lietuva Europos auditorių verdiktas: Ignalinos AE uždarymas brangsta nepagrįstai.
5p.
pasaulis
7p.
turtas
Europiečiai net XVI a. nedrįso valgyti jūrų kiaulyčių.
10p.
Liūdna žinia paveldo saugotojams – neįkainojamos vertybės draudikų nedomina.
Britų veiksmai Folklendo salose – Argentinos nepasitenkinimo šaltinis.
20p.
Ketvirtadienis vasario 9, 2012 Nr. 33 (19592) Kaunodiena.lt 2 Lt
Ar jau Kaunui „Žalgirio“ nebereikia?
Skaitiklių keitimas virto kriminalu Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Vandens skaitiklių pakeitimas Par tizanų gatvės gyventojui kainavo daug nervų ir pinigų. Nors jis visa da sąžiningai atsiskaitydavo už ko munalines paslaugas, bet per savo patiklumą sumokėjo baudą savi valdybei ir dar turės kompensuo ti „Kauno vandenims“ jų apskai čiuotą žalą. Tapo įtariamuoju
„Apsikvailinau. Nieko jau neįrody siu, bet bent kitus perspėsiu, kad žmonės atsargiai bendrautų su ko munalininkais ir savivaldybe, nes jie mažai kuo skiriasi nuo sukčių, nors atrodytų tai turėtų būti žmo nėms tarnaujančios organizacijos“, – neslėpė kartėlio Sta nislovas Norkus.
4
Dienos citata „Jaunas žmogus, gaudamas iš valstybės pagalbą, turė tų įsipareigoti atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsilavinimą, kurį jis yra gavęs“, – Istorija: pernai „Žalgirio“ iškovota LKL taurė – viena gražiausių Kauno sporto istorijos akimirkų.
Kauno 2012 m. sporto organizacijų nau ja finansavimo tvarka suglumino „Žalgirio“ krepšinio klubo vadovus. Kalbama, kad šie met visam Kauno sportui reikia per 10 mln. litų, bet planuojama skirti perpus mažiau.
Alvydas Staniulis Per 6 mln. mokesčių
Iki 5 mln. litų – į šią sumą preten duoja ne tik „Žalgiris“, bet ir kitos miesto komandos, neįgaliųjų spor to organizacijos, sporto mokyklos, S.Dariaus ir S.Girėno sporto cent ras, kiti. Kadangi nutarta atsisa
Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
kyti viešosios įmonės „Krepšinio perspektyvos“, ne vienus metus teikusios finansinio tarpininkavi mo, krepšinio klubų atstovavimo paslaugas, miesto sporto organi zacijos bus finansuojamos pagal jų pateiktus projektus, pagrindžiant jų svarbą, tikslingumą ir efektyvų lėšų naudojimą.
2
mano socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
6p.
2
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
47 50mg/m
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,72
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
42
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Ar jau Kaunui „Žal „Savivaldybės finansi 1 nė parama yra per maža. Nors Kauno biudžetas negali būti
Nauda: anot KTU rektoriaus prof. P.Baršausko, naujasis projektas
stiprins mokslo ir verslo ryšius.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kaune bręs inovacijos ir verslumo idėjos Helsinkyje Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Aalto uni versiteto Verslumo centras (ACE) pasirašė memorandumą, kuriuo numatoma Kaune įsteigti Inova cijų ir verslumo centrą.
Šiuo projektu siekiama, kad ACE perduotų žinias mokslo produk tų komercinimo, naujų technolo gijų kūrimo srityse KTU. Tuo pa grindu būtų parengta platforma toliau perduoti ir dalytis kompe tencijomis su Baltijos jūros regio no šalimis. Aalto univers iteto Versl u mo centras, derinantis moks lo ir verslo poreikius, taikan tis mokslinių tyrimų rezultatus rinkoje ir tarpininkaujantis per duodant universitetuose kuria mas inovatyvias žinias ir tech nologijas verslo įmonėms, taps KTU part ner iu. Univers itet ų partnerystė skatins inovatyvių žinių ir technologijų perdavimą įmonėms.
deficitinis, jame yra eilučių, kurios ne tiek svarbios ir naudingos miestui kaip kultūra ir sportas. Vien „Žalgi riui“ skirtų investicijų nauda mies tui – akivaizdi. Pernai gavę 4 mln. litų savivaldybės paramos į valsty bės biudžetą sumokėjome daugiau nei 6 mln. litų mokesčių, iš kurių į miesto biudžetą grąžinome 2,55 mln. litų gyventojų pajamų ir nekil nojamojo turto mokesčio pavidalu, visi kiti mokesčiai patenka į „Sod ros“ bei valstybės biudžetą. Be to, mūsų klubo išplėtota profesionali sporto, socialinė, rinkodaros veik la prisideda ir prie Kauno smulkaus bei vidutinio verslo įmonių veiklos stiprinimo, miesto bendrojo vidaus produkto augimo“, – teigė „Žalgi rio“ klubo generalinis direktorius Jonas Stadalninkas.
„Pasirašyta sutartis su Aalto universitetu taps tvirtu pagrin du siekiant aktyviai dalyvau ti valstybės raidoje, įgyvendin ti KTU strategines nuostatas ir tapti Baltijos šalių technologijų kūrimo kompetencijų centru“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Tikimasi, kad projektas skatins KTU, remiantis Aalto universite to modeliu, dar intensyviau kur ti inovacijų ir „start-up“ įmonių paslaugas. Be to, taip bus stipri namas mokslo ir verslo bendra darbiavimas ir inovacijų kūrimas Baltijos jūros regione. KTU turės galimybę naudotis šiuolaikine platforma, skirta ži nių ir technologijų komerciali zavimui tarptautinėse rinkose, ir turėtų tapti branduoliu kuriant patikimą mokslinių tyrimų insti tucijų ir verslo tinklą regione, ku ris veiks kaip naujų žinių ir tech nologijų šaltinis. KD inf.
Klubas – tai ir vertybės
Vieno „Žalgirio“ vadovų J.Sta dalninko teigimu, remiant titu luočiausią Lietuvos krepšinio klu bą, remiamos ir jo propaguojamos teigiamos vertybės, kurios priside da prie miesto socialinio gyvenimo kokybės ir įvaizdžio gerinimo. Patraukli bilietų kainodara, su teikianti galimybę vidutines paja mas gaunantiems žiūrovams ste bėti „Žalgirio“ arenoje mylimos
komandos rungtynes, skatina at vykstamąjį ir vietinį turizmą. Di dėja miesto viešojo maitinimo įstaigų, Tarptautinio Kauno oro uosto, viešbučių, viešojo transpor to ir kitų įmonių pajamos. Moderni „Žalgirio“ arenos inf rastruktūra, Eurolygos varžybos, rekordinis rungtynių lankomumas pristato Kauną užsieniui kaip pa trauklų verslui miestą.
Remiant tituluočiau sią Lietuvos krepši nio klubą, remiamos ir jo propaguojamos teigiamos vertybės.
„Žalgirio“ klubo organizuo ti ir būsimi tarptautiniai turny rai (šio sezono Eurolygos atidary mo rungtynės, VTB Vieningosios krepšinio lygos finalo ketvertas, Lietuvos krepšinio federacijos fi nalo ketvertas, Eurolygos jaunimo atrankos turnyras, LKL finalo seri ja) padeda plėtoti miesto turizmo ir paslaugų sektorių. Remia daugelis savivaldybių
„Žalgirio“ vadovai primena: savi valdybės parama yra skiriama ne tik Kaune, tai daro ir Vilnius, be to,
Grąža: anot J.Stadalninko, pernai gavęs 4 mln. litų savivaldybės paramos
į valstybės biudžetą klubas sumokėjo daugiau nei 6 mln. litų mokesčių.
Komentarai
Anatolijus Čupkovas „Žalg ir io“ veteranas
S
upr ant u, jei problemos dėl par am os „Žalg ir iui“ kilt ų Viln iuj e. Kaune to net neįs i vaizduoj u. Kaip miest ieč iai myl i „Žalg ir į“ ir koks jis reik al ing as, akivaizdu atėjus pas iž iūrėt i rungt y nių į „Žalg ir io“ aren ą – trib ūnos pil nos net ir vykst ant eil in ėms rung tynėms. Miesto vald žia, spręsd am a apie param ą „Žalg ir iui“, tur i jaust i at sakomyb ę žmon ėms, trad ic ij oms, kur ias form avo kel ios „Žalg ir io“ žai dėj ų kartos. „Žalg ir į“ drąs iai gal im a pav ad int i pag rind in iu Kaun o am bas ador ium i pas aulyj e. Būt ų keist a, jei sav ivaldyb ė elgt ųs i tars i to nes u vokd am a.
ir kiti Europos miestai pvz., Siena, Tel Avivas, Stambulas ir kt. „Savivaldybės parama sudaro svarbią dalį mūsų klubo biudžete, be jos komanda bus silpnesnė, ati tinkamai su mažesne parama sun ku tikėtis išlaikyti esamus rezul tatus, planuoti geresnę komandos sudėtį“, – kalbėjo J.Stadalninkas. „Žalgiris“ – ne tik Lietuvos, bet visų pirma – Kauno vizitinė kor telė, – kalbėjo klubo vadovai. – „Žalgiris“ – tai miesto veidas, ku ris nuolat garsina Kauną užsienio valstybėse ir kaip niekas kitas sva riai prisideda prie Kauno įvaizdžio formavimo Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų krepšinio klubo veikla apima ne tik reprezentacinę miesto ko mandą, bet ir visą krepšinio pira midę, kurioje auga būsimos krep šinio žvaigždės.“
Vertingus gynybinius pylimus Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Gričiupio seniūnijoje, pylimais ir grioviais pažymėtame beveik 8 ha Kauno tvirtovės įtvirtinimų ruože, siūloma įkurti poilsio parką su pės čiųjų ir dviračių takais.
Medžiais ir krūmais apaugęs skly pas tarp K.Baršausko bei M. ir V.Biržiškų gatvių yra pripažintas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe, nes tai – Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centri nio įtvirtinimo redutas. Neseniai patvirtintas šio objekto apsaugos specialusis planas. XIX a. pabaigoje įrengtas redu tas buvo sudėtinė ir neatsiejama Nemuno dešiniojo kranto centri nio įtvirtinimo dalis. Tai sudėtin ga pylimų ir griovių sistema. Ilgainiui teritoriją urbanizuo jant, centrinis įtvirtinimas sunai kintas. Iki šių dienų išliko tik ne daug apardytas redutas. Kultūros paveldo specialistų teigimu, jis
reikšmingas istoriniu požiūriu: tai vienintelė išlikusi buvusių karinių inžinerinių įtvirtinimų komplek so žymė. Išsaugant šią vertybę, valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ pa rengtame specialiajame plane lei džiama čia įrengti parką miestiečių reikmėms. Šiuo metu reduto teri torija apleista, apaugusi medžiais ir krūmais, gynybinę funkciją liudijan tis reljefas kinta veikiamas erozijos. Čia yra keletas paminklų ir kry žius, tačiau lankytojams nėra saugu. Teritorija neapšviesta, vasarą čia ža liuoja Sosnovskio barščių plantaci jos, matyti besimėtančios automo bilių padangos, kitos šiukšlės. Aplinkui reduto teritoriją nesi liauja statybos. Be to, Bendrajame plane numatyta, kad pratęsiant Studentų gatvę iki K.Baršausko bei M. ir V.Biržiškų gatvių, naujo ji gatvė atsidurs reduto teritorijoje. Todėl specialiajame plane siūloma keisti šios gatvės vietą, atitrau kiant ją nuo saugomos teritorijos atitinkamu atstumu. Kad nebūtų
pažeistos reduto vertingosios sa vybės – gynybiniai grioviai ir py limai, tai pat atitinkamai turi bū ti planuojami vieno detaliojo plano sprendiniai. Tvarkant kultūros vertybe lai komą 7,8 ha teritoriją, draudžiama ją užstatyti. Leidžiama kirsti me džius ir krūmus, paliekant vertin gus pavienius medžius ar nedide les jų grupes. Redute taip pat galimi maži archi tektūros statiniai, informaciniai ženk lai, pėsčiųjų ir dviračių takai, apžval gos aikštelės, tačiau šie turėtų būti iš gruntinės arba medinės dangos. Gynybiniuose grioviuose susitel kęs vanduo, manoma, galėtų bū ti paliekamas, tačiau reduto šlaitai turi būti tvarkomi ir stiprinami ap saugant nuo tolesnės erozijos. Siū loma įrengti apšvietimą naudojant „paslėptus“ šviestuvus, įrengti aikšteles lankytojų transportui. Reduto teritorijos savininkas ir naudotojas visą laiką buvo Kauno miestas, tad toliau jį tvarkyti yra miesto reikalas.
3
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
lgirio“ nebereikia? Sergejus Jovaiša
„Žalg ir io“ veteranas
V
isa, kas susiję su „Žalgiriu“, Lietuvoje ir pasaulyje įsi tvirt ino per ilg us dešimt mečius. Jau vien tai, kad komanda gavo vardinį kvietimą į Eu ropos elitinę lygą, rodo, kokia ji svar bi pasaulyje. Visiems akivaizdu, kad tai tikrai neįkainojamas paveldas, ku riuo rūpintis privalo ir valdžios institu cijos. „Žalgiris“, aišku, ne tik paveldas, bet ir viena ryškiausių mūsų dabarti nio gyvenimo dominančių, skatinan čių pasid id žiav imą, norą sport uot i, siekti naujų rezultatų. Miesto valdžios rūpin imasis „Žalg ir io“ reikalais, ma nau, turėtų būti valdžios prestižo rei kalas. „Žalgirį“ turime perduoti kitoms kartoms ne susilpnėjusį, bet atsinauji nusį, turintį naujų jėgų ir užtikrintą dėl perspektyvų.
Vladas Garastas Lietuvos krepšin io federacijos garbės prez identas
D
au g sav iv a ld yb ių pa saul yj e reikšm ing ai re mia tam tikr us kol ek t y v u s , k u r ie m iest u i yra lab ai svarb ūs, be kur ių mies
Žydrūnas Savickas
Gal iūnas, 20 pasaul io rekordų autor ius
K
Virgilijus Alekna
Dukart olimpin is ir dukart pasaul io čempionas
aun o sav iv aldyb ė turė tų remt i „Žalg ir į“, nes tai gars iaus ia Liet uvos ko mand a. „Žalg ir is“ ir Kau nas yra neats iej am i dalyk ai. Ats ir i bot i nuo „Žalg ir io“ būt ų neg raž u ir taip, man au, nebus. Apskr it ai visk ą, kas sus ij ę su „Žalg ir iu“ ir jo trad ic ijo mis, reik ia puos elėt i ir ieškot i būdų paremt i. Tok ia par am a miest ui tu ri akivaizd žią naud ą ir kur ia naujas ateit ies pers pekt yv as. Pav yzd žiui, gal im a galvot i ir apie tai, kad, bend rad arbiauj ant kom and ai ir miest ui, Kaune būt ų gal im a įkurt i „Žalg ir io krepš in io akadem ij ą“ ir tok iu būdu did int i vaik ų užimt um ą, ugdyt i ga bius krepš in ink us – žod žiu, tvirt int i ir puos elėt i visk ą, kas sus ij ę su „Žal gir iu“ ir jo trad ic ijom is.
M
tas net ekt ų išs kirt in ių sav o bruo žų, pad ed anč ių jį atp až int i pas au lyj e. Tok ie kol ekt yv ai Kaun e yra „Žalg ir is“, galb ūt Kaun o valst yb i nis chor as, simf on in is ork estr as ir kai kur ie kit i. Be jų Kaun as bū tų , jei gal im a taip pas ak yt i, tar si pilk as paukšt is, neb el ikt ų kam gars int i miest o vard o. Tod ėl būt i nai reik ia rast i lėš ų, kur iom is bū tų gal im a sut virt int i „Žalg ir į“ ir jo ateit ies pers pek t yv as. L iet uv o je dažn ai pas ig irst a svarst ym ų , kad reik ia lėš ų ir kit oms sport o šak oms. Aišk u, reik ia, tač iau bū tin a išl aik yt i ir prior it et us. Taip yra vis am e pas aul yj e. Pag alv ok i me, kas būt ų, jei Vlad im ir as Ro
man ov as ats is ak yt ų remt i „Žalg i rį“ ? Nel ikt ų Eur ol yg oj e gal inč ios žaist i Kaun o ekip os, į „ Žalg ir io“ aren ą neb eatv ykt ų gars ių kom an dų. Kaun as tapt ų, šveln iai tar iant, neb eįd om us. Priv al om e puos el ėt i tai, ką tur im e ger iaus io.
an ir, man au, kiekv ie nam liet uv iui Kaun as asoc ij uoj as i su krepš i niu ir su Kaun o „Žalg i riu“. Ir pas aul yj e Kaun ą lab iaus iai gars in a šis šlov ing as krepš in io klub as. Jis yra kaip miest o viz it in ė kort el ė, tod ėl, man au, sav iv ald yb ė tikr ai tur ėt ų iešk ot i res urs ų, kaip veiksm ing ai par emt i „Žalg ir į“ – sa vo miest o kom and ą. Aišk u, gal i būt i svarst ymų, kad rem ti reik ia ir kit as sporto šak as. Bet ne man au, kad „Žalg ir io“ fin ans av im as trukdo mieste vyst yt is kitoms spor to šakoms. Kaun e tob ul ėj a ir kitos sporto ša kos – moter ų krepš in is, lengvoj i at let ik a.
Daug savivaldybių pasaulyje reikšmin gai remia tam tik rus kolektyvus, ku rie miestui yra labai svarbūs.
Patirtis: V.Garastas – vienas iškiliausių Lietuvos sporto specialistų. Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
Krepšinio legenda švenčia jubiliejų 80-metį švenčiantį legendinį Lie tuvos krepšinio trenerį Vladą Ga rastą vakar pasveikino šalies va dovės – Prezidentė Dalia Gry bauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Krepšinis, kuriuo Lietuva garsė ja šiandien, nebūtų toks be Jūsų – šios sporto šakos profesiona lo – įdėto ilgamečio darbo ir pa stangų“, – teigė Prezidentė. Pa sak D.Grybauskaitės, V.Garastas padėjo tvirtus pamatus, ant kurių kūrėsi ir augo Lietuvos krepšinio mokykla, formavosi jos tradicijos, šalies vardą plačiai garsina dau gelio kartų krepšininkų sėkmė. „Daug dirbote, kad mūsų krep šinis atitiktų aukščiausią tarp tautinį lygį ir būtų vertinamas Europoje ir pasaulyje. Šiandien lietuviams krepšinis – garbės ir pasididžiavimo savo valstybe simbolis“, – rašoma Prezidentės sveikinime. I.Degutienės teigimu, V.Garas to pavardė daugeliui žmonių yra „tikras simbolis, už kurio – ir iš skirtiniai mūsų sporto istorijos momentai, ir kovos už tautiškumą, už lietuvybę neatskiriama dalis“.
s siūloma pritaikyti naujam parkui
Reduto paskirt is – art iler ijos ug nim i dengt i ryt in io fronto dešin į jį flangą. Jis numatytas naudoti tik karo atveju. Jame nebuvo staciona rios ginkluotės ir kareivinių. Redu to ginkluotė – 7 lengvi lauko artileri jos pabūklai, juos aptarnavo 46 ar tileristai. Koviniai šlaitai ir fosa ap juosė uždarą kiemą. Po Pirmojo pa saulinio karo visas centrinis įtvirti nimas, taip pat ir redutas, buvo ap leistas ir nebenaudojamas. Pylimai buvo nukasinėjam i, fosos užver čiamos žemėm is. Įtv irt in imo ter i torija buvo suskirstyta sklypais, ne pal iestas liko tik pirmasis redutas ir šaudmenų sandėl is, prik lausęs VI fortui. Did žiausios statybos ap link redutą prasidėjo 1957–1963 m. Išaugo naujas mikrorajonas dau giabučių ir visuomen inės paskir ties pastat ų. Kiek vėl iau įrengtas „Žalg ir io“ draug ijos stad ionas, ku ris taip pat jau užstatytas. Be to, te ritorijoje tarp centrinio įtvirtinimo ir šaudmenų sandėl io buvo įkurt i kolektyviniai sodai. Reduto terito rijoje yra pastatyt i trys paminklai ir kryž ius.
Radeta Savickienė
Kauno miesto sav ivaldybės Apl inkos apsaugos skyr iaus vedėja
Ž
Ženklai: reduto teritorijoje yra pastatytas medinis kryžius bei keli akmeniniai paminklai.
KD inf.
Iš istorijos
Komentaras
al ių j ų erdv ių, park ų, skve rų žmon ės nor i. Kaun e la bai did el ę dal į želd yn ų užim a park ai, kur ių sta tus as – valst yb in is mišk as. Valst y bin ių mišk ų Kaun e – daug iau kaip 2 tūkst. hekt ar ų. Dar nem až ai yra žal ių j ų jungč ių, pav yzd žiui, apau gus ių šlait ų. Ter it or ij os, kur ios pri paž int os park ais, tur i būt i atit ink a mai priž iūr im os. Jei ats ir ast ų dar vien a erdv ė poils iui – mes tikr ai už. Miest o biud žet as jau sup lan uo tas, tod ėl šiais met ais pin ig ų nau jam park ui nen um at yt a. Šiem et būt ų gal im a par engt i reik al ing us dok um ent us. Tač iau vis ų pirm a miest o tar yb a tur i nus pręst i, kad tok io park o reik ia. Jam įrengt i ga lim a pan aud ot i ne tik miest o, bet ir ES lėš as.
„Taip tvirtinu prisiminda ma emocijas, su kuriomis Lietu va sekė Jūsų treniruojamo Kauno „Žalgirio“ kovas prieš klubą, ku ris labiau priminė sovietų krep šininkų rinktinę. Tai buvo kovos ne tik ir ne tiek dėl čempionų var dų – tai buvo kovos dėl pagarbos mūsų krepšinio tradicijai ir tau tinėms vertybėms, tai buvo kovos už teisę drąsiai ir atvirai skan duoti žodį „Lietuva“, – sveikini me rašo I.Degutienė. V.Garastas 1979–1989 m. tre niravo „Žalgirio“ krepšinio ko mandą, su ja triskart tapo Sovie tų Sąjungos čempionu, iškovojo tarpkontinentinę Williamo Jone so taurę. Jo vadovaujama Lietu vos rinktinė 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos me dalius, o 1995 m. – Europos čem pionato sidabrą. 2003–2011 m. V.Garastas bu vo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, jam suteikti Kauno ir Biržų miestų garbės pi liečio vardai. V.Garasto veikla yra įvertinta aukštais Lietuvos vals tybės apdovanojimais.
Šaltinis: VĮ „Lietuvos paminklai“ Tomo Raginos nuotr.
4
miestas
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Skaitiklių keitimas virto kriminalu Kaun ieč io prob lem os 1 prasidėjo, kai įmonės „Kauno energija“ darbininkas atėjo
pakeisti karšto vandens skaitiklio. Pastarasis buvo sujungtas ta pačia plomba su šalto vandens apskai tos prietaisu. Darbininkas nukir po plombą ir naują uždėjo tik ant „Kauno energijos“ prietaiso. S.Norkus paskambino „Kau no vandenims“ pranešti, kad šiai bendrovei priklausantis skaitiklis liko be apsaugos. „Jų šaltkalvis pakeitė skaitiklį nauju ir padavė pasirašyti apžiū ros aktą. Jame teigta, kad vandens skaitiklis stabdytas mechaninėmis priemonėmis. Pripažinau tik tiek, kad skaitiklio stiklas jau daug metų buvo įskilęs, bet jokių mechanizmų nenaudojau. Man pasakė, kad pa rašas viso labo patvirtins, jog esu susipažinęs su dokumentu“, – pa sakojo kaunietis.
Mokės už teorinę žalą
Vėliau S.Norkus buvo pakviestas į „Kauno vandenų“ sudarytos komi sijos posėdį. „Ten mano argumen tų niekas neklausė, tik pasakė, kad galėsiu aiškintis savivaldybėje, ku ri ir priims galutinį sprendimą“, – tvirtino gyventojas. Komisija akte akcentavo apie pa žeistą skaitiklio plombą, o prietai so korpuse esą yra požymių, kad naudotos mechaninės priemonės, pristabdančios apskaitos mecha nizmo sparnuotės sukimąsi.
Arminas Pacevičius:
Dabar jau nieko ne galima pakeisti, mes juk nesame techni niai darbuotojai. „Savivaldybės Viešosios tvar kos tarnyboje man pasiūlė nieko daug nesiaiškinti ir sumokėti 50 litų – tik pusę minimalios baudos. Naiviai patikėjau tarnautoju, kad sumokėjus šią sumą užsibaigs neti
Apmaudas: S.Norkus tvirtino nesitikėjęs, kad savivaldybė ir „Kauno vandenys“ nutylėdami apie padarinius dėl pažeistos vandens skaitiklio plom-
bos vers jį prisiimti nebūtas kaltes.
kėtai man primestas galvos skaus mas“, – pasakojo S.Norkus. Gavę sumokėtos baudos proto kolą „Kauno vandenys“ savo ruož tu apskaičiavo patirtą žalą – pagal įstatymus teoriškai įvertinama, jog vanduo iš čiaupo tekėjo 35 cm per sekundę greičiu kiaurą parą iki dviejų mėnesių. S.Norkui pritaikytas vieno mė nesio laikotarpis ir sąskaitoje už vandenį įrašyta papildoma suma – 738,54 lito. Pridėjus savivaldy bės pas kirt ą baud ą, kaun iet is iš viso sumokės 888 litus. „Kadangi kas mėnesį sunaudo
ju po du tris kubinius metrus van dens, šios sumos mokėti už vande nį man būtų užtekę net penkerius metus. Dabar jau suprantu, kad iš pat pradžių reikėjo rodyti „Kau no energijos“ darbų dokumentus ir nesutikti su jokiais kaltinimais, niekur nepasirašinėti. Deja, už tą supratimą teks brangiai mokėti, nes jau netekau visų teisinių argu mentų kovoti su šia neteisybe“, – apgailestavo S.Norkus. Skėsčiojo rankomis
Savivaldybės ir „Kauno vandenų“ atstovai neigė, kad žmonių nuo
Tomo Raginos nuotr.
monės neišklausoma, kaip kad aiš kino S.Norkus. Įmonės „Kauno vandenys“ ge neralinis direktorius Vilius Buro kas akcentavo, kad galutinį spren dimą priima savivaldybė. „Tik tada skaičiuojame įmonės patirtą žalą“, – kalbėjo V.Burokas. Jis tvirtino, kad žmogaus argu mentai visada išklausomi. „Než in au, ar man im i pat ik ė site, bet jei yra bent menkiausia abejonė dėl jo pažeidimo, nesi kabinėjame, o priimame žmogui palankų sprendimą. Jis mūsų ko misijoje tikrai gali pasiaiškinti ir
būti išklausytas“, – teigė V.Bu rokas. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis spe cialistas Arminas Pacevičius sa kė galintis tik užjausti S.Norkų. „Dabar jau nieko negalima pakeis ti, mes juk nesame techniniai dar buotojai ir pasikliaujame „Kauno vandenų“ specialistų išvadomis. Žmogui reikėjo dėstyti argumen tus įmonės sudarytai komisijai“, – tikino jis. Pernai savivaldybė nagrinėjo apie 70 atvejų, kai gyventojai kal tinti mėginimu vogti vandenį.
Kauniečius kalbų mokytis priverčia ir anūkai Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Anglų kalba tebėra populiariausia Kauno kalbų mokyklose, tačiau su sidomėjimas ja mažėja, o kitomis užsienio kalbomis – didėja. Žmo nės kalbų mokosi dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai – norėda mi emigruoti.
Atsivėrus darbo rinkoms, kaunie čiai intensyviai ėmė mokytis vo kiečių ir norvegų kalbų. „Taip pat populiarios prancūzų, ispanų kal bos“, – sakė kalbų mokyklos „Kal ba“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. Jam pritarė ir „Gloria Lin gua“ kalbų mokykloje anglų kal bą dėstanti Marija Blonskytė: „Anksčiau vokiečių kalbos mo kydavosi tik keli pavieniai žmo nės, o šiuo metu yra trys grupės.“ R.Jurkėno pastebėjimu, Kaune
vis daugiau žmonių domisi japonų ir kinų kalbomis. Tiesa, pastarųjų kalbų lietuviai sugeba pramokti ne taip greitai – maždaug per dvejus metus. „Žmonės jomis dažnai do misi, bet tokių, kurie mokytųsi ki nų ar japonų kalbos, o juolab jas jau mokėtų, nėra daug“, – tvirtino pa šnekovas. Visai kitokia situacija dėl nor vegų kalbos. Baigę pirmąjį norve gų kalbos lygį lietuviai jau išvyks ta dirbti į Skandinaviją, nes tokio žinių bagažo jiems pakanka. Šie kursai trunka šiek tiek ilgiau nei du mėnesius. Kauniečiams norvegų kalbos kursai brangesni negu anglų ir siekia beveik 700 litų, mat mies te stinga kvalifikuotų šios kalbos dėstytojų. Dauguma mokyklose besimo kančių suaugusiųjų lanko anglų kalbos kursus. Tarp moksleivių ši kalba taip pat populiariausia, ta
čiau jie noriai mokosi ir rusų kalbos. „Jaunimas nemoka rusų kalbos, bet jos mokytis verčia tėvai. Ka dangi penktoje klasėje sprendimą dėl antros užsienio kalbos priima tėvai, jie dažnai savo atžalai paren ka rusų kalbą. Pasitaiko, kad vidu rinėje mokykloje vaikai šios kalbos neišmoksta, todėl ir pasirenka ru sų kalbos kursus“, – dėstė R.Jur kėnas. Pasak mokytojų, pagrindinė kal bų kursų populiarumo priežastis – emigracija. „Kalbų mokosi įvairaus amžiaus žmonės: nuo akademinio jaunimo iki pensininkų. Pastarieji nori su sikalbėti su savo vaikų antrosiomis pusėmis, anūkais, todėl ir mokosi užsienio kalbų“, – sakė M.Blons kytė. Kad savo malonumui kalbų nie kas nesimoko, kolegoms pritarė ir kalbų mokyklos „Filora“ direktorė Ramunė Latypovienė.
Priežastis: anot kalbų mokyklų darbuotojų, kauniečiai užsienio kalbų
mokosi ne savo malonumui, bet verčiami aplinkybių.
„Shutterstock“ nuotr.
5
KetvirtADIENIS, vasario 9, 2012
lietuva
Dėl IAE uždarymo – krūva pastabų Europos auditoriai nustatė, kad Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) vėluojama įgy vendinti pagrindinius uždarymo darbus ir viršijamos numatytos išlaidos. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vėluojama įgyvendinti projektus
Europos audito rūmai vakar Briu selyje pristatė ataskaitą, ar Lietuva ir Bulgarija bei Slovakija tinkamai naudojo ES lėšas, skirtas branduo linėms elektrinėms uždaryti. Auditoriai pažėrė pastabų dėl vykdomų darbų spartos ir leidžiamų pinigų. „Nors ES teikia pa ramą daugiau kaip 10 metų, pažan ga yra lėta, nes daugelis projektų apima parengiamuosius veiksmus. Be to, dar nėra aiškiai žinomi porei kiai, kuriuos reikės patenkinti dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo, nes neatlikti išsamūs poreikių ver tinimai“, – rašoma išvadose. Anot auditorių, „vėluojama įgy vendinti pagrindinius infrast ruktūros projektus ir viršijamos numatytos išlaidos“. „Planuose turėtų būti apytikriai nustatyta viso eksploatavimo nutraukimo proceso bendra kaina, kurią reikė tų perskaičiuoti pakankamai daž nai, kad būtų užtikrintas skaičia vimų tikslumas“, – pabrėžia jie. „Išlaidų sąmatos nėra išsamios, nes nėra pagrindinės informacijos, susijusios su radioaktyviosiomis atliekomis ir (arba) joms tvarkyti būtinais įrenginiais bei technolo gijomis. IAE radioaktyviųjų atliekų aprašai nebuvo baigti, nes dar ne buvo žinomi tikslūs kiekvienos rū šies radioaktyviųjų medžiagų, ku rios turi būti tvarkomos, kiekiai (nebuvo užbaigtas elektrinių ra diologinis charakterizavimas)“, – priduria auditoriai. Skyrė milijardus
Audito rūmai nustatė, kad Lietu va, Bulgarija ir Slovakija, vykdyda mos savo įsipareigojimus, laiku su stabdė atominius reaktorius, be to, „buvo pasiekti svarbūs eksploata vimo nutraukimo riboženkliai“. „Lietuva, Bulgarija ir Slovakija, dalyvaudamos stojimo į ES dery bose ir siekdamos padidinti bran
duolinę saugą, įsipareigojo pirma laiko sustabdyti aštuonis neat naujinamus branduolinius reakto rius ir vėliau nutraukti jų eksploa tavimą“, – minima išvadoje. Du iš šių reaktorių yra IAE. Vie nas uždarytas 2006-aisiais, kitas – 2009-aisiais. „ES, pripažindama, kad šių įsi pareigojimų vykdymas yra sunki socialinė, ekonominė ir finansinė našta, trijų valstybių programoms suteikė finansinę paramą. Iš vi so tam 1999–2013 m. laikotarpiu buvo numatyta 2,85 mlrd. eurų“, – rašoma ataskaitoje.
Prieš bet kokį to lesnį finansavimą Komisija turėtų ištir ti turimus išteklius ir numatomą naudą. IAE uždaryti skirta 1,367 mlrd. eurų, tai yra beveik pusė visoms trims elektrinėms uždaryti numa tytų lėšų. Trečiadienį paskelbtoje specia liojoje Audito rūmų ataskaitoje ap tariamas eksploatavimo nutrauki mo programų įgyvendinimas nuo 1999 m. iki 2010-ųjų pabaigos. „At liekant auditą išnagrinėta, ar ES fi nansuojami veiksmai buvo parengti atsižvelgiant į nustatytus poreikius, ar jie buvo vykdyti pagal planą ir ar esama valdymo sistema buvo tinka ma“, – teigiama dokumente. Jame pabrėžiama, kad „eksploata vimo nutraukimo veiksmų nustaty mas vis dar vykdomas“. IAE atveju šie darbai planuojami iki 2029 m.
Neskubama: Europos audito rūmai pareiškė, kad IAE uždarymo „pažanga yra lėta, nes daugelis projektų
apima parengiamuosius veiksmus“.
„Prieš bet kokį tolesnį finansa vimą Komisija turėtų ištirti turi mus išteklius ir numatomą naudą. Tai atlikus, tikslai turėtų būti nu statyti atsižvelgiant į turimą biudžetą, be to, turėtų būti nustaty ti tinkami veiklos rodikliai, kuriuos vėliau būtų galima stebėti ir prirei kus skelbti ataskaitose. Tolesnė fi nansinė parama po 2013 m. turėtų būti teikiama remiantis tokios para mos papildomos naudos ES vertini mu, nustačius konkrečius finansuo tinus veiksmus ir apsvarsčius kitų finansavimo priemonių, kaip antai struktūrinių fondų, naudojimą“, – rekomenduoja auditoriai. Naujoje finansinėje perspekty voje Europos Komisija IAE uždary ti siūlo skirti tik 210 mln. eurų (725
mln. litų) ir finansavimą sustabdy ti 2017 m. Lietuvos Vyriausybė to kį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė fi nansavimo data būtų išbraukta. Lietuvos pareigūnai teigia sulau kiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų IAE. Europos Parlamentas pernai para gino griežčiau kontroliuoti elektri nei uždaryti skirtas lėšas. Reikšmingas atsilikimas
Didžiąją dalį projektų, susijusių su IAE uždarymu, vykdo įmonė „Nu kem Technologies“. Lietuvos pa reigūnai ne kartą kaltino dėl darbų vėlavimo ir dirbtinio branginimo. Su tuo iš esmės sutiko ir Eu ropos auditoriai: „Tuo metu, kai
Premjero patarėjas
Rekomendavo ištirti naudą
Audito rūmai rekomendavo Eu ropos Komisijai atlikti išsamų po reikių vertinimą ir „taip atskleisti programų įgyvendinimo pažangą, veiksmus, kuriuos dar reikės atlikti, ir bendrą finansavimo planą su nu rodytais finansavimo šaltiniais“.
T
ai reikal inga ir labai svarbi ataskait a, nes bene pirmą kartą det al iai pat ikr int a, kaip leidž iamos ES lėšos, skir iamos atom inėms elektr inėms užd ar yt i. ES lėšos yra visų bendr i jos gyventojų, taig i, ir Liet uvos, pin i gai, todėl itin svarbu mat yt i, kaip jie leidž iam i. Audito rūmai patikrino lėšų panaudo jimo efekt yv umą ir pareiškė įvair ių pastabų. Į jas reikės atsižvelgti, užtikri nant atominėms elektrinėms uždaryti ES skiriamų lėšų panaudojimo skaid rumą ir efektyvumą. Taigi, matyt, bus reikal ing i struktūr in iai ir kontrolės mechan izmų pakeit imai tiek Euro
pos Komisijos, tiek ir kiekvienos vals tybės, kur ioje uždaromos branduo linės elektrinės, lygmeniu. Vienas iš teig iamų šios išvados da lykų yra tas, kad atkreiptas dėmesys į pavojų, jog ateityje gali pritrūkti lėšų uždarymo darbams atlikti. Auditoriai apskaičiavo, kad, be to, kas jau skirta, prireiks dar daugiau kaip 2,5 mlrd. eu rų. Tai įrašyta į dokumentą. Daroma išvada, kad jeigu lėšų pritrūks, užda rymas gali labai ilgai užtrukti ir netgi išvis būti neužbaigtas. Taigi, negalima sakyti, kad tokia išva da pablog intų mūsų derybines pozi cijas kalbantis su ES dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos ir per ją ski riamų lėšų IAE uždaryti. Išvada tik la biau paaišk ino situaciją, kur i susida riusi uždaromose elektrinėse.
buvo atliekamas auditas, Lietu voje buvo nustatytas reikšmingas atsilikimas nuo sutarčių užbaigi mo pradinių terminų įgyvendi nant pagrindinius infrastruktūros projektus, kurie būtini, kad būtų galima nutraukti IAE eksploata vimą. Minėtini šie projektų vėla vimo atvejai: laikinos panaudoto kuro saugyklos – daugiau kaip 32 mėnesius, kietųjų atliekų išėmi mo įrenginio – 44 mėnesius, kie tųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo bei vidutinio ra dioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms – 34 mėne sius. Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios iš laidos buvo padidėjusios 22 mln. eurų (15,6 proc.).“
Pirmasis lietuvis – didžiausioje pasaulyje floristikos parodoje
Komentaras Neilas Tankevičius
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro floristikos mokytojas Marijus Gvildys neseniai grįžo iš sausio 24–27 d. Esene (Vokietija) vykusios didžiausios pasaulyje tarptautinės floristikos parodos „IPM Essen“ (International Plant Fair). Daugelį floristikos mėgėjų traukė mugės mastas, nes savo produkciją ir paslaugas pristatė net 1 500 dalyvių iš daugiau kaip 40 šalių. Galimybė dalyvauti „IPM Essen“ parodoje pasitaiko ne kiekvienam gėlių verslo atstovui. Norėdami patekti tarp geriausiųjų floristai iš viso pasaulio varžosi čempionatuose, tad į Eseną atvyksta tik konkursų laimėtojai. Lietuvių floris-
tas M.Gvildys sulaukė išskirtinio Vokietijos floristų asociacijos (FDF) vadovo Manfredo Hoffmanno dėmesio ir gavo vardinį kvietimą. VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokytojas M.Gvildys vykdamas į Vokietiją kėlė sau ypatingą tikslą – sukurti stulbinamą floristikos šou (The Best of Anthurie Unlimited). Su keturiais floristikos guru į sceną lipęs lietuvis sulaukė audringų ovacijų. Per 45 minutes profesionalai turėjo sukurti ir pristatyti po 6 darbus. M.Gvildys teigia, kad jo kompozicijos buvo labiau konceptualios nei dekoratyvios. Toks netikėtas požiūris į gėles nustebino ir itin sužavėjo parodos lankytojus.
Floristikos mokytojas, ruošiantis būsimus floristikos profesionalus VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, džiaugiasi , kad naujausiomis žiniomis galės pasidalyti su mokiniais. M.Gvildys pabrėžia, kad dirbdamas įstaigoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog modernus profesinis mokymas – sėkmingos integracijos į darbo rinką garantas, privaloma nuolat kelti kvalifikaciją. „Į Floristikos studiją kasmet atkeliauja jauni, smalsūs, trokštantys tobulėti žmonės, todėl norisi jiems suteikti profesionalių žinių“, – teigia menininkas. Būsimus floristus profesinio rengimo centre ruošia tikri savo srities profesionalai iš įvairių pasaulio šalių. Kauniečiams jau gerai pažįstamas šveicaras Peteris Hessas, ispanų floristikos pedagogas Pascualis Jordi ir kiti garsūs Europos gėlių meno atstovai kiekvieną semestrą atvyksta konsultuoti tobulėjančių savo mokinių. Manantieji, kad floristika yra tik puokštės perrišimas spalvotu kaspinu, turėtų atvykti į VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Floristikos studiją ir patys įsitikinti, kad floristikos menas savyje talpina kur kas daugiau – tai ir meninės kompozicijos, augalų dizainas, žemės menas ir panašūs dalykai. Tik tokioje mokymo įstaigoje, kurioje ugdomos vertybinės nuostatos orientuojantis į dvasinių vertybių ir bendrųjų kompetencijų dermę, mokiniams ir mokytojams atsiveria galimybės kurti tikrus meno šedevrus. Užs. 910200
6
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
nuomonės
Suks galvą, kaip įdarbinti jaunimą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Jaunas žmo gus, gauda mas iš valsty bės pagalbą, galbūt ir gy venamuoju būstu, turėtų įsipareigoti atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pa gal tą išsilavi nimą, kurį jis yra gavęs.
Ačiū, Briuseli, už rimbą Violeta Juodelienė
R
eformų, kur ių iš Liet u vos reik alauja ES, rei kia ne Brius el iui, bet pat iems liet uv iams. Iki 2000-ųjų, kai Liet uva buvo pak viest a derėt is dėl nar ystės ES, šį sak in į girdėjome daug ybę kartų. Kiekvienąsyk, kai po Euro pos viršūn ių tar ybos išg irsdavo me, kad Liet uva Europos Sąjun gai dar nėra iki galo subrendusi. Praėjo nemaž ai laiko, kol buvo įsis amon int a, kad, pvz., pas iek ti tam tikrą lyg į kovoje su kor up
Pajudinti domino kau liukai ėmė kristi. Matyt, „suinteresuotų institu cijų“ klerkai šiomis die nomis dirba iki išnaktų, kad spėtų iki ministro pažadėto termino.
cija reik ia ne tik (ir ne tiek) Briu sel io biurokrat ams, kiek mums pat iems. Pol it ikai, savo rink imų kamp an ij ų prog ramos e žadė ję asmen iškai įpaiš yt i ES vėl ia voje Liet uvos žvaigždutę, turė davo prip až int i: Sąjunga „taip“ neišt ars, kol nepasikeis stat ist i niai rod ikl iai, ats pind int ys mū sų būseną. Mosuodama rimb el iu ES, žino ma, maitino ir meduoliais: prade dant vert ingom is staž uotėm is, savot iškos prop ag andos sklei dimo kel ionėm is, baig iant labai rimta finansine parama be jok io kofi nansav imo sąlyg ų. Kas tapo didesn iu akst inu mums, dar iš panag ių neiškrapšč iusiems ho
mo sov iet icus purvo, – krit ikos kirčiai ar vaišės, šiand ien, jau, at rodo, gal ime pasak yt i. Tai – rimbas. Laimė, kad jo ES iki šiol nepadėjo į šal į, nes akivaizdu, kad ne vien įvair ūs narystės sutartyje numa tyti įsipareigojimai priverčia mus palaik yt i drausmę. Ačiū Europos Kom isijos (EK) pir min ink ui José Manuel iui Barro so – mostelėjo rimbu Liet uvos pusėn, parodė, jog šalyje egz is tuoja didelė problema – jaun imo nedarbas. Šis šaš as darko Liet uvos veid ą jau ne pirmi metai, ūkio nuosmu kio laikotarpiu jis pavirto pūl iuo jančia vot im i, tačiau kol neparo dė EK vadovas, jo nematė nei so cial in ių reik alų min istras, nei jam pavald žios Liet uvos darb o biržos strategai, nei Jaun imo rei kalų departamentas. J.M.Barroso šiuo atveju pat s ne norėdamas tampa panašus į ko kį „cėkašn iką“ iš Maskvos, kur is vienu telefono skambučiu galė davo sut vark yt i atit inkamą par tijai, socializmui ar savam klanui svarbų reikalą. Mes gi demonst ruojame baisiausią homo sov ie ticus stil ių, kai dirbama tik tam, kad pag irt ų aukščiausioji vado vybė „iš centro“. EK pirm in ink ui įvard ijus proble mą, ant kil imėl io pas Prez identę apsilankė social inės apsaugos ir darbo min istras. Vakar jis prane šė, jog suinteresuotos institucijos per savaitę parengs naujų pasiū lymų paketą, kaip maž int i jaun i mo nedarbą. Pajud int i dom ino kauliukai ėmė krist i. Mat yt, „suinteresuot ų ins tit uc ij ų“ klerk ai šiom is dieno mis dirb a iki išnakt ų, kad spė tų iki min istro paž adėto term i no. Kodėl šio darbo nebuvo gal i ma padar yt i sava val ia – klausi mas, mat yt, retor in is. Akivaizdu, kad „suinteres uot ų inst it uc ijų“ interes as vienas – kuo geresn is įvaizd is ES akyse. Būt i paplak tam Briuselio rimbu – baisiau, nei matyti Lietuvai nugaras atsukan tį jaun imą.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
Vytauto Liaudanskio nuotr.
S
ocialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankaus kas pranešė, kad suintere suotos institucijos per savaitę parengs naujus pasiūlymus dėl prie monių, kurios padėtų sumažinti jau nimo nedarbą. Idėja – aprūpinti būstu
Pasak ministro, dėl to buvo sutarta per vakar vykusį susitikimą su Jau nimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo ins pekcijos ir „Sodros“ vadovais. „Labai aiškiai su įstaigų vado vais sutarėme, kad per savaitę bus suformuluoti konkretūs pasiūly mai dėl naujų priemonių taikymo, nes būtų tikrai neprotinga nepa sinaudoti Europos Komisijos siū lymu greitai ir lanksčiai suprojek tuoti naujas programas, kurios būtų finansuojamos iš Europos struktū rinės paramos fondų, pirmiausia iš Europos socialinio fondo“, – teigė D.Jankauskas. Pasak jo, vienu svarbiausių tiks lų valdžios atstovai mato pagalbą jaun iems žmon ėms aps ir ūp in ant būstu. „Vadinčiau tai jauno žmogaus ir valstybės susitarimu. Jeigu valsty bė įsipareigoja padėti jaunam žmo gui mokytis, siekti išsilavinimo ir apsirūpinti darbu arba savo veiklą pradedant, arba einant į darbo rin ką pas darbdavius, tokiu atveju jau nas žmogus turėtų įsipareigoti gau damas iš valstybės pagalbą, galbūt ir gyvenamuoju būstu, atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsila vinimą, kurį jis yra gavęs“, – pasa kojo ministras.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Postūmis: po EK paraginimų, Lietuvoje susizgribta dėl jaunimo nedarbo problemos.
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Platinimo tarnyba: 302
Ministro teigimu, kovą nauji pasiū lymai bus pateikti Europos Komi sijai, o balandį bus parengtas na cionalinis užimtumo planas, kuriuo vadovaujantis bus stengiamasi su mažinti jaunimo nedarbą. Ministras sakė, kad 2007–2013 m. Europos socialinio fondo Lietuvai skirtų lėšų suma siekia 3,2 mlrd. li tų, tačiau pabrėžė, kad didžioji dalis šių lėšų jau panaudota. Jaunimo reikalų departamento di rektorius Mindaugas Kuliavas sa kė, kad priemonės skatinti jauni mą dirbti yra įgyvendinamos, tačiau pripažino, jog apie jas gali būti nepa kankamai informuojama. „Gal mes ne visai tiksliai ir gerai apie jas pranešame“, – teigė jis. Į pastabą, kad jaunimas nemato prasmės dirbti Lietuvoje, nes jiems mažai mokama, M.Kuliavas atsakė: „Turi nueiti tam tikrą kelią, kad pa siektum tam tikrą savo kompetenciją ar kvalifik aciją, ne visada norai ati tinka galimybes.“ Vieni blogiausių ES
D.Jankauskas minėjo, kad pernai jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėjo, tačiau jis vis tiek siekė 31,7 proc. Tai vienas blogiausių rodiklių ES. Į jau nimo nedarbo kategoriją patenka 16– 24 metų asmenys, kurie nesimoko ir nedirba. Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis sakė, kad šiuo metu įregist ruota apie 20 jaunų žmonių, iš kurių maždaug pusė turi kokią nors kvali fikaciją. Pernai pasak jo, į Darbo bir žą kreipėsi apie 35 proc. baigusiųjų įvairias mokslo įstaigas.
242
Prenumeratos skyrius: 302
„Galima padaryti išvadą, kad tie žmonės buvo ne iki galo paruošti darbo rinkai“, – sakė jis. Darbdaviai bijo jaunuolių
Valstybinei darbo inspekcijai laikinai vadovaujantis Vilius Mačiulaitis tei gė, kad verslas ir rinka neišnaudoja esančių teisinių priemonių, galinčių padėti įdarbinti jaunus žmones. „Turiu omenyje praktinio moky mo arba praktikos įmonėse klausimą, nes šiandien teisinis reguliavimas yra toks, kad sudaromos trišalės mokyk los, studento ir priimančios įmonės sutartys, bet darbdaviai dažniausiai vengia pasinaudoti šia galimybe, nes bijo, kad reikia mokėti atlyginimą, prisiimti atsakomybę. Teisinės prie monės leidžia darbdaviams lengviau išbandyti jaunus asmenis, t. y. priim ti praktikantus, išbandyti jų turimus įgūdžius, pamokyti dirbti konkretų darbą ir vėliau pasirinkti tinkamus žmones“, – sakė V.Mačiulaitis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę susitikusi su so cialinės apsaugos ir darbo ministru pabrėžė, jog didelį jaunų žmonių ne darbą lemia tai, kad atsakingos insti tucijos šios problemos nevertino kaip rimtos. Praėjusią savaitę per neofi cialų Europos Vadovų Tarybos susi tikimą Europos Komisijos pirminin kas José Manuelis Barroso kreipėsi į aštuonias ES valstybes, tarp jų ir Lie tuvą, su siūlymu steigti veiklos gru pes jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvoje, Ispanijoje, Graikijoje, Slo vakijoje, Italijoje, Portugalijoje, Latvi joje ir Airijoje jaunimo nedarbo lygis yra daug didesnis nei ES vidurkis. BNS, KD inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
302 230
Stinga informacijos
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
pasaulis Gręšis į savo šaknis
J.Tymošenko pakentės
Baus negailestingai
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pa reiškė, kad mokslininkų ban dymai pamiršti baltarusių slaviškas šaknis ir ištirpdy ti šalies istoriją Lietuvos bei Lenkijos istorijoje – netole ruotini. Jis pabrėžė, kad bal tarusių visuomenė – unika lus reiškinys.
Ukrainos Aukščiausioji Rada vėl atsisakė dekriminalizuoti Ukrainos baudžiamojo kodek so 365 straipsnį, pagal kurį nu teista buvusi Ukrainos premje rė Julija Tymošenko. Lenkijos užsienio reikalų ministras Ra dosławas Sikorskis įspėjo, kad Europos šalių nepasitikėjimas Ukraina dėl bylos auga.
Vatikano prokuroras seksuali nio išnaudojimo bylose monsin joras Charlesas Scicluna parei kalavo griežtesnės atsakomy bės vyskupams, kurie dangstė nepilnamečių lytinio išnaudo jimo atvejus. Jis paskelbė, kad vien per dvejus pastaruosius metus jam buvo pranešta apie tūkstantį tokių nusikaltimų.
Rusai įtikino B.al Assadą?
Didžioji Britanija ir Argentina remia diplomatines ietis. Kaip visada – dėl Folklando salų. Ar gentiniečiai įspė jo, kad britai milita rizuoja netoli šalies esančias salas, to dėl paduos forma lų skundą Jungti nėms Tautoms (JT).
Po derybų su Rusijos atstovais Si rijos prezidentas Basharas al Assa das pareiškė esąs pasirengęs tartis su opozicija.
Įgriso: Argentinos prezidentė C.Fernández de Kirchner pareiškė, kad britai kelia pavojų šaliai, nes milita
rizuoja Folklando salas.
„Scanpix“ nuotr.
Folklando karo kirvis dar neužkastas Britai vėl žvangina ginklais?
Vis dėlto niekas taip neįsiutino argentiniečių kaip britų sprendi mas prie Folklando salų nusiųs ti naujausią eskadrinį minininką „Dauntless“.
Aš kalbu tik Vene suelos vardu, tačiau jei britų imperija ketina pulti Argen tiną, ji šį kartą ne bus viena. Į šį Londono manevrą atkreipė dėmesį ir kitos Lotynų Amerikos valstybės. Žibalo į ugnį pirmasis šliūkštelėjo Venesuelos preziden tas Hugo Chávezas, kai pareiškė, kad jo šalies karinės pajėgos pa dės Argentinai, jei tarp šios šalies ir britų kiltų konfliktas. „Aš kalbu tik Venesuelos var du, tačiau jei britų imperija keti na pulti Argentiną, ji šį kartą ne bus viena“, – sakė H.Chávezas. Argentinai pavyko užsitikrinti ir Brazilijos bei Urugvajaus paramą. Praėjusių metų gruodį Pietų Amerikos prekybos bloko „Mer cosur“ šalys uždarė savo uostus laivams, plaukiojantiems su Folk lando salų vėliava. Galiausiai pa ramą dėl Argentinos pretenzijų į ginčijamas salas pareiškė Čilės užsienio reikalų ministras. Pagrasino skųstis JT
Šią savaitę Argentina pagrasino, kad jei britai toliau militarizuos re gioną, Buenos Airės kreipsis į JT.
Viena vertus, argentiniečiai vėl bando per JT atnaujinti derybas su Londonu dėl salų statuso, kita vertus, ketina skųsti jį dėl salų mi litarizavimo. Argentinos prezidentė Cristina Fernández de Kirchner tvirtino: „Mes paduosime skundą į JT Sau gumo Tarybą ir iškelsime klausi mą Generalinėje asamblėjoje, nes ši militarizacija kelia didelę grės mę tarptautiniam saugumui.“ Prezidentė dar kartą pabrėžė, kad jos šalis įžvelgia rimtą grėsmę. „Mes negalime kitaip interpre tuoti itin modernaus eskadrinio minininko dislokavimo ir koman diruotės sosto įpėdinio, kurį mes geriau būtume linkę matyti apsi rengusį civiliniais drabužiais“, – sakė C.Fernández de Kirchner. Tuo metu prieš vyriausybės pa statą buvo surengta palaikanti vy riausybę demonstracija. Britai neketina derėtis
Nors Argentinos vadovė kreipėsi į britų premjerą Davidą Cameroną ir prašė „duoti galimybę taikai“, britų atsakas buvo įprastinis. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius W.Hague’as pareiškė, kad Folklando salų gy ventojai yra britai savo pasirin kimu. „Jie patys pasirinko savo ateitį. Derybų su Argentina dėl salų su vereniteto nebus, jeigu patys Folk lando salų gyventojai to nepano rės“, – teigė sekretorius. Be to, britų atstovai atmetė Ar gentinos grasinimą pasiskųsti JT dėl teritorinio ginčo. Tiesa, britams argentiniečių skundas nebaisus. Kadangi Di džioji Britanija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, Londo nas gali automatiškai blokuoti bet
kokį mėginimą skelbti rezoliuciją dėl šio klausimo. Folklando salų įstatymų leidžiamosios institu cijos narys Dickas Sawle’as, nors teigė pritariantis Argentinos pla nams kreiptis į JT, pridūrė, kad Folklando salų gyventojai „nenori būti perimti Argentinos jokiu bū du ar pavidalu“, todėl JT tiesiog gali „peržiūrėti sprendimus, ku riuose pasisakoma už apsispren dimo principą“. „Daily Mail“, AFP, BBC, BNS inf.
Folklando konfliktas Folklando salas, turinčias apie 3 tūkst. gyventojų, Didžioji Britani ja kontroliuoja nuo 1833 m. Karas dėl Folklando salų, kurias Argenti na vadina Malvinų salomis, prasi dėjo 1982 m. balandžio 2 d., kai ka rinės chuntos pajėgos įsiveržė į šią teritoriją, siekdamos nutraukti bri tų valdymą. 74 dienas trukęs ka ras nusinešė 649 argentiniečių ir 255 britų karių, taip pat trijų Folk lando salų gyventojų gyvybę. Ka rą Argentinos pajėgos pralaimė jo, todėl ši teritorija liko Didžiosios Britanijos valda.
BNS, AFP inf.
i n a
vusiai premjerei 86-erių M.That cher pagerbti.
e n t
Tarp britų ir argentiniečių 1982 m. kilęs vadinamasis Folklando salų karas, regis, buvo viena didžiau sių Jungtinės Karalystės pergalių per visą šalies istoriją nuo Antro jo pasaulinio karo. Geležinei Ledi Margaret That cher, tuo metu vadovavusiai britų vyriausybei, tai buvo rizikingas, bet su kaupu atsipirkęs sprendimas. 1983 m. konservatorių politikė bu vo perrinkta antrai kadencijai. O Argentinos karinei chuntai, valdžiusiai šalį nuo 1976 m., ka ras buvo pražūtingas. Nors 1989 m. abi šalys atnauji no santykius, pasirašyta sutartis salų suvereniteto klausimą paliko atvirą. Britai argumentuoja, kad patys Folklando gyventojai nenori būti Argentinos dalimi, o šie nuo lat kaltina britus raumenų regione demonstravimu. Pastaruoju metu dviejų šalių ginčas dėl salų vėl atsinaujino. Iš pradžių Argentina piktinosi, kad britų energetikos bendrovės salų regione ieško išteklių, o šių metų pradžioje, minint 30-ąsias karo Folklande metines, argenti niečius įsiutino britų sprendimas į ginčytiną teritoriją nusiųsti tar nauti princą Williamą. Tiesa, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as atrėžė, kad karalienės Elžbietos II vaikaičio, kuris yra antrasis eilėje į sostą, siuntimas į Folklando sa las nebuvo tyčinis. Argentiną sunervino ir salose britų planuojamas pompastiškas pergalės kare minėjimas. Nors tra diciškai iškilmingiausi karo per galių minėjimai vyksta sulaukus 25-ųjų, 50-ųjų ir 75-ųjų metinių, britų žiniasklaida suskubo pa brėžti, kad ceremonija skirta bu
A r g
Įsisenėjęs ginčas
Rusijos užsienio reikalų ministeri jos pranešime tvirtinama, kad Si rijos prezidentas pažadėjo atsiųsti vyriausybės delegaciją, vadovau jamą viceprezidento, į susitikimą Maskvoje. Rusija taip pat patvirtino, kad per šalies diplomatijos vadovo Ser gejaus Lavrovo susitikimą su B.al Assadu buvo išsamiai apsvarstyta situacija Sirijoje ir aplink ją. Tačiau Sirijos opozicija atrėžė, kad neketi na derėtis tol, kol B.al Assadas ne pasitrauks. Vakarų Sirijos ir Rusijos susitarimas irgi neįtikino. Prancūzijos diplomatijos vado vas Alainas Juppé pareiškė, kad B.al Assado pažadai – manipuliacijos. „Aš visiškai netikiu Sirijos režimo pareikštais įsipareigojimais, – sa kė jis. – Tai manipuliacija, ir mes jai nepasiduosime.“ Britų premjeras Davidas Came ronas kalbėjo panašiai. „Manau, mes labai mažai tuo tikime“, – sa kė D.Cameronas. Buvęs kandidatas į JAV prezidentus senatorius Johnas McCainas nevyniojo žodžių į vatą. Jis pareiškė, kad JAV turi svarstyti opozicijos apginklavimą. „Turėtume pradėti svarstyti visas galimybes, tarp jų – opozicijos ap ginklavimą. Tas kraujo liejimas turi baigtis“, – sakė J.McCainas, dažnai kritikuojantis Baltuosius rūmus. Tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas J.McCaino kalbas įvertino šaltai. „To žingsnio šiuo metu nesvarstome“, – sakė prezi dento Baracko Obamos atstovas Jay Carney. Jis pridūrė, kad Vašingto nas „aiškinasi galimybes teikti si rams humanitarinę pagalbą“.
Folklando salos
Pažadas: susitikęs su S.Lavrovu
(dešinėje) B.al Assadas pažadėjo, kad sieks taikos, bet Vakarai tuo netiki. „Reuters“ nuotr.
8
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
sportas
„Žalgiris“ nori perrašyti skaudž Vieną šio sezono barjerą jau įveikęs ir tarp Eurolygos še šiolikos stipriausių jų prasibrovęs Kau no „Žalgiris“ šian dien laikys dar vie ną žūtbūtinį egza miną – „TOP-16“ eta po rungtynėse kau niečiai egzaminuos vos kartą šį sezoną suklupusią „Barce lona Regal“ ekipą.
Pasirengė: žalgiriečiai per treniruotes ne kartą aptarė dvikovos su „Barcelona Regal“ planą.
Tomo Raginos nuotr.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Motyvacijos netrūks
Praėj us ią savait ę Katal on ijoje Aleksandro Trifunovičiaus auklė tiniai priešinosi tituluotiems prie šininkams tris kėlinius, tačiau ga liausiai buvo priversti iškelti baltą vėliavą – 80:94. Siekdami kelialapio į „TOP-8“ žalgiriečiai privalo šiandien iško voti pergalę. „Kai laimi, nuotaikos komandoje būna daug pakilesnės, psichologi nė pusiausvyra stabili. Kita vertus, neturime kur trauktis. Jei norime tęsti kovą Eurolygoje, privalome laimėti visus likusius susitikimus“, – teigė „Žalgirio“ atakuojantis gy nėjas Tomas Delininkaitis. Apie tai, kad motyvacijos stigti ne turėtų, pabrėžė ir A.Trifunovičius. „Man atrodo, kad jei būtume laimėję visus tris pirmuosius mačus, surasti motyvacijos būtų daug sunkiau. Kas gali labiau motyvuoti krepšininkus, jei ne rungtynės su tokio lygio ko manda kaip „Barcelona Regal“ ir dar stebint 15 tūkst. ištikimų sirgalių?“ – retoriškai klausė treneris.
Kaune – istorinė klaipėdiečių pergalė Staigmena prasidėjo Baltijos mo terų krepšinio lygos (BWBL) čem pionato 2-asis etapas: Elito divizio no C grupėje Klaipėdos „Lemmin kainen“ ekipa Kaune 94:92 įveikė favoritę – „VIČI-Aisčių“ komandą.
Antrajame kėlinyje klaipėdietės buvo sukaupusios triuškinamą 18 taškų persvarą – 51:33, bet daug kartinės BWBL ir Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempio nės didelėmis pastangomis atsi tiesė. Įpusėjus ketvirtajam kėli niui, kaunietės persvėrė rezultatą savo naudai – 88:87, bet įsižaidu si „Lemminkainen“ komanda vėl susigrąžino iniciatyvą – 93:89.
Mantas Šernius:
Daugiau tokių rung tynių matyti neno riu ir to nebus.
nuką praleisti 33 taškus“, – pik tinosi „VIČI-Aisčių“ vyriausiasis treneris Mantas Šernius. „Mūsų klubo istorijoje tai pir moji pergalė prieš „VIČI-Aisčių“ ekipą. Manau, ši sėkmė pridės mums pasitikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis. Gerą sportinę formą pasiekėme pačiu svarbiau siu metu“, – sakė klaipėdiečių strategas Dalius Ubartas. C grupėje taip pat žais Rygos „TTT-Riga“ (Latvija) ir Mins ko „Minsk-2006“ (Baltarusi ja) komandos, D grupėje – Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija), Minsko „Horizont“ ir Gardino „Olimpia“ (abi – Baltarusija) ir Kijevo „Tim-Scuf“ (Ukraina). Vasario 15-ąją „VIČI-Aistės“ savo aikštėje išmėgins jėgas su „Minsk-2006“, o „Lemminkai nen“ – su „TTT-Riga“. Į finalo ketverto turnyrą, kuris vyks balandžio 20–22 d., pateks po dvi geriausias grupių ekipas. KD inf.
„Neturiu jokio pasiteisinimo, kad pralaimėjome. Sausį „Lem minkainen“ buvome įveikę 40 taškų skirtumu. Daugiau tokių rungtynių matyti nenoriu ir to nebus. Mes – Eurolygos komanda ir nesvarbu, kaip varžovėms sek tųsi ar būtų jų visų gimtadieniai, – negalima šioje lygoje per kėli
Statistika Kauno „VIČI-Aistės“–Klaipėdos „Lemminkainen“ 92:94 (25:24, 15:33, 28:17, 24:20). A.Putn in ia 18 tašk ų, T.Lichtarov ič 17, V.Kukt ie nė 15/R.Milieškienė 16, G.Gutkaus kaitė ir L.Aglinskaitė po 13.
Degu ryž tu grįžti į krepšinio aikštę. Pri verstinė pertrauka buvo ilga, skausmin ga ir labai nusibodo.
Galimybė: jei J.Mačiulis gaus patrauklesnį nei „Baltų“ pasiūlymą, jam nebus trukdoma
išvykti į kitą komandą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
J.Mačiulis karjerą tęs „Baltuose“ Alvydas Staniulis Išsigydęs traumą pasaulio krepši nio čempionato bronzos medalio laimėtojas Jonas Mačiulis šį sezo ną sportinę karjerą tęs gimtajame mieste – Kauno „Baltų“ komandoje.
„Degu ryžtu grįžti į krepšinio aikš tę. Priverstinė pertrauka buvo ilga, skausminga ir labai nusibodo. No rėčiau žaisti visa jėga, kaip geriau siais laikais, bet dar teks luktelėti. Eisiu į žvalgybą su „Baltais“, pa žiūrėsiu, kaip viskas sekasi. Per treniruotes traumos padarinių ne jaučiu, bet ar esu visiškai pasvei kęs, parodys tikra vyriška kova per rungtynes. Stengsiuosi, kad mano
žaidimas kuo greičiau gerėtų“, – teigė „Kauno dienai“ J.Mačiulis. 198 cm ūgio puolėjas yra dėkin gas „Baltų“ klubui, sudariusiam sąlygas atsitiesti po sunkios ko jos kelio traumos, kurią jis patyrė praėjusį pavasarį per Italijos čem pionato rungtynes, atstovaudamas Milano „Armani Jeans“ ekipai. „Manau, kad galėjau ir anksčiau grįžti į krepšinio aikštę, tačiau abejojau, ar esu pasirengęs rung tyniauti. Dabar jau negaliu delsti, neturiu kur trauktis“, – įsitikinęs J.Mačiulis. Pasak „Baltų“ klubo direkto riaus Sergejaus Jovaišos, Jonas tapo „Baltų“ nariu nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos, kai pradėjo tre
niruotis su šio klubo žaidėjais. Per kiekvieną treniruotę J.Mačiulis at rodo vis geriau, jo sportinė forma tik gerės. „Džiaugiamės, kad būsimasis Lietuvos vyrų krepšinio rinkti nės kandidatas nepasirinko kitos ekipos, o sudarė sutartį su mūsų klubu iki šio sezono pabaigos. Jei J.Mačiulis sulauks patrauklesnių pasiūlymų, jam nebus jokių kliū čių pereiti į kitą komandą“, – tvir tino S.Jovaiša. J.Mač iul io deb iutas „Balt ų“ gretose – šiandien 17 val. per Bal tijos krepšinio lygos (BBL) rungty nes su Talino „Kalev-Cramo“ eki pa „Žalgirio“ treniruočių centre (Naglio g. 4A).
9
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
žią istoriją Opiausia žaizda – gynyba
A.Trifunovičius neslėpė, kad po mačo Barselonoje žalgiriečiams turėjo nemažai priekaištų.
Aleksandras Trifunovičius:
Nesu iš tų trenerių, kuris tiki, kad gali ma sužaisti idealiai, tačiau privalau ma tyti savo žaidėjų no rą ir pastangas. „Nors atsilaikėme 30 minučių, varžovų aikštėje nebuvome kon kurencingi. Tų rungtynių įrašą per žiūrėjau daugybę kartų ir labai no rėčiau, kad padarytume išvadas. Šį sezoną labai daug problemų kyla gi nantis vienas prieš vieną. Privalome pagerinti šį žaidimo komponentą, jei norime tikėtis sėkmės kovodami su tokio kalibro varžovu“, – kalbėjo „Žalgirio“ strategas. „Reikėtų pagerinti gynybą. Į varžovų krepšį įmetėme daug taš
kų, tačiau dar daugiau praleidome. Tris kėlinius su Barselonos krepši ninkais kovėmės kaip lygūs su ly giais, tačiau rungtynės trunka šiek tiek ilgiau. Esminis skirtumas – šį kartą žaisime namuose“, – svarstė T.Delininkaitis. Vis dar be kroato
Lietuvos čempionams vėl nega lės padėti vienas geriausių Euro lygos snaiperių Marko Popovi čius. Kroatą vis dar kamuoja kojos skausmai. „Nesu iš tų trenerių, kuris tiki, kad galima sužaisti idealiai, ta čiau privalau matyti savo žaidė jų norą ir pastangas. Žaisime savo aikštėje ir vien dėl šios priežas ties mačas bus kitoks nei Ispani joje. Turėsime sirgalių paramą, kuri mums prideda dar daugiau pasitikėjimo ir energijos“, – sa kė treneris. Kauniečiams dar niekada nėra pavykę įveikti „Barcelona Regal“ ekipos savo aikštėje. Nuo 1998-ųjų Eurolygoje žaidžiantys žalgiriečiai su ispanais yra susitikę 13 kartų bei pralaimėjo dešimt paskutinių tar pusavio susitikimų.
X.Pascualis: „Mūsų laukia labai rimtas išbandymas“ Marius Bagdonas
Užsakomuoju reisu iš Barselo nos į Kauno oro uostą atskridu sios vienos Eurolygos favoričių „Barcelona Regal“ ekipos vyriau siasis treneris Xavieras Pascualis pabrėžė, kad tikisi sunkios dviko vos su „Žalgiriu“. – Treneri, kokį įspūdį susida rėte apie šio sezono „Žalgirį“? – paklausėme X.Pascualio. – Tai labai stipri ir gerai sukom plektuota komanda. „Žalgiris“ turi puikų trenerį Aleksandrą Tri funovičių ir yra vienas stipriausių „TOP-16“ etapo dalyvių. – Kokie galėtų būti „Barcelona Regal“ koziriai mače su kau niečiais „Žalgirio“ arenoje? – Stengsimės kuo geriau sužais ti tiek atakuodami, tiek ginda miesi. Šioje turnyro stadijoje ga lima tikėtis sėkmės tik užtikrintai žaidžiant abiejose aikštės pusėse. Mūsų laukia rimtas išbandymas. „Žalgiris“ kol kas yra be pergalių,
tačiau vis dar turi galimybę pra sibrauti į ketvirtfinalį. Kauniečiai stengsis padaryti viską, kad lai mėtų šį susitikimą. Jei norime iš sivežti pergalę, turėsime sužaisti taip gerai, kaip tik galime. „Barcelona Regal“ atakuojantis gynėjas Chuckas Eidsonas bene ge riausiai pažįsta „Žalgirį“. Du sezo nus Vilniaus „Lietuvos ryto“ marš kinėlius vilkėjęs 31-ų amerikietis ne kartą yra kovojęs su žalgiriečiais. „Labas“, – įėjęs į Kauno oro uosto salę lietuviškai pasisveiki no kairiarankis snaiperis. „Bus tikrai įdomu žaisti vienoje geriausių Europos arenų. Pasitre niruosime, apsižiūrėsime ir, ma nau, būsime tinkamai pasirengę mačui“, – pareiškė krepšininkas. Kalbėdamas apie „Žalgirį“, Ch.Eidsonas nešykštėjo kompli mentų. „Kauno komanda – pui kiai sukomplektuota, kuri turi to kius pajėgius žaidėjus kaip Sonny Weemsas, Robertas Javtokas. Pri simenu ir labai aistringus sirgalius, todėl Kaune žaisti visuomet sudė tinga“, – kalbėjo amerikietis.
Įvertino: anot X.Pascualio, „Žalgi-
ris“ – vienas stipriausių „TOP-16“ etapo dalyvių. Tomo Raginos nuotr.
T.Masiulis: „Tikslas tik vienas – laimėti turnyrą“ Marius Bagdonas Kauno „Žalgirio“ jaunieji krepšinin kai rytoj pradės kovas Eurolygos jaunimo komandų atrankos tur nyre – aštuoniolikmečių varžybos vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Žalgiriečiai kovas pradės A gru pėje, kurioje susitiks su „Vaerlo se BBK“ (Danija), „Topsportschool VBL“ (Belgija) ir Prahos „USK Fu ture Stars“ (Čekija). Grupės nugalėtojas kausis su B ketvertuko, kuriame rungtyniaus „Canarias Basketball Academy“ (Ispanija), Maskvos srities „Chim ki“ (Rusija), Šalono „Elan Chalon“ (Prancūzija) ir Rygos VEF (Latvija) stipriausia komanda. Čempionai gaus vienintelį ke lialapį į pagrindinį turnyrą, kuris gegužės 10–13 d. vyks Stambule (Turkija) per Eurolygos finalo ket verto varžybas. „Žalgirio“ jaunimą į priekį ves Tomas Masiulis. Prieš kelerius metus su jaunaisiais krepšininkais dirbti pradėjusiam 1999-ųjų Euro lygos čempionui tai bus bene pats didžiausias išbandymas per kol kas neilgą trenerio karjerą. – Kokios nuotaikos pasitinkate turnyrą? – paklausėme T.Masiulio.
– Manome, kad „Žalgirio“ garbę gins visi stipriausi žaidėjai, kuriuos turime. Nerimą kelia tik mūsų pa grindinio įžaidėjo Luko Lekavičiaus sportinė forma. Jis praėjusį mėnesį nesportavo dėl traumos, tačiau ži nau, kad jis – tvirtas vyrukas ir la bai juo pasitikiu. „Žalgiriui“ atsto vaus perspektyviausi 1994 m. gimę Kauno krepšininkai. Penki iš jų žai džia Nacionalinėje krepšinio lygo je (NKL) rungtyniaujančioje „Žal girio-Sabonio krepšinio centro“ komandoje, kiti – Arvydo Sabo nio krepšinio mokyklos auklėtiniai, kuriuos treniruoja Arūnas Visoc kas, vieną vaikiną pasiskolinome iš „Tornado“ krepšinio mokyklos. – Ar nesutrukdys tai, kad eki pa suburta iš keliems skirtin giems kolektyvams atstovau jančių krepšininkų? – Visi vaikinai puikiai vienas kitą pažįsta, yra žaidę kartu, tad nema nau, kad turėtų kilti problemų. – Kaip vertinate varžovus? – Turnyro laukiame su nerimu, nes nežinome, ko tikėtis iš varžovų. Eki pų pavadinimai, atrodytų, nieko ne sako, tačiau šiais laikais visi moka žaisti krepšinį. Pavyzdžiui, danų ekipoje „Vaerlose BBK“ žaidžia labai perspektyvus 211 cm vidurio puolė
jas Rasmusas Larsenas. Kalbama, kad jau keli NBA klubai domisi šiuo talentu. Lengva tikrai nebus, tačiau visi puikiai suvokiame, kokiam gar siam vardui atstovausime. Žaisime namuose, pažadame kautis garbin gai ir sieksime tik paties aukščiau sio tikslo – vienintelio bilieto į pa grindinį turnyrą Turkijoje. – Jau pirmąją varžybų dieną žaisite net dvejas rungtynes. Ar jauniems žaidėjams toks krūvis nebus per didelis? – Varžybų sistema iš tiesų sudėtin ga ir įdomi. Į finalą pateks tik gru pės nugalėtojas, tad kiekvienas ma čas – aukso vertės. Jei pirmąjį mačą pralaimėtume, viltys prasibrauti į finalą subliūkštų. Mūsų vaikinai – ambicingi, valingi, tikiu, kad su pras, kad kiekviena dvikova – tar si finalas.
Tvarkaraštis Vasario 10 d. 11.15 val. „Žalg ir is“ – „Vaerlose BBK“, 20.45 val. „Tops portschool VBL“ – „Žalg iris“; 11 d. 16 val. „USK Future Stars“ – „Žalg ir is“; 12 d. 10 val. rungtynės dėl 7-osios vietos, 12.30 val. – dėl 5-osios vie tos, 15 val. – dėl 3-ios ios vietos, 17.30 val. – finalas.
Lūkesčiai: T.Masiulis viliasi, kad ambicingi ir valingi jaunieji žalgirie
čiai pasieks tikslą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
10
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
turtas
Neįkainojamos vertybės draudik Po Tytuvėnų vienuolyno gaisro daug kas stebėjosi, kodėl buvo apdraustos tik pastato sienos, o ne bažnytinio paveldo muzie jaus eksponatai. Aiškėja, kad Lietuvoje ne visos kultūros pa veldo vertybės apdraustos, tačiau neišnaudotos rinkos drau dikai neįžvelgia. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Drausti turėjo bažnyčios
Paveldosaugininkai jau suskaičia vo, kad per Tytuvėnų vienuoly no gaisrą sunaikinta 60 vertybių, iš kurių 23 buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą, 37 – neregistri nės. Nors tai nesudaro nė procento visų kilnojamųjų vertybių registre įregistruotų vertybių, kultūros pa veldo požiūriu nuostoliai yra mil žiniški. Teigiama, kad neformaliame Šiaulių vyskupijos bažnytinio pa veldo muziejuje, kuris pernai bir želį buvo atidarytas restauruotose Tytuvėnų bernardinų vienuoly no patalpose, sudegė vertingiausi eksponatai. Tai buvo XVI–XIX a. liturginiai reikmenys, drabužiai,
3,45 mln. litų
prieš trejus metus buvo įvertinta Vilniaus katedros lobyno Goštautų monstrancija.
paveikslai, bažnytinės knygos. Eksponatai į muziejų buvo suvežti iš įvairių Šiaulių vyskupijos parapi jų ir turėjo būti eksponuojami dar bent porą mėnesių. Neabejojama, kad žinomiausių Europos ir Lietu vos auksakalių darbai iš sidabro ir vario, puošti brangakmeniais, savo verte prilygo Vilniaus katedros lo byno eksponatams. Kaip pasakojo muziejaus vadovė Rūta Krencienė, dėl gaisro labiau siai nukentėjo Šiaulėnų parapija, iš kurios bažnyčios buvo paimta dau giausia eksponatų. „Eksponatai nebuvo auksiniai, tai buvo sidabro ir vario lydinių dirbiniai, tačiau liturginiu požiū riu jie buvo labai vertingi. Išsilydė labai sena Antano Poliūtos monst rancija, sudegė vienintelė Lietuvo je kryžiaus formos monstrancija“, – vardijo R.Krencienė. Dabar galima tik spėlioti, kiek milijonų litų buvo vertas bažnytinis paveldas, kuris sudegė, nes niekas niekada jo nevertino. „Sudegusios vertybės nebuvo apdraustos, ta čiau tai buvo ne mūsų, o tų verty bių savininkų pareiga. Vertybės iš bažnyčių buvo paimtos pagal vys kupo dekretą ir perdavimo–priė mimo aktą laikinai naudoti. Savi ninkai turėjo spręsti patys, drausti jas ar ne“, – atsakomybę nuo sa vęs nusiimdamas kalbėjo Pranas Jurkaitis, neformalų muziejų įsi kūrusio Tytuvėnų piligrimų cent ro direktorius.
sąlygos, kurios turėtų būti priim tinos tiek klientui, tiek draudikui, nes standartinės draudimo sąly gos šiuo atveju netinka“, – kalbėjo V.Milčiūnienė.
Apdrausti sudėtinga
Tytuvėnų vienuolyno ir bažny čios pastatai buvo apdrausti nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir trečiųjų asmenų veiklos. Tytuvėnų vienuolynas – 10,5 mln. litų, baž nyčia – 6 mln. litų suma. Draudi kai skaičiuoja gaisro padarytą ža lą pastatams, rezervavo 3 mln. litų, tačiau nė vienas litas nebus skir tas žalai dėl prarastų vertybių at lyginti. Pasak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Turto draudimo skyriaus vadovės Violetos Milčiūnienės, draudžiant Tytuvėnų vienuolyno pastatą baž nytinio paveldo vertybių draudimo apsauga nebuvo pageidaujama. „Tokių objektų, kaip paveldo vertybių, meninių kūrinių ir pan., draudimas netaikomas kaip kitų standartinių daiktų (baldų, kom piuterinės įrangos ar įvairių pre kių) draudimas. Turto draudimo principas – atkurti klientui daik tus tokius, kokius jis turėjo iki ne laimingo įvykio. Kadangi tokių vertybių neįmanoma atkurti ana logiškais daiktais, nes analogiš kų daiktų tiesiog nėra, reikėtų pir miausia įvertinti šias vertybes, kokia galėtų būti draudimo suma, tuomet ji suderinama su klientu, kaip žalos atveju būtų atlyginama, jei šios vertybės nukentėtų iš da lies arba jei nukentėtų visiškai. To kio pobūdžio draudimui visada bū tų kuriamos specialios draudimo
Sigita Maslauskaitė:
Tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsau ga gali padėti apsau goti kultūros pavel do vertybes, kad jos neišnyktų. Pasak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ atstovės, ka dangi standartinės sąlygos tokių objektų draudimui negali būti tai komos, todėl ir draudimo įmoka kiekvienu atveju būtų individuali, priklausomai nuo draudžiamų ob jektų pobūdžio, nustatytų draudi mo sumų, esančios apsaugos drau dimo vietoje. Vertę sužino, kai išveža
Draudikai neslepia, kad pagrindi nė problema ta, jog paveldo ver tybės turi būti įvertintos tiek prieš jas apdraudžiant, tiek išmokant iš moką. Natūralu, kad paveldo ver tybių draudimo suma gali būti labai
didelė, o įvertinę milžinišką riziką draudikai pagrįstai gali paprašyti didelių draudimo įmokų. Draudimo įmoka yra viena prie žasčių, kurios atbaido muziejus ir bažnyčias drausti savo saugomą kultūros paveldo turtą. Muziejinin kai pabrėžia, kad pagrindinė prie žastis, kodėl vertingi eksponatai neapdrausti, – jie neįkainojami. Todėl net ir vertingiausia Lietu vos sakralinio meno kolekcija – Vil niaus katedros lobynas – taip pat neapdrausta. Tai dienraščiui pati kino Bažnytinio paveldo muziejaus, kuriame šiuo metu eksponuojama dalis Vilniaus katedros lobyno, va dovė Sigita Maslauskaitė. „Labai išskirtiniais atvejais kul tūros paveldo vertybės yra ap draudžiamos – tuomet, kai jos iš vežamos į parodas kitose šalyse ar miestuose. Mūsų muziejaus praktikoje tai jau yra įvykę, kai Vilniaus katedros lobyną skolinome Vavelio ir Varšuvos karališkųjų rūmų ren giamoms parodoms. Tuomet Goš tautų monstrancija buvo įvertinta 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Ji yra labai brangi, nes jos meninė vertė labai didelė. Jeigu būtų skaičiuo jama tik materialinė vertė, ji bū tų gerokai mažesnė, nes ši monst rancija yra sidabrinė“, – pasakojo S.Maslauskaitė. Pasak jos, muzie juje yra ir kitų labai brangių ekspo natų, kaip antai kalnų krištolo kry žius, tačiau esą jo vertė nežinoma, nes jis niekada nebuvo išvežtas į kitą parodą ir įvertintas. Paklausta, kiek siekia laikinai iš vežamų eksponatų draudimo įmoka, S.Maslauskaitė neslėpė, kad jos būna didelės. „Prieš trejus metus Vilniaus katedros lobyno išvežimo draudi mu rūpinosi Lenkija, todėl draudi mo įmoka man nežinoma. Dabar esame pasiskolinę Vilniaus auksa kalystei brangų daiktą iš Krokuvos. Savininkai šį Krokuvos Švč. Trejy
Lietuviams svarbi prisiminimų apsauga Nors turto draudimas tarp Lietuvos gy tą“, – teigė Tomas Nenartavičius, drau tuva“ yra tekę apdrausti paveikslų, mo ventojų populiarėja, jie vis dar nelinkę dimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto netų kolekcijas, skulptūrų, ginklų, foto drausti turimų vertybių. draudimo departamento direktorius. menininko nuotraukų albumus. Kartu „Kone kasdien pranešama, Pasak jo, lietuvius būtų ga su namų turtu vieni klientai apdraudė kad ugniagesiai gaisrų ge lima apibūdinti kaip net kiemo skulptūras – varles, gulbes ir sinti važiuoja kelis kartus saugančius prisi nykštukus“, – pasakojo jis. per dieną, tačiau žalų sta tistika draudimo bendrovė se tokiu mastu neauga. Tai reiškia, kad nuo gaisrų nu kenčia nemažai žmonių, kurie nepagalvojo apie draudimo apsaugą, to dėl jiems tenka susi durti su nemenku iššūkiu gyvenime – kaip iš savo kišenės at kurti didelės vertės tur
minimus ir išradin gus kolekcininkus – jie pageidauja ap drausti ne tik skulp tūrų, monetų kolek cijas, bet ir fotoalbu mus, Fabergé kiau šinių kopijas. „Be brang ių konjak ų ar vynų kolekcijų, draudimo bend rovei „Ergo Lie
Esą tarp apdraustų kolekcijų yra ir to kių, kurių daiktai nebūtinai turi mate rialią išliekamąją vertę – žmonės jas draudžia, nes šiems jos asmeniškai brangios. „Pavyzdžiui, esame gavę pa klausimą dėl galimybės apdrausti vy no kolekciją, kurios pigiausio butelio vyno kaina siekia 15 litų, o brangiausio – 50 litų. Vienas krepšininkas kreipėsi dėl iškovotų trofėjų bei medalių drau dimo. Taip pat buvo atvejų, kai klientai norėjo apdrausti sovietinių lygintuvų,
knygų ir rankraščių rinkinį, senoviš kų rusiškų virdulių kolekciją, iš kitų ša lių parsivežtus bei padovanotus suve nyrus, įvairias nuotraukas“, – pasakojo draudimo ekspertas. Jam draudimo praktikoje yra tekę susi durti su daugiau kaip 90 tūkst. litų ver tės žiedu, inkrustuotu deimantais, taip pat buvo sulaukta pageidavimo ap drausti Fabergé kiaušinio kopiją, kuri kainuoja 60 tūkst. litų. „Tarp vertin giausių nejuvelyrinių dirbinių paten ka 22 tūkst. litų kainuojantis laikrodis, taip pat esame apdraudę vertingą var dinį prezidento Valdo Adamkaus laik rodį ir gavę paklausimą dėl galimybės apdrausti 70 tūkst. litų vertės mobilųjį telefoną“, – pasakojo jis.
Aklavietė: nors muziejai ir bažnyčios
dimu, draudikai mieliau draudžia įver
11
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
turtas Vyriausybė uždengs stogą
Paveldo apsauga neapibrėžta
Nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų bažny čios ir vienuolyno ansambliui Vyriausybė ant radienį iš rezervo skyrė 200 tūkst. litų. Šie pi nigai skirti sausio pabaigoje Tytuvėnų bažny čios ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo išlaidoms iš dalies padeng ti. Skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikino mis priemonėmis uždengtas vienuolyno sto gas ir taip nuo drėgmės apsaugoti ansamblio mūrai. Jau pradėtas dengti laikinas stogas.
Prezidentės patarėja Virginija Būdienė teigia, kad kultūros paveldo apsauga turi būti aiškiau apibrėžta. „Tytuvėnų atveju tai yra neleistinas aplaidumas, ten buvo suvežta daugybė kilno jamųjų vertybių: monstrancijų, kitų bažnyti nio kulto apeigų daiktų, kelių šimtmečių senu mo auksinių, auksakalystės iškilių meno pa vyzdžių, tačiau tai nebuvo tikrasis muziejus, jis nebuvo įformintas kaip muziejus, daiktai ne buvo apdrausti“, – apgailestavo ji.
65
tūkst. litų gyventojai ir verslininkai jau paaukojo nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų ansambliui.
kų nedomina bės vienuolynui priklausančią Šv. Kryžiaus relikvinę įvertino 70 tūkst. eurų suma. Vertės kainą mums šiek tiek pavyko nuderėti. Nuo ver tės priklausė 3 tūkst. litų siekianti draudimo įmoka“, – pasakojo Baž nytinio paveldo muziejaus vado vė. Ši suma sumokėta už išskirtinį parodos „Vilniaus sakralinė auksa kalystė“, veikiančios nuo praėjusių metų spalio vidurio iki šio mėnesio pabaigos, eksponatą. Relikvinė pa ženklinta ypač retu Vilniaus mies to kontroliniu ženklu – Gedimino stulpais, o jį 1637 m. nukalė Vilniaus auksakalys Hornas Rentelis. Tytuvėnų pamoką išmoks?
Bažnytinio paveldo muziejaus va dovės S.Maslauskaitės teigimu, drausti visus muziejaus ekspo natus nėra prasmės. Esą visa juos supanti aplinka akylai stebima ir saugi, todėl papildomai išlaidauti muziejai nemato poreikio, o ir ga limybių neturi. „Labiausiai muziejinių ekspona tų nenori drausti draudikai. Kai ieš kojome, kas galėtų apdrausti Kro kuvos relikvinę, bendravome ne su viena draudimo bendrove. Dalis jų, išgirdę, kad reiks apdrausti XVII a. daiktą, iškart nutraukdavo pokalbį. Kitos bendrovės muziejininkų jau prijaukintos, bet kultūros paveldo vertybes sutinkančių drausti bend rovių yra vienetai“, – patirtimi da lijosi pašnekovė. Paklausta, o gal po Tytuvėnų vienuolyno gaisro kilo minčių vis dėlto apdrausti bent vertingiau sius muziejaus eksponatus, S.Mas lauskaitė užtikrintai atkirto, kad ne draudimo bendrovės, o tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsauga gali padėti apsaugoti kultūros paveldo vertybes, kad jos neišnyktų. „Nors mūsų priešgaisrinė sistema ideali ir jos patikra vyksta kas pusę metų, po Tytuvėnų vienuolyno gais
ro užsakėme pakartotinę patikrą. Galima apdrausti, bet jeigu vertybės bus prarastos, tai net ir gavus drau dimo išmoką to daikto kitu nepakei si“, – kalbėjo pašnekovė. Jos nuo mone, Tytuvėnų vienuolyno atvejis turėtų atkreipti muziejininkų dėme sį, kad taupyti pačioje svarbiausio je – muziejaus eksponatų apsaugos – srityje negalima. „Nelaimė didelė, bet pamoka gera“, – pabrėžė ji.
Draudžiant Tytuvė nų vienuolyno pastatą bažnytinio paveldo vertybių draudimo apsauga nebuvo pageidaujama.
Laukia naujos tvarkos
Paklaustas, ar ateityje draus muzie jaus eksponatus, VšĮ Tytuvėnų pi ligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis sakė, jog tai priklausys nuo to, ką pasakys valdžia. „Po šio įvykio bus Kultūros paveldo departamento rekomendacijos, tvarka turės keistis, bet dar neaišku kaip“, – sakė jis. Kaip dienraščiui teigė Kultū ros paveldo departamento direk torė Diana Varnaitė, kultūros pa veldo vertybių apsaugos pokyčių po Tytuvėnų nelaimės tiesiog pri valo būti, tačiau esą kalbėti apie konkrečius dalykus dar per anksti. „Šiuo metu peržiūrimi teisės aktai, tą darbą atlikus paaiškės, ką vertė tų keisti ar tikslinti“, – sakė ji. Kultūros paveldo departamento vadovės nuomone, kultūros verty bių draudimas labai reikalingas, ta čiau esą nėra jokių teisinių svertų priversti eksponatų valdytojus ap drausti kultūros vertybes.
Brangu: vertingiausia Lietuvos sakralinio meno kolekcija – Vilniaus katedros lobynas – taip pat neap-
drausta.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Tytuvėnų nelaimė draudimo rinkos nesugraudino Jolita Žvirblytė Draudikai nemano, kad po Tytu vėnų vienuolyno gaisro, kuria me prarastas brangiausias Šiaulių krašto bažnyčių turtas, kils ypatin gas susidomėjimas bažnytinių ver tybių draudimu.
s domisi kultūros paveldo vertybių drau rtinamą, o ne neįkainojamą turtą. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nors bažnyčios, muziejai, dvarai savo nekilnojamąjį turtą drausti įpratę, visas kilnojamasis turtas ir kultūros paveldo vertybės lieka be jokios apsaugos. Kultūros paveldo vertybių draudimas Lietuvoje ne populiarus. „Religiniai ir kultūriniai pastatai labai sunkiai įvertinami, nes nėra
kvalifikuotų ekspertų, o draudi mo bendrovei neužtenka parapijos klebono įvertinimo. O jei verty bės ir apdraustos, paprastai ne lengva nustatyti žalą. Tokiais at vejais dažnai kyla ginčų. Bendrai kalbant, tokio pobūdžio pastatai dažniausiai netinkamai prižiūrimi, neturi elementarių apsaugos prie monių. Labai netvarkingi techniš kai – tai ir elektros instaliacija, ir apsaugos ar gaisro signalizacija, ir kita“, – sakė BTA filialo Lietuvo je direktoriaus pavaduotojas Gin taras Markevičius. Pasak jo, dėl to draudimo bendrovė stengiasi ne drausti kultūros paveldo ir pana šių vertybių.
„Pastebime, kad vertybes labiau linkę drausti fiziniai asmenys. Taip pat apsauga domisi parodų organi zatoriai – jie eksponatus draudžia arba savo iniciatyva, arba pareika lavus menininkams. Prognozuo jama, kad tiek įvairios institucijos, tiek privatūs asmenys labiau do mėsis vertybių apsauga. Tokios ne laimės kaip Tytuvėnuose priverčia gyventojus susimąstyti, kad nelai mė gali atsitikti bet kuriam iš mū sų“, – sakė Tomas Nenartavičius, draudimo bendrovės „Ergo Lietu va“ Turto draudimo departamen to direktorius. Pas ak T.Nen artav ič iaus, su laukiama paklausimų dėl verty
bių iš bažnyč ių, muz iej ų, dvar ų draudimo, tačiau šios instituci jos draudimo sutartis sudaro ga na retai. „Po Tytuvėnų architektūros an samblio gaisro didelio antplūdžio nesulaukėme. Tačiau pastebi me, kad tokį atgarsį sukėlęs įvy kis privertė suklusti verslininkus – įmonių turto draudimas tampa vis populiaresnis. Tokio masto ne laimės priverčia atkreipti dėmesį į tai, kaip reikia saugoti savo turtą ir kaip greitai jį galima prarasti“, – sakė Andrius Dambrauskas, drau dimo bendrovės „PZU Lietuva“ ko mercinio turto draudimo produktų vadovas.
12
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0877 DB svaras sterlingų 1 4,1406 JAV doleris 1 2,6029 Kanados doleris 1 2,6171 Latvijos latas 1 4,9396 Lenkijos zlotas 10 8,3148 Norvegijos krona 10 4,5157 Rusijos rublis 100 8,7541 Šveicarijos frankas 1 2,8497
+0,99 %
pokytis
–1,6029 % –0,3346 % –0,8985 % –0,7697 % –0,0607 % +0,4106 % –0,2408 % –0,0856 % –0,4472 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
„Brent“ nafta
39
Antstoliams pateikiamų skolų skaičius 2011 m. sumažėjo 17 proc., o skolų išieškoji mo kokybės rodikliai pasiekė iki sunkmečio buvusį lygį. „Išieškojimo statistika atspindi teigiamus pokyčius atsiskaitymo procese“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pir mininkas Aleksandras Selezniovas. Jo nuo mone, sunkmetis išmokė atsakingiau skolin tis ir aktyviau ieškoti būdų įvykdyti piniginius įsipareigojimus be antstolių pagalbos.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+5,44 %
Antstoliai beldžiasi rečiau
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+1,03 %
99,83 dol. už 1 brl. 116,34 dol. už 1 brl.
proc.
Lietuvos pramonės įmonių vadovų tikisi tolesnio eksporto augimo.
Bankai pasidalijo „Snorą“ Pernai bankų veiklos rezultatas – 1,1 mlrd. litų pelno – buvo arti mas rekordiniam, koks buvo užfiksuotas per ekonomikos pakili mą 2007-aisiais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne auganti veiklos apimtis. Pagerėjo paskolų kokybė
„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidė jinių blogosioms paskoloms porei kis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo gali mybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin kon servatyviai“, – teigė Lietuvos ban ko valdybos pirmininkas Vitas Va siliauskas. Pasak jo, pernykščiam sektoriaus pelnui didelę įtaką padarė ir dvie jų bankų iš naujo įvertintos inves ticijos į pelningai veikti pradėjusias patronuojamąsias išperkamosios nuomos įmones. Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų paja mos. Jos pernai šoktelėjo 14 proc. – iki 1,3 mlrd. litų. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažesnė kaina, kurią bankai mokėjo už in dėlius ir kitus piniginius išteklius. 2011 m. bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praė jusių metų pabaigoje, kai buvo pa
1,1
mlrd. litų pernai uždirbo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.
skelbtas banko „Snoras“ bankro tas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus vei kiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., – iki 78,9 mlrd. litų. Indėlių sumažėjo 5 proc.
Indėlių bankuose kreivė pernai kryptį keitė keletą kartų. Po to, kai pernai pirmą pusmetį kiek suma žėjo indėlių suma bankuose, ant rą pusmetį vyravo nuosekli augi mo tendencija. Indėliai bankuose iki „Snoro“ bankroto net buvo pa siekę istoriškai rekordinę sumą, ta čiau lapkričio viduryje sustabdyto „Snoro“ veikla indėlių dinamiką kuriam laikui paveikė neigiamai, tačiau indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis. „Tai, kas sumažėjo labiausiai, buvo gyventojų indėliai. Jie suma žėjo maždaug 1 mlrd. litų, tačiau tą sumažėjimą kompensavo privačių įmonių indėlių ūgtelėjimas – jos padidino savo indėlius apie 900 mln. litų. Nuo praeitų metų lapkri čio 16 d. iki vasario 7 d. indėlių ap skritai sistemoje padidėjo maždaug 3,2 mlrd. litų, tai yra augimas apie 8 proc. Tai reiškia, kad po to trum po atokvėpio, susijusio su lapkri čio 16 d., sistema vėl stabilizavo si, ji grįžta į vėžes“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Va siliauskas. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd.
litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Uždirbo ne iš skolinimo
Pernai bankai vis dar buvo kon servatyvūs kredituodami klientus, tačiau pagyvėjimas teikiant pasko las buvo akivaizdus. Antrą pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėne sius iš eilės viršijo grąžinamų pa skolų srautą. Tačiau to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfe lis per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. – iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalygina mai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitin kamai susitraukė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. litų. „Pernai, palyginti su užpernai, paskolos klientams sumažėjo 7,6 proc. (4,4 mlrd. litų) – tam di džiausią įtaką turėjo „Snoro“ veik los sustabdymas“, – sakė V.Vasi liauskas. „Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus op timistas. Jei paskolų portfelis šie met ir augs, tai minimaliai. Kredi tavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrin dinių jos prekybos partnerių eko nomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Kapitalo pakankamumas geras
V.Vasiliausko teigimu, bankų sis tema kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus
Pokytis: nors po „Snoro“ bankroto bendras bankų sistemos turtas su
mažėjo, veikiantys bankai jau pasidalijo „Snoro“ klientus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
pradėti taikyti naujus kapitalo pa kankamumo reikalavimus. Kapita lo bazę stiprinti aktualiau patro nuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Konkretus kapitalo po reikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padary ti specialiųjų atidėjinių blogosioms paskoloms. Šiuo metu Lietuvos banko rei kalaujamas bankų kapitalo pakan kamumo rodiklis yra 8 proc., o kai kuriems bankams yra nustatytas
individualus 10 proc. rodiklis, ku rį jie privalo vykdyti. Pasak V.Va siliausko, Lietuvos bankas nuosek liai pasisako už tai, kad Bazelio III nuostatos galėtų būti perkeliamos į nacionalinę teisę anksčiau, arba pagal nacionalinį pasirinkimą. Ketvirtoji ES pakankamumo di rektyva (CRD IV) nustato Bazelio III nuostatomis grindžiamą tei sinį reguliavimą ES kredito įstai goms. BNS, KD inf.
Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika Rodiklis Turtas
Suma Suma Pokytis Pokytis per metus (2011 m. pr., (2012 m. pr., per metus eliminavus banką mln. litų) mln. litų) (proc .) „Snoras“ (proc .) 81 707
78 993
–3,3
6,7
Suteiktos paskolos 58 338
53 993
–7,6
–0,3
5015
3982
–20,6
–17,8
45 442
43 174
–5
10,3
–
–
Paskolų vertės sumažėjimas Indėliai ir akredityvai Metų pelnas
–276,2
1140,4
Šaltinis: Lietuvos bankas
13 3
ketvirtaDIENIS, vasario 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, prieťais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 13 Paslaugos ďż˝ �������������������������������������������������� 13 Parduoda ��������������������������������������������������� 14 Perka ďż˝ ������������������������������������������������������������� 14 ÄŽvairĹŤs ���������������������������������������������������� 14, 15 Pramogos, ĹĄventÄ—s, laisvalaikis ������������������������������������������������ 15 KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai ������������������������� 15 KvieÄ?ia ��������������������������������������������������������� 15 KvieÄ?ia mokytis ����������������������������������� 15 Pamesta ������������������������������������������������������ 15 Informuoja ����������������������������������������������� 15
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. IĹĄblaivinimas, pagiriĹł ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiĹĄka pagalba. „GintarinÄ— klinika“, BaltĹł pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
DARBo skelbimai SiĹŤlo darbÄ…
908736
Dirbti Europoje reikalingi patyrÄ™ autoveĹžiĹł vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.
910533
Ieťkome darbuotojų dirbti uŞsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900140
IeĹĄkome ekstruderio operatoriaus padÄ—jÄ—jo prie polietileno gamybos ÄŻrenginiĹł. Darbas pamainomis. Apmokome vietoje. Tel. 8 685 09 156, e. paĹĄtas cv.personalui@gmail.com. 911071
Kaune „PREZO“ kepyklÄ—liĹł tinklui reikalingi konditeriai, formuotojai (patirtis bĹŤtina). Skambinti tel. 8 672 09 096 10–19 val., e. paĹĄtas uab_prezo@yahoo.com. 910539
Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVÄ–JA (-as) Raudondvario plente, ties LampÄ—dĹžiĹł karjeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.DonelaiÄ?io g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238. 910034
Reikalingi: fasuotojai, komplektuotojai, sandÄ—lio, gamybos, apsaugos darbuotojai, valytojos, vairuotojai. Tel. 8 600 37 610. 910378
Reikia siuvÄ—jĹł. Darbas VilijampolÄ—je. Silpnai mokanÄ?ias apmokome. Priimtume meistrÄ…, turintÄŻ savo brigadÄ…. Tel. 8 641 95 657. 909114
SiĹŤlome darbÄ… slaugytojĹł asistentÄ—ms (-ams) Anglijoje, seneliĹł globos namuose. SavanoriĹł pr. 241, tel. 8 624 00 637, (8 37) 33 88 22, info@itc.lt. 909213
Statybos ÄŻmonei reikalingas POLIAKALÄ–S OPERATORIUS (MECHANIZATORIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigÄ—s maĹĄinos vairuotojo (traktorininko) paĹžymÄ—jimas. Tel. 8 656 53 357. 908855
Ĺ vedijoje reikalingas picĹł kepÄ—jas, turintis patirties. Darbas 6 d. per savaitÄ™, po 11 val., apgyvendinimas, maitinimas. Darbas legalus. Kalba nebĹŤtina. Atlyginimas 1200 Eu. Tel. +4 670 072 2950. 910375
TrikotaĹžo ÄŻmonei Garliavoje reikalingos (-i) siuvÄ—jos (-ai) siĹŤti universaliomis siuvimo maĹĄinomis ir overlokais. Priimame tik turinÄ?ias darbo patirties. Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893. 910401
UAB „Transmiva“ reikalingi automobiliĹł ĹĄaltkalviai ir mechanikas. BĹŤtina ne maĹžesnÄ— kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382. 909190
Paslaugos
Efektyvi anonimiĹĄka pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. IĹĄblaivinimas, priklausomybiĹł gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907575
Gyd. V.KaĹĄÄ—ta, N.GruĹĄauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. IĹĄkvietimas ÄŻ namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 884756
IĹ BLAIVINIMAS VISÄ„ PARÄ„. PriklausomybÄ—s ligĹł gydymas. Tel. 8 606 91 150. 908839
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, ĹĄalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligoniĹł kasĹł pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! DantĹł implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 899175
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – Şarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natōralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907109
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905864
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluoťto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medĹžiagomis. Suteikiame garantijÄ…. Skubus kÄ—bulĹł, duslintuvĹł virinimas, daĹžymas. VaĹžiuoklÄ—s ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903523
AutomobiliĹł kompiuterinÄ— diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dÄ—Ĺžes, variklius, vaĹžiuoklÄ™. Tel. 8 676 20 355. 905948
AutomobiliĹł radiatoriĹł, ĹĄildymo sistemĹł, ĹžibintĹł, buferiĹł remontas, daĹžymas ir keitimas. Automobilinio bokĹĄtelio ir mikroautobusĹł nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 898291
Remontuojame mechanines ir automatines pavarĹł dÄ—Ĺžes, variklius, vaĹžiuoklÄ™, elektrÄ…. Tel. 8 620 64 703. 900583
MedikĹł
BuitinÄ—s technikos remonto
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł ORTOPEDAI-TRAUMATOLOGAI. Medicinos mokslĹł daktaras, ortopedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikĹł profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo ÄŻgimtus ir ÄŻgytus vaikĹł ortopedinius susirgimus, potraumines bĹŤkles, klubĹł, galĹŤniĹł, pÄ—dĹł, stuburo deformacijas, naujagimiĹł klubĹł patologijas ir kt. ortopedines ligas. StudentĹł g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 909916
A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacijos, echoskopijos, punkcijos. Gydomi skydliaukės mazgai (be operacijų), skydliaukės uŞdegimai, jos veiklos sutrikimai. www.terapija.lt. Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912. 855674
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – ťaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907406
Taisome ÄŻvairiĹł tipĹł televizorius klientĹł namuose. IĹĄkvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 909699
KompiuterininkĹł
DaĹžytoja daĹžo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktĹŤriniu tinku. Aliejiniais daĹžais nedaĹžo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878. 904117
Dedu parketÄ…, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Atlieku santechnikos darbus, elektros instaliacijÄ…. Tel. 8 647 73 244. 910091
Dengiame ĹĄlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medĹžiagas. Gaminame kaminĹł ÄŻdÄ—klus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 907772
Taisome kompiuteriĹł programas ir tech. dalÄŻ, iĹĄmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893988
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908201
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Superku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu ÄŻ vietÄ…. Tel. 8 614 73 014. 902593
KompiuteriĹł remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629. 910494
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiĹĄkai. Suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199. 908581
Gaminame iĹĄ metalo: duris garaĹžams, sandÄ—liukams. Tvoros, balkonai, grotos. KalvystÄ—s darbai. Tel. 8 698 25 138. 907091
Greitai ir kokybiĹĄkai montuojame gipskartonÄŻ, dedame laminuotas grindis. Glaistome, daĹžome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 907076
Griovimo darbai: pastatĹł iĹĄmontavimas, mĹŤriniĹł, betoniniĹł sienĹł ir angĹł pjovimas, pamatĹł ir stogĹł ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056. 908869
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KokybÄ—s garantas. KaminĹł mĹŤrijimas. Tel. 8 619 29 430. 901877
Statybos, remonto AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, ĹĄarvuotos ir vidaus durys, balkonĹł stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, SukilÄ—liĹł pr. 3. www.roplastitus.lt. 906117
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio lauŞo iťveŞimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
894353
908473
Atlieku nebrangĹł mikrobangĹł krosneliĹł, skalbykliĹł, dulkiĹł siurbliĹł, ĹĄaldytuvĹł, el. virykliĹł remontÄ…. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909284
AutomatiniĹł skalbykliĹł, dĹžiovykliĹł, indaploviĹł, elektriniĹł virykliĹł, mikrobangĹł krosneliĹł, dulkiĹł siurbliĹł, smulkios buitinÄ—s technikos remontas. DetalÄ—s. Garantija iki 36 mÄ—n. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.
911133
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 906070
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
Atlieku buto remonto darbus. Ĺ iltinu sienas iĹĄ vidaus, daĹžau, kloju parketÄ…, plyteles, montuoju santechnikÄ…, pertvaras. 20 metĹł darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 678 24 460.
Atlieku ÄŻvairius STATYBOS, REMONTO IR APDAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
899227
Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plyteliĹł dÄ—jimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.
907919
877904
DaĹžau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, ĹĄlifuoju, restauruoju, lakuoju parketÄ…, grindis, dedu laminatÄ…. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 686 07 305.
910443
910395
898670
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908988
Ĺ ventÄ—ms Ĺ ventÄ—ms ir laisvalaikio kelionÄ—ms – 16 vietĹł „MB“ mikroautobusai. VeĹžame ĹžmoniĹł grupes Lietuvoje ir uĹžsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt. 907161
TeisinÄ—s paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinÄ—s, administracinÄ—s ir baudĹžiamosios teisÄ—s klausimais. RaĹĄo ieĹĄkinius, praĹĄymus teismui, parengia dokumentus StrasbĹŤro teismui. RaĹĄo sÄ…skaitas. Tel. 8 620 68 448. 908033
908454
908644
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 909661
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 907986
Vidaus apdailos darbai: plyteliĹł klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, daĹžymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.
909168
906208
Taisome ÄŻvairiĹł tipĹł televizorius klientĹł namuose. IĹĄkvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
910948
909218
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
906373
910933
Taisome minkĹĄtuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietĹłjĹł baldĹł remontas ir surinkimas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.
910257
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
910103
Gaminame virtuvÄ—s, vonios, svetainÄ—s, prieĹĄkambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientĹł uĹžklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.
906198
904600
906902
907060
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
NuosavĹł namĹł durys: saugios, ypatingai ĹĄiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienĹł. Tel. 8 634 81 144.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
895350
909675
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
KietĹłjĹł baldĹł gamyba: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, svetainÄ—s, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, ĹĄildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisĹł sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
910434
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
907765
898661
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatiniĹł skalbykliĹł remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
909943
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
Kokybiťkam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime didelę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
903896
„Dainiaus baldai“. NestandartiniĹł baldĹł gamyba. VirtuvÄ—s spintos, vaikĹł kambario baldai ir kt. Interneto tinklapis www.dainiausbaldai.lt; tel. 8 678 33 560.
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas. StogĹł dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. KarkasiniĹł namĹł statymas. Tel. 8 601 77 895.
Atliekame visus griovimo darbus: pastatĹł, sienĹł, pertvarĹł, pamatĹł, grindĹł. AngĹł pjovimas ir kirtimas, sÄ…ramĹł montavimas. Statybinio lauĹžo iĹĄveĹžimas. Tel. 8 662 27 745. 904580
BaldĹžiĹł
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
904557
Atliekame kokybiĹĄkai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Vidaus ÄŻrangos PigĹŤs LAIPTAI iĹĄ sausos Ä…Ĺžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909580
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 906805
IťveŞame senus baldus, ťiukťles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Pjauname medŞius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 910066
14 2
ketvirtaDIENIS, vasario 9, 2012
klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
1 kambario butą Ž. Šančiuose, A.Juozapavičiaus pr. (3 a. plytinio namo 2 a., erdvus, kambarys 17 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA. 909351
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia A.Liungaitės firmos „Šilainių vaistinė“ turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama kirpykla, pirmajame aukšte, bendras plotas 46.14 kv. m, esanti Baltijos g. 61–6, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Audrą Liungaitę arba Robertą Ivanovą, Baltijos g. 61–6, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 12 val. Pradinė turto pardavimo kaina 185840.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 18584.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 910924
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Dalios Tarvydienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 0.0637 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1901/0146:96, Kauno m. k. v., ir gyvenamasis namas, vieno aukšto, bendras plotas 137.00 kv. m, esantys Ievų takas 18, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Dalią Tarvydienę, Ievų takas 18, Kaunas, tel. 8 609 05 214. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 132000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 13200.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 910561
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Raimundo Gverzdžio turto antrąsias varžytines. Varžytinėse parduodamas 1 kambario butas antrajame aukšte, b. pl. 30.03 kv. m, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Raimundą Gverzdį, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 9 val. Pradinė turto pardavimo kaina 24600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB DNB banke, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 2460.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: turto arešto aktas Nr. 0110004989. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 910548
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rasutės Jocienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama 1/2 dalis keturių kambarių buto, su rūsiu, penktajame aukšte, bendras plotas 77.85 kv. m, esančio R.Kalantos g. 106–20, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Rasutę Jocienę, R.Kalantos g. 106–20, Kaunas, tel. 8 686 56 264. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 13 val. Pradinė turto pardavimo kaina 37920.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 3792.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: 2011 11 30 turto arešto aktas Nr. 0311006228. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 910891
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
910902
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 906925
Kotedžą Vytėnuose (b. pl. 110 kv. m, su garažu, dalinė apdaila, 2 a sklypas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 909046
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Reginos Stiklioraitienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 183/1000 neįrengtos pastogės, bendras plotas 118.17 kv. m, esančios M.Valančiaus g. 19, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Evaldą Stiklioraitį, Raguvos g. 9–5, Kaune. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 11 val. Pradinė turto pardavimo kaina 5600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 560.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: areštas, 2012 01 26 Nr. 1012000291. Apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 910887
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Tomo Klijūno turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodamas 3 kambarių butas, septintame aukšte, bendras plotas 61.29 kv. m, esantis Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Tomą Klijūną, Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 15 val. Pradinė turto pardavimo kaina 104000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10400.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Drabužiai, avalynė Vyriškoms kailinėms striukėms – 25–50 proc. nuolaida. Turime ir moterims. „Le Mari“, Laisvės al. 50; URMAS, Raudonasis pasažas, 1 salė, 4 vieta. 908078
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 899054
Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt. 909783
Namą Kaune, gali būti apleistas, su daliniais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).
909030
907755
NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 350 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663. 910926
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132. 896994
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 900417
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. 905408
Parduodame orasauses kietmedžio malkas (beržo, ąžuolo, juodalksnio). Atvežame. Tel. 8 656 55 924, 8 656 68 655. Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
Naujos statybos butai Kaune (autonominis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dėmesio, derėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808.
906758
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Parduodamas ekonomiškas ir tvarkingas trijų kambarių butas Savanorių pr., toliau nuo gatvės. Informacija tel. 8 610 61 919.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
900626
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujamacredit“. 905858
Perka Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 908143
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928. 911089
Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591. 908097
Buitinė technika
902808
902617
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902744
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902873
BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt. 910124
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821444
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902680
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903003
Maisto prekės Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, raugintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 904254
890174
909018
Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 302 536, 8 614 93 479.
909350
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 869142
Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, galime išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800.
JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA SKELBIA APIE VAIZDO EKRANŲ NUOMOS VIEŠĄ KONKURSĄ. Jonavos rajono savivaldybės administracija skelbia 2 (dviejų) lauko vaizdo ekranų, esančių Sąjūdžio aikštėje, Jonavoje, viešą nuomos konkursą. Pradinė nuomos kaina 100 Lt per mėnesį (be PVM). Vaizdo ekranų nuomos trukmė – 6 mėnesiai, su galimybe pratęsti nuomos sutartį. Paraiškos dalyvauti konkurse pateikiamos rajono savivaldybės administracijai, Žeimių g. 13, Jonava, I a. (pas specialistus, teikiančius paslaugas, taikant ,,vieno langelio“ principą) iki 2012 m. vasario 20 d. 9 val. Nuomos konkurso komisijos posėdis vyks 2012 m. vasario 21 d. 16 val. Abraomo Kulviečio salėje (II a., Žeimių g. 13, Jonava). Užklijuotame voke ,,Vaizdo ekranų nuomos konkursui“ turi būti pateikta paraiška, kurioje nurodoma: konkurso dalyvio (juridinio asmens) įmonės pavadinimas ir kodas, buveinės adresas, telefono (fakso) numeris, e. paštas, siūlomas konkretus nuompinigių dydis (ne mažesnis už pradinę nuomos kainą), juridinio asmens registracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta įmonės antspaudu ir įgalioto asmens parašu, įgaliojimas atstovauti juridiniam asmeniui konkurse. Pateikiami dokumentai turi būti susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti įmonės antspaudu. Su vaizdo ekranų nuomos viešo konkurso sąlygomis, lauko vaizdo ekranų technine specifikacija ir nuomos sutarties projektu galima susipažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto ir įmonių valdymo skyriuje (II a., 211 kab., Žeimių g. 13, Jonava), tel. (8 349) 500 77, e. paštas regina.rimkuviene@jonava.lt. 911063
899677
Perku 1 arba 2 kambarių butą Dainavos, Eigulių rajonuose. Gali būti be remonto, gali būti su skolomis. Tel. 8 650 51 581. 909011
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 909956
Gabenimai Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sunkvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 909747
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877204
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
Vežame žmones, įvairius siuntinius, automobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas keliones.keliones@gmail.com.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
905195
911079
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910996
898100
890120
910054
910517
907587
Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Virginijos Šedauskienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodamas trijų kambarių butas (su rūsiu) ketvirtajame aukšte, bendras plotas 63.61 kv. m, esantis Pašilės g. 36–12, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Virginiją Šedauskienę, Pašilės g. 36–12, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 14 val. Pradinė turto pardavimo kaina 105200.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10520.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: 2011 11 29 turto arešto aktas Nr. 0311006229. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
906886
906042
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463.
909718
Parduodu 3 kambarių butą Vilijampolėje (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m). Tel. 8 678 04 196.
903941
Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
910896
910894
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903065
Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 300 914, 8 609 96 655.
Paskolos
909349
Įvairūs Akcininkams! AKCINĖS BENDROVĖS „KAUNO TILTAI“ AKCININKAMS! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. kovo 2 d. 9 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šaukiamas akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (kodas 133729559, buveinė Ateities pl. 46, Kaunas) visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkų registracijos pradžia – 8.45 val. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. vasario 24 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės įstatų keitimas.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905107
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 905049
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.
911050
Nuomoja Dviejų kambarių butą Medvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 639 16 602.
910515
Dviejų kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. Remontas, plastikiniai langai. Kai kurie baldai, buitinė technika. Kaina 400 Lt ir mokesčiai. Tel. 226 365. 910505
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899937
Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256. 909536
905029
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 905008
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 906182
Kiti „Kadry Baltic“, UAB, bendrovės kodas 302588904, keičia pavadinimą iš „Kadry Baltic“, UAB, į „ET&T BALTIC“, UAB. Pretenzijos priimamos tel. 8 673 94 815. 910389
Nukelta į 15 p.
153
ketvirtaDIENIS, vasario 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 908053
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Pramogos
Programą rasite www.krantas.lt
DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“ . Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.
Kelionių AgentūrA „RM travel“
911127
Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn. Įsigykite dabar už mažesnę kainą! Malta – nuo 843 Lt (asm.), Kipras – nuo 941 Lt (asm.),
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Kita
Maljorka – nuo 812 Lt (asm.), Alikantė – nuo 818 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.), Koso sala – nuo 743 Lt (asm.).
TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energetiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendraminčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899.
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
902327
Kviečia Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Romainiuose. Žygio startas vasario 11 d. (šeštadienį) 11–13 val. aikštelėje prie Kauno miškų urėdijos. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti. 910555
Įvairūs Kiti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (patvirtintais LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) informuojame, kad 2012 m. vasario 20 d. (pirmadienį) 10 val. bus ženklinamas žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, sudaryta panaudos sutartis su Kauno kolegija, esantis Kauno r. sav., Alšėnų sen., Alšėnų k., kadastrinis Nr. 5247/0006:128, projekto plane skl. Nr. 2, Mastaičių k.v., ir atliekami kadastriniai matavimai. Prašome gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5247/0006:104 (savininkė Leokadija Teresė Janušauskienė), 5247/0006:203 (savininkė Aldona Marija Oniūnienė), paveldėtojus, naudotojus ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti į žemės sklypą (2012 m. vasario 20 d. 10 val.) ir dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas bei pasirašyti žemės sklypo parodymo – paženklinimo aktą. Rengėjas: UAB „Inreal GEO“ (K.Donelaičio g. 33–323, LT-44240 Kaunas), matininkas Aurelijus Živatkauskas (tel. 8 608 08 088, aurelijus.zivatkauskas@inreal.lt). 910974
Pamesta „Lietuvos draudimas“ griežtos atskaitomybės blankus: serija LDR Nr. nuo 1705391 iki 1705400, DS56-DL20/1 LDR nuo 1063 iki 1064 – laikyti negaliojančiais. 911130
informuoja KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS
Kviečia mokytis Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 900733
Pušų g. 6 Vasario 9 d. 11.45 val. – Gintauto Labanausko poezijos popietė PER MEILĖS PRIZMĘ. Informacija tel. 345 917. VASARIS – SVEIKATOS MĖNUO Kauno jungtinis sveikatos klubas, pažymintis veiklos 20-metį, kviečia savo narius ir visus susidomėjusius vasario 11 d., šeštadienį, dalyvauti tokiuose renginiuose: 12 val. – šiaurietiško vaikščiojimo pamoka Santakos parke (rinktis Lietuvos sporto muziejuje, Muziejaus g. 7.; bus instruktorius Mindaugas iš „Leki akademijos”, neturintiesiems lazdų – paskolinsime); būtina registruotis tel. 8 620 64 037 arba e. paštu ciginskas@gmail.com. 15 val. – susitikimas su klubo įkūrėjais, pokalbiai apie klubo istoriją ir dabartį, „ruonių” šventes; renkamės kavinėje „Arbatos klubas” (Vilniaus g. 41). Informacija apie renginius tel. 8 685 53 648, 339 292 (vakare).
informuoja KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMAI Kurtinių g. 1D Vasario 10 d. 11 val. – paskaita Pasaulinei ligonių dienai paminėti AR TEMPIMAS SUMAŽINA TRAUMŲ TIKIMYBĘ. Informacija tel. 407 514. PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks instruktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 11 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė.
16
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
kas, kur, kada Alvidas RAPKEVIČIUS
Mirus MAMAI, liūdime kartu su Erika VAIDELIENE. Kauno darželio-mokyklos „Šviesa“ bendruomenė
(1935–2012) Vasario 7-osios vidurdienį nustojo plakti Atgimimo aktyvaus dalyvio, tikro Lietuvos ir Kauno patrioto Al vido Rapkevičiaus širdis. Būsimasis vokalinių baladžių kūrėjas gimė 1935 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių apskrities Krakių mieste lyje, tarnautojų šeimoje. Nuo vaikystės Alvidą trau kė menas: mėgo piešti ir dainuoti, domėjosi poezi ja, vėliau ir pats ėmė rašyti eiles. Svajojo tapti dailininku, bet į jokią aukštąją mokyklą Alvido nepriėmė, nes jo tėvelis už antisovietinę veiklą buvo nuteistas kalėti 25 metus... Dirbdamas gamykloje, Alvidas neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, tapo diplomuotu istoriku, ėmė darbuotis Kauno ekskur sijų biure, buvo ilgametis ekskursijų vadovas. Su žmona Giedre buvo laukia mi svečiai Stepono Dariaus žmonos Jaunutės, dailininko Kazio Šimonio ir kitų Kauno inteligentų namuose. Atgimimo metais jo kūryba prasiveržė gaiviais šaltiniais – populiariomis dainomis, istorinėmis-patriotinėmis baladėmis. Prasmingais akordais suskam bėjo dainos Romui Kalantai („Gyvasis Laisvės fakelas“), tremtiniams („Prie Laptevų jūros“), Islandijai – pirmajai šaliai, pripažinusiai Lietuvos nepriklauso mybę, jaunas galvas už Tėvynę paguldžiusiems partizanams. Tomis dienomis Alvidas vokalinės poezijos kūrinius dažnai rašęs vienu prisėdimu, bet širdimi ir remdamasis nelengvo gyvenimo potyriais. Alvidą, kaip aktyvų Kauno sąjūdžio dalyvį ir Lietuvos parlamento gynėją, jaudino kiekviena atgimusios Tėvynės diena – savo polėkiu, užmojais, tragiškų 1991 m. įvykių antplūdžiu. Jis pirmasis su gitara rankose apdainavo Sausio 13osios ir Medininkų aukas, pasieniečio G.Žagūnio žūtį. Atgimimo metų pasididžiavimas – lietuvių sportiniai pasiekimai irgi buvo deramai įprasminti patriotinėse Alvido dainose. Jis – per IV pasaulio lietuvių žaidynių atidarymą nuskambėjusios baladės „Sveiki atvykę“ (1991) autorius, respublikinio konkurso „Daina krepšiniui“ laureatas (1993). Jo, kaip S.Dariaus ir S.Girėno dvasinio testamento programos grupės vie no iš pirmųjų narių, baladės „Paskutinis colis“, „Sakmė Atlanto nugalėtojams“, „Sparnuotieji lietuviai“ ir dabar suskamba ne tik legendinio skrydžio per Atlan tą jubiliejų progomis. Didelį impulsą A.Rapkevičiaus kūrybai turėjo popiežiaus Jono Pauliaus II ganytojiška kelionė į Lietuvą (1993). Raiškios melodijos ir tikroviškumu pasi žymintys tekstai, koncertai sporto salėse ir proginiuose renginiuose, ligoninė se ir įkalinimo įstaigose, mokyklose ir parkuose netruko atnešti Alvidui lietu viško dainiaus šlovę. Autorius geriausius dainų tekstus sudėjo į jų rinktinę „Ten, kur koplytstul piai pasvirę...“ (2000), išleido audiokasečių rinkinį „Dainuoju Kaunui, Lietu vai ir Tau“ . Tapęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariu, A.Rapkevičius, jau kovodamas su klastinga liga, išbandė jėgas ir dramaturgijoje. Tiek vokali nėse baladėse, tiek aistringuose straipsniuose, tiek pjesėse kūrėjas liko ištiki mas savo gyvenimo stebuklo – tautos dvasinio atgimimo tematikai. Alvido Rapkevičiaus veikla įvertinta jubiliejiniu Popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu, Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, LR kultūros mi nistro, Kauno apskrities viršininko ir įvairių savivaldybių vadovų padėkomis. Ti kime, kad Alvido kūryba lieka ateities kartoms, – vien Lietuvos nacionalinio ra dijo fonotekos fonduose yra sukaupta per 100 autorinių Jo dainų. Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame žmoną Giedrę, Jo di džiausią vertintoją ir pagalbininkę kūryboje, šeimos narius, artimuosius. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdyba, S.Dariaus ir S.Girėno testamento programos grupė
Atsisveikinama Šv. Antano Paduviečio liūdesio namuose (Radvilėnų pl. 15a), IV salėje, vasario 10 d., penktadienį, nuo 14 val. Gedulingos pamaldos vasario 11 d., šeštadienį, 9 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje, laidotuvės – 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
Amžinąjį atilsį Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Mirus buvusiam VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos gydytojui Algirdui ŠABANUI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą bei artimuosius. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika ...Užgeso žvaigždė, nutilo daina, nusviro stiprios rūpestingos rankos... Skausmo ir liūdesio valandą dėl brangaus Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame mielą dainos draugę Violetą BIELIŪNIENĘ. „Leliumų’’ senjorių klubas Išėjo... Iš kur negrįžta niekas, Palikus svajones, godas, namus... Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus. Mirus mylimai mamai, Raimondą KEMZŪRĄ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia AB „Palemono keramika“ kolektyvas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus vyr. slaugytoją-slaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia Slaugos valdymo tarnyba ir vyresniosios slaugytojos-slaugos administratorės.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
9 d. 18 val.
teatras Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli ir sielvarte sušildytų, paguostų... Mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame vyr. slaugytoją-slaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ. LSMUL VšĮ KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus kolektyvas Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Birutę SELIOKIENĘ, mirus mamai. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907641
kviečia Vasario 10 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
Orkestro gimtadienio koncertas
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Solistai:
RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras) Dirigentas
VYTAUTAS LUKOČIUS
Programoje – ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai Globėjas: Rėmėjai:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno diena
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė. Vasario 11 d. 18 val. vietoje spektaklio TOLIMA ŠALIS bus rodoma dviejų dalių tragedija SKĖRIAI. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 25 d. kasoje, kurioje juos ir įsigijote. Atsiprašome už nepatogumus. Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevi čius. Penktoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 9 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Trukmė 2.30 val. Vasario 10 d. 18 val. – Cole’as Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 dalių miuziklas. Trukmė 3 val. Vasario 11 d. 18 val. – Karlas Millöckeris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Trukmė 3 val. Vasario 12 d. 12 val. – Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 dalių opera vaikams. Trukmė 1.50 val. 18 val. – Umberto Giordano. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 dalių opera. Dainuoja Vaidas Vyšniaus kas, Lilija Gubaidulina, Vytautas Juozapai tis. Trukmė 2.30 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 9 d. 18 val. – Kauno kamerinio teatro jubiliejus. D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 11 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Reži sierius S.Rubinovas. Vasario 12 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 10 d. 19 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. Vasario 12 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Vasario 11 d. 12 val. – numatoma prem jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisie rius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartu lis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
10 d. 19 val.
17
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
kas, kur, kada TV programa
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
11 d. 18 val.
Vasario 12 d. 12 val. – numatoma prem jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisie rius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartu lis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu siesiems.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI
KAuno KAMERINIS TEATRAS
9 d. 18 val.
bertas Keturakis, koncertuos vyrų choras „Perkūnas”, vad. Romaldas Misiukevičius. Įėjimas nemokamas.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Meilės priesaika“ – Omni ID premjera tik 9 d. 18.30 val. (su Omni ID kortele kaina 14 Lt). „Vaizdo dienoraštis“ – 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val. „Sena gera orgija“ – 9 d. 16.45, 18.45 val. „Koriolanas“ – 9 d. 12.45, 21.45 val. „Kitas pasaulis. Pabudimas“ (3D) – 9 d. 22.15 val. „Miegančių drugelių tvirto vė“ – 9 d. 13.30, 16, 21.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 9 d. 17.10, 20, 22.05 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – 9 d. 13.45, 20.45 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 9 d. 11.15, 19.15 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – 9 d. 12.30, 16.25 val. „Batuotas katinas Pūkis“ (liet.k.) – 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val. „Alvinas ir bu rundukai 3“ (liet. k.) – 9 d. 11.30, 15.15 val.
FORUM CINEMAS
Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS Vasario 11 d. 19 val. – spektaklis REVIZO RIUS. Režisierius R.Tuminas. IDIOTEATRAS Vasario 12 d. 18 val. – Keistuolių teatro intymi(ų) vyrų trupė ERELIS.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 10 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Vasario 11 d. 18 val. – komedija monospek taklis KĄ GALVOJA VYRAI? Bilietus platina TIKETA.
renginiai NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS
„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val. „Sniegy nų įkaitai“ (premjera) – 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val. „Geležinė ledi“ (premjera) – 9 d. 17, 19.30, 21.45 val. ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesai ka“ – 9 d. 19 val. „Karo žirgas“ – 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val. „Ant ribos“ – 9 d. 16, 18.15 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 9 d. 16.45, 21.15 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 9 d. 12.30, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 9 d. 16.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 9 d. 14.30 val. „Kitas pa saulis. Pabudimas“ 3D – 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – 9 d. 13.45, 20.30 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – 9 d. 11.15, 18 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 9 d. 11.45 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
V.Putvinskio g. 55
Laisvės al. 54
Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas.
VOKIEČIŲ KINO DIENOS Vasario 9 d. 19 val. – „Kas, jei ne mes” (2010 m., drama). Vasario 10 d. 18 val. – „Manipuliacija” (2011 m., trileris). 20 val. – „Miego liga” (2011 m., drama). Vasario 11 d. 18 val. – „Vakarai” (2011 m., dokumentinis filmas). 20 val. – „Didžiojo Katerio gyveni mas” (2010 m., drama). Vasario 12 d. 18 val. – „Be tėvo” (2010 m., drama). 20 val. – „Smėlio žmogus” (2011 m., ko medija). Vasario 13 d. 18 val. – „Daina manyje” (2010 m., drama). 20 val. – „Nematomoji” (2010 m., drama). Vasario 14 d. 18 val. – „Sustojimas pusiaukelėje” (2011 m., drama). 20 val. – „Almanya” (2011 m., komedija). Vasario 15 d. 18 val. – „Skyriaus piratai” (2010 m., dra ma). 20 val. – „Netyčia pagrobus ponią Elfrydę Ot” (2010 m., komedija). Taip pat vasario 11–12 d. rodysime šiuos FILMUS: 13 val. – „EGONAS IR DONCIS” (2007 m., animacija, komedija). 15 val. – „ATENBER GAS” (2010 m., drama).
KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2
Vasario 9 d. 17.30 val. atidaroma klaipė diečio fotomenininko Gyčio Skudžinsko fotografijų paroda REGĖJIMO PRATIMAI.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Festivalio „Iš kartos į kartą” paskaitų ciklas. Vasario 9 d. 18 val. – doc. dr. Jonas Vaiče nonis. Tarpukario Lietuvos karių uniformos ir ginkluotė. Vasario 10 d. 18 val. – doc. dr. Rūstis Ka muntavičius. Lietuva 1500-aisiais metais.
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ Laisvės al. 39
Vasario 10 d. 15 val. – poetės Irenos Jacevi čienės jubiliejaus literatūrinė popietė, bus pristatomos naujausios knygos „Eskadrilė pakilo aukštai” ir „Dangus vilioja, kviečia, šaukia”. Dalyvaus redaktorius poetas Ro
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (5, 6).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.20 8.50 9.45
„Didysis filmukų šou“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Ogis ir tarakonai“ (k). Pričiupom! (N-7). „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Mirtina banga“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 Sveikatos ABC (k).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Kino centras „FORUM CINEMAS“
9 d. 21.30 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
15 d. 20 val.
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou (k). „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Kitoje lovos pusėje“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-7). 22.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.20 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Iš krepšinio istorijos (k). 11.55 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Legendinės krepšinio rungtynės. TSRS vyrų krepšinio čempionato didysis finalas. CSKA–„Žalgiris“ (1987 m.) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 LNOBT spektaklis. A.Šenderovo baletas „Dezdemona“. Choreografas K.Simonovas, dirigentas R.Šervenikas. Šoka E.Špokaitė, A.Paulauskas, A.Daraškevičius, K.Kanišauskaitė ir kiti (k). 15.50 Prisiminkime. „Armonikos“ ansamblis (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Prisilietimai“. Dok. f. apie menininką Joną Arčikauską (2008 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.25 Krašto spalvos. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. „Koridorius“ (1995 m.). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (8). „Katmandu. Daugelio dievų miestas. Nepalas“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos pusvalandis. Muzikinė kelionė į Austriją ir Italiją. Griežia Lietuvos kamerinis orkestras. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
10.00, 14.30 Teleparduotuvė. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.15, 17.00 „Kobra 11“. 12.15, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.10, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.30 Drama „Miunchenas“ (JAV, 2005 m.). 0.50 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Kauno „Žalgiris“–Barselonos „Regal Barcelona“. Vaizdo įrašas.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (7). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (3) (N-7). 21.00 Detektyvas „Vincentas“ (1) (D.Britanija, 2005 m.) (N-14). 22.30 „Vyriški reikalai“. 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30 Nomeda. 12.15 Kulinarinis reidas. 12.45 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Kulinarinis reidas. 17.30 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2).
9.00 Žinios (k). 9.20 Kriminalinė komedija „Perskaityk ir sudegink“ (N-7). 10.55 Kovotojas (k). 11.25 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (N-7). 13.25 Telelaikraštis. 15.35 Trileris „Vienintelis kelias“ (N-7). 17.30 Lietuvos menininkų portretai (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 „Daktarės dienoraštis“. 23.00 Žinios (k). 23.20 Komedija „Dvi dienos Paryžiuje“ (N-7).
8.00 Drama „Emos laimė ir palaima“ (Vokietija, 2006 m.). 9.45 Komedija „Transamerika“ (JAV, 2005 m.). 11.30 Drama „Avarija“ (JAV, Vokietija, 2004 m.). 18.30 Drama „Tėvelio mažosios mergaitės“ (JAV, 2007 m.). 20.15 Drama „Paskutinis bučinys“ (JAV, 2006 m.). 22.00 Komedija „Darvino apdovanojimai“ (JAV, 2006 m.).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 12.00 Sportas LT. Europos sportinių šokių profesionalų taurė. 13.00 Sportas LT. Atviras Lietuvos kultūrizmo čempionatas. 14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 14.30 Automoto. 15.00 Adrenalinas. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“ (per pertrauką – Žinios +). 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 23.15 Profesionalų boksas. R.Kuasicha ir J.Veraza, L.Grajeda ir R.Amezcua, R.Gonzalesas ir N.Bolanosas.
18
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
menas ir pramogos Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į premjerą!
Vasario 11 ir 12 d. 12 val.
UNDINĖLĖ Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais
Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda Dailininkas Valerijus Račkovskis Kompozitorius Vidmantas Bartulis
Karščiu alsuojantis ork Prieš kelerius me tus vasario 5-ąją Kaunas dvasiškai praturtėjo – mieste buvo įkurtas simfo ninis orkestras. Šie met jis švenčia jau septynerių metų su kaktį ir kviečia pasi klausyti ispanišku ir kubietišku karš čiu alsuojančios muzikos.
Kvietimas: R.Novikaitė neabejoja – šilta ir saulėta koncerto muzika, kuri
Informacinis rėmėjas Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val., šeštadieniais ir sekmadieniais 10–14 val. Kasos tel. (8 37) 221 691, informacija tel. (8 37) 220 061 (administratorė) www.kaunoleles.lt
KAUNO VALSTYBINIAME LĖLIŲ TEATRE
Enrik a Striog ait ė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Draugystė su ispanais
Vakaro prog ram oje – išs kirt i nai tik pietietiško temperamento muzika. Skambės tradicinės is paniškos ir kubietiškos zarzue los, meilės dainos, kompozito rių Maurice’o Ravelio, Emanuelio Šarbr ier, Gerón im o Gimén ezo kūriniai, diriguos Vytautas Lu kočius.
Vasario 14 d. (antradienį) 18 val.
Valentino dienai – suaugusiesiems!
MEDINĖS ŽVAIGŽDĖS (Populiariuose Lietuvos televizijų konkursuose „išdrožtų“ žvaigždžių paradas. Kviečiame atsipalaiduoti, pailsėti, pasijuokti iš šmaikščių ir taiklių parodijų)
Autorius ir režisierius
ANDRIUS ŽIURAUSKAS
Algimantas Treikauskas:
Kodėl pasirinktas toks karštas reper tuaras? Kad žmonės pagaliau sušiltų.
Dailininkai
SERGĖJUS BOCULLO DONATAS MOCKUS
Informacinis rėmėjas
Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais 11–14 val., tel. (8 37) 221 691 Informacija tel. (8 37) 220 061 www.kaunoleles.lt Bilietus galite įsigyti kasose ir internetu www.bilietupasaulis.lt
„Kod ėl pas ir inktas toks karš tas rep ert uaras? Kad žmon ės pagal iau suš ilt ų, o ir vis ai ša lia orkestro gim im o dien os – Šv.Valentino paminėjimas, – nu sijuokė Kauno miesto simfoninio ork estro vad ovas Alg im ant as Treikauskas. – O jei rimtai, ke tin am e bendrad arb iaut i su is pan iškos ios operet ės teatr u „El teatro de la Zarz uel a“, vasar ą jie atv yks į Liet uv ą.“ Anot muz ik ų, piet iet iška ug nis – ne šiaip sau. Ji šiaurietiš ką lietuvių temperamentą visada vilioja ir išties šildo, atpalaiduo ja nuo įtampos, rūpesčių, galbūt prim en a vas ar ą ir daug saul ės šviesos. Nuvylė biurokratai
Rengiantis gimtadieniui orkestras neišvengė ir nuotykių, deja, nela bai malonių. Į gimtadienio kon
certą turėjo atvykti ir jame pasi rodyti kylanti šių dienų žvaigždė – tenoras Otilio Castro iš Do minikos Respublikos, tačiau dėl biurokratinių kliūčių – laiku ne gautos vizos – kelionę turėjo ati dėti. „Bet naująjį orkestro sezoną, rud en į, mes jį tur ėt um e išg irs ti, – pat ik in o A.Treik ausk as, nep rarand ant is opt im izm o ir švent in ės nuotaikos, nes penk tad ien į pas ir od ys puik ūs so list ai – ten oras Vaid as Vyš niausk as ir mec os opran as Rita Nov ikait ė. „Su Rita jau anksčiau buvome numatę bendrą projektą, – pri minė Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas, – kai ji dažniau buvo užsienyje, o dabar solistė savo patirtimi dalijasi su Vytau to Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentais.“ Žada daug šviesos
Pat i R.Nov ik ait ė pris ip až in o šiuos mėnesius gyvenanti lėktu ve: dirbdama VDU Muzikos aka demijoje, taip pat dėsto ir kon cert uoja Austr ij oj e, Angl ij oj e, Šveicarijoje. Paklausta, ar pastebėjusi skir tumų tarp Lietuvos ir kitų šalių studentų, dėstytoja smagiai nu sijuokė: „Studentai visur yra pir miausia studentai.“ Ir surimtėju si pridūrė: „Man svarbiausia, kad jie, besimokydami muzikos, sie loje sukauptų šviesos – juk ne vi si privalo tapti solistais.“ Paklausta apie būsimojo kon certo rep ert uar ą, R.Nov ik ai tė negal ėj o juo ats id žiaugt i: „Tai fantast iška muz ika, o to kiu tams iu ir šalt u met u ir dar prieš Šv.Valentiną, ji tiesiog gy do, kaip gerai, kad kart ą sutap o mano ir A.Treikausko „antenos“ – taip ir gimė šis projektas, nea bejoj u, suš ildys iant is klausyto jų sielas.“ kas: Kaun o miesto simfon in io ork estro ir solist ų konc ertas „Meil ės dain os ir šok iai“. kur: Kaun o valst yb in ėj e filh arm on ij oj e. kada: vasario 10 d. 18 val.
19
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
menas ir pramogos
rkestro gimtadienio koncertas Svarbiausi kolektyvo istorijos faktai Kauno miesto simfoninis orkestras
Kauno miesto simfoninis orkest
išaugo iš 1988 m. įkurto Kauno kame rinio orkestro, kuriam nuo 2000 m. vadovauja A.Treikauskas.
ras koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Norve gijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt.), rengia koncertinius projektus, temines pro gramas.
1997–2005 m. orkestro meno va
dovu ir dirigentu buvo tarptautinių konkursų laureatas smuikininkas Pa velas Bermanas (Italija). Nuo 2006 iki 2011 m. Kauno miesto simfoninio or kestro vyr. dirigentas buvo Modestas Pitrėnas. Neatsiejama Kauno kultūrinio gy
ią ji atliks su V. Vyšniausku, sušildys ne vieną sužvarbusio lietuvio širdį. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kryžiažodis
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Aiškiaregys“. Padėjęs policijai surasti serijinį žudiką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusipelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuošalyje. Padėti vilties netekusiems tėvams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri netiki jo ypatingomis galiomis. Sebastianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiškoji detektyvė neapsieis. Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptingi Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
venimo dalimi tapęs kolektyvas gro ja Tarptautiniame jaunųjų muzikų, kompozitorių M.K.Čiurlionio ir Ed vardo Griego, Pažaislio, „Iš arti“ muzi kos festivaliuose, su kolektyvu mie lai bendradarbiauja žymūs Lietuvos ir užsienio solistai bei dirigentai.
Kolektyvas džiaugiasi per septy
nerius gyvavimo metus įgyvendinęs daug didelių bei reikšmingų projek tų, į biografiją įrašęs nemažai įsiminti nų ne tik klasikinės, bet ir pramoginės muzikos koncertų. Orkestrui teko garbė groti su pasau
linėmis legendinėmis grupėmis „The Scorpions“ ir „Electric Light Orchest ra“, „Smokie“, kurios ne kartą yra gro jusios su pasaulyje pripažintais Lon dono, Vienos, Berlyno simfoniniais orkestrais.
DATOS (vasario 9 d.) 1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. 1928 m. gimė Antanas Terleckas, visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises. 1930 m. gimė Vytautas Bložė, poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. 1947 m. gimė rašytoja, poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė. 1968 m. gimė Darius Lukminas, krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas. 1987 m. mirė estrados dainininkas Antanas Šabaniauskas. 1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvoje per referendumą pasisakė už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. 1992 m. mirė garsus lietuvių kultūros veikėjas, kolekcininkas Mykolas Žilinskas. 2009 m. mirė poetas Kazys Bradūnas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Drąsiai pasi tikite ateitį, priimkite sprendimus, apie kuriuos seniai mąstėte. Pabūkite su vaikais, pažaiskite kartu, paskaitykite. Jautis (04 21–05 20). Šiandien ne būsite pozityviai nusiteikęs, trūks motyvacijos atlikti net menkiausius dar bus. Pagalvokite, gal jau pats laikas pasi imti atostogas ir leisti sau pailsėti. Dvyniai (05 21–06 21). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti, ta čiau rutina gali kišti jums koją. Sėkmingai išspręsite darbinius konfliktus, bet tai pa reikalaus daug kantrybės ir jėgų. Vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo svajones ir pakeisti namus taip, kaip iš tiesų norite ir kad juose geriau jaustumė tės. Su draugais ar pažįstamais norėsite atitrūkti nuo realybės. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasi ruošęs spręsti problemas. Tačiau pernelyg neskubėkite, nes šiandien pri imtus sprendimus rytoj gali tekti svars tyti iš naujo. Mergelė (08 24–09 23). Pirme nybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinka miausias laikas skaityti knygas ar žiūrė ti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). La bai energingas laikotarpis, tinkan tis planams įgyvendinti arba rūpintis tu rimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite arba romantiškai praleiski te laiką. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kon troliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Šaulys (11 23–12 21). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pa žiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendrauda mas būsite labai emocionalus, bet pasi stenkite gerai apgalvoti žodžius, kad ko nors neįskaudintumėte. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinki niai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų ar net mesti iššūkį. Būsite nepasi ruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo gebėjimus. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idė jas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir apta rinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa ke lionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šei mos ir draugų paramą, o namai at rodo saugiausia vieta. Jūsų pasiūlymai bus priimti su entuziazmu, tad neabejo kite savimi.
Orai
Antroje savaitės pusėje laikysis šalčiai. Šiandien be kritulių, temperatūra bus apie 10–12 laipsnių šalčio. Rytoj nesnigs. Naktį temperatūra nukris iki 24 laipsnių šalčio. Dieną laikysis 9–14 laipsnių šaltis.
Šiandien, vasario 9 d.
–11
–10
Telšiai
–11
Šiauliai
Klaipėda
–11
Panevėžys
–11
Utena
–11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.54 17.12 9.18 19.49 7.54
40-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –1 Brazilija +31 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +16 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+4 +8 –13 –15 +8 –6 +2 +6
Praha –7 Ryga –11 Roma +7 Sidnėjus +25 Talinas –10 Tel Avivas +16 Tokijas +7 Varšuva –8
–11
–12
Vėjas
3–6 m/s
Marijampolė
Vilnius
–12
Alytus
Vardai Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus.
Siaubė vėtros
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-17
-12
-16
-14
3
-21
-12
-16
-19
2
-21
-12
-16
-19
0
rytoj
poryt
Rusijos piet uose siautėjęs uraganas pal iko be elektros 7 500 gyventojų. 74 žmonės buvo sužeist i. Smark ūs vėjai, spaud žiant 20 laipsn ių šalčiui, vartė elektros lin ijų atramas Juodo sios jūros pak rantėje esančiame No vorosijsko mieste ir trijuose kaimuo se. Vidur io ir Ryt ų Europą pastarąją savaitę užk lupo neįprastai smark ių šalčių banga, ji jau nusinešė dešim tis žmon ių gyv ybių. Maskvoje vakar termometrai rodė –220C, o Sibiro re gione Jak ut ijoje – net –330C. Rusijoje per šią speigo bangą mirt inai sušalo 64 žmonės. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Jūrų kiaulytės – sena namų puošmena Kai ispanų konkistadorai atgabeno vūnai buvo auginami juo atgabe Belgijoje rastas jūrų kiaulytės jūrų kiaulyčių į Europą, kilmingie nus į žemyną. skeletas buvo visiškai sveikas. Tai ji šiuos graužikus pradėjo auginti Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos įrodo, kad šie gyvūnėliai nebu kaip naminius gyvūnėlius. kalakutų, kuriuos į Europą taip vo žudomi tam, kad juo suvalgytų, Tai įrodo 2007 m. Belgijos vidu pat atgabeno ispanai, liekanos ro mano mokslininkai. lrt.lt inf. rinės klasės namo rūsyje rastas jū do, kad paukščiai buvo augina rų kiaulytės skeletas, rašo natio mi maistui. nalgeographic.com. Radioaktyviu anglies izotopu išsiaiškinus rastų kaulų amžių, nustatyta, kad jūrų kiaulytė gyveno XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje – tuo laiko tarpiu, kai ispanai keliavo į Pietų Ameriką, mano Ka rališkojo Belgijos gamtos mokslų instituto moks lininkas Fabienne’as Pi giere. Jūrų kiaulyčių kaulai retai aptinkami Eu ropos archeologi niuose įrašuose. Tai vertė moksli ninkus svarstyti, Skonis: archeologų radiniai leidžia teigti, kad dar XVI a. europiečiai vertino jūrų kiau lyčių išvaizdą. „Shutterstock“ nuotr. kokiu tikslu šie gy
Pareigūnas save palaikė vagimi Policininkas 20 minučių vaikė si gatvių plėšiką, kuriuo, pasirodo, stebėjimo kamerų operatorius pa laikė jį patį. Neįvardytas pareigūnas vie ną naktį tikrino Sasekso mies to (Didžioji Britanija) rajoną, ku riame vyko apiplėšimų serija, rašo telegraph.co.uk. Kol jis šukavo pavojingą rajoną, operatorius, stebintis situaciją gat vėse vaizdo kamerų ekranuose, už
tiko kai ką įtartino. Radijo ryšiu jis perdavė informaciją pareigūnui, kad netoli jo buvimo vietos paste bėjo kažkokį „įtartinai besielgian tį“ tipą. Žinoma, jis nesuprato, kad įtar tinas po gatves besitrinantis žmo gysta ekrane tėra jo kolega parei gūnas, dėl priedangos apsirengęs civiliniais drabužiais. Operatorius susisiekė su patru liuojančiu pareigūnu, įspėdamas šį,
kad įtariamasis lipa jam ant kulnų. Pareigūnas 20 minučių medžio jo įtartiną tipą, apie kurio buvimo vietą raportavo prie kamerų bu dintis operatorius. Kai į šio kam bariuką įžengė seržantas, jis iškart atpažino, kad sekamas „įtariama sis“ – vienas iš policininkų, ir iš tokios absurdiškos jauno opera toriaus klaidos prapliupo isteriš kai kvatoti.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
lrt.lt inf.