2012-02-04 Klaipeda

VASARIO 4, 2012 Nr. 29 (19 330)

D.Ho­li­dė­jus – žmo­gus, tu­rė­jęs nu­mes­ti ato­mi­nę bom­bą ant Lie­tu­vos. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Bai­ke­riai ne­rims­ta ir žie­mą – jie sku­ba pra­mo­gau­ti į ap­leis­tą fer­mą.

Vakarė 12p.

Bai­mę mal­ši­na ta­lis­ma­nai Lie­tu­vių po­mė­gis puoš­ti au­to­mo­bi­lių sa­lo­nus įvai­riau­siais ta­lis­ma­nais nuo ne­lai­mių vis tiek neap­sau­go. Net jei jiems iš­leis­ti ke­li šim­ tai li­tų. Vis dėl­to ava­ ri­jų bi­jan­tys vai­ruo­ to­jai ma­ši­no­se ve­ žio­ja­si ir ro­ži­nius, ir švęs­to van­dens, ir net va­di­na­mo­sios Ago­tos duo­ne­lės.

Kaina 1,60 Lt

„Iš­lais­vin­ki­te ma­ne iš „Gazp­ro­mo“ ver­gi­jos!“ Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rė Zi­ta Šli­čy­tė tvir­ti­no, kad dėl bran­gių ru­siš­kų du­jų už ši­lu­mą ji su­mo­ka vi­są pen­si­ją.

Išei­tis – su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba.

2p.

Pū­ga mies­te su­kė­lė chao­są Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Įsi­siau­tė­ju­si žie­ma ta­po akib­rokš­tu uos­ta­mies­čio vai­ruo­to­jams. Nors ke­li­nin­kai ti­ki­no į gat­ves iš­rie­dė­ję vos pra­dė­jus snig­ti, rea­li si­tua­ci­ja pri­mi­nė chao­są.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Yra be­veik pu­sė­je ma­ši­nų

Vie­na drau­di­mo bend­ro­vė, at­li­ ku­si ty­ri­mą, at­sklei­dė, kad net 45 pro­c. lie­tu­vių į ke­lius iš­rie­da ma­ ši­nas pa­da­bi­nę ta­lis­ma­nais.

Anks­čiau po­pu­lia­rius gal­vas lin­ guo­jan­čius šu­ny­čius bei ant ga­li­nio ma­ši­nos sky­de­lio pūp­san­čias bliz­ gan­čias ka­rū­nas pa­kei­tė ki­ti vai­ ruo­to­jų sėk­mės at­ri­bu­tai – pliu­ ši­niai meš­kiu­kai, ka­muo­liu­kai, ant ga­li­nio ma­ty­mo veid­ro­dė­lio ka­bi­ na­mi kau­liu­kai, bok­si­nin­ko pirš­ti­ nės, gy­vū­nų fi­gū­rė­lės. To­kius au­to­ mo­bi­lių pa­puo­ša­lus, pa­sak ty­ri­mo, mėgs­ta be­veik 10 pro­c. vai­ruo­to­jų.

4

Pik­ti­no­si ke­liais ir ša­li­gat­viais

Įsi­ti­ki­ni­mai: lie­tu­viai au­to­mo­bi­liuo­se ve­žio­ja­si pa­čius įvai­riau­sius pa­ka­bu­kus. Šios ma­ši­nos sa­vi­nin­kas ma­no, kad

jį ke­ly­je sau­gos ypač ne­ti­kė­ta ta­lis­ma­nų der­mė – du šo­vi­niai ir kry­žius.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI KANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 11 P.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­kar ry­tą į dar­bą su­si­ruo­šu­siems vai­ruo­to­jams ke­liai vir­to tik­ru iš­ ban­dy­mu. Au­to­mo­bi­liai dėl sli­džių ir ne­nu­va­ly­tų ke­lių bu­vo pri­vers­ti šliauž­ti vėž­lio grei­čiu.

Dar sun­kiau at­kak­ti į dar­bą Klai­ pė­do­je bu­vo už­mies­čio gy­ven­ to­jams. Di­tu­viš­kiai dėl pri­drėb­to snie­go vos pa­jė­gė ati­da­ry­ti kie­mo var­te­lius. Vai­ruo­to­jai pik­ti­no­si, kad ke­li­nin­kus žie­ma ir vėl už­klu­ po ne­ti­kė­tai. Pės­tie­ji taip pat bur­ no­jo dėl ne­nu­va­ly­tų ša­li­gat­vių.

3

2

ŠEŠTADIENIS, vasario 4, 2012

miestas

Dėl du­jų ter­mi­na­lo statybos – ty­ri­mai Uos­ta­mies­čio val­džia pri­ta­rė ša­lies po­zi­ci­ jai ir pa­tvir­ti­no su­skys­tin­tų du­jų im­por­to ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­gra­mą. Vis dėl­to kai ku­rie po­li­ti­kai vy­ lė­si, kad ty­ri­mas pa­ro­dys, jog Klai­pė­do­je šio ob­jek­to sta­ty­ti ne­ga­li­ma.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­ mo pro­gra­ma bu­vo svars­to­ma va­kar vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je. Po­li­ti­kai pa­brė­žė, kad pri­ta­ri­mas jai ne­reiš­kia, jog ter­mi­na­las bus sta­ to­mas ties Kiau­lės Nu­ga­ra.

Pro­jek­to ren­gė­jams at­sto­va­vęs Ai­das Vaiš­no­ras tei­gė, kad ši vie­ ta – tik vie­nas va­rian­tų, ku­ris bus ver­ti­na­mas. Vis dėl­to ne­sle­pia­ma, kad ji yra prio­ri­te­ti­nė.

Bus ti­ria­ma ir ga­li­my­bė ter­mi­na­ lą sta­ty­ti Bū­tin­gė­je. Ta­čiau pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mas čia bū­tų bran­ges­ nis 1 mlrd. li­tų, o sta­ty­bos truk­tų il­giau. Ver­ti­na­mas bus ir va­rian­tas, kas bū­tų, jei ter­mi­na­lo iš­vis ne­bū­ tų sta­to­ma. „At­li­kus po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­ mą paaiš­kės, ku­ris va­rian­tas tin­ka­ miau­sias“, – pa­brė­žė A.Vaiš­no­ras.

Mies­to ta­ry­ba bu­vo tik vie­na iš 14 ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­rė­jo pa­tvir­tin­ ti pro­gra­mą. Atas­kai­tą pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti rugp­jū­čio vi­du­ry­je.

Kai ku­rie po­li­ti­kai vy­lė­si, kad ty­ri­mai pa­ro­dys, jog ter­mi­ na­lą ge­riau sta­ty­ti ne ties Kiau­lės Nu­ga­ra, o Bū­tin­gė­je.

Dėl spren­di­mo ki­lo il­gos dis­ku­ si­jos, ta­čiau jos ne­bu­vo smar­kios.

Be­veik vi­si uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai su­tin­ka, kad Lie­tu­vai du­jų ter­mi­ na­las bū­ti­nas. Vie­nu bal­su tvir­ tin­ta, kad rei­kia at­kreip­ti dė­me­ sį į eko­no­mi­nį, so­cia­li­nį as­pek­tą,

Pa­si­rin­ki­mas: Kiau­lės Nu­ga­ra – prio­ri­te­ti­nė vie­ta, kur no­ri­ma sta­ty­ti du­jų ter­mi­na­lą.

sau­gu­mą, ava­ri­jų ri­zi­ką, po­vei­kį žmo­nių gy­ve­ni­mui, taip pat – žu­ vi­nin­kys­tę.

Kai ku­rie po­li­ti­kai vy­lė­si, kad ty­ri­mai pa­ro­dys, jog ter­mi­na­lą ge­ riau sta­ty­ti ne ties Kiau­lės Nu­ga­ra, o Bū­tin­gė­je.

Po­sė­dy­je lan­kė­si ir mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko pa­ta­rė­jas Al­gir­das Ša­ ka­lys. Jis mies­to me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui įtei­kė raš­tą, ku­ria­ me iš­var­dy­ti mies­to ob­jek­tai, ku­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rie tap­tų na­cio­na­li­nės reikš­mės.

Jiems rei­ka­lin­gos lė­šos bū­tų gau­ tos iš ES fon­dų. Bend­ra dar­bų ver­ tė – 0,5 mrld. li­tų.

Tarp šių ob­jek­tų – Bal­ti­jos pro­ spek­to žie­di­nių san­kry­žų re­konst­ ruk­ci­ja, nau­jo pie­ti­nio ap­link­ke­lio sta­ty­ba, Klai­pė­dos pi­lies bas­tio­nų komp­lek­so at­kū­ri­mas, 50 m il­gio ba­sei­no ir svei­ka­tin­gu­mo cent­ro sta­ty­ba. Taip pat ža­da­ma, kad uos­ to ski­ria­mas lė­šas bū­tų ga­li­ma nau­

do­ti ir so­cia­li­niams ob­jek­tams.

Ta­čiau kai ku­rie po­li­ti­kai iš­sa­ kė nuo­mo­nę, kad į są­ra­šą rei­kė­ tų įtrauk­ti ir mu­zi­ki­nio ar dra­mos teat­ro sta­ty­bas, taip pat skir­ti 5 pro­c. nuo įplau­kų iš rink­lia­vų Klai­ pė­dai, kad ne­rei­kė­tų nuo­lat pra­šy­ ti lė­šų pro­jek­tams. „Žmo­nių sau­gu­mas neį­kai­no­ ja­mas. Jei ob­jek­tas bus ne­sau­gus, nie­kas jo ne­sta­tys“, – ga­ran­ta­vo uos­ta­mies­čio me­ras.

3

ŠEŠTADIENIS, vasario 4, 2012

miestas Pa­si­ro­dys nau­ji ženk­lai

Įam­žins at­mi­ni­mą

Teks at­šauk­ti spren­di­mą

Šeš­ta­die­nį apy­var­to­je pa­si­ro­dys tri­jų nau­jų pa­što ženk­lų, skir­tų žy­miems ša­lies vei­kė­jams, tęs­ ti­nė se­ri­ja. Juo­se įam­žin­ti vals­ ty­bės vei­kė­jas Mi­ka­lo­jus Rad­vi­ la Ru­da­sis, dai­li­nin­kė Do­mi­ce­lė Ta­ra­bil­die­nė bei kom­po­zi­to­rius Sta­sys Šim­kus. Kiek­vie­nas pa­ što ženk­las at­spaus­din­tas 100 tūkst. ti­ra­žu.

Mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė Vy­tau­ to Di­džio­jo gim­na­zi­jos ini­cia­ty­ vai įam­žin­ti Ka­zio Tru­ka­no at­mi­ ni­mą prie gim­na­zi­jos pa­sta­to.

Tai bus pa­da­ry­ta už įstai­gos su­ rink­tas lė­šas. No­ri­ma pa­sta­ty­ ti at­mi­ni­mo len­tą. K.Tru­ka­nas va­ do­va­vo Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jai ir pri­si­dė­jo prie jos pa­sta­ to sta­ty­bų.

Mies­to ta­ry­bai teks keis­ti spren­ di­mą dėl A.Rub­lio­vo mo­kyk­los.

Juo bu­vo sie­kia­ma mo­ki­nius iš Nai­ku­pės gat­vės per­kel­ti į pa­ grin­di­nes įstai­gos pa­tal­pas Deb­ re­ce­no gat­vė­je. Sa­vi­val­dy­bės ju­ ris­tai nu­sta­tė, kad spren­di­mas priim­tas pa­žei­džiant pro­ce­dū­ ras. Jau už­re­gist­ruo­tas pro­jek­ tas dėl jo at­šau­ki­mo.

Pū­ga mies­te su­kė­lė chao­są

Dienos telegrafas

Ke­li­nin­kai ti­ki­no prie 1 dar­bų puo­lę pa­ry­čiais, vos pra­dė­jus snig­ti. Ta­čiau jų ver­

Ženk­lai. Penk­ta­die­nį vy­ku­sia­me po­ sė­dy­je mies­to ta­ry­bos na­riams bu­vo įteik­ti spe­cia­lūs jiems skir­ti ženk­liu­kai.

Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ga­lės įsi­seg­ti ženk­liu­ką su už­ ra­šu „Me­ras“.

si­jos, ka­da už­klu­po sny­gis, iš­si­sky­ rė. Uos­ta­mies­čio ir mies­to ke­lius va­ lan­čių įmo­nių at­sto­vai tei­si­no­si, kad nors į gat­ves iš­va­žia­vo vi­sos tu­ri­mos ma­ši­nos, ta­čiau re­zul­ta­tų ne­bu­vo ma­ty­ti dėl itin pra­stų oro są­ly­gų.

Drus­ka neiš­gel­bė­jo

„Su­dė­tin­gos dar­bo są­ly­gos, bet kol kas ne­la­bai ga­li­me ką nors pa­keis­ti“, – ne­slė­pė pie­ti­nę mies­to da­lį va­lan­ čios įmo­nės „Va­ka­rų šva­ra“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ja Ina Kaub­ry­tė.

Kaip ji paaiš­ki­no, bars­to­ma drus­ka vei­kia tik kai yra iki 10 laips­nių šal­ čio, o va­kar lau­ko tem­pe­ra­tū­ra bu­ vo ke­liais laips­niais že­mes­nė. Nors drus­ka ir neį­vei­kė le­do, ji vis tiek bu­ vo bars­to­ma kar­tu su smė­liu.

Pa­sak I.Kaub­ry­tės, dėl šal­čio smė­lis bars­ty­tu­ve tie­siog su­šal­da­ vo. Dar­bą uos­ta­mies­ty­je ap­sun­ki­ no ir ry­ti­nės spūs­tys. „Tu­ri nu­rim­ti ar­ba snie­gas, ar­ ba vė­jas – ki­taip pa­dė­tis ne­pa­ge­ rės. Mums pa­tiems ne­pa­tin­ka to­kia si­tua­ci­ja, nes ant su­va­ži­nė­to snie­go at­si­ran­da le­das, tad rei­kės dau­giau drus­kos“, – paaiš­ki­no pa­va­duo­to­ja.

Me­tė vi­sas pa­jė­gas

Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gru­žas ant­ri­no, kad dar­bą ap­sun­ ki­no pra­si­dė­jęs pus­ty­mas ir snie­gas.

Bet dau­giau pro­ble­mų va­žiuo­jant už­ mies­ty­je kė­lė pra­stas ma­to­mu­mas. „Nuo­lat va­lo­me ir bars­to­me, kai nu­stos snig­ti, ga­lu­ti­nai su­tvar­ky­si­ me ke­lius“, – va­kar po­piet ža­dė­jo Klai­pė­dos re­gio­no ke­lių at­sto­vas.

Pa­sak V.Gru­žo, dau­giau snie­go iš­kri­to Klai­pė­dos ir Kre­tin­gos ra­ jo­nuo­se. Dėl pus­ty­mo su­dė­tin­gos

Są­ly­gos: pus­ty­mas ap­sun­ki­no ma­to­mu­mą ir ke­li­nin­kų dar­bą.

są­ly­gos bu­vo Di­tu­vo­je, kur nuo­ lat bu­dė­jo dvi ke­li­nin­kų ma­ši­nos – vie­na va­lė, o ki­ta bars­tė.

Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius:

Bai­si si­tua­ci­ja. Praė­jo pro­ble­mos dėl šal­čio, pra­si­dė­jo dėl ne­nu­va­ ly­tų ke­lių.

Vai­ruo­to­jams bė­dų kė­lė ir ke­lias Prie­ku­lės link, kur jis dėl pa­lan­ kios vė­jo kryp­ties tam tik­ro­se vie­ to­se bu­vo už­pus­ty­tas.

V.Gru­žas paaiš­ki­no, kad dar­bą ap­sun­ki­no tai, jog drus­ka, esant to­ kiai že­mai tem­pe­ra­tū­rai, vei­kė ke­ lis­kart silp­niau. Tad no­ri­mo efek­to te­ko il­giau pa­lauk­ti.

„Klai­pė­dos žel­di­nių“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas tei­gė, kad ša­ li­gat­vių va­ly­mui bu­vo mes­tos vi­sos pa­jė­gos – steng­ta­si juos nu­va­ly­ti kuo grei­čiau, kol ne­su­si­my­nė snie­gas.

Di­rek­to­rius ne­slė­pė, kad ry­tą sun­kiau nu­va­ly­ti ša­li­gat­vius bu­ vo pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Dar­bą ap­sun­ki­no ir tai, jog snig­ti pra­dė­ jo pa­ry­čiais. Tad ša­li­gat­vių ne­spė­ ta vi­sur nu­va­ly­ti, kol žmo­nės su­si­ ruo­šė į dar­bus.

Sut­rik­dė eis­mą

Ne­nu­va­ly­tos gat­vės su­trik­dė vie­šo­jo trans­por­to eis­mą. Nuo įpras­to gra­fi­ ko au­to­bu­sai at­si­lik­da­vo nuo ke­lių iki 15 mi­nu­čių. Kaip sa­kė „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ ta­ras Ne­niš­kis, au­to­bu­sai lai­ku va­žia­ vo tik į pir­mą­sias ke­tu­rias sto­te­les, o pa­skui dėl blo­gai nu­va­ly­tų ke­lių pra­ si­dė­da­vo nu­kry­pi­mai nuo tvar­ka­raš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čių. Tad va­kar ne­bu­vo nė vie­no au­to­ bu­so, ku­ris kur­suo­tų lai­ku.

Blo­gai va­lo­mi ke­liai, ne­nu­va­lo­ mos įva­žos, vai­ruo­to­jams sun­ku va­žiuo­ti, o ke­lei­viams sun­ku įlip­ ti – to­kias prie­žas­tis, ko­dėl vė­la­vo au­to­bu­sai, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei nu­ro­dė G.Ne­niš­kis. „Bai­si si­tua­ci­ja. Praė­jo pro­ble­mos dėl šal­čio, pra­si­dė­jo dėl ne­nu­va­ly­tų ke­lių“, – susirūpinęs buvo „Klai­pė­ dos au­to­bu­sų par­ko“ eksp­loa­ta­ci­jos di­rek­to­rius Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, va­kar mies­tas bu­vo tie­ siog už­kimš­tas ne­ga­lė­ju­siais pa­va­ žiuo­ti leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais, ku­rie ap­sun­ki­no ir au­to­bu­sų dar­bą.

Pir­mo­je die­nos pu­sė­je au­to­bu­sai ne­va­žia­vo į Di­tu­vą, nes per pir­mą­ jį rei­są ten įklim­po ir ne­ga­lė­jo ap­si­ suk­ti. Ke­lei­vi­nių au­to­bu­sų vai­ruo­ to­jai pa­sa­ko­jo, kad ke­lių būk­lė itin pra­sta bu­vo iki Kryž­kal­nio.

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 10 po­rų. Žie­dus su­mai­nys Kris­ti­na Stan­ ke­vi­čiū­tė ir Jo­nas Jen­cius (12 val.), Edi­ ta Mi­ku­lė­nai­tė ir Vai­das Le­tu­kis (12.10 val.), Rū­ta Bur­bai­tė ir Iev­gen Krav­chen­ ko (12.20 val.), Vol­ha Mosh­chy­na ir Ni­ ko­laj Pe­tu­nov (12.30 val.), Ai­na Kio­šie­ nė ir Vid­man­tas Šven­tec­kis (12.40 val.), Ina Anu­sė­vič ir Kęs­tu­tis By­tau­tas (12.50 val.), Dia­na Iva­no­vai­tė ir Žil­vi­nas Dar­ge­ nis (13.10 val.), Na­dez­da Fe­do­to­va ir Pa­ vel Min­ga­liov (13.20 val.), Kris­ti­na Da­ vi­do­vič ir Jev­ge­ni­jus Pa­na­ma­rio­vas (13.30 val.), Jo­lan­ta Pau­pa­ry­tė ir Li­nas Stau­gas (13.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Va­le­ri­ja Drun­gi­lie­nė (g. 1921 m.), An­ ta­nas Vals­kis (g. 1925 m.), Sta­sys Jo­nu­ tis (g. 1925 m.), My­ko­las Kaz­laus­kas (g.

1931 m.), Elz­bė­ta Bar­taus­kie­nė (g. 1933 m.), Vik­tor Troi­nič (g. 1946 m.), Vy­tau­ tas Pa­rei­gis (g. 1959 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­na Čip­lie­nė, An­ta­nas Vals­kis, My­ ko­las Kaz­laus­kas, Vik­tor Troi­nič, sek­ ma­die­nį – Sta­sys Jo­nu­tis.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Na­ta­li­ja Sa­jan­ko.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 55 iš­kvie­ti­mų.

Biu­dže­tas su­si­trau­kė 20 mln. li­tų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Me­tų pa­bai­go­je uos­ta­mies­čio val­ džios puo­se­lė­tos vil­tys gy­ven­ti šiek tiek ge­riau nei pro­gno­zuo­ta žlu­go. Šių­me­tis mies­to biu­dže­tas bus ge­ro­kai ma­žes­nis nei praė­ju­ sių me­tų.

Pa­reng­tas mies­to biu­dže­to pro­jek­ tas ta­ry­bos na­riams bu­vo pri­sta­ty­ tas va­kar vy­ku­sia­me po­sė­dy­je. „Spa­lį dar tu­rė­jo­me vil­čių, kad šie­met gy­ven­si­me ge­riau nei pro­ gno­zuo­ja­ma, ta­čiau taip ne­bus“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė.

Ta­čiau ji pa­brė­žė, kad praė­ję me­ tai dėl tau­py­mo prie­mo­nių, ku­rių

im­ta­si, baig­ti be di­de­lių sko­lų ir ne­ slėgs šių­me­čio biu­dže­to.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met biu­ dže­tas sieks per 365 mln. 542 tūkst. li­tų. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų pir­ mi­niu biu­dže­tu, jis yra 5,3 pro­c. ar­ba 20 mln. 815 tūkst. li­tų ma­žes­nis.

Anot J.Si­mo­na­vi­čiū­tės, šie­met dar­bo už­mo­kes­čio fon­das ma­ži­na­ mas 5 pro­c.

Dau­giau lė­šų nei per­nai yra skir­ta so­cia­li­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams.

10 pro­c. ma­ži­na­mas ir vi­sų veik­lų fi­ nan­sa­vi­mas. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė tvir­ ti­no, kad lė­šų neuž­ten­ka net iš­skir­ tiems prio­ri­te­tams už­tik­rin­ti. „Pat­vir­ti­nus mies­to biu­dže­tą rei­ kė­tų per­žiū­rė­ti veik­las ir ap­si­spręs­ ti, kur la­biau­siai rei­kia nau­do­ti pi­ ni­gus. Rei­kia per­žiū­rė­ti lė­šas, kad bū­tų leng­viau gy­ven­ti ki­tą­met.

Vals­ty­bės pro­gno­zės atei­nan­tiems tre­jiems me­tams nie­ko ge­ro ne­ža­ da“, – pa­brė­žė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Di­džiau­sią da­lį mies­to biu­dže­ te su­da­ro gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ tis. Iš jo gau­na­mos lė­šos bus pa­na­šios kaip ir praė­ju­siais me­tais. Nu­ma­to­ ma, jog kur kas ma­žiau bus su­rink­ta lė­šų iš ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio.

Tam įta­kos tu­rė­jo kri­tu­si jo ver­tė. Šiek tiek dau­giau nei praė­ju­siais me­tais į mies­to biu­dže­tą pla­nuo­ja­ ma su­rink­ti pi­ni­gų iš vie­ti­nių rink­ lia­vų – apie 19 mln. 824 tūkst. li­tų.

Nu­ma­to­ma, kad dau­giau pi­ni­gų bus gau­ta už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą, iš pre­ky­bi­nin­kų mo­kes­čio Jū­ ros šven­tės me­tu.

Ma­žiau lė­šų vals­ty­bė sky­rė ir mo­ ki­nio krep­še­liui. Vie­na prie­žas­čių – Klai­pė­do­je su­ma­žė­jo mo­ki­nių.

Yra papildomų sąlygų.

www.KL.lt

Objektyvios žurnalistikos portalas

4

šeštadienis, vasario 4, 2012

miestas

Bai­mę mal­ši­na ta­lis­ma­nai 1

Įvai­rio­se par­duo­tu­vėse ir tur­ga­vie­tė­se siū­lo­ mus pa­ka­bu­kus po tru­pu­tį iš­stu­ mia įvai­rių ki­nų ho­ros­ko­po ženk­lų at­vaiz­dai ar­ba lai­mę ne­šan­tys ta­ lis­ma­nai.

Tei­gia­ma, kad įvai­rius žais­liu­ kus sa­vo ma­ši­no­se ve­žio­ja­si net 70 pro­c. jau­nų vai­ruo­to­jų.

da­ri­nės įran­gos mė­gė­jams“, – pri­ mi­nė R.Ši­dei­kis.

Spor­ti­nin­kai prie­ta­rais ne­ti­ki

Duo­na – sėk­mei pri­šauk­ti

Be­veik 6,6 pro­c. vai­ruo­to­jų ap­ klau­so­je pa­žy­mė­jo, kad au­to­mo­ bi­ly­je ve­žio­ja­si pa­ka­bin­tą ro­ži­nį.

Yra ir to­kių, ku­rie ly­gaus ke­lio ti­ ki­si ve­žio­da­mie­si Ago­tos duo­ne­lės ga­ba­lė­lį, ada­tą ar plunks­ną. „Dau­gu­ma lie­tu­vių sa­ve lai­ko ka­ ta­li­kais, to­dėl į au­to­mo­bi­lio daik­ta­ dė­žę įsi­de­da Ago­tos duo­nos ga­ba­lė­ lį. Nuo se­nų lai­kų ji sau­go­jo na­mus nuo gais­ro, taip pat išė­ju­siuo­sius į ke­lio­nę. Į ka­rą vy­rus iš­ly­dė­da­mos žmo­nos įdė­da­vo Ago­tos duo­nos, emig­ruo­jan­čiuo­sius su ja pa­ly­dė­da­ vo“, – tei­gė et­no­lo­gė Gra­ži­na Ka­ džy­tė. Ko­dėl iki šiol dau­ge­lis vai­ ruo­to­jų ma­ši­no­se sle­pia ada­tas, G.Ka­džy­tė ne­tu­rė­jo at­sa­ky­mo. „Ne­ži­nau, ar ada­ta ga­li sau­go­ ti nuo va­gys­čių. Ma­nau, kad žmo­ nės ve­žio­ja­si įvai­rius žais­liu­kus dėl sma­gu­mo ir tam, kad akys pail­sė­ tų“, – ti­ki­no G.Ka­džy­tė.

Pra­mo­nė: au­to­mo­bi­lius no­rin­tiems puoš­ti vai­ruo­to­jams siū­lo­ma di­de­lė pre­kių gau­sa.

giai“, – tei­gė L.Klim­ka. – Ki­še­nė­je ne­šio­juo­si juo­do­jo gin­ta­ro ga­ba­liu­ ką, ku­ris pri­tvir­tin­tas prie žal­va­ri­ nio žie­do. Tai yra sau­lės laik­ro­du­ kas. Aš jį kar­tais įsi­me­tu į ki­še­nę, kai ei­nu į svar­bų su­si­ti­ki­mą.“

Au­to­mo­bi­liuo­se – plunks­nos

O štai et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ ka pa­ste­bė­jo, jog ada­tos bu­vo sle­ pia­mos tam, kad esą vė­lės ne­su­si­ žeis­tų. „Juk se­no­vė­je per Kū­čias ant sta­ lo ne­bū­da­vo pei­lių. Na­muo­se bu­ vo sle­pia­mos ir ada­tos. Ti­kė­ta, kad į ašt­rius daik­tus ga­li su­si­žeis­ti vė­ lės“, – ti­ki­no et­no­lo­gas.

Ne­re­tai lie­tu­vių ma­ši­no­se ve­žio­ ja­mų paukš­čių plunks­nų reikš­mės L.Klim­ka ne­ga­lė­jo išaiš­kin­ti. „Plunks­na yra leng­vu­mo sim­ bo­lis, gal ją žmo­nės įsi­dė­da­vo, kad ke­lią leng­va bū­tų įveik­ti?“ – svars­ tė et­no­lo­gas. L.Klim­ka pri­si­pa­ži­no, kad sa­vo au­to­mo­bi­ly­je ne­tu­ri jo­kio ta­lis­ma­no, nes jų at­si­sa­kė dar so­ vie­ti­niais lai­kais. „Juk bu­vo drau­džia­ma vi­so­kius žais­liu­kus ve­žio­tis, ke­lių eis­mo tai­syk­lės ne­lei­do, o mi­li­ci­ja baus­ da­vo“, – tvir­ti­no et­no­lo­gas.

Li­ber­tas Klim­ka:

Esu ma­tęs, kad vai­ ruo­to­jai pa­si­ka­bi­na griau­čius imi­tuo­jan­ tį pa­ka­bu­ką. Ma­tyt, jie pri­me­na, kad ke­ ly­je rei­kia elg­tis pa­ do­riai ir at­sar­giai.

Et­no­lo­gas ti­ki­no, kad mis­ti­nė­mis sa­vo ta­lis­ma­no ga­lio­mis ne­ti­ki, bet vi­suo­met mie­lai jį pa­lie­čia, kai rei­ kia su­si­kaup­ti.

Pa­de­da su­si­kaup­ti

Pa­sak L.Klim­kos, nuo se­nų lai­kų ta­lis­ma­nus tu­rė­da­vo vi­sų su ri­zi­ka su­si­ju­sių pro­fe­si­jų at­sto­vai. „Esu ma­tęs, kad vai­ruo­to­jai pa­ si­ka­bi­na griau­čius imi­tuo­jan­tį pa­ ka­bu­ką. Ma­tyt, jie pri­me­na, kad ke­ly­je rei­kia elg­tis pa­do­riai ir at­sar­

pro sky­lu­tę pa­žvelg­ti į sau­lę, su­ gal­vo­ti no­rą, o pa­rė­jus į na­mus į ją įver­ti siū­lą ar vir­vu­tę. Ti­ki­ma, kad toks pa­ka­bin­tas ak­me­nė­lis ma­ši­nos sa­vi­nin­kui at­neš lai­mę. „Ma­nau, kad tai nau­jo­viš­kas prie­ta­ras. Ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ar­cheo­lo­gai ran­da įdo­mių, zoo­ mor­fin ­ ių, barš­kan­čių pa­ka­bu­kų, ku­riuos se­no­vės lie­tu­viai tik­riau­ siai im­da­vo į ke­lio­nes ir jais puoš­ da­vo žir­gus“, – ti­ki­no L.Klim­ka.

To­kių daik­tų ar­cheo­lo­gai yra ap­ ti­kę ge­le­žies am­žiaus ka­pa­vie­tė­se. „Įdo­mu tai, kad to­kie pa­ka­bu­čiai bū­din­gi ne tik bal­tams, bet ir vi­so­ je Bal­ti­jos pa­kran­tė­je gy­ve­nu­sioms gen­tims. Šiuos pa­ka­bu­čius su­da­ rė ark­liu­kas, an­te­lė, ki­ti gy­vū­nai.

Aš vis ruo­šiau­si juos paa­na­li­zuo­ ti, nes nie­kas jų se­man­ti­nės pra­ smės neap­ta­ri­nė­ja iki šiol“, – tei­ gė L.Klim­ka.

Et­no­lo­gas spė­ja, kad to­kius pa­ ka­bu­čius su­da­rė ke­lios fi­gū­rė­lės, to­dėl ei­nant ar bė­gant jos tu­rė­jo žvan­gė­ti. „Tai fak­tas, kad lie­tu­viai nuo se­ no tu­rė­jo sa­vo ta­lis­ma­nus. Gal tas gar­sas bu­vo lai­ko­mas reikš­min­gu at­bai­dant pik­tą­sias dva­sias? Žvan­ gan­tys žar­žo­lai vė­liau at­si­ra­do, nes jais ark­lius puoš­da­vo va­žiuo­da­mi į šven­tes“, – tvir­ti­no et­no­lo­gas.

Puoš­ti ne­drau­džia­ma

Klai­pė­die­čiai ka­bi­na ak­me­nu­kus

Pa­jū­rio gy­ven­to­jai ski­ria­si nuo ša­ lies vai­ruo­to­jų. Klai­pė­do­je po­pu­ lia­ru au­to­mo­bi­lius puoš­ti pa­jū­ry­je ras­tais ak­me­nė­liais su sky­lu­te.

Tarp mies­tie­čių ga­jus prie­ta­ras, kad, su­ra­dus to­kį ak­me­nį, rei­kia

Vis dėl­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ste­ bi­si to­kiu lie­tu­vių vai­ruo­to­jų po­ mė­giu ant prie­ki­nio stik­lo kars­ty­ti įvai­riau­sius daik­tus.

Ypač ryš­kių bliz­gu­čių mė­gė­jais įvar­di­ja­mi vil­ki­kų vai­ruo­to­jai. Jie su­ge­ba sa­vo ka­bi­no­se net ir švie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čian­čią dirb­ti­nę eg­lu­tę ve­žio­tis.

Mies­to gat­vė­se vis dar ga­li­ma iš­vys­ti au­to­mo­bi­lių, ku­rių prie­ki­nį lan­go stik­lą puo­šia pa­ka­bin­ta kom­ pak­ti­nė plokš­te­lė.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis ti­ ki­no pa­ste­bė­jęs, kad vai­ruo­to­jai sa­vo ma­ši­nas puo­šia to­kiais bliz­ gu­čiais. „Kom­pak­ti­nė plokš­te­lė neap­ sau­go nuo po­li­ci­nin­kų grei­tį nu­ sta­tan­čių prie­tai­sų. Ap­sau­go tik 50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą žy­min­ tis ženk­las, jei jo lai­kai­si“, – juo­ kė­si pa­rei­gū­nas.

Pa­sak R.Ši­dei­kio, ke­lių eis­mo tai­ syk­lė­se nė­ra už­si­min­ta, kad bū­tų ko­ kių nors ri­bo­ji­mų vai­ruo­to­jams puo­ šiant sa­vo au­to­mo­bi­lio sa­lo­ną. „Svar­bu, kad šie jų žais­liu­kai ne­ truk­dy­tų vai­ruo­ti ir ne­ri­bo­tų ma­to­ mu­mo lau­ko“, – ti­ki­no R.Ši­dei­kis.

Ned­rau­džia­ma ma­ši­nų puoš­ti ir iš išo­rės. Vis la­biau po­pu­lia­rė­ ja lip­du­kai su už­ra­šais „Blon­di­nė“, „Ieš­kau vy­ro“, „Di­rek­to­rius“. „Jei to­kie už­ra­šai nė­ra įžei­džian­ tys, jie nė­ra drau­džia­mi, kaip ir var­ di­niai nu­me­riai, ku­riuos ga­li įsi­gy­ ti ma­ši­nos sa­vi­nin­kas“, – tvir­ti­no R.Ši­dei­kis.

Ne­se­niai uos­ta­mies­ty­je įkliu­vo bu­vęs ku­ni­gas, ku­ris gir­tas su­kė­ lė ava­ri­ją, spru­ko, o bu­vo su­čiup­tas vie­nos mo­kyk­los kie­me be­ge­rian­tis al­ko­ho­lį. Šis vei­kė­jas sa­vo juo­dos spal­vos au­to­mo­bi­lį bu­vo pa­puo­šęs rau­do­nos spal­vos švy­tu­rė­liu. „Už va­ži­nė­ji­mą­si su to­kiais švy­ tu­rė­liais nu­ma­ty­ta bau­da nuo 100 iki 200 li­tų su prie­tai­so kon­fis­ka­ ci­ja. To­kia bau­da grės­tų ir an­ti­ra­

Au­top­re­kių par­duo­tu­vė­se ap­stu įvai­riau­sių prie­dų, skir­tų au­to­ mo­bi­lių pa­gra­ži­ni­mui – nuo au­ to­mo­bi­lių lem­pų, švie­čian­čių ma­ ši­nų slenks­čių, įvai­rių chro­muo­tų de­ta­lių.

Au­to­mė­gė­jų klu­bo „I Ma­de This“ pre­zi­den­tas Ge­di­mi­nas Ja­ru­lis pa­ ste­bė­jo, kad mū­sų vai­ruo­to­jai sa­vo plie­ni­nius žir­gus puo­šia vis tais pa­ čiais nuo­bo­džiais žais­liu­kais. „Po­pu­lia­rūs pa­va­rų svir­čių ant­ ga­liai, va­di­na­mie­ji an­ta­kiai, tvir­ti­ na­mi au­to­mo­bi­lio prie­ky­je, slenks­ čiai ar ant au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nės tvir­ti­na­mi oro srau­to nu­krei­pik­ liai. Iš­po­pu­lia­rė­jo ir LED ži­bin­ tai“, – tvir­ti­no ne vie­ną spor­ti­nį au­to­mo­bi­lį sa­vo ran­ko­mis per­rin­ kęs G.Ja­ru­lis.

Spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių meist­rai pri­si­pa­ži­no ne­ski­rian­tys tiek dė­me­ sio ma­ši­nos išo­rei, nes spor­te la­biau svar­būs au­to­mo­bi­lių tech­ni­niai pa­ ra­met­rai, ta­čiau vis dėl­to lai­ko­ma­si tam tik­rų ma­dos tai­syk­lių.

Au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nėms ruo­ šia­mi au­to­mo­bi­liai nė­ra kars­to­mi žais­liu­kais. Net sė­dy­nių ap­mu­ša­ lus ga­li­ma pa­si­rink­ti tik iš ser­ti­fi­ kuo­tų ga­min­to­jų, kaip tai nu­ma­to tai­syk­lės. „Ta­lis­ma­nų mes ne­si­ve­žio­ja­me, nors yra spor­ti­nin­kų, ku­rie prieš var­žy­bas ba­tus sten­gia­si už­si­riš­ti pra­dė­da­mi tik nuo de­ši­nės ko­jos“, – ti­ki­no G.Ja­ru­lis.

Ro­ži­nis be mal­dos ne­pa­dės

Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­ lie­nės baž­ny­čios ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius tei­gė, kad po­mė­ gis ve­žio­tis ma­ši­no­je ro­ži­nį nė­ra smerk­ti­nas. „Tai pri­klau­so nuo žmo­gaus, juk mal­da yra in­di­vi­dua­lus da­ly­kas, to­ dėl ne­ga­li­ma nei smerk­ti, nei sa­ky­ ti, kad tai ne­tin­ka. Iš išo­rės ne­ga­li­ ma spręs­ti“, – tvir­ti­no ku­ni­gas.

Pats V.Vik­to­ra­vi­čius ti­ki­no, kad ve­žio­ja­si ro­ži­nį. „Il­ges­nė­se ke­lio­nė­se mal­da man pa­de­da su­si­kaup­ti. To­dėl jei au­to­ mo­bi­ly­je yra ro­ži­nis tik kaip ta­lis­ ma­nas, jis tik­rai nie­ko ne­ga­li pa­dė­ ti“, – ne­slė­pė V.Vik­to­ra­vi­čius.

Jis pri­si­pa­ži­no, kad ant prie­ki­nio au­to­mo­bi­lio sky­de­lio jis vis dėl­to ve­žio­ja­si šv.Kris­to­fo­ro pa­veiks­lė­lį. „Tai ke­liau­jan­čių­jų glo­bė­jas Aš mal­do­je pra­šau iš­min­ties, sau­gu­ mo ir bud­ru­mo, va­di­na­si, tai yra ma­no dan­giš­ka­sis už­ta­rė­jas ir glo­ bė­jas“, – sa­kė ku­ni­gas.

Vie­šie­ji pir­ki­mai Pa­lan­go­je – ne­skaid­rūs As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja, at­lik­da­ma pir­ki­mus, pa­žei­ dė vie­šų­jų pir­ki­mų vyk­dy­mo tvar­ ką, neuž­tik­ri­no vi­daus kont­ro­lės ir ne­si­lai­kė ly­gia­tei­siš­ku­mo, ne­disk­ ri­mi­na­vi­mo, abi­pu­sio pri­pa­ži­ni­ mo, pro­por­cin­gu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pų. Taip tei­gia Vie­šų­jų pir­ki­ mų tar­ny­ba.

Ji iš­ty­rė Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos 2008–2011 m. vyk­ dy­tų vie­šų­jų pir­ki­mų do­ku­men­tus.

Pra­di­nė tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja apie ga­ li­mus pa­žei­di­mus pa­si­tvir­ti­no.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba, pa­tik­ ri­nu­si tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją apie ga­ li­mus vie­šų­jų pir­ki­mų vyk­dy­mo pa­žei­di­mus, nu­sta­tė, kad vi­sais at­ ve­jais ši in­for­ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­no.

Pa­vyz­džiui, per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ ci­ja, vyk­dy­da­ma gel­bė­ji­mo sto­ties pa­sta­to Žve­jų g. 2A Pa­lan­go­je re­

konst­ra­vi­mo dar­bų pir­ki­mo su­tar­ tį, ku­rios ver­tė sie­kia be­veik 3 mln. li­tų, su­tar­ty­je nu­ma­ty­tus dar­bus pa­kei­tė ki­tais bran­giau kai­nuo­jan­ čiais dar­bais. Bū­ti­ny­bės tai da­ry­ti per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ne­pag­rin­ dė, to­dėl pa­žei­dė Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą ir ne­ra­cio­na­liai nau­do­jo pir­ki­mui skir­tas lė­šas. Šiurkš­čių pa­žei­di­mų gau­sa iš­si­ sky­rė Mei­lės alė­jos re­konst­ra­vi­mo dar­bų ir pa­pil­do­mų dar­bų šiai re­ konst­ruk­ci­jai pir­ki­mo kon­kur­sai.

Nus­ta­ty­ta, kad 2009 m. vyk­dant pir­mą­jį re­konst­ruk­ci­jos dar­bų kon­ kur­są, pa­siū­ly­mų kai­nos bu­vo skai­ čiuo­ja­mos pa­gal 2002 m. pa­reng­ tą tech­ni­nį pro­jek­tą, nors jau 2008 m. bu­vo pa­si­kei­tę tech­ni­nio pro­ jek­to ren­gi­mą reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai.

Vė­liau, pirk­da­ma Mei­lės alė­jos re­konst­ruk­ci­jai rei­ka­lin­gus pa­pil­ do­mus dar­bus, Pa­lan­gos sa­vi­val­ dy­bė ne­pag­rįs­tai pa­si­rin­ko pir­ki­mo bū­dą – ap­klau­są. Tar­ny­ba nu­sta­tė,

kad spren­di­mas vyk­dy­ti pir­ki­mą ap­klau­sos bū­du prieš­ta­rau­ja per­ kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos su­pap­ ras­tin­tų pir­ki­mų tai­syk­lių ir įsta­ty­ mo nuo­sta­toms. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad pa­pil­do­mai su­da­ry­tos su­tar­ties kai­na 30 pro­c. vir­ši­jo pra­di­nę pir­ ki­mo su­tar­ties kai­ną.

Iš vi­so VPT pa­tik­ri­no 12 Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bės pir­ki­mų, už dau­ giau nei 7,5 mln. li­tų su­mą. Di­džio­ji da­lis jų fi­nan­suo­ja­mi ES struk­tū­ri­ nių fon­dų lė­šo­mis.

5

ŠEŠTADIENIS, vasario 4, 2012

šeštadienio interviu

D.Ho­li­dė­jus: ma­no gy­ve­ni­mas yra čia

D

ei­vi­das Ho­li­dė­jus (Da­vid Hol­li­day) – ang­las, bu­ vęs ka­ro la­kū­nas, dip­lo­ ma­tas, pir­ma­sis Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės ka­ro ata­šė Lie­tu­vo­je.

Bai­gęs tar­ny­bą pa­si­li­ko mū­sų ša­ly­ je, ve­dė lie­tu­vai­tę, įsi­gi­jo so­dy­bą Klai­pė­dos ra­jo­ne ir ak­ty­viai da­ly­ vau­ja bend­ruo­me­nės veik­lo­je, kai­ mo žmo­nes mo­kė ang­lų kal­bos, su bend­ra­min­čiais tal­ki­na ge­ri­nant neį­ga­lių vai­kų bui­tį La­pių kai­me.

Pui­kiai iš­mo­ko lie­tu­viš­kai ir nė die­ nos ne­si­gai­lė­jo pa­si­li­kęs Lie­tu­vo­je.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

As­ta Dy­ko­vie­nė

Da­bar ve­dęs lie­tu­vę, žmo­na Mig­lė.

Gi­mė 1941 m. lapk­ri­čio 13 d. Ips­vi­če (100 km nuo Lon­do­no); Nuo 1961 m. pro­fe­sio­na­lus Jung­t i­ nės Ka­ra­lys­tės ka­ro la­k ū­nas; Nuo 1970 m. JK ka­ro ata­šė TSRS; 1992–94 m. JK ka­ro ata­šė Lie­tu­vo­je; Ang­l i­jo­je gy­ve­na trys suau­gę sū­ nūs;

a.dykoviene@kl.lt

tar­piu, su tam tik­ra vi­suo­me­ nės da­li­mi?

– Sup­ran­tu. Tas ta­ry­bi­nis lai­kas su­ lau­žė žmo­gaus lais­vą veiks­mą, min­ tį ir ini­cia­ty­vą. Bet praeis lai­kas, ir pa­ma­žu vis­kas kei­sis, aš ti­kiu.

Ato­mi­nę bom­bą – ant Rad­vi­liš­kio?

– Kiek lai­ko jau esa­te mū­sų ša­ ly­je?

– Pir­mą­kart at­vy­kau 1992 m. kaip Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ka­ro ata­šė Lie­ tu­vo­je, šias pa­rei­gas ėjau iki 1994ųjų. Tų pa­čių me­tų ko­vą išė­jau į pen­si­ją, bet jau bu­vau su­ti­kęs sa­vo da­bar­ti­nę žmo­ną Mig­lę ir te­ko ap­si­ spręs­ti, kur gy­ven­ti: Ang­li­jo­je ar Lie­ tu­vo­je. Pa­si­rin­kau Lie­tu­vą. Tu­riu tris sū­nus. Mig­lė – duk­te­rį Liu­do­vi­ką.

Emig­ran­tai su­grįš?

– Da­bar pra­si­dė­jo di­de­lis bė­gi­ mas į Va­ka­rus, kaip ma­no­te, ar ka­da nors tai baig­sis?

– Vis­kas tu­ri pra­džią ir pa­bai­gą. 1848 m. Ai­ri­jo­je bu­vo di­džiu­lis ba­das, ta­da tūks­tan­čiai žmo­nių iš Ai­ri­jos emig­ ra­vo į JAV. Tai tik is­to­ri­nis epi­zo­das.

Da­bar Lie­tu­vos žmo­nės va­žiuo­ja į Va­ka­rus, vė­liau pa­si­keis kryp­tis, jie tu­rė­tų grįž­ti. Su­kaups pa­tir­ties, pi­ ni­gų ir grįš. Aš taip ma­nau.

– Vi­si lie­tu­viai va­žiuo­ja į už­sie­ nį, o jūs, prie­šin­gai, pa­si­rin­ko­ te Lie­tu­vą?

– Man čia la­bai pa­tin­ka, ypač Klai­pė­ dos ra­jo­nas, jau pri­ta­pau, ėmiau pa­ žin­ti lie­tu­viš­ką cha­rak­te­rį. Šio­mis vie­ to­mis ėmiau do­mė­tis dar 1970 m., kai Mask­vo­je dir­bau bri­tų ka­ro ata­šė.

– Kiek ži­no­ma, dar prieš tai jūs bu­vo­te ka­ro pi­lo­tas?

– Taip, pi­lo­ta­vau lėk­tu­vą su ato­mi­ ne bom­ba. Bu­vo toks bai­sus šal­to­jo ka­ro me­tas. Lai­mė, kad vis­kas bai­ gė­si tre­ni­ruo­tė­mis ir nie­ka­da ne­ nus­kam­bė­jo tik­ro­jo pa­vo­jaus sig­na­ las. Nes vie­ta, kur tu­rė­jau nu­mes­ti ši­tą bai­sų gink­lą, bu­vo ties Rad­vi­ liš­kiu. Žval­gy­bos ži­nio­mis, čia bu­vo so­vie­ti­nių ato­mi­nių ra­ke­tų sau­gyk­ la. Mū­sų es­kad­ri­lės tai­ki­ny­je bu­vo Ta­li­nas, Bal­tijs­kas Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, kur bu­vo vie­nin­te­lė Ta­ry­ bų Są­jun­go­je po­van­de­ni­nių lai­vų pa­ruo­ši­mo ba­zė, Skrun­da Lat­vi­jo­ je, Lie­tu­vo­je – Zok­niai, dar ke­le­tas mi­li­ta­ri­zuo­tų vie­to­vių.

– Iš kur tiek daug in­for­ma­ci­jos to­kiais lai­kais?

– In­for­ma­ci­ją tei­kė Ame­ri­kos žval­ gy­ba, jau ta­da kos­mo­se bu­vo sa­te­li­ ti­nė sis­te­ma, ku­rią pri­tai­kė to­kiems ste­bė­ji­mams. Tad praė­ju­sio am­ žiaus sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio pra­ džio­je bu­vo ga­li­my­bės iš kos­mo­ so ma­ty­ti žmo­gų gat­vė­je ir įžiū­rė­ti, ko­kį laik­raš­tį jis skai­to. Tech­no­lo­gi­ jos kei­tė­si to­kiu grei­čiu, kad iš kos­ mo­so jau ga­li­ma bu­vo nu­sta­ty­ti net ka­ri­nį laips­nį ant mun­du­ro.

– O ta bom­ba, ku­rią tu­rė­jo­te nu­mes­ti Lie­tu­vo­je, ar bu­vo la­ bai ga­lin­ga?

– Tai ne­bu­vo ga­lin­gas už­tai­sas, maž­daug toks, ku­ris bu­vo nu­mes­ tas ant Hi­ro­si­mos 1945 m. 200 tūkst. žmo­nių tuo­met žu­vo. Siau­ bin­ga, bet to­kia ta­da bu­vo rea­ly­bė.

Tiek ato­mi­nio konf­lik­to at­ve­ju bū­tų bu­vę pa­smerk­ta ir Lie­tu­vo­je. Ata­ kuo­ti tu­rė­jo­me ka­ri­nius ob­jek­tus.

Pas mus ba­zė­je bu­vo dvi es­kad­ri­ lės, 10 lėk­tu­vų su ato­mi­niais už­tai­

Li­ki­mas: bu­vęs bri­tų dip­lo­ma­tas D.Ho­li­dė­jus gy­ve­ni­mo džiaugs­mą at­ra­do Klai­pė­dos ra­jo­ne.

sais. Dirb­da­vo­me vi­są pa­rą, gy­ve­ no­me ba­zė­je, jei bū­tų nu­skam­bė­jęs pa­vo­jaus sig­na­las, iš ba­zės lėk­tu­ vą tu­rė­jo­me pa­siek­ti per 4 mi­nu­tes.

Nie­ka­da ne­pa­si­gir­do tas sig­na­las, ir tuo aš la­bai džiau­giuo­si.

– Kaip tas šal­ta­sis ka­ras, ar di­ de­lė bu­vo įtam­pa?

– Taip, ta­čiau sun­kiau­sia bu­vo per Ku­bos kri­zę ir per Pra­hos pa­va­sa­rį.

Tai du at­ve­jai, kai po­li­ti­nė at­mos­fe­ ra bu­vo la­bai įkai­tu­si. Ta­čiau, ačiū Die­vui, vis­kas bai­gė­si lai­min­gai.

– Lie­tu­vai tik at­ga­vus ne­prik­lau­ so­my­bę, jūs at­vy­ko­te pas mus, kaip jums čia vis­kas at­ro­dė?

– Pa­me­nu, 1992 m. į Klai­pė­dą ofi­ cia­laus vi­zi­to tu­rė­jo at­plauk­ti bri­tų ka­ri­nis lai­vas. Ma­nęs pa­pra­šė pa­ si­dai­ry­ti uos­te, ko­kia si­tua­ci­ja, kur bus ga­li­ma pri­si­švar­tuo­ti. Atė­jau prie Šiau­rės ra­go, pra­dė­jau fo­tog­ ra­fuo­ti uos­to ak­va­to­ri­ją, tai toks ru­siš­kai kal­ban­tis žve­jys ėmė rėk­ti, kad tai drau­džia­ma, o lie­tu­vis sa­ko: Iva­nai, ta­vo lai­kai jau bai­gė­si, jam ga­li­ma, jis mū­sų pu­sė­je.

Ta­ry­bi­nio gy­ve­ni­mo ant­spau­das

– Kas la­biau­siai įstri­go iš to lai­ ko, kai dir­bo­te Mask­vo­je. Kaip ta­da ji jums pa­si­ro­dė?

– Dir­bau dip­lo­ma­ti­nia­me kor­pu­se, tu­rė­jo­me to­kį biu­dže­tą, kad ga­lė­jo­ me va­ži­nė­ti vi­sur, kur rei­kia. So­vie­ tai dek­la­ra­vo, kad už­sie­nio dip­lo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma­tams ga­li­ma ke­liau­ti 90 pro­cen­tų ša­lies te­ri­to­ri­jos, ta­čiau rea­liai vis­kas bu­vo prie­šin­gai. At­si­me­nu vie­ną įvy­ kį, kai nu­vy­ko­me į Vo­ro­ne­žą. Bu­vo la­ bai šal­ta, kaip da­bar. To­dėl grįž­da­ mi nu­spren­dė­me stab­te­lė­ti Li­pec­ke ir per­nak­vo­ti. Pa­gal tar­ny­bi­nę inst­ruk­ ci­ją mes bū­ti­nai tu­rė­jo­me grįž­ti ki­tą die­ną, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad trau­ki­

Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad Ang­li­ja gy­ven­ ti yra ge­riau­sia ša­lis pa­sau­ly­je, bet ma­no gy­ve­ni­mas yra čia.

ny­je, vyks­tan­čia­me į Mask­vą, nė­ra vie­tų. Nors mes ir tu­rė­jo­me bi­lie­tus.

Sto­ty­je sa­ko: nė­ra vie­tų, ir vis­kas.

Ki­tą die­ną nuė­jo­me į Li­pec­ko mies­to sa­vi­val­dy­bę pa­gal­bos, ten il­gai at­si­ kal­bi­nė­jo. Pa­sa­kė­me, jei mes ne­ga­ li­me grįž­ti lai­ku, kaip to rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas, pra­šy­tu­me pa­ra­šy­ti raš­ tą, ko­dėl čia už­tru­ko­me. Kai paaiš­ kė­jo, kad rei­kės kaž­ką kaž­kam aiš­ kin­ti ir dar tą po­pie­rių pa­si­ra­šy­ti, bi­lie­tus į Mask­vą mums at­ra­do per va­lan­dą. Dar šian­dien at­si­me­nu to žmo­gaus pa­var­dę – po­nas Klu­bevs­ kis. Tai aki­vaiz­džiau­sias so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to pa­vyz­dys, kai žmo­gus ne­no­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės, ne­ no­ri lik­ti kal­tas. So­vie­ti­nė san­tvar­ ka – la­bai di­de­lis blo­gis.

– Jūs už­si­mi­nė­te apie men­ta­li­ te­tą, da­bar gy­ve­na­te tarp mū­sų, ar ma­to­te tą ta­ry­bi­nio gy­ve­ni­ mo ant­spau­dą?

– Yra to­kių da­ly­kų. La­bai sun­ku Lie­ tu­vos žmo­nėms pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bę. Jie lig šiol ne­no­ri to da­ry­ti.

– Bet žmo­nės tu­ri liūd­ną pa­ tir­tį, jie įbau­gin­ti so­vie­ti­nės praei­ties, kai baus­mės ga­lė­jai su­lauk­ti net už smulk­me­nas.

– Ta­ry­bi­nių lai­kų pa­tir­tis la­ bai jau­čia­ma, aš su­pran­tu, kad to at­si­kra­ty­ti taip grei­tai ne­pa­ vyks. Bet la­biau­siai ma­ne liū­di­ na, kad ir man­da­gu­mas čia – re­ te­ny­bė. Pa­me­nu, bu­vo toks Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Pa­ve­las Gra­ čio­vas, tuo me­tu, kai pre­zi­den­ta­ vo Bo­ri­sas Jel­ci­nas. Tai jis kal­bė­jo, kad sieks grą­žin­ti tas se­nas ka­riū­ nų man­da­gu­mo tra­di­ci­jas, ku­rios bu­vo dar pran­cūz­me­čiu. Ru­si­jo­je ši­to nė­ra iki šiol, kaip ir čia. Re­tai ka­da ga­li­ma iš­girs­ti žo­dį „ačiū“.

Man at­ro­do, jog man­da­gu­mą vy­ rai trak­tuo­ja kaip silp­nu­mą. Tai – ta­ry­bi­nis pa­li­ki­mas. Tą pa­tį jau­ čiu ir gat­vė­se, vai­ruo­to­jai la­bai ne­man­da­gūs. Bet ti­kiu, kad vis­kas kei­sis, žmo­nės mig­ruo­ja, pa­ma­ to ki­tų kul­tū­rų, pa­gy­ve­na Va­ka­rų Eu­ro­po­je, grįž­ta čia ir man­da­gu­ mo jau dau­giau.

– Bet tas man­da­gu­mas, apie ku­rį kal­ba­te, bu­vo, jis tie­siog su­nai­kin­tas tam tik­ru lai­ko­

– Jūs jau be­veik 20 me­tų Lie­tu­ vo­je ir pui­kiai kal­ba­te lie­tu­viš­ kai, ar sun­ki mū­sų kal­ba?

– Na, dar ne­kal­bu taip ge­rai, kaip no­rė­čiau. Lie­tu­vių kal­ba la­bai sun­ ki, tik aš – tin­gi­nys, gra­ma­ti­kos mo­ky­tis ne­no­riu, bet šne­ka­mą­ją kal­bą jau pra­mo­kau.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo bend­ ruo­me­ni­nę veik­lą La­piuo­se?

– Mes tu­ri­me la­bai stip­rią ir ak­ ty­vią bend­ruo­me­nę, mo­kyk­los va­ do­vę. Su bend­ruo­me­ne no­ri­me nu­ griau­ti se­ną mo­kyk­los bend­ra­bu­tį ir ten įreng­ti nau­ją. Da­bar La­ piuo­se mo­ko­si 50 vai­kų, spe­cia­ lių­jų po­rei­kių – 12, jie iš ki­tų ra­ jo­no vie­tų. No­ri­me pa­ge­rin­ti jų bui­ties są­ly­gas.

– Kaž­ka­da La­pių kai­mo žmo­nes mo­kė­te ang­lų kal­bos.

– Taip, bu­vo toks eta­pas, po tų sa­ vo pa­mo­kų sa­vai­tei še­šie­se nu­vy­ ko­me į Lon­do­ną. Da­bar ruo­šia­me bend­rą pro­jek­tą su ško­tais, jie at­ va­žiuos čia, pa­skui 10 mū­sų kai­mo vai­kų va­žiuos ke­liems mė­ne­siams mo­ky­tis į Ško­ti­ją. Su ško­tais bend­ rau­ja­me jau se­no­kai, jie bu­vo at­va­ žia­vę tris kar­tus, su­ren­gė­me ško­tiš­ kų šo­kių va­ka­rus.

– Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad pa­si­li­ko­te Lie­tu­vo­je?

– Ne, ne, ne­si­gai­lė­jau. Aš ne­no­ riu grįž­ti na­mo. Nors ten gy­ve­ na ma­no se­se­rys ir sū­nūs. Vy­rau­ ja nuo­mo­nė, kad Ang­li­ja gy­ven­ti yra ge­riau­sia ša­lis pa­sau­ly­je, bet ma­no gy­ve­ni­mas yra čia. Kas­met per me­tus te­nai grįž­tu du ar tris kar­tus, bet pa­ti­riu di­džiu­lį stre­są.

Tu­riu nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lį, ma­ ši­nų ten la­bai daug, eis­mas vyks­ ta ki­ta pu­se nei Lie­tu­vo­je. Aš jau pa­si­kei­čiau.

6

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportas

Mažųjų ritulininkų varžybos

Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj 17 val. Klaipėdos arenoje vyks Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių rungtynės tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų.

Vakar uostamiestyje žaidė „Neptūnas“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 77:79.

Česlovas Kavarza Futbolas. Šiandien Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbolo čempionato pusfinalio varžybos. 17 val. žais „Baltai“ ir „Nautica“, 18.15 val. – „Klaipėdos universitetas“ ir „Kretinga“.

Pralaimėjimas. Eurolygos turnyro „Top-16“ etapo trečio turo rungtynes Lietuvos čempionas Kauno „Žalgiris“ Katalonijos sostinėje žaidė su viena varžybų favoričių vietos „Barcelona“ komanda ir pralaimėjo 80:94 (18:23, 25:19, 16:21, 21:31). Žalgiriečiai pralaimėjo ir abu ankstesnius šio etapo susitikimus, o Barselonos komanda iškovojo trečią pergalę.

Mūsų mieste vykusiame Nacionalinės vaikų (iki 10 metų) ledo ritulio lygos čempionato ture pergalingai žaidė Klaipėdos „Wawa“ ekipa.

Gynyba: kauniečiams pavyko sustabdyti rezultatyviai žaidžiantį J.Kazakauską (su kamuoliu), pelniusį vos

5 taškus.

Permainos. Palangos „Naglis“ atsisveikino su puolėjais – 200 cm rusu Nikita Barinovu ir 205 cm amerikiečiu Paulu Davisu bei įregistravo neseniai Kėdainių ekipą palikusį 199 cm Vaidotą Pečiuką. Vilkėdamas „Kėdainių-Triobet“ ekipos marškinėlius V.Pečiukas sužaidė devynerias Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes, per kurias vidutiniškai rinko po 6,8 taško.

Latvija. Klaipėdietis krepšininkas Donatas Zavackas sportinę karjerą tęs arti namų – Latvijoje. Pastaraisiais metais Vokietijoje rungtyniavęs puolėjas gins Rygos VEF klubo, kurį treniruoja Ramūnas Butautas, garbę.

Vytauto Petriko nuotr.

Svarbi „naftininkų“ pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Naftos-Universiteto“ penketukas, 88:78 įveikęs Kauno „Žalgirio-Sabonio krepšinio centrą“, sėkmingai pradėjo Nacionalinės krepšinio lygos čempionato antrąjį etapą.

Klaipėdiečiai įspūdingai pradėjo rungtynes – 15:2, kėlinį laimėjo 25:11. Antrajame ketvirtyje skirtumas buvo padidėjęs iki 20 taškų –

32:12. Tačiau svečiams pavyko stabilizuoti situaciją aikštelėje. Šeimininkams padai ėmė svilti įpusėjus trečiajam kėliniui. Po kelių taiklių metimų skirtumas sumažėjo iki 8, o vėliau iki 4 taškų.

Paskutiniojo ketvirčio pradžia išgąsdino žiūrovus. Po Simono Kymanto dvitaškio kauniečiai beveik pavijo klaipėdiečius – 59:60. Evaldas Lengvinas dviem tritaškiais ir Valentas Tarolis dvitaškiu nuramino ne tik aistruolius, bet ir var-

žovus – 76:66. E.Lengvinas buvo rezultatyviausias – 19 taškų, Viktoras Chodosovskis pridėjo 15, Deividas Anužis 12 taškų. Šiandien klaipėdiečiai žais Mažeikiuose su „Mažeikiais“.

Varžybose dėl 9-16 vietų paskutinę vietą užimantys „GargždųBremenos“ krepšininkai pateikė staigmeną. Pirmą kartą vadovaujami Ryčio Vaišvilos, jie Vilniuje 70:68 nugalėjo devintoje vietoje esančius „Perlo-MRU“ žaidėjus.

Eduardo Pavliukovo auklėtiniai sutriuškino Liepojos „Liepajas metalurgs-2“ komandą net 14:0. Keturis kartus pasižymėjo Eimantas Noreika, po tris – Artūras Podolskis ir Titas Šimkus, 2 – Maša Kukanova. Kitas Klaipėdos klubas – „Deichmann“ buvo nugalėtas kiek mažesniu skirtumu – 11:0. Po du įvarčius pelnė Jokūbas Minelga, Pavelas Korovinas, E.Noreika ir T.Šimkus.

Atkakliausia kova vyko su pagrindiniais konkurentais „Liepajas metalurgs“ pirmosios ekipos žaidėjais. Rungtynių kulminacija įvyko antrojo kėlinio viduryje, kai „Wawa“ berniukams pavyko pelnyti antrąjį įvartį.

Trečiajame kėlinyje dar nuginklavę svečių vartininką, klaipėdiečiai šventė pergalę 3:1. Po kartą pasižymėjo A.Podolskis, M.Kukanova ir Vladislavas Budiakas.

Be taškų neliko ir „Deichmann“ komanda, ji, 0:9 nusileidusi pagrindinei latvių komandai, 2:1 palaužė antrąjį svečių šešetuką.

Klaipėdos tinklininkai V.Artamonovo turnyre – antri Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje trečią kartą surengtame Vladimiro Artamonovo taurės senjorų tinklinio turnyre Klaipėdos „Omegos“ vyrai užėmė antrą vietą.

Į sostinę susirinko šešios komandos iš trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.

Vidmanto Gatavecko vadovaujami klaipėdiečiai į vieną pogrupį pateko su Bialystoko (Lenkija) ir Daugpilio (Latvija) ekipomis.

Varžybas uostamiesčio tinklininkai pradėjo nuo „šalto“ dušo.

Anot V.Gatavecko, neįvertinę varžovų, Klaipėdos vyrai nusvilo nagus žaisdami su lenkais. Varžovai šventė pergalę 2:1.

Nesėkmė mobilizavo „Omegą“.

Kitame susitikime klaipėdiečiai po aukšto lygio kovos įveikė Daugpilio šešetuką 2:0.

Kai trečiosiose rungtynės latviai įveikė Bialystoko komandą 2:1, vi-

sos ekipos turėjo po vieną pergalę.

Dėl geresnio setų skirtumo pirmą vietą užėmė ir į finalą pateko uostamiesčio žaidėjai.

Lemiamoje kovoje „Omega“ susirėmė su Rygos komanda, kurioje buvo nemažai garsiojo „Radiotechnikos“ klubo žaidėjų, rungtyniavusių SSRS aukščiausioje lygoje.

Pirmą setą laimėjo latviai, antrąjį – klaipėdiečiai. Tačiau trečiajame vėl pajėgesni buvo varžovai.

Kovas stebėjo ir kai kurioms net teisėjavo pats taurės įsteigėjas, šįmet 80-metį švęsiantis Vladimiras Artamonovas, pirmasis SSRS tinklinio sporto meistras Lietuvoje. 1959 metais jis, žaisdamas tuomečio Leningrado komandoje, tapo SSRS spartakiados čempionu.

Vilniaus „Tinklo“ komandoje žaidė jo sūnus Viktoras, pastaruosius 20 metų gyvenantis Olandijoje. V.Artamonovas savo pergalėmis nenusileidžia tėvui – 1984 metais tapo „Geros valios“ žaidynių čempionu, po metų – universiados Kobėje (Japonija) vicečempionu.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

S.Petrovas, R.Masilionis, A.Povilaitis, E.Vilimas, V.Gataveckas, V.Barauskas.

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Prizininkai: Klaipėdos „Omegos“ tinklininkai su taurės įsteigėju V.Artamonovu (viduryje): R.Vilkas,

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, vasario 4, 2012

lietuva Pa­si­tai­ko, kad dar­bo vie­to­je, įskai­tant ir vals­ty­bi­nes įstai­gas, iš­ge­ria­ma ar net gir­tuok­liau­ja­ma.

Ta­čiau daž­niau­siai už tai tik įspė­jama ar skiriamos nedi­ delės bau­do­s. At­lei­ di­mų iš vals­ty­bi­nio dar­bo dėl gir­tuok­lia­ vi­mo pa­si­tai­ko itin re­tai.

Šventė: dar­bo me­tu iš­lenk­tos tau­re­lės rim­tu nu­si­žen­gi­mu ne­lai­ko nei val­di­nin­kai, nei jų va­do­vai.

Alg­ri­do Ku­bai­čio (BFL) nuo­tr.

Puo­tos dar­be baus­mių neužt­rau­kia Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė pra­dė­ti vi­di­nį ty­ri­mą

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­ siu­lis va­kar iš­kvie­tė Trans­por­to in­ ves­ti­ci­jų di­rek­ci­jos (TID) va­do­vą Al­mi­ną Ma­čiu­lį ir nu­ro­dė pra­dė­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą dėl ži­niask­ lai­do­je pa­vie­šin­tų fak­tų apie al­ko­ ho­lio var­to­ji­mą dar­bo me­tu ir dar­ bo vie­to­je.

Pa­sak mi­nist­ro, nė vie­no­je vals­ ty­bi­nė­je įstai­go­je, kaip ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ne­to­le­ruo­ti­nas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, dar­bo lai­ko draus­mės pa­žei­di­mai ir ki­ti su dar­bu ne­su­si­ję už­siė­mi­mai, to­dėl TID ne­dels­da­ma pri­va­lo at­lik­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­ mą, o kal­ti dar­buo­to­jai ir jų dar­bą kont­ro­liuo­jan­tys va­do­vai tu­ri su­ lauk­ti tar­ny­bi­nių nuo­bau­dų.

TID va­do­vui taip pat pa­ves­ta už­ tik­rin­ti, kad vi­si dar­buo­to­jai įsta­ ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ati­dirb­tų lai­ką, ku­rį sky­rė da­ly­vau­ti ne­dar­ bi­nia­me ren­gi­ny­je.

mus, kai ku­rie sten­gė­si pa­si­slėp­ti ir pa­tys. Kai ku­rie jų ne­tgi pa­li­ko ir as­me­ni­nius mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus.

Kol vie­na val­di­nin­kė aiš­ki­no, kas švęs­ta, ki­ti po­bū­vio da­ly­viai puo­ lė slėp­ti įkal­čių. Vie­na jų pa­grie­ bu­si bu­te­lį bren­džio įdė­jo jį į spin­ te­lę, ta­čiau vy­no ir ki­to al­ko­ho­lio tau­rės li­ko ant sta­lo. Vė­liau pa­va­ duo­to­jas ban­dė įti­kin­ti, kad to­kie po­bū­viai dar­be ga­na įpras­ti. Neo­fi­ cia­lių šal­ti­nių duo­me­ni­mis, po­bū­ vį su­ren­gė šios įstai­gos dar­buo­to­ jai, ku­riems bu­vo iš­mo­kė­ti prie­dai prie al­gų. Jie su­ren­gė pa­dė­kos po­ bū­vį įmo­nės va­do­vams.

Sy­kį par­la­men­ta­ras K.Ska­ma­ra­kas ne­t­ gi pils­tė bren­dį ple­ na­ri­nių po­sė­džių sa­ lė­je, dar ne­si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui.

„Vy­nas – ne al­ko­ho­lis“

Ket­vir­ta­die­nį vie­na te­le­vi­zi­jos ži­ nių lai­da pa­ro­dė re­por­ta­žą, kaip dar ne­si­bai­gus dar­bo die­nai TID pa­tal­po­se bu­vo su­reng­tas po­bū­vis su al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. „Vy­nas nė­ra al­ko­ho­lis, jis var­ to­ja­mas ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos su­ si­ti­ki­muo­se“, – tai pa­reiš­kė TID di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­ tas Pred­ke­lis, kai jo va­do­vau­ja­mo­ je įstai­go­je žur­na­lis­tai ap­ti­ko be­ šven­čian­čių dar­buo­to­jų.

Ki­ti šios įstai­gos dar­buo­to­jai tvir­ti­no, kad vyks­ta įpras­ta de­ šim­ties mi­nu­čių per­trau­kė­lė. „Tai pa­pras­čiau­sia de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­kė­lė“, – slėp­da­ma­si nuo te­ le­vi­zi­jos ka­me­rų tei­gė dar­buo­to­ja.

Vi­sa tai vy­ko ket­vir­ta­die­nio po­ pie­tę, dar­bo die­nai dar ne­si­bai­gus.

TID dar­buo­to­jai kil­no­jo tau­res, pil­ nas al­ko­ho­lio.

Pas­lė­pė bu­te­lį bren­džio

Vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je tre­čią va­ lan­dą die­nos vy­ko po­bū­vis, ku­ria­ me bu­vo var­to­ja­ma ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Iš­vy­dę žur­na­lis­tus, dau­ ge­lis dar­buo­to­jų ėmė slėp­ti gė­ri­

Slaps­tė­si poil­sio kam­ba­ry­je

Jau ir anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo įro­ dy­mų, kad įvai­rio­se vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se dar­bo me­tu gir­tau­ja­ma.

Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­sais at­ve­jais pa­vyk­da­vo įro­dy­ti tar­ny­bi­nį nu­si­ žen­gi­mą ir nu­baus­ti kal­tus. Be to, ne­re­tai pro pirš­tus žiū­ri­ma į „vie­ nos ki­tos tau­re­lės“ iš­len­ki­mą dar­bo me­tu. Pap­ras­tai, jei­gu ap­si­spren­ džia­ma baus­ti, pa­ski­ria­ma sim­ bo­li­nė 100–300 li­tų bau­da. Ir tuo vis­kas bai­gia­si.

Prieš po­rą me­tų pa­skli­do įta­ri­mai, kad dar­be gir­tau­ja „Vals­ty­bės ži­ nių“ va­do­vas Jo­nas Lion­gi­nas. Kaip įta­ria­ma, ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio J.Lion­gi­nas vi­są dar­bo die­ną iš­bu­vo už­si­ra­ki­nęs poil­sio kam­ba­ry­je. Du­ rų neat­vė­rė net Sei­mo ko­mi­si­jai, o nuo žur­na­lis­tų iš sep­tin­to vir­šu­ti­nio aukš­to ban­dė spruk­ti per sto­gą.

J.Lion­gi­nas at­si­pir­ko pa­pei­ki­mu, o va­do­vy­bė, vie­na ran­ka sky­ru­si pa­pei­ki­mą, ki­ta ne kar­tą pa­ma­lo­ni­ no „Vals­ty­bės ži­nių“ va­do­vą tūks­ tan­ti­niu prie­du prie at­ly­gi­ni­mo.

Be­je, pir­mą kar­tą įsa­ky­mas dėl prie­do prie kiek­vie­no mė­ne­sio al­

gos bu­vo pa­si­ra­šy­tas iš­kart po to, kai di­rek­to­rius ga­vo pa­pei­ki­mą.

Pats J.Lion­gi­nas ven­gia ži­niask­ lai­dos, pa­sta­rą­jį kar­tą pa­klaus­ tas apie prie­dą, lie­pė ne­šdin­tis iš įstai­gos.

Ne­dirbs tik du mė­ne­sius

Dar­be ne­blai­vi už­tik­ta ir dvi klien­ tes iš­plū­du­si Pa­ne­vė­žio ant­sto­ lė Va­l en­t i­n a Žy­d e­l ie­n ė dviem mė­ne­siams ne­te­ko tei­sės at­lik­ti ant­sto­lio funk­ci­jas. Taip šių me­ tų pra­džio­je nu­spren­dė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, ku­ris kons­ta­ ta­vo, kad V.Žy­de­lie­nė sa­vo el­ge­siu su­men­ki­no ant­sto­lio, kaip vals­ty­ bės tar­nau­to­jo, au­to­ri­te­tą vi­suo­ me­nė­je.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­li­ko ga­lio­ ti Lie­tu­vos ant­sto­lių rū­mų Ants­to­ lių gar­bės teis­mo spren­di­mą, ku­riuo V.Žy­de­lie­nei bu­vo skir­ta draus­mi­ nė nuo­bau­da – tei­sės at­lik­ti ant­sto­ lio funk­ci­jas atė­mi­mas dviem mė­ ne­siams. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad dar­be ne­blai­viai (nu­sta­ty­tas 1,82 pro­mi­lės gir­tu­mas) už­tik­tai ant­sto­ lei bu­vo pa­skir­ta ne pa­ti griež­čiau­ sia nuo­bau­da (grė­sė net bū­ti at­leis­ tai), be to, pa­skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą Gar­bės teis­mas tai pa­ da­rė dviem mė­ne­siams, nors įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad to­kia tei­sė ga­li bū­ti atim­ta iki še­šių mė­ne­sių.

V.Žy­de­lie­nė bu­vo nu­baus­ta po in­ci­den­to 2010 m. va­sa­rio 2-ąją, kai į jos kon­to­rą atė­jo dvi mo­te­rys.

Jas iš­plū­du­si ant­sto­lė dar­bo me­tu ir dar­bo vie­to­je var­to­jo al­ko­ho­lį, to­ dėl jos krei­pė­si į po­li­ci­ją.

Sei­me svai­ga­lų ne­be­par­duo­da­ma

Nie­kaip prieš ke­le­rius me­tus ne­bu­ vo nu­baus­tas Sei­mo na­rys Gin­tau­ tas Mi­ko­lai­tis, įtar­ti­nai šli­ti­nė­jęs po Sei­mo rū­mus, kai vy­ko par­la­ men­to ple­na­ri­nis po­sė­dis, ku­ria­ me klau­sy­ta­si Vy­riau­sy­bės me­ti­nės ata­skai­tos. Par­la­men­ta­rų su­ta­ri­mu jis tik bu­vo pa­ša­lin­tas iš ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės.

Tie­sa, prii­mant to­kį spren­di­ mą, G.Mi­ko­lai­čio sa­lė­je jau ne­bu­ vo. Prieš tai jis bu­vo pa­ste­bė­tas šli­ ti­nė­jan­tis žur­na­lis­tų lo­žė­je, ten vos ne­parg­riu­vo. Sei­mo na­riai kal­bė­ jo, kad G.Mi­ko­lai­tis ne pir­mą kar­

tą bu­vo pa­ste­bė­tas iš­gė­ręs. Ta­čiau Sei­mo na­rys ti­ki­no ne­var­to­jęs al­ ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja taip pat ne­su­ ge­bė­jo įro­dy­ti, kad G.Mi­ko­lai­tis el­gė­si ne­tin­ka­mai, to­dėl jis nie­ kaip ne­bu­vo nu­baus­tas. Tie­sa, po šio įvy­kio bu­vo ini­ci­juo­tas spren­ di­mas ne­bep­re­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais Sei­mo vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se.

Pils­tė per ple­na­ri­nį po­sė­dį

Anks­tes­niuo­se Sei­muo­se pa­si­tai­ ky­da­vo dar įžū­les­nių gir­ta­vi­mo at­ve­jų. Sy­kį par­la­men­ta­ras Kęs­tu­ tis Ska­ma­ra­kas ne­tgi pils­tė bren­dį ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, dar ne­ si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui. K.Ska­ ma­ra­kas nie­kaip ne­nu­baus­tas.

Da­bar­ti­nia­me Sei­me fak­tiš­kai ne­ bu­vo at­ve­jų, kad tau­tos iš­rink­tie­ ji dar­bo me­tu bū­tų gir­ta­vę. Tik sy­kį ki­lo klau­si­mų, ar ne­pikt­nau­džiau­ ja svai­giai­siais gė­ri­mais Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­kas Ži­lins­kas. Be to, kar­tą įtar­ti­ ni kva­pai skli­do nuo bu­vu­sio Sei­ mo pir­mi­nin­ko, Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos va­do­vo Arū­no Va­lins­ko.

Ta­čiau abiem at­ve­jais ne­bu­vo įro­dy­tas gir­ta­vi­mas dar­bo me­tu, ne­skir­tos ir jo­kios nuo­bau­dos.

At­leis­tas po teis­mų ma­ra­to­no

2009 m. už­fik­suo­ta, kad po dar­bo­ vie­tę ne­blai­vus šli­ti­nė­ja Vy­riau­sy­ bės at­sto­vas Šiau­lių ap­skri­ty­je Vac­lo­vas Vol­ko­vas. Tei­gia­ma, kad at­vy­kus po­li­ci­nin­kams V.Vol­ko­vas slaps­tė­si – bu­vo už­si­da­ręs tua­le­te, pa­skui spru­ko į tam­sų pa­sta­to tre­čią aukš­tą, ne­prik­lau­san­tį Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Šiau­lių ap­skri­ty­je tar­ny­bai.

Kiek vė­liau bu­vo pa­tik­rin­tas val­ di­nin­ko blai­vu­mas, al­ko­ho­lio ma­ tuok­lis ro­dė leng­vą – 1,08 pro­mi­lės – gir­tu­mą. Prem­je­ro And­riaus Ku­ bi­liaus su­da­ry­ta ko­mi­si­ja pa­tik­ri­ no in­ci­den­to ap­lin­ky­bes ir nu­sta­tė, kad įta­ri­mai ati­tin­ka rea­ly­bę.

Po tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo V.Vol­ ko­vas bu­vo at­leis­tas iš pa­rei­gų.

Ta­čiau ga­na il­gai už­tru­ko teis­ mų pro­ce­sai dėl to­kio Vy­riau­sy­bės spren­di­mo tei­sė­tu­mo. Tik per­nai pa­va­sa­rį V.Vol­ko­vas ga­lu­ti­nai ne­ te­ko dar­bo. Nau­juo­ju Vy­riau­sy­bės at­sto­vu Šiau­lių ap­skri­ty­je pa­skir­ tas Jo­nas No­vog­rec­kis.

8

šeštadienis, vasario 4, 2012

10p.

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja ne­pa­dė­jo.

pasaulis Ge­riau skur­das ir bėdos už pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Imig­ran­tai iš Af­ri­kos ir Azi­jos to­liau plūs­ta į Eu­ro­pą. Vie­ni ieš­ko­ti ge­ro gy­ve­ni­mo, ki­ti – pa­bėg­ti nuo tė­vy­nė­je gre­sian­čios mir­ties. „Nau­jie­ji ko­ri­do­riai“

Anks­čiau pa­grin­di­nis imig­ra­ci­jos ko­ri­do­rius į Eu­ro­pą bu­vo Vi­dur­ že­mio jū­ra. Ta­čiau Ita­li­jo­je, Pran­ cū­zi­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je smar­kiai su­ griež­ti­nus sie­nų ap­sau­gą nau­juo­ju imig­ra­ci­jos ke­liu ta­po ry­ti­nės Eu­ ro­pos vals­ty­bės.

An­tai, Ma­ke­do­ni­ja. Pa­sak Pran­ cū­zi­jos lei­di­nio „Le Temps“, ši skur­di Bal­ka­nų ša­lis vir­to vie­na svar­biau­sių tran­zi­to sto­te­lių.

Gre­ta ply­tų sie­nos, kaip ra­šo „Le Temps“, ant ku­rios pui­kuo­ ja­si gra­fi­tis, sim­bo­li­zuo­jan­tis Ko­ so­vo al­ba­nų su­ki­lė­lių trium­fą, sė­ di ke­lio­li­ka jau­nuo­lių iš Pa­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no.

Ma­ke­do­ni­jos Lo­ja­no gy­ven­vie­tė ne­to­li Ser­bi­jos sie­nos vei­kiau pri­ me­na pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą nei ma­žą ir jau­kų kai­me­lį. „Vis­kas pra­si­dė­jo ta­da, kai čia at­ vy­ko pir­mo­sios imig­ran­tų gru­pės.

At­vyk­da­vo po tris, kar­tais po ke­tu­

Imig­ra­ci­jos srau­tai 2009 m. Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­

ky­ta 3,5 tūkst. imig­ran­tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.

2011 m. „Fron­tex“ pa­skel­bė, kad vos per vie­ną mė­ne­sį Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­ky­ta 9,6 tūkst. imig­ran­tų.

Tai, pa­sak agen­tū­ros, ab­so­liu­tus re­ kor­das.

2010 m. ne­le­ga­lus Grai­ki­jos sie­nos kir­ti­mas su­da­rė apie 90 pro­c. vi­sų ne­le­ga­laus sie­nos kir­ti­mo ES at­ve­jų.

2009 m. šis skai­čius sie­kė 75 pro­c.

Re­mian­tis ES Dub­li­no pro­ce­dū­ra, bet ku­rio­je Bend­ri­jos vals­ ty­bė­je su­lai­ky­ti ne­le­ ga­lai iš­siun­čia­mi į tą ES ša­lį, ku­rios išo­ ri­nę sie­ną kir­to.

Dau­giau­sia iš­ siųs­ta bu­vo į Grai­ki­ją.

N o r s grai­kai sie­ kia vi­sus i m i g r­ a n ­ tus per­duo­ ti Tur­ki­jai, An­ka­ra daž­ niau­siai su­tin­ka at­gal įsi­leis­ti tik sa­ vo pi­lie­čius. Tur­ ki­jos sie­na su Ira­ nu ir Ira­ku – men­ kai sau­go­ma ir kal­ nuo­ta. Imig­ran­ tams ją kirs­ti ne­ su­dė­tin­ga.

ris žmo­nes. Da­bar at­vyks­ta de­šim­ ti­mis“, – „Le Temps“ pa­sa­ko­jo Se­ la­mas Meh­me­ti, kai­mo se­niū­nas.

22 me­tų imig­ran­tas iš Af­ga­nis­ta­ no Kha­nas žur­na­lis­tams sa­kė, kad at­vy­ko iš Kan­da­ha­ro mies­to. Ke­lia­ vo ke­lias sa­vai­tes – per Ira­ną, Tur­ ki­ją, ta­da Grai­ki­ją, kol ga­liau­siai pa­sie­kė Ma­ke­do­ni­ją.

Iš pie­čiau esan­čio Ma­ke­do­ni­jos Bi­to­los mies­to Kha­nas nu­si­ga­vo iki Lo­ja­no, iš ten ban­dė pa­tek­ti į Ser­ bi­ją. De­ja, Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai jį jau du kar­tus iš­siun­tė at­gal į Ma­ke­do­ ni­ją. Ši ša­lis da­bar ta­po jo tė­vy­ne.

Af­ga­nis­ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žmo­nės žu­ do, mirš­ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės.

Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ ve­ni­mas ge­ras.

Pa­sak Kha­no, jo ke­lio­nės tiks­las – Veng­ri­ja, o pa­skui – Va­ka­rų Eu­ ro­pa. „Po Veng­ri­jos – Aust­ri­ja, jei vis­kas vyks pa­gal pla­ną. Ta­da į Pa­ ry­žių, ten tu­riu drau­gų. Sun­kiau­sia nu­si­gau­ti į Ser­bi­ją“, – sa­vo tiks­lus žur­na­lis­tams iš­var­di­jo Kha­nas.

Vie­tos gy­ven­to­jai tei­gė, kad imig­ran­tai nak­vo­ja va­di­na­mo­sio­ se džiung­lė­se – tai brūz­gy­nų ruo­ žas tarp Lo­ja­no ir Ser­bi­jos Mi­ra­to­ va­co kai­me­lio. Ser­bi­jos kai­me, kaip ir Ma­ke­do­ni­jos pu­sė­je, dau­giau­sia gy­ve­na al­ba­nų, ta­čiau abu kai­mai at­skir­ti. „Sie­na už­da­ry­ta nuo 1993 m., – sa­kė Lo­ja­ne gy­ ve­nan­tis Ble­ri­ mas. – Se­niau šiuos du kai­ mus sie­ jo glau­d us ry­šys. Ma­ no ma­ma ir žmo­na yra iš Mi­ra­to­va­co.“ „Kur pra­ si­d e­d a as­ fal­tas – ten Ser­b i­ja, kur žvyr­ke­l is – M a ­k e d ­ o ­n i ­ ja“, – pa­tiks­ li­no vie­ti­niai.

Tie­sa, sie­ na – kruopš­ čiai sau­go­ma.

Ser­bi­jos po­li­ci­ja ir ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nai pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je ir su­lai­ko vi­sus, ku­rie ban­do kirs­ ti sie­ną. Ta­da par­siun­čia juos at­gal į Lo­ja­ną.

Or­ga­ni­zuo­tas ga­be­ni­mo tink­las

Dau­ge­lis kal­bin­tų imig­ran­tų pa­sa­ ko­jo, kad apie Lo­ja­no mies­te­lį su­ži­ no­jo ar­ba iš in­ter­ne­to, ar­ba iš drau­ gų ir pa­žįs­ta­mų.

Ta­čiau se­niū­nas S.Meh­me­ti tuo abe­jo­ja. Gar­baus am­žiaus vy­ras įsi­ ti­ki­nęs, kad Ma­ke­do­ni­jo­je vei­kia ge­ rai or­ga­ni­zuo­tas ne­le­ga­lios imig­ra­ci­ jos tink­las. Jo tei­gi­mu, or­ga­ni­za­to­riai pa­si­tin­ka imig­ran­tus pie­ti­niuo­se Gev­ge­li­jos ir Bi­to­los mies­tuo­se, o pa­skui at­ve­ža juos čia. „Tie, ku­riuos pa­gau­na Ta­ba­nov­ cės sie­nos pe­rė­ji­mo punk­te, taip pat at­si­du­ria čia“, – pa­sa­ko­jo se­ niū­nas.

Kai­mo gy­ven­to­jai sa­kė, kad Lo­ ja­ne jie nie­kuo­met ne­ma­tė Ma­ke­ do­ni­jos po­li­ci­jos. Pa­sie­ny­je pa­tru­ liuo­ja tik Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai. Čia nė­ra ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos, o žie­mos – šal­tos. „Visi čia el­gia­si taip, tar­si jie (imig­ran­tai) neeg­z is­t uo­t ų“, – skun­dė­si S.Meh­me­ti.

Nors ES su Ser­bi­ja ir Ma­ke­do­ni­ ja yra pa­si­ra­šiu­sios su­si­ta­ri­mą dėl ne­le­ga­lių imig­ran­tų, Ma­ke­do­ni­jo­ je iki šiol įsteig­tas vos vie­nas pa­bė­ gė­lių su­lai­ky­mo cent­ras, vei­kian­tis ša­lies sos­ti­nė­je Skop­jė­je.

O imig­ran­tų srau­tas iš Grai­ki­ jos au­ga kaip ant mie­lių, nes dau­ ge­lis jų ke­liau­ja į Eu­ro­pą per Ma­ ke­do­ni­ją, užuo­t pa­si­rin­kę ke­lio­nę per Bul­ga­ri­ją, nes šios sie­na sau­ go­ma griež­čiau. „Už šios upės – Eu­ro­pa“

Grai­kams ne­le­ga­lai ke­lia ne ma­ žes­nį gal­vos skaus­mą nei ma­ke­do­ nams.

Vo­kie­čių dien­raš­čio „Ta­ges-An­ zei­ger“ žur­na­lis­tai šių me­tų pra­ džio­je lan­kė­si Tur­ki­jos ir Grai­ki­ jos pa­sie­ny­je esan­čiuo­se kai­muo­se ir mies­tuo­se.

Jiems pa­vy­ko pa­kal­bin­ti čia bū­ riais trau­kian­čius imig­ran­tus. „Ma­to­te? Už šios upės – Eu­ro­pa.

Ten vis­kas pa­pras­čiau. Ten bū­si­te lai­min­gi, la­bai lai­min­gi“, – imig­ ran­tams tą pa­čią dai­ne­lę dai­nuo­ ja kont­ra­ban­di­nin­kas, stum­da­mas val­tį nuo kran­to Tur­ki­jo­je. Šią is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo vie­nas kal­bin­tas ne­le­ga­las. Pa­sak jo, po de­šim­ties mi­nu­čių ke­lio­nės kiek

Pa­vo­jus: Grai­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos pa­rei­gū­nai ne­le­ga­lius imig­ran­tus va­di­n

pa­trū­ni­ju­sia val­ti­mi Ev­ro upe – jie jau Eu­ro­po­je ir tai svar­biau­sia.

Ap­sup­tas suar­tų lau­kų ne­grįs­ tas ir neas­fal­tuo­tas pur­vi­nas ta­kas nuo upės vin­giuo­ja link Nea Vy­sos mies­te­lio.

Vaiz­das – at­šiau­rus. Pil­kas be la­pų me­dis, krū­va su­si­spie­tu­sių pilkš­vų na­mų, pa­lai­di šu­nys ir vie­ na­me iš na­mų, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tai, ry­man­ti se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris. Tar­si lau­kian­ti at­vy­kė­lių.

Kaž­ka­da Nea Vy­so­je gy­ve­no 7 tūkst. žmo­nių, da­bar li­ko apie 2 tūkst. Kaip sa­ko vie­ti­niai, jau­ni grai­kai iš čia pa­ bė­go į Vo­kie­ti­ją ar Švei­ca­ri­ją. Da­bar mies­tas – apy­tuš­tis. „Tik se­nie­ji gy­ven­to­jai dar li­ko čia. Ką aš ga­liu pa­da­ry­ti?“ – sa­kė 30-me­tis Gior­gas, vie­tos ka­vi­nės sa­vi­nin­kas. Čia pat vy­ras pri­dū­rė, kad į mies­ tą pa­sta­ruo­ju me­tu bū­riais trau­kia imig­ran­tai. Pak­laus­tas, ku­ri jie ei­na, Gior­gas at­sa­kė: „Iš kur aš ži­nau...

Bet aš jiems pa­de­du. Jie daž­niau­siai atei­na nuo ko­jų iki gal­vos per­mir­kę – mo­te­rys ir vai­kai. Aš duo­du jiems pie­no, ar­ba­tos, šio to už­kas­ti. Ta­ čiau ki­ti žmo­nės mies­te­ly­je bi­jo jų.

Ko­kių li­gų dar at­neš?“ Grai­kas sa­kė, kad imig­ran­tai žings­ niuo­ja ge­le­žin­ke­lio bė­giais. Daž­niau­ siai bū­na gru­pės po de­šimt.

At­pa­žin­ti juos ne­sun­ku – su­ si­vė­lę plau­kai, pur­vi­ni dra­bu­žiai, daž­niau­siai iš­tep­ti žo­le ir, ži­no­ma, ne­tai­syk­lin­ga ang­lų kal­ba, ku­ria jie ban­do su­si­kal­bė­ti su vie­ti­niais.

Ki­tas mies­te­lio gy­ven­to­jas 67erių ūki­nin­kas Kos­tas Ar­va­ni­ti­dis sa­ko, kad imig­ran­tai – ne­lai­mė. „Jie ei­na sau­su­ma, plau­kia upe.

Ei­na per vis­ką. Vai­kai, kū­di­kiai...

Nuo čia iki sie­nos – 5 ki­lo­met­rai, o jie vi­si per­mir­kę. Tai siau­bin­ga“, – sa­kė ūki­nin­kas.

Ge­riau ken­tė­ti, nei mir­ti

Ta­čiau, re­gis, tik grai­kams at­ro­do, kad imig­ran­tų da­lia – ne­pa­ke­lia­ma.

Pa­tys at­vy­kė­liai tvir­ti­na, kad Grai­ ki­ja – ro­jus, pa­ly­gin­ti su tuo, kas jų lau­kia tė­vy­nė­je. Žur­na­lis­tų mies­te su­tik­ti imig­ ran­tai – 4 pa­kis­ta­nie­čiai ir 6 af­ga­ nis­ta­nie­čiai – džiau­gė­si, kad pa­ga­ liau pa­sie­kė Eu­ro­pą. Tie­sa, vy­rai lau­kia, kol juos iš­veš po­li­ci­ja, nes bu­vo su­lai­ky­ti. Jau­niau­sias jų – 17 me­tų Ab­dul­mo­bee­nas, bent to­kiu var­du jis pri­si­sta­tė.

Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad ke­lia­vo pen­kias sa­vai­tes, o pa­sta­rą­sias dvi die­nas ne­tu­rė­jo nė kąs­nio bur­no­je.

Tė­vy­nė­je Af­ga­nis­ta­ne jis dir­bo mui­ lo par­duo­tu­vė­je, o tė­vas į ke­lio­nę jį iš­lei­do įda­vęs 5 tūkst. do­le­rių.

9

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Ne­ra­mu­mai ­ ne­slops­ta

Ra­gi­na ­ boi­ko­tuo­ti

Šal­čio ­ au­kos

Egip­to sos­ti­nė­je va­kar vėl plyks­te­lė­jo pro­tes­tuo­to­jų ir po­li­ci­nin­kų su­si­rė­mi­mai; te­ be­si­tę­sia ne­ra­mu­mai, ku­ riuos su­kė­lė po fut­bo­lo rung­ ty­nių ki­lu­sios riau­šės, ku­rios pa­rei­ka­la­vo 74 gy­vy­bių. Riau­ šių po­li­ci­ja pa­lei­do aša­ri­nių du­jų į žmo­nes, mė­tan­čius ak­ me­nis į pa­rei­gū­nus.

Uk­rai­nos ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės prie Tarp­tau­ti­nės le­do ri­tu­lio fe­de­ra­ci­jos Ciu­ri­ che su­ren­gė ak­ci­ją, ap­si­ren­ gu­sios ka­li­nių dar­bi­niais dra­ bu­žiais. Taip ak­ty­vis­tės rei­ka­ la­vo, kad fe­de­ra­ci­ja at­si­sa­ky­ tų reng­ti 2014 m. pa­sau­lio le­ do ri­tu­lio čem­pio­na­tą Bal­ta­ ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą apė­mu­si smar­kių šal­ čių ban­ga Len­ki­jo­je nuo praė­ ju­sios sa­vai­tės nu­si­ne­šė jau 37 žmo­nių gy­vy­bę. Kai ku­ riuo­se ša­lies re­gio­nuo­se tem­ pe­ra­tū­ra bu­vo nu­kri­tu­si iki 35 laips­nių šal­čio. Es­ti­jo­je šią sa­ vai­tę ras­ta pir­mo­ji šiais me­ tais šal­čio au­ka, Uk­rai­no­je jų skai­čius vir­ši­jo šim­tą.

žsienyje nei mir­tis tėvynėje Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos pa­sie­ny­ je ap­si­lan­kę ame­ri­kie­čių dien­raš­čio „Was­hing­ton Post“ žur­na­lis­tai su­ti­ ko 30-me­tį Ka­ri­mą. Vy­ras sa­kė, kad yra iš Tu­ni­so, o už tai, kad pa­siek­tų Grai­ki­ją, su­plo­jo 1 tūkst. eu­rų.

Ta­čiau, re­gis, jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio, ku­ris pri­pa­ži­no, kad no­ri na­mo, o ne į Eu­ro­pą.

Ke­lio­nė­je Ka­ri­mas su­ži­no­jo, kad su­si­rgo jo mo­ti­na. Ta­čiau pa­sas li­ko pas ke­lio­nės or­ga­ni­za­to­rius, to­dėl vy­ras yra „įka­lin­tas“ Grai­ki­jo­je. „No­riu at­gal į Tu­ni­są. To­dėl vis­ ką pa­da­ry­siu, tu­riu pa­da­ry­ti. Tai pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas. Aš lik­siu sa­vo ša­ly­je. Taš­kas, – be­veik verk­da­mas sa­kė vy­ras. – Man nie­ kur ne­si­se­ka – nei Tu­ni­se, nei Tur­ ki­jo­je, nei Grai­ki­jo­je.“ Imig­ran­tų skai­čius au­ga

na tik­sin­čia bom­ba.

„Čia (Grai­ki­jo­je – red. pa­st.) bent jau bai­mės ne­jau­čiu. Af­ga­nis­ ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žu­do, mirš­ ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės.

Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ve­ni­mas ge­ ras“, – sun­kiai žo­džius rin­ko af­ga­ nis­ta­nie­tis. To pa­ties am­žiaus Ja­ we­das Me­sa­vis, žur­na­lis­tų su­tik­tas ne­to­li nuo sie­nos esan­čia­me Alek­ sand­ru­po­lio mies­te, pa­pa­sa­ko­jo, kad tė­vy­nė­je Pa­kis­ta­ne ne­tu­ri net drau­gų – vi­si jie žu­vo.

Ja­we­das nie­kuo­met ne­lan­kė mo­ kyk­los, o jo tė­vas mi­rė, kai jam bu­ vo vos ket­ve­ri. Jis ti­ki­si Eu­ro­po­je ras­ti dar­bą ir pa­dė­ti sa­vo na­miš­ kiams, kad šie bent jau ga­lė­tų lan­ ky­ti mo­kyk­lą.

Kaip ir Ab­dul­mo­bee­no, Ja­we­do ke­lio­nė į Eu­ro­pą bu­vo pra­ga­riš­ka.

Ira­ne jį pa­šo­vė sie­nos ap­sau­gos pa­ rei­gū­nai. Kai tik pa­te­ko į iš­sva­jo­tą­ ją Grai­ki­ją, bu­vo nu­siųs­tas į Fy­la­ kio pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą.

Są­ly­gos ten, pa­sak jo, sun­kios – vie­na lo­va trims žmo­nėms, ne­ šva­ra...

Da­bar jis glau­džia­si Alek­ sand­ru­po­ly­je esan­čio­je vai­kų prie­glau­do­je. Čia gy­ve­na vai­kai, ku­riuos su­čiu­po po­li­ci­ja ir ku­rie ne­tu­ri tė­vų ar glo­bė­jų. Kaip tvir­ ti­no žur­na­lis­tams prie­glau­dos va­ do­vai, vien per pa­sta­ruo­sius tris

„Scan­pix“ nuo­tr.

mė­ne­sius į prie­glau­dą bu­vo at­ga­ ben­ta net 250 vai­kų. Tarp nau­jų­jų gy­ven­to­jų bu­vo ir paaug­lių iš So­ ma­lio, dir­bu­sių pro­sti­tu­tė­mis.

Ja­we­das ne­nu­tuo­kia, ką da­rys to­liau. „Į Ita­li­ją. Ta­čiau kont­ra­ban­ di­nin­kams rei­kės dar 4 tūkst. do­ le­rių“, – sa­kė vai­ki­nas. Tie­sa, jis

pri­dū­rė, kad di­džiau­sia jo sva­jo­nė – Nor­ve­gi­ja. „Žmo­nės sa­ko, kad Nor­ve­gi­ja – ge­rai. Pa­kis­ta­ne – pa­vo­jin­ga. Ne­ pa­ly­gin­si su Eu­ro­pa. Ga­liu drą­siai vi­siems drau­gams pa­sa­ky­ti – jei už­dir­ba­te, va­žiuo­ki­te čia“, – kal­ bė­jo Ja­we­das.

Į Nea Vy­są va­ka­rop at­vyks­ta au­to­ bu­sas. Tai, anot vie­ti­nių, po­li­ci­ja.

Iš­li­pę pa­rei­gū­nai sa­ko, kad su­rinks vi­sus ne­le­ga­lus ir nu­ga­bens į su­ lai­ky­mo cent­rą. Tie­sa, nau­dos iš to ma­žai, nes cent­rai – per­pil­dy­ti, nau­jo­kus pa­tik­rins, už­re­gist­ruos, o ta­da vei­kiau­siai pa­leis.

Vos prieš ke­le­rius me­tus Grai­ki­jos Ev­ro re­gio­nas bu­vo Eu­ro­pos už­kam­ pis. Da­bar tai ne­le­ga­lų iš Af­ri­kos ir Azi­jos su­lai­ky­mo cent­ras. Pa­na­šiai kaip Ita­li­jos Lam­pe­dū­zos sa­la. Grai­ kai va­di­na šį re­gio­ną tik­sin­čia bom­ ba. Jau ku­ris lai­kas grai­kų pa­rei­gū­ nams čia pa­de­da ES sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai iš „Fron­tex“ agen­tū­ros, ku­ri at­sa­kin­ga už išo­ri­nių Bend­ri­jos sie­nų ap­sau­gą.

Syl­ves­te­ris Die­te­re­nas, „Fron­ tex“ pa­rei­gū­nas, ko­man­di­ruo­tas iš Olan­di­jos, sa­kė, kad Tur­ki­jos ir Grai­ki­jos sie­na – di­džiu­lė bė­da.

„Žmo­nės Eu­ro­po­je net ne­ži­no, kas čia de­da­si. O tu­rė­tų. Vi­si, ku­ rie no­ri, ga­li pa­žiū­rė­ti“, – iro­ni­za­ vo pa­rei­gū­nas, ku­ris su 174 ko­le­go­ mis iš 26 ES ša­lių da­bar pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je. „Fron­tex“ pa­jė­gas pa­sie­ny­je su­ da­ro ne tik pa­tru­liai, ta­čiau ir tar­ dy­to­jai, do­ku­men­tų klas­to­ji­mo spe­cia­lis­tai, ver­tė­jai.

Vi­si pa­rei­gū­nai gink­luo­ti, ap­rū­ pin­ti nau­jau­sia ste­bė­ji­mo tech­ni­ka, net sraig­tas­par­niais. „Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti Grai­ki­ jos po­li­ci­jai, ypač dėl imig­ra­ci­jos, nes ge­rai iš­ma­no­me šią sri­tį, – sa­ kė Ben­ja­mi­nas Le­coin­te, Pran­cū­ zi­jos sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nas, ste­bin­tis pa­sie­nį su pa­rei­gū­nais iš Por­tu­ga­li­jos ir Ru­mu­ni­jos.

Tie­sa, grai­kai sa­ko, kad jau neap­ sieis be ge­rai sau­go­mo bar­je­ro pa­ sie­ny­je, ta­čiau pik­ti­na­si, kad ES prie šio pro­jek­to ne­pri­si­dės nė cen­tu. „ES pa­li­ko mums tvar­ky­tis su šia pro­ble­ma, – pik­ti­no­si Evan­ge­las Ma­ras­lis, Nea Vy­sos mies­te­lio me­ ras. – Ta­čiau šie žmo­nės juk ne­no­ ri lik­ti Grai­ki­jo­je, jie juk ke­liau­ja į Eu­ro­pą.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

47,5

tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Žmo­nių kont­ra­ban­da – pel­nin­gas vers­las Pa­sie­nie­čiai sa­ko, kad ne imig­ran­ tai yra jų prie­šai, o žmo­nių kont­ra­ ban­da už­sii­man­tys as­me­nys. Šie at­rė­žia, kad vers­las – la­bai pel­nin­ gas ir ri­zi­kuo­ti ver­ta.

Pla­nas: dau­ge­liui ne­le­ga­lių imig­

ran­tų kont­ra­ban­di­nin­kai pa­rū­pi­ na ne­tik­rus do­ku­men­tus, to­dėl jų ta­pa­ty­bę, pa­sak pa­rei­gū­nų, sun­ku nu­sta­ty­ti. „Scan­pix“ nuo­tr.

An­tai Mu­ra­tas, gy­ve­nan­tis Tur­ki­ jos pa­sie­nio mies­te Edir­nė­je, ku­ rį su­ti­ko vo­kie­čių lei­di­nio „Ta­gesAn­zei­ger“ žur­na­lis­tai.

Ofi­cia­liai elekt­ri­ku ir tak­sis­tu dir­ban­tis vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ver­čia­si imig­ran­tų per sie­ną ga­ be­ni­mu. „Ara­bai, ira­nie­čiai, ira­kie­čiai, pa­les­ti­nie­čiai – vi­si jie no­ri į Eu­ro­ pą. Mes jiems su­vei­kia­me Jung­ti­ nių Tau­tų pa­bė­gė­lių pa­sus. Stam­ bu­le. Daž­niau­siai per­ka­me juos in­ter­ne­tu. Pa­ro­dai šį pa­są tur­ kų po­li­ci­jai ir gy­venk čia dve­jus

me­tus ne­truk­do­mai“, – pa­sa­ko­ jo Mu­ra­tas.

Sie­ną sau­gan­tys pa­rei­gū­nai tei­ gė, kad re­tai ka­da ži­no, iš ko­kios ša­lies at­vy­ko imig­ran­tas, nes jų do­ku­men­tai – klas­to­tės.

Kaip pa­sa­ko­jo pa­sie­nie­čiai, imig­ran­tai iš Šiau­rės Af­ri­kos me­ luo­ja, kad jie pa­les­ti­nie­čiai, iš Azi­ jos – kad ki­lę iš Af­ga­nis­ta­no, o iš Vi­du­rio Af­ri­kos – kad at­si­bel­dė iš So­ma­lio.

Kont­ra­ban­d a be­s i­ver­č ian­t is Mu­ra­tas ti­ki­no, kad nau­do­tis jo pa­slau­go­mis ap­si­mo­ka. Jo tei­gi­ mu, ke­lio­nės per sie­ną kai­na vie­ nam žmo­gui – vi­du­ti­niš­kai tūks­ tan­tis eu­rų. „Pa­ti­kė­ki­te, ver­ta mo­kė­ti“, – rek­la­ma­vo vers­lą vy­ras. 2003 m. ap­suk­ruo­lis bu­vo suim­tas po­li­ci­

jos ir be­lan­gė­je pra­lei­do 42 die­ nas. De­ja, sun­kios die­nos atė­jo ir jam – baus­mės už ne­le­ga­lų žmo­ nių ga­be­ni­mą Tur­ki­jo­je da­bar su­ griež­tė­jo. „Ka­lė­ji­me ga­li pra­leis­ti net tre­ jus me­tus“, – įspė­jo Mu­ra­tas.

Ta­čiau Tur­ki­jos pa­sie­ny­je gy­ve­ nan­tys tur­kai ste­bi­si – tur­kų po­li­ ci­ja nie­kuo­met ne­stab­do ir ne­tik­ ri­na įtar­ti­nų au­to­mo­bi­lių, ku­riais ga­be­na­mi imig­ran­tai. „Ne­ži­nau, ko­dėl po­li­ci­ja jų (kont­ra­ban­di­nin­kų) ne­stab­do, – ste­bė­jo­si vie­nas tur­kas ūki­nin­kas iš Ka­raa­ga­co kai­mo, ne­to­li Grai­ ki­jos sie­nos. – Net jei pa­gau­na, jie nie­ko ne­da­ro. Už­pil­do kaž­ko­kius do­ku­men­tus, o juos kont­ra­ban­di­ nin­kai pa­skui iš­me­ta.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis

Re­zul­ta­tas: se­niau­sios pro­fe­si­jos le­ga­li­za­vi­mo įsta­ty­mas pa­dė­jo vieš­na­mių sa­vi­nin­kams, bet ne pa­čioms pro­sti­tu­tėms.

AFP nuo­tr.

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja ne­pa­dė­jo

Pros­ti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo įsta­ty­mas Vo­kie­ti­jo­je vei­kia jau de­ šimt me­tų, bet taip ir ne­da­vė to­kių re­zul­ta­tų, ko­kių bu­vo ti­ki­ma­si.

Lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­nin­kai

2002 m. sau­sį Vo­kie­ti­jo­je įsi­ga­lio­ jo As­me­nų, ku­rie ver­čia­si pro­sti­tu­ ci­ja, san­ty­kių tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo įsta­ty­mas. Pros­ti­tu­ci­ja bu­vo įtei­ sin­ta kaip le­ga­li pro­fe­si­ja ir pra­ra­ do amo­ra­lios veik­los sta­tu­są, vieš­ na­mių sa­vi­nin­kai ga­vo vers­li­nin­kų sta­tu­są ir tei­sę sam­dy­ti mo­te­ris pa­ gal dar­bo su­tar­tis. Sek­so pra­mo­nės dar­buo­to­jos įsi­pa­rei­go­jo mo­kė­ ti mo­kes­čius, o mai­nais ga­vo tei­sę į so­cia­li­nę ap­sau­gą: pen­si­ją, svei­ka­ tos drau­di­mą, be­dar­bio pa­šal­pą. Įs­ta­ty­mo au­to­rių tiks­lai bu­vo ge­ ri: ap­gin­ti lais­vo el­ge­sio mer­gi­nų tei­ses, su­teik­ti joms so­cia­li­nę ap­ sau­gą ir ga­li­my­bę jung­tis į pro­fe­ si­nes są­jun­gas.

Bet da­bar api­bend­rin­da­mi de­ šimt­me­čio re­zul­ta­tus eks­per­tai ap­ gai­les­tau­da­mi kons­ta­tuo­ja: iš pro­ sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo Vo­kie­ti­jo­je dau­giau­sia lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai, o pa­čioms se­niau­sios pro­ fe­si­jos at­sto­vėms gy­ve­ni­mas be­ veik ne­pa­si­kei­tė. Į pro­sti­tu­tes žiū­ri­ma krei­vai

„Įs­ta­ty­mas ma­žai ką te­pa­kei­tė. Tik ne­dau­ge­lis mer­gi­nų su­da­ro dar­ bo su­tar­tis, dau­gu­ma no­ri dirb­ ti be su­tar­čių, kaip lais­vai sam­ do­mos dar­buo­to­jos“, – nau­jie­nų agen­tū­rai DPA pri­pa­ži­no stam­ baus Kel­no vieš­na­mio „Pas­cha“

sa­vi­nin­kas Ar­mi­nas Lobs­chei­das.

Vy­ro žo­džius pa­tvir­ti­na ir sta­tis­ ti­niai duo­me­nys: jie ro­do, kad tik 1 pro­c. sek­so pra­mo­nės dar­buo­to­jų tu­ri dar­bo su­tar­tis. Pa­sak Vo­kie­ ti­jos fe­de­ra­li­nės šei­mos, sen­jo­ rų, mo­te­rų ir jau­ni­mo mi­nis­te­ri­ jos, se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės itin re­tai krei­pia­si so­cia­li­nės pa­ ra­mos.

Pros­ti­tu­čių in­te­re­sus gi­nan­čio ju­dė­ji­mo „Hyd­ra“ at­sto­vai tei­gia, kad to prie­žas­tis yra vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Esą žmo­nės iki šiol krei­ vai žiū­ri į se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­ves. „Mo­te­rims, ku­rios pi­ni­gų už­si­ dir­ba par­da­vi­nė­da­mos sa­ve, iki šiol kai­nuo­ja daug mo­ra­li­nių pa­stan­gų pa­ra­šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­ liuo­se do­ku­men­tuo­se pil­dant skil­ tį apie užim­tu­mą“, – vie­na­me pra­ ne­ši­me tei­gė „Hyd­ra“.

55 me­tų A.Lobs­chei­das pri­pa­žįs­ ta, kad iš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­ci­jos dau­giau­sia iš­lo­šė vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai. Jo in­ty­mių pa­slau­gų įstai­ go­je dir­ba apie šim­tą pro­sti­tu­čių.

Ypač daug dar­bo jos tu­ri vyks­tant tarp­tau­ti­nėms mu­gėms. „Pa­vyz­džiui, anks­čiau ne­ga­lė­ jau rek­la­muo­ti sa­vo vers­lo, o da­ bar tai ofi­cia­liai lei­džia­ma“, – sa­ kė A.Lobs­chei­das, ro­dy­da­mas į di­džiu­lį pla­ka­tą, puo­šian­tį vieš­na­ mio pa­sta­tą.

Po­li­ci­jai – dau­giau rū­pes­čių

2002 m. įsta­ty­mas įtei­si­no vi­sų rū­š ių ero­t i­n es pa­s lau­gas – nuo vieš­na­mių ir pa­ly­do­vių agen­tū­ rų iki sek­so pa­s lau­g ų te­l e­fo­n u ir gat­vės pro­sti­tu­ci­jos. Ypač iš­ po­p u­l ia­r ė­jo va­d i­n a­m ie­j i vie­n o­ do mo­kes­čio klu­bai, ku­riuo­se už maž­daug 20 eu­rų (70 li­tų) klien­ tas ga­l i my­l ė­t is su tiek mo­te­r ų, kiek tik no­ri.

Mo­te­rims iki šiol kai­ nuo­ja daug mo­ra­li­ nių pa­stan­gų pa­ra­ šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­liuo­se do­ku­ men­tuo­se pil­dant skil­tį apie užim­tu­mą.

Ta­čiau ši nau­jo­vė tu­ri ir ki­tą pu­ sę. Po­li­ci­jai ta­po sun­kiau ko­vo­ti su ne­tei­sė­tais san­do­riais ir ki­tais pa­ žei­di­mais sek­so pra­mo­nė­je. Da­bar pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę įsi­kiš­ti tik tuo at­ve­ju, kai tu­ri tvir­tų įta­ri­mų ar­ba įro­dy­mų dėl ne­tei­sė­tos veik­los.

Ki­ta pro­ble­ma – pre­ky­ba žmo­ nė­mis. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos už­sa­ ky­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad ša­ly­ se, kur įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja, to­kios

pre­ky­bos at­ve­jų fik­suo­ja­ma ge­ro­ kai dau­giau. „Ša­ly­se, ku­rio­se įtei­sin­ta pro­ sti­tu­ci­ja, sek­so pa­slau­gų pa­klau­ sa ge­ro­kai di­des­nė nei ten, kur tai drau­džia­ma. Ati­tin­ka­mai ir pro­sti­ tu­čių ten yra dau­giau. O tarp jų bū­ na ne­ma­žai to­kių, ku­rios to­se ša­ly­ se at­si­dū­rė ne­le­ga­liai“, – paaiš­ki­no vie­nas ty­ri­mo au­to­rių Hei­del­ber­ go uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Axe­lis Dre­he­ris.

2007 m. Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ ja įsto­jo į ES, ir šios ša­lies pi­lie­čiai ga­vo tei­sę be vi­zų ke­liau­ti Bend­ri­ jos te­ri­to­ri­jo­je. Tuo pat me­tu Vo­ kie­ti­jo­je la­bai pa­gau­sė­jo bul­ga­rių ir ru­mu­nių pro­sti­tu­čių. Dau­gu­ma jų ne­mo­ka nei vo­kie­čių kal­bos, nei ži­no sa­vo tei­ses. Į po­li­ci­ją jos ne­ si­krei­pia vien to­dėl, kad pa­rei­gū­ nus lai­ko to­kiais pat ko­rum­puo­ tais, kaip ir sa­vo tė­vy­nė­je.

Pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris pa­tei­ kė to­kius skai­čius: „Vo­kie­ti­jo­je, kur pro­sti­tu­ci­ja įtei­sin­ta, dir­ba 60 kar­tų dau­giau pro­sti­tu­čių, nei Šve­ di­jo­je, kur ši veik­la už­draus­ta. Bet Vo­kie­ti­jo­je už­fik­suo­ta 62 kar­tus dau­giau pre­ky­bos žmo­nė­mis at­ve­jų nei Šve­di­jo­je, nors šio­je yra de­šimt kar­tų ma­žiau gy­ven­to­jų.“ Ar rei­kia griež­tin­ti įsta­ty­mą?

Ke­lių že­mių vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rai pa­ra­gi­no griež­čiau re­gu­liuo­ti pro­sti­tu­ci­ją – draus­ti ją tam tik­ro­ se vie­to­se, ri­bo­ti lai­ką ar­ba rek­la­ mą.

Vo­kie­ti­jos val­dan­čio­sios Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­gos par­la­ men­ta­ras Step­ha­nas Maye­ris ne­

se­niai pa­reiš­kė, kad pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mas bu­vo klai­da, ku­ri tik pa­kurs­tė nu­si­kals­ta­mu­mą rau­ do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­luo­se. Po­li­ ci­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Bern­har­das Witt­hau­tas taip pat pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad šis įsta­ty­mas žlu­go, nes juo leng­ vai dangs­to­si są­va­dau­to­jai, ku­rie jė­ga ver­čia mer­gi­nas dirb­ti pro­sti­ tu­tė­mis.

Bet pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris ka­ te­go­riš­kai prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų griež­ti­na­mas pro­sti­tu­ci­jos įsta­ty­ mas. Anot jo, Vo­kie­ti­jo­je iš pro­ sti­tu­ci­jos gy­ve­ni­mui užsi­dir­ba 150 tūkst. žmo­nių, ir var­žy­ti jų tei­ses ne­bū­tų tei­sin­ga. „Rei­kia ne keis­ti įsta­ty­mą, o ko­ vo­ti su jo pa­žei­dė­jais“, – pa­brė­žė A.Dre­he­ris. „Deuts­che Wel­le“, „Ta­geb­latt on­li­ne“ inf.

20

eu­rų

– tiek va­di­na­muosiuose vie­no­do mo­kes­čio klu­buose reikia sumokėti, kad galėtum my­lė­tis su tiek mo­te­rų, kiek no­ri.

JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2

3

4

5

6

7 8

9

janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui.

Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai.

Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.

Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.

Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.

Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

12

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

vakarė Bai­ke­riai links­my­bių vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Už lan­go spau­džian­ tis spei­gas – ne prie­ žas­tis at­si­sa­ky­ti po­mė­gio, ku­rį daug kas lin­kęs įvar­dy­ti se­zo­ni­niu. Tai kas­ met, įsi­lin­ga­vus žie­ mai, sėk­min­gai įro­ do ša­lies bai­ke­riai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Prit­rau­kė šim­tus da­ly­vių

Ne­se­niai į tri­jų die­nų ren­gi­nį „Bai­ ke­rių vi­dur­žie­mis“ po at­vi­ru dan­ gu­mi su­si­bū­rę mo­to­cik­li­nin­kai de­monst­ra­vo ne tik ge­bė­ji­mus iš­ gy­ven­ti ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis, bet ir pa­si­rū­pi­no ad­re­na­li­ną ža­di­ nu­sio­mis pra­mo­go­mis. Sąsk­ry­džio or­ga­ni­za­to­riai nea­be­jo­ja, jog ren­gi­ nio mo­to – 1% pa­to­gu­mų – bu­vo vi­siš­kai įgy­ven­din­tas. „Tai vie­nin­te­lis mū­sų klu­bo ren­ gi­nys, ku­ris vyks­ta net tris die­nas – nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio, ir ne­prik­lau­so­mai nuo oro są­ly­gų.

Tik vie­ta bū­na skir­tin­ga, kad ga­ lė­tu­me pri­trauk­ti kuo di­des­nę da­ ly­vių au­di­to­ri­ją – tu­riu gal­vo­je ne pa­čius bai­ke­rius, o pa­pras­tus žmo­ nes“, – pa­sa­ko­jo šį ren­gi­nį or­ga­ni­ zuo­jan­čio mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „Vo­rai MC“ na­cio­na­li­nis pre­zi­den­ tas Lau­ry­nas Balt­rū­nas-Ob­lius.

Klai­pė­dos kraš­to su­ki­li­mui pa­ mi­nė­ti skir­tas kas­me­tis ren­gi­nys vy­ko aš­tun­tą kar­tą, šį­kart su­reng­ tas Vil­niaus ra­jo­ne esan­čia­me Ka­ niū­kų kai­me.

Sąsk­ry­dy­je da­ly­va­vo dau­giau nei 400 žmo­nių, su­lauk­ta apie 60 mo­ to­cik­lų bei bai­ke­rių ne tik iš Lie­tu­ vos, bet ir 7 už­sie­nio vals­ty­bių: Vo­ kie­ti­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos, Ru­si­jos, Ita­li­jos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos.

Rung­ty­se – ci­lind­rai ir sta­ti­nės

Sąsk­ry­džio da­ly­vių pa­la­pi­nių mies­ te­lis įsi­kū­rė ne­to­li ap­leis­tos fer­ mos, ku­ri ta­po imp­ro­vi­zuo­tu pra­ mo­gų cent­ru, kur vy­ko kon­cer­tas ir pa­si­sė­dė­ji­mai.

Pasirinkimas: nemažai baikerių atvyko triratėmis transporto priemonėmis.

Vi­sai pa­šo­nė­je įreng­to­je mo­tok­ ro­so tra­so­je, ku­ri pri­trau­kė apie 40 mo­to­cik­lų, vi­rė var­žy­bų aist­ros – čia bu­vo su­reng­tas Lie­tu­vos ret­ro kro­so čem­pio­na­to pir­ma­sis neįs­ kai­ti­nis eta­pas.

Bai­ke­riai ir vi­si ki­ti są­skry­džio

400

– maž­daug tiek da­ly­vių pri­trau­kė bai­ke­rių vi­ dur­žie­mio ren­gi­nys. da­ly­viai taip pat ga­lė­jo iš­ban­dy­ ti jė­gas įvai­rio­se rung­ty­se – pra­ de­dant ran­kų len­ki­mu ir bai­giant įmant­res­nė­mis už­duo­ti­mis.

Dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės run­gė­ si, ku­ri to­liau nu­svies mo­to­cik­lo K-750 ci­lind­rą. „O tai, pa­ti­kė­ki­te, pa­kan­ka­mai sun­kus daik­tas mer­ gi­nai“, – šyp­te­lė­jo Lau­ry­nas.

Ki­ti ga­lė­jo pa­mik­lin­ti akies ir ran­kos taik­lu­mą, ant spe­cia­laus

sto­vo mė­ty­da­mi pa­dan­gas. O mo­ to­cik­lus su prie­ka­bo­mis „pa­si­kin­ kę“ mo­to­cik­li­nin­kai tar­pu­sa­vy­ je lenk­ty­nia­vo, kas iki nu­ro­dy­tos vie­tos grei­čiau nu­ri­dens 200 lit­ rų tal­pos sta­ti­nę. Šios rung­ties da­ly­viams, pa­sak pa­šne­ko­vo, rei­kė­jo šal­tų ner­vų ir pui­kiai val­dy­ti sa­vo plie­ni­nį žir­gą – bet koks stip­res­nis stum­te­lė­ji­ mas, ir sta­ti­nės tra­jek­to­ri­ja tap­da­ vo ne­prog­no­zuo­ja­ma.

Už­mirš­ta odi­nius rū­bus

Nors šie­met są­skry­dį pa­vy­ko su­ reng­ti prieš pat už­klum­pant di­die­ siems šal­čiams, kaip ti­ki­no Lau­ry­ nas, jo­kie spei­gai ne­bū­tų su­žlug­dę il­ga­me­tės bai­ke­rių tra­di­ci­jos. „At­ro­do, kai 2010-ai­siais or­ga­ ni­za­vo­me są­skry­dį, bu­vo –17, tai­gi ne­la­bai kas sky­rė­si nuo šian­die­ni­ nio oro, ta­čiau ir ta­da vi­si mie­go­jo pa­la­pi­nė­se“, – pri­si­mi­nė bai­ke­ris. „Nė­ra jo­kių pa­slap­čių – rei­ kia tik no­ro ir idė­jų, – nu­si­juo­ kė pa­šne­ko­vas, pa­klaus­tas, kaip pa­vyks­ta iš­tver­ti to­kio­mis spar­ tie­tiš­ko­mis są­ly­go­mis. – Pa­vyz­

džiui, ka­riš­ko­se pa­la­pi­nė­se yra kros­ne­lės, va­di­na­mo­sios bur­žui­ kės. Ži­no­ma, ki­ti en­tu­zias­tai mie­ ga ir pa­pras­to­se, va­sa­ri­nė­se, pa­ la­pi­nė­se.“ Užk­lu­pus šal­čiams, mo­to­cik­ li­nin­kams, be abe­jo­nės, ten­ka už­mirš­ti ir vie­ną svar­biau­sių įvaiz­džio at­ri­bu­tų – odi­nius dra­bu­žius. „Ka­dan­gi kiek­v ie­ nais me­tais va­žiuo­ja­ me į įvai­rius žie­mos ren­g i­n ius už­s ie­ny­ je, tu­ri­me šio­kios to­ kios pa­tir­ties“, – pri­ dū­rė pa­šne­ko­vas. Šią žie­mą Lau­ry­nui jau te­ko da­ly­vau­ti vie­na­me to­ kia­me bai­ke­rių są­skry­dy­je Ru­si­jo­je, Ja­ros­lav­ly­je. Nuo Klai­ pė­dos iki vie­tos už­kie­tė­jęs mo­to­ cik­li­nin­kas kar­tu su bi­čiu­liais įvei­ kė 1650 km.

Su klu­bo bro­liais Lau­ry­nui te­ko da­ly­vau­ti ir di­džiau­sia­me Eu­ro­pos žie­mą va­ži­nė­jan­čių mo­to­cik­li­nin­ kų ren­gi­ny­je „Elep­han­tent­ref­fen“ Ba­va­ri­jo­je.

Geografija: užrašai ant šių dalyvių

vykus iš Estijos.

13

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

vakarė

ne­sto­ko­ja ir žie­mą

Buitis: į sąskrydį susirinkę baikeriai įsikūrė palapinėse, o maistą gamino lauko virtuvėje.

Sąlygos: plieniniams žirgams sniegas nė motais.

liemenių iš tolo skelbė juos at- Simbolis: renginio sielai L.Baltrūnui-Obliui teko pseudonimą ati- Nuotaikos: „Baikerių viduržiemio“ šventė kaskart sutraukia būrį smalsuolių. tinkanti dovana.

DjMC nuo­tr.

14

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

vakarė

Žvė­ri

Savaitės horoskopai AVI­NAS Sa­vait­ga­lis bus šei­my­niš­kas, ne­si­no­rės nie­ kur kel­ti ko­jos iš na­mų. Ir ne­rei­ kia. Tik pa­si­sten­ki­te ne­si­pyk­ti su na­miš­kiais ir pa­si­sau­go­ki­te bui­ti­ nių trau­mų, ug­nies, elekt­ros iš­kro­ vos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų ne­nu­vil­ti, jei už­sii­ma­te kū­ry­bi­ ne veik­la, sie­kia­te pa­tin­kan­čio as­ mens dė­me­sio ar no­ri­te su­bliz­ gė­ti sce­no­je, vie­šu­mo­je. Ga­li­mas spon­ta­niš­kas mei­lės nuo­ty­kis, int­ ri­guo­ja­mas flir­tas.

JAU­TIS Sa­vait­ga­lį nu­ma­to­ mi po­kal­biai su gi­mi­nai­čiais, bend­ri rei­ka­lai su kai­my­nais ar se­ nais drau­gais. Bet ku­riuo at­ve­ju iš gi­mi­nai­čių su­lauk­si­te nau­jie­nų.

Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je jums la­ biau­siai rū­pės as­me­ni­niai rei­ka­lai ir sun­kiai su­de­rin­si­te sa­vus in­te­ re­sus su da­ly­ki­niais ir vi­suo­me­ni­ niais. Ga­li­te iš­si­su­ki­nė­ti nuo pro­ fe­si­nių pa­rei­gų. Į pe­rio­do pa­bai­gą ims dau­gė­ti kū­ry­bin­gu­mo, ro­man­ tiš­ko po­lė­kio.

DVY­NIAI Pe­rio­do pra­džio­ je ge­riau­sia at­gai­va jums bus kom­for­tas, gar­dus na­mi­nis mais­ tas, šil­tas šei­mos ži­di­nys. Jei­gu to trūks­ta, ban­dy­si­te kom­pen­suo­ti nau­jais pir­ki­niais, pa­si­sė­dė­ji­mais jau­kio­se ka­vi­nu­kė­se. Ki­tą sa­vai­ tę nea­ti­dė­lio­ki­te rei­ka­lin­gų vi­zi­ tų, po­kal­bių, įvai­rių ra­šy­mų, skai­ čia­vi­mų, nes į pe­rio­do pa­bai­gą šiek tiek su­ma­žės pro­ti­nis ak­ty­vu­mas ir no­ras bend­rau­ti. Tuo me­tu jau no­ rė­si­te už­si­da­ry­ti na­muo­se tarp ke­ tu­rių sie­nų ir pa­lai­ky­ti kon­tak­tus tik su jums pa­tin­kan­čiais, šir­džiai mie­lais žmo­nė­mis.

VĖ­ŽYS Vi­są sa­vait­ga­lį bū­ si­te jaut­rūs, emo­cio­na­lūs, jū­sų nuo­tai­ka kai­ta­lio­sis, to­dėl vie­niems pa­si­ro­dy­si­te dirg­lūs ir maiš­tin­gi, o ki­tiems – drau­giš­ki ir mie­li. Jei įsi­žei­si­te, su­si­pyk­si­te, re­gis, po va­lan­dė­lės jau su­ge­bė­si­te at­leis­ti ir tai­ky­tis. Ki­tą sa­vai­tę ti­ kė­ti­ni rū­pes­čiai, su­si­ję su nuo­sa­ vy­be, fi­nan­sais, mo­kes­čiais, in­ for­ma­ci­ja. Į pe­rio­do pa­bai­gą ga­li at­si­ras­ti pro­ga su­da­ry­ti ne­blo­gą kont­rak­tą, su­tar­tį.

LIŪ­TAS Sa­vait­ga­lį jums no­rė­sis tik il­sė­tis, pa­mir­šus vi­sus rū­pes­čius ir įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Iš tie­sų jums rei­kia ge­rai iš­si­mie­ go­ti, at­si­pa­lai­duo­ti. Ki­tą sa­vai­tę vėl bū­si­te ak­ty­vūs ir tur­būt ne vi­ siems tai pa­tiks. At­si­ras kri­ti­kuo­ jan­čių­jų, opo­nuo­jan­čių­jų ar ne­tgi gud­riai ma­ni­pu­liuo­jan­čių­jų jums ne­pa­lan­kia in­for­ma­ci­ja. Vis dėl­to tu­rė­si­te ne­blo­gą pa­lai­ky­mą.

MER­GE­LĖ Pe­rio­do pra­ džia ža­da ko­lek­ty­vi­nį ren­gi­ nį, su­si­ti­ki­mą su bend­ra­min­čiais.

Ga­li bū­ti dau­giau po­li­ti­kuo­ja­ma, kaž­kas or­ga­ni­zuo­ja­ma, bu­ria­ma­ si į gru­pę. Trauks klu­bai, dau­gės drau­giš­ku­mo, pi­lie­tiš­ku­mo. Re­ gis, tiek pri­si­bend­rau­si­te, kad ki­ tos sa­vai­tės pir­mo­je pu­sė­je jau vi­ siš­kai ne­be­no­rė­si­te su­kio­tis tarp žmo­nių ir rū­pin­tis ki­tų rei­ka­lais. Įlį­si­te į sa­vo kiau­tą ir iš jo iš­lį­si­te tik ket­vir­ta­die­nį.

SVARS­TYK­LĖS Sa­vait­ga­ lį nu­ma­to­ma ne­ma­žai dar­ bo, net jei pa­pras­tai sa­vait­ga­liais ne­dir­ba­te. Re­gis, gau­si­te ne­ti­kė­tą įpa­rei­go­ji­mą ar­ba tu­rė­si­te va­do­ vau­ti kul­tū­ri­niam, pra­mo­gi­niam

ren­gi­niui, ku­ris jus ge­ro­kai iš­var­ gins. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tik­ riau­siai bus sma­gi, ku­pi­na įdo­mių su­si­ti­ki­mų ir gal net ža­vios ro­man­ ti­kos. Nuo ket­vir­ta­die­nio jau no­ rė­si­te slėp­tis še­šė­ly­je ir to­kiu bū­ du šiek tiek at­si­pūs­ti nuo dė­me­sio, vie­šu­mo.

SKOR­PIO­NAS Sa­vait­ga­lį jū­sų min­tys skra­jos to­li nuo ru­ti­nos. Jei­gu nie­kur ne­vyk­si­te, tai tur­būt kla­jo­si­te po in­ter­ne­to pla­ ty­bes, bend­rau­si­te su ne­pa­žįs­ ta­mais žmo­nė­mis, už­sie­nie­čiais.

Sek­sis, jei no­ri­te pa­ra­šy­ti straips­ nį, moks­li­nį dar­bą, pa­reng­ti vie­šą kal­bą. Nuo pir­ma­die­nio jums ga­ li tek­ti ei­ti į ofi­cia­lius su­si­ti­ki­mus, jiems ruoš­tis ir pan. Tai kels įtam­ pą ir ne­ri­mą. Vis dėl­to jums ga­ li pa­vyk­ti su­si­tar­ti dėl pro­fe­si­nių per­spek­ty­vų, įsi­dar­bi­ni­mo ar at­ si­skai­ty­mo už su­teik­tą pa­slau­gą. ŠAU­LYS Pe­rio­do pra­džio­ je jums tu­rė­tų pa­vyk­ti sėk­ min­gai su­tvar­ky­ti klau­si­mą, su­si­ ju­sį su sko­la, mo­kes­čiais, nuo­ma.

Ga­li bū­ti, kad psi­cho­lo­gi­nio pa­lai­ ky­mo la­bai rei­kia kam nors iš jū­sų ar­ti­mų­jų – par­tne­riui ar vai­kams.

Bū­ki­te dė­me­sin­gi. Šiuo me­tu jums ne­stigs įžval­gos ir su­ge­bė­ji­mo ras­ ti tin­ka­mus žo­džius bei rak­tą į ki­ tų sie­las, to­dėl kaip tik jūs ir ga­li­ te pa­dė­ti. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tu­mė­te daug nu­veik­ti, ypač jei esa­te su­si­ ję su moks­lo, tei­sės ar tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ti­mis.

OŽIA­RA­GIS Sa­vait­ga­lį jū­ sų dė­me­sį uzur­puos ant­ro­ji pu­sė ar ki­ti ar­ti­mi žmo­nės. Re­gis, pa­si­ju­si­te la­bai svar­būs, val­dan­tys si­tua­ci­ją ir šei­mos ge­ro­vę, t.y. lai­ kan­tys vi­sus ke­tu­ris na­mų kam­ pus. Tie­sa, tai ga­li šiek tiek ner­ vin­ti, ypač jei jau­čia­tės pa­var­gę nuo sve­ti­mų rei­ka­lų ir at­sa­ko­my­ bės naš­tos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tur­būt leis iš­spręs­ti tuos pi­ni­gi­ nius, nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus, ku­riems vis ne­su­ge­bė­da­vo­te pri­si­ruoš­ti. Iki ga­lo tur­būt ir da­bar ne­pa­vyks jų už­baig­ti, ta­čiau pir­myn pa­si­stū­ mė­si­te.

VAN­D E­N IS Sa­vait­ga­ lį ne­blo­gai pa­dir­bė­si­te – dar­be, jei dir­ba­te slan­kiu gra­fi­ ku, ar­ba na­mų ūky­je. Tik jums da­bar rei­kė­tų ypač at­sar­giai elg­ tis su elekt­ros įran­ga, tech­ni­ka ir ke­ly­je. Re­gis, kils idė­jų, kaip pa­ ge­rin­ti sa­vo, šei­mos na­rio ar au­ gin­ti­nio įvaiz­dį. Gal­būt rū­pes­čių su­kels na­mi­nių gy­vū­nų ar as­me­ ni­nė svei­ka­ta. Ki­tą sa­vai­tę nu­ ma­toma daug kon­tak­tų, tarp ku­ rių pa­si­tai­kys ir ga­na prie­šiš­kų, įtemp­tų. Ga­li­te gau­ti ne­blo­gą ži­ nią ar­ba mei­lės laiš­ką, int­ri­guo­ ja­mą pa­siū­ly­mą. ŽU­VYS Pe­rio­do pra­džia tu­ rė­tų bū­ti ga­na nuo­tai­kin­ga, at­pa­lai­duo­ja­ma. Kils no­ras su my­ li­mu žmo­gu­mi ar vai­kais su­sior­ga­ ni­zuo­ti šau­nią pra­mo­gą. Tie­sa, pi­ ni­gų tam tiks­lui iš­lei­si­te dau­giau, nei bū­tų pro­tin­ga ir sai­kin­ga. Ge­ rų įspū­džių ža­da mei­lės pa­si­ma­ ty­mas, pra­mo­gi­nis ren­gi­nys, po­ bū­vis ar pan. Nuo pir­ma­die­nio teks grieb­tis dar­bų. Ge­rai, jei ne­ sut­ruk­dys pa­šli­ju­si sa­vi­jau­ta. Šiuo me­tu esa­te neats­pa­rūs li­goms. Re­ gis, jums la­bai rū­pės įvaiz­dis, gra­ žūs daik­tai.

Si­do­ni­ja

Na­mai: Pet­ras nie­ka­da ne­ži­no, kur pra­leis ar­ti­miau­sią nak­tį.

Po ko­jo­mis girgž­ dė­jo snie­gas, šal­tis gnai­bė no­sį. Kaž­kur ne­to­lie­se inkš­tė vil­ kai. Jau­tė­me, kad jie se­kė kiek­vie­ną mū­ sų žings­nį, o mes, du žur­na­lis­tai ir me­ din­čius, gam­tos bei žvė­rių my­lė­to­ jas ir ži­niuo­nis Pet­ ras Dab­ri­šius, ar­tė­ jo­me prie vil­kų te­ra­ pi­jos tro­be­lės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Nak­tį vie­nas, tik su te­le­fo­nu

Iš­ban­dy­mas: šia­me tarp me­džių ka­ban­čia­me na­me­ly­je, ap­lin­kui stū­

gau­jant vil­kams, nak­tį ga­li pra­leis­ti tik vie­nas žmo­gus.

Ska­nės­tas: Si­bi­ro ru­da­sis meš­ki­nas Ti­mo­fe­jus net ir per žie­mos mie­

gus neat­sis­pi­ria pa­ra­gau­ti me­daus.

Ta tro­be­lė – tai šiek tiek dau­giau nei dvie­jų met­rų aukš­ty­je tarp me­ džių iš­kel­tas iš pa­pras­tų len­tu­čių su­kal­tas na­miūkš­tis. Jo grin­dys pil­ nos la­pų. „Ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo?“ – nu­si­juo­kė Pet­ras ir paaiš­ki­no na­ mu­ką įren­gęs drą­suo­liams, kur jie ga­li pra­leis­ti nak­tį. Tai – ki­to­kia, ne dau­ge­liui ži­no­ma del­fi­nų, bet vil­ kų, te­ra­pi­ja. – Drą­suo­lis už­li­pa ko­ pė­čio­mis, jas nui­mu, o pa­sta­tau tik ki­tą die­ną. Per nak­tį žmo­gus už­ mirš­ta vi­sas pro­ble­mas, ban­ko pa­ sko­las, lai­ki­nus sun­ku­mus.“ Nak­ti­mis ne­to­li na­me­lio slan­kio­ ja vil­kai. Jie šiur­pi­na kau­ki­mu. Juo­ lab Pet­ras lei­džia na­me­ly­je bū­ti tik vie­nam žmo­gui. Ne­ga­li­ma pa­siim­ti nei ka­čiu­ko, nei šu­niu­ko, nei jo­kio gy­vo pa­da­ro. Jo­kių daik­tų, net pro­ žek­to­riaus. Tik mieg­mai­šis ir ypa­ tin­giems at­ve­jams – mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nas. „Juk nak­tį lei­džiant dvie­se ga­li­ ma iš­gau­ti neį­ma­no­mą pa­ra­šą ar­ba vy­ras ga­li kai ko rei­ka­lau­ti iš mo­ ters“, – nu­si­kva­to­jo P.Dab­ri­šius.

Ad­re­na­li­no rei­kia mo­ky­to­joms

Lai­ki­nai: šiuo me­tu Žvė­rin­čiu­je gy­ve­na de­šimt lū­šių. Jos bus pa­leis­

tos į lais­vę.

Ko­dėl ne­ga­li­ma pa­siim­ti daik­tų?

Kar­tą dvi mo­te­rys at­si­ne­šė dau­gy­ bę žva­kių ir vos ne­su­de­gi­no na­me­ lio. Ki­tų gy­vū­nė­lių? Šios ypa­tin­gos te­ra­pi­jos ypa­tu­mas – tu­ri bū­ti vie­ nas miš­ke ir jaus­ti vil­kus.

Kai ku­rie gam­tos ir žvė­rių my­lė­ to­jai šia­me na­me­ly­je pui­kiai iš­si­ mie­ga. Yra to­kių, ku­rie ne­su­mer­ kia akių, krūp­čio­ja nuo kiek­vie­no la­pe­lio šla­me­sio, o juo­lab nuo vil­ kų kauks­mo. „Ne kar­tą te­ko kel­tis nak­tį ir iš­si­ gan­du­siam, pa­ni­kos apim­tam žmo­ gui sta­ty­ti ko­pė­čias, kad nu­si­leis­tų iš na­mu­ko, – tai P.Dab­ri­šius da­ro at­klam­po­jęs iki na­me­lio, ne­ši­nas pro­žek­to­riu­mi ir šau­tu­vu. – Vy­ rai ne­re­tai do­va­no­ja nak­vy­nę sa­vo žmo­noms, ku­rios tai įsi­me­na vi­ sam gy­ve­ni­mui. Be­je, to­kių nuo­ty­ kių dau­giau trokš­ta bū­tent mo­te­rys, ypač – per­var­gu­sios mo­ky­to­jos.“ Kar­tą vie­nas įsiaud­ri­nęs vy­ras su­sap­na­vo, kad jį pjau­na vil­kai.

15

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

vakarė

ių my­lė­to­jo vil­kai ne­puo­la Lai­mė, P.Dab­ri­šius tu­rė­jo mais­to at­sar­gų: kal­nų ožio, švil­pi­kų mė­ sos, kruo­pų, mil­tų. Mais­tą tau­pė, čiul­pė le­dą. Kur­ti ug­nį bi­jo­jo, nes vi­du­je trū­ko oro. Iš­se­kęs, tau­py­da­ mas jė­gas, urve su Ša­ri­ku jis pra­lei­ do ke­lis mė­ne­sius, kol, at­ši­lus orui, ati­tir­po le­do ga­ba­las.

Kaip jis neišp­ro­tė­jo? P.Dab­ri­šius juo­kė­si: „Vie­nas kal­nuo­se nie­ka­da neišp­ro­tė­si. Tai ga­li nu­tik­ti tik su­ pant mi­li­jo­nams žmo­nių.“ Žmo­nės ir tau­tos – tik ban­gos

Me­din­čius: gam­tą be­pro­tiš­kai my­lin­tis P.Dab­ri­šius, vil­kė­da­mas kaip se­no­vės že­mai­čiai, daž­nai jo­di­nė­ja že­mai­tu­ku.

Nak­tį iš­šo­ko iš na­mu­ko, o pa­bu­dęs iš bai­mės vėl įli­po at­gal. „Gai­la, kad drau­gai ne­lei­do čia lik­ti vie­nam švei­ca­rui – ko­vos su nar­ko­ti­kais sky­riaus va­do­vui, – šyp­te­lė­jo P.Dab­ri­šius. – Jis su­si­ ža­vė­jo ir no­rė­jo lik­ti nak­vo­ti, bet drau­gai ne­lei­do. Prie ad­re­na­li­no įpra­tęs švei­ca­ras ža­dė­jo grįž­ti va­ sa­rą.“ Į vig­va­mą – nu­si­len­kus ug­niai

Miš­ko ta­ku ant iš­tver­min­go že­ mai­tu­ko, pa­na­šaus į se­no­vės vi­ kin­gų ir mon­go­lų ark­lius, jo­jan­tis P.Dab­ri­šius, pa­si­puo­šęs usū­ri­ nių šu­nų kai­liais ir už­si­maukš­li­ nęs kai­li­nę ke­pu­rę, at­ro­dė kaip fil­ mo he­ro­jus. „Taip pas mus bu­vo ren­gia­ma­si XII–XIII am­žiais, – jau vė­liau, sė­ dė­da­mas šil­ta­me vig­va­me – pu­siau kla­jok­li­nių in­dė­nų gen­čių būs­tą pri­me­nan­čia­me na­me­ly­je, aiš­ki­no P.Dab­ri­šius. – Ir šil­ta, ir pa­to­gu.“ Kū­gio for­mos na­me­lį iš len­tų den­gė sto­ras snie­go sluoks­nis. Vi­ du­je iš­klo­ti ki­li­mai ir usū­ri­nių šu­nų kai­liai. Na­me­lį įsi­ren­gė pa­ts.

Ne­leng­vai ati­da­ro­mos du­rys – spe­cia­liai že­mos, kad įei­tum su­ si­len­kęs. Taip iš kar­to nu­si­len­ki ug­niai: vi­du­je iš ak­me­nų įreng­tas ne­di­de­lis ži­di­nys su il­gu ka­mi­nu. „To­kia­me vig­va­me pa­pras­tai gy­ ve­na ke­tu­rių na­rių šei­ma, – aiš­ki­no ži­niuo­nis, ne­kreip­da­mas dė­me­sio į juo­dą mo­ters iš Ma­žei­kių at­vež­tą ir pa­lik­tą ka­ti­ną Mau­rį, ku­ris per ke­ lias mi­nu­tes nie­kam ne­ma­tant jau bu­vo su­švei­tęs ke­lis ga­ba­lus sū­ rio. – Įė­ję žmo­nės ma­ty­da­vo, ką tu­ri. O da­bar? Kam mums tiek ne­ rei­ka­lin­gų daik­tų, ku­riuos kau­pia­ me, o po mir­ties iš­me­ta?“

Ati­to­lę nuo gam­tos

Van­duo, oras, žvė­rys, me­džiai, žu­ vys, paukš­čiai, žmo­nės. Vis­kas šia­ me pa­sau­ly­je su­si­ję.

Ofi­cia­liai me­din­čiaus, gam­tos ir gy­vū­ni­jos ser­gė­to­jo var­dą su­grą­ ži­nęs vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­gus da­bar žen­gia ne tuo ke­liu ir gy­ve­ na ne tik­ra­me, o var­to­to­jiš­kos vi­ suo­me­nės su­kur­tų fan­ta­zi­jų pa­ sau­ly­je.

Prieš 20 me­tų į Tel­šių ra­jo­ną vie­nai žie­mai pa­me­džio­ti at­vy­ kęs P.Dab­ri­šius miš­ke, ku­ria­me 1996 m. įkur­tas Žvė­rin­čiu­mi va­ di­na­mas žvė­ry­nas, li­ko gy­ven­ti iki šių die­nų. „Kam sme­ge­nis ap­krau­na­me ne­ rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja? – ste­bė­jo­si P.Dab­ri­šius ir nea­be­jo­jo, kad žmo­ gus per vi­są is­to­ri­ją dar ne­bu­vo taip smar­kiai pa­žei­džia­mas. – Da­ bar­ti­niai mies­tai, daik­tai – iš­kreip­ ta fan­ta­zi­ja. Mo­ka­me už pra­mo­gas, val­go­me dirb­ti­nį mais­tą, ser­ga­ me, gy­do­mės, vėl mo­ka­me. Iš­jun­ gus kom­piu­te­rį, elekt­rą žmo­nės iš­pro­tė­tų. Var­to­ja­me vais­tus nuo dep­re­si­jos ir tam­pa­me dar la­biau pri­klau­so­mi nuo fan­ta­zi­jų, užuo­t puo­se­lė­ję gam­tą. Ati­to­lo­me nuo rea­ly­bės.“ Rea­ly­bė? Vy­ras įsi­ti­ki­nęs: tai – gam­ta. Dau­gu­ma žmo­nių ne­su­vo­ kia, kad nuo­dy­da­mi ir nai­kin­da­mi ją žu­do ir sa­ve. Jis ra­gi­na kuo grei­ čiau at­si­kvo­šė­ti ir pra­dė­ti puo­se­ lė­ti gam­tą.

Vil­kai pa­na­šūs į žmo­nes, ta­čiau jie nie­ka­da ne­pa­lie­ka sa­vo vai­kų, pa­siau­ko­da­mi juos gi­na nuo pa­ vo­jų. Pa­ti­nai ne­re­tai žūs­ta gin­da­ mi ap­vai­sin­tą pa­te­lę.

Ne­re­tai nak­tį ne­to­ li na­me­lio slan­kio­ ja vil­kai, žmo­nės gir­di jų kauks­mą. „Prieš 20 me­tų mo­te­rys čia sū­dė la­ši­nius, vy­rai gė­rė, au­gi­no vai­kus, o da­bar ne­li­ko nei vy­rų, nei vai­ kų, – skau­džiai pra­bi­lo P.Dab­ri­ šius ir pri­si­mi­nė vaiz­dą, kai tė­vas ap­ka­bi­no tar­si Die­vą pen­ke­rius me­tus ne­ma­ty­tą sū­nų. – Nau­ ja kar­ta jau ne­kau­pia mais­to at­ sar­gų, o ten­ki­na­si grei­tais už­kan­ džiais, sku­ba, gy­ve­na chao­se ir ne­ži­no, ką da­ro.“ Kiek me­tų žvė­rių my­lė­to­jui?

„Nes­kai­čiuo­ju. Kam to rei­kia?

Kaip ir as­mens do­ku­men­to – kam jis žmo­nėms? – gi­les­nę pra­smę įžvel­gė P.Dab­ri­šius. – Nė­ra to­kių da­ly­kų. Svar­bu, kaip tu jau­tie­si. Ar ga­li iš­sto­vė­ti ant ko­jų. Ar esi įdo­ mus, links­mas, ga­li bend­rau­ti su žmo­nė­mis, vai­kais.“ Kur jis gy­ve­na? Gūž­te­lė­ji­mas pe­čiais – at­sa­kas į jam tar­si ne­ sup­ran­ta­mą klau­si­mą. Gam­to­je na­mų jis tu­ri daug. Gal taip pat ir ke­lias žmo­nas kaip in­dė­nai?

Vilkai (savo) vaikų nepalieka

Pet­ras nea­be­jo­ja, kad žmo­ni­ja nyks­ta: ne­li­ko tvar­kos, din­go no­ ras au­gin­ti vai­kus, o pa­gal gam­tos tai­syk­les, jei pa­lie­ki ma­žus vai­kus, esi vi­siš­kai deg­ra­da­vęs.

Įtei­sin­tų tris žmo­nas

„Rei­kė­tų įtei­sin­ti, kad vy­rai ga­lė­tų tu­rė­ti tris žmo­nas, kaip bu­vo XII am­žiu­je, – sa­kė rim­tai ir tuoj pat pa­tiks­li­no, kad ta­da bu­vo griež­tos

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tai­syk­lės ir ne vis­kas at­ro­dė taip pi­kan­tiš­ka ir pa­pras­ta. – Už ket­ vir­tą mo­te­rį vy­rui nu­kirs­da­vo gal­ vą, su­ve­džio­jus sve­ti­mą – taip pat.

O jei jis bū­da­vo silp­nas, su­pran­ti, ką tu­riu gal­vo­je, žmo­nos ofi­cia­liai ga­lė­da­vo tu­rė­ti pa­gal­bi­nin­kų.“ Pap­ra­šius pa­tiks­lin­ti, kiek iš­te­ kė­ju­sią 23-ejų duk­rą ir Didžiojo­ je Bri­ta­ni­jo­je be­si­mo­kan­tį 21 me­ tų sū­nų au­gi­nęs vy­ras tu­ri žmo­nų, P.Dab­ri­šius šyp­te­lė­jo: „Nes­kai­ čiuo­ju. Ne­si­gi­lin­ki­te į pa­slap­tis. Ir ne­ži­nau pa­ts. Ne­tu­riu tiks­lo skai­ čiuo­ti pa­ne­les. O jei ko­kia pa­tiks ir po to – dar ki­ta?“ Ir pri­pa­ži­no, kad nie­ka­da gy­ ve­ni­me ne­gy­ve­no vie­nas. Ne­bent Azi­jo­je, kai išei­da­vo me­džio­ti į kal­nus. „1984–1986 m. daug me­džio­ jau Tian Ša­nio ir Pa­my­ro kal­nuo­se Kir­gi­zi­jo­je, kur mo­te­rims pa­vo­jin­ ga, – vie­nat­vė­je P.Dab­ri­šius pra­ leis­da­vo po 3–5 mė­ne­sius. – Ten vie­na­me ur­ve pa­si­da­riau būs­tą, ku­ria­me lan­kiau­si, kai me­džio­da­ vau. Dar ir da­bar ten li­kęs šau­tu­ vas, daik­tų.“

Ne­jau­gi P.Dab­ri­šius žvė­ris ir gam­ tą my­li la­biau nei žmo­nes?

Me­din­čius žvel­gė į auš­tan­čią ar­ ba­tą ir tar­si sau kal­bė­jo: „Kas yra mei­lė? Mes sa­ko­me: my­li­me ka­vą, kom­piu­te­rį, mais­tą... Man pa­tin­ka kai ku­rie žmo­nės, taip pat žvė­rys.

Toks ma­no gy­ve­ni­mo bū­das.“ Ko­kį sau pri­skir­tų to­te­mą, kas da­bar bū­din­ga tik in­dė­nams, Af­ ri­kos ir Aust­ra­li­jos gen­tims? Ir šį­ kart jis gal­vo­jo neil­gai: vil­kas ar­ba var­nas. Vil­kas – or­ga­ni­za­ci­ja, fi­zi­ nė jė­ga, ar­ti­mas žmo­gui, var­nas – iš­min­tis, mir­ties ju­ti­mas.

Apie mir­tį P.Dab­ri­šius net ne­no­ ri gal­vo­ti: ne­rei­kia, o kam? „Tai – ne ma­no pro­ble­ma“, – sa­ kė tie­sus vy­ras.

Svar­biau su­vok­ti, kad gam­to­je vis­kas su­si­ję. Mes pra­ran­da­me tik­ rą­sias ver­ty­bes, gy­ve­na­me chao­se.

Se­niau žmo­nės ži­no­jo, kad van­ dens ne­ga­li­ma už­terš­ti, nes jį ge­ ria­me pa­tys ir žvė­rys, ten gy­ve­na žu­vys, ku­rias val­go­me ir t. t. „Ne­ga­li­ma be ato­dai­ros žu­dy­ti me­džių. Jei ne­gir­di jų skaus­mo, tai neį­ro­do, kad jie – ne­gy­vi, – įsi­ti­ ki­nęs vy­ras. – Ja­po­nai at­li­ko eks­ pe­ri­men­tą. Žmo­gus nu­kir­to ber­žo ša­ką. Spe­cia­lūs prie­tai­sai nu­sta­tė, kad ber­žo sklei­džia­ma vib­ra­ci­ja iš­ kart pa­si­keis­da­vo, kai pro jį ei­da­vo tas pa­ts žmo­gus, nors iki to į ki­tus praei­vius ne­rea­guo­da­vo.“ Jis pik­tas, kad žmo­gus pa­žei­dė gam­to­je pu­siaus­vy­rą ir kaž­ko­kie ban­di­tai iš­žu­dė in­dė­nus, už­gro­bė jų že­mes ir va­do­vau­ja pa­sau­liui. „Juk dau­ge­lis žmo­nių jiems da­bar siun­čia blo­gas min­tis ir ener­gi­ją“, – tę­sė P.Dab­ri­šius ir pri­si­mi­nė, kad dar prieš 150 me­tų in­dė­nai pa­ra­šė laiš­ką JAV pre­zi­den­tui, per­spė­da­mi apie skver­bi­mą­si į gam­tą ir mil­ži­ niš­ko ug­ni­kal­nio išsi­ver­ži­mą.

Laiš­ke in­dė­nų va­dai pri­si­pa­ži­ no ne­su­vo­kian­tys, kaip die­vai lei­ do juos iš­stum­ti iš in­dė­nų že­mių, bet per­spė­jo, kad vie­ną die­ną ame­ ri­kie­čiai už­dus ir degs lieps­no­se. „Žmo­nės ir tau­tos tė­ra tik ban­ gos, – laiš­ke pre­zi­den­tui žmo­ gų su gam­ta ly­gi­no in­dė­nai. – Jos vie­na po ki­tos at­plau­kia į kran­tą ir at­si­mu­ša.“

Ke­li mė­ne­siai ur­ve

Pak­laus­tas, ar bu­vo la­bai bai­su, kai kar­tą jį ta­me ur­ve už­griu­vo la­vi­na, vy­ras ne­slė­pė, kad su­pa­ni­ka­vo, bet trum­pam, kai stai­ga su­dre­bė­jo že­ mė ir išė­ji­mą iš ur­vo tar­si kars­to dang­čiu už­vo­žė už­griu­vęs le­das su snie­gu ir ak­me­ni­mis.

Jis bu­vo su šu­ni­mi Ša­ri­ku, ku­ris am­sė­jo ir ne­rea­ga­vo į už­griu­vu­sią prie­te­mą bei už­ge­su­sį ug­nia­ku­ rą. Iš pra­džių vy­ras ban­dė ka­po­ti, raus­ti snie­gą ir le­dą, bet ne­tru­kus su­pra­to, kad iš­si­va­duo­ti nė­ra jo­ kios vil­ties.

Apie Žvė­rin­čių Žvė­rin­čius įkur­tas 1996 m. Ubiš­kės gi­

ri­nin­ki­jo­je. Čia yra įreng­tas 14,7 ha plo­to miš­ko

ap­tva­ras šer­nams, da­nie­liams ir muf­ lo­nams ir ap­tver­tas 2,4 ha plo­to miš­ko skly­pas vil­kams. Žvė­rin­čiu­je gy­ve­na apuo­kai, lū­šys,

vil­kai, muf­lo­nai, da­nie­liai, Si­bi­ro ru­da­ sis meš­ki­nas Ti­mas (Ti­mo­fe­jus), šer­nė Ja­dzė ir šer­niu­kai.

16

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis

Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.

Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

906245

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85 Lic. Nr. 2682.

896468

894528

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

884048

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

884049

907481

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

906669

4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a.

Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325.

906632

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906674

898591

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

1 kambario butą Šiaulių g. (5/2, naujas, geras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463.

„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906664

Nuoma Išnuomoju 2 kambarių butą su baldais Simonaitytės g. (400 Lt). Tel. 8 676 41 652.

909053

Perka Mišką su žeme arba išsikirtimui. Geros apmokėjimo sąlygos. Tel. 8 609 97 517, e. paštas uabaltma@gmail.com.

894101

Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis“ perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.

856250

Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Laukininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpininkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.

904755

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.: 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.

906836

Mokymas Kiti kursai Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote.

Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d.

19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.

899107

Nekilnojamasis turtas Parduoda

1 kambario butą Polsio g. (5 bl./5 a., nekampinis, saulėtas, 34 kv. m). Tel. 340 505.

909053

Butus: 1 kambario Priekulėje (vietinis šildymas), 2 kambarių Vėžaičiuose (sandėliukas).

Tel. 8 677 44 045, 8 684 76 512.

897088

Paskolos

Reikalingas mechanikas-automobilių šaltkalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008.

Darbas Siūlo darbą

907177

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

Reikalingas vairuotojas, turintis darbo patirties su manipuliatoriumi. Tel. 8 698 80 007.

909473

Reikalingi suvirintojai dirbti užsienio projekte. Tel. (8 46) 215 859.

906622

908573

Įmonė siūlo darbą sandėlio darbuotojams - pjaustyti MDP palanges, lankstyti skardos gaminius. Tel. 8 610 25 665.

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.

909072

Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900834

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų darbo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.

909178

Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897789

905228

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.

Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius. celedinas@opsbaltic.lt.

905918

908021

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalinga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edrana“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais dokumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin. kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903864

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienintelis reikalavimas kandidatams - gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi administravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mokėjimas).

Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba. lv. Tel. 8 604 71 369.

908704

Buitis ir technika Parduoda Naują garantinę presavimo sulčiaspaudę „Bauer HU-100“. Kaina 1250 Lt. Tel. 8 614 50 493.

908019

Paslaugos Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida.

Tel. 8 674 12 735.

902351

Nukelta į 17 p.

17

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Buitis ir technika Paslaugos atkelta iš 16 p.

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

909251

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907365

Kita Parduoda Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

887962

Pjuvenų briketus, granules, skaldytas malkas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.

909439

Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291.

906684

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

908390

Perka

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų.

Tel. 8 688 77 722.

2012 m. vasario 12 d., 12 val. Klaipėdos koncertų salėje

906678

Parduoda

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895882

Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.

907018

Režisierius

Justinas Valentinas Marcinkevičius Masalskis

poilsis, kelionės

Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

908310

Automobiliai

GRYBu, KARAS Kompozitorė Kostiumų dailininkė

Autoserviso paslaugos

Vaidina Klaipėdos universiteto, menų fakulteto, režisūros katedros studentai:

Automobilių kėbulų remontas, paruošimas dažymui, dažymas, geometrijos atstatymas.

Bendradarbiaujame su visais draudimais, konsultuojame. Liepų g. 85A, tel. 8 684 22 722.

909409

Transporto paslaugos

VAIKAMS

Dėmesio

„Nuo durų, iki durų“. Lietuva-Anglija-Lietuva. Vežame keleivius, siuntinius, nedidelius krovinius. Tel. 8 604 09 773; Anglijoje 07918874219.

Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

908819

885008

Nijolė Sinkevičiūtė Renata Valčik

Laima Akstinaitė Diana Birenytė Martynas Enčius Ieva Gintautaitė Deimantė Grigaitytė Margarita Intaitė Neringa Krunglevičiūtė Jūratė Leinartaitė Evelina Lozdovskaja Ieva Mikėnaitė Elena Ozarinskaitė Raminta Šniaukštaitė

teatras.lt

Junkis prie mūsų Facebook.com/Teatras.lt

Bilietus platina

18

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Architektų paslaugos: individualių namų projektavimas, rekonstrukcijų projektai, interjeras, patalpų paskirties keitimas, statybos įteisinimas, detalieji planai. Tel. 8 617 11 214, e. paštas architektai.klaipeda @yahoo.com.

Statyba ir statybinės medžiagos Statybos paslaugos

904027

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

905482

Glaistome, dažome, tapetuojame; laminatas, gipskartonis, plytelės. Tel. 232 195, 8 670 48 903.

908480

Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: klijuojame plyteles, glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

907849

904969

teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val.

Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.

Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija.

Rež. J.Vaitkus.

Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“.

1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.

Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.

Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 4 d. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje.

Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.

Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.

Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.

Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.

Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV).

Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“.

Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai.

A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė).

Kiti renginiai Vasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjerakomedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis.

Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“.

Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jaunimui Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – teatro laboratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – teatro laboratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras.

Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Kiti renginiai Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais!

Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.

Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.

Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.

Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.

Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).

Kiekvieną ketvirtadienį 15–6.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“.

Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“.

Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“.

Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“.

RENGINIAI Vasario 4, 5 d. Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt. Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val.

J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.

Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“.

Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas.

Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė. Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. vokiečių kino dienos 2012. Bilieto kaina 4 Lt.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama.

Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.

Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“.

Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų.

Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“.

Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.

„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

bibliotekos Klaipėdos miesto miesto Klaipėdos savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka viešoji biblioteka Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.

Klaipėdos Klaipėdos apskritiesapskrities ievos simonaitytės Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“.

Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“.

Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

19

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

pramogos restoranai

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.

šokiai

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

sportas, sveikata JOGOS CENTRAS

Šokių studija „SVAJONĖ“

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią

diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou

išpardavimą Baltijos jūroje – nuolaidos iki

programa!

70%!

Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų

Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16

salonuose!

Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo

Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 Lt

parduotuvėse

vykstančių

milžiniškų

išpardavimų!

Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs

Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.

Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.

gėlės

www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

Teniso arena

žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.

Naujas pažintinių kelionių sezonas!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir

Tik gėlės

lėktuvu.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

Litamicus

Restoranas „Neringa”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!

„Krantas Travel“

parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio

Restoranas „JUODASIS VILKAS“

Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokymo centras „Gimnazita“

Viešbutis – restoranas „Magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

kursai

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos.

IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

Klaipėda, Šilutės pl. 48.

Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui.

Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šiandien termometro stulpelis nukris iki 15–21 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė­ ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkes­ nis šaltis nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.

Šiandien, vasario 4 d.

–19

–17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–19

Šiauliai

Klaipėda

–19

Panevėžys

–20

Utena

–19

8.24 17.15 8.51

35-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.

Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –6 Brazilija +26 Briuselis –4 Dublinas +6 Kairas +23 Keiptaunas +28 Kopenhaga –8

kokteilis Kas de­da­si vy­ro gal­vo­je „Kok­tei­l is“ ga­vo in­for­ma­ci­jos apie tai, iš ko su­da­ry­tos vy­ro sme­ge­nys.

Da­vik­lis „No­riu val­gy­ti. Ir ger­ti, aiš­ku?!“ Vei­k ia vi­sa­da.

Sen­so­r ius „No­r iu sek­so“. Se­nat­vė­je per­de­ga. Kol vei­k ia, bū­na tri­jų bū­se­ nų: „no­r iu“, „no­r iu ne­ž mo­niš­kai“ ir „čia ir da­bar“.

Gar­so su­si­ž a­d i­n i­mo cent­ras. Įė­ji­mo duo­me­nys: gar­si mu­z i­ka. Taip pat la­ bai jaut­r iai rea­g uo­ja į bo­ka­lą pi­la­mo al­ko­ho­l io gar­są bei lai­min­gos mo­ters al­sa­vi­mą.

Alaus rū­šių at­pa­ž i­ni­mo cent­ras.

At­sa­k y­mų ge­ne­ra­to­r ius į klau­si­mus, kaip an­tai „Kur val­k io­jai­si, gy­v u­ly?“, bė­gant lai­k ui iš pri­m i­t y­vaus tam­pa aukš­to ly­g io įren­g i­n iu, ste­bi­nan­č iu lo­g i­kos pliūps­niais.

At­sa­kik­lis: „Bran­gio­ji, ap­tar­si­

me tai vė­liau“.

Di­de­lės ga­l ios są­ž i­nės slo­pin­tu­vas.

To­li­ma­tis „Pa­te­lė“. Rea­lia­me lai­ke iš vi­ zua­l i­nių duo­me­nų su­skai­čiuo­ja tak­ti­ nius ir tech­n i­n ius pa­ra­met­r us. Ypač ge­rai iš­la­v in­tas ga­l i pa­teik­t i at­s a­k y­ mą: „Duos ar ne­duos“.

Va­lios jė­gos ge­ne­ra­to­rius spor­tui. Daž­ nai lūž­ta.

Al­ko­ho­l io sai­ko da­v ik­l is. Dau­ge­l iui neį­mon­tuo­tas.

Re­gist­rai, skir­ti trum­pa­lai­kiam spor­to var­ž y­bų re­zul­ta­tų sau­go­ji­mui.

Stopk­ra­nas-blo­ka­to­r ius „Sve­ti­ma mo­ te­r is“. Ypač bjau­r ių ti­pų esy­bė­je van­ da­l iš­kai su­ga­din­tas at­suk­tu­vu.

Ma­ž as, įky­r us, vos gy­vas ne­š io­to­jo klo­nas. Tu­r i bjau­r ų bal­se­l į, ne­lei­d žia nak­ti­mis už­mig­ti ir vil­ki marš­ki­nė­lius su už­ra­šu „Są­ž i­nė“. Neut­ra­li­zuo­ja­mas są­ž i­nės slo­pin­tu­vu.

Veik­los imi­ta­to­r ius. Vi­su ga­l in­g u­mu įsi­jun­g ia dar­bo me­tu. Įky­r ių min­čių ge­ne­ra­to­r ius „No­riu pi­ ni­g ų, nau­jos ma­ši­nos, blon­di­nės“, „Ar ma­no mo­te­r is man iš­ti­k i­ma?“ Si­mu­l ia­to­r ius „Na­mų meist­ras“.

Juo­do­ji dė­žė „Sie­la“. Priė­ji­mą tu­r i tik ri­bo­tas drau­g ų ra­tas ir vie­na dvi mei­ lu­žės. Se­nat­vė­je tam­pa nie­kam ne­ rei­ka­l in­ga ir gu­l i pri­k imš­ta se­nų pri­ si­mi­ni­mų.

Neo­n i­nė iš­ka­ba „In­te­lek­tas“. Kar­tais už­si­de­ga.

N. Pas­k ir­tis dar nei­šaiš­k in­ta. Čes­ka (ge­riau šuo avi­ga­nis, negu drau­gas avi­gal­vis)

Londonas +2 Madridas +5 Maskva –18 Minskas –16 Niujorkas +7 Oslas –16 Paryžius –2 Pekinas +3

Praha –9 Ryga –16 Roma 0 Sidnėjus +25 Talinas –23 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva –14

Vėjas

1–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

–18

Alytus

vasario 4-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-20

-17

-19

-21

5

-21

-15

-16

-18

4

-19

-14

-15

-16

7

rytoj

pirmadienį

1789 m. pir­muo­ju JAV pre­z i­den­t u ta­po Geor­ ge’as Was­hing­to­nas.

1887 m. gi­mė kom­po­zi­to­ rius ir cho­ro di­ri­gen­tas Sta­ sys Šim­kus. Mi­rė 1943 m.

1894 m. mi­rė sak­so­fo­no iš­ra­dė­jas Adolp­he’as Sa­ xas. Gi­mė 1814 m.

1902 m. gi­mė poe­t as Vy­tau­tas Mont­v i­la. Mi­ rė 1941 m.

1926 m. gi­mė dai­l i­n in­ kas, skulp­to­r ius, hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų, me­no­ ty­ros dak­ta­ras Kons­tan­ ti­nas Bog­da­nas.

1945 m. Jal­to­je ta­rė­si są­ jun­gi­nin­k ų koa­li­ci­jos ly­ de­riai – Wins­to­nas Chur­ chil­lis, Frank­li­nas Roo­se­ vel­tas ir Jo­si­fas Sta­li­nas.

1948 m. Šri Lan­ka (Cei­ lo­nas) ta­po ne­prik­lau­so­ ma vals­ty­be.

1971 m. bri­t ų au­to­mo­ bi­l ių kom­pa­n i­ja „Rolls Roy­ce“ pa­skel­bė apie sa­ vo bank­ro­tą.

1976 m. že­mės dre­bė­ji­ mo Gva­te­ma­lo­je au­ko­ mis ta­po 23 tūkst. gy­ ven­to­jų.

Di­die­ji šal­čiai tu­rė­tų nu­slūg­ti Klai­pė­die­čių kant­ ry­bę ban­dęs spei­ gas ren­gia­si ato­ kvė­piui – bent jau to­kias vil­tis ža­di­na si­nop­ti­kai, pro­gno­ zuo­jan­tys, jog ar­ti­ miau­siu me­tu šal­ čiai tu­rė­tų kiek nu­ slūg­ti.

2003 m. Ju­gos­la­vi­ja pa­ da­ly­ta į dvi da­lis: Ser­bi­ją ir Juod­kal­ni­ją.

2010 m. In­d i­jo­je mi­rė bo kal­bos, at­si­ra­du­sios prieš maž­daug 70 tūkst. me­tų, pa­sku­ti­nė var­to­to­ ja – 85-erių Boa Sr, gy­ve­ nu­si An­da­ma­nų sa­lo­se In­di­jos van­de­ny­ne.

2011 m. ei­da­ma 66 me­ tus mi­rė šve­dų ak­to­rė Le­na Ny­man, 1978 m. su­vai­d i­nu­si pa­g rin­d i­n į vaid­me­n į re­ž i­s ie­r iaus Ing­ma­ro Berg­ma­no fil­ me „Ru­dens so­na­ta“.

Ap­link Mė­nu­lį – po 5 me­tų Bend­ro­vė „Spa­ce Ad­ven­tu­res“, or­ga­ ni­zuo­jan­ti pri­va­čius kos­mi­nių tu­ris­ tų skry­džius Ru­si­jos kos­mi­niais lai­ vais „So­juz“, ke­ti­na 2017 m. su­reng­ti pi­lo­tuo­ja­mą skry­dį ap­link Mė­nu­lį.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Po va­kar šė­lu­sių pū­gų jau šian­dien lau­kia­ma gied­res­nio dan­gaus, o vė­jas tu­rė­tų su­si­lpnė­ti. „Sa­vait­ga­lio orus lems an­ti­cik­lo­ no iš Si­bi­ro piet­va­ka­ri­nė pe­ri­fe­ri­ja.

Tad lau­kia­me, kad bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be di­des­nių kri­tu­lių, vė­jas – ry­tų, piet­ry­čių 4–9 m/s“, – ko­men­ta­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, sa­vait­ga­ lį dar spaus stip­rus šal­tu­kas: šeš­ ta­die­nį ir sek­ma­die­nį Klai­pė­do­je bus nuo 14 iki 17, nak­tį į sek­ma­die­ nį – 20–23, o į pir­ma­die­nį – 16–19 laips­nių šal­čio. „Ki­ta sa­vai­tė tu­rė­tų bū­ti be kri­ tu­lių, vy­raus ry­tų kryp­čių 5–10 m/s vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis bus 6–9, o nak­ti­mis – 10–13, kai ka­da – ir iki 15 laips­nių šal­čio. Tai­gi di­die­ji šal­čiai tu­rė­tų šiek tiek nu­ slūg­ti“, – pro­gno­za­vo L.Pakš­tys.

Pa­na­šūs orai, pa­šne­ko­vo tei­gi­ mu, tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti be­veik vi­są atei­nan­čią sa­vai­tę.

Vardai Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas Rytoj: Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona

orai klaipėdoje Šiandien

–20

–19

Žie­ma: per ke­le­tą die­nų spei­gas, re­gis, su­kaus­tė vi­są mies­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Mū­sų daž­nai klau­si­nė­ja, ka­da pra­dė­si­me šią mi­si­ją. Ka­dan­gi mes jau esa­me par­da­vę vie­ną vie­tą ir ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tu­me par­ duo­ti ant­rą, pla­nuo­ja­me, kad pra­ dė­si­me mi­si­ją, kai bus mi­ni­mos 50-osios „Apol­lo“ pro­gra­mos me­ ti­nės. Prog­ra­mos pra­džią skai­čiuo­ ju nuo pla­nuo­to „Apol­lo 1“ pa­lei­di­ mo 1967 m. va­sa­rį. Pen­kias­de­šimt me­tų nuo šios da­tos su­kaks 2017 m. va­sa­rį, t.y. maž­daug po pen­ ke­rių me­tų, skai­čiuo­jant nuo šios die­nos“, – pa­reiš­kė „Spa­ce Ad­ven­ tu­res“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eri­ cas An­der­so­nas vaiz­do įra­še, ku­ris įdė­tas bend­ro­vės tink­la­la­py­je.

2011 m. sau­sio pa­bai­go­je „Spa­ ce Ad­ven­tu­res“ pa­skel­bė, kad pri­ va­čiam as­me­niui už 150 mln. do­le­ rių par­da­vu­si vie­ną iš dvie­jų bi­lie­tų į pir­mą ko­mer­ci­nę kos­mi­nę ke­lio­nę lai­vu „So­juz“ ap­link Mė­nu­lį.

Pa­mask­vė­je įsi­kū­ru­si Ru­si­jos ra­ke­ti­nės ir kos­mi­nės tech­ni­kos kor­po­ra­ci­ja „Ener­gi­ja“ pa­siū­lė dvi sche­mas ko­mer­ci­niam skry­džiui ap­link Mė­nu­lį rea­li­zuo­ti.

Pir­mo­ji nu­ma­to at­ski­rą „So­juz“ ir įsi­bė­gė­ji­mo blo­ko iš­kė­li­mą, jų su­si­jun­gi­mą Že­mės or­bi­to­je, skry­dį Mė­nu­lio link, „So­juz“ at­si­sky­ri­mą nuo įsi­bė­gė­ji­mo blo­ko, skry­dį ap­ link Mė­nu­lį, grį­ži­mą at­gal į Že­mę ir nu­si­lei­di­mą. To­kia ke­lio­nė truks 8–9 die­nas.

Ant­ro­ji nu­ma­to pa­pil­do­mą ap­ si­lan­ky­mą Tarp­tau­ti­nė­je kos­mo­so sto­ty­je prieš su­si­jun­giant su įsi­bė­gė­ ji­mo blo­ku ir skry­džiu Mė­nu­lio link. Ši ke­lio­nė truk­tų nuo 9 iki 21 pa­ros.

BNS inf.