TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, VASARIO 1 d., 2012 m. Nr. 26 (1225)
Prezidentė D.Gry bauskaitė neketina klibinti užsienio reikalų ministro A.Ažubalio kėdės. Lietuva 7p.
Greitųjų kreditų bendrovės klientus vilioja premijomis. Ekonomika 8p.
diena.lt
Rusija priešinasi Libijos scenarijui Sirijoje, bet gali vėl užlipti ant to paties grėblio. Pasaulis 12p.
Nakvynės namuose – benamių apgultis
1 Lt
Šią gaują praminėme „mokesčių inspekcija“. Jie prievartavo turtą žmonių, užsiimančių nelegalia veikla. Vilniaus apskri ties vyriausiojo policijos komisa riato viršininkas Kęstutis Lančinskas
9p.
Miestas
3p.
Naujos lauko kavinės Trys naujos lauko kavinės ateinantį pavasarį turėtų atsirast i Ged imi no prospekte. Viena – ties Lukiškių aikšte, kita – ties Nepriklausomybės aikšte, kuri yra prie Seimo, trečia – Žemaitės skvere. Iki šiol nei vienoje, nei kitoje šios centrinės miesto ga tvės vietoje kavinių nebuvo. Naujų lauko kavinių planuojama ir daugiau.
Sportas
11p.
Olimpiada labai nevilioja Bėdžiai: šiemet į nakvynės namus dar neatėjo nė vienas galūnes nušalęs ar smarkiai susirgęs benamis. Tačiau tokių žiemą paprastai sulaukiama.
Už lango gerokai spustelėjus šaltukui į Vilniaus miesto nakvynės namus plūdo net ir tie benamiai, kurie įpratę šaltį kęsti iki paskutiniųjų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nakvynės namų direktorius Edvar das Jablonskis sakė, kad jau prieš kelias dienas atėjus pirmosioms šaltesnėms naktims į nakvynės na
mų duris pradėjo belstis paprastai čia vengiantys apsilankyti skurs tantys sostinės gyventojai. Praėjusią naktį, anot jo, be namiai į namus prašyti maisto ir prieglobsčio pradėjo plūsti masiškai.
2
2
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nakvynės namuose – be
Keliautojai renkasi Vilnių Vienas kelionių puslapių inter nete tripadvisor.com lankytojams siūlo 15 miestų sąrašą, kurie vis dažniau patenka į keliauninkų akiratį. Tarp jų yra ir Vilnius, jam atitenka septinta vieta.
sostinės senamiestyje yra beveik 2 tūkst. viduramžių, gotikos, re nesanso ir baroko pastatų. Į mies tą taip pat kviečiama atvykti dėl KGB muziejaus, įkurto buvusiame sovietiniame kalėjime. VD inf.
Prasidėjus naujiems metams tu ristai pradeda planuoti, kur ke liaus. Labiausiai populiarėjančių miestų trejetukas – Talinas, Ryga ir Maskva. Taip pat turistams siū loma apsvarstyti galimybes nuvyk ti į Šveicariją, Turkiją, Indoneziją, JAV (Teksasą), Graikiją, Tailandą, Prancūziją, Ispaniją, Maroką, Ar gentiną. Trumpame Vilniaus ap rašyme turistams minima, kad
Apdovanojo aktorių R.Adomaitį 75-metį švenčiantis aktorius Re gimantas Adomaitis apdovano tas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Garbės ženklą Kultūros ministeri ja įsteigė užpernai pavasarį.
se. Aktorius teatro scenoje atsi dūrė baigęs Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1959–1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijos Aktorinio meist riškumo katedroje. VD inf.
Jis skiriamas didžiausią išlieka mąją vertę sukuriančioms iški lioms asmenybėms ir jų kūri niams. Šis ženklas – tai juvelyrinė segė, kurios centre sidabro ap skritime pavaizduotas reljefinis aukso žirgas Pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas užrašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. R.Adomaitis gi mė 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuo
1
Rado žudiką
Kazachstano Aktau miesto polici jos pareigūnai nustatė galimą Lie tuvos verslininko Romualdo Lie gaus žudiką, kaip pranešė naujie nų portalas lada.kz.
48-erių verslininką, kaip įtaria ma, nužudė 30-metis srities cent ro gyventojas. Jis prisipažino pa daręs nusikaltimą. R.Liegus buvo įmonės „Res automatic gates“ va dovas. Į Aktau jis atvyko sausio 15ąją. Vyras buvo aptiktas vandens kanale. Spėjama, kad įtariamasis žinojo apie R.Liegaus atvykimą. Esą tarp vyrų kilo ginčas dėl senų nedraugiškų santykių ir lietuvis
savo bute buvo mirtinai sumuš tas. Velionio kūną žudikas įkišo į savo automobilį ir išvažiavo poil sio bazės link. Ten jis nužudytajam pririšo prie kojų armatūros gabalą ir išmetė į vandens kanalą. BNS inf.
Sumažins rinkliavą? Už leidimą vežti keleivius taksi siūloma imti 435 litų valstybės rinkliavą – 155 litais mažesnę, ne gu galiojo iki šiol, o už patikslinto naujo leidimo arba dublikato iš davimą – po 157 litus.
li. „Tai gali daryti neigiamą įtaką verslui, nes rinkliavos dydis daro tiesioginę įtaką asmenų ir įmonių finansiniam stabilumui bei darbo vietų išsaugojimui, kūrimui“, – nurodė Susisiekimo ministerija. VD inf.
Pernai gruodį pasikeitus tokių leidimų išdavimo tvarkai, rink liava turi būti nustatyta iš naujo. Nenustačius valstybės rinkliavos, šalies savivaldybės negali išduo ti naujų leidimų taksistams, kaip teigia Susisiekimo ministerija. Anot jos, savivaldybių asociacijos siūlomi rinkliavos dydžiai dide
Prieglauda: į Vilniaus miesto nakvynės namus šiomis dienomis plūdo net ir tie benamiai, kurie šaltyje kęsti įpra
„Naktis į antradienį bu vo pirmoji, kai jie jau ne beištvėrė niekur kitur ir ėmė eiti pas mus. Darbuotojams jau daviau įsakymą priimti visus be jokių iš lygų, nieko jau čia nepadarysi, ne paliksi juk žmonių už durų tokiame šaltyje“, – sakė E.Jablonskis. Anot jo, nakvynės namai, ku riuose telpa apie 300 žmonių, pil nutėliai būna ir vasarą, tad žiemą užplūdus šąlantiems benamiams tenka gerokai susispausti. „Visada kaip nors išsprendžiam tuos klausimus. Vis tiek visada tenka priimti. Kaip mes atsirink sim, kas vertas nakvynės, o kas –
ne?“ – svarstė pašnekovas. Pasak jo, šiemet į namus dar neatėjo nė vienas galūnes nušalęs ar smarkiai susirgęs benamis. Tačiau tokių žie mą paprastai sulaukiama. „Šalčiai kol kas trunka dar la bai trumpai, tad smarkiai sušalu sių nebuvo. Bet šiaip paprastai to kių būna. Mums tuomet jau nieko kita nebelieka kaip kviesti greitąją pagalbą“, – sakė E.Jablonskis. Vyro teigimu, kai kuriems sos tinės benamiams apsilankyti nak vynės namuose dėl tam tikros čia egzistuojančios tvarkos nėra priimtina, tad jie šaltomis žiemos naktimis stengiasi prisiglausti na
Edvardas Jablonskis:
Naktis į antradienį bu vo pirmoji, kai jie jau nebeištvėrė niekur kitur ir ėmė eiti pas mus. Daviau įsakymą priimti visus be jokių išlygų. muose įrengtuose šilumos punk tuose, laiptinėse, rūsiuose. „Jiems nepatinka mūsų tvarka, nes čia
Šilumininkai perspėja apie gresiančias avarijas Sostinę šildanti bendrovė „Vil niaus energija“ atkreipė daugiabu čius prižiūrinčių organizacijų dė mesį, kad artėjantys šalčiai reika lauja imtis papildomų prevencijos priemonių, kurios padėtų išveng ti galimų šildymo daugiabučiuose sutrikimų. Apie tai informuojama pranešime spaudai.
Pasirodo, Vilniuje daugiabučiai projektuojami taip, kad tinkamai funkcionuotų esant 23 laipsniams šalčio. Hidrometeorologijos tar nyba prognozuoja, jog artėjantį savaitgalį sostinėje lauko tempe ratūra gali nukristi iki 29 ir dau giau laipsnių šalčio. „Rag in am e būt i pas ir uoš u sius ekstremalioms situacijoms – prieš šaltąjį savaitgalį iš anksto numatyti papildomas darbuotojų pajėgas, kurie būtų pasirengę ša linti namų vidaus šildymo siste mų sutrikimus ar avarijas“, – sakė „Vilniaus energijos“ projektų di
rektorius Tadas Janušauskas. Anot jo, esant žemesnei nei įprasta tem peratūrai gali užšalti šildymo sis temos, esančios arčiausiai nesan darių langų ir durų daugiabučių laiptinėse ar rūsiuose.
Esant žemesnei nei įprasta tempe ratūrai gali užšal ti šildymo sistemos, esančios arčiausiai nesandarių langų. „Nors esame atsakingi už šilu mos tiekimą tik iki daugiabučių namų įvadų, prireikus esame pa siruošę skubėti į pagalbą daugia bučius prižiūrinčioms organizaci joms. Netikėtoms situacijoms yra parengta ir mobilioji, rezervinė, katilinė“, – sakė T.Janušauskas.
Prieš porą dienų panašų pranešimą išplatino ir Vilniaus savivaldybė. Ja me ragino gyventojus būti atsargius, o pastatų administratorius ir prižiū rėtojus imtis visų priemonių, kad bū tų išvengta avarijų, kurios gali įvykti dėl žemos lauko temperatūros. Savi valdybės duomenimis, praėjusį sa vaitgalį jau padaugėjo avarijų gyve namųjų namų šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose. Jų užfiksuo ta 100, o įprastai savaitgaliais būda vo 30–40. Dalis šių avarijų susijusios su žemesne lauko temperatūra. Netinkamai prižiūrint šildymo sistemas, dėl sušalusių radiatorių, vamzdynų gali būti atjungta cent rinio šildymo sistema. Dėl to gyventojai laikinai gali likti be šilumos. Bendrijos ir namų ad ministratoriai raginami patikrinti laiptinių, palėpių, rūsių sandaru mą ir imtis priemonių, kurios ap saugotų pastato inžinerines siste mas nuo užšalimo. VD inf.
3
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
miestas
9p.
Įžūlūs nusikaltėliai ruošėsi pagrobti žinomą verslininką.
enamių apgultis Mirtinas šaltis
Viln iaus greitosios med icinos pa galbos stot is sakė, kad nuolat inės gyvenamosios vietos neturintis vy ras smarkiai sušalo prigulęs po bal konu. Medikai į Sausio 13-osios gat vę, kur buvo rastas sušalęs žmogus, iškviesti pirmadienį apie 12.45 val. Anot greitosios pagalbos medikų, pirmadienį pasitaikė ir nušalimų pa tyrusių žmonių – keturi tokie atvejai buvo Vilniuje, du – Švenčionyse. Kaune mirčių nuo sušalimo nebu vo užfi ksuota. Kauno miesto grei tos ios pagalb os stot ies direkto riaus pavaduotoja medicinai Dan guolė Vaikšnienė sakė, kad 70-me tė moteris nušalo plaštaką. Klaipėdos greitosios pagalbos me dikai pranešė, jog teko pasir ūpin ti stipr iai sušalusiu Ček ijos pil ie čiu, kur is 1.30 val. nakt ies su šla piais drabuž iais buvo pastebėtas mieste. Šiaul iuose medikai suteikė pagal bą ketur iol ikmečiui, kur is nušalo kojų pirštus. BNS inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
juk ir praustis reikia, ir šiokią to kią tvarką palaikyti. Nenori, nea teina. Bet būna ir taip, kad galų gale nebeiškenčia ir nusileidžia, sutinka su tomis taisyklėmis“, – sakė Vil niaus miesto nakvynės namų di rektorius. Anot jo, į nakvynės namus nere tai atkeliauja ir išgėrusių bei agre syviai nusiteikusių asmenų. Tokie iš karto vežami į išblaivinimo nak vynės namus „Sala“. Šis nakv yn ės nam ų pad al i nys per šalčius taip pat sulau kė daugiau klientų. Tiesa, išgė rusių asmenų daugiau „Saloje“ neapsilankė. „Tie, kurie mėgs
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniuje pirmadienį rastas mirtinai sušalęs žmog us, kituose did žiuo siuose šalies miestuose šalčio au kų nebuvo.
ę iki paskutiniųjų.
Pavasarį pridygs lauko kavinių
ta išgerti, geria nepriklausomai nuo oro temperatūros. Jų „Salo je“ visada būna nemažai. Tačiau mes priimame ne tik apsvaigu sius. Padalinyje ir šiaip nakvynės neturintys žmonės apgyvendina mi“, – sakė „Salos“ vedėja Jurgita Radzevičiūtė. Jos teigimu, spustelėjus šaltukui klientų gerokai padaugėjo. Mirties atvejų nepasitaikė ir Pa nevėžyje. Panevėžio miesto greito sios pagalbos stoties vadovas Vi lius Mitka teigė, kad pirmadienį į medicinos įstaigą dėl kojos nuša limo iš namų buvo atvežtas vyres nio amžiaus vyras.
Sostinės savivaldybė paskelbė naujų lauko kavinių įrengimo konkursą. Kavinėms skirtos ke lios itin patrauklios iki šiol buvu sios tuščios Vilniaus vietos.
Pagal savivaldybės paskelbtą kon kursą vasaros lauko kavinėms įrengti geriausias sąlygas pateikę kandidatai devyniose naujose vie tose turės teisę verstis lauko ka vinių verslu net trejus metus – iki 2014 m. Trys naujos lauko kavinės atei nantį pavasarį turėtų atsiras ti Gedimino prospekte. Viena – ties Lukiškių aikšte, kita – ties Nepriklausomybės aikšte, kuri yra prie Seimo, trečia – Žemai tės skvere. Iki šiol nė vienoje iš minėtų šios centrinės miesto gatvės vietų ka vinių nebuvo. Verslininkai ne kar tą yra skundęsi, kad vilniečiams įdomi tik arčiau Vilniaus arkika tedros esanti Gedimino prospekto dalis, o nuo Lukiškių aikštės gatvė pradeda merdėti. Vasarą net ir savaitgaliais ši miesto dalis būna pustuštė, o Ge dimino prospektas ties V.Kudirkos aikšte verda nuo žmonių gausos. Pagal miesto planus jau pavasarį atgyti turėtų Gedimino prospek te netoli Lukiškių aikštės esantis Žemaitės skveras. Ši vieta ne vie nus metus taip pat buvo užmirš ta, nors yra itin geroje ir gana ra mioje miesto vietoje.Savivaldybė tikisi, kad naujas kavines versli ninkai norės įsirengti ir seniai pa mirštuose bei apleistuose sostinės centro skveruose. Viena tokių vietų – pačia me miesto centre, Pylimo gatvė je, esantis Reformatų skveras. Ši nemaža erdvė sostinėje jau seno kai apleista, mūriniai laiptai ir as
mai pasirengti artėjantiems šalčiams.
Simono Švitros nuotr.
Planas: pagal miesto planus jau
pavasarį atgyti turėtų ir Gedimi no prospekte esantis Žemaitės skveras. Edgaro Anisimenko (BFL) nuotr.
nei suteikiama trejiems metams. Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o balandžio ir spalio mėnesiais leidžiama veik ti atsižvelgiant į galimybes, oro sąlygas ir mieste organizuoja mus renginius bei šventes. Liku siu laikotarpiu neveikiančių va saros lauko kavinių konstrukcijos turės būti išardytos.
Europa saugos medų Europos Komisija (EK) į saugo mų produktų sąrašą įtraukė Sei nų-Lazdijų krašto medų – bendrą Lietuvos ir Lenkijos produktą.
Atsargumas: sostinės savivaldybė ir „Vilniaus energija“ ragina tinka
faltuota aikštelė subyrėjusi, retai telankoma. Tai daugiausia au gintinių vedžiojimo ir jaunimo su sitikimų vieta. Vilniaus savivaldybė yra suren gusi Reformatų skvero sutvarky mo galimybių konkursą, tačiau ledai iki šiol nepajudėjo. Visai ne toli šio skvero yra ir Petro Cvirkos vardu pavadintas skveras. Kavinės čia taip pat niekas nėra regėjęs. Tiesa, greta šios vietos ūžia gana nemenkas automobilių ir viešojo transporto srautas, tad ir triukš mo, ir dulkių čia netrūksta. Nauja kavine greičiausiai galės džiaugtis ir studentai. Saulėtekio alėjoje ties Vilniaus universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu taip pat leista įrengti lauko kavinę. Naujų vasaros lauko kavinių jau nuo gegužės turėtų atsirasti taip pat Neries krantinėje A.Goštauto gatvėje, prie Balsių ežero miesto pakraštyje ir Vokiečių gatvėje. Sa vivaldybės atstovai sako, kad lei dimai įrengti naujas kavines bus išduodami daugiausia siekiant atgaivinti centrinėje miesto dalyje esančias, bet pamirštas vietas. „Vietas parinko savivaldybės specialistai, siekdami atgaivin ti įvairias miesto erdves, kuriose vilniečiai ir miesto svečiai galė tų leisti laisvalaikį. Dalį vietų siū lė ir patys verslininkai. Konkursas skelbiamas ilgesniam laikotarpiui – trims sezonams, o vietos bu vo parinktos taip, kad būtų pato gus susisiekimas, erdvė būtų tin kama lauko kavinei, būtų žmonių srautas“, – dienraščiui teigė sa vivaldybės Viešųjų ryšių skyrius. Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus – didžiausias siūlomas mokėti paramos, skirtos socialinės infrastruktūros plėtrai, dydis. Vieta, kurioje leidžiama įrengti ir eksploatuoti vasaros lauko ka vinę, konkursą laimėjusiai įmo
Tai pirmasis saugomas produktas iš Lietuvos su kilmės vietos nuo roda, kaip pranešė EK. Anot jos, tai ir pirmas atvejis, kai produktas su kilmės nuoroda gali būti gami namas dviejose šalyse. Seinai yra miestas Lenkijos šiaurės rytuose, o už maždaug 20 km esantys Laz dijai – Lietuvos pasienio miestas. Seinų-Lazdijų krašto medumi vadinamas daugiažiedis nekta ro medus, surinktas iš Seinų bei Lazdijų rajonuose natūraliai au gančių medingųjų augalų. „Geografinė vietovė pasižymi tuo, kad joje jau apie 8 tūkst. me tų sugyvena Europos bei Eurazi jos augmenija, o natūrali augme nijos aplinka mažiau negu kituose regionuose paveikta žmogaus ūki nės veiklos, todėl čia išliko daug natūraliai augančių įvairių rūšių augalų“, – rašoma bitininkų ofi cialioje paraiškoje EK. Lenkijos bitininkų sąjungos Sei nų skyrius ir Lazdijų rajono biti ninkų draugija paraišką įregistruoti tokį produktą pateikė dar 2007 m.
Bitininkų teigimu, tokio medaus spalva – „nuo tamsiai geltonos iki tamsiai auksinės“. Kultūrinių au galų, pavyzdžiui, rapsų ar grikių, nebūdingų minėtai vietovei, bend ras žiedadulkių kiekis meduje ne gali būti didesnis kaip 5 proc. Punsko ir Seinų krašto bitininkų draugijos pirmininkas Petras Vit kauskas anksčiau žiniasklaidai yra minėjęs, kad įregistravus produktą tikimasi tapti žinomesniems Eu ropoje ir sulaukti daugiau užsako vų. Iš lietuviškų produktų iki šiol buvo saugomas tik skilandis, ku ris jau anksčiau įrašytas į saugomų produktų sąrašą dėl tradicinio ga mybos būdo. Lietuva taip pat yra pateikusi paraiškas įregistruoti lietuvišką varškės sūrį, sūrį „Lili putas“, „Stakliškių“ gėrimą. Siūlymui įtraukti sūrius „Že mentalis“, „Džiugas“ ir „Ger mantas“ į saugomų produktų sąrašą nebuvo pritarta – EK ne nustatė, kad šių sūrių ypatybės susijusios su geografine vietove. EK saugomų gaminių su geogra finėmis ar kilmės vietos nuoro domis arba tradiciniu būdu paga mintų gaminių apsaugos sąraše yra daugiau nei 1000 produktų. BNS, VD inf.
Ypatingas: Seinų-Lazdijų krašto
medumi vadinamas daugiažie dis nektaro medus surinktas iš šiame regione natūraliai augan čių augalų. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
4
TrečiADIENIS, VASARIO 1, 2012
miestas
15p.
G.Ivanauskas rengia Užgavėnių karnavalą.
Savivaldybę įtaria
Dūmai: „Bionovus“ sąvartyno prieigose gyvenantys žmonės kreipė
si į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl gaisro, tačiau ši ugnies pėdsa kų nerado. Gedimino Bartuškos nuotr.
Gaisras buvo, ugnies nebuvo Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Po anoniminių skambučių apie rūkstančius dūmus „Bionovus“ sąvartynas sulaukė aplinkosau gininkų vizitų, tačiau pranešimas apie gaisrą nepasitvirtino. Pėdsakų neaptiko
Vilniaus regiono aplinkos apsau gos departamento Vilniaus rajono agentūra sausio 30 d. sulaukė po ros gyventojų skambučių. Jie pra nešė, kad nuo Liepkalnio g. 172B esančio sąvartyno pusės kyla juo di dūmai, primenantys degančių padangų dūmus. Agentūros vedė jas Mykolas Bakasėnas patvirtino, kad į pranešimus nedelsiant rea guota. „Kadangi sulaukėme ne vie no skambučio, o dviejų – vieno iš laidinio telefono, o kito – iš mobi liojo, nusprendėme patikrinti. Per davėme informaciją Vilniaus mies to agentūrai, nes sąvartynas miesto teritorijoje. Vienas gyventojas sakė, kad dūmai virsta tiesiai į jo namą, neįmanoma kvėpuoti. Kitas skam bino ir šaukė, kad dūmai plaukia ne į jo, bet į kaimynų namo pusę“, – dėstė M.Bakasėnas. Miesto agentūros inspektoriui nuvykus į vietą, pažeidimų užfik suoti nepavyko. Nebuvo aptiktas ne tik dūmų šaltinis, bet ir nerasta jokių požymių, kad kas nors būtų buvę deginta. „Aišku, įvairių minčių kilo, gal darbininkai, norėdami kokią duo bę iškasti, iš tikrųjų padangą užkū rė. Tačiau nuvažiavęs inspektorius nieko nesurado. Ir tai ne vienintelis atvejis, kai šitaip nutinka, pasitai ko klaidinančių signalų“, – patiki no Vilniaus rajono aplinkos apsau gos agentūros vadovas. Į ugniagesius nesikreipė
M.Bakasėnas skundėsi, kad sąvar tyno prieigose gyvenantys žmonės į aplinkosaugininkus dažnai krei piasi visiškai be reikalo. Šiuo at veju, net jei būtų buvęs gaisras, pirmiausia reikėjo skambinti ug niagesiams, tačiau žmogus vis vien kreipėsi į aplinkosaugininkus. „Žinokite, ko tik nebūna. Vy ras žmoną muša, o jie mums skambina. Kaimynai susipyko – vėl mums. Net tuomet, kai de gina žolę, į mus kreipiasi. Mes ir džiaugiamės, ir pykstame dėl to. Kadaise, matyt, kai kūrėsi sąvar tynas, žmonės susirašė aplinko saugininkų telefonų numerius,
tad ir skambinėja. Na, o ką mes, jeigu matom, kad signalas rimtas, perduodam informaciją ir polici jai, ir kitoms atsakingoms insti tucijoms. Jeigu reikia, ir ugnia gesiams paskambiname“, – dėstė rajono aplinkosaugininkų vadas. Gavę pranešimą apie gais rą „Bionovus“ aplinkosauginin kai pranešimo rimtumu suabejo jo, todėl nesikreipė į ugniagesius. Vis dėlto buvo nuspręsta reaguoti ir patikrinti, ar nepadidėjo oro tar ša. „Specialistas ne tik nesurado gaisro šaltinio, tačiau atliko ir oro taršos matavimus. Viskas buvo ge rai“, – tikino agentūros vadovas. Bendrojo pagalbos centro Or ganizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirė patvirtino, kad skambučio dėl gaisro „Bionovus“ sąvartyne užfiksuota nebuvo. „Tokio sig nalo sausio 30 d. bendruoju pa galbos telefonu nesulaukėme“, – teigė vedėja. Paskubėjo viską paneigti
Susisiekus su „Bionovus“ aikš telės viršininku Jonu Dovgiala, šis buvo ne itin kalbus. Vyriškis kalbas apie gaisrą pavadino ne sąmonėmis. Jis patvirtino, kad tikrintojai irgi nieko nerado. „Jie nieko ir negalėjo rasti. Statybinės atliekos, ypač plytos, degti negali. Jokio gaisro nebuvo. Greičiausiai tai buvo klaidinantis skambutis“, – kalbėjo vyriškis. Paklausus, ar dažnai sulaukia ma tokių klaidingų signalų, atsa kymo gauti nepavyko. „Labai jau daug klausimų užduodat. Nieko nebuvo“, – baigė pokalbį aikš telės viršininkas. Problemų būta ir anksčiau
Sąvartyno prieigose įsikūrę Kup rijoniškių gyventojai periodiškai kreipiasi ne tik į Aplinkos apsau gos agentūrą, bet ir į žurnalistus. „Vilniaus diena“ dar praėjusių me tų rugsėjį reaguodama į aplinki nių gyventojų skundus domėjo si sąvartynu. Žmonės nuogąstavo, kad į sąvartyną vežamos ne tik ply tos, bet ir aplinkai pavojingos staty binės atliekos: dažų skardinės su da žų likučiais, celofanas, gipskartonis. Tuomet J.Dovgiala pripažino, kad tarp atliekų gali pasitaikyti įvairių medžiagų. „Vežama vis kas, kas būna statybose. Aišku, kad ten visko pasitaiko, ir celofa no, ir gipskartonio likučių būna. Čia juk statybos. Sukrauna ir veža pas mus“, – dėstė pašnekovas.
Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vil nius“, sulaukusi sos tinės valdžios ragi nimo padengti sko lą Vilniaus regio no komunalinių at liekų sąvartynui, kreipėsi į Genera linę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Rinkoje vieša paslaptis, kokios įmonių grupės naudai dirba sos tinės vadovybė. Komunalinių pa slaugų sektorius sistemingai mo nopolizuojamas: neabonentinis verslas stumiamas iš sostinės rin kos įvairiais būdais, nepaisant nei teisės aktų, nei investuotojų, nei vartotojų interesų“, – pranešime spaudai sakė „VSA Vilniaus“ di rektorė Jurgita Petrauskienė. „VSA Vilnius“ praėjusių metų pabaigoje gavo Vilniaus miesto sa vivaldybės administracijos grasi nimą, kad jei bendrovė per 30 die nų nesumokės sąvartynui 3,469 mln. litų, savivaldybė nutrauks su ja pasirašytą sutartį. „VSA Vilnius“
Skolos: sostinės savivaldybė teigia, kad „VSA Vilnius“ sąvartynui nesumo
teigia, jog savivaldybės grasinimai nepagrįsti, nes per krizę sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių neleido jai laiku padengti skolos sąvartynui. Vilniaus miesto 1-asis apy linkės teismas pirmadienį paten
kino „VSA Vilniaus“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos prie mones ir taip uždraudė savivaldy bei nutraukti sutartį su bendrove. „Kreipimesi į prokuratūrą nu rodėme šešias faktines aplinkybes, kurios leidžia įtarti, kad savival dybės administracija piktnaudžia
Nusenusius automobilius lie Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Lietuvoje ar už jos ribų gali būti daugiau nei 650 tūkst. mūsų šaly je registruotų automobilių be tech ninės apžiūros ir draudimo. Parduodami ne tik į Rusiją
Tiksliau, automobilininkų spėji mais, Lietuvos keliuose važinėja daugiau nei 150 tūkst. automobi lių be draudimo. „Regitros“ duo menimis, registruotų, bet be ga liojančio techninio paso šalyje yra daugiau nei pusė milijono trans porto priemonių. Pristatydamas praėjusių metų Lietuvos automobilių parko ten denc ijas „Reg itros“ gen eral in is direktorius Dalius Prevelis teigė, kad transporto priemonių šalyje daugėja, tačiau nedžiugina mažė jantis automobilių vidutinio am žiaus vidurkis. Didele problema tampa gyventojų nen oras išre gistruoti nebenaudojamus auto mobilius arba techninės apžiūros vengimas, kai ši baigiasi. „Nepereinančių techninės ap žiūros skaičius bėgant metams apylygis. Tačiau tų, kurie net ne
bando pratęsti techninės apžiūros, skaičius labai padidėjo“, – aiškino D.Prevelis. Transp orto priem on ių, ku rios nepasirodo techninės apžiū ros centruose, vidutinis amžius 2010 m. buvo 24,52 proc., 2011 m. – 25,54 proc. Pašnekovo tei gimu, šalyje auga skaičius trans porto priemonių, kurios Lietuvoje nenaudojamos, tačiau neišregist ruojamos. „Sunku pasakyti, kur jos iš tiesų yra: užsienyje važinė ja ar išardytos miške guli“, – teigė D.Prevelis. Pasak „Regitros“ atsto vo, gyventojai vengia išregistruoti nenaudojamas transporto priemo nes, nes šiam procesui reikia utili zavimo dokumentų. Praėjusiais metais Lietuvoje dėl pardavimo į užsienį išregistruota apie 34 tūkst. automobilių. Dau giausia parduota Rusijai, Kazachs tanui, Baltarusijai ir Kirgizijai. „Prognozuoti, kaip naudotų au tomobilių prekyba į užsienio šalis seksis šiemet, sunku. Tai priklauso nuo šalių, į kurias įvežamos trans porto priemonės, importo politi kos“, – kalbėjo D.Prevelis. Prekyba nenaujais automobi liais vyksta ne tik į Nepriklausomų
valstybių sandraugos (NVS) ša lis. Pastebima, kad automobiliai per Lietuvą patenka į kitas Vakarų valstybes, pavyzdžiui, Švediją. Lie tuviai į šalį atsiveža daužtas trans porto priemones, jas sutaiso ir par duoda išsivysčiusioms šalims. Senų automobilių daugėja
Kaip jau įprasta, praėjusiais metais Lietuvos automobilių parką vėl la biau didino naudotos transporto priemonės nei naujos. Pernai ša lyje registruota 118 tūkst. naudotų automobilių, laikina registracija iš duota 90 tūkst., o naujų – tik apie 14 tūkst. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis Lietuvos lengvų jų automobilių amžius – 15 me tų. Prieš metus skelbtais duome nimis, jis buvo 14,6 metų. „Kaip matome, Lietuvos autoparkas ir toliau sensta. Parduodama ma žai naujų automobilių“, – teigė D.Prevelis. Nauji automobiliai su daro vos 6,21 proc. visų parduotų automobilių. Lietuvos autoverslininkų asocia cijos generalinis direktorius Min daugas Beišys tikina, kad iš tiesų vidutinis automobilių amžius Lie
5
TrečiADIENIS, VASARIO 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
piktnaudžiavus valdžia Kaltina piktybiniu nemokėjimu Viln iaus sav ivaldybės vadovai aiš kina, kad bendrovės finansin ių įsi pareigojimų nev ykdymas yra pik tybinis.
suojamų ES lėšomis, įgyvendinimas. Taip pat VAATC nuolat sulaukia kitų atliekų tvarkymo bendrovių skundų dėl pažeidž iamų jų teisių.
„Tai vien intelė įmonė Viln iuje, ku Vilniaus miesto savivaldybė bendro ri piktybiškai nesumoka savo skolų. vei „VSA Vilnius“ nuo 2005 iki 2010 m. Mes kreipėmės į bendrovę su prašy taip pat nuomojo patalpas. Kadan mu padengti skolą per 30 dienų. Jeigu gi bendrovė „VSA Viln ius“ nev ykdė tai nebus padaryta, su įmone „VSA Vil įsipareigojimų mokėt i nuomos mo nius“ žadame nutraukti sutartį. Tai ne kestį, po daugel io įspėjimų 2010 m. pirmas atvejis, kai bendrovės, norėda pateikt as iešk inys teismui dėl 72 mos nukreipti dėmesį nuo savo skolų, 670 litų skolos ir 46 397 litų delspi grasina Vilniaus miesto savivaldybės nig ių išieškojimo, nuomos sutarčių sprendimus apskųsti teismui“, – išpla nut rauk imo ir iškeld in imo iš nuo tintame pranešime teig ia Viln iaus mojamų patalpų. miesto savivaldybės administracijos Be to, įtraukusi objektą į privatizavi direktorius Valdas Klimantavičius. mo prog ramą, Viln iaus miesto sav i Rem iant is praneš imu, bendrovė valdybė „VSA Vilnių“ informavo apie VAATC šiuo metu yra pateikusi šešis ketinimą nutraukti sutartis ir apie pa iešk in ius teismui dėl „VSA Viln iaus“ talpų grąžinimo tvarką. Tačiau „VSA skolos. Dėl „VSA Viln iaus“ skolų ap Vilnius“ patalpų negrąžino ir į pakar sunk inama įmonės VAATC veikla totinius raginimus neatsižvelgė. Šiuo ir jos pareigų vykdymas, nes bend metu vis dar vyksta teismo procesas rovei tenka skol int is lėšas iš bankų, dėl nuomos sut arč ių nut rauk imo, daroma tiesiog inė žala visai reg iono skolos bei delspinig ių išieškojimo ir tvarkymo sistemai, gali būti neužtik iškeldinimo iš patalpų. rintas aplinkosaugos projektų, finan VD inf.
okėjo beveik 3,5 mln. litų.
vo viešojo administravimo įgalio jimais, siekdama pašalinti mūsų įmonę iš sostinės atliekų tvarkymo rinkos“, – sakė J.Petrauskienė. Jos teigimu, savivaldybei nė ra suteikti įgaliojimai būti rinkos reguliatore ir spręsti dviejų bend rovių skolų klausimus, duoti nu
Roko Medonio nuotr.
rodymus, kam, kas, kiek ir kada turi mokėti. „Savivaldybės ad ministracija elgiasi prieštaringai. Pastaraisiais metais ji nesiimda vo spręsti trišalio „VSA Vilniaus“, sąvartyno ir savivaldybės namų ūkių skolų padengimo klausimo, motyvuodama negalinti kištis į sa
varankiškų ūkio subjektų reikalus. Tačiau dabar, pamiršusi, kad, pa ti būdama nemoki, per krizę įsis kolino savo tiekėjui, savivaldybės administracija pasišovė išspręsti dviejų bendrovių reikalus“, – tvir tino J.Petrauskienė. „VSA Vilniaus“ direktorė pa brėžė, kad miesto savivaldybė ne nurodė jokių pažeidimų, kurie galbūt būtų susiję su netinkama ar nekokybiška atliekų tvarkymo veikla, bendrovei nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl atliekų neišve žimo, nesurinkimo ar prastos pa slaugų kokybės. Bendrovės teig im u, skol os sąvartynui suma yra ginčijama
šiuo metu nagrinėjamose 6 civi linėse bylose, todėl savivaldybės reikalaujama grąžinti suma nėra pagrįsta. „VSA Vilniaus“ skolos sąvar tynui istorija prasidėjo dar 2004 m., kai Vilniaus miesto savival dybė privatiems investuotojams leido privatizuoti tuometę bend rovę „Vilniaus specialusis autot ransportas“, kurios skola sąvar tynui siekė 3,2 mln. litų, o klientų skolos įmonei viršijo 6 mln. li tų. Bendrovės teigimu, šiuo metu Vilniaus miesto atliekų turėtojai bendrovei už atliekų surinkimą ir išvežimą skolingi 3,5 mln litų. BNS, VD inf.
tuviai priima išskėstomis rankomis
Problema: tikrasis Lietuvos automobilių vidutinis amžius būtų apie 17 metų.
tuvoje yra daug didesnis, nei skel biama oficialiuose pranešimuose. „Kalbama, kad automobilių par kas yra vidutiniškai keturiolikos metų. Tačiau tai sintetinis skai čius, kurį skaičiuojant iš lengvųjų asmeninio naudojimo automobi lių skaičiaus atimami nenaudoja mi. Jų neatėmus, tikrasis mūsų au tomobilių vidutinis amžius būtų
apie septyniolika metų“, – kalbėjo M.Beišys. Europoje vidutinis au tomobilių amžius yra aštuoneri su puse metų. Pašnekovas pabrėžė, kad didžiausia problema yra autoparko politi kos nebuvimas šalyje. Jo manymu, privalu naudoti fiskalines prie mones, kad Lietuvoje perkami au tomobiliai „atjaunėtų“. Kaip vie
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
na kliūčių didinant parduotų naujų automobilių skaičių Lietuvoje taip pat minimi sunkumai dėl finansi nio užtikrintumo ir galimybės gau ti paskolą. Greitų permainų nebus
Lietuvos autoverslininkų asociaci jos prezidentas Petras Ignotas tei gė, kad Lietuvoje 58 proc. auto
mobilių pagaminti iki 1993 m. Šie automobiliai neklasifikuojami pa gal jokius ES standartus, todėl Eu ropos kontekste Lietuva su savo automobilių parku atrodo nepat raukliai. „Normalioje šalyje vienam nau jam automobiliui tenka 0,9 nau doto automobilio. Lietuvoje vie nam naujam automobiliui tenka 15–20 senų transporto priemo nių, – duomenimis dalijosi P.Ig notas. – Lietuviai prisitempė senų automobilių į savo aikšteles, pla nuodami parduoti NVS šalims. Tačiau pasikeitus ekonominei si tuacijai šalyje liko daugybė senų automobilių.“ Automobilininkai teigia, kad prognozuoti ateinančių metų pa dėtį automobilių rinkoje sunku. Tačiau, jei nenutiks neprogno zuotų dalykų, galima tikėtis, kad rinka augs apie 10 proc. Augimas žadamas ir 2013-aisiais. Mūsų kaimynai latviai ir es tai taip pat spėja, kad automobilių rinka vis labiau įsibėgės. Latvijo je planuojamas net 22 proc. augi mas šiais metais, Estija tikisi, kad jos automobilių parkas šalyje iš siplės 12 proc.
Prokurorai apskundė nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės pro kuratūra vakar apskundė Vil niaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo dėl sovietų agresijos neigimo buvo išteisintas politikas Algirdas Pa leckis (nuotr.).
Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro Egidijaus Šleiniaus tei gimu, išteisinamasis nuospren dis Socialistinio liaudies fron to vadovui A.Paleckiui priimtas nepagrįstai, nesivadovaujant baudžiamojoje byloje nustatyto mis faktinėmis aplinkybėmis. Tai teigiama pranešime. Pasak teisėsaugininko, bylo je esantys įrodymai patvirtina A.Paleckio kaltę. „Apeliaciniu skundu teismo prašoma priim ti naują nuosprendį – A.Paleckį pripažinti kaltu ir jį nubausti 1 metų laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams“, – rašoma pranešime. Saus io vid uryje Viln iaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad A.Paleckis ne turėjo tikslo neigti sovietų ag resijos ir aukų. Teismas padarė išvadą, kad kalbėdamas radijo laidoje A.Pa leckis neminėjo okupacijos. Be to, iš sakinio „O kas buvo Sausio 13-ąją prie, reiškias, prie bokš to? Ir, kaip dabar aiškėja, saviš kiai šaudė į savus“ esą maty ti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki galo susidaręs tokios nuo monės, o „ateities požiūriu ga li paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepasitvirtinti“. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad A.Paleckis iš sakė ne asmeninę, o teisiama jame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę. Tai buvo pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo. A.Paleckis baudžiamojon at sakomybėn patrauktas, kai 2010 m. žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 m. sausio 13 d. „saviškiai šaudė į savus“. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus te levizijos bokštą bei Lietuvos ra dijo ir televizijos pastatą, žu vo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiau siosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuris 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. BNS inf.
6
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
nuomonės
Lietuvai finansinė drausmė nesvetima
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P Neverti savo vertybių
Violeta Juodelienė
N
et ir nenorom is ima atrodyt i, kad nes a me nusipelnę tų ver tybių, kur ias pavel dėjome iš tūkstantmetės savo is torijos. Žod žių ir interesų konfl iktai dėl sen am iesč ių užs tat ymo, dva rų atstatymo, autentišk ų detalių kult ūros paveldo objekt uose iš saugojimo – kiekvienas jų, kaip ir daugybė mažų nesusipratimų, iš sprend žiamų vienam kitam pri vačiam asmeniui kyštelėjus val din ink ui kok į kel ion ių žurnalą su „sena skola“ vokelyje, byloja, jog teises į savo kult ūros pavel dą perėmėme būdam i tam ne pasirengę.
Tai, ką radome gimę, yra ne mūsų, o tų, kurie gyvens po mūsų. Mes esame tik naudotojai, mokestis už nuomą – garantija, kad visa bus išsaugota. Esame nesupratę esm inės tau tos gyvavimo tiesos: tai, ką rado me gimę, yra ne mūsų, o tų, kurie gyvens po mūsų. Mes esame tik naudotojai, mokestis už nuomą – garantija, kad visa bus išsaugota. Jei kalbėt ume vien Excel kalba, drįst ume paveldo objekt us ver tint i pagal svor į pasaul inės kul tūros kontekste ar amž ių, visoje Lietuvoje jų tikrai priskaičiuotu me maž iau nei kok ia Roma. To, kas pas mus yra sena ir mums at rodo unikalu, kaip sakytų eilinis išpardav imų tur istas, kur nors Atėnuose po kojomis voliojasi. Senumu ir dėl įvykių, kurių deko racijomis buvo lemta būti, Egipto piramidės, Kol iz iejus ar Jeruzalė – nepralenk iam i. Ar dėl to men kesnė Liet uvos bažnyčių, pil ia kaln ių, senam iesč ių, atsilaik iu sių net ir prieš stipr ias laiko upės bangas, vertė? Ugnies nusiaubto Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos
bažnyčios ir bernardinų vienuo lyno ansamblio fone atrodo, kad absoliuti dauguma mūsų į šį klau simą atsakytų „taip“. Kol vyksta tyrimas, neaišku, kas įskėlė pirmąją kibirkšt į, kuri pra rijo ką tik restauruotą Tytuvėnų vienuolyno stogą ir daug ybę po juo buvusių vertybių. Reik ia ma nyti, kad artėjančių rink imų jau kas neleis pol it iz uotoms inst i tucijoms neįvert int i klaidų, ku rios, tikėt ina, galėjo būt i padary tos tvarkant ansambl į. Vilk imės, kad bus įvert int i ir teisės aktai, gal intys trukdyt i tvark yt i pavel do objektus taip, kaip reikalauja tautos sąžinė. Tik vienos istorijos (ne)laim inga pabaiga nepakeis mūsų pož iūrio į savąjį paveldą. Lietuvoje esančias kultūros ver tybes galima apdrausti nuo gais rų ir gaivalų, naujam stogui pini gų įmanoma rasti net ir krizės pa ralyž iuotos valst yb ės biud žete. Tačiau draud imo išmokos kom pensuoja tik stogo vertę, už suau kotus pin ig us gal ima pagam int i dar vieną tobulo šedevro kopi ją. Jok ie mil ijonai ir tobula tech nika neatkurs amž ių tėkmės su brandintų kvapų, jų prisigėrusių knyg ų lapų. Nors tai akivaizdu ir, reg is, turė tų būt i aišk u vis iems nuo val din ink ų, versl in ink ų iki bažny čioj e laidus ties ianč io elektr i ko, kažkodėl vis apg aud inėj a me save. Vis bandome įsiteigt i, kad į sąmon ingai kurt ą miesto panoramą šiurkščiai inkr ust uo tas šiuolaik in is stiklain is nepa gad ins seno kvartalo auros, kad plast ik inės lentelės apsaugos se nam iesčio med inuką, o gera su tartis su draudikais – nuo visokių force majeure. Gal metas paklausti savęs: ką pa veldės mūsų anūkai? Daug po stik lainiais pakištų kultūros pamink lų, idealių senienų kopijų ir požiū rį, kad vertybė yra tai, iš ko galima pagausinti sąskaitą banke? Šįkart visos kaltės negal ime su verst i sov iet inei sant varkai, ku ri neleido mums atskirt i pele nų nuo aukso. Tok io neatsak in go elgesio su paveldu, tikrosio mis vertybėmis, kultūra priežas tys veik iausiai yra mūsų pož iū ris į viską, kas neturi materialinės vertės. Pradedant žmonėmis, ei nančiais per gatvę, stovinčiais ša lia sausak imšame autobuse, bai giant beg inkl iais ket urkojais ar obuoliais svetimame sode.
rezidentė Dalia Grybauskai tė sako, kad Lietuva jau seniai vykdo Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartį, kuriai pirmadienio vakarą neforma lioje Europos Vadovų Taryboje pritarė dauguma ES valstybių lyderių. Anot šalies vadovės, sutarties rati fikavimas, kurį būtų naudinga atlikti per metus, būtų formalus veiksmas. „Mums tikrai būtų naudinga tai pa daryti per metus, ir tokia rekomenda cija yra sutartyje – per metus. Tai bū tų visiškai formalu. <...> Lietuva vykdo šią sutartį jau seniai, mūsų ekonomi nė ir socialinė politika ir yra atsakin ga, orientuota į gyvenimą pagal išga les, kiek tai įmanoma per krizę. Taigi, mums visiškai nesudėtinga priimti esminius tos sutarties sprendimus“, – telefonu iš Briuselio vakar sakė ES viršūnių taryboje dalyvaujanti D.Gry bauskaitė. Pasak Prezidentės, dalis techninio pobūdžio įsipareigojimų, numatytų sutartyje, Lietuvai įsigalios tik po to, kai ji taps euro zonos nare. „Yra galimybė, kad kai kurios nuo statos, ypač procedūrinės, kai kalba me apie, pavyzdžiui, tokius dalykus kaip įvairios partnerystės programos ir kiti biurokratiniai susirašinejimai bei ataskaitos, išties šalis gali pasi rinkti – priimti visus tokius įsiparei gojimus tik po to, kai įstos į euro zo ną“, – sakė Prezidentė. Paklausta, ar euro neturinčios ša lys nebus izoliuotos priimant spren dimus, D.Grybauskaitė teigė, jog Lie tuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių ekonomikos labai susijusios su eu ro zona, tad nebegalima manyti, kad „vieni turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip“. „ES ekonominėje erdvėje, turime mes tą eurą ar ne, visi esame labai
susiję, ir nedidelių šalių, tokių kaip Baltijos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, ekonomikos yra labai priklausomos nuo to, kas vyksta Europoje, tuo la
situacija ir krizė verčia Europos lyde rius padaryti tai, ko jie nepadarė prieš dešimt metų“, – sakė Prezidentė. Parengta Ekonominio stabilumo ir
Viskas, kas vyksta Euro poje, vyksta ir pas mus, daro mums įtaką, to dėl manyti, kad vieni turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip, iš tiesų jau nebe galima. biau kad visų mūsų valiutos vieno kia ar kitokia dalimi susietos su eu ru. Tad viskas, kas vyksta Europoje, vyksta ir pas mus, daro mums įtaką, todėl manyti, kad vieni turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis ki taip, iš tiesų jau nebegalima, ir rin kos tai mums labai aiškiai demonst ruoja“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Pasak jos, pritarti šiai įpareigojan čiai sutarčiai Europos lyderius verčia ekonominė krizė. „Galima ją vadinti Stabilumo ir au gimo pakto tęsiniu, kuris tampa pri valomu, – tai reikėjo padaryti seniai. Išties visi reikalavimai lyg ir buvo aiškūs, kaip reikia elgtis, kokia tu rėtų būti politika būtent euro zono je, ypač euro zonos šalims, bet, deja, daugelis šalių sau leido ir skolintis, tai darė ne pagal išgales ir neatsakingai. Todėl dabar praktiškai krizė, globali
finansinės drausmės sutartis įparei gos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsa kingą valstybės ekonominę politiką. Sutartis įpareigoja, kad valstybės biudžetas privalo būti subalansuo tas arba perteklinis. Metinis struk tūrinis biudžeto defic itas neturi vir šyti 0,5 proc. nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto. Prie naujos sutarties ketina prisi jungti visos ES šalys, išskyrus Jung tinę Karalystę ir Čekiją. Per metus nuo sutarties įsigalioji mo dienos prie jos prisijungusios ša lys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įsta tymuose, pageidautina – konstituci niu lygmeniu. Pagal pirminį projek tą planuojama, kad sutartis įsigaliotų 2013 m. sausio 1-ąją. BNS inf.
Apauga nuo finansinio populizmo „Mes siunčiame signalą finansų rin koms ir investuotojams, kad šal is yra pasiryžusi nepasiduoti finansiniam po pulizmui, kuris yra tikrai viliojantis ar tėjant rinkimams, tikintis daugiau rin kėjų balsų – visada nesunku jiems pa žadėti daugiau negu leidžia mūsų kiše nės. Kitas aspektas yra tas, kad finansų rinkos, matydamos mūsų ilgalaikį ir sta bilų konstitucinio lygmens įsipareigoji mą neišlaidauti, gali suteikti galimybę esant reikalui, esant bėdai, pasiskolinti pigiau“, – interviu Žinių radijui vakar sa kė Jovita Neliupšienė, Prezidentės pata rėja užsienio politikos klausimais. Pasak J.Nel iupšienės, kaip ir kiekv ie nas jung imasis prie tarptaut inės su tarties, šis turi tiek praktinės, tiek sim bolinės naudos.
„Iš tiesų Liet uva pastaraisiais metais steng iasi laikytis tos finansinės draus mės, tačiau šalyje egzistuoja gana pla tus pol it in is konsensusas visose val džios institucijose. Tiek premjeras, tiek Prezidentė, tiek pagrindiniai Seimo ko mitetai sut inka, kad šiuo met u pade monstr uot i Europos sol idar umą, įgy vend inant šią sutart į, kita vertus – pa demonstr uot i pačios Lietuvos pasir y žimą ilgalaikėje perspektyvoje laikytis finansinės drausmės yra ypač svarbu“, – sakė Prezidentės patarėja. J.Neliupšie nės teig imu, iš visų šalių tik imasi, kad did žioji dalis nuostatų, bent jau susiju si su fiskal ine drausme, bus perkelta į nacionalinius įstatymus. „Kai bet kur ioje ES šalyje vykst a rin kimai, kyl a tok ia nes utramdoma pa
gund a išl aid aut i, o išl aid av im as, de ja, tur i neig iamų padar in ių ne tik ša lies viduje, bet ir už jos ribų. Ypač tu rint omenyje, kad ES šal ių ekonom i kos yra ne tok ios didelės, jos tarpus a vyje labai glaud žiai susijusios“, – sakė J.Nel iupš ienė. Parengta Ekonom in io stabilumo ir fi nansinės drausmės sutart is įpareigos euro zonos nares laik yt is griežtos fis kal inės drausmės ir vykdyt i atsak ingą valst ybės ekonom ikos pol it iką. Sutar tis įpareigoja, kad valst ybės biud žetas privalo būt i subalansuot as arba per tekl in is. Met in is strukt ūr in is biud že to deficitas tur i nev iršyt i 0,5 proc. no minal iojo bendrojo šal ies vidaus pro dukto. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, vasario 1, 2012
lietuva Posėdžiaus ketvirtadienį
Paskirstė lėšų
Lenktynės vyks per šalčius
Seimo pirmadienį sudaryta laiki noji parlamentinė „Snoro“ bank roto priežasčių tyrimo komisija į pirmą posėdį rinksis jau šią sa vaitę. Komisijos pirmininkas, opo zicijos lyderis Tvarkos ir teisingu mo partjos narys Valentinas Ma zuronis BNS informavo, kad pir masis laikinosios Seimo komisi jos posėdis vyks ketvirtadienį.
Užsienio lietuvių bendruome nių, organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų veiklai 2012 m. paskirstyta 268,5 tūkst. litų. Nutarta visiškai arba iš dalies finansuoti 97 projektus. Dau giau kaip pusė sumos paskirs tyta gretimose valstybėse, Uk rainoje, Gruzijoje veikiančių or ganizacijų projektams.
Tradicinės Zarasų rajone kas met rengiamos žirgų lenk tynės „Sartai 2012“, kaip ir buvo planuota, įvyks šį šešta dienį, vasario 4-ąją, ir joms yra jau pasirengę tiek sportinin kai, tiek organizatoriai. Papil domi renginiai atvykusius žiū rovus pakvies įsijungti į jų šur mulį jau nuo 10 val.
Premjero laukia sunkus pokalbis
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina reikšti nepasitikėjimo už sienio reikalų mi nistru Audroniumi Ažubaliu, nors jis ir remia ES kritikuo jamą Vengriją dėl įvykdytos konstitu cinės reformos.
Premjeras Andrius Kubilius sa ko, kad susitikime su vieninte lio dujų tiekėjo Lietuvai – Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ įmo nės „Gazprom export“ – vadovu jis ketina aptarti ne tik dujų kai nų, bet ir Lietuvos dujų ūkio per tvarkos problemas.
Išsilaikys: kalbama, kad užsienio reikalų ministras A.Ažubalis turi
D.Grybauskaitės palankumą, nepaisant kai kurių jo pasisakymų parti niuose renginiuose. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Diplomatijos vadovo Prezidentė nekeis Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nepatiko parama Vengrijai?
Praėjusią savaitę dalis žiniasklai dos išplatino pranešimus, neva Prezidentei užkliuvo diplomatijos vadovo A.Ažubalo išsakyta parama Vengrijai, kurią dėl naujai įsigalio jusios konstitucijos kritikuoja Eu ropos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos. Remiantis neoficialiais šaltiniais pranešta, kad A.Ažubalio pareiš kimai apie Vengriją nepatiko ša lies vadovei D.Grybauskaitei. Ši esą netgi gali svarstyti galimybę pakeisti užsienio reikalų ministe rijos vadovą, išreikšdama nepasi tikėjimą dabartiniu. Tačiau tokia informacija nepasit virtina nei Vyriausybėje, nei pre zidentūroje. Leidžiama suprasti, kad A.Ažubalis laikomas tinkamu, „pakankamai paklusniu“ ministru. Dauguma klausimų jo pozicija su tampa su Prezidentės nuomone. Todėl ministro pareiškimams apie paramą Vengrijai neketinama teik ti ypatingos reikšmės, turint galvo je, kad apie šią paramą konservato rius A.Ažubalis pareiškė partiniame renginyje – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de mokratų tarybos posėdyje. Kalbėjo partiniame renginyje
Europos Komisija siunčia įspėjimo raštus Vengrijai dėl įstatymo, ku ris galioja nuo šių metų pradžios pagal naująją šalies konstituciją.
Komisija mano, kad vengrų poli tikai kėsinasi į centrinio banko bei teismų nepriklausomumą ir visus svarbius sprendimus priima vienas politikas – šalies premjeras. Vengrijos politikai jau patikino Briuselį, kad konstitucija gali būti pakoreguota. Tėvynės sąjungos vadovai, įskai tant ir A.Ažubalį bei premjerą Andrių Kubilių, pareiškė paramą Vengrijai. „Parėmiau Vengriją to dėl, kad turi būti laikomasi pro cedūrų ir tam tikrų Europos Bend rijų sutarties punktų“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras. Bet A.Ažubalis pridūrė sutinkąs, kad visus iškylančius ginčus turi spręsti Europos Komisija ir suin teresuota šalis. Kitos valstybės esą neturėtų kištis.
Leidžiama supras ti, kad A.Ažubalis laikomas tinkamu, „pakankamai pa klusniu“ ministru. Remia tarptautinį dialogą
Prezidentės atstovė spaudai Dai va Ulbinaitė, paprašyta pakomen tuoti neva esančius nesutarimus dėl Vengrijos, oficialiai atsakė: „Lietuva remia Europos Komisi jos ir Vengrijos dialogą ginčytinais klausimais – dėl centrinio banko nepriklausomumo, duomenų ap saugos ir teismų reformos.“
„Užsienio reikalų ministerijos pranešimų spaudai apie ministro teiginius partiniuose renginiuo se prezidentūra nekomentuoja“, – pridūrė D.Grybauskaitės atstovė. Prezidentė nepatvirtino, kad ga li artimiausiu metu reikšti nepasi tikėjimą užsienio reikalų ministru. Pagal Liet uvos Konst it uc iją „svarbiausius valstybės užsie nio politikos klausimus sprendžia prezidentas ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. Pirmtakas dirba Afganistane
A.Ažubalis prieš dvejus metus mi nistro portfelį perėmė iš Vygaudo Ušacko, kuris iš Lietuvos diploma tijos vadovo pareigų buvo privers tas atsistatydinti, kai Prezidentė pareiškė nepasitikėjimą juo. Tuomet D.Grybauskaitė teigė, kad jos bendras darbas su ministru V.Ušacku „nebuvo sėkmingas ir yra neperspektyvus“. Todėl ministras prarado Prezidentės pasitikėjimą. „Užsienio politika yra labai svarbi valstybės interesams, todėl ji negali tapti užsienio reikalų ministro po litinės savireklamos įkaite“, – sa kė valstybės vadovė. Premjeras A.Kubilius tuomet taip pat teigė remiąs užsienio reikalų mi nistrą, tačiau vėliau buvo priverstas sutikti, kad V.Ušackui nebus įma noma dirbti neturint Prezidentės pasitikėjimo. Šiuo metu V.Ušac kas dirba ES specialiuoju įgalioti niu Afganistane. 2010 m. pavasarį jis įstojo į Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų gretas.
„Susitikime su „Gazprom“ at stovais bus kalbama tomis temo mis, kurios labai gerai žinomos, – tai yra „Gazprom“ parduodamų dujų kainų politika, Lietuvos du jų ūkio pertvarka, „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarka, kur iš tikrųjų Lietuva, įgyvendindama europi nes direktyvas, siekia, kad taptu me nepriklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo, žinomi mūsų planai statant dujų terminalą. Visos tos temos bus aptariamos su „Gazp rom“ vadovybe. Mes tokio pokal bio laukiame ir tikiu, kad jis arti miausiu metu įvyks“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius. Anot jo, susitikimo data dar derinama, todėl konkrečios die nos jis sakė nenorintis spėlioti. Ministro pirmininko kancle ris Deividas Matulionis BNS sa kė, kad planuojama, jog susitiki mas vyks kitą savaitę, o konkreti data turėtų paaiškėti „šiomis die nomis“. A.Kubilius „Gazprom export“ vadovui Aleksandrui Medvedevui siūlė susitikti šią savaitę, tačiau praėjusį penktadienį gautame at sakyme iš Maskvos pasiūlyta su sitikti pirmoje vasario pusėje. Pasak Rus ijos žin iaskl ai dos, šiame susitikime gali bū ti peržiūrėtos rusiškų dujų tie kimo Lietuvai sąlygos, išspręstos „Gazprom“ nuosavybės Lietuvoje problemos, Vyriausybei ketinant pertvarkyti bendrovę „Lietuvos dujos“, atskiriant dujų perdavi mo, skirstymo ir tiekimo veiklas.
Norima, kad magistralinius vamzdynus valdytų Lietuvos valstybė, galbūt kartu su kitu strateginiu partneriu. „Gazprom“, kuri yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai ir valdo apie 38 proc. bendrovės „Lietuvos du jos“ akcijų, iki šiol prieštaravo Lie tuvos vykdomai pertvarkai dujų sektoriuje, kuria siekiama atsikra tyti Rusijos dujų milžino mono polijos. Teigiama, kad, siekdamas spausti Lietuvą, „Gazprom“ šaliai taiko maždaug 15 proc. didesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai. Lietuvos Vyriausybė Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžia vimo nustatant dujų kainą yra ap skundusi Europos Komisijai. BNS inf.
Vizitas: anot A.Kubiliaus, susi
tikimo su „Gazprom“ atstovais data dar derinama, tačiau jis turėtų vykti artimiausiu metu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Apdovanojimas – visai šaliai Vakar vakare Erasmus universite te Roterdame Pasaul io lyder io ap dovanojimą (angl. – „World leader Cycle“) atsiė męs premjeras And rius Kubil ius sako, kad šis įvert in i mas prik lauso visai Lietuvai.
reikšmės neteikiantis, nevertina jo „kaip kažko ypač svarbaus“, nors pa brėžė, kad smagu būti tarp jį pelniu sių žymių žmonių, tokių kaip NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh’as Rasmussenas, Izraelio prem „Tai yra įvertinimas, kuris atitenka jeras Benjaminas Netanyahu. visai Lietuvai, nes iš tikrųjų mūsų su A.Kubil iui apdovanojimas skirtas gebėjimas tvarkytis su tikrai didele už nuopelnus ekonomikos srityje. bei gilia krize ir pasiekti, kad ekono Roterdamo universiteto Ekonomi mika atsigautų ir matytume jos ge kos fakulteto asociacija skiria šiuos ras augimo perspektyvas, yra paste apdovanojimus pasaulio lyderiams bimas ir vertinamas“, – Lietuvos radi už pasiek imus politikos, ekonomi jui antradienį sakė premjeras. A.Ku kos ir visuomenės gerovės srityse. bilius teigė apdovanojimui per daug BNS inf.
8
TrečiADIENIS, vasario 1, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1331 DB svaras sterlingų 1 4,1265 JAV doleris 1 2,6224 Kanados doleris 1 2,6214 Latvijos latas 1 4,9405 Lenkijos zlotas 10 8,1319 Norvegijos krona 10 4,5076 Rusijos rublis 100 8,6434 Šveicarijos frankas 1 2,8648
–0,03 %
–0,0925 % +0,3014 % –0,0914 % +0,4252 % –0,0061 % –0,2417 % +0,1155 % +0,0579 % +0,0454 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Kvistija“
4,67
4,54
2,37
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Bankrutuojantis „Snoro“ bankas šiandien pradeda klientų apdraustų negrąžintų indėlių ir jų turimų paskolų užskaitas, ta čiau automatiškai jos bus atliekamos tik klientams, kurių sąskaitose lėšų suma neviršija 5 tūkst. litų. Klientų turimos lė šos automatiškai galės būti panaudoja mos tik periodinėms paskolos įmokoms mokėti. Indėlį ir paskolą banke turėjo apie 50 tūkst. klientų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,39 %
„Snoras“ pradeda užskaitas
Degalų kainos pokytis
–1,23 %
100,67 dol. už 1 brl. 112,41 dol. už 1 brl.
3
proc.
per metus Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, šis sumažėjimas buvo vienas sparčiausių ES.
Premija už draugo skolą Greitųjų kreditų bendrovės klientams ėmė dalyti premijas už pakviestus ir pi nigų pasiskolinusius draugus. Nors ši rin kodaros priemonė kainuoja milžiniškus pinigus, esą verslo rizika ir atsakingas skolinimas valdomas.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Lengvas uždarbis
Pasinaudoti greitųjų kreditų bendrovių premijavimo sistemomis nesunku. Pasiimi kreditą, pakvieti užsiregistruoti draugą, jeigu jis pa siima paskolą, į tavo sąskaitą įkren ta 50 arba 30 litų. Per mėnesį gali ma pakviesti dešimt draugų, ir jeigu visi pasiima kreditą, juos pakvietu sio asmens sąskaita pasipildo 500 arba 300 litų. Mažiausiai galima paskolinti 100 litų, o pirmasis kre ditas netgi nemokamas, t. y. palū kanos neskaičiuojamos mėnesį. Nesunku suskaičiuoti, kad de šimt ies draugų grup el ei, kur i greitųjų kreditų paslaugomis nau dojasi pirmą kartą, nesunku pra simanyti kelis šimtus litų tiesiog už dyką, nes iškart grąžinę pasko lintas šimtines jie nesumoka jokių palūkanų. Tačiau ties tuo grandinė nesi baigia. Greitųjų kreditų bendrovės duomenų bazėje lieka tūkstančiai potencialių klientų, kuriuos to liau tebevilioja galimybė užsidirb ti kviečiant draugus skolintis. Kaip pasakojo bendrovės „4finance“, geriau žinomos kaip „SMS credit“, buhalterė Edita Narkevi čienė, nuo gruodžio paleista pre
mijavimo sistema susidomėjimas neslūgsta antrą mėnesį. „Iš pra džių už pakviestą ir kreditą pasi sėmusį draugą mokėjome 50 litų, vėliau sumą sumažinome iki 30 litų, nes bendrovei tai kainuoja tik rai daug. Dar nežinoma, bet galbūt vasarį akcija nebus pratęsta. Bendrovės išlaidos – ne tik premijos, bet ir mokesčiai, už kiekvienam klientui sumokėtą premiją moka me 15 proc. gyventojų pajamų mo kestį“, – sakė E.Narkevičienė.
Kasdien premijos išmokamos daugiau kaip 100 klientų, kurių draugai pasiskolino.
Ji neslėpė, kad kasdien premijos išmokamos daugiau kaip 100 klientų, kurių draugai pasiskolino. Pašnekovė neatskleidė, kiek tiks liai per dieną bendrovei kainuoja ši rinkodaros priemonė, bet neslėpė, kad ji pasiteisina. „Vieni pasiima premijas ir dingsta, kiti skolina si toliau, kiti galbūt žinos, kur ga li pasiskolinti ateityje“, – vylėsi E.Narkevičienė.
Gyventojų pradelstos skolos nebankiniam sektoriui Metai 2011 m. gruodis 2011 m. biržel is 2010 m. gruodis
Skola (mln. litų) 170,3 161,1 147,5
Skolininkų skaičius (tūkst.) 42,5 37,7 32
Gyventojų kreditavimosi aktyvumas* Metai Skaičius (tūkst.) 50,8 2011 m. gruodis 34,9 2011 m. biržel is 32,1 2010 m. gruodis * Nebank inio sektoriaus įmonių užklausos apie fizinius asmenis Šaltinis: kreditų biuras „Creditinfo“
Paskatinimas: teigiama, kad greitųjų kreditų bendrovės, skatinančios skolintis už premijas, vartotojų tei
sių nepažeidžia.
Nemokamų pietų nebūna
Asmeninių finansų ekspertai į to kius greitųjų kreditų bendrovių pasiūlymus žiūri kreivai ir pataria nepamiršti, kuo tai gali baigtis pra siskolinus. „Žmogus, kuris veliasi į tokį rei kalą, nelabai supranta, kas yra pa skola. Šiuo atveju paskola tampa preke, kuri leidžia uždirbti. Ne reikia pamiršti, kad tai įsipareigo jimas, naštos prisiėmimas“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Ji neabe joja, kad į šio tariamai lengvo už darbio schemą įsivėlę žmonės vi liasi, jog už gautas premijas pavyks sumokėti ne tik paimtos paskolos palūkanas, bet ir visą kreditą. „Greitųjų kreditų dalytojai bru ka paskolas tiems, kuriems jų visai nereikia. Tai žaidimas su ugnimi dėl to, kad galiausiai laimi paskolų bendrovė. Draugų kvietimas ir at lygio už tai gavimas – piramidinė schema. Taip, piramidės schemoje yra laimėtojų, bet laimi tik tie, kurie ją sukūrė ir yra piramidės viršūnė je. Tai yra tie žmonės, kurie anks ti pradėjo ir laiku pasitraukė“, – kalbėjo ekspertė. J.Varanauskienės teigimu, nemokamų pietų nebūna, jeigu paskolų bendrovei neapsi mokėtų to daryti, ji to nedarytų.
„Shutterstock“ nuotr.
Advokato Pauliaus Astroms kio teigimu, šiuo metu vykdoma rinkodaros priemonė skiriasi nuo ankstesnės. Anksčiau greitųjų kre ditų bendrovė premijas mokėjo tik už registraciją, o dabar – už regist raciją ir paimtą paskolą. „Mūsų nuomone, VVTAT visiš kai be pagrindo taiko piramidinės schemos taisykles, nes ES direk tyvos sako, kas piramidinė schema yra tada, kai vartotojas sumoka pi nigų už galimybę dalyvauti pačioje
Komentarai
Džiugas Paršonis
Nepr iklausomas rinkodaros special istas
B
endrovėms pasirenkant rin kodaros priemones reiktų gerai apsvarstyt i, ar jos ne pažeidž ia galiojančių teisės aktų ir yra etiškos. Riz ik ingos rinko daros kampan ijos gal i išprovok uot i
Iki piramidės toli
Greitųjų kreditų bendrovė „4finance“, kuri anksčiau vadinosi „SMScredit.lt“, dar prieš kelerius metus patraukė vartotojų teisių sargų dėmesį ir dėl panašios ak cijos vis dar teisiasi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Apskųsta byla šiuo me tu laukia sprendimo Lietuvos vy riausiajame administraciniame teisme.
Anatolijus Kisielius
Kred itų biuro „Cred it info“ teisin inkas
V
artojimo ir greitųjų kre ditų rinkoje klientų rizika vertinama labai skirtingai. Bendrovės, kurios naudoja
schemoje. Šiuo atveju, VTAT nuo mone, yra piramidinė schema, nors vartotojai už registraciją moka tik 1 centą. Mūsų argumentas, kad 1 cen to įmokos pagal piramidinę struktūrą negalima perskirstyti kitiems, nes tai tik simbolinis mokestis. Iki piramidės tai toli gražu“, – dėstė advokatas P.Astromskis. Jo teigi mu, šiuo metu vykdomai rinkoda ros priemonei VVTAT pritarė, kad premiją klientui galima mokėti, jeigu vartotojas paima paskolą. griežtesnius reikalavimus, šiuo atveju – greitųjų kreditų bendrovėms. Greitų jų kreditų verslo teikiamos paslaugos jau savaime yra rizikingos ir ne veltui ribojamos įstatymų, atsakingo skolini mosi principų ir pan. Blog iaus ia, kad ši rinkod aros prie monė yra efekt yv i toj e klientų grupėj e, kur i paž eidž iam iausia. Tai ne tie žmonės, kur ie gal i įvert int i rinkod aros triuk us ir yra fin ans iš kai rašt ing i. Mano manymu, bendrovės, kur ios planuoja rinkoje išl ikt i ilgai, yra so cial iai atsak ingos, neturėtų piktnaudžiauti nors ir legaliomis, bet rizikingo mis rinkodaros priemonėmis. rizikingas rinkodaros priemones, pa prastai labai daug investuoja į rizikos vertinimą ir skolina atsakingai. Esame su bendrove „4finance“sukūrę stat ist inį ekonometr inį kred ito rei tingą, kuris naudojamas šio verslo ri zikos valdymo procese. Atsak ingas skolinimas pasireišk ia tuo, kiek įmo nės investuoja į klientų mokumo ver tinimą. Rinkoje yra žaidėjų, kurie vis dar pasikliauja savo vidine nuojauta. Visa vartojimo ir greitųjų kreditų rinka yra aktyvi, nemokumo procentas nė ra kritinis, rizika valdoma.
9
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
užribis Iškeikė mokytoją
Sumuštas paauglys
žala – 230 tūkst. litų
Šiaulių policija pradėjo ikiteis minį tyrimą dėl mokytoją ne cenzūriniais žodžiais iškeikusio moksleivio. Pasak Šiaulių ap skrities vyriausiojo komisariato pareigūnų, profesinio rengimo centre 21 metų moksleivis Š.M. kitų moksleivių akivaizdoje kei kėsi, necenzūriniais žodžiais koneveikė 35 metų K.Č.
Pirmadienį sostinės Naujo sios Vilnios rajone, Džiaugsmo gatvėje, autobuse sumuštas paauglys. Policijos departamen tas pranešė, kad 1995 m. gimęs E.N. nepažįstamo vyriškio su muštas apie 18.15 val. Nukentė jęs jaunuolis nuo galvos sumu šimo ir nosies kaulo lūžio gydo mas ambulatoriškai.
Iš buto Kaune vagys išnešė 230 tūkst. litų vertės turto. Išs tūmę pirmo aukšto langą, va gys įsibrovė į 33 metų G.G. bu tą. Iš jo įsibrovėliai pavogė auk sinius ir sidabrinius dirbinius, inkrustuotus brangakmeniais, fotoaparatą „Sony“, laikrodį „Rado“, pneumatinį pistoletą, kitų daiktų.
Kontrabandininkus sustabdė šaltis
Vilniaus apskrities policijos komisa riato pareigūnai po metus trukusio ty rimo sulaikė devy nis asmenis, kurie kaltinami dalyvavę organizuojant gink luotą susivienijimą ir turto plėšimą. Vy rai veikdavo vilkė dami policininkų uniformas.
Nemune pasieniečiai aptiko kont rabandinių cigarečių krovinį su navigacijos įrenginiu. Jie neabe joja, kad cigaretės buvo paleis tos plaukti iš Baltarusijos, tačiau kontrabandininkų užmačioms sukliudė šaltis – rūkalai užstrigo lede.
Tyrimas: turto prievartautojai teisėsaugos akiratyje buvo beveik metus.
Vytauto Petriko nuotr.
Pagrobimą sutrukdė paskutinę akimirką Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Kaip teigė Vilniaus apskrities vy riausiojo policijos komisariato vir šininkas Kęstutis Lančinskas, de vyni įtariamieji sulaikyti trims mėnesiams. Du asmenys vis dar ieškomi. „Šią gaują praminėme „mokes čių inspekcija“. Jie prievartavo turtą žmonių, užsiimančių nelega lia veikla. Grupuotė veikė Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse“, – pasako jo policijos atstovas. Įtariamieji policijai įkliuvo, kai planavo pagrobti žinomos įmonės savininką. Policijos duomenimis, verslininkas net neįtarė, kad buvo planuojama jį pagrobti. „Dalis įtariamųjų buvo sulaikyti paskutiniame pagrobimo etape, kai jau važiavo grobti verslininko“, – kalbėjo komisariato viršininkas. Per suėmimą įtariamųjų auto mobilyje buvo rasta policininkų uniformų, ginklų ir jų imitacijų, antrankių. Taip pat aptikta radijo įranga, skirta bendrauti tarpusa vyje. Be to, suimtieji su savimi tu rėjo galbūt narkotinių ar psichot
ropinių medžiagų. Paklaustas, kuriai organizuoto nusikalstamu mo grupuotei priklauso suimtie ji, K.Lančinskas atsakė: „Gandų yra visokių, pavyzdžiui, kad jie iš „smauglių“.“
Kęstutis Lančinskas:
Šią gaują praminė me „mokesčių inspek cija“. Jie prievartavo turtą žmonių, užsii mančių nelegalia veikla. Pasak policijos atstovo, turto prievartautojai teisėsaugos akira tyje buvo beveik metus. Atliekant tyrimą buvo išaiškintos nusikals tamos veikos, dėl jų suimti asme nys. Teigiama, kad nusikaltėliai iš verslininkų reikalavo pinigų sumų pagal jų verslo mastą, pagal tai, kiek nelegalių pajamų turėjo as menys. Sumos siekė nuo 2 tūkst. iki 100 tūkst. litų. K.Lančins
kas pasakojo, kad gauja veikė pa gal įvairius nusikalstamos veikos modelius. Vienas iš būdų – dary ti nusikaltimus vilkint policinin kų uniformas. Įtariamieji kelyje sustabdyda vo nusižiūrėtus asmenis, veždavo juos į nuošalią vietą ir „susitarda vo“ dėl atsiskaitymo. Gaujos au komis tapdavo šešėlinio verslo at stovai, užsiimantys kontrabanda, nelegalia prekyba. Sulaikytųjų amžius yra 30–40 metų. Tarp suimtųjų – ir gaujos lyderis. Pasak policijos viršinin ko, nukentėjusiųjų gali būti dau giau nei dešimt. Suimtieji įtariami dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veik loje, plėšimais, turto prievartavi mu. Gaujos lyderiui mesti kalti nimai ir dėl nusikalstamos veikos organizavimo. Pas iteirav us, ar bus prad ėt i ikiteism in iai tyr im ai nus ikalt ė lių aukoms, kurios vertėsi nele galiu verslu, K.Lančinskas teigė, kad kol kas tokių planų nėra, ta čiau vykd ant tyr im ą išaišk in us visas detales situacija gali pasi keisti.
Ne pirmas laimikis „Mokesčių inspektoriais“ pareig ūnų praminta gauja – ne vienintelis stam bus laimikis, šį mėnesį įkliuvęs tyrė jams.
būdu vilioję nekilnojamąjį turtą. Be to, tirdami šiuos nusikaltimus pareigūnai sulaikytuosius galbūt susiejo su dar ke liais labai sunkiais nusikaltimais, tarp Sausio viduryje Vilniuje kriminalistai kurių minimos ir žmogžudystės. sulaikė nusikaltėlius, kurie įtariami iš Keturi įtariamieji buvo sulaikyti per garbaus amž iaus žmonių apgaulės specialią kriminalistų operaciją Vil
niuje, Nemenčinės plente. Įtariamų jų automobilius sustabdė kelių polici jos pareigūnai, norėdami esą patikrin ti dokumentus. Vairuotojams bekalbant su patruliais kriminalistai įtariamiesiems uždėjo antrankius.
Pirmadienį Valstybės sienos ap saugos tarnybos (VSAT) Lazdi jų rinktinės Operatyvinės veik los skyriaus pareigūnai Lazdijų rajono Varviškės kaime Nemune aptiko ant ledo užstrigusį didelį ryšulį. Netoli šios vietos Kapčia miesčio seniūnijoje Nemunas įte ka iš Baltarusijos. Toliau jis bėga skirdamas dvi valstybes – jo vi duriu eina siena. Kaip teigiama VSAT praneši me, 14-oje dėžių cigarečių „Fest“ buvo 7 tūkst. pakelių. Dėžės bu vo supakuotos į vieną krovinį ir suvyniotos į brezentą. Visi rūka lai yra su baltarusiškomis bande rolėmis. Nemunas dar nėra visiškai su kaustytas ledo, juo plaukia di delės lytys. Šis rūkalų krovinys per sieną atplaukė į Lietuvos pu
sę, bet įstrigo ant pakrantės ledo. Ant cigarečių pasieniečiai aptiko pritvirtintą navigacijos įrenginį. Nerimi ir Nemunu, kuriais ei na Lietuvos ir Baltarusijos siena, iš šios šalies cigaretes plukdan tys kontrabandininkai navigacijos įrenginius pritvirtina norėdami žinoti, kur srovė neša cigaretes. VSAT Lazdijų rinktinėje dėl kontrabandos pradėtas ikiteis minis tyrimas. Cigaretės saugo mos Lazdijų rinktinėje. Per savaitę tai jau antras atvejis, kai šioje Nemuno vietoje VSAT pareigūnai aptinka tokių krovi nių. Praėjusį ketvirtadienį Kap čiamiesčio užkardos patruliai upėje pastebėjo tarp ledo įstrigusį plaustą. Jis buvo maždaug už 30 m nuo Lietuvos kranto. Paaiškėjo, kad į brezentinį tentą buvo suvyniotos devynios dėžės cigarečių „Fest“ ir „Credo“ – iš viso 4,5 tūkst. pakelių su balta rusiškomis banderolėmis. Bre zentas iš išorės buvo išpurkštas kalkėmis – kontrabandininkai taip maskavo krovinį, kad jo ne simatytų sniege. VD, BNS inf.
Upė: pasienyje tekantis Nemunas – kontrabandininkų darbo ke
lias.
VSAT nuotr.
Anglijos kalėjime – lietuvis kilpoje Žiauriu pagyvenusios britų poros nužudymu įtartas Lietuvos pilie tis Rimvydas Liorancas buvo ras tas negyvas Vudhilo kalėjimo ka meroje.
Apie R.Lioranco mirtį pranešė policija ir įkalinimo įstaigos va dovybė. Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, Vakarų Mid
landso policija pranešė, kad 37 metų lietuvis buvo rastas kaban tis kilpoje savo kameroje. R.Liorancas buvo įtariamas sausio 11 d. Birmingame nužu dęs 62 metų Avtarą Kolarą ir jo 58 metų sutuoktinę Carole. Buvo nustatyta, kad sutuokti niai mirė nuo pakartotinių smū gių į galvą. VD, BNS inf.
10
trečiadienis, vasario 1, 2012
sportas Lietuviai – nugalėtojai
Danams – Europos auksas
Varžėsi šokių profesionalai
Anglijoje surengtose lengvo sios atletikos „London Ga mes“ uždarų patalpų varžy bose 3000 m sportinį ėjimą laimėjo Neringa Aidietytė – 12 min. 46,87 sek. Tai – tre čias sezono rezultatas pasau lyje. Rutulio stūmimo varžy bas laimėjo Gintas Degutis – 15,81 m.
Europos vyrų rankinio čem pionatą laimėjo ir kelialapį į Londono olimpiadą iškovojo Danijos rinktinė, finale Belg rade, stebint 20 tūkst. žiū rovų, 21:19 nugalėjusi Serbi jos ekipą. Bronzos medaliais tenkinosi kroatai, 31:27 pri vertę pasiduoti Ispanijos ko mandą.
Tarptautinėse sportinių šo kių varžybose Kijeve „Dynas ty Cup“ profesionalų standar tinius šokius geriausiai atliko JAV atstovai Arūnas Bižokas ir Jekaterina Demidova (nuotr.). Tarp Lotynų Amerikos šo kių dalyvių treti buvo vilnie čiai Andrius Kandelis ir Jelena Zverevščikova.
Krepšininkų varžovai paaiškėjo Karakase Šią naktį Karakase (Venesuela) buvo ištraukti olimpinio vyrų krepšinio atrankos turnyro bur tai, lėmę varžovus ir Lietuvos rinktinei.
Ceremonijoje mūsų šaliai atsto vavo Lietuvos krepšinio federaci jos (LKF) vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas ir vadybinin kas Žydrūnas Vilenčikas. Prieš traukiant burtus Lietu vos krepšinio rinktinė su Rusi ja, Makedonija ir Graikija buvo trečiajame krepšelyje. Pirmaja me – Angola, Nigerija, Jordani ja ir Pietų Korėja, antrajame – Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Venesuela ir Naujoji Ze landija. Ekipos buvo suskirstytos į ke tur ias grup es po tris. Liep os 2–8 d. vyksiančiose varžybose pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos pateks į ketvirtfinalį. Keturių ketvirtfinalio porų nu
galėtojos tęs kovą pusfinalyje. Finalas nebus žaidžiamas, ke lialapį į Londono olimpines žai dynes iškovos pusfinalių nugalė tojos. Pusfinalius pralaimėjusios ekipos varžysis dėl paskutiniojo olimpinio kelialapio. Vietas 2012-ųjų olimpiado je jau yra užsitikrinusios Ispa nijos, Prancūzijos, JAV, Argenti nos, Brazilijos, Kinijos, Tuniso, Australijos ir Didžiosios Britani jos rinktinės. Rengtis kovoms Venesuelo je mūsų krepšininkai turėtų pra dėti gegužės pabaigoje. Planuoja ma, kad paskutinė dešimties dienų treniruočių stovykla vyks Hjustone (JAV), kur vietos klube „Rockets“ dirba Artūras Karnišovas, pade dantis LKF atstovams tvarkyti na cionalinės rinktinės reikalus. VD inf.
Burtų rezultatai – diena.lt
K.Bauža iškovojo sidabro medalį Gruzijos sostinėje Tbilisyje vy kusiose dziudo imtynių pasaulio taurės varžybose sidabro medalį svorio kategorijoje iki 90 kg iško vojo kaunietis Karolis Bauža.
Trenerio Petro Vinciūno auk lėtinis nugalėjo azerbaidžanie tį Timurą Alichanovą, prancū zą Nicolasą Brissoną, kiną Jizhao Zhengą, pusfinalyje per beveik tris minutes – Ivaną Remaren ką iš Moldovos ir tik per lemiamą dvikovą po atkaklios kovos nu sileido gruzinui Varlamui Lipar telianiui. Kitas Lietuvos atstovas
vilnietis Artūras Maiboroda (tre neris Eduardas Techovas) pir mąją svorio kategorijos iki 73 kg kovą pralaimėjo turkui Hasanui Vanlioglu ir buvo priverstas pa sitraukti iš turnyro. K.Baužos sidabras garantavo Lietuvai 4-ąją vietą komandų ri kiuotėje, kurioje triumfavo 6 auk so, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius iškovoję gruzinai. 2-ojoje vietoje liko 1 aukso medalį iškovoję Vo kietijos atletai, 3-iojoje – Izraelio imtynininkai, kurių sąskaitoje po 1 sidabro ir bronzos medalį. VD inf.
Finalas: lemiamą kovą K.Bauža (mėlynas kimono) pralaimėjo gru
zinui V.Lipartelianiui.
eju.net nuotr.
Liudininkas: D.Šalenga (kairėje) – pergalingų „Žalgirio“ rungtynių su „Barcelona Regal“ dalyvis.
Artūro Morozovo nuotr.
„Palau Blaugrana“ mena ir žalgiriečių pergalę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pripažįsta, kad rasti komandos „Barcelona Regal“ žaidimo trūkumų – sudėtinga, bet ne beviltiška užduotis.
Romas Poderys, Alvydas Staniulis
Eurolygos turnyro „TOP-16“ eta po H grupės rungtynes žalgirie čiai ir Katalonijos atstovai žais ry toj Barselonoje, legendinėje „Palau Blaugrana“ arenoje, kurioje Kauno ekipa yra vienintelį kartą per dau giau nei 25-erius metus tebesitę siančią tarpusavio dvikovų istori ją įveikusi barseloniečius. Tai įvyko 2004-ųjų lapkričio 25ąją – kauniečiai laimėjo 102:98. Iš dabartinio „Žalgirio“ anuomet rungtyniavo Dainius Šalenga (pel nė 16 taškų, atkovojo 4 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus) ir Paulius Jankūnas (atkovojo 2 kamuolius ir atliko re zultatyvų perdavimą). „Žalgiris“ ypač stiprus savo aikš tėje, bet šįkart žaisime „Palau Blaug rana“, kur dažniausiai varžovams sąlygas diktuojame mes“, – išdidžiai pareiškė „Barcelona Regal“ vyriau siasis treneris Xavieras Pascualis. Praėj us į savaitgal į Liet uvos krepšinio lygos (LKL) čempionate „Žalgiris“ nesunkiai sudorojo Vil niaus „Sakalus“ (97:71) ir didelė
mis pastangomis – Prienų „Rūdu pį“ (76:74). „Barcelona Regal“ savo šalies pirmenybėse, žaidusi be traumas besigydžiusių ar karščiavusių Jua no Carloso Navarro, Pete’o Mic kealo ir Boniface’o Ndongo, 90:53 sutriuškino „UCAM Murcia“ eki pą ir ACB lygoje yra antra (15 per galių ir 3 pralaimėjimai) po Mad rido „Real“ (taip pat 15 ir 3). X.Pascualis tikisi, kad J.C.Na varro ir P.Mickealas žais su „Žalgi riu“, o B.Ndongo galimybės rung tyniauti kelia daugiau abejonių. Nežinia, ar „Žalgiriui“ galės padėti snaiperis Marko Popovičius. „Barcelona Regal“ – galinga ko manda, trūkumų turi vos vieną kitą. Mūsų koziriai – kovingumas, noras laimėti. Dar niekas neprarasta, nors mūsų padėtis H grupėje sudėtinga, bet reikia kautis“, – sakė „Žalgirio“ kapitonas P.Jankūnas. „Žalgirio“ klubas nusprendė ne pratęsti sutarties su dvidešimtme čiu amerikiečiu puolėju Reevesu Nelsonu. Kontraktas su juo galio jo iki šių metų vasario 1-osios, nors buvo numatyta galimybė jį pratęsti iki sezono pabaigos.
Komentaras
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
K
repšininko R.Nelsono ban domasis laikas mūsų ko mandoje pasibaigė. Ame rikietis – geras žaidėjas, bet jam reikia daugiau laiko priprasti prie Europos krepšin io ir „Žalg ir io“. Deja, mes laiko neturime – mums reikia, kad jau dabar R.Nelsonas žaistų aukštu ly giu, todėl nusprendėme atsisakyti šio krepšininko paslaugų.
203 cm ūgio legionierius per vie nas žaistas Eurolygos rungtynes taš kų nepelnė, bet atkovojo 2 kamuo lius. Per trejas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato dvikovas R.Nelsonas surinko 6 taškus ir atko vojo 6 kamuolius, o per dvejas VTB Vieningosios krepšinio lygos rung tynes – 9 taškus ir 12 kamuolių. R.Nelsonas į „Žalgirį“ atvyko praėjusių metų gruodžio pabaigoje. „Skiriuosi su Kauno ekipa be jokios nuoskaudos. Atvykau į jau susi formavusią komandą, kurios pa grindinis dvyliktukas iš tiesų labai stiprus. Pasisėmiau patirties, kuri man tikrai pravers ateityje“, – va kar sakė amerikietis.
11
trečiadienis, vasario 1, 2012
sportas Lenktyniavo Prancūzijoje
Pralaimėjo tik finale
Regbininkai – 40-oje vietoje
Pirmosiose 2012 m. dvirati ninkų profesionalų 148 km lenktynėse Europoje – „Grand Prix Cycliste la Marseillaise“ – 36-ąją vietą užėmė „An PostSean Kelly“ komandos narys Gediminas Bagdonas (nuotr.). Jis 2 min. 23 sek. pralaimėjo nugalėtojui prancūzui Samue liui Dumoulinui.
Minske įvyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių tur nyras, kuriame dalyvavo jau nių ir jaunimo amžiaus gru pės atletai. Jaunimo grupė je Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinis Ramūnas Dagys (svorio kategorija iki 62 kg) tarp 11 atletų iškovo jo sidabro medalį.
Naujame Tarptautinės regbio federacijos (IRB) pasaulio vy rų regbio ekipų reitinge Lietu vos rinktinė su 50,01 įskaitinio taško tebėra 40-oji. IRB reitin go lyderė – pasaulio čempio nė Naujoji Zelandija (91,43), lenkianti Australijos (87,99) ir Prancūzijos (84,70) regbi ninkus.
R.Labuckas: „Kas ta olimpiada?“
Atrankai į olimpines žaidynes treniruočių stovyklose užsieny je besiruošiantys Europos čempionai kanojininkai Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis pratinasi prie naujos distanci jos. Pasak R.Labucko, pasaulis nesugrius, jei į žaidynes jų due tas nepateks. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Sprintą – į šalį
„Kaip įprasta žiemą – stovyklauja me Portugalijoje. Vienoje stovyk loje šį sezoną jau ten buvome. Kaip vertinu pasiruošimą? Jis visada vienodas – nei geriau, nei blogiau. Kol kas negalime sau leisti forsuo ti sportinės formos. Pagrindinis startas, kuriame kovosime dėl ke lialapio į olimpines žaidynes, bus gegužės mėnesį. Laiko dar yra“, – kalbėjo R.Labuckas. Pernai pasaulio ir Europos čem pionais neolimpinėje 200 m dis tancijoje tapę Lietuvos irkluotojai rengiasi kovai 1000 m lenkty nėms. „Pekine irklavome 500 m, tačiau panaikino ir šią rungtį. Skirtumas labai didelis – 200 m irkluojame maždaug 35 sek., kilometrą – il giau nei 3 min., – aiškino R.La buckas. – Dabar per treniruotes irkluojame ilgesnes atkarpas, ma žiau akcentuojame sprintą.“ Svarbiausia – ne žaidynės
„Portugalijoje treniruotis tikrai ne blogos sąlygos – galima vienu me tu ir valgyti, ir irkluoti, – juokavo R.Labuckas. – Kiek vėliau keliau sime į Vengriją arba Kroatiją.“
Paprašytas realiai įvertinti savo galimybes patekti į olimpines žai dynes, atletas atsiduso.
Raimundas Labuckas:
Gyvename šalyje, kur sudėlioti kitokie prio ritetai, tačiau su tuo susitaikėme – kažką duoda, ir tuo džiau giamės. D.Rimšaitė pabėgo į Rusiją. Mes tokiems dalykams jau per seni. „Sportas juk toks dalykas – bus kelialapis arba ne. Nieko daugiau negalime priburti. Jeigu nepakliū sime į olimpines žaidynes, dirbsi me toliau. Juk tuo gyvenimas nesi baigs, – kalbėjo kanojininkas. – O kas gi ta olimpiada? Man kur kas svarbesnis – pasaulio čempiona tas. Valstybės požiūriu, svarbesnė olimpiada, tačiau turime suvok ti, kad joje kur kas mažesnė kon kurencija nei pasaulio čempionate. Neakcentuoju olimpinių žaidynių – vieną kartą jau dalyvavome. Už teks. Gal į olimpines visi taip rim
tai žiūri, kad jos vyksta tik kartą per ketverius metus ir premijos už olimpinius medalius gerokai soli desnės?“ Pabėgti – per seni
Ketvirtą kartą iš eilės į geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką su T.Gadeikiu patekusį R.Labucką stebina rinkimų kriterijai. „Nelabai suprantu, kaip vyksta šie rinkimai. Už ką aš balsuočiau? Žinoma, kad už mus“, – juokėsi irkluotojas. Kanojininkas teigė, kad iš valsty bės visiems norisi daugiau dėme sio, bet valstybė duoda tiek, kiek gali. „Gyvename šalyje, kur sudė lioti kitokie prioritetai, tačiau su tuo susitaikėme – kažką duoda, ir tuo džiaugiamės. Donata Rimšaitė pabėgo į Rusiją. Mes tokiems da lykams jau per seni, – šmaikštavo R.Labuckas. – Mūsų karjera artėja prie finišo. Juk nesportuosime visą gyvenimą – irkluotojai tempia iki trisdešimties. Užtenka. Man jau li ko gal mažiau nei treji metai.“ Į klausimą, ką veiks baigęs profe sionalo karjerą, kanojininkas atsa kyti neskubėjo. „Pažiūrėsime. Ma nau, kad visas dėmesys bus skirtas šeimai. Ką nors sugalvosime“, – atsiduso R.Labuckas.
Favoritės iškovojo pergales Lietuvos moterų rankinio lygos (LMRL) čempionate pergales iško vojo favoričių trijulė – Kauno „AC ME-Žalgiris“, Kauno rajono „HC Garliava-SM“ ir „Eastcon AG-Vil niaus kolegijos“ komandos.
Sensacija brendo Panevėžyje, kur vietos KKSC rankininkės žaidė su šalies čempione – sostinės „East con AG-Vilniaus kolegijos“ ekipa. Antroje rungtynių dalyje panevė žietės buvo išsiveržusios į priekį – 25:24, bet netrukus praleido į savo vartus šešis iš eilės įvarčius ir palū žo. Vilnietės laimėjo mačą 31:26. „Tos kelios nesėkmingos minu tės mums buvo pražūtingos, mū sų žaidėjos nesugebėjo iš naujo su sitelkti kovai“, – pripažino KKSC treneris Sigitas Dambrauskas.
Permainingas buvo ir susitiki mas Kaune, kur čempionato lyde rės „ACME-Žalgirio“ rankininkės varžėsi su praėjusio sezono bron zos medalių laimėtoja Vilniaus „Šviesa-Egle“. Pirmąjį kėlinį daž niausiai pirmavo vilnietės, bet ant rajame iniciatyvą tvirtai perėmė kaunietės ir iškovojo 14-ąją per galę. LMRL čempionato snaiperių są rašo viršūnėje – garliavietė Diana Šatkauskaitė, varžovių vartininkes nuginklavusi jau 140 kartų. Pane vėžietės Gintarės Butkevičiūtės sąskaitoje – 137 įvarčiai, o kaunie tė Laura Masiulevičiūtė iš „ŠiršiųGajos“ komandos yra pelniusi 119 įvarčių. Daugiau nei po šimtą įvarčių taip pat yra įmetusios Simona Kazlaus
Trofėjai: R.Labuckas (priekyje) ir T.Gadeikis yra iškovoję tris pasaulio
ir penkis Europos čempionatų aukso medalius.
„Reuters“ nuotr.
Statistika
kaitė (KKSC, 117), Monika Perli baitė („Eastcon AG-Vilniaus ko legija“, 115), Daiva Būtėnaitė („HC Garliava-SM“, 114), Daiva Alek sandravičiūtė („Šviesa-Eglė“, 111) ir Indrė Mockevičiūtė („HC Garlia va-SM“, 101).
Kauno „ACM E-Žalg iris“–Vilniaus „Šviesa-Eglė“ 39:30 (18:18). D.Ilčiu kaitė ir L.Abramauskaitė po 9 įvar čius / R.Mikalonytė 8.
VD inf.
Kauno raj ono „HC Garl iava-SM“– Vilniaus „Bak alėj a-Tauras“ 41:26
140
kartų varžovių vartininkes yra nuginklavusi rezultatyviausia LMRL čempionato žaidėja.
KKSC–„HC Garl iava-SM“ 26:37 (17:18). S.Kazlauskaitė 6/D.Šatkaus kaitė 13.
(23:8). D.Šatk ausk aitė 9 / I.Verb o vik 7. Panevėž io KKSC–Vilniaus „East con AG-Viln iaus koleg ij a“ 26:31 (15:17). M.Aleknavičiūtė 9 / E.Verbo vik 7. „Bakalėja-Tauras“–Kauno RC „Šir šės-Gaja“ 36:29 (18:13). I.Verbov ik 12/J.Tamošiūnaitė 6.
Turnyro lentelė Komanda
1. „ACME-Žalgiris“ 2. „Garliava-SM“ 3. „Eastcon AG-VK“ 4. „Šviesa-Eglė“ 5. KKSC 6. „Širšės-Gaja“ 7. „Bakalėja-Tauras“
Rungtynės
Pergalės
16 17 17 18 17 16 17
14 14 11 8 7 2 1
Lygiosios Pralaimėjimai
1 0 2 1 0 0 0
1 3 4 9 10 14 16
Įvarčių santykis
Taškai
586:462 570:448 571:507 543:505 473:537 458:565 486:663
29 28 24 17 14 4 2
12
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
pasaulis
30 žmonių
per tris dienas mirė nuo šalčių Ukrainoje.
Naujam paktui pritarė ne visi
JAV ir Gruzija stiprins ryšius
Visos ES šalys, išskyrus Didžiąją Brita niją ir Čekiją, sutiko pasirašyti fiskali nį paktą, kuris įpareigoja vyriausybes su balansuoti biudžetus ir numato sankci jas valstybėms, pažeidžiančioms taisyk les dėl biudžeto deficito. Didžioji Brita nija prie šios sutarties atsisakė prisidė ti dar pernai gruodį, o Čekija pareiškė, kad jai pirmiausia reikia užsitikrinti prita rimą namie.
JAV prezidentas Barackas Obama (de šinėje) ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį per susitikimą Bal tuosiuose rūmuose aptarė galimybes su daryti dvišalį laisvosios prekybos susita rimą, bet pripažino, kad ateityje dar lau kia didelis darbas. B.Obama taip pat gy rė Vašingtono ir Tbilisio bendradarbiavi mą saugumo srityje. Gruzija yra nusiuntu si šimtus savo karių į Afganistaną.
Rusija mina ant to paties grėblio Padėtis Sirijoje toliau kaista, bet Vakarų pastangas imtis griežtų priemonių blo kuoja Rusija. Ekspertai įspėja, kad Mask va vėl daro tą pačią klaidą, bet turi paaiški nimų, kodėl. Pavojingas krovinys
Rusijos krovininis laivas, gabenan tis pagrindinio šalies ginklų eks portuotojo konteinerius, sausio 10 d. dėl suprastėjusių oro sąlygų Vi duržemio jūroje neplanuotai su stojo Kipro Limasolio uoste. Į denį pakilę pareigūnai nustatė, kad lai vas gabena pavojingą krovinį. Gerai informuotas šaltinis Di džiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui patvirtino, kad kro vinys, kurį sudarė tonos ginkluo tės, buvo skirtas Sirijos saugumo pajėgoms. Jos kaltinamos žiauru mais prieš savo piliečius, tūkstan čių žmonių nužudymu ir kankini mais. Kelias valandas pastovėjęs laivas išplaukė toliau ir dar po keleto die nų pasiekė Sirijos Tartuso uostą. Tai buvo viena iš pastarųjų Ru sijos ginklų ir amunicijos siun tų Basharo al Assado vyriausybei, kuri yra ištikima Maskvos sąjungi ninkė ir jau ilgus dešimtmečius pa laiko gerus santykius. Ekspertų skaičiavimais, maž daug 10 proc. Rusijos eksportuo jamų ginklų keliauja į Siriją, o da bar galiojančių sutarčių vertė siekia 1,5 mlrd. dolerių. Be amunicijos, Maskva Damaskui pastaruoju me tu pardavė mokymams skirtą ka ro lėktuvą, oro gynybos sistemų ir prieštankinių ginklų. Sirijos vyriausybė nelieka sko linga ir mainais leidžia Rusijos karo laivynui naudotis Tartuso uostu. Tai yra paskutinė Rusijos karinė bazė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų. Maskva nenori antros Libijos
Rusijos vyriausybė tvirtina, kad prekiaudama ginklais su Sirija ne pažeidžia jokio embargo, nes prie jo nesijungė, ir tiesiog vykdo ga liojančias sutartis. Tačiau Vakarai ir kai kurios arabų šalys vis garsiau reiškia nepasitenkinimą. „Akivaizdu, kad ginklų tiekimas tokiomis nestabiliomis ir smurti nėmis sąlygomis yra neatsakingas ir tik dar labiau pakurstys krau jo liejimą“, – per pastarąjį Jung tinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį kalbėjo Didžiosios Britani jos ambasadorius Markas Lyallas Grantas. Rusijos parama Sirijos vadovui B.al Assadui kelia daug diskusijų JT Saugumo Taryboje, kuri svars
to kelių narių praėjusią savaitę pa teiktą rezoliuciją. Dokumentas smerkia smurtą Sirijoje ir reiškia paramą Arabų lygos taikos planui bei raginimams B.al Assadui atsi statydinti. Tačiau rezoliucijai ne pritaria Kinija ir Rusija, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje. Rusija priekaištauja Vakarų vals tybėms, kad jos neteisingai interp retavo Saugumo Tarybos rezoliu ciją Libijos atžvilgiu ir padėjo šios šalies sukilėliams nuversti Muam maro al Gaddafi režimą. Maskva teigia nenorinti, kad toks pat sce narijus pasikartotų Sirijoje, ir ragi na konfliktuojančias šalis sėsti prie derybų stalo, o pati siūlosi būti tar pininkė.
Aleksejus Vorobjovas:
Rusija vieną po kito praranda sąjunginin kus. Be Baltarusijos, Kazachstano ir Vene suelos, beveik nebe liko valstybių, kurias būtų galima vadinti mūsų draugais.
„Nesame labai susižavėję B.al Assadu, kuris nuolat dalija paža dus ir jų nesilaiko. Bet esame įsiti kinę, kad B.al Assadas ir Sirijos vi suomenė gali kalbėtis, ir politinio dialogo potencialas dar neišeik votas“, – teigė Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komite to pirmininko pavaduotojas Kons tantinas Kosačiovas. Pirmadienį Rusija pakvietė Siri jos vyriausybę ir opoziciją sureng ti derybas Maskvoje. Vyriausybė priėmė šį pasiūlymą, bet opozi cijos atstovai pareiškė, kad sutiks derėtis tik tuomet, kai B.al Assa das pasitrauks, ir režimas nutrauks smurtą. „Jeigu opozicija atsisako sėsti prie derybų stalo su režimu, tai ko kia yra alternatyva – bombarduoti? Šitai mes jau matėme, – sakė Rusi jos užsienio reikalų ministras Ser gejus Lavrovas. – Tam Saugumo Taryba niekada nepritars. Aš jums tai garantuoju.“
Humoras: Sirijos maištininkai šaiposi, kad V.Putinas, naudodamasis veto teise JT Saugumo Taryboje, ban
do reanimuoti B.al Assado režimą.
Pralaimėjimų serija
Vakarų analitikai Rusijos pozici ją aiškina geopolitiniu pragmatiz mu: Sirija yra sena Maskvos sąjun gininkė Artimuosiuose Rytuose, o kur dar prekyba ginklais ir karinė bazė Tartuse. Bet būtent pragma tiniu atžvilgiu Rusijos veiksmai ke lia daug klausimų. Per pastaruosius 15 metų karto josi tas pats scenarijus. Maskva iš pradžių rėmė Jugoslavijos prezi dentą Slobodaną Miloševičių, pa skui Irako vadovą Saddamą Hus seiną, vėliau Libijos lyderį M.al Gaddafi, nors nei turėjo išteklių suteikti jiems realią pagalbą, nei buvo pasiryžusi rimtai pyktis su JAV ir Europa. Galiausiai Vakarai pasiekdavo, ko norėdavo, o Mask va demonstruodavo bejėgiškumą ir
patirdavo geopolitinių bei ekono minių nuostolių. „Rusija vieną po kito praran da sąjungininkus. Be Baltarusijos, Kazachstano ir Venesuelos, beveik nebeliko valstybių, kurias būtų galima vadinti mūsų draugais“, – BBC sakė Rusijos politologas Alek sejus Vorobjovas. Simpatijos ir rinkimai
Kodėl Kremlius jau ketvirtą kar tą mina ant to paties grėblio? Kai kurie ekspertai mano, kad į prezi dento postą grįžti ketinantis prem jeras Vladimiras Putinas simpati zuoja „stipriems lyderiams“, kokiu ir pats save laiko. „Nors V.Putinas mėgsta europie tišką gyvenimo būdą, jis mato daug paralelių tarp savęs ir B.al Assado.
Juodasis pirmadienis Sirijoje pirmadienio smurto protrūkis pareikalavo beveik šimto žmonių, tarp jų – 55 civilių gyventojų, gyvybės, dau giausia neramiame Chimso regione. Tokius duomenis vakar pateikė išeivi joje veikianti organizacija „Syrian Ob servatory for Human Rights“. Anot jos, pirmadienis pagal aukų skai čių buvo viena juodžiausių dienų nuo pat sukilimo prieš prezidento B.al As sado režimą pradžios kovą. Tarp 96 pirmadienį žuvusių žmonių yra 25 kareiviai: 10 dezertyrų ir 6 sau gumo pajėgų nariai, kaip nurodo minė ta Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi orga nizacija. BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
Asmeninė simpatija, užuojauta B.al Assado likimui verčia jį elgtis taip, kaip jis elgiasi, net jeigu tokiai po zicijai nėra jokio pragmatinio pa grindo“, – tikino Rusijos nacionali nės strategijos instituto prezidentas Stanislavas Belkovskis. Kiti ekspertai atkreipia dėmesį į artėjančius Rusi jos prezidento rinkimus. Esą rinkimų išvakarės – ne pats geriausias laikas nuolaidžiauti Vakarams. Anot A.Vo robjovo, Kremliaus užsienio politika dabar skirta vidaus auditorijai. „Tai nėra kova už Siriją arba Ira ną, tai kova su Vakarais. Aišku, ko va tik žodinė. Bet visuomenei pa tinka paprastas ir aiškus signalas: štai, kokie mes, nieko nebijome, niekam nenusilenksime“, – aiški no politologas. BBC inf.
13
trečiadienis, vasario 1, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900163
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti patalpas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
901751
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907380
Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius-Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877231
dokumentams įforminti. Asmenys, kuriems bus atliekamas medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas, pateikia Komisijai tik prašymą. Dokumentai priimami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Algirdo g. 31–418, Vilniuje, iki 2012 02 14 pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 12 val. Išsamesnė informacija teikiama Algirdo g. 31–418, Vilniuje, tel. (8 5) 210 2567, 8 686 49 176. 907186
UAB „Statybos strategija“ informuoja, kad pradedamas rengti apie 5,3 ha teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 21, detalusis planas (teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 30–1340; Arūno Petrulėno, Virginijaus Grigaičio, Eugenijos Stankevičienės 2011 07 13 prašymas
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Parduoda Kitas prekes Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įrangą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvykti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt. 907806
Įvairūs Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 0,693 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bendras plotas 170,74 kv. m, esančių Viršupio g. 53 Vilniaus m., nuosavybės teise priklausančių Sauliui Budriūnui, pirmąsias varžytines. Varžytinės vyks 2012 03 07 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 413 360 Lt. Varžytinių dalyvio įmoką – 41 336 Lt – įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT3957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuotas ir įkeistas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 907289
Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0644, esančio Skaidiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0082, savininkę Iriną Bidžanovą susipažinti su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais prašom atvykti į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 906965
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (toliau – Komisija) 2012 m. vasario 21, 22, 23, 24, 28 d. organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus ir medžiotojų organizacijoms nepriklausančių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas). Medžioklės egzamino teorijos egzaminas vyks Vilniuje, Stiklių g. 6/8. Medžioklės egzamino šaudymo egzaminas vyks Vilniaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių kaime esančioje šaudykloje. Egzaminų pradžia 9 val. Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, Komisijai iki 2012 m. vasario 14 d. pateikia šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui): 1. Asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas; 2. Pažymėjimą apie baigtus medžiotojų kursus ir atliktą stažuotę arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą; 3. Prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą; 4. Pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie nuolatinę (deklaruotą) gyvenamąją vietą; 6. Pažymą, ar asmuo nėra teistas už tyčinius nusikaltimus; 7. Pažymas apie tai, ar asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę ar viešąją tvarką; 8. Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas
(A614–188)). PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, www.vilnius.lt. Kontaktinis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus Vakarinės teritorijos poskyrio vyriausioji specialistė Lina Adžgauskienė. Tel. (8 5) 211 2752, e. paštas lina.adzgauskiene@vilnius. lt. PLANO RENGĖJAS: UAB „Statybos strategija”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 8789, info@sstrategija.lt, www.s-strategija.lt. Projekto vadovė: Vita Salapėtienė. PLANUOJAMA TERITORIJA: apie 5,3 ha teritorija pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkanti į kompleksinio planavimo zoną Nr. 21, Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje. PLANAVIMO TIKSLAS: pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano ir Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius, padalyti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Planuojamos gyvenamosios teritorijos vienbučių gyvenamųjų namų statybai. PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA. Numatomi rengimo etapai: parengiamasis etapas, rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis. Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2011 m. gruodis, pabaiga – 2013 m. kovas. Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė da-
lis. Detalusis planas rengiamas, svarstomas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka. PASIŪLYMŲ TEIKIMAS: Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui ir/arba plano rengėjui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. 907015
14
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KADA? Vasario 15 d. 19 val. KIEK? 43–63 litai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Vasario 8 d. 20 val. KIEK? 25 litai.
Knyga apie skulptorių
Suteiks paskutinį šansą
Jiems nereikia natų
Vilniuje vyks knygos „Stanislovas Kuzma“ pristatymo vakaras. Tai pirmasis leidinys, skirtas Nacionalinės premijos laureato skulpto riaus S.Kuzmos kūrybai. Daugiau kaip trijų dešimtmečių kūrybos retrospektyva sugulė į leidinį, kuriame pristatyta 80 savito braižo menininko darbų.
Vasario viduryje sostinėje ant scenos vėl lips Keistuolių teatro in tymi(ų) vyrų trupė „Erelis“. „Visuomenė ritasi į pragarą. Niekas ne beskaito knygų, nesigilina į veikalus. Mes bandome tai sugrąžinti, jaunajai kartai duoti paskutinį šansą“, – trupės sugrįžimo priežas tis atskleidžia aktorius Robertas Aleksaitis.
„Liūdni slibinai“ – tai trys dainuojantys ir muzikuojantys aktoriai, kurie vaizdinės ir teatrinės raiškos priemonėmis bando pateikti atsakymą į klausimą, kaip nuliūdinti lietuvį. „Liūdni slibinai“ nėra eilinė Lietuvoje raudančių jaunuolių grupė – tai muzikinė „grupė“, kurios nariai dar nepažįsta natų.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 23–43 litai.
KUR? Bare „Alaus namai“, A.Goštauto g. 8. KADA? Vasario 4 d. 20 val. KIEK? 5 litai.
KUR? „Siemens“ arenos „Mini“ salėje, Ozo g. 14. KADA? Vasario 16 d. 19 val. KIEK? 43–53 litai.
KUR? „Pramogų banke“, Pamėnkalnio g. 7. KADA? Vasario 14 d. 21 val. KIEK? 23–53 litai.
J.Ivanauskaitės pjesės skaitymai
„Naktinės Pufaikos“ koncertas
Spektaklis „Karo dievas“
Meilės diena su „Biplan“
Pjesė „Bomba arba Ariel“ – vienas paskutinių rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių – publi kuota jau po mirties. Tai sukrečianti istorija apie tikėjimą. Skaitymus rengia režisierė Rita Urbo navičiūtė.
„Naktinė pufaika“ gimė 2006 m. Plungėje. Apdai navusi savo miesto kebabinę ir sukūrusi žemai tišką dainą „Neskombynk“, grupė akimirksniu iš garsėjo ir tapo itin geidžiama studentų fiestose bei didžiųjų miestų baruose.
Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Ka ro dievas“ vaizduoja dviejų kaimynystėje gyve nančių šeimų santykius. Susitikę ir ką tik susi pažinę kaimynai siekia išsiaiškinti tarp jų vaikų kilusį incidentą.
Ypatingą vasario 14-osios vakarą, kai norisi bū ti kartu, padės romantiškieji ir švelniai pašėlę „Biplan“ vaikinai. Jų senos ir naujos dainos pri vers dar tvirčiau suspausti delne šalia esančio ranką.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
LNK
6.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7).
LTV 19.45 val.
7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.50 Lietuvos balsas. Aklosios perklausos (k). 11.40 Nuo... Iki... (k). 12.25 Farai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Merlino mokinys“ (2). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Farai (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Sąžiningas žaidimas“ (JAV, 1995 m.) (N-7). 0.25 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.25 Daktaras Ozas. Naktinė versija (S).
11.00 Kodėl? 11.50 Paskutinė instancija. 12.40 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (9). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00, 21.50 TV3 sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (8).
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 8.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštasis pojūtis (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Biografinis s. „Kas nori nužudyti Mią?“ (1, 2) (Lietuva, 2011 m.).
LNK 20.00 val.
BTV
TV3 22.05 val.
12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Žuvys monstrai: Baltasis erškėtas“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Lietuvėlė“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Desantininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10, 14.50 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „SOS Japonija“.
BTV 19.00 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 19.55 „Generolas“. „Mistifikacija“. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „SOS Japonija“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 12.00 Futbolo dievai. J.Cruyffas. 12.30 Futbolo dievai. M.van Bastenas. 13.00 Sportas LT. Kikbokso turnyras „K-1 kariai. Perversmas“. 14.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 15.00 Krepšinio pasaulyje. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. „Villarreal“–„Valencia“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kijevo „Budivelnik“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. A.Mikėno sportinio ėjimo varžybos. 22.00 Sportas LT. Tarptautinis A.Šociko bokso turnyras. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Sport1 21.00 val.
15
trečiADIENIS, vasario 1, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
G.Ivanauskas ruošia Užgavėnių misteriją Menų fabrike „Loftas“ magiškų renginių „SupaDevynios“ tradi ciją pratęs siurrealistinis Užga vėnių karnavalas. Muzika, šokiu, cirku ir beribe fantazija alsuojan čiame Gyčio Ivanausko režisuo tame karnavale stebins ir netikė tais amplua save išbandysiančios muzikos žvaigždės.
Jausmai: kino centras „Skalvija“ vieną savaitę nusprendė paskirti mylintiems ir mylimiems žiūrovams.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Vasaris – meilės mėnuo
Vis labiau šąlant orui, kino mėgėjai kviečiami pasisemti šil tų emocijų iš filmų apie meilę. Vasario 13–19 d. „Skalvijos“ kino centre rengiama filmų apie meilę savaitė. Per šią kino savaitę ekrane suksis įvairaus amžiaus ir pomėgių žiūro vams skirti filmai apie meilę. „Filmai apie meilę visada bu vo vieni laukiamiausių ir popu liariausių tarp žiūrovų, todėl nu sprendėme vieną vasario savaitę skirti jiems. Tai nėra tradicinės meilės istorijos, jos stebina, kartais šiek tiek provokuoja, kartais apver čia pasaulį aukštyn kojomis, tačiau jose yra labai daug jausmų“, – sakė Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro direktorė. Vasario 13–19 d. „Skalvijos“ ki no centre bus galima pasižiūrė ti tris meilės istorijas, besigilinan čias į skirtingus meilės aspektus ir pristatančias skirtingą meilės san tykį. Jaunus kino žiūrovus turėtų su dominti talentingo Kanados reži sieriaus Xaviero Dolano juosta „Įsi vaizduojamos meilės“ (2010 m.), kurią jis susuko būdamas vos 21-ų. Itin stilingai nufilmuota dramatiš ka istorija panardina į meilės tri
kampį, tirštą emocijų, aistros ir kovos dėl dėmesio. Emocinę juos tos įtaigą sustiprina puiki jaunųjų aktorių vaidyba. Vieną pagrindinių vaidmenų juostoje sukūrė pats re žisierius.
Vilma Levickaitė:
Tai nėra tradicinės meilės istorijos, jos stebina, kartais šiek tiek provokuoja, kar tais apverčia pasaulį aukštyn kojomis.
Bes id om inč ius pranc ūz iška kultūra ir bent kartą girdėjusius Yves’o Saint Laurent’o pavardę pa trauks juosta „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“ (rež. Pierre’as Thorettonas, 2010 m.). Šis filmas
pelnytai vadinamas vienu elegan tiškiausių Tarptautiniame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF’11) rodytų filmų. Istorija apie garsųjį XX a. mados genijų pasakojama remiantis Pier re’o Bergé, kurį su Y.Saint Lau rent’u siejo meilės ryšys, prisimi nimais. Šią liniją papildo Y.Saint Laurent’o ir P.Bergé bendrai su rinkta meno kūrinių kolekcija bei simbolinis atsisveikinimas su ja po kūrėjo netekties. Stilinga muzikinė istorija „Myli mieji“ (rež. Christophe’o Honoré, 2011 m.) suteiks galimybę susitik ti su pamėgtais prancūzų aktoriais – žaviąja Catherine Deneuve, jos pėdomis pasekusia dukra Chia ra Mastroianni, gražuoliu Louis Garreliu. Filme istorija pasakoja ma šokinėjant per dešimtmečius, skirtingus miestus. Madlenos ir jos dukters Veros istorijos tai susi pina, tai išsiskiria, jos įsimyli, nu sivilia meile ir vėl įsimyli.
Užgavėnės – viena ryškiausių žiemos švenčių pasaulyje. Spal vingi, apipinti burtais ir mistika, pavasarį pranašaujantys karnava lai visada pritraukia milijonines žmonių minias. Renginių „Supa Devynios“ suburta muzikos, teat ro ir cirko profesionalų komanda ruošiasi ne ką mažiau triukšmin gai šventei, kuri vyks vasario 24 d. „Lofte“. Scenoje pasirodys G.Ivanausko teatro trupė, Rafailas Karpis, se sės Daiva ir Justė Starinskaitės, Asmik Grigorian, cirko akroba tai ir mistiški bei keisti Užgavė nių karnavalo herojai. „Nusprendėme šiemet Už gavėnėms suteikti kiek kito kį, modernų, toną. Bundančią gamtą drebinsime šokio perfor mansais, amą atimančiais akro batų triukais, ugnies šou ir ki tok iais žvilgsn į kaustanč iais
reginiais“, – žada renginio reži sierius G.Ivanauskas. Dizaineriui ir scenografui Ro bertui Kalinkinui patikėta rengi nio erdvė. Jo užmojams paklusęs „Loftas“ įsileis atgijusias gam tos stichijas, akį rėžiančius spal vų ir šviesų efektus. „Loftas“ at sinaujins iš pagrindų – jis įsileis pagonybę bei paslaptį, jau įprastą „SupaDevynios“ renginiams.
Gytis Ivanauskas:
Bundančią gam tą drebinsime šokio performansais, amą atimančiais akrobatų triukais, ugnies šou.
Karnavalo „SupaDevynios“ pa sirodymai neapsiribos vien sce na. Veiksmas išsibarstys po visą „Lofto“ erdvę, iki pat baro, ku riame bus žongliruojama ugnimi, o unikali baro laboratorija prista tys dar Lietuvoje nematytų eks perimentų – vadinamąją spalvo tąją molekulinę miksologiją. VD inf.
VD inf.
Keistas susitikimas Vilniuje Valstybinis jaunimo teatras ruo šiasi premjerai – spektakliui „Šir dis Vilniuje“ pagal rašytojo bei filo sofo Arvydo Juozaičio pjesę. Spek taklio režisieriai – Jonas Vaitkus ir Albertas Vidžiūnas.
„Lietuvoje esama didžios istori nės paslapties. Mūsų tėvynė, ki tados buvusi galingiausia imperi ja, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Eu ropos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau, išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė“ – sako A.Juozai tis, premjerinio spektaklio „Širdis Vilniuje“ pjesės autorius ir idėjos sumanytojas. A.Juozaitis – žymus visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, iš viso išleidęs 19 knygų ir parašęs apie 20 pjesių. Iš jų net 7 buvo pastatytos Lietuvos teatruo se. Jis – taip pat daugybės apdova nojimų laureatas, vienas naujau sių – 2011 m. Baltijos asamblėjos literatūros premija.
Parašyti pjesę rašytoją įkvė pė XX a. pradžios dviejų Lietu vai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip – „geležinių vadų“ Juozo Pilsudskio ir Felikso Dzer žinskio asmenybės. Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų hero jų mistinį susitikimą, kuris įvyks ta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J.Pilsudskio širdis. Paslaptingoje vietoje tarsi skaistykloje, o galbūt kalėjime atsiduria ne tik abu revo liucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalytos Lietuvos istori nės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas bei lietuvių tapatybė. Šie du revoliu cionieriai padarė neabejotiną įta ką Lietuvos, ypač Vilniaus miesto, istorijai. J.Pilsudskį ir F.Dzeržinskį sieja tai, kad abu jie gimė Vilnijos krašte, abu mokėsi Vilniaus pirmo
joje gimnazijoje. Jų amžiaus skirtu mas – dešimt metų; abu iš pradžių buvo Lietuvos socialdemokra tų gretose, paskui vienas pasuko į Rusijos sparną, o kitas tapo Lenki jos politikos ir karo veikėju. A.Juo zaitis pjesėje stengėsi parodyti visą beprotybę, kuri buvo apėmusi XX a. pradžią, ir, kaip pats teigia, „tam, kad atsiskleistų asmenybės, reikia ekstremalių istorinių sąlygų“. Spektaklio režisieriai pagrindi nius vaidmenis patikėjo Gedimi nui Storpirščiui ir Aleksui Kaza navičiui. Jie ir sukūrė su imperija susijusių užmojų turėjusių istori nių Rytų Europos lyderių paveiks lus. Spektaklyje taip pat vaidi na Nerijus Gadliauskas, Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis, Jani na Matekonytė, Dovilė Šilkaitytė ir Simonas Storpirštis. Scenografijos ir kostiumų daili ninkė – Giedrė Brazytė. Kompozi torė – Jurgita Mieželytė. Premjera Jaunimo teatre vyks vasario 10 ir 11 d. 18 val. VD inf.
Naujovės: G.Ivanauskas ketina Užgavėnėms duoti modernų toną.
Martyno Vaičiulio (BFL) nuotr.
Menininkams paskyrė valstybės stipendijas 2012-ųjų valstybės stipendijoms meno ir kultūros kūrėjams Kul tūros ministerija paskirstė per 1,7 mln. litų.
Iš viso, remiantis sausio 27-osios kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu, įvairios valstybės sti pendijos buvo skirtos 174 meni ninkams. 60 menininkų gaus mėnesines stipendijas, kurios sieks 10 bazi nių socialinių išmokų, t. y. 1300
litų, per mėnesį, iki metų pabai gos. Kiti gaus tokio pat dydžio iš mokas, tačiau trumpiau – nuo 1 iki 10 mėnesių. Kultūros ministerija skyrė tiek vardines stipendijas, tiek stipen dijas konkretiems darbams at likti. Kultūros ministrui pasirašius įsakymą, ministerijos skyriai įpa reigoti parengti sutartis su sti pendininkais. VD, BNS inf.
Orai
Pirmomis vasario dienomis Lietuvoje šalčiai vis labiau stiprės, sniego nenumatoma. Šiandien temperatūra nukris iki 13–17 laipsnių šalčio. Ketvirtadienio naktį bus 23–27, dieną 17–19 laipsnių šalčio.
Šiandien, vasario 1 d.
–15
–11
–16
Telšiai
Šiauliai
–16
Klaipėda
Panevėžys
–17
Utena
–14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.09 16.55 8.46 10.56 2.49
32-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 334 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +5 Berlynas –7 Brazilija +25 Briuselis –3 Dublinas +3 Kairas +16 Keiptaunas +25 Kopenhaga –2
Londonas +3 Madridas +13 Maskva –22 Minskas –17 Niujorkas +13 Oslas –5 Paryžius 0 Pekinas –2
orai vilniuje Šiandien
Praha –8 Ryga –13 Roma +8 Sidnėjus +21 Talinas –12 Tel Avivas +13 Tokijas +5 Varšuva –13
–17
–16
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–15
Alytus
3–6 m/s
Praeivius šildys krosnys
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–21
–17
–21
–28
4
–24
–21
–25
–29
3
–27
–21
–25
–27
3
penktadienį
Avinas (03 21–04 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės: perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos nei naudos. Dažniau šypsokitės ir juokaukite. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus lengvai suprantamos aplinkinių emocijos. Galėsite drąsiai dalyti patarimus. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką . Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors apgaulinga idėja. Galbūt patirsite psichologinį spaudimą. Liūtas (07 23–08 23). Daug ginčysitės, nesutiksite su aplinkinių nuomone arba apskritai sunkiai seksis bendrauti. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Mergelė (08 24–09 23). Jausitės prislėgtas dėl nesėkmių savo gyvenime, neteisybės pasaulyje arba aplinkinių žmonių elgesio. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Svarstyklės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Pasistenkite užbaigti pradėtus darbus – vilkinimas gali pridaryti jums papildomų problemų. Skorpionas (10 24–11 22). Dirbdamas neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, jausitės nesuprastas. Tikėtinas nemalonus ginčas su kolegomis, valdžios atstovais. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad išsiskirs jūsų ir jums svarbaus žmogaus požiūriai. Jus erzins supantys dalykai, aplinkinių kalbos, dėl to vertėtų trumpam nuo visko atsiriboti ir pailsėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Polinkis analizuoti ir noras suvokti įvairių dalykų esmę nedera su jūsų gyvenimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams ir dėl to gali kilti konfliktų. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų ar viršininko nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti karštas ginčas. Pasitelkite savo gebėjimą diplomatiškai išlaviruoti iš konfliktinių situacijų.
BNS inf., „Życie Warszawy“ nuotr.
DATOS (vasario 1 d.) 1851 m. mirė Mary Shelley, anglų rašytoja, „Frankenšteino“ autorė. 1901 m. gimė amerikiečių aktorius Clarkas Gable’as. 1931 m. gimė Borisas Jelcinas, Rusijos prezidentas. 1935 m. gimė Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras. 1937 m. gimė Audrys Juozas Bačkis, kardino-
las, Vilniaus arkivyskupas metropolitas. 1956 m. Utenoje užfiksuotas Lietuvos šalčio rekordas – 42,9 laipsnio. 1965 m. gimė JAV aktorė Sherilynn Fenn. 1968 m. gimė rokenrolo karaliaus Elvio Presley dukra ir buvusi Michaelo Jacksono žmona Lisa Marie Presley. 1969 m. gimė Gabrielis Batistuta, Argentinos futbolininkas.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“ Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
1
2
3
4
5
6
7
8
Brigita, Eidvilė, Gytautas, Ignotas, Jovaidas, Sigibertas, Vasaris
horoskopai
Varšuvos sav ivaldyb ė užėjus spei gams nusprendė Lenk ijos sost inės gatvėse pastatyti 43 kokso krosneles, prie kurių galės pasišildyti suž varbę praeiviai. Jos skleis šilumą netoli au tobusų ir tramvajų stojimo aikštel ių, kur sustoja daugiausia viešojo trans porto priemonių. Gelež iniai krepšiai su degančiu koksu taip pat bus pasta tyt i kai kur iose gelež inkel io stotyse. Kiekvienoje tokioje krosnyje deg ina ma apie 10 kg kokso. Priklausomai nuo vėjo stiprumo ir kritulių, tokia krosnis dega apie 8 valandas. Kad neužgestų, krosnelės kuro bus prikraunamos tris kartus per parą.
ketvirtadienį
Vardai
9
10
11
12
13