lietuva
5p. Politikai KT išvadoje dėl pensijų mažinimo puolė ieškoti sau naudingų dalykų.
pasaulis
sportas
9p.
J.Šmidtaitė – keramikė, jungusi skirtingas kultūras ir kūrėjų kartas.
11p.
Futbolo sunkmetis Kaune: A lygoje nebus nė vienos miesto komandos. Vilnius turės dvi.
Išrinktąjį prezidentą S.Niinistö suomiai vadina puikiu ekonomistu ir patyrusiu politiku.
22p.
Antradienis vasario 7, 2012 Nr. 31 (19590) Kaunodiena.lt 2 Lt
„Girstutis“ lankytojus bando grūdinti šalčiu
R.Benetis grįžo į darbą Praėjus šiek tiek daugiau nei pu santro mėnesio po patirtų daugy bės sužalojimų, garsus Kauno kli nikų kardiochirurgas Rimantas Benetis jau vėl dirba. Vieną opera ciją jis atliko dar anksčiau, – prieš dvi savaites.
„Ligonis buvo labai sunkus, tai reikė jo kolegoms padėti“, – dar pats gy dydamasis jau gydė kitus širdies chi rurgas, pas kurį veržiasi ligoniai ne tik iš Lietuvos. R.Benečio kūne buvo 36 žaizdos, ištverta ne viena operacija, bet reikia stotis ir eiti. „Nevalia būti išlepusiam“, – toks R.Benečio credo, ko gero, padėjęs pasiekti kardiochi rurgijos aukštumų. Pabuvęs kolegų pacientu Širdies, krūtinės ir krauja gyslių chirurgijos klinikos vadovas daug ką atrado iš naujo. 12p.
Dienos citata „Šis laimėjimas mane pa skatino dar ryžtingiau siekti savo tikslo ir tapti mediku“, – sako gabiausių Lietuvos dvyliktokų konkurse nugalėjęs kaunietis Artūras Jacinavičius. Procesas: kol vienoje „Girstučio“ dalyje vyksta griovimo darbai, kitoje kauniečiai renkasi į renginius.
„Girstučio“ žiūrovai skundžiasi: salėje – labai šalta. Komplekso direktorius tikina, kad taip yra dėl to, jog už salės sienos – nešildomos patalpos. Ten dabar vyksta griovimo darbai.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Ne vienas skaitytojas „Kauno die nai“ skundėsi, kad „Girstučio“ rū mai stingdo teatro ir muzikos mė gėjus šaltyje. „Sudėtinga išsėdėti dvi valandas tokioje vėsoje“, – neslėpė kaunietis Kęstutis Karčiauskas. Kul
Artūro Morozovo, Tomo Raginos nuotr.
tūros ir sporto centro „Girstutis“ di rektorius Mindaugas Skvarnavičius neneigė, kad salės pakankamai pri šildyti nepavyksta. „Viena siena yra itin įšalusi, nes už jos, sportui numa tytoje rūmų dalyje, vyksta patalpų re konstrukcija ir ten nėra jokio šildymo, tvyro minusinė tempera tūra“, – aiškino jis.
24p.
2
Į Kauną atskrido „Rammstein“
3p.
2
Antradienis, vasario 7, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3
65
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,98
Tėvų susirinkimas tapo politikių agitacijos tribūna Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Seimo rinkimai vyks tik rudenį, bet politikų agitacinis šou Kaune jau prasidėjo. „Ąžuolo“ katalikiš kos vidurinės mokyklos tėvų su sirinkimo nekviestomis viešnio mis tapo dvi socialdemokratė: Bi rutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė.
tokie susitikimai su „Ąžuolo“ ka talikiškos mokyklos mokinių arti maisiais vyko. „Buvome su Birute Vėsaite su sitikime su moksleivių tėvais. Ar buvo žadėta vaikams suteikti ne mokamą maitinimą – paklauskite jos. Aš negirdėjau, kad buvo žadė tas nemokamas maitinimas, nes atvažiavau į pačią susitikimo pa baigą“, – teisinosi O.Leiputė.
Netikėtas vizitas
„Gerbiami tėveliai, baigiasi pirma sis pusmetis. Kviečiame jus į tėvų susirinkimus: pagalba mokiniui ir mokymosi motyvacija. Mokinių pažangos, pasiekimų ir lankomu mo analizė“, – tokiu skelbimu Ši lainiuose esanti „Ąžuolo“ kata likiška vidurinė mokykla vasario pirmosiomis dienomis tėvus pa kvietė į susirinkimus. „Kauno dienai“ pasipiktinę mažamečių artimieji pasakojo, kad atėję į tėvų susirinkimus jie kalbėjo ne apie savo vaikų pro blemas, bet buvo priversti klausy ti Socialdemokratų partijos rinki mų pažadų. „Vidury tėvų susirinkimo į ka binetą įsiveržė Seimo narė Biru tė Vėsaitė ir Kauno miesto tary bos narė Orinta Leiputė. Esu labai pasipiktinęs. Mano anūkė mokosi trečioje klasėje, atėjau išklausyti, kaip jai sekasi, o vietoj to patekau į kažkokį politinį renginį“, – teigė į redakciją paskambinęs ir „Ąžuo lo“ moksleivės senelis. Pasak jo, politikės agitavo bal suoti už socialdemokratus ir ža dėjo, kad, jų partijai laimėjus, vi soms mokykloms bus suteiktas nemokamas maitinimas. Vyras teigė suprantantis, kad tokie pažadai – toli nuo realybės, o po tėvų susirinkimo priedanga vykdoma agitacija, trečiokės se nelio įsitikinimu, tikrai vyksta ne be mokyklos direktoriaus žinios.
Liudvikas Lukošius:
Būsimų kandi datų į Seimą ne kviečiu ir nežadu kviesti, bet aš pri valau juos įleisti. „Ąžuolo“ katalikiškos viduri nės mokyklos direktorius Liudvi kas Lukošius patvirtino, kad žino apie per tėvų susirinkimą organi zuotą susitikimą su Seimo nare. Susitikimas įvyko jam leidus. Direktorius neįleisti negali
„Nėra tokio įstatymo, kuris draus tų mokykloje lankytis Seimo na riams. Būsimų kandidatų į Seimą nekviečiu ir nežadu kviesti, bet aš
privalau juos įleisti. Buvo vienas incidentas per Rugsėjo 1-ąją. Ta da mandagiai atsakiau politikams, kad mokykla nepageidautų jų kal bų per mokinių šventę – Rugsė jo 1-ąją juk nepolitikuojama. Bet buvo visiems paskelbta, kad neį leidžiu valdžios. Nuskambėjau per visą žiniasklaidą. Žinote, rinkimai artėja. Taip, čia lankėsi Seimo na rė B.Vėsaitė. Apie susirinkimus ji sužinojo būtent tą dieną, kai buvo patvirtinti jų grafikai, tačiau atsi klausė manęs ir greitai atvyko“, – teisinosi L.Lukošius. Seimo narė B.Vėsaitė taip pat patvirtino, kad lankėsi tėvų su sirinkimuose ir ten buvo kalbama apie nemokamą maitinimą pra dinukams. Pasak jos, Seimo narių viena iš darbo dalių yra susitiki mai su gyventojais. Ji neslėpė, kad lankymosi tiks las – ir rinkimų programos forma vimas. „Mano klausimas tėveliams bu vo, kaip jie žiūri į nemokamą pra dinukų maitinimą ir ar jis pasitei sino – didžioji dauguma tėvelių tam pritarė. Kol yra tokia eko nomikos situacija Lietuvoje, tik rai siūlysime visuotinį nemokamą pradinukų maitinimą savo rinki mų programoje, kurią ruošia me“, – sakė socialdemokratė.
Priemonės: socialdemokratės O.Leiputė (nuotr. kairėje) ir B.Vėsaitė
naudoja visus agitacijos metodus.
Tomo Raginos, Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Su mėlynėmis, bet laimingas Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
35 metų barmenas Vytautas Bin kis šventė pergalę. 17 metų prie baro dirbantis kaunietis bokso ringe išsilaikė ant kojų prieš tris jo taip ir nenokautavusius spor tininkus.
Mėlynės ant veido, pečių, rankų, tačiau besišypsantis ir laimingas.
Taip po šešių raundų kovos atro dė Kauno barmenas V.Binkis. Va kar jį užgriuvo šimtai skambučių ir sveikinimų. V. Binkis sėkmingai išsilaikė ant kojų ir atrėmė trijų skirtin gų kovotojų atakas per visus še šis raundus, trukusius po tris mi nutes. Po kiekvieno raundo sportinin kai, kaip įprasta bokse, ilsėjosi po minutę. Per pirmuosius du raun
Šaunuolis: barmenas V.Binkis (kairėje) bokso ringe atsilaikė prieš
tris skirtingus varžovus.
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
32
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Šimtadienis „Saulės“ gimnazijoje
„Girstutis“ la bando grūdi Dar viena priežastis – lė 1 šų taupymas. „Galėtume įjungti intensyvesnį šildymą, bet
tada būtų neįmanoma dirbti ne nuostolingai. Turime išsilaiky ti patys. Per šildymo sezoną tenka išleisti apie 80 tūkst. litų. Šiuos pi nigus šilumos tiekėjui atidavinėja me visus metus“, – tvirtino jis. Direktoriaus teigimu, artistai nesiskundžia, kad tenka vaidinti vėsioje salėje. „Priešingai, čia ver žiasi daugelis trupių, jos nestokoja žiūrovų, statinys pritaikytas pro fesionaliam teatrui“, – tvirtino di rektorius. Per metus „Girstutyje“ suren giama apie 180 renginių. Projektavo uzbekai
Fakto nepaneigė
Kauno socialdemokratų lyde rė Orinta Leiputė patvirtino, kad
Anglies monoksidas (CO)
Tomo Raginos nuotr.
dus jį nokautavęs varžovas būtų uždirbęs 300 litų. Po to stojęs ko von kitas sportininkas galėjo už dirbti 200 litų. V.Binkiui atsilaikius ir trečia jame bei ketvirtajame raunde, į ringą pakilęs trečias pilnas jėgų sportininkas, nokautavęs barme ną, galėjo laimėti 100 litų. „Kelis stiprius smūgius pra leidau, akyse buvo ir žiburiu kų, – neslapukavo V.Binkis, ku ris vis dėlto per šią kovą nepatyrė net nokdauno. – Sunkiausia bu vo kovoti su pirmuoju – labiau siai patyrusiu sportininku Dau mantu Barinovu.“ Ar po mėnesio ar dviejų jis vėl mes iššūkį? „Baikite, man 35 metai. Aš se nas barmenas, – juokėsi V.Bin kis ir neslėpė, kad prieš šią kovą apie tai daug diskutavo su žmo na. – Po kovos ji priėjo prie rin go ir griežtai pasakė, kad tai būtų paskutinis kartas.“
Pasak M.Skvarnavičiaus, pagal to lesnius kultūrinės rūmų dalies re konstrukcijos planus šiemet nu matyta apšiltinti pastato sienas. „Šiuos rūmus projektavo Taš kento (Uzbekijos sostinė – red. past.) architektai, tad jie, kaip pie tiečiai, numatė plonas, nešiltas sienas. Niekam tai nekliuvo, nes tada apie šilumos ekonomiją niekas negalvojo“, – pasakojo M.Skvar navičius. Per metus „Girstutis“ iš renginių uždirba apie 600 tūkst. litų, o savi valdybė paremia skirdama apie 90 tūkst. litų. Panašiai „Girstutis“ iš leidžia rūmų eksploatacijai, atlikėjų honorarams, 15 darbuotojų atlygi nimams. „Girtučio“ personalo at lyginimo vidurkis, pasak M.Skvar navičiaus, – apie 2 tūkst. litų. Griauna baseiną
Toje komplekso dalyje, kur ateity je bus sporto ir pramogų zona, šiuo metu šaltis nutraukė daugelį dar bų. „Ten dabar vyksta vien senojo
Griovimas: kol kas „Girstučio“ sport
baseino griovimo darbai“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos sky riaus vedėjas Vygimantas Abrama vičius. Rekonstrukcijos rangovės, įmo nės „Kamesta“, statybos vadovas Darius Meškuotis aiškino, kad ba seino dugnas yra gilinamas, todėl dabar daužomas senasis betoninis pagrindas. „Griovimo darbų sparta mažes nė dėl to, kad vidun per vartus ne gali įvažiuoti didesnė ir galingesnė technika. Bet baseiną išgriausi me per vasarį ir nuo bendro darbų grafiko neatsiliksime“, – tvirtino D.Meškuotis. Pabaigti rūmų re konstrukciją planuojama lapkritį.
Planai: pasak statybos vadovo D.Meškuočio, artimiausiu metu bus
įrengiami apšvietimo, ventiliacijos priežiūrai skirti tilteliai.
3
Antradienis, vasario 7, 2012
Miestas Šimtadienis „Saulės“ gimnazijoje
Tomo Raginos nuotr.
ankytojus inti šalčiu Trenksmas: vokiečių rokeriai „Žalgirio“ areną užtvindė specialiaisiais efektais, ritmu ir energija. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Rammstein“: su ugnimi ir triukšmu Pirmadienio vakarą į Kauno „Žal girio“ areną įžengė vokiečių kul tinė grupė „Rammstein“. Meta lo grandai savo gerbėjams atve žė naują geriausių dainų albumą „Made In Germany 1995–2011“ ir nepamirštamą šou su naujomis dekoracijomis ir pirotechnikos triukais.
to ir pramogų zonoje tik griaunama ir laukiama atšilimo.
Artūro Morozovo nuotr.
50 m ilgio ir 8 takų baseine vie name jo gale gylis bus 205 cm, ki tame – 235 cm. Tai bus moder niausias Baltijos šalyse plaukimo kompleksas. „Šilta žiemos pradžia leido pa ruošti gruntą asfaltuoti ir trin kelėms kloti prie rūmų“, – sakė D.Meškuotis. Atšilus orams bus galima pradėti sportinio baseino betonavimo darbus, jo salės vidaus ir išorės apdailą. Pramogų zonoje jau išbetonuotas sportininkų ap šilimo baseinas, sūkurinės vonios, pramoginis baseinas, kuriame bus įrengtos čiuožyklos. Šioje zono je taip pat bus pirtys su šalto van dens baseinėliu.
skirti 12 mln. litų, bet nenumatytas konkretus pabaigos terminas. Nuo 2009 m. projektas finansuojamas iš Valstybės investicijų programos ir vykdomas etapais.
Pabaigtuvių data nežinoma
Artistai nesiskundžia, kad tenka vaidinti vė sioje salėje.
„Girstučio“ sporto ir pramogų zo nos rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. litų. Savivaldybė yra pa sirašiusi sutartį dėl 5 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos. Dar 4 mln. litų bus panaudoti iš Valsty bės investicijų programos lėšų. Pagal pirminį planą visi darbai turėjo būti baigti dar pernai va sarą, tačiau rangovai „Sienojus“ ir „Kamesta“ darbavosi vangiai, kol savivaldybė nepradėjo grasinti nu traukti sutartį. Praėjusių metų pa baigoje pasirašyta atnaujinta su tartis su nauju darbo grafiku. Daug ilgiau rekonstrukcijos dar bų pabaigos reikės laukti pasta to kultūros dalyje. Jai planuojama
Mindaugas Skvarnavičius:
„Jau suremontuota žiūrovų salė, scena ir vestibiulis, rekonstruota kavinė, įrengtas balkonas, sutvar kytos rūmų prieigos, restauruota estakada. Iš viso jau atlikta darbų už 1,1 mln. litų“, – sakė M.Skvar navičius. „Ateityje reikės panaudoti ap leistas 1000 kv. m patalpas ir įreng ti ten 18 vietų viešbutį, kaip numa tyta projekte, taip pat konferencijų salę, įrengti liftus neįgaliesiems“, – apie planus kalbėjo direktorius.
Tarp atvykusiųjų pasiklausyti gar siųjų vokiečių buvo galima paste bėti ir politikų, ir sportininkų, ir pramogų pasaulio atstovų. „Ar „Rammstein“ yra mėgsta miausia jūsų grupė?“ – „Kauno dienos“ žurnalistė paklausė Nata lijos Bunkės. Jai nespėjus atsaky ti, įsiterpė jos vyras Danielius Bun kus: „Aš esu šios grupės gerbėjas.“ „Taip, tai vyras atsitempė mane į koncertą, žadėjo, kad bus daug ugnies“, – patvirtino į prabangius kailinius įsisukusi N.Bunkė. Į „Žalgirio“ areną pasiklausy ti grupės „Rammstein“ atvyko ir verslininkai Visvaldas ir Irena Matijošaičiai. „Man labai patin ka, kad per „Rammstein“ kon certą galima išgirsti net motocik lo gausmą“, – simpatijų vokiečių
muzikantams neslėpė V.Matijo šaitis. I.Matijošaitienė patikino, kad „Rammstein“ – viena mėgs tamiausių jos grupių. „Ar girdėjote, kad grupė orga nizatorių paprašė parūpinti pu santros tonos dyzelino? Kaip manote, ar arena atlaikys tokį iš bandymą?“ – paklausėme V.Ma tijošaičio. „Ši arena gali atlaikyti viską“, – užtikrintu balsu atsakė jis. Į kon certą atėjo ir buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis su duk ra. „Mėgstu pašokti, tad šįvakar tikiuosi gerai pašėlti“, – geros nuotaikos nestokojo politikas. Į Kauną muzikos pasaulio žvaigž dės atskrido privačiu lėktu vu. Tarptautiniame oro uoste žvaigždžių jau laukė du praban gūs „Mercedes“ automobiliai. Įsėdus muzikantams, automobi liai šovė miesto link. Mašinos su „Rammstein“ grupės nariais lėkė nepaisydamos Kelių eismo taisyk lių, sankryžas kirto ir degant rau donam šviesoforo signalui. Grupės komanda miestą pasie kė išvakarėse. Daugiau kaip 100 aptarnaujančio personalo narių
iš Vokietijos į Lietuvą atkeliavo šešiais autobusais, juos atlydėjo 24 sunkvežimiai su scenos, garso, šviesos ir pirotechnikos įranga. Po trumpo poilsio viename Kauno viešbučių, gerokai prieš koncertą muzikantai atvyko į are ną, kur rinkosi minia šio muzikos stiliaus gerbėjų. „Atvykome iš Vilniaus. Buvo me jų koncerte, kai pernai pavasa rį „Rammstein“ lankėsi Lietuvoje, bet norime pamatyti juos Kauno arenoje. „Rammstein“ negali bū ti per daug“, – pasakojo 38-erių Mindaugas Jurėnas. Šios „Rammstein“ gastrolės laikomos didžiausiomis per visą grupės karjerą. „Žalgirio“ arenoje skambės vi sos geriausios „Rammstein“ dai nos, sukurtos per grupės isto riją. Industrinio metalo grandų pasirodymą svečių teisėmis pra dės švedų gotikinio metalo grupė „Deathstars“. Prieš 12 metų Stok holme susikūrusi grupė buvo iš rinkta keliauti su „Rammstein“ per visą turą „Made In Germany 1995–2011“ po Europą.
Gerbėjai: į koncertą rinkosi tie, kuriems vokiečių grupė kaitina kraują.
KD inf.
Artūro Morozovo nuotr.
4
antradienis, vasario 7, 2012
miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Dėl leidimų į mugę – grumtynės kaip turguje Norintieji prekiauti tradicinėje Kazi miero mugėje nemiega naktimis. Vidur naktį į eilę leidimams gauti užsirašiusie ji vakar rytą šturmavo kabinetą, kuriame registruojama. Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Bandė įvesti savą tvarką
Prie kabineto, kuriame pradėti re gistruoti Kazimiero mugės preky bininkai ir išduodami leidimai, vos prasidėjus darbo dienai kilo spūs tis. Duris užrėmęs augalotas vyras rankose laikė kelis lapus su žmonių pavardėmis.
Telefonu juk sunko ka paaiškinti, kur tiksliai yra tam tik ros prekybos vietos. Be to, reikia sudaryti dvišalę sutartį. „Prižiūriu, kad į vidų įeitų tik pagal sąrašą. Aš 42-as. Kai įeisiu, sąrašą perduosiu toliau eilėje užsi rašiusiesiems“, – nerašytas taisyk les aiškino vyras. Tvarką prižiūrintysis neslėpė, kad jis į Žemės ūkio rūmus atė
jo išvakarėse. Esą tuomet sąra šas ir buvo pradėtas sudaryti. Jis taip pat užsirašė ir iškeliavo na mo ilsėtis. Atėjęs ryte rado gero kai papildytą sąrašą ir stojo pri žiūrėti tvarką. „Atvažiavau pirmą valandą nak ties. Čia nieko nebuvo, šviesą už sidegėme ir laukiame iki dabar“, – tik pradėjusios kalbėti moters pasakojimą nutraukė aplinkinių riksmai: „Sąrašas tam ir suda rytas, kad nereikėtų gyvoje eilė je stovėti!“ Norintieji prekiauti Kazimiero mugėje pradėti registruoti tik nuo 9 val. ryto. Apie 10 val. pagal są rašą į kabinetą buvo įleista vos 30 žmonių. Atėjusieji likus pusvalan džiui iki registracijos pradžios atsi dūrė ties 150-uoju numeriu. Pirmesniems labiau pasiseks?
„Tik neraš yk ite pavard ės, nes paskui dar leidimo negausiu, bet tvarkos čia niekada nebuvo. Atė jau 8.30 val. ir į sąrašą esu įrašyta 170-oji“, – tyliai kalbėjo Birutė Ž. Moteris tikino, kad visi plūsta pirm ąj ą reg istrac ijos dien ą, nes
Veržėsi: prie kabineto, kur registruojami mugės prekybininkai, minia rinkosi dar gerokai prieš oficialų dar
bo laiką.
nori gauti kuo geresnę prekybos vietą. Kazimiero mugę organizuojanti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga skelbia, kad galima registruotis te lefonu, o sumokėti už leidimą per tris dienas. Kitaip registracija bus anuliuojama. „Kai pas kamb in au tel efon u praėjusią savaitę, paaiškino, kad telefonu registruoja tik iš toliau atvykstančiuosius, o kauniečiai ir
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
rajono gyventojai turi ateiti“, – pasakojo Laura J. Tartis akis į akį – geriau
Mugės organizatorius Vidas Juods nukis pabrėžė susitaręs su Žemės ūkio rūmais, kad atvykusiuosius išvakarėse įleistų į vidų ir žmo nėms netektų lauke šalti. Dėl są rašo sudarymo jokios atsakomy bės organizatoriai neprisiėmė, nes tai – pačių žmonių iniciatyva.
„Mes daug galvojome, kaip čia palengvinti registraciją. Telefonu juk sunkoka paaiškinti, kur tiksliai yra tam tikros prekybos vietos. Be to, reikia sudaryti dvišalę sutartį“, – dėstė organizatorius. Susirinkusieji piktinosi, kad Kau ne – tarsi akmens amžius, esą kituo se miestuose registruojama interne tu ir nekyla jokių nesusipratimų. Tradicinė Kazimiero mugė Kau ne vyks kovo 9–11 d.
Sporto klubams – kuklesnė miesto parama grupė sporto rėmimo programai siūlo skirti iki 5 mln. litų. Ši suma būtų skirta reprezentacinėms įvairių sporto šakų komandoms bei daliai Sporto halę ir didžiausią šalies stadioną valdančios įstaigos „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“ išlaikymo išlaidų padengti.
Andrius Kupčinskas:
Esame atviri ir norime kartu su jumis rasti sprendimus. Siekiame, kad vyktų atviras dialogas. Kauno miesto taryba šių metų biudžetą tvirtins vasario 23 d. vyksiančiame posėdyje.
Jolanta Rimkutė Kauną reprezentuojančių sporto komandų vadovus į susitikimą pakvietęs miesto meras Andrius Kupčinskas buvo atviras – šiemet planuojamas maždaug 100 mln. litų mažesnis miesto biudžetas, todėl savivaldybės parama klubams bus kuklesnė.
„Norime jus atvirai informuoti apie esamą situaciją. Mums svarbi jūsų nuomonė, tad sieksime kartu su jumis ieškoti konsensuso. Pinigų yra tiek, kiek yra, ir jų tikrai nepadauginsime. Visuotinė taupymo politika vyksta visoje šalyje“, – per susitikimą
su sporto klubų atstovais kalbėjo A.Kupčinskas. Išgyvenimo biudžetas
Seimo priimtame 2012 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Kauno miesto savivaldybei numatyta gerokai mažesnė dotacija iš valstybės biudžeto nei pernai. Be to, šįmet mažėja savivaldybių pajamų, iš jų – ir didžiausią biudžeto dalį sudarančių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio, prognozė. „Finansų ministerija savivaldybėms nebeleidžia tvirtinti deficitinio biudžeto. Anksčiau dar galėdavome kažkokias skolas užlopyti
iš skolintų lėšų, o dabar jas galėsime naudoti tik Europos Sąjungos vykdomiems projektams. 2011 m. Kauno biudžetas siekė 832 mln. litų. Šiemet planuojamas maždaug 100 mln. litų mažesnis biudžetas, kurį galime drąsiai vadinti tik išgyvenimo biudžetu“, – tvirtino A.Kupčinskas. „Dabartinė Lietuvos ekonominė padėtis yra blogesnė, nei buvo 2008– 2009 m. Mums dar sunkiau yra todėl, kad nebegalime tvirtinti deficitinio biudžeto“, – teigė Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius. Atsižvelgs į argumentus
Pastarąjį mėnesį įtemptai dirbusi 2012 m. miesto biudžeto darbo
Kauno miesto taryba šių metų biudžetą tvirtins vasario 23 d. vyksiančiame posėdyje. Planuojama patvirtinti ir naujai steigiamos Sporto rėmimo tarybos sudėtį. Būtent šios tarybos nariai spręs, kokiomis proporcijomis paskirstyti sporto rėmimo programos lėšas. „Neslepiame ir sakome, kokia situacija yra iš tiesų. Esame atviri ir norime kartu su jumis rasti sprendimus. Siekiame, kad vyktų atviras dialogas. Aišku, aš turiu savo įsivaizdavimą, kaip galėtų būti paskirstytos sporto rėmimo programos lėšos, bet man norėtųsi, kad tai jūs diskutuotumėte tarpusavyje. Taip jūs padėtumėte ir Sporto rėmimo tarybai, kuriai būtų kur
kas lengviau apsispręsti“, - sporto klubų vadovus diskutuoti paragino miesto meras. „Sporto rėmimo taryba jus kviesis į posėdžius ir atsižvelgs į pateiktus argumentus“, - pridūrė S. Buškevičius. „Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mums reikia subalansuoti labai daug dalykų ir žiūrėti į biudžeto visumą. O trūksta ir mokykloms, ir kultūrai, ir viešajam miesto transportui. Visoms sritims finansavimas šiais metais mažėja apie 20-30 proc.“, – tvirtino Kauno miesto meras. Tikslas – išgyventi
Tiek miesto vadovai, tiek Kauną reprezentuojančių klubų atstovai sutiko, kad vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro gyvavimą, kuriame savo varžybas galėtų rengti dauguma miesto reprezentacinių komandų. „Kaip žinia, visi didesni renginiai iš halės emigravo į Žalgirio areną ir sporto centras pats nebegali išsilaikyti. Jų pajamos pastaraisiais metais siekdavo beveik 2 mln. litų. Jų prašymas viršija 1 mln. litų, tačiau, esant tokiai situacijai, biudžeto darbo grupė siūlo perpus kuklesnę paramą“, – teigė A.Kupčinskas. Vicemeras S.Buškevičius klubų vadovus paragino pasidalyti savo mintimis ir idėjomis, kaip būtų galima užtikrinti didesnį sporto halės užimtumą. Užs. 909847
5
antradienis, vasario 7, 2012
lietuva
KT išvadą skaito skirtingai Sunkmečiu pensijas mažinti galima, tačiau tai daryti galima tik laikinai ir vė liau būtina nustatyti kompensavimo me chanizmus. Tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Skirtingų požiūrių politi kai Konstitucijos sargų sprendime įžvelgė sau naudingas nuostatas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Rado neatitikimų
Vakar KT paskelbė išvadą byloje dėl 2009 m. pabaigoje priimto spren dimo sumažinti pensijas. Nustaty ta, kad Konstitucijai neprieštarauja teisės aktų nuostatos, kuriomis bu vo sumažintos senatvės ir valstybi nės pensijos, o 1995–2002 m. dir busiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukel tas iš 2010-ųjų į 2012 m. Tačiau sprendimas pensijas dir bantiems gyventojams sumažinti la biau nei nedirbantiems, KT sprendi mu, neatitinka Konstitucijos. Konst it uc ijai prieštaraujan čiu pripažintas ir įstatymas, ku riuo buvo apribotos pirmo ir ant ro laipsnio valstybinės pensijos, taip pat valstybinės pensijos nu kentėjusiems asmenims, pareigū nams ir kariams, mokslininkams. Be to, Konstitucijai prieštarauja ir nustatyta išimtis nemažinti pen sijų 75–100 proc. darbingumo ne tekusiems asmenims (I grupės in validumo pensininkams), bet jos netaikymas buvusiems nuolatinės slaugos poreikį turintiems senat vės pensininkams.
dėl itin sunkios ekonominės, finan sinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pen sijos gali būti mažinamos“. „Tačiau tai darant privalu pai syti konstitucinių lygiateisišku mo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Suma žintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradi mų kompensavimo mechanizmą“, – pabrėžė KT. Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 m. sausio Seimas buvo su mažinęs senatvės pensijas. Tačiau šių metų sausio 1 d. jos grąžintos į 2009 m. lygį. Parlamento opozicijos atstovai dėl šio sumažinimo kreipėsi į KT.
Algirdas Sysas:
Lietuva, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu su mažino ir atlyginimą, ir pensijas.
Nulemia ekonomikos būklė
KT pabrėžė, kad Konstitucijai ne prieštarauja įstatymai, kuriais buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o dirbusiems pensinin kams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas porai metų, iki 2012-ųjų. Nutarime rašoma, kad „valstybė je susidarius ypatingai situacijai, kai
Priminė savo seną sprendimą
Paskelbtajame nutarime prime nama, kad KT jau 2002 m. pripa žino, kad Konstitucijai prieštarau ja 2000-aisiais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirban tiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senat vės pensijos.
Nutarimas: KT pripažino, kad pensijos galėjo būti mažinamos, bet pabrėžė, jog tai darant buvo „privalu pai
syti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą“. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gyventojai, kurie 1995–2002 m. dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne vi są senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. litų. Valstybė planavo, kad 2010 m. grąžins nepriemokas buvusiems dirbantiems pensininkams, bet dėl itin sudėtingos finansinės pa dėties šio įsipareigojimo vykdy mas nukeltas į 2012-uosius. Šių metų „Sodros“ biudžete numaty tos lėšos šioms kompensacijoms išmokėti. Pastabas pažadėjo išnagrinėti
Skirtingų politinių srovių politikai paskelbtoje KT išvadoje įžvelgė sau naudingų postulatų. Premjeras Andrius Kubilius pa reiškė, kad principinė Vyriausybės nuostata pripažinta atitinkanti pa grindinį šalies įstatymą. „Opozicija ginčijo mūsų sutarimą su sociali niais partneriais, kad krizės laiko tarpiu reikia mažinti visas išlai das, tarp jų ir pensijas, ir socialines pensijas. Bet KT mūsų principi nę nuostatą pripažino atitinkančia Konstituciją“, – tvirtino jis.
Gaus tiek pinigų, kiek ir prašė Nuo gaisro nukentėjusiam Tytu vėnų bažnyčios ir vienuolyno an sambliui Vyriausybė iš rezervo ke tina skirti 200 tūkst. litų.
Tokia suma, kurios ir prašė Kelmės rajono savivaldybė, nurodoma Fi nansų ministerijos parengtame Mi nistrų kabineto sprendimo projekte. Šie pinigai bus skirti sausio pabai goje Tytuvėnų bažnyčios ir vienuo lyno ansamblyje kilusio gaisro pa darinių šalinimo išlaidoms iš dalies padengti. Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemo nėmis uždengtas vienuolyno sto gas ir taip nuo papildomos drėgmės apsaugoti ansamblio mūrai. Sie kiant džiovinti per gaisrą užlietas sienas, bažnyčioje šiuo metu spe cialiais prietaisais šildomas oras.
Per Tytuvėnų Šv. Mergelės Mari jos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuo lyno stogo, apdegė ir apanglėjo baž nyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne neformaliai įsi kūrusiame sakralinio meno muzie juje eksponuoti liturginiai reikme nys, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmo aukš to freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – labai vertingi paveikslai ir knygos. Pastatai buvo drausti. Kul tūros ministerijos teigimu, Bernar dinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. litų. BNS inf.
Darbai: už Vyriausybės skirtas
lėšas laikinomis priemonėmis bus uždengtas vienuolyno sto gas, kad ansamblio mūrai būtų apsaugoti nuo drėgmės. Artūro Morozovo nuotr.
A.Kubiliaus teigimu, KT „kele tas pastabų“ dėl pensijų sumaži nimo dirbantiems pensininkams ir valstybinių pensijų bus atsakin gai išnagrinėtos ir įvertintos. Pasak premjero, Vyriausybė Seimui per mėnesį pateiks siūlymus, kaip kom pensuoti sumažintas pensijas. „Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra pritarusi principinėms nuosta toms – koncepcijai – dėl sumažin tų pensijų kompensavimo ir jau buvo numatyti šiek tiek skirtin gi kompensavimo dalykai, kiek tai liečia socialines pensijas ir dirban čių pensininkų pensijas. Tam, kad būtų pradėta kompensuoti, turi būti priimtas specialus įstatymas. Tikiu, kad Vyriausybė artimiau siu metu, atsižvelgdama ir į pasta ruosius KT sprendimus, pataisiusi sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, jį pateiks Seimui“, – sa kė A.Kubilius. Paprašytas sukonkretinti, kada parlamentą galėtų pasiekti įstaty mo projektai, ministras pirminin kas teigė, kad „Seimas bet kuriuo atveju rinksis tik kovo mėnesį, tad mes turime dar maždaug mėnesį
tam, kad suderintume visas nuo statas“. „Pasielgta neteisingai“
Opozicinės Socialdemokratų par tijos atstovas Algirdas Sysas tvirti no, kad KT „padėjo tašką ginčuose, ar galima mažinti pensijas dirban tiems pensininkams“. „KT įrodė tai, apie ką buvo ginči jamasi dvejus metus. Buvo ginčija masi ir tuomet, kai buvo priimami tie įstatymai. KT visgi konstatavo, kad nuostatos dėl mažinimo, ku rios galiojo dvejus metus, prieštara vo Konstitucijai“, – iškart po KT iš vados sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A.Sysas. Jis pabrėžė visuomet balsavęs prieš pensijų mažinimą: „Lietuva, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu sumažino ir at lyginimą, ir pensijas. Kaimynė Lat vija trumpam buvo tai padariusi, bet po KT sprendimo viską grą žino. Lietuva liko vienintelė šalis, kuri sunkmečiu sumažino pensi ninkams pensijas, ir neproporcin gai, labiausiai – dirbantiems pen sininkams.“
6
Antradienis, vasario 7, 2012
Nuomonės
Taisyklės svarbiau nei švyturėliai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N
Viltis – „Gazprom“ motina
Š
iandien į Vilnių turėtų at vykti Rusijos dujų gigan to „Gazprom“ viceprez i dentas, šio koncerno ant rinės įmonės „Gazprom-eksport“ vadovas Aleksandras Medvede vas. Numatomos jo der ybos su Lietuvos pareigūnais, tarp jų ir su premjeru Andriumi Kubiliumi. Svarbių pokalbių temos oficia liai neskelbiamos, bet jos aki vaizd žios – gamt in ių dujų tiek i mas į Lietuvą, jų kaina, taip pat ES sprendimų pertvarkyti Lietuvos dujų sektorių įgyvendinimas.
Siekdama pigesnių du jų Lietuva neketina vykdyti Rusijos kelia mos sąlygos atsisaky ti sistemos pertvarkos pagal ES reikalavimus. „Gazprom“ jau ne kartą įvairiau siais būdais – ir oficialiai, ir ne – leido suprast i lauk iant is nuolai dų iš Lietuvos. Rusai norėtų, kad Vilnius už pigesnes tiekiamas du jas keleriems metams atidėtų ne trukus numatytą Gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimą. Šiuo įstat ymu numatoma Lie tuvos dujų sektor ių pertvarkyt i pagal europiet išk us standartus. Tai lems Lietuvoje esančių du jų vamzdynų atėmimą iš „Gazp rom“. O šis tokios perspektyvos, žinoma, visai negeidžia. Yra toks ES patvirtintas vadina masis Trečiasis energetikos pake tas. Juo, be kita ko, numatoma du jų vamzdynų verslą atskirti nuo šios žaliavos tiekėjų. Tai reiškia, kad dujų tiekimo vamzdžiai Lie tuvoje, kaip ir visoje ES, ilgainiui nebegalės priklausyti koncernui „Gazprom“. „Liet uvos dujų“ per tvarką pagal ES reikalavimus nu matoma atlikti 2013-aisiais. Lietuva dabar jai tiekiamų rusiš kų dujų kainą vadina nesąžininga ir siekia, kad ji būtų pakeista. Bet
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Ž
inote, koks yra šių dienų lie tuvių burtažodis? „Priva tus reikalas.“ Tinka daugy bei atvejų. Nepasidalijai su kaimynu kokios pievutės – smeik į ją užrašą „Privati valda“ ir jauskis sve timų žemių užkariautoju Čingischa nu. Susipykai su namo bendraturčiu dėl jo paleidžiamo šuns (kuris kaž kodėl nežino ribų, patręšia ir savas, ir kito artimiausio kaimyno gėlytes) – smeik tokią pat lentelę ir kviesk poli ciją, kaltink kaimyną, kad šuns skai tyti neišmokė. Tokių stulpelių pilni laukai ir pa kelės – akis bado ne tik griežtas to nas, bet ir šabakštynai, kuriais virs ta nešienaujamos pievos. Neretai per tokią pievą einantį keliuką „puošia“ suklypę vartai su užrašu „Pašali niams įeiti draudžiama“, na, arba
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
G.Rimša
atitinkamas ženklas. Pamačius bai su ir prisiliesti prie tokio užkardo – ką gali žinoti, gal ir elektra prijung ta. O juk geras šeimininkas rūpinasi ne tik savo nuosavybės apsauga, bet ir išvaizda. Tas, kas bus savo prakai tu užsidirbęs žemę (tegu ir šalia va sarnamio), su žirklėmis iškarpys ša bakštynus, nes gerbs savąjį sklypelį. Panašiai elgiasi ir visokios žvaigž dės. Kai joms reikia reklamos – ta da yra pasiryžusios ir apatinius vie šai skalbti, rodyti, kas po jais ir vietoj jų. O jei tik koks nemalonus gyveni mo įvykis, skaudesnės skyrybos ar vilties teikianti romantiška pažin tis – nebeprisileidžia žurnalistų. Kažkoks keistas supratimas apie tai, kas privatu, kas turi būti ar natūra liai yra vieša. A.Č.
Susargdino kvailas poelgis
M
an jau 90 metų. Gyvenu pirmajame daugiabu čio namo aukšte tiesiai prieš laukujes laiptinės duris. Esu įsitikinusi, kad šią žiemą susirgau plaučių uždegimu vien dėl kitų žmonių kvailumo. Prieš kele tą metų mūsų bendrijos vadovai su manė nupjauti laiptinėje radiatorius. Nuo tada joje be galo šalta. Ne ką šil čiau ir mano namuose. Pasiskun džiau dėl to bendrijos pirmininkei ir
Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
Nina
Privatu – ir darau, ką noriu
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
sulaukiau priekaišto, kad mano bu to grindys prastos. Pasikeičiau grin dis, bet šilčiau nepasidarė. Tada pir mininkė pareiškė, kad mūsų langai kiauri. Laidotuvėms sutaupytus pi nigus panaudojau naujiems langams. Bet ir tai negelbėjo. Yra taip šalta, kad buto koridoriuje termometro stulpe lis pakyla tik iki 12 laipsnių šilumos. Jaučiuosi tapusi bendrijos vadovės kvailumo auka.
Leonardo Žebrausko pieš.
Stasys Gudavičius
Lietuvos atstovai kartoja neketi nantys nusileisti Maskvai dėl Tre čiojo paketo. Kitaip tariant, siekda ma pigesnių dujų Lietuva neketi na vykdyti Rusijos keliamos sąly gos atsisakyt i sistemos pertvar kos pagal ES reikalavimus. „Rusai turėtų suprasti, kad to, ką jie kel ia kaip sąlygą mums, įgy vendint i neįmanoma. Įstatymai priimti, Trečiasis paketas bus įgy vendintas ir tai net negali būti de rybų objektas“, – yra sakęs Seimo konservatorių lyderis Jurgis Raz ma. Tą patį patvirtino ir premjero patarėjas Virgis Valentinavičius: „Derėtis galima dėl įvairiausių ki tų klausimų, bet ši rusų keliama sąlyga tikrai negal i būt i įgyven dinta, netgi keliama derybose.“ Todėl prog noz uojama, kad Lie tuvos Vyriausybės ir „Gazprom“ vieno vadovų derybos bus labai įtemptos. Jos gali baigtis ir be ap čiuopiamų rezultatų. Vis dėlto Vilniuje tikimasi, kad de rybos bus produktyvios. Tai esą įrodo pačių rusų išreikštas noras derėtis – to anksčiau nebuvo. Pak laustas, kas galėjo pakeisti Rusijos poziciją, A.Kubilius teigė: „Situaci ja tiek pasaulio, tiek Europos du jų rinkose gana sparčiai keičia si. Nemažai labai stambių bend rovių arba valstybių, nesutikda mos su „Gazprom“ dujų kainų po litika, yra padavusios „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą.“ Ekspertai užsimena, kad gali bū ti dar vienas ateit ies veiksnys, kur is gal i turėt i įtakos keičiant „Gazprom“ kainodaros pol it iką Lietuvoje, – tai nauja ilgalaikė tie kimo sutartis. Bet dėl to dar tebė ra daug neatsakytų klausimų, pa vyzdžiui, kiek dujų reikės Lietu vai po 2–6 met ų, kai jau turėt ų veikti suskystintų dujų termina las, kai bus įgyvendinti alternaty vaus kuro panaudojimo projektai ir rasta kitų būdų priklausomybei nuo rusiškų dujų sumažinti. Šiuo metu „Gazprom“ yra vienin telis dujų tiekėjas Lietuvoje – kon cernas tiekia maždaug 3 mlrd. ku binių metrų dujų per metus. Bet jau po kelerių metų šis poreikis gali sumažėti beveik perpus – iki maždaug 1,5–1,6 mlrd. kub. m. Liet uvos ats tov ų deklarac ijos, kad nėra priimtinas Maskvos pa geidav imas atsisak yt i Trečiojo paketo, „Gazprom“ viltis faktiškai paverčia niekinėmis. Bet gal tai ir nenuostabu – visi žinome, kieno motina yra viltis...
uo šių metų policija nebe teikia saugos funkcijų. Ne siimu spręsti, gerai tai ar blogai, tačiau dėl šios prie žasties teko stebėti didelę saugos tar nybų reklamos kampaniją. Daugybė interviu per radiją – ir visuose kalba ma, kaip blogai, kai žmonės taupo ir savo seno televizoriaus nesaugo sam dydami saugos tarnybą. Ir visur pa brėžiama, kad šiukštu negalima sam dyti pirmos pasitaikiusios bendrovės, kad svarbiausias kriterijus – per kiek laiko nuo iškvietimo saugos tarnybos vyrukai pasiekia objektą. Esą verslo lyderių darbuotojai mieste tai gali pa daryti per 7 minutes. Nežinau, ar tai įmanoma, bet kad bandoma – faktas. Tai daroma ne kreipiant dėmesio nei į Kelių eismo taisykles, nei į kitus vairuotojus, nei į paprasčiausią padorumą. Bent jau Kaune. Ne kartą teko matyti gelto nais švyturėliais kelią sau skinan čius saugos bendrovių automobilius. Švytuoja, žybsi – it kokios greitosios medicinos pagalbos automobiliai, gaisrinės, policija ar valstybės vado vai. Žybsėdami kerta ištisines juostas gatvėse, daro kitus vairuotojus klai dinančius manevrus, net lekia de gant raudonam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklėse juodu ant bal to parašyta: „Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudo nais (arba tik mėlynais) žybčiojan čiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, svei katą ar turtą, užtikrinti viešąją tvar ką, sulaikyti įtariamus padarius tei sės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėly nais ir (ar) raudonais (arba tik mėly nais) žybčiojančiais švyturėliais (ku rie turi būti matomi 360° kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinau doti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duoda mas kelias.“ Ten pat kalbama apie oranžinius švyturėlius, tačiau, kaip suprantu, turimi omenyje kelininkai ar visokių avarinių tarnybų mašinos. Gal kitaip kalbėčiau, jei mano na mus saugotų saugos tarnyba, tačiau dabar, manau, esu objektyvus: ne galima spekuliuoti sakant, kad įma noma įvykdyti tai, kas neįmano ma,tiksliau, įmanoma nepaisant Kelių eismo taisyklių, keliant są myšį gatvėse.
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 030.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, vasario 7, 2012
lietuva
Pabartas premjeras baksnoja į krizę Premjeras Andrius Kubilius, pirmadienio rytą su Prezidente Dalia Grybauskaite aptaręs jaunimo nedarbo problemas, pa žadėjo steigti darbo grupę, kuri imtųsi priemonių šioje srityje. Žurnalistams po Vyriausybės pa sitarimo pirmadienį premjeras taip pat teigė, kad aukštas nedarbo ly gis ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp vyresnių žmonių Lietuvoje yra nu lemtas krizės. „Iš tikrųjų mes, kaip ir aptariau su Prezidente, steigsime specialią darbo grupę ir ieškosime papildo mų veiksmų, kuriais galėtume pa dėti jaunimui spręsti nedarbo pro blemas. Nors norėčiau pabrėžti, kad Lietuvoje nedarbas ir šiaip jau yra gana didelis, palyginti su kito mis ES valstybėmis, – toks krizės padarinys“, – teigė ministras pir mininkas. „Tikimės, kad tas nedarbo mažė jimo tempas, kokį matėme praeitais metais, ir toliau išsilaikys Lietuvoje, ir mažėjant bendram nedarbui, ti kiuosi, mažės ir jaunimo nedarbas. Bet yra galimybė įgyvendinti ir kitų papildomų priemonių, kurias, dar
bo grupėje aptarę, imsimės ener gingai įgyvendinti“, – pridūrė jis. Praėjusią savaitę per neoficia lų Europos Vadovų Tarybos su sitikimą Europos Komisijos (EK) pirmininkas José Manuelis Bar roso kreipėsi į aštuonias ES vals tybes, tarp jų ir Lietuvą, su siūly mu steigti veiklos grupes jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvoje, Ispa nijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Ita lijoje, Portugalijoje, Latvijoje ir Ai rijoje jaunimo nedarbo lygis daug didesnis nei ES vidurkis. D.Grybauskaitės vertinimu, di delį jaunų žmonių nedarbą lemia tai, kad iki šiol nei Socialinės ap saugos ir darbo ministerija, nei Vy riausybė šios problemos nevertino kaip rimtos. Tai praėjusią savai tę teigė Prezidentės patarėja Dai va Ulbinaitė. „Prezidentės teigimu, administra cinių gebėjimų ir strateginio planavi
Ministras stebisi Vid aus reik al ų min istr as Rai mundas Palaitis sako, kad išva das dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direkto riaus Vitalijaus Gailiaus darys ga vęs jo pavaduotojo pakartotinio tikrinimo melo detektoriumi re zultatus.
Ministro teigimu, FNTT direkto riaus pavaduotojo Vytauto Girža do tyrimas neatliekamas dėl jam nesuprantamų priežasčių. „Dabar galiu pasakyti tiek, kad dėl visiškai man nesuprantamų priežasčių FNTT direktoriaus pa vaduotojas vis dar nepereina pa kartotinio tyrimo poligrafu. Kai tik jis pereis pakartotinį tyrimą polig rafu, tai spręsime kompleksiškai ir tada bus matyti viskas – visa vi suma“, – pirmadienį žurnalistams sakė R.Palaitis. FNTT vadovas sausio pabaigoje buvo pakartotinai patikrintas melo detektoriumi, tačiau rezultatai iki šiol nepaskelbti.
BNS žiniomis, patikrinimas ga li būti susijęs su atliekamu tyrimu dėl informacijos apie banką „Sno ras“ nutekinimo. Aiškinamasi, kaip duomenys apie rengiamus pareigū nų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams. BNS žinio mis, anksčiau poligrafu tikrinti kiti šią informaciją turėję pareigūnai. Žiniasklaidoje skelbta, kad pirmą kartą FNTT vadovas esą neišlaikė patikrinimo poligrafu. Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, jog vertina FNTT tarnybos veiklą praėjusiais metais ir neturi jai priekaištų. Pagal įstatymą FNTT direkto rių penkeriems metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus rei kalų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarny bos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų mi nistrui. V.Gailius FNTT vadovauja nuo 2010 m. liepos. BNS inf.
Laukia: R.Palaitis sprendimus žada priimti, kai gaus visų tyrimų duo-
menis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
mo stoka apskritai yra esminė prie žastis, kodėl šios Vyriausybės darbas dažnai neduoda reikiamų rezultatų“, – penktadienį sakė patarėja. Prezidentė penktadienį pabrėžė poreikį perskirstyti esamus išteklius ir juos nukreipti jaunimo užimtu mui didinti. Susitikusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku šalies vadovė, be kita ko, paragino Vyriausybę parengti nacio nalinę užimtumo programą. Minist ro teigimu, tokia programa rengiama ir bus baigta iki balandžio. Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, jaunimo (15– 24 metų asmenų) nedarbo lygis trečią 2011 m. ketvirtį sudarė 31,7 proc. Tačiau D.Jankauskas penkta dienį pabrėžė, kad per 2011-uosius jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 33 proc. metų pradžioje iki 31 proc. jų pabaigoje.
Garsėjame: dėl aukšto Lietuvos jaunimo nedarbo lygio jau susirūpino
BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
ir Europos Komisijos vadovai.
8
antradienis, vasario 7, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,734
4,60
2,42
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,23 dol. už 1 brl. 115,08 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1276 DB svaras sterlingų 1 4,1602 JAV doleris 1 2,6365 Kanados doleris 1 2,6482 Latvijos latas 1 4,9336 Lenkijos zlotas 10 8,3048 Norvegijos krona 10 4,5403 Rusijos rublis 100 8,7231 Šveicarijos frankas 1 2,8600
–0,40 %
OMX Tallinn
+0,11 %
Žadėtos ES paramos negaus
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
+0,18 %
pokytis
Vėjo jėgainę pastačiusi įmonė „Eglita nai“ nesulauks 1 mln. litų ES paramos. Že mės ūkio ministerijos Probleminių klau simų komisija nutarė, kad nustatytas pa žeidimas dėl dvigubo finansavimo. Vėjo elektrinių asociacija pranešė, jog dėl tokio sprendimo įmonė gali kreiptis į teismą, o Nacionalinė mokėjimo agentūra taip esą sukūrė precedentą bei gali atimti ES para mą ir iš kitų ją jau gavusių įmonių.
+0,1569 % +0,0746 % +0,3922 % +0,7686 % –0,0203 % +0,9162 % +0,7143 % +0,5023 % –0,1676 %
180 mln. litų
pernai Lietuvoje pralošta azartinių lošimų įstaigose.
Gyventojų turtas šalčio neatlaiko Neišlįsdami iš šiltų namų gyventojai dar nėra saugūs nuo žvarbios žiemos. Šaltuoju metų laiku net neapdairiai praver tas langas gali atnešti nuostolių, kuriuos jau skaičiuoja draudi mo bendrovės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Mokosi iš savo nelaimių
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, žalų ekspertai praėjusią savaitę regist ravo net 44 proc. didesnį turto žalų skaičių. Bendrovė sulaukė 280 pra nešimų apie turto žalą – beveik visi atvejai buvo susiję su šalčiu. Bendrovė pranešė, kad per sa vaitę gavo daugiau nei įprasta pra nešimų apie gaisrus, įvairias van dentiekio ir šildymo avarijas, kuro katilų, šildymo įrangos, įvairių da viklių gedimus. Prie šio sąrašo esą prisidėjo ir naujas žalos tipas – nuo speigo suskilinėję stiklo pake tų langai. „Remdamiesi savo patir timi galime patvirtinti, kad gamtos stichijos yra viena efektyviausių draudimo paslaugų „reklamų“. Ar tai būtų vėtros, ar liūtys vasarą, ar speigas žiemą, šie reiškiniai skati na draustis ir gyventojus, ir verslo įmones“, – sakė draudimo bend rovės „If“ komunikacijos vadovė Orijana Mašalė. Nori daugiau apsaugos
Pavojus: dažniausiai dėl šalčio nukenčia vamzdynai, tačiau daugiau
sia nuostolių atneša gaisrai, kilę dėl šildymo įrenginių.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Anot jos, nuo šalčio padarinių žmones saugo būsto ir namų turto draudimas, iš dalies ir automobilių (kasko) draudimas, kai dėl žemos temperatūros mašina neužsiveda. Taip pat esą aktualus nelaimin gų atsitikimų draudimas, nes žie mą padidėja traumų tikimybė.
Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ Turto draudimo žalų ad ministravimo skyriaus vadovas Darius Smetona pabrėžė, kad no rėdami išvengti gamtos išdaigų be sidraudžiantys turto draudimu ga li pasirinkti iš kelių rizikos tipų: „Tikslinga pasirinkti gamtos sti chijų riziką, kuri apsaugo turtą nuo sniego slėgio sukeliamos žalos, van dens riziką, kuri apsaugo nuo trū kusių vamzdžių sukeliamos žalos, ir ugnies riziką, kuri užtikrina, kad intensyviai kūrenant ir kilus gaisrui būtų padengta patirta žala.“ O.Mašalė taip pat sakė pastebė jusi, kad klientai drausdamiesi vis dažniau teiraujasi kuo platesnės draudimo apsaugos. Neatlaiko vamzdžiai
Būtent vamzdynai žiemą linkę pa siduoti šalčiui. Todėl šaltuoju me tu, kaip įspėjo draudimo bendro vės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė, di džiausią dėmesį reikėtų skirti van dentiekio vamzdžiams. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duome nimis, šią žiemą vandentiekio ža los atvejų registruota daugiausia. Gerokai mažiau užfiksuota dėl ne tvarkingų krosnių ir židinių kilusio gaisro sukeltos žalos atvejų, tai pat šildymo įrenginių avarijų. Nors paprastai sprogę vamzdžiai padaro vidutiniškai apie 2,5 tūkst. litų žalą, draudimo bendrovė, anot D.Smetonos, yra padengusi ir ke lias dešimtis tūkstančių litų sie kiančius nuostolius. „Viena drau dimo išmoka siekė 118 tūkst. litų. Žalą draudimo bendrovė klientui atlygino tuomet, kai dėl šalčio trū kus karšto vandens vamzdžiui vi sos karkasinio namo konstrukcijos prisigėrė drėgmės. Kita didesnė žala dėl trūkusių vamzdžių suda rė 54 tūkst. litų. Tuomet sprogus vamzdžiui vanduo išplovė gruntą po grindimis ir jos sukrito“, – apie vienus didžiausių žiemos nuosto lių pasakojo D.Smetona. Įvairių su užliejimu susijusių ne laimių, kaip teigė „Lietuvos draudi mo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas, daugiabučiuose padaugėjo beveik dvigubai. Anot jo, dėl neigiamos temperatūros su trūkę vamzdynai apliejo ne tik šei mininkų butus, bet ir kaimynų pa talpas, o vidutinė tokios nelaimės žala paprastai yra 1–5 tūkst. litų.
44 proc.
šią žiemą išaugo turto žalų skaičius dėl šalčių. Kūrenti nepersistengiant
Nors sprogę vamzdžiai yra daž niausias žiemos šaltuko pavojus, didžiausius nuostolius vis dėlto at neša gaisrai, kilę dėl šildymo įren ginių. Bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, šią žiemą draudimas atlygino 300 tūkst. litų siekiančią dėl gaisro patirtą žalą. „Gaisrų nuostoliai yra didžiausi ir gali siekti šimtus tūkstančių li tų. Tačiau praėjusią savaitę daugu ma pranešimų buvo apie smulkius gaisrus, kuriuos dažniausiai užge sindavo patys gyventojai. Vidutinis jų nuostolis yra iki 5 tūkst. litų“, – sakė G.Matiukas. D.Smeton os teig im u, žie mą gaisro rizika išauga ne tik dėl žmonių neatsargumo, bet ir nepa kankamo dėmesio krosnių ir židi nių būklei. Anot jo, per šalčius daugiausia gaisrų kyla dėl dūmtraukių įrengi mo ir eksploatavimo taisyklių pa žeidimų bei krosnių perkaitinimo. Todėl, anot jo, svarbu kūrenti ne il giau kaip 1,5 valandos, o susikau pusius suodžius ir dervas išvalyti ne rečiau kaip kartą per tris mėne sius kūrenimo sezono metu. Reikalingas budrumas
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozavo, kad šią savaitę draudėjų patiriami nuo stoliai nemažės, esą sinoptikų ža damas nesmarkus atšilimas dide lės įtakos prietaisų ir vamzdynų sklandžiam darbui neturės. Be to, šiuo metu papildomų rū pesčių keliantis žiemos šaltukas ir pasitraukdamas iš šalies esą gali sukelti nuostolių. Todėl draudimo bendrovės ragi na neprarasti budrumo ir tirpstan čio sniego nevertinti kaip tirpstan čių rūpesčių. D.Smetonos teigimu, ant pastatų pradėjęs tirpti sniegas gali sukelti skaudžių nelaimių, todėl jį būtina laiku nuvalyti.
9
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
pasaulis Atsakymas kritikams
Nori į laisvę
Garbinga sukaktis
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis neketina keisti sa vo pozicijos dėl situacijos Siri joje, nes tam nėra pagrindo. Va karų priekaištus, kad Maskva remia Sirijos režimą, S.Lavro vas pavadino isteriškais. Kinija pareiškė, kad taip pat palaikys teisingumą Sirijos klausimu.
Norvegijoje pernai liepą du iš puolius, nusinešusius 77 žmo nių gyvybę, surengęs 32 metų Andersas Behringas Breivikas kreipėsi į Oslo teismą su prašy mu nedelsiant jį paleisti. Teis mo salė nuščiuvo. Kaltinamasis argumentavo, kad jo įvykdytos žudynės buvo „prevencinė ata ka prieš valstybės išdavikus“.
Jungtinėje Karalystėje prasi dėjo penkis mėnesius truk siantys karalienės Elžbietos II valdymo 60-mečio renginiai. 85 metų Elžbieta II po kara liaus Jurgio VI staigios mirties 1952 m. vasario 6 d. tapo mo narche. Iškilmingas jos karūna vimas įvyko tik daugiau nei po metų, 1953 m. birželio 2-ąją.
Protestai išvertė iš posto
Vieniems jis nekantrus ir šiurkštus, ki tiems – garbin gas ir tiesus. Koks iš tiesų yra naujasis Suomijos pre zidentas Sauli Niinistö – paro dys laikas. Ta čiau rinkimuo se šiam politi kos veteranui lygių nebuvo.
Gatvių protestai Rumunijoje pagaliau iš posto išvertė šalies premjerą Emilį Bocą.
Patirtis: daugeliui suomių politikos veteranas S.Niinistö į atmintį įsirėžė kaip puikus ekonomistas.
„Scanpix“ nuotr.
Suomiai pasirinko konservatorių Visuomenės pasitikėjimas
63 metų S.Niinistö – pirmasis nuo 1956 m. Suomijos prezidentas, pri klausantis Nacionalinės koalici jos partijai ir pirmasis po 30 metų konservatorius, užimsiantis šalies vadovo postą. Būtent tiek laiko Suomijai va dovavo socialdemokratų atstovai, tarp jų – populiarioji Tarja Halo nen. Ši politikė veikiausiai toliau sėkmingai būtų vadovavusi šaliai, jei ne pasibaigusi antroji šešerių metų kadencija. S.Niinistö – suomiams gerai žino mas politikas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dirbo šalies finansų minist ru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą. 10-ajame dešimtmetyje jam pa vyko ištraukti Suomiją iš recesi jos duobės. Ekspertų nuomone, būtent tai S.Niinistö atnešė sėkmę. Helsin kio universiteto politologijos pro fesorius Tuomo Martikainenas pabrėžė, kad „S.Niinistö atsto vauja praktinei ekonominei kom petencijai“. Tiesa, kitas universi teto profesorius Janas Sundbergas įžvelgė ir politiko trūkumų. „Prezidento vaidmuo reikalau ja santykių su platesniu pasau liu“, – kalbėjo J.Sundbergas. Pro fesoriaus teigimu, būtent globalūs klausimai nėra S.Niinistö stiprio ji pusė. Suomijos politikai džiaugėsi, kad naujasis šalies vadovas – europie tiškų pažiūrų politikas. Esą tai turė tų padėti įveikti visuomenėje didė
jantį euroskepticizmą. Neigiamas nuostatas pakurstė euro zonos kri zė, nes Suomijos mokesčių mokėto jams teko svariai prisidėti prie pie tinių euro zonos šalių, tokių, kaip Graikija ir Portugalija, gelbėjimo. Visuomenė pasipiktinimą iš reiškė parlamento rinkimuose pra ėjusiais metais, kai euroskeptiška „Tikrųjų suomių“ partija netikėtai surinko net 19 proc. balsų.
Manau, kad jis ge riausias kandidatas – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai at stovaus Suomijai. Identiški kandidatai?
Tiesa, abu į antrąjį prezidento rin kimų turą patekę kandidatai aiš kiai deklaravo, kad yra europietiš ko Suomijos kurso šalininkai. „Manau, kad jis geriausias kan didatas, – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai atstovaus Suomi jai, – džiaugėsi Matti Oksanenas, į pensiją išėjęs inžinierius, kuris nepabūgo 26 laipsnių šalčio ir at ėjo atiduoti savo balso. – Mes dar nesame pasirengę radikalesniam kandidatui.“ Tiesa, buvo ir tokių rinkėjų, ku rie pripažino, kad rinktis iš dviejų panašias pažiūras deklaruojančių politikų – iššūkis. „Balsavau už Pekką Haavisto.
Tačiau tai buvo sunkus pasirinki mas. Abu kandidatai – panašūs. Galbūt P.Haavisto – atviresnis, daugiau kalba“, – sakė 39 metų Vesa Lehtinen iš Helsinkio. Tiesa, S.Niinistö nušlavė kon kurentą. Jis gavo 62,6 proc. rinkėjų balsų, o P.Haavisto – tik 37,4 proc. Beje, S.Niinistö dominavo ir pir majame rinkimų ture sausio 22 d. Apklausos rodė, kad jis per visą kampaniją buvo aiškiai populia resnis už 53 metų liberalą P.Haa visto, kuris gyvena partnerystėje su kirpėju iš Ekvadoro. Būtent P.Haavisto viešai dekla ruojamas homoseksualumas, pasak ekspertų, tikriausiai atstūmė pagy venusius ir tradiciškesnių pažiūrų rinkėjus. Bet P.Haavisto po rinkimų neliūdėjo, jis džiaugiasi gavęs net milijono suomių paramą. Rinkėjų aktyvumas per balsa vimą sekmadienį buvo mažesnis nei pirmajame ture. Jis siekė 68,9 proc., o pirmajame ture balsavo 72,8 proc. suomių. Prižiūrės ir vidaus politiką
Prezidento vaidmuo Suomijoje nėra toks svarbus kaip vyriausybės. Ma ža to, nuo praėjusių metų Suomi jos prezidento galios yra suvaržy tos. Spalį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduo ta vyriausybei, tad dabar premje ras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams. S.Niinistö galių suvaržymas – ne kliūtis, nes jo Nacionalinės koali
cijos partija dabar turi ir išrinktąjį prezidentą, ir premjerą – Jyrki Ka taineną. Tačiau užsienio reikalų konsolidavimas Nacionalinės koa licijos partijos rankose nerimą su kėlė opozicijai. Centro partijos lyderė Mari Ki viniemi priminė, kad „prezidentas sprendimus užsienio politikos sri tyje priima drauge su daugiaparti ne vyriausybe“. BNS, AFP, AP, inf.
Įdomūs S.Niinistö biografijos faktai S.Niinistö – jauniausias iš keturių
vaikų darbininkų klasės atstovų šeimoje, gyvenusioje Suomijos pietvakariuose. Turku universite te yra įgijęs teisininko išsilavinimą.
Rumunijos centro dešiniųjų premjeras E.Bocas atsistatydi no pareiškęs, kad nori sumažinti politinę ir socialinę įtampą šaly je. O padėtis Rumunijoje – nė ra gera. Šių metų sausį rumunai į gatves žygiavo kone kasdien. Protestų nenutraukė net Rumu niją sukaustęs speigas. 45 metų E.Bocas vienos did žiausių Rytų Europos valsty bių vyriausybei vadovavo nuo 2008 m., kai Rumuniją, kurios ekonomika kelerius metus spar čiai augo, apėmė gili recesija. Šalis buvo priversta kreip tis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES su prašymu pasko linti 20 mlrd. eurų. Mainais Bukareštas ėmėsi drastiškų viešųjų išlaidų mažini mo priemonių, įskaitant spren dimus 25 proc. sumažinti atly ginimus viešajame sektoriuje ir įšaldyti pensijas 2010 m. Be to, viešajame sektoriuje buvo pa naikintos dešimtys tūkstančių darbo vietų. Bet vyriausybės politika davė rezultatų. Po dvejų recesijos me tų Rumunijoje pernai buvo stebi mas ekonomikos augimas. Taip pat prognozuojama, kad biudžeto deficitas šiais metais veikiausiai neviršys 3 proc. Tie sa, TVF ir ES pareiškė sumaži nusios Rumunijos ūkio augimo 2012-aisiais prognozes iki 1,5–2 proc., nors abiejų kreditorių at stovai pagyrė dabar jau buvusį vyriausybės vadovą už darbą. Vis dėlto E.Bocas atsistaty dinimo kalboje pripažino, kad taupymo priemonės, nors ir pradėjusios duoti vaisių, neat nešė teigiamų permainų visuo menei. BNS, AFP inf.
Politikos veteranas 1995 m. per
tragišką autoavariją neteko žmo nos, su kuria pragyveno daugiau kaip 20 metų ir susilaukė dviejų sūnų. Po devynerių metų jis tik per
plauką liko gyvas Tailande, kur nuo cunamio gelbėjosi su jaunes niuoju sūnumi įsiropštęs į medį. S.Niinistö buvo susižadėjęs su
buvusia grožio karaliene, išrinkta į parlamentą, bet praėjus metams po sužadėtuvių tie santykiai nu trūko. 2009 m. jis vedė 29 metais jaunesnę savo partijos atstovę.
Protestai: prieš vyriausybės
politiką protestuojantys ru munai pasiekė savo – prem jeras E.Bocas paliko postą.
„Reuters“ nuotr.
10
antrADIENIS, vasario 7, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Rankinio favoritai žvangina ginklais Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos vyrų rankinio lygos (LVRL) čempionate artėja intri guojama dvikova – vasario 11-ąją jėgas išmėgins lyderis Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ ir jį perse kiojantis Kauno „Granitas-GajaKarys“.
Prieš tarpusavio dvikovą klaipė diečiai Šiauliuose 30:25 nugalėjo „Universitetą-Guberniją-Dirin gą“, o granitiečiai laimėjo savojo miesto derbį – 29:23 privertė ka pituliuoti Kauno „Lūšį“. „Džiaugiamės antrąja vieta, nes šį sezoną mūsų komando je nemažai jaunų žaidėjų, tik ke li vyresni. Prie pergalių nemažai prisideda vartininkas Vilius Ra šimas“, – sakė „Granito-GajosKario“ vyriausiasis treneris Val demaras Novickis. Olimpinio čempiono nuomone, kol kas šalies čempionate nė kar to nesuklupęs „Žemaitijos dra
gūnas“ – įveikiamas varžovas. „Reikia tik tinkamai pasiruošti rungtynėms su favoritu“, – tei gė V.Novickis. Tai, kad Klaipėdos komanda – pažeidžiama, vasario 3-iąją per Baltijos lygos mačą įrodė Vilniaus „Šviesos“ rankininkai, savo aikš tėje parklupdę žemaičius 27:24. Vasario 5-ąją vilniečiai laimėjo ir LVRL mačą – 30:19 sutriuškino Alytaus „Almeidą-Stronglasą“. „Pamažu įsibėgėjame. Gali me žaisti geriau, pirmiausia – gindamiesi, bet svarbiausia, kad žengiame į priekį. Mūsų rezulta tai neprastėja“, – kalbėjo „Švie sos“ vyriausiasis treneris Eval das Lipinskas ir pridūrė, kad tarp artimiausių komandos užduočių – sėkmingai sužaisti šalies čem pionato trečiąjį ratą ir prasibrauti į Baltijos lygos finalo ketvertą. „Matome, kad „Šviesos“ žai dėjų sportinė forma vis gerėja. Vilniečiai turi galimybių pakilti į trečiąją vietą“, – svarstė V.No vickis.
Rezultatai Kauno „Granitas-Gaja-Karys“–
Kauno „Lūšis“ 29:23 (14:13). V.Dre vinskas 10 įvarčių, R.Švedas 7, E.Bal čiūnas 5/P.Očikas 7, E.Morkūnas 4, V.Juozaitis, M.Vžesniauskas ir A.Ur bonas po 3. Vilniaus „Šviesa“–Alytaus „Al
meida-Stronglasas“ 30:19 (13:10). D.Čiuplinskas ir V.Trainavičius po 7, T.Bernatavičius 5/R.Vaičikauskas 4, R.Lastauskas, R.Kalendauskas ir J.Šilalė po 3. Šiaulių „Universitetas-Guberni
ja-Diringa“–Klaipėdos „Žemaiti jos dragūnas“ 25:30 (9:20). J.Kue va-Kaspi 9, M.Nakvosas 6/G.Juška 7, A.Šrederis 6. Panevėžio „Grifas–KKSC“–„Ute
na“ 24:30 (15:15). I.Asakavičius 6, R.Urbonas, M.Barzdenis ir M.Rut kauskas po 4/E.Budrevičius 8, K.Vi lutis 7, Š.Ugianskis 5. Varėnos „Ūla“–„Vilnius“ 28:27
(12:12). Ž.Grigėnas 7, E.Griežė 6, K.Kri siulevičius 4/L.Palevičius 7, E.Veida 5, M.Panavas 4.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žemaitijos dragūnas“ 2. „Granitas-Gaja-Karys“ 3. „Lūšis“ 4. „Šviesa“ 5. „Almeida-Stronglasas“ 6. „Vilnius“ 7. „Utena“ 8. „Ūla“ 9. „Univ.-Gubern.-Diringa“ 10. „Grifas-KKSC“
Rungtynės Pergalės
13 12 13 11 13 12 13 13 13 13
13 11 9 8 7 5 3 2 2 1
Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis
0 0 1 1 0 0 1 1 0 0
0 1 3 2 6 7 9 10 11 12
407:307 385:317 413:299 353:304 361:329 352:336 348:425 306:383 330:429 305:431
Taškai
26 22 19 17 14 10 7 5 4 2
Derbis: po pergalės prieš „Lūšį“ granitiečiai (žalia apranga) įsitvir
tino 2-ojoje turnyro lentelės vietoje.
Tomo Raginos nuotr.
Repeticija: jau sutarta, kad kontrolines rungtynes žais Lietuvos ir olimpiados šeimininkai Didžiosios Brita
nijos krepšininkai.
AFP nuotr.
Išmėgins jėgas ir su olimpiados šeimininkais Vakar Kaune susitikę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vyk domasis direktorius Paulius Motiejūnas ir nacionalinės rinkti nės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra braižė pasirengimo olimpinių žaidynių atrankos turnyrui gaires. Marius Bagdonas
rolinių dvikovų datas“, – dienraš čiui sakė P.Motiejūnas.
Pasak P.Motiejūno, pokalbis su rinktinės strategu buvo turinin gas – aptarta dauguma pasiren gimo laikotarpio aktualijų, belieka tik surikiuoti treniruočių stovyk las, susitarti su būsimais varžo vais ir numatyti kontrolinių rung tynių datas. Praėjusį savaitgalį P.Motiejū nas grįžo iš Karakaso, kur stebė jo atrankos turnyro burtų trauki mo ceremoniją, o prieš tai aplankė Hjustono miestą, kuriame prieš varžybas Venesueloje mūsų rinkti nė ketina surengti dešimties dienų stovyklą. Teksase Lietuvos krepši ninkus globos Artūras Karnišovas, kuris šiuo metu dirba NBA klube „Houston Rockets“. Liepos 2–8 d. Venesueloje vyk siančio olimpinės atrankos turnyro pirmajame etape mūsiškių laukia dvikovos su turnyro šeimininkais ir Nigerijos rinktine. „Džiaugiamės, kad treneris pa tvirtino, jog jį tenkina LKF spren dimas paskutinę pasirengimo sto vyklą organizuoti Hjustone. Dabar lauksime būsimų varžovų atsaky mų ir galiausiai suderinsime kont
– Direktoriau, galbūt jau suda rėte sąrašą varžovų, su kuriais mūsų rinktinė norėtų susitikti parengiamuoju laikotarpiu? – paklausėme P.Motiejūno.
m.bagdonas@diena.lt
Paulius Motiejūnas:
Prieš išvyką į JAV ke tiname kelerias rung tynes surengti ir Lie tuvoje. – Šiuo metu deramės su Graikijos ir Rusijos krepšinio federacijomis. Norėtume su šių šalių ekipomis iš
mėginti jėgas Teksase. Jau anks čiau esame sutarę, kad Hjustone tikrai žaisime su Didžiosios Brita nijos rinktine. Olimpinių žaidynių šeimininkai pažadėjo, kad turnyrui taip pat rengsis JAV. – Ar treneris K.Kemzūra patei kė konkrečių pageidavimų dėl komandos pasirengimo? – Papasakojau treneriui, ką matė me Hjustone ir Karakase. Jis išreiš kė norą, kad parengiamuoju laiko tarpiu rinktinė sužaistų bent šešis kontrolinius mačus. Tad prieš iš vyką į JAV ketiname kelerias rung tynes surengti ir Lietuvoje, tačiau nei varžovų, nei datų kol kas dar neaptarėme. Manau, kad tai turė tų paaiškėti po savaitės ar dviejų. – Ar iki liepos pradžios dar kar tą vyksite į Karakasą? – Ne, greičiausiai nuskristi jau ne spėsime, nes turime pakankamai parengiamųjų darbų ir čia, Lie tuvoje. Bendrą vaizdą jau susida rėme, žinome, kokia ten padėtis. Vargu ar kas iš esmės per tiek laiko pasikeis. FIBA vadovai įsipareigo jo prižiūrėti, kad arena iki turny ro būtų sutvarkyta. Tikimės, kad taip ir bus.
11
antrADIENIS, vasario 7, 2012
sportas
Futbolo sunkmetis Kaune: be A lygos Kauno futbolo mė gėjai šį sezoną savo mieste nematys A lygos kovų, nes fut bolo-beisbolo klu bas (FBK) „Kaunas“ negavo licencijos. Klubo direktorius Romualdas Kont rimas mano, kad svarbiausia – išsiaiš kinti, ar miestui išvis reikalingas futbolas.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Federacijos kirtis
Tai, kad šalies aukščiausiame futbolo divizione nebus reprezentacinės Kau no ekipos, – beprecedentis atvejis per visą Lietuvos futbolo istoriją. Sprendimą užkirsti kelią „Kaunui“ į A lygą priėmė Lietuvos futbolo fe deracijos (LFF) vykdomasis komite tas (VK), nors tuo pat metu suteikė indulgencijas licencijavimo barjerų neįveikusiems Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus REO klubams. „Svarbiausia – mūsų klubas te bėra futbolo bendruomenėje, o ar
kurie užstojo, tad kaina nukrito iki 2 tūkst. litų.“ Vėl – į 1-ąją lygą
„Kaunas“, gavęs 1-osios lygos li cenciją, rengiasi šio diviziono čem pionatui, kuriame taip pat turėtų varžytis dar 10 komandų – Kėdai nių „Nevėžis“ ir „Lifosa“, „Šilu tė“, „Trakai“, Jonavos „Lietava“, Kuršėnų „Venta“, „Palanga“, Vil niaus „Polonija“ ir „Granitas“ ir Nacionalinės futbolo akademijos (NFKA) vienuolikė.
Romualdas Kontrimas:
Kieno esame koman da – Kauno ar kurio nors kito miesto? Nie kam tai neįdomu.
Rekordas: 2010-aisiais „Kaunas“ (geltoni marškinėliai) laimėjo visas šalies 1-osios lygos čempionato rung
tynes.
pasikeitė gyvenimas, kad nebūsime A lygoje? Kokia Lietuvos ekonomi ka, toks ir futbolas. Viskas priklau so nuo valstybės požiūrio į šią spor to šaką“, – sakė R.Kontrimas. „Kauno“ direktorius teigė dar turįs vilties, kad Kauno miesto sa vivaldybėje atsiras žmonių, kurie nenusigręš nuo klubo. „Jeigu ten išgirsiu, kad miestui nereikia futbolo komandos, va dinasi, iš tiesų esame nereikalin gi. Sugriauti labai lengva. Kol kas matau, kad viskas tik griaunama,
fkminija.net nuotr.
– kalbėjo klubo vadovas. – Para mos įstatymais galima tik tam tik rą vietą nusišluostyti. Tai kome dijos, o ne įstatymai, jeigu parama yra apmokestinama.“ Namuose – per brangu
„Kol buvo pinigų, viskas buvo ge rai. Dabar laukiu supratimo ir vis klausiu: kieno esame komanda – Kauno ar kurio nors kito miesto? Niekam tai neįdomu. Toks požiū ris“, – kalbėjo R.Kontrimas. Pasak pašnekovo, komanda ren
giasi naujam sezonui, bet nuotai kos – nekokios. „Ar gali būti kitaip, kai jautie si niekam nereikalingas? Kėlė me vėją, kaip buvo blogai Sovietų Lietuvoje, tačiau nepamirškime, kad anuomet Kaunas turėjo šešias stiprias futbolo komandas, – tęsė R.Kontrimas. – O dabar? Pernai buvome priversti namų rungtynes žaisti Marijampolėje, nes už savo miesto stadiono nuomą neišgalė jome sumokėti 5 tūkst. litų. Gerai, kad savivaldybėje buvo žmonių,
2010-aisiais „Kaunas“ jau buvo 1-osios lygos čempionas, laimėjęs visas 27-erias rungtynes, įmušęs varžovams 108 įvarčius ir pralei dęs vos 16. Antrąją vietą užėmusį Alytaus „Alytį“ kauniečiai aplen kė 30 taškų. „Mūsų komandoje yra talentin gų jaunuolių, keli iš jų atstovauja šalies jaunimo rinktinėms. Užteks vaikinams ir šios lygos, dar yra taurės turnyras, – kalbėjo „Kau no“ direktorius. – Koks iš tikrų jų Lietuvos futbolo lygis? Tik iš važiuojame už sienos, ir gauname į kaulus nuo visų varžovų. Todėl nėra jokio skirtumo, kurioje lygo je žaisti.“
Auksinė Akvilė Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Olimpietė Akvilė Stapušaitytė ta po absoliučia Lietuvos čempione – ji Kaune surengtose 50-osiose šalies badmintono pirmenybėse iškovojo tris aukso medalius.
Moterų vienetų turnyro finale A.Sta pušaitytė 21:16, 21:10 nugalėjo klai pėdietę Gerdą Voitechovskają, dve jetų varžybų lemiamoje dvikovoje su G.Voitechovskaja 21:16, 21:10 įveikė klaipėdietę Ievą Linkutę ir kaunietę Rasą Šulnienę, o mišrių dvejetų tur nyro finale su broliu Ramūnu Stapu šaičiu 21:12, 21:7 – klaipėdiečius To mą Dovydaitį ir I.Linkutę.
Juozas Špelveris:
Šiuo metu šalyje Ak vilė neturi lygiaver čių konkurenčių.
„Akvilė pelnytai laimėjo visus mačus, kuriuos žaidė. Šiuo metu šalyje ji neturi lygiaverčių konku renčių. Daug vilčių teikia jaunosios badmintonininkės – klaipėdie tė Gabija Narvilaitė, kaunietė Vy tautė Fomkinaitė“, – sakė Lietuvos badmintono rinktinės vyriausiasis treneris Juozas Špelveris.
Vyrų varžybose nedalyvavo ge riausias Lietuvos badmintoninin kas ir praėjusių metų čempionas Kęstutis Navickas, atsigaunantis po Achilo sausgyslės operacijos. Aukso medalį iškovojo tauragiš kis Povilas Bartušis, finale po 75 min. trukusios kovos 27:25, 27:29, 21:15 nugalėjęs kretingiškį Edgarą Slušnį. Bronzą pelnė vilnietis Ala nas Plavinas, 21:12, 21:10 įveikęs Ramūną Bilių iš Kelmės. „Tikėjomės, kad medalius išsida lys P.Bartušis, E.Slušnys ir A.Pla vinas. Gal kiek kitokia galėjo būti prizininkų rikiuotė, bet geru žaidi mu nustebino Edgaras. Finalas bu vo vienas ilgiausių per visą Lietu vos čempionatų istoriją“, – teigė J.Špelveris. P.Bartušis su A.Plavinu triumfa vo dvejetų turnyre, 21:15, 21:4 pri vertę kapituliuoti klaipėdietį Do natą Narvilą ir E.Slušnį. Vasario 13-ąją Lietuvos badmin tono rinktinė išvyks į Amsterdamą (Olandija), kur vyks Europos ko mandų čempionatas. Moterų ekipai atstovaus A.Stapušaitytė, G.Voite chovskaja, Indrė Starevičiūtė ir Rasa Šulnienė, vyrų – P.Bartušis, E.Sluš nys, A.Plavinas ir D.Narvilas. Moterys pradės kovas 8-ojo je grupėje su Čekijos, Ukrainos ir Kroatijos komandomis, vy rai 6-ojoje grupėje – su Ispanijos, Lenkijos ir Belgijos atstovais. Į finalinį etapą pateks tik grupių nugalėtojai.
Lygis: moterų vienetų turnyre A.Stapušaitytė nepralaimėjo nė vieno seto.
Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
Čempionai ir prizininkai Moterų vienetai: 1. A.Stapušaitytė
Moterų dvejetas: 1. A.Stapušaitytė ir
(Kaunas), 2. G.Voitechovskaja (Klai pėda), 3. I.Linkutė (Klaipėda).
G.Voitechovskaja, 2. I.Starevičiūtė (Kau nas) ir R.Šulnienė (Kaunas), 3. A.Kup liauskaitė (Klaipėda) ir I.Linkutė.
Vyrų vienetai: 1. P.Bartušis (Taura
gė), 2. E.Slušnys (Kretinga), 3. A.Plavi nas (Vilnius).
Vyrų dvejetas: 1. P.Bartušis ir
A.Plavinas, 2. D.Narvilas (Klaipėda) ir
E.Slušnys, 3. S.Leonovičius (Vilnius) ir S.Šaltmeris (Vilnius). Mišrus dvejetas: 1. R.Stapušaitytė
ir R.Stapušaitis, 2. I.Linkutė ir T.Dovy daitis (Klaipėdai), 3. L.Litvinas (Kau nas) ir R.Šulnienė.
12
Antradienis, vasario 7, 2012
14p.
Psichikos ligas gydo ne tik vaistai, bet ir aplinka.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Kardiochirurgas R.Benetis: ne
Sugrįžimas: profesorius R.Benetis jau dirba.
Garsusis širdies chirurgas profeso rius Rimantas Be netis, prieš pusant ro mėnesio paty ręs daugybę kūno sužalojimų ir ope racijų, praėjusią savaitę jau grįžo į darbą.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Būti reikalingam kitiems
„Nemoku sirgti, iki šiol mano svei kata buvo gera“, – į klausimą, ko dėl skubėjo grįžti į darbą, nors dar ne visos žaizdos užgijusios, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Širdies, krūtinės ir krauja gyslių chirurgijos klinikos vadovas R.Benetis. Jis skubėjo į darbą ne tik vado vauti. Praėjusį ketvirtadienį vėl pradėjęs dirbti kardiochirurgas susitiko su Kardiologijos klinikos specialistais. „Turėjome aptarti ligonius su kardiologais. Yra sąrašas pacientų, kuriems reikia atlikti sudėtingas operacijas. Šio darbo reikės imtis man“, – žinojimas, kad yra reika lingas kitiems, profesoriui R.Bene čiui padėjo sveikti. Ar jis jaučiasi esąs pasveikęs, su stiprėjęs? Daug jėgų reikalauja su dėtingos širdies operacijos, per jas nuo įtampos kardiochirurgams neretai žliaugia prakaitas. Tokios operacijos trunka kelias valandas.
„Galima sakyti, kad viskas ge rai. Kiek aš dar galiu stiprėti? Ir ką reiškia – sustiprėti? Sužaloji mų padarinius kol kas dar jaučiu, dar nedaug laiko praėjo, nes trau ma buvo didelė. Bet reikia pradė ti dirbti. Vieną dieną bus sunkiau, kitą – lengviau“, – žino profeso rius R.Benetis ir nustebina: prieš dvi savaites jis jau operavo. Tai buvo labai sunkus ligonis, ir kardiochirurgas atvažiavo į Klini kas iš namų. Meldėsi net ir musulmonai
Kardiochirurgas R.Benetis ima si operuoti pačius sunkiausius pa cientus, kai kolegos nesiryžta. Jam pavyksta. Dėl to R.Benečio vardas žino mas toli už Lietuvos ribų. Tai įrodė reakcija į profesorių ištikusią ne laimę. „Pajutau daugybės žmonių, ku riuos pažįstu ir nepažįstu, para mą. Iki šiol buvau skeptiškesnis ir žiūrėjau į visuomenę galbūt ne taip objektyviai. Dabar pajutau la bai daug nuoširdaus gerumo, pir miausia tai patyriau iš kolegų. Jie
susikoncentravo ir labai daug man padėjo“, – nuoširdžiai kalbėjo pro fesorius R.Benetis. Jis pasakojo, kad tuomet, kai jau galėjo skaityti elektroninius laiš kus ir atsiliepti telefonu, buvo nu stebintas, kiek daug žmonių neri mauja dėl jo sveikatos, nuoširdžiai linki pasveikti. Profesorius parodė šventin tą žvakę ant jo darbo stalo. Ją jam kažkas padovanojo pirmą darbo dieną, grįžus po ligos. „Nors nesu tikintis, man ši žva kė ypatinga. Žinau, kad už mane buvo aukojamos šventos Mišios, žmonės meldėsi, kad pasveikčiau. Įdomiausia, kad meldėsi netgi musulmonai. Ir Sirijoje, ir Libane. Amerikoje baptistai maldas už ma ne buvo įrašę į sąrašą pirmu nume riu. Visiems esu labai dėkingas už dėmesį ir rūpestį“, – prašė parašy ti R.Benetis. Išvyko į pasaulinį kongresą
Su profesoriumi kalbėjomės praė jusią savaitę, penktadienį, antrą jo darbo dieną po priverstinės per traukos. Tą dieną jis neoperavo –
rengėsi pasauliniam kardiochirur gų kongresui, į kurį išskrido vakar. Beveik savaitės trukmės kong resas vyksta Indijoje, Kalkutoje. Paklausus, ar nepakenks sveikatai tokia tolima kelionė, garsusis kar diochirurgas pripažino, kad galbūt to daryti nereikėtų, toks žygis dar ankstokas, reikia laiko fiziškai at sigauti.
Koks gyvenimas bus toliau – neži nau, ateities ne dramatizuoju. „Kongreso, kuriame aš skaity siu paskaitas ir demonstruosiu operacijas, dienotvarkė suplanuo ta prieš pusantrų metų. Tai neeili nis pasaulinio lygio kongresas, to dėl nuvilti jo organizatorių negaliu. Mes esame matomi – reikia išlikti tokiems. Juk aš važiuoju atstovau ti Lietuvai, mūsų universitetui“, – priežastis, kodėl turi dalyvauti kongrese, vardijo R.Benetis.
13
Antradienis, vasario 7, 2012
sveikata STT susirūpino endoprotezavimu
kartu pirkti vaistai bus pigesni?
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi su sąnarių endop rotezavimu susijusių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, siū lo tikslinti galiojančią tvarką, nes dabar pažeidžiama pacien tų teisė į laiku prieinamą sveikatos priežiūrą. STT teigimu, bū tina nustatyti, kada atliekamos planinės operacijos, kai valsty bė finansuoja sąnario endoprotezą, ir neplaninės, kai jį įsigyja pacientas. Taip pat siūloma nustatyti maksimalius sąnario en doprotezavimo operacijos skyrimo terminus, nurodoma infor maciją apie atliktas sąnarių endoprotezavimo operacijas kaup ti vienoje kompiuterių duomenų bazėje ir taip užtikrinti veiks mingą šių priemonių apskaitą.
Baltijos šalys iki balandžio planuoja pasirašyti susitarimą kartu pirkti valstybės finansuojamus vaistus. „Kol kas ši sutartis dar derinama. Jos pasirašymo terminas – pirmasis metų ketvir tis, terminas baigiasi balandžio pirmą dieną“, – BNS sakė svei katos apsaugos ministro patarėjas Remigijus Bielinskas. Kartu pirkdamos vaistus, Lietuva, Latvija ir Estija tikisi išsiderėti pa lankesnę kainą. Kaip skelbia Estijos radijas ERR, remdamasis šios šalies Socialinių reikalų ministerija, Estija ir Lietuva yra pa sirengusios įgyvendinti šį planą, bet laukia, kol Latvijos parla mentas patvirtins reikalingus teisės aktų pakeitimus dėl viešų jų pirkimų.
emoku sirgti Jokių tune lių ir šviesos jų gale ne matė, visas gyvenimas per akimir ką mintyse neprabėgo.
30 drenų prikišta į tave. Antrą parą aš būtinai turėjau palįsti po dušu. Todėl vieną kartą reikėjo paban dyti ir operuoti, pažiūrėti, kaip tai atrodo“, – nenorėdamas prisimin ti patirtų sunkių išgyvenimų, pro fesorius R.Benetis prisilietė prie skaudžios praeities. Patvirtino, kad labai skaudė jo, buvo sunku išstovėti. Tačiau jo charakteris toks: keltis, nors skau da, atsistoti, įsikibus abiem ranko mis, ir eiti, nors kojos dreba. „Žaizdos pačios valosi, gydo pats organizmas, ne vaistai. Nesimaudy ti, kai žaizdos atviros – tai tik prie tarai. Vanduo niekam nepaken kė“, – aiškino gydytojas R.Benetis. Pamatė iš kitos pusės
Artūro Morozovo nuotr.
Ten jis atliks plastines širdies mitralinių vožtuvų arba aortos operacijas. Priklausys nuo to, ko kie pacientai bus parinkti. Be R.Be nečio, širdies chirurgijos metodus demonstruos dar du garsūs gydy tojai iš Londono ir Briuselio. Ope racijas stebės garsiausi Europos, Azijos ir Amerikos kardiochirur gai. Iš viso jų dalyvaus beveik pen ki tūkstančiai. „Dalyvavimas tokiame renginy je ir darbas jame stimuliuos mano jėgas“, – įsitikinęs kardiochirurgas R.Benetis. Pareiga mobilizuoja ir gydo
Paklausus, ar darbas gali prilygti pooperacinei reabilitacijai, ką chi rurgai paprastai skiria savo pacien tams, profesorius R.Benetis pir menybę teikia pareigai: reikia – tai reikia. Jo nuomone, mes visi esa me labai išlepę. „Kaip viščiukai pradeda sparnus kilnoti, taip ir aš vieną dieną turė jau atsistoti. Mane disciplinavo ir mano organizmą mobilizavo as meninės higienos poreikis, nepai sant, kad 36 žaizdos atviros, kone
Būdamas gydytojų pacientu profe sorius pamatė mediciną iš vidaus. „Yra momentų, kuriuos gydy tojai žino, supranta, bet nepabu vę ligoniais neteikia jiems dera mos reikšmės. Tai, pavyzdžiui, artimųjų buvimo šalia poreikis, procedūrų planavimas ir taip to liau. Jau kalbėjome su kolegomis, svarstysim, kaip įdiegti naujas metodikas. Tai psichologiniai da lykai, kurie atsiranda vien dėl to, kad ligonis yra sunkus. Jis visai ki taip priima aplinką, personalą, ar timuosius“, – patyrė profesorius R.Benetis. Patirtas sveikatos problemas R.Benetis vertina kaip profesio nalus gydytojas. Be emocijų. Jokių tunelių ir šviesos jų gale nematė, visas gyvenimas per akimirką min tyse neprabėgo. „Gydytojų tokie reginiai nekan kina, ypač tų, kurie turi tvirtas teo rines žinias ir ligą ar sužalojimą ga li vertinti profesionaliai. Paprastas žmogus gali ir balsus iš kažkur iš girsti“, – įsitikinęs R.Benetis. Jo nuomone, kiekvienas turi tu rėti savo požiūrį į gyvenimą ir jį išsaugoti. Anot profesoriaus, kai žaidi pagal kitų taisykles, esi toks, kaip visi. Ar garsusis kardiochirurgas nie kada nežaidė pagal kitų taisykles? „Stengiuosi vadovautis savomis taisyklėmis. Tam reikia pastangų, bet jos apsimoka. Jei pirmą kar tą pasiduosi, bus ir antras kartas, ir trečias“, – savo filosofiją dėstė R.Benetis. Ar po patirtų sužalojimų ji nė kiek nepasikeitė? „Manau, kad manęs ta situacija nepakeitė. Nejaučiu, kad būtų pa sikeitęs mano požiūris į gyvenimą ar mediciną. Koks gyvenimas bus toliau – nežinau, ateities nedra matizuoju. Svarbiausia – nesipui kuoti“, – plačiai nusišypsojo pro fesorius R.Benetis, nors veide dar matyti sužalojimų pėdsakų.
Patikslinimas: magnetinio rezonanso aparatas įvežamas į operacinę ir atliekamas tyrimas, ligoniui esant
narkozės būsenos.
Tomo Raginos nuotr.
Kauno neurochirurgai – septinti pasaulyje Marij ana Jas ait ienė Galvos smegenų auglius ir krau jagysles Kauno neurochirurgai pradėjo operuoti aparatūra, ko kią, be jų, turi tik šešios garsiau sios pasaulio klinikos. Ši apara tūra užt ikrin a maksimalų chi rurgų veiksmų tikslumą ir ligo nio saugumą per operaciją. Išoperavo trylika ligonių
„Taip, pirm ąj ą tok ią operac i ją atlikau aš“, – be jokio pasi didžiavimo pripažino Lietuvos sveikatos moksl ų univers iteto Neuroc hir urg ijos klin ikos va dovas profesor ius Arim antas Tamašauskas ir skubiai pridūrė, kad kartu operavo ir neurochi rurgas Vytenis Deltuva. Galvos smegen ų ir smegen ų kraujagyslių chirurgai operuoti navikus ir kraujagysles, naudo jant naująją aparatūrą – intrao peracinį magnetinį rezonansą,
įtemptai ir atsak ingai mok ės i dvi savaites. Pirmiausia – vien teor ijos. Mok ym uose taip pat dalyvavo anestez iol ogai, inst rum entator ės. Pirm ąs ias ope racijas kauniečiai atliko stebint iš Izraelio atvykusiam informa tikui, šios aparatūros žinovui, ją instaliavusiam Neurochirurgijos klinikoje. Per savait ę, naud od am ies i naująja aparatūra, neurochirur gai atliko trylika operacijų. „Ir pacientų buvo daug, ir ope ruoti norėjome, kol konsultantas buvo pas mus. Jis būtų padėjęs,
jei kiltų klausimų“, – paaiškino profesorius A.Tamašauskas. Kaun ieč iams viskas sek ės i sklandžiai. Visi trylika operuo tų ligonių jaučiasi puikiai. Naujausias, trečios kartos
Naujoji aparatūra taikoma ope ruojant smegenų auglius ir krau jag ysl es. Patol og ija nus tatom a rentgen o, ultragarso, magn et i nio rezonanso aparatais. Pasta rasis – naujos, trečiosios kartos, sudaro naujosios aparatūros pa grindą. Jis kainavo 4 mln. litų.
16
7
– tiek trečios kartos magnetinio rezonanso aparatų yra pasaulio neurochirurgijos centruose, ir vieną jų turi Kauno klinikos.
Įranga: neurochirurgams operuojant talkina daugybė aparatūros.
14
Antradienis, vasario 7, 2012
sveikata
Šiuolaikinėje psichiatrijos ligonė Gydytis Psichiatri jos ligoninėje nebai su. Tokia mintis top telėjo pasivaikščio jus po rekonstruo tą sielos ligų gydy mo įstaigą. Netgi tos palatos, į kurias gul domi greitosios pa galbos automobiliu atvežti ūmaus prie puolio ištikti žmo nės, primena sana toriją ar net viešbutį.
Gražu: įėjusįjį pasitinka šviesus, erdvus, jaukus koridorius.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Šviesu, jauku, šilta
Galimybę pasivaikščioti po re konstruotą Respublikinės Kauno ligoninės padalinio – Psichiatrijos ligoninės Ūmių psichikos sutriki mų skyrių turėjome jo atidarymo dieną praėjusią savaitę. Šiandien čia jau guli ligoniai ir juos lanko tik jų artimieji. Įėjusieji pirmiausia patenka į šviesų erdvų koridorių. Vestibiuliai, palatos, budinčių medikų postai – kaip įprastoje ligoninėje ar net sa natorijoje. Pravėrus duris akivaiz du: palatos – tik dvivietės. Jose yra drabužių spintos, spintelės. Valgomasis bendras visiems li goniams. Procedūrų kabinete – ne vien, kaip paprastai, stalas ir kė dė vaistams ligoniui suleisti, bet
ir daugybė medicinos aparatūros: stacionarus kraujospūdžio mata vimo aparatas, elektrokardiografas širdies veiklai patikrinti, deguonies tiekimo ir gaivinimo aparatūra – defibriliatorius.
macijos skyriuje. Šie ligoniai stebi mi visą parą. Medikai priduria, kad ligoninė je sumontuota antivandalinė san technika, įrengtos stebėjimo ka meros.
Sunkiausiems – specialios lovos
Labai reikėjo rekonstrukcijos
Argi būna tokių sunkių ligonių, ku riuos reikia gaivinti? „Būna, kad pas mus atvyksta la bai sunkios būklės ligonių“, – at sako psichikos sveikatos slaugyto ja Lina Gabšytė. Tokiems ligoniams skirtos spe cialios lovos. Nežinodamas neatk reiptum dėmesio – šių lovų kojos nepajudinamai pritvirtintos prie grindų. Tai bene vienintelė deta lė, išduodanti, kad čia gydomi sie los ligoniai. Greta sunkiems ligoniams skirtų palatų – medikų postas kaip reani
„Šios patalpos prieš rekonstruk ciją buvo tamsios, prastai venti liuojamos, nepatogiai išplanuo tos. Kažkada čia buvo vestibiulis, po to įrengtas psichiatrijos sky rius. Jį buvo būtina rekonstruo ti“, – paaiškino Psichiatrijos ligo ninės vadovė Zita Liubertienė. Psichiatrijos ligoninė tapo mo dernia gydymo įstaiga ne per vieną dieną, nors tokių sąlygų psichikos ligoniams reikėjo seniai. Visame pasaulyje pripažinta, kad aplinka turi gydomąjį poveikį. Nemedika mentinė terapija psichiatrijos ligo
Akimirka: bū
Šių lovų kojos nepa judinamai pritvir tintos prie grindų. Tai bene vienintelė detalė, išduodanti, kad čia gydomi sie los ligoniai. ninėse yra ne mažiau efektinga už vaistus. „Pirmasis ligoninės restruk tūrizacijos etapas buvo pradėtas 2005-aisiais“, – priminė Respub likinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Stasys Gend vilis. Išėjo nešina puodu
Prie Respublikinės Kauno ligoni nės prijungus Psichiatrijos ligo
ninę, iš jos į Aukštuosius Šančius buvo perkelti du psichiatrijos sky riai: gerontopsichiatrijos, kur gy domi pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sutrikimai, ir psichoso matinis, kai ligoniams, turintiems psichikos sutrikimų, reikia nuo latinio kitų specialybių gydytojų stebėjimo ir gydymo. Šie pokyčiai ne tik pagerino li gonių gydymo sąlygas, bet ir sutei kė galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jų ir valstybės biudžeto lėšos panaudo tos Psichiatrijos ligoninei moder nizuoti. Vien Ūmių psichikos su trikimų skyriaus rekonstrukcija kainavo pusantro milijono litų. Gydytoja Z.Liubertienė sako neprisimenanti, kad 2005 m. Psi chiatrijos ligoninei iš Senamiesčio išsikrausčius į dabartines patalpas Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno
Bijai išprotėti? Neslėpk Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Psichikos ligos nebėra tabu, bet kaip atpažinti pirmuosius jų požy mius, atskirti, kad keistas artimo jo poelgis – ne nuovargio ar streso išraiška, o liga? Kaip saugoti sielos sveikatą? Apie tai pasakoja Kal niečių poliklinikos Psichikos svei katos centro vadovė gydytoja psi chiatrė Rasa Tamašauskienė.
Prevencija: psichiatrė R.Tamašauskienė pataria gyventi ne praeitimi
ar ateitimi, o dabartimi.
Tomo Raginos nuotr.
– Žinome, kad psichikos svei kata netiriama nei rentgenu, nei ultragarsu. Ar yra kokių nors konkrečių požymių, pa dedančių nustatyti psichikos sutrikimus? – Iš tikrųjų labai nelengva nustaty ti psichikos sutrikimus, nes jie nėra vienodi. Viskas priklauso nuo dau gybės aspektų ir juos reikia įvertin ti.Pirmiausia pasikeičia žmogaus
elgesys ir jis pradeda daryti tai, ko anksčiau nedarė. Tai gali būti ir neadekvatus įprastų reiškinių verti nimas, ir agresija. Žmogus pradeda nebesidomėti tuo, kas anksčiau jam buvo labai įdomu. Atsiranda aiškių elgsenos pokyčių: žmogus pradeda daryti tai, kas jam visiškai nebūdin ga. Linksta į kraštutinumus, dažnai kardinaliai keičiasi nuotaika. – Kada atkreipti dėmesį į šiuos požymius? – Jei jie tęsiasi dvi tris savaites. Reikia atkreipti dėmesį ir į aplinką. Staigi nuotaikų kaita, neadekvati aplinkai, turi kelti susirūpinimą. – Ar skirtingi žmonių charak teriai daro įtaką sirgti psichi kos ligomis? – Taip. Intravertai viską išgyvena viduje, o ekstravertai išsikrauna, išreiškia emocijas. Teiginyje, kad uždari žmonės labiau linkę į psichi
kos sutrikimus, yra tiesos. Teisin giausia sakyti, kad žmonės, kurie yra linkę užgniaužti savo jausmus, yra labiau linkę susirgti. Emocijų ir jausmų nereikia slėpti. Žmonės įsi vaizduoja, kad būti atviram, reikš ti emocijas ir jausmus, yra necivili zuota. Bet juk galima ir pyktį, kuris yra visiškai normalus jausmas, iš mokti reikšti kitaip. Be agresijos. Reikia atvirai išsakyti savo pozici ją ir nekelti konflikto. – Kur yra riba tarp sveikų emo cijų ir psichologinių problemų? – Ribą nustatyti sunku. Tai pri klauso nuo žmogaus vertybių siste mos ir aplinkos, kurioje gyvenama. Vienam žmogui sudaužyti lėkštę normalu, o kitam tai – pasaulio pa baiga. Aš manau, kad reikia vado vautis pagarba. Negalima žeminti savęs ir kitų. Vis daugiau žmonių šiais klausimais ateina patarimų pas psichologus ir psichiatrus.
15
Antradienis, vasario 7, 2012
sveikata
nėje visos durys su rankenomis
Maitinimas: greta valgomojo įrengta virtuvė – kaip namuose.
ūsimoji psichiatrė Veronika Aniūnė pasirengusi tradiciniam atidarymo momentui – juostelės perkirpimui.
gatvėje, ji iš senųjų patalpų išėjo paskutinė nešina puodu iš ligoni nės virtuvės. Tai atsimena Sena miestyje dirbę psichiatrai, neno rintys atsiminti tų sąlygų, kokios ten buvo. Ir ligoniams, ir jiems. „Studentai prarasdavo norą bū ti psichiatrais. Įvaizdis – tarp ka lėjimo ir gydymo įstaigos“, – api bendrino Z.Liubertienė. Gydo ne vien vaistais
Šiandien Psichiatrijos ligoninė vi sai kitokia, nei buvo Kauno sena miestyje, buvusioje V.Kuzmos, da bar – Muitinės gatvėje. „Gera čia dirbti“, – sako ilga metis ligoninės psichikos sveika tos slaugytojas Giedrius Grižas. Kineziterapeutė Neringa Augu tienė, dešimt metų dirbusi Kauno klinikinėje ligoninėje, nesigaili pa keitusi darbovietę.
Zita Liubertienė:
Studentai praras davo norą būti psi chiatrais. Įvaizdis – tarp kalėjimo ir gy dymo įstaigos.
„Ligoniai labai noriai atlieka ki neziterapijos pratimus, mina dvira tį, mankštinasi su kamuoliais, laz domis. Norinčiųjų yra daugiau nei tų, kuriems užsiėmimai priklauso pagal indikacijas“, – darbo patir timi dalijosi N.Augutienė. Ji sakė sergantiesiems depresija skirianti aktyvinančius pratimus, o tiems, kurie serga šizofrenija, – teikiančius atpalaiduojamąjį, ra minamąjį poveikį. Užimtumo organizatorė Aušra Čepaitienė atkreipia dėmesį į ligo ninės kiemą: jis uždaras, su aukšta tvora, bet ji – medinė, atrodo, net per šalčius alsuoja šiluma. Kieme dvi pavėsinės: pokalbiams, poil siui, apmąstymams. „Vilniui dar gerokai reikia pasi tempti, palyginti su tuo, kaip Kau nas tvarkosi“, – pagyrė kauniečius Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.
Moka: slaugytojos Lina Gabšytė ir Elena Kalibatienė tvirtina, kad neretai
tenka panaudoti naujausią diagnostikos ir net gaivinimo aparatūrą.
Lauke: didelis kiemas ir mažos pavėsinės – pabūti vienam.
Artūro Morozovo nuotr.
savo emocijų ir nesinešk darbo namo – Dėl kokių problemų, ligų krei piamasi dažniausiai? – Dėl priklausomybių ir kitų psi chikos ligų. Lietuvą yra sukrėtęs ne vienas kraupus įvykis, kai psichi kos ligomis sergantys žmonės pada ro nusikaltimus. Visai neseniai pa naši tragedija įvyko ir Norvegijoje. – Ar įmanoma kaip nors nuspė ti tokias tragedijas? – Psichozė gali išsivystyti greitai ir nepastebimai. Žmogus pradeda gir dėti garsus, nors iš tikrųjų yra ab soliuti tyla. Jei ligonis apie tai ne papasakos, to niekas ir neįtars. – Kokios pagrindinės ir daž niausios psichikos ligų prie žastys? – Jų yra kelios: genetinė predispo zicija – išankstinis polinkis ir psi chosocialiniai veiksniai. Pasta riesiems įtaką daro ekonominė ir socialinė padėtis.
Sergant kitomis sunkiomis ligo mis, neretai susergama ir depresi ja. Taigi galima išskirti tris pagrin dines priežasčių grupes: genetines, išorines ir individualias. – Vadinasi, žmogaus socialinė padėtis yra tiesiogiai susijusi su jo psichologine būkle? – Yra žmonių, kurie gyvena gana kukliai, tačiau laimingai. Jie geba priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir tenkintis tuo, ką turi. Padėtis turi būti vertinama adekvačiai. – Tarp jūsų pacientų daugiau vyrų ar moterų? – Vis dėlto daugiau moterų. Tačiau, kalbant apie šizofreniją ar kitas pa našias ligas, didelio skirtumo nėra. Potrauminiai sutrikimai labiau bū dingi vyrams, tačiau dėl depresijos, nuotaikos sutrikimų daugiau krei piasi moterų. Moterys labiau rūpi nasi savo sveikata.
– Įtemptas mokslo ir dide lis darbo krūvis, būdingas da bartinei visuomenei, išseki na. Nebelieka laiko bendrauti. Koks jis turėtų būti šeimoje, norint išvengti psichologinių problemų?
Galima ir pyktį, ku ris yra visiškai nor malus jausmas, iš mokti reikšti kitaip. Be agresijos. Reikia atvirai išsakyti sa vo poziciją ir nekel ti konflikto. – Šeimose išties labai trūksta tikro bendravimo. Visi labai užsiėmę sa vo reikalais ir neranda laiko vienas kitam. Susigriebiama tik kilus rim tam konfliktui ar šeimai jau iširus.
Jei nori turėti šeimą, turi norė ti ją išlaikyti. Stenkitės atkreipti dėmesį į šeimos narių poreikius. Teig iam ą mikrokl im at ą šeim o je sukuria glaudus ryšys tarp ar timųjų. – Pastaraisiais metais emig racija išaugo keturis kartus. Kaip ši tendencija veikia Lie tuvoje likusius artimuosius? – Emigrantų vaikai nemato savo tėvų, nes jie dirba toli. Pinigai tė vų neatstoja. Neretai žmonės jau čia ir nesusikalbėjimą, bendravi mo stoką su artimaisiais, kurie gyvena kartu. Visada reikia tikro ryšio. Tėvai vaikus turi ir pabarti, ir pagirti. Elektron in io laišk o ar pokalb io per skaip ą nepakanka. Paaugl ei dukrai visada reikės mamos, kad ji apkabintų, patartų, nušluosty tų ašaras, kai jos liejamos dėl pir mosios meilės.
– Patarkite, kaip elgtis kilus konfliktui. – Svarbiausia – išlaukti. Atsitrau kimas visada padeda. Kilus konf liktinei situacijai, negalima pulti į karštą fronto liniją. Galima išeiti pa sivaikščioti, išgerti arbatos ir atidėti konflikto sprendimą kitai dienai. At sitraukimas veikia labai gerai. – Kaip gyventi, kad nesirgtume psichikos ligomis? – Kiekviena liga yra signalas. Rei kia sustoti ir susimąstyti. Pacien tai neretai stebisi: buvau stiprus, kupinas jėgų ir netikėtai palūžau. Vadinasi, reikia susitvarkyti gyve nimo režimą: laiku keltis ir eiti mie goti, įprastu laiku valgyti. Reikia pažadėti sau, kad, pasi baigus darbo valandoms, į vadovo skambučius neatsiliepsi. Žmonės dabar gyvena praeitimi ir ateiti mi, peršoka dabartį. Reikia gyven ti šiandien, čia ir dabar.
16
Antradienis, vasario 7, 2012
sveikata
Pagalba odai žiemą Justė Kiburytė Vėjas ir žvarbus šaltis verčia ne tik šiltai apsirengti bei apsiauti, bet ir susirūpinti šiuo laiku itin pažei džiama veido oda. Nuo atšiauraus oro ji išsausėja, parausta, nemalo niai pleiskanoja. Kaip padėti savo odai kovoti su lietuviško oro ypa tumais? Odai būtina drėgmė
„Norint, kad oda būtų graži ir svei ka, reikia ją drėkinti, drėkinti ir dar kartą drėkinti“, – pirmąją sąlygą, kurią vykdyti būtina net ir šaltuo ju metų laiku, pabrėžia kosmetolo gė Lina Fišelson. Žiemą temperatūros kaita mū sų odą veikia itin neigiamai. Išėjus iš šiltos ir sausos patalpos į lauką, temperatūra gali skirtis net kelio mis dešimtimis laipsnių. Šildymo sezonu odą sausi na dirbtinis šiltas oras, kuris tar si išsunkia visą drėgmę. Prisidėjus
vėjui ir šalčiui, prarandamas odą saugantis lipidų sluoksnis. Įvy kus dehidratacijai oda praranda savo elastingumą, ji ne tik tampa šiurkšti, pleiskanoja, bet ir išryš kėja raukšlės. Trys pagrindinės taisyklės
Dermatologė Rūta Gancevičienė pateikia tris taisykles, kurių reikia laikytis, kad veido oda išliktų gra ži ir žiemą. Pirmoji – pasirinkti tinkamo rie bumo veido kremą. Natūralu, kad norėdami atkurti odos drėgmę te pame ją riebesniu apsauginiu kre mu. Tirštą, riebų maitinamąjį kre mą su įvairiais augaliniais aliejais ir vitaminais reikia rinktis einant į lauką ir ruošiantis ten praleisti šiek tiek laiko. Būn ant nam uose patar iam a rinktis lengvesnės konsistencijos drėkinamąjį kremą – šiltoje ap linkoje pernelyg riebūs kremai odą vargina, užspaudžia poras ir nelei
Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką! Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę. Kraujagyslių pokštai Kraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko kraujospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jaunuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūtinėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimšimas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būtina operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, ilgai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po kurio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje. Į pagalbą – ozonas! „Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią širdį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pradėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pabalo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligoninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių
– ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją. „Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeitimą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Sugrįžęs nutariau išbandyti. Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedūros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemento poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas paskaistėjo. Netrukus greičiau nei mano nebejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nelabai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunitetą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą. Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano kraujagyslėms ir širdžiai.“ Parengė Agnė Tarvydaitė
Iki vasario 12 d. viena ozonoterapijos procedūra – 99 Lt!
Registruokitės dabar!
Savanorių pr. 11A, Vilnius Tel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (37) 333 557 (8 606) 91 120; Minijos g. 2, Klaipėda Tel. (46) 315 111 (8 606) 91 183.
Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikacijoms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, kosmetologas. Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu! Užs. 907135
džia jai kvėpuoti. Medikai pataria žiemą turėti keletą skirtingų die ninių kremų. Svarbu kremo sudėtis
Žiemą reikėtų ieškoti tokio maiti namojo kremo, kurio pagrindą su daro aliejus. Tokios sudėties rie besnis kremas sukuria apsauginę plėvelę odos paviršiuje ir neleidžia jai prarasti sukauptos drėgmės. Kai kuriuose kremuose esan tys riebalai stingsta net nedidelia me šaltyje, todėl ploną veido odą dengianti riebalų plėvelė sutrūki nėja ir taip pažeidžiama odos ap sauga. Gaminant modernias kos metikos priemones naudojamas toks riebalų, aliejų ir vandens de rinys, kuris žemoje temperatūroje nestingsta, nepalieka odos pavir šiuje matomos aliejinės plėvelės ir neužkemša porų. Beje, išradingai parinkti alie jų deriniai gali turėti ir tam tikrų aromaterapinių savybių, pavyz
Patarimas: žiemą veido odą reikia drėkinti, bet ne sniegu, o kremu.
džiui, padėti atsipalaiduoti prieš miegą. Patepti prieš pusvalandį
Medikai pataria pamiršti mitą, kad žiemą negalima naudoti drėkina mojo kremo. Nereikia bijoti drėki namųjų komponentų, esančių die niniame kreme, ypač jei didžiąją dienos dalį praleidžiame automo bilyje ar šiltose patalpose. Tai – trečioji taisyklė. Vis dėlto žiemą reikėtų veng ti lengvo, skystos konsistencijos,
„Shutterstock“ nuotr.
vandens pagrindu pagaminto kre mo. Toks į odą įsigeria itin greitai, tačiau drėgme ją aprūpina trum pą laiką ir nepalieka apsauginės li pidinės plėvelės. Dėl to odos ap sauginės savybės ne palaikomos, o išbalansuojamos, oda dar labiau sausėja. Be to, kremu reikia pasitepti li kus mažiausiai pusvalandžiui iki išeinant į lauką, kad kremas suspė tų įsigerti į odos gilesnius sluoks nius ir susidarytų švelni apsauginė hidrolipidinė apsauginė plėvelė.
Kauno neurochirurgai – septinti pasaulyje Pirmos kartos magne 13 tinio rezonanso apa ratai, kokius naudoja neurochi
rurgai, atsirado 2001 m. Tokių aparatų turi 50 neurochirurgijos centrų pasaulyje, bet Kauno kli nikos jo neturėjo. „Prieš trejus metus sukurtas naujos kartos magnetinio rezo nanso aparatas, kurio vaizdo re zoliucija ir kokybė daug geres nė. Ir štai mes, vienas iš septynių neurochirurgijos centrų pasau lyje, jau turime tokį aparatą“, – džiaugėsi Neurochirurgijos kli nikos vadovas A.Tamašauskas. Smegenų auglių ir kraujagys lių operacijos reikalauja preciziš ko tikslumo. Bet koks neteisingas judesys gali pakenkti. Per operaciją neu rochirurgai naudojasi navigaci jos sistema, auglio ar išsiplėtu sios kraujagyslės vaizdą užfiksavę prieš operaciją.
Nebereikia operuoti iš naujo
„Operuojame žinodami, kur turi me operuoti, kokios auglio ribos. Tai nustatome ultragarso apara tu – turime vieną geriausių pa saulyje, jį įsigijome prieš penke rius metus. Operuojant smegenys keičia savo parametrus – susi trauk ia, išteka smegen ų skys tis, žodžiu, smegenys dislokuo jasi, keičiasi jų koordinatės. Dėl šių priež asč ių vad ovaud am ie si priešoperaciniu vaizdu negalė jome būti tikri, kad viską darome labai tiksliai“, – aiškino profeso rius A.Tamašauskas. Siekdami tikslumo neurochi rurgai pasitelkdavo ultragarsą, bet jis neparodo tokio ryškaus vaizdo kaip magnetinis rezonansas. Da bar, turėdami naująjį magnetinio rezonanso aparatą, neurochirur gai gali užfiksuoti smegenų vaiz dą per operaciją. „Pasirengimas ir skenavimas užtrunka 15–20 mi
nučių, tačiau pamatome, ar pasie kėme, ko norėjome, ar auglio dar likę. Jei matome, kad pašalinome ne visą naviką ar kraujagyslinį da rinį, iš naujo sudarome operacijos planą ir šaliname likusią dalį“, – aiškino neurochirurgas. Anksč iau operac ijos kontro lė būdavo atliekama kitą dieną. O jei paaiškėdavo, kad pašalintas ne visas auglys? „Jei reikėdavo koreguoti – pla nuodavome naują operaciją“, – pripažino A.Tamašauskas.
rodo tai, ko chirurgas operuoda mas nemato. „Tyrimai per operaciją dėl jų efektyv um o maks im al iai kom pensuoja jiems skirtą papildomą laiką, – pateisina A.Tamašaus kas. – Papildoma narkozės va landa yra niekis, palyginti su ga lutiniais rezultatais.“ Tiksl iai paš al in us piktyb in į smegenų auglį, remisija tęsiasi 10 metų, gerybiniai augliai neatau ga. Ar magnetinis laukas nedaro neigiamo poveikio chirurgams? Prof es or ius A.Tam aš ausk as juokais atsako, kad tai paaišk ės po dešimties metų. Kol kas ne nustatyta, kad ilgai veikd am as žmog ų magn et in is laukas būt ų žal ingas kaip rentgen o spind u liai. Teig iam a, kad tai – saug us metodas. Atsakymo kol kas nėra
Arimantas Tamašauskas:
Operuojant sme genys keičia savo parametrus – susi traukia, išteka sme genų skystis, žo džiu, smegenys dis lokuojasi, keičiasi jų koordinatės. Paaiškės po 10 metų?
Naujoj i aparat ūra – išganym as ir gydytojui, ir ligoniui. Iš tryli kos su ja jau atliktų operacijų net trims ligoniams buvo atliktos pa pildomos manipuliacijos. Studi jomis įrodyta, kad, nepriklauso mai nuo chirurgo kvalifikacijos, aparatūra apie 40–60 proc. pa
Smegen ų nav ik ų operac ij ų at liekama daugiau nei kraujagys lių. Naujuoju metodu neurochi rurgai jau operavo auglį pusantrų metų vaikui. Dėl ko galvoje auga augliai? „Mokslininkai bando rasti at sakymą į šį klausimą, bet jo nė ra. Manoma, kad nekontroliuo jamą smegenų navikinių ląstelių augimą skatina genų mutacijos. Jos vyksta dėl įvairiausių prie žasčių, visą gyvenimą, tačiau tu ri susiklostyti tam tikri dalykai, dėl kurių navikinės ląstelės pa žeid žiam os ir prad ed a nekont roliuojamai daugintis. Atsakymo į šiuos klausimus ieško ir mū sų instituto specialistai“, – pa komentavo A.Tamašauskas, ku ris yra ir Neuromokslų instituto direktorius. Jis pripažino, kad jaučiama ten dencija šiek tiek didėti sergamu mui galvos smegenų vėžiu, bet galb ūt taip yra dėl ger ėjanč ios diagnostikos.
17 3
antraDIENIS, vasario 7, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ������������������������������������17 Paslaugos � ������������������������������������������� 17, 18 Parduoda ��������������������������������������������������� 18 Perka � ������������������������������������������������������������� 18 Įvairūs ��������������������������������������������������� 18, 19 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 19 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 19 Kviečia ��������������������������������������������������������� 19 Kviečia mokytis ����������������������������������� 19 Informuoja ����������������������������������������������� 19
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900139
Ieškome: gydytojo psichiatro, prižiūrėtojų, budėtojų. Tel. 8 674 57 008. 908407
Reikalinga(-as) SPAUDOS PARDAVĖJA(-as) Raudondvario plente, ties Lampėdžių karjeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238. 910033
Reikalingi: gamybos, sandėlio, salės, apsaugos darbuotojai, krovėjai, vairuotojai, valytojos. Tel. 8 600 37 610. 908410
„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiupokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų darbo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkinsono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, radikulopatiją, panikos atakas, kardialgiją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 909913
Akupunktūra, lazerio terapija, elektropunktūrinė diagnostika. Gydomos stuburo, sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligos, tikai, neuralgijos, migrena. „Altermeda“, V.Putvinskio g. 12. Tel. 323 258, 8 698 80 305. www. altermeda.lt. 909654
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298. 908734
909206
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
Reikalingos (-i) pievagrybių rinkėjos (-ai) dirbti Š. Airijoje. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt.
884754
908838
909113
Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551. 903511
Statybos įmonei reikalingas POLIAKALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATORIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357. 908854
Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspeditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Italija–Lietuva (1 savaitė) ir Vakarų Europoje (4 savaitės darbo, 2 savaitės poilsio). Reikalavimai: ADR pažymėjimas, A1 kursas. Privalumai: 2 metai darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties apmokome. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298. 909502
Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) siuvėjos(-a) overlokais. Priimame tik turinčias darbo patirties. Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893.
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 909888
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907611
Nustebink savo artimą žmogų, padovanok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kartai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasikinis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromatinis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816. 908192
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 899173
909848
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382. 909189
Paslaugos
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 898289
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703. 900582
Buitinės technikos remonto
908471
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO konsultacijoms su echoskopijomis! Medicinos mokslų daktaras urologas Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 909912
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903895
Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR APDAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050. 895349
877902
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460. 908452
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).
Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.
907377
909282
899226
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 907040
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907405
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 909697
906900
906371
909511
Dabar laiptinės remontas Jums kainuos tik 1800 Lt. Dirbame kokybiškai ir profesionaliai, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.
906174
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais nedažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878. 904116
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893986
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908200
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Superku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014. 902592
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629. 904885
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906395
Gaminame iš pušies, uosio, ąžuolo įvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168. 896801
Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452.
904846
906448
907044
909579
907075
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900896
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 901875
Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150. 909806
Namų meistras. Visi remonto ir apdailos darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560. 906697
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 906068
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.
905962
894351
906347
901161
Vidaus įrangos
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavimas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
904555
909166
Kokybiškos pušies, uosio DURYS. Įstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. Užsakymai tel.: 77 33 68, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10– 21 val.
906115
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
907880
Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.
907763
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
907985
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199. 908579
Kompiuterininkų
908643
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
907770
Automobilių dujų įranga. Dažymas, lyginimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.
909498
901345
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
903522
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.
Statybos, remonto
Automobilininkams
904579
904598
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
908790
Medikų
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
907918
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 909673
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 907058
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 907342
Statau duris, keičiu spynas, restauruoju, remontuoju, išardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 908126
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908986
Šventėms Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vietų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt. 907160
Nukelta į 18 p.
18 2
antraDIENIS, vasario 7, 2012
klasifikuoti skelbimai Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros bĹŤklÄ—s) Aleksoto turgavietÄ—je. Tel. 8 651 36 591.
Paslaugos TeisinÄ—s paslaugos
908096
Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinÄ—s, administracinÄ—s ir baudĹžiamosios teisÄ—s klausimais. RaĹĄo ieĹĄkinius, praĹĄymus teismui, parengia dokumentus StrasbĹŤro teismui. RaĹĄo sÄ…skaitas. Tel. 8 620 68 448.
UAB „Panta“ padeda parengti dokumentus naujiems ir rekonstruotiems pastatams ÄŻteisinti. Organizuoja pastatĹł ir ĹžemÄ—s kadastrinius matavimus, pastatĹł projektavimo, ĹžemÄ—s sklypĹł padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555. 895551
908032
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 906803
Aladino kilimĹł ir baldĹł valykla valo Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 908911
IťveŞame senus baldus, ťiukťles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Pjauname medŞius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 906975
parduoda
909714
BERŽINIŲ BRIKETŲ iťpardavimas tiesiai iť gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626. 902033
BerĹžo, puĹĄies, obels ir alksnio malkas (kainos nuo 75 iki 85 Lt). Tel. 8 650 87 543.
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 904988
Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas KaiĹĄiadoryse, tarpiniame aukĹĄte. Informacija tel. 8 610 61 919. 903807
BuitinÄ— technika Naudotas skalbykles, ĹĄaldytuvus, virykles. Naujus ĹĄaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. VeiveriĹł g. 61B, tel. 295 804.
Malkos trinkelÄ—mis. Malkos miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 902361
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
909346
8,5 a namų valdos sklypą Kauno r., Rokeliuose (elektra, privaŞiavimas, numatyta vieta valymo įrenginiams ir giluminiam gręŞiniui įrengti). Tel. 8 676 22 944. 909347
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbnordbustas.lt. 901223
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 906924
DviejĹł kambariĹł butÄ… PramonÄ—s pr., Dainavoje (9/5 a., b. pl. 50 kv. m, ĹĄarvo durys, plastikiniai langai, bendrija, saulÄ—tas). Tel. 8 677 46 924.
908412
KotedŞą Vytėnuose (b. pl. 110 kv. m, su garaŞu, dalinė apdaila, 2 a sklypas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 909045
KotedĹžus Aluonos g., Romainiuose (bendr. pl. 80 kv. m, per du aukĹĄtus, 2 a ĹžemÄ—s, dalinÄ— apdaila, sutvarkyta aplinka, iĹĄklotos trinkelÄ—s). Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.
902742
Parduodame amerikietiĹĄko Ä…Ĺžuolo pjuvenĹł briketus. GalutinÄ— 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. 905406
Parduodame orasauses kietmedĹžio malkas (berĹžo, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio). AtveĹžame. Tel. 8 656 55 924, 8 656 68 655. 909717
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
908754
899210
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
821442
Maisto prekÄ—s
900625
Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 908115
Parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ—s. Tel. 8 614 95 487. 896536
Sausos ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł lapuoÄ?iĹł malkos (Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, skroblo) ÄŻvairiais kiekiais ir ÄŻpakavimais. Tel. 8 620 29 252.
DrabuĹžiai, avalynÄ—
909542
VyriĹĄkoms kailinÄ—ms striukÄ—ms – 25– 50 % nuolaida. Turime ir moterims. „Le Mari“, LaisvÄ—s al. 50; URMAS, Raudonasis pasaĹžas, 1 salÄ—, 4 vieta. 908077
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 899070
AtraiŞos maiťuose: puťies, vnt. – 6 Lt; berŞo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.
Perka
902871
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902678
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ…. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903001
AlavÄ…, nichromÄ…, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ…, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903063
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauŞą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ—nĹł g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
907585
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
ButÄ… ar namÄ… Kaune (be tarpininkĹł). MokÄ—siu iki 80 000 Lt (atsiskaito iĹĄ karto). Tel. 8 679 53 687.
909781
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 909028
Atveťime per 12 val. kokybiťkų baltarusiťkų durpių briketų, saulėgrąŞų lukťtų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915. 907753
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902806
902615
Pirksiu namÄ… netoli Kauno. Gali bĹŤti ir dalis namo arba kotedĹžas. Tel. 302 533, 8 676 22 528. Perku trijĹł arba keturiĹł kambariĹł butÄ… Kaune. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 614 21 023, 8 614 20 820. 909345
ÄŽvairĹŤs Teismo informacija Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905132
890924
909729
Ďmonė perka miťkus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, berŞynus, puťynus (1ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iť karto. Tel. 8 688 82 727. 894178
Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitĹł standartĹł medinius padÄ—klus, pasiimame, atveĹžame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paĹĄtas info@minbra.lt. 899746
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
890118
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje. Tel. 302 531, 8 600 27 072.
906040
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, variklius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
904160
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
AutomobiliĹł, mikroautobusĹł, visureigiĹł supirkimas geromis kainomis. Gali bĹŤti dauĹžti ar su defektais. IĹĄsiveĹža. Tel. 8 620 24 539.
AtveĹĄime berĹžiniĹł malkĹł rÄ…stais. DĹžiovintos Ä…ĹžuolinÄ—s ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.
905193
903939
890172
906756
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, buitinÄ™ technikÄ…, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iĹĄveĹžti savo transportu. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
AutomobiliĹł supirkimas. ÄŽmonÄ— perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
Brangiai perku miĹĄkÄ… (su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti). Atsiskaitau iĹĄ karto. MiĹĄkaveĹžio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
908142
UAB „Baltic metal“ aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 909955
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
896993
904253
2 kambariĹł butÄ… Dainavoje, PramonÄ—s pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, ÄŻstik. balkonas, ĹĄarvo durys, plastikiniai langai, tuĹĄÄ?ias). Tel. 8 614 21 015.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
907785
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Bankrutavusi UAB „Gaslita“ parduoda ilgalaikÄŻ kilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, pradinÄ— pardavimo kaina 3.231 Lt plius PVM. Tel. 8 687 85 602.
Perka ĹžemÄ™, miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje, tinka apleista, iĹĄnuomota, su bendraturÄ?iais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iĹĄ karto. Tel. 8 671 08 059. 869141
Nuomoja 3 k. butÄ… Taikos pr., Dainavoje, „BermudĹł trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., kambariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokesÄ?iai. Tel. 8 698 86 009. 909500
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandÄ—liuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899936
SavanoriĹł pr., KalnieÄ?iĹł mikrorajone, komercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366. 903769
Nukelta ÄŻ 19 p.
909013
MĹŤrinÄŻ namÄ… P.DovydaiÄ?io g., Ĺ˝aliakalnyje (1,75 a sklypas, bendr. pl. 130 kv. m, visos miesto komunikacijos, kĹŤrenama krosnimi, antrajame aukĹĄte neÄŻrengta erdvÄ—). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 909008
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
Naujos statybos butai Kaune (autonominis ĹĄildymas, Ĺžidiniai, panoraminiai langai, lodĹžijos, ĹĄalia PC, autoservisas, mokykla, vaikĹł darĹželis, WC ĹĄildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandÄ—liukai, nuosava vieta automobiliui). DÄ—mesio, derÄ—tis reikia apĹžiĹŤrÄ—jus prekÄ™. Tel. 8 698 09 808. 910052
Parduodamas ekonomiĹĄkas ir tvarkingas trijĹł kambariĹł butas SavanoriĹł pr., toliau nuo gatvÄ—s. Informacija tel. 8 610 61 919. 906885
Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambariĹł butas (50 kv. m) Ĺ˝aliakalnyje, P.PlechaviÄ?iaus g., uĹž gerÄ… kainÄ…. 5/1 a., mĹŤrinis namas. Kreiptis tel. 8 686 50 799. 908382
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905839
UĹžpildÄ™ ir iĹĄsikirpÄ™ ĹĄÄŻ kvitÄ…, jĹŤs galite uĹžsisakyti skelbimus ÄŻ „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
193
antraDIENIS, vasario 7, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Mokymai
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. .
Kelionė vyks 2012 03 02–28
908051
Šokiai
Programą rasite www.krantas.lt
Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ studiją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų grupes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, turintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.
Kelionių AgentūrA „RM travel“ Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn. Įsigykite dabar už mažesnę kainą! 7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – nuo 844 Lt (asm.), Kipras – nuo 926 Lt (asm.),
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
906484
Maljorka – nuo 955 Lt (asm.), Alikantė – nuo 953 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.), Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).
Kita TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energetiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendraminčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899.
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
902326
kviečia
Kiti
Įvairūs Nuomoja Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su vandeniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901401
Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.
Vadovaujantis 2012 m. sausio 26 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-30 SBĮ Kauno rajono Ežerėlio slaugos namai (įstaigos kodas 159988862, buveinės adresas Kauno g. 27, Ežerėlis, LT-53390 Kauno r., duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Kauno filiale) likviduojama ir nutraukia veiklą. Tel. 8 687 12 563.
Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atvirame susirinkime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272, www.lietuvos-na.lt.
909761
909057
kviečia mokytis
909534
Gabenimai Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos suaugusiuosius, moksleivius, vaikus bei vykstančiuosius į užsienį. Tel. 8 680 18 829.
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.
901182
877203
909233
900732
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428. 898099
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
907047
Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (6 mėn.); manikiūrininkės specialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326. 909184
informuoja
899362
Paskolos
VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujamacredit“. 905105
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 905047
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 905027
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 905006
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 906180
Kiti Pranešame, kad Arūno Beniušio įmonė (įmonės kodas 134197413, adresas Kęstučio g. 23A–4, Kaunas, VĮ Registrų centras Kauno filialas) pertvarkoma į UAB „Abepa” (juridinis adresas Č.Sasnausko g. 38–2, Kaunas). Su pertvarkomos įmonės dokumentais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 8 d. (darbo valandomis) Č.Sasnausko g. 38–2, Kaunas. 909794
Vasario 7 d. 17.30 val. – paskaita KAIP SUKURTI SVEIKATĄ PATIEMS? Lektorė gydytoja natūropatė Diana Laurynaitienė. Užgavėnių blynų receptai. Lektorė Danutė Kunčienė. KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS
ROBERO ŠUMANO CENTRAS Gedimino g. 43, 102 aud. Vasario 9 d. 18 val. – paskaitų ciklas ES tematika. Politologė Irmina Matonytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, kalbės tema KĄ REIŠKIA BŪTI EUROPIEČIU? LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ELITO NUOMONĖS. Ateikite ir padiskutuokime drauge!
M.Valančiaus g. 6, antrasis aukštas
Vaikų dailės akcija MANO TĖVIŠKĖ
Vasario 12 d. 13 val., po Sumos arkikatedroje, vyks minėjimas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Steigiamojo seimo nario, prof. prel. Kazimiero Šaulio (1872–1964) 140-osioms gimimo metinėms pažymėti. Dalyvaus arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius SJ, mons. A.Grušas, istorikas dr. R.Kamuntavičius, smuikininkė L.Žiedelytė, pianistė L.Haidary. Veiks virtuali paroda. Veikia paroda, skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio metams. Eksponuojama: 1927 m. sausio 29 d. laidotovių nuotraukos, įvairaus laikotarpio portretai, 1928–1930 m. marijonų spaustuvės leidiniai, Švč. Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos krikščioniškos socialinės veiklos momentai, 1930 m., knygos apie pal. J.Matulaitį, beatifikacijos albumas, XIX a.pabaigos–XX a. pradžios teologinės knygos lenkų, lotynų k., senos XIX a. maldaknygės, relikvijorius, kiti tikėjimo simboliai.
Vasario 9 d. 10.30 val. Humanitarinėje pra dinėje mokykloje (T.Masiulio g. 10) menų darželis „Etiudas” organizuoja vaikų dailės akciją MANO TĖVIŠKĖ 2012, skirtą Lietuvos nepriklausomybės dienai. Petrašiūnų se niūnijos ikimokyklinio, priešmokyklinio am žiaus vaikai ir 1-ųjų klasių mokiniai tapys do vaną Tėvynei ant didelių popieriaus lakštų plačiais teptukais guašu. Akcijos metu vai kai deklamuos, kurs pasakojimus, muzi kuos. Akcijos parodos atidarymo šventė kovo 2 d. 10.30 val. Kviečiame dalyvauti darželių nelankančius Petrašiūnų seniūni jos vaikus su tėveliais.
Kauno arkivyskupijos muziejaus bendros ekspozicijos lankymas grupėmis – iš anksto susitarus tel. 322 584, 8 686 67 355, e. p. muziejus@kn.lcn.lt.
NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ! Vasario 11 d. 12 val. „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventė ves nemokamą ekskursiją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno miesto vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotušės aikš tėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informacija M.Valančiaus g. 19, Kau nas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt , info@turinfo.lt.
informuoja NEMOKAMŲ PASKAITŲ CIKLAS Lietuvos kūno kultūros akademija kviečia moksleivius ir jų tėvelius į nemokamų pa skaitų ciklą, skirtą susipažinti su TURIZMO IR SPORTO VADYBOS programa. Tai gali mybė sužinoti įdomių faktų apie turizmo ir sporto vadybos sritį, pasitarti su dėstytojais apie studijas bei karjerą. Vasario 11 d. 11 val. – paskaita „Turizmo sis tema: kas planuoja, kas įgyvendina ir kas gauna naudą?” (lektorė dr. R.Navickienė). Vasario 18 d. 11 val. – paskaita „Ekonomika yra ne vien teorija”(lektorius dr. doc.V.Lie sionis). Vasario 25 d. 11 val. – paskaita „Vadybinin ko etiketas tarptautinio protokolo aspek tu”(lektorius dr. doc. V.Misevičius). Kovo 3 d. 11 val. – paskaita „Sporto ren ginių vadybos ypatumai” (lektorius M.Go bikas). Būtina išankstinė registracija www.lkka.lt/ add. Pasiteirauti tel. (8 37) 201 476. Seminarai vyks Kaune, Sporto g. 6, LKKA centrinių rūmų II aukšte, 232 auditorijoje. „BERŽELIO“ BIBLIOTEKA Taikos pr. 113B Vasario 14 d. 15 val. prisiminsime ir pagerbsime Vasario 16-osios akto signatarą daktarą JONĄ BASANAVIČIŲ. Skambės Dainavos poetų eilės ir „Brydės” ansambliečių dainos. Pilietinės bendruomenės centras „Dainava”
ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis”, Raudondvario pl. 150 (Vilijampolė, 7, 11 troleibusu iki „Vyžuo nos” stotelės), konferencijų salėje Vasario 9 d. 16–17.30 val. – prof. Giedrius KUPREVIČIUS, kompozitorius. KODĖL NEREIKIA MUZIKOS SUVOKTI PROTU? Vasario 23 d. 16–17.30 val. – Pranciškus JAKUBAUSKAS, malūninkas. NATŪRALUS IR SVEIKAS MAISTAS: MALŪNINIKO PATARIMAI. Renginiai nemokami. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Vasario 8 d. 18 val. – paskaita VEGETARIZMAS IR EKOLOGINĖS-DOROVINĖS PROBLEMOS. Lektorius Aleksandras Žarskus. Vasario 9 d. Renginiai, skirti Vasario 16-ajai: 18 val. tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) – vakaras DAINOS ARTIMAM IR TĖVYNEI. Koncertuos Eigulių seniūnijos Kaunėnų bendruomenės vokalinis moterų sekstetas. Vadovė Eglė Venzienė. Įėjimas nemokamas. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – vakaras susitikimas ŽODIS IR DAINA TĖVYNEI. Dalyvauja svetainės „Žalia žolė” nariai. Veda bardas Algirdas Svidinskas. Įėjimas nemokamas. 18 val. tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) – tapybos mokymai suaugusiesiems „Prie molberto”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ GAMYBA IŠ TRADICINIŲ IR NETRADICINIŲ MEDŽIAGŲ. Veda dailininkas Gvidas Latakas.
20
antradienis, vasario 7, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Mirus UAB „Granitas“ darbuotojui Pranui Staševičiui, sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. UAB „Granitas” kolektyvas KAuno valstybinis dramos TEATRAS
Mirus mylimai Mamai Irenai ŠIMANAUSKIENEI, Kauno Kazio Griniaus pagrindinės mokyklos direktorių Stanislovą ŠIMANAUSKĄ ir visus artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi mokyklos bendruomenė. Telydi Jus Dievo paguoda ir dvasios stiprybė, palengvindama sunkių netekties valandų naštą.
Nuoširdžiai užjaučiame Virginiją Jankauskienę ir Bronislavą Valiūną bei jų artimuosius, mirus mamai. Valstybės įmonės „Pieno tyrimai” kolektyvas
Rytojus neužtikrintas niekam – nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli... (G.G.Marquezas) Aldoną Kubilienę, mirus mylimam vyrui, nuoširdžiai užjaučia Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ bendruomenė ir Silvija Sipavičienė.
Sunkią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos mamos mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą Daurai Petravičienei ir jos artimiesiems. UAB „Ūkio banko lizingas“ kolektyvas Reiškiame nuoširdžią užuojautą K.Griniaus vidurinės mokyklos direktoriui Stanislovui ŠIMANAUSKUI, netekus mamos. Kauno mokyklų vadovų asociacija
Juozą VITKAUSKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Regplasta“ kolektyvas.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907640
kviečia
12 d. 18 val.
teatras
11 d. 18 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
Laisvės al. 87A
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie nos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė. Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė. Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė. Vasario 11 d. 18 val. – Jeanas-Lucas Lagar ce. TOLIMA ŠALIS. Dviejų dalių drama. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė. Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevi čius. Penktoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 8 d. 17 val. – Richardas Rodgersas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Trukmė 2.45 val. Vasario 9 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Trukmė 2.30 val. Vasario 10 d. 18 val. – Cole’as Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 dalių miuziklas. Trukmė 3 val. Vasario 11 d. 18 val. – Karlas Millöckeris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Trukmė 3 val. Vasario 12 d. 12 val. – Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 dalių opera vaikams. Trukmė 1.50 val. 18 val. – Umberto Giordano. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 dalių opera. Dainuoja Vaidas Vyšniaus kas, Lilija Gubaidulina, Vytautas Juozapai tis. Trukmė 2.30 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 9 d. 18 val. – Kauno kamerinio teatro jubiliejus. D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 11 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Reži sierius S.Rubinovas. Vasario 12 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 10 d. 19 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. Vasario 12 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. Vasario 14 d. 19 val. Šv. Valentino dienos proga – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO.
TEATRO KLUBAS
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
11 d. 18 val.
Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda. Vasario 12 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu siesiems.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Vasario 8 d. 18 val. – komedija 2 VYRAI 1 TIESA. Režisierius A.Gricius. VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS Vasario 11 d. 19 val. – spektaklis REVIZO RIUS. Režisierius R.Tuminas. IDIOTEATRAS Vasario 12 d. 18 val. – Keistuolių teatro intymi(ų) vyrų trupė ERELIS.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 10 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Vasario 11 d. 18 val. – komedija monospek taklis KĄ GALVOJA VYRAI? Bilietus platina TIKETA.
KAUNO KULTŪROS CENTRas „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Vasario 13 d. 19 val. – Kazio Binkio teatro spektaklis meilės dienai. Aldo Nikolaji. MEILĖ LIGI GRABO LENTOS. Režisierius Ri mantas Štaras. Dailininkė Rimutė Skučienė. Bilietus galima įsigyti likus 2 val. iki spek taklio Kultūros centro kasoje.
renginiai MENO GALERIJA „KAUNO LANGAS“ M.Valančiaus g. 5
Vasario 7 d. 17 val. – Alono Štelmano tapybos parodos NUO VAKARO IKI RYTO
BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS
8 d. 19 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
9 d. 18 val.
atidarymas. Eksponuojamas naujas au toriaus darbų ciklas „Nuo vakaro iki ryto’’ – tai 23 kūriniai, sukurti tarsi vienu kartu. Galerija į šio autoriaus kūrybą nori atkreipti ypatingą dėmesį.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 7 d. 18 val. – poezijos ir muzikos vakaras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Poeto Vlado Šimkaus eiles skaitys aktorius Rolandas Kazlas. Gros Saulius Auglys-Sta nevičius (vibrafonas) ir Genadijus Savkovas (akordeonas). Muzikai originaliai atliks J.S.Bacho, C.Debussy, C.Bolling ir kitų kom pozitorių kūrinius. Parodų salėje iki vasario 10 d. eksponuoja ma dailininko Gvido Latako tapybos objek tų paroda BUVIMAI. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
A. ir P.GALAUNIŲ NAMAI Vydūno al. 2, tel. 798 995
Vasario 8 d. 14 val. – Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis” ir Kauno J.Gruodžio konservatorijos auklėti nių kamerinės muzikos koncertas. Tekstilininkės Ramintos Baltrušytės paroda IŠBALINTI pratęsiama iki vasario 29 d.
BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS Jaunimo g. 4
Vasario 8 d. 19 val. – Anželikos Cholinos teatro šokio spektaklis ANA KARENINA (L.Tolstojaus romano motyvais). Choreog rafė Anželika Cholina, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Vasario 10 d. 19 val. – Arvydo Vilčinsko koncertas GRĮŽTU NAMO. Informacija tel. (8 319) 65 546, e. paštu kasa@birstonokultura.lt. Išsamiau www.birstonokultura.lt. Birštonas – kurortas arčiausiai jūsų!
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Putvinskio g. 55
Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas. Barboros Didžiokienės (1896–1976) gyvenimo aprašymas, saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės mu ziejuje, Barboros ir Vlado Didžiokų archyve, yra unikalus, dar nepakankamai nagrinėtas dailėtyros šaltinis. Jis parašytas nesirū pinant skyrių išdėstymu, proporcijomis, leksika, skyryba ir kitomis privalomybėmis. Tai ne rašytojos, o moters ir dailininkės tekstas. Jis sudarytas iš dviejų itin kontras tingų dalių: valiūkės peterburgietės Varios (Varvaros Gorochovos) nerūpestingos mergystės ir Barboros Didžiokienės skaus mingos moterystės/motinystės tarpukario Lietuvoje. Gyvenimiška 80-ies metų jos kelionė iš tiesų įspūdinga: iš rusų kultūros Sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio metų kemsyną su tarpine stotele anuomet nepriklausomoje Lietuvoje. B.Didžiokienė savo tekstą pavadino „Mažosios dailininkės gyvenimu”. Tas „mažumas” gali būti aiškintinas įvairiopai: kaip dailininkė, ji šalia savo vyro, mokytojo Vlado Didžioko – vyriškio iš stuomens ir iš liemens, fiziškai jautėsi trapi, nedidukė.
IDIOTEATRaS s
12 d. 18 val.
21
antradienis, vasario 7, 2012
kas, kur, kada TV programa
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
10 d. 19 val.
Mokinės statusas ją lydėjo ir šeimoje: savo vyrą beveik visada vadino pavarde – Didžioku arba dailininku Didžioku. Būta ir tikros pagarbos jam kaip menininkui, ir šaltokos distancijos dėl nuoskaudų, asmeninio pažeminimo. Varvaros vaikystė, jaunystė bėgo Sankt Peterburge – didžiausiame XX a. pradžios Rusijos mieste ir sostinėje. Sidabrinio amžiaus kultūrinį pakilimą greitai išblausino atšiaurūs visuomeninio politinio gyvenimo šuorai: 1917 m. vasario revoliucija ir Spalio perversmas. Į visa tai įsiterpė Pirmojo pasaulinio karo nepritekliai ir žiauri akistata su Pilietinio karo išgyvenimais. Visi katastrofiškai grėsmingų metų potyriai negalėjo įveikti V.Gorochovos žvalaus gyvybingumo – jos nepaprastai smalsios natūros, jaunatviško orumo (išvaizda net kuklia gyvensena patenkintos merginos). Ko nepadarė revoliucijos, karas, tą įveikė šeiminiai nesklandumai.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Vasario 11 ir 12 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Giedriaus KUPREVIČIAUS atliekami varpų muzikos koncertai. Skambės D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo kūriniai.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33
Kviečia dalyvauti šventinėje akcijoje PASVEIKINKIM VIENI KITUS ir prisidėti prie naujos Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) šventinio sveikinimo tradicijos užgimimo. Istoriniai Prezidento rūmai Kaune, kur Vasario 16-oji per visą Pirmos Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo švenčiama daugiau kaip 20 metų, yra bene tinkamiausia vieta tokią tradiciją pradėti. Praėjus daugiau kaip 70 metų, juose nebėra valdžios atstovų, o čia įsikūręs muziejus yra atviras visiems žmonėms, kurie ateina pasidalyti prisiminimais, pasiginčyti dėl vienokių ar kitokių istorijos vertinimų, o per valstybines šventes dažnai užsuka ieškodami vietos išreikšti savo patriotinius jausmus. Istorinė prezidentūra šiemet ragina visus prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pasveikinti draugus, kolegas, kaimynus, bendradarbius, šeimos narius, kitus artimus žmones, o sveikinimus siųsti į Istorinę prezidentūrą, kur Vasario 16-ąją kviečiami visi – ir sveikintojai, ir tie, kam adresuoti sveikinimai, ir tie, kurie dar nedrįsta patys sveikinti – į šventinį šurmulį. Sveikinimų formos gali būti įvairios. Muziejininkai rekomenduoja keletą formatų: 1) tekstinis sveikinimas, kuriame dėmesys skiriamas rašytinio žodžio jėgai ir paveikumui, 2) tekstinis ar grafinis sveikinimas su apipavidalinimu – dėmesys skiriamas rašytinio žodžio ir/ar grafinio vaizdo dermei (visos atlikimo technikos priimtinos), 3) garso sveikinimas – dėmesys skiriamas žodžiui ar kitai garsinei sveikinimo formai (siųskite sveikinimus populiariais audioformatais, waw ar mp3), 4) vaizdo sveikinimas – dėmesys skiriamas vaizdo ir garso dermei (savo sveikinimus kelkite į YouTube ir siųskite nuorodą). Tad jau dabar žmonės kviečiami rašyti, siųsti, nešti, vežti Vasario 16-osios sveikinimus į Istorinę prezidentūrą Kaune (Vilniaus g. 33, LT-44290 Kaunas; tel. (8 37) 201 778; e. paštas info@istorineprezidentura.lt). Muziejaus kolektyvas žada, kad Vasario
Kino centras „cinamon“
7 d. 18 val.
VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
11 d. 19 val.
16-ąją Istorinė prezidentūra virs sveikinimų sostine. Visą dieną, nuo 11 iki 16 val., lankytojus pasitiks šventinis šurmulys: vyks sveikinimų peržiūra, įspūdingiausių, originaliausių rinkimai, jų autorių apdovanojimai. Geriausius sveikinimus kiekvienoje kategorijoje išrinks patys muziejaus lankytojai, o jų autoriams suvenyrus ir atminimo prizus įteiks projekto organizatoriai ir informaciniai partneriai. Istorinėje prezidentūroje sveikinimai bus eksponuojami iki kovo 1 d., o geriausieji iki Kovo 11-osios. Ta pačia proga visi Istorinės prezidentūros svečiai turės galimybę parašyti po sveikinimą ant atviruko su tarpukario Kauno vaizdais, apžiūrėti atnaujintą Prezidentų ekspoziciją, kuri pasipildė Prezidentės Dalios Grybauskaitės daiktais bei nauju Jonui ŽemaičiuiVytautui skirtu informaciniu stendu.
kinas
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Meilės priesaika“ – Omni ID premjera tik 9 d. 18.30 val. (su Omni ID kortele kaina 14 Lt). „Vaizdo dienoraštis“ – iki 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val. „Sena gera orgija“ – iki 9 d. 16.45, 18.45 val. „Koriolanas“ – iki 9 d. 12.45, 21.45 val. „Kitas pasaulis. Pabudimas“ (3D) – iki 9 d. 22.15 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 9 d. 13.30, 16, 18.30*, 21.15 val. (*išsk. 9 d.). „Džekas ir Džilė“ – iki 9 d. 17.10, 20, 22.05 val. „Merginasu drakono tatuiruote“ – iki 9 d. 13.45, 20.45 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 9 d. 11.15, 19.15 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – iki 9 d. 12.30, 16.25 val. „Batuotas katinas Pūkis“ (liet.k.) – iki 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.30, 15.15 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – iki 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val. „Sniegynų įkaitai“ (premjera) – iki 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val. „Geležinė ledi“ (premjera) – iki 9 d. 17, 19.30, 21.45 val. ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesaika“ – 9 d. 19 val. „Karo žirgas“ – iki 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val. „Ant ribos“ – iki 9 d. 16, 18.15 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 9 d. 16.45 (seansas nevyks 7 d.), 19 (seansas nevyks 9 d.), 21.15 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 12.30, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 9 d. 16.15 val. „Džekas ir Džilė“ – iki 9 d. 14.30 val. „Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – iki 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – iki 9 d. 13.45, 20.30 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.15, 18 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 9 d. 11.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Delta“ – 7 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
Kino centras „FORUM CINEMAS“
7 d. 21.15 val.
6.20 „Didysis filmukų šou“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 7.50 Pričiupom! (N-7). 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Istorinė drama „Skaisčioji karalienė“ (1) (D.Britanija, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Siaubo trileris „Galutinis tikslas 3“ (JAV, Vokietija, Kanada, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Ties riba“ (N-14). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 Kriminalinė veiksmo drama „Pelkė“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).
12.30 „Škotijos aukštumos“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Dok. f. „Vilniaus bažnyčios“ (1993 m.) (k). 12.15 Pasaulio panorama (k). 12.40 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas (k). 16.05 Laida S. 16.30 Kultūra. Kino režisierius Arūnas Žebriūnas. 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 17.55 Tele bim-bam. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (3). 21.10 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Vakaro autografas. Treneris Vladas Garastas. 21.50 Sporto panorama. 22.10 Mūsų miesteliai. Dotnuva (3). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (7). „Tadž Mahalis. Viskas iš meilės moteriai. Indija“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijonų muzikos žvaigždės. Groja pianistas Aleksejus Gryniukas. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.30 Teleparduotuvė 9.45 Tavo augintinis. 10.15 „Išlikimas“. 11.15 „Kobra 11“. 12.15 „Geri vyrukai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Geri vyrukai“. 19.00 Kriminalinis s. „CSI Majamis“ (1) (JAV, 2002 m.). 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Nuotykių komedija „Didingiausias filmas“ (JAV, 2007 m.). 23.10 „Futurama“. 0.10 „CSI Majamis“. 1.00 „Sinbado nuotykiai“. 1.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (5). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7).
19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 Kriminalinis s. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (1) (JAV, 2003 m.) (N-7). 21.00 Katastrofų f. „Panika ore“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 22.45 „Arti namų“ (N-7). 23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30, 20.30 Nomeda. 12.15, 17.00 Kulinarinis reidas. 12.45, 17.30 Valgyk ir lieknėk. 13.10, 19.00 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.20 „Moterys meluoja geriau“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Boni ir Klaidas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 0.05 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „SOS Japonija“. 20.55 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Berlyno „ALBA“ (Vokietija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. Per pertrauką – Žinios. 0.40 Dok. f. „Boni ir Klaidas“.
9.00 Žinios (k). 9.20 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (N-7). 11.05 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.35 Kriminalinė komedija „Apvogti vagį“ (N-7). 13.20 Telelaikraštis. 15.40 Komedija „Mėnesio darbuotojas“ (N-7). 17.30 Aisčių keliai (k). 18.00 Žinios. 18.20 Ansamblio „Dainava“ koncertas (k). 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.30 Lietuvos menininkų portretai. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Trileris „Vabalai“ (N-14).
8.00 Komedija „Zuikis beausis“ (Vokietija, 2008 m.). 10.05 Drama „Kasandros prakeiksmas“ (D.Britanija, JAV, 2007 m.). 11.55 Drama „Žiaurus gailestingumas“ (Ispanija, JAV, 2007 m.). 18.30 Trileris „Palikti vandenyne 2. Dreifas“ (Vokietija, 2006 m.). 20.10 Drama „Babelis“ (Prancūzija, JAV, Meksika, 2006 m.). 22.40 Komedija „Ačiū, užteks!“ (JAV, Italija, 2007 m.).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–„Regal Barcelona“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.
22
Antradienis, vasario 7, 2012
menas ir pramogos
Nevienadienės keramikos k Komentaras Emilija Jaudegytė
Keram ikos muz iejaus vadovė
J
anina Šmidtaitė atstovauja lietu viškos profesionaliosios kerami kos dailės pradžiai. Ši dailininkė buvo nuostabus žmogus. Visa da šypsojosi, ir apie sunkumus kalbė dama, kurių jos gyvenime buvo daug – tremtis, badas, sunkus fizinis darbas – be pykčio. Tik kartkartėmis akyse pa sirodydavo ašaros. Sakydavo, kad vi sa tai liko kažkur toli. Grįžusi į Lietuvą stengėsi aktyviai dalyvauti keramikų reng iamuose simpoz iumuose, semi naruose, parodose. Jos kūr yb oj e, ypač pirmuos iuos e darbuos e, kur ie buvo suk urt i Liet u voj e, junt am a ryt iet iškos kult ūros įtak a: monument al ios vaz ų formos, silueto lin ij a, glaz ūr ų spalvos. Vis dėlto sava kult ūra, dėst ytoj ų įtak a ir savos šaknys nug alėj o. Jos kūr yb ai įtak ą darė Pirm oj oj e Valst yb in ėj e amat ų mok ykloj e Dail ios ios keram i kos skyr iui vadovavęs ir dėstęs Vac lov as Miknev ič ius, Vyt aut as Step o nav ič ius, vėl iau – Liudv ik as Strol is, Valdem ar as Manom ait is ir kit i išk i lūs men in ink ai. Vis a tai ats is pind i J.Šmidt aitės kūr yb oj e: pog laz ūr in ė puoš yb a, kur ią mėg o L.Strol is, rai
tytos dekor at yv in ių ind ų form os V.Mikn ev ič iaus darb uos e, minkš ta asimetr in ė plast ik a V.Man om ai čio kūr yb oj e. Vis a tai su Ryt ų kult ū ros įtak a ats is pind i ir paskut in iuos e J.Šmidt aitės kūr in iuos e. Visus dvidešimt met ų kūr yba jai bu vo pag rind in is tikslas ir džiaugsmas. Ši kūr yb a nėra vienad ienė, laik ina. Tai nėra, kaip dabar įprasta, vienadie nis maivymasis, kai jaunas keramikas efekt ą steng ias i išgaut i prik lijuoda mas ar užpildamas byranč ias det a les, sil ikonais ar dvok iančiom is der vomis. Jan inos darbai technolog iškai tvirt i, men išk i, nevienad ien iai. Keram ikos muz iejuj e dail in inkė su reng ė tris jub il iej ines parod as. Kai švent ėm e men in inkės 80-met į, ji buvo nuos tab iai eleg ant išk a, graž i, ties i, ties iog smeton išk ai kult ūr in ga. Buvo pak il ios nuot aikos. Kai su giedojome Mairon io giesmę „Liet uva brang i“, ji sus ig raud inus i vėl iau prie puodel io kavos pas akoj o, kad klau syd am as i šios giesmės vis ad a šluos to ašar as, bet – džiaugsmo, nes yra nam ie. Ir 90-meč io parodoj e norė jome jai padovanot i tą graž iąj ą „Lie tuva brang i...“ Šį kart ą jos klaus ės i tik šird im i, plak us ia dar dvi dien as po gimt ad ien io.
„Graži tu, mano brangi tėvyne, /Šalis, kur miega kapuos didvy riai: /Graži tu savo dangaus mėlyne! /Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.“ Klausydamasi šių dainos žodžių keramikė Jani na Šmidtaitė negalėdavo sulaikyti ašarų. Ji džiaugėsi. Po ilgų tremtyje išgyventų metų vėl girdėjo lietuvių kalbą, vaikštinėjo gimtojo Kauno gatvėmis. Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Per kūrėjos 90-mečiui skirtos pa rodos atidarymą sudainuoti „Lie tuva brangi“ J.Šmidtaitei norėjo ir jos kolegos, bičiuliai. Tačiau me nininkė, išvakarėse savo rankomis sudėliojusi eksponatus, pasijuto blogai ir ilgai lauktoje savo šventėje nepasirodė. Fizinio silpnumo aki mirka buvo lemtinga: vos peržen gusi dešimtos dešimties slenkstį J.Šmidtaitė mirė. Be keramikos dirbinių – jų Ta džikijoje, kur J.Šmidtaitė praleido didžiausią gyvenimo atkarpą, esa ma daugiau nei gimtinėje – daili ninkę primins šilti atsiminimai. „Dar kai buvau maža, mama visa da mane pasiimdavo kartu vykda ma į Lietuvą. Gyvendama Tadžikijo je mama prisimindavo savo gimtinę. Ji mane netgi ir pakrikštijo Lietuvoje. Mūsų ryšys su Lietuva niekada ne buvo nutrūkęs“, – ką tik pasibaigu sį motinos gyvenimo kelią prisimi nė Birutė Straukienė. Vos subyrėjus SSRS, 1992 m. dailininkė nieko ne laukdama sugrįžo į Kauną, netrukus jos pėdomis pasekė ir dukra. – Ar visada supratote, kuo Lietu va yra tokia svarbi jūsų mamai?
– Aš pati to dar nesupratau. Vai kystėje ir paauglystėje nelabai no rėjau vykti į Lietuvą, bet mama vis įkalbėdavo. Jai tai buvo labai svar bu. Nors ir pinigų kelionėms į Lie tuvą, kuri tuo metu buvo tolima ša lis, nebuvo. Į Lietuvą grįžome, kai ji tapo nepriklausoma. Tadžikijo je tuo metu prasidėjo karas. Dvejo ti nebuvo kada. Iš pradžių jaučiau Tadžikijos nos talgiją, tačiau dabar viskas kitaip. Tik mama nesiilgėjo Tadžikijos. Ji visada mylėjo Lietuvą ir džiaugė si grįžimu į tėvynę. Kol nelankiau darželio, kalbėjau tik lietuviškai. Kai pradėjau lankyti darželį, ma ma mokė rusų kalbos. Ji norėjo, kad pritapčiau prie naujos aplinkos. Tik kiek vėliau užsispyriau ir su tėveliais nebekalbėjau lietuviškai. Mama su manimi kalbėdavosi lietuviškai, o aš atsakydavau rusiškai. Viską supra tau, bet prieštaravau tėvams.
– Pasirinkote ne meną, o medi ciną... – Nesu menininkė. Nors dar visai neseniai mama pastebėjo, kad tu riu polinkį į kūrybą, architektūrą.
– Gyvenimas Tadžikijoje pa darė didelę įtaką jūsų mamos kūrybai. Daugelyje jos darbų pastebimi rytietiški motyvai. Kaip šie darbai vertinami pa čioje Tadžikijoje? – Tadžikijoje ji per kiekvieną jubi liejų rengdavo savo parodas. Prieš grįžimą į Lietuvą taip pat buvo ati
– Ar namuose turite savo ma mos darbų? – Šiuo metu visi darbai yra paro doje. Aš dovanojau jos darbus mu ziejui, tačiau keletą mielų širdžiai pasiliksiu sau. Man labiausiai pa tinka vazos su rytietiškais moty vais. Kelias tokias vazas ir pasilik siu savo namuose.
daryta dar viena paro da. Ir Lietuvoje, ir Ta džikijoje keramika labai vertinama. Dušanbėje kiek vienuose namuose stovėjo ma mos vazytės. – Kokia buvo jūsų vaikystė? Kuo norėjote tapti, kai buvote maža? – Gimiau ir augau Tadžikijoje. Kai buvau maža, norėjau taip pat tap ti dailininke, mokytis keramikos amato. Tik mama neleido. Eida vau pas mamą į darbą ir ten lipdy davau, kurdavau. Tai man tikrai patiko. Mamą aš visada labai ger biau. Ji man buvo autoritetas.
Ekspozicija: J.Šmidtaitės 90-mečiui skirtoje parodoje pristatomas visos jos kūrybinės veiklos spektras,
įkūnytas tiek Tadžikijoje, tiek Lietuvoje kurtuose darbuose.
Tomo Raginos nuotr.
23
Antradienis, vasario 7, 2012
menas ir pramogos
kūrėja Ryškiausi biografijos faktai J.Šmidt aitė gimė 1922 m. Kaune. 1937–1941 m. mokės i Kau no I valst y bin ės ama tų mok yk los Dail io sios ker a mik os sky riuj e. Stud ij as baig ė su pag y rimu. Jos kūr yb ai įtak os tur ėj o dėst y toj ai Liudv ik as Strol is, Vac lov as Miknev ič ius, Petr as Step o nav ič ius. 1945 m. J. Šmidt aitė bu vo išt remt a į Tad žik ij ą ir Liet u von sug rįž o tik atk ūr us nep rik laus omyb ę.
Visus dvide šimt metų jai kūryba buvo pagrin dinis tikslas ir džiaugs mas. Ši kūry ba nėra vie nadienė, lai kina. Jani nos darbai technolo giškai tvir ti, meniški, nevienadieniai.
DATOS (vasario 7 d.) 1812 m. gimė anglų rašytojas Charlesas Dickensas. 1885 m. gimė JAV rašytojas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Sinclairas Lewisas. 1938 m. gimė kalbininkas, baltistas Albertas Rosinas. 1947 m. gimė šokėjas, treneris Romaldas Idzelevičius. 1951 m. gimė aktorius ir režisierius Sigitas Račkys. 1954 m. gimė vokiečių kompozitorius ir dainininkas, dueto „Moder Talking“ narys Dieteris Bohlenas. 1959 m. gimė poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. 1972 m. gimė televizijos laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas. 1978 m. gimė amerikiečių aktorius Ashtonas Kutcheris. 1992 m. pasirašyta Europos Sąjungos Mastrichto sutartis.
horoskopai Nepailstanti: iki paskutinio atodūsio J.Šmidtaitė buvo energinga, aktyviai dalyvavo
Kauno kultūriniame gyvenime.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Danielius BERTAŠIUS. Teisingi atsakymai: LAISVOS RANKOS (pirm.), TINKLELIS (antr.), ČERKASAS (treč.), SUFLERIS (ketv.), GARINTUVAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Aiškiaregys“. Padėjęs policijai surasti serijinį žudiką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusipelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuošalyje. Padėti vilties netekusiems tėvams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri netiki jo ypatingomis galiomis. Sebastianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiškoji detektyvė neapsieis. Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptingi Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
Artūro Morozovo nuotr.
Avinas (03 21–04 20). Puikiai sek sis dalyti patarimus asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtin gomis užduotimis. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pa sistenkite išsaugoti šaltą protą. Dvyniai (05 21–06 21). Teigiamai vertinsite savo padėtį, būsite pa tenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonu mu padėsite aplinkiniams. Vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių, no rėsite palepinti save nekasdieniais malo numais – masažu, grožio procedūromis ar geru spektakliu. Tikėtinas meilės ro manas. Liūtas (07 23–08 23). Sunkiai sek sis įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai. Va kare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą. Mergelė (08 24–09 23). Mėgausi tės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Tinkamas laikas atsikratyti nereikalingo daikto ar ba įsigyti seniai planuotą pirkinį. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučia te nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū dį. Palankus laikas sudaryti svarbius tei sinius, pirkimo–pardavimo sandorius. Skorpionas (10 24–11 22). Gali iš kilti nenumatytų sunkumų, būsite suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio verty bės bus priešingos jūsiškėms, dėl to gali te pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų ko munikabilumas ir derybų įgūdžiai padės sėkmingai susitarti su svarbiais as menimis. Turėsite progą parodyti tvirtą charakterį. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, seniai matytais bi čiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyve nimui ir nesigriebkite nerealių būdų ati trūkti nuo tikrovės. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmo gaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriuvusių sve timų problemų.
Orai
Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuose rajonuose. Temperatūra bus 9–12 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.
Šiandien, vasario 7 d.
–12
–11
Telšiai
–12
Šiauliai
Klaipėda
–9
Panevėžys
–11
Utena
–10
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.58 17.08 9.10 17.03 7.13
38-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –8 Brazilija +28 Briuselis –5 Dublinas +9 Kairas +16 Keiptaunas +28 Kopenhaga –2
Londonas +2 Madridas +12 Maskva –16 Minskas –11 Niujorkas +10 Oslas –2 Paryžius –2 Pekinas +2
orai kaune šiandien
Praha –10 Ryga –16 Roma +5 Sidnėjus +23 Talinas –8 Tel Avivas +19 Tokijas +7 Varšuva –11
–11
–10
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
–10
Alytus
2–6 m/s
Vardai Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas.
Galingas drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-12
-12
-10
-12
4
-18
-9
-9
-15
1
-17
-11
-16
-11
3
rytoj
poryt
Fil ipinus supurtė stipr us žemės dre bėjimas, kur ios gal ing umas siekė 6,7 balo pagal Richterio skalę. Drebėjimas įvyko prie Negroso salos. Pasak parei gūnų, drebėjimas nusinešė vieno vai ko gyv ybę. Buvo paskelbtas ir cuna mio pavojus. Tiesa, vėl iau pat virt in ta, kad cunam is nek ilo. Fil ipinų seis molog ų duomen im is, šio žemės dre bėjimo židinys buvo maždaug 10 km gylyje, o epicentras – už 5 km nuo Taja sano savivaldybės Rytų Negroso pro vincijoje. Per pusvaland į po pirmojo smūg io buvo užfi ksuoti du pakartoti niai – 4,8 ir 5,6 balo smūg iai. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės Strazdas, mėgstantis speigą Lietuviai emigruoja į Norvegiją, norvegų paukščiai – į Lietuvą. Ne ries regioniniame parke pastebėtas retas paukštis – vandeninis straz das. Kad ir kaip neįprastai skambė tų, jis iš Šiaurės kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti: šis sparnuotis yra norvegų nacionalinis paukštis. Pasak Neries regioninio par ko direkcijos vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, vandeninis strazdas visą dieną praleidžia prie
skaidrių, akmenuotų, neužšąlan čių upelių, kaskart pasinerdamas į vandenį ir ieškodamas įvairių smulkių vandens gyvių. Vandenyje šis paukštis ne plau kioja, o bėgioja. Paniręs net iki 1 m gylį, sugeba upelio dugnu nu bėgti 10–20 m. Paprastai van denyje paukštis užtrunka apie 10 sek., nors gali išbūti iki pusės minutės. KD inf.
Išvaizda: vandeninis strazdas yra varnėno dydžio, tamsiai rudos
spalvos su balta krūtine ir trumpa uodega.
Sauliaus Pupininko nuotr.
Naujas sportas – kasti duobę Tok ij o pak rašt yj e sus ir ink o daugiau kaip tūkstantis kastu vais ir kopėčiomis nešinų žmo nių, kurių tikslas – tapti Japo nijos duob ių kas im o varž yb ų nugalėtojais.
Prasmė: svarbiausia duobės
kasimo varžybose buvo subliz gėti išradingumu.
Jau dvyl ikt ą kart ą vykstan čiame kasmečiame čempionate šį kartą varžėsi 259 komandos iš visos šal ies. Jos rungtyn ia vo, kas iškas giliausią, išradin giaus ią duob ę, kas darb uos is pasipuošęs originaliausiu kos tiumu. Pasigirdus švilpukui, varžybų dalyviai ėmė pašėlusiai darbuo tis kastuvais. Vienų tikslas buvo išradingumas – jie žemėje iška sė širdies formos duobę. Kiti nu sitaikė į gylį, o žemėms į paviršių iškelti naudojo kibirus. Po pusvalandžio varžyboms pasibaigus, nugalėjusi komanda buvo išraususi 3,39 m duobę. Jai atiteko „Ausinis kastuvas“ ir 100 tūkst. jenų prizas. lrt.lt inf.
Tūkstantmečio dvyliktokas gyvena Kaune Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas Artūras Jacinavičius tapo televizijos pro jekto „Lietuvos tūkstantmečio vai kai“ nugalėtoju. Fin al e jis varž ės i su kitais ga biais Liet uvos mok in iais iš Bir žų „Saul ės“, Kaun o „Santaros“, Kelmės rajono Kražių gimnazijų, Viln iaus lic ėjaus ir Viln iaus ka tal ik iškos mok ykl os „Versm ė“. A.Jacinavičius mokosi labai ge rai – jo žinios nuolat vertinamos pačiais aukščiausiais balais. „Jis ypač domisi biologija ir chemija. Namuose turi akvariumą, augina bakterijas. Jis tvirtai nusprendęs studijuoti Sveikatos mokslų uni versitete Kaune. Sako, kad baigęs universitetą tikrai dirbs Lietuvoje, nes yra patriotas. Artūras tiki, kad dauguma jaunuolių, kurie dabar uždarbiauja užsienio šalyse, kada nors sugrįš į Lietuvą“, – pasakojo Artūro klasės auklėtoja Eglė Skais tė Stravinskienė. „Finale buvo sunkiau nei pus finalyje. Net nepagalvojau, kad laimėsiu. Labai džiaugiuosi. Šis laimėjimas mane paskatino dar ryžtingiau siekti savo tikslo ir tapti
Ryžtas: pergalė televizijos projekte sustiprino Artūro norą studijuo
ti mediciną.
mediku“, – portalui kaunodiena.lt sakė A.Jacinavičius. 18-metis laisvalaikiu skaito rim tas knygas, ant jo stalo visada guli enciklopedijos. Nuo 2008-ųjų gyvuojantis tele vizijos projektas „Lietuvos tūks tantmečio vaikai“ – žinių vik torina, kurioje rungiasi gabiausi Lietuvos moksleiviai. Kasmet gar
bingais „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ titulais apdovanojami aš tuoni geriausiai pasirodę mokiniai – nuo penktokų iki dvyliktokų. Nu galėtojai pagerbiami Prezidentūro je ir kaip garbės svečiai kviečiami į įvairius valstybinės reikšmės ren ginius. Projektą globoja Preziden tė Dalia Grybauskaitė. KD inf.
Ilga mažo balionėlio kelionė 14 tūkst. kilometrų – tiek nuskrie jo oro balionėlis, kurį praėjusią vasarą, birželio 25-ąją surengto je balionų šventėje, paleido vie nos mokyklos Vakarų Prancūzijo je mokiniai. Praėjus keliems mėnesiams, prancūzai sulaukė netikėto laiško: rašė Tailando žvejys, suradęs tolimą kelią iš Europos įveikusį balioną.
„Prie balionėlio mes buvome pritvirtinę nedidelį lapelį su mo kyklos adresu, prieš tai jį įmovę į permatomo plastiko movą“, – sa kė mokytoja Estelle Boutet. Nesiti kėdami, kad balionai gali skristi už Prancūzijos ribų, mokiniai adrese nebuvo parašę „Prancūzija“. Tajas pasakojo balioną radęs pa jūryje, jodamas drambliu. „Gyve
nu Siame, Phayamo saloje, Ra mongo provincijoje, – tajų ir prancūzų kalbomis rašė žvejys. – Buvo sunku rasti jūsų šalį žemė lapyje.“ Nel engva buvo atkel iaut i ir laišk ui: išs iųstas gruod žio 27ąją, Prancūziją jis pasiekė tik sau sio 17 d. KD inf.