TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės Politikai KT išvadoje dėl pensijų mažinimo puolė ieškoti sau naudingų dalykų. Lietuva 5p.
vasario 7 d., 2012 m.
Nr. 31 (1230)
Futbolo sunkmetis Kaune: A lygoje nebus nė vienos miesto komandos. Vilnius turės dvi. Sportas 11p.
diena.lt
Išrinktąjį prezidentą S.Niinistö suomiai vadina puikiu ekonomistu ir patyrusiu politiku. Pasaulis 12p.
Reklama kaitina aistras
1 Lt
Manome, kad ši sutartis Vilniui gali būti žalinga. Apie jos neatitiktį įstatymams kalbama jau labai seniai. Seimo narys Almantas Petkus apie Vilniaus savivaldybės sutartį su „Siemens“ arena
2p.
Miestas
3p.
Vilniečiai šalo, bet nesiskundžia Dėl praėjus ią savaitę ketv irt ad ie nio rytą Viln iuj e, šal ia Luk išk ių aikštės, trūkusio požem in io šildy mo sistemos vamzdž io ir ding usio šildymo namuose į „Viln iaus ener giją“ dėl žalos kreipėsi jau 25 viln ie čiai. Paraiškas atlyg int i žalą bend rovė iš viln iečių dar priims iki šian dienos vakaro.
Menas
Kaimynai: „Vilniaus energijos“ darbuotojai reklamose vaidina rūpestingus kaimynus.
Vilniaus meras Artūras Zuokas parei kalavo „Vilniaus energijos“ nutraukti prieštaringai vertinamą reklamos kampa niją. Toks jo žingsnis nustebino šiluminin kus, bet ne opozicijos politikus.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pareikalavo nutraukti
Sostinės savivaldybės Viešųjų ry šių skyrius vakar išplatino netikėtą miesto mero A.Zuoko pareiškimą. Beveik visą šildymo sezoną įnir tingai gynęs ir teisinęs bendrovę
15p.
Fotografai žada naujovių Gedimino Bartuškos nuotr.
„Vilniaus energija“, staiga meras pareiškė: „Reikalauju bendrovę nutraukti reklaminę kampaniją.“ Šią „Kaimynų“ kampaniją įmonė pradėjo vykdyti prieš pat vilnie čius pasiekiant pirmosioms milži niškoms šildymo sąskaitoms. „Vilniaus miesto me ras A.Zuokas vakar per
2
2
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Reklama kaitina
Parvirto autobusas Vakar sostinėje Geležinio Vilko ir V.Pietario gatvių sankryžoje parvirto autobusas, vežantis ke leivius. Maršrutinis autobusas „Mercedes-Benz“ vyko iš Brinkiš kių į Vilniaus autobusų stotį.
Avarija įvyko policijos pareigūnų akivaizdoje. Po viaduku į V.Pieta rio gatvę anksčiau įvyko du tech niniai eismo įvykiai. Slidžiame kelyje susidūrė keturi lengvieji automobiliai. Policijos pareigū nams atvažiavus į avarijos vietą, slidžiame kelyje posūkyje nuslydo ir ant šono parvirto sunkvežimis. Autobusu važiavo penki keleiviai, du iš jų išvežti į ligoninę. Pirmi
rytinį pasitarimą su savi 1 valdybės departamentų ir savivaldybės įmonių vadovais pa
niais duomenimis, jų gyvybei pa vojus negresia. Autobuso vairuo tojas nenukentėjo. Į įvykio vietą buvo atsiųsti ugniagesiai. Gelbė tojai ištraukė vieną keleivę. VD inf.
Nubaustas vagis smaguris Pagal Vilniaus miesto 1-ojo apy linkės teismo 2012 m. sausio 31 d. priimtą nutarimą dėl padaryto administracinio teisės pažeidi mo areštuotas pilietis Andrius Jurgaitis.
Remiantis gautais sostinės kavi nių, barų ir restoranų skundais, nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. sausio A.Jurgaitis 36 kartus neap mokėjo sąskaitų (iš jų 13 kartų Vilniaus senamiestyje ir jo apy linkėse), t. y. padarė administra cinius teisės pažeidimus, numa tytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. Visais 36 atvejais priimti teismo nuta rimai dėl A.Jurgaičio padarytų
administracinių pažeidimų, t. y. A.Jurgaitis pripažintas padaręs pažeidimus. Jam skirtos baudos arba administracinis areštas. VD inf.
Krėtė taksi bendroves
Apie mero ketinimą uždrausti bendrovei toliau reklamuotis „Vil niaus energijos“ vadovai tikino su žinoję tik iš paskambinusio dien raščio žurnalisto. Jie tikino, kad iš anksto apie tokį miesto vadovo pa reiškimą nieko nežinojo. „Labai sunku ką nors pasakyti. Tokio dokumento nemačiau, to dėl komentuoti negaliu. Gal ir pa reiškė, bet aš nieko nežinau“, – sakė „Vilniaus energijos“ komer cijos direktorius Rimantas Ger manas. Jis tvirtino esantis darbo susi tikime užsienyje, todėl teigė, kad konkrečiau komentuoti situaciją dėl mero reikalavimų nutrauk
Žiūri skeptiškai
Raimundas Alekna:
Pats duoda startą pra dėti, pats pasako, kada laikas baigti. Jei me ras pats ir nesugalvojo pradėti šios reklamos, bent jau anksčiau jai tikrai nesipriešino. Anot jo, tiksli reklamos kampa nijos pabaiga nenumatyta. Apie mero „reikalavimus“ nieko negirdėjęs tikino ir „Vilniaus ener gijos“ atstovas spaudai Nerijus Mi kalajūnas.
Savivaldybės opozicijos lyderis konservatorius Raimundas Alekna tokį mero A.Zuoko žingsnį palygi no su Rusijos prezidento Vladimi ro Putino politika. „Pats duoda startą pradėti, pats pasako, kad a laikas baigt i. Jei meras pats ir nesugalvojo pradėti šios „Vilniaus energijos“ rekla mos, bent jau anksčiau jai tikrai nesipriešino ir ją gynė“, – tvirti no politikas. Anot jo, toks rinkėjams patin kantis žingsnis galėjo būti supla nuotas iš anksto – reklama bus pažabota, o kainos už šildymą ir toliau skurdins miestiečius. „Bandymas bent kiek nors pa taisyti savo reputaciją, ir tiek. Iš esmės niekas dėl to reklamos kampanijos nutraukimo nesikeis. Sunku patikėti kokiais nors gerais ketinimais, kai dar visai neseniai meras gynė šilumininkus. Iš tie sų gina juos ir dabar“, – svarstė R.Alekna. Šią bendrovės reklamos kam paniją ne kartą kritikavo ir Prezi dentė Dalia Grybauskaitė, ir prem jeras Andrius Kubilius.
Įtartina sutartis apskųsta m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus savivaldybės sutartis su „Siemens“ areną valdančia bendro ve „Universali arena“ abejonių su kėlė parlamentarams. Dėl automa tiškai pratęstos sutarties bus krei piamasi į Generalinę prokuratūrą. Skųs prokuratūrai
čius. Išsamiau tyrimo D.Buta ne komentavo, teigdamas nenorįs jam pakenkti. Kratoms buvo pasitelkta Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato mobili kuopa. VD inf.
Ragina neprarasti budrumo Nors didžiausi šalčiai jau praėjo, gyventojai raginami ir toliau būti atsargūs lauke. Praėjusio savait galio šalčiai šalyje pareikalavo trijų gyvybių.
Kaip teigė Vilniaus greitosios me dicinos pagalbos stoties direkto riaus pavaduotoja Vanda Pum putienė, medikai sulaukė dar 17 rimtai apšalusių žmonių. „Šaltis vis dar didelis. Sušalti galima ir namuose, jei jie nekūrenami“, – teigė Greitosios medicinos pagal bos stoties darbuotoja. Anot jos, net didžiuliams šalčiams šiek tiek atlėgus negalima šiltų drabužių kišti į spintos galą. „Kai prasideda
Išgirdę sutriko
„Nieko nežinau. Pirmą kar tą girdžiu. Reikia man pamatyti tą pranešimą. Negaliu niekaip to ko mentuoti“, – tepasakė įmonės at stovas.
Matas Miknevičius
Vilniuje taksi įmonėse policija ir mokesčių inspekcija atliko kra tas. Teigiama, kad šis ikiteisminis tyrimas yra pernai vykdyto pro jekto „Keleivių vežimas ir taksi“ tęsinys.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu atliekami aktyvūs ikiteismi nio tyrimo veiksmai kartu su Po licijos departamento kolegomis“, – sakė Valstybinės mokesčių ins pekcijos (VMI) atstovas spaudai. Anot jo, VMI dar 2010 m. pabai goje pranešė, kad žada didelį dė mesį skirti taksi ir keleivių vežimo mikroautobusais verslui. Inspek toriai nusprendė patikrinti, ar šie verslininkai teisingai moka mokes
reikalavo bendrovę „Vilniaus ener gija“ nutraukti reklaminę kam paniją“, – rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kreipsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad ši užtikrintų, jog reklamos kam panijai išleistos lėšos tikrai nebus įskaičiuotos gyventojams į šilumos kainą, o būtų apmokėtos „Vilniaus energijos“ akcininkų jiems pri klausančiomis lėšomis, kaip ir tei giama reklamoje.
ti „Vilniaus energijos“ reklamos kampaniją galės tik grįžęs. Taip pat R.Germanas kol kas nesiėmė anali zuoti, ar įmonė privalėtų nutrauk ti reklamos kampaniją, jei to pa norėtų savivaldybė.
stiprus vėjas ir drėgnas oras, dar blogiau. Gyventojai ir toliau ra ginami nevartoti alkoholio, lauke stengtis visąlaik judėti, nestovėti vietoje“, – aiškino medikė. VD inf.
Sostinės savivaldybės sutartis su „Siemens“ areną valdančia bend rove „Universali arena“ užkliu vo ne tik savivaldybės opozicijai, bet ir Seimo nariams. Paskutinę jos galiojimo dieną pratęsta sutar tis skundžiama Generalinei pro kuratūrai. Kaip dienraštį „Vilniaus diena“ informavo parlamentaras ir Tvarkos ir teisingumo partijos na rys Almantas Petkus, dokumentai prokuratūrai jau įteikti. Reaguodamas į dienraštyje „Vil niaus diena“ vakar išspausdintą straipsnį apie savivaldybės sutartį su „Siemens“ arenos valdytojais Seimo narys A.Petkus sakė įtarian tis, kad tokie miesto vadovų veiks mai galėjo pažeisti įstatymus. „Tikimės, kad prokuratūra pra dės tyrimą dėl tokių miesto valdžios veiksmų, kuriais galbūt bu vo švaistomi miesto gyventojų pi nigai. Pasirašydamas sutarties su arena pratęsimo aktą savivaldybės administracijos direktorius galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Be to, Konkurencijos tarybos aiškiai pasakyta, kad ši sutartis pažeidžia įstatymus“, – dėstė parlamentaras. Seimo narys sakė, kad į Gene ralinę prokuratūrą kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo.
Tyrimai: Konkurencijos taryba tyrimą dėl sutarties dar atlieka, savo tyrimą
„Prokurorai nuspręs, ar verta pradėti tyrimą. Mes manome, kad ši sutartis Vilniui gali būti žalinga. Apie jos neatitiktį įstatymams kal bama jau labai seniai. Tikimės, kad tyrimas bus pradėtas“, – kalbėjo A.Petkus.
Almantas Petkus:
Prokurorai nuspręs, ar verta pradėti ty rimą. Mes manome, kad ši sutartis Vilniui gali būti žalinga.
Vyksta tyrimas
Konkurencijos taryba 2007-aisiais pripažino, kad Vilniaus miesto sa vivaldybės administracijos ir „Ru bicon“ grupei (dabar koncernas „Icor“) priklausiusios tuometės
bendrovės įmonės „Rubicon even tus“ 2005-ųjų rugpjūtį pasirašyta „Siemens“ arenos nuomos sutartis privilegijavo šią įmonę, užkirto ke lią kitoms bendrovėms siūlyti savo paslaugas ir pažeidė Konkurenci jos įstatymą, tačiau sostinės savi valdybės politikams pakeisti sutar ties sąlygas nerūpėjo. Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė vakar sakė, jog šiuo metu kaip tik vyksta tyrimas dėl to, kad sostinės savivaldybė nevykdo Konkurenci jos tarybos įpareigojimų pakeisti sutarties sąlygas. „Tyrimas vyksta, tačiau ne dėl dabartinio sutarties pratęsimo, o dėl ankstesnio mūsų išaiškinimo, į kurį savivaldybė atsižvelgti nesi teikė. Tyrimas buvo pradėtas pra ėjusių metų rugpjūčio 25 d. Teis mas iš esmės pripažino, jog mes buvome teisūs tvirtindami, kad sutartis pažeidžia Konkurencijos įstatymą“, – kalbėjo P.Kvietkutė.
3
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
miestas
4p.
Nakvynės namai – pavojus ir paguoda.
aistras
Dėl speigo šalo vandentiekis ir nuotekų tinklai
Komentarai
„City Service“ avarinė tarnyba per dvi savaitgal io dienas didmies čiuose registravo 945 pranešimus. Iš viso sulaukta 631 pranešimo apie šilumos ir karšto vandens sis temų sutrikimus arba speigo sukel tas problemas, iš jų Vilniuje – 386.
Andrius Kubilius
Juozas Imbrasas
M
J
Premjeras
atome problemas, kad Vilniaus šilumos ūkyje, priešingai nei Klaipėdos ar Kauno šilumos ūkiuo se, nesudaromos sąlygos konkurenci niams projektams sėkmingai plėtotis. Art im iausiu met u pasiū lysime tok ių veiksmų paketą, kur is apsaugotų Vil niaus miesto vartotojus nuo monopo lin inkų tendencijų, kur ios ypač Vil niaus mieste ryškiai matomos. Manau, tok ie sprendimai padės ir kitose savi valdybėse vartotojams gauti pačią pi giausią šilumos energ iją.
Kaina – paslaptis
„Vilniaus energija“ neatskleidžia, kiek kainavo jos reklamos kampa nija, apimanti didžiuosius šalies dienraščius, televizijos kanalus, radiją, lauko reklamą. Įvairiais specialistų skaičiavimais, tokią reklamą pagaminti turėjo kainuoti mažiausiai 50 tūkst. litų, o trans liuoti televizijose – dar kelis mi lijonus litų.
ei už premjero būsto nuom ą ir komunalines paslaugas mo kėtų ne mokesč ių mokėtojai, bet pat s Vyr iaus ybės vado vas, man au, Liet uva nebūtų prara dus i ir trejų metų, ir šimt am il ij on i nių, o gal ir mil ij ard in ių, nuos tol ių. Myliu–nemyliu, patinka–nepatinka išm int ingoj e pol it ikoj e negal i egz is tuot i. Valst ybės ir vis uomenės inte res as tur i būti tas var ikl is, kur is prie kin veda bet kurį pol it iką, ir derėt is dėl valst ybės ir jos žmon ių interesų reik ia su vis ais part ner iais.
Šiai kampanijai vykdyti nebuvo paskelbtas viešojo pirkimo kon kursas, nors, Viešųjų pirkimų tar nybos teigimu, paslaugos turė jo būti perkamos viešojo pirkimo būdu. Įmonės atstovai teigė, kad išlaidos reklamai nesusijusios su „Vilniaus energijos“ veiklos mieste vykdymu – reklamos išlaidos ap mokamos akcininkų lėšomis ir ne turi įtakos šilumos kainai.
prokurorams jos tarybos – ši tvirtino, kad, nors sutartis pakeista, „Universali are na“ ir toliau yra privilegijuojama kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai, kad savivaldybės ir „Sie mens arenos“ šeimininkų sutartis pratęsta, tik įrodo šiuos Konkuren cijos tarybos teiginius. Pratęsė slaptai
gali pradėti ir prokuratūra. Gedimino Bartuškos nuotr.
Nepaisydama šio tyrimo savival dybė sutartį dar trejiems metams pratęsė tomis pačiomis sutarties sąlygomis, nors jos pripažintos pa žeidžiančiomis įstatymus. Tiesa, Vilniaus savivaldybės ad ministracija, vykdydama Kon kurencijos tarybos įpareigojimą, anuomet sutartį šiek tiek pakeitė. Tačiau tai netenkino Konkurenci
Kaip vakar skelbė „Vilniaus diena“, savivaldybės administracijos direk torius Valdas Klimantavičius doku mentus dėl sutarties pratęsimo pa sirašė paskutinėmis praėjusių metų dienomis, prieš pat baigiant galioti ankstesniam susitarimui. Sutartis pasirašyta tokiomis pa čiomis sąlygomis kaip 2005 m. Tai reiškia, kad už kiekvieną renginį savivaldybė „Siemens“ arenos šei mininkams turės sumokėti po 60 tūkst. litų. Jei miestas iš viso per trejus metus surengtų 30 renginių, jie mokesčių mokėtojams atsieitų beveik 2 mln. litų. Savivaldybės opozicija piktinasi, kad sutartis pratęsta be jokios tarybos žinios.
Priekaištus atmeta ir kultūros renginius, kurių partnerė ar rengėja – Vilniaus savivaldybė. To kių renginių, kuriems reikia didelių erdvių, mieste vyksta daugybė: prade dant įvairiomis tarptautinėmis sporto varžybomis ir čempionatais, baigiant Mokytojų dienos švente ar respubliki „Kitų miestų savivaldybės subsidijuo ne moksleivių dainų švente“, – prane ja arenas, apmokėdamos nemažą da šime cituojamas Vilniaus miesto sa lį jų išlaikymo išlaidų. Mes to nedaro vivaldybės Administracijos direkto me, o mokame tik už atliktas paslau riaus pavaduotojas Ritas Vaiginas. gas organizuojant didžiuosius sporto VD inf.
Viln iaus sav ivaldybė vakar išplat i no pranešimą, kur iame aišk ina, kad 2011 m. pabaigoje pratęsė sutartį su „Siemens“ arena dėl reng in ių orga niz av imo. Esą ši sut art is pratęsta trejiems metams, kaip ir visi savival dybės susitar imai.
Skambučių srautas, palyg int i su praėjusiu savaitgal iu, išaugo 45 proc. Pastebėjus augantį skambu čių srautą, savaitgalį į darbą buvo iškviesta daug iau darbuotojų.
Europos Parlamento nar ys
Priežastys: šilumos sistemos vamzdžio avarija sostinėje įvyko dėl
itin didelių šalčių.
Simono Švitros nuotr.
Paskutinė diena prašyti kompensacijų Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Dėl praėjusią savaitę ketvirtadie nio rytą Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės, trūkusio požeminio šil dymo sistemos vamzdžio ir din gusio šildymo namuose į „Vil niaus energiją“ dėl žalos kreipėsi jau 25 vilniečiai.
„Vilniaus energijos“ atstovo spau dai Nerijaus Mikalajūno teigimu, paraiškas atlyginti žalą bendrovė priims iki antradienio vakaro „Vil niaus energijos“ Klientų aptarna vimo centre Smolensko g. 12. Kol kas, pasak N.Mikalajūno, dar sunku spręsti, kiek nuostolių „Vilniaus energija“ vilniečiams iš viso turės padengti. Bendrovė planuoja konkretesnius skaičius apie nuostolius ir jų atlyginimą pranešti šios savaitės pabaigoje. „Šiuo metu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 25 žmonės. Bendra atly gintina suma siekia apie 10 tūkst.
litų. Kad ir kaip būtų, tikrai visus nuostolius be jokių išsisukinėjimų padengsime“, – tvirtino N.Mika lajūnas. Jo teigimu, daugiausia kreipėsi viešbučiuose šaltą naktį dėl din gusio šildymo praleidusių vilnie čių. Kai kurie žmonės už savus pinigus suskubo nusipirkti elekt rinius šildytuvus, teigiama, tad šiems asmenims įmonė žada pa dengti pirkimo išlaidas. Vis dėlto atrodo, kad daugelis šildymo nakčiai netekusių vilnie čių ryžosi kantriai kęsti savuose namuose ir į viešbučius nesikėlė. Šildytuvą nusipirkti taip pat spė jo tik retas. Įvykus avarijai „Vil niaus energija“ teigė, kad be šil dymo vienu metu buvo likę beveik 150 namų. Kaip sakė N.Mikalajūnas, į bendrovę kreipėsi ir viena Gedi mino prospekto kavinių, kurios darbas esą taip pat sutriko įvy kus šilumos sistemos vamzdžio avarijai.
Šaltis stabdė keliones Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Savaitgalį šaltis jaukė viešojo ir tarpmiestinio keleivių transpor to įmonių planus. Dalis tarpmies tinių autobusų neišvyko supla nuotais maršrutais.
Šalt is pak irto ne tik viln ieč ių autom ob il ius, bet ir tarpm ies tinį kel eiv inį transp ortą. Visą savaitgalį ir pirm ad ienį iš Vil niaus autob usų stot ies dal is autob usų neišv yko num atytais reisais. Tolimojo keleivinio transpor to kompanijos (TOKS) generali nis direktorius Arūnas Indrašius teigė, kad dalis autobusų neišvy ko dėl šalčių. Anot jo, penktadienį tokių maršrutų buvo 18, šešta dienį – 19, sekmadienį – 6, o pir madienį – 7. „Dabar, kai temperatūra jau ky la, tikimės, kad viskas grįš į savo vietas. Savaitgalį, kai buvo ne
žmoniškai šalta, technika neiš laikė“, – sakė A.Indrašius. TOKS vadovas pasakojo, kad autobusuose gedo oro sistemos. „Dėl degalų užšalimo bėdų ne turėjome. Kitiems vežėjams ir degalai šalo. Buvo per daug žema temperatūra“, – aiškino jis. Neišvykus autobusui, bilietus įsigiję žmonės galėjo atgauti su mokėtus pinigus. „Aišku, žmo nėms atėjus per šalčius nema lonu, kad taip įvyksta. Tačiau, turėtume vieni kitus suprasti“, – sakė A.Indrašius. Vilniuje viešasis miesto trans portas dirbo pagal grafiką. Ta čiau bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direkto rius Juozas Grabys neslėpė: šaltis sukėlė nemažai sunkumų. „Kai temperatūra persirita per minus 20 laipsnių, problemoms reikia rengtis iš anksto“, – sa kė J.Grabys. Jo teigimu, Vilniaus miesto maršrutinius autobusus tenka laikyti užvestus dar prieš
„Skambuč ių sraut as buvo labai didel is, todėl ne visi žmonės pri siskambino iš karto, kit iems teko ilg iau palaukt i, kol atsil ieps ope rator ius. Atsiprašome šių gyven tojų“, – sakė Tadas Misevičius, „Ci ty Service“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius. Pasak T.Misevičiaus, savaitgalį bu dėję avarinės tarnybos darbuoto jai daugiausia skubėjo tvarkyti su trikusios šilumos, karšto ir šalto vandens vamzdynų veiklos. Taip pat registruota pranešimų apie už šalusius nuotekų tinklus ir užsikim šusią kanalizaciją. Užšalę vamzdy nai buvo atšildomi naudojant spe cialius įrankius, kai kur buvo keičia mos užšalusios vamzdynų dalys. Vakar apie pietus darbai dar vyko 60 vietų, dėl kurių pranešimai bu vo gaut i savaitgalį. VD inf.
„Ir kavinių atstovai, ir šildytu vus pirkę žmonės turėtų suskubti kreiptis dėl žalos atlyginimo. Vė liau patirtus nuostolius dar bus galima patikslinti, tačiau pirmuo sius reikia pateikti dabar“, – sakė pašnekovas. Šilumos sistemos vamzdžio ava rija sostinėje įvyko dėl itin didelių šalčių. Šilumos neturėjo 27 Ankš tosios gatvėje, Gedimino prospek te, Gynėjų, A.Goštauto, A.Jakšto, J.Jasinskio, Kaštonų, Kražių, J.Le levelio, Lukiškių, Mečetės, J.Savic kio, A.Tumėno, J.Tumo-Vaižganto, Vasario 16-osios, A.Vienuolio, Vil niaus gatvėse esantys pastatai.
50
autobusų
per pastarąsias dienas neišvyko iš Vilniaus autobusų stoties. pradedant rytinę pamainą. „Jeigu būna šalčiau negu minus 30 laips nių, tenka net porą valandų laikyti juos užvestus“, – sakė jis. Tačiau, anot J.Grabio, per did žiuosius šalčius autobusai Vil niuje važiavo visais numatytais maršrutais. „Vis dėlto, turime kitų bėdų – dėl šalčio genda oro siste mos, o nuo jų priklauso stabdžių, durų valdymas. Dėl to kartais ten ka autobusus parvilkti į autobusų parką“, – pasakojo jis. „Taip pat keleiviai kartais skundžiasi, kad autobusuose ir troleibusuose per šalta“, – apgailestavo J.Grabys.
4
antradienis, vasario 7, 2012
miestas Potvynis teisme
Gaisro auka
Skrido daugiau
Trūkęs priešgaisrinis čiaupas vakar sutrikdė Vilniaus mies to 1-ojo apylinkės teismo dar bą. Patalpas užliejo vanduo. Į avarijos vietą buvo iškvies tas pastato administratorius ir tarnybos. Vanduo buvo su rinktas siurbliais. Keli teisėjai dėl avarijos buvo priversti ati dėti suplanuotus posėdžius.
Per gaisrą Vilniuje sekmadie nį žuvo žmogus. Kaip prane šė Bendrasis pagalbos cent ras, 20.25 val. gautas pra nešimas, kad Pylimo gatvė je dega sandėliukas. Į įvykio vietą buvo išsiųstos prieš gaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį per duota medikams ir policijai.
Vilniaus oro uostas sausį ap tarnavo 129,3 tūkst. kelei vių, arba 66 proc. daugiau nei pernai sausį. Per mėnesį, sausį, palyginti su gruodžiu, keleivių oro uoste sumažė jo 4 proc. Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 1,7 mln. ke leivių – 25 proc. daugiau nei užpernai.
Kasdienybė nakvynės namuose Pirmadienio popietę užsukus į nakvynės namus juntamas maisto ir rūkalų kvapas. Nors dauguma gyventojų išsivaikščio ję po miestą ieškoti maisto, kai kurie gyventojai šiltų patalpų į žvarbų orą neiškeitė. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Vilniaus miesto nakvynės na mų direktorius Eduardas Jablons kis teigė, kad po savaitgalio speigų nakvynės namuose liko vos kelios laisvos vietos. Viename šešiaviečiame kam baryje sėdėjo tik pora gyventojų. Ketverius metus be namų sosti nėje gyvenantis Kazimiras pasa kojo, kad Vilniaus nakvynės na mų paslaugomis naudojasi jau antrą kartą. Paklaustas, kur išsivaikščioję jo kambario draugai, vyras teigė, kad vieni – maisto ieškoti, kiti – šiaip su reikalais. Ant stalo pasidėtas duonos ke palas, arbatinukas – Kazimiras ir jo kambario draugas užkandžiau ja. Vyriškis sakė, kad iš nakvynės namų išeis ne tada, kai atšils, o kai leis socialinė padėtis.
„Mūsų kambarys geras, gerai su tariame. Už sienų kartais girdime kivirčų ar muštynių. Tačiau prob lemas dažniausiai kelia čia apsisto jęs jaunimas“, – pasakojo nakvy nės namų svečias.
Kazimiras:
Turime bendrą šal dytuvą, bet maisto į jį padėjęs nerasi. Todėl laikome vis ką ant palangės už stiklo.
Kazimiras atvirai sakė, kad, nors atmosfera nakvynės namuose ge ra, reikia būti atsargiems. „Turime bendrą šaldytuvą, bet maisto į jį
padėjęs nerasi. Todėl laikome vis ką ant palangės už stiklo“, – pasa kojo namų po skyrybų netekę vil nietis. Bendroje virtuvėje prie viryklės sutiktas Gintautas pasakojo, kad be namų gyvena jau 14 metų. Na mų jis neva netekęs juos užgrobus giminaičiui. Dabar kaip tik vyras ir bylinėjasi su skriaudiku. Į nak vynės namus vyras atkeliavo prieš tris mėnesius. Juose ir žada pra leisti šaltąjį metų laiką. Paklaus tas, kaip prasimaitina, vyras teigė: „Išeinu, pareinu. Talonų turiu, ba du nemirštu.“ Vilniaus nakvynės namų direk torius E.Jablonskis teigė, kad be namių suaktyvėjimas po šaltojo savaitgalio buvo justi. „Turėjome apie 320 žmonių. Naujojoje Vil nioje paklojome papildomų čiu žinių ir ten guldėme žmones. Kol šalta, nežiūrime, kiek jie čia lieka. Dienomis jie išeina, pavalgo ir vėl
grįžta“, – pasakojo pašnekovas. Vilkpėdėje įsikūrusiuose nakvy nės namuose benamiai apsigyve na 6–8 vietų kambariuose. Ket virtas aukštas skirtas moterims ir vaikams. Vilniaus nakvynės direktoriaus teigimu, praėjusį savaitgalį į nak vynės namus nesikreipė nė vienas benamis nušalusiomis galūnėmis. „Tik vieną buvo atvežę jau iš ligo ninės“, – teigė pašnekovas. Į Vilniaus nakvynės namus atke liavę benamiai pirmą mėnesį gyve na nemokamai, vėliau moka po 70 litų už mėnesį. „Jie gauna pataly nę, karštą dušą, virtuvę“, – prana šumus vardijo įstaigos direktorius. Tačiau net ir patogios gyvenimo
sąlygos ne visiems benamiams pat rauklios. Dėl tam tikrų taisyklių kai kurie renkasi ir toliau gyventi ne po šiltu stogu. „Būna tokių, kurie ne nori eiti iš šilumos tinklų. Čia rei kia ir pasitvarkyti, ir lovą pasiklo ti“, – kalbėjo E.Jablonskis. Nesvetima nakvynės namams ir alkoholio problema. Įstaigos direk torius pastebėjo, kad problema itin išryškėja po kiekvieno mėnesio 10os dienos, kai pradedamos mokė ti pašalpos. „Tikriausiai ne paslaptis, kad čia vos ne kas antras žmogus turi bėdų dėl alkoholio. Jei jie kelia labai daug problemų, išsiunčiame į nakvynės namus „Sala“, kur jie labiau pri žiūrimi“, – aiškino E.Jablonskis.
Vaišino maistu Vakar popietę Viln iaus miesto nak vynės namų Vilkpėdėje gyventojai sulaukė malon ios staigmenos. Di zainer is Aleksandras Pogrebnojus miesto benam ius vaiš ino maist u. Į nakv ynės namus užnešus kel ias dėžes pak uočių su greit uoju mais tu, prie nakv ynės namų virt uvė lės nut įso ilga šilto prieg lobsčio su laukusių žmonių eilė. Nors dizaine ris maisto atvežė užtekt inai, kai ku
Užuovėja: daliai žmonių nakvynės namai yra tik laikina stotelė ar prieglobstis nuo šalčių, kiti bando čia įsikurti ir pradėti naują gyvenimą.
riems gyventojams teko jį valgyti at šalusį. Kaip teigė E.Jablonsk is, net ir už lango esant did žiul iam šalč iui nakv ynės namų gyventojai dažnai dienom is išeina iš patalpų ieškot i maisto ar darbo. Įst aigos direktor ius sakė, kad ge ranor išk ų miest ieč ių, atvež anč ių maisto, dažnai nepasitaiko. Tačiau kartais sulauk iama drabuž ių ar net baldų.
Simono Švitros nuotr.
Infekcija pasiglemžė dar vieną gyvybę Įtariama, kad Vilniuje nuo menin gokokinės infekcijos mirė trejų metų mergaitė. Užkrečiamųjų li gų ir AIDS centro (ULAC) duome nimis, vaikas mirė penktadienį.
Trimetė blogai pasijuto praėju sį ketvirtadienį, o penktadienį bu vo paguldyta į ligoninę ir tą pačią dieną joje mirė.
„Kliniškai diagnozuota menin gokokinė infekcija, diagnozei nu statyti paimtas kraujo pasėlis. Su kėlėjas dar neišskirtas. Židinio epidemiologinį tyrimą atlieka Vil niaus visuomenės sveikatos centro specialistai“, – pranešė ULAC. Jei diagnozė bus patvirtinta la boratoriniais tyrimais, tai bus pir masis mirties atvejis nuo menin
gokokinės infekcijos šiemet. Pernai nuo šios ligos šalyje mirė septy ni asmenys. Visiems, turėjusiems kontaktų su mergaite, kuri, kaip įtariama, mirė nuo meningokoki nės infekcijos, ULAC specialistai pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs asmens būk lę, nuspręs, ar reikalinga chemio profilaktika.
Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką me ningokokai išsiskiria su smulkiau siais seilių lašeliais. Imlūs asmenys esant artimam kontaktui užsikre čia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek svei kas bakterijų nešiotojas. Bakterijas nešioti galima iki ke lių savaičių. Inkubacinis periodas
svyruoja 1–10 dienų (vidutiniš kai 4 dienos). Meningokokinė in fekcija yra pavojinga įvairaus am žiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų. Pavojus susirgti yra ir kitiems: ka muojant virusinėms respiracinėms infekcijoms, nusilpus imunitetui, esant įtampai. BNS, VD inf.
5
antradienis, vasario 7, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Gaus tiek, kiek ir prašė
Sunkmečiu pensi jas mažinti galima, tačiau tai daryti gali ma tik laikinai ir vė liau būtina nustaty ti kompensavimo mechanizmus. Tai nustatė Konstitu cinis Teismas (KT). Skirtingų požiūrių politikai Konstitu cijos sargų sprendi me įžvelgė sau nau dingas nuostatas.
Nuo gaisro nukentėjusiam Tytu vėnų bažnyčios ir vienuolyno an sambliui Vyriausybė iš rezervo ke tina skirti 200 tūkst. litų.
Nutarimas: KT pripažino, kad pensijos galėjo būti mažinamos, bet pabrėžė, jog tai darant buvo „priva
lu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą“. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Išvadą skaito skirtingai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Rado neatitikimų
Vakar KT paskelbė išvadą bylo je dėl 2009 m. pabaigoje priim to sprendimo sumažinti pensi jas. Nustatyta, kad Konstitucijai neprieštarauja teisės aktų nuo statos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensi ninkams neišmokėtų pensijų da lies išmokėjimas nukeltas iš 2010ųjų į 2012 m. Tačiau sprendimas pensijas dir bantiems gyventojams sumažin ti labiau nei nedirbantiems, KT sprendimu, neatitinka Konstitu cijos. Konst it uc ijai prieštaraujan čiu pripažintas ir įstatymas, ku riuo buvo apribotos pirmo ir ant ro laipsnio valstybinės pensijos, taip pat valstybinės pensijos nu kentėjusiems asmenims, pareigū nams ir kariams, mokslininkams. Be to, Konstitucijai prieštarauja ir nustatyta išimtis nemažinti pen sijų 75–100 proc. darbingumo ne tekusiems asmenims (I grupės in validumo pensininkams), bet jos netaikymas buvusiems nuolatinės slaugos poreikį turintiems senat vės pensininkams. Nulemia ekonomikos būklė
KT pabrėžė, kad Konstitucijai ne prieštarauja įstatymai, kuriais bu vo sumažintos senatvės ir vals tybinės pensijos, o dirbusiems pensininkams neišmokėtų pen sijų dalies išmokėjimas nukeltas porai metų, iki 2012-ųjų. Nutarime rašoma, kad „vals tybėje susidarius ypatingai si tuacijai, kai dėl itin sunkios eko nominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokė ti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos“. „Tačiau tai darant privalu pai syti konstitucinių lygiateisišku mo bei proporcingumo principų ir
nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą. Suma žintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradi mų kompensavimo mechanizmą“, – pabrėžė KT. Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 m. sausio Seimas buvo su mažinęs senatvės pensijas. Ta čiau šių metų sausio 1 d. jos grą žintos į 2009 m. lygį. Parlamento opozicijos atstovai dėl šio sumažinimo kreipėsi į KT.
Algirdas Sysas:
Lietuva, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu su mažino ir atlyginimą, ir pensijas.
Priminė savo seną sprendimą
Paskelbtajame nutarime primena ma, kad KT jau 2002 m. pripaži no, kad Konstitucijai prieštarauja 2000-aisiais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirban tiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senat vės pensijos. Gyventojai, kurie 1995–2002 m. dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne vi są senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams valsty bė liko skolinga 269 mln. litų. Valstybė planavo, kad 2010 m. grąžins nepriemokas buvusiems dirbantiems pensininkams, bet dėl itin sudėtingos finansinės pa dėties šio įsipareigojimo vykdy mas nukeltas į 2012-uosius. Šių metų „Sodros“ biudžete numa tytos lėšos šioms kompensaci joms išmokėti. Įsigalios rugsėjį
Konstatavęs, kad įstatymai dėl kai kurių valstybinių pensijų apriboji mo prieštarauja Konstitucijai, KT
nustatė, kad šis jo nutarimas įsi galios ne iš karto, bet tik po pus mečio – 2012 m. rugsėjo 21 d. KT teig im u, jeig u nutar i mas šioje byloje būtų oficialiai pas kelbtas iškart jį vieš ai pa skelbimus, „atsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio re guliavimo neapibrėžtumas, ku riam paš al int i reikal ingas tam tikras laikas ir dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas ar net laikinai nutrauktas valstybinių pensijų mokėjimas“. Šiais metais lieka sumažintos valstybinės pensijos ir įvairios iš mokos: rentos, šalpos, slaugos iš mokos. Seimas iki 2012 m. pa baigos pratęsė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laiki nojo įstatymo galiojimą. Pastabas pažadėjo išnagrinėti
Skirtingų politinių srovių politi kai paskelbtoje KT išvadoje įžvel gė sau naudingų postulatų. Premjeras Andrius Kubilius pa reiškė, kad principinė Vyriausy bės nuostata pripažinta atitin kanti pagrindinį šalies įstatymą. „Opozicija ginčijo mūsų suta rimą su socialiniais partneriais, kad krizės laikotarpiu reikia ma žinti visas išlaidas, tarp jų ir pen sijas, ir socialines pensijas. Bet KT mūsų principinę nuostatą pripa žino atitinkančia Konstituciją“, – tvirtino jis. A.Kubiliaus teigimu, KT „kele tas pastabų“ dėl pensijų sumaži nimo dirbantiems pensininkams ir valstybinių pensijų bus atsa kingai išnagrinėtos ir įvertin tos. Pasak premjero, Vyriausybė Seimui per mėnesį pateiks siū lymus, kaip kompensuoti suma žintas pensijas. „Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra pritarusi principinėms nuos tatoms – koncepcijai – dėl suma žintų pensijų kompensavimo ir jau buvo numatyti šiek tiek skir tingi kompensavimo dalykai, kiek tai liečia socialines pensijas ir dir bančių pensininkų pensijas. Tam,
kad būtų pradėta kompensuoti, turi būti priimtas specialus įsta tymas. Tikiu, kad Vyriausybė ar timiausiu metu, atsižvelgdama ir į pastaruosius KT sprendimus, pa taisiusi sumažintų pensijų kom pensavimo įstatymą, jį pateiks Seimui“, – sakė A.Kubilius. Paprašytas sukonkretinti, kada parlamentą galėtų pasiekti įstaty mo projektai, ministras pirminin kas teigė, kad „Seimas bet kuriuo atveju rinksis tik kovo mėnesį, tad mes turime dar maždaug mėnesį tam, kad suderintume visas nuo statas“. „Pasielgta neteisingai“
Opozicinės Socialdemokratų par tijos atstovas Algirdas Sysas tvir tino, kad KT „padėjo tašką gin čuose, ar galima mažinti pensijas dirbantiems pensininkams“. „KT įrodė tai, apie ką buvo gin čijamasi dvejus metus. Buvo gin čijamasi ir tuomet, kai buvo prii mami tie įstatymai. KT visgi konstatavo, kad nuostatos dėl ma žinimo, kurios galiojo dvejus me tus, prieštaravo Konstitucijai“, – iškart po KT išvados sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komi teto narys A.Sysas. Jis pabrėžė visuomet balsavęs prieš pensijų mažinimą: „Lietu va, ko gero, liko vienintelė šalis, kuri krizės laikotarpiu sumažino ir atlyginimą, ir pensijas. Kaimy nė Latvija trumpam buvo tai pa dariusi, bet po KT sprendimo vis ką grąžino. Lietuva liko vienintelė šalis, kuri sunkmečiu sumaži no pensininkams pensijas, ir ne proporcingai, labiausiai – dirban tiems pensininkams.“ A.Sysas kritikavo Vyriausybės priimtus sprendimus dėl krizės mažinti ir atlyginimus, ir pensi jas. „Nueita tuo keliu, kad vienu metu mažintos ir pensijos, ir at lyginimai. Atlyginimus sumažin ti galėjo per progresinius mokes čius – ir valstybė būtų išlošusi, ir „Sodra“ būtų praradusi mažiau pinigų“, – sakė A.Sysas.
Tokia suma, kurios ir prašė Kel mės rajono savivaldybė, nurodo ma Finansų ministerijos pareng tame Ministrų kabineto sprendimo projekte. Šie pinigai bus skirti sausio pa baigoje Tytuvėnų bažnyčios ir vie nuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo išlaidoms iš da lies padengti. Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemonėmis uždengtas vienuolyno stogas ir taip nuo papildomos drėgmės ap saugoti ansamblio mūrai. Siekiant džiovinti per gaisrą užlietas sie nas, bažnyčioje šiuo metu specia liais prietaisais šildomas oras. Per Tytuvėnų Šv. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamb lyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išde gė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apang lėjo bažnyčios medžio stogo konst rukcijos. Sudegė vienuolyne ne formaliai įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti litur giniai reikmenys, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuoly no pirmo aukšto freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – labai vertingi paveikslai ir knygos. Pastatai buvo drausti. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. li tų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. litų. BNS inf.
Darbai: už Vyriausybės skirtas
lėšas laikinomis priemonėmis bus uždengtas vienuolyno sto gas, kad ansamblio mūrai būtų apsaugoti nuo drėgmės. Artūro Morozovo nuotr.
6
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
nuomonės
Darbo ginčus narpliotų nemokamai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Viltis – „Gazprom“ motina
Stasys Gudavičius
Š
iand ien į Viln ių turėtų atv ykt i Rusijos dujų gi ganto „Gazprom“ viceprez identas, šio koncer no antr inės įmonės „Gazpromeksp ort“ vadovas Aleks andras Medvedevas. Numatomos jo de rybos su Liet uvos pareigūnais, tarp jų ir su premjer u Andr ium i Kubil iumi. Svarbių pokalbių temos oficia liai neskelbiamos, bet jos aki vaizdž ios – gamt in ių dujų tiek i mas į Lietuvą, jų kaina, taip pat ES sprendimų pertvarkyti Lietuvos dujų sektor ių įgyvendinimas.
Siekdama pigesnių dujų Lietuva neketina vykdyti Rusijos kelia mos sąlygos atsisaky ti sistemos pertvarkos pagal ES reikalavimus. „Gazprom“ jau ne kartą įvair iau siais būdais – ir oficial iai, ir ne – leido suprasti lauk ianti nuolaidų iš Lietuvos. Rusai norėtų, kad Vil nius už pigesnes tiekiamas dujas keleriems metams atidėtų netru kus numatytą Gamtinių dujų įsta tymo įsigal iojimą. Šiuo įstat ymu numatoma Lie tuvos dujų sektor ių pert vark yt i pagal europiet išk us standart us. Tai lems Liet uvoje esančių du jų vamzdynų atėmimą iš „Gazp rom“. O šis tok ios perspekt yvos, žinoma, visai negeidž ia. Yra toks ES pat virt intas vad ina masis Trečiasis energet ikos pa ketas. Juo, be kita ko, numatoma dujų vamzdynų verslą atskirt i nuo šios žaliavos tiekėjų. Tai reiš kia, kad dujų tiek imo vamzdž iai Lietuvoje, kaip ir visoje ES, ilgai niui nebegalės prik lausyt i kon cernui „Gazprom“. „Lietuvos dujų“ pertvarką pagal ES reikalavimus numatoma atl ikti 2013-aisiais. Liet uva dabar jai tiek iamų ru siškų dujų kainą vad ina nesąži ninga ir siek ia, kad ji būtų pakeis ta. Bet Liet uvos atstovai karto ja neket inant ys nusileist i Mask
vai dėl Treč iojo paketo. Kitaip tar iant, siekdama pigesn ių du jų Liet uva neket ina vykdyt i Ru sijos kel iamos sąlygos atsisak y ti sistemos pert varkos pagal ES reikalavimus. „Rusai turėtų suprasti, kad to, ką jie kel ia kaip sąlygą mums, įgy vend int i neį manoma. Įstat ymai priimti, Trečiasis paketas bus įgy vendintas ir tai net negali būti de rybų objektas“, – yra sakęs Seimo konservatorių lyderis Jurgis Raz ma. Tą patį patvirtino ir premjero patarėjas Virg is Valentinavičius: „Derėtis galima dėl įvairiausių ki tų klausimų, bet ši rusų kel iama sąlyga tikrai negal i būti įgyven dinta, netgi keliama derybose.“ Todėl prog noz uojama, kad Lie tuvos Vyr iausybės ir „Gazprom“ vieno vadovų derybos bus labai įtemptos. Jos gali baigtis ir be ap čiuopiamų rezultatų. Vis dėlto Viln iuj e tik im as i, kad der yb os bus produkt yv ios. Tai esą įrodo pač ių rusų išreikšt as noras derėt is – to anksč iau ne buvo. Pakl aust as, kas galėjo pa keist i Rus ij os poz ic iją, A.Kubi lius teigė: „Sit uac ij a tiek pas au lio, tiek Europ os dujų rinkos e gan a sparč iai keič ias i. Nem a žai lab ai stambių bendrov ių ar ba valst ybių, nes ut ikd amos su „Gazprom“ dujų kainų pol it i ka, yra pad av us ios „Gazprom“ į tarpt aut inį arbitražą.“ Eksp ert ai užs im en a, kad ga li būti dar vienas ateit ies veiks nys, kur is gal i turėt i įtakos kei čiant „Gazprom“ kainodaros po lit iką Liet uvoj e, – tai nauja ilga laikė tiek imo sut art is. Bet dėl to dar tebėra daug neats ak ytų klausimų, pav yzdž iui, kiek dujų reikės Liet uvai po 2–6 metų, kai jau turėtų veikt i suskyst intų du jų terminalas, kai bus įgyvend in ti alternat yvaus kuro panaudo jimo projektai ir rasta kitų būdų prik lausomybei nuo rusiškų du jų sumaž int i. Šiuo metu „Gazprom“ yra vienin telis dujų tiekėjas Lietuvoje – kon cernas tiek ia maždaug 3 mlrd. kubin ių metrų dujų per met us. Bet jau po kelerių metų šis porei kis gal i sumažėt i beveik perpus – iki maždaug 1,5–1,6 mlrd. kubi nių metrų. Liet uvos ats tovų dekl arac ijos, kad nėra priimtinas Maskvos pa geidav imas ats is ak yt i Treč iojo paketo, „Gazprom“ viltis faktiškai paverčia niekinėmis. Bet gal tai ir nenuostabu – visi žinome, kieno motina yra viltis...
ocialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tobulinti dar bo ginčų nagrinėjimo tvarką ir sudaryti galimybę ikiteismi nius ginčus nemokamai spręsti nau jai steigiamose Darbo ginčų komisi jose. Ginčai turėtų būti išspręsti per 20 darbo dienų. Laikinasis Valstybinės darbo ins pekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis teigė, kad taip ginčai būtų sprendžia mi greičiau ir pigiau nei teismuose. „Ginčo dalykas – 1–2 tūkst. litų – dažniausiai yra mažesnis už procesines išlaidas, už tas išlaidas, kurių žmonės patiria teisme. Darbo kodekso pakei timo projektas sudaro galimybę socia linę paslaugą gauti greitai ir pigiai. Prie Darbo inspekcijos padalinių būtų įkur tos komisijos, kurias sudarytų Dar bo inspekcijos pareigūnas, darbdavių asociacijos atstovas ir profesinių są jungų atstovas“, – pirmadienį Vyriau sybėje žurnalistams sakė V.Mačiulaitis. Atitinkamoms Darbo kodekso pa taisoms Vyriausybė pritarė pirma dienį pasitarime. Pakeitimams dar turės būti pritarta Vyriausybės po sėdyje, o jie tuomet įsigaliotų nuo 2013-ųjų. Dabar darbo ginčai nag
rinėjami įmonėje, jei darbdaviui ir darbuotojui nepavyksta susitarti – teisme. „Kaip praktika rodo, įmonėse dar bo ginčų komisijos dažniausiai nesu daromos. Žmonės ateina į Darbo ins pekciją, o ji neturi teisės spręsti darbo ginčus“, – sakė V.Mačiulaitis.
Priėmus pataisas, darbuotojai, kurie turi konkrečių problemų, galėtų kreiptis į minėtas komisijas – šių sprendi mas būtų privalomas. Anot jo, darbuotojai, kurie krei piasi į inspekciją, konsultuojami dėl galimybės kreiptis į teismą, tačiau dauguma dažniausiai nutaria to ne daryti. Priėmus pataisas, darbuoto jai, kurie turi konkrečių problemų, galėtų kreiptis į minėtas komisijas – šių sprendimas būtų privalomas, tačiau jis dar galėtų būti apskųstas teismui.
Pasak Darbo inspekcijos vadovo, pataisos leistų sumažinti ir naštą darbdaviams. „Žinia, darbdavys už visą laiko tarpį, per kurį pavėlavo sumokėti at lyginimą, privalo mokėti vidutinį at lyginimą. Todėl gali išeiti taip, kad, darbuotoją atleidus iš darbo, darb davys skolingas vieną atlyginimą, bet po teismo proceso ta suma gali pa sidaryti ir metų atlyginimas ir pu santrų“, – sakė V.Mačiulaitis. Darbo ginčų komisijos būtų stei giamos prie Valstybinės darbo ins pekcijos teritorinių skyrių. Dabar darbo ginčų komisijos darb davio iniciatyva yra sudaromos įmonėse, jos materialiai ir finansiš kai priklausomos nuo darbdavio, ku ris, skirtingai nei darbuotojas, tokios komisijos sprendimo teismui apskųsti neturi teisės. Pripažįstama, kad dabar tokios komisijos greitai darbo ginčų neišsprendžia – komisijos nariai ne susitaria ir sprendimo nepriima. Valstybinės darbo inspekcijos duo menimis, pernai per tris ketvirčius Darbo inspekcija nagrinėjo 5238 darbo ginčų, o iš viso kreiptasi 8705 kartus. BNS, VD inf.
5,2 tūkst.
darbo ginčų pernai nagrinėjo Darbo inspekcija Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Užterštos teritorijos bado akis
L
ietuvoje, kaip rodo tyrimas, yra apie 1,3 tūkst. taršos nor mas viršijančių ir tvarkytinų teritorijų, dar apie 700 už terštų teritorijų, tokių kaip sąvarty nai, tvarkomos. Šiuo metu netvarkomas teritorijas išvalyti, kaip vakar teigė Seimo Aplin kos apsaugos komitete tyrimą prista tydamas Geologijos įmonių asociacijos tarybos atstovas Antanas Marcinonis, atsieitų apie 2,9 mln. litų. „Tvarkant dabartiniais tempais tai užtruks šimtus metų“, – sakė jis.
Atliekant tyrimą iš viso Lietuvoje nustatyta apie 11 tūkst. galbūt ter šiamų vietų, kuriose gali būti teršia mas gruntas ir požeminis vanduo, dar 4,5 tūkst. vietų taršos galimybė labai didelė. Tačiau šiose galbūt ter šiamose vietose leistinos taršos nor mos neviršytos. Tyrimo duomenys rodo, kad bend ras apytikslis teršiamos žemės plo tas siekia apie 280 kv. km, arba 0,43 proc. šalies teritorijos. Pasak A.Marcinonio, daugiau sia žemė užteršta naftos produktais
(apie 40 proc. visų taršos atvejų), taip pat fosforo junginiais (fermo se, valymo įrenginių vietose), pesti cidais, sunkiaisiais metalais. Kaip galimos esamo užterštumo grėsmės nurodoma požeminio ir geriamojo vandens (Alytuje, Vilniu je) tarša, paviršinių vandens telkinių tarša (Vaidotuose, Klaipėdoje). Komitete vakar pristatytą tyrimą Aplinkos ministerijos užsakymu at liko A.Marcinonio vadovaujama geo loginių tyrimų bendrovė „Grota“. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antradienis, vasario 7, 2012
OMX Vilnius
+0,18 %
OMX Riga
–0,40 %
180 mln. litų
pernai Lietuvoje pralošta azartinių lošimų įstaigose.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,11 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Žadėtos ES paramos negaus
€
Vėjo jėgainę pastačiusi įmonė „Eglita nai“ nesulauks 1 mln. litų ES paramos. Že mės ūkio ministerijos Probleminių klau simų komisija nutarė, kad nustatytas pa žeidimas dėl dvigubo finansavimo. Vėjo elektrinių asociacija pranešė, jog dėl tokio sprendimo įmonė gali kreiptis į teismą, o Nacionalinė mokėjimo agentūra taip esą sukūrė precedentą bei gali atimti ES para mą ir iš kitų ją jau gavusių įmonių.
Baltarusijos rublis 10000 3,1276 DB svaras sterlingų 1 4,1602 JAV doleris 1 2,6365 Kanados doleris 1 2,6482 Latvijos latas 1 4,9336 Lenkijos zlotas 10 8,3048 Norvegijos krona 10 4,5403 Rusijos rublis 100 8,7231 Šveicarijos frankas 1 2,8600
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,1569 % +0,0746 % +0,3922 % +0,7686 % –0,0203 % +0,9162 % +0,7143 % +0,5023 % –0,1676 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,42
„Kvistija“
4,69
4,54
2,37
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,23 dol. už 1 brl. 115,08 dol. už 1 brl.
Gyventojų turtas šalčio neatlaiko
Neišlįsdami iš šiltų namų gyventojai dar nėra saugūs nuo žvarbios žiemos. Šaltuoju metų laiku net neapdairiai praver tas langas gali atnešti nuostolių, kuriuos jau skaičiuoja draudi mo bendrovės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Mokosi iš savo nelaimių
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, žalų ekspertai praėjusią savaitę regist ravo net 44 proc. didesnį turto ža lų skaičių. Bendrovė sulaukė 280 pranešimų apie turto žalą – beveik visi atvejai buvo susiję su šalčiu. Bendrovė pranešė, kad per sa vaitę gavo daugiau nei įprasta pra nešimų apie gaisrus, įvairias van dentiekio ir šildymo avarijas, kuro katilų, šildymo įrangos, įvairių da viklių gedimus. Prie šio sąrašo esą prisidėjo ir naujas žalos tipas – nuo speigo su skilinėję stiklo paketų langai. „Remdamiesi savo patirtimi ga lime patvirtinti, kad gamtos stichi jos yra viena efektyviausių drau dimo paslaugų „reklamų“. Ar tai būtų vėtros, ar liūtys vasarą, ar speigas žiemą, šie reiškiniai skati na draustis ir gyventojus, ir verslo įmones“, – sakė draudimo bend rovės „If“ komunikacijos vadovė Orijana Mašalė. Nori daugiau apsaugos
Anot jos, nuo šalčio padarinių žmones saugo būsto ir namų turto draudimas, iš dalies ir automobi lių (kasko) draudimas, kai dėl že mos temperatūros mašina neuž siveda. Taip pat esą akt ual us nel ai ming ų ats it ik im ų draud im as, nes žiemą padidėja traumų tiki mybė. Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ Turto draudimo žalų ad ministravimo skyriaus vadovas Darius Smetona pabrėžė, kad no rėdami išvengti gamtos išdaigų besidraudžiantys turto draudimu gali pasirinkti iš kelių rizikos ti pų: „Tikslinga pasirinkti gamtos stichijų riziką, kuri apsaugo tur tą nuo sniego slėgio sukeliamos žalos, vandens riziką, kuri apsau go nuo trūkusių vamzdžių suke liamos žalos, ir ugnies riziką, kuri užtikrina, kad intensyviai kūrenant ir kilus gaisrui būtų padengta pa tirta žala.“ O.Mašalė taip pat sakė pastebė jusi, kad klientai drausdamiesi vis dažniau teiraujasi kuo platesnės draudimo apsaugos.
Neatlaiko vamzdžiai
Būtent vamzdynai žiemą linkę pa siduoti šalčiui. Todėl šaltuoju me tu, kaip įspėjo draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės va dovė Giedrė Vitkauskienė, didžiau sią dėmesį reikėtų skirti vandentie kio vamzdžiams. Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ duomenimis, šią žiemą van dentiekio žalos atvejų registruota daugiausia. Gerokai mažiau užfik suota dėl netvarkingų krosnių ir židinių kilusio gaisro sukeltos ža los atvejų, tai pat šildymo įrengi nių avarijų. Nors paprastai sprogę vamzdžiai padaro vidutiniškai apie 2,5 tūkst. litų žalą, draudimo bendrovė, anot D.Smetonos, yra padengusi ir ke lias dešimtis tūkstančių litų sie kiančius nuostolius.
Šią savaitę sinop tikų žadamas ne smarkus atšilimas didelės įtakos prie taisų ir vamzdynų sklandžiam darbui neturės. „Viena draudimo išmoka sie kė 118 tūkst. litų. Žalą draudimo bendrovė klientui atlygino tuo met, kai dėl šalčio trūkus karšto vandens vamzdžiui visos karkasi nio namo konstrukcijos prisigė rė drėgmės. Kita didesnė žala dėl trūkusių vamzdžių sudarė 54 tūkst. litų. Tuomet sprogus vamzdžiui vanduo išplovė gruntą po grindi mis ir jos sukrito“, – apie vienus didžiausių žiemos nuostolių pasa kojo D.Smetona. Įvairių su užliejimu susijusių ne laimių, kaip teigė „Lietuvos draudi mo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas, daugiabučiuose padaugėjo beveik dvigubai. Anot jo, dėl neigiamos temperatūros su trūkę vamzdynai apliejo ne tik šei mininkų butus, bet ir kaimynų pa talpas, o vidutinė tokios nelaimės žala paprastai yra 1–5 tūkst. litų. Kūrenti nepersistengiant
Nors sprogę vamzdžiai yra daž niausias žiemos šaltuko pavojus, didžiausius nuostolius vis dėlto at
44 proc.
šią žiemą išaugo turto žalų skaičius dėl šalčių. neša gaisrai, kilę dėl šildymo įren ginių. Bendrovės „Ergo Lietuva“ duo menimis, šią žiemą draudimas at lygino 300 tūkst. litų siekiančią dėl gaisro patirtą žalą. „Gaisrų nuostoliai yra didžiausi ir gali siekti šimtus tūkstančių li tų. Tačiau praėjusią savaitę daugu ma pranešimų buvo apie smulkius gaisrus, kuriuos dažniausiai užge sindavo patys gyventojai. Vidutinis jų nuostolis yra iki 5 tūkst. litų“, – sakė G.Matiukas. D.Smeton os teig im u, žie mą gaisro rizika išauga ne tik dėl žmonių neatsargumo, bet ir nepa kankamo dėmesio krosnių ir židi nių būklei. Anot jo, per šalčius daugiausia gaisrų kyla dėl dūmtraukių įrengi mo ir eksploatavimo taisyklių pa žeidimų bei krosnių perkaitinimo. Todėl, anot jo, svarbu kūrenti ne il giau kaip 1,5 valandos, o susikau pusius suodžius ir dervas išvalyti ne rečiau kaip kartą per tris mėne sius kūrenimo sezono metu.
Pavojus: dažniausiai dėl šalčio nukenčia vamzdynai, tačiau daugiau
sia nuostolių atneša gaisrai, kilę dėl šildymo įrenginių.
Reikalingas budrumas
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozavo, kad šią savaitę draudėjų patiriami nuo stoliai nemažės, esą sinoptikų ža damas nesmarkus atšilimas dide lės įtakos prietaisų ir vamzdynų sklandžiam darbui neturės. Be to, šiuo metu papildomų rū pesčių keliantis žiemos šaltukas ir
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
pasitraukdamas iš šalies esą gali sukelti nuostolių. Todėl draudimo bendrovės ragi na neprarasti budrumo ir tirpstan čio sniego nevertinti kaip tirpstan čių rūpesčių. D.Smetonos teigimu, ant pastatų pradėjęs tirpti sniegas gali sukelti skaudžių nelaimių, todėl jį būtina laiku nuvalyti.
8
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Sveiki pietūs biure – įmanoma Darbo sutartyje nenurodytas konkretus pietų pertraukos lai kas, įmonėje nei arti jos nėra ka vinės ar valgyklos, ir tik vakarop pajuntate, kad skrandis tuščias. Kur ir kada papietauti, esant to kioms sąlygoms?
Dažniausiai darbuotojai užkandžiauja greituoju maistu. Taip pietaujant greitai atsiranda papil domų kilogramų, pakyla cukraus kiekis kraujyje, greičiau pavargs tama, nusilpsta imunitetas. Mitybos specialistai sako, kad iš taisyti šias maisto raciono klaidas nesunku. Organizmui reikalingų produktų galima rasti ir artimiau siame prekybos centre. Tereikia ži noti, kurie produktai yra vertingi, o kurių geriau atsisakyti.
jei turite rinktis iš konservuotų daržovių ir cepelinų, verčiau pa sirinkite konservus. Konservuo ti produktai greitai numalšina alkį, o kai kurie jų išsaugo ir visus svarbiausius vitaminus.
Salotos ar silkė
Prekybos centruose gausu salotų su majonezu, mėsa, žuvimi. Ga lima įsigyti ir silkės, sluoksniuo tos su daržovėmis. Tai skanu, bet, deja, nesveika. Tokiais pietumis galima pasilepinti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Pa sidairykite, galbūt rasite ir labai sveikų patiekalų. Dietologai pa taria vengti salotų su majonezu, todėl ir graikines, jūros kopūstų, morkų ar kopūstų salotas taip pat derėtų rinktis be majonezo.
Vaisiai
Valgykite bananus, kivius, obuo lius, kriaušes, persikus, persi monus ir vynuoges. Šie vaisiai suteikia organizmui reikalingų vitaminų. Be vaisių, galima suvalgyti ir neriebios varškės. Taip maitin damiesi savo racioną papildysite visaverčiu maistu ir būsite kupi ni energijos.
Riešutai ir džiovinti vaisiai
Medikai rekomenduoja valgyti rie šutus ir džiovintus vaisius, bet ir šiais produktais nevalia piktnaudžiau ti. Riešutų per dieną suvalgykite tiek, kiek telpa į kumštį. Džiovin tais vaisiais galite pasigardinti jo gurtą ar kefyrą. Valgydami tokius produktus jausitės lengvai ir nesto kosite energijos bei geros nuotaikos.
Daržovės
Jei nemėgstate vaisių, galite pasi gaminti įvairių daržovių salotų. Jas pagardinkite alyvuogių aliejumi, užkąskite bandele, bet ji turi būti nedidelė ir natūrali. Tai suteiks energijos visai likusiai dienai. Gėrimai
Daržovių konservai
Visiems žinoma, kad švieži vai siai ir daržovės yra daug nau dingesni nei konservuoti, tačiau
Pietaudami gerkite natūralią ar batą. Geriausia žaliąją plikomą, nes ji tonizuoja ir teigiamai veikia odą. Patartina arbatą gerti be cuk raus, tačiau, jei negalite gyventi be saldiklių, saldinkite arbatą tik vie nu šaukšteliu cukraus. Norėdami atsigaivinti, gerkite negazuotą mi neralinį vandenį arba natūralias, ką tik išspaustas sultis. VD inf.
Sudėtis: žiemą veidui reikia naudoti riebų maitinamąjį kremą su įvairiais augaliniais aliejais ir drėkina
mosiomis sudėtinėmis dalimis.
„Shutterstock“ nuotr.
Greitoji pagalba odai Vėjas ir žvarbus šaltis verčia ne tik šiltai apsirengti bei apsiau ti, bet ir susirūpinti šiuo laiku itin pažeidžiama veido oda. Nuo atšiauraus oro ji išsausėja, parausta, nemaloniai pleiskanoja. Kaip padėti savo odai kovoti su lietuviško oro ypatumais?
Justė Kiburytė Būtina drėgmė
„Norint, kad oda būtų graži ir svei ka, reikia ją drėkinti, drėkinti ir dar kartą drėkinti“, – pirmąją sąlygą, kurią vykdyti būtina net ir šaltuo ju metų laiku, pabrėžė kosmeto logė Lina Fišelson. Žiemą temperatūros kaita mūsų odą veikia itin neigiamai. Išėjus iš šiltos ir sausos patalpos į lauką temperatūra gali skirtis net kelio mis dešimtimis laipsnių. Šildymo sezonu odą sausina dirb tinis šiltas oras, jis tarsi išsunkia visą drėgmę. Prisidėjus vėjui ir šalčiui prarandamas odą saugantis lipidų sluoksnis. Įvykus dehidratacijai oda praranda savo elastingumą, ji ne tik tampa šiurkšti, pleiskanoja, bet ir išryškėja raukšlės. Trys pagrindinės taisyklės
Dermatologė Rūta Gancevičienė pateikia tris taisykles, kurių reikia laikytis, kad veido oda išliktų gra ži ir žiemą. Pirmoji – pasirinkti tinkamo rie bumo veido kremą. Natūralu, kad norėdami atkurti odos drėgmę te pame ją riebesniu apsauginiu kre
mu. Tirštą, riebų maitinamąjį kremą su įvairiais augaliniais aliejais ir vitaminais reikia rinktis einant į lauką ir ruošiantis ten praleisti šiek tiek laiko. Būnant namuose patariama rink tis lengvesnės konsistencijos drėki namąjį kremą – šiltoje aplinkoje pernelyg riebūs kremai odą vargi na, užkemšaa poras ir neleidžia jai kvėpuoti. Medikai pataria žiemą turė ti keletą skirtingų dieninių kremų. Svarbi kremo sudėtis
Žiemą reikėtų ieškoti tokio maiti namojo kremo, kurio pagrindą su daro aliejus. Tokios sudėties rie besnis kremas sukuria apsauginę plėvelę odos paviršiuje ir neleidžia jai prarasti sukauptos drėgmės. Kai kuriuose kremuose esan tys riebalai stingsta net nedide liame šaltyje, todėl ploną veido odą dengianti riebalų plėvelė su trūkinėja ir taip pažeidžiama odos apsauga. Gaminant modernias kosmetikos priemones naudoja mas toks riebalų, aliejų ir vandens derinys, kuris žemoje temperatū roje nestingsta, nepalieka odos pa viršiuje matomos aliejinės plėvelės ir neužkemša porų.
Beje, išradingai parinkti aliejų deriniai gali turėti ir tam tikrų aro materapinių ypatybių, pavyzdžiui, padėti atsipalaiduoti prieš miegą. Patepti prieš pusvalandį
Medikai pataria pamiršti mitą, kad žiemą negalima naudoti drėkina mojo kremo. Nereikia bijoti drėki namųjų sudedamųjų dalių, esančių dieniniame kreme, ypač jei didžiąją dienos dalį praleidžiame automo bilyje ar šiltose patalpose. Tai – trečia taisyklė. Vis dėlto žiemą reikėtų vengti lengvo, visai skystos konsistenci jos, vandens pagrindu pagamin to kremo. Tokie kremai į odą įsi geria itin greitai, tačiau drėgme ją aprūpina tik labai trumpą laiką ir nepalieka apsauginės lipidinės plėvelės, todėl odos apsauginės savybės ne palaikomos, o išba lansuojamos. Tad mūsų oda, nors nuolatinio drėkinama, dar labiau sausėja. Be to, kremu reikia pasitepti likus mažiausiai pusvalandžiui iki išei nant į lauką, kad kremas suspėtų įsigerti į odos gilesnius sluoksnius ir susidarytų švelni apsauginė hid rolipidinė apsauginė plėvelė.
Dar vienas metodas
Pasirinkimas: neišėjus iš darbo kabineto nebūtina maitintis sumuš
tiniais – geriau pasipjaustyti daržovių salotoms.
„Shutterstock“ nuotr.
Šiand ien mokslas siūlo daug ybę bū Šis unik alus ir vis avert is odos prie gal ines veikl iąs ias medž iagas įvest i dų, leidž ianč ių atg aiv int i odą ir at žiūros metod as ats ir ado Par yž iuj e į gil iuos ius odos aud in ius. kurt i jos drėgmės bal ansą net ir ta prieš 40 metų. Taip atl iek am a jon iz ac ij a – silpn a da, kai neb eg elbėj a drėkin am iej i Vadov auj ant is filos of ij a, kad odai elektroter apij a, kai švelnūs elekt krem ai. kaip gyv am org an izmui reik ia ne rodų mas ažo judesiai padeda auga Vienas tok ių būdų – naujosios kartos tik maisto medž iagų, bet ir kuo dau linėms medž iagoms įsiskverbt i gil iai drėkinamos ios hidraderm ijos pro giau deg uon ies, buvo suk urt as bū į odą, taip ji išvaloma, sud rėkinama cedūros. das naudojanat specialų aparat ą au ir ląstelės prisot inamos deg uon ies.
9
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
sveikata
Kardiochirurgas R.Benetis: „Nemoku sirgti“ Garsusis širdies chirurgas profesorius Ri mantas Benetis, prieš pusantro mėnesio patyręs daugybę kūno sužalojimų ir ope racijų, praėjusią savaitę jau grįžo į darbą.
Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
Būti reikalingam kitiems
„Nemoku sirgti, iki šiol mano svei kata buvo gera“, – į klausimą, ko dėl skubėjo grįžti į darbą, nors dar ne visos žaizdos užgijusios, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Širdies, krūtinės ir krauja gyslių chirurgijos klinikos vadovas R.Benetis. Jis skubėjo į darbą ne tik vado vauti. Praėjusį ketvirtadienį vėl pradėjęs dirbti kardiochirurgas susitiko su Kardiologijos klinikos specialistais.
Jokių tunelių ir šviesos jų gale ne matė, visas gyveni mas per akimirką mintyse neprabėgo. „Turėjome bendrą ligonių apta rimą su kardiologais. Yra sąrašas pacientų, kuriems reikia atlikti su dėtingas operacijas. Šio darbo rei kės imtis man“, – žinojimas, kad yra reikalingas kitiems, profeso riui R.Benečiui padėjo sveikti. Ar jis jaučiasi esąs pasveikęs, su stiprėjęs? Daug jėgų reikalauja su dėtingos širdies operacijos, per jas nuo įtampos kardiochirurgams neretai žliaugia prakaitas. Tokios operacijos trunka kelias valandas. „Galima sakyti, kad viskas ge rai. Kiek aš dar galiu stiprėti? Ir ką reiškia – sustiprėti? Sužalojimų padarinius dar jaučiu, dar nedaug laiko praėjo, nes trauma buvo di
delė. Bet reikia pradėti dirbti. Vie ną dieną bus sunkiau, kitą – leng viau“, – žino profesorius R.Benetis ir nustebina: prieš dvi savaites jis jau operavo. Tai buvo labai sunkus ligonis, ir kardiochirurgas atvažiavo į klini kas iš namų. Meldėsi net ir musulmonai
Kardiochirurgas R.Benetis ima si operuoti pačius sunkiausius pa cientus, kurių kolegos nesiryž ta. Jam pavyksta. Dėl to R.Benečio vardas žinomas toli už Lietuvos. Tai įrodė reakcija į profesorių išti kusią nelaimę. „Paj utau daug ybės žmon ių, kuriuos pažįstu ir kurių ne, pa ramą. Iki šiol buvau skeptiškes nis ir žiūrėjau į visuomenę galbūt ne taip objektyviai. Dabar paju tau labai daug nuoširdaus geru mo, pirmiausia tai patyriau iš ko legų. Jie susikoncentravo ir labai daug man padėjo“, – nuošird žiai kalbėjo profesorius R.Benetis. Jis pasakojo, kad tuomet, kai jau galėjo skaityti elektroninius laiš kus ir atsiliepti telefonu, buvo nu stebintas, kiek daug žmonių neri mauja dėl jo sveikatos, nuoširdžiai linki pasveikti. Profesorius parodė ant savo dar bo stalo gulinčią šventintą žvakę, kurią jam kažkas padovanojo pirmą darbo dieną, grįžus po ligos. „Nors nesu tikintis, man ši žvakė ypatin ga. Žinau, kad už mane buvo auko jamos Šv.mišios, žmonės meldėsi, kad pasveikčiau. Įdomiausia, kad meldėsi net musulmonai. Ir Siri joje, ir Libane. Amerikoje baptistai maldas už mane buvo įrašę į sąra šą pirmu numeriu. Visiems esu la
Sugrįžimas: profesorius R.Benetis jau dirba.
Artūro Morozovo nuotr.
profesorius R.Benetis prisilietė prie skaudžios praeities. Patvirtino, kad labai skaudėjo, buvo sunku išstovėti. Tačiau jo cha rakteris toks: keltis, nors skauda, at sistoti, įsikibus abiem rankomis, ir eiti, nors kojos dreba. „Žaizdos pa čios valosi, gydo pats organizmas, ne vaistai. Nesimaudyti, kai žaiz dos atviros – tai tik prietarai. Van duo niekam nepakenkė“, – aiškino gydytojas R.Benetis.
lių ir šviesos jų gale nematė, visas gyvenimas per akimirką minty se neprabėgo. „Gydytojų tokie re giniai nekankina, ypač tų, kurie turi tvirtas teorines žinias ir ligą ar sužalojimą gali vertinti profe sionaliai. Paprastas žmogus ga li ir balsus iš kažkur išgirsti“, – įsitikinęs R.Benetis. Jo nuomone, kiekvienas turi turėti savo požiūrį į gyvenimą ir jį išsaugoti. Anot pro fesoriaus, kai žaidi pagal kitų tai sykles, esi toks, kaip visi. Ar garsusis kardiochirurgas nie kada nežaidė pagal kitų taisyk les?„Stengiuosi vadovautis sa vomis taisyklėmis. Tam reikia pastangų, bet jos apsimoka. Jei pirmą kartą pasiduosi, bus ir ant ras kartas, ir trečias“, – savo filo sofiją dėstė R.Benetis. Ar po patirtų sužalojimų ji nė kiek nepasikeitė? „Manau, kad manęs ta situacija nepakeitė. Ne jaučiu, kad būtų pasikeitęs ma no požiūris į gyvenimą ar medi ciną. Koks gyvenimas bus toliau – nežinau, ateities nedramatizuo ju. Svarbiausia – nesipuikuoti“, – plačiai nusišypsojo profesorius R.Benetis, nors veide dar matyti sužalojimų pėdsakų.
bai dėkingas už dėmesį ir rūpestį“, – prašė parašyti R.Benetis. Pareiga mobilizuoja ir gydo
Paklausus, ar darbas gali prilyg ti pooperacinei reabilitacijai, ku rią chirurgai paprastai skiria savo pacientams, profesorius R.Benetis pirmenybę teikia pareigai: reikia – tai reikia. Jo nuomone, mes visi esame labai išlepę. „Kaip viščiukai pradeda sparnus kilnoti, taip ir aš vieną dieną turėjau atsistoti. Ma ne disciplinavo ir mano organizmą mobilizavo asmeninės higienos po reikis, nors 36 žaizdos atviros, ko ne 30 drenų prikišta į tave. Antrą parą būtinai turėjau palįsti po du šu. Todėl vieną kartą reikėjo pa bandyti ir operuoti, pažiūrėti, kaip tai atrodo“, – nenorėdamas prisi minti patirtų sunkių išgyvenimų,
Chirurgą užpuolė elnias Praėjusių metų gruodžio 18 d. Kauno klinikų kardiochirurgą R.Benetį sunkiai sužalojo nežinia dėl ko įtūžęs elnias. Kauno klinikų medikai dėl profesoriaus gyvybės prie operacinio stalo kovojo apie septynias valandas.
Nelaimė atsitiko ne per medžio klę, o tada, kai chirurgas su žmo na Gražina panoro savo nuosa vame aptvare apžiūrėti elnius ir kitus žvėris iš arti. Savo sodybo je chirurgas augina elnius, muflo nus, danielius. „Aš nesu matęs, kaip elnias puo la žmogų. Tokie atvejai yra vieneti niai“, – tvirtino Kauno medžiotojų sąjungos medžioklės žinovas Gin tautas Augustinas. Patyręs me džiotojas aiškino, kad elnias, kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, yra nenu spėjamas. Elnias nėra agresyvus, tačiau dėl daugybės priežasčių šis stiprus ir galingas žvėris gali pulti. „Aibės priežasčių gali būti, dėl ku rių elniai puola, – spalva nepatiko, dienos laikas blogas, kvepalai ne
patiko“, – aiškino G.Augustinas. Labiau agresyvūs elniai būna per rują, tačiau šis periodas spalį bai giasi. Atsargūs elniai labiau lin kę slėptis ir laikytis atokiau nuo žmonių. Pagrindinis elnio ginklas yra ragai. Tais ragais jis ir bado. „Dažniausiai puola mirtinai su žeistas gyvūnas, kai jau nebetu ri jėgų pabėgti, tačiau aptvare gy vūnas nebuvo sužeistas“, – svarstė medžiotojas. Gražūs, neišrankūs maistui, nereika laujantys ypa tingos priežiū ros taurieji elniai pradėti laikyti nelaisvėje užda ruose voljeruose. Elnius veisiantis Algirdas Lauce vičius pabrėžė, kad prisijau kinti galima tik patelę, nuo pati no geriau visada laiky tis saugiu atstumu. „Ne
laisvėje gimusių gyvūnų jaukumas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Jų meilė, kaip sakoma, eina per skran dį – kuo daugiau žmogus juos pri žiūri, šeria, tuo jie būna jaukesni. Vaikšto aplink tą žmogų, kuris pri žiūri, tačiau genuose vis tiek išlikę baikštumo ir atsargumo“, – dės tė A.Laucevičius. Elnias gali pul ti žmogų, kai atsiranda jauniklių. Tuomet pulti gali ir patinas, ir patelė. Patelės paprastai žmogui smūgiuoja prie kinėmis kojomis. Pa tinai per rują žmogų gali palaikyti kon kurentu ir beatodai riškai pulti. Suaugęs elnias sveria apie 200 kg. „Nė vienas gyvis lais vėje, gamtoje nepuls žmo gaus. O jeigu jau raguotas elnias užpuolė žmogų, tai beveik nėra šansų išlikti gy vam. Jei išlikai gyvas, tai jau Dievo dovana“, – neabejojo A.Laucevičius. VD inf.
Pamatė iš kitos pusės
Būdamas gydytojų pacientu pro fesorius pamatė realią mediciną, iš vidaus. „Yra momentų, kuriuos gydytojai žino, supranta, bet ne pabuvę ligoniais neteikia jiems de ramos reikšmės. Tai, pavyzdžiui, artimųjų buvimo šalia poreikis, procedūrų planavimas ir taip toliau. Jau kalbėjome su kolegomis, svars tysim, kaip įdiegti naujas metodi kas. Tai psichologiniai dalykai, ku rie atsiranda vien dėl to, kad ligonis yra sunkus. Jis visai kitaip priima aplinką, personalą, artimuosius“, – patyrė profesorius R.Benetis. Patirtas sveikatos bėdas R.Bene tis vertina kaip profesionalus gy dytojas. Be emocijų. Jokių tune
Rimanto Benečio dosjė ochirurgas, KMUK Kardiochirurgijos klinikos vadovas, 1996–2001 m. – do 1980 m. baigė Kauno medicinos ins- centas, nuo 2001 m. – KMU profesotitutą. Trejus metus dirbo Ukmergės rius ir KMUK Širdies klinikos vadorajono ligoninėje Bendrosios ir Orto- vas. pedinės chirurgijos skyriuose. Yra nuolat kviečiamas į užsienio ša Vėliau buvo pakviestas į Kauno lis konsultuoti, atlikti chirurginių opeakademinių klinikų Kardiochirurgi- racijų, skaityti paskaitų. jos kliniką dirbti kardiochirurgu. Sta- Darbo tematika bei tyrimų sritys: žavosi A.Bakulevo širdies ir krau- širdies ir plaučių persodinimas; tojagyslių chirurgijos institute Mas- mografų naudojimas; aortos ir jos kvoje ir Širdies chirurgijos centre šakų chirurgija; aritmijų chirurgija; Vilniuje. vožtuvų chirurgija; vožtuvų plasti Gimė 1957 m. Noriškių kaime, Plun-
gės rajone.
Tobulinosi ir dirbo Danijos, Švedi-
nės operacijos; įgimtų ydų chirurgijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos gy- ja; kombinuotos širdies operacijos. dymo įstaigose. 2003 m. apdovanotas ordinu „Už Nuo 1995 m. – Lietuvos Respublikos nuopelnus Lietuvai“ karininko krySAM aukščiausios kategorijos kardi- žiumi.
10
antrADIENIS, vasario 7, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Rankinio favoritai žvangina ginklais Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos vyrų rankinio lygos (LVRL) čempionate artėja intri guojama dvikova – vasario 11-ąją jėgas išmėgins lyderis Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ ir jį perse kiojantis Kauno „Granitas-GajaKarys“.
Prieš tarpusavio dvikovą klaipė diečiai Šiauliuose 30:25 nugalėjo „Universitetą-Guberniją-Dirin gą“, o granitiečiai laimėjo savojo miesto derbį – 29:23 privertė ka pituliuoti Kauno „Lūšį“. „Džiaugiamės antrąja vieta, nes šį sezoną mūsų komando je nemažai jaunų žaidėjų, tik ke li vyresni. Prie pergalių nemažai prisideda vartininkas Vilius Ra šimas“, – sakė „Granito-GajosKario“ vyriausiasis treneris Val demaras Novickis. Olimpinio čempiono nuomone, kol kas šalies čempionate nė kar to nesuklupęs „Žemaitijos dra
gūnas“ – įveikiamas varžovas. „Reikia tik tinkamai pasiruošti rungtynėms su favoritu“, – tei gė V.Novickis. Tai, kad Klaipėdos komanda – pažeidžiama, vasario 3-iąją per Baltijos lygos mačą įrodė Vilniaus „Šviesos“ rankininkai, savo aikš tėje parklupdę žemaičius 27:24. Vasario 5-ąją vilniečiai laimėjo ir LVRL mačą – 30:19 sutriuškino Alytaus „Almeidą-Stronglasą“. „Pamažu įsibėgėjame. Gali me žaisti geriau, pirmiausia – gindamiesi, bet svarbiausia, kad žengiame į priekį. Mūsų rezulta tai neprastėja“, – kalbėjo „Švie sos“ vyriausiasis treneris Eval das Lipinskas ir pridūrė, kad tarp artimiausių komandos užduočių – sėkmingai sužaisti šalies čem pionato trečiąjį ratą ir prasibrauti į Baltijos lygos finalo ketvertą. „Matome, kad „Šviesos“ žai dėjų sportinė forma vis gerėja. Vilniečiai turi galimybių pakilti į trečiąją vietą“, – svarstė V.No vickis.
Rezultatai Vilniaus „Šviesa“–Alytaus „Al
meida-Stronglasas“ 30:19 (13:10). D.Čiuplinskas ir V.Trainavičius po 7, T.Bernatavičius 5/R.Vaičikaus kas 4, R.Lastauskas, R.Kalendaus kas ir J.Šilalė po 3. Šiaulių „Universitetas-Guber
nij a-Dir ing a“–Klaipėdos „Že maitijos dragūnas“ 25:30 (9:20). J.Kueva-Kaspi 9, M.Nakvosas 6/G. Juška 7, A.Šrederis 6. Pan ev ėž io
„Grifas–KKSC“– „Utena“ 24:30 (15:15). I.Asakavi
čius 6, R.Urbonas, M.Barzdenis ir M.Rutkauskas po 4/E.Budrevičius 8, K.Vilutis 7, Š.Ugianskis 5. Kaun o
„Gran it as-Gaj a-Ka rys“–Kauno „Lūšis“ 29:23 (14:13). V.Drevinskas 10 įvarčių, R.Švedas 7, E.Balčiūnas 5/P.Očikas 7, E.Mor kūnas 4, V.Juozaitis, M.Vžesniaus kas ir A.Urbonas po 3.
Varėnos „Ūla“–„Vilnius“ 28:27
(12:12). Ž.Grigėnas 7, E.Griežė 6, K.Krisiulevičius 4/L.Palevičius 7, E.Veida 5, M.Panavas 4.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žemaitijos dragūnas“ 2. „Granitas-Gaja-Karys“ 3. „Lūšis“ 4. „Šviesa“ 5. „Almeida-Stronglasas“ 6. „Vilnius“ 7. „Utena“ 8. „Ūla“ 9. „Univ.-Gubern.-Diringa“ 10. „Grifas-KKSC“
Rungtynės Pergalės
13 12 13 11 13 12 13 13 13 13
13 11 9 8 7 5 3 2 2 1
Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis
0 0 1 1 0 0 1 1 0 0
0 1 3 2 6 7 9 10 11 12
407:307 385:317 413:299 353:304 361:329 352:336 348:425 306:383 330:429 305:431
Taškai
26 22 19 17 14 10 7 5 4 2
Įkvėpimas: po pergalės Baltijos lygoje prieš „Žemaitijos dragūną“,
sostinės „Šviesos“ rankininkai (mėlyna apranga) laimėjo ir LVRL rungtynes. Gedimino Bartuškos nuotr.
Repeticija: jau sutarta, kad kontrolines rungtynes žais Lietuvos ir olimpiados šeimininkai Didžiosios Brita
nijos krepšininkai.
AFP nuotr.
Išmėgins jėgas ir su olimpiados šeimininkais Vakar Kaune susitikę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vyk domasis direktorius Paulius Motiejūnas ir nacionalinės rinkti nės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra braižė pasirengimo olimpinių žaidynių atrankos turnyrui gaires. Marius Bagdonas
rolinių dvikovų datas“, – dienraš čiui sakė P.Motiejūnas.
Pasak P.Motiejūno, pokalbis su rinktinės strategu buvo turinin gas – aptarta dauguma pasiren gimo laikotarpio aktualijų, belieka tik surikiuoti treniruočių stovyk las, susitarti su būsimais varžo vais ir numatyti kontrolinių rung tynių datas. Praėjusį savaitgalį P.Motiejū nas grįžo iš Karakaso, kur stebė jo atrankos turnyro burtų trauki mo ceremoniją, o prieš tai aplankė Hjustono miestą, kuriame prieš varžybas Venesueloje mūsų rinkti nė ketina surengti dešimties dienų stovyklą. Teksase Lietuvos krepši ninkus globos Artūras Karnišovas, kuris šiuo metu dirba NBA klube „Houston Rockets“. Liepos 2–8 d. Venesueloje vyk siančio olimpinės atrankos turnyro pirmajame etape mūsiškių laukia dvikovos su turnyro šeimininkais ir Nigerijos rinktine. „Džiaugiamės, kad treneris pa tvirtino, jog jį tenkina LKF spren dimas paskutinę pasirengimo sto vyklą organizuoti Hjustone. Dabar lauksime būsimų varžovų atsaky mų ir galiausiai suderinsime kont
– Direktoriau, galbūt jau suda rėte sąrašą varžovų, su kuriais mūsų rinktinė norėtų susitikti parengiamuoju laikotarpiu? – paklausėme P.Motiejūno.
m.bagdonas@diena.lt
Paulius Motiejūnas:
Prieš išvyką į JAV ke tiname kelerias rung tynes surengti ir Lie tuvoje. – Šiuo metu deramės su Graikijos ir Rusijos krepšinio federacijomis. Norėtume su šių šalių ekipomis iš
mėginti jėgas Teksase. Jau anks čiau esame sutarę, kad Hjustone tikrai žaisime su Didžiosios Brita nijos rinktine. Olimpinių žaidynių šeimininkai pažadėjo, kad turnyrui taip pat rengsis JAV. – Ar treneris K.Kemzūra patei kė konkrečių pageidavimų dėl komandos pasirengimo? – Papasakojau treneriui, ką matė me Hjustone ir Karakase. Jis išreiš kė norą, kad parengiamuoju laiko tarpiu rinktinė sužaistų bent šešis kontrolinius mačus. Tad prieš iš vyką į JAV ketiname kelerias rung tynes surengti ir Lietuvoje, tačiau nei varžovų, nei datų kol kas dar neaptarėme. Manau, kad tai turė tų paaiškėti po savaitės ar dviejų. – Ar iki liepos pradžios dar kar tą vyksite į Karakasą? – Ne, greičiausiai nuskristi jau ne spėsime, nes turime pakankamai parengiamųjų darbų ir čia, Lie tuvoje. Bendrą vaizdą jau susida rėme, žinome, kokia ten padėtis. Vargu ar kas iš esmės per tiek laiko pasikeis. FIBA vadovai įsipareigo jo prižiūrėti, kad arena iki turny ro būtų sutvarkyta. Tikimės, kad taip ir bus.
11
antrADIENIS, vasario 7, 2012
sportas
Futbolo sunkmetis Kaune: be A lygos Kauno futbolo mė gėjai šį sezoną savo mieste nematys A lygos kovų, nes fut bolo-beisbolo klu bas (FBK) „Kaunas“ negavo licencijos. Klubo direktorius Romualdas Kont rimas mano, kad svarbiausia – išsiaiš kinti, ar miestui išvis reikalingas futbolas.
Rekordas: 2010-aisiais „Kaunas“ (geltoni marškinėliai) laimėjo visas šalies 1-osios lygos čempionato rungtynes.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Federacijos kirtis
Tai, kad šalies aukščiausiame fut bolo divizione nebus reprezentaci nės Kauno ekipos, – beprecedentis atvejis per visą Lietuvos futbolo is toriją. Sprendimą užkirsti kelią „Kaunui“ į A lygą priėmė Lietuvos futbolo fe deracijos (LFF) vykdomasis komite tas (VK), nors tuo pat metu suteikė indulgencijas licencijavimo barjerų neįveikusiems Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus REO klubams. „Svarbiausia – mūsų klubas te bėra futbolo bendruomenėje, o ar pasikeitė gyvenimas, kad nebūsime A lygoje? Kokia Lietuvos ekonomi
ka, toks ir futbolas. Viskas priklau so nuo valstybės požiūrio į šią spor to šaką“, – sakė R.Kontrimas.
Romualdas Kontrimas:
Kieno esame koman da – Kauno ar kurio nors kito miesto? Nie kam tai neįdomu.
„Kauno“ direktorius teigė dar turįs vilties, kad Kauno miesto sa vivaldybėje atsiras žmonių, kurie nenusigręš nuo klubo. „Jeigu ten išgirsiu, kad miestui nereikia futbolo komandos, va
dinasi, iš tiesų esame nereikalin gi. Sugriauti labai lengva. Kol kas matau, kad viskas tik griaunama, – kalbėjo klubo vadovas. – Para mos įstatymais galima tik tam tik rą vietą nusišluostyti. Tai kome dijos, o ne įstatymai, jeigu parama yra apmokestinama.“ Namuose – per brangu
„Kol buvo pinigų, viskas buvo ge rai. Dabar laukiu supratimo ir vis klausiu: kieno esame komanda – Kauno ar kurio nors kito miesto? Niekam tai neįdomu. Toks požiū ris“, – kalbėjo R.Kontrimas. Pasak pašnekovo, komanda ren giasi naujam sezonui, bet nuotai kos – nekokios. „Ar gali būti kitaip, kai jautiesi
niekam nereikalingas? Kėlėme vėją, kaip buvo blogai Sovietų Lietuvoje, tačiau nepamirškime, kad anuomet Kaunas turėjo šešias stiprias futbo lo komandas, – tęsė R.Kontrimas. – O dabar? Pernai buvome privers ti namų rungtynes žaisti Marijam polėje, nes už savo miesto stadio no nuomą neišgalėjome sumokėti 5 tūkst. litų. Gerai, kad savivaldybė je buvo žmonių, kurie užstojo, tad kaina nukrito iki 2 tūkst. litų.“ Vėl – į 1-ąją lygą
„Kaunas“, gavęs 1-osios lygos li cenciją, rengiasi šio diviziono čem pionatui, kuriame taip pat turėtų varžytis dar 10 komandų – Kėdai nių „Nevėžis“ ir „Lifosa“, „Šilu tė“, „Trakai“, Jonavos „Lietava“,
Auksinė Akvilė Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Olimpietė Akvilė Stapušaitytė ta po absoliučia Lietuvos čempione – ji Kaune surengtose 50-osiose šalies badmintono pirmenybėse iškovojo tris aukso medalius.
Lygis: moterų vienetų turnyre A.Stapušaitytė nepralaimėjo nė vieno
seto.
Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
Moterų vienetų turnyro finale A.Sta pušaitytė 21:16, 21:10 nugalėjo klai pėdietę Gerdą Voitechovskają, dve jetų varžybų lemiamoje dvikovoje su G.Voitechovskaja 21:16, 21:10 įveikė klaipėdietę Ievą Linkutę ir kaunietę Rasą Šulnienę, o mišrių dvejetų tur nyro finale su broliu Ramūnu Stapu šaičiu 21:12, 21:7 – klaipėdiečius To mą Dovydaitį ir I.Linkutę. „Akvilė pelnytai laimėjo visus mačus, kuriuos žaidė. Šiuo metu šalyje ji neturi lygiaverčių konku renčių. Daug vilčių teikia jaunosios badmintonininkės – klaipėdie tė Gabija Narvilaitė, kaunietė Vy tautė Fomkinaitė“, – sakė Lietuvos badmintono rinktinės vyriausiasis treneris Juozas Špelveris. Vyrų varžybose nedalyvavo ge riausias Lietuvos badmintoninin kas ir praėjusių metų čempionas Kęstutis Navickas, atsigaunantis po Achilo sausgyslės operacijos.
Aukso medalį iškovojo tauragiš kis Povilas Bartušis, finale po 75 min. trukusios kovos 27:25, 27:29, 21:15 nugalėjęs kretingiškį Edgarą Slušnį. Bronzą pelnė vilnietis Ala nas Plavinas, 21:12, 21:10 įveikęs Ramūną Bilių iš Kelmės.
Juozas Špelveris:
Šiuo metu šalyje Ak vilė neturi lygiaver čių konkurenčių.
Tomo Raginos nuotr.
Kuršėnų „Venta“, „Palanga“, Vil niaus „Polonija“ ir „Granitas“ ir Nacionalinės futbolo akademijos (NFKA) vienuolikė. 2010-aisiais „Kaunas“ jau buvo 1-osios lygos čempionas, laimėjęs vi sas 27-erias rungtynes, įmušęs var žovams 108 įvarčius ir praleidęs vos 16. Antrąją vietą užėmusį Alytaus „Alytį“ kauniečiai aplenkė 30 taškų. „Mūsų komandoje yra talentin gų jaunuolių, keli iš jų atstovau ja šalies jaunimo rinktinėms. Už teks vaikinams ir šios lygos, dar yra taurės turnyras, – kalbėjo „Kauno“ direktorius. – Koks iš tikrųjų Lie tuvos futbolo lygis? Tik išvažiuo jame už sienos, ir gauname į kaulus nuo visų varžovų. Todėl nėra jokio skirtumo, kurioje lygoje žaisti.“
Čempionai ir prizininkai Moterų vienetai: 1. A.Stapušaitytė (Kaunas), 2. G.Voitechovskaja (Klai pėda), 3. I.Linkutė (Klaipėda). Vyrų vienetai: 1. P.Bartušis (Tau
ragė), 2. E.Slušnys (Kretinga), 3. A.Pla vinas (Vilnius). Moterų dvejetas: 1. A.Stapušaity
tė ir G.Voitechovskaja, 2. I.Starevi čiūtė (Kaunas) ir R.Šulnienė (Kau nas), 3. A.Kupliauskaitė (Klaipėda) ir I.Linkutė. Vyrų dvejetas: 1. P.Bartušis ir
A.Plavinas, 2. D.Narvilas (Klaipėda) ir E.Slušnys, 3. S.Leonovičius (Vil nius) ir S.Šaltmeris (Vilnius). Mišrus dvejetas: 1. R.Stapušai
„Tikėjomės, kad medalius išsida lys P.Bartušis, E.Slušnys ir A.Pla vinas. Gal kiek kitokia galėjo būti prizininkų rikiuotė, bet geru žaidi mu nustebino Edgaras. Finalas bu vo vienas ilgiausių per visą Lietu vos čempionatų istoriją“, – teigė J.Špelveris. P.Bartušis su A.Plavinu triumfa vo dvejetų turnyre, 21:15, 21:4 pri vertę kapituliuoti klaipėdietį Do natą Narvilą ir E.Slušnį. Vasario 13-ąją Lietuvos badmin tono rinktinė išvyks į Amsterdamą (Olandija), kur vyks Europos ko
tytė ir R.Stapušaitis, 2. I.Linkutė ir T.Dovydaitis (Klaipėdai), 3. L.Litvi nas (Kaunas) ir R.Šulnienė.
mandų čempionatas. Moterų ekipai atstovaus A.Stapušaitytė, G.Voite chovskaja, Indrė Starevičiūtė ir Rasa Šulnienė, vyrų – P.Bartušis, E.Sluš nys, A.Plavinas ir D.Narvilas. Moterys pradės kovas 8-ojo je grupėje su Čekijos, Ukrainos ir Kroatijos komandomis, vy rai 6-ojoje grupėje – su Ispanijos, Lenkijos ir Belgijos atstovais. Į finalinį etapą pateks tik grupių nugalėtojai.
12
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
pasaulis Atsakymas kritikams
Nori į laisvę
Garbinga sukaktis
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis neketina keisti sa vo pozicijos dėl situacijos Siri joje, nes tam nėra pagrindo. Va karų priekaištus, kad Maskva remia Sirijos režimą, S.Lavro vas pavadino isteriškais. Kinija pareiškė, kad taip pat palaikys teisingumą Sirijos klausimu.
Norvegijoje pernai liepą du iš puolius, nusinešusius 77 žmo nių gyvybę, surengęs 32 metų Andersas Behringas Breivikas kreipėsi į Oslo teismą su prašy mu nedelsiant jį paleisti. Teis mo salė nuščiuvo. Kaltinamasis argumentavo, kad jo įvykdytos žudynės buvo „prevencinė ata ka prieš valstybės išdavikus“.
Jungtinėje Karalystėje prasi dėjo penkis mėnesius truk siantys karalienės Elžbietos II valdymo 60-mečio renginiai. 85 metų Elžbieta II po kara liaus Jurgio VI staigios mirties 1952 m. vasario 6 d. tapo mo narche. Iškilmingas jos karūna vimas įvyko tik daugiau nei po metų, 1953 m. birželio 2-ąją.
Protestai išvertė iš posto Gatvių protestai Rumunijoje pagaliau iš posto išvertė šalies premjerą Emilį Bocą.
Rumunijos centro dešiniųjų premjeras E.Bocas atsistatydi no pareiškęs, kad nori sumažinti politinę ir socialinę įtampą šaly je. O padėtis Rumunijoje – nė ra gera. Šių metų sausį rumunai į gatves žygiavo kone kasdien. Protestų nenutraukė net Rumu niją sukaustęs speigas. 45 metų E.Bocas vienos did žiausių Rytų Europos valsty bių vyriausybei vadovavo nuo 2008 m., kai Rumuniją, kurios ekonomika kelerius metus spar čiai augo, apėmė gili recesija. Šalis buvo priversta kreip tis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES su prašymu pasko linti 20 mlrd. eurų. Mainais Bukareštas ėmėsi drastiškų viešųjų išlaidų mažini mo priemonių, įskaitant spren dimus 25 proc. sumažinti atly ginimus viešajame sektoriuje ir įšaldyti pensijas 2010 m. Be to, viešajame sektoriuje buvo pa naikintos dešimtys tūkstančių darbo vietų. Bet vyriausybės politika davė rezultatų. Po dvejų recesijos me tų Rumunijoje pernai buvo stebi mas ekonomikos augimas. Taip pat prognozuojama, kad biudžeto deficitas šiais metais veikiausiai neviršys 3 proc. Tie sa, TVF ir ES pareiškė sumaži nusios Rumunijos ūkio augimo 2012-aisiais prognozes iki 1,5–2 proc., nors abiejų kreditorių at stovai pagyrė dabar jau buvusį vyriausybės vadovą už darbą. Vis dėlto E.Bocas atsistaty dinimo kalboje pripažino, kad taupymo priemonės, nors ir pradėjusios duoti vaisių, neat nešė teigiamų permainų visuo menei. BNS, AFP inf.
Protestai: prieš vyriausybės
politiką protestuojantys ru munai pasiekė savo – prem jeras E.Bocas paliko postą.
„Reuters“ nuotr.
Vieniems jis nekantrus ir šiurkštus, ki tiems – garbin gas ir tiesus. Koks iš tiesų yra naujasis Suomijos pre zidentas Sauli Niinistö – paro dys laikas. Ta čiau rinkimuo se šiam politi kos veteranui lygių nebuvo.
Patirtis: daugeliui suomių politikos veteranas S.Niinistö į atmintį įsirėžė kaip puikus ekonomistas.
„Scanpix“ nuotr.
Suomiai pasirinko konservatorių Visuomenės pasitikėjimas
63 metų S.Niinistö – pirmasis nuo 1956 m. Suomijos prezidentas, pri klausantis Nacionalinės koalici jos partijai ir pirmasis po 30 metų konservatorius, užimsiantis šalies vadovo postą. Būtent tiek laiko Suomijai va dovavo socialdemokratų atstovai, tarp jų – populiarioji Tarja Halo nen. Ši politikė veikiausiai toliau sėkmingai būtų vadovavusi šaliai, jei ne pasibaigusi antroji šešerių metų kadencija. S.Niinistö – suomiams gerai žino mas politikas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dirbo šalies finansų minist ru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą. 10-ajame dešimtmetyje jam pa vyko ištraukti Suomiją iš recesi jos duobės. Ekspertų nuomone, būtent tai S.Niinistö atnešė sėkmę. Helsin kio universiteto politologijos pro fesorius Tuomo Martikainenas pa brėžė, kad „S.Niinistö atstovauja praktinei ekonominei kompetenci jai“. Tiesa, kitas universiteto pro fesorius Janas Sundbergas įžvelgė ir politiko trūkumų. „Prezidento vaidmuo reikalauja santykių su platesniu pasauliu“, – kalbėjo J.Sundbergas. Profesoriaus teigimu, būtent globalūs klausimai nėra S.Niinistö stiprioji pusė. Suomijos politikai džiaugėsi, kad naujasis šalies vadovas – europie tiškų pažiūrų politikas. Esą tai tu rėtų padėti įveikti visuomenėje didėjantį euroskepticizmą. Nei
giamas nuostatas pakurstė euro zonos krizė, nes Suomijos mokes čių mokėtojams teko svariai prisi dėti prie pietinių euro zonos šalių, tokių, kaip Graikija ir Portugalija, gelbėjimo. Visuomenė pasipiktinimą iš reiškė parlamento rinkimuose pra ėjusiais metais, kai euroskeptiška „Tikrųjų suomių“ partija netikėtai surinko net 19 proc. balsų.
Manau, kad jis ge riausias kandidatas – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai at stovaus Suomijai.
Identiški kandidatai?
Tiesa, abu į antrąjį prezidento rin kimų turą patekę kandidatai aiš kiai deklaravo, kad yra europietiš ko Suomijos kurso šalininkai. „Manau, kad jis geriausias kan didatas, – stabilus ir ramus. Jis pavyzdingai atstovaus Suomi jai, – džiaugėsi Matti Oksanenas, į pensiją išėjęs inžinierius, kuris nepabūgo 26 laipsnių šalčio ir at ėjo atiduoti savo balso. – Mes dar nesame pasirengę radikalesniam kandidatui.“ Tiesa, buvo ir tokių rinkėjų, ku rie pripažino, kad rinktis iš dviejų panašias pažiūras deklaruojančių politikų – iššūkis.
„Balsavau už Pekką Haavisto. Tačiau tai buvo sunkus pasirinki mas. Abu kandidatai – panašūs. Galbūt P.Haavisto – atviresnis, daugiau kalba“, – sakė 39 metų Vesa Lehtinen iš Helsinkio. Tiesa, S.Niinistö nušlavė kon kurentą. Jis gavo 62,6 proc. rinkėjų balsų, o P.Haavisto – tik 37,4 proc. Beje, S.Niinistö dominavo ir pir majame rinkimų ture sausio 22 d. Apklausos rodė, kad jis per visą kampaniją buvo aiškiai populia resnis už 53 metų liberalą P.Haa visto, kuris gyvena partnerystėje su kirpėju iš Ekvadoro. Būtent P.Haavisto viešai dekla ruojamas homoseksualumas, pasak ekspertų, tikriausiai atstūmė pagy venusius ir tradiciškesnių pažiūrų rinkėjus. Bet P.Haavisto po rinkimų neliūdėjo, jis džiaugiasi gavęs net milijono suomių paramą. Rinkėjų aktyvumas per balsa vimą sekmadienį buvo mažesnis nei pirmajame ture. Jis siekė 68,9 proc., o pirmajame ture balsavo 72,8 proc. suomių. Prižiūrės ir vidaus politiką
Prezidento vaidmuo Suomijoje nėra toks svarbus kaip vyriausybės. Ma ža to, nuo praėjusių metų Suomi jos prezidento galios yra suvaržytos. Spalį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausy bei, tad dabar premjeras yra pagrin dinis šalies atstovas ES reikalams. S.Niinistö galių suvaržymas – ne kliūtis, nes jo Nacionalinės koali
cijos partija dabar turi ir išrinktąjį prezidentą, ir premjerą – Jyrki Ka taineną. Tačiau užsienio reikalų konsolidavimas Nacionalinės koa licijos partijos rankose nerimą su kėlė opozicijai. Centro partijos lyderė Mari Ki viniemi priminė, kad „prezidentas sprendimus užsienio politikos sri tyje priima drauge su daugiaparti ne vyriausybe“. BNS, AFP, AP, inf.
Įdomūs S.Niinistö biografijos faktai S.Niinistö – jauniausias iš keturių
vaikų darbininkų klasės atstovų šeimoje, gyvenusioje Suomijos pietvakariuose. Turku universite te yra įgijęs teisininko išsilavinimą. Politikos veteranas 1995 m. per
tragišką autoavariją neteko žmo nos, su kuria pragyveno daugiau kaip 20 metų ir susilaukė dviejų sūnų. Po devynerių metų jis tik per
plauką liko gyvas Tailande, kur nuo cunamio gelbėjosi su jaunes niuoju sūnumi įsiropštęs į medį. S.Niinistö buvo susižadėjęs su
buvusia grožio karaliene, išrinkta į parlamentą, bet praėjus metams po sužadėtuvių tie santykiai nu trūko. 2009 m. jis vedė 29 metais jaunesnę savo partijos atstovę.
13
antradienis, vasario 7, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Pareigos: INDŲ PLOVĖJAS (-A). Darbo vieta: virtuvė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: indų plovimas, patalpų plovimas, pagalba virėjams. Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas, tvarkingumas; indų plovėjo (-os) darbo patirtis būtų privalumas; galimybė dirbti pamaininį darbą. Mes siūlome: stabilią darbo vietą; visuomet laiku mokamą atlyginimą; nemokamą maitinimą; visas socialines garantijas. Papildoma informacija: laukiame Jūsų CV su nuoroda „INDŲ PLOVĖJAS (-A)“ e. paštu mineka.erika@gmail.com. Prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dėkojame visiems susidomėjusiems. 909911
Pareigos: Padavėja. Darbo vieta: kavinė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: darbas kasos aparatu, su grynaisiais pinigais; pardavimo dokumentų įforminimas; prekių asortimento priežiūra; informacijos suteikimas klientams. Reikalavimai: puikūs klientų aptarnavimo įgūdžiai;
geros lietuvių kalbos žinios; darbštumas, sąžiningumas, atidumas, greita orientacija; panašaus darbo patirtis būtų privalumas. Mes siūlome: stabilią darbo vietą; visuomet laiku mokamą atlyginimą; nemokamą maitinimą; visas socialines garantijas. Papildoma informacija: laukiame Jūsų CV su nuoroda „Padavėja“ e. paštu mineka.erika@gmail.com. Prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dėkojame visiems susidomėjusiems. Informuosime tik atrinktus kandidatus per 2 savaites nuo skelbimo galiojimo pabaigos. 909887
Pareigos: VIRĖJAS (-A). Darbo vieta: virtuvė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: maisto gamyba pagal užsakymus, furšetams, banketams ir pan. Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas, tvarkingumas, greita orientacija; virėjo (-os) darbo patirtis (priimame ir praktikantus, studijuojančius virėjo (-os) specialybę); galimybė dirbti pamaininį darbą. Mes siūlome: stabilią darbo vietą; visuomet laiku mokamą atlyginimą; nemokamą maitinimą; visas socialines garantijas. Papildoma
informacija: laukiame Jūsų CV su nuoroda „VIRĖJAS (-A)“ e. paštu mineka.erika@ gmail.com. Prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dėkojame visiems susidomėjusiems.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
909917
Paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
893506
Parduoda Kitas prekes Bankrutuojanti UAB „GOURMET TRADING“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį ir trumpalaikį turtą. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 619 56 539. 909614
Įvairūs Kita Antstolis Vaidas Drungilas 2012 03 20 14.30 val. iš varžytinių pardavinės Virgilijui Šnioliui priklausančias 170 vienetų UAB „Žemaitijos energetika“, įmonės kodas 180709370, akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, bendra akcijų nominali vertė 17 000 Lt. Pradinė nurodyto akcijų paketo pardavimo kaina 80000 Lt. Asmenys, norintys dalyvauti varžytinėse, iki varžytinių į antstolio Vaido Drungilo depozitinę sąskaitą Nr. LT417300010075596559, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, privalo įmokėti 10 procentų parduodamo turto kainos varžytinių dalyvio mokestį. Nenupirkus pageidaujamo turto, varžytinių dalyvio mokestis grąžinamas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, privalo apie tai pranešti antstoliui Vaidui Drungilui ir pateikti savo teises patvirtinančius dokumentus. Varžytinės vyks antstolio Vaido Drungilo kontoroje, Sedos g. 1, Telšiai. Informacija tel. (8 444) 69 501. E. paštas V.Drungilas@antstoliai.lt. 909845
Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085) 2012 02 18 11 val. atliks Boleslav Lipnevič sklypo, proj. Nr. 1333-2, esančio Vaigeliškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:696, savininkus dalyvauti suderinant bendras ribas.
37O
909938
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame
banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
14
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Vasario 12 d. 16 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Vasario 11 d. 12 val. KIEK? 12–32 litai.
KUR? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. KADA? Nuo vasario 14 d. KIEK? Nemokamai.
Muzikai šlovins meilę
Cirkas ir muzika
persmelkti Jausmų
Meilė – didžiausias visų laikų kompozitorių įkvėpimo šaltinis. Apie šį romantišką jausmą ansamblis „Vilniaus arsenalas“ muzikos gar sais prabils Šv. Valentino dienos išvakarėse. Klausytojų laukia ret ro atspalviais mirganti muzikos programa. Su ansambliu scenoje – dainininkai Joana Gedmintaitė ir Ignas Misiūra.
Visi myli cirką, kuris ir suaugusiesiems, ir vaikams teikia tiek daug nuostabos ir džiaugsmo! Cirkas atkeliauja ir į Vilniaus kongresų rūmus. Klounai, akrobatai, fokusininkai ir kiti artistai pademonst ruos savo sugebėjimus grojant muzikai, kurią atliks Lietuvos vals tybinis simfoninis orkestras.
Žydų kultūros ir meno centre bus atidaryta architekto bei rašy tojo Artūro Imbraso ir dailininko bei muzikanto Artūro Šlipavi čiaus-Šlipo (nuotr.) paroda. Kūrėjai išduoda, kad bus galima pama tyti tiek laiko patikrintus, tiek pastarųjų dienų aktualijų nulemtus darbus. Bet visi jie sodriai persmelkti meilės tematika.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. KADA? Iki kovo 1 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Profsąjungų rūmuose, V.Mykolaičio-Putino g. 5. KADA? Vasario 10 d. 22 val. KIEK? 15–20 litų.
KUR? Parodų rūmuose „Litexpo“, Laisvės pr. 5. KADA? Nuo šiandien. KIEK? 6 litai.
KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Vasario 12 d. 18 val. KIEK? 18–43 litai.
Paroda „Medžio metai“
Atvyksta tikra žvaigždė
Kolekcininkų svajonės
Intriguojantys santykiai
Sostinės Pamėnkalnio galerijoje vasarį veikia Broniaus Gražio tapybos paroda „Medžio me tai“, kurioje surinkti pastarųjų metų darbai. Ži nomas tapytojas žiūrovams pristato jau aštuo nioliktąją parodą.
Vilniuje pirmąkart koncertuos išties unikalus drum and bass atlikėjas – Utah Jazz iš Didžio sios Britanijos. Muzikantas, sulaukęs milžiniško pripažinimo tarptautinėje scenoje, pristatys ge riausius savo kūrinius.
36 amerikietiški „Cadillac“ markės automobiliai – tik dalis garsaus buvusio lenktynininko Stasio Brundzos gausios kolekcijos, kuri nuo šiandie nos demonstruojama parodų rūmų „Litexpo“ 2-oje salėje.
Valerijaus Mucharjamovo pjesė „Ačiū, Margo!“ pasakoja apie paprastų inteligentų, skirtingu laiku emigravusių į Ameriką, gyvenimus. Tarp jau nebejaunų dviejų vyrų ir dviejų moterų už simezga intriguojantis ryšys.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
LNK
6.20 „Didysis filmukų šou“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k).
LTV 21.30 val.
7.50 Pričiupom! (N-7). 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Istorinė drama „Skaisčioji karalienė“ (1) (D.Britanija, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Siaubo trileris „Galutinis tikslas 3“ (JAV, Vokietija, Kanada, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Ties riba“ (N-14). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.40 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 Kriminalinė veiksmo drama „Pelkė“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
TV3
BTV
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.
LNK 22.35 val.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). Sekmadienio rytas (k). „Prajuokink mane“. Humoro šou (k).
TV3 20.30 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Škotijos aukštumos“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.15–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“.
BTV 20.25 val.
12.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Boni ir Klaidas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 0.05 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „SOS Japonija“. 20.55 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Berlyno „ALBA“ (Vokietija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Vokietijos. Per pertrauką – Žinios. 0.40 Dok. f. „Boni ir Klaidas“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–„Regal Barcelona“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.
Sport1 19.15 val.
15
AntrADIENIS, vasario 7, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Iš kiekvieno muziko – po kūrinį
Vienuoliktą kartą rengia mam konkur sui „Lietu vos spaudos fotografij a“ buvo pateik ta tūkstančiai nuotraukų, iš kurių orga nizatoriai atsirinko tik per 150.
Šalies kompozitoriai raginami Valstybės atkūrimo dienos pro ga sukurti po naują specialų kūri nį ir skirti šiai šventei. Tokią nau ją tradiciją inicijuoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiemet Vasario 16-osios iškil mes vainikuosiančiame Prezi dentės globojamame koncerte pirmą kartą bus atlikti kompo zitoriaus Lino Rimšos specialiai Vasario 16-ajai sukurti kūriniai „Cantus“ ir „Anemus“.
Tradicija: kaip ir kasmet, šiemet J.Staselis kolegas fotografus vėl kvies į iškil
mingą apdovanojimų ceremoniją.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Konkurse bus naujovių Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vertins be vardų
Praėjusį savaitgalį tarptautinė ko misija išrinko kasmet nuo 2002 m. Lietuvos spaudos fotografų klubo organizuojamo konkurso „Lietu vos spaudos fotografija“ finalinius darbus. Norą dalyvauti konkurse ir varžytis dėl geriausio kadro auto riaus vardo buvo pareiškę 142 fo tografai. Jie konkursui pateikė dau giau kaip 5 tūkst. darbų, iš kurių atrinkta daugiau kaip 150 fotogra fijų. Tiesa, konkurso organizatoriai autorių neatskleidžia. „Viskas užkoduota, konkurso da lyviai komisijai nežinomi. Pavardes reikia suskaičiuoti, norint pasaky ti, kiek autorių atrinkta, tačiau tai dar nepadaryta. Tačiau tas skaičius irgi bus preliminarus, nes mes dar turėsime tikrinti visas nuotrau kas, ar jos atitinka sąlygas, ar tais metais padarytos ir pan.“, – sakė Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas ir vienas konkurso or ganizatorių Jonas Staselis. Žiuri atrinkti fotografų darbai pateks į metraštį „Lietuvos spau dos fotografija 2012“ ir to paties pavadinimo parodą. Abu bus pri statyti per šių metų gegužę Ro tušėje vyksiančius apdovanojimus „Auksinis kadras“, kur paaiškės pačių geriausių kadrų autoriai. Vėliau tradiciškai paroda keliaus po Lietuvą. Penkios reportažo temos
Konkurse „Lietuvos spaudos fo tografija 2012“ yra dvylika temų: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Port retas“, „Diplomatija“, „Kultūra“, „Pramogos“, „Kariuomenė“, „Eu ropos metai“, „Sportas“, „Gamta ir jos apsauga“, „Spindesys“ ir „Re portažas“. Kiekvienos temos buvo išrinkta po tris, kai kurių – keturis nominantus – tai yra nuotraukas arba fotografijų istorijas, ir išrink tas kiekvienos temos nugalėtojas. J.Staselio teigimu, ilgiausiai žiuri diskutavo dėl reportažo nugalėto jo. „Reportažas neturi savo speci finės temos, tai yra atlikimo žanras. Tad temų čia gali būti įvairių. Tai turi būti arba reportažas iš baigti nio įvykio, arba fotografijų pasa kojimas apie įvykį, žmogų, reiš
kinį ir pan.“, – aiškino J.Staselis. Iš reportažo rubrikai pateiktų te mų buvo atrinktos penkios, tie pa sakojimai atsidurs albume „Lietu vos spaudos fotografij a 2012“ ir to paties pavadinimo parodoje. „Viena tema iš baleto mokyklos, kita – socialinė, apie kaime gyve nančius alkoholikų tėvų vaikus. Ki tas atrinktas pasakojimas yra apie šunų priežiūrą, prieglaudą. Ketvir tas – dailininkų Saukų gyvenimas, namai, bendravimas. O penktoji is torija – Eglės Kusaitės teismo isto rija“, – atrinktas temas apibūdino pašnekovas.
Jonas Staselis:
Reportažas neturi sa vo specifinės temos, tai yra atlikimo žanras. Tad temų čia gali būti įvairių. Objektyve – Europa
Kaip naujieną šiųmečiame konkur se, kalbėdamas apie temas, J.Stase lis išskyrė temą „Europos metai“. „Tai nauja tema. Kiekvienais metais Europoje skelbiami Europos me tai. Praėjusiais metais buvo sava norystės, šiemet – kartų solidaru mo. Jei viskas klostysis, kaip esame numatę, kad nereikėtų keisti te mos pavadinimo, „Europos metai“ bus kasmet. Tik kiekvienais me tais ji turės savo potemę. Taigi šie met ta potemė yra Europos vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solida rumas“, – apie naują temą kalbėjo vienas konkurso organizatorių. Kas turėtų atsispindėti tokios temos fotografijose? Organizato rių teigimu, darbai turėtų vizua lizuoti temą, atspindėti kartų ryšį, patirties perėmimo, kartų bendra vimo galimybes, akimirkas iš ren ginių. J.Staselio manymu, ši tema bus naudinga fotografams, nes kasmet ji turės kitą aspektą, bus galima nušviesti kitą gyvenimo spalvą. „Ši tema išeina iš tradicinių, aiš kiai apibrėžtos temos rėmų. Čia fotografas gali įdėti daugiau min ties ir darbo“, – sakė klubo pre zidentas.
Užsiminė pašnekovas ir apie kitą temą – „Diplomatiją“. Ši jau tre čius metus esanti tema, J.Staselio įsitikinimu, išties įdomi, nors ne labai plati ir lengva. „Bet, mano galva, ji palengva įsisuka ir auga. Pirmais metais žiuri atrinko pen kias šios temos fotografij as, pra ėjusiais – septynias, o šiemet jau devynias. Čia diplomatija – tai ne vien politikų susitikimai. Ji vaiz duojama ir atskleidžiama plačiąja prasme, diplomatija visame mūsų gyvenime“, – dėstė fotografas. Daug blogų fotografijų
Pagrindinės temos, kuriomis nuotraukų pateikiama daugiausia, yra gamta, gyvenimas, portretas. Taip buvo ir šiemet. Įdomu, kokiais kri terijais remdamiesi komisijos na riai atrinko apie pusantro šimto fo tografijų iš daugiau nei 5 tūkst. „Pirmiausia nuotraukos turėjo atitikti temos reikalavimus: jei įvy kinė tema, turi būti įvykis, jei po rtretas, tai portretas ir t. t. Kitas kriterijus – kad tai būtų tikrai gera fotografija: kompozicija ir kiti daly kai. Aktuali ir įvykio svarba. Vertinti fotografijas pagal juose esančius ži nomus žmones, o ne jas pačias, būtų neteisinga“, – sakė vienas žiuri na rių Lietuvos fotomenininkų sąjun gos narys ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laurea tas Stanislovas Žvirgždas. Kalbėdamas apie tai jis pateikė pavyzdį, kad vienas reportažų bu vo Justino Marcinkevičiaus lai dotuvės. Tačiau jis nebuvo nomi nuotas. „Mes žinome, kas tas Just. Marcinkevičius, kokia jo svarba Lietuvai, o jei žiūrime plačiau, to liau jo niekas nebežino“, – subtily bes aiškino komisijos narys. Kaip teigė pašnekovas, geros fotografijos atskiriamos visada. Tačiau konkurse neapsieita ir be blogų. Ir jų, S.Žvirgždo teigimu, buvo tikrai daug. Dažna priežas tis – fotografai neperskaito kon kurso sąlygų, kokios yra temos, kas nuotraukose turi būti. „Kitas blogas dalykas, kad ne vi si autoriai pateikia aprašus. Mano galva, spaudos fotografija suside da iš dviejų dalykų: iš vaizdo ir ap rašo. Nes tą patį įvykį galima trak tuoti skirtingai“, – sakė vienas komisijos narių.
Indėlis: Prezidentė D.Grybaus
kaitė šalies kompozitorius kvie čia prisidėti, kad Vasario 16-oji taptų originalia švente visai tautai. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
„Vasario 16-oji – mūsų laisvės ir vienybės diena. Prisimindami mus vienijančias vertybes ir tra dicijas bei iškiliausius savo kraš to žmones, paverskime šią dieną ypatinga ir originalia švente savo šeimai, draugams ir bendruome nei“, – pranešime spaudai cituo jama šalies vadovė. Kauno istorinė prezidentūra šiemet rengia akciją „Pasveikin kit vieni kitus“, o Nemuno salo je aitvarais bus skraidinama 400 kvadratinių metrų dydžio Lietu vos trispalvė. Prienuose inicijuo jama visuotinė tautinės juostos audimo akcija „Išauskime mies tui juostą“. Šiauliuose specialiai Valstybės atkūrimo dienai paminėti sukur ti atvirukai, o miesto autobusuo se poeto Jono Krikščiūno-Jovaro poeziją skaitys ir šventės proga keleivius sveikins Šiaulių dramos teatro aktoriai. D.Grybauskaitė Vasario 16-ąją taip pat dalyvaus tradiciniuose renginiuose: iškilmingoje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo cere monijoje S.Daukanto aikštėje ir Nepriklausomybės Akto signa tarų atminimo pagerbimo cere monijoje Rasų kapinėse. Po pietų šalies vadovė dalyvaus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukoja mose šv. Mišiose ir apdovanos Nacionalinės premijos laureatus. 1918 m. vasario 16 d. Jono Ba sanavičiaus vadovaujama Lietu vos Taryba, remdamasi pripažinta istorine JAV prezidento Woodrow Wilsono paskelbta Tautų apsi sprendimo teise, paskelbė atku rianti nepriklausomą, demok ratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vil niumi. Nuo 1915 m. Lietuvą administ ravo okupacinė vokiečių valdžia, o iki to laiko šalis daugiau kaip 100 metų priklausė Rusijos im perijai. VD, BNS inf.
Šimtamečiui – garbės ženklas Šimto metų jubiliejaus proga kultūros ministras Arūnas Gelū nas įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ vertėjui, literatūrologui Antanui Vengriui.
Jis apdovanotas už Lietuvos kultū rai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veikti, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. A.Vengriui įteiktos juvelyro Ti to Simanonio unikalia technolo gija pagamintos juvelyrinės se gės centre – sidabro apskritime – reljefinis aukso žirgas Pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas už rašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. A.Vengris gimė 1912 m. vasario 5 d. Deglėnuose, Pasvalio rajo ne. Vytauto Didžiojo universite te jis studijavo lituanistiką, ži
nių sėmėsi Ciuriche (Šveicarija), nuo 1939 m. mokytojavo Vilniuje, nuo 1945 m. dėstė Vilniaus peda goginiame institute, dirbo Lietu vių kalbos ir literatūros institute moksliniu bendradarbiu ir Gro žinės literatūros leidyklos redak toriumi. 1953 m. A.Vengris buvo suim tas ir nuteistas 25 metams lage rio. Tremtyje Kuibyševe išbu vo iki 1954 m. Grįžęs iš tremties, 1956–1971 m., dirbo žurnalo „Meno saviveikla“ redaktoriumi, buvo žurnalo „Kultūros barai“ vienas steigėjų ir redaktorius. A.Vengris yra išleidęs monog rafijų apie Konstantiną Glinskį, Oną Rymaitę, sudarė daug kny gų apie teatrą bei aktorius, pa rengė spaudai poezijos rinkinių ir literatūros raštų, parašė dau gybę straipsnių teatro ir literatū ros temomis. VD, BNS inf.
Orai
Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuose rajonuose. Temperatūra bus 8–13 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.
Šiandien, vasario 7 d.
–12
–11
Telšiai
–12
Šiauliai
–9
Klaipėda
Panevėžys
–11
Utena
–10
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.58 17.08 9.10 17.03 7.13
38-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –8 Brazilija +28 Briuselis –5 Dublinas +9 Kairas +16 Keiptaunas +28 Kopenhaga –2
Londonas +2 Madridas +12 Maskva –16 Minskas –11 Niujorkas +10 Oslas –2 Paryžius –2 Pekinas +2
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–10
Alytus
2–6 m/s
Galingas drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–13
–11
–14
–17
3
trečiadienį
–16
–13
–15
–22
1
–13
–19
–25
4
Fil ipinus supurtė stiprus žemės dre bėjimas, kur io gal ing umas siekė 6,7 balo Richterio skalės. Drebėjimas įvy ko prie Negroso salos. Pasak pareigū nų, drebėjimas nusinešė vieno vaiko gyvybę. Buvo paskelbtas ir cunamio pavojus. Tiesa, vėliau patvirtinta, kad cunamis nek ilo. Fil ipinų seismolog ų
duomenimis, šio žemės drebėjimo ži dinys buvo maždaug 10 kilometrų gy lyje, o epicentras – už 5 kilometrų nuo Tajasano savivaldybės Rytų Negroso provincijoje. Per pusvalandį po pirmo jo smūgio buvo užfiksuoti du pakarto tiniai 4,8 ir 5,6 balo smūgiai. BNS inf., AFP nuotr.
DATOS (vasario 7 d.) 1812 m. gimė anglų rašytojas Charlesas Dickensas. 1885 m. gimė JAV rašytojas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Sinclair Lewisas. 1938 m. gimė kalbininkas, baltistas Albertas Rosinas. 1947 m. gimė šokėjas, treneris Romaldas Idzelevičius. 1951 m. gimė aktorius ir režisierius Sigitas Račkys. 1954 m. gimė vokiečių
kompozitorius ir dainininkas, dueto „Moder Talking“ narys Dieteris Bohlenas. 1959 m. gimė poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. 1972 m. gimė televizijos laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas. 1978 m. gimė amerikiečių aktorius Ashtonas Kutcheris. 1992 m. pasirašyta Europos Sąjungos Mastrichto sutartis.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba
2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Alfonsas Ambrazas. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: laimikis (pirmadienis), sakuota skala (antradienis), šiaudo narelis (trečiadienis), miligramas (ketvirtadienis), krepšelis (penktadienis).
1
2
3
4
5
6
7
8
Vardai Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas
horoskopai
ketvirtadienį
–21
–11
–10
Praha –10 Ryga –16 Roma +5 Sidnėjus +23 Talinas –8 Tel Avivas +19 Tokijas +7 Varšuva –11
9
10
Avinas (03 21–04 20). Puikiai seksis dalyti patarimus asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pasistenkite išsaugoti šaltą protą ir pasitelkite subtilumą. Dvyniai (05 21–06 21). Teigiamai vertinsite savo padėtį, būsite patenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonumu padėsite aplinkiniams. Jums už tai bus deramai atlyginta. Vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių, norėsite palepinti save nekasdieniais malonumais – masažu, grožio procedūromis ar geru spektakliu. Tikėtinas meilės romanas. Liūtas (07 23–08 23). Sunkiai seksis įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai. Vakare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą. Mergelė (08 24–09 23). Mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Tinkamas laikas atsikratyti nereikalingo daikto arba įsigyti seniai planuotą pirkinį. Tik saugokitės sukčių. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Palankus laikas sudaryti svarbius teisinius, nekilnojamojo, pirkimo–pardavimo sandorius. Skorpionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, būsite suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo pridarysite klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio vertybės bus priešingos jūsiškėms, dėl to galite pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų komunikabilumas ir derybų įgūdžiai padės sėkmingai susitarti su svarbiais asmenimis. Turėsite progą parodyti tvirtą charakterį ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, seniai matytais bičiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyvenimui ir nesigriebkite nerealių būdų atitrūkti nuo tikrovės. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriuvusių svetimų problemų, bet pagalbos suteikti vis tiek neatsisakysite.