TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
antradienis, sausio 31 d., 2012 m.
Laikinajai komisi jai „Snoro“ bank roto aplinkybėms ištirti vadovaus V.Mazuronis. Lietuva 5p.
Nr. 25 (1224)
diena.lt
1 Lt
Briuselyje susirinkusiems ES vadovams belgai paruošė staigmeną – visuotinį streiką. Pasaulis 12p.
E.Jankauskas mano, kad po kartų kaitos Lietuvos rinktinės laukia krizė, bet tiki si, kad ji neužsitęs. Sportas 11p.
Vaikų svajonė – įkvėpti oro
Dėl tarnybos valstybei ne su sulaukęs priekaištų, ta čiau būtų keblu ją tęsti ta pus agresyvios rinkimų kampanijos taikiniu. Atsistatydinantis generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera
5p.
Miestas
3p.
Mėnesį gerokai patrumpino Vilniaus daugiabučių namų gyven tojai nustebo, kai į jų namus nurašyti skaitiklių rodmenų „Vilniaus energi jos“ darbuotojai atėjo iki mėnesio pa baigos likus šešioms dienoms. Bai minamasi, kad už šias dienas teks susimokėti pagal šildymo tarifą, ky lantį nuo vasario. „Tikrai viską su tvarkysime“, – tikina šilumininkai.
Miestas Padeda: Edvardo kambarys tapo maža reanimacijos palata. Kvėpavimą palengvinančios aparatūros vaikas nebijo – žino, kad su ja netrūks oro.
Šių vaikų namai – tarsi ligoninė su ma ža reanimacijos palata. Vaikai sunkiai kvė puoja, ypač naktį. Tada jiems padeda dirb tinės plaučių ventiliacijos aparatas. Kitaip vaikai neaugtų. Netgi neišgyventų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Liga labai reta
Netoli Vilniaus esančiose Grigiš kėse mūsų laukia du maži ber niukai: ketverių metų Marcinas ir šešerių su puse Edvardas. Vaikų pasididžiavimas – akvariumas su spalvotomis žuvytėmis. Jie tik ir laukia, kada tą grožybę pagirsime.
Jauna šeima – Irina ir Pavelas Koz lovskiai – su vaikais ir Pavelo tė vais gyvena nuosavame name. Edvardui prieš metus buvo diag nozuota miopatija – raumenų silp numas, tačiau neaiškios rūšies. Ligos padarinys – kvėpavimo ne pakankamumas, ypač naktį. „Kai Edvardas užmiega, jam už dedame ant burnos kvė pavimo kaukę. Aparatas
8
Kuo grasina šalčiai?
4p.
2
antrADIENIS, sausio 31, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Paramos prašoma dažniau Vilniaus mieste 2011 m. socialinę pašalpą gavo 216 303 asmenys. Palyginti su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių so cialinę pašalpą vilniečių padau gėjo 13,2 karto.
„Dar prieš 3 metus visoje Lietu voje buvo apie 135 tūkst. socialinės paramos gavėjų, jiems per metus buvo išmokama apie 668 mln. li tų. Dėl didėjančio nedarbo, ma žėjančių pajamų visuose Lietuvos miestuose matome nuolatinį so cialinės pašalpos gavėjų skaičiaus augimą“, – pastebi Vilniaus me ras Artūras Zuokas. Vilniuje kom
pensacijas už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį 2011-aisiais gavo 81 169 asmenys. Per 2011 m. vien vilniečiams suteikta beveik 80 mln. litų įvairios socialinės para mos, 2008 m. visos išmokos suda rė 8,4 mln. litų. VD inf.
Termometrų stul peliams artėjant prie –30, nerimas braunasi ir pas re tų sostinės augalų bei gyvūnų augin tojus. Auga šildymo išlaidos, ypač bran giai kainuoja lepių augalų priežiūra.
Įspėja dėl avarijų grėsmės Vilniaus savivaldybė ragina gy ventojus būti atsargius, o pastatų administratorius ir prižiūrėtojus imtis visų priemonių, kad būtų iš vengta avarijų, kurios gali įvykti dėl žemos lauko temperatūros.
Praėjusį savaitgalį jau padaugė jo avarijų gyvenamųjų namų šil dymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose, jų užfiksuota 100, o įprastai savaitgaliais būdavo 30– 40. Dalis šių avarijų susijusios su žemesne lauko temperatūra. Ne tinkamai prižiūrint šildymo sis temas, dėl sušalusių radiato rių, vamzdynų, gali būti atjungta centrinio šildymo sistema. Dėl to
gyventojai laikinai gali likti be ši lumos. Bendrijos ir namų admi nistratoriai raginami patikrinti laiptinių, palėpių, rūsių sandaru mą ir imtis priemonių, kurios ap saugotų pastato inžinerines siste mas nuo užšalimo. VD inf.
laikymą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1000 litų. Jeigu pastato naudotojas nesiima veiksmų, nors kyla pastato griū ties grėsmė, gali būti baudžiamas nuo 1000 iki 5000 litų. VD inf.
Pastato prižiūrėtojai privalo ste bėti, kad nesikauptų sniegas ir le das ant pastatų stogų ar išorinių durų stogelių, prie švieslangių, sienų, langų. Pastatų naudotojai privalo kuo skubiau pašalinti nuo pastatų susikaupusį sniegą ir nuo stogų nudaužyti varveklius. At liekant šiuos darbus, pastatas turi būti aptvertas. Už taisyklių nesi
Kardinolui – premjero sveikinimai Vyriausybės atstovai pasveiki no Vilniaus arkivyskupą metro politą kardinolą Audrį Juozą Bač kį, vasario 1 d. minėsiantį savo 75-ąjį jubiliejų.
Premjeras Andrius Kubilius padė kojo Jo Eminencijai kardinolui už kilnią ir svarbią tarnystę, linkėjo sveikatos ir visokeriopos kloties vedant mūsų tėvynės žmones ti kėjimo ir doros keliu. Nuoširdaus susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie opias šių die nų aktualijas. Taip pat kalbėta apie šeimos, kaip tradicinės ver tybės, institutą. Kardinolas padė
peratūra.
Sostinės flora ir fauna šalči Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Aukų pavyksta išvengti
Baudos už varveklius Vilniaus savivaldybė atkreipia vi sų pastatų savininkų, valdytojų ir techninių prižiūrėtojų dėmesį dėl pastatų priežiūros žiemą. Pavyz džiui, už nenudaužytus varvek lius gresia baudos nuo 200 litų.
Sąlygos: Vilniaus universiteto botanikos sodo egzotinių augalų šiltnamyje
Lietuvos jaunųjų gamtininkų cent re Vilniuje šiuo metu globojama per 300 įvairiausių gyvūnų. Dalis jų perkaustyti į patalpas, o štai ki tai grupei pasisekė mažiau. Įvairūs kanopiniai ar į mini zoologijos sodą patekę Lietuvos miškų gyventojai stingdantį speigą pasitinka lauke. „Jau antri metai iš eilės mus už klumpa tokie šalčiai, tačiau esame jiems pasiruošę. Kaip nors ypa tingai mūsų planų tos gamtos iš daigos nekoreguoja, dirbame taip, kaip įprasta. Šilumamėgiai gyvū nai – įvairūs varliagyviai, papū gos – yra pastate ir dėl šalčių jiems tikrai jokios grėsmės nėra“, – pa sakojo gamtininkų centro Biologi nės įvairovės skyriaus vedėja Sta sė Mameniškienė. Dar spalio pabaigoje į užda ras patalpas tai pat buvo iškraus tytos vištos, žąsys, antys, avys. O štai atvykėliui iš Pietų Amerikos – lamai Rikiui – Lietuvos šalčiai ne baisūs. Šis kupranugarinių šeimos atstovas ir per speigą mielai išbė
ga „pasiganyti“ gryname ore. Nors nemažą laiko dalį praleidžia lauke, lama bet kada gali pasislėpti spe cialiai įrengtame tvartelyje. „Lamai tokie orai – norma. Ji tu ri storą vilnos sluoksnį, apsaugantį nuo įvairių negandų. Žinoma, pa norėjusi ji galėtų pasislėpti tvarte lyje“, – dėstė pašnekovė. Geriausiai šildo maistas
Nebaisūs šalčiai ir Lietuvos miškų gyventojams: usūriniams šunims, lapėms. Šie taip pat lauke mėgau jasi žiema, norėdami pailsėti sle piasi urvuose. Nelinkę slėptis nuo speigo ir paukščiai – jūrinis erelis, suopis. „Ne paslaptis, kad daugelis pas mus patekusių gyvūnų būna suža loti ir laukinėje gamtoje savaran kiškai neišgyventų. Todėl jiems reikia šiek tiek daugiau globos. Nors jie gyvena lauke, tačiau ga li slėptis po stogu, kuris apsau go nuo vėjų. Tvarteliuose, nors jie specialiai neapšildyti, gyvūnai taip pat apsaugoti nuo didžiausios blo gybės – vėjo. Be to, ant grindų yra mėšlo sluoksnis, jis taip pat išski ria šilumos. O svarbiausias veiks
nys, saugantis nuo šalčio, yra ne gera užuovėja, o sotus maistas. Bū tent jis padeda iškęsti viską“, – pa sakojo S.Mameniškienė. Atlaiko didelius šalčius
VU botanikos sodo Kairėnuose egzotinių augalų šiltnamyje žie mos šalčiai didesnių nuostolių, iš skyrus išaugusias šildymo išlai das, nepadarė. Šiltnamį prižiūrinti ir jame esančius augalus globojanti vyresnioji botaninių kolekcijų ku ratorė Kristina Balnytė patvirtino, kad šalčiai augalams pakenkti ne turėtų. „Nors šiltnamis iš polietileno, šalčius atlaiko. Žinoma, temperatū ra nėra tokia kaip vidurvasarį, tačiau kaip žiemą ji visai tinkama ir auga lams pakenčiama – 15 laipsnių šilu mos“, – dėstė kolekcijų kuratorė. Jeigu temperatūra kristų dar la biau, tikėtina, kad ir šiltnamyje ji šiek tiek mažėtų, bet nedaug. Per tikrą žiemą pražydo
Šiuo metu šiltnamis padalintas į dvi dalis: vienoje sustatyti labiau šilumą mėgstantys ir lepesni au galai, kitoje – tie, kuriems žalinga
Vienodina automobilių stat Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija siūlo įteisinti galimybę neįgaliesiems visose savivaldy bėse vienodomis sąlygomis staty ti automobilius nemokamai.
kojo svečiams už bendradarbia vimą ir aktyvų darbą vadovaujant komisijai tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vyk dyti. A.Kubilius jubiliatui dovanų įteikė vardinį premjero laikrodį. VD inf.
Problema: skirtinga neįgaliųjų automobilių statymo tvarka, pasak Sei
mo kontrolieriaus, varžo neįgaliųjų teises ir galimybes aktyviai dalyvau ti visuomeniniame gyvenime. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ministerija siūlo nuo vietinės rink liavos už automobilių statybą moka mose aikštelėse atleisti automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automo bilių statymo kortele, vairuotojus. Problemą dėl skirtingų sąlygų iš kėlė tyrimą atlikęs Seimo kontro lierius Romas Valentukevičius. Jo teigimu, kai kurios savivaldybės, suteikdamos lengvatų automobi lius mokamose vietose statantiems neįgaliesiems, nustato papildomų reikalavimų. Dalyje savivaldybių tam, kad neįgaliajam būtų suteikta lengvata
3
antrADIENIS, sausio 31, 2012
miestas
7p.
Šiemet ekonomika augs lėčiau.
Sunerimo dėl išankstinio skaitiklių duomenų fiksavimo Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus daugiabučių namų gy ventojai nustebo, kai į jų namus fiksuoti skaitiklių rodmenų „Vil niaus energijos“ darbuotojai atė jo iki mėnesio pabaigos likus še šioms dienoms. Baiminamasi, kad už šias dienas teks susimokėti nuo vasario kylančiu šildymo tarifu. 25 dienų mėnuo
Komfortas: iš Pietų Amerikos,
e palaikoma augalams reikalinga tem Simono Švitros nuotr.
Andų kalnų, kilusi lama Jaunųjų gamtininkų centre ir spaudžiant šaltukui jaučiasi gerai.
iams pasiruošusi būtų tik nulio laipsnių ar žemesnė temperatūra. Pastarųjų sąraše yra tokie egzotiniai augalai kaip arau karija ar drakonmedis. O štai į le pesnių sąrašą pakliūva daugelis iš Afrikos žemyno atkeliavusių auga lų. Didesnę dalį jų šiomis dienomis ėmė krauti žiedus, o kai kurie pra žydo. „Taip jau sutapo, kad dabar
daugelis mūsų šiltnamyje esančių augalų iš pietų Afrikos pražydo. Ir jų tėvynėje dabar žydėjimo metas, tad jiems reikia ypatingo rūpesčio. Žydi strelicijos, įvairūs storlapiai, veltheimijos ir jiems juk nepaaiš kinsi, kad už plėvelės šaltis. Dėl to kio grožio verta stengtis ir jį apsau goti“, – pabrėžė K.Balnytė.
Laukiniams gyvūnams šalčiai nebaisūs Gyvūnų globėjų asociacijos vyr. spe cialistė Lolita Greblikienė dienraščiui papasakojo, kad laukinė gamta prie didesnių šalčių prisitaiko nesunkiai. Anot jos, žmogui į šiuos procesus ge riau nesikišti. Būtent dėl žmonių neti kusių veiksmų šią žiemą Lietuvoje li ko žiemoti nemažai gulbių. „Didžioji dalis gulbių neišskrido, nes žmonės jas nuolat šeria. Tai jos iki šiol laukia, kad kas nors ateis ir pašers. Tas pats ir dėl smulkių paukštelių. Visi jie lieka, nes laukia maisto iš žmogaus. Net po metų grįžta į tą pačią vietą, kur buvo lesalo. Tad jei jau pradėjote le sinti, tai, būkite malonūs, nesustokite ir darykite tai nuolat“, – kalbėjo L.Greb likienė.
Be gulbių, Lietuvoje liko žiemoti ir gandrų. Statistika liudija, kad dauge lis šių gyvūnų su žmonių pagalba sėkmingai sulaukia pavasario. „Štai mums žmogus skambina, prašo atva žiuoti gulbės pasiimti. Atvažiuojam, o ji paima ir nuskrenda. Gulbės gali iki 35 laipsnių šaltį iškęsti, taip pat turim praktikos, kai gandrai užpraeitą žie mą išgyveno per didžiuosius šalčius“, – vardijo gyvūnų globėja. Specialistė pabrėžė, kad gyvunams šalčius iškęst i padeda maistas. „Kai gyv ūnas sotus, jam šalčiai nėra to kie baisūs. Ta pati taisyklė galioja ir naminiams gyvūnams, šuniukų, ka čiuk ų racionas turėtų būt i padidin tas“, – apibendrino moteris.
Centrinio šildymo sistemai pri klausančiuose sostinės daugiabu čiuose namuose gyvenantys žmo nės gūžčioja pečiais nesuprasdami, kodėl „Vilniaus energijos“ specia listai jau nuo sausio 25 d. pradėjo varstyti namų duris norėdami su žinoti skaitiklių rodmenis. Dienraštis „Vilniaus diena“ su laukė ne vieno nustebusio vilnie čio skambučio. Žmonės teigė, kad į namus atėję darbuotojai sunkiai galėjo paaiškinti, kodėl duomenis nuskaityti prisireikė taip anksti. „Esu šio namo pirmininkas, tad visus komunalinių mokesčių rei kalus labai akylai seku. Net ne supratau, kai pasakė, kad atėjo šilumos skaitiklių duomenų nu skaityti. Sakau, kad dar šešios mėnesio dienos liko. Tas žmo gelis iš „Vilniaus energijos“ gal vą pakraipė, nieko dora man ne pasakė. Suprask – kad liepė, tai ir atėjo“, – dienraščiui sakė sostinės Pilaitės mikrorajono daugiabuty je gyvenantis vyras. Miesto gyventojai nebesupran ta, kodėl „Vilniaus energijos“ dar
buotojai vieną mėnesį užsuka iki jo pabaigos likus dar savaitei, o ki tą kartą gali jau tik mėnesio pra džioje pasirodyti.
Vilniečiai išsigan do, kad už šešias į šio mėnesio sąskaitą neįtrauktas dienas jiems teks susimokė ti ne senuoju, o nau juoju didesniu tarifu.
Bijo sumokėti daugiau
Praėjusią savaitę „Vilniaus ener gija“ paskelbė, kad šilumos kai na daugiabučių namų gyvento jams nuo vasario sostinėje didės nuo 29,23 cento iki 29,65 cento už kilovatvalandę (su PVM). Karš to vandens 1 kub. m kaina Vilniaus daugiabučių namų gyventojams auga nuo 20,66 iki 20,88 lito. Vilniečiai išsigando, kad už še šias į šio mėnesio sąskaitą neįtrauktas dienas jiems teks susi mokėti ne senuoju, o naujuoju di desniu tarifu. „Tai dabar taip išeina, kad mo kėsime praktiškai už penktada lį mėnesio brangiau? Čia jau būtų apgavystė“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi vilnietė. Miestelėnai sako, kad pastaruo ju metu mokėdami mokesčius už šildymą vis rečiau supranta, kaip kaina buvo apskaičiuota, kaip die
nų įtraukimas į sąskaitą paveiks kito mėnesio mokesčius. „Kodėl nėra aiškios tvarkos, kaip reikia fiksuoti tuos skaitiklių rodmenis. Turėtų būti tik kokių dviejų ar trijų dienų intervalas, kad gyventojai nebūtų apgauti. Iš kur mums žinoti, ar paskui tos dienos galų gale kaip nors išsily gins, ar ne“, – piktinosi vilnietis. Įpareigoja įstatymas?
Bendrovės „Vilniaus energija“ at stovas spaudai Nerijus Mikalajū nas dienraščiui patvirtino, kad įmonės darbuotojai skaitiklių rod menis fiksuoti pradėjo praėjusią savaitę, tačiau tai daryti juos esą įpareigoja įstatymai. „Skaitiklių rodmenys fiksuojami taip, kaip yra įpareigota įstatymo. Neleidžiama skaitiklių rodme nų skaičiuoti daugiau kaip už 30 dienų. Be to, šio mėnesio pabai goje buvo savaitgalis, tad mums reikėjo labai paskubėti, kad spė tume užrašyti visų namų skaitik lių duomenis. Kaip žinia, nuotoli nis skaitiklių nuskaitymas mums yra draudžiamas, tad šis proce sas užima nemažai laiko“, – sakė N.Mikalajūnas. Paklaustas, ar vilniečiams už li kusias šešias mėnesio dienas ne reikės mokėti didesniu šildymo tarifu, N.Mikalajūnas teigė, kad taip neturėtų būti. „Tikrai viską sutvarkysime. Vartotojų apgauti neketiname. Ki ta vertus, tos šildymo kainos kei čiasi vos ne kas mėnesį“, – kalbė jo pašnekovas.
tymo tvarką statyti automobilį mokamose aikš telėse, nepakanka turėti neįgalių asmenų automobilių statymo kor telę. Jose rinkliava netaikoma tik transporto priemonių, pažymėtų skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, vairuotojams, kurie turi specialų leidimą statyti automobilį apmo kestintose gatvėse ar aikštėse. Kontrolierius atkreipė dėmesį, jog dėl informacijos stokos neįga lieji gali nežinoti apie papildomas sąlygas ir jiems pastačius automo bilius mokamose vietose gali būti skiriamos baudos. „Seimo kontrolierius padarė iš vadą, kad, susidarius tokiai situaci jai, ne tik varžomos neįgaliųjų tei sės ir galimybės aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ribo jamas neįgaliųjų mobilumas bei sa
varankiškumas, bet ir pažeidžiami socialinės integracijos principai“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Tad siūloma įstatymu įtei sinti, kad vietinė rinkliava visoje šalyje nebūtų imama už automo bilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis, statymą savivaldybių tarybų nu statytose mokamose vietose. „Šitaip būtų užtikrinta visų neį galių asmenų lygybė prieš įstaty mą, jų teisė į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisė vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo“, – teigia ministerija. Ministerijos siūlymą keisti Rink liavų įstatymą kitos savaitės posė dyje svarstys Vyriausybė. BNS, VD inf.
Manipuliuoja: savo nuožiūra pasirinkdama skaitiklių rodmenų fiksavimo dieną „Vilniaus energija“ sąs-
kaitas gali ir sumažinti, ir padidinti.
Simono Švitros nuotr.
Inspekcija išaiškino Savo tyrimą dėl padidėjusio šilumos suvartojimo sost inėje paskelbusi Energetikos inspekcija nustatė, kad lapkritį už daugiau kaip 30 dienų sąskaitas miestelėnams išrašiusi „Vil niaus energija“ pažeidė įstatymą ir klaidino vartotojus. Inspekcija nustatė, kad daugumoje Vilniaus daugiabučių namų šilumos skaitiklių rodmenys už lapkričio mė nesį buvo surinkti praėjus 33 dienoms nuo ankstesnio rodmenų nurašymo.
Šiuose namuose spalio mėnuo „su trumpėjo“ iki 28 ar 29 dienų. Vilniaus savivaldybė buvo paskelbu si sąrašą, kiek dienų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais sudarė ataskai tinis laikotarpis, pagal kurį buvo išra šytos sąskaitos už šilumą sostinės na muose. Iš sąrašo paaiškėjo, kad Vilniu je buvo ir tokių daugiabučių, kuriuose 30 dienų trunkantis lapkritis buvo „iš tęstas“ iki 37 dienų. Taip skaitiklių duomenų nurašymo
dienomis manipuliuodama „Vilniaus energija“ vieną mėnesį gali sąskaitas sumažinti, kitą – padidinti. Tačiau dėl rudenį „Vilniaus energijos“ sudarytų sąskaitų už ilgesnius laiko tarpius inspekcija bendrovės nenu baudė, tiesiog įpareigojo ją laikytis tei sės aktuose numatytų reikalavimų. Išaiškinti, ar bendrovė nepažeidė ki tų teisės aktų ir kaip ji už galimus pa žeidimus turėtų atsakyti, patikėta Ge neralinei prokuratūrai.
4
antrADIENIS, sausio 31, 2012
miestas
Didžiųjų šalčių pavojai
Pirmas šios žiemos savaitgalis, kai temperatūra nukrito žemiau dešimties laipsnių šalčio, pareikalavo aukų. Greitosios medici nos pagalbos stoties duomenimis, Vilniuje savaitgalį galūnes ap šalo pora žmonių. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Kol kas apie mirtinai šalusius žmo nės sostinėje informacijos nėra. Tačiau kitur Lietuvoje šį savaitga lį šalčiai nusinešė pirmąsias aukas. Alytuje savaitgalį mirė du smar kiai sušalę žmonės. LNK televizija pranešė apie šeštadienio rytą Tra kų rajone šalia kelio rastą mirtinai sušalusią 44-erių moterį. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pa vaduotoja Vanda Pumputienė ra gina pasirūpinti savo sveikata. „Svarbiausia – nevartoti alko holio. Jis yra pagrindinė sušalimo priežastis. Alkoholis išplečia krau jagysles. Žmogui atrodo, kad jam šilta, tačiau šiuo atveju kaip tik al koholis ir neleidžia adekvačiai įver tinti situacijos“, – patarimus dalijo medikė. Pasak pašnekovės, taip pat labai svarbu nebūti tuščiu skran džiu ir sočiai pavalgyti. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, raginami kuo mažiau laiko praleisti lauke. „Pagyvenę asmenys turėtų būti namuose. Jei netyčia lauke juos iš
tiktų infarktas ar jie paslystų, su šalti užtektų pusvalandžio“, – pa sakojo V.Pumputienė. Pasak pašnekovės, sušalti esant ypač žemai temperatūrai didesnė tikimybė vaikams – jų termore guliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi – ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų medžiagų apykai ta lėtesnė. Nejudant šaltyje per pusvalan dį kūno temperatūra gali nukris ti žemiau negu 35 laipsniai. Kai temperatūra sumažėja dar trimis laipsniais, sutrinka asmens koor dinacija. „Esame pastebėję, kad būdami tokios būsenos žmonės nesuvokia, ką daro. Pavyzdžiui, nusivelka striukes ir dedasi po galva“, – pasakojo V.Pumputienė. Medikė dar kartą pabrėžė, kad di džiausias pavojus esant šalčiui – alkoholis. Laukdami viešojo transporto gyventojai taip pat turi pasirūpin ti, kad nesušaltų. Pasak medikės, svarbu nuolat judėti. Taip pat gy vybiškai svarbu pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę. Batai turi bū ti gana laisvi, kojų pirštai – nesu-
spausti. Nors didesnis pavojus nu šalti galūnes gresia esant drėgnam ir šaltam orui, vėjas taip pat padi dina tikimybę netekti galūnių. Žiemą didesnė ne tik nušalimo, bet ir gaisrų tikimybė. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėji mo valdybos viršininkas Riman tas Steponavičius teigė, kad šį sa vaitgalį sostinėje didelių gaisrų dėl kaminų ar šildymo prietaisų nebu vo, tačiau apie saugumą pagalvo ti reikia. BNS praneša, kad sekmadienį gaisruose Prienų ir Raseinių rajo nuose žuvo trys žmonės, per gaisrą Lazdijų rajone vienas žmogus buvo stipriai sužalotas. „Šildymo įrenginių, krosnių ir kaminų būkle reikia pasirūpinti dar rudenį. Jei namas privatus, tai turi daryti savininkas. Daugiabu čių šildymo įrenginių tvarka rūpi nasi bendrijų atstovai“, – aiškino pašnekovas. Priešgaisrinės gelbėjimo valdy bos viršininkas pabrėžė, kad daž niausiai gaisrai kyla dėl įtrūkusių kaminų ar per statybas netaisyk lingai įrengtų prietaisų.
Įspėjimai: medikai per šalčius ragina judėti, sočiai valgyti ir atsisaky
ti alkoholio.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vaikams Šviet imo ir mokslo min ister ija pri men a, kad, vadov auj ant is Bend rais iais ugdymo planais, esant 20 laipsn ių šalčio temperat ūrai pamo kos gal i būt i neorgan iz uojamos vi sų tipų bendrojo lav in imo mok yk lų 1–5 klasėse.
O temperatūrai nukritus iki 25 laips nių šalčio pamokos nevyksta bendro jo lavinimo mokyklų 6–12 klasių moki niams ir bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų moksleiviams. Šios dienos įskaičiuojamos į moky mosi dienų skaičių.
5
antradienis, sausio 31, 2012
lietuva Skirs iki 200 tūkst. litų
Geriausias meras
Emigracijos kryptys
Nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų bažnyčios ir vie nuolyno ansambliui Vyriau sybė iš rezervo numato skir ti 150–200 tūkst. litų. Tai žur nalistams pranešė premje ras Andrius Kubilius po spe cialaus pasitarimo, kuris su rengtas siekiant aptarti dėl gaisro susidariusią situaciją.
Geriausiu 2012-ųjų meru iš rinktas pirmą kadenciją Ne ringos savivaldybei vadovau jantis Antanas Vinkus. Balsa vę už A.Vinkų pabrėžė palai kantys jį dėl rūpinimosi Ne ringos savivaldybe, dėl idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyveni mą, dėl Neringos vardo garsi nimo, iniciatyvumo.
Beveik pusė 2011 m. išvyku sių Lietuvos gyventojų rinko si Jungtinę Karalystę. Pernai iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkst. ma žiau nei 2010 m. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų su darė 20–29 metų gyventojai. Jungtinę Karalystę rinkosi 47 proc. lietuvių.
Traukiasi A.Nevera
Seime vakar suda ryta laikinoji komi sija „Snoro“ bankro to aplinkybėms iš tirti iki ateinančios vasaros nagrinės tiek pačios opo zicijos, tiek ir val dančiosios koali cijos suformuluo tus klausimus.
Generalinio prokuroro Dariaus Va lio pavaduotojas Andrius Nevera vakar įteikė atsistatydinimo pa reiškimą. D.Valys teikimą dėl pa vaduotojo atleidimo perdavė Pre zidentei Daliai Grybauskaitei.
Pirmininkas: laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti vadovu paskirtas opozicijos ly
deris V.Mazuronis.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
„Snorą“ narstys komisija Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Išvada – iki birželio
Už komisijos sudarymą balsa vo 78, prieš buvo 14, susilaikė 19 Seimo narių. Prieš komisiją pa sisakė arba balsuodami susilaikė daugiausia valdančiosios koali cijos atstovai. Gana netikėtai, vos vieno balso skirtumu, komisijos pirmininku paskirtas opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Jis nurungė valdančiųjų atstovą. Per Seimo neeilinę vienos die nos sesiją priimtame nutarime numatyta, kad į visus užduotus klausimus parlamento laikino ji tyrimo komisija turi atsakyti iki šių metų birželio 1 d. Ragino susitarti
Per visą dieną vykusias diskusi jas valdančiųjų liberalcentristų atstovas Artūras Melianas įtarė, kad sudaryta komisija neabejoti nai politikuos. „Jau prasidėjo aki vaizdus politikavimas, svarstant šį klausimą, prasidėjo abipusiai gau sūs įžeidinėjimai“, – kalbėjo jis. V.Mazuronis pareiškė neabejo jantis, kad komisijos darbe pasi taikys ir politinių diskusijų. „Taip, neabejotinai yra ir politinių klau simų šioje istorijoje. Bet į išky lančius politinius klausimus gali atsakyti tik Seimo laikinoji komi sija“, – teigė jis. Socialdemokratų atstovas Juo zas Olekas ragino Seimo narius iš opozicijos ir valdančiųjų gretų su sitarti. „Pabandykime tai padaryti dėl to, kad būtų atsakyta į aktua lius klausimus“, – kalbėjo jis. Sutiko, kad būtų suformuota
Premjeras Andrius Kubilius ini ciatyvą sudaryti komisiją vadino veiksmu prieš rinkimus: „Visi ma
tome, kad šie metai yra Seimo rin kimų metai ir opozicija tikriausiai taip elgsis visus šiuos metus.“ Tačiau premjeras sutiko, kad komisija gali būti suformuota. „Bet turi būti tokia komisija, kuri ne politikuotų, o savo darbą atlik tų kokybiškai“, – įspėjo Vyriausy bės vadovas.
skirtas V.Mazuronis. Jis surinko 59 Seimo narių balsus. Už val dančiųjų pasiūlytą Stasio Šedba ro kandidatūrą balsavo 58 parla mentarai. Išvadą laikinoji komisija įparei gota pateikti Seimui iki šių metų birželio. Seimo pirmininkė nusišalino
Andrius Kubilius:
Visi matome, kad šie metai yra Seimo rin kimų metai ir opozici ja tikriausiai taip elg sis visus šiuos metus. Komisijoje yra 12 narių
Nemenka diskusija kilo dėl to, kaip vertinti grupės opozicijai priklau sančių Seimo narių pasirašytą krei pimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pernai lapkričio viduryje itin sku biai priimtų „Snoro“ nacionaliza vimo įstatymų konstitucingumo. Valdantieji įtarė, kad toks kreipi masis gali būti naudingas užsie nyje besislapstantiems „Snoro“ stambiausiems akcininkams bei didžiausiems kreditoriams. Tačiau po diskusijų opozicija sutiko su tuo, kad klausimas dėl kreipimosi į Teismą įvertinimo būtų įrašytas į nutarimą. Valdan čioji koalicija atsisakė savo pasiū lymų išbraukti iš dokumento ke lis klausimus, kurie, valdančiųjų nuomone, galėjo įsikišti į teisė saugos veikimo sritį. Pasiekus kompromisą sutarta ir dėl pačios komisijos suforma vimo. Joje – 12 narių. Lygiai pusė priklauso valdančiajai daugumai, kita pusė – opozicijai. Komisijos pirmininku balsų dauguma pa
Laikinąją komisiją „Snoro“ bank roto aplinkybėms tirti inicijavo opozicija. Valdančioji koalicija il gai nenorėjo, kad būtų sudaryta tokia komisija, bet praėjusios sa vaitės pabaigoje netikėtai pareiš kė neprieštarausianti jai. Pastarosiomis savaitėmis daug šurmulio kilo aiškinantis, ko
kie galbūt neteisėti veiksmai bu vo atlikti „Snoro“ banke iškėlus bankroto bylą. Opozicinių so cialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė turįs doku mentų, patvirtinančių, kad Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus Gedimino Degučio vadovauja ma bendrovė, jau iškėlus bankro to bylą bankui, esą padengė jame esančią paskolą indėliu. I.Degutienė ir G.Degutis pa reiškė, kad politikuojanti opozi cija neteisi. Bet vakar neeilinės sesijos pra džioje I.Degutienė pareiškė nusi šalinanti nuo bet kokių svarstymų Seime dėl „Snoro“ komisijos su darymo.
Keturiolika klausimų Seimo laik inajai tyr imo kom isijai „Snoro“ banko bankroto apl ink y bėms išt irt i užduota 14 klausimų. Tarp jų yra šie:
mokamas atlyginimas ir koks šio at lyginimo dydis? Ar dėl banko inspektavimo darbų
ti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti indėlių sertifikatais ir ar galėjo jie būti neapdrausti indėlių draudimu?
anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veik la? Ar nutraukus visų „Snoro“ įsipa reigojimų vykdymą nebuvo pada ryta dar didesnė žala „Snoro“ kredi toriams ir pačiam bankui?
Ar valstybės institucijų vykdoma
Kaip turi būti vertinamas ban
bankų priežiūra buvo ir yra tinkama bei veiksminga, taip pat ar šių vals tybės institucijų vadovų artimi gimi naičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai gal būt tebedirba įmonėse, susijusiose su bankais?
ką auditavusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbas ir pa teiktos išvados apie banko finansi nes ataskaitas?
Ar bankai turėjo ir turi teisę platin
Kada Lietuvos bankas pradėjo de
rybas su „Snoro“ administratoriumi Simonu Freakley? Kas ir kada inici javo sutarties su laikinuoju admi nistratoriumi sudarymą? Pagal kokius kriterijus ir kokiomis
sąlygomis banko laikinajam admi nistratoriui ir jo komandai, taip pat „Snoro“ bankroto administratoriui bei jo samdomiems tretiesiems as menims nustatytas ir mokėtas arba
Ar nebuvo piktnaudžiavimo atve
jų, kai Seimo nariai, Vyriausybės na riai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimi giminaičiai, taip pat su tuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto pasiėmė indėlius iš „Snoro“ prieš sustabdant jo veiklą? Ar Seimo nariai, pasirašę prašy
mą Konstituciniam Teismui ištir ti kai kurių įstatymų normų atitiktį Konstitucijai, nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų?
„Esu tikras dėl savo viešųjų ir pri vačiųjų interesų skaidrumo, šiuo klausimu mane palaiko didelė tei sininkų bendruomenė. Dėl tarny bos valstybei nesu sulaukęs prie kaištų, tačiau būtų keblu ją tęsti tapus agresyvios rinkimų kampa nijos taikiniu. Viliuosi, kad mano atsistatydinimas leis prokuratū rai išvengti sąmoningai ir pikta vališkai metamo šešėlio ir padės įsib ėg ėjanč iai, tinkam a link me nukreiptai prokuratūros per tvarkai“, – sakė atsistatydinantis A.Nevera. A.Nevera atsistatydina po to, kai Seimo antikorupcijos komisija kreipėsi į šalies vadovę su prašy mu įvertinti, ar iš žinomo pokerio lošėjo, verslininko Antano Guogos paskolą paėmęs generalinio pro kuroro pavaduotojas gali toliau ei ti pareigas. Parlamentarai A.Neverą kaltino supainiojus viešuosius ir priva čiuosius interesus, argumentuo dami, jog Generalinė prokuratūra sprendė su lažybų verslu, konkre čiai – su A.Guogos įmone, susiju sius klausimus. Kilus skandalui dėl paskolos, A.Nevera sausio viduryje kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją ir pra šė nustatyti, ar paskolos sutarties sudarymas su privačiu asmeniu ir buvimas vienu iš paskolos gavėjų gali būti vertinamas kaip Proku rorų etikos kodekso pažeidimas, tačiau paaiškėjo, kad prokuratūros vadovybės veiksmų komisija nega li vertinti. Seimo antikorupcijos komisi ja anksčiau sprendimą kreiptis į Prezidentę dėl A.Neveros priė mė, kai posėdyje dalyvavęs gene ralinis prokuroras D.Valys pareiškė jokių abejonių dėl savo pavaduoto jo veiksmų skaidrumo neturintis ir nemanantis, kad šis galėjo patekti į dviprasmišką padėtį, nors proku ratūra sprendė klausimus dėl loši mo bendrovių. Vyriausiosios tarnybinės eti kos komisijos tinklalapyje nuro dyta, kad A.Nevera praėjusių metų liepos 13-ąją Kernavėje nusipir ko sklypą su vasarnamiu (sando rio vertė 200–250 tūkst. litų), o po dviejų savaičių, liepos 30-ąją, paėmė paskolą iš lietuvių kilmės Australijos pokerio lošėjo A.Guo gos. Šio sandorio vertė – 300–400 tūkst. litų. BNS inf.
6
antrADIENIS, sausio 31, 2012
nuomonės
Šilumą taupykime visi
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N Ekonomika – ne podukra
Valentinas Beržiūnas
N
eseniai Lietuvos vyk domoji vald žia pa skelbė, kad šių met ų svarbiausi tikslai – fi nansin is stabilumas, energet ika ir social inis teisingumas. Krit ik uot i šių strateg in ių tikslų tarsi ir nėra pag rindo, tačiau ver tėtų atk reipt i dėmesį į prioritetų dėl iojimą. Svarbu akcentuoti ir tai, kad tarp minėt ų svarbiausių tikslų nėra Lietuvos ekonomikos raidos vizi jos. Kitaip sakant, kyla klausimas – kok į Lietuvos ekonomikos vys tymosi scenarijų mato vykdomo ji Lietuvos vald žia?
Ekonomikos raidos vizi ja – kompleksiškas klau simas, susijęs su daugy be sferų – nuo vidaus iki užsienio politikos. Praėjusiais metais duodama in terviu „Vilniaus dienai“ Preziden tė Dalia Grybauskaitė, pak lausta apie šal ies ūkio raidos viziją, pa brėžė, kad ilgain iui mūsų šal ies „ūkio pag rindas bus paslaugos ir inovacijos“. „Tur ime invest uot i į žmog ų, mokslą. Šalis turi vystyti tas ūkio šakas, kurios kuria didžiausią pri dėtinę vertę, – sakė šalies vadovė. – Be jok ios abejonės, tai nebus di džiuliai pramoniniai kompleksai – ateities Lietuvos ūkio pagrindas bus inovatyvios sritys.“ Žinoma, išs il av inus iai ir kūr y bingai valst ybei, kok ia yra Lie tuva, inovacijos – gera niša siek ti aukštumų. Deja, Lietuvoje, skirtingai nei kal bant apie finansų sistemos stabi lumą ir energetikos politiką, pasi gendama rimtos ne tik pol it ik ų, versl in ink ų, bet ir akadem inės bendr uomenės disk usijos – ko kių žingsnių jau dabar tur i imt is valstybė, kad inovacijų ir paslau gų sektorius ilgainiui taptų mūsų šalies ekonomikos varikliu. Kur ia linkme parank iausia plė tot i šį sektor ių? Ar pasaul inėje erdvėje mūsų šal is gali atrasti sa
vąją nišą? Kok iais būdais skatin ti verslo ir mokslo bendradarbia vimą ir t. t. Visi šie klausimai nusipelno nuo dugnios analizės ir ilgalaikės stra teg ijos. Ar tok ia yra? Kitas klausimas – pramonė. Ne gal ima ignor uot i fakto, kad ne tik smulk ios, bet ir stambios pra monės įmonės labai reikšm in gos kiekv ienos šal ies ekonom i kai. Šiame kontekste Lietuva, ži noma, netaps Europos pramonės centr u, tačiau bent jau kel ių už sienio stambių pramonės ir aukš to technolog in io lyg io komplek sų pritrauk imas į mūsų šal į labai prisidėtų stiprinant ekonomikos pag rindus. Galiausiai, jei tarp šių pramonės įmonių ir mūsų mokslo instituci jų megzt ųsi glaudus bendradar biav imas – Lietuvos protas būt ų realizuotas su kaupu. Žinios ir pa tirtis galėtų paskatinti ir naujų lie tuvišk ų įmonių atsiradimą. Pas aul io finans ų krizė parodė, kad gaminančios šalys nesunkiai išlaikė net ir sunk ios krizės egza miną. Todėl investicijų paieška – svarbus uždavinys. O Lietuva tu ri ką pasiūlyti: pig i darbo jėga, vi suomenės išsilavinimas, geogra finė padėtis. Vien jau darbo vietų kūrimo po žiūr iu stambių įmon ių prit rau kimas būt ų reikšm ingas prover žis, ką jau ir kalbėti apie stabilias bei patik imas ilgalaikes įplaukas į mūsų biud žetą. Tiesa, invest uotojų paieška ne reišk ia, kad Liet uva negal i kur ti ir remt i liet uv išk ų pramonės kompleksų. Tačiau be glaudaus valstybės ir pramonės sektoriaus dialogo tai – sunk iai įgyvendina mas uždav inys. Kit aip sakant, valstybė irg i privalo rūpint is sa vo ekonomikos varikliu. Ekonomikos raidos vizija – komp leksiškas klaus imas, susijęs su daug ybe sfer ų – nuo vidaus iki užsien io pol it ikos. Tai ilgalaik is valstybės vystymosi planas. Ta čiau Liet uvoje nuosekl ios ūkio strateg ijos iki šiol stinga. Trūks ta krypt ingos ekonom ikos rai dos strateg ijos visus pastar uo sius 20 metų. Galbūt ne pač ios strateg ijos, o realaus tiek politinio, tiek verslo, tiek ir akademinio lygmenų susi telk imo prie šio svarbaus klausi mo. Tad nenuostabu, kad dažnai Lie tuvoj e „laim i“ tos „strateg inės idėjos“, kurios leid žia skubiai su sir inkt i daug iau pol it in ių tašk ų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
acionalinė pastatų ad min istrator ių asoc iac i ja (NPAA) aktyviai palaiko daugiabučių gyventojus, kurie taupo šilumą ir ragina tai da ryti savo kaimynus. Tam asociacija sukūrė specialius informacinius lipdukus, primenan čius apie sąmoningą gyventojų elgesį bendrose daugiabučio patalpose. Vi si norintys maketus gali nemokamai atsisiųsti iš interneto puslapio tau pykimesiluma.lt ir pasikabinti savo laiptinėse. „Gyventojų laukia šalčiausi me tų mėnesiai, kai daugiabučiams ap šildyti reikia daugiau šilumos. Todėl kiekvienas taupymo veiksmas tam pa itin svarbus. Bet ne mažiau svar bu, kad prisidėtų kuo daugiau namo gyventojų. Todėl šia iniciatyva sie kiame pagelbėti žmonėms į akty vų šilumos taupymą įtraukti ir savo kaimynus“, – teigė Vytautas Turo nis, NPAA pirmininkas. Specialūs informaciniai lipdukai atkreips dėmesį į iš pirmo žvilgsnio paprastas, tačiau efektyvias ir nieko nekainuojančias šilumos taupymo priemones: kvies neužmiršti užda ryti laiptinės durų ir nerūkyti bend rose daugiabučio patalpose.
Anot V.Turonio, retai susimąstoma, kad vieną mėnesį netikėtai išaugu sį visame name šilumos suvartojimą gali lemti vien nuolat atdaros laip tinės durys. Taip pat – kad, rūkant bendrose daugiabučio patalpose, ta bako dūmai ne tik erzina kaimynus,
Vytautas Turonis:
Laukia šalčiausi metų mėnesiai, kai daugia bučiams apšildyti rei kia daugiau šilumos. Todėl kiekvienas tau pymo veiksmas tam pa itin svarbus.
bet ir verčia laikyti nuolat atidarytus langus – taip pro juos išleidžiama ši luma. Šios priemonės, kurios skati na kaimynus kartu efektyviai vartoti šilumą, įtrauktos ir į Penkių žingsnių šilumos taupymo programą. Vienas iš pavyzdžių, kai gyvento jams kartu taupant šilumą pavyko smarkiai sumažinti jos suvartojimą,
yra Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 8, stovintis daugiabutis. Sverti nis šilumos suvartojimo koeficientas šiame name 2011 m. lapkritį siekė 42. Palyginti su 2010 m. lapkričiu, kai buvo 66, minėtas rodiklis sumažė jo 36 proc. Kuo šis koeficientas ma žesnis, tuo efektyviau daugiabutis vartoja šilumą. Tokių rezultatų pa siekta, kai kaimynai, norėdami gy venti patogiau ir taupyti šilumą, nu sprendė pasikeisti duris, vedančias į laiptinę iš kiekvieno aukšto laipti nės aikštelės. Anot namą administ ruojančios įmonės „Ąžuolyno valda“ atstovo Benedikto Pociaus, taupymo iniciatyvą gyventojai perėmė vieni iš kitų. „Vieni pradėjo, vėliau jų pavyzdžiu pasekė kiti ir taip pradėjo tvarkyti sa vo aukštus“, – teigė B.Pocius. Penkių žingsnių šilumos taupymo programa apima tokias priemones kaip veiksmai, mažinantys šilumos nuostolius butų viduje ir bendrose daugiabučių patalpose – laiptinė se, rūsiuose ir kt., taip pat – šilumos punktų automatizavimas, šilumos sistemų balansavimo įrangos mon tavimas ir realiu laiku valdomos ši lumos sistemos įdiegimas. VD inf.
Raginimas: specialistai pataria šilumos taupymu rūpintis visiems daugiabučio gyventojams, taip pasiekiama ge-
resnių rezultatų.
Tomo Raginos nuotr.
Mokytojai telkiasi į streiką
Š
vietimo profsąjungos teigia surinkusios 15 tūkst. įspėja majam streikui pritariančių mokytojų parašų, o Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) kalti na jų reikalavimų ignoravimu ir aro gancija. Švietimo finansavimo tvarka ne patenkintos Lietuvos švietimo pro fesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius vakar sakė, kad parašus surinkusi profsąjunga sausio 18-ąją Vyriausybei bei ŠMM įteikė reikalavimus dėl pedagogų darbo va landų, mokyklų finansavimo ir peda
gogų kvalifikacijos tobulinimo kon cepcijos. Vadovaudamasi Darbo kodeksu, Vyriausybė ir ministerija gautus rei kalavimus turėjo išnagrinėti per sep tynias dienas ir pranešti apie tai pro fsąjungai. Tačiau LŠPS iki šiol teigia atsakymo iš ŠMM negavusi, todėl inicijuojanti kolektyvinį darbo gin čą ir reikalaujanti sudaryti taikinimo komisiją. Nesudarius taikinimo ko misijos, anot jos, kolektyvinis ginčas nebus išspręstas, tad profsąjunga sa vo suvažiavime spręs dėl streiko skel bimo. „Ministerija visiškai ignoruoja
mūsų profsąjungas ir elgiasi kaip ne demokratinė valstybė, nes bet kurio je demokratinėje valstybėje, gavusi streikuojančių, protestuojančių dar buotojų, nebūtinai mokytojų, reika lavimus, visada valstybė, vyriausybė <...> sėda prie derybų stalo. Šiuo at veju mes matome visiškai kitokią po ziciją, tai yra įžūlią aroganciją, kas ką nugalės, ir visišką nesiskaitymą su mokytojais“, – kalbėjo Lietuvos švie timo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pir mininkas Eugenijus Jesinas. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, sausio 31, 2012
OMX Vilnius
–0,35 %
2,7
OMX Riga
+1,59 %
+0,07 %
Pasienyje tūkstantinės eilės Prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio susidarė apie tūkstančio vilkikų, norinčių įvažiuoti į Lie tuvą, eilė. Tačiau muitinės atstovai tvirtino, kad ypatingų patikrų nevyksta, dirbama įprastu rit mu, o vilkikų srautas savaitgaliais visuomet pa didėja. Muitinės departamento Ryšių su visuo mene skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė teigė, kad tik per Lavoriškių, Medininkų, Raigar do ir Šalčininkų postus pravažiuoja daugiau au tomobilių, nei leidžia jų projektinis pajėgumas.
proc.
šalies ūkyje pernai augo mėnesinis darbo užmokestis.
ekonomika
OMX Tallinn
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1360 DB svaras sterlingų 1 4,1141 JAV doleris 1 2,6248 Kanados doleris 1 2,6103 Latvijos latas 1 4,9408 Lenkijos zlotas 10 8,1516 Norvegijos krona 10 4,5024 Rusijos rublis 100 8,6384 Šveicarijos frankas 1 2,8635
pokytis
–0,7218 % –0,5535 % –0,4853 % –0,6660 % –0,0081 % +0,1499 % –0,1508 % –0,5056 % +0,0559 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74 4,72
4,60
2,39
„Kvistija“
4,67 4,64
4,54
2,37
„Vakoil“
4,71
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
98,67 dol. už 1 brl. 100,03 111,11 dol. už 1 brl. 111,54
Ekonomikos greitis mažėja Nors statistikai skelbia, kad pernai Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai per pasta ruosius trejus metus, ekonomistai juos teš kia į realybę – „šiemet augsime mažiau“. Augimo tempas mažėja
Lietuvos bendrasis vidaus produk tas (BVP), išankstiniais duomeni mis, pernai padidėjo 5,8 proc., iki 105,7 mlrd. litų (galiojusiomis kai nomis), o paskutinį ketvirtį, paly ginti su tuo pačiu 2010 m. ketvir čiu, – 4,3 proc., iki 27,093 mlrd. litų. Tai vakar pranešė Statistikos departamento generalinė direkto rė Vilija Lapėnienė. Atrodo, kad euro zonos ekono minių problemų padarinius pra dėjo justi ir Lietuvos rinka. „Jau senokai ekonomistų prognozuotas Lietuvos ekonomikos augimo su lėtėjimas įvyko paskutinį 2011 m. ketvirtį“, – teigė investicijų val dymo bendrovės „Finasta“ mak roekonomistė Rūta Medaiskytė. Jos manymu, tikėtina, kad augi mo tempas ir toliau mažės dėl pra stesnių nuotaikų eksporto rinko se. „Tiesa, dar pesimistiškesniems būti neleidžia Vokietijos – vienos pagrindinių mūsų eksporto rinkų – padėtis. Čia pastaruoju metu gali me matyti gerėjančias nuotaikas ir jos leidžia tikėtis, kad ši labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi euro zo nos šalis išvengs recesijos. Tačiau 2012 m. nebebus tokie įspūdingi kaip 2011-ieji ir BVP augimas te sieks 2 proc.“, – sakė R.Medais kytė.
Sulėtėjimas: šiemet dėl neapibrėžtumo euro zonoje ekonomistai progznozuoja maždaug perpus mažesnį
Lietuvos ekonomikos augimą nei pernai.
Violeta Klyvienė:
Tikimės, kad euro zo nos recesija bus trum palaikė ir antrą šių metų ketvirtį euro zo nos šalių ekonomikos tendencijos rodys ky lančią kreivę. Metus baigsime aukštesne nata
SEB banko analitikai, prognozuo jantys, kad šiemet šalies BVP iš augs 2 proc., teigia, jog paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuo ti kaip savotišką preliudiją į prasi dedančius 2012 m.
Atakos prieš Lietuvos banką baigėsi Kibernetinė ataka prieš Lietuvos banko informacines sistemas pir madienį ryte baigėsi – centrinio ban ko interneto svetainė yra prieinama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Atakos liovėsi, tačiau jei jos at sinaujintų, sutrikimai vėl galimi. Šiuo metu esame pasiekiami ir Lie tuvoje, ir užsienyje“, – sakė Lie tuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rima Kaziliūnienė. Ji ne slėpė, kad situacija gali pasikeisti bet kurią minutę. Bandymai „nulaužti“ Lietuvos banko interneto svetainę ir sutrikdyti centrinio banko interneto paslaugas
prasidėjo penktadienio naktį. Cent rinio banko interneto sistemas buvo bandoma atakuoti iš Rusijos, Ukrai nos, Kinijos, Šveicarijos, JAV, Kana dos ir kitų valstybių. Teigiama, kad tokio masto ataka prieš centrinį ša lies banką įvykdyta pirmą kartą. Prieš banką vykdyta vadinamoji DDoS (angl. – Distributed denialof-service) ataka, kai pasinaudo jus kompiuterių tinklu siunčiamu didžiuliu duomenų srautu siekia ma apkrauti atakuojamos organi zacijos informacines sistemas ir taip trukdyti paslaugomis naudo tis tikriesiems vartotojams. BNS, VD inf.
„Perėjus prie muzikos termi nų, dabartinėmis aplinkybėmis itin sunku pasakyti, kaip tolygiai Lietu vos makroekonominis orkestras at liks keturių dalių (ketvirčių) 2012 m. koncertą – pernelyg daug neapib rėžtumo tvyro tiek viduje, tiek išo rėje. Vis dėlto yra pagrindo manyti, kad šiuos metus baigsime aukštes ne nata nei pradėsime“, – rašoma SEB banko analitikų komentare. Pasak DNB analitikų, pagrindiniai BVP augimo veiksniai 2011 m. buvo eksportas ir mažmeninė prekyba. „2012 m. bus sunku išlaikyti tokį didelį BVP augimo tempą, nes ti kimasi nedidelio nuosmukio eu ro zonoje. Tai gali turėti neigiamo poveikio šalies eksportui, nes eks portas vien į Vokietiją sudaro apie
10 proc. viso šalies eksporto. Be to, neapibrėžtumas pasaulio eko nomikoje, didelės energijos kainos varžys vidaus paklausos augimą. Tikimės, kad Lietuvos BVP 2012 m. padidės 2,5 proc.“, – rašoma DNB banko komentare. Optimizmo netrūksta
Vieno didžiausių Skandinavijoje ir Vakarų Europoje banko „Dans ke Bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės teigimu, nors pernai Lietuvos eko nomika augo sparčiausiai per pa staruosius trejus metus, jos pri klausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. „Lėtėjančias ekonomikos augi mo tendencijas matysime ir šiais
„Shutterstock“ nuotr.
metais. Ekonomistų vertinimu, ekonomikos augimas šiemet su lėtės iki 2,7 proc. Visgi euro zonos tendencijų prognozės 2012 m. iš lieka optimistinės. Tikimės, kad euro zonos recesija bus trumpa laikė ir antrą šių metų ketvirtį euro zonos šalių ekonomikos tendenci jos rodys kylančią kreivę. Tai su teikia vilčių ir nuo eksporto rinkų dinamikos priklausančiai Lietuvos ekonomikai“, – banko išplatinta me komentare teigė V.Klyvienė. Tačiau, anot jos, akivaizdu yra ir tai, kad, esant reikšmingo nea pibrėžtumo dėl Europos ir Rusijos ekonomikos raidos, išlieka didelė rizika, jog Lietuvos BVP augimas gali ir labiau sulėtėti. BNS, VD inf.
8
antrADIENIS, sausio 31, 2012
sveikata
Vaikų svajonė – įkvėpti oro duoda deguonies tiek, 1 kiek vaikui reikia“, – paaiškino I.Kozlovskaja.
Prasideda sloga. Ed vardas ne turi jėgų iš sišnypšti, atsikosė ti, todėl vis kas leidžia si žemyn, bakterijos dauginasi.
Motinos padedamas Edvardas patenkintas užsidėjo kaukę – štai, kaip įdomiai jis atrodo! Šalia ber niuko lovos – ne tik dirbtinės plau čių ventiliacijos aparatas, bet ir keistas lagaminėlis. Tačiau jame – ne šeimos milijonai. „Lagaminėlis“ prijungiamas prie plaučių ventilia cijos aparato tiktai tada, kai vaiko savijauta pablogėja. Aparatūros Edvardas nebijo – žino, kad su ja jam bus gerai, netrūks oro. „Santariškių klinikose gydytojai mums pasakė, kad Lietuvoje tokia liga sergame mes vieninteliai“, – liūdnai pratarė vaiko tėvas P.Koz lovskis. Neatsparus visiems virusams
Kai Edvardas buvo dviejų savaičių, jauni tėvai pastebėjo, kad vaiko raumenys, ypač pečių, – silpni, jis neturėjo jėgų pakelti galvos. Vaiko tėvai kreipėsi į Santariškių neuro logus. Maždaug nuo dvejų metų vaikas pradėjo sirgti plaučių užde gimu. Liga kartojosi. Medikai nu statė, kad berniukui – lėtinis de guonies nepakankamumas. Edvardas – lepus vaikas, neats parus virusams. Jam pavojin giausias metas – nuo lapkričio iki pavasario, tada dažnai serga viru sinėmis peršalimo ligomis.
Pavelas Kozlovskis:
Santariškių kliniko se gydytojai mums pasakė, kad Lietuvo je tokia liga sergame mes vieninteliai. „Prasideda sloga. Edvardas ne turi jėgų išsišnypšti, atsikosėti, todėl viskas leidžiasi žemyn, bak terijos dauginasi. Tada priside da bronchitas, paskui jis pereina į plaučių uždegimą. Vaikui pradeda trūkti deguonies, – ligų eigą nupa sakojo tėvas. – Jeigu laiku to ne sustabdysime, gali būti blogai.“ Paguldę Edvardą miegoti, kiek vieną naktį tėvai prie jo prijun gia dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Ir būdrauja – stebi jo sa vijautą. „Aparatas parodo deguonies ly gį. Pasiekęs žemiausią ribą duoda signalą. Tada papildomai prijun giame deguonį – tą „lagaminą“. Tačiau to griebiamės, kai Edvardas serga. Dabar jam deguonies pakan ka tiek, kiek yra kambaryje“, – aiš kino vaiko tėvas.
Komentaras Rimantas Kėvalas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaik ų lig ų klin ikos vadovas
K
albame apie ligas, kur ios sukel ia lėt in į kvėpav imo nep ak ank amum ą ir dėl kurių vaikai anksčiau mir davo. Vienos pagrindinių tokių lig ų – tai retos nervų bei raumenų atrofinės ligos. Tai genetiškai paveldimos ligos, dėl kurių sunyksta raumenys, o viena
Gyvenimas: Kozlovskiai ir jų vaikai gyvena Grigiškėse drauge su vyro tėvais. Edvardui (dešinėje) prieš metus buvo diagno
zuota neaiškios rūšies miopatija, kuri sukėlė kvėpavimo nepakankamumą.
Palengvino vaiko gyvenimą
Už tai, kad Edvardas turi visą kvė pavimo įrangą namuose, jo tė vai dėkingi Kauno klinikoms. Dėl šios aparatūros vaikas gali gyven ti namie. Kai jos neturėjo, berniu kas dažnai būdavo Santariškių kli nikose. „Turėjome dvi išeitis: arba at likti tracheostomiją – vaikui įsta tyti vamzdelį į trachėją ir prijungti prie ventiliacijos aparto, arba nau dotis dirbtinės plaučių ventiliaci jos aparatu. Pirmuoju atveju vaikas visą laiką vaikščiotų su tuo vamz deliu. Šitas aparatas, kurį turime, – geresnė išeitis. Ir vaikui, ir mums“, – tikino P.Kozlovskis. Ši kvėpavimo aparatūra Kozlovs kių namuose – tik keli mėnesiai, bet visi pajuto, kad ji palengvino ir vaiko, ir tėvų gyvenimą. Anksčiau, kai Edvardas susirgdavo, važiuoda vo tiesiai į ligoninę – reanimaciją. Ten tėvai jam nuomodavo deguo nies koncentratorių. „Dabar, jeigu kas, taip pat vyks tame į reanimaciją, bet jau su sa vo aparatūra. Niekur iš namų be jos neišvažiuojame“, – sakė Irina. Edvardui dėl negalios per mėnesį skiriama apie 1000 litų pašalpa. „Šis neįgalumo lygis nustatytas tiktai metams, nors liga yra nepa raumenų funkcijų ir yra užtikrinti kvė pavimą. Kitaip sakant, kvėpuojamieji raumenys tikrina krūtinės ląstos jude sius. Progresuojant šiai ligai vystosi lė tinis kvėpavimo nepakankamumas – vaikai negali kvėpuoti dėl to, kad yra sunykę kvėpuojamieji raumenys. Dėl to, kad sunyksta kojų raumenys, li goniai negali vaikščioti. Kai sunyksta rankų raumenys, jie negali apsitarnau ti. O kai sunyksta kvėpuojamieji rau menys, vystosi kvėpavimo nepakan kamumas ir žmog ų gali ištikti mirtis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Neringa iš Panevėžio nebuvo to kia atvira kaipKozlovskiai. Moteris sakė sauganti savo sūnaus – 7-e rių Naglio – privatumą ir negalin ti pernelyg peržengti atvirumo ri bų.
Viln iet ė Laura Vilk in ien ė, kaip ir Edvard o bei Nagl io mam os,
kiekv ien ą laisv ą min ut ę ski ria sūn ui slaug yt i. Jos septyn e rių met ų Ign ui – įgimta raum e nų atrof ija. „Jo raumenys – silpni, jis sun kiai vaikšto, sunkiau nei Kozlovs kių sūnus. Kita vertus, jo kvėpavi mo problemos – mažesnės. Galbūt dėl to, kad mums pavyko išvengti plaučių uždegimo? – svarstė mo tina. – Dirbtinės plaučių ventilia cijos aparato mums dar nereikia, bet darome tyrimus. Užsienyje to kie vaikai nuo metų, dvejų jau gau na tuos aparatus.“ Tačiau jos sūnus turi kitą – va dinamąjį atsikosėjimo – aparatą. Anot motinos, šis prietaisas pa deda vaikui tapti visaverčiu žmo gumi. „Ignas lengviau įveikia virusus. Naudodamas tą aparatą jis atsi kosi, gali gyventi be antibiotikų, – džiaugėsi Laura. – Tam žmogui, kuris išrado atsikosėjimo aparatą, galima pastatyti paminklą.“ L.Vilkinienės sūnui naudotą at sikosėjimo aparatą draugai parga beno iš Jungtinių Valstijų. Jis kai navo 5 tūkst. litų, o nauji kainuoja apie 20 tūkst. Anot pašnekovės, laikyti vaiką reanimacijoje ir mokėti už lova dienius gali atsieiti brangiau.
Jau prieš šešerius metus tokiems vai kams pradėjome įkurt i rean imaciją namų sąlygomis. Jų gyven imas pra tęsiamas pasitelk iant dirbt inės plau čių ventiliacijos aparatą. Ir jis naudo jamas namie. Viena pirmųjų mūsų pacienčių taip sėkmingai gyvena septinti metai ir yra parašiusi net tris knygas. Tokie vaikai – puik iai intelektual iai išsiv ystę, ne paprastai prot ing i. Minėta merg ina jau suaugusi, bet liko mūsų priežiūro je, nes ją auginome nuo paauglystės.
Anksč iau minėt iems vaikams ta liga jau tiek buvo prog resav usi, kad jiems buvo atl ikt a trac heostom ij a – įves tas vamzdel is į trac hėją ir prijung tas prie nuol at inės vent il iac ij os. Jie bū davo vent il iuojam i 24 val and as per parą. Edvardui Kozlovskiui ir Nagliui iš Pa nevėž io pirmą kartą Lietuvoje pritai kėme dirbt inės plaučių vent il iacijos aparatą. Jie užsideda specialią kaukę ir, kai užmiega, prijungiami prie to apa rato ir gali kvėpuoti.
Nerv ų bei raumenų atrofija sergan čio E.Kozlovskio raumenys dieną, kai vaikas žvalus, užtikrina normalų kvė pavimą. Tačiau nakt į jo kvėpavimas nepakankamas, kaupiasi anglies dvi deginis ir ligonis apnuodijamas. Tai – did žiulė riz ika, kad vaiką gal i išt ikt i koma. Naglis buvo operuotas dėl galvos sme genų auglio. Po operacijos naktį jo kvė pavimas tapo nepakankamas. Tai – vi sai kita kvėpavimo nepakankamumo priežastis.
gydoma. Vaiką nuo virusų saugo me kaip savo akį, nes jo organizmas silpnas, greitai peršąla. Raumenis reikia nuolat stimuliuoti masažais, sveikatą stipriname sanatorijoje. Taip ir ištirpsta tas tūkstantis“, – vardijo berniuko motina. Valgiui Edvardas nėra išrankus, valgo viską, tačiau apetitu nepa sižymi. Berniuko tėvas P.Kozlovskis dir ba elektriku bendrovėje „Vilniaus vandenys“, motina – siuvėja. Vil niuje pagal profesiją ji dirbo prieš gimstant Edvardui, paskui į darbą negrįžo. Anot moters, turint tokį silpną vaiką tiesiog neįmanoma ei ti į darbą, nes sūnaus negalima pa leisti iš akių. Kai visi išskuba į darbus, Irina viena tvarkosi namuose ir prižiū ri vaikus. Jauna šeima beveik nie kur neišeina. Ar toks gyvenimas jiems – sunki našta? „Kas jau duota, tą reikia nešti“, – paprastai atsakė Irina. Ligoninėje būtų sunku
„Konkrečią priežastį, kodėl sūnui išsivystė kvėpavimo nepakanka mumas, sunku nustatyti. Tai – on kologinės ligos, jos gydymo spindu line terapija padarinys. Jis išryškėjo vaikui augant, nes buvo paliestos gyvybiškai svarbios zonos. Nag liui buvo operuotas galvos smege nų auglys“, – tepasakė motina. Sudėtinga operacija berniukui atlikta prieš ketverius su puse me tų. Akivaizdūs vaiko kvėpavimo su trikimai išryškėjo beveik prieš me tus. Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą Naglis turi beveik pusme tį. Motina patenkinta – prietaisas jos sūnui padeda kvėpuoti. Būna laiko tarpų, kai vaikas miegoda mas nekvėpuoja. Didžiulis pliusas, kad tokia aparatūra jis gali naudo tis namuose ir nereikia pablogėjus sveikatai važiuoti į ligoninę. „Juk kiekvienas žmogus namie jaučiasi laisviau. Čia Naglis gali žaisti, skaityti, mokytis, pas jį gali ateiti draugų, – džiaugėsi motina. – Būti ligoninėje ne tik vaikui, bet ir man būtų labai sunku.“ Naglis – pirmokas, mokosi mo kykloje su sveikais vaikais. Išradėjas vertas paminklo
9
antrADIENIS, sausio 31, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Buvęs pareigūnas – teisme
Penktadienį Lie tuvos teisėjų tary ba spręs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Al manto Lisausko likimą. Preziden tė dekretu kreipė si į teisėjų instituci ją dėl A.Lisausko at leidimo už teisėjo vardo pažeminimą.
Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui vakar perda vė baudžiamąją bylą, kurioje bu vęs Organizuotų nusikaltimų ir ko rupcijos tyrimo skyriaus prokuro ras Adas Laurikėnas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padė timi ir tikrų dokumentų suklastoji mu bei jų panaudojimu.
Išaiškino: vakar surengtoje spaudos konferencijoje Teisėjų tarybos nariai teigė, kad daugiausia prisidir
bęs yra A.Lisauskas (antras iš kairės).
Gedimino Bartuškos nuotr.
Iš keturių kalčiausias vienas Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Draugavo ir su muitininkais
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktais duomenimis, teisėjas ne tik bandė daryti įtaką bylose bendraudamas su to paties teis mo teisėjais, bet ir palaikydamas santykius su buvusiais bendradar biais iš muitinės. Pasak Teisėjų tarybos atstovų, būtent A.Lisauskas padarė dau giausia pažeidimų iš visų keturių Kauno teisėjų. Praėjusią savaitę teisėsaugos pasaulį sudrebino skandalas dėl keturių Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, kurie apkaltinti ne formaliais santykiais ir bandymu daryti įtaką byloms, su kuriomis jie nedirbo. Teisėjų taryba tvirti na, kad, norint pradėti ikiteismi nius tyrimus, surinktų duomenų nepakanka, tačiau galima pradėti drausmines procedūras. Lietuvos teisėjų tarybos pirmi ninkas Gintaras Kryževičius pir madienį teigė, kad skandalas pra sidėjo STT pateikus medžiagą apie „tarp dalies teismo teisėjų užsi mezgusius neformalius kabineti nius santykius“. „Jų pagrindu buvo bandoma da ryti įtaką tam tikriems sprendi mams bylose. Šią informaciją ga vome iš teisėtu pagrindu pradėto
tyrimo, kurį atliko STT pareigū nai, medžiagos, – pasakojo G.Kry ževičius. – Ši informacija buvo pa teikta tiek Lietuvos Respublikos Prezidentei, tiek mums – Teisėjų tarybai. Dėl to jau antradienį, su sipažinę su medžiaga, sprendėme, kaip turi elgtis savivalda.“
Gintaras Kryževičius:
Teisėjas neturi nei procesinės, nei admi nistracinės galimy bės kaip nors užkirs ti kelią panašiems veiksmams.
sipažinę su surinkta informaci ja apie juos. „Mes nekalbame apie spaudimą rašyti pareiškimus, kal bame apie tarybos veiksmus, pa brėždami kiekvieno teisėjo asme ninį požiūrį į aplinkybes, kurios tapo žinomos tarybai“, – kolegas teisino G.Kryževičius. „Tai neeilinis įvykis. Šita istori ja parodė, kad iš tiesų yra akivaizdi problema. Teisėjai nepaiso vieno iš reikšmingų etikos kodekso reika lavimų – nebendrauti tarpusavy je bylose, kuriose nėra teisėjai, bei nesiekti asmeninių ar kitokių inte resų įgyvendinimo bylose. Minėtas įvykis parodė, kad tokie reiškiniai teismuose egzistuoja, – apibend rino situaciją G.Kryževičius. – Tu rime paskleisti žinią kolegoms, kad tokių reiškinių toleravimas reiškia veikimą prieš sistemą.“
Pats nesitraukia
Trys teisėjai yra pateikę prašy mus dėl atleidimo iš teisėjo parei gų. „Kitokia situacija yra su teisė ju A.Lisausku. Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą, klausdama patarimo dėl jo atleidimo ir dėl teisėjo vardo pažeminimo, – aiškino G.Kryže vičius. – Iš turimos informacijos matome, kad teisėjo vykdyti ope ratyviniai veiksmai prasilenkia su teisėjo etikos reikalavimais.“ Pasak Teisėjų tarybos pirminin ko, trys Kauno teisėjai nusprendė patys kreiptis dėl atleidimo, su
Teismai valosi?
Teisėjų tarybos pirmininkas, ko mentuodamas Kauno miesto apy linkės teismo teisėjų istoriją, ak centavo, kad skandalas parodo, jog vyksta teismų valymasis. „Tie, kurie pažeidinėja etikos reikalavimus, gy vena ne pagal tuos standartus, ku rie vis labiau įsitvirtina mūsų bend ruomenėje, traukiasi. Tai reiškia, kad tampame ir skaidresni, ir pajė gesni“, – viltis išsakė teisėjas. Pasak G.Kryževičiaus, šioje si tuacijoje jis nemato Kauno mies
to apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio atsakomybės. „Teismų sistema veikia ne tokiu pat pagrindu kaip kitos statutinės įstaigos, kur yra kontroliuojamas kiekvienas procedūrinis veiksmas. Teisėjas neturi nei procesinės, nei administracinės galimybės kaip nors užkirsti kelią panašiems veiksmams“, – savo teiginį argu mentavo pašnekovas. Pats M.Šimonis tikina, kad pa darė viską, ką galėjo, o pasitrau kus keturiems teisėjams iš Kauno miesto apylinkės teismo, darbas neturėtų sutrikti. Penktadienį Teisėjų tarybai bus pateiktos naujos kandidatūros į pasitraukusių teisėjų vietas. „Teisme yra 55 teisėjų etatai, ke turių teisėjų netektis nesutrikdytų teismo darbo. Likę teisėjai supran ta situacijos rimtumą ir pasiruošę perimti papildomą darbo krūvį“, – kalbėjo M.Šimonis. „Aš, kaip teismo pirmininkas, ėmiausi vidaus administravimo priemonių, kad teisėjų etikos ko deksas būtų pradėtas kuo tiksliau įgyvendinti. Apgailestauju, kad kai kurie kolegos suklupo dėl kodek so laikymosi“, – komentavo Kau no miesto apylinkės teismo pir mininkas. Paklaustas, ar nemato savo atsakomybės vykstant teismo skandalui, M.Šimonis teigė: „Man atrodo, kad aš viską padariau.“
To Darbo partijos bylą nagrinėjan tis Vilniaus apygardos teismas gali imtis, jeigu bylos nagrinėti nepa vyks vasario 20 d. Bylos nagrinėjimui pirminin kaujanti teisėja Daiva Pranytė-Za lieckienė pirmadienį išsakė mintį, kad procese galėtų dalyvauti vals tybės gynėjas ir tuo atveju, jei kas nors iš kitų kaltinamųjų atsisakytų savo advokato. Iki šiol posėdžiuose dalyvauja tik atsarginis teisėjas. Tiek teisėjai, tiek prokuroras pirmadienį byloje neslėpė nepa
sitenkinimo dėl pernelyg ilgai už sitęsusio proceso. Šiemet balandžio 16 d. sukaks ketveri metai, kai Darbo partijos byla yra teisme. Per tą laiką teisė jams nepavyko apklausti nė vie no liudytojo. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį ak tą ir sužinoti kaltinamųjų pozici ją dėl pareikštų kaltinimų. Bylos posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių. Pirmadienį į teismo posėdį at vyko penki liudytojai. Jie į Dar bo partijos posėdį atvyko jau ant rą kartą, tačiau nebuvo apklausti, nes V.Gapšio gynėjas advokatas Saulius Juzukonis paprašė skirti
jam dar laiko susipažinti su byla. Kadangi bylos nagrinėti nepa vyko, atvykusiems liudytojams buvo įteikti šaukimai atvykti į ki tą bylos posėdį, kuris vyks vasa rio 20 d. Teisėja D.Pranytė-Zalieckie nė pareiškė, kad tai yra paskutinis V.Gapšio gynėjui skirtas terminas susipažinti su byla. „Labai norėtųsi, kad šis proce sas pajudėtų. Mes visi puikiai su prantame, kiek laiko ir kodėl jis nejuda“, – sakė ji. Advokatas S.Juzukonis teismui aiškino, kad Darbo partijos bylo je yra 162 tomai, o jo kolegos bylą skaitė po penkis mėnesius. Jis tei sinių paslaugų sutartį su V.Gapšiu sudarė pernai gruodį ir prašė leis
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nepateisinamas by los vilkinimas nesu derinamas su proku roro misija.
ti dar bent mėnesį susipažinti su byla. Kaltinamasis V.Gapšys tiki no, kad bylos apimtis didelė, to mą sudaro 200 puslapių, jis ir pats ketinąs prašyti valstybės skiriamo gynėjo, jeigu teismui pratęsus su sipažinimo su byla terminą S.Ju zukonis nespėtų susipažinti su bylos medžiaga. „Kad nekiltų jokių abejonių dėl skaitymo trukmės“, – sakė V.Gapšys. Teisėjai pareiškus, ar V.Gapšiui neatrodo, kad jis galbūt piktnau džiauja procesinėmis teisėmis, šis atsakė, jog negali būti gina mas gynėjo, kuris nėra susipaži nęs su byla.
Pasak ikiteisminį tyrimą atliku sio prokuroro, surinkta pakanka mai duomenų, patvirtinančių kal tinamojo galimą piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą. Generalinės prokuratūros teigi mu, vykstant tyrimui nenustatyta, jog A.Laurikėnas iš šių nusikalsta mų veikų turėjo turtinės naudos. „Prokuroras žmonėms turi būti jų saugumo garantas, pažeistų in teresų gynėjas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nepateisina mas bylos vilkinimas nesuderina mas su prokuroro misija, pažei džia konstitucinius mūsų tarnybos principus. Tokie faktai menkina ir prokuratūros autoritetą bei diskre dituoja Lietuvos Respublikos pro kuroro vardą“, – sakė generalinis prokuroras D.Valys. Atliekant tarnybinį patikrinimą Generalinėje prokuratūroje buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens pro stitucijos bei nusikalstamo susivie nijimo buvo pradėtas 2004 m. pa vasarį. Jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikal timų ir korupcijos tyrimo departa mento prokuroras A.Laurikėnas. Iki 2005 m. pavasario buvo atlie kami procesiniai veiksmai, įtarimai pateikti 11-ai asmenų. Pasak Generalinės prokuratūros, buvo surinkta pakankamai duo menų, patvirtinančių galimą įta riamųjų kaltę, tačiau per daugiau kaip šešerius metus byla nebuvo perduota nagrinėti teismui. Dabar šį ikiteisminį tyrimą tęsia kiti Ge neralinės prokuratūros Organizuo tų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
V.Gapšiui skirs valstybės gynėją? Siekiant užkirsti kelią Darbo par tijos bylos vilkinimui, vienam iš kaltinamųjų parlamentarui Vy tautui Gapšiui gali būti paskirtas valstybės gynėjas.
Prokuroras savo žinioje šešerius metus laikė bylą, kurioje buvo su rinkta įtariamųjų kaltę pagrin džiančių įrodymų, tačiau byla teis mo taip ir nepasiekė. Ikiteisminį tyrimą generalinis prokuroras pradėjo praėjusių me tų rugsėjo mėnesį, paaiškėjus apie A.Laurikėno vilkintą bylą, siejamą su prekyba žmonėmis. Dėl šio fak to Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas. Generalinis prokuroras Darius Valys, atsižvelgdamas į specialiai sudarytos komisijos pateiktas iš vadas, prokurorui paskyrė griež čiausią tarnybinę nuobaudą – at leidimą iš tarnybos.
10
Antradienis, sausio 31, 2012
Sportas Įspūdingi rezultatai
T.Danilevičius įmušė įvartį
Blykstelėjo D.Motiejūnas
Vilniaus uždarų patalpų sportinio ėjimo čempiona te 3000 m greičiausiai nu žingsniavo Brigita Virbalytė (nuotr.) – 12 min. 30,60 sek. Tai – geriausias rezultatas šį sezoną pasaulyje. Marius Žiū kas laimėjo 5 000 m ėjimą – 19 min. 51,03 sek. Tai – tre čias rezultatas planetoje.
Penktąjį įvartį Italijos futbolo „Serie B“ čempionate įmu šė Tomas Danilevičius, o lie tuvio atstovaujama Neapo lio „Juve Stabia“ vienuoli kė rungtynes namuose su „Crotone“ komanda baigė lygiosiomis 2:2 (0:1). „Ju ve Stabia“ su 32 taškais yra dešimtojoje vietoje.
7-ąją vietą VTB Vieningo sios krepšinio lygos B grupė je užimanti Gdynės „Asseco Prokom“ ekipa (5 pergalės, 6 pralaimėjimai), treniruoja ma Tomo Pačėso, 77:66 įveikė Nymburko ČEZ komandą. Nu galėtojams Donatas Motiejū nas (nuotr.) pelnė 21 tašką ir atkovojo 9 kamuolius.
Žalgiriečiams – aistruolių balsai Daugiausia balsų Lietuvos krepši nio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ rinkimuose surinko Kauno „Žalgi rio“ puolėjas Sonny Weemsas.
Amerikietis surinko 11 317 balsų ir tapo absoliučiu rinkimų nuga lėtoju. Į populiariausiųjų trejetą pateko dar du žalgiriečiai – Man tas Kalnietis (9 605) ir Marko Po povičius (9 118). Paaiškėjo LKL „Žvaigždžių dienos“, vyksiančios kovo 3-ią ją Klaipėdoje, rungtynių „Lietu viai“–„Time Team“ starto pen ketukai. „Lietuvių“ rinktinei atsto vaus M.Kalnietis („Žalgiris“,
9 605 balsai), Renaldas Seibutis („Lietuvos rytas“, 5 632), Min daugas Kuzminskas („Žalgiris“, 4 121), Paulius Jankūnas („Žal giris“, 8 065) ir Jonas Valančiū nas (Vilniaus „Lietuvos rytas“, 6 910). Treneris – Antanas Sirei ka („Šiauliai“, 5 734). „Time Team“ komandoje – le gionieriai Tyrese’as Rice’as („Lie tuvos rytas“, 6 006), M.Popovi čius („Žalgiris“, 9 118), S.Weemsas („Žalgiris“, 11 317), Reevesas Nel sonas („Žalgiris“, 5 317) ir Milova nas Rakovičius („Žalgiris“, 8 174). Treneris – Aleksandras Trifuno vičius („Žalgiris“, 9247). VD inf.
Lygis: V.Alekna visose varžybose stengiasi nenuvilti savo gerbėjų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
V.Alekna: „Nenoriu būti olimpiadoje tik dalyvis“ Dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna tvir tina, kad į Londono olimpines žaidynes bus verta vykti tik tuo at veju, jeigu pats jaus, kad gali varžytis dėl aukščiausių vietų. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Praleis čempionatą
Žalgiriečiai: A.Trifunovičius ir S.Weemsas – „Time Team“ rinktinėje. Artūro Morozovo nuotr.
Bokso federacija turi naujus vadovus Po Kaune įvykusios Lietuvos bokso federacijos (LBF) ataskai tų ir rinkimų konferencijos pa sikeitė beveik visas vykdomasis komitetas.
Naujuoju LBF prezidentu išrink tas vilnietis verslininkas Darius Šaluga. Jis pakeitė nuo 2005-ųjų federacijai vadovavusį kaunie tį verslininką, buvusį boksininką Rimantą Rutkauską. Generalinio sekretoriaus pa reigos taip pat teko vilniečiui, tarptautinės kategorijos teisėjui Antanui Arėškai. Iki šiol LBF ge neraliniu sekretoriumi dirbo kau nietis, Barselonos olimpiados da lyvis Gitas Juškevičius. Viceprezidentais išrinkti pa langiškis Saulius Simė, panevė žietis Kęstutis Kišonas ir vilnie
Vadovaus: D.Šaluga – naujasis
LBF prezidentas.
tis Paulius Zabielskas. Trenerių tarybai toliau vadovaus vilnietis Stanislavas Mižigurskis, teisėjų kolegijai – panevėžietis Anatoli jus Kriukovas. VD inf.
„Lenkijoje šalta kaip ir Lietuvo je, tačiau treniruojuosi uždarame manieže, todėl oro sąlygos dide lės įtakos neturi, – kalbėjo nese niai iš pirmosios treniruočių sto vyklos grįžęs V.Alekna. – Netrukus vėl ten pat važiuosiu. Pirmoji sto vykla buvo gana sėkminga. Viskas lyg ir neblogai sekasi.“ Tituluočiausias Lietuvos leng vaatletis pabrėžė, kad nors kiše nėje turi olimpinį A lygio norma tyvą, ramybės nejaučia. „Ramiau buvo pernai, baigiantis metams, o dabar jau neramu, nes reikia treniruotis. Manau, kad olim pinėms žaidynėms būsiu pasirengęs gerai, bet į Londoną vyksiu tik tuo atveju, jeigu jausiu, kad galiu varžy tis dėl aukščiausių vietų. Nematau tikslo ten vykti vien dėl to, kad da lyvaučiau“, – sakė sportininkas. V.Alekna svarsto, ar verta star tuoti birželį vyksiančiame Euro pos čempionate. „Varžybų krūvis, psichologinė įtampa atima daug jėgų. Manau, kad šįkart tikriausiai praleisiu šį čempionatą. Vis vien visus Euro pos apdovanojimus jau turiu. Ži nau, kaip tie medaliai atrodo“, – juokavo vilnietis.
Darbas netrukdo
Paklaustas, ar sportui netrukdo naujosios pareigos Vidaus reika lų ministerijoje, V.Alekna atsakė, kad šiuo metu atostogauja. „Išėjau nemokamų atostogų. Kol kas – trims mėnesiams. Kai pasi ruošimas olimpiadai intensyvė ja, sunku viską suderinti, tačiau stengiuosi spėti. Neapleidžiu įvy kių. Grįžęs iš Lenkijos užsukau ir į darbą. Darbas, sportas – tokiu re žimu teks gyventi iki žaidynių“, – šypsojosi disko metikas.
Darbas, sportas – tokiu režimu teks gyventi iki žaidynių. V.Alekna pripažino, kad pradėjęs dirbti ministerijoje kiek kitaip žiū ri į sportą. „Dabar gaunu daugiau informacijos, – sakė atletas. – Iki šiol labiau išmaniau tik savo sritį, o dabar tenka domėtis ir kitais reika lais. Yra įdomių dalykų. Norėčiau ir baigęs profesionalo karjerą nenu tolti nuo sporto.“ Slogus įspūdis
Dalyvavęs Lietuvos tautinio olim pinio komiteto (LTOK) generalinė
je asamblėjoje, kuri sprendė pen kiakovininkės Donatos Rimšaitės likimą, V.Alekna teigė buvęs su krėstas, kai pamatė, kokį malonu mą jautė kai kurie asamblėjos de legatai, teisdami sportininkę. „Man au, kad asambl ėjos iš vakarėse sukeltas ažiotažas bu vo visiškai nereikalingas. Tą pa tį rezultatą buvo galima pasiekti visai kitaip – be pykčio, žmonių supriešinimo. Žinoma, Olimpi nė chartija yra visiems vienoda, išimčių negali būti niekam, tačiau viską buvo galima buvo atlikti su btiliau, – įsitikinęs V.Alekna. – Tarptaut in ė šiuol aik in ės pen kiakovės sąjunga supranta, kad ši sporto šaka nėra tarp popu liariausių pasaulyje, todėl buvo suinteresuota, kad visi penkia kov in inkai gal ėt ų start uot i pa grind in ėse sezono varž yb ose ir leido Donatai atstovauti Rusijai pasaulio ir Europos čempiona tuose. Lengvojoje atletikoje to kia išlyga neįmanoma, nes, tapus kitos šalies piliečiu, 2–3 metus nel eid žiam a start uot i. Galb ūt D.Rimšaitė buvo nepakankamai informuota, gal suklaidinta, to dėl neįvertino jos laukiančių pa darinių.“ Per LTOK asamblėjos balsavi mą V.Alekna buvo vienas iš sep tynių delegatų, kurie susilaikė.
11
Antradienis, sausio 31, 2012
Sportas Rungtyniavo NHL žvaigždės
Skirtingose pozicijose
„Lazio“ ekipa – 4-ojoje vietoje
Otavoje surengtame Naciona linės ledo ritulio lygos (NHL) „Žvaigždžių mače“ Zdeno Charos komanda 12:9 (3:3, 3:3, 6:3) nugalėjo Danielio Alf redssono ekipą. Naudingiau siu rungtynių žaidėju pripa žintas slovakas Marianas Ga borikas (nuotr.), įmušęs tris įvarčius.
Naujoje Teniso profesiona lų asociacijos (ATP) klasifi kacijoje Ričardas Berankis su 346 taškais užima 154-ąją vietą. Lietuvis per dvi savai tes prarado 82 įskaitinius taš kus ir 22 pozicijas. 248 taš kus turintis Laurynas Grigelis (nuotr.) iš 197-osios vietos pa kilo į 195-ąją.
Dešimtąją pergalę Italijos fut bolo „Serie A“ čempiona te iškovojo ir į 4-ąją vietą pa kilo Romos „Lazio“ (36 taš kai) klubas su Mariumi Stan kevičiumi. „Lazio“ futbolinin kai svečiuose 3:0 (1:0) nuga lėjo 12-ojoje pozicijoje esan čią Veronos „Chievo“ (24 taš kai) ekipą.
E.Jankauskas: „Rinktinei gresia nuosmukis“ Penkiskart geriausias mūsų šalies futboli ninkas, Europos futbolo klubų Čempionų lygos ir Europos taurės laimėtojas Edga ras Jankauskas mano, kad po kartų kai tos Lietuvos rinktinės laukia krizė, bet tiki si, kad ji neužsitęs. „Mūsų problema – beveik nėra są lygų futbolui. Esame, ko gero, vie nintelė šalis Europoje, neturinti šiuolaikinio stadiono. Netgi Afri koje padėtis geresnė“, – interviu Rusijos sporto dienraščiui „SportExpress“ sakė E.Jankauskas, per savo karjerą atstovavęs Europos ir JAV klubams, o šiuo metu dirban tis Maskvos „Lokomotiv“ ekipos vyriausiojo trenerio José Coucei ro padėjėju. – Lietuvos futbolo rinktinėje – Jankausko, Šembero, Danilevi čiaus kartos saulėlydis. Ar yra pamaina? – paklausė „SportExpress“ E.Jankausko. – Tikiuosi, kad yra. Rinktinei tik riausiai gresia nuosmukis ir pri valėsime jį atlaikyti. Kita vertus, argi galima iš nacionalinės koman dos reikalauti kelialapių į pasaulio ir Europos čempionatų finalo tur nyrus, jeigu vaikai neturi kur žais ti futbolą? – O stadionas Kaune? – Anoks ten stadionas... Tik pa vadinimas. Vilniuje, šalia seno jo „Žalgirio“ stadiono, yra aikš tė, vadinama „Marakana“. Po ją ir aš, būdamas vaikas, bėgiojau. Per daugiau nei dvidešimt metų nie kas nepasikeitė! Šalyje pastatytas vos vienas maniežas. Žiūriu į kai mynus – ir skaudu. Vien suomių mieste Turku, kur neseniai išvyko
žaisti mano sūnus, 18 aikščių. Ma žutėlėje Belgijoje kiekvienas kaimas turi po stadioną. Nejaugi Lietuvoje nėra laisvos žemės? Man regis, šiuo metu mūsų šalyje futbolas niekam neįdomus. – Ar, tapus treneriu, sunku sa vyje nugalėti futbolo žaidėją? – Per savo gyvenimą sutikau daug ir skirtingų trenerių, iš kiekvieno stengiausi perimti tik tai, kas ge riausia, bet ne iš karto suvokiau, kokia šios profesijos savybė – su dėtingiausia. Žaidėjui reikia gal voti tik apie save, o treneriui – apie visą komandą. Vienuolika – aikštė je, septyni – ant atsarginių suole lio, dar šeši – tribūnoje, ir kiekvieną iš jų privalai prisiminti bei teisingai paskirstyti prioritetus. Tas, kuris šiandien – tvirtas atsarginis, rytoj stos prieš varžovo smūgį ir apgins vartus. Tad pasirinkimo kaina – labai didelė. Po ilgos žaidėjo karje ros, kai atsakai tik už save, nelengva prisitaikyti prie naujo režimo. – Ką pagalvojote, kai pirmą kartą susitikote su José Mou rinho? – Pamaniau: koks jaunas! Tada, kai tapau „FC Porto“ žaidėju, jis jei neklystu, nebuvo nė keturiasde šimties. Pasakė, kad mane gerai pa žįsta ir džiaugiasi matydamas sa vo komandoje. Patarė nesikrimsti dėl to, kad teko palikti „Benficą“ ir
Patirtis: E.Jankausko (su kamuoliu) pamokos – Maskvos „Lokomotiv“ futbolininkams.
kad pablogės santykiai su šio klubo sirgaliais. Esą tai – futbolo dalis. Iškart atkreipiau dėmesį, kad jis – labai pasitikintis savimi. Tuo užsi krėtė ir žaidėjai.
Aš doleriais pri grūstų mistinių la gaminų niekada nemačiau. – Ar jis ir anksčiau buvo prieš taringai vertinama asmenybė? – Iš pradžių José batalijos su žur nalistais ir kolegomis nepasiekda vo aukščiausios įtampos, bet viskas kasmet keitėsi. Gali būti, kad ašt rios žodžių dvikovos su oponentais,
netgi sąmoningai išprovokuojamos, yra jo tam tikras savigynos būdas. – Tebesaugote jo raštelius? – Taip, kažkur esu padėjęs. Prieš rungtynes kiekvienas žaidėjas gau davo specialios informacijos, kurią parengdavo J.Mourinho. Man, puo lėjui, – apie varžovų gynybos pra našumus ir trūkumus, vartinin kams – apie priešininkų puolėjus. Tais laikais tai buvo naujovė – kad treneris rūpinosi ne vien visa ko manda, bet ir kiekvienu žaidėju at skirai. Dabar toks metodas – įpras tas dalykas. – Ko jus išmokė Amerika? – Tai buvo gera patirtis. Ten kiek vienas – už save. Per dvejus metus,
fclm.ru nuotr.
praleistus JAV, nesusidraugavau nė su vienu amerikiečiu. Ten – kitokia gyvenimo filosofija, ji man paliko labai keistų prisiminimų. – Ar per savo karjerą esate su laukęs pasiūlymų už atlygį su žaisti sutartas rungtynes? – Manęs asmeniškai niekas niekada neprašė parduoti rungtynių. Girdė jau kalbų, kad susitarimų būdavo. Kažkuris žaidėjas nepataikydavo į kamuolį – ir prasidėdavo: va, ši tas pardavė. Rusijoje tokių kaltini mų pasipildavo vos ne po kiekvieno mačo, tai – tartum paranoja, bet aš doleriais prigrūstų mistinių laga minų niekada nemačiau. Pagal „Sport-Express“ parengė Romas Poderys
L.Kleiza per dvikovą su „Nets“ suklydo tik kartą Rezultatai Orl ando „Mag ic“–Indianos „Pa cers“ 85:106 (D.How ard as 24 taškai/D.Granger is 24), Bostono „Celt ics“–Klivlando „Caval iers“ 87:88 (R.Allen as 22/K.Irv ing as 23), Minesotos „Timb erwolves“– Los And želo „Lakers“ 101:106 (K.Love’as 33/K.Bryantas 35), Nau jojo Orleano „Hornets“–Atlantos „Hawks“ 72:94 (E.Okafor as 13/ J.Teague 24), Denverio „Nuggets“– Los And želo „Clipp ers“ 105:109 (N.Hilar io 18/Ch.Billupsas 32).
Linas Kleiz a vėl buvo vien as re zult at yv iaus ių Tor ont o „Rap tors“ žaidėjų, o lietuvio atstovau jam a ekipa Nac ionalin ės krepši nio asoc iac ij os (NBA) čempion a te iškov oj o septintąj ą pergalę.
Dvyl ikt ąj ą viet ą Ryt ų konfe renc ijoje užim ant i „Raptors“ (7 pergalės ir 14 pralaimėjimų) ko mand a sveč iuose 94:73 (24:24, 20:15, 26:14, 24:20) sutriuškino vien uol iktojoje poz ic ijoje esan tį Naujojo Džersio „Nets“ (7, 14) klubą. L.Kleiz os ind ėl is į pergal ę – 15 tašk ų, 3 atkovot i ir 1 per im
tas kamuolys, 1 klaida bei 2 pra žangos. 27 tašk us nugal ėtojams pelnė DeMaras DeRozanas, 17 – Jerr yd as Bayl ess as, 10 – Jos é Cald eron as. Aren os šeim in ink ų gretose sėkm ing iaus iai rungty niavo Deron as Will iamsas, su rinkęs 24 taškus. Jėgas išmėgino Rytų konferen cijos favoritai – Majamio „Heat“ ir Čikagos „Bulls“ krepšininkai. Dvikov ą 97:93 laim ėjo Majam io komanda. „Heat“ lyderis LeBronas Jame sas į mač ą atv yko dvirač iu, nes dėl mieste vyk us io maraton o ir uždarytų gatvių „American Air
lin es“ aren a autom ob il iu buvo sunk iai pas iek iam a. Nep ais ant to, L.Jamesas, per šias rungtynes surinkęs 35 taškus, atliko kol kas efektingiausią sezono metimą – įdėjo kam uol į į krepš į perš ok ęs per „Bulls“ gynėją Johną Lucasą. „Bulls“ gretose rezultatyviausiai žaidė Derrickas Rose’as – jis pel nė 34 taškus. Po kelio traumos atsigavo Da las o „Maver icks“ vedlys Dir kas Now itzk i. Pral eid ęs ket u rias dvikovas, vokietis jau žaidė su San Anton ijaus „Spurs“ eki pa ir prie pergalės 101:100 prisi dėjo 10 taškų bei 13 atkovotų ka
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a: 1. Čik agos „Bulls“ (17 pergal ių, 5 pralaimėji mai), 2. Majamio „Heat“ (15, 5), 3. At lantos „Hawks“ (15, 6). Vakarų konferencija: 1. Oklaho mos „Thunder“ (16, 3), 2. Denver io „Nuggets“ (14, 6), 3. Los And želo „Clippers“ (11, 6).
muolių. „Mavericks“ laimėjo po pratęsimo. VD inf.
12
antradienis, sausio 31, 2012
pasaulis
15 moterų
ir paauglį nužudžiu sį maniaką Vladimi rą Mirgorodą Mask vos teismas įkalino iki gyvos galvos.
Nuteistas ekspremjeras
Iškėlimas užtruks
Rumunijos aukščiausiasis teismas vakar baigė nagrinėti buvusio šalies premje ro Adriano Năstase korupcijos bylą, ku rią atidžiai stebėjo ES, ir skyrė jam dve jų metų laisvės atėmimo bausmę. So cialdemokratų vyriausybei nuo 2000 iki 2004 m. vadovavusiam A.Năstase buvo pateikti kaltinimai dėl 1,7 mln. eurų ne teisėto panaudojimo vykdant rinkimų kampaniją.
Avariją patyrusio Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ iškėlimo iš vandens operacija gali užtrukti iki dešimties mėne sių. Prastos oro sąlygos verčia gelbėtojus vis sustabdyti žmonių paiešką ir 2,3 tūkst. tonų degalų pumpavimą iš nuskendusio laivo. Pumpavimo darbai prasidėjo praėju sį penktadienį, bet kilo audra, ir juos teko atidėti. 15 laivu plaukusių žmonių tebelai komi dingusiais be žinios.
Baltijos dugne – mistinis radinys Švedijos lobių ieškotojai Balti jos jūros dugne aptiko tai, ką pa tys vadina savo gyvenimo atradi mu. Tačiau niekas kol kas negali paaiškinti, kas tai per radinys.
Ieškodami laivų nuolaužų tarp Švedijos ir Suomijos, povande ninių paieškų bendrovės „Ocean Explorer“ specialistai fotografa vo dugną 80 m gylyje. Kaip juo kavo komandos vadovas naras Peteris Lindbergas, jie netikėtai pastebėjo neatpažintą skraidan tį objektą. „Dirbu šį darbą jau beveik 20 metų ir dugne mačiau ne vie ną objektą, bet tokio – dar nie kada, – įspūdžiais dalijosi šve das. – Plaukiojome jau devynias dienas, buvome gerokai pavargę ir jau sukome namų link, bet nu sprendėme paskutinį kartą pa leisti sonarinę įrangą – ir staiga atsirado šitas daiktas.“ Hidrolokatorius užfiksavo 60 m diametro cilindro formos objek tą, o už 200 m – dar vieną, dis ko formos. P.Lindbergas ir jo komanda ma no, jog šie objektai yra per dideli, kad būtų laivų nuolaužos, bet lo giško paaiškinimo patys neturi.
„Girdėjome įvairiausių versijų, pradedant nuo George’o Lucaso erdvėlaivio „Millennium Falcon“ ir baigiant vartais į kitą pasaulį, į pragarą. Bet mes nesužinosime tiesos, kol patys ten nusileisime“, – sakė P.Lindbergas. Švedijos jūrų muziejaus Ar cheologijos skyriaus vadovas Andreasas Olssonas sakė, kad lo bių ieškotojų pateiktos nuotrau kos jį suintrigavo, bet ekspertas abejojo, kad čia gali būti kas nors sensacinga. Šoninio matymo sonaras, ku rį naudojo lobių ieškotojai, ne leidžia nustatyti, objektas geolo ginės ar kokios nors kitos kilmės. Be to, kaip teigė A.Olssonas, šis prietaisas gali perduoti netiks lų vaizdą. „Viskas priklauso nuo įvairių aplinkybių. Temperatūra, ban gavimas, gylis ir kiti veiksniai gali turėti įtakos gaunamam vaizdui“, – aiškino muziejaus ekspertas. P.Lindbergas sutiko, kad vaiz das nėra geriausios kokybės, bet jis ketina grįžti ir ištirti dugną pa vasarį, kai jūra bus ramesnė. Tai gana rizikingas užsiėmimas ir la bai brangus, retai atsiperkantis. CNN inf.
Protestai: belgai įtūžo dėl vyriausybės planų šiais metais sumažinti biudžeto išlaidas daugiau nei 12 mlrd.
eurų.
ES vadovai sulaukė nemalonios staigmenos Belgiją vakar apėmė chaosas, kai likus kelioms valandoms iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje susisiekimo ir kitų viešųjų pa slaugų tarnybos paskelbė nacionalinį streiką. Nenori taupyti
Visuotinis streikas Belgijoje tapo pirmuoju nuo 1993 m., kai jį orga nizuoja trys pagrindinės profsąjun gos, įtūžusios dėl vyriausybės pla nų šiais metais sumažinti biudžeto išlaidas daugiau nei 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų). Belgijos geležinke lio darbuotojai pradėjo streikuoti dar sekmadienio vakarą. Vakar nebekur savo greitieji tarptautiniai bendrovių „Eurostar“ ir „Thalys“ traukiniai, taip pat buvo sustabdyti visi Belgijos tarpmiestinių traukinių reisai; neva žinėjo autobusai, tramvajai ir metro. Kilo nepatogumų
Panašumas: povandeninio objekto (nuotr. viršuje) forma kai kam pri
mena G.Lucaso „Žvaigždžių karų“ erdvėlaivį „Millennium Falcon“.
CNN nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Briuselio oro uoste buvo atšaukti keli skrydžiai, o kiti buvo atidėti. Šalies pietuose esantis Šarlerua oro uostas, kuris yra svarbus pi gių skrydžių terminalas, buvo vi sai uždarytas. Nedirbo ir paštas bei Antverpeno uostas, kuris yra vie nas didžiausių Europoje. Belgijos vyriausybei teko lėktu vus, kuriais ES lyderiai skrido į 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) lai ku prasidedantį viršūnių susitiki mą, skubiai nukreipti į vieną kari nį oro uostą.
Dvejonės dėl naujo pakto
ES lyderiai vakar 17-ą kartą per pas tar uos ius dvej us met us su sirinko Briuselyje spręsti Senąjį žemyną kamuojančių ekonomi nių prob lem ų. Pagr ind in ės su sitikimo temos buvo skolų krizė, didelis nedarbas ir lėtėjantis eko nomikos augimas. Kai kurių valstybių narių va dovai kritikavo ir laiko švaisty mu vadino Vokietijos parengtą ES fiskalinį paktą, turintį sugriežtin ti Bendrijos šalių biudžetų forma vimo taisykles ir papildyti silpną bei plačiai pažeidinėjamą Stabilu mo ir augimo paktą. Šios sutarties tikslas – įvesti vokišką drausmę visoje Europoje: Bendrijos narės turėtų įsipareigo ti siekti subalansuoti savo biudže tus, o nukrypusioms nuo šių pla nų valstybėms beveik automatiškai būtų taikomos sankcijos. Paktas, oficialiai žinomas kaip Sutartis dėl stabilumo, koordina vimo ir valdymo, daugelio laiko mas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nustatyta kaina už tai, kad Berlynas įneš milijardus eurų į ES finansinio gelbėjimo fondus.
Griežta kritika
Tačiau dviejų euro zonos šalių už sienio reikalų ministrai jau su kritikavo naujausią šio pakto projektą itin nediplomatiškais pa reiškimais. Suomijos diplomatijos vado vas Erkki Tuomioja pareiškė, kad šį susitarimą laiko „geriausiu at veju būtinu, o blogiausiu atveju – žalingu“. Pasak jo, „auksinė taisyklė“, reikalaujanti siekti subalansuo tų biudžetų, tėra skirta Vokietijos visuomenei, pavargusiai nuo nuo lat dalijamų pašalpų prasiskolinu sioms šalims, nuraminti. O Liuksemburgo užsienio reika lų ministras Jeanas Asselbornas, kalbėdamasis su Vokietijos savait raščiu „Der Spiegel“, planuojamą ES susitarimą vadino tuščiu laiko švaistymu. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė nepasirašysiantis šio pakto, jeigu Varšuvai ir kitoms eu ro neįsivedusių šalių vyriausybėms nebus suteikta didesnė įtaka prii mant sprendimus specialiuose eu ro zonos viršūnių susitikimuose. BNS, BBC inf.
13
antradienis, sausio 31, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą Drabužių tinklui reikalinga pardavėja-vadybininkė Vilniuje dirbti visą darbo dieną. Patirtis drabužių/avalynės prekyboje – būtina. CV siųsti cv@vulcan.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
904958
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 904725
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško pagalbinių darbuotojų gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901748
Paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893504
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 902495
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (akcija: 100 Lt nuolaida iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI): Kuba – nuo 4350 Lt; Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt; Meksika – nuo 5140 Lt; Maldyvai – nuo 4036 Lt; Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės): Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt; Indija, Goa – nuo 3315 Lt; Margaritos sala – nuo 6745 Lt; Šri Lanka – nuo 2290 Lt; Tenerife – nuo 1397 Lt; Lanzarote – nuo 1097 Lt; Tunisas – nuo 1140 Lt; Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės): Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt; Jordanija–Egiptas – nuo 2247 Lt; Izraelis–Egiptas – nuo 2174 Lt; Marokas – nuo 2174 Lt; Kuba – nuo 5585 Lt; Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt
O1
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893543
Įvairūs Kita
Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt; Maldyvai nuo 6445 Lt; Malaizija nuo 5690 Lt; Australija nuo 10200 Lt; Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt; JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt; Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt; Pekinas 1935 Lt; Čikaga 1945 Lt; Kairas 1055 Lt; Niujorkas 1595 Lt; Dubajus 1360 Lt KELTŲ BILIETAI: Ryga–Stokholmas; Talinas– Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas– Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
O2
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Baigiamas rengti sklypo prie Rokantiškių g. (kadastro Nr. 0101/0047:709) detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties, padalyti sklypą, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą (G1). Organizatoriai: Andrej Savickas, Elena Gorelčonok, Zinaida Jelago. Įgaliotas Arvydas Repšas, kont. tel. 8 612 22 617. 906982
Pradedamas rengti sklypo prie Rokantiškių g. (kadastro Nr. 0101/0036:3566) detalusis planas. Planavimo pagrindas: sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 10 13 sutartis Nr. 042002. Planavimo tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (G1). Planavimo organizatoriai: Zinaida Jelago, Jelena Gorelčonok, Jevgenija Rabovaliuk, įgaliotas Arvydas Repšas, kontaktai tel. 8 612 22 617, Kalvarijų g. 134-1, Vilnius. 906981
2 Lt/min.
14
antrADIENIS, sausio 31, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Vasario 4 d. 18 val. KIEK? 45 litai.
KUR? Vyninėje „Notre vie“, Stiklių g. 10. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Klube „Muzikos rūsys“, A.Jakšto g. 9. KADA? Vasario 5 d. 21 val. KIEK? Nemokamai.
Garsioji opera – Vilniuje
Jaunystė ir džiazas
Akustinis koncertas
Operos gerbėjams pirmą kartą tiesiogiai bus rodoma populiariau sia prancūzų kompozitoriaus Jules’io Massenet opera „Manon“, kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė tenoro Rolando Villazó no ir soprano Annos Netrebko duetas. Operos statytojas – režisie rius ir choreografas Vincentas Patersonas.
Jauna improvizuojanti vokalistė Marija Aliukaitė, kurį laiką gyve nusi ir studijavusi Paryžiuje, išsiskiria savo paprastumu ir stiliaus pojūčiu. Jai akompanuos muzikos ir gyvenimo bendražygis gita ristas Pranas Kentra (nuotr.). Prie dueto prisijungs ir puikus bosi ninkas Domas Žostautas bei būgnininkas Andrius Kairys.
Poetas, indie folk muzikos atlikėjas Šarūnas Petrutis, anksčiau da lyvavęs tokiuose projektuose kaip „Rip“, „Naktinė Pufaika“, „Seven Disasters“, pirmą kartą Vilniuje surengs keletą koncertų, kuriuose skambės jo paties dainos, parašytos per pastaruosius porą metų. Atlikėjas žada puikius akustinius koncertus.
KUR? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3. KADA? Nuo vasario 2 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Cabaret“, Šv. Mikalojaus g. 15. KADA? Vasario 4 d. 20 val. KIEK? 15–20 litų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Vasario 1 d. 18.30 val. KIEK? 20–30 litų.
KUR? „Lietuvos aido“ galerijoje, Trakų g. 13. KADA? Nuo vasario 24 d. KIEK? Nemokamai.
Maži ir dideli darbai
Kabaretas „Atsakyk už save“
Dialogai apie meilę
Ryškios spalvos ir kontrastai
Iš dviejų dalių sudarytoje 20-ojoje personalinė je Eglės Vertelkaitės parodoje „Mergaitė su kir viu“ eksponuojami trejų pastarųjų metų darbai. Rodoma apie 70 kūrinių, kurių dydis svyruoja nuo 1 cm iki 3,5 metro.
Kabaretas „Atsakyk už save“ – tai įdomių asme nybių Keistuolių teatro aktoriaus Daliaus Ska marako, kompozitoriaus Sigito Mickio ir „Atvi ro rato“ aktoriaus Algirdo Urbono muzikuojan tis sambūris.
Yanos Ross spektaklyje „10 dialogų apie meilę“ veikia personažai iš pačių įvairiausių visuome nės sluoksnių – taip siekiama atskleisti, kaip sek sualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuo menės klasių.
„Kūryba man yra pojūčių, spalvų ir estetikos vi suma“, – sako parodą „Raudona ne mėlyna“ pri statanti dailininkė Agnė Kišonaitė. Ji nebijo ri zikuoti rinkdamasi netikėtus kontrastus ir ryš kias spalvas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
LNK
6.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7).
LTV 21.30 val.
7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Krymo muzikos festivalis 2011. Festivalio uždarymo koncertas. (Rusija, 2011 m.) (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Nuotykių f. „Merlino mokinys“ (1) (JAV, Kanada, 2006 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Siaubo trileris „Galutinis tikslas“ (JAV, Kanada, 2000 m.) (N-14). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“.
LNK 22.35 val.
11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (8). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (7).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Sekmadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).
TV3 21.00 val.
12.30 „Meksikos vario kanjonas. Ekstremalūs išbandymai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvėlė“. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 1.00 „Generolas“. „Lakūnas Prchalas“.
BTV 20.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 19.10 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva) – Berlyno ALBA (Vokietija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 12.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“– Maskvos CSKA. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. „Espanyol“–„Barcelona“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Sport1 17.15 val.
15
antrADIENIS, sausio 31 , 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Pristatys albumą Elena Neniškytė, šiuo metu la biau žinoma pseudonimu Umiko, „Commune Art“ kūrybinėse dirb tuvėse vasario 3 d. vakare prista tys neseniai įrašytą savo albumą „Wave“.
Pajėgos: per dešimt gyvavimo metų festivalis priglaudė daugiau kaip 300 savanorių.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Atiduos duoklę savanoriams
Pirmoji festivalio „Galapagai / Roko naktys 2012“ muzikinių ren ginių ciklo bomba sprogs savanorių rankose. „G&G Sindikato“, grupės IR bei freestyle atstovų „Jama & W“ dainų užtaisai griau dės pagerbdami ištikimiausius festivalio savanorius. Pasak festivalio „Galapagai / Ro ko naktys“ prodiuserio Algirdo Barniškio-Blėkos, per dešimt gy vavimo metų festivalis priglaudė daugiau kaip 300 savanorių, kurių indėlis buvo neįkainojamas. „Nepamiršome nė vieno savo savanorio. Labiausiai pasižymė jusius apdovanosime per ketvirta dienį vyksiantį koncertą – „Lofte“ nepamiršti liks ne tik darbingiau si, geriausiai vadovaujantys sava noriai, bet ir tie, kuriems labiau siai nesisekė. Tikime, kad šiems šiemet vyksiantis jubiliejinis de šimtasis festivalis suteiks galimybę sužibėti“, – šypsojosi „Galapagų / Roko naktų“ prodiuseris A.Barniš kis-Blėka. Anot jo, vasario 2 d. menų fabrike „Loftas“ vyksiantis pirmasis šieme čio renginių ciklo „Galapagai sako!“ koncertas taps tikra geros muzikos fiesta, kuri primins ankstesnius fes tivalius ir paruoš dirvą jubiliejiniam. „Atiduosime duoklę savanoriams, bet be dėmesio ir skirtingų stilių muzikos neliks visi, neabejingi fes tivalio aurai. Laukiame visų, pasi puošusių festivalio atributika“, – sakė A.Barniškis-Blėka. Koncerte bus galima išvysti „Ga lapagų / Roko naktų“ atributus:
renginio dekoracijas kurs pernai dirbusi ekoscenos komanda, „Lof te“ netrūks net ir pagrindinio va saros festivalio akcento – palapi nių. Vykstant renginiui bus galima laimėti ir kvietimų į festivalį.
Algirdas Barniškis-Blėka:
Nepamiršti liks ne tik darbingiausi, geriau siai vadovaujantys savanoriai, bet ir tie, kuriems labiausiai nesisekė.
Didžiausia pirmojo festivalį ap šildančio koncerto žvaigždė – Lie tuvos hiphopo pasididžiavimu vadinami „G&G Sindikato“ smo gikai – bytą suka jau daugiau nei 15 metų. Grupė yra išleidusi pen kis albumus, kurie parduoti dau giau kaip 50 tūkst. kopijų tiražu. Roko gerbėjai menų fabrike „Loftas“ ketvirtadienį galės pa skutinį kartą išvysti vieną ryš kiausių pastarųjų metų lietuviško alternatyviojo roko pažibų – gru
pę IR iš Vilniaus. 2003 m. susikū rusi grupė jau paskelbė sprendimą išsiskirstyti. Neseniai vykusiuo se M.A.M.A. apdovanojimuose IR pateko tarp šešių geriausių rokerių, nominuotų Metų roko grupės (atli kėjo) kategorijoje. M.A.M.A. nominacijos hiphopo grupės (atlikėjo) kategorijoje su laukė ir dar vieni ketvirtadienį vyk siančio koncerto dalyviai – „Jama & W“. Vienu unikaliausių pastarų jų metų Lietuvos muzikinių reiški nių krikštijama „Jama & W“ savo gerbėjus džiugina savitais freesty le pasirodymais, su žiūrovų pagal ba gimstančiomis spontaniškomis improvizacijomis. Nė vieno albu mo dar neišleidusi grupė pasta ruoju metu pasižymi fenomena liu populiarumu – į jos koncertus susirenka pilnutėlės salės klausy tojų. Pernai rugpjūčio 5 ir 6 d. vyku siame „Galapagų / Roko naktų“ festivalyje apsilankė daugiau nei 6,5 tūkst. žiūrovų, 5 scenose gro jo 35 grupės iš 8 valstybių, jos at liko 32 valandų bendros trukmės muzikinę programą, renginyje bu vo įrengta per 30 pramogų ir edu kacinių erdvių. VD inf.
Parduotas A.Hitlerio paveikslas Vokietijos nacių diktatoriaus Adol fo Hitlerio 1913 m. nutapytas pa veikslas sekmadienį buvo parduo tas viename Slovakijos elektroni niame aukcione už 32 tūkst. eurų (110,5 tūkst. litų).
Paveiksl o „Jūros nokt iurn as“ („Maritime Nocturno“) pradi nė kaina buvo 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų), o ekspertai jį įvertino 25 tūkst. eurų (86,3 tūkst. litų). Pa veikslas buvo parduotas uždarame
aukcione, kuriame galėjo dalyvau ti tik VIP nariai. Paveiksle, nutapytame naudojant kelias technikas, vaizduoja masv mėnulis virš tviskančios jūros. „Šį paveikslą pateikė parduoti šeima vieno neįvardyto Slovaki jos tapytojo, kuris tikriausiai as meniškai pažinojo A.Hitlerį, kai šis mėgino tapti menininku Vie noje XX a. pradžioje“, – anksčiau sakė „Darte“ savininkas Jaroslavas Krajnakas.
„Žvelgiu į jį kaip į menininką – 1913 m., kai A.Hitleris nutapė šį pa veikslą, jis nežinojo, kuo taps praė jus dešimtmečiams“, – pridūrė jis. Šie aukcionų namai pernai par davė kitą A.Hitlerio paveikslą iš tos pačios šeimos kolekcijos už 10,2 tūkst. eurų (35,2 tūkst. litų). Sekmadienį vykusiame aukcione taip pat buvo siūloma pirkti vieną menininko Pablo Picasso paveikslą už 15 mln. eurų (51,8 mln. litų). VD, BNS inf.
Pastaruoju metu Umiko koncer tavo su įvairiais atlikėjais, apšil dė kelias grupes jų koncertuose, o praeitų metų pabaigoje buvo nominuota ir koncertavo „Prav dos“ metų naujokų apdovanoji muose. Muzikantė, nusprendusi, kad metas surengti solinį koncer tą, tam pasirinko pramonines Vil niaus erdves. Renginys pavadinimu „Trip“ vyks buvusioje spaustuvėje Pari bio gatvėje. Čia „pasidaryk pats“ principu vietoj buvusių spaustu vės mechanizmų įrengtos kūry binės dirbtuvės, muzikantų stu dijos ir koncertų salė su kadaise kino teatre „Lietuva“ stovėjusia garso sistema. Umiko kuria muziką filmams, moderniojo šokio spektakliams, dainuoja regio kolektyvuose „Mi nistry of Echology“ ir „Dubenė lis“. Prieš pradėdama solinę kū rybą Umiko dainavo, kūrė ir grojo
grupėse „Magic Mushrooms“ bei „Left I Right“. Art im iaus iuose muz ikant ės planuose – muzikinis videoalbu mas, kurį ji kuria kartu su vaiz do menininke Monosala. Po nau jojo albumo kompozitorė ketina kuriam laikui pamiršti kompiu terį ir elektroniką, nori vėl atsi duoti gyvam muzikos atlikimui – planuoja savo solinius kūri nius atlikti gyvai su grupe, taip pat intensyviai repetuoti nau jam alternatyviojo roko projek tui „Messe“. Šį kartą prie Umiko pasirody mo prisijungs vaizdo menininkas Eimantas Pivoriūnas bei dvi mu zikos parinkėjos. Pieva Sapna vo – tai Ana iš „One Ear Stereo“ didžėjų komandos. Šiuo metu Ana aktyvia didžėjaus veikla ne beužsiima, tačiau kai kada pagro ja kruopščiai tam kartui atrinktą muziką. Kaip sako ji pati, „tai muzika, nuo kuriuos jaučiu šiurpuliukus ir virpesius, – tokia, kuri verčia pa leisti ašarą, verčia tyliai džiaug tis momentu arba tiesiog nuneša mintis kitur“. VD inf.
Garsas: po naujojo albumo kompozitorė ketina kuriam laikui pamirš
ti kompiuterį ir elektroniką.
Organizatorių nuotr.
Paskelbti nugalėtojai Drama apie rasinius santykius Amerikoje „Tarnaitė“ triumfa vo Los Andžele surengtoje Ek rano aktorių gildijos apdovano jimų ceremonijoje – juosta gavo pagrindinius geriausios aktorės, geriausios antro plano aktorės ir geriausio aktorių kolektyvo ap dovanojimus.
Šiame filme pasakojama apie kar jeros siekiančią žurnalistę, nu sprendusią parašyti knygą apie rasizmą, su kuriuo 7-ajame de šimtmetyje susidurdavo baltųjų šeimose dirbdavusios tarnaitės. Filmas įveikė nespalvotą neby lųjį „Artistą“, „Sunokusias pa merges“, „Paveldėtojus“ ir kitas juostas, kurioms buvo progno zuojami svarbiausi aktorių apdo vanojimai. Ekrano aktorių gildijos apdova nojimai laikomi viena svarbiausių
preliudijų į „Oskarų“ teikimo ce remoniją – Holivudo apdovanoji mų sezono kulminaciją, kuri šie met bus vasario 26 d. „Tai buvo toks mėgstamas dar bas“, – sakė kolegų geriausia ak tore pripažinta Viola Davis, prisi mindama savo darbą „Tarnaitės“ filmavimo aikštelėje. „Tik noriu pasakyti, kad šis fil mas yra ne vien apie spalvotuo sius žmones ar moteris, jis – apie mus visus, – sakė ji. – Visi gali me įkvėpti permainų, kiekvienas iš mūsų.“ Octavia Spencer, kuri pelnė ge riausios antro plano aktorės ap dovanojimą, sakė, kad šis filmas yra „šviesa moterims, kurioms Amerikos istorijoje balsas nebu vo suteiktas“. „Labai jaudinuosi laikydama šį apdovanojimą“, – pridūrė ji. VD, BNS inf.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis labai šalti ir sausi orai, šaltis kasdien stiprės. Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną bus 11–15 laipsnių šalčio. Rytoj naktį bus 20–25, dieną – 14–18 laipsnių šalčio. Kritulių nenumatoma, dienomis pasirodys saulė.
Šiandien, sausio 31 d.
–11
–10
Telšiai
–9
Šiauliai
–11
Klaipėda
Panevėžys
–13
Utena
–11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.11 16.53 8.42 10.27 0.42
31-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 335 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +4 Berlynas –7 Brazilija +26 Briuselis 0 Dublinas +3 Kairas +19 Keiptaunas +22 Kopenhaga 0
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+4 +14 –16 –16 +11 –6 +2 0
orai vilniuje Šiandien
–4 –7 +8 +27 –12 +17 +9 –8
–13
–13
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
–12
Alytus
1–5 m/s
Šalčio aukos
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–17
–13
–18
–24
3
–20
–16
–21
–27
4
–19
–23
–27
3
ketvirtadienį
DATOS (sausio 31 d.) vicepremjeras Romualdas Ozolas. 1966 m. gimė britų aktorius Dexteris Fletcheris. 1971 m. gimė Holivudo aktorė Minnie Driver. 1976 m. gimė amerikiečių krepšininkas, žaidęs ir Lietuvoje, Tyrone’as Nesby. 1981 m. gimė amerikiečių dainininkas Justinas Timberlake’as.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“ Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba
2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Vytautas Jonaitis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: dantiraštis (pirmadienis), dievaitė (antradienis), koncertas (trečiadienis), reporteris (ketvirtadienis), nosis teka (penktadienis).
1
2
3
4
5
6
Astra (Astrida), Budvilė, Marcelė, Skirmantas
Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Bus lengva bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima, gerai sutarsite su aplinkiniais. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Jautis (04 21–05 20). Būsite nusiteikęs optimistiškai, vertinsite ir branginsite viską, kas jus supa. Šiandien kaip niekad bus lengva spręsti problemas, nesunkiai rasite išeitį iš keblių situacijų. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Daug laiko praleisite įtemptai mąstydamas, bet po kurio laiko jums tai nusibos. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Vėžys (06 22–07 22). Būsite itin susikaupęs, viską darysite greitai. Būsite linkęs jautriai reaguoti į kylančias problemas ir kivirčytis, nes manysite, kad žodžiai šiandien – vienintelis jūsų ginklas. Liūtas (07 23–08 23). Svajonės ir idealų vaikymasis gali neigiamai veikti jūsų nuotaiką ir vidinę pusiausvyrą. Asmeninės problemos neleis jums užsimiršti, juolab kad joms spręsti šiuo metu reikia racionalaus proto. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, būsite pakiliai nusiteikęs, atvirai reikšite emocijas. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galite neatsispirti pagundai kivirčytis su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Išnaudokite tai – tinkamas metas priimti kai kuriuos svarbius gyvenimo sprendimus, susijusius su šeima, namais, karjera. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Atkreipkite dėmesį į šalia esančius, galbūt jiems reikia pagalbos. Ožiaragis (12 22–01 20). Susiklosčiusi padėtis paskatins nuoširdžiai susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Vandenis (01 21–02 19). Būsite apimtas nuojautos, kad nieko nėra pastovaus. Tai jus gali bauginti. Pasikalbėkite su artimu žmogumi, jis padės jums atrasti pusiausvyrą. Žuvys (02 20–03 20). Mėgausitės gyvenimu, šiandien džiugins net mažiausios smulkmenos. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui ir tai neliks neįvertinta.
BNS inf., AFP nuotr.
1797 m. gimė austrų kompozitorius Franzas Schubertas. 1926 m. gimė kompozitorius, pedagogas Vytautas Klova. 1937 m. gimė kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis. 1939 m. Joniškėlyje gimė Nepriklausomybės atkūrimo signataras, pirmosios vyriausybės
Vardai
horoskopai
Rytų ir Vidurio Europą pastarosiomis dienomis kaustantis šaltis jau nusinešė kelių dešimčių žmonių gyvybę, tačiau termometro stulpelis artimiausiu me tu žada dar kristi. Ukrainoje per pasta rąsias keturias dienas dėl šalčio mirė 18 žmonių. Daugiausia tai buvo benamiai, mirtinai sušalę gatvėse, ar senukai – sa vo namuose arba atvežti į ligoninę. Len kijos policija informavo, kad savaitgalį, oro temperatūrai nukritus iki 27 laips nių Celsijaus, šalyje sušalo 10 žmonių. Iš viso nuo žiemos pradžios dėl šalčio šalyje mirė 46 žmonės. Čekijoje laukuo se šeštadienio rytą buvo rastas mirtinai sušalęs 26-erių vyras.
trečiadienį
–24
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
7
8
9
10
11
12