TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ketvirtadienis,
Vasario 2 d., 2012 m. Nr. 27 (1226)
Vyriausybė nespėjo įgyvendinti visų tikslų – Žemės ūkio ministerija vis dar Vilniuje, o ne Kaune. Lietuva 4p.
Atgyjančia ekonomi- ka pasinaudojusios valstybės įmonės pasiekė rekordinius rezultatus. Tema 8p.
diena.lt
1 Lt
Indija paskelbė, kad pirks prancūziškus naikintuvus – tai kaip reikiant įsiutino Londoną. Pasaulis 12p.
Stadioną pradės nuo aikštynų
Vežėjai, dirbantys Vilniaus oro uoste, į jį keleivius veža standartiniais tarifais, o į miestą skaičiuoja tris kartus didesnius. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
3p.
Miestas
2p.
Nesantaika ar muštynės? Sost inėje Naugarduko gatvėje su mušt as lenkų taut ybės vaik in as atk reipė savo taut iečių iš Norveg i jos dėmesį. Norveg ijos lenkai nuo gąstauja dėl taut in ių konfl iktų mū sų šalyj e. O pol ic ijos pareigūn ai sako, kad Norveg ijos lenk us išgąs dinęs atvejis – viso labo paprastas viešosios tvarkos pažeid imas.
Sportas Viltys: sostinės valdžia tikisi, kad bent jau kitąmet greta užkonservuoto nacionalinio stadiono bus pradėtos statyti naujos futbolo aikštelės.
Vėl bręsta idėjos sugrįžti prie nacionalinio stadiono statybų projekto. Sostinės valdžia jau artimiausiu metu tikisi rasti lėšų dviejų futbolo aikštynų statyboms prie nacionalinio stadiono griaučių pradėti.
„Shutterstock“ nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Atgaivino idėją
Prieš beveik du dešimtmečius baig tame nacionalinio stadiono sta tybų projekte buvo numatyta greta jo įrengti bent tris modernius dirb tinės vejos futbolo aikštynus. Ta čiau vos pradėtoms stadiono staty
boms sustojus, nutilo kalbos ir apie futbolo aikštynus. Sostinės savival dybė prieš kelias dienas nusprendė atgaivinti idėją įrengti du aikšty nus. Pirmiausia, kaip rašoma miesto dokumentuose, „organizuoti dvie jų futbolo aikštynų įrengimo šalia prekybos ir pramogų centro „Akro polis“ galimybių studijos rengimą“.
2
11p.
Sužinojome varžovus
2
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mokyklose atšaukiamos pamokos Vilniaus mokyklose šiandien ir ry toj dėl didelio šalčio atšaukiamos pamokos.
Vilniaus miesto savivaldybė prane šė, kad savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis vasario 2 ir 3 d., lauko temperatūrai nukritus žemiau negu 25 laipsniai šalčio, sostinės mokyklose stabdo mas ugdymo procesas. Be to, sostinės taryba nustatė, kad temperatūrai nukritus žemiau nei 20 laipsnių šalčio tėvai gali nevesti vaikų į darželį ir neprivalės mokėti už maitinimą. Vis dėlto darželiai per šalčius dirbs įprastai – ar vaiką vesti į darželį, sprendžia patys tėvai. Mokytojai per šalčius privalės būti savo darbo vietose. Tad jeigu mokinys ateis į mokyklą arba vai kas bus atvestas į darželį, jis nebus grąžinamas namo ir galės mokyklo je ar darželyje išbūti visą numatytą laiką. Pasak medikų, sušalti esant ypač žemai temperatūrai didesnė tikimybė vaikams – jų termoregu liacinė sistema dar nėra visiškai iš sivysčiusi, ir vyresniems žmonėms, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė.
Jeigu mokinys at eis į mokyklą arba vaikas bus atvestas į darželį, jis nebus grąžinamas namo.
Dalis tėvų atžalų į mokyklas ne leido ir pastarosiomis dienomis. Oro temperatūrai nukritus že miau 20 laipsnių šalčio, į mokyklas nerekomenduojama eiti pradinių klasių moksleiviams, o termomet rams rodant mažiau nei 25 laips nius – ir 6–12 klasių mokiniams. Ketvirtadienio naktį Hidrome teorologijos tarnyba prognozuoja 20–28, dieną – 15–21 laipsnio šal tį. Penktadienio naktį bus 21–29, dieną – 15–21 laipsnis šalčio. Kaip skelbė „Vilniaus diena“, Vilniaus greitosios medicinos pa galbos stoties direktoriaus pava duotoja Vanda Pumputienė ragina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius pasirūpinti savo sveikata. „Svarbiausia – nevartoti alko holio. Jis yra pagrindinė sušali mo priežastis. Alkoholis išplečia kraujagysles. Žmogui atrodo, kad jam šilta, tačiau šiuo atveju kaip tik alkoholis ir neleidžia adekva čiai įvertinti situacijos“, – patari mus dalijo medikė. Pasak pašnekovės, taip pat labai svarbu nebūti tuščiu skrandžiu ir sočiai pavalgyti. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, raginami kuo mažiau laiko praleisti lauke. „Pagyvenę asmenys turėtų bū ti namuose. Jei netyčia lauke juos ištiktų infarktas ar jie paslystų, su šalti užtektų pusvalandžio“, – pa sakojo V.Pumputienė. Laukdami viešojo transporto gyventojai taip pat turi pasirūpinti, kad nesušaltų. Pasak medikės, svarbu nuolat judė ti. Taip pat gyvybiškai svarbu pasi rinkti tinkamą aprangą ir avalynę. VD inf.
Stadioną pradės nuo Jei ne šiais metais, tai 1 galbūt jau kitais gre ta nacionalinio stadiono griaučių
galėtų pradėti dygti modernios futbolo aikštelės. Tai dienraščiui „Vilniaus diena“ patvirtino savi valdybės administracijos direkto riaus pavaduotojas ir Vilniaus ap skrities futbolo federacijos (VAFF) prezidentas Ritas Vaiginas. Aikštynai išdygti galėtų gre ta nacionalinio stadiono statybų aikštelės esančiame parke, besi ribojančiame su Ukmergės ir Ge ležinio Vilko gatvėmis. „Šiuo metu nėra galimybių pa statyti nacionalinį stadioną, bet gal bent galime pradėti statyti pro jekte numatytus aikštynus. Negaliu pasakyti, kada konkrečiai tai galėtų įvykti, dėl to ir planuojame pareng ti galimybių studiją“, – dienraščiui sakė R.Vaiginas. Anot jo, Vilniaus vaikų futbolo mokyklos, mėgėjų futbolo klubai vis dažniau išsako priekaištus savivaldybei ir federa cijai dėl futbolo aikštynų trūkumo. Sąlygų treniruotis trūksta ir pagrin dinėse šalies futbolo lygose rungty niaujančioms komandoms. „Nuolat sulaukiame prašy mų įrengti bent kokias nors vie tas futbolui žaisti, tokių aikštynų Vilniuje iš tiesų labai trūksta. Ma nau, kad atgaivinti šį projektą ga na realu, svarbiausia rasti finan sų“, – kalbėjo R.Vaiginas. Investicijos – keli milijonai
Apie lėšų paieškas statyboms pa šnekovas užsiminė ne veltui. Prieš savaitę patvirtintas sostinės savi valdybės biudžetas yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, nors sportui jame ir numatyta vie na didžiausių dalių. 2012 m. savivaldybės biudže to projekte kūno kultūrai ir spor tui remti numatyta išleisti beveik 17 mln. litų, tačiau aikštynų staty boms šie pinigai nenumatyti.
Gaivins: taip dabar atrodo nacionalinio stadiono statybų aikštelė. Savivaldybė tikisi greta jos pastatyti bent d
„Kaip žinote, biudžetas tikrai nelabai įspūdingas. Jį sudarydami apie tokius dalykus kaip aikštynų statybos net nekalbėjome. Mies to biudžete pinigų tam tikra nėra. Tačiau visada galima bandyti ra šyti projektus gauti ES struktūri nių fondų paramą. Be to, galėtų ir Lietuvos futbolo federacija prisi dėti, juk pinigų turi“, – sakė mies to valdininkas. Jo teigimu, labai neišlaidau jant vieną aikštyną prie „Akropo lio“ įrengti būtų galima už 1,5–2,5 mln. litų. „Jei įrengtume tik dirbtinės dan gos aikštynus, bet be didelių tribū nų, užtektų 1,5 mln. litų. Investi cijos nėra itin didelės. Maždaug
Aikštynai išdyg ti galėtų greta na cionalinio stadio nų statybų aikštelės esančiame parke. pusę milijono litų kainuotų aikš tyno pagrindas, dar tiek pat ar kiek daugiau – dirbtinė danga“, – sakė vienas savivaldybės administraci jos vadovų. Finansavimas, kaip teigiama, vienintelis neišspręstas klausi mas. Jį gavus statybas esą būtų ga lima pradėti jau šiandien.
Nacionalinė gėda
Savivaldybės prieš daugiau kaip dešimtmetį rengtame projekte bu vo numatyta, kad 5,1 ha plote 30 tūkst. vietų stadionas turėjo bū ti pastatytas iki 2009 m. Tačiau realybė kitokia – 1993 m. užkon servuotos statybos iš miego taip ir nepakilo. Iki tol spėta pastatyti stadiono arenos požeminę dalį, išbetonuoti pilonus ir pradėti dalį arenos vir šutinės dalies konstrukcijų. Tiek miestiečiai, tiek politikai nacionalinio stadiono statybas sostinės Šeškinės mikrorajone jau spėjo praminti nacionaline gėda. Daugiau kaip du dešimtmečius ru tuliojama statybų idėja vis dar labai
Sumuštą jaunuolį gynė Norvegijos lenkai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sostinėje Naugarduko gatvėje su muštas lenkų tautybės vaikinas atkreipė savo tautiečių iš Norve gijos dėmesį. Norvegijos lenkai nuogąstauja dėl tautinių konflik tų mūsų šalyje.
leravimo atmosferos kūrimas“, – teigiama rašte. Dokumentas taip pat pasakoja ir apie atvejį, esą Lietuvoje vienuo likai geležinkelininkų buvo atimti atlyginimų priedai už tai, kad šie darbo metu tarpusavyje bendravo gimtąja lenkų kalba. Kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę
Kaltina šovinizmu
Norvegijos lenkų sąjunga išplatino pranešimą, kuriame smerkia sausio 26 d. Vilniuje lenkų tautybės jau nuolį sumušusius asmenis. Rašte, skirtame Lenkijos vyriausybės va dovui Donaldui Tuskui, kalbama apie augančią Lietuvoje neapykan tą lenkų tautybės asmenims. „Jono Pauliaus II gimnazijos mokinys buvo sumuštas iki sąmo nės netekimo už tai, kad su kole gomis bendravo lenkų kalba. Prieš jį smurtavę suaugę asmenys per išpuolį vartojo lenkus žeidžian čius žodžius. Lenkų persekiojimas Vilniaus krašte tapo stabilia praktika, kurios atsiradimą paskatino lenkiškų pavardžių, gatvių pava dinimų, švietimo sistemos neto
Norvegijos lenkų sąjunga pareiš kė pageidaujanti, kad Lietuvos Vyriausybė užkirstų kelią bet ko kiam lenkų tautybės asmenų per sekiojimui Lietuvoje ir šioje srity je padarytus nusikaltimus griežtai baustų. Šios šalies lenkai taip pat kreipėsi ir į Norvegijos bei kitų Skandinavi jos valstybių gyventojus su prašy mu atkreipti dėmesį, kad Lietuvo je pažeidžiamos žmogaus teisės. „Kreipiamės taip pat į Norvegijos valdžios bei Skandinavijos pilieti nės visuomenės atstovus ir ragina me susidomėti Lietuvos Respubli koje laužomų pamatinių žmogaus teisių bei europinių standartų nai kinimo problema“, – teigė Norve gijos lenkai.
Dėkoja už paramą
Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius dienraščiui sakė, kad yra susipažinęs su Nor vegijos lenkų kreipimusi. Politikas patikino, kad nei jis, nei Lietuvos lenkų organizacijos jokios informa cijos rašto rengėjams neteikė. „Mes bendraujame su jais, ta čiau po to įvykio nebuvo progos susisiekti. Informacija, kuria jie naudojosi rašydami kreipimąsi, pasiekė juos ne iš mūsų, o iš viešo sios erdvės, žiniasklaidos“, – tvir tino pašnekovas. Lenkų sąjungos atstovas teigė esąs dėkingas tau tiečiams už išsakytus paramos žo džius. Šis politikas neabejoja, kad incidentas įvyko tautiniu pagrin du, tačiau nei jis, nei Lietuvos len kų politinės organizacijos kištis į policijos tyrimą neketina. „Kalbėjome su moksleivio tė vais, įvykio liudininkais. Visi jie tvirtino, kad užpuolikai buvo nu siteikę prieš lenkus. Apgailestau jame, kad toks incidentas įvyko, tačiau visus veiksmus turi atlikti policija“, – pabrėžė Lenkų sąjun gos sekretorius.
Policijoje vyksta tyrimas
Sostinės 2-ojo policijos komi sariato viršininkas Arūnas Pau lauskas sakė, kad šiuo metu vyks ta intensyvus incidento tyrimas. Tautinis nusikaltimo motyvas da bar nesvarstomas. „Tiriame šį atvejį kaip viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau plačiau komentuoti kol kas negalėčiau. Truputį kantrybės“, – ramino pa reigūnas. Lietuvos lenkai policijos veiks mų nevertina, tačiau pastebi, kad pastaruoju metu sostinėje daugė ja išpuolių, nukreiptų prieš len kų tautybės asmenis. E.Trusevi čius tikino žinąs nemažai atvejų, kai smulkių incidentų kyla mies to viešajame transporte. „Yra atvej ų, kai moksl eiv iai tarp savęs kalbėdami lenkiškai sulaukia pastabų, kad kalbėtų lietuviškai. Smurto atvejų iki šiol nebuvo, tik žodiniai konfliktai. Pastarasis atvejis, kai jaunuolis už kalbėjimą lenkiškai buvo su muštas, pirmas tokio pobūdžio liūdnas precedentas“, – pabrė žė E.Trusevičius.
3
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas
4p.
Vasario 16-ąją švęsime tik vieną dieną.
aikštynų Aikštynų tragiškai trūksta „Mūsų problema – beveik nėra sąly gų futbolui. Esame, ko gero, vieninte lė šalis Europoje, neturinti šiuolaiki nio stadiono. Netgi Afrikoje padėtis geresnė. Argi galima iš nacionalinės komandos reikalauti kelialapių į pa saulio ir Europos čempionatų finalo turnyrus, jeigu vaikai neturi kur žais ti futbolą? Vilniuje, šalia senojo „Žal girio“ stadiono, yra aikštė, vadinama „Marakana“. Po ją ir aš, būdamas vai kas, bėgiojau. Per daugiau nei dvide šimt metų niekas nepasikeitė! Šalyje pastatytas vos vienas maniežas. Žiū riu į kaimynus – ir skaudu. Vien suo mių mieste Turku, kur neseniai išvy ko žaisti mano sūnus, yra 18 aikščių. Mažutėlėje Belgijoje kiekvienas kai mas turi po stadioną. Nejaugi Lietu voje nėra laisvos žemės? Man regis, šiuo metu mūsų šalyje futbolas nie kam neįdomus“, – interviu Rusijos sporto dienraščiui „Sport-Express“ sakė vienas geriausių visų laikų ša lies futbolininkų E.Jankauskas.
du futbolo aikštynus. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
miglota, o šalia miesto centro esan čiame tuščiame žemės sklype pakloti stadiono pamatai atrodo nykiai. Naujosios kadencijos pradžioje sostinės vicemeras Romas Adoma vičius tvirtino, kad gaivinti stadio no statybas bus bandoma traukiant privačius investuotojus ir visiškai atsisakant valstybės paramos. Po litikas tvirtino, kad galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. litų. Meras Artūras Zuokas pavasa rį nacionalinio stadiono statybų klausimą aptarė su lenkų investuo tojais, kurie artėjant 2012 m. Euro pos futbolo čempionatui jau spėjo pasistatyti ir nacionalinį stadio ną, ir dar tris ne mažiau įspūdin gas futbolo arenas.
„Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo ramu, tačiau iš tikrųjų nepakantu mas plinta ir netolerancijos krizė di dėja. Tam tikri signalai rodo, kad tokia situacija gali peraugti į susirėmimus, riaušes ar net žmogaus gyvybės atė mimą. Viena riba jau peržengta, nuo žodinio nepakantumo pereita prie veiksmų“, – kalbėjo teisių gynėjas. Nepakantumas Lietuvoje, anot H.Mic kevičiaus, tarpsta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – politinės valdžios nesirū pinimo žmogaus teisėmis. Taip pat Lie tuvą kamuoja vertybių krizė, o efektą sustiprina ekonomikos nuosmukis. „Pirmiausia trūksta valdžios dėmesio pakantumo ugdymui. Politikai rimtai nereaguoja į fašistuojančio jaunimo eitynes kovo 11 d. ir šventai tiki, kad
Vilniuje šiandien lankysis Švedi jos finansų ministras Andersas Borgas. Su Lietuvos pareigūnais jis ketina aptarti šalies finansų ir makroekonomikos padėtį.
Be to, Lietuva domisi kai kurio mis Švedijos iniciatyvomis bankų sektoriuje. A.Borgas susitiks su fi nansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos banko valdybos pirmi ninku Vitu Vasiliausku. „Švedijos vyriausybė ketina griežtinti finansų paslaugų, taip pat bankų kontrolę, numatyti im tis papildomų priemonių veiks mingai vartotojų apsaugai užtik rinti. Tai ypač svarbus klausimas ir itin aktuali patirtis Lietuvos
bankui, nuo sausio 1 d. perėmu siam finansinių paslaugų varto tojų teisių apsaugą. Antra aktua lija – CRD IV, arba ES reikalavimų kapitalui direktyvos, kuri numa to bankų kapitalo reikalavimus, įgyvendinimas, kurį Švedija nori spartinti ir Lietuvos bankas labai palaiko“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Ri ma Kaziliūnienė. Švedijos finansų priežiūros institucija, finansų ministerija ir centrinis bankas pernai lapkri tį paskelbė memorandumą, ku riuo keturioms didžiosioms ban kų grupėms – „Handelsbanken“, „Nordea“, SEB ir „Swedbank“ – nuo 2013-ųjų sausio iki 10 proc.
padidino pakankamumo reika lavimą pirmojo lygio kapitalui, o nuo 2015 m. – iki 12 proc. Taip pat nustatyta 2,5 proc. papildoma ka pitalo atsarga. Danija, pirmą pusmetį pirmi ninkaujanti Europos Tarybai, pir mąjį CRD IV kompromisinį tekstą pateikė svarstyti šių metų pra džioje, o pavasarį planuoja pa siekti bendrą valstybių narių po žiūrį šiuo klausimu. Numatyta, kad direktyva turėtų būti priimta vasarą, o naujieji reikalavimai bū tų įgyvendinami nuo 2013 m. Finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė sakė, kad A.Borgas lan kosi visose trijose Baltijos šalyse. BNS inf.
Vilniaus valdžią moko skaičiuoti Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija (SADM) praneša, jog Vil niaus miesto savivaldybės infor macija, kad pernai sostinėje so cialinę pašalpą gavo beveik 216,3 tūkst. asmenų, yra klaidinga.
tūkst. Ministerijos teigimu, sostinės savivaldybė neteisingus duomenis gavo, nes susumavo kiekvieno mė nesio gavėjų skaičių, nors skirtin gais mėnesiais pašalpą dažniausiai gauna tie patys žmonės. „Deja, Vilniaus savivaldybė, teikdama 2011 m. duomenis, ne teisingai juos sumavo. Apgailes taujame, kad nepasitikslino prieš skelbdami. Praėjusiais metais Vil niuje tikrai nebuvo 216,3 tūkst. asmenų, kurie gavo socialinę pa šalpą“, – teigiama BNS pateikta me ministerijos atsakyme. Ministerija pabrėžia, kad savi valdybės pateiktas skaičius, sie kiantis 216,3 tūkst., nedaug ski riasi nuo visoje šalyje socialinę pašalpą gavusių asmenų skai čiaus – jų pernai Lietuvoje buvo 221,1 tūkst. „Vilniuje jų tikrai negalėjo būti vos ne tiek, kiek visoje valstybėje. Norint aiškiai įsivaizduoti, kokia vilniečių dalis gauna socialinę pa
šalpą, reikia atsižvelgti į vidutinį mėnesio pašalpos gavėjų skaičių – 17,4 tūkst. Vilniaus miesto vi dutinis mėnesinis gavėjų skaičius: 2008 m. – 1,2 tūkst., 2009 m. – 2,9 tūkst., 2010 m. – 10,6 tūkst., 2011 m. – 17,4 tūkst. Gavėjų tikrai daugėjo dėl ištikusios krizės, ta čiau absoliutiniai skaičiai nėra to kie dideli“, – teigia ministerija.
Naujojoje Vilnioje norima pastaty ti septynias futbolo aikšteles, kurių viena turėtų būti uždengiamu stogu, sportininkų bendrabutį, viešbutį.
Vilniaus savivaldybė šią savaitę išplatino pranešimą, kuriame tei giama, kad pernai socialinės pa šalpos gavėjų skaičius viršijo 200 tūkst. Statistikos departamento duo menimis, 2011 m. pradžioje Vil niuje gyveno 542,9 tūkst. žmo nių, tad savivaldybės pateikiamas pašalpą gavusių asmenų skaičius – 216,3 tūkst. – sudaro beveik 40 proc. miesto gyventojų. Ministerija tvirtina, kad sostinėje jų pernai buvo maždaug šešis kartus mažiau, nei nurodo savivaldybė. So cialinę pašalpą, ministerijos duome nimis, praėjusiais metais bent kartą gavo apie 37,5 tūkst. Vilniaus gyven tojų, o vidutiniškai per mėnesį – 17
Visa šio itin ambicingo projekto teri torija užimtų maždaug 17 ha ir taptų didžiausia tokio tipo futbolui skirta teritorija Lietuvoje.
Stabdo taksistų lupikavimą
Stadionas Naujojoje Vilnioje Sostinės savivaldybė stadioną sta tyti užsimojo ir apleistoje teritorijo je Naujojoje Vilnioje. Čia radus finan savimą norima įrengti 100 mln. litų vertės futbolo aikštyną. Kaip anks čiau sakė savivaldybė, finansuoti projektą esą veržiasi investuotojai iš Ispanijos.
Nepakantumas Lietuvoje tik stiprės Žmogaus teisių ekspertas ir gynėjas Henrikas Mickevičius (nuotr.) įsitiki nęs, kad precedentas, kai buvo sumuš tas lenkų tautybės moksleivis, yra au gančio nepakantumo Lietuvoje įrody mas. Pašnekovas pabrėžė, kad šis, taip pat kitas atvejis, kai neseniai Švenčio nėliuose buvo sumušti romų tautybės asmenys, – tai grėsmingi signalai, ver čiantys susimąstyti.
Atvyksta Švedijos finansų ministras
ekonominė gerovė išspręs visas kitas problemas. Esame išnagrinėję dabarti nės Vyriausybės programą ir joje taip pat nieko nėra apie žmogaus teises. Ši taip valdžia tylėdama prisideda prie tų, kurie nesantaiką kursto. Be to, Lie tuvą kamuoja vertybių krizė, vis dau giau ekspertų kalba, kad yra per daug žmonių teisių, ar verta vystyti libera liąją demokratiją, reiškiamas solidaru mas Vengrijai, kurioje santvarka grei čiau prim e na tvarką Rus ijo je nei V a k a rų Euro pos vals tybėje“, – p a b r ė ž ė H.Mickev i čius.
Ketinama pažaboti taksistus, dir bančius prie Vilniaus oro uosto, – jie negalės taikyti kelis kartus di desnių tarifų negu mieste.
„Šiuo metu vežėjai, dirbantys Vilniaus oro uoste, į jį keleivius veža standartiniais tarifais, o į miestą skaičiuoja tris kartus di desnius. Pakeitus taisykles to pa ties vežėjo taikomi tarifai negalės skirtis“, – pranešime spaudai sa kė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Nauja tvarka įsigalios nuo ge gužės pradžios. Pakeitimai numa
tyti atnaujintose keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais taisyklėse. Numatoma, kad spe cialius tarifus bus galima taiky ti tik naktį, poilsio ir švenčių die nomis, užmiestyje. Taksi įmonės savo automobi liuose taip pat galės diegti takso metrų čekių spausdintuvus. „Spausdintuvai kol kas ne bus privalomi. Žiūrėsime, kaip į tai reaguos taksi įmonės. Mano me, kad bendrovės, kurios dek laruoja dirbančios sąžiningai, tu rėtų įsivesti spausdintuvus. Tai būtų rimta priemonė kontroliuo
BNS inf.
37,5 tūkst.
sostinės gyventojų praėjusiais metais bent kartą gavo socialinę pašalpą.
ti vairuotojus, ar jie neapgaudi nėja klientų, nenuslepia dalies pajamų. Turėdamos spausdin tuvus įmonės teiktų kokybiškes nes ir sąžiningas paslaugas, todėl turėtų sulaukti teigiamo klientų įvertinimo, tad plėsdamos klien tų būrį turėtų ir naudos“, – sakė susisiekimo ministras. Naujoji tvarka taksi įmonėms leis automobiliuose turėti spaus dintuvus, kurie būtų sujungti su taksometru. Suteikus paslaugą, spausdintuvas automatiškai at spausdins kvitą. BNS, VD inf.
Netvarka: vežėjai, dirbantys Vilniaus oro uoste, į jį keleivius veža standartiniais tarifais, o į miestą skai
čiuoja tris kartus didesnius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
lietuva A.Nevera atleistas
Pasieniečiai taupo
Susitikimas – kitą savaitę
Prezidentė Dalia Grybauskai tė trečiadienį patenkino gene ralinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros atsistatydi nimo pareiškimą. Prašymą at leisti iš pareigų A.Nevera įtei kė pirmadienį. Jis teigė nuta ręs pasitraukti iš posto, kad iš vengtų abejonių dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo.
Po pertvarkos teritoriniuo se Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose nuo tre čiadienio septyniomis dešim timis sumažėjo juose veikusių administracijos vienetų, taip pat neliko beveik šimto vado vų pareigų. Planuojama, kad šios priemonės per metus leis sutaupyti apie 2 mln. litų.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir Rusijos dujų kon cerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom export“, kuri nuo šių metų tiekia du jas Lietuvai, vadovas Alek sandras Medvedas susitiks Vilniuje ateinantį antradienį. Susitikime bus aptartos Lie tuvai tiekiamų dujų kainos.
Ilgiau nesiilsėsime Stasys Gudavičius Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija (SADM) priminė, kad šie met poilsio dienos neperkeliamos. Todėl vasario viduryje nebus ilgo jo keturių dienų savaitgalio.
SADM trečiadienį išplatino prane šimą, kuriame primena, kad vasa rio 16 d., ketvirtadienį, bus minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai bus poilsio diena, todėl tądien, pasak ministerijos, „kaip ir kasmet į darbus neisime“. Tačiau atkreip tas dėmesys, kad penktadienis, va sario 17-oji, bus darbo diena. „Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti“, – teigia ma SADM pranešime spaudai. „Ministerijos nuomone, poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėli mas trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui. Be to, pavyz džiui, perkėlus greta poilsio dienos einančią darbo dieną į kitą savaitę, gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius“, – paaiškino SADM.
Ministerijos nuo mone, poilsio die nų perkėlimas nėra naudinga praktika. Todėl visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės vidu ryje, „šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos“. Pirma tokia pavienė šventės die na numatyta vasario 16 d., kai bus švenčiama Lietuvos valstybės at kūrimo diena (šventinė diena – ketvirtadienis). Taip pat į darbus neisime gegužės 1 d., kai minėsime Tarptautinę darbo dieną (šventi nė diena – antradienis); rugpjūčio 15 d., kai švęsime Žolinę (šventinė diena – trečiadienis), ir lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų die na (laisva diena – ketvirtadienis). Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir trys ilgieji savaitgaliai. Ve lykas šiemet švęsime balandžio 8 ir 9 d. Tuomet bus trys nedarbo dienos, nes prie savaitgalio prisi dės ir šventinis pirmadienis. Vasa rą kiek ilgiau ilsėsimės, kai liepos 6-ąją minėsime Valstybės (Lietu vos karaliaus Mindaugo karūnavi mo) dieną. Tuomet bus trys poilsio dienos, šventinė diena – penkta dienis. Metų pabaigoje, per Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 d., su sidarys net penkios poilsio dienos. Tuomet šventinės dienos bus nuo pirmadienio iki trečiadienio.
Darbai: likus kiek daugiau kaip pusmečiui iki rinkimų jau pradedama analizuoti, ką iš savo programos esama Vyriausybė sugebėjo įgyvendinti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ministerijų pertvarka baigta nebus 2008 m. pačioje pabaigoje pradėjusi dirbti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, atrodo, neįgyvendins dalies savo deklaruotų pažadų. Vienas jų – ministerijų pertvarka. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įgyvendino didžiąją dalį
Dabartinės penkioliktosios Vy riausybės programa Seime buvo patvirtinta 2008 m. gruodžio 9 d. Šiemet rudenį vyks naujojo Seimo rinkimai, vėliau bus formuojama nauja Vyriausybė. Todėl dabar, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki rinkimų, jau pradedama analizuoti, ką iš savo programos esama Vyriausybė su gebėjo įgyvendinti, o ko nespėjo arba negalėjo padaryti. Premjeras A.Kubilius ir minist rai teigia, o dauguma politolo gų su tuo sutinka, kad Vyriausy bei per pastaruosius trejus metus pavyko įgyvendinti svarbiausius ir didžiausius, daugiausia pastangų reikalaujančius žadėtus darbus: išlaikyti finansų stabilumą, lai kytis griežtos fiskalinės drausmės, apkarpyti neefektyvias valstybės biudžeto išlaidas, imtis kai kurių reformų, iš jų – aukštojo mokslo ir socialinės sistemos pertvarkos. Tačiau nemenka dalis Vyriau sybės programoje išdėstytų nuo statų iki šiol nėra įgyvendintos ir jau nebelieka laiko joms įdiegti. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad nebus suspėta įvykdyti pažado įteisinti tiesioginius merų rinkimus arba leisti piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Įsteigė Energetikos ministeriją
Prieš trejus metus patvirtintoje Vyriausybės programoje, be kita
ko, įrašyta, kad bus įvykdyta mi nisterijų pertvarka. „Ūkio ministeriją pertvarkysime į dvi – Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją bei Energetikos minis teriją, Socialinės apsaugos ir dar bo ministeriją (SADM) pertvarky sime į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, o Žemės ūkio minis teriją – į Kaimo reikalų ministeri ją“, – žadėjo Vyriausybė. Tvirtinta, kad tokia pertvarka leistų efektyviau paskirstyti įga liojimus žinyboms, taip pat padė tų taupyti biudžeto lėšas. Tačiau iš visų šių pažadų įgy vendintas tik vienas – 2009 m. pradžioje įsteigta Energetikos mi nisterija. Ūkio ministerija neper vadinta į Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo – į Šeimos ir socialinių rei kalų, Žemės ūkio – į Kaimo reikalų ministeriją, kaip ir nepertvarkyti ir kitaip neperskirstyti visų jų įga liojimus.
šių reformų“, – pridūrė minist ras. Tačiau valdančioji Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų partija neketina pamirš ti šių ministerijų pertvarkos idėjų. Jos, pasak konservatorių atsto vų, bus siūlomos rinkėjams per rinkimų kampaniją. Jeigu Tėvy nės sąjungai tektų dirbti po Sei mo rinkimų suformuotoje naujoje valdančiojoje koalicijoje, būtų sie kiama šias nuostatas įtraukti į ki tos Vyriausybės programą tikintis, kad 2013–2014 m. bus įmanoma jas įgyvendinti.
Donatas Jankauskas:
Pernelyg trumpas laikotarpis iki rinki mų. Tikrai per naktį nedarysim jokių pa našių reformų.
Planus pakoregavo krizė
Pasak valdžios atstovų, ministeri jų pertvarką sustabdė ekonominės krizės iššūkiai ir būtinybė taupyti valstybės lėšas. „Krizės rimtumas pakorega vo tuos planus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Do natas Jankauskas. Jis pripažino, kad vargu ar iki ateinančių Seimo rinkimų dabar tinė Vyriausybė imtųsi ministe rijų pertvarkų. „Pernelyg trum pas laikotarpis iki rinkimų. Tikrai per naktį nedarysim jokių pana
Į Kauną nepersikėlė
Ši Vyriausybė savo darbo pradžioje skelbė dar vieną ambicingą tikslą, susijusį su ministerijų pertvarka. Planuota Žemės ūkio ministeri ją ne tik pervadinti į Kaimo reikalų ministeriją, bet ir perkelti ją į Kau ną. Taip esą būtų įgyvendinamas valdymo decentralizavimas. Tačiau dėl lėšų stokos įgyven dinta tik labai menka dalis šios re formos. Į Kauną persikėlė vos keli
Žemės ūkio ministerijos struktū riniai padaliniai. Ministerijos pa grindinė būstinė tebėra Vilniuje. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tebepuoselėja viltį, kad ministerijos perkėlimo į Kau ną planą dar pavyks įgyvendin ti ateityje. „Jokios pridėtinės vertės“
Opozicija kritikuoja Vyriausybės programoje surašytus planus dėl ministerijų pertvarkymo. Ji tei gia, kad tokia reforma nieko ne duotų. „Pažiūrėkit – buvo įsteigta Energetikos ministerija. Jai išleista dešimtis kartų daugiau, nei buvo deklaruota. Ir dar didelis klaustu kas, ar to paties darbo, kurį ener getikos sektoriuje esą per pasta ruosius kelerius metus nuveikė ši nauja žinyba, negalėjo atlikti Ūkio ministerija, jos energetiniai pada liniai?“ – atkreipė dėmesį social demokratas Algirdas Butkevičius. Jo nuomone, ministerijų pa vadinimų pakeitimas ir dar bo reikalų perkėlimas iš SADM į Ūkio ministerijos kuravimo sfe rą „neatneštų jokios pridėtinės vertės“. „Paprastiems žmonėms tikrai nė vienos papildomos dar bo vietos neatsirastų, nebent tik kokiems valdininkams“, – nea bejojo politikas. „Ką jau ir kalbė ti apie visai nemenkas papildomas pavadinimų keitimo ir naujo įga liojimų paskirstymo išlaidas. Kaip rodo praktika, tokie dalykai Lietu voje dažniausiai kainuoja ne vieną milijoną“, – pridūrė jis.
5
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
8p.
ekonomika
Praėję metai valstybės įmonėms buvo pelningi.
Valstybės įmonės privačių kailyje Norėdamos padidinti pelną, valstybės įmonės kartais turi priim ti ir visuomenėje nepopuliarių sprendimų, kaip dienraščiui pripažino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Paradoksalu, bet tokiais veiksmais jos gali apsiginti nuo kritikos strėlių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
– Praėję metai valstybės įmo nėms buvo sėkmingi. Kokios priežastys lėmė gerus rezulta tus? – Reikia pabrėžti, kad 2011 m. bu vo ypač sėkmingi transporto sek toriui, tad ir valstybinėms trans porto įmonėms. O gerus rezultatus lėmė keletas priežasčių. Pirmiau sia atsigavusi rinka davė galimy bių gabenti didesnį krovinių srau tą ir Lietuvos geležinkeliais, ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Tai buvo bendras visos transporto sis temos nuopelnas, pasiektas kelerių metų tikslingu darbu, nukreiptu į naujų rinkų paieškas. Dirbome su Rytų partneriais Kazachstane, Ki nijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Geresni pelno rodikliai taip pat susiję su modernesne įmonių va dyba. Pavyzdžiui, 2008 m. Lietu vos geležinkeliai vežė 55 mln. to nų krovinių, tačiau nepasiekė tokio didelio pelno kaip pernai, kai vežė 52,5 mln. tonų krovinių. Tad išau gusius rezultatus lėmė efektyvesnė įmonių veikla, mažinant veiklos są naudas. Tas pat pasakytina ir apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir Lietuvos paštą. Pastarasis po kele rių metų nuostolingos veiklos per nai gavo pelno, nors ir nedaug. Šie rezultatai vėlgi labiau susiję su są naudų mažinimu ir geresne vadyba, o ne pašto rinkos atsigavimu. – Pernai išaugo ir keleivių srau tai Lietuvos oro uostuose. Ar tai lėmė gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis? – Manau, kad tai pirmiausia susiję su aktyvia rinkodaros veikla, naujų bendrovių pritraukimu į mūsų oro uostus. Tačiau, norint pritraukti naujų bendrovių, tikrai neužtenka vien reklamuotis – reikia pasiūly ti ir labai konkurencingas sąlygas. Pasiūlyti mažesnes rinkliavas Vil niaus, Kauno ir Palangos oro uostai galėjo tik susimažinę sąnaudas. Patrauklesni mokesčiai ir akty vi oro linijų bendrovių paieška lėmė pigių įmonių atėjimą į šalies rinką. Jos orientuojasi į keleivių srautus ir natūraliai juos kuria. Tad keleivių augimą, matyt, pirmiausia nulėmė
800 mln. litų
pernai buvo investuota į Susisiekimo ministerijos valdomas įmones.
daugiau skrydžių krypčių ir kur kas didesnė skrydžių pasiūla. Tad, be bendro ekonomikos augimo, reikia nepamiršti ir aktyvaus bendro mi nisterijos bei įmonių vadovų darbo. – Kokių šalių ir partnerių eko nomikos augimas pernai Lietu vai buvo reikšmingiausias? – Reikėtų pabrėžti, kad pirmiau sia augo vidaus rinka. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos valstybiniame jū rų uoste buvo perkrauta daugiau vietinių krovinių nei 2010 m. Ta čiau, žinoma, padaugėjo ir tranziti nių krovinių. Šis augimas susijęs su Baltarusijos kroviniais, kurių skai čių vis dėlto padiktavo ne ekonomi kos augimas, o daugiau viena Klai pėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių transporto grandinė. Savo paslau gų įkainiais ir aptarnavimo kokybe jie nukonkuravo ankstesnius balta rusiškų krovinių, pirmiausia trąšų, maršrutus. Taip konkurencinėje ko voje nugalėjome latvių jūrų uostus. – Minite bendrą geležinkelio ir uosto sistemą. Kaip šios įmo nės susitelkė bendram darbui? – Iki 2008 m. uostas ir geležinke lis buvo gana nutolę vienas nuo ki to. O juk norint pritraukti krovinių reikia bendradarbiauti: sumažinus uosto įkainius, tačiau padidinus geležinkelių, rezultato nebus jokio. Tad mūsų, kaip ministerijos, pa stangos ir buvo susodinti atskiras įmones prie vieno stalo ir susitarti dėl bendradarbiavimo. Iš dalies tai padaryti pavyko. – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kalba apie pernai pa siektas rekordines investicijas. Kaip vertintumėte bendras sek toriaus investicijas praėjusiais metais ir kokios jų apimtys lau kia šiemet? – Tikrai ir toliau bus investuojama. Investicijų apimtimi šie metai turė tų būti dar intensyvesni nei praėję. Kalbant apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, investuojama ir į konk rečias krantines, kurios užtikrina papildomus krovinius, ir į uosto ka nalo gilinimą. Juk norint išlikti kon kurencingiems ir prisikviesti dides nių laivų su daugiau krovinių labai svarbu užtikrinti palankią infrast ruktūrą. Tas pat pasakytina ir apie „Lietuvos geležinkelių“ infrastruk tūrą: vykdomi keli labai stambūs investiciniai projektai, kurie mus padarys dar pranašesnius prieš ki tas valstybes. Pernai Susisiekimo ministerijos valstybės įmonės ir ak cinės bendrovės investavo 800 mln. litų. Šis skaičius apima ES, valsty bės biudžeto ir pačių įmonių lėšas. – Valstybės įmonės atlieka ir socialinių funkcijų, kurios pa
prastai nebūna labai pelnin gos. Ar, daug kartų minėdamas sąnaudų mažinimą, turėjote omenyje ir šių funkcijų apkar pymą? – Labai teisingai. Aišku, mūsų ku ruojamos įmonės pagrindines savo funkcijas ir toliau atlieka. Tačiau, siekiant efektyvinti veiklą, „Lie tuvos geležinkeliams“ teko atsisa kyti kai kurių nuostolingų ir daug sąnaudų reikalaujančių keleivi nių maršrutų. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvos paštą – skauda ma širdimi teko optimizuoti pašto tinklą ir uždaryti kai kuriuos sky rius. Tokia realybė, o stebuklų ne būna: norėdama būti pelninga ir negaudama papildomų išteklių įmonė turi balansuoti tarp įmo nės veiklos efektyvumo ir sociali nių funkcijų. Kol šioms funkcijoms finansuoti nebus skiriama lėšų iš biudžeto, būsime priversti apkar pyti įmonių galimybes, kad dirbtu me pelningai. – Tad ar teisingai sakoma, kad valstybės įmonės tam tikru at žvilgiu komercializuojamos: jos siekia pelno, užuot be rūpesčių vykdžiusios veiklą ir nesižval giusios į pelno rodiklius? – Taip. Kadangi valstybės įmo nės yra visų Lietuvos piliečių tur tas, kuris turi nešti papildomas pajamas į valstybės biudžetą ir fi nansuoti visuomenės reikmes, aki vaizdu, kad jų užduotis yra dirb ti pelningai. Pagal nusistovėjusią Vakarų Eu ropos praktiką socialinės funkci jos turi būti labai aiškiai atskirtos nuo pagrindinių įmonių funkci jų ir turėti aiškiai numatytas lėšas biudžete. Tai reiškia, kad valstybė konkurso būdu išsirenka socialinės paslaugos teikėją ir už tą paslaugą sumoka iš biudžeto lėšų. Manau,
Pasitempė: susisiekimo ministro E.Masiulio teigimu, nebegalėdamos
pasigirti šiltnamio sąlygomis, valstybės įmonės turėjo imtis efektyves nės verslo vadybos. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
kad mes šiuo keliu ir einame kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis. Tačiau kol tokios sistemos Lietuvo je nėra, akivaizdu, kad kartais ten ka priimti ir ne visada populiarius sprendimus. – Valstybės įmonės dažnai su laukia visuomenės kritikos strėlių. Galbūt visuomenė žiūri vien į įmonių ekonominius ro diklius ir pamiršta jų atlieka mas nepelningas funkcijas? – Visada tarp valstybės įmonių yra ir neigiamų, ir teigiamų pavyzdžių. Būdų, kaip galima sutaupyti, vals tybiniame sektoriuje dar tikrai yra. Kita vertus, manau, kad mes pa mažu pereiname prie moderniausio valdymo praktikos, kuri taikoma privačiajame versle. Todėl skirtumai tarp valstybinių ir privačių įmonių truputį sumažėję. Anksčiau dar bu
vo galima pasakyti, kad valstybės įmonės gyvena šiltnamio sąlygo mis, bet praėjęs sunkmetis privertė labai atidžiai ir kruopščiai pažiūrėti į valstybės įmonių išlaidas. – Sėkmingai startavote, o kokių rezultatų tikitės šiais metais? – Esu santūriai optimistiškas. Aiš ku, turime suvokti, kad spartus praėjusių metų ekonomikos augi mas šiais metais gali sulėtėti. Tai rodo ir pirmieji šių metų veiklos re zultatai. Tačiau ir toliau matau ga limybių mažinti veiklos sąnaudas, ieškoti naujų rinkų, kad įmonės ir toliau gerintų savo veiklos rezul tatus. Vis dėlto tikėtis tokio paties augimo būtų sudėtinga dėl bendros ekonominės situacijos, kuri yra ištikusi didžiąją dalį Europos. Tad šiemet prognozuočiau nuoseklesnį ir ramesnį pelno augimą.
6
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
nuomonės
Mokesčius nustatys merijos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
Nuomonių apklausų maišalynė Stasys Gudavičius
S
akoma: kiek žmon ių – tiek nuomonių. Pakoreg uok im: kiek vi suomen ės nuomon ės apk lausų bendrov ių – tiek skir ting ų part in ių reit ing ų. Ir nebe žinai, žmogau, kur iuo iš tų reitin gų tikėti. Kuris iš jų parodo tikrą sias tendencijas, ko laukti iš poli tinės ateities? Ši neapibrėžt umo taisyklė ypač išryškėja prieš artėjanč ius Sei mo rink imus. Kad ir kiek skelbia ma apk lausų rez ultat ų, visi kaž kodėl skirting i.
O paskui sociologai dar nori, kad jais pasitikėtų. Kaip gali pasitikėti, kai nesutapimai jų apklau sose akivaizdūs? Klausimas visose apklausose už duodamas vienas ir tas pats: „Už kok ią part iją balsuot umėte per Seimo rink imus, jeig u jie vykt ų art im iausią sekmad ien į?“ Klau simas tas pats, apklausiamų žmo nių skaičius maždaug vienodas, bet rez ultatai skir iasi iš esmės. Stebuklai, ne kitaip. O paskui sociologai dar nori, kad jais pasitikėtų. Kaip gali pasitikė ti, kai nesutapimai jų apk lausose akivaizdūs? Tūlas pil iet is, išv y dęs tuos nes ut apimus, galvoja paprastai: „Aha, vad inasi, socio log inės apk lausos paperkamos, vad inasi, kas daug iau moka, tas ir muz iką užsako...“ Štai ir šiom is dienom is paskelb tos kel ios nuomon ių apk lausos parodė visiškai skirtingus rezul tatus. Remiantis viena apk lausa, Seimo rinkimus laimėtų opozici niai socialdemokratai, remiantis kita – irgi opozicinė Darbo partija. Šiose apk lausose dėl trečios vie tos kovoja valdant ieji konserva toriai bei opozicinė Tvarkos ir tei singumo partija. O dar viena apk lausa, atlikta, be je, fakt iškai tom is pačiom is die nomis kaip ir minėtos pirmos dvi, staiga atskleidė neįtikimą rezulta tą – su socialdemokratais dėl pir mos vietos rinkimuose esą kovo tų konservator iai, o Art ūro Zuo
ko „Sąjunga TAIP“ aplenktų netgi Tvarkos ir teisingumo partiją, ką jau ir kalbėti apie liberalus. Dar gal būt ų nieko, jeig u part ijų reit ing ų lyder iai visose apk lau sose būtų skirtingi, bet balsų skir tumas būtų nedidelis. Tai juk ne! Vienoje apk lausoje pirmauja so cialdemokratai, sur inkę 18 proc. balsų, kitoje – Darbo part ija, tu rinti 15 proc. rinkėjų palankumą, o trečioje – išv is net ikėt umas – laim i konservator iai su beveik 9 proc. Tai kuri gi iš šių apklausų atitinka šalies politines realijas? Ir nereik ia sak yt i, kad pol it in iai reitingai visiškai nesvarbūs, tėra tik pramoga, opiumas liaud žiai. Neva paprognoz uosim, pasižai sim, o realybę vis tiek parodys tik rink imai. Anaiptol! Sociolog ų išvadas aky lai stebi ne tik pol it ikai ir pol ito logai. Jie svarbūs ir užsienio kre ditor iams, kur ie, anal iz uodam i, kiek Liet uva stabil i, kok ios jos vystymosi perspektyvos, nusta to, už kok ias palūkanas ateit yje jai bus skolinamos lėšos biudžeto skylėms dengti. Jeigu kreditorius mato, kad sociologinės apklausos rodo niūrokas arba neaišk ias po lit ines perspektyvas, palūkanos kel iamos. Jeig u pol it ikos hor i zont uose matomas stabilumas arba skaidr umas, palūkanos ga li mažėti. Kai sociolog in ių tyr imų rez ulta tai taip smark iai var ijuoja, vadi nasi, kad pol it in io aišk umo ma žai ir gal ima tikėt is visok iausių pert urbacijų. Atit inkamai – ma žesnio kreditorių pasitikėjimo. Žod žiu, dabart in is Liet uvos so ciologinių rezultatų neapibrėžtu mas tikrai neprisideda prie skal sesnio valstybės gyvenimo. Anksč iau sociologai buvo lyg i nami su sinoptikais. Ir vieni, ir ki ti dažnai klysdavo. Kartais labai smark iai. Bet per pastar uosius kel iol ika met ų dėl technolog ijų šuolio Vakar ų meteorologai ir vi suomenės nuomonės apk lausų rengėjai tap o labai profesiona lūs, beveik nek lystantys. Lietuvoje pažangą, reg is, padarė tik sinopt ikai. Jų prog nozės kur kas tikslesnės nei būdavo kadai se. Meteorologais Liet uvoje jau galima pasitikėti. O sociologais? Progreso šioje sri tyje, atrodo, dar nėra daug, chao so nestokojama. Turbūt dar reikės gerokai palauk ti, kol vieną graž ią dieną galėsi me sau ir kit iems pasak yt i – pa sit ik iu sociologais, nes jų patei kiamos prog nozės jau labai ar ti tiesos.
eimo Aplinkos apsaugos ko mitetas siūlo savivaldybėms pačioms apsispręsti, kaip ap mokestinti komunalinių atlie kų išvežimą. Gyventojams, kurie at liekų nerūšiuotų, siūlomi dvigubai didesni mokesčiai. „Kiekviena savivaldybė apsispręs pati, kokiu būdu jai surinkti iš savo gyventojų tuos mokesčius, kad už tektų pinigų atliekoms tvarkyti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė komiteto narys, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Al mantas Petkus. Seimas pernai dėl pataisų gau sos nebespėjo priimti naujos Atliekų tvarkymo įstatymo, numatančio re formą šioje srityje, redakcijos. „Neturi likti nė vieno už atliekų tvarkymą nemokančio žmogaus, o tiems, kurie rūšiuoja, turi būti tei kiamos lengvatos“, – sakė komiteto vadovas Jonas Šimėnas (nuotr.). Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad daugelyje kaimų ir miestelių yra sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas: „Dažniausiai stovi du konteineriai. Į stiklo konteinerį, manau, galima, jei gu nėra kur kitur dėti, mesti ir po pieriaus atliekas, nes vykstant ant riniam rūšiavimui popierių ir stiklą bei plastiką nesudėtinga atskirti“, – sakė parlamentaras. Pataisomis siūloma leisti gyven tojams už sukauptas atliekas mokėti atsižvelgiant ir į būsto plotą, gyven tojų skaičių bei sukaupiamą atliekų kiekį.
Jeigu bute gyvena vie nas ar pen ki žmonės, turėtų bū ti skirtingai mokama.
„Jeigu bute gyvena vienas ar penki žmonės, turėtų būti skirtingai moka ma. Jeigu yra vasarnamis, jis naudoja mas vos kelis mėnesius per metus, to dėl mokėti už visus metus nereikėtų. Jeigu žmogus gyvena privačioje valdoje ir gali atskirti 40 proc. biologiškai skai džių atliekų – kalbu apie virtuvės atlie kas, apie nupjautą žolytę... Kam viską vežti į sąvartynus, jeigu galima grąžinti į daržą“, – kalbėjo J.Šimėnas. A.Petkus taip pat informavo, kad Seimui priėmus pataisas turės būti atskirtos regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) funkcijos – jie nebe
galės ir užsiimti administravimu, ir tvarkyti atlieku. „Savivaldybės turi apsispręsti, ar dabartiniai centrai lieka operatoriais, ar administratoriais, kurie nebevyk do ūkinės veiklos“, – sakė A.Pet kus. Seimas praėjusių metų pabaigo je priėmė pataisas, nebeleidžiančias atliekų gamintojams jų neperdirbti, o pateikti pažymas, kad perdirbti ati davė kitoms įmonėms – perdirbė jų ir surinkėjų veikla leista tik turint licenciją. BNS, VD inf.
Būsima alga – paslaptis
D
arbdaviai nėra linkę iškart at skleisti visų žaidimo taisyk lių ir darbo skelbime įvardyti, koks atlyginimas siūlomas. Vos dešimtadalyje darbo pasiūlymų skelbimų tiksliai nurodoma, kokio at lygio kandidatas gali tikėtis. Savo ruožtu pusė darbuotojų ir ieškančių darbo pripažįsta, kad šiuo metu jiems svarbiausia ne karjeros galimybės, ne darbo pobūdis ar at mosfera darbe, bet atlyginimas. Darbo paieškos portalo CVbankas. lt atliktos darbuotojų ir darbo ieš kančių žmonių apklausos duomeni mis, 47 proc. apklaustųjų šiuo metu daugiausia dėmesio kreipia į tai, ko kios sąlygos siūlomos darbuotojui. Dalis respondentų pasiryžtų netgi dirbti ne tokį darbą, apie kokį svajo jo, jei tik šis garantuotų geresnes fi nansines sąlygas. Tačiau ieškodami darbo dauguma kandidatų nenuro do, kokį atlygį norėtų gauti. CVbankas.lt CV statistikos re zultatai rodo, kad šiuo metu gauna mo arba pageidaujamo atlygio sumą nurodo vos 30 proc. ieškančių dar
bo. Darbdaviai, ieškodami tinkamų darbuotojų, taip pat nėra linkę iš kart nurodyti, koks atlygis siūlomas kandidatui. Statistika dar prastesnė nei darbuotojų apklausų: iš CVban kas.lt duomenų matyti, kad vos 10yje proc. darbo skelbimų sukonkre tinta, ką įmonė siūlo darbuotojui.
Darbdavys, rinkda masis darbuotoją, ži no, kiek galėtų mokė ti, ir tik susipažinęs su konkrečiu kandidatu nusprendžia, kiek šis vertas.
Patys darbo ieškantys žmonės nei giamai vertina tokią tendenciją. Esą darbuotojas, nežinodamas, kokios sąlygos siūlomos, gali dalyvauti at rankoje, vykti į pokalbį, o paskui su žinoti, kad siūlomas atlygis nea
titinka netgi minimalių jo keliamų reikalavimų, vadinasi, tik gaišta sa vo ir darbdavio laiką. O darbdaviai tokį savo sprendimą motyvuoja tuo, kad pats kandidatas ir per darbo po kalbį jo sudarytas įspūdis gali turė ti įtakos konkrečiai pasiūlytai sumai. Darbdavys, rinkdamasis darbuotoją, žino, kiek galėtų mokėti, ir tik susi pažinęs su konkrečiu kandidatu nu sprendžia, kiek šis vertas. Iš CVbankas.lt duomenų paaiškė jo, kad darbdavių pateiktuose dar bo skelbimuose, kuriuose nurodo mas siūlomas atlygis, sumos labai įvairios. Kai kurie darbdaviai nuro do mažiausią atlygį, kurio gali tikė tis kandidatas, pavyzdžiui, nuo 950 litų, nuo 1500 litų, nuo 2000 litų ir pan. Kiti nurodo intervalą, koks ga limas minimalus ir maksimalus atly gis, pavyzdžiui, 850–1000 litų, 1500– 2000 litų, 1500–3000 litų ir daugiau. Nemažai darbo pasiūlymų, kuriuose įvardijamas fiksuoto atlyginimo dydis ir teigiama, kad kita dalis bus mokama priklausomai nuo darbo rezultatų. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, vasario 2, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Nuotakos už pinigus
Į piliečių ini ciatyvą „Už demokratinę teisėsaugą“ susibūrę Lie tuvos visuo menės atsto vai piktinasi teisėjų darbu ir ketina jį kontroliuoti.
Velso teismas skyrė bausmes dviem Lietuvos pilietėms, kurios per savo tuoktuves negalėjo susi kalbėti su jaunikiais Indijos pilie čiais, jų gerai nepažinojo.
Sargai: naujas pilietinis judėjimas skelbia, kad jis yra „paskutinė teisingumo ap
sauga“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Judėjimas užsimojo kontroliuoti teismus Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Trečiadienį spaudos konferenci joje savo veiklą pristatę šio judėji mo nariai tvirtino Lietuvos teismų sistemoje pastebintys daug netei sybės ir laikantys savo pareiga su ja kovoti. Pirmuoju pavyzdžiu jie pasirinko visoje šalyje pagarsėjusį nutarimą dėl Drąsiaus Kedžio duk ros perdavimo jos motinai Laimu tei Stankūnaitei. Verslininku ir visuomeninių orga nizacijų konsultantu prisistatantis Aurimas Guoga teigė, kad reaguoti į šį sprendimą yra „demokratinė ir pilietinė teisė“. Jo manymu, kont roliuoti teisėsaugos darbą yra vie na piliečių pareigų, norint užtik rinti demokratiją šalyje. „Teisėsauga, palikta be priežiū ros, veda mus į neteisingumus“, – sakė jis. A.Guogos teigimu, ši iniciaty va turėtų garantuoti, kad Lietu voje būtų vykdomas teisingumas. „Mes esame paskutinė teisingumo apsauga“, – teigė jis.
A.Guogos bendramintis šioje pi liečių iniciatyvoje Karių teisių gy nimo centro generalinis direkto rius Laimonas Jakas pateikė kelis pavyzdžius, kurie, jo manymu, pa rodo, kad teisėjai tose bylose buvo suinteresuoti nevykdyti teisingu mo. Jis taip pat daug dėmesio skyrė D.Kedžio dukros bylai. Tačiau pa klaustas, ar šios iniciatyvos tikslas ir yra tik minėta byla, L.Jakas pa brėžė, kad jiems labiau rūpi gali mybė užkirsti kelią tokiems atve jams ateityje.
Piliečių iniciatyvos atstovai neįvardijo, kokiais būdais keti na spręsti teisėsau gos problemas. Piliečių iniciatyvos atstovai, pa minėję, jų manymu, ryškias ša lies teisėsaugos ydas, neįvardijo, kokiais būdais ketina spręsti šias problemas. Dėl D.Kedžio dukters
bylos šios iniciatyvos atstovai pa sirašė prašymą, adresuotą Lietu vos Prezidentei, Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės ko misijai. Jame teigiama, kad, nag rinėjant bylą ir sprendžiant, kur turėtų gyventi D.Kedžio duk ra, nebuvo atsižvelgta į mergaitės norus. Teigiama, kad tokiu atve ju buvo pažeista Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir žmogaus teisių gynimo principai. Tačiau piliečių iniciatyvos atsto vai negalėjo pateikti įrodymų, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelg ta į mažametės norus. „Viešojoje erdvėje negirdėjau, kad būtų buvęs išreikštas mergaitės noras“, – sakė A.Guoga ir pripažino, kad nagrinė damas šį atvejį rėmėsi tik žiniask laidoje rasta informacija. Kaip altern atyvą dabart in ei teisėsaugos sistemai piliečių ini ciatyvos atstovai įvardijo prisieku siųjų teismą. Toks sprendimas, jų manymu, būtų palankus, nes „blo kuotų tokius sprendimus“, kaip nutarimas D.Kedžio dukrą atiduo ti L.Stankūnaitei.
STT kalte neabejoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė tirti ir teismui perdavė pikt naudžiavimu bei turto pasisavini mu kaltinamų buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministeri jos direktoriaus Sauliaus Silicko baudžiamąją bylą.
Kaip teigiama STT pranešime, iki teisminį tyrimą šioje byloje atlikę STT Vilniaus valdybos pareigū nai nustatė, kad, organizuodamas NMA vykdomą viešojo pirkimo konkursą kompiuterinei technikai įsigyti, žemės ūkio viceministras kartu su NMA direktoriumi susi tarė su tiekėjais į jį įtraukti „Apple iPhone 4“ telefonų pirkimą, bet to nenurodyti dokumentuose. Taip NMA vadovas neteisėtai įgi jo penkis 19 tūkst. litų vertės mo biliojo ryšio telefonus, iš kurių du pasiliko, o tris perdavė buvusiam
žemės ūkio viceministrui A.Ma cijauskui. Bylą nagrinės Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korup cijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tai jau antra baudžiamoji by la, kurioje buvęs viceministras su laukė įtarimų. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pernai gruodžio 8 d. atvertė baudžiamąją bylą, kurioje A.Maci jauskas taip pat apkaltintas pikt naudžiavimu tarnyba – esą 2010 m. rudenį, pasinaudodamas tuomet ei tomis pareigomis ir siekdamas as meninės naudos, nurodė be kon kurso Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus va dovu skirti Vigimantą Kisielių. A.Macijauskas iš žemės ūkio vi ceministro pareigų atsistatydi no praėjusių metų rudenį neva dėl
Beveik prieš metus vestuvės bu vo nutrauktos, kai vienos iš nuo takų buvo paklausta, už kurio vyro ji tekėsianti, ir šioji parodė ne tą vyrą. Bausmės buvo skir tos 27-erių Oksanai Aleksand ravičiūtei ir 21-ių Sandrai Be leckaitei. Kaip rašo naujienų portalas dailypost.co.uk, iš viso laisvės atėmimo bausmės skirtos sep tyniems asmenims. Be nuotakų ir jaunikių, nubaustas santuokų organizatorius ir du jo padėjėjai, taip pat Lietuvos piliečiai. Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos specialistai dėl šių san tuokų civilinių aktų registrato rius įspėjo po to, kai patys bendravo su poromis prieš santuokos sudarymą. Ketinantys susituokti vienas kito nesuprato ir bendravo per vertėją. Taip pat buvo pateik ti padirbti dokumentai. Visi sukčiai suimti vestu vių dieną Reksamo registrų biu re prieš pat vestuves. Būtent tuo metu viena nuotakų turėjo paro dyti savo vyrą, tačiau suklydo. Moterys tikino pažinojusios jaunikius daug metų ir turėjusios lytinių santykių, o Indijos piliečiai
moji byla, kurioje buvęs vicemi nistras sulaukė įtarimų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
šeimyninių aplinkybių. Premje ras A.Kubilius spalio gale pasirašė potvarkį, kuriuo A.Macijauską pa skyrė savo visuomeniniu konsul tantu žemės ūkio klausimais. BNS inf.
Viena iš nuotakų turėjo parodyti savo vyrą, tačiau suklydo.
27-erių jaunikis Manpreetas Singh’as nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme, o 21-ų Jasbiras Singh’as – 11 mėnesių laisvės at ėmimo bausme. Atlikę bausmę jie bus deportuoti į Indiją. Nuo takoms skirta 304 dienų laisvės atėmimo bausmė kiekvienai. Jos buvo išsyk paleistos, nes tam tikrą laiką buvo praleidusios suimtos. Per tyrimą paaiškėjo, kad jau nikiai nuotakoms sumokėjo šim tus svarų sterlingų. Visi savo kal tę pripažino. VD, BNS inf.
Nupirko: per tyrimą paaiškėjo, kad jaunikiai nuotakoms sumokėjo
šimtus svarų sterlingų.
BFL nuotr.
Pareigūnai ištyrė mažiau bylų Praėjusiais metais nusikalstamu mas Lietuvoje išaugo 2,4 proc., la biausiai nusikaltimų skaičius pa didėjo Telšių, Utenos ir Marijam polės apskrityse.
Veikėjas: tai jau antra baudžia
teigė bučiavę būsimąsias žmonas tik į skruostus. Moldo Karūnos teismas pirma dienį nusikaltimo organizatoriui 51-ų nekilnojamojo turto agentui ir labdaros darbuotojui Jaspalui Sahotai skyrė 26 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dviem padėjėjams Lietuvos pi liečiams 28-erių Andriui Stepa novui ir 27-erių Antanui Beleckui atitinkamai skirtos 16 ir 15 mėne sių laisvės atėmimo bausmės.
Policijos veiklos ataskaitoje rašo ma, kad Lietuvoje pernai iš viso registruotos 79 582 nusikalstamos veikos, 100 tūkst. gyventojų teko 2473 nusikaltimai. 44,8 proc. nu sikaltimų ištirta, šis rodiklis su mažėjo 1,7 procentinio punkto. Daugiausia – 26 203 – nusikal timų registruota Vilniaus apskri tyje, sostinės regione 100 tūkst. gyventojų teko ir palyginti dau giausia – 3136 – nusikaltimų. Šioje apskrityje nusikalstamu mas augo 3,7 proc. Labiausiai nusikalstamumas didėjo Telšių apskrityje – 15,6 proc. Ten pernai registruoti 2782 nusikaltimai. Jų padaugėjo ir Ute
nos apskrityje – 13,6 proc., iki 3237 registruotų nusikalstamų veikų. Marijampolės apskrityje pernai registruota 10,9 proc. dau giau nusikaltimų, iš viso 3335. Kauno apskritis buvo viena iš dviejų, kur nusikalstamumas mažėjo. Kauno regione pernai registruota 14 710 nusikalstamų veikų, t. y. 3,1 proc. mažiau nei 2010 m. Čia 100 tūkst. žmonių teko 2292 nusikaltimai. Nus ikalstam um as taip pat mažėjo Alytaus apskrityje. Klaipėdos apskrityje registruo ta 8215 nusikaltimų, nusikals tamumas ten išaugo 6,4 proc. ir 100 tūkst. žmonių teko 2256 nu sikaltimai. Miestuose, kaip nurodoma ata skaitoje, registruota apie 70 proc. nusikalstamų veikų, kaimuose – apie 30 proc. VD, BNS inf.
8
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
tema
Valstybės įmonės metus palydėjo p „Rekordas“ – toks žodis dažnai pasigirsta valstybinių transporto įmonių vadovų lū pose, kalbant apie praėjusius metus. Re kordiniams rezultatams įtakos turėjo at sigaunanti šalies ekonomika, tačiau vien jai skirti visų nuopelnų nelinkę ir ekspertai.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rekordinis pelnas
Praėję metai valstybės įmonėms buvo pelningi. Visos Susisieki mo ministerijos valdomos įmonės, viršydamos lūkesčius, uždirbo apie 260 mln. litų pelno. Tai buvo be ne tris kartus didesnis pelnas nei 2010-aisiais. Tačiau, kaip sakė įmonių vadovai, stebuklų nebūna: pelną atnešė ne pasipurtęs aukso avinėlis, o investicijos ir kryptin gai mažintos sąnaudos. Rekordiniu rezultatų šuoliu be ne labiausiai džiaugėsi Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Jo generali nis direktorius Eugenijus Gentvilas praėjusių metų rezultatus vertino vienareikšmiškai – „labai gerai“. Anot jo, net 500 metų gyvuojan tis uostas pasiekė geriausius rezul tatus per visą savo istoriją ir, kaip rodo duomenys, tapo stipriausiu uostu Baltijos šalyse.
Praėjusių metų rekordinės inves ticijos, E.Gentvilo manymu, Klai pėdos uostui pranašauja dar geres nius laikus nei pernai. Todėl į uosto infrastruktūrą šiemet planuojama investuoti dar daugiau – apie 250 mln. litų. Šių planų, anot jo, nesut rikdė nė prasčiau, nei tikėtasi, pra sidėję metai: „Sausis kol kas nela bai palankus, bet tai gali būti susiję su „Lietuvos geležinkelių“ padidin tais krovinio vežimo tarifais.“ Uosto generalinis direktorius neslėpė, kad gerais rezultatais ti kimasi pakeisti kritišką visuome nės požiūrį į valstybės įmones, tai šiuo metu yra pagrindinis jo tiks las: „Aš ir neturiu kitokios užduo ties sau, kaip pakeisti visuomenės požiūrį, pirmiausia rezultatais. Manau, kad skeptikai, kurie daž nai yra teisūs kritikuodami, dabar argumentų nebeturės. Juolab kad mes valstybei mokėsime pelno mokestį – 60 mln. litų. Tai įrodo, kad ir valstybės įmonės gali sėk mingai dirbti.“ Keleivių pritraukė pigumu
Gitanas Nausėda:
Valstybės įmonių va dovams buvo sudary tas tikrai nemenkas spaudimas siekti ge resnių rezultatų. Pasak jo, praėjusių metų ro diklius lėmė nuodugniai pareng ti strateginiai planai ir investicijos į labiausiai atsiperkančius objek tus: „Pernai gilinome uosto dugną šiaurinėje dalyje, dabar pradeda me gilinimo darbus likusioje daly je. Tai leis į uostą priimti didesnio tonažo laivus. Be to, sumažinome rinkliavas ir tapome patrauklesni krovinio siuntėjams.“ E.Gentvilo teigimu, praėjusiais metais investicijos buvo rekordiš kai didelės ir siekė apie 170 mln. litų, tačiau jų vaisius esą skinsi me tik šiemet: „Pernykštės inves ticijos dar tik duos rezultatų, juk rinka nespėja taip greitai reaguo ti – investicijų vaisius reikia skin ti vėliau. Nebūna taip, kad pasta čius krantinę joje jau po savaitės stovi krovinys – kroviniai iš JAV ar Kinijos planuojami prieš pus metį.“
Ne visos valstybinės transpor to įmonės galėjo pasigirti pel nu, tačiau ir jų veiklos ataskaito se skambus žodis „rekordas“ vis dėlto šmėstelėjo. Pernai, prelimi nariais duomenimis, visi Lietuvos oro uostai aptarnavo rekordinį ke leivių skaičių šalies istorijoje – 2,7 mln. žmonių. Tarptautinio Vilniaus oro uos to komunikacijos vadovės Sandros Šiaulienės teigimu, pernai Europą purtęs ekonominis nestabilumas neigiamos įtakos šalies aviacijos rinkai nepadarė, netgi priešin gai: „Buvo juntamas pagyvėjimas. Baltijos regiono aviacijos rinka ki lo sparčiausiai Europoje: penkiuo se didžiausiuose Baltijos šalių oro uostuose – Rygos, Talino ir Vil niaus, Kauno, Palangos – bendras keleivių srautas pernai išaugo apie 15 proc. ir gerokai viršijo Europos 4,5 proc. vidurkį.“ Anot pašnekovės, pernai keleivių padaugėjo visuose tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose, o didžiau sias augimas pastebėtas sostinėje. Vilniaus oro uosto keleivių skaičius sparčiausiai augo ir visoje Europos rinkoje. Pagal šį rodiklį jis pralenkė visus 170 Tarptautinės oro uostų ta rybos vertintus Europos oro uostus. Tačiau net ir tai įmonei pelno neda vė, kita vertus, daugiau nei perpus, iki 3 mln. litų, sumažino nuostolius. „Sumažintos sąnaudos leido smarkiai sumažinti rinkliavų dy džius. Šiuo metu oro linijų bendro vių mokami mokesčiai už suteiktas paslaugas yra tris kartus mažesni nei 2005 m. Šiemet sąnaudas bus siekiama sumažinti dar labiau, o oro linijų bendrovėms taikyti dar patrauklesnę oro uosto rinkliavų
Rezultatai: 2011 m. Klaipėdos jūrų uostas tapo stipriausiu uostu Baltijos šalyse, Lietuvos oro uostai aptarnavo
stolių liūno.
kainodarą, taip skatinant keleivių ir skrydžių augimą“, – apie nu veiktus darbus ir planus pasakojo S.Šiaulienė. Jos teigimu, pernai nuo pirmų jų dienų pradėta taikyti nauja kai nodaros sistema sudarė palankias sąlygas oro linijų bendrovėms pri traukti. Taip oro uoste veiklą pradė jo dvi didelės pigių skrydžių bendro vės „Wizz Air“ ir „Ryanair“, taip pat prisijungė Švedijos bendrovė „Sky ways“ ir antra pagal dydį Rusijos skrydžių bendrovė „Transaero“. Kauno oro uostas praėjusiais me tais taip pat sulaukė didesnio ke leivių skaičiaus. Tačiau, kaip teigė įmonės generalinis direktorius Ari jandas Šliupas, tai ne naujiena, esą keleivių srautai didėja jau devyne rius metus iš eilės. Tokiais rezul tatais, pasak jo, gali pasigirti retas Europos oro uostas. Anot pašnekovo, pernykštį kelei vių skaičiaus augimą labiausiai pa skatino dar 2010 m. dvigubai pa didintas pigių „Ryanair“ skrydžių krypčių skaičius, taip pat vasarą pasiūlytos naujos poilsinės kryptys į Rodo, Koso salas, Alikantę. Jos esą iškart tapo populiarios tarp keliau tojų ne tik iš Lietuvos, bet ir šalių kaimynių: Baltarusijos, Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities). Nuostolių išvengė
Nauja rinkodara pernai iš nuosto lių duobės traukė ir Lietuvos paštą. Skaičiuojama, kad kelerius metus nuostolingai veikęs Lietuvos paštas 2011-aisiais gavo 300 tūkst. li tų pelno. Nors įmonės vadovė apie sėkmę dar netrimituoja, kasmet gerėjantys rezultatai esą teikia vil čių. Lietuvos pašto generalinės di rektorės Linos Minderienės tei gimu, 2009 m. įmonės nuostoliai siekė 67,8 mln. litų, tačiau atlik ti struktūriniai pokyčiai ir suma žintos veiklos sąnaudos nuosto lius 2010-aisiais sumažino iki 10,2 mln. litų. „Ta pačia linkme dirbome ir praėjusiais metais. Ir toliau ma žinome sąnaudas, efektyvinome paštų veiką, aktyvinome prekių ir
paslaugų pardavimą. Visa tai lei do pasiekti gerų rezultatų“, – tiki no pašnekovė. Anot jos, stebėdama ir analizuo dama rinką įmonė ieškojo galimybių pasiūlyti naujų ir patrauklių paslau gų. Kaip vieną didžiausių praėjusių metų naujovių L.Minderienė įvar dijo įdiegtą siuntų savitarnos ter minalų tinklą „Siuntos24“, lei džiantį atsiimti siuntas bet kuriuo paros metu: „Nors terminalų tink lą pradėjome diegti praėjusių metų pabaigoje, matome, kad ši paslauga šalies gyventojams bei verslo įmo nėms yra tikrai patraukli.“ Pašnekovės teigimu, per praėju sius metus Lietuvos paštas taip pat atidarė 13 naujų pašto skyrių šalies didžiuosiuose prekybos centruose ir jie sulaukė kelis kartus dides nių klientų srautų nei įprasti pašto skyriai. „Naujų klientų taip pat pavyko pritraukti sumažinus įmokų ir mo kesčių surinkimo paslaugos kainą. Dabar mokestis už įmokas Lietuvos pašte yra vienas mažiausių rinko je“, – sakė L.Minderienė. Vadovė neslėpė ambicijų ir Lie tuvos paštą mato kaip stiprią ir konkurencingą šalies bendro vę, kuri dar turi galimybių tobu lėti. Todėl ateityje esą planuoja ma modernizuoti pašto skirstymo procesą, optimizuoti paštų tinklą ir klientams pasiūlyti naujų elektro ninių paslaugų.
Pasitempti skatina dėmesys
Ekonomikos specialistai mano, kad sėkmingus valstybės įmonių rezul tatus lėmė išaugę valstybės reika lavimai. Tačiau jie taip pat nea bejoja, jog įmonių vadovai pelno nebūtų gavę be gebėjimo prisitai kyti prie rinkos pokyčių.
Eugenijus Gentvilas:
Gerais rezultatais ti kimasi pakeisti kri tišką visuomenės požiūrį į valstybės įmones. Lietuvos pramonininkų konfede racijos Ekonomikos ir finansų de partamento direktoriaus Sigito Be sagirsko teigimu, pernai transporto sektorius atsigavo sparčiau nei pra monė pirmiausia dėl gerai susiklos čiusių krovinių srautų. Tačiau, anot jo, didžiąją dalį nuopelnų susišla vė ir įmonių įdirbis bei sugebėjimas prisitaikyti prie rinkos. „Šiuo metu krovinių srautams svarbi Rusija, nes šioje šalyje ma tome gerokai didesnį ekonomikos augimą nei stagnuojančioje ES. Nemažai mūsų krovinių keliau ja būtent į Rusiją, iš NVS šalių. Be to, ir Vakarų Europoje mūsų trans
Valstybinių transporto įmonių rezultatai Metai
Pelnas*, mln. litų Krovinių kiekis, mln. t „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 181 52,5 2010 78 48 Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2011 85 36,6 2010 54 31,3 Lietuvos paštas 2011 0,3 2010 –12 Lietuvos oro uostai Keleivių skaičius, mln. 2011 –3,9 2,7 2010 –10,4 2,3 *ikimokestinis pelnas Šaltinis: Susisiekimo ministerija
9
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
tema
pamodamos sausomis nosinaitėmis svarbiausių valstybės įmonių sėk mės veiksnių yra pastarųjų metų bandymai joms suteikti daugiau motyvacijos ir reikalavimai orien tuotis į pelną. Esą anksčiau išori nis spaudimas valstybės įmonėms buvo mažesnis ir tik neseniai pri siminta, kad jos yra didžiulis vals tybės turtas. „Valstybės įmonių pelningu mas dabar nuolat dėmesio centre. Jų vadovams buvo sudarytas tikrai nemenkas spaudimas siekti geres nių rezultatų. Kita vertus, negalima teigti, kad ir ekonominė situacija neturėjo tam tikros įtakos dides niam pelningumui. Ekonomikos au gimo tempas pernai buvo gana spar tus, padidėjo ir privačių įmonių ar net viso ūkio pelningumas. Tai ste bino“, – pripažino G.Nausėda.
leivius veža ir nepelningais ar net nuostolingais maršrutais. Tad šiuo atžvilgiu taip pat matome pokyčių: siekdamos pagerinti rezultatus, jos socialines funkcijas susiaurino“, – sakė ekonomistas. S.Besagirskas pabrėžė, kad bendros visuomenės nuomonės apie valstybės įmones nėra, esą tai pri klauso nuo konkrečių pavyzdžių. Tačiau, anot jo, visuomenė yra inertiška ir sunkiai keičia išanks tines nuostatas, todėl jas sulau žyti galima tik atidžiai išanaliza vus veiklos rezultatus, kurie, kaip jis pabrėžė, dažnai neatsilieka nuo analogiškų Europos įmonių.
Socialinės funkcijos nepelningos
o rekordinį keleivių skaičių, „Lietuvos geležinkeliai“ toliau didino pelną, o Lietuvos paštas pagaliau išbrido iš nuo BFL nuotr.
porto įmonės daugiausia dirba su stipresnėmis, o ne recesiją išgy venančiomis ES šalimis: Vokieti ja, Prancūzija ir pan.“, – sakė jis. S.Besagirskas taip pat teigė paste
bėjęs, kad dar nuo užpernai Lietu vos įmonės aktyviai ieškojo naujų rinkų, dalyvavo verslo parodose, taip siekdamos padidinti savo sėk mę. Tokie požiūrio pokyčiai esą ne
tik atvėrė naujų galimybių, bet ir pagyvino verslininkų srautus ša lies oro uostuose. SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, vienas
G.Nausėda neabejojo, kad jaus damos įtampą praėjusiais metais valstybės įmonės bandė mažin ti sąnaudas bei gamybos ir darbo organizavimo rezervus. Tuo tiks lu, specialisto manymu, valstybės turėjo peržiūrėti ir apkarpyti esa mas nepelningas socialines funk cijas. „Jei įmonės būtų privačios, jos nedelsdamos atsisakytų tų veik lų. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležin keliai“, nepaisydami naudos, ke
260
mln. litų
pernai uždirbo Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės.
10
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
sportas
Snaiperių dvikova neįvyks Kauno „Žalgiriui“ šiandien per Eurolygos turnyro „TOP-16“ etapo trečiojo turo rungtynes Ispanijoje su „Barcelonos Regal“ ekipa nepadės snaiperis Marko Popovičius.
Sąskaitos: 2009–2010 m. sezoną žalgiriečiai dukart pralaimėjo „Bar
celonos Regal“ komandai – 70:77 ir 55:89.
gettyimages.com nuotr.
„Žalg ir io“ klub o kom un ikac i jos direktorius Almantas Kiveris inform avo, kad kroatas neišv y ko į Barseloną. Pasak žalgiriečių vyriausiojo trenerio Aleksandro Trif un ov ič iaus, žaid ėjo traum a yra rimtesnė, nei atrodė iš pra džių. „Prieš rungtynes su Kantu „Ben net“ ekipa Marko sirguliavo, ta čiau labai norėjo padėti „Žalgi riui“ ir praktiškai pakilęs tiesiai iš lovos išvyko į Italiją, kur patyrė traumą. Paaiškėjo, kad sužeidimas – ne šiaip sau. Praėjusį savaitgalį jis ilsėjosi ir praleido LKL rungty nes, bet krepšininkui reikia rimtes nio atokvėpio“, – sakė A.Trifuno vičius. „Tai – did el ė netekt is kom an dai. Marko imd avos i inic iatyvos tok iais mom entais, kai būd a vo sunk u. Tikrai trūks jo tol im ų met im ų, bet man au, kad mū sų gretose ats iras žaid ėj ų, kur ie pataik ys ir už M.Pop ov ič ių“, –
„Barcelona Regal“ Žaidėjas
Šalis
Victoras Sada Ispanija Marcelinho Huertas Brazilija/Italija Juanas Carlosas Navarro Ispanija Kosta Perovičius Serbija Franas Vazquezas Ispanija C.J.Wallace’as JAV Joe Inglesas Anglija Boniface’as Ndongas Senegalas Xavieras Rabaseda Ispanija Erazemas Lorbekas Slovėnija Chuckas Eidsonas JAV Pete’as Mickealas JAV Vyriausiasis treneris Xavieras Pascualis (Ispanija)
vylėsi „Žalgirio“ kapitonas Pau lius Jank ūn as.
Aleksandras Trifunovičius:
Mums reikės tiksliai vykdyti planą, kurį esame parengę. Ispanijos ekipoje pastaruoju metu sveikatos rūpesčiai kama vo snaiperį Juaną Carlosą Navarro bei du puolėjus – amerikietį Pete’ą Mickealą ir senegalietį Boniface’ą Ndongą.
Pozicija
Ūgis
gynėjas gynėjas gynėjas vidurio puolėjas vidurio puolėjas puolėjas puolėjas vidurio puolėjas puolėjas vidurio puolėjas gynėjas puolėjas
192 cm 190 cm 191 cm 217 cm 209 cm 206 cm 203 cm 213 cm 201 cm 208 cm 202 cm 197 cm
„J.C.Navarro ir P.Mickealas ren giasi rungtynėms su „Žalgiriu“ ir turėtų žaisti. Pete’as šiek tiek karš čiavo, bet atrodo, kad jam – nieko rimto“, – teigė ispanų komandos vairininkas Xavieras Pascualis. A.Trifunovičius pabrėžė, kad ti kėtis sėkmės per mačą su „Barce lona Regal“ galima tik žaidžiant maksimaliai susikaupus visas 40 minučių. „Šioje komandoje – daug aukš to lygio žaidėjų, todėl treneriai gali pasirinkti kelis žaidimo variantus. Mums reikės tiksliai vykdyti pla ną, kurį esame parengę“, – svarstė „Žalgirio“ strategas. VD inf.
Vilniečių varžovai stiprina savo gretas Europos taurės turnyro 2-ojo eta po pirmojo rato varžybas sėkmin gai baigė Lietuvos vicečempionai – Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepši ninkai. Taisys klaidas
Vilniečiai L grupės mačą namuose su Berlyno „Alba“ (Vokietija) ko manda laimėjo 86:75. „Varžovas buvo pajėgus, tačiau nelengvame mače mums pavyko nugalėti. Mūsų komandinis žaidi mas buvo geras, bet neišvengėme klaidų gynyboje. Jos ištaisomos. 11 taškų persvara – neblogai, ta čiau kova dėl geresnio bendro taš kų santykio tarpusavio mačuose su „Alba“ laukia kitą savaitę“, –
po mačo teigė vilniečių vyriausia sis treneris Aleksandras Džikičius. Vasario 7-ąją Lietuvos vicečem pionai su Berlyno krepšininkais su sitiks Vokietijoje. Kitose L grupės trečiojo turo rungtynėse pirmąją nesėkmę pa tyrė lyderis Krasnodaro „Lokomo tiv-Kuban“ (Rusija) klubas, savo aikštėje 70:71 (21:14, 22:22, 10:19, 17:16) nusileidęs Trevizo „Benet ton“ (Italija). Antrojo rato kovoms „Lokomo tiv-Kuban“ nusprendė sustiprin ti savo gretas Stambulo „Anadolu Efes“ ir Makedonijos nacionalinės rinktinės įžaidėju Vlado Ilievskiu. Pergalė be Marijono
J grupėje kol kas nesuklupę Rimo Kurtinaičio treniruojami Mask vos srities „Chimki“ krepšininkai, kurių gretose vėl nebuvo Marijono Petravičiaus, savo aikštėje 68:55 (17:11, 19:21, 18:12, 14:11) nugalėjo Donecko „Doneck“ (Ukraina) klu bą ir tapo vienvaldžiais lyderiais. „Mes puikiai gynėmės, todėl ir galutinis rungtynių rezultatas – mūsų naudai. Aš nuolat kartoju: man nesvarbu, kiek taškų surinko vienas ar kitas žaidėjas, svarbiau sia – ką pasiekė visa komanda. Šį mačą sužaidėme taip, kaip turėtu me rungtyniauti visada“, – po var žybų kalbėjo R.Kurtinaitis. Nesėkmių kol kas nepatyrė ir Va lensijos „Basket“ (Ispanija) iš I gru pės bei Sankt Peterburgo „Spar tak“ (Rusija) iš K grupės. VEF parodė charakterį
Strategas: R.Kurtinaitis iš „Chim
ki“ žaidėjų reikalauja maksimalių rezultatų. bckhimki.ru nuotr.
Pergalę I grupėje iškovojo ir gali mybes patekti į ketvirtfinalį išsau gojo Ramūno Butauto treniruoja ma Rygos VEF (Latvija) ekipa su
Pasižymėjo: M.Katelynas (su kamuoliu) per rungtynes su „Alba“ pataikė 4 dvitaškius iš 5.
Antanu Kavaliausku, namuose 78:61 (27:18, 18:20, 16:12, 17:11) nugal ėj us i „BCM Gravel in es“ (Prancūzija).
Aleksandras Džikičius:
Mūsų komandinis žaidimas buvo ge ras, bet neišvengėme klaidų gynyboje. Jos ištaisomos. A.Kavaliausko sąskaitoje – 23 taškai, 8 atkovoti ir 1 perimtas ka muolys, blokuotas varžovo meti mas, 4 klaidos bei 3 pražangos.
.
„Man šį kartą labiausiai pati ko tai, kad komanda parodė tvir tą charakterį“, – pabrėžė R.Bu tautas. „Po ilgokos pertraukos žaidė me sau įprastu ritmu. Manau, tai liudija, kad žengiame teisingu ke liu. Komandos draugai man su darė galimybes užsiimti tinkamas pozicijas atakoms ir aš stengiau si jų nenuvilti“, – kalbėjo A.Kava liauskas. VEF savo grupėje užima 3-iąją vietą (1 pergalė, 2 pralaimėjimai). Lyderių dvikovoje Valensijos „Bas ket“ svečiuose 80:71 (20:12, 25:18, 14:26, 21:15) įveikė pirmąją nesėk mę patyrusį Nymburko ČEZ (Čeki ja) penketuką. VD inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Statistika Viln iaus „Liet uv os ryt as“– Berlyno „Alba“ 86:75 (20:16, 20:22, 19:25, 27:12). 6 850 žiūrov ų. A.Raši čius 16, M.Katelynas 13, J.Valančiū nas 12 (9 atkovoti kamuoliai), R.Sei butis ir P.Samardžiskis po 11/D.Alle nas 16, D.Woodas 14, H.Schaffartzi kas 12, K.Weaweris 10.
L grupė Komanda
1. „Lokomotiv-Kuban“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Benetton“ 4. „Alba“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 2 0
1 1 1 3
235:217 231:225 212:212 218:242
11
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Futbolo A lyga vėl susitrauks? Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vieta: krepšininkai varžysis „Polidero de Caracas“ arenoje, talpinančioje apie 13 000 žiūrovų. writeopinions.com nuotr.
Kelias iki pusfinalio bus nelengvas
Naktį iš antradienio į trečiadienį paaiškėjo Lietuvos vyrų krep šinio rinktinės varžovai Karakase (Venesuela) vyksiančiame olimpiniame atrankos turnyre: tai – varžybų šeimininkų ir Ni gerijos ekipos. Užduotis – nugalėti
Lietuviai rungtyniaus B grupė je. Ketvirtfinalyje dvi pajėgiausios šios grupės komandos išmėgins jė gas su A grupės rinktinėmis – Grai kijos, Puerto Riko arba Jordanijos. Mūsų komandos vyriausiasis tre neris Kęstutis Kemzūra, vertinda mas burtų rezultatus, sakė: „Sunku kalbėti apie Venesuelos ir Nigeri jos rinktines, nes su jomis nesame susitikę ar daugiau matę jų žaidi mą. Sunku dabar iš karto spręsti, ko reikia tikėtis. Tikriausiai tai bus atletiškos komandos, o jos visada būna pavojingos. Šiais laikais visi moka žaisti, reikės analizuoti var žovus ir rengtis kovai su jais. Venesuelos ekipa nepriklauso pasaulio elitui, tačiau žais namuo se, todėl ji tampa dar pavojinges nė. Galime ir turėsime nugalėti abu varžovus savo grupėje, bet tai pa daryti nebus paprasta ir lengva. A grupėje išsiskiria Graikija ir Puerto Rikas, B grupės favoritės turėtų būti Rusija ir Dominikos Respublika. D grupė – labai įdo mi. Makedonams ten tikrai nebus lengva – Naujoji Zelandija ir Ango la yra gana stiprios komandos.“
Patirtis: pernai Afrikos čempionate Nigerijos ekipą į priekį vedęs D.Oba
sohanas (dešinėje) yra atstovavęs ir Europos klubams.
lavanguardia.com
Laimingųjų – aštuoni
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pranešime skelbiama, kad po ape liacijų A lygos licencijas turi aš tuoni klubai. Tai – Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“, Marijampo lės „Sūduva“, „Šiauliai“, Taura gės „Tauras“, Pakruojo „Kruo ja“, Alytaus „Dainava“ ir Gargždų „Banga“. Pernai A lygos čempionate da lyvavo 12 ekipų, 2010-aisiais pir menybes pradėjo 11, bet baigė 10 (buvo eliminuota Vilniaus „Vėt ra“), o 2009-aisiais – 8. Šiemet A lygos licencijų siekę klubai – FBK „Kaunas“, Klaipė dos „Atlantas“ ir Vilniaus REO – neįgyvendino A lygai taikomų finansinių kriterijų, tačiau atiti ko 1-os lygos reikalavimus ir ga vo šio lygio licencijas. Jokios dokumentacijos licenci javimui nepateikė „Mažeikiai“ ir „Klaipėda“. „Specialiai nepateikėme doku mentų. Apsvarstę visas galimy bes nutarėme padaryti pertrau ką. Sprendimas leistis į žemiausią grandį pasirodė tinkamiausias. Norime viską pradėti nuo pradžių – augintis jaunimą ir po truputėlį kopti aukštyn“, – sakė uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Klai pėdos futbolo centras“ direkto rius bei Klaipėdos futbolo sąjun gos (KFS) prezidentas Raimondas Bieliauskas. Nespėjo susitvarkyti
Turi patyrusių žaidėjų
Nigerijos nacionalinės krepšinio rinktinės strategas Ayodele’as Ba kare’as, po burtų traukimo cere monijos paprašytas įvardyti tur nyro favoritus, nė kiek nedvejojo: „Žinoma, kad tai bus Nigerija, po to – Lietuva ir Graikija.“ Pernai Afrikos čempionate nige riečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę Tuniso ir Angolos krepšininkus. Į simbolinį geriau siųjų turnyro žaidėjų penketuką buvo išrinktas 198 cm ūgio puo lėjas Ime Udoka, pastaruoju me tu atstovaujantis ispanų „Murcia“ klubui. A.Bakare’o teigimu, šiais me tais jie gali surinkti kur kas stip resnę komandą negu pernai. „Mes nuolat stebime potencialius rink tinės kandidatus. Nemažai žaidė jų rungtyniauja Europoje ir JAV“, – sakė treneris. Venesuelos rinktinė, savo gretose turinti ir žaidėjų iš NBA ir NCAA,
Sausio 31-ąją pasibaigęs Lietu vos futbolo A ir 1-osios lygų klu bų licencijavimo procesas kol kas neatsakė į klausimą, kiek ko mandų dalyvaus abiejų divizio nų varžybose.
Lygis: vienas Venesuelos rinktinės lyderių G.Vasquezas (kairėje) atsto
vauja NBA klubui „New Orleans Hornets“.
2011-ųjų Amerikos čempionate buvo penkta. Žada aukštą lygį
Atrankos turnyras Karakase vyks liepos 2–8 d. Lietuviai 3 d. išmė gins jėgas su venesueliečiais, 4 d. – su Nigerijos ekipa. Pusfinaliai vyks 7 d. Šias dvikovas laimėjusios rinktinės iškovos kelia lapius į Londono olimpiadą. Pusfi naliuose suklupusios komandos 8 d. susikaus dėl trečiojo kelialapio. Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) prezidentas Yva nas Mainini ir generalinis sekreto rius Patrikas Baumannas apsilan kė Karakaso „Polidero de Caracas“ arenoje ir susitiko su Venesuelos sporto ministru Hektoru Rodri guezu. Po susitikimo P.Bauman nas sakė: „Laukia nemažai darbų
AFP nuotr.
tiek besiruošiant pačiam turnyrui, tiek jį reklamuojant. Iš vyriausy bės ir organizatorių sulaukėme pa žadų, kad visi darbai bus atlikti ne priekaištingai.“
R.Bieliauskas neatmetė galimy bės, kad sprendimas gali šiek tiek keistis. „Turime kelis scenarijus, bet apie juos kol kas per anksti kalbėti, – teigė KFS vadovas. – A lygoje gali likti tik aštuonios ko mandos. Manau, kad „Atlantui“ bus padaryta išimtis.“ Tuo įsitikinęs ir „Atlanto“ pre zidentas Vacys Lekevičius. „Atva žiavau į federaciją su visais prašy mais ir pataisymais. Sieksiu, kad „Atlantas“ būtų priimtas į A lygą, – tvirtino V.Lekevičius. – Mums pritrūko vienos dienos, keli fi
nansiniai kriterijai neatitiko, ta čiau viskas bus sutvarkyta. No rime žaisti A lygoje, nes Klaipėda be futbolo – neįsivaizduojamas dalykas. Sirgaliai laukia sezono, o mes džiaugiamės, kad atsirado žmonių, kurie šiais metais yra pa siryžę klubui padėti.“ Pernai išimtys buvo pritaiky tos A lygos licencijų negavusiems FBK „Kaunui“ ir „Dainavai“.
Rimantas Turskis:
Keliami tokie rei kalavimai, kad jei gu sąžiningai viskas būtų daroma, tai A lygoje žaistų dvi ar trys ekipos. Sostinės REO klubo vadovas Ri mantas Turskis taip pat pripaži no, kad sutrukdė vienintelė klai da – ne laiku klubo buhalterio sutvarkyti dokumentai. „Licen cijavimo procesas buvo pagrei tintas, nespėjome laiku visko pa teikti. Dabar jau parengėme visus dokumentus“, – sakė R.Turskis. Kosminiai reikalavimai
Teisę rungtyniauti A lygoje REO klubas išsikovojo pernai tapęs 1-osios lygos čempionu. „Ma nau, kad šalies aukščiausiame di vizione turėtų rungtyniauti bent 10 komandų“, – teigė R.Turskis. Pasak jo, kai kurie LFF licenci javimo kriterijai – nei į tvorą, nei į mietą. „Keliami tokie reikalavimai, kad jeigu sąžiningai viskas būtų daroma, tai A lygoje žaistų dvi ar trys ekipos, – kalbėjo R.Turskis. – Arenoje kėdžių žiūrovams turi būti 3 ar 5 tūkstančiai. Aš, klubo šeimininkas, esu suinteresuotas, kad ateitų daugiau žmonių, įren giau 1 500 kėdžių, bet ir jos neuž pildomos. Tai kam man tie kiti tūkstančiai vietų?“ A lygos čempionato dalyviai turėtų paaiškėti šiandien po LFF vykdomojo komiteto posėdžio. Planuojama, kad varžybos prasi dės kovo 10–11 d. 1-osios lygos licencijas turi FBK „Kaunas“, „Atlantas“, REO, Kė dainių „Nevėžis“, „Palanga“, Vil niaus „Polonija“, „Šilutė“, „Tra kai“, Jonavos „Lietava“, Kuršėnų „Venta“, Kėdainių „Lifosa“ ir Vil niaus „Granitas“.
VD inf.
Atranka A grupė
Graik ija, Puerto Rikas, Jordanija B grupė
Lietuva, Venesuela, Nigerija C grupė
Rusija, Dominikos Respublika, Ko rėja D grupė
Makedonija, Naujoji Zelandija, An gola
Startas: oro sąlygos kovo mėnesį Lietuvos futbolininkus gali sugin
ti į maniežus.
12
KetvirtADIENIS, vasario 2, 2012
pasaulis Kraupus sąmokslas
Estai myli G.W.Bushą
Rusų nebijo
Didžiojoje Britanijoje ketu ri islamistai teisme prisipaži no planavę 2010 m. įvykdyti sprogdinimą Londono vertybi nių popierių biržoje. Jie rezgė sąmokslą siuntinėti bombas pašto siuntose prieš 2010 m. Kalėdas, taip pat tarėsi dėl ga limybės surengti „Mumbajaus stiliaus“ ataką.
Estija nusprendė už paramą šaliai siekiant tapti NATO nare buvusiam JAV prezidentui George’ui W.Bushui įteikti prestižiškiausią šalies apdova nojimą – Marijos žemės kry žiaus ordiną. Ar G.W.Bushas atvyks atsiimti apdovanojimo į ceremoniją, kuri vyks vasario 24 d. Taline, nežinoma.
JAV žvalgyba mano, kad, pasi baigus reformai, Rusijos ginkluo tosios pajėgos bus pasirengu sios vykdyti operacijas artimojo užsienio šalyse, bet negalės kelti rimtos grėsmės NATO. Nors Ru sija daug investavo į įprastinės ginkluotės modernizavimą, pagrindine gynybos priemone liko branduolinis ginklas.
Britams špyga, o prancūzams pyragas Kandžioji britų žiniasklaida šaiposi iš vyriausybės. Maža to, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nuolatos apipila bri tus pašaipiais komentarais, antausį trenkė ir Indija. Prancūzų ir britų kovos
Dienraštis „Daily Mail“ ironizavo – vyriausybė skyrė indams beveik milijardą svarų sterlingų paramos, kad garantuotų, jog šalies kariuo menė bus apginkluota Didžiojoje Britanijoje gaminama technika, o gavo špygą taukuotą. Indai nutarė, kad juos už 10 mlrd. dolerių apginkluos ne kas kitas, o prancūzai, kurių prezidentas N.Sar kozy, regis, dabar yra vienas neken čiamiausių žmonių Britų salyne. N.Sarkozy pastabos britų prem jerui Davidui Cameronui Briusely je jau tapo kultinės. Pastarąjį kar tą žodžių karas tarp lyderių kilo šią savaitę, kai britų vyriausybės va dovas atsisakė paremti ES finansi nio stabilumo paktą. Prancūzijos prezidentas reagavo tulžingai. Jis Didžiąją Britaniją iš vadino „šalimi be pramonės“, ku ri rūpinasi tik savo finansų sekto riumi. Dauning Stritas tučtuojau atrėžė, kad N.Sarkozy pareiškimai – „rinkimų triukas, o britų pra monės sektorius kur kas didesnis nei prancūzų“. „Tai netiesa. Gamybos sektorius 2009 m. sudarė 11 proc. tiek Jung tinės Karalystės (JK), tiek Prancū zijos BVP. Be to, JK pramonės dalis BVP tais pat metais sudarė 15 proc., o Prancūzijos – 12,5 proc. Tai, ką N.Sarkozy pasakė, – netiesa. Na, juk jis rengiasi rinkimams“, – buvo rašoma Dauning Strito pa reiškime. Indų antausis
Kad ir kaip būtų, Indija paskelbė, jog naikintuvais šalies oro pajėgas
aprūpins būtent prancūzų bend rovė „Dassault“, o ne britų dalinai valdoma „BAE Systems“. Pasak šaltinių, iš viso įmonė pa gamins Indijai 126 karinius lėktu vus „Rafale“. Šie pakeis dabar In dijos naudojamus rusiškus „MiG“ lėktuvus, kurių galiojimo laikas be veik baigėsi. „Dassault“ žada, kad pirmieji 18 naikintuvų Indijos karines oro pa jėgas pasieks per 36 mėnesius, li kusieji 108 orlaiviai bus surenkami Indijoje. Tikimasi, kad sandoris bus pasirašytas kovo mėnesį, o jau kitą savaitę vyks pirmosios derybos.
Indai nutarė, kad juos už 10 mlrd. dole rių apginkluos ne kas kitas, o prancūzai.
O britų, vokiečių, ispanų ir italų konsorciumas „BAE Systems“, ga minantis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, liko it musę kandęs, nors kaip tik „Eurofighter“ laiko mas Europos karo aviacijos pasi didžiavimu. Dar visai neseniai britų tarp taut in io vystym os i sekretor ius Andrew Mitc hell as buvo įsit i kinęs, kad britų vyriausybė ga rantavo sandorio sėkmę, suteik dam a Ind ijai beveik mil ijard o svarų sterlingų paramą. „Tai labai svarbu mūsų santy kiams. Žinoma, kalbamės ir apie „Typhoon“ pardavimą“, – praėju
siais metais trynė rankomis A.Mit chellas. Priimtinesnė kaina?
Indijos pareigūnai neoficialiai pra sitarė, kad „Rafale“ naikintuvų kai na jiems priimtinesnė nei „Euro fighter“. Savo ruožtu ir „Dassault“, kaip tvirtina neoficialūs šaltiniai, gerokai sumažino naikintuvų kai ną, kad sandoris būtų patvirtintas. Indijos žiniasklaida suskubo pareikšti, kad prancūzų bendrovė įbruko indams sutartį pasiūliusi 5 mln. dolerių nuolaidą kiekvienam naikintuvui. Tiesa, oficialiai nei prancūzų, nei indų atstovai san dorio detalių nekomentavo. Eksp ert us Ind ijos sprend i mas nustebino. Anksčiau prancū zų įmonei nesisekė parduoti savo naikintuvų. Jų nepirko nei Maro kas, nei Brazilija, nei Šveicarija, nei Jungtiniai Arabų Emyratai. Maža to, nė viena šalis, išsky rus Prancūziją, neturi tokio tipo naikintuvų savo oro pajėgose, nes, kaip kalbama, naikintuvų išlaiky mas – brangus dalykas. Sandoris su Indija „Dassault“ buvo pasku tinis šiaudas. Ekspertai ir žiniasklaida spėlioja, kad Indijai nusileisti padėjo politi nis spaudimas iš Eliziejaus rūmų. Esą 2010 m. gruodį Indijoje viešė jęs Prancūzijos prezidentas N.Sar kozy ne tik aktyviai reklamavo pran cūzų gaminius, bet ir žadėjo indams bandysiąs „pramušti“ jiems nuola tinę vietą Jungtinių Tautų Saugu mo Taryboje bei galimybę naudotis branduolinėmis technologijomis. „Daily Mail“, „Der Spiegel“ inf.
Pralaimėjo: D.Cameronas (nuotr. kairėje) galės dar labiau pykti ant
N.Sarkozy. Indija nutarė, kad prancūzų „Rafale“ naikintuvai geresni nei britų. „Scanpix“ nuotr.
Pakistanas Afganistane rengia perversmą? Afganistane, pasitraukus NATO pajėgoms, įsigalės Talibanas, o Pa kistanas tam pritaria? Taip mano Aljanso vadovybė.
Nutekinta slapta NATO ataskaita, su kuria susipažino britų trans liuotojas BBC ir dienraštis „Ti mes“, praeitą mėnesį buvo pateik tas Aljanso vadams Afganistane. Ataskaita pagrįsta informaci ja, surinkta per 27 tūkst. apklausų, kuriose dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. sučiuptų Talibano ir tarp Sąmokslas: slaptoje NATO atas- tautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ kaitoje teigiama, jog Pakistanas kovotojų. Dokumentas atskleidžia, slapta remia talibus, kad šie grįžtų kad įtakinga Pakistano slaptoji tar į valdžią Afganistane. AFP nuotr. nyba (ISI) talkina Talibanui.
„Islamabadas, naudodamasis tar pininkų ir šnipų tinklu, teikia pata rimų Talibanui, kaip kovoti su Va karų šalių koalicinėmis pajėgomis. Pakistano vyriausybė išlieka glaudžiai susijusi su Talibanu, – nu rodoma ataskaitoje. – ISI gerai in formuota apie Talibano veiksmus ir aukštų Talibano pareigūnų buvimo vietas. Aukšti talibų lyderiai regu liariai susitinka su ISI darbuotojais, kurie pataria dėl strategijos ir infor muoja apie bet kokius atitinkamus Pakistano vyriausybės interesus.“ JAV detaliai nekomentavo doku mento. „Mes nematėme šios ataskaitos, todėl negalime pateikti apie ją konkrečių komentarų, – sakė
Pentagono atstovas George’as Litt le’as. – Bet mes seniai nerimauja me dėl ryšių tarp kai kurių ISI ele mentų ir kai kurių ekstremistų tinklų.“ Pakistanas atrėžė, kad kaltini mai – nerimti. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdulas Ba sitas pabrėžė, kad „Pakistanas yra įsipareigojęs nesikišti į Afganista no vidaus reikalus“. Beje, ataskaitoje taip pat neven giama pabrėžti, kad tikėtina, jog Talibanas pasitraukus NATO pe rims valdžią Afganistane. „Daug afganų jau bando nusi teikti tam, kad grįš Talibas, – rašo ma ataskaitoje. – Kai ISAF (NATO
vadovaujamos Tarptautinės sau gumo paramos pajėgos) nebebus svarbus veiksnys, Talibanas mano, kad jo pergalė bus neišvengiama.“ Taip pat nurodoma, kad Taliba nas sąmoningai naudoja švelnesnę taktiką kai kuriuose regionuose, kad paskatintų spartesnį NATO karių išvedimą. Nors Afganistano vyriausybė kal ba apie taikos sutartį su Talibanu, NATO dokumente pabrėžiama, kad Pakistanas „aktyviai trikdo“ Tali bano ir Kabulo susitaikymą „nuo latinėmis pastangomis“, siekdamas destabilizuoti Afganistano prezi dento Hamido Karzai vyriausybę. BBC, „Guardian“, BNS inf.
13
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Parduoda
Įvairūs
Kitas prekes
Pamesta
Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įrangą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvykti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt. 907807
Kita
Informuojame, kad buvo pamestas UAB „Polimedija“ (įm. kodas 123707893) registravimo pažymėjimo originalas Nr. 089456. 908094
INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatoriai: Oksana Januškevičiūtė, Arnoldas Biekša. 2. Plano pavadinimas: Sklypo Nemėžio k. (Juodupio g., kad. Nr. 0101/0158:511) Vilniaus m. detalusis planas. 3. Plano rengimo pagrindas: Detalio-
jo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis 2010 10 29, Nr. 041842. 4. Detaliojo plano tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, numatant G/G2 daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritoriją su B/B3 urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių teritorija bei I/I2 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriais. 5.
Priimta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos išvada – SPAV nereikalingas. 6. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, ir raštu pateikti pasiūlymus galima UAB „Aplinkos projektai”, Tuskulėnų g. 33C-402, LT-09210 Vilnius, tel. (8 5) 275 7900, darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. (20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). 908414
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje (nuolaida 100 Lt iki 02.14) Stilingasis paryžius 1399 Lt Mažasis Baltijos kruizas nu 399 Lt Italija–Venecijos karnavalas 1177 Lt IŠ VOKIETIJOS (TUI) Kuba – nuo 4350 Lt Dominikos Respublika – nuo 4140 Lt Meksika – nuo 5140 Lt Maldyvai – nuo 4036 Lt Mauricijus – nuo 4239 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 1092 Lt Indija, Goa – nuo 3315 Lt Margaritos sala – nuo 6745 Lt Šri Lanka – nuo 2290 Lt Tenerife – nuo 1397 Lt Lanzarote – nuo 1097 Lt Tunisas – nuo 1140 Lt Kenija – nuo 2510 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 1856 Lt Jordanija – Egiptas – nuo 2247 Lt Izraelis – Egiptas – nuo 2174 Lt Marokas – nuo 2174 Lt Kuba – nuo 5585 Lt Venesuela – nuo 5923 Lt Nuolaidos vasaros kelionėms IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 3755 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1315 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1395 Lt Tenerifė – nuo 2195 Lt Didelės nuolaidos vasaros kelionėms JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI Radisson Blue 5*, Sharjah, pusryčiai – 3010 Lt Grand Millenium“ 5*, Dubajus, pusryčiai – 2790 Lt Coral Deira 4*, Dubajus, pusryčiai – 1930 Lt
Zain International 3*, Dubajus, pusryčiai – 1390 Lt Oasis Beach 4*, Jumeirah, Dubajaus pakrantė, pusryčiai – 5850 Lt Skydis neįskaičiuotas. EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija – Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Varšuva 240 Lt Kairas 1055 Lt Dubajus 1360 Lt Niujorkas 1595 Lt Pekinas 1850 Lt Čikaga 1945 Lt Honkongas 1950 Lt KELTŲ BILIETAI Ryga – Stokholmas Talinas – Helsinkis Talinas – Stokholmas Ventspilis – Nyneshamnas Klaipėda – Karlshamnas Klaipėda – Kylis Turku – Alando salos – Stokholmas KRUIZAI Kruizas Valentino dienai Ryga–Stokhomas–Ryga – nuo 107 Lt Florida, Belizas, Meksika, 6 d. – 1277 Lt Madeira, Tenerifė, Lanzarotė, 10 d. – 1544 Lt VIZOS Į Rusiją, Baltarusiją, kt.
37O NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
14
ketvirtadienis, vasario 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. KADA? Vasario 2, 3 d. 19 val. KIEK? 10–30 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Vasario 3 d. 19 val. KIEK? 20–35 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 20.50 val. KIEK? 6 litai.
Jaunųjų šokėjų gastrolės
A.Giniočio dainų vakaras
Kaip susitaikyti su pasauliu
Vilniuje viešės Paryžiaus nacionalinės muzikos ir šokio konservatorijos „Junior Ballet“ trupė. Šokėjai kasmet pristato po naują programą, kuriai parenkamas kuo įvairesnis stilių spektras, apimantis kūrinius nuo klasikinio baleto pa de deux iki šiuolaikinio šokio. Trupėje šoka talentingi ir perspektyvūs atlikėjai.
Režisierius, aktorius, tekstų ir dainų kūrėjas Aidas Giniotis su teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriais pristato koncertą „Juodraštis“. Koncerte atvirai, nuoširdžiai ir šmaikščiai skambės dainos iš Keistuolių teatro spektaklių, gerai žinomų bardų šlageriai ir dar negirdėtos, nebaigtos, bet vertos išgirsti A.Giniočio dainos.
Vokiečių kino dienose – filmas „Kas, jei ne mes“. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Bernwardas Vesperis susipažįsta su bendrakurse Gudrun Enslin. Drauge jaunuoliai ketina pakeisti pasaulį, bet jų keliai išsiskiria. Filme persipina besiformuojančio vokiškojo terorizmo, didelės žlugusios meilės, griovimo ir savigriovos istorijos.
KUR? Muzikos klube „Aula Blues club“, Pilies g. 11. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Vasario 3 d. 20 val. KIEK? 15 litų.
KUR? „Forum Cinemas“ kino teatruose. KADA? Nuo vasario 3 d. KIEK? 12–19 litų.
KUR? Vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Vilniaus g. 39. KADA? Iki vasario 25 d. KIEK? Nemokamai.
Y.Bush ir a.Belkino duetas
Jaukus ir šiltas susitikimas
Išgyventi sniegynuose
Mokytojos ir mokinių paroda
Muzikos mylėtojams – unikali galimybė išgirsti dainininkę, kompozitorę ir būgnininkę Yolandą Bush iš JAV. Jai draugiją palaikys „The Road Band“ lyderis Aleksandras Belkinas. Y.Bush atliekama muzika apima roko, džiazo, fanko ir bliuzo stilius.
Turbūt nėra nė vieno abejingo šlageriais tapusioms dainoms „Paukščiai“ ir „Aš mylėjau tave, tau nežinant“. Pasiilgusiems šių ir kitų dainų aktoriai, dainų autoriai ir atlikėjai Kostas Smoriginas bei Olegas Ditkovskis dovanos gražiausias savo balades.
10 žmonių komanda po lėktuvo katastrofos atsiduria atšiaurioje Aliaskoje. Jie neturi ryšio su pasauliu, maisto, juos persekioja plėšrių vilkų gauja. Ar pavyks nors vienam jų išgyventi, išvysite kino premjeroje „Sniegynų įkaitai“.
Grafikos darbų parodoje „Portretas“ iš ciklo „Mokytojas – mokinys“ eksponuojami grafikės, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokytojos Ingos Dargužytės ir jos mokinių klasikine grafikos technika atspausti portretai.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Ypatingas atvejis (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (3, 4).
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50
„Ogis ir tarakonai“ (k). „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“.
LTV 19.45 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo f. „Potvynis. Šėlstanti upė“ (JAV, 1997 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (9) (N-7). 0.35 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (9).
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 8.25 „Lietuvėlė“ (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Lujis“. 8.30 Komedija „Biuras“ (1) (JAV, 2008 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ (3, 4). 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.40 Nuodėmių dešimtukas.
LNK 14.40 val.
BTV
TV3 19.10 val.
14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Šeštasis pojūtis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Kietakaktis“ (JAV, 2010 m.) (N-7). 22.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.15 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
BTV 20.25 val.
14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 1.00 „Generolas“. „Mistifikacija“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Valencia“–„Real Sociedad“. 12.00 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 12.30 Futbolo dievai. G.Mülleris. 13.00 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 14.30 Automoto. 15.00 Adrenalinas. 15.30 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–Madrido „Atletico“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Sport1 21.00 val.
15
KetvirtADIENIS, vasario 2, 2012
menas ir pramogos
Scenos milžino jubiliejus 75-ąjį jubiliejų švenčiantis ak torius Regimantas Adomaitis pasirodė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“. Rengi nyje aktoriui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai. Šia proga jubiliatą sveikino gausus būrys kolegų ir draugų. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Įvertinta kultūros bitė
Jaukūs, bet įspūdingi pasirodymai, įskaitant ir tą debiu tinį vos prieš metus, kai širdis, rodos, bu vo nusiritusi į kul nus iš baimės. Pasi rodo, tuomet bau gus klausimas „O kaipgi mus priims?“ buvo užduodamas visai be reikalo.
Lietuvos nacionalinėje filhar monijoje Lietuvos muzikų rėmi mo fondo vadovei Liucijai Stul gienei vakar buvo įteiktas Kultū ros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Sėkmė: Baltijos baleto grupės spektaklis „Kitas pasaulis“ iškart pelnė
šokio mylėtojų simpatijas.
Tado Černiausko nuotr.
Laukia platūs horizontai Ir tie kartai, kai sostinės Šokio teatre buvo parodytas šiuolaikinio baleto spektaklis „Kitas pasaulis“ pagal „Depeche Mode“ muziką, visi iki vieno atnešė stulbinamą sėkmę – iš pirmo žvilgsnio mažytė salė kaskart būdavo sausakimša, o garsiai debiutavusi Baltijos baleto grupė su režisiere Marija Simona Šimulynaite priešakyje amžiams užsitarnavo gerbėjų simpatijas ir prielankumą. Šiandien tos simpatijos tokios stiprios, kad Baltijos baleto grupei nelieka kitos išeities, kaip „Kitą pa saulį“ perkelti į kur kas didesnes erd ves. Rodos, laukia dar vienas pirmas kartas? Tačiau daugybę spektaklių per metus sušokusiai jaunai, talen tingai ir labai perspektyviai trupei tas kartas jau ne toks baugus. „Mūsų sėkmė neturi formulės. Viskas vyksta taip, kaip ir turi vyk ti, – tiesiog esame tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Ten, kur ir turime
būti. Likimas ir laikas viską sutvar ko pagal save. Jie, ko gero, puikiau si mūsų administratoriai ir vadybi ninkai. Jie taip, kaip reikia, rikiuoja mūsų reikalus – nelabai prieš juos pasišakosi. Be jokios abejonės, kai dirbi, turi ir rezultatą. Prieš akis atsiveria vis didesni aruodai. Imam sėklą, ją sėjam. Ji auga, mes ją pjau nam. Niekas nežino, gal laikui bė gant visus pakviesim ir į didžiąsias sporto arenas ar Vingio parką? Juk mes vietoje nestovim“, – šypso si Baltijos baleto grupės režisierė ir choreografė M.S.Šimulynaitė. Taigi, jau vasario 29-ąją Balti jos baleto grupė ir „Kitas pasau lis“ pagal „Depeche Mode“ mu ziką gerbėjų ir ne tik jų lauks Ūkio banko teatro arenoje. Šis šiuolaikinio baleto spektak lis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Ha ruki Murakami romano „Negailes tinga stebuklų šalis ir Pasaulio ga
las“. Scenoje sujungti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofij os, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais orga nizmais, gyvenančiais šviesų, laze rių ir vaizdo projekcijų šalyje. Dalis šokėjų – prisiekę „Depe che Mode“ gerbėjai ir visi iki vieno pritaria, kad grupės dainų tekstuo se bei melodijose telpa labai daug dramaturgijos, čia stiprios siužeto linijos, kurios, nors ir pareikalau ja daug jėgų, galiausiai pasiduoda šokio kalbai. Beje, „Kito pasaulio“ scenografijai kurti naudojami net 7 skirtingi projektoriai, suteikiantys scenai visai kitą dimensiją. Iki šiol tris baleto spektaklius „Diagnozė: Vyras“, „Arachnė“ ir „Ki tas pasaulis“ pristačiusi Baltijos ba leto grupė ruošiasi dar vienai prem jerai. Šįkart tai bus spektaklis pagal legendinių „The Beatles“ muziką. VD inf.
Apd ovan oj im as kultūr in inkei įteiktas Lietuvos muzikų rėmimo fondo 20-mečio koncerte „Dai nuoju Lietuvą“. L.Stulgienei garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skir tas už aukštų moralinių, pilieti nių ir estetinių vertybių puoselė jimą humanistinės visuomenės pažangai. Laureatė yra minėtojo fondo įkūrėja. Lietuvos muzikų rėmimo fondas įsteigtas 1992 m., jo pa grindinis tikslas yra telkti lėšas ir teikti pagalbą muzikams, visuo menės iniciatyvoms, skatinan čioms muzikų kūrybinę veiklą, muzikos propagavimą. Garbės ženklą Kultūros minis terija įsteigė užpernai pavasarį. Jis skiriamas didžiausią išlie kamąją vertę sukuriančioms iš kilioms asmenybėms ir jų kūri niams. Minėtasis garbės ženklas – tai juvelyrinė segė, kurios centre, si dabro apskritime, pavaizduotas reljefinis aukso žirgas Pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas už rašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. VD, BNS inf.
Nuopelnai: L.Stulgienei garbės
ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skirtas už aukštų morali nių, pilietinių ir estetinių verty bių puoselėjimą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Skaudi netektis Eidamas 92-uosius metus mirė dirigentas, pianistas, pedagogas Rimas Geniušas. Tai trečiadienį patvirtino Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) atstovė.
LNOBT Reklamos ir informaci jos skyriaus vedėja Janina Stan kevičienė BNS sakė, kad garbaus amžiaus muzikas mirė po sun kios ligos. R.Geniušas gimė 1920 m. tuo mečiame Petrograde (dabar –
Sankt Peterburgas). Jis buvo Lie tuvos radijo simfoninio orkestro dirigentas ir atsakingasis muzikos redaktorius, Lietuvos operos ir ba leto teatro vyriausiasis dirigentas. Taip pat dėstė Lietuvos konserva torijoje (dabar – Lietuvos muzi kos ir teatro akademija), buvo šios mokslo įstaigos profesorius. Jo sūnūs Petras ir Julius yra ži nomi muzikai. Šeimos pianistų tradicijas tęsia ir anūkas Lukas Geniušas. VD, BNS inf.
S.Brundzos kolekcija – į „Litexpo“ 36 amerikietiški „Cadillac“ mar kės automobiliai – tik dalis praei tyje garsaus lenktynininko Stasio Brundzos kolekcijos, kuri jau nuo šiandienos eksponuojama „Litex po“ 2-ojoje salėje. Kraitis: S.Brundzos Automobilių ir transporto muziejuje sukaupta dau
giau kaip 100 „Cadillac“ markės automobilių kolekcija.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Seniausias šios ekspozicijos „Ca dillac“ pagamintas 1904 m., jau niausias – 1987-aisiais. Kolekcijos šeimininkui S.Brundzai gražiau
sias iš šių antikvarinių automobi lių – 1953-ųjų „Cadillac 62 Cou pe de Ville“. S.Brund zos Autom ob il ių ir transp orto muz iej uje sukaup ta daugiau kaip 100 „Cadillac“ markės autom ob il ių kol ekc ija. Tokia unikali kolekcija – vienin telė Lietuvoje ir didžiausia Euro poje. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus eksponuo
jama vertingiausia šios kolekci jos dalis. „Cadillac“ ekspozicijos darbo laikas: antradieniais–penk tadieniais – 14–19 val., šeštadie niais ir sekmadieniais – 12–19 val. Pirmadieniais ekspozicija neveiks, o „Litexpo“ vykstant parodoms, veiks šių darbo laiku. S.Brundzos kolekcija bus eksponuojama iki balandžio 3 d. VD inf.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje šaltis spaus dar labiau. Šalyje turėtų išsilaikyti ramūs ir sausi orai, tik penktadienį Klaipėdoje ir Panevėžyje gali truputį pasnigti. Šiandien sinoptikai prognozuoja iki 22 laipsnių šalčio, tik pajūryje bus apie 14 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį bus 21–29, dieną 15–21 laipsnis šalčio.
Šiandien, vasario 2 d.
–20
–14
–19
Telšiai
Šiauliai
–19
Klaipėda
Panevėžys
–21
Utena
–20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.07 16.57 8.50 11.33 3.51
33-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 333 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas –7 Brazilija +25 Briuselis –6 Dublinas +3 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga –4
Londonas +3 Madridas +6 Maskva –15 Minskas –19 Niujorkas +6 Oslas –5 Paryžius –2 Pekinas +2
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–20
Alytus
2–5 m/s
Sibiro speigas šienauja gyvybes
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–25
–20
–25
–28
3
–27
–21
–24
–31
2
–28
–21
–24
–27
3
penktadienį
šeštadienį
DATOS (vasario 2 d.) Grabnyčios (Kristaus paaukojimas) Perkūno diena 1494 m. gimė Lenkijos 1907 m. mirė Dmitrijus karalienė ir Lietuvos di- Mendelejevas, rusų chedžioji kunigaikštienė mikas, paskelbęs perioBona Sforza. dinę cheminių elemen1536 m. ispanų keliau- tų (buvo žinomi 63 eletojas Pedro de Mendo- mentai) lentelę. za Argentinoje įkūrė Bu- 1977 m. Kolumbijoje gienos Aires. mė dainininkė Shakira. 1838 m. gimė vienas iš 1994 m. mirė archeolo1863 m. sukilimo vadų gė, antropologė Marija Konstantinas Kalinaus- Gimbutienė. kas. 2002 m. įsigaliojo Lie1882 m. gimė airių rašy- tuvos banko nustatytas tojas Jamesas Joyce’as. oficialus fiksuotas lito ir 1896 m. gimė rašytojas, euro kursas: 3,4528 lito poetas Balys Sruoga. už eurą.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planams arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstysite praeities įvykius, prisiminsite žmones, apie kuriuos seniai galvojote. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, atrodys, kad niekas negirdi, ko jūs iš tiesų norite. Drąsiai išsakykite savo norus ir nuomonę. Liūtas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu. Jei prireiktų pagalbos, pasikliaukite draugais. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes galite likti nesuprastas. Kita vertus, ar jums tikrai svarbi kitų nuomonė? Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Tiesiog palaukite palankesnio laiko. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų ir originalių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tinkama diena skaityti mokslinę literatūrą, domėtis istorija, geografija. Vandenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt pats laikas rinktis baldus, drabužius, spalvas ir t. t. Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti nerealią meilę, leistis į nuotykius.
Europą sukaustęs šaltis nuo savaitės pradžios nusinešė mažiausiai 60 žmo nių gyvybę. Labiausiai nuo šalčio ken čia Vidurio ir Rytų Europa. Ukrainoje šaltis pasiglemžė daugiau nei 43 gyvy bes. Daug uma auk ų buvo benamiai, sušalę gatvėse, o septyni žmonės ras ti mirę nuo hipotermijos savo namuo se. Dar per 800 žmonių prireikė gydy tojų pagalbos dėl nušalimų arba smar kaus organizmo atšalimo. Lenkija pra nešė apie 21 šalčio auką. 8 žmonės nuo šalčio mirė Rumunijoje, 5 – Bulgarijo je. Italijoje prognozuojama, kad ši sa vaitė bus šalčiausia per 27 pastaruo sius metus. BBC inf., AFP nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–20
–22
Praha –9 Ryga –18 Roma +7 Sidnėjus +25 Talinas –18 Tel Avivas +15 Tokijas +5 Varšuva –14
8
9
10