TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Pirmadienis,
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą reguliuos naujas įstatymas. Lietuva 7p.
vasario 6 d., 2012 m.
Nr. 30 (1229)
Didmiesčių gyventojai uždirba daugiau, o už šildymą moka mažiau. Ekonomika 9p.
diena.lt
1 Lt
Rusijos ambasadorius JT V.Čiurkinas pareiškė, kad naujoji rezoliucija dėl Sirijos jo netenkina. Pasaulis 12p.
A.Zuoko ir „Siemens“ arenos draugystė neišskiriama
Atėjo laikas, kai reikia atsakyti už tai, jei nevykdai prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos nuolati nis atstovas ES Raimundas Karoblis
8p.
Miestas
3p.
Siūlo susigrąžinti šilumos ūkį Kons erv ator ių frakc ij os Viln iaus tar yb oj e ats tovai ne tik žodžiais kritikuoja padėtį sostinės šilumos ūkyje. Jie šiand ien ruoš ias i pateik ti Seimui siūlymą keist i teisės ak tus ir nacional iz uot i „Viln iaus ener giją“, tiksl iau, sug rąžint i šilumos ūkį į miesto rank as. Tač iau pat ys projekto kūrėjai jo sėkme net ik i.
Miestas Ištikimybė: Vilniaus valdžia, nepaisydama konkurencijos sargų kritikos, tęsia bendradarbiavimą su „Siemens“ arenos šeimininkais.
Sostinės savivaldybės vadovai tyliai, be miesto tarybos pritarimo, dar trejiems metams pratęsė sutartį su „Siemens“ are nos šeimininkais. Už vieną renginį savi valdybė jiems mokės po 60 tūkst. litų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pratęsė sutartį
Sostinės savivaldybės 2005 m. pa sirašyta sutartis su bendrove „Uni versali arena“ (tuomete „Rubicon eventus“) turėjo baigtis paskutinę praėjusių metų dieną. Tačiau nie kam nežinant miesto valdžia su
tartį su šia įmone dėl „Siemens“ arenos nuomos sugebėjo pratęsti dar trejiems metams. Administra cijos direktorius sutarties pratęsi mo aktą pasirašė likus vos dviem dienoms iki jos pabaigos. Pratęs dami besibaigiančią sutartį miesto vadovai nesismulkino – ją pasira šė iš karto trejiems me tams, iki 2015-ųjų.
2
4p.
Ruoniai ragino nešildyti vandens
2
PirmADIENIS, vasario 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šaltis stingdė mirtinai
A.Zuoko ir „Siemens“ areno
Lietuvoje sekmadienio nak tį mirtinai sušalo du žmonės. Skaičiuojama, kad savaitgalį šaltis jau pasiglemžė bent pen kias gyvybes.
moksleivių dainų šventė, renginys, skirtas Mokytojų dienai, mokslei vių iliustracijų ir vertimų konkursų bei kalbų „Kengūros“ finalinis ren ginys „Tavo – žvilgsnis“, kapelų varžytuvės „Grok, Jurgeli“.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamento (PAGD) Si tuacijų koordinavimo skyriaus duomenimis, vienas nuo šalčio miręs vyras sekmadienį rastas Vilniuje, Antakalnio mikrorajo ne, o negyva 51 metų moteris – Trakų rajone. Anot ugniagesių gelbėtojų, dar 13 žmonių nušalo galūnes. Šeštadienį buvo pranešta apie dar tris nuo šalčio miru sius žmonės. Anot PAGD, sekmadienį buvo likviduojamos ir kelios dėl šalčio įvykusios vandentiekio avarijos – dvi iš jų įvyko Šiauliuose, viena – Telšiuose. Gelbėtojų teigimu, trūko šalto vandens vamzdynai, tad gyventojai neliko be šildymo. Šalčiausią žiemos savaitgalį buvo ir nemažai gaisrų – ugnia gesiai jų suskaičiavo apie 110. Sekmadienį buvo pranešta apie vieną liepsnose žuvusią moterį. Jos gyvybę ugnis šeštadienį pa siglemžė Rokiškio rajone. Praėjusią savaitę dėl galimos ekstremalios situacijos šalyje atėjus speigui PAGD paskelbė sustiprintą parengtį visų ap skričių priešgaisrinėse gelbėji mo valdybose ir priešgaisrinė se gelbėjimo tarnybose. Vyriausybė kol kas nesvarstė galimybės dėl šalčio šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Pasak PAGD, pasitelkta rezer vinė gaisrų gesinimo technika, budi daugiau ugniagesių gelbė tojų, ribojami gelbėjimo darbai, kurie nekelia pavojaus žmogui ir aplinkai. Be to, ugniagesiai kreipėsi į savivaldybes, kad jos įvertintų pavojus esant speigui ir parengtų visas galimas prie mones, jeigu šiuo metu iškiltų grėsmė gyventojams. Valst yb inė prieš gaisr inė gelbėjimo tarnyba yra pasiren gusi nedelsiant suteikti pagalbą gyventojams šiuo šaltuoju me tu. Departamentas talkins sa vivaldybėms užtikrinant gy ventojų saugumą, jei dėl šalčio nutrūktų šildymo ar vandens tiekimas ar ištiktų kita nelaimė, yra paruošta elektros generato rių, palapinių ir miegmaišių. Lietuvoje šios savaitės pra džia bus šalta, bet nebeturėtų spausti toks speigas kaip pra ėjusio savaitgalio naktimis, kai temperatūra nukrito žemiau 30 laipsnių šalčio. BNS, VD inf.
110
gaisrų
kilo per praėjusį savaitgalį.
Keli 2012 m. renginiai jau 1 aiškūs. Įspūdingas su mas miestui kainuos respublikinė
tūkst. litų. Jei miestas iš viso per trejus metus surengtų 30 rengi nių, jie mokesčių mokėtojams at sieitų beveik 2 mln. litų. Pagal šią sutartį savivaldybė ir toliau arenoje per metus rengs po maždaug 10 renginių, į kuriuos tu rės sutraukti iki 4 tūkst. žiūrovų. Jei žiūrovų susirinks daugiau, už kiekvieną jų savivaldybė įmonei mokės dar po 2 litus. Tai papiktino savivaldybės poli tikus, ypač tarybos opoziciją, nes šių metų miesto biudžetas yra ma žiausias per penkerius metus ir ne siekia milijardo litų. Slėpė nuo tarybos?
Gediminas Rudžionis:
Nesupratau, kaip taip gali būti, kad tiek nei giamų kalbų sulauku sią, konkurenciją nai kinančią sutartį, buvo galima pratęsti nepatei kus to svarstyti tarybai. Įspūdingos kainos
Sutartis pasirašyta tokiomis pa čiomis sąlygomis kaip 2005 m. Tai reiškia, kad už kiekvieną renginį savivaldybė „Siemens“ arenos šei mininkams turės sumokėti po 60
Sutarties pratęsimo su įmone „Universali arena“ klausimas vil niečių išrinktai savivaldybės tary bai pateiktas nebuvo. Miesto opozicinių frakcijų atsto vai apie sutartį sužinojo tik iš sa vivaldybės tarybos narių sudary tiems komitetams svarstant 2012 m. savivaldybės biudžetą. Kultūros, švietimo ir spor to komitete svarstant šioms sri tims miesto skiriamą finansavimą paaiškėjo, kad pinigai skirti ir už savivaldybės organizuojamus ren ginius „Siemens“ arenos šeiminin kams atsiskaityti. Tokia eilutė biudžete neprasly do komitete dirbantiems opozi cinių frakcijų politikams pro akis. Tiesa, tokių čia vos du, o valdan tieji – šeši. Kultūros, švietimo ir sporto ko miteto narys Tvarkos ir teisingumo
Priekaištai: sostinės opozicija tvirtina, kad vietoj sutarties su „Siemens
tų skelbti konkursą ir pasirinkti renginių organizavimo vietą.
frakcijos atstovas Gediminas Rud žionis nustebo, kad pratęsiant kon kurencijos tarybos neteisėta pri pažintą sutartį nebuvo atsiklausta tarybos narių nuomonės. „Nesupratau, kaip taip gali bū ti, kad tiek neigiamų kalbų sulau
kusią, konkurenciją naikinančią sutartį, kuri miestui visai nenau dinga, buvo galima pratęsti nepa teikus to svarstyti tarybai, komi tetams. Niekas apie tai nežinojo, tik patys valdantieji“, – piktinosi G.Rudžionis.
Keli šimtai dau giausia vidutinio amžiaus ir vy resnių vilniečių mitinge prie savi valdybės reiškė nepasitenkinimą ne tik kosminė mis šildymo kainomis, bet ir seniūnijų reforma. Vienybė: protestas prieš A.Zuoką sutraukė įvairių politinių pažiūrų žmonių.
Drąsuolis: nepabūgęs
Protestavo prieš reformą ir „Vil Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Surinko daugiausia šalininkų
Europos aikštėje priešais sostinės savivaldybės pastatą šeštadienio vidurdienį rinkosi protestuotojai. Tai jau trečia ir bene gausiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų (TS-LKD) orga nizuota akcija prieš šilumos kainas ir sostinės merą. Nors lauke spaudė bemaž 20 laipsnių šaltis, policijos duome nimis, į mitingą susirinko apie 250 žmonių. Organizatoriai priskaičia vo per 400 dalyvių.
Prie protestuojančių TS-LKD partijos šalininkų prisijungė ir gau sus opozicinės Tvarkos ir teisingu mo partijos rėmėjų būrys, taip pat kai kurie Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai. Tarpusavyje nesu tariančių politinių jėgų atstovai reiškė solidarumą ir garsiai kone veikė sostinės merą Artūrą Zuoką. Skambėjo politiniai šūkiai
Daugelis protestuotojų rankose laikė A.Zuoką ir jo bendradarbia vimą su „Vilniaus energija“ smer kiančius plakatus: „Gėda“, „Zuo kai, eik šalin“, „Zuokula užkniso juodai“ „Zuokia į ausį ir siurbia
pinigus. Kas?“, „Zuokas Lietuvos nelaimė“. Taip pat skambėjo ragi nimai nebalsuoti už šį politiką per artėjančius Seimo rinkimus. Didžiausią protestuotojų dalį su darė žmonės, pasipuošę įvairiausia konservatorių simbolika: plevėsa vo TS-LKD vėliavos, buvo apsi vynioję šios politinės jėgos ski riamaisiais ženklais išmargintus šalikus. Akcijoje pasirodė ir buvęs sostinės meras konservatorius Rai mundas Alekna. Rinkosi ir nepritariantys
Tiesa, tarp protestuotojų netrūko ir konservatorių politikai nepri
tariančių vilniečių. Jie teigė netu rintys nieko bendra su konserva toriais, o paprasčiausiai norintys išreikšti savo pilietinę poziciją. „Visi jie geri. Konservatoriai taip pat Vilnių valdė, tačiau jokių su tarčių su „Dalkia“ nenutraukė. Aš čia, mitinge, ne dėl partijų esu, o dėl savęs. Muštis su niekuo nesi ruošiu, tačiau tegul mato, kad mes nepatenkinti ir paskutinių pinigų už šildymą neatiduosime“, – pik tinosi su keliais bendraminčiais į akciją atėjęs Vladimiras. Vilnietė Genutė pasidžiaugė, kad žmonės nepabūgo šalčių ir taip gausiai susirinko pareikšti savo
3
PirmADIENIS, vasario 6, 2012
miestas
os draugystė neišskiriama ir jai nežinant sostinės savival dybės administracija pasirašė su tartį. Palyginti su tais milžiniškais milijonais, kuriuos praranda savi valdybė ir gyventojai, „draugau dami“ su „Dalkia“, „Icor“, „City Service“ ir kitais, ketvirtis milijo no – smulkmena. Bet smulkmena A.Zuoko valdančiajai daugumai, o vilniečiams – tai labai dideli pini gai“, – piktinosi pašnekovas.
Savivaldybės komentaras Gal imybė pratęsti sutartį buvo nu buvo pratęsta įvertinus Administra mat yta pačioje sutart yje, tad tar y cijos departamentų pateiktą poreikį bos sprend imo nereikėjo. Sut art is reng iniams.
arena“ automatiško pratesimo, reikėGedimino Bartuškos nuotr.
Anot jo, pasibaigus sutarčiai at sivėrė galimybė renginius, kuriuo se dalyvauja ne 10 tūkst., o tik 3–5 tūkst. žmonių, organizuoti kito se salėse už dešimtkart mažesnę kainą. „Pasirodo, kad ne. Ne tik nesvarsčius sostinės tarybai, bet
Konkurencijos taryba 2007-aisiais pripažino, kad Vilniaus miesto sa vivaldybės administracijos ir „Rubi con“ grupei (dabar koncernas „Icor“) priklausiusios tuometės bendrovės įmonės „Rubicon eventus“ 2005ųjų rugpjūtį pasirašyta „Siemens“ arenos nuomos sutartis privilegi javo šią įmonę, užkirto kelią kitoms bendrovėms siūlyti savo paslaugas ir pažeidė Konkurencijos įstatymą. Taryba tuomet konstatavo, kad sa vivaldybė nuomot is patalpas ren giniams galėjo ir kitur, pavyzdž iui, „Utenos“ pramogų arenoje ar spor to ir pramogų centre „Forum Pala ce“ ir įpareigojo Viln iaus valdž ią nutraukt i ar pakeisti sutartį.
Pratęsti buvo numatyta
To, kad savivaldybė sutartį su „Uni versalia arena“ pratęsė dar trejiems metams, neslėpė ir įmonės genera linis direktorius Vidmantas Šiugž dinis. Anot jo, galimybė pratęsti buvo numatyta anksčiau pasira šytoje sutartyje. „Tiksliai nežinau, kiek renginių savivaldybė planuoja rengti. Bet, kiek žinau, iki dešimt per metus. Jei rengia iki dešimties, kaina vie nokia, jei daugiau kaip dešimt, kai na atitinkamai mažėja“, – dienraš čiui sakė V.Šiugždinis. Anot jo, sutarties pratęsimo sąlygose jau anksčiau buvo numa tyta, kad ją pratęsti būtų galima tik tokiomis pačiomis sąlygomis. Pašnekovas sakė, kad kai kurie savivaldybės renginiai pranoksta rengėjų lūkesčius ir suburia dau giau kaip du kartus daugiau žmo nių, nei numatyta sutartyje. „Visaip būna. Pavyzdžiui, moky tojams skirtame renginyje praėju siais metais dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių“, – sakė arenos valdytojas.
Pažeidė įstatymą
Bendrovei „Universali arena“ Kon kurenc ij os tar yb os sprend imo teismuose panaik int i nepav yko – 2009-ųjų sausį įmonės skundas buvo atmestas.
NT mokestis „Siemens“ areną valdant i bendrovė „Universal i arena“ rudenį kreipėsi į miesto tarybą su prašymu atleisti ją nuo nekilnojamojo turto (NT) mokes čio 2012 m. Šio arenos valdytojų pra šymo vertė siekė kiek daug iau kaip 180 tūkst. litų. Tačiau Vilniaus taryba nepritarė siū lymui atleist i „Siemens“ arenos val dytojus nuo NT mokesčio. Tar ybos
nar iai posėdyje kalbėjo, kad prak ti ka tok ius objekt us atleist i nuo šių mokesčių yra ydinga. Įmonės „Univ ers al i aren a“ vad o vas tuom et teigė, kad praš yt i pa galb os skat in a ir išaug us i konk u renc ij a, nes dur is Liet uvoj e atvėrė ir dvi rimtos konk urentės – Klaipė dos „Švyt ur io“ bei Kauno „Žalg ir io“ aren os.
Viln iaus miesto sav ivaldybės ad min istracija, vykdydama Konk u rencijos tar ybos įpareigojimą, su tartį pakeitė. Tačiau tai netenk ino Konk urencijos tar ybos – ši tvirt i no, kad, nepaisant pakeitimo, „Uni versal i arena“ ir tol iau yra priv ile gijuojama kitų rinkos dalyv ių at žvilg iu. Tąkart ji dar kartą kreipė si į teismą. Tačiau praėjusių metų vasarą Lie tuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Konk urencijos ta rybos prašymą įpareigoti Vilniaus miesto sav ivaldybės adm in istra ciją nutraukti sutartį su „Universa lia arena“ arba ją dar kartą pakeisti taip, kad ji neprieštarautų Konk u rencijos įstatymui.
Išeitį siūlo, bet jos sėkme netiki Andrejus Žukovskis Kons erv at or ių frakc ij os Vil niaus tar yb oj e ats tov ai šian dien ruošiasi pateikti Seimui siū lymą keisti teisės aktus ir nacio nalizuoti „Vilniaus energiją“. Ta čiau patys projekto kūrėjai jo sė kme netiki.
akistatos, su mitinguotojais susitiko sostinės meras.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
lniaus energiją“ nuomonės. „A.Zuokas jiems kai mynas, o ne mes. Tai, ką matome šiandien, yra jo politikos vaisiai ir jo draugystės su „Dalkia“ rezulta tas. Mokame šimtus litų, o A.Zuo kas ir „Vilniaus energija“ darosi sau reklamą už tuos pinigus. Aš asme niškai lapkritį už 55 kv. m būstą už šildymą mokėjau 980 litų, o gruo dį vos 30 litų mažiau“, – piktinosi protestuotoja. Žmones išvaikė šaltis
Įpusėjus akcijai prie sužvarbusių mitingo dalyvių priėjo ir sostinės meras. Jis nepabūgo akis į akį su sitikti su miestiečiais, atvirai reiš
kiančiais nepasitenkinimą jo vyk dom a pol it ika. Nekreipd am as dėmesio į čia pat esantį kolegą Vil niaus tarybos narį ir buvusį merą konservatorių Raimundą Alekną, A.Zuokas pabendravo su eiliniais protestuotojais. Jis kone visiems pažadėjo pasidomėti jų proble momis ir netgi užsirašė kai kurių mitinguotojų telefonų numerius. Merui pasišalinus, po truputį ėmė skirstytis ir akcijos dalyviai. Nors mitingo organizatoriai susirinku sius vaišino karšta arbata, o sušilti žmonės buvo kviečiami prie čia pat sukrautų nedidelių lauželių, akcija truko neilgai – apie pusvalandį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų (TS-LKD) frak cijos Vilniaus taryboje nariai nu sprendė kirsti iš peties. Vasario 4 d. per mitingą prie savivaldybės jie su opozinių Tvarkos ir teisingu mo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovais priėmė rezoliuciją, kurioje numatoma kreiptis į Seimą, kad būtų pareng tos ir priimtos šilumos ūkio ir ki tų įstatymų pataisos, numatan čios, kad šilumos ūkį turi valdyti pati savivaldybė. Teisės akto pakeitimo iniciato riai tikisi, kad šitaip savivaldybė nepatirdama papildomų išlaidų galės nutraukti sutartį su šiuo metu „Vilniaus energiją“ valdan čia prancūzų bendrove „Dalkia“. Konservatorių frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Vidas Urbona vičius išreiškė viltį, kad šiandien Seime atsidūręs projektas arti miausiu metu bus įregistruotas. „Šiuo metu parlamente – ne se sijos metas, tačiau kalbėjau su kai kuriais Seimo nariais ir jie man žadėjo, kad iki sesijos pradžios projektas bus įregistruotas“, – ti kino V.Urbonavičius.
Politikas teigė, kad pakeistas įstatymas draustų šilumos ūkį nuomoti privačiai bendrovei. Ši taip šiuo metu privačių bendrovių valdomi šilumos ūkiai turėtų būti sugrąžinti valstybei. Kaip pavyzdį konservatorius pateikė istoriją su „Leo LT“ panaikinimu. „Šitaip buvo ir „Leo LT“ naiki nama. Seimas priėmė įstatymus, buvo sukurtas kompensavimo mechanizmas ir parazito neliko. „Dalkios“ atveju net kompensa cijų mokėti nereikėtų, nes šios bendrovės investicijų programa nėra iki galo įgyvendinta, o tai reiškia, kad ne visi įsipareigoji mai įvykdyti“, – svarstė konser vatorius.
Paklaustas ar tiki, kad teisės aktus Seimas pakeis iki rinkimų, V.Urbonavičius tuo suabejojo. Po litikas teigė, kad kai kurie Seimo nariai remia idėją pakeisti šilu mos ūkio veiklą reguliuojančius teisės aktus, tačiau jų balsų var gu ar pakaks. „Kai kurie Tėvynės sąjungos, Tvarkos ir teisingumo partijų at stovai Seime mano, kad ši idėja verta būti įgyvendinta. Deja, kon servatoriai nesudaro daugumos, tai tik didžiausia frakcija Seime. Tad net jei TS-LKD susivienytų su Tvarkos ir teisingumo parti ja, šių dviejų politinių jėgų balsų nepakaktų“, – abejones atskleidė politikas.
Abejonės: keisti įstatymus siūlantis V.Urbonavičius netiki sulauksiąs
paramos Seime.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
4
PirmADIENIS, vasario 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sostinės slidininkai šalčių nepabūgo Andrejus Žukovskis Savaitgalį Liepkalnyje, ant Lai mio kalno, slidininkų netrūko. Veikė visos trasos, o viršūnėje susibūrę žiemos sporto mėgėjai džiaugėsi šaltu, bet maloniu oru.
Nuo kalno leidosi vos vienas ki tas vaikas, bet suaugusiųjų čia netrūko. Kol vieni žiemos pra mogų mėgėjai sustirę gurkšnojo arbatą savo automobiliuose, kiti traukė slides, ant galvų dėjosi šil tas kepures, grūdo rankas į slidi ninkų pirštines. Apie žiemos pramogų mėgėjų džiaugsmą sulaukus sniego by lojo ne tik automobilių gausa, bet ir tai, kad veikė visos Liepkal nio trasos. Dienraščio žurnalistų sekmadienį ant kalno kalbin ti slidininkai ir snieglentininkai džiaugėsi saulėta popiete. Tradi ciškai kiekvieną savaitgalį Liep kalnio slidinėjimo trasoje pra leidžiantis Aleksandras aiškino, kad toks oras slidinėti yra geras. „Buvau atėjęs ryte, bet tada bu vo žvarboka. O dabar, po pietų, pats tas. Šaltis ne toks jau ir dide lis, gal minus 14 laipsnių, vėjo nė ra, o slidinėdamas žmogus ir taip sušyla. Tikrai buvo verta ateiti pasportuoti ir pakvėpuoti grynu oru“, – tikino pašnekovas. Dar keli slidininkai prisijungė prie pokalbio ir dėstė, kad spaudžiant rimtam šalčiui slidinėti netgi geriau nei tuomet, kai lau ke vos keli laipsniai šalčio.
„Kai trūksta šalčio, sniegas pra deda prie slidžių lipti. Keli laipsniai – tai ne šaltis, geriausia, kai ko kie minus dešimt arba kaip dabar. Tikras malonumas slidinėti, o kad nebūtų šalta, reikia gerai apsireng ti. Tada jokie šalčiai nebaisūs“, – patarimus žarstė vaikinai. Mažieji snieglentininkai prisi pažino norėję pabūti kiek ilgė liau, tačiau tėvai verčia juos eiti namo. „Vos pusantros valandos čia, bet jau reikia eiti. Mama lie pė. Jai atrodo, kad čia šalta, o man visai ne“, – guodėsi Mantu prisi statęs paauglys. Kalno papėdėje veikiančio slidžių nuomos punkto darbuotojai laikėsi kiek kitokios nuomonės nei slidininkai. Slides nuomo jantys vaikinas ir mergina teigė, kad žmonių savaitgalį, palyginti su tomis dienomis, kai lauke bu vo tik keli laipsniai šalčio, gero kai sumažėjo. „Žinoma, jeigu lyginsime sa vaitgalį su darbo dienomis, šian dien žmonių labai daug. Tačiau nėra taip, kad pritrūktume slid žių ar kad reikėtų suktis nenu leidžiant rankų“, – atvirai sa kė inventoriaus nuomos punkto darbuotojai. Pašnekovai papasakojo, kad daugiausia žmonių paprastai ateina tuomet, kai lauko tempe ratūra yra ne žemesnė, nei minus 10 laipsnių. „Kuo labiau kren ta temperatūra, tuo žmonių būna mažiau. Optimalu iki minus 10 laipsnių“, – teigė pašnekovas.
Entuziazmas: savaitgalį Liepkalnyje veikė visos trasos, slidininkų ir
snieglentininkų jose netrūko.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paskelbė nakvynės namų statybos konkursą Jonavos rajono savivaldybė už 1,6 mln. litų numato statyti nau jus nakvynės namus. Savival dybė skelbia pasiūlymų šio vie šojo pirkimo konkursui laukian ti iki kito antradienio.
Jonavos savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduoto jas Audrius Šulga sakė, kad nau jus nakvynės namus nuspręsta statyti dėl to, jog pagal ES fi nansavimo sąlygas nakvynę tei kiančią įstaigą reikia iškrausty ti iš daugiabučio, kuriame ji šiuo metu įsikūrusi. „Dabartiniai nakvynės namai įsikūrę bendrabučio tipo daugia bučiame name. Mes šį namą pla nuojame šiais metais už ES lė šas renovuoti. Tam, kad gautume ES lėšų, mums buvo iškelta vie na sąlyga, – ten negali likti jokių pašalinių įstaigų. Dėl to atsirado
toks dalykas kaip nauji nakvynės namai“, – sakė A.Šulga. Pasak jo, naujus nakvynės namus tikimasi pastatyti dar šiemet. Namų staty bai skirta 1,6 mln. litų iš ES lėšų. „Juos pastačius ir įrengus, da bar apsistojantys bendrabutyje išsikels į visai kitą miesto dalį“, – sakė administracijos direkto riaus pavaduotojas. A.Šulgos teigimu, naujas pa statas reikalingas dėl to, kad jo kio šiam tikslui tinkamo pastato Jonavoje nėra. Naujuosiuose nakvynės na muose, kaip ir dabartiniuose, planuojama, galės pernakvoti iki 65 žmonių. „Skaičiuojama, kad bus galima apnakvindinti 54 žmones, taip pat palikta galimybė žmonių skaičių padidinti iki 20 proc. Išeina apie 65 žmones“, – sakė A.Šulga. BNS, VD inf.
Tarp vilniečių po puliarėjantis sta lo tenisas šios spor to šakos klubų sa vininkams dide lio pelno neduoda. Tačiau jie nepraran da optimizmo, kad vis daugiau miestie čių į rankas paims raketę.
Mėgėjai: Vilniuje nemažai žmonių laisvalaikį leidžia su stalo teniso rakete
Miestiečiai žiemoja s Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Susidomėjimo netrūksta
Ką tik į sostinės centrą, Šermukš nių gatvę, persikėlusio stalo te niso klubo „Tennisis“ savinin kas Egidijus Bajorinas teigė, kad Vilniuje stalo teniso mėgėjų ne trūksta, nors šiuo metu dideliu jų antplūdžiu jis negali pasigir ti. „Ankstesnėse patalpose jų bū tų buvę daugiau lankytojų. Dabar žmonėms dar reikia priprasti prie naujos vietos“, – sakė jis. Prieš dvejus metus klubas atvėrė duris patalpose Šiaurės miestely je. Iš šių patalpų, anot pašnekovo, klubui teko išsikelti, nes jų savi ninkai netikėjo šio verslo perspek tyvomis. E.Bajorino teigimu, žie mą klube nuolat gausiai rinkdavosi vilniečiai, norintys pažaisti stalo tenisą. Kai šilta, atitinkamai užsu ka kur kas mažiau žmonių. Klubo „Tennisis“ vadovas pa sakojo, kad jie sulaukdavo iki 70 žmonių per dieną. Anot jo, būtent
šaltuoju metų periodu stalo teniso klubai sulaukia daugiausia lanky tojų. Tiksliau, šio sporto entuzias tai klubuose aktyviausiai lankosi nuo spalio iki balandžio. Tarp sta lo teniso mėgėjų sostinėje domi nuoja vidutinio amžiaus žmonės.
„Tik mūsų kainų politika nesi keitė. Kadangi dabar esame viešoji įstaiga, klientams, kurie mus pare mia 2 proc. gyventojo pajamų mo kesčio, siūlome kartą per savaitę klube apsilankyti nemokamai“, – pasakojo pašnekovas.
Egidijus Bajorinas:
Konkurencija nebaisi
Stalo teniso klubų poreikis tikrai yra. „Pagrindiniai lankytojai yra tie, kurie dar sovietmečiu yra išbandę šią sporto šaką“, – teigė stalo teni so klubo vadovas. Savarankiškai verslą pradėjęs E.Bajorinas iš stalo teniso tur tų nesusikrovė. Kaip jis pats sa ko, dirba iš idėjos. Per dvejus veik los metus pasikeitė klubo statusas – iš uždarosios akcinės bendrovės tapo viešąja įstaiga.
Lietuvos stalo teniso asociacija nu rodo aštuonias vietas, kuriose sos tinėje galima žaisti stalo tenisą. Penkios jų vadinamos stalo teni so klubais. „Kai dar tik galvojau pradėti veiklą, Vilniuje buvo tik vienas klubas, paskui, kai jau viską suplanavau, atsirado dar vienas, – pasakojo E.Bajorinas ir pridūrė: – Konku rencija tikrai yra, bet skiriasi tei kiamų paslaugų kokybė.“ Anot, E.Bajorino, jo vadovau jamas klubas labiau orientuotas į laisvalaikį norinčius praleisti žmo nes, o ne į profesionalius žaidėjus. „Tokių klubų poreikis Vilniuje tikrai yra. Norint sulaukti daugiau lan kytojų ir yra svarbiausia orientuo
Ruoniai ragino nešildyti vandens Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Savaitgalį Salotės ežero eketėje pliuškenosi Vilniaus ruoniai. Paro domąsias maudynes jau dešimtus metus organizuoja Pilaitės svei kuolių klubas „Gilužis“.
Į šventę susirinkę dešimtys klubo narių vienas po kito bėgo iš specia liai krante sveikuolių klubo „Olim pietis“ įrengtos pirtelės į stačia kampio formos eketę Salotės ežere. Pirmasis į vandenį panėrė stažą tu rintis ruonis – jau dešimtus metus praktikuojantis žiemos maudynes Vytas. Paskui jį eketėje atsidūrė dar keli ruoniai. Pliuškendamiesi vyrai stebėjosi, kodėl toks šiltas vanduo. „Ei, chebra, baikit juokus – nešil dykit vandens“, – sustojusiems
krante žiūrovams šaukė plaukikai. Po kelių minučių prie vyrų pri sijungė ir moterų būrys. Visi kartu jie susikibę už parankių ratu van denyje traukė: „Mūsų sielai šian dien šventė.“ Išlipęs ant kranto Vytas žurna listus tikino, kad, norint maudytis žiemą, ypatingos ištvermės nerei kia, daugiau reikšmės turi nusiteiki mas. Vyras neabejojo, jog kiekvienas išklausęs jo paskaitą ryšis stingdan čiai sveikatingumo procedūrai. „Aš jums garantuoju, paklausykit de šimt sakinių ir ramiai galėsit šokti į vandenį. Juk lauke –20, o vanduo +4 laipsnių. Ten šilčiau“, – įkal binėjo ruonis. Šalia ant kranto stoviniuojantis Vyto kolega pabrėžė, kad daugelis plaukikų maudosi nuolat ir šis kar tas jiems – ne išimtis.
Linksmybės: sulipę į vandenį mau
„Mano sieloj šiandien šventė.“
5
PirmADIENIS, vasario 6, 2012
15p.
miestas
2011-ųjų Tolerancijos žmogus – menininkė Daiva Čepauskaitė.
Kainos Valanda
5–15 litų Mėnesio abonementas
50–120 litų Vietos Sporto mokykla „Tauras“, Žygio
g. 46 Naujų žvaigždžių stalo teniso klu
bas, įvairios sostinės mokyklos Sostinės stalo teniso klubas, Olan
dų g. 6 / Vasaros g. 1 „Ping-Pong“ stalo teniso klubas,
Jasinskio g. 6 Jono Pauliaus II gimnazija, Drus
kio g. 11 Lietuvos vaikų ir jaunimo cent
ras, Konstitucijos pr. 25
e rankoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
su stalo tenisu tis į mėgėjus. Žinoma, yra ir klubų, kuriuose daugiau dėmesio kreipia ma į sportininkus, juose ugdoma ir jaunoji stalo tenisininkų karta“, – teigė jis. Pašnekovas džiaugėsi, kad stalo tenisu vis labiau pavyksta su dominti studentus. Dar vien as klubas, kur iam e laisvalaikiu galima pažaisti sta lo tenisą, įsikūręs Olandų gatvė je. 2009 m. liepą veiklą pradėju sio Sostinės stalo teniso klubo vadovas Artūras Paulauskas taip pat teigė, kad lankytojų jo klube netrūksta. „Vienomis dienomis ateina daugiau, kitomis – mažiau, bet žaidėjų Vilniuje, sakyčiau, yra gausu“, – sakė jis. Šio stalo teniso klubo atsiradimą, anot jo vadovo, taip pat lėmė dide lis entuziazmas, o ne verslo ambi cijos. „Jeigu neturi savų patalpų – verslo tikrai nepadarysi“, – sa kė jis. A.Paulauskas nesibaimina dėl kitų klubų sudaromos konkuren cijos. „Žmonės klubą renkasi pagal gyvenamąją vietą. Tarkime, vargu
dynių dalyviai šoko ratuku ir dainavo:
ar Pašilaičiuose veikiantis klubas sugebės prisikviesti žaidėjų, gyve nančių Naujojoje Vilnioje“, – aiš kino stalo teniso klubo vadovas. Jis taip pat pasakojo, kad net ir stalo tenisininkai mėgėjai klubus renkasi pagal savo pajėgumą. Stip resni ir toliau pažengę eina į vie ną klubą, silpnesni – į kitą. Nes net nesiekiant sportinių aukštumų knieti jėgas išbandyti su lygiaver čiais ir stipresniais kolegomis. Stalo teniso mėgėjams skirtuo se klubuose siūloma surengti as meninę arba įmonės šventę ir taip bendradarbių ar bičiulių draugijo je praleisti laiką. A.Paulausko tei gimu, didžioji dalis besinaudojan čių šia paslauga būna švenčiantys gimtadienius. Ugdo talentus
„Naujųjų žvaigždžių“ stalo teniso klubui vadovaujantis iš Izraelio at vykęs Henas Alonas teigė, kad pa grindinė jo veikla yra jaunųjų ta lentų ugdymas. „Buvau treneriu Izraelyje, atvykau į Vilnių ir tie
stalo teniso klubas „Tennisis“, Šer
mukšnių g. 6A Stalo teniso klubas „Mažoji ra
ketė“, Laisvės pr. 125
siog tęsiu savo darbą“, – pasako jo treneris. „Kuriu naują Lietuvos stalo te niso kartą“, – skambiai savo veiklą įvardijo H.Alonas. Jo vadovaujamame stalo teni so klube galima žaisti keliose Vil niaus vidurinėse mokyklose. Ta čiau, anot H.Alono, šiame klube besilankantiems suaugusiesiems stalo tenisas pamažu taip pat tam pa ne tik laisvalaikio dalimi. „Šiuo metu treniruoju 25 žmones. Iš pra džių jie ateidavo tiesiog pažaisti, bet vėliau pradėjo rimčiau treni ruotis, ruoštis varžyboms“, – pa sakojo treneris. Kitus Vilniaus stalo teniso klu bus H.Alonas vertino kaip skirtus mėgėjams. „Mūsų klubas yra didžiausias sostinėje. Be to, mes vyk dome profesionalią veiklą. Kitiems klubams tai yra labiau verslas. Ki tur būna mažiau žmonių“, – sa kė jis ir pasigyrė, kad į jo vadovau jamą klubą ateina žmonės, kuriems stalo tenisas yra jau tapęs gyveni mo būdu.
Tikėjimas: stažą turintis ruonis Vytas tikino, kad visuomet sunkiau nusi
rengti, nei nerti į vandenį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paguoda: už lango gali spausti ir 20 laipsnių šaltis – viešajame
transporte temperatūra siekia iki 10 laipsnių šilumos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Pasišildyti galima ir troleibuse Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Už lango spaudžiant šaltukui, žur nalistai nusprendė patikrinti, ko kia temperatūra yra sostinės tro leibusuose ir autobusuose, ar juo se galima nusiimti kepurę ir bent kiek apšilti.
Apsiginklavę termometru, pirš tinėmis ir kepurėmis dienraščio žurnalistai tyrimą pradeda Cent ro poliklinikos stotelėje. Ranko se laikomo termometro stulpe lis akyse krenta ir greitai pasiekia minus 16 laipsnių. Stotelėje tryp čioja apie dešimtį žmonių. Tro leibuso laukti ilgai netenka. Žurnalistė su fotografu lipa į 14-o maršruto troleibusą, ju dantį į Žemuosius Panerius. At sisėdus transporto priemonės gale justi šilumos gūsis. Termo metras greitai pakyla iki 7 laips nių šilumos. Šalia sėdintis pen sinio amžiaus Vytas spėja, kad temperatūra troleibuse turėtų būti pliusinė, bet tik pora laips nių aukščiau nulio. „Šitas tro leibusas tai šiltas. Gyvenu Paši laičiuose, tad kartais ten įlipus į viešąjį transportą tenka rankas trinti“, – kalbėjo senolis. Uždaroje kabinoje sėdinti vai ruotoja žurnalistų neįsileidžia, tačiau sėdi apsivilkusi tik megz tinį. Išlipus Gerosios Vilties stotelė je termometro stulpelis krenta akimirksniu. Perėjus gatvę trolei busas, vežantis į centrą, atvyksta po poros minučių. Eksperimento dalyviai su stotelėje laukiančiais žmonėmis lipa į 6-o maršruto troleibusą. Naujesnis troleibusas tarsi žada, kad jame bus šilčiau. Nors troleibuse keleiviai nenu simauna pirštinių ir toliau sėdi su kepurėmis, temperatūra naujes nio tipo transporto priemonėje pakyla iki 9 laipsnių šilumos. Pa judėjus vairuotojo link, termo metro stulpelis dar šokteli pora laipsnių. Troleibusuose „Sola ris“ vairuotojai neturi visiškai at
skirtos kabinos. Transporto prie monės vairuotojas rodo į elektrinį termometrą ir aiškina, kad prie vairo yra 13 laipsnių šilumos. „Tačiau troleibuso gale gali bū ti ir šilčiau“, – aiškino vairuoto jas. Anot jo, senesnio tipo trolei busuose vairuotojams atskirose kabinose šilčiau, tačiau pats sėdi be striukės ir pirštinių. Prie vai ruotojo esantis skersinis neleidžia lipti pro priekines duris, jos net neatidaromos. Taip vairuoto jas saugosi nuo šalto oro gūsių.
Nors troleibuse ke leiviai nenusimau na pirštinių, tem peratūra naujesnio tipo transporto prie monėje pakyla iki 9 laipsnių šilumos. Šalia vairuotojo sėdintis vil nietis Audrius susidomi, kokia iš tiesų troleibuse temperatūra. Sužinojęs, kad žurnalistės ran kose esantis termometras rodo 11 laipsnių šilumos, tarė: „Jums čia pasisekė. Pabandykite anksti ryte pamatuoti temperatūrą. Man at rodo, tuomet troleibusuose bū na net šalčiau nei lauke. Važiuoju į darbą apie 40 minučių ir bijau, kad kojų nenušalčiau.“ Į Centro poliklinikos stotelę grįžę žurnalistai sutinka maršru tinio autobusiuko laukiančią vil nietę Astą. Ji teigia autobusais ir troleibusais nevažinėjanti nei žie mą, nei vasarą. „Taip patogiau ir greičiau. Nors dabar maršruti niuose autobusiukuose, ypač ry tais, ir būna gana šalta. Šalčio pliūpsniai itin pasijaučia kaskart sustojus įleisti ar išleisti keleivių“, – pasakojo sostinės gyventoja. Įmonės „Susisiekimo paslau gos“ Viešojo transporto departa mento vadovas Alfredas Mažūna teigė, kad temperatūra viešajame transporte nereglamentuojama.
6
PirmADIENIS, vasario 6, 2012
nuomonės
Komentarus, įžvalgas siųskite elektroniniu paštu redakcija@vilniausdiena.lt
V.Tomaševskis gina nemokančius lietuvių kalbos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N Dėti pinigus į vamzdį ne gėda Kęstutis Neverauskas
B
ūna įvair ių sez onų. Sporto, atostogų, vasa- ros. Šių sezonų žmonės lauk ia per daug nes i rūpindam i. Na, nebent jiems ra mybės neduoda klaus imai, ar jų komanda laimės čempionatą, kur atos togoms pal ikt i šunį ir kaip gelbėtis nuo kaitros. Sakyk i me, neesminiai rūpesčiai. O būna sezonų, kur ių žmonės lauk ia su ner imu. Pavyzdž iui, šildymo.
Civiliai ar ne civiliai šildomi? Pagal tai, kad turi besąlygiškai priimti ir vykdyti šildymo sąlygas, ko gero, jau nebe civiliai. Šildymas yra vienas iš kelių pastovių dalykų mūsų gyvenime. Vi sada reikės kirpt is, reikės gydy tis dantis, reikės valgyti, miegoti ir nesušalti. Visai be ironijos ten ka pripaž int i, kad prieš šildymą nepašok inėsi. Gal tiksl iau būtų prieš šaltį nepašok inėsi. Jis diktuoja sąlygas. Centrinis šil dymas – CŠ. Beveik CK. Ne, ne ci vil in is ir ne kodeksas. Ir apskri tai, civiliai ar ne civiliai šildomi? Pagal tai, kad tur i bes ąlyg iškai priimt i ir vykdyt i šildymo sąly gas, ko gero, jau nebe civ il iai. Ir keik iamės jau kitaip, nes žod is, kur is prasideda Š raide, jau se niai kitas. Šildymas. Grįžtant prie prad žių – pusė žie mos buvo šiltesnė neg u įpras tai. Džiaugės i vis i. Kel iai ir ša ligatv iai nebuvo slidūs. Niekas neg riuv inėjo, nes il aužė rankų. Vad inas i, net urėjo išlaidų svei katai, užtat liko pin igų įspūdin goms sąskaitoms už šildymą esant pliusinei temperatūrai ap mokėt i. Galima tik spėti, ar šildymo mag natai paskubėjo kosm ines sąskaitas išrašyt i „už pliusą“, ar bu vo praradę viltį sulaukt i speigų. Greičiausiai taip, nes, kit u atve ju, galbūt gyventojų sunešti pini gai būtų buvę investuoti į vamzdž ius. Sost inė būtų lik usi be garų geizer ių, tačiau šį grožį dėl šiltų namų visi sutiktų aukoti.
Taig i invest ic ij os buvo ne į vamzdž ius, o į reklamos kam pan iją, kur ioje aišk inama, kodėl taip brang iai kainuoja šildymas. Matyt, po kultūrinio skandalo dėl vamzdž io Ner ies pak rantėje in vesticijos į vamzdž ius tapo tabu. Mat yt, todėl „Viln iaus energ ija“ pasirinko kitos rūšies meną – kiną. Tad ser ialas „Kaimynai“ bu vo suplanuotas gerokai anksčiau, negu prasidėjo šildymo sezonas. Vadinasi, gyventojų nepasitenki nimui ruoštasi iš anksto. Tačiau gal ger iau buvo pasir uošt i tam, kad nep as itenk in imo priež as tys būtų buv usios mažesnės? Iš anksto pasiruošta nusimesti nuo savęs kaltę. Tuo met u sost inėje darėsi ne beaišk u, kaip ir kiek šildoma. Ats irado namų, kur iuos e šilu mos suvartojimas padidėjo maž daug ketv irtadal iu. Neaišk u kodėl. Miesto centre atsirado net ir konteineris, į kurį reikėtų mes ti sąskaitas „tikriesiems kaltinin kams“ – brang iai kurą parduo dančiam „Gazprom“. „Mes visi – kaimynai“, „Mes mo kam už reklamą – ne jūs“. Frazės. Perka ir parduoda. Šildymo par dav inėt i nebereik ia. Pirkt i jį rei kia. Netg i būtina. Netg i neį mano ma atsisak yt i. Tai ką parduoda reklamos akcija, kur ioje mums „norima paprastai paaišk inti, kas sudaro šilumos kainą“? Nor ima parduot i kaltę. Svarbu, kad būtų įrodyta, jog kalti ne jie. „Čia ne mes“. Kažkaip negarbinga. Tokia reklama dviprasmiška. Visų pirma, pripažindami, kad kai nos yra aukštos, reklamos užsako vai laimi. Jie nebijo pripažinti rea laus fakto. Tačiau, kita vertus, jie teisinasi. Kai pradedi teisintis, jau šiek tiek pripažįsti kaltę. Nesvarbu – ji yra ar ne. Kam apskritai reikia aiškintis, jeigu, anot jų pačių, nėra dėl ko aiškintis? Kai pradedi tei sintis – pradedi pralaimėti. Ir tam pralaimėjimui buvo ruoštasi. Ta čiau ar pasiruoštos priemonės at nešė daugiau naudos negu žalos – diskutuotina tema. Kitas dalykas – kas sumokėjo už šią reklamos kampan iją. Užs a kovų teigimu, mokėjo įmonės ak cin inkai. Įmonės, kur iai kas mėnesį susimokam už tai, kad ne šalt ume. Iš ko akcin inkai gauna savo pin ig us? Iš tos pačios įmonės pelno. Taig i, kas vis dėlto su mokėjo už reklamos kampaniją? O už lango – 30 laipsn ių šalčio. Gatvėse ver iasi geizer iai ir ne bereik ia nė perkeltinių prasmių, kad vaizd ingai mat ytųs i, kaip mūsų visų pin igai lek ia į orą, o ne į vamzdž ius.
e kartą rašiau apie didžiau sią Lietuvos lenkų problemą – lietuvių kalbos ne mokėjimą. Jos pagrindinė priežastis – mokydamiesi Lietuvos mokyklose lenkai išmoksta lietuvių kalbą anaiptol ne vidurinės mokyklos lygiu, bet kur kas silpnesniu, galbūt lietuviškos mokyklos aštuonių klasių lygiu. Vaizdžiai kalbant, tarsi kokioje nors atsilikėlių mokykloje. Kad tai nenormali padėtis, aišku visiems. Deja, tik ne Lietuvos lenkų veikėjams. Su geresniu lietuvių kalbos mokymu, iš esmės su lietuvių kalba, jie kariauja ne tik Lietuvoje, bet ir Eu ropos Parlamente, Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, o praei tų metų pradžioje išplaukė net ir į pa saulinę erdvę. Europoje ir Ameriko je buvo platinama peticija, pavadinta „Lenkų mokykloms Lietuvoje ginti“ (lenk. – „W obronie polskich szkół na Litwie“). Prie jos kaip priedas pridėtas trijų puslapių „Atviras laiškas lenkų mokykloms Lietuvoje ginti“, adresuo tas Lietuvos ir Lenkijos aukščiausiems pareigūnams, tarsi jie kartu būtų atsa kingi už švietimo padėtį Lietuvoje. Neįtikima, bet Lenkija paklausė šio raginimo ir privertė Lietuvos švieti mo viceministrą kartu su jo Lenkijos kolega praeitą rudenį imtis peržiūrė ti Lietuvos švietimo įstatymą. Lietu vos garbei reikia pasakyti, kad ji ne nusileido jokių tarptautinių santykių normų neatitinkančiam Lenkijos rei kalavimui keisti mūsų įstatymus. Beje, derybos su Lenkija ar Lietuvos lenkų veikėjais, aišku, yra bevaisės. Lietuvos lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis, o jo klausoma ir Varšu voje, pasakė, kad Lietuvos lenkai jo kiomis sąlygomis nesutiks su lietu vių kalbos egzamino suvienodinimu nei po kelerių, nei po keliolikos metų, vadinasi, niekada. Kadangi jo partijo je jokių prieštaravimų nebūna, o len kų mokyklų vadovai yra karščiau si šios partijos rėmėjai, tokių derybų baigtis visiškai aiški. Todėl tvirta Lie tuvos pozicija – vienintelė išeitis. Bet gal tos lietuvių kalbos Lietuvos lenkams tiesiog nereikia? Deja, Lietu vos lenkams tai būtų visiška socialinė katastrofa. Nemokėdami valstybinės kalbos Lietuvos lenkai patys sau už kerta visus karjeros kelius ir apskri tai atsiduria gyvenimo nuošalėje. Tai įrodė dar 2006 m. atliktas nedarbo tyrimas. Aiškindami savo nedarbo priežastis Lietuvos bedarbiai lenkai kaip pagrindinę nurodė silpną lie tuvių kalbos mokėjimą. Ši priežastis trukdo įgyti specialybę, tęsti moks lus, įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Lietuvos lenkų veikėjai aiškino, kad tai buvo tendencingas tyrimas,
nes bedarbiai – ne tas kontingentas, kuriuo reikėtų remtis. Suprask, rei kėtų apklausti dirbančius žmones, jie tai tikrai moka lietuviškai. Deja, šis blefas irgi sprogo. Neseniai paaiškė jo, kad „Lietuvos geležinkeliuose“, – didesnio pavojaus transporto bend rovėje, – dirbantys lenkai ir rusai nemoka lietuviškai. Bendrovės tei gimu, nevalstybine kalba darbo me tu bendravę specialistai galėjo sukel ti grėsmę saugiam traukinių eismui. Jei komandos geležinkeliuose, pvz., važiuoti pirmyn ar atgal, prisijungti ar atjungti vagonus, krautis konteine rius, trąšas ar automobilius, bus duo damos įvairiomis kalbomis ir geležin kelininkai vieni kitų nesupras, avarijos bus neišvengiamos. Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, valstybinę kal bą vartoti atliekant tarnybines parei gas reikia tam, kad „vienas kitam per duodama informacija GSM-R radijo ryšiu būtų tiksliai suprasta, teisingai vykdomi nurodymai ir nebūtų suke liama grėsmė saugiam traukinių eis mui ir žmonių gyvybei“.
Nemokėdami valsty binės kalbos Lietu vos lenkai patys sau užkerta visus karje ros kelius ir apskritai atsiduria gyvenimo nuošalėje.
Atrodytų, viskas aišku. Skraidančių į užsienį lėktuvų pilotai, plaukiojan čių tarptautiniuose vandenyse laivų kapitonai, ką ir kalbėti apie diploma tus, privalo mokėti anglų kalbą. Jei gu jos nemoka, jie nepriimami į dar bą. Ir niekas dėl to nesipiktina, nes supranta, kad be anglų kalbos jie ne galės tinkamai atlikti savo darbo. Tačiau europarlamentaras V.Toma ševskis baisiai užpyko, kad „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai, nemokan tys valstybinės kalbos, buvo nubaus ti (nors tik simboliškai). Jis kreipėsi į du Lietuvos ministrus ir jiems aiški no, kad „toks „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės elgesys yra skandalingas, nes pažeidžia Lietuvos Konstituciją (29 str. Žmogaus teisių negalima var žyti ir teikti jam privilegijų dėl jo ly ties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitiki nimų ar pažiūrų pagrindu.) ir kitus tarptautinius mūsų šalies įsiparei gojimus, pirmiausia Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos rėminę konvenciją. „Lietuvos geležinkelių“
taisyklės, leidžiančios sumažinti at lyginimą už gimtosios kalbos, o ne valstybinės vartojimą <...> yra diskri minacinės ir neteisėtos, <...> taisyklės diskredituoja mūsų šalį tarptautinėje arenoje“. Komentarų šiai abrakadab rai turbūt nereikia. Lietuvoje įsikūręs toks Europos žmogaus teisių fondas (www.efhr.eu), kurio specializacija – pilti purvą ant Lietuvos ir rašyti skundus Euro pos institucijoms dėl lenkų gyveni mo „pragaro“ Lietuvoje. Pasigriebęs „Lietuvos geležinkelių“ istoriją fon das pasisiūlė „nukentėjusiesiems“ dėl lietuvių kalbos nemokėjimo „ne mokamą teisinę pagalbą siekiant at gauti prarastas pinigines lėšas ir kompensacijas“. Taip pat dar pafi losofavo: „Gebėjimas vartoti kitas kalbas yra kiekvieno darbuotojo pri valumas. Demokratinėse valstybėse tas gebėjimas yra pagrindas premijai skirti, Lietuvoje, deja, – bausmei.“ Na, čia jau reikia pamesti protą, aiš kinant, kad kitų kalbų mokėjimas gali kompensuoti pareigų neatlikimą. Įsi vaizduokime, kad Lenkijoje koks nors geležinkelininkas nemoka lenkiškai, tik lietuviškai ar, tarkim, žydiškai. Net nebūtų kalbos apie jo priėmimą į dar bą geležinkelių bendrovėje. Lygiai tas pat būtų ir bet kurioje kitoje Europos ir pasaulio šalyje, nemokant tos šalies valstybinės ar tarptautiniams santy kiams reikalingos kalbos. O dabar įdomesni dalykai. Fon do interneto portale įdėta Gdans ko universiteto asistento Tomaszo Snarskio peticija, kurioje rašoma: „iš man prieinamos spaudos informaci jos darosi aišku, kad siūlomos [Švie timo] įstatymo pataisos gali privesti iki lenkų švietimo įstaigų likvida vimo [Lietuvoje]“. Jokio šios išva dos pagrindimo nėra, jokių „priei namos“ spaudos nuorodų, faktų ir skaičių, tiesiog imkite ir tikėkite. Negana to, tas įtartinas fondas sa vo skaitytojams siūlo pasirašyti pri tarimą tai T.Snarskio peticijai, o kad nereikėtų daug galvoti, pateikiamas net to pritarimo tekstas. Jame rašo ma: „Patvirtinu lenkų diskrimina ciją Lietuvoje... lenkus baudžia už rašymą ir net kalbėjimą lenkiškai... dažnai tampame nacionalistinių ata kų adresatais, jaučiamės persekioja mi ir įbauginti. Švietimo įstatymo pataisos smarkiai apriboja kalbos ir kultūros paveldo kultivavimą ir veda į priverstinę asimiliaciją. Mano ma nymu, Lietuva laužo žmogaus teises tautinių mažumų apsaugos srityje.“ Anatolijus Lapinskas
Visą laišką skaitykite portale diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
lietuva
Patvirtins kitokį EP narių statusą Lietuvoje išrinktų Europos Parlamen to (EP) narių statusą reguliuos naujas įstatymas, kuriame nebelieka įrašų dėl atlyginimo europar lamentarui mokė jimo iš valstybės biudžeto.
me ir kituose Lietuvos bei ES tei sės aktuose“. Naujame įstatyme jau nebenuma toma garantija EP nariams baigus kadenciją grįžti į buvusią darbo vietę. „Įvertinant tai, kad, remian tis Valstybės tarnybos įstatymu, teisė grįžti į ankstesnį darbą šiuo metu nenustatoma, naujuoju įsta tymu siūloma Lietuvoje išrinktiems EP nariams numatyti teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo sta tusą“, – aiškino V.Andriukaitis. „EP narys Lietuvos teritorijoje tu ri tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Seimo narys, jeigu ES teisės aktai nenumato kitaip“, – rašoma parengtame įstatyme. Dešimtys tūkstančių per mėnesį
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įsigaliojo naujas statutas
Kai 2004 m. Lietuva įstojo į ES, Seimas priėmė Lietuvoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąly gų įstatymą. Jame, be kita ko, bu vo įrašyta, kad europarlamentarui „kas mėnesį iš valstybės biudžeto mokamas atlyginimas, lygus Sei mo nario atlyginimui, jeigu ES tei sės aktai nenustato kitaip“. Ši nuostata jau prieš pustrečių metų faktiškai nebeteko aktualumo, nes nuo 2009 m. vidurio visiems EP nariams vienodas atlyginimas mo kamas iš paties EP biudžeto. Nuo 2009 m. liepos 15 d. susirin kus į dabartinės kadencijos pirmą jį posėdį, įsigaliojo naujas EP narių statutas. Jame nustatyta, kad, skir tingai nei buvo iki tol, europarlamen tarams alga mokama ne iš nacionali nių parlamentų, o iš ES biudžeto. Be to, EP nariams nebetaikoma nacio nalinė mokesčių sistema. Tai reiškia, kad Lietuvoje 2009 m. išrinkti 12 EP narių pradėjo gau ti atlyginimą ne iš Seimo, bet iš EP biudžeto ir šios išmokos neapmo kestintos lietuviškais mokesčiais.
Permainos: Lietuva įstatymo raide patvirtins dar 2009 m. priimtą europinę nuostatą, kad europarlamen
tarams alga mokama ne iš nacionalinių parlamentų, o iš ES biudžeto.
darbo sąlygų įstatymas Seimo bus priimtas ir įsigalios pavasarį. Darbo grupei vadovavęs parla mentaras Vytenis Andriukaitis tei gė, kad svarbiausias naujojo pro jekto tikslas – suderinti šį įstatymą su jau kelerius metus galiojančio EP narių statuto nuostatomis. „Naujame įstatyme bus įrašy ta, kad Lietuvoje išrinkto EP nario pareigų derinimas visų pirma reg lamentuojamas remiantis ES teisės normomis. Be to, šios pareigos, kaip ir Lietuvos Seimo narių, nesuderi namos su jokiomis kitomis pareigo mis Lietuvos valstybės ar savivaldy bių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, – tvirtino V.Andriukaitis. „Tačiau EP narys galės užsiimti kūrybine veikla ir gauti už tai atly ginimą – tai leidžiama ir Seimo na riams“, – pridūrė jis. Turės sudaryti sąlygas
Gali užsiimti kūryba
Dar 2009 m. Seimo valdyba su darė darbo grupę, kuriai pavedė parengti naują EP narių statuso įstatymą. Šis darbas buvo baig tas tik visai neseniai. Parengtasis projektas prieš kelias dienas įre gistruotas Seimo posėdžių sekre toriate. Tikimasi, kad naujas Lie tuvoje išrinktų EP narių statuso ir
Projektu siūloma, kad europar lam entarams būtų „sud arytos sąlygos Lietuvos savivaldybėse susitikti su rinkėjais ir rengti su sirinkimus vadovaujantis tokiomis pačiomis normomis, kokias Seimo nariams užtikrina Seimo statuto nuostatos“. „Savivaldybės turi suteikti EP nariams tinkamai įrengtas patal
pas rinkėjams priimti ir susirinki mams rengti. Savivaldybių admi nistracijų direktorių sprendimais už tokias patalpas gali būti apmo kama“, – tvirtinama įstatyme.
Tomo Avižinio montažas
Be to, siūloma sudaryti sąlygas EP nariams savo parlamentinės veiklos tikslais pasinaudoti Seimo kanceliarijos turima informacine analitine medžiaga. Negalės grįžti į buvusį darbą
Vytenis Andriukaitis:
Naujame įstatyme bus įrašyta, kad Lietuvoje išrinkto EP nario pa reigų derinimas visų pirma reglamentuoja mas remiantis ES tei sės normomis. Viena projekto norma numato, kad Seimo kanceliarijos tarnybi nių automobilių naudojimo euro parlamentaro funkcijoms atlikti ir apmokėjimo už jas „tvarką nusta to Seimo valdyba“.
Pagal projektą europarlamenta ras turi teisę tiesiogiai kreiptis į valstybės ir savivaldybių institu cijas bei įstaigas dėl informacijos pateikimo ir ją gauti, „išskyrus informaciją, kurios atskleidimas yra draudžiamas ar apribotas tei sės aktų nustatyta tvarka“, taip pat dalyvauti visų Seimo komi tetų ir komisijų posėdžiuose pata riamojo balso teise, žodžiu ir raštu pateikti pastabas bei pasiūlymus, be to, Seimui leidus, kalbėti Sei mo plenariniuose posėdžiuose ir klausti pranešėjus bei papildo mus pranešėjus, stebėtojo teisė mis dalyvauti Vyriausybės, ki tų valstybės institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kuriuose svarstomi su jo veikla EP susiję klausimai, „išskyrus susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslapti mi, kurių svarstymo tvarką nu stato teisės aktai“. EP narys taip pat gali „reng ti susitikimus su rinkėjais, turė ti padėjėjų, dirbančių visuome niniais pagrindais, turėti kitas teises ir pareigas, nustatytas šia
2004 m. Lietuvoje į EP buvo išrink ta 13 narių. Per 2009-ųjų naujos EP kadencijos rinkimus jų sumažė jo vienu – dabar Lietuvai atstovau ja 12 europarlamentarų. Tai konservator iai Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Algirdas Saudargas, socialde mokratai Vilija Blinkevičiūtė, Zig mantas Balčytis ir Justas Vincas Paleckis, Tvarkos ir teisingumo partijos vadovai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas, Liberalų są jūdžiui atstovaujantis Leonidas Donskis, Darbo partijos pirminin kas Viktoras Uspaskichas ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. EP iš viso yra 736 nariai, atsto vaujantys 27 Bendrijos valstybėms. Jie išrinkti penkerių metų kadenci jai, tai yra iki 2014-ųjų vidurio. Kiekvieną mėnesį į rankas EP na riai gauna maždaug 21,5 tūkst. litų atlyginimą. Be to, už dalyvavimą Briuselyje ar Strasbūre vykstan čiuose EP posėdžiuose mokama po 304 eurus (1049 litus) dienpinigių. Tokių plenarinių ir komitetų po sėdžių dienų kiekvieną mėnesį bū na 15–20. Taip į europarlamentarų kišenes už juos subyra dar 15–20 tūkst. litų. Tad EP narių mėnesio pajamos siekia apie 35–40 tūkst. litų. Tie sa, iš šių lėšų europarlamentarai turi patys susimokėti už viešbučius ar nuomojamus būstus Strasbūre ir Briuselyje. Praktika rodo, kad vien gyvenamajai vietai EP narys per mėnesį turi išleisti ne mažiau kaip 10 tūkst. litų.
Svarsto, ar dalyvauti Seimo rinkimuose Iš 12 Liet uvos atstovų EP šio rudens rink imuose į Seimą ket ina dalyvau ti du europarlamentarai – V.Uspask i chas bei V.Tomaševsk is. Tačiau euro parlamentaro mandatą keisti į Seimo nario jie žada tik tok iu atveju, jei daly vautų formuojant Vyriausybę.
ma pataisa, kuri draustų kandidatuo ti 8 metus nuo pašalinimo iš pareigų datos, ir jei iki rink imų tok ios patai sos būtų priimtos bei įsigaliotų, R.Pak sas galėtų rudenį balotiruotis į parla mentą. R.Paksas prezidento posto ne teko 2004 m. balandį, kai pripaž inta, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
rink imus yra jo pareiga. Tačiau jis ir gi EP mandato atsisak ytų tik part ijai dalyvaujant valdančiojoje koal icijo je. „Turiu tok ią pareigą dalyvauti kaip part ijos pirm in inkas“, – praėjusią sa vaitę sakė europarlamentaras.
Jis patvirtino, kad rink imuose kandi dat uos tik daug iamandatėje apygar doje. Ar keis EP mandatą į Seimo na Dabartinio EP kadencija baig iasi 2014 rio, pasak V.Tomaševsk io, prik lausys m., tačiau V.Uspask ichas vietą Briuse nuo rink imų rezultatų. lyje perleistų kitam Darbo partijos at J.V.Paleckis patvirtino nedalyvausian stovui, jei ši partija po Seimo rink imų tis 2012 m. rink imuose į Seimą spalį. pre tenduotų į valdž ios postus. Kad Kit i socialdemokratai Z.Balčyt is bei Asmen ims, per apkaltą pašal int iems iš pareigų, šiuo metu iš viso neleidžia dalyvaus 2012 m. Seimo rink imuose V.Blinkevičiūtė sako galutinio atsaky ma kandidatuoti į Seimą, tačiau Euro daug iamandatėje apygardoje, V.Us mo dar neturintys. „Vyksta diskusijos partijoje ir rinkimų štabe. Aš esu kal pos Žmogaus Teisių Teismas R.Pakso pask ichas patvirtino dar lapkritį. byloje tokį draudimą įvertino kaip ne V.Tomaševsk is sako, kad vest i savo bėjęs, kad neketinu grįžti, nes esame proporcingą. Seime šiuo metu svarsto vadovaujamą Lenkų rink imų akciją į išrinkti į EP, ir turime čia darbų, bet dar
Kovot i dėl vietos parl amente pla nuotų ir R.Paksas, tačiau jam galimybė kandidatuoti atsivertų tik Seimui pri ėmus įstatymo pataisą, kuri leistų Sei mo rink imuose dalyvauti per apkaltą pašalintiems asmenims.
žiūrėsime, kaip partija apsispręs“, – sa kė Z.Balčytis. J.Imbrasas tvirt ino, jog didesnė tik i mybė, kad jis nedalyvaus Seimo rin kimuose, nors galutinio atsakymo tei gė taip pat dar neturintis. Visi keturi Tėvynės sąjungos atstovai EP sakė, jog ketinimų dalyvauti rink i muose į Seimą neturi. „Neturiu, tikrai neturiu, ir tikrai nežinau, kas turėtų at sitikti, kad pradėčiau taip galvoti“, – sa kė V.Landsbergis. Panašiai atsakė ir li kę trys konservatoriai, turintys euro parlamentarų mandatus. L.Donsk is taip pat tvirtino galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose nesvars tantis, nes atsisakyti patikėto manda to, jo žodž iais, būtų neatsak inga. BNS inf.
8
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Lietuvai – tinginės ir lyderės titulai ES užsienio politikoje Lietuva vadinama lydere Rusijos klausi mais ir tingine, kai pagalbos rei kia Afrikai.
Naujame tyrime apie ES šalių vei kimą siekiant bendrų užsienio po litikos tikslų Lietuva vadinama vie na lyderių sprendžiant energetinius ir įšaldytų konfliktų klausimus su Rusija. Tačiau Lietuvai klijuojama tinginės etiketė, kai sprendžiami ES paramos Afrikai klausimai. Neseniai paskelbtame Londo ne įsikūrusio analitinio centro – Europos išorės reikalų tarybos – tyrime vertinama, kaip ES ir at skiroms jos narėms pavyko įgy vendinti bendrosios europinės užsienio politikos tikslus. Lietuva yra tarp lyderėmis pa vadintų šalių santykių su Rusi ja srityje sprendžiant užsitęsusių konfliktų klausimus. Autoriai tei gia, kad ES buvo įsitraukusi į dia logą su Rusija sprendžiant Pad niestrės problemą, tačiau neskyrė dėmesio įšaldytiems konfliktams Gruzijoje ir Kalnų Karabache. „ES šalys pripažino, kad Rusija yra ir problemos, ir šių konfliktų sprendimo dalis, tačiau, be Če kijos, (ESBO pirmininkavusios) Lietuvos ir Lenkijos, tik kelios ša lys stengėsi raginti Rusiją laikytis įsipareigojimų, pavyzdžiui, atsi traukti į prieš 2008 m. karą bu vusias pozicijas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“, – teigiama tyrime. Kaip tinginės šioje srityje įvar dytos Belgija, Italija ir Kipras. Kita santykių su Rusija sritis, kur Lietuva yra tarp pirmaujančių, – energetiniai klausimai. „Nepai sant Maskvos prieštaravimų dėl Trečiojo energetikos paketo, tik kelios šalys ėmėsi reikiamų žings nių savo dujų rinkoms liberalizuoti ir dujų sektoriui išskaidyti. Vis dėl to Europos Komisija prognozuoja, jog tik trečdalis šalių paseks Estija ir Lietuva, kurios jau pareiškė, kad visiškai išskaidys savo dujų ūkio sektorius“, – rašo ekspertai. Teigiama, kad bendradarbiau jant su Rusija energetikos srityje Briuselyje deklaruojamos euro pinės linijos nesilaiko Vokietija, Prancūzija, Italija.
Trečioji sritis, kur Lietuva yra tarp ES užsienio politikos vėliavi ninkių, – dujų tiekimo maršrutų Europai įvairovės didinimas. „Šiuo klausimu Europą į priekį vedė Baltijos ir Vidurio Europos šalys narės: Čekija, Estija, Veng rija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Jos stengėsi atkreipti dėmesį į pri klausomybę nuo Rusijos ir ėmėsi diversifikavimo žingsnių tobulin damos savo energetinę infrast ruktūrą“, – rašoma tyrime. Tin ginėmis šiuo atžvilgiu vadinamos Belgija, Prancūzija, Nyderlandai. Bendros ES pastangos santy kiuose su Rusija vertinamos C raide su pliusu, tai yra patenki namai.
Sritis, kur Lietuva yra tarp ES užsie- nio politikos vėliavininkių, – dujų tiekimo maršrutų Europai įvairovės didinimas. Tačiau tyrime yra ir dvi sritys, kuriose Lietuva vertinama nepa lankiai. Tai ES veiksmai padedant spręsti bado Somalio pusiasaly je problemas ir krizę Sudane. Už tai, kad nedėjo pastangų ar ne skyrė išteklių šioms problemoms spręsti, Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, Lenkija ar Vengrija, buvo pavadinta tingine. Lyderėmis šiame tyrime įvar dytos šalys, kurios konkrečiais klausimais ėmėsi konstruktyvios iniciatyvos ar elgėsi pavyzdingai, pavyzdžiui skyrė didžiulius ištek lius. Būti lyderiu, anot autorių, galima tiesiogiai – įtikinant kitas šalis imtis veiksmų, arba netie siogiai – būti pavyzdžiu. Tinginėmis įvardytos šalys, kurios arba trukdė europinius interesus atitinkančiai politi kai įgyvendinti siekdamos siaurų nacionalinių tikslų arba pagal sa vo galimybes nepakankamai sky rė išteklių ar įdėjo pastangų.
R.Karoblis: „Briuseliui daug naujų galių neperduodame“ Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis nepagrįs tais vadina nuogąstavimus, kad Vokietijos iniciatyva pa rengtą naują sutartį dėl griežtesnės finansinės drausmės pasira šančios šalys praras daug suverenumo. – ES politikai pabrėžė būtinybę griežčiau kontroliuoti finan sus. Tačiau taisyklės dėl defi cito ribojimo ES buvo ir anks čiau. Kas naujojoje sutartyje realiai nauja? – Pirmiausia, sutartis skirta užtik rinti, kad būtų vykdomi anksčiau priimti įsipareigojimai. Euro zonos skolos problema ta, kad įsipareigoji mai buvo, jie buvo geri, bet nemažai ES šalių šių įsipareigojimų nevykdė. Graikijoje stojant į euro zoną buvo falsifikuojami duomenys, kitos ša lys taip pat didino viešąją skolą. Svarbiausias sutarties pasie kimas yra tai, kad visos šalys na rės turės tai įtvirtinti konstitucijo je ar konstituciniuose aktuose, kiek leidžia teisės sistema. Numaty ta galimybė, kad matydama pažei dimą kita šalis narė galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą. Jei sprendi mas nebūtų vykdomas, Teisingumo Teismas galėtų įvesti sankcijas. – Ar yra pagrindo kalbėti, kad nauja sutartis yra didelis žings nis link to, ką būtų galima pa vadinti „fiskaline sąjunga“? – Buvo daug kandidatų į pavadini mus. Vienas iš pavadinimų – „fis kalinio stabilumo sąjunga“, nes pir
miausia tikslas yra stabilumas, o ne sukurti sąjungą. Be sankcijų ir Tei singumo Teismo nuostatų išplėtimo, daugiau jokių kitų valstybių narių suverenių teisių perduoti ES nenu matoma, neperžengiamos dabar tinės sutartys. Sunku šnekėti turinio prasme apie ekonominės sąjungos stipri nimą. Nors pirmasis klausimas yra fiskalinė drausmė ES mastu, bet tai kol kas nereiškia, kad kuriama stip resnė fiskalinė sąjunga. – Tačiau kritikai vien įparei gojimą į nacionalinę teisę per kelti minėtas nuostatas vadina vokiško požiūrio primetimu, kuris tokias teorijas kaip britų ekonomisto Keyneso apie eko nomikos stimuliacijos naudą tarsi paverčia neteisėtomis... – Ne visai sutikčiau. Turinys įtvir tintas dabartinėje sutartyje ir ki tuose teisės aktuose, tik nebuvo sankcijos. Sakykime, nuskendo laivas. Kapi tonui tikrai bus iškelta baudžiamoji byla, jis bus teisiamas ir turbūt įka lintas. Tas pats ir čia – už nevyk dymą kas nors turi atsakyti. Jei šalis nuosekliai vykdys nuostatas, pažei dimo nebus, nebus taikomos ir šios procedūrinės normos. Manau, kad dabar kaip tik užbaigiamas teisėkū ros procesas – teisės normą turi su daryti hipotezė, dispozicija ir san kcija. Šiuo metu sankcijos trūko. Kalbant apie teisės perkėlimą, direktyvas ir iki šiol šalys narės turėjo perkelti į nacionalinę teisės sistemą. Šiuo atveju tik kitas kons titucinis lygis.
Vokiškas požiūris turbūt nuo mūsų požiūrio nesiskiria – atėjo laikas, kai reikia atsakyti už tai, jei nevykdai pri siimtų įsipareigojimų.
BNS, VD inf.
Naujiena yra tai, kad neperkė lus teisės į Teisingumo Teismą kreipdavosi tik Komisija, o da bar tokia teisė suteikiama kitai šaliai – vadinasi, ne tik Briuse liui. Tad galbūt yra kaip tik at virkštinis procesas. O vokiškas požiūris turbūt nuo mūsų po žiūrio nesiskiria – atėjo laikas, kai reikia atsakyti už tai, jei ne vykdai prisiimtų įsipareigojimų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
– Ar nėra pavojaus, kad prii mant svarbiausius ES sprendi mus prie stalo sėdės tik 17 eurą turinčių šalių, o šalys kaip Lie tuva nebus girdimos? – Jei euro zona yra atskiras klubas, pinigų sąjunga, aišku, kad tas klu
bas turi savų problemų ir savų klau simų. Jau dabar yra mechanizmas, kad euro grupės finansų ministrai susitinka prieš ES visų ministrų su sitikimą ir sprendžia specifinius euro zonos klausimus. Kitą dieną per ne formalų ministrų susitikimą rapor tuojama, kas įvyko, ir kiekviena ša lis gali kelti klausimus, jei mano, kad jos interesai pažeidžiami. Euro zonos viršūnių susitikimas pakartotų tą patį, tik aukščiausiu lygmeniu. O dabartinė sutartis kaip tik numato didesnes galimybes da lyvauti ne euro zonos šalims, kurios pasirašė sutartį, – netgi nebeliko reikalavimo joms ir prisiimti įsipa reigojimus iki euro įvedimo dienos. Neįžiūriu, kad mes būsime neiš girsti, ypač klausimais, kurie yra daugiau nei vien pačios euro kaip pinigų sąjungos priemonės klausi mai. Ta nuostata, kurią dabar turi me, yra daugiau negu minimumas, kurio norėjome. Dėl politinių prie žasčių, ypač Lenkijos politinių norų būtinai dalyvauti ir ką nors laimė ti, buvo duota daugiau. Taigi turė sime galimybes dalyvauti proce suose ir toliau, aišku, po pirminės procedūros – ratifikavimo. Lietu vos politikai – Prezidentė, ministras pirmininkas, Seimo Europos reikalų komitetas – yra teigiamai nusiteikę ir, matyt, kad tas procesas vyks. – Kiek Lietuva turi laisvės pri siimti ar ne įsipareigojimus pagal sutartį iki euro įvedimo dienos? – Mūsų pasirinkimas, kurias nuo statas taikyti. Sutartis tokia atvira, kad iki įstojimo į euro zoną dienos jau mūsų reikalas, kokias nuosta tas prisiimti. Dėl fiskalinės drausmės mums nėra prasmės neprisiimti įsiparei gojimų, nes dalis nuostatų jau ga liojo. Jei neprisiimsime nuostatų dėl fiskalinės drausmės turinio, sukel sime daug klausimų rinkoms. Ma tyt, reikėtų priimti nuostatas dėl perkėlimo į konstitucinį lygį. Galbūt nereikėtų prisiimti nuo statų, kurios susijusios su vadi namosiomis partnerystės progra momis. Jos numato naujas normas šalims, kurioms iškelta biudže to perviršio procedūra. Dabartinės taisyklės yra paprastesnės, ir, mū sų manymu, jų užtenka, bent jau ne euro zonos šalims. Taip pat galima svarstyti nepri siimti nuostatų, susijusių su bau domis, įvestomis Teisingumo Teis mo. Ne todėl, kad mes jų bijotume, bet dabar sutartis numato, kad tos baudos būtų mokamos į Europos stabilumo mechanizmą, kuris vei kia tik euro zonos šalyse. Bet kol ratifikuosime, dar turėsi me laiko pažiūrėti, kokios bus ten dencijos, ir tada bus priimtas poli tinis sprendimas. BNS inf.
9
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
ekonomika Benzinas brango nesmarkiai
Pardavimas augo labiausiai
€
„Lukoil“ 95 markės benziną pardavė po 4,73 lito už litrą, arba 1 centu pigiau nei pra ėjusią savaitę. Jos konkurenčių „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse litras šios markės de galų kainavo atitinkamai 4,76 ir 4,77 lito – 2 centais daugiau nei savaite anksčiau. Dy zelinas „Lukoil“ degalinėse per savaitę pigo 3 centais, iki 4,58 lito už litrą, o „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse šių degalų kaina išliko stabili ir siekė atitinkamai 4,61 ir 4,62 lito.
Mažmeninė prekyba Lietuvoje pernai iš laikė didžiausią metinį augimą iš visų 27ių ES šalių. Tam nesukliudė nė gruodį už fiksuotas 1,3 proc. smuktelėjimas. Paly ginti su 2010 m. gruodžiu, pernai maž meninė prekyba Lietuvoje išaugo 13 proc. Į antrą vietą pagal metinį augimą gruodį pakilo Latvija (7,1 proc.), trečia liko Didžio ji Britanija (6,3 proc.). Ketvirta liko Estija – jos metinis augimas siekė 6,1 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,1227 DB svaras sterlingų 1 4,1571 JAV doleris 1 2,6262 Kanados doleris 1 2,6280 Latvijos latas 1 4,9346 Lenkijos zlotas 10 8,2294 Norvegijos krona 10 4,5081 Rusijos rublis 100 8,6795 Šveicarijos frankas 1 2,8648
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,0832 % +0,2339 % +0,2749 % +0,0419 % –0,0101 % –0,2207 % –0,2213 % – +0,0873 %
Vilnius – finansinės gerovės sala
Šią žiemą nuo komunalinių paslaugų kainų šiurpstantys didžiųjų miestų gyven tojai gali nusiraminti, nes gaudami didžiausius atlyginimus ir pensijas jie už šildymą Lietuvoje brangiausiai nemoka.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Geriausia gyventi Elektrėnuose
„Savivaldybių finansinė atskirtis per vienus metus išaugo dar la biau. Ekonomikos atsigavimo ban gą pirmieji pajuto didmiesčių savi valdybių gyventojai, tačiau, jai dar nespėjus nusiristi iki kitų rajonų, ekonomikos augimas vėl pradėjo lėtėti“, – komentuodama lygina muosius savivaldybių analizės re zultatus sakė „Swedbank“ As meninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Šiuo metu pasi žiūrėjus į Lietuvos finansinės si tuacijos žemėlapį matyti, kad at skirose savivaldybėse gyventojų padėtis išties prasta.
Tose savivaldybėse, kuriose šildymas pi giausias, gyventojai uždirba daugiau ir gauna didesnes senatvės pensijas. Brangiausiai už šildymą mokan čiame Vilniaus rajone ne tik didelis nedarbas, bet ir vienas mažiausių šalyje vidutinis darbo užmokestis bei senatvės pensija. Panaši pa dėtis ir Neringos mieste, kur šildy mas taip pat yra vienas brangiau sių, vidutinis darbo užmokestis tesiekia 1,2–1,3 tūkst. litų, o se natvės pensija – 650–674 litus. Milžiniškos šildymo kainos skur dina ir Prienų rajono gyvento jus, kurie vidutiniškai uždirba tiek pat, kiek Vilniaus rajono gyvento
jai, bet senatvės pensijos vos sie kia 700 litų. Paradoksalu, bet tose savival dybėse, kuriose šildymas pigiau sias, gyventojai uždirba daugiau ir gauna didesnes senatvės pensijas. Šiuo metu Elektrėnų savivaldybėje šildymas pigiausias (18,22 cento už 1 kWh), vidutinis darbo užmokes tis siekia tiek pat, kiek gyvenančių Kauno mieste ar Klaipėdos rajone – 1,6–1,7 tūkst. litų. Vidutinės se natvės pensijos Elektrėnuose taip pat vienos didžiausių Lietuvoje – siekia 750–799 litus. Šalia – didesni atlyginimai
Tokias pačias vidutines senatvės pensijas, kokias gauna elektrė niškiai, gauna ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Aly taus miestų bei Pakruojo ir Pasvalio rajono savivaldybių gyventojai. Did žiausios vidutinės senatvės pensijos – 800–850 litų – Lietuvoje moka mos Visagino miesto gyventojams. Kaip sakė O.Bložienė, didžiau sias senatvės pensijas gauna gy ventojai tų savivaldybių, kuriuose yra arba anksčiau buvo įsikūrusios didžiosios pramonės įmonės. Ta čiau esą ši tendencija ateityje kei sis ir pensijos kils gyventojams tų savivaldybių, kuriuose viduti nis darbo užmokestis yra didesnis šiuo metu. Pažvelgus į Lietuvos fi nansinės situacijos žemėlapį ma tyti, kad daugiausia žmonių, ku rie gauna didesnius nei likusioje šalies dalyje atlyginimus, gyvena aplink Kauną – Kazlų Rūdos, Kau no, Jonavos, Kėdainių rajonuose. Po kelių dešimtmečių čia gyve nantys žmonės gaus didesnes se natvės pensijas nei gyvenantys Vilniaus ar Kretingos rajone.
Didžiųjų miestų palyginimas Šilumos Vidutinis Vidutinė tarifas darbo užmokestis senatvės pensija (centais už 1 kWh) (litais per mėnesį)* (litais per mėnesį)
Vilnius Vilniaus rajonas Kaunas Kauno rajonas Klaipėda Klaipėdos rajonas
29,65 36,14 31,47 32,33 27,95 27,95
1700–1840 1300–1439 1570–1699 1440–1569 1700–1840 1570–1699
750–799 710–749 750–799 710–749 750–799 710–749
* 2011 m. trečias ketvirtis, pajamos atskaičius mokesčius Šaltinis: Asmeninių finansų instituto skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento ir Kainų komisijos duomenimis
Skirtumai: nors Lietuva nedidelė, gyventojų finansinė situacija smarkiai skiriasi. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pramonė diktuoja gerovę
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fik suoja tose savivaldybėse, kuriuose gyvena daugiausia aukštos kvali fikacijos darbuotojų ir įsikūrę Lie tuvos verslo gigantai. Įvertinus, kad pernai trečią metų ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų dar bo užmokestis atskaičius mokes čius siekė 1645 litus per mėnesį, daugiau nei šalies vidurkis uždir bo ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajo no, Jonavos rajono ir Elektrėnų sa vivaldybių gyventojai. „Šiuos e miest uos e įsikū rę spec if in iai, visos šal ies ūkiui reikšm ing i obj ektai: jūrų uos tas, atom inė ir Liet uvos elekt rinės, naftos perdirbimo, chemi jos produktų gamyklos“, – sakė O.Blož ienė. Pasak jos, maž iau siai gyventojai užd irba tose sa vivald ybės e, kur iuos e veik ia maž iau įmon ių, o darb o jėga ne tok ia konk urenc inga. Vid ut i nis darbo užmokestis skirtingo se savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 litų.
Perspektyviausia – Žemaitijoje
Skaičiuojama, kad net 1,3 tūkst. litų į rankas nesiekiantis vidutinis darbo užmokestis mokamas Šalči ninkų, Kalvarijos, Zarasų, Panevė žio, Radviliškio ir Kretingos rajonų savivaldybėse. Darbo jėgos konkurencingu mas labai mažėja Rytų Lietuvoje, kur savivaldybių gyventojai sens ta. „Vyriausia visuomenė gyvena Rytų ir Pietų Lietuvoje, jauniau sia – Žemaitijos regione. Kuo vy resni savivaldybės gyventojai, tuo mažiau konkurencinga tos savi valdybės darbo jėga“, – pabrėžė ekspertė O.Bložienė. Todėl galima manyti, kad investicijoms ir nau joms darbo vietoms palankiausia kurtis uostamiestyje arba aplink jį esančiuose rajonuose. Šis regionas išlieka perspektyviausias. Teigiama, kad per metus labiau siai atjaunėjo Neringos savival dybė. Tačiau esą tokią tendenciją labiausiai lėmė tai, kad didmiesčių gyventojai savo gyvenamąją vie tą deklaravo antruosiuose būstuo se ir kai kurie asmenys už tam tikrą mokestį prisiregistravo neringiškių
namuose tam, kad lengviau galėtų kirsti Rusijos (Kaliningrado srities) pasienio postą. Kalbėdama apie regioninę at skirtį O.Bložienė pabrėžė, kad su sidarė užburtas ratas. „Mažas skai čius ūkio subjektų lemia nedidelį vidutinį darbo užmokestį, o tai le mia gyventojų pradelstus mokė jimus, socialinės paramos poreikį – visa tai skatina emigraciją. Kai žmonės emigruoja iš šalies arba migruoja į didmiesčius, regionuo se lieka nekonkurencinga darbo jė ga, tai nepritraukia tiesioginių už sienio investicijų ir nekuria naujų darbo vietų. Šis ratas sukasi labai grėsmingai“, – perspėjo O.Bložienė.
700 litų
siekia vidutinio darbo užmokesčio skirtumas atskirose savivaldybėse.
10
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Įspėjimas lyderėms: varžovės nesnaudžia Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate Kauno „VIČIAistės“ iškovojo 19-ąją pergalę iš eilės, bet įsitikino, kad jau turi pa jėgią konkurentę – Vilniaus „Ki birkšties-Tichės-IKI“ ekipą.
Daugkartinės LMKL čempionės kaunietės tik po atkaklios ir per mainingos kovos palaužė vilnie tes – 68:64. Iki mačo pabaigos li kus truputį daugiau nei minutei, sostinės krepšininkės tebepirma vo 64:63. Antrajame kėlinyje „Kibirkš ties-Tichės-IKI“ komanda bu vo įgijusi rekordinę persvarą – 36:28. „VIČI-Aistėms“ dau giausia rūpesčių kėlė Gintarė Petronytė, rezultatyviai ataka vusi ir sėkmingai kovojusi dėl ka muolio po abiem krepšiais. Kau no ekipa persvėrė rezultatą savo naudai baigiantis trečiajam kėli niui – 54:53.
Mantas Šernius:
Sunkus darbas gy nyboje leido daug lengviau organizuo ti atakas.
Ketvirtasis kėlinys išsiskyrė di dele įtampa – sėkmės svarstyklės buvo pakrypusios ir į „VIČI-Ais čių“, ir į „Kibirkšties-TichėsIKI“ pusę. Galiausiai kauniečių gynėja Courtnay Pilypaitis išve dė į priekį „VIČI-Aistes“ – 65:64, o netrukus dvitaškį su varžovės pražanga pelnė ir dar pergalingą tašką baudos metimu pridėjo Vita Kuktienė – 68:64. Vilnietės per paskutines 13 sek. spėjo sureng ti dvi atakas, bet Santos Dreima nės ir Sakellie Daniels tolimi šū viai tikslo nepasiekė. „Žinojome, kad bus nelengva dvikova, ruošėmės tam ir tikėjo mės įtemptos rungtynių pabai gos. Iš pradžių mūsų žaidėjoms nesisekė pataikyti net nedengia moms, bet vėliau komanda susi kaupė, atrado savyje jėgų, o sun kus darbas gynyboje leido daug lengviau organizuoti atakas. La bai džiaugiuosi tuo, kad ketverias iš penkerių rungtynių, kuriose te
Statistika Kaun o „VIČ I-Aist ės“–Vilniaus „Kib irkšt is-Tic hė-IKI“ 68:64 (19:18, 16:19, 21:18, 12:9). V.Kukt ienė 26 taškai (5 atkovot i kamuol iai), C.Pilypait is 18 (7 atkovot i ir 4 pe rimt i kamuol iai)/G.Petronytė 15 (16 atkovot ų ir 4 per imt i kamuo liai), S.Dan iels 13 (9 atkovot i ka muol iai, 5 rez ultat yv ūs perdav i mai, 7 klaidos), K.Vengrytė 12 (6 at kovoti kamuoliai). Kauno „LKKA-Aistės“–Marijam polės „Sūduva“ 73:61 (19:7, 22:16, 16:24, 16:14). L.Svar ytė ir K.Balčiū naitė po 16, J.Marmienė 13/M.Bula nova 18, L.Kinkevičienė 17, M.Alek saitė 13). Kauno rajono „Sirenos“–Šiaulių „Rūt a“ 84:70 (29:17, 17:12, 19:21, 19:20). R.Žemant ausk aitė-Matl a šaitienė 25, K.Alminaitė 22, E.Tara sevičiūtė 11/L.Panasiuk 28, S.Kuo dienė 11. Klaip ėd os „Lemm ink ain en“– „Utena“ 77:73 (32:16, 16:24, 11:18, 18:15). L.Aglinskaitė ir R.Milieškienė po 14, M.Grigalauskytė 13/J.Budrytė 26, G.Kirstukaitė 14, E.Briedytė 11. „LKKA-Aistės“–„Sirenos“ 66:73 (17:19, 20:18, 14:21, 15:15). L.Svarytė 21, J.Marmienė 14, K.Balčiūnaitė 13/ K.Alminaitė 22, E.Tarasevičiūtė 19, R.Žemantauskaitė-Matlašaitienė 15.
Turnyro lentelė Komanda
1. „VIČI-Aistės“ 2. „Sirenos“ 3. „Lemminkainen“ 4. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 5. „Utena“ 6. „LKKA-Aistės“ 7. „Rūta“ 8. „Sūduva“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
19 18 19 18 19 20 20 19
19 12 11 11 8 6 5 4
0 6 8 7 11 14 15 15
ko kovoti iki paskutinės sekundės, mes laimėjome“, – po varžybų kalbėjo „VIČI-Aisčių“ vyriausia sis treneris Mantas Šernius. „Labai apmaudi nesėkmė. Per paskutinę ataką viskas buvo mū sų rankose, tereikėjo protingai ją užbaigti. Metimas buvo, deja, netaiklus. Vadinasi, kažką atli kome ne taip, kaip reikėjo, todėl pritrūkome sėkmės“, – svarstė „Kibirkšties-Tichės-IKI“ stra tegas Tadas Stankevičius. VD inf.
Atsigavo: pergale prieš uteniškius „Sakalai“ buvo nutraukę penkių iš eilės nesėkmių seriją. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Žalgirio“ sąskaitoje – jau dvylika pergalių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate Kauno „Žalgiris“ vie nintelis dar nepatyrė nesėkmės kartėlio – vakar kauniečiai iš kovojo 12-ąją pergalę. Statistika
Romas Poderys
Klaip ėd os „Nept ūn as“–Kauno „Žalgiris“ 67:90 (20:19, 21:26, 18:20, 8:25). S.Galdikas 18 tašk ų, R.Danys 11, A.Valeika (5 atkovoti kamuoliai) ir L.Mikalauskas (7 atkovoti kamuo liai) po 10/D.Šalenga 27 (7/9 tritaš kių, 6 blokuoti metimai), M.Rakovi čius 13, M.Kuzminskas 10 (6 atkovo ti kamuoliai).
D.Šalengos vakaras
r.poderys@diena.lt
Prienų „Rūdupis“–Vilniaus „Sa kal ai“ 80:70 (19:8, 25:27, 23:23, 13:12). A.Juškev ičius 20, G.Kad žiu lis 15, P.Butkevičius 13/E.Baniulis 16, R.Matulis 15, L.Samėnas 13. Uten os „Juv ent us“–Palangos „Naglis“ 93:81 (26:22, 25:23, 26:18, 16:18). D.Pakaman is ir A.Vasil iaus kas po 18, G.Matul is 12/P.Kleiza 16, M.Reminas 12, V.Pečiukas 11. „Nept ūn as“–Pasvalio „Pien o žvaigždės“ 77:79 (16:16, 16:22, 20:22, 25:19). M.Mažeika ir E.Dainys po 12, A.Bruninis 10/T.Hughesas 19, A.Kie ža 14, L.Noblesas 12. „Naglis“–„Rūdupis“ 92:94 (18:12, 25:27, 19:26, 30:29). D.Johnsonas 19, M.Reminas 17, P.Kleiza 16/A.Juške vičius 24, S.Buterlev ičius 18, A.La buckas 12. „Sakalai“–„Juventus“ 85:70 (28:23, 15:20, 24:15, 18:12). L.Samėnas 26, E.Baniulis 15, R.Matulis 11/K.Petru konis 14, Ž.Urbonas 13, G.Maceina 7.
Turnyro lentelė Komanda
Jėga: „VIČI-Aistėms“ daugiausia rūpesčių kėlė G.Petronytė (deši-
nėje).
Tomo Raginos nuotr.
1. „Lietuvos rytas“ 2. „Rūdupis“ 3. „Žalgiris“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Juventus“ 8. „Neptūnas“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Naglis“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 16 12 16 14 15 16 13 13 16 15 15
13 13 12 10 8 8 6 5 4 4 3 2
2 3 0 6 6 7 10 8 9 12 12 13
Žalgiriečiai Klaipėdoje 90:67 nu galėjo vietos „Neptūną“, kuriam tai buvo ketvirtasis pralaimėji mas iš eilės. Dvikovą sėkmingiau pradėjo klai pėdiečiai – 3-iąją minutę jie pir mavo 8:0. Po dviejų minučių prie kyje jau buvo „Žalgiris“ – 9:8. Dvi atakas rezultatyviai užbaigė Paulius Jankūnas, po vieną – Robertas Jav tokas ir Vytenis Lipkevičius. Po dviejų Dainiaus Šalengos tri taškių antrajame kėlinyje – 30:27, bet „Neptūnas“ išlygino žaidimą – 35:35, 39:39. Trečiojo kėlinio pradžioje D.Ša lengos pastangomis „Žalgiris“ šovė į priekį – 52:41. Klaipėdiečių no rai sustabdyti žalgirietį – perniek: netrukus Dainius pataikė savo penktąjį tritaškį – 57:45. Vis dėlto „Neptūnas“ pasinaudojo kauniečių klaidomis ir priartėjo – 59:63. Uostamiesčio komandą palau žė D.Šalenga, įpusėjus ketvirta jam kėliniui pataikęs du tritaškius ir dvitaškį – 79:62. Ekipos žaidė nestipriausių su dėčių: „Žalgirio“ treneriai nere gistravo Sonny Weemso, koman dai negalėjo padėti sirguliuojantis Marko Popovičius, „Neptūnui“ – čiurnos traumą besigydantis Ma rius Runkauskas. Pavėluotas šturmas
Prieš mačą su „Žalgiriu“ uosta miesčio krepšininkai savo areno je apmaudžiai 77:79 nusileido ligų išretintam ir vos aštuonis žaidėjus į Klaipėdą atsiuntusiam Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubui. Ketvirtajame kėlinyje likus žais ti 32 sek., „Neptūno“ vidurio puo lėjas Laurynas Mikalauskas bu vo sušvelninęs skirtumą iki 72:73, bet po to klaipėdiečiai tik pražan
gomis stabdė „Pieno žvaigždžių“ legionierių Trevoną Hughesą, o jis šešiais baudų metimais nelei do aikštės šeimininkams išlyginti ir persverti rezultato savo naudai. Vienas „Neptūno“ snaiperių Mantas Ruikis iš 5 tritaškių nepa taikė nė vieno. „Per didžiąją pertrauką drabuži nėje pasakiau žaidėjams, kad taip žaisti negalima. Mano žodžiai juos pasiekė tik ketvirtajame kėlinyje, kai jie keliais eidami pradėjo kovo ti dėl kiekvieno kamuolio, bet buvo per vėlu“, – pasibaigus rungtynėms kalbėjo Klaipėdos komandos vy riausiasis treneris Paulius Juodis. Sėkmingas „Rūdupio“ dublis
Dar du mačus laimėjo Prienų „Rū dupis“ – svečiuose vos 94:92 įvei kė „Naglį“, o Vilniuje 80:70 – „Sakalus“. „Kaipgi po tokių rungtynių neti kėti sėkme?“ – po susitikimo su pa langiškiais retoriškai klausė prieniš kių vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Iki dvikovos su „Nagliu“ pabaigos likus 16 sek., „Rūdupis“ pirmavo tik 89:88, bet netrukus baudas pataikė Gintaras Kadžiulis – 91:88. „Naglio“ gynėjas Mindaugas Reminas atsakė tuo pačiu – 90:91, tačiau G.Kadžiulis įkalė dvitaškį – 93:90. M.Remino baudų metimai vėl buvo tikslūs – 92:93. Dar 3 sekundės. „Naglio“ gelbė tojas M.Reminas prasižengė stab dydamas Artūrą Milaknį, ir pasta rasis baudos metimu padėjo tašką.
7
tritaškius per rungtynes su „Neptūnu“ pataikė žalgirietis D.Šalenga.
11
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
sportas Nugalėjo autsaiderį
Vilniečiai šventė pergalę
„Baltica“ – vis dar antra
Į 3-iąją vietą VTB Vieningosios krepšinio lygos B grupėje pa kilo Vilniaus „Lietuvos rytas“ (6 pergalės, 5 pralaimėjimai), 101:62 sutriuškinęs 8-ojoje pozicijoje esantį Krasnojars ko „Jenisej“ (3, 7). Nugalėto jams Jonas Valančiūnas pel nė 21 tašką ir atkovojo 9 ka muolius.
Vilniaus miesto futbolo drau gijos (VMFD) „Žalgiris“ kont rolinėse rungtynėse 4:1 įvei kė „Gulbene“ komandą iš Lat vijos. Vilniečių gretose pasi žymėjo Algis Jankauskas (5 min.), Pavelas Komolovas (23 min.) ir Calumas Elliotas (31 min.), vieną įvartį įsimušė pa tys latviai.
Dvidešimt pirmąją pergalę 31ose Jaunimo ledo ritulio B ly gos (MHL B) rungtynėse iško vojo 2-ąją vietą Vakarų divizio ne užimantis Vilniaus „Balti ca“ (63 tšk.) klubas, 6:4 įvei kęs autsaiderę Rygos „Pri zma“ (29 tšk.) ekipą. „Baltica“ nuo lyderio „Zelenograd“ atsi lieka 7 taškais.
P.Motiejūnas: „Pirmasis įspūdis – šiurpus“ Venesueloje, kur vyks olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras, viešėjusį Lie tuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdo mąjį direktorių Paulių Motiejūną pribloš kė pagrindinės Karakaso sporto salės būklė.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Pirmasis įspūdis – šiurpus“, – sakė P.Motiejūnas, apžiūrėjęs nuo 1971-ųjų veikiančią „Polidero de Caracas“ areną. – Kokių įspūdžių parsivežėte iš Karakaso? – paklausėme P.Mo tiejūno. – Viešbutis – tvarkingas, tačiau sporto salė – baisi. Vos prieš ke lias dienas iš jos išsikraustė žmo nės, kurie gyveno po potvynio, todėl arenoje – nešvaru, nemalonūs kva pai. Į dušus, tualetus baugu užeiti. Dabar „Polidero de Caracas“ pri žiūrintys Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) atsto vai sakė, kad bus atliktas remontas – iki turnyro viskas turi būti su tvarkyta. – Ar apžiūrėjote viešbutį, ku riam e gyvens mūs ų krepš i ninkai? – Jis nėra kuo nors ypatingas. Lo vos – normalios, dušai yra, mais tas – normalus. Ketina suremon tuoti liftus.
Sporto sa lė – baisi. Vos prieš kelias die nas iš jos išsikraus tė žmonės, kurie gy veno po potvynio, todėl are noje – ne švaru, ne malonūs kvapai.
– Kaip vyko burtų traukimo ce remonija? – Labai išsiskyrė ugningos vietos politikų kalbos. Nors mes jų ne supratome, išraiškingi gestai ir vei do mimika liudijo, kad jie kalbėjo svarbius dalykus. Venesuela rimtai nusiteikusi surengti turnyrą aukš čiausiu lygiu. Koks yra jų suprati mas apie aukščiausią lygį, įsitikin sime liepos mėnesį. – Ar jautėtės saugiai šioje šalyje? – Kai atvykome į Karakasą, mū sų niekas nepasitiko. Patys susi stabdėme automobilį ir važiavome į viešbutį. Jame mums iškart nurodė niekur tolėliau neišeiti ir nerizikuoti gyvybe, nebent tik pasivaikščioti kur nors šalia. Nors Karakasas – eilinis miestas: gatvės pilnos žmonių, gyve nimas verda. Kai į areną važiavome kartu su FIBA atstovais, viskas bu vo kitaip: apsauga, jokių transporto grūsčių. Manau, krepšininkams bus sunku, nes jie daugiau nieko nematys – tik viešbutį ir sporto salę. – Kokios sąlygos bus Hjustone, kur planuojama surengti rink tinei aklimatizacijos stovyklą?
Komandiruotė: P.Motiejūnas iš Venesuelos ir JAV parsivežė dvejopų įspūdžių. Tomo Raginos nuotr.
– Viešbučiai ir sporto arenos – idealios. Apžiūrėjome kelias NBA ir universitetų bazes. Kadangi drau giškos rungtynės NBA salėse neren giamos, mes rinksimės kurio nors universiteto areną – tą, kuri tuo metu bus laisva. NBA klubai galėtų
pavydėti universitetams sporto sa lių. Naujai įrengtoje Hjustono uni versiteto bazėje yra šešios aikštelės ir visa kita, ko reikia. – Ar jau parengtas mūsų ko mandos treniruočių stovyklų
ir kontrolinių rungtynių tvar karaštis? – Juodrašt in is var iant as yra, o konkreč iai visk ą sud ėl ios im e saus io 6-ąją sus it ik ę su rinkt i nės vyriausiuoju treneriu Kęstu čiu Kemzūra.
Merginos žaidė finale, vaikinai buvo treti Lietuvos šešiolikmečių merginų teniso rinktinė iškovojo kelialapį į neoficialų Europos komandų čem pionato finalo turnyrą.
Sėkmė: A.Balžeko treniruojama Lietuvos merginų teniso rinktinė įvei
kė atrankos barjerą.
tenniseurope.org nuotr.
Breste (Prancūzija) surengtose Eu ropos teniso asociacijos „Winter Cups by Head“ turnyro kvalifika cinėse aštuonių ekipų varžybose trenerio Arūno Balžeko vadovau jamos lietuvės pirmiausia 2:1 nu galėjo belges, o pusfinalyje 2:1 – prancūzes. Per pusfinalį su Prancūzijos eki pa Akvilė Paražinskaitė 1:6, 0:6 pralaimėjo Oceanei Donin, Justi na Mikulskytė 4:6, 6:3, 7:5 nuga lėjo Estellę Cascino, o dvejetų ma če A.Paražinskaitė ir J.Mikulskytė
6:4, 6:2 įveikė O.Dodin ir MarieAmbroisine Faure. Vakar finale lietuvaičių varžove buvo Rumunijos ekipa, pusfin aly je 2:0 privertusi pasiduoti Italijos komandą. Mačą 2:0 laimėjo rumunės. A.Paražinskaitė 4:6, 2:6 pripažino Andrea Gradinaru Fometescu pra našumą, o J.Mikulskytė 2:6, 3:6 nusileido Ioanai Loredanai Rosca. Iškovoti kelialapio į finalinį pir menybių etapą nepavyko Lietuvos šešiolikmečių vaikinų rinktinei. Šiaulių teniso mokyklos trenerio Šarūno Kulnio vadovaujami lietu viai Šolė mieste (Prancūzija) vy kusiame aštuonių ekipų atrankos turnyro pusfinalyje 1:2 pralaimė
jo į finalą iškopusiai Rusijos ko mandai. Almantas Oželis 2:6, 4:6 turėjo pripažinti Danilo Medvedevo pra našumą, Mantas Bugailiškis 3:6, 2:6 pralaimėjo Karenui Chačano vui, o A.Oželio ir M.Bugailiškio duetas 6:3, 6:4 nugalėjo Aleksand rą Čepelevą ir D.Medvedevą. Vakar mačą dėl trečiosios vietos lietuviai žaidė su Vengrijos bend raamžiais, kurie pusfinalyje nesu gebėjo rimčiau pasipriešinti Pran cūzijos komandai – 0:3. Lietuviai nugalėjo vengrus 2:0. A.Oželis 6:2, 6:4 įveikė Richardą Farką, o M.Bugailiškis 6:4, 6:1 – Andre Biro. VD inf.
12
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
pasaulis Tragedija ore
Antausis Europai
Europa palauks
Australijoje sudužus sraigtas parniui žuvo du garsūs kino kū rėjai. 52 metų Andrew Wightas ir 60 metų Mike’as deGruy pas- taruoju metu statė dokumen tinę juostą su Jamesu Came ronu ir „National Geographic“. A.Wightas ir M.deGruy statė pil nametražę dokumentinę juostą apie Papua ir Naująją Gvinėją.
Australijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Seno jo žemyno sukelta finansų kri zė gali atsisukti prieš jį patį ir pastūmėti Europą į „ankstyvą kapą“. Kevinas Ruddas per spėjo, kad Europa gali būti at ribota nuo debatų dėl Kinijos ir kitų Azijos šalių didėjančios ekonominės ir politinės įtakos.
Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai pabrėžė, kad neturi ga limybių šalčių apimtai Vakarų Europai patiekti papildomai dujų. Rusijos premjeras Vladi miras Putinas akcentavo, kad būtina patenkinti Europos po reikius, bet bendrovė pirmiau sia turi užtikrinti dujų tiekimą speigo kaustomoje Rusijoje.
Rusų ir kinų rezoliucija neįtikino Pekinas ir Maskva vėl blokavo Jung tinių Tautų (JT) re zoliuciją dėl Sirijos. Vakarų diplomatai įtūžo ir pasmerkė veto, bet rusai ir ki nai atrėžė, kad rezo liucija – neišbaigta.
Nuomonės išsiskyrė
Sirijos spektaklis tęsiasi ir veikiau siai tęsis, nebent bus imtasi viena šališkų veiksmų. Rusijos ir Kinijos atstovai naująją rezoliuciją įverti no kaip vienos pozicijos stūmimą, o Vakarai atrėžė, kad kinai ir rusai elgėsi ciniškai. JAV atstovė JT Susan Rice pa reiškė, kad „Rusija bei Kinija ir to liau nepalaužiamai nori išduoti Si rijos liaudį ir saugoti bailų tironą Basharą al Assadą“. Taip pat bu vo nepatenkinti Europos atstovai ir JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Jis pareiškė, kad ne sugebėjimas susitarti dėl rezoliu cijos pakerta JT. Kinijos ir Rusijos antruoju veto piktinosi ir kai kurių Arabų šalių at stovai. „Norėčiau išreikšti mūsų di delį apgailestavimą ir nusivylimą“, – teigė Maroko, šiuo metu atsto vaujančio Arabų lygai, ambasado rius JT Mohammedas Loulichki.
Pozicija: Rusija ir Kinija dar sykį vetavo JT rezoliuciją dėl Sirijos, todėl Saugumo taryba išsiskirstė nieko nenutarusi.
Sirijos opozicija apskritai pa reiškė, kad Rusija ir Kinija suteikė teisę B.al Assadui žudyti, o Jorda nijos musulmonų brolijos atstovai paragino musulmonus boikotuoti rusų ir kinų prekes. „Dvigubas veto“
Naujoji rezoliucija dėl Sirijos, paly ginti su spalį pateikta pirmąja, bu vo gerokai sušvelninta. Buvo išb rauktos kai kurios nuostatos dėl ginklų embargo, sankcijų skelbi mo ir režimo kaitos. Tačiau Rusija šeštadienį pareika lavo naujų pakeitimų tekste. Vienas svarbiausių rusų reikalavimų, ku rį kai kurie Europos diplomatai net pavadino cinišku, buvo tai, kad Siri
jos pajėgų išvedimas iš miestų būtų susietas su opozicijos grupių išpuo lių nutraukimu. Rusijos ambasado rius prie JT Vitalijus Čiurkinas deta lizavo, kad dabar siūloma rezoliucija siunčia „nesubalansuotą signalą ko vojančioms šalims Sirijoje“. Be to, jis pridūrė, kad Vakarų siū lomos sąlygos prieštarauja bandy mui spręsti krizę diplomatinėmis priemonėmis. „Saugumo Tarybos sprendi mas turi būti tik toks dar ir todėl, kad kai kurie įtakingi tarptautinės bendrijos nariai, tarp jų ir sėdintys prie šio stalo, nuo pat Sirijos kri zės pradžios bandė pakirsti politi nio sureguliavimo galimybę, ragin dami pakeisti režimą, pjudydami
Aistras kursto ir raketos Europoje NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dislokavimas Eu ropoje toliau kelia įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Miuncheno saugumo konferen cijoje Rusijos ir NATO pareigū nai vėl nerado bendros kalbos dėl PRG. Aljanso generalinis sekreto rius Andersas Fogh’as Rasmusse nas tvirtino, kad pirmuosius PRG elementus tikimasi dislokuoti iki NATO viršūnių susitikimo gegužę Čikagoje, Rusija atšovė, kad Al jansas vėl ignoruoja Maskvą. Rus ijos dipl om at ijos vad o vas Sergejus Lavrovas pareiškė,
kad niekaip negali pasiekti, jog su NATO būtų suderinta vie na sąvoka – „reikšmingos ko vinės pajėgos“. Šių pajėgų, pa sak S.Lavrovo, Aljansas žadėjo nedislokuoti naujųjų NATO na rių teritorijose. „Karinė infrastruktūra link mū sų artėja sparčiai, nepaisant įsi pareigojimo po Sovietų Sąjungos griūties, kad NATO infrastruktūra nebus dislokuojama naujųjų Al janso narių teritorijose. Todėl ma no klausimas apie PRG elementų dislokavimą yra toks: tai priklauso šio įsipareigojimo sričiai ar ne?“ – klausė S.Lavrovas.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas žodžių į vatą nevyniojo. Jis pareiškė, kad Maskva duos at saką. Socialiniame tinkle „Twitter“ D.Rogozinas pacitavo NATO gene ralinio sekretoriaus A.F.Rasmusse no žodžius: „Mes toliau plėtosime PRG sistemą, nes jaučiame didžiulę atsakomybę už gyventojų gynimą nuo raketų grėsmės.“ Tada D.Ragozinas pridūrė: „Ką gi, mes taip pat jaučiame atsako mybę už savo gyventojų gynimą nuo jūsų raketų grėsmės ir su kursime patikimą oro ir kosmo so gynybą.“ AFP, AP, BNS inf.
opozicionierius prieš valdžią, ne sibodėdami provokuoti ir rem ti ginkluotos kovos metodus“, – kalbėjo Rusijos atstovas. Taip pat V.Čiurkinas pabrėžė, kad Rusijai nuogąstavimų kelia tai, jog JT rezoliucija gali būti dingstis prieš Siriją imtis karinės jėgos. „Rezoliucijos pabaiga tokia, kad niekas joje nesankcionuoja veiks mų naudojimo pagal JT įstatų 42 dalį. 42-oji dalis, kaip jūs ži note, kalba apie galimybę nau doti ginkluotą jėgą“, – tvirtino V.Čiurkinas. Kinijos atstovas JT Li Baodon gas patvirtino, kad Rusijos pozicija Pekinui yra priimtina. „Balsavimo stūmimas, kai šalys vis dar rimtai nesutaria šiuo klausimu, nepadės išlaikyti vienybės ir Saugumo Tary bos autoriteto ar išspręsti šio klau simo“, – sakė Kinijos atstovas. Skirtingos pozicijos
Iš viso už arabų ir Europos šalių pa rengtą rezoliucijos projektą, kuriuo būtų paremtas Arabų lygos planas krizei Sirijoje užbaigti, balsavo 13 Saugumo Tarybos narių.
AFP nuotr.
Antrajai rezoliucijai pritarė spa lį susilaikiusios Pietų Afrikos Res publika ir Indija. Pakistanas taip pat pasisakė už. O Irano užsienio reikalų minis terijos vadovas Ali Akbaras Salehi pareiškė, kad užsienio interven cija į Siriją regione sukels didelę krizę.
Vakarų šalys nuo pat krizės Sirijoje pra džios žlugdo politi nio sprendimo gali mybę.
„Esu įsitikinęs, kad bet kurie kariniai veiksmai prieš Siriją su sprogdins visą regioną, – įspėjo Irano diplomatijos vadovas. – Ka rinė intervencija neišspręs jokių problemų, ypač todėl, kad situaci ja Sirijoje skiriasi nuo Libijos, šios šalies vaidmens esmė – kova su Iz raeliu.“ BNS, BBC, AFP, „Reuters“ inf.
Keliaus derėtis į Siriją Rusijos užsien io reikalų min istras Sergejus Lavrovas antrad ienį vyks ta į Sir iją derėt is su B.al Assadu. Pa sak Rus ijos ats tovų, bus kalbama apie demokrat ines reformas. S.Lav
rovą, kur is į Damaską vyksta prez i dento Dmitr ijaus Medvedevo pave dimu, per šį viz itą lydės Rusijos už sien io žvalg ybos tarnybos direkto rius Michailas Fradkovas.
13
pirmadienis, vasario 6, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900165
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www. ppv.lt. 908900
Paslaugos Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904495
Įvairūs Kita Parengtas teritorijos prie Rinktinės g. 38B ir 38D Šnipiškių sen. (kad. Nr. 0101/0032:335 ir 0101/0032:688) detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2011 m. lapkričio 9 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
042010. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, sujungti sklypus, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Infrasta“. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Devyni architektai“, Kareivių g.19-176, LT-09133 Vilnius, tel. 8 698 81 941. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti UAB „Devyni architektai“ patalpose, Kareivių g. 19-176, nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. kovo 8 d. Informaciją teikia projekto vadovas tel. 8 650 25 838. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus miesto Šnipiškių seniūnijoje, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, nuo š.m. vasario 21 d. iki kovo 8 d. Viešas susirinkimas vyks ten pat 2012 m. kovo 8 d. 15 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami planavimo rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos. 909326
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
skelbimai
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
14
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 18.50 val. KIEK? 6 litai.
KUR? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. KADA? Iki vasario 28 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9. KADA? Vasario 18 d. 16 val. KIEK? 33 litai, vaikams – 15 litų.
kova už gyvenimą
Paroda „Étaixas piešia Tati“
Amžinieji klausimai
Vokiečių kino dienų programoje – jaudinanti drama „Skyriaus piratai“ (2010 m.). Ligoninėje susikerta penkių paauglių gyvenimo keliai. Keturi serga vėžiu, penktasis laukia diagnozės. Penki „Skyriaus piratai“ kartu juokiasi sunkiai ligai į veidą. Drauge jie užkariauja gyvenimą.
Festivalio „Žiemos ekranai“ proga Prancūzų institute eksponuojama Pierre’o Étaixo piešiniai Jacques’o Tati filmų tema. 1954 m. statant J.Tati filmą „Mano dėdė“, tuomet dar niekam nežinomas P.Étaixas prisijungė prie dailininkų komandos ir pripiešė begalę piešinių: juokingų žmogystų, dekoracijų eskizų, smagių triukų interpretacijų.
Ar žinote, kas nutinka, kai nebeužtenka vienos galvos ir mama jums nuperka dar vieną, atsarginę? O kas nutinka sniego seniams kai jie nusprendžia laukti vasaros? Ar žinote, kodėl neverta bijoti skiepų ir liūdėti gavus dvejetą iš fizinio lavinimo? Atsakymų ieškokite spektaklyje „Ne arklio Dominyko istorijos“.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Vasario 7 d. 19 val. KIEK? 30–40 litų.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 /3. KADA? Vasario 7 d. 20 val. KIEK? 6 litai.
Iš kur atsiranda Kelionė po neapykanta artimui Vakarų pasaulį Pagal amerikiečių dramaturgo Eugene’o O’Neillo pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ režisieriaus Artūro Areimos pastatytas spektaklis „Prakeiktieji“ pasakoja apie karą šeimoje. Kas turi atsitikti, kad šeimos nariai vienas kitam taptų priešais?
Dokumentinis filmas „Vakarai“ iš Vokiečių kino dienų programos pasakoja apie žemyną naktį, apie nykstančią ir sykiu išsivysčiusią kultūrą – apie Vakarus, kurie save laiko civilizacijos viršūne ir kartu pragmatiškai keroja kaip paslaugų visuomenė.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Iki kovo 5 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Vasario 25 d. 18 val. KIEK? Nepaskelbta.
Kadišas medinėms sinagogoms
Bardai tarp žvaigždžių
Šiandien 18 val. atidaroma tęstinė paroda „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“. Pasaulyje yra likusios tik kelios medinės sinagogos, kurių didžioji dalis – Lietuvoje. Parodoje užfiksuota tai, kas liko iš žydų maldos namų.
Koncertų ciklą „Bardai tarp žvaigždžių“ pradės vienas žymiausių bardų maestro Andrius Kulikauskas. A.Kulikauskas, ilgą kelią ėjęs su maestro Vytautu Kernagiu, lietuviškojoje dainuojamosios poezijos srityje paliko labai ryškų pėdsaką.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (3). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (4). „Karaliaus sugrįžimas“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LTV 21.30 val.
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.20 8.50 9.50
„Didysis filmukų šou“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Ogis ir tarakonai“ (k). Pričiupom! (N-7). „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Veiksmo komedija „Super Džonis“ (D.Britanija, Prancūzija, 2003 m.) (N-7) (k). 11.35 Komedija „Policijos akademija“ (JAV, 1984 m.). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Mykolas“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (7) (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 14.40 val.
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Mano mažasis ponis“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Nuotykių f. „Audros karys“ (JAV, 2006 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“.
TV3 18.35 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 Šeštadienio rytas (k). 9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 12.00, 18.25, 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30, 16.30, 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Humoro s. „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 0.40 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas.
BTV 20.25 val.
9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Čingischanas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Boni ir Klaidas“. 21.00, 0.05 Reporteris. Orai. 1.00 Dok. f. „Čingischanas“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Astana“. 13.30 Sportas LT. Lotynų Amerikos šokių profesionalų Europos čempionatas. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CKSA–Gdynės „Asseco Prokom“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Sport1 21.00 val.
15
pirmADIENIS, vasario 6, 2012
menas ir pramogos
Tolerancija – vertybė, kurią reikia auginti 2011-ųjų Tole rancijos žmo gumi paskelbta poetė, drama turgė, aktorė Daiva Čepaus kaitė įsitikinu si, kad žmonės būdami skir tingi nieko neatima vieni iš kitų, bet prie šingai – gauna.
Sena tradicija Metų tolerancijos žmogaus nomina cija yra kasmetė, pirmasis 2001 m. Tolerancijos žmogaus apdovano jimą 2002 m. gavo Tomas Šernas. Vėliau Metų tolerancijos žmogaus titulas atiteko profesorei Irenai Vei saitei, žurnal ist ui Alg imant ui Če kuol iui, rež is ier iui Saul iui Berž i niui, pranciškonų vienuol iui, kun i gui Arūnui Peškaičiui, psicholog ui Robert ui Pov ilaič iui, atl ikėjai Jur gai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, fi losofui Andriui Navickui. Tarp Metų tolerancijos žmogaus titu lo nominantų buvo daugelis visuo menėje žinomų žmon ių, akt yv iai reišk iančių savo vertybinę ir pil ie tinę poziciją: rašytoja a. a. Jurga Iva nauskaitė, žurnalistai Romas Saka dolskis ir Aras Lukšas, dvasininkai Julius Sasnauskas ir Vaclovas Aliu lis, mokytoja Snieguolė Matonienė, smuik in inkas Mart ynas Švėgžda von Bekeris, teisininkas Dainius Ža limas, politikos apžvalgininkas ir ko mentatorius Kęstutis Girnius. Tęsinys: garbingą apdovanojimą dramaturgei atnešė pjesė „Duobė“, pagal kurią Kauno kameriniame teatre sukur
tas spektaklis „Diena ir naktis“.
Mantas Lapinskas m.lapinskas@diena.lt
Už moralinę drąsą
Skulptoriaus Edmundo Frėjaus su kurtu atminimo medaliu ir diplo mu žinoma kūrėja buvo apdova nota šeštadienį Vytauto Didžiojo universitete. D.Čepauskaitė ta po jau vienuoliktu viešosios įstai gos „Sugiharos fondas – diploma tai už gyvybę“ iniciatyva renkamu Metų tolerancijos žmogumi. Šiemet fondo valdyba, atsižvelg dama į pateiktus paklausimus vi suomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijo mis Lietuvoje, rinkosi iš trijų kan didatūrų. Į nominaciją taip pat pre tendavo buvęs Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto narys ekspertas Dai nius Pūras ir verslininkas bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis di rektorius Vytautas Meištas. D.Čepauskaitė Tolerancijos žmo gaus titulą pelnė už „pilietinę ir moralinę drąsą, gebėjimą meno kal ba spręsti praeities ir šiandienos vi
suomenės dilemas. Už skausmingos praeities aktualizavimą, padarant ją ne kažkieno, o mūsų pačių“. Ši no minacija atspindėjo D.Čepauskaitės pjesę „Duobė“ – kūrinyje kalbama apie holokausto istoriją. Abejingumas – ne tolerancija
„Kai manęs klausia, kodėl šian dien rašiau pjesę apie holokaustą ir ar tai vis dar aktualu, mano at sakymas – labai aiškus: kaip tai ga li būti neaktualu, kai yra tiek daug noro sunaikinti kitą ir kitokį? To lerancija prasideda tada, kai su pranti, kad kitokia nuomonė ne verčia išduoti savojo suvokimo, o tik padeda jį praplėsti naujais min ties posūkiais ir galimybe pamaty ti kitaip“, – apie „Duobės“ aktua lumą kalbėjo autorė. Pasak D.Čepkauskaitės, mūsų kasdienybėje dažnai skamba frazė „aš tolerantiškas savo kaimynui, nes man jis nerūpi“ – tai toleran cijos painiojimas su abejingumu. Dėkodama už įvertinimą, me dikės išsilavinimą turinti poetė ir dramaturgė linkėjo, kad tolerancijos
Tomo Raginos nuotr.
būtų visur – valstybinėse instituci jose ar atsakingų asmenų lūpose. Universali vertybė
„Man šis apdovanojimas – ypatin gas, nes visi iki šiol mano apdova nojimai buvo iš profesinės srities. Jis – tai žmogiškosios vertybės, kurios yra aukščiau už kūrybą“, – neslėpdama jaudulio sakė kūrėja.
mentarus po bet kurio poleminio straipsnio. Kur susiduria dvi tiesos, dažnai tos tolerancijos nerasime nė su žiburiu. Grasiname naikinti vieni kitus, svaidomės keiksmais vien dėl to, kad kitas mano kitaip, nes jo tie sa kitokia. Vien dėl to, kad jis netei sus, jis neturi teisės būti?“ – sam protavo D.Čepauskaitė. Įvertinti ir nominantai
Tolerancija prasideda tada, kai supranti, kad kitokia nuomonė ne verčia išduoti savojo suvokimo, o tik pade da jį praplėsti naujais minties posūkiais. „Nepasakysiu nieko naujo apie to leranciją – suvokiame ją kaip supra timą, kad kitas turi teisę būti kitoks. Tai – vertybė, kurią reikia puoselė ti ir auginti, bet kaip visa tai atrodo iš tiesų, mes matome atsivertę ko
Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos ir an tisemitizmo, kitaminčių, kitatikių ir kitataučių persekiojimą, pasisa kiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeni niame Lietuvos gyvenime. „Tai išskirtinis renginys ir savo turiniu, ir savo misija. Labai sun ku ir rizikinga išsakyti toleranciją toje vietoje, kur didžioji daugu ma visuomenės tikisi iš tavęs, kad susitapatinsi su kokia nors grupe, klanu. Šis renginys – drąsos pa šlovinimas“, – apdovanojimo ce remonijoje kalbėjo kultūros mi
Dosjė D.Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Liet uvos teatro sąjungos narė. Išleido tris poez ijos knygas: „Be vardž iai“ (1992 m.), „Suvalg iau vie ną spang uolę“ (1998 m.) ir „Nerei kia tikr iausiai būtina“ (2004 m.). 2005 m. rašytoja tapo 41-ojo „Poe zijos pavasario“ laureate; geriausia 2004 m. poez ijos knyga buvo pri paž intas rašytojos eilėraščių rin kinys „Nereik ia tikr iausiai būtina“.
nistras Arūnas Gelūnas. Kitiems dviem nominantams įteikti dip lomai. V.Meištas pelnė nominan to diplomą „Už drąsą ir pastangas grąžinti mums tai, kas yra mūsų is torijos savastis. Už tai, kad atmin ties įamžinimas yra svarbiau nei komercinė nauda“. D.Pūrui diplomas įteiktas „Už il gametes pastangas humanizuojant mūsų visuomenės santykius, aiškų mūsų jos trūkumų įvardijimą tam, kad juos žinodami galėtume keis tis, o tolerancija būtų ne tik tuščias žodis, bet aktyvi moralinė pozicija, ginant kitokį.“
Knygų lentyna Josteinas Gaarderis „Kortų pa slaptis“ (iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė), 343 p. Josteinas Gaarderis – garsiosios knygos apie filosofijos istoriją „Sofijos pasaulis“ auto rius. „Kortų paslaptyje“ sutinkame berniuką Hansą Tomą, kuris galėtų būti jaunesnysis Sofijos brolis. „Kortų paslaptis“ – tai pasakojimas apie tris keliones. Pirmoji kelionė – iš Norvegi jos į Graikiją. Dvylikametis Hansas Tomas ir jo tėtis, filosofas mėgėjas, iškeliauja ieškoti mamos, kuri juos paliko prieš aštuonetą me
tų ir išvyko nežinoma kryptimi ieškoti savęs. Atsitiktinai sužinoję, kad mama gyvena Atė nuose, tėvas ir sūnus leidžiasi į kelionę. Ke lias veda per Šveicariją. Ten kalnų kaimely je gyvenantis kepėjas padovanoja berniukui mažutėlę knygutę, o joje esanti istorija pra deda antrąją kelionę. Ten surašytas pasa kojimas apie kortų žaidimą ir paslaptingąjį džokerį pasirodo esąs keistai susijęs su pa čiu Hansu Tomu, jo tėvu ir kitais jo gyveni mo veikėjais. Kelionė veda berniuką į pa slaptingą salą ir keičia jo gyvenimą. Trečioji Hanso Tomo kelionė – į filosofiją. Tėvas atveria jam filosofijos pasaulį, į kurį sūnus įžengia, nejučia keldamas amžinuo sius klausimus: kas mes esame, iš kur atsi radome, ar yra Dievas? Tai fantazijos kupina knyga su daugybe fi losofinių klausimų, nejučia padaranti skaity toją ir protingesnį, ir geresnį. O perskaitę tik riausiai daugelis supras, kad jie gyvenime yra sutikę bent po vieną džokerį ir kad jiems labai
pasisekė... Nes pati įdomiausia yra ketvirto ji kelionė – ta, į kurią leidžiasi skaitytojas. Jis keliauja ne tik per Norvegiją, Šveicariją ar Graikiją, ne tik į negyvenamą salą ar atran da filosofijos paslaptis. Jis keliauja į savo pa ties vidų, kur galbūt pavyks atrasti atsakymą į amžinąjį klausimą – kas esu aš?
Jeannette Walls „Neprijaukinti arkliai“ (iš anglų kal bos vertė Kristina Gudelytė), 328 p. Naujoji Jeannette Walls knyga – autobiog rafinis romanas. Autorė pasakoja apie sa
vo močiutę Liliją, kuri, pasitelkusi mote rišką drąsą ir sumanumą, padėjo visai šeimai įveikti audras, sausras, potvynius, asmeni nes tragedijas ir Didžiąją depresiją. Lilija visad buvo kupina beatodairiš ko ryžto įgyvendinti tai, ką sumaniusi: vos šešerių ji jau padėdavo tėvui tramdyti lau kinius arklius; sulaukusi penkiolikos išėjo iš namų ir penkis šimtus mylių keliavo per Naująją Meksiką į tolimą provincijos mies telį mokyti vaikų, turėdama tik revolverį užantyje ir kumelę. Vėliau ji išmoko vairuo ti automobilį, valdyti lėktuvą, gyveno Ari zonos rančoje, „kurioje dirbo visas šimtas pakvaišusių kaubojų“. Lilija visą gyvenimą kariavo su įvairiomis visuomenės ydomis – kovojo už moterų, in dėnų teises, už visus, netelpančius į visuo menės stereotipų rėmus. Ji užaugino du vai kus, kurių vienas – autorės motina, įamžinta romane „Stiklo pilis“ (Vaga, 2011 m.). VD inf.
Orai
Savaitės pradžia bus šalta, bet nebeturėtų spausti toks speigas kaip praėjusio savaitgalio naktimis. Šiandien padidės debesuotumas, vietomis truputį pasnigs. Temperatūra bus 12–17 laipsniai šalčio. Antradienį žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra naktį bus 15–20, vietomis iki 24, dieną 7–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, vasario 6 d.
–16
–16
Telšiai
–16
Šiauliai
–15
Klaipėda
Panevėžys
–16
Utena
–15
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.00 17.06 9.06 15.43 6.47
37-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 329 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –10 Brazilija +29 Briuselis –3 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +32 Kopenhaga –5
Londonas +4 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –12 Niujorkas +10 Oslas –2 Paryžius –3 Pekinas +1
orai vilniuje Šiandien
–14
–14
Praha –12 Ryga –19 Roma +6 Sidnėjus +24 Talinas –14 Tel Avivas +20 Tokijas +10 Varšuva –15
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–14
Alytus
3–6 m/s
Speigas žudikas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–18
–14
–16
–18
3
antradienį
–12
–9
–11
–18
4
–15
–11
–16
–22
3
Lenk ij oj e speig as iš vis o nus in e šė jau 45 gyv yb es. 18 žmon ių mirt i nai suš alo vien savaitgal į. Vidut in iš kai per dieną šalyje suš ąla po kelet ą žmon ių. Šalč ių aukom is tamp a be nam iai, stikl iuko mėgėjai ir pag yve nę vien iš i žmonės. Speig ui „šienaut i“ žmones padeda ir žmon ių neapdai
rumas bei lengvabūd išk umas. Nuo vas ar io prad žios Lenk ij oj e smalkė mis aps inuod ijo iš viso 130 žmon ių, 6 iš jų mirė. Beje, 260 žmon ių šešt a dien į par yč iais išgelb ėta iš kelto, ku ris per smark ią pūg ą rėž ės i į uol as prie Ital ijos krant ų.
2
9
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (vasario 6 d.) 1946 m. gimė kalbininkė, vertėja profesorė Regina Koženiauskienė.
1961 m. gimė pianistas ir pedagogas Petras Geniušas. 1962 m. gimė Axl Rose, grupės „Guns’n’Roses“ muzikantas.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
1
3
4
5
6
7
Alkis, Darata, Dautartas, Paulius, Titas, Živilė
horoskopai
trečiadienį
1911 m. gimė 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. 1912 m. gimė Eva Braun. Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio žmona. 1918 m. mirė austrų tapytojas Gustavas Klimtas. 1932 m. gimė prancūzų kino režisierius François Truffaut. 1944 m. gimė legendinis lietuvių futbolininkas ir treneris Benjaminas Zelkevičius. 1945 m. gimė Jamaikos regio legenda Bob Marley.
Vardai
8
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Atrodys, kad artimieji tolsta nuo jūsų, kad vis dažniau išsiskiria jūsų nuomonės, o tai smarkiai liūdins. Susikivirčijęs pratrūksite emocijomis. Jautis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Tai nėra teisingas pasirinkimas: geriau atvirai pasidalyti savo nuoskaudomis su brangiais žmonėms. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su kolegomis, viršininkais, lengvai apginsite savo poziciją. Jūsų protas bus labai aštrus, tad lengvai įveiksite net pačias sudėtingiausias užduotis. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors absurdiška idėja. Galite patirti psichologinį spaudimą, tad svarbu būti labai atidžiam ir kantriam. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo ir gebėjimo sklandžiai susitvarkyti su duotomis užduotimis. Iškilus problemų aplinkiniai jums bus atlaidesni ir palaikys jus. Mergelė (08 24–09 23). Susipažinsite su uždaru žmogumi ir tai apsunkins bendravimą. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos šio žmogaus elgesiui, bet nebijokite atkreipti jo dėmesį į iškilusius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti pagundų atitrūkti nuo darbų, kas nors gali tyčia ar netyčia jus suklaidinti. Tai emociškai sunkus laikas, kai tikėtini karšti ginčai. Skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, būsite suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Tinkamas laikas svajoti, fantazuoti. Net dirbdamas pasitelkite vaizduotę – šiandien ji gali labai padėti. Vakare pasimėgaukite įdomaus žmogaus draugija arba paskaitykite knygą. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais, įtakingais žmonėmis gali gimti naujų idėjų. Vandenis (01 21–02 19). Būkite atsargus, nes gali tekti rinktis, leisti laiką draugiškoje kompanijoje ar ginčuose ginti savo vertybes. Norėsite plaukti prieš srovę. Žuvys (02 20–03 20). Asmeninės problemos gali sukliudyti jūsų karjeros tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugus, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atkaklesnis.