2012-02-04 Kauno diena

lietuva

8p.

Dėl puo­ta­vi­mo­ vals­ty­bės ­ įstai­go­se ­ lė­bau­to­jai ­ at­si­per­ka ­ švel­nio­mis baus­mė­mis.

ekonomika Šal­tis kei­čia ­ pir­kė­jų įpro­čius: ­ bū­ti­niau­sių pro­duk­tų ­ daž­niau nei ­ pa­pras­tai įsi­gy­ja­ma ­ e. par­duo­tu­vė­se.

9p.

pasaulis

10p.

Vis­kas, ko ne­ži­no­jo­te apie snie­gą, bet ne­drį­so­te pa­klaus­ti.

Imig­ran­tai­ iš Af­ri­kos­ ir Azi­jos­ at­ra­do­ nau­jų ke­lių­ į Eu­ro­pą.

32p.

Šeštadienio

Vasario 4, 2012 Nr. 29 (19588) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Degantį Pa­žais­lį išgel­bė­tų vie­nuo­lės su ge­sin­tu­vais?

Pa­žais­lio baž­ny­čia ir vie­nuo­ly­nas su ver­tin­gais me­no še­ dev­rais yra dar ma­ žiau ap­sau­go­ti nuo gais­rų nei ki­tas ba­ ro­ko per­las – Ty­tu­ vė­nų šven­to­vė. Prie Pažaislio ansamblio pa­sta­tų net ne­ga­lė­ tų pri­va­žiuo­ti ug­ nia­ge­siai.

Už ba­dą bai­ses­nis tik žmo­gus Mėgs­tan­tie­ji va­sa­rą le­sin­ti gul­bes šian­dien pri­va­lė­tų su­grįž­ti pas bal­ tą­sias gra­žuo­les. Ne tuš­čio­mis – su mai­šais grū­dų ar ba­to­nais. Šal­čiau­ sią žie­mos sa­vait­ga­lį joms ypač rei­ kia kau­nie­čių pa­gal­bos.

Ar lau­ki­niams gy­vū­nams tu­rime pa­dė­ti mes visi? Juk yra pro­fe­sio­ na­lų gam­ti­nin­kų – te­si­rū­pi­na jie. „Kiek­vie­no mū­sų pa­gal­ba rei­ka­ lin­ga“, – sa­ko or­ni­to­lo­gas Ju­lius Mor­k ū­n as. Dien­raš­č io po­r ta­l o fo­ru­me ap­si­lan­kęs Lie­tu­vos or­ ni­to­lo­gų ir Gy­vū­nų glo­bos drau­ gi­jų na­rys pa­tei­kė ne vie­ną pa­ ta­ri­mą, kaip de­ra gel­bė­ti žie­mos ba­d ą ken­č ian­č ius spar­n uo­č ius, ir pri­mi­nė: paukš­čių ne­va­lia pa­ mirš­ti ne tik žie­mą, glo­bo­ti bū­ ti­na vi­sus – ne tik gra­ žuo­les gul­bes.

6

Dienos citata „Ki­to va­rian­to tie­siog nė­ra. Mū­sų vie­ta – olim­pia­do­je“, –

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ug­nia­ge­siai bū­tų be­jė­giai

Lie­tu­vo­je yra tik du ba­ro­ki­niai baž­ ny­čių ir vie­nuo­ly­nų an­samb­liai – Ty­tu­vė­nuo­se ir Kau­ne, Pa­žais­ly­ je. Jie – vie­ni įspū­din­giau­sių šio sti­liaus pa­mink­lų vi­so­je Šiau­rės ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Ty­tu­vė­nuo­se ne­se­ niai res­tau­ruo­tas vie­nuo­ly­nas nu­ ken­tė­jo nuo gais­ro, pra­ras­ta daug ver­ty­bių.

Po šios tra­ge­di­jos pa­vel­do­sau­gi­ nin­kai gar­siai pra­bi­lo ir apie prieš­ gais­ri­nės sau­gos trū­ku­mus, ku­rių esa­ma Pa­žais­ly­je. To­kie nuo­gąs­ta­ vi­mai ke­lia vie­nuo­lių ka­ zi­mie­rie­čių nuo­sta­bą.

4

nea­be­jo­ja krep­ši­nin­kas Li­nas Klei­za.

16p.

Turtas: kas gaisro atveju išgelbėtų vertingus XVII a. drožinius, puošiančius Zakristijos salę?

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

K.Šaulio tikėjimas Dievu ir tauta

30p.

2

šeštadienis, vasario 4, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

48 50mg/m

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,57

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

62

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

K.Kriš­čiū­nas to­liau lie­ka be­lan­gė­je Va­kar Kau­no apy­gar­dos teis­me spren­dė­si bu­vu­sio Kau­no vi­ce­ me­ro Kęs­tu­čio Kriš­čiū­no li­ki­mas. Pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba įta­ ria­mą po­li­ti­ką teis­mas pa­li­ko už gro­tų. Ši nu­tar­tis – ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma.

Į teis­mą K.Kriš­čiū­nas bu­vo at­vež­ tas ge­ro­kai prieš po­sė­džio pra­džią. Šį kar­tą į teis­mo sa­lę ga­lė­jo pa­tek­ ti vi­si no­rin­tie­ji.

Stik­li­nia­me su­lai­ky­mo kam­ba­ rė­ly­je sto­vin­tis K.Kriš­čiū­nas kaip vi­sa­da šyp­so­jo­si ir mo­ja­vo žur­na­ lis­tams, ta­čiau at­ro­dė pa­var­gęs, už­si­žel­di­nęs ne­di­de­lę barz­de­lę.

by­lų tei­sė­ja Dan­guo­lė Šiugž­di­ny­tė.

Pa­sak tei­sė­jos, įta­ri­mas, kad K.Kriš­čiū­nas ga­li da­ry­ti ki­tus nu­ si­kal­ti­mus lais­vė­je, ne­pa­sit­vir­ti­no, ta­čiau jis lie­ka suim­tas ki­tu pa­grin­ du – dėl ga­li­mo truk­dy­mo ty­ri­mo pro­ce­sui ir po­vei­kio da­ry­mu ki­ tiems as­me­nims.

Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vė spau­dai Vai­da Ki­birkš­ty­tė agen­tū­rai BNS sa­kė, kad pro­ku­ra­ tū­ra svars­tys, ar kreip­tis į teis­mą dėl kar­do­mo­jo suė­mi­mo pra­tę­si­mo.

Dan­guo­lė Šiugž­di­ny­tė:

Li­ko su kon­vo­ju­mi

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

At­ro­dė pa­var­gęs

Nusp­ręs­ta, kad įta­ ria­ma­sis ga­li truk­ dy­ti pro­ce­sui. „Teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs skun­dą, nu­ta­rė jį at­mes­ti. Su­si­pa­ži­nus su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga, nu­ spręs­ta, kad įta­ria­ma­sis ga­li truk­dy­ti pro­ce­sui. Mo­ty­vai neatsk­lei­džia­mi, nes tai yra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ džia­ga“, – nu­tar­tį per­skai­tė Kau­ no apy­gar­dos teis­mo bau­džia­mų­jų

Pak­laus­tas, ar su­pran­ta nu­tar­tį, bu­vęs vi­ce­me­ras tars­te­lė­jo, kad su­ pran­ta. Pers­kai­čius nu­tar­tį iš sa­lės vi­si da­ly­viai pa­pra­šy­ti pa­si­ša­lin­ti – vi­du­je li­ko tik įta­ria­ma­sis K.Kriš­ čiū­nas ir po­li­ci­jos kon­vo­jus.

Su­lai­ky­tas K.Kriš­čiū­nas įta­ria­mas pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba. Po šiuo ter­mi­nu grei­čiau­siai sle­pia­si ke­li ga­ na ne­di­de­li ne­tei­sė­ti epi­zo­dai.

Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, jis „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lių“ va­do­vui Al­gi­man­tui Pui­do­kui nu­me­tė ap­mo­kė­ti po­rą au­to­mo­bi­ lio re­mon­to są­skai­tų. O Kau­no ko­ mu­na­li­nio ir bu­tų ūkio ge­ne­ra­li­nis

di­rek­to­rius To­mas Pil­vi­nis pa­si­ rū­pi­no, kad vi­ce­me­ro au­to­mo­bi­ lis bū­tų apau­tas nau­ju pa­dan­gų komp­lek­tu.

K.Kriš­čiū­nas taip pat pa­si­sten­gė, kad už Kau­no ko­mu­na­li­nio ir bu­tų ūkio lė­šas bū­tų su­re­mon­tuo­tas jo vi­suo­me­ni­nės pa­dė­jė­jos bu­tas.

Ki­ti jau lais­vė­je

Kau­no ta­ry­ba K.Kriš­čiū­ną at­lei­do iš vi­ce­me­ro pa­rei­gų. Po­li­ti­kas pa­ts pa­ ra­šė atsistatydinimo pra­šy­mą, ta­čiau nei­gia jam pa­reikš­tus įta­ri­mus ir va­ di­na tai po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu.

Mė­ne­siui bu­vęs suim­tas „Au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių“ va­do­ vas Al­gi­man­tas Pui­do­kas į lais­vę pa­leis­tas anks­čiau lai­ko – praė­ju­ sį ket­vir­ta­die­nį.

Pro­ku­ro­rų spren­di­mui įta­kos esą tu­rė­jo įta­ria­mo­jo svei­ka­tos būk­lė.

A.Pui­do­kas yra pa­ty­ręs ke­lis in­sul­ tus, vy­rą ka­muo­ja aukš­tas krau­jos­ pū­dis. Me­di­kų pa­gal­bos A.Pui­do­ kui pri­rei­kė ir tą­dien, kai jis bu­vo ve­da­mas į teis­mą dėl suė­mi­mo.

Iš Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) su­lai­ky­tų ke­tu­rių as­me­nų, K.Kriš­čiū­nas – vie­nin­te­lis ne­lais­ vė­je die­nas lei­džian­tis įta­ria­ma­sis.

Ne­rei­ka­lin­gas: bu­vę bend­ra­žy­giai K.Kriš­čiū­ną spau­džia at­si­sa­ky­ti ir

ta­ry­bos na­rio man­da­to.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tre­čias iš še­šias­de­šim­ties Pa­gal su­ rink­tas pa­ja­mas per­nai ta­po­me sep­tin­tie­ ji Lie­tu­vo­ je. 2010 m. bu­vo­ me 12 vie­ to­je.

Jo­lan­ta Rim­ku­tė Kau­no ra­jo­no me­ras Va­le­ri­jus Ma­ kū­nas pa­skelb­tas tre­čiuo­ju iš 60ies Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių me­rų. „V.Ma­kū­nas ir anks­tes­niais me­ tais pa­tek­da­vo tarp tris­de­šim­ties ge­riau­sių me­rų, bet nie­ka­da iki šiol ne­bu­vo at­si­dū­ręs net pir­ma­ja­ me de­šim­tu­ke“, – pa­skel­bė sa­vait­ raš­tis „Vei­das“.

– Įsi­ver­žė­te į ge­riau­sių Lie­tu­ vos me­tų tre­je­tą. Kaip ma­no­ te, ko­kia to­kio ver­ti­ni­mų šuo­ lio pa­slap­tis? – pa­klau­sė „Kau­no die­na“ V.Ma­kū­no.

– Gal­būt mū­sų sėk­mė ta, kad kiek įma­no­ma sten­gia­mės at­si­žvelg­ti į Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jų lū­kes­čius ir po­rei­kius.

– Ko­kie jie?

– Po­rei­kių ir lū­kes­čių Kau­no ra­jo­ no žmo­nės, ži­no­ma, tu­ri daug. At­ sig­ręž­da­mas į 2011-uo­sius, api­ bend­rin­da­mas ga­liu teig­ti, kad prio­ri­te­tas bu­vo ra­jo­no ke­liai, bend­ruo­me­nės, ap­lin­kos ko­ky­bė, kon­ku­ren­cin­go že­mės ūkio ska­ti­ni­ mas, val­dy­mo efek­ty­vi­ni­mas. Di­ džiau­sias dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas švie­ti­mui, tu­riz­mui, van­dent­var­ kai, so­cia­li­nių pa­slau­gų, vers­lo plėt­rai. Per­nai mū­sų ra­jo­ne bu­vo vyk­do­mi 103 in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai už 280,9 mln. li­tų.

– Pra­kal­bo­te apie pi­ni­gus. Koks bu­vo praė­ju­sių me­tų biu­dže­tas?

Biu­dže­tai šiuo me­tu Lie­tu­vo­je,

Re­zul­ta­tas: Kau­no ra­jo­no me­ro V.Ma­kū­no rei­tin­go

šuo­lis ap­stul­bi­no Ge­riau­sio me­ro rin­ki­mų or­ga­ni­za­ to­rius. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

re­gis, yra vie­nas opiau­sių klau­ si­mų.

– Mū­sų 2011-ai­siais pa­tvir­tin­tas biu­dže­tas bu­vo 149,5 mln. li­tų pa­ ja­mų ir tiek pat iš­lai­dų. Me­tų pa­ bai­go­je paaiš­kė­jo, kad Kau­no ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bė ga­vo 153,5 mln. li­tų pa­ja­mų, ki­taip ta­riant, 4 mln. li­ tų dau­giau, nei pla­na­vo. Pa­gal su­ rink­tas pa­ja­mas per­nai bu­vo­me sep­tin­tie­ji Lie­tu­vo­je. 2010-ai­siais – 12 vie­to­je, 2009 m. – 22, 2008 m.

– 29 vie­to­je.

– Aki­vaiz­du, kad pa­ja­mos au­go.

Ar kaip nors ypa­tin­gai ska­ti­na­ te vers­lą?

– Džiau­giuo­si, kad Kau­no ra­jo­ne dau­gė­ja įmo­nių ir dar­bo vie­tų. Sie­ kiant kur­ti ir iš­sau­go­ti dar­bo vie­tas, kur­ti vers­lui pa­lan­kią ap­lin­ką, Kau­ no ra­jo­ne nau­jai stei­gia­mos įmo­nės tre­jiems me­tams at­lei­džia­mos nuo že­mės ir vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos bei ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių. Šis spren­di­mas priim­tas įmo­nėms, ku­rios įre­gist­ruos veik­lą per dve­

jus me­tus – nuo 2011 m. sau­sio 1 d. iki 2012-ųjų pa­bai­gos. Mū­sų iš­kel­ ta są­ly­ga – kad ne ma­žiau kaip pu­sę įmo­nės dar­buo­to­jų su­da­ry­tų Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jai.

Jau ant­rus me­tus Kau­no ra­jo­ne ga­lio­jo ma­žiau­sias – 120 li­tų – pa­ ja­mų mo­kes­tis, įsi­gi­jus vers­lo liu­ di­ji­mą.

– Ren­kant ge­riau­siuo­sius iš 60ies sa­vi­val­dy­bių va­do­vų bu­vo at­si­žvel­gia­ma į tai, kaip jau­čia­ si kraš­to gy­ven­to­jai. Vie­nas iš lak­mu­so po­pie­rė­lių yra bend­ ruo­me­nės. Ką ga­lė­tu­mė­te pa­ sa­ky­ti apie jas Kau­no ra­jo­ne?

– Mū­sų bend­ruo­me­nė­mis no­riu ypač pa­si­džiaug­ti – jos veik­lios, ak­ty­vios, kū­ry­bin­gos. Kau­no ra­jo­no bend­ruo­me­nės ne tik gau­siai tei­kia pa­raiš­kas, bet ir ne­re­tai lai­mi pro­ jek­tus ir juos spar­čiai įgy­ven­di­na.

Pir­ma­me kvie­ti­me pa­gal LEA­DER pro­gra­mą 6,6 mln. li­tų fi­nan­sa­vi­ mas skir­tas 15 Kau­no ra­jo­no bend­ ruo­me­nių pro­jek­tų, iš jų jau pa­nau­ do­ta 4,6 mln. li­tų.

– Bet tai ne­reiš­kia, kad Kau­ no ra­jo­ne nė­ra skurs­tan­čių­jų ir alks­tan­čių­jų, vie­ni­šų ir ap­ leis­tų.

– Taip, ži­no­ma. To­kių žmo­nių yra vi­so­je Lie­tu­vo­je. Sten­gia­mės jiems pa­dė­ti. La­biau orien­tuo­ja­mės į ne­ sta­cio­na­rias pa­slau­gas: die­nos cent­rus, lan­ky­mą na­muo­se. Įkur­ tas Kri­zių cent­ras Gar­lia­vo­je, jau vei­kia Pa­ra­mos šei­mai tar­ny­ba Do­mei­ka­vo­je, šie­met veik­lą Če­kiš­ kė­je pra­dės sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo

na­mai se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms.

Ra­jo­ne vei­kia stip­ri, daug pa­slau­ gų tei­kian­ti sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­ nė įstai­ga – Kau­no ra­jo­no so­cia­li­ nių pa­slau­gų cent­ras.

Rei­kia nau­jų pa­tal­pų vai­kų glo­ bos na­mams Vil­ki­jo­je ir Pa­gy­nė­je, bū­ti­na mo­der­ni­zuo­ti Če­kiš­kės se­ ne­lių na­mus. Net­ru­kus im­si­mės ir šių dar­bų.

– Kau­no ra­jo­nas tu­ri ren­gi­nių, į ku­riuos plūs­ta vi­sa Lie­tu­va.

Bet juk kul­tū­ra – tai ne tik fes­ ti­va­lis „Aka­ci­jų alė­ja“? Ir ne tik su­bur­ta ko­man­da „Cho­rų ka­ruo­se“.

– Ži­no­ma, ne. Apie Kau­no ra­jo­no kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą ga­lė­čiau kal­ bė­ti il­gai, bet, užuo­t kal­bė­jęs, ver­ čiau no­rė­čiau pa­kvies­ti da­ly­vau­ti.

Be­je, kau­nie­čiai – dau­ge­lio ra­jo­no kul­tū­ros įvy­kių sve­čiai. Vis dėl­to ant lau­rų mie­go­ti nė­ra ka­da. Šie­met lau­kia Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ ro ati­da­ry­mas Rau­dond­va­rio dva­ro so­dy­bo­je, baig­si­me pi­lies at­nau­ji­ni­ mo dar­bus, tę­si­me Liu­čiū­nų kul­tū­ ros cent­ro, Rau­dond­va­rio dva­ro žir­ gy­no ir oran­že­ri­jos re­konst­ruk­ci­ją.

– Vie­na opiau­sių ra­jo­nų bė­dų – van­den­tie­kis ir nuo­te­kų tink­lai.

Kaip se­ka­si Kau­no ra­jo­nui?

– Į van­dent­var­kos pro­jek­tus ra­jo­ ne ke­ti­na­ma in­ves­tuo­ti per 40 mln. li­tų. Bai­gus pro­jek­tus Kar­mė­la­vo­je, Za­pyš­ky­je, Ra­mu­čiuo­se, Ne­ve­ro­ny­ se, Rau­dond­va­ry­je, Vil­ki­jo­je ir ki­to­ se gy­ven­vie­tė­se, van­den­tie­kio tink­ lai Kau­no ra­jo­ne pail­gės 54 km, o nuo­te­kų – 83 km.

3

šeštadienis, vasario 4, 2012

miestas

Kaune gimsta elektroninės smegenys Protingos mašinos, robotai, elektroninės smegenys. Tai – ne fantastikos knygose sutinkamos frazės, o Kaune įsikūrusios įmonės realybė. Čia dirbantys specialistai sutiko įsileisti „Kauno dieną“ ir papasakoti apie tai, kas iki šiol buvo itin mažai viešinama.

Jolanta Rimkutė Kūryba: Kaune įsikūrusioje gamykloje gimsta visiškai nauji, rinkoje dar nepristatyti ar net įslaptintiems projektams skirti produktai.

Kalbėti galima ne apie viską

„Jeigu paklausite NASA dirbančios valytojos, ką ji veikia, atsakys, kad gamina erdvėlaivius. Taip ir mes“, – juokauja bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Erdvėlaivių kauniečiai negamina. Kol kas. Tačiau čia lankosi tokių pasaulinių korporacijų, kaip „Volvo“, SAAB, „Bombardier“, „Husqvarna“, „Emerson“ ir daugelio kitų atstovai.

Populiariai kalbant, kauniečiai gamina elektronines smegenis naujos kartos įrengimams: traukiniams, medicininei įrangai, laivams. Ir ne tik.

M.Šeštokas užsimena, kad apie kai kuriuos klientus ir produktus yra įsipareigojęs nekalbėti. Tai – konfidencialu ir slapta.

Paslapties čia išties netrūksta.

Ne viskas leidžiama užfiksuoti ir fotografui.

Fotografuoti draudžiama

Jeigu skubate traukiniu iš Mančesterio į Londoną, greičiausiai jį valdo Kaune pagamintos elektroninės plokštės. Kaip ir jūros dugno tyrimams skirtą mokslinę įrangą ar lauko sąlygomis naudojamą reanimacijos aparatą.

Ne mažiau stebina ir mažoje raudonoje dėžutėje telpanti kraujo tyrimo laboratorija. Pasirodo, ji atstoja gydytojo kabinetą ir ypač praverčia atokiose vietovėse, kur nėra medicinos įstaigų ir pacientus reikia ištirti vietoje. Pagaminta Kaune.

Prieš mūsų akis išpakuojamas ir tik šiais metais pasaulinei rinkai pristatytas „Husqvarna“ vejapjovė robotas, kuriai žmogaus pagalba nereikalinga: vasaros pradžioje ją paleidus kieme, darbas tuo ir baigiasi. Visą sezoną ji pati pjauna, smulkina žolę, pasikrauna, randa kur „pernakvoti“, aplenkia kelyje pasitaikiusias kliūtis, o neatsargiai prilietus vaikui – išsijungia.

Netoliese guli metalinė dėžutė su „Volvo“ ženklu, o kiek toliau

jau pakuojamas eksportui paruoštas greitaeigio traukinio „protas“.

Fotografas gali nevargti – fotografuoti negalima.

lija, JAV, Kanada, Brazilija, Korėja – tai tik kelios šalys, į kurias keliauja Kaune pagaminti elektronikos įrenginiai.

Šiandien iš visų įmonių tikimasi kokybės, tikslumo ir atsakomybės.

Bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindau-

gas Šeštokas.

Brangios paslaptys

Kaune įsikūrusioje gamykloje gimsta visiškai nauji, rinkoje dar nepristatyti ar net įslaptintiems projektams skirti produktai. „Į naujas technologijas mūsų klientai investuoja milijonus, tai ilgai laboratorijose kurta intelektinė nuosavybė“, – pasakoja M.Šeštokas, kurio vadovaujamai įmonei patikėtos šios brangiai kainuojančios paslaptys.

Provokuojame. Bandome susitarti dėl kelių milijonų, kuriuos gautume pardavę naujausius klientų brėžinius. Sulaukiame tik nuoširdaus juoko ir istorijos apie kultūrų skirtumus. „Mūsų partneriai pasakojo apie derybas su Kinijos bendrove, kurios nutrūko net neprasidėjusios, – anekdotinę situaciją prisiminė įmonės vadovas. – Norėdami įrodyti savo kompetenciją kinai pasigyrė galintys pagaminti ne tik elektroninių plokščių, tačiau ir idealią japoniško televizoriaus kopiją, kurios neatskirsi nuo originalo.“ Pasaulinės kompanijos, kurios yra „Kitron“ užsakovai, lietuvių patikimumą vertina ne mažiau nei kompetenciją ar produktų kokybę. Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Ita-

Kodėl kauniečiai, o ne kinai?

„Konkurencija yra milžiniška. Šiandien iš visų įmonių tikimasi kokybės, tikslumo ir atsakomybės – tuo jau nieko nebenustebinsi. Žemesnė kaina šioje rinkoje taip pat nėra lemiamas faktorius“, – sako M.Šeštokas.

Jo teigimu, didžiausias kauniečių privalumas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aktyviai dalyvaujantys kuriant naują produktą. „Prie projektų dirba įvairių sričių specialistų komandos, kurios veikia lyg savarankiškos laboratorijos.

Išanalizavę užsakymą mes galime pasiūlyti inžinerinius patobulinimus, kurie mūsų klientams sumažins būsimos masinės gamybos išlaidas. Esame kur kas daugiau nei pigūs gamintojai iš Kinijos“, – kalba M.Šeštokas.

Vos su 30 darbuotojų veiklą pradėjusi bendrovė šiandien turi beveik 400 specialistų ir yra viena didžiausių bei moderniausių elektronikos produktų gamintoja Rytų Europoje. Nišą pasaulinėje rinkoje atradusi įmonė remiasi ne tik buvusios Kauno radijo gamyklos darbuotojais, bet ir jaunosios kartos specialistais, išsilavinimą gavusiais Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Vis dėlto kiekvienas jų privalo baigti ir „Kitron“ universitetą. „Kiekvienos grandies specialistui prireikia mažiausiai metų, kad galėtų pradėti dirbti savarankiškai, – neslėpė vadovas. – Mokymus rengiame tiek įmonėje, tiek užsienyje, kur supažindiname su naujausiomis technologijomis ir rinkos tendencijomis.“ Patys naujausi įrenginiai

M.Šeštoko teigimu, sėkmingai įmonės veiklai ne mažiau svarbios ir investicijos. Vien 2011-aisiais į technologijas įmonė investavo 7 mln. litų. Naujas modernus paviršinio montavimo įrenginys per vieną minutę atlieka daugiau kaip tūkstantį operacijų. „Inovacijos į rinką ateina kasdien. Dirbdami su inovatyviais aukštųjų technologijų rinkos lyderiais, tiesiog privalome dirbti su naujausiais įrenginiais, – pasakojo įmonės vadovas. – Daugumą mūsų naudojamų detalių net sunku įžiūrėti plika akimi, jų dydis – apie 0,1 milimetro, jau nekalbant apie tai, kad jas galima surinkti rankiniu būdu. Įsivaizduojate, kokio reikia tikslumo?“ Didžiausia elektronikos gamykla Baltijos šalyse neapsieina be žmogaus rankų.

Mažiausiai penki testai

„Kompiuterio apdorotos plokštės patenka į mūsų darbuotojų rankas.

Nors tikrai neskirstome savo darbuotojų pagal lytį, tačiau kruopščiausią darbą pas mus dažniausiai dirba moterys“, – pasakojo M.Šeštokas. „O čia, – parodė jis, – yra mūsų ultragarso testo įrenginys, kuris testuoja vidinius, plika akimis nematomus pagaminto produkto veikimo principus.“ Vadovo teigimu, testavimo ir tikrinimo procesas yra vienas pagrindinių gamybos procese. Respektabilūs užsakovai ir itin sudėtingus įrenginius gaminantys partneriai reikalauja maksimalios kokybės ir iš Kaune įsikūrusios bendrovės –

kiekvienas „Kitrone“ pagamintas produktas, prieš atiduodant jį užsakovui, testuojamas ir tikrinamas mažiausiai penkis kartus.

Nuo milijono iki 150 mln.

Kauniečių bendrovė, kurią vertina pasaulinės korporacijos, stebėtinai tyli. Lietuvoje mažai kas girdėjo apie ją.

Kauniečių sėkmės istorijos pradžia galima laikyti 1999 m., kai įmonė įsiliejo į tarptautinį koncerną „Kitron ASA“. 2000 m. įmonės, kuri jau turėjo UAB „Kitron“ vardą, apyvarta vos viršijo milijoną litų, o šiuo metu jos metinė apyvarta siekia 150 mln. litų.

Lietuviai didžiuojasi būdami antri pagal dydį ir pelningiausi „Kitron“ grupėje, kurios gamyklos įsikūrusios Norvegijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Kinijoje, JAV ir Vokietijoje. „Nuo įmonės įkūrimo stabiliai augome. Pikas buvo 2008 m. Per krizę nepraradome nė vieno kliento – galbūt tik gamybos apimtys smuktelėjo. Manau, kad įmonei tai išėjo tik į naudą, nes optimizavome savo veiklą ir šiandien jau vėl kalbame apie augimą“, – pasakojo M.Šeštokas.

Ketina plėstis ir augti

Bendrovei šiuo metu priklauso dvi gamyklos – Kaune ir Užliedžiuose. Vadovo M.Šeštoko teigimu, jau svarstomi plėtros planai.

Didžioji dalis, 95 proc., įmonės elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų eksportuojami į užsienį medicinos, pramonės, alternatyvios energijos, jūrų pramonės, duomenų perdavimo įrenginių įmonėms.

Atsisveikindami teiraujamės, ar, pavyzdžiui, mūsų šalies mokslininkui atėjus su savo idėjomis, išradimu, bendrovės specialistai galėtų padėti tai įgyvendinti. Atsakymas paprastas: „Kodėl ne? Tikrai galėtume.“ Kauniečiai neatmeta galimybės ateityje turėti ir savo laboratorijas, kuriose gimtų, pavyzdžiui, erdvėlaivių elektroninės smegenys.

4

Šeštadienis, vasario 4, 2012

Miestas

Degantį Pa­žais­lį išgel­bė­tų vie­nuo „Ar pas mus yra sig­na­ 1 li­za­ci­ja? Bet juk ji nie­ kuo ne­pa­gel­bė­tų, nes ug­nia­ge­siai

pa­pras­čiau­siai ne­ga­lė­tų įva­žiuo­ti į vie­nuo­ly­no kie­mą ir baž­ny­čios šven­to­rių“, – tei­gė Pa­žais­lio kul­ tū­ros ir tu­r iz­m o cent­ro at­s to­v ė ry­šiams su vi­suo­me­ne, ka­zi­mie­ rie­tė se­suo Li­di­ja Edi­ta Ši­cai­tė.

Ug­n ia­ge­s iai įva­ž ia­v ę pro pa­ grin­di­nius var­tus tu­rė­tų su­sto­ ti so­de, o vi­si mū­ri­nė­se sie­no­se esan­tys var­tai jų ma­ši­noms yra per siau­ri. „Tu­ri­me vei­kian­čius hid­ran­tus, ša­lia – Kau­no ma­rios, dar ar­čiau yra kūd­ra, ta­čiau žar­nų dau­giau kaip 200 met­rų ug­nia­ge­ siai ne­nu­temp­tų“, – aiš­ki­no ji.

Baž­ny­čios bokš­tas, ku­rio aukš­ tis yra 54 met­rai, ne­lai­mės at­ve­ju ug­nia­ge­siams taip pat bū­tų kie­ tas rie­šu­tas. „Prieš dve­jus me­tus čia lan­kę­si ug­nia­ge­siai sa­kė ma­ tan­tys tik vie­ną ga­li­my­bę ge­sin­ ti baž­ny­čios bokš­tą – iš sraig­tas­ par­nio“, – pa­sa­ko­jo L.E.Ši­cai­tė.

Tua­le­tuo­se – sau­giau

Švč. Mer­ge­l ės Ma­r i­jos Ap­s i­l an­ ky­m o baž­ny­č io­je gau­s u ver­t in­ gų fres­k ų, pa­veiks­l ų. Ypač akį trau­k ia Zak­r is­t i­jos sa­l ė su XVII a. dro­ži­nė­to­mis me­džio pa­ne­lė­ mis, iš stiu­ko (spe­c ia­l aus mi­š i­ nio) su­kur­ti lip­di­niai skliau­tuo­se, fres­kos. Jei čia kil­tų gais­ras ar­ba lieps­na pa­siek­tų pa­tal­pą iš ki­tur, vie­nin­te­lė ko­vos prie­mo­nė bū­tų kam­pe sto­vin­tis ge­sin­tu­vas.

Li­di­ja Edi­ta Ši­cai­tė:

Gais­ro at­ve­ju me­ di­nės sie­nos grei­ tai už­si­lieps­no­tų, o jas ge­si­nant nuo van­dens neiš­ven­ gia­mai nu­ken­tė­tų lip­di­niai ir fres­kos. „Gais­ro at­ve­ju me­di­nės sie­nos grei­tai už­si­lieps­no­tų, o jas ge­si­ nant nuo van­dens neiš­ven­gia­mai nu­ken­tė­tų stiu­ko lip­di­niai ir fres­ kos“, – būgš­ta­vo L.E.Ši­cai­tė.

Baž­ny­čią, kop­ly­čias, ki­ tus sta­ti­nius sau­go tik gar­si­nė vie­ ti­nė sau­gos sig­na­li­za­ci­ ja. Jei ji dar bū­tų pri­jung­ ta prie sau­ gos tar­ny­bų, mal­koms lė­ šų tik­rai jau neuž­tek­tų.

Bai­mė: ki­lus gais­rui, me­džio dro­ži­niai su­pleš­kė­tų žai­biš­kai, nes čia nė­ra jo­kių ap­sau­gos prie­mo­nių, vei­kia

vien vie­ti­nė sig­na­li­za­ci­ja.

Baž­n y­č ios bokš­t o ku­p o­ lo skliau­te ža­v i Giu­sep­p e Ros­ si fres­ka „Ma­r i­jos vai­n i­ka­v i­m as dan­gu­je“. An­samb­lio sta­ti­niuo­ se iš vi­so yra 140 fres­kų, pa­veiks­ lų, po­rtre­tų, ku­riuos su­kū­rė gar­ sus ba­ro­ko epo­c hos dai­l i­n in­kas Mi­che­lan­ge­lo Pal­lo­ni.

Baž­ny­čią, kop­ly­čias, ki­tus sta­ ti­n ius sau­go tik gar­s i­n ė vie­t i­n ė sau­gos sig­n a­l i­za­c i­ja. „Jei ji dar bū­tų pri­jung­ta prie sau­gos tar­ny­ bų, mal­koms lė­šų tik­rai jau neuž­ tek­tų“, – aiš­ki­no vie­nuo­lė.

Gy­ve­na­mą­sias vie­nuo­ly­no pa­ tal­pas ka­z i­m ie­r ie­t ės daug me­ tų šil­do mal­ko­mis. Ti­ki­ma­si, kad ki­tais me­tais bus įreng­tas šil­dy­ mas du­jo­mis. Jo­mis jau kū­re­na­mi sve­čių na­mai.

Mo­der­ni au­to­ma­ti­nė prieš­gais­ ri­nė sis­te­ma iš Pa­žais­lio an­samb­ lio sta­t i­n ių įreng­ta tik ne­se­n iai res­tau­r uo­to­je pie­t i­n ė­je ofi­c i­n o­ je, kur įreng­ta mu­zie­ji­nė eks­po­ zi­ci­ja, ir vie­šuo­siuo­se tua­le­tuo­se.

Ten vei­kia au­to­ma­ti­nė ge­si­ni­mo sis­te­m a, yra dūmt­rau­k iai, dū­ mų de­tek­to­r iai, vie­t i­n ė sig­n a­l i­ za­ci­ja.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ba­ro­ko per­lą kū­rė gar­sūs žmo­nės XVII a. vie­n uo­l iams ka­m al­d u­

liams pa­s ta­t y­d i­n o Lie­t u­v os Di­ džio­s ios Ku­n i­g aikš­t ys­t ės kanc­l e­ ris Kris­t u­p as Žy­g i­m an­t as Pa­c as (1621–1684).

An­samb­lis su­pro­jek­tuo­tas ita­lų

ar­c hi­t ek­t o Giam­b at­t is­t os Fre­d ia­ ni, iš­p uoš­t as Lom­b ar­d i­j os skulp­ tū­ros meist­rų lip­di­niais ir flo­ren­ tie­čio ta­py­to­jo Mi­che­le Ar­can­g e­ lo Pal­lo­ni fres­ko­mis.

Sau­gu­mas: vie­nuo­ly­ne tin­ka­mai ap­sau­go­tas nuo gais­

ro tik mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jos pa­sta­tas, nors ir čia vei­ kia tik vie­ti­nė sig­na­li­za­ci­ja.

An­samb­lio sa­vi­tu­mą le­mia uni­

ka­lus ar­chi­tek­tū­ri­nis spren­di­mas.

Pir­mą kar­tą Eu­ro­po­je pa­nau­do­ta įgaub­t a baž­n y­č ios fa­s a­d o plokš­ tu­ma, ga­na re­tas še­šia­kam­pis pla­ nas, aši­nė si­met­riš­ka vi­so vie­nuo­ ly­no kom­po­zi­ci­ja.

Pa­žais­lio an­samb­lį val­do Šv.Ka­

zi­mie­ro kong­re­g a­ci­jos se­se­rys.

Pa­vel­das: Pa­žais­lio baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­lis

lai­ko­mas ne tik Lie­tu­vos, bet ir Eu­ro­pos ba­ro­ko per­lu, de­ja, pra­stai ap­sau­go­tu.

Kliū­tis: Pa­žai

Tai­syk­lių ne­trūks­ta.

Ma­tyt, trūks­ ta at­sa­ko­ my­bės ir su­ pra­ti­mo, kad prieš­gais­ri­ nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų bū­ti­na lai­ky­ tis prin­ci­pin­ gai ir pre­ci­ ziš­kai.

Nerimas: D.Var­nai­tė bijo ir pagalvoti, kuo galėtų pasibaigti gaisras Pažaislio ansamblyje. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Apie gali Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ty­tu­vė­nų baž­ny­čią ir vie­nuo­ly­ną nu­siau­bęs gais­ras ap­nuo­gi­no pro­ ble­mą – Lie­tu­vo­je yra dar ne vie­ nas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, ku­ ris var­giai iš­lik­tų sau­gus gais­ro at­ ve­ju. Tarp to­kių pa­žei­džia­mų sta­ ti­nių – ir Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­ samb­lis.

Aptikta šiurkščių pažeidimų

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) di­rek­to­rės Dia­nos Var­nai­ tės tei­gi­mu, po ka­tast­ro­fiš­kų įvy­ kių Ty­tu­vė­nuo­se bu­vo pa­tik­rin­ti kai ku­rie ki­ti pa­sta­rai­siais me­tais di­de­les in­ves­ti­ci­jas ga­vę kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai. Juo­se ras­ta pa­ žei­di­mų. „Jau tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad bū­ta to­kių at­ve­jų, kai lai­kan­tis vi­

5

Šeštadienis, vasario 4, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

o­lės su ge­sin­tu­vais?

54 metrai

– toks yra ansamblio bažnyčios bokšto aukštis.

Komentarai Jo­lan­ta Miš­ki­ny­tė

Kul­t ū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne

M

a­nau, kad ge­s in­t i kul­ tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus rei­k ia mo­k y­t i ir ug­n ia­ ge­sius. Pa­vyz­džiui, Len­ ki­jo­je to­kie mo­ky­mai ren­gia­mi. Ne pa­ slap­tis, kad Ty­tu­vė­nuo­se ug­nia­ge­siai da­rė klai­dų. Ge­si­nant gais­rus to­kiuo­se ob­jek­tuo­se ne­tu­rė­tų bū­ti pi­la­mas van­ duo, nes yra ki­t ų ge­si­n i­mo me­d žia­ gų. Kul­t ū­ros pa­vel­do de­p ar­t a­men­ tas pa­siū­lė Prieš­gais­r i­nės ap­sau­gos de­par­ta­men­t ui su­reng­t i pa­si­ta­r i­mą dėl kul­tū­ros pa­vel­do sau­gu­mo. Ja­me svars­ty­si­me ir Pa­žais­lio pro­ble­mas.

Naktimis trū­ki­nė­ja van­den­tie­kio vamz­džiai Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Tri­jų dau­gia­bu­čių Tai­kos pro­ spek­te gy­ven­to­jai va­kar į dar­ bą išė­jo ne­si­prau­sę, neiš­gė­rę nė ar­ba­tos: dėl van­den­tie­kio ava­ ri­jos iš jų čiau­pų ne­kap­te­lė­jo nė la­šas.

Drau­gys­tės par­ko kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­tys žmo­nės tiks­liai ne­ ži­no­jo, ka­da iš jų čiau­pų nu­sto­ jo bėg­ti van­duo.

Dau­gia­bu­čio Tai­kos pro­spek­ te gy­ven­to­jas And­rius spė­lio­jo, kad grei­čiau­siai ko­kia nors ava­ ri­ja įvy­ko nak­tį. „Va­ka­re van­duo dar bė­go, o ry­tą jau ne­bu­vo“, –

kons­ta­ta­vo vy­ras. And­rius sa­kė, kad na­mo gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja be van­dens lik­ti sa­vait­ga­liui.

Bend­ro­vės „Kau­no van­de­nys“ Van­den­tie­kio ava­ri­nės tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ri­mas Stun­džė­nas pa­tvir­ti­no, kad nak­tį į penk­ta­die­ nį trū­ko kvar­ta­li­nė van­den­tie­kio at­ša­ka. „To­kios ava­ri­jos bū­na ir va­sa­rą, ta­čiau tai ga­lė­jo įvyk­ti ir dėl šal­čio „vaikš­čio­jan­čio“ grun­ to“, – paaiš­ki­no R.Stun­džė­nas. „Kau­no van­de­nų“ at­sto­vas ra­ mi­no: tai ei­li­nė ir ne­su­dė­tin­ga ava­ri­ja. Pa­sak Ava­ri­nės tar­ny­bos vir­ši­nin­ko, šal­tis to­kio re­mon­ to dar­bams ne­tu­ri įta­kos, to­dėl į dau­gia­bu­čių kie­mus bu­vo iš­siųs­ ta ava­ri­nės tar­ny­bos ko­man­da.

Ar­tū­ras Šal­vai­tis

Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros sky­riaus vir­ši­nin­kas

P

s­lio an­samb­lio mū­ri­nės tvo­ros var­tai yra per siau­ri ug­nia­ge­sių ma­ši­noms.

o įvy­kio Ty­tu­vė­nuo­se ap­lan­ kė­me dau­ge­l į Kau­no baž­ny­ čių. Tai su­dė­tin­gi ob­jek­tai jau vien dėl to, kad jie yra aukš­tu­ mi­niai pa­sta­tai. Per­nai įsi­gi­jo­me kel­ tu­vą, tin­ka­mą ge­sin­ti iki 12 aukš­tų pa­ sta­tus. Pa­žais­lio an­samb­lį ge­sin­ti bū­tų pro­ble­miš­ka. Ten rei­k ia re­konst­ruo­ ti var­tus. Bū­ti­na at­si­žvelg­ti į nū­die­nos rei­ka­la­vi­mus, nors tai ir pa­vel­do ob­ jek­tai. Pri­ta­ria­me pa­vel­do ap­sau­gos spe­cia­lis­tams, kad rei­kia sig­na­li­za­ci­jų, su­jung­tų su sau­gos tar­ny­bo­mis. Iš pra­ kti­kos ži­no­me, kad to­kios sig­na­li­za­ci­jos la­bai pa­de­da gelbs­tint tur­tą, nes ug­nia­ ge­siai su­ži­no apie gais­rą, kol šis dar neį­ si­siau­tė­jo. Sau­giau­sia tu­rė­ti au­to­ma­ti­ nę ge­si­ni­mo sis­te­mą. Ta­da daž­niau­siai grei­tai lik­vi­duo­ja­mas gais­ro ži­di­nys, iš­sau­go­mos ver­ty­bės, nes purš­kia­mi spe­cia­lūs mil­te­liai, o ge­si­nant van­de­ niu su­dė­tin­ga ką nors iš­sau­go­ti.

imą gaisrą baisu ir kalbėti“ sų rei­ka­la­vi­mų bu­vo įreng­tos vi­sos įma­no­mos sig­na­li­za­ci­jos, su­tvar­ ky­ta vi­sa ins­ta­lia­ci­ja, vi­si in­ži­ne­ ri­niai tink­lai, pa­si­ra­šy­tas sta­ty­ bos bai­gi­mo ak­tas ir ko­mi­si­ja lei­do pra­dė­ti pa­sta­tą eksp­loa­tuo­ti, bet po to kaž­ko­dėl sig­na­li­za­ci­jos bu­vo at­jun­gia­mos“, – pro­ble­mas var­di­ jo D.Var­nai­tė.

Nors re­konst­ra­vus ir vi­suo­me­nės vie­šiems po­rei­kiams pri­tai­kius kul­ tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, ypač nau­ do­jant ES lė­šas, ap­sau­ga gau­nant lei­di­mą ob­jek­tą eksp­loa­tuo­ti bent do­ku­men­tuo­se at­ro­do ne­prie­kaiš­ tin­ga, iš tie­sų sig­na­li­za­ci­ja, ku­ri tu­ rė­tų pra­neš­ti sau­gos tar­ny­boms ar ug­nia­ge­siams apie ga­li­mus pa­žei­ di­mus, ne­vei­kia.

Padėtį aptars pasitarime

Di­džiau­sią pa­vel­do­sau­gi­nin­kų su­ si­rū­pi­ni­mą su­kė­lė du ypa­tin­gi ob­

jek­tai: Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­ samb­lis ir Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas Vil­niu­je. „Re­gis, tu­ri­me tik­rai na­cio­na­ li­nio mas­to pro­ble­mą – įreng­tos pui­kiau­sios prieš­gais­ri­nės sig­na­ li­za­ci­jos, bet jos ne­vei­kia, neį­jung­ tos, ne­pri­jung­tos prie sau­gos tar­ ny­bų dis­pe­če­rių“, – sa­kė ji.

KPD va­do­vė ti­ki­no krei­pu­sis į kul­tū­ros mi­nist­rą Arū­ną Ge­lū­ną, kad dėl to­kios pa­dė­ties bū­tų su­ reng­tas at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų va­ do­vų, įskai­tant ir ug­nia­ge­sių, pa­ si­ta­ri­mas.

Teks keisti planus

Ar tai reiš­kia, kad jei­gu kil­tų gais­ ras Pa­žais­ly­je, lauk­tų pa­na­šūs tra­ giš­ki pa­da­ri­niai, kaip ir Ty­tu­vė­ nuo­se? „Bai­su apie tai pa­gal­vo­ti ir kal­bė­ ti, – ne­ri­mo ne­slė­pė pa­vel­do­sau­gi­

nin­kė. – At­ro­do, kad iš 3 mln. li­tų, šie­met Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ ta­men­tui ski­ria­mų tvar­ky­ti baž­ ny­čioms, ne­men­ką da­lį lė­šų teks skir­ti ne su­pla­nuo­tiems re­mon­ tams, bet prieš­gais­ri­nei sig­na­li­za­ ci­jai, sau­gos sis­te­moms dieg­ti ir jos tin­ka­mam vei­ki­mui už­tik­rin­ti.“ Pak­laus­ta, ar to­kia pa­dė­tis ne­ga­ lė­jo su­si­klos­ty­ti dėl to, kad trūks­ ta ko­kių nors tai­syk­lių, tei­sės ak­tų, D.Var­nai­tė at­sa­kė nei­gia­mai. „Įvai­rių prieš­gais­ri­nės ir ki­to­kios sau­gos lai­ky­mo­si kul­tū­ros ob­jek­ tuo­se tai­syk­lių yra gau­sy­bė, jos la­ bai de­ta­lios. Vien to­kių tei­sės ak­tų pa­va­di­ni­mai su­ra­šy­ti į še­šis pus­la­ pius. Va­di­na­si, pa­čių tai­syk­lių ne­ trūks­ta. Ma­tyt, trūks­ta at­sa­ko­my­ bės ir su­pra­ti­mo, kad prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų bū­ti­na lai­ky­ tis prin­ci­pin­gai ir pre­ci­ziš­kai“, – sam­pro­ta­vo ji.

Dir­bo: ava­ri­nės tar­ny­bos dar­bi­nin­kai ne­tru­ko su­tram­dy­ti be­si­ver­

žian­čius ga­rus. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pre­zi­den­tė Kauno tei­sė­jų ne­pa­si­gai­lė­jo Tei­sė­jų ta­ry­bai pa­ta­rus, va­kar Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė pa­si­ra­šė dek­re­tus dėl ke­tu­rių Kau­no tei­sė­jų at­lei­di­mo.

Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nio teis­mo tei­sė­jas ir šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­ tis Gu­dy­nas, Kau­no mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­jai Ri­man­tas Buč­ma, Val­do­nė Ra­čiū­nie­nė ir Ge­ru­tis Va­ra­na­vi­čius bu­vo pa­da­ vę pa­reiš­ki­mus trauk­tis iš pa­rei­ gų sa­vo no­ru.

Tei­sė­jų ta­ry­bos po­sė­dy­je ne­ pa­gei­da­vo da­ly­vau­ti R.Buč­ma ir K.Gu­dy­nas. Jie pa­pra­šė iš­spręs­ti at­lei­di­mo klau­si­mą jiems ne­da­ ly­vau­jant. V.Ra­čiū­nie­nė ir G.Va­ ra­na­vi­čius no­rė­jo paaiš­kin­ti si­ tua­ci­ją. „Spren­di­mams įta­kos ne­da­ riau, ka­dan­gi tai ga­li at­lik­ti tik pa­ts tei­sė­jas, nag­ri­nė­jan­tis by­lą, at­si­žvelg­da­mas į by­los me­džia­ gą, įsta­ty­me nu­ma­ty­tas ap­lin­ ky­bes, jei nu­ma­to švel­nin­ti, ir ar yra toks pa­grin­das, ar ne“, – sa­ kė V.Ra­čiū­nie­nė.

G.Va­ra­na­vi­čius žur­na­lis­tams pri­pa­ži­no sa­vo veiks­mais ga­lė­jęs pa­žeis­ti eti­ką, ta­čiau tvir­ti­no ma­ nan­tis, kad tei­sė­jo pa­rei­gas ga­lė­tų ei­ti ir to­liau.

„Aš as­me­niš­kai pri­pa­žįs­tu, kad tai ga­lė­jo bū­ti pa­lai­ky­ta eti­kos pa­ žei­di­mu, ka­dan­gi kal­bė­jau ne apie sa­vo nag­ri­nė­ja­mą by­lą, bet aš ir to­liau gal­vo­ju, kad tas pa­žei­di­ mas ne­bu­vo toks šiurkš­tus, ku­ris truk­dy­tų man to­liau dirb­ti sa­vo dar­bą. Aš sa­vo dar­bą la­bai my­lė­ jau, juo la­bai di­džia­vau­si“, – tvir­ ti­no G.Va­ra­na­vi­čius.

Tei­sė­jas tei­gė ne­se­niai ga­vęs lei­di­mą dirb­ti su itin slap­ta in­ for­ma­ci­ja ir ti­kė­jo­si, kad Pre­zi­ den­tė jo neat­leis.

Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo Al­man­to Li­saus­ko, ku­rį iš pa­rei­gų siū­lo­ma at­leis­ti dėl tei­sė­ jo var­do pa­že­mi­ni­mo, klau­si­mą ta­ry­ba nu­spren­dė ati­dė­ti iki ki­to po­sė­džio. Jis šiuo me­tu ato­sto­ gau­ja – su vie­nu Lie­tu­vos Aukš­ čiau­sio­jo Teis­mo (LAT) tei­sė­ju iš­ skri­do poil­siau­ti į Aust­ra­li­ją.

Anot Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ ko, LAT pir­mi­nin­ko Gin­ta­ro Kry­ že­vi­čiaus, A.Li­saus­ko klau­si­mas bus spren­džia­mas ko­vo 2 d. Tai pa­da­ry­ta A.Li­saus­ko pra­šy­mu, kad jis ga­lė­tų iša­na­li­zuo­ti me­ džia­gą dėl jo at­lei­di­mo.

Per pust­re­čių me­tų už tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mą jau yra at­leis­ ta de­šimt tei­sė­jų.

BNS inf.

6

šeštadienis, vasario 4, 2012

savaitė

Už ba­dą bai­ses­nis tik žmo­gus

Kitoks žvilgsnis

– Kaip pa­dė­ti gul­bėms, 1 li­ku­sioms van­dens tel­ki­ niuo­se? Ar per to­kį spei­gą joms

ne­ky­la pa­vo­jus pri­šal­ti prie le­ do? Kaip elg­tis pa­ma­čius į ne­lai­ mę pa­te­ku­sį paukš­tį?

– Pir­miau­sia rei­kė­tų įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes, ar ga­li­te pa­dė­ti paukš­ čiui. Gal­būt ne­sau­gu lip­ti ant le­do?

Gal ne­ži­no­si­te, kaip elg­tis? Jei pa­ma­ tė­te ant le­do pri­ša­lu­sį paukš­tį ar ki­ tą į ne­lai­mę pa­te­ku­sį gy­vū­ną, pa­gal­ bos vi­są pa­rą ga­li­te kreip­tis į Gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­ją, ku­ri pa­gal­bą tei­ kia vi­so­je Lie­tu­vo­je. Skam­bin­ki­te tel.

8 686 44 828. Esant to­kiam spei­gui, iš tie­sų di­de­lė grės­mė paukš­čiui pri­ šal­ti prie le­do. Tai daž­niau­siai pa­si­ tai­ko tais at­ve­jais, kai paukš­čiai bū­ na nu­si­lpę, jau­ni, ma­žiau pa­ty­rę.

Apie orą ir oru­mą

Poetas Kęstutis Navakas

K

ad ir ką kal­bė­tų ang­las, jis vis tiek kal­bės apie orą. Ta­čiau ne­rei­kia nei ang­lų – kau­nie­čiai ir­gi jau se­niai pa­mir­šo si­nop­ti­kų gąs­ di­ni­mus, kad žie­ma bū­sian­t i šil­ ta ir be­snie­gė. Nau­jie­ji iš tie­sų ža­ dė­jo dar­ga­no­tą orą, kai tvo­ros po­ škė­ti net ne­ža­da, o vai­kų ro­gu­tės sto­vi kam­pe be jo­kios vil­ties lėk­ti nuo kal­niu­ko. Ir stai­ga vis­kas per­ si­mai­nė – jau ža­da­ma mi­nus tris­ de­šimt, ir ge­riau­sias drau­gas da­ bar ra­dia­to­rius, ku­ris kar­tu ir pik­ čiau­sias mū­sų ki­še­nės prie­šas.

1938-ųjų va­sa­rio pra­džio­je Šve­di­jo­je – mi­nus ke­tu­rias­de­šimt, Kau­ne – 27 cm snie­go sluoks­nis ir mi­nus aš­tuo­nio­li­ka.

Ka­dai­se pro­zi­nin­kas Sau­lius To­ mas Kond­ro­tas sa­kė, kad Lie­tu­ vos kli­ma­tas įžei­d žia žmo­gaus oru­mą. To­dėl pa­ts emig­ra­vo į Ka­ li­for­ni­ją, ku­rio­je šiuo me­tu gied­ra, vė­jas šiau­rės va­ka­rų, 2 m/s, ta­čiau tem­pe­ra­tū­ra tik plius du. Ka­li­for­ ni­jos gy­ven­to­jui to­kia tem­pe­ra­tū­ ra ir­gi tu­rė­tų įžeis­ti oru­mą, ta­čiau gat­vės ten anaip­tol ne le­di­nės ir be­si­t ran­kan­čios ma­ši­nos ne­nu­ mu­ši­nė­ja du­jų vamz­džių.

Ge­ra pro­ga pa­si­da­iry­ti į prieš­ka­ rio Kau­no orus pa­na­šiu me­tų lai­ ku, kaip ta­da gy­ven­ta, kas veik­ ta šal­čiams užė­jus. Štai in­for­ma­ ci­nis dien­raš­tis „ABC“ 1933 m. ra­ šo: „Lau­ke šal­čiai tvo­ras sprog­di­ na, sė­di sau žmo­gus šil­tam bu­te, sė­di ir ste­bi sta­lą ant ku­rio ka­la­ku­ tas aukš­tyn ko­jom gu­li, o ša­le jo kuk­liai pri­si­glau­dęs riog­so ir tau­

rus be­ko­n iu­kas rū­pes­t in­gai au­ se­les su­glau­dęs ant vi­sų ke­tu­rių klū­po. Krikš­to­li­nia­me in­de pran­ cū­ziš­ko vy­no spal­va akį ve­ria ir ša­le jo iš­di­džiai sto­vi vals­ty­bi­nis bu­te­l iu­kas.“ Ne­ž i­n ia, ko­k ios tuo­ met bu­vo šil­dy­mo kai­nos, ta­čiau at­ro­do, kad lik­da­vo pi­ni­gų ir ka­la­ ku­tui, ir vals­ty­bi­niam bu­te­liu­kui.

Tik­ra idi­lė, pa­vy­du skai­ty­ti. Tie­sa, tas pa­ts dien­raš­tis ra­šo, kad į ap­ le­dė­ju­sį Pa­ro­dos kal­ną ark­liai ko­ pia kaip į Gol­go­tą, ne­ga­lė­da­mi už­ trauk­ti sun­kių ve­ži­mų su įsi­smar­ ka­vu­siais va­de­l io­to­jais. Aki­vaiz­ du, kad ir prieš­ka­riu gat­vių bars­ ty­ti smė­liu ne­sku­bė­ta.

Laik­raš­čiai rek­la­muo­ja įvai­r ias prie­mo­nes nuo šal­čių ap­si­sau­ go­t i, pvz., „Antk­lo­d žių dirb­t u­vę „Bridž“. Skel­bia­ma, kad „žie­m i­ niai bal­ti­niai „Sil­va“ jau­kiai šil­do, ap­sau­go nuo li­gų ir jų su­ke­lia­mų kan­č ių“. Bend­ro­vė „Ang­l i­koks“ pa­slau­giai pra­ne­ša klien­tų pa­to­ gu­mui ak­mens ang­lis jau par­da­ vi­nė­jan­ti pa­čio­je Lais­vės alė­jo­je, „ki­ne­ma­tog­ra­fo „Met­ro­p o­l i­t ain“ pa­sa­že“. O štai nau­jai ati­da­ry­to­je siu­vyk­lo­je „Ram­by­nas“ – di­d žiu­ lis įvai­r ių ka­ra­k u­l ių pa­si­r in­k i­ mas. Ak­ty­vaus poil­sio mė­gė­jams pri­me­na­ma, jog „spor­tuo­jant žie­ mos me­t u rei­k ia daug dau­g iau kaip va­sa­ros me­tu veng­ti kenks­ min­gos įta­kos į kū­ną“. Tos įta­kos pa­dė­sian­tys iš­veng­ti įvai­rūs kre­ mai bei te­pa­lai. Tie­sa, pra­ne­ša­ma ir apie šal­čių nu­lem­tas tra­ge­di­jas. Štai Ku­t iš­k ių kai­me nuo už­de­g i­ mo mi­rė Ona L., o po to nu­si­šo­vė ge­le­žin­ke­lių kuo­pos pus­ka­ri­nin­ kis J. M., ku­ris ją la­bai my­lė­jęs. Įdo­mi is­to­r i­ja nu­t i­ko Ak­me­nė­je.

Kaip ra­šo 1932 m. „Die­nos nau­jie­ nos“, „gy­ven­to­jui Ber­no­ta­v i­čiui iš nak­t ies din­go 17 pū­dų kiau­lė.

Ka­dan­g i tą nak­t į bu­vo pa­sni­gę, tai aiš­k iai ma­tė­si, kad va­g is ant kiau­lės iš­jo­jo rai­tas“. Tai­gi net va­ gys ne­no­ri snie­gu klam­po­ti, jo­di­ nė­ja kiau­lė­mis. 1938-ųjų va­sa­rio pra­džio­je Šve­di­jo­je – mi­nus ke­tu­ rias­de­šimt, Kau­ne – 27 cm snie­ go sluoks­n is ir mi­nus aš­tuo­n io­ li­ka. Pa­na­šiai ir da­bar, gal tru­pu­ tį at­šiau­r iau, kad ir kiek moks­l i­ nin­kai ra­šy­tų apie pa­sau­li­nį at­ši­ li­mą. Te­lie­ka pa­si­dė­ti ant sta­lo ka­ la­ku­tą aukš­tyn ko­jom, vals­ty­bi­nį bu­te­liu­ką ir ti­kė­tis, jog ka­da nors Lie­tu­vos kli­ma­tas liau­sis įžei­d i­ nė­ti žmo­gaus oru­mą.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

– Ko­dėl tiek daug gul­bių ne­ skren­da žie­mo­ti į šil­tuo­sius kraš­ tus, o lie­ka mies­te? Ar iš­vis rei­kia le­sin­ti lau­ki­nius paukš­čius va­sa­ rą, kai jie tu­ri mais­to?

– Prieš ke­lis šimt­me­čius gul­bės Eu­ro­ po­je bu­vo au­gi­na­mos kaip pu­siau na­ mi­niai paukš­čiai mais­tui ir kaip par­ kų puoš­me­na. Nuo tų lai­kų jos ne­tu­ri stip­raus ins­tink­to mig­ruo­ti ir žie­ mą sten­gia­si pra­leis­ti prie ar­čiau­siai esan­čio van­dens tel­ki­nio. Žmo­nės, le­ sin­da­mi gul­bes va­sa­rą, da­ro meš­kos pa­slau­gą ir ska­ti­na jas pa­si­lik­ti to­je pa­čio­je vie­to­je. Va­sa­rą gul­bių ne­de­ ra le­sin­ti, nes jos už­tek­ti­nai tu­ri na­ tū­ra­laus mais­to.

– Spar­nuo­čiai la­biau nu­ken­čia nuo šal­čio ar nuo ba­do? Ar rei­kia pa­dė­ti iš­gy­ven­ti spei­gus ir var­ni­ nių šei­mos at­sto­vams?

– Vi­si paukš­čiai yra svar­būs. Paukš­ čius rei­kia gel­bė­ti nuo ba­do. Juos mig­ruo­ti ge­na ba­das, o ne šal­tis. Nė­ra vie­nin­gos nuo­mo­nės, ar rei­kia žie­mą le­sin­ti var­ni­nių šei­mos paukš­čius.

– Ko­kių pro­duk­tų šiukš­tu ne­ga­li­ ma duo­ti paukš­čiams? Esu gir­dė­ ju­si, kad zy­lu­tėms, pvz., ne­ga­li­ ma ka­bin­ti sū­dy­tų la­ši­nu­kų.

– Nuo per di­de­lio drus­kos kie­kio paukš­čiai ga­li ap­si­nuo­dy­ti ir nu­gaiš­ ti. Taip pat rei­kė­tų veng­ti pa­ša­rų su daug ir stip­rių prie­sko­nių. Ge­riau duo­ti kuo na­tū­ra­les­nio pa­ša­ro.

– Ar tei­sin­gai el­gia­si gul­bes mai­ ti­nan­tys žmo­nės, ber­da­mi grū­

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

bet ir ki­tais spar­čiai nyks­tan­čiais Lie­tu­vos paukš­čiais.

dų te­gul ir į sek­lų van­de­nį? Juk paukš­čiams rei­kia pa­nar­din­ti kak­lą į le­di­nį van­de­nį.

– Van­de­ny­je grū­dus paukš­čiams les­ti yra leng­viau, ne­gu ban­dy­ti su­ grai­by­ti grū­de­lius nuo le­do ar že­mės.

Van­duo yra šil­tes­nis nei oras ir pa­ nar­din­da­mos gal­vą į van­de­nį gul­bės ne­su­šą­la.

– Ar ver­ta mes­ti ba­to­no rie­ku­tes į van­de­nį, jei jis neuž­ša­lęs, ar ge­ riau pa­smul­ki­nus jį dė­ti ant le­do pa­kraš­čio, kad gul­bės jį leng­vai pa­siek­tų sna­pu ir pa­čios pa­mir­ ky­tų ba­to­ną į van­de­nį?

– Ba­to­ną ge­riau mes­ti į van­de­nį, nes nuo van­dens jis su­minkš­tė­ja, paukš­ čiui leng­viau pra­ry­ti.

Jei pa­ma­tė­te ant le­do pri­ša­lu­sį paukš­tį, pa­ gal­bos vi­są pa­rą ga­li­te kreip­tis į Gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­ją.

Skam­bin­ki­te tel. 8 686 44 828.

– Ar jums ži­no­ma paukš­čių, ku­ rie tu­ri iš­skris­ti į šil­tuo­sius kraš­ tus, bet li­ko Lie­tu­vo­je?

– Šil­to­mis žie­mo­mis Lie­tu­vo­je yra re­gist­ruo­ja­ma daug dau­giau paukš­ čių, ku­rie pa­pras­tai jau bū­na mig­ra­ vę – pa­vyz­džiui, gul­bės gies­mi­nin­kės, įvai­rios žą­sų rū­šys, lieps­ne­lės, ki­ki­ liai. Da­bar, užė­jus šal­čiams, di­džio­ji da­lis paukš­čių iš­skri­do.

– Pa­ly­gin­ki­te Lie­tu­vos ir ki­tų kai­my­ni­nių ša­lių dar­bą gel­bė­jant žie­mą nuo šal­čio ken­čian­čius gy­ vū­nus. Gal­būt mes kaž­ką da­ro­me ne taip?

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– La­bai ski­ria­si Va­ka­rų Eu­ro­po­je ir kai­my­ni­nė­se ša­ly­se vy­rau­jan­ti pra­ kti­ka. Pa­vyz­džiui, Ny­der­lan­duo­se la­bai rū­pi­na­si jū­rų gy­vū­nais, nu­ ken­tė­ju­siais nuo naf­tos ter­ša­lų, yra įsteig­ti rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rai. To­kių gy­vū­nų glo­bos cent­rų daug Ang­li­jo­ je, Vo­kie­ti­jo­je. Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja yra ki­to­kia. Rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rų nė­ra, nors po­rei­kis tik­rai eg­zis­tuo­ja.

– Kas jums, kaip or­ni­to­lo­gui, šian­dien ke­lia di­džiau­sią su­si­ rū­pi­ni­mą?

– Tiek Lie­tu­vo­je, tiek Eu­ro­po­je la­ bai ma­žė­ja paukš­čių rū­šių. Pa­vyz­ džiui, jū­r i­n ių an­č ių, ku­r ios lie­ka žie­m o­t i Lie­t u­vo­j e, per pa­s ta­r uo­ sius 20–30 me­tų su­ma­žė­jo nuo 50 iki 65 pro­c.

– Ko­kių paukš­čių mū­sų ša­ly­je jau ne­be­li­ko ir ko­dėl?

– Lie­tu­vo­je prie iš­ny­ki­mo ri­bos yra ke­le­tas paukš­čių rū­šių – mel­di­nės nend­ri­nu­kės, stul­giai, so­di­nės star­ tos. Jau ne­be­ran­da­ma pe­rin­čių di­ džių­jų ere­lių rėks­nių, gy­va­tė­džių.

Vie­nos pa­grin­di­nių prie­žas­čių – be­ si­kei­čian­ti gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka, ūki­ nin­ka­vi­mo me­to­dai, t.y. žmo­gaus veik­los su­kel­tos prie­žas­tys.

– Ką ma­no­te apie Lie­tu­vos ini­cia­ ty­vą veis­ti kor­mo­ra­nų draus­ti­ nius? Ar čia ne tas pa­ts, jei steig­ tu­me ko­lo­ra­do va­ba­lų ar ki­tų ken­kė­jų draus­ti­nius?

– Kor­mo­ra­nai ne­pri­da­ro to­kios di­de­ lės ža­los, kaip yra įsi­ti­ki­nu­si da­lis vi­ suo­me­nės. Pa­vyz­džiui, Juodk­ran­tė­je, kur yra įsi­kū­ru­si di­džiu­lė kor­mo­ra­nų po­pu­lia­ci­ja, to­je vie­to­je pra­dė­jo aug­ ti ąžuo­ly­nas, ku­rio anks­čiau ne­bu­vo.

Kor­mo­ra­nai mai­ti­na­si men­ka­ver­tė­ mis žu­vi­mis, ku­rios, vers­lo po­žiū­riu, nė­ra svar­bios.

Daugiau J.Morkūno minčių – www.kau­no­die­na.lt

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:

MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –

Prob­le­mos: anot J.Mor­kū­no, rū­pin­tis bū­ti­na ne tik gra­žuo­lė­mis gul­bė­mis,

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Jei no­ri­me pa­dė­ti šą­lan­čioms gul­bėms, kuo ga­li­ma ir kuo ne­ ga­li­ma jų le­sin­ti?

– Ge­riau­sias lesalas gul­bėms ir ki­ tiems van­dens paukš­čiams – įvai­ rios grū­di­nės kul­tū­ros, kruo­pos, bal­ tos duo­nos, ba­to­no ga­mi­niai. Duo­na ga­li bū­ti su­džiū­vu­si, ta­čiau svar­ bu, kad le­sa­lai ne­bū­tų su­pe­li­ję. Ga­ li­ma le­sin­ti tar­kuo­to­mis dar­žo­vė­mis, pui­kiai tin­ka bul­vės, mor­kos, bu­ro­kė­ liai, obuo­liai.

302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243

Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 420.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

8

šeštadienis, vasario 4, 2012

lietuva

Pa­si­tai­ko, kad dar­bo vie­to­je, įskai­tant ir vals­ty­bi­nes įstai­gas, iš­ge­ria­ma ar net gir­tuok­liau­ja­ma.

Ta­čiau daž­niau­siai už tai tik įspė­jama ar skiriamos nedi­ delės bau­do­s. At­lei­ di­mų iš vals­ty­bi­nio dar­bo dėl gir­tuok­lia­ vi­mo pa­si­tai­ko itin re­tai.

Šventė: dar­bo me­tu iš­lenk­tos tau­re­lės rim­tu nu­si­žen­gi­mu ne­lai­ko nei val­di­nin­kai, nei jų va­do­vai.

Alg­ri­do Ku­bai­čio (BFL) nuo­tr.

Puo­tos dar­be baus­mių neužt­rau­kia Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė pra­dė­ti vi­di­nį ty­ri­mą

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­ siu­lis va­kar iš­kvie­tė Trans­por­to in­ ves­ti­ci­jų di­rek­ci­jos (TID) va­do­vą Al­mi­ną Ma­čiu­lį ir nu­ro­dė pra­dė­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą dėl ži­niask­ lai­do­je pa­vie­šin­tų fak­tų apie al­ko­ ho­lio var­to­ji­mą dar­bo me­tu ir dar­ bo vie­to­je.

Pa­sak mi­nist­ro, nė vie­no­je vals­ ty­bi­nė­je įstai­go­je, kaip ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ne­to­le­ruo­ti­nas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, dar­bo lai­ko draus­mės pa­žei­di­mai ir ki­ti su dar­bu ne­su­si­ję už­siė­mi­mai, to­dėl TID ne­dels­da­ma pri­va­lo at­lik­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­ mą, o kal­ti dar­buo­to­jai ir jų dar­bą

AKIŲ LAZERINĖS CHIRURGIJOS CENTRAS

kont­ro­liuo­jan­tys va­do­vai tu­ri su­ lauk­ti tar­ny­bi­nių nuo­bau­dų.

TID va­do­vui taip pat pa­ves­ta už­ tik­rin­ti, kad vi­si dar­buo­to­jai įsta­ ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ati­dirb­tų lai­ką, ku­rį sky­rė da­ly­vau­ti ne­dar­ bi­nia­me ren­gi­ny­je. „Vy­nas – ne al­ko­ho­lis“

Ket­vir­ta­die­nį vie­na te­le­vi­zi­jos ži­ nių lai­da pa­ro­dė re­por­ta­žą, kaip dar ne­si­bai­gus dar­bo die­nai TID pa­tal­po­se bu­vo su­reng­tas po­bū­vis su al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. „Vy­nas nė­ra al­ko­ho­lis, jis var­to­ ja­mas ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos su­si­ti­ ki­muo­se“, – tai pa­reiš­kė TID di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Pred­ke­lis, kai jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je žur­na­lis­tai ap­ti­ko be­šven­

• Trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo korekcija lazeriu.

• Kataraktos ambulatorinės operacijos.

• Sulankstomi amerikietiški ir ligonių kasos kompensuojami lęšiai.

NUOLAIDOS taikomos atvykstantiesiems su akių/šeimos gydytojo siuntimu.

Kaunas, Savanorių pr. 284 (IV aukštas), tel. (8 37) 313 646 E. paštas: info@lasik.lt

www.lasik.lt

čian­čių dar­buo­to­jų. Ki­ti šios įstai­ gos dar­buo­to­jai tvir­ti­no, kad vyks­ta įpras­ta de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­ kė­lė. „Tai pa­pras­čiau­sia de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­kė­lė“, – slėp­da­ ma­si nuo te­le­vi­zi­jos ka­me­rų tei­gė dar­buo­to­ja. Vi­sa tai vy­ko ket­vir­ ta­die­nio po­pie­tę, dar­bo die­nai dar ne­si­bai­gus. TID dar­buo­to­jai kil­no­ jo tau­res, pil­nas al­ko­ho­lio.

Pas­lė­pė bu­te­lį bren­džio

Vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je tre­čią va­lan­ dą die­nos vy­ko po­bū­vis, ku­ria­me bu­vo var­to­ja­ma ir al­ko­ho­li­nių gė­ ri­mų. Iš­vy­dę žur­na­lis­tus, dau­ge­ lis dar­buo­to­jų ėmė slėp­ti gė­ri­mus, kai ku­rie sten­gė­si pa­si­slėp­ti ir pa­ tys. Kai ku­rie jų ne­tgi pa­li­ko ir as­ me­ni­nius mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus.

Kol vie­na val­di­nin­kė aiš­ki­no, kas švęs­ta, ki­ti po­bū­vio da­ly­viai puo­ lė slėp­ti įkal­čių. Vie­na jų pa­grie­ bu­si bu­te­lį bren­džio įdė­jo jį į spin­ te­lę, ta­čiau vy­no ir ki­to al­ko­ho­lio tau­rės li­ko ant sta­lo. Vė­liau pa­va­ duo­to­jas ban­dė įti­kin­ti, kad to­kie po­bū­viai dar­be ga­na įpras­ti. Neo­fi­ cia­lių šal­ti­nių duo­me­ni­mis, po­bū­ vį su­ren­gė šios įstai­gos dar­buo­to­ jai, ku­riems bu­vo iš­mo­kė­ti prie­dai prie al­gų. Jie su­ren­gė pa­dė­kos po­ bū­vį įmo­nės va­do­vams.

Slaps­tė­si poil­sio kam­ba­ry­je

Jau ir anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo įro­dy­ mų, kad įvai­rio­se vals­ty­bi­nė­se įstai­ go­se dar­bo me­tu gir­tau­ja­ma. Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­sais at­ve­jais pa­vyk­ da­vo įro­dy­ti tar­ny­bi­nį nu­si­žen­gi­mą ir nu­baus­ti kal­tus. Be to, ne­re­tai pro pirš­tus žiū­ri­ma į „vie­nos ki­tos tau­ re­lės“ iš­len­ki­mą dar­bo me­tu. Pap­ ras­tai, jei­gu ap­si­spren­džia­ma baus­ ti, pa­ski­ria­ma sim­bo­li­nė 100–300 li­tų bau­da. Ir tuo vis­kas bai­gia­si.

Prieš po­rą me­tų pa­skli­do įta­ri­mai, kad dar­be gir­tau­ja „Vals­ty­bės ži­ nių“ va­do­vas Jo­nas Lion­gi­nas. Kaip įta­ria­ma, ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio J.Lion­gi­nas vi­są dar­bo die­ną iš­bu­vo už­si­ra­ki­nęs poil­sio kam­ba­ry­je. Du­ rų neat­vė­rė net Sei­mo ko­mi­si­jai, o nuo žur­na­lis­tų iš sep­tin­to vir­šu­ti­nio aukš­to ban­dė spruk­ti per sto­gą.

J.Lion­gi­nas at­si­pir­ko pa­pei­ki­mu, o va­do­vy­bė, vie­na ran­ka sky­ru­si pa­pei­ki­mą, ki­ta ne kar­tą pa­ma­lo­ni­

no „Vals­ty­bės ži­nių“ va­do­vą tūks­ tan­ti­niu prie­du prie at­ly­gi­ni­mo.

Be­je, pir­mą kar­tą įsa­ky­mas dėl prie­do prie kiek­vie­no mė­ne­sio al­ gos bu­vo pa­si­ra­šy­tas iš­kart po to, kai di­rek­to­rius ga­vo pa­pei­ki­mą.

Pats J.Lion­gi­nas ven­gia ži­niask­ lai­dos, pa­sta­rą­jį kar­tą pa­klaus­ tas apie prie­dą, lie­pė ne­šdin­tis iš įstai­gos.

Sy­kį par­la­men­ta­ras K.Ska­ma­ra­kas ne­t­ gi pils­tė bren­dį ple­ na­ri­nių po­sė­džių sa­ lė­je, dar ne­si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui.

Ne­dirbs tik du mė­ne­sius

2010 m. vasario 2-ąją dar­be ne­blai­vi už­tik­ta ir dvi klien­tes iš­plū­du­si Pa­ ne­vė­žio ant­sto­lė Va­len­ti­na Žy­de­lie­ nė dviem mė­ne­siams ne­te­ko tei­sės at­lik­ti ant­sto­lio funk­ci­jas. Taip šių me­tų pra­džio­je nu­spren­dė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, ku­ris kons­ta­ta­ vo, kad V.Žy­de­lie­nė sa­vo el­ge­siu su­ men­ki­no ant­sto­lio, kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jo, au­to­ri­te­tą vi­suo­me­nė­je.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­li­ko ga­lio­ ti Lie­tu­vos ant­sto­lių rū­mų Ants­to­ lių gar­bės teis­mo spren­di­mą, ku­riuo V.Žy­de­lie­nei bu­vo skir­ta draus­mi­ nė nuo­bau­da – tei­sės at­lik­ti ant­sto­ lio funk­ci­jas atė­mi­mas dviem mė­ ne­siams. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad dar­be ne­blai­viai (nu­sta­ty­tas 1,82 pro­mi­lės gir­tu­mas) už­tik­tai ant­sto­ lei bu­vo pa­skir­ta ne pa­ti griež­čiau­ sia nuo­bau­da (grė­sė net bū­ti at­leis­ tai), be to, pa­skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą Gar­bės teis­mas tai pa­ da­rė dviem mė­ne­siams, nors įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad to­kia tei­sė ga­li bū­ti atim­ta iki še­šių mė­ne­sių.

Sei­me svai­ga­lų ne­be­par­duo­da­ma

Nie­kaip prieš ke­le­rius me­tus ne­bu­ vo nu­baus­tas Sei­mo na­rys Gin­tau­ tas Mi­ko­lai­tis, įtar­ti­nai šli­ti­nė­jęs po Sei­mo rū­mus, kai vy­ko par­la­ men­to ple­na­ri­nis po­sė­dis, ku­ria­ me klau­sy­ta­si Vy­riau­sy­bės me­ti­nės

ata­skai­tos. Par­la­men­ta­rų su­ta­ri­mu jis tik bu­vo pa­ša­lin­tas iš ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės. Tie­sa, prii­mant to­ kį spren­di­mą, G.Mi­ko­lai­čio sa­lė­je jau ne­bu­vo. Prieš tai jis bu­vo pa­ste­ bė­tas šli­ti­nė­jan­tis žur­na­lis­tų lo­žė­ je, ten vos ne­parg­riu­vo.

Sei­mo na­riai kal­bė­jo, kad G.Mi­ ko­lai­tis ne pir­mą kar­tą bu­vo pa­ste­ bė­tas iš­gė­ręs. Ta­čiau Sei­mo na­rys ti­ki­no ne­var­to­jęs al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų. Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­ mi­si­ja taip pat ne­su­ge­bė­jo įro­dy­ti, kad G.Mi­ko­lai­tis el­gė­si ne­tin­ka­ mai, to­dėl jis nie­kaip ne­bu­vo nu­ baus­tas. Tie­sa, po šio įvy­kio bu­vo ini­ci­juo­tas spren­di­mas ne­bep­re­ kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais Sei­ mo vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se.

Anks­tes­niuo­se Sei­muo­se pa­si­ tai­ky­da­vo dar įžū­les­nių gir­ta­vi­mo at­ve­jų. Sy­kį par­la­men­ta­ras Kęs­tu­ tis Ska­ma­ra­kas ne­tgi pils­tė bren­dį ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, dar ne­ si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui. K.Ska­ ma­ra­kas nie­kaip ne­nu­baus­tas.

Da­bar­ti­nia­me Sei­me fak­tiš­kai ne­ bu­vo at­ve­jų, kad tau­tos iš­rink­tie­ ji dar­bo me­tu bū­tų gir­ta­vę. Tik sy­kį ki­lo klau­si­mų, ar ne­pikt­nau­džiau­ ja svai­giai­siais gė­ri­mais Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­kas Ži­lins­kas.

At­leis­tas po teis­mų ma­ra­to­no

2009 m. už­fik­suo­ta, kad po dar­bo­ vie­tę ne­blai­vus šli­ti­nė­ja Vy­riau­sy­ bės at­sto­vas Šiau­lių ap­skri­ty­je Vac­lo­vas Vol­ko­vas. Tei­gia­ma, kad at­vy­kus po­li­ci­nin­kams V.Vol­ko­vas slaps­tė­si – bu­vo už­si­da­ręs tua­le­te, pa­skui spru­ko į tam­sų pa­sta­to tre­čią aukš­tą, ne­prik­lau­san­tį Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Šiau­lių ap­skri­ty­je tar­ny­bai.

Kiek vė­liau bu­vo pa­tik­rin­tas val­ di­nin­ko blai­vu­mas, al­ko­ho­lio ma­ tuok­lis ro­dė leng­vą – 1,08 pro­mi­lės – gir­tu­mą. Prem­je­ro And­riaus Ku­ bi­liaus su­da­ry­ta ko­mi­si­ja pa­tik­ri­ no in­ci­den­to ap­lin­ky­bes ir nu­sta­tė, kad įta­ri­mai ati­tin­ka rea­ly­bę.

Po tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo V.Vol­ ko­vas bu­vo at­leis­tas iš pa­rei­gų.

Ta­čiau ga­na il­gai už­tru­ko teis­ mų pro­ce­sai dėl to­kio Vy­riau­sy­bės spren­di­mo tei­sė­tu­mo. Tik per­nai pa­va­sa­rį V.Vol­ko­vas ga­lu­ti­nai ne­ te­ko dar­bo.

9

šeštadienis, vasario 4, 2012

OMX Vilnius

+0,61 %

OMX Riga

+0,01 %

4

mln. litų Lie­tu­vos mui­ti­nei kai­na­vo mo­bi­li rent­ge­no sis­te­ma.

ekonomika

OMX Tallinn

+1,17 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Kai­nos au­go spar­čiau­siai

€

Per me­tus de­šim­ta­da­liu pa­di­dė­ju­sios Lie­ tu­vos ga­min­to­jų pro­duk­ci­jos kai­nos per­nai gruo­dį, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, au­go la­biau­siai.

Pa­ly­gin­ti su 2010 m. gruo­džiu, jos per­nai pa­di­dė­jo 9,5 pro­c. Ant­ro­je vie­to­je li­ko Lat­vi­ ja, kur kai­nos šok­te­lė­jo 8,9 pro­c., tre­čio­je – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja (8,2 pro­c.). Pra­mo­nės pro­ duk­ci­ja per me­tus at­pi­go tik Šve­di­jo­je (3,1 pro­c.), o vi­so­se ES ša­ly­se už­fik­suo­tas vi­du­ ti­nis 4,9 pro­c. kai­nų ki­li­mas.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1253 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1474 JAV do­le­ris 1 2,6190 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6269 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9351 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2476 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5181 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6795 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8623

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–1,3479 % –0,3292 % –0,9942 % –0,3301 % –0,0324 % +0,9795 % +0,2218 % –0,2253 % –0,1500 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,74

4,60

2,39

„Va­koil“

4,73

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,63 dol. už 1 brl.

113,67 dol. už 1 brl.

Per šal­čius – į e. par­duo­tu­vę Už šil­tų na­mų lan­gų siau­čian­tis spei­gas kei­čia gy­ven­to­jų ap­si­pir­ki­mo įpro­čius. Pri­rei­kus įsi­gy­ti bū­ti­niau­sių mais­to pro­duk­tų ir ki­tų nea­ti­dė­lio­ti­nų pre­kių gelbs­ti e. par­duo­tu­vės.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Pri­rei­kė apsipirkti internete

„Au­to­mo­bi­lio neuž­si­ve­du, iki par­ duo­tu­vės to­li, ma­žų vai­kų pa­lik­ ti nė­ra kam, bet iš ba­do ne­mirš­tam.

Kaž­ka­da bu­vau už­sa­kiu­si mais­ to pro­duk­tų į na­mus, už­klu­pus šal­ čiams ir su tuo su­si­ju­siems ne­pa­to­ gu­mams te­ko tai pri­si­min­ti. Jau ke­lis kar­tus mais­to pir­kau e. par­duo­tu­vė­ je“, – pa­sa­ko­jo tri­jų vai­kų ma­ma vil­ nie­tė Vi­li­ja. Nors pa­pras­tai ap­si­per­ ka tra­di­ciš­kai, ji sa­ko pa­ste­bė­ju­si e. par­duo­tu­vės pra­na­šu­mų. „Su­tau­pau ne tik lai­ko, bet ir pi­ni­gų. E. par­duo­ tu­vė­je per­ku tik tai, ko man rei­kia.

Nep­ri­si­de­du jo­kių im­pul­so pre­kių.

Taip pat li­kau ma­lo­niai nu­ste­bin­ ta – nors mė­są, dar­žo­ves ar vai­sius ren­kuo­si ne pa­ti, jie bū­na ypač švie­ži ir ge­ros pre­ki­nės iš­vaiz­dos“, – įspū­ džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Pa­sak e. par­duo­tu­vės pir­kė­jos, pir­mo­mis šal­tos žie­mos die­no­mis ry­te už­sa­ky­tą mais­tą kur­je­ris at­ ve­žė dar tą pa­čią die­ną, ta­čiau esą vė­liau už­sa­ky­mų lai­kas prail­gė­jo. „Ne­pa­to­gu­mų tai ne­su­ke­lia, nes už­sa­kant nu­ro­do­mas pri­sta­ty­mo lai­kas. Kai pa­klau­siau kur­je­rio, jis sa­kė, kad tu­ri la­bai daug dar­bo šio­ mis šal­to­mis die­no­mis“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vė.

Vežios visą savaitgalį

Tei­gia­ma, kad sau­sio pa­bai­go­ je pra­si­dė­jus šal­čiams vie­nin­te­ lė­je Lie­tu­vo­je maž­me­ni­nio tink­lo „Ma­xi­ma“ e. par­duo­tu­vė­je lan­ky­ to­jų pa­dau­gė­jo ket­vir­ta­da­liu. „Aki­vaiz­du, kad per šal­čius žmo­ nės ieš­ko ga­li­my­bių, kaip ma­žiau ei­ti iš na­mų, to­dėl ir ren­ka­si mais­to pri­sta­ty­mą į na­mus. Šiuo me­tu iš­ nau­do­ja­me vi­sus sa­vo pa­jė­gu­mus, kad pre­kės bū­tų iš­ve­žio­tos vi­siems no­rin­tiems vil­nie­čiams. Nors įpras­ tai už­sa­ky­mą ga­li­me įvyk­dy­ti per po­rą va­lan­dų, šiuo me­tu ar­ti­miau­ sias lais­vas lai­kas yra tik pir­ma­die­ nį, vi­sas šis sa­vait­ga­lis, ku­ris pa­gal pro­gno­zes nu­ma­to­mas šal­tas, jau už­pil­dy­tas, to­dėl ieš­ko­si­me ir pa­ pil­do­mų ga­li­my­bių, kad pa­tei­sin­ tu­me vi­sų klien­tų lū­kes­čius“, – sa­ kė Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė, bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne. Tei­gia­ma, kad vil­nie­ čiams pro­duk­tus kas­dien iš­ve­žio­ ja še­ši spe­cia­liai įreng­ti au­to­mo­bi­ liai, ku­rie pre­kes ga­be­na iš Vil­niaus

„Ak­ro­po­lio“. Tei­gia­ma, kad jau me­ tus vei­kian­čio­je e-ma­xi­ma.lt par­ duo­tu­vė­je kas­dien ap­si­per­ka iki 170 vil­nie­čių. Vi­du­ti­nė pir­ki­nių krep­še­ lio kai­na – 200 li­tų.

Pristato to­liau nuo mies­tų

Dau­giau­sia kū­di­kiams skir­to­mis ir bui­ti­nė­mis pre­kė­mis pre­kiau­jan­čios e. par­duo­tu­vės as­sor­ti.lt di­rek­to­rius Ver­ne­ris Pugž­lys sa­kė šio­mis die­no­ mis pa­ste­bė­jęs 20 pro­c. išau­gu­sią e. pre­ky­bą. „Vyk­dy­ti klien­tų už­sa­ky­ mus su­spė­ja­me, nes sam­do­me kur­ je­rių tar­ny­bą, ku­ri mū­sų klien­tams pre­kes iš­ve­žio­ja vi­so­je Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu kas­dien ap­si­per­ka apie 200 pir­kė­jų, ak­ty­viau­si – did­mies­ čių gy­ven­to­jai“, – pa­sa­ko­jo V.Pugž­ lys. Vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kian­čios e. mais­to pro­duk­tų par­duo­tu­vės, val­ do­mos bend­ro­vės „Pre­kių ba­zė“, di­rek­to­rius Da­rius Ja­siu­lis ne­pas­ te­bė­jo, kad dėl šal­čių bū­tų at­si­ra­dę dau­giau klien­tų, ta­čiau esą e. pre­ ky­ba vis po­pu­lia­rė­ja. „Gal­būt ne­su­lau­kė­me di­des­nio klien­tų skai­čiaus, nes par­duo­da­ me kon­ser­vuo­tus, il­gai ga­lio­jan­čius mais­to pro­duk­tus, to­kių da­ly­kų kaip duo­nos ar pie­no klien­tai pas mus ne­ nu­si­pirks. Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai – bend­ro­vės ir ato­kes­nė­se vie­to­vė­se gy­ve­nan­tys žmo­nės. Jiems į na­mus at­ve­ža­me pa­grin­di­nių mais­to pro­ duk­tų: alie­jaus, ma­ka­ro­nų, mil­tų ir kt.“, – pa­sa­ko­jo D.Ja­siu­lis.

Karš­tą mais­tą ga­ran­tuo­ja

Šio­mis šal­to­mis die­no­mis žmo­nės in­ter­ne­tu už­si­sa­ko ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir pa­ga­min­tų pa­tie­ ka­lų. Kai lau­ke spau­džia šal­tu­kas, esą dau­giau už­sa­ky­mų su­lau­kia ir pi­ce­ri­jų tinklo „Či­li“ už­sa­ky­mų cent­ras. „Už­sa­ky­mai la­bai šok­te­lė­ jo aukš­tyn. Pas­te­bė­jo­me, kad dau­ giau karš­to mais­to ve­ža­me ne tik į na­mus, bet ir per pie­tus į įvai­rias įstai­gas. Aki­vaiz­du, kad tik tu­rė­da­ mi rim­tą prie­žas­tį žmo­nės ki­ša no­ sį iš na­mų“, – sa­kė Da­nu­tė La­šai­tė, bend­ro­vės „Či­li Hol­dings“ rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė. Pak­laus­ta, ar klien­tai ga­li ti­kė­tis, kad mais­tas ne­spės at­šal­ti, D.La­šai­tė pa­ti­ki­no, jog spe­cia­liuo­se krep­šiuo­se ve­ža­ mas mais­tas neat­šą­la net esant ga­ na že­mai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai. Šil­dy­tu­vas – tie­siai į na­mus

At­ša­lus orams suak­ty­vė­jo ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir ki­tų pre­kių

25 proc.

pa­dau­gė­jo e. par­ duo­tu­vių lan­ky­to­jų at­ša­lus orams. e. pre­ky­ba. Kaip pa­sa­ko­jo bend­ ro­vės „Se­nu­kų pre­ky­bos cent­ ras“ Elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos sky­ riaus va­do­vė Gin­ta­rė Jo­di­kai­tie­nė, nuo sau­sio pa­bai­gos e. par­duo­tu­ vės e-se­nu­kai.lt už­sa­ky­mų skai­čius išau­go 43 pro­c. „Di­džiau­sias už­sa­ky­mų srau­tas yra iš Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Bir­žų, Ši­lu­tės ir Pa­ne­vė­žio mies­tų ir ra­jo­nų. E. par­duo­tu­vė­je la­biau­ siai pa­di­dė­jo čiuo­ži­mo pre­kių, du­ ji­nių oro šil­dy­tu­vų, aku­mu­lia­to­rių, elekt­ro­ni­nių ra­dia­to­rių, snie­go va­ ly­mo įran­kių, mai­ti­ni­mo šal­ti­nių, skal­dy­mo ir ka­po­ji­mo kir­vių par­ da­vi­mas“, – var­di­jo G.Juo­di­kai­tie­ nė. Pa­sak jos, nors už­sa­ky­mų pa­ dau­gė­jo, e. par­duo­tu­vė­je dau­giau per­ka jau anks­čiau už­si­re­gist­ra­vę klien­tai, nau­jų skai­čius išau­go vos 3 pro­c.

Ku­ria­si van­giai

Pa­sak e. par­duo­tu­vės as­sor­ti.lt va­ do­vo V.Pugž­lio, Lie­tu­vo­je dar ne­su­ si­for­ma­vę pir­ki­mo e. par­duo­tu­vė­ je įpro­čiai. „Daž­niau­siai pirk­da­mi in­ter­ne­tu žmo­nės ieš­ko nuo­lai­dų, ap­si­pir­ki­mo pa­to­gu­mas jiems nė­ra prio­ri­te­tas, kaip dau­ge­ly­je ki­tų pa­ sau­lio ša­lių“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Dėl šios prie­žas­ties tra­di­ci­nės par­duo­tu­vės ne­sku­ba kel­tis į e. erd­vę. Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­ sto­vės ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­gos Ma­laš­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, žings­nis į e. pre­ky­bą Vil­niu­je pa­si­tei­si­no, bet plės­tis į ki­tus mies­tus kol kas ne­ ke­ti­na­ma.

Pre­ky­bos in­ter­ne­tu au­gi­mą pa­ ste­bin­tys ki­ti maž­me­ni­nės pre­ky­ bos tink­lai taip pat dar ne­tu­ri pla­ nų kurti e. parduotuves. „Ste­bi­me, kaip var­to­to­jai prii­ma šią nau­jo­vę, kaip e. pre­ky­bos sis­te­mą tai­ko ki­ ti, ak­ty­viai do­mi­mės jos ga­li­my­bė­ mis. Ta­čiau ar­ti­miau­siu me­tu pa­tys pre­ky­bos in­ter­ne­tu vyk­dy­ti ne­pla­ nuo­ja­me“, – sa­kė Dai­nius Dun­du­ lis, bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Pa­to­gu: įpras­tai Lie­tu­vo­je e. par­duo­tu­vių pa­slau­go­mis kas­dien nau­do­

ja­si vos ke­li šim­tai žmo­nių, ta­čiau pa­spau­dus šal­tu­kui ap­si­pirk­ti ne­i­šei­nant iš na­mų ta­po pa­to­gu dar di­des­nei da­liai žmo­nių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

šeštadienis, vasario 4, 2012

12p.

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja ne­pa­dė­jo.

pasaulis Ge­riau skur­das ir bėdos už pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Imig­ran­tai iš Af­ri­kos ir Azi­jos to­liau plūs­ta į Eu­ro­pą. Vie­ni ieš­ko­ti ge­ro gy­ve­ni­mo, ki­ti – pa­bėg­ti nuo tė­vy­nė­je gre­sian­čios mir­ties. „Nau­jie­ji ko­ri­do­riai“

Anks­čiau pa­grin­di­nis imig­ra­ci­jos ko­ri­do­rius į Eu­ro­pą bu­vo Vi­dur­ že­mio jū­ra. Ta­čiau Ita­li­jo­je, Pran­ cū­zi­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je smar­kiai su­ griež­ti­nus sie­nų ap­sau­gą nau­juo­ju imig­ra­ci­jos ke­liu ta­po ry­ti­nės Eu­ ro­pos vals­ty­bės.

An­tai, Ma­ke­do­ni­ja. Pa­sak Pran­ cū­zi­jos lei­di­nio „Le Temps“, ši skur­di Bal­ka­nų ša­lis vir­to vie­na svar­biau­sių tran­zi­to sto­te­lių.

Gre­ta ply­tų sie­nos, kaip ra­šo „Le Temps“, ant ku­rios pui­kuo­ ja­si gra­fi­tis, sim­bo­li­zuo­jan­tis Ko­ so­vo al­ba­nų su­ki­lė­lių trium­fą, sė­ di ke­lio­li­ka jau­nuo­lių iš Pa­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no.

Ma­ke­do­ni­jos Lo­ja­no gy­ven­vie­tė ne­to­li Ser­bi­jos sie­nos vei­kiau pri­ me­na pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą nei ma­žą ir jau­kų kai­me­lį. „Vis­kas pra­si­dė­jo ta­da, kai čia at­ vy­ko pir­mo­sios imig­ran­tų gru­pės.

At­vyk­da­vo po tris, kar­tais po ke­tu­

Imig­ra­ci­jos srau­tai 2009 m. Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­

ky­ta 3,5 tūkst. imig­ran­tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.

2011 m. „Fron­tex“ pa­skel­bė, kad vos per vie­ną mė­ne­sį Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­ky­ta 9,6 tūkst. imig­ran­tų.

Tai, pa­sak agen­tū­ros, ab­so­liu­tus re­ kor­das.

2010 m. ne­le­ga­lus Grai­ki­jos sie­nos kir­ti­mas su­da­rė apie 90 pro­c. vi­sų ne­le­ga­laus sie­nos kir­ti­mo ES at­ve­jų.

2009 m. šis skai­čius sie­kė 75 pro­c.

Re­mian­tis ES Dub­li­no pro­ce­dū­ra, bet ku­rio­je Bend­ri­jos vals­ ty­bė­je su­lai­ky­ti ne­le­ ga­lai iš­siun­čia­mi į tą ES ša­lį, ku­rios išo­ ri­nę sie­ną kir­to.

Dau­giau­sia iš­ siųs­ta bu­vo į Grai­ki­ją.

N o r s grai­kai sie­ kia vi­sus i m i g r­ a n ­ tus per­duo­ ti Tur­ki­jai, An­ka­ra daž­ niau­siai su­tin­ka at­gal įsi­leis­ti tik sa­ vo pi­lie­čius. Tur­ ki­jos sie­na su Ira­ nu ir Ira­ku – men­ kai sau­go­ma ir kal­ nuo­ta. Imig­ran­ tams ją kirs­ti ne­ su­dė­tin­ga.

ris žmo­nes. Da­bar at­vyks­ta de­šim­ ti­mis“, – „Le Temps“ pa­sa­ko­jo Se­ la­mas Meh­me­ti, kai­mo se­niū­nas.

22 me­tų imig­ran­tas iš Af­ga­nis­ta­ no Kha­nas žur­na­lis­tams sa­kė, kad at­vy­ko iš Kan­da­ha­ro mies­to. Ke­lia­ vo ke­lias sa­vai­tes – per Ira­ną, Tur­ ki­ją, ta­da Grai­ki­ją, kol ga­liau­siai pa­sie­kė Ma­ke­do­ni­ją.

Iš pie­čiau esan­čio Ma­ke­do­ni­jos Bi­to­los mies­to Kha­nas nu­si­ga­vo iki Lo­ja­no, iš ten ban­dė pa­tek­ti į Ser­ bi­ją. De­ja, Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai jį jau du kar­tus iš­siun­tė at­gal į Ma­ke­do­ ni­ją. Ši ša­lis da­bar ta­po jo tė­vy­ne.

Af­ga­nis­ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žmo­nės žu­ do, mirš­ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės.

Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ ve­ni­mas ge­ras.

Pa­sak Kha­no, jo ke­lio­nės tiks­las – Veng­ri­ja, o pa­skui – Va­ka­rų Eu­ ro­pa. „Po Veng­ri­jos – Aust­ri­ja, jei vis­kas vyks pa­gal pla­ną. Ta­da į Pa­ ry­žių, ten tu­riu drau­gų. Sun­kiau­sia nu­si­gau­ti į Ser­bi­ją“, – sa­vo tiks­lus žur­na­lis­tams iš­var­di­jo Kha­nas.

Vie­tos gy­ven­to­jai tei­gė, kad imig­ran­tai nak­vo­ja va­di­na­mo­sio­ se džiung­lė­se – tai brūz­gy­nų ruo­ žas tarp Lo­ja­no ir Ser­bi­jos Mi­ra­to­ va­co kai­me­lio. Ser­bi­jos kai­me, kaip ir Ma­ke­do­ni­jos pu­sė­je, dau­giau­sia gy­ve­na al­ba­nų, ta­čiau abu kai­mai at­skir­ti. „Sie­na už­da­ry­ta nuo 1993 m., – sa­kė Lo­ja­ne gy­ ve­nan­tis Ble­ri­ mas. – Se­niau šiuos du kai­ mus sie­ jo glau­d us ry­šys. Ma­ no ma­ma ir žmo­na yra iš Mi­ra­to­va­co.“ „Kur pra­ si­d e­d a as­ fal­tas – ten Ser­b i­ja, kur žvyr­ke­l is – M a ­k e d ­ o ­n i ­ ja“, – pa­tiks­ li­no vie­ti­niai.

Tie­sa, sie­ na – kruopš­ čiai sau­go­ma.

Ser­bi­jos po­li­ci­ja ir ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nai pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je ir su­lai­ko vi­sus, ku­rie ban­do kirs­ ti sie­ną. Ta­da par­siun­čia juos at­gal į Lo­ja­ną.

Or­ga­ni­zuo­tas ga­be­ni­mo tink­las

Dau­ge­lis kal­bin­tų imig­ran­tų pa­sa­ ko­jo, kad apie Lo­ja­no mies­te­lį su­ži­ no­jo ar­ba iš in­ter­ne­to, ar­ba iš drau­ gų ir pa­žįs­ta­mų.

Ta­čiau se­niū­nas S.Meh­me­ti tuo abe­jo­ja. Gar­baus am­žiaus vy­ras įsi­ ti­ki­nęs, kad Ma­ke­do­ni­jo­je vei­kia ge­ rai or­ga­ni­zuo­tas ne­le­ga­lios imig­ra­ci­ jos tink­las. Jo tei­gi­mu, or­ga­ni­za­to­riai pa­si­tin­ka imig­ran­tus pie­ti­niuo­se Gev­ge­li­jos ir Bi­to­los mies­tuo­se, o pa­skui at­ve­ža juos čia. „Tie, ku­riuos pa­gau­na Ta­ba­nov­ cės sie­nos pe­rė­ji­mo punk­te, taip pat at­si­du­ria čia“, – pa­sa­ko­jo se­ niū­nas.

Kai­mo gy­ven­to­jai sa­kė, kad Lo­ ja­ne jie nie­kuo­met ne­ma­tė Ma­ke­ do­ni­jos po­li­ci­jos. Pa­sie­ny­je pa­tru­ liuo­ja tik Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai. Čia nė­ra ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos, o žie­mos – šal­tos. „Visi čia el­gia­si taip, tar­si jie (imig­ran­tai) neeg­z is­t uo­t ų“, – skun­dė­si S.Meh­me­ti.

Nors ES su Ser­bi­ja ir Ma­ke­do­ni­ ja yra pa­si­ra­šiu­sios su­si­ta­ri­mą dėl ne­le­ga­lių imig­ran­tų, Ma­ke­do­ni­jo­ je iki šiol įsteig­tas vos vie­nas pa­bė­ gė­lių su­lai­ky­mo cent­ras, vei­kian­tis ša­lies sos­ti­nė­je Skop­jė­je.

O imig­ran­tų srau­tas iš Grai­ki­ jos au­ga kaip ant mie­lių, nes dau­ ge­lis jų ke­liau­ja į Eu­ro­pą per Ma­ ke­do­ni­ją, užuo­t pa­si­rin­kę ke­lio­nę per Bul­ga­ri­ją, nes šios sie­na sau­ go­ma griež­čiau. „Už šios upės – Eu­ro­pa“

Grai­kams ne­le­ga­lai ke­lia ne ma­ žes­nį gal­vos skaus­mą nei ma­ke­do­ nams.

Vo­kie­čių dien­raš­čio „Ta­ges-An­ zei­ger“ žur­na­lis­tai šių me­tų pra­ džio­je lan­kė­si Tur­ki­jos ir Grai­ki­ jos pa­sie­ny­je esan­čiuo­se kai­muo­se ir mies­tuo­se.

Jiems pa­vy­ko pa­kal­bin­ti čia bū­ riais trau­kian­čius imig­ran­tus. „Ma­to­te? Už šios upės – Eu­ro­pa.

Ten vis­kas pa­pras­čiau. Ten bū­si­te lai­min­gi, la­bai lai­min­gi“, – imig­ ran­tams tą pa­čią dai­ne­lę dai­nuo­ ja kont­ra­ban­di­nin­kas, stum­da­mas val­tį nuo kran­to Tur­ki­jo­je. Šią is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo vie­nas kal­bin­tas ne­le­ga­las. Pa­sak jo, po de­šim­ties mi­nu­čių ke­lio­nės kiek

Pa­vo­jus: Grai­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos pa­rei­gū­nai ne­le­ga­lius imig­ran­tus va­di­n

pa­trū­ni­ju­sia val­ti­mi Ev­ro upe – jie jau Eu­ro­po­je ir tai svar­biau­sia.

Ap­sup­tas suar­tų lau­kų ne­grįs­ tas ir neas­fal­tuo­tas pur­vi­nas ta­kas nuo upės vin­giuo­ja link Nea Vy­sos mies­te­lio.

Vaiz­das – at­šiau­rus. Pil­kas be la­pų me­dis, krū­va su­si­spie­tu­sių pilkš­vų na­mų, pa­lai­di šu­nys ir vie­ na­me iš na­mų, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tai, ry­man­ti se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris. Tar­si lau­kian­ti at­vy­kė­lių.

Kaž­ka­da Nea Vy­so­je gy­ve­no 7 tūkst. žmo­nių, da­bar li­ko apie 2 tūkst. Kaip sa­ko vie­ti­niai, jau­ni grai­kai iš čia pa­ bė­go į Vo­kie­ti­ją ar Švei­ca­ri­ją. Da­bar mies­tas – apy­tuš­tis. „Tik se­nie­ji gy­ven­to­jai dar li­ko čia. Ką aš ga­liu pa­da­ry­ti?“ – sa­kė 30-me­tis Gior­gas, vie­tos ka­vi­nės sa­vi­nin­kas. Čia pat vy­ras pri­dū­rė, kad į mies­ tą pa­sta­ruo­ju me­tu bū­riais trau­kia imig­ran­tai. Pak­laus­tas, ku­ri jie ei­na, Gior­gas at­sa­kė: „Iš kur aš ži­nau...

Bet aš jiems pa­de­du. Jie daž­niau­siai atei­na nuo ko­jų iki gal­vos per­mir­kę – mo­te­rys ir vai­kai. Aš duo­du jiems pie­no, ar­ba­tos, šio to už­kas­ti. Ta­ čiau ki­ti žmo­nės mies­te­ly­je bi­jo jų.

Ko­kių li­gų dar at­neš?“ Grai­kas sa­kė, kad imig­ran­tai žings­ niuo­ja ge­le­žin­ke­lio bė­giais. Daž­niau­ siai bū­na gru­pės po de­šimt.

At­pa­žin­ti juos ne­sun­ku – su­ si­vė­lę plau­kai, pur­vi­ni dra­bu­žiai, daž­niau­siai iš­tep­ti žo­le ir, ži­no­ma, ne­tai­syk­lin­ga ang­lų kal­ba, ku­ria jie ban­do su­si­kal­bė­ti su vie­ti­niais.

Ki­tas mies­te­lio gy­ven­to­jas 67erių ūki­nin­kas Kos­tas Ar­va­ni­ti­dis sa­ko, kad imig­ran­tai – ne­lai­mė. „Jie ei­na sau­su­ma, plau­kia upe.

Ei­na per vis­ką. Vai­kai, kū­di­kiai...

Nuo čia iki sie­nos – 5 ki­lo­met­rai, o jie vi­si per­mir­kę. Tai siau­bin­ga“, – sa­kė ūki­nin­kas.

Ge­riau ken­tė­ti, nei mir­ti

Ta­čiau, re­gis, tik grai­kams at­ro­do, kad imig­ran­tų da­lia – ne­pa­ke­lia­ma.

Pa­tys at­vy­kė­liai tvir­ti­na, kad Grai­ ki­ja – ro­jus, pa­ly­gin­ti su tuo, kas jų lau­kia tė­vy­nė­je. Žur­na­lis­tų mies­te su­tik­ti imig­ ran­tai – 4 pa­kis­ta­nie­čiai ir 6 af­ga­ nis­ta­nie­čiai – džiau­gė­si, kad pa­ga­ liau pa­sie­kė Eu­ro­pą. Tie­sa, vy­rai lau­kia, kol juos iš­veš po­li­ci­ja, nes bu­vo su­lai­ky­ti. Jau­niau­sias jų – 17 me­tų Ab­dul­mo­bee­nas, bent to­kiu var­du jis pri­si­sta­tė.

Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad ke­lia­vo pen­kias sa­vai­tes, o pa­sta­rą­sias dvi die­nas ne­tu­rė­jo nė kąs­nio bur­no­je.

Tė­vy­nė­je Af­ga­nis­ta­ne jis dir­bo mui­ lo par­duo­tu­vė­je, o tė­vas į ke­lio­nę jį iš­lei­do įda­vęs 5 tūkst. do­le­rių.

11

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Ne­ra­mu­mai ­ ne­slops­ta

Ra­gi­na ­ boi­ko­tuo­ti

Šal­čio ­ au­kos

Egip­to sos­ti­nė­je va­kar vėl plyks­te­lė­jo pro­tes­tuo­to­jų ir po­li­ci­nin­kų su­si­rė­mi­mai; te­ be­si­tę­sia ne­ra­mu­mai, ku­ riuos su­kė­lė po fut­bo­lo rung­ ty­nių ki­lu­sios riau­šės, ku­rios pa­rei­ka­la­vo 74 gy­vy­bių. Riau­ šių po­li­ci­ja pa­lei­do aša­ri­nių du­jų į žmo­nes, mė­tan­čius ak­ me­nis į pa­rei­gū­nus.

Uk­rai­nos ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės prie Tarp­tau­ti­nės le­do ri­tu­lio fe­de­ra­ci­jos Ciu­ri­ che su­ren­gė ak­ci­ją, ap­si­ren­ gu­sios ka­li­nių dar­bi­niais dra­ bu­žiais. Taip ak­ty­vis­tės rei­ka­ la­vo, kad fe­de­ra­ci­ja at­si­sa­ky­ tų reng­ti 2014 m. pa­sau­lio le­ do ri­tu­lio čem­pio­na­tą Bal­ta­ ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą apė­mu­si smar­kių šal­ čių ban­ga Len­ki­jo­je nuo praė­ ju­sios sa­vai­tės nu­si­ne­šė jau 37 žmo­nių gy­vy­bę. Kai ku­ riuo­se ša­lies re­gio­nuo­se tem­ pe­ra­tū­ra bu­vo nu­kri­tu­si iki 35 laips­nių šal­čio. Es­ti­jo­je šią sa­ vai­tę ras­ta pir­mo­ji šiais me­ tais šal­čio au­ka, Uk­rai­no­je jų skai­čius vir­ši­jo šim­tą.

žsienyje nei mir­tis tėvynėje Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos pa­sie­ny­ je ap­si­lan­kę ame­ri­kie­čių dien­raš­čio „Was­hing­ton Post“ žur­na­lis­tai su­ti­ ko 30-me­tį Ka­ri­mą. Vy­ras sa­kė, kad yra iš Tu­ni­so, o už tai, kad pa­siek­tų Grai­ki­ją, su­plo­jo 1 tūkst. eu­rų.

Ta­čiau, re­gis, jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio, ku­ris pri­pa­ži­no, kad no­ri na­mo, o ne į Eu­ro­pą.

Ke­lio­nė­je Ka­ri­mas su­ži­no­jo, kad su­si­rgo jo mo­ti­na. Ta­čiau pa­sas li­ko pas ke­lio­nės or­ga­ni­za­to­rius, to­dėl vy­ras yra „įka­lin­tas“ Grai­ki­jo­je. „No­riu at­gal į Tu­ni­są. To­dėl vis­ ką pa­da­ry­siu, tu­riu pa­da­ry­ti. Tai pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas. Aš lik­siu sa­vo ša­ly­je. Taš­kas, – be­veik verk­da­mas sa­kė vy­ras. – Man nie­ kur ne­si­se­ka – nei Tu­ni­se, nei Tur­ ki­jo­je, nei Grai­ki­jo­je.“ Imig­ran­tų skai­čius au­ga

na tik­sin­čia bom­ba.

„Čia (Grai­ki­jo­je – red. pa­st.) bent jau bai­mės ne­jau­čiu. Af­ga­nis­ ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žu­do, mirš­ ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės.

Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ve­ni­mas ge­ ras“, – sun­kiai žo­džius rin­ko af­ga­ nis­ta­nie­tis. To pa­ties am­žiaus Ja­ we­das Me­sa­vis, žur­na­lis­tų su­tik­tas ne­to­li nuo sie­nos esan­čia­me Alek­ sand­ru­po­lio mies­te, pa­pa­sa­ko­jo, kad tė­vy­nė­je Pa­kis­ta­ne ne­tu­ri net drau­gų – vi­si jie žu­vo.

Ja­we­das nie­kuo­met ne­lan­kė mo­ kyk­los, o jo tė­vas mi­rė, kai jam bu­ vo vos ket­ve­ri. Jis ti­ki­si Eu­ro­po­je ras­ti dar­bą ir pa­dė­ti sa­vo na­miš­ kiams, kad šie bent jau ga­lė­tų lan­ ky­ti mo­kyk­lą.

Kaip ir Ab­dul­mo­bee­no, Ja­we­do ke­lio­nė į Eu­ro­pą bu­vo pra­ga­riš­ka.

Ira­ne jį pa­šo­vė sie­nos ap­sau­gos pa­ rei­gū­nai. Kai tik pa­te­ko į iš­sva­jo­tą­ ją Grai­ki­ją, bu­vo nu­siųs­tas į Fy­la­ kio pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą.

Są­ly­gos ten, pa­sak jo, sun­kios – vie­na lo­va trims žmo­nėms, ne­ šva­ra...

Da­bar jis glau­džia­si Alek­ sand­ru­po­ly­je esan­čio­je vai­kų prie­glau­do­je. Čia gy­ve­na vai­kai, ku­riuos su­čiu­po po­li­ci­ja ir ku­rie ne­tu­ri tė­vų ar glo­bė­jų. Kaip tvir­ ti­no žur­na­lis­tams prie­glau­dos va­ do­vai, vien per pa­sta­ruo­sius tris

„Scan­pix“ nuo­tr.

mė­ne­sius į prie­glau­dą bu­vo at­ga­ ben­ta net 250 vai­kų. Tarp nau­jų­jų gy­ven­to­jų bu­vo ir paaug­lių iš So­ ma­lio, dir­bu­sių pro­sti­tu­tė­mis.

Ja­we­das ne­nu­tuo­kia, ką da­rys to­liau. „Į Ita­li­ją. Ta­čiau kont­ra­ban­ di­nin­kams rei­kės dar 4 tūkst. do­ le­rių“, – sa­kė vai­ki­nas. Tie­sa, jis

pri­dū­rė, kad di­džiau­sia jo sva­jo­nė – Nor­ve­gi­ja. „Žmo­nės sa­ko, kad Nor­ve­gi­ja – ge­rai. Pa­kis­ta­ne – pa­vo­jin­ga. Ne­ pa­ly­gin­si su Eu­ro­pa. Ga­liu drą­siai vi­siems drau­gams pa­sa­ky­ti – jei už­dir­ba­te, va­žiuo­ki­te čia“, – kal­ bė­jo Ja­we­das.

Į Nea Vy­są va­ka­rop at­vyks­ta au­to­ bu­sas. Tai, anot vie­ti­nių, po­li­ci­ja.

Iš­li­pę pa­rei­gū­nai sa­ko, kad su­rinks vi­sus ne­le­ga­lus ir nu­ga­bens į su­ lai­ky­mo cent­rą. Tie­sa, nau­dos iš to ma­žai, nes cent­rai – per­pil­dy­ti, nau­jo­kus pa­tik­rins, už­re­gist­ruos, o ta­da vei­kiau­siai pa­leis.

Vos prieš ke­le­rius me­tus Grai­ki­jos Ev­ro re­gio­nas bu­vo Eu­ro­pos už­kam­ pis. Da­bar tai ne­le­ga­lų iš Af­ri­kos ir Azi­jos su­lai­ky­mo cent­ras. Pa­na­šiai kaip Ita­li­jos Lam­pe­dū­zos sa­la. Grai­ kai va­di­na šį re­gio­ną tik­sin­čia bom­ ba. Jau ku­ris lai­kas grai­kų pa­rei­gū­ nams čia pa­de­da ES sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai iš „Fron­tex“ agen­tū­ros, ku­ri at­sa­kin­ga už išo­ri­nių Bend­ri­jos sie­nų ap­sau­gą.

Syl­ves­te­ris Die­te­re­nas, „Fron­ tex“ pa­rei­gū­nas, ko­man­di­ruo­tas iš Olan­di­jos, sa­kė, kad Tur­ki­jos ir Grai­ki­jos sie­na – di­džiu­lė bė­da.

„Žmo­nės Eu­ro­po­je net ne­ži­no, kas čia de­da­si. O tu­rė­tų. Vi­si, ku­ rie no­ri, ga­li pa­žiū­rė­ti“, – iro­ni­za­ vo pa­rei­gū­nas, ku­ris su 174 ko­le­go­ mis iš 26 ES ša­lių da­bar pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je. „Fron­tex“ pa­jė­gas pa­sie­ny­je su­ da­ro ne tik pa­tru­liai, ta­čiau ir tar­ dy­to­jai, do­ku­men­tų klas­to­ji­mo spe­cia­lis­tai, ver­tė­jai.

Vi­si pa­rei­gū­nai gink­luo­ti, ap­rū­ pin­ti nau­jau­sia ste­bė­ji­mo tech­ni­ka, net sraig­tas­par­niais. „Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti Grai­ki­ jos po­li­ci­jai, ypač dėl imig­ra­ci­jos, nes ge­rai iš­ma­no­me šią sri­tį, – sa­ kė Ben­ja­mi­nas Le­coin­te, Pran­cū­ zi­jos sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nas, ste­bin­tis pa­sie­nį su pa­rei­gū­nais iš Por­tu­ga­li­jos ir Ru­mu­ni­jos.

Tie­sa, grai­kai sa­ko, kad jau neap­ sieis be ge­rai sau­go­mo bar­je­ro pa­ sie­ny­je, ta­čiau pik­ti­na­si, kad ES prie šio pro­jek­to ne­pri­si­dės nė cen­tu. „ES pa­li­ko mums tvar­ky­tis su šia pro­ble­ma, – pik­ti­no­si Evan­ge­las Ma­ras­lis, Nea Vy­sos mies­te­lio me­ ras. – Ta­čiau šie žmo­nės juk ne­no­ ri lik­ti Grai­ki­jo­je, jie juk ke­liau­ja į Eu­ro­pą.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

47,5

tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Žmo­nių kont­ra­ban­da – pel­nin­gas vers­las Pa­sie­nie­čiai sa­ko, kad ne imig­ran­ tai yra jų prie­šai, o žmo­nių kont­ra­ ban­da už­sii­man­tys as­me­nys. Šie at­rė­žia, kad vers­las – la­bai pel­nin­ gas ir ri­zi­kuo­ti ver­ta.

Pla­nas: dau­ge­liui ne­le­ga­lių imig­

ran­tų kont­ra­ban­di­nin­kai pa­rū­pi­ na ne­tik­rus do­ku­men­tus, to­dėl jų ta­pa­ty­bę, pa­sak pa­rei­gū­nų, sun­ku nu­sta­ty­ti. „Scan­pix“ nuo­tr.

An­tai Mu­ra­tas, gy­ve­nan­tis Tur­ki­ jos pa­sie­nio mies­te Edir­nė­je, ku­ rį su­ti­ko vo­kie­čių lei­di­nio „Ta­gesAn­zei­ger“ žur­na­lis­tai.

Ofi­cia­liai elekt­ri­ku ir tak­sis­tu dir­ban­tis vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ver­čia­si imig­ran­tų per sie­ną ga­ be­ni­mu. „Ara­bai, ira­nie­čiai, ira­kie­čiai, pa­les­ti­nie­čiai – vi­si jie no­ri į Eu­ro­ pą. Mes jiems su­vei­kia­me Jung­ti­ nių Tau­tų pa­bė­gė­lių pa­sus. Stam­ bu­le. Daž­niau­siai per­ka­me juos in­ter­ne­tu. Pa­ro­dai šį pa­są tur­ kų po­li­ci­jai ir gy­venk čia dve­jus

me­tus ne­truk­do­mai“, – pa­sa­ko­ jo Mu­ra­tas.

Sie­ną sau­gan­tys pa­rei­gū­nai tei­ gė, kad re­tai ka­da ži­no, iš ko­kios ša­lies at­vy­ko imig­ran­tas, nes jų do­ku­men­tai – klas­to­tės.

Kaip pa­sa­ko­jo pa­sie­nie­čiai, imig­ran­tai iš Šiau­rės Af­ri­kos me­ luo­ja, kad jie pa­les­ti­nie­čiai, iš Azi­ jos – kad ki­lę iš Af­ga­nis­ta­no, o iš Vi­du­rio Af­ri­kos – kad at­si­bel­dė iš So­ma­lio.

Kont­ra­ban­d a be­s i­ver­č ian­t is Mu­ra­tas ti­ki­no, kad nau­do­tis jo pa­slau­go­mis ap­si­mo­ka. Jo tei­gi­ mu, ke­lio­nės per sie­ną kai­na vie­ nam žmo­gui – vi­du­ti­niš­kai tūks­ tan­tis eu­rų. „Pa­ti­kė­ki­te, ver­ta mo­kė­ti“, – rek­la­ma­vo vers­lą vy­ras. 2003 m. ap­suk­ruo­lis bu­vo suim­tas po­li­ci­

jos ir be­lan­gė­je pra­lei­do 42 die­ nas. De­ja, sun­kios die­nos atė­jo ir jam – baus­mės už ne­le­ga­lų žmo­ nių ga­be­ni­mą Tur­ki­jo­je da­bar su­ griež­tė­jo. „Ka­lė­ji­me ga­li pra­leis­ti net tre­ jus me­tus“, – įspė­jo Mu­ra­tas.

Ta­čiau Tur­ki­jos pa­sie­ny­je gy­ve­ nan­tys tur­kai ste­bi­si – tur­kų po­li­ ci­ja nie­kuo­met ne­stab­do ir ne­tik­ ri­na įtar­ti­nų au­to­mo­bi­lių, ku­riais ga­be­na­mi imig­ran­tai. „Ne­ži­nau, ko­dėl po­li­ci­ja jų (kont­ra­ban­di­nin­kų) ne­stab­do, – ste­bė­jo­si vie­nas tur­kas ūki­nin­kas iš Ka­raa­ga­co kai­mo, ne­to­li Grai­ ki­jos sie­nos. – Net jei pa­gau­na, jie nie­ko ne­da­ro. Už­pil­do kaž­ko­kius do­ku­men­tus, o juos kont­ra­ban­di­ nin­kai pa­skui iš­me­ta.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

12

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Geidžiamiausios pasaulio moterys

1. Sofia Vergara

Remdamasis maždaug milijonų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžiamiausių pasaulyje moterų sąrašą. Pirmoji vieta atiteko Kolumbijos aktorei Sofiai Vergarai, kuri pernai tenkinosi trečia vieta.

19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o trečią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mergina su drakono tatuiruote“ holivudinėje ekranizacijoje.

2. Kate Upton

Gal­vą ap­su­ko mei­lė Ava­ri­ją pa­ty­ru­sio Ita­li­jos krui­ zi­nio lai­vo ka­pi­to­no Fran­ces­co Schet­ti­no as­me­ni­nė­je ka­ju­tė­je na­rai ra­do mo­te­riš­kų dra­bu­žių ir apa­ti­nių. Ki­lo įta­ri­mų, kad jie pri­ klau­so jau­nai mol­da­vei Dom­ni­ cai Ce­mor­tan.

Ita­li­jos pro­ku­ro­rai tre­čia­die­nį iš­ kvie­tė 25 me­tų mo­te­rį į ap­klau­są.

Ji už­tru­ko še­šias va­lan­das. Ita­li­ jos ži­niask­lai­da taip pat pra­ne­ša, kad bu­vu­si krui­zi­nio lai­vo šo­kė­ja D.Ce­mor­tan pri­si­pa­ži­no my­lin­ti 52 me­tų ka­pi­to­ną, tu­rin­tį žmo­ną ir paaug­lę duk­te­rį. „My­liu jį ir ne­no­riu, kad jo re­ pu­ta­ci­ja žlug­tų. Vi­si jį puo­la“, – 25-erių mol­da­vės žo­džius ci­ta­vo Ita­li­jos laik­raš­čiai, rem­da­mie­si pro­ku­ro­rų žo­džiais.

Ke­lei­viai ma­tė F.Schet­ti­no ir D.Ce­mor­tan kar­tu va­ka­rie­niau­ jan­čius lem­tin­gą sau­sio 13-osios va­ka­rą, kai dau­giau nei 114 tūkst. to­nų lai­vas su 4200 ke­lei­vių už­ plau­kė ant uo­los. Pa­sak liu­dy­to­jų, jie gė­rė rau­do­ną­jį vy­ną, o iki ava­ ri­jos tuo me­tu bu­vo li­kę maž­daug 40 mi­nu­čių.

Mol­da­vė pro­ku­ro­rams pri­si­pa­ ži­no, kad F.Schet­ti­no pa­kvie­tė ją ant ka­pi­to­no til­te­lio pa­si­gro­žė­ti tra­di­ci­ja, kai lai­vas svei­ki­na Džil­ jo sa­los gy­ven­to­jus. Ma­no­ma, kad bū­tent šis poel­gis bu­vo ne­lai­mės prie­žas­tis, nes lai­vas pri­plau­kė per­ne­lyg ar­ti kran­to.

By­lą ti­rian­tis pro­ku­ro­ras Fran­ ces­co Ve­ru­sio sa­kė, kad D.Ce­ mor­tan pa­ro­dy­mai la­bai svar­ būs ir pa­dės iš­siaiš­kin­ti, kas vy­ko

ant ka­pi­to­no til­te­lio ir ar ka­pi­to­ no dė­me­sys bu­vo blaš­ko­mas, kaip tvir­ti­no ke­li jo pa­dė­jė­jai.

Mol­da­vei jo­kių įta­ri­mų nė­ra pa­ teik­ta. Ka­pi­to­nas F.Schet­ti­no kal­ ti­na­mas ne­ty­či­ne žmog­žu­dys­te ir tuo, kad pa­li­ko lai­vą anks­čiau už ke­lei­vus ir ki­tus įgu­los na­rius.

Ka­pi­to­nui skir­tas na­mų areš­tas, jam gre­sia 12 me­tų ka­lė­ji­mo.

Per lai­vo ka­tast­ro­fą žu­vo 17 žmo­nių, dar 15 lai­ko­mi din­gu­siais be ži­nios. Šią sa­vai­tę gel­bė­to­jai nu­spren­dė nu­trauk­ti jų paieš­ką.

Bend­ro­vė „Cos­ta Crui­ses“, ku­ riai pri­klau­so ava­ri­ją pa­ty­ręs lai­ vas, nu­spren­dė jį su­pjaus­ty­ti ir uti­li­zuo­ti. Tai ga­li už­truk­ti me­tus.

Ant šo­no 80-ia laips­nių pa­ svi­ręs ir į dug­ną at­si­rė­męs lai­ vas ky­šo iš van­dens, bet jo pa­dė­ tis ne­sta­bi­li. Tre­čia­die­nį jis dar pa­ju­dė­jo ke­liais cen­ti­met­rais, ir gel­bė­to­jams vėl te­ko nu­trauk­ ti de­ga­lų pum­pa­vi­mą iš lai­vo re­ zer­vua­rų. „Cos­ta Con­cor­dia“ bu­vo plau­ kio­jan­tis pra­ban­gus vieš­bu­tis, į ku­rį ke­lei­viai li­po tu­rė­da­mi daug pi­ni­gų, bran­ge­ny­bių ir ki­tų ver­ tin­gų daik­tų. Eva­kuo­da­mie­si ke­ lei­viai vi­sa tai pa­li­ko lai­ve, to­dėl bai­mi­na­ma­si, kad lo­bių ieš­ko­to­jai ar­ba Ita­li­jos ma­fi­ja ne­pra­leis pro­ gos ne­tei­sė­tai pa­si­pel­ny­ti.

Ta­čiau pa­kran­tės ap­sau­gos pa­ rei­gū­nas lei­te­nan­tas Mas­si­mo Mac­che­ro­ni už­tik­ri­no, kad lai­ vas sau­go­mas 24 va­lan­das per pa­rą, to­dėl nie­kas prie jo ne­ga­lės priar­tė­ti. „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

3. Rooney Mara

rams pri­si­pa­ži­no my­lin­ti 52-ejų ka­pi­to­ną F.Schet­ti­no.

„Reu­ters“ nuo­tr.

5. Nicki Minaj

Pros­ti­tu­ci­jos le­ga­li­ za­vi­mo įsta­ty­mas Vo­kie­ti­jo­je vei­kia jau de­šimt me­tų, bet taip ir ne­da­vė to­kių re­zul­ta­tų, ko­ kių bu­vo ti­ki­ma­si.

Re­zul­ta­tas: se­niau­sios pro­fe­si­jos le­ga­li­za­vi­mo įsta­ty­mas pa­dė­jo vieš­na­m

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci Lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­nin­kai

2002 m. sau­sį Vo­kie­ti­jo­je įsi­ga­lio­ jo As­me­nų, ku­rie ver­čia­si pro­sti­tu­ ci­ja, san­ty­kių tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo įsta­ty­mas. Pros­ti­tu­ci­ja bu­vo įtei­ sin­ta kaip le­ga­li pro­fe­si­ja ir pra­ra­ do amo­ra­lios veik­los sta­tu­są, vieš­ na­mių sa­vi­nin­kai ga­vo vers­li­nin­kų sta­tu­są ir tei­sę sam­dy­ti mo­te­ris pa­ gal dar­bo su­tar­tis. Sek­so pra­mo­nės dar­buo­to­jos įsi­pa­rei­go­jo mo­kė­ ti mo­kes­čius, o mai­nais ga­vo tei­sę į so­cia­li­nę ap­sau­gą: pen­si­ją, svei­ka­ tos drau­di­mą, be­dar­bio pa­šal­pą. Įs­ta­ty­mo au­to­rių tiks­lai bu­vo ge­ ri: ap­gin­ti lais­vo el­ge­sio mer­gi­nų tei­ses, su­teik­ti joms so­cia­li­nę ap­ sau­gą ir ga­li­my­bę jung­tis į pro­fe­ si­nes są­jun­gas.

Bet da­bar api­bend­rin­da­mi de­ šimt­me­čio re­zul­ta­tus eks­per­tai ap­ gai­les­tau­da­mi kons­ta­tuo­ja: iš pro­ sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo Vo­kie­ti­jo­je dau­giau­sia lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai, o pa­čioms se­niau­sios pro­ fe­si­jos at­sto­vėms gy­ve­ni­mas be­ veik ne­pa­si­kei­tė. Į pro­sti­tu­tes žiū­ri­ma krei­vai

Jaus­mai: kaip ra­šo Ita­li­jos laik­raš­čiai, 25 me­tų D.Ce­mor­tan pro­ku­ro­

4. Miranda Kerr

„Įs­ta­ty­mas ma­žai ką te­pa­kei­tė. Tik ne­dau­ge­lis mer­gi­nų su­da­ro dar­bo su­tar­tis, dau­gu­ma no­ri dirb­ti be su­tar­čių, kaip lais­vai sam­do­mos dar­buo­to­jos“, – nau­jie­nų agen­tū­ rai DPA pri­pa­ži­no stam­baus Kel­ no vieš­na­mio „Pas­cha“ sa­vi­nin­ kas Ar­mi­nas Lobs­chei­das.

Vy­ro žo­džius pa­tvir­ti­na ir sta­ tis­ti­niai duo­me­nys: jie ro­do, kad

tik 1 pro­c. sek­so pra­mo­nės dar­ buo­to­jų tu­ri dar­bo su­tar­tis. Pa­ sak Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nės šei­mos, sen­jo­rų, mo­te­rų ir jau­ni­mo mi­nis­ te­ri­jos, se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­vės itin re­tai krei­pia­si so­cia­li­ nės pa­ra­mos.

Mo­te­rims iki šiol kai­ nuo­ja daug mo­ra­li­ nių pa­stan­gų pa­ra­ šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­liuo­se do­ku­ men­tuo­se pil­dant skil­tį apie užim­tu­mą.

Pros­ti­tu­čių in­te­re­sus gi­nan­čio ju­dė­ji­mo „Hyd­ra“ at­sto­vai tei­gia, kad to prie­žas­tis yra vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Esą žmo­nės iki šiol krei­ vai žiū­ri į se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­ves. „Mo­te­rims, ku­rios pi­ni­gų už­si­ dir­ba par­da­vi­nė­da­mos sa­ve, iki šiol kai­nuo­ja daug mo­ra­li­nių pa­stan­gų pa­ra­šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­ liuo­se do­ku­men­tuo­se pil­dant skil­ tį apie užim­tu­mą“, – vie­na­me pra­ ne­ši­me tei­gė „Hyd­ra“.

55 me­tų A.Lobs­chei­das pri­pa­žįs­ ta, kad iš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­ci­jos dau­giau­sia iš­lo­šė vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai. Jo in­ty­mių pa­slau­gų įstai­ go­je dir­ba apie šim­tą pro­sti­tu­čių.

Ypač daug dar­bo jos tu­ri vyks­tant tarp­tau­ti­nėms mu­gėms. „Pa­vyz­džiui, anks­čiau ne­ga­lė­ jau rek­la­muo­ti sa­vo vers­lo, o da­ bar tai ofi­cia­liai lei­džia­ma“, – sa­ kė A.Lobs­chei­das, ro­dy­da­mas į di­džiu­lį pla­ka­tą, puo­šian­tį vieš­na­ mio pa­sta­tą.

Po­li­ci­jai – dau­giau rū­pes­čių

2002 m. įsta­ty­mas įtei­si­no vi­sų rū­ šių ero­ti­nes pa­slau­gas – nuo vieš­ na­mių ir pa­ly­do­vių agen­tū­rų iki sek­so pa­slau­gų te­le­fo­nu ir gat­vės pro­sti­tu­ci­jos. Ypač iš­po­pu­lia­rė­ jo va­di­na­mie­ji vie­no­do mo­kes­čio klu­bai, ku­riuo­se už maž­daug 20 eu­rų (70 li­tų) klien­tas ga­li my­lė­tis su tiek mo­te­rų, kiek tik no­ri.

Ta­čiau ši nau­jo­vė tu­ri ir ki­tą pu­ sę. Po­li­ci­jai ta­po sun­kiau ko­vo­ti su ne­tei­sė­tais san­do­riais ir ki­tais pa­ žei­di­mais sek­so pra­mo­nė­je. Da­bar pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę įsi­kiš­ti tik tuo at­ve­ju, kai tu­ri tvir­tų įta­ri­mų ar­ba įro­dy­mų dėl ne­tei­sė­tos veik­los.

Ki­ta pro­ble­ma – pre­ky­ba žmo­ nė­mis. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos už­sa­ ky­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad ša­ly­ se, kur įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja, to­kios pre­ky­bos at­ve­jų fik­suo­ja­ma ge­ro­kai dau­giau. „Ša­ly­se, ku­rio­se įtei­sin­ta pro­ sti­tu­ci­ja, sek­so pa­slau­gų pa­klau­ sa ge­ro­kai di­des­nė nei ten, kur tai drau­džia­ma. Ati­tin­ka­mai ir pro­sti­ tu­čių ten yra dau­giau. O tarp jų bū­ na ne­ma­žai to­kių, ku­rios to­se ša­ly­ se at­si­dū­rė ne­le­ga­liai“, – paaiš­ki­no

13

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Geidžiamiausios pasaulio moterys

6. Emma Stone

7. Scarlett Johansson

8. Kim Kardashian

9. Rihanna

10. Candice Swanepoel

Že­ne­va ne­te­ko sau­gaus ir ra­maus mies­to ti­tu­lo Bai­gė­si tie lai­kai, kai dip­lo­ma­tai ir ban­ki­nin­kai ga­lė­jo vaikš­ti­nė­ti po Že­ne­vą ne­si­bai­min­da­mi, kad kas nors pa­vogs jų la­ga­mi­nė­lius. Va­ gys­čių – pra­de­dant pi­ni­gi­nė­mis ir bai­giant au­to­mo­bi­liais – skai­ čius Švei­ca­ri­jo­je per­nai šok­te­lė­ jo 23 pro­c.

Svars­to iš­si­kraus­ty­ti

mių sa­vi­nin­kams, bet ne pa­čioms pro­sti­tu­tėms.

AFP nuo­tr.

i­ja ne­pa­dė­jo vie­nas ty­ri­mo au­to­rių Hei­del­ber­ go uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Axe­lis Dre­he­ris.

2007 m. Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ ja įsto­jo į ES, ir šios ša­lies pi­lie­čiai ga­vo tei­sę be vi­zų ke­liau­ti Bend­ri­ jos te­ri­to­ri­jo­je. Tuo pat me­tu Vo­ kie­ti­jo­je la­bai pa­gau­sė­jo bul­ga­rių ir ru­mu­nių pro­sti­tu­čių. Dau­gu­ma jų ne­mo­ka nei vo­kie­čių kal­bos, nei ži­no sa­vo tei­ses. Į po­li­ci­ją jos ne­ si­krei­pia vien to­dėl, kad pa­rei­gū­ nus lai­ko to­kiais pat ko­rum­puo­ tais, kaip ir sa­vo tė­vy­nė­je.

Pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris pa­tei­ kė to­kius skai­čius: „Vo­kie­ti­jo­je, kur pro­sti­tu­ci­ja įtei­sin­ta, dir­ba 60 kar­tų dau­giau pro­sti­tu­čių, nei Šve­ di­jo­je, kur ši veik­la už­draus­ta. Bet Vo­kie­ti­jo­je už­fik­suo­ta 62 kar­tus dau­giau pre­ky­bos žmo­nė­mis at­ve­jų nei Šve­di­jo­je, nors šio­je yra de­šimt kar­tų ma­žiau gy­ven­to­jų.“ Ar rei­kia griež­tin­ti įsta­ty­mą?

Ke­lių že­mių vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rai pa­ra­gi­no griež­čiau re­gu­liuo­ti pro­sti­tu­ci­ją – draus­ti ją tam tik­ro­ se vie­to­se, ri­bo­ti lai­ką ar­ba rek­la­ mą.

Vo­kie­ti­jos val­dan­čio­sios Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­gos par­la­ men­ta­ras Step­ha­nas Maye­ris ne­ se­niai pa­reiš­kė, kad pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mas bu­vo klai­da, ku­ri tik pa­kurs­tė nu­si­kals­ta­mu­mą rau­ do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­luo­se. Po­li­ ci­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Bern­har­das Witt­hau­tas

taip pat pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad šis įsta­ty­mas žlu­go, nes juo leng­ vai dangs­to­si są­va­dau­to­jai, ku­rie jė­ga ver­čia mer­gi­nas dirb­ti pro­sti­ tu­tė­mis.

Bet pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris ka­ te­go­riš­kai prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų griež­ti­na­mas pro­sti­tu­ci­jos įsta­ty­ mas. Anot jo, Vo­kie­ti­jo­je iš pro­ sti­tu­ci­jos gy­ve­ni­mui užsi­dir­ba 150 tūkst. žmo­nių, ir var­žy­ti jų tei­ses ne­bū­tų tei­sin­ga. „Rei­kia ne keis­ti įsta­ty­mą, o ko­ vo­ti su jo pa­žei­dė­jais“, – pa­brė­žė A.Dre­he­ris. „Deuts­che Wel­le“, „Ta­geb­latt on­li­ne“ inf.

450 tūkst. Že­ne­vos re­gio­no gy­ven­ to­jų ne­ga­li bū­ti ra­mūs ir dėl na­mie pa­lik­to tur­to. Įsi­lau­ži­mų skai­čius per­nai šok­te­lė­jo taip pat penk­ta­ da­liu, iki 8200, ar­ba vi­du­ti­niš­kai 22-ie­jų per die­ną. Nu­si­kals­ta­mu­ mo šuo­lis toks stul­bi­nan­tis, kad Že­ne­vos tu­riz­mo agen­tū­ra pa­ša­ li­no iš rek­la­mų bet ko­kias užuo­ mi­nas apie sau­gų mies­tą. Švei­c a­r i­j os am­b a­s a­d o­r iaus Jung­ti­nė­se Tau­to­se re­zi­den­ci­ ja Že­ne­vo­je bu­vo vie­nas iš maž­ daug 20-ies dip­lo­ma­ti­nių pa­sta­tų, į ku­riuos įsi­lauž­ta praė­ju­sią va­sa­ rą. Gink­luo­tų nu­si­kal­tė­lių tai­ ki­niais ta­po ir ban­kų pa­da­li­niai, pa­što sky­riai bei de­ga­li­nės. Švei­ ca­rus ga­li pa­guos­ti bent tai, kad pa­pras­tai to­kie api­plė­ši­mai at­lie­ ka­mi be fi­zi­nio smur­to.

Kai ku­rie ži­no­mi Že­ne­vos gy­ ven­to­jai gar­siai reiš­kia su­si­rū­pi­ ni­mą. Geor­ge’as Kou­ki­sas, ban­kų pro­gra­mi­nės įran­gos bend­ro­vės „Te­me­nos“ įkū­rė­jas, ne­se­niai pa­ reiš­kė pra­dė­jęs svars­ty­ti iš­si­kel­ti iš Že­ne­vos į ki­tą mies­tą, kai jam, li­pan­čiam iš tak­si au­to­mo­bi­lio, iš­plė­šė du la­ga­mi­nė­lius. Vers­li­ nin­kas pa­sa­ko­jo, kad pa­na­šių ne­ ma­lo­nu­mų tu­rė­jo ir ke­le­tas jo ko­ le­gų. „Ar vers­li­nin­kams, va­ži­nė­jan­ tiems po Že­ne­vą, da­bar rei­kia sam­dy­tis as­mens sar­gy­bi­nius?“ – re­to­riš­kai klau­sė G.Kou­ki­sas.

Gy­ven­to­jai pra­ra­do bud­ru­mą

Steng­da­ma­si su­val­dy­ti pa­dė­tį, po­ li­ci­ja pra­dė­jo daž­niau pa­tru­liuo­ ti gat­vė­se, bet tam ėmė prie­šin­ tis po­li­ci­nin­kų pro­fe­si­nė są­jun­ga.

Ji praė­ju­sį mė­ne­sį su­ren­gė ne­di­ de­lį strei­ką at­si­sa­ky­da­ma skir­ ti bau­das už eis­mo tai­syk­lių pa­ žei­di­mus. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na, kad daž­nes­nis pa­tru­lia­vi­mas pa­blo­ gins jų dar­bo są­ly­gas, bet neat­neš jo­kios nau­dos.

Ar vers­li­nin­kams, va­ži­nė­jan­tiems po Že­ne­vą, da­bar rei­ kia sam­dy­tis as­ mens sar­gy­bi­nius?

Su tuo iš da­lies su­tin­ka ir Že­ ne­vos po­li­ci­jos va­do­vė Mo­ni­ca Bon­fan­ti. Anot jos, il­gą lai­ką apie bud­ru­mą nė ne­gal­vo­ję gy­ven­to­jai tu­rė­tų keis­ti po­žiū­rį ir el­ge­sį. „Daug žmo­nių iki šiol išei­na iš na­mų ir neuž­ra­ki­na prie­ki­nių du­rų ar­ba res­to­ra­ne pa­lie­ka krep­šį ant sta­lo, kai ei­na į tua­le­tą“, – sa­kė M.Bon­fan­ti.

Kal­tos at­vi­ros sie­nos?

Že­ne­va yra stam­bus pri­va­čios ban­ki­nin­kys­tės cent­ras ir vie­nas tur­tin­giau­sių mies­tų Eu­ro­po­je, to­dėl nu­si­kal­tė­lių dė­me­sys jam ne­tu­rė­tų ste­bin­ti. Bet nu­si­kals­ta­ mu­mo šuo­lį le­mia ir ki­ti veiks­niai.

Vie­nas jų – geog­ra­fi­nė pa­dė­tis.

To pa­ties pa­va­di­ni­mo eže­ro pa­ kran­tė­je iš­si­drie­ku­sį mies­tą su­ pa 105 km il­gio Švei­ca­ri­jos ir Pran­ cū­zi­jos sie­na. Kai 2008 m. gruo­dį Švei­ca­ri­ja pri­si­jun­gė prie Šen­ge­

no zo­nos ir pa­sie­nio kont­ro­lė bu­vo pa­nai­kin­ta, tuo ėmė nau­do­tis tarp­ tau­ti­nės nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės.

Tos, ku­rios anks­čiau vei­kė Pran­cū­ zi­jos mies­tuo­se, tar­ki­me, Lio­ne ar­ ba Mar­se­ly­je, nu­si­tai­kė į Že­ne­vą. Jos daž­nai nu­vyk­da­vo tik at­lik­ti pur­vi­ no dar­bo ir grįž­da­vo at­gal į Pran­cū­ zi­ją ir jos at­ski­rą ju­ris­dik­ci­ją.

Nors Švei­ca­ri­jos ir Pran­cū­zi­jos po­li­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas ta­po dar glau­des­nis, jis ir­gi tu­ri ri­bas.

Pa­vyz­džiui, pa­gal dvi­ša­lį su­si­ta­ ri­mą po­li­ci­ja ga­vo tei­sę vy­tis nu­ si­kal­tė­lius vie­na ki­tos te­ri­to­ri­jo­je.

Bet au­to­mo­bi­lio gau­dy­nės pri­va­lo bū­ti nu­trauk­tos, kai tik per­se­kio­ ja­ma­sis dings­ta iš akių.

Iki Bag­da­do dar to­li

Švei­ca­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas Oli­vier Cou­tau ra­gi­na ne­dra­ma­ ti­zuo­ti pa­dė­ties. Jis pa­tei­kė ap­ klau­sų duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad ne­ma­ža da­lis į Švei­ca­ri­ją at­vyks­ tan­čių už­sie­nie­čių re­ko­men­duo­tų ki­tiems at­vyk­ti ir ap­si­gy­ven­ti čia. „Ne­ga­li­me neig­ti pro­ble­mos, bet mes dar ne­pa­sie­kė­me to­kio ly­ gio, kad už­sie­nie­čiai bi­jo­tų čia gy­ ven­ti dėl nu­si­kals­ta­mu­mo“, – tei­ gė O.Cou­tau.

Bu­vęs Že­ne­vos kan­to­no par­la­ men­to pir­mi­nin­kas Guy Met­ta­ nas įsi­ti­ki­nęs, kad per­tvar­kos tei­ sė­sau­go­je pa­dės pa­ge­rin­ti pa­dė­tį.

Bet, anot jo, po­li­ti­kai dir­ba lė­tai, to­dėl pa­žan­gos ga­li­ma ti­kė­tis tik po dve­jų tre­jų me­tų. „Kal­bant apie nu­si­kals­ta­mu­mą, Že­ne­va su­si­ly­gi­no, o gal net nu­si­ ri­to že­miau už jai pri­ly­gi­na­mus mies­tus, – pri­pa­ži­no G.Met­ta­ nas. – Bet tai ne­reiš­kia, kad pa­dė­ tis ta­po vi­siš­kai ne­val­do­ma ir kad ši vie­ta taps pa­na­ši į Bag­da­dą.“ „The New York Ti­mes“ inf.

20

eu­rų

– tiek va­di­na­muosiuose vie­no­do mo­kes­čio klu­buose reikia sumokėti, kad galėtum my­lė­tis su tiek mo­te­rų, kiek no­ri.

Įp­ro­čiai: bud­ru­mą pa­mir­šu­siems Že­ne­vos gy­ven­to­jams teks pra­tin­tis ra­kin­ti na­mų du­ris ir ne­pa­lik­ti sa­

vo daik­tų be prie­žiū­ros.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

šeštadienis, vasario 4, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

J.Kin­de­ris: „Ti

Jus­ti­nas Kin­de­ris bu­vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siuo­ju praė­ ju­sių me­tų Lie­tu­vos pen­kia­ko­vi­nin­ku, ta­čiau pa­ts spor­ti­ nin­kas 2011-uo­sius įvar­di­jo kaip pa­ čius juo­džiau­sius per sa­vo kar­je­rą – nei ke­lia­la­pio į olim­pi­nes žai­ dy­nes, nei uni­ ver­si­te­to dip­lo­mo.

Iš­ban­dy­mas: J.Kin­de­ris anks­ti pra­dė­jo reng­tis nau­ja­jam se­zo­nui, nes lau­kia at­ran­kos var­žy­bos į Lon­do­no

olim­pia­dą.

Gin­ta­ro Lu­ko­še­vi­čiaus (BFL) nuo­tr.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Ti­kiuo­si, kad šie me­tai bus švie­ ses­ni ir sėk­min­ges­ni“, – tvir­ti­na at­le­tas ir ne­si­lei­džia į svars­ty­mus apie ga­li­my­bę lik­ti be ke­lia­la­pio į Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­ dy­nes.

– Jus­ti­nai, kas at­si­ti­ko 2011-ai­ siais, kad ne­no­ri jų pri­si­min­ti?

– pa­klau­sė­me J.Kin­de­rio.

– Jei praė­ju­sio se­zo­no pra­džio­je bū­ čiau pa­gal­vo­jęs, kad bus to­kie me­ tai, ma­tyt, bū­čiau la­bai liūd­nas.

No­rė­jau, kad bū­tų su­si­klos­tę taip, jog bū­čiau priar­tė­jęs prie ke­lia­la­ pio į Lon­do­no olim­pia­dą, – ne­pa­ vy­ko. Bu­vo dve­jos var­žy­bos, ku­rios vis­ką lė­mė ir jo­se man ki­lo pro­ble­ mų su la­ze­ri­niais pis­to­le­tais. Vi­sa tai jau sten­giuo­si pa­mirš­ti. Ne­no­riu apie tuos ge­di­mus net kal­bė­ti, rei­ kia žiū­rė­ti į prie­kį. Ne­ma­nau, kad da­bar – ge­riau­sias lai­kas guos­tis.

Ne­nu­lei­džiu ran­kų, vis­kas dar prieš

At­lei­dęs va­džias, „Žal­gi­ris“ var­žo­vų jau Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kams ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti to, ko jie ti­kė­ jo­si per Eurolygos ma­čą su „Bar­ ce­l o­na Re­gal“ eki­pa, – bū­t i su­s i­ kau­p ę ir su­si­tel­kę vi­s as rung­t y­ nes. Ne­di­de­lė spra­ga ket­vir­ta­ja­ me kė­l i­ny­j e su­tei­kė ko­z i­r į Is­pa­ ni­jos ko­man­dai, ir ji juo pa­si­nau­ do­jo.

Per ke­lias pir­mą­sias ket­vir­to­jo kė­li­nu­ko mi­nu­tes Is­pa­ni­jos gran­ dai su­ren­gė ke­tu­rias iš ei­lės sėk­ min­gas ata­kas, per ku­rias pel­nė 12 taš­kų. To­mas De­li­nin­kai­tis tri­taš­ kiu ir Mi­lo­va­nas Ra­ko­vi­čius bau­ dų me­ti­mais bu­vo įžie­bę vil­tį – 74:83, ta­čiau „Bar­ce­lo­na Re­gal“ į tai at­sa­kė tri­taš­kiais.

Tarp žiū­ro­vų – J.Guar­dio­la

A.Tri­fu­no­vi­čius:

Žal­gi­rie­čiai pra­lai­mė­jo Bar­se­lo­ nos krep­ši­nin­kams 80:94. Tai – tre­čio­ji kau­nie­čių ne­sėk­mė Eu­ro­ ly­gos tur­ny­ro „TOP-16“ eta­po H gru­pė­je.

Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je aikš­tės šei­ mi­nin­kai bu­vo pa­di­di­nę per­sva­rą iki 28:18, ta­čiau „Žal­gi­ris“, dau­ giau­s ia Ro­b er­to Jav­to­ko, Son­ny Weem­so, Man­to Kal­n ie­č io pa­ stan­go­m is, lai­m ė­jo at­kar­p ą 17:3 ir iš­si­ver­žė į prie­kį.

Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je „Bar­ce­lo­na Re­gal“, ve­da­ma Era­ze­mo Lor­be­ ko ir Jua­no Car­lo­so Na­var­ro, vėl nu­to­lo – 61:54, bet Lie­tu­vos vi­ ce­č em­p io­n ai su­š vel­n i­n o skir­t u­ mą – 63:59.

„Bar­ce­lo­na Re­gal“ pa­si­nau­do­jo mū­sų su­teik­to­mis leng­va­to­ mis. No­rint įveik­ti to­ kią ko­man­dą rei­kia bū­ti su­si­tel­kus vi­sas rung­ty­nes.

„Žal­gi­riui“ ne­ga­lė­jo pa­dė­ti trau­ muo­tas snai­pe­ris Mar­ko Po­po­vi­ čius. Tarp dvi­ko­vos žiū­ro­vų bu­vo ir „Bar­ce­lo­nos“ fut­bo­li­nin­kų stra­

te­gas, vie­nas ge­riau­sių pa­sau­ly­je tre­ne­rių Jo­se­pas Guar­dio­la su sa­ vo at­ža­lo­mis.

Komentaras

Su­tei­kė leng­va­tų

„Ma­čą pra­dė­jo­me pa­dri­kai. No­ rė­jo­me žais­ti, kaip bu­vo­me nu­ ma­tę, ta­čiau ne­pa­vy­ko. Pas­ku­ti­nį kė­li­nį at­lei­do­me va­džias, lei­do­ me var­žo­vams kar­to­ti me­ti­mus, at­ko­vo­ti ka­muo­lį po mū­sų krep­ šiu, o pa­tys ata­kuo­da­mi per daug kly­do­me. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ pa­ si­n au­d o­j o mū­s ų su­teik­to­m is leng­va­to­mis. No­rint įveik­ti to­kią ko­m an­d ą rei­k ia bū­t i su­s i­tel­k us vi­sas rung­ty­n es“, – po var­ž y­ bų svars­tė „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­ sis tre­n e­r is Alek­sand­ras Tri­f u­ no­vi­čius. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ stra­te­gas Xa­ vie­ras Pas­cua­lis pri­pa­ži­no, kad iš pra­džių jo eki­pai daug rū­pes­čių kė­ lė kau­nie­čių de­ri­niai „dvie­se prieš du“, bet ga­liau­siai gy­ny­ba pa­vy­ko su­stab­dy­ti „Žal­gi­rį“.

Va­sa­rio 9-ąją A.Tri­fu­no­vi­čiaus ir X.Pas­cua­lio ka­riau­nos su­si­tiks Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas

B

arse­lo­nos komanda lai­mė­jo, nes me­tė dvi­g u­bai dau­g iau bau­dų, ne­g u mes – 28:14, iš­ nau­do­jo ag­re­sy­vu­mą ir meist­

Ki­to­se H gru­pės rung­ty­nė­se staig­me­ną pa­tei­kė Kan­tu „Ben­ net“ krep­ši­nin­kai, sa­vo aikš­tė­je 82:74 par­klup­dę Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ra“.

Ata­kai – 10 se­kun­džių

13-ąją per­ga­lę iš ei­lės Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną iš­ko­vo­jo Jo­no Kaz­laus­ko tre­ni­ruo­ja­ma Mask­vos CSKA ko­

riš­kai pro­vo­ka­vo mū­sų žai­dė­jus. Dėl su­rink­tų pra­žan­g ų te­ko pa­keis­ti mū­ sų ko­man­dos ka­pi­to­ną Pau­lių Jan­kū­ ną, be ku­rio žai­di­mas iš­si­de­ri­no.

Gai­la, kad per vi­sas šias la­bai at­sa­kin­ gas rung­ty­nes Dai­nius Ša­len­ga net ne­ pa­kė­lė gal­vos krep­šio link – bu­vo ma­ ty­ti, kad jis ne­nu­si­tei­kęs. Re­zul­ta­tas – nu­l is taš­k ų. Už­tat Ro­ber­tas Jav­to­kas pa­ro­dė, ką ga­li.

Po Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ krep­ ši­nin­kų pra­lai­mė­ji­mo Kan­tu „Ben­net“ ko­man­dai mes tu­ri­me ge­rą ga­li­my­bę pra­si­brau­ti į „TOP-8“ tur­ny­rą, ku­ria­me esa­me ver­ti žais­ti.

man­da, E gru­pė­je 85:70 įvei­ku­si Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“.

Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 11 taš­kų, at­ko­vo­tu ka­muo­ liu ir 3 re­zul­ta­ty­viais per­da­vi­mais, o Dar­ju­šo Lav­ri­no­vi­čiaus są­skai­to­je – 2 taš­kai ir 2 pe­rim­ti ka­muo­liai.

J.Kaz­laus­kas bu­vo ne­pa­ten­kin­tas, kad jo auk­lė­ti­niai per daug sku­bė­jo baig­ti ata­kas.

16

15

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportas Pa­nei­gė ­ pra­si­ma­ny­mus

Blyks­te­lė­jo D.Zub­rus

D.Howardas – populiariausias

Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­ mi­te­tas (LTOK) ofi­cia­liai pa­ nei­gė Ru­si­jos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pre­zi­den­to Via­ čes­la­vo Ami­no­vo pa­reiš­ki­mą, esą LTOK va­do­vai už su­ti­ki­mą Do­na­tai Rim­šai­tei da­ly­vau­ ti Lon­do­no olim­pia­do­je su Ru­ si­jos rink­ti­ne pra­šė fi­nan­si­nės kom­pen­sa­ci­jos.

Try­lik­tą­jį įvar­tį NHL čem­pio­ na­te pel­nė ir du re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus at­li­ko Dai­nius Zub­rus, o 7-ąją vie­tą Ry­tų kon­ fe­ren­ci­jo­je uži­man­tis lie­tu­vio at­sto­vau­ja­mas Nau­jo­jo Džer­ sio De­vils“ (59 tšk.) klu­bas na­ muo­se 5:3 nu­ga­lė­jo Mon­rea­ lio „Ca­na­diens“ (47 tšk.) ko­ man­dą.

Daugiausiai sirgalių balsų per NBA rinkimus į „Visų žvaigž­ džių“ mačą, kuris vyks vasa­ rio 26-ąją Orlande, surinko šio miesto „Magic“ ekipos vi­ durio puolėjas Dwightas Ho­ wardas (nuotr.) – 1600390.

Antrasis pagal populiarumą – Kobe Bryantas iš Los Andželo „Lakers“ – 1555479.

i­kiuo­si, šie me­tai bus švie­ses­ni“ akis – bus var­žy­bų, ku­rio­se ga­lė­siu at­si­grieb­ti. Ap­mau­du dėl ne­baig­tų stu­di­jų uni­ver­si­te­te – neiš­lai­kiau bai­gia­mo­jo eg­za­mi­no. Ką pa­da­ry­ si, gy­ve­ni­me vis­ko būna.

– Kaip ruo­šie­si nau­ja­jam se­zo­ nui?

– Šiuo me­tu spor­tuo­ju Aly­tu­je. Čia su­reng­ta plau­ki­mo sto­vyk­la, kas­ dien – po dvi tre­ni­ruo­tes. Kar­tu dir­ba ge­riau­sie­ji Pa­ne­vė­žio plau­ ki­kai. Be to, bė­gio­ju. Ki­tos rung­tys kiek nu­ken­čia, bet lai­ko iki pa­grin­ di­nių var­žy­bų dar yra. Vis­kas bū­ tų kur kas pa­pras­čiau, jei sa­vo ran­ ko­se tu­rė­čiau ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­nes, – gal­vo­čiau tik apie star­ tą Lon­do­ne, o da­bar min­ty­se – at­ ran­kos var­žy­bos, to­dėl ruoš­tis joms pra­dė­jau anks­ti.

– Kal­ba­ma, kad la­ze­ri­niai pis­ to­le­tai – vie­nas iš bū­dų at­si­kra­ ty­ti bu­vu­sių šiuo­lai­ki­nės pen­ kia­ko­vės fa­vo­ri­tų. Ką ma­nai apie tai?

– Ne­ma­nau, kad tai bu­vo kaž­kie­ no no­ras spe­cia­liai pa­kenk­ti, tie­siog per daug sku­bė­ta įdieg­ti šią nau­jo­ vę. Rim­tų ban­dy­mų ne­bu­vo, nie­kas ne­pa­gal­vo­jo, kad tiems mo­der­niems gink­lams ga­li tu­rė­ti įta­kos be­si­kei­ čian­čios oro są­ly­gos.

Kol kas yra tiks­las – olim­pi­nės žai­dy­nės.

Kol bus bent men­ kiau­sia ga­li­my­bė į jas pa­tek­ti, ran­kos ne­svirs.

– Ar esi pa­ten­kin­tas sa­vo re­zul­ ta­tais ki­to­se rung­ty­se?

– Per Eu­ro­pos čem­pio­na­tą šau­dy­ mo sek­to­riu­je, ne­vei­kiant apa­ra­tū­ rai, su­gai­šau 2 min. ir 45 sek. Nor­ ma­lio­mis są­ly­go­mis už­trun­ku 50 sek. Ne­daug trū­ko, kad bū­čiau ko­

ne­be­sus­tab­dė

vo­jęs dėl olim­pi­nio ke­lia­la­pio. Bu­ vo liūd­na, te­ko ir aša­rą nu­brauk­ti.

Sup­ran­tu, kad iš ša­lies vis­kas at­ ro­do pa­pras­ta, gal daug kas ma­ no, kad per­nai man tie­siog pa­si­se­ kė. Te­gul gal­vo­ja, kaip no­ri, ta­čiau da­bar ti­kiu, kad šis se­zo­nas bus ge­ res­nis.

– 2011-ie­ji Lie­tu­vos pen­kia­ko­ vi­nin­kams – su­dė­tin­gi me­tai: skan­da­las dėl Do­na­tos Rim­ šai­tės, la­ze­ri­niai gink­lai, ta­vo ir Ed­vi­no Krun­gol­co re­zul­ta­tai su­pras­tė­jo...

– Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­ mi­te­to ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos spren­di­mo dėl Do­na­tos ne­no­riu ver­tin­ti. Kiek­vie­no­je is­to­ri­jo­je bū­ na nu­skriaus­ta ku­ri nors pu­sė. Šį­ kart – spor­ti­nin­kė. Ma­nau, pa­da­ ry­ta ne­ma­žai klai­dų – jų neiš­ven­gė ir spor­to val­di­nin­kai, ir Do­na­ta.

Sun­ku ver­tin­ti, ku­ris kal­čiau­sias.

Kal­bant apie Ed­vi­ną, jo tik­rai gai­la, nes vi­si jau sku­ba nu­ra­šy­ti, nes per­nai jam ne­pa­si­se­kė. Sma­

gu, kad se­kė­si Lau­rai Asa­daus­ kai­tei, ji ne­tu­rė­jo jo­kių pro­ble­mų.

Gal­būt dėl to vi­siems at­ro­do keis­ ti ma­no ir Ed­vi­no re­zul­ta­tai. Vis­ ką su­vo­ki tik pa­ts at­si­dū­ręs blo­ go­je si­tua­ci­jo­je. Ma­čiau, kad daug spor­ti­nin­kų vargs­ta su la­ze­riais, bet kol pa­ts su jais ne­su­si­dū­riau, ne­su­kau gal­vos. Kai pa­ty­riau sa­ vo kai­liu per svar­biau­sias var­žy­ bas, ban­dė­me ieš­ko­ti tei­sy­bės, ta­ čiau vi­si mū­sų ar­gu­men­tai at­šo­ko tar­si nuo sie­nos.

– Ar dėl to­kių da­ly­kų tau ne­ nus­vy­ra ran­kos?

– Kol kas yra tiks­las – olim­pi­nės žai­dy­nės. Kol bus bent men­kiau­sia ga­li­my­bė į jas pa­tek­ti, ran­kos ne­ svirs. O jei­gu... Na, ne­no­riu svars­ ty­ti – kas bū­tų, jei­gu bū­tų. Ži­no­ma, vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se rei­kė­jo iš­si­ko­vo­ti kur kas anks­čiau.

– Per­nai ta­pai ša­lies čem­pio­ nu. Ar bu­vo ly­gia­ver­čių kon­ ku­ren­tų?

– Ne­no­riu ver­tin­ti. Ži­nau, kad kon­ ku­ren­ci­jos tik­rai ne­jau­čia L.Asa­ daus­kai­tė, o ar yra vy­rų, ku­rie ga­ lė­tų sto­ti gre­ta mū­sų su Ed­vi­nu, ne­ži­nau. Jau­ni­mas au­ga, grei­tai to­bu­lė­ja. Aš ir pa­ts ne­su se­nas, kad ga­lė­čiau ver­tin­ti. No­rė­tų­si, kad bū­ tų dau­giau ge­rų fech­tuo­to­jų, esa­me pri­vers­ti vyk­ti į sto­vyk­las už­sie­ny­je, nes kai nuo­lat tar­pu­sa­vy­je ko­vo­ja­ me – neį­do­mu.

– Kaip ma­nai, ko­dėl Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė sto­ko­ ja nau­jų vei­dų?

– Žmo­nės per ma­žai ska­ti­na­mi do­mė­tis šia spor­to ša­ka, trūks­ta spe­cia­lis­tų, pro­fe­sio­na­lių tre­ne­ rių. Jau­ni­mas klau­sia: o kas man iš to? Ko­dėl tu­riu tai da­ry­ti? Aš sun­kiai dir­bau aš­tuo­ne­rius me­ tus, kol pa­sie­kiau pir­mųjų sva­res­ nių re­zul­ta­tų. Ge­rai, kad tre­ne­ris Ju­ri­jus Mosk­vi­čio­vas ma­ny­je kaž­ ką įžvel­gė. Dė­ko­ju jam, kad bu­vo at­kak­lus ir ma­ne iš­lai­kė pen­kia­ ko­vė­je.

Sta­tis­ti­ka „Bar­ce­lo­na Re­gal“–„Žal­gi­ris“ 2012 01 02, Bar­se­lo­nos „Pa­lau Blaug­ra­na“ are­na, 3 565 žiū­ro­vai.

94:80

(23:18, 19:25, 21:16, 31:21) „Bar­ce­lo­na Re­gal“: E.Lor­be­kas 19 taš­kų (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), J.C.Na­var­ro 16 (3 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 3 re­ zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 3 klai­dos), M.Huer­ tas 14 (6 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), F.Vas­ que­zas (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) ir P.Mic­kea­ las po 11, Ch.Eid­so­nas 8, C.J.Wal­la­ce’as ir J.Ing­le­sas po 5, B.Ndon­gas 4, K.Pe­ro­vi­ čius 1.

„Žal­gi­ris“: S.Weem­sas 17 (5 klai­dos), R.Jav­to­kas 13, M.Ra­ko­vi­čius ir P.Jan­kū­nas (4 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai) po 12, T.De­li­nin­kai­tis 11 (4 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai), M.Kal­nie­tis 9 (4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 4 klai­dos), D.Col­lin­sas 6.

Ko­man­dų ro­dik­liai:

Prob­le­ma: žal­gi­rie­čiams dau­giau­siai rū­pes­čių kė­lė slo­vė­nas E.Lor­be­

kas (de­ši­nė­je).

dvi­taš­kiai – 24/42 (57,1 pro­c.) ir 26/50 (52 pro­c.), tri­taš­kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau­dų me­ti­mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at­ko­vo­ta ka­muo­lių – po 31, pe­rim­ta – 9 ir 3, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 18 ir 12, klai­dos – 9 ir 16.

Taš­kai: R.Jav­to­kui rung­ty­nės su „Bar­ce­lo­na Re­gal“ – kol kas re­zul­ta­ty­

viau­sios Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

16

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportas

L.Klei­za: „Mū­sų vie­ta – olim­pia­do­je“ Po sun­kios trau­mos at­si­ga­vęs Li­nas Klei­ za jau te­ro­ri­zuo­ja var­žo­vus krep­ši­nio aikš­tė­je ir ku­ria pla­ nus, kaip su Lie­tu­ vos rink­ti­ne sieks aukš­tu­mų Lon­do­ no olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se.

– Li­nai, sma­gu vėl ma­ty­ti ta­ve aikš­tė­je. Kaip jau­tie­si po rea­bi­ li­ta­ci­jos? – Lie­tu­vos krep­ši­nin­ko pa­klau­sė Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio aso­cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­BA) in­ ter­ne­to sve­tai­nės re­dak­to­rius.

– Jau­čiu, kad šiuo me­tu iš­nau­do­ ju tik 70 pro­c. sa­vo ga­li­my­bių. NBA čem­pio­na­to gra­fi­kas – la­bai sun­ kus, nė­ra ka­da tre­ni­ruo­tis, tik žai­ džia­me ir skrai­do­me. Tai la­bai sun­ ku, juo­lab kad dar te­be­sie­kiu sa­vo ge­riau­sios spor­ti­nės for­mos.

– Ko­kios min­tys ta­ve lan­kė vi­ są tą lai­ką, kai krep­ši­nį ste­bė­ jai iš ša­lies?

– Bu­vo sun­ku. Pri­si­pa­žin­siu, kad pa­ty­ręs trau­mą pa­gal­vo­da­vau ir apie kar­je­ros pa­bai­gą – juk pra­lei­ dau ant­rą­ją se­zo­no da­lį ir di­džiau­ sią krep­ši­nio šven­tę Lie­tu­vo­je – Eu­ro­pos čem­pio­na­tą. Ki­ta ver­tus, per­trau­ką tu­rė­jau pa­da­ry­ti dėl sa­ vo kar­je­ros. Ži­nau, kad ma­nęs lau­ kia ne­ma­žai per­ga­lių atei­ty­je.

– Vie­nas iš tų jau­nų vai­ki­nų – Jo­nas Va­lan­čiū­nas. Ar tau pa­ ti­ko jo pa­si­ro­dy­mas Eu­ro­pos čem­pio­na­te?

– Jam tai bu­vo pir­mi me­tai vy­rų rink­ti­nė­je. At­siž­vel­giant į tai, jis pui­kiai pa­si­ro­dė. Jo­nas – ta­len­tin­ gas, tik­ras vi­du­rio puo­lė­jas. Atei­ty­ je jis bus vis svar­bes­nis ko­man­dos rams­tis. Vi­sa­da rink­ti­nė­je tu­rė­jo­me ga­lin­gų aukš­taū­gių, ku­rie ta­po pa­ grin­di­niais žai­dė­jais. Ma­nau, mū­sų ko­man­dos atei­tis – Do­na­tas Mo­tie­ jū­nas ir J.Va­lan­čiū­nas.

– Kaip ma­nai, ko iš jū­sų ti­ki­si Lie­tu­vos krep­ši­nio sir­ga­liai?

– Jie ti­ki­si, kad į rink­ti­nę su­si­rinks vi­si ge­riau­si žai­dė­jai. Vi­si ži­no, kad mū­sų ko­man­do­je – pui­ki at­mos­fe­ ra, pa­de­dan­ti siek­ti svar­bių per­ga­ lių. Esa­me ko­man­da, o ne pa­vie­nės žvaigž­dės. Vi­sa­da aikš­tė­je kau­na­ mės iš­vien. Kai vi­si 12 žai­dė­jų sten­ gia­si, mes – neį­vei­kia­mi.

– Ar ga­li bū­ti, kad ta­vo vaid­muo rink­ti­nė­je bus ki­toks?

– Apie tai ne­gal­vo­ju. Tai nu­spręs tre­ne­riai. Ma­nau, ma­no vaid­muo ne­tu­rė­tų keis­tis. Tu­ri­me pa­siek­ ti to­kį žai­di­mo ly­gį, ko­kį de­monst­ ra­vo­me Tur­ki­jo­je. Pri­va­lo­me žais­ti grei­tai, ag­re­sy­viai.

Tiks­las: L.Klei­za nea­be­jo­ja, kad Lie­tu­vos rink­ti­nė da­ly­vaus Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

– Kaip ver­ti­ni Lie­tu­vos rink­ti­ nės užim­tą penk­tą­ją vie­tą Eu­ ro­pos čem­pio­na­te?

– Tai ne­bu­vo blo­gas re­zul­ta­tas, ta­ čiau vi­si liū­dė­jo po pra­lai­mė­ji­mo Ma­ke­do­ni­jai. Vis dėl­to vis­ką ver­ tin­ki­me ob­jek­ty­viai: tai bu­vo pui­ kus tur­ny­ras, nu­džiu­gi­nęs dau­gy­bę žmo­nių. Be to, vis dar tu­ri­me šan­ są pa­tek­ti į Lon­do­no olim­pi­nes žai­ dy­nes.

– Ką ma­nai apie bū­si­mus var­ žo­vus at­ran­kos tur­ny­re?

– Su­si­tik­si­me su Ve­ne­sue­los ir Ni­ ge­ri­jos eki­po­mis. Ne­bus leng­va, ta­čiau pri­va­lė­si­me iš­ko­vo­ti vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ki­to va­rian­to tie­siog nė­ra. Mū­sų vie­ta – olim­pia­ do­je. Po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo da­ly­va­vo­me vi­so­se žai­dy­ nė­se. Jei­gu to ne­bus šį kar­tą, nu­si­ vil­si­me sa­vi­mi.

At­lei­dęs va­džias, „Žal­gi­ris“ var­žo­vų jau ne­be­sus­tab­dė 15

„Jau 10-ąją se­kun­dę ka­ muo­lys lėk­da­vo į var­žo­ vų krep­šį, nors rei­kė­da­vo už­baig­ti vi­są de­ri­nį, o ne tik jo epi­zo­dą. Va­ di­na­si, kai ku­riems žai­dė­jams pir­ miau­sia rū­pi as­me­ni­nė sta­tis­ti­ka, bet ne ko­man­dos in­te­re­sai. To­kių da­ly­kų stip­rio­je eki­po­je ne­tu­ri bū­ ti. Vi­si pri­pra­to, kad CSKA lai­mi 20

taš­kų per­sva­ra. Va­di­na­si, rei­kia, kad lai­mė­tų ir 30 ar 40 taš­kų skir­tu­mu.

Man tai ne­priim­ti­na, be to, pa­ste­ bė­jau, kad ir žai­dė­jai ner­vi­na­si, jei iš­kart neį­gy­ja­me 12–14 taš­kų pra­ na­šu­mo“, – kal­bė­jo J.Kaz­laus­kas.

Pir­mą­ją per­ga­lę šio­je gru­pė­je iš­ ko­vo­jo Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus at­ sto­vau­ja­mas Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“

klu­bas, na­muo­se 83:65 nu­ga­lė­jęs Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ eki­pą.

Lie­tu­vis pel­nė 6 taš­kus, at­ko­vo­jo 4 ir pe­rė­mė 1 ka­muo­lį bei at­li­ko re­ zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą.

Bro­lis įsi­žai­dė

Įsis­ma­gi­no: po trau­mos at­si­ga­vęs K.Lav­ri­no­vi­čius (de­ši­nė­je) žai­džia

Po trau­mos at­si­ga­vęs Kšyš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius su­žai­dė kol kas ge­ riau­sias sa­vo rung­ty­nes „TOP-16“ eta­pe, o Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ sve­čiuo­se 91:68 nu­ga­lė­jo Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ eki­pą.

K.Lav­ri­no­vi­čius pel­nė 18 taš­kų, iš jų 6 – tri­taš­kiais me­ti­mais.

Ant­rą­ją per­ga­lę šven­tė Mad­ri­do „Real“ ko­man­da su Mar­ty­nu Po­ ciu­mi, na­muo­se 89:73 pri­ver­tu­si ka­pi­tu­liuo­ti Bil­bao „Gesc­rap BB“ krep­ši­nin­kus. M.Po­ciaus in­dė­lis į per­ga­lę – 4 taš­kai ir 1 at­ko­vo­tas ka­muo­lys.

G gru­pė­je Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus at­sto­vau­ja­mas Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“ iš­vy­ko­je 77:56 įvei­kė Stam­ bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“. Lie­tu­vis prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 3 taš­kais, pe­rim­tu ka­muo­liu ir 2 re­zul­ta­ty­ viais per­da­vi­mais.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

KD inf.

vis ga­lin­giau.

„Reu­ters“ nuo­tr.

– Kaip ver­ti­ni Lie­tu­vos rink­ti­ nės ga­li­my­bes siek­ti aukš­čiau­ sių po­zi­ci­jų?

– Mes at­ro­do­me vi­sai ne­blo­gai, tu­ri­me ke­lis ge­rus jau­nus žai­dė­jus.

Tie­siog rei­kia vi­siems su­si­rink­ ti. Tai, at­ro­do, ga­li bū­ti su­dė­tin­ga, nes neaiš­ku, ka­da baig­sis vie­nos ar ki­tos ša­lies krep­ši­nio čem­pio­na­tai.

Tai bus di­džiau­sias iš­šū­kis – spė­ ti su­si­žais­ti.

– Iki šiol olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­va at­ro­dė ne­blo­gai.

– Per pa­sta­rą­sias pen­ke­rias olim­ pi­nes žai­dy­nes tris kar­tus iš­ko­vo­ jo­me bron­zą, du kar­tus bu­vo­me ket­vir­ti. Da­ly­va­vau Pe­ki­no olim­ pia­do­je, kur li­ko­me ket­vir­ti. Šir­dis ply­šo iš ap­mau­do. Pui­kiai rung­ ty­nia­vo­me, ta­čiau pra­lai­mė­jo­me is­pa­nams pus­fi­na­ly­je, po to Ar­ gen­ti­nai – ma­ža­ja­me fi­na­le. Šiais me­tais mes ti­ki­mės ge­res­nių re­ zul­ta­tų.

Pa­gal fi­ba.com pa­ren­gė Man­tas Stan­ke­vi­čius

Re­zul­ta­tai E gru­pė. Mask­vos CSKA–Stambu­

lo „Ga­la­ta­sa­ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū­ro­vų. N.Krsti­ čius 20 taš­kų/J.Lu­cas 15.

Pi­r ė­j o „Olym­p ia­c os“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū­ro­vų. V.Spa­nou­ lis 18/S.Ba­ra­čas 14.

F gru­pė. Sie­nos „Mon­te­pas­chi“–

Malagos „Uni­ca­ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū­ro­vų. D.Mos­sas 20, K.Lav­ri­no­vi­čius 18/J.Free­lan­das 14, D.Trem­me­las 13.

Mad­ri­do „Real“–Bilbao „Gesc­rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18).

7 000 žiū­ro­v ų. S.Rod­r i­g ue­zas 20,

1. CSKA 2. „Olym­pia­cos“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Ana­do­lu Efes“

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Real“ 3. „Gesc­rap BB“ 4. „Uni­ca­ja“

Stambulo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū­ro­vų.

K.Kai­ma­kog­lou 19/C.Jer­rel­sas 12.

Ka­za­nės „Unics“–Milano „EA7 Em­ po­rio Ar­ma­ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū­ro­vų. H.Do­mer­can­tas 16/N.Mel­lis 17.

H gru­pė. Kan­tu „Ben­net“–Tel Avi­

vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū­ro­vai. V.Mi­ co­vas 17, G.Ba­si­le 14, G.Šer­ma­di­nis 13/K.Lang­for­das 16, R.Hend­ri­xas 15.

Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

3 1 1 1

0 2 2 2

267:216 238:229 210:230 201:241

1. „Unics“ 2. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 3. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“

F gru­pė Komanda

G gru­pė. Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“–

G gru­pė

E gru­pė Komanda

A.To­mi­čius 15, M.Be­gi­čius 12/M.Ba­ni­ čius 18, A.Mumb­ru 17, K.Va­si­lia­dis 13.

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 1 0

0 1 2 3

224:198 238:202 192:216 164:202

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 1 0

0 1 2 3

230:197 221:217 215:229 234:257

H gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

3 2 1 0

0 1 2 3

250:204 239:241 225:240 211:266

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Ben­net“ 3. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 4. „Žal­gi­ris“

17

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

20p.

S.Kuz­ma: kiek­vie­nas jo dar­bas su­si­jęs su di­de­lė­mis me­di­ci­nos in­ves­ti­ci­jo­mis.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Me­din­čius: gam­tą be­pro­tiš­kai my­lin­tis P.Dab­ri­šius, vil­kė­da­mas kaip se­no­vės že­mai­čiai, daž­nai jo­di­nė­ja že­mai­tu­ku. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Žvė­rių my­lė­to­jo vil­kai ne­puo­la Po ko­jo­mis girgž­dė­jo snie­gas, šal­tis gnai­bė no­sį. Kaž­kur ne­to­lie­se inkš­tė vil­kai. Jau­tė­ me, kad jie se­kė kiek­vie­ną mū­sų žings­nį, o mes, du žur­na­lis­tai ir me­din­čius, gam­ tos bei žvė­rių my­lė­to­jas ir ži­niuo­nis Pet­ ras Dab­ri­šius, ar­tė­jo­me prie vil­kų te­ra­pi­ jos tro­be­lės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Nak­tį vie­nas, tik su te­le­fo­nu

Ta tro­be­lė – tai šiek tiek dau­giau nei dvie­jų met­rų aukš­ty­je tarp me­ džių iš­kel­tas iš pa­pras­tų len­tu­čių

su­kal­tas na­miūkš­tis. Jo grin­dys pil­ nos la­pų. „Ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo?“ – nu­si­juo­kė Pet­ras ir paaiš­ki­no na­ mu­ką įren­gęs drą­suo­liams, kur jie ga­li pra­leis­ti nak­tį. Tai – ki­to­kia, ne dau­ge­liui ži­no­ma del­fi­nų, bet vil­ kų, te­ra­pi­ja. – Drą­suo­lis už­li­pa ko­

pė­čio­mis, jas nui­mu, o pa­sta­tau tik ki­tą die­ną. Per nak­tį žmo­gus už­ mirš­ta vi­sas pro­ble­mas, ban­ko pa­ sko­las, lai­ki­nus sun­ku­mus.“ Nak­ti­mis ne­to­li na­me­lio slan­kio­ ja vil­kai. Jie šiur­pi­na kau­ki­mu. Juo­ lab Pet­ras lei­džia na­me­ly­je bū­ti tik vie­nam žmo­gui. Ne­ga­li­ma pa­siim­ti nei ka­čiu­ko, nei šu­niu­ko, nei jo­kio gy­vo pa­da­ro. Jo­kių daik­tų, net pro­ žek­to­riaus. Tik mieg­mai­šis ir ypa­ tin­giems at­ve­jams – mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nas. „Juk nak­tį lei­džiant dvie­se ga­li­ ma iš­gau­ti neį­ma­no­mą pa­ra­šą ar­ba vy­ras ga­li kai ko rei­ka­lau­ti iš mo­ ters“, – nu­si­kva­to­jo P.Dab­ri­šius.

Ad­re­na­li­no rei­kia mo­ky­to­joms

Ko­dėl ne­ga­li­ma pa­siim­ti daik­tų?

Kar­tą dvi mo­te­rys at­si­ne­šė dau­

gy­bę žva­kių ir vos ne­su­de­gi­no na­ me­lio.

Ki­tų gy­vū­nė­lių? Šios ypa­tin­gos te­ra­pi­jos ypa­tu­mas – tu­ri bū­ti vie­ nas miš­ke ir jaus­ti vil­kus.

Ne­re­tai nak­tį ne­to­ li na­me­lio slan­kio­ ja vil­kai, žmo­nės gir­di jų kauks­mą.

Kai ku­rie gam­tos ir žvė­rių my­lė­ to­jai šia­me na­me­ly­je pui­kiai iš­si­ mie­ga. Yra to­kių, ku­rie ne­su­mer­ kia akių, krūp­čio­ja nuo kiek­vie­no la­pe­lio šla­me­sio, o juo­lab nuo vil­ kų kauks­mo. „Ne kar­tą te­ko kel­tis nak­tį ir iš­si­ gan­du­siam, pa­ni­kos apim­tam žmo­

gui sta­ty­ti ko­pė­čias, kad nu­si­leis­tų iš na­mu­ko, – tai P.Dab­ri­šius da­ro at­klam­po­jęs iki na­me­lio, ne­ši­nas pro­žek­to­riu­mi ir šau­tu­vu. – Vy­ rai ne­re­tai do­va­no­ja nak­vy­nę sa­vo žmo­noms, ku­rios tai įsi­me­na vi­ sam gy­ve­ni­mui. Be­je, to­kių nuo­ty­ kių dau­giau trokš­ta bū­tent mo­te­rys, ypač – per­var­gu­sios mo­ky­to­jos.“ Kar­tą vie­nas įsiaud­ri­nęs vy­ras su­sap­na­vo, kad jį pjau­na vil­kai.

Nak­tį iš­šo­ko iš na­mu­ko, o pa­bu­dęs iš bai­mės vėl įli­po at­gal. „Gai­la, kad drau­gai ne­lei­do čia lik­ti vie­nam švei­ca­rui – ko­vos su nar­ko­ti­kais sky­riaus va­do­vui, – šyp­te­lė­jo P.Dab­ri­šius. – Jis su­si­ ža­vė­jo ir no­rė­jo lik­ti nak­vo­ti, bet drau­gai ne­lei­do. Prie ad­re­na­li­no įpra­tęs švei­ca­ras ža­ dė­jo grįž­ti va­sa­rą.“

18

18

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

Žvė­rių my­lė­t 17 Miš­ko ta­ku ant iš­tver­min­go že­ Į vig­va­mą – nu­si­len­kus ug­niai

Iš­ban­dy­mas: šia­me tarp me­džių ka­ban­čia­me na­me­ly­je, ap­lin­kui stū­gau­jant vil­kams, nak­tį ga­li pra­leis­ti tik

vie­nas žmo­gus.

mai­tu­ko, pa­na­šaus į se­no­vės vi­ kin­gų ir mon­go­lų ark­lius, jo­jan­tis P.Dab­ri­šius, pa­si­puo­šęs usū­ri­ nių šu­nų kai­liais ir už­si­maukš­li­ nęs kai­li­nę ke­pu­rę, at­ro­dė kaip fil­ mo he­ro­jus. „Taip pas mus bu­vo ren­gia­ma­si XII–XIII am­žiais, – jau vė­liau, sė­ dė­da­mas šil­ta­me vig­va­me – pu­siau kla­jok­li­nių in­dė­nų gen­čių būs­tą pri­me­nan­čia­me na­me­ly­je, aiš­ki­no P.Dab­ri­šius. – Ir šil­ta, ir pa­to­gu.“ Kū­gio for­mos na­me­lį iš len­tų den­gė sto­ras snie­go sluoks­nis. Vi­ du­je iš­klo­ti ki­li­mai ir usū­ri­nių šu­nų kai­liai. Na­me­lį įsi­ren­gė pa­ts.

Ne­leng­vai ati­da­ro­mos du­rys – spe­cia­liai že­mos, kad įei­tum su­ si­len­kęs. Taip iš kar­to nu­si­len­ki ug­niai: vi­du­je įreng­tas ne­di­de­lis ži­di­nys iš ak­me­nų su il­gu ka­mi­nu.

Ne­ga­li­ma be ato­ dai­ros žu­dy­ti me­ džių. Jei ne­gir­di jų skaus­mo, tai neį­ ro­do, kad jie – ne­ gy­vi.

„To­kia­me vig­va­me pa­pras­tai gy­ ve­na ke­tu­rių na­rių šei­ma, – aiš­ki­no ži­niuo­nis, ne­kreip­da­mas dė­me­sio į juo­dą mo­ters iš Ma­žei­kių at­vež­tą ir pa­lik­tą ka­ti­ną Mau­rį, ku­ris per ke­ lias mi­nu­tes nie­kam ne­ma­tant jau bu­vo su­švei­tęs ke­lis ga­ba­lus sū­ rio. – Įė­ję žmo­nės ma­ty­da­vo, ką tu­ri. O da­bar? Kam mums tiek ne­ rei­ka­lin­gų daik­tų, ku­riuos kau­pia­ me, o po mir­ties iš­me­ta?“ Ati­to­lę nuo gam­tos

Ska­nės­tas: Si­bi­ro ru­da­sis meš­ki­nas Ti­mo­fe­jus net ir per žie­mos mie­gus neat­sis­pi­ria pa­ra­gau­ti me­daus.

Lai­ki­nai: šiuo me­tu Žvė­rin­čiu­je gy­ve­na de­šimt lū­šių. Jos bus pa­leis­tos į lais­vę.

Van­duo, oras, žvė­rys, me­džiai, žu­ vys, paukš­čiai, žmo­nės. Vis­kas šia­ me pa­sau­ly­je su­si­ję.

Ofi­cia­liai me­din­čiaus, gam­tos ir gy­vū­ni­jos ser­gė­to­jo var­dą su­grą­ ži­nęs vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­gus da­bar žen­gia ne tuo ke­liu ir gy­ve­ na ne tik­ra­me, o var­to­to­jiš­kos vi­ suo­me­nės su­kur­tų fan­ta­zi­jų pa­ sau­ly­je.

Prieš 20 me­tų į Tel­šių ra­jo­ną vie­nai žie­mai pa­me­džio­ti at­vy­ kęs P.Dab­ri­šius miš­ke, ku­ria­me 1996 m. įkur­tas Žvė­rin­čiu­mi va­ di­na­mas žvė­ry­nas, li­ko gy­ven­ti iki šių die­nų. „Kam sme­ge­nis ap­krau­na­me ne­ rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja? – ste­bė­jo­si P.Dab­ri­šius ir nea­be­jo­jo, kad žmo­ gus per vi­są is­to­ri­ją dar ne­bu­vo taip smar­kiai pa­žei­džia­mas. – Da­ bar­ti­niai mies­tai, daik­tai – iš­kreip­ ta fan­ta­zi­ja. Mo­ka­me už pra­mo­gas, val­go­me dirb­ti­nį mais­tą, ser­ga­ me, gy­do­mės, vėl mo­ka­me. Iš­jun­ gus kom­piu­te­rį, elekt­rą žmo­nės iš­pro­tė­tų. Var­to­ja­me vais­tus nuo dep­re­si­jos ir tam­pa­me dar la­biau pri­klau­so­mi nuo fan­ta­zi­jų, užuo­t puo­se­lė­ję gam­tą. Ati­to­lo­me nuo rea­ly­bės.“ Rea­ly­bė? Vy­ras įsi­ti­ki­nęs: tai – gam­ta. Dau­gu­ma žmo­nių ne­su­vo­ kia, kad nuo­dy­da­mi ir nai­kin­da­mi ją žu­do ir sa­ve. Jis ra­gi­na kuo grei­ čiau at­si­kvo­šė­ti ir pra­dė­ti puo­se­ lė­ti gam­tą.

Na­mai: Pet­ras nie­ka­da ne­ži­no, kur p

Vilkai (savo) vaikų nepalieka

Pet­ras nea­be­jo­ja, kad žmo­ni­ja nyks­ta: ne­li­ko tvar­kos, din­go no­ ras au­gin­ti vai­kus, o pa­gal gam­tos tai­syk­les, jei pa­lie­ki ma­žus vai­kus, esi vi­siš­kai deg­ra­da­vęs.

Vil­kai pa­na­šūs į žmo­nes, ta­čiau jie nie­ka­da ne­pa­lie­ka sa­vo vai­kų, pa­siau­ko­da­mi juos gi­na nuo pa­ vo­jų. Pa­ti­nai ne­re­tai žūs­ta gin­da­ mi ap­vai­sin­tą pa­te­lę. „Prieš 20 me­tų mo­te­rys čia sū­dė la­ši­nius, vy­rai gė­rė, au­gi­no vai­kus, o da­bar ne­li­ko nei vy­rų, nei vai­ kų, – skau­džiai pra­bi­lo P.Dab­ri­ šius ir pri­si­mi­nė vaiz­dą, kai tė­vas ap­ka­bi­no tar­si Die­vą pen­ke­rius me­tus ne­ma­ty­tą sū­nų. – Nau­ ja kar­ta jau ne­kau­pia mais­to at­ sar­gų, o ten­ki­na­si grei­tais už­kan­ džiais, sku­ba, gy­ve­na chao­se ir ne­ži­no, ką da­ro.“ Kiek me­tų žvė­rių my­lė­to­jui?

„Nes­kai­čiuo­ju. Kam to rei­kia?

Kaip ir as­mens do­ku­men­to – kam jis žmo­nėms? – gi­les­nę pra­smę įžvel­gė P.Dab­ri­šius. – Nė­ra to­kių da­ly­kų. Svar­bu, kaip tu jau­tie­si. Ar ga­li iš­sto­vė­ti ant ko­jų. Ar esi įdo­ mus, links­mas, ga­li bend­rau­ti su žmo­nė­mis, vai­kais.“ Kur jis gy­ve­na? Gūž­te­lė­ji­mas pe­čiais – at­sa­kas į jam tar­si ne­ sup­ran­ta­mą klau­si­mą. Gam­to­je

19

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

ė­to­jo vil­kai ne­puo­la

Apie Žvė­rin­čių Žvė­rin­čius įkur­tas 1996 m. Ubiš­

kės gi­ri­nin­ki­jo­je. Čia yra įreng­tas 14,7 ha plo­to miš­

ko ap­tva­ras šer­nams, da­nie­liams ir muf­lo­nams ir ap­tver­tas 2,4 ha plo­to miš­ko skly­pas vil­kams. Žvė­rin­čiu­je gy­ve­na apuo­kai, lū­

šys, vil­kai, muf­lo­nai, da­nie­liai, Si­bi­ ro ru­da­sis meš­ki­nas Ti­mas (Ti­mo­ fe­jus), šer­nė Ja­dzė ir šer­niu­kai.

P.Dab­ri­šiaus min­tys apie žvė­ris ir paukš­čius Apie meš­kas Tai – mis­ti­nis gy­vū­nas, prilygina­

mas die­vy­bei. Senų se­no­vė­je že­ mai­čių ka­riai su kry­žiuo­čiais ko­vo­ da­vo vil­kė­da­mi jų kai­liais. Že­mai­ti­ jos her­be – meš­ka.

Meška mie­g o­d a­m a at­s i­v e­d a

300 gra­mų sve­rian­tį meš­ku­tį, žin­ do pie­nu, o po žie­mos mie­go jis jau užau­ga.

Ei­na su tam­sa gul­tis, ke­lia­si su

švie­sa. Tu­ri tre­čią akį – 3 ki­lo­met­rų spin­du­liu jau­čia ši­lu­mą.

Moks­li­nin­kai įro­dė, kad meš­kos

200 ki­lo­met­rų spin­du­liu ne­sup­ ran­ta­ma vib­ra­ci­ja, bet ne uos­le jau­ čia vie­na ki­tą.

Jos ne­su­vo­kia­mai jau­čia mir­tį:

ne­re­tai prieš pat me­džio­to­jų šū­vį iš to­li stai­ga pri­tu­pia ir pa­kei­čia kū­ no pa­dė­tį.

Apie vil­kus Vil­kai ar­ti­mi žmo­nėms. Fi­ziš­kai

pra­leis ar­ti­miau­sią nak­tį. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

na­mų jis tu­ri daug. Gal taip pat ir ke­lias žmo­nas kaip in­dė­nai?

ku­ria­me lan­kiau­si, kai me­džio­da­ vau. Dar ir da­bar ten li­kęs šau­tu­ vas, daik­tų.“

Įtei­sin­tų tris žmo­nas

„Rei­kė­tų įtei­sin­ti, kad vy­rai ga­lė­tų tu­rė­ti tris žmo­nas, kaip bu­vo XII am­žiu­je, – sa­kė rim­tai ir tuoj pat pa­tiks­li­no, kad ta­da bu­vo griež­ tos tai­syk­lės ir ne vis­kas at­ro­dė taip pi­kan­tiš­ka ir pa­pras­ta. – Už ket­vir­tą mo­te­rį vy­rui nu­kirs­da­vo gal­vą, su­ve­džio­jus sve­ti­mą – taip pat. O jei jis bū­da­vo silp­nas, su­ pran­ti, ką tu­riu gal­vo­je, žmo­nos ofi­cia­liai ga­lė­da­vo tu­rė­ti pa­gal­bi­ nin­kų.“ Pap­ra­šius pa­tiks­lin­ti, kiek iš­te­ kė­ju­sią 23-ejų duk­rą ir Didžiojo­ je Bri­ta­ni­jo­je be­si­mo­kan­tį 21 me­ tų sū­nų au­gi­nęs vy­ras tu­ri žmo­nų, P.Dab­ri­šius šyp­te­lė­jo: „Nes­kai­ čiuo­ju. Ne­si­gi­lin­ki­te į pa­slap­tis. Ir ne­ži­nau pa­ts. Ne­tu­riu tiks­lo skai­ čiuo­ti pa­ne­les. O jei ko­kia pa­tiks ir po to – dar ki­ta?“ Ir pri­pa­ži­no, kad nie­ka­da gy­ ve­ni­me ne­gy­ve­no vie­nas. Ne­bent Azi­jo­je, kai išei­da­vo me­džio­ti į kal­nus. „1984–1986 m. daug me­džio­ jau Tian Ša­nio ir Pa­my­ro kal­nuo­se Kir­gi­zi­jo­je, kur mo­te­rims pa­vo­jin­ ga, – vie­nat­vė­je P.Dab­ri­šius pra­ leis­da­vo po 3–5 mė­ne­sius. – Ten vie­na­me ur­ve pa­si­da­riau būs­tą,

Ke­li mė­ne­siai ur­ve

Pak­laus­tas, ar bu­vo la­bai bai­su, kai kar­tą jį ta­me ur­ve už­griu­vo la­vi­na, vy­ras ne­slė­pė, kad su­pa­ni­ka­vo, bet trum­pam, kai stai­ga su­dre­bė­jo že­ mė ir išė­ji­mą iš ur­vo tar­si kars­to dang­čiu už­vo­žė už­griu­vęs le­das su snie­gu ir ak­me­ni­mis.

Už ket­vir­tą mo­te­ rį vy­rui nu­kirs­da­vo gal­vą, su­ve­džio­jus sve­ti­mą – taip pat. O jei jis bū­da­vo silp­ nas, žmo­nos ofi­cia­ liai ga­lė­da­vo tu­rė­ti pa­gal­bi­nin­kų.

Jis bu­vo su šu­ni­mi Ša­ri­ku, ku­ris am­sė­jo ir ne­rea­ga­vo į už­griu­vu­sią prie­te­mą bei už­ge­su­sį ug­nia­ku­rą. Iš pra­džių vy­ras ban­dė ka­po­ti, raus­ ti snie­gą ir le­dą, bet ne­tru­kus su­ pra­to, kad iš­si­va­duo­ti nė­ra jo­kios vil­ties.

Lai­mė, P.Dab­ri­šius tu­rė­jo mais­to at­sar­gų: kal­nų ožio, švil­pi­kų mė­ sos, kruo­pų, mil­tų.

Mais­tą tau­pė, čiul­pė le­dą. Kur­ ti ug­nį bi­jo­jo, nes vi­du­je trū­ko oro.

Iš­se­kęs, tau­py­da­mas jė­gas, uo­lo­je su Ša­ri­ku jis pra­lei­do ke­lis mė­ne­ sius, kol, at­ši­lus orui, ati­tir­po le­ do ga­ba­las.

Kaip jis neišp­ro­tė­jo? P.Dab­ri­šius juo­kė­si: „Vie­nas kal­nuo­se nie­ka­da neišp­ro­tė­si. Tai ga­li nu­tik­ti tik su­ pant mi­li­jo­nams žmo­nių.“ Žmo­nės ir tau­tos – tik ban­gos

Ne­jau­gi P.Dab­ri­šius žvė­ris ir gam­ tą my­li la­biau nei žmo­nes?

Me­din­čius žvel­gė į auš­tan­čią ar­ ba­tą ir tar­si sau kal­bė­jo: „Kas yra mei­lė? Mes sa­ko­me: my­li­me ka­vą, kom­piu­te­rį, mais­tą... Man pa­tin­ka kai ku­rie žmo­nės, taip pat žvė­rys.

Toks ma­no gy­ve­ni­mo bū­das.“ Ko­kį sau pri­skir­tų to­te­mą, kas da­bar bū­din­ga tik in­dė­nams, Af­ ri­kos ir Aust­ra­li­jos gen­tims? Ir šį­ kart jis gal­vo­jo neil­gai: vil­kas ar­ba var­nas.

Vil­kas – or­ga­ni­za­ci­ja, fi­zi­nė jė­ga, ar­ti­mas žmo­gui, var­nas – iš­min­tis, mir­ties ju­ti­mas.

Apie mir­tį P.Dab­ri­šius net ne­no­ ri gal­vo­ti: ne­rei­kia, o kam? „Tai – ne ma­no pro­ble­ma“, – sa­ kė tie­sus vy­ras.

Svar­biau su­vok­ti, kad gam­to­je vis­kas su­si­ję. Mes pra­ran­da­me tik­ rą­sias ver­ty­bes, gy­ve­na­me chao­se.

Se­niau žmo­nės ži­no­jo, kad van­ dens ne­ga­li­ma už­terš­ti, nes jį ge­ ria­me pa­tys ir žvė­rys, ten gy­ve­na žu­vys, ku­rias val­go­me ir t. t. „Ne­ga­li­ma be ato­dai­ros žu­dy­ti me­džių. Jei ne­gir­di jų skaus­mo, tai neį­ro­do, kad jie – ne­gy­vi, – įsi­ti­ ki­nęs vy­ras. – Ja­po­nai at­li­ko eks­ pe­ri­men­tą. Žmo­gus nu­kir­to ber­žo ša­ką. Spe­cia­lūs prie­tai­sai nu­sta­tė, kad ber­žo sklei­džia­ma vib­ra­ci­ja iš­ kart pa­si­keis­da­vo, kai pro jį ei­da­vo tas pa­ts žmo­gus, nors iki to į ki­tus praei­vius ne­rea­guo­da­vo.“ Jis pik­tas, kad žmo­gus pa­žei­dė gam­to­je pu­siaus­vy­rą ir kaž­ko­kie ban­di­tai iš­žu­dė in­dė­nus, už­gro­bė jų že­mes ir va­do­vau­ja pa­sau­liui. „Juk dau­ge­lis žmo­nių jiems da­bar siun­čia blo­gas min­tis ir ener­gi­ją“, – tę­sė P.Dab­ri­šius ir pri­si­mi­nė, kad dar prieš 150 me­tų in­dė­nai pa­ra­šė laiš­ką JAV pre­zi­den­tui, per­spė­da­mi apie skver­bi­mą­si į gam­tą ir mil­ži­ niš­ko ug­ni­kal­nio išsi­ver­ži­mą.

Laiš­ke in­dė­nų va­dai pri­si­pa­ži­ no ne­su­vo­kian­tys, kaip die­vai lei­ do juos iš­stum­ti iš in­dė­nų že­mių, bet per­spė­jo, kad vie­ną die­ną ame­ ri­kie­čiai už­dus ir degs lieps­no­se. „Žmo­nės ir tau­tos tė­ra tik ban­ gos, – laiš­ke pre­zi­den­tui žmo­gų su gam­ta ly­gi­no in­dė­nai. – Jos vie­na po ki­tos at­plau­kia į kran­tą ir at­si­ mu­ša.“

tvir­ti, rū­pi­na­si šei­ma, el­gia­si pa­gal tai­syk­les. Jei šian­dien pro­tin­gas – va­do­vau­ji, bet klys­da­mas ga­li tap­ ti ei­li­nis.

Jau­nik­lis nie­ka­da ne­per­lips net

ir per pa­tį se­niau­sią, vos paei­nan­tį vil­ką, jį gerbs. Ir tai ne­si­kei­čia šimt­ me­čiais.

Fi­ziš­kai tvir­ti, per pa­rą ga­li nu­bėg­ti

200 ki­lo­met­rų, ir la­bai stip­rūs, ašt­riais dan­ti­mis: jiems žmo­gų su­dras­ky­ti tas pa­ts kaip triu­šį.

Apie var­nus Iš­min­tin­gi ir la­

bai gud­rūs. Jau­ čia mir­tį ir, sa­ko­ma, po spar­nu ne­ šio­ja mir­ties an­ ge­lą.

Prie mirš­tan­čio

ar sun­kiai su­žeis­to žvė­ries ar žmo­gaus jie at­skren­da la­bai grei­tai.

Anot si­bi­rie­čių ša­ma­nų, var­nai

ma­to mir­tį.

Didžiojoje Britanijoje yra pi­lis, ku­

rio­je mai­ti­na­mi juo­di, di­de­li krank­ liai. Ti­ki­ma, kad jiems iš­ny­kus ši ša­ lis žlug­tų.

20

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

Dvi S.Kuz­mos su­ža­dė­ti­nės vie­na ki­t Skulp­to­riaus Sta­nis­lo­vo Kuz­mos ne tik kū­ry­ba, bet ir gy­ve­ni­mas – iš­skir­ti­niai. At­ ro­do, kad jį, ne vie­nus me­tus ba­lan­suo­ jan­tį ties bū­ties ir ne­bū­ties ri­ba, ly­di iš­ti­ki­ mas an­ge­las sar­gas, griež­tai pri­sa­kan­tis li­go­tai jo šir­džiai plak­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Tu­ri su­pras­ti sa­vo pa­šau­ki­mą

Ne­ma­to­mo an­ge­lo sar­go pa­ly­tė­ti ir S.Kuz­mos kū­ri­niai – grakš­tūs, šil­ti, dva­sin­gi, nu­glu­din­ti iki to­bu­lu­mo.

Su­kur­ti jie Vil­niu­je, Užu­py­je esan­ čio­je dirb­tu­vė­je, iš mar­mu­ro, gra­ ni­to, me­džio, ma­mu­to il­čių. Į di­džiu­lio al­bu­mo „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma“, įam­ži­nu­sio vi­sus skulp­ to­riaus dar­bus, pri­sta­ty­mą Vil­ niaus tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­ je S.Kuz­ma, ly­di­mas žmo­nos Li­dos, at­vy­ko tie­siai iš San­ta­riš­kių kli­ni­ kų. Me­ni­nin­ką at­ly­dė­jo ir bū­rys me­di­kų – drau­gais ta­pu­sių šir­dies chi­rur­gų. „Skulp­to­rius be bend­ruo­me­nės ne­ga­li eg­zis­tuo­ti – jis su­si­jęs su tau­ta, su žmo­nė­mis, ne tik su ar­ ti­mai­siais. Kai tam­pi vie­nu bend­ru kū­nu su tau­tos li­ki­mu, ta­da ga­li­ma gal­vo­ti apie skulp­to­riaus kū­ry­bi­ nį dar­bą. Bet ma­no dar­bai nie­ka­da ne­bū­tų pa­ju­dė­ję, jei­gu ne šir­dies chi­rur­gai – jie ma­ne kū­rė vi­są lai­ ką. Kiek­vie­nas ma­no dar­bas su­si­ jęs su di­de­lė­mis me­di­ci­nos in­ves­ti­ ci­jo­mis“, – ne­slė­pė S.Kuz­ma.

Tap­ti me­ni­nin­ku, anot jo pa­ ties, – la­bai sun­kus ke­lias. Neuž­ ten­ka ga­bu­mų, pa­stan­gų, pra­kai­to.

Rei­kia kaž­ko dau­giau, rei­kia ži­no­ ti, kad tas pa­šau­ki­mas skir­tas tau, su­vok­ti, ką tu­ri dirb­ti. Ki­ta ver­tus, me­ni­nin­kas nė­ra už­da­ras žmo­gus. „Kar­tais pa­jun­tu, kad žmo­nių su­si­tel­ki­mas duo­da tiek jė­gų, to­kia

ad­re­na­li­no aud­ra iš­tin­ka, kad pa­ts ne­ži­nai, kaip pa­da­rai tą dar­bą“, – ana­li­za­vo sa­vo bū­se­nas S.Kuz­ma.

Skulp­tū­ra yra pir­ mo­ji su­ža­dė­ti­nė. Be jos, dar yra mo­te­ris.

Ir vi­są lai­ką vyks­ ta kon­ku­ren­ci­ja: ar mo­te­ris, ar me­nas nugalės.

Me­n i­n in­kas pri­s i­m i­n ė, kaip žmo­nės Pa­ne­vė­žy­je su­rė­mė pe­čius, kad iš­kil­tų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­ gaikš­čio Alek­sand­ro skulp­tū­ra. Ir ji iš­ki­lo ste­buk­lin­gu bū­du – per de­ vy­nis mė­ne­sius. Pap­ras­tai per tiek lai­ko šio­je sri­ty­je be­veik neį­ma­no­ ma nie­ko pa­da­ry­ti. Ga­li­ma ma­ny­ ti, kad tai – mis­ti­ka.

Skau­du dėl Lie­tu­vos

Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas S.Kuz­ma su­ren­gė tik vie­ną per­so­ na­li­nę pa­ro­dą – 1996 m. Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­jo­je. Pas­kui ne­puo­lė drau­gauti su ga­le­ri­jo­mis. Nei vals­ ty­bė, nei mu­zie­jai iš me­ni­nin­ko nė­ ra nu­pir­kę nė vie­no dar­bo. Dau­gu­ ma jo kū­ri­nių iš­si­bars­tę po Lie­tu­vą ir pa­sau­lį – juos pri­me­na tik fo­tog­ ra­fi­jos dai­li­nin­ko dirb­tu­vė­je.

Ge­riau­sių spor­ti­nin­kų sim­bo­lis „Šau­lys“ Šiau­liuo­se, „Pie­ta“ Sau­sio 13-osios au­koms An­ta­kal­nio ka­pi­ nė­se, „Mū­zos“ prie įė­ji­mo į Na­cio­

Dar­bo­vie­tė: sa­vo skulp­tū­ras S.Kuz­ma su­kū­rė Vil­niuje Užu­py­je esan­čio­je dirb­tu­vė­je, iš mar­mu­ro, gra­ni­to, me­d

dar­bų – „Įsi­my­lė­ju­si ka­ra­lie­nė Bar­bo­ra“.

na­li­nį dra­mos teat­rą Vil­niu­je, at­kur­ tos šven­tų­jų sta­tu­los ant sos­ti­nės Ar­ki­ka­ted­ros sto­go. Tai S.Kuz­mos dar­bai, ku­riuos ži­no vi­sa Lie­tu­va.

Sak­ra­l i­n io me­n o pa­v yz­d žių S.Kuz­m a su­k ū­r ė šven­to­v ėms: Elekt­rė­nų baž­ny­čią puo­šia jo „Pri­ si­kė­lęs Kris­tus“, Ni­dos – „Nuk­ry­ žiuo­ta­sis“. O kur dar ant­ka­pi­niai pa­mink­lai ir ma­žo­sios skulp­tū­ros?

Sta­nis­lo­vas sukūrė pa­mink­lus ra­ šy­to­jai Jur­gai Iva­naus­kai­tei, dai­ni­ nin­kei Bi­ru­tei Al­mo­nai­ty­tei ir dar bū­re­liui iš­ke­lia­vu­sių­jų į Ana­pi­lį.

Lau­kia šir­dies do­no­ro

Per du de­šimt­me­čius Lie­tu­va ta­po vi­siš­kai ki­to­kia – žmo­nės ne­su­du­ ria ga­lo su ga­lu, emig­ruo­ja. Juk žu­ vu­sie­ji Sau­sio 13-ąją ne dėl to­kios Lie­tu­vos ko­vo­jo. Ar me­ni­nin­kas ne­nu­si­vy­lė Lie­tu­va? „Skau­du, kad ši­taip yra. Bet ti­ kiu, kad pri­si­kė­li­mo grū­dai iš­ sprogs. Gal blo­gai at­lie­ku sa­vo mi­si­ją? Juk me­ni­nin­kai tu­ri kel­ ti tau­tos dva­sią ir ją ves­ti pir­myn.

Kai po­li­ti­kai to ne­be­ga­li pa­da­ry­ti, tu­ri at­si­ver­ti vi­siš­kai ki­tos ga­lios.

Jis – po­lė­kio žmo­ gus. Vis rei­kė­da­vo nu­tup­dy­ti ir pa­sta­ ty­ti ant že­mės. Ir val­gy­ti pa­duo­ti, ir lai­ku pa­gul­dy­ti.

Ir ti­kiu, kad tos ga­lios at­si­vers“, – vy­lė­si S.Kuz­ma.

Kū­ry­ba: Sau­sio 13-osios au­kų ka­pa­vie­tei Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se skulp­to­rius sukūrė „Pie­tą“, įei­gą į Na­cio­na­li­nį dra­mos teat­rą pa­ženk­li­no

„Mū­zo­mis“, o at­kur­tas šven­tų­jų sta­tu­las už­kė­lė ant Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros sto­go.

Si­mo­no Švit­ros, Arū­no Bal­tė­no nuo­tr.

Da­ly­va­vo: ly­di­mas žmo­nos Li­dos, ži

tie­siai iš San­ta­riš­kių kli­ni­kų.

21

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

tai ne­kerš­tau­ja sten­gia­si – at­li­ko ke­lias ope­ra­ci­jas: į šir­dį įdė­jo ke­lis sten­tus, pa­kei­tė sti­ mu­lia­to­rių. Prog­no­zės to­kios, kad ki­to ke­lio nė­ra, kaip pa­keis­ti šir­ du­tę, tad lau­kiam do­no­ro. Ba­dau­ja sme­ge­nys, ba­dau­ja kū­nas – jis vi­sas su­blo­go, ei­na į ty­lu­mą.“ 1978 m. skulp­to­riui bu­vo pa­keis­ti du šir­dies vož­tu­vai. Ta­da S.Kuz­mai bu­vo 31-i, o šian­dien – 64-eri. „Sta­sys – tai me­di­kų še­dev­ ras. Šir­dies chi­rur­gi­jo­je – dau­gy­ bė moks­lo nau­jie­nų, to­dėl me­di­kai nuo­lat to­bu­li­no tą sa­vo še­dev­rą.

Ope­ruo­ta jo šir­dis dir­ba ke­lis de­ šimt­me­čius, pa­sta­ruo­ju me­tu – virš­va­lan­džius. Ne tik Sta­sio gy­ ve­ni­mas uni­ka­lus. Jis pa­ts uni­ka­lus me­di­ci­nos pa­sau­ly­je“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Kuz­mie­nė.

Apie gy­ve­ni­mo pra­smę

džio, ma­mu­to il­čių. Vie­nas nau­jau­sių jo

Skulp­to­rius daug me­tų ko­vo­jo už sa­vo svei­ka­tą – už sa­vo gy­ve­ni­mą.

At­ro­do, kad šir­dis jam bu­vo skir­ta pa­čios lem­ties, kad toks skulp­to­ riaus li­ki­mas: pa­sveik­ti ir vėl dirb­ ti, nes to­kia kū­rė­jo mi­si­ja.

Jo šir­dis ne­be­no­ri plak­ti kū­ry­bos rit­mu. S.Kuz­ma nuo rug­sė­jo lau­kia šir­dies do­no­ro. Praė­ju­siais me­tais skulp­to­rius li­go­ni­nė­se pra­lei­do aš­ tuo­nis mė­ne­sius. „At­si­sa­ko jo šir­du­tė to­liau dirb­ ti, – liūd­nai iš­ta­rė me­ni­nin­ko žmo­ na Li­da Kuz­mie­nė. – Gy­dy­to­jai la­bai

Iš­gir­du­si klau­si­mą, ar vi­sur se­ gi aus­ka­ rus, ne­si­ var­žy­da­ ma nu­si­ mo­vė kel­ nai­tes.

Barz­do­čius: se­niū­no pareigos A.Kont­ri­mui ne­truk­do siek­ti nau­jų re­kor­dų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Jis vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo stip­rus, dar­bin­gas – klus­niai ir azar­tiš­ kai vyk­dė Aukš­čiau­sio­jo jam skir­tą mi­si­ją. Svei­kas žmo­gus tiek ne­pa­ da­ro, kiek pa­da­rė S.Kuz­ma po šir­ dies ope­ra­ci­jos. Prieš ope­ra­ci­ją jis ne­bu­vo nei ypač ta­len­tin­gas, nei ži­no­mas, nei gar­sus.

Da­bar jis taip pat ne­sto­ko­ja kū­ry­ bi­nių min­čių ir po­lė­kio: „Kol esam gy­vi – dir­bam. Jei­gu gy­ven­siu, bus staig­me­nų.“ Pats nau­jau­sias S.Kuz­mos dar­ bas – „Vi­zi­ja“. „Vėl ar­tė­ja gy­ve­ni­mo lū­žis. Vi­sa­ da prieš gy­ve­ni­mo lū­žį ku­riu „Vi­ zi­ją“. Prieš šir­dies ope­ra­ci­ją da­riau tam­sią „Vi­zi­ją“, o da­bar lau­kia ki­ ti da­ly­kai – da­rau švie­sią. Čia yra fa­ta­liš­ku­mo“, – kū­ry­bos idė­jo­mis da­li­jo­si me­ni­nin­kas.

Gal dėl to žmo­gus su ope­ruo­ta šir­ di­mi tiek daug su­kū­rė, kad ša­lia bu­ vo ji, Li­da? Mo­te­ris ne­lin­ku­si dė­lio­ ti sau „paukš­čiu­kų“, atseit, ar ša­lia bū­tų bu­vu­si ji, ar ki­ta – vis tiek kas nors bū­tų bu­vęs ša­lia. Taip gy­ve­ni­ me išė­jo – juo­du, paaug­liai, kar­tu mo­kė­si tuo­me­tė­je M.K.Čiur­lio­nio me­no mo­kyk­lo­je, pa­skui – Dai­lės ins­ti­tu­te, dau­ge­lį me­tų bu­vo ar­ti vie­nas ki­to.

24

ži­no­mas skulp­to­rius S.Kuz­ma (kairėje) į al­bu­mo pri­sta­ty­mo va­ka­rą at­vy­ko

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Barz­dakėlys se­niū­nas sieks nau­jo re­kor­do Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

An­t a­n as Kont­ri­mas? Barz­d o­ čius? Apie šį žmo­gų tei­rau­jan­ tis Tel­šiuo­se ne vie­nas praei­vis pur­tė gal­vą ir gūž­čio­jo pe­čiais. Ir tik paaiš­ki­nus, kad ieš­ko­me vy­ ro, ku­ris ki­tus, pri­riš­tus prie barz­ dos, iš­lai­ko pa­kė­lęs, pa­ga­liau nu­ ro­dė ke­lią.

Atos­to­gas pra­lei­do Te­ne­ri­fė­je

„Ne­ga­li bū­ti, kad ma­nęs ne­ži­no?

Kas jie to­kie? Sa­kyk var­dus, pa­ var­des!“ – nu­si­kva­to­jo 58-erių vy­ras.

Da­bar An­ta­nas – ne tik de­vy­nis kar­tus pa­sau­lio re­kor­di­nin­kas: jau tre­jus me­tus jis Tel­šių ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bės te­ri­to­ri­jai pri­klau­san­čio De­gai­čių kai­mo se­niū­nas. Vis dar drū­tas, ne­pra­ra­dęs hu­mo­ro jaus­ mo. Ži­no­ma, vis dar su barz­da, ku­rio­je jau daug ži­lų plau­kų. „Neiš­nau­do­tos pro­gos, juk ži­ nai, – teat­ra­liš­kai sa­kė An­ta­nas. – Aiš­ku, rei­kė­tų barz­dą de­zin­fe­kuo­ti chlo­ru, per­da­žy­ti. Bu­vau pa­trum­ pi­nęs, da­bar vėl au­ga.“ Švar­kas, iš po megz­ti­nio ky­šan­ tys bal­ti marš­ki­niai, įru­dęs sau­lė­ je: per su­si­ti­ki­mą jis jau ne­pri­mi­ nė ka­dai­se bu­vu­sio alu­da­rio. „Pa­rei­gos. Dar­be ne­ga­liu at­ro­ dy­ti bet kaip, – nu­si­juo­kė A.Kont­ ri­mas. – Įde­gęs? Ser­gu gel­ta, o jei rim­tai – buvau Te­ne­ri­fė­je.“ My­li­mai mo­te­riai – 50 me­tų

Ėjo į se­niū­no po­stą, nes čia – ge­ riau? To­dėl jau ga­li il­sė­tis Te­ne­ri­ fė­je? Pro­vo­kuo­ja­mas A.Kont­ri­mas bu­vo at­vi­ras: „Drau­gė fi­nan­si­nin­ kė iš­si­ve­žė. O į se­niū­ni­ją ėjau, kad tai, kas blo­gai, būtų ge­riau.“ Se­niū­nas at­gai­vi­na gar­sų De­gai­ čių par­ką, kur au­ga net 194 rū­šių me­džių. Toks par­kas – vie­nin­te­ lis Lie­tu­vo­je. Kar­tą iš­si­sky­ru­sio barz­do­čiaus se­niū­no drau­gei – ne 20 ir ne 30 me­tų. „Bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi – aš ne ge­ne­ro­las su 5 000 li­tų pen­si­ja, kad tu­rė­čiau aš­tuo­nio­lik­me­tę“, – juo­kavo ge­riau­siu 2010 m. Tel­šių

ra­jo­no se­niū­nu iš­rink­tas A.Kont­ ri­mas ir ne­slėpė, kad jo my­li­mai mo­te­riai – 50 me­tų.

spaus­din­ta per pu­sę pus­la­pio. – Dau­giau­siai kė­liau len­kai­čių – jos gra­žios, lie­tu­vės – dar gra­žes­nės, ita­lės – nuo­sta­bios, ki­nės – ir­gi.“

Alu­da­riams pasidarė sun­ku

Alaus vers­lui – jau galas? Vy­ ras at­si­dūs­ta: de­ja. Neiš­si­pil­dė A.Kont­ri­mo sva­jo­nė tu­rė­ti sa­vo ba­rą su mi­ni vieš­bu­tu­ku. „Ar to­kio­je vals­ty­bė­je kaip mū­ sų ga­li kles­tė­ti smul­ku­sis vers­ las? – A.Kont­ri­mas, de­vy­ne­rius me­tus vi­ręs alų, šį vers­lą me­tė 2003-iai­siais. – Ma­žuo­sius su­ nai­ki­no vals­ty­bės pa­de­da­mi di­ die­ji, oli­gar­chai.“ Alaus ži­no­vas pyks­ta ant bu­ vu­sių ko­le­gų, ga­mi­nan­čių, jo žo­ džiais ta­riant, ne alų, o š... „Dar ke­le­rius me­tus pa­gers che­ mi­ją, gliu­ko­ma­tus – ga­lės šla­pin­ tis tie­siai į ba­tą“, – prognozavo.

Guin­nes­so re­kor­di­nin­kas ti­ki­ no: su­ži­no­jęs, kad kas nors sa­ma­ nę ga­mi­na aliu­mi­nio sta­ti­nė­se, iš­ kart pra­neš­tų po­li­ci­jai. „Eti­lo al­ko­ho­lis rea­guo­ja su aliu­mi­niu. O kur tai pa­ten­ka?

Tuos, ku­rie nuo­di­ja žmo­nes, rei­ kia so­din­ti!“ – piktinosi A.Kont­ ri­mas.

Kil­no­ja gra­žias mo­te­ris

Ba­lan­dį A.Kont­ri­mas ke­ti­na vyk­ti į Ro­mą, kur Sil­vio Ber­lus­co­ni pri­ klau­san­čio TV ka­na­lo stu­di­jo­je su barz­da ke­ti­na pa­kel­ti gra­žuo­lę. Jei pa­vyk­tų, tai bū­tų jau de­šim­tas jo Guin­nes­so re­kor­das.

Pas­ku­ti­nį pa­sie­kė 2010 m. Ki­ni­ jo­je, kai pa­kė­lė stu­den­tę ma­ne­ke­ nę. Jos ir pri­ka­bin­tas pa­pil­do­mas svo­ris bu­vo 63 kg 300 gra­mų. Pir­ mo­ji ki­nė, ku­rią A.Kont­ri­mas kė­ lė 2004 m., svė­rė 48 ki­log­ra­mus.

Tuo­met lie­tu­vis pa­pra­šė drū­tes­ nės mo­ters, ta­čiau mer­gi­na, te­le­ vi­zi­jos lai­dos ve­dė­ja, bū­ti­nai no­ rė­jo pa­tek­ti į žur­na­lų, laik­raš­čių vir­še­lius bei TV ek­ra­nus, tad jai pri­ka­bi­no lie­me­nę su svo­riais. „Gra­žias mo­te­ris kil­no­ju. Neg­ ra­žių nė­ra, yra tik to­kių, ku­rioms kaž­ko trūks­ta, – juo­kė­si že­mai­tis, ku­rio nuo­trau­ka 2004 m. Guin­ nes­so re­kor­dų kny­go­je bu­vo iš­

Apie aus­ka­rus ir krū­tis

Su be­veik 7 000 aus­ka­rų į kū­ną įsi­vė­ru­sia ir dėl to Guin­nes­so re­ kor­di­nin­ke ta­pu­sia ško­te Elai­ne Da­vid­son A.Kont­ri­mas taip ir ne­ su­si­tuo­kė: ji per­nai iš­te­kė­jo Edin­ bur­ge. Su ma­žei­kie­te drau­ge Ire­ na Tel­šiuo­se gy­ve­nan­tis An­ta­nas juo­kė­si pri­si­mi­nęs, kad ško­tė siū­ lė­si jam į žmo­nas. „Aš – aus­ka­ro­ta, tu – drū­tas barz­do­čius. Bū­tu­me pui­ki po­ra, da­ry­tu­me vers­lą“, – ka­dai­se, kai ant kū­no dar tu­rė­jo tik dau­giau nei 3 000 aus­ka­rų, A.Kont­ri­mui siū­lė tuok­tis E.Da­vid­son.

An­ta­nas kva­to­jo pri­si­mi­nęs, kai vie­no­je ka­vi­nė­je, te­le­vi­zi­jos už­ku­ li­siuo­se, Elai­ne, iš­gir­du­si klau­si­ mą, ar vi­sur se­gi aus­ka­rus, ne­si­ var­žy­da­ma nu­si­mo­vė kel­nai­tes.

Ke­li kar­tu sė­dė­ję vy­rai net amo ne­te­ko.

Pa­juo­ka­vus, ar ne­si­gai­li ne­ su­si­tuo­kęs su aus­ka­ro­ta ško­te, A.Kont­ri­mas nu­si­kva­to­jo: „Ne, ne. Ką aš veik­čiau su ško­te, jei ab­ so­liu­čiai vi­sur – vien ar­ma­tū­ra?“ Že­mai­tis pa­sa­ko­ja Tur­ki­jo­je ma­tęs dar vie­ną ori­gi­na­lią re­kor­ di­nin­kę: mo­te­ris su sep­ty­nių ki­ log­ra­mų svo­rio krū­ti­mis traiš­ky­ da­vo alaus skar­di­nes. Kai tur­kai pa­siū­lė An­ta­nui ves­ti šią mo­te­rį, jis, neieš­kan­tis žo­džio ki­še­nė­je, me­tė ar­gu­men­tą: „Ne, ne. To­kia ma­ne nak­tį dar už­du­sin­tų.“

63,3

kg

– tiek sveriančią manekenę su papildomu svoriu barzda iškėlė A.Kontrimas.

22

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

Gro­žis: Ha­lon­go įlan­ka ne­ga­li ne­su­ža­vė­ti net ir sto­rao­džių bei kie­ta­šir­džių. Val­tį viet­na­mie­čiai mo­ka val­dy­ti ir ko­jo­mis.

Lietuvius Viet­na­me pribloškė

Po­ra: I. ir J.Šal­kaus­kams Viet­na­me la­bai pa­ti­ko, jie čia pra­lei­do 17 die­nų.

Tūks­tan­čiai mo­pe­ dų, mo­to­ro­le­rių ir mo­to­cik­lų va­žiuo­ja vos per ke­lis cen­ti­ met­rus vie­nas nuo ki­to. Ke­liau­to­ja Ire­ na Šal­kaus­kie­nė ir jos vy­ras žur­na­lis­ tas Juo­zas Šal­kaus­ kas bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad to­kie in­ter­ne­te ma­ty­ti vaiz­dai yra su­re­ži­suo­ti. Ap­si­lan­ kę Viet­na­me įsi­ti­ki­ no, kad tai – rea­ly­bė.

Eis­mas: iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad čia pės­tieji nie­ka­da ne­vaikš­to.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Prib­loš­kė jū­ra mo­to­ro­le­rių

Žemdirbystė: vietnamiečiai garsėja ryžių auginimu ir eksportu.

Vir­tuo­zai: vie­tos gy­ven­to­jams kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių lyg ir ne­rei­kia.

„Ei­ki­te ryž­tin­gai, ne­si­blaš­ky­da­mi, į prie­kį iš­kel­ki­te ran­kas, – I.Šal­ kaus­kie­nė įsi­mi­nė gi­dų pa­ta­ri­mus, kaip pe­rei­ti gat­vę. – Vie­na – ste­bė­ ti jū­rą mo­to­ri­zuo­tų viet­na­mie­čių, kas ki­ta – pir­mą kar­tą įženg­ti į ją.

Plau­kai šiau­šia­si ir at­ro­do, kad tik­ rai kas nors už­kliu­dys ir su­žeis.“ Vis­gi viet­na­mie­čiai va­žiuo­ja vir­ tuo­ziš­kai, vie­ną mo­to­ro­le­rį nuo ki­ to ski­ria vos pen­ki cen­ti­met­rai. Per 17 die­nų, pra­leis­tų Šiau­rės ir Pie­ tų Viet­na­me, lie­tu­viai ma­tė tik dvi ne­di­de­les, lai­min­gai pa­si­bai­gu­sias ava­ri­jas.

Tie­sa, kar­tą vie­nas viet­na­mie­tis, va­žiuo­da­mas mo­to­ro­le­riu, švel­niai už­kliu­dė vie­ną iš še­šių kar­tu ke­lia­ vu­sių lie­tu­vių. Mo­te­ris jam ne­stip­ riai pliaukš­te­lė­jo per nu­ga­rą, o šis at­si­su­ko, nu­si­šyp­so­jo ir pa­mo­ja­vo.

„Drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys, ra­ mūs ir neį­ky­rūs“, – to­kį įspū­dį su­ si­da­rė ke­liau­to­ja apie gan skur­džiai gy­ve­nan­čius viet­na­mie­čius.

Kur nu­mi­rei, ten ir lai­do­ja

I.Šal­kaus­kie­nei į akis kri­to tai, kad šven­tyk­lo­se, na­muo­se, net prie le­gen­d i­n io Ho­š i­m i­n o nuo­t rau­ kų ir ant ka­ta­li­kų baž­ny­čių bokš­ tų vie­to­je kry­žių – svas­ti­kos. Čia pat ga­li­ma iš­vys­ti dau­gy­bę pio­ nie­riš­kus kak­la­raiš­čius ryšinčių moks­lei­vių: svas­ti­kos ir pjau­tu­vai su kū­jais Viet­na­me vie­nas ki­tam ne­truk­do. „Šven­tyk­los tar­si pa­da­ly­tos į dvi da­lis – mi­ru­sie­siems ir au­koms.

Pas­ta­ro­sioms skir­to­je vie­to­je ma­ tė­me bu­te­lį deg­ti­nės, ry­žių, nu­peš­ tą viš­tą. Ste­bė­jo­me, kaip mer­gi­nos, pa­gerb­da­mos mi­ru­sį­jį, nu­si­len­kė į vi­sas ke­tu­rias pu­ses ir pa­lei­do iš nar­vo į lais­vę paukš­čius“, – pa­sa­ ko­jo I.Šal­kaus­kie­nė.

Viet­na­me ji pa­ste­bė­jo la­bai daug kur iš­si­bars­čiu­sių ka­pi­nių ir pa­vie­ nių ka­pų. Daug žmo­nių šio­je ša­ly­je pa­lai­do­ta ry­žių lau­kuo­se – ten, kur jie ir mi­rė. At­vy­kė­liai iš ki­tų ša­lies vie­to­vių lai­do­ja­mi at­ski­rai nuo ki­tų to kai­mo žmo­nių. Po pen­ke­rių me­ tų mi­ru­sie­ji per­lai­do­ja­mi.

Daug ap­si­gi­mu­sių žmo­nių

„Ki­nų viet­na­mie­čiai ne­mėgs­ta.

Tai – ka­ro pa­da­ri­niai“, – pa­ty­rė I.Šal­kaus­kie­nė.

Viet­na­me Pie­tų Ki­ni­jos jū­ra va­ di­na­ma Pie­tų jū­ra, kad ne­rei­kė­tų mi­nė­ti Ki­ni­jos var­do. Vis­gi šiau­ ri­nė­je Viet­na­mo da­ly­je gy­ve­na ne­ ma­žai ki­nų, ku­rie tu­ri sa­vo vers­lą.

Viet­na­me daug ru­sų vers­li­nin­ kų, ypač ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se.

Vie­no jų, Phan Thiet, gat­vė­se ne­re­ tai iš­gir­si kal­bant ru­siš­kai ir gat­vė­ se, ir par­duo­tu­vė­se, ir ma­sa­žo sa­lo­ nuo­se. Šiau­rės mies­tai – skur­des­ni, Pie­tuo­se viet­na­mie­čiai gy­ve­na ge­

23

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn

Juo­zo ir Ire­nos Šal­kaus­kų as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

motorolerių ir svastikų gausa Šu­nie­ nos, ku­ rios mė­ sa, kad ir be odos, bu­vo par­ duo­da­ ma tur­ gu­je, ke­ liautoja ne­būtų ra­ga­vu­si.

Aki­mir­ka: ir jau­ni, ir se­ni žmo­nės mo­ka džiaug­tis tuo, ką tu­ri.

riau. Vis dar daug jų ne­ga­li pa­mirš­ ti ka­ro ir ne­mėgs­ta ame­ri­kie­čių. „Gy­vi pa­vyz­džiai – dau­gy­bė ap­ si­gi­mu­sių žmo­nių: be ran­kų, ko­jų, per­kreip­tais vei­dais, kū­nais, – I.Šal­ kaus­kie­nė Viet­na­me ma­tė ame­ri­ kie­čių nau­do­to che­mi­nio ir bak­te­

Ne­dir­bo nė vie­na par­duo­tu­vė, tik to­li dan­gu­je švie­ tė fe­jer­ver­kai, o ka­lė­di­nes eg­lutes atstojo va­zo­nuo­ se au­gan­čių chri­ zan­te­mų, man­da­ ri­nų ar per­si­kų krū­me­liai.

rio­lo­gi­nio gink­lo pa­da­ri­nius. – Ka­ro mu­zie­ju­je dir­ba gy­vi eks­po­na­tai – neį­ga­lūs viet­na­mie­čiai.“ Juo­di žmo­nės – juo­das mais­tas

Juo­die­ji hmon­gų tau­tos žmo­nės pa­tei­si­no sa­vo var­dą: jie vil­kė­jo

juo­dais dra­bu­žiais, val­gė tik juo­ dą mais­tą – juo­das viet­na­mie­tiš­ kas kiau­les ir juo­das viš­tas, ku­rių ne tik plunks­nos, bet ir mė­sa yra juo­dos spal­vos. „Ska­nu, nors ir neįp­ras­ta, – šyp­ so­jo­si I.Šal­kaus­kie­nė, kal­bė­da­ma apie juo­dą viš­tie­ną bei kro­ko­di­lie­ ną, ku­rios ra­ga­vo. Jos vy­ras Juo­zas iš­drį­so pa­ra­gau­ti ir di­de­lių ke­pin­tų svirp­lių. – Šu­nie­nos, ku­rios mė­sa, nors ir be odos, par­duo­da­ma tur­ gu­je, ne­bū­čiau ra­ga­vu­si.“ Lie­tu­viai neišd­rį­so ra­gau­ti ir gy­ va­čių. Spi­ri­ti­niai jų bei skor­pio­nų už­pi­lai su įvai­rio­mis žo­lė­mis par­ da­vi­nė­ja­mi vos ne prie kiek­vie­no kam­po, nors gy­vū­nų, rop­lių glo­ bos tar­ny­bos juos sau­go.

So­čios viet­na­mie­tiš­kos sriu­bos, karš­ti pa­tie­ka­lai lie­tu­viams la­bai pa­ti­ko. Ke­liau­to­jai pas juo­duo­sius hmon­gus ra­ga­vo ir ry­žių, ko­ko­sų bei ku­ku­rū­zų deg­ti­nės. Šio­je gen­ ty­je vy­rai kiek­vie­ną die­ną var­to­

Vai­kai: juo­dų­jų hmongų at­ža­los.

ja al­ko­ho­lį, o vi­si dar­bai kren­ta ant mo­te­rų pe­čių.

Rau­do­nais dra­bu­žiais vil­kin­tys rau­do­nų­jų dzao gen­ties žmo­nės bu­vo pa­tys įky­riau­si. Mo­te­rys tu­ ris­tus se­kė ke­lis ki­lo­met­rus, pri­ myg­ti­nai siū­ly­da­mos pirk­ti jų iš­ siu­vi­nė­tus dra­bu­žius. Be­je, kai­me yra ir sa­vo­tiš­kas SPA: trys ku­bi­lai su karš­tu van­de­niu ir dū­mi­nė pir­ te­lė, ku­rio­je kai­ti­no­si ke­liau­jan­tys aust­ra­lai ir ka­na­die­čiai.

Sle­pia­si nuo sau­lės

Vi­sus ke­liau­to­jus su­ža­vė­jo nuo­sta­ baus gro­žio Ha­lon­go įlan­ka. Vie­na jo­je esan­čių sa­lų pa­va­din­ta ru­sų kos­mo­nau­to gar­bei.

Dau­giau nei 1 000 me­tų is­to­ri­ ją skai­čiuo­jan­čio Ho­ši­mi­no mies­te ke­liau­to­jus su­ža­vė­jo aikš­tė, ku­rio­ je dau­gy­bė me­ni­nin­kų pie­šia, lip­ do, at­lie­ka ka­lig­ra­fi­jos dar­bus. Be­je, Ho­ši­mi­ne yra įspū­din­gas dan­go­rai­ žis, pa­va­din­tas Lo­to­su, ku­ris, at­

ro­do, 2011 m. užė­mė penk­tą vie­tą tarp gra­žiau­sių pa­sau­lio pa­sta­tų. „Kaip jie su­ge­ba vež­ti kro­vi­ nius! – I.Šal­kaus­kie­nė ste­bė­jo­ si ma­ty­da­ma, kaip vie­nu mo­to­ro­ le­riu viet­na­mie­čiai ga­be­na kal­ną daik­tų, au­ga­lų, paukš­čių ir net gy­ vą jau­tį. – Žmo­gaus net ne­si­ma­to – tik akys!“ Viet­na­mie­čiai vei­dą sle­pia ir nuo sau­lės. Gal­vą jie den­gia ke­pu­re, iki akių už­si­mau­kšlina me­džia­gi­nę kau­kę, ant ran­kų užsimauna pirš­ ti­nes. Tai sau­go ir nuo smo­go.

Eg­zo­tiš­ką ša­lį lie­tu­viai pa­li­ko sau­sio 23-ią­ją. Tuo­met čia bu­vo šven­čia­mi vie­tos Nau­jie­ji me­tai. Įp­ras­tai kaip tur­gus šur­mu­liuo­ jan­tis oro uos­tas pu­siau­nak­tį bu­ vo tuš­tu­tė­lis. Ne­dir­bo nė vie­na par­duo­tu­vė, tik to­li dan­gu­je švie­ tė fe­jer­ver­kai, o ka­lė­di­nes eg­lu­tes atstojo va­zo­nuo­se au­gan­čių chri­ zan­te­mų, man­da­ri­nų ar per­si­kų krū­me­liai.

24

Šeštadienis, vasario 4, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Dvi S.Kuz­mos su­ža­dė­ti­nės vie­na ki­tai ne­kerš­tau­ja 21

„Šian­dien į li­go­ni­ nę va­žia­vau tik vie­ną kar­tą“, – kal­tai nu­lei­do akis Li­da.

Bū­da­vo, kad jis blo­gai jau­čia­si – ir val­gy­ti ne­ga­li, ir ke­pe­nys at­si­ sa­ko dirb­ti, ir inks­tai strei­kuo­ja.

Li­da sė­da į ma­ši­ną ir le­kia į li­go­ ni­nę per die­ną ke­lis kar­tus. Nu­ ve­ža val­gy­ti – to, ko mėgs­ta ir ga­li, ir su­mai­ti­na nors po ke­le­tą šaukš­tų.

Kai Stnislovas jau­čia­si ge­riau, su­tuok­ti­niai kal­ba­si apie gy­ve­ni­ mo pra­smę. Ar yra pra­smė to­liau gy­ven­ti? Kiek dar ga­li­ma gy­ven­ ti, kiek dar ga­li­ma no­rė­ti iš gy­ve­ ni­mo? Skulp­tū­rų sukurta, vai­kai užau­gin­ti, anū­kų jau yra. Tai kam gy­ven­ti – kad mo­kes­čius mo­kė­ tum?

Kai S.Kuz­ma taip pe­si­mis­tiš­kai dės­to sa­vo min­tis, žmo­na sa­ko, kad ateis pa­va­sa­ris, jie išeis pa­ sė­dė­ti ža­lio­je pie­vo­je, pa­si­šil­dys sau­lė­je. Anks­čiau jis la­bai mė­ go pa­si­vaikš­čio­ti po Kal­nų par­ką.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Li­da jį nu­vež­ da­vo į Bel­mon­tą. Ten nė­ra jo­kių laip­tų – ga­li ly­gia pie­va vaikš­čio­ti pa­lei Vil­ne­lę, žiū­rė­ti, kaip kren­ta kriok­lys. To­kios bu­vo jų pra­mo­ gos praė­ju­sią va­sa­rą, kai Sta­sys ne­gu­lė­da­vo li­go­ni­nė­je.

Skulp­tū­rų sukur­ ta, vai­kai užau­gin­ ti, anū­kų jau yra.

Tai kam gy­ven­ ti – kad mo­kes­čius mo­kė­tum?

Po­lė­kio ir jaus­mų žmo­gus

Lai­min­giau­sios Kuz­mų die­nos bū­da­vo ta­da, kai Sta­nislovas dir­ bo. Ir kai pa­sveik­da­vo po li­gų.

S.Kuz­ma žmo­nai daž­nai pa­sa­ko­ da­vo apie bū­si­mą dar­bą. Li­da pir­ mo­ji pa­ma­ty­da­vo jo dar­bų ma­ke­ tus. Ir kaip­gi ne­pa­ma­ty­si, jei vy­rą rei­kė­da­vo ati­trauk­ti nuo dar­bų – pri­vers­ti pa­val­gy­ti ir pail­sė­ti? Kai jis įsi­trauk­da­vo į dar­bus, pra­ras­ da­vo lai­ko po­jū­tį. „Sau­go­jau, kiek ga­lė­jau, tą me­ di­kų še­dev­rą, kad jis kuo il­giau tar­nau­tų“, – juo­ka­vo Li­da.

Kaž­ka­da S.Kuz­ma yra sa­kęs: „Me­n i­n in­k as vi­s a­d a pa­t i­r ia

daug aud­rų. Kai jam ne­si­se­ka, gal­vo­ja: tai dėl to, kad ve­dė, kad šei­mos gy­ve­ni­mas truk­do bū­ti me­ni­nin­ku. Vi­są lai­ką ne­duo­da ra­my­bės tas ne­ri­mas, nes me­ ni­nin­kas yra su­si­ža­dė­jęs su sa­ vo kū­ry­ba. Skulp­tū­ra yra ma­no pir­mo­ji su­ža­dė­ti­nė. Be jos, dar yra mo­te­ris. Ir vi­są lai­ką vyks­ ta kon­ku­ren­ci­ja: ar mo­te­ris, ar me­nas nugalės.“ Da­bar jis kal­ba, kad pa­grin­di­ nė jo mū­za yra žmo­na, su ku­ria pra­dė­jo drau­gau­ti nuo aš­tun­tos kla­sės. Per pa­čius sun­kiau­sius gy­ve­ni­mo mo­men­tus ji bu­vo ir yra gre­ta. „Esu la­bai lai­m in­gas žmo­ gus. Ma­nau, jei ne ji, ma­no kū­ ry­ba bū­tų bu­vu­si tik­rai ki­to­kia.

Juk daug ką nu­le­mia at­si­tik­ti­nu­ mai“, – įsi­ti­ki­nęs skulp­to­rius.

Jis ne­slė­pė, kad jo cha­rak­te­ ris – su­dė­tin­gas. „Tris die­nas ma­nęs neieš­kok, ne­ži­nau, kur bū­siu“, – blaš­ko­mas kū­ry­bos ir jaus­mų aud­rų, ne kar­tą yra sa­kęs žmo­nai. Ar sun­ku bu­vo su juo? „Ne. Man vis­kas su­pran­ta­ma.

Sta­sys per daug aist­rin­gai dir­bo, per daug aist­rin­gai į vi­so­kią vi­ suo­me­ni­nę veik­lą įsi­trauk­da­vo.

Jis – po­lė­kio žmo­gus. Vis rei­kė­ da­vo nu­tup­dy­ti ir pa­sta­ty­ti ant že­mės. Ir val­gyt pa­duo­ti, ir lai­ku pa­gul­dy­ti. Vi­są gy­ve­ni­mą rei­kė­ jo sau­go­ti jo svei­ka­tą. Tai ir sau­ go­jau, kaip ga­lė­jau“, – sa­vo dar­ bus var­di­jo L.Kuz­mie­nė.

Anks­č iau Li­d a de­r in­d a­vo­s i prie vy­ro, vis­ką pla­nuo­da­vo taip, kad pir­miau­sia dirb­ti ga­lė­tų jis, o pa­ti dirb­da­vo prie­šo­kiais. „Jo dar­bų nė­ra ko ly­gin­ti su ma­no min­ti­mis, idė­jo­mis. Kai yra lais­vo lai­ko, ką nors ir sa­ vo ga­liu pa­da­ry­ti, – ti­ki­no me­ ni­nin­kė. – Vie­na ke­ra­mi­ke dau­ giau ar ma­žiau – tau­ta nie­ko ne­pra­ras, ke­ra­mi­ka nie­ko ne­pra­ ras. Bet jei­gu to­kiam skulp­to­riui kaip Sta­sys ne­pa­dė­siu, ne­su­da­ ry­siu ga­li­my­bių at­si­skleis­ti, bus nu­si­kal­ti­mas.“ Puo­dų ji jau ne­lip­do. Va­sa­rą, kai tu­rė­da­vo lai­ko, iš mo­lio lip­ dė ma­žu­tes mo­te­rų skulp­tū­ras, rel­je­fus. „Tur­būt pe­rei­siu prie skulp­ tū­rų, – juo­ka­vo L.Kuz­mie­nė. – Ma­n o skulp­t ū­ros bus ke­ra­m i­ nės.“

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 4–10 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lis bus šei­my­niš­kas, ne­si­no­rės nie­kur kel­ti ko­jos iš na­mų. Ir ne­rei­kia. Tik pa­si­sten­ ki­te ne­si­pyk­ti su na­miš­kiais ir pa­ si­sau­go­ki­te bui­ti­nių trau­mų. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų ne­nu­vil­ti, jei už­sii­ma­te kū­ry­bi­ne veik­la, sie­ kia­te pa­tin­kan­čio as­mens dė­me­sio ar no­ri­te su­bliz­gė­ti sce­no­je, vie­šu­ mo­je. Ga­li­mas spon­ta­niš­kas mei­lės nuo­ty­kis, int­ri­guo­ja­mas flir­tas. Nuo ket­vir­ta­die­nio sek­sis įvai­rus dar­ bas. Tik­tų siųs­ti CV, ei­ti į po­kal­bius dėl dar­bo. Ga­li­te pa­da­ry­ti ne­blo­gą įspū­dį po­ten­cia­liam darb­da­viui.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį nu­ma­to­mi po­ kal­biai su gi­mi­nai­čiais, kai­ my­nais ar se­nais drau­gais. Bet ku­ riuo at­ve­ju iš gi­mi­nai­čių su­lauk­si­te nau­jie­nų. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je jums la­biau­siai rū­pės as­me­ni­niai rei­ka­lai ir sun­kiai su­de­rin­si­te sa­ vus in­te­re­sus su da­ly­ki­niais ir vi­ suo­me­ni­niais. Ga­li­te iš­si­su­ki­nė­ti nuo pro­fe­si­nių pa­rei­gų. Į pe­rio­do pa­bai­gą ims dau­gė­ti kū­ry­bin­gu­ mo, ro­man­tiš­ko po­lė­kio. Sva­jo­si­te apie slap­tą mei­lės int­ri­gą, ero­tiš­ kus nuo­ty­kius. Pi­kan­tiš­kas pa­si­ ma­ty­mas ga­li įvyk­ti rea­liai, ne­bū­ ti­nai tik vaiz­duo­tė­je.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ge­riau­sia at­gai­va jums bus kom­for­ tas, gar­dus na­mi­nis mais­tas, šil­ tas šei­mos ži­di­nys. Jei­gu to trūks­ ta, ban­dy­si­te kom­pen­suo­ti nau­jais pir­ki­niais, pa­si­sė­dė­ji­mais jau­kio­se ka­vi­nu­kė­se. Ki­tą sa­vai­tę nea­ti­dė­ lio­ki­te rei­ka­lin­gų vi­zi­tų, po­kal­bių, nes į pe­rio­do pa­bai­gą šiek tiek su­ ma­žės pro­ti­nis ak­ty­vu­mas ir no­ras bend­rau­ti. Tuo me­tu jau no­rė­si­te už­si­da­ry­ti na­muo­se tarp ke­tu­rių sie­nų ir pa­lai­ky­ti kon­tak­tus tik su jums pa­tin­kan­čiais, šir­džiai mie­ lais žmo­nė­mis.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Misija: me­ni­nin­kai, įsitikinęs S.Kuzma, tu­ri kel­ti tau­tos dva­sią ir ją

ves­ti pir­myn. Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Vi­są sa­vait­ga­lį bū­si­te jaut­ rūs, emo­cio­na­lūs, jū­sų nuo­ tai­ka kai­ta­lio­sis, to­dėl vie­niems pa­si­ro­dy­si­te dirg­lūs ir maiš­tin­ gi, o ki­tiems – drau­giš­ki ir mie­li.

Jei įsi­žei­si­te, su­si­pyk­si­te, re­gis, po va­lan­dė­lės jau su­ge­bė­si­te at­leis­ti ir tai­ky­tis. Ga­li­te pa­de­monst­ruo­ti ku­li­na­ri­nius su­ge­bė­ji­mus. Ki­tą sa­ vai­tę ti­kė­ti­ni rū­pes­čiai, su­si­ję su fi­nan­sais. De­rė­tų pa­si­sau­go­ti su­k­ čių ir mė­gė­jų pel­ny­tis iš nai­vuo­lių, per­šant jiems men­ka­ver­tes pre­kes už ne­ma­žą kai­ną. Vi­lio­ja­ma rek­la­ ma ga­li jus su­klai­din­ti. Į pe­rio­do pa­bai­gą ga­li at­si­ras­ti pro­ga su­da­ ry­ti ne­blo­gą kont­rak­tą, su­tar­tį.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį jums no­rė­sis tik il­sė­tis, pa­mir­šus vi­sus rū­ pes­čius. Iš tie­sų jums rei­kia iš­si­ mie­go­ti, at­si­pa­lai­duo­ti. Vie­nat­vė bus ne­blo­gi vais­tai nuo su­si­kau­ pu­sio nuo­var­gio. Kibs in­fek­ci­jos, tad į vie­šus su­si­bū­ri­mus ei­ti ne­ re­ko­men­duo­ja­ma. Ki­tą sa­vai­tę vėl bū­si­te ak­ty­vūs ir tur­būt ne vi­siems tai pa­tiks. At­si­ras kri­ti­kuo­jan­čių­ jų, opo­nuo­jan­čių­jų ar ne­tgi gud­ riai ma­ni­pu­liuo­jan­čių­jų jums ne­ pa­lan­kia in­for­ma­ci­ja. Re­gis, jums sim­pa­ti­zuos įta­kin­gas as­muo. Ga­ li­ma ne­ti­kė­ta ži­nia iš už­sie­nio.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džia ža­da ko­lek­ ty­vi­nį ren­gi­nį, su­si­ti­ki­mą su bend­ra­min­čiais. Ga­li bū­ti dau­ giau po­li­ti­kuo­ja­ma. Trauks klu­ bai, dau­gės drau­giš­ku­mo, pi­lie­tiš­ ku­mo. Re­gis, tiek ­bend­rau­si­te, kad ki­tos sa­vai­tės pir­mo­je pu­sė­je jau vi­siš­kai ne­be­no­rė­si­te su­kio­tis tarp žmo­nių ir rū­pin­tis ki­tų rei­ka­lais. Įlį­si­te į sa­vo kiau­tą ir iš jo iš­lį­si­te tik ket­vir­ta­die­nį. Be­je, to­kia izo­ lia­ci­ja ga­li­ma ir dėl li­gos, nes da­bar esa­te neats­pa­rūs ūmioms in­fek­ci­ joms, trau­moms. Ga­li bū­ti, kad jū­ sų vi­lio­nėms neat­sis­pirs nea­be­jin­ gai nu­si­tei­kęs ko­le­ga.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį nu­ma­to­ma ne­ ma­žai dar­bo. Re­gis, gau­si­te ne­ti­kė­tą įpa­rei­go­ji­mą ar­ba tu­rė­si­te va­do­vau­ti ren­gi­niui, ku­ris jus ge­ro­ kai iš­var­gins. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia bus sma­gi, ku­pi­na įdo­mių su­si­ti­ ki­mų ir gal net ža­vios ro­man­ti­kos.

Nuo ket­vir­ta­die­nio jau no­rė­si­te slėp­tis še­šė­ly­je ir to­kiu bū­du šiek tiek at­si­pūs­ti nuo dė­me­sio, vie­ šu­mo. Re­gis, ne nuo vi­sų ir ne nuo vis­ko trauk­si­tės. Tur­būt džiaug­si­ tės, jei in­ty­mio­je ap­lin­ko­je kom­pa­ ni­ją jums pa­lai­kys la­bai su­si­ža­vė­jęs prie­šin­gos ly­ties at­sto­vas.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį jū­sų min­tys skra­ jos to­li nuo ru­ti­nos. Jei­gu nie­kur ne­vyk­si­te, tai tur­būt kla­jo­ si­te po in­ter­ne­to pla­ty­bes, bend­ rau­si­te su ne­pa­žįs­ta­mais žmo­nė­ mis, už­sie­nie­čiais. Sek­sis, jei no­ri­te pa­ra­šy­ti straips­nį, moks­li­nį dar­bą, pa­reng­ti vie­šą kal­bą. Nuo pir­ma­ die­nio jums ga­li tek­ti ei­ti į ofi­cia­ lius su­si­ti­ki­mus, jiems ruoš­tis ir pan. Tai kels įtam­pą ir ne­ri­mą. Vis dėl­to jums ga­li pa­vyk­ti su­si­tar­ti dėl pro­fe­si­nių per­spek­ty­vų, įsi­dar­bi­ ni­mo ar at­si­skai­ty­mo už su­teik­ tą pa­slau­gą. Ga­li megz­tis tar­ny­bi­ nis ro­ma­nas. Nu­ma­to­mas įdo­mus ren­gi­nys.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je jums tu­ rė­tų pa­vyk­ti sėk­min­gai su­ tvar­ky­ti klau­si­mą, su­si­ju­sį su sko­ la, mo­kes­čiais, nuo­ma. Ga­li bū­ti, kad psi­cho­lo­gi­nio pa­lai­ky­mo la­bai rei­kia kam nors iš jū­sų ar­ti­mų­jų. Šiuo me­tu jums ne­stigs įžval­gos ir su­ge­bė­ji­mo ras­ti tin­ka­mus žo­džius bei rak­tą į ki­tų sie­las. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tu­mė­te daug nu­veik­ti, ypač jei esa­te su­si­ję su moks­lo, tei­sės ar tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ti­mis. Pra­ mo­gų sfe­ra taip pat ža­da ge­rų re­ zul­ta­tų. Džiu­gins ir mei­lės ro­man­ ti­ka, bend­ra­vi­mas su vai­kais.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jū­sų dė­me­sį uzur­ puos ant­ro­ji pu­sė ar ki­ti ar­ ti­mi žmo­nės. Re­gis, pa­si­ju­si­te la­bai svar­būs, t.y. lai­kan­tys vi­sus ke­tu­ ris na­mų kam­pus. Tie­sa, tai ga­li šiek tiek ner­vin­ti, ypač jei jau­čia­ tės pa­var­gę nuo sve­ti­mų rei­ka­lų ir at­sa­ko­my­bės naš­tos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tur­būt leis iš­spręs­ti pi­ni­gi­ nius, nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus, ku­riems vis ne­su­ge­bė­da­vo­te pri­si­ruoš­ti. Iki ga­lo tur­būt ir da­bar ne­pa­vyks jų už­baig­ti, ta­čiau pir­myn pa­si­stū­ mė­si­te. Nuo ket­vir­ta­die­nio bus pa­ lan­ku fi­nan­si­nius ir vers­lo su­si­ta­ri­ mus for­min­ti ju­ri­diš­kai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį ne­blo­gai pa­dir­ bė­si­te – dar­be, jei dir­ba­ te slan­kiu gra­fi­ku, ar­ba na­mų ūky­ je. Rei­kė­tų ypač at­sar­giai elg­tis su elekt­ros įran­ga, tech­ni­ka ir ke­ly­je.

Re­gis, kils idė­jų, kaip pa­ge­rin­ti sa­ vo, šei­mos na­rio ar au­gin­ti­nio įvaiz­ dį. Gal­būt rū­pes­čių su­kels na­mi­nių gy­vū­nų ar as­me­ni­nė svei­ka­ta. Ki­tą sa­vai­tę nu­ma­toma daug kon­tak­tų, tarp ku­rių pa­si­tai­kys ir ga­na prie­ šiš­kų, įtemp­tų. Ga­li­te gau­ti ne­blo­gą ži­nią ar­ba mei­lės laiš­ką, int­ri­guo­ja­ mą pa­siū­ly­mą. Re­gis, tai ža­da kaž­ką sma­gaus, bet kar­tu ir iš­lai­dų. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džia tu­rė­tų bū­ ti ga­na nuo­tai­kin­ga, at­pa­ lai­duo­ja­ma. Kils no­ras su my­li­mu žmo­gu­mi ar vai­kais su­sior­ga­ni­ zuo­ti šau­nią pra­mo­gą. Tie­sa, pi­ ni­gų tam tiks­lui iš­lei­si­te dau­giau, nei bū­tų pro­tin­ga ir sai­kin­ga. Ge­ rų įspū­džių ža­da mei­lės pa­si­ma­ ty­mas, pra­mo­gi­nis ren­gi­nys, po­ bū­vis ar pan. Nuo pir­ma­die­nio teks grieb­tis dar­bų. Ge­rai, jei ne­ sut­ruk­dys pa­šli­ju­si sa­vi­jau­ta. Šiuo me­tu esa­te neats­pa­rūs li­goms. Re­ gis, jums la­bai rū­pės įvaiz­dis, gra­ žūs daik­tai. Ti­kė­ti­na, kad įsi­gy­si­te ori­gi­na­lų dra­bu­žį ar pa­puo­ša­lą.

Si­do­ni­ja

25 3

šeštaDIENIS, vasario 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �����������������������������������25 Paslaugos � ����������������������������������������� 25, 26 Parduoda �������������������������������������������������� 26 Perka � ���������������������������������������������������� 26, 27 Įvairūs �������������������������������������������������� 27, 28 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 28 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 28 Kviečia ���������������������������������������������������������27 Kviečia mokytis ���������������������������������� 28 Pamesta ����������������������������������������������������� 28 Informuoja ���������������������������������������������� 28

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

DARBo skelbimai

906207

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907099

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

907031

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909475

Barui Senamiestyje reikalinga (-as) barmenė (-as). Baro lankytojai – vyresnio amžiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).

906503

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900138

Kavinei Kaune reikalinga virėja, turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai.

Tel. 8 685 81 122.

Statybos įmonei reikalingas POLIAKALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATORIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

908853

Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspeditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Italija-Lietuva (1 savaitė) ir Vakarų Europoje (4 savaitės darbo, 2 savaitės poilsio).

Reikalavimai: ADR pažymėjimas, A1 kursas. Privalumai: 2 metų darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties apmokome. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298.

909501

906475

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

908413

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082.

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienintelis reikalavimas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi administravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mokėjimas). Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valoduvestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

908760

909392

Reikalingas pašto siuntų ekspeditorius ir laiškanešys Kauno mieste. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paštu bijustaverslas@gmail.com.

Paslaugos Medikų

903844

Reikalingos (-i) manikiūrininkė (-as)-vizažistė (-as) ir kirpėja (-as) dirbti Garliavoje.

Galime įdarbinti. Verslo liudijimas metams – 120 Lt. Kreiptis Vytauto g. 79, Garliavoje, tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343.

907616

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

908306

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

899187

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją.

Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Automobilių kompiuterinė diagnostika.

Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905945

909112

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898863

908702

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

886075

907378

Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti.

Tel. 8 684 09 811.

907743

900933

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

908208

907767

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešiojamuosius bei stacionarius kompiuterius.

Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu.

Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

902584

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904482

909061

Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuojame, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.

905383

Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904553

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą.

Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

909607

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907917

Santechnikas atlieka įvairius darbus: vandentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

907930

904699

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460.

894349

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų.

Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904578

903894

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

908910

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906898

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

901881

Skubiai ir nemokamai išveža

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

904773

Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

904596

Tel. 8

907773

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, dedame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

893984

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.

Buitinės technikos remonto

908703

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei naujagimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė.

Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas.

Tel. 8 699 77 162.

909186

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje.

Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.

908478

904902

903532

908554

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

Prisirašiusiesiems klinikoje „Neuromeda“ – nemokamos paslaugos: šeimos gydytojo konsultacija, kraujo tyrimai, elektrokardiograma, visos nemokamos valstybinės sveikatos patikrų programos, skiepai vaikams, vaistų injekcijos, siuntimai. Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromedicina.lt.

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906369

908459

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

888774

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

900235

Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanalizacijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.

905422

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams.

Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

909609

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

906825

Nukelta į 26 p.

26 2

šeštaDIENIS, vasario 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

3 k. kotedžus Vijūkuose, Jūrės g., b. pl. 78 kv. m. Kaina 159000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

906973

4 k. 79 kv. m butą P.Plechavičiaus g. (5/5 a., blokinis namas, butas rekonstruotas, nepereinami kambariai). Kaina 116 000 Lt. GEPARD NT. Tel. 8 685 74 775.

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895793

909164

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

909274

1 k. bendrabutyje Dainavoje (5/2 a., b. pl.

24 kv. m). Kaina 40000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

909264

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906393

Gaminu ir montuoju medinius laiptus, palanges. Tel. 8 603 65 248.

906001

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452.

909578

Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą.

Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1 k. butą bendrabutyje Dainavoje, Partizanų g. (5/4 a., b. pl. 21.12 kv. m). Kaina 38000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

909261

1 k. Dainavoje, Chemijos g. (5/2 a., mūr., tvarkingas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909280

1/2 dalį namo su 4,2 a žemės sklypu šalia Botanikos sodo (bendr. pl. 120 kv. m, apmūrytas, yra atskiri įėjimai, sklypas atitvertas, visos miesto komunikacijos, kūrenamas dujomis). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909016

2 a. namą Aleksote (1995 m., yra galimybė gyventi 2 šeimoms, gyv. pl. 200 kv. m, 6 a žemės). Kaina 450 000 Lt. Tel. 8 640 14 570, e. paštas laimesnamas@gmail.com.

2 k. butą Dainavoje (5/2 a., blok., b. pl. 44 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

909263

2 k. butą Dainavoje, Taikos pr. (9/8 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909272

2 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/2 a., b. pl. 50 kv. m, tvarkingas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909273

Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

909160

Teisinės paslaugos

2 k. butą Šilainiuose, Baltų pr. (9/2 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 125000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909269

2 k. Dainavoje, Taikos pr. (5/2 a., b. pl. 44 kv. m, suremontuotas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909275

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908031

Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908913

5 k. butą Centre, A.Mickevičiaus g. (3/2 a., b. pl. 130 kv. m, šildymas dujomis).

Kaina 290000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

1 k. butą Šilainiuose, Rietavo g. (5/2 a., blok., b. pl. 37 kv. m). Kaina 74000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

906412

908821

909265

909085

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

4 kambarių butą R.Kalantos g. (b. pl. 87 kv. m, 5/5 a. blokiniame name, 2 balkonai, sutvarkytas stogas, rakinama laiptinė). Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 682 19 334.

909268

907343

909215

909389

4 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/1 a., b. pl. 80 kv. m). Kaina 105000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

parduoda

Vidaus įrangos

909267

2 k. Šilainiuose, Baltijos g. (9/7 a., mūr., b. pl. 54 kv. m). Kaina 123000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909276

3 k. butą Fredoje, Bangų g. (b. pl. 75 kv. m, dalinė apdaila). Kaina 194000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909270

899906

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbnordbustas.lt.

907401

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Balbieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šildomas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpininkų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

Geriausia investicija. Sklypai (11–20 a) Domeikavoje. Namo projektas, graži, rami vieta. Iki „Megos“ 5,5 km, 1,5 km iki mokyklos, parduotuvės ir t.t. Butai naujame daugiabutyje (autonominis šildymas), 1 kv. m kaina 2500 Lt. Įvairios kvadratūros plotai, galima rezervacija. Tel. 8 612 23 323.

907021

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803783

Parduodami išreklamuoti ir veikiantys taksi numeriai. Kaina sutartinė. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422.

907420

Parduodu 13,1 a žemės sklypą Ramučiuose, Centrinė g. 6A. Visos komunikacijos, toliau nuo gatvės, asfaltuotas kelias, detalusis planas. Tel. 8 603 00 560.

909387

Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

909485

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų.

Kreiptis tel. 8 656 99 890.

909483

Renovuojamame devynių aukštų name Naujakurių g., Šilainiuose, parduodamas 3 kambarių butas (61 kv. m, VI aukštas). Tel. 8 687 52 558.

907096

3 k. butą Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (3/3 a., b. pl. 60 kv. m). Kaina 75000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909271

909484

3 k. butą Užliedžiuose (3/2 a., b. pl. 65 kv. m). Kaina 130000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591.

908095

Buitinė technika Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821592

903637

Kitos prekės

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904987

Parduodamas modernus 1 kambario butas (30 kv. m, pirmajame aukšte) Palangoje, Janonio g. Tel. 8 682 42 425.

909201

PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904158

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908824

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902032

Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Prekyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.

904526

901226

Skubiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

909266

Sodybą prie Babtų, gražioje vietoje, šalia miškelio ir upelio (vienkiemis, su ūkiniais pastatais, 2 ha žemės). Tel. 8 671 91 851.

Parduodami žemės sklypai su pastatais Latvijoje, Rygos mieste: 1. MASKAVAS g. 443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administracinis pastatas (3957 kv. m) ir sandėliavimo pastatas (253 kv. m). 2. MASKAVAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha. Abu sklypai yra gretimi.

Sklypuose yra 3000 kv. m sandėliavimo patalpos, o šalia geležinkelio atšaka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m sandėliavimo patalpos su geležinkelio atšaka; 261 kv. m administracinės patalpos; 721 kv. m sandėliavimo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; sklypas ir sandėliai pritaikyti muitinės veiklai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės sklypas 0,49 ha, pastatas – viešbutis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.

904535

SODYBĄ Panemunių regioniniame parke, Veliuonos mstl., ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Tel. 8 686 46 626, e. paštas rutai2009@hotmail.com.

890789

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903381

NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 310 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.

908641

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896992

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900416

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905404

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąskaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paštas uab.elvirta@gmail.com.

901234

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

906614

909059

Statybinės medžiagos

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908114

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897226

Perka Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908140

AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902804

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902613

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902740

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius.

Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902869

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, vasario 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

Reikalinga dviejų asmenų šeima gyventi sodyboje Kauno rajone. Kreiptis nuo 19 iki 21 val. tel. (8 37) 540 310.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, komercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

907324

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su vandeniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą.

Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

908894

Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.

909533

906038

890923

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869140

Teismo informacija 2012 m. vasario 21 d. 9.30 val. Kauno apygardos teisme, A.Mickevičiaus g. 18A, Kaunas, bus nagrinėjama UAB „Giedrilita“ bankroto byla. Teismas svarstys klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Dvi studentės nebrangiai priims merginą ar moterį į gerą trijų kambarių butą Savanorių pr. 151. Tel. 8 652 65 207.

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

899185

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890116

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898896

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

Greitkelio Kaunas – Vilnius 12 km w w w.bajoruk iemas.lt

898098

Nukelta į 28 p.

kviečia Vasario 10 d., penktadienį, 18 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje

Orkestro gimtadienio koncertas

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistai:

RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) OTILIO CASTRO (tenoras, Dominikos Respublika) Dirigentas

882461

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g.

49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Tel. pasiteirauti: 8 698 44 335, (8 37) 44 07 70 info@bajorukiemas.lt

907709

909560

894147

909048

901181

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Kelionės

Nuomoja

907414

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

Andrius Rimiškis

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

909531

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

Perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Geros atsiskaitymo sąlygos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas uabaltma@gmail.com.

Gabenimai

Įvairūs

890170

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

BAJORŲ KIEMO ŽVAIGŽDŽIŲ ŠOU

901400

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

907583

909541

VASARIO 10 d., penktadienį, 22 val.

Šilainiuose nuomoju 44 kv. m komercines patalpas. Kaina sutartinė. Tel. 8 687 76 424.

902999

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Dėl nepalankių oro sąlygų žygis „Snaigė-2012“ vasario 4 d. Romainiuose neįvyks.

903768

902676

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

kviečia

VYTAUTAS LUKOČIUS

Programoje – ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai Globėjas: Rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

Kauno diena

Vasario 5 d., sekmadienį, 17 val. Žiemos Rečitalis BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS Saulius S.Lipčius Sergej Krinicin Chris Ruebens Zigmas Čepulėnas Programoje – kompozitorių A.Piazolos, Ch.Ruebenso, G.Garcios kūriniai Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai:

Filharmonijos dienraštis

28 2

šeštaDIENIS, vasario 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Kviečia mokytis

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900731

Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (6 mėn.); manikiūrininkės specialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.

909183

Įvairūs

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

ITALŲ KALBOS KURSAI Pradžia – vasario 8 d. 17.30 val. www.dantealighieri.lt Tel. 8 650 18 327

899360

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

907722

Vizos

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – nuo 844 Lt (asm.), Kipras – nuo 926 Lt (asm.),

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896696

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn.

(Gedimino g. 43)

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva.

Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

904094

902287

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

905103

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896668

Pamesta Pamestus UAB „Terra animalis“ (į. k.

133095117) pinigų priėmimo kvitus (nuo MSA3322904 iki MSA3322910 – iš viso dešimt vnt.) laikyti negaliojančiais.

909115

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

908049

Šokiai Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ studiją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų grupes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, turintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

Seminaro dalyviams įteiksime:  Sertifikatą;  Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Kada?

Kur?

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.

Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu

e.sliupaite@darbusauga.lt

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 7 d. pradedami kursai. Kreiptis Didžioji g.

77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 612 42 808.

Seminaro metu aptarime:  Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą;  Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą;  Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą;  Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje;  Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.), Alikantė – nuo 953 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.), Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Mokymai

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

Programą rasite www.krantas.lt

Pramogos, šventės, laisvalaikis

902198

Paskolos

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionių AgentūrA „RM travel“

„DANTE ALIGHIERI DRAUGIJA“

Kelionės

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

906482

Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.

904837

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energetiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendraminčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902325

informuoja KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19 Va­sa­rio 6 d. 18 val. – fes­ti­va­lio IŠ KARTOS Į KARTĄ pa­skai­tų cik­las.

Doc. dr. Man­vy­das Vit­kū­nas. XIV am­žiaus Lie­tu­va: ka­ras ir kas­die­ny­bė.

Mjr. Gin­tau­tas Jakštys. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ka­ro mo­kyk­los kas­die­ny­bė.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Vasario 4 d. 16 val. – paskaita DIDIEJI VIRSMAI: GIMIMAS, VESTUVĖS, LYDĖTUVĖS. ESMĖ IR FORMA. Lektorius Aleksandras Žarskus.

18 val. – paskaita JIS IR JI: MEILĖS IŠBANDYMAI PASAKOSE. Dalyvauja psichologė Jūratė Vyžintienė.

Vasario 6 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masė). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė.

Informacija tel. 8 625 65 218.

Vasario 7 d. 18 val. – rankdarbių mokymai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.

Vasario 8 d. 18 val. – paskaita VEGETARIZMAS IR EKOLOGINĖS-DOROVINĖS PROBLEMOS. Lektorius Aleksandras Žarskus.

DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vytauto pr. 44) ir šiais metais toliau tęsia renginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai.

Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom registruotis iš anksto.

VASARIO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas 7 d. 9 val. – šiaurietiškas ėjimas. Kas tai?

Lektorius – instruktorius L.Rakauskas. (Lengvai, bet šiltai apsirengti, patogiai apsiauti. Būtina registruotis iš anksto.) Registruotis tel. 324 158.

15 d. 10 val. – paskaita „Organizmo valymas”. Lektorės – A.Sidarienė, T.Nebarak.

Registruotis tel. 324 158.

27 d. 16 val. – paskaita „Miego sutrikimai”.

Lektorė – profesorė V.Liesienė. Registruotis tel. 200 127.

Kūrybinės dirbtuvės 22 d. 11 val. – renginys „Papuošalus kuriame pačios”. Lektorė – mokyt. met. V.Morozienė.

Būtina registruotis iš anksto tel. 324 061.

Informacinių technologijų kursas 23 d., kovo 1, 8 d. 13 val. – „Kompiuterinis raštingumas”. Lektoriai – mokyt. met.

E.Kubilienė, mokyt. met. V.Boska. Būtina registruotis iš anksto. Tel. 324 211.

Visi renginiai nemokami.

29

šeštadienis, vasario 4, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties valandą, mirus Griunvaldo bendrijos nariui, Povilui KISELIAUSKUI, žmoną ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi namo gyventojai.

Valdą MAKAREVIČIŲ, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Trans Group LT“ kolektyvas.

Dalią MIKALČIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.

Tokia žmogaus lemtis – plykstelėti ir užgesti.

Tokia žemiška būtis – savo artimųjų netekti.

Skausmo ir liūdesio valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos darbuotoją Reginą VAINIŪNAITĘ ir jos artimuosius.

Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907638

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892053

kviečia

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

7 d.

18 val.

teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS Va­sa­rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis­hi­ma. MAR­ KIZĖ DE SAD. Dvie­jų da­lių iro­niš­ka fan­ta­zi­ja.

Re­ži­sie­rius Ar­tū­ras Arei­ma. Rū­tos sa­lė.

19 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. PAUKŠČIAI. Šo­kio spek­tak­lis. Rež. Gy­tis Iva­ naus­kas. Il­go­ji sa­lė.

Va­sa­rio 5 d. 12 val. – Le­wis Car­roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek­tak­lis vai­kams.

Adap­ta­ci­jos au­to­rė ir rež. Ewa Piot­row­ska.

Penk­to­ji sa­lė.

17 val. – To­ni­no Gu­er­ra. KETVIRTOJI KĖDĖ.

Vie­nos da­lies ko­me­di­ja. Rež. Ro­lan­das At­ ko­čiū­nas. Ta­ver­nos sa­lė.

18 val. – So­fi Ak­sa­nen. APSIVALYMAS. Vie­nos da­lies dra­ma. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas.

Rū­tos sa­lė.

Va­sa­rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­ nos da­lies fo­ru­mas. Rež. An­drius Ku­rie­nius.

Penk­to­ji sa­lė.

Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Vasario 4 d. 12 val. spektaklis GULBĖ – KARA­ LIAUS PATI dėl techninių kliūčių nevyks.

Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež.

A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 metų.

Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera!

UNDINĖLĖ (pagal H.K.Anderseno pasaką),

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19 (Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je)

Vasario 5 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI

Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va­sa­rio 5 d. 12 val. – Wolf­gan­gas Ama­deus Mo­zar­tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da­lių mu­zi­ki­nė pa­sa­ka vai­kams. Truk­mė 1.45 val.

18 val. – Georges Bi­zet. KARMEN. Ski­ria­ma Ge­no­vai­tės GONTYTĖS 85-me­čiui. Dai­nuo­ja Ri­ta Preik­šai­tė, Vai­das Vyš­niaus­kas, Vy­tau­ tas Juo­za­pai­tis, Ra­min­ta Vai­ce­kaus­kai­tė, To­mas La­di­ga. Truk­mė 3 val.

Va­sa­rio 8 d. 17 val. – Ri­char­das Ro­dger­sas.

MUZIKOS GARSAI. 2 veiks­mų miu­zik­las vi­sai šei­mai. Truk­mė 2.45 val.

Va­sa­rio 9 d. 18 val. – Li­nas Ado­mai­tis.

DULKIŲ SPINDESYS. 2 da­lių šo­kio spek­tak­ lis. Truk­mė 2.30 val.

Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 4 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė. KAVI­ NĖ „PAS BLEZĄ”. Pa­si­ma­ty­mas po dvi­de­šim­ ties me­tų. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

Va­sa­rio 5 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie­jų da­lių juo­do­ji ko­me­di­ja. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

Va­sa­rio 9 d. 18 val. – Kau­no ka­me­ri­nio te­at­ro ju­bi­lie­jus. D.Če­paus­kai­tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie­jų da­lių dra­ma. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 5 d. 18 val. – B.Srblja­no­vič. „Belg­ ra­do tri­lo­gi­ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!) Rež. D.Ra­ba­šaus­kas.

Va­sa­rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma­rio Frat­ti. SESUO. Rež. A.Žu­kaus­kas.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­ TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­ siesiems.

5 d.

18 val.

Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KITOKS TEATRAS Va­sa­rio 4 d. 18 val. – sti­lin­ga ko­me­di­ ja TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re­ži­sie­rius R.Žir­gu­lis.

DOMINO TEATRAS Va­sa­rio 5 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIRKLĖS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­kis.

Va­sa­rio 8 d. 18 val. – ko­me­di­ja 2 VYRAI 1 TIESA. Re­ži­sie­rius A.Gri­cius.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va­sa­rio 4 d. 18 val. – I.Pu­ke­ly­tės ko­me­di­ja BŪRĖJA. Va­sa­rio 10 d. 19 val. – I.Pu­ke­ly­tės ko­me­di­ja MEILĖ PARYŽIUJE. Bi­lie­tus pla­ti­na TIKETA.

renginiai

9 d.

18 val.

Va­sa­rio 4 ir 5 d. 16–16.30 val. – ka­ri­lio­ nie­riaus Ju­liaus VILNONIO at­lie­ka­mi var­pų mu­zi­kos kon­cer­tai. XX am­žiaus mu­zi­ka.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Va­sa­rio 5 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­do­ je – ak­to­rė Ne­rin­ga Ne­kra­šiū­tė. Gra­fi­ko, ta­py­to­jo, sce­nog­ra­fo Ra­ma­za­no Kri­nic­ko ir skulp­to­rės Na­ta­li­jos Luš­či­nai­tės-Kri­nic­ kie­nės pa­ro­da. Da­ly­vaus duk­tė Alek­san­dra Or­lo­vie­nė, sū­nus Ge­or­gi­jus Kri­nic­kas, Kau­ no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los kan­kli­nin­kių an­sam­blis, va­do­vau­ja­mas Onos Šikš­nie­nės, LSD Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Vai­čys. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Put­vins­kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Va­sa­rio 7 d. 18 val. – po­ezi­jos ir mu­zi­kos va­ka­ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po­eto Vla­do Šim­kaus ei­les skai­tys ak­to­rius Ro­lan­das Kaz­las. Gros Sau­lius Aug­lys-Sta­ ne­vi­čius (vib­ra­fo­nas) ir Ge­na­di­jus Sav­ko­vas (akor­de­o­nas). Mu­zi­kai ori­gi­na­liai at­liks J.S.Bacho, C.De­bus­sy, C.Bol­ling ir ki­tų kom­ po­zi­to­rių kū­ri­nius.

BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS Jau­ni­mo g. 4

Va­sa­rio 8 d. 19 val. – An­že­li­kos Cho­li­nos te­at­ro šo­kio spek­tak­lis ANA KARENINA (L.Tols­to­jaus ro­ma­no mo­ty­vais). Cho­re­og­ ra­fė An­že­li­ka Cho­li­na, sce­nog­ra­fas Ma­ri­jus Ja­cov­skis, kos­tiu­mų dai­li­nin­kas Juo­zas Stat­ke­vi­čius.

Va­sa­rio 10 d. 19 val. – Ar­vy­do Vil­čins­ko kon­cer­tas GRĮŽTU NAMO. In­for­ma­ci­ja tel. (8 319) 65 546, e. paš­tu ka­sa@birs­to­no­kul­tu­ra.lt. Išsamiau www.birs­to­no­kul­tu­ra.lt.

Birš­to­nas – ku­ror­tas ar­čiau­siai jū­sų!

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.

kinas

RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS

KINO TEATRAS „ROMUVA”

Rotušės a. 19

Vasario 4 d. 18 val. „Kultūrinių ryšių kie­ mas” kviečia į garsaus Lietuvos akordeonis­ to Genadijaus Savkovo 60 metų jubiliejinį koncertą. Į svečius atvyksta Rusijos akor­ deonistas Serveris Abkerimovas, vadina­ mas auksiniu Rusijos akordeonu.

Krymo totorius S.Abkerimovas yra Rusijos akordeonistų-bajanistų konkurso laureatas. „Moskoncerto” solistas dažnai kviečiamas koncertuoti užsienyje, dalyvauja tarptauti­ niuose konkursuose. Jis su dideliu pasise­ kimu jau yra grojęs ir Lietuvoje. Su Rusijos artistu 60-mečio proga gros žinomas Lietuvos akordeonistas, Teatro ir muzikos akademijos docentas Genadijus Savkovas.

Jis dažnai koncertuoja Kaune tiek solo, tiek su aktoriumi Rolandu Kazlu ir Tomo Leiburo retro muzikos ansambliu.

Bilietus galima įsigyti Ryšių istorijos muzie­ jaus kasoje kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, nuo 10 iki 17 val.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS

KAuno KAMERINIS TEATRAS

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS

Laisvės al. 87A

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

KAUNO MAŽASIS TEATRAS

9 d.

18 val.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

KAuno KAMERINIS TEATRAS

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

5 d.

12 val.

Laisvės al. 54

Vasario 4–5 d.

13 val. – EGONAS IR DONCIS (2007).

Vengriška animacinė komedija apie Egoną – išradėją, Doncį – labai storą katiną ir jų nuotykius kosmose.

15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS (2003) Drama apie jauną britų šeimos tragediją. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

17 val. – 9/11 PAGAL FARENHEITĄ (2004).

Karinis dokumentinis filmas apie JAV Baltų­ jų rūmų vykdomą užsienio politiką valdant G.W.Bushui.

19 val. – TRIUŠIO URVAS (2010). Drama apie šeimą, ieškančią prasmės pačioje beprasmiškiausioje gyvenimo situacijoje – praradus vienintelį sūnų.

Bilietais prekiaujama kino teatro kasoje savaitgaliais nuo 12 val.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

KINO TEATRAS „ROMUVA”

4 d.

19 val.

30

šeštadienis, vasario 4, 2012

menas ir pramogos

Pre­la­tas K.Šau­lys: vir­šū 1872 m. žie­mą gi­mė pre­la­tas Ka­zi­mie­ras Ste­po­nas Šau­lys, Lietuvos Nepriklausomybės akto sig­na­ta­ras, Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rys, pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios ad­mi­nist­ra­ci­jo­je aukš­tas pa­rei­gas užė­męs dva­si­nin­kas.

Ire­na Pet­rai­tie­nė

Kar­d i­no­lo V.Slad­ke­v i­čiaus me­mo­r ia­l i­n io mu­z ie­jaus ve­dė­ja

Tau­ti­nio at­gi­mi­mo sū­ku­ry­je

Tie­sus, liek­nas, gal­va pa­kel­ta, akys spin­di, ju­de­siai lais­vi, na­tū­ra­lūs.

Am­ži­nin­kai, iš­gir­dę to­kį api­bū­di­ ni­mą, tar­pu­sa­vy­je su­si­žval­gy­tų.

Ar tik ne Ka­zi­mie­ras Šau­lys? To­ kį žo­di­nį po­rtre­tą pa­tei­kęs My­ ko­las Kru­pa­vi­čius nu­džiug­tų: ži­ no­ma. Tai jis, K.Šau­lys, že­mai­tis, šviekš­niš­kis, Pa­lan­gos pro­gim­na­ zi­ją bai­gęs aš­tuo­nio­lik­me­tis, 1890 m. per­žen­gęs Že­mai­čių vys­ku­pi­jos ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos Kau­ne slenks­ tį. Ir pa­te­kęs į pa­tį lie­tu­vių tau­ti­nio dva­si­nio at­gi­mi­mo sū­ku­rį.

Ap­lin­ka, mo­ky­to­jai, bi­čiu­liai, sie­kiai, – vi­sa, kas bran­di­no dva­ si­nį ir tau­ti­nį są­mo­nin­gu­mą, kri­to į klie­ri­ko Ka­zi­mie­ro sie­lą. Že­mai­ čių vys­ku­po Me­čis­lo­vo Pa­li­lio­ nio pa­dė­jė­jas, pa­vys­ku­pis An­ta­nas Ba­ra­naus­kas, anks­čiau se­mi­na­ri­ jo­je dės­tęs ho­mi­le­ti­ką, bu­vo ypač im­po­nuo­jan­ti fi­gū­ra. Ir Ka­zi­mie­ ras mėg­da­vo pri­si­dė­ti prie A.Ba­ ra­naus­ko dai­ną „Su­diev, Lie­tu­va“ dai­nuo­jan­čių se­mi­na­ris­tų.

Kar­tą per ho­mi­le­ti­kos lek­ci­ ją klie­ri­kas K.Šau­lys pa­dek­la­ma­vo A.Ba­ra­naus­ko „Anykš­čių ši­le­lio“ po­smą že­mai­čių tar­me. Pro­fe­so­ rius ku­ni­gas Ka­zi­mie­ras Jau­nius ta­da pa­sa­kė: „Ge­rai, bet rei­kia į bend­rą na­tą pa­link­ti.“ „Gry­no­sios kal­bos ne­pa­ži­nus“, ir lie­tu­vių dai­ nos „bus rie­šu­tas kie­tas“, ak­cen­ta­ vo pro­fe­so­rius.

Se­mi­na­ris­tų au­sys pa­ga­vo, kad tai ei­lu­tės iš jiems ne­ži­no­mo au­to­ riaus St.Gar­nio (Mai­ro­nio) poe­mos „Tarp skaus­mų į gar­bę“. Šis kū­ri­ nys XIX a. pa­bai­gos se­mi­na­ris­tams bu­vo tar­si jų gy­ve­ni­mo pro­gra­ma: he­ro­jus, at­si­ža­dė­jęs dva­ro tur­tų, pa­si­ren­ka ku­ni­gys­tę ir tam­pa tau­ tos at­gi­mi­mo ža­din­to­ju. Įš­ven­tin­tas ant am­žių slenks­čio

1892 m. į Že­mai­čių vys­ku­pi­jos ku­ ni­gų se­mi­na­ri­ją Kau­ne iš Sankt Pe­ ter­bur­go at­vy­kęs pro­fe­so­rius ku­ni­ gas Jo­nas Ma­čiu­lis-Mai­ro­nis, į šios mo­kyk­los gy­ve­ni­mą įne­šė stip­res­ nių tau­ti­nio są­mo­nin­gu­mo im­pul­ sų. Tie­sa, ofi­cia­lio­je ap­lin­ko­je jis kal­bė­da­vo len­kiš­kai, ta­čiau pa­si­ kvie­tęs klie­ri­kų, tarp ku­rių bu­vo ir K.Šau­lys, – tik lie­tu­viš­kai. Jau 1895 m., kai K.Šau­lys bu­vo iš­siųs­tas tęs­ ti stu­di­jų į Sankt Pe­ter­bur­go dva­si­ nę aka­de­mi­ją, išė­jo pir­ma­sis Mai­ ro­nio rin­ki­nys „Pa­va­sa­rio bal­sai“.

Sankt Pe­ter­bur­go im­pe­ra­to­riš­ ko­ji Ro­mos ka­ta­li­kų dva­si­nė aka­ de­mi­ja, vei­ku­si 1863–1918 m., pa­ ren­gė per 30 aukš­to ly­gio lie­tu­vių ka­ta­li­kų dva­si­nin­kų. Ją K.Šiau­ lys bai­gė 1899 m. pa­va­sa­rį, gau­da­ mas aukš­čiau­sią teo­lo­gi­jos ma­gist­ ro laips­nį.

Pas­ku­ti­niai­siais XIX a. me­ tais, 1899-ųjų bir­že­lio 29 d., per

Šv.Pet­ro ir Po­vi­lo šven­tę, Kau­ no arkika­ted­ro­je že­mai­čių vys­ku­ pas M.Pa­liu­lio­nis K.Šau­liui su­tei­ kė ku­ni­gys­tės šven­ti­mus.

Di­džio­jo Vil­niaus Sei­mo da­ly­vis

Pas­kir­tas Pa­ne­vė­žio Šv.Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios vi­ka­ru, nuo 1901 m. K.Šau­lys ka­pe­lio­na­vo rea­li­nė­je gim­na­zi­jo­je ir mer­gai­čių vi­du­ri­nė­ je mo­kyk­lo­je.

Ka­pe­lio­niau­ti ap­len­kė­ju­sia­me Pa­ne­vė­žy­je ne­bu­vo leng­va. Lie­tu­ viš­kų ti­ky­bos va­do­vė­lių ne­bu­vo, tad mo­ki­niai už­si­ra­ši­nė­da­vo ka­pe­ lio­no žo­džius. Tarp mo­ki­nių bu­vo ir bū­si­ma­sis kal­bi­nin­kas pro­f. Juo­zas Bal­či­ko­nis, ku­ris, be­je, pir­mą­jį pa­ ties pa­reng­tą lie­tu­vių kal­bos žo­dy­no to­mą (1941 m.) de­di­ka­vo sa­vo ti­ky­ bos mo­ky­to­jui ku­ni­gui K.Šau­liui.

Zenonas Ivinskas:

Lie­tu­vo­je ne­bu­vo nė iš to­lo jam ly­gaus, ku­ ris tu­rė­tų to­kį pa­ty­ri­ mą ir to­kiu at­si­dė­ji­ mu bū­tų tam dar­bui paau­ko­jęs be­veik vi­ są sa­vo gy­ve­ni­mą – 40 me­tų.

Pa­ne­vė­žio Šv.Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ ny­čio­je K.Šau­lys ren­gė so­cia­li­nio tu­ri­nio kon­fe­ren­ci­jas, pa­moks­luo­ se kė­lė so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, so­ li­da­ru­mo, žmo­gaus kaip so­cia­laus as­mens gy­ve­ni­mo už­da­vi­nius.

1905 m. Ru­si­jo­je ki­lu­si re­vo­liu­ci­ ja ir Lie­tu­vai at­ne­šė vil­ties va­duo­tis iš ca­riz­mo po­li­ti­kos gniauž­tų. Lie­ tu­vos in­te­li­gen­tai, tarp jų ir K.Šau­ lys, su­pra­to, kad vis stip­riau be­si­ prie­ši­nan­čiai lie­tu­vių tau­tai rei­kė­jo po­li­ti­nės kon­so­li­da­ci­jos.

Tau­tos su­va­žia­vi­mo idė­ja ki­lo Vil­niaus lie­tu­vių bū­re­lio na­riams.

Iš­rink­tas or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­ tas priė­mė „At­si­šau­ki­mą į lie­tu­vių tau­tą“, ku­ria­me bu­vo pro­gra­ma ir ra­gi­ni­mas iš kiek­vie­no vals­čiaus bei pa­ra­pi­jos at­siųs­ti at­sto­vus į Vil­nių.

Pa­ne­vė­žie­čiai iš dva­si­nin­kų at­ sto­vau­ti įga­lio­jo ku­ni­gus K.Šau­ lį ir Vaiž­gan­tą. Praė­jus pus­šim­čiui me­tų pre­la­tas K.Šau­lys, pa­klaus­ tas, ku­ris iš lie­tu­vių tau­tos at­gi­ mi­mo mo­men­tų jam la­biau­siai įsi­ min­ti­nas, at­sa­kė: „Pri­si­mi­ni­mas Di­džio­jo Vil­niaus Sei­mo. Iki tol net tie, ku­rie plė­šė tau­ti­nio dar­ bo dir­vo­nus, ne­ži­no­jo, ne­bu­vo ge­ rai įsi­sa­mo­ni­nę, ko rei­kia ga­lų ga­le siek­ti. Tik Vil­niaus Sei­mas aiš­kiai nu­sta­tė mū­sų tau­ti­nio dar­bo gai­ res: Lie­tu­va tu­ri bū­ti sa­va­ran­kiš­ ka su vi­so­mis kul­tū­ri­nė­mis au­to­ no­mi­jo­mis.“ („Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ži­nios“, 1952 m.)

So­cia­li­nės veik­los ba­ruo­se

Ra­maus, gied­ro, leng­va šyp­se­na nu­tvieks­to vei­do, už­si­dė­jęs XIX a. ir XX a. pra­džio­je dva­si­nin­kų ne­ šio­tą pla­čiab­ry­lę juo­dą skry­bė­lę, K.Šau­lys oriai žings­niuo­da­vo Kau­ no se­na­mies­čio grin­di­niu.

1906 m. pa­kvies­tas į Že­mai­čių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją Kau­ne dės­ty­ti ka­no­nų tei­sės, jis tuoj pat įsi­jun­gė į be­si­ku­rian­čių kul­tū­ri­nių so­cia­li­nių drau­gi­jų veik­lą. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad K.Šau­lys ir bu­vo tas žmo­gus, ku­ rio iš­min­tis, tei­si­nių rei­ka­lų iš­ma­ ny­mas, su­ge­bė­ji­mas ras­ti spren­di­ mą į prie­kį stum­te­lė­da­vo įstri­gu­sį veik­los le­ga­li­za­vi­mą. Ši­taip bu­vo su be­veik po­grin­di­ ne lab­da­rin­ga „Mo­ti­nė­lės“ drau­gi­ ja, šel­pian­čia Fri­būre stu­di­juo­jan­ čius jau­nuo­lius. Kau­ne K.Šau­lys su ku­ni­gu Ado­mu Damb­raus­kuJakš­tu ėmė­si re­da­guo­ti šios drau­ gi­jos įsta­tus, su­si­ra­ši­nė­jo su ca­ ri­nės val­džios įstai­go­mis, bu­vo or­ga­ni­za­ci­jos iž­di­nin­kas. K.Šau­lys pa­dė­jo at­si­sto­ti ant ko­jų ir ku­ni­go Kons­tan­ti­no Ol­šaus­ko ini­ci­juo­tai švie­ti­mo drau­gi­jai „Sau­lė“, bu­vo jos sek­re­to­rius, iž­di­nin­kas.

Ma­tyt, jis ne­bu­vo lin­kęs bū­ti pir­ mo­se ei­lė­se: vi­sur, kur da­ly­vau­da­ vo, su­tvar­kęs rei­ka­lą iš es­mės, pa­ si­trauk­da­vo į ant­rą pla­ną. Ki­tą ver­tus, 1907 m. K.Šau­lys bu­vo tie­ siog pa­si­nė­ręs į krikš­čio­niš­kos so­ cio­lo­gi­jos pro­ble­ma­ti­ką.

Dė­me­sys so­cia­li­niams moks­lams

Var­tus krikš­čio­niš­ka­jai so­cio­lo­gi­ jai Lie­tu­vo­je, ga­li­ma sa­ky­ti, at­kė­ lė 1907 m. va­sa­rą Var­šu­vo­je ku­ni­go Jur­gio Ma­tu­le­vi­čiaus-Ma­tu­lai­čio (pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio) or­ga­ni­zuo­ti so­cia­li­niai kur­sai, ku­ riuo­se da­ly­va­vo ir ke­lias­de­šimt ku­ ni­gų iš Lie­tu­vos, tarp jų – ir K.Šau­ lys, pla­čiai juos pri­sta­tęs ke­liuo­se „Drau­gi­jos“ nu­me­riuo­se.

Var­šu­vos so­cia­li­niuo­se kur­suo­se da­ly­va­vu­siems ku­ni­gams iš Lie­ tu­vos ki­lo su­ma­ny­mas pa­na­šius kur­sus or­ga­ni­zuo­ti ir Kau­ne. Bu­ vo su­da­ry­tas kur­sų pa­si­ren­gi­mo ko­mi­te­tas, ku­rio sek­re­to­riu­mi pa­ skir­tas K.Šau­lys.

Tri­jų die­nų kur­sai 1909 m. sau­ sį vy­ko Liau­dies na­mų sa­lė­je. Pir­ mą­ją pa­skai­tą skai­tė pro­fe­so­rius J.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­lai­tis: aiš­ki­no apie so­cia­li­nius žmo­nių san­ty­kius, ki­to­je pa­skai­to­je ap­ta­rė Baž­ny­ čios moks­lą, nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus.

J.Ma­ciu­le­vi­čius (Mai­ro­nis) kal­bė­jo apie Leo­no XIII so­cia­li­nes en­cik­li­ kas ir jų ak­tua­lu­mą.

Vi­sos pa­skai­tos su ren­gi­mo sek­ re­to­riaus K.Šau­lio kur­sų ruo­ši­ mo pro­ce­dū­ros ap­ra­šy­mu bu­vo iš­ paus­din­tos „Drau­gi­jos“ žur­na­le ir iš­leis­tos at­ski­ru lei­di­niu.

K.Šau­lio pa­stan­gas kuo pla­čiau aiš­kin­ti ir skleis­ti krikš­čio­niš­ko­sios so­cio­lo­gi­jos pro­ble­ma­ti­ką įver­ti­no ir J.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­lai­tis. Jis

Stu­den­tas: Sankt Pe­ter­bur­go im­pe­ra­to­riš­ko­sios dva­si­nės aka­de­mi­jos

alum­nas K.Šau­lys (1899 m.).

per po­kal­bį as­me­niš­kai pa­ra­gi­no K.Šau­lį Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je Kau­ne įves­ti so­cia­li­nių moks­lų stu­di­jas.

1909 m. Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­riu­mi pa­kvies­tas J.Ma­ciu­le­ vi­čius-Mai­ro­nis su K.Šau­liu ap­ ta­rė šias ga­li­my­bes ir įtrau­kė siū­ lo­mas stu­di­jas į klie­ri­kų mo­ky­mo­si pro­gra­mą. Va­do­vė­lio, aiš­ku, ne­bu­ vo: pa­skai­toms ku­ni­gui Ka­zi­mie­rui te­ko reng­tis pa­gal kur­sų pa­skai­tas, ap­link­raš­čius, straips­nius.

Ga­liau­siai pa­gal sa­vo pa­skai­tų me­džia­gą K.Šau­lys pa­ren­gė ir 1910 m. iš­lei­do vei­ka­lą „So­cio­lo­gi­ja“ – pir­mą­jį Lie­tu­vo­je šios pro­ble­ma­ti­ kos va­do­vė­lį.

Vys­ku­pų sek­re­to­rius

„Pre­la­to Šau­lio as­me­ny­je yra įkū­ ny­tas Že­mai­čių vys­ku­pi­jos ir Kau­ no ar­ki­die­ce­zi­jos aukš­tas baž­ny­ ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nas, – ra­šė is­to­ri­kas Ze­no­nas Ivins­kis.

– Lie­tu­vo­je ne­bu­vo nė iš to­lo jam ly­gaus, ku­ris tu­rė­tų to­kį pa­ty­ri­mą ir to­kiu at­si­dė­ji­mu bū­tų tam dar­ bui paau­ko­jęs be­veik vi­są sa­vo gy­ ve­ni­mą – 40 me­tų.“ Po vys­ku­po M.Pa­li­lio­nio mir­ ties Že­mai­čių vys­ku­pi­jos val­dy­to­ ju bu­vo pa­skir­tas vys­ku­pas Gas­pa­ ras Cir­tau­tas, ku­ris 1911 m. K.Šau­lį pa­kvie­tė dirb­ti sek­re­to­riu­mi. To­ kioms at­sa­kin­goms pa­rei­goms, su­ pran­ta­ma, ski­ria­mas rei­kia­mų sa­ vy­bių ne­sto­ko­jan­tis as­muo.

1914 m. pa­sku­ti­niuo­ju Že­mai­čių vys­ku­pu ta­pęs Pran­ciš­kus Ka­re­vi­

čius, pa­kei­tęs mi­ru­sį G.Cir­tau­tą, pa­sta­ro­jo pa­kvies­to sek­re­to­riaus ne­kei­tė. Vys­ku­pas P.Ka­re­vi­čius pa­ži­no­jo K.Šau­lį nuo Pe­ter­bur­go dva­si­nės aka­de­mi­jos lai­kų, ver­ti­ no ne tik jo da­ly­ki­nes sa­vy­bes, bet ir nuo­sek­lią veik­lą so­cio­lo­gi­jos ir krikš­čio­niš­kos de­mok­ra­ti­jos sri­ty­ je. 1920 m. K.Šau­lys bu­vo pa­skir­tas Že­mai­čių vys­ku­pi­jos kanc­le­riu.

Ar­ti­mas pa­gal­bi­nin­kas

No­rint pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie vys­ku­po sek­re­to­riaus, kanc­le­rio K.Šau­lio kas­die­ny­bę, tek­tų stu­ di­juo­ti ku­ri­jos ar Va­ti­ka­no ar­chy­ vus. Nė vie­nas vie­šas P.Ka­re­vi­čiaus su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos po­li­ti­kais, ar vi­zi­ta­to­riu­mi An­to­ni­no Zec­chi­ ni, apaš­ta­li­niu ad­mi­nist­ra­to­riu­mi Achi­le Rat­ti, nė vie­nas ap­si­lan­ky­ mas vys­ku­pi­jo­je ne­praė­jo be sek­re­ to­riaus K.Šau­lio. Ži­nant, koks ener­gin­gas, at­si­da­ vęs, kar­tais im­pul­sy­vus bu­vo P.Ka­ re­vi­čius, ga­li­ma teig­ti, kad ra­mus, san­tū­rus, dau­giau ki­tų klau­san­tis, nei pa­ts kal­ban­tis K.Šau­lys bū­da­vo jam at­sva­ra ir at­ra­ma.

Vyks­tant Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, 1915 m., kai P.Ka­re­vi­čiui su ku­ri­jos įstai­go­mis bu­vo įsa­ky­ta pa­ si­trauk­ti iš Kau­no „ne ar­čiau kaip Dniep­ro upė“, K.Šau­lys su se­mi­na­ ri­jos ins­pek­to­riu­mi Ka­zi­mie­ru Pal­ ta­ro­ku vys­ku­pą glo­bo­jo pir­miau­sia Pa­ne­vė­žy­je, pa­skui – Smo­lens­ ke. 1916 m. K.Šau­lys pa­kel­tas į ka­ nau­nin­kus.

31

šeštadienis, vasario 4, 2012

menas ir pramogos

ū­nės ir gel­mės

DATOS (vasario 4 d.)

1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. sukilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.

1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus.

1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas.

1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda.

1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooperis.

1950 m. gimė Romualdas Ramanauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius.

1975 m. gimė australų dainininkė Natalie Imbruglia.

1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesionalus Lietuvos dviratininkas.

1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.

Ar su mi­nis­ te­riu kal­bės, ar su kai­mo ūki­nin­ku, – K.Šau­lys tas pa­ts. Vy­ ras aukš­tos in­te­li­gen­ci­ jos, stip­riai ap­si­skai­tęs.

Ko­kia išo­rė, toks ir vi­dus.

Cha­rak­te­ris ly­gus, kaip nu­šli­fuo­tas.

Ko­kia be­bū­ tų at­mos­fe­ ra ir ap­lin­ ka, K.Šau­lys ne­pa­ju­di­na­ mas. Sto­vi kaip uo­la.

horoskopai

Mo­kyk­la: Že­mai­čių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja Kau­ne XIX a. pabaiga–XX a. pra­džia.

Su­lau­kė įver­ti­ni­mo

1926 m. Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­ čios pro­vin­ci­jos „ar­chi­tek­tas“ ar­ki­ vys­ku­pas J.Ma­tu­le­vi­čius-Ma­tu­lai­ tis tarp ki­tų kan­di­da­tų į vys­ku­pus bu­vo įra­šęs ir K.Šau­lio kan­di­da­tū­ rą. Nors juo no­mi­nuo­tas ir ne­bu­vo, šis fak­tas by­lo­ja, kad pa­sta­ra­sis bu­ vo ger­bia­mas dva­si­nin­kas.

Sup­ran­ta­ma, ko­dėl pir­ma­sis Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos met­ro­po­li­tas ar­ki­vys­ku­pas Juo­za­pas Skvi­rec­kas ge­ne­ral­vi­ka­ru pa­si­rin­ko K.Šau­lį.

1932 m. jis ta­po Kau­no ar­ki­vys­ ku­pi­jos ka­pi­tu­los pre­la­tu, o 1937 m. K.Šau­liui bu­vo su­teik­tas po­ pie­žiaus rū­mų pre­la­to ti­tu­las, vė­ liau ta­po apaš­ta­liš­kuo­ju pro­to­no­ ta­ru.

Lei­di­nys „Ka­no­niš­ko­jo pro­ce­ so tei­sės“, ku­rį pa­ren­gė K.Šau­lys, bu­vo jo pro­fe­so­ria­vi­mo se­mi­na­ri­ jo­je ir Lie­tu­vos uni­ver­si­te­te re­zul­ ta­tas.

Pa­ra­šas Va­sa­rio 16-ąją

„Ar su mi­nis­te­riu kal­bės, ar su kai­ mo ūki­nin­ku, – K.Šau­lys tas pa­ts.

Vy­ras aukš­tos in­te­li­gen­ci­jos, stip­ riai ap­si­skai­tęs. Ko­kia išo­rė, toks ir vi­dus. Cha­rak­te­ris ly­gus, kaip nu­šli­fuo­tas. Ko­kia be­bū­tų at­mos­ fe­ra ir ap­lin­ka, K.Šau­lys ne­pa­ju­ di­na­mas. Sto­vi kaip uo­la. Sei­mo aud­rų me­tu jis šyp­so­si ly­giai taip pat kaip gra­žiau­sią pa­va­sa­rio die­ ną.“ Ši­taip K.Šau­lį yra cha­rak­te­ ri­za­vęs pre­la­tas M.Kru­pa­vi­čius. Į po­li­ti­ką K.Šau­lys atė­jo na­tū­

ra­liai, nuo pat pir­mų­jų ku­ni­gys­ tės me­tų vi­di­nio po­rei­kio ve­da­mas keis­ti gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je. 1917 m. va­sa­rą vys­ku­pas P.Ka­re­vi­čius sa­vo sek­re­to­rių K.Šau­lį pa­ska­ti­no ak­ ty­viai įsi­jung­ti į Vil­niu­je ren­gia­mą kon­fe­ren­ci­ją – tau­tos at­sto­vų pa­si­ ta­ri­mą dėl Lie­tu­vos au­to­no­mi­jos.

Į po­li­ti­ką K.Šau­lys atė­jo na­tū­ra­liai, nuo pat pir­mų­jų ku­ni­ gys­tės me­tų vi­di­nio po­rei­kio ve­da­mas keis­ti gy­ve­ni­mą Lie­ tu­vo­je. Į Vil­niaus kon­fe­ren­ci­ją pa­siū­ly­ tas K.Šau­lys bu­vo iš­rink­tas ir į jos pre­zi­diu­mą. Kon­fe­ren­ci­jai iš­rin­kus Lie­tu­vos ta­ry­bą, paaiš­kė­jo, kad iš 20 at­sto­vų yra 6 ku­ni­gai. So­cia­lis­ tams pra­dė­jus prie­kaiš­tau­ti, ką ta­ ry­bo­je veiks ku­ni­gai, juk jie to­kiam dar­bui esą ne­pa­si­ren­gę, pre­zi­diu­ me bu­vęs į ta­ry­bą iš­rink­tas K.Šau­ lys ku­ni­gui Jus­ti­nui Stau­gai­čiui pa­ sa­kė, kad to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jis ne­ga­lįs priim­ti man­da­to.

Kal­boms pa­si­bai­gus, K.Šau­ lys vie­šai pa­reiš­kė išei­nąs iš ta­ ry­bos. Pas­kui to­kį pa­reiš­ki­mą pa­da­rė vi­si iš­rink­tie­ji ku­ni­gai. Ga­ liau­siai ta­ry­bo­je li­ko tik 4 ku­ni­gai: tai bu­vo da­ro­ma dėl šven­tos ra­

my­bės, kad kon­fe­ren­ci­ja nei­šir­tų.

K.Šau­lys, bū­da­mas vys­ku­po P.Ka­re­vi­čiaus sek­re­to­riu­mi, va­ži­ nė­da­vo iš Kau­no į Lie­tu­vos Ta­ry­ bos po­sė­džius Vil­niu­je. Ak­ty­viai ten reiš­kė­si, ypač kai Ta­ry­ba bu­vo su­ski­lu­si po nu­ta­ri­mų apie „am­ži­ ną ry­šį su Vo­kie­ti­ja“.

Lie­tu­vos Ta­ry­bo­je jis bu­vo dvie­ jo­se nuo­la­ti­nė­se ko­mi­si­jo­se: Kons­ ti­tu­ci­jos ir Įsta­ty­mų re­da­ga­vi­mo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos pa­ve­da­ mas, K.Šau­lys pa­ruo­šė ir su­re­da­ ga­vo pro­jek­tą tai Kons­ti­tu­ci­jos da­ liai, kur yra nu­sta­to­mi Baž­ny­čios ir vals­ty­bės san­ty­kiai.

1918 m. va­sa­rio 16-ąją su vi­sa Ta­ry­ba pro­fe­so­rius K.Šau­lys pa­ si­ra­šė Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­ bės Ak­tą. „Stip­riau­sias frak­ci­jos na­rys“

Dar prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ jos veik­lo­je da­ly­va­vęs K.Šau­lys jos ei­lė­se li­ko ir ne­prik­lau­so­mo­je Lie­ tu­vo­je. 1920 m. jis bu­vo iš­rink­tas į Stei­gia­mą­jį Sei­mą kaip krikš­čio­nių de­mok­ra­tų blo­ko na­rys.

Triukš­min­gas Sei­mas ty­liam ir la­bai pa­rei­gin­gam K.Šau­liui ne­bu­ vo la­bai tin­ka­ma vie­ta. Ste­nog­ra­ mos ro­do, kad jis ga­na re­tai ei­da­vo į tri­bū­ną, kal­bė­da­vo tik iš es­mės. „K.Šau­lys, kaip Stei­gia­mo­jo Sei­ mo na­rys, – ra­šė pre­la­tas M.Kru­pa­ vi­čius, – man ypač bu­vo bran­gus ne tik dėl to, kad bu­vo vie­nas stip­riau­ sių frak­ci­jos na­rių, kad vi­sur bu­vo

Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos ar­chy­vo nuo­tr.

ga­li­ma drą­siai jį sta­ty­ti – nei ap­ vils, nei gė­dos ne­pa­da­rys, nes Sei­ mo na­rio pa­rei­goms bu­vo stip­riai pa­si­ren­gęs ir kaip po­li­ti­kas, ir kaip so­cia­li­nių klau­si­mų bei krikš­čio­ niš­ko so­cia­li­nio moks­lo ži­no­vas.“ Pas­ku­ti­nės die­nos – emig­ra­ci­jo­je

K.Šau­lio pa­lai­ky­mas spren­džiant že­mės ūkio re­for­mos klau­si­mus nu­ra­min­da­vo ir opo­zi­cio­nie­rius. Šie sa­ky­da­vo: jei K.Šau­lys pa­lai­ko, tai ir vys­ku­pas P.Ka­re­vi­čius pa­lai­ ko, va­di­na­si, nei­na­ma prieš Ka­ta­ li­kų baž­ny­čios moks­lą. Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­riai daž­nai žiū­rė­da­vo, kaip bal­suo­ja K.Šau­lys.

1922 m., įkū­rus Lie­tu­vos uni­ver­ si­te­tą, K.Šau­lys iš Stei­gia­mo­jo Sei­ mo pa­si­trau­kė. Ko­kios bu­vo to­kio spren­di­mo prie­žas­tys, jis ra­šė laiš­ ke Z.Ivins­kiui. „Dir­bant par­la­men­ ti­nį dar­bą be vi­siš­ko at­si­da­vi­mo, su­ si­da­ro ne­pa­ken­čia­ma ir ne­nau­din­ga pa­dė­tis. Išs­to­ti iš Sei­mo, tai vi­sai ne­ reiš­kia ne­be­da­ly­vau­ti po­li­ti­kos gy­ ve­ni­me. Mes vi­si ja­me da­ly­vau­ja­me, kad ir ne taip kaip par­la­men­ta­rai“, – spren­di­mą aiš­ki­no K.Šau­lys.

1944 m. emig­ra­vęs iš Lie­tu­ vos K.Šau­lys ap­si­sto­jo Švei­ca­ri­jo­ je, vaiz­din­go­je Lu­ga­no­je. Ak­ty­viai da­ly­va­vo Vy­riau­sio­jo Lie­tu­vos Iš­ lais­vi­ni­mo Ko­mi­te­to ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės veik­lo­je, taip pat ku­riant Švei­ca­ri­jos lie­tu­ vių bend­ruo­me­nę K.Šau­lys mi­rė 1964 m. bri­gi­tie­čių vie­nuo­ly­ne, pa­lai­do­tas Ro­mo­je.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišarvuokite kantrybe ir nekreipkite pernelyg didelio dėmesio į smulkmenas.

Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su vyresniais, įtakingais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius, pasidarykite išvadas, bet pats laikas pradėti kurti ir ateities planus.

Dvyniai (05 21–06 21). Aplankykite seniai matytus giminaičius, skirkite daugiau dėmesio vaikams ir vyresniems žmonėms. Vakare apsilankykite kokiame nors kultūriniame renginyje.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokias užduotis. Esate kupinas energijos ir gerų emocijų, bet nepraraskite savitvardos.

Liūtas (07 23–08 23). Didelę reikšmę jūsų santykiams su šeimos nariais gali turėti įsiplieskęs konfliktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl būkite pasirengęs ieškoti kompromiso.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje.

Kils idėjų, kuriomis galėsite ir norėsite pasidalyti su aplinkiniais.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų laukia šiltas savaitgalis namie. Pasilepinkite: ilgiau pamiegokite, pasigaminkite gurmaniškus pietus, paskaitykite knygą ar pažiūrėkite filmą.

Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus per sunki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai sutarsite su aplinkiniais ir išspręsite gausybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jūsų karjerą ar verslo planus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Būsite puikiai nusiteikęs, net ir nedidelės nesėkmės neišmuš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pažįstamiems žmonėms.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite su mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Nepraraskite optimizmo, nes niurzgėdamas vis tiek nieko nepakeisite. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįstamais žmonėmis ar kaimynais. Kantrybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šiandien termometro stulpelis nukris iki 15–20 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspėja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkesnis šaltis, nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.

Šiandien, vasario 4 d.

–19

–15

Telšiai

–19

Šiauliai

Klaipėda

–19

Panevėžys

–20

Utena

–19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.04 17.00 8.56 13.19 5.36

35-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.

Saulė Vandenio ženkle.

–20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –6 Brazilija +26 Briuselis –4 Dublinas +6 Kairas +23 Keiptaunas +28 Kopenhaga –8

Londonas +2 Madridas +5 Maskva –18 Minskas –16 Niujorkas +7 Oslas –16 Paryžius –2 Pekinas +3

orai kaune šiandien

Praha –9 Ryga –16 Roma 0 Sidnėjus +25 Talinas –23 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva –14

–20

–19

Vėjas

1–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

–18

Alytus

Vardai Šiandien:

Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas.

Rytoj:

Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona.

Ro­ma su­lau­kė re­to „sve­čio“ – snie­go

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–27

–20

–22

–24

3

–27

–15

–17

–25

3

–19

–11

–11

–17

3

rytoj

poryt

Ita­l i­j os šiau­rė­j e Al­pių re­g io­ne Pje­ mon­te ter­mo­met­rai va­k ar ro­dė iki mi­nus 30 laips­n ių Cel­si­jaus, o Ro­mo­ je su­lauk­ta čia itin re­tai pa­si­tai­kan­čio snie­go. Ita­l i­jos sos­t i­nės prie­mies­čiuo­ se su­si­da­rė iki pen­kių cen­ti­met­r ų sto­ rio snie­go dan­ga, nors Ro­mos cent­re kri­t u­l iai bu­vo ne­gau­sūs. Ro­mo­je per pa­sta­r uo­sius 15 me­t ų bu­vo tik vie­nas at­ve­jis, kai snie­gas išsi­lai­kė vi­są pa­rą.

Dėl neįp­ras­tai smar­k ių šal­čių ban­gos pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis Ita­li­jo­je žu­vo trys žmo­nės, įskai­tant vie­ną be­na­m į, ku­r is ket­v ir­ta­d ie­n į bu­vo ras­tas mir­t i­ nai su­š a­lęs Mi­la­no cent­re.

BNS inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Ko­dėl žie­mą girgž­da snie­gas, o tvo­ros po­kši?

Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Fi­zi­kos pa­mo­kas ne­re­tai mo­ki­niai pra­lei­džia nuo­bo­džiau­da­mi, ta­ čiau už­vė­rę mo­kyk­los du­ris dau­ ge­lis ne­su­ge­ba at­sa­ky­ti į pa­čius pa­pras­čiau­sius klau­si­mus apie su­ pan­tį pa­sau­lį.

Ką at­sa­ky­tu­mė­te sa­vo at­ža­lai, jei ji pa­klaus­tų, ko­dėl už­puo­lus šal­ čiams žings­niai pri­ver­čia snie­gą girgž­dė­ti. O iš kur ki­lęs po­sa­kis – „šal­ta, kad net tvo­ros po­kši“.

Dien­raš­tis pa­pra­šė Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­to do­cen­to Juo­zo Šuls­kaus, kad jis pa­dė­tų at­ sa­ky­ti į pa­pras­tus, ta­čiau kar­tais su­si­mąs­ty­ti pri­ver­čian­čius klau­ si­mus.

Pak­laus­tas, ko­dėl žie­mą snie­ gas girgž­da, moks­li­nin­kas aiš­ki­no, kad gar­sas ga­li kil­ti dėl spau­džiant suy­ran­čių le­do kris­ta­lo da­ri­nių. „Kai nu­krin­ta tem­pe­ra­tū­ra, su­si­ da­ro le­do mik­rok­ris­ta­lai, ku­riuos už­my­nus, jie neat­lai­ko spau­di­mo ir suy­ra“, – aiš­ki­no fi­zi­kas.

La­kes­nę vaiz­duo­tę tu­rin­tys žmo­ nės ti­ki, kad snie­go girgž­dė­ji­mą su­ ke­lia už­min­tos ir dėl to lū­ži­nė­jan­ čios snai­gių ga­lū­nė­lės. J.Šuls­kus tei­gia, jog šia­me paaiš­ki­ni­me ga­li bū­ti da­lis tie­sos. „Juk snai­gė ir yra ma­žas le­do ga­ ba­liu­kas. Kai ke­lios su­šo­ka į vie­ną stip­res­nį da­ri­nį, už­min­tas jis ga­li lūž­ti“, – pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kas.

O gal snie­go girgž­dė­ji­mas – tai lyg ma­ži že­mės dre­bė­ji­mai, dėl ku­ rių vyks­ta snie­go sluoks­nio de­for­ ma­ci­ja?

Ver­si­ja: la­kes­nę vaiz­duo­tę tu­rin­tys žmo­nės ti­ki, kad snie­go girgž­dė­ji­

mą su­ke­lia už­min­tos ir dėl to lū­ži­nė­jan­čios snai­gių ga­lū­nė­lės.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Gal mik­ro­gy­vū­nams taip ir ga­ li at­ro­dy­ti, ta­čiau snie­gas yra pu­ri, bet tvir­ta sis­te­ma, ku­ri neat­lai­kiu­si spau­di­mo pra­sprūs­ta. Vaikš­čio­da­ mi ant le­do gar­so ne­gir­di­me, nes jis – vien­ti­sa sis­te­ma. Jis lūž­ta tik ta­ da, kai neat­lai­ko spau­di­mo“, – aiš­ ki­no pa­šne­ko­vas.

Ži­no­mą po­sa­kį, kad spei­gas ver­ čia net tvo­ras po­škė­ti, fi­zi­kai taip pat ga­li paaiš­kin­ti. „Tvo­ros yra ne­ly­gios, įsi­gė­ru­sios van­dens. Kai pra­de­da šal­ti, for­muo­ ja­si le­das, jis ple­čia­si. Be­sip­le­čiant le­dui tvo­ros pra­de­da de­for­muo­tis ir po­škė­ti“, – ži­nio­mis da­li­jo­si fi­zi­kas.