro­dy­tų ra­lio sta­tis­ti­ka... – Iš 189 fi­ni­šą pa­sie­kė 97. Ki­ti juk nie­kur neiš­ga­ra­vo. Ne­bai­gu­sių­jų ra­ lio is­to­ri­jos daž­niau­siai nė­ra links­ mos. Kaip ma­ne vei­kė ši sta­tis­ti­ka? Iš tik­rų­jų la­bai ma­žai ma­čiau Da­ ka­ro. Ne­ži­no­jau, kas pir­mas va­žiuo­ ja sunk­ve­ži­miu ar au­to­mo­bi­liu. Šiai in­for­ma­ci­jai tie­siog ne­sky­riau lai­ko. 14 die­nų rit­mas bu­vo ga­na vie­no­ das, tik bu­vo sun­kes­nių ar leng­ves­ nių ke­lio ruo­žų. Pir­mą­ją die­ną sau­lė taip nu­de­gi­no ran­kų rie­šus, kad oda tie­siog nu­vi­rė. Va­žiuo­jant pro me­ džius, ša­kos ją nu­sko­bė. Tad va­ka­ rais, be įpras­tų pa­si­ruo­ši­mo dar­bų ryt­die­nai, rei­kė­da­vo per­tvars­ty­ ti rie­šus.

Tad ir grį­žęs neįk­ri­tau į gais­ro duo­bę. Vis­kas vy­ko pa­gal pla­ną. Nors žie­ma ir taip ra­mes­nis pe­rio­das. Vi­siems vers­li­nin­kams, no­rin­ tiems ar pla­nuo­jan­tiems va­žiuo­ti į Da­ka­rą, lin­kiu tu­rė­ti skaid­rų vers­ lą. Rei­kia steng­tis tu­rė­ti pro­fe­sio­ na­lią ko­man­dą, ku­ria ga­lė­tum vi­ siš­kai pa­si­ti­kė­ti ir ku­ri ge­rai at­lik­tų sa­vo dar­bus. Ta­da ne­bai­su ku­riam lai­kui pa­lik­ti sa­vo vers­lą. Iš­va­žia­ vau ra­mus, tad Da­ka­re bu­vo pui­ kios ato­sto­gos.

Pir­mą­ją die­ną sau­lė taip nu­de­gi­no ran­kų rie­šus, kad oda tie­ siog nu­vi­rė. Va­žiuo­ jant pro me­džius, ša­ kos ją nu­sko­bė. – Bai­gė­te kon­ser­va­to­ri­ją, bet ėmė­tės žva­kių vers­lo, o kur dar da­ly­va­vi­mas ra­liuo­se. Iš kur to­ kie kraš­tu­ti­nu­mai? – Nuo vai­kys­tės no­rė­jau bū­ti in­ ži­nie­riu­mi konst­ruk­to­riu­mi. Bet 8 kla­sė­je, pa­gro­jęs gi­ta­ra est­ra­di­nia­ me an­samb­ly­je, su­si­ža­vė­jau mu­zi­ ka. Mo­kyk­lo­je man pa­ti­ko vi­si da­ ly­kai, tik ma­te­ma­ti­ka šlu­ba­vo. Bet be tos moks­lų ka­ra­lie­nės į da­bar­ti­ nį Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tą ne­bū­čiau įsto­jęs, tad šiek tiek pa­ si­kei­tė ma­no kryp­tis. Nors po­mė­gis konst­ruo­ti iš­li­ko. Man iki šiol im­ po­nuo­ja bė­gan­tis kon­ve­je­ris, rūks­ tan­tys ka­mi­nai. Tai aso­ci­juo­ja­si su ga­my­ba. Tai, kad ga­mi­na­me Vė­li­nių žva­kes, tik at­si­tik­ti­nu­mų ku­pe­ta.

kiš­tu­kų ir­gi ne­nau­do­jau, nes mo­to­ cik­lo gar­sas man gra­žiai skam­ba. – Ka­da nors ki­lo min­čių iš­si­ kraus­ty­ti iš gim­to­sios Kar­te­ nos? – Ma­nęs daž­nai klau­sia, ką jūs čia vei­kia­te. Kar­tais iš Vil­niaus prie­ mies­čio nu­va­žiuo­ti į sos­ti­nę už­trun­ ka il­giau nei man į Klai­pė­dą. Pa­jū­ ris man ne­rei­ka­lin­gas – čia te­ka du upe­liai. Kar­te­na – gra­žiau­sia vie­ ta, o kai yra in­ter­ne­tas – pa­sau­lis ša­lia. Da­bar at­stu­mas ma­tuo­ja­mas ne ki­lo­met­rais, bet lai­ku. Ap­su­kau ra­tą: ku­rį lai­ką gy­ve­nau Klai­pė­do­je, Vil­niu­je ir grį­žau į Kar­te­ną. Pa­si­ ro­do, ir čia ga­li­ma pui­kiai gy­ven­ti, vys­ty­ti vers­lą. Kas par­ve­dė at­gal? Li­ki­mo vin­giai taip su­si­klos­tė, čia su­si­pa­ži­nau ir su žmo­na. – O kaip ji jus iš­lei­do į Da­ka­rą? – Ve­žiau­si kar­tu. Jo­lan­ta bu­vo prie star­to, o sau­sio 2-ąją iš­skri­do na­ mo. Pa­ma­tė Pie­tų Ame­ri­ką, ku­rio­je iki šiol ne­bu­vo­me bu­vę. Kai žmo­na ša­lia, ir pa­ts ki­taip jau­tie­si. Nors kai pir­ma­ja­me ruo­že žu­vo spor­ti­nin­kas, ne­bu­vo jau­ku ste­bė­ti nei žmo­nai, nei ma­mai. Žmo­na ne­ban­dė su­lai­ky­ti, tik pra­šė ne­pa­mirš­ti, jog tu­riu šei­ mą. Sten­giau­si va­žia­vi­mą ir vi­di­nes tai­syk­les su­ri­kiuo­ti taip, kad per­ne­ lyg ne­ri­zi­kuo­čiau ir ne­vir­šy­čiau sa­ vo lū­kes­čių. Nors bu­vo mo­men­tų, kai pa­gau­da­vo azar­tas. – Kiek tu­ri­te vai­kų? – Tris. Dau­giau nei prieš me­tus gi­mė jau­nes­nio­ji duk­ra Mė­ta. Pir­ma­ja­me jos gim­ta­die­ny­je ne­te­ko da­ly­vau­ ti nei man, nei ma­mai. Abu bu­vo­me Da­ka­re. Dar au­gi­na­me 15 me­tų duk­ rą Ag­nę ir 13 me­tų sū­nų Ug­nių.

– O koks mu­zi­kos li­ki­mas? – Pir­mo­kas pa­tam­py­da­vau ar­mo­ ni­ką. Klau­są tur­būt tu­rė­jau ne­ blo­gą. Bet labai siel­var­ta­vau, kai ket­vir­to­je kla­sė­je su ma­ma nu­va­ žia­vo­me į mu­zi­kos mo­kyk­lą ir ma­ ne priė­mė į akor­deo­no kla­sę. Kai va­žiuo­jant į mu­zi­kos mo­kyk­lą au­ to­bu­sas Kar­te­no­je kil­da­vo į kal­ną, su il­ge­siu žiū­rė­da­vau į žai­džian­ čius drau­gus. Da­bar esu pa­ten­kin­ tas, kad bai­giau mu­zi­kos mo­kyk­lą, nes tai pra­plė­tė pa­sau­lė­žiū­rą. Kas­dien iš mu­zi­kos mo­kyk­los dar už­suk­da­vau į de­ta­lių par­duo­tu­ vę. Tech­ni­ka ir mu­zi­ka man vi­sa­da bu­vo ant svars­tyk­lių. Da­ka­re au­sų

– Ar sū­nus do­mi­si jū­sų po­mė­ giu? – Ban­džiau su­do­min­ti, bet gal per grei­tai pa­ve­žio­jau, kai jis bu­vo ko­ kių tre­jų ar ket­ve­rių. Gal iš­gąs­di­ nau, nes sū­nus iki šiol pri­si­me­na tą įvy­kį ir vi­siš­kai ne­si­do­mi mo­to­cik­ lais. Vai­kai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti pa­ na­šūs į ta­ve. Duk­ra do­mi­si mo­to­cik­ lais, ir net va­ži­nė­jo­mės. Bet ji šo­ka spor­ti­nius šo­kius. Ne­pa­žįs­tu nė vie­ no ko­le­gos, ku­ris už­sii­ma spor­ti­niu va­ži­nė­ji­mu ir ne­bū­tų pa­ty­ręs trau­ mos. Jai ma­žiau­siai ši­to rei­kia. Bet su šei­ma mo­to­cik­lu ke­liau­ja­me nuo­ lat. Gal Mė­ta su­si­do­mės?

Iššūkis: Dakaro ralis tampa dideliu išbandymu net ir patyrusiems lenktynininkams.

„Scanpix“ nuotr.

1993 m. įkūrė bendrą Lietuvos ir

Rusijos įmonę, kuri vėliau tapo vVėlinių žvakių gamyboje besispecializuojančia bendrove „Geralda“; 1995 m. sukūrė šeimą; Dalyvauja Baltijos enduro-kroso čempionatuose, važinėja į ralius užsienyje ir Lietuvoje; Pernai ralyje aplink Lietuvą laimėjo Prezidentės taurę, geriausiu laiku įveikė Nemuno žiedą.

– Grį­žęs tur­būt sta­čia gal­va puo­lė­te į dar­bus? – Rei­kia da­ry­ti ne­sku­bius dar­bus, ta­da ne­bus ir gais­rų. Tai tai­kau ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, nes kai kas nors yra svar­bu, bet ne­sku­bu, daž­ niau­siai ati­de­da­me vė­les­niam lai­kui.

22

šeštadienis, sausio 28, 2012

Is­to­ri­ja: šio­je ša­ly­je la­bai daug an­ti­kos lai­kų pa­li­ki­mo.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pet­ra: Na­ba­tė­jos ka­ra­lys­tė pri­tren­ki

Nematyta Jordanija: kelionė į Neį­ky­rūs pre­kiau­ to­jai, ska­nus mais­ tas, Ne­gy­vo­ji jū­ra, se­ no­vi­niai sta­ti­niai ir rau­do­no­ji dy­ku­ mų ro­žė – uo­lo­se iš­ kal­tas mies­tas Pet­ra. Ke­liau­to­ja Ire­na Le­ vi­šaus­kie­nė ne­gai­li komp­li­men­tų ją su­ ža­vė­ju­siai Jor­da­ni­jai.

Komp­li­men­tas: ke­liau­to­ją I.Le­vi­šaus

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Amanas – kultūrų mišinys

Su­ve­ny­rai: iš Jor­da­ni­jos ga­li­ma at­si­vež­ti įvai­rių se­no­vi­nių in­dų.

Mais­tas: pa­gal be­dui­nų tra­di­ci­jas kai ku­rie mė­sos pa­tie­ka­lai ke­pa­mi že­mė­je

Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je Ama­ne tu­ris­ tus pa­si­ti­ko au­to­bu­siu­kas su už­ ra­šu „Fi­la­del­fi­ja“. Kaip paaiš­ki­no gi­das, taip an­ti­kos lai­kais va­di­no­si Jor­da­ni­jos sos­ti­nė ir tik daug vė­liau Ame­ri­ko­je iš­ki­lo did­mies­tis to­kiu pa­čiu pa­va­di­ni­mu. Ama­no cent­ras – šiuo­lai­ki­nių Va­ka­rų ir ara­bų kul­tū­ros mi­ši­nys, pa­si­žy­min­tis pra­ban­gos ir skur­ do kont­ras­tais. Daug nak­ti­nių klu­ bų, par­duo­tu­vių, gat­vės pre­kiau­ to­jų. Be­je, pa­sta­rie­ji nė­ra įžū­lūs ir įky­rūs. Gal to­dėl, kad tu­ris­tų Jor­ da­ni­jo­je nė­ra tiek daug kaip Egip­ te ar Ma­ro­ke. Ama­ne mo­te­ris pir­mą kar­tą gy­ ve­ni­me pa­ra­ga­vo sal­džių, mi­ne­ra­lų ir vi­ta­mi­nų pri­so­tin­tų cuk­ra­nend­ rių sul­čių, ku­rios spau­džia­mos čia pat, gat­vė­je. Ire­na nu­si­ste­bė­jo, ko­ dėl to­kios sul­tys ne­spau­džia­mos Egip­te, iš kur į Jor­da­ni­ją ir at­ve­ža­ mos cuk­ra­nend­rės. Dar vie­nas lie­tu­vę su­ža­vė­jęs sal­ du­my­nas – py­ra­gas iš ož­kų sū­rio, jo moteris ra­ga­vo jor­da­nie­čių re­ko­ men­duo­to­je ka­vi­nė­je, ku­rio­je daž­ niau­siai val­go tik vie­tos gy­ven­to­jai.

Di­de­lės šei­mos

Pie­tau­da­ma mi­nė­to­je ka­vi­nė­je Ire­ na ga­vo pro­gą ges­tų kal­ba pa­bend­ rau­ti su vie­tos gy­ven­to­ju, ku­riam pri­klau­sė prie­šais sto­vin­tis kios­ kas.

Van­duo Jor­da­ni­jo­ je – di­de­lė pro­ble­ma. Be­je, ši ša­lis ne­tu­ri nei du­jų, nei naf­tos.

„Prie kios­ko ka­bo­jo di­de­lė fo­tog­ ra­fij­ a, kur šios ša­lies ka­ra­lie­nė Ra­ nia gat­vė­je kal­ba­si su kaž­ko­kiu vy­ ru. Tik po ke­lių aki­mir­kų su­vo­kiau, kad žmo­gus nuo­trau­ko­je su ka­ra­ lie­ne – kios­ko sa­vi­nin­kas. Iš­kė­liau nykš­tį, ro­dy­da­ma į nuo­trau­ką, o šis ne­slėp­da­mas pa­si­ten­ki­ni­mo nu­si­ šyp­so­jo“, – pri­si­mi­nu­si taip pat nu­si­šyp­sojo ke­liau­to­ja. „Jor­da­nie­čių vei­do bruo­žai – griež­ti, dėl jų vy­rai at­ro­do to­kie tau­rūs, iš­di­dūs“, – sa­vo nuo­mo­ nę apie vie­tos vy­rų iš­vaiz­dą iš­dės­ tė I.Le­vi­šaus­kie­nė. Tie­sa, jų soci­ alinis moters vertinimas į lie­tu­vės ne­su­ža­vė­jo – kar­tą jai ir ke­lio­nės

23

šeštadienis, sausio 28, 2012

Jor­da­nie­ čiai įsi­ti­ ki­nę, kad Ne­gy­vo­ sios jū­ros pur­vas jų te­ri­to­ri­ jo­je yra svei­kes­ nis nei Iz­ rae­ly­je.

ia sa­vo di­dy­be ir eg­zo­ti­ka.

pasaulio pakraštį

s­ki­enę Jor­da­ni­ja su­ža­vė­jo.

Ankara

TURKIJA

SIRIJA LIBANAS

Beirutas VIDURŽEMIO JŪRA IZRAELIS

Damaskas

Tel Avivas

Amanas

Kairas

Bagdadas

IRAKAS

JORDANIJA

EGIPTAS

UD ON OJ RA I JŪ

An­ti­kos mies­tas Dža­ra­šas pri­ver­čia aik­čio­ti is­to­ri­jos ger­bė­jus: čia li­kę daug se­no­vi­nių sta­ti­nių, jie res­ tau­ruo­ja­mi, yra įspū­din­gas am­fi­ teat­ras. „Mies­to val­džiai opi pro­ble­ma – iš­sau­go­ti pa­vel­dą, nes daug gy­ven­ to­jų gy­ve­na se­nuo­siuo­se pa­sta­tuo­ se“, – pa­sa­ko­jo I.Le­vi­šaus­kie­nė. Pi­lig­ri­mi­nių žy­gių ger­bė­jai ir re­li­gin­gi žmo­nės neat­sis­pi­ria pa­ gun­dai už­kop­ti Ne­bo kal­nu, nuo ku­rio Mo­zei bu­vo pa­ro­dy­ta Pa­ ža­dė­to­ji že­mė. Kal­ba­ma, kad ten

ARTIMIEJI RYTAI

NUBIJOS DYKUMA

tas

Gra­žiau­sias pa­sau­lio vaiz­das

Mo­zė ir bu­vo pa­lai­do­tas. Šio­je vie­to­je lan­kė­si ir po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. Pa­sak mo­ters, vie­nu iš pa­sau­lio ste­buk­lų – Pet­ra – ne­ga­li nesi­ža­ vė­ti. 200 m. prieš mū­sų erą uo­lo­ se iš­skap­tuo­tas mies­tas pri­tren­kia sa­vo di­dy­be, eg­zo­ti­ka. „Čia ga­li ras­ti egip­tie­čių, ro­mė­ nų, grai­kų, ara­bų kul­tū­rų pėd­sa­kų. Čia daug šven­tyk­lų, ka­pa­vie­čių, mal­dos na­mų, įvai­rių sta­ti­nių“, – var­di­jo ji. Pa­sak mo­ters, Pet­ra ypač nuo­sta­bi per sau­lė­te­kį ir sau­lė­ly­dį, kol dar nė­ra bū­rių tu­ris­tų, lan­kan­ čių šią gar­sią vie­tą. Pet­ro­je yra pui­kiai iš­si­lai­kęs am­ fi­teat­ras, ku­ria­me mū­sų lai­kais Jor­ da­ni­jos vy­riau­sy­bė lei­do su­reng­ ti tik vie­nin­te­lį ren­gi­nį – Lu­cia­no Pa­va­rot­ti ir drau­gų kon­cer­tą. Mil­ ži­niš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je ne­prailgs­ta lai­kas, pa­var­gę tu­ris­tai kai kur ga­li ke­liau­ti asi­liu­kais ir ark­liais. O kai ne­te­kę jė­gų keliautojai jau no­ri pa­lik­ti Pet­rą, pa­ma­to int­ri­ guo­ja­mą už­ra­šą: „Gra­žiau­sias pa­ sau­lio vaiz­das.“ Pa­sak pa­šne­ko­vės, to­lu­mo­je stūk­san­čios ro­ži­nės spal­ vos uo­lie­nų kal­nai iš tie­sų pa­lie­ka ne­pa­kar­to­ja­mą įspū­dį – ne­nuos­ta­ bu, kad se­no­vės Jor­da­ni­jo­je ma­ny­ ta, jog tai – pa­sau­lio pa­kraš­tys.

RA

Jor­da­ni­jo­je nuo­lat tvy­ro kal­ja­no kva­pas: vy­rai al­ko­ho­lio var­to­ja ma­ žai, ta­čiau la­bai daug rū­ko. Tie­sa, any­žių deg­ti­nė (ara­kas), ku­ri ge­ ria­ma at­šal­dy­ta ir skies­ta van­de­ niu, ga­na po­pu­lia­ri. „Ka­vos gė­ri­mas Jor­da­ni­jo­je taip pat tu­ri sa­vas tra­di­ci­jas, – pa­sa­ko­ jo ke­liau­to­ja. – Ka­va ver­da­ma la­ bai stip­ri, pa­tie­kia­ma ma­žy­čiuo­se puo­de­liuo­se ir pa­ska­ni­na­ma kar­ da­mo­nu.“

Itin po­pu­lia­ri ir sal­di ar­ba­ta, pa­ ska­nin­ta mė­tos la­pe­liu – šio gė­ri­ mo tra­di­ci­jos at­ke­lia­vo iš be­dui­nų. „Be­je, ke­liau­to­jai dy­ku­mo­je ga­ li per­nak­vo­ti kup­ra­nu­ga­rių vil­na deng­to­se be­dui­nų pa­la­pi­nė­se. Kai ku­rios yra liuk­so kla­sės – su du­šu ir tua­le­tu vi­du­je“, – dar vie­ną įdo­ mų da­ly­ką apie Jor­da­ni­ją pri­si­mi­nė I.Le­vi­šaus­kie­nė. Iš­si­nuo­mo­ti to­kią pa­la­pi­nę ne­pi­ gu, nes van­duo Jor­da­ni­jo­je – di­de­lė pro­ble­ma. Ne­ga­na to, ši ša­lis ne­tu­ri nei du­jų, nei naf­tos iš­ka­se­nų. Už­tat jor­da­nie­čiai įsi­ti­ki­nę, kad Ne­gy­vo­ sios jū­ros pur­vas jų te­ri­to­ri­jo­je yra ne­tgi svei­kes­nis nei Iz­rae­ly­je.

Eufra

Svei­kes­nis pur­vas

Ama­nas: ša­lies sos­ti­nė­je li­kę daug se­no­vi­nių pa­sta­tų griuvėsių.

s Tigra

drau­gėms bu­vo man­da­giai paaiš­ kin­ta: kai kal­ba vy­rai, mo­te­rys pri­ va­lo ty­lė­ti. Jor­da­nie­čių šei­mos – la­bai di­ de­lės, įpras­ta, kai su­tuok­ti­niai tu­ri po aš­tuo­nis de­vy­nis vai­kus. „Mū­sų šei­ma su ar­ti­miau­siais gi­mi­nai­čiais sie­kia apie 2000, o su pa­čiais to­li­ miau­siais – apie 4000 žmo­nių“, – Ire­nai gy­rė­si vie­nas jor­da­nie­tis. Vie­šė­da­ma Jor­da­ni­jo­je keliau­ toja pa­ste­bė­jo, kad vie­tos mo­te­rys ren­gia­si la­bai skir­tin­gai, sos­ti­nė­ je – lais­viau ir įvai­riau. Nak­ti­nia­me klu­be jos vil­ki itin pra­ban­gius dra­ bu­žius, ne­ven­gia net ir mi­ni si­jo­nų. Tie­sa, šo­ka jos pa­ste­bi­mai san­tū­ riau nei eu­ro­pie­tės, bet yra ge­ro­kai plas­tiš­kes­nės.

Žvilgs­nis: kup­ra­nu­ga­riai jau įpra­tę prie žmo­nių.

24

šeštadienis, sausio 28, 2012

Bio­di­na­mi­nis ūki­nin­ka­vi­mas – lyg gy­v Ūki­nin­kė Marg­ret Zim­mer­mann į mies­tą ga­li ne­va­žiuo­ti. Ji vis­ko tu­ri po ran­ka: pie­no ir jo pro­duk­tų, duo­nos, dar­žo­vių, mė­sos. Ir vi­sa tai užau­gin­ta be jo­kių che­mi­nių trą­ šų bei che­mi­nės au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­ nių. Ūkis, ku­rio sa­vi­nin­kai yra ke­tu­ri bend­ ra­min­čiai, – ne įpras­tas, o bio­di­na­mi­nis.

Se­no­v

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Me­di­tuo­ja kiek­vie­ną ry­tą

Grum­mer­sort ūkis, ku­ria­me ūki­ nin­kau­ja ir gy­ve­na M.Zim­mer­ mann, yra Šiau­rės Vo­kie­ti­jo­je, tarp Ol­den­bur­go ir Del­men­hors­to mies­ tų. M.Zim­mer­mann – šio ūkio va­ do­vė. Iš pra­džių ji dir­bo šilt­na­miuo­se ir tvar­te. Bet ūkis au­go, ad­mi­nist­ra­ ci­nio dar­bo vis dau­gė­jo, to­dėl mo­ te­riai te­ko už­siim­ti ūkio ad­mi­nist­ ra­vi­mu. Ūky­je M.Zim­mer­mann at­sa­kin­ga už ry­šius su vi­suo­me­ ne, bu­hal­te­ri­ją, ke­pyk­lą, nors pa­ ti ir ne­ke­pa. „Su ke­pė­ju ap­ta­ria­me, kas ir kaip bus ke­pa­ma, – paaiš­ki­no Marg­ret. – Taip pat esu at­sa­kin­ga už pro­ duk­tų iš­ve­žio­ji­mą į na­mus.“ Marg­ret ke­lia­si pu­sę še­šių. Pir­ miau­sia su vy­ru iš­ge­ria ar­ba­tos. Ta­da ji me­di­tuo­ja, pa­skui ket­vir­ tį va­lan­dos abu skai­to. Nuo pu­ sės sep­ty­nių pra­si­de­da jų kas­die­ niai dar­bai. Ūkis pri­klau­so vie­ša­jai įstai­gai. Ją įkū­rė jie pa­tys – ke­tu­ri žmo­nės, kaž­ka­da iš­si­nuo­mo­ję se­ną ūkį. Ši­ to­kį gy­ve­ni­mą M.Zim­mer­mann gy­ve­na jau 33 me­tus, ir tai jai pa­ tin­ka. „Tai – at­sa­ko­my­bės ne­sto­ko­jan­ tis me­ni­nis dar­bas. Tai – gy­ve­ni­ mo menas“, – sa­vo dar­bą api­bū­di­ no ūki­nin­kė. Ant Marg­ret pe­čių gu­la ir pie­ tų ruo­ša. Bū­na, kad jos na­muo­se pie­tau­ja nuo 6 iki 20 žmo­nių. Vi­ si ūky­je dir­ban­tys žmo­nės val­go drau­ge prie vie­no sta­lo. Nė­ra taip, kad kiek­vie­nas at­si­ne­ša sa­vo su­ muš­ti­nių. Marg­ret ne­no­ri iš­trūk­ti į mies­ tą. Ke­tu­ri Zim­mer­man­nų vai­kai dar stu­di­juo­ja ir gy­ve­na mies­tuo­ se. Mo­ti­na vi­lia­si, kad gal­būt vie­ nas iš jų grįš ūki­nin­kau­ti.

dis, o

Au­ga­lai ir kos­mo­so įta­ka

Ūki­nin­kau­ti jie pra­dė­jo 15 hek­ta­rų že­mės plo­te. Tuo­met vi­si bu­vo jau­ ni, ne­tu­rė­jo nė tris­de­šim­ties. „Nė vie­nas ne­tu­rė­jo­me pa­vel­dė­ ję ko­kio nors ūkio, ta­čiau bu­vo­me bend­ra­min­čių bend­ruo­me­nė. Ži­ no­jo­me, kad no­ri­me ūki­nin­kau­ti, ta­čiau ki­taip – kul­ti­vuo­ti bio­di­na­ mi­nį ūki­nin­ka­vi­mą. Tai – at­sa­kin­ gas, že­mę tau­so­jan­tis ūki­nin­ka­vi­ mas, kai ne­var­to­ja­ma che­mi­ja ir užau­gi­na­mi ener­giš­kai svei­ki au­ga­ lai. Ūki­nin­kau­ja­ma pa­gal vo­kie­čių fi­lo­so­fo Ru­dol­fo Stai­ne­rio su­for­ mu­luo­tus že­mės ūkio principus“, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann.

Sū­rį meist­rai ga­mi­ na ran­ko­mis. Ta­ da jis bran­di­na­mas apie me­tus. Grum­ mer­sort ūky­je pa­ ga­min­tas sū­ris yra pel­nęs ne vie­ną ap­ do­va­no­ji­mą.

Svei­kas: „Bio­di­na­mi­nis ūki­nin­ka­vi­mas – tai at­sa­kin­gas, že­mę tau­so­jan­tis ūki­nin­ka­vi­mas, kai ne­var­to­ja­ma che­m

sta­lo – tai, kas užau­gin­ta Grum­mer­sort ūky­je.

dirb­tu­me taip, jog že­mė to­liau vys­ tytųsi“, – sa­kė M.Zim­mer­mann. Ką užau­gi­na, tą ir per­dir­ba

1924 m. R.Stai­ne­ris pa­sa­kė: že­ mė yra tiek nua­lin­ta, kad ūki­nin­ kau­jant įpras­tu bū­du XX a. pa­bai­ go­je bus neį­ma­no­ma pa­mai­tin­ti vi­sų jos gy­ven­to­jų. Sa­vo pa­skai­to­se jis men­kai pa­sa­ko­jo apie dir­vą, dar ma­žiau – apie dir­vo­že­mį ir au­ga­ lus, bet dau­giau kal­bė­jo apie kos­ mo­so įta­ką au­ga­lų au­gi­mui. Že­mės ūkio prie­der­mė – tiek dir­ vo­že­mį, tiek au­ga­lus ap­do­ro­ti taip, kad jie bū­tų jaut­res­ni kos­mo­so įta­ kai, kad to­kiu bū­du tiek že­mei, tiek gy­vu­liams, tiek au­ga­lams bū­tų su­ teik­ta ga­li­my­bė to­liau vys­ty­tis. „Mes tie­siog tu­ri­me už­duo­tį že­ mės ūkį or­ga­ni­zuo­ti taip, kad bū­ tent tos jė­gos bū­tų pa­nau­do­tos, kad

Se­ną Grum­mer­sort ūkį, ku­rį jie ta­ da nu­pir­ko, įfor­mi­no kaip bend­ ruo­me­nės nuo­sa­vy­bę. Iš ar­ti­mų­jų ga­vo pa­sko­lų, net ne­rei­kė­jo kreip­ tis į ban­ką. Ka­dan­gi tai bu­vo vie­šo­ji įstai­ga, ga­lė­jo priim­ti ir au­kas. „Bu­vo­me lai­min­gi, kai tą ūkį pra­ dė­jo­me įreng­ti. Mums, jau­niems žmo­nėms, bu­vo la­bai svar­bu, kad tai bū­tų ne pri­va­ti nuo­sa­vy­bė, o vi­ suo­me­nei nau­din­gas ir at­vi­ras ūkis. Va­di­na­si, tie, ku­rie į jį atei­na, pri­si­ de­da prie jo for­ma­vi­mo. „Šian­dien ga­li­me di­džiuo­tis tuo, ką esa­me padarę“, – dar­bo vai­siais džiau­gė­si M.Zim­mer­mann. Da­bar jie ūki­nin­kau­ja 62 ha že­ mės plo­te. Iš vi­so ūky­je gy­ve­na 20 žmo­nių. Va­sa­rą jų pa­dau­gė­ja, nes at­va­žiuo­ja mo­ki­nių.

Ūky­je yra vis­ko, ko rei­kia gy­ve­ ni­mui ir pra­gy­ve­ni­mui: ja­vų lau­kas, dar­žo­vių lys­vės, šilt­na­miai, gy­vu­lių tvar­tas, ku­ria­me – 26 pie­ni­nės kar­ vės, ke­pyk­la, sū­ri­nė ir, aiš­ku, ūki­ nin­kų gy­ve­na­mie­ji na­mai bei ne­tgi ne­di­du­kė mo­kyk­la. Jo­je vyks­ta Ol­ den­bur­go Val­dor­fo mo­kyk­los dar­ ži­nin­kys­tės ir so­di­nin­kys­tės pa­ mo­kos 6–10 kla­sių mo­ki­niams. Šie mie­lai ka­sa bul­ves, rau­na mor­ kas, su ma­lo­nu­mu so­di­na svo­gū­ nus ir sa­lo­tas, ta­čiau ne­mėgs­ta ra­ vė­ti pikt­žo­lių. „Nuo pat pra­džių mums bu­vo svar­bu, kad už­sii­ma­me ne vien že­ mės ūkiu, bet ir sklei­džia­me sa­vo idė­ją apie ki­to­kią žemdirbystę“, – pa­brė­žė M.Zim­mer­mann. Dar­bas ūky­je suor­ga­ni­zuo­tas taip, kad vis­kas, kas ja­me užau­gi­ na­ma, čia pat ir per­dir­ba­ma: ke­pa­ ma duo­na, ga­mi­na­mas sū­ris, jo­gur­ tas, varš­kė, ki­ti pie­no pro­duk­tai.

Ga­my­ba: dar­bas Grum­mer­sort ūky­je or­ga­ni­zuo­ja­mas taip, kad vis­kas, kas ja­me užau­gi­na­ma, čia pat ir per­dir­ba­ma.

Grum­mer­sort ūkis tu­ri du sam­dy­ tus ke­pė­jus ir du sū­ri­nin­kus. Grū­dus ma­la gir­no­mis

„Svar­biau­sia ūky­je – pie­ni­nių kar­ vių ban­da. Nuo mėš­lo kie­kio pri­ klau­so, kiek že­mės ga­li­ma įdirb­ti. Vi­sų pir­ma kar­vėms tu­ri­me pa­ ruoš­ti pa­kan­ka­mai pa­ša­ro. O tu­ rė­da­mi pa­ša­ro ir mėš­lo, jau ga­li­me gal­vo­ti, ko­kias kul­tū­ras auginsi­ me“, – dės­tė M.Zim­mer­mann. Švie­žio pie­no jie ne­par­da­vi­nė­ ja, iš jo ga­mi­na 16 pie­no pro­duk­tų. Taip įdo­miau dirb­ti ir ūkio sū­ri­nin­ kams – užuo­t slė­gę vis tą pa­tį sū­rį, juo­du kiek­vie­ną die­ną ga­mi­na ki­to­ kius pie­no pro­duk­tus. Sū­rį meist­ rai ga­mi­na ran­ko­mis. Ta­da jis bran­ di­na­mas apie me­tus. Grum­mer­sort ūky­je pa­ga­min­tas sū­ris yra pel­nęs ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą. Dar­ži­nin­kys­tės pa­da­li­nys dir­ ba nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio – ūky­

25

šeštadienis, sausio 28, 2012

­ve­ni­mo me­nas

Valia: Didžiojoje Britanijoje kultūrizmo varžybose laurus skinantis H.Dambrauskas (viduryje) teigia, kad

viskas priklauso nuo užsispyrimo ir sportininko požiūrio į juodą darbą.

vė: grū­dai ūky­je ma­la­mi ak­me­ni­niu gir­nų ma­lū­nu (kai­rė­je). Tai – ne ski­lan­ el­nio pūs­lė.

H.Damb­raus­kas: kul­tū­riz­me nė­ra vie­tos silp­niems Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Juo ža­vi­si paaug­liai fo­ru­muo­se apie kul­tū­riz­mą ir tai­ko­si bū­ti pa­ na­šūs į jį. O kaž­ka­da pa­ts Ha­rol­ das Damb­raus­kas tie­siog no­rė­ jo bū­ti pa­na­šus į Švar­cą – ak­to­rių Ar­nol­dą Schwar­ze­neg­ge­rį.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­tis ir vie­ną po ki­to ti­tu­lus ren­kan­ tis lie­tu­vis šiais me­tais de­biu­tuos „Ar­nold Clas­sic“, o ar­ti­miau­sio­ je atei­ty­je pla­nuo­ja pa­si­ro­dy­mą kon­kur­se „Mr. Olym­pia“.

­mi­ja ir užau­gi­na­mi svei­ki augalai“, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann. Ant mo­ters Arū­no Mar­ti­nė­lio, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

je au­ga 36 rū­šių dar­žo­vės, taip pat prie­sko­ni­nių žo­le­lių. Ūkio šilt­na­ miai – 1600 kv. m plo­to. „No­riu pa­brėž­ti, kad bio­di­na­ mi­nė­je žem­dir­bys­tė­je au­ga­lai nė­ra au­gi­na­mi nei ant ak­mens va­tos, nei ant ki­to­kios ter­pės. Vis­kas au­gi­na­ ma že­mė­je, – tvir­ti­no ūki­nin­kė. – Po­mi­do­rai nė­ra purš­kia­mi che­mi­ nė­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis. Ei­ni pro ša­lį ir ga­li nu­si­sky­nęs jį su­val­ gy­ti.“ Ke­pyk­lo­je mil­tai su­ma­la­mi pa­ pras­to­mis gir­no­mis, kaip kaž­ka­da kai­me, tik­tai į jas įtai­sy­tas va­rik­lis. Taip pat ūky­je, bet dau­giau sa­vo reik­mėms, au­gi­na­mos ke­lios avys bei ož­kos ir ke­li par­še­liai. Švie­žios mė­sos ūkis par­duo­da ne­daug, už­ tat ga­mi­na deš­rų. „O kad bū­tų pil­nas ūkio cik­las, be bi­čių neap­siei­si. Tu­ri­me ir bi­čių avi­lių, ta­čiau bi­ti­nin­ką samdome“, – sa­kė M.Zim­mer­mann. Kon­cer­tai žmo­gui ir gy­vu­liui

Kuo bio­di­na­mi­nis ūkis ski­ria­si nuo eko­lo­gi­nio? Tuo, kad jam ke­lia­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai. Pir­mas – jo­kios che­ mi­jos. Že­mė trę­šia­ma tik­tai ūkio kar­vių mėš­lu ir ūky­je pa­ga­min­tu kom­pos­tu. Ant­ra – tiek mėš­las, tiek kom­ pos­tas yra ap­do­ro­ja­mi spe­cia­liais bio­di­na­mi­niais pre­pa­ra­tais. „Ar sū­rį ga­min­tu­me, ar duo­ną kep­tu­me, vis­kas da­ro­ma pa­gal bio­ di­na­mi­nius prin­ci­pus, kaip įma­no­ ma ar­čiau gam­tos. Sa­vai­me aiš­ku, kad duo­ną rei­kia kep­ti na­tū­ra­lių ak­me­nų kros­ny­je, ku­ri kū­re­na­ma mal­ko­mis. Įkai­tin­tų ak­me­nų ši­lu­ ma yra vi­sai ki­to­kia nei du­jų vi­ryk­ lės ar kon­vek­ci­nės kros­nies. Iš vi­

so ūky­je ke­pa­ma 14 rū­šių duona“, – pa­sa­ko­jo M.Zim­mer­mann. Ūkis sa­vo pro­duk­ci­ją rea­li­zuo­ ja pa­ts. Tur­gu­je duo­na ir sū­ris hi­ gie­nos su­me­ti­mais par­da­vi­nė­ja­ mi iš va­go­nė­lio, o dar­žo­vės – nuo pre­kys­ta­lio. Penk­ta­die­niais pro­ duk­tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti ūky­je. Ga­ li­ma už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu, pro­duk­ tai pri­sta­to­mi kar­tą per sa­vai­tę. Jie iš­ve­žio­ja­mi 20 km at­stu­mu. Pa­ruoš­ti pro­duk­tus par­duo­ti ir juos par­duo­ti, anot pa­šne­ko­vės, yra ne­tgi dau­giau dar­bo, ne­gu juos pa­ga­min­ti. Dėl to ūky­je pa­sta­ruo­ ju me­tu ir dir­ba 20 žmo­nių. Tarp jų yra to­kių, ku­rie dir­ba tik kar­tą per sa­vai­tę – ūkio pro­duk­tus par­duo­ da tur­gu­je. Kar­tą per me­tus sa­vo bi­čiu­liams ir jų šei­moms ūkis ren­gia šven­tę. Ji vyks­ta va­sa­rą. Taip pat va­sa­rą ūky­ je ren­gia­mi kon­cer­tai, skir­ti žmo­ gui ir gy­vu­liui. „Kar­tą vy­ko kon­cer­tas ša­lia tvar­ to. Mu­zi­kan­tams gro­jant mo­der­nų „gabalą“ kiau­lės taip žvie­gė, kad bu­vo ga­li­ma iš­pro­tė­ti, – juo­kė­si Marg­ret. – Ru­de­nį vi­sa­da šven­čia­ me Pa­dė­kos šven­tę. Vi­si bū­na nu­ ste­bę, kiek daug ūky­je vis­ko užau­ gi­na­ma ir pa­ga­mi­na­ma.“

33

metus

jau veikia Grummersort ūkis, kuriam vadovauja M.Zimmermann.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ta­ve ži­no kaip kul­tū­ris­tą. Bet gal­būt spė­jai iš­mė­gin­ti ir ki­tas spor­to ša­kas? – Kul­tū­riz­mą pa­si­rin­kau dar bū­ da­mas vai­kas. Spor­tuo­ju nuo 9-e­ rių. Kad ir kaip ba­na­liai skam­ ba, ma­ne įkvė­pė fil­mas „Ko­na­nas bar­ba­ras“ su A.Schwar­ze­neg­ge­ riu. Pa­ma­tęs jo di­džiu­lius rau­me­ nis su­pra­tau, kad no­riu bū­ti pa­ na­šus į jį. Ta­da ir pra­si­dė­jo ma­no ko­pi­mas kul­tū­riz­mo spor­to ša­kos laip­te­liais. Dar bū­da­mas 16-os, tre­ni­ruo­ja­mas Kęs­tu­čio Rum­šo, da­ly­va­vau Lie­tu­vos čem­pio­na­te ir ta­pau jau­nu­čių čem­pio­nu. – Kaip at­si­ra­dai Lon­do­ne? Gal ga­lė­tum pa­pa­sa­ko­ti apie gy­ve­ ni­mą šia­me mies­te, apie tre­ni­ ruo­čių są­ly­gas? – Lon­do­ne at­si­dū­riau dėl sa­vo šei­ mos. No­riu iš kar­to per­spė­ti tuos, ku­rie ma­no, kad ten kas nors lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Taip tik­rai nė­ra! Są­ly­gos tre­ni­ruo­tis Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je ly­giai to­kios pat kaip ir Lie­tu­vo­je. Čia pra­dė­jau spor­tuo­ ti pa­pras­čiau­sia­me rū­sy­je įreng­ta­ me spor­to klu­be. Vie­ną die­ną sa­lės šei­mi­nin­kas pa­sa­kė, kad pa­pil­dų ga­min­to­jai ieš­ko kul­tū­ris­to iš Ry­ tų Eu­ro­pos ir no­ri jam pa­siū­ly­ti su­tar­tį. Pas­kam­bi­nau, man pa­si­ se­kė – pa­si­ra­šiau pir­mą­ją su­tar­tį ir ji man pa­dė­jo iš­kil­ti. Be rė­mė­jų, rek­la­mos, klu­bo pa­ra­mos sun­ku iš­ kil­ti, kai esi sve­ti­mas ša­ly­je. Ži­no­ ma, su­tar­tis taip pat reiš­kė ir tai, kad lau­kia sun­kus ir var­gi­nan­tis kas­die­nis dar­bas sa­lė­je. – Ne kar­tą esu gir­dė­jęs, kad Ang­li­jo­je kul­tū­ris­tai ver­ti­na­ mi kaip tik­ri spor­ti­nin­kai – to­ kio po­žiū­rio trūks­ta Lie­tu­vo­je. Kaip ma­nai, ko­dėl? – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je kul­tū­ris­ tai ver­ti­na­mi, nes ten yra daug šios spor­to ša­kos žvaigž­džių, tar­ki­me, Do­ria­nas Ya­te­sas. Ten vi­si sten­

gia­si to­bu­lė­ti, siek­ti ge­riau­sių re­ zul­ta­tų. Kiek­vie­nas ži­no, kad si­ mu­liuo­da­mas ne­lai­mė­si. Lie­tu­vo­je trūks­ta vie­ny­bės, vi­sos fe­de­ra­ci­jos sten­gia­si pri­si­vi­lio­ti kuo dau­giau spor­ti­nin­kų, kad fe­de­ra­ci­ja tap­tų di­des­nė. Ta­čiau dau­ge­lis pa­mirš­ta pa­čių spor­ti­nin­kų po­rei­kius. Lie­ tu­vos kul­tū­riz­mo ly­gis – vi­du­ti­ nis, nes spor­ti­nin­kams la­bai sun­ku dėl fi­nan­si­nės kri­zės – nie­kas ne­ga­li tie­siog spor­tuo­ti, nes ne­tu­ri rė­mė­jų. Ma­nau, atei­ty, pa­ge­rė­jus fi­nan­si­nei pa­dė­čiai, kas nors gal ir pa­si­keis.

Ant sce­nos vyks­ ta ka­ras ir lai­mi tik stip­riau­sias, čia nė­ ra vie­tos silp­niems, čia ne vie­ta verks­ niams. – Ži­nau, kad jau yra šio­kia to­ kia Lie­tu­vos emig­ran­tų kul­tū­ ris­tų vi­suo­me­nė. Ar bend­rau­ ja­te, vie­nas ki­tam pa­de­da­te? – Taip, esa­me ke­li spor­ti­nin­kai iš Lie­tu­vos, spor­tuo­ja­me vie­na­me se­ niau­sių ir gar­siau­sių Lon­do­no kul­ tū­riz­mo klu­bų „Musc­le Works“. Kar­tu ruo­šia­mės var­žy­boms, da­li­ ja­mės pa­tir­ti­mi. Vie­nas jų – ma­no ge­ras drau­gas Da­nas Ur­nie­žius. – Dve­jus me­tus iš ei­lės ta­pai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos čem­ pio­nu. Ką tau pa­čiam reiš­ kia toks ti­tu­las? – Ta­pus čem­pio­nu šio­je ša­ ly­je, api­ma no­ras kil­ ti dar aukš­čiau ir siek­ti kon­kur­so „Mr. Olym­ pia“ ti­tu­lo. Šiais me­tais g re i ­č i a u ­s i a i d a l­ y v­ a u s­ i u „Ar­nol­d Clas­sic“, o kiek vė­liau bū­ti­nai tu­riu už­lip­ti ant kon­ kur­so „Mr. Olym­pia“ sce­nos! – Ko­kią įta­ką ta­ vo kar­je­rai pa­da­ rė krau­pi ava­ri­ ja, ku­rią pa­ty­rei 2006 m.? Ar sun­ ku bu­vo ne­nu­leis­ti ran­kų ir spor­tuo­ti to­liau? Iš kur sė­ mei­si stip­ry­bės? – Po tos ava­ri­jos ma­no de­ši­nio­jo ke­lio

me­nis­kas bu­vo ope­ruo­tas du kar­ tus. Ke­lis bu­vo krep­ši­nio ka­muo­lio dy­džio. Gy­dy­to­jai sa­kė, kad pri­va­lė­ siu pa­mirš­ti pri­tū­pi­mus ir vi­sus ki­ tus pra­ti­mus ko­joms. Su Na­ta­li­jos Mur­ni­ko­vie­nės pa­gal­ba su­ge­bė­jau pa­sveik­ti šim­tu pro­cen­tų. Esu la­bai dė­kin­gas už jos pa­stan­gas ir pa­gal­ bą, kai ruo­šiau­si Eu­ro­pos čem­pio­ na­tui, ku­ria­me trium­fa­vau. – Ne vie­nas, ma­tyt, pa­ste­bė­jo ta­vo ta­tui­ruo­tes ant kū­no. Gal ga­li trum­pai pa­pa­sa­ko­ti apie jų reikš­mę? – Šiuo me­tu tu­riu ke­tu­rias ta­tui­ ruo­tes: ant abie­jų ran­kų, nu­ga­ros ir per vi­są krū­ti­nę. Pir­mą­ją pa­si­ da­riau dar bū­da­mas 16-os, o to­ liau… Kaip ir vi­siems – no­rė­jo­si dau­giau. Ta­tui­ruo­tės man reiš­kia as­me­ny­bės iš­si­sky­ri­mą iš ki­tų, no­ rė­jau at­ro­dy­ti ki­taip. Pas­ku­ti­nio­ji, ant krū­ti­nės, da­ry­ta įžy­miau­sia­ me Lon­do­no ta­tui­ruo­čių sa­lo­ne. Meist­ras sa­kė, kad tai už­truks dvi sa­vai­tes, nes la­bai skau­dės. Ne­pa­ si­da­viau bai­mei ir ta­tui­ruo­tė bu­vo baig­ta per pen­kias va­lan­das, nors pri­si­pa­žin­siu – tik­rai kaip rei­kiant skau­dė­jo (juo­kia­si). – Kla­si­ki­nis klau­si­mas ta­vo spor­to ša­kos at­sto­vui: ko­kia yra sėk­mės for­mu­lė kul­tū­riz­me? – Pag­rin­di­nė sėk­mės for­mu­lė mū­sų spor­to ša­ko­je, ma­no ma­ny­mu, yra ge­ne­ti­ka ir sun­kus dar­bas, ko­va už kiek­vie­ną cen­ti­met­rą. Ant sce­nos vyks­ta ka­ras ir lai­mi tik stip­riau­ sias, čia nė­ra vie­tos silp­niems, čia ne vie­ta verks­niams, čia vie­ta stip­riau­siems, tad ne­ pa­si­duok, už­tilk ir eik spor­tuo­ti!

Dos­jė Ha­rol­das Damb­raus­kas Gi­mė: 1979 m. ko­vo 11 d. (spor­tuo­ja nuo 1989 m.) Ūgis: 172 cm Svo­ris: apie 115 kg, per var­žy­bas – apie 95 kg Po­m ė­g iai: krep­š i­n is, mu­zi­ka, ki­nas Mėgs­ta­miau­sia žiū­rė­ ti spor­to ša­ka: F-1 Gy­ve­ni­mo mo­to: „Gy­venk šia die­na“ Mėgs­ta­miau­si at­le­tai: Do­ ria­nas Ya­te­sas ir Ron­nie Co­ le­ma­nas

26

šeštadienis, sausio 28, 2012

Bent kar­tą per mė­ne­sį Ais­tė Fo­mi­nai­tė skren­ da į Pa­ry­žių. Ener­gin­ga 26-erių mo­te­ris Pran­ cū­zi­jo­je at­ra­do sa­vo lai­mę: pra­dė­jo bend­ ra­dar­biau­ti su gar­sia bendrove „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ ter­tain­ment“, su­ti­ko my­li­mą vy­rą, su­si­lau­ kė nuo­sta­bios duk­re­lės Atė­nės.

Lai­mė: A.Fo­mi­nai­tė džiau­gia­si ža­vią­ja Atė­ne, ku­rios su­si­lau­kė nuo sa­vo my­li­mo­jo Va­le­ry.

Gyvenimas tarp Prancūzijos ir Lie Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ren­gia žvaigž­dės kon­cer­tą

Big Ali. Lyg slap­ta­žo­dį Ais­tė ta­ria Niu­jor­ko Kvyn­so ra­jo­ne gi­mu­sio, da­bar Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je gy­ve­ nan­čio gar­saus dai­nų au­to­riaus, r&b at­li­kė­jo, re­pe­rio pra­var­dę. Links­mo ir itin po­pu­lia­raus sto­ ru­lio kon­cer­tą, ku­rio kar­tu su at­ li­kė­ju Lu­cen­zo įra­šy­tas hi­tas „Vem dan­car Ku­du­ro“ vis dar skam­ba Lie­tu­vos nak­ti­niuo­se klu­buo­se, A.Fo­mi­nai­tė ke­ti­na or­ga­ni­zuo­ti be­ne ge­riau­sio­je Eu­ro­pos ren­gi­nių ir spor­to sa­lė­je – „Žal­gi­rio“ are­ no­je. „Jau vyks­ta de­ry­bos su „Ma­di­ son Music&The Ba­se En­ter­tain­ ment“, – pa­ti­ki­na moteris, Ji pa­ ža­da neap­si­ri­bo­ti tik juo­dao­džiu

re­pe­riu. Pa­sak mo­ters, to­kio­je pui­ kio­je are­no­je ga­li kon­cer­tuo­ti aukš­ čiau­sio ly­gio žvaigž­dės. Šian­dien Ka­nuo­se vyks­ta įspū­ din­gas Eu­ro­pos mu­zi­kos „NRJ Mu­sic Awards 2012“ šou. Vie­nas pa­grin­di­nių jo or­ga­ni­za­to­rių bū­ tent – „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­tain­ment“, bend­ra­dar­biau­ jan­ti ir su gar­sią­ja ame­ri­kie­čių ben­ drovė „Uni­ver­sal Pic­tu­res“. Ke­tu­rios lie­tu­vai­tės – Pran­cū­zi­jon

Ais­tė su gar­sią­ja pran­cū­zų bendro­ vė nu­spren­dė rea­li­zuo­ti ir ki­tą pro­ jek­tą: jau šią va­sa­rą Pran­cū­zi­jo­je kon­cer­ti­nį tu­rą tu­ri su­reng­ti nau­ ja, ke­tu­rių lie­tu­vių mer­gi­nų gru­pė „Glaam Girls“. Šiuo me­tu mer­gi­nos in­ten­sy­viai dir­ba stu­di­jo­je. „Prieš iš­vy­ką į už­ sie­nį la­bai no­riu ang­liš­kai dai­nuo­

Po­ra: su my­li­muo­ju Va­le­ry, ki­lu­siu iš Gva­de­lu­pės, lie­tu­vai­tė su­si­pa­ži­

no Pa­ry­žiu­je.

jan­čias ža­vias mer­gi­nas pri­sta­ty­ti ir tė­vy­nė­je“, – kal­ba Ais­tė. „Ne, ne, jo­kių nuo­gy­bių, gaš­ ly­bių nė­ra ir ne­bus!“ – iš­kart nu­ ker­ta A.Fo­mi­nai­tė. Pa­sak jos, gar­ si bendrovė to ka­te­go­riš­kai ne­no­ri, juo­lab kad vi­sos mer­gi­nos tu­ri pui­ kius bal­sus.

„Vie­na mer­gi­nų – bu­vu­si Kau­no šam­pa­ni­nio cho­ro dai­ni­nin­kė. Yra be­si­mo­kan­čių Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­ je, yra bai­gu­sių ją. Ta­čiau jos ir po vie­ną ga­li im­ti mik­ro­fo­ną į ran­kas ir dai­nuo­ti ne pa­gal fo­nog­ra­mą, o gy­vai!“ – paaiš­ki­na A.Fo­mi­nai­tė, ta­čiau vi­sų kor­tų apie 20–25 me­ tų dai­ni­nin­kes, su ku­rio­mis va­sa­ rio 16 d. skris į Pa­ry­žių, neatsk­lei­ džia.

va­dy­bi­nin­ką, net­ru­kus pa­ke­rė­jo ir „Ma­di­son Music&The Ba­se En­ter­ tain­ment“ at­sto­vus: jiems pa­ti­ko lie­tu­viš­ko pro­jek­to idė­ja, Ais­tės at­ rink­tos lie­tu­vai­tės, taip pat no­ras at­ vež­ti į Kau­ną mu­zi­kos žvaigž­džių. Pri­mi­nus ne­baig­tą po­kal­bį apie Big Ali, A.Fo­mi­nai­tė, mėgs­tan­ti hip­ho­pą, r&b, re­pą, sou­lą, vėl nu­ si­juo­kia. „Rei­kia val­gy­ti! Ko­dėl tu to­ kia liesa? Ar vi­sos lie­tu­vai­tės ano­ rek­si­kės ir ša­ka­liu­kai?“ – pa­ma­tęs 173 cm ūgio 50 kg sve­rian­čią Ais­tę drau­giš­kai juo­kė­si Big Ali. Nuo jo pra­kai­tas žliaug­te žliau­gia per kon­ cer­tą at­li­kus vos po­rą šuo­liu­kų. Gar­sus re­pe­ris mėgs­ta mo­te­riš­kų for­mų mo­te­ris, šam­pa­ną, gel­to­no­ jo ir bal­to­jo auk­so gran­di­nes, ta­lis­ ma­nus, žie­dus, di­de­lius pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius ir pan­das – šis gy­vū­ nas yra jo sim­bo­lis. „Ir žai­di­mus“, – nu­si­kva­to­jo Ais­tė, pa­de­monst­ruo­da­ma pirš­ tais, kaip per vie­no kon­cer­to per­ trau­ką Big Ali mai­gė „So­ny Play-s­ ta­tion 3“ žaidimų kompiuterį.

Re­pe­riui – kaip ša­ka­liu­kas

Mėgs­ta mu­zi­ką ir šo­kius

Jis ne­gir­dė­jo, kaip kai ku­rie žmo­nės ma­ne ap­kal­bi­nė­jo.

Pra­kal­bus apie pa­žin­tį su ma­sy­viu, cha­riz­ma­tiš­ku ir tūks­tan­čius ger­ bė­jų tu­rin­čiu Big Ali, ku­rio sep­ty­ nios dai­nos per me­tus ta­po groja­ miausios, A.Fo­mi­nai­tė šyp­te­li. Nuo aš­tuo­ne­rių me­tų mo­de­lio kar­je­rą pra­dė­ju­si ir il­gai juo dir­bu­ si Ais­tė 2010 m. sau­sį šo­ko Big Ali ko­man­do­je Lio­ne. „Tai bu­vo vie­nas iš ke­lių ir, be­je, pa­sku­ti­nis ma­no šo­kis sce­no­je“, – nu­si­juo­kia Lietuvos kūno kultūros akademiją bai­gu­si ir ten šo­kių mo­ ky­to­jos spe­cia­ly­bę įgi­ju­si Ais­tė. Iš­lai­ky­ti­ne ne­no­rin­čios bū­ti mo­ ters idė­jos, ener­gi­ja su­ža­vė­jo Big Ali

Mei­lė ne­tu­ri odos spal­vos. Tai tvir­ tino A.Fo­mi­nai­tė, kai pra­kal­bo­me apie dve­jus me­tus trun­kan­čią jos drau­gys­tę su juo­dao­džiu pa­ry­žie­ čiu, rin­ko­da­ros ir ma­dos di­zai­no pa­sau­ly­je dir­ban­čiu 34-erių Va­le­ ry. „Jis – rū­pes­tin­gas, ga­lan­tiš­kas, sti­lin­gas, man­da­gus, tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą, kaip ir aš mėgs­ ta mu­zi­ką, šo­kius. Yra ener­gin­gas, ak­ty­vus“, – žars­tė komp­li­men­tus my­li­mam žmo­gui A.Fo­mi­nai­tė. Sek­ma­die­nį Va­le­ry ir Ais­tės ža­ via­jai duk­re­lei mu­la­tu­kei Atė­nei su­kaks 7 mė­ne­siai.

Juo­dao­dis vy­ras ir bal­tao­dė Lie­ tu­vo­je nė­ra daž­na po­ra. Ais­tė link­si gal­va: „Pir­mą kar­tą į Kau­ną jis at­ vy­ko prieš dve­jus me­tus. Jis šyp­ so­jo­si, bu­vo pui­kiai nu­si­tei­kęs, bet ne­gir­dė­jo, kad kai ku­rie žmo­nės ma­ne ap­kal­bi­nė­jo.“ Tam iš anks­to pa­si­ren­gu­si A.Fo­ mi­nai­tė kant­riai ken­tė kai ku­rių žmo­nių už­gau­lio­ji­mus. Švel­niau­ si – „kaip ji ga­li su juo­du“, „tur­būt koks nors gangs­te­ris“. No­ri ap­lan­ky­ti vy­ro tė­vy­nę

Ta­čiau žmo­nės tam­pa vis to­le­ran­ tiš­kes­ni, Lie­tu­vo­je dau­gė­ja dir­ban­ čių, be­si­mo­kan­čių už­sie­nie­čių, tu­ ris­tų ir moteris su­lau­kia vis dau­giau

Žvaigž­dė: Big Ali tu­rė­tų kon­cer­tuo­ti i

are­no­je.

27

šeštadienis, sausio 28, 2012

horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 28–va­sa­rio 3 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

etuvos šyp­se­nų. Va­le­ry tė­vy­nė­je – Gva­de­ lu­po­je (Pran­cū­zi­jos už­jū­rio re­gio­ nas, sa­ly­nas ry­ti­nė­je Ka­ri­bų jū­ros dalyje – red. pa­st.) – Ais­tė dar ne­ bu­vo, ta­čiau ten nu­vyks paū­gė­jus jų duk­re­lei. O ko­kia bu­vo jos tė­vų reak­ci­ja? Pa­sak mo­ters, jie tik­rai nė­ra ra­sis­ tai: svar­biau­sia, kad vy­ras gerb­tų ir my­lė­tų jų duk­rą. Tie­sa, kai pir­ mą kar­tą iš Pa­ry­žiaus mergina nu­ siun­tė ma­mai nuo­trau­ką, ku­rio­ je ji bu­vo su my­li­muo­ju Va­le­ry ir Big Ali, ma­ma vil­tin­gai pa­klau­sė: „Ti­kiuo­si, kad jis – ne tas sto­ru­ liu­kas?“ „Ne, ne, ma­ma“, – juok­ da­ma­si tuo­met ją nu­ra­mi­no A.Fo­ mi­nai­tė.

ir „Žal­gi­rio“

„Rei­kia val­ gy­ti! Ko­dėl tu to­kia liesa? Ar vi­sos lie­ tu­vai­tės ano­ rek­si­kės ir ša­ka­liu­kai?“ – pa­ma­tęs 173 cm ūgio 50 kg sve­rian­ čią Ais­tę drau­ giš­kai juo­kė­si Big Ali.

Sa­vait­ga­lį tik­tų sve­čiuo­tis pas gi­mi­nes, lan­ky­tis ren­ gi­niuo­se. Tai iš­blaš­kys sun­kias min­tis, leis pa­jus­ti ki­tų rū­pes­čius ir ati­trūk­ti nuo sa­vų bė­dų. Su­do­ mi­nu­siam as­me­niui ver­ta pa­skir­ ti pa­si­ma­ty­mą. Tik ne­pa­si­duo­ki­te pa­gun­dai per daug iš­lai­dau­ti. Ki­ tą sa­vai­tę ga­li­te tu­rė­ti rū­pes­čių dėl neišsp­ręs­tų nuo­sa­vy­bės ar vers­lo klau­si­mų, ko­mer­ci­nių su­si­ta­ri­mų. Spaus dar­bų, sko­lų ati­da­vi­mo ter­ mi­nai. Re­gis, kai ką sprę­si­te ri­zi­ kuo­da­mi tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ar sa­vo re­pu­ta­ci­ja, ge­ro­ve. Nuo tre­ čia­die­nio jau lau­kia links­mes­nės die­nos, tik šiek tiek pri­lai­ky­ki­te lie­žu­vį. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lis ne­koks svei­ka­ tai. Re­gis, ka­muos ir ne­ sau­gu­mo jaus­mas. Gal­būt kaip tik dėl to daug ple­pė­si­te, gir­si­tės ar mo­ra­li­zuo­si­te. Ge­rai pa­gal­vo­ ki­te, prieš iš­sa­ky­da­mi sa­vo nuo­ mo­nę. Ki­ta sa­vai­tė ža­da įspū­ džių. Per trum­pą lai­ką no­rė­si­te daug nu­veik­ti ir stai­ga pra­tur­tė­ti. Svar­bu ras­ti tar­pu­sa­vio su­pra­ti­ mą bend­rau­jant su tais, nuo ku­rių pri­klau­so ak­tua­laus rei­ka­lo sėk­ mė. Tik nei­ki­te su vel­niu obuo­ liau­ti, ne­vei­ki­te prieš sa­vo są­ži­nę. Į pe­rio­do pa­bai­gą ims ryš­kė­ti jū­ sų veik­los ar su­si­ta­ri­mų re­zul­ta­ tai. Gal­būt teks ruoš­tis po­bū­viui, ren­gi­niui, pirk­ti do­va­ną ar ką nors sau pa­si­puoš­ti. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį su­lauk­si­te drau­ gų, ap­l in­k i­n ių dė­m e­s io. Nie­kam ne­kils abe­jo­nių, ar esa­ te rei­ka­lin­gi kom­pa­ni­jo­je, drau­ giš­ka­me ren­gi­ny­je. Vis­gi ap­lin­ kui ne­trūks­ta slap­tų prie­šų, ku­rie ga­li jū­sų pranašu­mus vers­ti ydo­ mis ir vis­ką iš­krai­pę skleis­ti ne­ ma­lo­nias ap­kal­bas. Ki­tą sa­vai­ tę sek­sis megz­ti kon­fi­den­cia­lius ry­šius, už­siim­ti slap­tais rei­ka­lais, me­nu. Ta­čiau jus ka­muos ne­tik­ ru­mas dėl as­me­ni­nių san­ty­kių, svei­ka­tos būk­lės ar pan. Re­gis, įsi­painio­si­te į iliu­zi­jų vo­ra­tink­ lį, ar­ba žmo­gus, iš ku­rio daug ti­ kė­jo­tės, kaip tik ims griau­ti jū­sų iliu­zi­jas. Į pe­rio­do pa­bai­gą dau­ gės ener­gi­jos ir nuo­ty­kių troš­ ku­lio.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Vi­są sa­vait­ga­lį iš gal­vos ne­ga­lė­si­te iš­mes­ti pro­fe­si­ nių pro­ble­mų. Jei svar­bu ir sku­bu, de­rė­tų pa­pil­do­mai pa­dir­bė­ti. Pa­ sis­ten­ki­te pa­si­rū­pin­ti ir sa­vi­mi. Jei pa­vyks, ap­si­lan­ky­ki­te spor­to klu­be ar gro­žio, ma­sa­žo sa­lo­ne. Ki­tą sa­ vai­tę ga­li­te pa­tir­ti nau­jų įspū­džių, su­susi­pa­žin­ti su įdo­miais žmo­nė­ mis. Ti­kė­ti­nas kon­tak­tas ir su tuo ko­lek­ty­vu ar as­me­niu, su ku­riuo drau­gys­tė jau ap­kar­to, ėmė var­ gin­ti. Re­gis, nuo tre­čia­die­nio tap­ si­te la­bai kū­ry­bin­gi, ta­čiau jau ne itin lin­kę bend­rau­ti, at­si­skleis­ ti. Ga­li suak­ty­vė­ti ža­lin­gi įpro­čiai ar­ba la­biau pa­ju­si­te jų pa­da­ri­nius. Sau­go­ki­te svei­ka­tą ir re­pu­ta­ci­ją. LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­l į ne­n uo­b o­d žiai lei­s i­te lai­k ą. Gal­b ūt iš­ vyk­s i­te į ke­l io­n ę, da­ly­vau­s i­te kul­t ū­r i­n ia­m e ren­g i­ny­je. Džiu­ gins ap­lin­ki­nių ro­do­mas dė­me­ sys. Vis dėl­to ne­r i­m au­s i­te dėl ne­si­bai­gian­čių ar įstri­gu­sių dar­ bų, su­dė­tin­gų par­tne­rys­tės rei­ ka­l ų. Ki­t ą sa­vai­t ę ga­l i­m i at­sa­ kin­g i po­kal­b iai su ko­l e­go­m is, vir­ši­nin­kais. Gal­būt jū­sų lau­kia pro­fe­si­nė ates­ta­ci­ja ar jau da­bar pa­s i­j u­s i­te įver­t in­t i. Į pe­r io­d o pa­bai­gą stip­rės no­ras bėg­ti nuo kas­die­ny­bės, ver­ši­tės bend­rau­ ti, reikš­t is. Po­p u­l ia­r u­m o troš­ ki­mas ga­li pa­ska­tin­ti la­biau iš­ lai­dau­ti, megz­ti nau­jas pa­žin­tis. Re­gis, jums sek­sis. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį at­si­grę­ši­te į vai­ kų po­rei­kius – tiek psi­cho­ lo­gi­nius, tiek materialinius. Me­ tas per­žiū­rė­ti gar­de­ro­bą, iš­mes­ti su­si­kau­pu­sį šlamš­tą, o ką įma­no­ ma – pa­tai­sy­ti, at­nau­jin­ti. Re­gis, bū­si­te lin­kę pa­si­duo­ti ero­tiš­koms pa­gun­doms. Jei pa­si­seks, pa­tir­si­ te aist­rin­gų mei­lės aki­mir­kų. Ki­ tą sa­vai­tę bus pro­gų už­megz­ ti glau­des­nius ry­šius su nau­jais pa­žįs­ta­mais, įta­kin­gais as­me­ni­ mis. Tur­būt kils min­čių, kad bū­ ti­na ką nors stip­riai keis­ti ap­lin­ ko­je ar gy­ve­ni­me. Nie­ko ge­ro, jei ak­lai sku­bė­si­te, spau­si­te par­tne­ rį, nes leng­va su­si­pyk­ti. Į pe­rio­ do pa­bai­gą vis ak­ty­viau veik­si­te pro­fe­si­nė­je sri­ty­je ir glu­min­si­te kon­ku­ren­tus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį pa­ro­dy­ki­te dau­ giau dė­me­sio sa­vo gi­mi­nai­ čiams, ar­ti­mie­siems, vai­kams, o ypač – ant­ra­jai pu­sei. Ven­ki­te prie­ kaiš­tau­ti dėl jaus­mų ar pi­ni­gų sty­ giaus, nes nuo to jų ne­padaugės, o nuo­tai­ka il­gam liks su­ga­din­ta. Ki­tą sa­vai­tę tur­būt neiš­veng­si­te rū­pes­ čių dėl fi­nan­si­nių, in­ves­ti­ci­nių rei­ ka­lų, iš­lai­dų mo­kes­čiams ar ne­tgi bau­doms. Gal­būt pa­vyks su­si­tar­ti dėl kre­di­to, pa­sko­los ar fi­nan­si­nės pa­slau­gos. Re­gis, jū­sų ap­lin­ko­je yra žmo­nių, lin­ku­sių ne­gai­les­tin­ gai jums kenk­ti, tad el­ki­tės ap­dai­ riai. Kad ir kas įvyk­tų, ne­pra­ras­ki­te pa­do­ru­mo. Į pe­rio­do pa­bai­gą bus vis sma­giau. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­ kę im­tis na­mų ūkio dar­bų, at­lik­ti svei­ka­tos, hi­gie­nos ir gro­žio pro­ce­dū­ras. Re­gis, ne­pai­sant no­ro bam­bė­ti, prie­kaiš­tau­ti, ims ge­rė­ ti san­ty­kiai su ap­lin­ki­niais. Gal­būt suar­tins at­si­nau­ji­nę bend­ri in­te­ re­sai. Tik­tų drau­ge pa­spor­tuo­ti, nuei­ti į ki­ną ar teat­rą. Nuo pir­ma­ die­nio bū­si­te itin lin­kę pa­si­duo­ti ki­tų įta­kai ar­ba, at­virkš­čiai, būsite vi­siš­kai ne­su­kal­ba­mi, ne­mo­ty­vuo­ tai už­si­spy­rę. Pa­di­dės sek­sua­li­nis ak­ty­vu­mas ar­ba užeis dos­nu­mo prie­puo­lis. Ne­de­rė­tų pul­ti į abe­ jo­ti­nus nuo­ty­kius, kenk­ti re­pu­ ta­ci­jai, grieb­tis ko nors ri­zi­kin­go. Sten­ki­tės dau­giau po­zi­ty­vaus dė­ me­sio skir­ti šei­mai ir sau. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Jei jū­sų veik­la su­si­ju­si su šou vers­lu ar spor­tu, sa­ vait­ga­lį tur­būt įdo­miai pa­si­reik­ši­ te. Bū­si­te lin­kę sau leis­ti dau­giau pra­mo­gų, ma­lo­nu­mų. Pa­lan­ku iš­ban­dy­ti lai­mę lo­te­ri­jo­je, žai­di­ muo­se, mei­lės fron­te. Tik jaus­ ki­te sai­ką, per­ne­lyg neiš­lai­dau­ki­ te. Ki­tą sa­vai­tę pra­var­tu už­siim­ti neuž­baig­tais dar­bo rei­ka­lais, ieš­ ko­ti ga­li­my­bės įsi­dar­bin­ti, gy­ dy­tis, rū­pin­tis įvaiz­džiu, hi­gie­ na, gro­žiu. Tik ne­sku­bė­ki­te im­tis nau­jų dar­bų, mes­da­mi se­nuo­sius, jei nau­jo­vėms ne­tu­ri­te rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos. Ga­li kiek su­šlu­buo­ ti svei­ka­ta ar nu­vil­ti ty­ri­mų re­ zul­ta­tai. Į pe­rio­do pa­bai­gą svar­ biau­si taps par­tne­rys­tės, mei­lės rei­ka­lai.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį ne­per­sis­ten­ki­ te pirk­da­mi, iš­lai­dau­da­ mi. Ne­de­rė­tų per­ne­lyg pa­si­ti­kė­ti ir šei­mos na­rių sai­ko jaus­mu. Ge­ riau­siai jau­si­tės na­muo­se ar tie­siog jums įpras­to­je ap­lin­ko­je su ar­ti­mai­ siais. Ki­tą sa­vai­tę itin pa­rūps veik­ los per­spek­ty­vos ir pa­žin­tys, spor­ tas, žai­di­mai, pra­mo­gos. Augs jū­sų po­pu­lia­ru­mas tarp prie­šin­gos ly­ ties atstovų, ta­čiau dėl tik­ro­jo dė­ me­sio ob­jek­to ti­kė­ti­na kon­ku­ren­ci­ nė ko­va. Re­gis, pa­tir­si­te ir ma­lo­nių, ir slo­gių įspū­džių. Tur­būt su­si­pai­ nio­si­te sa­vo san­ty­kiuo­se ar dėl po­ žiū­rio. Ne­da­ry­ki­te sku­bo­tų iš­va­dų. La­biau pri­žiū­rė­ki­te vai­kus. Pe­rio­do pa­bai­ga pa­lan­ki įsi­dar­bin­ti. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį bus daug kal­ ba­ma apie šei­mai, gi­mi­ nei svar­bius da­ly­kus. Pa­sis­ten­ki­ te neį­žeis­ti ap­lin­ki­nių. Ga­li bū­ti, kad su­grį­ši­te prie ne­baig­tų su­ma­ ny­mų. Gal­būt no­rė­si­te at­si­kra­ty­ti blo­go įpro­čio, ge­rin­ti mi­ty­bą. Ti­ kė­ti­nas sve­čias, il­gai lauk­tas laiš­ kas ar pan. Nuo pir­ma­die­nio dau­ giau dė­me­sio rei­ka­laus šei­ma, vai­kai. San­ty­kiai su my­li­mu žmo­ gu­mi ar ge­ru drau­gu ga­li pa­krik­ ti, jei jūs sa­va­nau­diš­kai rū­pi­na­tės vien tik sa­vo as­me­ni­niais in­te­re­ sais. Įma­no­mas komp­ro­mi­tuo­jan­ tis nu­ti­ki­mas. Nuo ket­vir­ta­die­nio bus dau­giau ro­man­ti­kos, pra­mo­gų ir iš­lai­dų gra­žiems daik­tams, ma­ lo­nu­mams. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Šį sa­vait­ga­lį tur­būt ne­teks liū­dė­ti, ypač jei bū­si­te tarp sa­vų žmo­nių ir jau­si­te tvir­tą pe­tį, pa­lai­ky­mą. Re­gis, kils no­ras keis­ ti įvaiz­dį, nu­si­pirk­ti ką nors gra­ žaus. Jei ne­są­ži­nin­gai el­gė­tės ar esa­te ne­grą­ži­nę sko­lų, ne­su­mo­ kė­ję bau­dų, su­lauk­si­te spau­di­mo at­si­skai­ty­ti ar dėl ko nors pri­si­pa­ žin­ti. At­sar­giai ke­ly­je. Ki­tą sa­vai­ tę teks dau­giau bend­rau­ti, net jei vi­siš­kai ne­si­no­ri. Svar­bu ne­nu­siš­ ne­kė­ti, nes per il­gą lie­žu­vį ga­li­mi keb­lu­mai. Sten­ki­tės bū­ti ob­jek­ ty­vūs, to­le­ran­tiš­ki. Į pe­rio­do pa­ bai­gą vis la­biau trauks jau­kus na­ mų ži­di­nys. Pa­sis­ten­ki­te, kad tam jau­ku­mui ne­pa­kenk­tų konf­lik­tas šei­mo­je. Si­do­ni­ja

28

šeštadienis, sausio 28, 2012

namai

Der­mė: rąs­ti­nio na­mo in­ter­je­re pa­ta­ria­ma nau­do­ti ne dau­giau kaip dvie­jų at­spal­vių me­die­ną.

Rąs­tai in­ter­je­re: įno­rin­gi, bet su­val­do­mi Kad ir ko­kios pa­trauk­lios nau­jo­sios sta­ty­bi­nės me­džia­gos, me­ di­niai na­mai iš­lie­ka pa­tys po­pu­lia­riau­si – jie šil­do ir kū­ną, ir sie­lą. Rąs­ti­nio na­mo in­ter­je­ras ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti tam­sus, mo­no­ to­niš­kas, se­no­viš­kas. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Rąs­ti­nis na­mas ypa­tin­gas, nes sa­ ko­ma, kad jis gy­vas. Dau­ge­lį džiu­ gi­na ne tik ge­ra sie­nų ši­lu­mi­nė var­ža, bet ir me­džio na­tū­ra­lu­mas, aro­ma­tas, ypa­tin­ga au­ra. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, me­die­na yra la­bai su­bti­li, gy­va, be ga­lo daug ži­ nių rei­ka­lau­jan­ti me­džia­ga. Švie­žiai nuo­bliuo­to me­džio pa­vir­šius jau po va­lan­dos bus pa­si­kei­tęs, po pa­ros jį ap­dai­lin­ti rei­kia vi­sai ki­taip. Gy­ ve­nant rąs­ti­nia­me na­me rei­kė­tų iš­ nau­do­ti me­die­ną, nie­ku gy­vu ne­ slėp­ti jos. Mū­sų se­no­liai kai­muo­se gy­ve­ no bū­tent rąs­ti­niuo­se na­muo­se, tai dik­ta­vo tuo­me­čių tro­bų in­ter­ je­ro sti­lių. Me­die­na na­tū­ra­liai pa­ tam­sė­da­vo, lan­gų an­gos bū­da­vo ne­di­de­lės, tad vi­du­je tvy­ro­jo prie­ blan­da. Anuo­met žmo­nės daug lai­ ko pra­leis­da­vo lau­ke, dirb­da­mi, tad ga­lė­da­vo iš­veng­ti il­go bu­vi­mo pa­ tam­sy­je.

Šiuo­lai­ki­niai žmo­nės sa­vo na­ mams ke­lia ki­to­kius rei­ka­la­vi­mus. No­ri­si erd­vės, švie­sos, pa­to­gu­mo ir mo­der­nu­mo. Tai ne­reiš­kia, kad rei­kia at­si­sa­ky­ti rąs­ti­nių na­mų ar rąs­tus mas­kuo­ti. Tai tie­siog įno­ rin­ges­nė ap­dai­la, rei­ka­lau­jan­ti iš­ mo­nin­gų spren­di­mų. Rąs­ti­nia­me na­me no­ri ne­no­ri at­ si­ran­da la­bai daug me­džio. Svar­bu in­ter­je­rą api­pa­vi­da­lin­ti taip, kad žmo­gus ja­me ne­si­jaus­tų it me­di­nė­ je dė­žu­tė­je. Ar­chi­tek­tas Al­gi­man­ tas Kan­čas, kū­ręs ne vie­ną in­ter­je­rą me­di­nia­me na­me, pa­ta­ria per­ne­lyg ne­sus­tip­rin­ti me­die­nos įspū­džio. Me­die­nos ne­rei­kia slėp­ti, ta­čiau jos gau­są ga­li­ma šiek tiek nu­ra­ min­ti. Pa­vyz­džiui, me­džio ru­du­ mą ga­li­ma su­švel­nin­ti nu­da­žant me­dį per­si­švie­čian­čia bal­tos spal­ vos prie­mo­ne. Ar­chi­tek­tas ne­pa­ta­ ria rąs­tų dar la­biau ru­din­ti, nes ap­ lin­ka taps ne­jau­ki, ag­re­sy­vi. A.Kan­čui ar­ti­miau­sias kont­ras­to prin­ci­pas. „Jei sie­nos, lu­bos, grin­ dys me­di­nės, tuo­met ki­tas in­ter­je­ro

de­ta­les, pa­vyz­džiui, du­ris, laip­tus, ga­li­ma rink­tis iš ki­tos, šiuo­lai­ki­ nės, me­džia­gos. Prie me­džio de­ra ir me­ta­las, ir stik­las“, – pa­ta­rė ar­ chi­tek­tas. Pa­si­rin­kus kont­ras­tą, di­des­nė ti­ki­my­bė, kad spren­di­mas pa­si­ tvir­tins. Ban­dant prie me­džio pri­ si­tai­ky­ti rei­kia itin su­bti­liai jaus­ ti, kaip tai da­ry­ti. Tai­gi, ne­bi­jan­tys prie­šy­bių, me­di­nia­me na­me ga­ li rink­tis mo­der­nius bal­dus. Prie me­džio de­ra įvai­rūs au­di­niai, sun­ ku­mo įspūdį stip­ri­nan­čių odi­nių bal­dų rąs­ti­nė­je ap­lin­ko­je A.Kan­ čas veng­tų. Ne­rei­kė­tų rąs­ti­nio na­mo vi­du­je ap­si­krau­ti vien me­di­niais, skir­tin­ gų fak­tū­rų daik­tais. Pa­sak ar­chi­tek­ to, dau­gių dau­giau­sia ga­li­ma nau­ do­ti dvi me­džio spal­vas: tam­saus ir švie­saus, ba­lin­to ir ne­ba­lin­to. Be to, sta­tant na­mą A.Kan­čas ne­pa­ta­ria nau­do­ti ap­va­lių rąs­tų, ku­rie bū­din­gi sla­vų kraš­tams. Lie­ tu­vių na­muo­se, įsi­ti­ki­nęs ar­chi­tek­ tas, rąs­tai tu­rė­tų bū­ti ta­šy­ti.

Vidus: kam­ba­riai rąs­ti­niuo­se na­muo­se ga­li bū­ti ga­na švie­sūs ir nuo­tai­kin­gi.

Kont­ras­tas: prie me­die­nos de­ra ir kont­ras­tin­gos me­džia­gos.

Ne­rei­kė­ tų rąs­ti­ nio na­mo vi­du­je ap­ si­krau­ti vien me­ di­niais, skir­tin­gų fak­tū­rų daik­tais.

Bend­ro­vės „Kan­čo stu­di­ja“ ar­chy­vo, fe­ma­le­ways.com, cai­nor­ga­nic.com, sa­lon.ru nuo­tr.

29

šeštadienis, sausio 28, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Darbas Danijoje, firmoje Jobassist ApS! Mes ieškome žmonių dirbti Danijoje, augalininkystės srityje. Anglų kalba, patirtis ir automobilis būtų privalumas. Susidomėjusius kviečiame užpildyti formą mūsų tinklapyje www.jobassist.pl arba atsiųsti savo CV e. paštu edgaras@jobassist.dk. Tel. +455 2696025. 903685

Drabužių tinklui reikalinga pardavėja-vadybininkė Vilniuje dirbti visą darbo dieną. Patirtis drabužių/avalynės prekyboje – būtina. CV siųsti cv@vulcan.lt. 904956

Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 904723

Žemės ūkis Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532. 903163

Paslaugos Statybos ir remonto UAB „Grežiniai“ gręžia vandens ir geoterminius gręžinius, montuoja vandens pakėlimo įrangą, įrengia vandens nuotekų sistemas, suteikia garantiją. Tel. 8 659 41 230, 8 682 21 031. 896719

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904492

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

902493

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą. 901050

UAB BEST COMPANY.LT perka galvijus, veršelius, avis. Sumokame iš karto, mokame PVM. Tel. 8 613 70 803; 8 613 70 805. 894296

Įvairūs Kita 2012 02 06 nuo 12.30 iki 13 val. Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., SB „Skroblas“, 7 skl. bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo skl. Nr. 6 savininkas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 645 00 772. 905768

Pradedamas rengti 0,4402 ha sklypo Birutės g. 40 (kadastro Nr. 0101/0039:1406), Žvėryno seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-2742, 2011 10 12. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planuojamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Planavimo organizatorius – UAB „VIA SPORTAS“, įm. k. 123259511, Didžioji g. 28, LT-01128 Vilnius, tel. (8 5) 260 8871, faks. (8 5) 260 8873. Projekto rengėjas – UAB “Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas tauras@unitectus.lt. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai. 906012

Pradedamas rengti žemės sklypų Naugarduko g. 19 (kad. Nr. 0101/0056:82) ir Naugarduko g. 21 (kad. Nr. 0101/0056:32), Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 24 sutartis, reg. Nr. A615-7(2.15.1.7-AD4). Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant tikslinės žemės paskirties sujungti žemės sklypus į vieną sklypą, nustatyti žemės naudojimo būdą ir pobūdį (komercinė teritorija K1) bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, reglamentus. Numatomas administracinės paskirties pastatas. Planavimo organizatoriai – Violeta Birutė Popova, Aleksandr Popov, Vismaliukų g. 26-25, Vilnius, tel. 8 698 23

720. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Dainius Čepurna, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas dainius@unitectus.lt. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai. 906013

Pranešame, kad yra rengiamas sklypo Džiaugsmo g. (kadastro Nr. 0101/0157:1353) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas: padalyti sklypą į du, nekeičiant išorinių sklypo ribų bei žemės tikslinės paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio. Tel. 8 687 39 664, e. paštas ramunas. aleksiejunas@gmail.com. 905803

Rengiamas sklypų Justiniškių g. 119D (k. Nr. 0101/0019:742, 743) detalusis planas, vadovaujantis „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 2011 12 07 sutartimi Nr. 042020“. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas, atsižvelgiant į Šiaurinės g. raudonąsias linijas. Planuojama komercinės paskirties prekybos ir paslaugų objekto statyba. Organizatorius – UAB „Justiniškių aikštelė“ (buv.„Jurita“), Justiniškių g. 62A, tel. 8 653 92 039, faks. (8 5) 273 3065; projektuotojas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5, tel. (8 5) 261 1115; e. paštas diana@smartas.lt. Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebus atliekamos. Su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti Justiniškių seniūnijoje (Rygos g. 15) ir projektuotojų biure 2012 02 13-03 15. Viešas svarstymas vyks Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2012 03 15 16 val. Konstitucijos pr. 3, 215 kab. Planavimo pasiūlymus galima teikti iki viešo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengėjams ir organizatoriui. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai (Vitebsko g. 19) per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo į pasiūlymą siuntimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka.

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt

KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuolaida iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Meksika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanzarote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt

Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 Lt KELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas– Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas– Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

906318

Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893541

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760888

Perka

bilietus platina

30

šeštadienis, sausio 28, 2012

menas ir pramogos

Ke­lias į tė­vy­nę – die­no­raš­čio pus­la­piuo­se Da­nie­la Lo­zo­rai­tie­nė su vy­ru pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kė 1992-ųjų pra­džio­je. Ke­lio­nės įspū­džiai ir dva­si­nės pa­tir­tys su­gu­lė į die­no­raš­tį. Jo iš­trau­kas pa­tei­kia­me dien­raš­čio skai­ty­to­jams. Va­sa­rio 6 d., 1992 m.

Nie­ka­da anks­čiau ne­ra­šiau die­no­ raš­čio. Man džiu­gu jį pra­dė­ti to­ kia pro­ga. Aš ir Ba­mo (taip žmo­na ir bi­čiu­liai va­di­no Sta­sį Lo­zo­rai­tį – red. pa­st.) esa­me Ro­mos Fiu­mi­ci­ no oro uos­te lauk­da­mi lai­pi­ni­mo į lėk­tu­vą, ku­ris mus nu­skrai­dins į Ciu­ri­chą, o iš Ciu­ri­cho į Vil­nių. Tai pir­mas kar­tas, kai aš ke­liau­ju į Lie­ tu­vą. Ba­mo 1939 m. va­sa­rą iš­vy­ko iš Lie­tu­vos į Ro­mą ir ne­be­ga­lė­jo dau­giau grįž­ti. Ne­mo­ku paaiš­kin­ti, kaip ir ko­dėl, bet vi­są lai­ką ži­no­jau, kad ši die­na ateis, to­dėl be­veik ne­ si­jau­čiu nu­ste­bu­si. Tai yra tei­sin­ga. Ži­nau, kad bus pui­ku, kad lyg tai aš, kaip ir Ba­mo, grįž­čiau na­mo. Ro­ mą pa­lie­ka­me nuo­sta­bią, be­veik pa­va­sa­riš­ką die­ną, tar­da­mi su­die sa­vo na­mams, mū­sų 6-iems ka­ti­ nams ir Liu Liu, ku­rie pa­si­lie­ka su Ma­ri­nel­la ir Ro­ber­tu. Ciu­ri­che su­ si­tik­si­me Ju­rą Kon­čius, siun­čia­mą „Was­hing­ton Post“ ste­bė­ti mū­sų grį­ži­mo į Ba­mo tė­vy­nę. Sus­to­ji­mas Ciu­ri­che. Kaip ir nu­ ma­ty­ta, su­si­tin­ka­me su J.Kon­čius, ku­ri ir­gi apim­ta jos pir­mo­sios ke­ lio­nės į Lie­tu­vą jau­du­lio. Ke­lio­nė ma­lo­ni ir aš, ar­tė­jant lėk­tu­vo nu­si­ lei­di­mui, pa­ti sa­vęs dar kar­tą klau­ siu, kaip ga­li bū­ti, kad aš esu to­kia ra­mi. Ma­ne nu­ra­mi­na fak­tas, kad Ba­mo jau­čia­si taip pat. Pa­ga­liau pra­skri­dę sto­riau­sią de­be­sų ap­klo­ tą pra­de­da­me ma­ty­ti Lie­tu­vą. Vi­sa bal­ta nuo snie­go, at­ro­do lyg ka­lė­di­

nis pei­za­žas. Na­mai ma­žiu­kai, pri­ me­na tuos, ku­rie de­da­mi ant tor­to – šo­ko­la­di­niai ir pa­bars­ty­ti cuk­ru­ mi. Daug už­ša­lu­sių eže­rų ir eže­rė­ lių, aukš­tų ir liau­nų me­džių miš­kai. Ne­si­ma­to nei ma­ši­nų, nei žmo­nių, ir tai su­tei­kia šiek tiek ne­rea­lu­mo jaus­mo. At­ro­do, lyg vi­sa stab­te­lė­ jo, lyg su­lai­ky­tų kvė­pa­vi­mą. Ar­tė­ ja oro uos­tas, ir mes nu­si­lei­džia­me. Šen ten ma­to­si „Ae­rof­lo­to“ lėk­tu­ vų, yra ka­ri­nis lėk­tu­vas. Iš lėk­tu­vo iš­li­pa­ma pa­pras­tai lyg iš au­to­bu­ so – vi­du­ry­je nu­si­lei­di­mo ta­ko. Iš­ lip­da­ma stai­ga su­vo­kiu Po­pie­žiaus poel­gį, kai jis at­vy­kęs at­si­klau­pia ir pa­bu­čiuo­ja že­mę. Yra žmo­nių gru­pe­lė, tra­po apa­ čio­je lau­kian­ti su ne­di­de­le gė­lių puokš­te, ku­ri yra bran­ges­nė už or­ chi­dė­jų krep­šį, nes tai yra mie­la. Jau­di­nan­tis mo­men­tas. Tuo pa­čiu me­tu dau­gy­bė as­me­nų ima in­ter­viu iš Ba­mo ir jis sa­ko gra­žius žo­džius. Aiš­kiai ma­to­si, kad čia esan­tys drau­ge su mu­mis iš­gy­ve­na nuo­ sta­biau­sią aki­mir­ką. Tai ma­ty­ti iš jų vei­dų, tai ga­li­ma jaus­ti šir­di­mi. Tuo me­tu už­pa­ka­ly lėk­tu­vo iš­ krau­na ba­ga­žą ir mes ei­na­me at­ si­rink­ti sa­vo daik­tų. Po to li­pa­me į ma­ši­ną ir ke­liau­ja­me mies­to link. Tarp mū­sų at­vy­ku­sių su­tik­ti as­me­ nų at­pa­žįs­tu Gra­ži­ną Lands­ber­gie­ nę, Ra­mū­ną Bog­da­ną ir Zin­ge­rį. Aš esu ma­ši­no­je su Gra­ži­na L. ir la­bai sim­pa­tiš­ka po­nia Liu­či­ja Čer­nec­ ky­te. Tai Čer­nec­kio duk­tė, ku­ris

Ro­mo­je re­zi­da­vo be­veik 15 me­tų. Ji vis dar pui­kiai šne­ka ita­liš­kai. Ti­ kiuo­si vėl ją grei­tai pa­ma­ty­ti ir su­ si­tik­ti su jos ma­ma, ku­riai tu­rė­tų bū­ti be­veik 90 me­tų. At­vyks­ta­me į vieš­bu­tį. Tu­ri­me ne­di­de­lę sve­tai­nę, mie­ga­mą­jį ir vo­nią. La­bai šal­ta.

Tiems, ku­rie ma­nęs klau­sė ar dar klaus, ko­kia yra Lie­tu­va, ga­liu tik pa­sa­ky­ti – gra­ži. Tai tar­da­ma gal­vo­ju – gra­ži ir ne­ lai­min­ga. Šeš­ta­die­nis, va­sa­rio 8 d.

12 val. iš­vyks­ta­me ma­ši­na į Kau­ną. Su mu­mis va­žiuo­ja J.Kon­čius, kad ga­lė­tų tęs­ti re­por­te­rės dar­bą. Po va­ lan­dos ke­lio­nės at­vyks­ta­me. Vieš­ bu­tis „Lie­tu­va“, ge­riau­sias praei­ ty­je ir da­bar. Tu­rė­jo bū­ti gra­žus. Ju­ros pra­šy­mu mū­sų lau­kia EL­TA fo­tog­ra­fas, ku­ris mus ly­dės, kol Ba­ mo lan­kys svar­biau­sias vie­tas: sa­ vo na­mus, mo­kyk­lą, se­ne­lių na­mą ir t. t. Čia yra iš­li­kę be­veik vis­kas, bet kaip tu­ri bū­ti skau­du to­kiems, kaip jis, ku­rie at­si­me­na vi­sa bu­vus nau­ ja, gra­žu, šva­ru, ele­gan­tiš­ka. Ma­ty­ ti, kaip vi­sa su­ža­lo­ta ir pa­že­min­ta per tuos 50 me­tų. Sus­pau­džia šir­dį

ir man no­ri­si verk­ti. Ži­nau, kad bus at­kur­ta, nes tai yra lie­tu­vių pri­gim­ ty­je, bet kiek lai­ko už­truks? No­rė­ čiau tu­rė­ti bur­tų laz­de­lę ir ta­da per aki­mir­ką vis­kas su­grįž­tų į sa­vo vie­ tas. Min­tis vai­kiš­ka. Me­tai ir lai­ko žaiz­dos ne­nu­sib­rau­kia, kaip ir neiš­ nyks­ta vei­do raukš­lės. Va­ka­rie­nė „Met­ro­po­lio“ res­to­ ra­ne uni­ver­si­te­to rek­to­riaus kvie­ ti­mu. Sa­lė la­bai gra­ži su bai­siais pa­veiks­lais, imi­tuo­jan­čiais vi­du­ ram­žius. Sta­las ser­vi­ruo­tas rū­pes­ tin­gai ir ele­gan­tiš­kai. Va­ka­rie­nė la­bai ra­fin ­ uo­ta ir tur­tin­ga (vir­tu­vė sun­ki, bet su­bti­li). Sek­ma­die­nis, va­sa­rio 9 d.

Atė­jo svar­bi die­na. Pės­tu­te ei­na­me į ka­ted­rą, ten vyks šv. Mi­šios, ku­ rias au­kos kar­di­no­las Slad­ke­vi­čius. Gat­ve­lės, ku­rio­mis ei­na­me, įdo­ mios, nes tai – se­no­ji mies­to da­lis. Se­na­mies­tis at­ro­do ge­rai iš­si­lai­kęs, ta­čiau pa­si­žiū­rė­jus į šo­ni­nes gat­ve­ les spau­džia šir­dį ma­tant, kaip vis­ kas ap­griu­vę. Į baž­ny­čią įei­na­me pro už­pa­ka­li­nes du­ris, ku­rios ve­da į zak­ris­ti­ją. Ba­mo yra su­tin­ka­mas la­bai šven­tiš­kai. Yra mon­sin­jo­ras Kaz­laus­kas. At­vyks­ta kar­di­no­las, ku­ris man at­ro­do li­go­tes­nis ir tra­ pes­nis ne­gu įsi­vaiz­da­vau. Vis­kas pui­kiai or­ga­ni­zuo­ta. Vie­tos su­žy­ mė­tos sche­mo­je, ku­ri vi­siems iš­ da­li­ja­ma. Įei­na­me ir uži­ma­me sa­vo vie­tas. Baž­ny­čia pil­na žmo­nių. At­ vyks­ta Lands­ber­gis. Ma­to­me Wan­

Emocijos: D.Lozoraitienė Lietuvoje p

dą ir Nel­lą Gaw­rons­kas, ku­rios spe­ cia­liai at­vy­ko iš Ro­mos per Var­šu­vą. Nuos­ta­bios Mi­šios, jau­di­nan­čios ir orios. Ba­mo skai­to iš­trau­ką, po jo – ki­ti. Išei­na­me pro už­pa­ka­li­nes du­ ris, tas pa­čias, pro ku­rias įė­jo­me, ir ran­da­me lau­kian­čią mi­nią, su­jau­ din­tą ir san­tū­rią, ku­ri pra­de­da dai­ nuo­ti. Ma­ne api­ma ne­sut­ram­do­mas grau­du­lys ir vir­pu­lys, ku­rio ne­ga­liu su­val­dy­ti. Ži­nau, kad ver­kiu kaip ir dau­ge­lis ki­tų dai­nuo­jan­čių žmo­nių. Ba­mo ei­na ir svei­ki­na­si, jį sten­gia­ si pa­lies­ti, duo­da laiš­kus ir raš­te­ lius. Vi­si ži­no, kas jis yra, ir vi­si yra su juo. Tai yra tos aki­mir­kos, ku­rios

„Ji ti­kė­jo Lie­tu­vos pa­žan­ga“ kai lai­mė­jau Ita­li­jos vy­riau­sy­bės sti­pen­di­ją moks­li­niam dar­bui Sie­ nos uni­ver­si­te­te. Ta­da pa­ke­liui į Sie­ną su­sto­jau Ro­mo­je, o ten Lo­zo­ rai­čiai ma­ne ma­lo­niai priė­mė. Po S.Lo­zo­rai­čio mir­ties to­liau bend­ra­ vo­me ir su­si­tik­da­vo­me su Da­nie­la. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek Ita­li­jo­je.

Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Va­sa­rio 6-ąją su­kaks ly­giai du de­ šimt­me­čiai nuo die­nos, kai į tė­viš­ kę po il­gų emig­ra­ci­jos me­tų grį­žo Sta­sys Lo­zo­rai­tis. Gar­sios lie­tu­vių dip­lo­ma­tų šei­mos at­ža­lą, ne vie­no lai­ky­tą pa­grin­di­niu pre­ten­den­tu į Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos pre­zi­ den­tus, ke­lio­nė­je na­mo ly­dė­jo Da­ nie­la d’Er­co­le-Lo­zo­rai­tie­nė.

Iš pri­gim­ties ita­lė, o šir­dy­je lie­tu­ vė D.d’Er­co­le-Lo­zo­rai­tie­nė iki pa­ sku­ti­nio ato­dū­sio pa­lai­kė Lie­tu­vą. Šio­mis die­no­mis Kau­ne pa­mi­nė­ tos pir­mo­sios jos mir­ties me­ti­nės. „Į mū­sų ša­lį ji sa­vo­tiš­kai grį­ži­nė­jo 30 me­tų, nuo pa­žin­ties su S.Lo­zo­ rai­čiu pra­džios ir kar­tu su juo dirb­ da­ma Nep­rik­lau­so­my­bės la­bui“, – sa­kė pro­fe­so­rė Vai­va Le­saus­kai­tė. Svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to pro­ rek­to­rė, ar­ti­ma Lo­zo­rai­čių šei­mos drau­gė, iš ita­lų kal­bos yra iš­ver­tu­si Da­nie­los die­no­raš­čių frag­men­tus. – Kaip su­si­pa­ži­no­te su Da­nie­ la? – Mū­sų gi­mi­nė nuo se­no bend­ra­ vo su Lo­zo­rai­čiais – dar nuo XIX a. Ma­no pro­se­ne­lės bro­lis Juo­zas Tu­

Ar­ti­mi: V.Le­saus­kai­tės bend­ra­

vi­mas su Lo­zo­rai­čiais pra­tę­sė dar J.Tu­mo-Vaiž­gan­to lai­kus sie­ kian­čius abie­jų šei­mų ry­šius.

– Ko­kie jos bruo­žai jū­sų aky­se ypač iš­si­sky­rė? – Ža­vė­jo jos pui­kus Lie­tu­vos po­li­ ti­kos, gy­ve­ni­mo su­vo­ki­mas. Kar­ tais apie čia vyks­tan­čius pro­ce­sus ji iš­ma­nė ge­riau nei kai ku­rie tau­ tie­čiai, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je. Taip pat įspū­dį da­rė jos ži­nios apie Eu­ ro­pos ar­chi­tek­tū­rą, dai­lę. Man tai ir­gi ar­ti­mos te­mos, to­dėl daug lai­ ko pra­leis­da­vo­me apie tai kal­bė­ da­mos. Lan­ky­da­ma­si Lie­tu­vo­je ji vi­sa­da ap­si­sto­da­vo Kau­ne, mū­sų na­muo­se Vaiž­gan­to gat­vė­je.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

mas-Vaiž­gan­tas bū­da­mas vi­ka­ru Min­tau­jo­je lie­tu­vy­bės klau­si­mais bend­ra­vo su vy­res­nio­jo Sta­sio Lo­ zo­rai­čio tė­vu Mo­tie­ju­mi Lo­zo­rai­čiu. Ma­no mo­čiu­tė, pa­skui ma­ma nuo­lat pa­lai­kė ry­šį su jau­nes­nio­jo S.Lo­zo­ rai­čio ma­ma Vin­cen­ta Lo­zo­rai­tie­ne. Gy­vai Da­nie­lą pa­ma­čiau 1994 m.,

– Ko­kie bu­vo jos pir­mie­ji įspū­ džiai apie Lie­tu­vą čia at­vy­kus? – Jai tai bu­vo jau­di­nan­ti aki­mir­ ka. Ki­ta ver­tus, ta­da mū­sų ša­liai, kaip ži­no­me, bu­vo la­bai sun­kus lai­ko­tar­pis. O dar šal­ta žie­ma, ne­ pa­kan­ka­mai šil­do­mos pa­tal­pos... Tad mū­sų ša­lis jai tu­rė­jo at­ro­dy­ ti la­bai var­gin­ga, nu­ka­muo­ta oku­

pa­ci­jos. Ta­čiau ji vi­sa­da ti­kė­jo Lie­ tu­vos pa­žan­ga, pro­gre­su, tik la­bai no­rė­jo, kad jis vyk­tų daug spar­ čiau. La­biau­siai jai skau­dė­jo šir­dį dėl Kau­no. Iš sa­vo vy­ro pa­sa­ko­ji­mo ji daug gir­dė­jo apie jį kaip eu­ro­pie­ tiš­ką, aukš­tos kul­tū­ros mies­tą. Bet at­ga­vus Nep­rik­lau­so­my­bę jis la­bai at­si­li­ko nuo sos­ti­nės, mies­tas kaip bu­vo, taip ir li­ko ap­leis­tas. – Šian­dien dien­raš­čio skai­ty­ to­jams pri­sta­to­me pluoš­tą jū­sų iš­vers­tų D.d’Er­co­le-Lo­zo­rai­ tie­nės die­no­raš­čių. Ar atei­ty­je iš­ver­si­te jų ir dau­giau? – Kol kas at­rin­kau mo­men­tus, su­ si­ju­sius su pir­muo­ju at­vy­ki­mu į Lie­tu­vą, ap­si­lan­ky­mu Kau­ne. Ki­ tais me­tais mi­nė­si­me pir­mų­jų at­ ga­vus Nep­rik­lau­so­my­bę pre­zi­ den­to rin­ki­mų, ku­riuo­se da­ly­va­vo S.Lo­zo­rai­tis, 20-me­tį. Bus ga­li­ ma iš­vers­ti dau­giau jos įspū­džių. Ma­nau, kad Da­nie­la daug nu­si­ pel­niu­si Lie­tu­vai ir ver­ta at­ski­ros mo­nog­ra­fi­jos ar kny­gos. Vie­nas iš­raiš­kin­giau­sių jos cha­rak­te­rio bruo­žų – at­kak­lu­mas ir siek­ti vis­ ką da­ry­ti „per­fet­to“, t. y. pui­kiai. Tad ta kny­ga tu­rė­tų bū­ti kruopš­čiai pa­reng­ta ir tai bū­tų ne vie­nų me­tų pro­fe­sio­na­lų dar­bas.

Sa­va: D.Lo­zo­rai­tie­nė (dešinėje) per p

31

šeštadienis, sausio 28, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Is­to­ri­jos pa­mo­kos And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Gar­sūs vil­nie­čiai, tik­ras kla­si­ciz­ mo epo­chos rū­mų in­ter­je­ras, žy­ mio­ji lie­tu­vai­tė su ja­vais ir se­niau­ sias ži­no­mas Vy­tau­to Di­džio­jo po­rtre­tas. Vi­sa tai šį šeš­ta­die­nį bus ga­ li­ma iš­vys­ti ne­mo­ka­mai Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je su „Vil­niaus die­na“. „Pjo­vė­ja“ nuo sal­dai­nių dė­žu­tės

patyrė ir džiugių, ir ašaras spaudžiančių akimirkų.

nu­brau­kia vi­sus bu­vu­sius sun­ku­mus ir bu­vu­sį be­vil­tiš­ku­mą. Ži­nau, kad nie­ka­ dos neuž­mir­šiu šios aki­mir­kos. Ne­ži­ nau, ar pa­jėg­siu žo­džiais iš­reikš­ti tai, ką jau­čiau... ...Pa­val­gę prieš­pie­čius vyks­ta­me į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą, kur pra­si­de­da ce­re­mo­ni­ja, per ku­rią Ba­mo ir V.Lands­ber­giui bus su­teik­ti Lau­rea Ho­no­ris Cau­sae in Fi­lo­so­fia var­dai. Čia ir­gi plo­ji­mai ir jau­čia­ma di­džiu­lė sim­ pa­ti­ja... Sce­no­je vis­kas pa­reng­ta, įei­na cho­ ras ir su­sto­ja tri­mis ei­lė­mis sce­nos gi­ lu­mo­je. Jų daug, vai­ki­nai ir mer­gi­nos jau­ni ir gra­žūs, ap­si­ren­gę vie­no­dais

kos­tiu­mais. Pra­si­de­da kal­bos, dvie­ jų kan­di­da­tų (Czes­ła­vas Mi­łos­zas neat­vy­ko) ap­ren­gi­mas man­ti­jo­mis ir ap­do­va­no­ji­mas. Kal­bos tę­sė­si be ga­lo. Lai­mė, Ba­mo kal­ba bu­vo gra­ ži, net jei­gu aš ją su­pra­tau tik iš da­ lies. Pra­ra­dau lai­ko su­vo­ki­mą, at­ ro­do, kad nie­ka­da ne­si­baigs... Sek­ma­die­nis, va­sa­rio 16 d.

Na­cio­na­li­nė šven­tė, iš­kil­min­gai mi­ni­ma nuo 1918 m. va­sa­rio 16 d. Mes ją vi­są lai­ką džiu­giai švęs­da­ vo­me tiek Ro­mo­je, tiek ir Va­šing­ to­ne. Pui­ku bū­ti Vil­niu­je šia pro­ga. Aš ti­kė­jau­si di­des­nio šven­tiš­ku­ mo. Ma­no nuo­mo­ne, stin­ga vi­sus už­val­dan­čio pa­to­so. Ne­sa­kau, kad tai bū­tų die­na, to­kia kaip ki­tos, bet be­veik to­kia. Ži­no­ma, bus ofi­cia­lios ce­re­mo­ni­jos, kal­bos. Vi­sur mes da­ ly­vau­si­me, ta­čiau man stin­ga kaž­ ko at­mos­fe­ro­je, to, ko ti­kė­jau­si. 11 val. iš­kil­mės pre­zi­diu­me, kur bus tei­kia­mi me­da­liai. Ap­do­va­no­ti bus Ba­mo, Ruu­tel (Es­ti­ja) ir įvai­rūs žmo­nės, ku­rie per­nai sau­sio mė­ ne­sį gy­nė sos­ti­nę nuo so­vie­tų ant­ puo­lių. Du ap­do­va­no­ja­mi po mir­ ties. La­bai grau­du. 3 val. ki­tas mi­nė­ji­mas teat­re, po ku­rio vyks Vil­niaus cho­ro ir or­ kest­ro pa­si­ro­dy­mas. Pra­kal­bos. Pir­ma – Lands­ber­gis, po jo Ruu­tel ir Da­ni­jos at­sto­vas. Pas­kui Ba­mo. Plo­ji­mai at­si­sto­jus. Esu lai­min­ga. Juo taip di­džiuo­juo­si, lyg bū­čiau jo mo­ti­na. Kal­ba trum­pa, kaip vi­ sa­da įspū­din­ga, kaip vi­sa­da jun­ ta­mas klau­sy­to­jų su­si­kau­pi­mas ir dė­me­sys. Sek­ma­die­nis, ko­vo 1 d.

pir­mą­jį ap­si­lan­ky­mą Lie­tu­vo­je 1992 m. An­ta­no Sut­kaus nuo­tr.

Rū­ko nė­ra. Išsk­ren­da­me į Frank­fur­tą, kur iš­si­skir­si­me. Ba­mo vyks­ta į Va­ šing­to­ną, o aš grįž­tu į Ro­mą... Skris­ da­ma į Ro­mą pri­si­me­nu daug mū­sų grį­ži­mo į na­mus epi­zo­dų. Jie gra­žus Ba­mo ap­do­va­no­ji­mas už vi­so jo gy­ ve­ni­mo dar­bą ir už tai, kas jo lau­kia, nes dar vyks­ta lo­ši­mas. Daug ką rei­ kia pa­da­ry­ti, at­ras­ti. Ir tur­būt vis­kas bus dar sun­kiau. Tai keis­ta, nes rei­ kė­tų gal­vo­ti, kad bus leng­viau.

Ar kas nors iš mū­sų su­si­mąs­tė, kad ant sal­dai­nių dė­žu­tės be­si­pui­kuo­ jan­ti „Pjo­vė­ja“ – tai gar­saus XIX a. ro­man­tiz­mo dai­li­nin­ko Ka­nu­ to Ru­sec­ko pa­veiks­lo rep­ro­duk­ci­ ja? Šio pa­veiks­lo ori­gi­na­lą ir dau­ ge­lį ki­tų Lie­tu­vos dai­lės še­dev­rų pa­ty­ri­nė­ti pa­tiems ir su­pa­žin­din­ ti su jais sa­vo at­ža­las bus ga­li­ma šį šeš­ta­die­nį. Te­rei­kia su sa­vi­mi tu­ rė­ti šį „Vil­niaus die­nos“ nu­me­rį, ir į pa­ro­dą Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­ jo­je ga­lė­si­te įei­ti ne­mo­ka­mai. Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­ja – vie­nin­te­lė vie­ta ša­ly­je, kur pri­sta­ to­ma Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­ja nuo XVI iki XIX a. 19-oje sa­lių ga­li­ma iš­vys­ti dau­gy­bę uni­ka­lių pa­veiks­ lų. Daž­niau­siai nuo­la­ti­nė eks­po­ zi­ci­ja bū­na už­go­žia­ma įvai­rių lai­ ki­nų­jų pa­ro­dų ir lan­ky­to­jai tie­siog neatk­rei­pia de­ra­mo dė­me­sio į tik­ rą­jį ga­le­ri­jos tur­tą, ta­čiau šeš­ta­ die­nį į Chod­ke­vi­čių rū­mus už­su­kę lan­ky­to­jai tu­rės pro­gą su­si­pa­žin­ti su tais tik­rai­siais tur­tais. „Na ir, ži­no­ma, ne­rei­kia pa­mirš­ ti pa­ties ga­le­ri­jos pa­sta­to. Vien į jį ver­ta atei­ti pa­si­žiū­rė­ti. Tai, ko ge­ ro, vie­nin­te­liai rū­mai su au­ten­tiš­ku kla­si­ciz­mo in­ter­je­ru, at­kur­tu jau at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę. Čia tik­ ri XIX a. kla­si­cis­ti­niai lip­di­niai, tik­ ri ži­di­niai, to me­to lai­ko­tar­pį ati­tin­ kan­tys bal­dai. At­si­dū­rę čia, pa­ju­si­te tik­rą rū­mų dva­sią. Na, gal dar ga­li­ ma ką nors pa­na­šaus pa­ma­ty­ti pre­ zi­den­tū­ro­je“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ ne cent­ro ve­dė­ja Li­na Paukš­tie­nė. Tik­rų­jų vil­nie­čių po­rtre­tai

Jau­nie­ji pa­ro­dos lan­ky­to­jai ženg­ da­mi di­di­kų Chod­ke­vi­čių rū­mų me­nė­mis ir ko­ri­do­riais ga­li pa­si­ jus­ti ma­žai­siais di­di­kų pa­li­kuo­ni­ mis. O vy­res­niems Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus se­no­sios dai­lės rin­ki­nio sau­go­to­ja Da­lia Ta­ran­dai­tė siū­ lo šiek tiek su­si­kaup­ti ir pra­plės­

Turtas: Chodkevičių rūmuose įsikūrusi Vilniaus paveikslų galerija ga-

li didžiuotis įspūdingais salių interjerais.

ti sa­vo ži­nių ba­ga­žą su­si­pa­žįs­tant su gar­siais vil­nie­čiais. Jų po­rtre­ tai lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka įva­di­nė­ se sa­lė­se. „Gar­su­sis ro­man­ti­kas Ado­mas Mic­ke­vi­čius, poe­tas Vla­dis­la­vas Si­ro­kom­lė, Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės rū­mų iž­di­nin­kas ir sa­vo li­be­ra­lu­mu gar­sė­jęs dva­ri­ nin­kas An­ta­nas Ty­zen­hau­zas, gy­ dy­to­jas Jo­ze­fas Fran­kas ir jo žmo­ na dai­ni­nin­kė Kris­ti­na Fran­kie­nė. Tai gar­sūs vil­nie­čiai, ku­riuos tu­rė­ tų pa­žin­ti kiek­vie­nas sos­ti­nės gy­ ven­to­jas“, – dės­tė D.Ta­ran­dai­tė. Čia pat ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir XIX a. pra­džios ita­lų dai­li­nin­ko Fran­sua Ksa­ve­ro Fab­rė nu­ta­py­tą My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio po­rtre­tą. Dva­ri­ nin­kas, kom­po­zi­to­rius, gar­sio­jo po­ lo­ne­zo „At­sis­vei­ki­ni­mas su tė­vy­ ne“ kū­rė­jas pa­veiks­lą už­sa­kė pa­ts. Vė­liau di­di­ko at­vaiz­das dau­ge­lį

Ar kas nors iš mū­ sų su­si­ mąs­tė, kad ant sal­dai­ nių dė­žu­ tės be­si­pui­ kuo­jan­ti „Pjo­vė­ja“ – tai gar­saus dai­li­nin­ko K.Ru­sec­ko pa­veiks­lo rep­ro­duk­ ci­ja?

Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jos nuo­tr.

me­tų ka­bo­jo Vil­niaus gat­vė­je Rad­ vi­lų rū­muo­se vei­ku­sios Lab­da­rių drau­gi­jos su­si­rin­ki­mų sa­lė­je. Ver­tin­gi mies­to vaiz­dai

„Sos­ti­nės gy­ven­to­jams tu­rė­tų bū­ti įdo­mūs K.Ru­sec­ko ir Juo­za­ po Mar­ševs­kio nu­ta­py­ti Vil­niaus pei­za­žai. Juo­se ga­li­ma at­pa­žin­ ti ir šian­die­nio Vil­niaus vaiz­dus. Nuot­rau­kų tuo­met ne­bu­vo, ta­čiau dai­li­nin­kai dau­ge­lį de­ta­lių už­fik­ sa­vo ste­bi­nan­čiu tiks­lu­mu“, – kal­bė­jo D.Ta­ran­dai­tė. Ga­le­ri­jo­je taip pat eks­po­nuo­ja­mi žy­maus XVIII a. pabaigos–XIX a. dai­li­nin­ko Pran­ciš­kaus Smug­le­vi­ čiaus Vil­niaus ir jo apy­lin­kių pie­ ši­niai. P.Smug­le­vi­čius taip pat ži­ no­mas kaip pa­trio­ti­nės te­ma­ti­kos dar­bų au­to­rius. Ne­ži­no­mų au­to­rių dar­bai

Vi­si ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mi pa­ veiks­lai ta­py­ti ant dro­bės. Kaip daž­nai bū­na, pa­čių se­niau­sių pa­ veiks­lų au­to­rių var­dų is­to­ri­ja neiš­ sau­go­jo. Bet tai, anot D.Ta­ran­dai­ tės, nė kiek ne­su­men­ki­na kū­ri­nių ver­tės. Grei­čiau prie­šin­gai – čia gy­ve­nęs žmo­gus tė­vy­nai­nius ge­ bė­da­vo ga­na tiks­liai pa­vaiz­duo­ti, pa­ro­dy­ti tai, ką to me­to vi­suo­me­ nė lai­kė svar­biau­sia. „Štai se­niau­sias iš­li­kęs Vy­tau­ to Di­džio­jo po­rtre­tas. Jo au­to­rius, gy­ve­nęs XVII a., de­ja, ne­ži­no­mas. Vis dėl­to jo nuo­pel­nas ne­ma­ žas. Grei­čiau­siai jis po­rtre­tą nu­ ta­pė rem­da­ma­sis anks­tes­nių am­ žių dar­bais, gal­būt ne­tgi tais, ku­rie bu­vo su­kur­ti ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­ tui gy­vam esant“, – pa­brė­žė se­ no­sios dai­lės rin­ki­nio sau­go­to­ja. Vy­tau­tas dro­bė­je iš­ties įspū­ din­gas, be to, jo at­vaiz­das vi­siš­kai ati­tin­ka am­ži­nin­kų pa­lik­tus ku­ni­ gaikš­čio ap­ra­šy­mus.

Orai

Savaitgalį ir pirmadienį spaus šaltis – naktimis temperatūra gali nukristi žemiau 20 laipsnių. Snigti neturėtų. Šiandien bus 9–12 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį numatoma 15–20, dieną 10–13 laipsnių šalčio. Pirmadienio naktį speigas paspaus dar labiau: termometro stulpelis, prognozuojama, rodys 23 laipsnius žemiau 0. Dieną turėtų būti 12–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 28 d.

–11

–9

Telšiai

–12

Šiauliai

Klaipėda

–12

Panevėžys

–11

Utena

–9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.16 16.47 8.31 9.29 23.25

28-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 338 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –3 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +5 Kairas +18 Keiptaunas +27 Kopenhaga 0

Londonas +6 Madridas +6 Maskva –11 Minskas –16 Niujorkas +5 Oslas –2 Paryžius +5 Pekinas +2

orai vilniuje Šiandien

Praha 0 Ryga –9 Roma +8 Sidnėjus +27 Talinas –11 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva –6

–12

–11

Vėjas

2–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–14

–12

–16

–20

4

–15

–13

–19

–23

3

sekmadienį

pirmadienį

–16

–14

–17

–24

2

–18

–16

–19

–25

4

Gau­sus snie­gas šią sa­vai­tę už­ver­tė Piet­r y­čių Eu­ro­pą. Sun­k iau­sia pa­dė­ tis su­si­da­rė Ru­mu­ni­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je ir Ser­bi­jo­je. Ru­mu­ni­jo­je, kur pus­nys sie­ kė pu­sant­ro met­ro, gel­bė­to­jams te­ko eva­kuo­ti 2 tūkst. ke­liuo­se už­stri­gu­sių vai­r uo­to­jų. Vie­no vai­r uo­to­jo gy­v y­ bės iš­gel­bė­ti ne­pa­vy­ko, jo žmo­na sun­ kios būk­lės nu­vež­ta į li­go­n i­nę. Maž­ daug 300 gy­ven­vie­čių li­ko be elekt­ ros, su­tri­ko oro su­si­sie­ki­mas. Val­džia vi­so­je ša­ly­je pa­skel­bė pa­vo­jų, pa­ra­gi­

horoskopai

no gy­ven­to­jus su­si­lai­ky­ti nuo bet ko­ kių ke­lio­nių ir į pa­gal­bą žmo­nėms pa­ siun­tė ka­riuo­me­nę. Vie­na ru­mu­nė pa­ gim­dė grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­ ly­je, ku­ris už­stri­go pus­ny­se. Bu­ka­reš­ to oro uos­tai at­šau­kė 40 skry­džių. Ke­ tu­ri Du­no­jaus ir Juo­do­sios jū­ros uos­tai bu­vo už­da­ry­ti dėl stip­raus vė­jo. Bul­ga­ ri­jos sos­t i­nė­je su­sto­jo vie­ša­sis trans­ por­tas, ke­lei­viai bu­vo pri­vers­ti va­lan­ das šal­ti sto­te­lė­se. AFP inf. ir nuo­tr.

antradienį

įvairenybės DATOS (sausio 28 D.) Šv. Tomas Akvinietis 1955 m. gimė Nicolas Sarkozi, Prancūzijos prezidentas. 1958 m. bendrovė „Lego“ užpatentavo lego kaladėlių dizainą 1965 m. gimė Arminas Narbekovas, futbolininkų, treneris. 1968 m. gimė Kanados dainininkė ir dainų autorė Sarah McLachlan. 1978 m. gimė Gianluigi Buffonas, italų futbolininkas, Italijos rinktinės ir „Juventus“ klubo vartininkas. 1981 m. gimė amerikiečių aktorius Elihaj Woodas. 1996 m. mirė Josifas Brodskis, rusų poetas, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas. 2002 m. mirė švedų vaikų rašytoja Astrid Lindgren.

DATOS (sausio 29 D.) 1860 m. gimė rusų rašytojas Antonas Čechovas. 1866 m. gimė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Romainas Rolland‘as. 1905 m. gimė modernaus neoromantinio stiliaus poetas Antanas Miškinis. 1954 m. gimė pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey. 1963 m. mirė amerikiečių poetas Robertas Frostas. 1966 m. gimė brazilų futbolininkas Romário. 1968 m. gimė amerikiečių režisierius ir aktorius Edwardas Burnsas. 1974 m. gimė muzikantas Eimantas Belickas. 1978 m. gimė pasaulio sportinių šokių čempionas Arūnas Bižokas. 1985 m, gimė Ispanijos krepšininkas Marcas Gasolis. 1994 m. per varžybas žuvo dukart pasaulio kalnų slidinėjimo čempionė austrė Ulrike Maier.

D.Moo­re pri­siuos­tė link­smi­na­mų­jų du­jų?

Ho­li­vu­do žvaigž­dė De­mi Moo­re, iš­ ra­šy­ta iš me­di­ci­nos cent­ro Los An­ dže­le, at­si­dū­rė gan­dų sū­ku­ry­je.

Fil­mo „Vai­duok­lis“ žvaigž­dė, ne­ se­niai nu­trau­ku­si še­še­rius me­tus gy­va­vu­sią san­tuo­ką su ak­to­riu­ mi Ash­to­nu Kut­che­riu, pir­ma­die­ nio va­ka­rą bu­vo iš­vež­ta į li­go­ni­nę „Sher­man Oaks“, kai į jos na­mus bu­vo iš­kvies­ta grei­to­ji pa­gal­ba. Po dvie­jų die­nų ak­to­rė grį­žo na­mo. Jos at­sto­vė sa­kė, kad mo­te­ris ken­čia nuo iš­se­ki­mo ir bu­vo pa­gul­ dy­ta į me­di­ci­nos cent­rą, sie­kiant pa­ge­rin­ti bend­rą svei­ka­tos būk­lę.

D.Moo­re duk­ra Ru­mer Wil­ lis ant­ra­die­nį bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­ ta lan­kan­ti sa­vo mo­ti­ną li­go­ni­nė­ je, o vė­liau pra­mo­gi­nė te­le­vi­zi­jos nau­jie­nų lai­da „E! News“ pa­tvir­ti­ no, kad ak­to­rė bu­vo iš­ra­šy­ta iš me­ di­ci­nos cent­ro. 49 me­tų D.Moo­re su 33 me­tų A.Kut­che­riu san­tuo­ko­je iš­gy­ve­no še­še­rius me­tus. Pra­šy­mą skir­tis ji pa­tei­kė lapk­ri­čio mė­ne­sį, kai vie­ na San Die­go gy­ven­to­ja vie­šai pa­ pa­sa­ko­jo apie sa­vo trum­pą mei­lės ro­ma­ną su jos vy­ru. Nuo to lai­ko pa­sau­lio bul­va­ri­ niai laik­raš­čiai ak­ty­viai ap­ta­ri­nė­jo

Per­mai­nos: vos per ke­le­tą mė­ne­sių D.Moo­re ge­ro­kai su­lie­sė­jo.

Šiandien: Gedgaudas, Leonidas, Liaudginas, Mamertas, Nijolė, Tomas, Odas Rytoj: Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Valerijus, Žibutė

Piet­ry­čių Eu­ro­pa skęs­ta snie­ge

Rytas

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

D.Moo­re iš­vaiz­dą: po sky­ry­bų ir taip liek­na ak­to­rė ėmė lie­sė­ti ir keip­ti. Už­sie­nio re­por­te­riai puo­lė ieš­ko­ ti prie­žas­čių, ko­dėl ak­to­rei pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos. Pra­ne­ša­ma, kad po sky­ry­bų ji pra­dė­jo var­to­ti ra­mi­ na­muo­sius vais­tus ir įgi­jo pri­klau­ so­my­bę nuo va­di­na­mų­jų kon­cent­ ruo­ja­mų­jų vais­tų „Ad­de­rall“, ku­rių su­dė­ty­je yra am­fe­ta­mi­no ir ku­rie yra le­ga­lūs tik Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­ se bei Ka­na­do­je. Tink­la­la­pis tmz.com ra­šė, kad D.Moo­re bu­vo iš­vež­ta į li­go­ni­nę dėl pikt­nau­džia­vi­mo al­ko­ho­liu. O sve­tai­nės E! On­li­ne šal­ti­niai teigė, jog ak­to­rė lei­do lai­ką su drau­ge ir stai­ga ją pra­dė­jo kra­ty­ti lyg iš­tik­ tą prie­puo­lio. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Dai­ly Mail“ pa­tei­kė dar įdo­ mes­nę ver­si­ją. Esą ak­to­rė na­muo­se pri­siuos­tė links­mi­na­mų­jų du­jų. Jos ma­žuo­se ba­lio­nė­liuo­se lais­vai par­ duo­da­mos JAV pre­ky­bos cent­ruo­ se ir po­pu­lia­rios tarp jau­ni­mo, no­ rin­čio grei­tai pa­kel­ti nuo­tai­ką. Bet me­di­kai įspė­ja, kad jos ne tik links­ mi­na, bet ir ga­li su­kel­ti ne­grįž­ta­mų pa­da­ri­nių žmo­gaus sme­ge­nims bei vi­sai ner­vų sis­te­mai. Tą va­ka­rą, kai D.Moo­re iš­ve­žė grei­to­ji pa­gal­ba, A.Kut­che­ris bu­ vo nu­fo­tog­ra­fuo­tas Bru­no Mar­so kon­cer­te Bra­zi­li­jo­je. Po ren­gi­nio jis grį­žo į vieš­bu­tį su drau­ge. Už­sie­ nio laik­raš­čiai prie­kaiš­tau­da­mi ra­ šė, kad jis vi­są va­ka­rą links­mi­no­si, gė­rė alų ir pui­kiai lei­do lai­ką. BNS, „The Dai­ly Mail“ inf.

Avinas (03 21–04 20). Jei susidarys įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors iš jūsų tyčiotųsi ar norėtų suerzinti, nenusiminkite, juk gali būti ir blogiau. Gali būti sunku valdytis, bet juk esate gana stiprus, kad save nugalėtumėte. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo, nepritarti jūsų idėjoms ir idealams. Nesileiskite, kad jūsų optimizmas būtų taip lengvai sugriautas. Gali kilti rūpesčių dėl vaikų. Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite sau, negalvokite apie darbą, karjerą. Džiaukitės žiema, eikite pasivaikščioti apsnigtu miestu, nebijokite šaltuko, juk jis taip gražiai parausvina skruostus. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai, trūksta artimųjų pritarimo ir meilės. Bet apsižvalgykite aplink, ir galite išvysti sau palankų veidą. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien suprasite, kad jūsų mintys ir idėjos nebūtinai sutampa su tų, kurie jums brangūs. Tik neišsigąskite ir nepulkite savęs dėl to smerkti, juk jus priima tokį, koks esate. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Patarimų galite rasti geroje knygoje ar filme. Savaitgalį pasikvieskite svečių, paruoškite jiems vakarienę. Svarstyklės (09 24–10 23). Savaitgalį galite sutikti sau labai svarbų žmogų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Juk nieko negalima vertinti kategoriškai, nes gyvenime visada yra papildomų sąlygų. Skorpionas (10 24–11 22). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šaulys (11 23–12 21). Netinkama diena išlaidauti. Savaitgalio vakarus geriau paskirkite šeimos draugams. Praleiskite dieną su vaikais – eikite paslidinėti, pasivažinėti rogutėmis, žaiskite žaidimus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena, būsite puikiai nusiteikęs, pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Pasirūpinkite savo augintiniais, palaistykite kambarines gėles. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai sutarsite su aplinkiniais ir gerai praleisite laiką su mylimu žmogumi, jausitės laimingas. Išvykite į netolimą kelionę, pabūkite gamtoje. Žuvys (02 20–03 20). Savaitgalis tinkamas priimti svečius. Būsite pakiliai nusiteikęs, nors ir spaus darbai. Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite draugiška kompanija.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.