PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Komisijai „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti vadovaus V.Mazuronis.
Lietuva 7p.
ANTRADIENIS, sausio 31, 2012
Biologė chemikė R.Balsevičienė sunkias ligas įveikė be vaistų.
Sveikata 11p.
25 (19 326)
Briuselyje susirinkusiems ES vadovams belgai paruošė staigmeną – visuotinį streiką.
Pasaulis 13p.
Kur byra šalies milijonai? Klaipėdoje yra de vynios valstybės valdomos įmonės, iš kurių penkios dir ba pelningai, tačiau likusios jau ne vie nus metus patiria nuostolių, skaičiuo jamų dešimtimis milijonų litų. Tačiau tai netrukdo tų įmo nių vadovams mė gautis įspūdingomis algomis.
Kaina 1,30 Lt
„Tikrai nebuvau išvažiavęs į turgų pasiderėti dėl piges nių kiaušinių ar kopūstų.“ Kalbėdamas apie vakarykštės komandiruo tės į Vilnių tikslus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neprarado humoro jausmo.
2p.
Speigas jau kelia baimę Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Kaustantys šalčiai uostamiesty je jau sukėlė rūpesčių. Labiausiai nuo jų nukentėjo automobilių vai ruotojai. Su nerimu laukiama ir ruošiamasi laikui, kai termomet ro stulpelis nukris dar žemiau – iki 20 ir daugiau laipsnių.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Neparuošė mašinų iš anksto Mėgina atsikratyti nuostolių
Daugiau nei prieš 20 metų įsteig ta valstybinė įmonė „Geoterma“. 77 proc. jos akcijų valdo valsty bė. Pagrindinė bendrovės veik la – karšto vandens gamyba Klai pėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Įmonės finansinės ata skaitos byloja, kad ekologinis eks perimentas nuostolingas nuo pat veiklos pradžios. Bendrovėje dir ba 18 žmonių. Nepaisant nuostolių, vadovau jančio darbuotojo vidutinis atlygi nimas per mėnesį – be veik 8,5 tūkst. litų.
4
Įtaka: politikai nenori atsisakyti stambių strateginių įmonių valdymo.
Vytauto Petriko fotomontažas
Smarkiai atšalus orams į automo bilių servisus užsuka dvigubai dau giau automobilių nei įprasta. Įmonės „JMA Klaipėda“ serviso meistras Audrius Mineikis pasako jo, jog didžiausia problema, su kuria susiduria vairuotojai – neįsijungian tys mašinų varikliai. Pagrindinės priežastys – prasti akumuliatoriai, o dyzelinu varomų automobilių – susidėvėjusios pakaitinimo žvakės. „Žiema iki šiol buvo šilta. Matyt, žmonės galvojo, jog pratemps, o pa spaudus šalčiams prasidėjo proble mos“, – tvirtino serviso meistras.
2
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
2
ANTRADIENIS, sausio 31, 2012
miestas
Iš Vilniaus parvežė gerų naujienų Tarnybiniais reikalais Vilniuje vakar lan kęsis Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas į uostamiestį grįžo su geromis naujienomis.
Priemonė: spaudžiant šalčiams patariama ypač atidžiai pasirūpinti šilta apranga.
Vytauto Petriko nuotr.
Speigas jau kelia baimę Dyzelinu varomi auto 1 mobiliai gali neįsijungti ir dėl likusių vasarinių degalų.
Reikšmė: V.Grubliausko teigimu, Baltijos prospekto žiedinių sankryžų
rekonstrukcijai turėtų būti suteiktas valstybinės svarbos projekto sta tusas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pasak miesto vadovo, per pusdienį sostinėje teko dalyvauti dviejuose itin aktyviuose ir produktyviuose posėdžiuose. Viename jų buvo kalbama apie Klaipėdos savivaldybės ir uosto bendradarbiavimo galimybes, o ki tas buvo skirtas Suskystintų gam tinių dujų terminalo projekto įgy vendinimo klausimams.
Ypač miestui svar bus objektas buvo įvardytas ir baseinas su sveikatingumo kompleksu, kuris, kaip planuojama, iš kiltų netoli arenos.
„Buvo labai konstruktyviai dis kutuojama ne vien apie terminalo statybą bei apskritai su tuo susiju sias miesto ir uosto bendradarbia vimo galimybes. Taip pat aptarėme uostamiesčio siūlomus prioriteti nius projektus, kurie galėtų būti įvardijami kaip nacionalinės svar bos, suteikiant jiems adekvačius institucinius sparnus. Matyt, ar timiausiame Vyriausybės posėdy je tai ir bus padaryta“, – komenta vo V.Grubliauskas. Pasak mero, du iš aptartųjų – infrastruktūriniai projektai, kaip antai Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija bei pieti
nio aplinkkelio atsiradimas. „Kal bant apie socialinės srities objek tus, bendrai sutarta, kad Klaipėdos piliavietės projektas galėtų būti naujojo 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų finansuojamų prioriteti nių projektų sąraše ir turėti realias galimybes reikiamai paramai“, – tvirtino pašnekovas. Pasak V.Grubliausko, kaip ypač miestui svarbus objektas buvo įvardytas ir baseinas su sveikatin gumo kompleksu, kuris, kaip pla nuojama, iškiltų netoli arenos. „Tiesa, šiandien jį būtų sudėtin ga įsprausti į valstybinės svarbos objektų sąrašą, tačiau apauginus atitinkamais projekto pateikimo „raumenimis“, tam yra visos gali mybės“, – mano meras. Kaip pabrėžė V.Grubliauskas, šių projektų įgyvendinimas – tolesnės perspektyvos klausimas. „O kalbant apie artimos per spektyvos sprendimą, noriu pa sid žiaugt i labai ger u ženkl u iš Vyriausybės, bandant peržiūrė ti Valstybinio jūrų uosto direk cijos įstatymą, kad uostui būtų galima suteikti gerokai platesnes galimybes dalyvauti ne vien tik tų projektų, kurie dabar yra reg lamentuoti, bet ir miestui svar bių kultūrinių, infrastruktūrinių klausimų sprendimuose. Matyt, Vyr iausyb ė savo vard u pateiks tam tikras įstatymines pataisas, kurios Seime galėtų būti teikia mos galbūt jau net šioje pavasa rio sesijoje. Jei viskas judėtų pro tingu optimaliu tempu, realu, kad kitais metais visa tai galėtų pra dėt i veikt i“, – vyl ės i V.Grub liauskas.
Prieš šaltąjį sezoną reikėjo pa keisti tepalus, kad automobilis lengviau įsijungtų, patikrinti aku muliatorių, pakaitinimo žvakes. „To nepadariusieji dabar turi rū pesčių. Jei neįsijungia dėl akumu liatoriaus, pagalbos dar kaimy no galima prašyti. Jei dėl vasarinių degalų – reikia atšildyti mašiną ir pripildyti baką žieminių“, – tvir tino serviso meistras. Užšalo durys
Šalčiai trikdo ir viešojo transporto darbą. Jie galėjo būti viena priežas čių, kodėl kai kuriuose autobusuo se bilietų nuskaitymo komposteriai veikė su trikdžiais. Tačiau viešosios įstaigos „Klai pėdos keleivinis transportas“ di rektorius Gintaras Neniškis pabrė žė, kad tai tik pavieniai atvejai. „Pasitaikė, kad autobusai vėla vo dėl užšalusių durų. Tačiau si tuacija nėra kritinė. Pavojingiau sios autobusams oro temperatūros yra nuo 0 iki 2 laipsnių ir daugiau nei 20 laipsnių šalčio“, – aiškino vadovas. Ruošiasi didesniems šalčiams
G.Neniškis priminė, kad pernai, kai termometro stulpelis buvo nukri tęs iki 20 laipsnių šalčio, nutraukti reisai sudarė nuo 6 iki 9 proc. Da bar 1–2 proc. „Keleivių prašome kantrybės. Ei ti į tas stoteles, kur važiuoja daugiau autobusų, kad nereikėtų ilgai lauk ti. Jei bus 20 laipsnių šalčio, tikrai nebus taip, kad autobusai važiuotų 100 proc.“, – pabrėžė G.Neniškis. Įmonės „Klaipėdos autobusų parkas“ Eksploatacijos direkto rius Gintautas Mockevičius aiš kino, jog prognozuojamiems di desniems šalčiams ruošiamasi iš anksto. Ant kojų sukeltos visos tar nybos, kurios padėtų vairuotojams įjungti autobusus. Dėl nušalimų kreipsis vėliau
Į medikus dėl nušalimų kol kas kreipėsi tik pavieniai klaipėdie čiai. Dažniausiai taip elgėsi ne blaivūs arba gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Nejaučiama ir
peršalimo ligų ar gripo protrūkio. „Noriu pasidžiaugti, kad pasta rosiomis dienomis iškvietimų ne buvo daug. Nukentėjusiųjų nuo šalčio beveik neturėjome. Buvo po ra neblaivių vyriškių, kurie jautė si šalčio prispausti, bet šalčio po veikis nebuvo stiprus ir pagalbos jiems tikrai nereikėjo“, – komen tavo Klaipėdos greitosios pagalbos
20
– tiek laipsnių šalčio uostamiestyje prognozuojama naktimis. stoties vyriausiojo gydytojo pava duotoja, vyriausioji slaugos admi nistratorė Nijolė Dambrauskienė. Iš ilgametės patirties medikai tvirtina, kad dažniausiai šaltis pa žeidžia rankas ir kojas. Dėl nušali mų žmonės paprastai kreipiasi po 2–3 savaičių. Pavaduotoja spėjo, kad žmonės, vyraujant šaltiems orams, rūpina si savo sveikata – pradėjo šilčiau rengtis, mažiau vaikščioti lauke. „Nėra blogo oro. Yra netinkama apranga. Ima siaubas, kai jaunos merginos eina atsisegusios striu
kes, o po jomis vilki plonus megz tukus“, – teigė N.Dambrauskienė. Privers atostogauti
Miesto savivaldybė vakar nusi skundimų dėl šaltų patalpų mo kyklose ir vaikų lopšeliuose-dar želiuose nesulaukė. „Kol kas viskas gerai. Bijome prognozuojamų didesnių šalčių. Gali visko nutikti“, – tvirtino Klai pėdos savivaldybės Socialinės inf rastruktūros skyriaus vedėja Vio leta Gembutienė. Dėl šalčių į mokyklas gali bū ti nevedami mokiniai. Esant 20 laipsnių šalčio pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bend rojo lavinimo mokyklų 1–5 klasėse. Temperatūrai nukritus iki 25 laips nių, pamokos nevyktų ir 6–12 kla sių bei bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų mokiniams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tokia tvarka negalioja. „Kad ir kokie šalčiai būtų, tė vams vis tiek reikia eiti į darbą“, – pabrėžė V.Gembutienė. Prognozuojama, jog uostamiesty je termometro stulpelis iki 20 laips nių ir dar žemiau nukris naktimis. „Orai palaipsniui vės. Juos le mia stiprėjantis anticiklonas šiau rės rytuose. Jausis žvarba, nes pūs 4–9 metrų per sekundę vėjas. Šią savaitę šaltis išsilaikys. Jis nežy miai atlėgs savaitgalį“, – progno zavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių sky riaus vedėjas Lionginas Pakštys.
Patarimai, kaip elgtis šaltu oru Specialistai pirmiausia pataria at
kreipti dėmesį į aprangą. Rekomen duojama vilkėti natūralaus pluošto – vilnonius, o ne sintetinius drabužius. Svarbu nepamiršti pirštinių, šaliko, kepurės, šiltų kojinių. Dažniausiai šal čio pažeidžiamos rankos ir kojos.
vą ir arbatą siūloma pakeisti arbatžo lėmis. Nepamiršti reikėtų ir citrinos, imbiero. Vyraujant šalčiams, griežtai drau
džiama vartoti svaigiuosius gėrimus lauke. To nereikėtų daryti ir prieš išei nant į lauką.
Veido odą patariama drėkinti arba
naudoti specialiai šaltam orui skirtus kremus. Pašalusio veido svarbu ne trinti, nes gali atsirasti žaizdelių. Šaltuoju metu grįžus iš lauko pata
riama gerti šiltus gėrimus. Įprastą ka
Lengv ai nuš al us ias koj as ir ran
kas pat ar iam a pam erkt i į šilt ą, o ne karšt ą vand en į. Prieš ing u at vej u gal im a pak enkt i aud in iams. Vand en į reik ėt ų vis paš ild yt i 2–3 laipsn iais.
3
ANTRADIENIS, sausio 31, 2012
miestas Grafikai – internete
Nepritaria pataisoms
barbekiu čempionatas
Klaipėdos maršrutinių taksi va žiavimo tvarkaraščius pradėta skelbti internetiniame tinklala pyje www.marsrutai.lt. Svetai nėje siekiama sukurti vieną vi so Klaipėdos regiono maršru tų bazę. Čia jau galima rasti ir į Nidą važiuojančių mikroauto busų, autobusų, keltų tvarka raščius.
Klaipėdos pramonininkų aso ciacija nepritaria Atliekų tvar kymo įstatymo pataisų projek tui, kuris, kaip teigiama, gali komplikuoti šiandien gerai vei kiančią atliekų tvarkymo siste mą ir sudaryti sąlygas atsiras ti vienai nevaldomai verslo mo nopolijai ypač jautrioje visuo meninio gyvenimo srityje.
Geriausi šalies žuvų ruošimo meistrai rengiasi stintų šven tei, kuri vyks vasario 18-ąją Pa langoje. Jos metu be kitų ren ginių bus organizuojamas ir žiemos žuvų barbekiu čempio natas. Dalyviai jau treniruoja si čempionatui – peržiūrimi žu vies patiekalų receptai, išban domos naujovės.
Į gatves – mažieji autobusai Didžiuosius miesto autobusus iš kai ku rių gatvių gali išstum ti mažieji. Savaitgalį Klaipėdoje vietoje di delių miesto autobu sų kursavę mažesni pateisino visas vil tis. Keleiviai į juos til po ir džiaugėsi dides niu komfortu: šiluma ir patogesnėmis kė dėmis. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Savaitgalį 16 sėdimų ir 9 stovimų vietų autobusiukas aptarnavo 18 maršrutą. Jis važiavo ne visą dieną, o tam tikru iš anksto numatytu laiku, kada sulaukiama mažiausiai ke leivių. „Iki šiol manyta, kad vid ut i niškai autobusu vienu metu va žiuos 13 žmon ių. Tač iau real iai pasimatė kita situacija. Buvo at vejų, kai autobusu važiavo 20 ir
Sav ivaldyb ė. Antrad ien į rot uš ėj e vyks pasitarimas dėl A.Rubliovo mo kyklos. Miesto meras Vytautas Grub liauskas priims įstaigos atstov us. 16 val. vyks pasitarimas dėl vaikų užim tumo mieste vasaros metu. Posėdžiai. Antradienį 13.30 val. savi valdybėje posėd žiaus Social inių rei kalų kom iteto nar iai. 15.30 val. rotu šėje vyks savivaldybės Turto komite to posėdis. Senatas. Antradien į 13 val. naujai iš rinktas Klaipėdos universiteto sena tas rinksis į pirmąjį posėdį, kuris vyks Senato salėje. Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 8 yra studentai.
Reakcija: nusiskundimų dėl mažųjų autobusiukų nesulaukta.
21 kel eiv is. Žmon ėms teko sto vėt i. Gal kel eiv ių skaič iui įta kos tur ėjo šalč iai, o gal žmon ės iš įdom um o nor ėjo pas ivaž in ė ti naujais autob usais“, – svars tė įstaigos „Klaipėdos keleivinis transp ortas“ direktor ius Ginta ras Neniškis. Tačiau, anot G.Neniškio, svar biausia, kad visi keleiviai tilpo ir į mažesnį autobusą. Nusiskundimų iš jų nesulauk ta, netgi atv irkšč iai. Vair uoto jai pasakojo, kad žmonės džiau gėsi. Esą jiems patiko patogesnės
Vairuotojai pasa kojo, kad žmonės džiaugėsi. Esą jiems patiko patoges nės kėdės ir tai, kad transporto priemo nė greičiau įšyla. kėdės ir tai, kad transporto prie monė greičiau įšyla. Mažieji au tobusiukai 18 maršrutą tam tikru
Vytauto Petriko nuotr.
laiku aptarnaus ir kitą savaitga lį. Svarstoma juos paleisti ir kitais maršrutais. Pasak G.Neniškio, realiausia, kad tai bus 12 ir 22 maršrutai. Ma žos talpos autobusai jais važiuotų ir darbo dienomis. „Visų keleivių srautų niekada ne numatysi. Sugalvos mokinių klasė surengti ekskursiją po Klaipėdos pakraščius – ir netilps. Kad iš vengtume tokių situacijų, tvarka raštyje pažymėtume, kad tuo lai ku važiuos mažas autobusiukas“, – tvirtino direktorius.
Laidojimo išmokų tvarka griežtėja Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Nuo šių metų sausio 1-osios ne žymiai pakitus laidojimo išmokų tvarkai, „Sodros“ atstovai tvirtina, jog ji griežtės tik kai kuriems šių iš mokų gavėjams.
Kaip komentavo „Sodros“ direk toriaus patarėja Jolita SkinulytėNiakšu, tiek iki šiol, tiek nuo 2012ųjų gyventojai turi dvi galimybes gauti laidojimo išmoką: į sąskai tą bet kurioje kredito įstaigoje ar ba grynaisiais pinigais. Laidojimo išmoka – tai pensi ninkui mirus jo laidojimo reikalais besirūpinantiems asmenims išmo kama pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir paskir tos pensijos už vieną mėnesį dy džio suma. Pasak J.Skinulytės-Niakšu, į są skaitas pinigai pervedami kasdien, tad dažniausiai gyventojai pinigų sulaukia jau kitą dieną po prašymo pateikimo. Grynaisiais pinigais lai dojimo išmokos gali būti gaunamos,
Dienos telegrafas
jei asmuo neturi sąskaitos kredito įstaigoje. Tokiu atveju lėšos išmo kamos tik DNB banko skyriuose. Tačiau nuo sausio 1-osios laido jimo išmokos grynaisiais nebebus mokamos laidojimo paslaugas tei kiančioms įmonėms, kadangi sie kiama, kad piniginiai santykiai su juridiniais asmenimis būtų vyk domi tik per kredito įstaigas. Be to, šios lėšos galės būti perveda mos tik į įmonės sąskaitą. „Didelė dalis laidojimo išmo kų būdavo išmokamos ne miru siojo artimiesiems, o laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms bei jų atstovams. Pastebėta atve jų, kai būdavo nurodomos ne įmo nės, o asmeninės sąskaitos, į ku rias būdavo pervedamos laidojimo pašalpos. Tai reiškia, kad šie pini gai niekaip neatsispindėdavo įmo nių pajamų ir išlaidų apskaitoje“, – teigė J.Skinulytė-Niakšu. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. buvo išmokėta beveik 45 tūkst. laidojimo išmokų – iš viso 31,5 mln. litų. Vidutinė laidojimo iš moka siekė apie 700 litų.
Paskaita. Trečiad ien į 18 val. Žemai tijos dail in ink ų sąjungos galer ijoje, esančioje Žvejų gatvė 1, vyks 37-asis susitikimas iš ciklo „Vakarai su seną ja Klaipėda“. Šį kartą istorikai Dainius Elertas ir Vacys Vaivada kalbės tema „Prarad imai po karo istor inėje mies to dalyje“. Sąskaita. Savininkai ir vairuotojai už naudojimąsi nustatytomis mokamo mis vietomis automobiliams nustaty to dydžio rinkliavą turi pervesti į nau ją Klaipėdos savivaldybės sąskaitą Nr. LT26401004230116 4961. Paplūdimys. Palangos paplūd imys vėl virto statybų aikštele. Suremon tav us apgad intą vamzdyną, kur iuo pumpuotas smėl is, pavasar į šie dar bai bus atnaujinti. Smėliu žadama „pa maitinti“ daugiau kaip trijų kilometrų pakrantės ruožą. Šiuo metu montuo jamas iš jūros iškeltas daugiau kaip ki lometro ilgio vamzdynas. Pernai vie tomis Palangos paplūdimys praplatė jo nuo 40 iki 70 m. Mirtys. Vakar Metr ikacijos skyr iuje užregistruotos 5 klaipėdiečių mirtys. Mirė Elena Pigar iova (g. 1922 m.), Al dona Ūksienė (g. 1945 m.), Valerij Ko liagin (g. 1949 m.), Gražvydas Gudelis (g. 1954 m.), Rimantas Sabaliauskas (g. 1971 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Gražvydas Gudelis, Valerij Koliagin. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Elena Pigariova. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 4 berniukai.
Išlaidos: mirusiųjų artimiesiems tenka pasirūpinti ne tik laidojimo ce
remonija, bet ir brangiai kainuojančiomis įkapėmis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 56 iškvie timų. Klaipėdiečiai daug iausia skun dėsi sunkiais kraujotakos sutrikimais, pilvo ir galvos skausmais. Medikai į pa galbą skubėjo ir gatvėje gulintiems ne blaiviems benamiams, traumas paty rusiems žmonėms.
4
antradienis, sausio 31, 2012
miestas
Kur byra šalies milijonai?
Komentaras
1
„Koks nuostolis yra da bar? 1,3 mln. litų. Prie žastys yra šilumos supirkimo me todikos atsilikimas nuo gyvenimo. Pasirašėme naują sutartį su supir kėjais bendrove „Klaipėdos ener gija“. Dabar viskas atsistojo į savo vietas. Jau 2011 m. dirbome pel ningai, yra keli šimtai tūkstan čių neaudituoto pelno“, – tvirtino bendrovės „Geoterma“ vadovas Ričardas Vaitiekūnas.
Gitanas Nausėda Finansų anal it ikas
P
Pelną nušlavė žiema
Dar viena valstybės įmonė – „Klai pėdos regiono keliai“, kurios visas akcijų paketas priklauso valsty bei, taip pat skaičiuoja nuostolius. 2010 m. jie sudarė daugiau nei ket virtį milijono litų. Pernai esą jį pa vyko sumažinti. „2011 m. baigėme su 200 tūkst. litų pelnu. 2010-ieji buvo nuosto lingi, nes tų metų gruodis buvo sniegingas, ir mūsų pinigai išrūko pro traktorių kaminėlius. Finansa vimas yra apskaičiuotas vidutinei žiemai, o jei žiema stipresnė, nei prognozuota, gaunamų lėšų neuž tenka“, – sakė bendrovės „Klaipė dos regiono keliai“ vadovas Petras Kaučikas. Vidutinis įmonės vadovaujan čio darbuotojo atlyginimas – 7 tūkst. litų. Pagrindinė įmonės veikla yra valstybinės reikšmės automobi lių kelių, tiltų, viadukų, kitų kelio statinių priežiūra ir remontas. Pri žiūrimų kelių teritorija apima va karinę Lietuvos dalį ir ribojasi su Latvijos Respublika ir Kaliningra do sritimi. Perėmė dalį „Vėtrungės“
„Pajūrio vėtrungė“ – dar vie na įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei, ir pastaruosius keletą metų ji dirba nuostolingai. Bendrovė įregistruota 1996 m., perėmus bankrutuojančios Lietu vos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ turto dalį (dalį vieš bučio „Vėtrungė“). Pagrindinė veikla – nekilnoja mojo turto nuoma. 2010 m. fiksuo tas 226 tūkst. litų nuostolis. „2011 m. buvo pagerėjimas, da bar nuostoliai mažesni. Jie išau go, nes valdžia pakėlė turto mo
Sumažėjo: valstybės valdoma Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė pernai tirpdė nuostolių naštą.
kestį už valstybės valdomą turtą, – buvo pusė procento, pakeitė į 2, dabar turto mokestis siekia 151 tūkst. litų. Be to, dviejuose aukš tuose yra valstybinės institucijos, su kuriomis sudarėme panaudos sutartis, taigi jos moka tik komu nalinius mokesčius, naudos iš jų jokios negauname“, – tikino bend rovės „Pajūrio vėtrungė“ vadovas Romualdas Laurašonis. Šios įmonės vadovaujančio dar buotojo vidutinis atlyginimas kuk lesnis – neatskaičiavus mokesčių – 3722 litai. Bendrovėje dirba 56 žmonės. Blogiausi laikai laivybai
Bene didžiausią nuostolį 2010 m. patyrė Lietuvos jūrų laivininkys tės bendrovė – daugiau nei 39 mln. litų. Tai didžiausia valstybinė įmonė Klaipėdoje, joje dirba pusketvirto šimto žmonių. 59,5 proc. bendro vės akcijų priklauso valstybei. Vidutinė vadovaujančio darbuo tojo alga – beveik 9 tūkst. litų. „2011 m. buvo kur kas geresni nei 2010-ieji, nuostolius pavyko stip riai sumažinti. Minusas yra, bet jis mažesnis, nei buvo. Tačiau negali me skelbti praėjusių metų rezulta tų, kol jie nėra tvarkingai audituo ti ir paskelbti vertybinių popierių
Vytauto Liaudanskio nuotr.
biržoje“, – teigė Lietuvos jūrų lai vininkystės bendrovės valdybos narys Rolandas Bražinskas.
Petras Kaučikas:
Mūsų pinigai išrū ko pro traktorių ka minėlius.
Įmonė esą pakeitė veiklos strate giją, krovinių ieškojo patys, perrašė nuomos sutartis, bendrovė didelių nuostolių turėjo ir dėl laivo „Deltu va“ sulaikymo Kosta Rikoje. Įmonė turi 11 sausakrūvių laivų. „Laivybos rinkos neatsigavo, kaip buvo planuojama. Laivybos sektorius išgyvena vienus blogiau sių laikų, privatus – taip pat. Ta čiau bendrovė yra moki, dirba visa apimtimi, priėmusi racionaliau sius sprendimus“, – tikino R.Bra žinskas. Sėkmės istorijos
Iš devynių uostamiestyje veikian čių valstybės valdomų įmonių, net penkios dirba pelningai. Maža to, kai kurių jų pelnas, lyginant su 2009 m., išaugo daugiau nei trečdaliu.
Bendrovė „Klaipėdos nafta“, ku rios 71 proc. akcijų valdo valstybė, 2010 m. uždirbo 26 mln. litų, augi mas – 21 proc. Klaipėdos valstybinė jūrų uos to direkcija, 100 proc. valstybinė įmonė, 2010 m. pelnas beveik 54,5 mln. litų, augimas – 36,7 proc. Pelningai dirbo ir bendrovė „Klai pėdos žuvininkystės produktų auk cionas“, kuri 2010 m. uždirbo 111 tūkst. litų, augimas –17 proc. Dar 2009 m. ši įmonė patyrė 59 tūkst. nuostolį. Sėkmingai dirba ir Smiltynės perkėlos bendrovė, 2010 m. pel nas – 1,3 mln. litų, augimas – be veik 10 proc. Dar vienos valstybinės įmonės „Klaipėdos metrologijos stotis“ pelnas gerokai kuklesnis, 2010 m. uždirbta 6 tūkst. litų. Vyriausybės duomenimis, visos valstybės valdomos įmonės 2010 m. uždirbo 150 mln. litų pelno, tai yra 112 mln. litų daugiau nei 2009 m. Įmonių sumokėtų dividendų su ma padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. iki 86,2 mln. litų). Tačiau tokie rezultatai esą vis dar nepatenkinami. Vyriausybės ata skaitoje teigiama, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų privatus investuotojas, per metus jos būtų uždirbusios milijardą litų pelno.
ernai Vyriausybė startavo su valst ybin ių įmon ių prog ra ma, kur ią pavad inčiau „per ved imu į komercines vėžes“ prog rama. Buvo mėg inta sukurt i hol dingo struktūrą ir ją pritaikyti valsty bin ių įmon ių valdymui, bet tai nepa vyko dėl pol it inių priežasčių. Seimas nepalaim ino šitos iniciat yvos, be to, kai kur ios min ister ijos nenorėjo atsi sakyti stambių strateginių įmonių val dymo. Tuomet užsienio konsultantai siūlė ideal ią strukt ūrą, kur ioje pol it i kai turėjo nebelikti vietos. Bet yra labai sudėt inga pasiekt i, kad part ijų atsto vai atsisak yt ų interesų ir įtakos vals tybinėse įmonėse. Bet negalima teigti, kad visiškai niekas nevyksta. Į valstybi nes įmones dabar žiūrima pro tam tik rą did inamąjį stiklą, anal izuojami re zultatai, anksčiau niekam tai pernelyg ner ūpėdavo. Dabar Vyr iausybė daro spaudimą šitų įmonių vadovams dirb ti ne tik nenuostolingai, bet pelningiau. Manyčiau, kad nuostolingai dirbančio se įmonėse turėtų būti tam tikros atly ginimų korekcijos. Nesakau, kad vado vai turėtų uždirbti pusantro tūkstančio litų per mėnesį. Bet jų atlyginimai turė tų priklausyti nuo bendrovės finansi nių rezultatų. Jeigu įmonė nuolat dir ba nuostol ingai, tada klausimas, ar pačios įmonės likimą reikia spręsti, ar išsiaiškinti, gal vadovai netinkami tam darbui. Nuo Vyr iausybės iniciatyvos praėjo vos keli mėnesiai, tad greitų re zultatų nenorėkime. Valstybinės įmo nės yra tokios inertiškos, ten susipynę tiek įvairiausių interesų, tad tikėtis, kad čia greitai viskas bus perkelta į efekty vumo vėžes, būtų naivu. Artimiausiais metais didesnių permainų vargu ar ga lime laukti, nes čia pat rinkimai, keisis partijos valdžioje, bet, tikiuosi, valstybi nės įmonės ir toliau bus prižiūrimos ir iš jų bus reikalaujama efektyvumo re zultatų. Nes antraip atsiranda papildo ma našta mokesčių mokėtojams. Ta čiau nereikėt ų vadovaut is nuogomis laisvosios rinkos idėjomis – imkime ir viską privatizuokime. Vargu ar bendro vėms, kurios užsiima tik nuomos veik la, būtinai reikia to valstybinės įmonės statuso, ar jos negali būti privatizuotos ir pereiti prie normalios konkurencijos. Ir tai turi būti atlikta artimiausiu metu, nes tik taip galima padaryti valstybinį sektorių efektyvesnį.
Vietoj iškirsto miško – parkai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Dėl numatytos Klaipėdos geležin kelio stoties Pauosčio kelyno mo dernizacijos planuojama iškirsti nemenką Girulių miško dalį. Ta čiau Klaipėdos savivaldybė mai nais už pritarimą tokiam žingsniui iš bendrovės „Lietuvos geležinke liai“ prašo įsipareigojimo mieste įrengti žaliųjų plotų.
Teigiama, jog geležinkelio mo dernizacija reikalinga dėl dabar tiniuose bėgiuose nebetelpančių sunkesnių ir ilgesnių sąstatų ir vis didėjančio uosto poreikio. Tam, kad Klaipėdos stotyje nebūtų nuolat išformuojami ir atgal į Pauos čio kelyną gainiojami traukiniai, įmo nė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina in
vestuoti į šio kelyno rekonstrukciją. Tačiau tam pirmajame etape reikės iškirsti apie 5 ha Girulių miško. „Džiugu, kad mažės krovinių ir traukinių mieste, tačiau, mūsų ma nymu, bendrovė turėtų įsipareigoti atkurti miestui būtinus žaliuosius plotus. Juk kalbame apie miesto plaučius“, – sakė miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas. Dėl geležinkelių rekonstrukcijos gali pablogėti melnragiškių gyve nimo sąlygos, todėl Melnragėje nu matyta įkurti parką. „Kadangi, mūsų manymu to kios kompensacijos nepakaks, taip pat siūlome įgyvendinti parengtą 7 sklypų apželdinimo projektą prie taršiausios miesto gatvės – Šilutės plento“, – kalbėjo komiteto pirmi ninkė Ramunė Staševičiūtė. Komi teto nariai kėlė versiją, kad, suma
žėjus traukinių srautui geležinkelio stotyje, čia esančios teritorijos taip pat galėtų būti paverstos žaliaisiais plotais. „Jei geležinkelininkai pamirš pa žadus, kviesime partizanus, leisi me nuo bėgių sąstatus“, – juokavo Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Pirmajame darbų etape moder nizavus bėgius, Girulių gyvenvie tėje turėtų atsirasti triukšmą slo pinančios sienelės. Taip pat įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo suprojektuoti bei pastatyti viaduką, kuris turėtų sujungti Labrenciškių gyvenvietę su antrąja Melnrage. Teritorijų planavimo komitetas pritarė įmonės „Lietuvos geležin keliai“ detaliojo plano koncepci jai, tačiau ją turės patvirtinti mies to taryba.
Mainai: Klaipėdos valdžia už pritarimą „Lietuvos geležinkelių“ pla
nams prašo įkurti mieste parkus.
Vytauto Petriko nuotr.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
antradienis, sausio 31, 2012
nuomonės
Kaltinimai apnuogina nekompetenciją
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ekonomika – ne „podukra“ Valentinas Beržiūnas
N
eseniai Lietuvos vyk domoji vald žia pa skelbė, kad šių met ų svarbiausi tikslai – fi nansin is stabilumas, energet ika ir social inis teisingumas. Svarbu akcentuoti ir tai, kad tarp minėt ų svarbiausių tikslų nėra Liet uvos ekonom ikos raidos vi zijos. Kitaip sakant, kyla klausi mas – kok į ekonom ikos vyst y mosi scenar ijų mato vykdomoji Lietuvos vald žia? Praėjusiais metais duodama inter viu „Klaip ėdai“ Prez identė Dal ia
Ekonomikos raidos vi zija – kompleksiškas klausimas, liečiantis daugybę sferų – nuo vidaus iki užsienio po litikos. Grybauskaitė, paklausta apie šalies ūkio raidos viziją, pažymėjo, kad il gainiui mūsų šalies „ūkio pagrindu bus paslaugos ir inovacijos“. „Tur ime invest uot i į žmog ų, mokslą. Šalis turi vystyti tas ūkio šakas, kurios kuria didžiausią pri dėtinę vertę, – teigė šalies vadovė. – Be jok ios abejonės, tai nebus di džiuliai pramoniniai kompleksai – ateities Lietuvos ūkio pagrindas bus inovatyvios sritys“. Žinoma, išs il av inus iai ir kūr y bingai valst ybei, kok ia yra Lie tuva, inovacijos – gera niša siek ti aukštumų. Tačiau Liet uvoje, skirt ingai nei kalbant apie finansų sistemos sta bilumą ir energetinę politiką, pa sigendama rimtos ne tik politikų, versl in ink ų, bet ir akadem inės bendr uomenės disk usijos – ko kių žingsn ių jau dabar tur i imt is valstybė, kad inovacijų ir paslau gų sektorius ilgainiui taptų mūsų šalies ekonomikos varikliu. Kuria linkme parankiausia plėto ti šį sektorių? Ar globalioje erdvė je mūsų šalis gali atrasti savąją ni šą? Kok iais būdais skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą?
Raimundas Palaitis Vidaus reikalų min istras
Visi šie klausimai nusipelno nuo dugnios analizės ir ilgalaikės stra teg ijos. Ar tok ia yra? Kitas klausimas – pramonė. Ne galima ignoruoti fakto, kad ne tik smulk ios, tačiau ir stambios pra monės įmonės – labai reikšm in gos kiekv ienos šal ies ekonom i kai. Šiame kontekste, Lietuva, ži noma, netaps Europos pramonės centru, tačiau bent jau kelių užsie nio stambios pramonės ir aukšto technologinio išsivystymo komp leks ų prit rauk imas į mūs ų šal į svar iai prisidėt ų prie ekonom i kos pag rindų sustiprinimo. Gal iausiai, jei tarp šių pramonės įmonių ir mūsų mokslo instituci jų megzt ųsi glaudus bendradar biavimas – Lietuvos „protas“ būtų realizuotas su kaupu. Žinios ir pa tirtis galėtų paskatinti ir naujų lie tuvišk ų kompanijų atsiradimą. Pas aul io finans ų krizė parodė, kad gaminančios šalys nesunkiai išlaikė net ir sunk ios krizės egza miną. Todėl investicijų paieška – svarbus uždavinys. O Lietuva tu ri ko pasiūlyti: pig i darbo jėga, vi suomenės išsilavinimas, palank i geografi nė padėtis. Vien jau darbo vietų kūrimo pra sme stambių įmon ių prit rauk i mas būtų reikšmingas proverž is, ką jau kalbėti apie stabilias ir pa tik imas ilgalaikes įplaukas į mū sų biud žetą. Tiesa, invest uotojų paieška ne reišk ia, kad Liet uva negal i kur ti ir remt i liet uv išk ų pramonės kompleksų. Tačiau be glaudaus valstybės ir pramonės sektoriaus dialogo tai – sunk iai įgyvendina mas uždavinys. Kitaip sakant, valst ybė irg i pri valo rūpint is savo ekonom ikos var ikl iu. Ekonomikos raidos vizija – komp leks išk as klaus im as, lieč iant is daug ybę sfer ų – nuo vidaus iki užsien io pol it ikos. Tai ilgalaik is valstybės vystymosi planas. Ta čiau Liet uvoje nuosekl ios ūkio strateg ijos iki šiol stinga. Trūks ta krypt ingos ekonom ikos rai dos strateg ijos visus pastar uo sius 20 metų. Galbūt ne pačios strategijos, o rea laus tiek politinio, tiek verslo, tiek ir akademinio lygmenų susitelki mo ties šiuo svarbiu klausimu. Tad nenuostabu, kad dažnai Lie tuvoje „laimi“ tos „strateg inės idė jos“, kur ios leid žia skubiai susi rinkti daugiau politinių taškų tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Pritariu nuomonei
Skaičiau dr. Antano Bučinsko straips nį „Kas įžiebs šviesą tunelio gale?“ („Klaipėda“, 2012 01 25). Jau keletą metų skaitau šio autoriaus nuomo nes ir stebiuosi. Man labai patinka jo straipsniai. Labai dėkinga šiam žmo gui, nes iš jo publikacijų pasisemiu jėgų. Labai dėkoju, – tokie pastebė jimai visuomet yra labai teisingi.
Bet kam ieškoti infor macijos, jeigu galima rinkėjus apžavėti ke liais populistiniais sa kiniais?
džio pažymėjimu ES teritorijoje, tuo tarpu patys vairuotojai apie tai te sužinodavo išvažiavę į ES ir gavę nemenkas baudas. Taigi atėjus dirbti vidaus reika lų ministru, teko taisyti šį „pali kimą“ – įtikinėti Europos Komi siją (EK) bent laikinai atšaukti šį savo sprendimą. 2009 m. rugsėjį pavyko pasiekti, kad EK nelaiky tų „LT1“ pažymėjimų negaliojan čiais. Tačiau net ir tada EK Ener getikos ir transporto generalinio direktorato Saugaus eismo pada linio atstovas dr. Alexanderis von Campenhausenas atkreipė dėme taikoma 30 proc. nuolaida. Parda vėja šiam pirkėjui aiškino, kad pre kėms, kurias jis nori įsigyti, nuolai da netaikoma. Niekada neskaitau tų reklaminių skrajučių, laikraščių, bet vieną va karą pradėjau juos tyrinėti. Viena me skelbiama: „Šį savaitgalį visoms prekėms 30 proc. nuolaida!“. Tačiau puslapio apačioje smulkiomis raide lėmis išaiškinta, kam nuolaidos ne taikomos. Pasirodo, jos faktiškai negalioja nė vienai prekei. Žmonių mulkinimas, ir tiek. Stasys
Aldona
Ne milijonieriai
Nuolaidos – melas
Tarybiniais laikais buvo taip, kad vi sa žiniasklaida skelbdavo, kad visko daugiau prigaminta, prikulta, pri melžta nei praėjusiais metais. Šiais laikais – viskas atvirkščiai. Tik ir gir di, kad prekių kainos kasdien krinta, visur nuolaidos. Tačiau teko paste bėti, jog tai absoliuti apgaulė. Viena me prekybos centre, kur prekiaujama ūkinėmis prekėmis, mačiau tokią si tuaciją. Žmogelis pasiėmė kirvį, kas tuvą ir nuėjo prie kasos susimokėti. Tačiau kaip jis apstulbo, kai parda vėja įvardijo sumą, kurią reikia su mokėti. Žmogelis buvo susiskaičia vęs visiškai kitaip, mat tas prekybos centras skelbė, jog visoms prekėms
Perskaičiau Mildos Skiriutės straips nį „Ar Palanga virs Kuba?“ („Klai pėda“, 2012 01 27) ir svarsčiau, ko dėl išties Druskininkai nušluostė nosį pajūrio kurortams. Pagaliau supratau priežastį – juk Druskininkų meras Ri čardas Malinauskas yra milijonierius, turtingiausias tarp miesto tarybos na rių. Tokiais turtais negali pasigirti nei Palangos meras Šarūnas Vaitkus, nei Neringos vadovas Antanas Vinkus. Ilona
Užkraunami dvigubi mokesčiai
Lietuvos gyventojai gąsdinami nauju mokesčiu – reikės išsipirkti daugia bučių namų šiluminius mazgus. Ne suprantu, iš kur atsirado šis pasiū
sį, kad „LT1“ pavyzdžio vairuoto jų pažymėjimai turėtų galioti ne il giau kaip iki 2013 m. Toks ES reikalavimas nėra laužtas iš piršto – jis susijęs ir su 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vairuotojų pažymėjimų. Priminsiu, kad ją per kelti į savo nacionalinę teisę Lietu va turėjo iki praėjusių metų sausio. „Perkelti“, vadinasi, priimti reika lingus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus ir papil dymus bei patvirtinti Vyriausybės nutarimą dėl vairuotojų pažymėji mų galiojimo. Būtent – dėl tų „tary binio pavyzdžio“ ir „LT1“ vairuotojų pažymėjimų, kurie yra labai prastai apsaugoti nuo klastojimo ir ypač ne sunkiai klastojami. Tačiau Susisiekimo ministerijos ruošti įstatymo pakeitimai užstrigo Seime, tuo tarpu Vidaus reikalų mi nisterijos rengtas Vyriausybės nuta rimas dėl vairuotojų pažymėjimų ga liojimo – priimtas tik dabar. Dėl to prieš Lietuvą EK pradėjo pažeidimų procedūras, kurios per artimiausius du mėnesius gali virsti ir solidžiomis baudomis. Ir tai A.Butkevičius – kaip buvęs susisiekimo ministras – labai gerai turėtų žinoti. Bet kam ieškoti informacijos, jeigu galima rinkėjus apžavėti keliais po pulistiniais sakiniais? Neturiu nie ko prieš populistinę socdemų rinki mų strategiją. Tik ji neturi būti grįsta visuome nės klaidinimu. lymas. Juk kai privatizavome butus, kartu išsipirkome ir šilumos mazgus. Tad kodėl už tą patį daiktą reikia mo kėti du kartus? Prieš kelerius metus savo daugiabučiame name įsirengė me modernų šildymo mazgą. Sumo kėjome už jį 30 tūkst. litų. Tai jei bus priimtas sprendimas, už šilumos maz gą vėl turėsime mokėti? Nesąmonė. Vytautas
Kalčiausios – aukos
Negaliu nuslėpti pasipiktinimo, ku ris kilo perskaičius Virginijos Spu rytės straipsnį „Plauti sienų – per prievartą“ („Klaipėda“, 2012 01 27). Klaipėdos valdininkai ir politi kai, pasirodo, rado atpirkimo ožius – gyventojus. Savivaldybė pamatė, kad pralaimėjo skelbtą karą teplio tojams, tai pavedė gyventojams juos gaudyti arba sienas perdažinėti. Kaip visada, kalta yra auka. Neseniai laik raštyje buvo išspausdintas straips nis apie Klaipėdos jaunimą „Netu rime patirties, tik – talentą“. Tai tie talentingieji iš cukrainės Žvejų gat vėje ir teplioja aplinkinių namų sie nas, duris. Aikštelės prie „Kurpių“ sienelės „puošyba“ – jų talentin gų rankų darbas. Tai dabar mes, gy ventojai, turime eiti plauti? O terlio tojai žviegs žiūrėdami? Nijolė Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
P
raėjusios savaitės pabaigo je buvau išvadintas ir mela giu, ir gobšuoliu, ir siekiančiu pasipelnyti iš vargingiausių jų. Tokio audringo kai kurių žiniask laidos priemonių ir politikų verti nimo sulaukė žinia, kad teks keisti seniausius vairuotojų pažymėjimus. Žiniasklaida nestebina – kai kurie laikraščiai ir interneto portalai jau senokai emociškai nestabilūs. Tačiau nustebino politinių opo nentų – socdemų lyderio A.Butkevi čiaus retorikos viražai. Nors ir man dagiai, tačiau gana aiškiai jis mane pavadino melagiu ir pareiškė, kad Europos Sąjunga keisti pažymėjimų nereikalauja ir neskubina. Suprask – R.Palaitis baigiantis kadencijai susi galvojo kaprizą, ir tiek. Gaila, kad susisiekimo ministru buvęs tokio kalibro politikas mėto si epitetais prieš tai detaliau nepasi domėjęs. Nes tuomet nekvailintų žmonių pareiškimais „esą Europos Sąjunga, keičiant vairuotojų pažymėjimus, leidžia neskubėti“ ir „esą Vidaus rei kalų ministerijos skubą lemia galbūt
noras gauti papildomų pajamų per trumpą laikotarpį“. Įdomu tai, kad būtent socdemams ir jų vadovaujamai tryliktajai Vy riausybei turime būti „dėkingi“ už tai, jog nuo 2006 m. labiausiai klas tojami „LT1“ pavyzdžio vairuotojų pažymėjimai atsidūrė ES negalio jančių pažymėjimų kataloge. Tuo metė Vyriausybė puikiai žinojo, kas gresia vairuotojui, pasirodžiu siam su negaliojančiu „LT1“ pavyz
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, sausio 31, 2012
lietuva Skirs iki 200 tūkst. litų
Geriausias meras
Emigracijos kryptys
Nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų bažnyčios ir vie nuolyno ansambliui Vyriau sybė iš rezervo numato skir ti 150–200 tūkst. litų. Tai žur nalistams pranešė premje ras Andrius Kubilius po spe cialaus pasitarimo, kuris su rengtas siekiant aptarti dėl gaisro susidariusią situaciją.
Geriausiu 2012-ųjų meru iš rinktas pirmą kadenciją Ne ringos savivaldybei vadovau jantis Antanas Vinkus. Balsa vę už A.Vinkų pabrėžė palai kantys jį dėl rūpinimosi Ne ringos savivaldybe, dėl idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyveni mą, dėl Neringos vardo garsi nimo, iniciatyvumo.
Beveik pusė 2011 m. išvyku sių Lietuvos gyventojų rinko si Jungtinę Karalystę. Pernai iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkst. ma žiau nei 2010 m. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų su darė 20–29 metų gyventojai. Jungtinę Karalystę rinkosi 47 proc. lietuvių.
Traukiasi A.Nevera
Seime vakar suda ryta laikinoji komi sija „Snoro“ bankro to aplinkybėms iš tirti iki ateinančios vasaros nagrinės tiek pačios opo zicijos, tiek ir val dančiosios koali cijos suformuluo tus klausimus.
Generalinio prokuroro Dariaus Va lio pavaduotojas Andrius Nevera vakar įteikė atsistatydinimo pa reiškimą. D.Valys teikimą dėl pa vaduotojo atleidimo perdavė Pre zidentei Daliai Grybauskaitei.
Pirmininkas: laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti vadovu paskirtas opozicijos ly
deris V.Mazuronis.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
„Snorą“ narstys komisija Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Išvada – iki birželio
Už komisijos sudarymą balsa vo 78, prieš buvo 14, susilaikė 19 Seimo narių. Prieš komisiją pa sisakė arba balsuodami susilaikė daugiausia valdančiosios koali cijos atstovai. Gana netikėtai, vos vieno balso skirtumu, komisijos pirmininku paskirtas opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Jis nurungė valdančiųjų atstovą. Per Seimo neeilinę vienos die nos sesiją priimtame nutarime numatyta, kad į visus užduotus klausimus parlamento laikino ji tyrimo komisija turi atsakyti iki šių metų birželio 1 d. Ragino susitarti
Per visą dieną vykusias diskusi jas valdančiųjų liberalcentristų atstovas Artūras Melianas įtarė, kad sudaryta komisija neabejoti nai politikuos. „Jau prasidėjo aki vaizdus politikavimas, svarstant šį klausimą, prasidėjo abipusiai gau sūs įžeidinėjimai“, – kalbėjo jis. V.Mazuronis pareiškė neabejo jantis, kad komisijos darbe pasi taikys ir politinių diskusijų. „Taip, neabejotinai yra ir politinių klau simų šioje istorijoje. Bet į išky lančius politinius klausimus gali atsakyti tik Seimo laikinoji komi sija“, – teigė jis. Socialdemokratų atstovas Juo zas Olekas ragino Seimo narius iš opozicijos ir valdančiųjų gretų su sitarti. „Pabandykime tai padaryti dėl to, kad būtų atsakyta į aktua lius klausimus“, – kalbėjo jis. Sutiko, kad būtų suformuota
Premjeras Andrius Kubilius ini ciatyvą sudaryti komisiją vadino veiksmu prieš rinkimus: „Visi ma
tome, kad šie metai yra Seimo rin kimų metai ir opozicija tikriausiai taip elgsis visus šiuos metus.“ Tačiau premjeras sutiko, kad komisija gali būti suformuota. „Bet turi būti tokia komisija, kuri ne politikuotų, o savo darbą atlik tų kokybiškai“, – įspėjo Vyriausy bės vadovas.
skirtas V.Mazuronis. Jis surinko 59 Seimo narių balsus. Už val dančiųjų pasiūlytą Stasio Šedba ro kandidatūrą balsavo 58 parla mentarai. Išvadą laikinoji komisija įparei gota pateikti Seimui iki šių metų birželio. Seimo pirmininkė nusišalino
Andrius Kubilius:
Visi matome, kad šie metai yra Seimo rin kimų metai ir opozici ja tikriausiai taip elg sis visus šiuos metus. Komisijoje yra 12 narių
Nemenka diskusija kilo dėl to, kaip vertinti grupės opozicijai priklau sančių Seimo narių pasirašytą krei pimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pernai lapkričio viduryje itin sku biai priimtų „Snoro“ nacionaliza vimo įstatymų konstitucingumo. Valdantieji įtarė, kad toks kreipi masis gali būti naudingas užsie nyje besislapstantiems „Snoro“ stambiausiems akcininkams bei didžiausiems kreditoriams. Tačiau po diskusijų opozicija sutiko su tuo, kad klausimas dėl kreipimosi į Teismą įvertinimo būtų įrašytas į nutarimą. Valdan čioji koalicija atsisakė savo pasiū lymų išbraukti iš dokumento ke lis klausimus, kurie, valdančiųjų nuomone, galėjo įsikišti į teisė saugos veikimo sritį. Pasiekus kompromisą sutarta ir dėl pačios komisijos suforma vimo. Joje – 12 narių. Lygiai pusė priklauso valdančiajai daugumai, kita pusė – opozicijai. Komisijos pirmininku balsų dauguma pa
Laikinąją komisiją „Snoro“ bank roto aplinkybėms tirti inicijavo opozicija. Valdančioji koalicija il gai nenorėjo, kad būtų sudaryta tokia komisija, bet praėjusios sa vaitės pabaigoje netikėtai pareiš kė neprieštarausianti jai. Pastarosiomis savaitėmis daug šurmulio kilo aiškinantis, ko
kie galbūt neteisėti veiksmai bu vo atlikti „Snoro“ banke iškėlus bankroto bylą. Opozicinių so cialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė turįs doku mentų, patvirtinančių, kad Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus Gedimino Degučio vadovauja ma bendrovė, jau iškėlus bankro to bylą bankui, esą padengė jame esančią paskolą indėliu. I.Degutienė ir G.Degutis pa reiškė, kad politikuojanti opozi cija neteisi. Bet vakar neeilinės sesijos pra džioje I.Degutienė pareiškė nusi šalinanti nuo bet kokių svarstymų Seime dėl „Snoro“ komisijos su darymo.
Keturiolika klausimų Seimo laik inajai tyr imo kom isijai „Snoro“ banko bankroto apl ink y bėms išt irt i užduota 14 klausimų. Tarp jų yra šie:
mokamas atlyginimas ir koks šio at lyginimo dydis? Ar dėl banko inspektavimo darbų
ti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti indėlių sertifikatais ir ar galėjo jie būti neapdrausti indėlių draudimu?
anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veik la? Ar nutraukus visų „Snoro“ įsipa reigojimų vykdymą nebuvo pada ryta dar didesnė žala „Snoro“ kredi toriams ir pačiam bankui?
Ar valstybės institucijų vykdoma
Kaip turi būti vertinamas ban
bankų priežiūra buvo ir yra tinkama bei veiksminga, taip pat ar šių vals tybės institucijų vadovų artimi gimi naičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai gal būt tebedirba įmonėse, susijusiose su bankais?
ką auditavusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbas ir pa teiktos išvados apie banko finansi nes ataskaitas?
Ar bankai turėjo ir turi teisę platin
Kada Lietuvos bankas pradėjo de
rybas su „Snoro“ administratoriumi Simonu Freakley? Kas ir kada inici javo sutarties su laikinuoju admi nistratoriumi sudarymą? Pagal kokius kriterijus ir kokiomis
sąlygomis banko laikinajam admi nistratoriui ir jo komandai, taip pat „Snoro“ bankroto administratoriui bei jo samdomiems tretiesiems as menims nustatytas ir mokėtas arba
Ar nebuvo piktnaudžiavimo atve
jų, kai Seimo nariai, Vyriausybės na riai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimi giminaičiai, taip pat su tuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto pasiėmė indėlius iš „Snoro“ prieš sustabdant jo veiklą? Ar Seimo nariai, pasirašę prašy
mą Konstituciniam Teismui ištir ti kai kurių įstatymų normų atitiktį Konstitucijai, nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų?
„Esu tikras dėl savo viešųjų ir pri vačiųjų interesų skaidrumo, šiuo klausimu mane palaiko didelė tei sininkų bendruomenė. Dėl tarny bos valstybei nesu sulaukęs prie kaištų, tačiau būtų keblu ją tęsti tapus agresyvios rinkimų kampa nijos taikiniu. Viliuosi, kad mano atsistatydinimas leis prokuratū rai išvengti sąmoningai ir pikta vališkai metamo šešėlio ir padės įsib ėg ėjanč iai, tinkam a link me nukreiptai prokuratūros per tvarkai“, – sakė atsistatydinantis A.Nevera. A.Nevera atsistatydina po to, kai Seimo antikorupcijos komisija kreipėsi į šalies vadovę su prašy mu įvertinti, ar iš žinomo pokerio lošėjo, verslininko Antano Guogos paskolą paėmęs generalinio pro kuroro pavaduotojas gali toliau ei ti pareigas. Parlamentarai A.Neverą kaltino supainiojus viešuosius ir priva čiuosius interesus, argumentuo dami, jog Generalinė prokuratūra sprendė su lažybų verslu, konkre čiai – su A.Guogos įmone, susiju sius klausimus. Kilus skandalui dėl paskolos, A.Nevera sausio viduryje kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją ir pra šė nustatyti, ar paskolos sutarties sudarymas su privačiu asmeniu ir buvimas vienu iš paskolos gavėjų gali būti vertinamas kaip Proku rorų etikos kodekso pažeidimas, tačiau paaiškėjo, kad prokuratūros vadovybės veiksmų komisija nega li vertinti. Seimo antikorupcijos komisi ja anksčiau sprendimą kreiptis į Prezidentę dėl A.Neveros priė mė, kai posėdyje dalyvavęs gene ralinis prokuroras D.Valys pareiškė jokių abejonių dėl savo pavaduoto jo veiksmų skaidrumo neturintis ir nemanantis, kad šis galėjo patekti į dviprasmišką padėtį, nors proku ratūra sprendė klausimus dėl loši mo bendrovių. Vyriausiosios tarnybinės eti kos komisijos tinklalapyje nuro dyta, kad A.Nevera praėjusių metų liepos 13-ąją Kernavėje nusipir ko sklypą su vasarnamiu (sando rio vertė 200–250 tūkst. litų), o po dviejų savaičių, liepos 30-ąją, paėmė paskolą iš lietuvių kilmės Australijos pokerio lošėjo A.Guo gos. Šio sandorio vertė – 300–400 tūkst. litų. BNS inf.
8
antradienis, sausio 31, 2012
aktualijos Vogė šilumvežio degalus
Užpuolė pareigūną
Dingo laivas ir tralas
Savaitgalį Kretingos geležin kelio stotyje bendrovės „Gel sauga“ specialiųjų užduo čių būrio darbuotojai sulaikė 50-metį šilumvežio mašinis tą, kuris iš šilumvežio pagro bė 50 litrų dyzelino. Degalus jis buvo susipylęs į dvi 25 litrų talpyklėles. Dyzelinas įvertin tas 199 litais.
Vėlų šeštadienio vakarą užpuo likų taikiniu tapo 42 m. Patrulių rinktinės būrio vadas ir jo žmo na. Prieš 22 val. pora ėjo pro Naująją turgavietę. Tuo metu du nepažįstami vaikinai juos už puolė ir sumušė. Pareigūnas iš kvietė pagalbą bei sulaikė du 22 m. mušeikas. Įtariamieji po ap klausos išleisti.
Šeštadienį Šilutės raj., Traksė džių k. pasigesta pramoginio laivo bei tralo, ant kurio jis bu vo užkeltas. Savininkas laivo pa sigedo vėlai vakare. Jis laikytas nesaugomoje teritorijoje. Din gusius daiktus šeimininkas įver tino 16 tūkst. litų. Įvykį tiria Šilu tės raj. policijos komisariato po licininkai.
Iš prekybos centro – į ligoninę Apsipirkti su vaikais atvažiavusi klaipė dietė iš parduotuvės grįžo ne namo, o kly kiančią dukrą greitąja pagalba skubiai iš gabeno į ligoninę. Judriai mergaitei smal sumas kainavo pirštuką. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
si įrenginiai turi veikti taip, kad ir maži, ir dideli būtų saugūs“, – ti kino Natalija.
Mažylė buvo operuota
Penktadienio rytą dviejų ma žų mergaičių mama Natalija nu sprend ė aps il ank yt i prek yb os centre, esančiame Priestočio gat vėje. Į parduotuvę moteris vedėsi ir dar dvejų neturinčią bei ketur metę dukreles. Nelaimė atsitiko, kai mama triū sė su gausybe prekių prie kasos. Mažylės nenustygo vietoje. Mažesnioji nuėjo prie kitos ka sos ir susidomėjo vartelių konst rukcija. Mergytė mechanizme rado kažkokią skylutę ir įkišo į ją pirštuką. Tuo metu vyresnioji jos sesutė pasuko vartelius. Vai kas suspigo iš skausmo. Pasipylė kraujas. Mergaitės smilius buvo nupjautas ir vos laikėsi. Grei tosios pagalbos medikai skubė jo vežti mažylę ir jos mamą į li goninę. „Med ikai oper uod am i taik ė bendrąją anesteziją. Namo grįžo me tik pirmadienį, tačiau kol kas gydytojai negali pasakyti, ar duk ra lankstys pažeistą pirštą“, – pa sakojo Natalija. Paskambinusi į parduotuvę ji sužinojo, jog žalos jai neketina ma kompensuoti, nes moteris pa ti esanti kalta dėl to, kad vaikas su sižalojo. „Juk negaliu vienu metu mokėti už prekes, jas pakuoti ir vaikus lai kyti ant rankų. Mano akimis, par duotuvės administracija kalta. Vi
Salėje gaudė dukras
Priestočio gatvėje prekybos cent re įsikūrusios parduotuvės „Nor fa“ direktorius Dainius Baipšys pasakojo po įvykio atidžiai peržiū rėjęs vaizdo įrašą, kuriame matė ne tik įvykio momentą, bet ir visą šios moters apsilankymą parduotuvėje. „Vaikai yra vaikai, juos reikia pri žiūrėti, o ne paleisti lakstyti po visą
Nukentėjusios mer gaitės mama nusi teikusi skųstis. Ji įsitikinusi, kad par duotuvėje visiems turi būti saugu, ne paisant kliento am žiaus ar ūgio.
prekybos centrą. Įraše aiškiai ma tyti, kaip vaikai lakstė, kaip mama juos gaudė vienoje vietoje, paskui kitoje, buvo net už kasų nubėgu si. Toliau matyti, kaip moteris pir ko prekes, o jos vaikai nubėgo prie kitos kasos vartelių, kur ir atsiti ko nelaimė. Mama nesusitvarkė su dukromis. Iš įrašo aišku, kad vienas vaikas kažką knebinėjo varteliuose,
Atsakomybė: kai kuriose užsienio šalyse tėvai atsakingi už kiekvieną vaikų žingsnį, todėl nepaleidžia jų iš
akių nė akimirkos.
o kita mergaitė pribėgo, juos pastū mė ir prispaudė pirštą. Jei taip at sitiktų man, aš kaltinčiau tik save. Jeigu vaikas apsipylė sriuba, ką rei kėtų kaltinti: mamą ar sriubą?“ – kalbėjo parduotuvės direktorius. D.Baipšys yra įsitikinęs, kad šis incidentas – nelaimingas atsitiki mas. Visi tuo metu dirbę darbuo tojai parašė paaiškinimus, įvykis tiriamas. Direktorius pripažino, kad varte lių spynelė buvo išlūžusi ir išimta pakeitimui. Suaugęs žmogus sky lutės, į kurią mažylė įkišo pirštą, nebūtų net pastebėjęs. Baiminasi dėl kitų vaikų
„Mes tikrai neskatiname tokių įvykių ir stengiamės, kad niekam neatsitiktų nelaimė. Įranga yra už sienietiška, jos sutvarkyti per va landą neįmanoma, reikia užsakyti, atvežti. Netrukus reikiama detalė turėtų mus pasiekti ir varteliai bus sutaisyti“, – tikino D.Baipšys.
„Shutterstock” nuotr.
Nukentėjusios mergaitės mama nusiteikusi skųstis. Ji įsitikinu si, kad parduotuvėje visiems turi būti saugu, nepaisant kliento am žiaus ar ūgio. Moteris ketina kreip tis į policiją. „Man ne tiek svarbi kompensa cija. Labiausiai noriu, kad neliktų tos pavojingos skylės, kad joks kitas vaikas nenukentėtų taip, kaip ma no mažoji dukrelė. Juk dar neaiš ku, ar ji galės lankstyti tą pirštą“, – tvirtino Natalija. Nuomonės išsiskyrė
Įvairių institucijų pareigūnų nuo monės dėl šios situacijos bei kalti ninko išsiskyrė. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė prisimi nė kitą panašų atvejį, kai picerijos lankytojos vaikas įkrito į baseinė lį. Tada mama norėjo prisiteisti pi nigų, todėl vaikų teisių saugotojai turėjo pasisakyti, ar tėvai tinkamai prižiūrėjo mažylį.
„Pamenu, mes tada laikėmės po zicijos, kad tėvai privalo pasirū pinti savo vaikais, jie yra atsakingi už mažųjų saugumą. Tiesa, piceri jai rekomenduota labiau apsaugo ti baseiną. Manau, ir dabar galė tų būti panaši išvada. Visada tėvai turi pasirūpinti vaikų saugumu“, – svarstė G.Aurylienė. Klaipėdos apygardos prokura tūros prokurorė Margarita Šniu tytė-Daugėlienė tikino, kad tik ištyrus visas įvykio aplinkybes ga lima bus nustatyti, kas kaltas dėl vaiko sužalojimo. Uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato virši ninko pavaduotojas Kęstutis Ku bilius paaiškino, kad sulaukę pra nešimo apie tokį įvykį pareigūnai surinks visus įmanomus liudijimus ir paprašys Darbo inspekcijos dar bų saugos specialisto išvadų. Prognozuoti galimo tyrimo baig ties pareigūnas nesiėmė, nes pa našios situacijos jam dar nėra te kę narplioti.
Teismų karuselė sukasi ir toliau Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos miesto apylinkės teis mo išteisinto Seimo nario Naglio Puteikio laukia dar ne vienas teis mų maratono ratas. Klaipėdos apy gardos teismą jau pasiekė prokuro ro skundas, kuriuo prašoma panai kinti išteisinamąjį nuosprendį.
Kaltinimą palaikęs prokuroras Jev genijus Michailovskis prašo aukš tesniosios instancijos teismą pri
pažinti buvusį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritori nio padalinio vadovą ir uostamies čio savivaldybės Nuolatinės staty bos komisijos narį N.Puteikį kaltu ir skirti jam bausmę. Kaltintojas mano, kad 10 400 li tų dydžio bauda būtų tinkama nuo bauda. Prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismą pripažinti N.Pu teikį nevykdžius teismo sprendimo bei piktnaudžiavus tarnyba. Dėstydamas argumentus, kodėl, jo manymu, sausio 11 d. paskelb
tas išteisinamasis nuosprendis tu ri būti panaikintas, J.Michailovskis teigė, jog teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. N.Puteikis nusiteikęs ir toliau ginti savo poziciją, kurią aktyviai gynė teisme. Jis buvo kaltinamas nevykdęs įsiteisėjusio 2011 m. vasario 10 d. priimto teismo sprendimo. Juo val dininkas buvo įpareigotas suderin ti žemės sklypo, esančio istorinėje miesto dalyje, detalųjį planą.
Tačiau to daryti N. Puteikis tiki no negalėjęs, nes planas neatitiko 2006 m. liepos 18 d. planavimo są lygų, kuriose buvo suplanuoti du, o ne vienas pastatas. Taigi derinda mas žemės sklypo detalųjį planą jis pažeistų Lietuvos vyriausiojo ad ministracinio teismo nutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teis mas buvo nusprendęs, kad N.Pu teikis elgėsi teisėtai ir pagal įsta tymus, o jo teisėti veiksmai nei juridiniam asmeniui, nei valstybei žalos nepadarė.
Iššūkiai: N.Puteikui teisėjams aiš
kinti savo užsispyrimą nederinti detaliojo plano teks dar ne kartą.
9
antradienis, sausio 31, 2012
sportas Gargždų ekipą ves R.Vaišvila
R.Berankis ritasi žemyn
Lietuvio rezultatyvumas
Vyriausiuoju „Gargždų-Bremenos“ krepšinio komandos strategu tapo Rytis Vaišvila. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojui padės iki šiol komandą treniravęs Mindaugas Bugys. Nacionalinės krepšinio lygos čempionate gargždiškiai yra paskutiniai – 16-ti.
Paskelbtame naujajame Teniso profesionalų asociacijos reitinge geriausias Lietuvos tenisininkas 21-erių Ričardas Berankis iš 132-os pozicijos nukrito į 154-ą. Tai žemiausia jo vieta per paskutinius pusantrų metų – nuo 2010-ųjų birželio mėnesio, kai mūsiškis pasaulyje buvo 156-as.
NBA čempionate trečią pergalę per paskutines ketverias rungtynes iškovojo Toronto „Raptors“ klubas su Linu Kleiza. Lietuvos laiku naktį į pirmadienį „Raptors“ 94:73 pranoko Naujojo Džersio „Nets“ ekipą. Lietuvis per 27 min. pelnė 15 taškų ir atkovojo 3 kamuolius.
Lengvaatlečių nesėkmė atvėrė žaizdą Vilniuje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose, komandų įskaitoje klaipėdiečiai į priekį praleido ne tik vilniečius, kauniečius, bet ir šiauliečius. Tačiau Klaipėdos ekipos vadovas Algimantas Pleskys nepripažino nesėkmės.
Klaipėdos garbę sostinėje gelbėjo sprinterė Lina Grinčikaitė. Edmundo Norvilo auklėtinė, finale 60 m nubėgusi per 7,40 sek., devintus metus paeiliui laimėjo taurę. „Rezultatas geras, bet norėjau dar šiek tiek geresnio. Pasigedau įtampos, konkurencijos. Tokiu atveju tikriausiai būčiau bėgusi greičiau, – šypsojosi nugalėtoja. – Svarbiausias sezono startas – kovo mėnesį Turkijoje vyksiantis pasaulio uždarų patalpų čempionatas. Rengiuosi jam pagal planą. Norėčiau šiemet pagerinti savo asmeninį rekordą – 7,27 sek.“ Pasiekęs geriausią Lietuvoje sezono rezultatą – 17 m 85 cm, pirmą vietą užėmė rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius. Trečiąją vietą užėmusi Živilė Brokoriūtė džiaugėsi dvigubai. Ji, 60m per barjerus įveikusi per 8,84 sek., pagerino miesto rekordą, kuris, anot specialistų, jau gyvavo nuo senų laikų.
Greičiausieji: klaipėdietė L.Grinčikaitė ir kaunietis R.Sakalauskas laimėjo 60 m varžybas.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Rezultatais esame patenkinti, – tvirtino jis. – Jei į sostinę būtų vykę jaunuoliai, besiruošiantys Europos jaunimo klubų kroso taurės varžyboms, tai miesto taškų kraitis būtų akivaizdžiai didesnis. Be to, nesėkmė ištiko Artūrą Janauską, bėgiką
Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbolo ketvirtfinalio rungtynės. 20.15 val. žais „Nautica“ ir „Klarksonas-Plikiai“, 21.30 val. susirems „Klaipėdos policija“ ir „Kretinga“. Rinkimai. Lietuvos krepšinio lyga paskelbė galutinius rezultatus, renkant „Lietuvių“ ir „Time team“ legionierių komandų starto penketus „Žvaigždžių dienai“ bei trenerius, kurie vadovaus šioms ekipoms. Balsavo 12 723 aistruoliai. Rinkimuose triumfavo „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas. Amerikietis surinko 11 317 balsų ir tapo absoliučiu rinkimų nugalėtoju. Italijoje. Penktąjį įvartį antrosios pagal pajėgumą Italijos futbolo Serie B lygos čempionate įmušė Tomas Danilevičius, o klaipėdiečio atstovaujama Neapolio „Juve Stabia“ ekipa namuose su „Crotone“ komanda sužaidė lygiosiomis 2:2 (0:1). Visą mačą žaidęs lietuvis įvartį pasiekė 83-iąją min.
per barjerus. Jis užkliuvo už barjero ir patyrė traumą. Jam buvo pranašaujama pirmoji vieta. Be to, manieže vykstančiose pirmenybėse nedalyvauja metikai, kurie Klaipėdai pelno nemažai taškų.“ A.Pleskys pasipiktino, kad šiandieninė miesto sporto politika neskatina vyresnių lengvaatlečių treniruotis.
„Politikai, nusprendę rinkti pinigus už treniruotes, mūsų sporto šakai tvojo tiesiogiai. Po kurio laiko mes, treneriai, turėsime įsispirti į sportinius batelius ir ginti miesto garbę, – liejo tulžį patyręs specialistas. – Nedaug metų sporto šakai atidavę sportininkai turi mokėti už tai, kad gali treniruotis, bet mes jiems turėtume mokėti.“
Alfredo Pliadžio nuotr.
Anot A.Pleskio, šiandien Klaipėdos lengvosios atletikos federacija iš miesto gauna tiek lėšų, kad patyrusį sportininką per metus galima nuvežti į dvejas varžybas. „Jei būtume į Vilnių nuvežę daugiau sportininkų, būtume aplenkę šiauliečius, kurie į varžybas delegavo didesnį būrį suaugusių lengvaatlečių“, – dievagojosi vadovas.
Klaipėdiečiai prizininkai Vieta, atletas, rungtis 1. Lina Grinčikaitė (60 m) 1. Šarūnas Banevičius (rutulys) 2. Gytė Norgilienė (3000 m) 3. Živilė Brokoriūtė (60 m per barjerus) 3. Eglė Rocevičiūtė (šuolis į aukštį)
Iš Suomijos ir Estijos – su nuotykiais Česlovas Kavarza
Komandų rikiuotė
Viena pergalė, du pralaimėjimai Baltijos rankinio lygos pirmenybėse. Toks „Žemaitijos dragūno“ rankininkų išvykos į Suomiją ir Estiją rezultatas.
Vieta Komanda
c.kavarza@kl.lt
Lengvai laimėję Suomijoje prieš „Riihimaen Cocks“ ekipą 29:21, klaipėdiečiai abu kartus suklupo Estijoje. Šeštadienį Artūro Juškėno auklėtiniai 29:30 nusileido „Polva Serviti“ ekipai, o sekmadienį 27:31 pralaimėjo „Kehra/Horizon Pulp&Paper“ komandai. „Džiaugiamės, kad sugrįžome, – juokavo klaipėdiečių ekipos vyriausiasis treneris. – Jei ne gerieji estai, tai dar gal šiandien būtume vaikščioję aplink šalčio neatlaikiusį autobusą.“ Anot stratego, padėjo „Serviti“ klubas, kol sutaisys autobusą,
1.„Žemaitijos dragūnas“ (Lietuva) 2.„Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija) 3.„Riihimäen Cocks“ (Suomija) 4.„Polva Serviti“ (Estija) 5.„Šviesa“ (Lietuva) 6.„Dobeles Tenax“ (Latvija) 7.LSPA (Latvija)
Persvara: suomiai (geltoni marškinėliai) akivaizdžiai nusileido klaipė-
diečiams.
davęs lietuviams savo transportą. Dėl lėšų taupymo „dragūnai“ ryžosi per tris dienas žaisti trejas rungtynes. Toks maratonas buvo per sunkus klaipėdiečiams. „Įveikę suomius, mes pernelyg daug atidavėme jėgų kaudamiesi
su „Serviti“ septynetuku. Geriau būtume patausoję energiją varžyboms su „Kehra, – kelionę analizavo A.Juškėnas. – Juolab kad su „Serviti“ žaidėme šeštadienio vakare, o jau sekmadienį dieną žaidėme Kehroje.“
Rungtynės Taškai
9
12
8
12
10 8 9 8 8
12 10 10 2 2
Anot „dragūnų“ vairininko, nors klaipėdiečiai patyrė dvi nesėkmes, tačiau jie turi realias galimybes patekti į ketvertuką – pusfinalį. „Mums liko žaisti tris susitikimus, du iš jų su autsaideriais – latvių klubais. Mus persekiojantiems varžovams dar teks susiremti tarp savęs. Tad, ar Klaipėdoje vyks finalinis turnyras, priklauso nuo mūsų pačių“, – tvirtino A.Juškėnas.
10
antrADIENIS, sausio 31, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1360 DB svaras sterlingų 1 4,1141 JAV doleris 1 2,6248 Kanados doleris 1 2,6103 Latvijos latas 1 4,9408 Lenkijos zlotas 10 8,1516 Norvegijos krona 10 4,5024 Rusijos rublis 100 8,6384 Šveicarijos frankas 1 2,8635
pokytis
–0,7218 % –0,5535 % –0,4853 % –0,6660 % –0,0081 % +0,1499 % –0,1508 % –0,5056 % +0,0559 %
Ekonomikos greitis mažėja Nors statistikai skelbia, kad pernai Lietuvos ekonomika augo spar čiausiai per pastaruosius trejus me tus, ekonomistai juos teškia į realy bę – „šiemet augsime mažiau“.
Lietuvos bendrasis vidaus produk tas (BVP), išankstiniais duomeni mis, pernai padidėjo 5,8 proc., iki 105,7 mlrd. litų (galiojusiomis kai nomis), o paskutinį ketvirtį, paly ginti su tuo pačiu 2010 m. ketvir čiu, – 4,3 proc., iki 27,093 mlrd. litų. Tai vakar pranešė Statistikos departamento generalinė direkto rė Vilija Lapėnienė. Atrodo, kad euro zonos ekono minių problemų padarinius pra dėjo justi ir Lietuvos rinka. „Jau senokai ekonomistų prognozuotas Lietuvos ekonomikos augimo su lėtėjimas įvyko paskutinį 2011 m. ketvirtį“, – teigė investicijų val dymo bendrovės „Finasta“ mak roekonomistė Rūta Medaiskytė. Jos manymu, tikėtina, kad augi mo tempas ir toliau mažės dėl pra stesnių nuotaikų eksporto rinkose. „Tiesa, dar pesimistiškesniems bū ti neleidžia Vokietijos – vienos pa grindinių mūsų eksporto rinkų – padėtis. Čia pastaruoju metu galime matyti gerėjančias nuotaikas ir jos leidžia tikėtis, kad ši labiausiai eko nomiškai išsivysčiusi euro zonos ša lis išvengs recesijos. Tačiau 2012 m. nebebus tokie įspūdingi kaip 2011ieji ir BVP augimas tesieks 2 proc.“, – sakė R.Medaiskytė. Pasak DNB analitikų, pagrindi niai BVP augimo veiksniai 2011 m. buvo eksportas ir mažmeninė pre kyba. „2012 m. bus sunku išlaikyti tokį didelį BVP augimo tempą, nes ti kimasi nedidelio nuosmukio eu ro zonoje. Tai gali turėti neigiamo poveikio šalies eksportui, nes eks portas vien į Vokietiją sudaro apie 10 proc. viso šalies eksporto. Be to, neapibrėžtumas pasaulio eko nomikoje, didelės energijos kainos varžys vidaus paklausos augimą. Tikimės, kad Lietuvos BVP 2012 m. padidės 2,5 proc.“, – rašoma DNB banko komentare. BNS, „Klaipėdos“ inf.
5,8 proc.
pernai augo Lietuvos ekonomika.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Apoil“
4,62
4,53
2,37
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
OMX Riga
+1,59 %
OMX Tallinn
+0,07 %
Pasienyje tūkstantinės eilės
Degalų kainos
Valiutų kursai
–0,35 %
98,67 dol. už 1 brl. 111,11 dol. už 1 brl.
Prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio susidarė apie tūkstančio vilkikų, norinčių įvažiuoti į Lie tuvą, eilė. Tačiau muitinės atstovai tvirtino, kad ypatingų patikrų nevyksta, dirbama įprastu rit mu, o vilkikų srautas savaitgaliais visuomet pa didėja. Muitinės departamento Ryšių su visuo mene skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė teigė, kad tik per Lavoriškių, Medininkų, Raigar do ir Šalčininkų postus pravažiuoja daugiau au tomobilių, nei leidžia jų projektinis pajėgumas.
2,7 proc.
šalies ūkyje pernai augo mėnesinis darbo užmokestis.
Prieš dvi savaites kruiziniam laivui „Costa Concordia“ užplaukus ant sek lumos ir tūkstan čiams keleivių pa tyrus tragediją, šiuo metu atostogas pla nuojantys žmo nės viliojami maž daug trečdaliu pi gesnėmis kruizinė mis kelionėmis Vi duržemio jūra.
Poveikis: teigiama, kad po laivo „Costa Concordia“ katastrofos bangos kilo tik Viduržemio jūros kruizi
nių kelionių rinkoje.
„Shutterstock“ nuotr.
Drąsiausi į kruizus plauks pigiau Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Priversti mažinti kainas
Po šios vienos didžiausių pasauly je kruizinių laivų bendrovės „Cos ta“ laivo šalia Italijos Džiljo salos patirtos katastrofos kruizinių laivų valdytojai iškart pajuto sumažėju sį turistų susidomėjimą kruizinė mis kelionėmis. Užsienio žiniask laida skelbė, esą kruizų atsisakė maždaug trečdalis keliautojų. Na tūralu, kad dėl sumažėjusio srauto kruizinių kelionių kainos ėmė ris tis žemyn. Pasak kelionių agentūros „Kran tas Travel“ vadovo Putino Biels kio, pirmiausia kainas sumaži no katastrofą patyrusi bendrovė „Costa“, o paskui ją tai daryti bu vo priversti ir kiti kruizinių lai vų valdytojai. „Nuolaidos teikia mos siekiant išsklaidyti neigiamas žmonių nuotaikas. Dabar su 30– 40 proc. nuolaida galima įsigy ti kruizinių kelionių, kurios vyks už kelių mėnesių“, – sakė P.Biels kis. Jo teigimu, Lietuvoje kruizines keliones agentūros pardavinėja už tokią pačią mažesnę kainą kaip ir kruizinių laivų valdytojai. Kelionių agentūros „West Express“ produktų vadovė Rūta Kė rienė pabrėžė, kad sausį visuomet būna mažesnės kruizinių kelionių kainos ir jų sumažėjimo su laivo ka tastrofa pašnekovė sieti nelinkusi. Susidomėjimas nesikeičia
Tarp lietuvių kruizinės kelionės dar nėra populiarios, jas renkasi
vos 3–5 proc. visų keliaujančių per kelionių agentūras. „Tačiau pasta raisiais metais jautėme, kad krui zinės kelionės tarp lietuvių tampa vis populiaresnės. Matyt, žmonės ieško naujų būdų keliauti“, – tei gė P.Bielskis. Pasak jo, keliautojai iš Lietuvos dar nespėjo reaguoti ir į šiuo metu siūlomas kruizinių ke lionių nuolaidas. „Dar nepastebėjome, kad žmo nės neigiamai reaguotų į laivo „Costa Concordia“ katastrofą ir dėl to atsisakytų savo planų leis tis į kruizinę kelionę. Praėjo per trumpai laiko, kad galėtume pa sakyti, ar susidomėjusių srautas mažesnis nei įprastai“, – sakė pa šnekovas. Teigiama, jog kone prieš pusmetį įsigiję kruizines keliones lietuviai savo planų neatšaukia ir šiomis dienomis taip pat leidžia si į kruizines keliones po Vidurže mio jūrą. Sumaištis truks dar savaitę
Pasak R.Kėrienės, šiek tiek su maišties į kruizinių kelionių par davimą šiuo metu įnešė laivų pa keitimas, nes vietoj katastrofą patyrusio laivo „Costa Concor dia“ plaukios „Neo Romantica“. Šis anksčiau plaukiojo kitu marš rutu. „Laivų keitimas lemia maršru tų pasikeitimus. Laivas „Neo Ro mantica“ turi užbaigti kruizines keliones Šiaurės jūroje, turi per plaukti į Viduržemio jūrą, švar tuosis kituose uostuose, todėl keičiasi datos. Kruizines keliones įsigijusiems žmonėms kyla nepa
togumų. Tačiau bendrovė „Costa“ prisiima labai daug atsakomybės, suteikia galimybę kelionės anu liuoti arba pasirinkti kitus marš rutus“, – sakė R.Kėrienė. Pasak jos, didžioji dalis lietuvių kruizi nių kelionių neatšaukė, bet rinko si pasiūlytas alternatyvas. Teigiama, kad antrą vasario sa vaitę viskas turėtų stoti į savo vie tas ir norintys įsigyti kruizines keliones galės tai padaryti nesi baimindami pakeitimų.
30–40 proc. atpigo kruizinės kelionės po laivo „Costa Con cordia“ katastrofos.
Pokyčiai – tik Viduržemio jūroje
Pašnekovų pastebėjimu, po lai vo „Costa Concordia“ katastro fos pokyčiai palietė tik Vidurže mio jūra plaukiojančius kruizinius laivus. Esą šiuo metu populiariau siais Karibų jūros ir Jungtinių Ara bų Emyratų maršrutais plaukio jančių kruizinių laivų valdytojai į katastrofą net nereagavo. „Kruizų kainos nebuvo peržiū rėtos ir neplanuojama to daryti dėl laivo „Costa Concordia“ nelaimės – mūsų nuomone, vieno kapitono klaida negali nulemti visos rinkos kainų. Tai rodo ir pasaulinės ten dencijos. Esant tam tikrai akci jai, keliones kruizu galima įsigyti su nedidele nuolaida, bet iš es
mės kainų lygis yra panašus per visą sezoną“, – sakė Sigita Dabu lė, kelionių organizatoriaus „No vaturas“ rinkodaros ir komunika cijos vadovė. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovės teigimu, kruizinių kelio nių Nilu populiarumas dėl nelai mės Viduržemio jūroje nė kiek ne sumenko. Domisi saugumu
Po laivo „Costa Concordia“ ka tastrofos kruizinių laivų valdy tojai suskubo paskelbti statistiką, kuri rodo, kad nuo 2005 iki 2010 m. kruiziniais laivais pasaulyje iš viso keliavo beveik 100 mln. ke leivių. Per šį laiką per kruizines keliones žuvo 16 žmonių. Tai esą liudija, kad tragedijos tikimybė kruiziniuose laivuose siekia 0,16 milijonui keliautojų. „Po šios katastrofos visose lai vybos bendrovėse saugumas tik rinamas dar griežčiau. Inspek toriai priekabiauja net prie gana nereikšmingų trūkumų, nuo to kių kaip tiltelių ilgis iki gelbėji mo valčių, tačiau tai rodo, kad jū rų transportas yra saugus“, – sakė P.Bielskis. Bendrovės „West Express“ par davimo vadovės R.Kėrienės pa stebėjimu, per pastarąsias dvi sa vaites keliones perkantys žmonės pradėjo skrupulingiau rinktis lai vus, atkreipia dėmesį į jų pastaty mo metus. „Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo tik gera kaina“, – sakė ji.
11
ANTRADIENIS, sausio 31, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Sunkias ligas įveikė maistu Išsekinta ligų klaipėdietė atsisakė chemi nių vaistų. Žiūrint į energija trykštančią 66 metų moterį sunku patikėti, kad prieš daugiau nei 20 metų ji vos pavaikščiojo. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
reikalauja milžiniškų pastangų ir savęs ribojimo.
Išvargino ligos
Pirmenybę teikia sultims
Pagal išsilavinimą biologė chemikė Regina Balsevičienė savo gyvenimą skirsto į du etapus – įprasto ligo nio ir gyvenimą be vaistų. Pastara sis trunka jau per 20 metų. Įveikusi ne vieną sunkią ligą mo teris savo patirtį išliejo knygoje. Už skolintus pinigus išleistas leidinys sulaukė net šešių pakartotinių lei dimų. Nors Reginos vaikystės namuo se nieko netrūko, tačiau ji buvo ligotas vaikas. Nuo pat mažens ją vargino mažakraujystė, ausų ligos. Vėliau, suaugus, prisidėjo osteochondrozė, nuolatinis nuo vargis, galvos skausmai, migre nos priepuoliai, išsiklaipė rankų pirštai. Šį ligų sąrašą Regina ga lėtų pratęsti. Galiausiai gydytojai nustatė ve getacinę distoniją. Moteris jau tė nuolatinę įtampą, trūko ener gijos, vargino galvos ir sprando skausmai, depresinės nuotaikos, svaigo galva. Ji negalėjo normaliai vaikščioti. Regina bijojo būti viena ar va žiuoti viešuoju transportu. Kai ei linį kartą ją paguldė į ligoninę, mo teris buvo taip nusilpusi, kad ją vežiojo neįgaliojo vežimėlyje. Išsitiesė net pirštai
Ligos R.Balsevičienę persekiojo iki 45 metų, kol pavargusi nuo nesi baigiančių sveikatos bėdų ji nu sprendė padėti tašką ir keisti mąs tymą. „Atsisakiau vaistų, maisto pa pildų, pakeičiau mitybą ir pradėjau mankštintis“, – paprastą pagerė jusios sveikatos paslaptį atskleidė moteris. R.Balsevičienė daugiau nei 10 metų neserga sloga ar kitomis li gomis. Jos stuburas bei kūnas ta po gerokai lankstesni nei prieš ke lis dešimtmečius. Rodydama rankas moteris pa demonstruoja, kaip, pakeitus mi tybą, išsitiesino net išsiklaipę ran kų pirštai. Pašnekovė juokavo, kad jaučiasi gerokai jaunesnė nei rodo pase įrašyta data. Sveika gyvensena Reginai tapo savastimi. Nors jos pasiklausius subyra nuostata, kad būti sveikam
R.Balsevičienė dabar didesnį dė mesį skiria profilaktikai – kurį lai ką rytais geria pačios pasidarytą kiaulpienių trauktinę. Šiame gėri me esama gana daug kraujagysles stiprinančio lecitino. Kiaulpienių trauktinę ji vėliau pakeičia savo mėgstamais beržų pumpurais, gerinančiais medžiagų apykaitą. Biologė chemikė pasa kojo, kad jie padeda nuo skausmo, mažina uždegimus. Vaikams beržų pumpurų duoda kaip homeopatinį vaistą nuo peršalimo ligų. Beržų pumpurų nuoviras esą puikiai tinka ir paaugliams, vargs tantiems dėl jaunatvinių spuogų. Suvilgytu tamponu siūloma pa tapšnoti veidą.
Regina Balsevičienė:
Atsisakiau vaistų, maisto papildų, pa keičiau mitybą ir pra dėjau mankštintis. Regina dažnai išsiverda choles terolį mažinančios asiūklių arba tos. Iš savo valgiaraščio ji nėra iš braukusi ir kavos. Sveikuolė ginasi nesanti žolinin kė, pati pažįsta vos kelis vaistingus augalus. R.Balsevičienė vandens varto ja saikingai. Nors jogai pataria at sigerti kas pusvalandį, ji vandens gurkšteli, kai prisimena. Moteris pirmenybę teikia sultims ir daržo vėms. Ji renkasi tokias, iš kurių ga lėtų gauti daugiau naudos: cukini jas, moliūgus, kopūstus, morkas ir salierus. Balkone nuo ankstyvo pavasa rio klaipėdietė užsiaugina kiaul pienių. Tad jomis paįvairina savo valgiaraštį. Vegetarai trumpiau gyvena
R.Balsevičienės šaldytuve įmano ma rasti daug išspaustų ir kubeliais sušaldytų kiaulpienių, pertražolių ir krapų sulčių. Pastarąsias ji ypač vertina. Mat krapų sultys pagyvi na deguonies apykaitą organizme
Receptas: švytinti R.Balsevičienė tikina, kad gera savijauta slypi maisto derinime ir sveikoje gyvensenoje.
bei suteikia energijos, gerina regė jimą, o štai petražolių sultys stip rina imunitetą. „Už savo sveikatą labiausiai esu dėkinga žalios spalvos lapams“, – tikino pašnekovė. 40 metų skaičiusi su akiniais Re gina prieš kelerius metus nustebi no akių ligų gydytoją – jos regėji mas buvo idealus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pietus sveikuolė pradeda nuo sa lotų su aliejumi. Ne kartą įsitiki no, kad jeigu jų nesuvalgo, jaučiasi nekaip. Prie bet kokius patiekalus, net troškintų daržovių, ji stengiasi suvalgyti ką nors žalio. „Žalias maistas „nurūgština“ gyvulinį maistą, kurio daug varto jant susidaro puiki terpė piktybi nėms ląstelėms“, – pridūrė ji.
R.Balsevičienė iš savo valgia raščio išbraukė mėsą. Nors pa bandė paragauti lašinukų, tačiau organizmas pats atmetė. Tiesa, pašnekovė įspėja, kad reikia mo kėti būti vegetaru – priešingu at veju gresia liga. Per susitikimus su skaitytojais moteris sulaukia klaus im ų, ar neb i janti būti vegetare.
12
12
ANTRADIENIS, sausio 31, 2012
sveikata Konsultacija Tur it e klaus im ų, sus ij us ių su sveik at os priež iūr a, bet než i note, kur kreiptis? Norėtumė te ko nors pasiteirauti gydyto jo, tačiau manote, kad dėl šito neverta eiti į gydymo įstaigą? Rašykite mums: sveikata@kl.lt arba skambinkite tel. 397 705. Atsakymų ieškoti jums padės dienraščio „Klaipėda“ priedas „Sveikata“.
– Visa šeima esame prisirašę „Mano šeimos gydytojo“ filiale Mogiliovo gatvėje. Šeimos gy dytojo darbu esame patenkin ti, tačiau nuo šių metų pra džios odontologo paslaugas mums pradėjo teikti ne Stoma tologijos poliklinika, kaip bu vo iki šiol, o odontologai Nau jojoje Uosto gatvėje. Ten dirba jauni specialistai, kurie neke lia mums pasitikėjimo. Kodėl, kaip ir anksčiau, dantų nega lime gydytis Stomatologinėje poliklinikoje? Filialo „Mano šeimos gydyto jas“ direktorė Rūta Radzevi čienė:
– Mes buvome bene vienintelis šeimos gydytojų centras Klaipė doje, kuris iki šiol turėjo sutar tį su Stomatologijos poliklinika. Prieš porą savaičių gavome licen ciją teikti odontologines paslau gas, tad jau turime savo odon tologus. Visi pacientai apie tai informuoti. Suprantu, kad pacientai, per daugelį metų pripratę prie vieno specialisto, dabar priversti lan kytis pas kitą. Bet šiuo metu įsta tymai reglamentuoja tvarką, kuri neleidžia pacientui pačiam rink tis odontologo, nebent jis gydy tųsi privačiai. Bet jei žmogus nori gauti Ligonių kasų apmoka mas paslaugas, jis turėtų kreiptis į odontologus, su kuriais sutartį yra sudariusi jo pirminė sveika tos priežiūros įstaiga. Mūsų naujame odontologijos kabinete dirba kvalifikuoti ir geri specialistai. Teiravomės pacien tų nuomonės apie odontologų tei kiamas paslaugas – nusiskundi mų nesulaukėme. Tik laiko klausimas, kada pa cientai patys galės pasirinkti ir odontologą. Tokią prielaidą lei džia daryti praktika su psichi kos sveikatos specialistais, ku riuos pacientai dabar jau patys gali pasirinkti. Parengė Sandra Lukošiūtė
Prieš hepatitą C – nauji ginklai Naujos kartos vais tai sukėlė pervers mą gydant virusi niu hepatitu C užsi krėtusius pacientus. Pernai pasaulyje registruoti medi kamentai jau pasie kė ir klaipėdiečius.
yra nemokamas. Klaipėdoje šiais vaistais gydyta per 12 pacientų. Nebyli liga
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Atvėrė naujas galimybes
Kaip sakė Klaipėdos universite tinės ligoninės Gastroenterolo gijos skyr iaus ved ėjas Žilv in as Šukys, pastaruosius 10 metų bu vo įprasta, kad virusinis hepati tas C gydytas dviem standarti niais vaistais. Bendra gydymo sėkmė šiais vais tais siekė apie 50 proc.: gydant pir mą genotipą – 46 proc., o antrojo ir trečiojo genotipo virusinį hepa titą C – apie 80 proc. Bet daugiau nei penkerius pasta ruosius metus buvo ieškoma indi vidualių gydymo būdų, varijuojant šiais dviem standartiniais vaistais, ir siekiant maksimalių rezultatų. Pasak Ž.Šukio, perversmą gy dant pirmojo genotipo hepatitą C sukėlė pernai Jungtinėse Ameri kos Valstijose ir ES šalyse patvir tinti nauji vaistai. Gydymas šiais naujais tiesiogiai veikiančiais priešvirusiniais vais tais davė puikių rezultatų – 7 iš 10 pacientų pasveiksta. Anksčiau sėk mė lydėdavo 4 iš 10. Kaip pastebėjo gydytojas, šie vaistai atvėrė naujas galimybes gy dant sergančiuosius hepatitu C. Pasaulio ekspertai tikisi, kad pa cientai sėkmingai bus gydomi vien tik tiesiogiai veikiančiais priešvi rusiniais vaistais ir jų kombinaci jomis.
Tyliai: kadangi virusinis hepatitas nepasireiškia jokiais požymiais,
Ž.Šukys pataria neprarasti budrumo.
Tad Ž.Šukys neatsitiktinai pri siminė garsiausių mokslininkų žo džius, kad ateitis yra šviesesnė nei bet kada.
Tad Ž.Šukys neatsi tiktinai prisiminė garsiausių moksli ninkų žodžius, kad ateitis yra šviesesnė nei bet kada.
Rezultatai džiugina
Naujosios kartos vaistais nuo praė jusių metų pabaigos pradėti gydyti ir hepatitu C sergantys klaipėdie čiai. Medikamentai skiriami užsi krėtusiesiems tik pirmojo genoti po virusu. Iš viso yra šeši hepatito C geno tipai. Lietuvoje, kaip ir visoje Ry tų Europoje, vyrauja 1–3 genotipai. Pirmasis genotipas yra sunkiausiai
Vytauto Liaudanskio nuotr.
gydomas, o antrasis ir trečiasis – lengviau. Naujieji vaistai skiriami ir tiems, kuriems anksčiau skirtas gydymas standartiniais vaistais nebuvo efektyvus. Pasak gastroenterologo, pasky rus naująjį gydymą, pasveiksta ge rokai daugiau pacientų nei tuomet, kai buvo skiriamas standartinis gy dymas. Gydymas brangus
Naujųjų vaistų buteliukas kainuo ja per 600 eurų. Ar ilgai jų užten ka, priklauso nuo hepatito C vi ruso atsparumo, etapinio gydymo sėkmės. Lietuvoje šie vaistai nėra kom pensuojami, bet didžiosios Lietu vos ligoninės dalyvauja tarptauti nėse programose, finansuojamose atskirų Europos ir JAV fondų. Pa sak vedėjo, gydymo schemos yra suderintos su Valstybinių ligonių kasų kompensuojamais vaistais. Tad keliamus kriterijus atitiku siems ir į programą įtrauktiems pa cientams gydymas naujais vaistais
Pasak Gastroenterologijos sky riaus vedėjo, apie 70 proc. užsi krėtusių žmonių nežino, jog serga virusiniu hepatitu C, apie 50 proc. – virusu B. Taip nutinka todėl, kad hepatito požymiai gana ilgai bū na nebylūs. Tad vėliau susergama kepenų ciroze arba pirminiu kepe nų vėžiu. „Kartais viskas vyksta greičiau nei mums atrodo. Virusas, alkoho lis, kartais ir ŽIV gerokai pagreiti na ligos progresavimą“, – atkreipia dėmesį gydytojas. Pasaulio ir Lietuvos statistika ro do, kad per ateinančius 10–15 me tų daugės sergančiųjų kepenų ci roze ir pirminiu kepenų vėžiu tarp sergančių virusiniu hepatitu C pa cientų, kuriems standartinis gydy mas nebuvo efektyvus. Tad dau gės ligonių, kuriems reikės kepenų transplantacijos. Susirgę šia liga žmonės tampa neįgalūs bei našta visuomenei. Kadangi hepatitų požymiai nė ra specifin iai, gydytojas pataria ne prarasti budrumo – kartą per me tus pasitikrinti kepenų rodiklius. Tuo labiau kad apie 30–40 proc. žmonių nepavyksta nustatyti už sikrėtimo priežasties. Kuo anksčiau pradedamas gy dymas, tuo didesnės sėkmės su laukiama.
Virusinio hepatito C požymiai dauguma niekuo nesiskundžia kai kuriems pasireiškia nuovargis silpnumas apetito stoka maudimas po dešiniuoju šonkau
lių lanku kartais pykinimas ir vėmimas į gripą panašūs požymiai virškinimo sutrikimai
Sunkias ligas įveikė maistu Mat šie esą gyvena 11 trumpiau. Regina tei gia, kad statistinių duomenų apie
tai nėra. Bet juokais priduria, kad natūralaus produkto galiojimo ter minas trumpesnis. „Svarbiausia kuo ilgiau gyven ti džiaugsme“, – receptą atsklei džia vegetarė. Sportuoja prie televizoriaus
Regina rytą pradeda nuo kontras tinio dušo. Sportas, judėjimas, jo ga – savo žvalumo paslaptį atsklei džia pašnekovė. 66 metų moteris neslepia, kad kasdien savęs neprie vartauja – kartais mankštos ar jo gos pratimus padaro per penkias ar 10 minučių, žiūrėdama televi zorių. Šiek tiek mokykloje dar dirbanti R.Balsevičienė juokauja, kad prieš
pamokas prasideda konsultacijos – mokiniai teiraujasi, kaip pasigerin ti sveikatą, o merginos domisi, kaip išsaugoti gražią figūrą. Sergantiesiems ausų, bronchų, plaučių ligomis ir astma biologė chemikė geriau pataria atsisakyti pieno produktų. Pieno galima duo ti nebent mažiems vaikams. „Pieno produktai apsunkina gleivių pasišalinimą, nuo kurių or ganizmas įprastai apsivalo per slo gą, atsikosėjimą“, – paaiškino ji. R.Balsevičienė taip pat pataria valgyti kuo mažiau perdirbtų pro duktų, iš valgiaraščio išbraukti sal dumynus, cukrų (arba vartoti labai mažomis dozėmis), ypač saldiklius. Pasak jos, cukrus apsunkina kalcio pasisavinimą. Kartą per savaitę moteris pa daro iškrovos dieną. Patikina, kad
nejaučia jokio diskomforto. Ta čiau moteris įsitikino, kad po ba davimo būtina atsargiai grįžti prie įprasto maisto. Tik kitos dienos pavakarėje ji su valgo košės ar virtų patiekalų.
Į knygą suguldžiusi visą savo pa tirtį, kaip išsigydyti sunkias ligas, Regina jau galvoja apie antrąją. Jo je atsispindėtų ir kitų žmonių, be sivadovavusių jos patarimais, pa tirtis.
Kaip išgydyti pūlinius ar votis
Kam tinka pelynas
Kavamale sumalti pelyną, miltelius sumaišyt i su šilt u vanden iu ir už tepti košele skaudamą vietą. Pradė jus tvinkčioti tvarst į nuimti, paskui vėl uždėti. Pelynas puik iai viską iš traukia. Voties vietą paskui pabars tyti sausais pelyno milteliais, kurie užkerta kelią tolesniam nešvarumų kaupimuisi. Pelynų galima įsigyti ir vaistinėje.
Pelynas – puikus antibiotikas, tinka mas pabarstyti žaizdoms. Šio augalo milteliai, užpilti šiltu vandeniu, būna veiksmingi persivalgius ar suvalgius ką nors netinkamo, padeda nuo užkie tėjusių vidurių ar pilvo pūtimo. Pelynas valo kraują, vartojamas gydant kepenų ir tulžies, peršalimo ligas. Ši žolė reko menduojama tiems, kurie burnoje jau čia pykinimą ar kartumą. Tačiau šios vaistažolės negalima ilgai vartoti.
13
antradienis, sausio 31, 2012
pasaulis Nuteistas ekspremjeras
Iškėlimas užtruks
Rumunijos aukščiausiasis teismas vakar baigė nagrinėti buvusio šalies premje ro Adriano Năstase korupcijos bylą, ku rią atidžiai stebėjo ES, ir skyrė jam dve jų metų laisvės atėmimo bausmę. So cialdemokratų vyriausybei nuo 2000 iki 2004 m. vadovavusiam A.Năstase buvo pateikti kaltinimai dėl 1,7 mln. eurų ne teisėto panaudojimo vykdant rinkimų kampaniją.
Avariją patyrusio Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ iškėlimo iš vandens operacija gali užtrukti iki dešimties mėne sių. Prastos oro sąlygos verčia gelbėtojus vis sustabdyti žmonių paiešką ir 2,3 tūkst. tonų degalų pumpavimą iš nuskendusio laivo. Pumpavimo darbai prasidėjo praėju sį penktadienį, bet kilo audra, ir juos teko atidėti. 15 laivu plaukusių žmonių tebelai komi dingusiais be žinios.
15
moterų
ir paauglį nužudžiu sį maniaką Vladimi rą Mirgorodą Mask vos teismas įkalino iki gyvos galvos.
Baltijos dugne – mistinis radinys Švedijos lobių ieškotojai Balti jos jūros dugne aptiko tai, ką pa tys vadina savo gyvenimo atradi mu. Tačiau niekas kol kas negali paaiškinti, kas tai per radinys.
Protestai: belgai įtūžo dėl vyriausybės planų šiais metais sumažinti biudžeto išlaidas daugiau nei 12 mlrd.
eurų.
„Reuters“ nuotr.
ES vadovai sulaukė nemalonios staigmenos Belgiją vakar apėmė chaosas, kai likus kelioms valandoms iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje susisiekimo ir kitų viešųjų pa slaugų tarnybos paskelbė nacionalinį streiką.
Nenori taupyti
Visuotinis streikas Belgijoje tapo pirmuoju nuo 1993 m., kai jį orga nizuoja trys pagrindinės profsąjun gos, įtūžusios dėl vyriausybės pla nų šiais metais sumažinti biudžeto išlaidas daugiau nei 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų). Belgijos geležinke lio darbuotojai pradėjo streikuoti dar sekmadienio vakarą. Vakar nebekur savo greitieji tarptautiniai bendrovių „Eurostar“ ir „Thalys“ traukiniai, taip pat buvo sustabdyti visi Belgijos tarpmiestinių traukinių reisai; neva žinėjo autobusai, tramvajai ir metro. Kilo nepatogumų
Briuselio oro uoste buvo atšaukti keli skrydžiai, o kiti buvo atidėti. Šalies pietuose esantis Šarlerua oro uostas, kuris yra svarbus pi gių skrydžių terminalas, buvo vi sai uždarytas. Nedirbo ir paštas bei Antverpeno uostas, kuris yra vie nas didžiausių Europoje. Belgijos vyriausybei teko lėktu vus, kuriais ES lyderiai skrido į 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) lai ku prasidedantį viršūnių susitiki mą, skubiai nukreipti į vieną kari nį oro uostą.
Dvejonės dėl naujo pakto
ES lyderiai vakar 17-ą kartą per pas tar uos ius dvej us met us su sirinko Briuselyje spręsti Senąjį žemyną kamuojančių ekonomi nių prob lem ų. Pagr ind in ės su sitikimo temos buvo skolų krizė, didelis nedarbas ir lėtėjantis eko nomikos augimas. Kai kurių valstybių narių va dovai kritikavo ir laiko švaisty mu vadino Vokietijos parengtą ES fiskalinį paktą, turintį sugriežtin ti Bendrijos šalių biudžetų forma vimo taisykles ir papildyti silpną bei plačiai pažeidinėjamą Stabilu mo ir augimo paktą. Šios sutarties tikslas – įvesti vokišką drausmę visoje Europoje: Bendrijos narės turėtų įsipareigo ti siekti subalansuoti savo biudže tus, o nukrypusioms nuo šių pla nų valstybėms beveik automatiškai būtų taikomos sankcijos. Paktas, oficialiai žinomas kaip Sutartis dėl stabilumo, koordina vimo ir valdymo, daugelio laiko mas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nustatyta kaina už tai, kad Berlynas įneš milijardus eurų į ES finansinio gelbėjimo fondus.
Ieškodami laivų nuolaužų tarp Švedijos ir Suomijos, povande ninių paieškų bendrovės „Ocean Explorer“ specialistai fotografa vo dugną 80 m gylyje. Kaip juo kavo komandos vadovas naras Peteris Lindbergas, jie netikėtai pastebėjo neatpažintą skraidan tį objektą. „Dirbu šį darbą jau beveik 20 metų ir dugne mačiau ne vie ną objektą, bet tokio – dar nie kada, – įspūdžiais dalijosi šve das. – Plaukiojome jau devynias dienas, buvome gerokai pavargę ir jau sukome namų link, bet nu sprendėme paskutinį kartą pa leisti sonarinę įrangą – ir staiga atsirado šitas daiktas.“ Hidrolokatorius užfiksavo 60 m diametro cilindro formos objek tą, o už 200 m – dar vieną, dis ko formos. P.Lindbergas ir jo komanda ma no, jog šie objektai yra per dideli, kad būtų laivų nuolaužos, bet lo giško paaiškinimo patys neturi.
„Girdėjome įvairiausių versijų, pradedant nuo George’o Lucaso erdvėlaivio „Millennium Falcon“ ir baigiant vartais į kitą pasaulį, į pragarą. Bet mes nesužinosime tiesos, kol patys ten nusileisime“, – sakė P.Lindbergas. Švedijos jūrų muziejaus Ar cheologijos skyriaus vadovas Andreasas Olssonas sakė, kad lo bių ieškotojų pateiktos nuotrau kos jį suintrigavo, bet ekspertas abejojo, kad čia gali būti kas nors sensacinga. Šoninio matymo sonaras, ku rį naudojo lobių ieškotojai, ne leidžia nustatyti, objektas geolo ginės ar kokios nors kitos kilmės. Be to, kaip teigė A.Olssonas, šis prietaisas gali perduoti netiks lų vaizdą. „Viskas priklauso nuo įvairių aplinkybių. Temperatūra, ban gavimas, gylis ir kiti veiksniai gali turėti įtakos gaunamam vaizdui“, – aiškino muziejaus ekspertas. P.Lindbergas sutiko, kad vaiz das nėra geriausios kokybės, bet jis ketina grįžti ir ištirti dugną pa vasarį, kai jūra bus ramesnė. Tai gana rizikingas užsiėmimas ir la bai brangus, retai atsiperkantis. CNN inf.
Griežta kritika
Tačiau dviejų euro zonos šalių už sienio reikalų ministrai jau su kritikavo naujausią šio pakto projektą itin nediplomatiškais pa reiškimais. Suomijos diplomatijos vado vas Erkki Tuomioja pareiškė, kad šį susitarimą laiko „geriausiu at veju būtinu, o blogiausiu atveju – žalingu“. Pasak jo, „auksinė taisyklė“, reikalaujanti siekti subalansuo tų biudžetų, tėra skirta Vokietijos visuomenei, pavargusiai nuo nuo lat dalijamų pašalpų prasiskolinu sioms šalims, nuraminti. O Liuksemburgo užsienio reika lų ministras Jeanas Asselbornas, kalbėdamasis su Vokietijos savait raščiu „Der Spiegel“, planuojamą ES susitarimą vadino tuščiu laiko švaistymu. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė nepasirašysiantis šio pakto, jeigu Varšuvai ir kitoms eu ro neįsivedusių šalių vyriausybėms nebus suteikta didesnė įtaka prii mant sprendimus specialiuose eu ro zonos viršūnių susitikimuose. BNS, BBC inf.
Panašumas: povandeninio objekto (nuotr. viršuje) forma kai kam pri
mena G.Lucaso „Žvaigždžių karų“ erdvėlaivį „Millennium Falcon“.
CNN nuotr.
14
antradienis, sausio 31, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje savaitė prasidėjo vangiai Vilnius, sausio 30 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį tvyrojo apatija – didžiausia buvo „Teo LT“ akcijų apyvarta, tačiau ir jų perleista mažiau kaip už 30 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesniu sandorių skaičiumi išsiskyrė Ūkio banko ir Alytaus „Snaigės“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,35 proc. iki 311,08 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – padidėjo 0,20 proc. iki 444,15 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – sumenko 0,25 proc. iki 131,86 punkto. Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų, kurios atpigo 0,48 proc. iki 0,622 euro, parduota už 25 tūkst. eurų, 0,79 proc. iki 1,885 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 15,1 tūkst. eurų, 2,17 proc. iki 0,180 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – už 14,2 tūkst. eurų. 0,63 proc. iki 0,636 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo 12,6 tūkst. eurų, 0,34 proc. iki 0,595 euro pabrangusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų – 11,4 tūkst. eurų, 0,34 proc. iki 0,589 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – 7,2 tūkst. eurų. 0,84 proc. iki 1,180 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų perleista už 6,9 tūkst. eurų, 2,14 proc. iki 0,411 euro atpigusių „Linas Agro Group“ akcijų – už 5,7 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,20 proc. iki 0,507 euro, parduota už 19,8 tūkst. eurų, 0,23 proc. iki 0,445 euro pabrangusių „Litgrid“ akcijų – už 6,5 tūkst. eurų, 2,53 proc. iki 0,154 euro atpigusių „Agrowill Group“ akcijų – už 5,4 tūkst. eurų. Kitų Papildomojo sąrašo bendrovių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 149,6 tūkst. eurų, iš jų 112,2 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Individuali druskos haloinhaliacija. Metodas skiriamas atsiradus pirmiesiems ūminių respiratorinių ligų požymiams, sergantiems lėtiniu bronchitu, rūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų (BAP) ir Transfer Faktorių vartojimo. Ypač dėl Transfer Faktorių – gamtinių imuninės sistemos korektorių, palaikančių optimalią sveikatos būklę. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682.
SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 868955
899333
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 884048
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
892077
Nekilnojamasis turtas Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ - tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt. 898591
Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anonimiškai) asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.
Mokymas „Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 765802
894528
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
884049
892572
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Vairuotojų kursai
Nuoma „Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891385
1 kambario butą Rumpiškės g. (šalia „Topo centro“, 150 Lt); 2 kambarių butą Kretingos g. (pigus išlaikymas). Tel. 8 679 82 151, 8 603 02 718. 906691
Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 894930
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 894913
Savininkas išnuomoja 78 kv. m gamybinessandėliavimo patalpas (1 a., atskiras įėjimas, pakeliami garažo vartai), 60 kv. m biurą (du kabinetai, WC, vanduo, kondicionierius, 2 a., atskiras įėjimas) Šilutės pl. 51, Klaipėda, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paštas lijastadar@gmail.com. 901835
Parduoda Butus: 1 kambario 2 a. Kauno g. (53 000 Lt), 2 kambarių su holu Laukininkų g., 3 kambarių 5/2 a. Naujakiemio g., kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 904869
Butus: 1 kambario 5 bl./2 a. Taikos pr. 127 (95 000 Lt), 16 kv. m mažagabaritį 4 pl./2 a. Minijos g. 131 (43 000 Lt), 18 kv. m kambarį bendrabutyje 5 pl./5 a. Taikos pr. (24 600 Lt). Tel. 8 675 30 316. 906675
Dirbanti šeima be vaikų ir gyvūnų nori išsinuomoti gyvenamąjį plotą, 1 ar 2 kambarių butą. Mokėsime už 3 mėn. į priekį. Tel. 327 024, 8 603 80 999. 906692
Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Abu dirbame. Sumokėsime iš anksto. Tvarką garantuojame. Tel. 8 612 17 177. 905977
Išnuomojamas tvarkingas 1 kambario butas su baldais ir buitine technika šalia „Akropolio“ (nuomos kaina 500 Lt). Tel. 8 615 90 373. 906492
Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634. 905091
Butus: 1 kambario Baltijos pr. (9 pl./4 a., 28 kv. m, su balkonu, 73 000Lt), 2 kambarių Gedminų g. (5/5 a., labai tvarkingas, domina keitimas); sodą su nameliu už Rimkų (55 000 Lt ) ir kt. Tel. 8 607 43 914; www.junakanta.lt. 904541
Kiti kursai „Gundos“ floristų kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. Pažymėjimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431. 899479
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 904218
Kompiuterių kursai
Išnuomojamas tvarkingas 2 kambarių butas su baldais. Tel. 8 656 55 911. 906690
Išnuomoju 1 kambario butą Debreceno g., prie Taikos pr.; 2 kambarių butą Rumpiškės g. (suremontuotas, 250 Lt). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 905983
Išnuomoju bloką bendrabutyje Taikos pr. (38 kv. m, su baldais ir buitine technika); naujos statybos 2 kambarių butą Baltijos pr. Tel. 8 670 07 280. 905830
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
906639
893802
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 894412
Butus: 1 kambario su balkonu - 58000 Lt; 1,5 kambario 9/2 a.; 3 kambarių butą (5/3 a., geras remontas, baldai); sodą Vaiteliuose (nebaigta statyba). Tel. 8 698 02 473. 906487
Butus: naujos statybos 3 kambarių 7/5 a. Birutės g.; 4 kambarių 5/4 a., priešais „Vingio pasažas“; 1 kambario su balkonu ir kambarį bendrabutyje. Tel. 8 670 07 280. 905836
Nukelta į 15 p.
15
antradienis, sausio 31, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nebrangiai sklypus Ginduliuose su komunikacijomis, gražioje vietoje sodą Mažajame Kaimelyje. Tel. 8 686 53 230.
Nekilnojamasis turtas Parduoda
906676
Pigiai suremontuotą 1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą Sulupės g. (4/3 a., virtuvė, vonia, WC). Tel. 8 689 89 898.
atkelta iš 14 p. Kambarį bendrabučio bloke Rambyno g. (2 aukštas, nekampinis). Savininkas. Tel. 8 605 87 445.
905149
906689
Pusę namo už „Eglės“ turgavietės (1 a., 64 kv. m, 4 a žemės, garažas); mūrinį sodo namelį už „Tilžės“ turgaus; 7 a sodo sklypą Kretingos g. Tel. 8 670 07 280.
3 kambarių butą Debreceno g. (9/8 a., 65 kv. m, geras remontas, su baldais). Tel. 8 636 15 548.
Gero suplanavimo 3 kambarių butą Nidos g. (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.
905831
905807
905150
1 kambario butą 9 pl./2 a. Debreceno g., šalia parduotuvės „Draugystė“. Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 682 59 085.
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
Gyvenamąjį namą Tauralaukyje, bendrijoje „Tauras“ (180 kv. m, 1 aukšto, atskirai nuo namo yra pirtis su kubilu, 9 a žemės sklypas, visiškai sutvarkyta aplinka); žemės sklypus namų statybai Trušeliuose; 6 a sodo sklypą 3 km nuo miesto ligoninės (32 000 Lt) ir kt. Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt.
906725
1 kambario butus: Debreceno g. 66 (9/5 a., virtuvės baldai, tvarkingas); Poilsio g. (5/1 a., 85000 Lt). Tel. 8 647 33 319. 905775
1 kambario butą Šiaulių g. (5/2, naujas, geras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463. 905798
1 kambario mažagabaritį butą Karklų g. (3 pl./3 a., 16 kv. m, geras remontas). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 689 08 166. 905369
16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
906665
3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., renovuotas namo šildymas, bendrija, remontas). Tel. 8 670 10 380. 906641
4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a. Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325. 906631
4 kambarių suremontuotą butą Reikjaviko g. (5/4 a., namas priklauso bendrijai, name pakeistas visas vamzdynas, nedideli mokesčiai už šildymą). Tel. 8 614 43 388. 906617
Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270. 904036
905776
18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komunikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688 50 400. 902054
2 kambarių butą 4 pl./1 a. Švyturio g. (93 000 Lt); sodybą su 1 ha žemės sklypu 60 km nuo Klaipėdos, Rietavo sav.; 48 a sklypą prie Minijos upės. Tel. 8 659 44 231. 904826
2 kambarių butą 7 a. Smiltelės g., prie BIG (kaina 140 000 Lt). Tel. 8 670 93 994, 8 699 33 800. 904670
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 905855
2 kambarių su holu butą Vingio g., 60 kv. m, 5/2 a., 132 000 Lt. Tel. 8 614 07 549. 905860
2 kambarių tvarkingą 40,13 kv. m butą Vyturio g. (5/1 a., su baldais ir buitine technika, plastikiniai langai, šarvuotos durys, yra balkonas). Tel. 8 670 36 026. 906062
2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirmasis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel. 8 655 07 269. 905793
2 kambarių butus: Varpų g. 5/2 a.; Liubeko g. 9/6 a.; Alksnynės g. 9/3 a.; Debreceno g. 5/1 a., 112000 Lt; Debreceno g. 9/8 a., 135000 Lt; remontas; Smiltelės g. 9/6 a., suremontuotas. Tel. 8 647 33 319. 905767
3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123. 891571
Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių 5/3 a. Vingio g., 47 kv. m; 3 kambarių Debreceno g. 9/8 a., 65 kv. m; 4 kambarių Reikjaviko g. 5/4 a., 76 kv. m; 3 kambarių su holu 5/4 a. Laukininkų g., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306.
904540
Komercinės paskirties 127 a žemės sklypą Klaipėdoje. Yra visos komunikacijos, elektra, nuotekos, vandentiekis, detalusis planas, geležinkelio atšakos servitutas, 2000 kv. m gamybinio pastato projektas. Tel. 8 611 45 000. 905816
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 905905
Skubiai, pigiai tuščią 1 kambario butą su balkonu. Tel. 8 615 77 407. 906472
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.
906660
Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899236
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
904750
Skubiai perku 1 kambario butą su balkonu (pageidautina nuo stoties iki PC „Akropolis“). Tel. 8 670 07 280. 905848
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 903572
Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898571
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
892987
891402
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto, siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.
904877
1, 2 kambarių bendrabučio tipo butą. Gali būti su įsiskolinimais. Tel. 8 614 68 045. 906288
Pigiai 4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78 kv. m). Tel. 8 685 19 045.
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.
906429
905907
893851
905802
Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Laukininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpininkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.
Paskolos
Perka
906670
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
894896
904051
893562
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
905147
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900831
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, sausio 31, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
Paskolos atkelta iš 15 p.
900510
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
905914
906495
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 894871
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 894850
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 906494
Baldai
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.
Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 906162
Perka Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interjero dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.
Buitis ir technika Paslaugos
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895273
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 893107
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120. 896610
Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaploves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.
Ieško darbo
896553
Kruopštus, sąžiningas, pareigingas 46 m. vyriškis, turintis elektro-automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 679 97 104. 906634
Siūlo darbą Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt. 902163
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
Kita
Transporto paslaugos Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com. 902490
Parduoda Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867. 906147
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
905903
Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726. 899267
Statybos paslaugos
Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.
Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
904833
906682
892014
Mažai maisto prekių parduotuvei reikalinga pardavėja. Tel. 8 600 07 334.
Skaldytas beržines malkas, atraižas. Atvežame po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229.
Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei Klaipėdoje reikalingas (-a) apsaugos darbuotojas (-a). Tel. 8 680 56 172. 904697
Nekilnojamojo turto agentūrai reikalingi agentai. Tel. 8 612 48 946. 906488
Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų darbo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.
Gaminame įvairių matmenų medines, faneruotas ir laminuotas duris, įstatome per 20 dienų. Langų, laiptų ir baldų gamyba. Minijos g. 42, Klaipėda. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996. Kokybiškai atliekame apdailos darbus: klijuojame plyteles, glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.
Paslaugos Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583. 899406
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 901975
Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 904042
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901483
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 901986
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 900647
Perka
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
906620
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
905966
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.
901827
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin. kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.
903860
895878
868561
906215
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą mirus mylimam tėveliui užjaučiame Artūrą Koliaginą ir jo artimuosius. AB „Klaipėdos nafta“ kolektyvas 906779
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Dėl brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Antaną Gudelį, jo šeimą ir artimuosius.
904965
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900257
Varžytinės Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 11 val. parduoda iš varžytinių Dariaus Šiušo ir Rasos Šiušienės turtą: 71.55 kv. m butą su rūsiu Sausio 15-osios g. 11A-3, Klaipėdos m. Pradinė varžytinių kaina 216 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 14 val. parduoda iš varžytinių Dariaus Šiušo ir Rasos Šiušienės turtą: 2.4900 ha žemės sklypą Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Girkalių k. Pradinė varžytinių kaina 121600 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 906489
904676
905224
Reikalingas vairuotojas, turintis darbo patirties su manipuliatoriumi. Tel. Tel. 8 698 80 007.
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
906490
Nebrangiai parduodu automobilines racijas „Motorola“. Tel. 8 600 54 586.
902568
905360
901982
895076
Parduoda
903144
Darbas
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
895437
906164
906637
Paslaugos
Automobiliai
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 15 val. parduoda iš varžytinių Editos Stonkutės turtą: 0.0594 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu (38.91 kv. m) Kirų g. 14, Kretinga, Kretingos r. sav., SB “Draugystė“, 289 skl. Pradinė varžytinių kaina 48 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 906473
Dėmesio Likviduojama R.Žiobako stomatologijos paslaugų įmonė (į. k. 163403439, Gargždai, Vingio g. 15). 906624
Klaipėdiečiai, neišsiskirstykite po pasaulį, ieškodami laimės, bet junkitės prie Kristinos Brazauskienės Demokratinės darbo ir vienybės partijos narių ir kartu kurkime orų gyvenimą savo valstybėje! Kviečiame ateiti į steigiamos partijos susirinkimą, kuris vyks 2012 01 31 18 val. viešbučio „Amberton“ konferencijų salėje. Tel. 8 677 26 777. 905359
UAB „Ekonovus“ kolektyvas 906772
Konkursai UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725, Kauno g. 5, Klaipėda) ieško rangovo daugiabučio gyvenamojo namo Butsargių g. 13, Klaipėda, stogo remonto darbams atlikti. Kainų apklausos konkurso sąlygas galima gauti Kauno g. 5, Klaipėda. Pasiūlymų lauksime iki 2012 m. vasario 17 d. 9 val. Informacija tel. 8 699 40 293. 906728
dovanoja Dovanoju Terjerų veislės šuniukus. Tel 8 647 91 235.
17
antradienis, sausio 31, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į kelionę po Braziliją,
ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą,
Kelionė vyks 2012 03 02 – 28
Kolumbiją ir JAV!
Kelionės kaina nuo 12498 Lt asm.
sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos
Programą rasite www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
„Krantas Travel“
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, sausio 31, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www. tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijonas), Gražina Urbonaitė (aktorė). Kiti renginiai Vasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjerakomedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – Domino teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jaunimui. Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – Teatro laboratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – Teatro laboratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiai Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakarassusitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23-53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.LT. Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos etnokultūros centras Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. RENGINIAI Vasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“. Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“. Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Ogis ir tarakonai“ (k). „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Krymo muzikos festivalis 2011. Festivalio uždarymo koncertas. (Rusija, 2011 m.) (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Nuotykių f. „Merlino mokinys“ (1) (JAV, Kanada, 2006 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Siaubo trileris „Galutinis tikslas“ (JAV, Kanada, 2000 m.) (N-14). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Sausio 31 d. 16 val. atidaroma jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda. Veiks iki vasario 18 d.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) III a. holas – vasario 1 d. 14 val. A.Miežio tapybos darbų parodos atidarymas. Veiks iki kovo 20 d.
bibliotekos
Klaipėdos miesto s Klaipėdos miesto avivaldybės viešoji savivaldybės biblioteka viešoji biblioteka
Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. Klaipėdos apskritiesapskrities Klaipėdos Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (8). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (7).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Sekmadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Meksikos vario kanjonas. Ekstremalūs išbandymai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvėlė“. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.15 Pasaulio panorama (k). 12.40 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas (k). 16.00 Laida S. 16.25 Laiko portretai. Grafikės Evos Labutytės kūryba ir visuomeninė veikla (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Aktoriaus Regimanto Adomaičio 75-mečiui. Legendos. Aktorius Regimantas Adomaitis. 19.45 Aktoriaus Regimanto Adomaičio 75-mečiui. Drama „Jausmai“ (1968 m.). 21.10 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (2). 22.15 Mūsų miesteliai. Dotnuva (2). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (5). „Penki tūkstančiai Pagano pagodų. Mianmaras“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.15 „Kobra 11“ (4). 12.15 „Geri vyrukai“ (2). 13.10, 20.00 „Mano vardas Erlas“. 14.00, 21.00 „Naša Raša“. 15.00, 1.00 „Sinbado nuotykiai“. 17.00 „Kobra 11“ (5). 18.00 „Geri vyrukai“ (3). 19.00, 0.15 „CSI Niujorkas“. 21.30 Trileris „Prisiminti pavojinga“ (JAV, 2003 m.). 23.45 „Futurama“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „7 sekundės“ (JAV, Šveicarija, D.Britanija, 2005 m.) (N-7). 22.55 „Arti namų“ (N-7). 23.55 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai.
15.45, 16.10, 1.00 „Generolas“. „Lakūnas Prchalas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 19.10 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva) – Berlyno ALBA (Vokietija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas.
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. „Ką mes valgome?“ Humoro laida „Maski šou“. „Marselio kriminalistai“ (N-7). Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 11.45 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 12.15 „Nenuorama Seidė“. 13.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 14.15 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 15.15 „Kenedžiai“ (N-7). 16.15 Rezonansas (k). 17.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 19.15 Kultūra +. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 21.45 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Reidas. Eismo įvykių kronika. 20.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 22.00 „Broliai detektyvai“ (N-7). 23.00 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 0.00 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Komedija „Kitoje lovos pusėje“. 9.00 Kriminalinė komedija „Henrio nusikaltimas“ (JAV, 2010 m.). 11.00 Romantinė komedija „Karolina“. 13.00 Karinė drama „Stebuklas prie Santa Anos“ (JAV, Italija, 2008 m.). 15.35 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“. 17.00 Nuotykių komedija „Nimės sala“ (JAV, 2008 m.). 19.00 Komedija „Riteris su puse“ (Vokietija, 2008 m.). 21.00 Romantinė drama „Medis“ (Prancūzija, Australija, 2010 m.). 23.00 Drama „Imtynininkas“ (JAV, Prancūzija, 2008 m.). 1.00 Biografinė drama „Coco prieš Chanel“ (Prancūzija, Belgija, 2009 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Žukovas“. 22.20 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Vakaro naujienos. 23.45, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.55 „Laisvė ir teisingumas“ su A.Makarovu. 0.40 „Gynybos teisė“. 1.35 Suprasti. Atleisti. 2.30 Komedija „1000 dolerių į vieną pusę“. 3.50 „Žukovas“. 4.40 „Sužadėtuvių žiedas“. 6.05 Muzika.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 12.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
19
antradienis, sausio 31, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Bus lengva bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima, gerai sutarsite su aplinkiniais. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Jautis (04 21–05 20). Būsite nusiteikęs optimistiškai, vertinsite ir branginsite viską, kas jus supa. Šiandien kaip niekad bus lengva spręsti problemas, nesunkiai rasite išeitį iš keblių situacijų. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite įtemptai mąstydamas, bet po kurio laiko jums tai nusibos. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Vėžys (06 22–07 22). Būsite itin susikaupęs, viską darysite greitai. Būsite linkęs jautriai reaguoti į kylančias problemas ir kivirčytis, nes manysite, kad žodžiai šiandien – vienintelis jūsų ginklas. Liūtas (07 23–08 23). Svajonės ir idealų vaikymasis gali neigiamai veikti jūsų nuotaiką ir vidinę pusiausvyrą. Asmeninės problemos neleis jums užsimiršti, juolab kad joms spręsti šiuo metu reikia racionalaus proto. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, būsite pakiliai nusiteikęs, atvirai reikšite emocijas. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galite neatsispirti pagundai kivirčytis su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Išnaudokite tai – tinkamas metas priimti kai kuriuos svarbius gyvenimo sprendimus, susijusius su šeima, namais, karjera. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Atkreipkite dėmesį į šalia esančius, galbūt jiems reikia pagalbos. Ožiaragis (12 22–01 20). Susiklosčiusi padėtis paskatins nuoširdžiai susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Vandenis (01 21–02 19). Būsite apimtas nuojautos, kad nieko nėra pastovaus. Tai jus gali bauginti. Pasikalbėkite su artimu žmogumi, jis padės jums atrasti pusiausvyrą. Žuvys (02 20–03 20). Mėgausitės gyvenimu, šiandien džiugins net mažiausios smulkmenos. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui ir tai neliks neįvertinta.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.
„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tikslus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi trypčioja vietoje, jiems viskas krinta iš rankų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skirta kaip tik jums.
„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publicistas, asmenybės ugdymo specialistas ir verslo strategas, teigia, jog svarbiausias sėkmės principas yra šis: jeigu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonieriai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimėjimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyvenimo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį... Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Dantiraštis antradienis – Dievaitė trečiadienis – Koncertas ketvirtadienis – Reporteris penktadienis – Nosis teka Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis labai šalti ir sausi orai, šaltis kasdien stiprės. Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną bus 11–15 laipsnių šalčio. Rytoj naktį bus 20–25, dieną – 14–18 laipsnių šalčio. Kritulių nenumatoma, dienomis pasirodys saulė.
Šiandien, sausio 31 d.
–11
–8
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
–10
Šiauliai
Klaipėda
–11
Panevėžys
–13
Utena
–11
8.32 17.06 8.34
31-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 335 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +4 Berlynas –7 Brazilija +26 Briuselis 0 Dublinas +3 Kairas +19 Keiptaunas +22 Kopenhaga 0
kokteilis Klaipėdos choras išmestas
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+4 +14 –16 –16 +11 –6 +2 0
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–4 –7 +8 +27 –12 +17 +9 –8
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-12
-8
-12
-14
5
-16
-13
-15
-17
6
-20
-18
-20
-18
7
Priežastis: didžiuliai šalčiai pakir
„Mes – ger iausi“, – rėžė viena Klaipė dos „Jūros“ choro atstovė. Tačiau Cho rų kar ų kom isija ir transl iaciją stebė ję žiūrovai buvo priešingos nuomo nės: „Klaipėd iečiai – blog iausi. Jiems ne vieta Chor ų kar ų konkurse“. Ne vien rez ult at ai suerz ino uost a miesčio pat riotus, tačiau ir pats kūr i nys – dainų popur i, ir generolas Ed mundas Kučinskas. Vakar „Kokteilio“ telefonas kaito nuo savo nuomonę pa reikšt i panorusių skaitytojų. „E.Kučinskas – atamanas, chorvedys, kur is turėjo unikal ią gal imybę tiesio giniame eteryje jūrą paversti pelke“, – sarkast iškai šaipėsi Liudas Prūdas. „To ir reikėjo tikėtis, nes maestro E.Ku činskas nelabai suprato, ko iš jo reika laujama, – pliekė Debita. – Gal jis galvo jo, kad Chor ų kar ų konkursas – tai ne chor ų, o jo benefisas?!“ „Jūros“ choro vadovas – veikėjas dryžuo tu švarku, kupinas arogancijos apraiškų, sugebėjęs patirti fiasko“, – niršo Ipolitas.
ketvirtadienį
Energija: būdamas garbaus amžiaus A.Čekuolis veda TV laidas, keliauja į
tolimus kraštus ir kasmet stengiasi išleisti po knygą.
Svarbu, kad paslydę ir patyrę traumą žmonės tinkamai susiteikt ų pirmąją pagalbą. Parkritus ir susimušus, skilus kaului, reik ia skaudamą vietą tuoj pat atšaldyti šaltu kompresu, stengtis są nar io nejudinti ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.
Linksmieji tirščiai Indėnas sumanė pasikeisti pavardę. – Man nepat inka mano pavardė. Ji per ilga. – Tai kok ia ta jūsų pavardė? – Pašautas Lauk in is Kalnų Erel is, Ak meniu Krintantis Iš Dangaus. – Taip, iš tiesų pavardė sudėt inga. Ir kok ią naują pavardę pasirinkote? – Bum! Česka (397 719; kurie nors turi būti paskutiniai. Klai pėdiečiai – kultūringiausi, nes jie pirmieji pasitraukė)
Astra (Astrida), Budvilė, Marcelė, Skirmantas
1937 m. gimė kino ir teat ro aktorius Reg imantas Adomaitis.
1939 m. Jon iškėlyje gi mė Nepr iklausomybės atk ūr im o sign at ar as (1990 m.), pirmosios Vy riaus yb ės vicepremje ras Romualdas Ozolas. 1950 m. JAV prez iden tas Harry Trumanas pa skelb ė apie vanden il i nės bombos kūrimą. 1955 m. pristatytas pir masis muz ik in is sinte zatorius. 1991 m. Vilniuje pradėjo transliacijas radijo stotis „Radiocentras“.
Tomo Urbelio nuotr.
65-eri metai žurnalistinio dar bo, 60 aplankytų pasaulio šalių. A.Čekuolis dažnai tituluojamas vyriausiu televizijos laidų vedėju pasaulyje. Paklaustas, kaip spėja rengti te levizijos laidą, rašyti ir vesti eks kursijas, publicistas pajuokavo, kad dar randa laiko popiet valan dą pusantros pamiegoti. „Jei nesi mėtai į dalykus, kurie nereikalin gi, viską spėji. Skyrus laiko miegui, maistui, meilei ir darbui, galima daug su spėti, ypač jei kiekvieną dieną ką nors padarysi. Jei kasdien išmok si po 10 naujų žodžių, o ne pasi teisinsi, kad šiandien oras ne toks gražus, gal rytoj, gal sekmadienį
išmoksiu 70 naujų žodžių“, – sa kė A.Čekuolis, kuriam tik aktyvi veikla padeda klestėti ir stebinti savo energija gerokai jaunesnius kolegas. Jis galėtų kalbėti valandų va landomis, jo unikalios patirties užtektų dar keliems gyveni mams, o ir TV laidas, kaip pats žurnalistas sako, jis ves iki pat mirties. Tačiau į laidas patenka ne viskas. „Kas laidon nesudėta...“ Taip A.Čekuolis pavadino savo vaka rą-susitikimą su klaipėdiečiais. Visi norintieji tiesiogiai pabend rauti su unikaliu žmogumi vasa rio 2 d. 18 val. laukiami Žvejų rū muose. Bilietus platina Bilietai.lt, jie parduodami ir Klaipėdos Vals tybinio muzikinio teatro kasoje. „Klaipėdos“ inf.
Nekantrūs žvejai bando ledo stiprumą Asta Aleksėjūnaitė
Atsargiai, žiemos žabangos
1797 m. gimė austrų kom pozitorius Franzas Schu bertas. Mirė 1828 m 1800 m. Varšuvoje mi rė Mykolas Kaz im ieras Oginskis, LDK valstybės veikėjas, meno mecena tas, kompozitorius. Gimė 1728 arba 1730 m. 1926 m. gimė kompozi torius, pedagogas Vytau tas Klova. Mirė 2009 m. 1928 m. Leonidas Troc kis ištremtas iš SSRS. 1935 m. gimė japonų ra šytojas, Nobelio premijos laureatas Oe Kenzaburo.
Žmogus – enciklopedija. Taip daž nai sakoma apie neseniai 80-me tį atšventusį žurnalistą Algiman tą Čekuolį.
„Jūros“ choras savo kūr inyje atl iko net penk is oper inius intarpus. Mažo ka. Reikėjo septynių. Tuomet komisi ja būtų atsiž velgusi.
Klaipėdos chor istai žadėjo laimėt us pin ig us skirt i uostam iesčio Jaun imo centr ui, kad kiekv ienas jaunas žmo gus mokytųsi šokti, dainuoti gerai ap šviestose patalpose, tur inčiose labai gerą garso sistemą. Tačiau jaun imas liks be šių patalpų.
–12
Alytus
Vardai
A.Čekuolio išmintis – iš pirmų lūpų
„Kokteilio“ pozicija
Noras liko tik noras
Marijampolė
Vilnius
sausio 31-ąją
rytoj
to „Jūros“ dainininkėlių balsus.
–13
–13
a.aleksejunaite@kl.lt
Po savaitgalį paspaudusio šaltu ko Kuršių marias padengęs le das jau vilioja pirmuosius žve jus mėgėjus.
Kuršių marių ledo storis ties Nida – 8 cm, ties –Vente 10 cm, tačiau visur apstu properšų. „Jos yra pačios pavojingiausios, nes per naktį properša užsitraukia vos dviejų ar trijų centimetrų le du. Atrodo, kad visur ledas, o, pa taikius į tokią vietą, galima ir įlūž ti“, – sakė Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys. Pirmadienį Ventėje subruzdo ke turračių savininkai. Šių savadarbių transporto priemonių, kurios skir tos važinėti ledu, vairuotojai jau
nuo ankstyvo ryto plušėjo ant le do žymėdami savotišką kelią, ku riuo riedėti saugu. „Už kokių 5 km matyti, kaip vy rukai gręžia eketes ir eglišakėmis žymi ruožą, kuriuo važinės“, – pa sakojo V.Jusys. Mariose dar yra keliolika iki ke lių šimtų metrų pločio properšų, kuriose tyvuliuoja atviras vanduo. Didžiulė pusės kilometro ilgio pro perša mėlynuoja nuo Ventės į Kin tų pusę, atviras vanduo matyti ir Preilos bei Nidos pusėje. Nors priekrantėje ties Nida ledo storis jau siekia 8 cm, tačiau yra ir didžiulių properšų. Tačiau tikima si, kad paspaudęs šaltukas per ke lias naktis jas užtrauks ledu. O tvirto ir patikimo ledo ketur račių mėgėjai gali tikėtis tik į savai tės pabaigą.
Ledas: vakar Ventės rage dar buvo matyti properšų, tačiau žvejų tai
neatbaido.
Vytauto Jusio nuotr.