PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Europos auditorių verdiktas: Ignalinos AE uždarymas brangsta nepagrįstai.
Lietuva 7p.
Antikvariato savininkas G.Žulys atlaikė rinkos negandas.
Klaipėdos verslas 11p.
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
33 (19 334)
Argentinos vadovė C.F.de Kirchner nėra patenkinta britų veiksmais Folklendo salose.
Pasaulis 14p.
Klerkams – tik pagyros? Norą valdininkams padidinti atlygini mus žlugdo susi traukę savivaldybių iždai. Valstybės tar nautojus būtų gali ma skatinti, nes jie esą dirba labai gerai. Uostamiesčio savi valdybėje patenki namai įvertinti vos du klerkai, visi kiti – gerai arba puikiai.
Kaina 1,30 Lt
„Garbingų vyrų nemačiau.“ Miesto tarybos narys Vytautas Lupeika apžvelgė mieste vykstančius įvairius išskirtinių žmonių rinkimus.
2p.
Miestui – nelengvi laikai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Krizinis Klaipėdos biudžetas la biausiai atsilieps miesto ūkiui. Ko konkrečiai teks atsisakyti, siekiant sutaupyti, dar nėra nuspręsta. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Puikiai dirbo 33
Kasmet iki kovo 1-osios valdiško se įstaigose atliekamas eilinis vals tybės tarnautojų kvalifikacijos ver tinimas. Praėjusių metų nuveikti darbai šiuo metu vertinami ir uos tamiesčio savivaldybėje. Procedūra paprasta – pirmiau sia valstybės tarnautojus įvertina jų tiesioginiai viršininkai. Jie savo pavaldinių veiklai ir kva lifikacijai gali išreikšti keturių rūšių simpatijas – labai gerai, gerai, pa tenkinamai ir nepaten kinamai.
4
Realybė: įvertinimai, skiriami valdininkams, faktiškai nepaveikia jų karjeros. Viskas dažniausiai lieka taip,
kaip buvę.
ŠIANDIEN PASKUTINĖ BALSAVIMO DIENA! Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
„Shutterstock“ nuotr.
Uostamiesčio savivaldybės ad ministracija jau paruošė miesto biudžeto projektą. Jis perduotas svarstyti miesto tarybos komite tams. Biudžetą numatyta tvirtinti vasario 28 d. Klaipėdos savivaldybės Finan sų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė sakė, jog miesto biudžetas yra deficitinis. Iš mokesčių į jį planuojama su rinkti apie 370 mln. litų. Tačiau uostamiesčio valdžiai teks skolin tis dar 11,7 mln. litų. Bendras planuojamas miesto biudžetas siekia apie 380 mln. litų.
3
2
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
miestas
Universitetas kratosi dviratininkų Naujų fakultetų, bendrabučių, sveikatini mo komplekso ir konferencijų salės sta tybos – tokius ambicingus planus uosta miesčio vadovams pristatė universitetas. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Planuoja plėtrą
Vakar Klaipėdos miesto meras Vy tautas Grubliauskas ir savivaldybės atstovai susitiko su Klaipėdos uni versiteto (KU) vadovais dėl aukš tosios mokyklos plėtros bei galimo bendradarbiavimo. Universitetas pristatė detalųjį planą, kaip turėtų pasikeisti aukš tosios mokyklos 24 ha teritorija per pastaruosius aštuonerius metus. Planuojama, kad čia bus įkur tos mokslo ir studijų laboratori jos, sveikatinimo kompleksas, o dalis po visą miestą išsibarsčiusių fakultetų bus perkelti į naujas pa talpas universiteto miestelyje. KU infrastruktūros ir plėtros prorekto rius Rimantas Didžiokas pasakojo, kad planuose – ir miestui trūksta mos didelės konferencijų salės sta tybos. Tačiau savivaldybės atstovai įspėjo, kad šią nišą jau planuojama užpildyti – konferencijų salė bus įrengta piliavietėje. Tad aukštajai mokyklai pasiūlyta pagalvoti apie dar vieną trūkstamą objektą – Parodų rūmus.
Bendrabučių statybos užstrigo
KU ieško investuotojų, galinčių prisidėti prie sveikatinimo komp lekso statybos. Čia norima įkur ti uždarą baseiną, teniso aikštyną, sporto salę. Teikiamomis paslau gomis galėtų naudotis ne tik stu dentai, bet ir visi miestiečiai.
Vytautas Grubliauskas:
Dviračių takas per Botanikos sodą tam pa nesantaikos ta keliu.
Savivaldybės atstovai prasitarė, kad tarp svarstomų galimų nau jo baseino vietų pagalvota ir apie universiteto teritoriją. R.Didžiokas apgailestavo, kad dėl pinigų stygiaus užstrigo nau jų studentų bendrabučių statybos. Kol kas paruoštas tik techninis jų projektas. V.Grubliauskas aukštosios mo kyklos užmojus įvertino kaip ga
Už „Albatrosą“ – miesto vėliava
Diskusija: savivaldybės ir universiteto vadovų nuomonė dėl naujo dviračių tako išsiskyrė.
na ambicingus. Tačiau jis suabe jojo, ar bus spėta juos įgyvendinti iki 2020 m. Dviratininkų nepageidauja
Diskusijų objektu tapo ir planuoja mas tiesti dviračių takas per univer sitetui priklausantį Botanikos sodą. „Dviračių takas per Botanikos sodą tampa nesantaikos takeliu“,
– tokį pastebėjimą išsakė uosta miesčio vadovas. Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas neslėpė nerimo dėl savivaldybės planų apie pu sę hektaro Botanikos sodo iškloti plytelėmis. Būtent tiek ploto atim tų naujas dviračių takas. Baiminamasi, kad tako tiesimas palei Danę, kur įsikūręs Botanikos
Vytauto Liaudanskio nuotr.
sodas, neigiamai atsilieptų čia au ginamiems retiems augalams. „Jei galės pravažiuoti dviračiu, tai ir priekabėlę prisikabins“, – dėl galimų vagysčių šmaikštavo vice meras Vytautas Čepas. Savivaldybės atstovai su univer siteto vadovais nutarė, kad dar grįš prie šios diskusijos ir bandys ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų.
Per „Avitelos“ gimtadienį – pirkėjams laimingos valandos
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną tradicinis Klaipėdos savivaldybės apdovanojimas – miesto vėliava – už įmonės indėlį į miesto socialinį gyvenimą bus įteiktas Vakarų lai vų gamyklos bendrovei.
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tvirtino, jog vienas reikš mingiausių įmonės praėjusių metų darbų – skulptūros „Albatrosas“, skirtos žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti, pagaminimas. „Šis paminklas – vienas iš Klaipėdos simbolių“, – tvirti no V.Grubliauskas, priminęs, kad įmonė Vakarų laivų gamykla nuo lat remia įvairius Klaipėdos kultū rinius renginius. Miesto vėliava bendrovės gene raliniam direktoriui Arnoldui Ši leikai tradiciškai bus įteikta Va sario 16-ąją, iškilmingo renginio metu. Kolegijos posėdyje, kuriame V.Grubliauskas pristatė šį spren dimą, miesto tarybos nariai do mėjosi, ar tai buvo vienintelė kan didatūra. „Buvo įvairių svarstymų. Tarp jų – ir Uosto direkcija. Tačiau įver tinus visas aplinkybes nuspręsta apdovanoti Vakarų laivų gamyklos bendrovę, – teigė V.Grubliauskas.
Ceremonija: Vasario 16-ąją Klai
pėdos vėliava bus įteikta Vakarų laivų gamyklos bendrovės gene raliniam direktoriui A.Šileikai.
Tarybos nariai sutiko, kad įmonė verta šio apdovanojimo. Miesto vėliava įteikiama įmo nėms už reikšm ing us darb us miestui. Tarybos narys Vytautas Lupei ka pastebėjo, kad savivaldybė ga lėtų organizuoti ir įvairių kitų rin kimų: geriausios mokyklos, metų žmogaus. „Mieste organizuojami įvairūs rinkimai: metų moters, garbingo vyro. Nors ne, garbingų vyrų ne mačiau“, – svarstė V.Lupeika.
Prekybos centras „Avitela“ (Taikos pr. 15) visą vasario mėnesį kviečia švęsti kartu savo devintąjį gimtadienį. Jis startuoja nuo vasario 8 dienos. Tik šį savaitgalį kviečiame į stulbinamas laimės valandas, kada galėsite įsigyti kokybiškos technikos už ypatingas kainas. Nereikėtų nusiminti tiems, kurie neturės galimybės užsukti į prekybos centrą šį savaitgalį – puikūs pasiūlymai jūsų lauks visą mėnesį. Jeigu norite už pusę kainos įsigyti modernios technikos, vasario 10,11 ir 12 dienomis skubėkite į didžiausią buitinės elektronikos prekybos centrą uostamiestyje. Šiomis dienomis čia bus skelbiamos laimės valandos. Per jas pirkėjai galės gerokai pigiau, net iki 50 proc., įsigyti televizorius, spausdintuvus, GPS navigaciją, DVD ir MP3 leistuvus, fotoaparatus, mobiliuosius telefonus. Susidomėjusieji turėtų suskubti, nes prekių kiekis ribotas. Planuojamų laimės valandų trukmė – nuo 11 iki 15 val. Devintąjį gimtadienį prekybos centras „Avitela“ pasitinka gerokai atsinaujinęs. Pirkėjus maloniai nustebins pasikeitusios antrojo, trečiojo ir ketvirtojo aukštų ekspozicijos. Jie čia ne tik galės paganyti akis, bet ir išbandyti siūlomą įvairią techniką.
Po pertvarkos prekybos centras tapo vienas moderniausių prekybos salonų ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Kylant iš vieno aukšto į kitą, galima rasti bei išbandyti buitinę, garso vaizdo, foto ir kino techniką, kompiuterių galimybes. Į pagalbą atskubės profesionalūs ir draugiški pardavėjai konsultantai. Šie metai ypatingi tuo, kad bus žengtas didelis žingsnis į priekį – rudenį iš analoginės televizijos pereisime į skaitmeninę. „Avitela“ siūlo tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams ir išsirinkti naują, jūsų poreikius geriausiai atitinkantį televizorių. Prekybos centre galima išsirinkti ne tik norimo dydžio televizorių, bet ir įsivaizduoti, kaip jis atrodytų namų erdvėje, išbandyti visas funkcijas. Prekybos salėje eksponuojamiems televizoriams įrengta kabelinė televizija, leidžianti išbandyti visas įmanomas galimybes. Ketvirtajame aukšte didžiausias dėmesys skiriamas į baldus integruojamai
buitinei technikai. Čia galima pasirinkti moderniausią stacionarią techniką. Šiame aukšte taip pat rasite iš pirmo aukšto perkeltas virykles, indaploves ir gartraukius. Tai vienas didžiausių buitinės technikos salonų ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvoje. Ekspozicija pateikta taip, kad būtų galima įsivaizduoti, kaip ji atrodytų namų aplinkoje. Baldų imitacija, kilimai sukuria jaukių namų įspūdį. Profesionalūs pardavėjai pataria bei padeda išsirinkti tinkamiausią buitinės technikos variantą jūsų namams. Jei nerandama tinkamo varianto, pardavėjai padeda išspręsti ir šią bėdą. Įmontuojamos buitinės technikos ekspozicijoje galima aptikti ir netikėtų, namus paįvairinančių unikalių daiktų. Kai kurie jų gali maloniai nustebinti, pavyzdžiui, vyno šaldytuvas ar kaitlentė-lava, kuri paįvairins šeimos valgiaraštį. Laukiame Jūsų! Švęskime kartu! Užs. 909067
3
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
miestas Pastatė išskirtinį vilkiką
Kepykloje – pažeidimai
Startuos rinkimai
Iš įmonės Vakarų Baltijos lai vų statykla išėjo pirmasis pa saulyje „dyzel-elektrinis“ ap linkai nekenksmingas vilki kas „GAIA“. Jis išplaukė į Da niją, kur bus atlikti traukos jė gos bandymai. Laivas pastaty tas įmonei „SVITZER A/S“, kuri yra tarp žymiausių vilkimo pa slaugos teikėjų.
Po pakartotinio patikrinimo Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laikinai sustabdė įmonės „Boružėlė“ kepyklos-parduotuvės, esan čios Vingio g. 14, veiklą. Inspek toriai nustatė gausybę įvairių pažeidimų. Atsakingiems as menims nurodyta pašalinti trū kumus.
Po maž iau nei mėn es io Klai pėd oj e pras id ės sen iūn aič ių rink im ai. Savo kand id at ū ras nor int iej i gal ės teikt i nuo kovo 1 iki 21 d. Pret end en tai tur ės sur inkt i ter it or ij os, kur ioj e kand id at uoj a, gyven toj ų par aš us. Nugal ės dau giaus ia par aš ų sur inkęs kan did at as.
Valytojams – griežtesnė kontrolė Uostamiesčio val džia pažėrė prie kaištų gatvių valy tojams. Teigiama, kad paslauga atlie kama prasčiau nei praėjusį žiemos se zoną. Žadama su griežtinti valytojų darbo kontrolę.
Dienos telegrafas Savivaldybė. Ketv irtad ien į 13.30 val. sav ivaldyb ėje vyks Finans ų ir eko nom ikos kom iteto posėd is. Jo nar iai svarst ys du svarbius klausimus: šių met ų miesto biud žet ą ir sav ivaldy bės 2012–2014 m. strateg in į veiklos planą. Stotelės. Įvertinus, kiek keleiviai lietė elektroninius bilietus prie komposte rio, sausį populiariausios stotelės bu vo „Bibl iotekos“ (33353 keleiv iai), „At gim imo“ (32099 keleiv iai), „Turgaus“ (21294 keleiv iai), važ iuojant iš šiaur i nės į pietinę miesto pusę. Iš viso sau sį miesto autobusais važ iavo 702591 keleivis. Terminalas. Vyr iausybė priėmė nu tarimą „Dėl nacional inės energetikos strateg ijos įgyvend in imo 2008–2012 met ų plano patvirt in imo“, kur iuo su skyst int ųjų gamt in ių dujų term inalo projektas buvo įtrauktas į Nacional i nės energet ikos strateg ijos įgyvend i nimo 2008–2012 m. planą.
Sankcijos: uostamiesčio valdžia prastai įvertino kelininkų darbą ir jiems skyrė nuobaudas.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Termometro stulpeliui nukritus iki 20 laipsnių šalčio ir siaučiant pūgai gatvės virto čiuožykla. Prasčiau sia situacija buvo savaitgalį. Gat ves dengė suplūktas sniegas, vir tęs ledu. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo tojas Viačeslavas Karmanovas ne gailėjo priekaištų kelininkams. „Gruodį žiemos nebuvo. Ke lininkai galėjo bent dabar pasi
stengt i. Lyg in ant su praėj us iu žiemos sezonu, jų darbo koky bė prastesnė“, – pyko pavaduo tojas. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direkto rius Liudvikas Dūda tvirtino, jog Klaipėdoje nėra buvę žiemos, kad, esant 20 laipsnių šalčio tempera tūrai, pustytų. Anot jo, didžiausia problema, kad kai tokia temperatūra, neveikia druska. Direktoriaus teigimu, vie nas iš priekaištų šiaurinės miesto
Vytauto Petriko nuotr.
dalies valytojams, kad jie per vėlai perprogramavo savo techniką, jog gatves būtų galima barstyti ne drus ka, o druskos ir smėlio mišiniu. Taip pat pastebėta, kad darbą va lytojai pradėjo ne nuo tų pagrindi nių gatvių. Pasak L.Dūdos, kiekvienai gat ves valančiai įmonei dėl prasto darbo skirtos kelių tūkstančių li tų baudos. Klaipėdos savivaldybė ketina griežčiau kontroliuoti kelininkus. Norima, kad keturi valstybės tar
nautojai dirbtų ir savaitgaliais. Tam dar reikia savivaldybės administra cijos direktoriaus įsakymo. „Darbuotojams būtų skirtas au tomobilis ir jie tikrintų, kaip va lomos gatvės nedarbo dienomis. Gal sugriežtėjus kontrolei kelinin kai geriau dirbs“, – svarstė V.Kar manovas. Trečiadienį pagrindinės uos tamiesčio gatvės jau buvo nutir pusios, tačiau tam tikruose ruo žuose ant kelio buvo gausu sniego košės.
Miestui – nelengvi laikai
Kurortai. Trečiadienį Lietuvos kuror tai buvo pristatyti Kazachstane. Šioje šalyje jaučiamas ypač didelis susido mėjimas Liet uva ir čia teik iamom is sveikatinimo paslaugomis. Minėj imas. Antrad ien į 15 val. Klai pėdos universiteto Auloje (VI korpu sas, Herkaus Manto g. 84) vyks Vasa rio 16-osios – Lietuvos valstybės atk ū rimo dienos minėjimas. Mirt ys. Vakar Metr ikac ijos skyr iu je užreg istr uotos 7 klaipėd iečių mir tys. Mirė Adolfi na Vaičiulienė (g. 1918 m.), Bronė Gerybaitė (g. 1923 m.), Mari ja Maksimovienė (g. 1925 m.), Malvina Batalauskienė (g. 1926 m.), Zosė Norei kienė (g. 1927 m.), Antanas Tamašaus kas (g. 1929 m.), Just inas Slušnys (g. 1931 m.).
1
Palyginti su praėjusių metų biudžetu, šiųmetis yra 20 mln. litų mažesnis. Jis suda ro 85 proc. 2009 m. biudžeto. Anot A.Špučienės, tai blogiau sias biudžetas per paskutinius tre jus metus. „Geriausias biudžetas buvo 2010 m. Tiek apimtimi, tiek surinki mu. Turėjome ir viršplaninių lė šų. Praėjusių metų buvo mažes nis, o šiemet dar mažesnis. Dėl to ir verkšlename. Šiųmetis biudže tas krizinis. 20 mln. litų sumažėji mas daro labai didelę įtaką“, – aiš kino direktorė. A.Špučienės teigimu, tenka im tis tam tikrų taupymo priemonių. Tačiau, kokios jos bus konkrečiai, dar nėra aišku. Biudžetinių įstaigų darbuoto jų darbo užmokestis mažinamas 5 proc. Direktorės teigimu, tai sudaro pusės mėnesio jų atlyginimus. Ta
Paroda. Ketv irtad ien į 17 val. Prano Domšaičio galer ijoje vyks gurman iš kos kaligrafijos vakaras. Jame bus pri statyta 12 parodos „Kaligrafija ant bu rių“ darbų, kuriuos vertinimo komisija atrinko tarptautinio projekto „Kaligra fija Klaipėdai“, skirto miesto 760 metų jubiliejui, antrajam etapui.
Aldona Špučienė:
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Stasys Tumėnas, Reg ina Endrėk ienė, Petronėlė Davol ienė, Emil ija Šilaus kienė, Antanas Tamašauskas.
Reikės ieškoti gali mybių, kaip taupyti.
Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Apolonija Virpšienė.
čiau šie nebus mažinami, nes juos nustato Vyriausybė. „Atlyginimai lieka tokio pat ly gio, išskyrus socialinius darbuo tojus. Pastariesiems didės. Rei kės ieškoti galimybių, kaip taupyti. Gal bus mažinamos kai kurios val dymo išlaidos, vyks restruktūriza
Prognozė: manoma, kad labiausiai krizinis biudžetas atsilieps miesto
ūkiui.
cijos. Gali būti, jog teks atleisti ir darbuotojų“, – neatmetė direkto rė. Lėšos visoms programoms bus mažinamos 10 proc. A.Špučienės žodžiais, daugiausia rūpesčių bus miesto ūkiui.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Jis labai priklausomas nuo biu džeto. Galime teikti tiek paslau gų, kiek turime pinigų ir kiek jos kainuoja rinkoje. Pastarųjų kaina, brangstant energetiniams ištek liams, brangsta“, – dėstė direktorė.
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 6 mergaitės ir 3 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 60 iškvie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi kraujotakos sutrik imais.
4
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
miestas
Klerkams – tik pagyros?
Komentaras
1
Kvalifikacijos vertinimas privalomas tik karje ros valstybės tarnautojams, kurių Klaipėdos savivaldybėje yra apie 200. Jų tiesioginiai viršininkai savo pavaldinių veiklą dažniausiai ver tino gerai. Dienraščio žiniomis, 33 valstybės tarnautojai įvertinti labai gerai, o du – patenkinamai.
Irena Petraitienė
Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirm in inkė
A
Jaučiasi dirbąs gerai
Tarp blogiausiai įvertintų klerkų – savivaldybės Sporto ir kūno kultū ros skyriaus vedėjas Irenijus Zalec kis, pastaruoju metu sulaukiantis itin daug kritikos. Jos strėlės spor to vadui skriejo ir Klaipėdos sporto bendruomenės kongrese. „Aš nenorėčiau ta tema kalbėti. Kodėl turėčiau kalbėti, čia mano asmeninis reikalas. Kuo čia dėtas sporto kongresas. Po vertinimo ga lite paskambinti, tada ir duosiu in terviu“, – paklaustas, kodėl virši ninkai nėra itin patenkinti jo veikla, nekalbus buvo I.Zaleckis. Jo tiesioginė vadovė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė nuo komentarų taip pat susilaikė. Antrasis uostamiesčio savivaldy bės valdininkas, kurio darbas įver tintas tik patenkinamai, yra Civi linės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Algis Zulca. „Nežinau, kodėl taip esu įvertin tas. Pats jaučiuosi dirbantis nor maliai. Patenkinamai nėra gerai, bet nėra ir blogai. Viską spręs ko misija“, – optimistiškai nusiteikęs buvo A.Zulca. Jo vadovas Civilinės saugos sky riaus vedėjas Rimantas Imbrus ne norėjo įvardyti priežasčių, kodėl pavaldinio veiklą įvertino tik pa tenkinamai. „Galiu pasakyti tik tiek, jog spe cialistui siūlau kelti kvalifik aciją“, – teigė R.Imbrus. Gali tikėtis malonės
Komisija, kurios posėdžio laukia ir I.Zaleckis, ir A.Zulca, rinksis vasa rio pabaigoje.
Skriauda: skalsesnis gyvenimas šiemet nenumatomas net ir labai gerai dirbusiems valstybės tarnautojams.
Ją sudaro savivaldybės departa mentų direktoriai, Personalo sky riaus, profesinės valdininkų sąjun gos atstovai. Komisijai vadovaus
Česlovas Banevičius:
Nenorime erzin ti žmonių, nes biu džete didesnėms al goms nėra pinigų, todėl beveik visus valstybės tarnau tojus įvertinsime gerai, ir viskas liks taip, kaip buvę. savivaldybės administracijos di rektorė Judita Simonavičiūtė. Komisijos „filtrą“ turi pereiti tie valstybės tarnautojai, kurių veik
Vytauto Liaudanskio nuotr.
la yra įvertinta labai gerai, paten kinamai arba nepatenkinamai. Ji sprendžia, ar valstybės tarnauto jo tiesioginio viršininko vertini mas dėl pavaldinio kvalifikacijos yra teisingas. Todėl ne visi 33 labai gerai įvertinti uostamiesčio savivaldybės darbuo tojai gali tikėtis, kad toks vertinimas liks ir po komisijos posėdžio. Dienraščio žiniomis, jau dabar aišku, kad labai gerai komisija įver tins maždaug pusę iš 33 valstybės tarnautojų. Priežastis – pinigai. Jei valdininkas įvertinamas labai gerai, komisija siūlo jam suteikti arba pa kelti kvalifikacinę klasę ar katego riją, o tai reiškia – keliais šimtais litų padidinti algą. Kadangi šiųmetis savivaldybės biudžetas yra įtemptas, esą neuž teks pinigų didesniais atlyginimais paskatinti visus 33 klerkus, todėl daliai jų teks nusivilti. Komisijos posėdyje malonės gali tikėtis patenkinamai įvertinti vals tybės tarnautojai. Komisija gali nu statyti, kad jie dirbo gerai, tuomet viršininkų nemalonėn patekusiems klerkams nereikės priverstinai kelti kvalifikacijos ar baimintis, kad su mažės atlyginimas. „Komisijos žodis yra tik rekomen dacinio pobūdžio, nes galutinius sprendimus dėl valstybės tarnauto
jų kvalifikacijos priima savivaldybės administracijos direktorė“, – teigė laikinai Personalo skyriaus vedėjos pareigas einanti Jolanta Laužikaitė. Nenori erzinti žmonių
Kitose Klaipėdos apskrities savi valdybėse taip pat baigėsi laikai, kai, norėdami savo lojaliems pa valdiniams pakelti atlyginimus, jų vadovai, komisija ir administraci jos direktoriai valstybės tarnautojų darbą vertindavo labai gerai. „Labai gerai įvertinsime vos kelis žmones. Vienas jų dirba jau 15 me tų, todėl suteiksime kvalifikaci nę klasę, kad atlyginimą galėtume pakelti 10 proc. Nenorime erzin ti žmonių, nes biudžete didesnėms algoms nėra pinigų, todėl beveik visus valstybės tarnautojus įvertin sime gerai, ir viskas liks taip, kaip buvę“, – neslėpė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direk torius Česlovas Banevičius. Palangos savivaldybėje beveik visi valstybės tarnautojai įvertinti gerai. „Aš esu nauja vadovė, spe cialistams užduočių neformulavau, todėl ir negaliu vertinti, kaip jie jas atliko. Pasirinkau neutralią poziciją – skirti vertinimą, kad dirbo gerai. Šiemet jau pati suformulavau už duotis, tad kitais metais jau galė siu tiksliai vertinti, kaip valstybės
r kasmet is valst yb ės tar nautojų vertinimas yra ob jektyvus? Žinau, jog kai ku riose įstaigose specialistai vertinami labai rimtai. Pavyzdžiui, vie na pažįstama, kuri nesugebėjo susitvar kyti su savo darbu, buvo įvertinta tik patenk inamai. Manau, kad valstybės tarnautojų vertinimas labai priklauso nuo institucijos vadovo. Jei jis numo ja ranka, tai ir vertinimai bus subjekty vūs. Teko girdėti, jog kartais valstybės tarnautojai labai gerai įvertinami ir di desnius atlyginimus gauna tik už gra žias akis, tačiau tokius faktus labai sun ku įrodyti. Kad ir kaip būtų, vertinimo vis tiek reikia, tačiau šiame procese tu rėt ų dalyvaut i ir pol it ikai, profesin ių sąjung ų atstovai. Būtina apie darbuo toją surinkti visus duomenis, kaip jam sekėsi vykdyt i pavestas užduot is. Ži nau, jog kai kurios įstaigos net samdo vad inamuosius slapt us pirkėjus, ku rie skambina valstybės tarnautojams, klausia įvairiausių klausimų ir fiksuo ja, kaip į juos atsakoma. Jei valstybės tarnautojas bendrauja šiurkščiai, pliu sų jam tai tikrai neprideda. Vertinimas reikalingas tam, kad būtų galima nusta tyti darbuotojų kvalifikaciją, nuspręsti, ar jį motyvuoti, ar bausti. Tik gaila, jog sprendžia tik įstaigos vadovas. Tai blo gai, mes neprogresuojame.
tarnautojams pasisekė jas įvykdy ti“, – savo kriterijus atskleidė Pa langos savivaldybės administraci jos direktorė Akvilė Kilijonienė. Neringos savivaldybės admi nistracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas apgailestavo, jog ne gali paskatinti labai gerai dirban čių specialistų. „Nors daug mūsų žmonių dirba labai gerai, tačiau biudžetas labai apkarpytas, todėl tikrai neturime pinigų didesnėms algoms“, – tei gė A.Vyšniauskas.
Klaipėdiečius lanko netikri vandentiekininkai Jonas Gedmintas Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo centras sulau kė gyventojų pranešimų apie netik rų vandentiekio ekspertų vizitus į jų butus.
„Į duris paskambinęs vyras prisista tė vandentiekio darbuotoju ir pasiū lė nemokamai atlikti vandens tyri mą. Įsipylęs iš čiaupo kelias stiklines vandens, iš lagamino išsitraukė kaž kokius prietaisus ir parodė, kaip stiklinėje susidrumsčia vanduo. Po to paaiškino, kad vanduo yra bai siai užterštas ir vienintelis būdas jį išvalyti – nusipirkti apie 1500 litų kainuojančius filtrus“, – pasako jo įmonei „Klaipėdos vanduo“ pa skambinusi klaipėdietė. Pasak bendrovės „Klaipėdos van duo“ Vandenruošos departamento direktoriaus Aido Birgėlos, bend rovė neturi jokių darbuotojų, ku rie vaikščiotų po butus ir tirtų van dens kokybę.
„Mūsų darbuotojai nekviesti lan kosi klientų butuose tik vienu tiks lu – patikrinti (arba pakeisti) van dens apskaitos prietaisų. Tačiau jie visada turi ir pateikia gyventojams specialius darbuotojų pažymėjimus su nuotrauka. Jei kas nors prisista to mūsų bendrovės vardu, bet ne turi pažymėjimo – žmonės turėtų saugotis apsišaukėlių ir kviesti po liciją“, – teigė A.Birgėla. A.Birgėlos manymu, apie netik rų ekspertų vizitus pranešę klientai tikriausiai susidūrė su vandens filt rų pardavėjais – panašių istorijų yra buvę anksčiau, ir ne tik Klaipėdoje. „Kokius fokusus prekiautojai ro do žmonėms ir kokią įrangą siū lo – tai jų sąžinės reikalas. Tačiau priminsiu, kad Klaipėdoje yra tik 3 akredituotos vandens tyrimo labo ratorijos, kurių duomenys yra pati kimi. Jei žmonėms rūpi jų vartojamo vandens kokybė, reikėtų naudotis ne fokusininkų, o profesionalių la boratorijų paslaugomis“, – patarė A.Birgėla.
dr. Kęstut is Kadūnas Geolog ijos tarnyb os Hidrogeolog ijos skyr iaus vedėjas
D Taisyklė: specialistai primena, kad patikimus geriamojo vandens ty
rimus gali atlikti tik akredituotos laboratorijos.
Komentarai Irena Getaut ienė Bendrovės „Klaip ėdos vanduo“ ger iamojo vandens tyr imo lab orator ijos vadovė
K
laipėdoje centralizuotai tiekia mo geriamojo vandens koky bė yra tikrinama kasdien, net ir savaitgaliais bei poilsio die nomis. Vandens paėmimo taškai yra pa skirstyti po visą Klaipėdos miestą. Mė gin iai imam i didesnės riz ikos vietose
– mok yklose, daržel iuose, ligon inėse, maisto pramonės įmonėse. Vandentie kiu tiek iamas ger iamasis vanduo nėra užterštas ir atitinka visus Lietuvos higie nos normų reikalavimus. Tik daliai šiau rinės miesto dalies gyventojų tiekiama me vandenyje kol kas yra didesnė, nei reglament uojama, fluoro koncentraci ja. Tačiau kitąmet, pabaig us 1 vanden vietės gerinimo įrenginių statybą, ir šis komponentas atitiks normatyvus.
augel is vanden į ger inan čių filtr ų gerokai pakeičia gamt in io vandens chem i nę sudėt į. Todėl renkant is filtr us pravart u žinot i, kad labai su minkšt inus gamt in į vanden į, jame esant ys kalcio, magn io, kal io jonai, kur ie būt in i žmog ui, yra pakeič ia mi mažai nauding u natr iu. Nors van duo tampa labai minkštas, jis fakt iš kai virsta techn in iu vanden iu. Toks vanduo tinkamas skalbyklėms, van dens šildymo sistemoms užpildyt i, bet visai nėra priimt inas maisto ga mybai. Jungt inės Karalystės moks lininkai, atl ikę vandens tyr imus 253 miestuose, nustatė, kad minkšto ge riamojo vandens paplitimo regionuo se mirt ies atvejų nuo širdies lig ų yra 10–15 proc. daug iau, nei kietą vande nį vartojančiuose reg ionuose. Mano ma, kad didesn is natr io kiek is ger ia majame vandenyje gali lemti ir dides nį kraujo spaudimą. Šaltinis: www.lgt.lt
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
6
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
nuomonės
Kas stabdo investicijų srautą?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K
asmet vis garsiai kalba ma ir kalbama apie už sienio investicijas, „atei nančias“ ar ne į Lietuvą. Ypač čia pageidaujamos plyno lau ko investicijos, kurios skaičiuoja mos, o paskui pateikiamos kaip tam tikri šalies laimėjimai ekono mikos srityje. Tai suprantama, nes papildomi pinigai „iš šono“ visada praver čia ne tik valstybės, bet ir kiekvie no žmogaus gyvenime. O kur dar sukurtos darbo vietos, kurių iki tol nebuvo, sumokėti mokesčiai, eko nomikos dinamiškumo efektas? Visa tai išties labai svarbu.
Ačiū, Briuseli, už rimbą
Violeta Juodelienė
R
eformų, kurių iš Lietu vos reikalauja ES, rei kia ne Briuseliui, o pa tiems liet uv iams. Iki 2000-ųjų, kai Liet uva buvo pa kviesta derėt is dėl nar ystės ES, šį sak in į girdėjome daugybę kar tų. Kiekvienąsyk, kai po Europos virš ūn ių tar ybos išg irsdavome, kad Lietuva ES dar nėra iki galo subrendusi. Praėjo nemaž ai laiko, kol buvo įsis ąmon inta, kad, pvz., pasiek ti tam tikrą lyg į kovoje su korup cija reik ia ne tik (ir ne tiek) Briu sel io biurokratams, kiek mums pat iems. Pol it ikai, savo rink imų
Pajudintos domino kortelės ėmė kristi. Matyt, „suinteresuo tų institucijų“ klerkai šiomis dienomis dirba iki išnaktų, kad spėtų iki ministro pažadėto termino. kamp an ijų prog ramose žadėj ę asmen iškai įpaišyt i ES vėl iavo je Lietuvos žvaigždutę, turėdavo pripažinti: Sąjunga „taip“ neištars, kol nepasikeis stat ist in iai rod ik liai, atspindintys mūsų būseną. Mosuodama rimbel iu ES, žino ma, mait ino ir meduol iais: pra dedant staž uotėm is, baig iant fi nans ine parama be jok io kof i nansav imo sąlyg ų. Kas tapo di desn iu akst inu mums, dar iš pa nag ių neiškrapščiusiems homo sov iet icus purvo, – krit ikos kir
čiai ar vaišės, šiandien, jau, reg is, galime pasakyti. Tai – rimbas. Laimė, kad jo ES iki šiol nepadėjo į šal į, nes akivaizdu, kad ne vien įvair ūs narystės sutartyje numa tyti įsipareigojimai priverčia mus palaikyti drausmę. Ačiū Europos Komisijos (EK) pir min ink ui Jose Manuel iui Barro so – mostelėjo rimbu Liet uvos pusėn, parodė, jog šalyje egz is tuoja didelė problema – jaunimo nedarbas. Šis šašas darko Lietuvos veidą jau ne pirmi metai, ūkio nuosmuk io laikotarpiu jis pavirto pūl iuojan čia vot im i, tačiau kol neparodė EK vadovas, jo nematė nei socia lin ių reikalų ir darbo min istras, nei jam pavald žios Lietuvos dar bo biržos strategai, nei Jaun imo reikalų departamentas. J.M.Barroso šiuo atveju pats ne norėdamas tampa panašus į kokį „cėkašniką“ iš Maskvos, kuris vie nu telefono skambučiu galėdavo sutvarkyti partijai, socializmui ar savam klanui svarbų reikalą. Mes gi demonstr uojame bais iaus ią homo sovieticus stilių, kai dirba ma tik tam, kad pagirtų aukščiau sioji vadovybė „iš centro“. EK pirmininkui įvardijus proble mą, ant kilimėlio pas Prezidentę apsilankė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vakar jis prane šė, jog institucijos per savaitę pa rengs naujų pasiūlymų paket ą, kaip maž inti jaunimo nedarbą. Pajudintos domino kortelės ėmė krist i. Mat yt, „suinteresuot ų ins titucijų“ klerkai šiom is dienom is dirba iki išnaktų, kad spėtų iki mi nistro pažadėto term ino. Kodėl šio darbo nebuvo gal ima pada ryti sava valia – klausimas, matyt, retorinis. Akivaizdu, kad „suinte resuotų institucijų“ interesas vie nas – kuo geresn is įvaizd is ES akyse. Būt i paplaktam Briusel io rimbu – baisiau, nei matyti Lietu vai nugaras atsukant į jaunimą. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Tačiau visiškai nesuprantama, ko dėl mūsų valstybė nenori sudaryti są lygų toms investicijoms ir tam verslui iš užsienio „ateiti“? Juk bet koks vers lo žingsnis tuojau susiduria su gro buoniškais mokesčiais, negailestinga finansinės kontrolės sistema ir bega liniu biurokratizmu, apie kurį gandai jau skamba turbūt per visą Europą. Įkurti įmonę Jungtinėse Valsti jose galima per keliolika minučių.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Savivaldybę reikia uždaryti?
Savivaldybės tarnautojai skundžiasi, kad savivaldybės patalpose labai šal ta. Girdėjau, kad tik 9 laipsnių tem peratūra yra ir vienoje bibliotekoje. Pasirodo, ten pastatas nėra apšiltin tas. O vargšus darbuotojus verčia vis tiek dirbti. Manau, gal reikėtų tokias įstaigas išvis uždaryti. Pagaliau yra higienos normos ir jų reikia laikytis. Rumunijoje valdant prezidentui Ni colae Ceausescu ir tai patalpose bu vo 13 laipsnių šilumos. Giedrė
Abejoju teisingumu
Kaune atleisti penki teisėjai. Aš taip pat esu susidūręs su neteisingais teisėjais ir net turiu įrodymų. Nuo tarybinių laikų buvo žinoma, kad ir tarp teisėjų pasitai ko labai įvairių žmonių. Pokario metais buvo vadinamieji liaudies gynėjai. Iš jų tik 5 proc. buvo teisingi žmonės. O kiti tik dėl duonos kąsnio ėjo. Tie 95 proc. buvo tokie pat „teisingi“, kaip dabar tiniai Lietuvos teisėjai. Tai mano nuo monė. Kaune ir Kėdainiuose skelbiami
Pas mus tai truktų ne vieną dieną. JAV veikia net specializuotos įmo nės, kurios užsiima bendrovių stei gimo veikla, kad žmogui ar kitos ša lies bendrovei nereikėtų nusižeminus braidžioti po klaidžias biurokratijos džiungles. O Lietuvoje įdiegta tokia kontro lės sistema, tik ir žiūrinti, kaip atim ti pinigą iš to, kuris jį sėkmingai įgi jo. Ir visai nesvarbu, išgyvens po to įmonė su visais jos darbuotojais ar ne. Kartais net gali įtarti, kad geriau jau valstybė mokės pašalpą atleistie siems iš darbo, nei pasigailės įmonės, pavėlavusios sumokėti PVM. Na, iš reikalaus tuos pinigus, įmonė bank rutuos, o kas paskui? Tai irgi atgraso investicijas, nes tokia patirtis žaloja investicinę aplinką. Valstybės grobuoniškumas daž nai pateisinamas „Sodros“ biurok ratų paaiškinimais, kad pensininkai
negali laukti, kol bus sumokėti mo kesčiai, nes jie tiesiog turi būti su mokėti laiku. Taip, tokiuose samprotavimuo se yra tiesos. Tačiau yra dar ir pro tingumo kriterijus, lankstumas, per spektyvos suvokimas. Džiugu bent tai, kad pastaruoju metu Mokesčių inspekcija stengia si ne tik bausti, bet ir mėgina taiky ti protingumo, aiškinimo ir pakan tumo verslui kriterijus. Tai jau geras ženklas. Tačiau bendra investicinė aplinka ir toliau lieka didelė problema, ku ri iš esmės stabdo investicijų srau tą į mūsų šalį. Reikėtų gerokai libe ralesnių mokestinių įstatymų ir ypač ryškių lengvatų į Lietuvą vis dar no rintiems „ateiti“ verslininkams. Kol jie to nepajus, tol į mūsų valstybę vis žvelgs įtariai.
tikrai prieštaringi bylų sprendimai. Jau paprasto, neišsilavinusio žmogaus aki mis matyti, kad tokie teismų sprendi mai tikrai nėra objektyvūs. Ir Klaipė doje prisimenu vieną teisėją, kuris nuo baudų sukčius išsukdavo įdarbinęs sa vo namo statybose.
bėda jų neištiko. Man tai nutinka jau antrą kartą gyvenime.
Stanislovas
Sulaukiau keisto skambučio
Dažnai spaudoje skelbiama apie įvai rius sukčiavimus ir nusikaltėlių pa sipelnymo būdus. Aš pati vos išven giau apgavystės. Vieną dieną man paskambino nepažįstama moteris ir ėmė verkti. Nepažinau balso, tad pa galvojau, kad skambina buvusi uošvė. Klausiau, ar tai ji, o moteris tik karto jo, kad kažkas atsitiko anūkei. Apgavi kė perdavė ragelį neva policininku pri sistačiusiam vyrui. Vyras aiškino, kad jie yra apskrities ligoninėje, nes mano anūkė esą nuo laiptų nustūmė 12 me tų mergaitę. Mergaitė esą sužeista, jai diagnozuotas kaukolės pamato skili mas ir reikės daug pinigų operacijai. Tas vyras manęs paklausė, ar aš suge bėsiu prisidėti prie išlaidų. Esu pensi ninkė, tad pasakiau, kad duočiau ne bent du šimtus litų. Sukčius iš karto baigė pokalbį. Tuoj pat susisiekiau su giminaitėmis ir sužinojau, kad jokia
Regimantas Alionis
Onutė
Kas taip derasi dėl dujų kainos?
Man jau 80 metų, tačiau seku šalies naujienas ir skaitau laikraščius. Nus tebino žinia, kad į Lietuvą atvyks ta Rusijos delegacija derėtis dėl dujų kainos. Kodėl ministras pirmininkas Andrius Kubilius tokiu svarbiu klau simu kviečia delegaciją, kai toks šal tis? Tokius klausimus reikia spręsti, kai šilta. Pakviestų svečius į Palangą, tada galima ir nusiderėti. Kas per šaltį prašo mažesnės kainos? Juokinga. Klaipėdietis
Šaltis verčia ieškoti gumos
Baisu pagalvoti, kaip sunku vyraujant tokiems šalčiams sunkiai besiver čiantiems žmonėms. Teko nugirsti, kaip kalbėjo du vyrai. Vienas guodėsi, kad jo bute labai šalta. Kaip supratau, ten yra krosnis. Kitas pasiūlė nueiti prie konteinerio ir pasiimti kažkokią gumą. Tvirtino, jog ši labai gerai de ga. Gaila man tų žmonių. Kaip gyven ti, jei namie šalta kaip lauke? Reikėtų padėti tokiems nelaimėliams. Inesa Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Bendra investicinė aplinka ir toliau lieka didelė problema, ku ri iš esmės stabdo in vesticijų srautą į mū sų šalį.
Andriaus Deltuvos karikatūra
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
KetvirtADIENIS, vasario 9, 2012
lietuva
Dėl IAE uždarymo – krūva pastabų Komentaras
Europos auditoriai nustatė, kad Ignali nos atominėje elekt rinėje (IAE) vėluoja ma įgyvendinti pa grindinius uždary mo darbus ir virši jamos numatytos išlaidos.
Neilas Tankevičius Premjero patarėjas
T
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vėluojama įgyvendinti projektus
Europos audito rūmai vakar Briu selyje pristatė ataskaitą, ar Lietuva ir Bulgarija bei Slovakija tinkamai naudojo ES lėšas, skirtas branduo linėms elektrinėms uždaryti. Auditoriai pažėrė pastabų dėl vykdomų darbų spartos ir leidžiamų pinigų. „Nors ES teikia pa ramą daugiau kaip 10 metų, pažan ga yra lėta, nes daugelis projektų apima parengiamuosius veiksmus. Be to, dar nėra aiškiai žinomi porei kiai, kuriuos reikės patenkinti dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo, nes neatlikti išsamūs poreikių ver tinimai“, – rašoma išvadose. Anot auditorių, „vėluojama įgy vendinti pagrindinius infrast ruktūros projektus ir viršijamos numatytos išlaidos“. „Planuose turėtų būti apytikriai nustatyta viso eksploatavimo nutraukimo proceso bendra kaina, kurią reikė tų perskaičiuoti pakankamai daž nai, kad būtų užtikrintas skaičia vimų tikslumas“, – pabrėžia jie. „Išlaidų sąmatos nėra išsamios, nes nėra pagrindinės informacijos, susijusios su radioaktyviosiomis atliekomis ir (arba) joms tvarkyti būtinais įrenginiais bei technolo gijomis. IAE radioaktyviųjų atliekų aprašai nebuvo baigti, nes dar ne buvo žinomi tikslūs kiekvienos rū šies radioaktyviųjų medžiagų, ku rios turi būti tvarkomos, kiekiai (nebuvo užbaigtas elektrinių ra diologinis charakterizavimas)“, – priduria auditoriai.
Neskubama: Europos audito rūmai pareiškė, kad IAE uždarymo „pažanga yra lėta, nes daugelis projektų
apima parengiamuosius veiksmus“.
„ES, pripažindama, kad šių įsi pareigojimų vykdymas yra sunki socialinė, ekonominė ir finansinė našta, trijų valstybių programoms suteikė finansinę paramą. Iš vi so tam 1999–2013 m. laikotarpiu buvo numatyta 2,85 mlrd. eurų“, – rašoma ataskaitoje. IAE uždaryti skirta 1,367 mlrd. eurų, tai yra beveik pusė visoms trims elektrinėms uždaryti numa tytų lėšų. Trečiadienį paskelbtoje specia liojoje Audito rūmų ataskaitoje ap tariamas eksploatavimo nutrauki mo programų įgyvendinimas nuo 1999 m. iki 2010-ųjų pabaigos. „At liekant auditą išnagrinėta, ar ES fi nansuojami veiksmai buvo parengti atsižvelgiant į nustatytus poreikius, ar jie buvo vykdyti pagal planą ir ar esama valdymo sistema buvo tinka ma“, – teigiama dokumente. Jame pabrėžiama, kad „eksploata vimo nutraukimo veiksmų nustaty mas vis dar vykdomas“. IAE atveju šie darbai planuojami iki 2029 m.
Prieš bet kokį to lesnį finansavimą Komisija turėtų ištir ti turimus išteklius ir numatomą naudą.
Skyrė milijardus
Audito rūmai nustatė, kad Lietu va, Bulgarija ir Slovakija, vykdyda mos savo įsipareigojimus, laiku su stabdė atominius reaktorius, be to, „buvo pasiekti svarbūs eksploata vimo nutraukimo riboženkliai“. „Lietuva, Bulgarija ir Slovakija, dalyvaudamos stojimo į ES dery bose ir siekdamos padidinti bran duolinę saugą, įsipareigojo pirma laiko sustabdyti aštuonis neat naujinamus branduolinius reakto rius ir vėliau nutraukti jų eksploa tavimą“, – minima išvadoje. Du iš šių reaktorių yra IAE. Vie nas uždarytas 2006-aisiais, kitas – 2009-aisiais.
Bendra suma išaugo
„Daugumą darbų dar reikės atlikti ateityje, o juos užbaigiant susidu riama su reikšmingu finansavimo trūkumu. Paramą gaunančios vals tybės 2011 m. kovo mėnesį atnau jino savo eksploatavimo nutrauki mo išlaidų sąmatas, kurių bendra suma išaugo iki 5,3 mlrd. eurų. Ly ginant šią sumą su nacionalinėmis ir pagal programas šiuo metu tu rimomis lėšomis, skirtomis eksp loatavimui nutraukti, atrodo, kad trūksta apie 2,5 mlrd. eurų“, – tei giama ataskaitoje. Auditoriai nurodo, kad Slovakija įsipareigojo prisidėti prie eksploa
tavimo nutraukimo finansavimo ir parengė specialų finansavimo me chanizmą – įvedė elektros perda vimo mokestį, kuris padės gauti dalį trūkstamų lėšų. Lietuva ir Bul garija tokio mechanizmo neturi. „Trūkstant finansavimo, gali ne pavykti sėkmingai užbaigti eksp loatavimo nutraukimo procesų“ – priduria jie. Audito rūmų ataskaitoje nuro domos ir kitos su branduolinių elektrinių uždarymo finansavi mu susijusios problemos. „Buvo finansuojami labai įvairūs veiks mai, kur iais siek iam a maž int i atominių reaktorių eksploatavi mo nutraukimo pirma laiko pada rinius, bet nėra žinomas padari nių sumažinimo mastas. Neatlikti išsamūs poreikių vertinimai, ne nustatyti prioritetai ir konkretūs tikslai. Atsakomybė yra nepakan kamai apibrėžta. Europos Komi sija daugiausia prižiūri biudžeto vykdymą bei projektų įgyvendi nimą ir per mažai dėmesio ski ria tam, kaip yra vykdomi bend rieji programų tikslai“, – rašoma išvadoje. Rekomendavo ištirti naudą
Audito rūmai rekomendavo Euro pos Komisijai atlikti išsamų po reikių vertinimą ir „taip atskleisti programų įgyvendinimo pažangą, veiksmus, kuriuos dar reikės at likti, ir bendrą finansavimo planą su nurodytais finansavimo šalti niais“. „Prieš bet kokį tolesnį finansa vimą Komisija turėtų ištirti turi mus išteklius ir numatomą naudą. Tai atlikus, tikslai turėtų būti nu statyti atsižvelgiant į turimą biudžetą, be to, turėtų būti nustaty ti tinkami veiklos rodikliai, kuriuos vėliau būtų galima stebėti ir prirei kus skelbti ataskaitose. Tolesnė fi nansinė parama po 2013 m. turėtų būti teikiama remiantis tokios para mos papildomos naudos ES vertini mu, nustačius konkrečius finansuo tinus veiksmus ir apsvarsčius kitų
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
finansavimo priemonių, kaip antai struktūrinių fondų, naudojimą“, – rekomenduoja auditoriai. Naujoje finansinėje perspekty voje Europos Komisija IAE uždary ti siūlo skirti tik 210 mln. eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdy ti 2017 m. Lietuvos Vyriausybė to kį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė fi nansavimo data būtų išbraukta. Lietuvos pareigūnai teigia sulau kiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų IAE. Europos Parlamentas pernai para gino griežčiau kontroliuoti elektri nei uždaryti skirtas lėšas. Reikšmingas atsilikimas
Didžiąją dalį projektų, susijusių su IAE uždarymu, vykdo įmonė „Nu kem Technologies“. Lietuvos pa reigūnai ne kartą kaltino dėl darbų vėlavimo ir dirbtinio branginimo. Su tuo iš esmės sutiko ir Euro pos auditoriai: „Tuo metu, kai bu vo atliekamas auditas, Lietuvoje
ai reikal inga ir labai svar bi ataskaita, nes bene pir mą kartą detal iai pat ikr in ta, kaip leidžiamos ES lėšos, skiriamos atominėms elektrinėms už daryti. ES lėšos yra visų bendrijos gy ventojų, taigi, ir Lietuvos, pinigai, todėl itin svarbu matyti, kaip jie leidžiami. Audito rūmai patikrino lėšų panaudo jimo efektyv umą ir pareiškė įvair ių pastabų. Į jas reikės atsižvelgti, užtikri nant atominėms elektrinėms uždaryti ES skiriamų lėšų panaudojimo skaid rumą ir efektyvumą. Taigi, matyt, bus reikal ing i struktūr in iai ir kontrolės mechan izmų pakeit imai tiek Euro pos Komisijos, tiek ir kiekvienos vals tybės, kur ioje uždaromos branduo linės elektrinės, lygmeniu. Vienas iš teig iamų šios išvados da lykų yra tas, kad atkreiptas dėmesys į pavojų, jog ateityje gali pritrūkti lėšų uždarymo darbams atlikti. Auditoriai apskaičiavo, kad, be to, kas jau skirta, prireiks dar daugiau kaip 2,5 mlrd. eu rų. Tai įrašyta į dokumentą. Daroma išvada, kad jeigu lėšų pritrūks, užda rymas gali labai ilgai užtrukti ir netgi išvis būti neužbaigtas. Taigi, negalima sakyti, kad tokia išva da pablog intų mūsų derybines pozi cijas kalbantis su ES dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos ir per ją ski riamų lėšų IAE uždaryti. Išvada tik la biau paaišk ino situaciją, kur i susida riusi uždaromose elektrinėse.
buvo nustatytas reikšmingas at silikimas nuo sutarčių užbaigimo pradinių terminų įgyvendinant pagrindinius infrastruktūros pro jektus, kurie būtini, kad būtų ga lima nutraukti IAE eksploatavimą. Minėtini šie projektų vėlavimo at vejai: laikinos panaudoto kuro sau gyklos – daugiau kaip 32 mėnesius, kietųjų atliekų išėmimo įrenginio – 44 mėnesius, kietųjų atliekų tvar kymo įrenginio ir saugyklos ma žo bei vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms at liekoms – 34 mėnesius. Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos buvo padidėju sios 22 mln. eurų (15,6 proc.).“
8
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
aktualijos Išeina užtarnauto poilsio
Areštinėje – sumaištis
Vis dar atakuoja patikliuosius
Vasario 9-ąją tarnybą palieka ir į pensiją išeina Specialiųjų ty rimų tarnybos Klaipėdos val dybos vadas Leonas Keniausis. 46 m. L.Keniausis atsisakė pa siūlymo dirbti toje pačioje tar nyboje Šiauliuose arba Vilniuje. Klaipėdos valdybai jis vadovavo 12 m., anksčiau L.Keniausis dir bo prokuroru.
Klaipėdos apskrities vyriau siojo policijos komisariato areštinėje antradienį du ka liniai susižalojo kaklus, taip imituodami pasikėsinimą nu sižudyti. Medikai jiems sutei kė pagalbą, bet gydyti ligoni nėje nerekomendavo. 1977 ir 1982 m. gimę vyrai grąžinti į kameras.
Sukčiai apgavo ir tūkstančiais litų pasipelnė iš kelių klaipėdie čių bei palangiškės. 86 m. mo teris patikėjo, kad dukrai nutiko nelaimė ir atidavė 2 tūkst. litų. 15-metė mergaitė sukčiui ati davė 5 tūkst. litų vertės brangių daiktų bei įvairios valiutos. 43ejų moteris norėjo padėti parei gūnams ir neteko 4 tūkst. litų.
Pareigūnai kratosi įtarimų Darbo vietoje sulai kyti ir rimtų įtarimų sulaukę uostamies čio policininkai neigia kaltę. Juos ginantys advoka tai mano, kad teis mui pateikta ne visa tyrimą atliekančių pareigūnų surinkta medžiaga.
Spėjimas: A.Rimkus svarsto, kodėl įtarimai dėl sukčia
vimo kilo tada, kai jis pradėjo bylinėtis dėl grąžinimo į tarnybą. Vytauto Petriko nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
automobilis tikrai buvo pavogtas ir pirmą mėnesį po nusikaltimo A.Rim kus aktyviai padėjo jo ieškoti.
Laikomi ne Klaipėdoje
Įtarti sukčiavę dėl draudimo du uostamiesčio pareigūnai bei buvęs Šilutės rajono policijos komisaria to Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas po dienos nesužinojo, kiek laiko bus suimti. Sprendimą, ar juos suimti, ketinama skelbti tik ketvirtadienio rytą. Šie trys vyrai bei vieno jų sugy ventinė buvo sulaikyti antradie nį, tačiau naktį praleido ne uosta miesčio areštinėje. Klaipėdos miesto apylinkės teis me posėdis dėl suėmimo sankcijos vyko už uždarų durų. Teismo koridoriuje posėdžio laukė antrankiais surakintas bu vęs Šilutės rajono policijos komi sariato Kriminalinės policijos sky riaus viršininkas Artūras Rimkus. Jį į teismą atlydėjo Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnai. Įtariamasis neslėpė nuo žurna listų veido ir tikino esąs nekaltas. Vyras spėjo pasakyti, kad pernai jo
Mano, kad tai kerštas
„Bendradarbiavau su vagystę tyru siais pareigūnais. Kodėl po mėne sio viskas nutrūko, reikia paklausti tų, kas mane sulaikė. Aš nekaltas“, – spėjo pasakyti pernai iš darbo at leistas už piktnaudžiavimą tarnyba A.Rimkus. Jo gynėjas advokatas Darius Po cius mano, kad sulaikymas ir įta rimai mesti buvusiam policininkui todėl, kad jis apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui sprendimą jį atleisti iš tarnybos. Pernai Šilutėje tarnybos neteko keli pareigūnai, tarp jų – ir A.Rim kus, apkaltinti piktnaudžiavę tar nyba. Tada viešai neskelbta, tačiau teisme nagrinėjant bylą dėl atleidi mo iš darbo paaiškėjo, kad parei gūnai kaltinti perdavinėję areštinė je laikytiems asmenims neteisėtus daiktus ir net juos vaišinę alkoholi niais gėrimais. A.Rimkus nuspren dė ginti savo teisę likti tarnyboje.
Nekomentavo: gerai uostamiesčio policijos vadovų ver
tintas E.Tautavičius yra prasitaręs draugui, kad tarnybo je turi priešų, tačiau garsiai apie tai teisme nepareiškė.
Neįžvelgė įtarimų argumentų
Nesutinka su įtarimais klastojus draudiminius įvykius ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos ko misariato Autotransporto priemo nių grobimo tyrimų skyriaus parei gūnas Žydrūnas Ukockis.
Osvaldas Martinkus:
Panašu, kad kaip kelininkus žiema užklumpa netikė tai, taip ir STT parei gūnus po pusmečio tyrimo sulaikymas užklupo nepasiruo šusius.
Jį ginti ėmęsis advokatas Osval das Martinkus pasakojo, kad pa reigūnas buvo sulaikytas antradie nį 10 val. ryto savo darbo vietoje.
Tačiau į teismą atvežtas tik po pu santros paros. „Panašu, kad kaip kelininkus net vasarį žiema užklumpa neti kėtai, taip ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus po pusmečio tyrimo sulaikymas už klupo nepasiruošusius. Manau, būtent jie pažeidė įstatymą, ku riame sakoma, kad asmenį gali ma sulaikyti darant nusikaltimą arba tuoj po to. Negi jo nebuvo galima pristatyti į teismą iškart? Jis kaltės nepripažįsta, pažiūrėjau bylą ir nustebau – ten nieko nėra, net telefono pokalbių išklotinių. Nesuprantu, kaip galima prieš policijos pareigūną taip neatsa kingai reikšti įtarimą? Žmogus dirba valstybei, operacija ruo šiama pusę metų, o jį suima ne turėdami visiškai jokių įrodymų. Man tai nesuprantama“, – kalbė jo O.Martinkus. Ginti ėmėsi draugas
Panašios pozicijos laikosi ir E.Tau tavičių ginantis advokatas Marius Navickas. Pats įtariamasis teis
me su žurnalistais nekalbėjo ir tei gė negalįs komentuoti ikiteismi nio tyrimo medžiagos. „Manau, kad mums buvo pateikta ne vis kas, kas yra byloje. Bet toje me džiagoje, ką mes matėme, nėra jokių kaltės įrodymų“, – tikino E.Tautavičiaus gynėjas. M.Navickas ėmėsi pareigūną ginti kaip draugą. Vyrai susipaži no tada, kai E.Tautavičius dirbo kriminalinėje policijoje, o M.Na vickas buvo Organizuotų nusi kaltimų ir korupcijos tyrimo sky riaus prokuroras. „Edmundas yra sutrikęs. Ma nau, jis turi tarnyboje priešų, taip galbūt bandoma su juo susidoro ti. Pažįstu jį kaip žmogų ir parei gūną. Man mažų mažiausiai to kie įtarimai kelia abejonių. Kad Edmundas galėtų piktnaudžiau ti tarnyba, neteisėtai gauti kažko kias išmokas, man būtų sunku pa tikėti“, – kalbėjo M.Navickas. Namie liko mažas vaikas
Esama žinių, kad sulaikyta ir E.Tautavičiaus sugyventinė. Na mie be mamos liko jos mažametis vaikas. Nepatvirtintais duomenimis, įtariama, kad pareigūnai, turėję tirti automobilių vagystes, patys organizavo neteisėtą draudimo iš mokų gavimą už menamai pavog tas mašinas. Įtariama, šios mašinos nuke liaudavo į automobilių remonto bendrovę, kur būdavo išardomos dalimis. Byloje rašoma, kad taip pasielgta su A.Rimkaus, E.Tautavičiaus su gyventinės automobiliais bei dar viena mašina. Įtariama, kad už kiekvieną ma šiną iš draudimo būdavo gaunama nuo 10 iki 12 tūkst. litų. Ar įtariamuosius teismas leis suimti ir kokiam laikui, paaiškės ketvirtadienio rytą.
Pralaimėjo kovą su advokatais Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pagalbos iš advokatų nesulaukusi klaipėdietė teismo sprendimu pri valo sumokėti už jų paslaugas ir apmokėti žyminį mokestį.
„Jeigu aš apsilankyčiau privačioje klinikoje, bet vaistų ir kitokio gy dymo negaučiau, o nuo ligos išsi gydyčiau pati? Ar būtų normalu reikalauti apmokėti klinikos at siųstą sąskaitą? Manau, man su
advokatais išėjo būtent taip ir dar blogiau. Turėsiu ne tik už neat liktą darbą sumokėti bet dar pus šimtį už tai, kad jie mane į teismą padavė“, – piktinosi pensininkė Sigita Ivinskaitė, išgirdusi teismo sprendimą. Klaipėdos valstybės garantuo jamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į teismą prašydama pri teisti iš šios klaipėdietės 40 litų už suteiktas teisines paslaugas. S.Ivinskaitė tikrai prašė pagalbos advokatų, kai 2009 m. kovą keti
no bylinėtis su turizmo agentūra, nes įsigijusi kelialapį kelionės me tu negavo visų žadėtų malonumų. Pagal turimas pajamas pensinin kė turėjo apmokėti pusę paslau gos kainos. Kad ang i advokat ė moter iai paaiškino, kad byla neperspekty vi, ši nusprendė į teismą eiti vie na ir teisininkei nepateikė jokių dokumentų, neprašė ruoštis by lai. S.Ivinskaitė buvo jau laimėjusi bylą prieš kelionių agentūrą ir be veik pamiršusi apie ją, kai sužino
jo, kad turi sumokėti už advokatės paslaugas. Moteris bandė derėtis sumokėsianti už ketvirtį valandos, kai bendravo su teisininke, tačiau iš jos reikalauta 40 litų už dviejų va landų darbą. Vis dėlto teismas nusprendė, kad advokatė sugaišo šį laiką ir įparei gojo S.Ivinskaitę sumokėti ne tik šią sumą, bet ir 50 litų žyminio mokesčio. Nusivylusi pensininkė teigė to liau nebesibylinėsianti, bet tikėji mo teisingumu ji tikino neįgijusi.
Nusivylimas: supratusi, kad lo-
gika ir teisė ne visada tapačios, S.Ivinskaitė nuliūdo.
9
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
sportas „Neptūnas“ šventė pergalę
Klaipėdiečio debiutas
J.Mačiulis žais „Baltuose“
Baltijos krepšinio lygos Iššūkio taurės turnyro pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes vakar Klaipėdoje žaidė „Neptūno“ ir Vilniaus „Sakalų“ komandos. Susitikimą laimėjo klaipėdiečiai 79:75 (20:20, 14:16, 24:13, 21:26). Atsakomoji dvikova po savaitės – vasario 15 dieną Vilniuje.
Rygos VEF krepšinio komandoje pirmąsias rungtynes sužaidė Donatas Zavackas, o Ramūno Butauto auklėtiniai šventė antrą pergalę Europos taurės etape. Latvijos čempionai išvykoje 69:62 pranoko Gravelino BCM ekipą. Klaipėdietis per daugiau nei 10 min. pasižymėti nesuspėjo.
Kauno „Baltai“ įregistravo po traumos atsigaunantį puolėją Joną Mačiulį. Kelio traumą 198 cm krepšininkas patyrė 2011 metų gegužę ir dėl to praleido Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą. Pastaruosius du sezonus atstovavo Milano „Armani Jeans“ (Italija) komandai.
Netikėta pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Sužaidusios geriausias rungtynes per pastaruosius metus “Lemminkainen” krepšininkės Kaune įveikė ne bet ką, o pajėgiausią Lietuvoje “Viči-Aisčių” penketuką 94:92.
Klaipėdietėms ir kaunietėms tai buvo pirmosios rungtynės Baltijos moterų krepšinio lygos Elito diviziono turnyre, kuriame stipriausios šalies ekipos pradėjo rungtyniauti nuo antrojo etapo. Daliaus Ubarto auklėtinės nuo pirmųjų minučių parodė, kad nenusiteikusios pralaimėti. Antrąjį kėlinį laimėjusios net 33:15, ilsėtis išėjo pirmaudamos net 19 taškų– 57:38. Po pertraukos kaunietės atkuto, sumažino skirtumą iki 68:74. Įtampa aikštelėje pasiekė apogėjų per paskutiniąsias minutes. Po Santos Okockytės ir Courtnay Pilypaitis tritaškių Kauno komanda išsiveržė į priekį 88:87. Tačiau netrukus tuo pačiu atsakė „Lemminkainen“ puolėja Lina Aglinskaitė. Paskutinę minutę klaipėdietėms pavyko apginti pergalę. Kartu su Kauno ir Klaipėdos ekipomis C grupėje dar yra Rygos (Latvija) „TTT-Riga“ ir Minsko (Baltarusija) „Minsk 2006“ komandos.
Bronzos medaliai – lyg iš dangaus
Sunkiaatletis Aurimas Didžbalis iškovojo du 2011-ųjų Europos čempionato medalius net sapne nesapnavęs. Iš Tarptautinės sun Netikėtumas: klaipėdietės (bal- kiosios atletikos feta apranga) pirmą kartą įveikė tideracijos jis antratuluotąsias varžoves. dienį sulaukė žiRungtynių statistika nios – diskvalifi„Viči-Aistės“ – “Lemminkainen” 92:94 kuotas armėnas (25:24, 15:33, 28:17, 24:20). A.Putninia 18, T.Lichtarovič 17, V.Kuktienė 15, Gevorikas PogosiaV.Sipavičiūtė 13, S.Okockytė 11/ nas, kuris klaipėdieR.Milieškienė 16, L.Aglinskaitė ir G.Gutkauskaitė po 13, J.Bungaitė 12, tį buvo aplenkęs S.Vaitkutė ir I.Visgaudaitė po 11 stūmimo rungtyje ir Į pusfinalį pateks du geriausi dvikovėje. penketukai.
Prisiminimai: A.Didžbalis šią savaitę mintimis grįžo į Rusijoje vykusį
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Beveik prieš metus – balandžio viduryje Kazanėje (Rusija) vykusiose pirmenybėse, svorio iki 94 kg grupėje kovojęs A.Didžbalis pirmoje – rovimo rungtyje iškėlė 177 kg štangą. Netikėtai jauniausias šios svorio grupės dalyvis laimėjo aukso medalį. Tačiau stūmimo veiksmu įveikęs 205 kg štangą, Klaipėdos sporto centro auklėtinis buvo ketvirtas. Tokią pat vietą stipruolis užėmė dvikovėje, susumavus abiejų rungčių rezultatus. Po stūmimo varžybų ir dvikovėje aukščiau klaipėdiečio viena vieta buvo būtent G.Pogosianas. Auksą iškovojo 25-erių rusas Andrejus Demanovas – 391 kg (171+220), sidabrą – moldavas Anatolijus Ciricu – 390 kg (173+217). Lietuvis dvikovėje surinko 382 kg. Nustačius, kad armėnas vartojo draudžiamus preparatus, iš jo atimti medaliai bus perduoti A.Didžbaliui. Tai gali būti atlikta kitame Senojo žemyno čempiona-
čempionatą.
Vytauto Petriko nuotr.
te Turkijoje, balandžio mėnesį. „Nebuvo net minčių, o iš federacijos jokių užuominų, kad gali pasikeisti rezultatai“, – dievagojosi Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas. „Tai man brangiausias medalis. Pirmasis, laimėtas kovojant tarp pajėgiausių atletų – vyrų“, – praėjusį balandį atviravo daug jaunimo varžybose trofėjų laimėjęs 19metis stipruolis. Į Rusiją klaipėdietis vyko po diskusijų, mat dėl tarpšonkaulinių nervų uždegimo negalėjo treniruotis ir net buvo svarstoma, ar verta A.Didžbaliui dalyvauti. Po to, kai sunkiaatletis namo grįžo su aukso medaliu, B.Vyšniauskas buvo įsitikinęs, kad auklėtinis galėjo laimėti daugiau medalių, jei nebūtų sunegalavęs. Anuliavus G.Pogosiano rezultatus, klaipėdietis pakils ir reitingų lentelėje. Netikėta maloni žinia Klaipėdos sunkiaatlečiams – ne pirmoji. 2006-aisiais panašų atvejį išgyveno Ramūnas Vyšniauskas. Tų metų Europos sunkiosios atleti-
kos čempionate Lenkijoje klaipėdietis, kovojęs svorio iki 105 kg grupėje, bronzos medalį laimėjo stūmimo rungtyje iškėlęs 225 kg štangą.
Ramūnas Vyšniauskas:
Nebuvo net minčių, o iš federacijos jokių užuominų, kad gali pasikeisti rezultatai. Tačiau pirmosiose – rovimo varžybose jis su 185 kg štanga liko penktas. Nuo bronzos medalininku tapusio moldavo Aleksandro Bratano R.Vyšniauskas atsiliko 6 kg. 2006-ųjų rudenį geriausias visų laikų Lietuvos sunkiaatletis sulaukė malonios žinios, kad dopingo kontrolei įkliuvo rusas Vladimiras Smorčkovas ir A.Bratanas. Po šių korektyvų klaipėdiečio trofėjų kolekcija gerokai pasipildė. Jam atiteko sidabro (stūmimo) ir du bronzos (rovimo bei dvikovės) medaliai.
10
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0877 DB svaras sterlingų 1 4,1406 JAV doleris 1 2,6029 Kanados doleris 1 2,6171 Latvijos latas 1 4,9396 Lenkijos zlotas 10 8,3148 Norvegijos krona 10 4,5157 Rusijos rublis 100 8,7541 Šveicarijos frankas 1 2,8497
+0,99 %
pokytis
–1,6029 % –0,3346 % –0,8985 % –0,7697 % –0,0607 % +0,4106 % –0,2408 % –0,0856 % –0,4472 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Apoil“
4,68
4,54
2,38
„Brent“ nafta
39
Antstoliams pateikiamų skolų skaičius 2011 m. sumažėjo 17 proc., o skolų išieškoji mo kokybės rodikliai pasiekė iki sunkmečio buvusį lygį. „Išieškojimo statistika atspindi teigiamus pokyčius atsiskaitymo procese“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pir mininkas Aleksandras Selezniovas. Jo nuo mone, sunkmetis išmokė atsakingiau skolin tis ir aktyviau ieškoti būdų įvykdyti piniginius įsipareigojimus be antstolių pagalbos.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+5,44 %
Antstoliai beldžiasi rečiau
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+1,03 %
99,83 dol. už 1 brl. 116,34 dol. už 1 brl.
proc.
Lietuvos pramonės įmonių vadovų tikisi tolesnio eksporto augimo.
Bankai pasidalijo „Snorą“ Pernai bankų veiklos rezultatas – 1,1 mlrd. litų pelno – buvo arti mas rekordiniam, koks buvo užfiksuotas per ekonomikos pakili mą 2007-aisiais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne auganti veiklos apimtis. Pagerėjo paskolų kokybė
„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidė jinių blogosioms paskoloms porei kis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo gali mybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin kon servatyviai“, – teigė Lietuvos ban ko valdybos pirmininkas Vitas Va siliauskas. Pasak jo, pernykščiam sektoriaus pelnui didelę įtaką padarė ir dvie jų bankų iš naujo įvertintos inves ticijos į pelningai veikti pradėjusias patronuojamąsias išperkamosios nuomos įmones. Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų paja mos. Jos pernai šoktelėjo 14 proc. – iki 1,3 mlrd. litų. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažesnė kaina, kurią bankai mokėjo už in dėlius ir kitus piniginius išteklius. 2011 m. bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praė jusių metų pabaigoje, kai buvo pa
1,1
mlrd. litų pernai uždirbo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.
skelbtas banko „Snoras“ bankro tas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus vei kiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., – iki 78,9 mlrd. litų. Indėlių sumažėjo 5 proc.
Indėlių bankuose kreivė pernai kryptį keitė keletą kartų. Po to, kai pernai pirmą pusmetį kiek suma žėjo indėlių suma bankuose, ant rą pusmetį vyravo nuosekli augi mo tendencija. Indėliai bankuose iki „Snoro“ bankroto net buvo pa siekę istoriškai rekordinę sumą, ta čiau lapkričio viduryje sustabdyto „Snoro“ veikla indėlių dinamiką kuriam laikui paveikė neigiamai, tačiau indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis. „Tai, kas sumažėjo labiausiai, buvo gyventojų indėliai. Jie suma žėjo maždaug 1 mlrd. litų, tačiau tą sumažėjimą kompensavo privačių įmonių indėlių ūgtelėjimas – jos padidino savo indėlius apie 900 mln. litų. Nuo praeitų metų lapkri čio 16 d. iki vasario 7 d. indėlių ap skritai sistemoje padidėjo maždaug 3,2 mlrd. litų, tai yra augimas apie 8 proc. Tai reiškia, kad po to trum po atokvėpio, susijusio su lapkri čio 16 d., sistema vėl stabilizavo si, ji grįžta į vėžes“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Va siliauskas. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd.
litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Uždirbo ne iš skolinimo
Pernai bankai vis dar buvo kon servatyvūs kredituodami klientus, tačiau pagyvėjimas teikiant pasko las buvo akivaizdus. Antrą pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėne sius iš eilės viršijo grąžinamų pa skolų srautą. Tačiau to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfe lis per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. – iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalygina mai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitin kamai susitraukė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. litų. „Pernai, palyginti su užpernai, paskolos klientams sumažėjo 7,6 proc. (4,4 mlrd. litų) – tam di džiausią įtaką turėjo „Snoro“ veik los sustabdymas“, – sakė V.Vasi liauskas. „Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus op timistas. Jei paskolų portfelis šie met ir augs, tai minimaliai. Kredi tavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrin dinių jos prekybos partnerių eko nomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Kapitalo pakankamumas geras
V.Vasiliausko teigimu, bankų sis tema kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus
Pokytis: nors po „Snoro“ bankroto bendras bankų sistemos turtas su
mažėjo, veikiantys bankai jau pasidalijo „Snoro“ klientus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
pradėti taikyti naujus kapitalo pa kankamumo reikalavimus. Kapita lo bazę stiprinti aktualiau patro nuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Konkretus kapitalo po reikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padary ti specialiųjų atidėjinių blogosioms paskoloms. Šiuo metu Lietuvos banko rei kalaujamas bankų kapitalo pakan kamumo rodiklis yra 8 proc., o kai kuriems bankams yra nustatytas
individualus 10 proc. rodiklis, ku rį jie privalo vykdyti. Pasak V.Va siliausko, Lietuvos bankas nuosek liai pasisako už tai, kad Bazelio III nuostatos galėtų būti perkeliamos į nacionalinę teisę anksčiau, arba pagal nacionalinį pasirinkimą. Ketvirtoji ES pakankamumo di rektyva (CRD IV) nustato Bazelio III nuostatomis grindžiamą tei sinį reguliavimą ES kredito įstai goms. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika Rodiklis Turtas
Suma Suma Pokytis Pokytis per metus (2011 m. pr., (2012 m. pr., per metus eliminavus banką mln. litų) mln. litų) (proc .) „Snoras“ (proc .) 81 707
78 993
–3,3
6,7
Suteiktos paskolos 58 338
53 993
–7,6
–0,3
5015
3982
–20,6
–17,8
45 442
43 174
–5
10,3
–
–
Paskolų vertės sumažėjimas Indėliai ir akredityvai Metų pelnas
–276,2
1140,4
Šaltinis: Lietuvos bankas
11
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
klaipėdos verslas Planai Smeltės pusiasalyje
Karjeros ir verslumo mugė
Bankų klausimai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja, kad pradedamas rengti Smel tės pusiasalio (be „Klaipėdos konteinerių terminalo“) terito rijos detalusis planas. Planuo jamos teritorijos vieta – Per kėlos g., plotas – 110 ha. Že mės naudojimo paskirtis – inf rastruktūros objektų statybos.
LCC tarptautinis universitetas su partneriais Klaipėdos universite tu, Klaipėdos valstybine kolegi ja, Vakarų Lietuvos verslo kolegi ja, Socialinių mokslų kolegija bei Klaipėdos verslo aukštąja mo kykla kviečia dalyvauti „Karjeros ir verslumo mugėje 2012“, ku ri vyks vasario 23 d. Kretingos g. 36, Klaipėdoje.
Vasario 9 d. Klaipėdos preky bos, pramonės ir amatų rū muose posėdžiaus Finan sų komitetas. Aptariama 2012 m. veikla, daugiausia – ban kų klausimai: problemos ir pa sidalijimas gerąja praktika. Po sėdžio metu ketinama išrink ti naują Finansų komiteto pir mininką.
„Verslo angelų“ misija
Prekyba senieno mis įkandama ne kiekvienam. Atkū rus nepriklausomy bę, Klaipėdoje vei kė iki 10 antikva riatų, šiandien jų – vos du. Jie sunyko dėl menkos specifi nės rinkos, kuri rei kalauja didelio iš manymo.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
100 tūkst. litų. Tiek sumanūs jau ni klaipėdiečiai gali laimėti vers lo pradžiai, savo pačių idėjos įgy vendinimui. Tokį šansą suteikia asociacija „Mano miestas Klaipė da“, trečią kartą rengianti konkur są „Užaugink verslo idėją“. Užauginti idėją
Atkaklumas: klaipėdietis G.Žulys senienų versle sukasi jau 40 metų.
Antikvariatai – ne tik verslas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Ne masinė produkcija
Klaipėdietis Gediminas Žulys, an tikvariato savininkas, vienas tų retų senienų verslo atstovų, kuris, atlaikęs rinkos negandas, dirba iki šiol. „Žmonės labiau ryžtasi inves tuoti į maisto pramonę ir prekybą, o antikvariatas – kitoks, jis reika lauja nuolatinio specifinio domė jimosi. Visų pirma turi susirink ti žinias. Senienomis žavėjausi dar vaikystėje, tad hobis virto verslu. Ir taip jau 40 metų, per tą laiką bu vo visokių minčių, ne kartą galvo jau viską nutraukti. Bet pasilikau ir dirbu“, – pasakojo G.Žulys. Pasak antikvaro, per visą veiklos praktiką buvo daug gražių istorijų. Ir šis verslas esą nėra vien prekyba perki-parduodi, tuomet šitoje veik loje žavesio mažai. „Kai iš pradžių esi kolekcininkas, o po to – antikva ras, atrandi gražių dalykų, praėjus net 10–20 metų tuos dalykus prisimeni, įvertini teisingus žingsnius ir klaidas, kurių šiame versle esi padaręs, su pranti, kad kažko neįsigijai, ir tai bu vo apsirikimas“, – dėstė G.Žulys. Muziejai taupo
Verslininkas pasakojo, jog yra tekę aptikti daiktų, kuriais susidomėjo net muziejai, tačiau tokių nedaug. „Ką siūlėme Valdovų rūmams, jiems netiko, turbūt per menki. Kai kurie muziejai nenori mokėti pini gų, jie tarsi nesupranta, kad mes už tai sumokėjome. Dalyvaujame auk cionuose, kur vertybės kainuoja ir
ne vieną dešimtį tūkstančių litų, įsigyjame jas, pasiūlome muzie jams, o jie teigia, kad pinigų netu ri. Kai kurie muziejininkai vis dėl to atranda lėšų, jie prašo palaukti, porą mėnesių rezervuoti tą verty bę. Laukiame, kartais atranda pini gų, kartais tie pokalbiai tuo ir pasi baigia“, – pasakojo G.Žulys. Verslas esą specifinis, kartais net sunkiai suvokiami tam tikri veiksmai, kurių kitose srityse re tai pasitaiko. „Man ne vis tiek, kam parduodu kai kuriuos daiktus, pa sitaiko, kad sandorį nutraukiu, nes nenoriu, kad vertybė patektų į tam tikras rankas, nors gal man ir reikėtų pinigų. Antikvariniai daiktai ne ma sinės gamybos prekės. Dabar jie yra, kažkas nuperka ir tokios senienos į rinką gali nebepakliūti dešimtme čiais“, – įsitikinęs G.Žulys. Relikvijos neparduodamos
Dažnu atveju į antikvariatą atne šamos senienos yra giminės pali kimas. Pasak verslininko, žmonės nelengvai atsisveikina su šeimos relikvijomis. „Jeigu žmogus turi supratimą, kad tai šeimos relikvijos, jis jas ir vertina, nepaisant, kiek jos kainuotų, jų ne parduoda. Tačiau ateina, domisi, už kokią sumą vieną ar kitą jų siūlomą daiktą galėčiau nupirkti. Tada jiems sakau: jei tai šeimos palikimas, žino ma, norėsite didesnės sumos, ir var giai kas ją jums sumokės. Analogiška vertybė mano antikvariate kainuoja štai tiek, bet jei tai jūsų šeimos ar gi minės relikvija, sakau, geriau jos ne parduokite“, – verslo subtilybes aiš
Vytauto Petriko nuotr.
kino antikvariato savininkas. Nors tai ir verslas, bet G.Žulys tikina su gailesčiu žiūrintis, kai žmonės atei na ir pardavinėja savo senelio kari nius apdovanojimus. Sekasi ne visiems
Su antrojo Klaipėdos antikvariato savininkais pokalbis buvo labai la koniškas. „Nėra jokio verslo. Dirba me nuo 2004 m. Šitie metai – vie ni sunkiausių. Net nesuprasi, nuo ko tai priklauso. Kol kas laikomės, bet nežinau, kaip čia šiemet bus. Jei padėtis negerės, teks nutraukti veiklą. Klientų mažai, niekas nesi domi, pinigų žmonės tam neturi“, – tiek tepasakė prisistatyti nepa norusi antikvariato darbuotoja. Istorikas ir visuomenininkas Dainius Elertas teigė, kad antikva riato verslas labai slidus, o riba tarp moralumo ir nemoralumo esą nedi delė. Jei žmogus nesidomi niekuo, tik verslu, tai gali nutikti ir neetiš kų dalykų, kai prekiaujama ir vog tomis vertybėmis. Tačiau didžio ji dalis šio verslo atstovų domisi parduodamų vertybių istorijomis, kam jos priklausė, iš kur atkeliavo ir vengia kriminalinio šleifo. Jiems svarbu jų pačių reputacija ir išmo kyti žmones atskirti, kas yra antik variatas, o kas – sendaiktis. „Tik neseniai nusistovėjo ryšys tarp antikvariato ir sendaikčių, pa starieji – neidentifikuoti daiktai, be savo istorijos ir be įvertinimo. Antik variniai daiktai yra įvertinti eksper tų, pirkėjas gali reikalauti sertifik a to, tai yra patvirtinimas, kad tai – ne falsifikatas,“ – paaiškino D.Elertas.
Pirmaisiais metais konkurse daly vavo Klaipėdos aukštųjų mokyk lų studentai, jų siūlytos idėjos bu vo nuo autoserviso iki padėkliukų puodeliams gamybos ar grožio sa lonų įkūrimo. Laimėtojai tuomet gavo piniginį prizą. Pernai konkurso pagrindas buvo verslo situacijų kūrimas. Komisija pateikė klausimus, o komandos turėjo plėtoti verslo si tuaciją.
Raimondas Beliauskas:
Ir jei ta idėja bus pa traukli ir įgyvendina ma, yra „verslo ange lai“, pasirengę inves tuoti.
Pavyzdžiui, reikėjo pasiūlyti, kaip galima pritaikyti veiklai 1 ha žemės sklypą regioniniame parke, ar kaip įtraukti į rinką naują staty bų bendrovę ir panašiai. „Šiemet grįžtame prie konkre čios idėjos, jos plėtojimo, norė tume, kad studentai įgyvendintų konkretų sumanymą, nes pasiro dė, kad ta verslo simuliacija jiems nėra įdomi. Tad šiemet konkurso laimėtojas už 100 tūkst. litų tu rės galimybę įgyvendinti tai, ką sumanė“, – pasakojo konkurso „Užaugink verslo idėją“ kuratorė Lina Almonaitienė.
nes, kurie vystytų savo sumanymą. Iš esmės ieškoma žmonių, tikinčių ta idėja ir pasiryžusių ją išplėto ti. Jauni žmonės gaus nemokamas konsultacijas savo planui, sužinos stipriąsias, silpnąsias vietas, išgirs, ką reikia tobulinti“, – tikino L.Al monaitienė. Organizatoriai teigia, jog kon kurso tikslas – skatinti Klaipėdos jaunimą imtis verslo, mokymo si įstaigose įgytas teorines žinias taikyti realiose verslo situacijose, o svarbiausia – sudaryti jaunimui galimybę susipažinti su Klaipė dos gerovę kuriančiais verslinin kais ir įtikinti, kad Klaipėdoje ga lima laimingai ir oriai gyventi bei dirbti. Pasirengę investuoti
Teigiama, kad konkurso „Užau gink verslo idėją“ populiarumas tarp Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono aukštųjų mokyklų stu dentų įrodė, kad jo reikšmė, skati nant jaunimo iniciatyvą ir formuo jant teigiamą Klaipėdos verslo bei verslininko įvaizdį tarp jaunimo, yra didelė. „Tai svarus postūmis, puoselė jant Klaipėdos įvaizdį. Tikslas yra ugdyti piliečių sąmoningumą, kad kurtume miestą, kuriame gera gy venti. Skatiname jaunimo vers lumą, siekiame ugdyti savaran kišką mąstymą. Ir jei ta idėja bus patraukli ir įgyvendinama, „vers lo angelai“ pasirengę investuoti. Tai būtų didelis stimulas jaunuo menei, ir jaunas žmogus gali įgy vendinti savo svajonę, jei tik ji yra reali“, – teigė asociacijos „Ma no miestas Klaipėda“ prezidentas Raimondas Beliauskas. Trijų keturių asmenų komanda turėtų būti 18–29 m. jaunuoliai, iš kurių 2 – aukštosios mokslo įstai gos studentai. Komanda gali turėti koordinato rių, aukštojoje mokykloje dirban tį asmenį. Registracija pratęsta iki 2012 m. vasario 26 d. Tikslesnė informacija – asociacijos „Mano miestas Klai pėda“ tinklalapyje.
Intelektinė apsauga
Paklausus apie intelektinę apsau gą, L.Almonaitienė patvirtino, kad konkurso dalyvių projektai niekur nebus skelbiami. Teigiama, jog bus sudarytos specialios sutartys, kad studentai nepabijotų jų skleisti ir pasiūlyti. „Konkurso finalas bus uždaras. Investuotojas ir siekia rasti žmo
Šansas: jauniems klaipėdiečiams
suteikta galimybė įgyvendinti sa vo verslo idėją.
12
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
turtas
Neįkainojamos vertybės draudik Po Tytuvėnų vienuolyno gaisro daug kas stebėjosi, kodėl buvo apdraustos tik pastato sienos, o ne bažnytinio paveldo muzie jaus eksponatai. Aiškėja, kad Lietuvoje ne visos kultūros pa veldo vertybės apdraustos, tačiau neišnaudotos rinkos drau dikai neįžvelgia. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Drausti turėjo bažnyčios
Paveldosaugininkai jau suskaičia vo, kad per Tytuvėnų vienuoly no gaisrą sunaikinta 60 vertybių, iš kurių 23 buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą, 37 – neregistri nės. Nors tai nesudaro nė procento visų kilnojamųjų vertybių registre įregistruotų vertybių, kultūros pa veldo požiūriu nuostoliai yra mil žiniški. Teigiama, kad neformaliame Šiaulių vyskupijos bažnytinio pa veldo muziejuje, kuris pernai bir želį buvo atidarytas restauruotose Tytuvėnų bernardinų vienuoly no patalpose, sudegė vertingiausi eksponatai. Tai buvo XVI–XIX a. liturginiai reikmenys, drabužiai,
3,45 mln. litų
prieš trejus metus buvo įvertinta Vilniaus katedros lobyno Goštautų monstrancija.
paveikslai, bažnytinės knygos. Eksponatai į muziejų buvo suvežti iš įvairių Šiaulių vyskupijos parapi jų ir turėjo būti eksponuojami dar bent porą mėnesių. Neabejojama, kad žinomiausių Europos ir Lietu vos auksakalių darbai iš sidabro ir vario, puošti brangakmeniais, savo verte prilygo Vilniaus katedros lo byno eksponatams. Kaip pasakojo muziejaus vadovė Rūta Krencienė, dėl gaisro labiau siai nukentėjo Šiaulėnų parapija, iš kurios bažnyčios buvo paimta dau giausia eksponatų. „Eksponatai nebuvo auksiniai, tai buvo sidabro ir vario lydinių dirbiniai, tačiau liturginiu požiū riu jie buvo labai vertingi. Išsilydė labai sena Antano Poliūtos monst rancija, sudegė vienintelė Lietuvo je kryžiaus formos monstrancija“, – vardijo R.Krencienė. Dabar galima tik spėlioti, kiek milijonų litų buvo vertas bažnytinis paveldas, kuris sudegė, nes niekas niekada jo nevertino. „Sudegusios vertybės nebuvo apdraustos, ta čiau tai buvo ne mūsų, o tų verty bių savininkų pareiga. Vertybės iš bažnyčių buvo paimtos pagal vys kupo dekretą ir perdavimo–priė mimo aktą laikinai naudoti. Savi ninkai turėjo spręsti patys, drausti jas ar ne“, – atsakomybę nuo sa vęs nusiimdamas kalbėjo Pranas Jurkaitis, neformalų muziejų įsi kūrusio Tytuvėnų piligrimų cent ro direktorius.
sąlygos, kurios turėtų būti priim tinos tiek klientui, tiek draudikui, nes standartinės draudimo sąly gos šiuo atveju netinka“, – kalbėjo V.Milčiūnienė.
Apdrausti sudėtinga
Tytuvėnų vienuolyno ir bažny čios pastatai buvo apdrausti nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir trečiųjų asmenų veiklos. Tytuvėnų vienuolynas – 10,5 mln. litų, baž nyčia – 6 mln. litų suma. Draudi kai skaičiuoja gaisro padarytą ža lą pastatams, rezervavo 3 mln. litų, tačiau nė vienas litas nebus skir tas žalai dėl prarastų vertybių at lyginti. Pasak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Turto draudimo skyriaus vadovės Violetos Milčiūnienės, draudžiant Tytuvėnų vienuolyno pastatą baž nytinio paveldo vertybių draudimo apsauga nebuvo pageidaujama. „Tokių objektų, kaip paveldo vertybių, meninių kūrinių ir pan., draudimas netaikomas kaip kitų standartinių daiktų (baldų, kom piuterinės įrangos ar įvairių pre kių) draudimas. Turto draudimo principas – atkurti klientui daik tus tokius, kokius jis turėjo iki ne laimingo įvykio. Kadangi tokių vertybių neįmanoma atkurti ana logiškais daiktais, nes analogiš kų daiktų tiesiog nėra, reikėtų pir miausia įvertinti šias vertybes, kokia galėtų būti draudimo suma, tuomet ji suderinama su klientu, kaip žalos atveju būtų atlyginama, jei šios vertybės nukentėtų iš da lies arba jei nukentėtų visiškai. To kio pobūdžio draudimui visada bū tų kuriamos specialios draudimo
Sigita Maslauskaitė:
Tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsau ga gali padėti apsau goti kultūros pavel do vertybes, kad jos neišnyktų. Pasak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ atstovės, ka dangi standartinės sąlygos tokių objektų draudimui negali būti tai komos, todėl ir draudimo įmoka kiekvienu atveju būtų individuali, priklausomai nuo draudžiamų ob jektų pobūdžio, nustatytų draudi mo sumų, esančios apsaugos drau dimo vietoje. Vertę sužino, kai išveža
Draudikai neslepia, kad pagrindi nė problema ta, jog paveldo ver tybės turi būti įvertintos tiek prieš jas apdraudžiant, tiek išmokant iš moką. Natūralu, kad paveldo ver tybių draudimo suma gali būti labai
Tytuvėnų
Lietuviams svarbi prisiminimų apsauga Nors turto draudimas tarp Lietuvos gy tą“, – teigė Tomas Nenartavičius, drau tuva“ yra tekę apdrausti paveikslų, mo ventojų populiarėja, jie vis dar nelinkę dimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto netų kolekcijas, skulptūrų, ginklų, foto drausti turimų vertybių. draudimo departamento direktorius. menininko nuotraukų albumus. Kartu „Kone kasdien pranešama, Pasak jo, lietuvius būtų ga su namų turtu vieni klientai apdraudė kad ugniagesiai gaisrų ge lima apibūdinti kaip net kiemo skulptūras – varles, gulbes ir sinti važiuoja kelis kartus saugančius prisi nykštukus“, – pasakojo jis. per dieną, tačiau žalų sta tistika draudimo bendrovė se tokiu mastu neauga. Tai reiškia, kad nuo gaisrų nu kenčia nemažai žmonių, kurie nepagalvojo apie draudimo apsaugą, to dėl jiems tenka susi durti su nemenku iššūkiu gyvenime – kaip iš savo kišenės at kurti didelės vertės tur
minimus ir išradin gus kolekcininkus – jie pageidauja ap drausti ne tik skulp tūrų, monetų kolek cijas, bet ir fotoalbu mus, Fabergé kiau šinių kopijas. „Be brang ių konjak ų ar vynų kolekcijų, draudimo bend rovei „Ergo Lie
didelė, o įvertinę milžinišką riziką draudikai pagrįstai gali paprašyti didelių draudimo įmokų. Draudimo įmoka yra viena prie žasčių, kurios atbaido muziejus ir bažnyčias drausti savo saugomą kultūros paveldo turtą. Muziejinin kai pabrėžia, kad pagrindinė prie žastis, kodėl vertingi eksponatai neapdrausti, – jie neįkainojami. Todėl net ir vertingiausia Lietu vos sakralinio meno kolekcija – Vil niaus katedros lobynas – taip pat neapdrausta. Tai dienraščiui pati kino Bažnytinio paveldo muziejaus, kuriame šiuo metu eksponuojama dalis Vilniaus katedros lobyno, va dovė Sigita Maslauskaitė. „Labai išskirtiniais atvejais kul tūros paveldo vertybės yra ap draudžiamos – tuomet, kai jos iš vežamos į parodas kitose šalyse ar miestuose. Mūsų muziejaus praktikoje tai jau yra įvykę, kai Vilniaus katedros lobyną skolinome Vavelio ir Varšuvos karališkųjų rūmų ren giamoms parodoms. Tuomet Goš tautų monstrancija buvo įvertinta 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Ji yra labai brangi, nes jos meninė vertė labai didelė. Jeigu būtų skaičiuo jama tik materialinė vertė, ji bū tų gerokai mažesnė, nes ši monst rancija yra sidabrinė“, – pasakojo S.Maslauskaitė. Pasak jos, muzie juje yra ir kitų labai brangių ekspo natų, kaip antai kalnų krištolo kry žius, tačiau esą jo vertė nežinoma, nes jis niekada nebuvo išvežtas į kitą parodą ir įvertintas. Paklausta, kiek siekia laikinai iš vežamų eksponatų draudimo įmoka, S.Maslauskaitė neslėpė, kad jos būna didelės. „Prieš trejus metus Vilniaus katedros lobyno išvežimo draudi mu rūpinosi Lenkija, todėl draudi mo įmoka man nežinoma. Dabar esame pasiskolinę Vilniaus auksa kalystei brangų daiktą iš Krokuvos. Savininkai šį Krokuvos Švč. Trejy
Esą tarp apdraustų kolekcijų yra ir to kių, kurių daiktai nebūtinai turi mate rialią išliekamąją vertę – žmonės jas draudžia, nes šiems jos asmeniškai brangios. „Pavyzdžiui, esame gavę pa klausimą dėl galimybės apdrausti vy no kolekciją, kurios pigiausio butelio vyno kaina siekia 15 litų, o brangiausio – 50 litų. Vienas krepšininkas kreipėsi dėl iškovotų trofėjų bei medalių drau dimo. Taip pat buvo atvejų, kai klientai norėjo apdrausti sovietinių lygintuvų,
knygų ir rankraščių rinkinį, senoviš kų rusiškų virdulių kolekciją, iš kitų ša lių parsivežtus bei padovanotus suve nyrus, įvairias nuotraukas“, – pasakojo draudimo ekspertas. Jam draudimo praktikoje yra tekę susi durti su daugiau kaip 90 tūkst. litų ver tės žiedu, inkrustuotu deimantais, taip pat buvo sulaukta pageidavimo ap drausti Fabergé kiaušinio kopiją, kuri kainuoja 60 tūkst. litų. „Tarp vertin giausių nejuvelyrinių dirbinių paten ka 22 tūkst. litų kainuojantis laikrodis, taip pat esame apdraudę vertingą var dinį prezidento Valdo Adamkaus laik rodį ir gavę paklausimą dėl galimybės apdrausti 70 tūkst. litų vertės mobilųjį telefoną“, – pasakojo jis.
Jolita Žvirblytė Draudikai nemano, kad po Tytu vėnų vienuolyno gaisro, kuria me prarastas brangiausias Šiau lių krašto bažnyčių turtas, kils ypatingas susidomėjimas baž nytinių vertybių draudimu.
Nors bažnyčios, muziejai, dvarai savo nekilnojamąjį turtą drausti įpratę, visas kilnojamasis turtas ir kultūros paveldo vertybės lie ka be jokios apsaugos. Kultūros paveldo vertybių draudimas Lie tuvoje nepopuliarus. „Religiniai ir kultūriniai pasta tai labai sunkiai įvertinami, nes
13
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
turtas Vyriausybė uždengs stogą
Paveldo apsauga neapibrėžta
Nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų bažny čios ir vienuolyno ansambliui Vyriausybė ant radienį iš rezervo skyrė 200 tūkst. litų. Šie pi nigai skirti sausio pabaigoje Tytuvėnų bažny čios ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo išlaidoms iš dalies padeng ti. Skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikino mis priemonėmis uždengtas vienuolyno sto gas ir taip nuo drėgmės apsaugoti ansamblio mūrai. Jau pradėtas dengti laikinas stogas.
Prezidentės patarėja Virginija Būdienė teigia, kad kultūros paveldo apsauga turi būti aiškiau apibrėžta. „Tytuvėnų atveju tai yra neleistinas aplaidumas, ten buvo suvežta daugybė kilno jamųjų vertybių: monstrancijų, kitų bažnyti nio kulto apeigų daiktų, kelių šimtmečių senu mo auksinių, auksakalystės iškilių meno pa vyzdžių, tačiau tai nebuvo tikrasis muziejus, jis nebuvo įformintas kaip muziejus, daiktai ne buvo apdrausti“, – apgailestavo ji.
65
tūkst. litų gyventojai ir verslininkai jau paaukojo nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų ansambliui.
kų nedomina bės vienuolynui priklausančią Šv. Kryžiaus relikvinę įvertino 70 tūkst. eurų suma. Vertės kainą mums šiek tiek pavyko nuderėti. Nuo ver tės priklausė 3 tūkst. litų siekianti draudimo įmoka“, – pasakojo Baž nytinio paveldo muziejaus vado vė. Ši suma sumokėta už išskirtinį parodos „Vilniaus sakralinė auksa kalystė“, veikiančios nuo praėjusių metų spalio vidurio iki šio mėnesio pabaigos, eksponatą. Relikvinė pa ženklinta ypač retu Vilniaus mies to kontroliniu ženklu – Gedimino stulpais, o jį 1637 m. nukalė Vilniaus auksakalys Hornas Rentelis. Tytuvėnų pamoką išmoks?
Bažnytinio paveldo muziejaus va dovės S.Maslauskaitės teigimu, drausti visus muziejaus ekspo natus nėra prasmės. Esą visa juos supanti aplinka akylai stebima ir saugi, todėl papildomai išlaidauti muziejai nemato poreikio, o ir ga limybių neturi. „Labiausiai muziejinių ekspona tų nenori drausti draudikai. Kai ieš kojome, kas galėtų apdrausti Kro kuvos relikvinę, bendravome ne su viena draudimo bendrove. Dalis jų, išgirdę, kad reiks apdrausti XVII a. daiktą, iškart nutraukdavo pokalbį. Kitos bendrovės muziejininkų jau prijaukintos, bet kultūros paveldo vertybes sutinkančių drausti bend rovių yra vienetai“, – patirtimi da lijosi pašnekovė. Paklausta, o gal po Tytuvėnų vienuolyno gaisro kilo minčių vis dėlto apdrausti bent vertingiau sius muziejaus eksponatus, S.Mas lauskaitė užtikrintai atkirto, kad ne draudimo bendrovės, o tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsauga gali padėti apsaugoti kultūros paveldo vertybes, kad jos neišnyktų. „Nors mūsų priešgaisrinė sistema ideali ir jos patikra vyksta kas pusę metų, po Tytuvėnų vienuolyno gais
ro užsakėme pakartotinę patikrą. Galima apdrausti, bet jeigu vertybės bus prarastos, tai net ir gavus drau dimo išmoką to daikto kitu nepakei si“, – kalbėjo pašnekovė. Jos nuo mone, Tytuvėnų vienuolyno atvejis turėtų atkreipti muziejininkų dėme sį, kad taupyti pačioje svarbiausio je – muziejaus eksponatų apsaugos – srityje negalima. „Nelaimė didelė, bet pamoka gera“, – pabrėžė ji.
Draudžiant Tytuvė nų vienuolyno pastatą bažnytinio paveldo vertybių draudimo apsauga nebuvo pageidaujama.
Laukia naujos tvarkos
Paklaustas, ar ateityje draus muzie jaus eksponatus, VšĮ Tytuvėnų pi ligrimų centro direktorius Pranas Jurkaitis sakė, jog tai priklausys nuo to, ką pasakys valdžia. „Po šio įvykio bus Kultūros paveldo departamento rekomendacijos, tvarka turės keistis, bet dar neaišku kaip“, – sakė jis. Kaip dienraščiui teigė Kultū ros paveldo departamento direk torė Diana Varnaitė, kultūros pa veldo vertybių apsaugos pokyčių po Tytuvėnų nelaimės tiesiog pri valo būti, tačiau esą kalbėti apie konkrečius dalykus dar per anksti. „Šiuo metu peržiūrimi teisės aktai, tą darbą atlikus paaiškės, ką vertė tų keisti ar tikslinti“, – sakė ji. Kultūros paveldo departamento vadovės nuomone, kultūros verty bių draudimas labai reikalingas, ta čiau esą nėra jokių teisinių svertų priversti eksponatų valdytojus ap drausti kultūros vertybes.
Brangu: vertingiausia Lietuvos sakralinio meno kolekcija – Vilniaus katedros lobynas – taip pat neap-
drausta.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
nelaimė draudimo rinkos nesugraudino Tokio masto nelai mės priverčia at kreipti dėmesį į tai, kaip reikia saugoti sa vo turtą ir kaip greitai jį galima prarasti. nėra kvalifikuotų ekspertų, o drau dimo bendrovei neužtenka parapijos klebono įvertinimo. O jei vertybės ir apdraustos, paprastai nelengva nu statyti žalą. Tokiais atvejais dažnai kyla ginčų. Bendrai kalbant, to kio pobūdžio pastatai dažniausiai
netinkamai prižiūrimi, neturi ele mentarių apsaugos priemonių. La bai netvarkingi techniškai – tai ir elektros instaliacija, ir apsaugos ar gaisro signalizacija, ir kita“, – sakė BTA filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius. Pasak jo, dėl to draudimo bendrovė stengiasi nedrausti kultūros pavel do ir panašių vertybių. „Pastebime, kad vertybes labiau linkę drausti fiziniai asmenys. Taip pat apsauga domisi parodų organi zatoriai – jie eksponatus draudžia arba savo iniciatyva, arba pareika lavus menininkams. Prognozuo jama, kad tiek įvairios institucijos, tiek privatūs asmenys labiau do
mėsis vertybių apsauga. Tokios ne laimės kaip Tytuvėnuose priverčia gyventojus susimąstyti, kad nelai mė gali atsitikti bet kuriam iš mū sų“, – sakė Tomas Nenartavičius, draudimo bendrovės „Ergo Lietu va“ Turto draudimo departamen to direktorius. Pasak T.Nenartavičiaus, sulau kiama paklausimų dėl vertybių iš bažnyčių, muziejų, dvarų draudi mo, tačiau šios institucijos drau dimo sutartis sudaro gana retai. „Po Tytuvėnų architektūros an samblio gaisro didelio antplūdžio nesulaukėme. Tačiau pastebime, kad tokį atgarsį sukėlęs įvykis pri vertė suklusti verslininkus – įmo
nių turto draudimas tampa vis po puliaresnis. Tokio masto nelaimės priverčia atkreipti dėmesį į tai, kaip reikia saugoti savo turtą ir kaip grei
tai jį galima prarasti“, – sakė And rius Dambrauskas, draudimo bend rovės „PZU Lietuva“ komercinio turto draudimo produktų vadovas.
14
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
pasaulis Gręšis į savo šaknis
J.Tymošenko pakentės
Baus negailestingai
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pa reiškė, kad mokslininkų ban dymai pamiršti baltarusių slaviškas šaknis ir ištirpdy ti šalies istoriją Lietuvos bei Lenkijos istorijoje – netole ruotini. Jis pabrėžė, kad bal tarusių visuomenė – unika lus reiškinys.
Ukrainos Aukščiausioji Rada vėl atsisakė dekriminalizuoti Ukrainos baudžiamojo kodek so 365 straipsnį, pagal kurį nu teista buvusi Ukrainos premje rė Julija Tymošenko. Lenkijos užsienio reikalų ministras Ra dosławas Sikorskis įspėjo, kad Europos šalių nepasitikėjimas Ukraina dėl bylos auga.
Vatikano prokuroras seksuali nio išnaudojimo bylose monsin joras Charlesas Scicluna parei kalavo griežtesnės atsakomy bės vyskupams, kurie dangstė nepilnamečių lytinio išnaudo jimo atvejus. Jis paskelbė, kad vien per dvejus pastaruosius metus jam buvo pranešta apie tūkstantį tokių nusikaltimų.
BNS, AFP inf.
Pažadas: susitikęs su S.Lavrovu
(dešinėje) B.al Assadas pažadėjo, kad sieks taikos, bet Vakarai tuo netiki. „Reuters“ nuotr.
Įgriso: Argentinos prezidentė C.Fernández de Kirchner pareiškė, kad britai kelia pavojų šaliai, nes milita
rizuoja Folklando salas.
„Scanpix“ nuotr.
Folklando karo kirvis dar neužkastas Įsisenėjęs ginčas
Tarp britų ir argentiniečių 1982 m. kilęs vadinamasis Folklando salų karas, regis, buvo viena didžiau sių Jungtinės Karalystės pergalių per visą šalies istoriją nuo Antro jo pasaulinio karo. Geležinei Ledi Margaret That cher, tuo metu vadovavusiai bri tų vyriausybei, tai buvo rizikingas, bet su kaupu atsipirkęs sprendi mas. 1983 m. konservatorių poli tikė buvo perrinkta antrai kaden cijai. O Argentinos karinei chuntai, valdžiusiai šalį nuo 1976 m., ka ras buvo pražūtingas. Nors 1989 m. abi šalys atnauji no santykius, pasirašyta sutartis salų suvereniteto klausimą paliko atvirą. Britai argumentuoja, kad patys Folklando gyventojai nenori būti Argentinos dalimi, o šie nuo lat kaltina britus raumenų regione demonstravimu. Pastaruoju metu dviejų šalių ginčas dėl salų vėl atsinaujino. Iš pradžių Argentina piktinosi, kad britų energetikos bendrovės salų regione ieško išteklių, o šių metų pradžioje, minint 30-ąsias karo Folklande metines, argenti niečius įsiutino britų sprendimas į ginčytiną teritoriją nusiųsti tar nauti princą Williamą. Tiesa, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as atrėžė, kad karalienės Elžbietos II vaikaičio, kuris yra antrasis eilėje į sostą, siuntimas į Folklando sa las nebuvo tyčinis. Argentiną sunervino ir salose britų planuojamas pompastiškas pergalės kare minėjimas. Nors tra diciškai iškilmingiausi karo per galių minėjimai vyksta sulaukus 25-ųjų, 50-ųjų ir 75-ųjų metinių, britų žiniasklaida suskubo pa
brėžti, kad ceremonija skirta bu vusiai premjerei 86-erių M.That cher pagerbti.
Aš kalbu tik Vene suelos vardu, tačiau jei britų imperija ketina pulti Argenti ną, ji šį kartą nebus viena. Britai vėl žvangina ginklais?
Vis dėlto niekas taip neįsiutino argentiniečių kaip britų sprendi mas prie Folklando salų nusiųs ti naujausią eskadrinį minininką „Dauntless“. Į šį Londono manevrą atkreipė dėmesį ir kitos Lotynų Amerikos valstybės. Žibalo į ugnį pirmasis šliūkštelėjo Venesuelos preziden tas Hugo Chávezas, kai pareiškė, kad jo šalies karinės pajėgos pa dės Argentinai, jei tarp šios šalies ir britų kiltų konfliktas. „Aš kalbu tik Venesuelos var du, tačiau jei britų imperija keti na pulti Argentiną, ji šį kartą ne bus viena“, – sakė H.Chávezas. Argentinai pavyko užsitikrinti ir Brazilijos bei Urugvajaus paramą. Praėjusių metų gruodį Pietų Amerikos prekybos bloko „Mer cosur“ šalys uždarė savo uostus laivams, plaukiojantiems su Folk lando salų vėliava. Galiausiai pa ramą dėl Argentinos pretenzijų į ginčijamas salas pareiškė Čilės užsienio reikalų ministras. Pagrasino skųstis JT
Šią savaitę Argentina pagrasino, kad jei britai toliau militarizuos re gioną, Buenos Airės kreipsis į JT.
Viena vertus, argentiniečiai vėl bando per JT atnaujinti derybas su Londonu dėl salų statuso, kita vertus, ketina skųsti jį dėl salų mi litarizavimo. Argentinos prezidentė Cristina Fernández de Kirchner tvirtino: „Mes paduosime skundą į JT Sau gumo Tarybą ir iškelsime klausi mą Generalinėje asamblėjoje, nes ši militarizacija kelia didelę grės mę tarptautiniam saugumui.“ Prezidentė dar kartą pabrėžė, kad jos šalis įžvelgia rimtą grėsmę. „Mes negalime kitaip interpre tuoti itin modernaus eskadrinio minininko dislokavimo ir koman diruotės sosto įpėdinio, kurį mes geriau būtume linkę matyti apsi rengusį civiliniais drabužiais“, – sakė C.Fernández de Kirchner. Tuo metu prieš vyriausybės pa statą buvo surengta palaikanti vy riausybę demonstracija. Britai neketina derėtis
Nors Argentinos vadovė kreipėsi į britų premjerą Davidą Cameroną ir prašė „duoti galimybę taikai“, britų atsakas buvo įprastinis. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius W.Hague’as pareiškė, kad Folklando salų gy ventojai yra britai savo pasirin kimu. „Jie patys pasirinko savo ateitį. Derybų su Argentina dėl salų su vereniteto nebus, jeigu patys Folk lando salų gyventojai to nepano rės“, – teigė sekretorius. Be to, britų atstovai atmetė Ar gentinos grasinimą pasiskųsti JT dėl teritorinio ginčo. Tiesa, britams argentiniečių skundas nebaisus. Kadangi Di džioji Britanija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, Londonas gali automatiškai blokuoti bet ko
kį mėginimą skelbti rezoliuciją dėl šio klausimo. Folklando salų įstatymų leidžia mosios institucijos narys Dickas Sawle’as, nors teigė pritariantis Argentinos planams kreiptis į JT, pridūrė, kad Folklando salų gy ventojai „nenori būti perimti Ar gentinos jokiu būdu ar pavidalu“, todėl JT tiesiog gali „peržiūrėti sprendimus, kuriuose pasisako ma už apsisprendimo principą“. „Daily Mail“, AFP, BBC, BNS inf.
Folklando konfliktas Folklando salas, turinčias apie 3 tūkst. gyventojų, Didžioji Britani ja kontroliuoja nuo 1833 m. Karas dėl Folklando salų, kurias Argenti na vadina Malvinų salomis, prasi dėjo 1982 m. balandžio 2 d., kai ka rinės chuntos pajėgos įsiveržė į šią teritoriją, siekdamos nutraukti bri tų valdymą. 74 dienas trukęs ka ras nusinešė 649 argentiniečių ir 255 britų karių, taip pat trijų Folk lando salų gyventojų gyvybę. Ka rą Argentinos pajėgos pralaimė jo, todėl ši teritorija liko Didžiosios Britanijos valda.
i n a
Rusijos užsienio reikalų ministeri jos pranešime tvirtinama, kad Si rijos prezidentas pažadėjo atsiųsti vyriausybės delegaciją, vadovau jamą viceprezidento, į susitikimą Maskvoje. Rusija taip pat patvirtino, kad per šalies diplomatijos vadovo Ser gejaus Lavrovo susitikimą su B.al Assadu buvo išsamiai apsvarstyta situacija Sirijoje ir aplink ją. Tačiau Sirijos opozicija atrėžė, kad neketi na derėtis tol, kol B.al Assadas ne pasitrauks. Vakarų Sirijos ir Rusijos susitarimas irgi neįtikino. Prancūzijos diplomatijos vado vas Alainas Juppé pareiškė, kad B.al Assado pažadai – manipuliacijos. „Aš visiškai netikiu Sirijos režimo pareikštais įsipareigojimais, – sa kė jis. – Tai manipuliacija, ir mes jai nepasiduosime.“ Britų premjeras Davidas Came ronas kalbėjo panašiai. „Manau, mes labai mažai tuo tikime“, – sa kė D.Cameronas. Buvęs kandidatas į JAV prezidentus senatorius Johnas McCainas nevyniojo žodžių į vatą. Jis pareiškė, kad JAV turi svarstyti opozicijos apginklavimą. „Turėtume pradėti svarstyti visas galimybes, tarp jų – opozicijos ap ginklavimą. Tas kraujo liejimas turi baigtis“, – sakė J.McCainas, dažnai kritikuojantis Baltuosius rūmus. Tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas J.McCaino kalbas įvertino šaltai. „To žingsnio šiuo metu nesvarstome“, – sakė prezi dento Baracko Obamos atstovas Jay Carney. Jis pridūrė, kad Vašingto nas „aiškinasi galimybes teikti si rams humanitarinę pagalbą“.
e n t
Po derybų su Rusijos atstovais Si rijos prezidentas Basharas al Assa das pareiškė esąs pasirengęs tartis su opozicija.
Didžioji Britanija ir Argentina remia diplomatines ietis. Kaip visada – dėl Folklando salų. Ar gentiniečiai įspė jo, kad britai milita rizuoja netoli šalies esančias salas, to dėl paduos forma lų skundą Jungti nėms Tautoms (JT).
A r g
Rusai įtikino B.al Assadą?
Folklando salos
15
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje šoktelėjo Ūkio banko akcijų kaina, brango Šiaulių banko, „Aprangos“ akcijos Vilnius, vasario 8 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį prekyba suaktyvėjo, o daugiausiai dėmesio sulaukė Ūkio banko akcijos. Jų kaina per visą prekybos sesiją tolygiai kilo, o prekybos pabaigoje fiksavo 9 proc. padidėjimą. Iš 18–kos Oficialiojo sąrašo akcijų 14 pabrango ir tik trijų akcijų kainos smuktelėjo. Daugiau nei 5 proc. brango Šiaulių banko, po maždaug 2 proc. – „Aprangos“ ir „Žemaitijos pieno“ vertybiniai popieriai. Iš aktyviau prekiautų akcijų tik Vilniaus „Grigiškių“ akcijų kaina sumenko – mažiau nei 1,5 procento. „Vilniaus akcijų biržoje tvyrojo didelis optimizmas“, – rašoma banko „Finasta“ maklerių akcijų rinkų apžvalgoje. Anot maklerių, didelį susidomėjimą bankais lėmė Lietuvos banko trečiadienį paskelbta 2011 metų šalies bankų veiklos apžvalga, tačiau šią naujieną „Finastos“ makleriai vertina neutraliai. „Paaiškėjo, kad bankai visai sėkmingai išgyveno ketvirtąjį ketvirtį, per kurį bankų sistemą sukrėtė „Snoro“ nacionalizavimas ir vėlesnis jo bankrotas. Lietuvos banko vadovas pripažino, kad Lietuvoje nuostolingai praėjusiais metais dirbo trys bankai. Nesunku suprasti, kad Ūkio bankas pakliūna į šį trejetuką, nes po 9 mėnesių banko nuostoliai siekė 5 mln. litų, o ketvirtasis ketvirtis neturėjo būti pelningas. Šiaulių bankas į šį trejetuką neturėjo patekti“, – rašoma apžvalgoje. Rezultatus paskelbusių „Vilniaus baldų“ akcijos brango daugiau nei 2 procentus. „Finasta“ makleriai įmonės rezultatus taip pat vertina neutraliai. „Metinis („Vilniaus baldų“ – BNS) pajamų augimas sulėtėjo iki 5,9 proc., o EBITDA ir grynojo pelno pokyčiai buvo neigiami ir sudarė 15,1 proc. bei 13,2 proc. atitinkamai. Pelningumo mažėjimo tendencija tęsėsi toliau. Tokie rezultatai veikiausiai nieko nestebina – dėl brangesnės žaliavos mažėja bendrasis pelningumas. Kas turėtų kiek džiuginti – toliau generuotas teigiamas pinigų srautas ir bendrovės turima indėlių bei grynųjų pinigų suma išaugo iki 51 mln. litų. Ši suma dabar sudaro 30,5 proc. įmonės kapitalizacijos“, – rašo „Finastos“ makleriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 1,03 proc. iki 320,90 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso Omx Baltic Benchmark – 3,13 proc. iki 471,57 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 4,16 proc. iki 144,34 punkto. Oficialiojo sąrašo Ūkio banko akcijų, kurios pabrango 8,81 proc. iki 0,210 euro, parduota už 178 tūkst. eurų, 1,47 proc. iki 0,605 euro atpigusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų – už 66 tūkst. eurų, 1,97 proc. iki 1,550 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų – už 51 tūkst. eurų. 5,49 proc. iki 0,269 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų apyvarta buvo 47 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 39 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios pabrango 2,26 proc. iki 0,725 euro, parduota už 62 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 21 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 641 tūkst. eurų, iš jų 524 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682 911007
Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios procedūros po gimdymo, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nustebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga: romantiškas kompleksas dviem „Akimirka dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt. 898591
Y
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 884048
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
pasiulymai vasario 10–12 d.
Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt Išnuomoju butą Taikos pr. 48 (su baldais ir buitine technika), 2 kambarių butą Sausio 15osios g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 909362
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 906296
Parduoda
Mokymas
904224
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė vasario 13 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
909735
Atskirą mažagabaritį ar bendrabučio tipo 1 kambario butą su visais patogumais (Žvejybos uosto ir Mokyklos g. r. nesiūlyti). Be tarpininkų. Tel. 8 639 90 266.
908603
908526
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 907458
906249
Sodybą ant upės kranto su mišku, 20 km nuo Klaipėdos. Tel. 8 607 60 040. 910028
Sodybą su pastatais 50 km nuo Klaipėdos (13 ha žemės, trifazė elektra, tvenkinys, vandens gręžinys, šalia miško, 35000 Lt). Tel. 8 646 23 196.
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902549
907845
1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Minijos g. (WC, vonia kartu, visiškai suremontuotas, 45 000 Lt). Tel. 8 606 92 133. 910978
16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399. 905779
18 kv. m kambarį bendrabučio bloke Taikos pr. (5 bl./5 a., visi skaitikliai, tuščias, kaina 24 600 Lt). Tel. 8 674 02 410. 910977
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
Perka
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.
894528
910045
„Manto namų“ butai. Atviri namai - vasario 12 d. 11–14 val. kviečiu į butų apžiūrą. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@ dnbbustas.lt.
908600
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.
909861
Butus: 1 kambario 5/3 a. Žardininkų g., 2 kambarių 5/2 a. Taikos pr., 3 kambarių 3 a. Žardininkų g., kambarį bendrabutyje - 14 500 Lt. Tel. 420 792, 8 652 22 352.
Kiti kursai
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
VW L . DŠv.UVALENTINO
2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 909696
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 909444
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900836
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 905925
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www. kreditogarantas.lt. 902148
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
Išnuomojamas gražiai įrengtas 3 kambarių butas centre (vaizdas į Danės upę). Galima trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma. Tel. 8 689 89 898.
Pigiai namo dalį Verpėjų g., 85 000 Lt; 12 kv. m kambarį su atskira virtuve; 9 a sklypą su komunikacijomis Tauralaukyje; 3 kambarių butą 5/3 a. Sulupės g. Tel. 8 679 41 441.
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
765802
906836
910890
910928
909665
Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)
904427
Nekilnojamasis turtas Nuoma
Išnuomojamas 1 kambario butas su baldais Reikjaviko g. Tel. 8 619 56 309. 910206
909691
7 a sodo sklypą (kvadratinis sklypas) Mažajame Kaimelyje, už „Cento“ parduotuvės, ir kambarį bendrabutyje (skubiai). Tel. 8 670 07 280. 909947
Nebrangiai senesnės statybos 160 kv. m namą Tauralaukyje (ne soduose), 3 kambarių butą Liepų g. Savininkas. Tel. 8 656 78 516. 910975
907350
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 907233
Paslaugos
16
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Darbas Ieško darbo
38 m. vyras, turintis jūreivio-virėjo kvalifikaciją, B kateg. vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 676 43 922.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą mirus mylimam tėveliui užjaučiame Vytautą Plisą ir jo artimuosius. AB „Klaipėdos nafta“ kolektyvas
910382
910518
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447. 901490
Siūlo darbą Bendrai Vokietijos ir Lietuvos UAB „Universalūs pastoliai“ reikalingi pastolių montuotojai, turintys C kateg. vairuotojo pažymėjimą. Tel. 410 006, 8 698 03 339. 910393
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 909065
Ieškome užpirkimo iš užsienio vadybininko (-ės). Pageidautina 2 metų patirtis, puikios anglų kalbos žinios. Dėl susitikimo skambinti tel. 8 698 32 461. 910397
Kompanijai reikalingi talmanai. Darbo pobūdis: krovinių kiekio ir kokybės kontrolė, mėginių atrinkimas ir paruošimas. Panašaus darbo patirtis būtų privalumas. CV siųsti e. paštu talmanas.klaipeda@mail. com iki 2012 02 15.
Kita Parduoda Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758. 909487
Perka
Mados namams dirbti su individualiais užsakymais reikalinga lengvųjų rūbų sukirpėja. Tel. (8 46) 411 387, 8 687 14 530. 909832
895886
Automobiliai Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@ memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 907334
Įvairūs
910508
Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 909585
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909980
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus savo ir užsakovo medžiagomis. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
Transporto paslaugos
Buitis ir technika Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 910460
Paslaugos
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. IĮ „Pajūrio Buitis“, tel. 8 612 39 577. 908420
908024
910961
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
910008
909746
Reikalingi E kateg. vairuotojai dirbti Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje, ES. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503.
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.
909296
Nuotraukų rėmelių gamybos įmonei reikalingas (-a) meistras (-ė) dirbti rėminimo dirbtuvėse. CV siųsti e. paštu geiste@takas.lt. Tel. 8 686 00 567.
Reikalingas inžinierius, turintis techninio ir komercinio darbo patirties. CV siųsti audrius. celedinas@opsbaltic.lt.
909771
909104
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
910940
902173
Dedu laminatą, grindis, gipskartonį, dailylentes, klijuoju plyteles, glaistau, dažau, atlieku santechnikos, elektros darbus ir kt. Tel. 8 678 28 983.
902472
909371
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
Statybos paslaugos
Statyba ir statybinės medžiagos
Parduoda
909109
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, pries-
Varžytinės
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Likviduojama UAB „Klariva“ (įmonės kodas 142056469). Pasiteirauti UAB „Galionas“. Tel. (8 46) 489 502.
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 12 15 val. parduoda iš varžytinių Vyganto Vasiliausko turtą – 115,25 kv. m butą Palangos g. 9A-2, Klaipėdos m. Pradinė varžytinių kaina 420 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujojoje Uosto g. 8A28, Klaipėda, tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.
900264
910893
910256
909318
tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905486
Dėmesio
17
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame į didžiausią ir įdomiausią
žaidimai, viktorinos, gyva šokių muzika,
išpardavimą Baltijos jūroje –
diskoteka, karaoke ir vidurnakčio šou
nuolaidos iki 70%! Specialūs pasiūlymai ir akcijos laivų salonuose!
programa! Pasiūlymas galioja iki 2012 02 16 Nepraleiskite šiuo metu visose Stokholmo parduotuvėse
vykstančių
milžiniškų
išpardavimų!
Kruizo Ryga – Stokholmas kaina nuo 95 Lt
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo vasario 13 dienos: 6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais. Laukiame Jūsų!
Teniso arena
Visos kelionės metu laivuose – patrauklūs
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
„Krantas Travel“
parduotuvėse, restoranuose ir baruose, grožio
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius „Veronika“. 2 v. miuziklas. Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). KITI RENGINIAI Vasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjerakomedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui „Žvangutis“ pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.
Jaunimo centras Vasario 9 d. Klaipėdos jaunimo centre – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso Klaipėdos miesto etapas: 14 val. poetinių kompozicijų konkursas.
Klaipėdos valstybinė kolegija Socialinių mokslų fakulteto aktų salė (Jaunystės g. 1) Vasario 14 d. 18 val. – tradicinių šokių vakaronė „Užgavėnių belaukiant“. Vakaronės metu mokysimės tradicinių Užgavėnių šokių, žaisime žaidimus, rinksime kandidatą Kanapinio pareigoms užimti.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Vasario 9 d. 18 val. – prasidės N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Veiks iki 2013 m. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. RENGINIAI Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. vokiečių kino dienos 2012. Bilieto kaina 4 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (5, 6).
6.20 „Didysis filmukų šou“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k). 7.50 Pričiupom! (N-7). 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Mirtina banga“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 Sveikatos ABC (k).
Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos viešoji biblioteka apskrities
ievos simonaitytės viešoji biblioteka
RENGINIAI Jaunimo skyrius (Tilžės g.9) – vasario 9 d. 16 val. susitikimas su Klaipėdos Europos informacijos centro –„Europe Direct“ vadove D.Urbutyte. Tema – „Savanorystė – naudinga, madinga, įdomu“. Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) ir Pempininkų filialas (Taikos pr.79/81A) – vasario 14 d. 14 val. kviečiame į virtualų susitikimą su poetu, Nacionalinės premijos laureatu M.Martinaičiu. Atvykusiuosius vaišinsime karšta arbata. Renginys nemokamas. PARODOS Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. Klaipėdos apskritiesapskrities Ievos S Klaipėdos imonaitytės viešoji ievos simonaitytės biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“. Gerlacho palėpė – vasario 10 d. 19 val. „Smėlio džiazo meilės audros“: kerintys mušamųjų ritmai, užburiančios vokalinės improvizacijos ir viską iliustruojantys smėlio piešiniai. Dalyvaus J.Minderytė (smėlio piešiniai, Lietuva), T.Dobrovolskis (perkusija, multiinstrumentalistas, Lietuva), E.Michel (vokalas, klavišai, Prancūzija). Bilietus galite įsigyti bibliotekoje prie koncertą arba bilietai.lt.
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou (k). „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7).
15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Kitoje lovos pusėje“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-7). 22.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.20 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Iš krepšinio istorijos (k). 11.55 Trenerio Vlado Garasto 80-mečiui. Legendinės krepšinio rungtynės. TSRS vyrų krepšinio čempionato didysis finalas. CSKA–„Žalgiris“ (1987 m.) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 LNOBT spektaklis. A.Šenderovo baletas „Dezdemona“. Choreografas K.Simonovas, dirigentas R.Šervenikas. Šoka E.Špokaitė, A.Paulauskas, A.Daraškevičius, K.Kanišauskaitė ir kiti (k). 15.50 Prisiminkime. „Armonikos“ ansamblis (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Prisilietimai“. Dok. f. apie menininką Joną Arčikauską (2008 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.25 Krašto spalvos. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. „Koridorius“ (1995 m.). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (8). „Katmandu. Daugelio dievų miestas. Nepalas“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos pusvalandis. Muzikinė kelionė į Austriją ir Italiją. Griežia Lietuvos kamerinis orkestras. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
10.00, 14.30 Teleparduotuvė. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.15, 17.00 „Kobra 11“. 12.15, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.10, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.30 Drama „Miunchenas“ (JAV, 2005 m.). 0.50 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Kauno „Žalgiris“–Barselonos „Regal Barcelona“. Vaizdo įrašas.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“ (7). 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (3) (N-7). 21.00 Detektyvas „Vincentas“ (1) (D.Britanija, 2005 m.) (N-14). 22.30 „Vyriški reikalai“. 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7).
11.10 Gongo Gangas. 12.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45, 17.45, 1.40 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Nenuorama Seidė“. 11.15 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 12.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 13.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 13.45 Romantinė komedija „Puikybė ir prietarai“ (JAV, 2003 m.). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 „Mirties gniaužtuose“ (3) (N-7). 18.15 „Ką mes valgome?“ 18.45 Rezonansas. Tiesioginė diskusijų laida. 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 21.15 „Kenedžiai“ (N-7). 22.30 Sportinė drama „Taikus karys“ (Vokietija, JAV, 2006 m.) (N-7). 0.40 „Marselio kriminalistai“ (N-7).
7.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“. 9.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 11.00 Anim. nuotykių f. „Vėžliuko Semio nuotykiai“ (Belgija, 2010 m.). 13.00 Fantastinis trileris „Šalutinis efektas“ (JAV, 2011 m.). 15.00 Drama „Kalėdų namelis“. 17.00 Romantinė komedija „Meilė dideliame mieste 2“ (Rusija, 2010 m.). 19.00 Komedija „Eglutės“. 21.00 Romantinė komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.). 23.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Išdavikas“ (JAV, 2008 m.). 1.00 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2008 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.35 Mados nuosprendis. 13.45 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 19.00 Tegul kalba. 20.00, 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05, 4.10 „Žukovas“. 22.20 „Žmogus ir įstatymas“ su A.Pimanovu. 23.35 Vakaro naujienos. 0.05 „Kontekstas“. 0.55 „Gynybos teisė“. 1.50 Žvaigždėlaivis. 2.05 Suprasti. Atleisti. 2.35 Nuotykių f. „Bandomasis laikotarpis“. 4.00 „Sužadėtuvių žiedas“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 12.00 Sportas LT. Europos sportinių šokių profesionalų taurė. 13.00 Sportas LT. Atviras Lietuvos kultūrizmo čempionatas. 14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 14.30 Automoto. 15.00 Adrenalinas. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“ (per pertrauką – Žinios +). 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 23.15 Profesionalų boksas. R.Kuasicha ir J.Veraza, L.Grajeda ir R.Amezcua, R.Gonzalesas ir N.Bolanosas.
19
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Gimtasis žodis“ leidykla –
Avinas (03 21–04 20). Drąsiai pasitikite ateitį, priimkite sprendimus, apie kuriuos seniai mąstėte. Nesikratykite artimųjų pagalbos, jie gali jums duoti gerų patarimų. Pabūkite su vaikais, pažaiskite kartu, paskaitykite. Jautis (04 21–05 20). Šiandien nebūsite pozityviai nusiteikęs, trūks motyvacijos atlikti net menkiausius darbus. Pagalvokite, gal jau pats laikas pasiimti atostogas ir leisti sau pailsėti. Tinkama diena rašyti laiškus. Dvyniai (05 21–06 21). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti, tačiau rutina gali kišti jums koją. Sėkmingai išspręsite darbinius konfliktus, bet tai pareikalaus daug kantrybės ir jėgų. Gabalėlis šokoladinio pyrago – pelnytas atlygis už visas jūsų pastangas. Vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo svajones ir pakeisti namus taip, kaip iš tiesų norite ir kad juose geriau jaustumėtės. Su draugais ar pažįstamais norėsite atitrūkti nuo realybės. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau pernelyg neskubėkite, nes šiandien priimtus sprendimus rytoj gali tekti svarstyti iš naujo. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite arba romantiškai praleiskite laiką. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Šaulys (11 23–12 21). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus, bet pasistenkite gerai apgalvoti žodžius, kad ko nors neįskaudintumėte. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų ar net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo gebėjimus. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos ir draugų paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jūsų pasiūlymai bus priimti su entuziazmu, tad neabejokite savimi.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knyga „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
Supermedija – visa stebinti akis Šiandien 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) prasideda projektas „Supermedija“, kuris vyks / bus transliuojamas iki 2013 metų.
Projektą sumanę klaipėdiečiai menininkai Neringa ir Mindaugas Bumbliai juo atsigręžia į KKKC ekspozicinėse erdvėse esančius objektus, situacijas, procesus, kurie tam tikrais aspektais ar tam tikromis aplinkybėmis gali tapti meno kūriniais ir egzistuoti kaip jie. KKKC Parodų rūmų pastatas, statytas 1986 m., vėliau rekons-
truotas, talpina įvairių „balto kubo“ galerijos apibrėžimui nebūdingų objektų. Kad ir pirmojo aukšto hole įrengtas stebėjimo kambarėlis, įsiterpiantis į parodines erdves. Jame stovi monitoriai, transliuojantys stebėjimo kamerų fiksuojamus vaizdus iš ekspozicinių salių. Štai šis stebėjimo kambarėlis ir taps projekto „Supermedija“ centrine ašimi, atverdamas savo paslaptis KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g.2) lankytojams. „Vakarų kultūroje viena ryškiausių galios metaforų yra viską matanti akis. Pastarasis teiginys tin-
ka tiek religiniam, tiek socialiniam ir politiniam lygmenims. Šią metaforą papildo galios šaltinio nematomumo principas – panoptikonas, kai (pri)žiūrėtojas pats yra nematomas, – aiškino N.Bumblienė. – Tačiau šiandien tai toks įprastas reiškinys, jog dažnai nuolatinės kontrolės – pasitelkiant medijas ar prižiūrėtojus – faktas išeliminuojamas iš mūsų nuovokos. Prisimename, kad esame stebimi tik tada, kai, laukdami eilėje banke ar bet kuriame prekybos centre, iš nuobodulio pradedame dairytis į palubes. Čia mūsų žvilgsnius pasitinka stebėjimo kameros – me-
dijos, iš pažiūros atliekančios nieko nesukuriančius veiksmus. Bet kas atsitinka erdvėse, tokiose kaip parodų salės, kuriose eksponuojami meno kūriniai, kur pats žiūrovas ir pati medija (plačiąja prasme) yra stebimi? Taigi medija, stebinti mediją (apsaugos vaizdo kameros, stebinčios meno kūrinius), ir žiūrovas, stebintis žiūrovą („prižiūrėtojas“, stebintis parodos lankytojus), yra supermedija – visa stebinti akis; situacija, suformuojanti turinį tuo metu, kai erdvė su visais jos dalyviais yra retransliuojama ir įsisavinama (?).“ „Klaipėdos“ inf.
Orai
Antroje savaitės pusėje laikysis šal čiai. Šiandien be kritulių, temperatū ra bus apie 10–14 laipsnių šalčio. Rytoj nesnigs. Naktį temperatūra nu kris iki 24 laipsnių šalčio. Dieną lai kysis 9–14 laipsnių šaltis.
Šiandien, vasario 9 d.
–11
–10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–11
Šiauliai
Klaipėda
–11
Panevėžys
–11
Utena
–11
8.14 17.26 9.12
40-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –1 Brazilija +31 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +16 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
kokteilis Reikės trumpinti paltą Eksė „Kokteiliui“ pasigodojo dėl odinio žieminio palto, kur į ji gavo dovanų. „Matyt, į kažką buvo atsisėsta arba tiesiog pratrinta. Žodžiu, toje šviesiai rudo palto vietoje yra nemažo dydžio patamsėjusi dėmė“, – pasakojo „Kokteilio“ skaitytoja. Moteris klausė, gal yra kokių nors priemo nių, kur iomis galėt ų išsivalyt i paltą pat i, nes cheminėse valyklose priėmėjos skės čioja rankomis ir neteikia jokių garantijų, kad patamsėjusi vieta nepašviesės. Kone auksinę išeit į pasiūlė Achas. „Nesigailėk ite daikt ų, kur iuos lengvai gaunate – mokėkite su jais lengvai ir at sisveikinti, – pamokė skaitytojas. Nukir pus ilgo palto apačią, galima turėti trum pą paltuką. O jokie daž ymai nepadės.“ Tomas pasiūlė batų parduotuvėje rasti atitinkamos spalvos batų impregnanto. Juo vyriškis vieną striukę išgelbėjo. „Gal ir Eksės paltui tikt ų“, – svarstė vy riškis.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+4 +8 –13 –15 +8 –6 +2 +6
Praha –7 Ryga –11 Roma +7 Sidnėjus +25 Talinas –10 Tel Avivas +16 Tokijas +7 Varšuva –8
Vėjas
3–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–11
–12
Marijampolė
Vilnius
–12
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-11
-10
-13
-14
6
-15
-10
-10
-11
3
-12
-8
-7
-5
4
rytoj
šeštadienį
1540 m. Česteryje įvyko pirmosios Angl ijoje žir gų lenktynės. 1881m. mirė rusų rašy tojas Fiodoras Dosto jevskis. 1923 m. įsteigta sovietų aviakompan ija „Dobro liot“, 1932 m. pavad inta „Aeroflot“. 1964 m. grupė „Beatles“ surengė pirmą ir rekor din į savo pasirodymą per JAV televiziją. 1964 m. Insbruke, Aust
rijoje, įvyko 9-ųjų žie mos olimpinių žaidynių atidarymas. 1969 m. sėkmingai atlik tas pirmasis bandoma sis lainerio „Boeing 747“ skrydis. 1978 m. Kanada paskel bė, jog iš šal ies išsiun čia 13 sov iet ų diploma tų, mėg inusių verbuot i agentus. 1984 m. mirė SSRS ly der is Jur ijus Andropo vas, vald žioje išbuvęs
ragina sportuoti
Jungtinių Valstijų pirmoji ponia Michelle Obama kovai su vaikų nutukimu renkasi sportą ir svei ką maistą.
Dėmesys: policininkų transpor
to priemonės visuomet traukda vo piliečių žvilgsnius.
Saugokitės gaisrų Sezonas: kol kas žiema žvėrims buvo maloninga.
Viduržiemį miškininkai ragina nepamiršti miško žvėrių. Tačiau girininkams didžiau sią rūpestį kelia ne sniegas ir šaltis, o prognozuojamas atlydys.
Asta Aleksėjūnaitė Jonuk, ar gal i pasak yt i, kiek bus prie dviejų pridėjus tris? Mok inys delsia. – Matau, tu než inai. – Ne, tamsta mokytojau. – Tai gal galėtum pasakyti, į kok į kvai lį aš rodau liniuotės galu? – Kur iuo galu, tamsta mokytojau? Česka (397 719; norėčiau policijos visureigiu pasivažinėti)
mažiau nei 15 mėnesių. 1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvoje per re ferendumą pasisakė už nepriklausomą demok ratinę Lietuvos Respub liką. 1998 m. nes ėkm ingai pas ikės int a į Gruz ijos prezidentą Eduardą Še vardnadzę. 2009 m. mirė poetas Ka zys Bradūnas. Gimė 1917 m. Kiršų kaime, Vilkaviš kio rajone.
Miškininkai atšilimo nelaukia M.Obama
O Rokas, vakar „Kokteilyje“ pamatęs nuot rauką, kur ioje įamž intas prie pre kybos centro paliktas policijos automo bilis, negalėjo nutylėti: „Šita policijos ma šina nuolat į darbą ir iš jo važinėja viena moteriškė. Taip pat šiuo automobiliu ji važiuoja apsipirkti. Kažin, kaip užtenka šitam visureigiui benzino savo ir polici jos reikalais lakstyti?“
Linksmieji tirščiai
Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus
vasario 9-ąją
Į akį kritęs automobilis
Kasdien girdime apie gaisrus, kurie ky la įvairiuose Lietuvos miestuose, mies tel iuose ir kaimuose. Didesn is gaisr ų skaičius susijęs su šalčiais, kai žmonės gelbėdamiesi nuo jo plešk ina krosny se malkas ir kitus deg ius daiktus. „Kokteilis“ pataria šildymo sezonu ne deginti atliekų buitinėse krosnyse, nes deg inant atliekas susidaro did žiausia angl ies monoksido koncentracija. Jis nusėda ant vid in ių kam ino sienel ių ir, susidarius didesniam jo sluoksniui, gal imi savaiminiai gaisrai.
Vardai
a.aleksejunaite@kl.lt
Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas pripažino, kad kol kas žiema buvo maloninga miško žvėrims. „Sniego yra, tačiau jis purus. Žvėrys dar pajėgia patys prisikasti iki samanų ar žolės. Didesnė bėda bus, jei atšils. Tuomet sniego pa viršiuje susidarys pluta. Tokiu at
veju žvėrys gali susižaloti kojas, nepasiekti maisto“, – sakė A.Ba ranauskas. Tokia situacija buvo susidariu si, kai staiga atšilo praėjusių me tų žiemą. Dėl sniego plutos žvėrys ne tik nerado maisto, bet ir kentė nuo ligų, nes jiems teko gultis ant su šalusio sniego. „Dėl maisto kol kas didelės įtam pos nėra, tačiau kirtavietėse mes
Vytauto Liaudanskio nuotr.
paliekame žvėrims drebulių ša kų. Jas ypač mėgsta elniai, stir nos, briedžiai“, – tikino A.Bara nauskas. Kretingos urėdija neseniai nu pirko 40 t siloso, kuris bus skirtas miško žvėrims. „Jei gyventojai norėtų paaukoti maisto, jie turėtų pasitarti su vie tos girininkija, kur geriausia jį pa likti. Reikia žinoti, kur žvėrys lan kosi“, – įspėjo A.Baranauskas. Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės girininkas Romas And rusevičius sakė, kad kol kas ligotų ar nugaišusių gyvūnų nerasta. „Netrukus pradėsime skaičiuo ti mūsų miškuose esančius žvė ris. Žinosime, kiek ir ko turime sa vo miškuose, kiek netekome, o gal ir kokių nors atvykėlių jau yra“, – pasakojo girininkas.
Antradienį ji entuziastingai žaidė kvadratą, dalyvavo bėgimo su bul vių maišais ir lyno traukimo varžy bose. Taip ji paminėjo antrąsias sa vo inicijuotos programos vaikams „Judėkime“ (Let’s Move) metines. Televizijos NBC laidoje „Vakaras su Jimmy Fallonu“ buvo parodytas reportažas iš Baltųjų rūmų, kurių Rytinį kabinetą sportiškos išvaiz dos pirmoji ponia buvo pavertusi bėgimo takeliu. Filmuotoje medžiagoje šeimi ninkė nugalėjo populiarųjį komi ką visose distancijose ir net bėgi mo su maišais bei atsispaudimų rungtyse. Šiuo reportažu norėta atkreip ti visuomenės dėmesį į pirmosios ponios pradėtą kovos su vaikų nu tukimu projektą ir paskatinti Ame rikos vaikus sportuoti. M.Obama taip pat propaguoja sveiką vaikų mitybą ir Baltųjų rū mų sode pati augina daržoves.
„Klaipėdos“, BNS inf.