2012-02-04 Vilniaus diena

Page 1

TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS

tikros sostinÄ—s naujienos

ĹĄeĹĄtadienis, vasario 4 d., 2012 m. Nr. 29 (1228)

diena.lt

acQVR[N-QVR

[N Ya ?RQNX a\_Ă› .T[Ă› 8Y

VZĂ˜VNb`XNVaĂ›

Žiemos pramogos

2,00 Lt Z cN`N_V \ ! Q

9Nb _NV' [b \ V_ _\cĂş Wb\ XN` “ XQb` VĂ­ O_N[ TR` [V` Ă&#x;cR b_ XN` [RV ]\ Z]N` _ aV [V ZN` aV XNV Ă&#x;aRV XVN ZV XV [\ N] Q\ cN [\ WV Z NV V_ [Ra  <` XN _ NV• XNV] aV X V [N ]_N[PĂ­gĂş P V_ X YR TR[ QN = na \ V_ XV [\ NV eN` "]

AV_N N`

VNb QN`' [Nb W PVN YV[Û Q_N Z N /AC `\ N  Af Y\` _V ON• X\ c\` `b `Zb _ ab RV Z\ WR V_ Vb_ ]V\ Z V` V` a\ _V W\ Z V` `VRX` [R `b T_Nb cV `b\ ZR[� \ QV[ aV ]N QÛaV `Zb_ a\ Nb X\Z` V `V X N]` af aV V V\ YVí [\ %]

cVR `N' Ví _\cú ] AC  0U\_ú XN N _NZÖ _b\ `R• @aN [\ V_ =N [RcÛ aNV `\` [NZú Z V\ ]N \ aR _f` YNV X\ QV QR Y R ]R_ TN YR V_ cVY aV ZV XNQ cV `b\ ZR[Û TROÛ` W\Z ` Na V aVR` aV _N[X YRV` aV V_ Ö &]

=\ YV aV X\ WR [ R OĂ­[N NZ V[Ăş Q_NbT Ăş

prie namų – su vėjeliu ir nebōtinai ant slidŞių 2p.

Ĺ iandien priedas

Gy­ve­nimÄ… nulÄ—mÄ— ĹĄir­dis

Skulp­to­riaus Sta­nis­ lo­vo Kuz­mos kĹŤry­ ba – iĹĄs­kir­tinÄ—. Ta­ Ä?iau iĹĄs­kir­ti­nis ir me­ni­nin­ko gy­ve­ni­ mas. At­ro­do, kad jÄŻ, ne vie­nus me­tus ba­ lan­suo­jantÄŻ ties bō­ ties ir ne­bĹŤties ri­ ba, ly­di iť­ti­ki­mas an­ ge­las sar­gas, grieŞ­tai pri­sa­kan­tis li­go­tai ĹĄird­Şiai plak­ti.

AktorÄ— Me ryl Streep uĹž vaidmen ÄŻ filme „GeleĹžinÄ— le di“ laimÄ—jo „Au jau ksinÄŻ gaublÄŻâ€œ ir buvo minuota „Os noka Bet britai prie rui“. ĹĄtaringai vertina juostÄ…, kuri atskle idĹžia ne tik Ĺžymiau sios ĹĄalies politikÄ— s Mar garet Thatche r stiprybÄ™, bet ir tam sias jos asme siÄ…nybÄ—s puses, o jÄ… paÄ?iÄ… vaizduoja senÄ…, serganÄ?iÄ… Alz heimerio liga. 6p.

Per pa­sta­ruo­sius 5 me­tus gais­rai ki­lo dau­giau kaip dvi­de­ťim­ty­je kul­tō­ros pa­ vel­do ob­jek­tĹł. NÄ— vie­nu at­ve­ju kal­ti­nin­kai ne­nus­ ta­ty­ti. 8NQ_NV V SVYZ\

Kul­tō­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Dia­na ­ Var­nai­tÄ—

8p. Mies­tas

Ava­ri­jos nuo­sto­lius vis dar skai­Ä?iuo­ja „Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­vai kol kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek nuo­sto­ liĹł ÄŻmo­nÄ— pa­tirs dÄ—l ĹĄi­lu­mos tra­ sos ava­ri­jos. Tai tu­rÄ—­tĹł paaiť­kÄ—­ti ki­tÄ… sa­vai­tÄ™. 3p. Mies­tas

Per ĹĄal­Ä?ius ma­dĹł ne­si­vai­ko UŞė­jus re­kor­di­niams ĹĄal­Ä?iams vil­nie­Ä?iai iĹĄ par­duo­tu­viĹł len­ty­ nĹł ĹĄluo­ja ke­pu­res ir ĹĄa­li­kus. Gro­ Ĺžis ne­bes­var­bu – su­Şvar­bÄ™ pir­kÄ—­ jai Ä?ium­pa bet kÄ…. 5p.

Lai­ma Ĺ˝e­mu­lienÄ— l.zemuliene@diena.lt

Tu­ri su­pras­ti sa­vo pa­ťau­kimÄ…

To pa­ties ne­ma­to­mo sar­go pa­lytÄ—­ ti ir S.Kuz­mos kĹŤri­niai – grakĹĄtĹŤs, ĹĄil­ti, dva­sin­gi, nu­glu­din­ti iki to­bu­ lu­mo. Vil­niaus UĹžu­py­je esan­Ä?io­ je dirb­tuvÄ—­je jie su­kur­ti iĹĄ mar­mu­ ro, gra­ni­to, med­Şio, ma­mu­tĹł il­Ä?iĹł.

10

Eko­no­mi­k a

Tau­re­lÄ— dar­be – ne nu­si­Şen­gi­mas? „„Da­ly­va­vo: ly­di­mas Ĺžmo­nos Li­dos Ĺži­no­mas skulp­to­rius S.Kuz­ma ÄŻ al­bu­mo apie sa­ve pri­sta­ty­mo va­karÄ… at­

vy­ko tie­siai iť San­ta­riť­kių kli­nikų. Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Ĺ eť­ta­die­nis: Ĺže­mai­Ä?io A.Kont­ri­mo barz­dos lau­kia nau­jas iť­ťō­kis. Sportas Pasaulis

Imig­ran­tai iĹĄ Af­ri­kos ir Azi­jos at­ ra­do nau­jĹł ke­liĹł ÄŻ Eu­ro­pÄ…. 12p.

Jus­ti­nas Kin­de­ris bu­vo pri­pa­Şin­tas ge­riau­siu praÄ—­ ju­siĹł me­tĹł Lie­ tu­vos pen­kia­ko­ vi­nin­ku, ta­Ä?iau pats spor­ti­nin­kas 2011-uo­sius ÄŻvar­di­jo kaip pa­ Ä?ius juo­dĹžiau­sius sa­vo kar­je­ro­je – nei ke­lia­la­pio ÄŻ olim­pi­nes Ĺžai­dy­ nes, nei uni­ver­ si­te­to dip­lo­mo. 16p.

26p. Ĺ eĹĄtadienis

Po ko­jo­mis girgŞ­da snie­gas, ĹĄal­tis gnai­bo no­sÄŻ. KaŞ­kur ne­to­li inkť­ Ä?ia vil­kai ir se­ka kiek­vie­nÄ… mō­ sĹł Ĺžings­nÄŻ. Taip pra­si­de­da ke­lio­nÄ— po gam­tos ir ĹžvÄ—­riĹł my­lÄ—­to­jo Pet­ro Dab­ri­ťiaus val­das. 19p.

TV diena

Dai­ni­nin­kas Sta­no ti­ki, kad mu­zi­ka pa­keis TV3 pro­jek­te „Cho­rĹł ka­rai“ da­ly­vau­jan­Ä?iĹł Pa­ne­vÄ—­Şio pa­tai­sos na­mĹł mo­te­rĹł gy­ve­ni­mÄ…, su­teiks vil­ties, stip­ry­bÄ—s at­si­ties­ti, pri­si­tai­ ky­ti vi­suo­me­nÄ—­je ir kur­ti gra­Şes­nÄŻ sa­vo pa­sau­lÄŻ.

At­ve­jĹł, kai nu­skam­ba dar­be su tau­re­le uŞ­tik­tĹł val­di­nin­kĹł var­dai, ga­li­ma iť­var­dy­ti ne vie­nÄ… ir ne du. Kas pa­skui bō­na tiems val­di­ nin­kams? DaŞ­niau­siai nie­ko. 6p. Eko­no­mi­k a

Pirk­ti in­ter­ne­tu ne taip ĹĄal­ta Pa­spau­dus ĹĄal­tu­kui gy­ven­to­jai ÄŻ lau­kÄ… no­sies ne­ki­ťa net norÄ—da­ mi apsipirkti. Ĺ io­mis die­no­mis e. par­duo­tu­viĹł lan­ko­mu­mas pa­di­ dÄ—­jo ket­vir­ta­da­liu. 9p.

2

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ža­vin­gos žie­mos pra­m

Kai­lių ka­ra­lie­nei ne­pa­si­se­kė Lie­tu­vos kai­lių vers­li­nin­kei Ni­jo­ lei Ve­lič­kie­nei ne­pa­vy­ko at­nau­ jin­ti by­los, ku­rio­je jos bu­vę vers­ lo par­tne­riai pri­si­tei­sė be­veik 6,6 mln. JAV do­le­rių.

Tiks­liau, bu­vę N.Ve­lič­kie­nės par­ t-ne­riai Pran­cū­zi­jo­je ir Švei­ca­ri­ jo­je pri­si­tei­sė apie 17,5 mln. li­ tų sko­lų už auk­cio­nuo­se įsi­gy­tus kai­lius ir jų per­dir­bi­mą. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas sau­sio 31 d. at­ me­tė N.Ve­lič­kie­nės pra­šy­mą dėl pro­ce­so at­nau­ji­ni­mo – anot teis­ mo, vers­li­nin­kė ne­nu­ro­dė nau­jų ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių ga­lė­tų keis­

tis jau įsi­tei­sė­ję teis­mų spren­di­ mai šio­je by­lo­je. Teis­mo nu­tar­tis dar ga­li bū­ti skun­džia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui. Šis teis­mas per­nai bir­že­lį, po 8 me­tų by­li­nė­ji­ mo­si, nu­ta­rė, kad sko­la tei­sė­ta. BNS inf.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Duok­lė ad­re­na­li­no mė­gė­jams

Uni­ver­si­te­tai – 7-aja­me šim­tu­ke Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los kol kas ne­pa­ky­la aukš­čiau nei 7-asis šim­tu­kas pa­sau­lio uni­ver­si­ te­tų rei­tin­gų len­te­lė­je. Aukš­čiau­ sią vie­tą jo­je pa­sie­kė Vil­niaus uni­ ver­si­te­tas, ku­ris uži­ma 645 vie­tą.

tarp Ry­tų Eu­ro­pos aukš­tų­jų mo­ kyk­lų Vil­niaus uni­ver­si­te­tas uži­ ma 29 vie­tą, VGTU – 31, KTU – 33 vie­tą. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tus len­kia Es­ti­jos Tar­tu uni­ver­si­te­tas, uži­man­tis 17 vie­tą. BNS inf.

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­tas (VGTU) pra­ne­šė per me­tus pa­sau­lio rei­tin­ge pa­ki­lęs per be­veik 300 po­zi­ci­jų ir šiuo me­tu uži­man­tis 660 vie­tą pa­sau­ ly­je bei ant­rą vie­tą tarp Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Tre­čia iš aukš­ čiau­siai rei­tin­guo­ja­mų Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų – Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (KTU), ku­ ris nau­jau­sia­me pa­sau­lio rei­tin­ ge uži­ma 691 vie­tą. Ati­tin­ka­mai

Nai­ki­na le­gio­ne­les Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ ras (LVJC) ėmė­si sku­bių prie­mo­ nių le­gio­ne­lėms cent­ro ba­sei­nuo­ se nai­kin­ti ir ti­ki­si, kad bus su­ teik­tas lei­di­mas at­nau­jin­ti LVJC ba­sei­nų ir spor­to klu­bo veik­lą.

ro spe­cia­lis­tams at­li­kus van­dens la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus, ti­ki­ma­ si, bus su­teik­tas lei­di­mas at­nau­ jin­ti LVJC ba­sei­nų ir spor­to klu­bo veik­lą. LVJC at­si­pra­šo lan­ky­to­jų už pa­ti­ria­mus ne­pa­to­gu­mus. BNS inf.

Va­sa­rio 2 d. Vals­ty­bi­nė vi­suo­me­ nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­ba dėl per di­de­lės le­gio­ne­lių kon­cent­ ra­ci­jos du­ši­nė­se lai­ki­nai su­stab­dė LVJC ba­sei­nų veik­lą. Šio­mis die­ no­mis, kaip skel­bia LVJC, bu­vo per­tvar­ko­mi van­den­tie­kio vamz­ dy­nai. Tai ga­li truk­ti apie sa­vai­ tę. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­

Dė­ko­ja už spei­gą Sos­ti­nė­je ku­ria­mo fil­mo „Si­bi­ rie­tiš­kas auk­lė­ji­mas“ ko­man­da džiau­gia­si: di­de­li spei­gai ir snie­ go gau­sa – ge­riau­sios oro są­ly­ gos fil­muo­ti fil­mų sce­nas, ku­rio­ se veiks­mas vyks­ta Si­bi­re.

Re­ži­sie­riaus Gab­rie­le Sal­va­to­ re­so „Si­bi­rie­tiš­kas auk­lė­ji­mas“ bai­gia­mas fil­muo­ti šią sa­vai­tę. Šį sa­vait­ga­lį vo­kie­čių ku­ria­ma do­ ku­men­ti­nė dra­ma „Si­bi­ro že­mė“ taip pat bus fil­muo­ja­ma Vil­niu­ je ir jo apy­lin­kė­se. „Žie­miš­ka­ me Vil­niu­je ki­no kū­rė­jai at­ran­da jiems ypač ge­rai tin­kan­čių vie­tų Si­bi­ro vaiz­dams fil­muo­ti. Pa­vyz­

Ne kiek­vie­nas kei­kia spei­gą – vis dau­giau žmo­nių žie­mą ne­be­sė­di na­muo­se ir ieš­ ko pra­mo­gų gam­to­je. Ką rink­tis vil­nie­ čiui, pa­no­ru­siam pa­si­mė­gau­ti snie­gu, ta­ čiau ne­mėgs­tan­čiam sli­di­nė­ti?

džiui, G.Sal­va­to­re­sas epi­zo­dus fil­muo­ja Šni­piš­kė­se, Upės ir Žve­ jų gat­vė­se, „Spie­gel TV“ vie­no­je iš sa­vo is­to­ri­jų ro­do­mus Alias­kos kal­nus jau bai­gė fil­muo­ti Tra­kų ra­jo­ne esan­čia­me kar­je­re“, – pa­ sa­ko­jo Vil­niaus ki­no biu­ro di­rek­ to­rė Jū­ra­tė Pa­zi­kai­tė. VD inf.

Vie­na­me fil­mų gar­su­sis ame­ri­kie­ čių veiks­mo fil­mų he­ro­jus Džei­msas Bon­das pa­skui nu­si­kal­tė­lius snie­guo­tais miš­kais įspū­din­gu grei­čiu lė­kė snie­go mo­to­cik­lu. Kas sa­kė, kad ir jūs ne­ga­li­te pa­tir­ti to, ką pa­ty­rė šis ko­vo­to­jas su blo­giu? Šian­dien bal­tais miš­kais pa­laks­ ty­ti ga­lin­gais ir itin grei­tais snie­go mo­to­cik­lais, sun­kiai iš­va­žiuo­ja­mus ke­liu­kus įveik­ti triukš­min­gais ke­ tur­ra­čiais mo­to­cik­lais ga­li­te prie pat na­mų, pa­vyz­džiui, Tra­kų ra­jo­ne. „Šis už­siė­mi­mas ir la­bai eg­zo­ tiš­kas, ir su­tei­kia itin daug įspū­ džių. Ži­nia, snie­go mo­to­cik­lai yra la­bai grei­tos ir ga­lin­gos trans­por­ to prie­mo­nės, o snie­gu lėk­ti kur kas įdo­miau, nei va­žiuo­ti ke­liu“, – dien­raš­čiui sa­vo įmo­nės „Lais­ va­lai­kio pra­mo­gos“ siū­lo­mas at­ rak­ci­jas gy­rė jos įkū­rė­jas Sau­lius Ja­ku­ta­vi­čius. Šios pra­mo­gos mė­gė­jai kas­met ne­kant­riai lau­kia, kol eže­rus už­klos tvir­tas ir pa­ti­ki­mas le­das. Tuo­met ga­li­ma iš­ban­dy­ti įdo­miau­sių ir ekst­re­ma­liau­sių pra­mo­gų – lėk­ti mo­to­cik­lo tem­pia­mo­mis sli­dė­mis, snieg­len­te ar spe­cia­lia pri­pu­čia­ma pa­dan­ga. „Tik­rai ne­bū­ti­na nie­kur to­li va­ žiuo­ti, kad iš­ban­dy­tum vi­sas šias žie­mos pra­mo­gas. Vis­ką jau siū­ lo ir lie­tu­viai“, – pri­dū­rė S.Ja­ku­ ta­vi­čius. Mėgs­tan­tiems žir­gus

Tik­riau­siai ma­žiau­siai ad­re­na­li­ no tei­kian­ti, ra­miau­sia, ta­čiau taip pat pui­kiai sa­vait­ga­lį pra­skaid­rin­ti ga­lin­ti pra­mo­ga – pa­si­va­ži­nė­ji­mas žir­gų tem­pia­mo­mis ro­gė­mis. Vil­niaus žir­gy­no va­do­vo Alek­ sand­ro Mu­zi­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, žie­mą vos iš­kri­tus snie­gui į žir­gy­ną pa­si­mė­gau­ti šia pra­mo­ga at­vyks­ta vis dau­giau žmo­nių. „No­rin­čių pa­jo­di­nė­ti žir­gais nie­ kad ne­trūk­da­vo, o pa­sta­ruo­ju me­ tu ir žie­mą vis daž­niau pa­kin­ko­me žir­gą ro­gėms tem­ti, nes ši­ta at­rak­ ci­ja po­pu­lia­rė­ja. Ga­na eg­zo­tiš­ka pra­mo­ga, pui­kus poil­sis. Sė­di ro­ gė­se, dai­rai­si po apy­lin­kes, il­sie­si. Pa­čiam da­ry­ti be­veik nie­ko ne­rei­ kia, tad ga­li­ma pui­kiai at­si­pa­lai­ duo­ti. Yra žmo­nių, ku­rie be ga­lo mėgs­ta žir­gus, tai jiems ypač įdo­ mu“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Ke­lio­nė ro­gė­mis už­snig­tais pa­ miš­kių ke­liu­kais už­trun­ka maž­ daug va­lan­dą. Tie­sa, pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis spus­te­lė­jęs šal­tu­kas iš žir­gy­no lan­ ky­to­jus atė­mė. Kaip sa­ko A.Mu­zi­ ke­vi­čius, žir­gai nė­ra itin le­pūs gy­ vū­nai, ta­čiau to­kie šal­čiai ir jiems pa­vo­jin­gi. „Ir žmo­nės per to­kius šal­čius ne­ la­bai no­sį iš na­mų ki­ša, ir žir­gams pa­vo­jin­ga. Žir­gas ga­li su­si­rgti taip pat kaip ir žmo­gus. Su­šy­la, pa­skui

su­šą­la ir, žiū­rėk, li­ga jau kim­ba. Ta­ čiau kai yra tra­di­ci­nė žie­ma, kiek­ vie­ną sa­vait­ga­lį pra­mo­ga vyks­ta kuo pui­kiau­siai“, – kal­bė­jo žir­gy­ no va­do­vas. Mis­ti­ka ap­snig­ta­me miš­ke

Jei no­ri­te ad­re­na­li­no ir ašt­rių po­ jū­čių, ta­čiau jū­sų ne­trau­kia nei snie­go mo­to­cik­lai, nei sli­di­nė­ji­ mas, pra­mo­gų or­ga­ni­za­to­riai siū­lo rink­tis iš­skir­ti­nes nak­ti­nes iš­vy­kas į miš­ką, pa­va­din­tas „Pak­lai­di­ni­mu miš­ke“. Ši ne­re­tam siau­bą ke­lian­ti pra­ mo­ga or­ga­ni­zuo­ja­ma iš­ti­sus me­ tus. Kaip sa­ko or­ga­ni­za­to­riai, dau­ giau­sia da­ly­vių su­lau­kia­ma va­sa­rą, ta­čiau di­džiau­si ekst­re­ma­lai po tam­sų miš­ką pa­klai­džio­ti ban­do ir žie­mą.

Dau­ge­lį žie­mos pra­ mo­gų ge­riau iš­ban­ dy­ti ne vie­nam, o su bū­riu bi­čiu­lių ar bend­ra­dar­bių.

„Jei no­ri­te dar dau­giau bai­mės ir ki­to­kių po­jū­čių, mie­lai priim­si­ me ir žie­mą. Miš­ke žie­mą dar tam­ siau, dar bai­siau“, – sa­kė bend­ro­ vės „Vai­duok­liai“ at­sto­vė Vai­da. Žai­di­mo es­mė pa­pras­ta – gru­ pe­lės žmo­nių nu­ve­da­mos į tam­sų miš­ką, vė­liau vi­saip ban­dy­da­mos ne­pa­si­duo­ti bai­mei tu­ri su­ras­ti vie­na ki­tą, su­si­kur­ti lau­žą, at­lik­ti ki­tas nu­ma­ty­tas už­duo­tis. „At­vy­kę pa­da­li­ja­mi į tris ma­žes­ nes gru­pes. Vi­sos gru­pe­lės ve­da­ mos miš­ku, kol tam tik­ro­je vie­to­je pa­lie­ka­ma pir­mo­ji gru­pė. Taip iš­ skirs­to­mos vi­sos gru­pės tam tik­ru at­stu­mu. Tuo­met pra­si­de­da tei­sin­ go ke­lio paieš­kos ir įvai­rios už­duo­ tys“, – sa­kė or­ga­ni­za­to­rė. Pa­si­ju­si lyg Šiaurėje

Ko ge­ro, dau­ge­lis yra ma­tęs ki­no fil­mų apie itin gra­žius ir stip­rius Si­bi­re bei Ka­na­do­je ro­gėms tem­ti au­gi­na­mus šu­nis. Šian­dien pa­si­va­

Grei­tis: dau­giau­sia įspū­džių su­tei­kia

ži­nė­ti šu­nų kin­ki­nio tem­pia­mo­mis ro­gė­mis jau ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je. Šu­nų kin­ki­nių var­žy­bas pra­dė­ję or­ga­ni­zuo­ti lie­tu­viai ne­tru­kus su­ mo­jo, kad to­kią pra­mo­gą bū­tų ga­ li­ma pa­siū­ly­ti ir nau­jų iš­šū­kių ieš­ kan­tiems žmo­nėms. Ir ypač žie­mą, kai su­gal­vo­ti ką nors, be sli­di­nė­ji­ mo, itin su­dė­tin­ga. „Šią žie­mą snie­go la­bai il­gai ne­ bu­vo, to­dėl ir no­rin­čių pa­si­va­ži­nė­ ti šu­nų tem­pia­mo­mis ro­gė­mis ne­ bu­vo la­bai daug. Nors ši pra­mo­ga įma­no­ma ir be snie­go, su ra­tu­ki­nė­ mis ro­gė­mis. Da­bar, kai žie­ma atė­jo ir to snie­go jau kiek tik no­ri, iš kar­ to su­lau­kė­me daug no­rin­čių tai iš­ ban­dy­ti“, – kal­bė­jo šu­nų kin­ki­nių spor­tu ir pra­mo­go­mis už­sii­man­čio klu­bo „Top Dogz“ pre­zi­den­tas Lai­ mo­nas Dau­jo­tas. Anot jo, lie­tu­viams to­kie pa­si­ va­ži­nė­ji­mai su šu­ni­mis yra itin di­ de­lė eg­zo­ti­ka, to­dėl tik re­tas at­vy­ kęs iš­ban­dy­ti šios pra­mo­gos ka­da nors anks­čiau bu­vo su tuo su­si­dū­ ręs tie­sio­giai, ne tik ma­tęs per te­ le­vi­zi­ją. „Iš­ti­sai ne­va­žiuo­ja­me, tai ne lenk­ty­nės, to­dėl sten­gia­mės ne­ sku­bė­ti, pa­si­mė­gau­ti, apy­lin­kes ap­žiū­rė­ti. Va­žiuo­ja­ma miš­ko ke­ liu­kais“, – kal­bė­jo L.Dau­jo­tas.

Si­bi­ras: šie gra­žūs šu­nys au­gi­na­mi spe­cia­liai ro­gėms temp­ti. Jiems

tai – ma­lo­nu­mas.

3

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

miestas

27p.

Spaudžiant arktiniam šalčiui į Santuokos rūmus žengė ir žinomos poros.

mo­gos – sa­va­me kie­me

Dra­ma: ši­lu­mos tra­sos ava­ri­ja vi­są ket­vir­ta­die­nį sos­ti­nės cent­rą bu­vo

pa­li­ku­si be ši­lu­mos.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Į Vil­niaus cent­rą grį­žo ši­lu­ma Ma­tas Mik­ne­vi­čius

a snie­go mo­to­cik­lai ir prie jų pri­kal­bin­tos čiuo­žian­čios bei skrai­dan­čios prie­mo­nės.

Šie pa­si­va­ži­nė­ji­mai šu­nų kin­ki­ nių tem­pia­mo­mis ro­gė­mis or­ga­ ni­zuo­ja­mi ne­to­li Ker­na­vės. Klu­bo na­riai vai­kus su­pa­žin­di­na, kaip tei­gia, su itin drau­giš­kais ir žais­ min­gais kin­ki­nių šu­ni­mis, jų veis­ lė­mis, kiek­vie­no kin­ki­ny­je at­lie­ ka­momis pa­rei­gomis. Ne­pi­gus ma­lo­nu­mas

Vi­sos šios iš­s kir­t i­n ės žie­m os pra­m o­gos ne­p i­g ios. Tie­sa, jei su­gal­vo­s i­te vie­toj sli­d i­n ė­j i­m o kal­nuo­se pa­si­rink­ti vie­ną iš ne­ to­li mies­to esan­čių snie­go tra­sų ar­ba snie­go mo­to­cik­lu lėk­si­te ne Skan­di­na­vi­jos miš­kais, o Tra­kų ra­jo­no gi­rio­mis, ne­men­ką pi­ni­ gų su­mą su­tau­py­si­te vien dėl ar­ ti­mos ke­lio­nės. Vos pus­va­lan­dis ke­lio, ir jūs – ci­vi­li­za­ci­jos ne­pa­ lies­ta­me bal­ta­me gam­tos kam­ pe­ly­je. Dau­ge­lį žie­mos pra­mo­gų ge­riau iš­ban­dy­ti ne vie­nam, o su bū­riu bi­čiu­lių ar bend­ra­dar­bių. Dau­ giau žmo­nių – pi­giau, o ir kur kas sma­giau po links­my­bių su­šil­ti su kom­pa­ni­ja. Sa­vait­ga­lį dviem žmo­nėms pra­ lėk­ti šu­nų kin­ki­nio tem­pia­mo­mis ro­gė­mis kai­nuo­ja maž­daug 250 li­ tų, žir­go snie­gu trau­kia­mo­mis ro­

gė­mis dviem ar trim žmo­nėms – maž­daug 100 li­tų. Dar dau­giau pa­klo­ti teks pa­ si­rin­ku­siems ekst­re­ma­liau­sius snie­go mo­to­cik­lų ir ke­tur­ra­čių žy­ gius. Toks pa­si­va­ži­nė­ji­mas žmo­ gui, pri­klau­so­mai nuo tra­sos il­gio, kai­nuo­ja 400–800 li­tų. Ašt­rių po­jū­čių nak­ti­niuo­se miš­ kuo­se ieš­ko­to­jai taip pat tu­rė­ tų bū­ti nu­si­tei­kę ne­tau­py­ti. Tie­ sa, čia da­ly­vau­ja­ma ne­ma­žo­mis žmo­nių gru­pe­lė­mis, tad pra­mo­ gos su­mą pa­da­li­jus iš žmo­nių skai­čiaus ma­lo­nu­mas tam­pa ne­ sun­kiai įkan­da­mas. Vi­soms ap­ra­šy­toms pra­mo­goms ne­bū­ti­na spe­cia­li ap­ran­ga, tad nei pirk­ti, nei nuo­mo­tis jos ne­rei­kės. Pra­mo­gų or­ga­ni­za­to­riai įspė­ja ap­ si­reng­ti šil­tai ir pa­to­giai. Mąs­ty­mas kei­čia­si

Prieš ke­le­rius me­tus dar ga­na eg­ zo­tiš­kai at­ro­džiu­sios ke­lio­nės pa­ sli­di­nė­ti į kal­nų tu­rin­čias Eu­ro­pos vals­ty­bes šian­dien jau taip iš­po­ pu­lia­rė­ju­sios, kad ten pa­sli­di­nė­ti lie­tu­viai per žie­mą nu­va­žiuo­ja net ir po ke­lis kar­tus. Pas­li­di­nė­ti už­si­ma­nęs daž­nas lie­tu­vis mie­liau ren­ka­si tra­sas Lat­vi­jo­je, nei va­žiuo­ja vos ke­lias

BFL nuo­tr.

de­šim­tis ki­lo­met­rų iki pa­na­šaus ly­gio sli­di­nė­ji­mo tra­sų Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ša­lies pra­mo­gų or­ga­ni­ za­to­rius džiu­gi­na tai, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu vis dau­giau lie­tu­vių ne­lin­kę žie­mos sa­vait­ga­liais sė­dė­ ti na­muo­se ir ren­ka­si ak­ty­vų poil­ sį ne tik už­sie­ny­je. „Tik­rai pa­ste­bė­jau, kad po tru­ pu­tį tas mąs­ty­mas kei­čia­si. Žmo­ nės jau su­pran­ta, jog paa­tos­to­gau­ ti ar pa­tir­ti ką nors nau­jo ga­li­ma ne tik va­sa­rą. Kai daug lai­ko ne­tu­ ri, ne­ga­li sa­vai­tės skir­ti ke­lio­nei į kal­nus, ga­li ras­ti pra­mo­gų Lie­ tu­vo­je. Ži­no­ma, kal­nai yra kal­nai, jie pa­tys sa­vai­me žmo­nes trau­kia. Ta­čiau al­ter­na­ty­vų tik­rai yra“, – sa­kė S.Ja­ku­ta­vi­čius. Itin daug lie­tu­vių žie­ma pra­dė­ jo mė­gau­tis praė­ju­siais me­tais, kai ir šal­tis spau­dė, ir snie­go ne­trū­ko ke­lis mė­ne­sius. Dar vi­sai ne­se­niai Lat­vi­jos kai­ mo tu­riz­mo so­dy­bo­se pa­si­ro­ dę snie­go mo­to­cik­lai ar at­si­ra­du­ si ga­li­my­bė iš­si­nuo­mo­ti sli­des bei spe­cia­lius dra­bu­žius at­ro­dė lyg spjū­vis nie­kuo ne­nu­si­lei­džian­ čią gam­tą tu­rin­tiems lie­tu­viams į vei­dą. Šian­dien vi­sos šios pra­mo­ gos ne­sun­kiai pa­sie­kia­mos ir sa­ va­me kie­me.

Ši­lu­mos tie­ki­mas at­nau­jin­tas vi­ siems Vil­niaus cent­re esan­tiems na­mams, ku­rie dėl ava­ri­jos ši­lu­ mos tra­so­je bu­vo li­kę be šil­dy­mo.

„Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­vas spau­ dai Ne­ri­jus Mi­ka­la­jū­nas in­for­ma­ vo, kad ket­vir­ta­die­nio ši­lu­mos tra­ sų ava­ri­jų pa­da­ri­niai bu­vo pa­ša­lin­ti tą pa­čią die­ną, va­kar ry­te ši­lu­ma bu­vo tie­kia­ma įpras­ta tvar­ka. Jo tei­gi­mu, vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą at­nau­ji­nus ši­lu­mos tie­ki­ mą, ke­liuo­se na­muo­se bu­vo pro­ble­mų, ta­čiau jo iš­spręs­tos. „Šiuo me­tu vi­si bu­tai šy­la“, – penk­ta­die­nio ry­tą sa­kė N.Mi­ka­la­ jū­nas.

Ne­ri­jus Mi­ka­la­jū­nas:

Grei­čiau­siai dar ne vi­ si krei­pė­si dėl kom­ pen­sa­ci­jų. Tiks­lios su­ mos, kiek tu­rė­si­me su­mo­kė­ti, paaiš­kės vė­liau.

Tie­sa, kai ku­riuo­se pa­sta­tuo­se smar­kiai at­vė­sę bu­tai ir biu­rai įši­ lo tik penk­ta­die­nį per pie­tus. Dien­ raš­tį taip pat pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą kai ku­riuo­se šio ra­jo­no bu­tuo­se bu­vo

din­gu­si elekt­ra, tad gy­ven­to­jai ša­ lo tam­so­je. Dėl ava­ri­jos šil­dy­mas ket­vir­ta­ die­nį lai­ki­nai bu­vo nu­trauk­tas be­ veik 150 na­mų. Pa­sak N.Mi­ka­la­jū­no, de­vy­nių bu­tų gy­ven­to­jai bend­ro­vei pra­ne­šė apie ke­ti­ni­mus nak­tį pra­leis­ti vieš­ bu­ty­je. Pa­sak jo, vieš­bu­čių są­skai­ tos jiems ir ki­tiems gy­ven­to­jams, iš anks­to ne­pra­ne­šu­siems apie sa­ vo ke­ti­ni­mus, bus ap­mo­kė­tos. Gy­ ven­to­jai pra­šo­mi apie vi­sus dėl ava­ ri­jos pa­tir­tus nuo­sto­lius per pen­kias die­nas in­for­muo­ti ža­lų re­gist­ra­vi­mo cent­rą ad­re­su Smo­lens­ko g. 12. Tie­sa, kol kas N.Mi­ka­la­jū­ nas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek maž­ daug bend­ro­vei at­sieis ža­los kom­ pen­sa­vi­mas. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek žmo­nių nak­vo­jo vieš­bu­čiuo­ se, grei­čiau­siai dar ne vi­si krei­pė­si dėl kom­pen­sa­ci­jų. Tiks­lios su­mos, kiek tu­rė­si­me su­mo­kė­ti, paaiš­kės vė­liau. Ta­čiau kiek rei­kės, tiek ir mo­kė­si­me“, – kal­bė­jo bend­ro­vės at­sto­vas. Jis taip pat ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek nuo­sto­lių įmo­nė pa­tirs dėl ši­ lu­mos tra­sos ava­ri­jos. Tai tu­rė­tų paaiš­kė­ti ki­tą sa­vai­tę. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Vil­niaus cent­re, prie Lu­kiš­kių aikš­tės, dėl di­de­lio šal­čio ši­lu­mos tra­so­je trū­ko su­vi­ri­ni­mo siū­lė, at­si­vė­rė 30 cen­ti­ met­rų plo­čio ply­šys. Lik­vi­duo­jant ava­ri­ją, ši­lu­mos tie­ki­mas ap­ri­bo­ tas 146 pa­sta­tams. Tarp jų bu­vo Sei­mas, Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­ to­rius-ka­lė­ji­mas.

250

li­tų

Miš­kai: ke­tur­ra­čiais mo­to­cik­lais ir žie­mą ga­li­ma įveik­ti sun­kiai iš­va­

žiuo­ja­mus miš­kų kem­sy­nus.

kai­nuo­ja sa­vait­ga­lį dviem žmo­nėms pa­si­vė­žin­ti šu­nų kin­ki­nio tem­pia­mo­mis ro­gė­mis.

Yra papildomų sąlygų.

Vilnius, Gerovės g. 29, tel. 8 5 267 7298

4

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

miestas Vai­ši­no ar­ba­ta Bend­ro­vė „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“, per šal­čius pra­dė­ju­si ak­ci­ją, per ku­rią vie­šo­jo trans­por­to kont­ro­lie­riai ke­lei­viams da­li­jo ar­ba­tą, šil­tu gė­ri­ mu jau pa­vai­ši­no dau­giau nei 2200 vil­nie­čių ir iš­ da­li­jo 440 lit­rų juo­do­sios ar­ba­tos. „Vie­na mer­gi­ na man ra­šė, kad, at­si­da­rius tro­lei­bu­so du­rims ir įli­pus kont­ro­lie­riams, ji kaip vi­sa­da pa­si­ruo­šė bi­ lie­tą, bet vie­toj pa­tik­ri­ni­mo jai bu­vo įteik­tas puo­ de­lis. Pa­sak mer­gi­nos, ji, net kont­ro­lie­riams iš­li­ pus, ger­da­ma ar­ba­tą juo­kė­si. O tai juk tik puo­de­ lis šil­tos ar­ba­tos šal­tą žie­mą“, – džiau­gė­si ak­ci­ją su­gal­vo­jęs sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. VD inf. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sky­rė pa­pil­do­mų lė­šų Smar­kiai at­ša­lus orams, šio­mis die­no­mis pa­pil­do­mai skir­ta lė­šų Vil­niaus lab­da­ros val­gyk­loms – per 6 tūkst. li­tų dar 70-iai žmo­nių mai­tin­ti.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė va­sa­ rį bu­vo sky­ru­si lė­šų 180 so­cia­liai rem­ti­nų as­me­nų mai­tin­ti val­gyk­ lo­se, kad dau­giau el­ge­tau­jan­čių ir be­na­mių žmo­nių gau­tų ne­mo­ka­ mą mai­ti­ni­mą. Iš vi­so ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą nuo šio mė­ne­sio gau­na 250 as­me­nų. Nak­vy­nės na­muo­se, esan­čiuo­se A.Ko­je­la­vi­čiaus g. 50, bend­ro­je sa­ lė­je gy­ve­nan­tiems žmo­nėms mai­ tin­ti bu­vo skir­ta lė­šų 80-iai as­ me­nų. Šiuo me­tu, kai į nak­vy­nės na­mus nuo­lat ve­ža­mi su­ša­lę be­ na­miai, pa­pil­do­mai skir­ta lė­šų dar 20-iai as­me­nų. Liep­kal­nio gat­vė­je esan­ti lab­da­ros val­gyk­la, ke­tu­rio­mis pa­mai­no­mis mai­ti­nan­ti so­cia­liai rem­ti­nus žmo­ nes, pri­trū­ko mal­kų. Sa­vi­val­dy­bė skel­bia šiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­sta­čiu­si apie 6 ku­bi­nius met­rus mal­kų. Sa­vi­val­dy­bė ra­gi­na šio­mis die­ no­mis mies­tie­čius ir įmo­nes pa­ rem­ti vi­suo­me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas, tei­kian­čias ne­mo­ka­mą nak­vy­nę ir mai­ti­ni­mą. Sos­ti­nės val­džia va­kar krei­pė­si į Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ ties ad­mi­nist­ra­ci­ją su pra­šy­mu už­ tik­rin­ti, kad grei­to­sios pa­gal­bos bri­ ga­dai at­vy­kus dėl su­ša­lu­sio as­mens, jei yra nu­ša­li­mo po­žy­mių, vež­ti jį į Res­pub­li­ki­nę Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­ nę li­go­ni­nę, jei nė­ra – ga­ben­ti tie­ siai į nak­vy­nės na­mus A.Ko­je­la­vi­ čiaus g. 50, ku­rie ne­lai­mė­lius priims bet ku­riuo pa­ros me­tu. Jei me­di­ci­nos pa­gal­bos bri­ga­ dai nė­ra ga­li­my­bės nu­vež­ti as­me­ nį į nak­vy­nės na­mus, ga­li­ma kvies­ ti So­cia­li­nės tar­ny­bos eki­pa­žą ar­ba po­li­ci­ją. Su Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­ne li­go­ ni­ne taip pat ap­tar­ta, kad, me­di­ kams ap­žiū­rė­jus at­vež­tą su­ša­lu­sį be­na­mį ir su­tei­kus jam bū­ti­ną pa­ gal­bą, jei jo gul­dy­ti į li­go­ni­nę ne­ rei­kia, nu­ken­tė­jęs as­muo bū­tų nu­ vež­tas į nak­vy­nės na­mus. Li­go­ni­nė as­me­niui nu­vež­ti į nak­vy­nės na­ mus ga­li kvies­ti So­cia­li­nės tar­ny­ bos eki­pa­žą ar­ba po­li­ci­ją. Nu­ve­ži­mo į nak­vy­nės na­mus pa­slau­gas dar­bo va­lan­do­mis (2012 m. va­sa­rio 3 d. nuo 12 iki 21 val., 2012 m. va­sa­rio 6–2012 m. va­sa­ rio 10 d.– nuo 9 iki 17 val.) tei­kia So­cia­li­nės tar­ny­bos eki­pa­žas (tel. 8 617 44 661), ki­tu me­tu – po­li­ci­ja. VD inf.

Dumb­las iš­si­lie­jo dėl ap­la

Ava­ri­ją už­da­ry­ta­me Ka­rio­tiš­kių są­var­ ty­ne ga­lė­jo lem­ti pa­žei­di­mai tiek ren­ giant sta­ti­nio pro­jek­tą, tiek sta­ty­bos dar­ bų tech­no­lo­gi­jos pro­jek­tą, tiek pri­žiū­rint, kaip pro­jek­tas vyk­do­mas, taip pat at­lie­ kant sta­ty­bos dar­bus ir vyk­dant tech­ni­ nę sta­ty­bos prie­žiū­rą. Kas pri­siims at­sa­ko­my­bę?

To­kias iš­va­das pa­da­rė ko­mi­si­ ja, iš­ty­ru­si Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­no nuo­te­kų dumb­lo kau­pyk­lo­je spa­ lį įvy­ku­sią ava­ri­ją, kaip pra­ne­šė Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja (VTPSI). Kaip sa­kė VTPSI at­sto­vas Da­ rius Ba­bic­kas, ava­ri­ją ga­lė­jo lem­ti vi­sų įmo­nių, su­si­ju­sių su są­var­ty­ no sta­ty­ba – jo pro­jek­ta­vi­mu, dar­ bais ir prie­žiū­ra, – veiks­mai. „Vi­sos įmo­nės, ku­rios dir­bo su tuo, dau­giau ar ma­žiau tu­ri pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę“, – tei­gė jis. Pro­jek­ta­vo ir sta­tė bend­ro­vės „Ka­mes­ta“, „Con­se­na“ ir „Vil­ niaus hid­rop­ro­jek­tas“, lai­kan­čią­ją už­den­gi­mo konst­ruk­ci­ją pa­ga­mi­ no įmo­nė „Via­Con Sta­ty­ba“, sta­ ti­nio sta­ty­bos tech­ni­nė pri­žiū­rė­ to­ja – bend­ro­vė „Dar­bas­ta“. „Ko­mi­si­ja sta­ty­bos da­ly­viams šiuo me­tu re­ko­men­duo­ja va­do­ vau­tis Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­no nuo­ te­kų dumb­lo kau­pyk­los ava­ri­jos lik­vi­da­vi­mo pla­nu, lai­ky­tis Sau­ gos ir svei­ka­tos tai­syk­lių sta­ty­ bo­je, Sta­ty­bi­nių at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių nu­sta­ty­tos tvar­kos rei­ ka­la­vi­mų. Taip pat re­ko­men­duo­ ja­me pa­reng­ti sta­ti­nio pro­jek­tą ir gau­ti sta­ty­bą lei­džian­tį do­ku­men­ tą šio sta­ti­nio sta­ty­bai“, – ci­tuo­ ja­ma ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė VTPSI vir­ši­nin­kė Lau­ra Na­li­vai­kie­nė.

Ver­tins veik­lą

Sta­ty­bos da­ly­viai taip pat tu­rės pa­reng­ti Sta­ty­bos dar­bų tech­no­ lo­gi­jos pro­jek­tą ir dar­bus vyk­dy­ ti ne­pa­žeis­da­mi sta­ti­nio pro­jek­to spren­di­nių. Pro­jek­tuo­jant ir sta­ tant ypa­tin­gą dė­me­sį rei­kės skir­ ti py­li­mų sta­bi­lu­mui už­tik­rin­ti, o sta­tant nau­do­ti sau­gius sta­ty­bos pro­duk­tus, ati­tin­kan­čius pro­jek­ te nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.

Vie­nas es­mi­nių nu­sta­ty­tų pa­žei­di­ mų – ne­sup­ro­jek­ tuo­ta dumb­lo slė­gio ki­ti­mo ir ste­bė­ji­mo sis­te­ma. L.Na­li­vai­kie­nės tei­gi­mu, bus kreip­ta­si į Sta­ty­bos pro­duk­ci­jos ir ser­ti­fik ­ a­vi­mo cent­rą dėl sta­ty­bos da­ly­vių, pa­da­riu­sių pa­žei­di­mus, veik­los įver­ti­ni­mo. Kaip nu­ro­do­ma ins­pek­ci­jos pra­ ne­ši­me, tir­da­ma ava­ri­jos prie­žas­ tis, ko­mi­si­ja nu­ta­rė, kad at­lik­ti sta­ti­nio eks­per­ti­zę ne­tiks­lin­ga. „Nors prieš ku­rį lai­ką ma­ny­ta, kad bū­ti­na at­lik­ti sta­ti­nio eks­ per­ti­zę, ko­mi­si­ja šių me­tų sau­sio 10 d. priė­mė spren­di­mą, jog pa­

Ava­ri­ja: už­da­ry­ta­me Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­ne per­nai spa­lį ply­šus spe­cia­lia

ku­bi­nių met­rų dumb­lo.

žei­di­mams nu­sta­ty­ti už­teks iš­ nag­ri­nė­ti pa­teik­tus do­ku­men­ tus ir įver­tin­ti sta­ty­bos da­ly­vių bei kom­pe­ten­tin­gų spe­cia­lis­tų paaiš­ki­ni­mus. Esa­mo­mis ap­lin­ ky­bė­mis at­lik­ti sta­ti­nio eks­per­ ti­zę yra ne­tiks­lin­ga“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me. Es­mi­niai pa­žei­di­mai

Vie­nas es­mi­nių nu­sta­ty­tų pa­žei­ di­mų – ne­sup­ro­jek­tuo­ta dumb­lo slė­gio ki­ti­mo ir ste­bė­ji­mo sis­te­ ma (pje­zo­met­ras). Dėl šios prie­ žas­ties ne­bu­vo ga­li­my­bės ste­bė­ti, kaip ki­to dumb­lo slė­gis už­den­gia­ mo­je kau­pyk­lo­je. „Pro­jek­ta­vi­mo už­duo­ty­je to­kie dar­bai ne­bu­vo nu­ma­ty­ti, ta­čiau sta­ty­to­jo – Vil­niaus ap­skri­ties at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­ro – nu­ro­dy­mą su­pro­jek­tuo­ti pje­zo­met­rą ran­go­

vė bend­ro­vė „Ka­mes­ta“ pri­va­lė­jo įvyk­dy­ti“, – tei­gia ins­pek­ci­ja. Ki­tas es­mi­nis pa­žei­di­mas yra tai, kad sta­ty­bos dar­bų tech­no­lo­gi­jos pro­jek­te ne­tei­sin­gai bu­vo nu­ma­ ty­tas grun­to už­py­li­mo ei­liš­ku­mas ir grun­to sluoks­nių įren­gi­mas. Sta­ty­bos vyk­dy­tos pa­gal sta­ty­ bos dar­bų tech­no­lo­gi­jos pro­jek­ to spren­di­nius, prieš­ta­rau­jan­čius tech­ni­nio dar­bo pro­jek­to spren­ di­niams. Taip pa­žeis­tas Sta­ty­ bos tech­ni­nio reg­la­men­to (STR) punk­tas, ku­ria­me nu­ro­dy­ta pro­ jek­to vyk­dy­mo prie­žiū­ros va­do­ vo pa­rei­ga yra tik­rin­ti, ar sta­ti­nys sta­to­mas lai­kan­tis sta­ti­nio pro­jek­ to spren­di­nių, ir tai įra­šy­ti į sta­ty­ bos žur­na­lą. Ko­mi­si­ja taip pat iš­siaiš­ki­no, kad sta­ty­bos vyk­dy­tos pa­žei­džiant STR punk­tą, ku­ria­me nu­ro­do­ma,

Sostinės valdžia pa­sik­ly­do re­mia­mų­jų mi­n Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevičius@diena.lt

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja (SADM) ne­se­niai pa­skel­ bė, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė 216 tūkst. so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų su­skai­čia­vo ne­tei­sin­gai. Ta­čiau mies­to val­di­nin­kai šio pa­reiš­ki­ mo nei pa­tvir­ti­no, nei jį pa­nei­gė, nors skai­čius sa­vo in­ter­ne­to pus­ la­py­je ir pa­si­tai­sė.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė šią sa­vai­tę iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, ku­ria­me bu­ vo skai­čiuo­ja­ma, kad per­nai so­ cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų skai­čius

vir­ši­jo 200 tūkst. Mi­nis­te­ri­jos tei­ gi­mu, sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė ne­tei­ sin­gus duo­me­nis ga­vo, nes su­su­ ma­vo kiek­vie­no mė­ne­sio ga­vė­jų skai­čių, nors skir­tin­gais mė­ne­ siais pa­šal­pą daž­niau­siai gau­na tie pa­tys žmo­nės. Ta­čiau iš sa­vi­val­dy­bės pa­kar­to­ ti­nai iš­pla­tin­to pra­ne­ši­mo ir to­liau lie­ka neaiš­ku, kiek žmo­nių sos­ti­ nė­je iš mies­to biu­dže­to yra re­ mia­ma. Vie­ną kar­tą su­kly­dę ant­ rą kar­tą sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai skai­čiuo­ti ne­be­si­ry­žo. Pa­kar­to­ ti­nia­me pra­ne­ši­me sa­vi­val­dy­bė skel­bia, kad 2011 m. iš­mo­kė­jo per 216 tūkst. so­cia­li­nių pa­šal­pų.

Re­gis, da­bar ir Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bė su­tin­ka, kad per­nai vi­du­ti­nis mė­ne­sio pa­šal­pos ga­vė­jų (šei­mos ir pa­vie­niai as­me­nys) skai­čius bu­ vo 17,4 tūkst. Mi­nis­te­ri­ja tvir­ti­na, kad sos­ ti­nė­je so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jų per­nai bu­vo maž­daug še­šis kar­ tus ma­žiau, nei nu­ro­do sa­vi­val­dy­ bė. So­cia­li­nę pa­šal­pą, mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais bent kar­tą ga­vo apie 37,5 tūkst. Vil­niaus gy­ven­to­jų, o vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį – 17,4 tūkst. „De­ja, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, teik­da­ma 2011 m. duo­me­nis, ne­ tei­sin­gai juos su­ma­vo. Ap­gai­les­

tau­ja­me, kad ne­pa­si­tiks­li­no prieš skelb­da­mi. Praė­ju­siais me­tais Vil­ niu­je tik­rai ne­bu­vo 216,3 tūkst. as­me­nų, ku­rie bū­tų ga­vę so­cia­ li­nę pa­šal­pą. Mū­sų ma­ny­mu, sa­ vi­val­dy­bė to­kį ne­tei­sin­gą skai­čių ga­vo, nes me­cha­niš­kai su­su­ma­vo kiek­vie­no mė­ne­sio ga­vė­jų skai­ čių. Ta­čiau dau­gu­ma pa­šal­pų ga­ vė­jų pa­šal­pą gau­na ne vie­ną mė­ ne­sį, tad ga­lu­ti­nė su­ma ne­lo­giš­kai pa­di­dė­jo“, – tei­gia­ma mi­nis­te­ri­ jos raš­te. Sa­vi­val­dy­bė iš pra­džių bu­vo nu­ro­džiu­si to­kį re­mia­mų žmo­nių sos­ti­nė­je skai­čių, kiek jų iš vi­so yra vi­so­je vals­ty­bė­je.

5

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

miestas Vai­ši­no ar­ba­ta

ai­du­mo

Šluo­ja pirš­ti­nes, ke­pu­res ir šil­dy­tu­vus Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

pa­skel­bia­mi iš­par­da­vi­mai ar ak­ ci­jos“, – tei­gė par­da­vė­ja.

Ter­mo­met­ro stul­pe­liui ry­tais ro­ dant dau­giau nei 25 laips­nius šal­ čio, vil­nie­čiai vos at­si­da­rius par­ duo­tu­vėms sku­ba pirk­ti kuo šil­ tes­nių pirš­ti­nių, ke­pu­rių, įsi­gy­ti šil­dy­tu­vų. Nors kai ku­rie gy­ven­ to­jai skun­džia­si, kad pa­siū­la itin su­ma­žė­jo ir nė­ra iš ko rink­tis, par­ duo­tu­vių at­sto­vai ti­ki­na, jog pre­ kių už­teks vi­siems.

At­šau­kia už­sa­ky­mus

u.karaliunaite@diena.lt

Ma­da ne­bes­var­bu

ai dumb­lą den­gian­čiai plė­ve­lei, iš re­zer­vua­ro į ap­lin­ką iš­te­kė­jo apie 2 tūkst. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jog sta­ty­bos va­do­vas pri­va­lo nuo­ lat kont­ro­liuo­ti, kad sta­tant dar­bai bū­tų at­lie­ka­mi pa­gal sta­ti­nio pro­ jek­tą, nor­ma­ty­vi­nių sta­ty­bos tech­ ni­nių do­ku­men­tų rei­ka­la­vi­mus. Ty­rė vi­si

Ko­mi­si­ją, ty­ru­sią ava­ri­jos prie­žas­ tis Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­ne, su­da­rė spe­cia­lis­tai iš VTPSI, Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ jos Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­to, Sta­ty­bos ir pro­jek­ta­vi­mo sis­te­mi­ni­mo cent­ro, Vil­niaus ap­skri­ties at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ro. Ko­mi­si­jo­je da­ly­va­vo ir bend­ro­vių „Ka­mes­ta“, „Con­se­na“, „Vil­niaus hid­rop­ro­jek­tas“, Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vai, įmo­nės „Pro­jek­tų eks­per­ti­zė“ bei Sta­ty­bos pro­duk­ ci­jos ir ser­ti­fi­ka­vi­mo cent­ro va­do­

vai, įmo­nių „Via­Con Sta­ty­ba“ bei „Dar­bas­ta“ at­sto­vai. Per­nai spa­lio 20-ąją Tra­kų ra­jo­ne esan­čia­me už­da­ry­ta­me Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­ne ply­šus spe­cia­liai dumb­lą den­gian­čiai plė­ve­lei iš re­zer­vua­ro į ap­lin­ką iš­te­kė­jo apie 2 tūkst. ku­ bi­nių met­rų dumb­lo. Spe­cia­lis­ tų skai­čia­vi­mais, bu­vo už­terš­ta 85 arų te­ri­to­ri­ja. Pa­na­ši ava­ri­ja Ka­rio­tiš­kių są­ var­ty­ne įvy­ko prieš me­tus. Tą­kart dumb­lą den­gian­ti plė­ve­lė pra­sme­ go, da­lis dumb­lo taip pat pa­te­ko į ap­lin­ką. Į re­zer­vua­rą ša­lia Ka­rio­tiš­kių są­var­ty­no dumb­lą bend­ro­vė „Vil­ niaus van­de­nys“ ve­žė nuo 1987 iki 2007 m. Ten bu­vo iš­kas­tas 12–14 met­rų gy­lio ba­sei­nas ir už­pil­dy­tas dumb­lu. BNS, VD inf.

n ­ io­je Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2011 m. pra­džio­je Vil­ niu­je gy­ve­no 542 932 žmo­nės, tad sa­vi­val­dy­bės pa­tei­kia­mas pa­šal­pą ga­vu­sių skai­čius – 216,3 tūkst. – su­da­ro be­veik 40 pro­c. mies­to gy­ ven­to­jų. Po šių SADM prie­kaiš­tų sa­vi­val­ dy­bė pa­kei­tė skai­čia­vi­mo me­to­di­ ką ir pa­skel­bė, kad per 2011 m. vil­ nie­čiams su­teik­ta be­veik 80 mln. li­tų pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos, o 2008-ai­siais ši pa­ra­ma, įskai­tant ir kom­pen­sa­ci­jas už būs­to šil­dy­mą, šal­tą ir karš­tą van­de­nį, su­da­rė 8,4 mln. li­tų. Per ket­ve­rius me­tus ši su­ma užau­go be­veik 10 kar­tų.

Arit­me­ti­ka: kad ir kaip skai­čiuo­

si, Vil­niu­je, kaip ir vi­so­je ša­ly­je, so­cia­li­nių pa­šal­pų skai­čius nuo­ lat au­ga. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Pre­ky­bos cent­re „Flag­man“ įsi­ kū­ru­sios dra­bu­žių par­duo­tu­vės „Seppälä“ dar­buo­to­ja pa­sa­ko­ja, kad per spei­gą pir­kė­jai ta­po ne to­ kie iš­ran­kūs. „Per­ka bet ką, kad tik šil­ta bū­tų“, – šyp­so­jo­si par­da­vė­ja ir pa­ti­ki­no, kad šal­tam sa­vait­ga­liui pa­si­ruoš­ta – žie­mos pre­kių at­vež­ ta pa­pil­do­mai. Vi­du­ti­niš­kai šio­je par­duo­tu­vė­je per die­ną pre­ky­bi­ nin­kams pa­vyks­ta par­duo­ti 50– 100 po­rų pirš­ti­nių. Kad su­ša­lę pir­kė­jai ne­be­si­vai­ko ma­dų, pa­tvir­ti­no ir par­duo­tu­vės „Uni­ted Co­lors of Be­net­ton“ dar­ buo­to­ja. „Ima vis­ką, ką tu­ri­me“, – tei­gė mer­gi­na. Ta­čiau par­duo­tu­vė pa­pil­do­mų dra­bu­žių siun­tų ne­ke­ ti­na at­si­vež­ti. Par­da­vė­ja tvir­ti­no, kad už­ten­ka tiek, kiek yra par­duo­ tu­vės san­dė­ly­je. Pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma“ at­ sto­vė spau­dai Ol­ga Ma­laš­ke­vi­ čie­nė in­for­ma­vo, kad pra­si­dė­jus šal­čiams žie­mos dra­bu­žių ir ak­ se­sua­rų par­da­vi­mas aki­vaiz­džiai pa­šo­ko. „Sau­sio pa­bai­go­je par­ da­vė­me 15 pro­c. dau­giau dra­bu­ žių nei mė­ne­sio pra­džio­je. Mū­sų klien­tams rū­pi kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis, to­dėl jie ren­ka­si na­tū­ ra­lių au­di­nių šil­tus dra­bu­žius ir ak­se­sua­rus, žiū­ri, kad su­dė­ty­ je bū­tų vil­nos, mo­he­rio, med­ vil­nės“, – pa­sa­ko­jo O.Ma­laš­ke­ vi­čie­nė. Anot jos, suau­gu­sie­ji daž­niau per­ka pirš­tuo­tas pirš­ti­nes, nes jo­ mis pa­to­giau vai­ruo­ti, leng­viau pa­vyks­ta su­si­ras­ti daik­tus ran­ki­ nė­je. Kumš­ti­nių pirš­ti­nių par­da­ vi­mas išau­ga, kai pa­spau­džia šal­ tu­kas. „Vai­kams tė­vai dau­giau­sia per­ka ne­perš­lam­pa­mas sli­di­nė­ ji­mo pirš­ti­nes“, – aiš­ki­no O.Ma­ laš­ke­vi­čie­nė. Siū­lais ir vir­ba­lais pre­kiau­jan­ čios par­duo­tu­vės „Dok­las“ at­ sto­vai ti­ki­no, kad spei­gas dau­giau gy­ven­to­jų į par­duo­tu­vę neat­gi­na. „Pir­kė­jų gau­sė­ji­mas la­biau jun­ta­ mas ru­de­nį ar žie­mos pra­džio­je. Ta­čiau šal­čiai įta­kos ne­tu­ri. Dau­ giau­sia klien­tų su­lau­kia­ma, kai

Kol vie­ni vil­nie­čiai sku­ba į par­ duo­tu­ves ieš­ko­ti šil­tų ke­pu­rių, ki­ti at­šau­kia su­pla­nuo­tus ap­si­ lan­ky­mus kir­pyk­lo­se. Gro­žio sa­ lo­no „Me­ri­li­na“ kir­pė­ja tei­gė, kad vis dau­giau klien­čių neat­vyks­ta į kir­pyk­lą, nors bū­na už­si­ra­šiu­sios iš anks­to. „Vė­luo­jan­čių ne­la­bai bū­na. Jei jau neuž­si­ve­da au­to­mo­ bi­liai, tai ir ne­beat­vyks­ta į sa­lo­ ną“, – pa­sa­ko­jo kir­pė­ja. Mo­te­ris tei­gė, kad klien­tų skai­čius žie­mą vi­sa­da su­ma­žė­ja, bet ne dėl šal­čio. „Šal­tu me­tų lai­ku vi­sa­da ma­žiau žmo­nių. La­biau sa­vo šu­kuo­se­no­ mis pra­de­da­ma rū­pin­tis pa­va­sa­ rį. Iki jo klien­tai tau­po“, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vė.

Per pa­sta­rą­sias itin šal­tas va­sa­rio die­ nas par­da­vė­me tiek šil­dy­tu­vų, kiek per treč­da­lį vi­so sau­sio.

Kad kir­pyk­los su­lau­kia ma­žiau klien­tų per šal­čius, sa­kė ir gro­ žio sa­lo­no „Ba­tek­sas“ dar­buo­ to­ja. Mo­te­ris tei­gė, kad už­si­ra­šę klien­tai dėl šal­čių kar­tais ne­pa­ si­ro­do. Ta­čiau ne tik spei­gas pri­ ver­čia re­čiau vars­ty­ti kir­pyk­lų du­ris. Paš­ne­ko­vė tvirtino: „Žie­ mą dau­ge­lis gy­ven­to­jų ne­šio­ja ke­pu­res. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip at­ ro­do šu­kuo­se­na pa­ne­šio­jus ke­

pu­rę. To­dėl dau­ge­lis žmo­nių šal­ tuo­ju me­tų lai­ku iš­si­ver­čia ir be šu­kuo­se­nų.“ Par­da­vi­mas pa­dvi­gu­bė­jo

„To­po cent­ro“ ko­mu­ni­ka­ci­jos pro­ jek­tų va­do­vas Eri­kas Kund­rec­kas pa­sa­ko­jo, kad šią sa­vai­tę šil­dy­tu­ vų par­da­vi­mas, pa­ly­gin­ti su pir­ mo­mis sau­sio sa­vai­tė­mis, išau­go dvi­gu­bai. „Skai­čiuo­ja­me, kad už­ si­lai­kius šal­čiams šis skai­čius ga­ li ir pa­tri­gu­bė­ti. Per pa­sta­rą­sias itin šal­tas va­sa­rio die­nas par­da­vė­ me tiek šil­dy­tu­vų, kiek per treč­ da­lį vi­so sau­sio“, – tei­gė at­sto­vas. Pir­kė­jai do­mi­si vie­no­dai tiek te­ pa­li­niais, tiek oro šil­dy­tu­vais. Pak­laus­tas, kam prio­ri­te­tą tei­ kia klien­tai – eko­no­miš­ku­mui ar kai­nai, E.Kund­rec­kas at­sa­kė: „Mū­sų kon­sul­tan­tai vi­sa­da pa­ ta­ria pirk­ti ener­gi­ją tau­pan­čius prie­tai­sus. Ta­čiau pir­kė­jai ren­ka­ si pa­gal jiems svar­bias prie­žas­tis. Ku­rie ma­no, kad šil­dy­mas to­kio ti­po prie­tai­su – tik pa­pil­do­mas da­ly­kas per spei­gą, ren­ka­si pi­ ges­nius ir eko­no­miš­kes­nius prie­ tai­sus. Tie, ku­rie šil­do­si dau­giau ir il­giau, in­ves­tuo­ja į bran­ges­nius te­pa­li­nius ra­dia­to­rius.“ „To­po cent­ro“ at­sto­vas ti­ki­no, kad pre­ky­bos tink­las ra­dia­to­rių san­dė­liuo­se tu­ri už­tek­ti­nai, to­dėl per šal­tą­jį sa­vait­ga­lį pir­kė­jai tik­ rai ga­lės įsi­gy­ti šil­dy­tu­vą. E.Kund­rec­kas tei­gė pa­ste­bė­jęs ten­den­ci­ ją, kad se­zo­ni­nių pre­kių pir­ki­mas per me­tus bū­na pa­na­šus, ta­čiau ekst­re­ma­lioms oro są­ly­goms gy­ ven­to­jai iš anks­to ne­si­ruo­šia. „Tas pa­ts bū­na va­sa­rą su oro vė­din­tu­ vais“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Pas­ka­ta: spei­gas pri­ver­tė iš spin­tų trauk­ti šil­čiau­sius dra­bu­žius ar­

ba sku­bė­ti jų įsi­gy­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

šeštadienis, vasario 4, 2012

lietuva Pa­žei­di­mai ­ Pa­lan­go­je

Su­si­bū­rė ­ fe­de­ra­lis­tai

Pa­ger­bė ­ H.Clin­ton

2008–2011 m. Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės įgy­ven­ din­ti kon­kur­sai, ku­rių ver­ tė – dau­giau nei 7,5 mln. li­ tų, bu­vo ne­skaid­rūs, kaip tei­ gia Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba. Pa­tik­ri­nus 12 pir­ki­mo at­ve­ jų paaiš­kė­jo, kad sa­vi­val­dy­bė pa­žei­dė vie­šų­jų pir­ki­mų tvar­ ką, neuž­tik­ri­no kont­ro­lės.

Va­kar įkur­ta Eu­ro­pos fe­de­ra­ lis­tų są­jun­ga Lie­tu­vo­je (EFSL), ku­ri ža­da skleis­ti de­ mok­ra­tiš­kos ir fe­de­ra­ci­nės Eu­ro­pos idė­ją. EFSL pir­mi­ nin­ku iš­rink­tas par­la­men­ta­ ras Pet­ras Aušt­re­vi­čius. Tarp stei­gė­jų yra Sei­mo na­rys Ema­nue­lis Zin­ge­ris, po­li­to­lo­ gas Ge­di­mi­nas Vit­kus.

Bal­ti­jos Ame­ri­kos lais­vės ly­ ga JAV vals­ty­bės sek­re­to­rę Hil­la­ry Clin­ton pa­ger­bė Bal­ti­ jos lais­vės ap­do­va­no­ji­mu. Jis H.Clin­ton skir­tas už jos „il­ga­ lai­kes ir veiks­min­gas pa­stan­ gas re­miant Bal­ti­jos tau­tų ne­prik­lau­so­my­bę ir sau­gu­mą bei plė­to­jant JAV par­tne­rys­tę su Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis“.

Pa­si­tai­ko, kad dar­bo vie­to­je, įskai­tant ir vals­ty­bi­nes įstai­gas, iš­ge­ria­ma ar net gir­tuok­liau­ja­ma. Ta­čiau daž­niau­siai už tai tik įspė­jama ar skiriamos nedi­ delės bau­do­s. At­lei­ di­mų iš vals­ty­bi­nio dar­bo dėl gir­tuok­lia­ vi­mo pa­si­tai­ko itin re­tai.

Šventė: dar­bo me­tu iš­lenk­tos tau­re­lės rim­tu nu­si­žen­gi­mu ne­lai­ko nei val­di­nin­kai, nei jų va­do­vai.

Alg­ri­do Ku­bai­čio (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, ku­ris kons­ta­ta­vo, kad V.Žy­de­lie­nė sa­vo el­ge­siu su­men­ki­no ant­sto­lio, kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jo, au­to­ri­te­tą vi­ suo­me­nė­je. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­li­ko ga­lio­ti Lie­tu­vos ant­sto­lių rū­mų Ants­to­lių gar­bės teis­mo spren­di­mą, ku­riuo V.Žy­de­lie­nei bu­vo skir­ta draus­mi­ nė nuo­bau­da – tei­sės at­lik­ti ant­ sto­lio funk­ci­jas atė­mi­mas dviem mė­ne­siams. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad dar­ be ne­blai­viai (nu­sta­ty­tas 1,82 pro­ mi­lės gir­tu­mas) už­tik­tai ant­sto­lei bu­vo pa­skir­ta ne pa­ti griež­čiau­sia nuo­bau­da (grė­sė net bū­ti at­leis­ tai), be to, pa­skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą Gar­bės teis­mas tai pa­ da­rė dviem mė­ne­siams, nors įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad to­kia tei­sė ga­li bū­ti atim­ta iki še­šių mė­ne­sių.

kad G.Mi­ko­lai­tis el­gė­si ne­tin­ka­ mai, to­dėl jis nie­kaip ne­bu­vo nu­ baus­tas. Tie­sa, po šio įvy­kio bu­vo ini­ci­juo­tas spren­di­mas ne­bep­re­ kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais Sei­ mo vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se. Anks­tes­niuo­se Sei­muo­se pa­si­ tai­ky­da­vo dar įžū­les­nių gir­ta­vi­mo at­ve­jų. Sy­kį par­la­men­ta­ras Kęs­tu­ tis Ska­ma­ra­kas ne­tgi pils­tė bren­dį ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, dar ne­ si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui. K.Ska­ ma­ra­kas nie­kaip ne­nu­baus­tas. Da­bar­ti­nia­me Sei­me fak­tiš­kai ne­ bu­vo at­ve­jų, kad tau­tos iš­rink­tie­ ji dar­bo me­tu bū­tų gir­ta­vę. Tik sy­kį ki­lo klau­si­mų, ar ne­pikt­nau­džiau­ ja svai­giai­siais gė­ri­mais Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­kas Ži­lins­kas.

Puo­tos dar­be baus­mių neužt­rau­kia Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė pra­dė­ti vi­di­nį ty­ri­mą

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­ siu­lis va­kar iš­kvie­tė Trans­por­to in­ ves­ti­ci­jų di­rek­ci­jos (TID) va­do­vą Al­mi­ną Ma­čiu­lį ir nu­ro­dė pra­dė­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą dėl ži­niask­ lai­do­je pa­vie­šin­tų fak­tų apie al­ko­ ho­lio var­to­ji­mą dar­bo me­tu ir dar­ bo vie­to­je. Pa­sak mi­nist­ro, nė vie­no­je vals­ ty­bi­nė­je įstai­go­je, kaip ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ne­to­le­ruo­ti­nas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, dar­bo lai­ko draus­mės pa­žei­di­mai ir ki­ti su dar­bu ne­su­si­ję už­siė­mi­mai, to­dėl TID ne­dels­da­ma pri­va­lo at­lik­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­ mą, o kal­ti dar­buo­to­jai ir jų dar­bą kont­ro­liuo­jan­tys va­do­vai tu­ri su­ lauk­ti tar­ny­bi­nių nuo­bau­dų. TID va­do­vui taip pat pa­ves­ta už­ tik­rin­ti, kad vi­si dar­buo­to­jai įsta­ ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ati­dirb­tų lai­ką, ku­rį sky­rė da­ly­vau­ti ne­dar­ bi­nia­me ren­gi­ny­je. „Vy­nas – ne al­ko­ho­lis“

Ket­vir­ta­die­nį vie­na te­le­vi­zi­jos ži­ nių lai­da pa­ro­dė re­por­ta­žą, kaip dar ne­si­bai­gus dar­bo die­nai TID pa­tal­po­se bu­vo su­reng­tas po­bū­vis su al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. „Vy­nas nė­ra al­ko­ho­lis, jis var­to­ ja­mas ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos su­si­ti­ ki­muo­se“, – tai pa­reiš­kė TID di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Pred­ke­lis, kai jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je žur­na­lis­tai ap­ti­ko be­šven­ čian­čių dar­buo­to­jų. Ki­ti šios įstai­ gos dar­buo­to­jai tvir­ti­no, kad vyks­ta įpras­ta de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­

kė­lė. „Tai pa­pras­čiau­sia de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­kė­lė“, – slėp­da­ ma­si nuo te­le­vi­zi­jos ka­me­rų tei­gė dar­buo­to­ja. Vi­sa tai vy­ko ket­vir­ ta­die­nio po­pie­tę, dar­bo die­nai dar ne­si­bai­gus. TID dar­buo­to­jai kil­no­ jo tau­res, pil­nas al­ko­ho­lio. Pas­lė­pė bu­te­lį bren­džio

Vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je tre­čią va­lan­ dą die­nos vy­ko po­bū­vis, ku­ria­me bu­vo var­to­ja­ma ir al­ko­ho­li­nių gė­ ri­mų. Iš­vy­dę žur­na­lis­tus, dau­ge­ lis dar­buo­to­jų ėmė slėp­ti gė­ri­mus, kai ku­rie sten­gė­si pa­si­slėp­ti ir pa­ tys. Kai ku­rie jų ne­tgi pa­li­ko ir as­ me­ni­nius mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus. Kol vie­na val­di­nin­kė aiš­ki­no, kas švęs­ta, ki­ti po­bū­vio da­ly­viai puo­ lė slėp­ti įkal­čių. Vie­na jų pa­grie­ bu­si bu­te­lį bren­džio įdė­jo jį į spin­ te­lę, ta­čiau vy­no ir ki­to al­ko­ho­lio tau­rės li­ko ant sta­lo. Vė­liau pa­va­ duo­to­jas ban­dė įti­kin­ti, kad to­kie po­bū­viai dar­be ga­na įpras­ti. Neo­fi­ cia­lių šal­ti­nių duo­me­ni­mis, po­bū­ vį su­ren­gė šios įstai­gos dar­buo­to­ jai, ku­riems bu­vo iš­mo­kė­ti prie­dai prie al­gų. Jie su­ren­gė pa­dė­kos po­ bū­vį įmo­nės va­do­vams. Slaps­tė­si poil­sio kam­ba­ry­je

Jau ir anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo įro­dy­ mų, kad įvai­rio­se vals­ty­bi­nė­se įstai­ go­se dar­bo me­tu gir­tau­ja­ma. Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­sais at­ve­jais pa­vyk­ da­vo įro­dy­ti tar­ny­bi­nį nu­si­žen­gi­mą ir nu­baus­ti kal­tus. Be to, ne­re­tai pro pirš­tus žiū­ri­ma į „vie­nos ki­tos tau­ re­lės“ iš­len­ki­mą dar­bo me­tu. Pap­ ras­tai, jei­gu ap­si­spren­džia­ma baus­ ti, pa­ski­ria­ma sim­bo­li­nė 100–300 li­tų bau­da. Ir tuo vis­kas bai­gia­si.

Prieš po­rą me­tų pa­skli­do įta­ri­mai, kad dar­be gir­tau­ja „Vals­ty­bės ži­ nių“ va­do­vas Jo­nas Lion­gi­nas. Kaip įta­ria­ma, ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio J.Lion­gi­nas vi­są dar­bo die­ną iš­bu­vo už­si­ra­ki­nęs poil­sio kam­ba­ry­je. Du­ rų neat­vė­rė net Sei­mo ko­mi­si­jai, o nuo žur­na­lis­tų iš sep­tin­to vir­šu­ti­nio aukš­to ban­dė spruk­ti per sto­gą. J.Lion­gi­nas at­si­pir­ko pa­pei­ki­mu, o va­do­vy­bė, vie­na ran­ka sky­ru­si pa­pei­ki­mą, ki­ta ne kar­tą pa­ma­lo­ni­ no „Vals­ty­bės ži­nių“ va­do­vą tūks­ tan­ti­niu prie­du prie at­ly­gi­ni­mo.

Sy­kį par­la­men­ta­ras K.Ska­ma­ra­kas ne­t­ gi pils­tė bren­dį ple­ na­ri­nių po­sė­džių sa­ lė­je, dar ne­si­bai­gus pa­čiam po­sė­džiui.

Be­je, pir­mą kar­tą įsa­ky­mas dėl prie­do prie kiek­vie­no mė­ne­sio al­ gos bu­vo pa­si­ra­šy­tas iš­kart po to, kai di­rek­to­rius ga­vo pa­pei­ki­mą. Pats J.Lion­gi­nas ven­gia ži­niask­ lai­dos, pa­sta­rą­jį kar­tą pa­klaus­ tas apie prie­dą, lie­pė ne­šdin­tis iš įstai­gos. Ne­dirbs tik du mė­ne­sius

2010 m. vasario 2-ąją dar­be ne­ blai­vi už­tik­ta ir dvi klien­tes iš­plū­ du­si Pa­ne­vė­žio ant­sto­lė Va­len­ti­na Žy­de­lie­nė dviem mė­ne­siams ne­te­ ko tei­sės at­lik­ti ant­sto­lio funk­ci­jas. Taip šių me­tų pra­džio­je nu­spren­dė

Sei­me svai­ga­lų ne­be­par­duo­da­ma

Nie­kaip prieš ke­le­rius me­tus ne­bu­ vo nu­baus­tas Sei­mo na­rys Gin­tau­ tas Mi­ko­lai­tis, įtar­ti­nai šli­ti­nė­jęs po Sei­mo rū­mus, kai vy­ko par­la­ men­to ple­na­ri­nis po­sė­dis, ku­ria­ me klau­sy­ta­si Vy­riau­sy­bės me­ti­nės ata­skai­tos. Par­la­men­ta­rų su­ta­ri­mu jis tik bu­vo pa­ša­lin­tas iš ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės. Tie­sa, prii­mant to­ kį spren­di­mą, G.Mi­ko­lai­čio sa­lė­je jau ne­bu­vo. Prieš tai jis bu­vo pa­ste­ bė­tas šli­ti­nė­jan­tis žur­na­lis­tų lo­žė­ je, ten vos ne­parg­riu­vo. Sei­mo na­riai kal­bė­jo, kad G.Mi­ ko­lai­tis ne pir­mą kar­tą bu­vo pa­ste­ bė­tas iš­gė­ręs. Ta­čiau Sei­mo na­rys ti­ki­no ne­var­to­jęs al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų. Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­ mi­si­ja taip pat ne­su­ge­bė­jo įro­dy­ti,

At­leis­tas po teis­mų ma­ra­to­no

2009 m. už­fik­suo­ta, kad po dar­bo­ vie­tę ne­blai­vus šli­ti­nė­ja Vy­riau­sy­ bės at­sto­vas Šiau­lių ap­skri­ty­je Vac­ lo­vas Vol­ko­vas. Tei­gia­ma, kad at­vy­kus po­li­ci­nin­ kams V.Vol­ko­vas slaps­tė­si – bu­vo už­si­da­ręs tua­le­te, pa­skui spru­ko į tam­sų pa­sta­to tre­čią aukš­tą, ne­ prik­lau­san­tį Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Šiau­lių ap­skri­ty­je tar­ny­bai. Kiek vė­liau bu­vo pa­tik­rin­tas val­di­nin­ ko blai­vu­mas, al­ko­ho­lio ma­tuok­ lis ro­dė leng­vą – 1,08 pro­mi­lės – gir­tu­mą. Po tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo V.Vol­ ko­vas bu­vo at­leis­tas iš pa­rei­gų. Ta­čiau ga­na il­gai už­tru­ko teis­ mų pro­ce­sai dėl to­kio Vy­riau­sy­bės spren­di­mo tei­sė­tu­mo. Tik per­nai pa­va­sa­rį V.Vol­ko­vas ga­lu­ti­nai ne­ te­ko dar­bo.

7

šeštadienis, vasario 4, 2012

lietuva

Dūrė pirštu į bėdas Iki šiol nei So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, nei Vy­riau­ sy­bė jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mos ne­ver­ti­no kaip rim­tos. To­ kios nuo­mo­nės lai­ko­si ša­lies va­do­vė ir pa­brė­žia, kad mi­nis­te­ri­ jos tu­ri la­biau koor­di­nuo­ti veiks­mus. To­kią Da­lios Gry­baus­kai­tės po­ zi­ci­ją po ša­lies va­do­vės su­si­ti­ki­ mo su so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ru Do­na­tu Jan­kaus­ku va­kar iš­dės­tė Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja Dai­ va Ul­bi­nai­tė. „Ats­ki­ros mi­nis­te­ri­jos ne­koor­di­na­vo veiks­mų ir šią pro­b­le­ mą spren­dė ga­na frag­men­tuo­tai“, – žur­na­lis­tams ša­lies va­do­vės po­ zi­ci­ją pristatė D.Ul­bi­nai­tė. „Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, ad­mi­nist­ ra­ci­nių ge­bė­ji­mų ir stra­te­gi­nio pla­ na­vi­mo sto­ka ap­skri­tai yra es­mi­nė prie­žas­tis, ko­dėl šios Vy­riau­sy­bės dar­bas daž­nai ne­duo­da rei­kia­mų re­zul­ta­tų“, – sa­kė pa­ta­rė­ja. Jos tvirtinimu, Pre­zi­den­tė per su­si­ti­ki­mą pa­brė­žė po­rei­kį per­ skirs­ty­ti esa­mus iš­tek­lius ir jų nu­ kreip­ti jau­ni­mo užim­tu­mui di­din­ ti. Tarp per­skirs­to­mų tu­rė­tų bū­ti ir val­di­nin­kų mo­ky­mams ku­ror­tuo­se nu­ma­to­mos lė­šos. Mi­nist­ras tei­gė, kad prie­mo­nės, ku­rių šio­je sri­ty­je im­ta­si, duo­da re­ zul­ta­tų, bet pri­pa­ži­no, jog Lie­tu­va

Eu­ro­pos kon­teks­te pa­gal jau­ni­mo užim­tu­mą at­ro­do pra­stai. Pa­sak D.Jan­kaus­ko, per­nai jau­ni­mo ne­ dar­bas Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo nuo 33 pro­c. me­tų pra­džio­je iki 31 pro­c. jų pa­bai­go­je.

Atskiros ministeri­ jos nekoordinavo veiksmų ir šią prob­ lemą sprendė gana fragmentuotai.

„Šiuo at­ve­ju iš tik­rų­jų Lie­tu­vos si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, pa­ly­gin­ti su vi­ du­ti­niš­kai at­ro­dan­čio­mis ES vals­ ty­bė­mis, ta­čiau, kaip ir su­si­ti­ki­me kal­bė­jo­me, di­na­mi­ka, tie spren­di­ mai, ku­rie bu­vo priim­ti, duo­da ga­li­ my­bę ti­kė­tis, kad di­na­mi­ka iš­lai­kys tas pa­čias ten­den­ci­jas ir ma­žė­jant vi­sam ne­dar­bui Lie­tu­vo­je kartu ma­

Ke­tu­ri tei­sė­jai ieš­ko­sis dar­bo Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ si­ra­šė dek­re­tus dėl ke­tu­rių Kau­no tei­sė­jų at­lei­di­mo. Šių tei­sė­jų at­lei­ di­mui va­kar vien­bal­siai pri­ta­rė ir Tei­sė­jų ta­ry­ba.

Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nio teis­mo tei­sė­jas ir šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­ tis Gu­dy­nas, Kau­no mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­jai Ri­man­tas Buč­m a, Val­d o­n ė Ra­č iū­n ie­n ė ir Ge­ru­tis Va­ra­na­vi­čius bu­vo pa­da­ vę pa­reiš­ki­mus trauk­tis iš pa­rei­ gų sa­vo no­ru. Tei­sė­jų ta­ry­bos po­sė­dy­je ne­ pa­gei­da­vo da­ly­vau­ti R.Buč­ma ir K.Gu­dy­nas. Jie pa­pra­šė iš­spręs­ti at­lei­di­mo klau­si­mą jiems ne­da­ly­vau­jant. O V.Ra­čiū­nie­nė ir G.Va­ra­na­vi­čius no­ rė­jo paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. V.Ra­čiū­nie­nė tei­gė, kad ne­pra­ šy­da­vo ko­le­gų priim­ti švel­nes­nius spren­di­mus. „Spren­di­mams įta­kos ne­da­riau, nes tai ga­li at­lik­ti tik pa­ts tei­sė­jas, nag­ri­nė­jan­tis by­lą, at­si­žvelg­da­mas į by­los me­džia­gą, įsta­ty­me nu­ma­ ty­tas ap­lin­ky­bes, jei nu­ma­to švel­ nin­ti, ir ar yra toks pa­grin­das, ar ne“, – kal­bė­jo V.Ra­čiū­nie­nė. G.Va­ra­na­vi­čius žur­na­lis­tams pri­ pa­ži­no sa­vo veiks­mais ga­lė­jęs pa­ žeis­ti eti­ką, ta­čiau tvir­ti­no ma­nan­ tis, kad tei­sė­jo pa­rei­gas ga­lė­tų ei­ti ir to­liau. „Aš as­me­niš­kai pri­pa­žįs­tu, kad tai ga­lė­jo bū­ti pa­lai­ky­ta eti­kos pa­ žei­di­mu, nes kal­bė­jau ne apie sa­ vo nag­ri­nė­ja­mą by­lą, bet ir to­liau ma­nau, jog tas pa­žei­di­mas ne­bu­vo toks šiurkš­tus, kad truk­dy­tų man to­liau dirb­ti sa­vo dar­bą. Aš sa­vo

dar­bą la­bai my­lė­jau, juo la­bai di­ džia­vau­si“, – tvir­ti­no G.Va­ra­na­ vi­čius. Tei­sė­jas tei­gė ne­se­niai ga­vęs lei­ di­mą dirb­ti su itin slap­ta in­for­ma­ ci­ja ir ti­kė­jo­si, kad Pre­zi­den­tė jo neat­leis. Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Lie­ tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­ nin­kas Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius anks­ čiau yra sa­kęs, kad iš Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) gau­ta in­for­ ma­ci­jos, jog tarp tei­sė­jų bu­vo už­ si­mez­gę „ka­bi­ne­ti­niai san­ty­kiai“, o jų pa­grin­du ga­lė­jo bū­ti ban­do­ma da­ry­ti įta­ką spren­di­mams kai ku­ rio­se by­lo­se.

Ge­ru­tis Va­ra­na­vi­čius:

Aš ir to­liau ma­nau, jog tas pa­žei­di­mas ne­bu­ vo toks šiurkš­tus, kad truk­dy­tų man to­liau dirb­ti sa­vo dar­bą.

Apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jai neo­ fi­cia­liuo­se po­kal­biuo­se esą pra­šė sa­vo ko­le­gų, nag­ri­nė­ju­sių ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­las, griež­tai ne­baus­ti jų drau­gų bei pa­ žįs­ta­mų. To­kią in­for­ma­ci­ją yra už­fik­sa­ vę STT agen­tai, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­ jos prie­mo­nė­mis at­li­kę ope­ra­ty­vi­ nį ty­ri­mą. Per pust­re­čių me­tų už tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mą at­leis­ta de­šimt tei­sė­jų. VD, BNS inf.

žės jau­ni­mo ne­dar­bas. Ti­ki­mės, kad net la­biau ne­gu iki šiol“, – žur­na­ lis­tams sa­kė mi­nist­ras. Jis taip pat tei­gė, kad nors ne­dir­ban­čio jau­ni­ mo Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je yra san­ty­ki­ nai ma­žiau (lapk­ri­tį jo šio­se ša­ly­se bu­vo ati­tin­ka­mai 29,9 ir 21,8 pro­c.), Lie­tu­vo­je jo ma­žė­ja spar­čiau. „Jei­gu ver­tin­tu­me tik 2011 m., jau­ni­mo ne­dar­bas Lat­vi­jo­je iš­li­ko pa­na­šaus ly­gio vi­sus me­tus, Es­ti­ jo­je, nors jis bu­vo ge­ro­kai ma­žes­ nis, bet 2011-ai­siais di­dė­jo. Lie­ tu­vo­je me­tų pra­džio­je jis bu­vo 33 pro­c., me­tų pa­bai­go­je – 31 pro­c. Tai­gi ten­den­ci­jos Lie­tu­vo­je yra net ge­res­nės ne­gu pas mū­sų kai­my­ nus“, – tei­gė D.Jan­kaus­kas. Pre­zi­den­tė per su­si­ti­ki­mą pa­ra­ gi­no ne­del­siant pa­reng­ti na­cio­na­ li­nę užim­tu­mo pro­gra­mą, ku­rio­ je bū­tų nu­ma­ty­tos aiš­kios, vi­so­se mi­nis­te­ri­jo­se su­de­rin­tos prie­mo­ nės, kaip bus ska­ti­na­mas jau­ni­mo įdar­bi­ni­mas. Mi­nist­ro tei­gi­mu, to­ kia pro­gra­ma ren­gia­ma ir bus baig­

Prio­ri­te­tai: ša­lies va­do­vės tei­gi­mu, rei­kia per­skirs­ty­ti esa­mus iš­tek­

lius ir juos nu­kreip­ti jau­ni­mo užim­tu­mui di­din­ti.

ta iki ba­lan­džio. D.Jan­kaus­kas mi­ nė­jo, kad vie­na iš nau­jo­vių šie­met ska­ti­nant jau­ni­mo įdar­bi­ni­mą yra vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­do mik­ro­ k­re­di­tai. Pers­kirs­tant struk­tū­ri­nę pa­ra­mą jau­ni­mo įdar­bi­ni­mą nu­ma­ to­ma ska­tin­ti ir ki­to­mis nau­jo­mis prie­mo­nė­mis. Jau iki šiol tai­ky­ tos leng­va­tos darb­da­viams, su­tin­ kan­tiems priim­ti pa­tir­ties ne­tu­ rin­tį jau­ną žmo­gų. Pir­ma­die­nį per neo­fi­cia­lų Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

bos su­si­ti­ki­mą Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos (EK) pir­mi­nin­kas José Ma­nue­ lis Bar­ro­so krei­pė­si į aš­tuo­nias ES vals­ty­bes, tarp jų ir Lie­tu­vą, su siū­ ly­mu steig­ti veik­los gru­pes jau­ni­ mo ne­dar­bui ma­žin­ti. Lie­tu­vo­je, Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­ je, Slo­va­ki­jo­je, Ita­li­jo­je, Por­tu­ga­ li­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Ai­ri­jo­je jau­ni­mo ne­dar­bo ly­gis yra daug di­des­nis nei ES vi­dur­kis. VD, BNS inf.

8

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

savaitės interviu

Ap­nuo­gin­tos pa­vel­do ap­sau­gos bė­dos Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­ to­rė Dia­na Var­nai­tė sa­ko, kad, pa­tik­ri­nus kai ku­riuos kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, ke­ liuo­se ras­ta prieš­gais­ri­nės sau­gos už­tik­ri­ ni­mo pa­žei­di­mų. Tarp to­kių ob­jek­tų yra ir ba­ro­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros me­no per­ las – Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­samb­lis. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Kiek ver­ty­bių pra­ras­ta ne­ grįž­ta­mai per gais­rą Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­ly­je? – Ne ma­žiau kaip 30 itin di­de­ lės ver­tės li­tur­gi­nio me­no ver­ty­bių, ku­rios bu­vo eks­po­nuo­ja­mos Ty­tu­ vė­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lio pi­lig­ ri­mų cent­ro eks­po­zi­ci­jo­je. Tai bu­vo XVI–XIX a. monst­ran­ci­jos, re­lik­ vi­nės, ar­no­tai, mal­dak­ny­gės ir ki­ tos baž­ny­ti­nio me­no ver­ty­bės. Kai ku­rios jų de­monst­ruo­tos baž­ny­ti­ nio me­no pa­ro­do­je, su­reng­to­je per Lie­tu­vos tūks­tant­me­tį. – Ko­kia pra­ra­di­mų ver­tė? – Tiks­lus pra­ra­di­mų skai­čius ir ver­ tė dar bus nu­sta­to­ma. Dar svars­to­ ma, kas tu­ri tai įkai­no­ti. Ta­čiau tur­būt ne tiek svar­bu, kiek tūks­tan­čių ar mi­li­jo­nų ver­tos pra­ ras­tos ver­ty­bės, o tai, kad pra­ra­di­ mai ne­grįž­ta­mi. Ži­no­ma, įma­no­ma iš nau­jo nu­kal­ti auk­si­nius ir si­dab­ ri­nius ka­ta­li­kų li­tur­gi­nius reik­me­nis. Bet jų ver­tė jau bus vi­sai ki­ta. Juk tai bus jau ne ke­lių šim­tų me­tų se­nu­mo ver­ty­bė, o pa­ga­min­ta nau­jai. – O ko­kia gais­ro ža­la ga­li bū­ti at­kur­ta? – Tai su­de­gęs maž­daug 1 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų sto­gas, su­de­gu­ sios kai ku­rios vie­nuo­ly­no an­samb­ lio pa­tal­pos, ap­de­gu­sios sie­nos. Jas at­sta­ty­ti jau ren­gia­ma­si. Dir­ba eks­ per­tai – ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ja. Konk­re­čiai žiū­ri­ma, kiek ko su­de­gė, ką rei­kės at­kur­ti, bus ieš­ko­ma re­ mon­tui, at­sta­ty­ti rei­ka­lin­gų lė­šų. – Kiek ga­li jų pri­reik­ti? Ko­kie bus vals­ty­bės nuo­sto­liai dėl gais­ro? – Šian­dien tiks­liai pa­sa­ky­ti dar ne­ ga­li­ma. Da­bar Ty­tu­vė­nų an­samb­lio šei­mi­nin­kai su drau­di­mo bend­ro­vė­ mis de­rins, kiek jos skirs lė­šų. Kaip ži­no­me, drau­di­mo bend­ro­vės yra re­zer­va­vu­sios tam tik­rą su­mą pi­ ni­gų, bet tik po ku­rio lai­ko paaiš­ kės, kiek jos konk­re­čiai lė­šų skirs re­ konst­ruk­ci­jai. – Ir ka­da tai ga­lė­tų paaiš­kė­ti? – Ti­kiuo­si, maž­daug po mė­ne­ sio. Va­sa­rio pa­bai­go­je ar­ba ko­vo pra­džio­je bus ga­li­ma kiek tiks­liau įvar­dy­ti, kiek lė­šų rei­kės iš vals­ty­ bės. Ma­tyt, vals­ty­bė neiš­vengs iš­ lai­dų, bet ko­kių – ži­no­si­me tik po ku­rio lai­ko. Kol kas ga­li­me fik­suo­ti tik tai, ką yra pa­ža­dė­ju­si Vy­riau­sy­bė, – 200 tūkst. li­tų iš re­zer­vo fon­do. Li­ku­ sios vals­ty­bės iš­lai­dos paaiš­kės vė­ liau. Vie­nuo­ly­nui su­tvar­ky­ti, ti­ki­ mės, gal pa­kaks ir drau­di­mo skir­tų pi­ni­gų. Bet baž­ny­čiai tvar­ky­ti rei­ kės lė­šų iš ki­tų šal­ti­nių.

Atk­reip­čiau dė­me­sį, kad at­sta­ tant įma­no­ma nau­do­ti ir eu­ro­pie­ tiš­kas lė­šas. Tik tam rei­kė­tų priim­ti kai ku­riuos spren­di­mus. Jau pa­pra­ šė­me Ūkio mi­nis­te­ri­jos, kad bū­ tų ap­svars­ty­ta ga­li­my­bė ir priim­ti spren­di­mai per­žiū­rė­ti ES fi­nan­suo­ ja­mus pro­jek­tus ir tam tik­ra da­lis lė­šų iš jų skir­ta Ty­tu­vė­nams. Be to, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja taip pat ga­li per­žiū­rė­ti kai ku­rias baž­ ny­čių tvar­ky­bos pro­gra­mas ir skir­ti dau­giau lė­šų su­de­gu­siam an­samb­ liui at­kur­ti.

Tur­būt ne tiek svar­ bu, kiek tūks­tan­čių ar mi­li­jo­nų ver­tos pra­ras­tos ver­ty­bės, o tai, kad pra­ra­di­mai ne­grįž­ta­mi. – Ka­da ga­lė­tų bū­ti pra­dė­ti at­kū­ ri­mo dar­bai? – Ats­ta­ty­mas po gais­ro vyks tri­mis eta­pais. Pir­miau­sia, jau ne­tru­kus vie­toj vi­siš­kai su­de­gu­sio pi­lig­ri­mų cent­ro sto­go bus už­dė­tos lai­ki­nos už­dan­gos, ku­rios nuo įvai­rių išo­rės veiks­nių tu­ri ap­sau­go­ti vie­nuo­ly­no sie­nas. Vė­liau bus at­ku­ria­mas su­ de­gęs sto­gas. Ti­ki­mės, kad šie dar­ bai pra­si­dės šių me­tų ge­gu­žę. Bent jau taip pla­nuo­ja­ma. Tre­čias dar­bų eta­pas – baž­ny­čios pa­sta­to tvar­ky­mas. Pa­gal iš anks­ to nu­ma­ty­tą pro­gra­mą šie­met tu­ rė­jo bū­ti tvar­ko­mas baž­ny­čios fa­ sa­das, bet, ma­tyt, teks pir­miau­sia lė­šas skir­ti ne fa­sa­dui, bet ap­de­gu­ siam sto­gui tvar­ky­ti. – Gal bent jau pre­li­mi­na­riai ži­ no­ma, dėl ko ki­lo gais­ras? – De­ja, kol kas ne. Tai klau­si­mas ne mums, bet ty­rė­jams. – Ti­ki­te, kad pa­vyks iš­siaiš­kin­ ti prie­žas­tis? – (Po ne­trum­pos pau­zės.) Per pa­ sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus gais­rai ki­lo dau­giau kaip dvi­de­šim­ty­je kul­ tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų. Iš jų 14 at­ve­jų bu­vo pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, įta­riant, kad ga­lė­jo bū­ti ty­či­niai pa­ de­gi­mai. Ta­čiau nė vie­nu at­ve­ju kal­ti nu­sta­ty­ti ne­bu­vo. Ne­ži­nau, gal Ty­ tu­vė­nai taps šios ne­la­bai ge­ros ten­ den­ci­jos išim­ti­mi ir anks­čiau ar vė­ liau su­ži­no­si­me, ko­dėl ki­lo gais­ras, kas jį su­kė­lė, kas dėl to kal­tas. – Gal Ty­tu­vė­nų an­samb­ly­je ne­ bu­vo tin­ka­mai įdieg­ta sau­gu­ mo už­tik­ri­ni­mo, prieš­gais­ri­ nio per­spė­ji­mo sis­te­ma? – Iš per­nai lapk­ri­tį po at­lik­tos vie­ nuo­ly­no pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos pa­ si­ra­šy­tų do­ku­men­tų prieš­gais­ri­nės

Nu­lis: Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to va­do­vė D.Var­nai­tė tei­gia, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ne­pa­

vy­ko nu­sta­ty­ti nė vie­no svar­bia­me kul­tū­ros ob­jek­te ki­lu­sio gais­ro kal­ti­nin­ko.

ap­sau­gos sis­te­ma Ty­tu­vė­nuo­se at­ro­ do ne­prie­kaiš­tin­gai. Re­gis, ji ten tik­ rai bu­vo įdieg­ta. Ir ga­na šiuo­lai­kiš­ ka. Ta­čiau ji ga­lė­jo bū­ti neį­jung­ta. – Kas už tai at­sa­kin­gas? – Pas­ta­to šei­mi­nin­kas tu­ri už­tik­ rin­ti, kad vi­sos sis­te­mos veik­tų. – Va­di­na­si, ga­lė­jo bū­ti, kad tie­siog bu­vo už­mirš­ta įjung­ti prieš­gais­ri­nes sis­te­mas? – Ga­lė­jo taip bū­ti. Bet ne mes ty­rė­ jai, ne mes nu­sta­to­me, kaip ten iš tie­sų bu­vo. – O ki­tuo­se kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tuo­se ir­gi yra vi­sos rei­kia­ mos sis­te­mos? Ir jei­gu yra, ar vi­sos tvar­kin­gai nau­do­ja­mos? – Po ka­tast­ro­fiš­kų įvy­kių Ty­tu­vė­ nuo­se pa­tik­ri­no­me kai ku­riuos ki­tus pa­sta­rai­siais me­tais di­de­les in­ves­ ti­ci­jas ga­vu­sius kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus ir ra­do­me pa­žei­di­mų. Nie­ko ne­lauk­da­mi ėmė­me or­ga­ ni­zuo­ti pre­li­mi­na­rų pa­tik­ri­ni­mą kai ku­rių stam­bių kul­tū­ros pa­vel­do ob­ jek­tų, ku­riems bu­vo skir­tos di­džiau­ sios in­ves­ti­ci­jos, ir jau tu­ri­me tam tik­ros in­for­ma­ci­jos, kad bū­ta to­ kių at­ve­jų, kai lai­kan­tis vi­sų rei­ka­ la­vi­mų bu­vo įreng­tos vi­sos įma­no­ mos sig­na­li­za­ci­jos, su­tvar­ky­ta vi­sa ins­ta­lia­ci­ja, vi­si in­ži­ne­ri­niai tink­lai, pa­si­ra­šy­tas sta­ty­bos bai­gi­mo ak­ tas ir ko­mi­si­ja lei­do pra­dė­ti pa­sta­ tą eksp­loa­tuo­ti, bet po to kaž­ko­dėl sig­na­li­za­ci­jos bu­vo at­jun­gia­mos Tai­gi, nors re­konst­ra­vus ir vi­suo­ me­nės vie­šiems po­rei­kiams pri­tai­

kius kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, ypač nau­do­jant ES lė­šas, ap­sau­ga gau­ nant lei­di­mą ob­jek­tą eksp­loa­tuo­ ti bent do­ku­men­tuo­se at­ro­do ne­ prie­kaiš­tin­ga, iš tie­sų sig­na­li­za­ci­ja, ku­ri tu­rė­tų pra­neš­ti sau­gos tar­ny­ boms ar ug­nia­ge­siams apie ga­li­mus pa­žei­di­mus, ne­vei­kia. Re­gis, tu­ri­me tik­rai na­cio­na­li­nio mas­to pro­ble­mą – įreng­tos pui­kiau­ sios prieš­gais­ri­nės sig­na­li­za­ci­jos, bet jos ne­vei­kia, neį­jung­tos, ne­pri­jung­ tos prie sau­gos tar­ny­bų dis­pe­če­rių. Jau krei­piau­si į kul­tū­ros mi­nist­rą Arū­ną Ge­lū­ną, kad dėl to­kios pa­dė­ ties bū­tų su­reng­tas at­sa­kin­gų ins­ti­ tu­ci­jų va­do­vų, įskai­tant ir ug­nia­ge­ sius, pa­si­ta­ri­mas. Rei­kia iš­siaiš­kin­ti pa­dė­tį, bū­ti­na im­tis prie­mo­nių, kad ne­sklan­du­mai bū­tų pa­ša­lin­ti. – Ku­riuo­se pa­tik­rin­tuo­se ob­jek­ tuo­se bu­vo ras­ta pa­žei­di­mų? – Ke­liuo­se. Bet di­džiau­sią su­si­rū­ pi­ni­mą su­kė­lė du ypa­tin­gi ob­jek­tai. Tai Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­samb­lis ir Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas Vil­niu­ je. Pa­tik­ri­ni­mus tę­si­me, kad nu­sta­ ty­tu­me vi­sus ga­li­mus pa­žei­di­mus ir tai, kaip juos pa­ša­lin­ti. – Ar tai reiš­kia, kad jei­gu kil­tų gais­ras Pa­žais­ly­je, lauk­tų pa­ na­šūs tra­giš­ki pa­da­ri­niai, kaip ir Ty­tu­vė­nuo­se? – Bai­su apie tai pa­gal­vo­ti ir kal­ bė­ti... At­ro­do, kad iš 3 mln. li­tų, šie­ met Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­tui ski­ria­mų baž­ny­čioms tvar­ ky­ti, ne­men­ką da­lį lė­šų teks skir­ti

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ne su­pla­nuo­tiems re­mon­tams, bet prieš­gais­ri­nei sig­na­li­za­ci­jai, sau­ gos sis­te­moms dieg­ti ir jos tin­ka­ mam vei­ki­mui už­tik­rin­ti. – Gal trūks­ta ko­kių nors tai­syk­ lių, tei­sės ak­tų? – Ne­ma­nau. Įvai­rių prieš­gais­ri­nės ir ki­to­kios sau­gos lai­ky­mo­si kul­tū­ ros ob­jek­tuo­se tai­syk­lių yra gau­ sy­bė, jos la­bai de­ta­lios. Vien to­kių tei­sės ak­tų pa­va­di­ni­mai su­ra­šy­ti į še­šis pus­la­pius. Va­di­na­si, pa­čių tai­syk­lių ne­trūks­ta. Ma­tyt, trūks­ ta at­sa­ko­my­bės ir su­pra­ti­mo, kad prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų bū­ti­na lai­ky­tis prin­ci­pin­gai ir pre­ ci­ziš­kai. Prie­šin­gu at­ve­ju, ne­duok Die­ve, tra­ge­di­jos ga­li kar­to­tis. – Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis spė­ja, kad ki­tas ob­jek­tas, ku­ris ga­li už­si­deg­ti, bus baž­ny­ti­nio pa­vel­do an­samb­lis Pa­ber­žė­je. Tai tie­sa? – Po gais­ro Ty­tu­vė­nuo­se ga­vo­me Pa­ber­žės se­niū­no laiš­ką, ku­ria­me ra­šo­ma, kad jei­gu vie­tos baž­ny­čio­je kil­tų gais­ras, ug­nia­ge­siai va­žiuo­tų iš ga­na to­li ir ga­na il­gai. Per tą lai­ ką, kol jie va­žiuo­tų, ug­nis ga­lė­tų su­ nai­kin­ti ne­ma­žai pa­vel­do ver­ty­bių. – Tai ką da­ry­ti, kad to­kios tra­ ge­di­jos kaip Ty­tu­vė­nuo­se, o anks­čiau ir La­ba­no­ro baž­ny­ čio­je, ne­pa­si­kar­to­tų? – Pa­dės tik at­sa­ko­my­bė ir su­vo­ki­ mas, kad bū­ti­na vi­sais bū­dais sau­go­ ti kul­tū­ros pa­vel­dą. Į sau­gos klau­si­ mus ne­tu­ri bū­ti žiū­ri­ma pro pirš­tus.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, vasario 4, 2012

OMX Vilnius

+0,61 %

OMX Riga

+0,01 %

4

mln. litų Lie­tu­vos mui­ti­nei kai­na­vo mo­bi­li rent­ge­no sis­te­ma.

ekonomika

OMX Tallinn

+1,17 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Kai­nos au­go spar­čiau­siai

€

Per me­tus de­šim­ta­da­liu pa­di­dė­ju­sios Lie­ tu­vos ga­min­to­jų pro­duk­ci­jos kai­nos per­nai gruo­dį, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, au­go la­biau­siai. Pa­ly­gin­ti su 2010 m. gruo­džiu, jos per­nai pa­di­dė­jo 9,5 pro­c. Ant­ro­je vie­to­je li­ko Lat­vi­ ja, kur kai­nos šok­te­lė­jo 8,9 pro­c., tre­čio­je – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja (8,2 pro­c.). Pra­mo­nės pro­ duk­ci­ja per me­tus at­pi­go tik Šve­di­jo­je (3,1 pro­c.), o vi­so­se ES ša­ly­se už­fik­suo­tas vi­du­ ti­nis 4,9 pro­c. kai­nų ki­li­mas.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1253 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1474 JAV do­le­ris 1 2,6190 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6269 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9351 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2476 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5181 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6795 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8623

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–1,3479 % –0,3292 % –0,9942 % –0,3301 % –0,0324 % +0,9795 % +0,2218 % –0,2253 % –0,1500 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,74

4,60

2,39

„Kvis­ti­ja“

4,66

4,54

2,37

„Va­koil“

4,73

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,63 dol. už 1 brl. 113,67 dol. už 1 brl.

Per šal­čius – į e. par­duo­tu­vę Už šil­tų na­mų lan­gų siau­čian­tis spei­gas kei­čia gy­ven­to­jų ap­si­pir­ki­mo įpro­čius. Pri­rei­kus įsi­gy­ti bū­ti­niau­sių mais­to pro­duk­tų ir ki­tų nea­ti­dė­lio­ti­nų pre­kių gelbs­ti e. par­duo­tu­vės.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Pri­rei­kė apsipirkti internete

„Au­to­mo­bi­lio neuž­si­ve­du, iki par­ duo­tu­vės to­li, ma­žų vai­kų pa­lik­ ti nė­ra kam, bet iš ba­do ne­mirš­tam. Kaž­ka­da bu­vau už­sa­kiu­si mais­ to pro­duk­tų į na­mus, už­klu­pus šal­ čiams ir su tuo su­si­ju­siems ne­pa­to­ gu­mams te­ko tai pri­si­min­ti. Jau ke­lis kar­tus mais­to pir­kau e. par­duo­tu­vė­ je“, – pa­sa­ko­jo tri­jų vai­kų ma­ma vil­ nie­tė Vi­li­ja. Nors pa­pras­tai ap­si­per­ ka tra­di­ciš­kai, ji sa­ko pa­ste­bė­ju­si e. par­duo­tu­vės pra­na­šu­mų. „Su­tau­pau ne tik lai­ko, bet ir pi­ni­gų. E. par­duo­ tu­vė­je per­ku tik tai, ko man rei­kia. Nep­ri­si­de­du jo­kių im­pul­so pre­kių. Taip pat li­kau ma­lo­niai nu­ste­bin­ ta – nors mė­są, dar­žo­ves ar vai­sius ren­kuo­si ne pa­ti, jie bū­na ypač švie­ži ir ge­ros pre­ki­nės iš­vaiz­dos“, – įspū­ džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. Pa­sak e. par­duo­tu­vės pir­kė­jos, pir­mo­mis šal­tos žie­mos die­no­mis ry­te už­sa­ky­tą mais­tą kur­je­ris at­ ve­žė dar tą pa­čią die­ną, ta­čiau esą vė­liau už­sa­ky­mų lai­kas prail­gė­jo. „Ne­pa­to­gu­mų tai ne­su­ke­lia, nes už­sa­kant nu­ro­do­mas pri­sta­ty­mo lai­kas. Kai pa­klau­siau kur­je­rio, jis sa­kė, kad tu­ri la­bai daug dar­bo šio­ mis šal­to­mis die­no­mis“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vė. Vežios visą savaitgalį

Tei­gia­ma, kad sau­sio pa­bai­go­ je pra­si­dė­jus šal­čiams vie­nin­te­ lė­je Lie­tu­vo­je maž­me­ni­nio tink­lo „Ma­xi­ma“ e. par­duo­tu­vė­je lan­ky­ to­jų pa­dau­gė­jo ket­vir­ta­da­liu. „Aki­vaiz­du, kad per šal­čius žmo­ nės ieš­ko ga­li­my­bių, kaip ma­žiau ei­ti iš na­mų, to­dėl ir ren­ka­si mais­to pri­sta­ty­mą į na­mus. Šiuo me­tu iš­ nau­do­ja­me vi­sus sa­vo pa­jė­gu­mus, kad pre­kės bū­tų iš­ve­žio­tos vi­siems no­rin­tiems vil­nie­čiams. Nors įpras­ tai už­sa­ky­mą ga­li­me įvyk­dy­ti per po­rą va­lan­dų, šiuo me­tu ar­ti­miau­ sias lais­vas lai­kas yra tik pir­ma­die­ nį, vi­sas šis sa­vait­ga­lis, ku­ris pa­gal pro­gno­zes nu­ma­to­mas šal­tas, jau už­pil­dy­tas, to­dėl ieš­ko­si­me ir pa­ pil­do­mų ga­li­my­bių, kad pa­tei­sin­ tu­me vi­sų klien­tų lū­kes­čius“, – sa­ kė Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čie­nė, bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne. Tei­gia­ma, kad vil­nie­ čiams pro­duk­tus kas­dien iš­ve­žio­ ja še­ši spe­cia­liai įreng­ti au­to­mo­bi­ liai, ku­rie pre­kes ga­be­na iš Vil­niaus

„Ak­ro­po­lio“. Tei­gia­ma, kad jau me­ tus vei­kian­čio­je e-ma­xi­ma.lt par­ duo­tu­vė­je kas­dien ap­si­per­ka iki 170 vil­nie­čių. Vi­du­ti­nė pir­ki­nių krep­še­ lio kai­na – 200 li­tų. Pristato to­liau nuo mies­tų

Dau­giau­sia kū­di­kiams skir­to­mis ir bui­ti­nė­mis pre­kė­mis pre­kiau­jan­čios e. par­duo­tu­vės as­sor­ti.lt di­rek­to­rius Ver­ne­ris Pugž­lys sa­kė šio­mis die­no­ mis pa­ste­bė­jęs 20 pro­c. išau­gu­sią e. pre­ky­bą. „Vyk­dy­ti klien­tų už­sa­ky­ mus su­spė­ja­me, nes sam­do­me kur­ je­rių tar­ny­bą, ku­ri mū­sų klien­tams pre­kes iš­ve­žio­ja vi­so­je Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu kas­dien ap­si­per­ka apie 200 pir­kė­jų, ak­ty­viau­si – did­mies­ čių gy­ven­to­jai“, – pa­sa­ko­jo V.Pugž­ lys. Vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kian­čios e. mais­to pro­duk­tų par­duo­tu­vės, val­ do­mos bend­ro­vės „Pre­kių ba­zė“, di­rek­to­rius Da­rius Ja­siu­lis ne­pas­ te­bė­jo, kad dėl šal­čių bū­tų at­si­ra­dę dau­giau klien­tų, ta­čiau esą e. pre­ ky­ba vis po­pu­lia­rė­ja. „Gal­būt ne­su­lau­kė­me di­des­nio klien­tų skai­čiaus, nes par­duo­da­ me kon­ser­vuo­tus, il­gai ga­lio­jan­čius mais­to pro­duk­tus, to­kių da­ly­kų kaip duo­nos ar pie­no klien­tai pas mus ne­ nu­si­pirks. Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai – bend­ro­vės ir ato­kes­nė­se vie­to­vė­se gy­ve­nan­tys žmo­nės. Jiems į na­mus at­ve­ža­me pa­grin­di­nių mais­to pro­ duk­tų: alie­jaus, ma­ka­ro­nų, mil­tų ir kt.“, – pa­sa­ko­jo D.Ja­siu­lis. Karš­tą mais­tą ga­ran­tuo­ja

Šio­mis šal­to­mis die­no­mis žmo­nės in­ter­ne­tu už­si­sa­ko ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir pa­ga­min­tų pa­tie­ ka­lų. Kai lau­ke spau­džia šal­tu­kas, esą dau­giau už­sa­ky­mų su­lau­kia ir pi­ce­ri­jų tinklo „Či­li“ už­sa­ky­mų cent­ras. „Už­sa­ky­mai la­bai šok­te­lė­ jo aukš­tyn. Pas­te­bė­jo­me, kad dau­ giau karš­to mais­to ve­ža­me ne tik į na­mus, bet ir per pie­tus į įvai­rias įstai­gas. Aki­vaiz­du, kad tik tu­rė­da­ mi rim­tą prie­žas­tį žmo­nės ki­ša no­ sį iš na­mų“, – sa­kė Da­nu­tė La­šai­tė, bend­ro­vės „Či­li Hol­dings“ rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė. Pak­laus­ta, ar klien­tai ga­li ti­kė­tis, kad mais­tas ne­spės at­šal­ti, D.La­šai­tė pa­ti­ki­no, jog spe­cia­liuo­se krep­šiuo­se ve­ža­ mas mais­tas neat­šą­la net esant ga­ na že­mai lau­ko tem­pe­ra­tū­rai. Šil­dy­tu­vas – tie­siai į na­mus

At­ša­lus orams suak­ty­vė­jo ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir ki­tų pre­kių

25 proc.

pa­dau­gė­jo e. par­ duo­tu­vių lan­ky­to­jų at­ša­lus orams. e. pre­ky­ba. Kaip pa­sa­ko­jo bend­ ro­vės „Se­nu­kų pre­ky­bos cent­ ras“ Elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos sky­ riaus va­do­vė Gin­ta­rė Jo­di­kai­tie­nė, nuo sau­sio pa­bai­gos e. par­duo­tu­ vės e-se­nu­kai.lt už­sa­ky­mų skai­čius išau­go 43 pro­c. „Di­džiau­sias už­sa­ky­mų srau­tas yra iš Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Bir­žų, Ši­lu­tės ir Pa­ne­vė­žio mies­tų ir ra­jo­nų. E. par­duo­tu­vė­je la­biau­ siai pa­di­dė­jo čiuo­ži­mo pre­kių, du­ ji­nių oro šil­dy­tu­vų, aku­mu­lia­to­rių, elekt­ro­ni­nių ra­dia­to­rių, snie­go va­ ly­mo įran­kių, mai­ti­ni­mo šal­ti­nių, skal­dy­mo ir ka­po­ji­mo kir­vių par­ da­vi­mas“, – var­di­jo G.Juo­di­kai­tie­ nė. Pa­sak jos, nors už­sa­ky­mų pa­ dau­gė­jo, e. par­duo­tu­vė­je dau­giau per­ka jau anks­čiau už­si­re­gist­ra­vę klien­tai, nau­jų skai­čius išau­go vos 3 pro­c. Ku­ria­si van­giai

Pa­sak e. par­duo­tu­vės as­sor­ti.lt va­ do­vo V.Pugž­lio, Lie­tu­vo­je dar ne­su­ si­for­ma­vę pir­ki­mo e. par­duo­tu­vė­ je įpro­čiai. „Daž­niau­siai pirk­da­mi in­ter­ne­tu žmo­nės ieš­ko nuo­lai­dų, ap­si­pir­ki­mo pa­to­gu­mas jiems nė­ra prio­ri­te­tas, kaip dau­ge­ly­je ki­tų pa­ sau­lio ša­lių“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Dėl šios prie­žas­ties tra­di­ci­nės par­duo­tu­vės ne­sku­ba kel­tis į e. erd­vę. Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­ sto­vės ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­gos Ma­laš­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, žings­nis į e. pre­ky­bą Vil­niu­je pa­si­tei­si­no, bet plės­tis į ki­tus mies­tus kol kas ne­ ke­ti­na­ma. Pre­ky­bos in­ter­ne­tu au­gi­mą pa­ ste­bin­tys ki­ti maž­me­ni­nės pre­ky­ bos tink­lai taip pat dar ne­tu­ri pla­ nų kurti e. parduotuves. „Ste­bi­me, kaip var­to­to­jai prii­ma šią nau­jo­vę, kaip e. pre­ky­bos sis­te­mą tai­ko ki­ ti, ak­ty­viai do­mi­mės jos ga­li­my­bė­ mis. Ta­čiau ar­ti­miau­siu me­tu pa­tys pre­ky­bos in­ter­ne­tu vyk­dy­ti ne­pla­ nuo­ja­me“, – sa­kė Dai­nius Dun­du­ lis, bend­ro­vės „Nor­fos maž­me­na“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Pa­to­gu: įpras­tai Lie­tu­vo­je e. par­duo­tu­vių pa­slau­go­mis kas­dien nau­do­

ja­si vos ke­li šim­tai žmo­nių, ta­čiau pa­spau­dus šal­tu­kui ap­si­pirk­ti ne­i­šei­nant iš na­mų ta­po pa­to­gu dar di­des­nei da­liai žmo­nių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

tema

Gy­ve­ni­mą nu­lė­mė šir­dis Jie su­gu­lė į di­džiu­lį al­bu­ 1 mą „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma“ (iš­lei­do R.Pak­nio lei­dyk­la), ku­rio

pri­sta­ty­mo šven­tė praė­ju­sį tre­ čia­die­nį įvy­ko Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je Vil­niu­je. Į kny­gos pri­ sta­ty­mą S.Kuz­ma, ly­di­mas žmo­ nos Li­dos, at­vy­ko tie­siai iš San­ta­ riš­kių kli­ni­kų. Skulp­to­rių at­ly­dė­jo ir bū­rys me­di­kų – drau­gais ta­pu­ sių šir­dies chi­rur­gų. „Skulp­to­rius be bend­ruo­me­nės ne­ga­li eg­zis­tuo­ti – jis su­si­jęs su tau­ta, su žmo­nė­mis, ne tik su ar­ ti­mai­siais. Kai tam­pi vie­nu bend­ru kū­nu su tau­tos li­ki­mu, ta­da ga­li­ma gal­vo­ti apie skulp­to­riaus kū­ry­bi­ nį dar­bą. Bet ma­no dar­bai nie­ka­da ne­bū­tų pa­ju­dė­ję, jei­gu ne šir­dies chi­rur­gai – jie ma­ne kū­rė vi­są lai­ ką. Kiek­vie­nas ma­no dar­bas su­si­ jęs su di­de­lė­mis me­di­ci­nos in­ves­ti­ ci­jo­mis“, – ne­slė­pė S.Kuz­ma. Me­n i­n in­kas pri­s i­m i­n ė, kaip žmo­nės Pa­ne­vė­žy­je su­rė­mė pe­ čius, kad iš­kil­tų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Alek­sand­ro skulp­tū­ ra. Ir ji iš­ki­lo ste­buk­lin­gu bū­du – per de­vy­nis mė­ne­sius, kai per tiek lai­ko skulp­tū­ro­je be­veik neį­ma­no­ ma nie­ko pa­da­ry­ti. Ga­li­ma ma­ny­ ti, kad tai – mis­ti­ka. „Kar­tais pa­jun­tu, kad žmo­nių su­ si­tel­ki­mas duo­da tiek jė­gų, to­kia ad­ re­na­li­no aud­ra iš­tin­ka, kad pa­ts ne­ ži­nai, kaip pa­da­rai tą dar­bą. Gal­būt pa­ju­tau tą – vie­ny­bės su žmo­nė­mis – pul­sa­vi­mą. Jau­čiuo­si kaip bend­ras vi­sų kū­nas“, – sa­kė S.Kuz­ma. Tap­ti me­ni­nin­ku – la­bai sun­kus ke­lias. Anot pa­šne­ko­vo, neuž­ten­ ka ga­bu­mų, neuž­ten­ka pa­stan­gų, neuž­ten­ka pra­kai­to. Rei­kia šio to dau­giau, kad ži­no­tum, jog tas pa­ šau­ki­mas skir­tas tau. Ki­ta ver­tus, kad su­vok­tum, ką tu­ri dirb­ti. Skau­du dėl Lie­tu­vos

Kū­ry­ba: an­ge­lo sar­go pa­ly­tė­tas ne tik skulp­to­riaus S.Kuz­mos gy­ve­ni­

mas, bet ir jo kū­ri­niai – grakš­tūs, šil­ti, dva­sin­gi, nu­glu­din­ti iki to­bu­lu­mo, tu­rin­tys są­sa­jų su lie­tu­vių liau­dies me­nu ir ri­tua­lais. Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se esan­čiai Sau­sio 13-osios au­kų ka­pa­vie­tei skulp­to­rius iš­ka­lė „Pie­tą“. Įė­ji­mą į Na­cio­na­li­nį dra­mos teat­rą pa­ženk­li­no „Mū­zo­mis“, o at­ kur­tas šven­tų­jų sta­tu­las už­kė­lė ant Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros sto­go.

Si­mo­no Švit­ros ir Arū­no Bal­tė­no nuo­tr.

Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas S.Kuz­ma su­ren­gė tik vie­ną per­so­ na­li­nę pa­ro­dą – 1996 m. Vil­niaus „Var­tų“ ga­le­ri­jo­je. Pas­kui ne­puo­ lė į drau­gys­tes su ga­le­ri­jo­mis. Nei vals­ty­bė, nei mu­zie­jai iš me­ni­nin­ko nė­ra nu­pir­kę nė vie­no dar­bo. Dau­ gu­ma jo kū­ri­nių iš­si­bars­tę po Lie­

tu­vą ir pa­sau­lį – juos pri­me­na tik fo­tog­ra­fi­jos dai­li­nin­ko dirb­tu­vė­je. S.Kuz­ma – sa­vi­to sti­liaus skulp­ to­rius. Jo skulp­tū­ros tu­ri są­sa­jų su liau­dies me­no pa­vyz­džiais, daž­na pri­me­na tam tik­rą ri­tua­lą.

Sta­nis­lo­vas Kuz­ma:

Gal blo­gai at­lie­ku sa­ vo mi­si­ją? Juk me­ni­ nin­kai tu­ri kel­ti tau­ tos dva­sią ir ją ves­ti pir­myn.

Ne­ma­žai me­tų, kai Šiau­liuo­se įsi­kū­rė S.Kuz­mos „Šau­lys“ – ge­ riau­sių spor­ti­nin­kų sim­bo­lis. Vil­ niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se esan­čiai Sau­sio 13-osios au­kų ka­pa­vie­tei skulp­to­rius iš­ka­lė „Pie­tą“. Įė­ji­mą į Na­cio­na­li­nį dra­mos teat­rą pa­ženk­ li­no „Mū­zo­mis“, o at­kur­tas šven­ tų­jų sta­tu­las už­kė­lė ant Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros sto­go. Pro du pa­sta­ ruo­sius kū­ri­nius praei­nu kas­dien – jie se­niai ta­po Vil­niaus erd­vių da­li­ mi. Tai – pa­grin­di­nis jų mu­zie­jus. Sak­ra­l i­n io me­n o pa­v yz­d žių S.Kuz­m a su­k ū­r ė baž­ny­č ioms: Elekt­rė­nų baž­ny­čią puo­šia jo „Pri­ si­kė­lęs Kris­tus“, Ni­dos – „Nuk­ry­ žiuo­ta­sis“. O kur dar ant­ka­pi­niai pa­mink­lai ir ma­žo­sios skulp­tū­ros? Sta­nis­lo­vas iš­ka­lė pa­mink­lus ra­ šy­to­jai Jur­gai Iva­naus­kai­tei, dai­ni­ nin­kei Bi­ru­tei Al­mo­nai­ty­tei ir dar bū­re­liui iš­ke­lia­vu­sių į ana­pi­lį. Per du de­šimt­me­čius Lie­tu­va ta­ po vi­siš­kai ki­to­kia – žmo­nės ne­su­ du­ria ga­lo su ga­lu, pa­lie­ka tė­vy­nę, emig­ruo­ja. Juk žu­vu­sie­ji Sau­sio 13ąją ne dėl to­kios Lie­tu­vos ko­vo­jo. Ar me­ni­nin­kas ne­nu­si­vy­lė Lie­tu­va? „Skau­du, kad ši­taip yra. Bet ti­ kiu, kad pri­si­kė­li­mo grū­dai iš­ sprogs. Gal blo­gai at­lie­ku sa­vo mi­si­ją? Juk me­ni­nin­kai tu­ri kel­ ti tau­tos dva­sią ir ją ves­ti pir­myn. Kai po­li­ti­kai to ne­be­ga­li pa­da­ry­ti, tu­ri at­si­ver­ti vi­siš­kai ki­tos ga­lios.

Ir ti­kiu, kad tos ga­lios at­si­vers“, – vy­lė­si S.Kuz­ma. Lau­kia šir­dies do­no­ro

Skulp­to­rius daug me­tų ko­vo­jo už sa­vo svei­ka­tą – už sa­vo gy­ve­ni­mą. At­ro­do, kad šir­dis jam bu­vo skir­ ta pa­čios lem­ties, kad toks skulp­ to­riaus li­ki­mas. Tu pa­sveik­si, bet pa­skui dirb­si, nes tau skir­ta kū­rė­ jo mi­si­ja. Ta­čiau jo šir­dis ne­be­no­ri plak­ti kū­ry­bos rit­mu. S.Kuz­ma nuo rug­ sė­jo lau­kia šir­dies do­no­ro. Praė­ju­ siais me­tais skulp­to­rius li­go­ni­nė­se pra­lei­do aš­tuo­nis mė­ne­sius. „At­si­sa­ko jo šir­du­tė to­liau dirb­ ti, – liūd­nai iš­ta­rė me­ni­nin­ko žmo­ na L.Kuz­mie­nė. – Gy­dy­to­jai la­bai sten­gia­si – at­li­ko ke­lias ope­ra­ci­ jas: į šir­dį įdė­jo ke­lis sten­tus, pa­ kei­tė sti­mu­lia­to­rių. Ta­čiau pro­gno­ zės to­kios, kad ki­to ke­lio nė­ra, tad lau­kiam do­no­ro. Ba­dau­ja sme­ge­ nys, ba­dau­ja kū­nas – jis vi­sas su­ blo­go, ei­na į ty­lu­mą.“ 1978 m. skulp­to­riui bu­vo pa­ keis­ti du šir­dies vož­tu­vai. Su­dė­ tin­gą ope­ra­ci­ją at­li­ko pro­fe­so­riai Al­gi­man­tas Mar­cin­ke­vi­čius, Vy­ tau­tas Sir­vy­dis ir Gied­rius Už­da­ vi­nys. Ta­da S.Kuz­mai bu­vo 31-i, o šian­dien – 64-eri. „Sta­sys – tai me­di­kų še­dev­ras. Šir­ dies chi­rur­gi­jo­je – dau­gy­bė moks­lo nau­jie­nų, to­dėl me­di­kai nuo­lat to­bu­ li­no tą sa­vo še­dev­rą. Ope­ruo­ta jo šir­ dis dir­ba ke­lis de­šimt­me­čius, o ku­rį lai­ką – ir virš­va­lan­džius. Ne tik Sta­ sio gy­ve­ni­mas uni­ka­lus. Jis pa­ts uni­ ka­lus me­di­ci­nos pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ ko­jo L.Kuz­mie­nė. Kal­bos apie gy­ve­ni­mo pra­smę

Jis vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo stip­rus, dar­bin­gas – klus­niai ir azar­tiš­ kai vyk­dė Aukš­čiau­sio­jo jam skir­tą mi­si­ją. Svei­kas žmo­gus tiek ne­pa­ da­ro, kiek pa­da­rė S.Kuz­ma po šir­ dies ope­ra­ci­jos. Prieš ope­ra­ci­ją jis ne­bu­vo nei ypač ta­len­tin­gas, nei ži­no­mas, nei gar­sus. Da­bar jis taip pat ne­sto­ko­ja kū­ry­ bi­nių min­čių ir po­lė­kio: „Kol esam gy­vi – dir­bam. Jei­gu gy­ven­siu, bus staig­me­nų.“

„Ne­la­bai ti­kė­jau­si sa­vo gy­ve­ni­me tą kny­gą pa­ma­ty­ti“ Lai­ma Že­mu­lie­nė Al­bu­mo „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma“ pri­ sta­ty­mo va­ka­ras įvy­ko praė­ju­ sį tre­čia­die­nį Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je Vil­niu­je. Ne­pai­sy­da­mi šal­čių, čia su­plau­kė gau­sy­bė Sta­ nis­lo­vo Kuz­mos ta­len­to ger­bė­jų: me­ni­nin­kų ir ne me­ni­nin­kų, bi­čiu­ lių, drau­gų, gi­mi­nai­čių, šir­dies chi­ rur­gų, il­gus me­tus gy­džiu­sių ir tau­ so­ju­sių jo sveik­atą. Pa­si­ju­to lyg bū­tų mi­ręs

„Al­bu­mu esu pa­ten­kin­tas 120 pro­ cen­tų“, – iš­vy­dęs lei­di­nį apie sa­ve ir pa­gau­tas emo­ci­jų, lei­dė­jui Rai­mon­ dui Pak­niui sa­kė skulp­to­rius. „Al­bu­mas pra­no­ko ma­no lū­kes­ čius. Kri­tiš­kai žiū­rė­jau į sa­vo dar­ bų komp­lek­tą. Ma­nau, kad Izao­ kas Zi­bu­cas ir Arū­nas Bal­tė­nas pa­da­rė nuo­sta­bų dar­bą“, – kny­ gos pri­sta­ty­mo va­ka­re kal­bė­jo pa­ ts S.Kuz­ma.

Al­bu­mą „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma“ iš­lei­do R.Pak­nio lei­dyk­la. Skulp­ to­riaus kū­ri­nius jam nu­fo­tog­ra­fa­vo A.Bal­tė­nas. Al­bu­mo di­zai­ną su­kū­rė Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis Kuz­mų moks­lo drau­gas dar iš tuo­me­tės M.K.Čiur­ lio­nio me­no mo­kyk­los lai­kų I.Zi­bu­ cas. Įžan­gi­nį straips­nį pa­ra­šė jau­no­ sio­s kar­tos me­no­ty­ri­nin­kas Kęs­tu­tis Ša­po­ka. Kny­go­je pa­teik­ta ir pa­ties skulp­to­riaus min­čių.

Da­bar, kai į al­bu­mą žiū­riu, jau­čiuo­si, tar­ si jau bū­čiau mi­ręs. „Tai – kny­gos at­si­ra­di­mo šven­tė. Į kny­gą žiū­riu kaip į me­no kū­ri­nį, ku­ris pa­ro­do me­ni­nin­ką, kaip pats ne­si­ti­ki ir neį­si­vaiz­duo­ji. Ne­la­bai ti­kė­jau­si sa­vo gy­ve­ni­me tą kny­gą pa­ma­ty­ti. To­dėl da­bar, kai į ją žiū­

riu, jau­čiuo­si, tar­si jau bū­čiau mi­ ręs“, – po­kšta­vo S.Kuz­ma ir kar­tu dė­ko­jo lei­dė­jams, rė­mė­jams, drau­ gams, ku­rie jį rė­mė prie sie­nos tą kny­gą pareng­ti. Su­si­pa­ži­no su au­to­riu­mi

„Sta­sys, reng­da­mas tą kny­gą, pa­ sa­kė, kad ne­si­no­ri jo­kių komp­ li­men­tų. Te­gul žmo­nės ją ver­ti­ na pa­gal dar­bus, o ne pa­gal kie­no nors su­for­muo­tą nuo­mo­nę. Mums pa­si­se­kė – lei­dyk­la pa­rin­ko jau­ną me­no­ty­ri­nin­ką. Mes jo ne­pa­žįs­ta­ me, nei Sta­sys, nei aš su juo ne­sa­ me bend­ra­vę. Tai bus ob­jek­ty­viau­ sias po­žiū­ris į žmo­gų, pri­klau­san­tį ne tai kar­tai, ku­ri šian­dien reiš­kia­si vi­sa jė­ga“, – pa­sa­ko­jo skulp­to­riaus žmo­na, taip pat me­ni­nin­kė – ke­ra­ mi­kė Li­da Kuz­mie­nė. Tik tą va­ka­rą S.Kuz­ma su­si­pa­ži­ no su įžan­gi­nį straips­nį apie jį pa­ ra­šiu­siu K.Ša­po­ka, ir jie vie­nas ki­ tam pa­spau­dė ran­ką.

Al­bu­me „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma“ me­no ger­bė­jai pa­ma­tys Šiau­liuo­se įkur­din­tą skulp­tū­rą „Šau­lys“, sau­ sio 13-osios au­koms Vil­niaus An­ ta­kal­nio ka­pi­nė­se iš­kal­tą „Pie­tą“, įė­ji­mą į Na­cio­na­li­nį dra­mos teat­ rą puo­šian­čias „Mū­zas“ ir dau­ge­ lio ki­tų kū­ri­nių fo­tog­ra­fij­ as. Skai­ty­to­jai ras ir ne­ma­žai sak­ ra­li­nio me­no pa­vyz­džių, ku­riuos S.Kuz­ma su­kū­rė ke­lioms Lie­tu­vos kai­mų ir mies­tų baž­ny­čioms, ant­ ka­pi­nių pa­mink­lų ži­no­miems ša­lies žmo­nėms ir ma­žų­jų skulp­tū­rų. Iš­leis­ti pa­ra­gi­no vers­li­nin­kai

Be­ne prieš dve­jus me­tus skulp­to­riui pa­si­tai­kė pui­kūs už­sa­ko­vai – vers­ li­nin­kai Bi­ru­tė ir Vir­gi­ni­jus Kan­ taus­kai. Kai S.Kuz­ma bai­gė už­sa­ ky­tą skulp­tū­rą, jie pa­si­tei­ra­vo: „O kur al­bu­mas apie jus?“ Skulp­to­ rius at­sa­kęs, kad tai daug kai­nuo­ja, kad da­bar – eko­no­mi­nė kri­zė. Ta­ čiau vers­li­nin­kai pa­ra­gi­no: „Jūs tik

or­ga­ni­zuo­kit. Mes pa­dė­sim.“ Kan­ taus­kai pa­rė­mė al­bu­mo lei­dy­bą, pa­skui su­ra­do ir dau­giau rė­mė­jų. „Kai Izao­kas ma­ke­ta­vo kny­gą, pa­ lai­kė­me su juo ry­šį elekt­ro­ni­niu pa­štu, – pa­sa­ko­jo skulp­to­riaus žmo­na Li­da. – Jis at­siun­tė ke­lis ma­ke­tus. Dis­ku­ta­vo­me, ku­rių kū­ri­nių rei­kė­tų, ku­rių ga­li­ma ne­ro­dy­ti, nes fo­tog­ra­fas A.Bal­tė­nas nuo­trau­kų pa­tei­kė daug – vis­ką la­bai ati­džiai fik­sa­vo dve­ jus me­tus. Di­zai­ne­ris pa­da­rė švie­sią kny­gą – pa­ju­to Sta­sio esy­bę.“ Anot L.Kuz­mie­nės, skulp­to­riaus dar­bas – sun­kus, ap­stu dul­kių, pra­kai­to, o kny­go­je vis­kas kaip šven­tė – at­ro­ do, kad to nė­ra. S.Kuz­mos dar­bai – grakš­tūs, švel­nūs, pa­ky­lė­ti. „P.Pak­nio lei­dyk­la da­rė vis­ką, kad kny­ga išei­tų pui­ki“, – džiau­ gė­si L.Kuz­mie­nė. „Da­rant tą kny­gą aš pra­dė­jau su­ vok­ti, kad al­bu­mas – at­ski­ra spe­ ci­fik ­ a, tai – kny­gos me­no da­lis“, – sa­kė S.Kuz­ma.

11

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

tema

Dar­bo­vie­tė: sa­vo skulp­tū­ras S.Kuz­ma Vil­niaus Užu­py­je esan­čio­je dirb­tu­vė­je su­kū­rė iš mar­mu­ro, gra­ni­to, me­džio, ma­mu­to il­čių. Vie­no nau­jau­sių jo dar­bų – įsi­my­lė­ju­sios ka­ra­lie­nės

Bar­bo­ros – gip­si­nis dar­bo mo­de­lis.

Pats nau­jau­sias S.Kuz­mos dar­ bas – „Vi­zi­ja“. „Vėl ar­tė­ja gy­ve­ni­mo lū­žis. Vi­sa­ da prieš gy­ve­ni­mo lū­žį ku­riu „Vi­ zi­ją“. Prieš šir­dies ope­ra­ci­ją da­riau tam­sią „Vi­zi­ją“, o da­bar lau­kia ki­ ti da­ly­kai – da­rau švie­sią. Ta­me yra fa­ta­liš­ku­mo“, – sa­kė me­ni­nin­kas. Gal dėl to žmo­gus ope­ruo­ta šir­di­ mi tiek daug su­kū­rė, kad ša­lia bu­ vo ji – Li­da? Ta­čiau ji ne­lin­ku­si dė­ lio­ti sau „paukš­čiu­kų“, esą ar ša­lia bū­tų bu­vu­si ji, ar ki­ta mo­te­ris, vis tiek kas nors bū­tų bu­vę ša­lia. Taip gy­ve­ni­me išė­jo – juo­du, paaug­liai, kar­tu mo­kė­si tuo­me­tė­je M.K.Čiur­ lio­nio me­no mo­kyk­lo­je, pa­skui – Dai­lės ins­ti­tu­te, dau­ge­lį me­tų bu­vo ar­ti vie­nas ki­to. „Šian­dien į li­go­ni­nę va­žia­vau tik vie­ną kar­tą“, – kal­tai sa­kė Li­da. Bū­da­vo, jis blo­gai jau­čia­si: ir val­gy­ ti ne­ga­li, ir ke­pe­nys at­si­sa­ko dirb­ ti, ir inks­tai strei­kuo­ja. Ta­da Li­da sė­da į ma­ši­ną ir le­kia į li­go­ni­nę per

Arū­no Bal­tė­no nuo­tr.

die­ną ke­lis kar­tus. Nu­ve­ža val­gy­ti – to, ką mėgs­ta ir ga­li, ir su­mai­ti­na nors po ke­le­tą šaukš­tų. Kai Sta­sys jau­čia­si ge­riau, su­ tuok­ti­niai kal­ba­si apie gy­ve­ni­ mo pra­smę. Ar yra pra­smė to­liau gy­ven­ti? Kiek dar ga­li­ma gy­ven­ ti, kiek dar ga­li­ma no­rė­ti iš gy­ve­ ni­mo? Skulp­tū­rų pa­da­ry­ta, vai­kai užau­gin­ti, anū­kų jau yra. Tai kam gy­ven­ti – tam, kad mo­kes­čius mo­ kė­tų? Kai S.Kuz­ma taip pe­si­mis­tiš­ kai dės­to sa­vo min­tis, žmo­na jam sa­ko, kad ateis pa­va­sa­ris, kad jie dar išeis ant ža­lios pie­vos, pa­sė­ dės, pa­si­šil­dys sau­lė­je. Anks­čiau jis la­bai mė­go pa­si­vaikš­čio­ti po Kal­ nų par­ką. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu Li­da jį nu­vež­da­vo į Bel­mon­tą. Ten nė­ ra jo­kių laip­tų – ga­li ly­gia pie­ va vaikš­čio­ti pa­lei Vil­ne­lę, žiū­rė­ti, kaip kren­ta kriok­lys. To­kios bu­vo jų pra­mo­gos praė­ju­sią va­sa­rą, kai Sta­sys ne­gu­lė­da­vo li­go­ni­nė­je.

Li­da Kuz­mie­nė:

Sta­sys – tai me­di­kų še­ dev­ras. Šir­dies chi­rur­ gi­jo­je – dau­gy­bė moks­ lo nau­jie­nų, to­dėl me­di­kai nuo­lat to­bu­li­ no tą sa­vo še­dev­rą. Po­lė­kio ir jaus­mų žmo­gus

Lai­min­giau­sios Kuz­mų die­nos bū­ da­vo ta­da, kai Sta­sys dir­bo. Ir kai pa­sveik­da­vo po li­gų. S.Kuz­ma žmo­ nai daž­nai pa­sa­ko­da­vo apie bū­si­mą dar­bą. Li­da pir­mo­ji pa­ma­ty­da­vo jo dar­bų ma­ke­tus. Ir kaip­gi ne­pa­ma­ ty­si, jei vy­rą rei­kė­da­vo ati­trauk­ti nuo dar­bų – pri­vers­ti pa­val­gy­ti ir pail­sė­ti? Kai jis įsi­trauk­da­vo į dar­ bus, pra­ras­da­vo lai­ko po­jū­tį. „Sau­go­jau, kiek ga­lė­jau, tą me­ di­kų še­dev­rą, kad jis kuo il­giau

tar­nau­tų“, – juo­ka­vo Li­da. Kaž­ka­ da S.Kuz­ma yra sa­kęs: „Me­ni­nin­kas vi­sa­da pa­ti­ria daug aud­rų. Kai jam ne­si­se­ka, gal­vo­ja: dėl to, kad ve­dė, kad šei­my­ni­nis gy­ve­ni­mas truk­do bū­ti me­ni­nin­ku. Vi­są lai­ką ne­duo­da ra­my­bės tas ne­ri­mas, nes me­ni­nin­ kas yra su­si­ža­dė­jęs su sa­vo kū­ry­ba. Skulp­tū­ra yra ma­no pir­mo­ji su­ža­dė­ ti­nė. Be jos, dar yra mo­te­ris. Ir vi­są lai­ką vyks­ta kon­ku­ren­ci­ja: ar mo­te­ ris, ar me­nas paims vir­šų.“ O da­bar jis kal­ba: „Pag­rin­di­nė ma­no mū­za yra žmo­na, su ku­ria drau­gau­ja­me nuo aš­tun­tos kla­sės. Per pa­čius sun­kiau­sius gy­ve­ni­mo mo­men­tus ji bu­vo ir te­bė­ra su ma­ ni­mi. Esu la­bai lai­min­gas žmo­gus. Ma­nau, jei ne ji, ma­no kū­ry­ba bū­ tų bu­vu­si tik­rai ki­to­kia. Juk daug ką nu­le­mia at­si­tik­ti­nu­mai.“ Sta­sys ne­slė­pė, kad jo cha­rak­te­ ris – su­dė­tin­gas. „Tris die­nas ma­ nęs neieš­kok, ne­ži­nau, kur bū­siu“, – ne kar­tą jis yra sa­kęs žmo­nai,

blaš­ko­mas kū­ry­bos ir jaus­mų aud­ rų. Ar sun­ku bu­vo su juo? „Ne. Man vis­kas su­pran­ta­ma. Sta­sys per daug aist­rin­gai dir­bo, per daug aist­rin­gai į vi­so­kią vi­suo­me­ni­nę veik­lą įsi­ trauk­da­vo. Jis – po­lė­kio žmo­gus. Vis rei­kė­da­vo nu­tup­dy­ti ir pa­sta­ ty­ti ant že­mės. Ir val­gyt pa­duo­ ti, ir lai­ku pa­gul­dy­ti. Vi­są gy­ve­ni­ mą rei­kė­jo sau­go­ti jo svei­ka­tą. Tai ir sau­go­jau, kaip ga­lė­jau“, – kal­bė­ jo L.Kuz­mie­nė. Anks­čiau Li­da de­rin­da­vo­si prie vy­ro, vis­ką pla­nuo­da­vo taip, kad pir­miau­sia dirb­ti ga­lė­tų jis, o pa­ ti dirb­da­vo prie­šo­kiais. „Jo dar­ bų nė­ra ko ly­gin­ti su ma­no min­ti­ mis, idė­jo­mis. Kai yra lais­vo lai­ko, ką nors ir sa­vo ga­liu pa­da­ryt, – sa­kė me­ni­nin­kė. – Vie­na ke­ra­mi­ke dau­ giau ar ma­žiau, tau­ta nie­ko ne­nus­ tos, ke­ra­mi­ka nie­ko ne­pra­ras. Bet jei­gu to­kiam skulp­to­riui kaip Sta­sys ne­pa­dė­siu, ne­su­da­ry­siu ga­li­my­bių at­si­skleis­ti, bus nu­si­kal­ti­mas.“

Kū­ry­ba at­si­vė­rė sun­kiai Lai­ma Že­mu­lie­nė Įžan­gi­nį straips­nį al­bu­mui „Sta­ nis­lo­vas Kuz­ma“ pa­ra­šęs jau­no­ sios kar­tos dai­lės kri­ti­kas, vie­nas žur­na­lo „Kul­tū­ros ba­rai“ re­dak­ to­rių Kęs­tu­tis Ša­po­ka sa­kė, kad pro­fe­si­niu po­žiū­riu ra­šy­ti tą teks­ tą jam bu­vę ir la­bai sun­ku, ir la­ bai įdo­mu. Ki­ta ver­tus, tai bu­vo ir avan­tiū­ra.

Su­si­ti­ko: su įžan­gi­nio straips­nio au­to­riu­mi K.Ša­po­ka skulp­to­rius su­

si­pa­ži­no tik­tai al­bu­mo pri­sta­ty­mo va­ka­re.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

„Kai lei­dė­jas Rai­mon­das Pak­nys pa­siū­lė pa­ra­šy­ti teks­tą al­bu­mui, su­ti­kau ne to­dėl, kad bū­čiau di­ de­lis S.Kuz­mos ger­bė­jas. Prie­šin­ gai – man jo kū­ry­ba at­ro­dė sve­ti­ ma. Bet bū­tent tuo ir rė­miau­si – tai man bu­vo di­džiu­lis pro­fe­si­nis iš­šū­ kis, – pa­sa­ko­jo K.Ša­po­ka. – XX a. 8-asis de­šimt­me­tis – va­di­na­mo­ji ty­lio­jo mo­der­niz­mo epo­cha – man ga­na to­li­ma. Be to, S.Kuz­ma – vie­ šų­jų erd­vių skulp­to­rius, ir tas už­ sa­ko­mo­sios skulp­tū­ros kon­teks­tas

man, kaip dai­lės kri­ti­kui, vi­są lai­ką bū­da­vo sve­ti­mes­nis – to­je sfe­ro­je esu ma­žai dir­bęs. Tre­čias da­ly­kas, apie pa­tį S.Kuz­mą nė­ra rim­tų me­ no­ty­ri­nių straips­nių. Yra ke­li la­bai įdo­mūs in­ter­viu su juo, ir vis­kas.“ „Ra­šy­ti teks­tą al­bu­mui ap­siė­ miau to­dėl, kad su­pra­tau, jog tai – tam tik­ra avan­tiū­ra. Juk man bus la­bai sun­ku. To­dėl ir la­bai įdo­mu. No­rė­jau pa­žiū­rė­ti: sa­ve per­lau­šiu ar ne. To­dėl ke­lias sa­vai­tes bu­vau vi­siš­kai pa­ra­ly­žiuo­tas. Ban­džiau šį tą skai­ty­ti, me­džia­gos ieš­ko­ti, bet straips­nis ne­ju­dė­jo“, – kal­bė­jo me­ no­ty­ri­nin­kas. R.Pak­nys K.Ša­po­kai da­vė kom­ pak­ti­nę plokš­te­lę, į ku­rią bu­vo su­ dė­ti vi­si S.Kuz­mos kū­ri­niai. Jis per­žiū­rė­jo, bet su­pra­to: ei­ti tuo ke­ liu – per skulp­to­riaus kū­ry­bą – ne­ la­bai pa­vyks. Ta­da pra­dė­jo stu­di­juo­ti praė­ju­ sio am­žiaus 8-ąjį de­šimt­me­tį. Ir tai bu­vo rak­tas į S.Kuz­mos kū­ry­bą.

Tas de­šimt­me­tis – lais­vė­ji­mo lai­ ko­tar­pis. Ties­mu­kiš­kas so­viet­me­ čio idea­li­za­vi­mas pa­si­trau­kė į ant­rą pla­ną – tiek me­no, tiek so­cia­li­nė­je, tiek bui­ti­nė­je sfe­ro­se. „Kai pra­dė­jau ty­ri­nė­ti tą kon­teks­ tą, at­ra­dau la­bai daug da­ly­kų ir to me­to skulp­tū­ro­je. Bū­tent S.Kuz­ma ir bu­vo tas til­tas tarp 7-ojo ir 8-ojo de­šimt­me­čių skulp­to­rių. Jis vie­ nas pir­mų­jų skulp­tū­rą pa­krei­pė kur kas me­ta­fo­riš­kes­ne – tiek plas­ti­ kos, tiek tu­ri­nio at­žvil­giu – link­me, ir ideo­lo­gi­za­vi­mo skulp­tū­ro­je ne­be­ li­ko. S.Kuz­ma bu­vo vie­nas pir­mų­jų kregž­džių. Po ke­le­rių me­tų atė­jo ki­ta skulp­to­rių kar­ta: Vla­das Ur­ba­na­vi­ čius, Kse­ni­ja Ja­ro­še­vai­tė, Min­dau­gas Na­va­kas, Ge­di­mi­nas Ka­ra­lius. Kai tai iš­siaiš­ki­nau, vėl grį­žau prie S.Kuz­mos kū­ry­bos, ir ta kū­ ry­ba man at­si­vė­rė. Su ja su­ra­dau kon­tak­tą. O kai jį su­ra­dau, tik­rai bu­vo įdo­mu dirb­ti“, – kal­bė­jo dai­ lė­ty­ri­nin­kas K.Ša­po­ka.

12

šeštadienis, vasario 4, 2012

14p.

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja ne­pa­dė­jo.

pasaulis Ge­riau skur­das ir bėdos už pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Imig­ran­tai iš Af­ri­kos ir Azi­jos to­liau plūs­ta į Eu­ro­pą. Vie­ni ieš­ko­ti ge­ro gy­ve­ni­mo, ki­ti – pa­bėg­ti nuo tė­vy­nė­je gre­sian­čios mir­ties. „Nau­jie­ji ko­ri­do­riai“

Anks­čiau pa­grin­di­nis imig­ra­ci­jos ko­ri­do­rius į Eu­ro­pą bu­vo Vi­dur­ že­mio jū­ra. Ta­čiau Ita­li­jo­je, Pran­ cū­zi­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je smar­kiai su­ griež­ti­nus sie­nų ap­sau­gą nau­juo­ju imig­ra­ci­jos ke­liu ta­po ry­ti­nės Eu­ ro­pos vals­ty­bės. An­tai, Ma­ke­do­ni­ja. Pa­sak Pran­ cū­zi­jos lei­di­nio „Le Temps“, ši skur­di Bal­ka­nų ša­lis vir­to vie­na svar­biau­sių tran­zi­to sto­te­lių. Gre­ta ply­tų sie­nos, kaip ra­šo „Le Temps“, ant ku­rios pui­kuo­ ja­si gra­fi­tis, sim­bo­li­zuo­jan­tis Ko­ so­vo al­ba­nų su­ki­lė­lių trium­fą, sė­ di ke­lio­li­ka jau­nuo­lių iš Pa­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no. Ma­ke­do­ni­jos Lo­ja­no gy­ven­vie­tė ne­to­li Ser­bi­jos sie­nos vei­kiau pri­ me­na pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą nei ma­žą ir jau­kų kai­me­lį. „Vis­kas pra­si­dė­jo ta­da, kai čia at­ vy­ko pir­mo­sios imig­ran­tų gru­pės. At­vyk­da­vo po tris, kar­tais po ke­tu­

Imig­ra­ci­jos srau­tai 2009 m. Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­

ky­ta 3,5 tūkst. imig­ran­tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst. 2011 m. „Fron­tex“ pa­skel­bė, kad vos per vie­ną mė­ne­sį Ev­ro re­gio­ne bu­vo su­lai­ky­ta 9,6 tūkst. imig­ran­tų. Tai, pa­sak agen­tū­ros, ab­so­liu­tus re­ kor­das. 2010 m. ne­le­ga­lus Grai­ki­jos sie­nos kir­ti­mas su­da­rė apie 90 pro­c. vi­sų ne­le­ga­laus sie­nos kir­ti­mo ES at­ve­jų. 2009 m. šis skai­čius sie­kė 75 pro­c. Re­mian­tis ES Dub­li­no pro­ce­dū­ra, bet ku­rio­je Bend­ri­jos vals­ ty­bė­je su­lai­ky­ti ne­le­ ga­lai iš­siun­čia­mi į tą ES ša­lį, ku­rios išo­ ri­nę sie­ną kir­to. Dau­giau­sia iš­ siųs­ta bu­vo į Grai­ki­ją. N o r s grai­kai sie­ kia vi­sus i m i g r­ a n ­ tus per­duo­ ti Tur­ki­jai, An­ka­ra daž­ niau­siai su­tin­ka at­gal įsi­leis­ti tik sa­ vo pi­lie­čius. Tur­ ki­jos sie­na su Ira­ nu ir Ira­ku – men­ kai sau­go­ma ir kal­ nuo­ta. Imig­ran­ tams ją kirs­ti ne­ su­dė­tin­ga.

ris žmo­nes. Da­bar at­vyks­ta de­šim­ ti­mis“, – „Le Temps“ pa­sa­ko­jo Se­ la­mas Meh­me­ti, kai­mo se­niū­nas. 22 me­tų imig­ran­tas iš Af­ga­nis­ta­ no Kha­nas žur­na­lis­tams sa­kė, kad at­vy­ko iš Kan­da­ha­ro mies­to. Ke­lia­ vo ke­lias sa­vai­tes – per Ira­ną, Tur­ ki­ją, ta­da Grai­ki­ją, kol ga­liau­siai pa­sie­kė Ma­ke­do­ni­ją. Iš pie­čiau esan­čio Ma­ke­do­ni­jos Bi­to­los mies­to Kha­nas nu­si­ga­vo iki Lo­ja­no, iš ten ban­dė pa­tek­ti į Ser­ bi­ją. De­ja, Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai jį jau du kar­tus iš­siun­tė at­gal į Ma­ke­do­ ni­ją. Ši ša­lis da­bar ta­po jo tė­vy­ne.

Af­ga­nis­ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žmo­nės žu­ do, mirš­ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės. Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ ve­ni­mas ge­ras. Pa­sak Kha­no, jo ke­lio­nės tiks­las – Veng­ri­ja, o pa­skui – Va­ka­rų Eu­ ro­pa. „Po Veng­ri­jos – Aust­ri­ja, jei vis­kas vyks pa­gal pla­ną. Ta­da į Pa­ ry­žių, ten tu­riu drau­gų. Sun­kiau­sia nu­si­gau­ti į Ser­bi­ją“, – sa­vo tiks­lus žur­na­lis­tams iš­var­di­jo Kha­nas. Vie­tos gy­ven­to­jai tei­gė, kad imig­ran­tai nak­vo­ja va­di­na­mo­sio­ se džiung­lė­se – tai brūz­gy­nų ruo­ žas tarp Lo­ja­no ir Ser­bi­jos Mi­ra­to­ va­co kai­me­lio. Ser­bi­jos kai­me, kaip ir Ma­ke­do­ni­jos pu­sė­je, dau­giau­sia gy­ve­na al­ba­nų, ta­čiau abu kai­mai at­skir­ti. „Sie­na už­da­ry­ta nuo 1993 m., – sa­kė Lo­ja­ne gy­ ve­nan­tis Ble­ri­ mas. – Se­niau šiuos du kai­ mus sie­ jo glau­d us ry­šys. Ma­ no ma­ma ir žmo­na yra iš Mi­ra­to­va­co.“ „Kur pra­ si­d e­d a as­ fal­tas – ten Ser­b i­ja, kur žvyr­ke­l is – M a ­k e d ­ o ­n i ­ ja“, – pa­tiks­ li­no vie­ti­niai. Tie­sa, sie­ na – kruopš­ čiai sau­go­ma.

Ser­bi­jos po­li­ci­ja ir ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nai pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je ir su­lai­ko vi­sus, ku­rie ban­do kirs­ ti sie­ną. Ta­da par­siun­čia juos at­gal į Lo­ja­ną. Or­ga­ni­zuo­tas ga­be­ni­mo tink­las

Dau­ge­lis kal­bin­tų imig­ran­tų pa­sa­ ko­jo, kad apie Lo­ja­no mies­te­lį su­ži­ no­jo ar­ba iš in­ter­ne­to, ar­ba iš drau­ gų ir pa­žįs­ta­mų. Ta­čiau se­niū­nas S.Meh­me­ti tuo abe­jo­ja. Gar­baus am­žiaus vy­ras įsi­ ti­ki­nęs, kad Ma­ke­do­ni­jo­je vei­kia ge­ rai or­ga­ni­zuo­tas ne­le­ga­lios imig­ra­ci­ jos tink­las. Jo tei­gi­mu, or­ga­ni­za­to­riai pa­si­tin­ka imig­ran­tus pie­ti­niuo­se Gev­ge­li­jos ir Bi­to­los mies­tuo­se, o pa­skui at­ve­ža juos čia. „Tie, ku­riuos pa­gau­na Ta­ba­nov­ cės sie­nos pe­rė­ji­mo punk­te, taip pat at­si­du­ria čia“, – pa­sa­ko­jo se­ niū­nas. Kai­mo gy­ven­to­jai sa­kė, kad Lo­ ja­ne jie nie­kuo­met ne­ma­tė Ma­ke­ do­ni­jos po­li­ci­jos. Pa­sie­ny­je pa­tru­ liuo­ja tik Ser­bi­jos pa­rei­gū­nai. Čia nė­ra ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos, o žie­mos – šal­tos. „Visi čia el­gia­si taip, tar­si jie (imig­ran­tai) neeg­z is­t uo­t ų“, – skun­dė­si S.Meh­me­ti. Nors ES su Ser­bi­ja ir Ma­ke­do­ni­ ja yra pa­si­ra­šiu­sios su­si­ta­ri­mą dėl ne­le­ga­lių imig­ran­tų, Ma­ke­do­ni­jo­ je iki šiol įsteig­tas vos vie­nas pa­bė­ gė­lių su­lai­ky­mo cent­ras, vei­kian­tis ša­lies sos­ti­nė­je Skop­jė­je. O imig­ran­tų srau­tas iš Grai­ki­ jos au­ga kaip ant mie­lių, nes dau­ ge­lis jų ke­liau­ja į Eu­ro­pą per Ma­ ke­do­ni­ją, užuo­t pa­si­rin­kę ke­lio­nę per Bul­ga­ri­ją, nes šios sie­na sau­ go­ma griež­čiau. „Už šios upės – Eu­ro­pa“

Grai­kams ne­le­ga­lai ke­lia ne ma­ žes­nį gal­vos skaus­mą nei ma­ke­do­ nams. Vo­kie­čių dien­raš­čio „Ta­ges-An­ zei­ger“ žur­na­lis­tai šių me­tų pra­ džio­je lan­kė­si Tur­ki­jos ir Grai­ki­ jos pa­sie­ny­je esan­čiuo­se kai­muo­se ir mies­tuo­se. Jiems pa­vy­ko pa­kal­bin­ti čia bū­ riais trau­kian­čius imig­ran­tus. „Ma­to­te? Už šios upės – Eu­ro­pa. Ten vis­kas pa­pras­čiau. Ten bū­si­te lai­min­gi, la­bai lai­min­gi“, – imig­ ran­tams tą pa­čią dai­ne­lę dai­nuo­ ja kont­ra­ban­di­nin­kas, stum­da­mas val­tį nuo kran­to Tur­ki­jo­je. Šią is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo vie­nas kal­bin­tas ne­le­ga­las. Pa­sak jo, po de­šim­ties mi­nu­čių ke­lio­nės kiek

Pa­vo­jus: Grai­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos pa­rei­gū­nai ne­le­ga­lius imig­ran­tus va­di­n

pa­trū­ni­ju­sia val­ti­mi Ev­ro upe – jie jau Eu­ro­po­je ir tai svar­biau­sia. Ap­sup­tas suar­tų lau­kų ne­grįs­ tas ir neas­fal­tuo­tas pur­vi­nas ta­kas nuo upės vin­giuo­ja link Nea Vy­sos mies­te­lio. Vaiz­das – at­šiau­rus. Pil­kas be la­pų me­dis, krū­va su­si­spie­tu­sių pilkš­vų na­mų, pa­lai­di šu­nys ir vie­ na­me iš na­mų, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tai, ry­man­ti se­ny­vo am­žiaus mo­te­ris. Tar­si lau­kian­ti at­vy­kė­lių. Kaž­ka­da Nea Vy­so­je gy­ve­no 7 tūkst. žmo­nių, da­bar li­ko apie 2 tūkst. Kaip sa­ko vie­ti­niai, jau­ni grai­kai iš čia pa­ bė­go į Vo­kie­ti­ją ar Švei­ca­ri­ją. Da­bar mies­tas – apy­tuš­tis. „Tik se­nie­ji gy­ven­to­jai dar li­ko čia. Ką aš ga­liu pa­da­ry­ti?“ – sa­kė 30-me­tis Gior­gas, vie­tos ka­vi­nės sa­vi­nin­kas. Čia pat vy­ras pri­dū­rė, kad į mies­ tą pa­sta­ruo­ju me­tu bū­riais trau­kia imig­ran­tai. Pak­laus­tas, ku­ri jie ei­na, Gior­gas at­sa­kė: „Iš kur aš ži­nau... Bet aš jiems pa­de­du. Jie daž­niau­siai atei­na nuo ko­jų iki gal­vos per­mir­kę – mo­te­rys ir vai­kai. Aš duo­du jiems pie­no, ar­ba­tos, šio to už­kas­ti. Ta­ čiau ki­ti žmo­nės mies­te­ly­je bi­jo jų. Ko­kių li­gų dar at­neš?“ Grai­kas sa­kė, kad imig­ran­tai žings­ niuo­ja ge­le­žin­ke­lio bė­giais. Daž­niau­ siai bū­na gru­pės po de­šimt.

At­pa­žin­ti juos ne­sun­ku – su­ si­vė­lę plau­kai, pur­vi­ni dra­bu­žiai, daž­niau­siai iš­tep­ti žo­le ir, ži­no­ma, ne­tai­syk­lin­ga ang­lų kal­ba, ku­ria jie ban­do su­si­kal­bė­ti su vie­ti­niais. Ki­tas mies­te­lio gy­ven­to­jas 67erių ūki­nin­kas Kos­tas Ar­va­ni­ti­dis sa­ko, kad imig­ran­tai – ne­lai­mė. „Jie ei­na sau­su­ma, plau­kia upe. Ei­na per vis­ką. Vai­kai, kū­di­kiai... Nuo čia iki sie­nos – 5 ki­lo­met­rai, o jie vi­si per­mir­kę. Tai siau­bin­ga“, – sa­kė ūki­nin­kas. Ge­riau ken­tė­ti, nei mir­ti

Ta­čiau, re­gis, tik grai­kams at­ro­do, kad imig­ran­tų da­lia – ne­pa­ke­lia­ma. Pa­tys at­vy­kė­liai tvir­ti­na, kad Grai­ ki­ja – ro­jus, pa­ly­gin­ti su tuo, kas jų lau­kia tė­vy­nė­je. Žur­na­lis­tų mies­te su­tik­ti imig­ ran­tai – 4 pa­kis­ta­nie­čiai ir 6 af­ga­ nis­ta­nie­čiai – džiau­gė­si, kad pa­ga­ liau pa­sie­kė Eu­ro­pą. Tie­sa, vy­rai lau­kia, kol juos iš­veš po­li­ci­ja, nes bu­vo su­lai­ky­ti. Jau­niau­sias jų – 17 me­tų Ab­dul­mo­bee­nas, bent to­kiu var­du jis pri­si­sta­tė. Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad ke­lia­vo pen­kias sa­vai­tes, o pa­sta­rą­sias dvi die­nas ne­tu­rė­jo nė kąs­nio bur­no­je. Tė­vy­nė­je Af­ga­nis­ta­ne jis dir­bo mui­ lo par­duo­tu­vė­je, o tė­vas į ke­lio­nę jį iš­lei­do įda­vęs 5 tūkst. do­le­rių.

13

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Ne­ra­mu­mai ­ ne­slops­ta

Ra­gi­na ­ boi­ko­tuo­ti

Šal­čio ­ au­kos

Egip­to sos­ti­nė­je va­kar vėl plyks­te­lė­jo pro­tes­tuo­to­jų ir po­li­ci­nin­kų su­si­rė­mi­mai; te­ be­si­tę­sia ne­ra­mu­mai, ku­ riuos su­kė­lė po fut­bo­lo rung­ ty­nių ki­lu­sios riau­šės, ku­rios pa­rei­ka­la­vo 74 gy­vy­bių. Riau­ šių po­li­ci­ja pa­lei­do aša­ri­nių du­jų į žmo­nes, mė­tan­čius ak­ me­nis į pa­rei­gū­nus.

Uk­rai­nos ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės prie Tarp­tau­ti­nės le­do ri­tu­lio fe­de­ra­ci­jos Ciu­ri­ che su­ren­gė ak­ci­ją, ap­si­ren­ gu­sios ka­li­nių dar­bi­niais dra­ bu­žiais. Taip ak­ty­vis­tės rei­ka­ la­vo, kad fe­de­ra­ci­ja at­si­sa­ky­ tų reng­ti 2014 m. pa­sau­lio le­ do ri­tu­lio čem­pio­na­tą Bal­ta­ ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą apė­mu­si smar­kių šal­ čių ban­ga Len­ki­jo­je nuo praė­ ju­sios sa­vai­tės nu­si­ne­šė jau 37 žmo­nių gy­vy­bę. Kai ku­ riuo­se ša­lies re­gio­nuo­se tem­ pe­ra­tū­ra bu­vo nu­kri­tu­si iki 35 laips­nių šal­čio. Es­ti­jo­je šią sa­ vai­tę ras­ta pir­mo­ji šiais me­ tais šal­čio au­ka, Uk­rai­no­je jų skai­čius vir­ši­jo šim­tą.

žsienyje nei mir­tis tėvynėje Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos pa­sie­ny­ je ap­si­lan­kę ame­ri­kie­čių dien­raš­čio „Was­hing­ton Post“ žur­na­lis­tai su­ti­ ko 30-me­tį Ka­ri­mą. Vy­ras sa­kė, kad yra iš Tu­ni­so, o už tai, kad pa­siek­tų Grai­ki­ją, su­plo­jo 1 tūkst. eu­rų. Ta­čiau, re­gis, jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio, ku­ris pri­pa­ži­no, kad no­ri na­mo, o ne į Eu­ro­pą. Ke­lio­nė­je Ka­ri­mas su­ži­no­jo, kad su­si­rgo jo mo­ti­na. Ta­čiau pa­sas li­ko pas ke­lio­nės or­ga­ni­za­to­rius, to­dėl vy­ras yra „įka­lin­tas“ Grai­ki­jo­je. „No­riu at­gal į Tu­ni­są. To­dėl vis­ ką pa­da­ry­siu, tu­riu pa­da­ry­ti. Tai pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas. Aš lik­siu sa­vo ša­ly­je. Taš­kas, – be­veik verk­da­mas sa­kė vy­ras. – Man nie­ kur ne­si­se­ka – nei Tu­ni­se, nei Tur­ ki­jo­je, nei Grai­ki­jo­je.“ Imig­ran­tų skai­čius au­ga

na tik­sin­čia bom­ba.

„Čia (Grai­ki­jo­je – red. pa­st.) bent jau bai­mės ne­jau­čiu. Af­ga­nis­ ta­ne žmo­nės ko­vo­ja. Žu­do, mirš­ ta. Eu­ro­po­je gy­ve­na ge­ri žmo­nės. Jie ne­ko­vo­ja. Čia gy­ve­ni­mas ge­ ras“, – sun­kiai žo­džius rin­ko af­ga­ nis­ta­nie­tis. To pa­ties am­žiaus Ja­ we­das Me­sa­vis, žur­na­lis­tų su­tik­tas ne­to­li nuo sie­nos esan­čia­me Alek­ sand­ru­po­lio mies­te, pa­pa­sa­ko­jo, kad tė­vy­nė­je Pa­kis­ta­ne ne­tu­ri net drau­gų – vi­si jie žu­vo. Ja­we­das nie­kuo­met ne­lan­kė mo­ kyk­los, o jo tė­vas mi­rė, kai jam bu­ vo vos ket­ve­ri. Jis ti­ki­si Eu­ro­po­je ras­ti dar­bą ir pa­dė­ti sa­vo na­miš­ kiams, kad šie bent jau ga­lė­tų lan­ ky­ti mo­kyk­lą. Kaip ir Ab­dul­mo­bee­no, Ja­we­do ke­lio­nė į Eu­ro­pą bu­vo pra­ga­riš­ka. Ira­ne jį pa­šo­vė sie­nos ap­sau­gos pa­ rei­gū­nai. Kai tik pa­te­ko į iš­sva­jo­tą­ ją Grai­ki­ją, bu­vo nu­siųs­tas į Fy­la­ kio pa­bė­gė­lių su­lai­ky­mo cent­rą. Są­ly­gos ten, pa­sak jo, sun­kios – vie­na lo­va trims žmo­nėms, ne­ šva­ra... Da­bar jis glau­džia­si Alek­ sand­ru­po­ly­je esan­čio­je vai­kų prie­glau­do­je. Čia gy­ve­na vai­kai, ku­riuos su­čiu­po po­li­ci­ja ir ku­rie ne­tu­ri tė­vų ar glo­bė­jų. Kaip tvir­ ti­no žur­na­lis­tams prie­glau­dos va­ do­vai, vien per pa­sta­ruo­sius tris

„Scan­pix“ nuo­tr.

mė­ne­sius į prie­glau­dą bu­vo at­ga­ ben­ta net 250 vai­kų. Tarp nau­jų­jų gy­ven­to­jų bu­vo ir paaug­lių iš So­ ma­lio, dir­bu­sių pro­sti­tu­tė­mis. Ja­we­das ne­nu­tuo­kia, ką da­rys to­liau. „Į Ita­li­ją. Ta­čiau kont­ra­ban­ di­nin­kams rei­kės dar 4 tūkst. do­ le­rių“, – sa­kė vai­ki­nas. Tie­sa, jis

pri­dū­rė, kad di­džiau­sia jo sva­jo­nė – Nor­ve­gi­ja. „Žmo­nės sa­ko, kad Nor­ve­gi­ja – ge­rai. Pa­kis­ta­ne – pa­vo­jin­ga. Ne­ pa­ly­gin­si su Eu­ro­pa. Ga­liu drą­siai vi­siems drau­gams pa­sa­ky­ti – jei už­dir­ba­te, va­žiuo­ki­te čia“, – kal­ bė­jo Ja­we­das.

Į Nea Vy­są va­ka­rop at­vyks­ta au­to­ bu­sas. Tai, anot vie­ti­nių, po­li­ci­ja. Iš­li­pę pa­rei­gū­nai sa­ko, kad su­rinks vi­sus ne­le­ga­lus ir nu­ga­bens į su­ lai­ky­mo cent­rą. Tie­sa, nau­dos iš to ma­žai, nes cent­rai – per­pil­dy­ti, nau­jo­kus pa­tik­rins, už­re­gist­ruos, o ta­da vei­kiau­siai pa­leis. Vos prieš ke­le­rius me­tus Grai­ki­jos Ev­ro re­gio­nas bu­vo Eu­ro­pos už­kam­ pis. Da­bar tai ne­le­ga­lų iš Af­ri­kos ir Azi­jos su­lai­ky­mo cent­ras. Pa­na­šiai kaip Ita­li­jos Lam­pe­dū­zos sa­la. Grai­ kai va­di­na šį re­gio­ną tik­sin­čia bom­ ba. Jau ku­ris lai­kas grai­kų pa­rei­gū­ nams čia pa­de­da ES sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai iš „Fron­tex“ agen­tū­ros, ku­ri at­sa­kin­ga už išo­ri­nių Bend­ri­jos sie­nų ap­sau­gą. Syl­ves­te­ris Die­te­re­nas, „Fron­ tex“ pa­rei­gū­nas, ko­man­di­ruo­tas iš Olan­di­jos, sa­kė, kad Tur­ki­jos ir Grai­ki­jos sie­na – di­džiu­lė bė­da.

„Žmo­nės Eu­ro­po­je net ne­ži­no, kas čia de­da­si. O tu­rė­tų. Vi­si, ku­ rie no­ri, ga­li pa­žiū­rė­ti“, – iro­ni­za­ vo pa­rei­gū­nas, ku­ris su 174 ko­le­go­ mis iš 26 ES ša­lių da­bar pa­tru­liuo­ja pa­sie­ny­je. „Fron­tex“ pa­jė­gas pa­sie­ny­je su­ da­ro ne tik pa­tru­liai, ta­čiau ir tar­ dy­to­jai, do­ku­men­tų klas­to­ji­mo spe­cia­lis­tai, ver­tė­jai. Vi­si pa­rei­gū­nai gink­luo­ti, ap­rū­ pin­ti nau­jau­sia ste­bė­ji­mo tech­ni­ka, net sraig­tas­par­niais. „Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti Grai­ki­ jos po­li­ci­jai, ypač dėl imig­ra­ci­jos, nes ge­rai iš­ma­no­me šią sri­tį, – sa­ kė Ben­ja­mi­nas Le­coin­te, Pran­cū­ zi­jos sie­nos ap­sau­gos pa­rei­gū­nas, ste­bin­tis pa­sie­nį su pa­rei­gū­nais iš Por­tu­ga­li­jos ir Ru­mu­ni­jos. Tie­sa, grai­kai sa­ko, kad jau neap­ sieis be ge­rai sau­go­mo bar­je­ro pa­ sie­ny­je, ta­čiau pik­ti­na­si, kad ES prie šio pro­jek­to ne­pri­si­dės nė cen­tu. „ES pa­li­ko mums tvar­ky­tis su šia pro­ble­ma, – pik­ti­no­si Evan­ge­las Ma­ras­lis, Nea Vy­sos mies­te­lio me­ ras. – Ta­čiau šie žmo­nės juk ne­no­ ri lik­ti Grai­ki­jo­je, jie juk ke­liau­ja į Eu­ro­pą.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

47,5

tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Žmo­nių kont­ra­ban­da – pel­nin­gas vers­las Pa­sie­nie­čiai sa­ko, kad ne imig­ran­ tai yra jų prie­šai, o žmo­nių kont­ra­ ban­da už­sii­man­tys as­me­nys. Šie at­rė­žia, kad vers­las – la­bai pel­nin­ gas ir ri­zi­kuo­ti ver­ta.

Pla­nas: dau­ge­liui ne­le­ga­lių imig­

ran­tų kont­ra­ban­di­nin­kai pa­rū­pi­ na ne­tik­rus do­ku­men­tus, to­dėl jų ta­pa­ty­bę, pa­sak pa­rei­gū­nų, sun­ku nu­sta­ty­ti. „Scan­pix“ nuo­tr.

An­tai Mu­ra­tas, gy­ve­nan­tis Tur­ki­ jos pa­sie­nio mies­te Edir­nė­je, ku­ rį su­ti­ko vo­kie­čių lei­di­nio „Ta­gesAn­zei­ger“ žur­na­lis­tai. Ofi­cia­liai elekt­ri­ku ir tak­sis­tu dir­ban­tis vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ver­čia­si imig­ran­tų per sie­ną ga­ be­ni­mu. „Ara­bai, ira­nie­čiai, ira­kie­čiai, pa­les­ti­nie­čiai – vi­si jie no­ri į Eu­ro­ pą. Mes jiems su­vei­kia­me Jung­ti­ nių Tau­tų pa­bė­gė­lių pa­sus. Stam­ bu­le. Daž­niau­siai per­ka­me juos in­ter­ne­tu. Pa­ro­dai šį pa­są tur­ kų po­li­ci­jai ir gy­venk čia dve­jus

me­tus ne­truk­do­mai“, – pa­sa­ko­ jo Mu­ra­tas. Sie­ną sau­gan­tys pa­rei­gū­nai tei­ gė, kad re­tai ka­da ži­no, iš ko­kios ša­lies at­vy­ko imig­ran­tas, nes jų do­ku­men­tai – klas­to­tės. Kaip pa­sa­ko­jo pa­sie­nie­čiai, imig­ran­tai iš Šiau­rės Af­ri­kos me­ luo­ja, kad jie pa­les­ti­nie­čiai, iš Azi­ jos – kad ki­lę iš Af­ga­nis­ta­no, o iš Vi­du­rio Af­ri­kos – kad at­si­bel­dė iš So­ma­lio. Kont­ra­ban­d a be­s i­ver­č ian­t is Mu­ra­tas ti­ki­no, kad nau­do­tis jo pa­slau­go­mis ap­si­mo­ka. Jo tei­gi­ mu, ke­lio­nės per sie­ną kai­na vie­ nam žmo­gui – vi­du­ti­niš­kai tūks­ tan­tis eu­rų. „Pa­ti­kė­ki­te, ver­ta mo­kė­ti“, – rek­la­ma­vo vers­lą vy­ras. 2003 m. ap­suk­ruo­lis bu­vo suim­tas po­li­ci­

jos ir be­lan­gė­je pra­lei­do 42 die­ nas. De­ja, sun­kios die­nos atė­jo ir jam – baus­mės už ne­le­ga­lų žmo­ nių ga­be­ni­mą Tur­ki­jo­je da­bar su­ griež­tė­jo. „Ka­lė­ji­me ga­li pra­leis­ti net tre­ jus me­tus“, – įspė­jo Mu­ra­tas. Ta­čiau Tur­ki­jos pa­sie­ny­je gy­ve­ nan­tys tur­kai ste­bi­si – tur­kų po­li­ ci­ja nie­kuo­met ne­stab­do ir ne­tik­ ri­na įtar­ti­nų au­to­mo­bi­lių, ku­riais ga­be­na­mi imig­ran­tai. „Ne­ži­nau, ko­dėl po­li­ci­ja jų (kont­ra­ban­di­nin­kų) ne­stab­do, – ste­bė­jo­si vie­nas tur­kas ūki­nin­kas iš Ka­raa­ga­co kai­mo, ne­to­li Grai­ ki­jos sie­nos. – Net jei pa­gau­na, jie nie­ko ne­da­ro. Už­pil­do kaž­ko­kius do­ku­men­tus, o juos kont­ra­ban­di­ nin­kai pa­skui iš­me­ta.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

14

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Geidžiamiausios pasaulio moterys

1. Sofia Vergara

Remdamasis maždaug milijonų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžiamiausių pasaulyje moterų sąrašą. Pirmoji vieta atiteko Kolumbijos aktorei Sofiai Vergarai, kuri pernai tenkinosi trečia vieta. 19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o trečią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mergina su drakono tatuiruote“ holivudinėje ekranizacijoje.

2. Kate Upton

Gal­vą ap­su­ko mei­lė Ava­ri­ją pa­ty­ru­sio Ita­li­jos krui­ zi­nio lai­vo ka­pi­to­no Fran­ces­co Schet­ti­no as­me­ni­nė­je ka­ju­tė­je na­rai ra­do mo­te­riš­kų dra­bu­žių ir apa­ti­nių. Ki­lo įta­ri­mų, kad jie pri­ klau­so jau­nai mol­da­vei Dom­ni­ cai Ce­mor­tan.

Ita­li­jos pro­ku­ro­rai tre­čia­die­nį iš­ kvie­tė 25 me­tų mo­te­rį į ap­klau­są. Ji už­tru­ko še­šias va­lan­das. Ita­li­ jos ži­niask­lai­da taip pat pra­ne­ša, kad bu­vu­si krui­zi­nio lai­vo šo­kė­ja D.Ce­mor­tan pri­si­pa­ži­no my­lin­ti 52 me­tų ka­pi­to­ną, tu­rin­tį žmo­ną ir paaug­lę duk­te­rį. „My­liu jį ir ne­no­riu, kad jo re­ pu­ta­ci­ja žlug­tų. Vi­si jį puo­la“, – 25-erių mol­da­vės žo­džius ci­ta­vo Ita­li­jos laik­raš­čiai, rem­da­mie­si pro­ku­ro­rų žo­džiais. Ke­lei­viai ma­tė F.Schet­ti­no ir D.Ce­mor­tan kar­tu va­ka­rie­niau­ jan­čius lem­tin­gą sau­sio 13-osios va­ka­rą, kai dau­giau nei 114 tūkst. to­nų lai­vas su 4200 ke­lei­vių už­ plau­kė ant uo­los. Pa­sak liu­dy­to­jų, jie gė­rė rau­do­ną­jį vy­ną, o iki ava­ ri­jos tuo me­tu bu­vo li­kę maž­daug 40 mi­nu­čių. Mol­da­vė pro­ku­ro­rams pri­si­pa­ ži­no, kad F.Schet­ti­no pa­kvie­tė ją ant ka­pi­to­no til­te­lio pa­si­gro­žė­ti tra­di­ci­ja, kai lai­vas svei­ki­na Džil­ jo sa­los gy­ven­to­jus. Ma­no­ma, kad bū­tent šis poel­gis bu­vo ne­lai­mės prie­žas­tis, nes lai­vas pri­plau­kė per­ne­lyg ar­ti kran­to. By­lą ti­rian­tis pro­ku­ro­ras Fran­ ces­co Ve­ru­sio sa­kė, kad D.Ce­ mor­tan pa­ro­dy­mai la­bai svar­ būs ir pa­dės iš­siaiš­kin­ti, kas vy­ko

ant ka­pi­to­no til­te­lio ir ar ka­pi­to­ no dė­me­sys bu­vo blaš­ko­mas, kaip tvir­ti­no ke­li jo pa­dė­jė­jai. Mol­da­vei jo­kių įta­ri­mų nė­ra pa­ teik­ta. Ka­pi­to­nas F.Schet­ti­no kal­ ti­na­mas ne­ty­či­ne žmog­žu­dys­te ir tuo, kad pa­li­ko lai­vą anks­čiau už ke­lei­vus ir ki­tus įgu­los na­rius. Ka­pi­to­nui skir­tas na­mų areš­tas, jam gre­sia 12 me­tų ka­lė­ji­mo. Per lai­vo ka­tast­ro­fą žu­vo 17 žmo­nių, dar 15 lai­ko­mi din­gu­siais be ži­nios. Šią sa­vai­tę gel­bė­to­jai nu­spren­dė nu­trauk­ti jų paieš­ką. Bend­ro­vė „Cos­ta Crui­ses“, ku­ riai pri­klau­so ava­ri­ją pa­ty­ręs lai­ vas, nu­spren­dė jį su­pjaus­ty­ti ir uti­li­zuo­ti. Tai ga­li už­truk­ti me­tus. Ant šo­no 80-ia laips­nių pa­ svi­ręs ir į dug­ną at­si­rė­męs lai­ vas ky­šo iš van­dens, bet jo pa­dė­ tis ne­sta­bi­li. Tre­čia­die­nį jis dar pa­ju­dė­jo ke­liais cen­ti­met­rais, ir gel­bė­to­jams vėl te­ko nu­trauk­ ti de­ga­lų pum­pa­vi­mą iš lai­vo re­ zer­vua­rų. „Cos­ta Con­cor­dia“ bu­vo plau­ kio­jan­tis pra­ban­gus vieš­bu­tis, į ku­rį ke­lei­viai li­po tu­rė­da­mi daug pi­ni­gų, bran­ge­ny­bių ir ki­tų ver­ tin­gų daik­tų. Eva­kuo­da­mie­si ke­ lei­viai vi­sa tai pa­li­ko lai­ve, to­dėl bai­mi­na­ma­si, kad lo­bių ieš­ko­to­jai ar­ba Ita­li­jos ma­fi­ja ne­pra­leis pro­ gos ne­tei­sė­tai pa­si­pel­ny­ti. Ta­čiau pa­kran­tės ap­sau­gos pa­ rei­gū­nas lei­te­nan­tas Mas­si­mo Mac­che­ro­ni už­tik­ri­no, kad lai­ vas sau­go­mas 24 va­lan­das per pa­rą, to­dėl nie­kas prie jo ne­ga­lės priar­tė­ti. „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

3. Rooney Mara

rams pri­si­pa­ži­no my­lin­ti 52-ejų ka­pi­to­ną F.Schet­ti­no.

„Reu­ters“ nuo­tr.

5. Nicki Minaj

Pros­ti­tu­ci­jos le­ga­li­ za­vi­mo įsta­ty­mas Vo­kie­ti­jo­je vei­kia jau de­šimt me­tų, bet taip ir ne­da­vė to­kių re­zul­ta­tų, ko­ kių bu­vo ti­ki­ma­si.

Re­zul­ta­tas: se­niau­sios pro­fe­si­jos le­ga­li­za­vi­mo įsta­ty­mas pa­dė­jo vieš­na­m

Įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci Lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­nin­kai

2002 m. sau­sį Vo­kie­ti­jo­je įsi­ga­lio­ jo As­me­nų, ku­rie ver­čia­si pro­sti­tu­ ci­ja, san­ty­kių tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo įsta­ty­mas. Pros­ti­tu­ci­ja bu­vo įtei­ sin­ta kaip le­ga­li pro­fe­si­ja ir pra­ra­ do amo­ra­lios veik­los sta­tu­są, vieš­ na­mių sa­vi­nin­kai ga­vo vers­li­nin­kų sta­tu­są ir tei­sę sam­dy­ti mo­te­ris pa­ gal dar­bo su­tar­tis. Sek­so pra­mo­nės dar­buo­to­jos įsi­pa­rei­go­jo mo­kė­ ti mo­kes­čius, o mai­nais ga­vo tei­sę į so­cia­li­nę ap­sau­gą: pen­si­ją, svei­ka­ tos drau­di­mą, be­dar­bio pa­šal­pą. Įs­ta­ty­mo au­to­rių tiks­lai bu­vo ge­ ri: ap­gin­ti lais­vo el­ge­sio mer­gi­nų tei­ses, su­teik­ti joms so­cia­li­nę ap­ sau­gą ir ga­li­my­bę jung­tis į pro­fe­ si­nes są­jun­gas. Bet da­bar api­bend­rin­da­mi de­ šimt­me­čio re­zul­ta­tus eks­per­tai ap­ gai­les­tau­da­mi kons­ta­tuo­ja: iš pro­ sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo Vo­kie­ti­jo­je dau­giau­sia lai­mė­jo vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai, o pa­čioms se­niau­sios pro­ fe­si­jos at­sto­vėms gy­ve­ni­mas be­ veik ne­pa­si­kei­tė. Į pro­sti­tu­tes žiū­ri­ma krei­vai

Jaus­mai: kaip ra­šo Ita­li­jos laik­raš­čiai, 25 me­tų D.Ce­mor­tan pro­ku­ro­

4. Miranda Kerr

„Įs­ta­ty­mas ma­žai ką te­pa­kei­tė. Tik ne­dau­ge­lis mer­gi­nų su­da­ro dar­bo su­tar­tis, dau­gu­ma no­ri dirb­ti be su­tar­čių, kaip lais­vai sam­do­mos dar­buo­to­jos“, – nau­jie­nų agen­tū­ rai DPA pri­pa­ži­no stam­baus Kel­ no vieš­na­mio „Pas­cha“ sa­vi­nin­ kas Ar­mi­nas Lobs­chei­das. Vy­ro žo­džius pa­tvir­ti­na ir sta­ tis­ti­niai duo­me­nys: jie ro­do, kad

tik 1 pro­c. sek­so pra­mo­nės dar­ buo­to­jų tu­ri dar­bo su­tar­tis. Pa­ sak Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nės šei­mos, sen­jo­rų, mo­te­rų ir jau­ni­mo mi­nis­ te­ri­jos, se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­vės itin re­tai krei­pia­si so­cia­li­ nės pa­ra­mos.

Mo­te­rims iki šiol kai­ nuo­ja daug mo­ra­li­ nių pa­stan­gų pa­ra­ šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­liuo­se do­ku­ men­tuo­se pil­dant skil­tį apie užim­tu­mą. Pros­ti­tu­čių in­te­re­sus gi­nan­čio ju­dė­ji­mo „Hyd­ra“ at­sto­vai tei­gia, kad to prie­žas­tis yra vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Esą žmo­nės iki šiol krei­ vai žiū­ri į se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­ves. „Mo­te­rims, ku­rios pi­ni­gų už­si­ dir­ba par­da­vi­nė­da­mos sa­ve, iki šiol kai­nuo­ja daug mo­ra­li­nių pa­stan­gų pa­ra­šy­ti žo­dį „pro­sti­tu­tė“ ofi­cia­ liuo­se do­ku­men­tuo­se pil­dant skil­ tį apie užim­tu­mą“, – vie­na­me pra­ ne­ši­me tei­gė „Hyd­ra“. 55 me­tų A.Lobs­chei­das pri­pa­žįs­ ta, kad iš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­ci­jos dau­giau­sia iš­lo­šė vieš­na­mių sa­vi­ nin­kai. Jo in­ty­mių pa­slau­gų įstai­ go­je dir­ba apie šim­tą pro­sti­tu­čių.

Ypač daug dar­bo jos tu­ri vyks­tant tarp­tau­ti­nėms mu­gėms. „Pa­vyz­džiui, anks­čiau ne­ga­lė­ jau rek­la­muo­ti sa­vo vers­lo, o da­ bar tai ofi­cia­liai lei­džia­ma“, – sa­ kė A.Lobs­chei­das, ro­dy­da­mas į di­džiu­lį pla­ka­tą, puo­šian­tį vieš­na­ mio pa­sta­tą. Po­li­ci­jai – dau­giau rū­pes­čių

2002 m. įsta­ty­mas įtei­si­no vi­sų rū­ šių ero­ti­nes pa­slau­gas – nuo vieš­ na­mių ir pa­ly­do­vių agen­tū­rų iki sek­so pa­slau­gų te­le­fo­nu ir gat­vės pro­sti­tu­ci­jos. Ypač iš­po­pu­lia­rė­ jo va­di­na­mie­ji vie­no­do mo­kes­čio klu­bai, ku­riuo­se už maž­daug 20 eu­rų (70 li­tų) klien­tas ga­li my­lė­tis su tiek mo­te­rų, kiek tik no­ri. Ta­čiau ši nau­jo­vė tu­ri ir ki­tą pu­ sę. Po­li­ci­jai ta­po sun­kiau ko­vo­ti su ne­tei­sė­tais san­do­riais ir ki­tais pa­ žei­di­mais sek­so pra­mo­nė­je. Da­bar pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę įsi­kiš­ti tik tuo at­ve­ju, kai tu­ri tvir­tų įta­ri­mų ar­ba įro­dy­mų dėl ne­tei­sė­tos veik­los. Ki­ta pro­ble­ma – pre­ky­ba žmo­ nė­mis. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos už­sa­ ky­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad ša­ly­ se, kur įtei­sin­ta pro­sti­tu­ci­ja, to­kios pre­ky­bos at­ve­jų fik­suo­ja­ma ge­ro­kai dau­giau. „Ša­ly­se, ku­rio­se įtei­sin­ta pro­ sti­tu­ci­ja, sek­so pa­slau­gų pa­klau­ sa ge­ro­kai di­des­nė nei ten, kur tai drau­džia­ma. Ati­tin­ka­mai ir pro­sti­ tu­čių ten yra dau­giau. O tarp jų bū­ na ne­ma­žai to­kių, ku­rios to­se ša­ly­ se at­si­dū­rė ne­le­ga­liai“, – paaiš­ki­no

15

šeštadienis, vasario 4, 2012

pasaulis Geidžiamiausios pasaulio moterys

6. Emma Stone

7. Scarlett Johansson

8. Kim Kardashian

9. Rihanna

10. Candice Swanepoel

Že­ne­va ne­te­ko sau­gaus ir ra­maus mies­to ti­tu­lo Bai­gė­si tie lai­kai, kai dip­lo­ma­tai ir ban­ki­nin­kai ga­lė­jo vaikš­ti­nė­ti po Že­ne­vą ne­si­bai­min­da­mi, kad kas nors pa­vogs jų la­ga­mi­nė­lius. Va­ gys­čių – pra­de­dant pi­ni­gi­nė­mis ir bai­giant au­to­mo­bi­liais – skai­ čius Švei­ca­ri­jo­je per­nai šok­te­lė­ jo 23 pro­c. Svars­to iš­si­kraus­ty­ti

mių sa­vi­nin­kams, bet ne pa­čioms pro­sti­tu­tėms.

AFP nuo­tr.

i­ja ne­pa­dė­jo vie­nas ty­ri­mo au­to­rių Hei­del­ber­ go uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Axe­lis Dre­he­ris. 2007 m. Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ ja įsto­jo į ES, ir šios ša­lies pi­lie­čiai ga­vo tei­sę be vi­zų ke­liau­ti Bend­ri­ jos te­ri­to­ri­jo­je. Tuo pat me­tu Vo­ kie­ti­jo­je la­bai pa­gau­sė­jo bul­ga­rių ir ru­mu­nių pro­sti­tu­čių. Dau­gu­ma jų ne­mo­ka nei vo­kie­čių kal­bos, nei ži­no sa­vo tei­ses. Į po­li­ci­ją jos ne­ si­krei­pia vien to­dėl, kad pa­rei­gū­ nus lai­ko to­kiais pat ko­rum­puo­ tais, kaip ir sa­vo tė­vy­nė­je. Pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris pa­tei­ kė to­kius skai­čius: „Vo­kie­ti­jo­je, kur pro­sti­tu­ci­ja įtei­sin­ta, dir­ba 60 kar­tų dau­giau pro­sti­tu­čių, nei Šve­ di­jo­je, kur ši veik­la už­draus­ta. Bet Vo­kie­ti­jo­je už­fik­suo­ta 62 kar­tus dau­giau pre­ky­bos žmo­nė­mis at­ve­jų nei Šve­di­jo­je, nors šio­je yra de­šimt kar­tų ma­žiau gy­ven­to­jų.“ Ar rei­kia griež­tin­ti įsta­ty­mą?

Ke­lių že­mių vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rai pa­ra­gi­no griež­čiau re­gu­liuo­ti pro­sti­tu­ci­ją – draus­ti ją tam tik­ro­ se vie­to­se, ri­bo­ti lai­ką ar­ba rek­la­ mą. Vo­kie­ti­jos val­dan­čio­sios Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų są­jun­gos par­la­ men­ta­ras Step­ha­nas Maye­ris ne­ se­niai pa­reiš­kė, kad pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mas bu­vo klai­da, ku­ri tik pa­kurs­tė nu­si­kals­ta­mu­mą rau­ do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­luo­se. Po­li­ ci­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Bern­har­das Witt­hau­tas

taip pat pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad šis įsta­ty­mas žlu­go, nes juo leng­ vai dangs­to­si są­va­dau­to­jai, ku­rie jė­ga ver­čia mer­gi­nas dirb­ti pro­sti­ tu­tė­mis. Bet pro­fe­so­rius A.Dre­he­ris ka­ te­go­riš­kai prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų griež­ti­na­mas pro­sti­tu­ci­jos įsta­ty­ mas. Anot jo, Vo­kie­ti­jo­je iš pro­ sti­tu­ci­jos gy­ve­ni­mui užsi­dir­ba 150 tūkst. žmo­nių, ir var­žy­ti jų tei­ses ne­bū­tų tei­sin­ga. „Rei­kia ne keis­ti įsta­ty­mą, o ko­ vo­ti su jo pa­žei­dė­jais“, – pa­brė­žė A.Dre­he­ris. „Deuts­che Wel­le“, „Ta­geb­latt on­li­ne“ inf.

450 tūkst. Že­ne­vos re­gio­no gy­ven­ to­jų ne­ga­li bū­ti ra­mūs ir dėl na­mie pa­lik­to tur­to. Įsi­lau­ži­mų skai­čius per­nai šok­te­lė­jo taip pat penk­ta­ da­liu, iki 8200, ar­ba vi­du­ti­niš­kai 22-ie­jų per die­ną. Nu­si­kals­ta­mu­ mo šuo­lis toks stul­bi­nan­tis, kad Že­ne­vos tu­riz­mo agen­tū­ra pa­ša­ li­no iš rek­la­mų bet ko­kias užuo­ mi­nas apie sau­gų mies­tą. Švei­c a­r i­j os am­b a­s a­d o­r iaus Jung­ti­nė­se Tau­to­se re­zi­den­ci­ ja Že­ne­vo­je bu­vo vie­nas iš maž­ daug 20-ies dip­lo­ma­ti­nių pa­sta­tų, į ku­riuos įsi­lauž­ta praė­ju­sią va­sa­ rą. Gink­luo­tų nu­si­kal­tė­lių tai­ ki­niais ta­po ir ban­kų pa­da­li­niai, pa­što sky­riai bei de­ga­li­nės. Švei­ ca­rus ga­li pa­guos­ti bent tai, kad pa­pras­tai to­kie api­plė­ši­mai at­lie­ ka­mi be fi­zi­nio smur­to. Kai ku­rie ži­no­mi Že­ne­vos gy­ ven­to­jai gar­siai reiš­kia su­si­rū­pi­ ni­mą. Geor­ge’as Kou­ki­sas, ban­kų pro­gra­mi­nės įran­gos bend­ro­vės „Te­me­nos“ įkū­rė­jas, ne­se­niai pa­ reiš­kė pra­dė­jęs svars­ty­ti iš­si­kel­ti iš Že­ne­vos į ki­tą mies­tą, kai jam, li­pan­čiam iš tak­si au­to­mo­bi­lio, iš­plė­šė du la­ga­mi­nė­lius. Vers­li­ nin­kas pa­sa­ko­jo, kad pa­na­šių ne­ ma­lo­nu­mų tu­rė­jo ir ke­le­tas jo ko­ le­gų. „Ar vers­li­nin­kams, va­ži­nė­jan­ tiems po Že­ne­vą, da­bar rei­kia sam­dy­tis as­mens sar­gy­bi­nius?“ – re­to­riš­kai klau­sė G.Kou­ki­sas.

Gy­ven­to­jai pra­ra­do bud­ru­mą

Steng­da­ma­si su­val­dy­ti pa­dė­tį, po­ li­ci­ja pra­dė­jo daž­niau pa­tru­liuo­ ti gat­vė­se, bet tam ėmė prie­šin­ tis po­li­ci­nin­kų pro­fe­si­nė są­jun­ga. Ji praė­ju­sį mė­ne­sį su­ren­gė ne­di­ de­lį strei­ką at­si­sa­ky­da­ma skir­ ti bau­das už eis­mo tai­syk­lių pa­ žei­di­mus. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na, kad daž­nes­nis pa­tru­lia­vi­mas pa­blo­ gins jų dar­bo są­ly­gas, bet neat­neš jo­kios nau­dos.

Ar vers­li­nin­kams, va­ži­nė­jan­tiems po Že­ne­vą, da­bar rei­ kia sam­dy­tis as­ mens sar­gy­bi­nius?

Su tuo iš da­lies su­tin­ka ir Že­ ne­vos po­li­ci­jos va­do­vė Mo­ni­ca Bon­fan­ti. Anot jos, il­gą lai­ką apie bud­ru­mą nė ne­gal­vo­ję gy­ven­to­jai tu­rė­tų keis­ti po­žiū­rį ir el­ge­sį. „Daug žmo­nių iki šiol išei­na iš na­mų ir neuž­ra­ki­na prie­ki­nių du­rų ar­ba res­to­ra­ne pa­lie­ka krep­šį ant sta­lo, kai ei­na į tua­le­tą“, – sa­kė M.Bon­fan­ti. Kal­tos at­vi­ros sie­nos?

Že­ne­va yra stam­bus pri­va­čios ban­ki­nin­kys­tės cent­ras ir vie­nas tur­tin­giau­sių mies­tų Eu­ro­po­je, to­dėl nu­si­kal­tė­lių dė­me­sys jam ne­tu­rė­tų ste­bin­ti. Bet nu­si­kals­ta­ mu­mo šuo­lį le­mia ir ki­ti veiks­niai. Vie­nas jų – geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. To pa­ties pa­va­di­ni­mo eže­ro pa­ kran­tė­je iš­si­drie­ku­sį mies­tą su­ pa 105 km il­gio Švei­ca­ri­jos ir Pran­ cū­zi­jos sie­na. Kai 2008 m. gruo­dį Švei­ca­ri­ja pri­si­jun­gė prie Šen­ge­

no zo­nos ir pa­sie­nio kont­ro­lė bu­vo pa­nai­kin­ta, tuo ėmė nau­do­tis tarp­ tau­ti­nės nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės. Tos, ku­rios anks­čiau vei­kė Pran­cū­ zi­jos mies­tuo­se, tar­ki­me, Lio­ne ar­ ba Mar­se­ly­je, nu­si­tai­kė į Že­ne­vą. Jos daž­nai nu­vyk­da­vo tik at­lik­ti pur­vi­ no dar­bo ir grįž­da­vo at­gal į Pran­cū­ zi­ją ir jos at­ski­rą ju­ris­dik­ci­ją. Nors Švei­ca­ri­jos ir Pran­cū­zi­jos po­li­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas ta­po dar glau­des­nis, jis ir­gi tu­ri ri­bas. Pa­vyz­džiui, pa­gal dvi­ša­lį su­si­ta­ ri­mą po­li­ci­ja ga­vo tei­sę vy­tis nu­ si­kal­tė­lius vie­na ki­tos te­ri­to­ri­jo­je. Bet au­to­mo­bi­lio gau­dy­nės pri­va­lo bū­ti nu­trauk­tos, kai tik per­se­kio­ ja­ma­sis dings­ta iš akių. Iki Bag­da­do dar to­li

Švei­ca­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas Oli­vier Cou­tau ra­gi­na ne­dra­ma­ ti­zuo­ti pa­dė­ties. Jis pa­tei­kė ap­ klau­sų duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad ne­ma­ža da­lis į Švei­ca­ri­ją at­vyks­ tan­čių už­sie­nie­čių re­ko­men­duo­tų ki­tiems at­vyk­ti ir ap­si­gy­ven­ti čia. „Ne­ga­li­me neig­ti pro­ble­mos, bet mes dar ne­pa­sie­kė­me to­kio ly­ gio, kad už­sie­nie­čiai bi­jo­tų čia gy­ ven­ti dėl nu­si­kals­ta­mu­mo“, – tei­ gė O.Cou­tau. Bu­vęs Že­ne­vos kan­to­no par­la­ men­to pir­mi­nin­kas Guy Met­ta­ nas įsi­ti­ki­nęs, kad per­tvar­kos tei­ sė­sau­go­je pa­dės pa­ge­rin­ti pa­dė­tį. Bet, anot jo, po­li­ti­kai dir­ba lė­tai, to­dėl pa­žan­gos ga­li­ma ti­kė­tis tik po dve­jų tre­jų me­tų. „Kal­bant apie nu­si­kals­ta­mu­mą, Že­ne­va su­si­ly­gi­no, o gal net nu­si­ ri­to že­miau už jai pri­ly­gi­na­mus mies­tus, – pri­pa­ži­no G.Met­ta­ nas. – Bet tai ne­reiš­kia, kad pa­dė­ tis ta­po vi­siš­kai ne­val­do­ma ir kad ši vie­ta taps pa­na­ši į Bag­da­dą.“ „The New York Ti­mes“ inf.

20

eu­rų

– tiek va­di­na­muosiuose vie­no­do mo­kes­čio klu­buose reikia sumokėti, kad galėtum my­lė­tis su tiek mo­te­rų, kiek no­ri.

Įp­ro­čiai: bud­ru­mą pa­mir­šu­siems Že­ne­vos gy­ven­to­jams teks pra­tin­tis ra­kin­ti na­mų du­ris ir ne­pa­lik­ti sa­

vo daik­tų be prie­žiū­ros.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

16

šeštadienis, vasario 4, 2012

18p.

L.Klei­za: „Mū­sų vie­ta – olim­pia­do­je“.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

J.Kin­de­ris: „Ti­kiuo­si, me­tai bus švie­s Jus­ti­nas Kin­de­ris bu­vo pri­pa­žin­tas ge­ riau­siu praė­ju­sių me­tų Lie­tu­vos pen­ kia­ko­vi­nin­ku, ta­čiau pa­ts spor­ti­nin­kas 2011-uo­sius įvar­di­jo kaip pa­čius juo­ džiau­sius per sa­vo kar­je­rą – nei ke­lia­la­ pio į olim­pi­nes žai­dy­nes, nei uni­ver­si­te­to dip­lo­mo.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Ti­kiuo­si, kad šie me­tai bus švie­ ses­ni ir sėk­min­ges­ni“, – tvir­ti­na at­le­tas ir ne­si­lei­džia į svars­ty­mus apie ga­li­my­bę lik­ti be ke­lia­la­pio į Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­ dy­nes. – Jus­ti­nai, kas at­si­ti­ko 2011-ai­ siais, kad ne­no­ri jų pri­si­min­ti? – pa­klau­sė­me J.Kin­de­rio. – Jei praė­ju­sio se­zo­no pra­džio­je bū­čiau pa­gal­vo­jęs, kad bus to­kie me­tai, ma­tyt, bū­čiau la­bai liūd­ nas. No­rė­jau, kad bū­tų su­si­klos­ tę taip, jog bū­čiau priar­tė­jęs prie ke­lia­la­pio į Lon­do­no olim­pia­dą, – ne­pa­vy­ko. Bu­vo dve­jos var­žy­bos, ku­rios vis­ką lė­mė ir jo­se man ki­ lo pro­ble­mų su la­ze­ri­niais pis­to­ le­tais. Vi­sa tai jau sten­giuo­si pa­ mirš­ti. Ne­no­riu apie tuos ge­di­mus net kal­bė­ti, rei­kia žiū­rė­ti į prie­kį. Ne­ma­nau, kad da­bar – ge­riau­sias lai­kas guos­tis. Ne­nu­lei­džiu ran­kų, vis­kas dar prieš akis – bus var­žy­ bų, ku­rio­se ga­lė­siu at­si­grieb­ti. Ap­ mau­du dėl ne­baig­tų stu­di­jų uni­ ver­si­te­te – neiš­lai­kiau bai­gia­mo­jo eg­za­mi­no. Ką pa­da­ry­si, gy­ve­ni­me vis­ko būna. – Kaip ruo­šie­si nau­ja­jam se­zo­ nui? – Šiuo me­tu spor­tuo­ju Aly­tu­je. Čia su­reng­ta plau­ki­mo sto­vyk­la, kas­ dien – po dvi tre­ni­ruo­tes. Kar­tu dir­ba ge­riau­sie­ji Pa­ne­vė­žio plau­ ki­kai. Be to, bė­gio­ju. Ki­tos rung­tys kiek nu­ken­čia, bet lai­ko iki pa­grin­ di­nių var­žy­bų dar yra. Vis­kas bū­ tų kur kas pa­pras­čiau, jei sa­vo ran­ ko­se tu­rė­čiau ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­nes, – gal­vo­čiau tik apie star­ tą Lon­do­ne, o da­bar min­ty­se – at­ ran­kos var­žy­bos, to­dėl ruoš­tis joms pra­dė­jau anks­ti. – Kal­ba­ma, kad la­ze­ri­niai pis­ to­le­tai – vie­nas iš bū­dų at­si­kra­ ty­ti bu­vu­sių šiuo­lai­ki­nės pen­ kia­ko­vės fa­vo­ri­tų. Ką ma­nai apie tai?

– Ne­ma­nau, kad tai bu­vo kaž­kie­ no no­ras spe­cia­liai pa­kenk­ti, tie­siog per daug sku­bė­ta įdieg­ti šią nau­jo­ vę. Rim­tų ban­dy­mų ne­bu­vo, nie­kas ne­pa­gal­vo­jo, kad tiems mo­der­niems gink­lams ga­li tu­rė­ti įta­kos be­si­kei­ čian­čios oro są­ly­gos. – Ar esi pa­ten­kin­tas sa­vo re­zul­ ta­tais ki­to­se rung­ty­se? – Per Eu­ro­pos čem­pio­na­tą šau­dy­ mo sek­to­riu­je, ne­vei­kiant apa­ra­tū­ rai, su­gai­šau 2 min. ir 45 sek. Nor­ ma­lio­mis są­ly­go­mis už­trun­ku 50 sek. Ne­daug trū­ko, kad bū­čiau ko­ vo­jęs dėl olim­pi­nio ke­lia­la­pio. Bu­ vo liūd­na, te­ko ir aša­rą nu­brauk­ti. Sup­ran­tu, kad iš ša­lies vis­kas at­ ro­do pa­pras­ta, gal daug kas ma­ no, kad per­nai man tie­siog pa­si­se­ kė. Te­gul gal­vo­ja, kaip no­ri, ta­čiau da­bar ti­kiu, kad šis se­zo­nas bus ge­ res­nis.

Kol kas yra tiks­las – olim­pi­nės žai­dy­nės. Kol bus bent men­ kiau­sia ga­li­my­bė į jas pa­tek­ti, ran­kos ne­svirs.

– 2011-ie­ji Lie­tu­vos pen­kia­ko­ vi­nin­kams – su­dė­tin­gi me­tai: skan­da­las dėl Do­na­tos Rim­ šai­tės, la­ze­ri­niai gink­lai, ta­vo ir Ed­vi­no Krun­gol­co re­zul­ta­tai su­pras­tė­jo... – Lie­t u­v os tau­t i­n io olim­p i­n io ko­m i­t e­t o ge­n e­ra­l i­n ės asamb­l ė­ jos spren­di­mo dėl Do­na­tos ne­no­ riu ver­t in­t i. Kiek­v ie­n o­j e is­t o­r i­ jo­j e bū­n a nu­skriaus­t a ku­r i nors pu­sė. Šį­kart – spor­ti­nin­kė. Ma­ nau, pa­da­ry­ta ne­ma­žai klai­dų – jų neiš­ven­g ė ir spor­t o val­d i­n in­ kai, ir Do­n a­t a. Sun­k u ver­t in­t i, ku­ris kal­čiau­sias. Kal­bant apie Ed­vi­ną, jo tik­rai gai­la, nes vi­si jau sku­ba nu­ra­šy­ti, nes per­nai jam ne­pa­si­se­kė. Sma­

Iš­ban­dy­mas: J.Kin­de­ris anks­ti pra­dė­jo reng­tis nau­ja­jam se­zo­nui, nes lau­kia at­ran­kos var­žy­bos į Lon­do­no olim­pia

gu, kad se­kė­si Lau­rai Asa­daus­ kai­tei, ji ne­tu­rė­jo jo­kių pro­ble­mų. Gal­būt dėl to vi­siems at­ro­do keis­ ti ma­no ir Ed­vi­no re­zul­ta­tai. Vis­ ką su­vo­ki tik pa­ts at­si­dū­ręs blo­ go­je si­tua­ci­jo­je. Ma­čiau, kad daug spor­ti­nin­kų vargs­ta su la­ze­riais, bet kol pa­ts su jais ne­su­si­dū­riau, ne­su­kau gal­vos. Kai pa­ty­riau sa­ vo kai­liu per svar­biau­sias var­žy­ bas, ban­dė­me ieš­ko­ti tei­sy­bės, ta­ čiau vi­si mū­sų ar­gu­men­tai at­šo­ko tar­si nuo sie­nos. – Ar dėl to­kių da­ly­kų tau ne­ nus­vy­ra ran­kos? – Kol kas yra tiks­las – olim­pi­nės žai­dy­nės. Kol bus bent men­kiau­sia ga­li­my­bė į jas pa­tek­ti, ran­kos ne­ svirs. O jei­gu... Na, ne­no­riu svars­ ty­ti – kas bū­tų, jei­gu bū­tų. Ži­no­ma, vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se rei­kė­jo iš­si­ko­vo­ti kur kas anks­čiau. – Per­nai ta­pai ša­lies čem­pio­ nu. Ar bu­vo ly­gia­ver­čių kon­ ku­ren­tų?

– Ne­no­riu ver­tin­ti. Ži­nau, kad kon­ ku­ren­ci­jos tik­rai ne­jau­čia L.Asa­ daus­kai­tė, o ar yra vy­rų, ku­rie ga­ lė­tų sto­ti gre­ta mū­sų su Ed­vi­nu, ne­ži­nau. Jau­ni­mas au­ga, grei­tai to­bu­lė­ja. Aš ir pa­ts ne­su se­nas, kad ga­lė­čiau ver­tin­ti. No­rė­tų­si, kad bū­ tų dau­giau ge­rų fech­tuo­to­jų, esa­me pri­vers­ti vyk­ti į sto­vyk­las už­sie­ny­je, nes kai nuo­lat tar­pu­sa­vy­je ko­vo­ja­ me – neį­do­mu. – Kaip ma­nai, ko­dėl Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė sto­ko­ ja nau­jų vei­dų? – Žmo­nės per ma­žai ska­ti­na­mi do­mė­tis šia spor­to ša­ka, trūks­ta spe­cia­lis­tų, pro­fe­sio­na­lių tre­ne­ rių. Jau­ni­mas klau­sia: o kas man iš to? Ko­dėl tu­riu tai da­ry­ti? Aš sun­kiai dir­bau aš­tuo­ne­rius me­ tus, kol pa­sie­kiau pir­mųjų sva­res­ nių re­zul­ta­tų. Ge­rai, kad tre­ne­ris Ju­ri­jus Mosk­vi­čio­vas ma­ny­je kaž­ ką įžvel­gė. Dė­ko­ju jam, kad bu­vo at­kak­lus ir ma­ne iš­lai­kė pen­kia­ ko­vė­je.

Kolegos: treneris J.Mosk­vi­čio­vas (kai

tų penkiakovininku.

17

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportas Pa­nei­gė ­ pra­si­ma­ny­mus

Blyks­te­lė­jo D.Zub­rus

D.Howardas – populiariausias

Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­ mi­te­tas (LTOK) ofi­cia­liai pa­ nei­gė Ru­si­jos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pre­zi­den­to Via­ čes­la­vo Ami­no­vo pa­reiš­ki­mą, esą LTOK va­do­vai už su­ti­ki­mą Do­na­tai Rim­šai­tei da­ly­vau­ ti Lon­do­no olim­pia­do­je su Ru­ si­jos rink­ti­ne pra­šė fi­nan­si­nės kom­pen­sa­ci­jos.

Try­lik­tą­jį įvar­tį NHL čem­pio­ na­te pel­nė ir du re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus at­li­ko Dai­nius Zub­rus, o 7-ąją vie­tą Ry­tų kon­ fe­ren­ci­jo­je uži­man­tis lie­tu­vio at­sto­vau­ja­mas Nau­jo­jo Džer­ sio De­vils“ (59 tšk.) klu­bas na­ muo­se 5:3 nu­ga­lė­jo Mon­rea­ lio „Ca­na­diens“ (47 tšk.) ko­ man­dą.

Daugiausiai sirgalių balsų per NBA rinkimus į „Visų žvaigž­ džių“ mačą, kuris vyks vasa­ rio 26-ąją Orlande, surinko šio miesto „Magic“ ekipos vi­ durio puolėjas Dwightas Ho­ wardas (nuotr.) – 1600390. Antrasis pagal populiarumą – Kobe Bryantas iš Los Andželo „Lakers“ – 1555479.

­ses­ni“ At­lei­dęs va­džias, „Žal­gi­ris“

a­dą.

var­žo­vų jau ne­be­sus­tab­dė

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kams ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti to, ko jie ti­kė­ jo­si per Eurolygos ma­čą su „Bar­ ce­lo­nos Re­gal“ eki­pa, – bū­ti su­si­ kau­pę ir su­si­tel­kę vi­sas rung­ty­ nes. Ne­di­de­lė spra­ga ket­vir­ta­ja­ me kė­li­ny­je su­tei­kė ko­zi­rį Is­pa­ ni­jos ko­man­dai, ir ji juo pa­si­nau­ do­jo.

ta­čiau „Bar­ce­lo­na Re­gal“ į tai at­ sa­kė tri­taš­kiais. „Žal­gi­riui“ ne­ga­lė­jo pa­dė­ti trau­ muo­tas snai­pe­ris Mar­ko Po­po­vi­ čius. Tarp dvi­ko­vos žiū­ro­vų bu­vo ir „Bar­ce­lo­nos“ fut­bo­li­nin­kų stra­ te­gas, vie­nas ge­riau­sių pa­sau­ly­je tre­ne­rių Jo­se­pas Guar­dio­la su sa­ vo at­ža­lo­mis.

Tarp žiū­ro­vų – J.Guar­dio­la

A.Tri­fu­no­vi­čius:

Žal­gi­rie­čiai pra­lai­mė­jo Bar­se­lo­ nos krep­ši­nin­kams 80:94. Tai – tre­čio­ji kau­nie­čių ne­sėk­mė Eu­ro­ ly­gos tur­ny­ro „TOP-16“ eta­po H gru­pė­je. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je aikš­tės šei­ mi­nin­kai bu­vo pa­di­di­nę per­sva­rą iki 28:18, ta­čiau „Žal­gi­ris“, dau­ giau­sia Ro­ber­to Jav­to­ko, Son­ ny Weem­so, Man­to Kal­nie­čio pa­ stan­go­mis, lai­mė­jo at­kar­pą 17:3 ir iš­si­ver­žė į prie­kį. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je „Bar­ce­lo­ na Re­gal“, ve­da­ma Era­ze­mo Lor­ be­ko ir Jua­no Car­lo­so Na­var­ro, vėl nu­to­lo – 61:54, bet Lie­tu­vos vi­ce­ čem­pio­nai su­švel­ni­no skir­tu­mą – 63:59. Per ke­lias pir­mą­sias ket­vir­to­jo kė­li­nu­ko mi­nu­tes Is­pa­ni­jos gran­ dai su­ren­gė ke­tu­rias iš ei­lės sėk­ min­gas ata­kas, per ku­rias pel­nė 12 taš­kų. To­mas De­li­nin­kai­tis tri­taš­ kiu ir Mi­lo­va­nas Ra­ko­vi­čius bau­dų me­ti­mais bu­vo įžie­bę vil­tį – 74:83,

„Bar­ce­lo­na Re­gal“ pa­si­nau­do­jo mū­sų su­teik­to­mis leng­va­ to­mis. No­rint įveik­ ti to­kią ko­man­dą rei­ kia bū­ti su­si­tel­kus vi­sas rung­ty­nes.

Su­tei­kė leng­va­tų

„Ma­čą pra­dė­jo­me pa­dri­kai. No­ rė­jo­me žais­ti, kaip bu­vo­me nu­ ma­tę, ta­čiau ne­pa­vy­ko. Pas­ku­ ti­n į kė­l i­n į at­l ei­d o­m e va­d žias, lei­do­me var­žo­vams kar­to­ti me­ ti­mus, at­ko­vo­ti ka­muo­lį po mū­ sų krep­šiu, o pa­tys ata­kuo­da­mi per daug kly­d o­m e. „Bar­ce­l o­ na Re­gal“ pa­si­nau­do­jo mū­sų su­ teik­to­m is leng­va­to­m is. No­r int

įveik­ti to­kią ko­man­dą rei­kia bū­ ti su­si­tel­kus vi­sas rung­ty­nes“, – po var­žy­bų svars­tė „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius. „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ stra­te­gas Xa­vie­ras Pas­cua­lis pri­pa­ži­no, kad iš pra­džių jo eki­pai daug rū­pes­ čių kė­lė kau­nie­čių de­ri­niai „dvie­ se prieš du“, bet ga­liau­siai gy­ny­ba pa­vy­ko su­stab­dy­ti „Žal­gi­rį“. Va­sa­rio 9-ąją A.Tri­fu­no­vi­čiaus ir X.Pas­cua­lio ka­riau­nos su­si­tiks Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je. Ki­to­se H gru­pės rung­ty­nė­se staig­me­ną pa­tei­kė Kan­tu „Ben­ net“ krep­ši­nin­kai, sa­vo aikš­tė­je 82:74 par­klup­dę Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ra“. Ata­kai – 10 se­kun­džių

13-ąją per­ga­lę iš ei­lės Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną iš­ko­vo­jo Jo­no Kaz­laus­ko tre­ni­ruo­ja­ma Mask­vos CSKA ko­ man­da, E gru­pė­je 85:70 įvei­ku­si Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“. Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas prie per­ ga­lės pri­si­dė­jo 11 taš­kų, at­ko­vo­tu ka­muo­liu ir 3 re­zul­ta­ty­viais per­ da­vi­mais, o Dar­ju­šo Lav­ri­no­vi­ čiaus są­skai­to­je – 2 taš­kai ir 2 pe­ rim­ti ka­muo­liai. J.Kaz­l aus­kas bu­vo ne­pa­ten­ kin­tas, kad jo auk­l ė­t i­n iai per daug sku­b ė­j o baig­t i ata­kas.

18

Sta­tis­ti­ka „Bar­ce­lo­na Re­gal“– „Žal­gi­ris“ 2012 01 02, Bar­se­lo­nos „Pa­lau Blaug­ra­na“ are­na, 3 565 žiū­ro­vai.

94:80 (23:18, 19:25, 21:16, 31:21) „Bar­ce­lo­na Re­gal“: E.Lor­be­kas 19 taš­kų (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), J.C.Na­var­ro 16 (3 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai, 3 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 3 klai­ dos), M.Huer­tas 14 (6 re­zul­ta­ty­vūs per­da­ vi­mai), F.Vas­que­zas (6 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai) ir P.Mic­kea­las po 11, Ch.Eid­so­nas 8, C.J.Wal­la­ce’as ir J.Ing­le­sas po 5, B.Ndon­ gas 4, K.Pe­ro­vi­čius 1.

„Žal­gi­ris“: S.Weem­sas 17 (5 klai­dos), R.Jav­to­kas 13, M.Ra­ko­vi­čius ir P.Jan­kū­nas (4 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai) po 12, T.De­li­nin­kai­tis 11 (4 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), M.Kal­nie­tis 9 (4 re­ zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 4 klai­dos), D.Col­ lin­sas 6.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 24/42 (57,1 pro­c.) ir 26/50 (52 pro­c.), tri­taš­kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau­dų me­ti­mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at­ko­vo­ta ka­muo­lių – po 31, pe­rim­ta – 9 ir 3, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 18 ir 12, klai­dos – 9 ir 16.

Komentaras Gin­ta­ro Lu­ko­še­vi­čiaus (BFL) nuo­tr.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

B

irėje) buvo atkaklus, kad J.Kinderis tap­ Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

arse­l o­n os komanda lai­ mė­j o, nes me­tė dvi­g u­b ai dau­g iau bau­dų, ne­g u mes – 28:14, iš­n au­do­j o ag­re­s y­ vu­mą ir meist­r iš­kai pro­vo­ka­vo mū­ sų žai­dė­jus. Dėl su­r ink­t ų pra­ž an­g ų te­ko pa­keis­t i mū­s ų ko­man­dos ka­pi­ to­ną Pau­l ių Jan­k ū­ną, be ku­r io žai­d i­ mas iš­si­de­r i­no. Gai­la, kad per vi­sas šias la­bai at­sa­k in­ gas rung­ty­nes Dai­nius Ša­len­ga net ne­ pa­kė­lė gal­vos krep­šio link – bu­vo ma­ ty­ti, kad jis ne­nu­si­tei­kęs. Re­zul­ta­tas – nu­l is taš­k ų. Už­tat Ro­ber­tas Jav­to­kas pa­ro­dė, ką ga­li. Po Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ krep­ ši­nin­k ų pra­lai­mė­ji­mo Kan­tu „Ben­net“ ko­man­dai mes tu­ri­me ge­rą ga­li­my­bę pra­si­brau­ti į „TOP-8“ tur­ny­rą, ku­ria­me esa­me ver­ti žais­ti.

Taš­kai: R.Jav­to­kui rung­ty­nės su „Bar­ce­lo­na Re­gal“ – kol kas re­zul­ta­ty­viau­sios Eu­ro­ly­go­je šį se­zo­ną.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

18

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportas

L.Klei­za: „Mū­sų vie­ta – olim­pia­do­je“ Po sun­kios trau­mos at­si­ga­vęs Li­nas Klei­ za jau te­ro­ri­zuo­ja var­žo­vus krep­ši­nio aikš­tė­je ir ku­ria pla­ nus, kaip su Lie­tu­ vos rink­ti­ne sieks aukš­tu­mų Lon­do­ no olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se.

– Li­nai, sma­gu vėl ma­ty­ti ta­ve aikš­tė­je. Kaip jau­tie­si po rea­bi­ li­ta­ci­jos? – Lie­tu­vos krep­ši­nin­ko pa­klau­sė Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio aso­cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­BA) in­ ter­ne­to sve­tai­nės re­dak­to­rius. – Jau­čiu, kad šiuo me­tu iš­nau­do­ ju tik 70 pro­c. sa­vo ga­li­my­bių. NBA čem­pio­na­to gra­fi­kas – la­bai sun­ kus, nė­ra ka­da tre­ni­ruo­tis, tik žai­ džia­me ir skrai­do­me. Tai la­bai sun­ ku, juo­lab kad dar te­be­sie­kiu sa­vo ge­riau­sios spor­ti­nės for­mos. – Ko­kios min­tys ta­ve lan­kė vi­ są tą lai­ką, kai krep­ši­nį ste­bė­ jai iš ša­lies? – Bu­vo sun­ku. Pri­si­pa­žin­siu, kad pa­ty­ręs trau­mą pa­gal­vo­da­vau ir apie kar­je­ros pa­bai­gą – juk pra­lei­ dau ant­rą­ją se­zo­no da­lį ir di­džiau­ sią krep­ši­nio šven­tę Lie­tu­vo­je – Eu­ro­pos čem­pio­na­tą. Ki­ta ver­tus, per­trau­ką tu­rė­jau pa­da­ry­ti dėl sa­ vo kar­je­ros. Ži­nau, kad ma­nęs lau­ kia ne­ma­žai per­ga­lių atei­ty­je.

– Vie­nas iš tų jau­nų vai­ki­nų – Jo­nas Va­lan­čiū­nas. Ar tau pa­ ti­ko jo pa­si­ro­dy­mas Eu­ro­pos čem­pio­na­te? – Jam tai bu­vo pir­mi me­tai vy­rų rink­ti­nė­je. At­siž­vel­giant į tai, jis pui­kiai pa­si­ro­dė. Jo­nas – ta­len­tin­ gas, tik­ras vi­du­rio puo­lė­jas. Atei­ty­ je jis bus vis svar­bes­nis ko­man­dos rams­tis. Vi­sa­da rink­ti­nė­je tu­rė­jo­me ga­lin­gų aukš­taū­gių, ku­rie ta­po pa­ grin­di­niais žai­dė­jais. Ma­nau, mū­sų ko­man­dos atei­tis – Do­na­tas Mo­tie­ jū­nas ir J.Va­lan­čiū­nas. – Kaip ma­nai, ko iš jū­sų ti­ki­si Lie­tu­vos krep­ši­nio sir­ga­liai? – Jie ti­ki­si, kad į rink­ti­nę su­si­rinks vi­si ge­riau­si žai­dė­jai. Vi­si ži­no, kad mū­sų ko­man­do­je – pui­ki at­mos­fe­ ra, pa­de­dan­ti siek­ti svar­bių per­ga­ lių. Esa­me ko­man­da, o ne pa­vie­nės žvaigž­dės. Vi­sa­da aikš­tė­je kau­na­ mės iš­vien. Kai vi­si 12 žai­dė­jų sten­ gia­si, mes – neį­vei­kia­mi. – Ar ga­li bū­ti, kad ta­vo vaid­muo rink­ti­nė­je bus ki­toks? – Apie tai ne­gal­vo­ju. Tai nu­spręs tre­ne­riai. Ma­nau, ma­no vaid­muo ne­tu­rė­tų keis­tis. Tu­ri­me pa­siek­ ti to­kį žai­di­mo ly­gį, ko­kį de­monst­ ra­vo­me Tur­ki­jo­je. Pri­va­lo­me žais­ti grei­tai, ag­re­sy­viai. Tiks­las: L.Klei­za nea­be­jo­ja, kad Lie­tu­vos rink­ti­nė da­ly­vaus Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

– Kaip ver­ti­ni Lie­tu­vos rink­ti­ nės užim­tą penk­tą­ją vie­tą Eu­ ro­pos čem­pio­na­te? – Tai ne­bu­vo blo­gas re­zul­ta­tas, ta­ čiau vi­si liū­dė­jo po pra­lai­mė­ji­mo Ma­ke­do­ni­jai. Vis dėl­to vis­ką ver­ tin­ki­me ob­jek­ty­viai: tai bu­vo pui­ kus tur­ny­ras, nu­džiu­gi­nęs dau­gy­bę žmo­nių. Be to, vis dar tu­ri­me šan­ są pa­tek­ti į Lon­do­no olim­pi­nes žai­ dy­nes.

– Ką ma­nai apie bū­si­mus var­ žo­vus at­ran­kos tur­ny­re? – Su­si­tik­si­me su Ve­ne­sue­los ir Ni­ ge­ri­jos eki­po­mis. Ne­bus leng­va, ta­čiau pri­va­lė­si­me iš­ko­vo­ti vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ki­to va­rian­to tie­siog nė­ra. Mū­sų vie­ta – olim­pia­ do­je. Po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo da­ly­va­vo­me vi­so­se žai­dy­ nė­se. Jei­gu to ne­bus šį kar­tą, nu­si­ vil­si­me sa­vi­mi.

At­lei­dęs va­džias, „Žal­gi­ris“ var­žo­vų jau ne­be­sus­tab­dė 17

„Jau 10-ąją se­kun­dę ka­ muo­lys lėk­da­vo į var­žo­ vų krep­šį, nors rei­kė­da­vo už­baig­ti vi­są de­ri­nį, o ne tik jo epi­zo­dą. Va­ di­na­si, kai ku­riems žai­dė­jams pir­ miau­sia rū­pi as­me­ni­nė sta­tis­ti­ka, bet ne ko­man­dos in­te­re­sai. To­kių da­ly­kų stip­rio­je eki­po­je ne­tu­ri bū­ ti. Vi­si pri­pra­to, kad CSKA lai­mi 20

taš­kų per­sva­ra. Va­di­na­si, rei­kia, kad lai­mė­tų ir 30 ar 40 taš­kų skir­tu­mu. Man tai ne­priim­ti­na, be to, pa­ste­ bė­jau, kad ir žai­dė­jai ner­vi­na­si, jei iš­kart neį­gy­ja­me 12–14 taš­kų pra­ na­šu­mo“, – kal­bė­jo J.Kaz­laus­kas. Pir­mą­ją per­ga­lę šio­je gru­pė­je iš­ ko­vo­jo Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus at­ sto­vau­ja­mas Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“

klu­bas, na­muo­se 83:65 nu­ga­lė­jęs Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ eki­pą. Lie­tu­vis pel­nė 6 taš­kus, at­ko­vo­jo 4 ir pe­rė­mė 1 ka­muo­lį bei at­li­ko re­ zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą. Bro­lis įsi­žai­dė

Įsis­ma­gi­no: po trau­mos at­si­ga­vęs K.Lav­ri­no­vi­čius (de­ši­nė­je) žai­džia

Po trau­mos at­si­ga­vęs Kšyš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius su­žai­dė kol kas ge­ riau­sias sa­vo rung­ty­nes „TOP-16“ eta­pe, o Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ sve­čiuo­se 91:68 nu­ga­lė­jo Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ eki­pą. K.Lav­ri­no­vi­čius pel­nė 18 taš­kų, iš jų 6 – tri­taš­kiais me­ti­mais. Ant­rą­ją per­ga­lę šven­tė Mad­ri­do „Real“ ko­man­da su Mar­ty­nu Po­ ciu­mi, na­muo­se 89:73 pri­ver­tu­si ka­pi­tu­liuo­ti Bil­bao „Gesc­rap BB“ krep­ši­nin­kus. M.Po­ciaus in­dė­lis į per­ga­lę – 4 taš­kai ir 1 at­ko­vo­tas ka­muo­lys. G gru­pė­je Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus at­sto­vau­ja­mas Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“ iš­vy­ko­je 77:56 įvei­kė Stam­ bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“. Lie­tu­vis prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 3 taš­kais, pe­rim­tu ka­muo­liu ir 2 re­zul­ta­ty­ viais per­da­vi­mais.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

VD inf.

vis ga­lin­giau.

„Reu­ters“ nuo­tr.

– Kaip ver­ti­ni Lie­tu­vos rink­ti­ nės ga­li­my­bes siek­ti aukš­čiau­ sių po­zi­ci­jų? – Mes at­ro­do­me vi­sai ne­blo­gai, tu­ri­me ke­lis ge­rus jau­nus žai­dė­jus. Tie­siog rei­kia vi­siems su­si­rink­ ti. Tai, at­ro­do, ga­li bū­ti su­dė­tin­ga, nes neaiš­ku, ka­da baig­sis vie­nos ar ki­tos ša­lies krep­ši­nio čem­pio­na­tai. Tai bus di­džiau­sias iš­šū­kis – spė­ ti su­si­žais­ti.

– Iki šiol olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­va at­ro­dė ne­blo­gai. – Per pa­sta­rą­sias pen­ke­rias olim­ pi­nes žai­dy­nes tris kar­tus iš­ko­vo­ jo­me bron­zą, du kar­tus bu­vo­me ket­vir­ti. Da­ly­va­vau Pe­ki­no olim­ pia­do­je, kur li­ko­me ket­vir­ti. Šir­dis ply­šo iš ap­mau­do. Pui­kiai rung­ ty­nia­vo­me, ta­čiau pra­lai­mė­jo­me is­pa­nams pus­fi­na­ly­je, po to Ar­ gen­ti­nai – ma­ža­ja­me fi­na­le. Šiais me­tais mes ti­ki­mės ge­res­nių re­ zul­ta­tų. Pa­gal fi­ba.com pa­ren­gė Man­tas Stan­ke­vi­čius

Re­zul­ta­tai E gru­pė. Mask­vos CSKA–Stambu­

lo „Ga­la­ta­sa­ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū­ro­vų. N.Krsti­ čius 20 taš­kų/J.Lu­cas 15. Pi­r ė­j o „Olym­p ia­c os“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū­ro­vų. V.Spa­nou­ lis 18/S.Ba­ra­čas 14. F gru­pė. Sie­nos „Mon­te­pas­chi“–

Malagos „Uni­ca­ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū­ro­vų. D.Mos­sas 20, K.Lav­ri­no­vi­čius 18/J.Free­lan­das 14, D.Trem­me­las 13. Mad­ri­do „Real“–Bilbao „Gesc­rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18). 7 000 žiū­ro­v ų. S.Rod­r i­g ue­zas 20,

1. CSKA 2. „Olym­pia­cos“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Ana­do­lu Efes“

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Real“ 3. „Gesc­rap BB“ 4. „Uni­ca­ja“

Stambulo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū­ro­vų. K.Kai­ma­kog­lou 19/C.Jer­rel­sas 12. Ka­za­nės „Unics“–Milano „EA7 Em­ po­rio Ar­ma­ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū­ro­vų. H.Do­mer­can­tas 16/N.Mel­lis 17. H gru­pė. Kan­tu „Ben­net“–Tel Avi­

vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū­ro­vai. V.Mi­ co­vas 17, G.Ba­si­le 14, G.Šer­ma­di­nis 13/K.Lang­for­das 16, R.Hend­ri­xas 15.

Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

3 1 1 1

0 2 2 2

267:216 238:229 210:230 201:241

1. „Unics“ 2. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 3. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“

F gru­pė Komanda

G gru­pė. Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“–

G gru­pė

E gru­pė Komanda

A.To­mi­čius 15, M.Be­gi­čius 12/M.Ba­ni­ čius 18, A.Mumb­ru 17, K.Va­si­lia­dis 13.

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 1 0

0 1 2 3

224:198 238:202 192:216 164:202

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 1 0

0 1 2 3

230:197 221:217 215:229 234:257

H gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

3 2 1 0

0 1 2 3

250:204 239:241 225:240 211:266

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Ben­net“ 3. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 4. „Žal­gi­ris“

19

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

Didžiausias iššūkis Vietname – pereiti gatvę.

22p.

Gyvenimas tarp žmo­nių ir vilkų Po ko­jo­mis girgždė­ jo snie­gas, šal­tis gnaibė nosį. Kaž­kur ne­to­lie­se inkštė vil­ kai. Jautė­me, kad jie sekė kiek­vieną mū­ sų žingsnį, o mes, du žur­na­lis­tai ir ži­niuo­ nis, gam­tos bei žvėrių mylė­to­jas Pet­ ras Dab­ri­šius, artė­jo­ me prie vilkų te­ra­pi­ jos tro­belės.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

At­rak­ci­ja – nak­vynė miš­ke

Ta tro­belė – tai šiek tiek dau­giau nei dviejų metrų aukš­ty­je tarp med­žių iš­kel­tas iš pa­prastų len­ tu­čių su­kal­tas na­miūkš­tis, ku­rio grin­dys pa­deng­tos la­pais. „Ne­ke­lia pa­si­tikė­ji­mo?“ – nu­si­ juokė Pet­ras ir paaiš­ki­no na­muką įrengęs drąsuo­liams, kur jie ga­li pra­leis­ti naktį. Nak­vynę tro­belė­ je jis va­di­na vilkų te­ra­pi­ja. Kaip ji vei­kia žmogų? „Kai drąsuo­lis už­li­pa kopė­čio­mis, jas nui­mu ir pa­sta­tau tik kitą dieną. Per naktį žmo­gus už­mirš­ta vi­sas pro­ble­mas, ban­ko pa­sko­las, lai­ki­ nus sun­ku­mus“, – pa­sa­ko­jo jis. Nak­ti­mis ne­to­li na­me­lio slan­ kio­ja vil­kai ir šiur­pi­na žmo­nes sa­vo kau­ki­mu. Pet­ras leid­žia na­me­ly­je būti tik vie­nam žmo­gui. Ne­ga­li­ma pa­siim­ti nei ka­čiu­ko, nei šu­niu­ko, nei jo­kio gy­vo pa­da­ro. Jo­kių daiktų, net pro­žek­to­riaus. Tik mieg­mai­šis ir ypa­tin­giems at­ve­jams – mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nas. „Juk naktį leid­žiant dvie­se ga­li­ ma iš­gau­ti ne­įma­nomą pa­rašą ar­ba vy­ras ga­li kai ko rei­ka­lau­ti iš mo­ ters“, – nu­si­kva­to­jo P.Dab­ri­šius. Ad­re­na­li­no rei­kia mo­ky­to­joms

Kodėl ne­ga­li­ma pa­siim­ti daiktų? Kartą dvi mo­te­rys at­si­nešė dau­gybę žva­kių ir vos ne­su­de­ gi­no na­me­lio.

20

Pat­rio­tas: gamtą be­pro­tiš­kai my­lin­tis P.Dab­ri­šius daž­nai jo­dinė­ja že­mai­tu­ku apsirengęs kaip se­novės že­mai­čiai.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

Gyvenimas tarp žmo­nių ir vilkų Šios ypa­tin­gos te­ra­ 19 pi­jos ypa­tu­mas – tu­ri būti vie­nas miš­ke ir jaus­ti vil­kus.

Kai ku­rie gam­tos ir žvėrių mylė­ to­jai šia­me na­me­ly­je pui­kiai iš­si­ mie­ga. Yra to­kių, ku­rie ne­su­mer­ kia akių, krūpčio­ja nuo kiek­vie­no la­pe­lio šla­me­sio, ką jau ir kalbė­ti apie vilkų kauksmą. „Ne kartą te­ko kel­tis naktį ir iš­si­ gan­du­siam, pa­ni­kos apim­tam žmo­ gui sta­ty­ti kopė­čias, kad nu­si­leistų iš na­mu­ko“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­ ko­vas. Klam­po­da­mas link na­me­lio P.Dab­ri­šius pa­pras­tai ne­ša­si pro­ žek­to­rių ir šau­tuvą. „Vy­rai ne­re­tai do­va­no­ja nak­vynę sa­vo žmo­noms, ir jos tai įsi­me­na vi­sam gy­ve­ni­mui. Be­je, to­kių nuo­ ty­kių dau­giau trokš­ta būtent mo­ te­rys, ypač – per­var­gu­sios mo­ky­ to­jos“, – at­skleidė jis. Kartą vie­nas įsiaud­rinęs vy­ras su­sap­na­vo, kad jį pjau­na vil­kai. Naktį iš­šo­ko iš na­mu­ko, o pa­budęs iš baimės vėl įli­po at­gal. „Gai­la, kad drau­gai ne­lei­do čia lik­ ti vie­nam švei­ca­rui – ko­vos su nar­ ko­ti­kais sky­riaus va­do­vui, – šyp­

telė­jo P.Dab­ri­šius. – Jis su­si­žavė­jo ir norė­jo lik­ti nak­vo­ti, bet drau­gai ne­lei­do. Prie ad­re­na­li­no pripratęs švei­ca­ras žadė­jo grįžti va­sarą.“

Ne­ga­li­ma be ato­dai­ ros žu­dy­ti med­žių. Jei ne­gir­di jų skaus­ mo, tai ne­įro­do, kad jie – ne­gy­vi.

Į vig­vamą – nu­si­len­kus ug­niai

Miš­ko ta­ku ant išt­ver­min­go že­mai­ tu­ko, pa­na­šaus į se­novės vi­kingų ar mon­golų ark­lį, jo­jan­tis P.Dab­ri­šius, pa­si­puošęs usū­ri­nių šunų kai­liais ir už­si­maukš­linęs kai­linę ke­purę, at­ rodė kaip fil­mo he­ro­jus. „Taip pas mus bu­vo ren­gia­ma­si XII–XIII a., – jau vėliau, sėdėda­ mas šil­ta­me vig­va­me, pu­siau in­ dėnų klajoklių gen­čių būstą pri­ me­nan­čia­me na­me­ly­je, aiš­ki­no P.Dab­ri­šius. – Ir šil­ta, ir pa­to­gu.“ Kūgio for­mos na­melį iš lentų

dengė sto­ras snie­go sluoks­nis. Vi­ du­je išk­lo­ti ki­li­mai ir usū­ri­nių šunų kai­liai. Na­melį įsi­rengė pa­ts. Ne­leng­vai ati­da­ro­mos du­rys – spe­cia­liai že­mos, kad įei­tum su­ si­lenkęs. Taip iš kar­to nu­si­len­ki ug­niai: vi­du­je įreng­tas ne­di­de­lis ži­di­nys iš ak­menų su il­gu ka­mi­nu. „To­kia­me vig­va­me pa­pras­tai gy­ ve­na ke­tu­rių na­rių šei­ma, – aiš­ki­ no ži­niuo­nis, ne­kreip­da­mas dėme­ sio į mo­ters iš Ma­žei­kių at­vežtą ir pa­liktą juodą ka­tiną Maurį, ku­ris per ke­lias mi­nu­tes nie­kam ne­ma­ tant jau bu­vo su­šveitęs ke­lis ga­ba­ lus sūrio. Pa­sak jo, įėję žmonės ma­ty­da­vo, ką tu­ri. „O da­bar? Kam mums tiek ne­rei­ka­lingų daiktų, ku­riuos kau­ pia­me, o po mir­ties iš­me­ta?“,– re­ to­riš­kai klausė gam­tos ži­no­vas. Ati­tolę nuo gam­tos

Prieš 20 metų į Tel­šių ra­joną vie­nai žie­mai pa­med­žio­ti at­vykęs P.Dab­ ri­šius miš­ke, ku­ria­me 1996 m. įkur­ tas Žvėrin­čiu­mi va­di­na­mas žvėry­ nas, li­ko gy­ven­ti iki šių dienų. Van­duo, oras, žvėrys, med­žiai, žu­vys, paukš­čiai, žmonės. Vis­kas šia­me pa­sau­ly­je su­si­ję. Vy­ras įsi­ ti­kinęs, kad žmo­gus da­bar žen­gia ne tuo ke­liu ir gy­ve­na ne tik­ra­me, o var­to­to­jiš­kosios vi­suo­menės su­ kurtų fan­ta­zijų pa­sau­ly­je. P.Dab­ri­šius nea­be­jo­jo, kad žmo­ gus per visą is­to­riją dar ne­bu­vo taip smar­kiai pa­žeid­žia­mas kaip da­ bar: „Da­bar­ti­niai mies­tai, daik­tai – išk­reip­ta fan­ta­zi­ja. Mo­ka­me už pra­mo­gas, val­go­me dirb­tinį mais­ tą, ser­ga­me, gy­domės, vėl mo­ka­ me. Iš­jun­gus kom­piu­te­rius, elek­ trą žmonės išp­rotėtų. Var­to­ja­me vais­tus nuo dep­re­si­jos ir tam­pa­me dar la­biau pri­klau­so­mi nuo fan­ta­ zijų, užuot puo­selėję gamtą. Ati­to­ lo­me nuo rea­lybės.“ Anot jo, dau­gu­ma žmo­nių ne­su­ vo­kia, kad, nuo­dy­da­mi ir nai­kin­da­ mi gamtą, žu­do ir sa­ve. Pet­ras nea­be­jo­ja, kad žmo­ni­ja nyks­ta: ne­li­ko tvar­kos, din­go no­ ras au­gin­ti vai­kus, o pa­gal gam­tos tai­syk­les, jei pa­lie­ki ma­žus vai­kus, esi vi­siš­kai deg­ra­davęs. Vil­kai pa­našūs į žmo­nes, ta­čiau jie nie­ka­da ne­pa­lie­ka sa­vo vaikų, pa­siau­ko­da­mi juos gi­na nuo pa­ vojų. Pa­ti­nai ne­re­tai žūsta gin­da­ mi ap­vai­sintą pa­telę. Jam ne­pa­tin­ka ir da­bar­tinė val­ gy­mo kultū­ra: „Nau­ja kar­ta jau ne­

Mie­gas: pa­sak P.Dab­ri­šiaus, kai ku­rie gam­tos ir žvėrių mylė­to­jai na­me­ly­je m

kau­pia mais­to at­sargų, o ten­ki­na­si grei­tais už­kand­žiais, sku­ba, gy­ve­na chao­se ir ne­ži­no, ką da­ro.“ Kiek metų šiam žvėrių mylė­to­ jui? „Nes­kai­čiuo­ju. Kam to rei­kia? Kaip ir as­mens do­ku­men­to – kam jis žmonėms? – gi­lesnę pra­smę įžvelgė P.Dab­ri­šius. – Nėra to­kių da­lykų. Svar­bu, kaip tu jau­tie­si. Ar ga­li išs­tovė­ti ant kojų. Ar esi įdo­ mus, links­mas, ga­li bend­rau­ti su žmonė­mis, vai­kais.“ Kur jis gy­ve­na? Gūžtelė­ji­mas pe­ čiais – at­sa­kas į jam tar­si ne­sup­ ran­tamą klau­simą. Gam­to­je namų jis tu­ri daug. Įtei­sintų tris žmo­nas

O ką jis ma­no apie mo­te­ris? Pet­ras norėtų, kad vy­rai galėtų turė­ti tris žmo­nas, kaip bu­vo XII a. Vėliau pa­tiks­li­no, kad ta­da ga­lio­jo griež­ tos tai­syklės ir ne vis­kas at­rodė taip pi­kan­tiš­ka ir pa­pras­ta: „Už ket­virtą mo­terį vy­rui nu­kirs­da­vo galvą, su­ ved­žio­jus sve­timą – taip pat. O jei jis būda­vo silp­nas, su­pran­ti, ką tu­ riu gal­vo­je, žmo­nos ofi­cia­liai galė­ da­vo turė­ti pa­gal­bi­ninkų.“ Pap­ra­šius pa­tiks­lin­ti, kiek iš­tekė­ ju­sią 23 metų dukrą ir D.Bri­ta­ni­jo­ je be­si­mo­kantį 21 metų sūnų tu­rin­ tis vy­ras tu­ri žmonų, P.Dab­ri­šius šyp­telė­jo: „Ne­si­gi­lin­ki­te į pa­slap­tis. Ne­tu­riu tiks­lo skai­čiuo­ti pa­ne­les. O jei ko­kia pa­tiks ir paskui – dar ki­ta?“

Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad nie­ka­da ne­gy­ve­no vie­nas. Ne­bent Azi­jo­je, kai išei­da­vo med­žio­ti į kal­nus. Tuo­ met vie­natvė­je P.Dab­ri­šius pra­leis­ da­vo po 3–5 mėne­sius: „1984–1986 m. daug med­žio­jau Tian Ša­nio kal­ nuo­se Kir­gi­zi­jo­je, kur mo­te­rims pa­ vo­jin­ga. Ten vie­na­me ur­ve pa­si­da­ riau būstą, ku­ria­me lan­kiau­si, kai med­žio­da­vau. Dar ir da­bar ten li­ kęs šau­tu­vas, yra kitų daiktų.“ Ke­li mėne­siai ur­ve

Pak­laus­tas, ar bu­vo la­bai bai­su, kai kartą jį ta­me ur­ve užg­riu­vo la­vi­na, vy­ras ne­slėpė, kad su­pa­ni­ka­vo, bet trum­pam, kai stai­ga su­drebė­jo že­ mė ir išė­jimą iš ur­vo tar­si kars­to dang­čiu už­vožė užg­riuvęs le­das su snie­gu ir ak­me­ni­mis. Jis bu­vo su šu­ni­mi Ša­ri­ku, ku­ ris amsė­jo ir ne­rea­ga­vo į užklupusią prie­temą bei už­ge­susį ug­nia­kurą. Iš pra­džių vy­ras bandė ka­po­ti, raus­ti sniegą ir ledą, bet ne­tru­kus su­pra­to, kad iš­si­va­duo­ti nėra jo­kios vil­ties. Laimė, P.Dab­ri­šius turė­jo mais­to at­sargų: kalnų ožio, švil­pikų mė­ sos, kruopų, miltų. Maistą taupė, čiulpė ledą. Kur­ti ugnį bi­jo­jo, nes vi­du­je trūko oro. Iš­sekęs, tau­py­da­ mas jėgas, uo­lo­je su Ša­ri­ku jis pra­ lei­do ke­lis mėne­sius, kol, at­ši­lus orui, ati­tir­po le­do ga­ba­las. Kaip jis neišp­rotė­jo? P.Dab­ri­šius juokė­si: „Vie­nas kal­nuo­se nie­ka­da

P.Dab­ri­šiaus min­tys apie žvėris ir paukš­čius Apie meš­kas

Žvėrin­čius: be­veik 20 ha te­ri­to­ri­jo­je – dau­gybė žvėrių.

metrų spin­du­liu ne uos­le, o kaž­ko­kia ne­sup­ran­ta­ma vib­ra­ci­ja junta vie­na kitą. Jos ne­su­vo­kia­mai jau­čia ir mirtį: ne­re­tai prie­š pat med­žio­tojų šūvį iš to­li stai­ga pri­tu­pia ir pa­kei­čia kūno pa­dėtį.

Tai – mis­t i­nis gyvū­nas, die­vybė. Se­ novė­je že­mai­čių ka­r iai su kry­ž iuo­ čiais ko­vo­da­vo vilkė­da­mi jų kai­liais. Galbūt dėl šios prie­žas­ties meš­ka at­ si­dūrė ir Že­mai­ti­jos her­be. Meškų pa­ Apie vil­kus telės mie­go­da­mos at­si­ve­da vos 300 Vil­kai ar­ti­mi žmonėms. Fi­ziš­kai tvir­ gramų sve­riantį meš­kutį, žin­do pie­nu, ti, rūpi­na­si šei­ma, el­gia­si pa­gal tai­syk­ o iki žie­mos mie­go pa­bai­gos jis spėja les. Jei šian­dien pro­tin­gas – va­do­vau­ užaug­ti. Meš­kos su tam­sa gu­la­si, o ke­ ji, bet klys­da­mas ga­li tap­ti ei­li­nis. Jau­ lia­si su švie­sa. Tu­ri tre­čią akį – 3 ki­lo­ nik­lis nie­ka­da ne­per­lips net ir per pa­tį metrų spin­du­liu junta ši­lumą. Moks­li­ se­niau­sią, vos paei­nantį vilką, jį gerbs. nin­kai įrodė, kad meš­kos net 200 ki­lo­ Ir tai ne­si­kei­čia šimt­me­čiais. Per par­ą

jie ga­l i nu­bėgti 200 ki­lo­metrų. Dan­ tys to­k ie aštrūs, kad žmogų su­d ras­ ky­ti tas pa­ts kaip triušį. Apie var­nus

Iš­min­tin­gi ir la­bai gudrūs. Jau­čia mir­ tį ir, sa­ko­ma, po spar­nu ne­šio­ja mir­ ties an­gelą. Prie mirš­tan­čio arba sun­ kiai su­žeis­to žvėries ar žmo­gaus jie at­ skren­da la­bai grei­tai. Anot si­bi­rie­čių ša­manų, var­nai ma­to mirtį. Ang­li­jo­je yra pi­lis, ku­rio­je mai­ti­na­mi juo­di di­de­ li krank­liai. Ti­ki­ma, kad jiems iš­ny­kus žlugtų Ang­li­ja.

21

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Padė­ti gamtai ga­li­me vi­si Lie­tuvą su­kaus­čius spei­gui, ši­lu­ mos bei pa­gal­bos rei­kia ne tik žmo­ nėms, bet ir gyvū­nams. Kaip ga­li­ ma pa­dėti žvėrims ir paukš­čiams, žie­mo­jan­tiems mūsų ša­ly­je? Kuo le­sin­ti? Kaip įreng­ti le­syklė­les?

Į šiuos ir ki­tus klau­si­mus pa­bandė at­sa­ky­ti po­rta­lo die­na.lt sve­čias – Lie­tu­vos or­ni­to­logų ir gyvū­ nų glo­bos drau­gijų na­rys Ju­lius Morkū­nas. – Tai ką da­ry­ti su li­ku­sio­mis žie­mo­ti gulbė­mis – le­sin­ti ar ne? Ir kuo? – Da­bar, kai taip šal­ta, gul­bes le­ sin­ti būti­na. Ne­reikėtų už­mirš­ti ir kitų žie­mo­ti li­ku­sių paukš­čių. Ge­riau­sias le­sa­las gulbėms ir ki­ tiems van­dens paukš­čiams – įvai­ rios grūdinės kultū­ros, kruo­pos, bal­tos duo­nos, ba­to­no ga­mi­niai. Duo­na ga­li būti su­džiū­vu­si, ta­ čiau svar­bu, kad pa­ša­ras ne­būtų su­pe­lijęs. Taip pat ga­li­ma le­sin­ ti tar­kuo­to­mis dar­žovė­mis. Pui­ kiai tin­ka bulvės, mor­kos, bu­rokė­ liai, obuo­liai.

me­dy­je pui­kiai iš­si­mie­ga, ta­čiau yra to­kių, ku­rie ne­su­mer­kia akių. Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

neišp­rotė­si. Tai ga­li nu­tik­ti tik su­ pant mi­li­jo­nams žmo­nių.“

Apie Žvėrin­čių

Žmonės ir tau­tos – tik ban­gos

Žvėrin­č ius įkur­t as 1996 m. Ubiš­ kės gi­r i­n in­k i­jo­je. Čia įreng­t as 14,7 ha plo­to miš­ko ap­t va­ras šer­nams, da­n ie­l iams ir muf­lo­n ams. Čia yra ir ap­t ver­t as 2,4 ha plo­to miš­ko skly­p as vil­k ams.

Ne­jau­gi P.Dab­ri­šius žvėris ir gam­ tą my­li la­biau nei žmo­nes? Paš­ne­ko­vas žvelgė į auš­tan­čią ar­batą ir tar­si sau kalbė­jo: „Kas yra meilė? Mes sa­ko­me: my­li­me kavą, kom­piu­terį, maistą... Man pa­tin­ka kai ku­rie žmonės, taip pat žvėrys. Toks ma­no gy­ve­ni­mo būdas.“ Kokį sau pri­skirtų to­temą, kas da­bar būdin­ga tik indė­nams, Af­ ri­kos ir Aust­ra­li­jos gen­tims? Ir šį­ kart jis gal­vo­jo neil­gai: vil­kas ar­ba var­nas. Vil­kas – or­ga­ni­za­ci­ja, fi­zinė jėga, ar­ti­mumas žmo­gui, var­nas – iš­min­tis, mir­ties jau­ti­mas. Apie mirtį P.Dab­ri­šius net ne­no­ ri gal­vo­ti: ne­rei­kia, o kam? „Tai – ne ma­no pro­ble­ma“, – tie­siai sa­ kė vy­ras. Svar­biau su­vok­ti, kad gam­to­je vis­ kas su­si­ję. Mes pra­ran­da­me tikrą­sias ver­ty­bes, gy­ve­na­me chao­se. Se­niau žmonės ži­no­jo, kad van­dens ne­ga­ li­ma už­terš­ti, nes jį ge­ria­me pa­tys, jo reikia žmonėms. Be to, ten gy­ ve­na žu­vys, ku­rias val­go­me, ir t. t. „Ne­ga­li­ma be ato­dai­ros žu­dy­ti med­žių. Jei ne­gir­di jų skaus­mo, tai ne­įro­do, kad jie – ne­gy­vi, – įsi­ti­ kinęs vy­ras. – Ja­po­nai at­li­ko eks­ pe­ri­mentą. Žmo­gus nu­kir­to ber­žo šaką. Spe­cialūs prie­tai­sai nu­statė,

Žvėrin­čiu­je gy­ve­na apuo­kai, lūšys, vil­kai, muf­lo­nai, da­n ie­l iai, Si­bi­ro ru­da­sis meš­k i­nas Ti­mas (Ti­mofė­ jus), šernė Jadzė ir šer­n iu­kai.

kad ber­žo skleid­žia­ma vib­ra­ci­ja iš­ kart pa­si­keis­da­vo, kai pro jį ei­da­vo tas pa­ts žmo­gus, o į ki­tus praei­vius ne­rea­guo­da­vo.“ Vyras pik­tas, kad žmo­gus pa­žeidė gam­to­s pu­siaus­ vyrą ir kad Ame­ri­kos už­ka­riau­to­ jai iš­žudė indė­nus, užg­robė jų že­ mes ir va­do­vau­ja pa­sau­liui. P.Dab­ri­šius pri­minė, kad dar prie­š 150 metų indė­nai pa­rašė laiš­ ką JAV pre­zi­den­tui ir per­spėjo apie skver­bimą­si į gamtą ir mil­ži­niš­ko ug­ni­kal­nio išsi­ver­žimą. Laiš­ke indėnų va­dai pri­si­pa­ži­ no ne­su­vo­kian­tys, kaip die­vai lei­ do juos išs­tum­ti iš sa­vo že­mių, bet per­spėjo, kad vieną dieną ame­ri­kie­ čiai už­dus ir degs lieps­no­se. „Žmo­ nės ir tau­tos tėra tik ban­gos, – laiš­ ke pre­zi­den­tui žmogų su gam­ta ly­gi­no indė­nai. – Jos vie­na po ki­tos at­plau­kia į krantą ir at­si­mu­ša.“

– Ar tei­sin­gai el­gia­si gul­bes mai­ti­nan­tys žmonės, ber­da­ mi grūdus te­gul ir į seklų van­ denį? Juk paukš­čiams rei­kia pa­nar­din­ti kaklą į le­dinį van­ denį. Ar ne ge­riau ber­ti grūdus ant le­do kraš­to, kad paukš­čiai be var­go juos pa­siektų? – Van­de­ny­je grūdus paukš­čiams les­ti leng­viau, ne­gu ban­dy­ti su­ grai­by­ti grūde­lius nuo le­do ar že­ mės. Van­duo šil­tes­nis nei oras ir pa­nar­din­da­mos galvą į van­denį gulbės ne­sušą­la. Ba­toną taip pat ge­riau mes­ti į van­denį, nes nuo van­dens jis su­minkštė­ja, paukš­ čiui leng­viau pra­ry­ti. – Kodėl tiek daug gul­bių ne­ skren­da žie­mo­ti į šil­tus kraš­ tus ir lie­ka mies­te? Gal žmonės kal­ti, kad mai­ti­na, pri­pra­ti­ na? Ar rei­kia mai­tin­ti lau­ki­ nius paukš­čius va­sarą, kai jie tu­ri mais­to? – Prieš ke­lis šimt­me­čius gulbės Eu­ ro­po­je bu­vo au­gi­na­mos kaip pu­siau na­mi­niai paukš­čiai mais­tui ir kaip par­kų puoš­me­na. Nuo tų laikų jos ne­tu­ri stip­raus ins­tink­to mig­ruo­ti ir žiemą sten­gia­si pra­leis­ti prie ar­ čiau­siai esan­čio van­dens tel­ki­nio. Todėl žmonės, jas le­sin­da­mi va­ sarą, da­ro meš­kos pa­slaugą ir

ska­ti­na jas lik­ti to­je pa­čio­je vie­ to­je. Va­sarą gul­bių ne­de­ra le­sin­ ti, nes jos tu­ri už­tek­ti­nai natū­ra­ laus pa­ša­ro. – Kaip pa­dėti gulbėms, li­ku­ sioms žie­mo­ti čia, van­dens tel­ki­niuo­se? Ar per tokį spei­ gą joms ne­ky­la pa­vo­jus pri­ šal­ti prie le­do? Kaip elg­tis pa­ma­čius į ne­laimę pa­te­kusį paukštį? – Pir­miau­sia reiktų įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes, ar ga­li­te pa­dėti paukš­ čiui. Galbūt dar ne­sau­gu lip­ti ant le­do? Gal ne­ži­no­si­te, kaip elg­tis? Jei pa­matė­te ant le­do pri­ša­lusį paukštį ar kitą į ne­laimę pa­te­kusį gyvūną, visą par­ą ga­li­te kreip­tis į Gyvūnų globėjų aso­cia­ciją, ku­ ri pa­galbą tei­kia vi­so­je Lie­tu­vo­ je. Skam­bin­ki­te te­le­fo­no nu­me­riu 8 686 44 828. Esant to­kiam spei­gui, iš tie­ sų yra di­delė grėsmė paukš­čiui pri­šal­ti prie le­do. Tai daž­niau­ siai pa­si­tai­ko tais at­ve­jais, kai paukš­čiai būna nu­si­lpę, jau­ni, ma­žiau pa­tyrę. Norė­da­mi pri­si­dėti fi­nan­siš­kai ar ki­taip pa­dėti paukš­čiams, žmo­ nės ga­li kreip­tis į Lie­tu­vos or­ni­to­ logų drau­giją.

Gulbės ne­tu­ri stip­ raus ins­tink­to mig­ ruo­ti ir žiemą sten­ gia­si pra­leis­ti prie ar­čiau­siai esan­čio van­dens tel­ki­nio. – Ar jums ži­no­ma paukš­čių, ku­rie turėtų išsk­ris­ti į šil­tuo­ sius kraš­tus, bet li­ko Lie­tu­ vo­je? Juk da­bar žie­mos ga­na šil­tos. Ne to­kios, prie ko­kių esa­me pra­tę. – Šil­to­mis žie­mo­mis, kaip ir šią, kol neatė­jo šal­čiai, Lie­tu­vo­je bu­ vo re­gist­ruo­ja­ma ge­ro­kai dau­giau paukš­čių, ku­rie pa­pras­tai to­kiu me­tu jau būna mig­ravę, pa­vyzd­žiui, gulbės gies­mi­ninkės, įvai­ rių rūšių žąsys, lieps­nelės, ki­ki­ liai. Ta­čiau da­bar, užė­jus spei­gui, did­žio­ji da­lis paukš­čių išsk­ri­do. – Ko­kios turėtų būti le­syklėlės? Ne­si­no­ri, kad į zy­lutėms ir žvirb­liu­kams skir­tas le­syklė­

les lįstų var­nos ir krank­liai. Kaip ga­li­ma ap­sau­go­ti mažų­ jų paukš­te­lių le­syklė­les? – Ga­li­ma ant le­syklėlės dėti ap­ sau­ginį tinklą, pa­da­rytą iš vie­los, kad pro tar­pe­lius į le­syklėlę tilptų tik ma­žes­ni paukš­te­liai. Le­syklėlės tu­ri būti leng­vai paukš­čiams pa­sie­kia­mos, sau­gios, kad prie jų ne­galėtų pri­siar­tin­ti plėšrūnai, pa­vyzd­žiui, katės. Le­syklė­les ga­li­ma pa­ga­min­ti iš tuš­čių kar­to­ni­nių, plas­ti­ki­nių bu­ te­lių, le­sin­ti įma­no­ma ne­tgi ant žemės, nu­va­lius plo­telį snie­go. – Ko­kių pro­duktų šiukš­tu ne­ ga­li­ma duo­ti paukš­čiams? Esu girdė­ju­si, kad zy­lutėms, pvz., ne­ga­li­ma pa­ka­bin­ti sūdytų la­ ši­nukų. – Nuo per di­de­lio drus­kos kie­kio paukš­čiai ga­li ap­si­nuo­dy­ti ir nu­ gaiš­ti. Taip pat reiktų veng­ti pa­šarų su daug ir stip­rių prie­sko­nių. Ge­ riau duo­ti kuo natū­ra­lesnį le­salą. – Ar tu­ri­me pa­dėti lau­ki­niams gyvū­nams? Juk yra miš­ki­nin­ kai, ku­rie jais rūpi­na­si pro­fe­ sio­na­liai. – Jei įma­no­ma, kiek­vie­nas turė­tu­ me pa­dėti, bet to­kiu at­ve­ju pa­gal­ ba tu­ri būti nuo­la­tinė, nes gyvū­nai pri­pran­ta prie pa­ša­ro vie­no­je vie­ to­je ir ne­bes­ki­ria tiek dėme­sio, kiek anks­čiau, mais­to paieš­koms. – Kodėl or­ni­to­lo­gai ne­prieš­ta­ rau­ja did­žiųjų šven­čių be­pro­ ty­bei metų pa­bai­go­je, kai žūsta tūkstan­čiai paukš­čių dėl fe­jer­ verkų, jų ke­lia­mo triukš­mo ir skleid­žia­mos smarvės? Aš pa­ti ma­čiau dau­gybę kri­tu­sių ma­ žų paukš­čių mies­to pa­kraš­ty­ je po to­kio ne­kont­ro­liuo­ja­mo šau­dy­mo. Kodėl ne­draud­žia­te tra­di­ci­jos pa­leis­ti ba­land­žius per ves­tu­ves? – Iš tikrųjų fe­jer­ver­kai ke­lia did­žiulį rūpestį, nes, pa­vyzd­žiui, už­sie­ny­je yra buvę at­vejų, kai po Naujųjų metų su­tik­tu­vių naktį pa­bai­dy­ti paukš­čiai nu­skri­do toli į jūrą ir nu­si­lpę žu­vo. Ši pro­ble­ma ži­no­ma, ta­čiau kol kas ne­sprend­žia­ma. Per ves­tu­ves pa­leid­žia­mi ba­ land­žiai – ba­lan­di­ninkų at­sa­ko­ mybė, nes jie ves­tu­vių iš­kilmėms iš­nuo­mo­ja ar par­duo­da ne­spor­ti­ nius ba­land­žius, ku­rie ne­tu­ri ins­ tink­to grįžti į na­mus ir pa­klys­ta.

Glo­ba: įren­gus le­syklėlę reikėtų pa­si­rūpin­ti, kad paukš­čiams be­ria­mas le­sa­las būtų kuo natū­ra­les­nis. Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

22

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

Tūkstan­čiai mo­pedų, mo­to­ro­le­rių ir mo­to­ciklų va­žiuo­ja vos per ke­lis cen­ti­met­rus vie­nas nuo ki­to. Ke­liau-­ to­ja Ire­na Šal­kaus­ kienė ir jos vy­ras žur­ na­lis­tas Juo­ zas Šal­kaus­ kas bu­vo įsi­ ti­kinę, kad to­kie in­ter­ ne­te ma­ty­ti vaiz­dai su­re­ ži­suoti. Ap­si­ lankę Viet­na­ me įsi­ti­ki­no, kad tai – rea­lybė.

Viet­na­mie­čiai: dau­gu­ma vie­tos

gy­ven­tojų – ramūs, drau­giš­ki.

Gro­žis: Ha ­Lon­go įlan­ka su­ža­vi net ir did­žiau­sius kie­ta­šird­žius.

Lie­tu­viams Viet­na­me su Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Prib­loškė jūra mo­to­ro­le­rių

„Ei­ki­te ryž­tin­gai, ne­si­blaš­ky­da­mi, į prie­kį iš­kel­ki­te ran­kas, I.Šal­kaus­ kienė pri­si­minė gidų pa­ta­ri­mus, kaip pe­rei­ti gatvę. – Pa­sak mo­ters, vie­na – iš ša­lies stebė­ti jūrą „mo­ to­ri­zuotų“ viet­na­mie­čių, kas ki­ta – pirmą kartą įženg­ti į ją. Plau­kai šiau­šia­si ir at­ro­do, kad tik­rai kas nors užk­liu­dys ir su­žeis. Viet­na­mie­čiai va­žiuo­ja vir­tuo­ ziš­kai net tuo­met, kai vieną mo­ to­ro­lerį nuo ki­to ski­ria vos pen­ki cen­ti­met­rai. Per 17 dienų, pra­leistų Šiaurės ir Pietų Viet­na­me, lie­tu­ viai matė tik dvi ne­di­de­les lai­min­ gai pa­si­bai­gu­sias ava­ri­jas. Tie­sa, kartą viet­na­mie­tis, va­ žiuo­da­mas mo­to­ro­le­riu, švel­niai Po­ra: Ire­nai ir Juo­zui Šal­kaus­kams užk­liudė vieną iš še­šių kar­tu ke­ Viet­na­me la­bai pa­ti­ko, jie čia pra­lei­- lia­vu­sių lie­tu­vių. Mo­te­ris jam ne­ do 17 dienų. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr. stip­riai pliaukš­telė­jo per nu­garą,

o šis at­si­su­ko, nu­si­šyp­so­jo ir pa­ mo­ja­vo. „Drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys, ra­ mūs ir ne­įkyrūs“, – tokį įspūdį su­ si­darė ke­liau­to­ja apie gana skurd­ žiai gy­ve­nan­čius viet­na­mie­čius. Kur nu­mi­rei, ten ir lai­do­ja

I.Šal­kaus­kie­nei į akis kri­to tai, kad šven­tyk­lo­se, na­muo­se, net prie le­ gen­di­nio Ho­Ši Mi­no nuo­traukų ir ant ka­ta­likų baž­ny­čių bokštų vie­ to­j kry­žių – svas­ti­kos. Čia pat ga­ li­ma iš­vys­ti dau­gybę pio­nie­riš­kus kak­la­raiš­čius pa­si­ri­šu­sių moks­lei­ vių: svas­ti­kos ir pjau­tu­vai su kū­ jais Viet­na­me vie­nas ki­tam ne­ truk­do. „Šven­tyk­los tar­si pa­da­ly­tos į dvi da­lis – mi­ru­sie­siems ir au­koms. Joms skir­to­je vie­to­je matė­me bu­ telį deg­tinės, ry­žių, nu­peštą vištą. Stebė­jo­me, kaip mer­gi­nos, pa­gerb­ da­mos mi­rusįjį, nu­si­lenkė į vi­sas ke­tu­rias pu­ses ir pa­lei­do iš nar­

vo į laisvę paukš­čius“, – pa­sa­ko­jo I.Šal­kaus­kienė. Viet­na­me ji pa­stebė­jo la­bai daug kur iš­si­bars­čiu­sių ka­pi­nių ir pa­vie­ nių kapų. Daug žmo­nių šio­je ša­ly­ je pa­lai­do­ta ry­žių lau­kuo­se – ten, kur jie ir mirė. At­vykė­liai iš kitų ša­ lies vie­to­vių lai­do­ja­mi at­ski­rai nuo vietos kai­mo žmo­nių. Po pen­ke­rių metų mi­ru­sie­ji per­lai­do­ja­mi.

Šu­nie­nos, ku­rios mėsa, kad ir be odos, bu­vo par­duo­da­ma tur­gu­je, ne­būčiau ra­ga­vu­si.

Daug ap­si­gi­mu­sių žmo­nių

„Kinų viet­na­mie­čiai nemėgs­ta. Tai – ka­ro pa­da­ri­niai“, – pa­tyrė I.Šal­ kaus­kienė.

Viet­na­me Pietų Ki­ni­jos jūra va­ di­na­ma Pietų jūra, kad ne­reikėtų minė­ti Ki­ni­jos var­do. Vis­gi šiau­ rinė­je Viet­n a­m o da­ly­je gy­ve­ na ne­ma­žai kinų, ku­rie tu­ri sa­ vo verslą. Viet­na­me daug ir rusų vers­li­ ninkų, ypač ku­ror­ti­niuo­se mies­ tuo­se. Vie­name jų, Phan Thiet, ne­re­tai iš­gir­si kal­bant ru­siš­kai ir gatvė­se, ir par­duo­tuvė­se, ir ma­sa­žo sa­lo­nuo­se. Šiaurės mies­tai – skur­des­ni, pie­ tuo­se viet­na­mie­čiai gy­ve­na ge­riau. Vis dar daug jų ne­ga­li pa­mirš­ti ka­ro ir nemėgs­ta ame­ri­kie­čių. I.Šal­kaus­kienė Viet­na­me matė ame­r i­k ie­č ių nau­d o­to che­m i­n io ir bak­te­rio­lo­gi­nio gink­lo pa­da­ ri­nius: „Gy­vi pa­vyzd­žiai – dau­ gybė ap­s i­g i­m u­s ių žmo­n ių: be rankų, kojų, per­kreip­tais vei­dais, kūnais, Ka­ro mu­zie­ju­je dir­ba gy­ vi eks­po­na­tai – ne­įgalūs viet­na­ mie­čiai.“

23

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

Iš­ra­din­gi: atrodo, vie­tos gy­ven­to­jai iš­si­ver­čia be kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių.

„Shutterstock“ nuotr.

Eg­lutė: per­si­ko me­de­lis daž­nai su­žy­di prie­š Nau­juo­sius me­tus.

un­kiau­sia bu­vo pe­rei­ti gatvę Juo­di žmonės – juo­das mais­tas

Juo­die­ji hmongų tau­tos žmonės pa­tei­si­na sa­vo vardą: jie vil­ki juo­ dais dra­bu­žiais, val­go tik juodą maistą – juo­das viet­na­mie­tiš­kas kiau­les ir juo­das viš­tas, ku­rių ne tik plunks­nos, bet ir mėsa yra šios spal­vos. „Juo­da viš­tie­na ir kro­ko­di­lie­na ska­nu, nors ir ne­įpras­ta. Šu­nie­nos, ku­rios mėsa, nors ir be odos, par­ duo­da­ma tur­gu­je, ne­būčiau ra­ga­ vu­si“, – šyp­so­jo­si I.Šal­kaus­kienė. O jos vy­ras Juo­zas ne­tgi pa­ra­gavo ir di­de­lių ke­pintų svirp­lių. Lie­tu­viai neišdrį­so valgyti ir gy­ va­čių. Spi­ri­ti­niai jų bei skor­pionų už­pi­lai su įvai­rio­mis žolė­mis par­ da­vinė­ja­mi vos ne ant kiek­vie­no kam­po, nors gyvūnų, rop­lių glo­ bos tar­ny­bos juos sau­go. So­čios viet­na­mie­tiš­kos sriu­bos, karš­ti pa­tie­ka­lai lie­tu­viams la­bai pa­ti­ko. Ke­liau­to­jai pas juo­duo­sius hmon­gus ra­ga­vo ir ry­žių, ko­ko­so

bei ku­kurūzų deg­tinės. Šio­je gen­ ty­je vy­rai kiek­vieną dieną var­to­ ja al­ko­holį, o vi­si dar­bai kren­ta ant mo­terų pe­čių. Rau­do­nais dra­bu­žiais vil­kin­tys rau­donųjų dzao gen­ties žmonės bu­vo pa­tys įky­riau­si. Mo­te­rys tu­ ris­tus sekė ke­lis ki­lo­met­rus, pri­ myg­ti­nai siū­ly­da­mos pirk­ti jų iš­ siu­vinė­tus dra­bu­žius. Be­je, kai­me yra ir sa­vo­tiš­kas SPA: trys ku­bi­lai su karš­tu van­de­niu ir dūminė pir­ telė, ku­rio­je kai­ti­no­si ke­liau­jan­tys aust­ra­lai bei ka­na­die­čiai. Sle­pia­si nuo saulės

Vi­sus ke­liau­to­jus su­žavė­jo nuo­sta­ baus gro­žio Ha­ Lon­go įlan­ka. Vie­ na jo­je esan­čių salų pa­va­din­ta ru­ sų kos­mo­nau­to gar­bei. Dau­giau nei 1000 metų is­to­riją skai­čiuo­jan­čio Ho­ Ši­ Mi­no mies­te ke­liau­to­jus su­žavė­jo aikštė, ku­rio­ je dau­gybė me­ni­ninkų pie­šia, lip­ do, at­lie­ka ka­lig­ra­fi­jos dar­bus. Be­je,

Ho­ Ši Mi­ne yra įspūdin­gas dan­go­ rai­žis, pa­va­din­tas Lo­to­su, ku­ris 2011 m. užėmė penktą vietą tarp gra­žiau­sių pa­sau­lio pa­statų. I.Šal­kaus­kienė stebė­jo­si ma­ty­da­ ma, kaip vie­nu mo­to­ro­le­riu viet­na­ mie­čiai ga­be­na kalną daiktų, au­galų, paukš­čių ir net gyvą jautį: „Žmo­ gaus net ne­si­ma­to – tik akys!“ Viet­na­mie­čiai sau­go­si saulės. Galvą jie den­gia ke­pu­re, iki akių už­si­mau­na med­žia­ginę kaukę, ant rankų – pirš­ti­nes. Šios prie­monės sau­go ir nuo smo­go. Eg­zo­tišką šalį lie­tu­viai pa­li­ko sau­sio 23-iąją. Tuo­met čia bu­vo šven­čia­mi vie­tos Nau­jie­ji me­tai. Įpras­tai kaip tur­gus šur­mu­liuo­ jan­tis oro uos­tas pu­siau­naktį bu­vo tuš­tutė­lis. Ne­dir­bo nė vie­na par­ duo­tuvė, tik to­li dan­gu­je blykčio­ jo fe­jer­ver­kai, o kalė­di­nių eg­lu­čių vaid­menį at­li­ko va­zo­nuo­se au­gan­ čių chri­zan­temų, man­da­rinų ar per­si­kų krūme­liai.

Irk­luo­to­jai: valtį viet­na­mie­čiai mo­ka val­dy­ti ir ko­jo­mis.

24

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

Fo­tog­ra­fas A.Morozovas: ma­čiau, 2008-ai­siais at­si­dūręs Gru­zi­jo­je lietuvis Artū­ras Mo­ro­zo­vas pa­te­ko į pa­tį ka­ro sūkurį – matė ap­ka­sus ka­san­čius ka­rei­vius, girdė­jo bombų spro­gi­mus, mo­terų rau­das gatvė­se, au­to­bu­sais ve­ža­mų pa­bėgėlių balsus. Vi­sa tai jis įam­ži­no nuo­trau­ko­se. Jos šian­dien vir­to pir­mo­sios per­so­na­linės A.Mo­ro­zo­vo pa­ro­dos „Gru­zi­ja. 08 08 08“ eks­po­na­tais.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt

– Kaip ta­pai fo­tog­ra­fu? – Nuo ma­žens domė­jau­si fo­tog­ra­ fi­ja. Var­ty­da­mas „Na­tio­nal Geog­ rap­hic“ žur­na­lus, žavė­jau­si me­ niš­ko­mis ir ne­pap­ras­tai gra­žio­mis spau­dos fo­tog­rafų nuo­trau­ko­mis. Vėliau, su­si­taupęs šiek tiek pi­nigų, nu­si­pir­kau sa­vo pirmą „mui­linę“. Fo­tog­ra­fuo­da­vau viską: žmo­nes, šviesą, for­mas, gatvės gy­ve­nimą. Ge­riau­sia mo­kyk­la kiek­vie­nam fo­tog­ra­fui – ban­dy­mai. Pa­ma­čius įdo­mią nuo­trauką žur­na­le, rei­kia pa­ban­dy­ti pamėgd­žio­ti. Pa­da­rai nuo­trauką ir ma­tai, kad tai – vi­ sai ne­pa­na­šu. Ta­da ban­dai fo­tog­ ra­fuo­ti ki­taip. Su­laukęs 17-os įsi­gi­jau jau ge­ resnį fo­toa­pa­ratą. Kartą ka­vinė­ je su­ti­kau sa­vo būsimą ko­legą Liu­ taurą Stri­maitį, ku­ris bu­vo ką tik grįžęs iš Af­ga­nis­ta­no. Pa­pa­sa­ko­ jau jam, kad la­bai do­miuo­si fo­tog­ ra­fi­ja. Jis man pa­si­ūlė vyk­ti su juo dirb­ti į Vil­nių. Viską me­čiau ir iš­ va­žia­vau. – Kai su­si­dūrei su fo­tog­ra­fo dar­bo rea­ly­be ir pa­ma­tei, koks tai su­dėtin­gas dar­bas, ne­norė­ jai vis­ko mes­ti? – Net ne­įsi­vaiz­da­vau, kad vis­kas bus taip įdo­mu. Vi­sa­da norė­jau dirb­ti spau­do­je, bet nie­ka­da ne­bu­ vau api­brėžęs, kaip tai tu­ri at­ro­dy­ ti. Kas­dien pa­budęs ne­ži­nai, ką teks fo­tog­ra­fuo­ti. Šia­me dar­be nėra jo­ kios mo­no­to­ni­jos. Ir į tą pa­tį Gru­zi­jos konf­liktą iš­vy­kau ne­tikė­tai. Na­muo­se bu­ vo va­karė­lis, o aš vis pa­tik­rin­da­ vau nau­jie­nas in­ter­ne­te. Pers­kai­ čiau apie ne­ra­mu­mus Gru­zi­jo­je. Pa­ry­čiais pa­skam­bi­nau Liu­tau­rui ir grei­tai su­tarė­me, kad iš­vyk­si­ me kar­tu.

– Bet juk kiek­vie­nas dar­bas tu­ ri sa­vo blogąją pusę. Kaip rea­ ga­vo ta­vo šei­ma? – Tai ir yra blo­gai šia­me dar­be. Jo­ kio pa­sto­vu­mo. Tėvai ma­ne vi­sa­da pa­laikė. Be abe­jonės, ma­ma ir da­ bar jau­di­na­si, kai iš­vyks­tu fo­tog­ ra­fuo­ti ko­kio gais­ro. Vyk­da­mas į Gru­ziją tėvams pa­skam­bi­nau jau iš Ry­gos oro uos­to. Vy­kau su ko­ le­ga, ku­ris turė­jo daug pa­tir­ties ir bu­vo dirbęs ka­ro zo­no­je, todėl jau­ čiau­si ra­miau. – Ned­ve­jo­jai dėl sa­vo pa­si­rin­ ki­mo? – Ne. Ma­ne vi­sa­da do­mi­no re­por­ ta­žo žan­ras, ne­su­re­ži­suo­tos žmo­ nių is­to­ri­jos. Tai is­to­ri­jos, pa­sa­ ko­ji­mas vaiz­dais. Bet vyk­da­mas į karą ne­ži­no­jau, kaip rea­guo­siu. Iki tol ne­bu­vau savęs iš­bandęs taip stip­riai. Reikė­jo gal­vo­ti ir apie darbą, o fo­ne kaž­kas šaudė, sprog­di­no. – Ar spėjai su­vok­ti, kas vyks­ta Gru­zi­jo­je, nuo to mo­men­to, kai in­ter­ne­te per­skai­tei apie ne­ra­ mu­mus, ir kai at­si­dūrei ka­ri­nio konf­lik­to ži­di­ny­je? – Bu­vo va­sa­ra. Karš­ta. Te­reikė­jo įsi­mes­ti ke­lis daik­tus. Tik pa­ma­ niau, kad tai – pui­ki pa­tir­tis. Jau nu­si­pirkęs bi­lie­tus į Azer­baid­žaną ir ra­miai pri­sėdęs oro uos­te pa­gal­ vo­jau – kas čia vyks­ta? – Kaip vis­kas klostė­si, kai iš Azer­ baid­ža­no nu­vy­kai į Gru­ziją? – Bu­vo at­šauk­ti lėktu­vai į Tbi­lisį. Te­ko skris­ti į Ba­ku, kur su­ti­ko­me BBC spor­to žur­na­listę iš Vo­kie­ti­ jos. Ji ne­mokė­jo rusų kal­bos, todėl vy­ko su mu­mis. Ji į tai žiūrė­jo kiek leng­vabū­diš­kai, o galbūt ir ne­sup­ ra­to, kaip tai rim­ta. Kai pra­si­dėjo bom­bar­da­vi­mas ir žur­na­listė iš­vy­ do gru­zinų ka­rei­vius, ku­rie kasė ap­

Jau­du­lys: at­si­dūręs ka­ro epi­cent­re fo­tog­ra­fas A.Mo­ro­zo­vas (nuotr. kairėje) min­tis apie pa­vojų stengė­si pa­nau­d

ka­sus ir žeg­no­jo­si, ji neištvėrė. Vė­ liau gydė­si rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­je. To­kio­je ap­lin­ko­je ga­li pa­šly­ti tiek ner­vai, tiek svei­ka­ta. – Tuo me­tu bu­vai 22-ejų. Pirmą kartą ap­lan­kei Gru­ziją ir pirmą­ kart iš­vy­dai karą iš taip ar­ti. – La­biau gal­vo­jau apie tai, kaip per­duo­ti med­žiagą, kaip dirb­ti, kaip pa­gau­ti ge­res­nius kad­rus. Visą jau­ dulį ir min­tis apie pa­vojų sten­giau­si pa­nau­do­ti fo­tog­ra­fi­jo­je. Tu­ri į viską žiūrė­ti svei­kai. Rei­kia su­vok­ti, kad tai – rea­lus pa­vo­jus. Ka­re yra dvi ka­riuo­menės, ku­ rios tu­ri sa­vo lo­giką. Nie­kas neiš­ bėgs šau­dy­ti iš nie­kur nie­ko. Riau­ šės Vil­niu­je man bu­vo bai­siau. Ten ne­galė­jai nu­ma­ny­ti, ka­da gau­si į galvą ak­me­niu. Bend­ra­vo­me su vie­ tos žmonė­mis, ka­rei­viais. Apie su­ si­šau­dy­mus su­ži­no­da­vo­me iš anks­ to. Tam bu­vo ruo­šia­ma­si.

– Ko­kie bu­vo pir­mie­ji kad­rai Gru­zi­jo­je? – Nu­va­žia­vo­me iki fron­to li­nijų, kur stovė­jo ka­ro po­li­ci­ja. Ten kiek­vie­ nas kad­ras yra auk­si­nis. Su­si­du­ ri su sie­na kitų fo­tog­rafų, žur­na­ listų, ku­rie taip pat fo­tog­ra­fuo­ja, fil­muo­ja, klau­sinė­ja. Per ke­lias die­ nas šis konf­lik­tas išau­go. Vi­si di­die­ji pa­sau­lio lei­di­niai at­siuntė sa­vo ko­ res­pon­den­tus. Aš dir­bau agentū­rai „La­va“, ku­ri bend­ra­dar­bia­vo su už­ sie­nio nau­jienų mil­ži­ne „Reu­ters“, todėl man reikė­jo pa­da­ry­ti išs­kir­ti­ nius kad­rus, juos par­duo­ti. Konf­lik­to zo­no­je bu­vo did­žiulė kon­ku­ren­ci­ja. Ma­no ir Liu­tau­ro min­tys su­ta­ po, ir iš­vy­ko­me to­liau nuo įvy­kių epi­cent­ro. Nu­va­žia­vo­me į Va­karų Gru­ziją, kur taip pat pra­si­dėjo ka­ro veiks­mai, bet žur­na­listų ne­bu­vo. – Kaip pa­vy­ko ištrūk­ti iš Tbi­li­ sio?

– Ru­si­ja kont­ro­lia­vo pa­grin­dinę ša­ lies ma­gist­ralę, bet ge­le­žin­ke­lis vis dar veikė. Mums pa­sakė, kad ren­ ka­mas mir­ti­ninkų trau­ki­nys, ku­ riuo gru­zi­nai vy­ko pas sa­vo šei­mos na­rius, se­nus tėvus, pa­lik­tus na­ mus, gy­vu­lius. Ži­no­jo­me, kad ru­sai vie­no­je vie­to­je už­mi­na­vo tiltą. Bu­vo ma­ža ti­ki­mybė, kad va­žiuo­jant ci­vi­ lių trau­ki­niui bus sprog­di­na­ma. Tas til­tas bu­vo su­sprog­din­tas, vos mes pra­va­žia­vo­me. Taip mėne­siui li­ko­ me ki­to­je Gru­zi­jos pusė­je. – Iš­si­gan­dai? – Li­kau su vie­nais marš­kinė­liais, kom­piu­te­riu ir fo­toa­pa­ra­tais. Kas­ dien ran­ko­mis te­ko plau­ti tuos pa­ čius marš­kinė­lius. Tai išė­jo tik į naudą – ten ne­bu­vo kitų ko­res­pon­ dentų. Band­žiau iš­la­vi­ruo­ti tarp ge­ ro re­por­ta­žo ir sau­gu­mo. Pas­kam­ bi­nau tėvams, ku­rie karą stebė­jo per te­le­vi­ziją. Lie­tu­vo­je vis­kas bu­vo

At­min­tis: fo­tog­ra­fas iki šiol pri­si­me­na vie­no vy­ro pa­sa­ky­tus žod­žius: „Rei­kia fo­tog­ra­fuo­ti, nes anū­kai ne­pa­tikės, kad šiais lai­kais ga­li dėtis to­kie da­ly­kai.“

25

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

kaip per karą griū­va gy­ve­ni­mai čiau daug žur­na­listų su­žeidė at­si­ tik­tinės kul­kos. – Džiau­gie­si sa­vo dar­bo Gru­zi­ jo­je re­zul­ta­tais? – Pa­vy­ko pa­da­ry­ti ke­letą nuo­traukų, ku­rios bu­vo įver­tin­tos tarp­tau­tinė­ je ži­niask­lai­do­je. Ame­ri­kie­čių žur­ na­las „News­week“ pub­li­ka­vo ma­no kadrą iš Gru­zi­jos ir jį iš­rin­ko vie­ nu įdo­miau­sių 2008 m. Už tą pa­čią nuo­trauką 2009-ai­siais ga­vau Lie­ tu­vos spau­dos fo­tog­ra­fi­jos metų ap­ do­va­no­jimą „Auk­si­nis kad­ras“. Ne vi­siems Gru­zi­jo­je pa­vy­ko pa­da­ry­ti ge­rų fo­to­re­por­ta­žų. Da­bar, kai per­ žiū­riu sa­vo nuo­trau­kas, ma­nau, kad ir aš būčiau daręs kiek ki­taip. – Do­ku­men­tinė ka­ro fo­tog­ra­fi­ ja – pa­ts sun­kiau­sias šio ama­to žan­ras. Su­tin­ki? – Taip. Šia­me dar­be yra daug stre­ so. Tai ypač vei­kia šeimą. Bet ad­re­ na­li­nas viską at­per­ka.

Tas til­tas bu­vo su­ sprog­din­ tas, vos mes pra­ va­žia­vo­ me. Taip mėne­ siui li­ko­ me ki­to­je Gru­zi­jos pusė­je.

d ­ o­ti fo­tog­ra­fi­jo­je.

vaiz­duo­ja­ma daug bai­siau. At­rodė, kad nuo­lat bom­bar­da­vo ir šaudė. Ka­re yra baisūs ne šau­dy­mai, o su­ tiktų žmo­nių li­ki­mai. Bu­vo, kad vy­ rai iš­len­da iš rūsių, o na­mai – su­ sprog­din­ti. Mies­to cent­re vėjas ne­šio­jo pi­nigų ku­piū­ras, nes ru­ sai su­sprog­di­no ban­ko­matą. Mies­ tas at­rodė miręs. Norė­jo­si kaip nors pa­dėti, bet ne­bu­vo kaip. – Kaip to­kio­mis ap­lin­kybė­mis fo­tog­ra­fa­vai? – Bu­vo bai­su. Žmogų iš­ti­ko tra­ge­di­ ja, o tu iš­sit­rau­ki fo­toa­pa­ratą. Man reikė­jo fo­tog­ra­fuo­ti, nes tai – ma­no dar­bas, ta­čiau prie­š akis ma­čiau, kaip griū­va žmo­nių gy­ve­ni­mai. Pa­da­riau pirmą nuo­trauką, ir prie manęs pri­ėjo vy­ras. Pa­ma­niau, kad pyks, bet jis tik pa­dėko­jo. Sakė, kad rei­kia fo­tog­ra­fuo­ti, nes anū­kai ne­pa­tikės, jog šiais lai­kais ga­li dėtis to­kie da­ly­kai. Ta­da vėl pa­tikė­jau ta

idea­li­zuo­ta žur­na­lis­to mi­si­ja. Gru­ zi­jo­je tie­siog yra la­bai ger­bia­mas žmo­gus. Sve­čias gru­zi­nams vi­sa­da la­bai bran­gus. Gy­ve­no­me ma­žuo­se vieš­bu­čiuo­se, ta­čiau ne­re­tai mums pa­dėda­vo ir vie­tos žmonės. – Koks mo­men­tas Gru­zi­jo­je bu­ vo pa­ts pa­vo­jin­giau­sias? – Kai vie­nas ose­ti­nas su rusų pa­ jėgo­mis pra­dėjo šau­dy­ti į žur­na­lis­ tus. Tai įvy­ko J.Sta­li­no gim­tinė­je, Go­rio mies­te. Mes laukė­me vi­ są dieną. Ke­li ko­res­pon­den­tai pri­ ėjo prie tankų ir ka­rei­vių. Vi­siems trūko in­for­ma­ci­jos. Vie­nas ka­rei­ vis pra­dėjo at­sa­kinė­ti į žur­na­listų klau­si­mus, ta­čiau ne­tru­kus pa­ si­rodė ose­ti­nai, iš ko­res­pon­den­ to at­ėmė ka­merą, pra­dėjo gra­sin­ ti. Vie­nam žur­na­lis­tui šovė į petį. Žur­na­lis­tai pra­dėjo bėgti, o aš fo­ tog­ra­fa­vau. Tai ne­bu­vo toks ka­ras, ku­ria­me bu­vo šau­do­mi žmonės, ta­

– Žur­na­lis­tai is­to­riją ga­li pa­pa­ sa­ko­ti žod­žiais. Fo­tog­ra­fas tą pa­čią is­to­riją tu­ri pa­vaiz­duo­ti nuo­trau­ko­se. Ar vi­sa­da tai pa­ vyks­ta? – Nu­fo­tog­ra­favęs vien tik raukš­ lėtą veidą ne­per­teik­si is­to­ri­jos. Ma­nau, svar­biau­sia ne­būti abe­ jin­gam. Pas­tebė­jau, kad žur­na­ lis­tai daž­nai neiš­gy­ve­na sa­vo he­ rojų is­to­rijų. Jie abe­jin­gi. Is­to­riją at­skleis­ti ga­li­ma per me­ni­nes de­ ta­les, šviesą, tamsą. – A yra fo­tog­rafų, ku­riuos lai­ kai sa­vo idea­lais, iš ku­rių mo­ kai­si? – Taip. Tai Ju­r i­j us Ko­z y­re­vas, Stan­ley Gree­ne’as, Ja­me­sas Nach­ twey ir To­mas Dvor­ža­kas. Šie fo­ tog­ra­fai dik­t uo­j a da­b ar­t inės re­por­ta­žinės fo­tog­ra­fi­jos ten­den­ ci­jas. Jie ge­ba ak­tua­lius įvy­kius už­fik­suo­ti efek­ty­viai, ta­čiau kar­ tu ir me­niš­kai. – Po ka­ro Gru­zi­jo­je lan­kai­si kas­met, pra­mo­kai gru­zinų kal­ bą. Pastarajį kartą Gru­zi­jo­je gy­ve­nai iš­ti­sus me­tus. Kaip ki­ lo idė­ja ati­da­ry­ti pa­rodą „Gru­ zi­ja. 08 08 08“? – Tai ne­tu­ri būti pa­mirš­ta. Šian­ dien nau­jienų srau­te to­kie įvy­ kiai grei­tai pa­si­mirš­ta. Iš Gru­zi­jos tuo­met į Lie­tuvą grįžau rugsėjį, nes stu­di­ja­vau Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to Menų fa­kul­te­te. Tuo me­tu dau­ge­lis pa­skaitų vy­ko au­di­to­ri­jo­je, ku­ri vėliau vir­to „101“ ga­le­ri­ja. – Ar tu­ri ta­lis­maną? – Taip. Tai – ma­no fo­toa­pa­ra­tas.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuotr.

Is­to­ri­ja: juos­to­je „Pu­ti­nas, Ru­si­ja ir Va­ka­rai“ pa­sa­ko­ja­ma apie Gru­

zi­jos ir Ru­si­jos konf­liktą.

Pen­kių dienų ka­ras Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas BBC ket­vir­ta­die­nio va­karą pa­rodė fil­mo „Pu­ti­nas, Ru­ si­ja ir Va­ka­rai“ tre­čią dalį, ku­rio­ je pa­sa­ko­ja­ma apie Ru­si­jos ir Gru­ zi­jos konf­liktą ka­ro da­ly­vių, vals­ ty­bių va­dovų, jų pa­tarėjų ir dip­lo­ matų aki­mis.

Prancū­zi­jos pre­zi­den­to Ni­co­las Sar­ko­zy pa­tarė­jas Jea­nas Da­vi­das Le­vit­te’as pri­si­minė sa­vo va­do­vo dia­logą su Ru­si­jos prem­je­ru Vla­ di­mi­ru Pu­ti­nu tą dieną, kai pra­si­ dėjo ka­ras. Abu va­do­vai tuo me­tu bu­vo Pe­ki­ne, kur da­ly­va­vo Olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­ mo­ni­jo­je. „Vla­di­mi­rai, šis ka­ras bus ka­ tast­ro­fa Ru­si­jai, Eu­ro­pai, vi­siems. Rei­kia nu­trauk­ti ugnį, duok man 48 va­lan­das“, – pra­šė Prancū­zi­ jos pre­zi­den­tas. At­sa­ky­mas bu­vo: „Ne!“ Tuo­met N.Sar­ko­zy pa­sakė: „Tu su­pran­ti, kiek daug pa­sta­ty­ ta ant kor­tos? Duok man 24 va­ lan­das.“ At­sa­ky­mas: „Ne! Tai ne­įma­no­ma.“ To­liau tęsė N.Sar­ ko­zy: „Ge­rai, duok man vieną naktį.“ Ir vėl: „Ne!“ – po­kalbį pri­si­minė J.D.Le­vit­te’as. Tuo me­tu JAV vals­tybės sek­re­ torė Con­do­leez­za Ri­ce skam­bi­no į Maskvą ir pra­šė nu­trauk­ti ugnį. Bet, anot jos, Ru­si­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas griež­tai įvar­di­jo Mask­vos sąlygą: Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis tu­ri pa­si­trauk­ti, nes Mask­va dau­giau nie­ka­da ne­turės su juo jo­kių rei­kalų. C.Ri­ce teigė tuo­met at­sa­kiu­ si: „Ser­ge­jau, JAV vals­tybės de­ par­ta­men­to gal­va ir Ru­si­jos už­ sie­nio rei­kalų mi­nist­ras ne­turėtų as­me­niš­kai svars­ty­ti de­mok­ra­tiš­ kai iš­rink­to pre­zi­den­to nu­ša­li­ni­ mo klau­si­mo.“ Fil­mo au­to­riai pri­sta­to ir pa­ ties M.Saa­kaš­vi­lio žod­žius: „Ru­ si­ja jau bu­vo at­ėju­si, jau de fac­to vy­ko Ab­cha­zi­jos ir Pietų Ose­ti­ jos anek­si­jos pro­ce­sas. Ne­ži­nau, bu­vo per­ženg­ta rau­do­na, ža­lia ar gel­to­na li­ni­ja, bet aki­vaiz­du, kad bu­vo per­ženg­tos ci­vi­li­zuo­to el­ge­

sio ri­bos, ir mes ne­turė­jo­me jo­ kios ki­tos išei­ties – tik veik­ti.“ D.Med­ve­de­vas pa­sa­ko­jo: „Man pa­skam­bi­no gy­ny­bos mi­nist­ras ir pa­sakė, kad mūsų kai­my­nai gru­ zi­nai pra­dėjo ak­ty­vius ka­ro veiks­ mus. Pri­si­pa­žin­siu vi­siš­kai at­vi­rai: iš pra­džių smar­kiai sua­be­jo­jau – ar jis (M.Saa­kaš­vi­lis – red. pa­st.) vi­siš­kas pa­mišė­lis, ar išp­rotė­jo? Galbūt tai yra pro­vo­ka­ci­ja ir jis ban­do pa­tik­rin­ti ose­tinų tvir­tumą ar­ba mums ką nors pa­ro­dy­ti?“ Buvęs Pen­ta­go­no va­do­vas Ro­ ber­tas Ga­te­sas pri­si­me­na, kad pre­ zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho ad­mi­ nist­ra­ci­ja aiš­kiai jautė, jog Ru­si­ja vyk­do at­virą ag­re­siją, bet Va­šing­ to­nas ne­bu­vo pa­si­rengęs ašt­rin­ti pa­dėties. „Bu­vau ne­pa­len­kia­mas, kaip ir vals­tybės sek­re­torė C.Ri­ce, kad mes ne­teik­si­me M.Saa­kaš­vi­liui pa­ra­mos gink­lais“, – pa­sa­ko­jo R.Ga­te­sas. Fil­mo au­to­riai tei­gia, kad M.Saa­kaš­vi­lis ap­si­skai­čia­vo ma­ ny­da­mas, kad ame­ri­kie­čiai ri­zi­ kuos jam pa­dėda­mi. Juos­to­je taip pat pa­sa­ko­ja­ma apie Prancū­zi­jos va­do­vo N.Sar­ko­ zy mil­ži­niš­kas taik­da­riš­kas pa­stan­gas. Jis iš pra­džių va­žinė­jo į Maskvą, pa­skui į Tbi­lisį. Bet ga­lu­ ti­nis pa­liaubų su­si­ta­ri­mo pro­jek­ tas, kurį jis at­vežė į Maskvą, bu­vo ge­ro­kai pa­ko­re­guo­tas. Fil­me ro­ do­mas ori­gi­na­lus do­ku­men­tas ir pa­tai­sy­tas – la­pas iš­pai­šy­tas sker­ sai išil­gai. M.Saa­kaš­vi­lis su­kandęs dan­tis pa­si­rašė pa­tai­sytą su­si­ta­ rimą, bet iškėlė sąlygą, kad Ab­ cha­zi­jos ir Pietų Ose­ti­jos sta­tu­sas svars­to­mas ne­bus. To­les­nius įvy­kius vi­si ge­rai ži­ no. Ru­si­ja pri­pa­ži­no dviejų res­ pub­likų ne­prik­lau­so­mybę, bet li­ kęs pa­sau­lis ne­sku­ba to da­ry­ti. Be Ru­si­jos, apie pri­pa­ži­nimą pa­ skelbė tik Ve­ne­sue­la, Ni­ka­rag­va ir nykš­tu­kinė vals­tybė Nau­ru. „Lik­ti vie­ni – to­kia bu­vo kai­na, ku­rią Ru­si­ja bu­vo pa­si­ry­žu­si su­ mokė­ti“, – to­kiais žod­žiais pa­sa­ ko­jimą re­ziu­muo­ja fil­mo au­to­riai. BBC, ne­wsru.com inf.

26

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

An­ta­nas Kont­ri­mas? Barz­do­čius? Apie šį žmogų tei­rau­jan­tis Tel­šiuo­se ne vie­nas praei­vis purtė galvą ir gūžčio­jo pe­čiais. Ir tik paaiš­ki­nus, kad ieš­ko­me vy­ro, ku­ris su­ge­ba pa­kel­ti žmogų, pri­ si­rišęs ant sa­vo barz­dos, pa­ga­liau nu­rodė ke­lią.

Barz­do­čius: se­niū­no po­stas A.Kont­ri­mui ne­truk­do siek­ti naujų re­kordų.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

A.Kontrimo barzdos vėl laukia iššūkis Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Atos­to­gas pra­lei­do Te­ne­rifė­je

„Ne­ga­li būti, kad manęs ne­ži­no? Kas jie to­kie? Sa­kyk var­dus, pa­var­ des!“ – nu­si­kva­to­jo 58-erių vy­ras. Da­bar An­ta­nas – ne tik de­vy­nis kar­tus pa­sau­lio re­kor­di­nin­kas: jau tre­jus me­tus jis – Tel­šių ra­jo­no sa­ vi­val­dybės te­ri­to­ri­jai pri­klau­san­čio De­gai­čių kai­mo se­niū­nas. Vis dar drūtas, ne­pra­radęs hu­mo­ro jaus­ mo. Ži­no­ma, vis dar su barz­da, ku­ rio­je jau daug žilų plaukų. „Neiš­nau­do­tos pro­gos, juk ži­ nai, – teat­ra­liš­kai prašneko An­ta­ nas. – Aiš­ku, reikėtų barzdą de­zin­ fe­kuo­ti chlo­ru, per­da­žy­ti. Bu­vau pa­trum­pinęs, da­bar vėl au­ga.“ Švar­kas, iš po megz­ti­nio ky­šan­ tys bal­ti marš­ki­niai, įrudęs saulė­je kūnas – per su­si­ti­kimą jis jau ne­ pri­minė ka­dai­se bu­vu­sio alu­da­rio. „Pa­rei­gos kal­tos. Dar­be ne­ga­ liu at­ro­dy­ti bet kaip, – nu­si­juokė A.Kont­ri­mas. – Įdegęs? Ser­gu gel­ ta, o jei rim­tai – Nau­juo­sius metus su­ti­kau Te­ne­rifė­je.“ My­li­mai mo­te­riai – 50 metų

Ėjo į se­niū­no po­stą, nes čia – ge­ riau? Todėl jau ga­li ilsė­tis Te­ne­rifė­ je? Pro­vo­kuo­ja­mas A.Kont­ri­mas bu­vo at­vi­ras: „Draugė fi­nan­si­ ninkė iš­si­vežė. O į se­niū­niją ėjau, nes tai, kas blo­gai, norė­jau pa­da­ ry­ti ge­riau.“ Se­niū­nas at­gai­vi­na garsų De­gai­čių par­ką, kur au­ga net 194 skir­tingų med­žių rūšys. Šis par­kas pa­gal to­ kią jų gau­sybę – vie­nin­te­lis Lie­ tu­vo­je. Prie med­žių bus in­for­ma­ cinės kor­telės, pastatyta suo­liu­kų. Kartą iš­sis­ky­ru­sio se­niū­no barz­ do­čiaus drau­gei – ne 20 ir ne 30, o 50 metų. „Būki­me bied­ni, bet tei­ sin­gi – aš ne ge­ne­ro­las su 5000 litų pen­si­ja, kad turė­čiau aš­tuo­nio­lik­ metę“, – juo­kau­ja ge­riau­siu 2010 m. Tel­šių ra­jo­no se­niū­nu iš­rink­tas A.Kont­ri­mas.

Smul­kie­siems alu­da­riams sun­ku

Alaus vers­lui – jau vis­kas? Vy­ ras at­si­dūsta: de­ja. Neiš­si­pildė A.Kont­ri­mo sva­jonė turė­ti sa­vo barą su mi­ni vieš­bu­čiu. A.Kont­ri­ mas, de­vy­ne­rius me­tus viręs alų, šį verslą metė 2003-iai­siais. „Ar to­kio­je vals­tybė­je, kaip mū­ sų, ga­li klestė­ti smul­ku­sis vers­las? Ma­žuo­sius su­nai­ki­no vals­tybės pa­ de­da­mi di­die­ji, oli­gar­chai. Kai per galvą reikė­jo mau­tis kel­nes, vis­kas ir pa­si­baigė“, – paaiš­ki­no jis. Alaus ži­no­vas pyks­ta ant bu­vu­sių ko­legų, ga­mi­nan­čių, jo žod­žiais ta­ riant, ne alų, o š..., ku­riuo nuo­di­ ja žmones. „Dar ke­le­rius me­tus pa­gers che­ miją, gliu­to­ma­tus – galės šla­pin­tis tie­siai į batą“, – pik­ti­no­si A.Kont­ ri­mas.

Iš­gir­du­si klau­simą, ar vi­sur se­gi aus­ka­ rus, ne­si­var­žy­da­ma nu­si­movė kel­nai­tes. Guin­nes­so re­kor­di­nin­kas ti­ki­ na: su­ži­nojęs, kad kas nors sa­manę ga­mi­na aliu­mi­nio sta­tinė­se, iš­kart pra­neštų po­li­ci­jai. „Eti­lo al­ko­ho­ lis rea­guo­ja su aliu­mi­niu. O kur tai pa­ten­ka? Tuos, ku­rie nuo­di­ja žmo­ nes, rei­kia so­din­ti!“ – griež­tai kal­ bėjo A.Kont­ri­mas. Kil­no­ja gra­žias mo­te­ris

Ba­landį A.Kont­ri­mas ke­ti­na vyk­ti į Romą, kur Sil­vio Ber­lus­co­ni pri­ klau­san­čio TV ka­na­lo stu­di­jo­je sa­ vo barz­da ke­ti­na pa­kel­ti gra­žuolę. Jei pa­vyktų, tai būtų jau de­šim­ta­ sis jo Guin­nes­so re­kor­das. Naujausią pa­siekė 2010 m. Ki­ni­ jo­je, kai iškėlė stu­dentę ma­ne­kenę. Ji ir pri­ka­bin­tas pa­pil­do­mas svo­ris svėrė 63,3 kilogramo. Pir­mo­ji kinė, ku­rią A.Kont­ri­mas kėlė 2004 m., svėrė 48 ki­log­ra­mus.

Tuo­met lie­tu­vis pa­prašė drūtesnės mo­ters, ta­čiau mer­gi­na, te­le­vi­zi­jos lai­dos vedė­ja, būti­nai norė­jo pa­ tek­ti į žur­nalų, laik­raš­čių vir­še­lius bei TV ek­ra­nus, tad jai pri­ka­bi­no lie­menę su svo­riais. „Gra­žias mo­te­ris kil­no­ju. Neg­ra­ žių nėra, yra tik to­kių, ku­rioms kaž­ ko trūksta, – juo­kė­si že­mai­tis, ku­ rio nuo­trau­ka 2004 m. Guin­nes­so re­kordų kny­go­je bu­vo išs­paus­din­ ta per pusę pus­la­pio. – Dau­giau­sia kėliau len­kai­čių – jos gra­žios, lie­ tuvės – dar gra­žesnės, italės – nuo­ sta­bios, kinės ir­gi.“ Apie aus­ka­rus ir krūtis

Su be­veik 7000 aus­karų į kūną įsivė­ru­sia ir dėl to Guin­nes­so re­ kor­di­nin­ke ta­pu­sia ško­te Elai­ne Da­ vid­son A.Kont­ri­mas taip ir ne­su­si­ tuokė: ji per­nai iš­tekė­jo Edin­bur­ge. Su ma­žei­kie­te drau­ge Ire­na Tel­ šiuo­se gy­ve­nan­tis An­ta­nas juo­kė­ si pri­si­minęs, kad škotė siūlė­si jam į žmo­nas. „Aš – aus­ka­ruo­ta, tu – drūtas barz­do­čius. Būtu­me pui­ki po­ra, da­ry­tu­me verslą“, – ka­dai­ se, kai ant kūno dar turė­jo tik dau­giau nei 3000 aus­karų, A.Kont­ri­mui siūlė tuok­tis E.Da­vid­son. An­ta­nas kva­to­jo pri­si­minęs, kai vie­no­je ka­vinė­je, te­le­vi­zi­jos už­ku­ li­siuo­se, Elai­ne, iš­gir­du­si klau­simą, ar vi­sur se­gi aus­ka­rus, ne­si­var­žy­ da­ma nu­si­movė kel­nai­tes. Ke­li kar­ tu sėdintys vy­rai net amo ne­te­ko. Pa­juo­ka­vus, ar ne­si­gai­li ne­ su­si­tuokęs su aus­ka­ruo­ta ško­te, A.Kont­ri­mas nu­si­kva­to­jo: „Ne, ne. Ką aš veik­čiau su ško­te, jei ab­so­liu­ čiai vi­sur – vien ar­matū­ra?“ Že­mai­tis pa­sa­ko­ja Tur­ki­jo­je ma­ tęs dar vieną ori­gi­na­lią re­kor­di­ ninkę: mo­te­ris su sep­ty­nių ki­log­ ramų svo­rio krūti­mis traiš­ky­da­vo alaus skar­di­nes. Kai tur­kai pa­si­ūlė An­ta­nui ves­ti šią mo­terį, neieš­kan­ tis žod­žio ki­šenė­je že­mai­tis metė ar­gu­mentą: „Ne, ne. To­kia ma­ne naktį dar už­du­sintų.“

Jaunikis: kartais moteris A.Kontrimo barzda taip sužavi, kad šios net

siūlosi jam į žmonas.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

27

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 4–10 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Laimė: „orų ber­niu­kas“ P.Sku­čas my­limąją I.Kuo­dytę vedė po pen­

ke­rių metų drau­gystės.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Spei­gas ves­tuvėms – ne kliū­tis Va­kar Vil­niaus san­tuokų rūmuo­ se po pen­ke­rių metų drau­gystės žie­dus su­mainė „Lie­tu­vos ry­to“ te­ le­vi­zi­jos „orų ber­niu­kas“ Pau­lius Sku­čas (27 metų) ir to­je pa­čio­je te­le­vi­zi­jo­je laidų vedė­jos kar­jerą ne­se­niai pra­dėju­si jo my­li­mo­ji In­ drė Kuo­dytė (26 metų). Pa­sak San­ tuokų rūmų dar­buo­to­jos, nei šiai, nei ki­toms de­vy­nioms va­kar su­si­ tuok­ti pa­no­ru­sioms po­roms šal­tis šventės ne­su­ga­di­no.

Ži­no­mos po­ros ne­sut­rikdė ir tai, kad ce­re­mo­niją stebė­jo ne tik ar­ ti­miau­si žmonės bei drau­gai, bet ir gau­sus ži­niask­lai­dos at­stovų būrys. Jaunąją šildė ne tik ge­ros emo­ci­jos, bet ir megz­tas va­nilės spal­vos kos­tiumė­lis, ku­riuo ją pa­ puošė ge­ra bi­čiulė di­zai­nerė Ind­ra Do­vydė­naitė, ku­ri su vy­ru Do­vu Se­ra­pi­nu per ce­re­mo­niją at­li­ko ir liu­di­ninkų funk­ciją. Gau­sia­me svei­kin­tojų būry­ je bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti te­le­vi­ zi­jos ir ra­di­jo laidų vedėją Vy­tenį

Sin­ke­vi­čių su šei­ma, dai­ni­nin­kus Jurgį Brūzgą ir Vai­dotą Va­liu­ke­vi­ čių su draugė­mis, ava­lynės di­zai­ nerę Rūtą Rim­še­lienę. Indrė pa­si­rin­ko dvi­gubą pa­ vardę ir ta­po Kuo­dy­te-Sku­čie­ne. Jau­na­ved­žiams ir gau­siam svei­ kin­tojų būriui bu­vo leis­ta pa­si­lik­ ti iš­kil­mių salė­je, nes tai bu­vo pa­ sku­tinė ce­re­mo­ni­ja iš de­šim­ties. Ta­čiau po ce­re­mo­ni­jos nei čia, nei lau­ke svei­kin­to­jai šam­pa­nu ne­si­ mėga­vo. Pas­ta­te var­to­ti al­ko­ho­li­ nius gėri­mus draud­žia įsta­ty­mai, o lau­ke iš­ger­ti su­trukdė ko­ne ark­ ti­nis šal­tis. Pa­sak Vil­niaus ci­vi­linės met­ri­ ka­ci­jos sky­riaus vyr. ins­pek­torės Jo­lan­tos Pleš­ko­vienės, šis penk­ ta­die­nis, ne­pai­sant šal­čių, nie­ kuo ne­si­skyrė nuo kitų. Vi­sos de­šimt ce­re­mo­nijų įvy­ko, kaip ir bu­vo pla­nuo­ta, ne­bu­vo jo­kių ne­ sklan­dumų. „Šian­dien la­bai gra­ žios po­ros tuokė­si“, – teigė po­ nia Jo­lan­ta. VD inf.

Sa­vait­ga­lis bus šei­my­niš­kas, ne­si­no­rės nie­kur kel­ti ko­jos iš na­mų. Ir ne­rei­kia. Tik pa­si­sten­ ki­te ne­si­pyk­ti su na­miš­kiais ir pa­ si­sau­go­ki­te bui­ti­nių trau­mų. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų ne­nu­vil­ti, jei už­sii­ma­te kū­ry­bi­ne veik­la, sie­ kia­te pa­tin­kan­čio as­mens dė­me­sio ar no­ri­te su­bliz­gė­ti sce­no­je, vie­šu­ mo­je. Ga­li­mas spon­ta­niš­kas mei­lės nuo­ty­kis, int­ri­guo­ja­mas flir­tas. Nuo ket­vir­ta­die­nio sek­sis įvai­rus dar­ bas. Tik­tų siųs­ti CV, ei­ti į po­kal­bius dėl dar­bo. Ga­li­te pa­da­ry­ti ne­blo­gą įspū­dį po­ten­cia­liam darb­da­viui. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį nu­ma­to­mi po­ kal­biai su gi­mi­nai­čiais, kai­ my­nais ar se­nais drau­gais. Bet ku­ riuo at­ve­ju iš gi­mi­nai­čių su­lauk­si­te nau­jie­nų. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je jums la­biau­siai rū­pės as­me­ni­niai rei­ka­lai ir sun­kiai su­de­rin­si­te sa­ vus in­te­re­sus su da­ly­ki­niais ir vi­ suo­me­ni­niais. Ga­li­te iš­si­su­ki­nė­ti nuo pro­fe­si­nių pa­rei­gų. Į pe­rio­do pa­bai­gą ims dau­gė­ti kū­ry­bin­gu­ mo, ro­man­tiš­ko po­lė­kio. Sva­jo­si­te apie slap­tą mei­lės int­ri­gą, ero­tiš­ kus nuo­ty­kius. Pi­kan­tiš­kas pa­si­ ma­ty­mas ga­li įvyk­ti rea­liai, ne­bū­ ti­nai tik vaiz­duo­tė­je. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ge­riau­ sia at­gai­va jums bus kom­ for­tas, gar­dus na­mi­nis mais­tas, šil­ tas šei­mos ži­di­nys. Jei­gu to trūks­ta, ban­dy­si­te kom­pen­suo­ti nau­jais pir­ki­niais, pa­si­sė­dė­ji­mais jau­kio­ se ka­vi­nu­kė­se. Ki­tą sa­vai­tę nea­ti­ dė­lio­ki­te rei­ka­lin­gų vi­zi­tų, po­kal­ bių, nes į pe­rio­do pa­bai­gą šiek tiek su­ma­žės pro­ti­nis ak­ty­vu­mas ir no­ ras bend­rau­ti. Tuo me­tu jau no­rė­ si­te už­si­da­ry­ti tarp ke­tu­rių sie­nų ir pa­lai­ky­ti kon­tak­tus tik su jums pa­ tin­kan­čiais, šir­džiai mie­lais žmo­ nė­mis. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Drau­gai: ves­tu­vių liu­di­nin­kais ta­po jau­na­ved­žių bi­čiu­liai D.Se­ra­pi­

nas ir I.Do­vydė­naitė.

Vi­są sa­vait­ga­lį bū­si­te jaut­ rūs, emo­c io­n a­l ūs, jū­s ų nuo­tai­ka kai­ta­lio­sis, to­dėl vie­niems pa­si­ro­dy­si­te dirg­lūs ir maiš­tin­gi, o ki­tiems – drau­giš­ki ir mie­li. Jei įsi­ žei­si­te, su­si­pyk­si­te, re­gis, po va­ lan­dė­lės jau su­ge­bė­si­te at­leis­ti ir tai­ky­tis. Ga­li­te pa­de­monst­ruo­ti ku­li­na­ri­nius su­ge­bė­ji­mus. Ki­tą sa­ vai­tę ti­kė­ti­ni rū­pes­čiai, su­si­ję su fi­nan­sais. De­rė­tų pa­si­sau­go­ti su­k­ čių ir mė­gė­jų pel­ny­tis iš nai­vuo­lių, per­šant jiems men­ka­ver­tes pre­kes už ne­ma­žą kai­ną. Vi­lio­ja­ma rek­la­ ma ga­li jus su­klai­din­ti. Į pe­rio­do pa­bai­gą ga­li at­si­ras­ti pro­ga su­da­ ry­ti ne­blo­gą kont­rak­tą, su­tar­tį.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį jums no­rė­sis tik il­sė­tis, pa­mir­šus vi­sus rū­ pes­čius. Iš tie­sų jums rei­kia iš­si­ mie­go­ti, at­si­pa­lai­duo­ti. Vie­nat­vė bus ne­blo­gi vais­tai nuo su­si­kau­pu­ sio nuo­var­gio. Kibs in­fek­ci­jos, tad į vie­šus su­si­bū­ri­mus ei­ti ne­re­ko­ men­duo­ja­ma. Ki­tą sa­vai­tę vėl bū­ si­te ak­ty­vūs ir tur­būt ne vi­siems tai pa­tiks. At­si­ras kri­ti­kuo­jan­čių­, opo­ nuo­jan­čių­ar ne­tgi gud­riai ma­ni­pu­ liuo­jan­čių­ jums ne­pa­lan­kia in­for­ ma­ci­ja. Re­gis, jums sim­pa­ti­zuos įta­kin­gas as­muo. Ga­li­ma ne­ti­kė­ta ži­nia iš už­sie­nio. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džia ža­da ko­ lek­ty­vi­nį ren­gi­nį, su­si­ti­ ki­mą su bend­ra­min­čiais. Ga­li bū­ ti dau­giau po­li­ti­kuo­ja­ma. Trauks klu­bai, dau­gės drau­giš­ku­mo, pi­ lie­tiš­ku­mo. Re­gis, tiek ­bend­rau­si­te, kad ki­tos sa­vai­tės pir­mo­je pu­sė­je jau vi­siš­kai ne­be­no­rė­si­te su­kio­tis tarp žmo­nių ir rū­pin­tis ki­tų rei­ka­ lais. Įlį­si­te į sa­vo kiau­tą ir iš jo iš­ lį­si­te tik ket­vir­ta­die­nį. Be­je, to­kia izo­lia­ci­ja ga­li­ma ir dėl li­gos, nes da­bar esa­te neats­pa­rūs ūmioms in­fek­ci­joms, trau­moms. Ga­li bū­ti, kad jū­sų vi­lio­nėms neat­sis­pirs nea­ be­jin­gai nu­si­tei­kęs ko­le­ga. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį nu­ma­to­ma ne­ ma­žai dar­bo. Re­gis, gau­si­ te ne­ti­kė­tą įpa­rei­go­ji­mą ar­ba tu­rė­ si­te va­do­vau­ti ren­gi­niui, ku­ris jus ge­ro­kai iš­var­gins. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia bus sma­gi, ku­pi­na įdo­mių su­si­ti­ki­mų ir gal net ža­vios ro­man­ ti­kos. Nuo ket­vir­ta­die­nio jau no­rė­ si­te slėp­tis še­šė­ly­je ir šiek tiek at­si­ pūs­ti nuo dė­me­sio, vie­šu­mo. Re­gis, ne nuo vi­sų ir ne nuo vis­ko trauk­ si­tės. Tur­būt džiaug­si­tės, jei in­ty­ mio­je ap­lin­ko­je kom­pa­ni­ją jums pa­lai­kys la­bai su­si­ža­vė­jęs prie­šin­ gosios ly­ties at­sto­vas. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį jū­sų min­tys skra­ jos to­li nuo ru­ti­nos. Jei­gu nie­kur ne­vyk­si­te, tai tur­būt kla­ jo­si­te po in­ter­ne­to pla­ty­bes, bend­rau­si­te su ne­pa­žįs­ta­mais žmo­nė­ mis, už­sie­nie­čiais. Sek­sis, jei no­ri­te pa­ra­šy­ti straips­nį, moks­li­nį dar­bą, pa­reng­ti vie­šą kal­bą. Nuo pir­ma­ die­nio jums ga­li tek­ti ei­ti į ofi­cia­ lius su­si­ti­ki­mus, jiems ruoš­tis ir pan. Tai kels įtam­pą ir ne­ri­mą. Vis dėl­to jums ga­li pa­vyk­ti su­si­tar­ti dėl pro­fe­si­nių per­spek­ty­vų, įsi­dar­bi­ ni­mo ar at­si­skai­ty­mo už su­teik­ tą pa­slau­gą. Ga­li megz­tis tar­ny­bi­ nis ro­ma­nas. Nu­ma­to­mas įdo­mus ren­gi­nys.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je jums tu­ rė­tų pa­vyk­ti sėk­min­gai su­ tvar­ky­ti klau­si­mą, su­si­ju­sį su sko­ la, mo­kes­čiais, nuo­ma. Ga­li bū­ti, kad psi­cho­lo­gi­nio pa­lai­ky­mo la­ bai rei­kia kam nors iš jū­sų ar­ti­mų­ jų. Šiuo me­tu jums ne­stigs įžval­ gos ir su­ge­bė­ji­mo ras­ti tin­ka­mus žo­džius bei rak­tą į ki­tų sie­las. Ki­ tą sa­vai­tę tu­rė­tu­mė­te daug nu­veik­ ti, ypač jei esa­te su­si­ję su moks­lo, tei­sės ar tarp­tau­ti­nių san­ty­kių sri­ ti­mis. Pra­mo­gų sfe­ra taip pat ža­da ge­rų re­zul­ta­tų. Džiu­gins ir ro­man­ ti­ka, bend­ra­vi­mas su vai­kais. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jū­sų dė­me­sį už­ valdys ant­ro­ji pu­sė ar ki­ti ar­ti­mi žmo­nės. Re­gis, pa­si­ju­si­te la­ bai svar­būs, t. y. lai­kan­tys vi­sus ke­ tu­ris na­mų kam­pus. Tie­sa, tai ga­li šiek tiek ner­vin­ti, ypač jei jau­čia­ tės pa­var­gę nuo sve­ti­mų rei­ka­lų ir at­sa­ko­my­bės naš­tos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tur­būt leis iš­spręs­ti su pi­ ni­gais susijusius, nuo­sa­vy­bės rei­ ka­lus, ku­riems vis ne­su­ge­bė­da­vo­te pri­si­ruoš­ti. Iki ga­lo tur­būt ir da­bar ne­pa­vyks jų už­baig­ti, ta­čiau pir­myn pa­si­stū­mė­si­te. Nuo ket­vir­ta­die­nio bus pa­lan­ku fi­nan­si­nius ir vers­lo su­si­ta­ri­mus for­min­ti ju­ri­diš­kai. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį ne­blo­gai pa­dir­bė­ si­te – dar­be, jei dir­ba­te slan­ kiuoju gra­fi­ku, ar­ba na­mų ūky­je. Rei­ kė­tų ypač at­sar­giai elg­tis su elekt­ros įran­ga, tech­ni­ka ir ke­ly­je. Re­gis, kils idė­jų, kaip pa­ge­rin­ti sa­vo, šei­mos na­ rio ar au­gin­ti­nio įvaiz­dį. Gal­būt rū­ pes­čių su­kels na­mi­nių gy­vū­nų ar as­me­ni­nė svei­ka­ta. Ki­tą sa­vai­tę nu­ ma­toma daug kon­tak­tų, tarp ku­rių pa­si­tai­kys ir ga­na prie­šiš­kų, įtemp­ tų. Ga­li­te gau­ti ne­blo­gą ži­nią ar­ba mei­lės laiš­ką, int­ri­guo­ja­mą pa­siū­ ly­mą. Re­gis, tai ža­da kaž­ką sma­ gaus, bet kar­tu gali būti ir iš­lai­dų. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džia tu­rė­tų bū­ ti ga­na nuo­tai­kin­ga, at­pa­ lai­duo­ja­ma. Kils no­ras su my­li­mu žmo­gu­mi ar vai­kais su­sior­ga­ni­ zuo­ti šau­nią pra­mo­gą. Tie­sa, pi­ ni­gų tam tiks­lui iš­lei­si­te dau­giau, nei bū­tų pro­tin­ga ir sai­kin­ga. Ge­ rų įspū­džių ža­da mei­lės pa­si­ma­ ty­mas, pra­mo­gi­nis ren­gi­nys, po­ bū­vis ar pan. Nuo pir­ma­die­nio teks grieb­tis dar­bų. Ge­rai, jei ne­ sut­ruk­dys pa­šli­ju­si sa­vi­jau­ta. Šiuo me­tu esa­te neats­pa­rūs li­goms. Re­ gis, jums la­bai rū­pės įvaiz­dis, gra­ žūs daik­tai. Ti­kė­ti­na, kad įsi­gy­si­te ori­gi­na­lų dra­bu­žį ar pa­puo­ša­lą. Si­do­ni­ja

28

ŠeštADIENIS, vasario 4, 2012

namai

Bend­ra­bu­ty­je – „pre­zi­den­ti­nis“ būstas Stu­den­to kam­ba­ riui – nau­jas stan­ dar­tas. Tai – jau­nat­viš­kas mi­ni bu­tas su ne­di­de­le vir­tu­ ve, sve­tai­ne, dar­bo erd­ve ir mie­ga­ muo­ju. Du stu­den­ tai ne­tru­kus įsi­kurs būste, pa­neig­sian­ čia­me bend­ra­bu­čio įvaizdį.

fi­teatrą, ku­ris bus la­bai uni­ver­ sa­lus. Ant jo bus ga­li­ma at­si­sėsti, pri­gul­ti, ką nors pa­si­dėti. Fo­te­liai užimtų daug vie­tos, o juos pa­nau­ do­ti – ne taip uni­ver­sa­lu. Val­gy­ti ir mo­ky­tis skir­tas sta­las bus to­kios konst­ruk­ci­jos, kad stal­ viršį per ke­lias se­kun­des ga­li­ma pa­trauk­ti ar­ba vi­sai nuim­ti ir taip pra­plėsti erdvę, pa­vyzd­žiui, gau­ ses­niems su­si­būri­mams.

Rūta Bag­dze­vi­čiūtė:

Stengėmės, kad erdvė ne­būtų užg­rioz­din­ta bal­dais, jie būtų ga­na mo­bilūs. Grei­tai: dvie­juo­se stan­dar­ti­niuo­se bend­ra­bu­čio kam­ba­riuo­se įvy­ko ra­di­ka­lios per­mai­nos, va­sarį čia turėtų

ap­si­gy­ven­ti Vil­niaus ko­le­gi­jos kon­kursą laimė­ju­sių stu­dentų po­ra.

Ve­re­ta Ru­pei­kaitė v.rupeikaite@diena.lt

Po­ros var­žo­si kon­kur­se

Įpras­tas stu­den­to kam­ba­rys – su dviem ku­šetė­mis, ra­šo­muo­ju sta­ lu, kėdėmis, sie­ni­ne spin­ta, li­no­ leu­mu. Daž­niau­siai šie at­ri­bu­tai jau ne pir­mos jau­nystės, jun­ta­mi anks­čiau gy­ve­nu­sių stu­dentų po­ tėpiai. An­tai Vil­niaus ko­le­gi­jos bend­ra­ bu­ty­je stan­dar­ti­nis kam­ba­rys – 13 kv. m plo­to. Ta­čiau jau bai­gia­mas įreng­ti išs­kir­ti­nis 37 kv. m plo­to būstas, ku­ria­me jau va­sarį turė­ tų ap­si­gy­ven­ti įstai­gos pa­skelbtą kon­kursą laimėję du stu­den­tai ar­ ba dvi stu­dentės. Šio ra­di­ka­liai pa­si­kei­sian­čio būs­ to in­ter­je­ro au­torė ar­chi­tektė Rūta Bag­dze­vi­čiūtė pri­si­pa­ži­no, kad pa­ ti bend­ra­bu­ty­je nie­ka­da ne­gy­ve­no, ta­čiau stu­di­juo­jant jai te­ko lan­ky­ tis va­di­na­ma­ja­me ba­ra­ke pas gru­ pės drau­gus. „Ka­dan­gi stu­di­ja­vo­me ar­chi­ tektūrą, grupės drau­gai sa­vo kam­ ba­rius su­si­tvar­ky­da­vo ga­na ori­gi­ na­liai“, – pri­si­minė pa­šne­kovė. Ji pa­sa­ko­jo, kad vie­na aki­mi žvilg­ telė­jo ir į da­bar­ti­nius Vil­niaus ko­ le­gi­jos stu­dentų kam­ba­rius.

Bal­dai ir ga­min­ti, ir pirk­ti

R.Bag­dze­vi­čiūtė stengė­si tu­rimą plotą mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti. An­ tai įpras­tuo­se bu­tuo­se išė­ji­mas į bal­koną daž­niau­siai lie­ka neužs­ta­ ty­tas, o šia­me būste ties vi­sa sie­ na bus įreng­ta pla­ti pa­langė-sta­ las. Vie­na jo da­lis bus pa­ke­lia­ma, tad įėji­mas į bal­koną taps at­vi­ras. „Stengėmės, kad erdvė ne­būtų užg­rioz­din­ta bal­dais, jie būtų ga­na mo­bilūs“, – ko­men­ta­vo ar­chi­tektė. Ji vi­lia­si, kas jos su­kur­tas in­ter­je­ras iš­liks pa­trauk­lus il­gam, kad stu­ den­tai, gavę gražų kam­barį, tvar­ ky­sis ja­me kaip sa­vo na­muo­se, tau­ sos daik­tus. Stu­dentų būste kor­pu­si­niai bal­ dai bus pa­ga­min­ti iš kli­juo­tos fa­ Planas: stu­den­tiš­kuo­se apar­ta­men­tuo­se du drau­gai da­ly­sis ne po kam­barį, o vie­nu mie­ga­muo­ju ir bend­ra ne­ros, ku­ri bus tie­siog nu­la­kuo­ta. erd­ve. R.Bag­dze­vi­čiūtės ver­ti­ni­mu, tai – il­gaamžė, jau­nat­viš­ka med­žia­ga. „Kam­ba­riai stan­dar­ti­niai. Vie­ gy­ven­ti du stu­den­tai, ki­ta­me – trys. stu­den­tišką gy­ve­ni­mo būdą, kad Ku­riant in­ter­jerą reikė­jo at­si­žvelg­ Tai­gi vie­to­j pen­kių gy­ven­tojų ta­ pa­si­kvietę draugų šei­mi­nin­kai tu­ ti ir į ri­botą biud­žetą. Pro­jektą fi­ nas ki­tas pa­si­klo­ja ki­limą, pa­da­ žo sie­nas, bal­dus. Ta­čiau dau­ge­lis me pa­čia­me plo­te įsi­kurs du jau­ rėtų kur juos pa­so­din­ti. Galų ga­ nan­suo­ja rėmėjai. Kai ku­rie bal­dai, ten­ki­na­si tuo, ką pa­vel­di iš anks­ ni žmonės. Išg­rio­vus kam­ba­rius le ir pa­tiems no­ri­si ne tik ant lo­ švies­tu­vai – stan­dar­ti­niai, ga­min­ti tes­nių gy­ven­tojų“, – ko­men­ta­vo sky­ru­sios sie­nos dalį, bus įreng­ vos ar kėdės tvar­kin­gai sėdėti, bet po­pu­lia­raus švedų kon­cer­no. „Ti­ ta mi­ni­ma­li vir­tuvės erdvė, sa­ni­ ir ne­var­žo­mai, pa­to­giai kur nors kiuo­si, kad stu­den­tai jau­sis kaip sa­ ar­chi­tektė. ta­ri­nis maz­gas, veiks šiuo­lai­ki­niai įsi­tai­sy­ti. vo na­muo­se“, – to­kio re­zul­ta­to sie­ Turės skal­byklę ir in­dap­lovę pa­gal­bi­nin­kai buityje – skal­byklė, Tam au­torė su­pro­jek­ta­vo ki­li­ kė ar­chi­tektė. R.Bag­dze­vi­čiūtės pro­jek­tuo­ti VIP in­dap­lovė. To­kia­me būste galė­ mi­ne dan­ga ap­trauk­tas pa­ky­las. apar­ta­men­tai stu­den­tams iš­sis­ tų ga­na pa­to­giai gy­ven­ti bet ku­ris Mie­ga­m a­ja­m e ant pa­k y­l os pa­ Gra­žins ir ki­tus kirs jau vien tuo, kad erdvė – ne­be žmo­gus, net tik stu­di­juo­jan­tis. dėti čiu­ži­niai mie­go­ti, o bend­ro­ bend­ra­bu­čius stan­dar­tinė. Tai bus tar­si mi­ni bu­ Išs­k ir­t i­n io bend­ra­b u­č io būs­ je erdvė­je pa­ky­la dau­gia­funk­cė. tas, ku­rio plo­tas pa­didės su­jun­gus to ap­lin­ka pri­tai­ky­ta ne tik mie­ Visų pir­ma ar­chi­tek­tei norė­jo­ du bend­ra­bu­čio kam­ba­rius. Stan­ go­ti, ga­min­ti maistą ir mo­ky­tis. si su­skai­dy­ti pailgą sta­čia­kampę Mie­les­n io būsto ga­l i tikė­t is ir ki­t i dar­tiš­kai vie­na­me kam­ba­ry­je turėtų In­ter­je­ro au­torė gal­vo­jo ir apie erdvę. Kar­tu ji su­kūrė mi­ni am­

Uni­ver­sa­lu: ki­li­mi­ne dan­ga deng­ta pa­ky­la – tar­si am­fi­teat­ras, ant ku­rio ga­li­ma sėdėti, pri­gul­ti, ką nors pa­si­dėti.

stu­den­tai. 2012–2015 m. nu­ma­t y­ ta mo­der­n i­z uo­t i 33 aukštųjų mo­ kyklų ir 2 pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­ gų bend­ra­bu­čius. Nu­ma­ty­ta skir­ti apie 20 mln. eurų šių bend­ra­bu­čių re­no­va­cijai skir­toms pa­sko­loms fi­ nan­suo­t i. Prog­ra­mos tiks­las – at­ nau­jin­ti bend­ra­bu­čių pa­sta­tus, pa­ sta­t y­t us pa­gal iki 1993 m. ga­l io­ju­ sius sta­t y­bos tech­n i­n ius nor­ma­ ty­vus, sie­k iant pa­ge­rin­ti stu­dentų ir mo­k i­n ių gy­ve­n i­mo bend­ra­bu­ čiuo­se sąly­gas, ra­c io­na­l iau nau­ do­ti ener­g i­jos iš­tek­lius. Bend­ra­bu­ čiai tu­ri būti at­nau­ji­na­mi taip, kad juo­se skai­čiuo­ja­mo­sios ši­lu­m inės ener­g i­jos var­to­ji­mo sąnau­dos su­ mažėtų bent 20 pro­c. ir kad būtų už­t ik­r in­ta ne ma­žesnė kaip D pa­ sta­to ener­g i­n io nau­d in­g u­mo kla­ sė. Prog­ramą vyk­dys vals­t y­binės aukš­to­sios mo­k yk­los (uni­ver­si­te­ tai ir ko­le­g i­jos) bei pro­fe­si­n io mo­ ky­mo įstai­gos. Joms bus tei­k ia­ mas leng­va­t i­n is kre­d i­tas su ne di­ desnė­mis kaip 3 pro­c. fik­suo­to­mis me­tinė­mis palū­ka­no­mis.

Pro­jek­to au­to­rių kom­piu­te­ri­niai vaiz­dai

Šal­ti­nis: Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja

29

šeštadienis, vasario 4, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 909477

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienintelis reikalavimas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi administravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mokėjimas). Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369. 908767

Parduoda Kitas prekes Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įrangą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvykti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt. 907809

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907381

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

– Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 10 24 sutartis, reg. Nr. A615-107-(2.15.1.7-AD4). Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatoma vienbučio gyvenamojo namo statyba. Planavimo organizatorius – UAB „Forest capital“, įm. k. 302555943, Vito Gerulaičio g. 1, Vilnius, adresas korespondencijai Konstitucijos pr. 7 (28 aukštas), Vilnius, tel. (8 5) 239 4800. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas tauras@unitectus.lt. Projekto vadovas architektas Tauras Paulauskas. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 22 d. iki kovo 6 d. Vilniaus m. savivaldybės Rasų seniūnijoje, Žemaitijos g. 9, ir architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2012 m. kovo 6 d. 17 val. UAB „Unitectus” patalpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (Vitebsko g. 19) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

909635

Sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Užuežerės k., SB „Verbiškės“, skl. Nr. 116, savininkui! Vasario 21 d. 9 val. vyks sklypo Nr. 117 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784. 909253

904494

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą. 901051

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760889

Įvairūs

bilietus platina

Kita 2012 02 28 13 val. Žemaitės g. 17A-1, Telšiuose, pakartotinėse varžytinėse bus parduodamas BUAB „Partenonas“ priklausantis turtas: 1) gyvenamasis namas, un. Nr. 10953009-3017, 54,63 kv. m, su priklausiniais ir 0,1453 ha žemės sklypu, un. Nr. 0101-00770090, esantys Ūmėdžių g. 9, Vilniuje, kaina 288 000 Lt; 2) 75/150 1,5000 ha žemės sklypas, un. Nr. 4400-0713-3991, esantis Širvintėlių k., Širvintų r., kaina 18 360 Lt; 3) 2,1 ha žemės ūkio paskirties sklypas, un. Nr. 82070003-0084, esantis Klovinių k., Utenos r., kaina 90 720 Lt. Tel. 8 698 26 918. 909170

Parengtas 0,9817 ha sklypo Kalvos g. 15 (kadastro Nr. 0101/0045:550), Rasų seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas

ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI

SKELBIMAI

Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

30

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Tau­tos šauk­lio pre­mi­ja

Vėl ėmė­si ero­ti­kos Se­no­kai sa­vo kū­ry­bą vie­šai de­ monst­ra­vęs fo­tog­ra­fas Sau­lius Paukš­tys vaiz­dų sma­li­žius kvie­ čia į gur­ma­niš­ką fur­še­tą.

S.Paukš­tys po il­go lai­ko pa­ga­liau vėl pa­ma­lo­ni­no pub­li­ką tuo, kuo ta­po ži­no­mas: mo­te­rų ak­tais, ret­ ro nuo­tai­ką ku­rian­čiais ne­spal­vo­ tais, se­pi­ja to­nuo­tais at­spau­dais, na ir, be abe­jo, vaiz­dų pa­vir­šiaus puoš­me­no­mis – sig­na­tū­ro­mis, liu­di­jan­čio­mis bū­tent šio kū­rė­jo au­to­rys­tę. Skir­tin­gai nei anks­tes­niuo­se kū­ri­niuo­se, fo­tog­ra­fas ra­cio­na­liai in­ven­to­ri­zuo­ja ir do­ku­men­tuo­ ja kū­no es­te­ti­ką. Di­de­lio for­ma­to at­spau­duo­se mo­de­lių kū­nai už­fik­ suo­ti iš la­bai ar­ti – į ob­jek­ty­vą ne­ pa­ten­ka jų gal­vos. Taip ste­bė­to­jo žvilgs­nio ne­blaš­ko vei­dai, mi­mi­ ka, šu­kuo­se­nos, gri­mas. Es­te­ti­nę fe­je­ri­ją ku­ria su ana­to­mi­niu tiks­ lu­mu už­fik­suo­tos po­zos, for­mos, li­ni­jos, odos fak­tū­ros. Prik­lau­ somy­bę vaiz­dams tu­rin­tys be­so­ čiai es­te­tai sma­gu­riaus iš me­di­ jų iš­po­pu­lia­rin­tų il­gų ko­jų, liek­nų ta­li­jų, grakš­čių kū­nų, dai­lių bius­tų vaiz­di­nių su­kur­tais fo­to­fak­tais. „S.Paukš­čio su­kur­tas de­ser­tas akims toks gra­žus, toks pi­kan­tiš­ kas, toks mie­lai nos­tal­giš­kas, kad il­gai ir gau­siai juo mė­gau­tis neį­ ma­no­ma. Aky­se pra­de­da rai­bu­ liuo­ti. S.Paukš­čio gro­žis aki­na. Nes gro­žis yra iš švie­sos. To­dėl per­si­so­ti­ni­mas gro­žiu ga­li baig­

Mi­nint poe­to Ber­nar­do Braz­džio­ nio gi­mi­mo 105-ąsias me­ti­nes, Kau­ no ro­tu­šė­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą ra­šy­to­jui Pet­rui Pa­li­lio­niui įteik­ta B.Braz­džio­nio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja.

Žvilgs­nis: fo­tog­ra­fas ra­cio­na­

liai in­ven­to­ri­zuo­ja ir do­ku­men­ tuo­ja kū­no es­te­ti­ką.

Poe­tas, eseis­tas ir ver­tė­jas P.Pa­li­ lio­nis pre­mi­ją pel­nė už etiu­dų apie B.Braz­džio­nį kny­gą „Tau­tos šauk­ lio bal­sai“. Prieš me­tus sa­vi­val­dy­ bės įsteig­tos pre­mi­jos dy­dis – 10 tūkst. li­tų. P.Pa­li­lio­nis il­gus me­tus bend­ra­ vo su B.Braz­džio­niu. Jis kny­gą pa­ ren­gė ge­rai su­si­pa­ži­nęs su poe­to gy­ve­ni­mu, kū­ry­ba, ar­chy­vais, il­gai bend­ra­vęs su jo ar­ti­mai­siais. „Bū­t ų keis­ta, jei­g u ne­bū­t ų B.Braz­džio­nio pre­mi­jos. Apie šią pre­mi­ją kal­bė­jo­me ir Ame­ri­ko­ je, krei­pė­mės į Lie­tu­vos ra­šy­to­ jų są­jun­gą, ji su­ma­ny­mui pri­ta­rė. Vi­si ži­no­me, kiek rei­kia įdė­ti pa­

stan­gų, kol įgy­ven­di­ni vie­ną ar ki­ tą su­ma­ny­mą. Dė­ko­ju už pre­mi­ją, bet ne tai yra es­mė. Šian­dien aš ją gau­nu, ki­tais me­tais gaus kas nors ki­tas. Svar­biau­sia, kad šia pre­mi­ja įam­ži­na­mas B.Braz­džio­nio at­mi­ni­ mas“, – kal­bė­jo P.Pa­li­lio­nis. B.Braz­džio­nio gi­mi­mo me­ti­nių iš­kil­mė­se da­ly­va­vo po­li­ti­kai, Lie­ tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos at­sto­vai, me­no kū­rė­jų drau­gi­jų na­riai, ak­ to­riai. Ak­to­rė Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ ky­tė skai­tė B.Braz­džio­nio ei­les, o ak­to­rius Pet­ras Vens­lo­vas – P.Pa­ li­lio­nio kny­gos iš­trau­kas. Dai­na­vo so­lis­tė Ri­ta Preik­šai­tė, gro­jo smui­ ki­nin­kas Vil­hel­mas Če­pins­kis ir gi­ ta­ris­tas Ser­ge­jus Kri­ni­ci­nas. B.Braz­džio­nio gi­mi­mo su­kak­tis Kau­ne pa­mi­nė­ta ir ki­tais ren­gi­niais – prie poe­to ka­po Pet­ra­šiū­nų ka­ pi­nė­se pa­dė­ta gė­lių, Kau­no baž­ny­ čio­se bu­vo au­ko­ja­mos šv. mi­šios.

Tau­tos šauk­liu va­di­na­mas poe­tas B.Braz­džio­nis tar­pu­ka­riu lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą stu­di­ja­vo Kau­ ne, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais jis pa­si­trau­kė į Va­ka­rus, ten da­ly­va­vo išei­vi­jos lie­tu­vių kul­tū­ri­nia­me gy­ ve­ni­me. 1955–1972 m. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se bu­vo žur­na­lo „Lie­tu­vių die­nos“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius. Poe­tas mi­rė 2002-ai­siais JAV. 1989 m. B.Braz­džio­nis ap­do­va­ no­tas po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II me­da­liu „Pro ecc­le­sia et po­nti­fi­ ce“, 1998-ai­siais – Šv. Gri­ga­liaus Di­džio­jo Ri­te­rių Ko­man­die­riaus or­di­nu, 1998 m. – Lie­tu­vos di­džio­ jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no I laips­nio or­di­nu. 1994-ai­siais B.Braz­džio­ niui su­teik­tas VDU gar­bės dak­ta­ ro var­das, 1995 m. – Kau­no mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das. VD inf.

Sau­liaus Paukš­čio nuo­tr.

tis re­gė­ji­mo su­tri­ki­mais. Bū­ki­te at­sar­gūs ir – ska­naus“, – tei­gia fo­tog­ra­fi­jos me­no eks­per­tas Ze­ no­nas Ši­mans­kis. Kas? S.Paukš­čio pa­ro­dos „Kū­no fak­tai“ ati­da­r y­mas. Kur? Ga­le­ri­jo­je „Aka­de­mi­ja“, La­ta­ko g. 2. Ka­da? Va­sa­rio 6 d. 18 val. VD inf.

Bend­rys­tė: P.Pa­li­lio­nis il­gus me­tus bend­ra­vo su B.Braz­džio­niu.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

31

šeštADIENIS, vasario 4, 2012

menas ir pramogos

Žings­nis: „mmpsuf“ džiau­gia­si klau­sy­to­jams ga­lė­da­mi pri­sta­ty­ti nau­jau­sią sa­vo mu­zi­ki­nį dar­bą.

„mmpsuf“ mu­zi­ko­je – ir bu­to gar­sai Vil­nie­čių elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos due­tas „mmpsuf“, ku­rį su­da­ro Eg­lė Sir­vy­dy­tė (vo­ka­las, akus­ti­niai inst­ru­men­tai) ir Ai­va­ras Ruz­ gas (elekt­ro­ni­ka), į pa­sau­lį pa­lei­džia jau ant­rą al­bu­mą, pa­va­ din­tą „Re­ti­na“. Sa­vo mu­zi­ki­nę eks­pe­di­ci­ją pra­dė­ję 2011 m. sau­sį, pa­si­ro­džius pir­ma­ jam gru­pės eks­pe­ri­men­ti­nės mu­zi­ kos lei­di­niui „Ex­pe­di­tors“, due­tas tę­sia mu­zi­ki­nes ke­lio­nes ir klau­ sy­to­jams įver­tin­ti pa­tei­kia nau­ją pen­kių kū­ri­nių rin­ki­nį, ku­rį ga­li­ ma iš­girs­ti, ne­mo­ka­mai par­si­siųs­ ti ar už­si­sa­ky­ti fi­zi­niu pa­vi­da­lu iš gru­pės in­ter­ne­to tink­la­la­pio. „Pas­ta­rie­ji mū­sų me­tai bu­vo la­ bai gra­žūs. Va­sa­rą gro­jo­me pa­čiuo­ se stip­riau­siuo­se Lie­tu­vos mu­zi­ kos fes­ti­va­liuo­se, kū­rė­me dai­nas ir sva­jo­jo­me apie „Re­ti­ną“. Į šį al­ bu­mą su­dė­jo­me pa­čias gra­žiau­ sias dai­nas, tas, nuo ku­rių pa­tiems šiur­pu­liai po kū­ną laks­to“, – tei­gė Eg­lė pa­sa­ko­da­ma, kad be­veik vi­są mu­zi­ką al­bu­mui kū­rė ir įra­šė na­ mų są­ly­go­mis. „Kas no­rės ir pa­ si­stengs, tas iš­girs net bu­to, ku­

ria­me gy­ve­nau, ug­nį kros­ny­je, ar paukš­čių čiul­bė­ji­mą pau­py. Kiek­ vie­na dai­na – tai at­ski­ra is­to­ri­ja, ly­di­ma la­bai as­me­niš­kų vi­di­nių bū­se­nų. Mes pa­tys klau­sy­da­mie­ si tų bū­se­nų jau­čia­me ir pri­si­ me­na­me, kad jos tru­ko il­giau nei die­ną ar sa­vai­tę. Tai tam tik­ri vi­ di­niai eta­pai, ku­rie lai­kui bė­gant iš­s kam­ba. O mes ėmė­m ės juos už­fik­suo­ti ir jais pa­si­da­ly­ti. Bet nors ir la­bai as­me­niš­kos, tos bū­ se­nos vi­siems pa­ži­nios ir at­pa­žįs­ ta­mos. Kaip ir gro­žis. Ar­ba Die­ vas“, – sa­kė E.Sir­vy­dy­tė. Due­tas „mmpsuf“, kaip vie­nas per­spek­ty­viau­sių elekt­ro­ni­kos kū­ rė­jų pro­jek­tų, bu­vo įtrauk­tas į šių me­tų rin­ki­nį „No­te Lit­hua­nia“, skir­tą Lie­tu­vos mu­zi­kai pri­sta­ty­ ti už­sie­ny­je. VD inf.

Apie „mmpsuf“ E.Sir­vy­dy­tė – vo­ka­lis­tė, kom­po­zi­to­ rė, Lie­tu­vos mu­zi­kos sce­no­je pa­si­ro­ dė 2005 m. su Do­man­tu Ra­zaus­ku ir Re­mi­gi­ju­mi Au­die­jai­čiu. Vė­liau Eg­lė su­bū­rė džia­zo gru­pę (D.Vaš­ta­kai­tė, M.Pe­re­pe­li­ca, S.Pet­rei­kis, N.Ba­ku­la, B.Ja­naus­kas), kū­rė pro­jek­te „Dy­ku­ mos“ (su P.Ado­mė­nu, D.Stru­pins­ku). Šian­dien Eg­lė kon­cer­tuo­ja su „mmp­ suf“ ir ren­gia akus­ti­nius kon­cer­tus, ku­ria mu­zi­ką spek­tak­liams (G.Ubar­ tai­tės mo­der­naus šo­kio spek­tak­lis „Mo­no Ty­la“, V.V.Lands­ber­gio mo­nos­ pek­tak­lis „Atė­jau, pa­ma­čiau, ne­ga­lė­ jau“). A.Ruz­gas Lie­tu­vos mu­zi­kos sce­ no­je pa­žįs­ta­mas iš au­dio­vi­zua­li­nės mu­zi­kos pro­jek­tų (su G.La­ba­naus­ kai­te, gru­pe „Avas­po“), šiuo me­tu ku­ ria ir kon­cer­tuo­ja su „mmpsuf“.

Lie­tu­va Eu­ro­pos fil­mų mu­gė­je Ki­tą sa­vai­tę Lie­tu­vos ki­no pra­mo­ nės at­sto­vai vyks į Tarp­tau­ti­nį Ber­ ly­no ki­no fes­ti­va­lį, kur Lie­tu­vos ki­ nas ant­rus me­tus iš ei­lės bus pri­ sta­to­mas pres­ti­ži­nė­je Eu­ro­pos fil­ mų mu­gė­je.

Va­sa­rio 9–16 d. Vo­kie­ti­jos sos­ti­nė­ je veiks mo­der­nus na­cio­na­li­nis Lie­ tu­vos ki­no sten­das, kaip pra­ne­šė vie­na sten­do or­ga­ni­za­to­rių vie­šo­ji įstai­ga „ME­DIA Desk Lie­tu­va“. Lie­tu­vos ki­no sten­das pa­sau­lio ki­ no pra­mo­nės at­sto­vus pa­si­tiks su šū­ kiu „Vis­kas įma­no­ma“. Tri­juo­se di­ de­liuo­se ek­ra­nuo­se bus pri­sta­to­mos Lie­tu­vos ki­no nau­jie­nos: ša­ly­je su­ kur­ti nau­ji fil­mai, įvy­kę fes­ti­va­liai. Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, šie­met Lie­tu­vai Ber­ly­ne at­sto­vaus 26 or­ ga­ni­za­ci­jos: ki­no ga­my­bos bend­ro­ vės, pro­diu­se­riai, fes­ti­va­lių or­ga­ni­

za­to­riai, fil­mų pla­tin­to­jai. Eu­ro­pos fil­mų mu­gės or­ga­ni­za­to­riai pa­skel­ bė, kad su­lauks iš vi­so 6,9 tūkst. da­ly­vių iš 90 ša­lių. Kul­tū­ros mi­nist­ro Arū­no Ge­lū­ no tei­gi­mu, Eu­ro­pos fil­mų mu­gė – pui­ki vie­ta su­si­ras­ti ir par­tne­rių, ir pla­tin­to­jų. „Da­ly­va­vi­mas ypač reikš­min­gas šiais me­tais ži­nant, kad jau grei­tai pra­dės veik­ti Lie­tu­vos ki­no cent­ras, ti­kė­ti­na pa­ra­ma iš biu­dže­to ki­nui. 2011 m. te­ko lan­ky­tis Ber­ly­ne ir pa­ ma­ty­ti Lie­tu­vos sten­dą. Džiau­giuo­ si, kad Lie­tu­vos ki­nui taip pro­fe­sio­ na­liai at­sto­vau­ja­ma“, – pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas mi­nist­ras. Vie­šo­sios įstai­gos „ME­DIA Desk Lie­tu­va“ va­do­vas Do­mi­ny­kas Šir­ vins­kas pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos ki­ nui 2011-ie­ji bu­vo tar­si lū­žio me­tai, nes, be ki­ta ko, per­nai itin po­pu­lia­

rus Lie­tu­vo­je bu­vo lie­tu­viš­kas fil­ mas „Ta­das Blin­da“. Jį ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ti ir Ber­ly­ne. „Priim­tas Ki­no įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mo įsta­ty­mas, įsteig­tas Vil­niaus ki­no biu­ras, pir­mą kar­tą lie­tu­viš­ kas fil­mas pa­sie­kė vi­sus lan­ko­mu­ mo ir pa­ja­mų re­kor­dus. Rei­kia apie tai pa­pa­sa­ko­ti ko­le­goms už­sie­ny­ je ir dar kar­tą jiems pri­min­ti, kad mū­sų ša­ly­je yra vi­sos są­ly­gos pro­ fe­sio­na­liam ki­nui kur­ti“, – sa­kė D.Šir­vins­kas. Tarp­tau­ti­nis Ber­ly­no ki­no fes­ti­ va­lis ir per jį kas­met vyks­tan­ti Eu­ ro­pos fil­mų mu­gė – vie­ni svar­biau­ sių ir reikš­min­giau­sių ki­no ren­gi­nių Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Ša­lys ir ki­no bend­ro­vės sa­vo pro­duk­ci­ją ir pa­ slau­gas pri­sta­to mu­gė­je bei spe­ cia­lio­se fil­mų per­žiū­ro­se. VD, BNS inf.

Gru­pės ar­chy­vo nuo­tr.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šiandien termometro stulpelis nukris iki 15–21 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspėja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkesnis šaltis nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.

Šiandien, vasario 4 d.

–19

–15

Telšiai

–19

Šiauliai

Klaipėda

–19

Panevėžys

–20

Utena

–19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.04 17.00 8.56 13.19 5.36

35-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena. Saulė Vandenio ženkle.

–20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –6 Brazilija +26 Briuselis –4 Dublinas +6 Kairas +23 Keiptaunas +28 Kopenhaga –8

Londonas +2 Madridas +5 Maskva –18 Minskas –16 Niujorkas +7 Oslas –16 Paryžius –2 Pekinas +3

orai vilniuje Šiandien

Praha –9 Ryga –16 Roma 0 Sidnėjus +25 Talinas –23 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva –14

–20

–19

Vėjas

1–5 m/s

Vilnius

Marijampolė

–18

Alytus

Rytoj: Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona

Ro­ma su­lau­kė re­to sve­čio – snie­go

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–28

–20

–23

–26

3

–23

–17

–18

–20

4

–18

–12

–13

–14

4

–16

–10

–14

–17

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Ita­li­jos šiau­rė­je Al­pių re­gio­ne Pje­mon­ te ter­mo­met­rai va­kar ro­dė iki mi­nus 30 laips­nių Cel­si­jaus, o Ro­mo­je su­lauk­ ta itin re­tai pa­si­tai­kan­čio snie­go. Ita­ li­jos sos­ti­nės prie­mies­čiuo­se su­si­da­ rė iki pen­kių cen­ti­met­rų sto­rio snie­go dan­ga, nors Ro­mos cent­re kri­tu­liai bu­ vo ne­gau­sūs. Ro­mo­je per pa­sta­ruo­sius 15 me­tų bu­vo tik vie­nas at­ve­jis, kai snie­ gas išsi­lai­kė vi­są pa­rą. Be­je, trau­ki­niai vėl pra­dė­jo va­ži­nė­ti įpras­tu re­ži­mu vi­ so­je ša­ly­je, iš­sky­rus Bo­lo­ni­ją ir jos apy­ lin­kes, taip pat vie­ną prie­mies­ti­nę li­ni­ ją ne­to­li Ro­mos, kaip tei­gia­ma vals­ty­bi­ nės ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vės pra­ne­ši­me, pa­skelb­ta­me po ke­lias die­nas tru­ku­sių eis­mo su­tri­ki­mų, ku­rie pa­vei­kė tūks­tan­ čius ke­lei­vių. Dėl neįp­ras­tai smar­kių šal­ čių ban­gos pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis Ita­ li­jo­je žu­vo trys žmo­nės, įskai­tant vie­ną be­na­mį, ku­ris ket­vir­ta­die­nį bu­vo ras­tas mir­ti­nai su­ša­lęs Mi­la­no cent­re. BNS inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės DATOS (vasario 4 D.) 1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. sukilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas. 1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus. 1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas. 1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda. 1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooper. 1950 m. gimė Romualdas Ramanauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius. 1975 m. gimė australų dainininkė Natalie Imbruglia. 1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesionalus Lietuvos dviratininkas. 1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.

Ko­dėl žie­mą girgž­da snie­gas, o tvo­ros po­kši?

DATOS (vasario 5 D.) Šv. Agota, Duonos diena 1884 m. gimė Mečislovas Reinys, Lietuvos arkivyskupas, politinis kalinys, kankinys. 1946 m. gimė britų aktorė Charlotte Rampling. 1949 m. mirė kompozitorius, pedagogas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. 1964 m. gimė amerikiečių aktorė Laura Linney. 1969 m. mirė Juozas Balčikonis, kalbininkas, vertėjas.

1985 m. gimė portugalų futbolininkas Cristiano Ronaldo.

Ver­si­ja: la­kes­nę vaiz­duo­tę tu­rin­tys žmo­nės ti­ki, kad snie­go girgž­dė­ji­mą su­ke­lia už­min­tos ir dėl to lū­ži­nė­jan­

čios snai­gių ga­lū­nė­lės.

Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Fi­zi­kos pa­mo­kas ne­re­tai mo­ki­niai pra­lei­džia nuo­bo­džiau­da­mi, ta­ čiau už­vė­rę mo­kyk­los du­ris dau­ ge­lis ne­su­ge­ba at­sa­ky­ti į pa­čius pa­pras­čiau­sius klau­si­mus apie su­ pan­tį pa­sau­lį.

Ką at­sa­ky­tu­mė­te sa­vo at­ža­lai, jei ji pa­klaus­tų, ko­dėl už­puo­lus šal­ čiams žings­niai pri­ver­čia snie­gą girgž­dė­ti. O iš kur ki­lęs po­sa­kis – „šal­ta, kad net tvo­ros po­kši“. Dien­raš­tis pa­pra­šė Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­to do­cen­to Juo­zo Šuls­kaus, kad jis pa­dė­tų at­ sa­ky­ti į pa­pras­tus, ta­čiau kar­tais

Vardai Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

su­si­mąs­ty­ti pri­ver­čian­čius klau­si­ mus. Pak­laus­tas, ko­dėl žie­mą snie­ gas girgž­da, moks­li­nin­kas aiš­ki­no, kad gar­sas ga­li kil­ti dėl spau­džiant suy­ran­čių le­do kris­ta­lo da­ri­nių. „Kai nu­krin­ta tem­pe­ra­tū­ra, su­si­ da­ro le­do mik­rok­ris­ta­lai, ku­riuos už­my­nus, jie neat­lai­ko spau­di­mo ir suy­ra“, – aiš­ki­no fi­zi­kas. La­kes­nę vaiz­duo­tę tu­rin­tys žmo­ nės ti­ki, kad snie­go girgž­dė­ji­mą su­ ke­lia už­min­tos ir dėl to lū­ži­nė­jan­ čios snai­gių ga­lū­nė­lės. J.Šuls­kus tei­gia, jog šia­me paaiš­ki­ni­me ga­li bū­ti da­lis tie­sos. „Juk snai­gė ir yra ma­žas le­do ga­ ba­liu­kas. Kai ke­lios su­šo­ka į vie­ną stip­res­nį da­ri­nį, už­min­tas jis ga­li lūž­ti“, – pa­sa­ko­jo moks­li­nin­kas.

O gal snie­go girgž­dė­ji­mas – tai lyg ma­ži že­mės dre­bė­ji­mai, dėl ku­rių vyks­ta snie­go sluoks­nio de­ for­ma­ci­ja? „Gal mik­ro­gy­vū­nams taip ir ga­li at­ro­dy­ti, ta­čiau snie­gas yra pu­ri, bet tvir­ta sis­te­ma, ku­ri neat­lai­kiu­si spau­di­mo pra­sprūs­ta. Vaikš­čio­da­mi ant le­do gar­so ne­gir­ di­me, nes jis – vien­ti­sa sis­te­ma. Jis lūž­ta tik ta­da, kai neat­lai­ko spau­di­ mo“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Ži­no­mą po­sa­kį, kad spei­gas ver­ čia net tvo­ras po­škė­ti, fi­zi­kai taip pat ga­li paaiš­kin­ti. „Tvo­ros yra ne­ly­gios, įsi­gė­ru­sios van­dens. Kai pra­de­da šal­ti, for­muo­ja­si le­das, jis ple­čia­si. Be­si-p­le­čiant le­dui tvo­ros pra­de­da de­for­muo­tis ir po­škė­ti“, – ži­nio­mis da­li­jo­si fi­zi­kas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišarvuokite kantrybe ir nekreipkite pernelyg didelio dėmesio į smulkmenas. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su vyresniais, įtakingais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius, pasidarykite išvadas, bet pats laikas pradėti kurti ir ateities planus. Dvyniai (05 21–06 21). Aplankykite seniai matytus giminaičius, skirkite daugiau dėmesio vaikams ir vyresniems žmonėms. Vakare apsilankykite kokiame nors kultūriniame ar pramoginiame renginyje. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokias užduotis. Esate kupinas energijos ir gerų emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Liūtas (07 23–08 23). Didelę reikšmę jūsų santykiams su šeimos nariais gali turėti įsiplieskęs konfliktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl būkite pasirengęs ieškoti kompromiso. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite ir norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų laukia šiltas savaitgalis namie. Pasilepinkite: ilgiau pamiegokite, pasigaminkite gurmaniškus pietus, paskaitykite knygą ar pažiūrėkite filmą. Į svečius pasikvieskite gerą draugą ir jaukiai pavakarokite. Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus per sunki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai sutarsite su aplinkiniais ir išspręsite gausybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jūsų karjerą ar verslo planus. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Būsite puikiai nusiteikęs, net ir nedidelės nesėkmės neišmuš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pažįstamiems žmonėms. Vandenis(01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite su mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Nepraraskite optimizmo, nes niurzgėdamas vis tiek nieko nepakeisite. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįstamais žmonėmis ar kaimynais. Kantrybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.