PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Politikai KT išvadoje dėl pensijų mažinimo puolė ieškoti sau naudingų dalykų.
Lietuva 7p.
antrADIENIS, vasario 7, 2012
Psichologė S.Gailiūnaitė: „Laimės neatneša nei pinigų stygius, nei jų perteklius”.
Sveikata 11p.
31 (19 332)
Išrinktąjį prezidentą Saulį Niinistoe suomiai vadina puikiu ekonomistu ir patyrusiu politiku.
Pasaulis 14p.
Miestą gaivins milijonai
Kaina 1,30 Lt
„Per 20 laipsnių šalčio temperatūra jau yra anomalija.“ Pastatų šilumos ūkį prižiūrinčios bendrovės vadovas Jonas Kondratas mano, kad žemą temperatūrą galima įvertinti universaliai.
3p.
Pastabos sukėlė ūmią sumaištį Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dėl viešos pozicijos apie atliekų tvarkymą Seimo Aplinkos komi teto pirmininkas Jonas Šimėnas prokurorais ėmė gąsdinti Klaipė dos pramonininkų asociacijos pre zidentą Leoną Makūną. Eiga: I.Butenienės teigimu, miesto infrastruktūrai atiteks paskutinieji ES skirti pinigai, o vėliau prasidės pasirengimas naujam finansavimui gauti.
Vytauto Petriko montažas
Plačiai pasklidusi žinia, jog per trejus metus į Klaipėdos plėtrą ir gerovę bus investuota apie 200 mln. litų, buvo pernelyg opti mistiška. Realiai pusė šios sumos bus skirta popieriams – įvai riems projektams, kuriems finansavimo bus galima tikėtis dar po trejų metų, rengti.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI VASARIO 9 D. BAIGIASI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS! Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Ties rekreacinį taką
Klaipėdos 2012–2014 metų stra teginiame veiklos plane numaty ta nemažai darbų. Tačiau jų nebus atlikta tiek daug, kaip ankstesniaisiais metais.
4
Susirūpino dėl pataisų
Apie tai, kad Klaipėdos pramoni ninkai nepritaria atliekų tvarkymo sistemos privatizavimui, paskelb ta prieš dvi savaites. Analizuodami Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pramonininkai konstatavo, kad tai gali sudaryti sąlygas atsirasti nevaldomai vers lo monopolijai ypač jautrioje vi suomeninio gyveni mo srityje.
2
2
antrADIENIS, vasario 7, 2012
miestas Verslo pulsas Registracija konkursui
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ jau trečius metus iš eilės organizuoja konkursą „Užau gink verslo idėją“. Komandos, norinčios dalyvauti konkurse, organizatoriams turi pateikti verslo plano paraišką el. paštu: verslas.mmk@gmail.com, nu rodant: „Užaugink verslo idė ją“ konkursui – PARAIŠKA“. Paraiškos priimamos iki 2012 m. vasario 26 d. Narių daugėja
Klaip ėd os prek yb os, pram o nės ir amat ų rūm ų veikl os atas kaitoje teig iam a, jog per trej us met us nuo 2009 iki 2011 met ų rūm ų nar ių skai čius nežymiai kito, tačiau sta biliai augo ir dabar siekia 323 įmones. Verslo misijos
2011 metais rekordinis skaičius Klaipėdos regiono įmonių – 69 bendrovės dalyvavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotose verslo mi sijose užsienyje. Pernai mūsų regiono verslu domėjosi 36 už sienio kompanijos, surengti 139 individualūs dalykiniai susiti kimai. „Verslas. Lyderiai 2012“
Bendrovė „Diena Media News“ siūlo būti matomiems ir ne praleisti progos pristatyti savo įmonę bei jos pasiekimus nau jame žurnale „Verslas. Lyderiai 2012“. Ekonominių bei politi nių sąlygų įtaka verslui, inova cijų svarba jo augimui, Lietuvos gamintojų eksportas Europo je ir visame pasaulyje, užsie nio šalių investicijos į Lietuvos įmones – aktualiausios temos verslui. Daugiau informacijos info@kl.lt.
Darželiuose neatlaikė vamzdžiai Šaltis sus progd in o šeš ių uost amies čio vaik ų daržel ių ir vienos mok yk los vand ens vamz dyn us bei prar e tino mok ykl os e mokin ius.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Neatlaikė vamzdynai
Klaipėdoje, neatlaikę šalčio, užšalo ikimokyklinių ugdymo įstaigų van dens vamzdynai. Didžiausia avari ja – vaikų darželyje „Klevelis“. Čia dėl sprogusių vamzdžių nutrūko geriamojo vandens tiekimas. „Tokių avarijų seniai nėra buvę. Vidury savaitės to nebūtų įvykę net esant dideliam šalčiui, tačiau sa vaitgalį vamzdžiuose vanduo ne cirkuliavo ir užšalo. Darželių pa talpose šilta, bet nėra vandens. Turime problemų su ikimokyklinė mis įstaigomis „Klevelis“, „Ping vinukas“, „Inkarėlis“, „Pagran dukas“, „Žuvėdra“, „Pakalnutė“. „Klevelyje“ vamzdžius teks keisti keliose vietose“, – apie šalčio pri darytas bėdas pasakojo Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruk tūros skyriaus vedėja Violeta Gem butienė. Vanduo užšalo ir Naujakiemio suaugusiųjų mokykloje. Vaikus priglaus kiti?
Pirmadienio rytą vaikų darželio „Klevelis“ direktorė Birutė Šaka linienė turėjo vilčių, kad jau antra dienį avarija bus likviduota ir iki
Šaltis: dėl vamzdynų avarijos vakar nedirbo du uostamiesčio darželiai.
mokyklinio ugdymo įstaiga veiks. „Pirmadienį iš ryto vaikus priė mėme, galvojome, jog greitai lik viduosime tą avariją, bet paaiškė jo, kad reikės keisti vamzdį, nes jis nuo šalčių buvo sutrūkinėjęs. Pus
Violeta Gembutienė:
Vidury savaitės to nebūtų įvykę net esant dideliam šal čiui, tačiau savaitga lį vamzdžiuose van duo necirkuliavo ir užšalo.
ryčius vaikams davėme, bet su pratome, jog iki pietų nebesusit varkysime, tai paprašėme, kad iki 12 valandos juos tėveliai atsiimtų. Buvo 84 vaikai. Jeigu šiandien iki
darbo pabaigos vamzdžius sutvar kys, tai auklėtojos praneš tėvams, kad rytoj atvestų vaikučius į dar želį“, – teigė B.Šakalinienė. Vakar dėl vamzdynų avarijos nedirbo ne tik „Klevelis“, bet ir „Pingvinukas“. „Jei tikrai tėvai neturi kur pa likti vaiko, o avarijos likviduoti nepavyks, nukreipsime juos į ki tus darželius“, – spręsti problemą pasiruošusi Švietimo skyriaus ve dėjos pavaduotoja Virginija Kaza kauskienė. Pasak V.Gembutienės, buvo at vejų, kai sulaukta skambučių ir dėl mokyklų. Tėvai skundėsi, kad kai kuriose mokyklose šalta. „Ten, kur langai pakeisti, šilčiau, kur nekeisti – šalčiau. Tai yra nor malu. Tačiau visur padėtis daug maž vienoda. Taupymo programa nutraukta, savaitgalį, kai vaikų nė ra, šildymas nesumažinamas, kad neįvyktų kokios nors šilumos tra sų avarijos“, – tvirtino V.Gembu tienė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl šalčio liko namuose
Pirmadienio rytą Klaipėdos savi valdybės Švietimo skyriaus specia listės rinko duomenis apie moks leivių lankomumą mokyklose. Ryte vyraujant 22 laipsnių šalčiui, mo kyklose nesulaukta nemažai vaikų. „Daugiausia pradinukų nesusi rinko į pamokas Gedminų mokyk loje. Čia nebuvo beveik 79 pro centų, t.y. 256 mokinių. Sendvario mokykloje trūko 73 proc., Smeltės – 71 proc. mokinių“, – skaičiavo V.Kazakauskienė. 5–12 klasių moksleivių daugiausia neatėjo į M.Gorkio mokyklą. Vakar čia trūko 55 proc. ugdytinių. Kito se mokyklose pamokose buvo maž daug trečdaliu mokinių mažiau. Tačiau ugdymo procesas, pasak Švietimo skyriaus vedėjos pava duotojos, organizuojamas. „Mo kyklose vyksta konsultacijos arba pamokos. Tai sprendžia pati įstai ga, kuri koreguoja ugdymo proce są, pasitarusi su mokyklos taryba“, – sakė ji.
Pastabos sukėlė ūmią sumaištį „Įstatym e num atyta, 1 kad regioniniai atlie kų tvarkymo centrai turėtų būti
reorganizuoti į viešąsias įstaigas ir iš jų turi būti atimtas sąvarty no administravimas. Jis konkurso būdu turi būti perduotas parink tam rangovui. Jeigu jau konkur so būdu pradėsime parinkinė ti sąvartyno administratorius, jį į savo rankas labai nesunkiai ga lės perimti viena įmonė. Taip at siras monopolija“, – teigė L.Ma kūnas. Sulaukė atkirčio
Dėl viešų abejonių įstatymo pa taisomis nepatenkintas liko Seimo narys Aplinkos komiteto pirminin kas J.Šimėnas. Būtent jis ir pateikė tuos įstatymo pakeitimus. „Makūnas neteisingai interp retuoja įstatymo projekto patai sas, ir tai, ką jis kalba, kaip tik priešingai yra padaryta. Yra nu matyta, kad reikia mažinti tari fus gyventojams, o jis kalba apie
didinimą“, – savo tiesą tvirtino J.Šimėnas. L.Makūnas verslininkų vardu viešai pareiškė nuomonę apie At liekų tvarkymo įstatymo projektą, išdėstydamas galimas neigiamas pataisų pasekmes. „Jis viską sako atvirkščiai. Tai yra viešas pranešimas visuome nei ir gyventojus gąsdina kažko kiu Šimėnu, kuris siūlo branginti jiems tarifus už atliekų tvarkymą. Tai yra tendencingai neteisinga informacija. O kaipgi nesikreip ti į pareigūnus, jei visuomenė yra klaidinama? Šiandien jis išplati no dar vieną raštą, kuriame tei giama, kad Šimėnas nieko neiš mano, nekompetentingas, viską sumaišo, tendencingai pateikia ir taip toliau. Aš atiduosiu prokura tūrai, tegul nagrinėja,“ – piktino si Seimo narys. Ribojama žodžio laisvė?
L.Makūnas tikino esąs labai nuste bęs dėl tokios reakcijos.
Skundžia: L.Makūnas už verslininkų vardu viešai pareikštą nuomonę užsitraukė Seimo nario J.Šimėno ne
malonę.
„Buvau šokiruotas Seimo Aplin kos komiteto pirmininko J.Šimė no pareiškimo, kad už Klaipėdos pramonininkų asociacijos vardu pareikštą nuomonę apie Atliekų tvarkymo įstatymo projektą būsiu apskųstas prokuratūrai“, – pra nešime spaudai teigia L.Makūnas. Sausio 31 d. Lietuvos pramoninin
Vytauto Liaudanskio nuotr.
kų konfederacijos posėdyje Klaipė dos pramonininkų asociacijos su formuluotas pastabas J.Šimėnas pavadino „tendencingomis ir pra silenkiančiomis su tiesa“. Tačiau jos pagrįstos išsamia verslo specialistų atlikta įstatymo teksto ir galimų pasekmių analize, tvirtina pramonininkai.
„Man, kaip verslo atstovui ir kaip piliečiui, gėda, kad įstatymų pro jektai priimami neatsižvelgiant į teisininkų ir verslo profesionalų pastabas bei siūlymus. Dar labiau glumina Seimo nario reakcija į vi suomenės atstovų nuomonę, ne pagarba turintiems kitą požiūrį“, – teigė L.Makūnas.
3
antrADIENIS, vasario 7, 2012
miestas Didėja sergamumas
Sumažėjo krova
Sutriko šilumos sistema
Klaipėdoje daugėja sergančių jų peršalimo ligomis. Vienas gyventojas dėl sunkios gri po eigos paguldytas į ligoni nę. Ūmiomis viršutinių kvėpa vimo takų infekcijomis praėju sią savaitę sirgo 845 gyvento jai, iš jų – 673 vaikai. Gripu su sirgo keturi gyventojai, iš jų du vaikai.
Šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėne siu, Klaipėdos valstybiniame jū rų uoste krova sumažėjo dau giau nei 9 proc. Pirmą šių metų mėnesį uoste užregistruoti 555 laivų įplaukimai. Tiek pat, kaip ir praėjusių metų sausį. Šių metų sausį užfiksuoti ir mažesni kelei vių srautai – 0,1 proc.
Per savaitgalį bendrovės „City Service“ avarinė tarnyba Klaipė doje sulaukė 62 pranešimų apie šilumos ir karšto vandens siste mų sutrikimus arba speigo su keltas problemas namuose. Tai yra šešis kartus mažiau nei Vil niuje ir tris – nei Kaune. Savait galį avarinės tarnybos darbuoto jų dirbo daugiau nei įprasta.
Namuose – stingdantis šaltis Klaipėdiečiai skundžiasi, kad jų būstuo se šalta. Šilumos ūkio prižiūrėtojai atkirto, jog vyraujant tokiems šalčiams pretenzi jų nėra kam reikšti. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Padeda šilti pledai
Labiausiai nuo šalčio kenčia kam piniuose ir pirmame pastato aukšte esančių butų gyventojai. Patalpose oro temperatūra nesiekia 18 laips nių šilumos, kaip reikalauja higie nos normos. Butuose oras sušyla iki 14, 16 ar 17 laipsnių. Gyventojai nuo šalčio ginasi karšta arbata, šiltais drabu žiais ir pledais. „Ant rūbų užsivelku storą cha latą, dar apsikloju dviem pledais, aviu storas kailines šlepetes. Tik taip pavyksta apsiginti nuo šalčio. Laukiu nesulaukiu, kol atšils“, – tvirtino Kretingos gatvėje gyve nanti moteris. Yra būstų, kur situacija dar pra stesnė. Rambyno gatvės 18 namo vieno buto gyventojas pasakojo, kad jo bute praėjusią savaitę bu vo vos 10 laipsnių šilumos. Vyras nuogąstavo, jog gali susirgti vie nerių metų sūnus. „Bandžiau spręsti problemą. Ke lis kartus skambinau bendrabučio vedėjai, bet ji neatsakė. Namo ad ministratoriui pavyko prisiskam binti tik pirmadienį. Gal situacija pasitaisys“, – svarstė vyras. Siūlo kreiptis į prižiūrėtoją
Rambyno gatvės 18 namą admi nistruojančios įmonės „Klaipėdos
bendrabutis“ direktoriaus pava duotoja Daiva Gelžinienė tvirtino, jog avarijos name nebuvo. Ji pabrėžė, kad visi gyventojai ži no, kas prižiūri šilumos ūkį. „Žmo nės gali kreiptis tiesiai į juos. Kuo čia dėta administracija? Negali me atsakyti, kodėl šalta konkrečiai šiame bute. Gal langai seni. Vedė ja apklausė kitų to namo butų gy ventojus. Jie pasakojo, kad būna, jog butuose temperatūra nukrinta
Reng inys. Vas ar io 17–19 dienom is Ner ingoje vyks Stint apūk io šventė. Priemonė: kai namie nepakeliamai šalta, klaipėdiečiai išsitraukia ir
elektrinius šildytuvus.
iki 17 laipsnių šilumos. Tačiau pa šviečia saulė ir prišildo. Nebuvo nė vieno pageidavimo padidinti šildy mą“, – komentavo D.Gelžinienė. Pasirodo namo problemos
Nusiskundimų dėl šaltų namų su laukia ir šilumos ūkio prižiūrėtojai. Pastaruoju metu į įmonę „Lamber ta“ dėl šalto būsto kreipėsi Lauki ninkų gatvės 5 namo vieno buto
gyventojai. Bendrovės direktorius Jonas Kondratas pabrėžė, kad čia situacija dviprasmiška. „Vieni kaimynai šaukia, kad šal ta, kiti – jog per karšta. Pagrindinė tokios situacijos priežastis – nesu balansuota pastato šildymo siste ma. Per tokius šalčius išlenda visos namo bėdos“, – sakė vadovas. Anot J.Kondrato, vyraujant spei gui, dėl šaltų būstų gyventojai ne
Vytauto Liaudanskio nuotr.
labai gali kam reikšti pretenzijų. Vadovas aiškino, kad statant pa status skaičiuotina temperatūra – 20 laipsnių šalčio. Tai projektavi mo norma. „Per 20 laipsnių šalčio tempera tūra jau yra anomalija. Nei šilumi nės namo varžos, nei kiti dalykai nebuvo pritaikyti 21 laipsnio šal čio temperatūrai“, – teigė direk torius.
Ant tilto ledai netirpsta Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Ne vieną milijoną kainavęs moder nus tiltas per geležinkelį turėtų bū ti pavyzdinės švaros. Jį pastačius teigta, kad tiltas bus šildomas, o su sikaupęs sniegas savaime nutirps. Tačiau tiltas valomas ir barstomas senoviniu būdu.
„Kod ėl neš ild om e? Neb eaps i moka. Pėsč iųj ų tiltas yra neš il domas, nes per didelis šaltis. Kai temp erat ūra nev irš ijo min us 10 laipsn ių, šildym ą įjungd avom e. Kiek tilto šildymas kainavo sau sio mėn es į, dar nes uskaič iuota. Gruodį nešildėme, nes buvo pliu
sinė temperatūra. Tačiau pernai šaltuoju metu pėsčiųjų tilto šil dymas per mėnesį kainavo iki 18 tūkst. litų“, – pasakojo Klaipė dos gel ež inkel ių infrastr ukt ū ros viršininkas Aleksandras Do lomanovas. Jis sakė, kad pagal sutartį tiltą valo bendrovė „Gelsauga“. „Jie sąžiningai atlieka savo dar bą. Per pūgą tiltas buvo nuvalytas ir prižiūrimas“, – tikino A.Dolo manovas. Pėsčiųjų tilto per geležinkelį va lymas per mėnesį „Lietuvos gele žinkeliams“ kainuoja apie tūks tantį litų, apšvietimas, vaizdo kamerų priežiūra – iki pusės tūks tančio litų.
Valg ykl a. Klaip ėd os valst yb in ė maisto ir veter in ar ij os tarnyb a už draud ė bendrovės „Sim ast a“ val gykl ai mait int i „Sant arvės“ mok yk los moksleiv ius. Dėl kapit al in io re monto „Sant arvės“ pag rind inėje mo kykloj e laik in ai mait int i šios įstai gos mok in ius buvo nus pręst a bend rovės „Simast a“ valg ykloje, esanč io je Naujak iem io suaug us iųjų mok yk los pat alp os e. Pat ikros met u „Simas tos“ valg ykloj e buvo virš ij am i šios mait in imo įmonės gamybin iai paj ė gumai, net ink amai įrengt a indų plo vykla, buvo per maž ai šaldyt uv ų, ga myb os stalų. Šalt is. Vas ar io 3–5 dienom is, smar kiai nuk rit us oro temp erat ūrai, Klai pėdos med ikai gydymo įstaigose pa galbą suteikė 15 asmenų. Į Vaik ų ligo ninę dėl rank ų plašt ak ų ir piršt ų at šal imo pag uldyt i 2 Klaip ėdos mies to ir 2 Klaip ėdos rajono gyventojai. 9 met ų vaik ui prireikė skubios chir ur gų pagalb os, nes jis nukentėjo prik i šęs liež uv į prie šalto met alo. Greito sios med ic inos pag alb os med ik ai į miesto ligon ines dėl bendro kūno atš al imo ir veido bei galūn ių nuš a limo pris tatė 11 asmenų, 9 iš jų – ne blaiv ūs (8 – be nuolat inės gyvenamo sios vietos).
10
– tiek laipsnių šilumos vyravo viename Rambyno gatvės 18 namo bute.
Dienos telegrafas
Atrakc ion ai. Palangos prok urat ūrai teks grįžt i prie nut raukto ikiteism i nio tyr imo dėl vas ar ą įstrig us iame atr akc ione aukšt yn koj om is val an dą kab ojus ių vaik ų. Nukentėjus iųjų vaik ų tėvai apskundė jos nut ar im ą. Pal angos prok urat ūra tyr im ą buvo nut rauk us i, nes atrakc ionus valdan čios olandų bendrovės veikoje neįž velgė nus ik alt imo sudėt ies. Mirt ys. Vak ar Metr ik ac ij os skyr iu je užreg istr uotos 11 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Genov aitė Toleik ienė (g. 1915 m.), Juzefa Vas il iausk aitė (g. 1920 m.), Stef an ij a Petr ausk ienė (g. 1922 m.), Mar ija Baškev ič (g. 1922 m.), Vlad islov as Domeik a (g. 1929 m.), Pranas Plisas (g. 1931 m.), Juozas Šak i nis (g. 1932 m.), Irena Stanč iausk aitė (g. 1948 m.), Liudm ila Pop ova (g. 1952 m.), Svetl an a Žuk ausk ienė (g. 1967 m.), Vid as Montv il as (g. 1968 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojam i Alg irdas Stankev ič ius, Pranas Plis as, Mar ija Baškev ič, Ona Krogert aitė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 5 moter ys. Gimė 4 merg aitės ir bern iuk as.
Barsto: modernus šildomas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio
mazgą žiemą prižiūrimas senoviškai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoj i. Vak ar iki 16 val. greitos ios pagalb os med ikai sulaukė 49 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skundės i krau jot akos sut rik im ais, pilvo ir galvos skausmais.
4
antradienis, vasario 7, 2012
miestas
Miestą gaivins milijonai
Komentaras
„Šis laikotarpis yra toks 1 „persidengiantis”. Bai giasi 2007–2013 metų progra
M
Nors savivaldybė šiemet numa čiusi gauti daugiau nei 100 mln. paramos investicijoms, ji vis tiek bus priversta skolintis, kad vi siems suplanuotiems darbams už tektų pinigų. Anot Klaipėdos savivaldybės Fi nansų ir turto departamento di rektorės Aldonos Špučienės, su
Dar šiais metais klaipėdiečiai galės stebėti verdančius statybos bei re monto darbus, o jau nuo kitų me tų Klaipėdoje įsivyraus savotiškas štilis. „Natūralu, kad ES pinigus jau panaudojome, nes baigiasi ir tam skirtas laikas. Todėl nuo 2013 metų prasidės įvairių techninių projektų rengimas, kad juos vėliau galėtume pateikti ES paramai iš 2014–2020
Planuojami investicijų šaltiniai (mln. Lt)
2012 m. 62,032 2013 m. 27,754 2014 m. 11,672
3,526 2,653 1,998
1,032 0,555 0
13,460 6,341 5,580
7,0 0 1,727
9,003 10,921 22,029 7,655 8,631 7,697
Iš viso
Skolinsis apie 12 mln. litų
Ieško pinigų tilto projektui
Kitos
pėdos apskrities savivaldybės. Jos tikslas – nustatyti vietą, kurio je geriausia statyti naują stadioną. Vieta nebūtinai bus parinkta uos tamiestyje, stadionas gali iškilti ir Klaipėdos rajone.
metų laikotarpio gauti“, – realybę įvardijo I.Butenienė. Planuojama rengti Pajūrio, Me delyno gatvių, Šilutės plento re konstrukcijų techninius projektus, Tauralaukio gatvių pertvarkymo schemą. Gera žinia vairuotojams, kurie neranda vietos automobiliui se namiestyje pastatyti. Numatoma rengti dviejų automobilių stovėji mo aikštelių Pilies g. 4 ir 6A pro jektus. Viena jų bus daugiaaukštė. Tačiau kada aikštelės bus pastaty tos, neaišku. Uostamiesčio savivaldybė yra pateikusi paraišką, bet vis nesu laukia atsakymo, ar gaus pinigų, už kuriuos galėtų parengti prie Klai pėdos arenos planuojamo 50 metrų ilgio takelių baseino techninį pro jektą bei planuoti naują Bastionų gatvę ir tiltą per Danės upę.
Kelių priežiūros ir plėtros programa
Dar šiais metais iš pastato Liepų g. 7 į Didžiąją Vandens gatvę turėtų būti perkeltas Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
planuota, jog šiemet teks skolintis 11,7 mln. litų. „Toks yra biudžeto deficitas, tiek pinigų trūksta koofinansuoti ES projektus. Tačiau tai dar nereiš kia, kad visą sumą ir skolinsimės, nes turime kitų paskolų, tad gal jas pavyks perdėlioti“, – į ateitį žvel gė A.Špučienė. Klaipėdos savivaldybė jau yra paėmusi apie 100 mln. litų pasko lų, todėl jos skolinimosi limitas ap ribotas – paskolas leidžiama imti tik ES projektams koofinansuoti. „Todėl ties kai kuriais projek tais, kurie finansuojami ne ES lė šomis, yra pakibęs klausimas. Pa vyzdžiui, dėl Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sutvarkymo. Trūksta 1,3 mln. litų ir tik politi kai turės nuspręsti, iš kokių finan savimo šaltinių šių pinigų paimti“, – teigė departamento direktorė.
Vytauto Petriko nuotr.
Uosto direkcija
su ištuštėjusiais mokyklų pasta tais“, – teigė I.Butenienė. Be to, per artimiausius dvejus metus turi būti atlikta galimybių studija, kurią užsakė kelios Klai
Sav iv aldyb ės paskolos
Kryptis: didelė dalis ES pinigų atitenka mokyklų ir darželių renovacijai.
es skir iam e pak an kam ai daug dėmes io miesto strateg in io pla no stebėsenai ir mano me, kad jis turi labai didelę įtaką mies to darn iai plėtrai. Tačiau tai, kas yra deklaruojama ir kas yra iš tikrųjų, ne sutampa. Miesto strateginis planas ne turi būti orientuotas į kelius. Žinoma, labai svarbu, kok ioje apl inkoje gyve name, kad ir verslas galėt ų vystyt is, ir žmonės džiaugtųsi. Tačiau yra pla no vertinimo kriterijai. Ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje vienas pag rind in ių jų, ar teisingas strateg inis planas, yra žmo nių skaičius mieste. Klaipėdos strategi ja juk prasidėjo ne dabar, tačiau per 10 metų uostamiestyje sumažėjo 31 tūkst. gyventojų. Vadinasi, strateginio plano negal ima vert int i teig iamai ar paten kinamai. Plano priemonės nėra tinka mos. Aš nieko prieš, jei tvarkant gatves žmonių skaičius nemažėja. Arba pasta čius naują baseiną gyventojai neemig ruos iš Klaipėdos. Tačiau realybė kito kia. Reag uot i į strateg in į planą reik ia lanksčiai, jį reik ia operatyv iai keist i. Užsienio patirtis kitokia – savivaldybė yra tik strateg in io plano koord inato rius, o priemones jam teikia organizaci jos, žmonės, verslininkai, įvairūs mies to veikėjai. Sav ivaldybė organ iz uoja diskusijas, kuriose susiformuoja stra tegija, misija, vizija, ir tik tada valdžia, išsigryninusi tai, kas geriausia, prade da tuo remdamasi dirbti. Pas mus pa samdoma įmonė, kuri sukuria tą stra teg in į planą, o miestas jį įgyvendina. Kam tenka atsakomybė, kad strateg i nis planas neveiksmingas?
Sav ivaldyb ės biudžetas
Skaičiuojama, jog šiemet inves ticiniams projektams, kurie įgaus realų vaizdą, bus skiriama apie 107 mln. litų. Tarp tokių – Lėbartų ka pinių plėtra. „Anksčiau buvo planuota ir Jo niškės kapinių tvoros rekonstruk cija, joje įrengiant kolumbariumą. Tačiau savivaldybė šiems darbams nebegali pasiskolinti pinigų, to dėl jų teko atsisakyti. Gal šių dar bų imsis privatininkai“, – svarstė I.Butenienė. Daug ES pinigų šiemet ir kitais metais suris uostamiesčio mokyklų renovacija – planuojama suremon tuoti ne vieną ugdymo įstaigą. Ar naujos mokyklos bus stato mos? „Buvo atlikta galimybių stu dija dėl naujų mokyklų. Jos re zultatai tokie, kad naujų mokyklų nereikia, nes ir pinigų nėra, ir po reikis nedidelis. Vaikų mažėja, to dėl kaip tik reikia galvoti, ką daryti
Klaipėdos smulk iojo ir vidut in io verslo tar ybos pirm in inkas, Klaipėdos apskrit ies darbdav ių asociacijos vadovas
Valst yb ės biudžetas
Plės kapines
Aras Mileška
ES
mavimo laikotarpis, todėl reikia pradėti rengtis gauti ES paramą, kurią bus numatyta skirti 2014– 2020 metais. Ministerijos dar tik dėliojasi prioritetus, kas bus fi nansuojama, todėl turime pa rengti įvairių projektų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Strategi nio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. Dėl šios priežasties uostamies tyje per artimiausius trejus metus ES ir kitomis lėšomis bus įgyven dinama per 20 projektų, o kitiems tik rengiami dokumentai. Tarp esminių darbų, kuriuos sa vo akimis šiemet ar kitais metais išvys klaipėdiečiai, galima išskirti Minijos, J.Janonio, Joniškės gatvių rekonstrukciją. Planuojama bent minimaliai su tvarkyti piliavietės teritoriją, dve jus metus bus tiesiamas rekreaci nis pėsčiųjų ir dviračių takas Danės slėnyje nuo Biržos tilto iki Klaipė dos gatvės tilto. Kitais metais tu rėtų pradėti veikti ir Kultūros fab rikas. Dar šiemet iš pastato Liepų g. 7 į Didžiąją Vandens gatvę turėtų bū ti perkeltas Mažosios Lietuvos is torijos muziejus.
106,973 64,990 37,307
Su ledais kovoja „Perkūnas“ Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Klaipėdos uostas yra neužšąlan tis, tačiau dideli speigai turi įtakos jo veiklai.
Speigai: daug kur uoste yra ledų, tačiau ne visur jie trukdo laivams
švartuotis.
Vidmanto Matučio nuotr.
Malkų įlankoje nuolat laužomi le dai. Tai daro Uosto direkcijos sam domas Vakarų laivų gamyklos vil kikas „Perkūnas“. „Šalčiai apsunkina laivų švartavi mą. Anksčiau įlankoje konteinerinį laivą apsukdavome ir prie krantinės prišvartuodavome per valandą. Da bar ši operacija trunka 3–4 valan das“, – aiškino uosto kapitono pa vaduotojas Adomas Alekna. Malkų įlankoje nėra srovės – le dų iš jos vanduo neišneša. Sukant
laivus ar švartuojant prie kranti nių, tenka sklaidyti susidariusias ledų sangrūdas. Per šaltį jos greitai sukimba ir lengvai nepasiduoda. Ledų sangrūdų yra ir kituose uos to užutėkiuose – taip pat ir žiemos uoste. Susidariusios ledų grūstys manevruojant laivams gali pažeisti jų kingstonus – specialias angas. Tapo akivaizdu, kad yra apledė jusios Suomių ir Rygos įlankos. Į Klaipėdos uostą dažniau atplau kia tokie upės ir jūros klasės lai vai, kaip „Volgo-Balt“, „Sormovs kij“. Šie laivai neturi ledo klasės, tad nerizikuoja plaukti į užšalusių Baltijos jūros įlankų uostus. Ledų sangrūdų nėra uosto lai vybos kanale. Stipri srovė juos iš plukdo į jūrą. Dėl švaraus laivybos
kanalo Klaipėdos uostas ir laiko mas neužšąlančiu. Žiemą Klaipė dos uostas įgyja prioritetų prieš ki tus uostus. Tačiau nei pernai, nei šiemet niekas neskaičiavo, kiek dėl to į jį atgabenta daugiau krovinių. Dideli šalčiai Klaipėdos uoste stabdo ir statybas, nors prie kran tinių statybininkai dar gali dirbti. Įvairių trasų klojėjai, dangų ren gėjai nedirba – darbuotojai išleis ti atostogų. Sustojo statybos 143 krantinėje, kur klojamos trinkelės. Šalčiai trukdo gilinti uostą. Sulū žo danų kompanijos „Rohde Niel sen“ žemkasė. Olandų kompanija „Van Oord“ pranešė, kad dėl šalčių negali laiku remontuoti žemkasių, ir paprašė vieną mėnesį nukelti gi linimo darbų pradžią.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
antradienis, vasario 7, 2012
nuomonės
Įveikime Berlyno sieną
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Viltis – „Gazprom“ motina Stasys Gudavičius
Š
iand ien į Viln ių turėt ų atv ykt i Rusijos dujų gi ganto „Gazprom“ vicep rez ident as, šio koncer no antr inės įmonės „Gazpromeksp ort“ vadovas Aleks andras Medvedevas. Numatomos jo de rybos su Liet uvos pareig ūnais, tarp jų ir su premjer u Andr ium i Kubil iumi. Svarbių pokalbių temos oficia liai neskelbiamos, bet jos aki vaizd žios – gamt in ių dujų tiek i mas į Lietuvą, jų kaina, taip pat ES sprendimų pertvarkyti Lietuvos dujų sektor ių įgyvendinimas.
Siekdama pigesnių dujų Lietuva neketi na vykdyti Rusijos ke liamos sąlygos atsisa kyti sistemos pertvar kos pagal ES reikala vimus. „Gazprom“ jau ne kartą įvair iau siais būdais – ir oficial iai, ir ne – leido suprasti lauk ianti nuolaidų iš Lietuvos. Rusai norėtų, kad Vil nius už pigesnes tiek iamas dujas keleriems metams atidėtų netru kus numatytą Gamtinių dujų įsta tymo įsigal iojimą. Šiuo įstat ymu numatoma Lie tuvos dujų sektor ių pert vark yt i pagal europiet išk us standart us. Tai lems Liet uvoje esančių du jų vamzdynų atėm imą iš „Gazp rom“. O šis tok ios perspekt yvos, žinoma, visai negeid žia. Yra toks ES pat virt intas vad ina masis Trečiasis energet ikos pa ketas. Juo, be kita ko, numatoma dujų vamzdynų verslą atskirt i nuo šios žaliavos tiekėjų. Tai reiš kia, kad dujų tiek imo vamzd žiai Lietuvoje, kaip ir visoje ES, ilgai niui nebegalės prik lausyt i kon cernui „Gazprom“. „Lietuvos dujų“ pertvarką pagal ES reikalavimus numatoma atl ikti 2013-aisiais. Lietuva dabar jai tiek iamų rusiš kų dujų kainą vadina nesąž inin ga ir siek ia, kad ji būt ų pakeis ta. Bet Liet uvos atstovai karto
ja neket inant ys nusileist i Mask vai dėl Treč iojo paketo. Kit aip tar iant, siekdama pigesn ių du jų Liet uva neket ina vykdyt i Ru sijos kel iamos sąlygos atsisakyt i sistemos pertvarkos pagal ES rei kalavimus. „Rusai turėt ų suprast i, kad to, ką jie kel ia kaip sąlygą mums, įgy vend int i neįmanoma. Įstat ymai priimti, Trečiasis paketas bus įgy vendintas, ir tai net negali būti de rybų objektas“, – yra sakęs Seimo konservatorių lyderis Jurgis Raz ma. Tą patį patvirtino ir premjero patarėjas Virg is Valent inav ičius: „Derėtis galima dėl įvairiausių ki tų klausimų, bet ši rusų kel iama sąlyga tikrai negal i būt i įgyven dinta, netgi keliama derybose.“ Todėl prog noz uojama, kad Lie tuvos Vyr iausybės ir „Gazprom“ vieno vadov ų derybos bus labai įtemptos. Jos gali baigtis ir be ap čiuopiamų rezultatų. Vis dėlto Viln iuje tik imasi, kad der ybos bus produkt yv ios. Tai esą įrodo pačių rusų išreikštas noras derėtis – to anksčiau nebu vo. Paklaustas, kas galėjo pakeisti Rusijos poziciją, A.Kubilius teigė: „Sit uacija tiek pasaul io, tiek Eu ropos dujų rinkose gana sparčiai keičiasi. Nemažai labai stambių bendrov ių arba valstybių, nesu tik usių su „Gazprom“ dujų kainų pol it ika, yra padav usios „Gazp rom“ į tarptautin į arbitražą.“ Ekspertai užsimena, kad gali bū ti dar vienas ateit ies veiksnys, kur is gal i turėt i įtakos keič iant „Gazprom“ kainodaros pol it ik ą Lietuvoje, – tai nauja ilgalaikė tie kimo sutart is. Bet dėl to dar te bėra daug neatsakytų klausimų, pavyzd žiui, kiek dujų reikės Lie tuvai po 2–6 metų, kai jau turėtų veikt i suskyst intų dujų termina las, kai bus įgyvendinti alternaty vaus kuro panaudojimo projektai ir rasta kitų būdų priklausomybei nuo rusišk ų dujų sumaž inti. Šiuo metu „Gazprom“ yra vienin telis dujų tiekėjas Lietuvoje – kon cernas tiekia maždaug 3 mlrd. ku bin ių metr ų dujų per metus. Bet jau po keler ių met ų šis poreik is gal i sumažėt i beveik perpus – iki maždaug 1,5–1,6 mlrd. kubinių metr ų. Liet uvos ats tov ų dekl arac ij os, kad nėra priimtinas Maskvos pa geidav imas ats is ak yt i Treč iojo paketo, „Gazprom“ viltis faktiškai paverčia niekinėmis. Bet gal tai ir nenuostabu – visi žinome, kieno motina yra viltis. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
D
augiau nei prieš dvejus me tus dalyvavau asmenybės tobulėjimo seminare Vil niuje. Keli klaipėdiečiai per 120 dienų turėjome parengti sociali nį projektą. Taip ir gimė idėja suorga nizuoti talką Klaipėdos poilsio (Jūros) parke ir priminti klaipėdiečiams, kad toks parkas buvo. Ačiū žiniasklaidai ir klaipėdie čiams – šis projektas sulaukė dide lio palaikymo. Visuomeninė veikla tapo mano gyvenimo būdu, gyve nimo prasme, čia atradau save. Ge ra daryti gerus darbus. 2010-ųjų kovo 27 dieną Klaipėdos poilsio parke susirinko per tūkstan tis klaipėdiečių tam, kad išvalytų sa vo miesto parką, prisimintų „praėju sį amžių“, kai veikė juoko kambarys, linksmieji kalneliai, apžvalgos ratas, pasakų namelis ir įvairios sūpynės vaikams bei dešimtys kitokių pra mogų mažiems ir dideliems. Tądien šimtų miestelėnų buvo pasirašytas ir merui R.Taraškevičiui įteiktas krei pimasis Klaipėdos savivaldybei bei miesto tarybai. „Mes, klaipėdiečiai, susirinkome į miesto poilsio par ko tvarkymo šventę. Turime vilčių, kad ši unikali miesto dalis vėl atgims. Mūsų tikslas – atkreipti miesto ta rybos dėmesį, kad parkas vėl gyvuo tų ir taptų klaipėdiečių kultūros ir poilsio traukos centru. Mes, klaipė diečiai, prisidėsime savo mintimis, idėjomis, įgyvendinant Parko atgai vinimo idėją“, – teigta kreipimesi. Per dvejus veiklos metus suorgani zuota 10 renginių – talkos, Vaikystės, Jūros, Mokslo ir žinių šventės, parko pavadinimo rinkimo renginys, konfe rencija, prisiminimų vakarai, šeimos popietė. Renginiuose dalyvavo per 40 miesto kolektyvų – šoko, dainavo, ir visa tai vyko nemokamai. Išdaly ta programų dalyviams, savanoriams daugiau nei 800 padėkų ir prizų. Ypač ačiū dienraščiui „Klaipėda“ už šeimos popietę parke, už konkur
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Šalčio nereikia bijoti
Ko gero, esame labai išlepę, kad taip burnojame tikrą žiemą. Medikai moko nesusirgti, psichologai – nepasiduo ti prastai nuotaikai, dietologai – kaip maitintis per šalčius. Regis, stichi nė nelaimė įvyko. O atsitiko viso labo normali žiema. Ne visi taip sunkiai iš gyvena šį metų laiką. Pažįstu žmogų,
Valdžia bijo atviros diskusijos su visuo mene. Tikimės pra laužti Berlyno sieną tarp mūsų. Tik kartu bendradarbiaudami galime kurti kitokią Klaipėdą, kitokią Lie tuvą. Parke – visa gyvenimo prasmė, es mė, visi gyvenimo ir gamtos dėsniai. Parkas – gyvas, jis kaip ir žmogus tu ri savo gyvenimą, jam reikia nuolat žmogiškos šilumos bei priežiūros. Parkai Lietuvoje tarsi simbolizuo ja visos šalies ekonominę situaciją. Parkai gali būti idealiausia vieta ma siniams miesto renginiams, placdar mas naujoms tradicijoms mieste kur ti, valdžiai – bendrauti su visuomene. Jis gali būti atviras kiekvienam klai pėdiečiui ir miesto svečiui. Mes turi me tvirtą požiūrį į parką, į miesto gy venimą ir jį ginsime. Suprantama, jau turime oponentų, kai kam esame „ne patogūs“. Mūsų parkas turi būti priei namas kiekvienam klaipėdiečiui ir ūkiškai valdomas. Nuo 2011-ųjų vasaros prasidėjo mūsų intensyvios pastangos ieškoti dialogo su valdžia, sprendžiant par ko klausimus. Buvome ignoruojami, mūsų byla dėl visuomenės dalyvavi mo darbo grupėje valdymo modeliui parinkti yra įstrigusi, ji bus svarsto ma šiemet balandį Lietuvos vyriau siajame administraciniame teisme. Savivaldybės suformuota darbo gru pė darbo neatliko – ir dabar parkas kuris kiekvieną rytą pabudęs eina ne į dušą, o vien su apatiniais ristele pus nuogis iki savo namo vartelių ir atgal nurisnoja, apsitrina sniegu ir tik tada pradeda dienos ruošą. Jam dabartinis oras teikia džiaugsmą. Tiesiog viskas priklauso nuo požiūrio. Jolanta
Trūksta žmoniškumo?
Mūsų šeimos narė globoja garbaus amžiaus senolę. Senam žmogui at sitinka visokių bėdų, tad nenuosta bu, kad bobulė buvo priversta gu
neturi rūpestingo vieno šeimininko, vieningos parko koncepcijos, nėra parinktas parko valdymo modelis. Yra didelė rizika, kad parkas gali būti suskaldytas į atskiras privataus kapi talo interesų zonas. Valdžios spren dimai likviduoti bendrovę „Poilsio parkas“ papiktino ir suaktyvino vi suomenininkus. Likvidavus įmo nę yra rizika prarasti nekilnojamąjį turtą, visų pirma – Vasaros estra dą. Mes siūlėme įmonę išsaugoti – pertvarkyti į viešąją įstaigą. Tai bū tų kainavę apie 1 tūkst. litų, tačiau miesto taryba balsavo už likvidavi mą. Savivaldybės darbuotojų skai čiavimais, šis sprendimas kainuos 100 tūkst. litų. Valdžia tik deklaruoja bendradar biavimą su visuomene, o realiai jo beveik nėra. Raštiški pasiūlymai ga li tik atgulti savivaldybės stalčiuose. Anot jų, „visuomenės pasiūlymai yra tik patariamojo pobūdžio“ ir jiems, išrinktiesiems, yra neprivalomi. Valdžia bijo atviros diskusijos su visuomene. Tikimės pralaužti Berly no sieną tarp mūsų. Tik kartu bend radarbiaudami galime kurti kitokią Klaipėdą, kitokią Lietuvą. Esu visa širdimi visuomenininkė, esu nepartinė, neturiu jokių politinių ar rinkiminių siekių ir į jokias parti jas nestoju ir nestosiu. Mes, keturi visuomenininkai, praė jusią savaitę svečio teisėmis dalyva vome viename politiniame renginy je ir pasisakėme aktualiais miesto bei šalies klausimais. Nė vienas nekalbė jome, kad norime įsilieti į jų judėji mą. Paraginome būti savo miesto pi liečiais, o ne tik gyventojais, aktyviai dalyvauti miesto gyvenime – nevy riausybinėse, bendruomenės ar kitose organizacijose. Nebijokime bendrau ti vieni su kitais. Mes, visuomeninin kai, neturime nei valdžios, nei pini gų. Mes turime daug idėjų, gerų norų, mums labai reikia palaikymo – bend rausime su visais vardan parko, Klai pėdos, vardan tos Lietuvos. Labai norime ir siekiame, kad miesto valdžia ir bendruomenė kar tu rūpintųsi mūsų parku, Klaipėda, kad bendri rūpesčiai suvienytų mus visus, tik bendradarbiaudami galime juos įveikti. Tad suvienykime jėgas kilniems tikslams. lėti ne vienoje Klaipėdos gydymo įstaigoje. Kol ją gydė miesto šiau rinėje dalyje esančių ligoninių sky rių medikai, ji sveiko. Jautėme, kad močiute ten gerai rūpinamasi, o kai perkėlėme į miesto centre esančią li goninę, ji pradėjo nykti akyse, atsira do pragulos. Vos tik „padėkojome“, atsirado ir vaistų, ir geresnė lova, ir apversti ant kito šono ligonės nebe pamiršta. O kur žmoniškumas? Kur atjauta? Juozas Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Jolanta Norkienė
są ir galimybę rinkti ir išrinkti naują pavadinimą atgimstančiam parkui. Ačiū žiniasklaidai, viešinusiai renginius, klaipėdiečiams, dalyva vusiems parko gaivinimo akcijose, miesto savivaldybei. Ačiū visiems. 2011 metais parkas atgimė! Parkas – gamtos ir žmogaus kū rinys. Didžiausia vertybė – gamta, iš jos atėjome ir į ją išeisime. Par kų ekonominė vertė nesutapatina ma, nesusiaurinama vien iki finan sinio pelno.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, vasario 7, 2012
lietuva
KT išvadą skaito skirtingai Sunkmečiu pensijas mažinti galima, tačiau tai daryti galima tik laikinai ir vė liau būtina nustatyti kompensavimo me chanizmus. Tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Skirtingų požiūrių politi kai Konstitucijos sargų sprendime įžvelgė sau naudingas nuostatas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Rado neatitikimų
Vakar KT paskelbė išvadą byloje dėl 2009 m. pabaigoje priimto spren dimo sumažinti pensijas. Nustaty ta, kad Konstitucijai neprieštarauja teisės aktų nuostatos, kuriomis bu vo sumažintos senatvės ir valstybi nės pensijos, o 1995–2002 m. dir busiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukel tas iš 2010-ųjų į 2012 m. Tačiau sprendimas pensijas dir bantiems gyventojams sumažinti la biau nei nedirbantiems, KT sprendi mu, neatitinka Konstitucijos. Konst it uc ijai prieštaraujan čiu pripažintas ir įstatymas, ku riuo buvo apribotos pirmo ir ant ro laipsnio valstybinės pensijos, taip pat valstybinės pensijos nu kentėjusiems asmenims, pareigū nams ir kariams, mokslininkams. Be to, Konstitucijai prieštarauja ir nustatyta išimtis nemažinti pen sijų 75–100 proc. darbingumo ne tekusiems asmenims (I grupės in validumo pensininkams), bet jos netaikymas buvusiems nuolatinės slaugos poreikį turintiems senat vės pensininkams.
dėl itin sunkios ekonominės, finan sinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pen sijos gali būti mažinamos“. „Tačiau tai darant privalu pai syti konstitucinių lygiateisišku mo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Suma žintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradi mų kompensavimo mechanizmą“, – pabrėžė KT. Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 m. sausio Seimas buvo su mažinęs senatvės pensijas. Tačiau šių metų sausio 1 d. jos grąžintos į 2009 m. lygį. Parlamento opozicijos atstovai dėl šio sumažinimo kreipėsi į KT.
Algirdas Sysas:
Lietuva, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu su mažino ir atlyginimą, ir pensijas.
Nulemia ekonomikos būklė
KT pabrėžė, kad Konstitucijai ne prieštarauja įstatymai, kuriais buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o dirbusiems pensinin kams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas porai metų, iki 2012-ųjų. Nutarime rašoma, kad „valstybė je susidarius ypatingai situacijai, kai
Priminė savo seną sprendimą
Paskelbtajame nutarime prime nama, kad KT jau 2002 m. pripa žino, kad Konstitucijai prieštarau ja 2000-aisiais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirban tiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senat vės pensijos.
Nutarimas: KT pripažino, kad pensijos galėjo būti mažinamos, bet pabrėžė, jog tai darant buvo „privalu pai
syti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą“. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gyventojai, kurie 1995–2002 m. dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne vi są senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. litų. Valstybė planavo, kad 2010 m. grąžins nepriemokas buvusiems dirbantiems pensininkams, bet dėl itin sudėtingos finansinės pa dėties šio įsipareigojimo vykdy mas nukeltas į 2012-uosius. Šių metų „Sodros“ biudžete numaty tos lėšos šioms kompensacijoms išmokėti. Pastabas pažadėjo išnagrinėti
Skirtingų politinių srovių politikai paskelbtoje KT išvadoje įžvelgė sau naudingų postulatų. Premjeras Andrius Kubilius pa reiškė, kad principinė Vyriausybės nuostata pripažinta atitinkanti pa grindinį šalies įstatymą. „Opozicija ginčijo mūsų sutarimą su sociali niais partneriais, kad krizės laiko tarpiu reikia mažinti visas išlai das, tarp jų ir pensijas, ir socialines pensijas. Bet KT mūsų principi nę nuostatą pripažino atitinkančia Konstituciją“, – tvirtino jis.
Gaus tiek pinigų, kiek ir prašė Nuo gaisro nukentėjusiam Tytu vėnų bažnyčios ir vienuolyno an sambliui Vyriausybė iš rezervo ke tina skirti 200 tūkst. litų.
Tokia suma, kurios ir prašė Kelmės rajono savivaldybė, nurodoma Fi nansų ministerijos parengtame Mi nistrų kabineto sprendimo projekte. Šie pinigai bus skirti sausio pabai goje Tytuvėnų bažnyčios ir vienuo lyno ansamblyje kilusio gaisro pa darinių šalinimo išlaidoms iš dalies padengti. Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemo nėmis uždengtas vienuolyno sto gas ir taip nuo papildomos drėgmės apsaugoti ansamblio mūrai. Sie kiant džiovinti per gaisrą užlietas sienas, bažnyčioje šiuo metu spe cialiais prietaisais šildomas oras.
Per Tytuvėnų Šv. Mergelės Mari jos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuo lyno stogo, apdegė ir apanglėjo baž nyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne neformaliai įsi kūrusiame sakralinio meno muzie juje eksponuoti liturginiai reikme nys, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmo aukš to freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – labai vertingi paveikslai ir knygos. Pastatai buvo drausti. Kul tūros ministerijos teigimu, Bernar dinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. litų. BNS inf.
Darbai: už Vyriausybės skirtas
lėšas laikinomis priemonėmis bus uždengtas vienuolyno sto gas, kad ansamblio mūrai būtų apsaugoti nuo drėgmės. Artūro Morozovo nuotr.
A.Kubiliaus teigimu, KT „kele tas pastabų“ dėl pensijų sumaži nimo dirbantiems pensininkams ir valstybinių pensijų bus atsakin gai išnagrinėtos ir įvertintos. Pasak premjero, Vyriausybė Seimui per mėnesį pateiks siūlymus, kaip kom pensuoti sumažintas pensijas. „Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra pritarusi principinėms nuosta toms – koncepcijai – dėl sumažin tų pensijų kompensavimo ir jau buvo numatyti šiek tiek skirtin gi kompensavimo dalykai, kiek tai liečia socialines pensijas ir dirban čių pensininkų pensijas. Tam, kad būtų pradėta kompensuoti, turi būti priimtas specialus įstatymas. Tikiu, kad Vyriausybė artimiau siu metu, atsižvelgdama ir į pasta ruosius KT sprendimus, pataisiusi sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, jį pateiks Seimui“, – sa kė A.Kubilius. Paprašytas sukonkretinti, kada parlamentą galėtų pasiekti įstaty mo projektai, ministras pirminin kas teigė, kad „Seimas bet kuriuo atveju rinksis tik kovo mėnesį, tad mes turime dar maždaug mėnesį
tam, kad suderintume visas nuo statas“. „Pasielgta neteisingai“
Opozicinės Socialdemokratų par tijos atstovas Algirdas Sysas tvirti no, kad KT „padėjo tašką ginčuose, ar galima mažinti pensijas dirban tiems pensininkams“. „KT įrodė tai, apie ką buvo ginči jamasi dvejus metus. Buvo ginčija masi ir tuomet, kai buvo priimami tie įstatymai. KT visgi konstatavo, kad nuostatos dėl mažinimo, ku rios galiojo dvejus metus, prieštara vo Konstitucijai“, – iškart po KT iš vados sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A.Sysas. Jis pabrėžė visuomet balsavęs prieš pensijų mažinimą: „Lietuva, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu sumažino ir at lyginimą, ir pensijas. Kaimynė Lat vija trumpam buvo tai padariusi, bet po KT sprendimo viską grą žino. Lietuva liko vienintelė šalis, kuri sunkmečiu sumažino pensi ninkams pensijas, ir neproporcin gai, labiausiai – dirbantiems pen sininkams.“
8
antradienis, vasario 7, 2012
aktualijos Pakirto speigas
Uždarbiauti taip ir neišvyko
Sulaikė padirbtas prekes
Pirmadienį Klaipėdoje sušalę mirė du vyrai. Vienas jų gyve no paties susiręstoje pašiū rėje nebeveikiančiame Ka lotės sąvartyne. 1963 m. gi męs benamis Liudas rastas miręs lovoje. O perpiet J.Ka roso g. 21 namo rūsyje aptik tas negyvas 1948 m. gimęs Alfonsas.
Savaitgalį į ligoninę pateko pei liu sužeistas 35 m. vyras. Jis su 27 m. draugu ketino važiuo ti uždarbiauti į užsienį. Lauk dami automobilio, kuris turėjo juos vežti į svetimą šalį, vyrai susipyko. Jaunesnysis vyres niajam užklijavo burną ir tris kart peiliu smogė į pilvą. Kalti ninkas – areštinėje.
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai praėjusią savaitę jūrų uoste sulaikė tris nema žas siuntas žaislų, rūbų ir ki tų prekių, kurios pagamintos pažeidžiant intelektinės nuo savybės teises. Sulaikyta dau giau nei 6 tūkst. įvairių rūšių prekių, kurių vertė siekia 20 tūkst. litų.
Apmaudas dėl nepasisavintų dolerių Klaipėdos apygardos teisme teisiami „Daktarų“ grupuotės nariai nuščiuvo išgir dę nukentėjusiojo atviravimą apie tai, kad iš jo atėmė visureigį, bet nepaėmė ke lių dešimčių tūkstančių turėtų dolerių. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Džiaugėsi nepraradęs
1994 metų kovą kaunietis Adomas Končius neteko iš JAV parsigaben to visureigio. 9 tūkst. litų sumokėjęs ir pats parsivežęs baltą „Wrangler“, vy ras automobilį laikė garaže. Kartą grįžęs šiuo automobiliu jis išgir do kažką įeinant į vidų, o netrukus pajuto į nugarą įremtą kažką kieta. Nepažįstamasis užmovė A.Kon čiui ant galvos gobtuvą, paguldė ant grindų ir liepė nejudėti. Išeidamas vienas plėšikų prisakė kitą dieną ateiti prie „Jūratės“. Vi sureigio šeimininkas suprato, kad galės mašiną išsipirkti. Tačiau su tartu laiku į sutartą vietą niekas neatėjo. Vyras prisiminė, jog užpuolikų buvo ne mažiau nei du. Jie išvažia vo pagrobta mašina, o garažo var tus užrakino. A.Končiaus beldimą išgirdo kaimynas ir jį išlaisvino. „Nesakiau jam, kas atsitiko, bi jojau. Melavau, kad draugas taip pajuokavo, – prisiminė kaunietis. – Tuokart džiaugiausi, jog pagro bė tik mašiną, nes kišenėje turėjau 45 tūkst. dolerių.“ Ši frazė sudomino teisiamuosius, jie susižvalgė ir nepajėgė nuslėpti apmaudo. A.Končius apie visureigio pagrobimą policijai tąkart neprane šė, nes nesitikėjo, kad pareigūnai jį ras. Vyras pasakojo, jog panašūs nu sikaltimai tada būdavę dažni. Atgavo po penkerių metų
Tik po penkerių metų jis vėl išgirdo apie savo visureigį. Kartą A.Kon
čiui paskambino nepažįstamas vy ras ir pakvietė susitikti. Nepažįstamasis klausė, kodėl A.Končius pardavė savo automo bilį ir neparašė įgaliojimo. Vyras prašė parašyti tokį dokumentą bei papasakojo, kad „Wrangler“ yra netoli Maskvos, Možaiske. Taip A.Končius sužinojo, kur yra mašina, ir įkalbėjo pareigūnus drauge važiuoti jos paimti. Tiesa, jam teko ilgokai tikinti policiją, kad automobilio pats nepardavė.
Viduryje posėdžio iš kompiuterio pasi girdo balsas, kuris padėkojo tviterio vartotojui už apsi lankymą ir paklau sė, kokios funkcijos naršant pasaulinė je valiutų rinkoje jis pageidautų.
Nors visureigį A.Končius ir atga vo, tačiau jį turėjo remontuoti, vė liau pardavė ir pirko kitą mašiną. Praėjo dar penkeri metai, ir kau nietis iš policijos sužinojo, kad va gys patys prisipažino pagrobę ma šiną. Jaunieji „Daktarų“ grupuotės nariai pasakojo atsitiktinai pamatę akį patraukusią mašiną ir sponta niškai sugalvoję ją pasisavinti.
Tvarko finansinius reikalus
Atjauta: R.Daktarienė iš sutuoktinio ne kartą girdėjo apie pasibaisėti
nas kalinimo sąlygas Lukiškėse.
Visureigyje buvo anuomet už 4 tūkst. litų pirktas A.Končiaus mo biliojo ryšio telefonas bei dvi dėžės cigarečių „Pall Mall“. Nukentėju siuoju pripažintas vyras yra pareiš kęs 20 tūkst. civilinį ieškinį, pusę šios sumos sudaro neturtinė žala. Tarp liudininkų – policijos vadas
„Daktarų“ grupuotės byloje vakar liudijo Klaipėdos apskrities po licijos viršininkas Benonas Iva nauskas. Jam teko prisiminti 1994 metų rugpjūčio įvykius, kai prie įvažia vimo į uostamiestį kelio buvo pa grobtas vilkikas su durpėmis už maskuotais rūkalais. Tada B.Ivanauskas buvo polici jos viršininko pavaduotojas ir kura vo kriminalinę policiją. Pareigūnas tikino, jog įvykio detalės išsitrynė iš atminties. Jis patvirtino anksčiau duotus parodymus apie tai, kad rytą po vilkiko pagrobimo pareigūnai prie pieno kombinato rado kovinį ginklą. Kai pas B.Ivanauską apsilankė nuo grobikų nukentėję buvęs po licininkas Petras Ivoškus ir tuome tis valstybės saugumo darbuotojas Valentinas Junokas, uostamies čio pareigūnas parodė jiems rastą ginklą. V.Junokas atpažino nusi kaltėlių iš jo atimtą pistoletą.
Vytauto Petriko nuotr.
Anksčiau liudiję jaunieji gau jos nariai minėjo, kad gyvendami Mongolu pravardžiuoto Rimanto Ganusausko namuose matė ten be simėčiusį saugumiečio ginklą. Pusdienį važiavo, liudijo minutę
Pirmadienį liudijo ir kontrabandi nio rūkalų krovinio savininkas Ri mas Chalimavičius. Jis neneigė, kad į durpių maišus buvo sukištos cigarečių pakuotės. Kai vilkikas su brangiu kroviniu dingo, jis įtarinė jo pažįstamą vyrą. R.Chalimavičius pasakojo, kad krovinį lydėjęs buvęs policininkas P.Ivoškis žinojo tikrąjį vilkiko turi nį. Abu vyrai įtarinėjo, jog nusikal timą suplanavo R.Chalimavičiaus kompanionas. Į teismą iš kito Lietuvos krašto buvo pakviesti sandėlio, kuriame vietoje durpių į maišus buvo kem šami rūkalai, darbininkai. Vienas jų net nedalyvavo šiame veiksme, bet dėl minutės liudijimo buvo pri verstas važiuoti iš Šalčininkų. Iš Šakių rajono į Klaipėdą atva žiavo 74 metų vyras, kuris grupuo tės įvykdytos lapių vagystės taip pat nematė. Jis tik patvirtino pa tį faktą ir papasakojo, kad fermos sargas paprašė apie nusikaltimą pranešti lapyno savininkei.
Šią savaitę turėjo būti apklausti vi si bylos liudytojai, tačiau šis planas nebus įvykdytas, nes dalis kvies tųjų pranešė sergantys ar negalė sią atvykti dėl kitų priežasčių. Ki to mėnesio pradžioje į teismą juos ketinama atvesdinti jėga. Teismo posėdžių metu teisia mieji ne tik stebi procesą ir akty viai aptarinėja liudijimus. Vienas teisiamųjų užsižaidė planšetiniu kompiuteriu. Viduryje teismo posėdžio iš šio prietaiso pasigirdo malonus vy ro balsas, kuris rusiškai padėkojo tviterio vartotojui už apsilankymą ir paklausė, kokios funkcijos nar šant pasaulinėje tarpbankinėje va liutų rinkoje jis pageidautų. Teisiamasis išsigando, bet aki mirksniu užtildyti kompiuterio ne sugebėjo. Gailėjo šąlančio vyro
Po rytmetinio teismo posėdžio H.Daktaro žmoną apspitę žurna listai klausinėjo apie jos sutuok tinio laišką Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. „Iš kelių musių išpūtė didžiulį dramblį“, – taip apie sutuoktinio laišką Visuomenės sveikatos cent rui pasakė Ramutė Daktarienė. Penktadienį Vilniaus visuome nės sveikatos centro darbuoto jai gavo H.Daktaro laišką su lipnia musių gaudymo juosta, aplipusia musėmis. Taip H.Daktaras siekė įrodyti, kad jo kameroje higienos sąlygos yra pasibaisėtinos, o jį patį net žiemą puola spiečiai musių. Klausinėjama apie vyro laiš ką Visuomenės sveikatos centrui moteris pasakojo daugybę kartų girdėjusi, kad ir žiemą, ir vasa rą Lukiškių kalėjimo kameroje oro temperatūra nepakyla aukščiau 14 laipsnių šilumos. „Naktimis iš kanalizacijos len da musės, kurios tupia ant maisto ir veido bei gali užkrėsti. Jokios sa nitarijos. Jis tiesiog skundėsi esama padėtimi, o sveikatos centras išpūtė burbulą“, – kalbėjo R.Daktarienė.
Duobkasių įkainių šaltis nepakėlė Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Naktimis iki 20 laipsnių spau džiantis šaltis vargina duobkasius, tačiau šie tvirtina dar nekelsiantys savo paslaugų įkainių.
Vargas: duobkasiai skundžiasi, kad įšalas jiems sudaro papildomų iš
laidų.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lėbartų kapinėse duobkasiai kol kas sutinka kapo duobę paruošti maždaug už 500 litų. „Tačiau išau go išlaidos, juk toks šaltis spaudžia.
Papildomus diržus reikia turėti ir laikyti mašinoje, kad būtų šilti, nes sušalę greičiau trūkinėja. Duo bę pradedame ruošti iš vakaro“, – aiškino čia dirbantis Kęstas. Vyras tikino, kad duobės iškasimo kainos negali kelti, nes žmonės nepajėgūs mokėti daugiau. „O mums jau reikia vežtis papil domus įrankius, kurie šaltyje grei čiau lūžta. Ne vieną kastuvą jau su laužėme“, – aiškino duobkasys.
Šią paslaugą teikiantys vyrai kapa vietėje dar iš vakaro žemę ima var pyti elektriniu kaltu. „Pirmiausia iš daužome įšalą. Vienur jis vos 20 cm storio, o kitur jau siekia pusmetrį. Labai nevienodos sąlygos, gal vienur būna daugiau sniego, nespėja smar kiai įšalti žemė“, – aiškino Kęstas. Šios savaitės pradžia žadama taip pat šalta, todėl duobkasiai svarsto, ar pavyks per tą patį laiką atlikti užsakymus.
9
antradienis, vasario 7, 2012
sportas Sporto telegrafas
Sankcija. Sporto arbitražo teismas patvirtino dvejų metų diskvalifikaciją dėl dopingo vartojimo Ispanijos dviratininkui Alberto Contadorui, kuriam teks atsisveikinti su 2010 metų prestižinių „Tour de France“ lenktynių nugalėtojo titulu. Apie tai vakar oficialiai pareiškė Tarptautinė dviračių sąjunga. A.Contadoras per savo karjerą „Tour de France“ dviratininkų lenktynes laimėjo tris kartus – 2007, 2009 ir 2010 metais. Pastarosiose lenktynėse Ispanijos dviratininko organizme buvo aptiktas draudžiamas preparatas klenbuterolis.
Ryžtas: net ir sunkiai apsinuodijusi G.Voitechovskaja nepasitraukė iš
čempionato.
Kluptelėjimai: E.Slušnys du kartus buvo arti aukso medalio, tačiau
turėjo tenkintis sidabru.
badminton.lt nuotr.
Medalių medžioklė ledinėje halėje Geriausiųjų šešetukuose – keturios merginos ir trys vaikinai, laimėta daug medalių, – džiaugėsi treneris Antanas Narvilas, grįžęs iš jubiliejinio – 50-ojo Lietuvos badmintono čempionato, vykusio Kauno sporto halėje.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Anot ilgamečio specialisto, medalių būtų parvežta dar daugiau, tačiau vaikučio laukiasi geriausia uostamiesčio žaidėja Kristina Dovydaitytė, po pirmosios varžybų dienos sunkiai maistu apsinuodijo Gerda Voitechovskaja, kitądien buvusi tik savo šešėliu. „Paprašiau Gerdos, kad rungtyniautų, – sakė A.Narvilas. – Nors
buvo išbalusi lyg popieriaus lapas, ji sukaupė visą valią ir žaidė.“ G.Voitechovskaja vienintelė iš klaipėdiečių iškovojo čempionės vardą. Ji kartu su pajėgiausia šalies žaidėja Akvile Stapušaityte iš Kauno lengvai laimėjo moterų dvejetų varžybas. Vienetų finale jos susikibo tarp savęs. Ketverius metus Olandijoje meistriškumą kelianti 25-erių kaunietė be didesnio vargo įveikė mūsų miesto 20-metę lyderę 21:16, 21:10.
Į šešetukus patekę klaipėdiečiai Vieta 1. 2. 2. 2. 2. 3. 3. 3. 5. 5. 5. 6. 6. 6. 6.
Sportininkai G.Voitechovskaja, A.Stapušaitytė G.Voitechovskaja E.Slušnys D.Narvilas, E.Slušnys T.Dovydaitis, I.Linkutė I.Linkutė K.Dauskurtas, J.Kačerauskas A.Kupliauskaitė, I.Linkutė A.Kupliauskaitė I.Reznikas T.Dovydaitis, I.Reznikas G.Narvilaitė K.Dauskurtas R.Aleksevičiūtė, G.Narvilaitė D.Narvilas, G.Voitechovskaja
Rungtis moterų dvejetas moterų vienetas vyrų vienetas vyrų dvejetas mišrus dvejetas moterų vienetas vyrų dvejetas moterų dvejetas moterų vienetas vyrų vienetas vyrų dvejetas moterų vienetas vyrų vienetas moterų dvejetas mišrus dvejetas
Čempionato puošmena tapo vyrų finalas, kuriame susirėmė Klaipėdos sporto centro auklėtinis Edgaras Slušnys ir tauragiškis Povilas Bartušis. Kova vyko net 75 min. Uostamiesčio universiteto antrakursis, apmaudžiai pralaimėjęs pirmą setą 25:27, rezultatą išlygino laimėjęs antrąjį 29:27. Trečiąjį setą geriau pradėjo E.Slušnys, tačiau jam pirmaujant 6:3, varžovas nukrito ant grindų susiėmęs ranką. Sulaukęs medikų dėmesio P.Bartušis rungtyniavo lyg nebūtų buvę traumos. Pauzė išmušė klaipėdietį iš ritmo. „Jei suskaudo ranką, tai ko reikia kristi ant grindų, – retoriškai klausdamas ironizavo A.Narvilas. – O paskui žaidė lyg nieko nebūtų įvykę. Kol aplink varžovą spietėsi žmonės, Edgaras atvėso, atsinaujinus rungtynėms prarado iniciatyvą.“ Trečią setą P.Bartušis laimėjo 21:15. „Neprisimenu, ar kada sportininkams teko rungtyniauti tokiomis sąlygomis. Kauno sporto halėje oro temperatūra buvo lyg šaldytuve, – piktinosi specialistas. – Dėl šalčio vos ne po kiekvieno smūgio lūžinėjo plunksnuotieji kamuoliukai. Vyrų finale jų prireikė net dvidešimties. Žinant tai, kad vienas kainuoja aštuonis litus, susidarė normali suma.“ Nepasisekė klaipėdiečiams vyrų ir mišrių dvejetų finaluose. E.Slušnys ir Donatas Narvilas per 21 min. 15:21 ir 4:21 įsigudrino pralaimėti P.Bartušiui ir vilniečiui Alanui Plavinui. Kiek ilgiau – 27 min. – truko lemiama mišrių dvejetų kova. Tomas Dovydaitis ir Ieva Linkutė nerado silpnų vietų brolio ir sesers Ramūno ir Akvilės Stapušaičių žaidime, pralaimėję jiems 12:21 ir 7:21. A.Narvilas gerų žodžių negailėjo save pranokusiems Ignui Rez-
nikui ir Kaziui Dauskurtui, vyrų varžybose užėmusiems penktąją ir šeštąją vietas. Maloniai moterų dvejetų pirmenybėse nustebino Agnė Kupliauskaitė ir I.Linkutė, laimėjusios bronzos medalius. Paklaustas, ar neįmanoma buvo čempionatą rengti, kai praeis speigai, A.Narvilas paaiškino, jog Tarptautinė badmintono federacija yra nusprendusi, kad pirmąjį vasario savaitgalį būtų rengiamos visų šalių nacionalinės pirmenybės.
Futbolas. Klaipėdos salės futbolo čempionato finale pirmą kartą žais „Klaipėdos universiteto“ ir „Baltų“ komandos. Abi ekipos iki šiol nėra buvusios net ketvertuke. Studentai pusfinalyje 4:2 nugalėjo „Kretingos“ komandą 4:2 (2:1). Tris įvarčius nugalėtojams pelnė Donatas Surblys. „Baltai“ dėl vietos finale po atkaklaus ir rezultatyvaus susitikimo palaužė dvejus metus paeiliui auksą laimėjusią „Nauticą“ 8:7. Pastarosios ekipos žaidėjai nesustabdė Edvino Lukoševičiaus, įmušusio net 5 įvarčius. Varžybos dėl medalių vyks šeštadienį. Dviratininkai. Prancūzijoje finišavusiose daugiadienėse „Etoile de Besseges“ dviratininkų lenktynėse 27 vietą galutinėje įskaitoje tarp 76-ių finišavusių dalyvių užėmė „An Post-Sean Kelly“ komandos narys Gediminas Bagdonas. Jis penkių etapų lenktynių nugalėtojui prancūzui Jerome’ui Coppeliui pralaimėjo 1 min. 9 sek. Sekmadienį Katare startavusiose daugiadienėse „Tour of Qatar“ dviratininkų lenktynėse 35 vietą pirmame etape užėmė australų „GreenEdge“ ekipai atstovaujantis Aidis Kruopis. 142,5 km jis įveikė kartu su pirmo etapo nugalėtoju belgu Tomu Boonenu, kuris finiše akimirka aplenkė britą Adamą Blythe’ą ir slovaką Peterį Saganą.
10
antradienis, vasario 7, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,42
„Apoil“
4,69
4,58
2,41
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,23 dol. už 1 brl. 115,08 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1276 DB svaras sterlingų 1 4,1602 JAV doleris 1 2,6365 Kanados doleris 1 2,6482 Latvijos latas 1 4,9336 Lenkijos zlotas 10 8,3048 Norvegijos krona 10 4,5403 Rusijos rublis 100 8,7231 Šveicarijos frankas 1 2,8600
–0,40 %
OMX Tallinn
+0,11 %
Žadėtos ES paramos negaus
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
+0,18 %
pokytis
Vėjo jėgainę pastačiusi įmonė „Eglita nai“ nesulauks 1 mln. litų ES paramos. Že mės ūkio ministerijos Probleminių klau simų komisija nutarė, kad nustatytas pa žeidimas dėl dvigubo finansavimo. Vėjo elektrinių asociacija pranešė, jog dėl tokio sprendimo įmonė gali kreiptis į teismą, o Nacionalinė mokėjimo agentūra taip esą sukūrė precedentą bei gali atimti ES para mą ir iš kitų ją jau gavusių įmonių.
+0,1569 % +0,0746 % +0,3922 % +0,7686 % –0,0203 % +0,9162 % +0,7143 % +0,5023 % –0,1676 %
180 mln. litų
pernai Lietuvoje pralošta azartinių lošimų įstaigose.
Gyventojų turtas šalčio neatlaiko Neišlįsdami iš šiltų namų gyventojai dar nėra saugūs nuo žvar bios žiemos. Šaltuoju metų laiku net neapdairiai pravertas lan gas gali atnešti nuostolių, kuriuos jau skaičiuoja draudimo bendrovės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Mokosi iš savo nelaimių
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, žalų ekspertai praėjusią savaitę regist ravo net 44 proc. didesnį turto žalų skaičių. Bendrovė sulaukė 280 pra nešimų apie turto žalą – beveik visi atvejai buvo susiję su šalčiu. Bendrovė pranešė, kad per savaitę gavo daugiau nei įprasta pranešimų apie gaisrus, įvairias vandentiekio ir šildymo avarijas, kuro katilų, šil dymo įrangos, įvairių daviklių gedi mus. Prie šio sąrašo esą prisidėjo ir naujas žalos tipas – nuo speigo su skilinėję stiklo paketų langai. „Remdamiesi savo patirtimi ga lime patvirtinti, kad gamtos stichi jos yra viena efektyviausių drau dimo paslaugų „reklamų“. Ar tai būtų vėtros, ar liūtys vasarą, ar speigas žiemą, šie reiškiniai skati na draustis ir gyventojus, ir verslo įmones“, – sakė draudimo bend rovės „If“ komunikacijos vadovė Orijana Mašalė. Nori daugiau apsaugos
Anot jos, nuo šalčio padarinių žmones saugo būsto ir namų turto draudimas, iš dalies ir automobilių (kasko) draudimas, kai dėl žemos temperatūros mašina neužsiveda. Taip pat esą aktualus nelaimingų atsitikimų draudimas, nes žiemą padidėja traumų tikimybė. Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ Turto draudimo žalų ad ministravimo skyriaus vadovas Darius Smetona pabrėžė, kad no rėdami išvengti gamtos išdaigų be sidraudžiantys turto draudimu ga li pasirinkti iš kelių rizikos tipų: „Tikslinga pasirinkti gamtos sti chijų riziką, kuri apsaugo turtą nuo sniego slėgio sukeliamos žalos, van dens riziką, kuri apsaugo nuo trū kusių vamzdžių sukeliamos žalos, ir ugnies riziką, kuri užtikrina, kad intensyviai kūrenant ir kilus gaisrui būtų padengta patirta žala.“ O.Mašalė taip pat sakė pastebė jusi, kad klientai drausdamiesi vis dažniau teiraujasi ne vien bazinės, bet kuo platesnės draudimo apsau gos: „Kuo skiriasi bazinė ir aukš tesnės klasės draudimo apsauga, galime iliustruoti dabar aktualiu žiemišku pavyzdžiu: bazinis drau dimas sprogus vamzdžiui kompen
suos tik išsiliejusio vandens sukel tus nuostolius, o aukštesnės klasės draudimas kompensuos ir išlaidas vamzdžio remontui, ir kaimyno būstui padarytus nuostolius.“ Neatlaiko vamzdžiai
Būtent vamzdynai žiemą linkę pa siduoti šalčiui. Todėl šaltuoju me tu, kaip įspėjo draudimo bendro vės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė, di džiausią dėmesį reikėtų skirti van dentiekio vamzdžiams: „Atsitikus tokiai nelaimei patiriama nuostolių ne vien dėl sprogusių vamzdžių, bet ir dėl sugadintų vandens skaitiklių, užpiltų pastatų sienų, lubų, suga dintų grindų, kito namų turto.“ Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ duomenimis, šią žiemą van dentiekio žalos atvejų registruota daugiausia, – per šimtą. Gerokai mažiau užfiksuota dėl netvarkingų krosnių ir židinių kilusio gaisro su keltos žalos atvejų, tai pat šildymo įrenginių avarijų. Nors paprastai sprogę vamzdžiai padaro vidutiniškai apie 2,5 tūkst. litų žalą, draudimo bendrovė, anot D.Smetonos, yra padengusi ir ke lias dešimtis tūkstančių litų sie kiančius nuostolius.
Šią savaitę sinop tikų žadamas ne smarkus atšilimas didelės įtakos prie taisų ir vamzdynų sklandžiam darbui neturės.
„Viena draudimo išmoka sie kė 118 tūkst. litų. Žalą draudimo bendrovė klientui atlygino tuo met, kai dėl šalčio trūkus karšto vandens vamzdžiui visos karkasi nio namo konstrukcijos prisigė rė drėgmės. Kita didesnė žala dėl trūkusių vamzdžių sudarė 54 tūkst. litų. Tuomet sprogus vamzdžiui vanduo išplovė gruntą po grindi mis ir jos sukrito“, – apie vienus didžiausių žiemos nuostolių pasa kojo D.Smetona. Įvairių su užliejimu susijusių ne laimių, kaip teigė „Lietuvos draudi mo“ kompleksinių žalų direktorius
44 proc.
šią žiemą išaugo turto žalų skaičius dėl šalčių. Gytis Matiukas, daugiabučiuose padaugėjo beveik dvigubai. Anot jo, dėl neigiamos temperatūros su trūkę vamzdynai apliejo ne tik šei mininkų butus, bet ir kaimynų pa talpas, o vidutinė tokios nelaimės žala paprastai yra 1–5 tūkst. litų. Kūrenti nepersistengiant
Nors sprogę vamzdžiai yra daž niausias žiemos šaltuko pavojus, didžiausius nuostolius vis dėlto at neša gaisrai, kilę dėl šildymo įren ginių. Bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, šią žiemą draudimas atlygino 300 tūkst. litų siekiančią dėl gaisro patirtą žalą. Bendrovės statistika rodo, kad praėjusią žiemą tokio masto ir pobūdžio žalos atve jai buvo registruoti septyni, o klien tams išmokėtos 300–400 tūkst. li tų siekiančios draudimo išmokos. „Gaisrų nuostoliai yra didžiausi ir gali siekti šimtus tūkstančių li tų. Tačiau praėjusią savaitę daugu ma pranešimų buvo apie smulkius gaisrus, kuriuos dažniausiai užge sindavo patys gyventojai. Vidutinis jų nuostolis yra iki 5 tūkst. litų“, – sakė G.Matiukas. D.Smeton os teig im u, žiem ą gaisro rizika išauga ne tik dėl žmo nių neatsargumo, bet ir nepakan kamo dėmesio krosnių ir židinių būklei. Anot jo, per šalčius dau giausia gaisrų kyla dėl dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyk lių pažeidimų bei krosnių perkai tinimo. Todėl, anot jo, svarbu kū renti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, o susikaupusius suodžius ir der vas išvalyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius kūrenimo sezo no metu. Reikalingas budrumas
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozavo, kad šią savaitę draudėjų patiriami nuo stoliai nemažės, esą sinoptikų ža damas nesmarkus atšilimas dide
Pavojus: dažniausiai dėl šalčio nukenčia vamzdynai, tačiau daugiau
sia nuostolių atneša gaisrai, kilę dėl šildymo įrenginių.
lės įtakos prietaisų ir vamzdynų sklandžiam darbui neturės. Be to, šiuo metu papildomų rū pesčių keliantis žiemos šaltukas ir pasitraukdamas iš šalies esą gali sukelti nuostolių. Todėl draudimo bendrovės ragina neprarasti bud rumo ir tirpstančio sniego never tinti kaip tirpstančių rūpesčių. D.Smetonos teigimu, ant pastatų pradėjęs tirpti sniegas gali sukelti skaudžių nelaimių, todėl jį būtina laiku nuvalyti: „Itin skaudūs pa dariniai gali būti tada, kai pastate, kurio stogas griūva, yra žmonių. Draudimo bendrovės praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įgriuvus sto gui nukentėjo jame laikomi gyvū nai, žemės technika, kitas turtas.“ O.Mašalė atkreipė dėmesį, kad jau dabar gyventojai turėtų akylai stebėti ne tik termometro stulpe
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
lį, bet ir iškritusio sniego sluoks nį. Nuo gausaus sniego, anot jos, gali sulūžti įvairūs kiemo statiniai: tvoros, pavėsinės, šiltnamiai, ne retai svorio neatlaiko stogeliai prie įėjimo į pastatą.
Daugiausia žalos – Vilniuje Reg istruota turto draudimo žala* Vieta Vilnius Kaunas Klaipėda Visa Lietuva
Pranešimų apie žalą skaičius 207 71 66 481
* Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. vasario 6 d. Šaltinis: „Ergo Lietuva“
11
ANTRADIENIS, vasario 7, 2012
sveikata
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Pinigai laimės negarantuoja Jeigu laimėčiau mi lijoną ar turėčiau daug pinigų... Daž nai manome, kad iki visiškos laimės ar svajonės įgy vendinimo mums trūksta tik pinigų. Tačiau medicinos psichologė Stanis lava Gailiūnaitė at kreipia dėmesį, kad laimės neatneša nei pinigų stygius, nei jų perteklius.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
– Ar gali pinigai atnešti laimę? – Artimieji kartais stebisi, kas ga lėjo nutikti vaikui, kuris viską tu ri. Tai toks stereotipinis mąsty mas: jeigu viską turi, privalai būti laimingas. Bet pinigai ir laimė – skirtingi dalykai. Kiekvienas žmo gus yra sudėtinga, save reguliuo janti sistema, su biologiniu pradu ir siela. Kūno ir sielos poreikiai yra skirtingi, nors ir neatsiejami. Kai šie poreikiai supainiojami, kyla problemų. Kūnui reikia konkrečių, apčiuo piamų bei vartojamų dalykų. O kas yra laimė? Laimė yra jausmas, at spindintis santykį su pačiu savimi ir pasauliu. Laimingas būni, kai vyrauja harmonija. Jei žmogus mano, kad laimės prie žastis yra pinigai, daiktai ar ko nors turėjimas, dažnai nusivilia. Ma terialūs dalykai laimės neužtikri na. Taip, pinigai gali užtikrinti kū no, kartais net dvasios poreikius. Bet daug kas priklauso nuo mūsų santy kio su pinigais: vartotojiškas požiū ris į juos laimės neužtikrina, bet jeigu pinigai yra tik priemonė tam tikriems tikslams, idealams pasiekti, tai jau yra kitaip. Tačiau kai trūksta pinigų, žmogus pavargsta, gyvena įtampo je, nes jis nuolat priverstas galvoti, kaip sudurti galus ir išgyventi. Kren ta jo savivertė. Tai ypač aktualu da bar, kai galvojama, kad tik nevykė lis nemoka užsidirbti pinigų.
12
Įspėjimas: nebūsite laimingas, jei pinigai taps tik priemone materialiems poreikiams patenkinti.
„Shutterstock“ nuotr.
12
ANTRADIENIS, vasario 7, 2012
sveikata
Greitoji pagalba odai Vėjas ir žvarbus šaltis verčia ne tik šiltai apsirengti bei apsiauti, bet ir susirūpinti šiuo laiku itin pažeidžiama veido oda. Nuo atšiauraus oro ji išsausėja, parausta, nemaloniai pleiskanoja. Kaip padėti savo odai kovoti su lietuviško oro ypatumais?
Justė Kiburytė Odai būtina drėgmė
„Norint, kad oda būtų graži ir sveika, reikia ją drėkinti, drėkinti ir dar kartą drėkinti“, – pirmąją sąlygą, kurią vykdyti būtina net ir šaltuoju metų laiku, pabrėžia kosmetologė Lina Fišelson. Žiemą temperatūros kaita mūsų odą veikia itin neigiamai. Išėjus iš šiltos ir sausos patalpos į lauką temperatūra gali skirtis net keliomis dešimtimis laipsnių. Šildymo sezonu odą sausina dirbtinis šiltas oras, kuris tarsi išsunkia visą drėgmę. Prisidėjus vėjui ir šalčiui prarandamas odą saugantis lipidų sluoksnis. Įvykus dehidratacijai oda praranda savo elastingumą, ji ne tik tampa šiurkšti, pleiskanoja, bet ir išryškėja raukšlės. Trys pagrindinės taisyklės
Dermatologė Rūta Gancevičienė pateikia tris taisykles, kurių reikia laikytis, kad veido oda išliktų graži ir žiemą. Pirmoji – pasirinkti tinkamo riebumo veido kremą. Natūralu, kad norėdami atkurti odos drėgmę tepame ją riebesniu apsauginiu kremu. Tirštą, riebų maitinamąjį kremą su įvairiais augaliniais aliejais ir vitaminais reikia rinktis einant į lauką ir ruošiantis ten praleisti šiek tiek laiko. Būnant namuose patariama rinktis lengvesnės konsistencijos drėkinamąjį kremą – šiltoje aplinkoje pernelyg riebūs kremai odą vargina, užspaudžia poras ir neleidžia jai kvėpuoti. Medikai pataria žiemą turėti keletą skirtingų dieninių kremų.
Svarbu kremo sudėtis
Žiemą reikėtų ieškoti tokio maitinamojo kremo, kurio pagrindą sudaro aliejus. Tokios sudėties riebesnis kremas sukuria apsauginę plėvelę odos paviršiuje ir neleidžia jai prarasti sukauptos drėgmės. Kai kuriuose kremuose esantys riebalai stingsta net nedideliame šaltyje, todėl ploną veido odą dengianti riebalų plėvelė sutrūkinėja ir taip pažeidžiama odos apsauga. Gaminant modernias kosmetikos priemones naudojamas toks riebalų, aliejų ir vandens derinys, kuris žemoje temperatūroje nestingsta, nepalieka odos paviršiuje matomos aliejinės plėvelės ir neužkemša porų. Patepti prieš pusvalandį
Medikai pataria pamiršti mitą, kad žiemą negalima naudoti drėkinamojo kremo. Nereikia bijoti drėkinamųjų komponentų, esančių dieniniame kreme, ypač jei didžiąją dienos dalį praleidžiame automobilyje ar šiltose patalpose. Tai – trečioji taisyklė. Vis dėlto žiemą reikėtų vengti lengvo, visai skystos konsistencijos, vandens pagrindu pagaminto kremo. Tokie kremai į odą įsigeria itin greitai, tačiau drėgme ją aprūpina tik labai trumpą laiką ir nepalieka apsauginės lipidinės plėvelės, todėl odos apsauginės savybės ne palaikomos, o išbalansuojamos. Taigi mūsų oda, nepaisant nuolatinio drėkinimo, dar labiau sausėja. Be to, kremu reikia pasitepti likus mažiausiai pusvalandžiui iki išeinant į lauką, kad kremas suspėtų įsigerti į odos gilesnius sluoksnius ir susidarytų švelni hidrolipidinė apsauginė plėvelė.
Svarbu: žiemą veidui reikia naudoti riebų maitinamąjį kremą su įvai-
riais augaliniais aliejais ir drėkinamaisiais komponentais.
„Shutterstock“ nuotr.
Receptas: pasak S.Gailiūnaitės, atsakymą, kaip būti laimingam, kiekvienas randa pats.
Vytauto Petriko nuotr.
Pinigai laimės negarantuoja 11
Tuom et pras id ed a destrukcija: numojama ranka į gyvenimą arba pasineria ma į priklausomybes. Toks žmogus praranda stimulą veikti, gyven ti. Bet kartais nepriteklius skatina kūrybiškumą: o kaip išsisukti? Kūrybiškumo reikia ir turint daug pinigų. Jei šito nėra, žmogus bū na godus, nuolat baiminasi dėl pa vojų ar galimybės būti aplenktam turtingesnių. Nuomonė, kad viską įmanoma nusipirkti, stabdo mąs tymą, keičia vertybes. Tuomet gali kilti daug įvairių problemų. Nuo asmenybės požiūrio priklau so: ar su pinigais susitapatinama, ar pinigai tėra priemonė gyvenimo tikslams realizuoti. – Kiek teisingas požiūris, kad pinigai keičia žmones? – Dabar visuomenėje ypač akcen tuojami pinigai, sėkmė, apčiuo piami dalykai. Bet jie neturėtų bū ti gyvenimo tikslas. Vertybė turėtų būti pats žmogus. Tapatinimasis su materialiais dalykais arba prisiri šimas prie jų keičia žmogų. Turtai, pinigai yra susiję su fizi kiniais dėsniais – jie turi pradžią ir pabaigą. Dvasinės vertybės, įsi tikinimai, siekiai labiau susiję su psichologiniu laiku, neturinčiu nei pradžios, nei pabaigos. Mes gali me svajoti, nukeliauti į praeitį ir pan. Kai prisirišame prie mate rialių dalykų, bet kada rizikuoja me juos prarasti. Tai kelia vidinę įtampą, įsikimbama į tuos daiktus ir susitapatinama. – Gal būtent dėl šių priežasčių bambame, kad blogai gyventi Lietuvoje? – Tai globalūs dalykai, vykstantys ne tik pas mus. Meilė Tėvynei taip pat turėtų būti vidinis jausmas. Lietuvo je nėra taip blogai, kaip kartais ban doma pavaizduoti. Žmonės išgyveno dar ne tokius sunkius laikus: tremtį, pokarį. Esama daug būdų tapti ne laimingiems savo noru. Tai daro ma nesąmoningai. Tai nulemia tam tikras galvojimo būdas, pasirinktas santykis su pasauliu. Kaip to pa siekiama? Kai nuolat save lyginame su kitais, randame daug progų pa sijausti nelaimingi – visada atsiras gražesnis, turtingesnis ar protinges
nis. Nelyginame savęs su kitais, kai turime savo savastį, tikslų ar daly kų, teikiančių džiaugsmą gyvenime. Kiekvienas žmogus yra kažkuo ver tingas, net darydamas mažus, atro do, nereikšmingus dalykus. Bet tą norą lyginti save su kitais tam tikru atžvilgiu lemia visuome nėje egzistuojantis požiūris, kurie žmonės yra verti pagarbos, o kurie – ne. Tarsi turi pasirinkti, ar čia dar esi vertingas, ar jau nieko ver tas. Pasižiūrėkite, nuolat dejuojan tys nėra jau tokie vargšai.
Kai nuolat save lygi name su kitais, ran dame daug progų pasijausti nelaimin gi – visada atsiras gražesnis, turtinges nis ar protingesnis. Toks požiūris paralyžiuoja kūrybi nes galias ir energiją. Tad žmogus nusprendžia, kad jam visi priva lo duoti. Darbiniuose santykiuose taip pat neliko vietos kūrybiškumui. Įžvel giu negražias tendencijas, kurios primena XIX amžiaus pabaigą, kai tijūnas darbininkus plakdavo rim bu, liepdamas greičiau dirbti. Tai globalūs dalykai, kuriuos pagimdo pernelyg didelis vartojimas. Žmogaus orumas ir savigarba išsaugomi, kai jis turi sritį, kurio je jaučiasi kompetentingas. Jis gerai jaučiasi, kai visuomenėje egzistuo ja sinergetika, kai atskiro žmogaus poreikius tenkinantys veiksmai su tampa su valstybės ar bendruo menės. O dabar dažnai egzistuoja priešprieša. Visuomenės niurzgėjimas vie niems ant kitų – giluminiai daly kai, net tam tikra bejėgiškumo iš raiška, neįvertinto ar pažeminto žmogaus reakcija. Pyktis yra tam tikra bejėgiškumo išraiška dėl ne tenkinančios situacijos. – Ar yra kokių vaistų šioje si tuacijoje? – Recepto nėra. Dažniausiai kiek vienas pats sau esame daktaras.
Brandesnei visuomenei ir valdžiai turėtų būti ne tas pats dėl šių reiš kinių. Jai reikėtų pagalvoti, iš kur jie kyla ir kokie pokyčiai reikalingi. Kai žmogus įsisuka į piktinimosi, nepa sitenkinimo ratą, tampa labai sun ku. Situacija neišsisprendžia. Niekada nebus taip, kad pasaulis, kuriame gyvename, visais aspektais būtų mums priimtinas. Jei mūsų ne tenkina situacija, yra du variantai: ją pakeisti arba prie jos prisitaikyti. Nuo mūsų sprendimo priklauso, kur nukreipsime savo energiją – į nuo latinį nepasitenkinimą ar situaci jos, požiūrio keitimą. Blogiausia, kai žmogus pamina savo idealus ir mechaniškai prisi taiko prie situacijos. Taip tampama zombiu, mankurtu, kuris negalvo damas padaro kaip lieptas. Jis pats sau tampa nebemielas. Nukenčia jo kūrybingumas ir produktyvumas. Visuomenėje taip pat neverti namos žmogaus pastangos įveikti sunkumus. Gyvenimas neįmano mas be sunkumų ir iššūkių. Bet lai mė pas mus suprantama kaip gy venimas be kliūčių, teikiantis vien malonumus, o nedidelis kasdienis iššūkis ar sunkumas prilyginamas stresui. Tad žmonės auga ištežę, įsivaizduodami, kad jiems priva loma viską duoti. O ką pats? Labai svarbi nuostata, kad gy venime bus sunkumų ir tu turi bū ti pasirengęs juos įveikti. Kiekvie nas žmogus gimsta labai aktyvus. Kiek kartų nukrenta kūdikiai, kol išmoksta vaikščioti? Tuomet atro do natūralu, o vėliau tarsi šito ne bereikia. Geriausią atsakymą, kaip bū ti laimingam, gali atrasti tik pats žmogus. Mūsų gyvenimo vadovas – galvoje. Laimė – tik vidinis at spindys mūsų santykio su pasau liu. Kiekvienas jausmas parodo šį santykį. Jei jaučiamės nelaimingi, signalizuoja, kad kažko neišspren džiame, kažkas viduje nesiderina. Laimė – nuolatinis savęs ir santy kio su pasauliu kūrimas. Visuomenėje kuriamas įvaizdis, kad žmogus nuolat turi būti lai mingas. Bet tai prieštarauja egzis tuojantiems dėsniams. Nežinotume, kas yra laimė, jei nebūtų atvirkšti nių dalykų. Per didelė laimė gali būti liguistos būsenos požymis.
13
ANTRADIENIS, vasario 7, 2012
sveikata
Apsinuodijama ir vaistažolėmis Alkoholis, surogatai, cheminiai prepara tai, netgi nekalto mis laikomos vais tažolės ar liaudiškos gydymosi priemo nės gali sukelti grės mę gyvybei.
s.lukosiute@kl.lt
Stebina išradingumas
Tuo iš savo darbo praktikos jau spėjo įsitikinti Respublikinės Klai pėdos ligoninės gydytoja toksiko logė Neringa Gančieriūtė. „Žmonės išradingi“, – šypteli ji. Vienintelė Klaipėdos krašte ligo ninėje dirbanti toksikologė panei gia visuomenėje paplitusį stereo tipą, kad šios srities specialistai susiduria tik su narkomanais ar al koholikais. Toksikologo akiratyje pacientai atsiduria dėl ūmių ir lėtinių apsi nuodijimų. Pastariesiems priski riami nuolat dializuojami žmonės, kuriems nefunkcionuoja inkstai. Ūmiai apsinuodiję pacientai at vežami į ligoninę. N.Gančieriūtė paneigė, kad to kiais atvejais dažniausiai kaltas bū na alkoholis. „Su padauginusiais alkoholio bė dų neturime, nebent jie nugrimzta į komą“, – šypteli gydytoja. Tačiau net ir tokie pacientai ga na greitai atsigauna. Ieško atsakymų
Didžiausią medikų rūpestį kelia apsinuodijusieji surogatais. Tokie pacientai dažniausiai nepasisako, ką gėrė. Tad paciento ligos istori joje atsiranda užkoduota diagnozė – nepatikslintas alkoholis. Pasak N.Gančieriūtės, sunkiau sia, kai į ligoninę atvežamas sąmo nės netekęs arba nesiorientuojan tis aplinkoje žmogus. Tuomet atmetimo principu ten ka spėti, kuo jis galėjo apsinuodyti ir kaip jam padėti.
Turite klausimų, susijusių su sveikatos priežiūra, bet neži note, kur kreiptis? Norėtumėte ko nors pasiteirauti gydytojo, tačiau manote, kad dėl šito ne verta eiti į gydymo įstaigą? Ra šykite mums: sveikata@kl.lt ar ba skambinkite tel. 397 705. At sakymų ieškoti jums padės dienraščio „Klaipėda“ priedas „Sveikata“.
– Gydytojai nustatė amži nę geltonosios dėmės de gen erac ij ą. Žin au, kad li ga nepagydoma. Bet kokia ateit is man ęs lauk ia? Gal esame kokių profilaktikos priemonių, kad būtų gali ma sustabdyti ligos progre savimą? Gal atsirado naujų gydymo būdų?
Įvairovė: N.Gančieriūtė pastebi, kad žmonės apsinuodija pačiomis įvairiausiomis medžiagomis.
Sandra Lukošiūtė
Konsultacija
Kartais atsakymą į šį klausimą padeda rasti greitosios medikai ar policija, paaiškinę, iš kurios vietos pacientas atvežtas. Net namiškiai kartais nežino, kuo galėjo apsinuodyti artimas žmogus. Kodėl taip svarbu išsiaiškinti, kuo žmogus apsinuodijo? Gydy toja sakė, kad tuomet būna aišku, kokia grėsmė kyla pacientui ir ko kios galimos komplikacijos.
Vienas pacientų li goninėje gulėjo kelis kartus vis dėl tos pa čios priežasties – iš gerdavo po pusę stik linės ar daugiau acto.
Tokiais atvejais lengviau padėti žmogui ir užbėgti už akių galimai nelaimei. Apsinuodijus surogatais ypač svarbu kuo greičiau suteikti pagal bą. Priešingu atveju padėti žmogui gali būti per vėlu. Gerdavo actą
Gydytoja prisiminė atvejį, kai į Reanimacijos skyrių buvo pagul dytas pagyvenęs vyras. Iš pradžių manyta, jog streikuoja jo širdis. Vėliau įtartas insultas. Tačiau tyrimai šiuos gydytojų spėjimus paneigdavo. A rtimųjų pasakojimai taip pat ne leido įtarti, kad žmogus galėjo ap sinuodyti surogatais ar neaiškios kilmės skysčiais.
Vytauto Petriko nuotr.
Paciento būklei blogėjant, gydy tojai neteikė vilčių, kad jis išgyvens. Situacija šiek tiek paaiškėjo, kai vy rą prireikė intubuoti – įstatyti kvė pavimo vamzdelį. Medikai pamatė nudegintą gerklę, stemplę. Atsigavęs vyras vėliau prisipaži no, jog norėdamas nusižudyti išgė rė pesticidų. Kitas pacientas ligoninėje gulėjo kelis kartus vis dėl tos pačios prie žasties – išgerdavo po pusę stikli nės ar daugiau acto. Prireikia šešių valandų
„Ką dar veikia toksikologas? Klai pėdos krašte ši specialybė mažai žinoma, – sutinka specialistė. – Vilniuje visą parą veikia apsinuo dijimų skyrius, dirba biuras, kur specialistai konsultuoja ir gydyto jus, ir pacientus.“ Pasak N.Gančieriūtės, apsi nuodijusiam pacientui skiriamas simptominis ir specifinis gydymas priešnuodžiais. Tačiau mažai apsinuodijimą su keliančių medžiagų turi savo prieš nuodžius, tad skiriamas simptomi nis gydymas. Dažn am pac ient ui užten ka būtent tokio gydymo: išplau ti skrandį, pastatyti lašinę, pa stiprinti organizmą reikalingomis medžiagomis ar suleisti vaistų nuo skausmo. Apsinuodijus surogatais skiria mas specialus gydymas – detoksi kacinė dializė. Ši procedūra trunka mažiausiai šešias valandas, o jeigu būklė negerėja, ji pratęsiama. Pirmauja alkoholis
Lietuvoje pagal apsinuodijimų sta tistiką pirmauja alkoholis, antroji
vieta atitenka vaistams, o trečioji – grybams. Iš vaistų dažniausiai per dozuojama raminamųjų arba anti depresantų. Toksikologo pagalbos prireikia žmonėms, kurie pildami degalus netyčia gurkšteli kuro ar supainioję butelius išgeria pavojingų skysčių. N.Ganč ier iūt ė pris im in ė, kaip medikų pagalbos prireikė vi sai smalkėmis apsinuodijusiai šei mai. Į svečius atėjusiam giminai čiui nuostabą sukėlė visos šeimos elgesys – jie buvo apsvaigę, mie guisti, vangūs ir sunkiai bendrau jantys. Tinkamu laiku pasirodęs svečias iškvietė greitąją pagalbą. Pakenkia liaudiškos priemonės
Pastaruoju metu gydytojams ten ka susidurti su pacientais, kurie apsinuodija gydydamiesi liaudiš komis priemonėmis. Mat dažnai klaidingai manoma, jog jos nega li pakenkti. Toksikologė įspėja, kad vaista žolių poveikis gali būti labai stip rus, o kartais net pavojingas – ri ba tarp gydomosios dozės ir nuodo būna labai maža. Tad neišmanantiems šių daly kų nereikėtų eksperimentuoti ar ba pasikliauti tik profesionalių žo lininkų patarimais. Kauno klinikose pasitaikė pa cientų, apsinuodijusių kai kurių žmonių išgirtu auksiniu ūsu. Pasak N.Gančieriūtės, apsinuo dijimų žolėmis požymiai gali bū ti įvairūs: nuo sąmonės sutrikimo, pyk in im o, vėm im o, mirg ėj im o akyse, svirduliavimo, nesiorien tavimo aplinkoje, nesusikalbėji mo iki kritinių atvejų, kai ištin ka koma.
Klaip ėd os univers itet in ės ligoninės Pirmojo akių li gų skyriaus vedėja Virginija Vazbienė: – Amž in ė gelt on os ios dėm ės degeneracija (AGDD) – iš lėto progresuojanti akių liga, ku ri sukelia apakimą. Geltonoji dėmė – nedidelė sritis pačia me tinklainės centre, akies op tinės dalies galinis taškas. Joje esantys fotoreceptoriai yra atsakingi už centrinį ma tymą: smulkias detales, spal vas, veidus. AGDD nustatoma, kai pažeidžiamos geltonosios dėmės ląstelės. Ankstyvosiose ligos stadijose žmogus skundžiasi iškraipytu arba blogu regėjimu, jautru mu šviesai. Ligai pažengus, žmonės daž nai pastebi baltą arba tamsų tašką regos centre. Jiems bū na sunku skaityti, rašyti, at paž int i maž us daikt us arb a veidus. Šią ligą galima tik pristab dyti, bet ne išgydyti. Kai akyse pritrūkstama liuteino ir zeak santino, netenkama regėjimo. AGDD gal i būt i „sausoj i“ ir „šlapioji“. Pastarąją ligos formą vadi name blogąja, o „sausąją“ – gerąja. Sergant AGDD reikėtų vartoti liuteino ir zeaksantino, esančių oranžinėse ir geltono se daržovėse. Tokių daržovių reikėtų val gyti kuo daugiau. Akis taip pat būtina pastip rinti maisto papildais, kuriuo se yra mėlynių, morkų esktrak to ir pan. Dabar atsiradę nauji gydy mo būdai – fotodinaminė te rapija ir lazeris, o pats nau jausias – kraujagyslių augimo faktoriaus blokavimo medžia gos injekcija. Tai nėra panacėja ir nepa dės išg ydyti šios ligos, tik ją pristabdys. Ar galima taikyti šias priemones, priklauso nuo paciento ligos formos. Gyd yt oj ai neg yd o AGDD „sausos“ formos, tik stebi. Bet ši forma bet kada gali pavirsti „šlapiąja“. Tik gydytojas okulistas pa gal tam tikrus pakitimus aky se gali nuspręsti, kurią gydymo priemonę galima taikyti. Parengė Sandra Lukošiūtė
14
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
pasaulis Atsakymas kritikams
Nori į laisvę
Garbinga sukaktis
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis neketina keisti sa vo pozicijos dėl situacijos Siri joje, nes tam nėra pagrindo. Va karų priekaištus, kad Maskva remia Sirijos režimą, S.Lavro vas pavadino isteriškais. Kinija pareiškė, kad taip pat palaikys teisingumą Sirijos klausimu.
Norvegijoje pernai liepą du iš puolius, nusinešusius 77 žmo nių gyvybę, surengęs 32 metų Andersas Behringas Breivikas kreipėsi į Oslo teismą su prašy mu nedelsiant jį paleisti. Teis mo salė nuščiuvo. Kaltinamasis argumentavo, kad jo įvykdytos žudynės buvo „prevencinė ata ka prieš valstybės išdavikus“.
Jungtinėje Karalystėje prasi dėjo penkis mėnesius truk siantys karalienės Elžbietos II valdymo 60-mečio renginiai. 85 metų Elžbieta II po kara liaus Jurgio VI staigios mirties 1952 m. vasario 6 d. tapo mo narche. Iškilmingas jos karūna vimas įvyko tik daugiau nei po metų, 1953 m. birželio 2-ąją.
Protestai išvertė iš posto Gatvių protestai Rumunijoje pagaliau iš posto išvertė šalies premjerą Emilį Bocą.
Rumunijos centro dešiniųjų premjeras E.Bocas atsistatydi no pareiškęs, kad nori sumažinti politinę ir socialinę įtampą šaly je. O padėtis Rumunijoje – nė ra gera. Šių metų sausį rumunai į gatves žygiavo kone kasdien. Protestų nenutraukė net Rumu niją sukaustęs speigas. 45 metų E.Bocas vienos did žiausių Rytų Europos valsty bių vyriausybei vadovavo nuo 2008 m., kai Rumuniją, kurios ekonomika kelerius metus spar čiai augo, apėmė gili recesija. Šalis buvo priversta kreip tis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES su prašymu pasko linti 20 mlrd. eurų. Mainais Bukareštas ėmėsi drastiškų viešųjų išlaidų mažini mo priemonių, įskaitant spren dimus 25 proc. sumažinti atly ginimus viešajame sektoriuje ir įšaldyti pensijas 2010 m. Be to, viešajame sektoriuje buvo pa naikintos dešimtys tūkstančių darbo vietų. Bet vyriausybės politika davė rezultatų. Po dvejų recesijos me tų Rumunijoje pernai buvo stebi mas ekonomikos augimas. Taip pat prognozuojama, kad biudžeto deficitas šiais metais veikiausiai neviršys 3 proc. Tie sa, TVF ir ES pareiškė sumaži nusios Rumunijos ūkio augimo 2012-aisiais prognozes iki 1,5–2 proc., nors abiejų kreditorių at stovai pagyrė dabar jau buvusį vyriausybės vadovą už darbą. Vis dėlto E.Bocas atsistaty dinimo kalboje pripažino, kad taupymo priemonės, nors ir pradėjusios duoti vaisių, neat nešė teigiamų permainų visuo menei. BNS, AFP inf.
Protestai: prieš vyriausybės
politiką protestuojantys ru munai pasiekė savo – prem jeras E.Bocas paliko postą.
„Reuters“ nuotr.
Vieniems jis nekantrus ir šiurkštus, ki tiems – garbin gas ir tiesus. Koks iš tiesų yra naujasis Suomijos pre zidentas Sauli Niinistö – paro dys laikas. Ta čiau rinkimuo se šiam politi kos veteranui lygių nebuvo.
Patirtis: daugeliui suomių politikos veteranas S.Niinistö į atmintį įsirėžė kaip puikus ekonomistas.
„Scanpix“ nuotr.
Suomiai pasirinko konservatorių Visuomenės pasitikėjimas
63 metų S.Niinistö – pirmasis nuo 1956 m. Suomijos prezidentas, pri klausantis Nacionalinės koalici jos partijai ir pirmasis po 30 metų konservatorius, užimsiantis šalies vadovo postą. Būtent tiek laiko Suomijai va dovavo socialdemokratų atstovai, tarp jų – populiarioji Tarja Halo nen. Ši politikė veikiausiai toliau sėkmingai būtų vadovavusi šaliai, jei ne pasibaigusi antroji šešerių metų kadencija. S.Niinistö – suomiams gerai žino mas politikas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dirbo šalies finansų minist ru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą. 10-ajame dešimtmetyje jam pa vyko ištraukti Suomiją iš recesi jos duobės. Ekspertų nuomone, būtent tai S.Niinistö atnešė sėkmę. Helsin kio universiteto politologijos pro fesorius Tuomo Martikainenas pa brėžė, kad „S.Niinistö atstovauja praktinei ekonominei kompetenci jai“. Tiesa, kitas universiteto pro fesorius Janas Sundbergas įžvelgė ir politiko trūkumų. „Prezidento vaidmuo reikalauja santykių su platesniu pasauliu“, – kalbėjo J.Sundbergas. Profesoriaus teigimu, būtent globalūs klausimai nėra S.Niinistö stiprioji pusė. Suomijos politikai džiaugėsi, kad naujasis šalies vadovas – europie tiškų pažiūrų politikas. Esą tai tu rėtų padėti įveikti visuomenėje didėjantį euroskepticizmą. Nei
giamas nuostatas pakurstė euro zonos krizė, nes Suomijos mokes čių mokėtojams teko svariai prisi dėti prie pietinių euro zonos šalių, tokių, kaip Graikija ir Portugalija, gelbėjimo. Visuomenė pasipiktinimą iš reiškė parlamento rinkimuose pra ėjusiais metais, kai euroskeptiška „Tikrųjų suomių“ partija netikėtai surinko net 19 proc. balsų.
Manau, kad jis ge riausias kandidatas – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai at stovaus Suomijai.
Identiški kandidatai?
Tiesa, abu į antrąjį prezidento rin kimų turą patekę kandidatai aiš kiai deklaravo, kad yra europietiš ko Suomijos kurso šalininkai. „Manau, kad jis geriausias kan didatas, – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai atstovaus Suomi jai, – džiaugėsi Matti Oksanenas, į pensiją išėjęs inžinierius, kuris nepabūgo 26 laipsnių šalčio ir at ėjo atiduoti savo balso. – Mes dar nesame pasirengę radikalesniam kandidatui.“ Tiesa, buvo ir tokių rinkėjų, ku rie pripažino, kad rinktis iš dviejų panašias pažiūras deklaruojančių politikų – iššūkis.
„Balsavau už Pekką Haavisto. Tačiau tai buvo sunkus pasirinki mas. Abu kandidatai – panašūs. Galbūt P.Haavisto – atviresnis, daugiau kalba“, – sakė 39 metų Vesa Lehtinen iš Helsinkio. Tiesa, S.Niinistö nušlavė kon kurentą. Jis gavo 62,6 proc. rinkėjų balsų, o P.Haavisto – tik 37,4 proc. Beje, S.Niinistö dominavo ir pir majame rinkimų ture sausio 22 d. Apklausos rodė, kad jis per visą kampaniją buvo aiškiai populia resnis už 53 metų liberalą P.Haa visto, kuris gyvena partnerystėje su kirpėju iš Ekvadoro. Būtent P.Haavisto viešai dekla ruojamas homoseksualumas, pasak ekspertų, tikriausiai atstūmė pagy venusius ir tradiciškesnių pažiūrų rinkėjus. Bet P.Haavisto po rinkimų neliūdėjo, jis džiaugiasi gavęs net milijono suomių paramą. Rinkėjų aktyvumas per balsa vimą sekmadienį buvo mažesnis nei pirmajame ture. Jis siekė 68,9 proc., o pirmajame ture balsavo 72,8 proc. suomių. Prižiūrės ir vidaus politiką
Prezidento vaidmuo Suomijoje nėra toks svarbus kaip vyriausybės. Ma ža to, nuo praėjusių metų Suomi jos prezidento galios yra suvaržytos. Spalį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausy bei, tad dabar premjeras yra pagrin dinis šalies atstovas ES reikalams. S.Niinistö galių suvaržymas – ne kliūtis, nes jo Nacionalinės koali
cijos partija dabar turi ir išrinktąjį prezidentą, ir premjerą – Jyrki Ka taineną. Tačiau užsienio reikalų konsolidavimas Nacionalinės koa licijos partijos rankose nerimą su kėlė opozicijai. Centro partijos lyderė Mari Ki viniemi priminė, kad „prezidentas sprendimus užsienio politikos sri tyje priima drauge su daugiaparti ne vyriausybe“. BNS, AFP, AP, inf.
Įdomūs S.Niinistö biografijos faktai S.Niinistö – jauniausias iš keturių
vaikų darbininkų klasės atstovų šeimoje, gyvenusioje Suomijos pietvakariuose. Turku universite te yra įgijęs teisininko išsilavinimą. Politikos veteranas 1995 m. per
tragišką autoavariją neteko žmo nos, su kuria pragyveno daugiau kaip 20 metų ir susilaukė dviejų sūnų. Po devynerių metų jis tik per
plauką liko gyvas Tailande, kur nuo cunamio gelbėjosi su jaunes niuoju sūnumi įsiropštęs į medį. S.Niinistö buvo susižadėjęs su
buvusia grožio karaliene, išrinkta į parlamentą, bet praėjus metams po sužadėtuvių tie santykiai nu trūko. 2009 m. jis vedė 29 metais jaunesnę savo partijos atstovę.
15
antradienis, vasario 7, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Nekilnojamasis turtas
Biržoje savaitė prasidėjo ramiai
Nuoma
„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
Vilnius, vasario 6 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo apatiškos nuotaikos – lyderio pozicijos atiteko „Linas Agro Group“ akcijoms, tačiau ir jų perleista mažiau kaip už 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio investuotojų dėmesio sulaukė „Teo LT“, „Invaldos“ ir Ūkio banko vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,18 proc. iki 317,50 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,31 proc. iki 452,93 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,35 proc. iki 136,03 punkto. Oficialiojo sąrašo „Linas Agro Group“ akcijų, kurios pabrango 4,96 proc. iki 0,487 euro, parduota už 45,6 tūkst. eurų, 0,15 proc. iki 0,647 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – už 35,6 tūkst. eurų, 0,47 proc. iki 1,901 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 21,5 tūkst. eurų. 0,52 proc. iki 0,192 euro atpigusių Ūkio banko akcijų apyvarta buvo 12,5 tūkst. eurų, 0,20 proc. iki 1,517 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – 8 tūkst. eurų, 0,34
894528
proc. iki 0,599 euro pabrangusių „Lesto“ akcijų – 6,5 tūkst. eurų.
909767
Ilgalaikei nuomai pora ieško buto Klaipėdoje. Abu dirbame. Mokėsime užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177.
16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
909358
905778
Išnuomojame 1 kambario butą šalia „Vėtrungės“, Taikos pr. (nebrangiai), 2 kambarių butą Smiltelės g. (200 Lt). Tel. 8 679 82 151, 8 603 02 718.
18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komunikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688 50 400.
909435
902055
Išnuomoju butą Taikos pr. 48 (su baldais ir buitine technika), 2 kambarių butą Sausio 15-osios g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
18 kv. m kambarį bendrabučio bloke Taikos pr. (5 bl./5 a., visi skaitikliai, tuščias). Kaina 24 600 Lt. Tel. 8 674 02 410.
909361
Išsinuomotume kavinės, valgyklos patalpas Klaipėdoje. Siūlyti variantus. Tel. 8 620 13 259 (darbo dienomis 8-17 val.). Tel. 8 620 13 248, info@kretingosmaistas.eu.
eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
0,498 euro, parduota už 7,5 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 161,3 tūkst. eurų, iš jų 149,6 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 765802
906294
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 884048
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
Kiti kursai „Gundos“ floristų kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. Pažymėjimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.
906836
899481
AMBULATORIJA
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85 Lic. Nr. 2682.
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
896468
898591
Unikali technologija Lietuvoje
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 907312
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 904222
Kompiuterių kursai
909827
Vairuotojų kursai
2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 909694
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 909471
3 kambarių butus: Alksnynės g. (5 pl./4 a., 62 kv. m, 205 000 Lt), Bandužių g. (10/10 a., 78 kv. m, 131 000 Lt). Tel. 8 604 70 482, NTA „Kavintenė“. 909796
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
909443
907116
Šeima išsinuomotų 2-3 kambarių butą su baldais nuo „Žardės“ iki BIG rajono. Be tarpininkų. Tel. 8 680 36 495, 8 657 69 894.
3 kambarių gerą butą su kai kuriais baldais 9 a. prie naujosios turgavietės. Kaina 168 000 Lt. Agentūroms nesikreipti. Tel. 8 615 61 684.
909803
909234
Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m kavinė, 200 kv. m baras, patalpos prekybai ir biurams. Tel. 8 698 37 145. 906005
3 kambarių butą Alksnynės g. r. (5/5 a., įstiklintas balkonas, tvarkingas). Kaina 215000 Lt. Tel. 8 683 57 160. 906322
Parduoda „Manto namų“ butai. Atviri namai - vasario 12 d. 11-14 val. kviečiu į butų apžiūrą. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 909733
Butus: 1 kambario Kauno g. - 53 000 Lt, 2 kambarių 5/3 a. Statybininkų pr., 3 kambarių su holu 5/2 a. Poilsio g., pigiai kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 908598
909324
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668. 906247
Sodybą su pastatais 50 km nuo Klaipėdos (13 ha žemės, trifazė elektra, tvenkinys, vandens gręžinys, šalia miško, 35000 Lt). Tel. 8 646 23 196. 907843
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
909843
Reikalingas nuomai butas dirbančiai šeimai be žalingų įpročių. Mokėsime už 6 mėn. į priekį. Tel. (8 46) 327 024, 8 606 50 071.
Butus: 4 kambarių 5/2 a. Gedminų g. (bendrija), 5/2 a. Žardininkų g., 3 kambarių 5/4 a. Alksnynės g. (170 000 Lt), 9/3 a. Naujakiemio g., 9/1 a. Vingio g. (135 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.
Mokymas
909854
907292
909408
Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,40 proc. iki
1 kambario 33 kv. m butą su balkonu Žardininkų g. (plastikiniai langai, labai tvarkingas). Savininkas. Tel. 8 683 48 200.
Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.
1,16 proc. iki 0,255 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų perleista už 5,1 tūkst. po 5 tūkst. eurų.
909842
12 kv. m kambarį bloke 5/2 a. Rambyno g.; 18 kv. m kambarį 4/2 a. Sulupės g.; Taikos pr. (5/3 a., 18 kv. m, bloke); 1 kambario butą 9/7 a. Taikos pr. Tel. 8 671 92 803.
902540
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Minijos g. (WC, vonia kartu, visiškai suremontuotas, 45 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.
1 kambario butą (33 kv. m, 5/1 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 909928
1 kambario butą su balkonu Kauno g. (9/3 a., naujai suremontuotas, 21 kv. m, kaina 65 000 Lt, savininkas). Tel. 8 643 27 660. 909628
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
1 kambario butą Malūnininkų g. (30 kv. m, 5/1 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, reikia remonto). Kaina 65000 Lt. Tel. 8 601 58 870.
904421
909638
4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a. Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325. 906633
Gero išplanavimo 3 kambarių butą Nidos g. (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 909446
Įrengtą namą SB „Pakrantė“ (2 aukštų, su baldais, 8 a žemės). Tinka keitimas į 2 kambarių butą naujame arba renovuotame name su priemoka. Tel. 8 670 85 478. 909768
Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laiptinė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539. 909730
Pigiai 4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78 kv. m). Tel. 8 685 19 045. 906430
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 909799
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 909801
Savininkas skubiai parduoda erdvų naują šiuolaikišką 1 a. namą prie Gargždų (204 kv. m, 299 000 Lt), šalia esantį 15 a sklypą su komunikacijomis. Tel. 8 686 53 230. 904107
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, vasario 7, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda atkelta iš 15 p.
Skubiai: namo dalį Verpėjų g. (85 000 Lt), 3 kambarių butą Sulupės g. 5 pl./3 a. (108 000 Lt); 18 a komercinį sklypą prie „Marių“ parduotuvės. Tel. 8 679 41 441. 909841
Taikos pr. (Pempininkų r.) 3 kambarių 64 kv. m tvarkingą butą. Tel. 8 614 07 549. 909470
Perka
Baldai
Automobiliai
Parduoda
Autoserviso paslaugos
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.
Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
909829
909651
Parduoda
Darbas Ieško darbo Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901488
Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899237
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992. 892989
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 908601
Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejybos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tarpininkų. Tel. 8 639 90 266. 908524
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 906309
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
Siūlo darbą Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt. 902165
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 909063
Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192. 909804
Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406. 904835
Mados namams dirbti su individualiais užsakymais reikalinga lengvųjų rūbų sukirpėja. Tel. (8 46) 411 387, 8 687 14 530.
868563
Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus savo ir užsakovo medžiagomis. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.
907017
909107
Perka Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Transporto paslaugos
Nuotraukų rėmelių gamybos įmonei reikalingas (-a) meistras (-ė) dirbti rėminimo dirbtuvėse. CV siųsti e. paštu geiste@takas.lt. Tel. 8 686 00 567.
902547
909745
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.
Reikalinga kebabų pardavėja. Yra naktinės pamainos. Tel. 8 610 00 917, 8 688 21 067.
909445
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900835
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 905920
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
909721
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 907332
908605
Kita
Dėmesio 909369
886461
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
907231
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195. 905771
Buitis ir technika Paslaugos Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaploves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905484
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. Dedu laminatą, grindis, gipskartonį, dailylentes, klijuoju plyteles, glaistau, dažau, atlieku santechnikos, elektros darbus ir kt. Tel. 8 678 28 983. Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906646
Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
899268
907851
908907
907348
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
Paslaugos
909769
Parduoda
Paslaugos Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583. 899407
Perka UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895884
900262
V.Demidovo individuali įmonė, įmonės kodas 141237071, pertvarkoma į UAB „Santdema“.
909309
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508.
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
909837
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
909317
909978
Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.
Paskolos
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
908315
909831
907456
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.
Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202. 909102
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280. 909294
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.
909646
909583
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. IĮ „Pajūrio Buitis“, tel. 8 612 39 577.
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv.m. – nuo 7Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
908419
908716
17
antradienis, vasario 7, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią
žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,
išpardavimą Baltijos jūroje –
diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou
nuolaidos iki 70%! Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų salonuose!
programa! Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16 Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo parduotuvėse
vykstančių
milžiniškų
išpardavimų!
Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 Lt
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo vasario 13 dienos: 6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais. Laukiame Jūsų!
Teniso arena
Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
„Krantas Travel“
parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, vasario 7, 2012
pramogos teatras
Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras. lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Kiti renginiai Vasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiai Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Jaunimo centras Vasario 7 d. I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – Lietuvos mokinių meninio skaity-
mo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 11 val. skaitovai (5–8 klasių grupė), 14 val. skaitovai (9–12 klasių grupė). Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 14 val. poetinių kompozicijų konkursas. Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com. Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda. LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.
bibliotekos Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji savivaldybės biblioteka viešoji biblioteka Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 7.50 Pričiupom! (N-7). 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Istorinė drama „Skaisčioji karalienė“ (1) (D.Britanija, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Siaubo trileris „Galutinis tikslas 3“ (JAV, Vokietija, Kanada, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Ties riba“ (N-14). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 Kriminalinė veiksmo drama „Pelkė“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Škotijos aukštumos“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida.
20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Dok. f. „Vilniaus bažnyčios“ (1993 m.) (k). 12.15 Pasaulio panorama (k). 12.40 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas (k). 16.05 Laida S. 16.30 Kultūra. Kino režisierius Arūnas Žebriūnas. 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 17.55 Tele bim-bam. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (3). 21.10 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Vakaro autografas. Treneris Vladas Garastas. 21.50 Sporto panorama. 22.10 Mūsų miesteliai. Dotnuva (3). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (7). „Tadž Mahalis. Viskas iš meilės moteriai. Indija“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijonų muzikos žvaigždės. Groja pianistas Aleksejus Gryniukas. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.30 Teleparduotuvė 9.45 Tavo augintinis. 10.15 „Išlikimas“. 11.15 „Kobra 11“. 12.15 „Geri vyrukai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Geri vyrukai“. 19.00 Kriminalinis s. „CSI Majamis“ (1) (JAV, 2002 m.). 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Nuotykių komedija „Didingiausias filmas“ (JAV, 2007 m.). 23.10 „Futurama“. 0.10 „CSI Majamis“. 1.00 „Sinbado nuotykiai“. 1.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (5). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 Kriminalinis s. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (1) (JAV, 2003 m.) (N-7). 21.00 Katastrofų f. „Panika ore“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 22.45 „Arti namų“ (N-7). 23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20 Super L.T.
9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Boni ir Klaidas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 0.05 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „SOS Japonija“. 20.55 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Berlyno „ALBA“ (Vokietija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. Per pertrauką – Žinios. 0.40 Dok. f. „Boni ir Klaidas“.
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. „Ką mes valgome?“ Humoro laida „Maski šou“. „Marselio kriminalistai“ (N-7). Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 11.45 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 12.15 „Nenuorama Seidė“. 13.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 14.15 „Mirties gniaužtuose“ (2) (N-7). 15.15 „Kenedžiai“ (N-7). 16.15 Rezonansas (k). 17.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 19.15 Kultūra +. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 21.45 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Reidas. Eismo įvykių kronika. 20.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 22.00 „Broliai detektyvai“ (N-7). 23.00 „Mirties gniaužtuose“ (2) (N-7). 0.00 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Biografinė drama „Kovotojas“. 9.00 Mistinis trileris „Nematomas“. 11.00 Fantastinė romantinė drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 13.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pagrobimas“. 15.00 Karinė drama „Stebuklas prie Santa Anos“ (JAV, Italija, 2008 m.). 17.35 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“. 19.00 Istorinė karinė drama „Pasipriešinimas“ (JAV, 2008 m.). 21.20 Drama „Henris Pūlas yra čia“. 23.00 Istorinė karinė drama „Šešėlių moterys“ (Prancūzija, 2008 m.). 1.00 Romantinė komiška drama „Viki Kristina Barselona“ (Ispanija, JAV, 2008 m.).
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.35 Mados nuosprendis. 13.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.15 „Rinkimai 2012“. 17.00 „Gynybos teisė“. 18.00 Susituokime. 19.00 Tegul kalba. 20.00, 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05, 3.45 „Žukovas“. 22.20 „Šaltis. Nemirtingumo beieškant“. 23.35 Vakaro naujienos. 0.05 „Laisvė ir teisingumas“ su A.Makarovu. 0.50 „Gynybos teisė“. 1.45 Suprasti. Atleisti. 2.40 Vaid. f. „Nerami vasara“. 4.40 „Sužadėtuvių žiedas“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–„Regal Barcelona“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.
19
antradienis, vasario 7, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Puikiai seksis dalyti patarimus asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pasistenkite išsaugoti šaltą protą ir pasitelkite subtilumą. Dvyniai (05 21–06 21). Teigiamai vertinsite savo padėtį, būsite patenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonumu padėsite aplinkiniams. Jums už tai bus deramai atlyginta. Vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių, norėsite palepinti save nekasdieniais malonumais – masažu, grožio procedūromis ar geru spektakliu. Tikėtinas meilės romanas. Liūtas (07 23–08 23). Sunkiai seksis įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai. Vakare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą. Mergelė (08 24–09 23). Mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Tinkamas laikas atsikratyti nereikalingo daikto arba įsigyti seniai planuotą pirkinį. Tik saugokitės sukčių. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Palankus laikas sudaryti svarbius teisinius, nekilnojamojo, pirkimo–pardavimo sandorius. Skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, būsite suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio vertybės bus priešingos jūsiškėms, dėl to galite pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų komunikabilumas ir derybų įgūdžiai padės sėkmingai susitarti su svarbiais asmenimis. Turėsite progą parodyti tvirtą charakterį ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, seniai matytais bičiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyvenimui ir nesigriebkite nerealių būdų atitrūkti nuo tikrovės. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriuvusių svetimų problemų, bet pagalbos suteikti vis tiek neatsisakysite.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats. Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Laimikis antradienis – Sakuota skala trečiadienis – šiaudo narelis ketvirtadienis – Miligramas penktadienis – Krepšelis Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
Vasario 16-ąją pasitiks sunkiosios muzikos koncertu „Niekas nenorėjo mirti“ – su tokiu šūkiu šįvakar vyksiantis sunkiosios muzikos koncertas buria klaipėdiečius anksčiau nei įprastai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Publikos laukia aštrūs gitarų rifai, muzikos ritme skrendančios prasmingos eilės ir neįprastai karštas šaltos žiemos vakaras, kurio ugnį kurstys pripažinti sunkiosios muzikos atstovai „XIII fortas“ bei „G.Solid”. Šiemet grupės „XIII fortas“ (rapmetal, Panevėžys) ir „G.Solid“ (disco-metal, Kaunas) sujungė jė-
gas ir nusprendė surengti koncertinį turą po Lietuvą. Grupės ketina aplankyti 12 Lietuvos miestų ir miestelių. „Tikriausiai daugelis prisimena garsų lietuvišką filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Nusprendę savo koncertiniu turu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, negalime pamiršti Lietuvos partizanų, kovojusių už mūsų laisvę. Vedami šių idėjų ir pavadinome turą filmo vardu, – kalbėjo „XIII forto“ lyderis Audrius. – Gastrolių idėja gimė iš abipusės meilės sunkiajai muzikai. Žiūrovai po koncertų
visada lieka patenkinti. Iš kvietimų sugrįžti suprantame, kad esame laukiami. Manome, jog šis turas išpildys visų lūkesčius. Pagerbdami žuvusiųjų už Lietuvą atminimą ir mums visiems svarbią datą, kartu gaiviname ir kultūrinį gyvenimą, nes daugeliui mažesnių šalies miestų gyventojų koncertas šiais laikais prilygsta šventei. Žmonės ištroškę pramogų ir atrakcijų. „XIII fortas“ ir „G.Solid“ pasiruošę jus nuvaryti nuo kojų.“ „Nežinau, kur buvome anksčiau, bet toks dviejų grupių projektas jau turėjo būti įgyvendintas. Nesvarbu,
kur besisvečiuotume, ar Pasvalio kultūros namuose, ar sostinės centre įsikūrusiame gyvos muzikos bare, prieš akis – šėlstantys žmonės, kurie spinduliuodami savo energiją sukuria tą didingą ir unikalią aurą, dėl kurios verta išmėginti save dviejų savaičių kelionėje po Lietuvą“, – teigė „G.Solid“ lyderis Mantas. Pasinaudodami koncertinio turo galimybėmis išvysti ir aplankyti gražiausias šalies vietas, „XIII fortas“ ir „G.Solid“ subūrė filmavimo komandą, kuri ne tik įamžins grupių pasirodymus, bet ir kelionės metu susuks dokumentinį trumpo
metražo filmą apie Lietuvos partizanų gyvenimo ypatumus. Filmo kūrėjai kalbins istorikus ir žmones, menančius Lietuvos partizanus, aplankys jų kapavietes. Turo finale laukia grandiozinis uždarymo koncertas su „XIII fortu“, „G.Solid“ ir kviestinėmis grupėmis Panevėžio bendruomenių rūmuose. Po jo bus išleistas DVD su įrašytais gyvais grupių pasirodymais. Koncertas Klaipėdoje (Kurpių g. 8) vyks vasario 7 d. 21 val. Įėjimas – 5 Lt. „Klaipėdos“ inf.
Orai
Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuose rajonuose. Temperatūra bus 8–13 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.
Šiandien, vasario 7 d.
–12
–11
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–12
Šiauliai
Klaipėda
–9
Panevėžys
–11
Utena
–10
8.19 17.21 9.02
38-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –8 Brazilija +28 Briuselis –5 Dublinas +9 Kairas +16 Keiptaunas +28 Kopenhaga –2
kokteilis Pirkėja kaltino save Faktai, kaip prekybos centruose mul kinami pirkėjai, dygsta lyg grybai po lietaus. Tatjana panoro anūkėlei gimtadieniui nupirkti tortą už 14,99 lito. Parėjusi na mo, ji pastebėjo, kad ant dėžutės ir če kyje – trimis litais didesnė suma. „Pati kalta, užsiplepėjau telefonu, nusi sukau nuo pardavėjos, o tuo metu tor tas ir pabrango“, – juokėsi pensininkė. „Kokteilis“ pastebėjo, kad dažniausiai būna apgauti daug perkantys klientai. Ne išimtis ir Tatjana. Anot skaitytojos, ji gimtadieniui pirko daug visokių produktų, todėl pokyčio nepastebėjo. Paklausta, ar ėjo pardavėjai kabint i akių, moteris juokavo, kad ne prekybi ninkė, o ji kalta, jog užsipliurpusi mobi liuoju telefonu prarado akylumą.
Londonas +2 Madridas +12 Maskva –16 Minskas –11 Niujorkas +10 Oslas –2 Paryžius –2 Pekinas +2
Praha –10 Ryga –16 Roma +5 Sidnėjus +23 Talinas –8 Tel Avivas +19 Tokijas +7 Varšuva –11
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–10
Alytus
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–11
–10
Vardai Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas.
vasario 7-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-17
-11
-14
-15
5
-14
-7
-8
-13
4
-16
-15
-17
-17
7
rytoj
ketvirtadienį
1536 m. gimė pirmasis Viln iaus univers iteto rektor ius, teologas Pet ras Skarga. Mirė 1612 m. 1812 m. gimė anglų ra šytojas Charles Dickens, parašęs knygą „Oliver is Tvistas“. 1834 m. Tobolske Sibi re gimė rusų chemikas, paskelb ęs savo per io dinę cheminių elemen tų (buvo žinomi 63 ele mentai) lentelę, Dmitr i jus Mendelejevas. 1894 m. mirė saksofono iš radėjas belgas Adolph Sax.
1922 m. gimė aktor ius Antanas Gabrėnas. Mi rė 1984 m. 1926 m. gimė rusų kos monautas ir erdvėlaivių konstr uktor ius Kons tant in as Feokt istovas. Jis buvo vienintelis kos mose pabuvoj ęs rus ų kosmonautas, kur is ne prikl aus ė komun ist ų partijai. Mirė 2009 m. 1968 m. prancūzų kalbai Kanadoje suteiktas vals tybinės kalbos statusas. 1971 m. moterims Šveicari joje suteikta rinkimų teisė.
1978 m. gimė amer i kieč ių aktor ius Ash ton Kutcher.
Pajūryje – įstabūs šalčio kūriniai Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@lt.lt
Žvarbos nepabūgę klaipėdiečiai Karklės paplūdimyje gali grožėtis nekasdieniais vaizdais.
Aukos: žmones, perkančius daug
prekių, lengviau apgauti.
„Kokteilio“ pozicija Jei tigras rodo dantis, tai dar nereiškia, kad jis šypsosi.
Skaitytojo klausimas „Ar lietuvių kalbos sergėtojai priėmė pataisą, kad mobilųjį telefoną reik ia vad int i judr iuoju?“ – klausė Stan islo vas, sakęs, kad matė taip parašyta vie name dokumentų.
Jei pamatėte nušalusį pilietį Kuo greičiau nugabenkite nukentėju sįjį į šiltą patalpą. Jei tokios galimybės nėra, raskite nuo vėjo bei šalčio apsau gotą vietą. Duokite atsigerti karštos ar batos, užvalgyti karštos sriubos, pama žu atšildykite nušalusią kūno dalį, nu vilkite drėgnus drabužius. Nepamirš kite nuo pažeistos kūno dalies numau ti žiedus, apyrankes, išverti auskarus. Apvyniok ite nušalusią galūnę sausu audiniu.
Net aikštingas jūros bangas suge bėjęs sutramdyti speigas iš vandens nulipdė įstabaus grožio skulptūri nes kompozicijas. Nutįsusiais varvekliais pakibu sios virš vandens, šios primena stalaktitų bei stalagmitų darinius – iš pirmo žvilgsnio trapius, ta čiau sustingusius į tvirtus spindin čio baltumo luitus. Akis galima pa ganyti ir į kitus egzotiškus vaizdus – ties krantu „plūduriuojančiais“ apledėjusiais akmenimis ar tarsi ant ledkalnio pakibusias pušis. Ne vienas, pastarosiomis dienomis išsiruošęs į pajūrį, skuba įamžinti už buriančius vaizdus. Kas žino, galbūt jau po dienos kitos iš šio trapaus gro žio bus likę tik blankūs pėdsakai.
Abejotinas draudimas Medikai draudžia šaltyje vartoti alko holį, neva dėl to netenkame šilumos.
Linksmieji tirščiai Moteris ateina į kvepalų parduotuvę ir prašo: – Gal tur ite kvepalų su kompiuter io aromatu? – Ne, o kam jums tokie? – Na, suprantate, niekaip vyro dėmesio nepatraukiu. Česka (397 719; kas labai laukėte žiemos, džiaukitės – sulaukėte)
Formos: speigo įkalintas paplūdimys žavi įspūdingais gamtos vaizdais.
Vytauto Petriko nuotr.