PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
PIRMADIENIS, vasario 6, 2012
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą reguliuos naujas įstatymas.
Didmiesčių gyventojai uždirba daugiau, o už šildymą moka mažiau.
Lietuva 5p.
Ekonomika 7p.
Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad rezoliucija dėl Sirijos jo netenkina.
Pasaulis 8p.
Konfiskuoja tik šlamštą? Nevažiuojantys automobiliai, ne veikiantys telefo nai, senos magne tolos ir akivaizdžiai per brangiai įvertin ti gintariniai karo liai. Tai iš nusikaltė lių konfiskuoti daik tai, kuriuos parda vusi valstybė tikisi atsigriebti už patir tus nuostolius. Ko dėl ant prekystalių guli tik šlamštas, ku rį tikimasi parduoti aukso kaina?
„Nereikia kavinės savinin ko apmokestinti iki dantų.“ Eugenija Odebrecht, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė, apie norą išpešti iš žmogaus kuo daugiau pinigų.
Klerkams – išbandymas šalčiu Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pagrindiniame savivaldybės pa state dirbantys valdininkai ken čia žvarbą. Kai kuriuose kabine tuose oro temperatūra tesiekia 11 laipsnių šilumos, o koridoriuje – perpus mažiau.
d.janauskaite@kl.lt
Seni daiktai už naujų kainą
4
Kaina 1,30 Lt
6p.
Daiva Janauskaitė
Klaipėdoje senosios turgavietės pa kraštyje vienos parduotuvės antraja me aukšte tarp lentynų su naujomis baltarusiškomis prekėmis yra kam pelis, kuriame išdėlioti konfiskuoti daiktai.
30 (19 331)
Pasiūla: konfiskuotų automobilių aikštelėje dauguma mašinų – nevažiuojančios.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI KANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 13 P.
Šalčiausia yra Liepų gatvės savival dybės pastato pirmame aukšte. Ry tą į darbą atėję valstybės tarnauto jai nenori nusivilkti paltų, mat kai kuriuose kabinetuose temperatū ra tesiekia 11–13 laipsnių šilumos, o pagal higienos normą ji turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių. Pirmo aukšto koridoriuje dar šal čiau. Čia termometro stulpelis var giai pasiektų 5 laipsnius šilumos. „Labai šalta. Net nežinia, ar ko rid or iuje teig iam a temperatūra.
2
2
PIRMADIENIS, vasario 6, 2012
miestas
Klerkams – išbandymas šalčiu Geriausiu atveju 5 laips 1 niai šilumos“, – teigė savivaldybės darbuotojai.
Valdininkai nuo šalčio gina si šiltais rūbais, elektriniais šildy tuvais. „O ką daugiau daryti? Situaci ja sudėtinga“, – tvirtino darbuo tojai.
11 – tiek laipsnių rytą būna kai kuriuose savi valdybės kabinetuose pirmame aukšte. Nemažai šaltose patalpose dir bančių žmonių serga. Tačiau ne vi si ima nedarbingumo pažymas, nes tai neapsimoka. Pirmame aukšte įsikūrę savival dybės darbuotojai šaltį turi kęsti dėl nesandarių stiklinių durų. In teresantų ateina daug, o jos gerai neužsidaro. „Blogiausia būdavo, kai buvo atidarytos ir pagrindinės laukujės
durys, ir vedančios į kiemą. Nuo lat susidarydavo skersvėjai. Dabar durys į kiemą uždarytos, tad ir si tuacija šiek tiek pagerėjo“, – guo dėsi darbuotojai. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo tojas Viačeslavas Karmanovas tvirtino, jog problemą bandoma spręsti. Kitą savaitę bus skelbia mas konkursas dėl naujų durų įsi gijimo ir montavimo. „Negerai, kai kabinetuose yra 11– 13 laipsnių šilumos. Stiklines du ris reikia keisti. Virš jų kabantis šildytuvas, kuris pagamintas prieš 20 metų, neveikia. Pernai bandė me sutvarkyti, bet nepavyko. Ra diatorių reikia užpildyti freonu, o to niekas nebedaro“, – pasakojo pavaduotojas. Naujas duris savivaldybėje nu matoma sumontuoti po dviejų sa vaičių. Anksčiau šalta buvo ir didžiojoje posėdžių salėje, esančioje trečiame aukšte. Dabar šios problemos ne bėra. Pernai čia sumontuotas nau jas kondicionierius-šildytuvas. Šie darbai kainavo 20 tūkst. litų. Įren ginys patalpą gali sušildyti iki 26 laipsnių šilumos. Reikia įjungti valandą prieš po sėdį, ir bus šilta“, – teigė V.Kar manovas.
Problema: šaltis į savivaldybės patalpas patenka pro nesandarias du
ris, kurios nuolat varstomos.
Vytauto Petriko nuotr.
Nesibaigė: „Lisco Gloria“ gaisro priežastys nustatytos, laivas supjaustytas į metalo laužą, bet lig šiol atsi
skaityta ne su visais nukentėjusiais klientais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vežikai tebelaukia pinigų Sudegusio kelto „Lisco Gloria“ istorija dar nesibaigia. Nors pats laivas jau supjaustytas į metalo laužą, tarptautiniai ekspertai nustatė ne laimės priežastis, tačiau krovinio ir vilkikų per gaisrą netekusios pervežimų kompanijos nuostolių atlyginimo laukia iki šiol. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
naudojimo“, – svarstė LSLA Lai vų kontrolės skyriaus vedėjas Li nas Kasparavičius.
Rado nelaimės šaltinį
Lietuvos saugios laivybos admi nistracija (LSLA) ir Vokietijos fe deralinis jūrų avarijų tyrimų biu ras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro, įvykusio 2010 m. spalio 8 d. lai ve „Lisco Gloria“. Nustatyta, kad gaisro židinys – sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabena ma šaldyta paukštienos produk cija. Priekab os šaldym o įran gos elektros energijos maitinimas buvo prijungtas prie laivo elektros energijos tiekimo tinklo. Labiau siai tikėtina gaisro židinio vieta – tarp sunkvežimio kabinos ir prie kabos. Konstatuota, kad gaisras kilo ne dėl žmogaus kaltės, o dėl techninio ar elektrotechninio po būdžio gedimo. „Čia dabar klausimas ateičiai ekspertams. Gali būti, kad nebe bus leidžiama naudoti elektros iš laivo sistemos, bet kaip tuomet bus gabenami kroviniai? Juk ne gali sustoti prekyba, gal bus kokie papildomi saugikliai dėl elektros
Susipažįsta su tyrimu
Keltas buvo draustas, tačiau drau dimo išmokų kol kas sulaukė ne vi si nukentėjusieji.
Už nieką esą ne sumokėta, tik vai ruotojams, kaip ir visiems kelto kelei viams, atlyginti nuo stoliai už prarastą asmeninį turtą.
„Kai netekome laivo, kad galėtu me vykdyti įsipareigojimus klien tams, turėjome išsinuomoti kitą laivą. O tai jau yra išlaidos, už tai gavome draudimo sumą. Su ke leiviais yra atsiskaityta, kompen sacijos išmokėtos. Kompanija ir draudikai susipažįsta su tyrimo
duomenimis ir tada bus pareikš ta pozicija dėl atsakomybės. Tada bus galima konkrečiau kalbėti apie atsiskaitymus su klientais“, – pa brėžė kompanijos „DFDS Seaways“ atstovas Vaidas Klumbys. Tyrimo tikslas esą buvo ne kaž ką apkaltinti dėl įvykio, bet išana lizuoti situaciją ir užkirsti kelią to kioms nelaimėms ateityje. Nuostolių neatlygino
Bene labiausiai iš klientų per gais rą „Lisco Gloria“ nukentėjo A.Gri ciaus autotransporto įmonė. Neo ficialiais duomenimis, per laivo gaisrą pervežimų bendrovė patyrė iki 5 mln. litų nuostolių. Tuomet sudegė 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų. Vežėjai už sudegusias transporto priemones ir krovinį atsiskaitymo laukia iki šiol. Už nieką esą nesu mokėta, tik vairuotojams, kaip ir visiems kelto keleiviams, atlygin ti nuostoliai už prarastą asmeni nį turtą. Gaisras laive „LISCO Gloria“ – viena rimčiausių avarijų Baltijos jūroje per kelis pastaruosius de šimtmečius.
Spaudžiant speigui ugniagesiams karšta Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ugniagesiai vos spėja suktis – vie nas po kito kyla gaisrai. Dažniau sia jų priežastis – netvarkinga šil dymo sistema.
Vakar rytą gaisras kilo privačiame trijų aukštų Stadiono gatvės 9 na me. Jo židinys buvo palėpėje prie kamino. Įvykio vietoje dirbo ke turios ugniagesių mašinos, 12 ug niagesių, kuriems kovoti su lieps na nebuvo paprasta. Gaisrininkai negalėjo prieiti prie pastato stogo, nes trukdė elektros laidai. Nel aim ės met u apd eg ė apie 100 kv. metrų stogo, jo perdangų. Žmonės įvykio metu nenukentė jo. Prie namo ugniagesiai budė jo net užgesinus gaisrą. Buvo ste
bima, ar nebeliko žiežirbų. Kodėl kilo gaisras – neaišku. Manoma, kad nelaimė įvyko dėl netvarkin go židinio. Vakar apie 3 val. ugniagesiai sku bėjo gesinti gaisro, kilusio vasar namyje, esančiame Klaipėdos ra jone, Derceklių kaime. Atvykus gaisrininkams, negyvenamo vie no aukšto medinio pastato stogas liepsnojo. Ugnis visiškai sunioko jo vasarnamį. Gaisro priežastys tiriamos. Gali būti, kad į pastatą įsibrovė ir besi šildydami gaisrą sukėlė benamiai. Neatmetama, jog ugnis galėjo įsi plieksti ir dėl netvarkingos elekt ros instaliacijos. Užvakar po pietų ugniagesiai važiavo į Klaipėdos rajono Drukių kaimą. Apie 15.23 val. buvo pranešta, kad dega namo stogas. Atvykus ug
niagesiams, vasaros virtuvės man sardoje prie kamino ruseno apšilti nimo medžiaga. Gaisras mūriniame pastate bu vo užgesintas. Žmonės įvykių me tu nenukentėjo. Šeštadienį ugniagesiai taip pat gesino namo Palangos sodų bend rijoje „Pavėsis“ stogą. Įtarta, kad čia gaisras kilo dėl netvarkingo ka mino. Vakar iki pietų Klaipėdos apskri ties ugniagesiai tris kartus skubė jo prie namų, kurių kaminuose de gė suodžiai. Jie neslėpė, kad tokios nelaimės yra taip pat pavojingos. Gali užsidegti namo stogo konst rukcijos. Ugniagesiai neslepia, jog vyrau jant tokiems šalčiams dirbti yra sunkiau. Pilant vandenį susidaro ledas. Ugniagesiai patiria traumų. Gali užšalti ir technika.
Ugnis: vakar gaisras kilo Stadiono gatvėje esančio trijų aukštų namo
palėpėje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
3
PIRMADIENIS, vasario 6, 2012
miestas Sužalojo sugyventinį
Rastas negyvas vyras
„Žalgiris“ pajėgesnis
Šeštadienį Naikupės gatvės 9A namo bute tarp dviejų vyrų ki lo ginčas. Vienas jų sugyventi niui surišo lipnia juosta kojas, rankas, užklijavo burną, tris kar tus smogė peiliu į pilvo sritį. Be to, pavogė tris telefonus ir pa są. Nukentėjusiajam sužalotas inkstas, plautis ir tarpšonkauli nė arterija.
Sekmadienį paryčiais prie Staty bininkų prospekto 22 namo tre čios laiptinės rūsio durų rastas apie 60–70 metų nenustatytos tapatybės negyvas vyras be išo rinių smurto žymių. Jo ūgis maž daug 160–170 cm, vidutinio kū no sudėjimo. Plaukai tamsūs, pražilę. Vyras su ūsais. Pareigū nai ieško jo artimųjų.
Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes vakar Klaipėdoje žaidė „Neptūnas“ ir Kauno „Žalgiris“. Susitikimą 90:67 laimėjo šalies čempionai kauniečiai. Uostamiesčio ekipa, patyrusi aštuntą nesėkmę, išliko aštuntoje vietoje. Visas dvylika rungtynių laimėję „Žalgirio“ žaidėjai kol kas treti.
Kelininkai bejėgiai prieš gamtą
Dienos telegrafas Sveik at a. Antrad ien į pras idės vie nas iš vas ar io kaip sveik at ing umo mėnes io reng in ių. Klaip ėdos vis uo menės sveik atos biuro pat alp os e 10 val. vyks nemok amos kal anet ikos tren ir uotės. Jos bus organ iz uojamos vis ą vas ar į. Kal anet ikos tren ir uotės vyks vasar io 11 d. 12 val., vasar io 14 d. 10 val., vasar io 18 d. 12 val., vasar io 21 d. 10 val., vas ar io 28 d. 10 val. Mok ym ai. Ketv irt ad ien į 17.15 val. Klaip ėdos vis uomen ės sveik atos biuro pat alp os e, pirm ame aukšte, salėj e prie bas eino vyks šiaur iet iš kojo ėjimo mok ymai asmen ims, ku rie dar nėra sus ip až inę su jo tech nik a. Avarija. Sekmad ien į apie 15 val. Kai rių pol ig one važ iuod am as snieg o motoc iklu nuv irto ir sus iž eidė vy ras. Jis nuvežt as į ligon inę.
Sąlygos: uostamiesčio gatvės padengtos storu ledo sluoksniu – vairuotojams yra sudėtinga stabdyti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Padėtis uostamiesčio gatvėse nesikeičia – jos išlieka tarsi čiuožykla, o kelininkai teisinasi nieko daugiau padaryti negalin tys. Tačiau švarūs užmiesčio keliai rodo, kad kažką padaryti vis dėlto galima. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ant gatvių pila mišinį
Sunku pajudėti, sunku sustabdy ti, nesaugu suktis. Tokia situaci ja arimus primenančiose Klaipė dos gatvėse vairuotojams atrodo itin grėsminga. Suvažinėtas snie gas virto ledu, kurio nukrapštyti niekaip nepavyksta. Klaipėdos kelininkai ant ledu vir tusių gatvių pradėjo pilti smėlio ir druskos mišinį. Per 8 val. jo išbe riama apie 300 t. Tikimasi, kad ledas taps bent šiek tiek grubesnis ir vairuotojams važiuoti bus lengviau. „Druska esant tokiam šalčiui ne veikia. Ji veiksminga, kai oro tem peratūra yra ne žemesnė nei 10 laipsnių šalčio. Beriame smėlio ir druskos mišinį, kad sustabdytu me slydimą. Tai reikia daryti be pertraukų, nes jis greitai išnešio jamas. Gatvės jau tapo rudos“, – tvirtino pietinę miesto dalį prižiū rinčios įmonės „Žemkasa“ vadovas Dainius Zokas.
Centras. Pal ang os sav iv aldyb ėj e vyk us iame kurorto jaun imo org a niz ac ij ų ir miesto pol it ik ų for ume keltos jaun imo problemos kurorte bei Atv iros erdvės jaun imo centro steig imo klaus im as. Miesto mer ui Šar ūnui Vaitk ui įteikt a per 600 to kio centro būt inyb ę pat virt in anč ių vietos moksleiv ių paraš ų.
Grandys stoteles ir apsisukimus
Anot direktoriaus, savaitgalį bu vo dirbama be pertraukų. Šešta dienį pietinė miesto dalis smėlio ir druskos mišiniu paberta tris kar tus. Vakare dar kartą. Sekmadie nio rytą barstytuvai ir valytuvai vėl išvažiavo į gatves ir dirbo vi są dieną.
Gediminas Bagočius:
Nieko daugiau nepa darysi, kai toks šaltis. Ar dirbsi, ar nedirbsi – nieko nepakeisi.
„Mašinos ledą susmulkina, tai jį reikia stumti į šoną. Barstome ir valome, barstome ir valome, bet rezultato nematyti. Vis dėlto kai kuriose pagrindinėse gatvėse – Taikos prospekte, Šilutės plente jau matyti asfaltas“, – vakar sakė D.Zokas. Jis tvirtino, kad sekma
Skund as. Šešt ad ien į į Klaip ėd os univers itet inę ligon inę buvo atvež tas 33 met ų klaip ėd iet is, gyvenant is Taikos pros pekte. Med ik ai jam nu statė galvos žaizd ą ir girt um ą. Vy ras aišk ino, kad jį sumuš ė pol ic ij os pareig ūn ai, tač iau apl ink ybių nuro dyt i neg alėj o. Į ligon inę neblaiv us vyras buvo atvežt as iš 2-ojo Klaip ė dos pol ic ij os kom is ar iato budėtoj ų dal ies, kur jis buvo pristat ytas šešta dien į apie 20 val. dėl taks i automo bil io apgad in imo. Klaipėd iečiui pol i cijos pareig ūnai nustatė vidut in į gir tumą ir suraš ė protokolą už pažeid i mą. Po med ik ų apž iūros vyriškis iš leist as gydyt is ambul ator išk ai.
Užmiestis: kelias į Kretingą savaitgalį buvo visiškai švarus.
dienio naktį į gatves žadama išleisti traktorius, kurie grandys autobusų stoteles, apsisukimus. Šiaurinę miesto dalį nuo Balti jos prospekto prižiūrinčios įmonės „Vakarų švara“ vadovas Gediminas Bagočius taip pat pabrėžė, kad da roma viskas, kas įmanoma. „Šeštadienį ant gatvių išpylėme didelį kiekį smėlio ir druskos miši nio. Nuolat papildome. Nieko dau giau nepadarysi, kai toks šaltis. Ar dirbsi, ar nedirbsi – nieko nepakei si“, – pabrėžė vadovas. Nulėmė sniego kiekis
Klaipėdiečiai pastebėjo, kad iš važiavus už miesto važiavimo są lygos yra daug geresnės. Visiškai nuvalytas kelias į Kretingą. Šva
ri ir autostrada. Anot G.Bago čiaus, ant pastarosios sniegas ne sikaupia. Jis nupučiamas į laukus. „Mieste visur pastatai. Sniegas kaupiasi gatvėse. Esant tokiems šalčiams, pliko asfalto nebus“, – teigė vadovas. D.Zokas aiškino, kad Kretingoje geresnė situacija, nes mažiau sni go. Anot jo, viskas priklauso nuo iškritusio sniego kiekio. „Atvažiuoja žmonės iš Rieta vo, Kretingos ir sako, kad ten nėra tiek sniego. Su gamta nepakovosi. Dabar vienintelė išeitis – smėlio ir druskos mišinys. Reikia laukti, kol termometro stulpelis pakils iki 10 laipsnių šalčio. Tada pabersime druskos ir viskas nutirps“, – pri dūrė vadovas.
Mirt ys. Vak ar Metr ik ac ijos skyr iuj e užreg istr uotos 6 klaip ėd ieč ių mir tys. Mirė Ksen ij a Moskv in a (g. 1918 m.), Aleks andra Dan iel ienė (g. 1927 m.), Jon as Rad žius (g. 1931 m.), Alg ir das Stankev ič ius (g. 1931 m.), Vyt as Kul ik ausk as (g. 1944 m.), Viktor Vel baum (g. 1947 m.). Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 5 moter ys. Gimė 4 mergaitės ir bern iuk as. Greitoj i. Vak ar iki 16 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 40 iš kviet imų. Daug iaus ia rūp esč ių kėlė gatvėje gul int ys nuolat inės gyvena mos ios vietos net ur int ys asmenys. Jie buvo pris tat yt i į ligon inę dėl su šal imo. Mirč ių dėl šalč io savaitg al į nebuvo.
4
pirmadienis, vasario 6, 2012
miestas
Konfiskuoja tik šlamštą?
Ant prekystalio po stik 1 lu yra vaizdo filmavimo kamera, automobilio navigacijos
įrenginys, paprasčiausio mode lio mobiliojo ryšio telefonas, ki tas telefonas dydžio sulig vyrišku rankiniu laikrodžiu ir keli maiše liai su gintaro dirbiniais. Ant grin dų suguldyti elektros prietaisai, daugiausia naudojami statybos ir remonto darbams. Lentynoje į krūvelę sukrautos automobilinės magnetolos. Ne vieną mėnesį už sigulėjusios prekės nevilioja pirkė jų pirmiausia todėl, kad daugelis jų yra gerokai panaudotos, tačiau kai nuoja ne ką pigiau nei naujos. Čia dirbanti pardavėja neslepia, kad daugelis parduodamų daiktų neveikia, elektros prietaisai – pur vini ir sugadinti.
Mersedesai: apynaujai visureigiai, įvertinti kiek daugiau nei 23 tūkst. litų, pirkėjams atrodo per brangūs.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ant prekystalio – kalinių telefonai
Pardavėja pasakojo, kad prie šio prekystalio dažniausiai sustoja na gingi vyrai, kurie moka patys su sitaisyti tokius įrankius arba ieško saviems atsarginių dalių. Esą kai į parduotuvę atvežama nauja siunta konfiskuotų daiktų, pirkėjai apie tai stebuklingai greitai sužino ir per kelias valandas juos išgraibsto. Su likusiaisiais – tik ras vargas. Mažytį mobiliojo ryšio telefoną už 30 litų įsigyti panoręs pirkėjas įkalbėjo pardavėją priim ti šią prekę, jeigu nepavyktų rasti šiam telefonui tinkamo įkroviklio. Kelias dienas naršęs interneto platybėse bei ieškojęs tokio daikto parduotuvėse vyras galiausiai pir kinį grąžino, nes įkroviklio taip ir negavo. Abu šiuo metu parduoda mi telefonai, panašu, į parduotu vės lentyną atkeliavo iš „zonos“, kur buvo atimti iš kalinių. Šalia sudėtos magnetolos įver tintos nuo 100 iki 200 litų, tačiau jomis taip pat nelabai kas domisi, nes už tokią kainą nesunku įsigyti naują daiktą su gamintojo garanti ja. Gintaro karolių kainos nors su mažintos perpus, bet vis tiek nevi lioja. Ant etiketės pažymėta, kad jie pagaminti iš modifikuoto ginta ro, tačiau net gerokai nukainoti vė riniai nevilioja jų pirkti. Nežinia, iš ko ir kaip pagaminti vėriniai įver tinti per 60 ir 80 litų, o anksčiau už juos prašyta gerokai per 100 litų. Cukrų ištirpina ir išpila
Klaipėdos apskrities valstybi nės mokesčių inspekcijos (AVMI) Kontrolės departamento direk torė Gražina Rimkienė paaiškino, kad Mokesčių inspekcijos taisyk lėse nustatyta tvarka perimti kon fiskuotą turtą į apskaitą ir jį rea lizuoti, siekiant gauti didžiausią naudą biudžetui. Į Mokesčių inspekcijos apskaitą perimtas valstybei perduotinas ne kilnojamasis turtas realizuojamas tik per aukcionus, kuriuose gali da lyvauti bet kuris asmuo. Apie orga nizuojamus aukcionus skelbiama spaudoje ir VMI internetinėje svetai nėje. Nerealizuotinas turtas – naiki namas. Alkoholiniai gėrimai – išpi lami, rūkalai – sudeginami, garsių prekių ženklų padirbiniai – sugadi nami ir išmetami į sąvartyną. Kai kurių nerealizuotinų daiktų naikinimo reikalavimų paprastam šalies piliečiui geriau nežinoti, nes išgirdus apie tai, kaip maišai kon
Vertė: abejotinos kokybės konfiskuotų daiktų kaina nevilioja jų pirkti.
fiskuoto cukraus ištirpinami stati nėse vandens ir paprasčiausiai iš pilami, gali sutrikti sveikata. Į aikštelę – su savo akumuliatoriumi
Vakarų Lietuvoje iš girtų vairuo tojų atimti automobiliai, kaip ir kontrabandininkų konfiskuotos transporto priemonės, parduoti sustatomos bendrovės „Okreta“ aikštelėje Kretingoje. Valstybinė mokesčių inspekci ja, kuri rūpinasi konfiskuotų ma šinų realizavimu, yra sudariusi su šia bendrove sutartį. Ko gero, besidomintieji konfis kuotais automobiliais iš anksto žino, kad, norint išbandyti maši ną, iš pradžių reikia atsivežti bent jau akumuliatorių. Mat beveik vi sų parduodamų mašinų akumu liatoriai yra išsikrovę arba jų vi sai nėra. Tačiau akumuliatorius dar nega rantuoja, kad interesantui pavyks paleisti sudominusio automobilio variklį, nes kai kurios mašinos ne turi raktelių. Už mašinas moka tik grynais
Bendrovės „Okreta“ direktorius Arvydas Bružas pasakojo, kad aikš telėje dabar stovi kelios dešimtys parduodamų konfiskuotų mašinų. „Kartais per mėnesį neparduo dama nė vienos mašinos, o kar tais atsiranda penki ar net dešimt pirkėjų. Aikštelėje dauguma – „Volkswagen Passat“ automobilių, bet yra ir kitų markių, – pasakojo A.Bružas. – Mašinos pagamintos ir 2007-aisiais, ir 2009-aisiais me tais, yra ir senesnių, žodžiu, labai įvairios mašinos čia stovi.“ Iš kokių mašinų galima rinktis, klientai gali sužinoti tik atvykę į Kretingą, nes internetinio katalogo nėra. „Katalogo padaryti neįmanoma, nes būna, kad vos atgabenta maši na nuperkama. Užsnigus pamaty ti automobilio vidų galima pro pra valytus langus. Jeigu žmogus nori pabandyti važiuoti, atsiveža aku
muliatorių, galima paleisti varik lį, bet iš aikštelės išvažiuoti ne leidžiame. Kai prisnigo, mašinos išbandymui vietos beveik nėra“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Išgirdus apie tai, kaip maišai konfis kuoto cukraus iš tirpinami statinėse vandens ir papras čiausiai išpilami, ga li sutrikti sveikata.
Konfiskuotus automobilius in teresantai gali apžiūrėti bet kada, tačiau nusipirkti tik darbo dieną ir tik už grynus pinigus. Pasak G.Rimkienės, konfiskuo tų transporto priemonių kaina yra nustatoma jų perėmimo į VMI ap skaitą metu. Jeigu mašina per mėnesį nenu perkama, pagal nuostatus, kaip ir visos konfiskuotos ir parduoti pa teiktos prekės, turi būti nukainoja mos. Kainą nustato atsakingi mo kesčių inspekcijos darbuotojai. Jei transporto priemonės vertė di desnė kaip 60 tūkst. litų, ji parduo dama skelbiant viešąjį konkursą. Aikštelės darbuotojai tikino, kad tik vienas kitas ankstesnysis kon fiskuoto automobilio savininkas atskuba pirkti savo mašinos. Pirkėjų verdiktas – per brangu
Šį savaitgalį aikštelėje stovėjo apie 30 automobilių. Tik keli iš jų buvo apynaujai ir kainavo daugiau nei 15 tūkst. litų. Pora „Mercedes“ mar kės visureigių ir pora „Renault“ bu vo labiausiai verti dėmesio. Tačiau vieno mersedeso pirkėjai nesuge bėjo paleisti variklio, nes sugedusi kompiuterinė valdymo sistema. Kelios mašinos buvo pažymėtos latviškais valstybiniais numeriais.
Vytauto Petriko nuotr.
Kiti automobiliai, verti vos dau giau nei tūkstančio litų, ko gero, laukė dar bent vieno nukainojimo, o tada juos įsigiję pirkėjai pasipel nys šimtine kita, pardavę juos me talo laužo supirktuvėje. Šeštadie nį, spaudžiant šaltukui, mašinas apžiūrinėjo keli interesantai. Iš manantys vyrai žvalgėsi į naujes nius automobilius, tačiau nė vienas jų nesudomino. „Kainos nerealiai aukštos“, – trumpai pakomentavo vienas į aikštelę užsukęs kretingiškis. Antstoliai, kurie areštuoja kon fiskuotiną turtą, įsitikinę, kad labai geros kokybės automobiliai į „Ok retos“ aikštelę patenka retai. Taip atsitinka vien todėl, kad nuo mašinos arešto iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dažnai praeina ne vieni metai. Tiek laiko nenaudojamas automobilis genda stovėdamas. Greičiausiai, kaip ir parduodant smulkesnius daiktus, pirmiausia realizuojami naujausi, geros koky bės automobiliai, apie kuriuos su žinoti galima artimiau susipažinus su jų pardavėjais. Muitininkai sulaiko ir konteinerius
Muitininkų konfiskuotos prekės parduodamos aukcionuose, kurie skelbiami muitinės internetinia me tinklalapyje. Muitinės departamento Sulaiky tų prekių administravimo skyriaus viršininkas Arentas Vingrys teigė, kad visos šalies muitininkų konfis kuotos prekės realizuojamos Pane vėžyje – Kauno teritorinės muiti nės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto patalpose. Čia galima jas apžiūrėti. Prekės yra naujos, o jų kaina nurodoma su mokesčiais. Prekių kainą nustato speciali komisija. Pasak A.Vingrio, dažniausiai konfiskuojamos cigaretės, bet jos nerealizuojamos. Iš realizuojamų prekių dažniausiai konfiskuojami automobiliai, retais atvejais auto
Skaičiai VMI realiz avo konfi skuoto turto Klaipėdos apskrityje 2009 m. – už 747,6 tūkst. litų
transp orto priemon ių – už 250,6 tūkst. litų pramon in ių prek ių, ryš io, garso ir vaizdo technikos – už 3,3 tūkst. litų 2010 m. – už 731,5 tūkst. litų
transp orto priemon ių – už 311,5 tūkst. litų pramon in ių prek ių, ryš io, garso ir vaizdo technikos – už 11,4 tūkst. litų taur iųjų metalų dirbin ių, atl iek ų ir laužo – už 6,6 tūkst. litų 2011 m. – už 670,7 tūkst. litų
transp orto priemon ių – už 154 tūkst. lit ų pramon in ių prek ių, ryš io, garso ir vaizdo technikos – už 3,2 tūkst. litų taur iųjų metalų dirbin ių, atl iek ų ir laužo – už 285 litus Muitinės konfiskuotų prekių šalyje buvo realizuota 2009 m. – už 1,26 mln. litų, 2010 m. – už 1,54 mln. litų, 2011 m. – už 3,69 mln. litų.
mobilių katalizatorių laužo bei gin taro žaliavos. Rūbų ir avalynės su laikoma retai, bet labai dideliais kiekiais, ištisi jūriniai konteineriai ar vilkikai. Sulaikoma ir viskas, kuo galima uždengti kontrabanda ga benamas prekes.
5
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
lietuva
Patvirtins kitokį EP narių statusą Lietuvoje išrinktų Europos Parlamen to (EP) narių statusą reguliuos naujas įstatymas, kuriame nebelieka įrašų dėl atlyginimo europar lamentarui mokė jimo iš valstybės biudžeto.
me ir kituose Lietuvos bei ES tei sės aktuose“. Naujame įstatyme jau nebenuma toma garantija EP nariams baigus kadenciją grįžti į buvusią darbo vietę. „Įvertinant tai, kad, remian tis Valstybės tarnybos įstatymu, teisė grįžti į ankstesnį darbą šiuo metu nenustatoma, naujuoju įsta tymu siūloma Lietuvoje išrinktiems EP nariams numatyti teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo sta tusą“, – aiškino V.Andriukaitis. „EP narys Lietuvos teritorijoje tu ri tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Seimo narys, jeigu ES teisės aktai nenumato kitaip“, – rašoma parengtame įstatyme. Dešimtys tūkstančių per mėnesį
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įsigaliojo naujas statutas
Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, Seimas priėmė Lietuvoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąly gų įstatymą. Jame, be kita ko, bu vo įrašyta, kad europarlamentarui „kas mėnesį iš valstybės biudžeto mokamas atlyginimas, lygus Sei mo nario atlyginimui, jeigu ES tei sės aktai nenustato kitaip“. Ši nuostata jau prieš pustrečių metų faktiškai nebeteko aktualumo, nes nuo 2009 m. vidurio visiems EP nariams vienodas atlyginimas mo kamas iš paties EP biudžeto. Nuo 2009 m. liepos 15 d. susirin kus į dabartinės kadencijos pirmą jį posėdį, įsigaliojo naujas EP narių statutas. Jame nustatyta, kad, skir tingai nei buvo iki tol, europarlamen tarams alga mokama ne iš nacionali nių parlamentų, o iš ES biudžeto. Be to, EP nariams nebetaikoma nacio nalinė mokesčių sistema. Tai reiškia, kad Lietuvoje 2009 m. išrinkti 12 EP narių pradėjo gau ti atlyginimą ne iš Seimo, bet iš EP biudžeto ir šios išmokos neapmo kestintos lietuviškais mokesčiais. Gali užsiimti kūryba
Dar 2009 m. Seimo valdyba su darė darbo grupę, kuriai pavedė parengti naują EP narių statuso įstatymą. Šis darbas buvo baig tas tik visai neseniai. Parengtasis projektas prieš kelias dienas įre
Permainos: Lietuva įstatymo raide patvirtins dar 2009 m. priimtą europinę nuostatą, kad europarlamen
tarams alga mokama ne iš nacionalinių parlamentų, o iš ES biudžeto.
gistruotas Seimo posėdžių sekre toriate. Tikimasi, kad naujas Lie tuvoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas Seimo bus priimtas ir įsigalios pavasarį. Darbo grupei vadovavęs parla mentaras Vytenis Andriukaitis tei gė, kad svarbiausias naujojo pro jekto tikslas – suderinti šį įstatymą su jau kelerius metus galiojančio EP narių statuto nuostatomis. „Naujame įstatyme bus įrašy ta, kad Lietuvoje išrinkto EP nario pareigų derinimas visų pirma reg lamentuojamas remiantis ES teisės normomis. Be to, šios pareigos, kaip ir Lietuvos Seimo narių, nesuderi namos su jokiomis kitomis pareigo mis Lietuvos valstybės ar savivaldy bių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, – tvirtino V.Andriukaitis. „Tačiau EP narys galės užsiimti kūrybine veikla ir gauti už tai atly ginimą – tai leidžiama ir Seimo na riams“, – pridūrė jis. Turės sudaryti sąlygas
Projektu siūloma, kad europarla mentarams būtų „sudarytos sąlygos Lietuvos savivaldybėse susitikti su rinkėjais ir rengti susirinkimus va
dovaujantis tokiomis pačiomis nor momis, kokias Seimo nariams už tikrina Seimo statuto nuostatos“. „Savivaldybės turi suteikti EP nariams tinkamai įrengtas patal pas rinkėjams priimti ir susirinki mams rengti. Savivaldybių admi nistracijų direktorių sprendimais už tokias patalpas gali būti apmo kama“, – tvirtinama įstatyme.
Vytenis Andriukaitis:
Naujame įstatyme bus įrašyta, kad Lietuvoje išrinkto EP nario pa reigų derinimas visų pirma reglamentuoja mas remiantis ES tei sės normomis. Viena projekto norma numato, kad Seimo kanceliarijos tarnybi nių automobilių naudojimo euro parlamentaro funkcijoms atlikti ir apmokėjimo už jas „tvarką nusta to Seimo valdyba“. Be to, siūloma sudaryti sąlygas EP nariams savo parlamentinės
Svarsto, ar dalyvauti Seimo rinkimuose Iš 12 Liet uvos atstovų EP šio rudens rink imuose į Seimą ket ina dalyvau ti du europarlamentarai – V.Uspask i chas bei V.Tomaševskis. Tačiau euro parlamentaro mandatą keisti į Seimo nario jie žada tik tokiu atveju, jei daly vautų formuojant Vyr iausybę. Kovot i dėl vietos parl amente pla nuotų ir R.Paks as, tač iau jam gal i mybė kand idatuot i atsivertų tik Sei mui priėmus įstat ymo pataisą, kur i leistų Seimo rink imuose dalyvaut i per apkaltą pašal intiems asmenims. Asmenims, per apkaltą pašalintiems iš pareigų, šiuo metu iš viso neleidžia ma kandidatuoti į Seimą, tačiau Euro pos Žmogaus Teisių Teismas R.Pakso byloje tokį draudimą įvertino kaip ne proporcingą. Seime šiuo metu svars toma pataisa, kur i draustų kand ida tuot i 8 met us nuo pašal in imo iš pa reigų datos, ir jei iki rink imų tok ios
pataisos būtų priimtos bei įsigaliotų, R.Paksas galėtų rudenį balot iruot is į parlamentą. R.Paksas prezidento po sto neteko 2004 m. balandį, kai pri paž inta, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. V.Tomaševsk is sako, kad vest i savo vadovaujamą Lenkų rink imų akciją į rink imus yra jo pareiga. Tačiau jis irg i EP mandato atsisak ytų tik part i jai dalyvaujant valdančiojoje koal i cijoje. „Tur iu tok ią pareigą dalyvaut i kaip partijos pirmininkas“, – praėjusią savaitę sakė europarlamentaras.
sijos partijoje ir rinkimų štabe. Aš esu kalbėjęs, kad neketinu grįžti, nes esa me išrinkti į EP, ir turime čia darbų, bet dar žiūrėsime, kaip partija apsispręs“, – sakė Z.Balčytis. J.Imbrasas tvirt ino, jog didesnė tik i mybė, kad jis nedalyvaus Seimo rin kimuose, nors galutinio atsakymo tei gė taip pat dar neturintis.
Visi keturi Tėvynės sąjungos atstovai EP sakė, jog ketinimų dalyvauti rinki muose į Seimą neturi. „Neturiu, tikrai net ur iu, ir tikrai než inau, kas turėtų atsitikti, kad pradėčiau taip galvoti“, – Jis patvirtino, kad rink imuose kandi sakė V.Landsbergis. Panašiai atsakė ir datuos tik daug iamandatėje apygar likę trys konservator iai, tur intys eu roparlamentarų mandatus. doje. J.V.Paleck is pat virt ino nedalyvau siant is 2012 m. rink imuose į Seimą spalį. Kiti socialdemokratai Z.Balčytis bei V.Blinkevičiūtė sako galutinio at sakymo dar neturintys. „Vyksta disku
L.Donskis taip pat tvirtino galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose nesvars tantis, nes atsisakyti patikėto manda to, jo žodž iais, būtų neatsak inga. BNS inf.
Tomo Avižinio montažas
veiklos tikslais pasinaudoti Seimo kanceliarijos turima informacine analitine medžiaga. Negalės grįžti į buvusį darbą
Pagal projektą europarlamentaras turi teisę tiesiogiai kreiptis į vals tybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas dėl informacijos pa teikimo ir ją gauti, „išskyrus in formaciją, kurios atskleidimas yra draudžiamas ar apribotas teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose patariamo jo balso teise, žodžiu ir raštu pa teikti pastabas bei pasiūlymus, be to, Seimui leidus, kalbėti Sei mo plenariniuose posėdžiuose ir klausti pranešėjus bei papildomus pranešėjus, stebėtojo teisėmis da lyvauti Vyriausybės, kitų valstybės institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kuriuose svarstomi su jo veikla EP susiję klausimai, „išskyrus susiju sius su valstybės, tarnybos ar ko mercine paslaptimi, kurių svarsty mo tvarką nustato teisės aktai“. EP narys taip pat gali „reng ti susitikimus su rinkėjais, turė ti padėjėjų, dirbančių visuome niniais pagrindais, turėti kitas teises ir pareigas, nustatytas šia
2004 m. Lietuvoje į EP buvo išrink ta 13 narių. Per 2009-ųjų naujos EP kadencijos rinkimus jų sumažė jo vienu – dabar Lietuvai atstovau ja 12 europarlamentarų. Tai konservatoriai Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Algirdas Saudargas, socialdemok ratai Vilija Blinkevičiūtė, Zigman tas Balčytis ir Justas Vincas Palec kis, Tvarkos ir teisingumo partijos vadovai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas, Liberalų sąjūdžiui atsto vaujantis Leonidas Donskis, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Us paskichas ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. EP iš viso yra 736 nariai, atsto vaujantys 27 Bendrijos valstybėms. Jie išrinkti penkerių metų kadenci jai, tai yra iki 2014-ųjų vidurio. Kiekvieną mėnesį į rankas EP na riai gauna maždaug 21,5 tūkst. li tų atlyginimą. Be to, už dalyvavimą Briuselyje ar Strasbūre vykstančiuo se EP posėdžiuose mokama po 304 eurus (1049 litus) dienpinigių. To kių plenarinių ir komitetų posėdžių dienų kiekvieną mėnesį būna 15–20. Taip į europarlamentarų kišenes už juos subyra dar 15–20 tūkst. litų. Tad EP narių mėnesio pajamos siekia apie 35–40 tūkst. litų. Tiesa, iš šių lėšų europarlamentarai turi patys susimokėti už viešbučius ar nuomo jamus būstus Strasbūre ir Briuselyje. Praktika rodo, kad vien gyvenama jai vietai EP narys per mėnesį turi iš leisti ne mažiau kaip 10 tūkst. litų.
6
pirmadienis, vasario 6, 2012
nuomonės
Išorinė reklama vertinta per griežtai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
U
Biurokratinis alkoholizmas Saulius Pocius
K
as jau kas, o mūsų kler kai alkohol io klaus i mu didele išmone ne pasiž ym i. Vidurd ien į – su butel iu rankoje. Tai tarsi dės nis. Toks gėrimo ir demokratijos sutapatinimas praktikoje gali ste binti ką tik nori, tik ne į kėdę sėd men im is įaug usį vald in inką. „O kas čia tok io? – stebėsis bemaž kiekvienas kabinetų šeichas. Tok iu įprastu, šird žiai labai mie lu būdu sumanė finansiškai džiu gią naujieną aplaist yt i ir Trans
Baliai įstaigose svar besni už darbą dar ir todėl, kad tūkstančių biurokratų veikla yra niekam nereikalinga, tad ir tos veiklos bro kas nepastebimas.
porto invest icijų direkcijos dar buotojai. Juk viršininkai palaida ranka paskyrė priedus prie alg ų – šitoks džiugesys 70 tautos tar nų, kad nėra kur akių dėt i. Tai kas, kad tauta iki šiol než ino, už kok ius did ing us nuopelnus pa skirt i tie priedai tuomet, kai pri vačiose strukt ūrose darbuotojų atlyg in imai vis dar maž inam i, o valstybės biudžetas – pasibjaurė tinai deficitinis. Taig i sukomplektavo nevaržo mo džiugesio užvaldyt i tarnau tojai ant stalo brend žio ir vyno butel ius, tik šaldyt uve pam ir šo mart in į. Nespėjo sudainuot i taut in io pag ir ių himno „Pakelk taurelę, prig lausk prie lūpų“, o čia jau pro dur is verž iasi televi zija su vaizdo kameromis ir kės lais parodyti šį intymų aktą visai Lietuvai. Kai kurie slėpė įkalčius, kai kurie baugiai nėrė į kabinetų krūmus. Tačiau labiausiai nuste bino įstaigėlės direktor iaus pa vaduotojas Gintautas Predkel is. Tas vyriškis užsimojo paaiškinti šio subtilaus reikalo esmę ir šal tu veidu rėžė: „Per pietus vynas yra ger iamas. Briuselyje, Euro
pos kom isija ger ia, atsiskied žia ir ger ia“. Suprask, kuo mes blogesn i už Briusel io išlaik yt in ius, anie la ka ir mums tenka retsyk iais at sigaivint i. Tipiška biurokrat inė poza, kur ią privertė „išlaužt i“ dar sov ietme čiu susiformavę kontoros gyve nimo rit ualai ir iš jų nul ipdytas tipiško valdininko mentalitetas. Prieš 15 met ų vieno rajono Že mės ūkio skyriuje teko stebėti to kią būties pamoką. Priėmimo va landos. Dešimt ys iš kaimų atv y kusių žmon ių, nor inčių susig rą žint i nuosav ybę, lūk ur iuoja ko ridoriuje. Staiga pro kabineto du ris išsprūsta patinusi Žemės ūkio skyriaus vedėjo fizionomija, o pa skui ją – ir baltais maršk iniais ap gobtas sparčiai riebėjantis kūnas. „Ko jūs čia lauk iate? – į interesan tus kreip ėsi vald in inkas. – Arg i jūs než inote? Šiand ien Petr inės! Eik ite namo“. Va, taip va. Interesantai – tai tas balastas, kur is sut rikdo įprast ą kontoros gyven imo ritmą. Tie, kur ie neleid žia ram iai trūnyt i darbo vietoje ir tyl iai džiaugt is įprastais kabinet in io alkohol iz mo ritualais. Iki šiol daug ybėje vald išk ų įstai gų gero tono ženklu laikoma pa siūlyti „ko nors stipresnio“. Ir visai čia nesvarbu, kad laikrodis rodo aštuon ias ryto. Ritualas sureikš minamas kaip tradicija, kaip etni nis vaišingumo ženklas, galų ga le kaip tam tikra biurokratinių ga lių tapatybė. Tač iau real iai šit ie girsnojimų special istai ne tik vulgar iai nu vertina savo pareigas, savo įstai gą, bet ir sykiu bjauroja pačią vals tybę kaip institucijų visumą. Pagal iau reikėt ų pasak yt i – Lie tuvos valst yb ės įstaigos e yra mas išk ai ger iam a. Inst it uc in is girtav imas – tai daug iau nei aki vaizdus fakt as, kur is bej ėg iš kai dangstomas jau ne vieną de šimtmet į. Baliai čia svarbesni už darbą dar ir todėl, kad tūkstančių biurokratų veikla yra niekam ne reikal inga, tad ir tos veiklos bro kas nepastebimas. Vald in inkai dažniausiai dirba ne žmonėms, o vieni kitiems – vykdo kitų įstaig ų ir klerk ų nurodymus. Per daugy bę metų susiformavusi valdinin kiška institucinė sąmonė taip su rambėjo, kad ir savo interesus, ir ritualus iškėlė aukščiau už pačią valstybę, kuri seniai skęsta tame biurokratinio cinizmo liūne. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Už
Prieš
Mindaugas Petrulis, Klaipėdos savivaldybės vy riausiasis miesto dailininkas: – Apskritai viskas yra reklama – net kaip žmogus elgia si, kokius rūbus nešioja, kokį gyvenimo būdą propaguoja, kokia mašina važiuoja. Miesto tarybos patvirtintos Išori nės reklamos taisyklės yra bendra pozicija. Jos buvo vie šai aptartos, tad žmonės taisyklių turi laikytis, o mes – kontroliuoti, kaip tai daroma. Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad galima statyti kavinių meniu ant šaligat vio. Tad toks reklamavimosi būdas yra nelegalus. Mies to taryba tokių meniu nepriskyrė legaliai reklamai. Daž niausiai tokie reklaminiai stendai statomi senamiestyje ant šaligatvių, jie trukdo praeiviams. Be to, verslininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad tokią reklamą mato tik pro šalį einantys žmonės. Klaipėdoje yra vietų, kur galima reklamuotis: ne vienas vaizdo ekranas, laikraščiai, radi jas, televizija.
Eugenija Odebrecht, Klaipėdos verslininkų sena miesčio sąjungos pirmininkė: – Nesuprantu, kodėl į gatvę išnešti meniu stendai pri skiriami reklamai ir dar nelegaliai. Tokie dalykai neturė tų būti draudžiami. Tai informacija žmogui, o ne rekla ma. Niekur iš to nedaroma problemos. Vilniuje stendus su meniu kavinėms leidžiama pasistatyti. Kitose pasau lio šalyse – taip pat. Žmonės pasižiūri, kas siūloma mai tinimo įstaigoje, ir ateina apsisprendę, ko nori. Reikėtų įteisinti kavinių stendus su meniu. Nesuprantu užgai dos juos sunaikinti. Šiuo atveju yra perlenkta lazda. Ki ti miestai taip nekvailioja. Reikia skirti informaciją nuo reklamos. Jei kavinė atsidariusi, moka mokesčius, tai ne reikia jos savininko apmokestinti iki dantų vien todėl, kad jis turi verslą. Tarp valdininko ir verslo yra didelis atotrūkis. Reklama yra stendai, iškabos, kurie informuo ja, kad tokia įmonė apskritai veikia.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Pradžiugino leidinys „Terminalas“
Apsidžiaugėme, kai praėjusią sa vaitę laikraštyje radome leidinį apie būsimą suskystintų dujų terminalą. Mums, Klaipėdos gyventojams, labai rūpi šios būsimosios statybos ir pats terminalas, todėl vertiname pastan gas žmonėms išaiškinti ne tik to di delio projekto naudą, bet ir saugumo, ir kitus dalykus. Sužinojome, pavyz džiui, kad suskystintos gamtinės du jos yra bekvapės, jos nėra toksiškos. Be to, negali sprogti, nes jose nėra deguonies. Juk mums, o ne kam nors kitam reikės gyventi šalia šito strate giškai Lietuvai svarbaus objekto. Janina
Vadinamajame Rybporte gyventi gera
Kodėl daug klaipėdiečių įsitikinę, kad vadinamajame Rybporte yra nesaugu ir neprestižiška gyven ti. Gyvenu šiame rajone jau 20 me tų ir nieko – gyvas sveikas. Niekas čia nepuola mūsų ir nemuša. Nor malus rajonas, bet kažkam vis rei kia kartkartėmis šią temą meste lėti į viešumą. Čia gyvena ir daug
turtingų žmonių, yra ir tokių, ku rie turi privačius namus ir nesiren gia iš šio rajono kraustytis. Tad ne reikia smegenų žmonėms pudruoti dezinformacija, kad „Rybporte“ blogai. Gyvena žmonės, kaip ir ki tuose miesto rajonuose.
Prarado klientus
Atgimimo aikštėje vėl „užmigo“ laikrodis. Mieste jų ir taip trūksta. Juk laikrodis gatvėje ne tik praktiškas daiktas, bet ir puošmena. Tačiau kai jis sustingęs, liūdnai atrodo ir prastai nuteikia. Bet miesto valdžiai turbūt nelabai rūpi klaipėdiečių nuotaikos. Bet kuriuo atveju Klaipėdos įvaizdžio tai negerina.
Mano 15 metų sūnui reikėjo važiuo ti į Vilnių. Kadangi labai šalta, su maniau, jog mikroautobusu keliau ti bus patogiausia. Pasiskambinau į firmą, kuri veža žmones į sosti nę, sutariau, kad anksti rytą paims vaiką iš namų, o pačiame Vilniu je nuveš į reikiamą vietą. Opera torė telefonu tikino, kad taip ir bus padaryta, apie jokį papildomą mo kestį nekalbėjo. Tačiau realybė bu vo kitokia – sūnų nuvežė į Vilniaus autobusų stotį ir pareiškė, kad nie kur nieko vežioti neprivalo. La bai nusivylėme tokiu aptarnavimu. Nei patys kada nors su tokiais vežė jais daugiau keliausime, nei kitiems siūlysime.
Aurelija
Irena
Jurijus
Vėl sugedo laikrodis
Sąskaitos už nieką
Pramoniniame rajone turiu nekil nojamojo turto. Tačiau tame name negyvenu, bet sąskaitas už šiukš les gaunu. Tik štai atliekų konteine rių ten nėra ir jokių sutarčių dėl šios paslaugos su niekuo nesu pasirašęs. Paskutinė suma, kurią reikalauja su mokėti už paslaugą, – beveik 2 tūkst. litų. Niekaip nesuprantu, kodėl turė čiau mokėti?
Rūpestingi prižiūrėtojai
Mūsų daugiabutis nerenovuotas, bet namų valdų darbuotojai apšiltino rū sio langus. Taip tvarkingai užkaišė. Valdų paprašėme, kad tai padary tų, ir jos, ilgai nelaukusios, atsiuntė žmones ir sutvarkė tuos langus, vi si galėtų taip apsišiltinti. Žinau, kad taip bus galima sutaupyti šilumą. Alfonsas
Žilvinas
Sudarė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
ostamiesčio valdžia griežčiau kontroliuos mieste įrengtą išorinę reklamą. Patikros vyks reguliariai – mažiausiai kartą per mėnesį. Už reklamos taisyklių nepaisymą verslininkams
gresia nuobaudos nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Bauda ga li būti skirta ir kavinės savininkui, kuris išnešė įstai gos meniu ir pastatė ant šaligatvio. Valdininkai nesle pia, jog tokie pažeidimai yra vieni dažniausių. Ar ant šaligatvio verslininkų pastatytus stendus, kuriuose pa teikti kavinių valgiaraščiai, reikia vertinti kaip nelega lią reklamą?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
ekonomika Benzinas brango nesmarkiai
Pardavimas augo labiausiai
€
„Lukoil“ 95 markės benziną pardavė po 4,73 lito už litrą, arba 1 centu pigiau nei pra ėjusią savaitę. Jos konkurenčių „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse litras šios markės de galų kainavo atitinkamai 4,76 ir 4,77 lito – 2 centais daugiau nei savaite anksčiau. Dy zelinas „Lukoil“ degalinėse per savaitę pigo 3 centais, iki 4,58 lito už litrą, o „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse šių degalų kaina išliko stabili ir siekė atitinkamai 4,61 ir 4,62 lito.
Mažmeninė prekyba Lietuvoje pernai iš laikė didžiausią metinį augimą iš visų 27ių ES šalių. Tam nesukliudė nė gruodį už fiksuotas 1,3 proc. smuktelėjimas. Paly ginti su 2010 m. gruodžiu, pernai maž meninė prekyba Lietuvoje išaugo 13 proc. Į antrą vietą pagal metinį augimą gruodį pakilo Latvija (7,1 proc.), trečia liko Didžio ji Britanija (6,3 proc.). Ketvirta liko Estija – jos metinis augimas siekė 6,1 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,1227 DB svaras sterlingų 1 4,1571 JAV doleris 1 2,6262 Kanados doleris 1 2,6280 Latvijos latas 1 4,9346 Lenkijos zlotas 10 8,2294 Norvegijos krona 10 4,5081 Rusijos rublis 100 8,6795 Šveicarijos frankas 1 2,8648
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,0832 % +0,2339 % +0,2749 % +0,0419 % –0,0101 % –0,2207 % –0,2213 % – +0,0873 %
Klaipėdoje – geresnio gyvenimo perspektyvos Šią žiemą nuo komunalinių paslaugų kainų šiurpstantys didžiųjų miestų gyven tojai gali nusiraminti, nes gaudami didžiausius atlyginimus ir pensijas jie už šildymą Lietuvoje brangiausiai nemoka.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Geriausia gyventi Elektrėnuose
„Savivaldybių finansinė atskirtis per vienus metus išaugo dar la biau. Ekonomikos atsigavimo ban gą pirmieji pajuto didmiesčių savi valdybių gyventojai, tačiau, jai dar nespėjus nusiristi iki kitų rajonų, ekonomikos augimas vėl pradėjo lėtėti“, – komentuodama lygina muosius savivaldybių analizės re zultatus sakė „Swedbank“ As meninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Šiuo metu pasi žiūrėjus į Lietuvos finansinės si tuacijos žemėlapį matyti, kad at skirose savivaldybėse gyventojų padėtis išties prasta.
Tose savivaldybėse, kuriose šildymas pi giausias, gyventojai uždirba daugiau ir gauna didesnes senatvės pensijas. Brangiausiai už šildymą mokan čiame Vilniaus rajone ne tik didelis nedarbas, bet ir vienas mažiausių šalyje vidutinis darbo užmokestis bei senatvės pensija. Panaši pa dėtis ir Neringos mieste, kur šildy mas taip pat yra vienas brangiau sių, vidutinis darbo užmokestis tesiekia 1,2–1,3 tūkst. litų, o se natvės pensija – 650–674 litus. Milžiniškos šildymo kainos skur dina ir Prienų rajono gyvento jus, kurie vidutiniškai uždirba tiek pat, kiek Vilniaus rajono gyvento
jai, bet senatvės pensijos vos sie kia 700 litų. Paradoksalu, bet tose savival dybėse, kuriose šildymas pigiau sias, gyventojai uždirba daugiau ir gauna didesnes senatvės pensijas. Šiuo metu Elektrėnų savivaldybėje šildymas pigiausias (18,22 cento už 1 kWh), vidutinis darbo užmokes tis siekia tiek pat, kiek gyvenančių Kauno mieste ar Klaipėdos rajone – 1,6–1,7 tūkst. litų. Vidutinės se natvės pensijos Elektrėnuose taip pat vienos didžiausių Lietuvoje – siekia 750–799 litus. Šalia – didesni atlyginimai
Tokias pačias vidutines senatvės pensijas, kokias gauna elektrė niškiai, gauna ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Aly taus miestų bei Pakruojo ir Pasvalio rajono savivaldybių gyventojai. Did žiausios vidutinės senatvės pensijos – 800–850 litų – Lietuvoje moka mos Visagino miesto gyventojams. Kaip sakė O.Bložienė, didžiau sias senatvės pensijas gauna gy ventojai tų savivaldybių, kuriuose yra arba anksčiau buvo įsikūru sios didžiosios pramonės įmonės. Tačiau esą ši tendencija ateityse keisis ir pensijos kils gyventojams tų savivaldybių, kuriuose viduti nis darbo užmokestis yra didesnis šiuo metu. Pažvelgus į Lietuvos fi nansinės situacijos žemėlapį ma tyti, kad daugiausia žmonių, ku rie gauna didesnius nei likusioje šalies dalyje atlyginimus, gyvena aplink Kauną – Kazlų Rūdos, Kau no, Jonavos, Kėdainių rajonuose. Po kelių dešimtmečių čia gyve nantys žmonės gaus didesnes se natvės pensijas nei gyvenantys Vilniaus ar Kretingos rajone.
Didžiųjų miestų palyginimas Šilumos Vidutinis Vidutinė tarifas darbo užmokestis senatvės pensija (centais už 1 kWh) (litais per mėnesį)* (litais per mėnesį)
Vilnius Vilniaus rajonas Kaunas Kauno rajonas Klaipėda Klaipėdos rajonas
29,65 36,14 31,47 32,33 27,95 27,95
1700–1840 1300–1439 1570–1699 1440–1569 1700–1840 1570–1699
750–799 710–749 750–799 710–749 750–799 710–749
* 2011 m. trečias ketvirtis, pajamos atskaičius mokesčius Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento ir Kainų komisijos duomenimis
Skirtumai: nors Lietuva nedidelė, gyventojų finansinė situacija smarkiai skiriasi. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pramonė diktuoja gerovę
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fik suoja tose savivaldybėse, kuriuose gyvena daugiausia aukštos kvali fikacijos darbuotojų ir įsikūrę Lie tuvos verslo gigantai. Įvertinus, kad pernai trečią metų ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų dar bo užmokestis atskaičius mokes čius siekė 1645 litus per mėnesį, daugiau nei šalies vidurkis uždir bo ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajo no, Jonavos rajono ir Elektrėnų sa vivaldybių gyventojai. „Šiuos e miest uos e įsikū rę spec if in iai, visos šal ies ūkiui reikšm ing i obj ektai: jūrų uos tas, atom inė ir Liet uvos elekt rinės, naftos perdirbimo, chemi jos produktų gamyklos“, – sakė O.Blož ienė. Pasak jos, maž iau siai gyventojai užd irba tose sa vivald ybės e, kur iuos e veik ia maž iau įmon ių, o darb o jėga ne tok ia konk urenc inga. Vid ut i nis darbo užmokestis skirtingo se savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 litų.
Perspektyviausia – Žemaitijoje
Skaičiuojama, kad net 1,3 tūkst. litų į rankas nesiekiantis vidutinis darbo užmokestis mokamas Šalči ninkų, Kalvarijos, Zarasų, Panevė žio, Radviliškio ir Kretingos rajonų savivaldybėse. Darbo jėgos konkurencingu mas labai mažėja Rytų Lietuvoje, kur savivaldybių gyventojai sens ta. „Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniau sia – Žemaitijos regione. Kuo vy resni savivaldybės gyventojai, tuo mažiau konkurencinga tos savi valdybės darbo jėga“, – pabrėžė ekspertė O.Bložienė. Todėl galima manyti, kad investicijoms ir nau joms darbo vietoms palankiausia kurtis uostamiestyje arba aplink jį esančiuose rajonuose. Šis regionas išlieka perspektyviausias. Teigiama, kad per metus labiau siai atjaunėjo Neringos savival dybė. Tačiau esą tokią tendenciją labiausiai lėmė tai, kad didmiesčių gyventojai savo gyvenamąją vie tą deklaravo antruosiuose būstuo se ir kai kurie asmenys už tam tikrą mokestį prisiregistravo neringiškių
namuose tam, kad lengviau galėtų kirsti Rusijos (Kaliningrado srities) pasienio postą. Kalbėdama apie regioninę at skirtį O.Bložienė pabrėžė, kad su sidarė užburtas ratas. „Mažas skai čius ūkio subjektų lemia nedidelį vidutinį darbo užmokestį, o tai le mia gyventojų pradelstus mokė jimus, socialinės paramos poreikį – visa tai skatina emigraciją. Kai žmonės emigruoja iš šalies arba migruoja į didmiesčius, regionuo se lieka nekonkurencinga darbo jė ga, tai nepritraukia tiesioginių už sienio investicijų ir nekuria naujų darbo vietų. Šis ratas sukasi labai grėsmingai“, – perspėjo O.Bložienė.
700 litų
siekia vidutinio darbo užmokesčio skirtumas atskirose savivaldybėse.
8
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
pasaulis Tragedija ore
Antausis Europai
Europa palauks
Australijoje sudužus sraigtas parniui žuvo du garsūs kino kū rėjai. 52 metų Andrew Wightas ir 60 metų Mike’as deGruy pas- taruoju metu statė dokumen tinę juostą su Jamesu Came ronu ir „National Geographic“. A.Wightas ir M.deGruy statė pil nametražę dokumentinę juostą apie Papua ir Naująją Gvinėją.
Australijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Seno jo žemyno sukelta finansų kri zė gali atsisukti prieš jį patį ir pastūmėti Europą į „ankstyvą kapą“. Kevinas Ruddas per spėjo, kad Europa gali būti at ribota nuo debatų dėl Kinijos ir kitų Azijos šalių didėjančios ekonominės ir politinės įtakos.
Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai pabrėžė, kad neturi ga limybių šalčių apimtai Vakarų Europai patiekti papildomai dujų. Rusijos premjeras Vladi miras Putinas akcentavo, kad būtina patenkinti Europos po reikius, bet bendrovė pirmiau sia turi užtikrinti dujų tiekimą speigo kaustomoje Rusijoje.
Rusų ir kinų rezoliucija neįtikino Pekinas ir Maskva vėl blokavo Jung tinių Tautų (JT) re zoliuciją dėl Sirijos. Vakarų diplomatai įtūžo ir pasmerkė veto, bet rusai ir ki nai atrėžė, kad rezo liucija – neišbaigta.
Nuomonės išsiskyrė
Sirijos spektaklis tęsiasi ir veikiau siai tęsis, nebent bus imtasi viena šališkų veiksmų. Rusijos ir Kinijos atstovai naująją rezoliuciją įverti no kaip vienos pozicijos stūmimą, o Vakarai atrėžė, kad kinai ir rusai elgėsi ciniškai. JAV atstovė JT Susan Rice pa reiškė, kad „Rusija bei Kinija ir to liau nepalaužiamai nori išduoti Si rijos liaudį ir saugoti bailų tironą Basharą al Assadą“. Taip pat bu vo nepatenkinti Europos atstovai ir JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Jis pareiškė, kad ne sugebėjimas susitarti dėl rezoliu cijos pakerta JT. Kinijos ir Rusijos antruoju veto piktinosi ir kai kurių Arabų šalių at stovai. „Norėčiau išreikšti mūsų di delį apgailestavimą ir nusivylimą“, – teigė Maroko, šiuo metu atsto vaujančio Arabų lygai, ambasado rius JT Mohammedas Loulichki.
Pozicija: Rusija ir Kinija dar sykį vetavo JT rezoliuciją dėl Sirijos, todėl Saugumo taryba išsiskirstė nieko nenutarusi.
Sirijos opozicija apskritai pa reiškė, kad Rusija ir Kinija suteikė teisę B.al Assadui žudyti, o Jorda nijos musulmonų brolijos atstovai paragino musulmonus boikotuoti rusų ir kinų prekes. „Dvigubas veto“
Naujoji rezoliucija dėl Sirijos, paly ginti su spalį pateikta pirmąja, bu vo gerokai sušvelninta. Buvo išb rauktos kai kurios nuostatos dėl ginklų embargo, sankcijų skelbi mo ir režimo kaitos. Tačiau Rusija šeštadienį pareika lavo naujų pakeitimų tekste. Vienas svarbiausių rusų reikalavimų, ku rį kai kurie Europos diplomatai net pavadino cinišku, buvo tai, kad Siri
jos pajėgų išvedimas iš miestų būtų susietas su opozicijos grupių išpuo lių nutraukimu. Rusijos ambasado rius prie JT Vitalijus Čiurkinas deta lizavo, kad dabar siūloma rezoliucija siunčia „nesubalansuotą signalą ko vojančioms šalims Sirijoje“. Be to, jis pridūrė, kad Vakarų siū lomos sąlygos prieštarauja bandy mui spręsti krizę diplomatinėmis priemonėmis. „Saugumo Tarybos sprendi mas turi būti tik toks dar ir todėl, kad kai kurie įtakingi tarptautinės bendrijos nariai, tarp jų ir sėdintys prie šio stalo, nuo pat Sirijos kri zės pradžios bandė pakirsti politi nio sureguliavimo galimybę, ragin dami pakeisti režimą, pjudydami
Aistras kursto ir raketos Europoje NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dislokavimas Eu ropoje toliau kelia įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Miuncheno saugumo konferen cijoje Rusijos ir NATO pareigū nai vėl nerado bendros kalbos dėl PRG. Aljanso generalinis sekreto rius Andersas Fogh’as Rasmusse nas tvirtino, kad pirmuosius PRG elementus tikimasi dislokuoti iki NATO viršūnių susitikimo gegužę Čikagoje, Rusija atšovė, kad Al jansas vėl ignoruoja Maskvą. Rus ijos dipl om at ijos vad o vas Sergejus Lavrovas pareiškė,
kad niekaip negali pasiekti, jog su NATO būtų suderinta vie na sąvoka – „reikšmingos ko vinės pajėgos“. Šių pajėgų, pa sak S.Lavrovo, Aljansas žadėjo nedislokuoti naujųjų NATO na rių teritorijose. „Karinė infrastruktūra link mū sų artėja sparčiai, nepaisant įsi pareigojimo po Sovietų Sąjungos griūties, kad NATO infrastruktūra nebus dislokuojama naujųjų Al janso narių teritorijose. Todėl ma no klausimas apie PRG elementų dislokavimą yra toks: tai priklauso šio įsipareigojimo sričiai ar ne?“ – klausė S.Lavrovas.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas žodžių į vatą nevyniojo. Jis pareiškė, kad Maskva duos at saką. Socialiniame tinkle „Twitter“ D.Rogozinas pacitavo NATO gene ralinio sekretoriaus A.F.Rasmusse no žodžius: „Mes toliau plėtosime PRG sistemą, nes jaučiame didžiulę atsakomybę už gyventojų gynimą nuo raketų grėsmės.“ Tada D.Ragozinas pridūrė: „Ką gi, mes taip pat jaučiame atsako mybę už savo gyventojų gynimą nuo jūsų raketų grėsmės ir su kursime patikimą oro ir kosmo so gynybą.“ AFP, AP, BNS inf.
opozicionierius prieš valdžią, ne sibodėdami provokuoti ir rem ti ginkluotos kovos metodus“, – kalbėjo Rusijos atstovas. Taip pat V.Čiurkinas pabrėžė, kad Rusijai nuogąstavimų kelia tai, jog JT rezoliucija gali būti dingstis prieš Siriją imtis karinės jėgos. „Rezoliucijos pabaiga tokia, kad niekas joje nesankcionuoja veiks mų naudojimo pagal JT įstatų 42 dalį. 42-oji dalis, kaip jūs ži note, kalba apie galimybę nau doti ginkluotą jėgą“, – tvirtino V.Čiurkinas. Kinijos atstovas JT Li Baodon gas patvirtino, kad Rusijos pozicija Pekinui yra priimtina. „Balsavimo stūmimas, kai šalys vis dar rimtai nesutaria šiuo klausimu, nepadės išlaikyti vienybės ir Saugumo Tary bos autoriteto ar išspręsti šio klau simo“, – sakė Kinijos atstovas. Skirtingos pozicijos
Iš viso už arabų ir Europos šalių pa rengtą rezoliucijos projektą, kuriuo būtų paremtas Arabų lygos planas krizei Sirijoje užbaigti, balsavo 13 Saugumo Tarybos narių.
AFP nuotr.
Antrajai rezoliucijai pritarė spa lį susilaikiusios Pietų Afrikos Res publika ir Indija. Pakistanas taip pat pasisakė už. O Irano užsienio reikalų minis terijos vadovas Ali Akbaras Salehi pareiškė, kad užsienio interven cija į Siriją regione sukels didelę krizę.
Vakarų šalys nuo pat krizės Sirijoje pra džios žlugdo politi nio sprendimo gali mybę.
„Esu įsitikinęs, kad bet kurie kariniai veiksmai prieš Siriją su sprogdins visą regioną, – įspėjo Irano diplomatijos vadovas. – Ka rinė intervencija neišspręs jokių problemų, ypač todėl, kad situaci ja Sirijoje skiriasi nuo Libijos, šios šalies vaidmens esmė – kova su Iz raeliu.“ BNS, BBC, AFP, „Reuters“ inf.
Keliaus derėtis į Siriją Rusijos užsien io reikalų min istras Sergejus Lavrovas antrad ienį vyks ta į Sir iją derėt is su B.al Assadu. Pa sak Rus ijos ats tovų, bus kalbama apie demokrat ines reformas. S.Lav
rovą, kur is į Damaską vyksta prez i dento Dmitr ijaus Medvedevo pave dimu, per šį viz itą lydės Rusijos už sien io žvalg ybos tarnybos direkto rius Michailas Fradkovas.
9
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
rubrika
11p. Uoste – ir saugomos, ir apleistos vertybės
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Kruizinių laivų nedaugės
Realybė: reta galimybė Klaipėdoje vienu metu išvysti prie krantinių stovinčius du kruizinius laivus.
Vis daug iau kruiz in ių laiv ų, kur ie plauk ioj a Balt ij os jūr oj e, apl enk ia Klaip ėd ą. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Nenukonkuruos sostinių
Bendrame Klaipėdos uosto augimo fone praėję metai išsiskyrė ryškiu kruizinių laivų ir jais atplaukiančių keleivių mažėjimu. 2010 metais Klaipėdos uoste lan kėsi 45 kruiziniai laivai. Pernai jų buvo 37. Laivų praradimas neatro dytų toks didelis, tačiau kruiziniais laivais plaukiančių keleivių prara dimas – ryškus. Jų buvo 39 proc., arba 13 723 keleiviais, mažiau. Panašios tendencijos išlieka ir šie met. Preliminariai 2012 metais Klai pėdos uoste lankysis 36 kruiziniai laivai – vienu mažiau nei pernai. Kodėl Klaipėdoje mažėja kruizi nių laivų vizitų? Klaipėdos sena miestis yra sunykęs, po jį vaikščioti neįdomu. Vakarinė Lietuvos pa krantė jūrų turistams jau yra ma tyta. Šokis „Kepurinė“ prie laivo nebestebina. Mugė atplaukusių jų nebevilioja. Dalis turistų vieto je mugės rinkdavosi kelionę į „Ak ropolį“. Bet dabar ir Lietuvoje kainos to kios, kad nebėra prasmės ieškoti ko nors originalaus ir pigaus. Dar viena problema – pernelyg lėtai atstatomas Klaipėdos pilia vietės kompleksas.
Pritraukti kruizinių laivų nepa dėjo ir tai, kad jiems buvo mažina mos rinkliavos, kai tas pats laivas atplaukia į Klaipėdą antrą, trečią ir daugiau kartų. Kiekvienais metais susirinkę kruizinio verslo atstovai svarsto, kad reikia ką nors gerinti. Šis tas ir padaroma. Tačiau kruiziniai laivai kaip plau
Pernelyg lėtai at statomas piliavie tės kompleksas, su nykęs senamiestis į Klaipėdos miestą daugiau jūrų turistų nepritraukia. kė, taip ir tebeplaukia pro šalį. Lie ka vienintelė paguoda, kad Klaipė da negali konkuruoti su aplinkiniais uostais, kurių dauguma yra valsty bių sostinės. Klaipėda nėra matoma
Stebina ir tai, kad Klaipėdos uos tas kaip kruizų vieta nepristatomas Baltijos kruizų interneto leidiniuo se. Pavyzdžiui, leidinyje „Crui se Baltic.com“, kur pristatomi net 24 uostai, tarp jų – ir mažesni už
Klaipėdą, vienintelio Lietuvos uos tamiesčio nėra. Visuose pristatymuose iš artimiau sių kaimyninių Baltijos šalių uostų yra Ryga, Talinas ir Saremas. Neabejoti nas ne tik keleivinės, bet ir kruizinės laivybos lyderis regione yra Talinas. Jame pernai apsilankė 284 laivai. Šie laivai buvo priimti penkiose Talino senojo uosto kruizinių lai vų krantinėse. Jų bendras ilgis – 1,4 kilometro. Gerai pasistengus ir Klaipėdos uoste atsirastų kran tinių priimti daugiau atvykstančių lainerių. Norą priiminėti kruizinius laivus yra pareiškusios „Meme lio miesto“bei Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės. Dabar jie priimami tik prie kruizi nių laivų terminalo, kurio operato rius yra bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, krantinės. Pagal kruizinių laivų skaičių Klaipėda niekada nepasivys Tali no. Klaipėda gerokai nusileidžia ir Rygos uostui. Pernai jame lankėsi 69 kruiziniai laivai, kurie atgabeno per 63 tūkst. keleivių, – tris kartus daugiau nei jų buvo pas mus. Kol kas Klaipėda lenkia tik Sa remo uostą. Jame – 200 metrų il gio kruizinių laivų krantinė. Šiame uoste pernai apsilankė 11 kruizinių lainerių. Tendencija tokia, kad Sa reme jų daugėja. Klaipėdos nepamatysi ir Euro pos kruizų pristatymuose. Tinkla pyje ”Europecruises.com” iš Bal tijos regionų uostų dominuoja tik Kopenhaga, Helsinkis, Stokholmas, Sankt Peterburgas, Talinas ir Berly nas/Varnemiundė bei Gdanskas.
Vidmanto Matučio nuotr.
Kuo išsiskiria Talinas?
Visuose Baltijos regiono uostuose, išskyrus Klaipėdą ir gal dar keletą, kruiziniais laivais plaukiojančių keleivių daugėja. Tiek Rygai, tiek Talinui išskirtiniai buvo 2011 me tai. Į Rygą atplaukė 8 proc. daugiau laivų ir 8,4 proc. daugiau kruizų keleivių. Baltijos jūroje kruizinės laivy bos tempai apibrėžiami pagal tai, kiek ir kokių laivų apsilanko Sankt Peterburgo uoste. Pernai ten lan kėsi 307 laineriai. Jie atplukdė 456 tūkst. keleivių. Tai buvo 15 proc. daugiau nei 2010 metais. Naujovė Sankt Peterburgo uos te buvo tai, kad gegužės 27-ąją, o tiksliau – naujojo sezono pradžio je, atsidarė naujas keleivių ir krui zinių laivų terminalas „Morskoj fa sad“. Jis per metus gali priimti apie 1,5 mln. keleivių.
Po Sankt Peterburgo yra Talinas, Kopenhaga, Stokholmas ir Helsinkis. Kuo patrauklus Talinas, kad gali lygintis su didžiaisiais Baltijos jū ros miestais? Jis yra ypač patogioje vietoje. Vakare iš Sankt Peterbur go išplaukę kruiziniai laivai ryte jau būna Taline. Šio miesto sena miestis – nedidelis, bet patrauk lus. Po Sankt Peterburgo mastų su daugybe ekskursijų į carų buvei nes Taline turistai, greitai apžiū rėję senamiestį, turi laiko ir atsi palaiduoti. Toliau kruizinių laivų operato riai jau renkasi kur plaukti – į Ry gą, Klaipėdą, mažesnius Švedijos uostus, Lenkiją. Pagrindiniai Klai pėdos konkurentai regione yra Ry gos, Gdansko uostai. Rygoje krui zinių laivų yra 2–3 kartus daugiau nei Klaipėdoje, Gdanske – beveik tiek pat, kiek Klaipėdoje.
Kruiziniai laivai ir keleiviai Klaipėdos ir Rygos uoste
Klaipėda
Ryga
Metai
laivai
keleiviai
laivai
keleiviai
2004
49
14250
107
62431
2005
59
23701
84
48824
2006
48
24914
60
40911
2007
65
35680
90
64166
2008
46
32820
76
50176
2009
50
33335
88
69413
2010
45
35201
64
58564
2011
37
21478
69
63527
2012
36
apie 22 tūkst.
91
apie 90 tūkst.
10
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
rubrika JŪRA
Šalies laivynas vis mažėja Šių metų pradžio je Lietuvos jūrų lai vų registre buvo įre gistruotas 121 laivas. Iš jų realiai plau kiojantis – 101. Tiek mažai jūrų laivų Lietuvoje dar nieka da nebuvo.
Lietuvos jūrų registro laivai Metai
Laivų kiekis
2000
249
2001
247
2002
209
2003
202
2004
198
2005
175
2006
169
2007
159
2008
149
2009
151
2010
141
2011
121
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Naikino ir ES išmokos
Per 2011 metus išregistruota net 20 laivų. Laikoma, kad tai yra ekono minės krizės rezultatas. Tačiau Lietuvos laivynas nyko dar ir tada, kai nebuvo krizės. Guodžia tik tai, kad 2011 metais buvo įregistruoti keturi nauji uos tus aptarnaujantys laivai – vilkikai. Tai susiję su pernai žymiai išaugu sia Klaipėdos uosto krova. Iš to, kiek laivų sumažėjo, gali ma daryti prielaidą, kad nyksta ne tik žvejybinis, bet ir prekybinis lai vynas. Per pastaruosius metus su mažėjo 15 žvejybinių laivų ir 11 pre kybinių. Žvejybos laivyno mažėjimas iš dalies susijęs su Europos Sąjungos išmokomis, kai už senus į metalo laužą supjaustytus laivus mokami pinigai. Į metalo laužą pjaustyti tie, kuriais buvo žvejojama Balti jos jūroje. Nuo Lietuvos vėliavos atsieta ir dalis okeaninės žvejybos laivų. Jei
Reisas: Lietuvos jūrų laivų registre registruota „Raguva“ plaukė ir Kylio kanalu.
ne kvotos, kurias Lietuva, kaip ES narė, gauna okeaninei žvejybai, tų laivų apskritai neliktų. Didžių jų žvejybos laivų savininkai tikina, kad jiems Afrikos zonoje patogiau yra plaukioti ne su Lietuvos, o su pigių šalių vėliavomis. Neatsigauna po recesijos
Jautrus klausimas ir tai, kodėl nyksta prekybos laivynas. „Kalta bendra nepalanki ekonominė si tuacija. Nuo 2008 metų, kai pra sidėjo recesija, laivynas beveik nepajuto atsigavimo ženklų“, –ko mentavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Gintautas Kutka. Iš visų laivininkysčių, kurių lai vai registruoti Lietuvos registre, per pastaruosius metus pelnin gai dirbo tik specialią rinką turin
Arūno Bružo nuotr.
ti „DFDS Lisco“, o dabar „DFDS Seaways“. Kitos laivybos bendrovės yra pakliuvusios į sunkią ekonominę padėtį. Jos netgi buvo priverstos
Iš įregistruotų 67 tūkst. pramoginių laivų realiai naudo jamų yra tik šiek tiek daugiau nei 9 tūkst.
parduoti dalį senesnių laivų, kad padengtų veiklos išlaidas. Valsty bės valdoma Lietuvos jūrų laivi ninkystė tebėra įklimpusi į dideles skolas. Virš jos tebekabo privatiza vimo šešėlis.
Ne lengviau yra ir privačioms kompanijoms. Įvairiuose atsiliepi muose apie laivybą jūrininkai nuo lat skundžiasi, kad laiku negauna atlyginimų. Du laivus turėjusi lai vybos bendrovė „Passat“ netgi pa kliuvo į bankroto karuselę. „Popieriniai“ laivai
Kitokia padėtis yra Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Per 2011-uo sius įregistruotos 3362 naujos vidaus vandens transporto priemonės. Iš jų daugiausia (3291) mažųjų, pramoginių ir asmeninių laivų. Taip pat 63 burinės jachtos, 8 vi daus vandenų ir žvejybos laivai. Iš viso 2012 metų pradžioje Lie tuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotos 67 077 vidaus vandenų transpor to priemonės.
Iš jų 66 079 pramoginiai, mažie ji ir asmeniniai laivai, 728 burinės jachtos. Gali būti, kad iš įregistruo tų 67 tūkst. pramoginių laivų rea liai naudojamų yra tik kiek daugiau nei 9 tūkst. Kaip pas teb ėjo Liet uvos sau gios laivybos administracijos di rektorius Evaldas Zacharevičius, tik 9181 vid aus vand ens trans porto sav in inkas pateik ė praš y mus atlikti technines jų vandens transporto priemonių apžiūras. Tai reiškia, kad dauguma į regist rą įrašytų laivų gali būti „popieri niai“ – tai yra laivų seniai nebėra, bet jie registre „kabo“. Kitaip sa kant, žmogus įregistravo valtį prieš dešimtmetį, ji supuvo, bet regist re tebėra. Gerai, kad lietuviai vis daugiau nusiperka pramoginių laivų. Tačiau toks laivas niekada neats tos jūrinio. Faktas, kad jūrinis lai vynas nyksta. O kiek realus yra „popierinis“ pramoginis laivynas, neaišku.
Klaipėdos uostas orientuojasi į Kiniją
I
š Klaipėdos geležinkelio sto ties iškilmingai išlydėtas kon teinerinis traukinys „Sau lė“ jau pasiekė Kazachstaną. Pradėjusi kursuoti „Saulė“ vertina ma kaip sėkmingas projektas. Kaip jis kūrėsi, kaip planuoja įsitvirtin ti konkurencinėje rinkoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė tiesiogi nio traukinio veiklos kuratoriaus – bendrovės „VPA Logistics“ vadovas Darius Beinortas.
– Kok ia yra kontein er ių ga ben im o trauk in iu „Saul ė“ schem a? – Iš Klaipėdos traukinys per 7–8 paras pasiekia Kazachstano di džiausio miesto Almatos geležin kelio stotį. Iš čia jie pagal paskirtį išgabenami toliau į įvairias vietas. Didžiausia dalis jų keliauja į Kini ją. Jau kitas traukinys gabena juos iki Kazachstano – Kinijos Dos tyk punkto. Šiame punkte kroviniai taip pat formuojami ir kelionei at gal į Klaipėdos uostą.
Vidmantas Matutis
– Kiek trunka krovinio kelio nė nuo pradinio iki galutinio punkto? – Atstumai yra dideli: iki Almatos – apie šeši tūkstančiai kilometrų, iki Kinijos – dar 3–4 tūkstančiai. Įvertinome, kad pirmojo traukinio „Saulė“ kroviniai nuo pradinio taš ko iki krovinio gavėjo Vakarų Euro poje keliavo apie 11 tūkst. kilomet rų. Kelionė truko 18 parų.
v.matutis@kl.lt
– Ar jau galima įžvelgti kokias nors tendencijas iš pirmųjų traukinio „Saulė“ reisų? – Antrasis traukinio „Saulė“ rei sas yra tikras intermodalumo įro dymas. Tokią veiklą ir planavome. Visi kroviniai skirtingi – nuo higie ninių paketų iki plataus vartojimo prekių. Visi konteineriai atgaben ti per Klaipėdos uostą iš ES ir ne ES šalių. Iš laivų jie iškrauti tiek Klai pėdos konteinerių, tiek „Klaipė dos Smeltės“ terminale. Kroviniai
Optimizmas: D.Beinortas mano,
kad sunkiai įsilingavęs traukinys „Saulė“ toliau riedės be didesnių rūpesčių.
45 konteineriuose buvo surinkti iš šešių klientų. Jie iškeliavo skirtin giems gavėjams. Ne taip, kaip pir masis traukinys, kai buvo vienas didelis klientas.
– O kokia vieno konteinerio ga benimo kaina? – Kol kas detaliau neskaičiavome. Tai darysime po antrojo reiso, nes
pirmasis buvo bandomasis. Ga benti krovinius geležinkeliais kai nuoja gerokai brangiau nei lai vais. Tač iau laiv u krov in iai iš Kinijos Vakarų Europą pasiekia maždaug per 45 paras, o mes nuo Almatos iki Klaipėdos uosto atve žame juos per 7–8 paras. Iš Kini jos iki Almatos kroviniai keliauja 5–6 paras, iš Klaipėdos uosto iki vartotojų – dar 4–5 paras. Mes laimime taupydami krovinio ga benimo laiką. – Jūs gabenate krovinius iš Ki nijos šiaurės vakarų regiono. Tai rečiausiai apgyvendinta ir mažiausiai išvystyta Kinijos dalis. Ar nepritrūks krovinių? – Kinija yra Kinija, ji sparčiai vys tosi ne tik rytų dalyje, kur koncent ruojasi didieji uostai. Planuojame, kad ir mažiau apgyvendintame Ki nijos regione atsiras prekių, kurias reikės išgabenti į Vakarų Europą. O iš Vakarų Europos bus srautas ir į pačią Kiniją. Tai parodė pirmieji du mūsų reisai. Tiek iš Kinijos, tiek į Kiniją są stat ai buvo vis iškai suk ompl ek tuot i. „Saul ės“ proj ekt as bus
sėkm ingas tuo atvej u, jei krov i niai važiuos į abi puses. Trauki nys turi vežti krovinius, o ne va žiuoti tuščias. – Kokie kroviniai galėtų judėti traukiniais tarp Kinijos ir Va karų Europos per Klaipėdos uostą? – Pirmą kartą daugiausia gabe nom e komp iut er ių, elektron ik os prek ių. Antras is trauk in ys jau vež ė plat aus vart oj im o prek es. Yra tariamasi dėl pačių įvairiau sių krovinių – netgi automobilių det al ių. Šaudykl in iam e trauk i nyj e „Saul ė“ yra krov in ių, kur ie jau važiavo į Kiniją kitais būdais. Bet ieškome ir nuolatinių dides nių srautų. Traukinys nėra orien tuotas į smulkias siuntas ir vien kartinius gabenimus. – Kokia tikimybė, kad „Saulė“ pradės kursuoti pagal nuolati nį grafiką? – Jau nuo vasario 15 dienos planuo jame pastovesnį šaudyklinio trau kinio „Saulė“ grafiką. Vasarį šis traukinys turėtų padaryti du reisus į Kazachstano Almatos stotį.
11
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
JŪRA Pokyčiai linijoje
Aplenkiant Lietuvą
Baltasis sąrašas
Laivybos kompanijos „Team Li nes“ linijoje konteineriai gaben ti iš Bremenhafeno ir Hambur go į Klaipėdą. Nuo šios savai tės į liniją įtrauktas ir netoli nuo Stokholmo esantis Švedijos So dertaljė uostas. Kiekvieną sa vaitę laivybos linijoje dirba du po 700 TEU konteinerių gabe nantys laivai.
Kaip Lietuvos apylanka dirban ti laivybos linija Ust Luga–Bal tijskas 2011 m. gabeno 12 592 vagonus. Anksčiau šie krovi niai į Kaliningrado sritį ir iš jos gabenti per Lietuvą. Linija tarp Ust Lugos ir Baltijsko, kurią ap tarnauja du jūrų keltai, gabe nami naftos produktai, grūdai, trąšos, mediena.
Lietuva išliks Paryžiaus memo randumo laivų saugumo balta jame sąraše. Pernai iš 64 patik rintų Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotų laivų sulaikytas tik vienas neatitikęs saugios laivy bos reikalavimų. Tai sudarė 1,56 proc. nuo patikrintų laivų skai čiaus. Šis rodiklis yra mažiau sias nuo 2003 metų.
Paveldas – ir saugoma, ir apleista Daugiau rūpesčių kelia ne tiek uos to viduje, kiek už jo ribų esantis jūrinis paveldas.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Požiūriai skiriasi
Prieš kelerius metus istorikai pra šė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pinigų tam, kad būtų iš tirta, kokie uoste yra vertingi kul tūriniai objektai. „Prieš tai buvusi direkcijos va dovybė buvo pažadėjusi remti to kią studiją. Dėl noro saugoti kul tūros objektus esame skeptiški. Tai trukdo Lietuvai uždirbti pini gų“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. „Norėtųsi platesnio bendradar biavimo su uostu, kur yra uždara teritorija. Ne visada pastebime, kai vienas ar kitas paveldo objektas iš nyksta. Yra atlikti bendri uosto pa veldo objektų tyrimai“, – tvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės ad ministracijos Paveldosaugos sky riaus vedėja Edita Petrauskienė. Jos teigimu, iš dalies vyksta uos to kultūrinių paveldo objektų ap rašymas. Kompanijos tai priverstos daryti įsisavindamos vienas ar ki tas uosto teritorijas. Rengiant pla navimo dokumentus, atskirais at vejais išties randami sprendimai dėl paveldo objektų. Vertybes saugo
Anot E.Petrauskienės, gražiai res tauruoti ir saugomi bendrovės „Bega“ pastatai Nemuno gatvė je. Nors ir apstatytas, bet saugo mas locmanų namas Klaipėdos jū rų krovinių kompanijos teritorijoje. Uostas žada sutvarkyti ir savo reik mėms pritaikyti buvusią mokyklą Nemuno g. 145. Keletas vertingų pastatų, kuriuos reikėtų išsaugoti, yra ir bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje. Jie buvo naudojami kaip sandėliai, bet sovietiniais laikais pritaikyti admi nistracinėms patalpoms. Didesnę dalį paveldo uoste suda ro smulkūs objektai – įvairūs ženk lai, kniedyti stulpai ir kita. Jei tai trukdo uosto plėtrai, gal būt smulk ius paveld o pam ink
Pasmerkti: kultūros paveldo dalimi prie piliavietės esantys apleisti „Budžio“ laivai jau daug metų bado akis.
Artūras Drungilas:
Dėl noro saugoti uos te kultūros objektus esame skeptiški – tai trukdo Lietuvai už dirbti pinigų.
Liekanos: nuolat plaunamą Melnragės gelbėjimo stoties padą planuo
jama išsaugoti arba netgi statyti naują stotį turistams.
Apleisti laivai
lus galima būtų laikyti ir rodyti žmonėms kur nors mieste vieno je vietoje. „Geriausia, kai istorinis objektas lieka savo aplinkoje. Bet jei to neį manoma padaryti, matyt, teks ieš koti jiems išsaugoti tinkamų vie tų“, – svarstė E.Petrauskienė. Uosto direkcija, pasak A.Drungi lo, remtų smulkių paveldo objektų iškėlimą iš uosto teritorijų. Ir ji pa ti jose randa vertingų daiktų. „Kai giliname uostą, randame senų laivų inkarų, grandinių. Ra dinius aprašome ir laikome. Gal būt galėsime kam nors perduoti“, – kalbėjo A.Drungilas.
Bene didžiausia problema yra jau kelerius metus šalia piliavietės pa mesti lyg ir niekam nereikalingi se nieji laivai. Aštuoni apleisti laive liai yra įtraukti į jūrinių kultūrinių vertybių registrą. „Šių laivelių savininkas – jū rinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“. Su klubo atstovais ban dėme kalbėtis ir piktuoju, ir gra žiuoju. Nepadeda. Laivus reikė tų perduoti Lietuvos jūrų muziejui arba Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kad juos restauruotų. Jau įsitikinau, kad „Budys“ nieko su tais laivais nedarys – jie supus stovėdami“, – teigė Kultūros pa veldo departamento prie Kultūros
Vidmanto Matučio nuotr.
ministerijos vyriausiasis valsty bės inspektorius Laisvūnas Kava liauskas. Už tai, kad jau daug metų ne tvarkomi jūrinio paveldo objektais esantys laivai, ketinama kelti ad ministracines bylas ir bausti „Bu džio“ klubo valdytojus. L.Kaval iausk ui ne maž es nis galvos skausmas ir burlaivis „Mer id ian as“. Kiekv ien ais me tais dėl šio laivo kyla vis dides nė rizika. Įdomūs ir nesutvarkyti
Problemiškas objektas ir Meln ragės gelbėjimo stoties liekanos, nors tai nėra paveldo dalis. Jas vis labiau plauna Baltijos jūros bangos.
Tai buvo viena iš penkių Lietuvos pajūryje įrengtų gelbėjimo stočių. Tokių liekanų yra ir Karklėje, Ne mirsetoje, Smiltynėje. „Jau išplauti maždaug du treč daliai Melnragės gelbėjimo stoties pado liekanų. Siūlėme jas iškelti į kopagūbrį ir eksponuoti į pajūrį traukiantiems žmonėms. Savival dybės norai – dar gražesni. Kalbė jausi su miesto vyriausiuoju archi tektu Almantu Mureika. Jis siūlo sutvarkius išgraužtą pajūrio kran tą atkurti senąją gelbėjimo stotį ir pritaikyti ją turizmo reikmėms“, – tikino L.Kavaliauskas. Istoriškai patrauklių ir nesutvar kytų jūrinio paveldo objektų yra ir piliavietėje. Pirmiausia tai trys „Lindenau“ laivų statyklos gamy biniai korpusai, elingas, vokiečių povandeninių laivų prieplauka su keturiais autentiškais knechtais nišose. Įdomi vieta, anot L.Kavaliausko, yra ir Smiltynėje šalia pasieniečių slipo. Tai 100 metrų ilgio krantinė su senoviniais įkaltais stulpais. „Profes or ius Vlad as Žulk us nustatė, kad šalia jos yra nusken dęs XVIII amž iaus laivas. Tuo met labai įdom iai stat ė krant i nes. Nuskand ind avo laiv us su balastu ir aplink juos sutvirtin davo krantinių konstrukcijas“, – istorinius faktus prisiminė L.Ka valiauskas. Jis teigė pasiūlęs prie šių kran tinių įrengti apžvalgos aikštelę su aiškinamuoju tekstu, kad tai yra ypatingas jūrinis paveldas.
12
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
JŪRA Piratai siautėja
Naujas terminalas
Laivų katastrofos
Paskelbta apie piratavimą 2011 m. Užfiksuoti 439 piratų išpuo liai (2010 m. – 445). Per 2011 m. piratai pagrobė 45 laivus. Įkai tais 2011 m. buvo 802 jūrinin kai. Kartais su jais piratai elgia si žiauriai – užfiksuotas atvejis, kai kapitonui buvo nupjauta ran ka. Pernai dėl piratų išpuolių žu vo 8 jūrininkai.
Sausio pabaigoje Estijos Mu gos uoste pradėtas statyti nau jas konteinerių terminalas. Jo savininkė – kompanija „Rail Ga rant“. Estijoje kilo diskusija – ar turės naujas terminalas kro vinių? Dabar per Baltijos šalių uostus kraunama 5 mln. TEU konteinerių, o po 5–8 metų tiki masi 12–15 mln. TEU srauto.
Pasaulyje 2011-ieji vertinami kaip avaringiausi laivyboje me tai. Per metus įvyko apie šim tas didelių laivų avarijų. Štai tik keli pavyzdžiai su žmonių au komis – rusų laivo „Bulgaria“ – 122, kelto „Spice Islander“ Tan zanijoje –192, imigrantų laivas Indonezijoje – 200, platforma „Kolskaja“ – 53.
JAV – tarp lyderių, o Europoje? Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia apie 20 didelių jūrinių uostų. Pagal 2011 metų rezultatus Klaipėda tarp jų būtų 5–6 vietoje.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Klaipėda stebina
Realiai JAV uostų yra gerokai dau giau, tačiau ne visi maži laikomi jūriniais. JAV yra 527 indeksus tu rintys uostai. Amerikiečiams daro įspūdį, kad palyginti nedidelės šalies, kokia yra Lietuva, uostas JAV būtų tarp lyderių. Apie tai kalbėjo JAV apsilankęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jis buvo su sitikęs su Norfolko ir Filadelfij os uostų atstovais. Norfolkas yra jūrinis uostas. Pagrindiniai jo kroviniai – kon teineriai. Ten per metus krauna ma per du milijonus TEU kon teinerių. Skaičiuojant tonomis, Norfolko krova per metus sudaro apie 16 mln. Klaipėdos uostas 2011 metais krovė 36,6 mln. tonų krovinių.
Lyderis – Hiustonas
Vienas perspektyviausių laiko mas Naujojo Orleano uostas. Anot E.Gentvilo, Lietuvos ambasados JAV atstovai paragino Klaipėdą užmegzti su juo draugiškus ryšius. Misisipės upėje esančiame Naujo jo Orleano uoste per metus krau nama per 10 mln. tonų krovinių.
Amerikiečiams su sidarė įspūdis, kad Klaipėdos uostas JAV būtų tarp lyderių.
Konteineriai šiame uoste sudaro 370 tūkst. TEU. Misisipė laikoma judriausiu JAV vidaus vandenų lai vų keliu. Juo kasmet plaukia apie 6 tūkst. laivų. Didžiausias JAV uostas – Hiustonas Meksikos įlankoje. Per jį kasmet krau
Lyderis: didžiausias JAV – Hiustono uostas.
nama apie 220 mln. tonų krovinių. Šis uostas per 20 metų JAV yra pirmasis pagal importą ir antrasis pagal eks portą. Daugiau už jį JAV eksportuoja tik per Los Andželo uostą. Bendra šio uosto krova yra apie 170 mln. tonų per metus. Tarp JAV didžiųjų uostų yra ir Long Byčas, pasiekęs 160 mln. tonų metinę krovą. Antrą JAV uostų grupę sudary tų Niujorkas (89 mln. t) ir Charls tonas (65 mln. t). Klaipėda patek tų į trečiąją JAV uostų grupę kartu su Filadelfij a (35 mln. t), Sietlu (20 mln. t), Bostonu ir Norfolku (po 16 mln. t).
Garsina jūrų turizmas
Dauguma JAV uostų specializuoja si krauti konteinerius, taip pat prii minėti kruizinius laivus. Jų krova svyruoja apie 10–12 mln. tonų per metus. Pasaulyje be ne labiausiai žinomas JAV Majamio uostas. Tačiau jame kraunama tik apie 7 mln. tonų krovinių. Majam į gars in a tai, kad jis per met us priim a apie 800 krui zin ių laiv ų, kur iais atp lauk ia daug iau nei ket ur i mil ij on ai jū rų tur ist ų. Palyginę Klaipėdą su JAV uos tais ir atradę, kad jis pagal šių me
„Georgegaitas.com“ nuotr.
tų krovą ten atrodytų neblogai, to paties negalėtume pasakyti apie Klaipėdos pozicijas tarp Europos uostų. Baltijos jūros regione Klaipėda nusileido tik Rusijos Sankt Peter burgo ir Primorsko uostams. Eu ropoje Klaipėda pralaimėtų ne tik Roterdamui, Hamburgui, Amster damui, Bremerhafenui, Antverpe nui, bet ir daliai Anglijos, Prancū zijos, Ispanijos uostų. Europ oje yra 3023 uostai, ku rie tur i uost ų ind eks us. Dau giaus ia jų Jungt in ėje Karalyst ė je – 731.
Ar tikrai aborigenai suvalgė Kuką? Venantas Butkus Džeimsas Kukas – viena reikšmin giausių asmenybių geografinių at radimų istorijoje. Jį užpuolė ir su valgė Havajų salos čiabuviai. Ar tikrai jie taip pasielgė?
Anglijoje jis vadinamas jūreivių jū reiviu. D.Kukas (1728–1779) vykdė slaptas britų Admiraliteto misijas. Jis tris kartus burlaiviais apiplau kė pasaulį. Pirmasis kirto Pietų ašigalio poliaratį, pirmą kartą že mėlapyje pažymėjo Naująją Zelan diją, Naująją Kaledoniją, daugelį Okeanijos salų, nubrėžė pietrytinę Australijos pakrantę. D.Kuko su darytais žemėlapiais dėl jų tikslu mo galima naudotis ir šiandien. Didžiausia duoklė jūreivystei – pergalė prieš skorbutą. Ši liga susi jusi su vitamino C trūkumu maiste. Anais laikais ji ilgų jūros kelionių metu naikindavo ištisas laivų įgu las. Admiralitetas jūreivius maitino prastos kokybės produktais. D.Ku kas – pirmasis britų kapitonas, ku ris iš vadovybės reikalavo, kad jū
Herojus: D.Kuko portretas.
„Wikipedia.org“ nuotr.
reivių maisto racione būtų raugintų kopūstų. Jis įpratino jūreivius nuo lat vėdinti pridvisusias patalpas. D.Kuko ekspedicijose beveik ne buvo ligonių. Į trečiąją kelionę D.Kukas išvyko 1776 m. liepą burlaiviais „Resolu tion“ su 112 žmonių įgula ir „Dis covery“ – 88 įgulos nariai. Siekė
atrasti šiaurės-vakarų properšą, jungiančią Atlanto ir Ramųjį van denynus. Ieškota trumpiausio jū rų kelio iš Europos į Aziją. Pakeliui atradę Havajų salas, D.Kuko laivai Beringo sąsiaurį pa siekė tik po dvejų metų. Rudenį ledai nebeleido toliau brautis pa lei Aliaskos krantus. Nutarė grįžti į Havajų salas papildyti maisto at sargas ir remontuoti laivus. Havajų čiabuviai keliautojus su tiko pagarbiai. Manė, kad sugrįžo dosnusis jų mitų dievas Lono su palyda. D.Kukas nepateisino jų lū kesčių. Jis iš čiabuvių pareikalavo maisto ir gerokai nuskurdino. Kai mėnesį saloje viešėję ateiviai pa kėlė bures, salos gyventojai išly dėjo juos su džiaugsmu. Stiprūs priešingos krypties vėjai privertė D.Kuko laivus grįžti atgal. Pasiųsti į krantą jūrininkai prane šė nemalonią žinią – vietiniai gy ventojai nutraukia kontaktus su at vykėliais. 1779 m. vasario 14-osios rytą britai pastebėjo, kad pavogta val tis. D.Kukas pasiuntė į krantą jūros
pėstininkų būrį paimti kelis įkaitus ir sunaikinti čiabuvių kanojas. Lydi mas ginkluotų kareivių, D.Kukas nu sprendė aplankyti genčių vadą. Prie kranto įvyko nemaloni scena. D.Ku kas bandė vadą jėga nusivesti į laivą. Tai išprovokavo tragišką jo lemtį. D.Kuko žūties aplinkybes išsa miai aprašė leitenantas Džeimsas Kingas. Pasak jo, D.Kukas matė, kad nepavyks paimti vado įkaitu be kraujo praliejimo, todėl bandė grįžti į valtis. Jūreiviai ėmė šaudy ti į karingai nusiteikusią čiabuvių minią, kelis jų nukovė. Havajiečiai, ginkluoti sviedikliais, ietimis ir ak menimis, puolė anglų jūrininkus. „Mūsų nelaimingas vadas sto vėjo prie vandens. Kol jis žvelgė į puolančiuosius, niekas neišdrįso jo liesti. Kai tik nusisuko, norėda mas įsakyti valtyje esantiems ka riams nebešaudyti, jį sužeidė į nu garą ir kapitonas griuvo į vandenį. Salos gyventojai garsiai šaukdami ištraukė jį ant kranto ir ėmė peiliais pjaustyti kūną“, – rašė D.Kingas. Ekspedicijos vadovu tapo „Dis covery“ kapitonas Čarlzas Klar
kas. Jis stengėsi iš aborigenų tai kiu būdu atgauti D.Kuko palaikus. Patyręs nesėkmę, ėmėsi kovinių veiksmų. Dengiant laivo patrankų salvėms, išlaipino jūros pėstinin kų ir jūreivių desantą. Jie sudegi no pakrantės gyvenvietę ir nukovė nespėjusius pabėgti į kalnus hava jiečius. Pabūgę anglų keršto, aborige nai į pakrantę atgabeno pintinę su 10 svarų mėsos ir žmogaus kauko lę be apatinio žandikaulio. Neatga vus viso kūno ir gimė legenda, kad Kuką suvalgė aborigenai. Gal dalį garsaus jūrų kapitono jie ir suval gė, nes buvo įpratę taip pasielgti su nukautais priešais. 1779 m. vasario 22 d. grąžin ti D.Kuko palaikai pagal jūreiviš ką paprotį palaidoti jūroje. Nors ir prislėgti vado netekties, „Resolu tion“ ir „Discovery“ įgulos pava sarį vėl išplaukė į šiaurę. Po nepa vykusių bandymų prasibrauti į Čiukotkos jūros šiaurinę dalį laivai grįžo į Angliją taip ir nesužinoję, ar yra koks nors sąsiauris, jungiantis Ramųjį ir Atlanto vandenynus.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
14
pirmadienis, vasario 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI KirpÄ—ja-modeliuotoja J.Goliak kvieÄ?ia mokytis kirpÄ—jos specialybÄ—s. Mokymas orientuotas ÄŻ praktinÄŻ darbÄ… su klientais, kuris uĹžtikrina pasitikÄ—jimÄ… savimi darbe. Tel. 8 670 26 853, Minijos g. 128.
Sveikata, groĹžis AMBULATORIJA
900810
Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusiĹł problemĹł su nugara ir strÄ—nomis profilaktika ir reabilitacija. „KalnĹł oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trĹŤkinÄ—janti normobarinÄ— hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ—l BiologiĹĄkai AktyviĹł PriedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468
GydytojĹł specialistĹł konsultacijos, echoskopijos, priklausomybiĹł (alkoholio, rĹŤkymo) gydymas lazeriu, masaĹžai, stangrinanÄ?ios procedĹŤros po gimdymo, aparatinÄ—s kosmetologinÄ—s procedĹŤros, mezoterapija, plaukĹł bei kapiliarĹł ĹĄalinimas IPL aparatu. KvieÄ?iame ÄŻsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus Ĺžmones. VASARIO mÄ—nesÄŻ ypatingi pasiĹŤlymai Valentino dienos proga: romantiĹĄkas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „PerlĹł oazÄ— JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedĹŤra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masaĹžas – 129 Lt. Sveikatos ir groĹžio klinika, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 15, KlaipÄ—da, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
Kursai: buhalterinÄ—s apskaitos, fotografijos, makiaĹžo, kompiuteriĹł, raĹĄtvedybos, kalbĹł, sÄ…matininkĹł. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 904221
KvieÄ?iame ÄŻgyti manikiĹŤrininko, pedikiĹŤrininko, kirpÄ—jo kvalifikacijas. Tel. 8 670 17 753. 902334
Kursai - ligos ir problemos ÄŻraĹĄytos prote. PaĹžintinÄ— nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. ParyĹžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.
IĹĄnuomoju tvarkingÄ… 1 kambario butÄ… Rambyno g. (2 a., nuosavas kiemas, baldai, buitinÄ— technika, autonominis ĹĄildymas, Ĺžidinys). Tel. 8 699 25 033. IĹĄsinuomosiu 1 kambario butÄ…, mokÄ—siu iĹĄ anksto. Tel. 8 641 93 356.
VairuotojĹł kursai
909188
IĹĄsinuomosiu apie 2000 kv. m angarÄ…, dirbtuves KlaipÄ—doje arba rajone. Tel. 8 698 01 948. 909069
ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya
.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1
UAB „Kerulis ir partneriai“ 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !
=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]ÛQ\` N]`X_VafWR
ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6“C "“ % cNY ARY % #
Ĺ iandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vÄ—Ĺžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties ĹĄeimoje arba tarp draugĹł. PasaulinÄ—s kovos su vÄ—Ĺžiu dienos tikslas – skleisti ĹžiniÄ…, jog stiprinant vÄ—Ĺžio profilaktikÄ… ir ankstyvÄ…jÄ… diagnostikÄ… galima tikÄ—tis geresniĹł rezultatĹł kovojant su ĹĄia klastinga liga. Kraujo tyrimĹł laboratorija, prisijungdama prie kovos su vÄ—Ĺžiu, skelbia akcijÄ…: visÄ… vasario mÄ—nesÄŻ mĹŤsĹł laboratorijĹł procedĹŤriniuose kabinetuose visiems vÄ—Ĺžio Ĺžymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da. 906836
894528
Nekilnojamasis turtas KeiÄ?ia 3 kambariĹł 65 kv. m butÄ… Ĺ ilutÄ—je ÄŻ maĹžesnÄŻ butÄ… KlaipÄ—doje (suremontuotas, ekonominis vietinis ĹĄildymas, Ĺžidinys, savas kiemas, yra ĹžemÄ—s). Tel. 8 690 68 082. 904811
Nuoma
765802
884048
NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
IĹĄnuomoju 2 kambariĹł butÄ… su baldais SimonaitytÄ—s g. (400 Lt). Tel. 8 676 41 652. 908154
Dirbanti pora iĹĄsinuomotĹł butÄ… ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 907291
Ilgalaikei nuomai pora ieĹĄko buto KlaipÄ—doje. Abu dirbame. MokÄ—sime uĹžstatÄ… ir ÄŻ priekÄŻ. Tel. 8 612 17 177. 909357
Ilgesniam laikui darbininkams iĹĄnuomojame kambarius nuosavame name, prieĹĄais PC „Akropolis“. IĹĄraĹĄome sÄ…skaitas-faktĹŤras. Tel. 8 686 47 623. 903912
IĹĄnuomojame 1 kambario butÄ… MiĹĄko rajone (pigus iĹĄlaikymas, 160 Lt), 2 kambariĹł 45 kv. m butÄ… RumpiĹĄkÄ—s g. (280 Lt). Tel. 8 677 76 578, 8 609 61 072. 909437
IĹĄnuomoju kambarÄŻ 2 kambariĹł bute Sausio 15-osios g. Tel. 8 687 77 553. 905394
Mokymas
IĹĄnuomoju kambarÄŻ keturiĹł kambariĹł bute vyriĹĄkiui. Tel. 8 683 81 703.
Kiti kursai
908188
IĹĄnuomoju 1 kambario butÄ… Taikos pr., prie „VÄ—trungÄ—s“, su baldais ir buitine technika; 2 kambariĹł butÄ… Naujakiemio g., maĹži mokesÄ?iai. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
884049
909407
NTA „Laimita“ greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. BirutÄ—s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. NTA „Memelhaus“ padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.
909354
MOKSLŲ DAKTARAS-UROLOGAS-SEKSOLOGAS. ECHOSKOPIJOS. Tyrimai, konsultacijos, gydymas. Taikos pr. 11, tel. 250 157, 8 687 80 543, www.viltiespoliklinika.lt.
„Gundos“ floristĹł kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. PaĹžymÄ—jimas. Nuolaidos. Ĺ ilutÄ—s pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.
IĹĄnuomoju 2 kambariĹł butÄ… netoli centro su buitine technika ir baldais (atliktas remontas). Tel. 8 612 33 756.
904657
899480
909129
Visos nekilnojamojo turto paslaugos
WWW.OH.LT
@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! # „Namas pigiau uĹž butą“. Parduoda naujos statybos vieno aukĹĄto 145 kv. m gyv. namÄ… Sudmantuose. Kaina tik 350 000 Lt. Tel. 8 600 19 139, 8 614 06 740. 908455
10 a sklypÄ… statybai KlaipÄ—doje, Technikumo rajone (asfaltuotas kelias, miesto komunikacijos). Nuotraukos skelbiu.lt (Nr. 8511898). Tel. 8 603 27 333. 909621
907311
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukĹĄte baldĹł ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174. 908858
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurĹł centre, Ĺ ilutÄ—s pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174. 908864
908870
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ—s procedĹŤros. Naujiena – smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ… echoskopijÄ…, gastrofibroskopijÄ…, rektoskopijÄ…, neurologo konsultacijÄ… dÄ—l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ—ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
IĹĄsinuomotume kavinÄ—s, valgyklos patalpas KlaipÄ—doje. SiĹŤlyti variantus. Tel. 8 620 13 259 (darbo dienomis 8-17 val.). Tel. 8 620 13 248, info@kretingosmaistas.eu.
906293
Toliau nuo smalsiĹł akiĹł - kambariĹł nuoma prie pat jĹŤros paromis ir valandomis. www. karklessodyba.lt, tel. 8 698 26 354.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
909383
908862
899108
898591
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malťinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieŞiōrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
1 kambario butÄ… centre (plytiniame name, 5/1 a., yra balkonas). Be tarpininkĹł. Kaina sutartinÄ—. Tel. 8 608 89 748, 8 682 81 782.
Paromis arba ilgesniam laikui iťnuomoju 197 kv. m kotedŞą Kalotėje (su baldais ir buitine technika, yra 3 miegamieji). Tel. 8 640 38 910.
Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryťininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Puťyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. TilŞės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.
908845
905094
Pora norÄ—tĹł iĹĄsinuomoti 1-2 kambariĹł butÄ…, nuo Sausio 15-osios g. iki Debreceno g., su baldais ir buitine technika. Tel. 8 607 67 861.
Butus: 1 kambario Debreceno g. - Taikos pr. (9/6 a., 89 000 Lt), Poilsio g. (5/1 a., 85 000 Lt), 2 kambariĹł StrÄ—vos g. (5/5 a., 110 000 Lt), Debreceno g. (5/5 a., 122 000 Lt), VarpĹł g. (5/2 a.), Ĺ iauliĹł g. (5/5 a., 115 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.
908380
Savininkas iĹĄnuomoja 78 kv. m gamybinessandÄ—liavimo patalpas (1 a., atskiras ÄŻÄ—jimas, pakeliami garaĹžo vartai), 60 kv. m biurÄ… (du kabinetai, WC, vanduo, kondicionierius, 2 a., atskiras ÄŻÄ—jimas) Ĺ ilutÄ—s pl. 51, KlaipÄ—da, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paĹĄtas lijastadar @gmail.com. 901836
Parduoda
909325
Butus: 1 kambario su balkonu - 58000 Lt; 1,5 kambario 9/2 a.; 3 kambariĹł butÄ… (5/3 a., geras remontas, baldai); sodÄ… Vaiteliuose (nebaigta statyba). Tel. 8 612 48 946. 908132
„Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, sutvarko dokumentus ir priduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139.
NamÄ… Ginduliuose (klinkerio apdaila, Ä?erpinis stogas, ĹĄildymas dujomis, 175 kv. m, 10 a, visiĹĄkai ÄŻrengtas, gera kaina). Tel. 8 678 34 448.
908484
909182
„Purijona“ padeda pirkti, parduoti, nuomuoti nekilnojamajÄŻ turtÄ…, tvarko dokumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt. 908328
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A. lt, tel. 8 652 09 668. 906246
Nukelta ÄŻ 15 p.
15
pirmadienis, vasario 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas
2, 3 kambarių naujos statybos butus perduotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075.
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.
904327
906988
Parduoda
3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., renovuotas namo šildymas, bendrija, remontas). Tel. 8 670 10 380.
atkelta iš 14 p. Sodybą Degučių k., Zarasų r. (8 ha, visi dokumentai: sąlygos sodybai rengti, kadastriniai matavimai, toponuotraukos). Tel. 8 673 95 204. 904174
1 kambario butą Kretingos g. (5 bl./2 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, WC kartu, kaina 87 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 617 84 026.
906643
3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., suremontuotas, su integruotais baldais, tuščias, bendrija). Tel. 8 633 82 055. 909462
3 kambarių butą Alksnynės g. r. (5/5 a., įstiklintas balkonas, tvarkingas). Kaina 215000 Lt. Tel. 8 683 57 160. 906321
909090
1 kambario butą 9 pl./2 a. Debreceno g., šalia parduotuvės „Draugystė“ (plastikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 682 59 085. 909518
1 kambario butą Naujakiemio g. 5/4, 89000 Lt. 2 kambarių butus: Debreceno g., Kauno g., Šilutės pl., Bandužių g. 125000 Lt. 3 kambarių: Baltijos pr., Debreceno g. 115000 Lt. Sodus „Šernuose“. Tel. 8 672 90 075. 909245
1,5 kambario butą Taikos pr. (4/4 a., 38 kv. m, suremontuotas, saulėta pusė, renovuotas stogas, kai kurie baldai, 110 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 653 85 743. 909100
10 a sklypą namo statybai Ginduliuose, Pakalnės g. (visos komunikacijos, dujos, kaina 99 000 Lt). Tel. 8 620 87 975. 909174
3 kambarių butą Nidos g. 1A (5/5 a., 87 kv. m, visiškai įrengtas, su baldais arba be jų). www.nidos1.tk. Tel. 8 699 42 517. 903157
4 kambarių kotedžą per 2 aukštus su rūsiu ir ūkiniu pastatu Klaipėdos r., Agluonėnų k. Daugiau informacijos skambinti tel. 8 687 59 320, 442 024. 908765
Įrengtą 165 kv. m namą Ginduliuose (10 a sklypas, visos komunikacijos, šildymas dujomis, kaina 540 000 Lt). Tel. 8 620 87 975. 909176
Mažagabaritį 1 kambario 15 kv. m butą 15 km nuo Klaipėdos (krosnis, WC, atskiras įėjimas, malkinė, pradinė kaina 40 000 Lt). Tel. 8 607 93 054. 909415
Naujos statybos 3 kambarių butą Dragūnų g. (2 a., 84 kv. m, dvi lodžijos). Yra rūsys. Tel. 8 685 11 043. Naujos statybos 88 kv. m sodo namą Šernuose, tinkamą gyventi žiemą. Tel. 8 682 59 085.
898245
909522
105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komunikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.
Nebrangiai 2 kambarių butą su holu 1 a. centrinėje miesto dalyje ir 15 a sklypą namo statybai Purmaliuose (miesto komunikacijos). Tel. 8 603 30 292. 909131
903640
Puikų 1 kambario butą (visi privalumai, su baldais, 90 000 Lt). Tel. 8 638 50 173. 909092
906270
172 kv. m visiškai įrengtą namą puikioje vietoje „Svajonių krante’’ Slengiuose (asfaltas iki pat namo, sutvarkytas sklypas, trinkelės, veja, 550 000 Lt). Tel. 8 620 87 975. 909172
899835
2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., balkonas, dušas, WC, kriauklė, skaitikliai, suremontuotas). Savininkas. Tel. 8 643 27 660. 907255
909260
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 909469
2 kambarių suremontuotą butą bendrijos name Taikos pr., prie PC BIG. Ideali laiptinė, telefonspynė. Kaina 125 000 Lt. Tel. 8 611 41 730. 909460
900817
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
AB „Tosmarės laivų statykla“ (Liepoja, Latvija) reikalingi laivų korpusų surinkėjai ir suvirintojai (laivų statyba). Dėl informacijos kreiptis tel. +371 6 34 01932. 901611
Baldus gaminančiai įmonei reikalingas pagalbinis darbininkas. Tel. 8 675 01 640, (8 46) 481 523. Barui senamiestyje reikalinga virėja. Tel. 8 679 33 357.
905919
908572
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907347
Paslaugos Buhalterinės įmonių apskaitos tvarkymas. Tel. 8 615 36 602; e. paštas apskaitosgalia@gmail.com, svetainė www.apskaitosgalia.com. 909428
Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Mažagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma. Tel. 8 620 87 926.
Grožio studijai reikalingi profesionalūs kirpėjai, manikiūro-pedikiūro meistrai. Geros įdarbinimo sąlygos. Tel. 8 611 22 005. 907623
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Įmonė siūlo darbą sandėlio darbuotojams - pjaustyti MDP palanges, lankstyti skardos gaminius. Tel. 8 610 25 665.
Darbas
Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.
Perka
Ieško darbo
892988
Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejybos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tarpininkų. Tel. 8 639 90 266. 908523
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 906308
906618
Sunkvežimių servisas Klaipėdoje siūlo darbą meistrams, automobilių šaltkalviams, automobilių elektrikams. E. paštas tomas@ autokurtas.lt. Tel. 8 614 74 255. 903919
UAB „Industriservice“ dirbti Norvegijoje reikalingi statybos industrijos inžinieriai, turintys atitinkamą kvalifikaciją (dirbti darbų vadovu). Reikalavimai: aukštasis statybos-techninis inžinerinis išsilavinimas, geras anglų kalbos mokėjimas, kompiuterinis raštingumas, darbo praktika - privalumas būtų patirtis Norvegijoje. Tel. (8 46) 411 605, 8 620 77 510, CV siųsti e. paštu info@industriservice.lt. 905363
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 907331
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-statybininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510. 904407
904834
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508.
909162
Buhalterė, turinti patirties prekybos, paslaugų, gamybos srityse, ieško pagrindinio arba papildomo darbo. Tel. 8 610 35 455.
908604
Korpusinių nestandartinių baldų gamybai reikalingi surinkėjai-montuotojai. Tel. 8 655 00 021, CV siųsti info@jbm.lt. 909556
Vairavimo mokyklai reikalingas dėstytojas, administratorė pusei darbo dienos (nuo 14 iki 18 val.). Tel. 8 698 17 355.
903218
Virėja, mokanti gaminti ispaniškus ir kiniškus patiekalus, turinti darbo patirties, ieško darbo. Tel. 8 641 93 356. 909187
Ieškau mėsos išpjaustytojo (kaulinėtojo) darbo. Esu aukštos kvalifikacijos specialistas. Tel. 8 603 62 125. 908070
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.
Sunkaus ligonio slaugai reikalinga slaugytoja. Tel. 8 695 64 889.
909073
Buhalterė, dirbanti „Pragma“, turinti darbo patirties prekyboje, paslaugų, transporto srityje, turinti savo programą, ieško darbo. Tel. 8 610 86 355.
Visiškai įrengtą namą su komunikacijomis Dituvoje. Daugiau alternatyvių pasiūlymų www.edmaks.lt (Dituvos NT agentūra). Tel. 8 699 25 002.
907625
908336
Skubiai 1 kambario butą Paryžiaus Komunos g. (9/7 a., 56 000 Lt), 2 kambarių 47 kv. m butą Laukininkų g. Tel. 8 683 69 613.
909095
Sporto klubui miesto centre reikalingi baseino prižiūrėtojai, kinezeterapiautai-masažuotojai, ūkvedys. Tel. 8 611 22 005.
900106
900768
Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skaitikliai, saulėtas, nekampinis, 73 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.
909449
909062
909434
Suremontuotą 2 kambarių bloką 5/4 a. Debreceno g. Tel. 8 671 70 778.
Siūlome nuolatinį darbą konteinervežių vairuotojams (maršrutu Klaipėda-Minskas ir Lietuvos teritorijoje). Tel. 8 682 21 452.
902147
909625
908638
909179
909482
Apsaugos darbuotojai nebrangiai saugo įvairius objektus. Tel. 8 674 91 541.
908588
2 kambarių 48 kv. m butą 3 a. Gargžduose (tvarkingas, gera vieta). Tel. 8 620 82 136, 8 615 61 673.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.
902164
Savininkas parduoda 2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje Debreceno g. (5/4 a., dušas, balkonas, skaitikliai, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Tel. 8 643 27 660.
909366
2 kambarių butą Taikos pr. (prie Baltijos žiedo), suremontuotas, kaina 145 000 Lt. Tel. 8 615 33 921.
902546
Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.
Įmonė siūlo darbą: laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams, metalo šlifuotojams. Visos socialinės garantijos, galimybė dirbti užsienyje, naujos specialybės įsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.
908045
15 a žemės sklypą Kunkių k., Klaipėdos r. (namų valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jūros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146.
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
909400
100 kv. m naujos statybos butą Dragūnų g. (garažas, 2 lodžijos, pirtis, virtuvės baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686.
12 kv. m kambarį bendrabučio bloke 3 aukšte Rambyno g. Tel. 8 603 62 125.
Paskolos
Nebrangiai tvarkau įvairių įmonių buhalterinę apskaitą. Galiu sutvarkyti apleistą buhalteriją. Darbo stažas 25 m. Tel. 8 607 96 900.
Naktiniam klubui reikalingos: barmenė, gogo, toples šokėjos. Tel. 8 684 24 600. 909248
Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893071
Reikalinga pardavėja dirbti kioske. Tel. 8 670 19 852.
906791
Siūlo darbą
Valymo paslaugų įmonė priims į darbą kokybės inspektorių ir pardavimo vadybininką. Reikalavimai: aukštesnysis išsilavinimas, vairuotojo pažymėjimas, darbas kompiuteriu. CV siųsti akvija.klaipeda@akvija.lt. 909457
Baldai Parduoda
909464
Reikalinga pardavėja prekiauti žuvimi turgavietėje. Tel. (8 46) 360 880, 8 656 07 416. 909257
905987
Patyrusi vyr. buhalterė ieško darbo (aukštasis išsilavinimas, turi buhalterinę programą, atsakinga, sąžininga, kvalifikuota, nuosavas automobilis). Tel. 8 605 58 345.
903175
Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)-padavėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 917.
Kokybiškai ir nebrangiai projektuoja ir gamina įvairius baldus (virtuvės, stumdomųjų sistemų spintas). Atvežimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, Liepų g. 40, www.trysgijos.lt. 908872
909159
Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius. celedinas@opsbaltic.lt.
2 kambarių suremontuotą butą 2 aukšte J.Janonio g. (aukštos lubos, kambariai nepereinami, butas su visais baldais ir buitine technika). Tel. 8 612 49 057.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.
Reikalingi suvirintojai dirbti užsienio projekte. Tel. (8 46) 215 859.
909411
907455
908896
908574
908022
Paslaugos Minkštuosius baldus aptraukiame nauju audiniu. Susidėvėjusias, sulūžusias dalis pakeičiame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632. 899958
Nukelta į 16 p.
16
pirmadienis, vasario 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Buitis ir technika
Kita
Parduoda
Parduoda
Nauja patikimų firmų buitinė technika, televizoriai. Liepų g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada geriausia kaina! 908345
Paslaugos
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
905970
Klijuojame plyteles, glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą, vidaus apdailos darbai. Tel. 8 674 43 367.
908906
Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758.
905899
Kloju laminatą, linoleumą, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonį. Įrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810.
909486
Giluminis kilimų, minkštųjų baldų, čiužinių valymas, plovimas. Kitos patalpų valymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt. 896898
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. IĮ „Pajūrio Buitis“, tel. 8 612 39 577. 908418
Naujai atidarytą UAB, veikla nebuvo vykdoma. Tel. 8 600 19 139. 908438
Metalinės durys – laiptinių, šarvuotos, rūsių. Garažo vartai. Laiptų karkasai. Šiltnamiai. Kalvystės darbai. Tvorelės, grotelės, turėklai, suvenyrai. Tel. 415 477, 8 657 94 549, Artojo g. 7G.
Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val. 887963
Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350. 897311
Namuose remontuojame, instaliuojame kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso aparatūrą, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350 473, 8 688 93 972.
909565
Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291. 906685
909416
908625
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905483
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907366
Automobiliai
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.
Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 909650
Įteisiname butų perplanavimus, projektuojame, matuojame, tyrinėjame, ekspertuojame statinius. Tel. 8 698 35 489.
901487
Perka
Automobilių dujų įrangos servisas, montavimas (išsimokėtinai), remontas. Automobilių signalizacijų montavimas. Tel. 415 477, 8 657 94 549, Artojo g. 7G.
907850
Atliekame pirčių ir saunų įrengimą; remontą. Karkasiniai namukai, terasos, malkinės, pavėsinės. Garantijos. Tel. 8 677 96 000.
Atliekame profesionaliai - vidaus ir išorės apdailą, santechnikos, elektros instaliacijos, tinkavimo, betonavimo darbus. Tel. 8 678 14 055.
908616
909410
Atliekame santechnikos darbus: keičiame stovus, vamzdyną, kanalizaciją, radiatorius, perstatome skaitiklius. Sąskaita faktūra. Tel. 210 047, 8 698 07 929.
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439.
900023
Perka
908314
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.
Projektuojame pastatų vidaus ir lauko inžinerinius tinklus. Griovimo projektų parengimas. Tel. 8 698 35 489. 908460
871318
908399
Automobilių kėbulų remontas, paruošimas dažymui, dažymas, geometrijos atstatymas. Bendradarbiaujame su visais draudimais, konsultuojame. Liepų g. 85A, tel. 8 684 22 722.
Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195. Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
Paslaugos
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.
909519
909622
908391
908442
Nebrangiai meistras keičia vamzdynus, kloja plyteles; elektros darbai, vidaus apdaila. Pavyzdžiai, transportas. WC kambariai nuo A iki Z. Tel. 8 639 11 641.
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280. 909293
Restauruojame vonias kliento namuose ir įstaigose. Dirbame nuo 1996 metų. Labai tvirta, blizgi danga armuota sintetiniu akmeniu. Garantija 5 metai, vonios tarnavimo laikas 10-15 metų. Minėtą dangą naudojame tik mes. Išsamiau www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011. 899323
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 909582
909308
908360
Transporto paslaugos
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. Atlieka visus apdailos, santechnikos, elektros ir kt. darbus. Tel. 8 611 40 335. 909513
895883
Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559. 907776
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 909368
Be poilsio dienų profesionaliai perkraustome iš butų, biurų, vežame krovinius iki 5 t. Krovėjų paslaugos. Sąskaitos. Tel. 8 687 48 272. 908371
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 909301
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www. ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902471
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906645
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620.
906679
891222
Medinės vidaus durys. Konsultacijos, gamyba, montavimas. Tel. 8 611 17 703. 908083
Meistras kokybiškai klijuoja plyteles, deda laminatą, tapetuoja. Tel. 8 671 96 310. 909258
Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620. 908534
Savivarčio, ekskavatorių, hidraulinio plaktuko nuoma; kasimo, planaravimo, kalimo, ardymo darbai; grunto vežimas, žvyro, smėlio atvežimas. Tel. 8 611 27 233. 907037
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900261
Vonios restauravimas kliento namuose, užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303. 897378
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt. 909246
Varžytinės Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 07 10 val. parduoda iš varžytinių Mindaugui Staigvilui priklausantį turtą: 727/1300 dalies žemės sklypą 0,1300 ha ir 195,38 kv. m butą Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Klipščių k., Žaliakelio g. 8-1. Pradinė pardavimo kaina 344 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 proc. nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujojo Uosto g. 8A-28, Klaipėda, tel. 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 908817
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 12 14 val. parduoda iš varžytinių 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Buitrema“, į. k. 300818648, akcijų, priklausančių Ramunei Šukienei. Pradinė varžytinių kaina 8 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 909448
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886. 909385
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942. 868562
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134. 909316
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242. 907954
Antstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytines Adomui Mockui nuosavybės teise priklausančiam 2,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus numeris 55280007-0032, kadastrinis Nr. 5558/0007:32, Girkalių k. v., esančiam Melašių k., Klaipėdos rajone. Pradinė pardavimo kaina 21000,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 % – 2100,00 Lt; dalyvio įmoka turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285, esančią AB Šiaulių bankas. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 14 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 909463
Dėmesio
Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459.
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.
892145
885009
17
pirmadienis, vasario 6, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią
žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,
išpardavimą Baltijos jūroje –
diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou
nuolaidos iki 70%! Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų salonuose!
programa! Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16 Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo parduotuvėse
vykstančių
milžiniškų
išpardavimų!
Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 Lt
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Teniso arena
Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
„Krantas Travel“
parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
pirmadienis, vasario 6, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). KITI RENGINIAI Vasario 9 d. 19 val. – Domino teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai LT. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai LT. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – Domino teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.
Jaunimo centras Vasario 7 d. I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 11 val. skaitovai (5–8 klasių grupė), 14 val. skaitovai (9–12 klasių grupė). Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 14 val. poetinių kompozicijų konkursas.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.
Marginių salonas
(Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
bibliotekos Klaipėdos Klaipėdos miesto miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka viešoji biblioteka Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.
Klaipėdos Klaipėdos apskritiesapskrities ievos simonaitytės Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (3). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (4). „Karaliaus sugrįžimas“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.20 8.50 9.50
„Didysis filmukų šou“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Ogis ir tarakonai“ (k). Pričiupom! (N-7). „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Veiksmo komedija „Super Džonis“ (D.Britanija, Prancūzija, 2003 m.) (N-7) (k). 11.35 Komedija „Policijos akademija“ (JAV, 1984 m.). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Mykolas“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (7) (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Mano mažasis ponis“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Nuotykių f. „Audros karys“ (JAV, 2006 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.
23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 Šeštadienio rytas (k). 9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 Humoro s. „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 Kelias. Laida evangelikams. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 13.10 „Meilės skonis“. 14.05 Režisieriaus Gyčio Padegimo kūrybos retrospektyva. Teatro popietė. Leonardhas Frankas. „Karlas ir Ana“ (1981 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Tikros istorijos. 18.20 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (1) (2003 m.). 19.40 Kai mūzos prabyla. Nakties žiedai. Aktorius Andrius Bialobžeskis skaito S.Gedos eiles. 20.15 Literatų gatvė (4). 20.45 Pasaulio panorama (k). 21.10 Trileris „Pabėgimas“ (JAV, Japonija, 1994 m.) (N-14). 23.10 Auksinės melodijos. Alinos Orlovos koncertas. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Pinigų karta.
9.30 Teleparduotuvė. 9.45 Universitetai.lt. 10.15 „Išlikimas“. 11.15 „Kobra 11“. 12.15 „Geri vyrukai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Geri vyrukai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Siaubo trileris „Mirčių kolekcionierius“ (JAV, 2006 m.). 23.10 „Futurama“. 0.10 „CSI Niujorkas“. 1.00 „Sinbado nuotykiai“. 1.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7).
9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (4). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 NemaRUS kinas. Komedija „Afonia“ (Rusija, 1975 m.) (N-7). 22.50 „Arti namų“ (N-7). 23.50 Sveikatos ABC (k).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Čingischanas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Boni ir Klaidas“. 21.00, 0.05 Reporteris. Orai. 1.00 Dok. f. „Čingischanas“.
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 19.15 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 9.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 10.30 Humoro laida „Maski šou“. 11.00 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 12.00 Komedija „Du viename“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-7). 13.40 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 14.10 „Broliai detektyvai“ (N-7). 15.10 Fantastinis veiksmo trileris „Rydiko kronikos“ (JAV, 2004 m.) (N-7). 17.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas. 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 20.00, 23.05 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Ką mes valgome?“ 20.45 Kinomano užrašai. 21.00 Kino akademija. „Trotskis“ (Kanada, 2009 m.) (N-7). 23.20 „Kenedžiai“ (N-7). 0.20 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 1.20 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Romantinė komedija „Karolina“ (JAV, Vokietija, 2003 m.). 9.00 Nuotykių komedija „Nimės sala“ (JAV, 2008 m.). 11.00 Biografinė drama „Coco prieš Chanel“ (Prancūzija, Belgija, 2009 m.). 13.00 Muz. komiška drama „Koncertas“ (Prancūzija, Italija, Rusija, 2009 m.). 15.00 Drama „Kažkur tarp ten ir čia“ (JAV, 2010 m.). 17.00 Biografinė drama „Kovotojas“ (JAV, 2010 m.). 19.00 Mistinis trileris „Nematomas“ (JAV, 2007 m.). 21.00 Romantinė nuotykių komedija „Sekso turas“ (JAV, 2008 m.). 23.00 Fantastinė nuotykių drama „Juodosios raganos metai“ (JAV, 2011 m.). 1.00 Romantinė komedija „Grynbergas“ (JAV, 2010 m.).
19
pirmadienis, vasario 6, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Atrodys, kad artimieji tolsta nuo jūsų, kad vis dažniau išsiskiria jūsų nuomonės, o tai smarkiai liūdins. Susikivirčijęs pratrūksite emocijomis. Jautis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Tai nėra teisingas pasirinkimas: geriau atvirai pasidalyti savo nuoskaudomis su brangiais žmonėms. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su kolegomis, viršininkais, lengvai apginsite savo poziciją. Jūsų protas bus labai aštrus, tad lengvai įveiksite net pačias sudėtingiausias užduotis. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors absurdiška idėja. Galite patirti psichologinį spaudimą, tad svarbu būti labai atidžiam ir kantriam. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo ir gebėjimo sklandžiai susitvarkyti su duotomis užduotimis. Iškilus problemų aplinkiniai jums bus atlaidesni ir palaikys jus. Mergelė (08 24–09 23). Susipažinsite su uždaru žmogumi ir tai apsunkins bendravimą. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos šio žmogaus elgesiui, bet nebijokite atkreipti jo dėmesį į iškilusius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti pagundų atitrūkti nuo darbų, kas nors gali tyčia ar netyčia jus suklaidinti. Tai emociškai sunkus laikas, kai tikėtini karšti ginčai. Skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, būsite suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Tinkamas laikas svajoti, fantazuoti. Net dirbdamas pasitelkite vaizduotę – šiandien ji gali labai padėti. Vakare pasimėgaukite įdomaus žmogaus draugija arba paskaitykite knygą. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais, įtakingais žmonėmis gali gimti naujų idėjų. Vandenis (01 21–02 19). Būkite atsargus, nes gali tekti rinktis, leisti laiką draugiškoje kompanijoje ar ginčuose ginti savo vertybes. Norėsite plaukti prieš srovę. Žuvys (02 20–03 20). Asmeninės problemos gali sukliudyti jūsų karjeros tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugus, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atkaklesnis.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
Orai
Savaitės pradžia bus šalta, bet nebeturėtų spausti toks speigas kaip praėjusio savaitgalio naktimis. Šiandien padidės debesuotumas, vietomis truputį pasnigs. Temperatūra bus 12– 17 laipsniai šalčio. Antradienį žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra naktį bus 15–20, vietomis iki 24, dieną 7–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, vasario 6 d.
–16
Telšiai
–16
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–16
Šiauliai
Klaipėda
–15
Panevėžys
–16
Utena
–15
8.21 17.19 8.58
37-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 329 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –10 Brazilija +29 Briuselis –3 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +32 Kopenhaga –5
kokteilis Apgavysčių – ne viena ir ne dvi Praėjusią savaitę Viktorija „Kokteiliui“ guodėsi, kad buvo apgauta viename prekybos centre. Namo parėjusi ji pastebėjo, kad čeky je yra paž ymėta 6 litų suma už vieną kilogramą apelsinų, kur ių nei norėju si pirkt i, nei dėjusi į vež imėl į. Moterį, o kartu ir „Kokteilį“ suintrigavo tai, kaip čekyje atsirado tie apelsinai? Gal pardavėja, pasinaudojusi tuo, kad yra nemažai prek ių, „rank in iu būdu“ sumaigė prekės kodą ir jos svor į ka sos aparate. Paaiškėjo, tok ių nesusiprat imų pasi taiko neretai. „Mane irg i didel iame prek ybos cent re apmovė, kai Kalėdų išvakarėse pir kau labai daug prek ių, produkt ų, ku rių buvau prik rovusi pilną vež imėl į, – savo istor iją por ino „Kokteilio“ skaity toja. – Jaunas kasininkas, o sukčiauti, pasirodo, moka. Jis mano pirk inių są rašą „papildė“ kažkok iais „Winter“ sal dainiais. Dėž utė jų kainavo nei daug, nei mažai – 20 litų. Nors neturiu įpro čio perž iūrėt i ček io, bet tąkart, lyg jausdama, paanal izavau jį. Tiesa, ne bepuol iau atgal į tą prek ybos centrą. Kol įrodysi, gal i ir „pablūsti“.
Pirkėjos išvada Anot skait ytojos, tarp pardavėjų yra ger ų žmonių, bet yra ir gyvačių.
Londonas +4 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –12 Niujorkas +10 Oslas –2 Paryžius –3 Pekinas +1
Praha –12 Ryga –19 Roma +6 Sidnėjus +24 Talinas –14 Tel Avivas +20 Tokijas +10 Varšuva –15
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
Vardai Alkis, Darata, Dautartas, Paulius, Titas, Živilė
–14
Alytus
3–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–14
–14
vasario 6-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-21
-16
-17
-17
5
-17
-12
-14
-15
6
-16
-11
-14
-15
3
rytoj
trečiadienį
1899 m. Ispan ija už 20 mln. dolerių pardavė Ku bą, Puerto Riką, Guamo salą bei Filipinus JAV. 1911 m. gimė 40-asis JAV prez ident as Ron ald as Reaganas. 1945 m. gimė Jamai kos regio legenda Bobas Marley. 1958 m. aviakatastrofo je Miunchene (Vakar ų Vok iet ija) žuvo sept y ni Anglijos „Manchester United“ komandos fut bolininkai.
1961 m. gimė žymus pia nistas ir pedagogas Pet ras Geniušas.
1971 m. astronautas Ala nas Shepardas pasivaikš čiojimo Mėnulyje metu pademonstravo smūg į į golfo kamuoliuką. 1990 m. Vakar ų Vok ie tijos kancler is Helmu tas Kohlis sutiko nedel siant pradėti derybas su Rytų Vokietija dėl pinigi nio vieneto suvienijimo abiejose šalyse. 1997 m. maž iausiai 77 žmonės tapo dviejų že mės dreb ėjimų Irane aukomis.
Sartų lenktynėse šildė arbata ir azartas Nugalėtojai „Sartų tradicijų“ prizas – Egidijus
Gudonis (žirgas Grimas) „Žiemos stajerių“ prizas – Žydrūnas
Vasilionka (žirgas Salsa de Garonne) „Eikliojo žirgo“ prizas – Egidijus Gu
donis ( žirgas Gepardas) „LR Seimo“ prizas – Jevgenijus Iva
novas (žirgas Sir Nile) „Zarasų krašto“ prizas – Edvardas
„Kokteilio“ pozicija Brang iausi yra tie pinigai, kuriuos rei kia grąž inti.
Vinskus (žirgas Nut Augustinu) „Biržų žemtiekimo“ prizas – Vita
Lingytė ( žirgas Rosiway) „Kūno kultūros ir sporto departa
mento“ prizas – Vaidas Rimša (žirgas Regency Herold) „Dusetų krašto“ prizas – Saulius Ma
tulevičius (žirgas Kijevas) „Emilijos Pliaterytės“ prizas – Kjel Pirkėjams: parduotuvėse gali
ma pamatyti net dviprasmiškų skelbimų.
las Wallinas (žirgas King of Vick) „Didysis žiemos“ prizas – Stanislo
vas Kėrys (žirgas Sakalas)
Tradicija: tuo metu, kai dauguma kauniečių nuo žiemos speigo slėpėsi namuose, ištikimiausi žirgų lenk
tynių Sartuose gerbėjai mėgavosi tradicine švente. Dėl sinoptikų prognozių į lenktynes vietoj planuotų 90 dalyvių susirinko 56, tačiau žiūrovų šaltis neišbaidė. Nors jų ir būta mažiau nei šiltesnėmis lenktynių die nomis, atvykusieji į žiemos šventę tryško gera nuotaika. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Apgavo nenorėdama? Prekybininkė supranta pardavėją, ap kalt intą dėl Viktor ijos apelsinų. „Paprasčiausiai kasin inkė įmušė ne tok į prekės kodą – susipain iojo. Taip ir atsidūrė tie apelsinai ček yje. Dėl to pardavėja neprat urtėjo. Ji tų pin i gų negali pasiimti, nes bus nustatytas trūk umas kasoje ir turės padengt i iš savo kišenės. Viktor ijai reikėjo paro dyt i ček į ir prekes. Pardavėja būtų pa dariusi grąžinimo veiksmą ir nesusip rat imo nebūtų buvę“, – komentavo, ko gero, šios srities special istė.
Linksmieji tirščiai O štai ketur ios studentų melagystės. Nuo rytojaus neger iu. Nuo rytojaus pradėsiu mokytis. Man nereik ia daug iau pinig ų. Ačiū, aš nealkanas. Česka (397 719; ne kiekvienas su barzda yra ožys)
Speigas žudikas Lenk ij oj e speig as iš vis o nus ine šė jau 45 gyv ybes. 18 žmon ių mirt i nai sušalo vien savaitgal į. Vidut iniš kai per dieną šalyje suš ąla po kele tą žmonių. Šalčių aukomis tampa be nam iai, stikl iuko mėgėjai ir pag yve nę vieniši žmonės. Speig ui „šienaut i“ žmones padeda ir žmon ių neapdai rumas bei lengvabūd išk umas. Nuo vasar io prad žios Lenk ijoje jau smal kėm is apsinuod ijo iš viso 130 žmo nių, 6 iš jų mirė. Beje, 260 žmon ių šeštad ien į par yčiais išgelbėta iš kel to, kuris per smarkią pūgą rėžėsi į uo las prie Ital ijos krantų. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
teleloto Nr. 826 2012 02 05 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 64 092 (1 x 64 092) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 38 75 22 40 48 30 03 12 24 55 20 43 16 70 26 73 35 60 61 07 63 25 54 11 52 64 02 51 21 37 72 09 13 62 58 §§§ 08 23 44 42 74 §§ §§§ 14 47 28 57 17 §§§ §§§ §§§ 31 18 01 49 29 66 33 06
„Ford Fiesta“ – 0028689 1000 Lt – 0129951 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vytautas Žekonis iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Alfonsas Januškevičius iš Šiaulių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Sigitas Krikščiūnas iš Anykščių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Petras Jurkus iš Kelmės 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vitas Pačkauskas iš Merkinės
Papildomi prizai: „Fiat Grande Punto“ (TV) – Audrona Stemelėkienė „Peugeot 206+“ – 0364092 „Chevrolet Spark“ – 0156754
kvietimai į TV: 010*798, 023*942, 043*411. Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt