PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
„Gazprom export“ vadovo A.Medvedevo ir A.Kubiliaus pokalbis – be rezultatų.
Lietuva 7p.
trečiADIENIS, vasario 8, 2012
Ant Klaipėdos namų stogų žėri pirmosios saulės elektrinės.
Negavę rusiškų dujų šąlantys italai paskelbė kritinę padėtį.
Namai 11p.
Pasaulis 13p.
Žiema didina skolų naštą 24 milijonai litų – tiek Klaipėdos gy ventojai, įmonės, biudžetinės įstaigos skolingos už šilu mą, vandenį, elekt rą ir atliekų tvarky mą. Žiemą įsisko linimai dar labiau auga. Daugiausia mokesčių nesumo kėjo gyventojai. Kai kurie jų tarsi siekia rekordų – yra nesu mokėję ir 20 tūkst., ir dar daugiau litų.
32 (19 333)
Kaina 1,30 Lt
„Nervai dar pusė bėdos. Jei reikės gultis į gydyklą, tada prašysiu moralinės kompensacijos.“ Kreipimąsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų komentavo Vladas Žulkus.
2p.
Tarnybas išjudino tik SMS žinutė Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vienoje judriausių uostamies čio gatvių dvi paras žiojėjęs grei čio slopintuvas miesto tvarkyto jų dėmesio susilaukė tik tuomet, kai vienas miestietis apie avari ją galintį sukelti kliuvinį nusiun tė žinutę Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žmonai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Kūju neprikals
Siūlo išeitį – grafik us
Daugiausia vartotojai įsiskolinę už šilumą. Anot bendrovės „Klaipėdos energija“ Skolų valdymo grupės va dovės Daivos Drungilienės, iki šių metų sausio 1 dienos įmonei nebu vo sumokėta net 12,8 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendra skola pa didėjo 18 proc. Labiausiai už šilu mą neišsimoka gyventojai. Jų sko la šilumos tiekėjui siekia 10,55 mln. litų.
4
Rekordas: įmonės „Klaipėdos vanduo“ pardavimų direktorius D.Aleksandrovas tvirtino, jog labiausiai įsi
skolinę yra savivaldybės būstų gyventojai – kai kurių skolos siekia net 28 tūkst. litų. Vytauto Petriko fotomontažas
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI VASARIO 9 D. BAIGIASI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS! Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
Minijos gatvėje atplyšęs greičio slopintuvas sausio viduryje jau su darkė vieno klaipėdiečio automo bilį. Šią savaitę toje pačioje vietoje žiojėjantį kalnelį pamatęs vairuo tojas ir vėl susidūrė su tarnybų abejingumu. Ties Minijos 130 numeriu pažy mėtu namu pirmojoje eismo juos toje pamatęs pakilusį greičio slo pintuvą, klaipėdietis keliskart skambino bendruoju pagalbos telefonu.
8
2
trečiADIENIS, vasario 8, 2012
miestas
„Vėtrungės“ pasaže pakvipo privatizacija Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Ūkio ministerija nusprendė par duoti beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų patalpas buvusiame „Vėt rungės“ viešbutyje, kuriame jau beveik 10 metų veikia prekybos centras. Nors ten dirbantys vers lininkai nemažai investavo, pagal įstatymus jie negali tikėtis pirmu mo teisės aukcione, taip pat jiems nebus grąžintos kompensacijos ir už patalpų remontą.
Pirmas žingsnis padarytas dar pernai rugpjūtį, kai Ūkio minis terija kreipėsi į Vyriausybę, kad iš valstybės įmonės „Pajūrio vėt rungė“ patikėjimo teise valdo mą turtą perimtų Valstybės tur to fondas. Vyriausybės nuostata tokia, kad patalpų nuoma – ne valstybės funkcija. Esą tuo turi užsiimti privati ninkai, be to, šis turtas valstybės funkcijoms vykdyti nenaudoja mas. Būtent todėl nuspręsta pa talpas privatizuoti. Iš „Pajūrio vėtrungės“ Taikos pr. 28 pirmąjį aukštą Valstybės turto fondas savo žinion perėmė praė jusių metų rugsėjo pabaigoje.
Nuo to laiko nuomos mokestį prekybos centras jau moka Valsty bės turto fondui. „Pajūrio vėtrungė“ per mėne sį neteko 15 tūkst. 500 litų, tai yra beveik trečdalio pajamų, gaunamų už nuomą. Likutinė perimtų patalpų vertė yra 3 milijonai 255 tūkst. litų. Be to, dalis prekybos parduotu vės (1100 kv. m, kurios vertė 1,2 mln. Lt) yra įkeista. „Minėtos patalpos bus priva tiz uojam os. Šio objekto page rinimui yra padarytos juridinio asm ens išl aid os. Kai nus taty ta tvarka šios išlaidos bus pripa žintos ir patvirtinta jų suma, tur to vertintojams atlikus šio objekto įvertinimą, bus parengta ir Infor maciniame privatizavimo biule tenyje paskelbta objekto privati zavimo programa. Atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytą objek to vertę, pradinę pardavimo kainą nustato Privatizavimo komisija“, – tvirtino Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršinin ko pavaduotoja Regina Motiejū nienė. Neoficialiais duomenimis, vie nas kvadratinis metras prekybi nio ploto Klaipėdoje kainuoja 2,5 tūkst. litų.
Parduos: valstybei priklausančios patalpos „Vėtrungės“ pasažo pir
majame aukšte, kur įsikūręs prekybos centras, bus parduotos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Susilaikė: V.Laurėnas nepanoro komentuoti etikos sargų sprendimo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Etikos sargai: rektorius išrinktas neteisėtai Klaipėdos universiteto vadovui gali tekti palikti savo postą. Vy riausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad Vaidutis Laurėnas rektoriumi išrinktas neteisėtai. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Tai etikos sargus įgalina jų veiklą reglamentuojantis įstatymas.
Neišvengė interesų konflikto
Sumaištį įnešė įstatymas
Vakar posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Klaipėdos univer siteto rektorius V.Laurėnas pažei dė įstatymo nuostatas. Komisija nustatė, kad eidamas Klaipėdos universiteto tarybos na rio pareigas ir viešame konkurse kandidatuodamas užimti univer siteto vadovo pareigas V.Laurė nas dalyvavo renkant save patį šios aukštosios mokyklos rektoriumi. Konstatuota, jog nenusišalinda mas nuo pareigų taryboje V.Laurė nas neišvengė interesų konflikto ir taip nusižengė teisės aktams. Tad nutarimas dėl Klaipėdos universi teto rektoriaus priimtas esant ne teisėtai šios aukštosios mokyklos tarybos sudėčiai. Atsižvelgdama į tai, VTEK nu sprendė kreiptis į Klaipėdos univer sitetą, kad šis per dvi savaites nu trauktų darbo sutartį su rektoriumi V.Laurėnu. Priešingu atveju VTEK kreipsis į teismą dėl šios darbo su tarties pripažinimo negaliojančia.
V.Laurėnas dienraščiui „Klaipė da“ sakė žinojęs, kad VTEK vakar svarstė klausimą dėl jo paskyrimo į rektoriaus pareigas. Tačiau jis at
universiteto taryba pasuko netin kamu keliu. Paklaustas, kaip vertina komisi jos sprendimą, V.Žulkus juokavo: „Etikos sargų sprendimas – ma no naudai, o V.Laurėno nenaudai. Vertinkite kaip norite“. Kreipėsi į teismą
Vladas Žulkus:
Etikos sargų spren dimas – mano nau dai, o V.Laurėno ne naudai. Vertinkite kaip norite.
sisakė komentuoti susidariusią si tuaciją, kol neturi raštiškų komisi jos išvadų. Buvusio rektoriaus Vlado Žul kaus manymu, sumaištį universi tete ir kitose aukštosiose mokyk lose sukėlė netikęs įstatymas bei karštligiškas siekis jį vykdyti. Jo manymu, laiku neapsisprendusi
Darbo sutartis su V.Žulkumi buvo nutraukta sausio 23 dieną. Buvęs universiteto vadovas kreipėsi į teis mą. V.Žulkus pateikė du ieškinius: dėl neteisėto atleidimo iš rektoriaus pareigų ir neteisėtų Klaipėdos uni versiteto tarybos nutarimų, kuriais sustabdyta jo kaip vadovo veikla. Buvęs rektorius tikisi, kad teis mas jį grąžins į buvusias pareigas. „Nervai dar pusė bėdos. Jei rei kės gultis į gydyklą, tada prašysiu moralinės kompensacijos“, – sa vo sprendimą bylinėtis komenta vo V.Žulkus. Konst it uc in is Teism as per nai gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuosta tos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvar kos prieštarauja Konstitucijai.
Komisijos dalgis palietė ir Klaipėdą Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Saulėlydžio komisija, kuriai buvo pavesta sumažinti valstybės tar nautojų skaičių, gerokai pasidar bavo ir Klaipėdoje.
Komisija didžiuojasi per trejus me tus sutaupiusi beveik 900 milijonų litų valstybės lėšų. Per 2009-2010 metus panaikintos 129 įstaigos, o valstybės tarnautojų skaičius cent rinės valdžios įstaigose per trejus
pastaruosius metus sumažėjo 16,5 proc. Saulėlydžio komisijos praė jusių metų veiklos ataskaitoje tei giama, kad per 2009-2010 metus sutaupyti 882 milijonai litų ir tai pavyko padaryti naikinant valsty bės įstaigas. Uostamiestyje 2010-aisiais lik viduota Klaipėdos apskrities vir šininko administracija, Jūrinių tyrimų centras. Aplinkos apsau gos agentūra ir Valstybinė aplin kos apsaugos inspekcija sujungtos į vieną įstaigą – Aplinkos apsau
gos agentūrą.Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos prie Lietuvos sta tistikos departamento kaip struk tūr in iai ter itor in iai pad al in iai prijungtos Klaipėdos, Kauno Pa nevėžio, Šiaulių, Vilniaus terito rinės statistikos valdybos, iki tol veikusios kaip atskiri juridiniai vienetai. Nuo 2011-ųjų liepos trys vete rinarijos tarnybos, veikusios Klai pėdos mieste, prijungtos prie Vals tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir tapo vienu dariniu.
3
trečiADIENIS, vasario 8, 2012
miestas Uždraudė prekiauti
Sutartis – teisėta
Ligoninė įkūrė padalinį
Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sporto klubuose „Eola“ (Taikos pr. 61) ir „Apelsinas“ (Vingio g. 8) už draudė prekiauti maisto papil dais. Specialistai nustatė, kad papildais prekiauta neturint lei dimo užsiimti šia veikla. Klu buose buvo pažeistos ir preky bos taisyklės.
Viešųjų pirkimų tarnyba, patikri nusi valstybės valdomos bend rovės „Klaipėdos nafta“ sutartį su JAV kompanija „Fluor“, neap tiko jokių pažeidimų. Ji gali bū ti vykdoma. Suskystintų gamti nių dujų terminalo projekto pa rengimo ir įgyvendinimo patarė jos konsultacijos kainuos dau giau nei 38,5 mln. litų.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė je vakar atidarytas Fizinės me dicinos ir reabilitacijos skyriaus padalinys – mokslinė ir prakti nė laboratorija. Ji skirta Klaipė dos universiteto Sveikatos fa kulteto studentams. Po renova cijos praplėstas ir Reabilitaci jos skyriaus teikiamų paslaugų spektras.
Dėl užteršto oro kaltas šaltis Klaipėdiečių pasta rosiomis dienomis tyko ne tik šaltis, bet ir kitas pavojus – padidėjęs oro už terštumas.
Dienos telegrafas Pristatymas. Trečiadien į 15 val. įmo nės „Klaipėdos vanduo“ konferenci jų salėje vyks Klaipėdos pramoninin kų asociacijos įmon ių vadov ų posė dis. Jame bus pristat ytas ir Balt ijos prospekto sank ryž ų rekonstr ukcijos projektas. Dėl Klaipėdoje statomo Ke leiv ių ir krov in ių term inalo numat y ta rekonstr uot i tris Balt ijos prospek to sankryžas: su Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu. Posėdis. Trečiadienį 13 val. vyks mies to tarybos koleg ijos posėdis. Komisija. Trečiad ien į 15 val. rot ušė je vyks Narkot ik ų kontrolės kom isi jos posėd is. Ji svarst ys ket ur is klau simus.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio centrinėje miesto dalyje oro užterštumas kietosio mis dalelėmis net 3,4 karto viršija leistiną normą, pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. „Kaip sumažinti oro taršą? Ne bekūrenti ir nevažinėti automo biliais“, – tiesus buvo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vy riausiasis specialistas Rimantas Giedraitis. Jo teigimu, oro užterštumas kie tosiomis dalelėmis yra padidėjęs tik miesto centre, kur didžiausi trans porto srautai ir kietuoju kuru kūre nami namai. Kitose miesto vietose oro užterštumas dar net nepriartė jo prie leistinos normos – yra gero kai mažesnis.
Faktas: viena priežasčių, kodėl padidėjo oro tarša, – intensyvus kūrenimas.
R.Giedraitis teigė, jog oro tar ša, jei nes ikeis oro sąlygos, tik didės. „Užterštumas gali sumažėti tik tuo atveju, jei daugiau prisnigs, nes krisdamas sniegas sugertų kie tąsias daleles, arba pasikeistų vėjo kryptis ir jis imtų pūsti iš vakarų“, – aiškino R.Giedraitis. Kol oro užterštumas viršija leis tiną normą, jis žmonėms patarė saugoti savo sveikatą – neiti į lau ką be reikalo. „Jei norite pasivaikščioti, va žiuokite prie jūros ar į mišką“, – rekomendavo vyriausiasis specia listas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Informacija Į oro taršą jautriausiai reaguoja
vaikai, senoliai, nėščios moterys, lė tinėmis ligomis sergantys žmonės. Dėl kietųjų dalelių poveikio paū
Rimantas Giedraitis:
Kaip sumažinti oro taršą? Nebekūrenti ir nevažinėti auto mobiliais.
mėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos. Esant padidėjusiai oro taršai ne
rekomenduojama ilgiau būti lauke, ypač sportuoti. Darželiuose nerekomenduojama
vaikų vesti į kiemą, o mokyklose – organizuoti renginių lauke.
Kalėdiniai nameliai „įšalo“ aikštėje Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Didžiąsias metų šventes menan tys kalėdinės mugės nameliai uos tamiesčio centre įstrigo ilgiau, nei buvo planuota.
Įstrigo: specialiai kalėdinei mugei pastatyti ir į eilę surikiuoti nameliai
vis dar stūkso Teatro aikštėje.
Vytauto Petriko nuotr.
Nors vieta laikiniems statiniams sandėliuoti jau parinkta, vis dar neaišku, kada jie bus išmontuoti ir išgabenti. „Savivaldybė ieškojo geres nės vietos nameliams saugoti, ir sprendimas, kur juos galima pa talpinti, buvo priimtas tik praėju sią savaitę“, – pripažino kalėdinę mugę rengusios įstaigos „Klaipė dos šventės“ direktorius Remigi jus Mockus. Pasak pašnekovo, tarp pasirinktų variantų – bendrovė „Vakarų šva ra“, kuri ne sezono metu saugo ir pajūryje naudojamas persirengi
mo kabinas, arba buvusios Vydū no mokyklos patalpos. Pastaroji vieta, manoma, būtų strategiškai geresnė, nes yra se namiestyje. Tad prireikus name lius panaudoti kitų miesto švenčių metu, juos būtų patogiau trans portuoti. Pasak R.Mockaus, dabar laukia ma, kada atvyks namelių gaminto jai, kurie turi juos išmontuoti. „Į gamintojus kreipiausi dar praėjusią savaitę, tačiau kol kas neaišku, kada tai bus padaryta. Turbūt užklupus šalčiams įmonė apmažino žmonių, dirbančių lau ke, skaičių“, – kalbėjo R.Mockus. Specialiai kalėdinei mugei paga minti 10 fachverko stiliaus namelių kainavo apie 50 tūkst. litų, tačiau verslininkų jie taip ir nepritraukė. R.Mockus neabejoja, kad šie sta tiniai dar sulauks savo progos ki tuose viešuose miesto renginiuose.
Paroda. Vasar io 13 dieną 14 val. Klai pėdos savivaldybės viešosios I.Simo naitytės bibliotekos Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) bus atidar yta kurčiųjų ir neprig ird inčiųjų mok in ių kūr ybos darbų paroda „Gird žiu pa saul į spalvomis“. Paroda veiks iki ko vo 9 dienos. Siena. Pasieniečių laivo ant oro pagal vės „Christina“ įgula ant Kuršių marių ledo nuž ymėjo valst ybės sienos ap saugos zoną. Tokie ženklai įspėja, kad patekti į pažymėtą teritoriją galima tik turint Valstybės sienos apsaugos tar nybos leidimus ir kad čia pat eina sie na su Rusija. Šventė. Vasario 17–19 dienomis Nerin goje vyks Stintapūk io šventė. Visi at vykę turės galimybę sužinoti daugiau apie poledinę stintų bumbinimo tradi ciją. Vyks žvejų varžybos „Preilos bliz gė 2012“ Neringos mero taurei laimė ti. Virtuvės šefai dalyvaus blynų kepi mo varžybose, kuriose bus renkamas „Stintapūk io garduolis“. Taip pat vyks „Baltijos Ice-Blokart ledrog ių čempio natas-2012“. Mirt ys. Vakar Metr ikac ijos skyr iu je užreg istr uotos 6 klaipėd iečių mir tys. Mirė Stasys Tumėnas (g. 1924 m.), Petronėlė Davol ienė (g. 1925 m.), Jur gis Banait is (g. 1927 m.), Emil ija Šilaus kienė (g. 1928 m.), Elv yra Katomce va (g. 1945 m.), Reg ina Endrėk ienė (g. 1950 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Dominykas Tak inas, Vladislovas Do meika, Svetlana Žukausk ienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 6 mergaitės ir 2 berniukai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalbos med ikai sulaukė 55 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skundėsi kraujo takos sut rik imais. Med ikai į pagalbą skub ėjo ir gatvėje gul int iems neblai viems asmen ims. Nuš al imų jie nepa tyrė.
4
trečiadienis, vasario 8, 2012
miestas
Žiema didina skolų naštą Palyginti su praėjusių 1 metų tuo pačiu laikotar piu, privačių vartotojų skola išau
go 20 proc. Verslo įmonės už šią paslaugą skolingos 1,91 mln. litų. Šios var totojų grupės skola už šilumą taip pat išaugo, tačiau šiek tiek mažiau nei gyventojų – 18 proc. Biudžetinės įstaigos už šilumą nėra sumokėjusios 0,18 mln. li tų. Jų skola, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, suma žėjo 32 proc. Pramonės bendrovės šilumos tiekėjui nėra sumokėjusios 0,16 mln. litų. Jų skolos išaugo 22 proc. Žiemą, kai yra šildymo sezonas, sko los už šildymą išauga. Taip yra kasmet. „Pavasarį, kai baigiasi šildymo sezonas, skolos pradeda mažė ti. Vartotojams, kurie negali susi mokėti už šilumą iš karto dėl sva rių priežasčių – nedarbo, ligos, yra sudaromi skolų grąžinimo grafi kai. Atsiskaityti už paslaugą jie ga li per kelis mėnesius“, – komenta vo D.Drungilienė.
Už atliekų tvarkymą skolingos ir 765 įmonės bei įstaigos. Jų skola siekia per 1,277 mln. litų. Pasak D.Miciutės, praėjusiais metais bendras mokumas, palygin ti su užpernai, pagerėjo 1,2 proc. „Pagal europinę praktiką moku mas laikomas geru, jei šis siekia 85 proc. Rinkliavos už atliekų surin kimą mokumas siekia 92,7 proc.“, – teigė ekonomistė. Tačiau nors bendra skola su mažėjo, fizinių asmenų įsiskolini mai pernai išaugo 594,2 tūkst. li tų. Skolininkų skaičius padidėjo 1 554 asmenimis. Problema – savivaldybės būstai
Našta: daugiausia klaipėdiečiai yra įsiskolinę už šilumą. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nemoka ir už elektrą
Šaltuoju metų laiku auga įsiskolini mai ne tik už šilumą, bet ir elektrą. Bendrovės LESTO atstovo Ernesto Naprio teigimu, ypač tai ryšku sausio ir vasario mėnesiais. Jis tvirtino, kad privačių klientų skolos žiemą viduti niškai išauga 5–10 proc. Šių metų sausio 1 dienos duome nimis, bendra skola už elektros ener giją Klaipėdoje siekė 2,7 mln. litų. Už šią paslaugą uostamiestyje yra sko lingi 8 tūkst. gyventojų. Bendra jų skola sudaro 1,8 mln. litų. E.Naprys teigė, jog verslo įmonių Klaipėdoje yra 902. Jos nesumo kėjo 0,8 mln. litų. Yra ir 16 uosta miesčio biudžetinių įstaigų, neat siskaičiusių už elektrą. Jų skola siekia 87 tūkst. litų. „Per metus skolingų gyvento jų skaičius išaugo 16 proc., tačiau tiek pat sumažėjo vidutinė priva taus kliento skola – iki 222 litų. Skolingų biudžetinių įstaigų skai čius ir skola sumažėjo dvigubai. Verslo klientų skolininkų sumažė jo trečdaliu. Jų skola – daugiau nei dvigubai“, – dėstė atstovas. Gyventojai lenkia įmones
Įsiskolinimai už vandenį siekia 3,845 mln. litų. Įmonės „Klaipė
dos vanduo“ pardavimų direkto rius Dangeras Aleksandrovas tvir tino, jog didžiausią jų dalį sudaro gyventojų skolos. Privatūs vartotojai už šią pa slaugą praėjusių metų pabaigoje nebuvo sumokėję 2,945 mln. litų. Pramonės įmonių skolos kur kas mažesnės ir siekia 572 tūkst., kitų įmonių ir įstaigų – 328 tūkst. litų. Pasak D.Aleksandrovo, gyventojų skolos pernai išaugo 196 tūkst. litų. Pramonės įmonių įsiskolinimai pa didėjo 73 tūkst. litų. Kitų įmonių ir įstaigų per praėjusius metus skolos išaugo 108 tūkst. litų. Gruodį visų grupių įsiskolinimai šiek tiek mažėjo. Per praėjusius metus skolos už vandenį padidėjo 10,9 proc. – tai yra 6,6 proc. mažiau nei užpernai. Mokumas už šiukšles pagerėjo
Žiema mažai turi įtakos klaipėdiečių mokėjimui už atliekų tvarkymą. Klaipėdos regiono atliekų tvar kymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus ekono mistė Dalia Miciutė aiškino, jog pastebima priešinga tendencija – dalis klaipėdiečių būtent vasarį su moka rinkliavą už visus metus.
27 – tiek tūkst. litų vienas klaipėdietis nesumokė jo už atliekų tvarkymą. „Rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo terminai nustatyti kas ketvirtį. Pats pranešimas vasarį iš siunčiamas mokėtojui su metine su ma. Pastebime, jog dalis klaipėdie čių būtent vasarį sumoka visų metų rinkliavą“, – tvirtino ekonomistė. Ji pabrėžė, kad mokėjimai už atliekų tvarkymą suaktyvėja, kai sueina ketvirtinio mokėjimo ter minas arba po priminimų išsiun timo. Praėjusių metų gruodžio 31 die nos duomenimis, klaipėdiečiai už atliekų tvarkymą skolingi 4,517 mln. litų. Rinkliavos yra nesumo kėję daugiau nei 15 tūkst. fizinių asmenų. Jų skola sudaro per 3,239 mln. litų.
D.Aleksandrovas pabrėžė, kad gy ventojų grupėje didžiausią skolos dalį sudaro savivaldybės butų gy ventojų skolos. Iš jų atskiri vartotojai yra įsisko linę iki 28 tūkst. litų. Tiek kainuotų 5 797 kubinių metrų vandens. Praėjusių metų gruodžio 31 die nos duomenimis, šioje vartotojų grupėje net 143 asmenys už van denį nesumokėjo per 1 tūkst. litų. Rekordinės skolos įmonei „Klai pėdos energija“ taip pat siekia per 20 tūkst. litų. D.Drungilienė pa brėžė, kad jos išieškomos per ant stolių kontoras. Už atliekų tvarkymą vienas fizi nis asmuo nėra sumokėjęs net 27 649 litų. D.Miciutė aiškino, kad tokia suma susidarė klaipėdiečiui nemokant rinkliavos už negyve namosios paskirties objektą nuo rinkliavos įvedimo – pusketvir tų metų. Už elektros energiją didžiausios yra įmonių skolos. E.Naprys tvir tino, jog penkių didžiausių komer cijos skolininkų skolos vidurkis su daro 50 tūkst. litų. Už šilumą moka ir vasarą
Yra klaipėdiečių, kurie žiemai, kai išlaidos būstui išlaikyti vidutiniškai išauga 40 proc., ruošiasi iš anksto ir moka daugiau už šilumą. Tačiau, anot bendrovės „Klaipėdos energi ja“ atstovės D.Drungilienės, praė jusią vasarą tokių buvo tik keli. „Vartotojai gali pasirinkti dvina rę kainą ir už šilumą mokėti visus metus. Yra nuolatinis mėnesinis mokestis plius atsiskaitymai už su vartotą šilumą. Tačiau ši tvarka nė ra populiari“, – pabrėžė vadovė.
Komentaras
Audronė Balnionienė Ekonom istė
L
ietuviams pirmiausia reikė tų išmokti maž iau skolintis, o daug iau taupyt i, įvert int i savo gal imybes. Juk gyve name sunkmeč iu. Išlaidos gyven i mui: rūbams, maistui, būsto išlaik y mui sudaro 40 proc. žmonių pajamų. Blogiausia, kad dauguma nežino, kiek reikės mokėti už komunalines paslau gas. Šilumos kainos keičiasi kiekvieną mėnesį. Jei žmog us žinot ų, kiek rei kės mokėti, galėtų maž iau valgyti ar nepirkt i naujų bat ų, o nešiot i senus. Išprususiam žmogui lengviau. Jis se ka prognozes. Girdi, kad brangs elekt ra, šiluma, ir tai įvertina planuodamas šeimos biudžetą, verčiasi su tuo, kas liko. Gyvenimas atrodo kraupiai. Dar bo užmokestis nedidėja, o paslaugos, maistas brangsta. Kaip išgyventi pen sininkui? Nežinau, ką atsakyti. Jei šie yra dviese, susimoka už patarnav i mus ir lieka šiek tiek ryž ių košei. Jie labiau įpratę taip vertis. Vokiečiai ko munaliniams mokesčiams žiemai at sideda ir vasarą. Dėl to jiems šaltasis metų laikas būna maž iau skausmin gesnis. Mes dar taip nemokame. Rei kia išmokti taupyti.
Sunkiai besiverčiantys klaipė diečiai žiemą sumoka bent da lį sumos už šilumą, o likusią išsi moka pasibaigus šildymo sezonui. Yra ir tokių, kurie šaltuoju metų laiku deklaruoja mažiau sunaudo to vandens, kad sulauktų mažesnių sąskaitų. Vėliau susidariusį skirtu mą jie išlygina. Su skolininkais pirmiausia sten giamasi susitarti gražiuoju: kvie čiama bendrauti su specialistu, aiškinamasi, kokios nesumokėji mo priežastys, sudaromi išsimo kėjimo grafik ai. Jei šios priemonės neveiksmin gos, gali būti nutrauktas ir paslau gos teikimas. Nemokėjus ilgą laiką, skolų išieškojimas perduodamas teismui. Gyventojai dėl skolų praranda būstą, tačiau tokie atvejai itin reti. Dažniausiai iš varžytinių parduo damas turtas tų skolininkų, kurie skolingi ne vienam tiekėjui.
Profesionalui tinka bet koks automobilis? Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Techniškai netvarkingas „Regit ros“ automobilis pakišo koją lai kant valstybinį vairavimo egzami ną. Įmonės vadovai šiam vairuoto jui atkirto, kad dėl neišlaikyto eg zamino kalta ne transporto prie monė, o jo paties neišmanymas. Laikė penkis kartus
Nepersijungiančios pavaros ir ne sureguliuoti stabdžiai – esą tokiu sunkiasvoriu automobiliu įmonėje „Regitra“ vairuotojui teko laikyti valstybinį vairavimo egzaminą C kategorijai gauti. Klaipėdietis pik tinosi, kad vairuoti mokoma nau
ju automobiliu, o laikant egzami ną tenka persėsti į „seną metalo laužą“. Nešykštėjęs ironijos vairuoto jas pastebėjo, kad tokios trans porto priemonės ES šalyse seniai būtų uždraustos. Vyras tikino, jog iki egzamino nė karto nebandė važiuoti tokiu senu „Mersedes“ vilkiku. Žmogus pasa kojo, kad patys „Regitros“ egzami nuotojai nelabai sugeba perjungti šio automobilio pavarų. Klaipėdietis spėjo, jog valstybės įmonei „Regitra“ naudinga laiky ti tokias techniškai netvarkingas transporto priemones ir taip su kirtinėti vairuotojus. Vienas eg zaminas kainuoja apie 150 litų.
Nuo pernai pavasario bandantis gauti vairuotojo pažymėjimą C ka tegorijai vyras valstybinį vairavimo egzaminą laikė penkis kartus. Pra radęs viltį, jis planuoja važiuoti eg zamino laikyti į Londoną. Neleistų egzaminuoti
„Regitros“ Klaipėdos filialo vado vas Saulius Budinas nemanė, kad egzamino neišlaikymo priežastis – techniškai netvarkinga trans porto priemonė. Vadovas patikino, jog egzami nams skirti automobiliai yra tech niškai tvarkingi ir atitinkantys vi sus reikalavimus. S.Budino teigimu, aptinkami bet kokie gedimai nedelsiant pašalina
mi, o techniškai netvarkingu auto mobiliu net neleidžiama laikyti eg zamino. „Regitros“ transporto priemonės nuodugniai tikrinamos kasmet, o nuolatine jų priežiūra rūpinasi už tai atsakingas ūkvedys mechani kas. Tad jei jis aptinka kokių trū kumų, automobilis vežamas į au toservisą. Pavaros – ne bėda
S.Budinas pripažino, kad dėl pa varų perjungimo esama tam tik ros specifik os – su vienokia įranga mokomasi, su kitokia tenka laiky ti egzaminą. Tačiau jis pabrėžė, kad vairuotojai, laikantys vaira vimo egzaminą C arba CE kate
gorijai gauti, turi daugiau patir ties, nei laikantieji B kategorijos. „Kai žmogus neišlaiko egzami no ar kažkas nepasiseka, jis tiesiog ieško priežasčių“, – dėl skundo pagrįstumo suabejojo filialo va dovas.
Pernai praktinį vairavimo egzaminą Klaipėdoje išlaikė C1 kategorija – 8 C kategorija – 519 CE kategorija – 424
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
trečiadienis, vasario 8, 2012
nuomonės
Tarnautojas turi tarnauti
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
(Ne)reikšmingi prezidento rinkimai? Valentinas Beržiūnas
D
ūmos rink imai Rusi joje, reg is, taip ir bū tų buvę eiliniai, jei ne protestai po jų. Ką šie įvykiai, kuriuos jau spėta įvardyti kaip rusų visuomenės sąmonės nušvitimą, reišk ia? Nuo 1999 m., kai Vladimiras Puti nas ir jo aplinka ėmė konsoliduo ti vald žią, nė vienas reikšmingas protestas šalyje nebuvo kilęs tie siog “iš gatvės”. Tad net rimt ai į opoz ic ijos iš šūk ius než iūrėjęs Kreml ius su skub o reag uot i. Tiek prez iden tas Dmitr ijus Medvedevas, tiek premjeras V.Put inas ėmė dalyt i pažadus. Jie pažadėjo visuome
G.Ziuganovo tikslas – antrasis turas. Tačiau kad jis įvyktų, rinki mai turi būti aktyvūs. nei svar ų balsą, ekonomines bei socialines reformas, laisvę reikšti nuomonę ir t.t. Veik iausiai paža dai bus dalijami iki pat preziden to rink imų. O šių rez ultatas – nuspėjamas. V.Put inas, reg is, laimės. Įdomu tik, ar pirmame ture? Kitas klau simas – jei V.Putinas laimės, kokiu keliu šalies vidaus ir užsienio po lit ikoje suks Kreml ius? Kalbant apie patek imo į antrąjį turą tik imybę, iš visų reg istr uo tų kandidatų į prez identus Rusi jos komunistų vedlio Genadijaus Ziuganovo poz icijos – tvirč iau sios. Tikėtina, kaip tik jis ir mestų iššūk į V.Putinui antrajame ture. Iki šiol G.Ziuganovą, reg is, tenk i no “antrojo” stat usas. Tačiau ko munistų vedlys visai neseniai iš kėlė kel is įdom ius pasiūlymus: pirma, jis pažadėjo, kad išrinktas į prez ident us paleis dabart inę Dūmą, kur ioje dominuoja Krem liui palank i “Vieningoji Rusija”, ir surengs naujus rink imus; antra – jis pažadėjo pol it ines reformas – pakeist i gubernator ių rink imo tvarką bei sumaž int i vykdomo sios valdžios galias; trečia – G.Ziu
ganovas pamėg ino konsoliduoti opoz icines Kreml iui jėgas – tiek tuos, kur ie protest uoja gatvėje, tiek vadinamąją formaliąją Rusi jos opoziciją. Pol it iko tikslas – antrasis turas. Tačiau reik ia, kad jis įvykt ų. To dėl rink imai tur i būt i akt yv ūs ir skaidr ūs. Kitaip sakant, tie ru sai, kur ie nėra patenk int i V.Put i nu, turėtų bent jau ateiti balsuoti už kit us kand idat us. G.Ziugano vo strateg ija aišk i – agitacija da lyvauti rink imuose ir balsavimo stebėjimas. Tiesa, kol kas akivaizdu, kad Ru sijos visuomenė veikiausiai reikš protestą nebalsuodama. Nesikl i juoja ir vieninga opozicija, galin ti priešintis pažeidimams per rin kimus. Taip pat kyla klausimas – kaip kei sis Kremliaus politika tiek valsty bės viduje, tiek užsienyje, jei V.Pu tinas laimės? Viena vert us, gat vės ir kit ų opoz icin ių jėg ų pro testai gali išsikvėpti savaime. Kita vertus, po rink imų Rusijos aukš čiausioji vadovybė gali imtis rep resijų prieš opoziciją. Pirmuoju at veju reformos Rusijoje vyktų se lektyviai, kiek tai paranku Krem liui. Reikšm ing ų pok yčių nebū tų ir užsien io pol it ikoje. Antr uo ju atveju Kreml iaus tonas griež tėtų tiek vidaus, tiek išorės politi kos klausimais. Kitas scenar ijus – social inės bei ekonom inės sistemos proble mos Rusijoje paskat ins pol it inės sistemos aižėjimą, o tai galėt ų lemt i tiek vad inamąjį rūmų per versmą (elito nariai suk iltų prieš aukščiausią pol it inę vadov ybę), tiek nevaldomą pol it inės siste mos griūt į. Vis dėlto šie du scenar ijai – ma žai tikėt in i. “Rūmų perversmo” scen ar ijus abej ot in as dėl aki vaizd žiai stiprios elito kontrolės, o nevaldomos griūties scenarijus – dėl Rusijos ekonominės bei so cial inės sistemos padėt ies, kur i dar nėra krizinė. Tiesa, ekonominė ir social inė si tuacija Rusijoje, jei nebus imtasi ryžt ing ų reformų, pamaž u blo gės. Maža to, ekonom ikai, ypač žal iav ų sektor iui, gal i smogt i ir pasaul inė krizė. Tačiau kol kas prog noz uot i, kada Rusijos eko nominė bei socialinė sistema pa sieks kritin į lyg į, – sudėtinga. Tad bent jau trumpuoju ir vidut in iu laikotarpiu reikšming ų pol it in ių pokyčių, reg is, nebus. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Baisiausia, kai žmo gus ima tapatinti save su darboviete. Čia jau pats nemaloniausias reiškinys. Toks „tar nautojas“ tampa tikru monstru. žmonės arba partijų statytiniai. O tikras valdininkas turėtų būti jaut rus darbuotojas, besistengiantis su prasti pas jį atėjusį interesantą. Kartais atėjus į „Sodrą“ tenka gir dėti darbuotojų frazę: „Aš jums mo ku pensiją“... Tai tiesiog įžeidimas visą gyvenimą dirbusiam interesan tui. Juk ne darbuotoja iš savų pinigų jam moka išmoką, o žmogus pensijos pavidalu gauna savo užsidirbtus pi nigus. Nereikia painioti dviejų daly kų: kas yra darbuotojo ir kas yra in teresanto. Interesanto yra viskas, nes šiuo atveju darbuotojas dar ir gauna algą iš to interesanto uždirbtos pen sijos dalies. Taigi valdininkai pirmiausia yra tarnautojai, nes juos išlaikome visi mes. Žodis „tarnautojas“ padarytas iš žodžio „tarnauti“. Tad prasmė čia
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Andriaus Deltuvos karikatūra
visiškai aiški: valdininko paskirtis – tarnauti žmonėms, kurie tam valdi ninkui iš savo uždirbtų algų ir iš savo gaunamų pensijų moka pinigus. Ši to tarnautojai tikrai niekada neturė tų užmiršti. Tačiau užmiršta. Nes taip jiems patogiau darbuotis, taip patogiau gy venti darbovietėje. Dažnas tarnauto jas mano, kad jis turi ne tarnauti, o valdyti, nes jis esąs valdininkas. Tai yra didžiausia jo klaida. Valdyti tar nautojas privalo pavaldinius, bet ne
pas jį atėjusius žmones. Valdininkas – tai tikrai ne valdovas. Baisiausia, kai žmogus ima tapa tinti save su darboviete. Čia jau pa ts nemaloniausias reiškinys. Toks „tarnautojas“ tampa tikru monst ru, kuris mano, kad įstaiga, kurioje dirba, priklauso ne žmonėms, o jam pačiam. Tai siaubinga. Vis dėlto to kių žmonių yra nemažai ir jie jaučia si nepakeičiami. Tokių labiausiai rei kia saugotis.
koridoriuje termometro stulpelis pa kyla tik iki 12 laipsnių šilumos. Jau čiuosi tapusi bendrijos vadovės kvai lumo auka.
K.Brazauskienei – klausimai
Nina
Susargdino kvailas poelgis
Man jau 90 metų. Gyvenu pirma jame daugiabučio namo aukšte tie siai prieš laukujes laiptinės duris. Esu įsitikinusi, kad šią žiemą susi rgau plaučių uždegimu vien dėl kitų žmonių kvailumo. Prieš keletą metų mūsų bendrijos vadovai sumanė nu pjauti laiptinėje radiatorius. Nuo ta da joje be galo šalta. Ne ką šilčiau ir mano namuose. Pasiskundžiau dėl to bendrijos pirmininkei ir sulau kiau priekaišto, kad mano buto grin dys prastos. Pasikeičiau grindis, bet šilčiau nepasidarė. Tada pirminin kė pareiškė, kad mūsų langai kiau ri. Laidotuvėms sutaupytus pinigus panaudojau naujiems langams. Bet ir tai negelbėjo. Yra taip šalta, kad buto
Gatvės slidžios ir snieguotos
Klaipėdoje nieko naujo. Ir vėl snin ga, ir vėl už gatvių valymą atsakingi darbuotojai imituoja darbą. Gatvės neišvažiuojamos, slidžios, o valymo mašinos rieda pakėlusios stūmimo įrenginius. Dar neseniai, kol bu vo šlapia, jie verkšleno, jog negaus pinigų, nes nesninga. O kai pasni go, miestą vėl užklupo stichinė ne laimė. Svetlana
Sąskaitą atsiuntė mirusiai
Pernai mirė viena Smiltelės gatvės gyventoja. Šiemet ji vis tiek sulaukė sąskaitos. Įdomu, kodėl taip nutiko?
A.Ramanauskas
Klaipėdoje viešėjusiai Kristinai Bra zauskienei norėčiau užduoti daug klausimų apie moralę. Kaip ji gali atvažiavusi aiškinti, kad kiti Seimo nariai yra blogi, nesąžiningi? Juk jos pačios vestuvės kelia abejonių. Donata
Šunys sužmogėjo
Ir aš turiu šunelį. Mano kiemsargių veislės kalytė turi kailiuką ir nuo šal čio lauke nedreba. Bet kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad išvedusi ją į lau ką jaučiuosi nesmagiai, lyg daryčiau nusikaltimą. Visi kaimynai vedžioja šunis su rūbais. Kiekvienas vis kitaip rengia. O kai aš saviškę išvedu “nuo gą”, kartais apima baimė, jog būsiu apskųsta gyvūnų teisių saugotojams. Dar keisčiau pasijaučiu, kai kaimynė mane pavadina šuns teta arba mama. Daiva Parengė Milda Skiriutė
Gyventoja
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
eseniai skaičiau „Klaipė doje“, kaip buvo atsiliepta apie biurokratus, kurie nie kaip negali išsiskirti su sa vo kėde. Kaip sakė vienas autorius, „į kėdę sėdmenimis įaugęs valdinin kas“. Geras sugretinimas, nes daugy bė mūsų klerkų yra išties suaugę su savo paties postu. Juk dažnam žmogui tenka susidur ti su valdininkų luomu. Žinoma, yra tarp jų ir puikių žmonių, gerų admi nistratorių, tačiau, mano įsitikinimu, dauguma tame darbe – atsitiktiniai
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, vasario 8, 2012
lietuva Alga bent kol kas nedidės
Dar vienas viceministras
A.Šemeta mažai žinomas
Ministrų kabinetas vakar pri tarė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) etatų skai čius padidėtų 12-a darbuoto jų. VPT etatų skaičius didina mas nuo 72 iki 84-ių. Galimo VPT vadovo Žydrūno Plytniko atlyginimo didinimo Ministrų kabinetas trečiadienio posė dyje nesvarstė.
Užsienio reikalų ministerijo je bus įsteigta ketvirtojo vice ministro pareigybė. Vyriausy bės nariams balsuojant dėl šio nutarimo susilaikė tik fi nansų ministrė Ingrida Šimo nytė. Šiuo metu viceministro pareigas eina Asta Skaisgiry tė-Liauškienė, Egidijus Meilū nas ir Evaldas Ignatavičius.
Europos Komisijos narys Al girdas Šemeta Lietuvoje ži nomas mažiau nei daugu ma kitų eurokomisarų savo gimtinėse, kaip rodo apklau sos rezultatai. Eurobaromet ro apklausoje, ar pastaruo ju metu žiniasklaidoje girdėjo apie A.Šemetą, teigiamai at sakė 19 proc. respondentų.
Derybos kol kas be rezultatų Rusijos gamtinių dujų giganto „Gazprom“ atstovo susitikimas su Lietuvos premjeru kol kas nedavė jokių apčiuopiamų rezul tatų. Abi šalys žada, kad pokalbiai vyks ir toliau. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kalbėjosi dvi valandas
Antradienį Vilniuje daugiau kaip dvi valandas truko Lietuvos Vy riausybės vadovo Andriaus Ku biliaus susitikimas su „Gazp rom“ antrinės įmonės „Gazprom export“ generaliniu direktoriu mi Aleksandru Medvedevu. Rusai pageidauja, kad Lietuva atidėtų ES direktyvos dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimą. Tačiau Lietuva bent kol kas nekeičia savo principinės pozicijos, kad ši per tvarka būtų įvykdyta jau kitąmet. „Jei kalbėsime trumpai – tai buvo konstruktyvus, atviras pokalbis, sukuriantis neblogas galimybes toliau tęsti pokalbius dėl Lietuvai ir koncernui „Gazprom“ svarbių klausimų“, – teigė A.Kubilius po susitikimo. Jis pakartojo, kad Lietuva, kaip ES valstybė, turi iki 2014 m. pabai gos įgyvendinti vadinamąjį Trečią jį energetikos paketą, kuriuo nu matoma dujų tiekimą atskirti nuo šios žaliavos pardavėjų. Pagal per nai Seimo priimtą Gamtinių dujų įstatymą ši pertvarka Lietuvoje turi būti įgyvendinta 2013-aisiais.
pokalbių su Europos vicekomisaru energetikos klausimais tikiu, kad dvišalėmis derybomis su Lietuva pajėgsime išspręsti visus aktua lius klausimus“, – kalbėjo jis, pa klaustas, ar „Gazprom“ siekia, kad būtų atidėtas Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. „Lietuva – ne tik stambi mū sų tiekiamų dujų vartotoja, bet ir tranzito šalis, nes per ją tiekiamos dujos Kaliningradui. Saugaus du jų tiekimo klausimas labai svarbus, ypač dabar, kai tokie dideli šalčiai visoje Europoje“, – sakė A.Med vedevas. „Manau, galėsime išspręsti da bar iškilusius klausimus. Reali zuojant Trečiąjį energetikos pake tą turi būti atsižvelgta į visą dujų klausimų paketą Lietuvoje“, – tei gė jis.
A.Medvedevas:
Niekas niekam jokių sąlygų nekelia, mes tik parodome visas įmanomas derėjimosi galimybes.
Dialogas: A.Kubilius „Gazprom export“ generaliniam direktoriui A.Medvedevui įteikė principinius Lietuvos
reikalavimus. Dabar tą patį ketina padaryti ir kita pusė.
„Niekas niekam jokių sąlygų nekelia, mes tik parodome visas įmanomas derėjimosi galimybes“, – pridūrė A.Medvedevas. Jis infor mavo, kad neseniai baigtos derybos su „Achema“ dėl šiai įmonei tie kiamų dujų kainų sumažinimo. Be to, dujų kaina pakoreguota ir latviams: „Kainos koregavimas Latvijoje buvo suderintas, nes bu vo sutarta dėl didesnės dujų tie kimo apimties ir ilgesniam laikui. Panašios derybos vyksta bendro vėje „Lietuvos dujos“ ir jos vyks pagal kontraktą bei mūsų įsiparei gojimus.“ „Kuo didesnė apimtis, tuo dau giau manevrų pardavėjui. Kai nos klausimu jokios diskriminaci jos nėra ir negali būti. Kol kas jokių derybų paprasčiausiai nebuvo“, – kalbėjo A.Medvedevas.
Pateiks savo pasiūlymus
„Tikiu, kad norime konstrukty vių sprendimų visais dominan čiais klausimais. Įteikiau „Gazp rom“ vadovybei savo principinius pasiūlymus“, – sakė premjeras. A.Kubilius teigė, kad Lietuva, kai bus atskirtos veiklos dujų sektoriu je, nori matyti „Gazprom“ ne tik pardavimo, bet ir perdavimo veik loje. Kitaip tariant, Rusijos koncer nas galės investuoti į dujų tiekimo vamzdynus Lietuvoje, tačiau juos valdys jau nebe šis gigantas, bet kitos įmonės, kurioms vamzdynai įvykdžius atskyrimą bus perduoti. „Mes suprantame, kad „Gazprom“ rūpi tranzitas į Kaliningra dą, strateginiai dujų aprūpinimo klausimai, manau, kad ir tais klau simais galime rasti konstruktyvų sutarimą“, – sakė A.Kubilius. Pasak A.Medvedevo, vykstant deryboms sutarta, kad tolimes niems pokalbiams „Gazprom“ pa rengs savo teikiamus pasiūlymus ir lauks Lietuvos atsakymų į juos. „Po
„Taikoma kainos formulė“
Anot premjero, susitikime keltas ir dujų kainos klausimas. Lietuva mano, kad dabar kaina šalies var totojams nėra teisinga ir neatitinka dujų sektoriaus privatizavimo su tarties nuostatų, nes Lietuva moka daugiau už šalis kaimynes. „Atkreipėme dėmesį, kad Lietu va moka brangiau už kaimynus ir už daugelį vartotojų Europoje. Ga lėtume tęsti pokalbius šiais klau simais. Tikiu, kad jie bus tęsiami konstruktyviai“, – sakė A.Kubi lius. „Gazprom“ atstovas tikino, kad Lietuvai taikoma dujų kaina „ati tinka nustatytas formules“. Be to, pasak jo, nederėtų Trečiojo pake to įgyvendinimo klausimo, tai yra dujų tiekimo vamzdžių atėmi mo iš „Gazprom“, sieti su žaliavos tiekimo kaina. „Gazprom“ inves ticiniai klausimai ir kainų klausi mai nesusiję ir negali būti susiję“, – sakė jis.
Valdo 38 proc. akcijų
Lietuvos Vyriausybė ketina pagal Trečiąjį energetikos paketą per tvarkyti bendrovę „Lietuvos du jos“, kurios 38 proc. akcijų paketą valdo „Gazprom“, ir atskirti du jų perdavimo, skirstymo bei tie kimo veiklas. Vyriausybė siekia, kad magistralinių vamzdynų val dymas atitektų Lietuvos valsty bei, galbūt kartu su kitu strategi niu partneriu. Tokia pertvarka siekiama panai kinti Rusijos energetikos milži no „Gazprom“ monopolinę įtaką, todėl su tokia pertvarka nesutinka pats „Gazprom“. Lietuva tvirtina, kad Rusijos bendrov ė nes ąž in ingai nus ta to dujų kainas Lietuvai, nes jos 15 proc. didesnės nei Latvijai ir Es tijai. Dėl šios priežastis Lietuva „Gazprom“ yra apskundusi Euro pos Komisijai. Ginčą turėtų spręs ti Lietuvos teismai ir Stokholmo arbitražas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ragina parodyti lankstumą Opoz icija parag ino premjerą paro dyt i lankst umą der ybose su „Gazprom“, kad būtų pasiekti susitarimai dėl dujų kainos sumaž in imo Lietu vai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad A.Kubil ius turėt ų „elgt is apgalvotai ir prag mat iškai, nes nuo šių derybų rezultato gali prik lausyti tolimesnė dujų kaina Lietuvai, o kar tu – šildymo kaina vartotojams“. „Ne kartą raginome energetikos mi nistrą Arvydą Sekmoką ir ministrą pirmininką sudaryti derybų grupę dėl dujų kainos Lietuvai, tačiau, kiek mums žinoma, iki šiol tokios grupės nebuvo, o ir derybų rezultatai toli gra žu nedžiugina. Nuolat brangstantis šil dymas vis labiau slegia Lietuvos var totojus. Pagaliau premjeras ryžosi susi
tikti su vienu iš „Gazprom“ vadovų. No rėtųsi tikėti, kad šios derybos ilgainiui duos vaisių“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė B.Vėsai tė. Jos teigimu, „Lietuvos žmonės jau ir taip prarado labai daug, mokėdami už dujas brangiau negu Latvija ir Esti ja“. Politikė priminė, kad gamtinių du jų kaina sudaro 70 proc. visos šilumos kainos. Todėl parlamentarė paragino premjerą „elgtis pragmatiškai ir beato dairiškai neprisiimti ES reikalavimų“. Pasak Seimo narės, „Trečiasis ener get ikos paketas yra pats griežčiau sias, nei Latvija, nei Estija, nei Suomi ja, kurios taip pat turi izoliuotas dujų rinkas ir vieną tiekėją, neprisiėmė šio įsipareigojimo, kol neišspręstos visos problemos“.
8
trečiadienis, vasario 8, 2012
aktualijos
Tarnybas išjudino tik SMS žinutė
Keliems Klaipė dos policininkams mesti kaltinimai sunkiais nusikal timais. Vienas jų – aukštas pareigas užimantis skyriaus vadovas.
„Dvi paras mėginau pra 1 nešti, kad atplyšo greičio kalnelis. Bendrojo pagalbos cent
Metamorfozės: gerai vadų vertintas
E.Tautavičius sulaukė rimtų įtarimų.
Pareigūnai patys atsidūrė areštinėje Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Sulaikė darbo vietoje
Devyni įtarimų sulaukę žmonės turės teisintis dėl kaltinimų su kčiavimu bei melagingų duomenų, susijusių su automobilių vagystė mis, klastojant draudiminius įvy kius, pateikimo, o pareigūnai – dar ir piktnaudžiavimu tarnyba. Vakar uostamiesčio Vyriausiaja me policijos komisariate iš lūpų į lū pas sklido kalbos apie darbo vieto je sulaikytus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) apklausoms išvežtus Autotransporto priemonių grobimo tyrimų skyriaus pareigūnus. Tarp jų – skyriui vadovavęs Edmundas Tautavičius bei jo pavaldinys Žilvi nas Ukocis. Kalbėta, kad į STT būs tinę išvežti apklausti ir du šio sky riaus žemesnio rango pareigūnai.
Bylą tiriantys pa reigūnai įžvelgė ryšį tarp įtariamų policininkų ir ne švaraus verslo.
Įtarimai krito ir prieš kelis mė nesius tarnybą Šilutės rajono po licijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vadovo postą pa likusiam Artūrui Rimkui. Kiti įta riamieji – civiliai. Tyrimo ėmėsi dar vasarą
Vakar vakare oficialiai praneš ta, kad nuo praėjusių metų vasa ros trukusi slapta operacija baigėsi devynių įtariamųjų sulaikymu. Tirti keli atvejai, kai melagingai pranešta apie brangių automobilių vagystes, o sumokėtas draudimo išmokas nusikaltimo bendrininkai pasisavino. Tarp įtariamųjų – ir au tomobilių savininkai, ir bendrovės, kurioje ardomos mašinos bei pre kiaujama detalėmis, darbuotojai. Gali būti, kad vienas neva nuo mašinų vagių nukentėjęs žmogus galėjo būti tada dar policijoje dir bęs šilutiškis. Kai kurios menamai pagrobtos mašinos buvo ardomos ir parduo damos dalimis. Šios įmonės veiklą taip pat ketinama tikrinti. Gresia griežtos bausmės
Šiandien ketinama kreiptis į teis mą sankcijų ilgesniam laikui suim
ti įtariamuosius. Vakar kalbintas Klaipėdos apygardos prokuratū ros vyriausiasis prokuroras Gied rius Danėlius teigė, kad tyrimą pradėjo prokurorai, vėliau prisi jungė STT, Policijos departamen to Imuniteto valdybos bei Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. „Tyrimas sukasi apie draudimi nį sukčiavimą. Šis atvejis ypatingas tuo, kad jame dalyvavo ir pareigū nai. Pranešus apie automobilių va gystes, jos būdavo tiriamos Klaipė doje. Kadangi kalbama apie didelės vertės sukčiavimą, už tokį nusikal timą numatoma gana ilgas laisvės atėmimas. Piktnaudžiavimas tar nyba – taip pat sunkus nusikalti mas. Tiriant bylą paaiškės kiek vieno įtariamojo vaidmuo vykdant nusikaltimą. Džiaugiuosi, kad ne viešasis tyrimas atliktas labai pro tingai. Tai bus kompleksinis, pla taus masto tyrimas, atsakysiantis į daugelį klausimų“, – daug neatvi raudamas kalbėjo G.Danėlius. Prokuroras neslėpė, kad bylą ti riantys pareigūnai įžvelgė ryšį tarp įtariamų policininkų ir nešvaraus verslo. „Mano nuomone, pradinio tyrimo metu surinkti duomenys yra pakan kamai svarūs ir rimti. Ši operacija tikrai labai pamatuota, nes išaiškė ję faktai – didelė dėmė policijai. La bai džiaugiuosi, kad apie pirminius ženklus mus informavo policijos va dovybė, kuriai buvo atsiradę abejo nių, taigi tarp tarnybų šiuo klausimu nesusipratimų nebuvo kilę“, – pa sakojo prokuratūros vadovas. Antradienį įtariamųjų namuo se atliktos kratos. Sulaikymai, ap klausos vyko visą dieną. Ne pirmas sukrėtimas
Uostamiesčio policijos mašinų vagis demaskuojančiame skyriuje tai ant ras didelis skandalas. 2005 metais šio skyriaus viršininkas bei jo paval dinys buvo įtarti reikalavę išpirkos už pagrobtą automobilį. Abu vyrai buvo nuteisti ir atliko bausmę. R.Rimkus iš darbo policijoje išėjo ne savo noru, o buvo atleistas. Ta da jam ir dar dviem policininkams skirti papeikimai, surengta neeili nė atestacija. Iki šiol oficialiai nėra paskelb ta, ką blogo tąkart padarė parei gūnas, tačiau policininkai garsiai kalba apie netvarką Šilutės arešti nėje, piktnaudžiavimą tarnyba, kai sulaikytiesiems būdavo perduoda mi draudžiami daiktai.
ro operatoriai tik abejingai tarste lėjo, kad susisieks su tarnybomis. Tačiau kitą dieną važiuodamas tuo pačiu keliu ir vėl išvydau tą patį vaizdą“, – piktinosi vairuotojas. Klaipėdietis pašiurpo išvydęs, kad bet kurią minutę avarinę situa ciją galintis sukelti greičio kalnelis visiškai nejaudina miesto tarnybų. „Aš taip pat mėginau paskam binti Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai, tačiau nesėkmingai. Kur žmogui kreiptis? Juk negaliu išli pęs iš mašinos kūju prikalti to jų kalnelio – nubaus už miesto turto gadinimą. O kai kuriam nors klai pėdiečiui mašiną sugadins, juk nė vienas valdininkas neatsakys“, – piktinosi vyras. Sureagavo akimirksniu
Pirmadienį greičio slopintuvus prižiūrinti įmonė apvažiavo mies tą, tačiau specialistai atplyšusių kalnelių gatvėse neįžiūrėjo. „Nežinau, kodėl žmogus skam bino bendruoju pagalbos telefonu 112. Aš tos tarnybos nekontroliuo ju. Sužinojau iš mero, o jis gavo ži nutę. Aš neklausiau, kas merui žinutes rašo“, – tvirtino savival dybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.
Paaiškėjo, kad miesto tvarkymo tarnybų abejingumu pasipiktinęs vairuotojas apie atplėštą kalnelį trumpąja žinute pranešė Klaipė dos mero V.Grubliausko žmonai Ingai, o ji informaciją persiun tė vyrui. „Susidėvėjo, matyt, įrenginys ir atplyšo. Nurodžiau aptarnau jančiai įmonei sutvarkyti kalnelį. Prieš snieguotą laikotarpį surin kome visas atplaišas. O jei žmogus matė, kad kliudo eismui, galėjo iš lipti iš mašinos ir pats į šoną nu tempti kliuvinį“, – teigė L.Dūda. Sausio viduryje toje pačioje Mi nijos gatvėje atplyšęs kalnelis ap gadino vieno klaipėdiečio auto mobilį. „Kiek mačiau, nieko ten baisaus nenutiko. Atplaiša palindo po po sparniu, ir tiek. Tiesa, nežinia, ar ko nors daugiau neapgadino“, – kalbėjo L.Dūda. Miestą stebės kameros
Pasak Miesto tvarkymo departa mento vadovo, Klaipėdą prižiū rinčių tarnybų keiksnojimai turėtų baigtis tuomet, kai po kelių metų bus įdiegta pagrindines sankryžas stebinti vaizdo sistema. „Keisime šviesoforus, kartu bus įdiegta ir vaizdo kamerų sistema. Bus parengta galimybių studija ir miesto eismo reguliavimo siste
ma. Galėsime kas rytą pasižiūrė ti, kas kiekvienoje gatvėje dedasi, bus galima fiksuoti avarijas, pažei dėjus, matysime ir štai tokius inci dentus“, – tvirtino L.Dūda. Dėl šulinio pažadino rytą
Klaipėdos meras V.Grubliauskas sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai apie incidentus sužino ne iš mies tą prižiūrinčių tarnybų. „Reikėtų nuodugnesnio tyrimo, kuris parodytų, ar iš tiesų veiks minga ši Bendrojo pagalbos cent ro tarnyba. Ar negalima problemos išspręsti po pirmo žmogaus skam bučio? Aš ir pats praėjusių metų pabaigoje ankstyvą rytą sulaukiau miestiečio skambučio. Klaipėdie tis pranešė, kad mieste yra atviras lietaus kanalizacijos šulinys, į ku rį jau įkrito vienas automobilis“, – teigė meras. V.Grubliauskas pamėgino išsiaiš kinti, ar pagalbos centras pranešė apie pavojingą situaciją kelyje. „Aš pats skambinau 112 telefonu ir sužinojau, kad jie žino apie si tuaciją. Tačiau niekas nesidomėjo, ar situacija sutvarkyta. Buvau nu stebęs, kad po signalo apie grėsmės šaltinį įsijungia toks biurokratinis konvejeris ir atrodo, kad kiekviena tarnyba žmogų siunčia kuo toliau nuo savęs“, – pastebėjo V.Grub liauskas.
Kliūtis: atplyšęs greičio slopintuvas dvi dienas nedomino miestą prižiūrinč ių tarnybų.
Vytauto Petriko nuotr.
Teisme sklandė J.Stalino šmėkla Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Henriko Daktaro giminaitis Deivis Ganusauskas, pravarde Mongoliu kas, liudydamas Klaipėdos apygar dos teisme, palygino gaujos vadei vą su Josifu Stalinu.
„Brolis netikėjo, kad H.Daktaras gali jam ką nors blogo padaryti. Net tada, kai peršovė ranką, ir aš raginau išvažiuoti į Vokietiją, Ri mas tikino, kad taip Henrikas pa darė, nes yra karštakošis. Rimas buvo protingas ir iškalbus. Dažnai į „Villulą“ atvažiavę klientai klaus davo, kur šeimininkas Rimantas. Tai labai siutindavo H.Daktarą“, – apie savo brolio Rimanto, pravarde Mongolas, ir H.Daktaro santykius pasakojo D.Ganusauskas. Kai brolis dingo, jaunėlis neži nojo apie jo likimą, manė, kad jis slepiasi nuo policijos. Tik 1995 metais įkalinimo įstaigoje su
sitikęs ten pat kalintą Vidman tą Siaurusevičių išgirdo, kad Ri manto palaidojimo vietos reikėtų klausti H.Daktaro. „Klausti tokio dalyko buvo bai soka. Bet dabar aš esu ramus ir nie ko nebebijau“, – tikino D.Ganu sauskas. Šis liudytojas bylos tyrimo me tu yra buvęs ir įtariamuoju, tačiau vėliau jo statusas pasikeitė, va kar D.Ganusauskas pasakojo apie “Daktarų” gaują ir ypač akcentavo visų baimę bei besąlygišką paklu simą H.Daktarui. Nors prieš liudydamas D.Ganu sauskas tikino, jog nejaučia pykčio nė vienam teisiamajam, katego riškas jo kalbos tonas vertė many ti, kad už brolio nužudymą H.Dak tarui jis neatleido. Paklaustas, ką jis veikdavo gar siojoje „Villuloje“, D.Ganusaus kas teigė lankydavęsis pas močiu tę, kuri gyveno greta stovinčiame devynaukštyje.
„Bijojau, kad močiutė jam akių neišplikytų už Rimą“, – pareiškė Mongoliukas ir pripažino net po to, kai sužinojo apie brolio likimą, artimai bendravęs su H.Daktaru, dalyvaudavo bendrose šventėse. – Bijojau, todėl bendravau. 99 pro centai pateko į gaują, nes jo bijojo. Jis viską kontroliavo, net sėdėda mas kalėjime žinodavo, kurią die ną Egidijus Abarius geria.“ Pasak liudytojo, R.Ganusauskui netrūko pinigų, jis buvo įsigijęs Kaune tris namus. Jaunesnįjį bro lį Mongolas saugojo nuo “daktarų” ir stengėsi, kad jis nesiveltų į gau jos reikalus. Kiti anksčiau H.Daktarą pažinoję liudytojai nebuvo tokie drąsūs. Alek sandras Daniukovas seniau pasako jo, kad į Maskvą atvažiavęs žmogus tikino buvęs pasiųstas H.Daktaro ir Vidmanto Gudzinsko rasti kilerius verslininkui Sigitui Čiapui nužudy ti. Tačiau teisme šis liudytojas jau ti kino Henriko vardo negirdėjęs.
9
trečiadienis, vasario 8, 2012
sportas Dar viena „Toro“ nesėkmė
Įspūdingas rezultatyvumas
Studentų pergalė
Lietuvos ledo ritulio čempionate septintą pralaimėjimą patyrė Klaipėdos „Toro“ žaidėjai. Jie pirmadienį namie 1:7 nusileido vieniems iš Vakarų konferencijos lyderių – Šiaulių„Ledo linijos“ ledo ritulininkams. Lemiamu tapo antrasis kėlinys, per kurį svečiai be atsako pelnė net keturis įvarčius.
Linas Kleiza sužaidė rezultatyviausias rungtynes šį sezoną NBA čempionate, tačiau jo atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas Vašingtone patyrė nesėkmę po pratęsimo nusileidęs „Wizards“ ekipai 108:111. Lietuvis per 35 min. pataikė 7 dvitaškius iš 8, 4 tritaškius iš 8, 4 baudas iš 8.
Po dviejų mėnesių pertraukos atsinaujino Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionatas. Klaipėdos universiteto (KU) penketukas sostinėje 11 taškų skirtumu – 78:67 nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentus. KU su penkiomis pergalėmis užima šeštąją vietą.
Taurės – dviem klaipėdiečiams
Svečiai. Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ renginyje, vyksiančiame Klaipėdoje, žiūrovus linksmins visame pasaulyje žinoma krepšinio akrobatų grupė iš Slovėnijos „Dunk Kings“. Ji pristatys unikalią programą, kurioje iš įspūdingų akrobatinių elementų sukurti neįtikėtini dėjimai. „Dunk Kings“ savo pasirodymus, kurie reikalauja daug fizinių, techninių ir artistinių sugebėjimų, ruošia itin kruopščiai, didelį dėmesį skiria choreografijai bei muzikos parinkimui. Visi jų pasirodymai yra labai dinamiški ir nė akimirkai neleidžia žiūrovui nuobodžiauti.
Lietuvos boulingo asmeninio čempionato reitinginiame „Gitanos“ taurės turnyre, surengtame Klaipėdoje, pergales šventė vilnietis Andrius Gasparavičius ir uostamiesčio atstovė Daiva Selenienė.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Savaitę boulingo takeliuose rungtyniavo daugiau nei 100 įvairaus amžiaus dalyvių – vyrų, moterų, jaunių ir senjorų. Pirmo diviziono varžybose sunkia kovų pradžia, nelengva eiga ir laiminga pabaiga džiaugėsi Vilniaus „Apollo“ klubo atstovas A.Gasparavičius. Jis įspūdingame pajėgiausių vyrų finale 253:244 nugalėjo šiaulietį Laimoną Senkų. Trečiąją vietą užėmė Klaipėdos boulingo klubo (KBK) narys Andrius Pocius. Antrajame divizione pergalę šventė klaipėdietis Sergejus Vasiljevas. Jis lemiamoje dvikovo-
je 193:170 nugalėjo praėjusių metų finalininką vilnietį Algirdą Motiejūną. Trečias liko Ukmergės „Nesplito“ žaidėjas Valdas Krukauskas. Moterų grupėje dominavo KBK žaidėjos. Finale klaipėdietė D.Selenienė palaužė palangiškę Daivą Perminienę. Trečiosios vietos dovanomis apdovanota ukmergiškė Žaneta Šmitienė, pateikusi didžiulę staigmeną turnyre. Jaunių pusfinalyje susikovė „Klaipėdos būrio“ komandos žaidėjas Artūras Perminas ir ukmergiškis Gytis Dailidėnas. Atkaklų susitikimą 195:191 laimėjo A.Perminas. Tačiau jis finale buvo bejėgis kovodamas su pajėgiu kauniečiu Pauliumi Spancerna – 174:204.
Lyderiai: du klaipėdiečiai – S.Vasiljevas ir D.Selenienė buvo geriau-
Kandidatai. Pavasarį Lietuvos futbolo bendruomenė rinks Lietuvos futbolo federacijos prezidentą. Kovo 17 dieną Kaune vyksiančioje eilinėje Lietuvos futbolo federacijos konferencijoje 80 delegatų balsus turės atiduoti vienam iš trijų – Liutaurui Varanavičiui, Juliui Kvedarui arba Gintautui Babravičiui.
Pirmą kartą šalies boulingo istorijoje į senjorų pusfinalį pateko moteris – Nijolė Žukienė iš Ukmergės. Tiesa, vyrai jos į finalą nepraleido, sakydami, kad ir trečia vieta dailiosios lyties atstovei – didelė sėkmė. Finale susikibo vilnietis Arvydas Musteikis ir kaunietis Romualdas
Futbolas. Turkijoje stovyklaujantis Lino Pilibaičio atstovaujamas Dėro ETO klubas, po pirmo rato Vengrijos futbolo čempionate užimantis antrą vietą, žaidė kontrolines rungtynes su Charkovo „Metalist“ komanda. Pajėgesni buvo ukrainiečiai 2:1. (2:1). Kretingiškis šiame susitikime rungtyniavo iki pertraukos.
si savo grupėse.
Nauja futbolo komanda
Vizitas: merą aplankę naujos komandos nariai tikisi miesto paramos.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sulaukė Lietuvos 2-osios lygos futbolo čempionate norinčios žaisti komandos atstovų.
Beveik visi pastaraisiais metais šmėkščiojo tarp „Klaipėdos“ klu-
bo, kuris sezoną baigė su milžiniškomis skolomis – apie 400 tūkst. litų, narių. Futbolo mokyklos, kurios auklėtiniai sudarys naujos komandos pagrindą, direktorius Antanas Adomynas, pristatęs planus, paprašė mero, kad savivaldybė taptų ekipos, kuri dar neturi pavadinimo, dalininke.
Sporto telegrafas
Vytauto Petriko nuotr.
Anot A.Adomyno, ekipą sustiprintų ir keletas vyresnių miesto komandų žaidėjų. Tačiau miesto vadovas neskubėjo švaistytis pažadais, sakydamas, jog tai priklauso ne nuo jo, o nuo Klaipėdos politikų. Pritaręs svečių norams, meras sakė lauksiantis rezultatų, įrodančių, kad futbolo entuziastų ketinimai – ne vienadieniai.
Skabickas. Pergalę 200:186 iškovojo sostinės žaidėjas. KBK prezidentas Žilvinas Perminas, pasidžiaugęs aukšto lygio varžybomis Klaipėdoje, sakė, kad jau šį mėnesį boulingo žaidėjų laukia penktasis turnyras Vilniuje. Iš viso jų bus šeši.
10
trečiadienis, vasario 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,75
4,60
2,41
„Apoil“
4,69
4,58
2,41
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,40 dol. už 1 brl. 116,78 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1380 DB svaras sterlingų 1 4,1545 JAV doleris 1 2,6265 Kanados doleris 1 2,6374 Latvijos latas 1 4,9426 Lenkijos zlotas 10 8,2808 Norvegijos krona 10 4,5266 Rusijos rublis 100 8,7616 Šveicarijos frankas 1 2,8625
+0,69 %
OMX Tallinn
+1,91 %
Inovacijų autsaideriai
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
+0,04 %
pokytis
Per krizės metus Lietuva inovacijų sri tyje atsidūrė prasčiausiai vertinamų ES valstybių grupėje, kaip rodo antradienį paskelbta Europos Komisijos ataskaita. Prasčiau nei Lietuva įvertintos tik dvi ša lys – Latvija ir Bulgarija. Šios valstybės kartu su Rumunija vadinamos kukliomis inovatorėmis. Premjeras Andrius Kubi lius sako, kad jo vadovaujama Vyriausy bė sieks pažangos inovacijų srityje.
+0,3325 % –0,1370 % –0,3793 % –0,4078 % +0,1824 % –0,2890 % –0,3017 % +0,4414 % +0,0874 %
9,5
proc.,
iki 1,7 mlrd. litų, pernai augo Lietuvos draudimo rinka.
Tinklų operatorius gelbės išmanieji Telekomunikacijų rinka negali pasigirti augančiomis pajamo mis, tačiau vartotojų įpročiai jai teikia vilčių, nes didėjantis išmaniųjų telefonų skaičius klientų rankose žada didesnes sąskaitas už paslaugas. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rinka ir toliau traukiasi
Nors klientai telefonu šneka dau giau, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės pajamų augimą žada tik kitąmet. Bendrovės „Tele2“ generalinio direktoriaus Petro Masiulio teigi mu, telekomunikacijų bendrovių pajamos pastaraisiais metais nepa didėjo. Esą tai lėmė vis negerėjanti gyventojų finansinė padėtis. Bendrovės vadovas teigė, kad te lekomunikacijų rinkoje vienintelei bendrovei „Tele2“ praėjusiais me tais pavyko išlaikyti pajamų augi mą, nors jios ir nesiekė 2007 m. lygio. „Bendrovės pajamos augo 2 proc. ir siekė 481,7 mln. litų. Nors augimas nelabai didelis, bet jis – veržlus, nes kai visa rinka smunka, kilti labai sunku. Pajamų rodikliai labiausiai nukentėjo nuo sumažin to tinklų sujungimo mokesčio, ta čiau didėjantis vartotojų skaičius tai atsvėrė.“ Anot P.Masiulio, vienas svar biausių bendrovės konkurencingu mo veiksnių yra mažesnės paslau gų kainos, esą vartotojams kaina išlieka vienu svarbiausių tinklo pa sirinkimo veiksnių: „Nors žmogui telekomunikacijų rinka pagal svar bą yra 10 vietoje ir tai yra labai ma žų išlaidų grupė, žmonėms sutau pyti tikrai patinka.“ Pešasi dėl klientų
Bendrovė „Omnitel“ dar neskelbia išsamių savo veiklos rodiklių, ta čiau jau praneša, kad 2011-aisiais uždirbo 555 mln. litų. Vis dėlto iš platintame pranešime spaudai ne nurodoma, bendrovės pajamos au go ar krito. P.Masiulio teigimu, nors visa te lekomunikacijų rinka smuko apie 10–12 proc., paslaugų kainos taip pat krito. Paskatinti patrauklesnių kainų gyventojai per metus mobiliuoju telefonu kalbėjo daugiau minučių: „Vadinasi, telekomunikacijų pa slaugos gyvybingos, tačiau mažė jant kainoms žmonės išleidžia ma žiau.“
Vis dėlto klientų skaičius, anot jo, išlieka stabilus ir telekomuni kacijų bendroves verčia pasitemp ti: „Klientų skaičius, ypač išanks tinio mokėjimo rinkoje, nesikeičia. Apskritai vartotojai laksto iš vieno tinklo į kitą. Naujų klientų nėra, todėl vyksta peštynės dėl esamų.“
Petras Masiulis:
Kai visa rinka smun ka, kilti labai sunku.
Atgaivins telefonai
P.Masiulis prognozavo, kad šiais metais telekomunikacijų rinka trauksis, kaip ir pastaruosius tre jus metus, tačiau ne taip sparčiai. Anot jo, pagrindinė rinkos susi traukimo priežastis yra sumažin tas tinklų sujungimo mokestis. Kita vertus, geras perspektyvas esą žada didėjantis išmaniųjų te lefonų skaičius, kuris telekomu nikacijų bendrovėms atneš dau giau pajamų. Dėl to šios drąsiai imasi investicijų ir nedžiuginan čius rinkos pokyčius bando igno ruoti. P.Masiulis prisiminė, kad prasi dėjus krizei bendrovė svarstė, kaip elgtis toliau, ir nusprendė į krizę numoti ranka, o savo veiklos, kaip ir investicijų, neapriboti: „Nus prendėme per krizę eiti pirmyn kaip buldozeris: toliau investuoti, dirbti, leisti pinigus, plėsti tinklą, gerinti kokybę. Juk krizė ateina ir išeina.“ Jo teigimu, būtent 2009– 2011 m. bendrovės investicijos bu
vo rekordinės ir jų mažinti neketi nama. Bendrovė „Omnitel“, oficialiais duomenimis, per praėjusius metus iš viso investavo 118 mln. litų, net 108 proc. daugiau nei per 2010 m. Dau giausia ji investavo į mobiliojo inter neto verslą, kuris praėjusiais metais bendrovės pajamas augino labiausiai. Pranešama, kad iš šio verslo – mobi liojo interneto paslaugų ir išmanio sios įrangos, nešiojamųjų kompiute rių ir mobiliojo interneto modemų pardavimo – praėjusiais metais bendrovė uždirbo 32 proc. daugiau nei 2010 m. „Prognozuojame, kad labai didės išmaniųjų telefonų skaičius, taip pat interneto naudojimas. Todėl ma nau, kad rinka kitais metais jau pra dės augti. Tai matome iš Švedijos pavyzdžio, kur padaugėjus išma niųjų telefonų ir esant tam pačiam vartotojų skaičiui telekomunikaci jų bendrovių pajamos didėja. Papil domos paslaugos visuomet atneša papildomų pajamų“, – sakė P.Ma siulis. Vis dėlto, anot jo, kol kas iš manieji telefonai rinkoje sudaro tik labai mažą dalį – vos 16 proc. Jis taip pat patikino, kad ypač sparčiai, nors ir neprognozuojamai, daugėja telekomunikacinių įrengi nių, pavyzdžiui, apsaugos siste mų, naudojimas. Anot P.Masiulio, bendrovei daug pajamų atneša įvai rių telekomunikacijų įrenginių nau dojimas autobusuose, taksi ir kitose transporto priemonėse. Pirkdami įsiskolina
Nors augantis išmaniųjų telefonų skaičius džiugina telekomunika cijų bendroves, gyventojai neretai telefonus įsigyja ne pagal savo fi nansines galimybes ir įsiskolina te lekomunikacijų bendrovėms. Kaip rodo Manocreditinfo.lt at likta analizė, telekomunikacijų bendrovėms gyventojai praėjusiais metais delsė sumokėti iš viso 82,2 mln. litų, o 2010 m. ši suma siekė 69,3 mln. litų. Nors, kaip sakė Ma nocreditinfo.lt asmeninės kredito istorijos sistemos vadovas Marius Zaikauskas, tai palyginti nedide lė suma, tačiau didžiausią šios su mos dalį sudaro skolos dėl išsimo
Saikas: telekomunikacijų bendrovės tikisi, kad išmaniuosius telefonus
į rankas gavę žmonės paslaugoms išleis daugiau.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
kėtinai įsigytų telefonų. „Tai yra savotiškas 2009 ar 2010 m. suda rytų sutarčių aidas. Natūralu, kad klientas pusmetį ar net metus su gebėjo įmokas mokėti laiku, tačiau dėl ekonominio sunkmečio neteko dalies pajamų ir 2011 m. jau nebe galėjo vykdyti įsipareigojimų“, – sakė M.Zaikauskas. Todėl, anot pašnekovo, reikėtų apgalvotai pamatuoti savo finan sines galimybes prieš prisiimant
įsipareigojimus, esą kitu atveju padariniai skolininką gali lydėti visą gyvenimą: „Padariniai žmo gaus kredito istorijoje yra ganė tinai rimti. Jeigu susidaro skola, ji iš kreditų biuro nepašalinama, iki yra padengiama. Todėl galima sakyti, kad negrąžinta skola kre dito biuro dalyviams bus matoma viešai visą gyvenimą. Net ir su mokėta skola bus matoma dar 10 metų.“
Telekomunikacijų bendrovių vertė* Bendrovė
Vertė (mln. litų)
UAB „Tele2“
1002
UAB „Omnitel“
870
UAB „Bitė Lietuva“
147 * 2011 m. sausio 1 d. duomenys Šaltinis: Investicijų bankas „GILD Bankers“
11
TREČIADIENIS, vasario 8, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Ant stogų – pirmosios saulės elektrinės
Nors be paliovos didėjančios sąskaitos lie tuvius vis dažniau verčia atsigręžti į „ža liosios“ energijos panaudojimo galimybes, saulės kolektoriais, fotoelementais aplipę statinių stogai ar sienos mūsų šalyje vis dar gana egzotiški vaizdai. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pirmas, bet ne vienintelis
Priešingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, kur dienos šviesa sėkmingai įdarbinama tiek gyve namuosiuose, tiek visuomeninės paskirties pastatuose. Tad nenuostabu, kad saulę pa žaboti užsimoję klaipėdiečiai su lauk ia nem až ai smals uol ių dė mesio.
Praėjusių metų rudenį saulės elektrinę ant nuosavo namo sto go įsirengęs Kazimieras Gimbu tis jau nebesistebi, kai ties jo na mais stabteli visiškai nepažįstami žmonės. Klaipėdietis yra pirmasis uostamiestyje, įsidiegęs tokio po būdžio įrenginį. Tačiau jau ne vienintelis – bent jau dar vieną saulės elektrinę, įreng tą ant plokščio stogo, galima išvysti ir Labrenciškių indivi dualių namų kvartale.
12
Sezonas: nors pastaruoju metu vyrauja giedros dienos, praėjusio rudens pabaigoje ant K.Gimbučio namo
stogo įrengti saulės fotoelementai šiuo metu „tinginiauja“, nes užkloti sniego sluoksniu.
Asmeninio archyvo, Vytauto Petriko nuotr.
12
TREČIADIENIS, vasario 8, 2012
namai rubrika
Kaip taupyti šilumą? Užklupus šalčiams, gyventojų pa stangos taupyti šilumą gali žymiai – net iki penktadalio – sumažinti daugiabučiuose suvartojamos ši lumos kiekius.
Galimybės: Labrenciškių kvartale saulės elektrinė įrengta ant plokščio pastato stogo.
Vytauto Petriko nuotr.
Ant stogų – pirmosios saulės elektrinės 11 Šalia judrios Liepo jos gatv ės stūksant is K.Gimb u Šiltas vanduo – dykai
čio šeimos namas – puikiai ma tom as tiek praeiv iams, tiek pro šal į pravaž iuojant iems rat uo tiems keleiviams. Tik šiuo metu įspūdingo plo to fotoelementų blokus maskuoja sniego sluoksnis. Kaip pris ip až in o inž in ier iaus mec han iko išs il av in im ą tur in tis vyras, ilg us met us dirb ęs Jū
Kazimieras Gimbutis:
Šildymą atsijungia me maždaug balan džio pradžioje, ir mums saulės ener gijos vandeniui pa sišildyti pakanka maždaug iki spalio pabaigos.
rų laiv in ink yst ėje, gal imyb e įsi rengt i tok ią saul ės elektr in ę jis ėmė dom ėt is bem až prieš 30 met ų. Pašnekovas spėjo, jog galbūt ir pirmasis Klaipėdoje ėmė naudo ti saulės kolektorius – alternaty vią energiją naudojančią vandens šildymo sistemą K.Gimbutis įsi rengė prieš dešimtmetį, tik pasi statęs namą. Pašn ek ovas neab ej oj a, jog šiandien šios investicijos jau at sipirko. „Šildym ą ats ij ung iam e maž daug bal and žio prad žioj e, ir mums saul ės energ ijos vand e niui pas iš ildyt i pakanka maž daug iki spalio pabaigos. Žinoma, kartais, kai diena labai lietinga ir ūkanota, tenka naudotis elektri niu boil er iu. Tač iau saul ėtom is dienomis vanduo įkaista net iki 80 laipsnių karščio“, – pasako jo K.Gimbutis.
Atsipirks per 8 metus?
O nuo šiol klaipėdiečio šeimos na mą kloja ir įspūdingas plotas fo toelementų, kurie suskirstyti į de vynis blokus. Pašnekovas nebuvo linkęs deta lizuoti, kiek investicijų pareikala vo įrengti šią saulės elektrinę. Pa sak jo, išankstiniais skaičiavimais, išlaidos turėtų atsipirkti maždaug per 8 metus. „Apie efektyvumą bus galima kalbėti, kai praeis metai. Kaip pa skaičiavo firma, įrengusi šią siste mą, per metus bus pagaminta apie 28 tūkst. kilovatvalandžių“, – aiš kino K.Gimbutis. Pašnekovas prisipažino, jog nė ra visiškai tikras ir tuo, jog elektra bus superkama už tokią kainą, kaip žadama, visus ateinančius 10 me tų. Šiuo atveju – po 1,63 lito už ki lovatvalandę. Kol bus pasirašytos sutartys su visomis privalomomis instituci jomis bei sutvarkyti kiti formalu mai, klaipėdietis saulės pagamin ta energija gali naudotis tik savo reikmėms. Tačiau, šiaip ar taip, stogui apsnigus, elektros pagami nama minimaliai. „Turbūt užtektų tik telefonui pa krauti“, – šypsojosi pašnekovas. Vietoje kamino – turbina
K.Gimbutis ne vienerius metus domisi ir vėjo jėgainių įrengimo galimybėmis, tačiau gyvenamų jų namų kvartale įgyvendinti tokį projektą techniškai kebloka. Tad pašnekovas viliasi, jog ilgai niui technologijos tobulės ir rasis paprastesnių sprendimų. „Manau, kad kažkada namuose vietoje kamino bus įrengta turbi na, kuri gamins elektrą, o ši aprū pins šiluma visą pastatą“, – įvar dijo pašnekovas. Klaipėdietis neabejoja, jog po keliolikos metų gamintojai ga lės pasiūlyti ir gerokai tobulesnes saulės elektrinių sistemas, ir ge rokai kokybiškesnius akumulia torius, kurie leis sukaupti daugiau pagamintos energijos ir naudotis ja, kada prireikia.
Saulės elektrinių pagamintos energijos tarifai Valstybinė kainų ir energetikos kont rolės kom isija (VKEKK) pat virt ino kainas, kur iom is superkama elekt ros energ ija iš saulės elektrinių. Kai elektrinės galia:
per met us – vak ar in ėj e šal ies da lyj e. 1 kW gal ios elektr inės saulės ele ment ų plotas nuo 6 iki 20 kv. m pri klausomai nuo pasir inktos techno log ijos.
iki 100 kW – kaina 1,63 Lt/kWh nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh
Iš maž ųjų hidroelektr in ių energ ija superkama po 26 ct/kWh, vėjo ir bio kuro elektrinių – 30 ct/kWh.
nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh
Tvirt in ant kain as buvo ats iž velg ta į kit ų ES šal ių supirk imo kain as. Prel im in ar iais skaič iav im ais, 1 kW įrengtos gal ios elektr inė gal i pag a mint i nuo 860 kWh per met us ryt i nėj e Liet uvos dalyj e iki 1000 kWh
Kitoms elektrinėms, naudojančioms atsinaujinančius ar atliek inius ener gijos ištekl ius, kaina nustatoma at skiru VKEKK sprendimu. Šaltinis: Lietuvos elektros energetikos asociacija
Kaip tvirtina Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) atstovai, kartais pakanka išnaudoti elementariausias priemones. Pastaruoju metu Lietuvoje vy rauja šalti, tačiau saulėti orai. To kios sąlygos, NPAA teigimu, dau giab uč ių gyventojams taip pat gali padėti efektyviai taupyti ši lumą. Specialistai siūlo keletą pata rim ų, kur ie greitai ir pap rastai gal i būt i pritaikom i kiekv ien a me bute. Pavyzdžiui, saulėtą dieną reko menduojama atitraukti užuolaidas ir leisti saulei prišildyti butą. Tuo tarpu naktį reikėtų elgtis at virkščiai – nuleisti žaliuzes ir už traukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką. Siekiantiems sutaupyti šilumos siūlomas dar vienas nesudėtingas sprendimas. Kaip tvirtina specialistai, pa grindiniai šilumos nuostolių šalti niai butuose yra nesandarūs langai, durys (ypač balkono), o daugiausia šilumos iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų. Tad šią problemą galima šiek tiek sumažinti savo būstuose už radia torių įsirengus šilumą atspindin čius ekranus. Tai įgyvendinus, temperatūra bute gali pakilti 1–2 laipsniais. Ši priemonė padeda ne tik šilčiau gyventi, bet ir efektyviai taupy ti – radiatoriaus ekranas atspindi 90 proc. spinduliuojamos šilumos energijos. Apskaičiuota, jog jei daugiabu tyje visuose butuose būtų įrengti tokie ekranai, namas šilumos var tojimą galėtų sumažinti net 5–10 proc. Paprasčiausias būdas – įsigy ti jau pagamintą šilumą atspin dintį ekraną specializuotose sta tybinių medžiagų arba šildymo prietaisų parduotuvėse. Tuomet jį teliks tinkamai sumontuoti už radiatoriaus. Tokius ekranus galima įrengti sunkiai prieinamose patalpų vie tose, jie nerenka dulkių. Taupantys lėšas gyventojai šilu mą atspindinčius ekranus gali pa sigaminti ir patys. Tereik ia paimt i karton o lakš tą, kuris būtų šiek tiek didesnis už rad iator ių, už kur io bus de damas. Geriausiai tam tinka gofrokarto nas. Tuomet vieną kartono lakšto pusę reikia apklijuoti folija. Taip paruoštą lakštą belieka už kišti tarp sienos ir radiatoriaus. NPAA primena, jog labai svarbu paraginti taupyti visus gyventojus, kad ir tokiais paprastais veiksmais, kaip uždarant laiptinės duris ar be reikalo nevarstant langų. Parengė Lina Bieliauskaitė
13
trečiADIENIS, vasario 8, 2012
pasaulis Paslaptingas vizitas
Skaldyk ir valdyk
Rusijos užsienio reikalų ministras Serge jus Lavrovas antradienį atvyko į Damaską derybų su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Tūkstančiai režimo šalininkų, mo juojančių Sirijos vėliavomis, užplūdo gat ves, kuriomis iš oro uosto važiavo korte žas. Rusijos ministerija nepateikė daugiau detalių apie šį vizitą. Taip pat neaišku, ko kį vaidmenį šiame vizite atlieka išorinės žvalgybos vadovas Michailas Fradkovas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (nuotr.) perspėjo, kad palesti niečių prezidentas Mahmoudas Abbasas iš sižadės taikos, jeigu įgyvendins pasirašytą susitarimą su „Hamas“. Šis Izraelio perspė jimas nuskambėjo netrukus po to, kai M.Ab basas ir „Hamas“ vadovas Khaledas Mes haalas Katare pasirašė susitarimą, kuris Pa lestinos prezidentui numato premjero postą nacionalinio susitaikymo vyriausybėje.
2697 metai
– tokia kalėjimo bausmė gresia „Costa Concordios“ kapitonui Francesco Schettino.
Graikai vėl liejo įtūžį Kol Graikijos vyriausybė karštligiš kai derėjosi su kreditoriais dėl paskolų, būtinų, kad Atėnai nebankru tuotų, žmonės ėjo į gatves.
Prisuko: Rusijai sumažinus dujų tiekimą į Europą, Senojo žemyno gyventojai išsigando, kad mirtinai sustirs.
„Scanpix“ nuotr.
Besišildanti Rusija sušaldė Europą
Europiečiai gerai pamena tarp Rusijos ir jos kaimynių Ukrainos bei Baltarusijos kilu sius dujų karus. Šį kartą karas nekilo. Daugiau šilumos panoro Rusija, todėl „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą europiečiams. Europoje trūksta dujų
Pavojaus varpais garsiausiai ėmė skambinti vos 10 laipsnių šaltu ko išsigandę Pietų Europos gy ventojai. Šios savaitės pradžioje Italijos, kuri importuoja iš Rusijos apie 30 proc. suvartojamų dujų, dujotakių prižiūrėtoja „Snam Rete Gas“ pa skelbė iš „Gazprom“ nesulaukusi net 30 proc. dujų. Dujų tiekimas iš Rusijos į Eu ropą ėmė trūkinėti dar praėjusį antradienį. Nuo to laiko Italija iš Rusijos negavo 150 mln. kubinių metrų dujų už maždaug 61 mln. JAV dolerių. Dėl šalčių dujų poreikis Italijoje šoktelėjo iki rekordinių aukštumų – 440 mln. kubinių metrų per pa rą. Todėl Italijos ekonomikos vys tymosi, infrastruktūros ir trans porto ministras Corrado Passera paskelbė, kad padėtis kritinė. „Situacija – kritinė, nes Rusija ir Prancūzija sumažino dujų tieki mą. Vis dėlto mes kontroliuojame padėtį“, – tvirtino ministras. Kadangi dujų suvartojimas tik šią savaitę pasiekė piką, italams teko laikinai įjungti mazutu kūre namas elektrines, pumpuoti dau giau dujų iš rezervo, pirkti dau giau dujų iš alternatyvių tiekėjų, taip pat riboti dujų tiekimą kai ku riems pramonės kompleksams. Tiesa, Italijos, kuri importuo ja net 90 proc. visų suvartojamų
dujų, vyriausybė ramino žmones, kad namams šildyti kuro pakaks. „Mes padidinome dujų impor tą iš Alžyro ir Šiaurės Europos per Šveicariją, taigi kitas kelias dienas problemų nebus. Ketvirtadienį ir penktadienį tikslinsime infor maciją“, – pabrėžė Paolo Scaro ni, Italijos energetikos bendrovės „Eni“ atstovas. Dujų stygių Europoje per pasta rąsias dienas juto ne tik Italija, bet ir kitos Europos valstybės. Vokietijos E.ON AG, taip pat OMV AG, didžiausia Vidurio Eu ropos energetikos įmonė, patvirti no negavusios iš „Gazprom“ apie 30 proc. dujų. Mažesnį dujų kiekį gavo Bulgarija, Slovakija, Austrija, Vengrija, Lenkija ir Graikija. Svarbiau – vidaus vartotojai
„Gazprom“ pripažino, kad buvo apie 10 proc. sumažinęs į Europą pumpuojamų dujų kiekį, bet vakar patvirtino, kad jau tiekia dujas pa gal sutartis. Rusų dujų milžino atstovai ar gumentavo, kad smarkiai išaugus dujų suvartojimui Rusijoje pir miausia buvo aprūpinami vidaus vartotojai, o paskui – Europos. Be to, „Gazprom“ atstovai pa kartojo, jog neturi galimybių tiek ti Europai papildomų dujų, nors to prašė kai kurios šalys. Aiškintis situaciją teko ir Rusi jos premjerui Vladimirui Putinui.
Šis, susitikęs su „Gazprom“ vado vybe, nurodė, kad Rusijos varto tojai – prioritetas. „Prašau jūsų pasistengti, kad būtų patenkinti mūsų partnerių užsienyje poreikiai, nepamirštant, kad pirmiausia Rusijos energetikos bendrovių ir „Gazprom“ užduotis – patenkinti Rusijos vidaus porei kius, – sakė V.Putinas po susitiki mo su „Gazprom“ koncerno vice pirmininku Aleksandru Kruglovu. – Tai prioritetinė užduotis.“
ją, Lenkiją ir Graikiją normaliza vosi“, – sakė pareigūnė. Tiesa, M.Holzner pridūrė, kad Italijai, Vokietijai ir Rumunijai du jų tiekimas savaitės pradžioje ne buvo iki galo užtikrintas. „Situacija nėra kritinė, ji valdo ma, nes naudojamos dujos iš sau gyklų. Ypatingoji padėtis Europoje dėl vartotojų aprūpinimo dujomis nesusidarė – dujas jie gauna kaip įprastai“, – sakė M.Holzner. Naujo dujų karo nėra
Situacija – kritinė, nes Rusija ir Pran cūzija sumažino du jų tiekimą. Vis dėlto mes kontroliuoja me padėtį. Tiekimas atkurtas
Į dujų tiekimo sutrikimą reagavo ir ES. Už energetiką atsakingo ES komisaro Güntherio Oettingerio atstovė spaudai Marlene Holzner pirmadienį džiaugėsi, kad rusiškų dujų tiekimas daliai Europos šalių, sumažėjęs praėjusią savaitę, nor malizuojasi. „Mes nuolat kontaktuojame su ES narėmis, ir jos mus informavo, kad dujų tiekimas iš Rusijos į Bul gariją, Slovakiją, Austriją, Vengri
Dėl dujų tiekimo sumažėjimo teko aiškintis ir Ukrainai. Tarp Kijevo ir Maskvos 2006 ir 2009 m. kilę vadinamieji dujų karai buvo palikę Senąjį žemyną be žydrojo kuro. Bet Ukrainos premjeras Mykola Azarovas tikino, kad šį kartą dujų tiekimas kai kurioms Europos vals tybėms sumažėjo ne dėl Ukrainos, kaip tranzito valstybės, kaltės. „Mūsų paimami dujų kie kiai griežtai atitinka sutartyje su „Gazprom“ numatytus. Tačiau dėl to, kad Rusija dujas pradėjo tiekti ne visa apimtimi, mažiau nei tu rėtų dujų gauna ir Europa“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas. Jis pridūrė: „Pagal techninį su sitarimą dujų tranzitas per Ukrai ną į Europą gali siekti 490 mln. kubinių metrų per parą, tačiau dabar jis – apytikriai 415 mln. ku binių metrų.“ BBC, „RIA Novosty“, „BusinessWeek“ inf.
Vakar šalyje prasidėjo visuotinis streikas, kurį organizavo didžiau sios profsąjungos, kovojančios su naujomis taupymo priemonėmis, dėl kurių vyriausybė šiuo metu de rasi su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Kreditoriai Atėnams pažadė jo skirti 130 mlrd. eurų paramą, jei Graikija įgyvendins naujas biu džeto karpymo priemones. O laikas vyriausybę spaudžia vis labiau. Jei iki kovo 20 d. Atėnai negaus TVF ir ES pinigų, šalį ištiks bankrotas. Tačiau profsąjungoms vyriausybės derybos – nė motais. Streikas prasi dėjo vakar, o baigėsi šiandien. Pro testo šūkis – „Gana – daugiau taip nebegalime“. Protestuotojai, kurių buvo apie 10 tūkst., tradiciškai už tvindė Atėnų centrinę Konstitucijos aikštę, kilo susirėmimų su policija. „Tai brutalus, ciniškas visos tau tos reketavimas. Tai – ne dery bos“, – piktinosi privačiojo sekto riaus profsąjungos vadovas Yiannis Panagopoulosas. Mokyklos, ministerijos, ligoninės ir bankai veikė mažiausiu pajėgumu, o Atėnų viešojo transporto kelei viams teko ilgiau laukti vėluojančių autobusų ir metropoliteno trauki nių. Graikijoje įstrigo ir turistai, jie negalėjo išplaukti iš Pirėjo uosto. Šalyje nesutriko tik skrydžiai. Tiesa, kai kurie ES atstovai jau prasitarė, kad graikams bankru tavus tragedijos nebus. Europos Komisijos pirmininko pavaduo toja Neelie Kroes dienraščiui „De Volkskrant“ sakė: „Jeigu kas nors paliktų euro zoną, tai nebūtų trau kinio katastrofa. Vis dar sakoma, kad jeigu vienai šaliai leisime pa sitraukti arba paprašysime išeiti, visa struktūra sugrius. Tai papras čiausiai netiesa.“ AFP, „Reuters“, BNS inf.
Įsiūtis: per protestą pleškėjo ir
didžiausios Graikijos kreditorės Vokietijos vėliava. AFP nuotr.
14
TREČIadienis, vasario 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje prekyba išliko rami, akcijų kainos ieškojo krypties Vilnius, vasario 7 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje antradienį prekyba išliko rami, akcijų kainos ieškojo krypties, o kainų pokyčiai išliko nedideli. Lyderio pozicijos, kaip ir pirmadienį, atiteko beveik 1,5 proc. pigusioms „Linas Agro Group“ akcijoms, kurių apyvarta dar padidėjo – iki 120 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio investuotojų dėmesio sulaukė pigę „Teo LT“, brangę „Grigiškių“ ir „Aprangos“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,04 proc. iki 317,64 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,95 proc. iki 457,25 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 1,87 proc. iki 138,58 punkto. Oficialiojo sąrašo „Linas Agro Group“ akcijų, kurios atpigo 1,44 proc. iki 0,480
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 884048
euro, parduota už 123 5 tūkst. eurų, 0,31 proc. iki 0,645 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – už 39,7 tūkst. eurų, 1,82 proc. iki 0,614 euro pabrangusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų – už 24 tūkst. eurų. 0,20 proc. iki 1,520 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų apyvarta buvo 22 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 11 tūkst. eurų.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 1,41 proc. iki 0,505 euro, parduota už 3 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista
Kviečiame į vairavimo kursus. Vakarinės grupės, nauji automobiliai. Pradžia - vasario 15 d. Laukiame Jūsų Laukininkų g. 2, tel. 8-46 322664, www.kg-vairuok.lt.
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.
908013
906248
Nekilnojamasis turtas Nuoma Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 907293
Ilgalaikei nuomai pora ieško buto Klaipėdoje. Abu dirbame. Mokėsime užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177. 909359
Išnuomoju 1 kambario butą su baldais Paryžiaus Komunos g. ir bloką bendrabutyje su baldais Taikos pr. (tvarkingas). Tel. 8 670 07 280. 909940
mažiau kaip po 2 tūkst. eurų.
Sodybą su pastatais 50 km nuo Klaipėdos (13 ha žemės, trifazė elektra, tvenkinys, vandens gręžinys, šalia miško, 35000 Lt). Tel. 8 646 23 196. 907844
1 kambario butą (33 kv. m, 5/1 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 909929
1 kambario butą Tauralaukyje, Jaunimo g. 2 (3 pl./1 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, tvarkingas, bendrabutyje, 56 000 Lt). Tel. 8 698 77 203. 910087
1 kambario 33 kv. m butą su balkonu Žardininkų g. (plastikiniai langai, labai tvarkingas). Savininkas. Tel. 8 683 48 200. 909855
Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 254 tūkst. eurų, iš jų 249 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt. 898591
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 894528
Mokymas Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
765802
906836
10 a sklypą Naujojoje Kalotėje (visos komunikacijos, graži aplinka, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664.
909363
899811
Jau laisvas 1 kambario butas su baldais ir buitine technika Kauno g., išnuomojamas 2 kambarių butas Žardininkų g. (300 Lt). Tel. 8 679 82 151, 8 609 61 072.
105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komunikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.
909438
903641
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
2 kambarių butą Debreceno g. (5 pl./4 a., šarvuotos durys, plastikiniai langai, medinės grindys, keista santechnika, 10 kv. m rūsys). Savininkas. Tel. 8 612 13 720.
906295
909964
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 907313
904223
Kursai - ligos ir problemos įrašytos prote. Pažintinė nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. Paryžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455. 899109
Kompiuterių kursai
908859
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurų centre, Šilutės pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174. Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 909871
Parduoda
2 kambarių suremontuotą butą bendrijos name Taikos pr., prie PC „BIG“. Ideali laiptinė, domofonas. Kaina 125 000 Lt. Tel. 8 611 41 730. 909461
2, 3 kambarių naujos statybos butus perduotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075. 904328
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 909690
„Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, sutvarko dokumentus ir priduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139. 908485
„Manto namų“ butai. Atviri namai - vasario 12 d. 11-14 val. kviečiu į butų apžiūrą. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 909734
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 909695
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukšte baldų ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174.
908865
Kiti kursai
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“ (baldai, buitinė technika), 2 kambarių butą Kretingos g. (labai geras). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
3 kambarių naują butą Birutės g. (7/5 a., įrengtas, baldai) ir namo dalį prie „Eglės“ turgavietės, plytinį namelį „Švyturio“ bendrijoje. Tel. 8 670 07 280. 909958
32 kv. m butą Plungėje (kaina 38 000 Lt). Arba domintų keitimas į 18-24 kv. m kambarį bendrabutyje Klaipėdoje (galima priemoka). Tel. 8 684 04 287. 910043
„Namas pigiau už butą“. Parduoda naujos statybos vieno aukšto 145 kv. m gyv. namą Sudmantuose. Kaina tik 350 000 Lt. Tel. 8 600 19 139, 8 614 06 740.
Gero išplanavimo suremontuotą 4 kambarių butą Liepų g. (5/3 a., raudonų plytų namas). Tel. 8 689 89 898.
908456
909447
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė vasario 13 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
Butus: 1 kambario 5/2 a. Taikos pr., 2 kambarių su holu Bandužių g., 3 kambarių Baltijos pr. - 115 000 Lt, kambarį bendrabutyje 13 500 Lt. Tel. 420 792, 8 652 22 532.
I.Simonaitytės g. suremontuotą 2 kambarių 55 kv. m perplanuotą butą. Tel. 8 614 07 549.
904426
908599
909828
Vairuotojų kursai
909472
Nukelta į 15 p.
15
trečiadienis, vasario 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas
Darbas Siūlo darbą
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.
907333
908392
Parduoda
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508.
atkelta iš 14 p.
908606
Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771. 910049
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.
909800
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.
909830
buitis ir technika
909802
Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skaitikliai, saulėtas, nekampinis, 73 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235. 909096
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 909860
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 908602
1 arba 2 kambarių butą. Arba keičia. Tel. 8 612 48 946. 910166
Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejybos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tarpininkų. Tel. 8 639 90 266.
Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.
909064
Grožio studijai reikalingi profesionalūs kirpėjai, manikiūro-pedikiūro meistrai. Geros įdarbinimo sąlygos. Tel. 8 611 22 005. 907624
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192. 909805
906310
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 907457
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 906989
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902548
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900818
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 905924
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907349
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 907232
Kirpyklai „Kristina“ (Naikupės g. 8) reikalinga vyrų kirpėja. Tel. 8 621 50 007. 909834
Korpusinių nestandartinių baldų gamybai reikalingi surinkėjai-montuotojai. Tel. 8 655 00 021, CV siųsti info@jbm.lt. 909557
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 902172
Naktiniam klubui reikalingos: barmenė, gogo, toples šokėjos. Tel. 8 684 24 600. 909249
Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893072
Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 909838
Reikalinga kebabų pardavėja. Yra naktinės pamainos. Tel. 8 610 00 917, 8 688 21 067. 909722
Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius. celedinas@opsbaltic.lt. 908023
Sporto klubui miesto centre reikalingi baseino prižiūrėtojai, kinezeterapiautai-masažuotojai, ūkvedys. Tel. 8 611 22 005. 907626
UAB „Ekskomisarų biuras“ plečia savo veiklą ir Klaipėdoje ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: panašaus darbo patirtis, darbas kompiuteriu. Tel. (8 46) 411 367, elektroninis paštas klaipeda@ekskomisarai.lt. 909875
910155
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901489
Statybos paslaugos
Perka Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 908361
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895885
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905485
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 909310
Automobiliai
Kita
Perka
Parduoda Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464. 910057
Naujai atidarytą UAB, veikla nebuvo vykdoma. Tel. 8 600 19 139. 908439
900107
908525
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
Paslaugos
908897
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
Parduoda
Paslaugos
Baldai
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939.
Statyba ir statybinės medžiagos
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 910007
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909979
Transporto paslaugos
Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291.
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
906686
909370
Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. Atlieka visus apdailos, santechnikos, elektros ir kt. darbus. Tel. 8 611 40 335. 909514
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 909302
Dedu laminatą, grindis, gipskartonį, dailylentes, klijuoju plyteles, glaistau, dažau, atlieku santechnikos, elektros darbus ir kt. Tel. 8 678 28 983. 909770
Nukelta į 16 p.
16
trečiadienis, vasario 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.
Statyba ir statybinės medžiagos
909103
Nebrangiai, kokybiškai klijuojame plyteles, tinkuojame, apdailos, gipskartonio, elektros instaliacijos darbai. Tel. 8 684 83 261.
Statybos paslaugos atkelta iš 15 p.
910178
Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620. 891223
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280. 909295
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.
Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620. 908535
Savivarčio, ekskavatorių, hidraulinio plaktuko nuoma; kasimo, planaravimo, kalimo, ardymo darbai; grunto vežimas, žvyro, smėlio atvežimas. Tel. 8 611 27 233. 907038
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900263
909584
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus savo ir užsakovo medžiagomis. www.statome.com, tel. 8 655 22 204. 909108
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886.
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885010
Įvairūs
910291
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
Ieškau užšalusių pinigų „Snore“. Siūlau paskolą. Kaina sutartinė. Moku iš karto, kai įvykdoma užskaita. Suma nuo 0,1 mln., gali būti ir juridinis asmuo. Tel. 8 663 55 041, 2007klp@gmail.com.
907955
909851
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras. lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką vertinančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai,
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus: S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas Carlo Torlontano (alpių ragas, Italija). Kiti renginiai Vasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilie-
to kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“ Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiai Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais. Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Jaunimo centras Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 14 val. poetinių kompozicijų konkursas. Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Nukelta į 18 p.
17
trečiadienis, vasario 8, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią
žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,
išpardavimą Baltijos jūroje –
diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou
nuolaidos iki 70%! Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų salonuose!
programa! Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16 Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo parduotuvėse
vykstančių
milžiniškų
išpardavimų!
Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 Lt
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo vasario 13 dienos: 6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais. Laukiame Jūsų!
Teniso arena
Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
„Krantas Travel“
parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
trečiadienis, vasario 8, 2012
pramogos atkelta iš 16 p.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Vasario 9 d. 18 val. – prasidės N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Veiks iki 2013 m. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. Vokiečių kino dienos 2012. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com. Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų. Vasario 9 d. 17 val. vyks gurmaniškos kaligrafijos vakaras.
bibliotekos Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji savivaldybės biblioteka viešoji biblioteka RENGINIAI Jaunimo skyrius (Tilžės g.9) – vasario 9 d. 16 val. susitikimas su Klaipėdos Europos informacijos centro „Europe Direct“ vadove D.Urbutyte. Tema – „Savanorystė – naudinga, madinga, įdomu“. Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) ir Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A) – vasario 14 d. 14 val. kviečiame į virtualų susitikimą su žurnalistu, rašytoju ir keliautoju A.Čekuoliu. Atvykusius vaišinsime karšta arbata. Renginys nemokamas. PARODOS Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“; Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki vasario 13 d. Vitės pagrindinės mokyklos floristikos būrelio mokinių kūrybinių darbų paroda „Žvakių šviesa“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“. Gerlacho palėpė – vasario 10 d. 19 val. „Smėlio džiazo meilės audros“: kerintys mušamųjų ritmai, užburiančios vokalinės improvizacijos ir viską iliustruojantys smėlio piešiniai. Bilietus galite įsigyti bibliotekoje prie koncertą arba bilietai.lt.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir Vilniaus universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 7.50 Pričiupom! (N-7). 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.50 Lietuvos balsas. Aklosios perklausos (k). 11.30 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Skaisčioji karalienė“ (2) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Fantastinis veiksmo f. „Gatvių kovotojas“ (JAV, Japonija, 1994 m.) (N-7). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00, 8.30 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Kodėl? 11.50 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Pelkė“ (2). 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Grėsmingi medžiotojai. Grobuonys“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7).
21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Mūsų miesteliai. Dotnuva (3) (k). 12.20 Pulsas. 12.45 Gyvenimas yra gražus (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (1) (2002 m.) (k). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Gyvoji istorija. Dvarai (k). 16.00 Lietuvių dokumentikos meistrai. Kazimieras Musnickas. „Mažoji pertrauka“ (1974 m.), „Vilčių laivas“ (1980 m.), „Rudenio lapai“ (1984 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Etnokultūros ratas. Sarių kaimo etnografinis ansamblis. 18.25 Durys atsidaro. Kultūros žurnalas. 18.50 Muzikos istorijos. Valsų karalius J.Straussas (Post scriptum). 19.30 Laiko portretai. Janas Fabre: aš esu klaida. 20.05 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Iš krepšinio istorijos. 20.30 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Legendinės krepšinio rungtynės. TSRS vyrų krepšinio čempionato didysis finalas. CSKA–„Žalgiris“ (1987 m.). 22.00 Prisiminkime. „Armonikos“ ansamblis. 22.10 Elito kinas. Drama „Rekviem“ (Vokietija, 2006 m.) (N-7). 23.40 Rašytojo Tomo Sakalausko 80-mečiui. Kultūra. Rašytojas Tomas Sakalauskas. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mūzos prabyla. Nakties žiedai. Aktorius Andrius Bialobžeskis skaito S.Gedos eiles (k). 1.15 Literatų gatvė (4) (k).
10.00, 14.30 Teleparduotuvė. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.15, 17.00 „Kobra 11“. 12.15, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00, 1.10 „Sinbado nuotykiai“. 19.00, 0.20 „CSI Majamis“. 20.00 Fantastinė komedija „Trečias luitas už Saulės“ (1) (JAV, 1994 m.). 20.30 „Trečias luitas už Saulės“. 21.30 Veiksmo f. „Derybininkas“ (JAV, Vokietija, 1998 m.). 1.55 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (6). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (2) (N-7). 21.00 Fantastinis trileris „Terminatorius 3. Mašinų prisikėlimas“ (D.Britanija, JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-7). 23.05 „Arti namų“ (N-7). 0.05 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
12.05, 17.20 Lietuva tiesiogiai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 19.55 Dok. f. „Obama. Jo istorija“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 1.00 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1).
8.45, 13.30, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kenedžiai“ (N-7). 11.15 Fantastinis veiksmo trileris „Detektyvas Dy ir ugnies vaiduoklio paslaptis“ (Kinija, Honkongas, 2010 m.) (N-7). 13.45 „Ką mes valgome?“ 14.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais (k). 15.45 Pažintinė istorinė laida „Burlaivių pėdsakais“ (1). 16.15 Kultūra +. 16.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Nenuorama Seidė“. 19.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 20.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 21.15 „Mirties gniaužtuose“ (3) (N-7). 22.30 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 23.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 0.30 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Istorinė karinė drama „Pasipriešinimas“ (JAV, 2008 m.). 9.20 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“. 11.00 Anim. nuotykių komedija „Planeta 51“ (Ispanija, D.Britanija, JAV, 2009 m.). 13.00 Istorinė drama „Hercogienė“. 15.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“. 17.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 19.00 Kriminalinė drama „Persikėlimas“. 21.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pavojingasis Bankokas“. 23.00 Drama „Kviečiame pas Railius“. 1.00 Komedija „Paspringęs“.
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.35 Mados nuosprendis. 13.45, 4.45 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05, 3.50 „Žukovas“. 22.20 Gyvenamoji aplinka. Netikra prekė. 23.35 Vakaro naujienos. 23.55, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.05 „Laisvė ir teisingumas“ su A.Makarovu. 0.55 „Gynybos teisė“. 1.50 Suprasti. Atleisti. 2.45 Nuotykių f. „Užgrobimas“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–„Regal Barcelona“. 12.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 12.30 Sportas LT. Tarptautinės ugniagesių lipimo į dangoraižį varžybos. 13.00 Sportas LT. Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatas. 14.00, 21.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis). 15.00 Krepšinio pasaulyje. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Astana“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.30 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011 (varžybos). 22.00 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011 (parodomoji programa). 23.15 Profesionalų boksas. W.Fergusonas ir S.Mendezas, A.Thompsonas ir A.Bowmanas, R.Marquezas ir P.Frissina, A.Margarito ir H.Kyvelosas.
19
trečiadienis, vasario 8, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Mėgausitės gyvenimu, apsvarstysite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali puikiai įvertinti jūsų skonį ir gebėjimą rinktis. Jautis (04 21–05 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Nenusiminkite, gali būti ir blogiau. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Šiomis dienomis galite sapnuoti itin ryškius sapnus, tai nuteiks jus linksmai. Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobulėjimui ir privatumui neigiamos įtakos gali turėti labai emocionalus žmogus arba pati situacija. Toks laikas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Skirkite daugiau dėmesio vaikams. Mergelė (08 24–09 23). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes nesutaps jūsų idėjos ir požiūris į kai kuriuos svarbius dalykus. Pasistenkite rasti kompromisą. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinas emocijų protrūkis ir konfliktas. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien būsite sutrikęs, nes pats sau prieštarausite. Neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Galite sulaukti staigmenų, bet nebūtinai malonių. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Išnaudokite laisvą laiką pasivaikščioti gryname ore. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien didelė konfliktų tikimybė. Būkite kantrus. Taip pat derėtų pasirūpinti sveikata, pats laikas pradėti galvoti apie atostogas.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
P.Domšaičio galerijoje – puota kaligrafijos gurmanams Ketvirtadienį kaligrafijos gurmanų laukia tikra puota Prano Domšaičio galerijoje. Joje veikiančios tarptautinės kaligrafijos ir rašto meno parodos „Kaligrafija ant burių“ aplinkoje bus paskelbti konkurso laureatai, pristatytas naujas „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris ir kaligrafijos meistrai kvies pasižvalgyti po savo kūrybos virtuves.
P.Domšaičio galerijoje veikiančioje parodoje pristatoma 40 menininkų iš 10 pasaulio šalių – Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Rumunijos, Japonijos, Italijos,
Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Parodos kuratoriai Goda Giedraitytė, Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis rytoj paskelbs 12 parodos darbų, kuriuos vertinimo komisija atrinko tarptautinio projekto „Kaligrafija Klaipėdai“, skirto miesto 760 metų jubiliejui, antrajam etapui kaip įdomiausius ir labiausiai Klaipėdos dvasią atspindinčius. Atrinktuosius kūrinius numatoma atspausdinti ant specialių tentų, imituojančių bures, ir šiąvasar eksponuoti viešoje miesto erdvėje – Danės upėje.
Renginio metu taip pat bus pristatytas naujausias, jau aštuntasis vienintelio Lietuvoje tęstinio leidinio „Kaligrafijos sąsiuviniai“ numeris. 2006 m. šviesaus atminimo dailininkas Algis Kliševičius (1950–2008), subūręs bendraminčių grupelę, įgyvendino drąsų sumanymą – išleido pirmąjį Lietuvoje rašto meno ir šrifto klausimams skirtą leidinį. Dabar šį darbą tęsia jo kolegos ir mokiniai. Aštuntajame „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeryje pristatoma kaligrafių Zitos Inčirauskienės ir Lidijos Skačkauskaitės-Kuklie-
nės kūryba. Vakaro metu susirinkusieji turės progą pasižvalgyti po jų kaligrafines virtuves: Zita gyvai kurs labai apčiuopiamą kulinarinę kaligrafiją, o Lidija, padedama vakaro dalyvių, komponuos kaligrafines kompozicijas. Vakarą užbaigs japonų kultūros žinovas Vytautas Dumčius, kuris leidinyje moko, kaip reikia pradėti rašyti hieroglifus. Jis parašys hieroglifą visiems dalyvaujant. Renginys vyks vasario 9 d. 17 val. P.Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33). Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
Naujausias: pasirodė aštuntasis
nuo 2006 m. Klaipėdoje leidžiamų „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje numa tomi šalti orai ir sniegas. Šiandien pasnigti gali daug kur, ketvirtadie nį sniego kiek sumažės. Tempera tūra šiandien bus 7–13 laipsnių šal čio. Ketvirtadienį naktį tempera tūra nukris iki 13–22, dieną bus 9–13 laipsnių šalčio.
Šiandien, vasario 8 d.
–7
–7
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–8
Šiauliai
Klaipėda
–12
Panevėžys
–10
Utena
–9
8.16 17.24 9.08
39-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 327 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas –6 Brazilija +30 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +17 Keiptaunas +24 Kopenhaga –1
kokteilis Dėmė užkniso negyvai Eksė „Kokteiliui“ pasigodojo dėl odinio žieminio palto. „Gavau žiemin į odin į ilgą paltą. Matyt, į kažką buvo atsisėsta arba tiesiog pra trinta. Žod žiu, toje šviesiai rudo palto vietoje yra nemažo dydžio patamsėjusi dėmė“, – pasakojo „Kokteilio“ skaitytoja. Moter is klausia, gal yra kok ių nors priemon ių, kur iom is galėt ų išsivaly ti paltą pat i, nes cheminėse valyklo se priėmėjos skėsčioja rankomis ir ne teikia jokių garantijų, kad patamsėjusi vieta nepašviesės. „Būtų gal ima paltą daž yti, tačiau kas tuo užsiima, ir svarbiausia – gerai tą darbą padaro? – klausė Eksė. – Vienų teiravausi, tai „užlenkė“ kainą „tik“ 300 litų ir jokių garantijų nedavė, kad kitais metais vėl nereikės merkti į dažus.“
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+3 +5 –13 –16 +5 –4 +1 +3
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–8 –3 +6 +22 –10 +17 +5 –9
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–10
Alytus
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–11
–11
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-14
-7
-8
-11
6
-14
-10
-13
-16
6
-17
-12
-10
-7
2
rytoj
penktadienį
1517 m. ispanų keliauto jas Franc isco Hernan dez de Cordoba atrado Meksiką. 1587 m. Škot ijos kara lienei Mar y Stuart, val džiusiai šal į 1560–1587 met ais, buvo nuk irst a galva. 1725 m. mirė Rusijos ca ras Petras I. 1828 m. gimė prancūz ų rašytojas Jules Verne. 1906 m. gimė šviet imo aparato išradėjas Ches ter Carlson. Mirė 1968 m.
1932 m. gimė žymus Lietuvos krepšinio tre neris Vladas Garastas.
Holivudo aktorė Sharon Stone sun kiai tvardė ašaras, kai atsiėmė ap dovanojimą už viso gyvenimo pa siekimus iš režisieriaus Martino Scorsese rankų.
Policininkų šeima Pramoga: karjerų ledas vilioja ištroškusiuosius ekstremalaus važiavimo.
Šalčio sukaustyti vandens telkiniai tapo pramoga ne tik žvejams, bet ir automo bilių mėgėjams. Kelios dešimtys mašinų vairuotojų bando vairavimo įgūdžius ant ledo Gargždų karjeruose.
Nugirstas pokalbis
Linksmieji tirščiai Nugirstas pokalbis. Boksininkas skundžiasi gydytojui ne miga. – O jūs pabandykite skaičiuoti. – Bandžiau, bet vos tik suskaičiuoju iki devynių ir iš karto pašoku ant kojų! Česka (397 719; merginos, baikite dejuoti, kad princų nėra, o iki jūsų ateina vieni balti žirgai)
Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
Ant ledo – pramogautojų ralis
per speigus norėjusius privažiuoti kuo arčiau parduotuvės durų.
– Mamyte, o mūsų tėvelis turi karvę? – Aišku, kad ne. Kur jis ją laikytų? – Tai kodėl, kai sut iko kaimynę, tėt is pasakė: „Va kokia graži tavo figūra, ne tokia, kaip pas mano karvę!“
1952 m. Elžbieta II paskelb ta Anglijos karaliene. 1993 m. Ček ijoje ir Slo vakijoje pradėti naudoti skirtingi pinigai. 2002 m. Solt Leik Sityje Uto je įvyko XIX žiemos olimpi nių žaidynių atidarymas. 2011 m. Rusijos preziden tas Dmitrijus Medvedevas atšaukė perėjimą į žiemos laiką nuo 2011 rudens. Pe rėjimas į žiemos laiką ru denį ir vasaros – pavasarį buvo įvestas dar Sovietų Sąjungoje, prieš 30 metų.
Įvertino už gyvenimo pasiekimus
Ar galite patikėti, kad poliesteris – che minis pluoštas, gaminamas iš naftos? „Kokteiliui“ tai irgi sunkiai suvokiama. O jis, pasirodo, atspar us trinčiai, be veik nesiglamžo, yra tvirtas, nesuge ria drėgmės, todėl greitai džiūsta. Daž niausiai yra maišomas su vilna, med vilne, linu. Suteikia audiniui tvirtumo, ne taip glamžosi. Poliesterio gaminiai nereikalauja ypa tingos priežiūros. Tik reikia žinoti, kad drabužius, kurie turi daug poliesterio, reikia saugoti nuo karščio ir tiesioginių saulės spindulių.
Vietelė: reikia suprasti pareigūnus,
Daugvilė, Dromantas, Honoratas, Jeronimas, Saliamonas (Salys).
vasario 8-ąją
Medžiaga iš naftos
„Kokteil iui“ nuot rauką atsiunt usiam Linui smalsu, kokiai gi šeimai priklau so policininkai, palikę automobilį prie prekybos centro.
Vardai
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Greičio mėgėjai ant karjero ledo net nusižymėjo savotišką atkarpą ir automobiliais raižo ją iki vėly vo vakaro. Ledo ralio mėgėjų iki šiol niekas nėra drausminęs ar vaikęs nuo už šalusio vandens telkinio. „Įstatyme pasakyta, kur drau džiam a autom ob il ius pal ik ti vasaros metu, yra apribojimai, draudžiantys privažiuoti arti
vandens telkinių. Tačiau įstaty me neužsiminta, kad draudžia ma važinėti ant užšalusio van dens telkinio“, – svarstė laikinai Gargždų priešgaisrinei gelbėji mo tarnybai vadovaujantis To mas Taučius. Jis stebėjosi, kad iki šiol gaisri ninkai nebuvo girdėję apie ne pir mą žiemą vykstančius automobilių pasivažinėjimus ant ledo. „Iki pirmos nelaimės. Tačiau, jei vairuotojai drįsta važiuoti ant ledo, spėju, jo storį tikrino. Aš su
mašina nedrįsčiau važiuoti“, – sa kė T.Taučius. Jis prisiminė atvejį, kai ledo ke lias buvo gyvybiškai svarbus Rus nės gyventojams. Tuomet per užšalusias Kuršių marias automo biliais į salą važiuojančiųjų niekas nebaudė. „Nebuvo kito kelio. Juk bu vo potvynis, kelias Šilutė–Rusnė buvo apsemtas, užšalus ledui, jį dar buvo bandyta laužyti ir jis ta po neišvažiuojamas“, – prisiminė T.Taučius. Tą kartą rusniškiai susirado ap linkkelį ir tvirtu ledu pasiekdavo žemyną. „Tuomet tikrinome ledo storį ir ieškojome, ar nėra šaltinių, kad neįvyktų nelaimė. Tačiau šiuo at veju pramogautojai patys turi pa sirūpinti savo saugumu“, – kalbė jo T.Taučius. Ugniagesiai gelbėtojai tikino ne turintys įgaliojimų nuo ledo vaiky ti tokio ralio mėgėjus. „Čia aplinkosaugininkų reika las“, – pastebėjo pareigūnas.
Žvaigždės emocijos pasireiškė Be verli Hilse vykusioje kasmetinėje 11-oje žurnalo AARP filmų suau gusiesiems apdovanojimų cere monijoje, kai ji priėmė prizą iš fil mo „Kazino“ („Casino“), kuriame vaidino, režisieriaus rankų. „Aš turbūt jau miriau ir pate kau į dangų. Gavau apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus iš paties Martino Scorsese!“ – sakė ji žur nalistams, tvardydama ašaras. „Esu dėkinga už šią dieną. Dė kinga už tai, kad dabar esu čia. Esu dėkinga, kad esu čia, nes ne visada buvo taip“, – kalbėjo aktorė. BNS inf.
Nuopelnai: aktorė Sh.Stone su
kūrė daugybę įspūdingų vaid menų.