TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ketvirtadienis,
Europos auditorių verdiktas: IAE uždarymas brangsta nepagrįstai. Lietuva 5p.
vasario 9 d., 2012 m. Nr. 33 (1232)
diena.lt
Liūdna žinia paveldo saugotojams – neįkainojamos vertybės drau dikų nedomina. Tema 8p.
Argentinos vadovė C.Fernández de Kirchner pareiškė nesanti patenkinta britų veiksmais Folklando salose. Pasaulis 12p.
Biudžetas toks pat, gyvenimas – blogesnis
1 Lt
Galima padaryti išvadą, kad tie žmonės mokymo įstaigose buvo ne iki galo paruošti darbo rinkai. Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis
6p.
Miestas
4p.
Taksistų nerimo dienos
Menas Prognozė: pasak sostinės vadovų, dėl miesto ižde švilpaujančių vėjų gatvėse bus tamsiau ir jos bus prasčiau prižiūrimos. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Vilniečiai netrukus turėtų pajusti, ką reiškia sostinės tarybos patvirtintas šių metų biudžetas. Gatvės bus tvarkomos penkis kartus prasčiau, finansavimas joms apšviesti mažės tris kartus.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinė smarkiai nukentės
Vilniaus savivaldybė vakar patvir tino pakoreguotą 2012 m. miesto biudžetą. Per dvi savaites sostinės valdžia sugebėjo rasti papildomų pinigų ir biudžetą padidinti nuo 986,9 mln. litų iki 1,019 mlrd. li tų. Tad šio biudžeto jau nebegali
ma vadinti mažiausiu per penk metį, tačiau miesto iždo padėtis sudėtinga. Vilniaus vicemeras socialdemok ratas Romas Adomavičius tarybos narius ragino balsuoti už biudžetą ir jį gyrė, nors tuo pat metu dėstė, kaip pasikeis vilniečių gyvenimas patvirtinus tokį miesto iždą. O po kyčiai iš tiesų įspūdingi ir itin nemalonūs.
2
15p.
Talentas ir charizma Talent ing i, muz ikalūs ir pas ir yžę kaskart stebint i klausytoją. Tok ie yra „Didžiajame muzikų parade“ portalo diena.lt skaitytojų simpatijų prizu apdovanoti ansamblio „Subti lu-Z“ vaikinai. Apie subtilią, bet int riguojančią muziką, ir kitą savaitę Viln iaus rot ušėj e vyks iantį kon certą kalbėj omės su vienu „Subt i lu-Z“ įkūrėjų Povilu Velikiu.
2
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
miestas
4p.
Apie šildymo kompensacijas Vilniuje kalba, bet vargu ar įgyvendins.
B.Miežutavičių gali išgelbėti senatis Teismas sprendžia, ar dėl sena ties nutraukti bylą buvusiam „Vil niaus vandenų“ vadovui Broniui Miežutavičiui, ar jį nuteisti.
Vilniaus apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs „Vilniaus van denų“ vadovas B.Miežutavičius būtų nuteistas už savo vadovau tos įmonės turto pasisavinimą ir nubaustas pinigine bauda. Prokuratūros apeliacinį skun dą trečiadienį išnagrinėjusi teisė jų kolegija savo sprendimą skelbs kovo 21 d. B.Miežutavičius į teisėsaugos nemalonę pateko, kai 2007 m. sausio 2 d. pasirašė įsakymą, ku riuo sau skyrė keturių viduti nių atlyginimų dydžio priedą – 35,8 tūkst. litų. Po dviejų dienų į jo mokėjimo kortelę atskaičius mokesčius buvo pervesti beveik 24 tūkst. litų. 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė, kad buvęs „Vilniaus vandenų“ generalinis direkto rius viršijo savo įgaliojimus, pa žeidė Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus, kai pasirašė įsakymą, kuriuo sau skyrė keturių vidutinių atlyginimų dydžio prie dą. Tačiau, šio teismo manymu, B.Miežutavičius padarė ne bau džiamąjį nusikaltimą, o drausmi nį nusižengimą. Vilniaus apygardos prokuratūra padavė apeliacinį skundą ir ma no, kad išteisinamasis nuospren dis turi būti panaikintas ir buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas turi būti pripažintas kaltu. Prokurorė Jorūnė Žeberskienė posėdyje tre čiadienį teigė, kad žemesnės ins tancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ištei sinamasis nuosprendis turi būti panaikintas. B.Miežutavičiaus advokatas Juozas Gaudutis teisme buvo la koniškas – jo teigimu, turi bū ti paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, o pati byla nutrauk ta, nes šiemet sausio 4 d. suėjo jo
Gudruolis: B.Miežutavičius lei
džia suprasti buvęs vertas 35,8 tūkst. litų premijos, nes įmonę pastatė ant kojų.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
kliento patraukimo baudžiamo jon atsakomybėn penkerių metų senaties terminas. Būtent tą die ną prieš penkerius metus buvo padarytas pavedimas. „Procesas toliau negalimas“, – pareiškė J.Gaudutis. Jis sakė negalįs sutikti su prokuratūros skundu, nes išteisinamasis nuo sprendis yra teisėtas ir pagrįstas. B.Miežutavičius teismo prašė atmesti prokuratūros skundą. Jis piktinasi, kad be reikalo tampomas po teismus, nes „Vil niaus vandenis“ paliko kaip pel ningą įmonę, o ateidamas dirb ti 1997 m. esą ją rado skendinčią skolose. B.Miežutavičiaus byla po teis mus klaidžioja jau kelerius me tus. Ji kartą jau nagrinėta Vilniaus apygardos teisme, paskui ją per žiūrėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dabar ji vėl grįžo į Vil niaus apygardos teismą. BNS, VD inf.
Klaus vilniečių nuomonės Vilniaus valdžia apklaus miesto gyventojus dėl prieštaringai ver tinamos sostinės seniūnijų per tvarkos, pagal kurią didžioji da lis seniūnijų būtų panaikinta ir pertvarkyta į biurus.
Atrankinė sostinės gyvento jų apklausa telefonu bus vykdo ma vasario 13–20 d. Dėmesį į tai, kad prieš priimant tokį sprendi mą nebuvo atlikta gyventojų ap klausa, atkreipė Vyriausybės at stovė, kuri šį tarybos sprendimą ir sustabdė. Vilniaus savivaldybė vakar pa skelbė, kad sostinės taryba tre čiadienį vyksiančiame posėdy je ketina paskelbti savivaldybės gyventojų apklausą dėl seniūnijų veiklos ir reorganizavimo. Įvertinusi apklausos rezulta tus, taryba ketina grįžti prie se
niūnijų pertvarkos klausimo. To esą bus imamasi siekiant išveng ti ilgų teisminių ginčų. „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, siekdami išveng ti ilgų teisminių ginčų, ketina pakoreguoti seniūnijų reorgani zavimo planus ir prie seniūni jų pertvarkos klausimo grįžti, kai bus įvykdyta platesnė gyventojų apklausa“, – teigiama savivaldy bės pranešime. Sausį Vilniaus taryba prita rė mero Artūro Zuoko pasiūly tam seniūnijų pertvarkos planui, pagal kurį iš šiuo metu esančios 21 seniūnijos būtų panaikinta 16, liktų penkios, esančios toliausiai nuo miesto centro. Vietoj naikinamų seniūnijų bū tų įsteigta 11 biurų. Jie būtų labiau centralizuoti nei seniūnijos. BNS, VD inf.
Biudžetas toks pa
Vienas miesto vadovų 1 užsiminė, kad biudžete nemažai daliai miesto infrastruk
tūros plėtojimo sričių numatytas kur kas mažesnis finansavimas, nei buvo skiriamas ankstesniais metais. „Dabar konkrečiai neatsime nu, bet situacija maždaug tokia: gatvėms apšviesti numatyta skir ti tik trečdalį reikiamų lėšų, gat vėms tvarkyti – gal tik penktada lį, kitiems objektams – trečdalį ir panašiai. Tokia yra situacija, bet išgyventi reikės“, – kalbėjo R.Ado mavičius. Nors prognozės nedžiugina, me ro pavaduotojas kolegas ragino bal suoti už „neblogą biudžetą“. „Derėsimės, kalbėsimės, problemas spręsime. Manau, kad visi dirbdami gerai sugebėsime išgy venti tokį sunkų laikotarpį. Ži nom a, tur ės im e smark iai tau pyti. Gal žmonės ir sakys, kad valdantieji taip blogai dirbo, kad tiek mažai pinigų viskam skir ta, bet iš tiesų reikia įvertinti, kas yra padaryta, kad biudžetas bū tų surinktas. Pernai visi dejavo, kaip blogai, šiemet dar bloges nės prognozės buvo, bet biudže tą surinkome“, – kalbėjo R.Ado mavičius. Neteisingi prioritetai
Kai kurie tarnybos nariai, netgi esantys valdančiojoje daugumo je, galutiniame biudžeto projek te pasigedo didesnio finansavimo kultūrai, kiti prašė padidinti pini gų krepšelį. Tačiau šie prašymai išgirsti ne bebus. Vilniečiai turės tenkintis
sumažėjusiu finansavimu daugeliui itin svarbių miesto gyvenimo sri čių. Savivaldybės opozicinės kon servatorių frakcijos atstovas Valdas Benkunskas sakė manąs, kad val dančioji dauguma tvirtindama to kį biudžetą apgavo miestiečius. Jo manymu, biudžete numatyta pa kankamai pinigų vieniems ar ki tiems mero draugams paremti, ta čiau vilniečiai buvo nuskriausti.
Skolų našta grei čiausiai nė kiek ne sumažės, nes di džiąją dalį skolų ketinama dengti naujais kreditais. „Vicemeras R.Adomavičius drįs ta sakyti, kokių dalykų miestiečiai šiais metais dėl suformuoto biu džeto neteks, kaip bus sunku, bet pamiršta, kokiems dalykams pi nigų atsirado. Pavyzdžiui, milijo nai litų bus skiriama krepšinio ko mandai. Tai gal geriau juos skirti toms sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios visiems miestiečiams“, – kalbėjo politikas. Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Nėnius kal bėjo, kad patvirtintas biudžetas yra itin ambicingas. „Taip, biudžeto surinkimas am bicingas, tačiau įmanomas. Visi de partamentai turės itin sunkiai dirb ti, kad pinigai būtų surinkti. Tačiau kitos išeities nematau“, – dėstė me ro Artūro Zuoko bendražygis.
Išgyvenimas: Vilniaus valdžia tvirtin
Prasiskolins dar labiau
Miestas ir šiais metais ketina iš leisti daugiau pinigų, nei pajėgia surinkti. Naujajame biudžete nu matyta asignavimams iš miesto iž do skirti beveik 1,2 mlrd. litų. 2012 m. biudžeto projekte nu matyta išleisti beveik 190 mln. li tų skolintų pinigų. Didžioji dalis
Rūšių – tūkstančiai Sost inės sav ivaldybės tar yba vakar cija yra tokia bloga. Negaliu kaltinti net pritarė mero A.Zuoko siūlymui pa buvusių merų. Kalta tik biudžeto suda duoti Vyriausybę į teismą dėl esą ty rymo tvarka“, – kalbėjo meras. Jis reika čin io miesto žlugdymo. Viln iaus va lauja, kad GPM dalis miestui būtų padi dovo teig imu, pagal dabart inę biu dinta iki 60 proc. džeto sudar ymo metod iką Viln iaus Sostinės savivaldybės tarybos val sav ivaldybei tenka tik 40 proc . lė dančioji koalicija sutarė dėl kreipimo šų iš surenkamo gyventojų pajamų si į teismą, kad būtų apgintos savival mokesčio (GPM). O kitų savivaldybių dybės ir vilniečių teisės, atlyginta sa GPM atskait ymo procentas gerokai vivaldybei padaryta žala – sumokė didesnis. ta 543,1 mln. litų pajamų, negautų per „Vyriausybė miestą varo į bankrotą, 2009–2011 m. Tačiau Vyriausybės at tik dėl Vyriausybės politikos jo situa stovas Vilniaus apskrityje Audr ius
Skaistys tarybos narius įspėjo, kad šie Vyriausybę duodami į teismą neturė tų jos patys iš anksto nuteisti. „Jūs netinkamai formuluojate savo kreipimąsi į teismą teigdami, kad Vy riausybė jau yra padariusi šį tą netei sėto. Tai turi įrodyti teismas. Be to, tu rėkite omenyje, kad sprendimas bus priimtas Vyriausybei jau pasikeitus, be to, tokia biudžeto formavimo tvar ka jau taikoma seniai, ne šios, o ir anks tesnių Vyriausybių“, – kalbėjo Vyriau sybės atstovas.
Projektas: savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ turi itin ambicingų idėjų, tačiau jų įgyvendinimas – miglotas.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
3
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
miestas
at, gyvenimas – blogesnis Vertinimai
Artūras Zuokas Meras
V
ert inant vienam gyven tojui tenkanč ias biud že to pajamas, Viln iuje vie nam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Ta line – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pa jamų. Taigi Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių.
Romas Adomavičius Vicemeras
na, kad, įvertinus šių metų sostinės biudžetą, ekonominio proveržio mieste tikėtis neverta.
šios sumos, maždaug 128 mln. li tų, skirta Miesto ūkio ir transporto departamentui. Pinigai turėtų bū ti leidžiami programoms „Sociali nės apsaugos plėtojimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“, „Miesto infrastruktūros objek tų priežiūra ir modernizavimas“, „Miesto infrastruktūros objektų plėtra“ finansuoti. Per 2012 m. iš viso savivaldy bė ketina grąžinti per 175 mln. litų skolintų pinigų. Tačiau skolų našta greičiausiai nė kiek nesumažės, nes didžiąją dalį skolų ketinama deng ti naujais kreditais. Tam biudže te jau numatyta kiek daugiau kaip 120 mln. litų. Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Bronius Cicėnas biudže te pasigedo informacijos, iš kokių bankų ir kokio dydžio sumas mies tas jau skolinasi. „Tai yra didžiuliai pinigai, bet jo kios konkrečios informacijos apie skolas neturime. Mums žadėjo
įvairius grafik us, bet jų iki šiol ne matome ir tvirtinamame biudže te“, – kalbėjo politikas. Biudžetas staiga ūgtelėjo
Papildomų lėšų biudžete, anot mero A.Zuoko, atsirado padidinus privatizavimo fondą, taip pat per kėlus praėjusių metų biudžeto per teklių. Beveik po lygiai lėšų savivaldy bės valdininkai tikisi surinkti patys iš įvairių mokesčių ir gauti iš vals tybės biudžeto. Tad laisvai dispo nuoti sostinės vadovai galės tik puse biudžeto, kuris susidarys iš gyventojų pajamų mokesčio, įvai raus turto, prekių ir paslaugų mo kesčių. Palyginti su pernai, iš valstybės biudžeto Vilniui šiais metais atke liaus maždaug 12 mln. litų daugiau – iš viso 444,2 mln. litų. Kaip ir kiekvienais metais, di džiąją biudžeto dalį miestas išda lija švietimui ir kultūrai paremti.
Tai pirmiausia lemia valstybės ski riamos tikslinės dotacijos paskir tis – mokinio krepšeliui finansuoti, įvairioms švietimo, kultūros ir so cialinėms įstaigoms išlaikyti. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas šiemet ga lės disponuoti beveik 650 mln. litų. Tiesa, daugiau kaip pusė šios su mos bus išleista ne naujiems pro jektams ar turtui įsigyti, o atlygi nimams mokėti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tų biudžeto pajamų. Taigi Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriau džiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuo dama biudžetą, neužtikrina tinka mo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras A.Zuokas. Pasak mero, gyventojų pajamų mokestis sudaro didžiąją dalį paja mų Baltijos sostinių biudžetuose. Talino ir Rygos pajamos iš gyven tojų pajamų mokesčio yra didesnės nei Vilniaus 2,4–2,7 karto.
D
abar konkrečiai neatsime nu, bet situacija maždaug tok ia: gatvėms apš vies ti numatyta skirt i tik treč dalį reikiamų lėšų, gatvėms tvarkyti – gal tik penktadalį, kitiems objektams – trečdalį ir panašiai. Tokia yra situaci ja, bet išgyventi reikės.
Mažiausias iš Baltijos sostinių
Pasak A.Zuoko, Vilniaus biudže tas yra pats mažiausias, palyginti su Rygos ir Talino miestų iždais. „Šių metų Vilniaus biudžeto pa jamos sieks 1,02 mlrd. litų, o Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. li
1,019
mlrd. litų
šįmet sieks Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas.
Valdas Bekunskas Tar ybos nar ys
V
icemeras R.Adomav ičius drįsta sak yt i, kok ių daly kų miestiečiai šiais metais dėl suformuoto biud žeto neteks, kaip bus sunk u, bet pam irš ta, kokiems dalykams pinigų atsirado. Pavyzdžiui, milijonai litų bus skiriami krepšinio komandai.
Traukinių stotį Naujininkuose kištų po stogu Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybė ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bendro mis pastangomis ketina uždengti geležinkelio stotį ir pagerinti gy venimą Naujininkų mikrorajone. Tiesa, nei kada tai įvyks, nei kiek kainuos, kol kas nežinoma.
Sostinės ir „Lietuvos geležinkelių“ planuose naujas projektas – už dengti Vilniaus geležinkelio sto tį su visais greta jos esančiais pe ronais. Virš modernios perdangos turėtų įsikurti prekybos centrų, biurų, įvairių parduotuvių ir pa slaugas teikiančių įmonių. Sav ivaldyb ėje šiam projek tui įgyvendinti jau sukurta darbo
grupė. Ji sudaryta iš savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovų. Kaip žurnalistams pasakojo „Lie tuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, projektas buvo sugalvotas maždaug prieš dešimtmetį, tačiau atsimintas tik dabar. Gaivinti se nas idėjas itin iniciatyviai esą ėmėsi vienas miesto vicemerų Jonas Pins kus. Jis geležinkelio teritorijoje jau mato vieną iš daugelio mieste pla nuojamų, tačiau kol kas nė nepra dėtų statyti futbolo stadionų. „Projektas nėra naujas. Jis iš trauktas iš stalčių, nupūstos dul kės. Sumanymas geras ir reikalingas miestui. Jis Senamiestį sujungtų su Naujininkais. Čia galėtų įsikurti ir prekybos centras, ir automobilių stovėjimo aikštelė. Gali net atsi rasti iki 12 tūkst. vietų futbolo sta
dionas. Minčių yra daug“, – dėstė vicemeras J.Pinskus. Tiesa, kol kas šio milžiniško pro jekto vertė skaičiuojama tik apy
Sumanymas geras ir reikalingas miestui. Jis Senamiestį su jungtų su Naujinin kais.
tiksliai. Be to, dabar skaičiuodami idėjos kainą jos sumanytojai ga li remtis tik prieš dešimt metų pa rengtomis sąmatomis. „Viskas gali kainuoti apie 500 mln. litų. Tikslias sumas įvardyti la
bai sunku, nes projektas būtų vyk domas keliais etapais. Prieš dešimt metų skaičiavome, kad vien šią te ritoriją perdengti turėtų atsieiti 40– 50 mln. litų. Tačiau tai yra seni skai čiavimai“, – kalbėjo S.Dailydka. Kalbama, kad šiam projektui fi nansavimo būtų ieškoma ES struk tūriniuose fonduose. Kaip sako miesto vicemeras, idėją finansuo tų ir „Lietuvos geležinkeliai“, savi valdybė, Vyriausybė. Jis vylėsi ir tikino, kad pradėto geležinkelio stoties projekto neiš tiks nacionalinio stadiono likimas. Esą stadiono statybomis rūpino si tik savivaldybė ir Vyriausybė, o pastarajai teko blogosios vaidmuo ir ji pasitraukė pagailėjusi pinigų. Jei ši idėja kada nors ir būtų įgy vendinta, visi greta stoties esan
tys peronai atsidurtų po stikliniu gaubtu, o bėgiai per kelis šiltus metrų nuo stoties rūmų būtų už dengti stogu, virš kurio būtų plė tojamas verslas. „Išlaikyti tokius didelius pasta tus nelengva, norime, kad tuo se rūmuose veiktų verslas, jie ne būtų tušti, norime juos pagyvinti. Kita vertus, uždengus peronus, pavyzdžiui, nereiktų mums sniego nuo bėgių žiemą valyti“, – kalbė jo S.Dailydka. J.Pinskus juokavo, kad netrukus Naujininkų mikrorajonas taps vienu patraukliausių Vilniuje, ir paragino sostinės gyventojus šioje teritori joje pirkti būstą. Jo teigimu, tvar kant geležinkelio stotį teks tvarkyti ir kelius, pastatus, numatyti naujas susisiekimo priemones.
4
KetvirtADIENIS, vasario 9, 2012
miestas
Sostinės taksistams – nerimo ir vilties dienos Nors po kilusio finansinio skandalo nė iš vienos taksi įmonės licencija neatimta, o taksistai vėl dirba, reformos nuojauta jiems kelia nerimą. Skaidrinti taksi verslą pasišovė ne tik teisėsauga, bet ir politikai. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Padėtis stabilizavosi
Vakar popiet taksi įmonių darbas Vilniuje, regis, grįžo į savo vėžes. Dispečeriai pradėjo dirbti senuo siuose biuruose, buvo sutvarkyta per kratas ir suėmimus apgadin ta įranga. Klientus vėl aptarnavo Žaliųjų Ežerų g. 20 registruotos 12 Vil niaus taksi įmonių, užimančių apie 70 proc. miesto taksi rinkos. „Didžiausia problema buvo gauti įgaliojimus iš sulaikytų vadovų, kad kas nors galėtų perimti vadovavimą įmonėms ir veikla atsinaujintų. Be to, reikėjo sutvarkyti išdraskytus biurus, nes kai juos šturmavo pa reigūnai, buvo sugadinta įranga, išplėšti elektros laidai, sudaužy ti radijo ryšio aparatai“, – dienraš čiui pasakojo vienas iš informacinės taksistų svetainės 1313.lt kūrėjų, Ruslanu prisistatęs vyriškis.
Mykolas Majauskas:
Jeigu kasos apa ratus planuojama įrengti Gariūnuose, kodėl jie negalėtų būti taksi? Pašnekovas taip pat patvirti no, kad vis daugiau vairuotojų kal ba apie nepriklausomų, realiai jų teises ginančių profesinių sąjun gų kūrimą. „Buvo susirinkimas, jame buvo išsakyta mintis, ją parėmė daugelis taksistų – reikia kur ti nepriklausomas profsąjungas, kad niekas nežemintų eilinių dar buotojų“, – informavo Ruslanas.
Taksi gelbės meras
Kitos žinios vakar popietę skrie jo iš savivaldybės. Į ginčą dėl tak sistų likimo aktyviai įsijungė sos tinės meras Artūras Zuokas. Dar per rytinę taksistų protesto ak ciją pasirodęs miesto vadovas bu vo kategoriškas. „Vilniuje nebus Garliavos“, – pareiškė A.Zuokas ir paragino prie sostinės valdžios pastato susibūrusius taksi vairuo tojus skirstytis. Po pietų miesto vadovas prabilo apie miesto pareigą ginti papras tus taksistus nuo jų piktavalių bo sų. Šie esą elgiasi ne pagal įstaty mus, slepia mokesčius, jų nemoka, o tai, anot A.Zuoko, negali būti to leruojama. „Mes suprantame, kad reikalin gas centralizuotas punktas, kuria me būtų priimami iškvietimai. Tokį centrą mes įsteigsime. Skambučiai būtų priimami tuo pačiu telefonu. Vilniuje pagaliau baigsis nelega lus taksi veiklos laikas“, – pabrėžė A.Zuokas. Meras užsiminė, kad taksi vai ruotojai, šiuo metu gaunantys mi nimalų atlyginimą, turėtų uždirb ti apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Jis taip pat pažadėjo, kad artimiau siu metu kiekvienas taksistas ga lės gauti individualios veiklos li cenciją. „Aš suprantu taksistus, kad jie nežino, ką daryti, kai jų vadovai yra sulaikyti. Mes skubos tvarka priimsime sprendimą, kad nuo ry tojaus kiekvienas taksi vairuotojas galėtų verstis taksi veikla asmeniš kai. Ši išskirtinė tvarka galios tol, kol Susisiekimo ministerija patvir tins naujus taksi tarifus“, – žadė jo meras. Pertvarkai taksi versle pritaria ir Vyriausybė. Susisiekimo ministe rija jau yra parengusi ir paskelbu si nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančias
Pilietiškumas: dėl sutrikusios įmonių veiklos darbo netekę daugiau nei 2 tūkst. taksistų vakar rytą į pro
testo akciją rinkosi vangiai.
naujas griežtesnes taksi veiklą api brėžiančias taisykles. Taksi turės pateikti kvitą, kuria me turėtų būti visa klientui reika linga informacija: važiavimo laikas, atstumas kilometrais, kaina už vie ną kilometrą, bendra suma, įlipimo ir išlipimo laikas. Kasos aparatai gąsdina
Vyriausybė artimiausiu metu tu rėtų svarstyti dar vieną naujovę – kasos aparatų diegimą. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas in terviu delfi .lt pareiškė įžvelgian tis taksistų ir Gariūnų verslininkų panašumus. „Jeigu kasos aparatus planuojama įrengti Gariūnuose, kodėl jie negalėtų būti taksi auto mobiliuose?“ – aiškėjo M.Majaus ko mintis. Vilniaus taksi bendrovių atsto vai kasos aparatų idėją negailes tingai kritikuoja. Sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ pre zidentas Romualdas Bieliauskas teigė neįsivaizduojąs, kaip tokie aparatai galėtų atrodyti. „O kas nors įsivaizduoja, kaip tie kasos aparatai atrodys autom ob ilyje? Aš jų nemačiau, man niekas ne rodė, man niekas nepristatė. Aš nediegiu kasos aparatų, ar jų ne parduodu, negaminu. Aš esu taksi firmos vadovas. Bet noriu pasa
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
kyti, kad čia yra taksi verslas, tak si paslauga, o ne parduotuvė“, – teigė vyriškis. Pasak R.Biel iausko, apie ka sos aparatų diegimą būtų logiš ka kalbėti tuomet, kai bus sure guliuotas taksi darbuotojo darbo laikas. „Jeigu taksistas per 8 va land as galės užd irbt i daug iau, nei užd irb a dab ar sėdėdam as autom ob ilyje nuo ankstyvo ry to iki išnaktų. Bet tai yra ateities klaus im as. Kaip mes jį išsprę sim e, taip ir bus“, – pab rėžė pašnekovas.
Sulaikytieji vis dar areštinėse
Pranešama, kad šiuo metu areš tinėse yra šeši sulaikytieji. Tarp suimtųjų – taksi įmonių vadovai Olegas Ilčenko, Artūras Lučanovas, Renatas Mikulėnas ir Sergejus Ku čerovas. Paleisti jų kol kas nepla nuojama. BNS naujienų agentū ros duomenimis, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteismi nio tyrimo teisėjas vakar apklausė du įtariamuosius taksi šešėlinio verslo byloje. Dar vieną įtariamąjį prokuratūros prašymu teismas leido suimti vienam mėnesiui.
Protesto akcijai pritrūko organizuotumo Antrad ienį Viln iaus pol icijai sulai kius kelis verslui sostinėje vadovau jančius asmenis, miesto taksistai va kar rytą surengė protesto akciją. Tiesa, prit rūko organ iz uot umo. Ne buvo protest uotojų veiksmus koor dinuojančio asmens, neatv yko tak sistų profesin ių sąjungų atstovai. Į aikštelę priešais „Siemens“ areną su važ iavę 50 taksi automobil ių apie 7 val. pajudėjo miesto gatvėmis. Pravaž iavę „Ozo“ prek yb os centrą taksistai lindo po viaduk u į Gelež i nio Vilko gatvę. Vėliau taksistai sutri ko. Įsijungę avar in ius signalus taksi darbuotojai ėjo tartis vieni su kitais,
ką tol iau dar yt i. Keletas pasit raukė iš kolonos. Dal is taks i automobil ių užtvėrė Konst it uc ijos pros pektą ties sav i valdybe, vėliau blokavo eismą žiede prie Lietuvos edukolog ijos universi teto. Į šią vietą atvykę policijos regu liuotojai paprastiems automobiliams leido judėti žiedu, o taksi nukreipė į T.Narbuto gatvę. Truputį po 8 val. protestas pamaž u išsikvėpė, didelė dal is taksistų su sir inkę Žvėryne, Sėlių gatvėje, nu sprendė grįžti į biur us ir pabandy ti savarank iškai tvark yt i sugad intą įrangą, atnaujint i darbą.
Šildymo kompensacijos skinasi kelią Vilniaus taryba vakar atvėrė ke lią Lietuvos lenkų rinkimų akci jos (LLRA) siūlymui gyventojams skirti vienkartines kompensaci jas už šildymo išlaidas. Tam bū tų atseikėta 24 mln. litų iš miesto biudžeto.
Triukai: nors po pateikimo pri
tarta didesnėms kompensaci joms dėl šildymo, retas tiki, kad ši idėja būtų įgyvendinta.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Šiam projektui pritarta po patei kimo, jį toliau svarstys komitetai. Tuo metu panašiam Darbo parti jos (DP) siūlymui taryba nepritarė, tačiau buvo sutarta, kad komite tai, svarstydami LLRA projektą, atsižvelgs ir į panašų DP frakcijos siūlymą. DP siūlė kompensacijoms už šil dymą skirti daugiau – 35 mln. li tų, ši suma sudarytų 2,3 proc. sa vivaldybės biudžeto. Apie 20 mln. litų būtų skiriama kompensaci joms pensininkams, 15 mln. litų – mažas pajamas gaunantiems as
menims. Tačiau šiai idėjai taryba nepritarė. Posėdyje buvo paskelbta, kad 2012 m. biudžete tokiems dalykams numatyta gerokai mažiau, nei siūlo abi frakcijos, – 5 mln. litų. Opozicija du panašius projektus pateikusias valdančiajai koalicijai priklausančias frakcijas apkaltino rinkimų triukais, o kitos valdančios frakcijos – socialdemokratų – at stovas vicemeras Romas Adomavi čius siūlė vietoj to geriau svarstyti klausimą, kaip „už simbolinį li tą“ gyventojams perduoti šilumos punktus. LLRA pasiūlė skirti paramą 2011–2012 m. sezono būsto šil dymo išlaidų daliai kompensuoti pensininkams ir tiems vilniečiams, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra ne didesnės kaip 700 litų vie nam asmeniui. Frakcija siūlė šiems
gyventojams skirti 200 litų, o DP – 300 litų siekiančias vienkartines išmokas. LLRA nori tam atseikėti 2 proc. miesto biudžeto – 24 mln. litų. Pagal šį projektą pasinaudo ti teikiama parama esą galėtų apie 400 tūkst. vilniečių. 14 mln. litų prireiktų paremti 95 tūkst. pensi ninkų, dar 10 mln. litų būtų skir ti mažas pajamas turintiems gy ventojams. Dar prieš tarybos posėdį Vilniaus meras Artūras Zuokas tvirtino, jog šias koalicijos partnerių iniciaty vas vertina atsargiai, ir teigė, kad jos neatitinka realių miesto biudžeto galimybių. Anot A.Zuoko, galutiniai spren dimai dėl to, kaip spręsti mažes nes pajamas gaunančių miestiečių problemas, kilusias dėl padidėju sių išlaidų už šildymą, bus priim ti tik po kelių savaičių.
„Įvertinus tai, kad, visoje Lietu voje šildymo kainoms išaugus 20 proc., tam tikrai visuomenės da liai tai tapo sunki našta ir proble ma, mes tikrai ieškosime būdų, ką ir kaip galima padaryti. Bus didelė rimta diskusija, svarstysime šiuos klausimus ir, manau, per kelias savaites rasime geriausius spren dimus, kurie atitiktų ir realias sa vivaldybės finansines galimybes“, – vakar sakė A.Zuokas. Mero teigimu, tokių lėšų, kokias siūlo skirti kompensacijoms pro jektus parengusios LLRA ir DP, sa vivaldybė neturi. Šiuo metu kompensacijos pri klauso tiems, kurių šildymo sąskai ta už numatyto dydžio butą viršija 20 proc. pajamų (iš jų prieš tai at skaičiavus neapmokestinamąjį mi nimumą – 350 litų). BNS, VD inf.
5
KetvirtADIENIS, vasario 9, 2012
lietuva Europos au ditoriai nu statė, kad Ig nalinos ato minėje elekt rinėje (IAE) vėluojama įgyvendinti pagrindinius uždarymo darbus ir vir šijamos nu matytos iš laidos.
Neskubama: Europos audito rūmai pareiškė, kad IAE uždarymo „pažanga yra lėta, nes daugelis projektų apima parengiamuosius veiksmus“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Dėl IAE uždarymo – krūva pastabų Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vėluojama įgyvendinti projektus
Europos audito rūmai vakar Briu selyje pristatė ataskaitą, ar Lietuva ir Bulgarija bei Slovakija tinkamai naudojo ES lėšas, skirtas branduo linėms elektrinėms uždaryti. Auditoriai pažėrė pastabų dėl vykdomų darbų spartos ir leidžiamų pinigų. „Nors ES teikia pa ramą daugiau kaip 10 metų, pažan ga yra lėta, nes daugelis projektų apima parengiamuosius veiks mus. Be to, dar nėra aiškiai žino mi poreikiai, kuriuos reikės pa tenkinti dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo, nes neatlikti išsamūs poreikių vertinimai“, – rašoma išvadose. Anot auditorių, „vėluojama įgy vendinti pagrindinius infrast ruktūros projektus ir viršijamos numatytos išlaidos“. „Planuose turėtų būti apytikriai nustatyta viso eksploatavimo nutraukimo proceso bendra kaina, kurią reikė tų perskaičiuoti pakankamai daž nai, kad būtų užtikrintas skaičia vimų tikslumas“, – pabrėžia jie. „Išlaidų sąmatos nėra išsamios, nes nėra pagrindinės informacijos, susijusios su radioaktyviosiomis atliekomis ir (arba) joms tvarkyti būtinais įrenginiais bei technolo gijomis. IAE radioaktyviųjų atliekų aprašai nebuvo baigti, nes dar ne buvo žinomi tikslūs kiekvienos rū šies radioaktyviųjų medžiagų, ku rios turi būti tvarkomos, kiekiai (nebuvo užbaigtas elektrinių ra diologinis charakterizavimas)“, – priduria auditoriai. Skyrė milijardus
Audito rūmai nustatė, kad Lietu va, Bulgarija ir Slovakija, vykdyda mos savo įsipareigojimus, laiku su stabdė atominius reaktorius, be to, „buvo pasiekti svarbūs eksploata vimo nutraukimo riboženkliai“.
„Lietuva, Bulgarija ir Slovakija, dalyvaudamos stojimo į ES dery bose ir siekdamos padidinti bran duolinę saugą, įsipareigojo pirma laiko sustabdyti aštuonis neat naujinamus branduolinius reakto rius ir vėliau nutraukti jų eksploa tavimą“, – minima išvadoje. Du iš šių reaktorių yra IAE. Vie nas uždarytas 2006-aisiais, kitas – 2009-aisiais. „ES, pripažindama, kad šių įsi pareigojimų vykdymas yra sunki socialinė, ekonominė ir finansinė našta, trijų valstybių programoms suteikė finansinę paramą. Iš vi so tam 1999–2013 m. laikotarpiu buvo numatyta 2,85 mlrd. eurų“, – rašoma ataskaitoje. IAE uždaryti skirta 1,367 mlrd. eurų, tai yra beveik pusė visoms trims elektrinėms uždaryti numa tytų lėšų.
Prieš bet kokį to lesnį finansavimą Komisija turėtų ištir ti turimus išteklius ir numatomą naudą. Trečiadienį paskelbtoje specia liojoje Audito rūmų ataskaitoje ap tariamas eksploatavimo nutrauki mo programų įgyvendinimas nuo 1999 m. iki 2010-ųjų pabaigos. „At liekant auditą išnagrinėta, ar ES fi nansuojami veiksmai buvo parengti atsižvelgiant į nustatytus poreikius, ar jie buvo vykdyti pagal planą ir ar esama valdymo sistema buvo tinka ma“, – teigiama dokumente. Jame pabrėžiama, kad „eksploata vimo nutraukimo veiksmų nustaty mas vis dar vykdomas“. IAE atveju šie darbai planuojami iki 2029 m. Bendra suma išaugo
„Daugumą darbų dar reikės atlikti ateityje, o juos užbaigiant susidu
riama su reikšmingu finansavimo trūkumu. Paramą gaunančios vals tybės 2011 m. kovo mėnesį atnau jino savo eksploatavimo nutrauki mo išlaidų sąmatas, kurių bendra suma išaugo iki 5,3 mlrd. eurų. Ly ginant šią sumą su nacionalinėmis ir pagal programas šiuo metu tu rimomis lėšomis, skirtomis eksp loatavimui nutraukti, atrodo, kad trūksta apie 2,5 mlrd. eurų“, – tei giama ataskaitoje. Auditoriai nurodo, kad Slovakija įsipareigojo prisidėti prie eksploa tavimo nutraukimo finansavimo ir parengė specialų finansavimo me chanizmą – įvedė elektros perda vimo mokestį, kuris padės gauti dalį trūkstamų lėšų. Lietuva ir Bul garija tokio mechanizmo neturi. „Trūkstant finansavimo, gali ne pavykti sėkmingai užbaigti eksp loatavimo nutraukimo procesų“ – priduria jie. Audito rūmų ataskaitoje nuro domos ir kitos su branduolinių elektrinių uždarymo finansavi mu susijusios problemos. „Buvo finansuojami labai įvairūs veiks mai, kur iais siek iam a maž int i atominių reaktorių eksploatavi mo nutraukimo pirma laiko pada rinius, bet nėra žinomas padari nių sumažinimo mastas. Neatlikti išsamūs poreikių vertinimai, ne nustatyti prioritetai ir konkretūs tikslai. Atsakomybė yra nepakan kamai apibrėžta. Europos Komi sija daugiausia prižiūri biudžeto vykdymą bei projektų įgyvendi nimą ir per mažai dėmesio ski ria tam, kaip yra vykdomi bend rieji programų tikslai“, – rašoma išvadoje. Rekomendavo ištirti naudą
Audito rūmai rekomendavo Euro pos Komisijai atlikti išsamų po reikių vertinimą ir „taip atskleisti programų įgyvendinimo pažangą, veiksmus, kuriuos dar reikės at likti, ir bendrą finansavimo planą
su nurodytais finansavimo šalti niais“. „Prieš bet kokį tolesnį finansa vimą Komisija turėtų ištirti turi mus išteklius ir numatomą naudą. Tai atlikus, tikslai turėtų būti nu statyti atsižvelgiant į turimą biudžetą, be to, turėtų būti nustaty ti tinkami veiklos rodikliai, kuriuos vėliau būtų galima stebėti ir prirei kus skelbti ataskaitose. Tolesnė fi nansinė parama po 2013 m. turė tų būti teikiama remiantis tokios paramos papildomos naudos ES vertinimu, nustačius konkrečius finansuotinus veiksmus ir apsvars čius kitų finansavimo priemonių, kaip antai struktūrinių fondų, nau dojimą“, – rekomenduoja audito riai. Naujoje finansinėje perspekty voje Europos Komisija IAE uždary ti siūlo skirti tik 210 mln. eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdy ti 2017 m. Lietuvos Vyriausybė to kį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė fi nansavimo data būtų išbraukta. Lietuvos pareigūnai teigia sulau kiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų IAE. Europos Parlamentas pernai para gino griežčiau kontroliuoti elektri nei uždaryti skirtas lėšas. Reikšmingas atsilikimas
Didžiąją dalį projektų, susijusių su IAE uždarymu, vykdo įmonė „Nu kem Technologies“. Lietuvos pa reigūnai ne kartą kaltino dėl darbų vėlavimo ir dirbtinio branginimo. Su tuo iš esmės sutiko ir Euro pos auditoriai: „Tuo metu, kai bu vo atliekamas auditas, Lietuvoje buvo nustatytas reikšmingas at silikimas nuo sutarčių užbaigimo pradinių terminų įgyvendinant pagrindinius infrastruktūros pro jektus, kurie būtini, kad būtų ga lima nutraukti IAE eksploatavimą. Minėtini šie projektų vėlavimo at vejai: laikinos panaudoto kuro sau
Komentaras
Neilas Tankevičius Premjero patarėjas
T
ai reikal inga ir labai svar bi ataskaita, nes bene pir mą kartą detal iai pat ikr in ta, kaip leidžiamos ES lėšos, skiriamos atominėms elektrinėms už daryti. ES lėšos yra visų bendrijos gy ventojų, taigi, ir Lietuvos, pinigai, todėl itin svarbu matyti, kaip jie leidžiami. Audito rūmai patikrino lėšų panaudo jimo efektyv umą ir pareiškė įvair ių pastabų. Į jas reikės atsižvelgti, užtikri nant atominėms elektrinėms uždaryti ES skiriamų lėšų panaudojimo skaid rumą ir efektyvumą. Taigi, matyt, bus reikal ing i struktūr in iai ir kontrolės mechan izmų pakeit imai tiek Euro pos Komisijos, tiek ir kiekvienos vals tybės, kur ioje uždaromos branduo linės elektrinės, lygmeniu. Vienas iš teig iamų šios išvados da lykų yra tas, kad atkreiptas dėmesys į pavojų, jog ateityje gali pritrūkti lėšų uždarymo darbams atlikti. Auditoriai apskaičiavo, kad, be to, kas jau skirta, prireiks dar daugiau kaip 2,5 mlrd. eu rų. Tai įrašyta į dokumentą. Daroma išvada, kad jeigu lėšų pritrūks, užda rymas gali labai ilgai užtrukti ir netgi išvis būti neužbaigtas. Taigi, negalima sakyti, kad tokia išva da pablog intų mūsų derybines pozi cijas kalbantis su ES dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos ir per ją ski riamų lėšų IAE uždaryti. Išvada tik la biau paaišk ino situaciją, kur i susida riusi uždaromose elektrinėse.
gyklos – daugiau kaip 32 mėnesius, kietųjų atliekų išėmimo įrenginio – 44 mėnesius, kietųjų atliekų tvar kymo įrenginio ir saugyklos ma žo bei vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms at liekoms – 34 mėnesius. Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos buvo padidėju sios 22 mln. eurų (15,6 proc.).“
6
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
nuomonės
Suks galvą, kaip įdarbinti jaunimą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Schema sena kaip taksi verslas Jolita Žvirblytė
T
ik pernai atlikusi kelių pastar ųjų met ų taksi įmon ių veiklos anal i zę Valst ybinė mokes čių inspekcija šį verslo sektor ių įtraukė į riz ik ing iaus ių sąraš ą. Pagal iau šis visiems žinomas da lykas, valstybės inst itucijų iki tol laikytas paslaptimi, tapo viešas. Pernai vidurvasar į buvo vieš ai paskelbta, kad mokesčių inspek toriai nuo taksistų dėmesio nea titrauks. Suprask, taksiste, važ i nės taksi. Todėl taksi vairuotojai visur ir visada pavyzd ingai jun gė taksometrus. Tik tiek, daugiau tai neišgąsdino šio šešėlinio vers lo lyderių ir jie toliau dirbo pagal jau kel is dešimtmečius nusisto vėjusią prak tiką.
Neįjungti taksometrai – tik mokesčių inspek torius daug metų aki nęs saulės zuikutis mil žiniškame taksi vers lo šešėlyje. Pagaliau ir jiems aiškėja, iš kur ka sose atsiranda grynųjų pinigų perteklius ir kie no kišenėse jis nusėda. Jie ir negalėjo dirbti kitaip, nes tie siog nemokėjo. Taksi įmonėse naudojama pinigų plovimo sche ma Lietuvoje sena kaip šis verslas. Didžioji dalis taksi vairuotojų nie kada nėra gavę atlyginimo ir ne supranta, ką reiškia gyventi nuo algos iki algos. Bet puikiai žino, ką reiškia visą dienos uždarbį atiduo ti taksi įmonės, kurioje dirba, vado vui ir netgi likti jam skolingam. Taksi įmonėse yra nustatyta su ma, kur ią po darbo vair uotojas, kaip toji bitė, tur i pristat yt i va dov ui – tranui. Skirt ingose taksi įmonėse ši suma siek ia nuo 500 iki 1 tūkst. lit ų per dieną. O, mo kesč ių adm in istrator ių skaič ia vimu, kai kuriose įmonėse vienu taksi automobiliu per dieną taria mai gaunama tik nuo 16 iki 45 li tų pajamų. Taig i taksi vair uoto
jai savo vadov ų kišenes kiekvie ną dieną pripildydavo šimt in ių, nuo kurių jie nemokėdavo jok ių mokesčių. Negana to, kai kur ių taksi įmo nių vadovai iš vair uotojų reika laudavo, kad šie jiems pristatytų degalų įsig ijimo ček ius. Per juos buvo išg ryninami pinigai, į taksi įmon ių sąskaitas suk ritę už pa slaugas iš jur id in ių asmenų. Va dovai deklar uodavo, kad išg ry nint us pin ig us skirs vair uotojų algoms, tačiau šie negaudavo nė vieno lito. Kai kurie taksi vairuotojai nesle pia, kad per mėnesį jie pasiek ia nuo 5 iki 20 tūkst. litų siek iančią apyvart ą. Priklausomai nuo to, kur iame mieste dirba ir ar gau na galimybę vežti keleivius į oro uostus ar iš jų. Atrodo, kad susi mokėjus „mokesčius“ taksi įmo nės vadovams lieka normalus uždarbis. Tačiau nuosavo auto mobilio neturintiems taksistams (kai kurios taksi įmonės net nelei džia „taksuoti“ su savo automobi liu) tenka pat iems sumokėt i už automobilio nuomą. Kartais su taksi vadov ų žin ia, o kartais ir jiems než inant išnuo mot ais taks i automobil iais va žinėjant ys taksistai kas mėnesį moka kelis tūkstančius litų tikra jam automobil io sav in ink ui. Už tai, kad šis esą padėjo susirast i darbą. O dažniausiai tai būna su sitar imas su taksi įmonės vado vais: „Tau išnuomoju automobil į su vair uotoju, kur is man mokės nuomą, o tau atiduos per dieną uždirbtus pinigus.“ Paprasta. Neįjungt i taksometrai – tik mo kesčių inspektor ius daug met ų akinęs saulės zuik ut is milž in iš kame taksi verslo šešėlyje. Paga liau ir jiems aiškėja, iš kur kasose atsiranda grynųjų pinig ų pertek lius ir kieno kišenėse jis nusėda. Viln iaus taksist us suk rėtęs tak si mafijos centro šturmas ne ma žiau supurtė ir kituose miestuo se dirbančius taksist us. Šiom is dienom is Kauno, Klaip ėdos ir kitų miestų taksistai svarsto, ko dėl taip ats it iko. Pirm iausia jie mano, kad Vilniaus taksi įmonės tarpusav yje ko nors nepasidal i jo ir kažkas nuėjo ne pačiu gar bing iausiu keliu – įskundė. Jeigu šis variantas – kitų miestų taksis tai toliau dirbs kaip dirbę. Tačiau jei savo darbą pradėjo dirbti spe cial iosios tarnybos, kit ų miest ų taksistus iš dispečer inės jau ne truk us gal i pasiekt i pranešimas: „Mus jau ima.“
ocialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankaus kas pranešė, kad suintere suotos institucijos per savaitę parengs naujus pasiūlymus dėl prie monių, kurios padėtų sumažinti jau nimo nedarbą. Pasak ministro, dėl to buvo sutarta per vakar vykusį susitikimą su Jau nimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo ins pekcijos ir „Sodros“ vadovais. „Labai aiškiai su įstaigų vado vais sutarėme, kad per savaitę bus suformuluoti konkretūs pasiūly mai dėl naujų priemonių taikymo, nes būtų tikrai neprotinga nepasi naudoti Europos Komisijos siūly mu greitai ir lanksčiai suprojektuo ti naujas programas, kurios būtų finansuojamos iš Europos struktū rinės paramos fondų, pirmiausia iš Europos socialinio fondo“, – teigė D.Jankauskas.
Donatas Jankauskas:
Jaunas žmogus, gau damas iš valstybės pagalbą, galbūt ir gy venamuoju būstu, tu rėtų įsipareigoti ati dirbti tam tikrą laiką Lietuvoje.
Pasak jo, vienu svarbiausių tikslų valdžios atstovai mato pagalbą jau niems žmonėms apsirūpinant būstu. „Vadinčiau tai jauno žmogaus ir valstybės susitarimu. Jeigu valsty bė įsipareigoja padėti jaunam žmo gui mokytis, siekti išsilavinimo ir apsirūpinti darbu arba savo veiklą pradedant, arba einant į darbo rin ką pas darbdavius, tokiu atveju jau nas žmogus turėtų įsipareigoti gau damas iš valstybės pagalbą, galbūt ir gyvenamuoju būstu, atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsila
Pažadai: šalies vadovai susirūpino darbo vietų jaunimui kūrimu ir tvirti-
na, kad artimiausiu metu bus pateiktos konkrečios jaunų žmonių nedarbo mažinimo programos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
vinimą, kurį jis yra gavęs“, – pasa kojo ministras. Jo teigimu, kovą nauji pasiūly mai bus pateikti Europos Komisijai, o balandį bus parengtas nacionali nis užimtumo planas, kuriuo vado vaujantis bus stengiamasi sumažin ti jaunimo nedarbą. Ministras sakė, kad 2007–2013 m. Europos socialinio fondo Lietuvai skirtų lėšų suma siekia 3,2 mlrd. li tų, tačiau pabrėžė, kad didžioji dalis šių lėšų jau panaudota. Jaunimo reikalų departamento di rektorius Mindaugas Kuliavas sa kė, kad priemonės skatinti jauni mą dirbti yra įgyvendinamos, tačiau pripažino, jog apie jas gali būti nepa kankamai informuojama. „Gal mes ne visai tiksliai ir gerai apie jas pranešame“, – teigė jis. Į pastabą, kad jaunimas nemato prasmės dirbti Lietuvoje, nes jiems mažai mokama, M.Kuliavas atsakė: „Turi nueiti tam tikrą kelią, kad pa siektum tam tikrą savo kompetenciją ar kvalifikaciją, ne visada norai ati tinka galimybes.“ D.Jankauskas minėjo, kad pernai jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėjo, tačiau jis vis tiek siekė 31,7 proc. Tai vienas blogiausių rodiklių ES. Į jau nimo nedarbo kategoriją patenka 16– 24 metų asmenys, kurie nesimoko ir nedirba. Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis sakė, kad šiuo metu įre gistruota apie 20 jaunų žmonių, iš jų maždaug pusė turi kokią nors kva lifikaciją. Pernai, pasak jo, į Darbo biržą kreipėsi apie 35 proc. baigusių įvairias mokslo įstaigas.
„Galima padaryti išvadą, kad tie žmonės buvo ne iki galo paruošti darbo rinkai“, – sakė jis. O Valstybinei darbo inspekcijai lai kinai vadovaujantis Vilius Mačiulaitis teigė, kad verslas ir rinka neišnaudoja esančių teisinių priemonių, galinčių padėti įdarbinti jaunus žmones. „Turiu omenyje praktinio moky mo arba praktikos įmonėse klausimą, nes šiandien teisinis reguliavimas yra toks, kad sudaromos trišalės mokyk los, studento ir priimančios įmonės sutartys, bet darbdaviai dažniausiai vengia pasinaudoti šia galimybe, nes bijo, kad reikia mokėti atlyginimą, prisiimti atsakomybę. Teisinės prie monės leidžia darbdaviams lengviau išbandyti jaunus asmenis, t. y. priim ti praktikantus, išbandyti jų turimus įgūdžius, pamokyti dirbti konkretų darbą ir vėliau pasirinkti tinkamus žmones“, – sakė V.Mačiulaitis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę susitikusi su so cialinės apsaugos ir darbo ministru pabrėžė, jog didelį jaunų žmonių ne darbą lemia tai, kad atsakingos insti tucijos šios problemos nevertino kaip rimtos. Praėjusią savaitę per neofi cialų Europos Vadovų Tarybos susi tikimą Europos Komisijos pirminin kas José Manuelis Barroso kreipėsi į aštuonias ES valstybes, tarp jų ir Lie tuvą, su siūlymu steigti veiklos gru pes jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvoje, Ispanijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Italijoje, Portugalijoje, Latvijoje ir Airijoje jaunimo nedar bo lygis yra daug didesnis nei ES vi durkis. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,03 %
39
+0,99 %
+5,44 %
Antstoliai beldžiasi rečiau Antstoliams pateikiamų skolų skaičius 2011 m. sumažėjo 17 proc., o skolų išieškoji mo kokybės rodikliai pasiekė iki sunkmečio buvusį lygį. „Išieškojimo statistika atspindi teigiamus pokyčius atsiskaitymo procese“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pir mininkas Aleksandras Selezniovas. Jo nuo mone, sunkmetis išmokė atsakingiau skolin tis ir aktyviau ieškoti būdų įvykdyti piniginius įsipareigojimus be antstolių pagalbos.
proc.
Lietuvos pramonės įmonių vadovų tikisi tolesnio eksporto augimo.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0877 DB svaras sterlingų 1 4,1406 JAV doleris 1 2,6029 Kanados doleris 1 2,6171 Latvijos latas 1 4,9396 Lenkijos zlotas 10 8,3148 Norvegijos krona 10 4,5157 Rusijos rublis 100 8,7541 Šveicarijos frankas 1 2,8497
pokytis
–1,6029 % –0,3346 % –0,8985 % –0,7697 % –0,0607 % +0,4106 % –0,2408 % –0,0856 % –0,4472 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Kvistija“
4,68
4,53
2,37
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
99,83 dol. už 1 brl. 116,34 dol. už 1 brl.
Bankai pasidalijo „Snorą“ Pernai bankų veiklos rezultatas – 1,1 mlrd. litų pelno – buvo arti mas rekordiniam, koks buvo užfiksuotas per ekonomikos pakili mą 2007-aisiais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne auganti veiklos apimtis. Pagerėjo paskolų kokybė
„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidė jinių blogosioms paskoloms porei kis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo gali mybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin kon servatyviai“, – teigė Lietuvos ban ko valdybos pirmininkas Vitas Va siliauskas. Pasak jo, pernykščiam sektoriaus pelnui didelę įtaką padarė ir dvie jų bankų iš naujo įvertintos inves ticijos į pelningai veikti pradėjusias patronuojamąsias išperkamosios nuomos įmones. Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų paja mos. Jos pernai šoktelėjo 14 proc. – iki 1,3 mlrd. litų. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažesnė kaina, kurią bankai mokėjo už in dėlius ir kitus piniginius išteklius. 2011 m. bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praė jusių metų pabaigoje, kai buvo pa skelbtas banko „Snoras“ bankro tas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus vei kiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., – iki 78,9 mlrd. litų. Indėlių sumažėjo 5 proc.
Indėlių bankuose kreivė pernai kryptį keitė keletą kartų. Po to, kai pernai pirmą pusmetį kiek suma žėjo indėlių suma bankuose, ant rą pusmetį vyravo nuosekli augi mo tendencija. Indėliai bankuose
iki „Snoro“ bankroto net buvo pa siekę istoriškai rekordinę sumą, ta čiau lapkričio viduryje sustabdyto „Snoro“ veikla indėlių dinamiką kuriam laikui paveikė neigiamai, tačiau indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis. „Tai, kas sumažėjo labiausiai, buvo gyventojų indėliai. Jie suma žėjo maždaug 1 mlrd. litų, tačiau tą sumažėjimą kompensavo privačių įmonių indėlių ūgtelėjimas – jos padidino savo indėlius apie 900 mln. litų. Nuo praeitų metų lapkri čio 16 d. iki vasario 7 d. indėlių ap skritai sistemoje padidėjo maždaug 3,2 mlrd. litų, tai yra augimas apie 8 proc. Tai reiškia, kad po to trum po atokvėpio, susijusio su lapkri čio 16 d., sistema vėl stabilizavo si, ji grįžta į vėžes“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Va siliauskas. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd. litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Uždirbo ne iš skolinimo
Pernai bankai vis dar buvo kon servatyvūs kredituodami klientus, tačiau pagyvėjimas teikiant pasko las buvo akivaizdus. Antrą pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėne sius iš eilės viršijo grąžinamų pa skolų srautą. Tačiau to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfe lis per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. – iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalygina
Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika Rodiklis Turtas
Suma Suma Pokytis Pokytis per metus (2011 m. pr., (2012 m. pr., per metus eliminavus banką mln. litų) mln. litų) (proc .) „Snoras“ (proc .) 81 707
78 993
–3,3
6,7
Suteiktos paskolos 58 338
53 993
–7,6
–0,3
5015
3982
–20,6
–17,8
45 442
43 174
–5
10,3
–
–
Paskolų vertės sumažėjimas Indėl iai ir akredityvai Metų pelnas
–276,2
1140,4
Šaltinis: Lietuvos bankas
mai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitin kamai susitraukė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. litų. „Pernai, palyginti su užpernai, paskolos klientams sumažėjo 7,6 proc. (4,4 mlrd. litų) – tam di džiausią įtaką turėjo „Snoro“ veik los sustabdymas“, – sakė V.Vasi liauskas. „Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus op timistas. Jei paskolų portfelis šie met ir augs, tai minimaliai. Kredi tavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrin dinių jos prekybos partnerių eko nomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Kapitalo pakankamumas geras
V.Vasiliausko teigimu, bankų sis tema kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus pradėti taikyti naujus kapitalo pa kankamumo reikalavimus. Kapita lo bazę stiprinti aktualiau patro nuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Konkretus kapitalo po reikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padary ti specialiųjų atidėjinių blogosioms paskoloms. Šiuo metu Lietuvos banko rei kalaujamas bankų kapitalo pakan kamumo rodiklis yra 8 proc., o kai kuriems bankams yra nustatytas individualus 10 proc. rodiklis, kurį jie privalo vykdyti.
Pokytis: nors po „Snoro“ bankroto bendras bankų sistemos turtas su
mažėjo, veikiantys bankai jau pasidalijo „Snoro“ klientus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pasak V.Vasiliausko, Lietuvos bankas nuosekliai pasisako už tai, kad Bazelio III nuostatos galėtų būti perkeliamos į nacionalinę tei sę anksčiau, arba pagal nacionali nį pasirinkimą. Ketvirtoji ES pakankamumo di rektyva (CRD IV) nustato Bazelio III nuostatomis grindžiamą tei sinį reguliavimą ES kredito įstai goms. BNS, VD inf.
1,1
mlrd. litų pernai uždirbo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.
8
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
tema
Neįkainojamos vertybės draudik Po Tytuvėnų vienuolyno gaisro daug kas stebėjosi, kodėl buvo apdraustos tik pastato sienos, o ne bažnytinio paveldo muzie jaus eksponatai. Aiškėja, kad Lietuvoje ne visos kultūros pa veldo vertybės apdraustos, tačiau neišnaudotos rinkos drau dikai neįžvelgia. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Drausti turėjo bažnyčios
Paveldosaugininkai jau suskaičia vo, kad per Tytuvėnų vienuoly no gaisrą sunaikinta 60 vertybių, iš kurių 23 buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą, 37 – neregistri nės. Nors tai nesudaro nė procento visų kilnojamųjų vertybių registre įregistruotų vertybių, kultūros pa veldo požiūriu nuostoliai yra mil žiniški. Teigiama, kad neformaliame Šiaulių vyskupijos bažnytinio pa veldo muziejuje, kuris pernai bir želį buvo atidarytas restauruotose Tytuvėnų bernardinų vienuoly no patalpose, sudegė vertingiausi eksponatai. Tai buvo XVI–XIX a. liturginiai reikmenys, drabužiai, paveikslai, bažnytinės knygos. Eksponatai į muziejų buvo suvežti iš įvairių Šiaulių vyskupijos parapi jų ir turėjo būti eksponuojami dar bent porą mėnesių. Neabejojama, kad žinomiausių Europos ir Lietu vos auksakalių darbai iš sidabro ir vario, puošti brangakmeniais, savo verte prilygo Vilniaus katedros lo byno eksponatams. Kaip pasakojo muziejaus vadovė Rūta Krencienė, dėl gaisro labiau siai nukentėjo Šiaulėnų parapija, iš kurios bažnyčios buvo paimta dau giausia eksponatų. „Eksponatai nebuvo auksiniai, tai buvo sidabro ir vario lydinių dirbiniai, tačiau liturginiu požiū riu jie buvo labai vertingi. Išsilydė labai sena Antano Poliūtos monst rancija, sudegė vienintelė Lietuvo je kryžiaus formos monstrancija“, – vardijo R.Krencienė. Dabar galima tik spėlioti, kiek milijonų litų buvo vertas bažnytinis paveldas, kuris sudegė, nes niekas niekada jo nevertino. „Sudegusios vertybės nebuvo apdraustos, ta čiau tai buvo ne mūsų, o tų verty
bių savininkų pareiga. Vertybės iš bažnyčių buvo paimtos pagal vys kupo dekretą ir perdavimo–priė mimo aktą laikinai naudoti. Savi ninkai turėjo spręsti patys, drausti jas ar ne“, – atsakomybę nuo sa vęs nusiimdamas kalbėjo Pranas Jurkaitis, neformalų muziejų įsi kūrusio Tytuvėnų piligrimų cent ro direktorius.
Sigita Maslauskaitė:
Tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsau ga gali padėti apsau goti kultūros pavel do vertybes, kad jos neišnyktų.
Apdrausti sudėtinga
Tytuvėnų vienuolyno ir bažny čios pastatai buvo apdrausti nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir trečiųjų asmenų veiklos. Tytuvėnų vienuolynas – 10,5 mln. litų, baž nyčia – 6 mln. litų suma. Draudi kai skaičiuoja gaisro padarytą ža lą pastatams, rezervavo 3 mln. litų, tačiau nė vienas litas nebus skir tas žalai dėl prarastų vertybių at lyginti. Pas ak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos fi
lialo Turto draudimo skyriaus vadovės Violetos Milčiūnienės, draudžiant Tytuvėnų vienuolyno pastatą bažnytinio paveldo verty bių draudimo apsauga nebuvo pa geidaujama. „Tokių objektų, kaip paveldo vertybių, meninių kūrinių ir pan., draudimas netaikomas kaip kitų standartinių daiktų (baldų, kom piuterinės įrangos ar įvairių pre kių) draudimas. Turto draudimo principas – atkurti klientui daik tus tokius, kokius jis turėjo iki ne laimingo įvykio. Kadangi tokių vertybių neįmanoma atkurti ana logiškais daiktais, nes analogiš kų daiktų tiesiog nėra, reikėtų pir miausia įvertinti šias vertybes, kokia galėtų būti draudimo suma, tuomet ji suderinama su klientu, kaip žalos atveju būtų atlyginama, jei šios vertybės nukentėtų iš da lies arba jei nukentėtų visiškai. To kio pobūdžio draudimui visada bū tų kuriamos specialios draudimo sąlygos, kurios turėtų būti priim tinos tiek klientui, tiek draudikui, nes standartinės draudimo sąly gos šiuo atveju netinka“, – kalbėjo V.Milčiūnienė. Pasak draud im o bendrov ės „Gjensidige Baltic“ atstovės, ka dangi standartinės sąlygos tokių objektų draudimui negali būti tai komos, todėl ir draudimo įmoka kiekvienu atveju būtų individuali, priklausomai nuo draudžiamų ob jektų pobūdžio, nustatytų draudi mo sumų, esančios apsaugos drau dimo vietoje.
ti didelių draudimo įmokų. Drau dimo įmoka yra viena priežasčių, kurios atbaido muziejus ir bažny čias drausti savo saugomą kultūros paveldo turtą. Muziejininkai pa brėžia, kad pagrindinė priežastis, kodėl vertingi eksponatai neapd rausti, – jie neįkainojami. Todėl net ir vertingiausia Lietu vos sakralinio meno kolekcija – Vil niaus katedros lobynas – taip pat neapdrausta. Tai dienraščiui pati kino Bažnytinio paveldo muziejaus, kuriame šiuo metu eksponuojama dalis Vilniaus katedros lobyno, va dovė Sigita Maslauskaitė. „Labai išskirtiniais atvejais kul tūros paveldo vertybės yra ap draudžiamos – tuomet, kai jos iš vežamos į parodas kitose šalyse ar miestuose. Mūsų muziejaus praktikoje tai jau yra įvykę, kai Vilniaus katedros lobyną skolinome Vavelio ir Varšuvos karališkųjų rūmų ren giamoms parodoms. Tuomet Goš tautų monstrancija buvo įvertinta 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Ji yra labai brangi, nes jos meninė vertė labai didelė. Jeigu būtų skaičiuo jama tik materialinė vertė, ji bū tų gerokai mažesnė, nes ši monst rancija yra sidabrinė“, – pasakojo S.Maslauskaitė. Pasak jos, muzie juje yra ir kitų labai brangių ekspo natų, kaip antai kalnų krištolo kry žius, tačiau esą jo vertė nežinoma, nes jis niekada nebuvo išvežtas į kitą parodą ir įvertintas.
Paklausta, kiek siekia laikinai iš vežamų eksponatų draudimo įmoka, S.Maslauskaitė neslėpė, kad jos būna didelės. „Prieš trejus metus Vilniaus katedros lobyno išvežimo draudi mu rūpinosi Lenkija, todėl draudi mo įmoka man nežinoma. Dabar esame pasiskolinę Vilniaus auksa kalystei brangų daiktą iš Krokuvos. Savininkai šį Krokuvos Švč. Trejy bės vienuolynui priklausančią Šv. Kryžiaus relikvinę įvertino 70 tūkst. eurų suma. Vertės kainą mums šiek tiek pavyko nuderėti. Nuo ver tės priklausė 3 tūkst. litų siekianti draudimo įmoka“, – pasakojo Baž nytinio paveldo muziejaus vado vė. Ši suma sumokėta už išskirtinį parodos „Vilniaus sakralinė auksa kalystė“, veikiančios nuo praėjusių metų spalio vidurio iki šio mėnesio pabaigos, eksponatą. Relikvinė pa ženklinta ypač retu Vilniaus mies to kontroliniu ženklu – Gedimino stulpais, o jį 1637 m. nukalė Vilniaus auksakalys Hornas Rentelis. Tytuvėnų pamoką išmoks?
Bažnytinio paveldo muziejaus va dovės S.Maslauskaitės teigimu, drausti visus muziejaus ekspo natus nėra prasmės. Esą visa juos supanti aplinka akylai stebima ir saugi, todėl papildomai išlaidauti muziejai nemato poreikio, o ir ga limybių neturi. „Labiausiai muziejinių ekspona tų nenori drausti draudikai. Kai ieš
Vertę sužino, kai išveža
Draudikai neslepia, kad pagrindi nė problema ta, jog paveldo ver tybės turi būti įvertintos tiek prieš jas apdraudžiant, tiek išmokant iš moką. Natūralu, kad paveldo ver tybių draudimo suma gali būti labai didelė, o įvertinę milžinišką riziką draudikai pagrįstai gali paprašy
Brangu: vertingiausia Lietuvos sakralinio meno kolekcija – Vilniaus kated
Lietuviams svarbi prisiminimų apsauga Nors turto draudimas tarp Lietuvos gyventojų populia rėja, jie vis dar ne linkę drausti turi mų vertybių. „Kon e kasd ien pranešama, kad ugniagesiai gais rų ges int i va žiuoja kelis kar tus per dieną, tačiau žalų sta tist ik a drau dimo bend rovėse to kiu mas tu neau ga. Tai reiškia, kad nuo gaisr ų n u k e n č i a
nemažai žmonių, kurie nepagalvojo apie draudimo apsaugą, todėl jiems ten ka susidurt i su nemenk u išš ū kiu gyven ime – kaip iš savo kiše nės atkurti dide lės vertės turtą“, – teigė Tomas Ne nartavičius, drau dimo bendrovės „Erg o Liet uv a“ Turto draudimo dep art am ent o direktorius. Pasak jo, lietu vius būtų gal i ma apibūd int i kaip saugan čius prisim i
nimus ir išradingus kolekcininkus – jie pageidauja apdrausti ne tik skulptūrų, monetų kolekcijas, bet ir fotoalbumus, Fabergé kiaušinių kopijas. „Be bran gių konjakų ar vynų kolekcijų, draudi mo bendrovei „Ergo Lietuva“ yra tekę apdrausti paveikslų, monetų kolekci jas, skulptūrų, ginklų, fotomenininko nuotraukų albumus. Kartu su namų turtu vieni klientai apdraudė net kie mo skulptūras – varles, gulbes ir nykš tukus“, – pasakojo jis.
kreipėsi dėl iškovotų trofėjų bei meda lių draudimo. Taip pat buvo atvejų, kai klientai norėjo apdrausti sovietinių ly gintuvų, knyg ų ir rankraščių rinkin į, senoviškų rusiškų virdulių kolekciją, iš kitų šalių parsivežtus bei padovano tus suvenyrus, įvairias nuotraukas“, – pasakojo draudimo ekspertas.
Jam draudimo praktikoje yra tekę su sidurti su daug iau kaip 90 tūkst. litų vertės žiedu, inkrustuotu deimantais, taip pat buvo sulaukta pageidavimo Esą tarp apdraustų kolekcijų yra ir to apdrausti Fabergé kiaušinio kopiją, ku kių, kurių daiktai nebūtinai turi mate ri kainuoja 60 tūkst. litų. „Tarp vertin rialią išliekamąją vertę – žmonės jas giausių nejuvelyrinių dirbinių paten draud žia, nes šiems jos asmen iškai ka 22 tūkst. litų kainuojantis laikrodis, brang ios. „Pav yzd žiui, esame gavę taip pat esame apdraudę vertingą var pak lausimą dėl gal imybės apd raus dinį prezidento Valdo Adamkaus laik ti vyno kolekciją, kurios pigiausio bu rodį ir gavę paklausimą dėl galimybės telio vyno kaina siekia 15 litų, o bran apdrausti 70 tūkst. litų vertės mobilųjį giausio – 50 litų. Vienas krepšininkas telefoną“, – pasakojo jis.
Aklavietė: nors muziejai ir bažnyčios
dimu, draudikai mieliau draudžia įver
9
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
tema
kų nedomina kojome, kas galėtų apdrausti Kro kuvos relikvinę, bendravome ne su viena draudimo bendrove. Dalis jų, išgirdę, kad reiks apdrausti XVII a. daiktą, iškart nutraukdavo pokalbį. Kitos bendrovės muziejininkų jau prijaukintos, bet kultūros paveldo vertybes sutinkančių drausti bend rovių yra vienetai“, – patirtimi da lijosi pašnekovė. Paklausta, o gal po Tytuvėnų vienuolyno gaisro kilo minčių vis dėlto apdrausti bent vertingiau sius muziejaus eksponatus, S.Mas lauskaitė užtikrintai atkirto, kad ne draudimo bendrovės, o tvarkinga patalpų priešgaisrinė apsauga gali padėti apsaugoti kultūros paveldo vertybes, kad jos neišnyktų. „Nors mūsų priešgaisrinė sistema ideali ir jos patikra vyksta kas pusę metų, po Tytuvėnų vienuolyno gais ro užsakėme pakartotinę patikrą. Galima apdrausti, bet jeigu vertybės bus prarastos, tai net ir gavus drau dimo išmoką to daikto kitu nepakei si“, – kalbėjo pašnekovė. Jos nuo mone, Tytuvėnų vienuolyno atvejis turėtų atkreipti muziejininkų dėme sį, kad taupyti pačioje svarbiausio je – muziejaus eksponatų apsaugos – srityje negalima. „Nelaimė didelė, bet pamoka gera“, – pabrėžė ji. Laukia naujos tvarkos
Paklaustas, ar ateityje draus muzie jaus eksponatus, VšĮ Tytuvėnų pi ligrimų centro direktorius Pranas
Jurkaitis sakė, jog tai priklausys nuo to, ką pasakys valdžia. „Po šio įvykio bus Kultūros paveldo departamento rekomendacijos, tvarka turės keistis, bet dar neaišku kaip“, – sakė jis. Kaip dienraščiui teigė Kultū ros paveldo departamento direk torė Diana Varnaitė, kultūros pa veldo vertybių apsaugos pokyčių po Tytuvėnų nelaimės tiesiog pri valo būti, tačiau esą kalbėti apie konkrečius dalykus dar per anksti. „Šiuo metu peržiūrimi teisės aktai, tą darbą atlikus paaiškės, ką vertė tų keisti ar tikslinti“, – sakė ji. Kultūros paveldo departamento vadovės nuomone, kultūros verty bių draudimas labai reikalingas, ta čiau esą nėra jokių teisinių svertų priversti eksponatų valdytojus ap drausti kultūros vertybes.
3,45 mln. litų
prieš trejus metus buvo įvertinta Vilniaus katedros lobyno Goštautų monstrancija.
dros lobynas – taip pat neapdrausta.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Tytuvėnų nelaimė draudimo rinkos nesugraudino Jolita Žvirblytė Draudikai nemano, kad po Tytu vėnų vienuolyno gaisro, kuria me prarastas brangiausias Šiaulių krašto bažnyčių turtas, kils ypatin gas susidomėjimas bažnytinių ver tybių draudimu.
s domisi kultūros paveldo vertybių drau rtinamą, o ne neįkainojamą turtą. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nors bažnyčios, muziejai, dvarai savo nekilnojamąjį turtą drausti įpratę, visas kilnojamasis turtas ir kultūros paveldo vertybės lieka be jokios apsaugos. Kultūros paveldo vertybių draudimas Lietuvoje ne populiarus. „Religiniai ir kultūriniai pastatai labai sunkiai įvertinami, nes nėra kvalifikuotų ekspertų, o draudimo bendrovei neužtenka parapijos kle bono įvertinimo. O jei vertybės ir
apdraustos, paprastai nelengva nu statyti žalą. Tokiais atvejais dažnai kyla ginčų. Bendrai kalbant, tokio pobūdžio pastatai dažniausiai ne
Tokio masto nelai mės priverčia at kreipti dėmesį į tai, kaip reikia saugo ti savo turtą ir kaip greitai jį galima pra rasti. tinkamai prižiūrimi, neturi ele mentarių apsaugos priemonių. La bai netvarkingi techniškai – tai ir
elektros instaliacija, ir apsaugos ar gaisro signalizacija, ir kita“, – sa kė BTA filialo Lietuvoje direkto riaus pavaduotojas Gintaras Mar kevičius. Pasak jo, dėl to draudimo bendrovė stengiasi nedrausti kul tūros paveldo ir panašių vertybių. „Pastebime, kad vertybes labiau linkę drausti fiziniai asmenys. Taip pat apsauga domisi parodų organi zatoriai – jie eksponatus draudžia arba savo iniciatyva, arba pareika lavus menininkams. Prognozuo jama, kad tiek įvairios institucijos, tiek privatūs asmenys labiau do mėsis vertybių apsauga. Tokios ne laimės kaip Tytuvėnuose priverčia gyventojus susimąstyti, kad nelai mė gali atsitikti bet kuriam iš mū sų“, – sakė Tomas Nenartavičius, draudimo bendrovės „Ergo Lietu
va“ Turto draudimo departamen to direktorius. Pasak T.Nenartavičiaus, sulau kiama paklausimų dėl vertybių iš bažnyčių, muziejų, dvarų draudi mo, tačiau šios institucijos draudi mo sutartis sudaro gana retai. „Po Tytuvėnų architektūros an samblio gaisro didelio antplūdžio nesulaukėme. Tačiau pastebime, kad tokį atgarsį sukėlęs įvykis pri vertė suklusti verslininkus – įmo nių turto draudimas tampa vis po puliaresnis. Tokio masto nelaimės priverčia atkreipti dėmesį į tai, kaip reikia saugoti savo turtą ir kaip greitai jį galima prarasti“, – sakė Andrius Dambrauskas, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ komer cinio turto draudimo produktų va dovas.
10
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
LFF rinkimai – komedijos siužetas? Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Kovo 17-ąją rinkimuose į medu mi teptą Lietuvos futbolo federa cijos (LFF) prezidento kėdę pre tenduos trys bendražygiai – da bartinis LFF vadovas Liutauras Varanavičius, jo dešinioji ranka – generalinis sekretorius Julius Kvedaras ir LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius. Jau įrodė bejėgiškumą
„Manau, kad federacija išliks to kia, kokia ir buvo, nes, pripažin kime, rinkimams ji puikiai moka pasiruošti, – apie būsimųjų LFF rinkimų komediją kalbėjo tre neris Benjaminas Zelkevičius. – Jie daro viską, kad būtų išrinkti tie patys žmonės. Antra vertus, dabartiniai vadovai darbais pa tvirtino, kad tvarkytis nesuge ba. Manau, kad reikėtų limituo ti kadencijas, kiek valdžioje gali būti tie patys žmonės. Taip yra politikoje.“ Trenerio teigimu, dabartinė LFF valdžia spėjo nuveikti vieną darbą – įrodė, kad negali pasiek ti teigiamų rezultatų. „Tikiu, kad pats gyvenimas viską sutvarkys. Tiesiog gaila, kad bus prarasta la bai daug laiko. Bus sudėtinga ką nors pataisyti“, – pabrėžė B.Zel kevičius. Pasak jo, pagrindinė dabar LFF vadovaujančiųjų klaida – kitų nuomonių ignoravimas. „Jie ne vertina to, kas buvo padaryta iki jų, o savo darbų blogai vertinti negali, nes to nenori. Jeigu viską skaičiuotume nuo nulio – tai gal jie ką nors ir padarė, tačiau nulio nebuvo. Buvo futbolas“, – apgai lestavo B.Zelkevičius.
Niekas nepasikeis
„Visada esu optimistas, – sa kė Vilniaus „Žalgirio“ veteranas Viačeslavas Sukristovas. – Ma tau, kad niekas federacijoje ne sikeis. Kandidatai – tie patys, bet Lietuvos futbole jau seniai reikia permainų. Kėdės visi nori tik dėl pinigų, o apie futbolą niekas jau nebegalvoja. Kol kas smunkame tik žemyn. Neįsivaizduoju, kas bus toliau. Manau, kad nieko ge ro nebus.“ V.Sukr istovas teig ė puik iai suvok iąs, kad jo ar kien o nors kito žod žiai apie tai, kas yra blogai, nieko nepakeis. „Mūsų, futbolo eilinių, žodis nieko ne lems“, – teigė legendinis futbo lininkas. Svyra rankos
Kovojant su vėjo malūnais svyra rankos ir Vilniaus apskrities fut bolo federacijos (VAFF) preziden tui Ritui Vaiginui. „Pagrindinę priežastį, kodėl mūsų federacijos narystė bu vo suspenduota, jau esu įvar dijęs. Taip pradėta ruoštis LFF prezidento rinkimams, – kalbėjo R.Vaiginas. – Pernai atvirai kri tikavome LFF vadovybės veiklą. Buvome viena iš potencialių jėgų kelti savo kandidatą, bet dabar tiniai valdantieji pasistengė, kad tai neįvyktų.“
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
R.Kurtinaitis: „Dvigubų standartų negali būti“ Vyrų krepšinio klubų Europos taurės turnyro „Last 16“ etape sumažėjo kol kas nepralaimėjusių klubų – pirmąją nesėkmę patyrė Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ ekipa.
Ritinis – įdomesnis
„Cirkas, komedija, – paklaus tas apie LFF prezidento rinkimus juokėsi Vilniaus REO komandos vadovas Rimantas Turskis. – Ma no galva, Lietuvos futbolo visuo menei to reikia. Po truputį pra dedu galvoti, kad viskas daroma teisingai: dabartinė LFF valdžia nori pasityčioti iš visų, o mes, matyt, to ir nusipelnėme.“ Jo teigimu, cirko vežimu per Lietuvos futbolo pievas važiuo jama jau 20 metų. „Ir dar gal dvi dešimt metų taip keliausime. Aš siūlau L.Varanavičiui ir J.Kveda rui padaryti tvarką kaip Leonidas Brežnevas – kol kojomis į priekį iš federacijos neišneš, – kalbė jo R.Turskis. – Žinoma, gali bū ti, kad tuo metu Lietuvoje futbolo jau nebus. Tai eisime žaisti ritinį. Labai geras žaidimas. Reikia keisti profilį, bus įdomiau. Dar įdomus yra ledo ritulys – normalūs žmo nės, o svarbiausia, kad šios šakos lygis pas mus kyla.“ R.Turskis pabrėžė, kad nuo futbolo batalijų jau pavargo. „Kai stengiesi, kad viskas būtų geriau, tuoj atsiranda veikėjų, kurie pa daro, kad viskas sugriūtų. Štai sukūrė savo uabą ir sėkmingai darbuojasi, bet tik ne šalies fut bolui, – sakė R.Turskis. – Galė jo jie ką nors įdomiau dėl rinki mų sugalvoti, tačiau dabar bent jau juokinga.“
Lyderis: R.Seibutis vedė į pergalę Vilniaus komandą.
Benjaminas Zelkevičius:
Jie nevertina to, kas buvo padaryta iki jų. Jeigu viską skai čiuotume nuo nulio – tai gal jie ką nors ir padarė, tačiau nulio nebuvo. Buvo futbolas.
Pasak R.Vaigino, jis nekėlė sa vo kandidatūros LFF preziden to rinkimams, bet negalįs sakyti „balta“, matydamas, kad viskas yra juoda. „Federacijos viršūnėje rei kia naujų žmonių. Dabar fut bolą valdo du žmonės. Akty viau turi dalyvauti apskritys, stipriausių klubų vadovai, vai kų treneriai, – sakė R.Vaiginas. – Negalima sakyti, kad LFF nie ko nepadarė per dešimt metų, bet ar mums to užtenka? Dabartiniai vadovai atmeta bet kokią kriti ką, oponentus išvadindami ligoniais.“
J grupės lyderiai „Chimki“ krep šininkai, kurių gretose vėl nebuvo Marijono Petravičiaus, svečiuose 67:85 nusileido „Doneck“ (Ukrai na) komandai. Dabar maskviečių ir doneckiečių sąskaitose – po 3 per gales ir 1 pralaimėjimą. „Tokio lygio turnyre negali bū ti taikoma dvigubų standartų. Tu riu galvoje tai, kad Donecko ekipa metė 35 baudas, o mes – 15. Be to, visas ginčytinas pražangas mūsų žaidėjams skyrė tik vienas ir tas pats teisėjas – Izraelio arbitras Sef fi s Shemmeshas, kurį mačiau pirmą kartą. Doneckiečiai žai dė kietai, norėjome jiems atsaky ti tuo pačiu, bet mums neleido“, – po varžybų piktinosi R.Kurti naitis. Per rungtynes Donecke dirbu sioje teisėjų brigadoje buvo ir Lie tuvos atstovas Jurgis Laurinavičius bei kroatas Dubravko Muhvičius. Trečiąją pergalę iškovojo ir L grupės lydere tapo Vilniaus „Lie tuvos ryto“ ekipa, išvykoje 79:62 įveikusi Berlyno „Alba“ krepši ninkus. Pirmąją šių komandų dvi kovą vilniečiai savo aikštėje laimė jo 86:75. „Gynėmės užtikrintai ir sustab dėme greitą „Alba“ komandos puolimą, o pagal šį žaidimo kom
ponentą vokiečiai yra vieni geriau sių visame turnyre. Puikiai metė me tritaškius, gerai kovojome dėl kamuolio ir diktavome savo sąlygas varžovams nuo rungtynių pradžios iki pabaigos“, – teigė vilniečių vy riausiasis treneris Aleksandras Džikičius.
Aleksandras Džikičius:
Diktavome savo są lygas varžovams nuo rungtynių pra džios iki pabaigos.
Statistika Berlyno „Alba“–Vilniaus „Lietu
vos rytas“ 62:79 (18:23, 13:20, 18:17, 13:19). 7 879 žiūrovai. D.Woodas ir B.Tayloras po 13 taškų, K.Weaweris 11/R.Seibutis 24, T.Rice’as ir M.Kate lynas po 10. Trev iz o „Ben ett on“–Krasno
daro „Lokomotiv-Kuban“ 87:76 (23:15, 17:23, 22:21, 25:17). 2 860 žiū rovų.
L grupė Komanda
Penktojo turo rungtynes sostinės ekipa vasario 21-ąją žais namuose su Krasnodaro „Lokomotiv-Ku ban“ krepšininkais, kuriems pir mąją dvikovą svečiuose pralaimė jo 67:81. I grupėje Ramūno Butauto tre niruojama Rygos VEF ekipa, sa vo gretose turinti Antaną Ka valiauską ir Donatą Zavacką, 69:62 (20:19, 21:19, 13:8, 15:16) nugal ėj o auts aid er į Gravli no–Diunkerko BCM ir išsaugo jo galimybes patekti į ketvirtfinalį.
1. „Lietuvos rytas“ 2. „Benetton“ 3. „Loko.-Kuban“ 4. „Alba“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
3 3 2 0
1 1 2 4
310:287 299:288 311:304 280:321
A.Kavaliausko indėlis į pergalę – 6 taškai, 5 atkovoti ir 2 perimti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavi mai. D.Zavackas taškų nepelnė, bet atkovojo 2 kamuolius ir atliko re zultatyvų perdavimą. Rygiečiai savo grupėje yra treti (2 pergalės ir 2 pralaimėjimai). Pir mauja Valensijos „Basket“ (4 ,0) ir Nimburko ČEZ (2, 2). VD inf.
11
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
sportas
S.Borisovas: „Yra gabaus jaunimo“ Prieš išvykdamas į Kijevą, kur šiandien prasidės „Challenge cup“ turnyras, Lie tuvos ledo ritulio rinktinės vyriausiasis treneris Sergejus Borisovas pareiškė, kad viena užduočių – grūdinti perspektyvų jaunimą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
– Treneri, kokie rinktinės tiks lai šiame turnyre? – paklausėme S.Borisovo. – Pirmiausia – pažiūrėti, kokio ly gio yra jaunieji Lietuvos ledo ritu lininkai. Jie turės progų parodyti savo meistriškumą ir galbūt įsitvir tinti pagrindinėje vyrų komandoje. Manau, kad Lietuvoje yra nemažai gabaus jaunimo. Pernai pasikvietė me Danielį Bogdziulį – jis nenuvy lė. Man patiko ir vartininkas Man tas Armalis. Vyresniuosius žaidėjus jau puikiai pažįstu ir žinau, ką jie sugeba. – Kokios mūsų komandos gali mybės balandžio 15–21 d. Len kijoje vyksiančiame pasaulio čempionato 1-ojo diviziono B grupėje?
Lietuvos ledo ritulio rinktinė Vartininkai: Mantas Armalis, Arū nas Aleinikovas ir Nerijus Daukse vičius. Gynėjai: Karolis Kubilius, Justinas Vėželis, Tomas Vyšniauskas, And rejus Burakovas, Petras Nausėda, Arturas Rybakovas, Artūras Katu lis ir Mindaugas Kieras. Puolėj ai: Arnoldas Bos as, Dan ie lis Bogd ziul is, Aivaras Bend žius, Laisv yd as Rimk us, Dar ius Plis kausk as, Andrejus Židkovas, Ro man as Aliapk in as, Anton as Kor neič iuk as, Aurel ij us Krišč iūn as, Mauras Baltr ukon is, Aimas Fišče vas, Vytautas Jagelav ičius ir Šar ū nas Kul ieš ius.
– Kol kas sunku pasakyti. Nežino me, kokius žaidėjus suburs varžo vai. Sezonas dar nesibaigė. Manau, kad mūsų ekipa bus pajėgi įveik ti bet kurį priešininką. „Challenge cup“ turnyre Kijeve žaisime, deja, ne stipriausios sudėties – be pa grindinio gynėjo Nerijaus Ališaus ko, puolėjų Povilo Verenio, Dovy do Kulevičiaus, Pijaus Rulevičiaus. Todėl specialiai surinkau jaunimą. – Kaip sutariate su žaidėjais? – Problemų nėra. Svarbiausia, kad būtų geros sąlygos treniruotėms, o mikroklimatą pasistengiau sukur ti gerą. Paslaptis paprasta – reikia gyventi su komanda, dirbti iš šir dies. Žaidėjai juk mato, kaip elgiasi treneris: stengiasi ar į viską žiūri pro pirštus, todėl atsilygina tuo pačiu. – Ar spėjote susipažinti su Lie tuvos ledo ritulio virtuve?
Nuomonė: S.Borisovas stebisi, kad Vilniaus „Balticos“ komandoje žai-
džia nedaug lietuvių.
– Buvau nuvažiavęs pažiūrėti, kaip žaidžia Elektrėnų „Energija“. Man patiko gynėjas Andrejus Burakovas, puolėjas Vytautas Jagelavičius. De ja, nieko gero negaliu pasakyti apie
J.Mačiulis karjerą tęs „Baltuose“ Alvydas Staniulis Išsigydęs traumą pasaulio krepši nio čempionato bronzos medalio laimėtojas Jonas Mačiulis šį sezo ną sportinę karjerą tęs gimtajame mieste – Kauno „Baltų“ komandoje.
„Degu ryžtu grįžti į krepšinio aikš tę. Priverstinė pertrauka buvo ilga, skausminga ir labai nusibodo. No rėčiau žaisti visa jėga, kaip geriau siais laikais, bet dar teks luktelėti. Eisiu į žvalgybą su „Baltais“, pa žiūrėsiu, kaip viskas sekasi. Per treniruotes traumos padarinių ne jaučiu, bet ar esu visiškai pasvei kęs, parodys tikra vyriška kova per varžybas. Stengsiuosi, kad mano
žaidimas kuo greičiau gerėtų“, – teigė „Vilniaus dienai“ J.Mačiulis. 198 cm ūgio puolėjas yra dėkin gas „Baltų“ klubui, sudariusiam sąlygas atsitiesti po sunkios ko jos kelio traumos, kurią jis patyrė praėjusį pavasarį per Italijos čem pionato rungtynes, atstovaudamas Milano „Armani Jeans“ ekipai. „Manau, kad galėjau ir anksčiau grįžti į krepšinio aikštę, tačiau abejojau, ar esu pasirengęs rung tyniauti. Dabar jau negaliu delsti, neturiu, kur trauktis“, – įsitikinęs J.Mačiulis. Pasak „Baltų“ klubo direkto riaus Sergejaus Jovaišos, Jonas tapo „Baltų“ nariu nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos, kai pradėjo tre
niruotis su šio klubo žaidėjais. Per kiekvieną treniruotę J.Mačiulis at rodo vis geriau, jo sportinė forma tik gerės. „Džiaugiamės, kad būsimasis Lietuvos vyrų krepšinio rinkti nės kandidatas nepasirinko kitos ekipos, o sudarė sutartį su mūsų klubu iki šio sezono pabaigos. Jei J.Mačiulis sulauks patrauklesnių pasiūlymų, jam nebus jokių kliū čių pereiti į kitą komandą“, – tvir tino S.Jovaiša. J.Mač iul io deb iutas „Balt ų“ gretose – šiandien 17 val. per Bal tijos krepšinio lygos (BBL) rung tynes su Talino „Kalev-Cramo“ ekipa „Žalgirio“ treniruočių cent re (Naglio g. 4A).
Išbandymas: J.Mačiuliui (kairėje) LKL čempionate gali tekti susikauti ir su žalgiriečiais.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Alfredo Pliadžio nuotr.
„Energijos“ varžovus iš Kauno. Ką komentuoti, kai komandoje tėra aš tuoni žaidėjai? Tai nenormalu. Ste bėjau MHL rungtynes Vilniuje. Ne galiu suprasti, kokiu tikslu sukurta
„Balticos“ komanda, jei ten beveik nėra lietuvių? Suskaičiavau juos – užteko vienos rankos pirštų. Ši ko manda turėtų suteikti šansą sa viškiams, o čiuožia švedai, čekai, norvegai. Kam Lietuva ruošia žai dėjus? Rinktinėje turime pakanka mai stiprių ledo ritulininkų, kurie galėtų žaisti MHL komandoje, ta čiau tokio talentingo žaidėjo kaip Laisvydas Rimkus niekas nepasik vietė. Nesuprantu kodėl. Žinoma, tai ne mano reikalas, bet „Balti ca“ padarė klaidą. Reikia kurti są lygas būtent Lietuvos ledo rituli ninkams.
Kaune – istorinė klaipėdiečių pergalė Staigmena prasidėjo Baltijos mo terų krepšinio lygos (BWBL) čem pionato 2-asis etapas: Elito divizio no C grupėje Klaipėdos „Lemmin kainen“ ekipa Kaune 94:92 įveikė favoritę – „VIČI-Aisčių“ komandą.
ko „Minsk-2006“ (Baltarusi ja) komandos, D grupėje – Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija), Minsko „Horizont“ ir Gardino „Olimpia“ (abi – Baltarusija) ir Kijevo „Tim-Scuf“ (Ukraina).
Antrajame kėlinyje klaipėdietės buvo sukaupusios triuškinamą 18 taškų persvarą – 51:33, bet daug kartinės BWBL ir Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempio nės didelėmis pastangomis atsi tiesė. Įpusėjus ketvirtajam kėli niui, kaunietės persvėrė rezultatą savo naudai – 88:87, bet įsižaidu si „Lemminkainen“ komanda vėl susigrąžino iniciatyvą – 93:89. „Neturiu jokio pasiteisinimo, kad pralaimėjome. Sausį „Lem minkainen“ buvome įveikę 40 taškų skirtumu. Daugiau tokių rungtynių matyti nenoriu ir to nebus. Mes – Eurolygos komanda ir nesvarbu, kaip varžovėms sek tųsi ar būtų jų visų gimtadieniai, – negalima šioje lygoje per kėli nuką praleisti 33 taškus“, – pik tinosi „VIČI-Aisčių“ vyriausiasis treneris Mantas Šernius. „Mūsų klubo istorijoje tai pir moji pergalė prieš „VIČI-Aisčių“ ekipą. Manau, ši sėkmė pridės mums pasitikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis. Gerą sportinę formą pasiekėme pačiu svarbiau siu metu“, – sakė klaipėdiečių strategas Dalius Ubartas. C grupėje taip pat žais Rygos „TTT-Riga“ (Latvija) ir Mins
Dalius Ubartas:
Ši sėkmė pridės mums pasitikėji mo savo jėgomis ir galimybėmis. Gerą sportinę formą pa siekėme pačiu svar biausiu metu. Vasario 15-ąją „VIČI-Aistės“ savo aikštėje išmėgins jėgas su „Minsk-2006“, o „Lemminkai nen“ – su „TTT-Riga“. Į finalo ketverto turnyrą, kuris vyks balandžio 20–22 d., pateks po dvi geriausias grupių ekipas. VD inf.
Statistika Kauno „VIČI-Aistės“–Klaipėdos „Lemminkainen“ 92:94 (25:24, 15:33, 28:17, 24:20). A.Putn in ia 18 tašk ų, T.Lichtarov ič 17, V.Kukt ie nė 15/R.Milieškienė 16, G.Gutkaus kaitė ir L.Aglinskaitė po 13.
12
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
pasaulis Gręšis į savo šaknis
J.Tymošenko pakentės
Baus negailestingai
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pa reiškė, kad mokslininkų ban dymai pamiršti baltarusių slaviškas šaknis ir ištirpdy ti šalies istoriją Lietuvos bei Lenkijos istorijoje – netole ruotini. Jis pabrėžė, kad bal tarusių visuomenė – unika lus reiškinys.
Ukrainos Aukščiausioji Rada vėl atsisakė dekriminalizuoti Ukrainos baudžiamojo kodek so 365 straipsnį, pagal kurį nu teista buvusi Ukrainos premje rė Julija Tymošenko. Lenkijos užsienio reikalų ministras Ra dosławas Sikorskis įspėjo, kad Europos šalių nepasitikėjimas Ukraina dėl bylos auga.
Vatikano prokuroras seksuali nio išnaudojimo bylose monsin joras Charlesas Scicluna parei kalavo griežtesnės atsakomy bės vyskupams, kurie dangstė nepilnamečių lytinio išnaudo jimo atvejus. Jis paskelbė, kad vien per dvejus pastaruosius metus jam buvo pranešta apie tūkstantį tokių nusikaltimų.
BNS, AFP inf.
Pažadas: susitikęs su S.Lavrovu
(dešinėje) B.al Assadas pažadėjo, kad sieks taikos, bet Vakarai tuo netiki. „Reuters“ nuotr.
Įgriso: Argentinos prezidentė C.Fernández de Kirchner pareiškė, kad britai kelia pavojų šaliai, nes milita
rizuoja Folklando salas.
„Scanpix“ nuotr.
Folklando karo kirvis dar neužkastas Įsisenėjęs ginčas
Tarp britų ir argentiniečių 1982 m. kilęs vadinamasis Folklando salų karas, regis, buvo viena didžiau sių Jungtinės Karalystės pergalių per visą šalies istoriją nuo Antro jo pasaulinio karo. Geležinei Ledi Margaret That cher, tuo metu vadovavusiai bri tų vyriausybei, tai buvo rizikingas, bet su kaupu atsipirkęs sprendi mas. 1983 m. konservatorių poli tikė buvo perrinkta antrai kaden cijai. O Argentinos karinei chuntai, valdžiusiai šalį nuo 1976 m., ka ras buvo pražūtingas. Nors 1989 m. abi šalys atnauji no santykius, pasirašyta sutartis salų suvereniteto klausimą paliko atvirą. Britai argumentuoja, kad patys Folklando gyventojai nenori būti Argentinos dalimi, o šie nuo lat kaltina britus raumenų regione demonstravimu. Pastaruoju metu dviejų šalių ginčas dėl salų vėl atsinaujino. Iš pradžių Argentina piktinosi, kad britų energetikos bendrovės salų regione ieško išteklių, o šių metų pradžioje, minint 30-ąsias karo Folklande metines, argenti niečius įsiutino britų sprendimas į ginčytiną teritoriją nusiųsti tar nauti princą Williamą. Tiesa, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as atrėžė, kad karalienės Elžbietos II vaikaičio, kuris yra antrasis eilėje į sostą, siuntimas į Folklando sa las nebuvo tyčinis. Argentiną sunervino ir salose britų planuojamas pompastiškas pergalės kare minėjimas. Nors tra diciškai iškilmingiausi karo per galių minėjimai vyksta sulaukus 25-ųjų, 50-ųjų ir 75-ųjų metinių, britų žiniasklaida suskubo pa
brėžti, kad ceremonija skirta bu vusiai premjerei 86-erių M.That cher pagerbti.
Aš kalbu tik Vene suelos vardu, tačiau jei britų imperija ketina pulti Argenti ną, ji šį kartą nebus viena. Britai vėl žvangina ginklais?
Vis dėlto niekas taip neįsiutino argentiniečių kaip britų sprendi mas prie Folklando salų nusiųs ti naujausią eskadrinį minininką „Dauntless“. Į šį Londono manevrą atkreipė dėmesį ir kitos Lotynų Amerikos valstybės. Žibalo į ugnį pirmasis šliūkštelėjo Venesuelos preziden tas Hugo Chávezas, kai pareiškė, kad jo šalies karinės pajėgos pa dės Argentinai, jei tarp šios šalies ir britų kiltų konfliktas. „Aš kalbu tik Venesuelos var du, tačiau jei britų imperija keti na pulti Argentiną, ji šį kartą ne bus viena“, – sakė H.Chávezas. Argentinai pavyko užsitikrinti ir Brazilijos bei Urugvajaus paramą. Praėjusių metų gruodį Pietų Amerikos prekybos bloko „Mer cosur“ šalys uždarė savo uostus laivams, plaukiojantiems su Folk lando salų vėliava. Galiausiai pa ramą dėl Argentinos pretenzijų į ginčijamas salas pareiškė Čilės užsienio reikalų ministras. Pagrasino skųstis JT
Šią savaitę Argentina pagrasino, kad jei britai toliau militarizuos re gioną, Buenos Airės kreipsis į JT.
Viena vertus, argentiniečiai vėl bando per JT atnaujinti derybas su Londonu dėl salų statuso, kita vertus, ketina skųsti jį dėl salų mi litarizavimo. Argentinos prezidentė Cristina Fernández de Kirchner tvirtino: „Mes paduosime skundą į JT Sau gumo Tarybą ir iškelsime klausi mą Generalinėje asamblėjoje, nes ši militarizacija kelia didelę grės mę tarptautiniam saugumui.“ Prezidentė dar kartą pabrėžė, kad jos šalis įžvelgia rimtą grėsmę. „Mes negalime kitaip interpre tuoti itin modernaus eskadrinio minininko dislokavimo ir koman diruotės sosto įpėdinio, kurį mes geriau būtume linkę matyti apsi rengusį civiliniais drabužiais“, – sakė C.Fernández de Kirchner. Tuo metu prieš vyriausybės pa statą buvo surengta palaikanti vy riausybę demonstracija. Britai neketina derėtis
Nors Argentinos vadovė kreipėsi į britų premjerą Davidą Cameroną ir prašė „duoti galimybę taikai“, britų atsakas buvo įprastinis. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius W.Hague’as pareiškė, kad Folklando salų gy ventojai yra britai savo pasirin kimu. „Jie patys pasirinko savo ateitį. Derybų su Argentina dėl salų su vereniteto nebus, jeigu patys Folk lando salų gyventojai to nepano rės“, – teigė sekretorius. Be to, britų atstovai atmetė Ar gentinos grasinimą pasiskųsti JT dėl teritorinio ginčo. Tiesa, britams argentiniečių skundas nebaisus. Kadangi Di džioji Britanija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, Londonas gali automatiškai blokuoti bet ko
kį mėginimą skelbti rezoliuciją dėl šio klausimo. Folklando salų įstatymų leidžia mosios institucijos narys Dickas Sawle’as, nors teigė pritariantis Argentinos planams kreiptis į JT, pridūrė, kad Folklando salų gy ventojai „nenori būti perimti Ar gentinos jokiu būdu ar pavidalu“, todėl JT tiesiog gali „peržiūrėti sprendimus, kuriuose pasisako ma už apsisprendimo principą“. „Daily Mail“, AFP, BBC, BNS inf.
Folklando konfliktas Folklando salas, turinčias apie 3 tūkst. gyventojų, Didžioji Britani ja kontroliuoja nuo 1833 m. Karas dėl Folklando salų, kurias Argenti na vadina Malvinų salomis, prasi dėjo 1982 m. balandžio 2 d., kai ka rinės chuntos pajėgos įsiveržė į šią teritoriją, siekdamos nutraukti bri tų valdymą. 74 dienas trukęs ka ras nusinešė 649 argentiniečių ir 255 britų karių, taip pat trijų Folk lando salų gyventojų gyvybę. Ka rą Argentinos pajėgos pralaimė jo, todėl ši teritorija liko Didžiosios Britanijos valda.
i n a
Rusijos užsienio reikalų ministeri jos pranešime tvirtinama, kad Si rijos prezidentas pažadėjo atsiųsti vyriausybės delegaciją, vadovau jamą viceprezidento, į susitikimą Maskvoje. Rusija taip pat patvirtino, kad per šalies diplomatijos vadovo Ser gejaus Lavrovo susitikimą su B.al Assadu buvo išsamiai apsvarstyta situacija Sirijoje ir aplink ją. Tačiau Sirijos opozicija atrėžė, kad neketi na derėtis tol, kol B.al Assadas ne pasitrauks. Vakarų Sirijos ir Rusijos susitarimas irgi neįtikino. Prancūzijos diplomatijos vado vas Alainas Juppé pareiškė, kad B.al Assado pažadai – manipuliacijos. „Aš visiškai netikiu Sirijos režimo pareikštais įsipareigojimais, – sa kė jis. – Tai manipuliacija, ir mes jai nepasiduosime.“ Britų premjeras Davidas Came ronas kalbėjo panašiai. „Manau, mes labai mažai tuo tikime“, – sa kė D.Cameronas. Buvęs kandidatas į JAV prezidentus senatorius Johnas McCainas nevyniojo žodžių į vatą. Jis pareiškė, kad JAV turi svarstyti opozicijos apginklavimą. „Turėtume pradėti svarstyti visas galimybes, tarp jų – opozicijos ap ginklavimą. Tas kraujo liejimas turi baigtis“, – sakė J.McCainas, dažnai kritikuojantis Baltuosius rūmus. Tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas J.McCaino kalbas įvertino šaltai. „To žingsnio šiuo metu nesvarstome“, – sakė prezi dento Baracko Obamos atstovas Jay Carney. Jis pridūrė, kad Vašingto nas „aiškinasi galimybes teikti si rams humanitarinę pagalbą“.
e n t
Po derybų su Rusijos atstovais Si rijos prezidentas Basharas al Assa das pareiškė esąs pasirengęs tartis su opozicija.
Didžioji Britanija ir Argentina remia diplomatines ietis. Kaip visada – dėl Folklando salų. Ar gentiniečiai įspė jo, kad britai milita rizuoja netoli šalies esančias salas, to dėl paduos forma lų skundą Jungti nėms Tautoms (JT).
A r g
Rusai įtikino B.al Assadą?
Folklando salos
13
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Paslaugos Statybos ir remonto
Kelionių organizatorius
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
909658
Įvairūs
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Pamesta Pamestą 705-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos registravimo pažymėjimo originalą laikyti negaliojančiu. 911132
Kita Antstolė Nemira Šiugždaitė skelbia 2396/ 29983 dalies žemės sklypo (bendras plotas 2,9983 ha), esančios Sudervės g. 14C, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančios Vadimui Basovui, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 03 13 14:00 val. adresu Konstitucijos pr. 15/5-74, Vilniuje. Pradinė kaina – 211 320 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 21 132 Lt įnešti į antstolės Nemiros Šiugždaitės sąskaitą Nr. LT077044060000469161. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolę. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 910550
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-298 patvirtintas žemės sklypo Nr. 73, esančio S/B „Pramonės darbuotojų“ teritorijoje, Eišiškių Sodų 1-oje g. 49, kad. Nr. 0101/0079:777, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 910400
Patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Liepynų k., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas skl. kad. Nr. 4162/0300:0830, NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-473, 2012 01 31.
37O
911032
Pranešame, kad UAB „Saulės spektras“, kodas 122569329, Tuskulėnų g. 39, Vilnius, pagal 2011 09 23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 011 ir jos 2011 11 15 priedą Nr. 96, uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, Vytenio g. 50-215, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „RA26“, kodas 302248588, skolą (skola 1602,50 Lt) + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 50-215, Vilnius.
OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
910546
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
2 Lt/min.
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
14
ketvirtADIENIS, vasario 9, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Kovo 6 d. 19 val. KIEK? 73–168 litai.
KUR? Restorane „Neringa“, Gedimino pr. 23. KADA? Vasario 16 d. 18.30 val. KIEK? 45 litai.
KUR? Kūr ybinėse dirbtuvėse „Commune Art“, Paribio g. 12. KADA? Vasario 10 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
Grįžta gitaros virtuozas Romantiški pasibuvimai
Keliaujantis muzikantas
Vienas žymiausių Europos gitaros meistrų Francisas Goya grįž ta į Lietuvą su instrumentiniu trio, kad dar kartą papirktų publiką meistriškomis ir subtiliomis melodijomis, pasiekiančiomis net la biausiai sušalusias širdis. Išskirtinio belgų gitaristo koncertą jo ger bėjai galės išgirsti jau visai netrukus.
Vasario mėnesį Vilniuje viešės Paragvajuje gimęs, bet Argentinoje augęs Javieras Manikas. Lietuvoje dar nebuvęs keliaujantis muzi kantas čia atvyksta net trims savaitėms. Per šį laikotarpį J.Manikas ketina ne tik sugroti kelis akustinius solo koncertus, bet ir bendra darbiauti su vietos muzikantais.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimi no pr. 4. KADA? Šiandien 16 val. KIEK? 12 litų.
Įkvėpti „Neringos“ restorane nufilmuoto vaizdo įrašo sėkmės ir noro, kad jų muziką gyvai išgirstų vyresnė auditorija, Erica Jen nings ir Jurgis Didžiulis nusprendė surengti savo dueto „The Ball & Chain“ muzikinį turą po didžiuosius Lietuvos miestus. Šie kon certai romantiškai pavadinti „Dviejų Dviem“.
KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9. KADA? Vasario 14 d. 19 val. KIEK? 43 litai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Vasario 14 d. 21 val. KIEK? 25 litai.
KUR? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. KADA? Vasario 16 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
Unės istorija atgimsta teatre
Žaismė ir intymus santūrumas
„Lemon Joy“ koncertas
Folkloras skambės kitaip
„Unė“ – tai Birutės Mar vieno veiksmo pjesė ak torės Unės Babickaitės (1897–1961 m.) dienoraš čių motyvais. Unė – viena ryškiausių ir spalvin giausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro as menybių.
Muzikantės Nedos Malūnavičiūtės ir aktoriaus Olego Ditkovskio duetas klausytojams garan tuoja muzikavimo emocionalumą, aprėpiantį ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir inty mų santūrumą.
Grupė „Lemon Joy“ susikūrė 1994 m. Po dvejų metų išleidusi debiutinį albumą „Glostyk“ gru pė laimėjo „Bravo“ statulėlę už geriausią debiu tą. Ilgainiui „Lemon Joy“ pasinėrė į elektronikos skambesį.
Valstybės atkūrimo dienos proga sostinėje vyks tradiciškai netradicinis koncertas „Ausz ra 16“, kuriame pasirodys žinomos šalies folk loro ir roko grupės „Skylė“, „Atalyja“, „Ugniavijas“ ir „Gyvata“.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Dienos tema (k). 12.30 Europos vidury (k). 13.05 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (5, 6).
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50
„Didysis filmukų šou“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Ogis ir tarakonai“ (k). Pričiupom! (N-7).
LTV 21.15 val.
8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Drama „Mirtina banga“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys.
LNK 14.40 val.
13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou (k). „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7).
TV3 23.00 val.
15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Kitoje lovos pusėje“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-7). 22.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.20 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“
BTV 20.25 val.
21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 12.00 Sportas LT. Europos sportinių šokių profesionalų taurė. 13.00 Sportas LT. Atviras Lietuvos kultūrizmo čempionatas. 14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 14.30 Automoto. 15.00 Adrenalinas. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“– „Cesena“ Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 23.15 Profesionalų boksas. R.Kuasicha ir J.Veraza, L.Grajeda ir R.Amezcua, R.Gonzalesas ir N.Bolanosas.
Sport1 17.15 val.
15
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
menas ir pramogos
Subtilūs ir intriguojantys Talentingi, muzikalūs ir pasiryžę kaskart stebinti klausytoją. Tokie yra „Didžiajame muzikų parade“ specialiu portalo diena.lt skaitytojų simpatijų prizu apdovanoti ansamblio „Subtilu-Z“ vaikinai. Vasario 19-ąją tuo įsitikinti kviečiame ir jus. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
„Kai pirmą kartą juos išgirdau, mane nepaprastai nustebino. Pir miausia, kad ansamblio sudėtis idealiai atitinka šiandienos dvasią. Juose viskas dera, viskas gražu: ir profesinis meistriškumas, ir kuk lumas, ir gebėjimas organizuoti. Jų kompozicijos profesionalios ir patrauklios. Nepaprasto talento jauni žmonės“, – pačių gražiau sių žodžių ansamblio „Subtilu-Z“ vaikinams negailėjo Lietuvos mu zikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Susibūrė šis nepaprastas an samblis 2005-aisiais. Tada jie bu vo dviese – akordeonistai Povilas Velikis ir Latvijoje gimęs Dmitri jus Michailovas. Vėliau prie vai kinų prisijungė būgnus mušantis ir pats juos gaminantis Vytautas Švažas bei tenorine birbyne gro jantis Laurynas Vaitkus. Praėjusių metų „Didžiojo mu zikų parado“ „Auksinio disko“ nominacijas pirmą kartą papildė Publikos simpatijų prizas. Už lau reatus buvo galima balsuoti porta le diena.lt. Aktyviai balsuodami už savo favoritus portalo skaity tojai publikos prizą atidavė į an samblio „Subtilu-Z“ rankas. „Kai diena.lt sutiko pagloboti naujos nominacijos Publikos sim patijų prizo konkursą, mes, Mu zikų sąjungos darbuotojai, slapta sirgome už šiuos jaunus vyrus“, – atviravo pašnekovė. Jos nuomone, „Subtilu-Z“ atlieka aukščiausio lygio pramoginę muziką. Apie ją, ansamblį ir kitą savai tę Vilniaus rotušėje vyksiantį kon certą kalbėjomės su vienu „Subti lu-Z“ įkūrėjų P.Velikiu. – Papasakokite, kada ir kaip pradėjote muzikuoti ir kodėl pa sirinkote būtent akordeoną?
– Viskas išėjo savaime. Groti pra dėjau būdamas dešimties, o iki tol zyzdavau, kad tėtis nupirktų inst rumentą, bet nenupirko (šypso si). Kai buvau dešimties, pas mus vyko pobūvis, per kurį viena mu zikantė, pamačiusi, kad barški nu šaukštais, pasiūlė tėvams leis ti mane į muzikos mokyklą. Taip ir prasidėjo šis kelias. Paskui – Šiau lių konservatorija, Lietuvos muzi kos ir teatro akademija (LMTA). Kodėl akordeonas? Matyt, jis buvo viduje užprogramuotas. Apie kitą instrumentą niekada ir ne mąsčiau.
metus grojau su kitu ansambliu, kuris vėliau išsiskyrė. Turėjau ži nių ir noro plėtoti veiklą, tik reikė jo bendraminčių. Dmitrijus ir bu vo tas žmogus.
– Vieniems muzika yra visas gyvenimas, kitiems – žmona, draugė ir pan. Kas jums yra muzika? – Man muzika yra tam tikra gyve nimo filosofija. Viską, kuo domiesi, stengiesi susieti su ja, ir atvirkš čiai. Pavyzdžiui, skaitai knygą apie Albertą Einsteiną ar Steve’ą Jobsą ir stengiesi įsivaizduoti, ką galėtum pritaikyti muzikoje ar po puliarindamas savo meną. Jei kal bėtume apie muziką plačiąja prasme, manau, kad mūsų gyveni me, kalbu apie valstybę, ji turėtų užimti svarbesnę vietą. Nes dabar ji subanalėjusi ir nustumta į netin kamą vietą. O muzika žmogui gali tikrai daug duoti.
– Ir vėliau prie jūsų prisijungė Vytautas bei Laurynas. Kas lėmė būtent tokią ansamblio sudėtį? – Čia irgi viskas įvyko natūraliai. Turime laisvę kurti ansamblius tokius, kokius norime. Mano po zicija tokia: svarbesni yra ne pa tys instrumentai, o žmonės, kurie groja ansamblyje. Labai svarbu, kad nariai sutartų, tada ir pro gramą lengviau parinkti, ir kūry binių minčių daugiau. Vytautas su Laurynu prie mūsų prisijungė taip pat labai natūraliai: susipažino me, mums reikėjo žmonių, jie no rėjo groti. Taip ir gimė mintis su siburti.
– Kaip kilo mintis suburti an samblį „Subtilu-Z“? – Baigus mokslus, reikia ką nors daryti. Kaip aš juokauju, jei baigęs LMTA ir nuėjęs į darbo biržą pasa kyčiau, kad turiu atlikėjo specialy bę, jie darbo, matyt, iki gyvenimo galo man nerastų. Yra du variantai: būti bedarbiu arba mokytoju mu zikos mokykloje ar kitoje įstaigo je. Norėdamas save realizuoti, turi ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Ansamblį „Subtilu-Z“ sukūrė me su Dmitrijumi. Prieš tai trejus
Mūsų muzika kiek vieną kartą gali būti vis kitokia, besikei čianti. Tas nežino masis Z – tai masa las klausytojams.
– Pasivadinote „Subtilu-Z“. Kodėl būtent taip? – Pavadinimo idėja tokia: žodžio „subtilu“ reikšmė aiški visiems, o Z yra tarsi nežinomasis, kaip X ar Y. Su mintimi, kad mūsų muzika kiekvieną kartą gali būti vis kito kia, besikeičianti. Tas nežinomasis Z – tai masalas klausytojams. – Ar turite minčių šį ketvertu ką papildyti naujais nariais? – Turime minčių praplėsti an samblį tik per tam tikrus projek tus. O jo branduolys lieka tas pats ir jo plėsti neketiname.
– Koncertuojate įvairiuose Lie tuvos miestuose ir užsienio šaly se, dalyvaujate konkursuose, fes tivaliuose. Ar galėtumėte išskirti kurį nors jų kaip svarbiausią? – Kaip svarbius galėčiau išskirti du konkursus. Vienas jų 2009 m. vyko Italijoje, Kastelfidardo mies telyje. Jame yra apie 40 akordeono gamyklų ir jis vadinamas akordeo no lopšiu. Ten rengiamas vienas prestižiškiausių akordeono muzi kos konkursų, „Città di Castelfi dardo“, į kurį susirenka atlikėjai iš viso pasaulio. Ansamblių kate gorijoje užėmėme trečią vietą. Kitas – tarptautinis akordeonis tų konkursas „Vilnius 2011“. Daly vių buvo apie dvidešimt, ansamb lių kategorijoje mums pasisekė ir užėmėme pirmą vietą. – Praėjusiais metais surengė te 16 koncertų turą mūsų ša lyje. Kokių planų turite šiems metams? – Planų turime ir klausytojai mus tikrai išgirs, tik kol kas nenoriu jų atskleisti. – Na, tebūnie tai paslaptis. Bet papasakokite, kuo ypatingas bus vasario 19 d. koncertas Vilniaus rotušėje. Kodėl mies tiečiai ir miesto svečiai turėtų į jį užsukti? – Per šį koncertą grosime vieną didelį, reikšmingą kūrinį – Ástoro Piazzollos „Metų laikus“. Jį sudaro keturios dalys. Tai bus tarsi prem jera, nes šio kūrinio dar niekur ne same groję. Mums tai yra gana di delis iššūkis (šypsosi). O į koncertą, be abejonės, kvie čiame visus. Juolab kad jis vyks sekmadienio popietę. Paskui juk galima nueiti kur nors pavakarie niauti, išgerti taurę vyno ir gerų emocijų kupiniems padėti galvą, o pirmadienio rytą pabusti puikiai nusiteikus (šypsosi).
Paaiškėjo geriausieji Vasario 25 d. Vilniaus menų fabri ke „Loftas“ bus apdovanoti geriau si pastarųjų metų alternatyviosios Lietuvos muzikos scenos atlikėjai ir grupės. Juos rinko skirtingos, tam tikram muzikos žanrui atstovaujan čios, komisijos narių grupės.
T.Ė.T.Ė. apdovanojimų rengėjai ti kina, kad stengėsi rinkimus vykdy ti skaidriai ir objektyviai. Šią savai tę paaiškėjo, kurie atlikėjai pateko į nominantų ketvertus ir preten duoja į geriausiųjų vardą. VD inf.
T.Ė.T.Ė. nominantų ketvertai Metų debiutas
„Umiko“, „My Favourite Gun“, „mmpsuf“, Markas Palubenka. Metų albumas
„Sins“ („My Favour ite Gun“), „Synthezator ium“ („KeyMono“), „Hello Girls!“ („Freaks on Floor“), „Expedi tor“ („mmpsuf“). Metų muzikinis vaizdo klipas
„Dėmesio“ („Medonas“), „Why“ („Gy vai“), „Human-un-kind“ („mmpsuf“), „Changed“ (Mar io & Vid is feat . Er nesto). Metų metalo grupė
„Paralytic“, „Mandragora“, „Pergalė“, „Thundertale“. Metų punk grupė
„The Sold Outs“, SC, „La Chudra“, „Brosided“. Metų etno / folk grupė
„Žalvarinis“, „Varnos“, „Marga muzi ka“, „Pievos“. Metų roko grupė
„My Favourite Gun“, „The Colours of Bubbles“, IR, „Garbanotas bosistas“. Metų fanko grupė
„Candee Train“, „Saulės klioš as“, „Fun Clock“, „Jing’a’ling“. Metų hiphopo grupė (atlikėjas)
„Desp ot in Fam“, „Shiaurė“, „Mes siah Goes Mad Orchestra“, „Dee&Kamy“. Metų eksperimentinės muzikos
grupė (atlikėjas) „Oro! Oro!“, „Luumm“, „Maldur Atai“, „Oorchach“. Metų elektronikos atlikėjas
Fingal ick, Sraunus, Mar io & Vid is, Brokenchord. Metų bosistas
Paul ius Jask ūnas, Domas Aleksa, Aurelijus Morlencas, Julius Valan čiauskas. Metų būgnininkas
Josh McClung, Gediminas Augus tait is, Sergejus Mak idonas, Vyt is Vainilait is. Metų gitaristas
Robertas Semeniukas, Viktoras Jo nušis, Paulius Kilbauskas, Enrikas Slavinskas. Metų vokalistė
Daiva Star inskaitė, Ieva Nork utė, Girmantė Vaitkutė, Rasa Bubulytė. Metų vokalistas
Karjera: 2005 m. susikūręs ansamblis „Subtilu-Z“ pastaruoju metu užkariauja vis didesnes koncertų sales.
Markas Palubenka, Beissoul (Artū ras Žabas), Jeronimas Milius, Šar ū nas Joneik is. Ansamblio archyvo nuotr.
Orai
Antroje savaitės pusėje laikysis šalčiai. Šiandien be kritulių, temperatūra bus apie 10–14 laipsnių šalčio. Rytoj nesnigs. Naktį temperatūra nukris iki 24 laipsnių šalčio. Dieną laikysis 9–14 laipsnių šaltis.
Šiandien, vasario 9 d.
–11
–10
–11
Telšiai
Šiauliai
–11
Klaipėda
Panevėžys
–11
Utena
–11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.54 17.12 9.18 19.49 7.54
40-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas –1 Brazilija +31 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +16 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+4 +8 –13 –15 +8 –6 +2 +6
Praha –7 Ryga –11 Roma +7 Sidnėjus +25 Talinas –10 Tel Avivas +16 Tokijas +7 Varšuva –8
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–12
Alytus
3–6 m/s
Siaubė vėtros
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–21
–11
–19
–23
4
–19
–13
–18
–22
1
–17
–13
–17
–20
1
šeštadienį
DATOS (vasario 9 d.) 1968 m. gimė Darius Lukminas, krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas. 1987 m. mirė estrados dainininkas Antanas Šabaniauskas. 1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvoje per referendumą pasisakė už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. 1992 m. mirė garsus lietuvių kultūros veikėjas, kolekcininkas Mykolas Žilinskas. 2009 m. mirė poetas Kazys Bradūnas.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
1
2
3
4
5
6
Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus
Avinas (03 21–04 20). Drąsiai pasitikite ateitį, priimkite sprendimus, apie kuriuos seniai mąstėte. Nesikratykite artimųjų pagalbos, jie gali jums duoti gerų patarimų. Pabūkite su vaikais, pažaiskite kartu, paskaitykite. Jautis (04 21–05 20). Šiandien nebūsite pozityviai nusiteikęs, trūks motyvacijos atlikti net menkiausius darbus. Pagalvokite, gal jau pats laikas pasiimti atostogas ir leisti sau pailsėti. Tinkama diena rašyti laiškus. Dvyniai (05 21–06 21). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti, tačiau rutina gali kišti jums koją. Sėkmingai išspręsite darbinius konfliktus, bet tai pareikalaus daug kantrybės ir jėgų. Gabalėlis šokoladinio pyrago – pelnytas atlygis už visas jūsų pastangas. Vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo svajones ir pakeisti namus taip, kaip iš tiesų norite ir kad juose geriau jaustumėtės. Su draugais ar pažįstamais norėsite atitrūkti nuo realybės. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau pernelyg neskubėkite, nes šiandien priimtus sprendimus rytoj gali tekti svarstyti iš naujo. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite arba romantiškai praleiskite laiką. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Šaulys (11 23–12 21). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus, bet pasistenkite gerai apgalvoti žodžius, kad ko nors neįskaudintumėte. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų ar net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo gebėjimus. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos ir draugų paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jūsų pasiūlymai bus priimti su entuziazmu, tad neabejokite savimi.
BNS inf., AFP nuotr.
1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. 1928 m. gimė Antanas Terleckas, visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises. 1930 m. gimė Vytautas Bložė, poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. 1943 m. gimė amerikiečių aktorius Joe Pesci. 1945 m. gimė amerikiečių aktorė Mia Farrow. 1947 m. gimė rašytoja, poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė.
Vardai
horoskopai
Rusijos piet uose siautėjęs uraganas paliko be elektros 7500 gyventojų. 74 žmonės buvo sužeisti. Smarkūs vėjai, spaud žiant 20 laipsnių šalčiui, vartė elektros lin ijų atramas Juodosios jū ros pakrantėje esančiame Novorosijs ko mieste ir trijuose kaimuose. Vidurio ir Rytų Europą pastarąją savaitę užklu po neįprastai smarkių šalčių banga, ji jau nusinešė dešimt is žmonių gyvy bių, ypač Ukrainoje, Lenk ijoje ir Ru munijoje. Maskvoje vakar termomet rai rodė minus 22, o Sibiro regione Ja kutijoje – minus 33 laipsnius. Rusijoje per šią speigo bangą mirtinai sušalo 64 žmonės.
penktadienį
–11
–12
7
8
9
10
11