TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis,
Laikinoji Seimo komi sija „Snoro“ reikalams tirti apklaus ir buvusį Lietuvos banko vadovą R.Šarkiną. Lietuva 5p.
vasario 10 d., 2012 m.
Nr. 34 (1233)
Graikijos premjerui pavyko įtikinti graikų politikus, kad šie pa tvirtintų naująjį biudžeto karpymo planą. Pasaulis 12p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
tvdiena@
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
diena.lt
nr. 15 (671)
Redakto
rėAgnė
diena.lt
Klimčiau
diena.lt
skaitė
2,00 Lt
2012 m.
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja LaiIš mu ban teidStan kūnaitei ir And ymai:tik riui Ūsui. rais įvy kiais pa
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
rem „Meilės prie tas fil mas ko ja apie d sai ka“ pa sa laimę, ku ar nios po ros rią į ši su dau žo ne pu lius ir jau nos žmtikė ta ava ri ja o nos at ties pra r a di mas. min 3p.
Baisiai ju okinga
avantiūr a
Isto
rija:Pir mo Galvodavau, jo Bal ką man reikėtų ka na lo duoklė Lie ti jos daryti – tu vos tybės a eiti į džiungles vals t kūri mo die Kuz mic ko do iaus Al gio apy brai ža „Neku men tinė p rik lau mybės ak tas. Neį m so mįslė“. in ta 10p.
bananų valgy nai – re ži sie ti? r „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“ Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
čių gyvybių ir
šiandien priedai
Pasaulis
vasario 11
Tiražas d. 31 070
Malonu mas:mu s pa siekė juos t pri vers kva a, ku ri vie nus – smar k to tis, o ki tus iai pa ti. „Ma no di rau do nuo dy sis O!“ pa sa ko ja apie a t si tik ti nai iš rastą e cha ninį vib lekt ro me ra to rių. 6p.
jo Dievas“
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
27p.
Sportas
Palikęs TV3 lius Štombergas grįžo į didįjį krep sušinį. to pertrau žinias“ ko „Spor Dvejų metų ka menvie tanam togeriausių visų rius Rober laikų Lietuvos krepšitas Pet ninkų išėjo tik rauskas naudą. pasi Saulius grįžo suį laukęs antrojo vaiko, iš į pramoginėsnėrė sigydęs skausmus, pasiilgęs lai dos Ir avantiūrą krep nė kiek – nepašinanio. šus į veteraną. naują šio veda „Sugrįžo noras žaiska ti. Tad kiek leis svei šou „Baim nalo kata ir bus noro, dar ės niau ty“. – rung siu“, Šou, kuria akys dviejų me olimpiadų prisakė zininkas. žmonės 14p. su su didžiaussiduria savo vaiz iais duotės monstrais įveikia kel ir juos da juoką kitiemsmi . Šou, kuriame R.Petraus kas pats nedrįstų dalyvau ti. 9p. Sau
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
montažas
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Schema „apvok valstybę“
TV3 nuotr.
Ateidama čia maniau, kad pateisinsiu lietuvių protėvių – karių – vardą. Nuo Tauro kalno baidare nusileidusi TV laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė
15p.
Miestas
2p.
Dviratininkams speigas nebaisus Į Lietuvą atėjus tikrai žiemai spar čiai populiarėjantys dviračiai neli ko visai pamiršti. Prekybininkai tei gia, kad pirkėjų sulaukia net ir šaltuo ju metų laiku, o spaudžiant stingdan čiam šalčiui vieną kitą dviratininką galima išvysti ir gatvėse. Tiesa, no rint minti per speigą būtina tinkamai apsirengti, veidą uždengti kauke.
užribis Terminas: Gariūnų byla bus tiriama mažiausiai metus, geriausiu atveju apie rezultatus išgirsime rudenį. Redakcijos montažas
Gariūnų didmenininkai, iš valstybės vogę milijonus ir galbūt penėję kai kurias politines partijas, atpildo turėtų sulaukti rudenį. Visi įtariamieji neeilinio tyrimo atomazgos laukia laisvėje, o jų padaryta žala vis dar tikslinama.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Mokesčių sargų ir teisėsaugininkų reidas taksi įmonėse priminė pa našiai skandalingai ir su užsidegi mu draskytą šešėlinį verslą Gariū nių turguje. Apie garsiai pradėtą bylą šiandien beveik nekalbama. O nuo masinių kratų Gariūnų verslo parke prabėgo nei daug, nei
mažai – penki mėnesiai. Dešim tys milijonų nuslėptų mokesčių, daugiau nei šimtas kratų, į teismo salę vedami įtariamieji – tokio mis antraštėmis mirgėjo spauda 2011-ųjų spalį. Vaizdai iš Vilniu je teisėsaugos vykdomos akcijos, pavyzdžiui, įtariamųjų pristaty mas į teismą, ne vienam prime na Gar iūnų „rykl ių“ suėmimus.
2
9p.
Ministro pastabų neklauso
2
penktADIENIS, vasario 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Schema „apvok v Premjeras Andrius Kubi 1 lius ir jo aplinka šią tei sėsaugos pareigūnų akciją pradėjo
Išbandymas: šilumos trasos avarija be šildymo paliko ne tik eilinių
miestiečių namus, bet ir Seimą, Užsienio reikalų ministeriją.
Simono Švitros nuotr.
Suskaičiavo avarijos nuostolius „Vilniaus energijos“ Klientų aptar navimo centre įkurtas žalų regist ravimo centras baigia skaičiuoti nuostolius, kuriuos dėl šilumos trasos avarijos patyrė sostinės centro gyventojai ir įmonės.
Iš viso centre registruota 115 be sikreipusių, iš jų 94 daugiabučių gyventojai, 21 įmonė, tarp jų sep tynių komercinių patalpų, dvie jų kavinių, banko, viešbučio, par duotuvės, poliklinikos atstovai. Bendra registruotų žalų suma sudaro 82,5 tūkst. litų. Tiesa, iki šiol dar neįvertintas kelių pateik tų stambių žalų – remonto, kurio prireiks po avarijos, – dydis. Didžiausią žalą deklaravo vie nas Gedimino prospekto resto ranų – 22,7 tūkst. litų. Restorane sutrikus vidaus šildymo sistemų darbui užšalo vamzdis, teks da ryti remontą. Didžioji dalis kompensacijų – už įsigytus elektrinius šildytuvus, juos naudojant suvartotą elekt ros energiją, už smulkius remonto darbus. Taip pat už nakvynę vieš butyje, kurią pasirinko sušalti bai minęsi gyventojai. Kaip ir žadė ta, nakvynės viešbutyje išlaidas ir kitus patirtus nuostolius „Vilniau energija“ padengs 100 proc. Įmonės – kelios kavinės, grožio salonas, viešbutis – daugeliu at
vejų prašo kompensuoti negautas pajamas. „Nuostoliai, kuriuos dėl avarijos patyrė „Vilniaus energija“, niekaip neatsilieps sąskaitoms už šilumą. Tai – mūsų veiklos nuostoliai, ku rie yra apdrausti“, – rašoma bend rovės pranešime spaudai. Praėjusį ketvirtadienį šilu mos sistemos vamzdžio avari ja sostinėje įvyko dėl itin dide lių šalčių. Šilumos neturėjo 27 Ankštosios gatvėje, Gedimino prospekte, Gynėjų, A.Goštau to, A.Jakšto, J.Jasinskio, Kašto nų, Kražių, J.Lelevelio, Lukiškių, Mečetės, J.Savickio, A.Tumėno, J.Tumo-Vaižganto, Vasario 16osios, A.Vienuolio, Vilniaus gat vėse esantys pastatai. VD inf.
82,5
tūkst. litų
siekia registruotų žalų dėl Vilniaus centre kilusios šilumos trasų avarijos suma.
Norėtų didesnės paramos Šilumą sostinei tiekianti bendro vė „Vilniaus energija“ teismo pra šo padidinti paramą įmonei už 2012 m. vienoje jos termofikaci nių elektrinių pagamintą elektrą.
Vilniaus apygardos administra cinis teismas, kurio įmonė prašo įpareigoti Kainų komisiją perskai čiuoti remtiną gamybos apimtį, paprašė įmonės pateikti daugiau dokumentų ir bylos nagrinėjimo pradžią atidėjo iki kovo 19 d. Įmonė teismui teigia, kad Kainų komisija, skaičiuodama remtinos gamybos dalį, padarė „aritmeti nių klaidų“ ir neteisingai nustatė 3-iosios Vilniaus termofikacinės elektrinės remtinos elektros ga mybos kvotą – 356,91 gigavatva landės (GWh) elektros. „Vilniaus
energija“ prašo teismo įpareigo ti Kainų komisiją šią dalį perskai čiuoti. Anot teismo atstovės Sigitos Ja cinevičienės-Baltaduonės, įmonė teismui nurodė, kad prašė nusta tyti 896 GWh remtiną gamybos apimtį, už kurią įmonė gauna pa ramą kaip už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Kaip teigiama spaudoje, „Vil niaus energija“ nuo 2016 m. dėl per didelės taršos 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę žadėjo uždaryti. Prancūzijos koncernui „Dalkia“ priklausanti „Vilniaus energija“ valdo tris termofikacines elektri nes – Vilniaus 2-ąją, 3-iąją ir Sa lininkų. BNS inf.
lyginti net su „Leo LT“ išardymu. Tačiau nuo efektingai atrodan čių suėmimų bei nuostolių skai čiavimo iki teismo ir bausmių – netrumpas laikas. Didmenininkų, prekėmis aprūpinančių Gariūnus, bylą Vilniaus apygardos prokuro rai pradėjo prieš pusantrų metų, o atomazgą žada dar po pusės, prieš pat Seimo rinkimus. Tada ir paaiškės, kokių bausmių galėtų sulaukti keturios organizuo tos grupės ir 53 įtariamieji, įsteigę tris įmones, prekiavę Gariūnų tur gavietėje be dokumentų, nevesdami apskaitos, nemokėdami mokesčių. Sukčiavimas stambiu mastu, do kumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, – tokie įtari mai reiškiami Gariūnų turgaus sukčiautojams.
Ramutis Jancevičius:
Politinių partijų fi nansavimas – taip pat tyrimo objekto dalis.
Milijoninė žala
Išankstiniais Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnybos (FNTT) skai čiavimais, vien per pastaruosius 18 mėnesių Gariūnų turgaus pre kiautojai, neįtraukdami į apskaitą prekių įsigijimo ir pardavimo, ne sumokėjo per 3,3 mln. litų pridėti nės vertės mokesčio (PVM), apie 1 mln. litų gyventojų pajamų mokes čio (GPM) ir privalomojo socialinio
Panašumai: teisėsaugininkai neslepia, kad Gariūnų ir Vilniaus taksi versl
draudimo (PSD) mokesčio. „Tiks li nuslėptų mokesčių suma paaiš kės gavus ūkinės finansinės veik los specialisto išvadas, kurių byloje paskirta net 32“, – „Vilniaus die ną“ informavo FNTT atstovė spau dai Rūta Andriuškaitė. Nuo FNTT tyrimo pradžios praėjo jau veik penki mėnesiai, ta čiau lig šiol dar neaišku, kokia bu vo tikroji įsigytų prekių kaina, koks buvo į apskaitą neįtrauktos preky bos mastas. Laukiama, kol savo žo
dį tars muitinės laboratorijos eks pertai. Tiesa, per ikiteisminį tyrimą kai kurie įtariamieji atlygino dalį pa darytos žalos ir į valstybės biudže tą sumokėjo kiek daugiau nei 100 tūkst. litų PVM, GPM ir PSD mo kesčių. O kiti su Valstybine mokes čių inspekcija dar tikslina, kokias sumas reikia grąžinti valstybei. Areštuotas ir įtariamųjų turtas, kurio vertė, FNTT duomenimis, kiek daugiau nei 8 mln. litų. Kol
Turgaus ir taksi sistema panaši Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius sako, kad Gariūnų turgus ir taksi bendrovės valstybę apgaudinėjo pagal seną schemą.
– Kada vadinamoji Gariūnų byla galėtų pasiekti teismą? – Galiu patikinti: ši byla tikrai tu ri teisminę perspektyvą. Ir ta per spektyva yra artima. Manau, kad iki rudens tai turėtų įvykti. – Apie kokį įtariamųjų skaičių galime kalbėti? – Tyrimas nebaigtas. Kol kas ne galiu atsakyti, bet užtikrinu: jų bus ne vienas, ne du, ne trys ir ne dešimt. Buvo grupės asmenų, ku rie, švelniai tariant, naudojosi žmonėmis, vogė pinigus iš valsty bės. Čia nieko nauja. Ta sistema – principinė, kuri, kaip matome, taikoma ir taksi firmose. Ši vals tybės apgaudinėjimo schema tokia sena kaip ir pati valstybė. Gariūnų darbas dėl to nesutri ko: dirbama, pardavinėjama. Prieš atlikdami kratas gerai pagalvojo me, surinkome, įvertinome, pada rėme kratas ten, kur reikėjo. Nie kas nepaneigs, turguje taikėmės į „ryklius“, kurie mito mūsų vals tybės geranoriškumu, naudojo si paprastais pirkėjais. Nė vienas
pirkėjas Gariūnų turgavietėje ne nukentėjo. – Ar jau nustatyta preliminari valstybei padaryta žala? – Tos sumos kol kas negaliu įvar dyti, dar vykdomi skaičiavimai. Gariūnai savo laiku buvo ke lių valstybių urmo bazė, ne vien Lietuvos. Žalos nustatymo klau simais bendradarbiaujame su FNTT. Nusikalstamos veiklos lai kotarpis ilgas, tad nustatyti ža lą – sudėtinga. – FNTT informavo, kad šiuo metu nė vienam kaltinama jam Gariūnų byloje kardomo
ji priemonė – suėmimas – nė ra taikoma. – Taip, tai tiesa. Ar įtariamie siems reikės sėdėti tam tikroje vie toje, nuspręs teismas. Jau nebe tas laikas, kai 30 žmonių buvo guldo mi ant žemės ir paskui visi tyliai paleidžiami. Padaryta tai, ką mes planavome, įvyko tai, ką pada rėme, ir galiu užtikrinti, kad by la baigsis logiškai – teismu. Pla nuojame bylą baigti iki rudens. Tai, žinoma, tik planas, tačiau tai yra mūsų prioritetinis uždavinys. Nenoriu veltis į politiką, nes du pirštus į viršų keliantys politikai pradės spekuliuoti, kad prokuro rai dirba tik prieš rinkimus. Tegul mūsų darbą įvertins visuomenė. – Tačiau su politika ši byla su sijusi. Skelbta, kad Gariūnų didmenininkų galbūt netei sėtai įgytais pinigais buvo re miamos kai kurios partijos. – Taip, politinių partijų finansa vimas – taip pat tyrimo objekto dalis. Tiriame, kaip ir kur kelia vo šių grupuočių pinigai. Paneig ti taip pat šito negalime. Klausi mas šiandien mums toks: kiek šių įmonių pinigai buvo švarūs ir kiek teisėti? Toks epizodas byloje yra. Galiu užtikrinti: jokio spaudimo iš politikų nėra ir nebuvo – turiu per storą odą.
3
penktADIENIS, vasario 10, 2012
miestas
4p.
Vilniuje vėl krikštijamos gatvės.
valstybę“
Dėl darželio mums gėda nebus Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Dėl vaikų darželio statybų Perkūnkiemyje Vilniaus politikai žengė pirmą žingsnį. Šiam projek tui pritarta po pateikimo ir jis bus svarstomas kituose posėdžiuose.
lo schemos, kaip apgauti valstybę, panašios kaip du vandens lašai. Gedimino Bartuškos nuotr.
ikiteisminis tyrimas nebaigtas, įta riamieji padarytą žalą valstybei gali atlyginti tik savanoriškai. Nesuskaičiuoja naudos
Kiek Gariūnuose pernai vyko pa tikrinimų, kiek pažeidimų už fiksuota? Tokios informacijos Vilniaus apskrities valstybinė mo kesčių inspekcija (VMI), pasirodo, nė neturi, tad kaip pasikeitė situa cija nuo praeitų metų spalio, pa sakyti nelengva. Valstybė netgi nežino, kiek žmonių Gariūnų pre kyvietėje prekiauja turėdami vers lo liudijimus. Vilniaus apskrities VMI virši ninkas Marius Žemgulis tenurodo tendenciją: bendras jų skaičius Vil niaus apskrityje išaugo – jų išduo ta beveik 350 daugiau nei pernai. Iš viso – beveik 2,8 tūkst. Konkrečių duomenų apie pinigų srautus pre kyvietėje nėra. Gariūnų turguje įrengta 3,76 tūkst. prekybos vietų. Remian tis Vilniaus apskrities VMI turima informacija, juridinių asmenų vie tų skaičius sudarė iki 10 proc. visų vietų. Didžiausios Vilniaus turgaus apyvartos nurodyti taip pat neįma noma, nors tokių bandymų būta. Mykolas Majauskas, premjero pa tarėjas, yra teigęs, jog ši gali siek ti apie 300 mln. litų. Tačiau tokio skaičiaus niekas negali nei patvir tinti, nei paneigti. „Ten prekiauja apie 4 tūkst. mokesčių mokėtojų, o dalis iš jų nuolat keičiasi“, – nu rodė Vilniaus apskrities VMI virši ninkas M.Žemgulis. Pasakyti, ar padidėjo turguje PVM mokėtojų skaičius, taip pat keblu. Mokesčių inspekcijos at stovo teigimu, bendra tendencija – kad tokių atvejų daugėja: 2011 m. Vilniaus apskrityje buvo kiek dau giau nei 2,15 tūkst. PVM mokėtojų, o šiemet suskaičiuota 159 mokėto jais daugiau. Akivaizdu, kad ven giama nurodyti tikrąją apyvartą, siekiant išvengti reikalavimo tap ti PVM mokėtoju.
Komentaras Irina Antulienė
Buv usi Gar iūnų iniciatyv inės smulk iųjų prek ybin ink ų grupės atstovė
K
iek aš žinau iš savo pažįsta mų prekiautojų, pokyčių Ga riūnų turgavietėje – jokių. O kas galėjo pasikeisti? 70–80 proc. prekių dabar vežama iš Lenkijos ir Gariūnai nuo to nesustojo. Visi dirba normaliai. Tas reidas ir taip buvo pavė luotas. Tarkime, viena įmonė ir toliau siunčia prekes, tik jų muitus sumoka Latvijoje. Tos, kurios buvo teisėsaugos pareigūnų tikrinamos, taip pat naudojo šią schemą. Kiniškų prekių rinkoje Gariūnuose bu vo keturi didieji žaidėjai. Visus juos paė mė. Tačiau viena iš įmonių toliau dirba. Atlikus valymą ji pasidarė latviška tie siog. Apie tai dirbantys Gariūnuose ne pasakos niekada, nes visi bijo.
Turgų siaubė liepsnos Pernai rugpjūtį turgavietę nusiau bė gaisras. Jo priežastys lig šiol ne nustatytos. Tebevyksta tyrimas. Per gaisrą nukentėjo santechnikos, bui tinės chemijos, automobilių deta lių, mezginių skyriai, nuostolių pa tyrė pusantro šimto pardavėjų. Ne vienas prekiautojas nė nebuvo ap sidraudęs, tad patyrė nemažų nuo stolių. Turgavietę administruojan čių bendrovių vadovai su žiniask laida šia tema bendrauti vengia.
Šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą naujajame miesto mikrorajone ke tinta statyti dar 2008 m. Planuo jama, kad daugiau kaip 200 vaikų šį darželį galės lankyti jau šį ru denį. „Pagaliau turime gerų žinių dėl darželio, kurio taip trūksta Per kūnkiemyje. Savivaldybei pavyko susitarti dėl sklypo, darželio pro jektavimo ir statybos darbų, kurie, beje, miestui kainuos 11 mln. litų mažiau, nei numatyta 2008 m. sutartyje“, – prieš tarybos posė dį išplatintame pranešime skelbė Vilniaus mero pavaduotojas Jo nas Pinskus. Primename, kad 2010 m. mies to taryba buvo nutarusi nutrauk ti sutartį su bendrove „Ranga IV investicijos plius“, valdančia dar želiui skirtą sklypą. Pastaruosius dvejus metus vyko teismo proce sai dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių įmonei, kuriuos ji pa tyrė investavusi į sklypą, atlygi nimo. Projekte numatoma panaikin ti 2010 m. sprendimą nutrauk ti sutartį ir naujomis žemesnėmis kainomis pradėti 2008 m. sutar tus darbus bei pabaigti visus teis minius ginčus. Beje, 2008 m. pagal sutartį sa vivaldybė jau buvo pervedusi 3,3 mln. litų avansą darželio staty boms, kuris buvo įmonės sąskai toje pastaruosius trejus metus. Išsprendusi ginčus su įmone, sa vivaldybė galės disponuoti įmo kėtomis avansinėmis lėšomis. Naujajame sutarties su bendrove „Ranga IV investicijos plius“ pro
Laimutis Pinkevičius:
Situacija tokia, kad iš šio darželio statybų nieko neuždirbsime, tačiau pastatą pastaty sime tokį, kad paskui nebūtų gėda ir mūsų niekas nekaltintų.
jekte numatyta, kad Perkūnkie mio darželio sklypo pardavimas, projektavimas ir statyba, kainuos 11,03 mln. mažiau nei numaty ta 2008 m. sutartyje, – 17,97 mln. litų (2008 m. sutarties suma – 29
mln. litų). Taip pat bus siekiama, kad įmonė perduotų darželio pro jekto nuosavybę savivaldybei – tai galėtų tapti tipiniu kartotiniu pro jektu, pagal kurį būtų galima sta tyti kitus miesto darželius ir su taupyti projektavimo išlaidų. Nepaisant gerokai sumažėjusių finansų, darželis turėtų būti pa statytas lygiai toks pat, kokį sta tyti buvo numatyta projekte. „Situacija tokia, kad iš šio dar želio statybų nieko neuždirbsime, tačiau pastatą pastatysime to kį, kad paskui nebūtų gėda ir mū sų niekas nekaltintų. Iš esmės tie skirti pinigai yra darželio savikai na. Mes ir taip stengėmės išsaugoti visus projekte numatyta dalis, ku rių savivaldybė jau norėjo atsisa kyti. Statybos tikrai nenukentės. Dabartinėje statybų sektoriaus si tuacijoje džiaugiamės ir ką nors gera vilniečiams padarę“, – dien raščiui komentavo „Rangos IV“ vadovas Laimutis Pinkevičius. Jo teigimu, Perkūnkiemyje atsi rasiantis darželis bus kur kas ko kybiškesnis už daugelį sostinėje anksčiau statytų tokio tipo įstai gų. „Vienas iš jo modernumo pa vyzdžių – klimato kontrolė klasė se. Jokiuose senuose darželiuose nė kalbos nėra apie tokius daly kus, nors taisyklės to ir reikalau ja“, – aiškino verslininkas. Iš projekto, kaip sako L.Pinkevi čius, nieko neuždirbsianti jo įmo nė vis dėlto gaus naudos. „Šiame kvartale vis dar turime nemažai neparduotų butų. Dar želis bus vienas iš infrastruktūros dalių, tad mums naudingas. Nori si tą kvartalą išbaigti iki galo. Ne daug ir tetrūksta“, – sakė pašne kovas. Numatoma, kad sutartis bus pa sirašoma tik užbaigus visus su su tartimi susijusius teisminius gin čus, pradėtus 2010 m. VD inf.
Aistros dėl gyvūnų prieglaudos Matas Miknevičius Įvairūs sostinės visuomeniniai ju dėjimai vis labiau piktinasi gyvū nų laikymo sąlygomis savivaldy bės įmonei „Grinda“ priklausan čioje prieglaudoje. Miesto vadovai tikina, kad įmonė dirba tinkamai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta beglobių gyvūnų gynė jų grupė „Aš pamilau prieglau dinuką“ kaltina savivaldybę ir jos valdomą bendrovę „Grinda“ dėl netinkamos gyvūnų priežiū ros įmonei priklausančiose patal pose. Pasipiktinę miestiečiai teigia, neva be šeimininkų likę šunys ir katės „Grindos“ prieglaudoje lai komi antisanitarinėmis sąlygomis, nualinti, netinkamai maitinami ir nuolat kenčia šaltį. Viena vilnietė socialiniame tinkle tvirtino, kad įstaigoje „žiau riai kankinami gyvūnai, klaikios jų laikymo sąlygos“. Tiesa, „Vilniaus diena“ yra ra šiusi ir apie šąlančius šunis „gy vybės vagonėliuose“, kur taip pat priglaudžiami be šeimininkų likę gyvūnai. Tačiau vagonėliai pri
klauso ne valstybinei, o visuome ninei organizacijai. Dėl įmonės nerūpestingumo prižiūrint beglobius gyvūnus su sikūręs judėjimas jau kreipėsi ir į miesto valdžią, tačiau ši kategoriš kai neigia bet kokius kaltinimus. Komentuodamas situaciją mies- to vicemeras Romas Adomavičius sakė negalintis suprasti, kodėl ki lo šis ažiotažas. Jo teigimu, „Grin dos“ gyvūnų prieglauda veikia tinkamai, o pamestinukų laikymo sąlygos pastaruoju metu įstaigo je tik gerėjo, tam išleista nemažai pinigų. „Apibendrindamas galiu pasa kyti, kad prieglauda dirba pagal visus priimtus teisės aktus, pagal visas būtinas normas, nepažeidžia nei kokių nors sanitarinių nuosta tų, nei ko nors kita. Netiesa, kad gyvūnai šąla. Be to, prieglaudoje veikia net ir veterinarijos klinika“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ ko mentavo vienas miesto vadovų. Jis pridūrė, kad nepasitenki nimo banga dėl „Grindos“ kyla jau ne pirmą kartą, tačiau, užuot stengęsi patys ką nors padary ti beglobių gyvūnų labui, žmonės net nežinodami realios situacijos
įsivelia į įvairiausius priešiškus judėjimus. Tokios pat pozicijos laikosi ir miesto meras Artūras Zuokas. Į judėjimo internete jam užduo tą klausimą atsakęs taip: „Tikrai, labai nesąžininga taip menkin ti „Grindos“ darbuotojų darbą ir pastangas. Ypač po to, kai pasira šyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos gyvūnų globos draugija, pakeisti vadovai.“ „Grindos“ vadovas Algiman tas Vilūnas dėl gyvūnų prieglau dos pasiūlė kreiptis į savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių ir tik trumpai pasakė: „Vertinu gerai.“ Vilniečiai ragina savivaldybę apsvarstyti šių „Grindos“ funk cijų perdavimą privačiai įmonei. Tačiau savivaldybės atsakymas konkretus – toks bandymas kar tą jau nepasiteisino. „Savivaldybė jau buvo perda vusi šios funkcijos vykdymą pri vačiajam sektoriui 1997–1998 m. Rezultatai parodė, kad mieste pa daugėjo benamių gyvūnų, daug gyvūnų žūdavo po ratais, nes pri vatusis sektorius nesugebėjo vyk dyti šios funkcijos“, – komentuo ja miesto Viešųjų ryšių skyrius.
4
penktADIENIS, vasario 10, 2012
miestas
Speigas dviračių mėgėjams nebaisus Į Lietuvą atėjus tikrai žiemai sparčiai populiarėjantys dviračiai neliko visai pamiršti. Prekybininkai teigia, kad pirkėjų sulaukia net ir šaltuoju metų laiku, o spaudžiant nežmoniškam šalčiui vieną kitą dviratininką galima išvysti ir gatvėse. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Minus 20 – per šalta
Tenka pripažinti, kad žemę su kausčius gruodui ir spaudžiant di deliam šalčiui žmonės smalsiomis akimis nulydi dviračius minančius entuziastus. Galbūt ne kasdien ir ne dešimtimis, bet net termomet ro stulpeliui nukritus iki minus 20 dviratininkų mieste išvysti galima. Savigynos studijos vadovas, ak tyvų ir sveiką gyvenimo būdą pro paguojantis Bartas Bagdonavičius, atidavęs mašiną žmonai, vietoj naujos įsigijo dviratį. Tiesa, prie entuziastų, dviračiais lakstančių net ir tada, kai už lango viešpatau ja jo didenybė šaltis ir termomet ro stulpelis nukrinta iki minus 20 ir žemiau, jis savęs nepriskiria. „Esant 10 laipsnių šalčiui gali ma važiuoti. Per didžiuosius šal čius, kai buvo minus 20 ir dau giau, nedrįsau. Dėl didelio šalčio važiuojant jau ir įkvėpti neįma noma“, – sakė nuo rudens kaip pagrindinę transporto priemo nę važiuoti mieste dviratį pradė jęs naudoti B.Bagdonavičius. Nors didelis šaltis savigynos instrukto riui ir nemalonus, pūga jo neišgąs dino. Pašnekovo teigimu, važiuo ti dviračiu, kai pūga, bet šalčio tik minus 5, – nieko tokio. „Tai juo kas. Užsidedi akinius ir važiuoji“, – juokėsi jis. Reikia pasisaugoti
Entuziastai: net ir spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui sostinėje gali
ma pamatyti dviratininkų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Važiuoti dviračiu sveika, kaip tei gė B.Bagdonavičius. O ir su mies tu geriau susipažįsti. „Tai sveiko gyvenimo propagavimas. Man la bai didelis motyvas yra ekologija. Be viso to, ir su Vilniumi susipaži nau. Gyvenu čia šešerius metus, ir tik važinėdamas dviračiu atradau, kad Žvėryne yra labai graži bažny čia. Tai visai kitas gyvenimas“, – dėstė pašnekovas. Išmėginti dviratį ir važinėti juo mieste jauną vyrą įkvėpė Danijos pavyzdys.
„Ten sausa ar sniegas – žmonės važiuoja dviračiais. Pamaniau, ko dėl ir man neišbandžius. Žinoma, Danijoje dviračių infrastruktūra sutvarkyta itin gerai. Čia važiuo damas dviračiu žiemą ir pėsčiuo sius, einančius dviračių taku, ne tyčia esu kliudęs, ir po automobilio ratais vos nepakliuvau, ir pan.“, – apie sąlygas važinėti dviračiu žie mą Lietuvoje prašneko B.Bagdo navičius. Jo manymu, viskas būtų paprasta, jei vairuotojai ir pėstieji būtų sąmoningesni.
Bartas Bagdonavičius:
Kai buvo minus 20 ir daugiau, važiuo ti nedrįsau. Dėl dide lio šalčio važiuojant jau ir įkvėpti neįma noma.
Kaime žiema nebaisi
Žinoma, minti dviratį įmanoma ir tuomet, kai už lango daugiau nei minus 20. Gatvėse ir praėjusią sa vaitę buvo galima pamatyti šalčio nepabūgusių dviratininkų. Tik to kiam orui reikia įsigyti kaukę, ku ri apsaugo veidą nuo šalčio, šiltes nę aprangą. O štai Lietuvos kaimuose žiemą dviratininkų netrūksta. Tiesa, šal čiui stingdant kaulus jų šiek tiek sumažėja. „Dabar mažiau, bet vis tiek yra ištikimų dviračių mylėto jų. Apsimuturiuoja kepurėmis, ša likais, kad tik akys matyti, ir pir myn per provėžas“, – pasakojo po gyvenvietes važinėjanti Kristina. Perka dviračius ir padangas
Norint saugiai važinėti dviračiais žiemą, reikalingos tam skirtos pa dangos. Žinoma, jos kainuoja – vienos padangos kaina yra apie 150 litų ir daugiau, ir daugelis žmonių taupydami jų neperka. B.Bagdo
navičiaus kalnų dviračio padangos universalios. Tačiau kartą skau džiai nukritęs vyras sakė susimąs tęs, kad vis dėlto reikėtų įsigyti ir žiemines. Pas iteiravom e prek yb in ink ų, kiek apskritai aktyvi prekyba dvi račiais žiemą ir ar paklausios žie minės padangos. Atsakymų išgir dome įvairių. „Prekybos, galima sakyti, be veik nėra“, – tvirtino parduotuvės „Geras dviratis“ vedėjas Aivaras Bučys. Didelės žieminių padangų paklausos – taip pat. Palygindamas su praėjusiais metais jis sakė, kad šiemet žieminių padangų paklausa didesnė, nes iki sausio vidurio ne buvo tikros žiemos. „Žmonės važi nėjo dviračiais, pirko žiemines pa dangas. Dėdavo jas dėl ledo, kad, jei pašaltų, nebūtų taip slidu“, – pasakojo A.Bučys. Nors žieminės padangos ir ne pa čios pigiausios, parduotuvės vedė jo teigimu, jos ilgaamžės – tinka mos naudoti 10–15 metų. Spygliai sudyla, bet guma išlieka, ir žmogui jų ilgam užtenka. Beje, vyras, kal bėdamas apie dviračius, užsimi nė, kad po žiemos patiriami dide li nuostoliai, nes reikia keisti daug dviračio dalių. To priežastis – prasta druska. „Pas mus kelius barsto pačia prasčiausia druska, kokia tik įmanoma. Ji ėda viską: ir mašinas, ir dviračius, ir batus“, – apgailestavo A.Bučys. Parduotuvių „Fuji dviračiai“ ir „Dviratis plius“ atstovai dienraš čiui teigė, jog net ir žiemą žmo nės dviračius perka. Ir, palyginti su praėjusiais metais, jų paklau sa didesnė. Parduotuvės „Dviratis plius“ atstovas dviračių paklau są prilygino slidžių ar slidinėjimo aprangos. „Fuji dviračių“ pardavėjo-kon sultanto Vytauto Keršio teigimu, šaltuoju metų laiku paklausios ne tik žieminės, bet ir paprastos pa dangos, nes yra manančių, kad dviračiu tokiomis padangomis va žiuoti geriau.
Vilniuje vėl krikštijamos gatvės Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės tary bos sprendimu penkiolikai iki šiol buvusių bevardžių gatvių suteik ti pavadinimai, pakoreguotos de šimties gatvių atkarpos.
Antakalnio ir Rasų seniūnijose esanti bevardė gatvė pavadinta Kirkuto alė ja, Panerių seniūnijoje atsirado San dėlių, Terminalo, Logistikos gatvės, Naujininkų seniūnijoje – Bernardo Brazdžionio, Kuzmiškių, Zigmo Gė lės, Butkų Juzės, Fausto Kiršos, Jo no Aisčio, Igno Jonyno, Pakupečių, Aleksandro Vanago, Stasio Samala vičiaus, Juozo Maceikos.
Vilniaus miesto pavadinimų, pa minklų ir atminimo lentų komisi jos pirmininkė tarybos narė Daina Urbanavičienė dienraščiui sakė, kad medžiagos gatvių pavadini mams gauna iš įvairiausių insti tucijų, organizacijų ir paprastų gyventojų. Komisijai belieka nu spręsti, kokiai gatvei koks pavadi nimas tinkamesnis. „Daugiausia medžiagos apsvars tyti gauname iš gyventojų, bendruomenių ir Miesto plėtros de partamento, o informaciją apie bevardes miesto gatves pateikia „Vilniaus miesto planas“. Visuo meninė komisija nagrinėja ir svars to pateiktą medžiagą. Mūsų komi sijos siūlymai keliauja į Kultūros,
švietimo ir sporto komitetą, kai šis pritaria, jie pateikiami administra cijos direktoriui ir vėliau svarsto mi bei tvirtinami taryboje“, – gat vių krikštynų procedūras pristatė politikė. Anot jos, miesto gatvių pavadi nimai vis dar parenkami ir pagal neseniai anapilin iškeliavusio is toriko Antano Rimvydo Čaplinsko vestus sąrašus. „Yra sąrašai, kuriuos sudarė Vil niaus miesto gatvių tyrinėtojas a. a. A.R.Čaplinskas. Sąrašas sudarytas iš garbingų asmenų, istorinių vie tovardžių, Vilniaus krašto upelių. Renkant gatvių pavadinimus taip pat atsižvelgiama ir į tos vietos istoriją, būsimus projektus. Taip pat kvarta
lus stengiamasi grupuoti pagal vie tovardžius, asmenybes ir panašiai“, – kalbėjo D.Urbanavičienė. Be jau minėtų gatvių, Verkių se niūnijoje koreguojamos Anta no Krutulio, Pranciškaus Smug levičiaus, Vlado Drėmos gatvių atkarpos, Antakalnio seniūnijo je – Antakalnio gatvės ir Nemen činės plento, Viršuliškių seniūni joje – Šešuolių gatvė, Šeškinės ir Šnipiškių – Ozo gatvė, Vilkpėdės seniūnijoje – Eigulių ir Elektrinės gatvės, Naujininkų seniūnijoje – Alšėnų gatvė. Pakeitimus įregistravus regist re, atnaujinta informacija bus pa skelbta ir Vilniaus miesto savival dybės interaktyviame žemėlapyje.
Vardynos: dažniausiai gatvių pa
vadinimus siūlo patys vilniečiai.
Simono Švitros nuotr.
5
penktADIENIS, vasario 10, 2012
lietuva
Uždanga: po posėdžio politikai nedetalizavo, apie ką jame kalbėjo, tik aptakiai užsiminė pateikę visą turimą informaciją apie padėtį „Snoro“ banke.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į apklausas – būrys pareigūnų Seimo laikinoji komisija „Snoro“ bankro tui tirti žada apklausti apie dvidešimt pa reigūnų ir gauti institucijų atsakymus į tris dešimtis parengtų klausimų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Uždaras posėdis
Ketvirtadienį vyko opozicijos ly derio Valentino Mazuronio vado vaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos banko „Snoras“ bankro tui ištirti uždaras posėdis. Į jį atvyko Seimo Audito komi teto pirmininkė Loreta Graužinie nė, Biudžeto ir finansų komite to pirmininkas Kęstutis Glaveckas bei Antikorupcijos komisijos va dovas Ligitas Kernagis. Jie, taip pat komisijai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny bos komiteto pirmininkas Arvy das Anušauskas, pateikė komisijos nariams visą turimą informaciją, susijusią su „Snoro“ bankroto ap linkybėmis, atsakė į komisijos na rių klausimus. Po posėdžio politikai nedetaliza vo, apie ką jame kalbėjo, tik apta kiai užsiminė pateikę visą turimą informaciją apie padėtį „Snoro“ banke. „Negaliu pasakyti nieko konkre čiau, nes visa iš įvairių institucijų
pateikta informacija, visi atsaky mai į klausimus yra riboto naudo jimo“, – teigė L.Graužinienė. Bet, anot jos, „pateiktoje me džiagoje yra įdomių dalykų“. Atsakymas nepatenkino
Vis dėlto, pasak Audito komiteto vadovės, ne visa gauta informaci ja yra išsami. „Tikėjausi informa tyvesnės ataskaitos“, – kalbėdama apie buvusio „Snoro“ laikinojo ad ministratoriaus Simono Freakley pateiktą medžiagą sakė politikė. Ji tikisi, kad per artimiausią sa vaitę, galbūt iki vasario pabaigos, gaus papildomos informacijos, kuri galės parodyti „tikrąją pa dėtį ir pateikti išsamesnį vaizdą“, kaip atrodė „Snoras“ ir jo veikla prieš pat pernai lapkričio viduryje priimtą sprendimą nacionalizuo ti šį banką. „Tikiuosi, dar atsakys“, – sakė Audito komiteto pirmininkė. Iki kovo tikimasi gauti ir Finan sų ministerijos bei kitų valstybinių institucijų specialistų atsakymą, kiek profesionali buvo tarptautinės audito įmonės „Ernst and Young“
pernai vasarą pateikta teigiama iš vada apie „Snorą“. „Laukiam išva dų. Tada toliau komitete tirsime tiek šią audito ataskaitą, tiek kitus klau simus“, – minėjo L.Graužinienė. Kiti laikinosios komisijos posė dyje dalyvavę Seimo nariai taip pat nebuvo kalbūs. L.Kernagis ir K.Gla veckas pranešė tik perdavę komisijai visą turimą informaciją apie padė tį „Snore“, gautą iš Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos ir kitų institucijų. „Manau, kad tai nėra galutiniai atsakymai ir jie ateityje dar bus tikslinami“, – teigė L.Kernagis. Diskutavo apie darbo tvarką
V.Mazuronis pranešė, kad ketvir tadienį laikinosios komisijos po sėdyje ne tik buvo išklausyti Seimo komitetų vadovai, bet ir tartasi dėl tolesnio šios komisijos darbo. „Mes išklausėm kitų komitetų ir komisijų vadovus, kokią informa ciją jie turi, kaip žada toliau dirbti su „Snoro“ reikalais. Sutarėm, kad bendradarbiausime ir kartu ieško sime atsakymų į visus dėl šios isto rijos iškylančius klausimus“, – tei gė komisijos vadovas. Anot jo, buvo aptartas sąrašas asmenų, kurie turėtų būti pakvies ti liudyti komisijai. Preliminariai sutarta dėl maždaug dvidešimties esamų ar buvusių valstybės pa reigūnų. Tačiau galutinai šis sąra šas dar nepatvirtintas. Sutarta tik
dėl to, kad į kitą antradienį ren giamą laikinosios komisijos posė dį bus kviečiamas dabartinis Lie tuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, buvęs centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarki nas ir dar 2004 m. Lietuvos ban ko valdybos nariu paskirtas Aud rius Misevičius.
Loreta Graužinienė:
Laukiam išvadų. Tada toliau komitete tirsi me tiek šią audito ata skaitą, tiek kitus klau simus.
Taip pat nuspręsta suformuluoti apie trisdešimt paklausimų į įvai rias institucijas ir prašyti pateik ti informaciją apie „Snoro“ veiklą, jo priežiūrą, bankroto aplinkybes. Tokie paklausimai bus išsiųsti Vy riausybei, Lietuvos bankui, Ge neralinei prokuratūrai, specialio sioms tarnyboms. Susiginčijo dėl balsavimo
Komisijos nariai planavo išrinkti pirmininko pavaduotojus, tačiau to nepadarė susiginčiję, kaip turi būti traktuojami balsavimo rezul tatai. „Mes nežinome, ar balsams
pasiskirsčius po lygiai pirmininko balsas lemiamas, todėl nusprendė me dėl to pasiteirauti Seimo teisi ninkų“, – sakė V.Mazuronis. Jo vadovaujamoje komisijoje šeši nariai priklauso valdančiajai koali cijai, šeši – opozicijai. Komisijos posėdyje nediskutuota dėl jos nario konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymo deklaruoti savo privačiuosius interesus, susijusius su „Snoru“. „Pagal galiojantį įstatymą tai niekaip neįforminta. Tai yra tik vieno komisijos nario iniciatyva. Komisijos nariai, kaip ir visi likę Seimo nariai, turi teisę deklaruo ti papildomai savo interesus konk rečiais iškylančiais klausimais ar ne“, – sakė V.Mazuronis. Prašys inspektavimo medžiagos
V.Mazuronio vadovaujama laikino ji komisija turi iki šių metų birželio 1 d. atsakyti į Seimo suformuluotus 14 klausimų apie „Snoro“ bankroto aplinkybes, laikinojo administra toriaus bei bankroto administrato riaus įdarbinimą ir jų atlyginimą. Komisijos nariai jau anksčiau sutarė, kad prašys Lietuvos banko „Snoro“ inspektavimo, kuris buvo atliktas iki jį nacionalizuojant, me džiagos. Bankroto byla bankui „Snoras“ iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vy riausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
Mokytojai liejo nuoskaudas Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sostinėje ketvirtadienį susirinkę pedagogai pritarė įspėjamajam mokyklų streikui. Pedagogai Švie timo ir mokslo ministerijos reika lauja imtis reformų ir išsaugoti kai mo mokyklas.
Vilniuje susirinko 63 Lietuvos švie timo profesinės sąjungos (LŠPS), atstovaujančios daugumos Lietu vos mokytojų interesams, atstovai. Balsuodami jie nusprendė, kad va sario 21 d. mokyklose vyks įspėja masis dviejų valandų streikas. Šiuo metu kalbama, kad prie akcijos prisidės apie 400 mokyklų, tačiau kiekviena švietimo įstaiga dėl da lyvavimo ar nedalyvavimo protesto akcijoje spręs savarankiškai.
Streiką mokytojai ruošiasi skelb ti, nes mano, kad dabar švietimo srityje egzistuojanti tvarka nu kreipta prieš mažas mokyklas, ku rių daugiausia yra provincijoje. Di džiausia blogybė, anot pedagogų, yra mokinio krepšelio skyrimo me todika. „Šiandienė tvarka verčia stam binti dideles mokyklas ir didinti klases. Mažos mokyklos nyksta“, – teigė LŠPS pirmininkas Andrius Jurgelevičius. Profesinių sąjungų atstovai taip pat iškėlė reikalavimą neįvesti pla nuojamos naujos pedagogų tobu linimo koncepcijos, kuri numato privalomąją reguliarią mokytojų atestaciją. Jeigu įspėjamoji protesto akcija rezultatų neduos, mokytojai žada imtis griežtesnių veiksmų ir ilgin
ti streiko laiką. Šiuos reikalavimus yra pasirašę 15 tūkst. mokytojų iš visos Lietuvos. Suvažiavime dalyvavę moky tojai teigė pritariantys susirinki mo sprendimams. Telšių jaunimo mokyklos ikiprofesinio mokymo mokytojas Artūras Šešplaukis tei gė nuogąstaujantis, kad jei tvarka liks nepakitusi, jų mokykla bus už daryta. „Gimnazijoms dar šiek tiek leng viau, o štai mums, dešimtmetei mokyklai, gresia rimtos proble mos. Ir yra reali tikimybė, kad mus uždarys“, – atviravo pedagogas. Kolegai pritarė ir istorijos mo kytojas Erikas Gaigalas iš Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos. Jo nuomo ne, visi vidiniai rezervai jau išnau doti – sumažinti atlyginimai, atsisa kyta premijų už papildomą darbą.
Ultimatumas: jei jų reikalavimai nebus išklausyti, mokytojai ketina
rengti ilgesnį streiką.
Simono Švitros nuotr.
6
penktadienis, vasario 10, 2012
nuomonės
Kryžių kalnui trūksta įstatymo raidės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K Plok, Lietuva, Zuokas eina Irma Verbienė
A
rt ūr as Zuok as, Vil niaus šeim in ink as, aukl ėj o taks ist us: „Čia jums Garl iavos nebus!“ O kas bus? Užmiršime kosmines sąskaitas už šildymą lapkričio mėnesį ir plosi me ryžtingam merui už jo reika lavimą nutraukti komišką bei er zinančią „Vilniaus energijos“ rek lamą. Maloniai linkčiosime ir kri zensime, kai meras į miest iečio klausimą, kodėl tok ios didelės sąskaitos už šildymą, mesteli: „To dėl, kad per mažai uždirbate.“ O gal balsu kvatosime, kai A.Zuo kas savaip interpret uos mokes čių įstat ymus ir per žin iasklai dą žaismingai perdavinės linkė jimus finansų ministrei.
O rudenį, jei gerbiami žiūrovai, atsiprašau, rinkėjai, balsuotų tinka mais numeriais, išpil dytų A.Zuoko svajonę ir įteiktų jam didįjį prizą – premjero karūną, – Lie tuva taptų rojumi. Beje, tar yb os nar iui Valdui Be kunskui meras pasiūlė skambinti jam asmeniškai, vos per televizi ją išvys tą vilniečius nervinančią reklamą. Turbūt Viln iaus valdo vas neįsižeis, jei visi miest iečiai skųsis ne tik social in iuose tink luose, bet ir skambins jam rim tesniais klausimais, ne tik dėl ši luminink ų reklamos. A.Zuoko darbo telefono numeris (8 5) 211 2889. Žinoma, jis pats neat silieps, bet vis tiek galima bandy ti. Galbūt sekretorė sujungs, galbūt išklausys ir pasiųs į Viešųjų ryšių skyrių, gal nukreips pas dabar paštininku vadinamą seniūną. Dar greičiausiai bus galima skam bint i ir į sav ivaldybės steig iamą taksi „centr iuką“, vėlg i gal su me ru nesujungs, bet širdį bus galima išlieti dėl taksi mafijos, dėl neišar domos miesto draugystės su „Sie mens“ arena, dėl transporto bilie tų, ding usių iš spaudos kiosk ų,
dėl požeminių automobilių aikš telių, dėl „tobulo“ „Grindos“ darbo, dėl sen iūn ijų pertekl iaus ir šim tų „laiming ų“ namų, kuriems dėl mistinių priežasčių prireikė dau giau šilumos. Išl iejus šird į būt ų gal ima ir pasi džiaugt i dėl grand ioz in ių ir tik rai įkvepiančių užmojų. Sak ysi te, kok ie užmojai, kai miesto iž das tuščias, o, pasak A.Zuoko, val džia vilniečius labiausiai skriau džia. (Ta blogoji vald žia šiuo at veju yra Seimas ir Vyr iausybė). O geroji Vilniaus vald žia planuo ja bent porą futbolo aikštynų prie nacional in io stad iono griaučių, gelež inkel io stot į Naujin ink uo se ket inama uždengt i ir ten su kurt i naujuosius Naujininkus su prekybos tinklais, biurų centrais, o pavasar į gerosios vald žios ini ciatyva Ner yje atsigaus laiv yba, gatvėse kada nors pradės kur suot i tramvajai... Nereik ia klaus ti, iš kok io dangaus kris milijoni nės invest icijos, reik ia džiaugt is idėjomis ir iniciatyvumu. O rudenį, jei gerbiami žiūrovai, at siprašau, rinkėjai, balsuotų tinka mais numeriais, išpildytų A.Zuo ko svajonę ir įteiktų jam didįjį pri zą – premjero kar ūną, – Liet uva taptų rojumi. Prisim ink ime, kad viln ieč iams buvo žadama bent 6,4 tūkst. litų alga... Vyr iausybėje būt ų gal ima įsteigt i net du „centr iuk us“: Lie tuvos taksi, Liet uvos oro lin ijų bendrovės, svarbiausi naciona liniai reng iniai vyktų geriausioje „Siemens“ arenoje, „Dalkia“ valdy tų visus šalies šilumos tinklus ir už dyką statytų biokuro katilines, krepšinis pagaliau būtų pripažin tas pirmąja relig ija, o PVM galėtų susig rąž int i ne tik pavieniai tak sistai, bet ir elektrikai, gėlininkai... Svarbiausia – Garl iavos Lietuvo je nebūtų... Remiantis vietiniais Vilniaus rei kalais, pasipraktikavus naikinant seniūnijas, greičiausiai sumažėtų ir sav ivaldybių, ir min ister ijų, ir departamentų, ir tarnybų. Taip turėt ų veikt i jaunas, inicia tyvus, ambicingas ir amžinai per spektyvus politikas. Jokių intere sų – tik žavingos idėjos. Iš pirmo žvilgsn io, iš naujo sav i valdybės naujienų por talo ir so cial in ių tinklų skleid žiamos in formacijos, taip ir veik ia: ryžt in gai, skaidriai ir patik imai. Tik kažkodėl tas bal ionėl is ne džiugina. Prieš dešimtmetį, regis, nuošird žiai džiug ino, o gal net ir kerėjo daugumą. Burtai dingo ar miestiečiai išmoko skaičiuoti?
ultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinio pa dalinio vedėjas Rytis Budrys teigia, kad visos Kryžių kalno, esančio Šiaulių rajone, problemos ky la dėl jo statuso, kuris kol kas neleidžia užtikrinti šio objekto tvarkymo. „Yra problema dėl kalno statuso. Pagal įstatymo raidę ten nėra jokio Kryžių kalno, ten yra tik piliakalnis – archeologinis paminklas. Nuo šito prasideda visa suirutė, nes saugome viena, o realiai yra kas kita. Dėl to ky la visos problemos, ir mes praktiškai bejėgiai šiuo atveju, bejėgiai ką nors saugoti, nes nėra elementaraus ob jekto“, – BNS sakė R.Budrys. „Ten įstatymai pažeidžiami kiek vieną dieną – kai pastatomas kry žius, pažeidžiama, nes negalima ant piliakalnio statyti. Tokia kurioziška situacija“, – kalbėjo jis. Vakar paveldosaugininkai, dvasi ninkai ir Šiaulių rajono savivaldybės atstovai susitikę bandė spręsti Kry žių kalnui kylančias problemas, visų pirma, dėl ten vykstančio nelegalaus kryžių ir kitų objektų statymo. Pasak R.Budrio, tai buvo pirmas bandymas atkreipti dėmesį į tai, jog būtina už tikrinti ypatingą šio kalno statusą. Tuomet būtų paprasčiau spręsti ir jo tvarkymo problemą. „Tai toks objektas, kurio neįmano ma klasifikuoti. Jis toks įvairiapusis – galėtume turėti pasaulinės reikš mės objektą, jei būtų viskas gerai, jo statusas būtų sutvarkytas. Bet čia yra ne Šiaulių lygmuo. Manau, šis suėji mas buvo pirmasis bandymas pamė ginti kelti tą klausimą į aukštesnį ly
gį, nes Šiauliuose jo neišspręsime“, – kalbėjo Šiaulių padalinio vedėjas. Šis kalnas, anot jo, galėtų būti ne tik archeologinis, bet ir sakralinis, istori nis, etnokultūrinis paminklas. Siūlo ma suteikti jam ir specialų statusą.
Rytis Budrys:
Įstatymai pažeidžia mi kiekvieną dieną – kai pastatomas kry žius, pažeidžiama, nes negalima ant piliakal nio statyti. Tokia ku rioziška situacija. „Sunku jį kam nors priskirti, nes jis labai unikalus ir sudėtingas. Bu vo pasiūlymas, kad jam specialų statusą reikėtų suteikti kaip Valdo vų rūmams Vilniuje – kodėl gi ne, jei manome, kad tai reikšmingas objektas, pasaulinio lygio“, – sakė R.Budrys.
Šiaulių savivaldybės atstovė Gi tana Kudulienė BNS sakė, jog susi tikime buvo sutarta kreiptis į Kultū ros ministeriją, kad ji imtųsi veiksmų dėl naujo statuso suteikimo Kry žių kalnui. Šios procedūros esą ga lėtų užtrukti iki dvejų metų. Pakei tus statusą, būtų svarstomas ir kalno priežiūros finansavimo klausimas – kas turėtų skirti šias lėšas. Šiuo metu rajono savivaldybė tam atseikėja apie 220 tūkst. litų per metus. Pavasarį savivaldybė ketina patvir tinti laikinąsias kalno tvarkymo tai sykles, kuriose būtų numatyta, pasak G.Kudulienės, ką galima statyti Kry žių kalne. Būtų pageidaujama, kad čia atsirastų tik medinių, o ne plastikinių, akmeninių ar kitokių kryžių, kad jų ne būtų statoma ant takų, kad žmonės jų nevežtų iš savo artimųjų kapų. Paveldosaugininkas R.Budrys į šias taisykles žiūri skeptiškai: „Tur būt niekas nesilaikys taisyklių. Jei ten įstatymų nesilaiko niekas – ko vertos tos taisyklės.“ Kryžių kalnas yra Meškuičių se niūnijoje, kairiajame Kulpės upe lio krante. Kryžiai čia pradėti statyti XIX a. viduryje. Šiuo metu ant piliakalnio yra mi lijonai kryžių, atvežtų ne tik iš įvai rių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Krikščionių pasaulyje šį kalną išgar sino 1993-iaisiais čia apsilankęs po piežius Jonas Paulius II. Daugiau kaip 50 Kryžių kalne sto vinčių kryžių įtraukti į Kultūros ver tybių registrą. Kryžių kalnas įtrauk tas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. BNS inf.
Padėtis: pagal teisės aktus nėra jokio Kryžių kalno, ten yra tik piliakalnis – archeologinis paminklas.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 Laima Žemulienė – 219 1374 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, vasario 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Lietuvos tonas švelnėja
Kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos ra gina valdžią keis ti viešojo pirkimo tvarką, kurią, anot jų, šiuo metu labai sudėtinga įgyven dinti ir kuri tampa minų lauku.
Dujas Lietuvai tiekiantis Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ yra svarbus strateginis Lietuvos partneris. Jis bus kviečiamas tapti fi nansiniu būsimos naujos dujų per davimo tinklų valdymo bendrovės investuotoju.
Biurokratija: pasak Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus M.Žaltausko,
šalies institucijos vertina ne darbo rezultatus, o „tvarkingai sudėliotus popierius“.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Tvarka – lyg minų laukas „Popierinis teisėtumas“
Kultūrininkai ir nevyriausybinin kai ketvirtadienį surengtoje spau dos konferencijoje teigė, kad mažą apyvartą turinčios organizacijos, vykdydamos nedidelius pirkimus, pavyzdžiui, straipsnių, apkrauna mos didele biurokratijos našta, ly giaverte didelių įstaigų ir minis terijų naštai. Taip pat, anot jų, ši tvarka netinka perkant konkrečių autorių paslaugas. „DNR kodas viešojo pirkimo būdu neperkamas“, – sakė Menų spaustuvės direktorius Audronis Imbrasas. Pasak jo ir Lietuvos nacionali nės filharmonijos generalinės di rektorės Rūtos Prusevičienės, ši tvarka niekur kitur nevykdoma taip griežtai kaip Lietuvoje – ji esą nelogiška ir imituojama siekiant užtikrinti ne efektyvų pirkimą, o „popierinį teisėtumą“. „Kiekvienas autorius ir atlikė jas yra tikrai unikalus, ir jei Lu kas Geniušas geriausiai atlieka F.Chopino preliudus, nekviesime ir neapklausime kitų. Taip mes tik imituojame visą tą veiklą, visus tuos pirkimus. Kaip biudžetinės įstaigos vadovė, ministerijai prieš metus turiu pateikti tikslią kūry binę programą su visomis pavar
dėmis. Aš ją pateikiu, bet atėjus laikui vis tiek tuos pačius atlikė jus dar kažkaip perku“, – kalbėjo R.Prusevičienė.
Rūta Prusevičienė:
Jei Lukas Geniušas geriausiai atlieka F.Chopino preliudus, nekviesime ir neapk lausime kitų.
„Visi kiti atvejai – dabartinis įstatymas prieštarauja logikai, da bartiniams įstatymams ar jų lo gikai arba jo tiesiog neįmanoma laikytis. Tada kiekvienas vadovas turi rinktis – ar nupirkti kokybiš ką paslaugą, ar teisingai užpildy ti popierius. Ir tada po dvejų metų atėję tikrintojai – Valstybės kont rolės arba Viešųjų pirkimų taryba, – be abejo, randa daug pažeidi mų ir surašo raportus“, – kalbė jo A.Imbrasas. „Viešojo pirkimo sistemą rei kia pakeisti. Lietuvos valstybės biudžeto lėšas yra šešis kartus sunkiau panaudoti dėl tų popie rių nei tiesiogiai gaunamas lėšas iš ES bendrojo biudžeto. Briuse lio pinigai kažkodėl lengviau gau nami be popierių ir jie orientuo ti į rezultatą. Lietuvoje rezultatų niekas nevertina. Lietuvoje vals tybės institucijos, kurios prižiūri viešąjį pirkimą, labiau vertina, ar tvarkingai sutvarkyti popieriai“, – teigė Nevyriausybinių organizaci jų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Andrius Kubilius:
šųjų pirkimų įstatymo laikymosi atleisti politines partijas. Seime inicijuojamos tai numatančios Politinių partijų ir politinių kam panijų finansavimo bei finansavi mo kontrolės įstatymo pataisos. „Jei visos politinės partijos, visos jėgos jungiasi dėl to pakeitimo, kad politinės partijos nebūtų tame lau ke, tada mes sakome, kas yra blo gai dėl to įstatymo, kad jūs negalite laikytis to įstatymo? Vadinasi, rei kia keisti pačią sistemą bent jau su mažais pirkimais – iki 100 tūkst. litų“, – teigė M.Žaltauskas. Meno kūrėjų asociacija ir ki ti kultūros atstovai jau kreipėsi į valdžios įstaigas, atkreipė dėme sį į šią trejus metus egzistuojan čią problemą – raštai išsiųsti Sei mui, Vyriausybei, prezidentūrai. Jie žada kalbėtis ir su partijomis, nori su jomis kurti darbo grupę viešojo pirkimo tvarkai keisti. „Sieksime kartu su politinėmis partijomis ir atsakingomis insti tucijomis turėti darbo grupę ir su derinti tą klausimą. Reikia peržiū rėti viešojo pirkimo tvarką, galbūt ten yra sistema dėl sistemos, o ne sistema, kaip efektyviai už ma žiausią kainą gauti geriausią re zultatą“, – sakė M.Žaltauskas.
K.Brazauskienė yra surinkusi per 1 tūkst. naujos politinės organizaci jos steigėjų parašų. Tai BNS ketvir tadienį sakė iniciatyvinės grupės atstovė Vilma Kvietkauskienė. „Parašų kasdien daugėja. Tikrai bus 1500“, – teigė ji. Pagal Lietuvos įstatymus įkurti partiją gali ne mažiau kaip 1 tūkst. piliečių. Anot V.Kvietkauskienės, suva žiavime, kuris vyks K.Brazaus kienės valdomame viešbuty je „Crowne Plaza“, dalyvaus keli šimtai delegatų. Šeštadienį ketinama priimti re zoliuciją dėl partijos įkūrimo, iš
Mes matytume „Gazprom“ kaip fi nansinį investuo toją, bet neturintį lemiamo balso prii mant sprendimus.
rinkti vadovybę, patvirtinti įsta tus. Pernai rugpjūtį K.Brazauskie nė buvo išrinkta Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) pirmininke, bet lapkritį iš šios partijos pasitrau kė ir pareiškė kursianti naują ju dėjimą. Ji tvirtino, kad su LLS lyde riu Vytautu Šustausku nepavyko susitarti ir dėl pamatinių verty bių, tikslų, ir dėl partijos pavadi nimo. Anot našlės, ji norėjo, kad pertvarkyta jos vadovaujama LLS orientuotųsi į žmogaus teisių gy nimą, o V.Šustauskas esą reikala vo partiją pavadinti Kovotojų są junga. K.Brazauskienė yra 2010 m. mi rusio pirmojo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento Algirdo My kolo Brazausko našlė.
Viltys: K.Brazauskienė tikisi, kad šeštadienį bus surinkusi bent pu
„Įteikiau jam („Gazprom“ vi ceprezidentui Aleksandrui Med vedevui – BNS past.) ir laiške iš dėstytus pasiūlymus, kad mes jį matytume kaip finansinį inves tuotoją, bet neturintį lemiamo balso priimant sprendimus, da lyvaujant mūsų perdavimo sri ties operatorių eteryje perdavimo tikslais. Tikslas vienas – „Gazp rom“ lieka svarb us strateg in is partneris. Taip pat visiškai natū ralu, kad „Gazprom“ rūpi ir per davimas į Kaliningrado sritį, ir čia aš nematau nieko bloga, nes, kon cernui neturint lemiamo balso ir būnant tik finansiniu investuoto ju, sprendimus priimtų Lietuvos valstybė, turinti lemiamą balsą, ir dėl to nereikėtų per daug jaudin tis“, – interviu Žinių radijui ket virtadienį sakė A.Kubilius. Jis pabrėžė, kad ES trečiojo ener getikos paketo, pagal kurį Lietu va ketina atskirti „Lietuvos dujų“ perdavimo, paskirstymo ir tieki mo veiklas, įgyvendinimo termi nai negali būti keičiami – atsky rimas turi būti baigtas iki 2014 m. pabaigos. „Terminai, kurie numatyti įsta tyme, – kad 2014 m. sistema jau turi būti pertvarkyta, ir mes ne turime galimybių taikyti išimtis, nes pažeistume ES teisę. Antras dalykas, mums patiems šios di rektyvos įgyvendinimas yra la bai svarbus kuo greitesnis, bent jau iki 2014 m. pabaigos, nes tų metų pabaigoje mes turime turė ti jau veikiantį suskystintų gamti nių dujų terminalą. Jo veikla būtų sudėtinga, jeigu iki to laiko ne būtų atliktas perdavimo sistemos atskyrimas nuo visų kitų tinklų ir neatsirastų galimybė perdavimo sistemą tvarkyti kaip visiškai ne priklausomą bei viešą infrastruk tūrą“, – kalbėjo A.Kubilius. Jis praėjusį antradienį Vilniuje susi tiko su A.Medvedevu.
VD, BNS inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Prasilenkia su logika
„Nežinau šalies ES nei pasaulyje, kur nevyriausybinėms, bent jau kultūros, organizacijoms tokia tvarka būtų taikoma. Jei kas nors sako, pvz., ministerija, kad tai yra ES direktyva – tai netiesa, tokios direktyvos nėra. Lietuvai pritaiky tas griežčiausias iš rekomenduotų variantų, kurio nėra niekur kitur“, – sakė A.Imbrasas. Anot jo, Viešųjų pirkimų įstaty mas nedidelės vertės pirkimo at veju tinka tik tada, kai perkamas „nesudėtingas, gana standartinių prekių rinkinys“ arba kai jį vykdo didelė biudžetinė organizacija, tu rinti šią funkciją vykdantį skyrių.
Partijos išskirtinės?
Anot nevyriausybininkų ir kultū rininkų, šios sistemos ydingumą atskleidė tai, kad norima nuo Vie
VD, BNS inf.
K.Brazauskienė steigs partiją Prezidento našlė Kristina Bra zauskienė su šalininkais šeštadie nį Vilniuje rengia steigiamąjį De mokratinės darbo ir vienybės par tijos (DDVP) suvažiavimą.
Tai pareiškęs premjeras And rius Kubilius sako tikintis, kad su „Gazprom“ atstovais, dalyvaujant ir Europos Komisijai, bus galima konstruktyviai kalbėtis dėl dujų veiklų ir jų nuosavybės atskyrimo Lietuvoje.
santro tūkstančio partijos steigėjų parašų.
8
penktadienis, vasario 10, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,74
4,60
2,39
„Kvistija“
4,68
4,53
2,37
„Vakoil“
4,73
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
118,21 dol. už 1 brl. 116,34 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1361 DB svaras sterlingų 1 4,1165 JAV doleris 1 2,5998 Kanados doleris 1 2,6114 Latvijos latas 1 4,9379 Lenkijos zlotas 10 8,2612 Norvegijos krona 10 4,5230 Rusijos rublis 100 8,7431 Šveicarijos frankas 1 2,8532
+0,57 %
OMX Tallinn
–1,59 %
4
Augo importas ir eksportas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
–0,08 %
pokytis
+1,5675 % –0,5820 % –0,1191 % –0,2178 % –0,0344 % –0,6446 % +0,1617 % –0,1257 % +0,1228 %
Lietuvos eksportas pernai augo 28,9 proc. ir siekė 69,64 mlrd. litų, o importas au go 28,2 proc. ir pasiekė 78,16 mlrd. litų. Anot statistikų, eksporto rodiklius pernai didino išaugęs naftos produktų, antžemi nio transporto priemonių ir trąšų parda vimas į užsienį. Importo šoktelėjimą lėmė padidėjęs naftos, antžeminio transporto priemonių ir katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių įvežimas į šalį.
Pagarba: daugiausia darbo vietų praėjusiais metais sukūrusių darbdavių artimiausi planai – tolesnė plėtra.
mlrd. litų
įvertintas turtingiausio šalies verslininko Sau liaus Karoso turtas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Darbo vietų negali nekurti
Kai Lietuvoje nedarbas dar nemažėja tiek, kiek auga ekonomi ka, daugiausia naujų darbo vietų sukūrę darbdaviai – plėtros sunkmečiu nestabdžiusios didžiosios įmonės ir verslo naujokai.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pagarba verslumui
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija su Lietuvos darbo birža jau ketvirtus metus iš eilės nomi navo darbdavius, kurie savo akty via veikla prisidėjo prie užimtumo skatinimo Vilniuje, Kaune, Klai pėdoje, Alytuje, Panevėžyje, Ma rijampolėje, Utenoje, Ukmergėje, Plungėje, Šalčininkuose, Kaišia doryse, Šilalėje, Širvintose, Pabra dėje, Rietave, Šakiuose. Net pen ki nominantai – iš Kauno regiono. Įmonių specializacija pati įvairiau sia – nuo gamybos, prekybos ir statybos iki pramoninio alpinizmo, metalo apdirbimo, krovinių vežimo ir kitų paslaugų teikimo. Socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas džiau gėsi, kad Lietuvoje gyva verslumo dvasia, noras savo verslą plėsti, kurti naujas darbo vietas. Todėl, Lietuvos darbo biržos direktoriaus Vido Šlekaičio teigimu, svarbu pa gerbti tuos darbdavius, kurie sukū rė daugiausia naujų darbo vietų. Apdovanojimų rengėjus džiugi na tai, kad kelios įmonės nominuo jamos jau antrą ar net trečią kar tą. Tai rodo, kad vyksta sėkmingos veiklos tęstinumas, nestovima vie toje – sukuriama vis naujų darbo vietų. Šimtai naujų darbuotojų
Geidžiamiausių darbdavių sąra šuose daugiausia darbo vietų pa staraisiais metais sukūrusių darb
davių nėra. Nes tai bendrovės, kurios naujas darbo vietas kuria didžiausio nedarbo teritorijose, į darbo rinką integruoja jaunimą ir socialiai pažeidžiamus žmones bei patys sukuria darbo vietą sau ir ki tiems. Daugiausia naujų darbo vie tų didžiausio nedarbo teritorijo se 2011 m. sukūrė UAB „Palink“ (didžiųjų įmonių kategorijoje) bei UAB „Dominari“ (mažųjų ir vidu tinių įmonių kategorijoje). Bendro vė „Palink“ Panevėžio rajone dau giausia žmonių įdarbino naujame logistikos centre, o čiužinius ga minanti bendrovė „Dominari“ su kūrė 77 naujas darbo vietas Pane vėžio rajono Šilagalio kaime. Iš didžiųjų įmonių pernai dau giausia darbo vietų taip pat sukūrė Ukmergėje veikianti viena didžiau sių metalo apdirbimo bendrovių Lietuvoje „Umega“ ir Kaišiadorių rajone įsikūrusi žemės ūkio ben drovė „Nematekas“. Mažojo ir vi dutinio verslo įmonių kategorijo je pernai po kelias dešimtis naujų darbo vietų Šalčininkų rajone su kūrė bendrovė „Šalčininkų staty ba“, o Alytaus rajone – „Stami ta“. Mažina socialinę atskirtį
Pirmąsias vietas socialiai pažei džiamų žmonių integracijos į dar bo rinką nominacijoje atitinkamose kategorijose užėmė UAB „Mantin ga“ ir UAB „Key elements“. Įmo nės, kurios varžėsi šiose kategori jose, buvo vertintos pagal įdarbintų socialiai pažeidžiamų žmonių skai
čių, ypatingas dėmesys skirtas neį galiųjų ar sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų įdarbinimui. Atsiimdamas apdovanojimą Ma rijampolėje veikiančios bendrovės „Mantinga“ generalinis direkto rius Kęstutis Svitojus sakė, kad bendrovei augti padėjo sėkmė už sienio rinkose. Į 38 pasaulio vals tybes savo produkciją eksportuo janti bendrovė praėjusiais metais augo 14 proc., o tai jai leido į nuo latinį darbą priimti 137 darbuoto jus. Bendrovėje taip pat dirba du neįgalieji ir du iš laisvės atėmimo vietos grįžę asmenys.
Vyksta sėkmingas veiklos tęstinumas, nestovima vietoje – sukuriama vis naujų darbo vietų.
Už socialiai pažeidžiamų asme nų integraciją į darbo rinką taip pat apdovanota praėjusiais metais 72 asmenims nuolatinį darbą Vi sagine suteikusi bendrovė „Vėt rūna“, Kaune įsikūrusi ir pernai 59 darbuotojais pasipildžiusi bal dų gamybos bendrovė „Theca fur niture“. Iš mažų ir vidutinio verslo įmo nių taip pat įvertinta Šilalės rajone veikianti statybų bendrovė „Kvė darsta“ ir Širvintų rajone įsikūru si natūralios medienos gaminių ga mybos įmonė „MGC Baltic“.
Jaunimo darbdaviai nesikrato
Liet uvoje ypač akt ual i jaun i mo nedarbo problema jaudina ir darbdavius. Jaunimo integracijos į darbo rinką kategorijoje apdo vanotos bendrovės „Kauno bal dai“ vadovas Žydrūnas Gudelis neslėpė, kad įdarbindamas jauni mą jis siekia ne tik didinti verslo produktyvumą. „Siekiame, kad jaunimas neiš važiuotų, kad liktų Lietuvoje“, – kalbėjo Ž.Gudelis. Praėjusiais me tais jo vadovaujamoje bendrovėje pagal neterminuotą darbo sutar tį įsidarbino 81 asmuo iki 29 me tų. Aktyviam jaunimui sudarytos geros sąlygos dirbti ir siekti kar jeros: jaunuoliai įtraukiami į naują gamybos efektyvinimo sistemą, o studijuojantiems sudarytos lanks čios darbo sąlygos. Mažojo ir vidutinio verslo kate gorijoje už jaunimo įdarbinimą ap dovanota taip pat Kaune veikian ti bendrovė „Impex house“. Baldų gamybos įmonės savininkas Linas Biržaitis neslėpė, kad smagu dirb ti jauname kolektyve. Pasak vado vo, įmonėje sudarytos visos sąly gos kilti karjeros laiptais. Už jaunų žmonių įdarbinimą taip pat apdovanotos Pabradė je įsikūrusi aukštųjų technologijų bendrovė „Intersurgical“, Šakiuo
se – „Gulbelė“, Rietave – „Plun gės lagūna“, Klaipėdoje – „Gridins Enterprise LT“. Bedarbiai, tapę verslininkais
Kategorijoje už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą apdovanota Vil niuje įsikūrusi bendrovė „Geval da“. Jos vadovas Valdemaras Kar lonas, buvęs bedarbis, 2011 m. pradžioje įsteigė savo įmonę, ku rioje šiandien dirba jau 22 darbuo tojai, iš jų 11 – buvusių registruotų darbo biržoje bedarbių. Jonas Budvytis, taip pat buvęs be darbis, 2010 m. pabaigoje nuspren dė pradėti savo verslą ir Plungės rajone įkūrė medienos ruošos bend rovę „Jono miškas“. Per 2011 m. įmonės darbuotojų skaičius nuo dviejų išaugo iki devynių. Įmonės savininkas ir toliau aktyviai bendradarbiauja su darbo birža: praei tais metais darbo biržoje jis įregist ravo dvylika laisvų darbo vietų. Taip pat už iniciatyvą pradėti ir vystyti verslą apdovanota bendrovė „Stasko“. Ją Kaune 2010 m. pabai goje įkūrė buvęs bedarbis Vygan das Staskonis. Naujasis darbda vys, aktyviai naudodamasis darbo biržos paslaugomis, išsirinko dar bo biržoje registruotus asmenis ir sėkmingai įdarbino penkis plataus profilio statybininkus.
Registruotos laisvos darbo vietos didžiuosiuose miestuose per 2011 m. Vietovė Šalyje Vilniuje Vilniaus rajone Kaune Kauno rajone Klaipėdoje Klaipėdos rajone
Skaičius (tūkst.) 169 26,4 1,5 15,9 1,7 12 1,5 Šaltinis: Lietuvos darbo birža
9
penktADIENIS, vasario 10, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Lietuvos norų K.Michailovas negirdi Dėl Medininkų žudynių nuteistas buvęs Rygos omonininkas Kons tantinas Michailovas Apeliaci niame teisme ketvirtadienį pa reiškė kategoriškai nesutinkąs su prokuratūros jam pateiktais naujais kaltinimais ir nesutinka pagal juos būti teisiamas.
Kolegos: FNTT vadovas V.Gailius tikina, kad pasitiki savo pavaduotoju V.Giržadu (kairėje). Simono Švitros nuotr.
Ministrui parodė špygą Įtampa tarp vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų tebesitęsia. Mi nistro pasitikėjimą praradęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas antradienį pareiškė, kad iš pareigų nesitraukia. Ministro pasitikėjimo vakar neteko ir FNTT vadovas Vitalijus Gailius. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
V.Giržado atžvilgiu taip pat pra dėtas tyrimas dėl leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau, kol bus vykdomas tyrimas, nusišalinti nuo pareigų pareigūnas neketina. Pasi tikėjimą savo pavaduotoju išreiškė ir FNTT vadovas V.Gailius. „Galų gale sprendimai iš viešo sios erdvės persikėlė į teisinę ap linką. Vidaus reikalų ministras nu statyta tvarka pradėjo patikrinimą dėl leidimo susipažinti su įslaptin ta informacija. Pasibaigus patik rinimui, bus pakomentuoti rezul tatai“, – spaudos konferencijoje antradienį pranešė FNTT direkto rius V.Gailius. Kiek laiko truks tyrimas, FNTT vadovai neatskleidė. Leidimą dirb ti su slapta informacija V.Girža das turi 15 metų, iki šiol dėl to jo kių problemų nebuvo iškilę. Apie vidaus reikalų ministro reiškiamą nepasitikėjimą juo V.Giržadas tei gė sužinojęs tik iš spaudos.
Sprendimo kuriam laikui nenu sišalinti nuo pareigų nekomentavo nei FNTT direktorius, nei jo pava duotojas.
Vytautas Giržadas:
Aš asmeniškai savo tyrimus poligrafu vertinu teigiamai. Apie nepasitikėjimą vienu iš FNTT vadovo pavaduotojų R.Palai tis prabilo pirmadienį, kai paaiškė jo, jog V.Giržadas antrą sykį buvo tirtas poligrafu ir tyrimo rezultatai šiam buvo nepalankūs. FNTT pa vaduotojas atlikto tyrimo rezulta tus interpretuoja kitaip nei vidaus reikalų ministras. „Aš asmeniškai savo tyrimus poligrafu vertinu teigiamai, nes jei asmuo reaguoja į tam tikrus klau simus, tai rodo, kad jam jie rūpi. <...> Manau, kad darbą atlieku ge rai, nes man rūpi pateikti klausi
mai, aš į juos automatiškai reaguo ju“, – tvirtino V.Giržadas. Po šių pareiškimų vidaus reikalų ministras R.Palaitis pareiškė nepa sitikėjimą ir V.Gailiumi. „Mano pozicija nesikeičia. FNTT direktorius Vitalijus Gailius aiš kiai parodė, kad dangsto savo pa vaduotoją V.Giržadą, tad dėl tokio žingsnio turiu pagrindą reikšti ne pasitikėjimą ir juo. Esame pradėję teisines procedūras dėl šių parei gūnų galimybių dirbti su slapta in formacija. Palauksime rezultatų – manau, kad jie atsakys į klausi mą, ar jie iš tiesų gali eiti savo pareigas“, – sakė ministras. Premjeras Andrius Kubilius pra ėjusią savaitę teigė, jog FNTT va dovais pasitiki. Prezidentė savo pozicijos dar nėra pareiškusi. Neoficialiai teigiama, kad ty rimas FNTT vadovybės atžvilgiu vykdomas dėl informacijos apie banko „Snoras“ nacionalizavimą nutekinimo. FNTT vadovo pava duotoju V.Giržadas dirba nuo per nai metų rugsėjo.
Prokuratūra siekia, kad K.Mi chailovas būtų teisiamas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmo giškumui. „Aš, Konstantinas Mi chailovas, nepadariau jokio nusi kaltimo Lietuvos gyventojams ir Lietuvos valstybei“, – savo po ziciją teismo posėdyje motyvavo K.Michailovas. Jis teigė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra neturi teisės jam reikš ti naujus kaltinimus. Šiai pozicijai pritarė ir kaltinamojo gynėjai. Esant tokiai situacijai Lietu vos apeliacinis teismas įpareigojo Lietuvos generalinę prokuratūrą kreiptis į Latviją dėl sutikimo, kad K.Michailovas būtų teisia mas pagal naujai formuluojamus kaltinimus. Pagal galiojančius įstatymus asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn ir nuteistas už tuos nusikaltimus, ne pagal kuriuos buvo išduotas užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį. K.Michailovą Latvija išdavė pagal Lietuvos baudžiamojo ko dekso nuostatas, kurios numa to atsakomybę už tyčinius nu žudymus. Dabar prokuratūra jo veiksmus siekia perkvalifikuo ti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, numatantį at sakomybę už nusikaltimus žmo giškumui. Pastarajam straipsniui senatis netaikoma. Praėjusių metų gegužės 11 d. pa skelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas pri pažintas kaltu dėl pareigūnų nu žudymo 1991 m. liepos 31 d. šiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė – lais vės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra apskundę ir K.Mi chailovo gynėjai, kurie prašo jį iš teisinti, ir prokuroras, kuris siū lo perkvalifikuoti nusikaltimą bei pripažinti K.Michailovą kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl ka ro nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui. Teismas nustatė, kad K.Michai lovas, dirbdamas SSRS vidaus rei kalų ministerijos vidaus kariuo
Pozicija: K.Michailovas nesu
tinka, kad jam pateikti kaltini mai būtų perkvalifikuoti.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
menės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milici ninku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje orga nizuotoje grupėje, kartu su to pa ties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybines pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Mus teikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje rašo, kad 1991 m. liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų gru pių „Delta-1“ ir „Delta-2“ milici ninkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Jis liepė pasiim ti neperšaunamas liemenes, gin klų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neuž fiksuotus 7,62 mm kalibro auto matus AKM, kurie buvo pagrob ti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose. Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo. Latvijos pilietis K.Michailovas 2007 m. buvo sulaikytas Latvijo je ir perduotas Lietuvai. VD, BNS inf.
Pareigūnai sučiupo sukčių Vilniuje pareigūnai sulaikė sukčiavimais įtariamą vyriškį, kuris iš praeivių prašydavo pinigų de galams nusipirkti.
Šių metų vasario 7 d. Vilniaus ap skrities vyriausiojo policijos komi sariato Patrulių rinktinės pareigū nai su kolegomis iš Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato sulaikė V.G. (g. 1962 m.). Jis prisipažino ne kartą sukčiavęs ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. V.G. prašyda vo iš praeivių pinigų degalams įsi
gyti. Jis aiškindavo, kad jo automo bilyje „Nissan Quashqai“ baigėsi degalai, o piniginę palikęs namuo se. Kiekvieną kartą vyras sugalvo davo skirtingą istoriją. Panašus tokio pobūdžio sukčia vimo atvejis buvo registruotas pra ėjusių metų lapkričio 24 d. 17 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, prie prekybos centro „Senukai“. Prie pagyvenusio žmogaus pri ėjo nepažįstamas vyriškis ir pa prašė paskolinti 100 litų, aiškino, kad automobilyje „Nissan Quash
qai“ baigėsi degalai ir jis neturi pi nigų šių įsigyti. Vilniaus miesto 6-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnai įspėja vilniečius nebūti lengvatikiais, ne sielgti spontaniškai ir neapdairiai, taip pat ragina patekusius į pana šias situacijas nedelsiant pranešti policijai. Nukentėjusius nuo šio as mens pareigūnai prašo paskambin ti telefonais Vilniuje (8 5) 271 6504 arba (8 5) 271 6502.
Pagalba: policijos pareigūnai prašo atsiliepti nuo šio asmens nukentė
VD inf.
Policijos nuotr.
jusius gyventojus.
10
Penktadienis, vasario 10, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
K.Lavrinovičius dar neiššovė šampano Kšyštofas Lavrinovičius su Sie nos „Montepaschi“ ekipa jau bū tų džiaugęsis vieta Eurolygos ketvirtfin alyje, jeigu ne Martyno Pociaus atstovaujamo Madrido „Real“ nesėkmė.
Eurolygos turnyro „TOP-16“ etapo F grupėje „Montepaschi“ 84:69 nugalėjo Malagos „Unica ja“ komandą. K.Lavrinovičiaus indėlis į pergalę – 13 taškų, 4 at kovoti ir 1 perimtas kamuolys bei 2 rezultatyvūs perdavimai. Netikėtą nesėkmę patyrė „Real“ ekipa su M.Pociumi, svečiuose net 69:93 nusileidusi Bilbao „Gescrap BB“ krepšininkams. Lietuvio są skaitoje – vos 1 taškas ir 1 perim tas kamuolys. Pirmąjį šių ekipų susitikimą namuose žaidę mad ridiečiai laimėjo 89:73. Po Madrido komandos nesėk mės F grupėje pirmauja „Monte paschi“ (4 pergalės ir 0 pralaimė jimų), toliau rikiuojasi „Gescrap BB“ (2, 2) ir „Real“ (2, 2) bei „Uni caja“ (0, 4). Kitame ture jėgas išmėgins „Gescrap BB“ ir „Montepaschi“ bei „Real“ ir „Unicaja“. Jei K.Lav rinovičiaus ekipa įveiks Ispanijos atstovus, kelialapis į „TOP-8“ bus garantuotas, jei ne – laimin gieji paaiškės tik po paskutinio – 6-ojo – turo. Svarbią pergalę E grupėje iško vojo ir savo galimybes prasibrau ti į ketvirtfinalį padidino Martyno Gecevičiaus atstovaujamas Pirėjo „Olympiacos“ klubas, 67:65 pa laužęs Stambulo „Anadolu Efes“. M.Gecevičius pelnė 3 taškus ir at kovojo 3 kamuolius. Pirmąją nesėkmę „TOP-16“ varžybose patyrė G grupės lyderis Kazanės „Unics“, svečiuose 58:63 nusileidęs autsaiderei Milano „EA7 Emporio Armani“ ekipai. VD inf.
Statistika E grupė
Stambulo „Anadolu Efes“–Pi rėjo „Olympiacos“ 65:67 (9:16, 23:21, 10:11, 23:19). 8426 žiūrovai. O.Lafayette’as 22 taškai, S.Bara čas 16/G.Printez is ir K.Papan iko lau po 16. F grupė
Sienos „Montepaschi“–Malagos „Unicaja“ 84:69 (23:19, 29:27, 15:14, 17:9). 4427 žiūrovai B.McCaleb bas 18, K.Lavrinovičius 13 (4 atko voti kamuoliai), I.Rakočevičius ir D.Mossas po 11/G.Fitchas 15, L.Zo ričius 14.
Vienintelis mū sų šalies atsto vas NBA lygoje Linas Kleiza te bedžiugina re zultatyviu žai dimu, tačiau to neužtenka, kad lietuvio atsto vaujamas To ronto „Raptors“ klubas sugrįžtų į pergalių kelią.
Bilbao „Gescrap BB“–Madrido „Real“ 93:69 (34:14, 18:12, 20:25, 21:18). 9 158 žiūrovai. K.Vas il ia dis 19, A.Mumbr u 16, A.Jackso nas 15/N.Mirotičius 18, N.Veličko vičius 17. G grupė
Mil an o „EA7 Emp or io Arm a ni“–Kazanės „Unics“ 63:58 (20:13, 12:15, 17:15, 14:15). 2400 žiū rov ų. A.Fots is 16, E.Bremer is 13, L.Radoš ev ič ius 11/V.Veremejen ka, N.Jaw ai’us ir H.Domerc an tas po 11.
13
taškų
pelnė Kšyštofas Lavri novičius Sienos „Monte paschi“ rungtynėse su Malagos „Unicaja“ .
Kovotojas: L.Kleiza (dešinėje) visomis jėgomis trukdė „Bucks“ žaidėjams šei
mininkauti prie „Raptors“ krepšio. „Reuters“ nuotr.
L.Kleizą supykdė varžovas iš Milvokio Nesuvaldė emocijų
L.Kleiza buvo arti to, kad pasiek tų pirmąjį šį sezono dvigubą dub lį, tačiau Kanados ekipa namuo se 99:105 pralaimėjo Milvokio „Bucks“ komandai. Lietuvos krepšininkas blykste lėjo ne tik solidžiu žaidimu, bet ir nesuvaldytų emocijų protrū kiu – susistumdė su varžovu Lar ry Sandersu. Abiem kumštynių da lyviams arbitrai skyrė po techninę pražangą. Linas aikštėje praleido 27 minu tes, surinko 12 taškų, atkovojo 8 kamuolius, kartą suklydo ir 5 sy kius prasižengė. Toronto ekipos duobkasiu ta po rezultatyviausias sezono rung tynes sužaidęs Carlosas Delfino. 2007–2008 m. sezoną „Raptors“ marškinėlius vilkėjęs argentinietis į savo buvusios komandos krep šį įmetė net 6 tritaškius ir pelnė 25 taškus. Kanadiečių ekipoje blykstelė jo ispanas José Calderonas, kuris ne tik pelnė 9 taškus, bet ir atli ko net 15 rezultatyvių perdavimų. Beje, neseniai įžaidėjas per rung tynes buvo atlikęs dar dviem per davimais daugiau. T.Lawsonas – optimistas
Gynyba: „Anadolu Efes“ krepšininkai neleido prisitaikyti M.Gecevi
čiui (su kamuoliu).
gettyimages.com nuotr.
Daug ispaniško kolorito buvo ir mače tarp Minesotos „Timberwol ves“ ir Memfio „Grizzlies“ ekipų. Vienas su kitu kovojo dvi Europos krepšinio čempionų žvaigždės – Ricky Rubio ir Marcas Gasolis. Blankiai sužaidęs R.Rubio pel nė vos 4 taškus, o jo atstovaujami „vilkai“ kapituliavo 80:85. M.Ga solis surinko 12 taškų.
Ko nepavyko padaryti L.Kleizai, tuo pasižymėjo buvęs žalgirie tis Ty Lawsonas. Denverio „Nug gets“ įžaidėjas per mačą su NBA čempionu Dalaso „Mavericks“ pelnė 16 taškų, atliko 10 rezulta tyvių perdavimų ir trečią kartą šį sezoną į savo sąskaitą įsirašė dvi gubą dublį. Bet to nepakako, kad Kolorado ekipa nutrauktų trijų pralaimėji mų seriją. Dirko Nowitzki 25 taš kai lėmė Dalaso komandai pergalę 105:95. Paskutinį kartą keturis kar tus iš eilės „Nuggets“ krepšininkai buvo pralaimėję 2007-aisiais.
Ty Lawsonas:
Ketverios iš eilės pralaimėtos rung tynės nedžiugina, tačiau kartais taip nutinka.
„Ketverios iš eilės pralaimėtos rungtynės nedžiugina, tačiau kar tais taip nutinka. Privalome pasi mokyti iš pralaimėjimų ir padary ti išvadas. Turime būrį pozityviai nusiteikusių vyrukų, tad tikiu, kad sugebėsime pakilti“, – optimizmo nestokojo T.Lawsonas. Tritaškių škvalas
Nesėkmę patyrė vienas lygos fa voritų Majamio „Heat“ – sve čiuose 89:102 nusileido Orlan do „Magic“ ekipai, kurios gretose nesulaikomas buvo 25 taškus su
Rezultatai Portlando „Trail Blazers“–Hjustono „Rockets“ 96:103, Denver io „Nug gets“–Dalaso „Maver icks“ 95:105, Naujojo Orleano „Hornets“–Čikagos „Bulls“, 67:90, Memfio „Grizzl ies“– Minesotos „Timberwolves“ 85:80, Atl antos „Hawks“–Indianos „Pa cers“ 97:87, Naujojo Džersio „Nets“– Detroito „Pistons“ 92:99, Klivlando „Cavaliers“–Los And želo „Clippers“ 99:92, Orlando „Mag ic“–Majamio „Heat“ 102:89, Vaš ingtono „Wi zards“–Niujorko „Knicks“ 93:107, Fi ladelfijos „76ers“–San Anton ijaus „Spurs“ 90:100, Toronto „Raptors“– Milvokio „Bucks“ 99:105.
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a: 1. Čik agos „Bulls“ (22 pergalės, 6 pralaimėji mai), 2. Majamio „Heat“ (19, 7), 3. Fi ladelfijos „76ers“ (18, 8). Vakarų konferencija: 1. Oklaho mos „Thunder“ (20, 5), 2. San Anto nijaus „Spurs“ (18, 9), 3. Los Andželo „Clippers“ (15, 8).
rinkęs ir 24 kamuolius atkovojęs aukštaūgis Dwightas Howardas. Be to, „Magic“ žaidėjai įmetė net 17 tritaškių. „Jie fantastiškai pataikė iš toli. Kartais įmanoma rasti tokio taik lumo priešnuodžių, tačiau šį kartą mes buvome bejėgiai“, – pripažino „Heat“ lyderis LeBronas Jamesas. VD inf.
11
Penktadienis, vasario 10, 2012
Sportas
Šauliai nestokoja vilčių ir rūpesčių Kitą savaitę Lie tuvos kulkinio šaudymo meist rai Suomijoje vyksiančiame Europos čempio nate kovos dėl kelialapių į Lon dono olimpines žaidynes.
Lūkesčiai: tikimasi, kad D.Gudzi-
nevičiūtė iškovos kelialapį į Londono olimpiadą.
Tikslas: Lietuvos kulkinio šaudymo meistrai Suomijoje kovos dėl olimpinių kelialapių.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Džiugina jaunimas
Rengdamiesi Europos čempiona tui, šauliai išmėgins jėgas varžy bose Vilniuje ir Alytuje. „Išsiaiškinsime taikliausius. Ti kimės, kad atsiskleis ir perspekty vūs jaunieji sportininkai, – sakė Lietuvos šaudymo sporto sąjungos (LŠSS) prezidentas Paulius Rakš tys. – Alytuje dalyvaus nemažai moksleivių. Džiaugiamės, kad jie domisi šia sporto šaka.“ Pasak P.Rakščio, Suomijoje di džiausios viltys bus siejamos su šaulėmis. „Kol kas nenorime prognozuo ti, kas ir ką galėtų pasiekti. Lauk sime Lietuvoje vyksiančių varžybų
rezultatų. Po jų jau žinosime mūsų rinktinės galimybes“, – teigė LŠSS vadovas.
Paulius Rakštys:
Daina yra mūsų olimpinė viltis. Tai bus jos paskutinis bandymas.
nėra patogu. Džiaugiamės dėl jos sveikatos. Tikimės, kad buvusios traumos neatsinaujins, – kalbėjo LŠSS prezidentas. – Daina yra mū sų olimpinė viltis. Tai bus jos pa skutinis bandymas. Kol kas dau giau stendinio šaudymo atstovų, pretenduojančių vykti į Londoną, neturime.“ Stendininkų Europos čempiona tas vyks gegužės mėnesį Kipre. Šaudyklų – ne per daug
Čempionė laukia sezono
Paklaustas apie Sidnėjaus olimpia dos čempionę Dainą Gudzinevičiū tę, P.Rakštys informavo, kad sten dinio šaudymo meistrė jau ruošiasi išvykti į treniruočių stovyklą. „Ji vyks į kurį nors šiltesnį kraš tą. Pas mus ir sniegas, ir šaltis – tai
Kalbėdamas apie šaulių treniruo čių sąlygas Lietuvoje, P.Rakštys pirmiausia atsidūsta. „Stendinio šaudymo atstovai, ku rie negali treniruotis uždarose pa talpose, lankosi šaudykloje S.Ba toro gatvėje Vilniuje. Tvarkome tą bazę, bet turime nemažai apribo
Italai sulaužė lietuvius Mantas Stankevičius Lietuvos nacionalinė vyrų ledo ri tulio rinktinė Kijeve vykstančia me „Challenge Cup“ turnyre 0:4 (0:1, 0:3, 0:0) turėjo pripažinti italų pranašumą.
Pirmą įvartį italai pelnė pirmo kė linio dešimtą minutę, pasinaudoję žaidėjų persvara ant ledo. Antrame kėlinyje italai sugebė jo net tris kartus nuginkluoti Lie tuvos vartus saugantį jaunąjį Man tą Armalį. Ketvirtas kėlinys taip pat lie tuviams prasidėjo nesėkmingai. Trečią minutę ritulys praskro dė M.Armalio vartų tinklą. Tačiau teisėjai nusprendė įvarčio neįskai tyti. Trečiame kėlinyje blizgėjo M.Armalis, kurio puikus žaidimas padėjo išvengti kraupesnės italų persvaros. Pastarieji iš viso į lie tuvių vartus smūgiavo 38 kartus. Lietuviai tesugebėjo tai padary ti 9 kartus. Lietuviai 7 kartus buvo nubausti 2 minučių baudos minutėmis, italai pažeidė taisykles tik tris kartus. „Viskas buvo gerai, mūsų tikslas – duoti pasireikšti jauniems žai
dėjams. Norime į juos pasižiūrė ti. O jau po to darysime išvadas. Džiaugiuosi, kad trečiame kėlinyje mūsų gynėjai pradėjo gerai žaisti. Pirmame ir antrame kėlinyje da rėme per daug klaidų“, – po rung tynių sakė Lietuvos vyriausiasis treneris Sergejus Borisovas. „Maniau, kad viskas bus blo giau, tačiau viskas gerai. Komanda susirinko tik pirmadienį. Be to, ko mandoje daug naujokų. Mano ma
nymu, rezultatas mus turi tenkinti. Šiandien nebuvo rytinės treniruo tės, tačiau tikiuosi, kad rytoj ją tu rėsime“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonas Ar tūras Katulis. Italams įvarčius pelnė L.Ansoldi (po M.de Marcei ir G.Scandellos perdavimų, 9:51, 27:33), A.Bernardas (po D.Iori ir T.Pichlerio perdavimų, 32:04), G.Scandella (po L.Ansoldi perdavimo, 33:59).
Nesėkmė: rimčiau pasipriešinti Italijos ledo ritulininkams sutrukdė per
didelis Lietuvos rinktinės gynėjų klaidų skaičius.
iihf.com nuotr.
LŠSS nuotr.
jimų. Vietos gyventojai skundžiasi dėl triukšmo, todėl sportininkai ne gali treniruotis per išeigines ir darbo dienomis vakarais. Norėtume išsi kelti“, – papasakojo LŠSS vadovas. Kulkinio šaudymo meistrams rūpesčių mažiau. „Yra šaudyklų Alytuje, Rokišky je, Klaipėdoje, Panevėžyje. Vie na geriausių – Alytuje, ten – ne mažai entuziastų, todėl Dzūkijos sostinėje ir rengiame svarbesnes varžybas. Vilniuje turėjome ne blogą šaudyklą, tačiau nepavyko jos susitvarkyti. Be to, yra buvu sios „Dinamo“ draugijos šaudykla, bet ji pusiau merdi, norime išsiko voti iš policijos dar vieną apleis tą šaudyklą. Susiremontuotume pagal savo galimybes“, – svarstė P.Rakštys.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuvos kulkinio šaudymo rinktinė Just inas Stanev ičius, Gyt is Vylūnas, Svetlana Kli mova, Raminta Ra čiūtė, Justina Ra ma n au sk a it ė, Vykintas Pals kys, Margari ta Belochvos tova, Kristina Paliokaitė, Vi da Ajutytė, Li na Zajančkaus kienė, Jekateri na Ždanova, Be nita Vyšniauskaitė, Karolis Girulis, Tomas Simonaitis, Rimvydas Spėčius.
Lietuvių pergalės – JAV teniso aikštėse Ričardas Berankis vakar siekė kelialapio į JAV vykstančio „YP Challenger of Dallas“ teniso tur nyro pusfinalį, o Lina Stančiūtė, dalyvaujanti ITF serijos „Child help Desert Classic“ varžybose – į ketvirtfinalį.
Trečiadienį antrajame rate 153-ią ją vietą Teniso profesionalų aso ciac ijos (ATP) klas if ikac ijoje užimantis 21-ų lietuvis per 1 va landą ir 17 minučių 6:4, 6:4 įveikė 27-erių vokietį Andre Begeman ną, kuris pajėgiausių planetos te nisininkų reitinge tėra 248-asis. Patekęs į ketvirtfin alį, Lietuvos tenisininkas užsitikrino 18 ATP reitingo taškų ir 2920 JAV dole rių čekį. Dėl kelialapio į pusfinalį R.Be rankis vakar kovojo su antruoju pa gal skirstymą turnyre 27-erių belgu Steve’u Darcisu (ATP-82), kuris aš tuntfin alyje 6:2, 7:5 nugalėjo bend raamžį iš Didžiosios Britanijos Ale xą Bogdanovičių (ATP-351). Turnyro Dalase prizų fondą sudaro 100 tūkst. JAV dolerių, o turnyro nugalėtojui be pagrindi
nio prizo atiteks 100 ATP reitin go taškų ir 14,4 tūkst. JAV dole rių čekis. 26-ąjį gimtadienį atšventu si L.Stančiūtė sėkmingai pradė jo ITF serijos „Childhelp Desert Classic“ moterų teniso turnyrą Kalifornijoje, kurio prizų fondą sudaro 25 tūkst. JAV dolerių. Pirmajame vienetų varžybų ra te 230-iąją vietą Moterų teniso asociacijos (WTA) klasifikacijo je užimanti pajėgiausia Lietuvos tenisininkė 6:4, 6:2 nugalėjo po kvalifikacijos į pagrindinį turny rą patekusią 21 metų kinę Chen Liang (WTA-478). Pelniusi 8 WTA reitingo taš kus, L.Stančiūtė aštuntfinaly je susitiko su 26-erių amerikiete Amanda Fink (WTA-276), ku ri 7:5, 6:2 įrodė savo pranašumą prieš 23-ejų gruzinę Sofiją Šapa tavą (WTA-264). Dvejetų varžybų pirmajame ra te L.Stančiūtė ir slovakė Romana Carolina Tabak 5:7, 6:7 (6:7) nu sileido italei Gioiai Barbieri ir slo vakei Zuzanai Luknarovai. VD, BNS inf.
12
penktADIENIS, vasario 10, 2012
pasaulis
30 tonų
sveriantis kašalotas trečiadienį užplaukė ant seklumos Belgijoje.
Folklando „humoras“
Rinkimų kovos
Folklando (Malvinų) salose leidžiamas laik raštis keistu pavadinimu „Pingvin news“ Argentinos prezidentę Cristiną Fernández de Kirchner išvadino kale. Laikraštis tu ri nedaug skaitytojų, nes salose gyvena 3 tūkst. žmonių. Tačiau pasipiktinę argenti niečiai Folklando laikraščio redaktorės Li sos Watson puslapyje parašė piktų komen tarų. Po to žodis „kalė“ buvo pašalintas iš failo su C.Fernández de Kirchner atvaizdu.
Rusijos komunistų partijos vadovas Gena dijus Ziuganovas (nuotr.) pasiūlė, kad pe reinamuoju laikotarpiu Rusijos valstybei ir vyriausybei vadovautų vienas žmogus. Ta čiau Kremliui artimos partijos „Vieningo ji Rusija“ atstovai atšovė, kad tokį politiko pasiūlymą laiko absurdišku. Pasak Dūmos deputato Dmitrijaus Viatkino, tokie siū lymai atskleidžia „politinį Ziuganovo be jėgiškumą“ ir idėjų stoką.
Paskutinės minutės susitarimas Šią savaitę Atėnuo se buvo karšta. Ne tik gatvėse, bet ir premjero Louco Papadimo kabinete. Ilgai rėmę ietis dėl naujų biudžeto karpymo priemo nių graikų politikai, regis, susitarė.
Padėtis išlieka sudėtinga
Graikijos finansų ministrui Evan gelui Venizelui susitarimas, regis, buvo kaip iš dangaus nukritusi did žiulė dovana. Be susitarimo E.Venizelui bū tų tekę ilgai ir nuobodžiai įtikinėti euro zonos finansų ministrus, kad jo vyriausybė susitars, ir, žinoma, maldauti patvirtinti 130 mlrd. eu rų pagalbos paketą. Tiesa, naujos taupymo prie monės Atėnuose, matyt, bū tų buvusios patvirtintos kur kas lengviau, jei ne faktas, kad šalies ekonomikos padėtis darosi vis ap verktinesnė. Ekonomistai visai neseniai įspė jo, kad net nurašius 70 proc. sko lų, – su tuo, regis pagaliau sutiko privatūs kreditoriai, – padėtis iš liks sunki. Dėl nevykdomo biudže to plano bei ekonomikos recesijos deficitas ir toliau svyruos apie 10 proc. BVP, o ekonomika šiais me tais susitrauks dar 4–5 proc. Kad ir kaip būtų, skolų nurašy mas Atėnams – gyvybiškai svarbus. Kreditoriai, kaip manoma, nurašys maždaug pusę iš 200 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) vertės Grai kijos vyriausybės skolų. Tad bendra skola, siekianti 350 mlrd. eurų, su
Derybos: G.Papandrėjas (iš dešinės), premjeras L.Papadimas, A.Samaras ir G.Karacaferis susitarė pasku
tinę minutę.
mažės nuo dabartinių 160 proc. BVP iki 120 proc. BVP 2020-aisiais. Numatoma, kad esamos se nos graikų obligacijos bus pakeis tos naujomis mažesnio nominalo ir bus vidutiniškai 3,5 proc. paja mingumo.
Politikai Atėnuose ve dė savo rinkimų kam panijas. Jie nori būti matomi visuomenėje, neva kovoti iki pasku tinio kraujo lašo. Beje, prie graikų obligacijų išpir kimo pareiškė prisidėsiąs ir Euro pos centrinis bankas (ECB). Did žiausias Graikijos kreditorius ECB sutiko iškeisti vyriausybės obliga cijas, kurias pernai įsigijo antrinė je rinkoje, mažesne nei nominalia verte.
AFP nuotr.
Griežti reikalavimai
Įvertinę sudėtingą Graikijos pa dėtį ECB, ES ir Tarptautinis va liutos fondas (TVF) šios savaitės pradžioje paskelbė graikams ulti matumą – arba reik veržtis diržus dar labiau, arba nebus pagalbos. Graikai atrėžė, kad dėl naujo kar pymo derėsis tarpusavyje, tačiau vakar nusileido ir nutarimą vis dėl to priėmė. Tiesa, paskutinę minutę ir taip dar sykį parodė, kad ir toliau tam pys kreditorius už ūsų, nors pa žadėtų milijardų graikams reikia iki kovo 20 d. Būtent tuo metu Atė nams reikės sumokėti 14,5 mlrd. įmoką vertybiniams popieriams padengti. Jei vakar susitarimas nebūtų bu vęs pasiektas, padėtis būtų buvu si krizinė. Politiniai žaidimai
Patvirtintame taupymo plane nu matoma išlaidas sumažinti 3 mlrd. eurų per metus, minimalų darbo
užmokestį – 22 proc., taip pat iki 2015 m. panaikinti 150 tūkst. darbo vietų valstybiniame sektoriuje. Be to, graikai paskelbė, kad keti na gauti pajamų iš privatizacijos. Trys Graikijos koalicinės vy riausybės partijų vadovai – so cial istas Georgas Papandrėjas, konservatorius Antonio Samaras ir dešiniosios pakraipos politikas Georgas Karacaferis ketvirtadienį beveik aštuonias valandas derė josi dėl naujos biudžeto karpymo
programos. Daugiausia nesuta rimų tarp koalicinio graikų kabi neto narių kilo dėl pensijų suma žinimo – dėl to tikimasi sutaupyti 300 mln. eurų. Dešiniosios Liaudies stačiatikių susirinkimo partijos lyderis G.Ka racaferis per derybas net paskelbė ketinąs palikti vyriausybę, jei pla nas bus patvirtintas. Išeidamas iš posėdžių salės po litikas smerkė ES, TVF ir ECB at stovus, kad šie pernelyg smarkiai spaudžia Graikiją. Tiesa, politikos ekspertai pa brėžė, kad graikų politikai per de rybas rinkosi politinius taškus, nors puikiai suvokė situacijos rimtumą. Jacobas Funkas Kirkegaardas, Pe tersono tarptautinės ekonomikos instituto analitikas, sakė, kad de rybos priminė politinį teatrą. „Politikai Atėnuose vedė savo rinkimų kampanijas. Jie nori bū ti matomi visuomenėje, neva ko voti iki paskutinio kraujo lašo. Jie juk priešinasi vokiečiams, taip pat TVF ir visam pasauliui“, – sakė analitikas. Vis dėlto koalicijos nariai atsi žvelgė į finansų ministro E.Veni zelo įspėjimą, kad Atėnams nesu tarus dėl taupymo padariniai bus liūdni. „Tuo bus nuspręsta, ar šalis liks euro zonoje ir ar jos vietai Europoje iškils pavojus. Jokiai kitai prasmei galimybių nėra: privalome pa žvelgti graikams į akis, į naciona linius interesus ir mūsų vaikų in teresus“, – prieš kelionę į Briuselį politikams sakė ministras. BNS, „Daily Mail“ inf.
Nedarbas skandina ekonomiką Graik ij oj e ned arb o lyg is pas iekė naujus rekordus. Ofic ial iai reg ist ruotų bedarbių skaičius viršijo mil i joną, arba daug iau nei 20 proc. visos darbo jėgos. Graik ijos stat ist ikos tar nybos duomen im is, praėjusių metų gruodį šalyje reg istr uota 1,029 mln. bed arbių. Praėjus ių metų lapkr itį darb o neteko 164 tūkst. žmon ių, o
per beveik met us buvo atleista 405 tūkst. asmenų, arba 8 proc. visos dar bo jėgos. Jaun imo iki 24 metų kate gorijoje nedarbas siekia 48 proc. Tie sa, aukščiausias nedarbo lyg is Euro poje išl ieka Ispan ijoje. 2011 m. spalį nedarbo lyg is čia šoktelėjo iki isto rin ių aukšt umų ir siekė daug iau nei 21,5 proc.
Graikų žiniasklaidai A.Merkel – nacistė Graikijos žiniasklaida naująsias siūlomas taupymo priemones iš vadino drakoniškomis, o Vokie tijos kanclerę Angelą Merkel pa vaizdavo su nacių uniforma.
Sulygino: Graikijos dienraštis „Demokratia“ Vokietijos kanclerę A.Mer
kel apvilko nacių uniforma.
dimokratianews.g nuotr.
„Pašmaikštauti“ nutarė Graikijos dienraštis „Demokratia“. Šian dienos pirmame dienraščio pus lapyje pasirodė fotografija, kurio je Vokietijos vyriausybės vadovė
A.Merkel buvo apv ilkta nac ių uniforma. „Mem orand um macht frei“, – skelb ia straipsn io pavad in i mas su akivaizdžia aliuzija į na cių šūkį. „Karti laikino išgelbėjimo tau rė“, – biudžeto karpymą pako mentavo kitas konservatyv us dienraštis „Eleftheros Typos“. Dienraštis pridūrė, kad šios ne
gailestingos priemonės dar labiau skandins Graikijos ekonomiką, ku ri ir taip jau penkerius metus pati ria recesiją. Finansinis dienraštis „Naftem boriki“ rašo apie stiprų darbo ir socialinių sąlygų koregavimą kri zės ištiktoje šalyje, pirmiausia – naujai samdomų darbuotojų algų sumažinimą 32 proc. dimokratianews.gr, BNS inf.
13
penktadienis, vasario 10, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900167
Paslaugos Technikos remonto
Kelionių organizatorius
Skalbimo mašinų, viryklių (dujinių, elektrinių) remontas Vilniuje ir Vilniaus rajone. Jonas, tel. 8 615 25 343.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
909923
Transporto
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877234
UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893507
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910988
Įvairūs Kita Kartojamos viešumo procedūros parengtam sklypų Baldžio g. 41 (k.Nr. 0101/0003:2287, 2288) detaliajam planui. Planavimo organizatorius – VĮ „Turto fondas“, pagal įgaliojimą NR. 4R-29 – UAB „Struktus“, S.Moniuškos g. 10-7, tel. 8 699 25 525, faks. (8 5) 212 2753. Planavimo tikslai – sklypo k. Nr. 0101/0003:2287 sudalijimas, naudojimo ir tvarkymo režimų nustatymas, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5 (18 p/d), tel. (8 5) 261 1115, e. p. diana@smartas.lt. Projekto ekspozicija 2012 02 27-03 27 projektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5, ir Antakalnio seniūnijoje, Šilo g. 13. Planavimo pasiūlymus galima teikti iki viešo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengėjams nustatyta tvarka. Pakartotinis viešas svarstymas vyks 2012 03 27 16 val. projektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka.
37O
37O
OFFICIAL PROFILE ON OFFICIAL FACEBOOK
PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją
911793
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
14
penktadienis, vasario 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Multikino“. KADA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 30–40 litų.
KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24. KADA? Iki gegužės 6 d. KIEK? 3–6 litai.
Amžinos meilės pažadas
Subtili romantika
Rusų kultūros pažiba
Artėjant šv. Valentino dienai – filmas „Meilės priesaika“ apie tyrą, nuoširdžią ir baisiausius sunkumus įveikiančią meilę. Įsimylėję Leo (aktorius Channingas Tatumas) ir Peidž (aktorė Rachel McAdams) džiaugiasi medaus mėnesiu, bet likimas meta jiems visai nesaldų jausmų išbandymą. Filmas sukurtas remiantis tikra istorija.
Preciziškumas ir romantika – taip būtų galima apibūdinti išgirdus Leon Somov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų nesuderinama, tačiau duetas skamba tobulai tiksliai. Jausmingas ir šiltas Jazzu vokalas, papildytas lengva elektronika ir netikėtomis džiazo variacijomis, jau rado kelią į daugelio muzikos mylėtojų širdis.
Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Kolekcijoje – švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai: servizai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios rūmų sales, taip pat agitacinio meno dirbiniai, skelbę šalies revoliucinius pokyčius.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Vasario 10, 11 d. 18 val. KIEK? 30–50 litų.
KUR? Muzikos klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Vasario 11 d. 21 val. KIEK? 13 litų.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 15 litų.
Mistinis „geležinių vadų“ susitikimas
Muzika, kviečianti svajoti
Svečiuose – animaciniai herojai
Ar sulauksime savojo Gandro?
Valstybiniame jaunimo teatre – premjera „Širdis Vilniuje“ pagal rašytojo bei filosofo Arvydo Juozaičio pjesę. Spektaklio režisieriai – Jonas Vaitkus ir Albertas Vidžiūnas. Pjesę įkvėpė dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų Juzefo Pilsudskio bei Felikso Dzeržinskio asmenybės ir įsivaizduojamas jų susitikimas.
„Saulės broliai“ groja muziką, patinkančią tiek instrumentinės, tiek vokalinės muzikos gerbėjams – nuo švelnių baladžių, įvairių pasaulio tautų muzikos motyvų iki ugningų keltiškų melodijų bei žaismingų dainų. „Saulės brolių“ muzika kviečia svajoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti grožį paprastuose dalykuose.
Praėjusį sezoną ypatingą publikos dėmesį pelniusi Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento Modesto Pitrėno programa „Svečiuose – animacinių filmų herojai“ sulaukė tęsinio. Programoje – animacinių filmų fragmentai, kuriuos lydės E.Elgaro, O.Respighi, P.Dukas, P.Čaikovskio ir C.Saint-Saënso muzika.
Muzikiniame etnologiniame spektaklyje šeimai „Gandro dovana“ kuriamas pasaulis, kuris atspindi Gyvybės medžio modelį – nuo požemio gyventojų, žemiškų išdaigų ir lūkesčių iki dangiškos vilties – Gandro pasirodymo. Žaisminga aktorių vaidyba susipina su egzotiškais instrumentais gyvai atliekama muzika.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir Vilniaus universiteto komandos (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Tragikomedija „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967 m.).
LNK
6.20 „Didysis filmukų šou“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Ogis ir tarakonai“ (k).
LTV 23.15 val.
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.50 Nuo... Iki... (k). 11.00 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Detektyvas „Detektyvė Samanta. Žmogžudystės nuotrauka“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Veiksmo trileris „Ekstremalus greitis“ (JAV, Australija, 2004 m.) (N-7). 22.55 Kriminalinė drama „Amerikos gangsteris“ (JAV, 2007 m.) (N-14).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Transformeriai. Praimas“.
LNK 22.55 val.
14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Komedija „Šuns kailyje“ (JAV, 2006 m.). 21.00 Nuotykių komedija „Netikra vienuolė“ (JAV, 1992 m.). 23.00 Komedija „Nepakenčiamas žiaurumas“ (JAV, 2003 m.). 1.00 Komedija „Sniego žmogaus pėdomis“ (JAV, 2008 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 9.00 „Sąmokslo teorija“. Diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.
TV3 21.00 val.
19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Krepšinis. Eurolygos jaunimo atrankos turnyro atidarymo ceremonija. 20.45 Krepšinis. Eurolygos jaunimo atrankos turnyras. „Topsportschool VBL“ (Antverpenas)–„Žalgiris“ (Kaunas). Tiesioginė rungtynių transliacija iš Kauno. 22.35 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 23.35 „Vidurnakčio žmogus“ (JAV, 1994 m.) (N-14). 1.25–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Girių takais. 9.20, 18.20 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 20.45 val.
18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 18.55 LKL čempionatas. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. Per pertrauką – Žinios. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Romantinė komedija „Visa tiesa apie meilę“ (Jungtinė Karalystė, 2004 m.) (N-7). 23.25 „Zona“ (N-14). 0.25 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Gdynės „Asseco Prokom“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano „Inter“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“ – „Regal Barcelona“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis. 19.45, 20.15 Kelias į Londoną. 21.00 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Profesionalų boksas. T.Olajide ir I.Gardneris.
Sport1 21.00 val.
15
penktADIENIS, vasario 10, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Kaip ir pirmuoju albumu, stengsimės įtikti savo ištikimiems gerbėjams, kurie bent kartą mus matė ir jų tai nesutrikdė.
Akiratis: „Liūdni slibinai“ naujajame albume palies ir tokias temas kaip feminizmas,
nostalgija socialistinei praeičiai ar gyvūnų globa.
Kamilės Žičkytės nuotr.
Naujas „slibinų“ albumas – lyg mylimosios nuotrauka Kūrybiškai paliečiančiu ir egzistencines šypsenas žadinančiu liūdesiu persi smelkusios grupės „Liūdni slibinai“ dainos šiais metais suguls į antrą albumą. Kiek daugiau nei prieš metus Lie tuvai pristatę debiutinį „Albumą, raginantį tautą“, atlikėjai šį sa vaitgalį pradės intensyvų darbą įrašų studijoje, kad įrašytų ant rą albumą. Kaip ir pirmame savo iškeptame muzikiniame „mani feste“, naujajame albume, grupės narių teigimu, netrūks skaudžių, aštrių temų. Nors valstybinio mas to ir ekonomikos problemų tiesio giai „Liūdni slibinai“ apdainuoti neketina, socialinėmis problemo mis sakosi visgi pabadysią akis. Antrojo albumo, kurio pavadi nimą grupė kol kas slepia, daino je „Šunelių vasara“ bus paliesti socialiniai šunų rūpybos ir globos klausimai. Taip pat bus junta ma akla nostalgija socialistiniams įvaizdžiams apdainuojant „Pieno
fabrikėlį“, o muzikiniuose pamąs tymuose „Jeigu aš būčiau vyras“ girdimas grupės moters Aistės La sytės feministinis šauksmas mėgi nant išsivaduoti nuo Dominyko bei Vaido priespaudos. „Žinia, metai bėga, keičiasi žmo nės, keičiasi Lietuva, keičiasi ir mūsų kūryba. Savo naujajame al bume kalbėsime apie tai, apie ką kalbėjome pastaruosius dvejus metus su Lietuvos ir iš jos pabėgu sia, bet lietuviškų šaknų negalinčia prarasti publika“, – net po poky čių džiaugsmu nesišvaistantis kal ba „Liūdnų slibinų“ mažasis žmo gus Dominykas Vaitiekūnas. Tiesa, nebus pamiršta ir brandžioji lietuvių literatūra. Galėsime iš girsti Kristijono Donelaičio pavasa rinį šėlsmą, Justino Marcinkevičiaus
pažadintą nežinomybę ar Kazio Bin kio romantiškai plaukiojančius „Šil kasparnius debesėlius“. „Kaip ir pirmuoju albumu, stengsimės įtikti mūsų ištikimiems gerbėjams, kurie bent kartą mus matė ir jų tai nesutrikdė. Tikimės, kad tai bus savotiška mylimojo ar mylimosios nuotrauka, kurią ma lonu glausti prie širdies, kai jis ar ji yra toli“, – su romantikos gaide le, tačiau kaip visuomet rimtai kal ba „Liūdnų slibinų“ smegenys Vai das Kublinskas. Antrąjį albumą „Liūdni slibinai“ ketina pristatyti vėlyvą rudenį. Kol pasirodys ši kruopščiai parengta, visuomenės aktualijomis, lietuviš ka klasika, meile ir trupučiu muzi kos apipinta kompaktinė plokštelė, „Liūdni slibinai“ išleidžia pirmo jo albumo pakartotinį tiražą. Lie tuviai parodė norą būti raginami, todėl liūdnieji grupės nariai nu sprendė paruošti įsigyti papildomą sėkmingai išplatinto „Albumo, ra ginančio tautą“ skaičių. Po antrojo albumo įrašymo dar bų „Liūdni slibinai“ ketina surengti pavasarinį turą per Lietuvos žemę. VD inf.
Nuo kalno – baidare Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Ketvirtadienio rytą pro Tauro kal ną važiuojantys ar einantys sos tinės gyventojai galėjo matyti ne įprastą reginį. Apsiginklavusi šal mu ir irklais baidare nuo kalno slydo televizijos laidų vedėja Ais tė Paškevičiūtė.
Mergina išbandė ekstremalią pra mogą, norėdama pranešti apie Druskininkų sniego arenoje va sario 18 d. vyksiančias lenktynes baidarėmis. „Ateidama čia maniau, kad pa teisinsiu lietuvių protėvių – karių – vardą. Maniau, kad galiu nusileisti nuo kalno su baidare. Bet atvykusi supratau, kad bus beprotiškai bai
su. Jei nebūtų gerieji žmonės ma nęs sustabdę, tikriausiai būčiau išlėkusi į eismo kupiną gatvę“, – įveikusi dalį kalno kalbėjo A.Paš kevičiūtė. Mergina teigė, kad baidarę van denyje vairuoti ji puikiai moka. „Ant sniego ne tas pats. Nėra kur irklo įsmeigti. Vaikinams tikriau siai lengviau tokiame įrenginyje, man sunkiau. Greičiau baidarė ma ne neša, nei aš ją valdau“, – kalbė jo televizijos laidų vedėja. Drąsuolė pasakojo, jog sunkiau sia leidžiantis nuo kalno su baida re – tai, kad neįmanoma išmok ti technikos. „Jos tiesiog nėra. Dar niekas nebandė tokios technikos išrasti. Teoriškai irklas turėtų val dyti baidarę, bet jis neturi kur įsis meigti“, – teigė pašnekovė.
Nacionaliniame teatre – C.Graužinio premjera Vasario 24 ir 25 d. Lietuvos nacio nalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje salėje vyks režisieriaus Cezario Graužinio spektaklio „Ir vėl viskas bus gerai“ premjera.
C.Graužinis ne tik režisuoja spek taklį – jis pats parašė insceni zaciją pagal garsaus tarpukario prancūzų dramaturgo Jeano Gi raudoux pjesę „Šajo pamišėlė“. C.Graužinis, nuolat besiren kantis retai statomus kūrinius, teigia nenorintis išduoti žiūrovui, apie ką ir kodėl stato vieną ar ki tą spektaklį. „Stengiuosi pastatyti tokį spek taklį, kokio nėra, tačiau vis dėlto tokį, kokį aš pats labai norėčiau išvysti kaip paprastas žiūrovas. Dažniausiai vengiu viešai aiškiai deklaruoti, apie ką statau vie ną ar kitą spektaklį. Iš pagarbos žiūrovui – palikdamas jam tei sę įžvelgti ir savaip suvokti spek taklio nuotaiką ir prasmę“, – ci tuojamas kūrėjas. Anot jo, šiais laikais publikai aiškiai nurodoma, kaip privalu suvokti vieną ar kitą spektaklį, filmą ar knygą ir taip ji kvailina
ma, nes atimama galimybė kūri nius suvokti asmeniškai, intuity viai, emociškai. „Šajo pamišėlė“ – paskutinė J.Giraudoux pjesė, kurią tik po jo mirties pastatė aktorius ir re žisierius, J.Giraudoux bendra darbis ir bičiulis, žinomas pran cūzų teatro reformatorius Louis Jouvet. Pjesę įkvėpė anglų ko medija „Senutės“. J.Giraudoux ją pritaikė sugalvodamas per sonažus, panašius į senas mote riškes, kurias matydavo žings niuojančias Paryžiaus gatvėmis, apsirengusias išėjusiais iš ma dos drabužiais. Spektaklio scenografiją kuria Laura Luišaitytė, kostiumus ir gri mą – Vilma Galeckaitė-Dabkienė, muziką – Martynas Bialobžes kis. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Brigita Arsobaitė, Remi gijus Bučius, Paulius Čižinauskas, Algirdas Dainavičius, Evaldas Ja ras, Mindaugas Jusčius, Vytautas Kontrimas, Birutė Mar, Martynas Nedzinskas, Šarūnas Puidokas, Vilma Raubaitė, Vytautas Rum šas, Jūratė Vilūnaitė. VD, BNS inf.
Slapukas: režisierius C.Graužinis žiūrovams nelinkęs pasakoti, apie
ką yra jo spektakliai. Tegul publika sprendžia pati.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Šturmuoja Prancūziją Artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ambasa da Paryžiuje kartu su Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga ir lietu vių bendruomene vasario 10–12 d. rengia Lietuvių dienų Prancū zijoje projektą, skirtą jauniesiems lietuvių kūrėjams pristatyti.
Vargas: leidžiantis nuo kalno bai
dare neįmanoma išmokti techni kos. Nes jos tiesiog nėra.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pirmąkart organizuojamų Lie tuvių dienų Prancūzijoje programoje numatyta koncertų, fil mų peržiūrų, pristatymų ir dis kusijų. Renginys prasidės koncertu, kuriame savo kūrinius atliks iš Vokietijos atvykusi dainininkė Taurinta su grupe. Programoje taip pat numatyti dainininkių Li nos Štalytės ir Dominykos Ado maitytės, pianisto Alberto Na
vicko ir Viktorijos Gečytės džiazo kvarteto pasirodymai. Vasario 11 d. bus skirta lietuviš kam kinui. Planuojamas jaunosios kartos kino režisieriaus Romo Za barausko filmo „Porno melodra ma“ pristatymas. Taip pat bus pristatytas projektas „Misija Si biras“. Projekto dalyvė Indrė Rei ponaitė pasidalys savo įspūdžiais iš ekspedicijos į Kazachstaną. Vasario 12-ąją Šv. Augustino bažnyčioje bus laikomos mišios lietuvių kalba. Su valstybės atkūri mo švente bendruomenę sveikins Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė. Bus surengti vokalinės grupės „Zazouira“, In drės Liepuoniūtės ir Rūtos Jozė naitės dueto pasirodymai. VD inf.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje vėl spustels stipresnis šaltukas. Šiandien bus giedra. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šalčio. Šeštadienio naktį bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra nukris iki 18–22, pajūryje iki 13 laipsnių šalčio. Dieną bus mažai debesuota, Klaipėdoje ir Šiauliuose numatomas nedidelis sniegas. Temperatūra bus 6–13 laipsnių šalčio.
Šiandien, vasario 10 d.
–14
–9
–12
Telšiai
Šiauliai
–12
Klaipėda
Panevėžys
–14
Utena
–13
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.52 17.14 9.22 21.13 8.13
41-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 325 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –5 Brazilija +28 Briuselis –3 Dublinas +10 Kairas +18 Keiptaunas +19 Kopenhaga –3
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+2 +11 –14 –13 +7 –3 –1 +4
Praha –8 Ryga –11 Roma +5 Sidnėjus +27 Talinas –10 Tel Avivas +16 Tokijas +7 Varšuva –9
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–18
–13
–19
–22
3
–18
–14
–19
–23
1
–17
–11
–12
–13
6
šeštadienį
sekmadienį
Marijampolė
Vėjas
1932 m. gimė eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas. 1961 m. gimė operos dainininkas (tenoras) Algirdas Janutas. 1965 m. gimė keramikė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. 1965 m. gimė poetas, eseistas, dramaturgas Sigitas Parulskis. 1974 m. gimė JAV aktorė Elizabeth Banks. 1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas. 1980 m. gimė dainininkė Jurga Šeduikytė. 1985 m. gimė krepšininkas Jonas Mačiulis.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
1
2
3
4
5
6
Vardai Ada, Aušra, Elvyra, Gabrielius, Girvydas, Skolastika, Vydgailė
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Šiandien apims nostalgija, prisiminsite jaunystę, praeities įvykius, kurie paliko pėdsaką jūsų širdyje. Prisiminimai padės geriau suprasti jaunus žmones ar savo vaikus, būsite jiems kantresnis. Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena persvarstyti, kas jums iš tiesų svarbiausia, tai padės susidėlioti ateities darbus. Galite pradėti planuoti atostogas, domėtis kelionėmis. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite apimtas prieštaringų jausmų, gali būti sunku susikalbėti su artimaisiais ar kolegomis. Neprisiimkite visos kaltės sau, geriau išklausykite kitus ir bandykite rasti kompromisą. Vėžys (06 22–07 22). Būsite apsuptas draugų ir šeimos meilės, pasaulis atrodys darnus. Tinkamas metas pagalvoti apie mokslus ar naują darbą, bet neskubėkite priimti svarbių sprendimų, pirmiau gerai apgalvokite. Liūtas (07 23–08 23). Suprasite, kad svajonės ne visada yra gerai, ypač kai jos neleidžia tobulėti arba kai jos tik ir lieka svajonės. Tad arba jas įgyvendinkite, arba pamirškite. Derėtų pasirūpinti naminiais augalais. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtinai apsvarstykite susidariusią padėtį, kol dar galima ją pataisyti. Šiandien bus ypač sunku reikšti mintis. Svarstyklės (09 24–10 23). Nebūsite linkęs pritarti artimiesiems ar draugams, jei jų mintys ir idėjos prieštaraus jūsiškėms. Dvejosite ir dėl jų pasiūlymų, ir dėl savo nuomonės bei jausmų. Laikas ramiai apsvarstyti, ko iš tiesų norite. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl rūpesčių darbe jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Vakare paskambinkite mamai, juk ji geriausia patarėja. Šaulys (11 23–12 21). Nebūsite savimi patenkintas, be to, atrodys, kad ir kiti taip apie jus mano. Atsipalaiduokite, nesate pasaulio centras. Kuo greičiau tai suprasite, tuo bus geriau aplinkiniams ir jums pačiam. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Yra tikimybė, kad sutiksite įdomų pašnekovą. Vandenis (01 21–02 19). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtini konfliktai. Galite bandyti keisti padėtį arba tiesiog palaukti, kol viskas nurims. Pasidžiaukite žiema, palesinkite zylutes ir pamatysite, kad viskas gerai.
Dėl šalč io pad idėj us i elektros ener gij os pak laus a privertė Vok iet ij os tinklų valdytoj as „kaip prevenc in ę priemon ę“ pas itelkt i rez erve pal ik tas atom in es elektr in es. Po žem ės dreb ėjimo ir cunam io Japon ijoje, dėl kur ių pern ai kovą iš Fuk uš imos ato minės elektr inės pasklido rad iac ij a, Vok iet ij a nus prendė iki 2022 m. pa maž u ats is ak yt i branduol inės ener gij os. 8 iš 17 Vok iet ij os reaktor ių bu vo išk art baigt i eksploat uot i, bet 5 laikom i kaip rez erv in iai gen er ato riai tiems atvej ams, kai elektros po reik io neb eg al im a patenk int i iš kit ų šalt in ių.
DATOS (vasario 10 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–12
Alytus
3–6 m/s
BNS inf., AFP nuotr.
1837 m. dvikovoje žuvo rusų poetas Aleksandras Puškinas. 1876 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Pranas Vaičaitis. 1890 m. gimė rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas. 1898 m. gimė vokiečių poetas ir dramaturgas Bertoltas Brechtas. 1927 m. gimė Alma Adamkienė, filantropė, visuomenės veikėja, buvusi pirmoji šalies ponia. 1929 m. gimė kino ir teatro aktorius Henrikas Kurauskas.
Vilnius
Gelbėja branduolinė energija
Rytas
–13
–14
7
8
9