2012-02-08 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

Trečiadienis, vasario 8 d., 2012 m. Nr. 32 (1231)

Pir­mas A.Ku­bi­liaus ir „Gazp­rom ex­port“ va­do­vo A.Med­ve­de­vo po­kal­bis – be re­zul­tatų.

Lietuva 7p.

Rin­kos au­gi­mo vil­tis ry­šių bend­rovės sie­ja su iš­ma­niųjų te­le­fonų nau­do­to­jais.

Ekonomika 9p.

diena.lt

Ne­gavę ru­siškų dujų šąlan­tys ita­lai ša­ly­je pa­ skelbė kri­tinę pa­dėtį.

Pasaulis 12p.

Vil­niaus tak­si ma­fi­ja

1 Lt

Tu­riu be­veik vi­sus „Ramms­tein“ įra­šus, iki šiol ne­pra­lei­dau nė vie­no jų pa­si­ro­dy­mo Lie­tu­vo­je.

Sei­mo na­rys Al­gir­das ­ Sy­sas

15p.

Miestas

4p.

Žydų pa­vel­do sargyboje

Sportas Įtariamieji: teismas vakar leido suimti kelis taksi įmonių vadovus.

Vil­niaus po­li­ci­ja su­laikė de­šimt tak­si vers­lui va­do­va­vu­sių as­menų, įta­riamų rim­to­mis fi­nan­sinė­mis ma­chi­na­ci­jo­ mis. Po įmonė­se at­liktų kratų ir su­lai­kymų mies­to tak­si sis­te­ma pa­ra­ly­žiuo­ta.

Broniaus Jablonsko nuotr.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Su­laikė va­do­vus

Po­li­ci­ja, pro­ku­ratū­ra ir Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) Vil­ niaus mies­te ir jo apy­linkė­se pir­ ma­dienį at­li­ko dau­giau nei 60 kra­ tų tak­si įmonė­se ir su jų va­do­vais su­si­ju­sio­se pa­tal­po­se.

Kra­tos bu­vo at­lie­ka­mos Vil­ niu­je tak­si pa­slau­gas tei­kian­čio­se įmonė­se, jų va­dovų ar ak­ci­ninkų na­muo­se, dar­bo vie­to­se, trans­por­ to prie­monė­se. Skai­čiuo­ja­ma, kad šios įmonės užėmė apie 70 pro­c.

Vil­niaus mies­to tak­si rin­kos. Įta­ ria­ma, kad vi­soms įmonėms per sta­ty­ti­nius va­do­va­vo šeši as­me­nys.

2

10p.

Į Lietuvą grįžo ir gerų darbų Pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos į tėvynę grį­ žęs Lie­tu­vos rink­tinės krep­ši­nin­kas Ri­man­tas Kaukė­nas at­ra­do lai­ko ir var­dinei pa­ra­mos grupei, ku­ri dau­ giau­sia dėme­sio skirs sun­kio­mis li­ go­mis ser­gan­tiems vai­kams, pri­sta­ ty­ti. „No­ri­me jiems su­teik­ti dau­giau vil­t ies, iš­pil­dy­t i vaikų sva­j o­nes“, – sakė traumą šiuo metu besigydan­ tis krep­ši­nin­kas.

2

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Už šil­dy­mą teks kloti vi­du­ti­niš­kai 440 li­tų Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Sos­ti­nės gy­ven­to­jai už 60 kv. met­rų plo­to bu­to šil­dy­mą sau­sį mo­kės vi­du­ti­niš­kai 440 li­tų. Sąs­ kai­tos bus ma­žes­nės nei Kau­ne, ta­čiau ge­ro­kai di­des­nės nei dau­ ge­ly­je ki­tų ša­lies mies­tų.

Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ ci­jos (LŠTA) skai­čia­vi­mu, sau­sį 1 kv. met­rui ap­šil­dy­ti pri­rei­kė vi­ du­ti­niš­kai 25 kWh ši­lu­mos. Ap­ šil­dy­ti 60 kv. met­rų plo­to bu­tui di­džių­jų ša­lies mies­tų se­nuo­se ir ne­re­no­vuo­tuo­se na­muo­se pri­rei­ kė vi­du­ti­niš­kai 1500 kWh ener­gi­ jos. Vil­niu­je ši­lu­ma kai­na­vo 29,23 cen­to už 1 kWh. „Di­džio­ji da­lis dau­gia­bu­čių se­ ni ir ne­re­no­vuo­ti vi­suo­se ša­lies mies­tuo­se, to­dėl ir ši­lu­mos su­ var­to­ji­mo sta­tis­ti­ka la­bai pa­na­ ši. Va­di­na­si, mo­kė­ji­mo už ši­lu­ mą dy­dį lems ši­lu­mos kai­na. Kuo ji aukš­tes­nė, tuo di­des­nės są­skai­ tos lau­kia“, – sa­kė (LŠTA) pre­zi­ den­tas Vy­tau­tas Sta­siū­nas.

Kau­ne ši­lu­ma sau­sį kai­na­vo 31,47 cen­to už 1 kWh, to­dėl 60 kv. met­rų plo­to bu­tui šil­dy­ti vi­ du­ti­niš­kai teks iš­leis­ti kiek dau­ giau nei Vil­niu­je – apie 472 li­tus.

Dau­giau už sos­ti­nės gy­ven­to­jus mo­kės ir šiau­lie­čiai – vi­du­ti­niš­kai 447 li­tus. Šiau­liuo­se ši­lu­mos kai­ na sie­kė 29,82 cen­to už 1 kWh. Klai­pė­die­čiai už to­kio pa­ties plo­to bu­to šil­dy­mą sau­sį mo­kės vi­du­ti­niš­kai 402 li­tus.

Vi­suo­se di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se nuo va­sa­rio 1 d. šil­ dy­mas šiek tiek pa­bran­go. Pas­ lau­gos esą brangs­ta dėl ky­lan­čių du­jų kai­nų. Vil­nie­čiai ga­li džiaug­ tis, nes sos­ti­nė­je šis au­gi­mas bus pa­ts ma­žiau­sias. Ši­lu­mos ki­lo­vat­ va­lan­dės kai­na dau­gia­bu­čių na­ mų gy­ven­to­jams di­dės nuo 29,23 cen­to iki 29,65 cen­to už 1 kWh (su PVM). Karš­to van­dens ku­bi­nio met­ro kai­na Vil­niaus dau­gia­bu­ čių na­mų gy­ven­to­jams au­ga nuo 20,66 iki 20,88 li­to. „Vil­niaus die­na“ pri­me­na, kad sos­ti­nės gy­ven­to­jus šo­kas pa­ma­ čius są­skai­tas iš­ti­ko jau lapk­ri­tį.

Bu­vo ap­skai­čiuo­ta, kad Vil­niaus mies­to gy­ven­to­jai lapk­ri­tį su­nau­ do­jo 17 pro­c. dau­giau ši­lu­mos nei praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį, o kai ku­ riuo­se na­muo­se ši­lu­mos su­var­to­ ji­mas išau­go net 30–40 pro­c.

Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja dėl „Vil­ niaus ener­gi­jos“ veik­los krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą, ta­čiau ši at­si­sa­kė pra­dė­ti ty­ri­mą.

Vil­niaus tak­si ma­fi­ja

Vie­nas iš su­lai­ky­tų as­me­ 1 nų – bend­ro­vės „Stan­ dart tak­si“ (bu­vu­si „Mar­to­no tak­

si“) va­do­vas bei Lie­tu­vos tak­si ve­žė­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Ri­ čar­das Kriu­ko­vas. Tie­sa, suim­ti jo kol kas ne­pra­šo­ma.

Taip pat su­lai­ky­tas įmo­nės „Stan­dart tak­si“ sa­vi­nin­kas Ole­gas Il­čen­ko ir dvi mo­te­rys, ku­rių vaid­ mens pro­ce­se pro­ku­ro­rai neatsk­ lei­džia. O.Il­čen­ko suim­tas dviem mė­ne­siams.

Taip pat pra­šo­ma suim­ti Re­na­tą Mi­ku­lė­ną, Ar­tū­rą Lu­ča­no­vą, Ser­ ge­jų Ku­če­ro­vą. Jie va­do­va­vo įmo­ nėms, ku­rio­se bu­vo at­lik­tos kra­tos.

Ki­tų įta­ria­mų­jų pa­var­dės ne­vie­ši­ na­mos.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­ja Jur­gi­ta Iva­naus­kie­nė sa­kė, kad su­lai­ky­ta 10 as­me­nų, ta­čiau įta­ ria­mų­jų skai­čius ga­li išaug­ti net iki 50. Kai ku­riems iš jų ga­li grės­ti lais­ vės atė­mi­mo baus­mė iki 10 me­tų.

Kaip tei­gia po­li­ci­jos va­do­vai, tak­si vai­ruo­to­jų tarp ke­ti­na­mų su­ lai­ky­ti as­me­nų ne­tu­rė­tų bū­ti.

li­nia­me vers­le ir le­ga­li­zuo­ta, ga­li siek­ti de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų.

Tak­si įmo­nių va­do­vai įta­ria­mi taip or­ga­ni­za­vę įmo­nių veik­lą, kad vals­ ty­bei bū­tų mo­ka­mi kuo ma­žes­ni mo­kes­čiai ar­ba jie vi­sai bū­tų ne­mo­ ka­mi pri­si­den­giant ne­pel­nin­ga įmo­ nių veik­la. Taip vei­kė dau­giau nei 30 įmo­nių, iš ku­rių 20 re­gist­ruo­tos 2 ad­re­sais, dau­giau­sia – Ža­lių­jų Eže­ rų gat­vė­je esan­čia­me pa­sta­te. Šio pa­sta­to priei­go­se šiuo me­ tu ga­na tuš­čia. Gau­siai prie būs­ ti­nės pa­pras­tai su­si­bur­da­vę tak­ sis­tai da­bar ven­gia čia lan­ky­tis, į re­mon­to dirb­tu­ves at­va­žiuo­ja vos vie­nas ki­tas, o žur­na­lis­tai čia ne­ pa­gei­dau­ja­mi.

Įmo­nių va­do­vai įta­ ria­mi di­de­lių įmo­nių pi­ni­gų su­mų pa­si­sa­ vi­ni­mu, nu­si­kals­ta­ mu bū­du įgy­tų pi­ni­ gų le­ga­li­za­vi­mu.

Sie­ja su sa­vi­val­dy­bės pla­nais

Slė­pė mo­kes­čius

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Len­kai ir to­liau ne­no­ri mo­ky­tis lie­tu­viš­kai Švie­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­toms dėl su­vie­no­din­tų lie­tu­vių kal­bos bran­dos eg­za­mi­nų rei­ka­la­vi­mų lie­tu­viš­kų ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tams prieš­ta­ rau­jan­tys len­kai ža­da nau­jas pro­ tes­to ak­ci­jas.

Į Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų strei­ko ko­mi­te­tą su­si­bū­rę len­kų tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai skel­bia ko­vą reng­sian­tys pro­tes­to ei­ty­nes nuo Sei­mo link Vy­riau­sy­bės ir mi­tin­ gą, ku­ria­me bus rei­ka­lau­ja­ma at­ si­sa­ky­ti vie­no­dų bran­dos eg­za­ mi­nų. „Iš­ti­sus me­tus Lie­tu­vos len­kų pa­stan­gos sie­kiant ap­gin­ti len­ kiš­kas mo­kyk­las Lie­tu­vo­je ne­da­ vė jo­kių re­zul­ta­tų. Vis dėl­to esa­ me pa­si­ry­žę to­liau gin­ti len­kų ir ki­tų tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mą Lie­tu­vo­je. Pir­miau­sia mums rū­pi mū­sų vai­kų ge­ro­vė, jų tei­sė mo­ ky­tis gim­tą­ja kal­ba“, – dek­la­ruo­ ja pro­tes­to ini­cia­to­riai.

Be­veik prieš me­tus Sei­mas priė­mė nau­jos re­dak­ci­jos Švie­ ti­mo įsta­ty­mą, ku­ris, be ki­tų da­ ly­kų, nu­sta­tė ir nau­ją lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo tvar­ką tau­ti­nių

ma­žu­mų mo­kyk­lo­se, nu­ma­tant dau­giau pa­mo­kų lie­tu­vių kal­ba, taip pat nuo 2013 m. su­vie­no­di­ nant lie­tu­vių kal­bos bran­dos eg­ za­mi­no už­duo­tis. Į pro­tes­tus įsi­trau­kus ir Len­ki­ jai, ru­de­nį bu­vo su­da­ry­ta Lie­tu­vos ir Len­ki­jos tarp­vals­ty­bi­nė dar­bo gru­pė švie­ti­mo klau­si­mais, ku­ ri priė­jo prie bend­ros nuo­mo­nės, jog vals­ty­bi­nės kal­bos eg­za­mi­no for­ma vi­siems Lie­tu­vos moks­lei­ viams bus vie­no­da, bet ver­ti­ni­ mas lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų auk­lė­ti­niams skir­sis.

Ta­čiau len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma prieš­ta­rau­ja ir to­kiam su­ta­ri­mui.

Ji rei­ka­lau­ja, kad bū­tų grą­žin­ta se­na­ja­me įsta­ty­me nu­sta­ty­ta iki šiol ga­lio­ju­si tvar­ka, kai per eg­ za­mi­nų se­si­ją vals­ty­bi­nės ir gim­ to­sios lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nų už­duo­tys ski­ria­si.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tei­gia, kad jos pa­si­rink­tas mo­de­lis yra vie­nas nuo­sai­kiau­sių Eu­ro­po­je, ir pa­brė­ žia, kad ki­to­se ša­ly­se, įskai­tant Len­ki­ją, ga­lio­ja pa­na­šios nuo­sta­ tos dėl vie­no­do eg­za­mi­no ir da­ly­ kų dės­ty­mo vals­ty­bi­ne kal­ba.

BNS, VD inf.

VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Kle­raus­kas va­kar sa­kė, kad pa­dė­tis tak­si sek­to­riu­je bu­vo ta­pu­si ne­be­val­do­ma. Anot jo, 450 įmo­nių su­mo­kė­jo kiek dau­giau kaip 3 mln. li­tų mo­kes­čių, ta­čiau di­džio­ji da­lis šios su­mos gau­ta tik iš 20 įmo­nių. „Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, vie­nas tak­si au­to­mo­bi­lis per pa­rą už­dir­ ba 20–50 li­tų. Tai yra tas pa­ts, kas vie­nas rei­sas iš Vil­niaus oro uos­ to“, – sa­kė VMI at­sto­vas. Įmo­nių va­do­vai įta­ria­mi di­de­lių įmo­nių pi­ni­gų su­mų pa­si­sa­vi­ni­mu, nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­tų pi­ni­gų le­ga­li­za­vi­mu, ap­gau­lin­gos ap­skai­ tos tvar­ky­mu, ne­tei­sin­gų duo­me­ nų apie pa­ja­mas, pel­ną pa­tei­ki­mu, do­ku­men­tų klas­to­ji­mu.

Pre­l i­m i­n a­r iais skai­č ia­v i­m ais, gal­būt į ap­skai­tą neįt­rauk­tų pi­ni­gų su­ma, ku­ri bu­vo nau­do­ja­ma še­šė­

Tak­si vers­lo kar­te­lis Ne­se­niai mies­to vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius vie­šai pa­skel­bė, esą stai­gus tak­si kai­nų šuo­lis ga­li bū­ti nu­lem­tas kar­te­li­nio su­si­ta­ri­mo, tad bū­ti­na tai iš­tir­ti. Sa­vi­val­dy­bė ti­ki­no dėl to ke­ti­nan­ti kreip­tis į Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­bą. Di­džio­ji da­lis sos­ti­nės tak­si bend­ro­vių kai­ną ke­lia iki 1,8 li­ to, kai ku­rios – ir dar dau­giau.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja jau bu­vo su­si­klos­ čiu­si 2005 m., kai vi­soms tak­si bend­ro­vėms pa­kė­lus kai­nas bu­vo su­lauk­ta Kon­ku­ren­ci­jos tar­ny­bos įsi­ki­ši­mo.

Už kar­te­lį 2005 m. bu­vo nu­baus­tos šios įmo­nės: „Mar­to­no tak­si“, „Au­to­ vi­sa­tos tak­si“, „Fiak­ras ir Ko“, „Greit­ vi­la“, „Kab­las­ta“, „Kob­la“, „Mer­se­ros au­tot­rans­por­tas“, „Ro­mer­ta“, „Taks­ vi­ja“, „Ta­nag­ros tak­si“, „Trans­mo­der­ na“, „Ar­gil­ta“ ir „Ar­tak­sa“. Šie­met ki­lu­sius įta­ri­mus anks­čiau įkliu­vę ve­žė­jai tak­si at­kak­liai nei­gė.

Vil­niaus tak­sis­tai, sun­kiai su­si­tvar­ kan­tys su išau­gu­siu dar­bo krū­viu, ku­ria įvai­riau­sias są­moks­lo teo­ri­ jas, kas de­da­si šio vers­lo rin­ko­je. Ir, be­je, mie­lai jo­mis da­li­ja­si su jų pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­čiais mies­ tie­čiais.

Vai­ruo­to­jai svars­to, kad tak­ si įmo­nė­se pro­ble­mos ir ne­tvar­ka pra­si­dė­jo, kai da­lies įmo­nių val­dy­ mas bu­vo su­telk­tas ke­lių sa­vi­nin­ kų ran­ko­se. Kon­ku­ren­ci­jos ne­li­ko, esą tie ke­li sa­vi­nin­kai pra­dė­jo dik­ tuo­ti sa­vas ir ne­la­bai šva­rias žai­di­ mo tai­syk­les.

Ki­ta ver­si­ja, ko­dėl tik da­bar pra­ dė­tos krės­ti tak­si įmo­nės, – Vil­ niaus val­džios pla­nai steig­ti mies­ to tak­si. Vai­ruo­to­jai svars­to, kad bū­tent dėl šios prie­žas­ties tak­si, marš­ru­ti­niai mik­roau­to­bu­sai vis daž­niau su­lau­kia įvai­riau­sių tik­ rin­to­jų dė­me­sio. Tak­sis­tai pa­sa­ko­

Būs­ti­nė: di­džio­ji da­lis mo­kes­čius slė

me pa­sta­te.

ja, kad pir­ma­die­nį at­likdami kra­tas mi­nė­tų įmo­nių būs­ti­nė­je Ža­lių­jų Eže­rų gat­vė­je po­li­ci­ja su­si­grū­mė su vie­nu iš įmo­nės sa­vi­nin­kų ir ne­va jį per­šo­vė. Ta­čiau po­li­ci­ja to­kios in­ for­ma­ci­jos ne­pat­vir­ti­no.

Pro­gos pa­komentuoti ne­pra­lei­do ir pa­ts me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Va­ kar iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me jis sa­ ko, kad pri­ta­ria san­kci­joms, ku­rių bu­vo im­ta­si. „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė vi­suo­met bu­vo už skaid­rų ir tei­sė­tą tak­ si pa­s-lau­gų vers­lą. De­ja, pa­sta­ rų­jų die­nų įvy­kiai pa­ro­dė, kad šis vers­las toks nė­ra. Šiuo me­tu ty­ri­ mas tę­sia­mas, ir tai pui­ki ga­li­my­bė įver­ti si­tua­ci­ją bei pa­da­ry­ti vis­ką, kad tak­si pa­slau­gos Vil­niu­je bū­tų tei­kia­mos ci­vi­li­zuo­tai, tak­si vai­ ruo­to­jai ne­bū­tų iš­nau­do­ja­mi“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Apie gan­dus ne­kal­ba

Sos­ti­nės tak­si ve­žė­jų aso­cia­ci­ jos „Sos­ve­ta“ va­do­vas Ro­mual­das

Sa­vi­val­dy­bės tak­si Vos ta­pęs me­ru Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ skel­bė pla­nus įsteig­ti sa­vi­val­dy­bės tak­si įmo­nę. Pa­gal me­ro idė­ją tak­si pa­slau­gos bū­tų da­bar­ti­nės vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos da­lis. Sa­vi­val­dy­ bės įsteig­tos tak­si įmo­nės pa­grin­du tap­tų mies­to au­to­mo­bi­lių par­ko per­ tvar­ka. Jei už­mo­jai virs­tų rea­ly­be, Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė tap­tų pir­ mą­ja ins­ti­tu­ci­ja, at­si­sa­kiu­sia sa­vo au­ to­mo­bi­lių.

Kaip sa­kė pa­ts A.Zuo­kas, im­tis nuo­ sa­vo tak­si vers­lo sa­vi­val­dy­bę pa­stū­ mė­jo su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja pri­va­čia­ja­ me tak­si vers­lo sek­to­riu­je. Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­vi­val­dy­bė esą su­lau­kia ypač daug skun­dų iš tak­si pa­slau­gų ko­ky­be nu­si­vy­lu­sių klien­tų: mies­tie­čių, sve­čių iš už­sie­nio, ga­li­mų in­ves­tuo­to­jų. Daž­ niau­siai esą skun­ džia­ma­si

dėl tak­sis­tų su­kčia­vi­mo, kai iš ke­lei­vių rei­ka­lau­ja­ma di­des­nės su­mos, nei pri­ klau­sy­tų. „Šiuo at­ve­ju tak­si veik­lą mes su­pran­ta­ me kaip dar vie­ną iš vie­šo­jo trans­por­ to rū­šių ir prie­mo­nių. Tak­si teik­tų tas pa­slau­gas, ku­rių ne­ga­li vie­ša­sis trans­ por­tas. Tak­si au­to­mo­bi­lių tech­ni­nė būk­lė la­bai pra­sta. Di­džiau­sia bė­da ta, kad šian­dien sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri įsta­ ty­mi­nių ga­lių rea­liai kont­ro­liuo­ti ir pri­ žiū­rė­ti tak­si vers­lą, kaip da­ro­ma iš es­ mės vi­so­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Mi­nė­ ta tei­sė su­telk­ta Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­jo­je ar­ba per­kel­ta į įsta­ty­mus“, – dien­ raš­čiui yra pa­sa­ko­jęs A.Zuo­kas.

3

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

miestas

4p.

Ar išliks Lietuvoje žydų paveldo objektų?

Pa­ly­do­vui – lie­tu­vai­tės var­das Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Net­ru­kus į kos­mo­są bus pa­leis­ti vi­si pro­gra­mos „Ga­li­leo“ pa­ly­do­ vai. Vie­nas jų bus pa­va­din­tas Da­ nie­lės var­du – de­vyn­me­tės iš Vil­ niaus gar­bei.

ė­pu­sių tak­si įmo­nių bu­vo re­gist­ruo­tos šia­me mies­to pa­kraš­ty­je esan­čia­

Bie­liaus­kas dien­raš­čiui sa­kė ne­ ke­ti­nan­tis ko­men­tuo­ti įvai­riau­ sių su at­lik­to­mis kra­to­mis su­si­ ju­sių gan­dų. Anot jo, šiuo me­tu aiš­ku tik vie­na – si­tua­ci­ja mies­ te su­dė­tin­ga. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, ko­kia ga­li bū­ ti ta si­tua­ci­ja, kai dir­ba pu­sė tak­ sis­tų. O gy­ven­to­jai el­gia­si taip pat, kaip ir anks­čiau – vė­luo­ja, iš­ kvie­čia, bet pa­skui at­si­sa­ko, pra­ šo ati­dė­ti. Da­bar to­kia si­tua­ci­ja, kad jie tu­rė­tų pa­ko­vo­ti, mes tu­ rė­tu­me pa­sku­bė­ti“, – sa­kė R.Bie­ liaus­kas.

Jis tei­gė ne­sii­man­tis ver­tin­ti gan­dų apie suim­tus ko­le­gas, sa­ vi­val­dy­bės už­mo­jus ar su­si­šau­ dy­mus. „Aš ne pa­ska­lų bo­ba, kad to­kius da­ly­kus ga­lė­čiau ap­kal­bė­ti. Tu­riu sa­vo vers­lą, da­bar rū­pi­nuo­si, kad su juo kuo ge­riau su­si­tvar­ky­čiau, kad klien­tai bū­tų pa­ten­kin­ti. Ne­ ži­nau, kas ką šne­ka. Vai­ruo­to­jai daug ką ga­li pri­kal­bė­ti. Bet ar čia

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tei­sy­bė, ne ma­no rei­ka­las ži­no­ ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Iš­sik­vies­ti – neį­ma­no­ma

Pir­ma­die­nio va­ka­rą vil­nie­čiai su­ si­dū­rė su pro­ble­mo­mis mė­gin­ da­mi iš­si­kvies­ti tak­si. Kai ku­rie sos­ti­nės gy­ven­to­jai dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo skam­bi­nę ma­žiau­siai de­ šim­čia skir­tin­gų nu­me­rių, ta­čiau vi­si jie bu­vo užim­ti ar­ba iš­jung­ti.

Net jei ir pa­vyk­da­vo iš­si­kvies­ ti tak­si, bent ke­lias mi­nu­tes pa­ vė­la­vęs klien­tas gat­vė­je jo jau ne­ be­ras­da­vo. Vis dar vei­ku­sių tak­si įmo­nių ope­ra­to­riai klien­tus iš kar­to įspė­da­vo ne­vė­luo­ti, nes vai­ ruo­to­jai vie­nu me­tu gau­na po ke­ lio­li­ka iš­kvie­ti­mų. Tie­sa, vil­nie­ čiai sa­kė kol kas ne­pas­te­bė­ję, kad ke­lio­nės ta­ri­fai būtų padidinti.

Vil­niu­je iki užva­kar tak­si pa­ slau­gas tei­kė maž­daug 1600 au­ to­mo­bi­lių. Sa­vi­val­dy­bės skai­čia­ vi­mais, vakar jų gat­vė­se buvo vos 700.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­si­leng­ vi­no už­duo­tį iš­rink­ti lie­tu­viš­ ką pa­ly­do­vo pa­va­di­ni­mą ir or­ga­ ni­za­vo kon­kur­są, ku­ria­me run­gė­si 9–11 me­tų moks­lei­viai. Vai­kai ga­ lė­jo pri­sta­ty­ti pie­ši­nius kos­mo­ so te­ma, o nu­ga­lė­to­jui te­ko ne tik spal­vin­gas ser­ti­fik ­ a­tas, bet ir gar­ bė, kad kaž­kur aukš­tai iš­kel­tas pa­ ly­do­vas, pa­va­din­tas jo var­du.

EK su­lau­kė apie 200 dar­bų, iš ku­rių 35 gu­lė ant griež­tos ko­mi­si­ jos sta­lo. Ko­mi­si­jos na­rys, gra­fi­kas, vai­kų kny­gų iliust­ra­to­rius Kęs­tu­ tis Kas­pa­ra­vi­čius tei­gė, kad dar­bas bu­vo sun­kus, bet ir įdo­mus. „Kai ku­rių vai­kų dar­buose nau­ do­tos tech­ni­kos ne­ga­lė­jau su­ pras­ti net pa­ts bū­da­mas dai­li­nin­ kas. Pie­ši­niuo­se jie nau­do­jo siū­lus, po­pie­rių, ma­ka­ro­nus ir net sa­gas.

Iš šių dar­bų bū­tų ga­li­ma pa­si­mo­ ky­ti ir pro­fe­sio­na­liems me­ni­nin­ kams“, – vai­kų iš­ra­din­gu­mu ste­ bė­jo­si gra­fik ­ as.

Ko­mi­si­jos na­rė „Te­le bim-bam“ dar­že­lio sa­vi­nin­kė Ne­rin­ga Če­reš­ ke­vi­čie­nė bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ta vai­kų pie­ši­nių. „Kai ku­rie nu­pieš­ti

ne to­kia spal­va, ko­kia aš pieš­čiau.

Min­tys apie kos­mo­są ga­li nu­kel­ti į vi­sai ki­to­kius pa­sau­lius“, – šyp­so­ jo­si mo­te­ris.

Kruopš­čiai at­rin­kus pie­ši­nį, nu­ga­ lė­to­ja pa­skelb­ta de­vyn­me­tė Vil­niaus Si­mo­no Dau­kan­to mo­kyk­los moks­ lei­vė D.Ged­mi­nai­tė. Bū­tent Da­nie­lės var­du ir bus pa­va­din­tas vie­nas pro­ jek­to „Ga­li­leo“ pa­ly­do­vų.

Vid­man­tas Tom­kus:

Kos­mo­sas – vis dar mū­sų sva­jo­nė ir atei­tis.

Vis dar iš­šū­kiu lie­ka iš­ si­lai­pi­ni­mas Mė­nu­ly­ je ir Mar­se. Tai ga­li pa­ siek­ti mū­sų vai­kai.

Mer­gai­tė pa­sa­ko­jo, kad pie­ši­nį kū­rė įvai­ria tech­ni­ka – te­pė da­žais, dė­jo siū­lių, klo­jo stal­tie­sę. Da­nie­lė pri­si­pa­ži­no, kad pie­ši­nio pa­va­di­ni­ mą „Rau­do­no­sios pla­ne­tos elekt­ri­ nė sro­vė“ pa­dė­jo su­gal­vo­ti ma­ma.

Da­nie­lė sa­kė, kad vi­sai no­rė­tų ap­si­lan­ky­ti kos­mo­se, o ir jos var­ do su­tei­ki­mas pa­ly­do­vui – jai di­ de­lė gar­bė. „Bū­tų įdo­mu pa­tek­ti į kos­mo­są. Ne­pa­žįs­tu nė vie­no vai­ ko, ku­ris tu­rė­tų sa­vo pa­ly­do­vą“, – at­siė­mu­si nu­ga­lė­to­jos ser­ti­fi­ka­tą ir sta­tu­lė­lę kal­bė­jo mer­gai­tė.

Lie­tu­vos kos­mo­so aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Vid­man­tas Tom­kus džiau­gė­si EK or­ga­ni­zuo­tu kon­ kur­su ir su­sie­jo kos­mo­są ir vai­kus. „Kos­mo­sas – vis dar mū­sų sva­jo­nė ir atei­tis. Vis dar iš­šū­kiu lie­ka iš­si­ lai­pi­ni­mas Mė­nu­ly­je ir Mar­se. Tai ga­li pa­siek­ti mū­sų vai­kai“, – kal­ bė­jo spe­cia­lis­tas.

V.Tom­kus aiš­ki­no, kad „Ga­li­ leo“ pro­jek­tas – tai Eu­ro­pos pa­ly­ do­vi­nės na­vi­ga­ci­jos sis­te­ma, pa­ na­ši į da­bar vei­kian­čią Ame­ri­kos GPS pa­ly­do­vų sis­te­mą. „Ji tu­rė­tų bū­ti tiks­les­nė, ji bus pla­čiau tai­ ko­ma ci­vi­li­nia­me sek­to­riu­je, ypač trans­por­te. Pa­vyz­džiui, au­to­ma­ ti­nis lėk­tu­vų nu­si­lei­di­mas“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Taip pat „Ga­ li­leo“ pa­ly­do­vai bus nau­do­ja­mi ener­ge­ti­ko­je, tva­rio­jo­je žem­dir­ bys­tė­je. „Kar­tais net neatk­rei­ pia­me dė­me­sio, kad va­žiuo­jan­tis au­to­m o­b i­l is nau­d o­ja­s i kos­m o­ so pa­slau­go­mis. Kos­mo­se esan­ čių įren­gi­nių vei­ki­mą ga­li­me jus­ti ir mo­bi­liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se“, – tei­gė V.Tom­kus.

Lie­tu­vą kos­mo­se jau gar­si­na Mar­se esan­tis kra­te­ris Aly­tus, ke­ le­tas as­te­roi­dų lie­tu­viš­kai var­dais ir ko­me­tos. „Ypač ak­ty­vūs Lie­tu­ vos ko­me­tų ieš­ko­to­jai. Tu­ri­me ir Čer­niaus ko­me­tą, ir dar dau­giau.

Lie­tu­vių ast­ro­no­mai ste­bi dau­ge­lį ma­žų­jų kos­mo­so kū­nų ir juos me­ džio­ja“, – pa­sa­ko­jo Kos­mo­so aso­ cia­ci­jos di­rek­to­rius.

Sva­jo­nė: at­rin­kus pie­ši­nį pa­ly­do­vo var­do kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja pa­skelb­ta de­vyn­me­tė D.Ged­mi­nai­tė.

Ug­nės Ka­ra­liū­nai­tės nuo­tr.

At­li­ko pa­tik­ras Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė kar­tu Vai­ruo­to­jai bu­vo bau­džia­mi už Ke­ su po­li­ci­ja, VMI ir Vals­ty­bi­ne dar­bo lei­vių ve­ži­mo leng­vai­siais au­to­mo­ ins­pek­ci­ja, tik­ri­nu­sios tak­si pa­slau­ bi­liais tak­si tai­syk­lių pa­žei­di­mus: gas tei­kian­čius vai­ruo­to­jus, ru­de­ tak­si vai­ruo­to­jai tei­kė tak­si pa­slau­ nį per mė­ne­sį tru­ku­sią ak­ci­ją už­fik­ gas, ne­tu­rė­da­mi li­cen­ci­jos kor­te­lės, sa­vo 324 pa­žei­di­mus, ar­ba kas­dien ne­bu­vo ma­to­mo­je klien­tams vie­to­ bu­vo už­fik­suo­ja­ma vi­du­ti­niš­kai po je pa­sta­tę tak­si ve­ži­mo ta­ri­fų len­te­ 11 pa­žei­di­mų. lės, tak­si vai­ruo­to­jai ve­žė klien­tus Per spa­l io vi­du­r y­je pra­si­dė­ju­sį ir neį­jun­gę tak­so­met­ro. iki lapk­ri­čio 14 d. tru­ku­sį rei­dą Vil­ niaus mies­to sa­v i­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­r iaus dar­buo­to­jai su­ra­šė ad­m i­n ist­ra­ci­n io tei­sės pa­ žei­di­mo pro­to­ko­lus net 50-ies tak­ si pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių vai­ ruo­to­jams.

Taip pat daž­nai pa­si­tai­kan­tis pa­žei­ di­mas – tak­si įmo­nė­se vai­ruo­to­jai įdar­bi­na­mi 2–3 va­lan­doms per die­ ną, ta­čiau pa­pras­tai dir­ba 8–12 va­ lan­dų.

Dau­g iau­s ia pa­ž ei­d i­m ų už­f ik­ suo­t a tak­s i įmo­nė­s e „Bal­t ic ta­x i“, „Mer­s e­l i­t a“, SDKE, „Ro­mer­t a“, „Ere­ lio akis“.

2012 m. vasario 10 d., penktadienį, 10 val., Trakų švietimo centro salėje (Birutės g. 42, Trakai) LR žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS PRIEMONĖS „TECHNINĖ PAGALBA“ VEIKLOS SRITĮ „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS“ Renginį ves Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai.

Seminare kviečiami dalyvauti Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav., Trakų r. sav.; Lietuvos kaimo tinklo nariai ir visi, kuriems aktuali šio seminaro tema.

Seminaras nemokamas.

Užs. 910965 Trukmė: apie 2 val.

4

TrečiADIENIS, vasario 8, 2012

miestas

Me­dinės Lie­tu­vos si­na­go­gos. Nuo ta­ da, kai čia rink­da­ vo­si žy­dai, jos neat­ pažįs­ta­mai pa­ si­keitė, su­kly­po.

Vie­na jų prie­š ke­ lis mėne­sius vir­ to griuvė­sių krūva.

Slo­gi nyks­tan­čio pa­vel­do pa­ro­da at­ vėrė du­ris sos­tinė­je.

Li­ki­mas: mal­dos na­mai iš­ny­kus žydų bend­ruo­menėms bu­vo pa­vers­ti ki­no teat­rais, svir­nais, kiau­lidė­mis.

Mal­dos na­mai be žmo­nių pa­sme And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vie­nos si­na­go­gos vaiz­dai

Tru­pan­tys, nuo lai­ko pa­juodę rąs­ tai, as­bes­ti­nio ši­fe­rio sto­gai, iš­dau­ žy­ti lan­gai. Baž­ny­čia – tai žmonės.

Si­na­go­ga taip pat. Be žmo­nių mal­ dos na­mai – tai tik pa­sta­tas, ku­ rio griū­tis – lai­ko klau­si­mas. Šių žod­žių tei­sin­gu­mu ga­li­me įsi­ti­ kin­ti ap­si­lankę Vil­niaus ro­tušė­je vyks­tan­čio­je me­di­nių Lie­tu­vos si­ na­gogų nuo­traukų pa­ro­do­je.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rius ir su­ma­ ny­to­jas – Ja­ko­vo Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das. Fon­do va­do­vas Dau­man­tas Le­vas To­de­sas pa­ts pa­ si­ėmė fo­toa­pa­ratą į dau­giau nei pus­ metį fik­sa­vo me­di­nes si­na­go­gas.

Dvie­juo­se Ro­tušės aukš­tuo­ se ga­li­ma iš­vys­ti de­vy­nių – daug­ maž pusės Lie­tu­vo­je vis dar iš­li­ku­ sių – me­di­nių si­na­gogų at­vaiz­dus.

Nuot­rau­ko­se už­fik­suo­tos Žiež­ma­ rių, Lau­ku­vos, Troškūnų, Se­dos, Tirkš­lių, Kurk­lių, Ro­za­li­mo, Alan­ tos, Pak­ruo­jo si­na­go­gos. Pas­ta­ro­ji lai­ko­ma se­niau­sia ir ver­tin­giau­sia me­di­ne si­na­go­ga.

Pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas – „Ka­di­šas Lie­tu­vos me­dinėms si­na­go­goms“. „Ka­di­šas“ ji­diš kal­ba reiš­kia „mal­ da“. „Ši pa­ro­da – drau­ge ir mūsų fon­do veik­los ata­skai­ta, mūsų pla­ nai atei­čiai“, – teigė D.L.To­de­sas.

Dau­giau­sia dėme­sio – Žiež­ma­riams

Vi­sas pir­m as Ro­t ušės aukš­tas skir­tas vie­nai si­na­go­gai. Įvai­riai – iš išorės, vi­daus, šonų – nu­fo­tog­ ra­fuo­ta pa­tal­pa yra ryš­kus pa­vyz­ dys, kaip si­na­go­ga vir­to tie­siog pa­sta­tu. Lai­kas ir žmo­gus pa­darė taip, kad mal­dos na­mų įžvelg­ti net nuo­trau­ko­se be­veik ne­įma­no­ma.

Jei ne ap­ra­šy­mas, at­ro­dytų, kad tai tie­siog ei­li­nio griū­van­čio sta­ ti­nio frag­men­tai.

Lie­tu­vos žy­dai bu­vo kon­ser­va­tyvūs, o re­ li­gi­ja ir re­li­gi­niai pa­ sta­tai – tai ta sri­tis, kur ar­cha­jiš­ku­mas iš­si­lai­ko itin ge­rai.

Ant­ra­me aukš­te eks­po­zi­ci­ja įvai­ resnė. Čia de­monst­ruo­ja­mos aš­ tuo­nių si­na­gogų nuo­trau­kos, o virš sti­li­zuo­to ži­di­nio pa­dėta pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je su­griu­vu­sios Se­ dos si­na­go­gos me­dinės si­jos da­ lis. Spe­cia­liai ne chro­no­lo­giš­kai su­dėlio­ti vaiz­dai su­ke­lia slo­gią at­ mos­ferą, ku­rią su­stip­ri­na pa­teik­ti ap­ra­šy­mai. „Štai Troškūnų si­na­go­ga iki šiol pa­vers­ta ke­tu­rių butų gy­ve­na­muo­

ju na­mu. Ir jos li­ki­mas ne blo­giau­ sias – ki­to­se vie­tovė­se si­na­gogų pa­sta­tai so­viet­me­čiu bu­vo pa­vers­ ti san­dėliais, fer­mo­mis, kiau­lidė­ mis, bu­vo su­nai­kin­tas jų in­ter­je­ras.

Tai, kad pa­sta­tas bu­vo mal­dos na­ mai, liu­di­ja tik ar­ki­niai langų ele­ men­tai“, – tei­gia­ma pa­ro­dos ap­ ra­šy­muo­se.

Ats­pin­di ar­chi­tektū­ros raidą

Svar­bus me­di­nių si­na­gogų nuo­traukų as­pek­tas – ga­li­mybė ne tik su­pras­ti Lie­tu­vos žydų kultū­ros tra­di­ciją, bet ir su­si­pa­žin­ti su Lie­ tu­vos ar­chi­tektū­ros ypa­tu­mais.

Tuo me­tu, kai Lie­tu­vo­je vis dar bu­vo sta­to­mos me­dinės si­na­go­ gos, Eu­ro­po­je jos jau bu­vo ta­pu­ sios at­gy­ve­na. „Lie­tu­vos žy­dai bu­vo kon­ser­va­ tyvūs, o re­li­gi­ja ir re­li­gi­niai pa­sta­ tai – tai ta sri­tis, kur ar­cha­jiš­ku­ mas iš­si­lai­ko itin ge­rai“, – pa­brėžė D.L.To­de­sas.

Ne­to­li Anykš­čių 1935 m. pa­sta­ ty­ta si­na­go­ga pri­me­na ge­riau­siu at­ve­ju XIX a. sta­tinį. Ki­tos, XIX a. sta­ty­tos, si­na­go­gos iš­sau­go­jo dar se­nes­nių pa­statų ypa­ty­bes. Ši­taip ne­ma­žai me­di­nių si­na­gogų bu­vo sta­to­mos įter­piant ba­ro­ko ir kla­si­ ciz­mo ele­mentų. To­kio sti­liaus pa­ sta­tai sa­vo iš­vaiz­da iš vie­nos pusės pri­minė rūmus, iš ki­tos – kaimų svir­nus. Dėl pa­sta­ro­jo pa­na­šu­mo

Lai­kas: dar prie­š pus­metį stovė­ju­si Se­dos si­na­go­ga ne­se­niai vir­to

griuvė­sių krūva.

dau­ge­lis už­da­rytų mal­dos namų ir vir­to svir­nais ar ki­to­kiais ūki­niais pa­sta­tais.

Ap­ra­šy­mai – ir ji­diš kal­ba

Nuot­raukų ap­ra­šy­mai pa­ro­do­ je pa­teik­ti pen­kio­mis kal­bo­mis.

Kairė­je sten­do pusė­je yra teks­tai lie­tu­vių, rusų ir anglų kal­bo­mis, de­šinė­je – ji­diš ir heb­rajų. Ši­taip norė­ta ati­duo­ti duoklę is­to­ri­nei Lie­tu­vos žydų tra­di­ci­jai. Ji­diš bu­ vo kal­ba, ku­rią lit­va­kai var­to­da­vo

bui­ty­je, kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, o heb­rajų – re­li­gi­jo­je. „Su ji­diš žmonės gy­ven­da­vo kas­ dien. Su heb­rajų – gim­da­vo, mels­ da­vo­si, tuok­da­vo­si ir mir­da­vo. Tai bu­vo bend­ra­vi­mo su Die­vu kal­ba“, – teigė D.L.To­de­sas.

Pa­ro­dos su­ma­ny­to­jas pa­pa­sa­ko­ jo, kad būta tam tikrų sun­kumų ir su tekstų heb­rajų bei ji­diš kal­bo­mis spaus­di­ni­mu. Lie­tu­vo­je, ku­rio­je tar­ pu­ka­riu gy­ve­no daug žydų, šian­dien jų raš­me­nys sun­kiai įkan­da­mi.

Šven­te­nybė vi­soms tau­toms Vil­niaus cho­ra­linė si­na­go­ga – vie­nin­ telė iš­li­ku­si iš 105 žydų mal­dos namų Vil­n iu­je. Ši šven­tovė ge­r iau ži­no­ma tie­siog kaip Vil­n iaus si­na­go­ga. Pas­ ta­t as yra mau­r i­t a­n iš­ko sti­l iaus, pa­ sta­t y­t as pa­g al re­for­m inį ju­d aiz­m o Vo­k ie­t i­j os si­n a­g ogų pa­v yzdį. Si­n a­ go­g a dviejų aukštų. Pir­m a­m e aukš­ te yra vyrų sky­r ius, ant­r a­m e – mo­ terų sky­r ius ir pa­t al­p a cho­r ui. Fa­ sa­d e yra įra­š as heb­r ajų kal­b a: „Mal­ dos na­m ai – šven­te­nybė vi­s oms tau­ toms.“ To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Dau­gu­ma iki šiol iš­li­ku­sių mūri­nių si­ na­gogų pa­sta­ty­tos XIX a. ant­ro­je pusė­ je–XX a. pra­d žio­je, is­to­riz­mo lai­ko­tar­ piu (is­to­r iz­mu va­d i­na­ma ar­chi­tektū­ ros kryp­t is, pa­g rįsta praei­t ies sti­l is­t i­ nių formų imi­ta­ci­ja). Tuo me­t u dau­ ge­ly­je miestų ir mies­te­lių, pvz., Kėdai­ niuo­se, Jo­niš­ky­je, Kal­va­ri­jo­je, Ei­šiškė­ se, pa­sta­t y­ta po ant­rą si­na­gogą ša­l ia jau stovė­ju­sių.

nių, ar­c hi­tektū­ro­j e eg­z is­t uo­j a sti­l is­ tinė įvai­rovė, pra­d e­d ant pa­p rastų formų be­s ti­l i­ne ar­c hi­tektū­r a ir bai­ giant su­d ėtin­g o­m is vi­du­r am­ž ių sti­ lių, or­de­r i­n ių ar ry­t ie­t iškų formų in­ terp­re­t a­c i­j o­m is.

Išorė­je nau­do­ja­ma ne­daug de­ko­ro ele­ mentų – do­m i­nuo­ja Do­v y­do žvaigž­ dė ar­ba De­ka­lo­go mo­t y­vas. Šio sti­ liaus pa­sta­tuo­se vy­rau­ja po­lich­ro­mi­ Įdomūs trijų pa­s tatų komp­l ek­s ai nis žais­m in­g u­mas: de­r i­na­mos dvie­ su­s i­for­m a­vo Kėdai­n iuo­s e ir Kal­v a­ jų spalvų ply­tos ir bal­ti tin­ko ap­va­dai. ri­j o­j e (dvi si­n a­g o­g os ir skerdė­j o na­ Vil­n iaus si­na­go­go­je yra neo­ro­man­ Virš si­na­go­gos fron­to­no pa­vaiz­duo­ mas). Is­t o­r iz­m o lai­ko­t ar­p io si­n a­ tinės ar­chi­tektū­ros ele­mentų ir būdin­ tos len­telės su de­šimt Die­vo įsa­kymų. gogų, kaip ir ki­tos pa­s kir­t ies sta­t i­ gos ry­tie­tiš­kos sim­bo­li­kos.

5

TrečiADIENIS, vasario 8, 2012

miestas

Išlįs­ti iš tau­tinės ki­šenės And­re­jus Žu­kovs­kis Fo­tog­ra­fijų pa­ro­dos „Ka­di­šas Lie­ tuvos me­dinėms si­na­go­goms“ Vil­ niaus ro­tušė­je rengė­jas Dau­man­ tas Le­vas To­de­sas atei­ties darbų planų ne­sto­ko­ja. Ja­ko­vo Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do va­do­ vas, sos­tinė­je pri­statęs yrantį Lie­ tu­vos žydų pa­veldą, su pa­ro­da pla­nuo­ja vyk­ti į Eu­ropą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

erk­ti su­nyk­ti At­ku­ria­mas pa­vel­das So­vietų su­nai­kin­ta ke­lis šimt­me­čius „Čia yra Šiaurės Je­ru­zalės šir­dis“, – si­ svar­biau­siu Lie­tu­vos žydų dva­si­niu na­go­gos vie­to­je yra sakęs Sei­mo už­ ir kultū­r i­niu cent­ru bu­vu­si Vil­niaus sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas did­ž io­ji si­na­go­ga po ke­le­r ių metų Ema­nue­lis Zin­ge­ris. Dėl svar­bos žy­ vėl turėtų būti priei­na­ma lan­k y­to­ dų re­l i­g i­jai ir kultū­rai Vil­n ius bu­vo jams, nors planų ją vi­siš­kai at­sta­ty­ti va­di­na­mas Šiaurės Je­ru­za­le. kol kas nėra.

E.Zin­ge­r is už­si­minė, jog at­kas­tus si­ Va­sarą šia­me ob­jek­te lankę­sis prem­ na­go­gos frag­men­tus būtų ga­li­ma už­ je­ras And­r ius Ku­bi­l ius žadė­jo pa­si­ deng­ti stik­lu, kad jie būtų ma­to­mi vi­ steng­t i, kad dėl ka­ro su­nai­k in­tas žy­ suo­me­nei. dų kultū­ros pa­vel­das būtų „grąžin­tas Praė­ju­sią va­sarą bu­vo at­kas­t i ke­l io­ Lie­tu­vai ir pa­sau­l iui“. li­kos metrų plo­to frag­men­tai ke­l ių „Galbūt tai užt­r uks ke­letą metų, bet tiks­las aiš­k us. Pir­m iau­sia – ar­cheo­ lo­gi­niai ty­rinė­ji­mai, o pa­skui – sie­kis, kad tai būtų ma­to­ma“, – tuo­met kalbė­ jo prem­je­ras.

Vo­k ie­čių gatvė­je esan­t i Vil­n iaus did­ž io­ji si­n a­go­ga bu­vo vie­n as svar­ biau­sių žydų centrų nuo XVI a. pa­ bai­gos iki XX a. penk­to­jo de­šimt­me­ čio, kai Lie­t u­vo­je na­ciai iš­ž udė dau­ gumą žydų.

Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro me­tais ap­ griautą si­na­gogą so­v ie­tai su že­me ga­lu­ti­nai su­ly­gi­no šeš­ta­ja­me de­šimt­ me­ty­je.

metrų gy­ly­je. Ka­sinė­ja­ma da­l is, ku­ rio­je yra ir šven­čiau­sia vie­ta – al­to­ rius, yra Vytės Ne­munė­lio pra­dinės mo­kyk­los kie­me, ta­čiau ne­mažą bu­ vu­sios si­na­go­gos plotą den­g ia ir mo­ kyk­los pa­sta­tas. Ta­čiau si­na­go­gos al­ to­riaus vie­ta li­ko po at­vi­ru dan­gu­mi ir neužs­ta­ty­ta.

Ma­no­ma, kad pir­mie­ji žy­dai Vil­niu­je įsikūrė XV a., o si­na­go­ga pa­sta­ty­ta XVI a., vėliau ji ne kartą bu­vo per­sta­ty­ta.

Prieš Antrąjį pa­sau­linį karą Lie­tu­vo­ je gy­ve­no per 200 tūkst. žydų. Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo iš­ž u­ dy­ta apie 90 pro­c. Lie­tu­vos žydų.

– Kaip ki­lo idė­ja su­reng­ti ap­ leistų me­di­nių si­na­gogų fo­ tog­ra­fijų pa­rodą? – pa­klausė­ me D.L.To­de­so.

– Pir­miau­sia dėmesį pa­traukė Kultū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos de­ par­ta­men­to ar­chy­vuo­se sau­go­ tos pen­kių me­di­nių si­na­gogų nuo­ trau­kos. Su­si­domė­jau, kiek to­kių si­na­gogų yra Lie­tu­vo­je, ir pra­ėju­ sių metų ge­gužę ėmiau va­žinė­ti po Lie­tuvą ir jas fik­suo­ti.

Dar vie­nas da­ly­kas, pa­ska­tinęs ma­ne rink­ti nuo­trau­kas, – tai ži­ no­mo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos me­ no­ty­ri­nin­ko, pa­vel­do­sau­gos gu­ru Pet­ro Ga­launės min­tys. Jis kalbė­ da­mas apie žydų si­na­go­gas pa­va­ di­no jas Lie­tu­vos pa­vel­do da­li­mi.

Iš tiesų, ma­no nuo­mo­ne, tei­gi­nys „lie­tu­vių liau­dies me­nas“ klai­di­ nan­tis. Reikėtų kalbė­ti apie Lie­ tu­vos liau­dies meną. Mes, žy­dai, gy­ve­na­me čia 700 metų ir esa­me Lie­tu­vos kultū­ros kūrėjai, ly­giai taip pat kaip lie­tu­viai ir ki­tos čia nuo se­no gy­vuo­jan­čios tau­tos.

Tai­gi pa­ro­dos tiks­las – išlįs­ti iš siau­ros tau­tinės ki­šenės ir pa­ro­dy­ ti, kad tai ne tik Lie­tu­vos žydų, bet vi­sos Lie­tu­vos pa­vel­das.

– Koks šių pa­statų būklės fik­ sa­vi­mo tiks­las? Ban­dy­si­te juos gai­vin­ti, vėl pa­vers­ti mal­dos na­mais?

– Šie pa­sta­tai kaip si­na­go­gos nu­ mirė. Nie­kas ir nie­ka­da čia ne­degs žva­kių ir ne­vy­nios To­ros ri­tinė­lių.

Si­na­go­go­mis jos vėl tap­ti ne­ ga­li, nes ne­be­li­ko tų bend­ruo­me­ nių, ku­rios bu­vo iš­nai­kin­tos Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Nėra žmo­nių. Kad pa­sta­tas būtų mal­ dos na­mai, tu­ri su­si­rink­ti de­šimt suau­gu­sių žydų vyrų. Žydų nėra, tad da­bar mūsų už­ duo­tis iš­sau­go­ti pa­statą, bent jau pa­da­ry­ti taip, kad žmonės ži­notų, jog tai ne šiaip sau na­mas.

– Galbūt tai bus mu­zie­jai?

– Mu­zie­jai, ma­nau, ne. Jei­gu ra­si­ me pi­nigų, su­re­mon­tuo­si­me pa­sta­ tus, bet jų nie­kam ne­pri­tai­ky­si­me, jie nu­mirs, kad ir kaip ge­rai at­ro­ dytų. Ko­kią funk­ciją galėtų turė­ti šie pa­sta­tai? Išs­kir­čiau tris es­mi­ nius da­ly­kus. Pir­miau­sia, jie galė­ tų at­lik­ti švie­čiamąją funk­ciją. Čia galėtų vyk­ti pa­mo­kos, kas tie žy­ dai, iš kur jie at­si­ra­do, kaip jie čia gy­ve­no dau­gelį šimt­me­čių.

Ant­ras da­ly­kas – tai ho­lo­kaus­ to pa­mo­ka ir tre­čio­ji funk­ci­ja – re­ li­gi­jos. Da­bar­ti­nis jau­ni­mas ne­ži­ no, kad Die­vas vi­siems yra vie­nas, o krikš­čio­nybės šak­nys sly­pi ju­daiz­me.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

– Jūs ne pir­mie­ji, ku­rie ėmė­ si fo­tog­ra­fuo­ti ap­leis­tas si­na­ go­gas...

– Ne, bet prie­š mus vyk­da­vo tik fik­sa­ci­ja. Kons­ta­tuo­ja­mas fak­tas, kad toks pa­sta­tas yra. Jis iš­ma­ tuo­ja­mas, ap­ra­šo­mas, ir vis­kas.

Proš­vaistės: D.L.To­de­sas ap­gai­les­tau­ja, kad žydų pa­vel­das Lie­tu­vo­je

nyks­ta, ta­čiau ran­da ir gerų pa­vyzd­žių, ku­rie ska­ti­na ne­nu­leis­ti rankų.

Trūko pi­nigų, gal net ne pi­nigų, o no­ro, ryž­to ką nors da­ry­ti, kaip nors jį gelbė­ti.

– Pa­ro­do­je už­fik­suo­ti de­vy­nių si­na­gogų vaiz­dai. Kiek, jūsų ži­nio­mis, Lie­tu­vo­je šiuo me­ tu yra iš­li­ku­sių me­di­nių si­na­ gogų?

– Prieš karą Lie­tu­vo­je bu­vo per 500 mūri­nių si­na­gogų. Me­di­nių pa­statų skai­čius ge­ro­kai ma­žes­ nis. Šian­dien yra iš­likę 17 ar 18, iš jų ke­tu­ri pa­sta­tai – mal­dos na­ mai. Tai tik­rai ne­ma­žai, nes vi­ so­je Eu­ro­po­je me­di­nių si­na­gogų apie 30. Tad dau­giau nei pusė me­d i­n ių Eu­ro­p os si­n a­gogų yra Lie­tu­vo­je.

Mes, žy­dai, gy­ve­na­me čia 700 metų ir esa­me Lie­tu­vos kultū­ros kūrėjai, ly­giai taip pat kaip lie­tu­viai ir ki­tos čia nuo se­no gy­vuo­jan­čios tau­tos.

– Ko­kia jų būklė šian­dien? Ar vi­sos jos vie­no­dai ap­leis­tos?

– De­ja, si­na­go­gos, Lie­tu­vo­je jau dau­giau nei 60 metų ne­nau­do­tos pa­gal pa­skirtį, nyks­ta tie­siog aky­ se. Ryš­kiau­sias pa­vyz­dys – Se­dos si­na­go­gos pa­sta­tas. 2011 m. ge­gužę da­ry­to­je nuo­trau­ko­je sta­ti­nys dar lai­ko­si, o štai prie­š pat nau­juo­ sius me­tus – jis jau nu­virtęs. Taip mūsų aky­se pa­vel­das, ku­riuo lai­ku ne­bu­vo pa­si­rūpin­ta, su­ny­ko.

Blo­giau­sia, kad šie pa­sta­tai nie­kuo neiš­sis­ki­ria, žmonės juo­se neat­pažįs­ta mal­dos namų. Vie­ni jų bu­vo pa­vers­ti iki šiol vei­kian­čiais san­dėliais, ir tai ne blo­giau­sias pa­vyz­dys. Dar blo­giau, kai me­di­ nia­me, tam ne­pri­tai­ky­ta­me pa­sta­ te įkur­din­da­vo pirtį, kiau­lidę.

Ta­čiau yra ir gerų pa­vyzd­žių, kai bend­ri vie­tos bend­ruo­menės ir vald­žios veiks­mai pa­de­da iš­ sau­go­ti is­to­ri­nius sta­ti­nius. Pa­ na­šiai nu­ti­ko Pak­ruo­jy­je. Ke­li ak­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ty­vis­tai, sa­vi­val­dybė su­telkė jėgas ir ėmėsi darbų. Bu­vo gau­ta pa­ra­ ma iš Nor­ve­gi­jos fondų, ir da­bar pa­sta­tas ap­sau­go­tas nuo to­les­nio iri­mo, už­deng­tas sto­gas. Aiš­ku, iki ga­lo su­tvar­ky­ti šiam sta­ti­niui rei­ kia daug lai­ko ir pi­nigų, ta­čiau ge­ ra pra­džia – pusė dar­bo.

Jun­ta­mas su­ju­di­mas ir Alan­to­ je. La­bai ak­ty­vus mies­te­lio bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Da­nie­lius Draz­daus­kas pa­ts ma­ne su­si­ra­do ir klausė, ką da­ro­me. Aš ir sa­kau: „Žydų nėra – rei­kia pa­tiems. Jei bend­ruo­menė norės, tai bus.“ Da­ bar tiks­las tu­ri būti at­slūgus šal­ čiams va­žiuo­ti ten, viską iš­ma­tuo­ ti, su­da­ry­ti sąmatą ir su ke­pu­re ei­ti po svietą.

Kas dar? Alsėd­žiuo­se yra pui­ kiai su­tvar­ky­ti mal­dos na­mai, la­ bai ge­ras ga­ra­žas įreng­tas.

– Pla­nuo­ja­te su fo­tog­ra­fijų pa­ ro­da ke­liau­ti po Eu­ropą?

– Taip. Kol kas dar ne­ga­liu pa­tvir­ tin­ti, ta­čiau vyks­ta de­ry­bos su len­ kais ir olan­dais. Tad ke­liau­sim ar­ ba į Len­kiją, ar­ba į Olan­diją.

– Vie­nas fon­do planų įkur­ti et­nog­ra­finį lit­vakų kaimą Že­ mai­ti­jo­je. Ar tai bus žy­diš­kas Rum­šiš­kių ati­tik­muo?

– Duoklę mi­ru­siems mes jau ati­ davė­me. Vi­si ži­no­me, kaip mes nu­ mirė­me. Da­bar at­ėjo me­tas, kad žmonės su­ži­notų, kaip mes gy­ve­ no­me. Esa­me su­skai­čiavę per 290 vietų, kur Lie­tu­vo­je gy­ve­no žy­dai, ir pla­nuo­ja­me su­kur­ti tokį žemė­ lapį 6 hek­tarų plo­te, vi­sai prie pat Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko.

Rum­šiškės bu­vo ku­ria­mos tuo me­tu, kai lie­tu­viams bu­vo la­ bai svar­bu pa­brėžti sa­vo tau­tiš­ kumą, sa­vo na­cio­na­linę esybę, tad žy­dams jų et­nog­ra­fi­nia­me kai­me vie­tos ne­li­ko. Nors is­to­riš­kai tai ne­tei­sin­ga. Kiek­vie­na­me Lie­tu­vos kai­me bu­vo bent trys žydų pa­sta­ tai: malū­nas, kar­čia­ma ir kalvė.

Mies­te­liuo­se tų pa­statų bu­vo dar dau­giau. Be to, žy­dai steng­da­vo­ si pa­sta­ty­ti kai­me bent vieną pa­ statą aukš­tu sto­gu, kur vyk­da­vo su­si­ti­ki­mai.

6

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

nuomonės

Gais­ras ju­di­na sis­te­mą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P

(Ne)reikš­min­gi pre­zi­den­to rin­ki­mai?

Valentinas Beržiūnas

D

ū­mos rin­k i­mai Ru­si­ jo­je, re­g is, taip ir bū­ tų bu­vę ei­li­niai, jei ne pro­tes­tai po jų. Ką šie įvy­kiai, ku­riuos jau spė­ta įvar­dy­ti kaip ru­sų vi­suo­me­nės są­mo­nės nu­švi­ti­mą, reiš­k ia?

Nuo 1999 m., kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas ir jo ap­lin­ka ėmė kon­so­li­duo­ ti val­d žią, nė vie­nas reikš­min­gas pro­tes­tas ša­ly­je ne­bu­vo ki­lęs tie­ siog iš gat­vės.

G.Ziu­ga­no­vo tiks­las – ant­ra­sis tu­ras. Ta­čiau kad jis įvyk­tų, rin­ki­mai tu­ri bū­ti ak­ty­vūs.

Tad net rim­t ai į opo­z i­c i­jos iš­ šū­k ius ne­ž iū­rė­jęs Krem­l ius su­ sku­b o rea­g uo­t i. Tiek pre­z i­den­ tas Dmit­r i­jus Med­ve­de­vas, tiek prem­je­ras V.Pu­t i­nas ėmė da­ly­t i pa­ža­dus. Jie pa­ža­dė­jo vi­suo­me­ nei sva­r ų bal­są, eko­no­mi­nes bei so­cia­li­nes re­for­mas, lais­vę reikš­ti nuo­mo­nę ir t. t. Vei­k iau­siai pa­ža­ dai bus da­l i­ja­mi iki pat pre­zi­den­ to rin­k i­mų...

O šių re­z ul­ta­tas – nu­spė­ja­mas.

V.Pu­t i­nas, re­g is, lai­mės. Įdo­mu tik, ar pir­ma­me tu­re? Ki­tas klau­ si­mas – jei V.Pu­ti­nas lai­mės, ko­kiu ke­liu ša­lies vi­daus ir už­sie­nio po­ li­t i­ko­je su­ks Krem­l ius?

Kal­b ant apie pa­te­k i­mo į ant­rą tu­rą ti­k i­my­b ę, iš vi­sų re­g ist­r uo­ tų kan­d i­da­t ų į pre­z i­den­t us Ru­ si­jos ko­mu­n is­t ų ved­l io Ge­na­d i­ jaus Ziu­ga­no­vo po­z i­ci­jos – tvir­ čiau­sios. Ti­kė­t i­na, kaip tik jis ir mes­t ų iš­š ū­k į V.Pu­t i­nui ant­ra­me tu­re.

Iki šiol G.Ziu­ga­no­vą, re­g is, ten­k i­ no „ant­ro­jo“ sta­t u­sas. Ta­čiau ko­ mu­n is­t ų ved­lys vi­s ai ne­se­n iai iš­kė­lė ke­l is įdo­mius pa­siū­ly­mus: pir­ma, jis pa­ža­dė­jo, kad iš­rink­tas į pre­z i­den­t us pa­leis da­bar­t i­nę Dū­mą, ku­r io­je do­mi­nuo­ja Krem­ liui pa­lan­k i „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“, ir su­rengs nau­jus rin­k i­mus; ant­ra, jis pa­ž a­dė­jo po­l i­t i­nes re­for­mas – pa­keis­t i gu­ber­na­to­r ių rin­k i­mo tvar­ką, bei, pa­kei­čiant kons­t i­t u­

ci­ją, su­ma­ž i­nant vyk­do­mo­s ios val­d žios ga­l ias; tre­čia – G.Ziu­ga­ no­vas pa­mė­g i­no kon­s o­l i­duo­t i opo­z i­ci­nes Krem­l iui jė­gas – tiek tuos, ku­r ie pro­tes­t uo­ja gat­vė­je, tiek va­di­na­mą­ją for­ma­lią­ją Ru­si­ jos opo­zi­ci­ją.

Po­l i­t i­ko tiks­l as – ant­ra­s tu­ras.

Ta­čiau rei­k ia, kad jis įvyk­t ų. To­ dėl rin­k i­mai tu­r i bū­t i ak­t y­v ūs ir skaid­r ūs. Ki­taip sa­kant, tie ru­ sai, ku­r ie nė­ra pa­ten­k in­t i V.Pu­t i­ nu, tu­rė­t ų bent jau atei­t i bal­suo­ ti už ki­t us kan­d i­da­t us. G.Ziu­ga­ no­vo stra­te­g i­ja aiš­k i – agi­ta­ci­ja da­ly­vau­t i rin­k i­muo­se ir bal­sa­vi­ mo ste­bė­ji­mas.

Tie­sa, kol kas aki­vaiz­du, kad Ru­ si­jos vi­suo­me­nė vei­kiau­siai reikš pro­tes­tą ne­bal­suo­da­ma. Ne­sik­li­ juo­ja ir vie­nin­ga opo­zi­ci­ja, ga­lin­ ti prie­šin­tis pa­žei­di­mams per rin­ ki­mus.

Taip pat ky­la klau­si­mas, kaip kei­ sis Krem­l iaus po­l i­t i­ka tiek vals­ ty­b ės vi­du­je, tiek už­sie­ny­je, jei V.Pu­t i­nas lai­mės? Vie­na ver­t us, gat­vės ir ki­t ų opo­z i­c i­n ių jė­g ų pro­tes­tai ga­li iš­si­kvėp­ti sa­vai­me.

Ki­ta ver­t us, po rin­k i­mų Ru­si­jos aukš­čiau­sio­ji va­do­v y­bė ga­l i im­ tis rep­re­si­jų prieš opo­z i­ci­ją. Pir­ muo­ju at­ve­ju re­for­mos Ru­si­jo­ je vyk­t ų se­lek­ty­v iai, kiek tai pa­ ran­ku Krem­liui. Reikš­min­g ų po­ ky­čių ne­bū­tų ir už­sie­nio po­li­ti­ko­ je. Ant­ruo­ju at­ve­ju Krem­liaus to­ nas griež­tė­tų tiek vi­daus, tiek išo­ rės po­li­ti­kos klau­si­mais.

Ki­tas sce­na­r i­jus – so­cia­l i­nės bei eko­no­m i­nės sis­te­mos pro­ble­ mos Ru­si­jo­je pa­ska­tins po­li­ti­nės sis­te­mos ai­žė­ji­mą, o tai ga­lė­t ų lem­t i tiek va­di­na­mą­jį rū­mų per­ vers­mą (eli­to na­riai su­k il­tų prieš aukš­čiau­sią po­l i­t i­nę va­do­v y­bę), tiek ne­val­do­mą po­l i­t i­nės sis­te­ mos griū­t į.

Vis­g i šie du sce­na­ri­jai – ma­žai ti­ kė­t i­n i. Rū­mų per­vers­mo sce­na­ ri­jus abe­jo­t i­nas dėl aki­vaiz­d žiai stip­r ios eli­to kont­ro­lės, o ne­val­ do­mos griū­t ies sce­na­r i­jus – dėl Ru­si­jos eko­no­m i­nės bei so­cia­l i­ nės sis­te­mos pa­dė­t ies, ku­r i dar nė­ra kri­zi­nė.

Tie­sa, eko­no­m i­nė bei so­cia­l i­nė si­tua­ci­ja Ru­si­jo­je, jei ne­bus im­ta­si ryž­t in­g ų re­for­mų, pa­lengva blo­ gės. Ma­ža to, eko­no­m i­kai, ypač ža­l ia­v ų sek­to­r iui, ga­l i smog­t i ir pa­sau­l i­nė kri­zė. Ta­čiau kol kas pro­g no­z uo­t i, ka­da Ru­si­jos eko­ no­m i­nė bei so­c ia­l i­nė sis­te­ma pa­sieks kri­t i­n į ly­g į, – su­nku. Tad bent jau trum­puo­ju ir vi­du­t i­n iu lai­ko­tar­piu reikš­min­g ų po­li­ti­nių po­ky­čių, re­g is, ne­bus.

re­zi­den­tės pa­ta­rė­ja Vir­gi­ni­ ja Bū­die­nė tei­gia, kad kul­tū­ ros pa­vel­do ap­sau­ga tu­ri bū­ti aiš­kiau api­brėž­ta. „Pa­vel­do ap­sau­ga yra la­bai la­bai komp­li­kuo­ta, rei­kia ją su­pap­ras­tin­ ti, kad kiek­vie­nas val­dy­to­jas tu­rė­tų la­bai di­de­lį aiš­ku­mą, kaip jis pri­va­lo sau­go­ti, kas yra jo prie­vo­lė, kas at­sa­ kin­gas už sau­go­ji­mą“, – va­kar Ži­nių ra­di­jui sa­kė Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja.

Ko­men­tuo­da­ma po gais­ro Ty­tu­vė­ nuo­se paaiš­kė­ju­sias pa­vel­do ap­sau­ gos Lie­tu­vo­je pro­ble­mas ji sa­kė, kad tei­sės ak­tai šio­je sri­ty­je yra „prieš­ta­ rin­gi, su­vel­ti ir su­jauk­ti“. „Rei­kė­tų iš es­mės per­žiū­rė­ti ir su­ tvar­ky­ti pa­vel­do ap­sau­gos da­ly­kus, to­kius da­ly­kus, kaip tu­ri bū­ti vyk­do­ ma kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­ga, rei­kia bū­ti­nai įra­šy­ti į įsta­ty­mus, bent mi­ni­ ma­lios ap­sau­gos prie­mo­nės tu­ri bū­ ti ten iš­var­dy­tos, nes da­bar pa­skęs­ta­ me po­pie­rių jū­ro­je“, – dės­tė pa­ta­rė­ja.

V.Bū­die­nė neat­leis­ti­nu, vi­siš­ku ap­lai­ du­mu va­di­no si­tua­ci­ją, kaip Ty­tu­vė­

nų at­ve­ju bu­vo el­gia­ma­si su kil­no­ja­ mo­sio­mis kul­tū­ros ver­ty­bė­mis.

Vir­gi­ni­ja Bū­die­nė:

Ne­ga­li­ma taip bea­to­ dai­riš­kai in­ves­tuo­ti vien į kul­tū­ros pa­vel­ do re­no­va­vi­mą, re­ konst­ruk­ci­ją, ta­čiau pa­mirš­ti ap­sau­gos prie­mo­nes.

„Ty­tu­vė­nų at­ve­ju ma­to­me ne­ leis­ti­ną ap­lai­du­mą, ten bu­vo su­vež­ ta dau­gy­bė kil­no­ja­mų­jų ver­ty­bių – monst­ran­ci­jų, ki­tų baž­ny­ti­nio kul­to daik­tų, iš­ki­lių, ke­lių šimt­me­čių se­ nu­mo auk­si­nių, auk­sa­ka­lys­tės me­no pa­vyz­džių, ta­čiau tai ne­bu­vo tik­ra­ sis mu­zie­jus, jis ne­bu­vo api­for­min­

tas kaip mu­zie­jus, daik­tai bu­vo neapd­raus­ti. Tai vi­siš­kas ap­lai­du­mas“, – ap­gai­les­ta­vo ji. „Be to, ne­ga­li­ma taip bea­to­dai­riš­ kai in­ves­tuo­ti vien į kul­tū­ros pa­vel­ do re­no­va­vi­mą, re­konst­ruk­ci­ją, ta­ čiau pa­mirš­ti ap­sau­gos prie­mo­nes“, – pa­brė­žė V.Bū­die­nė.

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos tei­gi­mu, įsta­ty­mų lei­dė­jas ir Vy­riau­sy­bė tu­ri per­žiū­rė­ti kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos reg­la­men­ta­vi­mą. Ji taip pat pa­ra­gi­no su­da­ry­ti aiš­kų bent prio­ri­te­ti­nių pa­ vel­do ver­ty­bių są­ra­šą. „Yra vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tas Ga­riū­nai, ta­čiau to­kie iš­ki­lūs ob­jek­tai kaip Vil­niaus uni­ver­si­te­to an­samb­lis ar­ba Tra­kų pi­lis nė­ra net pa­skelb­ti vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tais. Tai gal­būt ro­do tam tik­rą mū­sų men­ta­ li­te­to ly­gį, ta­čiau, ko ge­ro, atė­jo lai­ kas mums la­bai ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti ir tu­rė­ti bent jau prio­ri­te­ti­nį iš­ki­liau­sių ne­kil­no­ja­mų­jų bei kil­no­ja­mų­jų ver­ ty­bių są­ra­šą“, – sa­kė V.Bū­die­nė.

BNS, VD inf.

Prie­kaiš­tas: V.Bū­die­nė ap­lai­du­mu va­di­na tai, kad Ty­tu­vė­nų an­samb­lis ne­bu­vo api­for­min­tas kaip mu­zie­jus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ra­gi­na po­li­ti­kus ir mo­ky­to­jus de­rė­tis

P

re­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na apie strei­ką pra­bi­lu­ sių švie­ti­mo dar­buo­to­jų ke­ lia­mas pro­ble­mas spręs­ti de­ ry­bo­mis.

To­kią ša­lies va­do­vės po­zi­ci­ją per­ da­vė jos pa­ta­rė­ja Vir­gi­ni­ja Bū­die­nė.

Da­lis ša­lies pe­da­go­gų gra­si­na strei­ku. Jie rei­ka­lau­ja keis­ti mo­kyk­ lų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą, ati­dė­ti pla­ nuo­ja­mą pe­da­go­gų ates­ta­ci­ją bei ko­ re­guo­ti dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką. „Dėl vi­sų ši­tų da­ly­kų de­ry­bos tu­ri vyk­ti, jos vyks­ta. Ma­nau, Pre­zi­den­ tė šiuo at­ve­ju ga­lė­tų ir kvie­čia pro­

fe­si­nes są­jun­gas bei po­li­ti­kus ra­miai sės­ti prie de­ry­bų sta­lo, bet jo­kiu bū­ du ne­po­li­ti­zuo­ti rin­ki­mų me­tais šio klau­si­mo, kaip yra te­kę ste­bė­ti anks­ tes­nius kar­tus. Tai­gi ti­ki­mės, kad šie da­ly­kai iš­si­spręs ir mo­ky­to­jai neis šal­ti į gat­ves“, – va­kar Ži­nių ra­di­jui sa­kė Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja.

Ji ti­ki­no, kad krep­še­lio me­to­di­ kos, mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų bei krū­ vių klau­si­mus svars­tys Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je su­da­ro­mos dar­ bo gru­pės, bet pa­brė­žė, kad kai ku­ riuos pe­da­go­gų ke­lia­mus klau­si­mus bus sun­ku iš­spręs­ti.

„Mo­k y­to­j ų pro­fe­s i­n ių są­j un­g ų rei­ka­la­vi­mas yra už­tik­rin­ti mo­ky­to­ jams 18 kon­tak­ti­nių va­lan­dų mi­ni­ mu­mą – ši­tą nor­mą bus la­bai sun­ ku įgy­ven­din­ti, ypač kai ži­no­me, kaip de­mog­ra­fiš­kai ir dėl emig­ra­ ci­jos ma­žė­ja mo­ki­nių“, – sa­kė pa­ ta­rė­ja.

Strei­kui be­si­ren­gian­čios švie­ti­mo pro­fsą­jun­gos tei­gia, kad rei­ka­la­vi­ mus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ jai bei Vy­riau­sy­bei pa­tei­kė su­rin­ku­ sios per 15 tūkst. strei­kui pri­ta­rian­čių mo­ky­to­jų pa­ra­šų.

BNS, VD inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

trečiadienis, vasario 8, 2012

lietuva Al­ga bent kol kas ne­di­dės

Dar vie­nas ­ vi­ce­mi­nist­ras

A.Še­me­ta ­ ma­žai ži­no­mas

Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas va­kar pri­ ta­rė, kad Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos (VPT) eta­tų skai­ čius pa­di­dė­tų 12-a dar­buo­to­ jų. VPT eta­tų skai­čius di­di­na­ mas nuo 72 iki 84-ių. Ga­li­mo VPT va­do­vo Žyd­rū­no Plyt­ni­ko at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas tre­čia­die­nio po­sė­ dy­je ne­svars­tė.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­ je bus įsteig­ta ket­vir­to­jo vi­ce­ mi­nist­ro pa­rei­gy­bė. Vy­riau­sy­ bės na­riams bal­suo­jant dėl šio nu­ta­ri­mo su­si­lai­kė tik fi­ nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ ny­tė. Šiuo me­tu vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas ei­na As­ta Skais­gi­ry­ tė-Liauš­kie­nė, Egi­di­jus Mei­lū­ nas ir Eval­das Ig­na­ta­vi­čius.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys Al­ gir­das Še­me­ta Lie­tu­vo­je ži­ no­mas ma­žiau nei dau­gu­ ma ki­tų eu­ro­ko­mi­sa­rų sa­vo gim­ti­nė­se, kaip ro­do ap­klau­ sos re­zul­ta­tai. Eu­ro­ba­ro­met­ ro ap­klau­so­je, ar pa­sta­ruo­ ju me­tu ži­niask­lai­do­je gir­dė­jo apie A.Še­me­tą, tei­gia­mai at­ sa­kė 19 pro­c. res­pon­den­tų.

De­ry­bos kol kas be re­zul­ta­tų Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų gi­gan­to „Gazp­rom“ at­sto­vo su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos prem­je­ru kol kas ne­da­vė jo­kių ap­čiuo­pia­mų re­zul­ ta­tų. Abi ša­lys ža­da, kad po­kal­biai vyks ir to­liau.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Kal­bė­jo­si dvi va­lan­das

Ant­ra­die­nį Vil­niu­je dau­giau kaip dvi va­lan­das tru­ko Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bės va­do­vo And­riaus Ku­bi­liaus su­ si­ti­ki­mas su „Gazp­rom“ ant­ri­nės įmo­nės „Gazp­rom ex­port“ ge­ne­ ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Alek­sand­ru Med­ve­de­vu. Ru­sai pa­gei­dau­ja, kad Lie­tu­va ati­dė­tų ES di­rek­ty­vos dėl du­jų sek­to­riaus per­tvar­kos įgy­ven­ di­ni­mą. Ta­čiau Lie­tu­va bent kol kas ne­kei­čia sa­vo prin­ci­pi­nės po­zi­ci­jos, kad ši per­tvar­ka bū­tų įvyk­dy­ta jau ki­tą­met. „Jei kal­bė­si­me trum­pai – tai bu­vo konst­ruk­ty­vus, at­vi­ras po­kal­bis, su­ku­rian­tis ne­blo­gas ga­ li­my­bes to­liau tęs­ti po­kal­bius dėl Lie­tu­vai ir kon­cer­nui „Gazp­rom“ svar­bių klau­si­mų“, – tei­gė A.Ku­bi­ lius po su­si­ti­ki­mo.

Jis pa­kar­to­jo, kad Lie­tu­va, kaip ES vals­ty­bė, tu­ri iki 2014 m. pa­bai­ gos įgy­ven­din­ti va­di­na­mą­jį Tre­čią­ jį ener­ge­ti­kos pa­ke­tą, ku­riuo nu­ ma­to­ma du­jų tie­ki­mą at­skir­ti nuo šios ža­lia­vos par­da­vė­jų. Pa­gal per­ nai Sei­mo priim­tą Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mą ši per­tvar­ka Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ta 2013-ai­siais.

ener­ge­ti­kos klau­si­mais ti­kiu, kad dvi­ša­lė­mis de­ry­bo­mis su Lie­tu­va pa­jėg­si­me iš­spręs­ti vi­sus ak­tua­ lius klau­si­mus“, – kal­bė­jo jis, pa­ klaus­tas, ar „Gazp­rom“ sie­kia, kad būtų atidėtas Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mas. „Lie­tu­va – ne tik stam­bi mū­sų tie­kia­mų du­jų var­to­to­ja, bet ir tran­ zi­to ša­lis, nes per ją tie­kia­mos du­ jos Ka­li­ning­ra­dui. Sau­gaus du­jų tie­ ki­mo klau­si­mas la­bai svar­bus, ypač da­bar, kai to­kie di­de­li šal­čiai vi­so­je Eu­ro­po­je“, – sa­kė A.Med­ve­de­vas. „Ma­nau, ga­lė­si­me iš­spręs­ti da­ bar iš­ki­lu­sius klau­si­mus. Rea­li­zuo­ jant Tre­čią­jį ener­ge­ti­kos pa­ke­tą tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta į vi­są du­jų klau­si­mų pa­ke­tą Lie­tu­vo­je“, – tei­gė jis.

A.Med­ve­de­vas:

Nie­kas nie­kam jo­kių są­ly­gų ne­ke­lia, mes tik pa­ro­do­me vi­sas įma­no­mas de­rė­ji­mo­si ga­li­my­bes.

„Tai­ko­ma kai­nos for­mu­lė“

Pa­teiks sa­vo pa­siū­ly­mus

„Ti­kiu, kad no­ri­me konst­ruk­ty­ vių spren­di­mų vi­sais do­mi­nan­ čiais klau­si­mais. Įtei­kiau „Gazp­ rom“ va­do­vy­bei sa­vo prin­ci­pi­nius pa­siū­ly­mus“, – sa­kė prem­je­ras.

A.Ku­bi­lius tei­gė, kad Lie­tu­va, kai bus at­skir­tos veik­los du­jų sek­to­riu­ je, no­ri ma­ty­ti „Gazp­rom“ ne tik par­da­vi­mo, bet ir per­da­vi­mo veik­ lo­je. Ki­taip ta­riant, Ru­si­jos kon­cer­ nas ga­lės in­ves­tuo­ti į du­jų tie­ki­mo vamz­dy­nus Lie­tu­vo­je, ta­čiau juos val­dys jau ne­be šis gi­gan­tas, bet ki­tos įmo­nės, ku­rioms vamz­dy­nai įvyk­džius at­sky­ri­mą bus per­duo­ti. „Mes su­pran­ta­me, kad „Gaz­p­rom“ rū­pi tran­zi­tas į Ka­li­ning­ra­ dą, stra­te­gi­niai du­jų ap­rū­pi­ni­mo klau­si­mai, ma­nau, kad ir tais klau­ si­mais ga­li­me ras­ti konst­ruk­ty­vų su­ta­ri­mą“, – sa­kė A.Ku­bi­lius.

Pa­sak A.Med­ve­de­vo, vyks­tant de­ry­boms su­tar­ta, kad to­li­mes­ niems po­kal­biams „Gazp­rom“ pa­ rengs sa­vo tei­kia­mus pa­siū­ly­mus ir lauks Lie­tu­vos at­sa­ky­mų į juos. „Po po­kal­bių su Eu­ro­pos vi­ce­ko­mi­sa­ru

Anot prem­je­ro, su­si­ti­ki­me kel­tas ir du­jų kai­nos klau­si­mas. Lie­tu­va ma­no, kad da­bar kaina ša­lies var­ to­to­jams nė­ra tei­sin­ga ir nea­ti­tin­ka du­jų sek­to­riaus pri­va­ti­za­vi­mo su­ tar­ties nuo­sta­tų, nes Lie­tu­va mo­ka dau­giau už ša­lis kai­my­nes. „Atk­rei­pė­me dė­me­sį, kad Lie­tu­ va mo­ka bran­giau už kai­my­nus ir už dau­ge­lį var­to­to­jų Eu­ro­po­je. Ga­lė­tu­ me tęs­ti po­kal­bius šiais klau­si­mais.

Ti­kiu, kad jie bus tę­sia­mi konst­ruk­ ty­viai“, – sa­kė A.Ku­bi­lius. „Gazp­rom“ at­sto­vas ti­ki­no, kad Lie­tu­vai tai­ko­ma du­jų kai­na „ati­ tin­ka nu­sta­ty­tas for­mu­les“. Be to, pa­sak jo, ne­de­rė­tų Tre­čio­jo pa­ke­ to įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mo, tai yra du­jų tie­ki­mo vamz­džių atė­mi­mo iš „Gazp­rom“, sie­ti su ža­lia­vos tie­ki­ mo kai­na. „Gazp­rom“ in­ves­ti­ci­niai klau­si­mai ir kai­nų klau­si­mai ne­su­ si­ję ir ne­ga­li bū­ti su­si­ję“, – sa­kė jis. „Nie­kas nie­kam jo­kių są­ly­gų ne­ke­lia, mes tik pa­ro­do­me vi­sas įma­no­mas de­rė­ji­mo­si ga­li­my­bes“, – pri­dū­rė A.Med­ve­de­vas. Jis in­for­ ma­vo, kad ne­se­niai baig­tos de­ry­bos

Dia­lo­gas: A.Ku­bi­lius „Gazp­rom ex­port“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui A.Med­ve­de­vui įtei­kė prin­ci­pi­nius Lie­tu­vos

rei­ka­la­vi­mus. Da­bar tą pa­tį ke­ti­na pa­da­ry­ti ir ki­ta pu­sė.

su „Ache­ma“ dėl šiai įmo­nei tie­ kia­mų du­jų kai­nų su­ma­ži­ni­mo.

Be to, du­jų kai­na pa­ko­re­guo­ta ir lat­viams: „Kai­nos ko­re­ga­vi­mas Lat­vi­jo­je bu­vo su­de­rin­tas, nes bu­ vo su­tar­ta dėl di­des­nės du­jų tie­ ki­mo apim­ties ir il­ges­niam lai­kui.

Pa­na­šios de­ry­bos vyks­ta bend­ro­ vė­je „Lie­tu­vos du­jos“ ir jos vyks pa­gal kont­rak­tą bei mū­sų įsi­pa­rei­ go­ji­mus.“ „Kuo di­des­nė apim­tis, tuo dau­giau ma­nev­rų par­da­vė­jui.

Kai­nos klau­si­mu jo­kios disk­ri­mi­ na­ci­jos nė­ra ir ne­ga­li bū­ti. Kol kas jo­kių de­ry­bų pa­pras­čiau­siai ne­bu­ vo“, – kal­bė­jo A.Med­ve­de­vas.

Val­do 38 pro­c. ak­ci­jų

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ke­ti­na pa­gal Tre­čią­jį ener­ge­ti­kos pa­ke­tą per­ tvar­ky­ti bend­ro­vę „Lie­tu­vos du­jos“, ku­rios 38 pro­c. ak­ci­jų pa­ke­tą val­do „Gazp­rom“, ir at­skir­ti du­jų per­da­ vi­mo, skirs­ty­mo bei tie­ki­mo veik­ las. Vy­riau­sy­bė sie­kia, kad ma­gist­ ra­li­nių vamz­dy­nų val­dy­mas ati­tek­tų Lie­tu­vos vals­ty­bei, gal­būt kar­tu su ki­tu stra­te­gi­niu par­tne­riu.

To­kia per­tvar­ka sie­kia­ma pa­nai­ kin­ti Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mil­ži­ no „Gazp­rom“ mo­no­po­li­nę įta­ką, to­dėl su to­kia per­tvar­ka ne­su­tin­ka pa­ts „Gazp­rom“.

Lie­tu­va tvir­ti­na, kad Ru­si­jos bend­ro­vė ne­są­ži­nin­gai nu­sta­to du­ jų kai­nas Lie­tu­vai, nes jos 15 pro­c. di­des­nės nei Lat­vi­jai ir Es­ti­jai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ra­gi­na pa­ro­dy­ti lanks­tu­mą Opo­z i­ci­ja pa­ra­g i­no prem­je­rą pa­ro­ dy­t i lanks­t u­mą de­r y­bo­se su „Gazp­rom“, kad bū­tų pa­siek­ti su­si­ta­ri­mai dėl du­jų kai­nos su­ma­ž i­n i­mo Lie­tu­ vai.

So­cial­de­mok­ra­tė Bi­ru­tė Vė­sai­tė ma­ no, kad A.Ku­bi­l ius tu­rė­t ų „elg­t is ap­ gal­vo­tai ir pra­gma­tiš­kai, nes nuo šių de­ry­bų re­zul­ta­to ga­li pri­k lau­sy­ti to­ li­mes­nė du­jų kai­na Lie­tu­vai, o kar­tu – šil­dy­mo kai­na var­to­to­jams“. „Ne kar­tą ra­g i­no­me ener­ge­ti­kos mi­ nist­rą Ar­v y­dą Sek­mo­ką ir mi­n ist­rą pir­m i­n in­ką su­da­r y­t i de­r y­bų gru­pę dėl du­jų kai­nos Lie­tu­vai, ta­čiau, kiek mums ži­no­ma, iki šiol to­k ios gru­pės ne­bu­vo, o ir de­r y­bų re­z ul­ta­tai to­ li gra­ž u ne­d žiu­g i­na. Nuo­lat brangs­ tan­tis šil­dy­mas vis la­biau sle­g ia Lie­ tu­vos var­to­to­jus. Pa­ga­liau prem­je­ras ry­žo­si su­si­tik­ti su vie­nu iš „Gazp­rom“ va­do­v ų. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad šios de­ ry­bos il­gai­n iui duos vai­sių“, – sa­kė So­c ial­de­mok­ra­t ų par­t i­jos frak­c i­ jos Sei­me na­rė B.Vė­sai­tė.

Jos tei­gi­mu, „Lie­tu­vos žmo­nės jau ir taip pra­ra­do la­bai daug, mo­kė­ da­mi už du­jas bran­giau ne­gu Lat­ vi­ja ir Es­ti­ja“.

Po­li­ti­kė pri­mi­nė, kad gam­ti­nių du­jų kai­na su­da­ro 70 pro­c. vi­sos ši­lu­mos kai­nos. To­dėl par­la­men­ta­rė pa­ra­gi­ no prem­je­rą „elg­tis pra­gma­tiš­ kai ir bea­to­dai­riš­kai ne­pri­ siim­ti ES rei­ka­la­vi­mų“.

Pa­sak Sei­mo na­rės, „Tre­čia­sis ener­ ge­t i­kos pa­ke­tas yra pa­t s griež­čiau­ sias, nei Lat­v i­ja, nei Es­t i­ja, nei Suo­ mi­ja, ku­r ios taip pat tu­r i izo­l iuo­tas du­jų rin­kas ir vie­ną tie­kė­ją, ne­pri­ siė­mė šio įsi­pa­rei­go­ji­mo, kol neiš­sp­ręs­tos vi­sos pro­ble­mos“. „O pro­ble­mos bū­tų iš­spręs­tos, jei Lie­ tu­va bū­tų pe­rė­ju­si prie bio­ku­ro, jei šių me­tų biu­dže­te bū­tų bu­vęs nu­ma­ty­tas bio­ku­ro ka­ti­li­nių įren­gi­mas di­des­niu mas­tu. Aš pa­ti siū­liau, kad bio­ku­ro ka­ ti­li­nėms įreng­ti bū­tų skir­ta 150 mln. li­ tų. De­ja, į pa­siū­ly­mą ne­bu­vo at­si­žvelg­ ta, o ES lė­šos iš­tir­po kaip cuk­rus, nes apy­tiks­liai rei­kė­tų ko­kių 4 mlrd. li­tų.

Tad kol ne­sa­me pa­si­ruo­šę ši­lu­mą ga­ min­ti iš at­si­nau­ji­nan­čių vie­tos šal­ti­ nių, tol ne­rei­kė­tų sku­bė­ti įgy­ven­din­ ti Tre­čio­jo pa­ke­to. Siū­lo­me pa­si­gai­lė­ ti Lie­tu­vos žmo­nių, ypač gy­ve­nan­čių dau­g ia­bu­čiuo­se, nes šil­ dy­mas pra­ry­ja vi­ sas pen­s i­n in­ kų ir jau­nų šei­ mų pa­ja­mas“, – tei­gė so­cial­ de­mok­ra­tė.

8

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

No­ri įver­tin­ti stu­di­jų ly­gį Rei­tin­guo­jant aukš­tą­sias mo­kyk­las tu­rė­tų bū­ti svar­bus ir at­ski­rų stu­di­ jų sri­čių rei­tin­gas, ku­ris ro­dy­tų tos pa­čios stu­di­jų kryp­ties ly­gį skir­tin­ go­se įstai­go­se. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius (nuo­tr.).

„De­ja, vis dar tu­ri­me kons­ta­tuo­ti, kad tos pa­čios stu­di­jų kryp­ties ly­gis uni­ver­si­te­tuo­se ar ko­le­gi­jo­se ne­ma­ žai ski­ria­si, to­dėl tu­rė­tų bū­ti svar­ bus ir toks rei­tin­gas, ku­ris leis­tų pa­ly­gin­ti ne tik aukš­tą­sias mo­kyk­ las tar­pu­sa­vy­je, bet ir konk­re­čios spe­cia­ly­bės ar pro­fe­si­nės sri­ties as­ pek­tu“, – ant­ra­die­nį kon­fe­ren­ci­jo­je apie rei­tin­gų įta­ką aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bei sa­kė mi­nist­ras. „Po 2009 m. sto­ji­mo kon­kur­ so bu­vo su­reng­ta pir­ma­kur­sių ap­ klau­sa, ir ji at­sklei­dė, kad dau­ge­lis pir­ma­kur­sių pa­si­ge­do spe­ci­fi­nės in­for­ma­ci­jos apie aukš­tų­jų mo­ kyk­lų ir stu­di­jų pro­gra­mų pra­na­ šu­mus. Iš aukš­tų­jų mo­kyk­lų rei­tin­ gų, ži­no­ma, ne­ga­li­ma ti­kė­tis, kad jie at­skleis vi­są ob­jek­ty­vią si­tua­ci­ ją ir pa­teiks vi­są in­for­ma­ci­ją, ta­čiau la­bai svar­bu, kad abi­tu­rien­tai pa­tys ga­lė­tų su­si­ras­ti in­for­ma­ci­jos, kaip ver­ti­na­mos juos do­mi­nan­čios stu­ di­jų pro­gra­mos“, – kal­bė­jo G.Ste­ po­na­vi­čius. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ jos va­do­vas taip pat sa­kė, kad bū­tų nau­din­gas rei­tin­gas, pa­gal ku­rį bū­ tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti, už kiek ir ko­ kios ko­ky­bės dip­lo­mą ga­li­ma įgy­ti

Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ir daž­niau­siai abi­tu­rien­tų pa­si­ren­ka­ muo­se už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se. „Ne ma­žiau svar­bus bū­tų ir toks pa­ly­gi­ni­mas, ku­ris pa­dė­tų su­vok­ti, už kiek ir ko­kio­mis stu­di­jų są­ly­go­ mis ko­kios ko­ky­bės dip­lo­mą ga­li­ ma įgy­ti Lie­tu­vo­je ir to­se už­sie­nio ša­ly­se, į ku­rias žval­go­si mū­sų stu­ den­tai“, – sa­kė mi­nist­ras.

BNS inf.

Iš­gir­do kur­čiuo­sius Ant­ra­die­nį prie Sei­ mo vy­ko ne­by­lus mi­tin­gas – dau­giau na­cio­na­li­nio trans­ liuo­to­jo lai­dų su ver­ti­mu į ges­tų kal­ bą rei­ka­la­vo tu­rin­ tys klau­sos ne­ga­lią.

Prieš disk­ri­mi­na­ci­ją dėl in­for­ma­ ci­jos priei­na­mu­mo sos­ti­nė­je mi­ tin­ga­vo per šim­tą žmo­nių, jie lai­kė pla­ka­tus su už­ra­šais: „Ati­da­ry­ki­ te in­for­ma­ci­jos lan­gą į pa­sau­lį“, „Disk­ri­mi­na­ci­jai – ne“.

Kur­tie­ji pik­ti­na­si, kad vie­toj anks­čiau bu­vu­sių ke­lių kur­tie­ siems ver­čia­mų Lie­tu­vos te­le­vi­ zi­jos lai­dų li­ko vie­nin­te­lė – ži­nios, o Neį­ga­lių­jų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos (SADM) įsi­gi­jus įran­ gą te­le­vi­zi­jos lai­doms su­btit­ruo­ti kur­tie­ji jiems pri­tai­ky­tų lai­dų vis dar ne­su­lau­kė.

SADM prieš pra­si­de­dant mi­tin­ gui iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad atei­ty­je su­btit­ruo­tų lai­dų klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms pa­dau­gės.

Pa­ža­das: atei­ty­je su­btit­ruo­tų lai­dų klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­

nėms pa­dau­gės.

„Neį­ga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­ men­tas prie SADM 2011 m. pa­ bai­go­je įsi­gi­jo spe­cia­lią įran­gą te­ le­vi­zi­jos lai­doms tit­ruo­ti. To­dėl jau šią sa­vai­tę, Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nia­me ra­di­ju­je ir te­le­vi­zi­jo­je ga­ lu­ti­nai įdie­gus šią įran­gą, ne­ga­lią tu­rin­tiems žiū­ro­vams bus su­da­ ry­ta ga­li­my­bė žiūrėti tit­ruo­ja­ mas lai­das“, – tei­gia­ma SADM

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

pra­ne­ši­me. Re­mian­tis pra­ne­ši­ mu, kur­čių­jų pa­gei­da­vi­mu bus su­btit­ruo­ja­mos lai­dos „Po­pie­tė su Če­kuo­liu“, „Gus­ta­vo en­cik­lo­ pe­di­ja“, „Bė­dų tur­gus“ ir „Tūks­ tant­me­čio vai­kai“.

SADM tei­gi­mu, LRT lai­doms su­btit­ruo­ti įsi­gy­ta įran­gos už be­ veik 300 tūkst. li­tų BNS inf.

9

trečiadienis, vasario 8, 2012

OMX Vilnius

+0,04 %

OMX Riga

+0,69 %

9,5 pro­c.,

iki 1,7 mlrd. li­tų, per­nai au­go Lie­tu­vos drau­di­mo rin­ka.

ekonomika

OMX Tallinn

+1,91 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Ino­va­ci­jų aut­sai­de­riai

€

Per kri­zės me­tus Lie­tu­va ino­va­ci­jų sri­ ty­je at­si­dū­rė pra­sčiau­siai ver­ti­na­mų ES vals­ty­bių gru­pė­je, kaip ro­do ant­ra­die­nį pa­skelb­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­ta.

Pras­čiau nei Lie­tu­va įver­tin­tos tik dvi ša­ lys – Lat­vi­ja ir Bul­ga­ri­ja. Šios vals­ty­bės kar­tu su Ru­mu­ni­ja va­di­na­mos kuk­lio­mis ino­va­to­rė­mis. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius sa­ko, kad jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­ bė sieks pa­žan­gos ino­va­ci­jų sri­ty­je.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1380 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1545 JAV do­le­ris 1 2,6265 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6374 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9426 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2808 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5266 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7616 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8625

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,3325 % –0,1370 % –0,3793 % –0,4078 % +0,1824 % –0,2890 % –0,3017 % +0,4414 % +0,0874 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,75

4,60

2,41

„Kvis­ti­ja“

4,69

4,54

2,37

„Va­koil“

4,73

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,40 dol. už 1 brl.

116,78 dol. už 1 brl.

Tink­lų ope­ra­to­rius gel­bės iš­ma­nie­ji Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ka ne­ga­li pa­si­gir­ti au­gan­čio­mis pa­ja­mo­ mis, ta­čiau var­to­to­jų įpro­čiai jai tei­kia vil­čių, nes di­dė­jan­tis iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų skai­čius klien­tų ran­ko­se ža­da di­des­nes są­skai­tas už pa­slau­gas.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Rin­ka ir to­liau trau­kia­si

Nors klien­tai te­le­fo­nu šne­ka dau­ giau, ry­šio pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės pa­ja­mų au­gi­mą ža­da tik ki­tą­met.

Bend­ro­vės „Tele2“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Pet­ro Ma­siu­lio tei­gi­ mu, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vių pa­ja­mos pa­sta­rai­siais me­tais ne­pa­ di­dė­jo. Esą tai lė­mė vis ne­ge­rė­jan­ti gy­ven­to­jų fi­nan­si­nė pa­dė­tis.

Bend­ro­vės va­do­vas tei­gė, kad te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ko­je vie­nin­te­lei bend­ro­vei „Tele2“ praė­ju­siais me­ tais pa­vy­ko iš­lai­ky­ti pa­ja­mų au­gi­ mą, nors jios ir ne­sie­kė 2007 m. ly­gio. „Bend­ro­vės pa­ja­mos au­go 2 pro­c. ir sie­kė 481,7 mln. li­tų. Nors au­gi­mas ne­la­bai di­de­lis, bet jis – verž­lus, nes kai vi­sa rin­ka smun­ka, kil­ti la­bai sun­ku. Pa­ja­mų ro­dik­liai la­biau­siai nu­ken­tė­jo nuo su­ma­žin­ to tink­lų su­jun­gi­mo mo­kes­čio, ta­ čiau di­dė­jan­tis var­to­to­jų skai­čius tai at­svė­rė.“ Anot P.Ma­siu­lio, vie­nas svar­ biau­sių bend­ro­vės kon­ku­ren­cin­gu­ mo veiks­nių yra ma­žes­nės pa­slau­ gų kai­nos, esą var­to­to­jams kai­na iš­lie­ka vie­nu svar­biau­sių tink­lo pa­ si­rin­ki­mo veiks­nių: „Nors žmo­gui te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ka pa­gal svar­ bą yra 10 vie­to­je ir tai yra la­bai ma­ žų iš­lai­dų gru­pė, žmo­nėms su­tau­ py­ti tik­rai pa­tin­ka.“ Pe­ša­si dėl klien­tų

Bend­ro­vė „Om­ni­tel“ dar ne­skel­bia iš­sa­mių sa­vo veik­los ro­dik­lių, ta­ čiau jau pra­ne­ša, kad 2011-ai­siais už­dir­bo 555 mln. li­tų. Vis dėl­to iš­ pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me spau­dai ne­ nu­ro­do­ma, bend­ro­vės pa­ja­mos au­ go ar kri­to.

P.Ma­siu­lio tei­gi­mu, nors vi­sa te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ka smu­ko apie 10–12 pro­c., pa­slau­gų kai­nos taip pat kri­to.

Pas­ka­tin­ti pa­trauk­les­nių kai­nų gy­ven­to­jai per me­tus mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu kal­bė­jo dau­giau mi­nu­čių: „Va­di­na­si, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų pa­ slau­gos gy­vy­bin­gos, ta­čiau ma­žė­ jant kai­noms žmo­nės iš­lei­džia ma­ žiau.“

Vis dėl­to klien­tų skai­čius, anot jo, iš­lie­ka sta­bi­lus ir te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jų bend­ro­ves ver­čia pa­si­temp­ ti: „Klien­tų skai­čius, ypač išanks­ ti­nio mo­kė­ji­mo rin­ko­je, ne­si­kei­čia.

Apsk­ri­tai var­to­to­jai laks­to iš vie­no tink­lo į ki­tą. Nau­jų klien­tų nė­ra, to­dėl vyks­ta peš­ty­nės dėl esa­mų.“

Pet­ras Ma­siu­lis:

Kai vi­sa rin­ka smun­ ka, kil­ti la­bai sun­ku.

At­gai­vins te­le­fo­nai

P.Ma­siu­lis pro­gno­za­vo, kad šiais me­tais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ka trauk­sis, kaip ir pa­sta­ruo­sius tre­ jus me­tus, ta­čiau ne taip spar­čiai.

Anot jo, pa­grin­di­nė rin­kos su­si­ trau­ki­mo prie­žas­tis yra su­ma­žin­ tas tink­lų su­jun­gi­mo mo­kes­tis.

Ki­ta ver­tus, ge­ras per­spek­ty­vas esą ža­da di­dė­jan­tis iš­ma­nių­jų te­ le­fo­nų skai­čius, ku­ris te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų bend­ro­vėms at­neš dau­ giau pa­ja­mų. Dėl to šios drą­siai ima­si in­ves­ti­ci­jų ir ne­džiu­gi­nan­ čius rin­kos po­ky­čius ban­do ig­no­ ruo­ti.

P.Ma­siu­lis pri­si­mi­nė, kad pra­si­ dė­jus kri­zei bend­ro­vė svars­tė, kaip elg­tis to­liau, ir nu­spren­dė į kri­zę nu­mo­ti ran­ka, o sa­vo veik­los, kaip ir in­ves­ti­ci­jų, neap­ri­bo­ti: „Nus­ p­ren­dė­me per kri­zę ei­ti pir­myn kaip bul­do­ze­ris: to­liau in­ves­tuo­ti, dirb­ti, leis­ti pi­ni­gus, plės­ti tink­lą, ge­rin­ti ko­ky­bę. Juk kri­zė atei­na ir išei­na.“ Jo tei­gi­mu, bū­tent 2009– 2011 m. bend­ro­vės in­ves­ti­ci­jos bu­ vo re­kor­di­nės ir jų ma­žin­ti ne­ke­ti­ na­ma.

Bend­ro­vė „Om­ni­tel“, ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, per praė­ju­sius me­ tus iš vi­so in­ves­ta­vo 118 mln. li­tų, net 108 pro­c. dau­giau nei per 2010 m. Dau­giau­sia ji in­ves­ta­vo į mo­bi­ lio­jo in­ter­ne­to vers­lą, ku­ris praė­ ju­siais me­tais bend­ro­vės pa­ja­mas au­gi­no la­biau­siai. Pra­ne­ša­ma, kad iš šio vers­lo – mo­bi­lio­jo in­ter­ne­ to pa­slau­gų ir iš­ma­nio­sios įran­ gos, ne­šio­ja­mų­jų kom­piu­te­rių ir mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to mo­de­mų par­ da­vi­mo – praė­ju­siais me­tais ben­d­ro­vė už­dir­bo 32 pro­c. dau­giau nei 2010 m. „Prog­no­zuo­ja­me, kad la­bai di­ dės iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų skai­čius, taip pat in­ter­ne­to nau­do­ji­mas.

To­dėl ma­nau, kad rin­ka ki­tais me­ tais jau pra­dės aug­ti. Tai ma­to­me iš Šve­di­jos pa­vyz­džio, kur pa­dau­ gė­jus iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų ir esant tam pa­čiam var­to­to­jų skai­čiui te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vių pa­ja­ mos di­dė­ja. Pa­pil­do­mos pa­slau­gos vi­suo­met at­ne­ša pa­pil­do­mų pa­ja­ mų“, – sa­kė P.Ma­siu­lis. Vis dėl­to, anot jo, kol kas iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai rin­ko­je su­da­ro tik la­bai ma­žą da­lį – vos 16 pro­c.

Jis taip pat pa­ti­ki­no, kad ypač spar­čiai, nors ir ne­prog­no­zuo­ja­mai, dau­gė­ja te­le­ko­mu­ni­ka­ci­nių įren­gi­ nių, pa­vyz­džiui, ap­sau­gos sis­te­ mų, nau­do­ji­mas. Anot P.Ma­siu­lio, bend­ro­vei daug pa­ja­mų at­ne­ša įvai­ rių te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įren­gi­nių nau­ do­ji­mas au­to­bu­suo­se, tak­si ir ki­to­se trans­por­to prie­mo­nė­se.

Pirk­da­mi įsi­sko­li­na

Nors au­gan­tis iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų skai­čius džiu­gi­na te­le­ko­mu­ni­ka­ ci­jų bend­ro­ves, gy­ven­to­jai ne­re­tai te­le­fo­nus įsi­gy­ja ne pa­gal sa­vo fi­ nan­si­nes ga­li­my­bes ir įsi­sko­li­na te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vėms.

Kaip ro­do Ma­noc­re­di­tin­fo.lt at­ lik­ta ana­li­zė, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vėms gy­ven­to­jai praė­ju­siais me­tais del­sė su­mo­kė­ti iš vi­so 82,2 mln. li­tų, o 2010 m. ši su­ma sie­kė 69,3 mln. li­tų. Nors, kaip sa­kė Ma­ noc­re­di­tin­fo.lt as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­te­mos va­do­vas Ma­rius Zai­kaus­kas, tai pa­ly­gin­ti ne­di­de­ lė su­ma, ta­čiau di­džiau­sią šios su­ mos da­lį su­da­ro sko­los dėl iš­si­mo­

Sai­kas: te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės ti­ki­si, kad iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus

į ran­kas ga­vę žmo­nės pa­slau­goms iš­leis dau­giau.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

kė­ti­nai įsi­gy­tų te­le­fo­nų. „Tai yra sa­vo­tiš­kas 2009 ar 2010 m. su­da­ ry­tų su­tar­čių ai­das. Na­tū­ra­lu, kad klien­tas pus­me­tį ar net me­tus su­ ge­bė­jo įmo­kas mo­kė­ti lai­ku, ta­čiau dėl eko­no­mi­nio sunk­me­čio ne­te­ko da­lies pa­ja­mų ir 2011 m. jau ne­be­ ga­lė­jo vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų“, – sa­kė M.Zai­kaus­kas.

To­dėl, anot pa­šne­ko­vo, rei­kė­tų ap­gal­vo­tai pa­ma­tuo­ti sa­vo fi­nan­ si­nes ga­li­my­bes prieš pri­sii­mant

įsi­pa­rei­go­ji­mus, esą ki­tu at­ve­ju pa­da­ri­niai sko­li­nin­ką ga­li ly­dė­ti vi­są gy­ve­ni­mą: „Pa­da­ri­niai žmo­ gaus kre­di­to is­to­ri­jo­je yra ga­nė­ ti­nai rim­ti. Jei­gu su­si­da­ro sko­la, ji iš kre­di­tų biu­ro ne­pa­ša­li­na­ma, iki yra pa­den­gia­ma. To­dėl ga­li­ma sa­ky­ti, kad ne­grą­ži­nta sko­la kre­ di­to biu­ro da­ly­viams bus ma­to­ma vie­šai vi­są gy­ve­ni­mą. Net ir su­ mo­kė­ta sko­la bus ma­to­ma dar 10 me­tų.“

Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vių ver­tė* Bend­ro­vė

Ver­tė (mln. li­tų)

UAB „Tele2“

1002

UAB „Om­ni­tel“

870

UAB „Bi­tė Lie­tu­va“

147 * 2011 m. sau­sio 1 d. duo­me­nys Šal­ti­nis: In­ves­ti­ci­jų ban­kas „GILD Ban­kers“

10

Trečiadienis, vasario 8, 2012

Sportas diena.lt/naujienos/sportas

Į tėvynę – tirtis ir

Krep­ši­nin­kai žais­ti balose nenorėjo Po per­trau­kos vėl vyks­tan­čia­ me Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­gos (LSKL) čem­pio­na­te už­fik­ suo­tas nau­jas re­kor­das, o vie­nos rung­ty­nės dėl aikš­tė­je telk­šo­ju­ sios ba­los net ne­pra­si­dė­jo.

Šiau­liuo­se jė­gas iš­mė­gi­no vie­tos uni­ver­si­te­to ir My­ko­lo Ro­me­ rio uni­ver­si­te­to (MRU) ko­man­ dos. Per­ga­lę po ke­tu­rių pra­tę­si­ mų 100:96 iš­ko­vo­jo sep­ty­nie­se žai­dę šiau­lie­čiai.

Iki ket­vir­to­jo pra­tę­si­mo pa­ bai­gos li­kus ma­žiau nei 2 mi­nu­ tėms, re­zul­ta­tas dar bu­vo ly­gus – 92:92, bet ŠU žai­dė­jas Kli­mas Ar­ta­mo­no­vas pa­tai­kė du bau­ dos me­ti­mus, o Ai­ri­das Ku­raus­ kas – tri­taš­kį, ir vil­nie­čiai ka­pi­ tu­lia­vo. „Bu­vo ner­vų ka­ras. Rung­ty­nių pa­bai­ga pri­mi­nė gim­dy­mą. Po ma­čo mū­sų žai­dė­jai ne­tu­rė­jo jė­ gų džiaug­tis per­ga­le – vi­si bu­vo iš­sunk­ti it cit­ri­nos“, – sa­kė Šiau­ lių eki­pos tre­ne­ris Ro­lan­das Vai­ čiū­nas.

Kau­ne, Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos (LKKA) spor­to sa­lė­ je, tu­rė­jo su­si­tik­ti LKKA ir Lie­ tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (LEU) ko­man­dos, bet kau­nie­čiai ne­su­ge­bė­jo pa­reng­ti aikš­tės – jo­je telk­šo­jo van­duo. Sie­kiant iš­veng­ ti trau­mų, nu­spręs­ta rung­ty­nių nė ne­pra­dė­ti. Ga­li bū­ti taip, kad LKKA eki­pa bus nu­baus­ta pi­ni­ gi­ne bau­da.

Daug­kar­ti­niai Lie­tu­vos ir Eu­ro­ pos čem­pio­nai Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) krep­ši­nin­kai sve­čiuo­se 91:81 įvei­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) stu­den­tus. Ko­ vą dėl ka­muo­lio kau­nie­čiai lai­ mė­jo 53:36. „Prie­š i­n o­m ės iš vi­s ų jė­g ų.

Vi­si, ku­rie bu­vo aikš­tė­je, žai­ dė pa­siau­ko­ja­mai, ta­čiau no­rint nu­ga­lė­ti VDU rei­kia ne tik ge­ rai žais­ti, bet ir ypa­tin­gos sėk­ mės. Kau­nie­čių ir mū­sų žai­dė­ jų meist­riš­ku­mas – skir­tin­gas.

Kai pa­ma­tė­me, kad VDU at­vy­ko pa­jė­giau­sios su­dė­ties, pa­sa­kiau sa­viš­kiams, kad rei­kia su­žais­ ti bent gar­bin­gai. Džiau­giuo­si, kad tai pa­vy­ko“, – kal­bė­jo VU

Sta­tis­ti­ka Šiau­lių uni­ver­si­te­tas (ŠU)–

Mykolo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas (MRU) 100:96 (17:16, 16:16, 18:21, 16:14, 2:2, 6:6, 10:10, 15:11). A.Gurk­ lys 28 taš­kai (15 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių)/Š.Ku­le­vi­čius 25.

Pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos į tė­vy­nę grį­žęs Lie­tu­ vos rink­ti­nės krep­ši­nin­kas Ri­man­tas Kau­ kė­nas at­ra­do lai­ko pri­sta­ty­ti ir sa­vo pa­ ra­mos gru­pę, ku­ri dau­giau­sia dė­me­sio skirs sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­kams.

Vil­niaus uni­ver­si­te­tas (VU)–

Vytauto Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tas (VDU) 81:91 (27:20, 21:29, 17:18, 16:24). A.But­ke­vi­čius 19/Ž.Ja­na­vi­ čius 21.

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­

kos uni­ver­si­te­tas (VGTU)–Klai­ pėdos uni­ver­si­te­tas (KU) 67:78 (14:14, 18:24, 23:19, 12:21). A.Lu­ka­še­ vi­čius 20/E.Leng­vi­nas 17.

Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­

ver­si­te­tas (ASU)–Kauno tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (KTU) 72:86 (20:28, 21:11, 15:25, 16:22). Š.Dim­ša 19/E.Sta­nio­nis 18.

Turnyro lentelė Komanda

Rungt.

Perg.

Pralaim.

1. ŠU 2. VDU 3. MRU 4. LEU 5. VU 6. KU 7. KTU 8. LKKA 9. VGTU 10. ASU

10 10 10 9 10 10 10 9 10 10

7 7 6 7 5 5 4 5 3 0

3 3 4 2 5 5 6 4 7 10

rink­ti­nės tre­ne­ris Ri­man­tas Ka­ mins­kas.

LSKL aut­sai­de­rė Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to (ASU) eki­pa at­kak­liai pa­si­prie­ši­no Kau­ no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tui (KTU) – 72:86, o Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to (KU) at­sto­vai sos­ti­nė­ je 78:67 nu­ga­lė­jo Vil­niaus Ge­ di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tą (VGTU). „Jei iš 22 bau­dų me­ti­mų ko­ man­da pa­tai­ko vos 10, sun­ku ti­kė­tis per­ga­lės“, – po dvi­ko­ vos su klai­pė­die­čiais sa­kė VGTU krep­ši­nin­kų tre­ne­ris Gin­ta­ ras Šerkš­nas.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Ri­man­tai, ar il­gam su­grį­žo­ te? – pa­klau­sė­me R.Kau­kė­no.

– At­vy­kau pas gy­dy­to­ją Rim­tau­ tą Gu­dą pa­si­tik­rin­ti, kaip po ope­ ra­ci­jos gy­ja ke­lis. Be to, rei­kė­jo su­ tvar­ky­ti ma­no pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do rei­ka­lus. Džiau­giuo­si, kad pa­vy­ko vis­ką at­lik­ti.

Fon­do idė­ja su­bren­do se­niai. Ma­ nau, kad yra ne­daug šei­mų, ku­rios vie­naip ar ki­taip ne­su­si­dū­rė su vė­ žiu. Tie, ku­rie neiš­ven­gė tos akis­ ta­tos, pa­tir­da­vo mo­ra­li­nį šo­ką, iš pra­džių ne­ži­no­da­vo, kaip elg­tis – ar mels­tis Die­vui, ar gy­dy­to­jui, ku­ris ga­li iš­ras­ti vais­tą. Ma­no idė­ ja – or­ga­ni­zuo­ti svei­ka­tos tik­ri­ni­ mo ak­ci­jas ir už­bėg­ti li­gai už akių.

Sa­vo ko­man­do­je tu­ri­me gy­dy­to­ją, che­mo­te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tę. Ji kiek­ vie­ną die­ną ma­to, kas vyks­ta Lie­tu­ vo­je. No­ri­me su­teik­ti vil­ties sun­kio­ mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­kams, iš­pil­dy­ti jų sva­jo­nes – ne­svar­bu, ar tai bū­tų žais­liu­kas, te­le­fo­nas, su­ si­ti­ki­mas su to­li gy­ve­nan­čiais ar­ ti­mai­siais ar ži­no­mu žmo­gu­mi.

– Ko­dėl pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tos par­vy­ko­te į Lie­tu­vą? Ar jū­sų ne­ten­ki­na Ita­li­jos me­di­kų kom­ pe­ten­ci­ja?

– Po pir­mo­sios ke­lio kryž­mi­nių raiš­čių trau­mos taip pat gy­džiau­ si pas R.Gu­dą. Jis ma­ne nuo­lat pri­ žiū­ri, ita­lai – taip pat, ta­čiau vi­

Vie­ne­tų var­žy­bo­se sėk­mė ly­dė­ jo Bea­tą Zy­kie­nę (am­žiaus gru­pė 35+), Ta­dą Ta­ra­se­vi­čių (am­žiaus gru­pė 50+), Emi­lį Su­ba­tą (55+), Jo­ną Les­ke­vi­čių (65+), dve­je­tų tur­ny­re – Lui­džį Pa­ku­lą ir Gied­ rių Vė­že­lį (35+) bei Ma­rių Ku­ke­nį ir Sau­lių Žič­kų (50+).

Di­de­lio dė­me­sio su­lau­kė vy­ rų (40+) vie­ne­tų var­žy­bų fi­na­las, ku­ria­me jė­gas iš­mė­gi­no 22-oji pa­sau­lio sen­jo­rų te­ni­so ra­ke­ tė ka­li­ning­ra­die­tis Igo­ris Cir­ku­ nas ir len­kas Ma­cie­jus Piec­zon­ ka (ITF-31). Dvi­ko­vą, ku­ri tru­ko

– Sun­kiau­sias rea­bi­li­ta­ci­jos lai­ ko­tar­pis jau bai­gė­si?

– Fi­ziš­kai rea­bi­li­ta­ci­ja tik sun­kės, o mo­ra­li­nis sun­ku­mas, ma­nau, jau praė­jo. Tik­rai bū­da­vo sun­ku, kai ne­ga­lė­da­vau vie­naip ar ki­taip at­ si­sto­ti. Tu­rė­jau pri­si­tai­ky­ti prie trau­mos. Sun­kiau­sia tai, kad iš vie­ no ke­lio ėmė raiš­tį ir dė­jo į ki­tą, tad pa­žeis­ti abu. Sun­ku pri­vers­ti sa­ve tei­sin­gai at­lik­ti pra­ti­mus vie­nam ke­liui, o ki­tam – vi­siš­kai ki­to­kius.

Pra­ti­mų la­bai daug, kar­tais jiems net kant­ry­bės pri­trūks­ta.

– Kiek lai­ko ski­ria­te mankš­tai?

– Du kar­tus per die­ną po dvi ar tris va­lan­das, o ki­tas ke­lis rei­ka­lau­ja dar šiek tiek lai­ko, tad – vi­sa dar­ bo die­na. Dar­buo­tis rei­kia ne pen­kis kar­tus per sa­vai­tę, o sep­ty­nis.

– Ką pro­gno­zuo­ja gy­dy­to­jai?

– Jie ir da­bar nė­ra la­bai kal­būs.

Sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti. Gal­būt bus leng­viau, kai pra­dė­siu leng­vai bė­gio­ti, ta­čiau iki to eta­po dar ne­ priė­jo­me. Nes­ku­ba­me.

– Ar jū­sų ne­nus­te­bi­no ko­le­gos Kšyš­to­fo Lav­ri­no­vi­čiaus pui­ki spor­ti­nė for­ma po trau­mos?

– Ne­nus­te­bi­no. Kar­tu dir­bo­me, ma­

Įtam­pa: R.Kau­kė­nas no­ri grįž­ti į krep

čiau, kaip jis sten­gė­si. Ma­tyt, nu­ga­ ros skaus­mai jį bu­vo nu­va­rę į ne­vil­tį.

Po ope­ra­ci­jos, ma­nau, jis pa­si­jau­tė tar­si de­vin­ta­me dan­gu­je. Mo­ty­vų, ku­rie ska­tin­tų grįž­ti į aikš­tę, ga­lė­ čiau iš­var­dy­ti dau­gy­bę. Ži­nau, ką tai reiš­kia. Pa­siil­gau tre­ni­ruo­čių, no­riu žais­ti. Džiau­giuo­si, kad įveik­ ti įtam­pą pa­de­da šei­ma. Neį­si­vaiz­ duo­ju, kas bū­tų, jei ša­lia ne­bū­tų šei­ mos, kai žiū­riu Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes: ma­ny­je vis­kas kun­ku­liuo­ja, bet vai­ kai at­bė­ga ir įtam­pa nu­slūgs­ta.

– Jū­sų at­sto­vau­ja­ma Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ ko­man­da Eu­ ro­ly­go­je at­ro­do ne­blo­gai, ta­ čiau ki­to­se var­žy­bo­se jos žai­ di­mas strin­ga. Kas at­si­ti­ko?

– Bu­vo trau­mų, atė­jo ke­li nau­ji žai­

L.Klei­za vėl siaut

VD, LSKL inf.

Ma­rius Bag­do­nas

Sen­jo­rų var­žy­bo­se – at­kak­lios dvi­ko­vos Vil­niaus SEB are­no­je su­reng­ta­ me tarp­tau­ti­nia­me sen­jo­rų te­ni­ so tur­ny­re „LE­XUS cup“ še­šis fi­na­ lų ma­čus iš 11 lai­mė­jo lie­tu­viai.

sa­da ge­rai ži­no­ti dvi nuo­mo­nes.

Jau­čiuo­si sau­giau, jei abu gy­dy­to­ jai sa­ko, kad vis­kas ge­rai. Ita­lai kol kas pa­ten­kin­ti si­tua­ci­ja, nors vis­ kas ga­lė­tų bū­ti ir ge­riau.

m.bagdonas@diena.lt

Li­nas Klei­za siun­čia aiš­kią ži­nu­ tę vi­siems bū­si­miems mū­sų ša­ lies rink­ti­nės var­žo­vams: po trau­ mos at­si­ga­vęs puo­lė­jas pa­sta­ruo­ ju me­tu NBA aikš­tė­se – sun­kiai su­ stab­do­mas.

be­veik ke­tu­rias va­lan­das, lai­mė­ jo Len­ki­jos te­ni­si­nin­kas.

Lie­tu­vis Vy­tau­tas Ma­tu­liaus­ kas šio­je gru­pė­je užė­mė 3-ią­ ją vie­tą. „Šie­met su­lau­kė­me la­bai stip­ rių žai­dė­jų. Džiau­gia­mės, kad po iš­ties la­bai su­dė­tin­gų ir azar­tiš­ kų ma­čų mū­sų ša­lies te­ni­si­nin­kai užė­mė ga­na daug pir­mų­jų vie­tų“, – tei­gė tur­ny­ro di­rek­to­rė Au­gus­ ti­na Ra­mo­nie­nė. „LE­XUS cup“ – ket­vir­to­sios ka­te­go­ri­jos Tarp­tau­ti­nės te­ni­so fe­de­ra­ci­jos (UTF) sen­jo­rų tur­ny­ ras, su­reng­tas Vil­niu­je ant­rą kar­ tą. Ja­me var­žė­si 202 te­ni­si­nin­kai nuo 35 iki 78 me­tų, tarp jų – 60 sve­čių iš už­sie­nio.

Įsi­žai­dė: L.Klei­za vis la­biau pa­si­

VD inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Per ma­čą – 30 taš­kų

ti­ki sa­vo jė­go­mis.

Sau­sio 5-ąją lie­tu­vis pa­gir­ti­nai grū­mė­si su NBA vi­ce­čem­pio­no Ma­ja­mio „Heat“ klu­bo žvaigž­dė­ mis – LeB­ro­nu Ja­me­su, Dway­ne’u Wa­de’u ir Chri­su Bos­hu, o pir­ma­ die­nį su­žai­dė kol kas ge­riau­sias sa­ vo rung­ty­nes šį se­zo­ną.

De­ja, per ma­čą su Va­šing­to­no „Wi­zards“ eki­pa lie­tu­vio su­rink­ ti 30 taš­kų neiš­gel­bė­jo To­ron­to „Rap­tors“ ko­man­dos nuo ne­sėk­ mės – „di­no­zau­rai“ kri­to po pra­tę­ si­mo 108:111 ir su 8 per­ga­lė­mis bei 18 pra­lai­mė­ji­mų Ry­tų kon­fe­ren­ci­ jo­je uži­ma 12-ąją vie­tą. „Rap­tors“ vy­riau­sia­sis tre­ne­

ris Dwa­ne’as Ca­sey vis la­biau pa­ si­ti­ki Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­riu.

Nors ma­čą su „Wi­zards“ L.Klei­ za vėl pra­dė­jo bū­da­mas ant at­sar­ gi­nių suo­lo, le­mia­mo­mis dvi­ko­vos mi­nu­tė­mis ka­muo­lys daž­nai at­si­ dur­da­vo lie­tu­vio ran­ko­se.

Iki ket­vir­to­jo kė­li­nio pa­bai­gos li­ kus žais­ti 1 min. 40 sek., Li­nas dvi­ taš­kiu iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą, o ne­tru­kus pa­tai­kė tri­taš­kį ir iš­ve­dė „Rap­tors“ į prie­kį – 101:100. Per pra­tę­si­mą sėk­ mė ly­dė­jo Va­šing­to­no krep­ši­nin­kus, nors ka­na­die­čiai ga­lė­jo iš­si­gel­bė­ti, bet is­pa­no Jo­sé Ma­nue­lio Cal­de­ro­ no tri­taš­kis skrie­jo pro ša­lį.

Jau­čia­si vis ge­riau

Per dau­giau nei 35 žai­di­mo mi­nu­tes L.Klei­za pa­tai­kė 4 tri­taš­kius iš 8, 7 dvi­taš­kius me­ti­mus iš 8 bei rea­li­za­ vo 4 bau­dų me­ti­mus iš 8. Be to, at­ ko­vo­jo 2 ir pe­rė­mė 2 ka­muo­lius, at­ li­ko re­zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą, tris­kart su­kly­do bei su­rin­ko 4 pra­žan­gas.

27-erių 203 cm ūgio L.Klei­za sa­ vo šio se­zo­no re­zul­ta­ty­vu­mo re­kor­

11

Trečiadienis, vasario 8, 2012

15p.

Sportas

„Rammstein“ sudrebino Kauną.

padėti kitiems Fi­ziš­kai rea­bi­li­ ta­ci­ja tik sun­kės, o mo­ra­li­ nis sun­ku­ mas, ma­ nau, jau praė­jo.

p­ši­nio aikš­tę, ta­čiau kol kas ne­ži­no, ka­da ga­lės tai pa­da­ry­ti.

dė­jai. Ma­nau, nuo­var­gis ir su­si­ žai­di­mo trū­ku­mas pa­ki­šo ko­ją. Iš ri­kiuo­tės bu­vo iš­kri­tę Bo McCa­leb­ bas, Kšyš­to­fas, kol kas už bor­to esu aš. Kei­tė­si žai­di­mo brai­žas, ma­ nau, iš­si­de­ri­no ko­man­dos rit­mas.

Ta­čiau vis­kas yra pa­tai­so­ma, vy­rai pui­kiai dar­buo­ja­si. Ar už­teks mū­sų ko­man­dai jė­gų mes­ti iš­šū­kį to­kiems gran­dams, kaip CSKA? Vis­kas yra įma­no­ma, tik rei­kia pa­siek­ti tam tik­rą ly­gį. Ti­kiuo­si, kad pa­kliū­si­me į Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą.

– Kaip ver­ti­na­te Kau­no „Žal­gi­ rio“ žai­di­mą?

– Kau­no ko­man­da pa­sta­ruo­ju me­ tu pra­dė­jo ge­riau žais­ti. Pu­sant­ ro mė­ne­sio – tar­si iš na­tų. Ma­nau, žais dar ge­riau. Ži­no­ma, jiems nė­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ra leng­va, nes ko­lek­ty­vas – nau­jas.

Vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad su­si­ce­ men­tuo­ti ko­man­dai yra itin sun­ku.

– At­ran­kos į olim­pi­nes žai­dy­nes tur­ny­re Lie­tu­vos rink­ti­nei teks var­žy­tis su Ve­ne­sue­los ir Ni­ge­ ri­jos eki­po­mis. Kaip ver­ti­na­te bū­si­muo­sius kon­ku­ren­tus?

– Svar­biau­sias da­ly­kas, ku­ris mums tu­ri rū­pė­ti – ar var­žo­vai su­ rinks ge­riau­sius žai­dė­jus. Ni­ge­ri­ja tu­ri daug ge­rų krep­ši­nin­kų, rung­ ty­niau­jan­čių ir NBA, ir Eu­ro­po­ je, ta­čiau neaiš­ku, ar jie vi­si pa­dės na­cio­na­li­nei ko­man­dai. Tu­rė­ki­me gal­vo­je ir tai, kad ve­ne­sue­lie­čiai žais na­muo­se. Jei no­ri­me pa­tek­ti į olim­pia­dą, at­ran­kos tur­ny­re pri­va­ lė­si­me įveik­ti vi­sus var­žo­vus.

Dos­jė R.Kau­kė­nas gi­mė 1977 m. ba­lan­

džio 11 d. Vil­niu­je.

Bai­gė Si­ton Ha­lo uni­ver­si­te­tą

(JAV).

Pir­ma­sis pro­fe­sio­na­lus klu­bas –

Ga­lil Elio­no „Ha­poel“ (Iz­rae­lis), ku­ riam at­sto­va­vo 2000–2001 m. Šiuo me­tu su­sie­tas kont­rak­tu su

Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ (Ita­li­ja).

sėk­min­gai rung­ty­niau­jan­čiai Fi­la­ del­fij­ os „76ers“.

28 taš­kus pel­nęs K.Bryan­tas bend­ ro­je re­zul­ta­ty­viau­sių ly­gos žai­dė­jų ri­ kiuo­tė­je ap­len­kė Sha­quil­le’ą O’Nea­

Ita­li­jos čem­pio­nas (2007, 2008, 2009, 2011 m.), Eu­ro­ly­gos 3-io­sios vie­tos lai­mė­to­jas su „Mon­te­pas­chi“ (2008 m.), Eu­ro­pos čem­pio­na­to bron­zos me­da­lio lai­mė­to­jas su Lie­ tu­vos rink­ti­ne (2007 m.).

lą. Da­bar „La­kers“ ly­de­rio są­skai­to­je – 28601 taš­kas. Po dvi­ko­vos krep­ši­ nin­kas di­džia­vo­si gar­bin­gu pa­sie­ki­ mu, o Sh.O’Nea­las iš­kart pa­svei­ki­no bu­vu­sį ko­man­dos drau­gą.

Re­zul­ta­tai Va­šing­to­no „Wi­zards“–Toronto „Rap­ tors“ 111:108, Or­lan­do „Ma­gic“–Los An­ dže­lo „Clip­pers“ 102:107, Fi­la­del­fi­jos „76ers“–Los An­dže­lo „La­kers“ 95:90, At­l an­tos „Hawks“–Finikso „Suns“ 90:99, Nau­jo­jo Džer­sio „Nets“–Čika­ gos „Bulls“ 87:108, Niu­jor­ko „Knicks“–

Jutos „Jazz“ 99:88, Mem­fio „Grizz­lies“– San An­to­ni­jaus „Spurs“ 84:89, Nau­jo­ jo Or­lea­no „Hor­nets“–Sakramento „Kings“ 92:100, Den­ve­rio „Nug­gets“– Hjustono „Roc­kets“ 90:99, Port­lan­do „Trail Bla­zers“–Oklahomos „Thun­der“ 107:111.

Ly­de­riai

K.Bryan­tui – svei­ki­ni­mai

Dar vie­nu įra­šu įspū­din­go­je pro­ fe­sio­na­lo kar­je­ro­je džiau­gė­si Ko­be Bryan­tas. 33-ejų krep­ši­nin­kas vi­ sų lai­kų re­zul­ta­ty­viau­sių NBA ly­ gos žai­dė­jų są­ra­še pa­ki­lo į penk­tą­ją vie­tą, ta­čiau Los An­dže­lo „La­kers“ sve­čiuo­se 90:95 nu­si­lei­do šie­met

Ge­riau­sia Lie­tu­vos tre­ko dvi­ ra­ti­nin­kė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė (nuotr.) ki­tą sa­vai­tę da­ly­vaus Lon­do­ne vyk­sian­čių pa­sau­lio tau­rės var­žy­bų pa­sku­ti­nia­ja­me – ket­vir­ta­ja­me – eta­pe.

Pa­sak spor­ti­nin­kės, eta­pas Lon­ do­ne ga­li bū­ti ne tik vie­nas at­kak­ liau­sių, bet ir pui­ki ga­li­my­bė iš­ ban­dy­ti sa­vo jė­gas tre­ke, ku­ria­me dvi­ra­ti­nin­kai var­žy­sis per va­sa­ros olim­pia­dą. „Lon­do­no var­žy­bos bus sun­ kios. Tuo esa­me be­veik tik­ri, nes var­žo­vių for­ma aki­vaiz­džiai ky­ la. At­li­kę Pe­ki­no eta­po ana­li­zę, ga­li­me drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tre­ ko pro­fe­sio­na­lai de­monst­ruo­ja aukš­čiau­sią pa­si­ren­gi­mą“, – sa­ ko S.Kru­pec­kai­tė.

Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kė iš tre­čio­ jo pa­sau­lio tau­rės eta­po, įvy­ku­sio Ki­ni­jo­je, par­si­ve­žė tris me­da­lius.

S.Kru­pec­kai­tė kei­ri­no ir sprin­to rung­ty­se iš­ko­vo­jo si­dab­rą bei užė­ mė ant­rą­ją vie­tą ko­man­di­nio sprin­ to rung­ty­je su Gin­ta­re Gai­ve­ny­te. Į Lon­do­ną S.Kru­pec­kai­tė su tre­ne­riu Dmit­ri­ju­mi Leo­pol­du bei dvi­ra­ti­nin­kė­mis Gin­ta­re Gai­ ve­ny­te ir Gab­rie­le Jan­ku­te iš­vyks va­sa­rio 15-ąją. Iki iš­vy­kos spor­ti­ nin­kės tre­ni­ruo­sis Pa­ne­vė­žio dvi­ ra­čių tre­ke. „Lon­do­ne bus pa­sku­ti­nė pro­ga įver­tin­ti sa­vo var­žo­ves prieš olim­ pia­dą, taip pat įsi­ti­kin­ti, ar pa­si­ ruo­ši­mo tak­ti­ka bu­vo tin­ka­ma. Šį se­zo­ną pro­fe­sio­na­lu­mo kar­te­lė iš­ kel­ta aukš­tai, to­dėl tre­ni­ruo­juo­si la­bai at­sa­kin­gai ir in­ten­sy­viai“, – tvir­ti­no S.Kru­pec­kai­tė.

Spor­ti­nin­kės vy­ro ir tre­ne­rio D.Leo­pol­do tei­gi­mu, į šį eta­pą lie­ tu­vės vyks­ta ne tik ko­vo­ti dėl pri­

zi­nių vie­tų, bet ir iš­ban­dy­ti jė­gas olim­pi­nia­me Lon­do­no tre­ke. „Me­da­lis vi­suo­met la­bai svar­ bus, ta­čiau ne ma­žiau svar­bu su­si­ pa­žin­ti su are­na, ku­rio­je teks kau­ tis per olim­pia­dą. Ma­nau, kad to sieks ir ki­tų ša­lių dvi­ra­ti­nin­kės, tad šios var­žy­bos bus iš­ties pui­ki ga­ li­my­bė ne tik iš­ban­dy­ti mū­sų ko­ man­dą, bet ir pa­žin­ti var­žo­ves, jų tak­ti­ką“, – kal­bė­jo D.Leo­pol­das.

Po tri­jų pa­sau­lio tau­rės var­žy­ bų eta­pų S.Kru­pec­kai­tė bend­ro­ je įskai­to­je pir­mau­ja tarp sprin­ te­rių ir kei­ri­no rung­ties da­ly­vių.

500 m at­ski­ro­jo star­to lenk­ty­nė­ se da­ly­vau­jan­ti G.Gai­ve­ny­tė kol kas – sep­tin­ta, o Auš­ri­nė Tre­bai­ tė dau­gia­ko­vės (om­niu­mo) var­žy­ bų bend­ro­je įskai­to­je – penk­ta.

Ko­man­di­nio sprin­to ir per­se­ kio­ji­mo rung­ties įskai­to­se Lie­tu­ vos eki­pa – šeš­ta.

VD inf.

Lie­tu­vos čem­pio­nas (2002 m.),

tėja NBA aikštėse dą pa­ge­ri­no pen­kiais taš­kais. „Ant­ rą die­ną iš ei­lės žais­ti tik­rai bu­vo sun­ku. Var­žo­vai nuo pat pra­džių ati­trū­ko, o mums be­li­ko tik juos vy­tis. Jau­čiu, kad spor­ti­nė for­ma vis ge­rė­ja, ko­jos skaus­mų vis ma­ žiau, at­gau­nu pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­ go­mis. Šį kar­tą ko­man­dos drau­gai su­ras­da­vo ma­ne lais­vą, o aš ne­blo­ gai pa­tai­kiau. Vis dėl­to per pra­tę­ si­mą per daug kly­do­me ir tai lė­mė ne­sėk­mę“, – po dvi­ko­vos kal­bė­jo L.Klei­za. Vi­sų lai­kų re­zul­ta­ty­viau­ sias rung­ty­nes NBA ly­go­je L.Klei­za su­žai­dė 2008-ųjų sau­sį, kai, vil­kė­ da­mas Den­ve­rio „Nug­gets“ marš­ ki­nė­lius, per ma­čą su Ju­tos „Jazz“ su­rin­ko 41 taš­ką.

Dvi­ra­ti­nin­kės bandys olim­pi­nį tre­ką

Ry­tų kon­fe­ren­ci­ja:

Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­ja:

1. Či­ka­gos „Bulls“ (21 per­ga­lė, 6 pra­

1. Ok­la­ho­mos „Thun­der“

lai­mė­ji­mai).

(19, 5).

2. Ma­ja­mio „Heat“ (18, 6).

2. Los An­dže­lo „Clip­pers“ (15, 7).

3. Fi­la­del­fi­jos „76ers“ (18, 7).

3. San An­to­ni­jaus „Spurs“ (17, 9).

Premijų dydis visiems bus vienodas Universiadoje pasižymėję neo­ limpinių šakų sportininkai bus premijuojami taip pat, kaip pa­ siekę gerų rezultatų olimpinėse šakose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatantiems didelio meis­ triškumo sportininkų skatinimo tvarkos pakeitimams.

Nutarimą Ministrų kabine­ tui pristačiusios Vidaus reikalų ministerijos teigimu, iki šiol ga­ liojęs premijų dydžių nustatymo būdas buvo neteisingas, nes at­ rankoje į universiadą visų spor­ to šakų atstovams taikomi vieno­ di kriterijai, neatsižvelgiant į tai, ar sporto šaka olimpinė, ar ne priešingai nei, pavyzdžiui, Euro­ pos ar pasaulio čempionatų kan­ didatams.

Iki šiol universiados prizinin­ kams premijų dydžiai nustatomi įvertinus, ar laimėjimas pasiektas olimpinėje, ar neolimpinėje spor­ to šakoje. „Visų sporto šakų sportinin­ kams, dalyvaujantiems univer­ siados sporto šakose ir rungtyse, taikomi vienodi atrankos krite­ rijai, todėl ir atlygis už pasiek­

tus laimėjimus turėtų būti vie­ nodas, nepriklausomai nuo to, ar tai olimpinė, ar neolimpinė spor­ to šaka (rungtis)“, – pabrėžė mi­ nisterija.

Premijos kaip ir iki šiol bus ski­ riamos iš bendrųjų asignavimų, numatytų Kūno kultūros ir spor­ to departamentui.

BNS inf.

12

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

pasaulis

2697 me­tai

– to­kia ka­lė­ji­mo baus­mė gre­sia „Cos­ta Con­cor­dios“ ka­pi­to­nui Fran­ces­co Schet­ti­no.

Pas­lap­tin­gas vi­zi­tas

Skal­dyk ­ ir val­dyk

Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ser­ge­ jus Lav­ro­vas ant­ra­die­nį at­vy­ko į Da­mas­ką de­ry­bų su Si­ri­jos pre­zi­den­tu Bas­ha­ru al As­sa­du. Tūks­tan­čiai re­ži­mo ša­li­nin­kų, mo­ juo­jan­čių Si­ri­jos vė­lia­vo­mis, už­plū­do gat­ ves, ku­rio­mis iš oro uos­to va­žia­vo kor­te­ žas. Ru­si­jos mi­nis­te­ri­ja ne­pa­tei­kė dau­giau de­ta­lių apie šį vi­zi­tą. Taip pat neaiš­ku, ko­ kį vaid­me­nį šia­me vi­zi­te at­lie­ka išo­ri­nės žval­gy­bos va­do­vas Mi­chai­las Frad­ko­vas.

Iz­rae­lio mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu (nuotr.) per­spė­jo, kad pa­les­ti­ nie­čių pre­zi­den­tas Mah­mou­das Ab­ba­sas iš­ si­ža­dės tai­kos, jei­gu įgy­ven­dins pa­si­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą su „Ha­mas“. Šis Iz­rae­lio per­spė­ ji­mas nu­skam­bė­jo ne­tru­kus po to, kai M.Ab­ ba­sas ir „Ha­mas“ va­do­vas Kha­le­das Mes­ haa­las Ka­ta­re pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, ku­ris Pa­ les­ti­nos pre­zi­den­tui nu­ma­to prem­je­ro po­stą na­cio­na­li­nio su­si­tai­ky­mo vy­riau­sy­bė­je.

Grai­kai vėl lie­jo įtū­žį Kol Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė karšt­li­giš­ kai de­rė­jo­si su kre­di­to­riais dėl pa­sko­lų, bū­ti­nų, kad Atė­nai ne­bank­ru­ tuo­tų, žmo­nės ėjo į gat­ves.

Va­kar ša­ly­je pra­si­dė­jo vi­suo­ti­nis strei­kas, ku­rį or­ga­ni­za­vo di­džiau­ sios pro­fsą­jun­gos, ko­vo­jan­čios su nau­jo­mis tau­py­mo prie­mo­nė­mis, dėl ku­rių vy­riau­sy­bė šiuo me­tu de­ ra­si su ES ir Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du (TVF).

Kre­di­to­riai Atė­nams pa­ža­dė­ jo skir­ti 130 mlrd. eu­rų pa­ra­mą, jei Grai­ki­ja įgy­ven­dins nau­jas biu­ dže­to kar­py­mo prie­mo­nes. O lai­kas vy­riau­sy­bę spau­džia vis la­biau. Jei iki ko­vo 20 d. Atė­nai ne­gaus TVF ir ES pi­ni­gų, ša­lį iš­tiks bank­ro­tas.

Ta­čiau pro­fsą­jun­goms vy­riau­sy­bės de­ry­bos – nė mo­tais. Strei­kas pra­si­ dė­jo va­kar, o bai­gė­si šian­dien. Pro­ tes­to šū­kis – „Ga­na – dau­giau taip ne­be­ga­li­me“. Pro­tes­tuo­to­jai, ku­rių bu­vo apie 10 tūkst., tra­di­ciš­kai už­ tvin­dė Atė­nų cent­ri­nę Kons­ti­tu­ci­jos aikš­tę, ki­lo su­si­rė­mi­mų su po­li­ci­ja. „Tai bru­ta­lus, ci­niš­kas vi­sos tau­ tos re­ke­ta­vi­mas. Tai – ne de­ry­ bos“, – pik­ti­no­si pri­va­čio­jo sek­to­ riaus pro­fsą­jun­gos va­do­vas Yian­nis Pa­na­go­pou­lo­sas.

Mo­kyk­los, mi­nis­te­ri­jos, li­go­ni­nės ir ban­kai vei­kė ma­žiau­siu pa­jė­gu­mu, o Atė­nų vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­ viams te­ko il­giau lauk­ti vė­luo­jan­čių au­to­bu­sų ir met­ro­po­li­te­no trau­ki­ nių. Grai­ki­jo­je įstri­go ir tu­ris­tai, jie ne­ga­lė­jo iš­plauk­ti iš Pi­rė­jo uos­to. Ša­ly­je ne­sut­ri­ko tik skry­džiai.

Tie­sa, kai ku­rie ES at­sto­vai jau pra­si­ta­rė, kad grai­kams bank­ru­ ta­vus tra­ge­di­jos ne­bus. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­ja Nee­lie Kroes dien­raš­čiui „De Volksk­rant“ sa­kė: „Jei­gu kas nors pa­lik­tų eu­ro zo­ną, tai ne­bū­tų trau­ ki­nio ka­tast­ro­fa. Vis dar sa­ko­ma, kad jei­gu vie­nai ša­liai lei­si­me pa­ si­trauk­ti ar­ba pa­pra­šy­si­me išei­ti, vi­sa struk­tū­ra su­grius. Tai pa­pras­ čiau­siai ne­tie­sa.“ AFP, „Reu­ters“, BNS inf.

Įsiū­tis: per pro­tes­tą pleš­kė­jo ir

di­džiau­sios Grai­ki­jos kre­di­to­rės Vo­kie­ti­jos vė­lia­va.

AFP nuo­tr.

Pri­su­ko: Ru­si­jai su­ma­ži­nus du­jų tie­ki­mą į Eu­ro­pą, Se­no­jo že­my­no gy­ven­to­jai iš­si­gan­do, kad mir­ti­nai su­stirs.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Be­si­šil­dan­ti Ru­si­ja su­šal­dė Eu­ro­pą

Eu­ro­pie­čiai ge­rai pa­me­na tarp Ru­si­jos ir jos kai­my­nių Uk­rai­nos bei Bal­ta­ru­si­jos ki­lu­ sius du­jų ka­rus. Šį kar­tą ka­ras ne­ki­lo. Dau­giau ši­lu­mos pa­no­ro Ru­si­ja, to­dėl „Gazp­rom“ su­ma­ži­no du­jų tie­ki­mą eu­ro­pie­čiams.

Eu­ro­po­je trūks­ta du­jų

Pa­vo­jaus var­pais gar­siau­siai ėmė skam­bin­ti vos 10 laips­nių šal­tu­ ko išsigandę Pie­tų Eu­ro­pos gy­ ven­to­jai. Šios sa­vai­tės pra­džio­je Ita­li­jos, ku­ri im­por­tuo­ja iš Ru­si­jos apie 30 pro­c. su­var­to­ja­mų du­jų, du­jo­ta­kių pri­žiū­rė­to­ja „Snam Re­te Gas“ pa­ skel­bė iš „Gazp­rom“ ne­su­lau­ku­si net 30 pro­c. du­jų.

Du­jų tie­ki­mas iš Ru­si­jos į Eu­ ro­pą ėmė trū­ki­nė­ti dar praė­ju­sį ant­ra­die­nį. Nuo to lai­ko Ita­li­ja iš Ru­si­jos ne­ga­vo 150 mln. ku­bi­nių met­rų du­jų už maž­daug 61 mln.

JAV do­le­rių.

Dėl šal­čių du­jų po­rei­kis Ita­li­jo­je šok­te­lė­jo iki re­kor­di­nių aukš­tu­mų – 440 mln. ku­bi­nių met­rų per pa­ rą. To­dėl Ita­li­jos eko­no­mi­kos vys­ ty­mo­si, inf­rast­ruk­tū­ros ir trans­ por­to mi­nist­ras Cor­ra­do Pas­se­ra pa­skel­bė, kad pa­dė­tis kri­ti­nė. „Si­tua­ci­ja – kri­ti­nė, nes Ru­si­ja ir Pran­cū­zi­ja su­ma­ži­no du­jų tie­ki­ mą. Vis dėl­to mes kont­ro­liuo­ja­me pa­dė­tį“, – tvir­ti­no mi­nist­ras.

Ka­dan­gi du­jų su­var­to­ji­mas tik šią sa­vai­tę pa­sie­kė pi­ką, ita­lams te­ko lai­ki­nai įjung­ti ma­zu­tu kū­re­ na­mas elekt­ri­nes, pum­puo­ti dau­ giau du­jų iš re­zer­vo, pirk­ti dau­ giau du­jų iš al­ter­na­ty­vių tie­kė­jų, taip pat ri­bo­ti du­jų tie­ki­mą kai ku­ riems pra­mo­nės komp­lek­sams.

Tie­sa, Ita­li­jos, ku­ri im­por­tuo­ ja net 90 pro­c. vi­sų su­var­to­ja­mų

du­jų, vy­riau­sy­bė ra­mi­no žmo­nes, kad na­mams šil­dy­ti ku­ro pa­kaks. „Mes pa­di­di­no­me du­jų im­por­ tą iš Al­žy­ro ir Šiau­rės Eu­ro­pos per Švei­ca­ri­ją, tai­gi ki­tas ke­lias die­nas pro­ble­mų ne­bus. Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį tiks­lin­si­me in­for­ ma­ci­ją“, – pa­brė­žė Pao­lo Sca­ro­ ni, Ita­li­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­vės „Eni“ at­sto­vas.

Du­jų sty­gių Eu­ro­po­je per pa­sta­ rą­sias die­nas ju­to ne tik Ita­li­ja, bet ir ki­tos Eu­ro­pos vals­ty­bės.

Vo­kie­ti­jos E.ON AG, taip pat OMV AG, di­džiau­sia Vi­du­rio Eu­ ro­pos ener­ge­ti­kos įmo­nė, pa­tvir­ti­ no ne­ga­vu­sios iš „Gazp­rom“ apie 30 pro­c. du­jų. Ma­žes­nį du­jų kie­kį ga­vo Bul­ga­ri­ja, Slo­va­ki­ja, Aust­ri­ja, Veng­ri­ja, Len­ki­ja ir Grai­ki­ja.

Svar­biau – vi­daus var­to­to­jai

„Gazp­rom“ pri­pa­ži­no, kad bu­vo apie 10 pro­c. su­ma­ži­nęs į Eu­ro­pą pum­puo­ja­mų du­jų kie­kį, bet va­kar pa­tvir­ti­no, kad jau tie­kia du­jas pa­ gal su­tar­tis.

Ru­sų du­jų mil­ži­no at­sto­vai ar­ gu­men­ta­vo, kad smar­kiai išau­gus du­jų su­var­to­ji­mui Ru­si­jo­je pir­ miau­sia bu­vo ap­rū­pi­na­mi vi­daus var­to­to­jai, o pa­skui – Eu­ro­pos.

Be to, „Gazp­rom“ at­sto­vai pa­ kar­to­jo, jog ne­tu­ri ga­li­my­bių tiek­ ti Eu­ro­pai pa­pil­do­mų du­jų, nors to pra­šė kai ku­rios ša­lys.

Aiš­kin­tis si­tua­ci­ją te­ko ir Ru­si­ jos prem­je­rui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui.

Šis, su­si­ti­kęs su „Gazp­rom“ va­do­ vy­be, nu­ro­dė, kad Ru­si­jos var­to­ to­jai – prio­ri­te­tas. „Pra­šau jū­sų pa­si­steng­ti, kad bū­tų pa­ten­kin­ti mū­sų par­tne­rių už­sie­ny­je po­rei­kiai, ne­pa­mirš­tant, kad pir­miau­sia Ru­si­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­vių ir „Gazp­rom“ už­duo­tis – pa­ten­kin­ti Ru­si­jos vi­daus po­rei­ kius, – sa­kė V.Pu­ti­nas po su­si­ti­ki­ mo su „Gazp­rom“ kon­cer­no vi­ce­ pir­mi­nin­ku Alek­sand­ru Krug­lo­vu.

– Tai prio­ri­te­ti­nė už­duo­tis.“

ją, Len­ki­ją ir Grai­ki­ją nor­ma­li­za­ vo­si“, – sa­kė pa­rei­gū­nė.

Tie­sa, M.Holz­ner pri­dū­rė, kad Ita­li­jai, Vo­kie­ti­jai ir Ru­mu­ni­jai du­ jų tie­ki­mas sa­vai­tės pra­džio­je ne­ bu­vo iki ga­lo už­tik­rin­tas. „Si­tua­ci­ja nė­ra kri­ti­nė, ji val­do­ ma, nes nau­do­ja­mos du­jos iš sau­ gyk­lų. Ypa­tin­go­ji pa­dė­tis Eu­ro­po­je dėl var­to­to­jų ap­rū­pi­ni­mo du­jo­mis ne­su­si­da­rė – du­jas jie gau­na kaip įpras­tai“, – sa­kė M.Holz­ner.

Nau­jo du­jų ka­ro nė­ra

Si­tua­ci­ja – kri­ti­nė, nes Ru­si­ja ir Pran­ cū­zi­ja su­ma­ži­no du­ jų tie­ki­mą. Vis dėl­to mes kont­ro­liuo­ja­ me pa­dė­tį.

Tie­ki­mas at­kur­tas

Į du­jų tie­ki­mo su­tri­ki­mą rea­ga­vo ir ES. Už ener­ge­ti­ką at­sa­kin­go ES ko­mi­sa­ro Günthe­rio Oet­tin­ge­rio at­sto­vė spau­dai Mar­le­ne Holz­ner pir­ma­die­nį džiau­gė­si, kad ru­siš­kų du­jų tie­ki­mas da­liai Eu­ro­pos ša­lių, su­ma­žė­jęs praė­ju­sią sa­vai­tę, nor­ ma­li­zuo­ja­si. „Mes nuo­lat kon­tak­tuo­ja­me su ES na­rė­mis, ir jos mus in­for­ma­vo, kad du­jų tie­ki­mas iš Ru­si­jos į Bul­ ga­ri­ją, Slo­va­ki­ją, Aust­ri­ją, Veng­ri­

Dėl du­jų tie­ki­mo su­ma­žė­ji­mo te­ko aiš­kin­tis ir Uk­rai­nai. Tarp Ki­je­vo ir Mask­vos 2006 ir 2009 m. ki­lę va­di­na­mie­ji du­jų ka­rai bu­vo pa­li­kę Se­ną­jį že­my­ną be žyd­ro­jo ku­ro.

Bet Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ro­vas ti­ki­no, kad šį kar­tą du­jų tie­ki­mas kai ku­rioms Eu­ro­pos vals­ ty­bėms su­ma­žė­jo ne dėl Uk­rai­nos, kaip tran­zi­to vals­ty­bės, kal­tės. „Mū­sų pai­ma­mi du­jų kie­ kiai griež­tai ati­tin­ka su­tar­ty­je su „Gazp­rom“ nu­ma­ty­tus. Ta­čiau dėl to, kad Ru­si­ja du­jas pra­dė­jo tiek­ti ne vi­sa apim­ti­mi, ma­žiau nei tu­ rė­tų du­jų gau­na ir Eu­ro­pa“, – sa­kė Uk­rai­nos vy­riau­sy­bės va­do­vas.

Jis pri­dū­rė: „Pa­gal tech­ni­nį su­ si­ta­ri­mą du­jų tran­zi­tas per Uk­rai­ ną į Eu­ro­pą ga­li siek­ti 490 mln. ku­bi­nių met­rų per pa­rą, ta­čiau da­bar jis – apy­tik­riai 415 mln. ku­ bi­nių met­rų.“ BBC, „RIA No­vos­ty“, „Bu­si­ness­Week“ inf.

13

treČiadienis, vasario 8, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

Transporto

Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900166

Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje.

Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.

908901

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907382

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877233

Įvairūs Kita Patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4154/1600:42) formavimo ir pertvarkymo projektas. Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. 2012 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 48VĮ- (14.48.2)-341.

910524

Pradedamas rengti 1,4738 ha žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0017:376, Didlaukio g. 45 detalusis planas. Planavimo tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Vilniaus kolegija, J.Jasinskio g. 15, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB 2Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0352, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.

910457

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI

SKELBIMAI

Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.

Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k.

133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s.

LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

14

trečiadienis, vasario 8, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15.

KA­DA? Šiandien 18.50 val. KIEK? 6 li­tai.

KUR? Vilniaus mokytojų namų svetainėje, Vilniaus g. 39 / 6.

KA­DA? Vasario 9 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Vasario 14 d. 21 val. KIEK? 25 litai.

filmas, šlovinantis gyvenimą Rusų klasiką prisimenant

Meilės diena su „Lemon Joy“

Vokiečių kino dienose – drama „Sustojimas pusiaukelėje“ apie laimingą šeimą, kuriai staiga tenka susidurti su artėjančia mirtimi.

Kas iš tiesų atsitinka žmogui, jo šeimai ir draugams, kai mirtis užkerta kelią visiems gyvenimo planams? Kaip susitvarkyti su šia situacija? Kaip susitaikyti su tuo, kas neišvengiama?

„Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas įsitikinęs, kad jausmus mylimam žmogui reikia rodyti ne tik šv. Valentino dieną, o kasdien. Būtent jausmai jį įkvepia kurti dainas – gal kiek melancholiškas, bet labai romantiškas. „Dauguma pasaulio dainų yra apie meilę, tad „Lemon Joy“ – ne išimtis“, – sakė I.Kofas, Valentino dieną švęsiantis su gerbėjais.

KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7.

KA­DA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.

Vakaras „Pažiūrėk kaip nuostabu aplinkui“, skirtas Sergejaus Jesenino poezijai. Dalyvaus skaitovas Juozas Šalkauskas, poezijos knygų sudarytojas Julius Jasaitis, literatūros kritikas Stasys Lipskis. Vakaro metu bus pristatyta naujai išleista S.Jesenino poezijos knyga iš serijos „Iš meilės lyrikos lobyno“.

KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Šiandien 19 val. KIEK? 30–50 litų

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Šiandien 21 val. KIEK? Nuo 25 litų.

KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7.

KA­DA? Iki vasario 18 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Žiaurus teisingumas

Karas, meilė ir mirtis

Pažįstami nepažįstami Menininkas „Liūdni slibinai“ ir miestas

Japonijos kino festivalyje – režisieriaus Takeši Kitano filmas „Žiaurus policininkas“. Detektyvas Adzuma – žiaurus policininkas, kuris dažnai vartoja smurtą siekdamas rezultato. Jis laužo visas taisykles ir teisingumą vykdo savaip.

Williamo Shakespeare’o pjesės interpretacijoje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ režisierius Oskaras Koršunovas tarpusavyje kariaujančias Montekių ir Kapulečių šeimas paverčia konkuruojančiomis kepyklomis.

„Liūdni slibinai“ daug kam pažįstami iš už širdies griebiančių „Ralio“ ar subtilios ir teisingos (auto)ironijos, o kai kam visai nepažįstami – jie tokie patys kaip visada ir kaip visada kitokie. „Liūdni slibinai“ – tai trys dainuojantys ir muzikuojantys aktoriai.

Paroda „Menininkas ir miestas“ pristato naujausius Vilniaus tapytojų kūrinius. Miesto ir menininko temai skirtoje parodoje dalyvauja beveik 90 autorių, tarp jų – gerai žinomi tapytojai, eksponuojama keli šimtai darbų.

tv programa

LTV

6.00 La­bas ry­tas.

9.00, 15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

10.00 Bė­dų tur­gus (k).

11.00 „Toks gy­ve­ni­mas“ su Zi­ta Kel­mic­kai­te.

Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Ru­sų gat­vė (ru­sų k.).

12.15 Duo­kim ga­ro (k).

14.15 Ypa­tin­gas at­ve­jis (k).

14.50 Ži­nios.

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 „Snai­pe­rio tai­ki­ny­je“ (N-7).

19.45 Kraš­to spal­vos.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15 Tei­sė ži­no­ti.

22.15 At­vi­ra Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų ži­nių ly­ga „Ly­de­riai“. Su­si­tin­ka Vil­niaus li­cė­jaus ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to ko­man­dos.

23.15 Va­ka­ro ži­nios.

23.25 Orai.

23.30 Po­pie­tė su Al­gi­man­tu Če­kuo­liu (k).

0.00 Įž­val­gos (k).

LNK 6.20 6.50 7.20 7.50

„Di­dy­sis fil­mu­kų šou“. „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“ (k). „Ogis ir ta­ra­ko­nai“ (k).

Pri­čiu­pom! (N-7).

LTV 22.15 val.

8.20 „Drau­gai IV“ (N-7) (k).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.50 Lie­tu­vos bal­sas. Ak­lo­sios perk­lau­sos (k).

11.30 Va­lan­da su Rū­ta (k).

13.10 „Drau­gai IV“ (N-7).

13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“.

14.10 „Ogis ir ta­ra­ko­nai“.

14.40 „Skais­čio­ji ka­ra­lie­nė“ (2) (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14, 22.19 Spor­tas. Orai.

19.19 Fa­rai (N-7).

20.30 LT aist­ra (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dvi­ra­čio šou.

22.00 Ži­nios. Verslas.

22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14).

22.35 Fantastinis veiks­mo f. „Gat­vių ko­vo­to­jas“ (JAV, Ja­po­ni­ja, 1994 m.) (N-7).

0.40 „Ties ri­ba“ (N-14).

1.35 „Įs­ta­ty­mas ir tvar­ka. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vai“ (N-7).

TV3

6.45 Te­le­par­duo­tu­vė.

7.00 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

7.30, 15.10 „Simp­so­nai“.

8.00, 8.30 „Biu­ras“.

8.55 „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

10.00 „Kas no­ri nu­žu­dy­ti Mią?“ 11.00 Ko­dėl?

11.50 Pas­ku­ti­nė ins­tan­ci­ja.

12.35 Žvaigž­dė po­li­ci­nin­kas.

LNK 22.35 val.

13.10 „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“.

13.40 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

14.10 „Trans­for­me­riai. Prai­mas“.

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Ką ma­nai?

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios. Spor­tas. Orai.

19.10 „Nai­sių va­sa­ra“.

19.40 Akis­ta­ta.

20.30 Be ko­men­ta­rų.

21.00 „Mo­te­rys me­luo­ja ge­riau“.

21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios.

21.50 TV3 spor­tas.

21.55 TV3 orai.

22.00 Vi­kin­gų lo­to.

22.05 „Dak­ta­ras Hau­sas“.

23.05 „Pel­kė“ (2).

0.05 „Dak­ta­ras Hau­sas“.

1.00 „Penk­ta­die­nio va­ka­ro ži­bu­riai“.

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“. Ku­li­na­ri­nis rea­ly­bės šou (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

17.30 „Mi­li­jo­nie­riai“ (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

19.00 „Pra­juo­kink ma­ne“. Hu­mo­ro šou.

20.00 Ži­nios. Vers­las. Spor­tas. Orai.

20.25 „Ty­los ri­ba“ (N-7).

21.05 Ka­ro vil­kai. „Jū­rų pės­ti­nin­kai“ (N-14).

22.05 „Gy­vi nu­mi­rė­liai“ (N-14).

23.00 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

0.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

0.35 „Au­to­pi­lo­tas“. TV žur­na­las (k).

1.10–6.00 „Bam­ba“.

Lietuvos ryto TV

6.30 Te­le­vit­ri­na.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 „Auk­sa­ran­kiai“. Rea­ly­bės dra­ma (N-7) (k).

8.00 „Gy­ve­ni­mo spal­vos“. TV žur­na­las (k).

9.00 „Už­kal­nio 5“. Po­kal­bių šou (k).

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 Ali­bi. „Dak­ta­ras Mon­ro“ (N-7) (k).

12.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

12.30 „Grės­min­gi me­džio­to­jai. Gro­buo­nys“ (k).

13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25, 12.40 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15, 18.55, 23.05 Ne­ga­liu ty­lė­ti.

9.20, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 9.52, 23.02 Pa­bu­čiuok ma­ne karš­tai. Šv.

Va­len­ti­no bu­či­nių kon­kur­sas.

9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.10 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

12.05, 17.20 Lie­tu­va tie­sio­giai.

13.30 „Sodo de­tek­ty­vės“ (N-7).

14.50 Il­gai ir lai­min­gai.

15.45, 16.10 Dok. f. „Pas­ku­ti­nės prin­ce­sės Dia­nos gy­ve­ni­mo die­nos“ (1).

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

18.52 Pa­bu­čiuok ma­ne karš­tai. Šv. Va­len­ti­no bu­či­nių kon­kur­sas.

TV3 17.40 val.

BTV 22.05 val.

BTV

19.55 Dok. f. „Oba­ma. Jo is­to­ri­ja“.

21.00, 0.05 Re­por­te­ris.

21.52, 0.57 Orai.

21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai.

1.00 Dok. f. „Pas­ku­ti­nės prin­ce­sės Dia­nos gy­ve­ni­mo die­nos“ (1).

SPORT1

9.00 Televitrina.

10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.

10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–„Regal Barcelona“.

12.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras.

12.30 Sportas LT. Tarptautinės ugniagesių lipimo į dangoraižį varžybos.

13.00 Sportas LT. Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatas.

14.00, 21.00 Automoto.

14.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis).

15.00 Krepšinio pasaulyje.

15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“.

17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Astana“.

19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.

19.45, 20.15 Kelias į Londoną.

21.30 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011 (varžybos).

22.00 Sportas LT. Vilnius Dance Festival 2011 (parodomoji programa).

23.15 Profesionalų boksas. W.Fergusonas ir S.Mendezas, A.Thompsonas ir A.Bowmanas, R.Marquezas ir P.Frissina, A.Margarito ir H.Kyvelosas.

Sport1 21.30 val.

15

trečiADIENIS, vasario 8, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Jie su­grį­žo.

Su dar di­des­ niu trenks­mu ir dar dau­giau ug­ nies. Pir­ma­die­ nio va­ka­rą į Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­ ną įžen­gė il­gai lauk­ta vo­kie­ čių kul­ti­nė gru­pė „Ramms­tein“.

Ener­gi­ja: are­no­je su­si­rin­ku­sių ger­bė­jų aist­ras „Ramms­tein“ kurs­tė be ato­kvė­pio.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Me­ta­lo die­vų ug­nys

Rū­ta Am­bul­tie­nė, Man­tas La­pins­kas

Me­ta­lo gran­dai sa­vo ger­bė­jams pristatė nau­ją ge­riau­sių dai­nų al­ bu­mą „Ma­de in Ger­ma­ny 1995– 2011“ ir ne­pa­mirš­ta­mą šou su nau­jo­mis de­ko­ra­ci­jo­mis, kos­tiu­ mais bei pri­bloš­kia­mais pi­ro­tech­ ni­kos triu­kais.

Tarp at­vy­ku­sių pa­si­klau­sy­ti gar­sių­jų skan­da­lis­tų bu­vo po­li­ti­ kų, spor­ti­nin­kų, pra­mo­gų pa­sau­ lio at­sto­vų. Pas­te­bė­ta net to­kių, ku­riuos esi pra­tęs ma­ty­ti po­psce­ no­je, ta­čiau neį­si­vaiz­duo­ji try­ pian­čių į sun­kio­jo me­ta­lo mu­zi­ kos tak­tą. „Ar „Ramms­tein“ yra mėgs­ ta­miau­sia jū­sų gru­pė?“ – kiek nu­ste­bę pa­klau­sė­me į kon­cer­ tą at­sku­bė­ju­sios bu­vu­sios „Yvos“ ly­de­rės Na­ta­li­jos Bun­kės.

Na­ta­li­ja tik nu­si­šyp­so­jo ir su­ mirk­sė­jo il­go­mis blaks­tie­no­mis. „Šios gru­pės ger­bė­jas esu aš“, – įsi­ter­pė jos gy­ve­ni­mo drau­gas Da­ nie­lius. „Taip, tai vy­ras at­si­tem­pė ma­ne į kon­cer­tą, ža­dė­jo, kad bus daug ug­nies“, – pa­tvir­ti­no į pra­ban­gius kai­li­nius įsi­su­pu­si N.Bun­kė. „Tu­riu be­veik vi­sus „Ramms­ tein“ įra­šus, iki šiol ne­pra­lei­dau nė vie­no jų pa­si­ro­dy­mo Lie­tu­vo­ je, – su šyp­se­na vei­de kal­bė­jo iš Vil­niaus at­va­žia­vęs Sei­mo na­rys

Al­gir­das Sy­sas. – Šį­va­kar ti­kiuo­si šven­tės au­sims ir akims.“ Par­la­men­ta­ras ne­tu­rė­jo nu­si­ vil­ti. Tai, kas are­no­je dė­jo­si per „Ramms­tein“ pa­si­ro­dy­mą, sun­ku nu­sa­ky­ti žo­džiais. Ma­si­nė psi­cho­zė – tur­būt toks api­bū­di­ni­mas at­ro­do ar­čiau­siai tie­sos. Kly­kiant tūks­tan­ čiams ger­bė­jų, „Ramms­tein“ pa­si­ ro­dė ne iš už­ku­li­sių, o vi­du­ry mi­ nios – virs­tant dū­mams ir blyk­sint

Na­ta­li­ja Bun­kė:

Taip, tai vy­ras at­si­ tem­pė ma­ne į kon­ cer­tą, ža­dė­jo, kad bus daug ug­nies. aki­na­miems ug­nies pliūps­niams mu­zi­kan­tai vie­nas pa­skui ki­tą iš­ni­ ro iš tam­sos ir, ne­ši­ni Lie­tu­vos bei „Ramms­tein“ vė­lia­vomis, ri­kia­vo­ si ant til­to, nu­si­lei­du­sio iš pa­lu­bės, ku­ris nu­tie­sė ke­lią į sce­ną.

O tai, ką sce­no­je iš­da­ri­nė­jo gru­ pės ly­de­ris Til­las Lin­de­man­nas, kar­tais bu­vo svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­ma. Vie­ną­kart, pa­vir­tęs į rūs­tų ka­ni­ba­lą, jis lieps­nos­vai­ džiu ap­šau­dė kla­vi­ši­nin­ką Chris­ tia­ną Lo­ren­zą ir pa­ban­dė jį iš­vir­ti di­džiu­lia­me ga­ruo­jan­čia­me ka­ti­ le; ki­tą­kart, skam­bant dai­nai „En­

gel“, iš­sklei­dė be­ne dvi­met­ri­nius me­ta­lo spar­nus, o šie be­re­gint už­ si­de­gė. Pas­kui ap­žer­gė pa­tran­ką ir žiū­ro­vus ap­šau­dė pu­to­mis, sa­ vo įtū­žį iš­lie­jo į ši­pu­lius iš­taš­ky­ da­mas mik­ro­fo­no sto­vą – iš jo pa­ si­py­lė žie­žir­bos.

Neap­siei­ta be gru­pės vi­zi­ti­ne kor­te­le ta­pu­sio nu­me­rio – į bliz­ gan­tį kom­bi­ne­zo­ną įsliuo­gęs kla­ vi­ši­nin­kas įsi­tai­sė pri­pu­čia­mo­ je val­ty­je ir ėmė ener­gin­gai ir­tis per iš­kel­tas ger­bė­jų ran­kas. Lai­ mė, val­tis neap­vir­to ir mu­zi­kan­ tui ne­rei­kė­jo ner­ti į ban­guo­jan­čią žiū­ro­vų jū­rą.

Aist­ros bu­vo kurs­to­mos be ato­ kvė­pio. Apk­vai­tęs nuo de­gi­nan­ čio fa­ke­lų karš­čio, ku­rio ban­gos plūs­te­lė­da­vo net iki ato­kiau esan­ čių žiū­ro­vų, gru­pės ly­de­ris sau ant gal­vos vis lie­jo van­de­nį, o bu­te­ lį ne­si­dai­ry­da­mas svies­da­vo ger­ bė­jų pu­sėn.

Tuo­met būg­ni­nin­kas ūžian­ čiai pub­li­kai nu­svie­dė mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų laz­de­les ir dar kar­ tą nu­si­len­kę gru­pės na­riai vie­nas po ki­to pra­din­go sce­nos grin­dy­se pra­si­vė­ru­sio­je ert­mė­je. „Ge­rai, kad are­nos ne­pa­de­gė“, – jau ei­da­mas na­mo su pa­leng­vė­ ji­mu at­si­du­so vie­nas klau­sy­to­jas. „Aš – nir­va­noj. Ne­ži­nau, ka­da po to­kio ener­gi­jos už­tai­so šią­nakt už­mig­siu“, – ne­ga­lė­jo at­si­to­kė­ti ki­tas ger­bė­jas.

Al­bu­me – vi­sos šven­to­vės Lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“ iš­lei­do ori­gi­na­lų al­bu­mą „Vil­niaus šven­ to­vės“, ku­ria­me ap­ra­šo­mi vi­si Vil­ niu­je esan­tys mal­dos na­mai. Au­ to­rių tei­gi­mu, to­kio lei­di­nio, ku­ ria­me bū­tų ap­ra­šy­tos vi­sos sos­ti­ nės šven­to­vės, iki šiol ne­bu­vo.

Al­bu­mo au­to­riai Gi­na Vi­liū­nie­nė ir Rai­mon­das Ur­ba­ka­vi­čius at­ku­ ria šven­to­vių li­ki­mus, se­ka le­gen­ das, pri­si­me­na kū­rė­jus ir me­ce­ na­tus. „Vil­niaus šven­to­vių“ au­to­riai sa­ko kny­gą apie Vil­nių pra­dė­ję reng­ti prieš dau­giau nei ket­ve­rius me­tus. Pra­džio­je ke­ti­no ap­ra­šy­ti vi­sas mies­to baž­ny­čias, ta­čiau vė­ liau nu­spren­dė įtrauk­ti ki­tų ti­kė­ji­ mų mal­dos na­mus – cerk­ves, ke­

ne­są, si­na­go­gą. Kny­go­je ap­ra­šy­tos 55 skir­tin­gų kon­fe­si­jų šven­to­vės.

Iš jų – pen­kios nau­jos, sta­ty­tos jau XX a. ant­ro­je pu­sė­je. Teks­to au­to­ rė G.Vi­liū­nie­nė sa­ko lei­di­ny­je su­ rin­ku­si vi­sų Vil­niaus šven­to­vių is­ to­ri­jas, le­gen­das – ir se­nas, ir ką tik at­si­ra­du­sias. „Rink­da­ma me­džia­gą ap­si­lan­ kiau pas ar­chi­tek­tą, pro­jek­ta­vu­ sį Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­ną. Kaip jis pa­sa­ko­jo, pro­jek­tuo­da­mas ra­jo­ ną są­mo­nin­gai pa­li­ko tuš­čią vie­ tą, ku­rio­je no­rė­jo, kad ka­da nors sto­vė­tų baž­ny­čia. Vil­nie­čiai at­ si­me­na, kad ten il­gai bu­vo tuš­čia vie­ta, ta­čiau vė­liau, kaip ir bu­vo įsi­vaiz­da­vęs ar­chi­tek­tas, iš tik­rų­ jų čia pa­sta­ty­ta baž­ny­čia“, – vie­ ną iš įdo­mių fak­tų apie šven­to­ves

pa­pa­sa­ko­jo kny­gos teks­tų au­to­rė G.Vi­liū­nie­nė.

Dau­giau nei tri­jų šim­tų su pu­se pus­la­pių al­bu­mas gau­siai iliust­ ruo­tas, pa­tei­kia­ma ir nau­jų, ir se­ nų mies­to fo­tog­ra­fi­jų. „Pa­nau­do­tos įvai­rios nuo­trau­ kos – dai­li­nin­kas, kad su­kur­tų praei­ties ir da­bar­ties kont­ras­tą, de­ri­no tiek se­ną­sias nuo­trau­kas iš ar­chy­vo, tiek ir šian­die­nes, ku­ rios vi­sos da­ry­tos spe­cia­liai šiam al­bu­mui“, – kal­bė­jo fo­tog­ra­fas R.Ur­ba­ka­vi­čius. Šiam al­bu­mui pa­reng­ti ir iš­leis­ ti pri­rei­kė be­veik pen­ke­rių me­tų.

So­li­di kny­ga, au­to­rių tei­gi­mu, ga­ lė­tų bū­ti įdo­mi vi­siems be­si­do­ min­tiems sa­vo mies­to is­to­ri­ja.

VD, lrt.lt inf.

2 Lt/min.

Orai

Savaitės viduryje Lietuvoje numatomi šalti orai ir sniegas. Šiandien pasnigti gali daug kur, ketvirtadienį sniego kiek sumažės. Temperatūra šiandien bus 7–13 laipsnių šalčio. Ketvirtadienį naktį temperatūra nukris iki 13–22, dieną bus 9–13 laipsnių šalčio.

Šiandien, vasario 8 d.

–7

–7

–8

Telšiai

Šiauliai

–12

Klaipėda

Panevėžys

–10

Utena

–9

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.56 17.10 9.14 18.25 7.35

39-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 327 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

–10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas –6 Brazilija +30 Briuselis –1 Dublinas +4 Kairas +17 Keiptaunas +24 Kopenhaga –1

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+3 +5 –13 –16 +5 –4 +1 +3

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

–8 –3 +6 +22 –10 +17 +5 –9

Marijampolė

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–16

–11

–15

–20

1

–21

–14

–19

–24

3

–19

–14

–20

–22

2

ketvirtadienį

penktadienį

1932 m. gimė krepšinio treneris Vladas Garastas.

1941 m. gimė amerikiečių aktorius Nickas Nolte.

1942 m. gimė rašytojas Algimantas Zurba.

1952 m. Elžbieta II paskelbta Anglijos karaliene.

1990 m. mirė Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė.

1999 m. mirė britų filosofė ir rašytoja Iris Murdoch.

2007 m. mirė JAV modelis, sekso simbolis Anna Nicole Smith.

prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.

1

2

3

4

5

6

Daugvilė, Dromantas, Honoratas, Jeronimas, Saliamonas (Salys)

Avinas (03 21–04 20). Mėgausitės gyvenimu, apsvarstysite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali puikiai įvertinti jūsų skonį ir gebėjimą rinktis.

Jautis (04 21–05 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu.

Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Nenusiminkite, gali būti ir blogiau.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Šiomis dienomis galite sapnuoti itin ryškius sapnus, tai nuteiks jus linksmai.

Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobulėjimui ir privatumui neigiamos įtakos gali turėti labai emocionalus žmogus arba pati situacija. Toks laikas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu.

Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Skirkite daugiau dėmesio vaikams.

Mergelė (08 24–09 23). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes nesutaps jūsų idėjos ir požiūris į kai kuriuos svarbius dalykus. Pasistenkite rasti kompromisą.

Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinas emocijų protrūkis ir konfliktas. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais.

Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien būsite sutrikęs, nes pats sau prieštarausite. Neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Galite sulaukti staigmenų, bet nebūtinai malonių.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Išnaudokite laisvą laiką pasivaikščioti gryname ore.

Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien didelė konfliktų tikimybė. Būkite kantrus. Taip pat derėtų pasirūpinti sveikata, pats laikas pradėti galvoti apie atostogas.

Fi­l i­pi­nų gel­b ė­to­jai po ša­l į su­k rė­t u­sio že­mės dre­b ė­ji­mo karšt­l i­g iš­kai ieš­ko­ jo din­g u­s ių žmo­n ių. 6,7 ba­lo že­mės dre­bė­ji­mas su­pur­tė Fi­l i­pi­nų Neg­ro­so sa­lą. Iš vi­so ras­ta 15 žu­v u­sių­jų. Su ke­ liais ato­kes­n iais mies­tais bu­vo sun­k u su­si­siek­t i dėl ap­ga­d in­t ų ke­l ių ir til­t ų.

Dėl dre­b ė­ji­mo ki­lo ke­l ios pur­vo nuo­ šliau­žos ir din­go iš vi­so apie 69 žmo­ nės. Po dre­b ė­ji­mo re­g io­n ą pur­tė pa­ kar­to­t i­n iai smū­g iai. Seis­mo­lo­g i­j os ins­t i­t u­tas pra­ne­š ė, kad per 20 va­lan­ dų nuo dre­bė­ji­mo bu­vo dau­g iau kaip 700 pa­kar­to­t i­n ių smū­g ių. Pa­rei­g ū­nai per­spė­jo gy­ven­to­jus, kad rei­k ia pa­t ik­ rin­t i, ar na­mai neap­ga­d in­t i.

DATOS (vasario 8 d.)

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:

–10

Vardai

horoskopai

„Reu­ters“ inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

1587 m. Škotijos karalienei Marijai Stiuart, valdžiusiai šalį 1560–1587 m., buvo nukirsta galva.

1828 m. gimė prancūzų rašytojas Jules’is Verne’as.

1834 m. gimė rusų chemikas, periodinės elementų lentelės kūrėjas Dmitrijus Mendelejevas.

1924 m. Nevados valstijoje (JAV) mirties bausmei įvykdyti pirmą kartą panaudota dujų kamera.

1928 m. gimė rusų aktorius, išgarsėjęs Štirlico vaidmeniu, Viačeslavas Tichonovas.

Vilnius Alytus

1–4 m/s

Din­gu­sių­jų paieš­kos

Rytas

–11

–11

7

8

9