TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, sausio 30 d., 2012 m. Nr. 24 (1223)
Tytuvėnų bažny čiai ir vienuolynui sutvarkyti Vyriau sybės rezervo lėšų nepakaks. Lietuva 7p.
diena.lt
Lietuvos ekonomis tai daro išvadą, kad šalies verslui yra daugiau galimybių nei grėsmių. Ekonomika 9p.
1 Lt
Praėjusią savaitę Balkanus paskandi no sniegas, šią sa vaitę kaustys Sibiro speigas. Pasaulis 12p.
Neįgyvendintų idėjų miestas
Kai varžovas talentinges nis, jėga nieko nepadary si – tai tas pats, kaip kakta bandyti pramušti sieną. Krepšinio treneris Antanas Sireika
10p.
Miestas
4p.
Mūšiai dėl stadiono Vilniaus Žirmūnų rajone niekaip ne pradedamas įgyvendinti sprendi mas dėl beisbolo stadiono statybų prie Valakupių tilto. Joms besiprie šinantys gyventojai neklauso staty tojų ir valdžios argumentų, kad šioje vietoje tikrai niekas nesiruošia kirs ti vertingų medžių ar užtverti priėji mo prie upės.
Miestas Progresas: jei per du dešimtmečius miesto politikams kilusias idėjas būtų pavykę įgyvendinti, Vilnius šiandien būtų visai kitoks.
Per nepriklausomybės laikotarpį sosti nės politikai prikūrė ir tuoj pat numari no dešimtis įvairiausių idėjų. Kai kurios jų išties buvo kvailos ir vertos nukeliau ti užmarštin, bet buvo ir tokių, kurios Vil nių galėjo keisti į gera.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nepastatyti statiniai
Jei šalies politiniai judėjimai bū tų sutarę, galbūt šiandien sostinė je ant Neries kranto stovėtų vienas moderniausių pastatų Lietuvoje ir garsiausių muziejų pasaulyje. Guggenheimo muziejaus projek tas 2003 m. tapo viena pagrindinių
temų Vilniuje. Suprojektuotas bu vo, vieta skirta buvo, tačiau itin brangios tuomečio mero Artūro Zuoko idėjos palaikyti niekas ne norėjo. Argumentų būta visokiau sių – per brangu, netinkama kraš tovaizdžiui architektūra. Buvo skaičiuojama, kad Guggen heimo muziejus ant Neries kranto greta Baltojo tilto kainuo tų maždaug 300 mln. litų.
2
5p.
Elgetos iš sostinės nedingo
2
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
miestas
Neįgyvendintų idėjų miestas Tiesa, iki pastato statybų 1 tetrūko vieno žingsnio. 2008 m. muziejų statyti leido šalies
Vyriausybė, finansavimo klausimai lyg ir buvo baigti, tačiau pagrindi niais idėjos griovėjais tapo mero kė dėje įsitaisęs Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Juozas Imbrasas bei jo pavaduotojas Algirdas Palec kis. Jų vedami miesto tarybos nariai lengva ranka projektą atmetė. Vilniuje iki šiol nepastatytas ir nacionalinis stadionas. Jau kone dvidešimtmetį trunkančios stadio no statybos šiuo metu iš viso miru sios. Kelių šimtų milijonų litų ver tas projektas tapo ne tik miesto, bet ir nacionaline gėda. Durų varstymas
Praėjusiais metais Vilniaus val dininkai sumąstė kiek pašokdinti viešojo transporto keleivius. Mies to politikai suko galvas, pro kurias duris miestiečiai turėtų į troleibu sus ir autobusus įlipti, o pro kurias išlipti. Buvo nuspręsta išmėginti Euro poje įprastą modelį, kai keleiviai įli pa tik pro priekines duris, o pro li kusias dvejas išlipa. Kiek paburnoję keleiviai prie tvarkos labai greitai priprato ir ne besiskundė, tačiau netrukus į me ro kėdę grįžęs A.Zuokas vėl atvėrė visas troleibusų ir autobusų duris. Mero aiškinimas buvo tik vienas – transporto priemonės tam ir sukur tos su trimis durimis, kad pro jas vi sas galėtų įlipti žmonės. Miesto viešojo transporto įmonių vadovai dar bandė merui oponuo ti sakydami, kad tvarka buvo pasi teisinusi, kad bilietų praduota dau giau, zuikių pagauta mažiau, tačiau netrukus nutilo supratę, kad nau jajam miesto vadovui kelyje geriau nesimaišyti. Šiandien Vilniuje jau niekas ne diskutuoja, pasiteisino ši tvarka ar ne. O štai kauniečiai pirmuosius įlipimo tik pro priekines troleibusų duris tvarkos viščiukus suskaičiavo – pajamų gauta 400 tūkst. litų dau giau, iš vienkartinių bilietų parda vimo per keturis mėnesius uždirbti 600 tūkst. litų.
Geltoni taksi automobiliai
Per ankstesnę kadenciją meras A.Zuokas buvo sugalvojęs į Vil nių perkelti geltonų Niujorko taksi idėją. Sostinės vadovui neįtiko taksi automobiliai, kuriuos sunku išskirti iš viso miesto automobilių srauto. Tačiau prieš šią idėją taksi fir mų savininkai ir vairuotojai stojosi piestu, protestavo, grasino streikais ir reikalavo miesto vadovo atsista tydinimo.
J.Imbrasas iš Švei carijos grįžo užside gęs virš Vilniaus nu tiesti slidinėjimo kurortams įprastas transporto priemo nes – laidais judan čias oro gondolas. Pirmiausia, buvo įvestas taksi au tomobilių amžiaus cenzas. Pagal jį taksistų automobiliai negalėjo bū ti senesni kaip 12 metų, be to, vai ruotojai buvo įpareigoti savo dar bo priemones nusidažyti geltona spalva. Vairuotojai tada piktinosi, kad dėl šios miesto valdžios idėjos ne teks darbo, nes ne kiekvienas turė jo lėšų pasikeisti automobilį ar per tūkstantį litų jam dažyti. Taksistai išsikovojo laisvę – idėja neprigijo. Šiandien vienintelis visus taksistus vienijantis ženklas – gel toni valstybiniai numeriai. Nuorūkų mėtymas
Prieš kelerius metus iš vizito Či kagoje grįžęs miesto meras Vilius Navickas buvo užsimojęs sostinėje įvesti tvarką. Vilniaus gatvių šiukš lintojus pažaboti meras siūlė prade dant nuo bausmių taikymo nuorū kų mėtytojams. Miesto vadovas tuomet teigė, kad kiekvienas gatvėje nuorūką nume tęs gyventojas turės pakloti po 500 litų. Pagautas antrą kartą – mokėti ir dukart didesnę baudą.
Siekiant užtikrinti tvarką mieste buvo pasitelktas ne tik miesto Vie šosios tvarkos skyrius, bet ir Vil niaus policijos pareigūnai. Tiesa, prieš bausdamas meras ža dėjo mieste pristatyti kur kas dau giau šiukšliadėžių. Tačiau nuorūkų iki šiol pilnos gatvės, o iki šiukšlių dėžės kartais tenka gerokai paėjė ti. Pareigūnai už numestas nuo rūkas sostinėje nubaudė vos kelis žmones. Su rūkymu kovoti pabandė ir me ras A.Zuokas. Tačiau jo sumanymas uždrausti sostinėje rūkyti nepilna mečiams užkliuvo teisininkams. Dviračiai – nė iš vietos
Nė vienai miesto valdžiai nepavy ko sostinėje sukurti dviračių nuo mos sistemos. Pirmasis tai padaryti prieš dešimtmetį bandė A.Zuokas. 100 tūkst. litų atsiėję oranžiniai dviračiai galiausiai buvo išvogti, o likę – nuniokoti. Prieš metus dviračių nuomos klausimą kėlė ir buvusi Tvarkos ir teisingumo partijos valdžia. Tą kart idėją išjuokė opoziciniai libe ralcentristai: tuometis vicemeras Gintautas Babravičius kikeno ko legoms – matai, dabar bus mėlyni dviračiai, o gal žydri. Dar vėliau buvo sukurti planai mieste steigti apie 400–600 dvira čių nuomos punktų. Juos buvo ža dama statyti Vilniaus senamiestyje, Žvėryne, dalyje Žirmūnų, aplen kiant miegamuosius rajonus. Punk tai turėjo būti išdėstyti 400 metrų atstumu vienas nuo kito. Kaip da bar jau aišku, ir šiam projektui bu vo lemta numirti. Praėjusią vasarą meras A.Zuo kas mėgino savo dviračių idėją grą žinti – sukūrė kelis elektrinių dvi račių nuomos punktus, tačiau ir vėl idėja užstrigo paaiškėjus, kad tokia transporto priemone važiuoti reikia šalmo, o norintis išsinuomoti dvi ratį punkte privalo palikti 500 litų atsargas turinčią kredito kortelę. Bandymai miestą apjuosti euro pinio lygio dviračių takais taip pat baigėsi nesėkme. „EuroVelo“ pro jektas, pagal kurį dviračiu turėjo būti galima pervažiuoti visą Vilnių
Sportas: Šeškinėje taip ir likę stovėti nacionalinio stadiono griaučiai – lyg paminklas numirusioms amžiaus
statyboms.
Transportas: oranžinių dviračių ir geltonų taksi idėjos Vilniuje pirmą kart
dviračiai buvo išvogti ir perdažyti, o taksistai dažų taip ir nepuolė pirkti.
ir jo apylinkes, apsiribojo tik takais miesto teritorijoje.
ką, kurią vėliau miesto verslininkui atidavė vos už kelis litus.
Oru ir vandeniu
Mirusi aikštė
Daugelis miesto politikų idėjų bu vo parsivežtos iš kitų šalių. Štai ir J.Imbrasas iš Šveicarijos grįžo už sidegęs virš Vilniaus nutiesti sli dinėjimo kurortams įprastas trans porto priemones – laidais judančias oro gondolas. Iš viso pirmyn ir atgal virš miesto turėjo keliauti apie 50 gondolų. Bu vo teigiama, kad ši transporto prie monė galėtų per valandą vežti apie 7,5–8 tūkst. keleivių. Projekto vertė būtų siekusi 242 mln. litų. Tačiau ši idėja sostinėje tapo tikru anekdotu, buvo išjuokta ir nutilo. Tarsi užburta Vilniuje ir Neries upė. Kiek valdžių bandė atgaivinti laivybą miestą kertančia upe, tiek kartų buvo patirta nesėkmė. Ne paisant jau dešimtmetį trunkančių planų sukurti laivybos trasą, niekas iš esmės dar nėra pasikeitę. Miesto valdininkai iki šiol pasie kė tik tiek, kad iš Kauno atsigabeno 100 tūkst. litų kainavusią prieplau
Konkursai ir diskusijos dėl Lukiš kių aikštės likimo vyksta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, ta čiau iki šiol nebuvo pasistūmėta nė per nago juodymą.
Tuometis viceme ras Gintautas Babra vičius kikeno kole goms – matai, dabar bus mėlyni dvira čiai, o gal žydri. Pirmas Lukiškių aikštės sutvar kymo konkursas įvyko dar 1995 m. 2009 m. aikštės suplanavimo ir simbolio „Laisvė“ sukūrimo archi tektūrinio-meninio projekto kon kursą buvo paskelbusi ir Vilniaus savivaldybė. Bet rasti vieno spren dimo nepavyko.
3
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Komentarai
Nuo policijos – į medį Titas Petraitis
Saulius Pilinkus
Rotušės ceremon imeistras, Viln iaus žinovas
P
irm iaus ia reik ia pam inėt i, kad daugel į sumanyt ų idė jų Vilniuje pavyksta įgyven dinti. Netgi sakyčiau, kad įgy vendinamos aštuonios iš dešimties. Neprigijusios idėjos turi savitų proble mų ir apie kiekvieną galima kalbėti il gai. Pirmiausia, gal jos nebuvo pakan kamai originalios. Pavyzdžiui, ar tiktai Vilniui reikia taikytis prie Niujorko ir taksi automobil ius daž yt i geltonai? Ar tai originalu? Lietuviams nepatin ka tai, kad stengiamasi Vilnių padary ti panašų į ką nors kitą. Viena didžiausių problemų – tam tik rų idėjų tapatinimas su konkrečiu jas sugalvojusiu žmog um i. Pav yzd žiui, įsivaizduok ite, kad eina koks mero Artūro Zuoko nemėgstant is gyven tojas gatve ir pamato oranž in į dvira tį. Taip jau yra, kad jis tą dviratį susie ja su nemėgstamu politiku ir užsinori pakenkti.
Sekmadienio rytą Vilniaus cent re trys jaunuoliai sprukdami nuo policijos atsitrenkė į medį. Per avariją buvo prispaustas keleivis – avarijos vietoje teko dirbti gel bėtojams.
Nelaimingas atsitikimas J.Basa navičiaus gatvėje įvyko anksti ry tą, prieš 7 val. Važiuodamas Sava norių prospekto link automobilis kelio vingyje atsitrenkė į pakelės medį. Įtartinai vinguriuojantis auto mobilis „Opel Vectra“ buvo pa stebėtas Pylimo gatvėje. Pamatęs patrulių automobilį vairuotojas de gant raudonam šviesoforo signalui pasuko į J.Basanavičiaus gatvę. Neblaivus vairuotojas netoli te paspruko – pakilęs į kalną netoli Santuokų rūmų automobilis tren kėsi į medį. Per avariją vairuotojas tik susi mušė veidą. Nenukentėjo ir gale buvęs keleivis. „Miegojau, nieko nemačiau, važiavome tikriausiai trise“, – sakė jis.
„Nieko neprisimenu, kas įvy ko, ir nieko negaliu kalbėti“, – sakė sunkiai liežuvį apverčian tis 19-metis vairuotojas. Kol kas neaišku, ar prie vairo sėdėjęs jau nuolis turi vairuotojo pažymėji mą. Per avariją prispaustas auto mobilio priekyje sėdintis kelei vis. Gelbėtojai beveik 40 minučių
traukė prispaustą jaunuolį. Iš gelbėto keleivio gyvybei pavojus, pirminiais duomenimis, negresia. Keleivis tik labai sušalo. Ištrauktą keleivį greitosios pa galbos medikai išvežė į ligoninę. Likviduojant avarijos padari nius, buvo visiškai uždaryta J.Ba sanavičiaus gatvė. Apie 8 val. eis mas atnaujintas.
Darbas: gelbėtojai beveik 40 minučių traukė prispaustą jaunuolį.
Broniaus Jablonsko nuotr.
Mirtinas pasivažinėjimas Titas Petraitis
Artūras Zuokas Viln iaus meras
D
ėl geltonų taksi automobi lių – tai Susisiekimo minis ter ija atėmė teisę daž yt i juos geltonai. Dėl oranžinių dviračių – jų pilnas Vil nius. Viso pasaulio patirtis rodo, kad pirmiausia jie dažnai būna vag iami. Labai panaši situacija buvo ir, pavyz džiui, Paryžiuje. Tačiau dviračiams Vilnius planavo ir planuoja ir toliau skirti daug dėmesio.
tą buvo iškeltos prieš dešimtmetį. Bet
Reguliuoti ar nereguliuoti?
Gana sunkiai miesto savivaldy bei sekėsi pažaboti eismą sostinė je. Vienas keisčiausių žingsnių buvo pastatyti šviesoforus gatvės žiede prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Eismą sutvarkyti pabandžiusi savi valdybė šioje miesto vietoje įvedė tikrą chaosą. Pirmuosius šviesoforų pasta tymo mėnesius šie mirksėjo geltona šviesa ir klaidino pėsčiuosius – gali ma eiti per perėją ar ne? O vairuotojai, matydami šviesoforus, pradėjo pės čiųjų nebepraleisti. Klaidą supratusi savivaldybė galiausiai buvo privers ta išmontuoti ne vietoje pastatytus ir daugybę pinigų kainavusius šviesofo rus. Tiesa, vairuotojai tikina, kad va dinamasis žaliasis koridorius Anta kalnio gatvėje veikia puikiai.
Keletas jaunuolių prie automobi lio „Renault“ prisikabino roges, kuriose sėdėjo jų draugas. Pradė ję tempti roges jaunuoliai jau bu vo nusprendę baigti linksmybes, tačiau nepastebėjo priešais at važiuojančio automobilio „Ford Mondeo“. Automobilis pervažia vo 20-metį.
„Mes nepastebėjome, kad prie kyje atvažiuoja ta mašina, tiks liau, per vėlai pastebėjome. Pa sitraukėm į dešinę, kaip galėjom, tačiau roges išnešė į šoną“, – sakė vienas žuvusiojo bičiulis. Atrodo, kad automobiliu bu vo tempiami iš karto keli jaunuo liai: įvykio vietoje rasti du lynai, paprastos rogutės ir plastikinė čiuožlentė. Ši rasta šalia žuvu siojo.
Mes nepastebėjo me, kad priekyje at važiuoja ta mašina, tiksliau, per vėlai pastebėjome.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kai nepavyko savivaldybei, Vy riausybė buvo pasižadėjusi aikš tę sutvarkyti iki 2012 m., tačiau nie kas nepasikeitę ir iki šiandien. Pernai skelbtame Lukiškių aikštės sutvarky mo konkurse laimėjo projektas „Ra mybė“. Pagal jį aikštę siūloma pa dengti akmens riedulių grindiniu.
Penktadienį pavakare Vilniaus policija gavo pranešimą apie nelaimę M.Mironaitės gatvėje. Miest o pak rašt yj e esanč iam e pamiškės takelyje vaikino mir timi baigėsi pasivažinėjimas ro gėmis.
Vaikinai sako, kad pramogavo, bet jau ruošėsi važiuoti namo. Min tis taip pasilinksminti kilo iš karto keliems vaikinams. Linksminda miesi vaikinai nepastebėjo atva žiuojančio automobilio „Ford“. Pirminiais duomenimis, paskuti nę akimirką pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, „Renault“ vairuotojas staigiai kryptelėjo į de šinę, o rogutėmis tempiamas vaiki nas pateko po ratais.
Elona Bajorinienė
Buv usi įstaigos „Viln ius – Europos kult ūros sost inė 2009“ direktorė
P
radėkime nuo to, kad nemažai puikių idėjų vis dėlto Vilniuje prigijo. Pirmiausia, iki šiol pui kiai gyvuoja ir yra populiari Kultūros naktis. Taip pat vis auga Gat vės muzikos dienos populiarumas. Tie sa, yra ir neprigijusių kultūros renginių, pavyzdžiui, šviesos festivalis „Lux“. Kur iant idėjas labai svarbi jų suma nytojų lyder ystė. Tas, kur is pradėjo ką nors įgyvendint i, tur i būt i stiprus lyderis ir nepasiduoti. Žinoma, idėjas kas nors visada turi ir palaikyti. Jei nė ra, pavyzdžiui, kultūros politikų palai kymo, ką nors įgyvendinti yra be galo sunku. Juk visada tokiems projektams ir finansavimą reikia gauti. Daugelis žmonių Lietuvoje galvoja ne apie visokiausias naujas idėjas, o apie paprastą norą išgyventi.
Jaunuolis mirė iš karto. Pirmi niais duomenimis, vaikinai buvo blaivūs.
Nelaimė: žiemos pramogos baigėsi skaudžia tragedija.
Broniaus Jablonsko nuotr.
Už susargdintus vaikus darželis gavo baudą Bendrovei „Restoranų grupė FOR TAS“, kurios restorane valgę žmo nės pernai susirgo salmonelioze ir kita žarnyno infekcija, skirta 8 tūkst. litų bauda., o Vilniaus lop šeliui-darželiui „Obelėlė“, kuria me salmonelioze buvo užkrėsti vaikai, – 5 tūkst. litų bauda.
Valstybinė vartotojų teisių apsau
gos tarnyba ketvirtadienį išnag rinėjo bylas ir padarė išvadą, kad įmonės pažeidė Maisto įstatymą, kaip pranešė tarnyba. 2011 m. liepą į gydymo įstaigas kreipėsi 8 asmenys, kurie resto rane „Forto dvaras“ valgė jo pa gamintus ir galbūt salmonelėmis užk rėst us pat iekal us. Spec ia listų nuomone, karštieji patie
kalai galėjo būti nepakankamai termiškai paruošti, todėl atli kus patikrinimą restorano veik la daugiau nei 10 dienų buvo su stabdyta. Devyni „Obelėlę“ lankę vai kai, kurie valgė vištienos kuku lius, pernai rugpjūtį susirgo sal monelioze. VD, BNS inf.
4
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
miestas „Tamstoje“ – ypatingas gimtadienis Vilniaus gyvos muzikos klube „Tamsta“ dainininkų Ericos Jen nings ir Jurgio Didžiulio muziki nis duetas „The Ball & Chain“ at šventė vienų metų gimtadienį. Būtent šioje scenoje lygiai prieš metus įvyko pirmasis šio dueto koncertas. Scenoje klausytojus grupė džiugino naujais lyriškais kūriniais, subtiliu įvaizdžiu. Prie dueto ypatingo svečio teisėmis prisijungė ir Algis RamanauskasSimono Švitros nuotr. Greitai.
Vilniaus Žirmūnų ra jone niekaip nepra dedamas įgyven dinti sprendimas dėl beisbolo stadio no statybų prie Va lakupių tilto. Joms besipriešinantys gy ventojai neklauso statytojų ir valdžios argumentų.
Atsiliekame: kol Utenos beisbolininkai džiaugiasi nauja aikšte, vilniečiai apie tokią gali tik pasvajoti.
Rimo Ledecko (BFL) nuotr.
Mūšio vieta – beisbolo stadionas Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Ramina gyventojus
Jau kelerius metus Vilniuje nety la kalbos apie planus sklype prie Neries upės, šalia Valakupių tilto, statyti beisbolo stadioną. 2011 m. lapkričio viduryje vykusiame vie šame detaliojo plano svarstyme Žirmūnų, kuriuose yra minėtas sklypas, gyventojai nepritarė pa teiktam plano variantui. Beisbolo stadionui ir jo infrast ruktūrai skirta teritorija – 9 hekta rai. Plane numatyta teritorija siekia Neries pakrantę ir žaliojoje zonoje augančius ąžuolus. Žirmūnų gy ventojai yra išreiškę nuogąstavi mą, kad pastačius stadioną jiems bus užkirstas priėjimas prie Ne ries, tvora kirsis su dviračių taku, o automobilių stovėjimo aikštelė bus įkurta ten, kur dabar auga ąžuolai. Tačiau Lietuvos beisbolo asocia cijos prezidiumo narys, beisbolo treneris Virmidas Neverauskas ti kino, jog minėtoje vietoje neketi nama uždaryti priėjimo prie upės ar niokoti vertingų medžių. „Buvo sakomi visiškai neteisingi faktai. Pavyzdžiui, kad bus panaikintas priėjimas prie upės. Būtų aptver tas tik pats aikštynas“, – dienraš čiui kalbėjo V.Neverauskas. Statyboms nepritaria
Žirmūnų bendruomenės pirminin kas Petras Demšė įsitikinęs, kad jo kių statybų minėtoje vietoje iš vi so neturėtų vykti. „Reikalas labai paprastas – yra patvirtintas Vil niaus miesto bendrasis planas, ku ris galioja iki 2015 m. Ten yra nu
matyta galimybė daryti tolimesnius detaliuosius planus. Tame plane ši vieta, kuri numatyta beisbolo sta dionui, pažymėta kaip rekreacinė poilsio zona“, – aiškino P.Demšė. Vilniečio manymu, toks aprašymas aiškiai nurodo, kad šioje vietoje sta tybos negali būti vykdomos. Šiuo metu Neries pakrantė ir visa teritorija iki pat gyvenamųjų namų nesutvarkyta. Gyventojų ginamas ąžuolynas reikalauja sutvarkymo ir priežiūros. Žirmūnų bendruome nės atstovai teigia sulaukę priekaiš tų, kad netvarko savo ginamos teri torijos. Tačiau P.Demšė mano, kad šia teritorija rūpintis turėtų mies to savivaldybė. „Mes galime tik tal kelę suorganizuoti. Tam, kad būtų daroma iš esmės, taip pat turi būti paruoštas planas“, – sakė jis.
Nieko niokoti neketina
V.Neverausko teigimu, Lietuvos beisbolo asociacija, sutikusi su mažinti tribūnų dydį nuo 2000 iki 500 sėdimų vietų ir atsisakyti sto vėjimo aikštelės, iš bendruomenės priekaištų nebesulaukė. „Sumažinus tribūnas ir atsisa kius automobilių aikštelės nebe būtų kertami medžiai, be to – visi priėjimai išsaugomi“, – teigė jis. „Stadiono statybą kritikuojan tys Seimo nariai galėjo apskųsti tą sprendimą. Tada būtų buvęs reika lingas pakartotinis svarstymas. To jie nepadarė, belieka teikti spren dimą savivaldybei tvirtinti“, – sa kė V.Neverauskas. Šiuo metu beisbolo asociacija laukia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinimo dėl šio pro jekto. Sprendimo sulaukti tikima
si vasario arba kovo mėnesį. Tada ir pajudėtų stadiono darbai – bū tų ruošiamas techninis projektas. V.Neverauskas teigė, kad beisbo lo asociacija sulaukė tarptautinių organizacijų patvirtinimo, kad jos finansiškai prisidės prie stadio no statybos. „Tai, kad turime lėšų minimaliam stadionui pastatyti, – faktas“, – tvirtino beisbolo asocia cijos prezidiumo narys. V.Neverauskas pabrėžė, kad beisbolo asociacija netaps stadio no šeimininke. „Ji taptų panaudos gavėja, šeimininke liktų Vilniaus savivaldybė“, – sakė jis.
Vydas Gedvilas:
Vaikų pritraukimas į beisbolo treniruotes sprendžia užimtumo ir sveikatos problemas.
„Gyventojų baimė suprantama“
Siūlymas sumažinti žiūrovų skai čių stadione Žirmūnų bendruome nės pirmininko neįtikino. „Reikia išsaugoti maksimaliai žalią zoną. Neries pakrantės nereikia užsta tyti visokiais gyvenamaisiais stati niais“, – įsitikinęs vilnietis. Jis vis dėlto nuogąstavo, kad toje vietoje bus statomi gyvenamieji namai. „Per susirinkimą mes įteikėme raštą ir nurodėme, jog tai, mūsų nuomone, neatitinka bendrojo Vil niaus plano ir būtina padaryti ne priklausomą ekspertizę, kad viskas
būtų išaiškinta“, – kalbėjo P.Dem šė. Jo teigimu, vien faktas, kad nu matytas stadiono tribūnų aukštis yra 15 metrų, sukelia abejonių, ar toje vietoje nebus pastatytas gy venamasis namas. „Bendruomenė iš Miesto plėtros departamento gavo atsakymą, kad bendrajame plane nurodytas toks reglamentas. Tą atsakymą mes taip pat apskundėme Valstybinei terito rijų planavimo ir statybos inspekci jai“, – sakė vilnietis. „Tegul staty bos inspekcija galutinai išsiaiškina, nes šiuo metu visuomenė įsitikinu si, kad ten negali vykti jokios staty bos“, – pridūrė jis. V.Neverauskas teigė bendravęs su Žirmūnų gyventojais. „Jų bai mė man suprantama. Lietuvoje bū na – žmonės gauna žemės sklypus, sugeba juos privatizuoti, parduo ti. Žmonės bijo, kad ir čia bus tas pats – daromos kokios nors afe ros. Nežinau, kaip dar išaiškinti, kad mums reikalingas tik aikštynas ir nieko daugiau“, – sakė beisbolo asociacijos prezidiumo narys. Lietuvos Respublikos Seimo jauni mo ir sporto reikalų komisijos narys Vydas Gedvilas teigė netikintis, kad beisbolo asociacija ketintų netinka mai pasinaudoti jiems skirtu žemės sklypu. „Galima nuspręsti, kad ten būtų beisbolo stadionas, ir neleisti nieko daugiau statyti. Aišku, namais užstatyti būtų tikrai negražu. Tačiau žinau, jog entuziastai, vaikų beisbolo treneriai nori, kad ten būtų beisbolo stadionas“, – pasakojo V.Gedvilas. „Manau, žmonių nuogąstavimai perdėti. Kaune mano namai yra ša lia beisbolo aikštelės. Tai man vi siškai netrukdo“, – pridūrė jis.
Siūlo keisti vietą
1993 m. Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos beisbolo asociacijai skyrė 4 hektarų sklypą. Žirmūnų bendruo menės pirmininkas P.Demšė paste bėjo, kad sklypas paskirtas prie Ka reivių gatvės, bet nėra nurodyta, kad tai turi būti prie Valakupių tilto. Žir mūnų bendruomenės pirmininko manymu, stadionas turėjo būti įkur tas kitoje Kareivių gatvės pusėje. „Vilniaus mieste yra laisvų plo tų. Tačiau ne mūsų pareiga nuro dinėti, kur jie yra, kur – ne“, – sa kė P.Demšė. Kaip vieną iš variantų jis pasiūlė panaudoti kurį nors ap leistą stadioną. Žirmūnų bendruomenės vado vas pabrėžė, kad šiame mikrorajo ne gyvenantys žmonės nėra nusi teikę prieš stadiono statybą. „Mes tikrai nesame prieš beisbolą. Jokiu būdu. Tačiau negi negali būti kitos vietos?“ – klausė P.Demšė. Tokius siūlymus anksčiau girdė jęs V.Neverauskas galimybes sta dioną statyti kitoje vietoje vertino itin skeptiškai. „Surasti naują vie tą nėra taip lengva. Be to, tai užtruks daug laiko. Dabar esame finišo tie siojoje. Turime beveik visus leidi mus“, – sakė jis. „Išskyrus aikštyną, mums nieko nereikia. Manau, mūsų pasiekti rezultatai ir sportuojančių vaikų skaičius suteikia mums teisę turėti bent vieną aikštyną Vilniuje“, – dėstė beisbolo treneris. Panašios pozicijos laikosi ir V.Gedvilas. „Vai kų pritraukimas į beisbolo treniruo tes sprendžia užimtumo ir sveikatos problemas. Mūsų paauglių sveikatos rodikliai kasmet blogėja, nes vaikai nelabai nori ar turi kur eiti sportuo ti“, – tikino Seimo narys.
5
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
miestas „Tamstoje“ – ypatingas gimtadienis
Šokėjai virsta choreografais
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teat ras (LNOBT) savo žiūrovams netrukus turėtų pateikti staigmeną. Baleto šokė jai kasdien pluša repetuodami ne žinomų choreografų, o savo pačių kurtus šokius. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Baleto batelius į šalį padėję šokė jai eksperimentuoja – kuria šo kius, moko savo kolegas ir net fo tografuoja repeticijas. Iš šių kūrybinių dirbtuvių pava dinimu „Kūrybinis impulsas“ jau netrukus turėtų išeiti šalyje dar neregėtas baleto pasirodymas. „Choreografijos dirbtuvės turė tų būti neatsiejama savitą meni nį įvaizdį siekiančios ugdyti baleto trupės dalis. Be naujų būdų, naujų raiškos formų, netgi naujos kalbos paieškų baletas būtų neįdomus menas. Nepateikdamas žiūrovams staigmenų ir iššūkių, jis būtų mi ręs menas“, – teigė projekto su manytojai. Choreografai ir šokėjai repetuo ja po pagrindinių teatro spektak lių repeticijų, net ir pavargę patys veržiasi mokytis naujovių. „Pradėję projektą sulaukė me daugiau kaip dešimties jau nų pradedančių choreografų pa raiškų. Keli iš jų yra mūsų teatro baleto šokėjai, o vienas – japo nas. Jis vienas entuziastingiau sių choreografų, ko gero, ateityje bus visiems puikiai žinomas. Jau ir lietuviškai pradeda susikalbėti“, –
Per gamtos mokslų pamokas mo kyklose reikia vykdyti daugiau eksperimentų ir mažiau skaityti knygas. Tuo įsitikinęs ES gamtos mokslų olimpiados, kuri šiemet rengiama Vilniuje, įkūrėjas Mi chaelas A.Cotteris.
dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė LNOBT baleto trupės vadovė Rū ta Railaitė-Butvilienė.
Ne tiek baisu ar sun ku, kiek be galo įdo mu yra kurti cho reografiją.
Kūrybinėse dirbtuvėse pasi reikšti galės ne vien būsimieji choreografai. Kaip teigė organi zatoriai, šokėjai turės progą pa justi, ką reiškia organizuoti ren ginį ir visą darbo procesą, dirbti prie režisieriaus padėjėjo pulto, organizuoti reklamą ir viešųjų ry šių kampaniją, rengti spektaklio programėlę, kurti kostiumus, at likti techninius darbus scenoje. „Sunku pasakyti, kaip mūsų publika priims tokius kūrinius. Lietuvos publika labiau mėgs ta klasiką, naujieji modernūs šo kiai jiems dar neįprasti“, – kalbė jo R.Railaitė-Butvilienė. Viena iš projekte dalyvaujančių pradedančių choreografių – pri mabalerina Olga Konošenko. Anot jos, nauja patirtis – itin įdomi.
Dirbtuvės: šokėjai išmoks dirbti choreografo darbą, fotografuoti, or
ganizuoti spektaklio reklamą, ieškoti rėmėjų.
„Ne tiek baisu ar sunku, kiek be galo įdomu yra kurti choreografi ją. Tai visiškai naujas dalykas. Šo kėjai įpratę klausyti profesionalių choreografų, tad jiems labai įdo mu patiems išbandyti, ką reiškia atsidurti kitoje pusėje. Tačiau šo kėjai klauso ir mūsų, jie labai dis
Simono Švitros nuotr.
ciplinuoti“, – sakė primabaleri na. Netrukus pačių šokėjų sukurti šokiai ir per repeticijas padarytos nuotraukos bus parodytos vilnie čiams. 15 choreografinių minia tiūrų spektaklis visuomenei bus pristatytas birželio 3 d. LNOBT didžiojoje scenoje.
Elgetų iš miesto dar neišvarė Matas Miknevičius Net ir spaudžiant didesniam kaip dešimties laipsnių šalčiui sosti nės senamiesčio skersgatviuose ir parduotuvių prieigose netrūks ta elgetaujančių žmonių.
Prašo: net ir per didžiausius šal
čius miesto gatvėse elgetų ne trūksta. Mato Miknevičiaus nuotr.
Netrūksta ir tokių, kurie vargstan tiems aukoja, nors sostinės savi valdybė prieš kurį laiką priėmė per visą šalį nuskambėjusias viešosios tvarkos taisykles, kuriomis ir elge tauti, ir duoti išmaldą miesto gat vėse uždrausta. Dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalisto užkalbintas elgeta sa kė, kad kol kas nė vienas polici ninkas ar savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnas prie jo priėjęs nebuvo. Apie naująsias tvarkos taisykles jam pasakojo tik praei viai.
Fizikų klaus apie krepšinį?
„O man kas? Ateis, išvarys, po kiek laiko aš vėl grįšiu. Pasiūlo kažkokius socialinius darbuoto jus, bet kad jiems neįdomus aš. Sako, kad aš girtuoklis, ir nepa deda“, – kalbėjo pusamžis vy ras. Tačiau jis prasitarė, kad au kojančių sumažėjo. Kelis centus dažniausiai į saują įdeda tik už sieniečiai. „Daug mažiau surenku. Pernai dar šalčiau buvo, bet vis tiek au kojo. Dabar ir sekmadieniais po mišių nelabai kas duoda“, – sakė išmaldos prašytojas. Dienraštis primena, kad savi valdybės taisyklėse už elgetavi mą ir išmaldos davimą numaty tos baudos iki 2 tūkst. litų. Baudomis savivaldybės viešo sios tvarkos pareigūnai buvo pa siryžę sudrausminti visus pinigų
gatvėje prašančius ir aukojančius žmones. Vilniaus meras Artūras Zuokas aiškina, kad aukojimas žmonių problemas sprendžia tik laikinai, tad toks veiksmas vargstančius skatina ir toliau gyventi tik iš sve timų malonės. Be to, elgetos esą gadina miesto įvaizdį, o elgetavi mas tampa savotišku verslu. Anksčiau meras pristatė sa vo idėją sostinės elgetoms išda lyti specialias korteles, su kurio mis jie galėtų gauti maitinimo ir nakvynės paslaugas. Gyvento jus miesto galva ragino elgetoms į rankas įduoti ne litą, o kortelę. Ta čiau idėja neprigijo. Savivaldybė teigia, kad visiems sostinės gatvėse elgetaujantiems žmonėms galėtų padėti, jei jie pa tys parodytų norą pradėti dirbti ir nustoti vartoti alkoholį.
Aptarti pasirengimo olimpiadai šią savaitę į Vilnių atvykęs M.A.Cot teris šalies pasirengimą jai, vietos organizatorių darbą įvertino kaip itin sklandų. Tačiau kalbėdamas apie gamtos mokslų dėstymą mokyklose sakė matantis problemų. Pasak jo, bū tina daugiau dėmesio skirti praktikai, labiau integruoti dalykus, norint ugdyti realias problemas sprendžiančius specialistus. Edukologas pabrėžė, kad jau de šimtą kartą rengiamoje tarptauti nėje olimpiadoje užduotys spren džiamos neskirstant jų į fizikos, chemijos ar biologijos, ir džiau gėsi, kad tos užduotys vėliau bū na panaudojamos kai kuriose mo kyklose. „Taigi, gal mūsų olimpiada tu ri šiek tiek įtakos, bet praktikos ir dalykų integravimo mokyklose dar yra per mažai. Tikiuosi, kad tai pa sikeis“, – kalbėjo jis. Olimpiadų Airijoje ir kitose Euro pos šalyse organizatorius M.A.Cot teris teigė, kad gamtos mokslai pir miausia suprantami per praktines užduotis, ir apgailestavo, kad mo kyklose dažnai nueinama lengves niu keliu. „Teoriškai moksleiviai turi atlik ti, tarkime, 20 laboratorinių darbų, bet niekas jų vėliau netikrina, nes egzaminai laikomi raštu“, – kal bėjo jis. M.A.Cotteris sakė negalintis at skleisti, ar užduotyse į Vilnių at vyksiantiems jauniesiems moks lininkams atsispindės Lietuvos specifika. Paprastai olimpiadą rengiančios šalys užduotis susieja su nacionaliniais ypatumais – pa vyzdžiui, Čekijoje pernai mokslei viai vienoje iš užduočių aiškinosi čekiško alaus ypatybes, anksčiau Vokietijoje vykusioje olimpiadoje viena iš užduočių buvo susijusi su ten populiariomis bulvėmis. „Galėtų būti kas nors apie aukš tus vaikinus, krepšinį – kaip jį žais ti, kaip išmatuoti kamuolį, ar jis plauktų, o gal geriau plauktų sū riame vandenyje, ar išgėrus alaus lengviau pataikyti į krepšį... Klau simai gali būti su tuo susiję, bet ga li ir nebūti“, – juokavo jis. BNS inf.
6
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
nuomonės
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Kas ištirs „Snoro“ istoriją?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Stasys Jakeliūnas Finansų anal it ikas
Į Angliją – grobti žirklučių
Saulius Pocius
K
ai kas nors graud žiai rypauja, kad iš Liet u vos emigravo tautos žiedas, kartais galima ne tik sut rikt i arba pak raipyt i tą kūno vietą, kur ioje paprastai bū na smegenys. Kas tas tautos žiedas, spėriai nu kakęs į hor izonto tolius?
Viduramžiais aidai apie smogiamuosius lietuvių žygdarbius atidardėda vo nuo Maskvos ir Juo dosios jūros. Dabar tau tiniai kryžiaus žygiai vyksta visoje Europoje. „Anglai – pederastai.“ Tok į įspū dingai liet uv išką užraš ą penk i vyrai mūrai ąžuolai pal iko ant apiplėšto namo Nortu mberlan de sienos. Po šios išskirt inės lik imo „dova nos“ namo sav in inkai liet uv ių vizitą minės dar ilgai. Yra vilties, kad net visą gyven imą. Nes są moju it šlapimu trykštantys tau tiečiai anglus ne tik pamokė tei singos orientacijos, bet ir tų sočių biurgerių turtus sumažino poso viet in iu papročiu nug velbdam i DVD grotuvą, bižuteriją bei televi zijos priedą. Vietos gyventojai sa vo kailiu galėjo įsitikinti, kad mū sų žmonės vis dėlto valyvi ir lai kosi galūnių higienos. Mat apdai rūs jaunuoliai išeidami pasiėmė dar ir nagų žirklučių rinkinį. Iš viso to, ką pagriebė gudragalviai Marijos žemės augintiniai, anglai nesunkiai gali identifikuoti statis tinio lietuvio-mauro portretą. Tai teisingos orientacijos gyviai, ku rie, pasidabinę plastikiniais žie dais ir karoliais, mielai žiūri televi zorių, o per reklamos pertraukas mėgsta apsikarpyti į save lenktus kojų ir rankų nagus. Taip pat jie mėgsta įdėmiai žvelg ti į DVD produkc iją, skirt ą tik
suaug usiųjų aud itor ijai, nes tai tiesiog iai atspindi jų dvasinius ir kitok ios kokybės poreik ius. Čia būt ų gal ima prisim int i did į mūsų poetą Gintarą Patacką, ku ris šiuo požiūriu bene ryškiausiai apibrėžė „naujųjų lietuvių“ etinio pas ir ink imo dramat izmą. „Jau ger iau žiūrėt parnuc hą , neg u pergulėt su šliucha.“ Prieš 15 me tų išsprūdęs šis akylo žmogaus pas teb ėjimas akt ualus lieka ir šiand ien, nes amž inosios vert y bės, kaip ir moraliniai prioritetai, nesikeičia beveik niekada. Svar bu, kad nugalėtų etnografi nis gė ris, kaip toje pasakoje apie višty tę ir gaidel į. Kad su šio tipo taut in iu „gėr iu“ linksmasis Nortumberlando pen ketukas turi genealoginį ryšį, by loja ir faktas, jog trys iš tos humo ristų agitbrigados yra teisti, o vie ną toks lik imo smūg is ištiko net penk is kartus. Žod žiu, tie vyrai mūrai tikrai ištikimi pasirinktam gyven imo būdui ir tam vertybi niam kodeksui, kuris, veikiamas treningų ir aliukų, susifermenta vo tūkstančių mūsų tautos sūnų smegeninėse. Viduramž iais aidai apie smogia muosius lietuvių žygdarbius ati dardėdavo nuo Maskvos ir Juo dosios jūros. Dabar tautiniai kry žiaus žyg iai vyksta visoje Euro poje, neišsk ir iant ir Skand inavi jos, kur žiaur iųjų vik ing ų pal i kuon ims šiuolaik iniai mūsų bu duliai varo tokį siaubą, kokio ten nesapnavo jau bent šešios vieti nių kartos. Štai Norvegijos miesto Joviko se nam iest yje stūkso įspūd ingas triaukštis mūrinis pastatas. Prieš keletą met ų jį iš pag rindų sure montavo čia atvykę lietuvaičiai. Norvegai iki šiol šį faktą prisimin tų su didel iu dėk ing umu, jei ne viena apl ink ybė. Baigę remon tą mūsišk iai sumanė „aplaist y ti“ varg ų finalą. Taip, kaip tai da roma tėvynėje. Laistė tol, kol da žais kvepiant į pastatą suplešk i no it kokį seną tvartą. Atlaidiems norvegams teko viską pradėt i nuo pradžių, bet mūrą įžiebti su gebančių lietuvių, tikėtina, neuž mirš dar bent porą dešimtmečių. Simboliška ir tai, kad ne taip toli nuo to namo yra nedidelis kalė jimas. Kai atvykėliai pasiteirauja, kas jame sėdi, Joviko gyventojai paprastai atsako: „Lenkai ir lietu viai. Vietinių ten lyg ir nėra.“
N
uo banko „Snoras“ veik los sustabdymo praėjo pustrečio mėnesio, tačiau kuo toliau, tuo įdomesnė ir skandalingesnė darosi šio banko uždarymo istorija. Per vieną savai tę laikinasis banko administratorius nustatė, kad jame trūksta beveik 3,5 mlrd. litų vertės turto. Paskui kitas tos pačios įmonės administratorius gana greitai atrado dingusio turto 2 mlrd. litų vertės turto (naudojama si finansų pasaulyje puikiai žino mu principu „kuo daugiau nurašysi me, tuo daugiau paskui surasime“?). Administratoriams ir jų talkinin kams ir už vieną, ir už kitą darbą su mokami neįtikimo dydžio honorarai. Lietuvos banko vadovai viešai teikia prieštaringus, neįtikimus ir save bei visą bankų sistemą diskredituojan čius aiškinimus apie „Snorą“. Visa tai kelia daugybę klausimų ir įtarimų. O valdančiųjų koalicija Sei me visais įmanomais būdais prieši nasi galimybei užduoti šiuos klau simus ir išsklaidyti įtarimus. Nors „Snoro“ bankrotas, be visa kita, yra didžiausias per visą Lietuvos istoriją toks atvejis, kuris mums visiems jau kainavo kelis milijardus litų, – juos valdžia ką tik už beprotiško dydžio palūkanas pasiskolino finansų rin kose. Iš valdančiųjų girdime kaltini mus, kad klausimai ir netgi abejonės dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ir teikiamos informacijos patikimu mo yra palankūs galbūt nusikalstamą veiklą vykdžiusiems banko savinin kams ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu skelbiami skaičiai apie pra rastą banko „Snoras“ turtą (beveik 50 proc. audituotos banko buhal terinės turto vertės!) yra teisingi ir pagrįsti, tai meta didžiulį nepasiti kėjimo šešėlį ant visos komercinių bankų sistemos, ją prižiūrinčio Lie tuvos banko, bankų auditą atliekan čių bendrovių ir paties Seimo, kuris atsakingas už parlamentinę Lietuvos banko ir visos bankų sistemos prie žiūrą. Skubu deklaruoti, kad nesu banko „Snoras“ klientas ar tiesioginis kre ditorius (išskyrus tai, kad nukentėjau kaip ir visi kiti, visiškai neatsiklau sus ir pervedus mūsų pinigus į In dėlių ir investicijų draudimo fondą). Paprasčiausiai bandau suprasti, ko dėl Lietuva buvo nublokšta daugiau
kaip penkiolika metų atgal, kai ban kų ir kitokių finansų įstaigų bankro tai buvo įprastas dalykas. Štai keli preliminarūs klausimai ir pasvarstymai „Snoro“ tema. 1. Kodėl buvo nuspręsta nacio nalizuoti šį banką, prieš tai išsa miai neįvertinus jo turto būklės? Ar nevertėjo sustabdžius banko veiklą palaukti galutinių laikinojo admi nistratoriaus vertinimų bei išvadų ir po to priimti reikiamus sprendi mus? Dabar atsakomybė už banką ir galimos kitų jo kreditorių pretenzi jos gali tekti valstybei, o tai reiškia – mums visiems. 2. Kaip laikinasis administrato rius vertina banko 2010 m. finansi nių ataskaitų auditą atlikusios tarp tautinės audito bendrovės „Earnst &Young“ išvadas apie jas, turint omenyje tai, kad audito bendrovė nieko panašaus į tokius turto prara dimus nenustatė? 3. Kaip susidariusią padėtį ir lai kinojo administratoriaus išvadas dėl banko būklės vertina pati audito bendrovė „Earnst &Young“? 4. Ar normalu, kad laikinasis ir bankroto administratoriai yra tos pa čios įmonės atstovai? Ar tai nėra aki vaizdus interesų konfliktas? 5. Dalis banko „Snoras“ turto ver tės praradimų (apie 600 mln. litų), kaip, remdamiesi laikinojo admi nistratoriaus vertinimais, dabar tei gia Lietuvos banko pareigūnai, yra susiję su laiku nesuformuotais ati dėjiniais blogosioms paskoloms. Jei gu Lietuvos bankui priimtinas toks „Snoro“ paskolų portfelio vertini mas, kodėl tokio dydžio atidėjinių iš banko „Snoras“ nebuvo pareikalau ta sudaryti 2009–2010 m.? 6. Kaip laikinasis administratorius per vieną savaitę sugebėjo įvertin ti banko „Snoras“ paskolų portfelio kokybę ir papildomų atidėjinių po reikį? Juk bankas yra išdavęs tūks tančius paskolų. 7. Kokia padėtis šiuo atžvilgiu yra kituose Lietuvoje veikiančiuose ban kuose? Ar tokius pat atidėjinių suda rymo principus ir metodus, kokius banke „Snoras“ pritaikė laikinasis administratorius, nuo šiol Lietuvos bankas taikys visiems bankams? 8. Kokiu pagrindu Lietuvos ban ko valdybos nariai teigia, kad kituo se bankuose nėra analogiškų turto praradimo ir blogųjų paskolų pro blemų? Ar Lietuvos bankas praėju siais metais nuodugniai inspektavo visus bankus? 9. Ar tai, kad Lietuvos bankas ne siėmė vykdyti laikinojo banko „Sno ras“ administravimo, liudija, kad jis nėra pajėgus atlikti tokio darbo (Lat vijoje „Snoro“ antrinį banką admi nistravo Latvijos centrinio banko pareigūnai)? Ar tai taip pat leidžia
manyti, kad galbūt Lietuvos bankas nepajėgus prižiūrėti visos komerci nių bankų sistemos? 10. Ar Lietuvos bankas nemano, kad sustabdęs banko „Snoras“ veiklą jis turėjo neskubėti imtis visos Lietu vos finansų sistemos priežiūros, taip pat ir finansų paslaugų vartotojų tei sių gynimo, nes yra pagrindo manyti (tai įrodė ir Seimo Biudžeto ir finan sų komiteto 2010 m. vykdytas parla mentinis tyrimas), kad jis neturi pa kankamos kompetencijos prižiūrėti didžiosios dalies šios sistemos – ko mercinių bankų? 11. Ką reiškia toks teiginys (iš Lie tuvos banko 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimo žiniasklaidai): „<…> šio banko („Snoras“) grynoji vertė yra žymiai mažesnė negu banko įsipa reigojimai, todėl bankas yra nemo kus.“ Juk paprastai visų normaliai veikiančių komercinių bankų gry noji vertė (t. y. akcininkų nuosavybė) yra mažesnė negu banko įsipareigo jimai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jie yra nemokūs. Analogišką tei ginį tiesioginėje Lietuvos radijo lai doje (2011 m. lapkričio 25 d.) išsakė šio banko valdybos narys A.Misevi čius. Galbūt turėta omenyje ne gry noji, o turto vertė? 12. Ar tinkamai Lietuvoje vei kia indėlių draudimo sistema, jeigu, bankrutavus vidutinio dydžio ša lies bankui, visos sukauptos Indėlių ir investicijų draudimo fondo lėšos padengia viso labo 40 proc. banke „Snoras“ draustų indėlių? Ar Lietu vos sąlygomis 345 tūkst. litų – ne per didelė indėlio draudimo suma? Kiek Lietuvos gyventojų turi tokio dydžio indėlių bankuose? Kodėl, prieš kele rius metus kelis kartus padidinus in dėlio draudimo sumą, tiek pat kar tų nebuvo padidintas bankų mokamų draudimo įmokų į fondą dydis? 13. Kas prisiims atsakomybę už tai, kad bankas „Snoras“ Lietuvos gyventojams – neprofesionaliems finansų rinkų dalyviams – galėjo platinti neapdraustus indėlių serti fikatus? 14. Ar Lietuvos prokuratūra bus pajėgi išnarplioti „Snoro“ istori ją ir galimas machinacijas su jo tur tu, jeigu jų laiku nepastebėjo nei Lie tuvos bankas, nei tarptautinė audito bendrovė, o bankui administruoti ir jo turtui surasti prireikė kone bran giausiai pasaulyje mokamų seklių ir advokatų? Tai – dalis klausimų, kurie, tikiuo si, kyla ir kitiems šiek tiek su bankais bei jų auditu susidūrusiems žmo nėms.
Daugiau skaitykite diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Bendras darbas – sėkmingas
Vyriausybės rezer vo fondas šiemet tiek suliesėjo, kad net jei ministrai nu spręstų visą jį skirti vien Tytuvėnų vie nuolyno ansamb liui atstatyti, užtek tų tik menkai dar bų daliai apmokėti.
Lenkijoje besilankančio Lietuvos kariuomenės vado generolo lei tenanto Arvydo Pociaus teigimu, Lietuvos bendradarbiavimas su šia valstybe karinėje srityje šiuo metu itin efektyvus.
Stygius: šiemet nenumatytoms problemoms spręsti suplanuota skirti 15 proc. mažiau lėšų nei pernai.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Vyriausybės rezervas sumenko Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dosnumu negalės pasigirti
Šiandien ministras pirmininkas Andrius Kubilius rengia pasitari mą dėl praėjusios savaitės katast rofiško gaisro Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje padari nių likvidavimo. Skaičiuojama, kad gaisro pada ryti nuostoliai gali siekti keliolika milijonų litų. Anksčiau panašiais atvejais Vy riausybė paprastai skirdavo nemen ką sumą iš savo rezervo fondo. Iš jo būdavo padengiama dalis remontui būtino finansavimo. Bet šįkart Vy riausybė jau nebegalės būti dosni. Rezervas tiek sumažintas, kad net jei jis visas būtų paskirtas tik Tytu vėnams, nepakaktų nė penktadaliui visų būtinų darbų atlikti. Išleista tik mažesnioji dalis
2012 m. biudžete Vyriausybės re zerve suplanuota 3,897 mln. litų.
Tai beveik 15 proc. mažesnė suma, nei Vyriausybės neatidėliotinoms reikmėms rezervuota pernai. 2011 m. rezerve buvo numatyta 4,5 mln. litų, bet išleista mažiau nei pusė šių lėšų. Finansų ministerija pranešė, kad pernai buvo priimta 11 Vyriausy bės nutarimų, kuriais iš rezervo skirta tik 1,836 mln. litų. Likutis – daugiau kaip 2 mln. litų – grą žintas į biudžetą. 2011-aisiais įsigaliojo Biudže to sandaros įstatymo pakeitimai. Jais gerokai sugriežtintas Vyriau sybės rezervo fondo panaudoji mas, nustatytos konkrečios sri tys, kurioms šios lėšos gali būti skiriamos. Teismai ir laidotuvės
Pernai daugiausia pinigų iš Vy riausybės rezervo skirta vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės pri teistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės
interesus padengti – iš viso 1,275 mln. litų. Žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms pa dengti skirta bemaž 113 tūkst. li tų, humanitarinei pagalbai teikti – 384 tūkst. litų.
Pernai buvo priim ta 11 Vyriausybės nutarimų, kuriais iš rezervo skirta tik 1,836 mln. litų.
Ministerija informavo, kad ekst remaliosioms situacijoms ir įvy kiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuosto liams iš dalies padengti skirta tik 64,6 tūkst. litų. Pagal įstatymą iš rezervo ga li būti skirta lėšų ir „įsipareigoji mams, susijusiems su dalyvavimu
tarptautinėse organizacijose, vyk dyti“. Tačiau pernai tam lėšų ne skirta. Anksčiau skirstydavo laisviau
Per pastaruosius ketverius finansų krizės metus Vyriausybės rezervo fondas sumažėjo net dešimt kar tų. Dar 2008 m. rezervas siekė 40 mln. litų, o 2010 m. jis tebuvo apie 9 mln. litų. Bet anksčiau pinigai iš Vyriau sybės rezervo būdavo skiriami kur kas laisviau, pavyzdžiui, visuome ninėms organizacijoms išlaikyti, darbo užmokesčiui kompensuo ti, įvairaus pobūdžio vietos, net hobių pagrindu susivienijusių or ganizacijų pramoginio pobūdžio renginiams finansuoti. Lėšos, skirtos stichinių nelaimių padariniams ir nelaimingų atsiti kimų, tokių kaip gaisrai, padary tiems nuostoliams iš dalies pa dengti, anksčiau sudarydavo apie dešimtadalį visų rezervo fondo iš laidų.
Prokurorai apsispręs jau šiandien Stasys Gudavičius Šiomis dienomis teisėsauga pra neš, ar pradeda ikiteisminį tyri mą dėl pernelyg didelių šildymo kainų Vilniuje.
Tyrimas: jei prokurorai nustatytų
gana didelių pažeidimų, šilumos ūkyje galimos radikalios permainos. Gedimino Bartuškos nuotr.
Generalinės prokuratūros teigimu, sausio 29 d. numatyta kaip galuti nė data, kai turi būti apsispręsta, ar bus tiriamas Valstybinės ener getikos inspekcijos (VEI) prašy mas išnagrinėti „Vilniaus ener gijos“, kuriai priklauso sostinės šilumos ūkis, veiklą. Tai reiškia, kad greičiausiai jau šiandien prokurorai praneš, ar iki teisminis tyrimas bus pradėtas. Jeigu Generalinės prokuratūros atsakymas bus teigiamas, tyrimas gali užtrukti bent kelis mėnesius. VEI į prokurorus kreipėsi sau sio 9 d. Teisėsaugos institucijos prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo „padaryta turtinė žala didelei da liai Vilniaus miesto šilumos var totojų“. Generalinės prokuratū ros taip pat prašoma įvertinti, ar
nebuvo pažeistas viešasis intere sas. Be to, VEI kreipėsi į Konku rencijos tarybą, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad šios „inicijuotų ir atliktų atitinkamus tyrimus“. Konkurencijos tarybos papra šyta, kad ši atliktų tyrimą ir nu statytų, „ar šilumos tiekėjas lai kosi konkurencijos reikalavimų ir nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, taip pat ar šilumos ūky je nėra ribojimo naujiems subjek tams veikti rinkoje“. Vartotojų teisių gynėjų prašo ma įvertinti, ar „Vilniaus energi ja“ netaikė galbūt nesąžiningos komercinės praktikos. O VKEKK esą turėtų pradėti tyrimą dėl ga limo licencijuojamos veiklos sąly gų pažeidimo. „VEI toliau tęsia tyrimą ir yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis minėtomis institucijo mis, kad būtų iki galo išsiaiškinta Vilniaus mieste susidariusi situa
„Bendradarbiavimas su Lenkija, kaip strategine mūsų partnere ka rinėje srityje, šiuo metu kaip nie kad efektyvus. Turime bendrą vizi ją dėl saugumo regione stiprinimo, matome sėkmingą bendros Lietu vos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG ateitį, pajėgu mų, tokių kaip Specialiųjų operaci jų pajėgos, dalyvavimo bendruose projektuose perspektyvas“, – pra nešime spaudai cituojamas kariuo menės vadas.
cija ir būtų nustatyti už tai tiesio giai atsakingi asmenys“, – teigė Energetikos inspekcija. Atlikusi pernai lapkričio mė nesio Vilniaus mieste suvartotos šilumos kiekio ir sąskaitų už ją tyrimą, VEI prie Energetikos mi nisterijos nustatė, kad išrašyda ma sąskaitas bendrovė „Vilniaus energija“ nurodė ilgesnį nei leisti na atsiskaitomąjį laikotarpį ir ne teisingai formavo sąskaitas. Centr in ės vald žios ats to vai įnirtingai kritikavo „Vilniaus energiją“ ir sostinės savivaldybę dėl, pasak jų, gerokai išpūstų šil dymo kainų pernai lapkričio mė nesį. Prabilta netgi apie šilumos ūkio nacionalizavimą arba tie sioginio valdymo Vilniuje įve dimo galimybę, apkaltinus savi valdybę nesugebėjimu efektyviai kontroliuoti šilumos ūkį tvarkan čios bendrovės. Tačiau bet kokie radikalesni sprendimai galimi tik tuomet, jei prokurorai nustatytų gana didelių pažeidimų.
Arvydas Pocius:
Bendradarbiavimas su Lenkija, kaip stra tegine mūsų partne re karinėje srityje, šiuo metu kaip nie kad efektyvus. Krokuvoje Lietuvos kariuomenės vadas su Lenkijos kariuomenės va du Generalinio štabo viršininku ge nerolu Mieczysławu Cieniuchu ap tarė šalių karinį bendradarbiavimą Baltijos regiono kontekste, oro poli cijos misiją Baltijos šalyse bei Lenki jos kariuomenės perspektyvas tęsti dalyvavimą joje, Lietuvos ir Lenki jos kariuomenių specialiųjų pajė gų bendradarbiavimo perspektyvas, bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrai nos brigados LITPOLUKRBRIG for mavimo procesą. Krokuvoje Lietu vos kariuomenės vadas apsilankė Lenkijos specialiųjų pajėgų vadovy bėje ir susitiko su pajėgų vadu briga dos generolu Piotru Patalongu. Lietuvos kariuomenės vadas ap silankė ir bendros Lietuvos, Len kijos ir Ukrainos brigados LITPO LUKRBRIG vadavietėje Liubline. Planuojama, kad apie 4,5 tūkst. karių turinti brigada, sudaryta iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ka rių, bus sukomplektuota 2013 m. Liubline bus įkurtas brigados šta bas ir apsaugos batalionas. 2009 m. lapkritį pradėto projek to LITPOLUKRBRIG partneriai yra sutarę lygiomis pajėgų dalimis pri sidėti formuojant brigadą. Įgyven dinus projektą, LITPOLUKRBRIG taps svarbiu regioninio gynybinio bendradarbiavimo įrankiu, padė siančiu visoms trims šalims bend rai dalyvauti ES saugumo ir gyny bos politikoje. BNS inf.
8
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
R.Ačas sprendžia dėl Seimo rinkimų Mažiau nei prieš metus parlamen taro mandato atsisakęs, Raseinių meru tapęs Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Ačas (nuotr.) sprendžia, ar vėl kandida tuoti į Seimą. Jo kandidatūra pa tvirtinta vienmandatėje Raseinių rinkimų apygardoje.
„Esu partijos patvirtintas kandi datas, o gyvenimas parodys. Jeigu taip seksis dirbti, kaip dabar sekasi, gal ir nekandidatuosiu, o jei įvyks kas nors kita, tada pamatysime“, – BNS sakė R.Ačas, paklaustas, ar ketina palikti savivaldybę. Jis tvirtino, kad kol kas mero darbas jam įdomesnis nei Seimo nario. „Mero darbas kur kas įdomesnis, dirbti reikia kokius penkis kartus
daugiau nei Seimo nariui, tik atly ginimas du kartus mažesnis. Štai toks ir skirtumas. Ir viename, ir kitame darbe yra pliusų ir minusų, bet mero darbas įdomesnis ir tei kiantis daugiau malonumo, nes pa darai ką nors konkretaus ir gali tuo pasidžiaugti, o Seime papliauškei liežuviu, jei įstatymo pataisą įre gistravai, o dauguma jos nepralei do, tuomet darbas nueina šuniui ant uodegos“, – sakė Raseinių ra jono meras. R.Ačo teigimu, Raseinių rajono apygardoje kaip kandidatas jis pa tvirtintas dar būdamas parlamen taru. Iš Seimo jis pasitraukė pernai balandį. „Mūsų skyrius labai stiprus. Jei gu aš einu, tai einu, jei aš neinu, tai bet kada galima kitą žmogų kelti – yra du ar trys žmonės lygiaverčiai, panašūs“, – kalbėjo politikas. Jis teigė galutinai apsispręsian tis, ar dalyvauti Seimo rinkimuo se, vasaros pradžioje. Tarp Tvarkos ir teisingumo par tijos kandidatų į Seimą įrašytas žurnalistas Vytautas Matulevičius, jo kandidatūra keliama Naujamies čio rinkimų apygardoje Vilniu je. Buvęs krepšininkas, du kartus Lietuvos krepšinio lygos čempio nas Vaidas Jurgilas ketina baloti ruotis Centro rinkimų apygardo je Kaune. Kaip kandidatai įvardyti ir da bartiniai Seimo nariai Dalis Alfon sas Barakauskas, Petras Gražulis, Egidijus Klumbys, Vytautas Gal vonas, Almantas Petkus, Valenti nas Mazuronis, Kęstutis Komskis, Algimantas Dumbrava, Andrius Mazuronis, Rimas Ručys, Ona Va liukevičiūtė, Julius Veselka, Remi gijus Žemaitaitis. Tarp vienmandatininkų nėra partijos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso ir buvusio Vilniaus mero, taip pat europarlamentaro Juozo Imbraso. BNS inf.
Nuslėpti santuoką bus sunkiau Vyriausybė ir Bažnyčia parengė susitarimą, kuriuo siekiama už kirsti galimybę sutuoktiniams nu slėpti bažnytinės santuokos suda rymą, siekiant neprarasti teisės į našlių pensiją.
Prieš dešimt metų sudarytas Vy riausybės ir Lietuvos vyskupų kon ferencijos susitarimas numato, kad apie Katalikų bažnyčioje sudary tą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai praneša patys sutuoktiniai. Kaip teigia Teisingumo ministe rija, sutuoktiniai tam tikrais atve jais gali būti nesuinteresuoti, kad valstybė apie tai sužinotų. Yra bu vę nemažai atvejų, kai sutuokti niai nebuvo linkę pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms apie bažny tinę santuoką, siekdami neprarasti teisės į našlių pensiją. Parengtame susitarimo projek te numatoma, kad apie bažnyti nę santuoką per dešimt dienų pra
neštų Katalikų bažnyčios įgaliotas asmuo. Pagal projektą pranešimas galėtų būti pateikiamas asmeniš kai, faksu ar elektroniniu būdu. Ministerijos teigimu, įvedus nau ją tvarką „būtų apsaugotas „patik lesnis“ ar „silpnesnis“ sutuoktinis tais atvejais, kai kitas sutuokti nis siūlo tuoktis bažnyčioje siek damas išvengti valstybės nustaty tų teisinių pasekmių ir sąmoningai vengia pranešti apie santuoką civi linės metrikacijos įstaigai“. „Valstybei sužinojus apie baž nytinės santuokos sudarymą, būtų pagrindas nutraukti mokėti našlių pensiją, taigi būtų sutaupyta biu džeto lėšų“, – nurodo Teisingumo ministerija. Planuojama, kad susitarimą pa sirašys Lietuvos vyskupų konfe rencijos pirmininkas Sigitas Tam kevičius ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. BNS inf.
Jungtinių Valsti jų gynybos depar tamentas Lietuvos pajėgoms, vykdan čioms misiją Afga nistane, suteiks pa ramą ir dovanos bepiločių orlaivių bei kitokios karinės įrangos.
Pajėgos: šiuo metu Afganistane dislokuota apie 230 Lietuvos karių.
KAM nuotr.
Lietuvos kariai gaus dovanų iš Pentagono Krašto apsaugos min ister ija (KAM) BNS patvirtino, kad Lietu va iki 2013 m. iš JAV gaus moky mų ir karinės įrangos, kurios ver tė bus apie 12,8 mln. JAV dolerių (maždaug 31,6 mln. litų). „Planuojama, kad paramą su darys ryšio priemonės, bepilo čiai orlaiviai (sistemos), naktinio matymo ir optiniai prietaisai, in dividualios karių apsaugos prie monės“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme. Pasak KAM, misijai Afganistane pasibaigus, gauta įranga ir techni ka bus naudojama kitoms Lietuvos kariuomenės užduotims. Bepiločių orlaivių suteikiami pajėgumai ypač aktualūs Afganistano pietryčiuose tarnaujantiems Lietuvos specia liųjų operacijų pajėgų kariams. JAV paramos karine įranga Lie tuva gavo ir pernai, tačiau tuo met jos vertė buvo daug mažesnė
ir siekė 5,7 mln. dolerių (apie 13,1 mln. litų). Amerikiečiai karinės paramos suteiks ne tik Lietuvai, ją taip pat gaus Rumunija, Vengrija ir Len kija.
misijai Afganista ne pasibaigus, gau ta įranga ir techni ka bus naudojama kitoms Lietuvos kariuomenės už duotims.
Remiantis publikacija žurnalo „Bloomberg Businessweek“ in terneto svetainėje, Pentagonas yra pasiryžęs daugiau lėšų skirti są
jungininkams Vidurio ir Rytų Eu ropoje, nors rengiasi mažinti pa jėgų Vakarų Europoje. „Tradiciniai sąjungininkai Al janse, tokie kaip Jungtinė Kara lystė, Nyderlandai ar Vokietija, mažina savo gynybos biudžetus, Pentagonas labiau pasikliauja są jungininkais Rytų Europoje. Pro porcingai maždaug trečdaliui rugsėjį išvestų JAV pajėgų, Vaka rų Europos sąjungininkai taip pat planuoja mažinti savo pajėgas Af ganistane“, – rašo „Bloomberg Businessweek“. Šiuo metu Afganistane dislo kuota apie 230 Lietuvos karių. Daugiau nei pusė jų dislokuo ta Goro provincijoje, dalis karių tarnauja sostinėje Kabule ir Kan dahare, o specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras“ operacij1 vykdo Zabulo provincijoje. BNS inf.
„Drąsos kelio“ partijai vadovaus kunigas Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Kaune velionio Drąsiaus Kedžio artimieji ir rėmėjai šeštadienį su rengė steigiamąjį susirinkimą ir ar timiausiu metu ketina įregistruoti politinę partiją „Drąsos kelias“.
„Kol kas tai paprastas susirin kimas partijos registravimo, jos programos kūrimo reikalams ap tarti. Plačiau apie tai visuomenei paskelbsime kitą savaitę“, – tiek tepasakė viena partijos kūrimo iniciatorių, D.Kedžio teta Audro nė Skučienė. Apie susirinkimą labai mažai informacijos ir pačios steigia mos partijos profilyje socialinia me tinkle „Facebook“. Ten įdėtos tik kelios fotografijos iš susirinki mo. Partijos pirmininku siūlomas kunigas altaristas Jonas Varkala.
„Drąsos kelias“ savo deklara ciją apie ketinimus kurti partiją paskelbė pernai rugpjūtį. Doku mente nauja politine jėga norin tis tapti judėjimas akcentuoja ko vą su oligarchija, siūlo teisėsaugos pertvarką, griežtesnes bausmes už valstybinio turto grobstymą, korupciją, pedofiliją, narkoti kų kontrabandą. Partija pasisako už progresinius mokesčius, pri dėtinės vertės mokesčio mažini mą, šildymo, elektros reguliavi mą, nemokamą mokslą. Teisingumo ministerijoje dabar įregistruotos 39 partijos. Artė jant šių metų rudenį vyksiantiems rinkimams, be „Drąsos kelio“, re gistruotis nori ir daugiau naujų politinių jėgų: politinė organiza cija „Taip“, partiją steigia Kristi na Brazauskienė, kuriama Emig rantų partija, atkuriama Lietuvių tautininkų sąjunga.
Buriasi: A.Skučienė su šalinin
kais daugiau naujienų apie par tiją žada paskelbti kitą savaitę.
Artūro Morozovo nuotr.
9
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
ekonomika Brango tik benzinas
Mažesnės įmonės inovatyvesnės
Didžiausių degalinių tinklų valdytojai šią savaitę 3 centais pabrangino benzi ną. Dyzelino kaina nekito ir siekia dau giau kaip 4,6 lito. Bendrovė „Lukoil“ ir jos konkurentė „Orlen“ litrą 95 benzino penktadienį pardavė po 4,74 lito. „Sta toil“ degalinėse šie degalai kainavo 4,75 lito. Dyzelino kaina „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse išliko stabili, kainavo 4,61 lito, „Statoil“ – 4,62 lito.
2008–2010 m. inovacinę veiklą vykdė 69,6 proc. didelių įmonių, 43,1 proc. vi dutinių ir 27,9 proc. mažų įmonių. Nors didžiosios įmonės sudarė tik 6,4 proc. vi sų inovacinių įmonių, jų išlaidos inova cinei veiklai siekė 55,2 proc. visų nau jovėms diegti skirtų išlaidų. Inovacinė se įmonėse dirbo 51,2 proc. visų įmonių darbuotojų, kaip teigiama Statistikos de partamento pranešime.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1588 DB svaras sterlingų 1 4,1370 JAV doleris 1 2,6376 Kanados doleris 1 2,6278 Latvijos latas 1 4,9412 Lenkijos zlotas 10 8,1394 Norvegijos krona 10 4,5092 Rusijos rublis 100 8,6823 Šveicarijos frankas 1 2,8619
pokytis
+0,2380 % +0,2593 % +0,1177 % –0,1064 % –0,1354 % +0,1711 % +0,0866 % +0,3212 % +0,0874 %
Ekonominė padėtis kitomis akimis Užsienio verslininkams pristatydami Lie tuvos ekonominę padėtį mūsų ekono mistai negaili optimizmo ir pabrėžia, kad ekonominė šalies sveikata labiausiai pri klauso nuo požiūrio į ją.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Tikimasi geriausia
Lietuvos verslininkai pasakytų, kad mūsų šalies ekonominė padė tis šiuo metu tarsi išmušta iš eko nomikos atsigavimo vėžių: dėl euro zonos problemų neaišku, kaip sek sis eksporto rinkose, kyla abejonių dėl vidaus vartojimo tvarumo, ban ko „Snoras“ bankrotas įnešė nepa sitikėjimą finansų rinka ir pan. Tačiau visi šie išankstiniai nu sistatymai penktadienį dužo į ši pulius Amerikos prekybos rū mų organizuotoje diskusijoje apie Lietuvos ekonomikos padėtį ir per spektyvas 2012-aisiais. Joje vietoj žodžio „net“ vartotas „tik“, o tei ginys „dar neatsigavome“ pakeis tas į „gyvensime geriau nei anks čiau“ ir pan. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis eu ro zonos šalis palygino su alpinis tais, susirišusiais viena virve ir ko piančiais į kalną . Esą vienos šalies kritimas skaudžiai paveiktų visas likusias. Vis dėlto, jo teigimu, la biausiai tikėtinas optimistinis eko nomikos vystymosi scenarijus, pa gal kurį šiais metais nė viena šalis nepaslys, o euro zonos ekonomika susitrauks tik 0,3 proc. N.Mačiulis prognozavo, kad šiemet bus ženg ti teigiami žingsniai sprendžiant Europos skolų problemą, o liepą jau funkcionuos Europos stabilu mo mechanizmas. Daugiau galimybių nei grėsmių
Nors, N.Mačiulio manymu, Lie tuvos ekonomika šiais metais augs gerokai lėčiau nei pernai, ji vis dėl to šuoliuos sparčiausiai visoje ES: „Manome, pagrindinis augimo šal tinis bus įmonių investicijos. Labiau nei pernai augs eksportas, nes spar čiai auga Vokietija, Lenkija ir ypač Rusija. Rusijai prisijungiant prie Pasaulio prekybos organizacijos tu rėsime daug naudos. Tai dar nepa veiks mūsų šiemet ir kitąmet, bet po dešimtmečio galime tikėtis di delio teigiamo poveikio.“ Anot jo, svarbus veiksnys, lei džiantis manyti, kad ekonomika augs, yra stabilūs ir šiek tiek gerė siantys gyventojų vartojimo rodik
liai. N.Mačiulis patikino, kad ne darbas šalyje mažės, o realus darbo užmokestis dėl šiais metais mažes nės infliacijos po kelerių metų per traukos vėl bus teigiamas. „Rinka greitai atsigauna. Pernai buvo sukurta 60 tūkst. darbo vie tų, ir tai beveik kompensavo pra rastas 2009-aisiais, kai darbo ne teko maždaug 90 tūkst. gyventojų. Nedarbo lygis toliau mažės, nors ir ne taip kaip pernai“, – sakė jis.
Lietuvos ekonomi ka šiais metais augs gerokai lėčiau nei pernai, tačiau ji vis dėlto šuoliuos spar čiausiai visoje ES. Bankams nelengva
Nors šalies ekonomikos perspekty vos buvo piešiamos pozityviai, ad vokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus neslėpė, kad šiuo metu bankams nelengva. Esą jie susiduria su spaudimu, pirmiau sia dėl problemiško kapitalo, ypač po banko „Snoras“ bankroto. „Prieš dvi savaites iki banko „Snoras“ griūties valstybė skoli nosi 3 mlrd. litų su 6 proc. meti nėmis palūkanomis. Po 2 mėnesių pasiskolino dar 4 mlrd. litų už ste bėtinai didelę kainą – 6,7 proc. Tai galime vertinti kaip „Snoro“ griū ties kainą, kurią Lietuva turi su mokėti,“ – sakė jis. Vis dėlto, I.Norkaus manymu, šis įvykis turėjo ir teigiamų padarinių. Anot jo, pirmiausia parodė stiprią Lietuvos centrinio banko ir val džios ranką, gebėjimą sureaguo ti bei priimti sprendimus laiku ir taip išvengti visuomenės panikos. „Banko griūtis parodė, kad turime stiprų, griežtą finansų rinkos regu liuotoją, – Lietuvos banką. Taip pat jis teigė rinkai netoleruosiantis sis temos ar banko, kuris nesutinka su tradicine bankininkyste.“ Kita vertus, I.Norkus kritika vo valdžią, nes ši rodanti nepama tuotai didelį pasitikėjimą, kad gy ventojai nepraras jokių savo lėšų.
Požiūris: Amerikos prekybos rūmų diskusijoje apie Lietuvos ekonominę padėtį prieita prie išvados, kad
verslui yra daugiau galimybių nei grėsmių.
Tai neabejotinai paveikė viešąjį ir privatųjį sektorius. „Valstybės finansai buvo paveik ti: valstybė turėjo atsigręžti į tarp tautines rinkas ir sausio mėnesį skolintis papildomų lėšų, nors bu vo planuojama skolintis pavasarį“, – sakė jis ir pridūrė, kad nukentė jo ir privatusis sektorius – jis pra rado 1 mlrd. litų. Reikia keisti požiūrį
„Libros holdingo“ direktorius To mas Juška neabejojo, kad ekono
mikos vertinimas priklauso nuo visuomenės požiūrio, o gyvento jai visuomet nori turėti neribotas pajamas ir nevaržyti savo porei kių. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad net pralenkus lyderiaujančias šalis, esant puikiai ekonominei si tuacijai, Lietuvos visuomenės kas dienis vartojimas vis dėlto nepasi keistų. „Kyla vienintelis klausimas: kaip mes patys matome savo ekonomi ką. Manau, šiuo metu esame daug „sveikesni“ nei prieš trejus me
Simono Švitros nuotr.
tus ir tiesiog turime suprasti, kad gyvename puikioje šalyje“, – sa kė jis. Iliustruodamas teiginį T.Juška pabrėžė, kad anksčiau jo bend rovė nuolat turėdavo užsakymų mėnesiui į priekį, bet jau dve jus pastaruosius metus tuo pa sigirti negali. Vis dėlto rezultatai esą dar geresni, taigi krizė, va dovo nuomone, kartais yra nau dinga. Ji esą tik sumažina pagun dų skaičių, kurios veda prie kvailų sprendimų.
10
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Moterų krepšinio šventėje – vyrų pergalė Tradicinė Lietuvos moterų krep šinio lygos (LMKL) „Žvaigždžių diena“ šį kartą buvo surengta Mo lėtuose.
Krepšinio šventę pradėjo snai perių konkursas. Trečią kartą „LMKL snaiperės“ titulą iškovo jo „Utenos“ gynėja Ela Briedytė, finale surinkusi 21 tašką ir nuga lėjusi Kauno rajono „Sirenų“ žai dėją Ievą Stankevičiūtę. kurios sąskaitoje – 16 taškų. „Laimėti galėjo bet kuri krep šininkė, todėl nebuvau tikra savo pergale, – sakė E.Briedytė. – Re zultatai iki finalo buvo vidutiniš ki, tačiau lemiamu momentu man pavyko. Turiu pripažinti, kad fi nalo varžovė I.Stankevičiūtė tru putį nustebino savo puikiais me timais.“ I.Stankevičiūtė parodė ge riausią rezultatą pirmajame eta pe – pelnė 19 taškų. Pusfin alyje ji surinko vienodai taškų su Vi ta Kuktiene iš Kauno „VIČI-Ais čių“ (po 15) ir po papildomos se rijos pateko į finalą. Nugalėtojai bendrovės „Lifo sa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas įteiktė 1 000 litų premi ją. E.Briedytei atiteko ir dar vie nas prizas – savaitgalis dviem as menims „Eglės“ sanatorijoje. Pirmą kartą LMKL „Žvaigždžių dienos“ šventėje surengtą toli mojo metimo – iš aikštės vidurio – konkursą laimėjo moterys, 4:1 nugalėjusios Molėtų „EžerūnoKario“ komandos vyrus. Abi komandos nuo aikštės vi durio metė po du kartus. Pirma jame rate LMKL krepšininkės pa taikė keturis kartus, molėtiškiai – nė sykio. Taiklios buvo V.Kuk tienė, Lidija Panasiuk (Šiaulių „Rūta“), Monika Aleksaitė (Ma rijampolės „Sūduva“) ir Inesa
Visgaudaitė (Klaipėdos „Lem minkainen“). Antrajame rate vie nintelį kartą taiklus buvo „Eže rūno-Kario“ žaidėjas Eimantas Narušis. Renginio kulminacija – LMKL rinktinės ir Kęstučio Kemzūros vadovaujamos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vyrų komandos rung tynės, kurioms ginčo kamuolį iš metė Lietuvos krepšinio federa cijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Tris kėlinius trukusį mačą 61:60 (26:18, 12:26, 23:16) lai mėjo vyrai. Juos į pergalę ve dė legendinis Kauno žalgirietis, „Baltų“ klubo direktorius Ser gejus Jovaiša, pelnęs 25 taškus ir atkovojęs 12 kamuolių. Naudin giausia moterų rinktinės žaidė ja pripažinta Kristina Vengrytė iš Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIKI“ ekipos. „Nesustabdėme Jovaišos – jis labai stiprus žaidėjas“, – LM KL rinktinės nesėkmės priežastį įvardijo K.Vengrytė. „Labiausiai norėjau, kad mačas baigtųsi ly giosiomis, bet nepavyko“, – juo kavo buvęs pasaulio čempionas S.Jovaiša. „Mis krepšinis 2012“ išrinkta „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vidu rio puolėja Vita Žilinskaitė. VD, lmkl.lt inf.
1
taško persvara vyrų komanda įveikė LMKL žvaigždžių rinktinę.
Staigmena: kai kurie Vilniaus krepšinio aistruoliai sugalvoja originalių būdų, kaip palaikyti savo komandą. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Sirgaliai neišsiteko erdvioje arenoje Per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato mačą Šiauliuo se, kur žaidė vietos „Šiauliai“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“, proga suvesti senas sąskaitas pasinaudojo šių komandų sirgaliai. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Atvėso komisariate
Baigiantis antrajam kėliniui, šiau liečiai ir vilniečiai susikibo prie pat aikštės. Apsaugos tarnybos darbuo tojų pastangos sutramdyti peštukus buvo bergždžios, todėl aistros ap rimo tik tuomet, kai į areną atvyko papildomos policijos pajėgos. Portalo etaplius.lt duomenimis, po rungtynių Šiaulių policijos pareigū nai sustabdė išvykstantį „Lietuvos ryto“ sirgalių autobusą. Komisariate atsidūrė maždaug dvi dešimtys jau nuolių, keturiems iš jų pareikšti įta rimai pažeidus viešąją tvarką. Šiaulių ir Vilniaus krepšinio aist ruoliai apsidaužė ne pirmą kartą. Šį sezoną „Šiaulių“ komandos gerbė jams yra kliuvę sostinėje. Neįtvirtino iniciatyvos
Permaininga kova vyko ir aikštėje. Antrajame kėlinyje pirmavęs 33:25, „Lietuvos rytas“ iššvaistė prana šumą ir trečiąjį kėlinį pradėjo at silikdamas nuo šiauliečių 45:47. Jam įpusėjus, komandas teskyrė dvitaškis – 51:53 vilniečių naudai. „Šiauliai“ neįtvirtino iniciatyvos ir kapituliavo ketvirtajame kėliny
je, kai Vilniaus krepšininkai nuto lo – 61:76, 69:88. „Mums labiausiai trūko kantry bės ir šaltakraujiškumo. Kai varžo vas talentingesnis, jėga nieko ne padarysi – tai tas pats, kaip kakta
Kazys Maksvytis:
Visada įdomu pasi tikrinti savo jėgas ko vojant su Eurolygos lygio ekipa.
bandyti pramušti sieną. Turėjome žaisti racionaliau, ramiau, brangin ti kamuolį. Pirmąją rungtynių da lį žaidėme pavyzdingai, praradome vos vieną kamuolį. Per antrąją – kelis kartus paskubėjome, leidome varžovams įsibėgėti, tačiau neturiu vyrams nė menkiausio priekaišto, nes jie kovėsi pavyzdingai“, – po varžybų sakė „Šiaulių“ vyriausia sis treneris Antanas Sireika. „Šiauliečiai gerai kovojo, todėl mums tikrai buvo sunku. Ne veltui Šiaulių ekipa – viena stipriausių lygoje. Kai penkis kartus prasižen
Rungtynių statistika
Gražuolė: „Mis krepšinis 2012“ – vilnietė V.Žilinskaitė. bckibirkstis.lt nuotr.
Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Sakalai“ 97:71 (27:16, 29:22, 25:20, 16:13). 6 720 žiūrovų. M.Kuzminskas 20 taškų (6 atkovoti kamuoliai), T.Delininkaitis 14 (4 klaidos), M.Rakovičius (5 atkovoti kamuoliai) ir P.Jankūnas po 12, T.Kli mavičius 10 (6 atkovoti kamuoliai)/L. Samėnas 16 (6 klaidos, 6 rezultatyvūs perdavimai), A.Butkevičius 15 (5 atko voti kamuoliai), E.Baniulis 14.
gė Julius Jucikas, baudos aikštelė je mums tapo kiek lengviau“, – pripažino sostinės ekipos vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Skirtingi lygiai
Dešimtąją pergalę iš eilės iškovojo Kauno „Žalgiris“, savo aikštėje 97:71 sutriuškinęs Vilniaus „Sakalus“. „Žalgiris“ yra ne mūsų lygio ko manda, bet visada įdomu pasitik rinti savo jėgas kovojant su Euroly gos lygio ekipa. Rungtynių rezultatas atspindi tikrąjį klubų pajėgumą“, – pripažino „Sakalų“ vyriausiasis tre neris Kazys Maksvytis. Žalgiriečių strategas Aleksand ras Trifunovičius sakė, kad po ko vų Eurolygoje žaidėjams nėra leng va nusiteikti tokiam mačui. „Didžiąja rungtynių dalimi esu patenkintas. Krepšininkai, mažiau žaidę Eurolygos ar VTB Vieningo sios lygos turnyruose, šį kartą pasi rodė neblogai, galbūt jie turės dau giau galimybių ir ateityje“, – svarstė A.Trifunovičius. Jis pirmiausia tu rėjo galvoje Mindaugą Kuzminską, per beveik per 23 minutes pataikiu sį 9 dvitaškius iš 11 bei abi baudas ir surinkusį 20 taškų. Vakar „Žalgiris“ savo arenoje iš mėgino jėgas su Prienų „Rūdupiu“.
Turnyro lentelė „Šiaul iai“–Vilniaus „Liet uvos ry tas“ 71:88 (22:28, 25:17, 11:24, 13:19). 3 700 žiūr ov ų. R.Broad us as 14, V.Vas yl ius 12 (5 atkovot i kamuo liai, 4 klaidos), J.Juc ik as 11 (8 atko vot i kamuol iai)/A.Raš ič ius 14 (4/6 trit ašk ių), R.Seib ut is 13 (4 rez ult a tyv ūs perd av im ai), S.Babr ausk as ir J.Val anč iūnas (7 atkovot i kamuo liai) po 12.
Komanda
1. „Liet. rytas“ 2. „Rūdupis“ 3. „Žalgiris“ 4. „Šiauliai“ 5. „Baltai“ 6. „Pieno žv.“ 7. „Neptūnas“ 8. „Juventus“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Naglis“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 13 10 15 15 13 11 14 13 14 14 13
13 11 10 9 8 7 5 5 4 3 3 2
2 2 0 6 7 6 6 9 9 11 11 11
11
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
sportas mūsų šalies pora – devinta
Greičiausiai važiavo latvis
N.Džokovičius įveikė R.Nadalį
Anglijoje surengtame Europos dailiojo čiuožimo čempionate Lietuvos ledo šokių pora Isa bella Tobias ir Deividas Stag niūnas užėmė 9-ąją vietą. Po trumposios programos mūsiš kiai buvo penkti. Pernai kon tinento pirmenybėse I.Tobias ir D.Stagniūnas užėmė 12-ąją vietą.
Utenos regione įvykusias au tomobilių ralio varžybas „Halls Winter Rally 2012“ laimėjo lat vio Janio Vorobjovo ekipažas, 22,6 sek. aplenkęs 2-ąją vie tą užėmusį lietuvį Dominyką Butvilą. 3-iojoje pozicijoje li ko estas Kasparas Koitla, nuo Lietuvos lenktynininko atsili kęs 4,3 sek.
Pirmąjį šiais metais teniso „Didžiojo kirčio“ turnyrą – at virą Australijos čempionatą – tarp vyrų laimėjo serbas No vakas Džokovičius (nuotr.), po beveik 6 valandų kovos 5:7, 6:4, 6:2, 6:7 (5:7), 7:5 įveikęs ispaną Rafaelį Nadalį. Nugalė tojui įteiktas ir 2,3 mln. dole rių čekis.
Lengvaatlečių mintyse – svarbiausi startai Vilniuje surengtose atvirose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose pasiekta 11 geriausių šalies sezono rezultatų ir du nacionali niai rekordai. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Sprinteriai patenkinti
Prieš savaitę Rusijoje 60 m bėgimo asmeninį rekordą pagerinęs sprinte ris Rytis Sakalauskas triumfavo ir Vil niuje. Kaunietis pripažino, kad šį kar tą nebuvo nusitaikęs į naują rekordą. „Mano tikslas buvo nubėgti atkar pą ne lėčiau nei per 6,75 sek. Pasisekė, džiaugiuosi, nes taip greitai Lietuvo je dar nesu bėgęs, – kalbėjo R.Saka lauskas. – 60 m man kiek trumpoka distancija, kur kas geriau sekasi bė gant 100 ar 200 m, tačiau šios žiemos startai parodė, kad turiu galimybių ir šioje uždarų patalpų rungtyje.“ „Rezultatas geras, bet norėjau dar šiek tiek geresnio. Pasigedau įtampos, konkurencijos. Tokiu at veju tikriausiai būčiau bėgusi grei čiau, – šypsojosi sprinterė klaipė dietė Lina Grinčikaitė, LLAF taurės varžybas laimėjusi devintus me tus iš eilės. – Svarbiausias sezo no startas – kovo mėnesį Turkijoje vyksiantis pasaulio uždarų patalpų čempionatas. Rengiuosi jam pagal
Rytis Sakalauskas:
Mano tikslas buvo nu bėgti atkarpą ne lė čiau nei per 6,75 sek. Pasisekė, džiaugiuosi, nes taip greitai Lietu voje dar nesu bėgęs. planą. Norėčiau šiemet pagerinti savo asmeninį rekordą – 7,27 sek.“ Tikrina galimybes
„Esu labai patenkinta rutulio stū mimo rezultatu. Tai pirmasis star tas ir – toliau nei 17 m. Šuoliams į tolį dar turiu šiokių tokių rezervų ir tai nuteikia optimistiškai“, – kal bėjo dvi rungtis laimėjusi daugia kovininkė Austra Skujytė. Artimiausias svarbus išbandy mas A.Skujytei bus vasarį vyksian tis Lietuvos čempionatas. „Jau bus penkiakovė, bandysiu išsikovoti teisę dalyvauti pasau
lio čempionate, – sakė kaunietė. – Pagrindinis metų įvykis – Lon dono olimpinės žaidynės, tačiau žiemą norisi patikrinti ir įvertinti savo galimybes.“ Kovojo su savimi
Šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė laimėjo 3 000 m bėgimą. „Tikėjausi distanciją įveikti kiek greičiau, maniau, kad bus varžovių, kurioms mano tempas nebus per didelis. Tačiau jau po pirmųjų trijų ratų supratau, kad teks kovoti tik su savimi“, – apgailestavo vilnietė. Šuolio į aukštį sektoriuje sezono rezultatą pagerinęs Raivydas Sta nys džiaugėsi, kad įveikia vis aukš čiau iškeltą kartelę. „Svarbu, kad rezultatas nepras tėja. Šį kartą norėjau iššokti aukš čiau nei 220 cm, bet suskaudo čiurną, todėl 225 cm neįveikiau“, – paaiškino kaunietis. Lietuvos sporto klubų taurės varžybas pirmoje grupėje laimė jo SK „Cosma“ 1-oji komanda, 2-ojoje vietoje – to paties klu bo 2-oji ekipa, treti buvo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) „Atletas“ lengvaatlečiai. Antroje grupėje nugalėjo Panevėžio bėgi mo klubas „Sporto pasaulis“. Pirmoje miestų grupėje Kau nas (32 875 taškai) aplenkė Vilnių (32 218), antroje grupėje nugalėjo Šiauliai (16 621), tarp rajonų – Vil niaus r. komanda (3 821).
Greičiausieji: 60 bėgimo rungtis laimėjo L.Grinčikaitė ir R.Sakalauskas.
Alfredo Pliadžio nuotr.
Nugalėtojai Vyrai: 60 m – R.Sakalauskas (Kau nas) 6,71 sek., 400 m – S.Melnyko vas (Ukraina) 48,55 sek. (2-ąją vietą užėmęs viln iet is V.Kozlovas pasie kė ger iausią Lietuvos sezono rezul tatą – 48,74 sek.), 800 m – D.Pavliuko vičius (Vilnius) 1 min. 57,91 sek., 1 500 m – P.Gliebus (Vilnius, Trakai) 4 min. 00,21 sek. (geriausias Lietuvos sezo no rezultatas), 3 000 m – J.Beržans kis (Šiauliai) 8 min. 33,82 sek. (geriau sias Lietuvos sezono rezultatas), 60 m barjer in is bėg imas – M.Gren inas (Latv ija) 8,08 sek., šuol iai į aukšt į – R.Stanys (Kaunas) 2 m 20 cm (ge riausias Lietuvos sezono rezultatas), šuoliai į tol į – E.Misanas (Latvija) 7 m 98 cm, trišuolis – M.Dilys (Kaunas) 15 m 80 cm, rutulio stūmimas – Š.Bane vičius (Klaipėda) 17 m 85 cm (geriau sias Lietuvos sezono rezultatas). Moterys: 60 m – L.Grinčikaitė (Klai pėda) 7,40 sek., 400 m – M.J.Moraus
kaitė (Viln ius) 55,80 sek. (Liet uvos 16-meč ių rekordas), 800 m – R.Bal čiauskaitė (Viln ius) 2 min. 15,46 sek., 1 500 m – E.Balč iūnaitė (Šiaul iai) 4 min. 26,28 sek. (ger iaus ias Liet u vos sezono rez ult at as), 3 000 m – L.Asad ausk aitė (Viln ius) 10 min. 01,63 sek. (ger iaus ias Liet uvos se zono rez ult at as), 60 m barj er in is bėg imas – S.Tamoš ait ytė (Kaunas) 8,27 sek. (ger iausias Liet uvos sezo no rez ultatas), šuol iai į aukšt į – Gin tarė Nesteck ytė (Plungė) 1 m 80 cm, šuol iai į tol į – A.Skujytė (Kaunas) 6 m 32 cm (ger iausias Liet uvos sezo no rez ultatas), trišuol is – D.Dzind za letaitė (Šiaul iai) 13 m 28 cm (ger iau sias Lietuvos sezono rez ultatas, Lie tuvos 18-mečių ir 19-mečių rekordas uždarose patalpose), rut ul io stūm i mas – A.Skujytė (Kaun as) 17 m 07 cm (ger iausias Liet uvos sezono re zultatas).
Lietuvos rankininkai susikaus su lenkais Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Dėl kelialapio į 2013-ųjų pasaulio vyrų rankinio čempionato fina lo turnyrą, kuris vyks Ispanijoje, Lietuvos rinktinė du kartus susi kaus su Lenkijos nacionaline ko manda.
Tai paaiškėjo vakar Belgrade (Ser bija) ištraukus atkrintamųjų varžy bų burtus. Lietuviai su lenkais su sitiks birželio 9-ąją (arba 10-ąją) savo aikštėje ir 16-ąją (arba 17-ąją) dienomis svečiuose. Lenkijos rinktinė – 1976-ųjų olimpinių žaidynių bronzos me dalių laimėtoja, 2008-aisiais Pe kine užėmusi 5-ąją vietą, taip pat 2007-ųjų pasaulio vicečempionė ir 2009-ųjų planetos pirmenybių bronzos medalių laimėtoja. 2010ųjų Europos čempionate lenkai bu vo ketvirti.
Snaiperis: M.Jureckis (su kamuoliu) – vienas rezultatyviausių Lenki
jos rankininkų šiemečiame Europos čempionate.
Vakar Serbijoje pasibaigusio se kontinento pirmenybėse lenkai nepateko į šešetuką, nors iškovojo reikšmingų pergalių – 27:26 įveikė finalininkus danus, 33:32 – vokie
AFP nuotr.
čius. Be to, pasiekė lygiąsias 29:29 su švedais. „Lenkai – nei blogas, nei geras variantas. Atkrintamųjų varžybų etape visos komandos yra galin
gos, tik vienos iš jų praeityje yra pasiekusios daugiau, kitos – ma žiau, – sakė „Kauno dienai“ Lie tuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius. – Žaidimo stiliumi mūsų kaimynai galbūt šiek tiek palankesni varžo vai nei, tarkime, skandinavai. Ste bėjau Lenkijos rankininkų pasiro dymą šiame Europos čempionate. Susidariau įspūdį, kad jie nebuvo geriausios sportinės formos, to kios, kaip, pavyzdžiui, 2007-ųjų ar 2009-ųjų pasaulio čempiona tuose. Kita vertus, jų gretose – legionieriai iš pajėgių Vokietijos, Ispanijos klubų. Stiprus ir lenkų nacionalinis čempionatas.“ LRF vadovo nuomone, vienas mačo su Lenkijos reprezentantais privalumų – nedidelės išlaidos ke lionei, ji neišvargins žaidėjų. „Deja, iš televizijos transliacijų nė iš tolo neuždirbsime tiek, kiek uždirbtu me iš dvikovų, sakykime, su vokie
čiais, bet ne tai svarbiausia. Mums reikia kelialapio į pasaulio čempio nato finalo turnyrą“, – teigė E.Ur banavičius. „Esu labai patenkintas burtų re zultatais. Lietuviai – rimti kon kurentai, bet manau, kad favoritai esame mes, juo labiau kad atsako mosios rungtynės vyks mūsų aikš tėje“, – teigė Lenkijos rankinio są jungos (LRS) prezidentas Andrzejus Krasnickis.
Atkrintamųjų dvikovų poros Lietuva–Lenkija, Rusija–Čekija, Slo vėnija–Portugalija, Slovakija–Balta rusija, Makedonija–Austrija, Ven grija–Norvegija, Islandija–Olandi ja, Vokietija–Bosnija ir Hercegov i na, Švedija–Juodkalnija.
12
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
pasaulis Atidėjo sprendimą
Sąjungininkės parama
Derėsis dėl taikos
Iranas atidėjo veiksmus dėl siūlomo įstatymo projek to, kuriuo būtų nedelsiant nutrauktas naftos ekspor tas į Europą. O į Iraną atvy kęs JT vyriausiasis branduo linių technologijų inspekto rius paragino branduolinės programos klausimą spręs ti dialogu.
Vokietijos kanclerė Ange la Merkel parems Prancūzi jos prezidentą Nicolas Sarko zy (nuotr.) šiam siekiant bū ti perrinktam. Du Prancūzijos prezidento rinkimų ratai vyks balandį ir gegužę. Tiesa, Socia listų partijos kandidatas Fran çois Hollande’as šiuo metu yra populiaresnis už N.Sarkozy.
Afganistano prezidentas Ha midas Karzai ketina susitik ti su Talibano atstovais Sau do Arabijoje ir derėtis dėl tai kos. Anksčiau talibai atsisakė pripažinti H.Karzai vyriausy bę. Taip pat H.Karzai vyriau sybė paskelbė, kad ves dary bas su gretimai esančiu Pa kistanu.
Lietuvą sukausčius veriančiam spei gui, Balkanų šalys savaitgalį kovojo su sniegu. Pusny se paskendo ir Da voso kurortas. Tie sa, Pasaulio ekono mikos forumo daly viai džiaugėsi išvy dę tikrą žiemą. Stichija: kai kuriose Rumunijos vietose sniego storis siekė beveik du metrus.
„Scanpix“ nuotr.
Šaltis ir sniegas paskandino Balkanus Stichijos aukos
Rumunijoje pūgos nuo praėjusios savaitės vidurio nusinešė mažiau siai 5, o Bulgarijoje – 1 žmogaus gyvybę. Rumunijos sveikatos apsaugos pareigūnas Raedas Arafatas pa tvirtino, kad paskutinė auka – vie name mieste šalies pietinėje daly je prie savo namų po kalnu sniego aptikta mirusi 87-erių moteris. Dar du rumunai mirė nesulaukę greitosios pagalbos, kuri dėl už pustytų kelių negalėjo pasiekti jų namų, o už 20 km nuo sostinės Bu karešto užpustytame automobilyje mirtinai sušalo vyras. Tiesa, iš to paties automobilio gelbėtojai ištraukė dar gyvą mote rį. Medikai patvirtino, kad moteris gydoma nuo hipotermijos ir apsi nuodijimo smalkėmis. Sniegas paralyžiavo
Iš viso dėl sniego Rumunijoje buvo atkirsti 500 miestų ir kaimų. Labiausiai nukentėjo pietinė ša lies dalis, taip pat sostinė Bukareš tas ir jo priemiesčiai.
Nuo penktadienio sutriko lėk tuvų ir traukinių eismas, dešim tys kelių buvo aklinai užpustyti. Kai kuriose vietose prisnigo net po 2 metrus. „Viskas aplinkui balta, – pasa kojo viena pusnynuose užstrigusi moteris vietos televizijos kanalui „Realitatea TV“. – Aš visiškai pa ralyžiuota. Šalta, neturiu nei mais to, nei kitų atsargų.“ Pasak pareigūnų, gelbėtojai nuo ketvirtadienio sraigtasparniais į li gonines nuskraidino keliolika žmo nių, tarp kurių buvo vienas kūdikis ir dvi nėščiosios. Dar 1,3 tūkst. žmonių išsikapsty ti iš sniego gniaužtų pasitelkę šar vuočius padėjo šalies kariuomenės kariai ir kitos tarnybos. Šimtai žmonių jau pasiprašė lai kinos pastogės, nes Rumunijoje prognozuojama labai šalta savaitė. Sinoptikai įspėjo, kad tikimasi nuo 25 iki 30 laipsnių šalčio. Tiesa, stichija Rumunijoje neiš gąsdino protestuotojų prieš vy riausybę. Jie vėl rinkosi Bukarešte ir kituose šalies miestuose.
Kenčia ir bulgarai
Tuo metu gretimoje Bulgarijoje mirė vienas benamis, prisiglaudęs autobuso stotelės stoginėje. Savaitgalį ir kai kuriuose Bulga rijos miestuose buvo paskelbta ne paprastoji padėtis. Tūkstančiams namų sutriko elektros tiekimas.
Aš visiškai paraly žiuota. Šalta, neturiu nei maisto, nei kitų atsargų.
Bulgarijos centriniuose ir šiau riniuose rajonuose savaitgalį bu vo uždarytos mokyklos. Kelininkai nurodė, kad žmonės vengtų kelio nių, jei nėra būtinybės. Sutriko pagrindinio šalies oro uosto sostinėje Sofijoje darbas, taip pat buvo laikinai uždarytas Bulga rijos Varnos uostas. Elektros tinklų darbuotojai tvir tino, kad skubiai atkūrė elektros
tiekimą labiausiai nuo sniego nu kentėjusiems rajonams. Tačiau vi sų nuo stichijos nukentėjusių rajo nų pareigūnai nesugebėjo pasiekti. Vidaus reikalų ministerijos pareigū nai patvirtino, kad vietomis elekt ros įmonių darbuotojai turėjo įveik ti net iki dviejų metrų storio pusnis, kad sutvarkytų elektros linijas. Sinoptikai perspėjo apie Sibiro an ticiklono įtaką, dėl kurios per atei nančias penkias dienas Bulgarijoje laukiama stiprių šalčių. Tiesa, skir tingai nei Rumunijoje, Bulgarijoje tarnyboms per savaitgalį bent jau pa vyko susitvarkyti su kalnais sniego. Gamtos stichija neaplenkė ir Bulgarijos kaimynės Serbijos. Čia tūkstančiai žmonių taip pat liko be elektros, kai kur buvo sustabdytas traukinių eismas, nutrauktos pa mokos mokyklose. Sniegas sugadino ir Bosnijo je esančią elektros perdavimo li niją, todėl tūkstančiai žmonių li ko be elektros. Davose – sniego tuneliai
Šveicarijos kurortas Davosas, ku
riame dabar vyksta Pasaulio eko nomikos forumas, taip pat skendo pusnyse. Kaip sakė šio miesto gy ventojai, tiek sniego Davose jie ne matė nuo 1936 m. Aukštai Alpėse esančiame ku rorte, pasak vietos komunalinin kų, neįprastai smarkiai snigo pastaruosius du mėnesius. „Du mėnesius mes kasėme sniegą beveik be pertraukos“, – sakė Da voso gatvių priežiūros įmonės va dovas Norbertas Gruberis. Pasak jo, kai kur sustumto sniego krūvų aukštis pasiekė beveik tris metrus. Tiesa, Pasaulio ekonomikos fo rumo dalyviams sniegas ir šaltukas nebuvo problema. „Čia labai gražu. Tiesiog fan tastiška“, – džiaugėsi forume da lyvaujantis Keithas Trentas, vers lininkas iš JAV. Šaltis ir sniegas nekliudė ir žy miosioms „Femen“ aktyvistėms iš Ukrainos surengti protesto. Spau džiant šaltukui moterys nusime tė liemenėles ir užlipo ant tvoros, nors buvo netrukus sulaikytos. „Sofia Echo“, „ABC News“, „Reuters“, BNS inf.
ES nepasitikėjimas Graikija auga Kas valdys Graikijos biudžetą – graikai ar ES? Vokietija norėtų, kad ES, o Atėnai atšovė, kad to nie kada nebus.
Smarki diskusija užvirė, kai į viešą ją erdvę nutekėjo Vokietijos pasiū lymas sugriežtinti Atėnų biudžeto kontrolę perduodant suverenias graikų biudžeto politikos valdymo teises euro zonos komisarui. Šis turėtų galią kontroliuoti Graikijos biudžeto politiką, jei Atė nai nevykdytų įsipareigojimų kre ditoriams. Pasak informaciją nute kinusio šaltinio, Vokietija pasiūlė,
kad reforma turėtų įvykti prieš tai, kai Atėnai gaus papildomą finansi nę injekciją. „Vyksta diskusijos ir teikiami pa siūlymai euro zonos širdyje, įskai tant vieną iš Vokietijos – sustip rinti jau veikiančių programų ir priemonių kontrolę, – dienraščiui „Financial Times“ tvirtino šalti nis, neskelbęs savo vardo. – Išori nei ekspertizei vietoje galėtų vado vauti Europos institucijos, kurios taip pat galėtų turėti tam tikrų ga lių priimti sprendimus.“ Pasak „Financial Times“, Briuse lis ir Berlynas norėtų, kad komisa
ras būtų skiriamas kitų euro zonos šalių finansų ministrų ir turėtų ve to teisę, Graikijos vyriausybei prii mant sprendimus dėl biudžeto. Tačiau į tokius pranešimus Atė nai reagavo piktai. Graikijos parei gūnai pareiškė, kad šalis išlaikys biudžeto kontrolę savo rankose. „Biudžetas – Graikijos vyriausy bės atsakomybė. Nėra reikalo imtis tokių priemonių. Mes nuėjome il gą kelią mažindami savo biudžeto deficitą ir dabar esame teisingame kelyje“, – sakė Graikijos vyriausy bės atstovas Pantelis Kapsis. Tie sa, graikų biudžetas ir taip nemaža
dalimi yra kontroliuojamas užsie nio politinių jėgų. Graikijos vyriausybė per pasta ruosius metus iš Tarptautinio va liutos fondo ir ES mainais į griežtas finansų reformas, kurių reikalavo Briuselis, gavo milijardines paskolas. Toks Vokietijos planas rodo, kad tarptautiniai kreditoriai vis mažiau pasitiki Atėnų galimybė mis subalansuoti finansus. Nepasitikėti yra pagrindo, nes Atėnai kol kas nesugebėjo įvykdyti visų žadėtų viešojo sektoriaus re formų. BBC, BNS inf.
Pas iūlym as: Vokietija norėtų,
kad Graikijos finansus prižiūrė tų ES, o ne patys graikai.
„Reuters“ nuotr.
13
pirmadienis, sausio 30, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą Drabužių tinklui reikalinga pardavėja-vadybininkė Vilniuje dirbti visą darbo dieną. Patirtis drabužių/avalynės prekyboje – būtina. CV siųsti cv@vulcan.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
904957
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 904724
Paslaugos Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904493
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
902494
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893542
Perka UAB BEST COMPANY.LT perka galvijus, veršelius, avis. Sumokame iš karto, mokame PVM. Tel. 8 613 70 803; 8 613 70 805.
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuolaida iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Meksika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanzarote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt
Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 Lt KELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas– Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas– Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.
894297
Įvairūs
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Kita Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-309 patvirtintas žemės sklypo, esančio S/B „Profsąjungietis“ teritorijoje šalia sklypo Nr. 2, Bajorų kelias 18, kad. Nr. 0101/0004:116, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
905923
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www. diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame
banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.
37O
SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK
FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
14
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. KADA? Šiandien 19.50 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Iki vasario 2 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Sausio 31 d. 19 val. KIEK? 43 litai.
Kaip išgelbėti komandą?
Tradicinė peržiūra
Teatre – P.Širvio eilės
Vieną rytą beisbolo subtilybes išmanantis Bilis Bynas (aktorius Bradas Pittas) prabunda šiurpioje ir negailestingoje realybėje. Ypač kruopščiai ir atsakingai fomuota jo komanda „Oakland Ath letics“ staiga atsiduria ties išnykimo riba. Taip prasideda vienas ge riausių pastarojo meto filmų „Žmogus, pakeitęs viską“.
Šįkart galerijoje „Vartai“ – Indrės Ercmonaitės (g. 1985 m.) tapyba. Šios jaunos menininkės pavardė kalbant apie jaunuosius Lietu vos tapytojus neišvengiama. Dar studijuodama Dailės akademi jos magistrantūroje ji buvo aktyvi grupinių parodų dalyvė. Meni ninkė taip pat yra rengusi parodą Vilniaus planetariume.
Visiems puikiai žinomo poeto Pauliaus Širvio asmenybė spalvin ga, apipinta istorijomis apie jo nepasotinamą ilgesį, sumišusį su gyvenimo džiaugsmu, vienatvę ir drauge gebėjimą užburti minią. Režisieriaus Cezario Graužinio spektaklyje „Nutolę toliai“ P.Širvio eiles skaito „Cezario grupės“ aktoriai.
KUR? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43. KADA? Iki vasario 4 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Vasario 10 d. 22 val. KIEK? 28–63 litai.
KUR? Kino teatre „Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Sausio 30 d. 18 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. KADA? Iki gegužės 30 d. KIEK? 6 litai.
Pasaulis iš medžių ir smėlio
Elektroninis svingas
Ekranuose dar karaliauja Blinda
Imperatoriškasis porcelianas
Jonas Kalvelis it pagonių žynys meldžiasi girių glūdumoje, klausosi miško tylos ar kopose ste bi gūrančio smėlio klostes. Jis viename kadre sulydė realizmą bei romantiką, nors fotografa vo tik medžius ir smėlį.
Per debiutinį vakarėlių ciklą „Plan B“ įvyks prece dento neturinti elektroninio svingo iškrova kar tu su šokių aikštelių žvaigžde DJ Kormac ir jo aš tuonių asmenų gyvos muzikos grupe „Kormac’s Big Band“.
Kas dar nematėte – paskubėkite. Visus žiūrimu mo rekordus pagerinęs lietuviškas filmas „Ta das Blinda. Pradžia“, pasakojantis apie legendi nio svieto lygintojo jaunystę, – vis dar kino teat rų ekranuose.
Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant ge riausias Peterburgo porceliano mokyklos tra dicijas. Parodą papildo kūriniai iš Lietuvos dai lės muziejaus grafikos rinkinių.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Nutarimo sudaryti laikinąją Seimo komisiją, skirtą Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumui ir situacijai „Snoro“ banke ištirti, svarstymas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. 21.10, 23.25 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (2). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (3). „Graikų fenomenas“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LTV 19.45 val.
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.40
„Ogis ir tarakonai“ (k). „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Veiksmo komedija „Išprotėjęs profesorius 2. Klampų šeimynėlė“ (JAV, 2000 m.) (N-7) (k). 11.40 Romantinė komedija „Pamiršk Paryžių“ (JAV, 1995 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Detektyvinis s. „Makbraidas. Ponia, tai žmogžudystė“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (6) (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 20.00 val.
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Drama „Gatvės šokiai“ (D.Britanija, 2010 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (7). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00, 21.50 TV3 sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (6).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
7.55 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštadienio rytas (k). 12.00, 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Šiandien kimba. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7).
BTV 19.00 val.
11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Adolfas Hitleris“. 16.00, 17,00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 „Generolas“. „Lakūnas Prchalas“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kijevo „Budivelnik“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 13.30 Sportas LT. Tarptautinis Dano Pozniako bokso turnyras. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Real“–„Granada“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Sport1 23.15 val.
15
pirmADIENIS, sausio 30, 2012
menas ir pramogos
Svarbu ne apie ką, o kaip Ką tik lietuviškai pasirodžiusio romano „Ištikus laimei“ autorius Davidas Foenkinos – būsimos Vilniaus knygų mugės svečias, 39-erių prancūzų rašytojas, dvylikos romanų autorius, laiko mas vienu geriausių naujosios kartos prancūzų kūrėjų, ap dovanotas daugybe literatūros premijų. Lietuvių skaitytojai D.Foenkinos kūrybą pažįsta nuo 2010 m., kai pasirodė jo romanas „Subtilumas“. Šiemet D.Foenkinos nominuotas Prancūzijos kino akademijos „Ce zariui“ už filmą „Subtilumas“, ku rį pagal savo romaną pastatė kartu su broliu režisieriumi Stéphane’u Foenkinos. Šis filmas su Aud rey Tautou, atliekančia pagrindinį vaidmenį, bus rodomas ir Lietuvo je – Knygų mugėje ir per „Kino pa vasario“ festivalį. D.Foenkinos pagrindinės roma nų „Ištikus laimei“ ir „Subtilu mas“ temos – meilė, poros san tykiai, neištikimybė. Atrodytų, temos neoriginalios, tačiau nelėkš tai rašantis kūrėjas žavi savitu hu moro jausmu, nepaprastu pastabu mu ir originaliu požiūriu. – Ar nepagalvojate, pradėda mas rašyti tokiomis temomis: ne, tai nuvalkiota, banalu, man nepavyks? – Mano knygos „Ištikus laimei“ siužetas tarsi nuvalkiotas, bana lus. Bet kalbama apie tai, kaip aš tą istoriją apgyvendinu savaja me pasaulyje, su tik man būdingo mis gaidelėmis (juokiasi.) Pažvelki me plačiau – imkime ponios Bovari pavyzdį. Jos istorija visiškai banali: moteris, pavargusi nuo savo nuo bodaus vyro, susiranda meilužį. Ši knyga traukia ne dėl savo siužeto, o dėl traktuotės, juk svarbiausia – ne apie ką, o kaip. – „Ištikus laimei“ rašote apie sutuoktinių persisotinimą lai me ir neištikimybės padari nius. Ar jus įkvėpė paties gy venimo patirtis? – Šiame romane aš pirmą kartą esu įkvėptas savo paties išgyventų is
torijų, kita vertus, ne tais atvejais, apie kuriuos pamanys skaitytojai! – Kas yra Claire C., kuriai dedi kuojate savo knygą? – Tai pirmoji mano gyvenimo meilė.
Sekiodavau mergai tes gatvėmis, rašyda vau joms meilės laiš kus. Taip ir pradėjau rašyti.
– Koks jūsų idealus skaityto jas? – Turiu du priverstinius skaityto jus, kurie skaito mano naujas kny gas prieš joms pasirodant: tai ma no žmona – jos negalima įžeisti! Ir mano bičiulis, taip pat rašytojas, Florianas Zelleris. Jis skaito mano rankraščius, o aš – jo. Ideali skaitytoja? Vieną tokią pa žįstu! Tai jauna mergina, kurią su tikau Mece. Ji mane labai sujaudi no, nes suvokė knygos tekstą kaip tik taip, kaip buvau parašęs... Man tai padėjo. Kai parašiau savo pir mąjį romaną, iki išleidimo niekam nerodžiau teksto. Nenuostabu, kad visi labai nustebo. Kritikai man taip pat labai svarbūs. Laukiu jų nuo monės, siekiu tobulėti. Štai, pavyz džiui, Beigbederis man yra pasakęs, kad, kadangi pats savęs nevertinu per daug rimtai, tai ir kiti per daug rimtai į mane nežiūri... – Kaip tapote rašytoju? – Buvau romatiškas paauglys, lin kęs nesivaldyti – sekiodavau mer gaites gatvėmis, rašydavau joms meilės laiškus. Taip ir pradėjau ra
šyti. Mokiausi rašyti lygiai taip pat, kaip ir groti gitara – stengiausi iš mokti akordus. Nemanau, kad gali ma pasakyti: „Aš tapau rašytoju.“ Bet, kita vertus, negaliu pasakyti ir: „Aš gimiau rašytoju.“ Tai veikiau būtinybė nei pasirinkimas. Prag matiškai kalbant, žmonėms, kurie nori, kad jų tekstas būtų išleistas, paprastai duodu vieną patarimą – ant voko užrašyti leidėjo vardą. Savo rankraštį nusiunčiau p. Jea nui Marie Laclavetine’ui į „Galli mard“ (tai jis išleido Pennacą). Pa maniau, jam turėtų patikti tai, ką rašau. Praėjo nemažai laiko... bet vis dėlto mano strategija suveikė! – Daugelis šiuolaikinių rašyto jų, be romanų, dramų, scenari jų rašymo, režisūros, politikos, žurnalistikos ir kt., užsiima ir „kita veikla“. Jūs oficialiai ką nors veikiate? – Žinoma, mudu su broliu Stépha ne’u pastatėme filmą „Subtilumas“ (pranc. – „La délicatesse“) pagal mano romaną. – „Subtilumas“ – aštuntas jūsų romanas. Jis sulaukė daugiau sia skaitytojų, Prancūzijoje iš leistas 700 tūkst. egzempliorių tiražu, išverstas 21 šalyje. Kaip kilo mintis jį ekranizuoti? – Daugelis mano knygų yra adap tuojamos ekranui. Bet kinas ir ra šymas yra skirtingi dalykai. Aš ra šau romanus, bet, kita vertus, labai norėjau sukurti filmą. Duodamas interviu, kai pasirodė knyga, da lyvaudamas diskusijose, supratau, kad „Subtilumo“ istorija man labai artima, kad su ja mane sieja ypa tingas ryšys. Parašius šią knygą, mano paties istorija liko neužbaig ta. Išėjus kitoms knygos, pasijus
Kūryba: istorija gali būti banali ir nuvalkiota. Svarbiausia, kaip rašyto
jas ją apgyvendina savo sukurtame pasaulyje. Tuo įsitikinęs D.Foenki nos. „Tyto albos“ nuotr.
davau pavargęs, norėdavau imtis ko kita, o nuo „Subtilumo“ nega lėjau atsiplėšti, vis norėjau apie šią knygą kalbėti, būti su ja. – Kaip vyko aktorių atranka? – Iškart davėme paskaityti scena rijų A.Tautou – tai prilygo bepro tiškai svajonei, nors ir buvom įsi tikinę, kad personažė – tai ji, tik abejojome, ar sutiks. – Kuo A.Tautou jums pasirodė tinkama? – Kai rašiau scenarijų, teatre pa mačiau Ibseno „Lėlių namus“, kur vaidino Audrey, ir buvau pakerėtas: iš jos sklido jėga – trapumas ir ko miška energija vienu metu.
Žinojau, kad ji pajėgi dirbti labai skirtingais lygiais ir kad yra labai išradinga. Ji sugeba įtikinamai iš vaikiškos virsti gyvenimo užgrū dinta moterimi ir pradėti naują gy venimą. Audrey baiminosi, kad fil me, bėgant laikui ir vis susiduriant su kliūtimis, jos veikėja taps šalta, antipatiška, tačiau taip neįvyko. – Kas jums yra subtilumas, de likatumas? – Atidumas kitam žmogui ir mokė jimas laiku sustoti. Su skaitytojais D.Foenkinos susi tiks Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 19 val. 5.2 salėje. VD inf.
Knygų lentyna Palmira Galkontaitė „Atleisk. Pasmerkta populiarumui“, 360 p. Intriga ir ašaros, dramatiškos, netikėtos istorijos, priblokš kiantys likimo vingiai, stulbi nantis atvirumas… Šios knygos herojai neišgalvoti. Tai žmonės, gyvenantys šalia mūsų, o jų is torijos – iš tikrųjų nutikusios, patirtos, nepagražintos, ver čiančios susimąstyti. Savo vaikų dėl jų pačių gerovės išsi žadėjęs rusas karininkas; kojų netekusi mergaitė Raselė, apie kurią kadaise kalbėjo visa Lietuva, ir ją pasiaukojamai gydęs chirurgas; čečėno ir žemaitės sūnus, vėliau užaugintas so vietinės armijos pulkininko, karo veterano; Italijoje į vergi ją parduotas jaunas lietuvis... Kelionės keliolika tūkstančių kilometrų, bemiegės naktys – Airija, Rusija, Armėnija, Gru zija, Afganistanas, Lotynų Amerika. Vos debiutavusi, per kelias gyvavimo savaites garsioji ir pirmoji Lietuvoje viešų išpažinčių laida „Atleisk“ pelnė stul binančius reitingus. Puslapis po puslapio verčiant knygą at skleidžiama kankinanti įtampa, kerinti, nenuspėjama paieš kų kasdienybė ir dvejonės bei atsakomybė už viešai ištartą žodį, už parodytos istorijos padarinius.
Televizijos žurnalistė, laidų vedėja P.Galkontaitė šio je knygoje pasakoja apie daugelio Lietuvos žiūrovų pa mėgtą laidą „Atleisk“, nuo 1999 m. transliuotą per LNK, o 2004 m. pervadintą į „Nepriklausomą paieškų tarny bą“ ir nuo 2008-ųjų rodomą per Lietuvos televiziją. Au torė praskleidžia lietuviškos televizijos pasaulio uždan gą, supažindina su jos užkulisiais. Taip pat suteikia progą skaitytojui tarsi pačiam dalyvauti laidos kūrimo procese, todėl knyga bus įdomi net ir tiems, kurie niekada nebu vo „Atleisk“ ir „Nepriklausomos paieškų tarnybos“ lai dų žiūrovai.
Caroline Bréhat „Aš mylėjau manipu liuotoją“ (iš prancūzų kalbos vertė Asta Dumšienė), 173 p. Ši istorija prasideda kaip pasaka. Moteris sutinka vyrą – gražų, talentingą, romantišką idealis tą, ir jie vienas kitą beprotiškai pamilsta. Vyras pasirodo esąs tikras svajonių princas: švelnus, dėmesingas, protingas. Netrukus jie ima lauktis kūdikio ir susituokia. Tačiau pasa
ka pamažu keičiasi ir vis labiau primena siaubo istoriją, ku piną priekaištų, barnių ir smurto. Moteris nesupranta, kas vyksta. Jos gyvenimo vyras iš princo virsta pabaisa. Mes mažai žinome apie smurtą šeimoje, dar mažiau – apie psichologinę manipuliaciją ir manipuliuotojus. O prievartą savo namuose patiria daugybė moterų. Reikia apie tai kal bėti, pasakoti, liudyti, surasti spąstų mechanizmą ir jį išar dyti, kad geriau suprastume, kaip jis veikia. Prancūzų žurnalistė C.Bréhat tai puikiai atskleidžia savo liūdname, jaudinančiame tikrais išgyvenimais paremtame pasakojime. Šia istorija autorė parodo pačią manipuliacijos esmę. Ji aprašo kiekvieną etapą: sugundymas, pasisavini mas, sužlugdymas. C.Bréhat pasakoja, kaip, apraizgyta manipuliacijos gijo mis, nesugebėjo matyti daugybės dalykų, kurie įgavo prasmę tik tada, kai kažkas galvoje spragtelėjo ir ji pagaliau atsipei kėjo. Moteris aiškina, kodėl buvo taip sunku kitomis akimis pažvelgti į savo sutuoktinį, kuris iš pažiūros atrodė geras, sąžiningas ir pareigingas vyras. Ji stengėsi išgyventi, ištrin davo iš atminties jo šlykščius užgauliojimus, tarsi jų nė ne būtų. Iki tos dienos, kai nušvito šviesa, iki tos akimirkos, kai jinai jį demaskavo. Svarbiausia žinia, kurią siunčia autorė, tokia: iš šių spąs tų galima ištrūkti. Aukos gyvenimas gali pasikeisti, tik rei kia išdrįsti. O geriausia – perskaityti knygą ir atpažinti ma nipuliuotoją, kol jis dar neužvaldė jūsų.
Orai
Savaitės pradžioje numatomi žiemiškai šalti ir sausi orai. Šiandien dieną temperatūra bus 11–15 laipsnių šalčio. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose bus 18–23 laipsniai šalčio, dieną – 12–16 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 30 d.
–12
–10
Telšiai
–12
Šiauliai
Klaipėda
–12
Panevėžys
–13
Utena
–11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.13 16.51 8.38 10.04 0.34
30-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 336 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +5 Berlynas –6 Brazilija +28 Briuselis –1 Dublinas +3 Kairas +15 Keiptaunas +25 Kopenhaga 0
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+4 +10 –13 –13 +5 –5 0 +2
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–16
–13
–18
–23
2
–20
–15
–20
–25
3
–21
–17
–23
–27
3
antradienį
trečiadienį
Marijampolė
Vėjas
1937 m. gimė britų aktorė Vanessa Redgrave. 1951 m. mirė automobilių „Porsche“ kūrėjas Ferdinandas Porsche. 1951 m. gimė anglų dainininkas Philas Collinsas. 1953 m. gimė lietuvių rašytojas Saulius Tomas Kondrotas. 1969 m. įvyko paskutinis viešas „The Beatles“ koncertas. 1974 m. gimė britų aktorius Christianas Bale’is.
Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
1
2
3
4
5
6
Vardai Algina, Banguolė, Hiacinta, Ipolitas, Liudvika (Liuda), Martyna, Milgaudas
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Jautis (04 21–05 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Vis dėlto būtų geriau, jei įsiklausytumėte į save, savęs apgaudinėti tikrai neverta. Dvyniai (05 21–06 21). Jaučiate, kad viduje imate keistis, – jus apėmusi aistra, džiaugsmas, esate atviras iššūkiams ir nebeteikiate tiek daug reikšmės nesėkmėms. Vėžys (06 22–07 22). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis – komandinis darbas šiandien bus produktyvus ir kūrybingas. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo sugebėjimus. Mergelė (08 24–09 23). Susipažinsite su žmogumi, kuris bendraudamas su jumis bus labai uždaras. Neskubėkite jo pasmerkti, būkite kantrus ir galbūt tą sieną pavyks įveikti. Tinkama diena sportuoti ar leistis į žygį. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Susidursite su žmogumi, kuris bus nusiteikęs visai priešingai nei jūs ir tai gali jus sutrikdyti ar net sunervinti. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį, mokėjimą atsirinkti tai, kas geriausia ir vertingiausia. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau įgyvendintus planus. Vakare nesėdėkite namie, eikite susitikti su draugais, megzkite naujas pažintis. Vandenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Puikiai sutarsite su mylimais žmonėmis. Būkite atidesnis savo vaikams. Pasaka prieš miegą yra kaip tik tai, ko jiems dabar labiausiai reikia. Žuvys (02 20–03 20). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Šiandien jūs kitaip suprasite grožį. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save.
Šeštadienį Japoniją supurtė 5,6 ba lo pagal Richterio skalę žemės dre bėjimas. Drebėjimo epicentras buvo Ramiajame vandenyne, prie Ivatės prefektūros, esančios Honsiu salos šiaurės rytuose, krantų, o židinys – 40 kilometr ų gylyje po jūros dug nu. Požem in ius smūg ius juto 11 iš 47 Japonijos prefektūrų gyventojai. Šį savaitgalį Japonijos salose fiksuo tas padidėjęs seisminis aktyvumas. Nuo penktadienio Japonijoje įvyko 6 žemės drebėjimai, kur ių stipr u mas viršijo 4 balus. Savaitgalį 5,5 ba lo žemės drebėjimas įvyko ir Jama naši prefektūros teritorijoje. BNS, „Reuters“ nuotr. .
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–11
Alytus
1–5 m/s
DATOS (sausio 30 d.) 1882 m. gimė 32-asis JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas. 1889 m. pradėtas spausdinti politikos, mokslinis mėnesinis laikraštis „Varpas“, kurio steigėjas buvo Vincas Kudirka. 1930 m. gimė amerikiečių aktorius Gene’as Hackmanas. 1934 m. gimė lietuvių kompozitorius Algimantas Raudonikis.
Vilnius
Gamtos perspėjimas Japonijai
Rytas
–13
–12
0 –12 +10 +32 –12 +13 +9 –8
7
8