PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Šiurpioje istorijoje – keisti vaistų pėdsakai.
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
Panašu, kad A.Kubiliaus Vyriausybei nepavyks įgyvendinti užsibrėžtos ministerijų pertvarkos.
Paskelbusi, kad pirks prancūziškus naikintuvus, Indija įsiutino Londoną.
Lietuva 11p.
Pasaulis 17p.
Aktualijos 8p.
Partinio reketo finalas
Vis labiau artėjant rinkimams į Sei mą, partijos jaučia si netekusios tvirto ramsčio. Dosniau sios jų finansinės rėmėjos Klaipėdo je iki 2011-ųjų pabai gos buvo stambios verslo bendrovės. Partijoms aukoda vo tik pavieniai fi ziniai asmenys. Nuo šių metų auko tojų statusas pasi keitė iš esmės.
27 (19 328)
Kaina 1,30 Lt
„Ką veikia? Ruošiasi vasarai.“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė paaiškino, kodėl šaltuoju metų laiku gelbėtojų tarnyboje dirba 25 žmonės.
2p.
Protokolas lemia verslo sėkmę Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Be etiketo išmanymo sunkiai išsi verčiama ir verslo pasaulyje. Pro tokolo žinojimas ir jo laikymasis neretai lemia sėkmę pasirašant svarbias sutartis ar sudarant pel ningus sandorius, tikina etiketo ekspertas Arminas Lydeka.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Be protokolo – nė žingsnio
Apribojimai dosniesiems
Beveik 8 mln. litų, kuriuos rėmė jai paaukojo visoms Lietuvos par tijoms iki 2011 metų pabaigos, tik riausiai bus prisimenami kaip aukų skrynelių aukso amžius. Nuo šių metų sausio 1-osios jur id in iai asm enys iš aukoto jų sąrašų išbraukti. Taip mėgina ma didinti partijų iždų skaidrumą.
4
Permainos: Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas inicijavusi Prezidentė D.Grybauskaitė nuo šiol
tikisi aukų skaidrumo.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI KANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 10 P.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Etiketo žinojimas ir jo laikymasis svarbus visiems, nepaisant to, kuo žmogus užsiima: verslu, politika ar kūryba, įsitikinęs A.Lydeka. „Protokolas reikalingas kasdie niame gyvenime. Tarkime, dip lomatams protokolas galioja vi są parą, 365 dienas per metus. Kai kiekvienas žingsnis, kiekvienas žo dis, kiekvienas veiksmas privalo vykti griežtai laikan tis protokolo normų.
13
2
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas
Gelbėtojų tarnyba sulaukė priekaištų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba porą metų veikia be regist racijos Registrų centre. To nebuvo padaryta įstaigai pakeitus pavadi nimą.
Šis faktas buvo nustatytas savivaldy bės Kontrolės ir audito tarnybai atli kus įstaigos 2010 metų veiklos auditą. Ataskaita trečiadienį buvo pristatyta Kontrolės komiteto posėdyje. Rekomendacijos gelbėtojams bu vo pateiktos ir dėl lėšų panaudoji mo bei patalpų nuomos. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Ša kalienė tvirtino, jog šiuo metu ren giami įstaigos įstatai. „Atsiprašome, kad nespėjome įregistruoti įstaigos. Vadovas aiškino, jog įstatų nespėjo paruošti, nes vasarą buvo daug dar bo. Dabar tarnybos viršininkas įsta tus atnešė, bet juos reikia tobulin ti“, – aiškino I.Šakalienė. Įstaigos įstatus tvirtinti miesto tarybai ketinama pateikti vasario pabaigoje vyksiančiame posėdyje. Anot I.Šakalienės, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarny bos vadovas Virginijus Urbonas yra pranešęs, kad kitos Kontro lės ir audito tarnybos rekomenda
cijos yra įgyvendintos. Komiteto nariams kilo klausimų, kam žie mą tarnyboje reikia 25 darbuotojų. I.Šakalienė pabrėžė, jog dauguma jų yra sargai, saugantys techniką. Taip pat – mechanikai. Pasak I.Šakalienės, tarnyba pa ti remontuoja techniką ir neperka šios paslaugos iš kitų. „Šie klausimai yra skirti tarnybos vadovui. Tačiau galiu pasakyti, kad tarnyba dvejus metus gerai atlieka savo darbą. Vykdo prevenciją, vaiko neblaivius asmenis. Klaipėdos ofi cialiuose paplūdimiuose nenuskendo nė vienas žmogus, išgelbėta 16. Per nai Palangoje nuskendo 4, Neringoje – 1 žmogus“, – pabrėžė vedėja. I.Šakalienės teigimu, Klaipėdos gelbėtojai saugumą užtikrina 8 ki lometrų paplūdimio ruože. Tačiau įvykus nelaimei jie skuba ir į Karklę, kuri priklauso Klaipėdos rajonui. Komiteto nariai pastebėjo, kad šiame paplūdimyje yra netvarka. „Geriau šis paplūdimys būtų ati duotas Klaipėdai ar Palangai“, – tvirtino miesto tarybos narys Vid mantas Plečkaitis. Kontrolės komitetas gelbėtojų vadovą V.Urboną ketina kviestis kovo mėnesį. Jo bus prašoma pa pasakoti, kaip pasiruošta vasaros sezonui, ar įvykdytos audito reko mendacijos.
Permainos: iš išorės beveik nepakitęs prokuratūros pastatas viduje tapo šviesesnis ir modernesnis.
Prokurorai grįžta į Vilties gatvę
Klaipėdos prokurorai vėl gyvena persikraustymo nuotaikomis. Jei nekils jokių kliūčių, jau šios savaitės pabaigoje jie iš Liepų gatvės grįš į Vilties gatvėje suremontuotą prokuratūros pastatą, kur jų laukia šviesesnės ir šiltesnės darbo vietos. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Bus gerokai šviesiau
Statistika: teigiama, jog uostamiesčio gelbėtojai gerai dirba savo darbą
– pernai prižiūrimuose paplūdimiuose nenuskendo nė vienas žmogus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Visuomenės sveikatos centrui padaugės darbo Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Reorganizavus Valstybinę visuo menės sveikatos priežiūros tarny bą, dalis jos funkcijų bus perduota pavaldžioms įstaigoms. Tad klai pėdiečiams tvarkyti tam tikrų rei kalų nebereikės važiuoti į Vilnių.
Nuo liepos pradžios bus reorgani zuota Valstybinė visuomenės svei katos priežiūros tarnyba prie Svei katos apsaugos ministerijos. Ją panaikinus iki šiol tarnybai paval džiam Klaipėdos visuomenės svei katos centrui padaugės darbo. Nelikus tarpininko grandies, da lis tarnybos funkcijų bus perduota klaipėdiečiams. Leidimai, susiję su nuodingomis medžiagomis, bus išduodami Klai pėdoje. Pernai tokių leidimų išduo ta apie 90. Vietoje bus išduodami ir ne maisto prekių higieniniai pa žymėjimai medžiagoms bei gami
niams, skirtiems liestis su maistu. Klaipėdiečiai pagal savo kompe tenciją taip pat dalyvaus triukšmo, elektromagnetinių laukų, infragar so ir kitų fizinių aplinkos veiksnių vertinime, kontroliuos licencijuo jamos visuomenės sveikatos prie žiūros veiklą. Sprendžiant vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčą ne teismo tvarka, Klai pėdos visuomenės sveikatos centras pateiks išvadas, susijusias su kirpyk lų, kosmetikos, tatuiruočių kabine tų, grožio salonų, soliariumų, basei nų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų ir apgyvendinimo įstaigų tei kiamomis paslaugomis. „Jeigu iškils kokių nesklandu mų, spręsime vietoje“, – patiksli no Klaipėdos visuomenės sveika tos priežiūros centro direktorius Rimantas Pilipavičius. Nuo liepos pradžios sveikatos priežiūros centrai bus tiesiogiai pavaldūs Sveikatos apsaugos mi nisterijai.
Klaipėdos apygardos vyriausia sis prokuroras Giedrius Danėlius tikino, kad šios savaitės pabaigo je arba pirmosiomis kitos savaitės dienomis prokurorai grįš į seną jį Vilties gatvės 12 numeriu pažy mėtą pastatą. „Pagrindiniai darbai jau baig ti. Šią savaitę pastatą apžiūrėjo ir pripažino tinkamu naudoti elektri kai ir ugniagesiai. Dabar svarbiau sia susiderinti ryšių perkėlimą“, – pasakojo G.Danėlius.
Vietoje vyriausiojo prokuroro, jo pava duotojo bei sekreto rės dabar toje pačio je erdvėje įsikurs devyni prokuratū ros darbuotojai.
Po rekonstrukcijos pastatas iš išorės nepakito, nes to neleido pa veldosaugininkai. Saugot in as stat inys tur ėj o iš laik yt i ne tik buv us į tūr į, bet ir keič iant lang us laik ytas i reika lav im o išs augot i med in ius jų rėm us. Išsaugoti laiptai bei laiptatakiai, čerpėmis dengtas stogas. Sumažės mokesčiai
„Pagrindinis dalykas, ko norėjome ir, panašu, kad pavyko įgyvendin ti, – pastate bus kur kas šviesiau. Kabinetų durys pagamintos iš ma tinio stiklo, taip koridorių pasieks dienos šviesa. Be to, patalpos per
Rūpestis: rekonstruoto pastato kieme įrengta įvaža neįgaliųjų vežimė
liams, o viduje – liftas.
tvarkytos taip, kad aptarnauti lan kytojus bus kur kas patogiau nei anksčiau. Jeigu apylinkės proku ratūros raštinė anksčiau buvo tre čiajame aukšte, apygardos – ant rajame, o priėmimo kambario visai neturėjome, tai dabar abi raštinės yra pirmi kabinetai įėjus į pastatą, šalia įrengtas ir priėmimo kamba rys“, – rekonstruoto prokuratūros pastato privalumus vardijo G.Da nėlius. Prokuratūros vadovas tikisi, kad sumažės įstaigos mokesčiai už ko munalinius patarnavimus. Pastatas apšiltintas iš vidaus, šildymo ir vėdinimo sistema tapo reguliuojama. Iki rekonstrukcijos vien už mė nesio šildymą tekdavo sumokėti apie 16 tūkst. litų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vyriausieji gyvens kukliau
Be to, racionaliau išnaudotos vi dinės erdvės. Prokuratūros vado vams įrengti kur kas kuklesni ka binetai, nei buvo anksčiau. Vietoj e vyr iaus ioj o prok uro ro, jo pavad uotojo bei sekreto rės dab ar toj e pač ioj e erdv ėj e įsikurs devyni prokuratūros dar buotojai. „Anksčiau vyriausiojo prokuro ro kabineto plotas buvo 25 kvad ratiniai metrai, dabar jis bus 19 kvadratinių metrų“, – tvirtino G.Danėlius. Pastato Vilties gatvėje 12 re konstrukcija prasidėjo kiek dau giau nei prieš metus, 2010-ųjų pabaigoje. Čia Klaipėdos miesto apylinkės bei apygardos prokura tūros dirbo nuo 1995 metų.
3
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas Kalbėjo apie uostą
Prašo šiltų rūbų
Parduota daugiau butų
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius su Amsterdamo vado vais pasidalijo nuomonėmis, kaip būtų galima gerinti Klaipė dos ir Amsterdamo uostų bend radarbiavimą, padidinti juo se perkraunamų krovinių apim tis. Pažymėta, kad Amsterda mo uosto ilgametė patirtis būtų naudinga mūsų šalies uostui.
Klaipėdos socialiniai darbuotojai kreipiasi į geros valios žmones, prašydami paramos šiltais rū bais, kojinėmis, pirštinėmis. Dra bužius prašoma atnešti į Klai pėdos socialinės paramos cent rą. Dovanotus rūbus priima ir labdaros organizacija „Caritas“, Raudonojo Kryžiaus draugija bei uostamiesčio nakvynės namai.
Pernai Klaipėdoje parduota 5 proc. daugiau būstų, nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais uostamiestyje sudaryti 2042 sandoriai. Prelimi nariais Registrų centro duomeni mis, 2011-aisiais Klaipėdoje labiau siai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę 2-3 kambarių butai, kurie sudarė 42 proc. visų parduotų naujos statybos būstų.
Nesuskaičiuoja paliktų vaikų Klaipėdoje nesus kaičiuojama, kiek vaikų yra palikti be tėvų, kurie dirba už sienio šalyse. Švie timo skyrius patei kia vienus skaičius, o Vaiko teisių ap saugos tarnyba – ki tus. Neaiškumų kyla dėl šimto vaikų.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Iš viso Klaipėdoje yra beveik 29 tūkst. vaikų.
Realaus skaičiaus nėra
Trūksta užimtumo centrų
Pasteb ėta, kad uostam iestyje trūksta ir užimtumo centrų vai kams. Anot N.Istominos, dabar ši paslauga teikiama vaikams iš rizi kos šeimų, kurioms reikalinga pa galba. Tačiau juose vaikus norėtų pa likti ir nepasiturinčios šeimos, ku rios jais rūpinasi. „Tėvai dirba iki 17 val. Prail gintos grupės mokyklose papras tai būna tik pradinėse klasėse. Kur pasidėti 5 klasės mokiniui? Būre liai mokyklose iki vakaro nevyks ta. Vaikas ieško užimtumo ir daž nai pastarasis būna ne toks, kokio tikisi tėvai, bendruomenė“, – pa sakojo pirmininkė. N.Istomina pabrėžė, kad anks čiau tokios problemos nebūdavo – kiekviename mikrorajone bū davo laisvalaikio klubai. Dabar jų nebėra.
Vytauto Petriko nuotr.
Svarstyta, ar tokios paslaugos turėtų būti mokamos, ar iš dalies finansuojamos savivaldybės. Neužtikrina konfidencialumo
Rūpesčių tiek mokykloms, tiek vai kų globos namams kyla ir dėl psicho logų. Nors pastarųjų yra daug, gerų specialistų trūksta. Pedagoginėjepsichologinėje tarnyboje eilės yra di delės. „Reikia laukti vos ne mėnesį, o kartais pagalba reikalinga būtent šią minutę. Vėliau ši paslauga netenka prasmės“, – pabrėžė pirmininkė. Pastebėta ir tai, kad kai kuriose mokyklose psichologai neužtikrina pakankamo konfidencialumo. Posėdžio metu iškelta problema, jog Klaipėdoje nėra vietos, kur būtų galima tam tikrą laiką apgyvendin ti mamą su vaikais. Manoma, kad ši problema išsispręs, kai bus pasta tytas moterų krizių centras. Rūpesčių kyla ir pilnametystės sulaukusiems iš globos namų išė jusiems asmenims. Jiems sunku pradėti savarankišką gyvenimą,
Natalja Istomina:
Net nėra realaus skai čiaus, kiek vaikų Klaipėdoje yra likę be tėvų. susirasti būstą, darbą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad specialiųjų po reikių vaikai Klaipėdoje gali moky tis tik vienos – apdailininko – spe cialybės.
Išsimokėjo didesnes algas, nei leidžiama Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyrius nustatė, kad kai ku riose biudžetinėse įstaigose darbo užmokestis darbuotojams dides nis, nei yra numatytas.
Pažeidimas: kai kuriose biudže
tinėse įstaigose atlyginimai buvo nustatomi nesilaikant teisės aktų.
Taryba. Penktadien į 9 val. vyks mies to tar ybos posėd is. Jame bus prista tytas šių met ų miesto biud žetas. Sav ivaldyb ė. Ketv irt ad ien į sav ival dybės posėd žių salėje 13.30 val. vyks Finans ų ir ekonom ikos kom iteto po sėd is. Jo nar iai svarst ys vieną klausi mą – dėl prit ar imo suskyst int ų gam tin ių duj ų imp orto term in alo stat y boms.
Skauduliai: pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vaikai, nepriežiūra, smurtas ir gyvenimas be tėvų.
Į nesutampančius duomenis apie uostamiestyje be tėvų likusius vaikus trečiadienį dėmesį atkrei pė Socialinės paramos tarybos nariai. Socialinės paramos tarybos po sėdžio pirmininkė Natalja Isto mina tvirtino, kad pagrindinės problemos, su kuriomis mažieji susiduria, yra nepriežiūra, smur tas ir gyvenimas be tėvų, kurie dir ba užsienyje. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, uostamies tyje pastarųjų yra 400. Vaiko tei sių apsaugos tarnybos duomeni mis, jų yra 296. Tėvai išvykdami ir palikdami vaikus privalo surasti jiems glo bėjus. Laikinąją globą reikia įfor minti būtent Vaiko teisių apsau gos tarnyboje. Pernai tokių atvejų buvo 71.
Dienos telegrafas
Centralizuoto vidaus audito sky rius pernai atliko 18 auditų. 6 – savivaldybės administracijoje, o 12 biudžetinėse įstaigose. Surašytos buvo 124 rekomendacijos. Klaipėdos savivaldybės Centrali zuoto vidaus audito skyriaus vedė ja Meilutė Katauskienė tvirtino, jog
dauguma jų dėl geresnio lėšų pa naudojimo. Anot vedėjos, pernai kai kurio se biudžetinėse įstaigose buvo nu statyta, kad darbo užmokestis dar buotojams mokamas nesilaikant teisės aktų. Buvo nustatyti didesni koeficientai, nei numatyta. Iš patikrintų biudžetinių įstaigų įvertinta, kad šešiose vidaus kont rolės laikomasi gerai, 7 – patenki namai, 1 – silpnai. Įstaiga, kurioje vidaus kontrolė silpniausia, – Šeimos ir vaiko ge rovės centras. M.Katauskienė tvirtino, jog šis centras lėšas darbo užmokesčiui
naudojo nesilaikydamas teisės ak tų. Nustatyti darbuotojų atlygini mai labiausiai neatitiko numatytų iš patikrintų įstaigų. Šeimos ir vaiko gerovės centras permokėtas lėšas turėjo grąžinti į valstybės biudžetą. Anot M.Ka tauskienės, tai jau yra padaryta. Šiemet Centralizuoto vidaus audito skyrius yra numatęs atlik ti 16 planinių auditų: 9 savivaldy bės administracijoje, 7 biudžetinė se įstaigose. Gali būti atliekami ir neplani niai auditai. Juos atlikti paveda savivaldybės administracijos di rektorė.
Pastotė. Liet uvos elektros perd av i mo sistemos operator ius „Litgr id“ pa sirašė Klaip ėdos transformator ių pa stotės rekonstr ukc ijos darbų sut art į. Vieš ųj ų pirk imų konk urs ą laimėj o įmon ių „Tet as“ ir „Emp ower“ kons or cium as. Rangos sut art ies kain a yra beveik 55 mln. lit ų. 30 proc . lėš ų ski riama iš Europ os reg ion inės plėtros fondo. Klaip ėdos pas totės rekonst rukc ij ą planuoj am a baigt i iki 2014 met ų pab aigos. Gatvės. Klaip ėdoj e planuoj ant sta tyt i sus kyst int ų gamt in ių duj ų ter min al ą, kaip komp ens ac ij ą miest ui siūlom a su term in alu sus ijus ius kai kur iuos proj ekt us prip až int i prior i tet in iais bei suteikt i jiems valst yb ei svarb aus ekonom in io ir kult ūr in io proj ekto stat us ą. Tai leist ų proj ek tus, kur ių bendra vertė siek ia dau giau nei 500 mln. lit ų, fin ans uot i iš ES fondų lėš ų, numat yt ų gaut i 2014– 2020 met ais. Pas iūlym ą Vyr iaus yb ė svarst ys pas it ar ime ketv irt ad ien į. Ner ing a. Ner ingos sav ivaldyb ė jau gal i rengt i savo 2014–2020 met ų stra teg in į plėtros plan ą, kur iuo bus įgy vend int i ilg al aik iai plėtros prior ite tai, įvert intos sav iv aldyb ės vyst y mos i tendenc ij os, išan al iz uot a įvai rių veiksn ių įtak a ir reikšmė sav i valdyb ės vystomai pol it ik ai. Vidaus reik alų min istras pas iraš ė įsak ym ą, kur iuo skir iam a Europ os Sąj ungos strukt ūr in ių fondų parama tok io pla no reng imui. Mirt ys. Vak ar Metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 6 klaip ėd ieč ių mir tys. Mirė Kaz ys Račk us (g. 1927 m.), Albin a Čipl ienė (g. 1929 m.), Norb er tas Kiaunė (g. 1938 m.), Leon as Šu kys (g. 1942 m.), Mar ija Vas ilčenko (g. 1944 m.), Alg im ant as Kairev ič ius (g. 1948 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Mar ija Vas ilčenko, Alg ird as Kuš lys, Alg imant as Kairev ič ius. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moter ys. Gimė 3 mergaitės ir 5 bern iuk ai (dvyn iai). Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalb os med ikai sulaukė 50 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai daug iausia skun dės i šird ies problemom is, traumo mis, pilvo ir galvos skausmais.
4
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas
Partinio reketo finalas 1
Pažvelgus į 2011 auko tojų sąrašus, akivaizdu, jog septynioms partijoms Klaipė doje keturios stambiausios uosto kompanijos paaukojo daugiau nei ketvirtį milijono litų. Iš kelių šimtų aukotojų tik ketu ri fiziniai asmenys Klaipėdoje par tijoms skyrė 11 tūkst. litų. Tačiau dviejų privačių rėmėjų aukos trak tuotos kaip nepriimtinos ir jos grą žintos aukotojams.
Pavelas Kujelis:
Įgyvendinti įsta tymo kontrolę – ne problema, veikia au tomatinė tikrinimo sistema. Tik ar dėl to bus patenkintos partijos, kitas klau simas.
„Nepriimtinos aukos, tai to kios aukos, kurios neatitinka įsta tymo reikalavimų. Rėmėjas paau kojo daugiau nei galėjo, paaukojo nedeklaravęs savo metinių paja mų. Aukojant nors 1 litą, privalu deklaruoti savo turtą ir pajamas“, – paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduoto jas Pavelas Kujelis. Drakoniškas įstatymas?
Nuo šių met ų saus io 1-osios part ij oms gal i aukot i tik fiz i nis asm uo ir tik savarank iškos pol it in ės kamp an ij os dalyv iui. Jur id in iai asm en ys part ij oms duoti nebegali. Pažvelgus į buvusius aukoto jų sąrašus, matyti, jog didžiąsias partijas Klaipėdoje rėmė išimtinai įmonės ir bendrovės. Tik tarp mažesniųjų partijų rė mėjų pasitaikydavo ir vienas kitas fizinis asmuo. „Fiziniai asmenys gali aukoti ir partijų sąrašams, ir savarankiš kai išsikėlusiems asmenims. Pa gal dabartinę tvarką galima aukoti 10 vidutinių mėnesinių darbo už mokesčių, tai yra 21 210 litą. To kią sumą vienas asmuo gali auko ti per metus. Bet ji negali viršyti 10 proc. deklaruotų metinių pajamų, tai yra 21 tūkst. gali aukoti tik tas asmuo, kuris per metus uždirba ne mažiau 210 tūkst. litų“,– pabrėžė P.Kujelis. Tokių rėmėjų Klaipėdoje atsiras tų nedaug. Taip siekiama pašalinti galimybes neskaidriam aukojimui. „Auka gali sudaryti ir 20 vidu tinių mėnesinių atlyginimų sumą, kai kandidatas aukoja sau pačiam. Bet suma vis tiek negali viršyti 10 procentų jo metinių pajamų“, – patikslino P.Kujelis. Taigi tik labai turtingi žmonės galės finansuoti savo pačių rinki mų kampanijas. Pakirs juodąją buhalteriją
Uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas pasiūlė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Anot Prezidentės, toks draudi mas turėtų užtikrinti skaidrų par
Apsisprendimas: pasirinkti, už ką balsuoti artėjančiuose rinkimuose į Seimą, bus nelengva – prognozuojama, kad rinkimų kampanija gali būti
kukli.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Komentarai
Saulius Šiliauskas Pol itologas
K
o tik isi aukotojai? Negal i me nuneigti, kad yra ir tie siog in iai motyvai paremt i part iją be jok ių nor ų. Mes juk negalime už kiekvieno aukojimo įžvelgti sąmokslo teoriją, matyti savi ninkiškus, savanaudiškus kėslus. Kol nepagautas ir neįrodyt i blog i ket in i mai, reikia vadovautis nekaltumo pre zumpcija. Bet įstatymas neatsirado iš niekur. Jau po rinkimų galima atsek ti, kaip tas procesas vyksta. Be abejo, kažkas kažkur gavo nuolaidų ar kaž kok ių lengvatų. Galbūt siek iant apr i boti tokius dalykus ir buvo priimtas tas įstatymas. Gal tai dar vienas kraštuti numas? Juk pamenate, buvo siek ia ma uždrausti ir politinę reklamą, bet paskui susigriebė: o kaip piliečiai su žinos apie rinkimus, jei nėra politinės
tijų finansavimą. Suplanuota, kad partijos šiemet iš valstybės biu džeto gaus apie 5,5 mln. litų. Už įstatymo pataisas, kuriomis uždrausta juridiniams asmenims remti politines partijas bei poli tines kampanijas, balsavo 82 Sei mo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 17 parlamentarų. „Įgyvendinti įstatymo kontrolę – ne problema, veikia automatinė tikrinimo sistema. Ar dėl to bus pa tenkintos partijos, čia jau kitas klau
reklamos. Pas mus kartais metamasi iš vieno kraštutinumo į kitą. Supran tama, kad norima to skaidrumo, kad nebūt ų prik lausomybės nuo rėmė jų. Bet landų partijos visada atranda, ypač prieš rink imus. Tuoj pamatysi me, su kuo susijęs tas įstatymas. Vie ni teigia, kad tai kova už skaidrumą, ki ti tvirtina, kad tai partijų apribojimas. Ar išties partijoms reikia tiek pinig ų? Rinkimų kampanija, politinė reklama – visa tai kainuoja, pas mus nėra nie ko nemokamo. Jei nebus aktyvios rek lamos, jei žmogus nėra žinomas, sun ku prognozuoti jo sėkmę rinkimuose. Labai retu atveju įmanoma sėkmė, tu ri būti žinomas žmog us, kad laimėtų rink imus be didesnės reklamos. Da bar galės savo rink imų kampaniją fi nansuoti tik labai turtingi žmonės. O juk taip nuspręsta po to, kai vos ne be namiai, vargetos aukodavo didžiules sumas, buvo akivaizdu, kad tai ne jų pi nigai, kad kažkas naudojasi jų vardu. Tuose įstatymo pataisų pasiūlymuose galima surasti racionalių argumentų, bet įstatymas juk visko numatyti nega li. Manau, partijos suras pinigų ir rinki mų kampanija vyks.
simas“, – teigė Vyriausiosios rinki mų komisijos atstovas P.Kujelis. Lob ist in ių bandym ų pakeis ti įstatymą dar nesigirdi. Viskas galios artimiausiems Seimo rin kimams. Ar gali atsirasti pataisa, kuri pa naikins šio įstatymo pataisas, kol kas neprognozuojama. Tylioji kampanija
Lankstinukai, spaudiniai, gaire lės, salių nuoma rinkimų deba
abai svarbu sutvarkyti sistemą taip, kad partijos gautų legalias ir visuomenei žinomas lėšas savo veiklai skleisti bei prista tyti. Svarbu, kad būtų pažaboti korup ciniai ryšiai. Visi tyliai žino, bet garsiai nepasako, nes labai keblu gauti įrody mų apie tai, kad partijos gali turėti įta kos tam tikrų pinigų srautų paskirsty mui. Tai ne tik lietuvių problema, apie tai kalba ir mano kolegos kitose Balti jos šalyse ir net ES valstybėse. Lietuvo je daugiau nei 30 partijų, jos visos tikrai negali turėti vienodo skaičiaus rėmėjų, tad aukotojų pinigų srautai pasiskirs to netolygiai. Tos, kurios yra valdžio je, įgyja didesnį dėmesį. Kaip visiems sudaryti vienodas sąlygas, dar reikia spręsti. Rinkimų kampanija jau faktiš kai prasidėjo, ir aš kaip rinkėjas stebiu,
kaip vienos žiniasklaidos priemonės yra lojalios tam tikroms politinėms jė goms ir skelbia žinias apie vienas parti jas, o apie kitas nutyli. Valdžioje esančios partijos turi didesnę galimybę patekti į eterį, nepaisant to, kad jų idėjos nėra ge resnės už opozicinių jėgų. Yra neparla mentinių partijų, politikų arba visuome nės veikėjų, kurie užsiima politika, bet jų žiniasklaidoje taip pat nėra. Reikėtų gal voti apie tam tikrą sistemą, kur kiekvie na partija galėtų prisistatyti rinkėjams. Negalima teigti, kad tai visuomenei neį domu. Tos partijos, kurios yra valdžio je, jos visada gauna dėmesio daugiau, bet turi būti išklausyta ir kita pusė. Par tijos, kurios nėra valdžioje, neturi jokio šanso į ją pakliūti, jei nesinaudos socia liniais tinklalapiais ir nebendraus su rin kėjais, antraip vargu ar pavyks sulaukti dėmesio. Valstybės finansavimą gauna partijos, kurios yra parlamente, o ką da ryti toms, kurioms pritrūko kelių šimtų balsų iki patekimo į parlamentą ribos, ar joms nereikia paramos? Galbūt jose au ga būsimieji lyderiai. Dar daug neatsa kytų klausimų, kuriuos reikia išspręsti, jeigu kalbame apie demokratišką ir po litiškai sutvarkytą sistemą.
tams, susitikimams ir pokyliams, straipsniai spaudoje, kandidatų pasirodymai TV eteryje ar pokal biai radijo laidose gali labai suma žėti ar visai jų nelikti. Mat pasikeitus partijų finansa vimui, šiemet prognozuojama ir kuklesnė rinkimų kampanija. Pagal oficialiai paskelbtus įkai nius didžiosiose komercinėse te levizijose viena speciali iki 4 mi nučių trukmės pokalbių rubrika su vienu kandidatu kainuos dau
giau nei 42 tūkst. litų. Pusantros minutės reklaminio siužeto kai na geriausiu eterio laiku – daugiau nei 36 tūkst. litų. Tokie įkainiai pateikiami Vyriau siosios rinkimų komisijos tinklala pyje. Akivaizdu, kad TV ekranuo se rinkėjai regės tik pačius turtin giausius ar įtakingiausius kandi datus. Ir tik labai nedaugelis galės susimokėti už savo pasirodymą po vakaro žinių.
Linas Kontrimas
Komun ikacijų konsultantas
L
5
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas
Nuo šalčio mokinius gelbės atostogos Pasigirdus kalboms, kad termometro stulpeliui nukritus iki 20 laipsnių šalčio pradinių klasių moksleiviams bus atšauktos pa mokos, uostamiesčio mokyklos nesiruošia uždaryti durų. Ta čiau kai kurios jų nuo kitos savaitės atostogaus. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasak jos, Klaipėdoje paskutinį kartą dėl šalčio pamokos nevyko prieš penkerius metus.
Apie sprendimus neinformuoja
Vakar sav ivaldyb ės Šviet im o skyriaus vedėja Laima Prižgin tienė tikino nesanti informuo ta apie tai, kad kurioje nors švie timo įstaigoje bręstų sprendimas atšaukti bent jau pradinių klasių užsiėmimus. „Juk žinoma, kad pamokos at šaukiamos tik tuomet, jei bus 20 laipsnių šalčio. Pajūryje tokio šal čio greičiausiai nesulauksime. At šaukti pamokas ar ne, spręs pačios mokyklos, o ne Švietimo skyrius“, – sakė L.Prižgintienė. Tuo metu gudresni uostamiesčio moksleiviai jau skleidžia gandus ir įtikinėja tėvus bei draugus, kad pa mokos dėl šalčių atšaukiamos. „Patys tėvai turėtų priimti sprendimą, ar leisti vaiką į mokyk lą, ar ne“, – sakė L.Prižgintienė.
naud ot i per du kart us. Baig ė me pusmetį ir savaitę pasiimsi me papildomų atostogų“, – sakė A.Kasnauskienė.
Vaikai yra atsparūs
„Gilijos“ pradinės mokyklos direk torė Aldona Kasnauskienė tikino, kad kol kas švietimo įstaiga veikia ir pamokų tvarkaraščiai nesikeis. „Dar nėra tokio šaltuko, kad vai kas į mokyklą negalėtų ateiti. Mū sų vaikai yra atsparūs. Nėra pavo jaus signalų. Prie rūbinių stebima, kad vaikai neišeitų atsilapoję paltų. Daugelio pirmokėlių tėveliai atei na pasiimti patys“, – sakė A.Kas nauskienė. Šios mokyklos pradinukams šal tuką teks kęsti tik šią savaitę, nes nuo kitos jie bus išleidžiami ato stogų. „Ministro įsakymu mes gali me patys pasirinkti, kada atosto gauti. Turime dešimt papildomų atostogų dienų, kurias galime iš
Šalčiai nesitrauks
Taip mokymo įstaiga tikisi iš vengti didelių šalčių įtakos pir mokėliams. „Vaikučiai nesušals, o mes per atostogas pakentėsime. Pernai šil dymas buvo tiek sumažintas ato stogų metu, kad vos pavyko iš tverti. Kaip bus šiemet, nežinau“, – kalbėjo A.Kasnauskienė. Oro temperatūrai nukritus že miau 20 laipsnių šalčio į mokyklas nerekomenduojama eiti pradinių klasių moksleiviams, o termomet rams rodant mažiau nei 25 laips nius – 6–12 klasių mokiniams. Kol kas uostamiestyje 20 laips nių šaltis prognozuojamas tik nak timis, dieną oro temperatūra laiky sis apie 14-15 laipsnių šalčio.
Laipsniai: šaltis kol kas nėra toks didelis, kad vaikams būtų galima neiti į mokyklą.
Vytauto Petriko nuotr.
Perspėjimai: pernai žvejų uostelyje spustelėjęs šaltukas nugramzdi
no seną žvejybinį laivą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl pamirštų laivų – nerimas Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Spustelėjus šalčiui specialistai įspėja mažųjų laivų savininkus – speigas gali pridaryti bėdų laivų vidaus sistemoms.
Šią savaitę šaltukas baigia su kaustyti Pilies ir žvejų uostelius, kur glaudžiasi daugybė nedide lių laivų. Pernai vasarį neatlaikęs šal čio žvejų uostelyje nugrimzdo se nas žvejybinis laivas. Daugiau nei prieš 40 metų pastatytas laivas iš vandens buvo iškeltas tik gegužės pabaigoje. Uosto kapitono pavaduotojo, Uosto priežiūros tarnybos virši ninko Arvydo Alekso Narmonto teigimu, praėjusių metų inciden tas greičiausiai nutiko dėl to, kad laive trūko vamzdžiai. „Niekas neprižiūrėjo, nebudė jo laive. Sistemos užšalo ir trū ko vamzdžiai, o per ilgą laiką ėmė sunktis vanduo“, – kalbėjo A.Nar montas. Pasak A.Narmonto, laivų savi ninkai yra perspėti, kad patys atsa ko už savo turtą, o už laivo avarijos padarinius – numatytos baudos. „Tačiau daugiausia bėdų prida ro šeimininkų neturintys laivai. Vienas toks be priežiūros paliktas laivas, jau ilgą laiką stovintis uos te, mums kelia nerimą. Tenka vis prižiūrėti, kokia jo grimzlė. Areš
tuotas laivas „Mount Kent“ kartą jau yra skendęs“, – aiškino A.Nar montas. Rusų žvejybinis laivas uosto tar nybų atstovams nepasiekiamas, į jį niekas negali patekti, nes šis tuš čias ir yra užrakintas. „Dėl šio laivo vyksta teisminiai ginčai. Jis mums kelia daug proble mų. Nuo 2009-ųjų gruodžio laivas neturi šeimininko. 2010-ųjų kovą jis staiga pavojingai pasviro. Tai jau
Arvydas Narmontas:
Niekas neprižiūrėjo, nebudėjo laive. Siste mos užšalo ir trūko vamzdžiai. buvo antras kartas, kai laivas sken do. Teko gelbėti“, – sakė A.Nar montas. Pareigūnai uoste suskaičiuoja mažiausiai kelis tokius be šeimi ninkų paliktus laivus. Uosto priežiūros tarnybos spe cialistai tikino, kad nėra svarbu, kokią termometro padalą pasiekia oro temperatūra – avarijų gali nu tikti ir prie ne itin žemos tempe ratūros. „Kol kas nematau potencialių kandidatų, kuriems tikrai grėstų tokios avarijos. Tačiau visko gali būti“, – sakė A.Narmonatas.
Per speigą klaipėdiečiai renkasi autobusus Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Šaltis stingdo ne tik žmones, bet ir automobilius. Dėl šalčio Klaipėdos gatvėse pastebima mažiau auto mobilių, o viešuoju transportu va žinėja kur kas daugiau uostamies čio gyventojų.
Kad Klaipėdos gatvėse spustelė jus šalčiui važinėja mažiau leng vųjų automobilių, pastebėjo ir Ke lių policijos biuro pareigūnai. Įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Ginta ras Neniškis iš miesto autobusų vairuotojų girdėjo, kad rytinio pi
ko metu stotelėse pastebi ne vieną pasimetusį žmogų. Dažnai jie smalsiai stebi važiuo jančiuosius autobusais, bandyda mi suprasti, per kurias duris rei kia įlipti, kur įsigyti bilietą ir kaip jį pažymėti. „Keleivių padaugėjo, tačiau tiks lesnių skaičių pasakyti dar negali me, nes šalčiai spaudžia ne dau giau kaip savaitę. Nauji keleiviai paprastai įsigyja vienkartinius bi lietus pas vairuotojus. Mes sta tistiką sužinome tik mėnesio pa baigoje, kai vairuotojai atsiskaito už parduotus bilietus, – pasako jo G.Neniškis. – Aišku, mums la bai malonu, jog galime pagelbėti
tiems, kieno mašinos neįsijungia, džiaugiamės ir todėl, kad parduo dama daugiau bilietų.“ Prisimindamas šaltą praėjusių metų žiemą G.Neniškis pasakojo, kad pernai jau lapkritį buvo labai šalta ir daug snigo. 2011-ųjų sau sį popierinių ir elektroninių bilie tų pardavimas išaugo nuo 10 iki 15 proc., palyginti su ankstesnių me tų tuo pačiu laikotarpiu. Intensyviausiai viešuoju trans portu klaipėdiečiai važinėja trečia dieniais. Pirmadieniais ir penkta dieniais – mažiau. Nuolatiniais bilietais Klaipėdoje paprastai apsirūpina apie 20 tūkst. ar 22 tūkst. klaipėdiečių.
Pasirinkimas: kai šaltis sukausto lengvųjų automobilių akumuliato
rius, kur kas daugiau klaipėdiečių važinėja miesto autobusais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
nuomonės
Kaip nuvertinti pagarbą?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nuomonių apklausų maišalynė Stasys Gudavičius
S
akoma: kiek žmon ių – tiek nuomon ių. Pakore guok ime: kiek apk lausų bendrov ių – tiek skirt in gų partinių reiting ų. Ir nebež inai, žmogau, kuria tikėti. Kuri iš jų pa rodo tikrąsias tendencijas? Ši neapibrėžt umo taisyklė ypač mat yt i prieš artėjanč ius Seimo rink imus. Kad ir kiek skelbiama apk lausų rezultatų, visi kažkodėl yra skirting i. Klausimas visose apk lausose už duodamas vienas ir tas pats: “Už kok ią part iją balsuot umėte per Seimo rink imus, jeig u jie vykt ų art imiausią sekmadien į?” Klausi mas tas pat s, apk lausiamų žmo nių skaičius panašus, bet rez ul tatai skir iasi iš esmės. Stebuklai, ne kitaip.
O paskui sociologai dar nori, kad jais pasitikė tų. Kaip gali pasitikėti, kai nesutapimai jų ap klausose akivaizdūs? O paskui sociologai dar nori, kad jais pasit ikėt ų. Kaip gal i pasit ikė ti, kai nesutapimai jų apk lausose akivaizdūs? Tūlas pil iet is, išv y dęs tuos nesutapimus, galvoja pa prastai: “Aha, vadinasi, apk lausos paperkamos, – kas daug iau moka, tas ir muziką užsako.” Štai ir šiomis dienomis paskelbtos kelios nuomonių apklausos byloja visiškai skirtingus rezultatus. Re miantis viena, Seimo rinkimus lai mėtų opoziciniai socialdemokra tai, remiantis kita – irg i opozicinė Darbo part ija. Šiose apk lausose dėl trečios vietos kovoja valdan tieji konservatoriai bei opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija. O dar viena apk lausa, atlikta, be je, fakt iškai tom is pačiom is die nom is, kaip ir minėtos pirmo sios dvi, staiga atskleidė neįt ik i mą rezultatą – su socialdemokra tais dėl pirmos vietos rink imuo se esą kovot ų konservator iai, o Artūro Zuoko “Sąjunga TAIP” ap
lenkt ų net gi Tvarkos ir teising u mo partiją, ką jau ir kalbėti apie li beralus. Dar gal būt ų nieko, jeig u part ijų reiting ų lyderiai visose apk lauso se būtų skirting i, bet balsų skirtu mas būtų nedidelis. Tai juk ne! Vie noje apk lausoje pirmauja social demokratai, sur inkę 18 proc. bal sų, kitoje – Darbo partija, turinti 15 proc. rinkėjų palankumą, o trečio je – išvis netikėtumas – laimi kon servatoriai su beveik 9 proc. Tai kuri gi iš šių apk lausų atitinka politines realijas? Ir nereik ia sak yt i, kad pol it i niai reit ing ai vis išk ai nes var būs, tėra tik pramoga ar opiumas liaud žiai. Anaiptol! Sociolog ų išvadas aky lai stebi ne tik pol it ikai ir pol ito logai. Jie svarbūs ir užsien io kre ditor iams, kur ie, anal iz uodam i, kiek Liet uva stabil i, kok ios jos vyst ymosi perspekt yvos, nusta to, už kok ias palūkanas ateit yje jai bus skolinamos lėšos biud žeto skylėms dengti. Jeigu kreditorius mato, kad sociolog inės apk lausos rodo niūr ias arba neaišk ias per spekt yvas, palūkanos kel iamos. Jeig u pol it ikos hor izontuose ma tomas stabilumas, palūkanos ga li mažėti. Kai sociolog in ių tyr imų rez ulta tai taip smark iai varijuoja, reišk ia, kad politinio aiškumo mažai ir ga lima tikėtis visok iausių perturba cijų. Atit inkamai – mažesn io kre ditorių pasitikėjimo. Žodžiu, dabartinis Lietuvos socio loginių rezultatų neapibrėžtumas tikrai neprisideda prie skalsesnio valstybės gyvenimo. Anksč iau soc iologai buvo lyg i nami su sinoptikais. Ir vieni, ir ki ti dažnai klysdavo. Kartais labai smarkiai. Bet per pastaruosius ke liolika metų dėl technolog ijų šuo lio Vakar ų meteorologai ir visuo menės nuomonės apk lausų ren gėjai tapo labai profesionalūs, be veik nek lystantys. Liet uvoje pažangą, reg is, padarė tik sinopt ikai. Jų prog nozės kur kas tikslesnės, nei būdavo kadai se. Meteorologais Lietuvoje jau ga lima pasitikėti. O sociologais? Progreso šioje sri tyje, reg is, dar nėra daug, o chao so nestokojama. Turbūt dar reikės gerokai palauk ti, kol vieną graž ią dieną galėsime sau ir kitiems pasakyti – pasitik iu sociologais, nes jų pateik iamos prognozės jau labai arti tiesos. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
D
abar labai populiarūs dova nų čekiai. Nesvarbu, kad di džiosios metų šventės praė jo. Dovanų metas nesibaigė. Netikite? Paklausinėkite studentų. Jie tikrai žino, kas iš dėstytojų prieš egzaminą nesidrovėdamas paėmė dovanų čekius, įdėtus į voką, o kurie dėstytojai liepė pasiimti. Kai man pasakojo apie tokį inci dentą uostamiesčio aukštojoje mo kykloje, negalėjau patikėti. Tos “dovanos” nešėjai gimė jau neprik lausomoje Lietuvoje. Vokelių istorijos tėra blogai išmok tos pamokos. Bet kitaip kažin ar gali būti, kai pa saulis ploja “Žuvėdros” sportinių šo kių ansambliui, garsinančiam Lietu vos valstybę, Klaipėdos universitete kovoja už vietą po saule du rektoriai. Ne savo valia. Vieni įstatymus priė mė, kiti juos keitė, treti besąlygiškai vykdė. Kitaip sakant, peškitės. Dvivaldys tė tęsėsi kelis mėnesius. Niekas ne skaičiuoja, kiek tai kainavo mokesčių
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Lempučių nesurenka
Pastebiu, kad panaudotomis apšvie timo lemputėmis žmonės atsikrato bet kur. Švarinasi pasyviai. Aš lem putes perku viename prekybos cent re, tačiau panaudotų lempučių ten niekas nesurenka. Šiame prekybos centre yra ir vaistinė. Anksčiau aš į ją esu atnešęs sudaužytą termomet rą. Vaistininkė tik pasukiojo pirš tą prie smilkinio ir pasakė, kad net nesvajočiau atsikratyti juo čia. Pak lausiau: kur man jį dėti, ir išgirdau atsakymą, kad neščiau į policiją. Ką paprastam pirkėjui, įsigijusiam tam tikrą daiktą, daryti? Skelbiama, kad statybinių prekių parduotuvėje lem putes surenka. Negi aš turiu specia liai į šią parduotuvę važiuoti, kad nuvežčiau sudaužytą lemputę? Bė da. Parduotuvės pačios turi surinki mu pasirūpinti. Klaipėdietis
Dovanų metas nesi baigė. Netikite? Paklausinėkite studen tų. Jie tikrai žino, kas iš dėstytojų prieš eg zaminą nesidrovėda mas paėmė dovanų čekius, įdėtus į voką.
norėta, kaip geriau, o išėjo, kaip so vietmečiu – viešai pažemins, o tarp keturių akių atsiprašys... Neaišku tik viena, kodėl ir neprik lausoma taryba, kurios nariams, no rėčiau tikėti, kad niekas negali da ryti įtakos, ir garbingas senatas, neužkirto kelio šiam reikalui atsi durti teisme? Kam, jei ne jiems, pir Koncertų salė ir Muzikinis teatras juk centre. Kai išsikels Dramos teat ras, bus problema. Todėl Žvejų rū mai mums yra kaip išsigelbėjimas. Gaila, kad mažoka renginių. Anks čiau ir koncertų būdavo, o dabar – tik spektakliai. O ir salės anksčiau būdavo pilnos.
Pritariu nuomonei, kad reikia gaivin ti Žvejų rūmų gyvavimą. Šioje mies to dalyje reikia kultūrinio centro. Juk visas miesto gyvenimas tik centre. Pakraščiai – lyg ir apmirę. Pietinė je miesto dalyje gyvenantiems žmo nėms į koncertą sunku nusigauti –
miausia turėjo rūpėti geras univer siteto vardas? Labai įdomus čia Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo – kai visuomenė kritiškai vertina refor mas, nebematomi žmonės, turintys aukščiausias kvalifikacines katego rijas. Apgailėtina nepagarba žmogui už jo darbą. Kaltų, žinoma, nėra. Apie moralę ir padorumą čia jau niekas nekalba. Gal todėl, kai viduje nesutariama, niekam nerūpi ir tvarka. Juk visada buvo sakoma, jog ten, kur du peša si, trečias laimi. Galbūt anksčiau priimtas desovie tizacijos įstatymas viską būtų sudė liojęs į savo vietas ir šiandien netektų murdytis šioje baloje. Tačiau atsiti ko, kaip žinoma, kitaip. Tai jau ne beskaudina ir nebepiktina. Tad ar gali dar ką nors stebinti sovietme čio reliktai? Štai kodėl daugelis pa lieka Tėvynę. Kai buvęs Vokietijos krašto apsau gos ministras buvo apkaltintas diser tacijos plagiatu, jis atsisakė daktaro vardo ir paliko postą. Meškos paslauga buvo padary ta ir valdančiajai partijai. Bet orus pasitraukimas, savo vertės pajau timas ir kaltės suvokimas buvo pa stebėtas ir įvertintas. Būtent šito pasigendu Lietuvoje tarp žmonių, besiveržiančių užimti aukščiau sius postus. kia mokėti 4 ar net 5 litus. Pereinant medikų komisiją vairuotojo pažymė jimui gauti ar pasikeisti, nieko nepa tepa. Gydytojai tuomet dirba ne virš valandžius, o darbo valandomis. Tai kodėl reikia dar jiems mokėti specia lų mokestį? Justas
Liucija
Gyvenimas – ne našta, o džiaugsmas
Kaip mus apgaudinėja
Gruodžio viduryje viename bal dų centre užsisakėme lovą. Prista tė labai greitai, bet kai išpakavome, pamatėme, kad lovos galvūgalis ne tos spalvos, kokią užsakėme. Pas kambinome į parduotuvę ir dar buotoja Tatjana prižadėjo, kad po švenčių pakeis. Bet paskui te ko girdėti vien pažadus. Paskam binome sausio 24 d., parduotuvės darbuotoja mums pasakė, kad jei norime gauti daiktą tokį, kokį už sisakėme, turime dar sumokėti 50 litų. Kodėl dėl pardavėjos aplaidu mo mes turime gadinti sau nuotai ką ir kitiems? Todėl norime įspėti, kad pirkdami baldus pirkėjai būtų budrūs ir atsargūs.
Žvejų rūmams – naują gyvenimą
Pirkėjas
Nepatepa jodu, o plėšia pinigus
Skelbiama, kad gydymas pas mus yra nemokamas. Tačiau iš tikrųjų, kai apsilankome pas medikus, vis dėlto mokame už medžiagas, t.y. jei mums patepa kokį nors spuogą jodu, rei
Manyčiau, kad mūsų žmonės galėtų būti linksmesni. Suprantama, dau gelis yra linkę dejuoti, skųstis gy venimu, girtis, kad yra ligoniai ir neįgalūs. Bet gal atėjo laikas baig ti niurgzti ir patiems save suimti į rankas. Nėra jau taip viskas blogai pas mus. Pažiūrėkite, kaip gyve na Nigerijos gyventojai, kiek žmo nių ten kenčia tikrą badą. Va, ten gal ir reikėtų dejuoti, o pas mus yra visai kita situacija. Visi šiltai apsi rengę, pavalgę, kiti net ir viršsvorio priaugę, parduotuvės pilnos žmo nių. Tai ko čia dejuoti? Džiaukimės gyvenimu, kad esame gyvi, sveiki, kad karo už lango nėra. Gyvenimas yra gražus, tad nereikia jo pavers ti bjauriu. Dabar iš šalies daug kam galėtų pasirodyti, kad tėvų mums suteikta gyvybė yra sunki našta, kurią kiekvienas su dideliu vargu turime vilkti. Liaukimės, atsikvo šėkime ir džiaukimės pagaliau tuo, ką turime. Silvija V. Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
mokėtojams. Kažkodėl nei universi teto taryba, nei senatas negali viešai paaiškinti, kodėl nepavyko išveng ti dvivaldystės. Kodėl du profesoriai buvo supriešinti? Neabejoju, kad buvo padaryta klai da, tačiau mūsų, atėjusių iš soviet mečio, niekas nemokė pripažinti klydus. Abu mokslininkai, atsidūrę visuomenės dėmesio centre, verti ir pagarbos, ir padėkos. Kitaip tariant,
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
aktualijos
„Ruoniai“ dalyvaus Sveikatos olimpiadoje Palanga, garsėjanti „ruonių“ mau dynėmis, siekia tapti Lietuvos svei katos sostine.
Priestatas: Kretingos muziejus kratosi šalia besikuriančio sveikatinimo centro kaimynystės. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kretingos muziejuje – aistros dėl priestato
Tradiciškai kiekvieną vasarį Palan goje rengiamą maudynių lediniame vandenyje šventę „Palangos ruo niai“ šiemet papildys pirmą kartą vyksiančios Sveikatos olimpiados atidarymas. Vasario 17–19 dienomis vyk siančioje olimpiadoje žada daly vauti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Po viliūnas. Lietuvos tautinis olimpinis ko mitetas bei asociacija „Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai“ pasirašė bend radarbiavimo sutartį, kuria abi ša lys įsipareigojo skatinti ir populia rinti sveikos gyvensenos principus Lietuvoje ir už jos ribų. Pasak Lietuvos sveikuolių sąjun gos prezidento Dainiaus Kepenio, sveikatos olimpiada istoriniu po žiūriu reiškia ketverių iš eilės ka lendorinių metų laikotarpį, o jos
tikslas – sportu ugdyti harmonin gą asmenybę. „Todėl mes visi, ku rie rytais darome mankštą, esame olimpiados dalyviai, o geriausie ji kviečiami į kas ketverius metus organizuojamas žaidynes“, – sakė D.Kepenis. Lietuvos sveikatos olimpiados atidarymo metu Palangoje bus su rengta konferencija apie sveiką gy venseną propaguojančius renginius visoje Lietuvoje. Joje, be kitų, bus aptariami alko holio, tabako ir narkotikų preven cijos, sveikatingumo ugdymo va saros stovyklose klausimai. Vasario 18 dieną 15 valandą šim tai sveikuolių panirs į Baltijos jū ros bangas. Išbandyti ledinės jūros proce dūrą kasmet ryžtasi apie 300 drą suolių, kartu su jais į šventę „Pa langos ruoniai“ atvyksta antra tiek artimųjų bei draugų. Vadinamo sios ruonių maudynės, vykstančios prie jūros tilto, sutraukia ir šimtus smalsuolių. „Klaipėdos“ inf.
Kretingos dvaro rūmų priestate besikuriantis sveikatinimo centras papiktino dvaro administraciją. Esą Klaipėdos valsty binei kolegijai priklausančias patalpas reikėtų nugriauti. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Muziejaus priestate – gydykla
Klaipėdos valstybinės kolegijos va dovas Valerijus Kuznecovas neigė kalbas, kad šalia muziejaus esan čiame priestate kursis penktasis Kretingos mieste visuomenės svei katos centras. „Trejus metus patalpos stovė jo tuščios, mes jas turėjome išlai kyti. Skelbėme konkursą patalpų nuomai ir jį laimėjo privati įmonė „Ąžuolų sodas“ iš Klaipėdos“, – aiškino V.Kuznecovas.
Valerijus Kuznecovas:
Ar ši teritorija skir ta visuomenei, ar tai direktorės privatus kiemas?
Klaipėdos valstybinė kolegija su „Ąžuolų sodu“ sutartį dėl medicinos centro Kretingoje steigimo ir veiklos pasirašė penkeriems metams. „Mūsų kolegija ruošia kinezi terapijos, kosmetologijos ir kitus specialistus. Šiame centre studen tams bus sudaryta galimybė atlik ti praktiką. Ten vyks profilakti niai sveikatinimo užsiėmimai. Pati įmonė šias patalpas suremontuos, mes į tai neinvestuosime“, – aiški no V.Kuznecovas. Kolegijos vadovas tikino, kad įstai ga turi planų šiose patalpose vystyti ir kitokią mokymo veiklą. „Sieksime leidimo čia vykdyti formalųjį profe sinį rengimą ir po truputį grįšime
prie žemės ūkio. O ką? Patalpos bu vo. Jas reikia naudoti, o ne nugriau ti“, – tikino V.Kuznecovas. Šiame keturių aukštų pastate keti nimų savo veiklai turi ir Tęstinių stu dijų centras, kuris sparčiai plečiasi. „Manau, šioje mokymo bazėje bus galima organizuoti kursus Kre tingos rajono žmonėms, kurie mo kosi pagal tęstinių studijų progra mą“, – sakė kolegijos vadovas. Grūdų sandėlio nenori?
Kolegija žada įsikurti viename iš keturių pastato aukštų, o kitus iš nuomos. „Paminklosauginiame plane numatyta, kad šio pastato tik dalis gali būti nugriauta – tai jung tis su muziejumi. Norint renovuo ti šį pastatą, juk galima išorinį tin ką pritaikyti, kad jis gerai atrodytų šalia muziejaus, tik kažkam tai ne patogu“, – sakė V.Kuznecovas. Kolegija, be šio pastato, Kretin gos dvaro muziejaus teritorijoje prižiūri ir grūdų sandėlį. „Kodėl šis istorinis objektas nerū pi muziejui? Juk jame yra autentiš ka sijojimo ir grūdų malimo mašina, pats sandėlis – su mediniais per dengimais ir transporteriais, fantas tiškai įdomus. Kodėl mes jį turime saugoti? Tačiau muziejaus direkto rė jo nenori. Ar čia privatus biznis? Juk istorinis dalykas“, – sakė kole gijos vadovas V.Kuznecovas. V.Kuznecovas stebėjosi, kad sveikatinimo centras sukėlė kai mynų pasipriešinimą. „Gal nenorima, kad žmonės vaikščiotų? Teks vartus atidaryti, kurie dažnai čia užrakinami. Pri važiuoti iš vidinio kiemo negalima. Ar ši teritorija skirta visuomenei, ar tai direktorės privatus kiemas?“, – stebėjosi V.Kuznecovas.
Statinį siūlo griauti
Tačiau sveikatinimo centro kaimy nystė nedžiugina Kretingos muzie jaus. Jo vadovės manymu, keturių aukštų silikatinių plytų pastatas iš viso turi būti nugriautas. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė tikino, kad so vietmečio reliktams neturi būti vietos grafų Tiškevičių dvaro te ritorijoje. „Juk kolegija su niekuo nederino šių veiksmų. Rajono val džia nieko nežino, jie turėjo gauti leidimus tokiai veiklai. Net Kultū ros paveldo departamento Klaipė dos teritorinis padalinys nieko ne žino“, – aiškino V.Kanapkienė. Muziejaus direktorė tikino, kad įstaiga stengiasi pritraukti ES lėšų dvaro atnaujinimui. „Mes investuojame milijonus, restauravome ratinę ir vandens malūną, o iš kitos pusės kažkas daro privatų darinį, kuris netar naus turizmui, o tarnaus privačiam verslui“, – aiškino V.Kanapkienė. V.Kanapkienė teigė, kad kaimy nai saugomoje teritorijoje turėtų elgtis pagal įstatymus. Pasak jos, dvaro teritorijoje buvo sutvarkyta infrastruktūra, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai ir kita. Praėjusiais metais buvo nugriau ta dalis Kretingos dvaro parko ga ražų. Kretingos šilumos tinklai šią vasarą planuoja nugriauti parke stūksančią neveikiančią katilinę. V.Kuznecovo nuomone, jei mu ziejaus administracija laikysis nuo statos nugriauti visus sovietmečiu statytus statinius dvaro komplekso teritorijoje, ji turėtų griauti ir savo nuosavybę. „Juk muziejui priklau so bendrabučiai. Kodėl jų nereikia griauti?“ – stebėjosi V.Kuznecovas.
Sveikuoliai: nerti į ledinės jūros bangas kasmet ryžtasi apie 300 drą
suolių.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
Nidoje – prancūziškų filmų festivalis Žiemą Nidoje pramogų gali rasti ne tik poledinės žūklės, bet ir gero ki no gerbėjai.
Vasario 2–4 dienomis Nidos meno kolonija kviečia į prancūziškų fil mų festivalį „Žiemos ekranai“. Ge ri prancūziški filmai su lietuviškais subtitrais bus demonstruojami ne mokamai. „Žiem os ekran ai“ rod ys J.J.Jauffret dramą „Karščio ban ga“, kurioje persipinantys nara
tyvai ir karšta Pietų Prancūzi jos saulė maišo veikėjams galvas. Pierre’o Etaixo „Gerbėjas“ irgi iš protėjęs – keistas astrologas, įsi mylėjęs žvaigždę, bet ne dangaus, o scenos... Na ir paskutinis – Jacques’o Tati „Mano dėdė“, ku riame Žeraro dėdulė Julo drums tvarkingą gamyklos darbuotojų kasdienybę ir bandys išsiaiškin ti, kaip veikia modernistinis svai nio namas. „Klaipėdos“ inf.
Programa Ketvirtadienis, vasario 2 d.
„Gerbėjas / Le soupirant, 81’“
19.00 val. „Karščio banga / Après le sud, 92’“
Šeštadienis, vasario 4 d.
Penktadienis, vasario 3 d.
19.00 val. P. Etaix „Gražių sukaktuvių / Heureux anniversaire, 12’“
19.00 val. J.Tat i „Mano dėdė / Mon oncle, 114’“ Daugiau informacijos www.nidacolony.lt.
8
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
aktualijos
Stulbinamoje istorijoje – vaistų pėdsakai? Kitos savaitės vidury je uostamiesčio po licininkai vyks į Ber lyną parsivežti moti nos nužudymu ir jos kūno išniekinimu įta riamo klaipėdiečio Aido Paulavičiaus.
Bus darbo ir medikams
Klausimai: keistą ir pavojingą A.Paulavičiaus elgesį gali tekti aiš
kintis ne tik pareigūnams, bet ir medikams.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nenorėjo grįžti namo
Gruodžio viduryje viename uos tamiesčio daugiabučių namų rasta nužudyta 48 metų moteris. Įtarimas krito ant jos 27 metų sūnaus A.Paulavičaus.
Pareigūnai turėjo žinių apie keis tą ir net pavojingą šio jauno vyro elgesį. Spėlionės, kad su nužudytos mo tinos galva dingęs įtariamasis gali būti išvykęs į Vokietiją, pasitvirti no po savaitės. Kūčių išvakarėse sužinota, kad klaipėdietis sulaikytas ir laikomas
Mersedesus vagia ir išardo dalimis Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdoje per porą savaičių pagrob tas antras krovininis „Mercedes“ markės mikroautobusas. Pastebėta, kad vagys kasmet panašiu metu nu gvelbia kelis tokius automobilius.
Antradienio rytą savo 2005 metais pagaminto mikroautobuso pasige do vienos bendrovės darbuotojas. Mikroautobusas buvo nakčiai pa liktas Šilutės plente prie 79 namo. Prieš porą savaičių 2001 metais pagaminto krovininio mersedeso Klaipėdoje neteko lenkai.
Automobilių vagystes tirian tys pareigūnai yra pastebėję, kad ne pirmus metus sausio bei vasa rio mėnesiais mašinų vagys mū sų krašte nugvelbia kelis merse desus. Kai pareigūnai pradeda jiems lip ti ant kulnų, nusikaltėliai dingsta. Turėta duomenų, kad kartais čia užklysdavo kitų Lietuvos regionų vagys, tačiau įtarimai yra kritę ir ant vietos nusikaltėlių. Pareigūnai įsitikinę, jog pajūryje pavogti mikroautobusai išgabena mi į sostinę arba Kauną, kur išar domi dalimis bei panaudojami re montui.
Taikinys: kiekvieną žiemą Klaipėdoje pavagiami keli krovininiai mer
sedesai.
Vytauto Petriko nuoptr.
Policijos nuotr.
Berlyno kalėjime. Kadangi lietuvis nenorėjo būti grąžintas į Lietuvą, jo išdavimas mūsų šalies teisėsau gos pareigūnams užsitęsė. Išnaudojęs visas galimybes ap skųsti sprendimą jį sulaikyti, A.Paulavičius nepasiekė, kad bū tų išleistas į laisvę ar paliktas Vo kietijoje.
Tikimasi, kad pargabenus įta riamąjį į Klaipėdą pavyks suži noti, kur yra žmogžudystės au kos galva. Pareigūnai vis dar nežino šio kraupaus nusikaltimo motyvo. Veikiausiai į daugelį klausimų jiems padės atsakyti psichiatrai. Galbūt būtent medikai patvirtins arba paneigs versiją, kad A.Pau lavičiaus veiksmus galėjo nulemti vaikystėje vartoti specialūs vaistai nuo įgimtos širdies ligos. Bus laukiama išvados, kiek tie sos yra pasakojime, jog panašiai gydyti ta pačia liga sirgę ir neiš gyvenę 12 vaikų, o A.Paulavičius buvo laimingas 13-asis, likęs gy vas, tačiau vaistai galėję paveikti jo psichiką. Esama duomenų, jog šis jaunas vyras yra įsitikinęs, kad yra mesi jas. Teigiama, kad atlikdamas kaž kokias apeigas kapodavo gyvū nams galvas. Apie šį įsitikinimą byloja ir A.Paulavičiaus tatuiruotės ant veido. Vieną jų po akimi jis bu vo išsitatuiravęs dar iki nusikal timo. Tai – trikampio formos geometrinė figūra, primenanti piramidę. Kitą dieną po to, kai nužu dė motiną, tatuiravimo meistro jis paprašė išpiešti jam ant veido raides APOK, o prie lūpos kam po – lašą. Policininkai iššūkio nebijo
Kad Klaipėdos konvojaus būrio vyrams, komandiruotiems į Vo
kietiją parvežti įtariamojo, pavyks su keisto elgesio vyriškiu susitvar kyti, uostamiesčio areštinės vadas Sigitas Bulovas neabejoja. Jis prisiminė, kaip prieš keletą metų pareigūnams teko iš Ispanijos vežti vaiko žaginimu įtariamą vyrą, kuris be užuolankų buvo pareiškęs, kad į Lietuvą gyvas negrįš.
Galbūt būtent me dikai patvirtins ar ba paneigs versiją, kad A.Paulavičiaus veiksmus galėjo nulemti vaikystė je vartoti specialūs vaistai nuo įgimtos širdies ligos.
Vyras rėkavo, draskėsi, nesileido surakinamas. Tačiau ispanų polici ninkai surakino ne tik jo rankas ir kojas, bet ir lipnia juosta užklija vo burną. Vyras buvo supančiotas kaip mumija ir per bagažo skyrių nešte įneštas į lėktuvą. Kiti keleiviai nė neįtarė, kad ke liauja tuo pačiu lėktuvu, kuriame gabenamas ir pavojingas nusikal tėlis. „Kai reikės, vyrai padarys viską kaip priklauso“, – įsitikinęs S.Bu lovas.
Klaipėdietis atidavė santaupas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Telefoninių sukčių išradingumas ir psichologijos žinios yra tokios gi lios, kad jie sugeba išvilioti pinigus net iš kartą nusikaltėlius demaska vusio žmogaus.
68 metų klaipėdietis Juozas Č. antradienį po pietų atidavė su kčiams visas savo santaupas – 22 tūkst. litų. Tądien su nusikaltėlių pasiųstu kurjeriu jis buvo susiti kęs dukart. Į laidinį telefoną šiam klaipėdie čiui paskambinęs nepažįstamas vy ras pasisakė esąs Airijos ambasado rius Marius Žukauskas. Jis pranešė netikėtą žinią, kad Juozo Č. dukrą svečioje šalyje, kur ji jau kurį laiką uždarbiauja, ištiko nelaimė. Neva klaipėdiečio dukra nuriedėjo nuo laiptų, prasiskėlė lūpą, o griū dama užkabino ir sunkiai sužalo jo septynmetę mergaitę, kuriai ski lo kaukolės kaulas. Nukentėjusiai mergaitei esanti būtina operacija. Ambasadoriumi apsimetęs su kčius perdavė telefono ragelį bend rininkui, kuris vaidino sužalotos mergaitės tėvą. Šis pareiškė, kad operacijai reikia 18 tūkst. litų. Toliau pokalbį tęsė „ambasado rius“. Jis paprašė padiktuoti kupiū rų numerius, taip greičiausiai nu sikaltėlis tęsė laiką ir siekė užimti auką, kad vyrui neliktų noro susi siekti su dukra.
Praktika: patiklius žmones mulkinantys sukčiai gerai išmano psicho
logiją ir sugeba užliūliuoti pašnekovo budrumą.
Netrukus į Juozo Č. namus atėjo jaunas vaikinas, prisistatęs Airijoje sužeistos mergaitės broliu. Pensininkas jam padavė 18 tūkst. litų, tačiau kurjeris spėjo pamaty ti, kad ant spintelės guli pluošte lis pinigų. Matyt, ši žinia buvo praneš ta skambinusiajam, nes netrukus Juozui Č. dar kartą paskambino apsimetėlis ir pranešė, kad ką tik sužeistai mergaitei galvoje trūko kraujagyslė, tad gydymui reikėsią dar 4 tūkst. litų. Praėjo vos kelios minutės ir tas pa ts jaunuolis vėl peržengė klaipėdiečio buto slenkstį. Patiklus vyras atidavė visas santaupas ir tik tada surinko
Vytauto Petriko nuotr.
dukros telefono numerį. Tuomet jis sužinojo buvęs apgautas. „Maždaug prieš pusmetį mane bandė panašiai apgauti, bet tada supratau klastą. Skambinęs vy ras aiškino, kad mano sūnus įvyk dė avariją, kad jam susiūta lūpa ir jis gydomas Klaipėdos ligoninė je. Kitas bandė juo apsimesti, bet aš pažinau, kad tai ne sūnus. Pa sakiau, kad mano vaikas yra ne Klaipėdoje ir balsas jo visai ki toks. Tada padėjau ragelį ir nesi leidau apgaunamas. Šį kartą bu vau kaip rūke, lyg mane būtų kas užbūręs. Be galo apmaudu, sun kiai taupytus pinigus atidaviau“, – sakė Juozas Č.
9
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
sportas Pokytis penketuke
L.Kleiza vėl pralaimėjo
Žinomi porininkai
Kauno „Žalgirio“ komandą palikusį puolėją Reevesą Nelsoną Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ rungtynių legionierių „Time Team“ komandos starto penkete pakeis Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas Lawrence Robertsas. Po rinkimų sunkiojo krašto pozicijoje jis buvo antras.
Banguotai NBA čempionate žaidžia Linas Kleiza ir jo komanda – Toronto „Raptors“. Kanados klubas pastarajame ture namuose 77:100 nusileido Atlantos „Hawks“ krepšininkams. Linas pelnė 7 taškus, atkovojo vos vieną kamuolį. „Raptors“ po 22 rungtynių turi 15 pralaimėjimų.
Kaune ištraukti Lietuvos futbolo taurės pusfinalio burtai. Praėjusio sezono taurės laimėtojas Panevėžio „Ekranas“ susitiks su Vilniaus „Reo“, o vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ išbandys jėgas su bronzos medalininke Marijampolės „Sūduva“. Kovos vyks balandžio 11 ir 25 d.
Šiandien spręs „Atlanto“ likimą „Nespėjome sutvarkyti keleto finansinių kriterijų. Pritrūkome vienos dienos – lyg studentai“, – sakė Vacys Lekevičius, „Atlanto“ futbolo klubo sporto direktorius, po to, kai Klaipėdos komanda negavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) A lygos licencijos. Nerimas: šiandien trečią dieną paeiliui dėl klubo reikalų į sostinę ir
Kauną vyksiantis V.Lekevičius tikisi sulaukti palankaus sprendimo.
Vytauto Petriko nuotr.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tačiau V.Lekevičius tikisi, kad ir su 1-osios lygos licencija, kurią gavo klaipėdiečiai, LFF Vykdomasis komitetas (VK), susirinksiantis šiandien, leis „Atlantui“ žaisti tarp stipriausių šalies komandų.
Vakar posėdžiavusi Lietuvos futbolo A lygos valdyba nutarė, kad turėtų žaisti 10 komandų. Kartu su aštuoniais A lygmens licencijas gavusiais klubais žaistų dar dvi vienuolikės. Šį pasiūlymą valdyba pateikė LFF VK. Į dvi vietas pretenduoja „Atlantas“, Vilniaus „Reo“ ir „Kaunas“. Anot V.Lekevičiaus,
Klaipėdos ekipos dokumentai šioje trijulėje – geriausiai sutvarkyti. Tai teikia vilties, kad reprezentacinė miesto komanda žais A lygoje. Be to, sklando kalbos, jog LFF VK nariai yra už tai, kad futbolas išliktų Kaune ir Klaipėdoje. Antradienį, kai vyko apeliacijų dėl A lygos licencijos svarstymas,
šio lygmens licencija buvo suteikta tik Gargždų „Bangai“. Jokios dokumentacijos licencijavimui nepateikė „Mažeikiai“ ir „Klaipėda“. Pirmajame etape A lygos licencijos buvo suteiktos septyniems klubams – Panevėžio „Ekranui“, Vilniaus „Žalgiriui“, Marijampolės „Sūduvai“, „Šiauliams“, Tauragės „Taurui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Alytaus „Dainavai“. A lygos licencijas gavę klubai balandžio mėnesį turės galimybę siekti Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) licencijų. Iš 1-osios lygos licencijas siekusių klubų visų trijų apeliacijos buvo patenkintos. Licencijas gavo lygos senbuvis Kėdainių „Nevėžis“ bei du pirmenybėse debiutui besiruošiantys naujokai – „Palanga“ ir Vilniaus „Polonija“. Iš licencijavimo proceso savo noru pasitraukė praėjusiais metais bronzos medalius laimėjęs Kauno „Atletas“ ir Kretingos „Minija“. 1-osios lygos licencijas po pirmojo etapo jau turėjo penki praėjusių metų pirmenybių dalyviai – „Šilutė“, „Trakai“, Jonavos „Lietava“, Kuršėnų „Venta“, Kėdainių „Lifosa“ ir debiutuosiantis Vilniaus „Granitas“. Preliminariame varžybų tvarkaraščio projekte numatoma, jog A lygos čempionatas prasidės kovo 10-11 dienomis.
Sporto telegrafas Krepšinis. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau turi varžovus Londono vasaros olimpinių žaidinių krepšinio turnyro atrankos turnyre. Venesuelos sostinėje Karakase ištraukti burtai lietuvius pasiuntė į B grupę, kurioje taip pat bus šeimininkai ir Nigerijos komanda. A grupėje žais Graikija, Puerto Rikas ir Jordanija, C: Rusija, Dominika ir Pietų Korėja, D: Makedonija, Naujoji Zelandija ir Angola. Į kitą etapą pateks po dvi komandas. Lietuvos grupės penketukams ketvirtfinalyje teks susiremti su A grupės ekipomis. Turnyras vyks liepos 2–8 d. Mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra santūriai įvertino burtus. „Nesame susitikę su Venesuelos ir Nigerijos rinktinėmis. Tikriausiai tai bus atletiškos komandos, o jos visada būna pavojingos. Venesuelos rinktinė nepriklauso pasaulio elitui, tačiau žais namuose. Todėl ji tampa dar pavojingesnė. Aišku, galime ir turime nugalėti abu varžovus grupėje“, – po burtų sakė K.Kemzūra. Futbolas. Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai kontrolinėse rungtynėse 0:3 (0:1) pralaimėjo Latvijos „Jelgavos“ ekipai, kurioje žaidė du klaipėdiečiai – Deividas Lukošius ir Mindaugas Grigaravičius. Bilietai. Prasidėjo prekyba bilietais į vasario 17-18 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantį Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro finalą. Dėl sezono pirmojo trofėjaus su Kauno „Žalgiriu“ kovos trys komandos, įveikusios ilgą atrankos kelią. Bilietai į vienos dienos varžybas kainuoja tik nuo 5 litų.
Čempionų auksas spindi keturioms komandoms Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos salės futbolo čempionate liko keturios komandos, tęsiančios kovą dėl nugalėtojų vardo.
Po pirmojo etapo pusfinalyje vietas užsitikrinusios „Klaipėdos universiteto“ ir „Baltų“ komandos sulaukė savo varžovų. Studentai kovos su „Kretinga“, o „Baltai“ su čempionų titulą ginančia „Nautica“, kuri ketvirtfinalyje susirėmė su „KlarksonoPlikių“ ekipa. Pirmąjį kėlinį vyko atkakli, tačiau nerezultatyvi kova. 5-ąją min. Romo Stonio įmuštas įvartis buvo vienintelis iki pertraukos. Per antrąsias 30 minučių komandų vartai atsivėrė. „Nautica“ pasiekė net 7 įvarčius, „Klarksono-Plikių“ žaidėjai – tris. Panašiai klostėsi ir susitikimas tarp „Kretingos“ bei „Klaipėdos policijos“ komandų. Iki pertrau-
kos krito vos du įvarčiai, o po pauzės triumfavo puolimas. Pirmą kartą į pusfinalį patekę kretingiškiai 6:3 įveikė policininkus, kurių vartų ginti negalėjo dėl „Atlanto“ klubo reikalų į Kauną išvykęs Vacys Lekevičius. Pusfinalio susitikimai vyks šeštadienį. 17 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) žais „Baltai“ ir „Nautica“, 18.15 val. „Klaipėdos universitetas“ ir „Kretinga“.
Rungtynių statistika „Nautica“ – „Klarksonas-Plikiai“ 7:4 (1:0). R.Mosejevas ir G.Logvinovičius po 3, A.Srokinas 1/R.Stonys 2, R.Kaminskas ir V.Laurinaitis po 1. „Kretinga“ – „Klaipėdos policija“ 6:3 (2:0). A.Kurbangalijevas 2, K.Norvilas, M.Šoblinskas, M.Tilvikas ir R.Litvinas po 1/A.Staponka 2, E.Razonas 1.
Momentas: „Klarksono-Plikių“(balti marškinėliai) ir „Nautica“ rungtynių epizodas.
Vytauto Petriko nuotr.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
11
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
lietuva A.Nevera atleistas
Pasieniečiai taupo
Susitikimas – kitą savaitę
Prezidentė Dalia Grybauskai tė trečiadienį patenkino gene ralinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros atsistatydi nimo pareiškimą. Prašymą at leisti iš pareigų A.Nevera įtei kė pirmadienį. Jis teigė nuta ręs pasitraukti iš posto, kad iš vengtų abejonių dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo.
Po pertvarkos teritoriniuo se Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose nuo tre čiadienio septyniomis dešim timis sumažėjo juose veikusių administracijos vienetų, taip pat neliko beveik šimto vado vų pareigų. Planuojama, kad šios priemonės per metus leis sutaupyti apie 2 mln. litų.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir Rusijos dujų kon cerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom export“, kuri nuo šių metų tiekia du jas Lietuvai, vadovas Alek sandras Medvedas susitiks Vilniuje ateinantį antradienį. Susitikime bus aptartos Lie tuvai tiekiamų dujų kainos.
Ilgiau nesiilsėsime Stasys Gudavičius Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija (SADM) priminė, kad šie met poilsio dienos neperkeliamos. Todėl vasario viduryje nebus ilgo jo keturių dienų savaitgalio.
Darbai: likus kiek daugiau kaip pusmečiui iki rinkimų jau pradedama analizuoti, ką iš savo programos esama Vyriausybė sugebėjo įgyvendinti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ministerijų pertvarka baigta nebus 2008 m. pačioje pabaigoje pradėjusi dirbti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, atrodo, neįgyvendins dalies savo deklaruotų pažadų. Vienas jų – ministerijų pertvarka. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įgyvendino didžiąją dalį
Dabartinės penkioliktosios Vy riausybės programa Seime buvo patvirtinta 2008 m. gruodžio 9 d. Šiemet rudenį vyks naujojo Seimo rinkimai, vėliau bus formuojama nauja Vyriausybė. Todėl dabar, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų, jau pradedama analizuoti, ką iš savo programos esama Vyriausybė su gebėjo įgyvendinti, o ko nespėjo arba negalėjo padaryti. Premjeras A.Kubilius ir minist rai teigia, o dauguma politolo gų su tuo sutinka, kad Vyriausy bei per pastaruosius trejus metus pavyko įgyvendinti svarbiausius ir didžiausius, daugiausia pastangų reikalaujančius žadėtus darbus: išlaikyti finansų stabilumą, lai kytis griežtos fiskalinės drausmės, apkarpyti neefektyvias valstybės biudžeto išlaidas, imtis kai kurių reformų, iš jų – aukštojo mokslo ir socialinės sistemos pertvarkos. Tačiau nemenka dalis Vyriau sybės programoje išdėstytų nuo statų iki šiol nėra įgyvendintos ir jau nebelieka laiko joms įdiegti. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad nebus suspėta įvykdyti pažado įteisinti tiesioginius merų rinkimus arba leisti piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Įsteigė Energetikos ministeriją
Prieš trejus metus patvirtintoje Vyriausybės programoje, be kita
ko, įrašyta, kad bus įvykdyta mi nisterijų pertvarka. „Ūkio ministeriją pertvarkysime į dvi – Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją bei Energetikos minis teriją, Socialinės apsaugos ir dar bo ministeriją (SADM) pertvarky sime į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, o Žemės ūkio minis teriją – į Kaimo reikalų ministeri ją“, – žadėjo Vyriausybė. Tvirtinta, kad tokia pertvarka leistų efektyviau paskirstyti įga liojimus žinyboms, taip pat padė tų taupyti biudžeto lėšas. Tačiau iš visų šių pažadų įgy vendintas tik vienas – 2009 m. pradžioje įsteigta Energetikos mi nisterija. Ūkio ministerija neper vadinta į Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo – į Šeimos ir socialinių rei kalų, Žemės ūkio – į Kaimo reikalų ministeriją, kaip ir nepertvarkyti ir kitaip neperskirstyti visų jų įga liojimus.
šių reformų“, – pridūrė minist ras. Tačiau valdančioji Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų partija neketina pamirš ti šių ministerijų pertvarkos idėjų. Jos, pasak konservatorių atsto vų, bus siūlomos rinkėjams per rinkimų kampaniją. Jeigu Tėvy nės sąjungai tektų dirbti po Sei mo rinkimų suformuotoje naujoje valdančiojoje koalicijoje, būtų sie kiama šias nuostatas įtraukti į ki tos Vyriausybės programą tikintis, kad 2013–2014 m. bus įmanoma jas įgyvendinti.
Donatas Jankauskas:
Pernelyg trumpas laikotarpis iki rinki mų. Tikrai per naktį nedarysim jokių pa našių reformų.
Planus pakoregavo krizė
Pasak valdžios atstovų, ministeri jų pertvarką sustabdė ekonominės krizės iššūkiai ir būtinybė taupyti valstybės lėšas. „Krizės rimtumas pakorega vo tuos planus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Do natas Jankauskas. Jis pripažino, kad vargu ar iki ateinančių Seimo rinkimų dabar tinė Vyriausybė imtųsi ministe rijų pertvarkų. „Pernelyg trum pas laikotarpis iki rinkimų. Tikrai per naktį nedarysim jokių pana
Į Kauną nepersikėlė
Ši Vyriausybė savo darbo pradžioje skelbė dar vieną ambicingą tikslą, susijusį su ministerijų pertvarka. Planuota Žemės ūkio ministeri ją ne tik pervadinti į Kaimo reikalų ministeriją, bet ir perkelti ją į Kau ną. Taip esą būtų įgyvendinamas valdymo decentralizavimas. Tačiau dėl lėšų stokos įgyven dinta tik labai menka dalis šios re formos. Į Kauną persikėlė vos keli
Žemės ūkio ministerijos struktū riniai padaliniai. Ministerijos pa grindinė būstinė tebėra Vilniuje. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tebepuoselėja viltį, kad ministerijos perkėlimo į Kau ną planą dar pavyks įgyvendin ti ateityje. „Jokios pridėtinės vertės“
Opozicija kritikuoja Vyriausybės programoje surašytus planus dėl ministerijų pertvarkymo. Ji tei gia, kad tokia reforma nieko ne duotų. „Pažiūrėkit – buvo įsteigta Energetikos ministerija. Jai išleista dešimtis kartų daugiau, nei buvo deklaruota. Ir dar didelis klaustu kas, ar to paties darbo, kurį ener getikos sektoriuje esą per pasta ruosius kelerius metus nuveikė ši nauja žinyba, negalėjo atlikti Ūkio ministerija, jos energetiniai pada liniai?“ – atkreipė dėmesį social demokratas Algirdas Butkevičius. Jo nuomone, ministerijų pa vadinimų pakeitimas ir dar bo reikalų perkėlimas iš SADM į Ūkio ministerijos kuravimo sfe rą „neatneštų jokios pridėtinės vertės“. „Paprastiems žmonėms tikrai nė vienos papildomos dar bo vietos neatsirastų, nebent tik kokiems valdininkams“, – nea bejojo politikas. „Ką jau ir kalbė ti apie visai nemenkas papildomas pavadinimų keitimo ir naujo įga liojimų paskirstymo išlaidas. Kaip rodo praktika, tokie dalykai Lietu voje dažniausiai kainuoja ne vieną milijoną“, – pridūrė jis.
SADM trečiadienį išplatino prane šimą, kuriame primena, kad vasa rio 16 d., ketvirtadienį, bus minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai bus poilsio diena, todėl tądien, pasak ministerijos, „kaip ir kasmet į darbus neisime“. Tačiau atkreip tas dėmesys, kad penktadienis, va sario 17-oji, bus darbo diena. „Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti“, – teigia ma SADM pranešime spaudai. „Ministerijos nuomone, poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėli mas trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui. Be to, pavyz džiui, perkėlus greta poilsio dienos einančią darbo dieną į kitą savaitę, gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius“, – paaiškino SADM.
Ministerijos nuo mone, poilsio die nų perkėlimas nėra naudinga praktika. Todėl visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės vidu ryje, „šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos“. Pirma tokia pavienė šventės die na numatyta vasario 16 d., kai bus švenčiama Lietuvos valstybės at kūrimo diena (šventinė diena – ketvirtadienis). Taip pat į darbus neisime gegužės 1 d., kai minėsime Tarptautinę darbo dieną (šventi nė diena – antradienis); rugpjūčio 15 d., kai švęsime Žolinę (šventinė diena – trečiadienis), ir lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų die na (laisva diena – ketvirtadienis). Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir trys ilgieji savaitgaliai. Ve lykas šiemet švęsime balandžio 8 ir 9 d. Tuomet bus trys nedarbo dienos, nes prie savaitgalio prisi dės ir šventinis pirmadienis. Vasa rą kiek ilgiau ilsėsimės, kai liepos 6-ąją minėsime Valstybės (Lietu vos karaliaus Mindaugo karūnavi mo) dieną. Tuomet bus trys poilsio dienos, šventinė diena – penkta dienis. Metų pabaigoje, per Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 d., su sidarys net penkios poilsio dienos. Tuomet šventinės dienos bus nuo pirmadienio iki trečiadienio.
12
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
ekonomika
Valstybės įmonės privačių kailyje Norėdamos padidinti pelną, valstybės įmonės kartais turi priim ti ir visuomenėje nepopuliarių sprendimų, kaip dienraščiui pripažino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Paradoksalu, bet tokiais veiksmais jos gali apsiginti nuo kritikos strėlių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
– Praėję metai valstybės įmo nėms buvo sėkmingi. Kokios priežastys lėmė gerus rezulta tus? – Reikia pabrėžti, kad 2011 m. bu vo ypač sėkmingi transporto sek toriui, tad ir valstybinėms trans porto įmonėms. O gerus rezultatus lėmė keletas priežasčių. Pirmiau sia atsigavusi rinka davė galimy bių gabenti didesnį krovinių srau tą ir Lietuvos geležinkeliais, ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Tai buvo bendras visos transporto sis temos nuopelnas, pasiektas kelerių metų tikslingu darbu, nukreiptu į naujų rinkų paieškas. Dirbome su Rytų partneriais Kazachstane, Ki nijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Geresni pelno rodikliai taip pat susiję su modernesne įmonių va dyba. Pavyzdžiui, 2008 m. Lietu vos geležinkeliai vežė 55 mln. to nų krovinių, tačiau nepasiekė tokio didelio pelno kaip pernai, kai vežė 52,5 mln. tonų krovinių. Tad išau gusius rezultatus lėmė efektyvesnė įmonių veikla, mažinant veiklos są naudas. Tas pat pasakytina ir apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir Lietuvos paštą. Pastarasis po kele rių metų nuostolingos veiklos per nai gavo pelno, nors ir nedaug. Šie rezultatai vėlgi labiau susiję su są naudų mažinimu ir geresne vadyba, o ne pašto rinkos atsigavimu. – Pernai išaugo ir keleivių srau tai Lietuvos oro uostuose. Ar tai lėmė gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis? – Manau, kad tai pirmiausia susiję su aktyvia rinkodaros veikla, naujų bendrovių pritraukimu į mūsų oro uostus. Tačiau, norint pritraukti naujų bendrovių, tikrai neužtenka
vien reklamuotis – reikia pasiūly ti ir labai konkurencingas sąlygas. Pasiūlyti mažesnes rinkliavas Vil niaus, Kauno ir Palangos oro uostai galėjo tik susimažinę sąnaudas. Patrauklesni mokesčiai ir akty vi oro linijų bendrovių paieška lėmė pigių įmonių atėjimą į šalies rinką. Jos orientuojasi į keleivių srautus ir natūraliai juos kuria. Tad keleivių augimą, matyt, pirmiausia nulėmė daugiau skrydžių krypčių ir kur kas didesnė skrydžių pasiūla. Tad, be bendro ekonomikos augimo, reikia nepamiršti ir aktyvaus bendro mi nisterijos bei įmonių vadovų darbo. – Kokių šalių ir partnerių eko nomikos augimas pernai Lietu vai buvo reikšmingiausias? – Reikėtų pabrėžti, kad pirmiau sia augo vidaus rinka. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos valstybiniame jū rų uoste buvo perkrauta daugiau vietinių krovinių nei 2010 m. Ta čiau, žinoma, padaugėjo ir tranziti nių krovinių. Šis augimas susijęs su Baltarusijos kroviniais, kurių skai čių vis dėlto padiktavo ne ekonomi kos augimas, o daugiau viena Klai pėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių transporto grandinė. Savo paslau gų įkainiais ir aptarnavimo kokybe jie nukonkuravo ankstesnius balta rusiškų krovinių, pirmiausia trąšų, maršrutus. Taip konkurencinėje ko voje nugalėjome latvių jūrų uostus. – Minite bendrą geležinkelio ir uosto sistemą. Kaip šios įmo nės susitelkė bendram darbui? – Iki 2008 m. uostas ir geležinke lis buvo gana nutolę vienas nuo ki to. O juk norint pritraukti krovinių reikia bendradarbiauti: sumažinus uosto įkainius, tačiau padidinus geležinkelių, rezultato nebus jokio. Tad mūsų, kaip ministerijos, pa stangos ir buvo susodinti atskiras
įmones prie vieno stalo ir susitarti dėl bendradarbiavimo. Iš dalies tai padaryti pavyko. – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kalba apie pernai pa siektas rekordines investicijas. Kaip vertintumėte bendras sek toriaus investicijas praėjusiais metais ir kokios jų apimtys lau kia šiemet? – Tikrai ir toliau bus investuojama. Investicijų apimtimi šie metai turė tų būti dar intensyvesni nei praėję. Kalbant apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, investuojama ir į konk rečias krantines, kurios užtikrina papildomus krovinius, ir į uosto ka nalo gilinimą. Juk norint išlikti kon kurencingiems ir prisikviesti dides nių laivų su daugiau krovinių labai svarbu užtikrinti palankią infrast ruktūrą. Tas pat pasakytina ir apie „Lietuvos geležinkelių“ infrastruk tūrą: vykdomi keli labai stambūs investiciniai projektai, kurie mus padarys dar pranašesnius prieš ki tas valstybes. Pernai Susisiekimo ministerijos valstybės įmonės ir ak cinės bendrovės investavo 800 mln. litų. Šis skaičius apima ES, valsty bės biudžeto ir pačių įmonių lėšas. – Valstybės įmonės atlieka ir socialinių funkcijų, kurios pa prastai nebūna labai pelnin gos. Ar, daug kartų minėdamas sąnaudų mažinimą, turėjote omenyje ir šių funkcijų apkar pymą? – Labai teisingai. Aišku, mūsų ku ruojamos įmonės pagrindines savo funkcijas ir toliau atlieka. Tačiau, siekiant efektyvinti veiklą, „Lie tuvos geležinkeliams“ teko atsisa kyti kai kurių nuostolingų ir daug sąnaudų reikalaujančių keleivi nių maršrutų. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvos paštą – skauda
Pasitempė: susisiekimo ministro E.Masiulio teigimu, nebegalėdamos
pasigirti šiltnamio sąlygomis, valstybės įmonės turėjo imtis efektyves nės verslo vadybos. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ma širdimi teko optimizuoti pašto tinklą ir uždaryti kai kuriuos sky rius. Tokia realybė, o stebuklų ne būna: norėdama būti pelninga ir negaudama papildomų išteklių įmonė turi balansuoti tarp įmo nės veiklos efektyvumo ir sociali nių funkcijų. Kol šioms funkcijoms finansuoti nebus skiriama lėšų iš biudžeto, būsime priversti apkar pyti įmonių galimybes, kad dirbtu me pelningai. – Tad ar teisingai sakoma, kad valstybės įmonės tam tikru at žvilgiu komercializuojamos: jos siekia pelno, užuot be rūpesčių vykdžiusios veiklą ir nesižval giusios į pelno rodiklius? – Taip. Kadangi valstybės įmo nės yra visų Lietuvos piliečių tur tas, kuris turi nešti papildomas pajamas į valstybės biudžetą ir fi nansuoti visuomenės reikmes, aki vaizdu, kad jų užduotis yra dirb ti pelningai. Pagal nusistovėjusią Vakarų Eu ropos praktiką socialinės funkci jos turi būti labai aiškiai atskirtos nuo pagrindinių įmonių funkci jų ir turėti aiškiai numatytas lėšas biudžete. Tai reiškia, kad valstybė konkurso būdu išsirenka socialinės paslaugos teikėją ir už tą paslaugą sumoka iš biudžeto lėšų. Manau, kad mes šiuo keliu ir einame kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis. Tačiau kol tokios sistemos Lietuvo je nėra, akivaizdu, kad kartais ten ka priimti ir ne visada populiarius sprendimus. – Valstybės įmonės dažnai su laukia visuomenės kritikos strėlių. Galbūt visuomenė žiūri vien į įmonių ekonominius ro diklius ir pamiršta jų atlieka
mas nepelningas funkcijas? – Visada tarp valstybės įmonių yra ir neigiamų, ir teigiamų pavyzdžių. Būdų, kaip galima sutaupyti, vals tybiniame sektoriuje dar tikrai yra. Kita vertus, manau, kad mes pa mažu pereiname prie moderniausio valdymo praktikos, kuri taikoma privačiajame versle. Todėl skirtumai tarp valstybinių ir privačių įmonių truputį sumažėję. Anksčiau dar bu vo galima pasakyti, kad valstybės įmonės gyvena šiltnamio sąlygo mis, bet praėjęs sunkmetis privertė labai atidžiai ir kruopščiai pažiūrėti į valstybės įmonių išlaidas. – Sėkmingai startavote, o kokių rezultatų tikitės šiais metais? – Esu santūriai optimistiškas. Aiš ku, turime suvokti, kad spartus praėjusių metų ekonomikos augi mas šiais metais gali sulėtėti. Tai rodo ir pirmieji šių metų veiklos re zultatai. Tačiau ir toliau matau ga limybių mažinti veiklos sąnaudas, ieškoti naujų rinkų, kad įmonės ir toliau gerintų savo veiklos rezul tatus. Vis dėlto tikėtis tokio paties augimo būtų sudėtinga dėl bendros ekonominės situacijos, kuri yra ištikusi didžiąją dalį Europos. Tad šiemet prognozuočiau nuoseklesnį ir ramesnį pelno augimą.
800
mln. litų
pernai buvo investuota į Susisiekimo ministerijos valdomas įmones.
13
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
klaipėdos verslas Trūksta suvirintojų
Nutraukia veiklą
Prenumeratoriams „Terminalas“
Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lie tuvoje, sąrašą. 2012 m. pirma jam pusmečiui Klaipėdoje la biausiai reikia aukštos kvalifi kacijos suvirintojų ir metalinių laivų korpusų surinkėjų. Uos tamiestyje iš viso šiuo metu yra 530 laisvų darbo vietų.
Šių metų sausio mėnesį Klaipė dos darbo biržoje užregistruoti pranešimai apie 7 uostamiesčio įmonėms iškeltas bankroto by las ir atleidžiamus 100 darbuoto jų. Veiklą nutraukia atliekų ir lau žo didmeninė bendrovė, rekla mos agentūra, mažmeninės pre kybos, keleivinio kelių transporto įmonės ir banko „Snoras“ filialas.
Vasario 3 d. dienraščio „Klaipėda“ prenumeratoriai kartu su laikraš čiu gaus ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ informacinį leidinį „Termi nalas”. Spaudinys skirtas suskys tintų gamtinių dujų terminalo pro jektui. „Klaipėdos naftai“ šis nu meris ypatingas tuo, kad nuo šiol jis platinamas ne tik tikslinėms auditorijoms, bet ir gyventojams.
Protokolas lemia verslo sėkmę
Kitas krašt ut in um as 1 – meno žmonės, kurie net pabrėžtinai gali demonstruoti,
kad nesilaiko protokolo, nes jie esą ypatingi, išskirtiniai, kitaip mąs tantys, tačiau tam tikrais atvejais ir jiems reikia laikytis protokolo nor mų“, – pabrėžė žinovas. Menininkams privalu jų laikytis, jei jie dalyvauja išskirtiniame ren ginyje, susitikime, derybose, bend rauja su aukšto rango valstybės va dovais, politikais, verslininkais.
tas, svarbus, pripažįstamas verslo pasaulyje, jis, be abejo, turi laikytis protokolo normų, ir tada, kai rei kia, turi pasielgti taip, kaip pridera solidžiam verslininkui“, – etiketo subtilybes dėstė A.Lydeka. Kiekviena protokolo sritis yra vie nodai svarbi, apranga – taip pat. „Gerai uždirbantis, klestintis verslininkas gali į savo įmonę atei ti taip, kaip jam gražu, pavyzdžiui, dėvėdamas sportinį kostiumą. Ta čiau jei tą dieną pas jį atvyks galimi verslo partneriai, užsakovai jo pre kėms, jo paslaugoms, bus visiškai kvaila pasirodyti sportiniu kostiu mu“, – tvirtino A.Lydeka. Protokolinės normos apibrėžia, kaip ir kokioje situacijoje versli ninkas turi būti apsirengęs, kokie aprangos kodai vienu ar kitu atve ju privalomi. Dėmesio: vizitinė kortelė
Arminas Lydeka:
Jeigu verslininkas nori pasiekti išskirti nių rezultatų, nori bū ti rimtas, svarbus, pri pažįstamas verslo pa saulyje, jis turi laiky tis protokolo normų.
Tuomet protokolas privalomas ir jiems. Visiems reikia jų laikytis. „Verslininkų protokolas yra ties viduriu, rikiuojant visas profesijas nuo diplomatų iki laisvųjų meni ninkų“, – teigė A.Lydeka. Siekiant išskirtinių rezultatų
„Jeigu verslininkas nori pasiekti iš skirtinių rezultatų, nori būti rim
„Sutinka pagal rūbą, išlydi pagal vizitinę kortelę“. Taip šiuolaiki niame verslo pasaulyje galima bū tų pritaikyti liaudies išmintį. Regis, net tokios smulkmenos labai svar bios formuojant savo įvaizdį. „Įsivaizduokite, linksmas šau nus verslininkas susikūrė savo vi zitinę kortelę, kuri išmarginta įvai riausiomis spalvomis, debesėliais, vaivorykštėmis, juostomis, užrašais su keliolika šriftų. Susikūrė įdomią žaismingą vizitinę kortelę. Tačiau jei susidurs su rimtu partneriu dery bose, pateikęs tokią vizitinę kortelę, susilauks nedviprasmiškų vertini mų, kad jis yra keistuolis, nevykė lis, ir niekas nei rimtos sutarties su juo sudaryti, nei bendrauti nepano rės. Vizitinės kortelės turi savo nor mas“, – teigė protokolo ekspertas. Kam skirtos dovanos?
Verslo dovanos ne mažiau svarbios nei vizitinės kortelės. Jei verslinin kui reikėjo atsivežti verslo dovaną, o jis jos neturi, tai gali visaip nu
Etiketas: net rankos paspaudimas versle lemia sėkmę.
lemti sutarties pasirašymą ar soli daus kliento įgijimą. „Arba priešingai, į renginį, kuria me susirenkama diskutuoti ir derė tis, verslininkas keliems dalyviams atneša solidžias dovanas. Be abejo, toks veiksmas gali pasmerkti ne sėkmingoms deryboms, nesėkmin gam tokio susitikimo rezultatui. Nes jis pasielgė ne pagal protoko lo normas su tomis verslo dovano mis“, – primena A.Lydeka. Ne mažiau svarbu ir vizito pla navimas, ypač jei laukiama svečių iš užsienio. „Laukiama garbingos delega cijos, būsimų investuotojų, kitos valstybės atstovų, o mes organi zuojame susitikimą, nesilaikyda mi protokolinių normų, sakykime, iš pradžių labai smagiai nuvažiuo jame į restoraną išgerti lietuviško midaus, po to keliaujame padėti gėlių prie kokio nors svarbaus pa minklo. Visa tai, ką vardiju, yra ge rai, tačiau ne tokia eiga. Protokolas numato, kaip tokie vizitai turi bū
ti planuojami. Svarbu net automo biliai, kuriais bus vežiojami svečiai, kur jie juose bus sodinami, kokios vietos garbingiausios“, – pasakojo etiketo žinovas. „Savo subtilybių turi net ir rūky mas. Reikia žinoti, kur tai yra daroma, ar privalu pridegti svečiui cigaretę, ar ne. Visa tai reglamentuoja protokolo normos, tad kiekvienoje iš tų sričių, jeigu tam verslininkui norisi sudaryti gerą įspūdį apie save, pasirodyti rim tam, solidžiam, įtakingam, jis turi tų klaidų nedaryti ir laikytis protokolo“, – pabrėžė A.Lydeka. Elgesio kalba
Protokolas yra tarptautinis. Nacio naliniai papročiai, tradicijos, reli giniai aspektai, kultūriniai dalykai daro įtaką ir oficialioms protoko lo normoms. Tad skirtingose pasaulio šalyse tarp verslininkų yra tam tikri bend ravimo skirtumai, ir tai natūralu, ti kina etiketo ekspertas. Protokolo nauda yra ta, kad visi tarpusavyje
„Shutterstock“ nuotr.
galėtų bendrauti naudodami tą pa čią elgesio kalbą, kad žinotų, kas kur turi atsisėsti, kaip pasisveikinti. „Pagal tarptautinį oficialų pro tokolą indas su lietuviu, su ameri kiečiu ar kitos tautybės verslinin ku sveikinsis paspausdamas vienas kitam ranką, o ne sudėjęs rankas ir nusilenkdamas. Tai yra tik nacio nalinis pasisveikinimas indams, tam regionui“, – teigė A.Lydeka. Yra diplomatinis protokolas, ka rinis, karališkasis ir tarnybinis. „Mes visi, paprasti žmonės, la biausiai orientuojamės į tą tarny binį protokolą, būtent tarnybinio protokolo rėmuose ir bendrauja verslininkas su valdininku, valdi ninkas su pedagogu, pedagogas su verslininku, verslininkas su vers lininku. Bendraujama remiantis tomis tarnybinio protokolo nor momis, kurios yra kur kas libe ralesnės, paprastesnės, ne tokios griežtos, bet tai taip pat yra tarp tautinio protokolo dalis“, – tvirti no etiketo ekspertas.
Naujos taisyklės – naujos išlaidos Dalyvauk konkurse Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Lietuvoje ketinama keisti produk tų ženklinimo tvarką. Naujos etike tės su privaloma informacija apie produkto sudėtį verslininkams grasina papildomomis išlaidomis.
Maisto produktų gamintojams teks pakratyti kišenes. Pagal ES reika lavimus keičiama maisto gaminių ženklinimo tvarka. Veterinarijos specialistai pri pažįsta, kad pakeisti ženklinimą kainuoja nemažai, tačiau naujo vėms bus suteikiamas pereina
masis trejų-penkerių metų lai kotarpis. „Maisto produkto etiketėje turės būti nurodytas produkto pavadini mas, prie jo būtinai turi būti nuro doma, ar jis su saldikliais. Fasuotų produktų informaciniuose lape liuose turi būti išvardytos sudėti nės dalys, kilmės šalis, gamintojas ir tinkamumo vartoti terminas“, – pasakojo Klaipėdos valstybinės ve terinarijos tarnybos viršininko pa vaduotoja Jūratė Mačiulienė. Neretai įrašai etiketėse yra labai smulkaus šrifto, ir garbaus amžiaus pirkėjai vargiai gali įžiūrėti, kas jo se parašyta.
Reikalaujama, kad įrašai turi bū ti įskaitomi, bet kokio dydžio šrif tas, nenurodoma. „Būna, kad garantinio termino data nutrinta, dažniausiai var totojai kreipiasi dėl to, kad ori ginalo kalba nurodoma vienokia produkto sudėtis, o jau lietuviš kai parašyta visai kitokia. Baudos už tai nėra labai didelės. Didžiau sia bausmė, kai stabdome preky bą tuo produktu, kol jis bus teisin gai paženklintas. Tačiau produktų platinimą mes stabdome tik tuo atveju, jei gresia pavojus gyven tojų sveikatai“, – tvirtino J.Ma čiulienė.
„Užaugink verslo idėją“
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“, burianti klaipėdiečius ir miesto verslininkus bendram tikslui – puoselėti Klaipėdą ir siekti, kad mūsų miestas taptų vieta, kur gera gyventi ir dirbti, jau trečią kartą rengia konkursą „Užaugink verslo idėją“.
Konkurso tikslas – skatinti Klai pėdos jaunimą imtis verslo, mo kymosi įstaigose įgytas teorines žinias taikyti realiose verslo si tuacijose, užpildyti egzistuo
jančią informacinę spragą tarp verslininkų, ieškančių finansa vimo naujų įmonių kūrimui, bei investuotojų, ieškančių įdomių investicinių projektų. Džiugi žinia siekiantiems vers lo idėją paversti realiu verslu – pratęstas paraiškų priėmimo lai kas. Lietuvos investuotojas laimė tojui skiria 100 tūkst. litų. Paraiškų priėmimas iki vasa rio 26 d. Išsamesnė informacija www.mmk.lt.
14
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Valstybės įmonės metus palydėjo p „Rekordas“ – toks žodis dažnai pasigirsta valstybinių transporto įmonių vadovų lūpose, kalbant apie praėjusius metus. Rekordi niams rezultatams įtakos turėjo atsigaunanti šalies ekonomi ka, tačiau vien jai skirti visų nuopelnų nelinkę ir ekspertai.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rekordinis pelnas
Praėję metai valstybės įmonėms buvo pelningi. Visos Susisieki mo ministerijos valdomos įmonės, viršydamos lūkesčius, uždirbo apie 260 mln. litų pelno. Tai buvo be ne tris kartus didesnis pelnas nei 2010-aisiais. Tačiau, kaip sakė įmonių vadovai, stebuklų nebūna: pelną atnešė ne pasipurtęs aukso avinėlis, o investicijos ir kryptin gai mažintos sąnaudos. Rekordiniu rezultatų šuoliu be ne labiausiai džiaugėsi Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Jo generali nis direktorius Eugenijus Gentvilas praėjusių metų rezultatus vertino vienareikšmiškai – „labai gerai“. Anot jo, net 500 metų gyvuojan tis uostas pasiekė geriausius rezul tatus per visą savo istoriją ir, kaip rodo duomenys, tapo stipriausiu uostu Baltijos šalyse. Pasak jo, praėjusių metų ro diklius lėmė nuodugniai pareng ti strateginiai planai ir investicijos į labiausiai atsiperkančius objek tus: „Pernai gilinome uosto dugną šiaurinėje dalyje, dabar pradeda me gilinimo darbus likusioje daly je. Tai leis į uostą priimti didesnio tonažo laivus. Be to, sumažinome rinkliavas ir tapome patrauklesni krovinio siuntėjams.“ E.Gentvilo teigimu, praėjusiais metais investicijos buvo rekordiš kai didelės ir siekė apie 170 mln. litų, tačiau jų vaisius esą skinsi me tik šiemet: „Pernykštės inves ticijos dar tik duos rezultatų, juk rinka nespėja taip greitai reaguo ti – investicijų vaisius reikia skinti vėliau. Nebūna taip, kad pastačius krantinę joje jau po savaitės stovi krovinys – kroviniai iš JAV ar Kini jos planuojami prieš pusmetį.“ Praėjusių metų rekordinės in vesticijos, E.Gentvilo manymu, Klaipėdos uostui pranašauja dar geresnius laikus nei pernai. Todėl į uosto infrastruktūrą šiemet pla nuojama investuoti dar daugiau – apie 250 mln. litų. Šių planų, anot jo, nesutrikdė nė prasčiau, nei ti kėtasi, prasidėję metai: „Sausis kol kas nelabai palankus, bet tai gali būti susiję su „Lietuvos gele žinkelių“ padidintais krovinio ve žimo tarifais.“
Uosto generalinis direktorius ne slėpė, kad gerais rezultatais tiki masi pakeisti kritišką visuomenės požiūrį į valstybės įmones, tai šiuo metu yra pagrindinis jo tikslas: „Aš ir neturiu kitokios užduoties sau, kaip pakeisti visuomenės požiū rį, pirmiausia rezultatais. Manau, kad skeptikai, kurie dažnai yra tei sūs kritikuodami, dabar argumentų nebeturės. Juolab kad mes valsty bei mokėsime pelno mokestį – 60 mln. litų. Tai įrodo, kad ir valstybės įmonės gali sėkmingai dirbti.“
Gitanas Nausėda:
Valstybės įmonių va dovams buvo sudary tas tikrai nemenkas spaudimas siekti ge resnių rezultatų. Keleivių pritraukė pigumu
Ne visos valstybinės transpor to įmonės galėjo pasigirti pel nu, tačiau ir jų veiklos ataskaito se skambus žodis „rekordas“ vis dėlto šmėstelėjo. Pernai, prelimi nariais duomenimis, visi Lietuvos oro uostai aptarnavo rekordinį ke leivių skaičių šalies istorijoje – 2,7 mln. žmonių. Tarptautinio Vilniaus oro uos to komunikacijos vadovės Sandros Šiaulienės teigimu, pernai Europą purtęs ekonominis nestabilumas neigiamos įtakos šalies aviacijos rinkai nepadarė, netgi priešin gai: „Buvo juntamas pagyvėjimas. Baltijos regiono aviacijos rinka ki lo sparčiausiai Europoje: penkiuo se didžiausiuose Baltijos šalių oro uostuose – Rygos, Talino ir Vil niaus, Kauno, Palangos – bendras keleivių srautas pernai išaugo apie
15 proc. ir gerokai viršijo Europos 4,5 proc. vidurkį.“ Anot pašnekovės, pernai keleivių padaugėjo visuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose, o didžiau sias augimas pastebėtas sostinėje. Vilniaus oro uosto keleivių skaičius sparčiausiai augo ir visoje Europos rinkoje. Pagal šį rodiklį jis pralen kė visus 170 Tarptautinės oro uostų tarybos vertintus Europos oro uos tus. Tačiau net ir tai įmonei pelno nedavė, kita vertus, daugiau nei perpus, iki 3 mln. litų, sumažino nuostolius. „Sumažintos sąnaudos leido smarkiai sumažinti rinkliavų dy džius. Šiuo metu oro linijų bendro vių mokami mokesčiai už suteiktas paslaugas yra tris kartus mažesni nei 2005 m. Šiemet sąnaudas bus siekiama sumažinti dar labiau, o oro linijų bendrovėms taikyti dar patrauklesnę oro uosto rinkliavų kainodarą, taip skatinant keleivių ir skrydžių augimą“, – apie nu veiktus darbus ir planus pasakojo S.Šiaulienė. Jos teigimu, pernai nuo pirmų jų dienų pradėta taikyti nauja kai nodaros sistema sudarė palankias sąlygas oro linijų bendrovėms pri traukti. Taip oro uoste veiklą pradė jo dvi didelės pigių skrydžių bendro vės „Wizz Air“ ir „Ryanair“, taip pat prisijungė Švedijos bendrovė „Sky ways“ ir antra pagal dydį Rusijos skrydžių bendrovė „Transaero“. Kauno oro uostas praėjusiais me tais taip pat sulaukė didesnio ke leivių skaičiaus. Tačiau, kaip teigė įmonės generalinis direktorius Ari jandas Šliupas, tai ne naujiena, esą keleivių srautai didėja jau devyne rius metus iš eilės. Tokiais rezul tatais, pasak jo, gali pasigirti retas Europos oro uostas. Anot pašnekovo, pernykštį kelei vių skaičiaus augimą labiausiai pa skatino dar 2010 m. dvigubai pa didintas pigių „Ryanair“ skrydžių krypčių skaičius, taip pat vasarą pasiūlytos naujos poilsinės kryptys į Rodo, Koso salas, Alikantę. Jos esą iškart tapo populiarios tarp keliau tojų ne tik iš Lietuvos, bet ir šalių kaimynių: Baltarusijos, Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities). Nuostolių išvengė
Nauja rinkodara pernai iš nuosto lių duobės traukė ir Lietuvos paštą.
Rezultatai: 2011 m. Klaipėdos jūrų uostas tapo stipriausiu uostu Baltijos
Skaičiuojama, kad kelerius metus nuostolingai veikęs Lietuvos paštas 2011-aisiais gavo 300 tūkst. li tų pelno. Nors įmonės vadovė apie sėkmę dar netrimituoja, kasmet gerėjantys rezultatai esą teikia vil čių. Lietuvos pašto generalinės di rektorės Linos Minderienės tei gimu, 2009 m. įmonės nuostoliai siekė 67,8 mln. litų, tačiau atlik ti struktūriniai pokyčiai ir suma žintos veiklos sąnaudos nuosto lius 2010-aisiais sumažino iki 10,2 mln. litų. „Ta pačia linkme dirbome ir praėjusiais metais. Ir toliau ma žinome sąnaudas, efektyvinome
paštų veiką, aktyvinome prekių ir paslaugų pardavimą. Visa tai lei do pasiekti gerų rezultatų“, – tiki no pašnekovė. Anot jos, stebėdama ir anali zuodama rinką įmonė ieškojo ga limybių pasiūlyti naujų ir patrauk lių paslaugų. Kaip vieną didžiausių praėjusių metų naujovių L.Minde rienė įvardijo įdiegtą siuntų savi tarnos terminalų tinklą „Siun tos24“, leidžiantį atsiimti siuntas bet kuriuo paros metu: „Nors ter minalų tinklą pradėjome diegti praėjusių metų pabaigoje, mato me, kad ši paslauga šalies gyven tojams bei verslo įmonėms yra tik rai patraukli.“
15
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
turtas rekordinis pelnas
Augo keleivių skaičius
Dažniausiai – į Vilnių ir Kauną
Praėjusiais metais valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ gavo rekordinį pelną. Ikimo kestinis įmonės pelnas per nai siekė apie 181 mln. litų, o 2010 m. įmonė gavo 78 mln. litų ikimokestinio pelno. Re zultatus valstybės įmonė pa gerino efektyvindama veiklą ir perveždama daugiau krovinių.
Pernai Lietuvos geležinkeliais keliavo 4,8 mln. keleivių, arba 11 proc. daugiau nei 2010 m. Vietinio susisiekimo trauki niais praėjusiais metais kelia vo 14 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais. Kelei vių tarptautiniais maršrutais skaičius beveik nekito – vos 2 tūkst. mažiau nei 2010-aisiais.
Pernai Lietuvos geležinkelių maršrutu Naujoji Vilnia–Vil nius–Kaunas–Naujoji Vilnia ke liavo net 18 proc. daugiau kelei vių nei 2010 m., jų skaičius sie kė 1,1 mln. Tolimesniu marš rutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius praėjusiais metais keliavo 489 tūkst. gyventojų, arba 6 proc. daugiau nei 2010 m.
pamodamos sausomis nosinaitėmis
s šalyse, Lietuvos oro uostai aptarnavo rekordinį keleivių skaičių, „Lietuvos geležinkeliai“ toliau didino pelną, o Lietuvos paštas pagaliau išbrido iš nuostolių liūno.
Pašnekovės teigimu, per praėju sius metus Lietuvos paštas taip pat atidarė 13 naujų pašto skyrių šalies didžiuosiuose prekybos centruose ir jie sulaukė kelis kartus dides nių klientų srautų nei įprasti pašto skyriai. „Naujų klientų taip pat pavyko pritraukti sumažinus įmokų ir mo kesčių surinkimo paslaugos kainą. Dabar mokestis už įmokas Lietuvos pašte yra vienas mažiausių rinko je“, – sakė L.Minderienė. Vadovė neslėpė ambicijų ir Lie tuvos paštą mato kaip stiprią ir konkurencingą šalies bendro vę, kuri dar turi galimybių tobu lėti. Todėl ateityje esą planuoja
ma modernizuoti pašto skirstymo procesą, optimizuoti paštų tinklą ir klientams pasiūlyti naujų elektro ninių paslaugų. Pasitempti skatina dėmesys
Ekonomikos specialistai mano, kad sėkmingus valstybės įmonių rezul tatus lėmė išaugę valstybės reika lavimai. Tačiau jie taip pat nea bejoja, jog įmonių vadovai pelno nebūtų gavę be gebėjimo prisitai kyti prie rinkos pokyčių. Lietuvos pramonininkų konfe deracijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, pernai trans porto sektorius atsigavo sparčiau
nei pramonė pirmiausia dėl ge rai susiklosčiusių krovinių srautų. Tačiau, anot jo, didžiąją dalį nuo pelnų susišlavė ir įmonių įdirbis bei sugebėjimas prisitaikyti prie rinkos. „Šiuo metu krovinių srautams svarbi Rusija, nes šioje šalyje ma tome gerokai didesnį ekonomikos augimą nei stagnuojančioje ES. Nemažai mūsų krovinių keliau ja būtent į Rusiją, iš NVS šalių. Be to, ir Vakarų Europoje mūsų trans porto įmonės daugiausia dirba su stipresnėmis, o ne recesiją išgy venančiomis ES šalimis: Vokieti ja, Prancūzija ir pan.“, – sakė jis.
16
BFL nuotr.
Valstybinių transporto įmonių rezultatai Metai
Pelnas* (mln. litų) Krovinių kiekis (mln. t) „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 181 52,5 2010 78 48 Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2011 85 36,6 2010 54 31,3 Lietuvos paštas 2011 0,3 2010 –12 Lietuvos oro uostai Keleivių skaičius (mln.) 2011 –3,9 2,7 2010 –10,4 2,3 * Ikimokestinis pelnas Šaltinis: Susisiekimo ministerija
16
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
turtas
Valstybės įmonės metus palydėjo pamodamos sausomis nosinaitėmis S.Besagirskas taip pat 15 teigė pastebėjęs, kad dar nuo užpernai Lietuvos įmonės
aktyviai ieškojo naujų rinkų, daly vavo verslo parodose, taip siekda mos padidinti savo sėkmę. Tokie požiūrio pokyčiai esą ne tik atvė rė naujų galimybių, bet ir pagyvi no verslininkų srautus šalies oro uostuose. SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, vienas svarbiausių valstybės įmonių sėk mės veiksnių yra pastarųjų metų bandymai joms suteikti daugiau motyvacijos ir reikalavimai orien tuotis į pelną. Esą anksčiau išori nis spaudimas valstybės įmonėms buvo mažesnis ir tik neseniai pri siminta, kad jos yra didžiulis vals tybės turtas. „Valstybės įmonių pelningu mas dabar nuolat dėmesio centre. Jų vadovams buvo sudarytas tikrai nemenkas spaudimas siekti geres nių rezultatų. Kita vertus, negalima teigti, kad ir ekonominė situacija neturėjo tam tikros įtakos dides niam pelningumui. Ekonomikos au gimo tempas pernai buvo gana spar tus, padidėjo ir privačių įmonių ar net viso ūkio pelningumas. Tai ste bino“, – pripažino G.Nausėda.
Eugenijus Gentvilas:
Gerais rezultatais ti kimasi pakeisti kri tišką visuomenės požiūrį į valstybės įmones.
Socialinės funkcijos nepelningos
G.Nausėda neabejojo, kad jaus damos įtampą praėjusiais metais valstybės įmonės bandė mažin ti sąnaudas bei gamybos ir darbo organizavimo rezervus. Tuo tiks
lu, specialisto manymu, valstybės turėjo peržiūrėti ir apkarpyti esa mas nepelningas socialines funk cijas. „Jei įmonės būtų privačios, jos nedelsdamos atsisakytų tų veik lų. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležin keliai“, nepaisydami naudos, ke leivius veža ir nepelningais ar net nuostolingais maršrutais. Tad šiuo atžvilgiu taip pat matome pokyčių: siekdamos pagerinti rezultatus, jos socialines funkcijas susiaurino“, – sakė ekonomistas. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad valstybės įmonėms atsisaky ti socialinių funkcijų sudėtinga, kol šios nėra aiškiai atskirtos nuo komercinių funkcijų. Joms atsi skyrus, valstybė esą būtų užsako vė, o įmonės veiktų kaip normalūs komerciniai objektai, iš valsty bės gautų atlyginimą už socialinių funkcijų vykdymą. „Tačiau dabar valstybės įmonės socialines funkcijas vykdo iš sa vo išteklių, todėl natūralu, kad iš jų negalima reikalauti maksimalių rezultatų. Tad būdų gerinti pelnin gumą dar yra, tačiau išlieka klausi mas, ką lems besiniaukianti Lietu vos ekonomikos padangė“, – sakė G.Nausėda.
Kalbėdamas apie valstybės įmo nių perspektyvas šiais metais pa šnekovas buvo įsitikinęs, kad geri rezultatai visuomenės neuž liūliuos. Esą jos dėmesys ir toliau bus nukreiptas į valstybės įmo nes. „Kad ir kaip žiūrėtum, vienas svarbių valstybės biudžeto papil dymo šaltinių bus valstybės įmo nių pelnas. Todėl, be jokių abejo nių, bus žiūrima į jų sėkmę. Tiesa, išlieka neapibrėžtumų, kas lau kia po rudenį vyksiančių rinkimų: ar pasikeitusi Vyriausybė ir val dančioji koalicija neakcentuos ki tų dalykų valstybės įmonių veiklo je“, – sakė G.Nausėda. Jo manymu, esamų iniciatyvų būtų naudinga neužgesinti ar neapversti aukštyn kojomis. S.Bes ag irskas pab rėž ė, kad bendros visuomenės nuomonės apie valstybės įmones nėra, esą tai priklauso nuo konkrečių pa vyzdžių. Tačiau, anot jo, visuo menė yra inertiška ir sunkiai kei čia išankstines nuostatas, todėl jas sulaužyti galima tik atidžiai iša nalizavus veiklos rezultatus, ku rie, kaip jis pabrėžė, dažnai neat silieka nuo analogiškų Europos įmonių.
Rezultatas: valstybės įmonės
sėkmingai pradėjo dirbti sumažinusios veiklos sąnaudas.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
17
KetvirtADIENIS, vasario 2, 2012
pasaulis Kraupus sąmokslas
Estai myli G.W.Bushą
Rusų nebijo
Didžiojoje Britanijoje ketu ri islamistai teisme prisipaži no planavę 2010 m. įvykdyti sprogdinimą Londono vertybi nių popierių biržoje. Jie rezgė sąmokslą siuntinėti bombas pašto siuntose prieš 2010 m. Kalėdas, taip pat tarėsi dėl ga limybės surengti „Mumbajaus stiliaus“ ataką.
Estija nusprendė už paramą šaliai siekiant tapti NATO nare buvusiam JAV prezidentui George’ui W.Bushui įteikti prestižiškiausią šalies apdova nojimą – Marijos žemės kry žiaus ordiną. Ar G.W.Bushas atvyks atsiimti apdovanojimo į ceremoniją, kuri vyks vasario 24 d. Taline, nežinoma.
JAV žvalgyba mano, kad, pasi baigus reformai, Rusijos ginkluo tosios pajėgos bus pasirengu sios vykdyti operacijas artimojo užsienio šalyse, bet negalės kelti rimtos grėsmės NATO. Nors Ru sija daug investavo į įprastinės ginkluotės modernizavimą, pagrindine gynybos priemone liko branduolinis ginklas.
Britams špyga, o prancūzams pyragas Kandžioji britų žiniasklaida šaiposi iš vyriausybės. Maža to, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nuolatos apipila bri tus pašaipiais komentarais, antausį trenkė ir Indija. Prancūzų ir britų kovos
Dienraštis „Daily Mail“ ironizavo – vyriausybė skyrė indams beveik milijardą svarų sterlingų paramos, kad garantuotų, jog šalies kariuo menė bus apginkluota Didžiojoje Britanijoje gaminama technika, o gavo špygą taukuotą. Indai nutarė, kad juos už 10 mlrd. dolerių apginkluos ne kas kitas, o prancūzai, kurių prezidentas N.Sar kozy, regis, dabar yra vienas neken čiamiausių žmonių Britų salyne. N.Sarkozy pastabos britų prem jerui Davidui Cameronui Briusely je jau tapo kultinės. Pastarąjį kar tą žodžių karas tarp lyderių kilo šią savaitę, kai britų vyriausybės va dovas atsisakė paremti ES finansi nio stabilumo paktą. Prancūzijos prezidentas reagavo tulžingai. Jis Didžiąją Britaniją iš vadino „šalimi be pramonės“, ku ri rūpinasi tik savo finansų sekto riumi. Dauning Stritas tučtuojau atrėžė, kad N.Sarkozy pareiškimai – „rinkimų triukas, o britų pra monės sektorius kur kas didesnis nei prancūzų“. „Tai netiesa. Gamybos sektorius 2009 m. sudarė 11 proc. tiek Jung tinės Karalystės (JK), tiek Prancū zijos BVP. Be to, JK pramonės dalis BVP tais pat metais sudarė 15 proc., o Prancūzijos – 12,5 proc. Tai, ką N.Sarkozy pasakė, – netiesa. Na, juk jis rengiasi rinkimams“, – buvo rašoma Dauning Strito pa reiškime. Indų antausis
Kad ir kaip būtų, Indija paskelbė, jog naikintuvais šalies oro pajėgas
aprūpins būtent prancūzų bend rovė „Dassault“, o ne britų dalinai valdoma „BAE Systems“. Pasak šaltinių, iš viso įmonė pa gamins Indijai 126 karinius lėktu vus „Rafale“. Šie pakeis dabar In dijos naudojamus rusiškus „MiG“ lėktuvus, kurių galiojimo laikas be veik baigėsi. „Dassault“ žada, kad pirmieji 18 naikintuvų Indijos karines oro pajėgas pasieks per 36 mėnesius, likusieji 108 orlaiviai bus suren kami Indijoje. Tikimasi, kad san doris bus pasirašytas kovo mėnesį, o jau kitą savaitę vyks pirmosios derybos.
Indai nutarė, kad juos už 10 mlrd. dole rių apginkluos ne kas kitas, o prancūzai. O britų, vokiečių, ispanų ir italų konsorciumas „BAE Systems“, ga minantis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, liko it musę kandęs, nors kaip tik „Eurofighter“ laiko mas Europos karo aviacijos pasi didžiavimu. Dar visai neseniai britų tarp taut in io vystym os i sekretor ius Andrew Mitc hell as buvo įsit i kinęs, kad britų vyriausybė ga rantavo sandorio sėkmę, suteik dam a Ind ijai beveik mil ijard o svarų sterlingų paramą. „Tai labai svarbu mūsų santy kiams. Žinoma, kalbamės ir apie „Typhoon“ pardavimą“, – praėju
siais metais trynė rankomis A.Mit chellas. Priimtinesnė kaina?
Indijos pareigūnai neoficialiai pra sitarė, kad „Rafale“ naikintuvų kai na jiems priimtinesnė nei „Euro fighter“. Savo ruožtu ir „Dassault“, kaip tvirtina neoficialūs šaltiniai, gerokai sumažino naikintuvų kai ną, kad sandoris būtų patvirtintas. Indijos žiniasklaida suskubo pareikšti, kad prancūzų bendrovė įbruko indams sutartį pasiūliusi 5 mln. dolerių nuolaidą kiekvienam naikintuvui. Tiesa, oficialiai nei prancūzų, nei indų atstovai san dorio detalių nekomentavo. Eksp ert us Ind ijos sprend i mas nustebino. Anksčiau prancū zų įmonei nesisekė parduoti savo naikintuvų. Jų nepirko nei Maro kas, nei Brazilija, nei Šveicarija, nei Jungtiniai Arabų Emyratai. Maža to, nė viena šalis, išsky rus Prancūziją, neturi tokio tipo naikintuvų savo oro pajėgose, nes, kaip kalbama, naikintuvų išlaiky mas – brangus dalykas. Sandoris su Indija „Dassault“ buvo pasku tinis šiaudas. Ekspertai ir žiniasklaida spėlioja, kad Indijai nusileisti padėjo politi nis spaudimas iš Eliziejaus rūmų. Esą 2010 m. gruodį Indijoje viešė jęs Prancūzijos prezidentas N.Sar kozy ne tik aktyviai reklamavo pran cūzų gaminius, bet ir žadėjo indams bandysiąs „pramušti“ jiems nuola tinę vietą Jungtinių Tautų Saugu mo Taryboje bei galimybę naudotis branduolinėmis technologijomis. „Daily Mail“, „Der Spiegel“ inf.
Pralaimėjo: D.Cameronas (nuotr. kairėje) galės dar labiau pykti ant
N.Sarkozy. Indija nutarė, kad prancūzų „Rafale“ naikintuvai geresni nei britų. „Scanpix“ nuotr.
Pakistanas Afganistane rengia perversmą? Afganistane, pasitraukus NATO pajėgoms, įsigalės Talibanas, o Pa kistanas tam pritaria? Taip mano Aljanso vadovybė.
Nutekinta slapta NATO ataskaita, su kuria susipažino britų trans liuotojas BBC ir dienraštis „Ti mes“, praeitą mėnesį buvo pateik tas Aljanso vadams Afganistane. Ataskaita pagrįsta informaci ja, surinkta per 27 tūkst. apklausų, kuriose dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. sučiuptų Talibano ir tarp Sąmokslas: slaptoje NATO atas- tautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ kaitoje teigiama, jog Pakistanas kovotojų. Dokumentas atskleidžia, slapta remia talibus, kad šie grįžtų kad įtakinga Pakistano slaptoji tar į valdžią Afganistane. AFP nuotr. nyba (ISI) talkina Talibanui.
„Islamabadas, naudodamasis tar pininkų ir šnipų tinklu, teikia pata rimų Talibanui, kaip kovoti su Va karų šalių koalicinėmis pajėgomis. Pakistano vyriausybė išlieka glaudžiai susijusi su Talibanu, – nu rodoma ataskaitoje. – ISI gerai in formuota apie Talibano veiksmus ir aukštų Talibano pareigūnų buvimo vietas. Aukšti talibų lyderiai regu liariai susitinka su ISI darbuotojais, kurie pataria dėl strategijos ir infor muoja apie bet kokius atitinkamus Pakistano vyriausybės interesus.“ JAV detaliai nekomentavo doku mento. „Mes nematėme šios ataskaitos, todėl negalime pateikti apie ją konkrečių komentarų, – sakė
Pentagono atstovas George’as Litt le’as. – Bet mes seniai nerimauja me dėl ryšių tarp kai kurių ISI ele mentų ir kai kurių ekstremistų tinklų.“ Pakistanas atrėžė, kad kaltini mai – nerimti. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdulas Ba sitas pabrėžė, kad „Pakistanas yra įsipareigojęs nesikišti į Afganista no vidaus reikalus“. Beje, ataskaitoje taip pat neven giama pabrėžti, kad tikėtina, jog Talibanas pasitraukus NATO pe rims valdžią Afganistane. „Daug afganų jau bando nusi teikti tam, kad grįš Talibas, – rašo ma ataskaitoje. – Kai ISAF (NATO
vadovaujamos Tarptautinės sau gumo paramos pajėgos) nebebus svarbus veiksnys, Talibanas mano, kad jo pergalė bus neišvengiama.“ Taip pat nurodoma, kad Taliba nas sąmoningai naudoja švelnesnę taktiką kai kuriuose regionuose, kad paskatintų spartesnį NATO karių išvedimą. Nors Afganistano vyriausybė kal ba apie taikos sutartį su Talibanu, NATO dokumente pabrėžiama, kad Pakistanas „aktyviai trikdo“ Tali bano ir Kabulo susitaikymą „nuo latinėmis pastangomis“, siekdamas destabilizuoti Afganistano prezi dento Hamido Karzai vyriausybę. BBC, „Guardian“, BNS inf.
18
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Nekilnojamasis turtas
Biržoje investuotojai išlieka apatiški
Nuoma
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85 Lic. Nr. 2682.
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
896468
898591
Unikali technologija Lietuvoje
868955
907886
906667
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., renovuotas namo šildymas, bendrija, remontas). Tel. 8 670 10 380.
906292
Skubiai išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“, su baldais ir buitine technika; 2 kambarių butą Smiltelės g., prie „BIG“. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 905982
Parduoda 2 kambarių 68 kv. m. naujos statybos kokybiškai įrengtą butą centre (atskira rūbinė, 7 kv. m lodžija, sandėliukas, požeminė vieta automobiliui 356 000 Lt). Galima derėtis. Savininkas. Tinka bankas. Tel. 8655 26 935. Butus: 1 kambario 2 a. Kauno g. (53 000 Lt), 2 kambarių 5/3 a. Taikos pr., nebrangiai 3 kambarių 5/2 a. Naujakiemio g., kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 904876
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.
884048
Pusę namo už „Eglės“ turgavietės (1 a., 64 kv. m, 4 a žemės, garažas); mūrinį sodo namelį už „Tilžės“ turgaus; 7 a sodo sklypą Kretingos g. Tel. 8 670 07 280.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anonimiškai) asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt. 892573
905093
Butus: naujos statybos 3 kambarių 7/5 a. Birutės g.; 4 kambarių 5/4 a., priešais „Vingio pasažas“; 1 kambario su balkonu ir kambarį bendrabutyje. Tel. 8 670 07 280. 905837
Garažą Debreceno g., bendrijoje „Šviesoforas“. Tel. 8 699 13 748. 908090
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668. 906243
905832
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 904220
Vairuotojų kursai
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 907115
Gerai suremontuotą 2 kambarių butą centre, S.Daukanto g. Pakeistos buto pertvaros, moderniai suplanuotas, aukštos lubos. Parduodamas su naujais baldais ir visa buitine technika. Pigus šildymas. Tel. 8 659 99 299. 904168
Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300. 891126
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 906672
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 906662
Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Pušyno g., sklypus namų statybai netoli jūros ir Darbėnų centre. Savininkas. Tel. 8 675 32 374. 908239
Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566. 893287
Tuščią 1 kambario butą Žardininkų g., netoli prekybos centro (yra balkonas). Tel. 8 672 72 955.
Perka 1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto, siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 904879
1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
907658
906307
16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108.
905777
2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., balkonas, dušas, WC, kriauklė, skaitikliai, suremontuotas). Savininkas. Tel. 8 643 27 660.
Kiti kursai
906642
906471
905821
Mokymas
906563
Išnuomoju kambarį 3 kambarių bute Birutės g. 17 vyriškiui. Tel. 8 601 18 886.
905868
765802
894528
AMBULATORIJA
SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
Sodybą Rudgalvių kaime, kaina 42 000 Lt. Tel. 8 698 78 602. 3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
906694
Sveikata, grožis
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
904172
Gražų nedidelės kvadratūros 1 kambario butą Taikos pr. ir 1,5 kambario 43 kv. m butą Smiltelės g. Tel. 8 679 82 151, 8 609 61 072.
Vilnius, vasario 1 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį toliau vyravo vangios nuotaikos – lyderio pozicijas dalijosi Vilniaus „Grigiškių“ ir „Teo LT“ akcijos, tačiau ir jų perleista mažiau kaip po 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesne apyvarta išsiskyrė Ūkio banko vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,89 proc. iki 313,75 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,54 proc. iki 446,18 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,54 proc. iki 133,12 punkto. Oficialiojo sąrašo Vilniaus „Grigiškių“ akcijų, kurios pabrango 1,84 proc. iki 0,608 euro, parduota už 32,5 tūkst. eurų, 0,96 proc. iki 0,632 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų – už 32,3 tūkst. eurų, 1,64 proc. iki 0,186 euro pabrangusių Ūkio banko akcijų – už 27,1 tūkst. eurų. 0,22 proc. iki 0,461 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų apyvarta buvo 15,2 tūkst. eurų, 1,19 proc. iki 0,255 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų – 10,7 tūkst. eurų, 0,16 proc. iki 0,633 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų – 7 tūkst. eurų. 2,37 proc. iki 1,510 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų perleista už 5,5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 0,40 proc. iki 0,498 euro, parduota už 13,9 tūkst. eurų, 1,32 proc. iki 0,154 euro pabrangusių „Agrowill Group“ akcijų – už 7,1 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 5 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 181,8 tūkst. eurų, iš jų 148,7 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
3 kambarių 65,5 kv. m butą Kretingos g. Butas tvarkingas, didelis, įstiklintas balkonas, renovuotas, pigus šildymas. Pasiteirauti tel. 8 659 99 299.
907254
2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirmasis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel. 8 655 07 269. 905795
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
2, 3 kambarių naujos statybos butus perduotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075.
904420
904326
900350
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 907453
Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Laukininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpininkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778. 904752
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 906987
Paslaugos Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com. 903146
Nukelta į 19 p.
19
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Paskolos atkelta iš 18 p. PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 905146
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902545
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900832
Perka
Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus profilio kirpėjos ir manikiūrininkės (gali būti kolektyvas). Geros sąlygos darbo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
899466
895880
Reikalingas mechanikas-automobilių šaltkalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008. 907175
Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų darbo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.
905916
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 902146
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
907229
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195. 905770
Parduoda
904967
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Reikalingas vairuotojas, turintis darbo patirties su manipuliatoriumi. Tel. Tel. 8 698 80 007.
900259
Kruopštus, sąžiningas, pareigingas 46 m. vyriškis, turintis elektro-automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 679 97 104. 906636
Siūlo darbą Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.
Spec. autotransportą metalui vežti. han76jan@gmail.com, tel. +972547738698.
907308
902470
904406
VšĮ Klounų teatro studija ieško vadybininko (darbo grafikas laisvas, darbo patirtis nebūtina). Reikalavimai: gebėjimas ir noras dirbti. Tel. 8 618 37 828.
Terjerų veislės šuniukus. Tel. 8 647 91 235, 8 688 30 479. 911639
Kita Parduoda Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350. 897310
Ieškome virėjos, konditerės, bandelių kepėjos. Tel. 8 686 53 234.
Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291.
907138
906683
902570
Įmonei reikalingas vilkiko vairuotojasekspeditorius dirbti Europoje. Pasiteirauti tel. 8 657 94 363 (nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis). 908327
Klaipėdos transporto įmonė ieško CE kategorijos vairuotojo. Darbas Danijoje (kadencija - 4 savaitės Danijoje, 1 savaitė namie). Tel. 8 699 45 408. 908137
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 902171
Paslaugos
907016
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-statybininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 908389
Skaldytas beržines malkas, atraižas. Atvežame po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229. 904677
Paslaugos Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901485
908395
Parduoda
905480
907330
Antstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytines Nijolei Mickevičienei nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus numeris 2199400530180068, bendras plotas 77,64 kv. m, adresu Varpų g. 2768, Klaipėda. Pradinė pardavimo kaina 128000,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 % – 12800,00 Lt turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285, esančią AB Šiaulių banke. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 7 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.
Buitis ir technika
903862
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Varžytinės
Automobiliai
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Dovanoja
Ieško darbo
Statybos paslaugos
UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.
907217
Darbas
Gipskartonio montavimas ir kiti apdailos darbai. Tel. 8 698 49 719, e. paštas info@apdailosfabrikas.lt. Kokybiškai atliekame apdailos darbus: klijuojame plyteles, glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.
905226
907345
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
906217
906793
Statyba ir statybinės medžiagos
906621
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.
Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 902350
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 905968
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405. 907847
908101
įvairūs
20
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras. lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 8 d. 18.30 val. – H.Purcell. „Didonė ir Einėjas“. 2 d., 3 v. opera. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 2 d. 18 val. – „Jūra miške“. L.Mockūnas (saksofonas), P.Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi
koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kiti renginiai Vasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jaunimui. Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – teatro laboratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – teatro laboratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler
apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiai Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras-susitikimas su A.Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Nemokamus kvietimus galima įsigyti „Švyturio“ arenos, Klaipėdos koncertų salės, Bilietai.lt (PC „Akropolis“) ir Žvejų rūmų kasose. Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje - Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 3 d. 16 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Nukelta į 22 p.
21
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną,
ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją
Kelionė vyks 2012 03 02 – 28
ir JAV!
Kelionės kaina nuo 12498 Lt asm.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Teniso arena
sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos
Programą rasite www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
22
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
pramogos atkelta iš 20 p.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 2–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“. Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“. Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Kovo 15–16 d. tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com. Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų
paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. „Marginių salonas“ (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda. LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems. „Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji Klaipėdos miesto biblioteka savivaldybės viešoji biblioteka Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinės paroda „Požiūris“. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Ypatingas atvejis (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (3, 4).
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo f. „Potvynis. Šėlstanti upė“ (JAV, 1997 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (9) (N-7). 0.35 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.30 Komedija „Biuras“ (1) (JAV, 2008 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ (3, 4). 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.40 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (9).
7.00 Žinios (k). 7.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 8.25 „Lietuvėlė“ (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 18.00 Žinios.
18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Šeštasis pojūtis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Kietakaktis“ (JAV, 2010 m.) (N-7). 22.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.15 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT spektaklis. P.Čaikovskio baletas „Gulbių ežeras“ (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gruzijos kino klasika. Komedija „Ir traukinys važiavo“ (Gruzija, 2005 m.) (N-7) (k). 15.45 Dok. f. „Miškas pagal Vytą Plytniką“ (2011 m.) (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Baras“. Dok. f. apie Artūrą Barysą-Barą (2009 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama „Trys dienos“ (1991 m.) (N-7). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (6). „Gyvojo Bo žemė. Šri Lanka“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Išlikimas“. 11.15 „Kobra 11“ (6). 12.15 „Geri vyrukai“ (4). 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“ (7). 18.00 „Geri vyrukai“ (5). 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Romantinė komedija „Elizabettaunas“ (JAV, 2005 m.). 23.50 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Barselonos „Regal Barcelona“–Kauno „Žalgiris“. Vaizdo įrašas. 1.25 „Futurama“. 2.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“ (9).
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (2). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 „Volanderis“ (6) (N-7). 22.50 „Vyriški reikalai“. 23.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T.
9.52, 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 1.00 „Generolas“. „Mistifikacija“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15 12.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. Kultūra +. Humoro laida „Maski šou“. „Nenuorama Seidė“. „Daktarės dienoraštis“ (N-7). Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 13.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 13.45 Drama „Sankt Peterburgo demonai“ (Italija, 2008 m.) (N-7). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 „Mirties gniaužtuose“ (2) (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Ką mes valgome?“ 18.45 Rezonansas. Tiesioginė diskusijų laida. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 21.15 „Kenedžiai“ (N-7). 22.30 Kriminalinis veiksmo trileris „Linija“ (Meksika, JAV, 2009 m.) (N-14). 0.10 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 1.10 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Fantastinė romantinė drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 9.00 Muz. komiška drama „Koncertas“. 11.00 Drama „Kalėdų namelis“. 13.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 15.00 Istorinė karinė drama „Šešėlių moterys“ (Prancūzija, 2008 m.). 17.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pagrobimas“. 19.00 Anim. nuotykių komedija „Planeta 51“. 21.00 Romantinė komedija „Dvi dienos Paryžiuje“. 23.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“. 1.00 Kriminalinė drama „Persikėlimas“.
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.45 Mados nuosprendis. 13.50, 4.45 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55, 0.40 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 19.00 Tegul kalba. 20.00, 23.40, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05 „Žukovas“. 22.15 „Šaltoji politika“. 23.20 Vakaro naujienos. 23.50 „Kontekstas“. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Suprasti. Atleisti. 2.45 Vaid. f. „Praėjusių metų kadrilis“. 3.55 „Žukovas“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Valencia“–„Real Sociedad“. 12.00 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 12.30 Futbolo dievai. G.Mülleris. 13.00 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 14.30 Automoto. 15.00 Adrenalinas. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–Madrido „Atletico“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
23
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planams arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstysite praeities įvykius, prisiminsite žmones, apie kuriuos seniai galvojote. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, atrodys, kad niekas negirdi, ko jūs iš tiesų norite. Drąsiai išsakykite savo norus ir nuomonę. Liūtas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu. Jei prireiktų pagalbos, pasikliaukite draugais. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes galite likti nesuprastas. Kita vertus, ar jums tikrai svarbi kitų nuomonė? Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Tiesiog palaukite palankesnio laiko. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų ir originalių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tinkama diena skaityti mokslinę literatūrą, domėtis istorija, geografija. Vandenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt pats laikas rinktis baldus, drabužius, spalvas ir t. t. Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti nerealią meilę, leistis į nuotykius.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.
„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tikslus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi trypčioja vietoje, jiems viskas krinta iš rankų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skirta kaip tik jums.
„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publicistas, asmenybės ugdymo specialistas ir verslo strategas, teigia, jog svarbiausias sėkmės principas yra šis: jeigu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonieriai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimėjimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyvenimo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį...
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje šal tis spaus dar labiau. Šalyje turėtų iš silaikyti ramūs ir sausi orai, tik penk tadienį Klaipėdoje ir Panevėžyje ga li truputį pasnigti. Šiandien sinopti kai prognozuoja iki 22 laipsnių šal čio, tik pajūryje bus apie 14 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį bus 21–29, dieną 15–21 laipsnis šalčio.
Šiandien, vasario 2 d.
–20
–15
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
–19
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–19
Panevėžys
–21
Utena
–20
8.28 17.11 8.43
33-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 333 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas –7 Brazilija +25 Briuselis –6 Dublinas +3 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga –4
kokteilis Panoro atsiprašymo Klaipėdos „Jūros“ choro, kuris iškrito jau po pirmojo „Chor ų kar ų“ konk ur so turo, nar iu prisistatęs Mindaugas suk urpė laišką, kur io tur in į „Koktei lis“ atsisako koment uot i: „Sveik i, jei gų Jūs galvojate, kad Česlovo Kavar zos pasisakymai kokteilyje apie Klai pėdos Jūros Chorą daro garbę Jūsų dienraščiui, tai labai tada abejoju Jū sų, kaip popier inio miesto atstov ų lo jalumu savo miestui. Ten nei juokinga, nei apskritai turi kažkokią pridedamą ją vertę. O toks juod in imas žmon ių, kur ie rimtai dirbo savo darbą, o žur nal istėl is, kur is apskritai ar tur i kok į nors nut uok imą apie chor in į darbą, nėra mūsų nei atstovas, nei draugas, tai būtų malonu, kad visas šitas š baig tųsi ir būtų viešai atsiprašyta.“
Londonas +3 Madridas +6 Maskva –15 Minskas –19 Niujorkas +6 Oslas –5 Paryžius –2 Pekinas +2
Praha –9 Ryga –18 Roma +7 Sidnėjus +25 Talinas –18 Tel Avivas +15 Tokijas +5 Varšuva –14
Vėjas
2–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-18
-15
-17
-19
4
-20
-16
-18
-20
4
rytoj
šeštadienį
-16
Marijampolė
Vilnius
–20
Alytus
-18
-19
6
1556 m. žemės drebėji mo aukomis Kinijoje ta po 830 000 gyventojų. 1901 m. įvyko Didžiosios Britanijos karalienės Vik torijos laidotuvės. 1905 m. gimė kosmet i kos pradininkas prancū zas Jean-Pierre Guerlain. 1907 m. mirė rusų chemi kas, paskelbęs savo perio dinę cheminių elementų (buvo žinomi 63 elemen tai) lentelę, sistemą, Dmit ri Mendelejev. Vėl iau ši lentelė buvo pavad inta jo vardu. Gimė 1834 m.
Sartų lenktynės – šį savaitgalį
Mindaugo laiško klaidos ir stilius („jei gų“, „popier inio miesto“) netaisyti.
O gal choro nar iais prisistatantys as menys ats ipraš ys, kad sekmad ien į tūkstančiams klaipėd iečių sugad ino nuotaiką?
rio 4-ąją, o savaite vėliau – vasario 11 dieną. Anot jo, žirgų šeimininkai baiminasi, kad savaitgalį progno zuojamas smarkus šaltis gali būti pavojingas gyvūnų sveikatai. Tuo metu Respublikinės lenkty ninių žirgų lygos direktorius Stasys Kerys antradienį sakė, kad lyga no rėtų lenktynes rengti artimiausią savaitgalį, mat jos anksčiau vyko ir esant žemesnei temperatūrai, nei prognozuojama šį savaitgalį. Kaip anksčiau pranešė Sartų lenkty nių organizatoriai, Dusetose turė tų varžytis 90 greičiausių ristūnų. Viena iš šių metų naujovių Sartuo se bus šunų kinkinių lenktynės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį laikysis speigas: naktimis galimas per 30, dienomis – daugiau kaip 20 laipsnių šaltis. „Klaipėdos“, BNS inf.
BNS inf.
Tikr iaus iai Mindaugas než ino, kad būtent „Kokteil is“ siūlo rašyt i malo nės laišką „Chor ų kar ų“ organ izato riams, kad šie sug rąž int ų klaipėd ie čius į konk urs ą. Jį privalėt ų pasira šyt i ne tik Klaipėdos gyventojai, bet ir miesto vadovai – meras, vicemerai, savivaldybės administracijos direkto rė, Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, Kultūros skyr iaus vedėjas. Tai suteiktų laiškui sol idumo. Pasira šiusieji tikrai padarytų įspūd į organi zator iams ir suteikt ų „Jūros“ chor ui dar vieną šansą įrodyt i, kad jis tikrai gerai dainuoja. Prognozės: tikimasi, jog šalčiai nebus tokie dideli, kad pakenktų lenktynėse dalyvausiantiems žirgams.
Teisėjas – liudininkei: – Jūs privalote sakyti tiesą, tik tiesą ir nieko daug iau. Taig i pasakok ite, kaip viskas įvyko. – Tai kad aš nieko nemačiau. – Bet prieš penk ias minutes sakėte, kad kuo puik iausiai viską matėte. – Taip, bet tada dar než inojau, kad jūs iškelsite tok ias sąlygas. Česka (397 719; „Jūros“ chorą ne peikite, o už jauskite. Iškristi pirmiems – didžiulis smūgis)
Šalčiai skina gyvybes
Žuvusiųjų skaičius trečiadienį išaugo iki 79, gelbėtojai dirba virš valandžius, oro temperatūra vieto mis krito iki 32,5 laipsnių šalčio. Užšalo dalis Juodosios jūros Ru munijos pakrantėje, sninga Kroati jos salose Adrijos jūroje. Bulgarijoje net 16 miestų užre gistruota žemiausia oro tempera tūra per 100 metų – tiek laiko čia fiksuojami meteorologiniai duo menys. Vien Ukrainoje mirtinai sušalo 43 žmonės, daugiausia benamiai. Daugiau nei 720 žmonių buvo hos pitalizuoti dėl nušalimų arba hipo termijos. Apie mirtinai sušalusius žmones taip pat pranešama iš Rumunijos ir Lenkijos. Rumunijoje, oro tempe ratūrai kritus iki minus 32,5 laips nio Celsijaus, per parą sušalę mi rė šeši benamiai, pranešė Sveikatos ministerija. Šimtai žmonių išsiųsta į prieglaudas, kur jie gali apsisau goti nuo baisaus šalčio. Antradienį Lenkijoje sušalę mi rė penki žmonės; nuo penktadienio aukų skaičius išaugo iki 29. Vengrijoje mokyklose nevyks ta pamokos, o vienoje nurodoma priežastis – nėra lėšų, kad galėtų šildyti klases. Tačiau vengras, 50metis sportininkas Gyorgy Schiril la, nepaisydamas speigo šeštadie nį ketina perplaukti Dunojų Vaco mieste – apie 500 metrų. „Aš nebijau iššūkių, – sakė jis. – Šis plaukimas skersai Dunojaus bus jau 15-as. Prieš dvejus me tus turėjau brautis pro kelias tonas sveriančias ledo lytis.“
Iniciatyva – malonės laiškas
Linksmieji tirščiai
1925 m. Maskvoje gimė žinoma SSRS ir Rusijos operos dainininkė Irina Archipova. Mirė 2010 m. Maskvoje. 1947 m. gimė rašytojas, literatūros ir tautosakos tyr inėtojas, teatrologas Balys Sruoga. Jo žymūs kūriniai: „Dievų miškas“, „Milžino paunksnė“ ir kt. Mirė 1947 m., palaidotas Rasų kapinėse. 2002 m. įsigaliojo oficia lus fiksuotas lito kursas su euru, kuris yra 3,4528 lito už vieną eurą.
Serbijoje ir Bosnijoje gelbėtojai sraigtasparniais evakuoja dešimtis žmonių iš užpustytų kaimų, pristato maisto produktus, teikia medicinos pagalbą, kai speigai Rytų Europą lai ko savo lediniuose gniaužtuose.
Lengvas klausimas
rai dainavo nė kiek ne geriau nei klaipėdiečiai.
Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė.
1907 m. gimė poetas, literatūros kritikas Ber nardas Brazdžionis. Mi rė 2002 m.
„Kokteilio“ pozicija
Obj ekt yv um as: varžovų cho
Vardai
vasario 2-ąją
Rytas
-20
–20
–22
Keletą kartų keista Sartų lenktynių data jau aiški. Tūkstančius žiūro vų iš visos šalies su traukiančios žirgų lenktynės Dusetų hipodrome vyks šį šeštadienį. Tai galutinai nutarė trečiadienį su sirinkęs Dusetų hipodrome vyk siančių lenktynių organizacinis komitetas. Pasak Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vi
liaus Rekevičiaus, prieštaravimų tam, kad lenktynės vyktų vasario 4-ąją, išsakė tik Prancūzijos ristū nų sporto asociacijos atstovai, ku rių žirgai esą šiuo metu yra atvykę į Lietuvą ir serga gripu, bei žirgi ninkas Vytenis Neverdauskas. Ve terinarijos specialistai esą išsakė poziciją, kad prieštarautų lenkty nėms, jei dieną laikytųsi 25 laips nių šaltis. „Bet prognozės rodo, kad taip nešals“, – aiškino ministerijos at stovas. Dar šią savaitę abejonių dėl var žybų datos išsakė viena iš šio spor to atstovus Lietuvoje vienijančių organizacijų – Lietuvos ristūnų sporto asociacija. Jos prezidentas Arūnas Degutis BNS antradienį teigė, kad žirgų savininkai norėtų, jog Sartų lenktynės Dusetų hi podrome būtų surengtos ne vasa