TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
penktadienis,
Kiek tyrė – neištyrė. Taip gali ma apibendrinti ligšiolinių Seimo komisijų veiklą. Lietuva 8p.
vasario 3 d., 2012 m.
Egipte per kilusias riaušes nusikaltėliai darė, ką norėjo, nes niekas net ne bandė jų sulaikyti. Pasaulis 12p.
Nr. 28 (1227) TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
tvdiena@
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
diena.lt
nr. 15 (671)
Redakto
rėAgnė
Klimčiau
skaitė
diena.lt
2,00 Lt
2012m.vasar io4d.
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja LaiLau mutei Stankūnaitei ir rai: nuo šir dus žiū Andriui Ūsui. rovų ju
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
o kas – ku r kas bran ges nis įver nei po mpas ti ni mas mi ki no ap tiš kai įtei kia do va no ji net „Os k mai ir a rai“, kai p ti ki na prancūzų cir le gen da P.Étako ir ki no i xas. 5p.
Tiražas 31300
Šiaudas:na cia linė dra u ja BTV so m ko vos su s a „Ty los ri ba“ mur tu šei ir šiur pio mo je mis is sieks ne su to ri jo mis grau din t vi suo menę, o p i a dėti smur to au koms iš s ty ti iš šio l i kaps iū no. 8p.
jo Dievas“
Švie
sa:žiū rovų pa Galvodavau, ramą ką man reikėtų TV3 „Chorų ka daryti – ruo se“ no ir Pa eiti į džiungles Sta nevė
žio pa bananų valgy tai sos nam ti? ų mo
Politiko jenebūn aamžin ųdraugų te rys lai ko di de le per vil ti mi, kad v ga le ir gebės joms ai suo menė iš ties ti ranką t leis ti ir . 9p.
„Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p.
MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
montažas
diena.lt
1 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Aktorė Me ryl už vaidmenį Streep filme „Geležinė ledi“ jau laimėjo „Auksinį gaublį“ ir buvo no minuota „Oskarui“. Bet britai prieštarin gai verti na kuri atskleidjuostą, tik žymiau žia ne sios lies politikės ša garet That Mar cher stip rybę, bet ir sias jos as tamsią menybė s puses, o ją pačią vaizduo ja seną, ser gančią Alz heimerio liga. 6p.
Geizeriai Vilniaus centre
Kadrai iš film
o
Kaip šiandien matome, niekas Tytuvėnuose ir neišgirdo tos kniauksin čios signalizacijos. Seimo narys Naglis Puteikis
6p.
Miestas
4p.
Eiles trumpina muitininkų talka Su eilėm is pas ienyje muit in inkai kovoja pas itelkę mobil iąją grupę. Gaus esnės muit in inkų paj ėgos į Med in inkų postą prie Baltar usijos sienos nukreiptos ir dėl ekstremalių šalčių. Pareigūnams tenka dažnai keist is, nes tok iu oru ilgas valandas tikr int i kel iautojų automobil ius – labai sunk us išbandymas.
Miestas Darbymetis: šilumos tinklų avarijos padariniai vakar buvo likviduojami visą dieną. Simono Švitros nuotr.
Vilniuje vakar vieną šilumos tinklų ava riją vijo kita. Šalo ne tik eiliniai miestie čiai, bet ir svarbios šalies institucijos: Seimas, Užsienio reikalų ministerija, Lu kiškių kalėjimas. Šilumos tiekimas buvo apribotas 146 namams.
Šilumininkai visą dieną šalino speigo sukeltas avarijas. Skelbta, kad dėl avarijos apribotą šilumos tiekimą visuose namuose ketina ma atnaujinti apie 17.30 val., vė liau – 18 val. Tačiau dėl rimtų ge dimų padarinius pašalinti užtruko iki vėlaus vakaro. Ne vienas miestietis keikėsi dėl neužsivedančio automobilio. Dalis vairuotojų rikiavosi į eilę vienin
telėje sostinės degalinėje, prekiau jančioje žibalu – dyzelinių automo bilių panacėja. Degalų prekybininkai aiškina, kad geros kokybės dyzeli nas net spaudžiant 30 laipsnių spei gui negali užšalti. Tad įtaria, kad žibalo pirmiausia reikia tiems, ku rie pilasi kontrabandinius degalus. Plačiau skaitykite
Miestas
2
5p.
Lietuvių plaukų kaina
2
penktADIENIS, vasario 3, 2012
miestas
Pašalo: likviduojant avariją šilumos tiekimas buvo apribotas 146 miesto centre esantiems daugiabučiams.
Vilniaus centre tryško geizeriai
Vakar rytą „Vilniaus energijos“ avarinės tarnybos skubėjo į V.Kudirkos gatvę. Šalia Lukiškių aikštės, prie Užsienio reikalų ministerijos pastato, įvyko šilumos tinklų avarija, kuri aikštės apylinkes užtvindė garų debesimis, o pusantro šimto pastatų paliko be šildymo. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaitė@diena.lt
Darbai užtruko
Į įvykio vietą atvykę trys avarinės tarnybos brigados per kelias va landas išsiaiškino, kad avarija įvy ko trūkus suvirinimo siūlei. Šilu mos trasoje atsivėrė 30 cm pločio plyšys. Likv id uoj ant avar ij ą šil u mos tiekimas buvo apribotas 146 miesto centre esantiems daugia bučiams. „Vilniaus energijos“ at stovai gyventojus ramino, kad
šildymas pristabdomas tik trims valandomis. Tačiau vėliau buvo pranešta, kad remontas užtruks. Šilumininkai į įvykio vietą atsigabeno ir mobilią katilinę. „Vilniaus energijos“ at stovai negalėjo pasakyti, kiek laiko šalia Lukiškių aikštės dar kils ga rų stulpas. Vos pranešus apie sustabdytą ši lumos tiekimą kai kuriems sostinės centro daugiabučiams „Vilniaus energijos“ atstovai teigė, kad gy ventojams buvo paruošti elektri niai šildytuvai.
Šildosi papildomai
Šalia avarijos vietos esančiame Už sienio reikalų ministerijos pastate ketvirtadienio popietę šildymo ap ribojimas buvo juntamas, tačiau darbuotojai nešalo. „Radiatoriai drungni. Kol kas nešąlame. Darbas po kelių valandų darbuotojams baigsis. Daug svar biau, kokia situacija pastate bus penktadienį iš ryto“, – teigė Už sienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mindaugas Lašas. Lukiš kių kalėjimo atstovai ketvirtadienį po pietų teigė, kad šildymo tieki
mas dar nebuvo atnaujintas. „Ši luma dar neįjungta. Kalėjimas šil domas papildomais dyzeliniais ir elektriniais prietaisais. Kamerose palaikoma reikalinga temperatūra – 18 laipsnių šilumos“, – pasako jo Kalėjimų departamento atstovė Audrė Mišeikienė.
Mindaugas Lašas:
Radiatoriai drungni. Kol kas nešąlame. Darbas po kelių va landų darbuotojams baigsis.
Išgąsdino garai prie tilto
Po vidurdienio sostinės gyvento jai sunerimo staiga iš šilumos tra
sos pradėjus kilti garų kamuoliams netoli Žaliojo tilto, A.Goštauto gat vėje. „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas ra mino, kad dar viena šilumos tink lų avarija šioje vietoje negrėsė. „Šie garai kyla iš tos pačios šilumos tra sos, tik kitos dalies nei prie Lukiškių aikštės. Kylantys garai – rytinės ava rijos likvidavimo darbų dalis. Vyksta karšto vandens drenavimas“, – pa sakojo pašnekovas. Pasak jo, garus sukėlė iš trasos šalinamas vanduo. Šį veiksmą buvo būtina atlikti, kad būtų sėkmingai sutvarkyti avarijos V.Kudirkos aikštėje padariniai. N.Mikalajūnas tikino, kad ava rijos nuostoliai gyventojų šilumos sąskaitose neatsispindės. „Tai mū sų veiklos nuostoliai“, – sakė įmo nės darbuotojas. M.Mikalajūno teigimu, daugiau šilumos tinklų avarijų vakar Vil niaus mieste nebuvo.
Ugniagesiai šalyje paskelbė sustiprintą pa Dėl galimos ekstremalios situaci jos šalyje atėjus speigui, Priešgais rinės apsaugos ir gelbėjimo depar tamentas paskelbė sustiprintą pa rengtį visų apskričių priešgaisri nėse gelbėjimo valdybose ir prieš gaisrinėse gelbėjimo tarnybose.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybė kol kas nesvarstė galimybės dėl šalčio šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, pasi telkta rezervinė gaisrų gesinimo
technika, budės daugiau ugniage sių gelbėtojų, bus ribojami gelbė jimo darbai, kurie nekelia pavojaus žmogui ir aplinkai. Be to, ugniagesiai kreipėsi į savi valdybes, kad jos įvertintų pavojus esant speigui ir parengtų visas ga limas priemones, jeigu šiuo metu iškiltų grėsmė gyventojams. Vakar dėl numatomo speigo de partamento Operacijų centro na riai dar kartą aptarė dabartinę si tuaciją ir pasirengimą šalčiams. Pasak departamento direktoriaus pavaduotojo vidaus tarnybos pul
kininko Artūro Račkausko, Valsty binė priešgaisrinė gelbėjimo tar nyba yra pasirengusi nedelsdama suteikti pagalbą gyventojams šiuo šaltuoju metu. Departamentas talkins savivaldybėms užtikrinant gyventojų saugumą, jei dėl šalčio nutrūktų šildymo ar vandens tie kimas ar ištiktų kita nelaimė, yra paruošta elektros generatorių, pa lapinių ir miegmaišių. Operacijų centro nariai taip pat aptarė, kokių prevencinių priemo nių turi imtis gyventojai, kad be sitęsiantis speigas jiems pakenktų
kuo mažiau. Premjeras A.Kubilius po Vyriausybės posėdžio vakar sa kė, kad Ministrų kabinetas kol kas nesvarstė galimybės šalyje skelbti ekstremalią situaciją. „Tai yra atitinkamai ekstremalių situacijų specialistai iš įvairių insti tucijų ir žinybų, jeigu jie matys tokį poreikį, mes tokį sprendimą svars tysime. Šiuo metu jo nesvarstėme, tikėkimės, kad didesnių problemų ir didesnių nelaimių pavyks išveng ti“, – sakė premjeras, klausiamas, ar šaltis Lietuvoje nesukelia ekstre malios situacijos ir ar dėl to neketi
3
penktADIENIS, vasario 3, 2012
miestas
9p.
Skundus dėl finansinių įstaigų pažeidimų nagrinės Lietuvos bankas.
Prokurorai sostinės šildymo reikalų netirs Generalinė prokuratūra atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šil dymo sąskaitų Vilniuje. Be to, pro kurorai pasiūlė atsakomybėn pa traukti Valstybinės energetikos inspekcijos viršininką Rimgaudą Špoką, kuris, jų teigimu, tinkamai neatliko savo pareigų. Tyrimo nepradės
Simono Švitros nuotr.
Valstybinė energetikos inspekci ja vakar atsisakė komentuoti pro kurorų sprendimą. Anot inspek cijos viešųjų ryšių specialistės Mildos Levandraitytės, jų tarnyba dar nėra gavusi oficialaus proku ratūros pranešimo, todėl, nežino dama tikslų jos argumentų, nieko komentuoti negali. Inspekcijos pareiškimą nagri nėję prokurorai konstatavo, kad jame nurodytos aplinkybės ne sudaro pakankamo pagrindo pra dėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo ga vimo dienos, kaip pranešė Gene ralinė prokuratūra. Energetikos inspekcija sausio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Prancūzijos kon cerno „Dalkia“ valdomos įmo nės „Vilniaus energija“ sąskaitų už šildymą. Inspekcija įtaria, kad „Vilniaus energija“ galbūt pažeidė viešąjį interesą. Energetikos ins pekcija yra paskelbusi, jog „Vil niaus energija“ pažeidė teisės ak tus – bendrovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leidžia nor miniai teisės aktai. Kaltinimus atmeta
„Vilniaus energija“ atmeta kalti nimus dėl didesnio šilumos suvar tojimo palyginti šiltą lapkritį. Žinia, daugiausia abejonių vil niečiams sukėlė lapkričio sąskai tos, kurios rodė, kad šiltą mėnesį
staiga išaugo šilumos suvartojimas daugiau nei 500 sostinės daugia bučių. „Mes nustatėme, įdėmiai patik rinę visus duomenimis kompiu teriuose, kad 255 namai po to, kai iškilo klausimas, kad šilumos su vartojimas padidėjo, labai greitai sumažino tiekiamo vandens, ne šančio šilumą į radiatorius, tem peratūrą <...>. Tai reiškia, kad jie iki tol davė gerokai didesnę tem peratūrą į butus ir dėl to suvar tojimas buvo didesnis“, – sakė Vilniaus vicemeras Romas Ado mavičius. Pasak mero pavaduotojo, aiš kintis, kodėl į šilumos punktus tiektas karštesnis vanduo ir dėl to padidėjo gyventojų sąskaitos, tu rėtų Valstybinė energetikos ins pekcija. Jos pavedimu Energetikos institutas jau ištyrė šilumos skai tiklius. Jie pasirodė tinkami nau doti, tačiau tebeieškoma atsaky mo, ar jais nebuvo manipuliuota nuotoliniu būdu. Susirūpino premjeras
Premjeras Andrius Kubilius sua bejojo, ar prokurorai tikrai netu rėjo priežasčių pradėti ikiteismi nį tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ pateiktų šildymo sąskaitų sosti nėje. „Mes atkreipsime dėmesį į pro kuratūros išdėstytas pastabas dėl Energetikos inspekcijos galimy bės papildomai imtis veiksmų, ta čiau ginant viešąjį interesą ir pro kuratūra turi savo atsakomybes, pareigas, ir aš tikrai nežinau, ar tikrai nebuvo priežasčių, kaip nu rodė Energetikos inspekcija, pra dėti ikiteisminį tyrimą. Dėl to, kad vartotojų teisės Vilniaus šilumos reikaluose tikrai nėra tinkamai ginamos“, – vakar Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius. Jis sveikintinu vadino Valstybi nės energetikos inspekcijos tyrimą
Vargai: Energetikos inspekcija tik įtaria, kad „Vilniaus energija“ gal
būt pažeidė viešąjį interesą.
aiškinantis, kodėl lapkritį Vilniaus gyventojams gerokai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo sąskai tos už šildymą. „Noriu priminti, jog nustačiu si galimus teisės aktų pažeidimus Energetikos inspekcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, mano manymu, bent kiek aš su prantu teisę, irgi yra visiškai logiš kas žingsnis“, – sakė premjeras. Vyriausybės vadovas išreiš kė viltį, kad valstybės instituci jos mažiau aiškinsis tarpusavyje, o Vilniaus savivaldybė taip atliks savo funkcijas, kad nereikės nei Energetikos inspekcijai, nei pro
Gedimino Bartuškos nuotr.
kurorams aiškinantis, „kas daro ma blogai Vilniaus miesto šilumos ūkyje“. „Svarbiausias dalykas yra ši lumos vartotojai, šilumos varto tojų reikalai, kurie nėra tinkamai apginti, apsaugoti, ypač Vilniaus mieste. Esant tokiam orui tai ke lia ypač didelį susirūpinimą. Aš ti kėčiausi, kad valstybės instituci jos – ir tos, kurios yra pavaldžios Vyriausybei, ir tos, kurios yra sa varankiškos, kaip Generalinė pro kuratūra, – mažiau aiškinsis tar pusavyje, bet padarys viską, kad vartotojai būtų apginti“, – teigė A.Kubilius. BNS, VD inf.
Prie žibalo išsirikiavo kontrabandos pirkėjai? Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Kalvarijų g. 161 esančią degali nę vakar nuo pat ryto šturmavo dešimtys dyzelinių automobilių vairuotojų. Visi jie čia pirko žiba lo, kad galėtų užvesti mašinas. De galų pardavėjai mano, kad stiprė jant šalčiams eilės tik ilgės. Pramušė: popiet garai iš šilumos
trasos pradėjo virsti ir šalia Ža liojo tilto.
arengtį nama imtis panašių priemonių kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Varšuvos sa vivaldybė užėjus speigams priėmė sprendimą Lenkijos sostinės gat vėse pastatyti 43 kokso krosneles, prie kurių galės pasišildyti sužvar bę praeiviai. Jos skleis šilumą neto li autobusų ir tramvajų stotelių tose vietose, kur sustoja daugiausia vie šojo transporto priemonių. Geleži niai krepšiai su degančiu koksu bus taip pat pastatyti kai kuriose gele žinkelio stotyse, kur keleiviai per sėda į priemiestinius traukinius. BNS, VD inf.
tojų istorijos taip pat buvo pana šios – vieni jų nesugebėjo užvesti transporto priemonės ruošdamie si į darbą, kitų automobiliai susto jo pakeliui. „Mano mašinos variklis varo mas benzinu, bet draugui reikia pagelbėti, atvažiavau jam nupirk ti žibalo. Važiavo ir sustojo vidu ryje kelio“, – kalbėjo pusvalandį eilėje praleidęs vilnietis.
Užgesdavo tiesiog sankryžoje
Ryte į degalinę žibalo įsipilti at važiavę vairuotojai eilėje turėjo laukti daugiau kaip valandą, po piet eilės kiek sumažėjo, bet vis vien kalbinti vairuotojai teigė ei lėje praleidę mažiausiai pusvalan dį. Kai kurie jų be žibalo neapsiei na jau savaitę. „Aš važiuoju tiek, kiek piluo si žibalo. Skiedžiu juo degalus, į penkis litrus dyzelino pilu litrą žibalo. Kitaip net neužsivesčiau. Štai vienas pažįstamas nutempė mašiną į servisą, tai vyrai išardę rado degalų filtrus, užsikimšusius parafinu“, – atviravo Aleksandru prisistatęs vairuotojas. Santarvė: 4,6 lito už litrą kai Į degalinę Aleksandras lynu ati nuojančio žibalo vairuotojai py tempė ir savo draugo mašiną, ku lėsi ir sau, ir savo automobilių rios jis šį rytą nebegalėjo užvesti. neužvedusiems kolegoms. Iš degalinės jie bakuose išsivežė Gedimino Bartuškos nuotr per 50 litrų degalų. Kitų vairuo
Rytoj bus dar šal čiau ir, aišku, eilės bus dar ilgesnės. Šluoja visus priedus
Degalinės darbuotojai patvirtino, kad šiomis dienomis reaktyvinių degalų pardavimas gerokai ūgtelė jo, taip pat aktyviai perkami įvai rūs priedai, padedantys užvesti automobilį esant šaltam orui. „Eilės atsirado, kai tik sustiprėjo šalčiai. Ryte pas mus buvo minus 27, o prie Žaliųjų ežerų – minus 30. Rytoj bus dar šalčiau ir, aiš ku, eilės bus dar ilgesnės“, – tiki no vienas degalinę aptarnaujan čių darbuotojų. Bendrovės „Lukoil Baltija“, kuriai priklauso minėto
ji degalinė, didmeninės prekybos vadybininkas, prašęs neminėti vardo, tvirtino, kad prekyba žibalu – sezoninis reiškinys. Daugiausia jo perkama žiemą, nukritus tem peratūrai. „Anksčiau mieste turėjome daugiau degalinių, prekiaujančių žibalu, bet vėliau buvo nuspręs ta šios rūšies degalus parduoti tik vienoje degalinėje“, – patikino „Lukoil“ darbuotojas. Nelegalus dyzelinas?
Įmonės „Lukoil Baltija“ vadybi ninkas teigė, kad dažniausiai su užšalančių degalų problema su siduria kontrabandinį dyzeli ną perkantys vairuotojai. Legaliai degalinėse parduodamo dyzelino užšalimo temperatūra yra minus 35–37 laipsniai. „Geras dyzelinas negali užšalti. Aišku, kai šaltis pasieks minus 32, o jei dar filtrai nenauji, gali pradėti po truputį kimštis. Na, o už kont rabandinių degalų kokybę niekas neatsako. Tada belieka jį skiesti ži balu. Šis sustabdo parafino krista lų sukibimą ir mašina važiuoja be didesnės žalos varikliui. Šitaip iš eilių mes galime spręsti apie dega lų kontrabandos mastus Lietuvo je“, – pabrėžė pašnekovas.
4
penktadienis, vasario 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pasitempti privertė šalčiai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Su eilėmis pasienyje muitininkai kovoja pasitelkę mobilią grupę. Gausesnės muitininkų pajėgos į Medininkų postą Baltarusijos pasienyje nukreiptos ir dėl ekstremalių šalčių.
Šiuo metu didžiausiame Vilniaus teritorinei muitinei priklausan čiame Medininkų pasienio poste, be įprastai čia besidarbuojančių 20 pareigūnų, sieną kertančias trans porto priemones tikrina ir mobili trijų muitininkų grupė. „Iš tiesų mus užklupo dvi prob lemos. Pirmiausia savaitgalį ir po savaitgalio susidarė didelė vilki kų eilė iš Rusijos. Šią problemą gausesnėmis pajėgomis išspren dėme. Antra problema – dideli šalčiai. Tokiomis sąlygomis dirb dami stengiamės tausoti žmogiš kuosius išteklius“, – kalbėjo Jo nas Pangonis. Muitinės vadovas papasakojo, kad dėl darbo specifikos muitinės
darbuotojai labai pavargsta. Ypač pavojingi jiems stiprūs šalčiai. „Viena pamaina trunka 24 va landas. Tai labai daug, o dar įsi vaizduokite – didelis šaltis. Fi ziškai sunku ištverti tokią įtampą. Džiaugiamės, kad sunkiausią dar bų dalį – fizinį automobilių tikrini mą – atlieka mobilios grupės dar buotojai“, – dėstė pašnekovas. Pasak J.Pangonio, šiuo metu eilių Baltarusijos kryptimi ir iš jos nėra. Medininkuose per parą patikrina ma ir praleidžiama 500–600 vil kikų į vieną pusę, daugiau nei 300 vilkikų patikrinama kitame – La voriškių – poste. Taip pat pastaruoju metu Vil niaus ir Ašmenos (Baltarusija) mui tinių vadovų pavaduotojai nuolat susitinka ieškodami bendrų būdų, kaip išvengti eilių pasienyje. „Ma no pavaduotojas prieš porą dienų buvo Baltarusijoje, aš taip pat tele fonu kalbėjau su kolega iš Ašmenos muitinės. Stengiamės, kad visiems per šiuos šalčius būtų lengviau – ir mūsų žmonėms, ir keleiviams“, – patikino J.Pangonis.
Talka: pasienyje dirbantiems muitininkams prireikė kolegų pagal-
bos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Svečiai: studijų mugėje vakar lankėsi premjeras Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Ginta-
ras Steponavičius.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Prasidėjo studijų mugė Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vakar atidaryta paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“. Studijų muge vadinamame renginyje dalyvauja 120 mokymo įstaigų. Parodoje prisistato visi Lietuvos universitetai ir dauguma kolegi jų, profesiniai mokymo centrai, amatų mokyklos, kalbų kursus rengiančios, tarptautinių prog ramų organizacijos. Savo studijų programas pristatys ir mokymo įstaigos iš užsienio. Pirmą kartą parodoje dalyvavo Europos Komisija. Ji pristatė pro jektą „Judus jaunimas“, kuriame buvo galima susipažinti su ES ju dumo programomis moksleiviams, studentams, savanoriams ir norin tiems pradėti savo verslą. „Judus jaunimas“ – Europos Komisijos gerųjų pavyzdžių iniciatyva, skir ta mokymuisi per mobilumą ska tinti ir jaunų žmonių gebėjimams bei darbo perspektyvoms gerinti. Žadama surengti per 70 semina rų, diskusijų, paskaitų, vyks tele vizijos laidos „Gimnazistai“ filma vimas, pranešimus skaitys ir savo sėkmės istorijomis dalysis garsūs žmonės. Taip pat vyks mechatro nikos varžybos, kuriose dalyvaus
profesinių mokyklų ir kolegijų ko mandos. Jomis siekiama propa guoti šiuolaikinių technologijų pa trauklumą ir skatinti susidomėjimą inžinerinėmis studijomis. Profesinio mokymo įstaigos pristatys įvairių sričių šiandienos darbo rinkoje reikalingas speci alybes ir profesijas. Tai automo bilių diagnostika ir remontas, transportas, viešbučių, restoranų paslaugos, inžinerinė pramonė ir energetika, žemės ūkis ir mais to pramonė, statyba ir medienos technologijos, sveikatinimo pas laugos, floristika, kirpimas, kos metologija, masažavimas, senieji tradiciniai dailieji amatai, juvely rika, reklama ir poligrafija, foto grafija, mechatronika. Švietimo ir mokslo ministerijos konferen cijoje „Ateitis prasideda šian dien“ pristatyta informacija apie brandos egzaminus, priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas, valstybės paskolas studentams. Ministerijos stende bus pateikia
ma informacija apie bendrąjį ug dymą, profesinį mokymą, brandos egzaminus, aukštąjį mokslą, stu dijų galimybes. Šiandien Idėjų inkubatoriaus sa lėje vyks policijos kinologų su tarny biniais šunimis pasirodymas, vėliau dailininkas Rimas Valeikis skaitys pranešimą „Menininkas – melagis, kuris visada sako tiesą“. Neapsi sprendusiems, kokią profesiją rink tis, patarimus žarstys verslo konsul tantas Darius Čibonis. VD inf.
120
mokymo
įstaigų dalyvauja studijų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose.
Baseine rado bakterijų Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos laikinai sustabdė Vilniuje esančio Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) sveikatingumo komplekso – baseino, saunos ir sporto klubo – veiklą.
Rinkos ribojimo priemonė pritai kyta nustačius, kad teikiamos pa slaugos yra nesaugios – dušinėse legionelių koncentracija vandeny je viršija nustatytas normas. Taip pat visuomenės sveikatos speci alistai nustatė, kad į dušines tie kiamas nepakankamos temperatū ros karštas vanduo. VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vyriausioji spe cialistė Diana Malinovskienė tei gė, kad pirmąkart tyrimai minėto se patalpose atlikti praėjusių metų rugsėjo 29 d. Tačiau problemos at sinaujino. Sausio 19 d. vėl atlikus tyrimus paaiškėjo, jog neužtikrina
mos sveikatai nepavojingos sąlygos. Todėl teko sustabdyti LVJC teikia mas paslaugas. LVJC direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir paslaugoms Antanas Sakalis sakė, kad šios pro blemos sveikatingumo centro dar bo neturėtų sustabdyti ilgam. „Tai
tik savaičių klausimas. Šiuo me tu ieškome rangovų, kurie padėtų sutvarkyti vamzdyną“, – pasakojo A.Sakalis. Pašalinę problemų prie žastis LVJC atstovai turėtų kreiptis dėl pakartotinio patikrinimo. VD inf.
Kas yra legioneliozė? Legionelės sukelia legioneliozę, kuri daliai susirgusių gali baigtis mirtimi. Legionelioze užsikrečiama per kvėpavimo takus įkvepiant legionelėmis užkrėsto vandens aerozolio, kuris susidaro dušuose, sūkurinėse voniose, turkiškose pirtyse, saunose ir kt. Legioneliozę sukeliančių bakterijų aptinkama įvairios paskirties objektų karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose, paprastai vandenyje, kurio temperatūra +20–45 °C, vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (neapgyvendinti viešbučių kambariai), purvinuose ir kiauruose vamzdžiuo-
se ir cisternų paviršiuose, apnašomis padengtuose ir korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpyklose. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra +20–45 °C, jos žūsta +66 °C temperatūroje. Ne kiekvienas su legionelėmis susidūręs asmuo suserga legionelioze. Dažniausiai legionelioze serga žmonės, kurių imuninė sistema silpna, vyresni, lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis sergantys asmenys. Ligonis aplinkiniams nepavojingas.
5
PenktADIENIS, vasario 3, 2012
miestas Plaukus superkan tys prekiautojai teigia, kad lietuvių plaukai tampa deficitu. Jų pavyks ta supirkti vis ma žiau, o perukai iš lie tuvių plaukų tampa vis brangesni.
Kaina: šukuoseną pakeisti panorusios moterys už tokią kasą gali tikėtis kelių dešimčių litų. Bent išlaidos kirpyklai atsipirktų.
Simono Švitros nuotr.
Lietuvių kasos – prabangos prekė Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Už kasą – 40 litų
Vilnietė Justina ilgai kaupėsi, kol prisiruošė savo ilgą kasą iškeisti į trumpus plaukus. Mergina pasako jo, kad kirpėja dar bandė ją atkalbė ti, ar vėliau Justina nepasigailės il gai augintų plaukų. Aštriomis kirpėjos žirklėmis nukirptą kasą sostinės gyventoja pasiėmė namo. „Iš pradžių galvojau turėti kaip prisiminimą, bet vėliau prisimi niau, kad ilgą kasą galima parduo ti. Todėl pasvarsčiau, kodėl neuž sidirbus iš plaukų“, – pasakojo Justina. Panaršiusi internete mergina Vil niuje rado vos keletą vietų, kuriose superkami plaukai. Nunešusi savo dešimtmetį augintus plaukus į pe rukų saloną vilnietė sužinojo, kad iš savo kasos nepraturtės. Už 35 cen timetrų plaukus merginai buvo pa duota 40 litų. „Vis geriau negu nie ko“, – džiaugėsi Justina. Interneto skelbimuose už 40 cm kasą žadama nuo 60 iki 200 litų. Tačiau kaina priklauso ir nuo plaukų kokybės. Jei kasos galai nutriušę, plaukai silpni, kaina gali būti mažinama.
„Kinų plaukų peruko kaina – apie 400 litų, lietuvių gali ir dau giau nei tūkstantį kainuoti“, – teigė pašnekovas. Kadangi lietuvių plau kai tampa retenybe, jie nebenau dojami paprastų perukų gamybai. Rankomis gaminamos tik aukštos kokybės prekės, kurių kaina gero kai didesnė nei įprastų perukų.
sas, nesvarbi. „Vis vien visi plau kai dezinfekuojami, apdorojami, dažomi. Svarbu, kad tik būtų ne dažyti“, – aiškino vyras. Parduoti savo plaukus gali gyven tojai, kurių nukirpti plaukai yra ne trumpesni nei 30 cm. „Jei plaukai trumpesni, paskui neturime, kur jų panaudoti“, – teigė pašnekovas.
Spintoje – 20 metų
Vyrai perukų nenori
R.Pavliun pasakojo, kad daugiau sia plaukų superkama pavasarį ir vasarą. Taip pat aktyvesnė plaukų prekyba pastebima metų pradžio je. „Gal po žiemos švenčių nori pa pildomų pinigėlių gauti“, – spėliojo pašnekovas. Į perukų saloną parduo ti plaukų kartais užsuka ir vyresnės moteriškės. „Jos atneša kasas, ku rias spintose būna išlaikiusios net apie 20 metų. Plaukus apžiūrime, jei gerai išsilaikę, paimame. Tačiau bū na ir tokios kokybės plaukų, iš kurių jau nieko nebepadarytume“, – tvir tino R.Pavliun. Perukų salono atstovas teigė, kad plaukų spalva, superkant ka
Nors lietuvių kasų pasiūla ma ža, vis dėlto pavyksta pagaminti perukų ir užsienio rinkai. R.Pav liun teigė, kad dažniausiai lietuvių plaukų produkcija iškeliauja į Vo kietiją ir Lenkiją. „Kiek perukų per mėnesį pagaminame, net negalime pasakyti. Kadangi plaukų surenka me mažai, renkame visus metus, o šiek tiek pririnkę gaminame peru kus“, – sakė vyras. Pašnekovas teigė, kad Lietuvoje moteriški perukai gana paklausūs, tačiau vyrai vengia ant galvos dėtis svetimus plaukus. „Lietuvoje toks mentalitetas, kad vyras yra gražus ir be plaukų. Jei tik jis pradeda plik
Vokiečiams ir lenkams
Nors lietuvėms iš savo kasų pragy venti nepavyks, tautiečių plaukai ypač paklausūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Sostinėje įsikūru sio perukų salono darbuotojas Re natas Pavliun pasakojo, jog lietuvių plaukai labai geri, tačiau skundėsi, kad jų pavyksta mažai surinkti. „Europoje lietuvių plaukai la bai vertinami. Užsienio prekiau tojai laukia, kol galės iš mūsų nu sipirkti perukų. Taip pat paklausūs slavų plaukų perukai. Mūsų krašto plaukai geresni, nes ne taip nualin ti kaip vakariečių. Be to, superkame tik nedažytus plaukus. Jie ilgiau iš lieka sveiki, nesišiaušia, – pasako jo vyras. – Lietuvių plaukų perukai daug kokybiškesni už kinų, kurių pilnos parduotuvės. Lietuvių pe rukų žmonės laukia, bet jų neturi me tiek, kiek reikėtų.“ Perukų salono atstovas tvirtino, kad lietuvių plaukų perukai ga li net kelis kartus daugiau kainuo ti už kinų.
Modelis: perukų pardavėjai tikina, kad Lietuvos vyrai perukų nenešio
ja, o pradėję plikti dėl to nesijaudina. Taip elgiasi ir peruką išbandęs „Vilniaus dienos“ fotografas.
ti, išvis nusiskuta ir lieka plika gal va. Kiek žinau, Vakarų valstybėse perukai vyrams nėra tabu. Vos pra dėję plikti jie ieško, kaip pridengti galvą plaukais. Čia vyriškų perukų turime minimaliai, nes nėra pa klausos“, – pasakojo perukų salo no darbuotojas.
Renatas Pavliun:
Europoje lietuvių plau kai labai vertinami. Už sienio prekiautojai lau kia, kol galės iš mūsų nusipirkti perukų. Madingi ilgi plaukai
Kad lietuvių kasos tampa retenybe, patvirtino ir kirpėja Laura, kuri in ternete skelbiasi superkanti ilges nius nei 40 cm nežilus ir nedažy tus plaukus. Moteris pasakojo, kad skambučio sulaukia tik kas kokį pusmetį. „Labai retai kas paskam bina. O ir mažai kas turi gerus plau kus. Gal kaime jų ir daugiau, bet iš ten niekas neatvyksta ir plaukų ne parduoda“, – pasakojo kirpėja. Moteris supirktus plaukus išplauna, iššukuoja, apdoroja ir juos naudoja priauginti. Kadangi iš lietuvių užtektinai plaukų supirkti nepavyksta, Laura jų priauginti siunčiasi iš užsienio. Paklausta, ar siunčiantis plaukus iš užsienio šalių netenka brangiau mokėti, moteris tik nusijuokė: „Baikite, lietuvių plaukai daug brangesni, nes jie – retenybė.“ Kirpėja teigė, kad lietuvių plau kai ypač geri, nes yra minkštes ni, plonesni. Iš užsienio atgabenti plaukai būna labiau chemiškai ap doroti, prasčiau laikosi. Internete besiskelbianti super kanti plaukus Viktorija taip pat ti kino, kad skambučių sulaukia ma žai. „Gal per savaitę kokio vieno skambučio ir sulaukiame“, – teigė mergina. Kadangi Viktorija plau kus superka dar tik keletą mėne sių, ji vengė spėlioti, ar ateityje su lauks daugiau kasų, ar teks naujai pradėtą veiklą mesti. Sostinės centre įsikūrusioje kir pykloje dirbanti Oksana pasakojo,
kad vilniečiai nusirėžti ilgų kasų ateina labai retai. „Dabar madingi ilgi plaukai, gal todėl sulaukiu mažai klienčių, ku rios nori kirpti kasas“, – svars tė kirpėja. Moteris teigė, kad į kir pyklą užėjusias klientes, kurios pasiryžta nusikirpti ilgai augintus plaukus, bando atkalbėti. „Siūlau dar kartą pergalvoti, ar jos tikrai nori atsisveikinti su ilgais plaukais. Neretai moterys nusikir pusios plaukus iš pradžių gailisi“, – teigė pašnekovė. Perukas vietoj dažymo
Žurnalistams apsilankius „Bal tic Hair“ perukų salone pardavė ja traukė iš už prekystalio maišelį, kuriame suvyniota plaukų kasa. „Šiandien vieną atnešė, bet kasų pardavėjų sulaukiame retai“, – tei gė ji. Moteris pasakojo, kad į saloną kartais plaukų užneša kirpėjos, ku rioms ilgus plaukus palieka klientai. „Tačiau dažniausiai žmonės ne žino, kur galima parduoti plau kus. Tiesiog užeina ir klausia, gal mes galime kur nors nukreipti“, – kalbėjo pašnekovė. Kaip pasakojo pardavėja, lietuvių plaukų perukų kainos įkandamos ne visiems. Dirbtinių plaukų pe rukas gali kainuoti vos porą šimtų, o už tikrų plaukų peruką gali tekti pakloti ir porą tūkstančių. „Tačiau ne visi klientai supran ta, kad tikrų plaukų perukai ne šiojami daug ilgiau, mažiau veliasi, juos lengviau prižiūrėti“, – natū ralių plaukų perukų pranašumus vardijo pašnekovė. Moteris pasa kojo, kad perukus dažniausiai per ka moterys po chemoterapijos sean sų. „Kartais perukus moterys perka prieš komandiruotes, kai neturi lai ko pasidaryti šukuosenų, – kalbėjo pardavėja. – O kai kurios moterys, saugodamos savo plaukus, perka perukus, o ne dažosi plaukus.“ Tačiau ir nusipirkus peruką bė dos su plaukais nesibaigia. Perukus reikia prižiūrėti specialiai jiems skirtomis priemonėmis. „Dažyti perukų išvis negalima. Jie dažniau siai padaryti ne iš vieno žmogaus plaukų, taip pat chemiškai apdirb ti. Todėl peruko dažymas jį gali vi siškai sugadinti“, – teigė parduo tuvės darbuotoja.
6
penktADIENIS, vasario 3, 2012
nuomonės
Pavojaus varpai skamba paveldui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P Fliuksiškas sprendimas
Violeta Juodelienė
Š
iand ien Liet uvoje ekst remal iu reišk in iu gal i me pavad int i ne tik iki speigo lyg io nuk rit us į šalt į, bet ir visą energet iką. Pasi dal iję patirtimi apie užvestus ar ba ne automobil ius, daug iabučių gyventojai leidžiasi į svarstymus apie būsimas sąskaitas už šilumą. Slapčia pav ydėdam i tur int iems autonom in į šildymą dujom is ar malkomis. Ir garsiai keikdami vi są Liet uvą reklama užt vind žiu sią „Vilniaus energ iją“.
Kas galėtų paneigti ti kimybę, kad ši reklama nėra priedanga kokiam nors Vilniuje nebeišsi tenkančiam politikui, o „Vilniaus energijos“ reklama tėra jo rinki mų kampanijos dalis? Šios bendrovės sukelt a propa gandos banga tok ia didelė, kad nuo jos nes ušl ap ęs nel iek a ir koks nors atok iame Akmenės ra jono Jučių kaime gyvenantis An zelmas P., kuriam, tiesą sakant, vi siškai nusispjaut, kas ir už kiek šil do vilniečių namus. Ner ūpi tai Anzelmui P., bet finan sų analitikė iš „Vilniaus energijos“ rytą vakarą jam primygtinai aiš kina, kad sąskaitą už didesnės da lies radiatoriaus skleidžiamą šilu mą vilniečiai gauna iš „Gazprom“, o likusi maž ytė dal is nek inta jau daug metų, nepriklausomai nuo termometro rodmenų. Kažkas ne taip, mano Anzelmas P., nuo įkyr ios reklamos nepabė gant is net ir šuol iuodamas per TV prog ramas. Šal ies verslą bai gia suš aldyt i ekonom in is spei gas, šal ies žydr uos iuose ekra nuose ir rad ijo eter yje pagal iau pras idėjo era be įkyr ių rekl a mos brukalų, o „Viln iaus energ i ja“ verčia žiūrėti savąjį serialą. Be pavadinimo, bet „Vilniaus energi ja“ meluoja ger iau“, reg is, tiktų la biausiai.
Kok ią žinią norėta perduoti šiuo reklaminiu serialu, sunku supras ti tiek būnant vilniečiu, tiek jučiš kiu. Kad „Vilniaus energ ijos“ dar buotojai – labai simpat išk i, pro ting ų veidų ir yra kieno nors kai mynai? Kad pretenz ijas dėl kos minių sąskaitų už rekordiškai šil tą gruodį vilniečiai turi reikšti tie siai koncernui „Gazprom“? Na, arba kad „Viln iaus energ ija“ valdo čiaupą, iš kurio kapsi pini gai: rinkos žinov ų skaičiav imu, šios bendrovės reklamos kam panija galėtų kainuoti bent kelis milijonus litų. Visa serialo intriga, matyt, būtent čia. Kas galėt ų paneigt i tik imy bę, kad ši reklama nėra priedan ga kokiam nors Vilniuje nebeišsi tenkančiam politikui, o „Vilniaus energ ijos“ reklama tėra jo rink i mų kampanijos dalis? Suma, kur ią prasidėjus tikrajai rink imų karšt inei už rekl am ą oficial iai galės sumokėt i jo įkur tas ir vadovaujamas judėjimas, bus niek ingai maž a. Bet rekla mos reikės. Žiemą sumokėjai per „Viln iaus energ iją“ vieną kitą mi lijoną, o vasarą, ruden į šmėž uok ekrane kiek nor i jau nesislėpda mas už vadybin inko šilum in in ko pečių? Pinigai iš ryto, kėdės vakare, kaip sakė kito beveik ser ialo herojus Ostapas B. Fliuksiškas sprendimas, kaip sa kytų Jurg is Mačiūnas, savo nuo monę įtvirt indamas kok iu nors jam būd ing u fiz iolog ija grįst u protesto veiksmu. Varg u, ar kur nors ant debesėl io sėd int is „Flu xus“ įkūrėjas patenk intas, kad it koks „Vilniaus energ ijos“ inž inie rius tapo dar viena sostinės me ro priedanga. Manekenu politiko viešųjų ryšių kampanijai tarnau jančios „ministerijos“ vitrinoje. Gal ime guost is, kad visi ser ialai tur i pabaigą. Nusenst a pag rin din ių vaidmenų atl ikėjai, atbun ka aud itor ija. Gal iausiai išsenka scenarijaus autorių idėjų šaltinis. Tuomet jie padaro lemtingą klai dą, dėl kurios didelės investicijos paprasčiausiai nebeatsiperka, ar ba atsiranda koks Erk iulis Puaro iš konk ur uojančio ser ialo, kur is išt rauk ia savo odin io lagam ino aplanką „Abonento“ skandalas“ su demask uojančia informacija ir mandag iai šyptel i bąlančiam buv usio herojaus veidui. Bel ie ka tik parodyt i titrus ir padėkot i režisieriui, kurio galvoje gimė ge niali vilniečių radiatorių sekcijas skaičiavusi reklama.
o gaisro Tytuvėnų vienuoly ne ir bažnyčioje paveldosau gininkai skambina pavojaus varpais dėl kultūros paveldo vertybių apsaugos. Kilus abejonių, ar Tytuvėnų an samblio apsauga atitiko priešgaisri nės apsaugos reikalavimus, Kultūros paveldo departamentas (KPD) dėl to patikrino kitus pastaraisiais metais dideles investicijas gavusius objek tus ir rado pažeidimų. Pasak KPD direktorės Dianos Var naitės, nors rekonstravus ir viešiems visuomenės poreikiams pritaikius kultūros paveldo objektus, ypač nau dojant ES lėšas, apsauga gaunant lei dimą objektą eksploatuoti bent do kumentuose atrodo nepriekaištinga, iš tiesų signalizacija, turinti saugos tarnyboms ar ugniagesiams pranešti apie galimus pažeidimus, neveikia. „Nieko nelaukdami ėmėme orga nizuoti preliminarų patikrinimą tų kultūros paveldo objektų, kuriems pastaraisiais metais buvo skirtos di džiausios investicijos, ir jau turime tam tikros informacijos, kad būta tokių atvejų, kai laikytasi visų rei kalavimų įrengiant visas įmanomas signalizacijas, sutvarkyta visa insta liacija, visi inžineriniai tinklai, pa sirašytas statybos užbaigimo aktas, komisija leidžia pradėti pastatą eksp loatuoti, bet paskui kažkodėl signali zacijos atjungiamos“, – per spaudos konferenciją Seime sakė D.Varnaitė. Anot jos, yra saugomų kultūros objektų, kuriems sutvarkyti taip pat buvo skirta daug lėšų, tačiau jų sau gumo signalizacija neprijungta prie saugos tarnybų dispečerių. KPD vadovė sakė, kad savaitės pradžioje kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną su prašymu, kad būtų sušauktas atsakingų institucijų at stovų pasitarimas, „siekiant aptarti šitą situaciją, kodėl įrengtos signa lizacijos vėliau atjungiamos ir eksp loatuojamos netinkamai“. Buvęs KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Seimo narys Nag lis Puteikis tvirtino, jog, nors teisės aktai įpareigoja visuomeninius ob jektus saugoti ne tik vietine signa lizacija, bet ir perduoti signalą sau gos tarnybai, Tytuvėnuose to nebuvo laikomasi. Pasak jo, tai įrodo faktas, kad apie kilusį gaisrą naktį pareigū nams pranešė už kelių kilometrų nuo vienuolyno gyvenantis žmogus. „Teisės aktai yra, bet jų nesilai koma. Tytuvėnų bažnyčios atvejis: objektas atitinka visus europinius standartus, priešgaisrinė įranga yra naujausia, priešgaisrinė signalizaci ja taip pat yra naujausia. Trūko vie
Nerimas: N.Puteikį kamuoja nuojauta, kad Lietuvos dangų nušvies ir daugiau
gaisrų.
nos mažos detalės – niekas iš objekto pripažinimo tinkamu naudoti komi sijos narių nepareikalavo, kad bū tų išbandyta, o kaip ši priešgaisrinė signalizacija perduoda signalą sau gos tarnybai ar gaisrinei“, – tvirti no N.Puteikis.
Naglis Puteikis:
Nebuvo iki galo įreng ta ši signalizacija, bu vo sudėtos visos vil tys, kad kas nors naktį išgirs ant sienos kniauksinčią lemputę.
„Mūsų žiniomis, nebuvo iki ga lo įrengta ši signalizacija, buvo su dėtos visos viltys, kad kas nors naktį išgirs ant sienos kniauksinčią lem putę. Kaip šiandien matome, niekas Tytuvėnuose ir neišgirdo tos kniauk sinčios signalizacijos“, – apgailesta vo parlamentaras. Anot jo, signalas nebuvo perduo tas nei gaisrinei, nei saugos tarnybai, nors Priešgaisrinės apsaugos ir gel bėjimo departamento taisyklės tokio pobūdžio pastatuose to reikalauja. „Mane kankina nuojauta, kad Lie tuvos dangų nušvies ir daugiau gais ro pašvaisčių, ir ta gaisro spalva bus nudažyta kultūros ir meno vertybių, degančių dirbinių spalva“, – prognozavo N.Puteikis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jis pareiškė manąs, kad kitas ob jektas, „kuris netrukus degs“, bus bažnytinio paveldo ansamblis Pa beržėje. „Kodėl taip teigiu? Bažnytinis pa veldas Lietuvos bažnyčiose iš esmės saugomas be priešgaisrinės signali zacijos“, – liūdnai prognozavo pa veldosaugos institucijoje, iki tapo Seimo nariu, dirbęs N.Puteikis. Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalie nės bažnyčioje ir Bernardinų vienuo lyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vie nuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo medinės bažnyčios stogo konstruk cijos. Sudegė vienuolyne įsikūrusia me sakralinio meno muziejuje ekspo nuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vie nuolyno pirmo aukšto freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – labai vertingi paveikslai ir knygos, auksakalystės dirbiniai. Pastatai buvo drausti, tačiau mu ziejuje buvę kultūros vertybės, kaip patvirtino KPD vadovė, – ne. Kultū ros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos An gelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. li tų suma. Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Ber nardinų vienuolyno ansamblis laiko mas vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, vasario 3, 2012
lietuva
Vyriausybė nacionalizuos stulpą Ministrų kabinetas nusprendė nacionalizuoti privačių asmenų valdomą ir Klaipė dos uoste numatomam statyti suskystintų gamtinių dujų terminalui (SGD) trukdantį deviacijos įrenginį. Pasak susisiekimo ministro, sie kiama, kad įrenginys būtų paša lintas kuo greičiau. „Šiandien Vyriausybė skubos tvarka apsisprendė paimti Klaipė dos valstybinio jūrų uosto akvato rijoje esantį deviacinį hidrografinį įrenginį visuomenės reikmėms“, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriau sybėje sakė Eligijus Masiulis. Pasak E.Masiulio, toks sprendi mas priimtas, nes deviacijos įren ginys trukdo uosto veiklai. „Pagrindinis šio paėmimo tikslas – sparčiai vyksta uosto kanalo gi linimo darbai, be to, šis įrenginys pradeda trukdyti uoste vykstančiai navigacijai, taip pat gali trukdyti, kalbant apie tolesnį pietinės uos to dalies vystymą, įskaitant ir su skystintų gamtinių dujų terminalo statybą“, – sakė E.Masiulis.
Eligijus Masiulis:
Labai didelis klausi mas, kaip valstybi niame uoste, vidury uosto, atsirado šis pri vatus įrenginys.
Anot jo, jeigu teisme paaiškės, kad šis įrenginys buvo įsigytas ne teisėtai, Klaipėdos uosto direkcija regreso tvarka kreipsis į teismą su prašymu iš savininkų priteisti lė šas, sumokėtas įrenginį paimant visuomenės poreikiams. „Numatyta, kad turi būti sam domas nepriklausomas turto ver
tintojas, kuris įvertins šį įrenginį ir paskui bus galima pasakyti, kokia tai suma, ir per 30 dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo turi bū ti įvykdytos visos procedūros“, – sakė E.Masiulis. Jis teigė nematantis prasmės de rėtis su deviacijos įrenginio savi ninkais, kurie „galbūt nesuvokia strategiškai svarbių valstybės in teresų“. „Labai didelis klausimas, kaip valstybiniame uoste, vidury uos to, atsirado šis privatus įrenginys, kuris neturi jokios reikšmės uosto laivybai“, – sakė susisiekimo mi nistras. Jis pabrėžė, kad deviacijos įrenginys bus pašalintas kuo grei čiau. Anksčiau skelbta, jog deviacijos įrenginio savininkė Aurelija Treče kauskienė neprižiūrimą ir nenau
dojamą stulpą turėjo pašalinti iki vasario 2-osios. Pernai rugsėjo viduryje Klaipė dos apygardos prokurorų prašymu teismas įrenginį areštavo. Deviacijos įrenginys yra vidury uosto akvatorijos, per porą šim tų metrų nuo farvaterio, ir truk dys apsisukti laivams, gabenan tiems suskystintas gamtines dujas. Įrenginys uoste pastatytas prieš penkiasdešimt metų, kad tuome čio Žvejybos uosto laivai manev ruodami aplink jį nustatytų kom pasų paklaidą. 2002 m. Laivybos paslaugų cent ro už 100 litų parduotas įrenginys atiteko tuomečio Klaipėdos uos to direkcijos Teisės skyriaus vado vo Sauliaus Trečekausko žmonai A.Trečekauskienei. BNS inf.
Trukdis: deviacijos įrenginys yra
vidury uosto akvatorijos, per po rą šimtų metrų nuo farvaterio, ir trukdys apsisukti laivams, gabe nantiems suskystintas gamtines dujas. Vidmanto Matučio nuotr.
8
penktADIENIS, vasario 3, 2012
lietuva
Daugybė komisijų dirbo tuščiai Darbą pradėjusi Seimo laikinoji komisi ja „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti tu ri per keturis mėnesius atsakyti į daug klausimų. Tačiau istorija rodo, kad daugy bės Seimo komisijų darbas nuėjo veltui. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Net neparengė išvados
Komisijos „Snoro“ bankroto aplin kybėms ištirti vadovas Valentinas Mazuronis tikino, kad į visus klau simus „bus atsakyta laiku ir efek tyviai“, nors ir pripažino, kad Lie tuvos parlamento dvidešimtmetėje istorijoje buvo sudaryta ne viena laikinoji komisija, kurios darbo re zultatai buvo nuliniai. Iš viso dabartinės kadencijos Seime iki šiol jau dirbo 13 laikinųjų parlamento komisijų. Komisija dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių – 14oji. Didžioji dalis ligšiolių komisi jų buvo sudarytos, kai teisėsauga kreipdavosi dėl parlamentarų ar teisėjų teisinės neliečiamybės pa naikinimo. Bet pasitaikė laikinųjų komisijų ir kitiems aktualiems klausimams tirti. Tiesa, tik vienos tokios komi sijos išvada buvo įgyvendinta. Li kusios buvo atmestos Seimo bal savimu. O vieną kartą išvados netgi nebuvo parengtos, nes komisijos nariai savo nenoru dirbti patys ją „nužudė“. Tai buvo 2010 m. gegužę. Tuo met socialdemokrato Juliaus Saba tausko iniciatyva Seimas nenorom sudarė laikinąją komisiją „galimam neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos
institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmonin gam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti“. J.Sabatauskas šią komisiją pa siūlė sudaryti tada, kai paaiškėjo, jog premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai iš Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnybos išreikalavo vienos rezonansinės bylos, į kurią buvo įpainioti kai kurie konserva toriai, medžiagą.
Vienu metu 2005 m. veikė net keturios laikinosios tyrimo komisijos.
Nebuvo galimybių atsakyti
Seimo konservatoriai išsityčiojo iš J.Sabatausko iniciatyvos, tačiau sutiko su jos sudarymu ir pasiekė, kad komisija tirtų ne tik pastarojo laikotarpio, bet ir 2005–2008 m., kai valdžioje buvo socialdemokra tai, politikų kišimąsi į teisėsaugą. Šis įpareigojimas faktiškai para lyžiavo J.Sabatausko vadovaujamos komisijos darbą. Po pusmetį truku sio vangaus darbo komisijos vado vas buvo priverstas konstatuoti, kad jokių išvadų nebus parengta, nes to neįmanoma padaryti.
Tyrėjai: viena Seimo komisija aiškinosi, ar Antaviliuose veikė slaptas CŽV kalėjimas. Ji padarė išvadą, kad „prie
laidos tokiam kalėjimui veikti buvo“.
„Nėra galimybių atsakyti į Sei mo užduotus klausimus laikinajai tyrimo komisijai, todėl ji buvo pri versta nutraukti savo darbą taip ir nepriėmusi jokių išvadų“, – sakė J.Sabatauskas. Tai pirmas atvejis per pastarą jį dešimtmetį, kai sudaryta Seimo laikinoji komisija išvis nepadaro savo darbo. Apkaltos baigėsi skirtingai
2010 m. pavasarį buvo sudarytos dvi specialiosios apkaltos komisi jos, vadovaujamos konservatoriaus Kęstučio Masiulio. Jos nagrinėjo klausimus, ar turi būti inicijuojama apkalta Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui bei Linui Karaliui. Šių komisijų darbas užtruko po rą mėnesių. Abiem atvejais už po
Pradėjo posėdžiauti Vakar pirmajame laikinosios Seimo komisijos, skirtos situacijai bankru tuojančiame banke „Snoras“ tirti, po sėdyje aptartas komisijos darbo reg lamentas. Komisija nusprendė išrink ti du komisijos pirmininko, opozicijos lyderio Valentino Mazuronio (nuotr.), pavaduotojus. „Mano skaičiavimais, darbui turime 116 dienų, jeigu atimsime laisvadie nius, bus 84 darbo dienos. Kiekvie nam klausimui – 6 dienos“, – komi sijos posėdį pradėjo jos pirminin kas. Komisija po to, kai beveik vienbalsiai nuspręs ta jo neskelbti užda ru, ėmėsi formalių darbo organizavimo veiksmų. Nuspręsta, kad 14 su bankr ut uoj anč iu banku „Snoras“ su sijusių klausimų, kurie buvo sufor muluot i opoz ici jos ir valdančių jų pas tangom is, bus sug rupuot i į tris blokus – ban kų kontrolė, ban ko „Snoras“ bankro to procedūra ir galimi piktnaudžiavimo atvejai. V.Mazuronis taip pat pranešė,
kad jau yra kreiptasi į Seimo antikorup cijos komisiją, Biudžeto ir finansų bei Audito komitetus, kad šie laikinajai ty rimo komisijai pateiktų visą turimą in formaciją apie banko „Snoras“ griūties aplinkybes.
„Gatvėmis vaikščioti nereikia bijoti, ta čiau reikia žinoti, į kokius namus užei name. Siūlau diskretiškai laikytis nekon taktavimo su interesų grupėmis“, – aiški no P.Auštrevičius. Komisijos nariai tokį siūlymą palaikė. Daugiausia ginčų kilo dėl banko „Snoras“ inspektavimo, kuris buvo atliktas iki jį nacionalizuojant, me džiagos. Tiek V.Mazuronis, tiek kiti komi sijos nariai aiškino, jog minėta inspekta vimo ataskaita labai reikalinga.
Konservatorius, Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komiteto pirmininkas Sta sys Šedbaras paragino ko legas nesikišti į ikiteismi nius tyrimus, susijusius su banku „Snoras“. Krikščionių partijos frakcijos seniūnas „Manau, mums būtina Vidmantas Žiemelis tvirtino, kad krei pasidomėti, ar kai ku pėsi į dabartinį „Snoro“ bankroto ad riais klausimais, ministratorių, tačiau Seimo nariui bu kur iuos mes vo pasakyta, kad banko inspektavimo nagr inėsime, informacija nebus pateikta. Darbo par nėra vykdo tijos atstovas Kęstutis Daukšys aiškino, mi ikiteism i jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gy niai tyrimai“, – nybos komitetas jau kreipėsi į Lietuvos kalbėjo parla banką ir dabartinį „Snoro“ administra torių dėl inspektavimo medžiagos. mentaras. Tyr imo ko misijos Sei me idėją vie na pirmųjų kėlė „Snoro“ ind ėl in ink ų ir kreditorių asociacija. Tai prisiminęs Pet ras Auštrevičius pasiūlė kolegoms apriboti bendravimą su šia interesų grupe.
O konservatorius Jurgis Razma patiki no, kad inspektavimo medžiaga Seime yra. „Koncentruota pažyma yra slapto joje raštinėje. Kol kas tik aš vienas esu ją peržiūrėjęs“, – kalbėjo jis. Visgi komi sija nusprendė kreiptis į Lietuvos ban ką ir „Snoro“ administratorių dėl banko inspektavimo medžiagos. Seimo sudaryta laikinoji komisija, tir sianti situaciją banke „Snoras“, išvadas ir pasiūlymus Seimui turės pateikti iki šių metų birželio 1 d. Posėdžiai papras tai bus uždari.
sėdžių praleidinėjimą, melą, gali mą oficialių dokumentų klastojimą bei kitus prasižengimus komisi ja pasiūlė pradėti apkaltą. Tačiau sulaukęs Konstitucinio Teismo iš vados, patvirtinančios šios inicia tyvos pagrįstumą, Seimas 2010 m. rudenį skirtingai balsavo dėl abie jų parlamentarų. Iš L.Karaliaus apkaltos proce so tvarka buvo atimtas Seimo nario mandatas. Tačiau A.Sacharukas jį išsaugojo. Pritrūko vos kelių par lamentarų balsų, kad ir šiuo atveju būtų taikomas mandato atėmimas. CŽV kalėjimo mįslės
Vienu atveju laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai buvo suteik ti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. 2009 m. pa baigoje jo paprašyta bandyti iš siaiškinti, ar tikrai Lietuvoje galėjo veikti slaptas amerikiečių Centri nės žvalgybos valdybos (CŽV) ka lėjimas, kuriame neva laikyti įta riamieji terorizmu. Kelis mėnesius dirbęs komite tas-laikinoji tyrimo komisija pa teikė gana neaiškias išvadas. Jose įrašyta, kad Lietuvoje esą buvo su darytos sąlygos įkurti slaptą CŽV kalėjimą, taip pat nustatyti mui tinės ir pasieniečių nepatikrinti amerikiečių slaptųjų lėktuvų nu sileidimai Lietuvos oro uostuose. Tačiau komitetas nenustatė, kad tais lėktuvais galėjo būti atgabenti ir kokiose nors patalpose Lietuvoje laikyti įtariamieji terorizmu. Faktų, kad Lietuvoje veikė slap tas CŽV kalėjimas, nenustatė ir prokurorai, atlikę visas būtinas ap klausas, tyrimus ir išanalizavę tu rimus dokumentus. Klausimai dėl neliečiamybės
Seimo laikinosios komisijos suda romos kaskart, kai generalinis pro kuroras kreipiasi į parlamentarus su prašymu panaikinti kurio nors Seimo nario teisinį imunitetą. Tokių komisijų šios kadencijos Seime buvo sudaryta rekordiškai daug – net 10. Visais atvejais šios laikinosios komisijos pateikdavo išvadas, kad teisinė neliečiamybė turi būti panaikinta. Bet net pen kis kartus Seimas atsisakė pritarti tokioms komisijų išvadoms.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Bene skandalingiausias atve jis – kai prokurorams neleista tirti Tvarkos ir teisingumo partijos at stovo Evaldo Lementausko galimo kyšininkavimo bylos. Teisėsaugai nebuvo duotas tei giamas Seimo atsakymas ir į pra šymą patraukti baudžiamojon at sakomybėn parlamentarus Gintarą Songailą bei Kazimierą Uoką, be veik prieš dvejus metus kėlusius neramumus per tolerancijos eity nes Vilniuje. Pradėjo prezidento apkaltą
Ankstesnių kadencijų Seime ir gi buvo sudaryta ne viena laikinoji tyrimo komisija. Viena komisija prieš dešimtme tį nustatė, kad valdžia pasielgė ne protingai, Mažeikių naftos perdir bimo kompleksą faktiškai už dyką perdavusi amerikiečių bendrovei „Williams“. Kita savo išvadose paskelbė, kad konservatoriai gali būti susiję su teroristais, kurie prisidėjo prie til to per Bražuolę ir buvusio saugu miečio Juro Abromavičiaus su sprogdinimo. Dar viena komisija sukritikavo prezidento Valdo Adamkaus aplin ką, neva per pigiai įsigijusią kotedžus prestižiniame Turniškių rajone. Vienu metu 2005 m. veikė net keturios laikinosios tyrimo ko misijos. Trys iš jų nagrinėjo tuo mečio ūkio ministro Viktoro Us paskicho interesus, viena narstė sostinės mero Artūro Zuoko veik lą. Šių komisijų darbas baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Pavyz džiui, V.Uspaskichas atsistatydino ne dėl jo interesus tyrusių laikinų jų komisijų išvadų, bet dėl Vyriau siosios tarnybinės etikos komisi jos nutarimo, jog ministras pažeidė interesų derinimo valstybės tarny boje principus. Prie sėkmingai dirbusių laikinųjų parlamento komisijų priskiriamos dvi, suformuotos 2003 m. pabai goje ir 2004-ųjų pradžioje. Viena nustatė, kad tuometis prezidentas Rolandas Paksas yra pažeidžia mas ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kita sutiko, kad valsty bės vadovui turi būti pradėta ap kaltos procedūra. Ji baigėsi prezi dento pašalinimu iš pareigų.
9
penktadienis, vasario 3, 2012
OMX Vilnius
+0,39 %
OMX Riga
+1,19 %
4
mlrd. litų, gautų už išplatintas obligacijas, papildė Lietuvos iždą.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,18 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pasidalijo „Snoro“ klientus
€
Žlugus „Snorui“, ketvirtą praėjusių me tų ketvirtį padidėjo Lietuvos komer cinių bankų klientų skaičius. Banko „Swedbank“ klientų skaičius išaugo 6 proc. (79 tūkst.). SEB bankas, kuris vienintelis gyventojams mokėjo valsty bės išmokas už indėlius „Snore“, klien tų skaičių padidino 5 proc. (55 tūkst.). DNB klientų taip pat padaugėjo 5 proc. (26 tūkst.).
Baltarusijos rublis 10000 3,1253 DB svaras sterlingų 1 4,1474 JAV doleris 1 2,6190 Kanados doleris 1 2,6269 Latvijos latas 1 4,9351 Lenkijos zlotas 10 8,2476 Norvegijos krona 10 4,5181 Rusijos rublis 100 8,6795 Šveicarijos frankas 1 2,8623
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–1,3479 % –0,3292 % –0,9942 % –0,3301 % –0,0324 % +0,9795 % +0,2218 % –0,2253 % –0,1500 %
Gins tik rekomendacijomis
Turintys skundų dėl finansų įstaigų pažei dimų nuo šiol turės belstis į vienas du ris – į Lietuvos banko. Tačiau išnagrinėjus vartotojų skundus bus teikiamos tik reko mendacijos, esą sankcijų neprireiks. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Perima svarstyti ginčus
Nuo šių metų, užuot blaškęsi su pretenzijomis po kelias instituci jas, nepatenkinti vartotojai galės kreiptis į Lietuvos centrinį banką. Išklausęs abi nesutariančias šalis jis priims rekomendacinį sprendi mą, kaip konfliktą reikėtų spręsti. Kaip sakė Lietuvos banko Prie žiūros tarnybos Finansinių pa slaugų ir rinkų priežiūros depar tamento direktorius Vilius Šapoka, centralizuojant sistemą tikimasi sukurti paprastą mechanizmą, ku ris skatintų finansų rinkos dalyvius konfliktus su klientais spręsti ge ranoriškai. Anot jo, anksčiau ginčus svars čiusios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Draudimo prie žiūros komisija ir Vertybinių po pierių komisija – turėjo skirtin gas veiklos praktikas ir galias. Per kelias institucijas išdalyta atsako mybė esą neleido sukurti bendrų prioritetų ir siekti geresnių ginčų sprendimo rezultatų. „Per pastaruosius metus išryš kėjo neigiama tendencija – gin čai su finansų įstaigomis galiau siai atsidurdavo teismuose. Dėl to dažniausiai nelaimėdavo niekas, o nukentėdavo pats silpniausias – vartotojas. Bylinėjimasis su finan sų įstaiga užtrunka labai ilgai ir yra labai brangus procesas“, – sa kė V.Šapoka. Lietuvos banko Priežiūros tar nybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vir šininkas Darius Andriukaitis pa aiškino, kad susidūręs su pažeidi mais vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pačią finansų įstai gą. Jei priimtas sprendimas varto tojo netenkina, jis per tris mėne sius gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris paprastai ne ilgiau kaip per keturis mėnesius priima nešališką rekomendacinį sprendimą. Kritikuoja galios stoką
V.Šapoka pabrėžė, kad Lietuvos banko siūlomas ginčų nagrinėjimas nėra privalomas ikiteisminis proce sas. Esą tai tėra vartotojo galimybė pasitikrinti savo tiesą ir ginčą iš
Alvita Armanavičienė:
Verdiktas: Lietuvos bankas, perėmęs spręsti vartotojų ir finansų
įstaigų ginčus, pažeidėjams teiks tik rekomendacijas, o jų nesilai kančius gėdins viešai. „Shutterstock“ nuotr.
Remiasi praktika
A.Armanavičienė buvo įsitiki nusi, kad priėmus naują tvarką fi nansinės įstaigos ir toliau galės ignoruoti vartotojų skundus. Jos manymu, finansinės įstaigos ge rokai pranašesnės prieš paprastus gyventojus, todėl teismų nesibai mins ir į nepatenkintų vartotojų reikalavimus žiūrės atsainiai. „Manau, kad rekomendacijas ga lėtų teikti nebent asociacijos. Kai tai daro valstybės institucija, praside da anarchija. Juk finansinės insti tucijos yra stiprios ir galingos, jos turi gerus advokatus, o vartotojai yra silpni. Tik vienas iš tūkstančio nepatenkintų vartotojų kreipiasi į teismą, jei turi pinigų. Todėl bankai rekomendacijų kartais galės ir ne silaikyti“, – sakė ji. Vartotojų tei ses kreiptis į teismą pašnekovė va dino muilo burbulu, o nelygias jėgas teisme palygino su bėgimo varžy bomis, kuriose kartu rungiasi abi ir vieną koją turintys bėgikai.
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Kvistija“
4,70
4,54
2,37
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,58 dol. už 1 brl. 111,92 dol. už 1 brl.
Elektros tiltas jau statomas Lietuva ruošiasi tapti Skandina vijos elektros rinkos dalimi, kaip teigia elektros perdavimo tinklą valdančios įmonės „Litgrid“ vado vas.
spręsti be teismo. Vis dėlto sulau kiama ir priekaištų, esą rekomen daciniai Lietuvos banko sprendimai vartotojų teisių neapgins, o nauja tvarka tik tenkina bankų interesus. Lietuvos nacionalinės vartoto jų federacijos prezidentės Alvi tos Armanavičienės teigimu, vals tybės sprendimas perduoti ginčų nagrinėjimą Lietuvos bankui buvo paremtas didesne šios institucijos kompetencija ir galimybe priimti privalomojo pobūdžio sprendimus. Pašnekovė neabejojo, kad už pasi keitusių planų slypi bankų įtaka. „Deja, per kelis mėnesius ban kai, kurie yra pakankamai įtakingi ir galingi, lobizmo būdu susitarė, kad sprendimai būtų tik rekomen dacinio pobūdžio. Jiems tai nau dingiau“, – sakė ji.
Tik vienas iš tūkstan čio nepatenkintų var totojų kreipiasi į teis mą, jei turi pinigų. Todėl bankai reko mendacijų kartais ga lės ir nesilaikyti.
Vakar Tinklas
Kritiką dėl rekomendacinio po būdžio sprendimų neefektyvumo Lietuvos banko atstovai vis dėl to atrėmė sėkminga Lietuvos bei užsienio praktika ir tikino, kad fi nansų įstaigos linkusios nesuta rimus spręsti geranoriškai. „Paradoksas, bet kova už tei sybę būna efektyvesnė nei ko va su neteisybe. Tiek Draudimo priežiūros komisijos, tiek pasau linės finansų rinkos praktika ro do, kad rekomendaciniai spren dimai paprastai vykdomi beveik 100 proc. Jeigu sprendimai bū tų privalomi, bylos galų gale at sidurtų teismuose ir vartotojui iš to būtų labai mažai naudos“, – sakė V.Šapoka. Anot jo, privalomus sprendi mus visuomet galima apskųs ti teisme, todėl teismuose esą turėtume tūkstantį ginčų. Be to, V.Šapokos teigimu, užsitęsę sprendimai vartotojams kainuo tų nemažus pinigus, tad jiems nė nebūtų prasmės kreiptis į
teismą dėl 1–2 tūkst. litų patir tos žalos. „Be to, kontroliuojančios ins titucijos negalėdavo nurodyti fi nansų įstaigoms kompensuoti vartotojui padarytą žalą, nes tai padaryti gali tik teismas. Todėl vartotojas negauna jokios nau dos, net jei kontroliuojanti insti tucija finansų įstaigą nubaudžia“, – sakė atstovas. D.Andriukaitis taip pat pridūrė, kad neįvykdyti rekomendaciniai sprendimai bus viešai skelbiami Lietuvos banko ir Valstybinės var totojų teisių apsaugos tarnybos tinklalapiuose, o tai esą galbūt nu sižengusius rinkos dalyvius priver čia susimąstyti apie žalą reputacijai ir sprendimų neignoruoti. Nors nauja tvarka vertina ma nevienareikšmiškai, Lietuvos bankas tikisi per metus sulaukti daugiau nei tūkstančio vartoto jų kreipimųsi. V.Šapokos teigimu, šiuo metu per dieną jų sulaukiama penkių šešių, daugiausia dėl drau dimo, taip pat bankų paslaugų.
„Privalome nuosekliai atlikti tris didelius darbus: pastatyti elektros jungtis, atominę elektrinę ir tapti Skandinavijos elektros rinkos da limi. Tik atlikę juos galėsime tap ti visaverčiais žemyninės Europos elektros tinklo ir sistemos daly viais“, – pranešime spaudai teigė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys. „Litgrid“ jau pasirinko rangovus, kurie rekonstruos Lietuvos ir Šve dijos elektros tiltui būtiną Klaipė dos transformatorių pastotę. Už 54,959 mln. litų ją atnaujins „Lit grid“ grupės projektavimo ir tech ninės priežiūros bendrovė „Tetas“ bei Švedijos kapitalo bendrovė „Empower“. ES parama projektui sieks 29,9 mln. litų. Klaipėdos pastotė rekonstruo jama, ruošiantis prie jos prijungti elektros srovės keitiklį, reikalingą jungčiai „NordBalt“. Analogiškas keitiklis bus įrengtas Nibru pasto tėje Švedijoje. Prijungus elektros perdavimo liniją Klaipėda–Telšiai, Klaipėdos pastotė taps vienu svar biausių tinklo objektų. „NordBalt“ jungtis, planuojama, bus pradėta naudoti 2015 m. gruo dį. Kabelį jungčiai už 932 mln. litų (270 mln. eurų) gamina ir sumon tuos konkursą laimėjusi ABB. BNS, VD inf.
Jungtis: jau pasirinkti rango
vai, kurie rekonstruos Lietuvos ir Švedijos elektros tiltui būti ną Klaipėdos transformatorių pastotę. Gintaro Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
10
penktADIENIS, vasario 3, 2012
Sportas Olandė aplenkė lietuves
A.Bimbaitė pelnė 11 taškų
Nugalėjo favoritą
Katare vyksta „Ladies Tour of Qatar“ dviratininkių lenktynės. Pirmąjį 97 km etapą „Diado ra-Pasta Zara“ komandos at stovės Edita Janeliūnaitė ir In ga Čilvinaitė baigė atitinka mai 52-ojoje bei 56-ojoje vie tose, atsilikusios nuo nugalė tojos olandės Kirsten Wild be veik 14 min.
Pergalę pirmosiose Europos moterų krepšinio taurės tur nyro ketvirtfinalio rungtynė se iškovojo Aušros Bimbai tės atstovaujama Kursko „Di namo“ ekipa, kurią treniruo ja Alfredas Vainauskas. „Dina mo“ 81:80 įveikė Ružombero ko MBK klubą. Lietuvė pelnė 11 taškų.
Vienuoliktąją pergalę Italijos futbolo „Serie A“ čempiona te iškovojo 4-ąją vietą užiman ti Romos „Lazio“ (39 tšk.) vie nuolikė su Mariumi Stanke vičiumi. „Lazio“ 2:0 nugalė jo „AC Milan“ (43 tšk.) klubą ir sutrukdė jam tapti lyderiu. Lietuvis žaidė nuo 51-osios minutės.
Žibės ateities žvaigždės Eur op os ateit ies krepš in io žvaigždes bus galima išvysti Kaune – vasario 10–12 d. „Žalgi rio“ arenoje tris dienas vyks Eu rolygos jaunimo (iki 18 metų) at rankos turnyras.
Aštuonių komandų varžybų nu galėtojas gaus tiesioginį keliala pį į Stambulą, kur susigrums su pajėgiausiomis Europos aštuo niolikmečių komandomis. Pag rindinis jaunimo turnyras bus surengtas Eurolygos finalo ket verto metu Stambule (Turkijoje) gegužės 10–13 dienomis. „Nike“ remiamas stipriau sių Eurolygos jaunimo komandų turnyras šiemet organizuojamas dešimtą sezoną iš eilės. Pirmą kartą Eurolyga patikėjo vieną iš keturių atrankos turnyrų organi zuoti Kaune, didžiausioje Balti jos šalyse „Žalgirio“ arenoje. Be „Žalgirio“ jaunimo koman dos, turnyre dalyvaus septynios ekipos iš užsienio. Žalgiriečiai praėjusį sezoną pateko į pagrin dinio turnyro finalą Barselono je, o šiemet jų varžovai atrankos turnyre bus Prahos „USK Futu re Stars“ (Čekija), „Vaerlose BBK“ (Danija), „Topsportschool VBL“ (Belgija), „Canarias Basketball Academy“ (Ispanija), Maskvos srities „Chimki“ (Rusija), Šalono „Elan Chalon“ (Prancūzija) ir Ry gos VEF (Latvija) klubų jaunimas. Atrankos turnyre bus sužaista 16 rungtynių. Tai pirmas kartas, kai Eurolygos jaunimo atrankos turnyras vyks tokio dydžio spor to rūmuose. Vasario 10 d., penk tadienį, 20 val. prieš „Žalgirio“ jaunimo komandos rungtynes, bus surengta ir oficiali turnyro atidarymo ceremonija. Eurolygos jaunimo turnyruose pasirodo visos ateities krepšinio žvaigždės. Juose dalyvavo daug žaidėjų, kurie dabar spindi Euroly gos ar Europos taurės komandose – tai ir Maskvos CSKA (Rusija) ly deris Milošas Teodosičius, Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija) ekipo je žaidžiantis Donatas Motiejūnas, Belgrado „Partizan“ (Serbija) puo lėjai Branislavas Djekičius ir Mila nas Mačvanas, Madrido „Real“ (Ispanija) atstovaujantys Niko la Mirotičius bei Mirza Begičius, žalgirietis Mantas Kalnietis. Pirmasis Eurolygos jaunimo turnyras buvo surengtas 2003 m. Barselonoje. Jį tuomet laimėjo „Žalgiris“, dar kartą triumfavęs ir 2007-aisiais Atėnuose. Pernai Ispanijoje sėkmė lydėjo „KK Zag reb“ (Kroatija) klubo jaunimą. VD, zalgiris.lt inf.
Didžiausia Kaune vyksiančio jubilieji nio, 50-ojo, Lietuvos badmintono čem pionato intriga – kas laimės vyrų viene tų varžybas, nes jo se šį kartą nedaly vaus pajėgiausias šalies žaidėjas olim pietis Kęstutis Na vickas.
Favoritė: Pekino olimpiados dalyvė A.Stapušaitytė – pagrindinė pretendentė į Lietuvos čempionato aukso me
Jubiliejų švęs varžybų aikš Romas Poderys r.poderys@diena.lt
„Kęstutis sėkmingai tęsia reabi litaciją po Achilo sausgyslės ope racijos, netrukus turėtų pradė ti treniruotis. Tikimės, kad kovo pabaigoje jis jau startuos tarptau tiniuose turnyruose. Tai, kad jis nežais šalies čempionate, sudarys galimybių pasižymėti būsimajai pamainai“, – sakė Lietuvos bad mintono federacijos (LBF) vicep rezidentas, nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Juozas Špel veris. – Treneri, kurie žaidėjai yra ju biliejinio čempionato favori tai? – paklausėme J.Špelverio.
– Didelė tikimybė, kad, nedaly vaujant K.Navickui, vyrų vienetų finale susikaus Europos jaunimo čempionato dvejetų 9-osios vie tos laimėtojai – 18-mečiai vilnie tis Alanas Plavinas ir tauragiškis Povilas Bartušis. Į medalį turėtų pretenduoti ir tauragiškis Ramū nas Stapušaitis. Moterų varžybo se nepamatysime kurčiųjų olim piad os čemp ion ės klaip ėd iet ės Kristinos Dovidaitytės – ji išėjo motinystės atostogų. Abejoju, ar kuri nors šalies badmintonininkė mes rimtą iššūkį olimpietei Akvi lei Stapušaitytei, atstovaujančiai Kauno badmintono klubui. Finalą turėtų pasiekti ir klaipėdietė Ger da Voitechovskaja. Atsižvelgdami į čempionato rezultatus formuosi
me Lietuvos rinktinę, kuri šį mėne sį dalyvaus Europos komandų pir menybėse Amsterdame. – Kiek sportininkų varžysis Kauno sporto halėje? – Maždaug 80. Laukiame žaidėjų iš Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės, Kel mės, Kretingos, Šakių, Balbieriškio, Raseinių, Panevėžio bei, žinoma, čempionato šeimininkų kauniečių. Vienetų, dvejetų ir mišrių dvejetų kovos vyks keturiose aikštelėse: šeš tadienį nuo 9 val. – kvalifikaciniai susitikimai, sekmadienį – lemiami mačai. Halės vadovai užtikrino, kad arenoje bus apie 18 laipsnių šilumos. Žiūrovai, laisvalaikiu pasirenkantys sportą, galės užsiregistruoti į mėgė jų badmintono klubus.
– Kokios badmintono perspek tyvos mūsų šalyje? – Per penkiasdešimt metų dides nių duob ių išveng ėm e, per pa star ąj į trisd eš imtm et į tur ėj om e kelis pasaulio lygio žaidėjus, ga liausiai – du olimpiečius: A.Sta puš ait yt ę ir K.Nav ick ą. Klub ų geografija Lietuvoje plečiasi, ne stokojame jaunimo, norinčio žais ti badmintoną, bet nėra valstybi nio požiūrio į šią sporto šaką. Nuo 1992-ųjų, kai badmintonas buvo priimtas į olimpinę šeimą, dau giau nei dvidešimt Europos šalių įsteigė nacionalinius badminto no centrus. Kai kuriuose jų pa vykst a pas it ren ir uot i ir mūs iš kiams. Mano žiniomis, per metus tokiai bazei funkcionuoti reikia
M.Šernius: „Mums reikia ūgtelėti“ Pasirodymą Eurolygos turnyre Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšininkės baigė taip pat, kaip ir pradėjo 2011aisiais, – nesėkme.
Paskutines reguliaraus sezono A grupės rungtynes kaunietės, žai dusios be Amandos Kemežys, sve čiuose 49:78 pralaimėjo Buržo „Bourges Basket“ (Prancūzija) ko mandai. Pirmojo rato mače Kaune mūsų šalies atstovės varžovėms nusileido 67:69. Šį kartą įpusėjus pirmajam kė liniui rezultatas dar buvo lygus – 11:11, bet po to aikštės šeimininkės užtikrintai šovė į priekį – 20:13, 37:21, 47:24. Trečiąjį kėlinį „VIČI-
Aistės“ baigė triuškinamu defici tu – 34:64. „Tai buvo paskutinė mūsų dvi kova Eurolygoje šį sezoną, deja, jai tinkamai nepasirengėme“, – pri pažino Kauno ekipos puolėja Ai ja Putninia. „Skirtumas tarp Lietuvos mote rų krepšinio lygos ir Eurolygos yra didžiulis. Šiam turnyrui mums rei kia gerokai ūgtelėti“, – teigė „VI ČI-Aisčių“ vyriausiasis treneris Mantas Šernius. Į atkrintamąsias varžybas pate ko Algirdo Paulausko ir Rimanto Grigo treniruojama Jekaterinbur go UGMK (Rusija) ekipa su Sand ra Linkevičiene, svečiuose 85:45
sutriuškinusi Dėro „Seat Unisze“ (Vengrija). Lietuvė pelnė 1 tašką, atkovojo 3 ir perėmė 1 kamuolį, at liko rezultatyvų perdavimą bei po kartą suklydo ir prasižengė. VD inf.
2
pergales per 14 rungtynių šį sezoną Eurolygoje iškovojo „VIČI-Aistės“.
Sunkmetis: M.Šerniaus vadovaujam
gos sezonas – vienas nesėkmingiau
11
penktADIENIS, vasario 3, 2012
Sportas Pralaimėjo amerikietėms
L.Kleiza buvo tarp žiūrovų
Pusfinalis – balandį
Lietuvos tenisininkė Lina Stančiūtė JAV surengto tarp tautinio turnyro šešioliktfi nalyje 4:6, 6:4, 3:6 pralaimė jo amerikietei Christinai Ma karovai, o dvejetų turnyro aš tuntfinalyje su itale Gioia Barbieri 4:6, 3:6 – JAV žai dėjoms Amandai Fink bei Le nai Litvak.
Antrąją nesėkmę iš eilės NBA čempionate patyrė 12ąją vietą Rytų konferencijo je užimantis Lino Kleizos at stovaujamas Toronto „Rap tors“ (7 pergalės ir 16 pralai mėjimų) klubas. Jis 64:100 pralaimėjo Bostono „Celtics“ ekipai. Lietuvos krepšininkas nežaidė.
Lietuvos futbolo taurės tur nyro pusfinalyje susitiks Pa nevėžio „Ekranas“ ir Vilniaus „Reo“ bei Vilniaus VMFD „Žal giris“ ir Marijampolės „Sūdu va“. Pirmosios rungtynės ba landžio 11-ąją turėtų vykti Vil niuje, atsakomosios – balan džio 25-ąją Marijampolėje ir Panevėžyje.
Vilnius nokautavo Kauną Per Lietuvos bokso federacijos (LBF) ataskaitų ir rinkimų konferenciją Vil niaus atstovai techniniu nokautu įvei kė kauniečius, o šios organizacijos prezi dentu tapo pustrečių metų lygtinai už tarpininkavimą kyšininkaujant nu teistas verslininkas Darius Šaluga. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Priešprieša – ne naujiena
edalį. Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
štėje bent 2 mln. litų. Mūsų federaci jai kasmet skiriama 50 tūkst. li tų. Tai – pasityčiojimas iš sporto šakos, išugdžiusios du olimpie čius. Verčiamės per galvą, kad iš sil aik yt um e išs ik ovot ose poz i cij ose. Nedr įsč iau prog noz uot i, kaip badmintonas pas mus plė tosis toliau, kai iš aktyvios veik los pasitrauks patyrę specialistai mohikanai – vilnietis Genadijus Plav in as, klaip ėd iet is Ant an as Narvilas, tauragiškis Jonas Šile ris, kelmiškis Vidimantas Parna rauskas. Jaunimas jiems entuziaz mu kol kas neprilygsta. Tikimės, kad į Londono vasaros olimpines žaidynes prasibraus K.Navickas, bet kito olimpinio ciklo lauksime neramiai.
moms Kauno krepšininkėms šis Euroly usių. Artūro Morozovo nuotr.
Buvęs policininkas ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos bendrųjų reikalų depar tamento direktorius D.Šaluga LBF prezidento rinkimuose nu rungė kaunietį verslininką Ginta rą Skobą. Per paskutinį turą D.Šaluga su rinko 30, o G.Skobas – 20 balsų iš 52 konferencijoje dalyvavusių de legatų. Aštuonerius metus LBF vado vavęs kaunietis verslininkas Ri mantas Rutkauskas teigė nusivy lęs rinkimų rezultatais. „Iš kovos dėl prezidento pareigų pasitraukiau savo noru. Kova tarp Kauno ir Vilniaus vyko visada. Vil niečiai prarado paramą Dano Poz niako atminimo turnyrui, miesto bokso federacija bankrutavo. Dabar į valdžią grįžo seno kirpimo žmonės – Antanas Arėška ir Stanislavas Mi žigurskis, kurie yra didžiausi bokso stabdžiai, – kalbėjo R.Rutkauskas. – Mūsų kandidatas buvo G.Skobas. Nors tai nebuvo pats geriausias va riantas, bet šis žmogus – šiek tiek arčiau bokso. Tikėjausi, kad rinki mai vyks tvarkingai, tačiau vilnie čiai viską sujaukė. Trūksta žodžių apibūdinti, kas dabar vadovaus fe
Suorganizavo sąmokslą?
R.Rutkauskas teigė žinąs, kad D.Šaluga anksčiau paremdavo D.Pozniako turnyrą, todėl nusi pelnė bokso bendruomenės pa garbos.
Rimantas Rutkauskas:
Aš, organizuoda mas Algirdo Šociko turnyrą, niekada ne sigyriau, kiek man tai kainuodavo.
„Jis skirdavo po 6 tūkst. litų. Ar gi tai – didvyriškumas? Aš, orga nizuodamas Algirdo Šociko turny rą, niekada nesigyriau, kiek man tai kainuodavo. Kolegos sako, kad D.Ša luga nėra blogas žmogus, tačiau nu stebau, kai jį išrinko“, – dalijosi min timis buvęs LBF prezidentas. R.Rutkausko teigimu, LBF pre zidento kėdė buvo ruošiama ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui. „Ta
Pozicijos: D.Šaluga (nuotr. kairėje) žada siekti, kad boksas šalyje bū
tų populiaresnis nei dabar, o R.Rutkauskas mano, jog krizė – neiš vengiama. Šarūno Mažeikos (BFL), Tomo Raginos nuotr.
čiau paskutinę minutę jis atsisakė, nes ketina dalyvauti rinkimuose į Seimą. Tada atsirado G.Skobas, – pasakojo R.Rutkauskas. – Iš Vil niaus į konferenciją Kaune atva žiavo daug žmonių, nes specialiai prikūrė įvairių klubų, kad balsų daugiau turėtų.“ Pasak buvusio LBF vadovo, vil niečiai tyčia paskelbė bankrotą Vil niaus bokso federacijai. „Girdėjau kalbų, kad pinigų išplovė, o dabar įsteigė Vilniaus apskrities bokso fe deraciją, kuri pas mus neįregistruo ta. A.Arėška jau žengė pirmuosius žingsnius atgal į Sovietų Sąjungą – sumanė ženkliukus nusipelniusiems sporto meistrams. Mano nuomone, sportininkams reikia duoti daugiau pinigų, o ne kažkokius ženkliukus. Viskas smigs žemyn“, – tvirtino R.Rutkauskas. Artimiausiomis dienomis pla nuojamas Kauno bokso bend ruomenės susirinkimas, kuriame ketinama įkurti miesto bokso fe deraciją.
Gerins bokso įvaizdį
Naujasis LBF vadovas D.Šaluga, šiuo metu viešintis Maskvoje, tei gė, kad veiklos planai – dideli. „Norime boksą pateikti kaip įdomų reginį, padaryti jį patrauk lų žiūrovams ir rėmėjams. Trokš tame, kad boksas Lietuvoje taptų populiarus. Šiandien bokso įvaiz dis – labai blogas. Norime jį pa keisti“, – sakė LBF prezidentas. Pasak D.Šalugos, įvaizdžio for mavimo mechanizmai yra labai paprasti – vadyba ir viešieji ryšiai. „Ta kryptimi mes ir dirbsime. Kitas lygmuo – finansinis. Yra nu matyta nemažai priemonių. Ele mentari rinkodara. Tiesiog kiek vieną dieną reikės atlikti juodą darbą, – tvirtino D.Šaluga. – LBF prezidentu tapau laimėjęs demok ratinius rinkimus. Kai vyksta rin kimai į Seimą, taip pat būna daug nepatenkintųjų. Negaliu komen tuoti mūsų rinkimų rezultatų, bet Kaunas yra Kaunas, jame taip pat galima gyventi.“
A lygoje – dvi sostinės ekipos
A grupė Komanda
deracijai. Skaudžiausia tai, kad tre nerių tarybos pirmininkas S.Miži gurskis prieš kelis mėnesius peikė D.Šalugą ir gyrė mane.“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
12 11 10 8 7 3 3 2
2 3 4 6 7 11 11 12
1089:865 1133:1011 1070:885 1037:993 949:928 921:1143 987:1121 892:1132
1. „Ros Casares“ 2. „Galatasaray“ 3. UGMK 4. ZVVZ USK 5. „Bourges Basket“ 6. „Seat Unisze“ 7. „Lotos“ 8. „VIČI-Aistės“
Statistika Buržo „Bourges Basket“–Kauno „VIČI-Aistės“ 78:49 (28:19, 11:5, 25:10, 14:15). 3000 žiūrovų. C.Joens 17//C. Pilypaitis 12 (4 rezultatyvūs perda vimai, 5 klaidos, 4 perimti kamuo liai), V.Sipavičiūtė 8, L.Pikčiūtė 6.
Beprecedentis atvejis Lietuvos futbolo istorijoje: pirmą kartą aukščiausio šalies diviziono čem pionate nebus nė vienos Kauno komandos.
Tai paaiškėjo vakar po Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdo mojo komiteto (VK) sprendimo, kuris lėmė, kad buvęs daugkar tinis šalies čempionas futbolobeisbolo klubas (FBK) „Kaunas“ liko už A lygos borto. Tačiau indulgencijas gavo licen cijavimo barjerų neįveikę Klai pėdos „Atlanto“ ir Vilniaus REO klubai, bet, pasak LFF preziden to Liutauro Varanavičiaus, išreiš
kę norą dalyvauti A lygos čempio nate. Principu „visi geri, bet kai ku rie – geresni“ LFF strategai vado vaujasi ne pirmą sezoną. Taip bu vo ir pernai, kai su išlygomis į A lygą buvo priimti FBK „Kaunas“ ir Alytaus „Dainava“. Šį sezoną A lygoje turėtų pradė ti 10 klubų: Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“, Marijampo lės „Sūduva“, „Šiauliai“, Taura gės „Tauras“, Pakruojo „Kruo ja“, Alytaus „Dainava“, Gargždų „Banga“, Klaipėdos „Atlantas“ ir REO. Kiek jų rudenį pasieks fi nišą – nežino niekas, net LFF li
cencijavimo specialistai, kaip kad nežinojo 2010-aisiais, kai subyrė jo Vilniaus „Vėtra“, ar pernai, kai nedaug trūko, kad dėl finansinių problemų (nors turėjo licenciją!) vos nenugrimzdo į nežinią „At lantas“ ir baigiantis čempiona tui juokino pralaimėdamas var žovams 1:6, 0:13. 1-ojoje lygoje turėtų varžytis 11 ekipų. Tai – FBK „Kaunas“, Kė dainių „Nevėžis“ ir „Lifosa“, „Ši lutė“, „Trakai“, Jonavos „Lieta va“, Kuršėnų „Venta“, „Palanga“, Vilniaus „Polonija“ ir „Granitas“ bei Nacionalinės futbolo akade mijos (NFKA) komanda. VD inf.
12
penktADIENIS, vasario 3, 2012
pasaulis
150 – mažiausiai tiek gyvybių nusinešė speigas Europoje.
Batų kruša
Nuskendo keltas
Palestiniečiai mėtė batus, smėlį ir nedide lius akmenis į Jungtinių Tautų (JT) gene ralinį sekretorių Ban Ki-mooną vežančią automobilių koloną. Protestuotojus su darė Izraelio kalėjimuose laikomų pales tiniečių giminės. Jie protestavo prieš JT vadovo atsisakymą su jais susitikti ir ap tarti Izraelio kalėjimuose laikomų žmonių padėtį. Kai kurie laikė plakatus su užrašu „Ban Ki-moonai, pakaks palaikyti Izraelį“.
Pakeliui iš Kimbės uosto Naujosios Bri tanijos saloje į Lajės miestą Naujojoje Gvinėjoje netoli Papua Naujosios Gvinėjos nuskendo keltas, kuriuo plaukė 350 žmo nių. Gelbėtojai iš jūros ištraukė apie 219 gyvų žmonių. Į paieškas buvo pasiųstas lėktuvas, trys sraigtasparniai ir aštuo ni laivai. Keltas nuskendo už 16 kilometrų nuo kranto. Dauguma šio laivo keleivių buvo moksleiviai ir mokytojai stažuotojai.
Revoliucija persikėlė ant vejos Futbolo stadione Egipto uostamiestyje Port Saide kilusios riaušės įeis į pasaulio istoriją. Mažiausiai 74 žuvusieji, tūkstan tis sužeistųjų. Kas kaltas? Policija, Egipto valdžia, gal revoliucija, paskandinusi šalį chaose? Tragiškos rungtynės
Tai, kas trečiadienio vakarą dėjo si Port Saido stadione, priminė sostinės Kairo gatves, kurios vos prieš metus skendo kraujyje. Tie sa, šį kartą į demonstrantus Egip to policijos ir kariuomenės daliniai nešaudė. Priešingai, net nebandė stabdyti įsisiautėjusių riaušininkų. Ar Egiptas paskendo chaose? Daugeliui mačiusių riaušes tokia mintis neabejotinai kilo.
Žmonės žuvo mūsų akyse. Baigta. Mes vi si priėmėme spren dimą, kad futbolo daugiau nežaisime. „Tai – ne sportas, tai – karas, – televizijai teištarė „al Ahly“, arba „Raudonųjų velnių“, kaip Egip te vadinamas šis klubas, veteranas Mohamedas Aboutrika, kuris su draugais buvo pasislėpęs drabu žinėje. – Žmonės miršta akyse.“ Aukų skaičius sukrėtė ne tik Egip tą, bet ir pasaulį – 74 žmonės. Tiks lus sužeistųjų skaičius nežinomas, nors jų gali būti net tūkstantis. Riaušės įsiplieskė tuoj po to, kai nuaidėjo finalinis teisėjo švilpukas, kuris paskelbė Port Saido koman
dos „al Masri“ pergalę prieš sos tinės Kairo klubą „al Ahly“ rezul tatu 3:1. 2000 m. Afrikos futbolo konfe deracija „al Ahly“ įvardijo geriau siu praėjusio šimtmečio Afrikos klubu. Klubas yra laimėjęs 36 na cionalinius čempionatus ir šešis Afrikos čempionų lygos finalus. Tačiau „al Masry“ sirgaliams per galė prieš tituluotą varžovą buvo nė motais. Jie įsiveržė į aikštę ir pradėjo mėtyti akmenis, butelius, petardas į priešininkų komandos gerbėjus ir taip sukėlė chaosą bei paniką. Tuo metu „al Ahly“ žaidėjai ir aistruoliai beviltiškai mėgino ištrūkti iš stadio no siauru koridoriumi. Policija nieko nedarė?
Nors filmuotoje medžiagoje maty ti, kaip gausios Egipto policijos pa jėgos stovėjo išsirikiavusios prieš piktai nusiteikusių sirgalių tribū ną, šiems ėmus veržtis į stadiono vidurį pareigūnai ramiai stebėjo, kas bus toliau. Liudininkai teigė, kad pareigū nai vaikščiojo neturėdami net ža lio supratimo, kas dedasi ir ką da ryti. „Kur buvo saugumo pajėgos? – piktai klausė sirgalius Mahmou das Kamelas. – Kur buvo klubų va dovai, gubernatoriai, kurie visuo met stebi rungtynes?“ Egipto saugumo pajėgų atsto vai ėmė teisintis, kad policijai bu
Realybė: niekas – nei policija, nei kariuomenė nesutrukdė futbolo aistruoliams žudyti. Ar Egiptas grimzta
į anarchiją?
vo nurodyta su protestuotojais elg tis atsargiai. Klausimas, ar buvusio Egipto prezidento H.Mubarako ka riauna apskritai žinojo, ką daryti? Juk anksčiau Egipto policijos darbas apsiribojo teroristų ir disi dentų medžiokle. O kaip elgtis su riaušininkais? Neviltis ir pyktis
Apmaudą ir pyktį dėl riaušių lie jo ne tik futbolo aistruoliai, bet ir žaidėjai bei komandų vadovai. Daugelis jų sakė, kad niekuomet daugiau nežais futbolo, kiti metė įtarimo šešėlį ant šalies politikų.
Didžiausios riaušės pasaulyje 1992 m. riaušės kilo Indijos did
miestyje Bombėjuje (dabar Mumba jus). Neramumai įsiplieskė tarp vie tos musulmonų ir indų, bendruome nių miesto valdžiai nutarus uždaryti vieną mieste esančią mečetę. Iš viso per riaušes žuvo 900 žmonių. 1992 m. riaušės paralyžiavo JAV
didmiestį Los Andželą. Teismas iš teisino du baltaodžius policijos pa reigūnus. Jie kaltinti sumušę juo daodį motociklininką. Pareigūnų kal tė buvo užfiksuota vaizdo medžiagoje. Po teism o verdikto tūkstan čiai žmonių išėjo į gatves. Prasidė jo žmogžudystės, plėšimai ir padegi mai. Žuvo 53 žmonės, iš jų 10 nušovė policija ir kariuomenė. Riaušininkų
sukelti nuostoliai siekė 1 mlrd. JAV dolerių.
mus žuv o maž iaus iai 800 žmo nių. Riauš in ink ai plėšė šal ies kai 2002 m. Indijoje musulmonų mi mus, priev art av o mot er is. 35 žmo nia užpuolė ir sudegino traukinį. Per nės sud egė gyv i, kai riauš in ink ai išpuolį žuvo 58 indų piligrimai, dau pad egė bažn yč ią, kur ioj e glaudės i giausia moterys ir vaikai. Išpuolis su 200 nuo smurt aut ojų pas is lėpus ių kėlė smurto protrūkį. Per bendruo nel aimėl ių. men ių susirėmimus žuvo mažiau 2010 m. riauš in ink ai siaubė Lon siai 790 mus ulm onų ir 254 ind ai. doną. Neramumus įplieskė juodaod 223 žmonės buvo paskelbti dingu žio Marko Duggano žūtis. Patvirtin siais be žinios. Sunaikintos 205 me ta, kad vyrą gindamiesi nušovė po četės, 17 šventyklų, 3 bažnyčios. 61 licijos pareigūnai. Riaušės prasidėjo tūkst. musulmonų ir 10 tūkst. indų Lond on o Tot en am o raj on e, vėliau paliko savo namus. Tai didžiausios išpl it o į kit us Jungt inės Kar al ystės riaušės Indijoje. miestus: Birmingamą, Bristolį ir Man 2007 m. riaušės prieš prez id en česterį. Per riaušes žuvo 5 žmonės, to rink imų rez ult at us kil o Ken ij o 16 buvo sužeista. Padaryta 200 mln. je. Skaič iuoj am a, kad per ner am u svarų sterlingų žala.
„Scanpix“ nuotr.
„Lavonai guli ant žemės. La vonų pilna drabužinėje, – sakė su krėstas „al Ahly“ puolėjas Ema das Meteabas. – Nežaisiu futbolo, kol šie žmonės nesulauks teisingu mo.“ Per riaušes sužeistas „al Ahly“ klubo vartininkas Sharifas Ikramis irgi pridūrė: „Žmonės žuvo mūsų akyse. Baigta. Mes visi priėmėme sprendimą, kad futbolo daugiau nežaisime. Daugiau nenoriu apie tai net pagalvoti.“ „al Masry“ klubo, kurio sirgaliai kurstė riaušes, vadybininkas Kama las Abu Ali pareiškė, kad atsistatydi na iš pareigų: „Tai ne futbolas, tai kur
kas daugiau. Tai bandymas sugriau ti valstybę.“ Užuojautą pareiškė ir Tarptautinė futbolo federacija. FI FA prezidentas Seppas Blatteris sa kė: „Tai juoda diena futbolui. Tokia katastrofinė padėtis neįsivaizduoja ma ir neturėjo taip būti.“ Futbolo aistruoliai spėjo, kad riaušės buvo politiškai motyvuo tos. „Aišku, kad tai susiję su po litika. Tai, kas nutiko, nesusiję su futbolo maču, tai susiję su daug gi lesnėmis problemomis mūsų šaly je“, – tvirtino „al Ahly“ gerbėjas Khaledas Gadas. „Guardian“, „Daily Mail“, BNS inf.
Ar riaušes stadione pakurstė politikai? Netrukus po riaušių Port Saide Egipto politikai ėmė svaidytis kal tinimais vieni kitiems.
Neseniai išrinktas liberalių pažiūrų įstatymų leidėjas Amras Hamzawy ragino atleisti vidaus reikalų mi nistrą, Port Saido gubernatorių ir saugumo vadovą. O Musulmonų brolija apkaltino nuversto prezidento Hosni Muba rako šalininkus, kad šie išprovoka vo riaušes. „Įvykiai Port Saide bu vo suplanuoti; jie yra ankstesnio režimo liekanų žinia, – praneši
me pabrėžė parlamento deputatas Essamas al Erianas. – Ši tragedi ja yra aplaidumo ir nepakankamų armijos bei policijos pajėgų rezul tatas, o atsakomybę turi prisiim ti valdantys šalį. Esama tokių, ku rie tyčia nori pasėti šalyje chaosą ir kurti kliuvinius valdžiai taikiai perduoti.“ Viena žymiausių Egipto politi nių asmenybių Mohamedas al Ba radei pabrėžė: „Tai nusikaltimas prieš Egipto siekį pertvarkyti ša lies saugumo aparatą.“ BNS inf.
13
penktadienis, vasario 3, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Kita
Paslaugos
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900164
Išsinuomoja Išsinuomotume kavinės, valgyklos patalpas Vilniuje. Siūlyti variantus. Tel. 8 620 13 259 darbo dienomis 8–17 val. E. paštas info@kretingosmaistas.eu. 908129
Parduoda
Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
877232
UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893505
Įvairūs
Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įrangą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvykti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt. 907808
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
908585
Pamesta
Kitas prekes
Pranešame, kad SB „Lakštingala“, Nemenčinės pl., Vilniaus m., skl. Nr. 0101/0007:1902, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0007:1633, savininkus arba įgaliotus asmenis vasario 10 d. 9.30 val. atvykti prie Jums priklausančio žemės sklypo ir dalyvauti ženklinant gretimo žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atlieka UAB „Nigranda“, buveinės adresas Kareivių g.19-138, Vilniaus m. Tel. 8 618 50 518.
UAB „MAKVEŽA“. Įmonės kodas 161621777. PVM mokėtojo kodas LT616217716. informuoja, kad dingę nepanaudoti PVM sąskaitų faktūrų blankai serija MAK, numeriai: 0893468, 0903174, 0981387 (3 blankų vienetų) laikomi negaliojančiais. 909087
Sklypo, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Paąžuolių k., skl. Nr. 696, savininkui! Vasario 21 d. 13.45 val. vyks sklypo Nr. 706 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784. 909203
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www. diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame
banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
37O OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK
FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
14
penktADIENIS, vasario 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. KADA? Vasario 4 d. 18 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Lietuvos technikos bibliotekoje, Šv. Ignoto g. 6. KADA? Iki vasario 29 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? Vasario 4 d. 12 val. KIEK? 14 litų šeimai.
Šildys meilės muzika
Mistinio realizmo istorijos Šeima muziejuje
Vargonų muzikos mėgėjai turės retą progą pasišildyti klausy damiesi garsiausių Renesanso Ispanijos ir Portugalijos vargonų meistrų meilės šansonų aranžuočių. Koncerte žinomas vargoni ninkas Vidas Pinkevičius atliks Antonio de Cabezóno ir Manue lio Rodriguezo Coelho muziką.
„Noriu jums visiems papasakoti daug įvairių istorijų. Savo tapy bos stilių vadinu mistiniu realizmu. Tapymas man – tai buvimas savimi ir pabuvimas su savimi. Labai mėgstu patį piešimo proce są. Tada gyvenu“, – sako ketvirtą personalinę parodą atidarantis menininkas Rolandas Butkevičius.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 54. KADA? Vasario 4 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 12 litų.
Bažnytinio paveldo muziejus tęsia edukacinių programų ciklą „Šeima muziejuje“ ir šį kartą siūlo susipažinti su viena gražiausių liturginių metų švenčių – Kristaus Paaukojimu. Muziejuje apsilan kiusios šeimos kviečiamos atrasti paslaptingą bažnytinio meno pasaulį ir kurti su vaikais.
KUR? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. KADA? Vasario 4 d. 12 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Vilniaus universiteto bibliotekoje, Universite to g. 3. KADA? Iki gegužės 1 d. KIEK? Nemokamai.
Simfoninės muzikos vakaras
Dainuojančios Katinėlio ir prancūzų kino deivės Gaidelio nuotykiai
Muzikos paroda akims
Tradiciniame simfoninės muzikos vakare su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru kon certuos solistė Asta Krikščiūnaitė, kuriai praėju sių metų pabaigoje buvo skirta Lietuvos nacio nalinė premija.
Vilniuje pradedama rodyti šių metų Kanų kino festivalį uždariusi muzikinė drama „Mylimie ji“. Filme dainuoti režisierius privertė tokias ki no deives kaip Catherine Deneuve, Chiara Mastroianni ir Ludivine Sagnier.
Vilniuje demonstruojama paroda „Musica sac ra et profana“ („Bažnytinė ir pasaulietinė muzi ka“), skirta Europos akademinio paveldo dienai ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiur lionio metams paminėti.
Pagal lietuvių liaudies pasaką sukurtas režisie rės Ritos Urbonavičiūtės spektaklis – tai links ma, įdomi istorija apie Katinėlio ir Gaidelio nuo tykius, gyvenant ne jaukioje sodyboje, o dide liame miške.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.10 Nacionalinė paieškų tarnyba (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Istorinė drama „Sodybų tuštėjimo metas“ (1, 2) (1976 m.).
LTV 23.45 val.
LNK
6.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.40 LT aistra (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Detektyvas „Detektyvė Samanta. Mįslingas savaitgalis“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08 Sportas. 19.11 Orai. 19.13 Mano vyras gali. 21.10 Karinė drama „Išminuotojų būrys“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.00 Veiksmo komedija „Netikėta sėkmė“ (JAV, 1998 m.) (N-7). 1.45 Siaubo trileris „Kruvinos skerdynės Teksase. Pradžia“ (JAV, 2006 m.) (S).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30 „Simpsonai“.
LNK 21.10 val.
8.00 „Biuras“ (2, 3). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ (5, 6). 11.00 Chorų karai 2012. Dainų konkursas. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Komedija „Vakaro pasakojimai“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Komedija „Drilbitas“ (JAV, 2008 m.). 23.00 Komedija „Pačiūžomis į šlovę“ (JAV, 2007 m.). 0.50 Mokslinės fantastikos f. „Aiborgai“ (JAV, 2009 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Šeštasis pojūtis“. TV žurnalas (k). 8.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Rusų kinas. Istorinė drama „1612-ieji. Tamsūs laikai“ (Rusija, 2007 m.) (N-7). 23.00 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.00 Veiksmo trileris „Pragaro pasiuntinys“(JAV, 1993 m.) (N-14). 1.55–6.00 „Bamba“ (S).
14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.57 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 19.00 „Sodo detektyvės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „Čingischanas“ . 21.27 Orai. 21.30 Trileris „Lemtingasis kelias“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.35 „Zona“ (N-14).
SPORT1
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Teritorija. 9.20 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05, 21.00 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 12.00 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Atletico“–„Villarreal“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 17.15 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos Gdynia“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Kelias į Londoną. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kijevo „Budivelnik“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
BTV 00.00 val.
Sport1 21.00 val.
Lietuvos ryto TV
15
penktADIENIS, vasario 3, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
E.Nekrošius laidoja spektaklį „Otelas“
Lietuvos vadovai pareiškė Lenkijai užuojautą dėl poe tės, literatūros kriti kės, vertėjos, Nobe lio premijos laurea tės Wisławos Szym borskos mirties.
Po 11 metų kelionių po pasaulio teatrus vienas garsiausių teatro „Meno fortas“ spektaklių grįžta į Vilniaus nacionalinio dramos teatro sceną tam, kad būtų suvai dintas paskutinį kartą.
Įvertinimas: drovi poetė ne savo noru įžymybe tapo 1996 m. gavusi
Nobelio literatūros premiją.
2001 m. režisieriaus Eimun to Nekrošiaus sukurtas „Otelas“ Lietuvoje pastarąjį kartą buvo vaidintas 2006 m. Per spektaklio gyvavimo laiką buvo surengti net 44 šio pasta tymo gastrolių turai po visą pa saulį. Jaudinančią Venecijos mauro meilės ir pavydo tragediją scenoje savo emocionalia vaidyba perteikė Vladas Bagdonas, Eglė Špokaitė, Rolandas Kazlas ir kiti aktoriai.
Žiūrovai puikių Lietuvos aktorių trupę šiltai sutiko Italijoje, Rusijo je, Portugalijoje, Vokietijoje, Bos nijoje ir Hercegovinoje, Kroatijo je, kaimynėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Gruzijoje. „Otelo“ artistams žiūrovai plojo ir tolimo se šalyse – Pietų Korėjoje, Singa pūre, Brazilijoje, Čilėje. Kai kuriuose teatro festivaliuo se E.Nekrošiaus spektaklis daly vavo po keletą kartų. Paskutinis E.Nekrošiaus spek taklis „Otelas“ pagal Williamo Shakespeare’o tragediją įvyks Na cionaliniame dramos teatre kovo 23 d. VD, lrt.lt inf.
„Scanpix“ nuotr.
Netektis ne tik Lenkijai Prezidentė Dalia Grybauskaitė sa vo užuojautoje pabrėžė, kad poe tės kūryba „amžiams liks pasauli nės literatūros karūnos perlas“. „Literatūriniuose sluoksniuose W.Szymborska buvo ir bus vadi nama Poezijos Mozartu. Ją prisi minsime kaip kūrėją, sąmoningai pasirinkusią savo pašaukimą ir kūrusią su aistringu įkvėpimu bei polėkiu, nevengusią vis naujų iš šūkių ir labai praplėtusią poezijos raiškos ribas“, – rašoma šalies va dovės užuojautoje. Premjeras Andrius Kubilius tei gė, kad poetės mirtis – didžiulė ne tektis ne tik Lenkijai, bet ir jos ta lento gerbėjams visame pasaulyje. „Tai didelė netektis ne tik Lenki jai, bet ir lenkų poezijos bei litera tūros gerbėjams visame pasaulyje. Esu tikras, kad lenkų tauta bran
gins ir saugos talentingos ir kuk lios poetės atminimą, didžiuosis tuo, kad Lenkija pasauliui dovanojo W.Szymborską, kuri buvo devintoji moteris, pelniusi nuo 1901 m. ski riamą Nobelio literatūros premi ją“, – rašoma A.Kubiliaus užuo jautoje. Būdama 88 metų Poezijos Mo zartu vadinta kūrėja mirė trečia dienį. Drovi poetė ne savo noru įžymy be tapo 1996 m. gavusi Nobelio li teratūros premiją. Dramaturgas ir buvęs Čekijos prezidentas Václavas Havelas kar tą W.Szymborską pavadino „tokia malonia, gera ir kuklia ponia“. W.Szymborska, kuri taip pat buvo literatūros kritikė ir prancū zų poezijos vertėja, po 1957 m., kai buvo panaikinta stalinistinė cen
zūra, publikavo kelis plonus to melius. Ji išsižadėjo ankstesnių eilėraščių, kuriuose atsispindėjo stalinistinės eros literatūrinis sti lius ir turinys. Tarp jos darbų yra „Ječio kvieti mas“, kuriame ji sovietų lyderį Jo sifą Staliną lygina su atstumiančiu sniego žmogumi, „Žmonės ant til to“ bei „Galas ir pradžia“. Jos poezijoje gausu mitų, pokštų ir išplėtotų metaforų, dažnai pa gardintų ironija ir karčiu humoru. Kartą paklausta, kodėl išlei do mažiau nei 350 eilėraščių, W.Szymborska atsakė: „Savo na muose turiu šiukšliadėžę.“ Pernai prezidentas Bronisławas Komorowskis jai įteikė garbingiau sią civilinį Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną.
Ne, tai nėra knyga apie šiltus dra bužius ar kitus būdus apsisaugo ti nuo šalčio, tačiau tikrai sušil danti pulsuojančiu moteriškumu, daugybės smulkiausių detalių py nėmis tekste ir skaitymo malonu mu. Šiltą renginio nuotaiką palai kyti padės aktorių Algirdo Latėno ir Birutės Mar sceninės improviza cijos, choro „Brevis“ solistų pasi rodymas. Daugelio knygų – romanų, ap sakymų rinkinių, esė, eilėraščių – autorė B.Jonuškaitė naujoje kny goje atskleidžia moterų pasaulį, jų jausmus, prigimtį, ryškina jo se nuo amžių glūdančius archeti pus. Metaforų, biblinių asociacijų prisodrinti pasakojimai per keletą puslapių išskleidžia žmogiškų san tykių gelmę ir dramą. Nesvarbu, ar tai meilė, ar neapykanta, skaus mas, – perteikiama pati būse na, išvengiant tiesaus jos nusaky mo. Pasak poeto Donaldo Kajoko,
knygos „Užsagstyk mane“ teks tuose visko yra tiek, kiek reikia: „Yra tokių postpost rašytojų, ku rie rašo taip, tarsi žinotų alterna tyvą kultūrai. B.Jonuškaitės tekstai šypsosi iš tokio „žinojimo“. Beje, kiek suvalkietiškai šypsosi. Tiks lus psichologinis piešinys, subti li, niekados neperspausta erotika, subalansuota kompozicija, meist riškai pasakojama istorija, o ir na tų, anot Mozarto, dažniausiai tiek,
Donaldas Kajokas:
B.Jonuškaitės teks tai šypsosi iš tokio „ži nojimo“. Beje, kiek su valkietiškai šypsosi.
kiek reikia, – ko dar pageidautume skaitydami šios rašytojos apsaky mus? Kad lyg ir užtenka. Man – su kaupu.“ Rašytoja, žurnalistė Elena Kurk lietytė, dalyvausianti knygos pri statymo vakare, perskaičiusi knygą labiausiai atkreipė dėmesį į subti
lis dalyvavo po keletą kartų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Laivai rado uostą sostinėje Sostinėje, Energetikos ir techni kos muziejuje, vakar pavakare atidaryta keliaujanti Lietuvos jū rų muziejaus paroda „Klaipėdos burinis laivynas“.
VD, BNS inf.
Tekstai alsuoja ir erotika Šiandien Rašytojų klube bus pri statyta nauja rašytojos Birutės Jonuškaitės novelių knyga, šio mis dienomis itin maloniai ausiai skambančiu pavadinimu „Užsags tyk mane“.
Gyvenimas: kai kuriuose teatro festivaliuose E.Nekrošiaus spektak
lios erotikos motyvus: „Dauge lį šios knygos puslapių persmelkė Erotas. Autorė subtiliai pasinau dojo meilės ir grožio deivės Afrodi tės sūnaus lyra bei strėlėmis, apei dama bet kokias vulgarybes, kurių apstu šiandienėje meilės romanų jūroje. Kai kurios novelės – išskir tinė erotinė literatūra gurmanams, išmanantiems jausmų vingrybes ir mokantiems skaityti tarp eilu čių. Tokia subtilia intonacija ir sa vitu stiliumi parašyti B.Jonuškai tės tekstai – retas gaivaus oro gūsis lietuvių literatūroje.“ Galbūt dėl to aktoriai A.Latė nas ir B.Mar sceninei improviza cijai pasirinko novelę „Lokio sei lė“ – vieną iš įdomiausių knygos novelių, įkvėptą gruzinų legendos apie lokio ir moters meilę. Be ak torių, renginyje taip pat pasirodys choro „Brevis“ solistai. Knygą pri statys autorė B.Jonuškaitė, redak torė Janina Riškutė. VD inf.
Kas? B.Jonuškaitės knygos „Užsagstyk mane“ pristatymas. Kur? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. Kada? Šiandien 17 val.
Kaip pranešė Vilniaus miesto sa vivaldybė, parodos rengėjai vil niečiams siūlo interaktyvų žai dimą, leidžiantį pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. Anot savivaldybės, tai padary ti tikrai nelengva, nes į uostą ten ka įplaukti prieš marių tėkmę, tuo pat metu bandant suvaldyti Balti jos jūros srovę. Pirmieji burlaiviai Klaipėdoje, vadintoje Mėmeliu, atsirado XIII
a. Jie tarnavo Livonijos ordinui pri klausančiai piliai. XVI a. viduryje turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius ir jais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Burlaivių epochos aukso am žius, susijęs su masiniu medie nos eksportavimu, Klaipėdoje prasidėjo XVIII a. viduryje. Bu vo įkurtas laivų dailidžių cechas, ir klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. 1829 m. atidaryta Karališko ji navigacijos mokykla, kurioje buvo ruošiami jūrų kapitonai ir šturmanai. Paroda bus eksponuojama iki kovo 1 d. VD, BNS inf.
Į Vilnių grįžta žiūrovų numylėtinis Penktadienį Lietuvos naciona liniame operos ir baleto teatre (LNOBT) šoks žinomas baleto ar tistas Igoris Yebra. Šokėjas atliks vaidmenį Ludwigo Minkuso bale te „Bajaderė“.
Bilbao mieste Ispanijoje gimęs solistas šiuo metu yra vienas pagrindinių Prancūzijos miesto Bor do nacionalinės operos šokėjų. I.Yebros repertuare gausu pagrindinių vaidmenų spektakliuo se, kuriems choreografiją sukū rė garsūs choreografai Hansas van Manenas, Rudi van Dantzi
gas, Fernando Alonso, Williamas Forsythe’as. LNOBT solistas pirmą kartą šo ko 2000 m. Kartu su Egle Špokaite, Asta Bazevičiūte, Rūta Jezersky te baletuose „Romeo ir Džuljeta“, „Žizel“, „Don Kichotas“ jis atliko pagrindinius vaidmenis. Kartu su LNOBT baleto trupe 2000 m. šokėjas gastroliavo Vo kietijoje, 2001 m. – Japonijoje. Po pertraukos, 2010 m., I.Yebra Vil niuje vėl šoko Bazilį „Don Kicho te“, o dabar pirmą kartą atliks So loro vaidmenį „Bajaderėje“. VD, BNS inf.
Orai
Lietuvą ir toliau kaustys speigas. Orai bus ramūs, snigti neturėtų, išskyrus negausiai pajūryje. Šiandien temperatūra bus 15–21 laipsnis šalčio. Šeštadienio naktį numatoma 20-31, dieną 15-21 laipsnis šalčio. Panaši oro temperatūra laikysis ir sekmadienį.
Šiandien, vasario 3 d.
–20
–14
–19
Telšiai
Šiauliai
–19
Klaipėda
Panevėžys
–21
Utena
–19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
8.06 16.59 8.53 12.21 4.48
34-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 332 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –7 Brazilija +27 Briuselis –5 Dublinas +5 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga –6
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+2 +6 –17 –21 +7 –7 –2 0
Praha –9 Ryga –19 Roma +4 Sidnėjus +26 Talinas –17 Tel Avivas +19 Tokijas +9 Varšuva –12
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–28
–20
–26
–30
4
–29
–21
–23
–29
3
–23
–17
–18
–20
4
šeštadienį
sekmadienį
1968 m. gimė legendinis Serbijos krepšininkas Vlade Divacas. 1978 m. gimė australas krepšininkas Matthew Nielsenas. 2011 m. mirė prancūzų aktorė Maria Schneider.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.
1
2
3
4
5
6
Asta, Blažiejus (Blažys), Oskaras, Radvilas, Radvilė
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir kolegomis. Jusite aplinkinių supratimą ir palaikymą, tik pernelyg tuo nesinaudokite. Būkite dėmesingas prie vairo, nes galite pakliūti į nemalonią situaciją. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Kaip niekad gerai suprasite, ką jaučia jūsų artimieji. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas apsvarstyti kai kuriuos pasiūlymus ir priimti tinkamus sprendimus. Tinkama diena aktyviai veiklai, sportui. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Bandymas racionaliai spręsti karjeros problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos. Tik neskubėkite priimti svarbių sprendimų, nes galite skaudžiai suklysti. Skorpionas (10 24–11 22). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Kuriam laikui prarasite gyvenimo džiaugsmą – tad puodelis karštos arbatos ir šokoladinis pyragaitis bus kaip tik. Šaulys (11 23–12 21). Jūs energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Suplanuokite įdomų savaitgalį, tik nepiktnaudžiaukite svaigiaisiais gėrimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti ir artimi žmonės. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Tinkama diena tvarkytis namie. Vandenis (01 21–02 19). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir nemeskite kelio dėl takelio. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Laukia darbinga ir įtempta diena. Vakare pasistenkite atsipalaiduoti, atsidarykite vyno, pasvajokite.
Dėl gausaus sniego, kur is Šiaurės Ja pon iją deng ia jau kel ias savaites, su sidarė lav inos, sut riko transportas ir jau žuvo maž iausiai 55 žmonės. Šią itin šaltą žiemą 43 žmonės žuvo valy dami sniegą nuo stog ų ar kelių, o dar 7 užmušė nuo statinių krintantis snie gas. 4 žmonės žuvo dėl sniego lavinų. Stora sniego danga užk lojo šiaur inę Hokaido salą ir didelę ter itor iją pa grindinės Honsiu salos šiaurėje. Snie go dangos stor is vietomis siek ia 4,29 metro. Kai kur buvo atšaukti lėktuv ų skryd žiai, vėlavo trauk in iai, sut riko automobilių eismas.
DATOS (vasario 3 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–20
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
Šv. Blažiejus Linų diena 1468 m. mirė Johanne’as Gutenbergas, spausdinimo technikos išradėjas. 1809 m. gimė vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas Felixas Mendelssohnas. 1943 m. gimė aktorė Blythe Danner, populiarios aktorės Gwyneth Paltrow mama. 1959 m. gimė amerikiečių aktorius Thomas Calabro. 1960 m. gimė vokiečių futbolo treneris Joachimas Löwas.
Vilnius Alytus
3–6 m/s
Šaltis kausto ir Japoniją
Rytas
–20
–21
7
8
9