lietuva
7p. Baltarusijos laiškas Lietuvai dėl elektrinių pasiklydo tarp Minsko ir Vilniaus.
ekonomika
9p.
Kelionių organizatoriai siūlo lietuviams vienadienes keliones į užsienio prekybos centrus.
Pasaulis
10p.
Afganistano kare kariai žūsta beprasmiškai? Taip mano netylėti nutaręs JAV kariuomenės pulkininkas D.L.Davisas.
Retas lietuvis žino apie garsią teniso žvaigždę 70-metį S.Labanauską.
15p.
Šeštadienio
vasario 11, 2012 Nr. 35 (19594) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Lietuvio rašytojo sūnus – rusų nusikaltėlio kailyje
V.Garasto gyvenimo receptas
Advokatu Vokie tijoje dirbantis lie tuvis Mindaugas Jacinevičius nuo lat kviečiamas fil muotis vokiškuo se serialuose, kur patenka į kuriozi nes situacijas: bau džiamosios teisės specialistui daž niausiai tenka vai dinti nusikaltėlius iš Rusijos.
krepšinio trenerių, Lietuvos krep šinio federacijos garbės preziden tas, ką tik atšventęs 80 metų jubi liejų Vladas Garastas, tikina: labai svarbu turėti svajonių.
Vienas garsiausių visų laikų šalies
Apsilankęs dienraščio redakcijoje V.Garastas atsakė į portalo kauno diena.lt skaitytojų klausimus apie savo gyvenimą, auksinius „Žalgi rio“ laikus ir apie tai, ko reikia no rint būti krepšininku. Paklaustas, ką darytų kitaip, jei gu galėtų atsukti laiką atgal, jis sa kė: „Kai ką padaryčiau kitaip, bet nereikia gailėtis buvusio laiko, rei kia gyventi dabartimi, nes ir mąs tymas kitas buvo, kitaip viskas anuomet atrodė.“
6
Dienos citata „Dabar man jau tas pats, kur gyventi – džiunglių trobelėje ar mieste, ma nau, esu susiformavęs“, – sako poetas Alis Balbierius.
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
25p.
Grasinimų tikina nebijantis
Kažkada sovietiniuose filmuose lietuvių aktoriams dažnai tekda vo vaidinti vokiečius. Berlyne gy venančio 32 metų M.Jacinevičiaus patirtis visiškai kitokia. Rašyto jo Leonido Jacinevičiaus sūnus ne kartą įsitikino, kad, vokiečių nuo mone, lietuviams labiausiai tin ka ne vokiečių, bet rusų vaidmenys.
2
Kuriozai: vokiečių serialuose matomas lietuvio veidas kartais sukelia nesusipratimų realiame gyvenime. Mindaugo Jacinevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
2
Šeštadienis, vasario 11, 2012
Iš arčiau
Oro kokybė Kaune 0
34
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,78
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
63
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Lietuvio rašytojo sūnus – rusų nusik „Kiekviename seriale esu 1 nuteisiamas labai ilgai kalėti. Jau iki gyvenimo pabaigos
neišeičiau iš kalėjimo, – juokėsi M.Jacinevičius. Manheimo univer sitete teisės mokslus baigęs vyras dažnai kviečiamas atlikti rusų nu sikaltėlių, plėšikų vaidmenis. Realiame gyvenime rusų nusi kaltėliai kartais tampa jo priešais. Atlikdamas praktiką prokuratūro je nusikaltėliams iš Rusijos griežtas bausmes pasiūlęs lietuvis sulaukė grasinimų susidoroti. „Teko kreiptis į Vokietijos ge neralinę prokuratūrą. Norėjau iš siaiškinti, kaip tokiu atveju turė čiau elgtis. Man patarė tiesiog būti budriam – namo grįžti ne tais pa čiais maršrutais, atidžiau stebėti aplinką. Tiesą sakant, baimės ne jaučiau, nes mano mama ir draugė tuo metu buvo Lietuvoje. O dėl sa vęs nebijau“, – tikino teisininkas.
Rengiasi ginti lietuvius
Jaunas advokatūros mokslus bai gęs vyras nėra linkęs niekinti įsta tymams nusikaltusių žmonių. „Dažnai lietuviai Vokietijoje įkliū va apiplėšdami ar įsilauždami į au tomobilius, vogdami iš parduotuvių, taip pat dėl sukčiavimo ir kontra bandos. Neniekinu tokių žmonių. Galiu juos suprasti: Lietuvoje jie ne tenka darbo, praranda ateities per spektyvas, bet yra įsipareigoję išlai kyti savo šeimą. Tad jiems kaip nors reikia suktis. Akivaizdu, kad nusi kalstamos veikos imasi dėl beviltiš kos situacijos. Deja, tai ne toks jau retas reiškinys tarp Vokietijos lietu vių“, – pastebėjo M.Jacinevičius. Šiuo metu jis laukia advokato li cencijos ir prisaikdinimo. Po to Berlyne planuoja įkurti savo biurą ir užsiimti į bėdą pakliuvusių lietu vių reikalais. „Į teismus patekę lietuviai daž niausiai neturi advokato. Per prak tiką prokuratūroje pastebėjau, kad vokiečių teisėsauga į advokato ne turintį rusą ar lietuvį mažai kreipia dėmesio. Teismo procesas vyksta atmestinai, su akivaizdžiomis klai domis, todėl žmonės kartais nutei siami nepagrįstai. Pavyzdžiui, už butelio alkoholio vagystę gali būti taikomas areštas. Tai yra nesąmo nė, bet pats mačiau savo akimis, kad tai, deja, įmanoma“, – kons tatavo M.Jacinevičius.
Šventė: Mindaugas neseniai dalyvavo savo mamos S.Jacinevičienės-
Baltaduonės vestuvėse.
Nuožmumu nepasižymi
Ar sunku teisininkui filmuose vai dinti nusikaltėlius? Kaip jaučia si lietuvis, įlindęs į rusų nusikal tėlio kailį? „Man įdomios naujos patirtys. Vieną kartą sugalvojau dalyvauti atrankoje ir netrukus pradėjau gau ti kvietimus filmuotis. Vokiečiams tiko tai, kad turiu gana grėsmingai skambantį balsą, kad kalbėdamas galiu gerokai paryškinti Rytų Euro pos gyventojams būdingą akcentą. Filmų prodiuseriams esu panašus į nuožmų nusikaltėlį iš Rusijos. Bet iš tikrųjų nieko nuožmaus savyje neturiu. Gal tik vaikystėje ir anks tyvoje jaunystėje buvau padauža, todėl suteikdavau rūpesčių savo mamai ir pedagogams“, – prisi pažino M.Jacinevičius. Aktoryste laisvalaikiu užsiiman čio teisininko veidas paženklintas keliais randais, kurie dar labiau sustiprina blogiuko įvaizdį. Pasak M.Jacinevičiaus, tie randai – tai ne kokių nors nusikaltimų, bet nakti nių žygių pas merginas pėdsakai.
„Į Vokietiją atvykau 16 metų ir pradėjau mokytis Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje. Nors daug lai ko skirdavau krepšiniui, tačiau pe dagogai mane nuolat nutverdavo tai su cigarete, tai su buteliu alaus, tai pas merginas. Kartą draudžia mu laiku, kai jau reikėjo miegoti, su draugais įsiprašėme į svečius mer ginų bendrabutyje. Kažkas iš gim nazijos vadovybės išgirdo šurmulį ir atėjo patikrinti. Norėdamas išsi sukti, iššokau iš antro aukšto ir la bai stipriai prasiskėliau žandikau lį“, – prisipažino M.Jacinevičius. Kapstėsi vienas
M.Jacinevičiaus teigimu, Vasario 16-osios gimnazijos vadovai tu rėjo ne vieną galimybę pašalinti jį iš šios mokymo įstaigos, tačiau vis pasigailėdavo. „Matyt, įžvelgė, kad nesu visiš kai beviltiškas, kad turiu kažką, dėl ko galbūt verta su manimi pavarg ti. Su gimnazijos direktoriumi ma no santykiai tuomet nebuvo geri, tačiau dabar esame neblogi drau
Situacijos: advokatui M.Jacinevičiui kostiumą dažnai tenka pakeisti visiška
apranga, pavyzdžiui, kario miline.
gai“, – džiaugėsi baudžiamosios teisės specialistu tapęs vyras. M.Jacinevičiaus mama su vy ru – rašytoju L.Jacinevičiumi – iš siskyrė, kai sūnui Mindaugui bu vo šešeri.
Sargavimas buvo labai naudingas, nes naktį keletą va landų buvo galima skirti mokslams.
„Kai po tėčio mirties buvo praė ję maždaug metai, su mama nu sprendėme važiuoti į Vokieti ją. Paskui mamos planai netikėtai pasikeitė, ir jai teko likti Lietuvo je. Tad savo integraciją į Vokieti jos visuomenę pradėjau paauglys tėje. Gerai pažinau gyvenimą, ir ši patirtis, manau, buvo ir bus labai naudinga mano profesinei veik lai“, – vylėsi jaunas teisininkas.
Persekioja šešėliai
Mokantis universitete teko ieško ti uždarbio ir mokslams, ir pragy venimui. Anot M.Jacinevičiaus, labai pa dėjo mama – ne tik paremdama iš žurnalistės atlyginimo, bet ir nuo lat morališkai palaikydama. Besimokant teisės, lietuviui te ko imtis įvairių darbų: nešioti laik raščius, darbuotis restorane, bare, fabrikuose. Jis buvo ir kurjeris, ir naktinis sargas. M.Jacinevičiaus teigimu, sargavimas buvo labai naudingas, nes naktį keletą valan dų buvo galima skirti mokslams. Dabar lietuvis jaučiasi respekta bilus teisininkas, tačiau kartais jį persekioja serialuose vaidintų ru sų nusikaltėlių šešėliai. „Neseniai atstovaudamas vienai ekspedicijos bendrovei iš Latvijos, susitikau su BMW koncerno atsto vais. Susitikime pastebėjau, kad vienas žmogus į mane žiūri ir tar si įtemptai bando kažką prisimin ti. Teko užsiminti, kad esu vaidi nęs keliuose serialuose. Tuomet jo
Vaidmenys: vokiečių prodiuseriai lietuvio prašo išryškinti tai, kas susiję su Rytų Europos gyventojų įvaizdžiu Vokietijoje: agresiją, įžūlumą, šiurkščią jėgą.
3
Šeštadienis, vasario 11, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
kaltėlių kailyje Amžinos meilės įkaitės Filmų pro diuseriams esu pana šus į nuož mų nusikal tėlį iš Ru sijos. Bet iš tikrųjų nie ko nuož maus savyje neturiu. Gal tik vaikystė je buvau pa dauža.
ai kitokio stiliaus
įtampa atlėgo“, – pasakojo M.Ja cinevičius. Tapo ir karininku
Vienas paskutiniųjų M.Jacinevi čiaus vaidmenų – nelegalių kovų atstovo iš Rusijos istorija. Gatvių muštynėse pasižymėjęs rusas nu sprendžia tapti profesionaliu ko votoju, užsidirbti pinigų ir išpirkti iš prostitucijos vergijos savo seserį. Įsikišus policijai, seserį iš viešna mio pavyksta išvaduoti be pinigų. „Tai buvo pirmas filmas, kuria me turėjau parodyti ašaras. Man tai pavyko“, – sakė M.Jacinevi čius. Vyro teigimu, serialai, ku riuose jam tenka vaidinti, yra pa prasto siužeto ir neįmantraus turinio, skirti lengvai praleisti lai ką po darbo dienos. Tokius serialus kasdien žiūri apie 3–5 mln. vokiečių. M.Jacinevičius buvo pakviestas nusifilmuoti ir keliuose meninio filmo epizoduose. „Ir vėl teko vaidinti rusą. Šį kar tą – karininką. Vaidmuo buvo labai
nedidelis, šalutinis, tačiau man jis įdomus tuo, kad tai jau tikras me ninis filmas ir kad bendravau su tikromis rusų kino žvaigždėmis – Nerabu Nenidze ir Aleksejumi Guskovu. Rusams ir vokiečiams bendradarbiaujant sukurta juos ta „Keturios gegužės dienos“, kur pasakojama apie paskutiniąsias Antrojo pasaulinio karo dienas. Premjera Vokietijoje įvyko praė jusių metų rudenį. Kai kuriuose epizoduose rusų armija nėra vaiz duojama gražiai, todėl Rusijoje šis filmas vertinamas gana prieštarin gai“, – pasakojo M.Jacinevičius. Tautiečiams pataria nepykti
Vienas naujausių lietuvio vaidme nų seriale – brangakmenį iš mu ziejaus pavogusios rusų nusikal tėlių gaujos vado. Įvairiapuse veikla pasižymintis M.Jacinevičius dalį savo laiko ski ria ir Berlyne įsikūrusiai lietuvių bendruomenei. „Į mūsų bendruomenę neretai kreipiasi Vokietijoje su įvairiomis problemomis susidūrę tautiečiai. Blogiausia yra tiems, kurie atvyks ta į šalį visiškai nemokėdami vo kiečių kalbos. Tuomet durys jiems visur užsidaro. Tenka nusvilti, ieš koti atsitiktinio uždarbio, įsivelti į nemalonias istorijas. Bendruome nė gali padėti tik patarimais, nes visi joje dirba visuomeniniais pa grindais, be atlyginimo, aukodami savo laisvalaikį. Gavę tik patarimų, kai kurie tautiečiai net supyks ta“, – stebėjosi M.Jacinevičius. Lietuvos patriotu save laikančio M.Jacinevičiaus įsitikinimu, tau tiečius kamuoja įvairūs naciona linio pobūdžio kompleksai, nors tiems kompleksams nėra jokio rea laus pagrindo. „Dažnai skundžiamės, kad Lie tuvos niekas nežino. Tada aš pa klausiu, ar mes patys daug žinome apie kitas mažas tautas, ir prime nu, kad turime vieną iš seniau sių pasaulio kalbų, didingą istori ją, galime didžiuotis, kad išlikome kaip valstybė, kad turime neeili nį krepšinį, gražiausias pasauly je moteris. Paprasčiausiai turime būti ne nervingi rėksniai, bet san tūrūs ir įdomūs žmonės. Tuomet domėjimasis mumis atsiras savai me“, – įsitikinęs Vokietijoje gyve nantis vyras.
Mindaugo Jacinevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
leidžia dienas tvartelyje Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Iki pat šalčių pradžios neišskiriama gulbių pora – gulbinas ir dėl kažkada patirtų sužalojimų negalinti skristi gulbė – draugiškai plaukiojo VDU Kauno botanikos sodo tvenkiniuose. Mat, atėjus laikui išskristi, gulbinas kaip ir ankstesniais metais nepaliko savo gulbės.
Ištikimajam paukščiui, matyt, pa tiko ir tai, kad šiuose tvenkiniuose visuomet buvo galima prie povan deninėse ganyklose surandamo maisto prisidurti žmonių atneša mo lesalo. Ši gulbių pora su vieni
Siužetas: Botanikos sodo spar-
nuočių pora negalėjo išsiskirti.
Artūro Morozovo nuotr.
ša antele puikiai orientuodavosi, kur reikia plaukioti, kad gau tų lauktuvių – ten, kur daugiau vaikščioja žmonių. Kai gyvūnus mylintis sodo dar buotojas Petras išgirdo apie ar tėjančius šalčius, nedelsdamas
sugavo tvenkinių gyventojus ir įkurdino tvartelyje, kaimynystė je su ožkiukais. Čia nei įsimylėju sios gulbės, nei našlaujanti antelė nepatiria tokių išgyvenimų, kurie dabar užgriuvę lauke žiemojan čius jų gentainius, nes tvartelyje netrūksta lesalų ir nespigina šal tis. Be to, čionai kasdien užsuka biologė Virginija Mikutavičienė. „Dažnai randu ant tvartelio du rų rankenos pakabintus maiše lius su įvairiais lesalais gulbėms ir antelei – tai byloja apie retų žie mą mūsų sodo lankytojų jautru mą“, – pastebėjo biologė, eilinį kartą nukabindama nuo tvartelio rankenos lauknešėlį žiemai pri glaustiems vandens paukščiams.
4
Šeštadienis, vasario 11, 2012
miestas atminimo ženklas B.Bučui
apdovanotos Kauno įmonės
pagerbtas konferencija
Kaunas pagerbė garsų skulp torių. Simbolinė kompozici ja iš akmens su skulptoriaus įrankiais atidengta prie namo Seinų gatvėje, kuriame skulp torius Bernardas Bučas pra leido senatvę. Tarp kitų B.Bu čo darbų – jo žmonos Salo mėjos Nėries biustas bei ant kapinis paminklas.
Trečią kartą surengtuose darbdavių apdovanojimuo se Kauno bendrovės „Kau no baldai“, „Impex Hou se“ bei Kauno rajone, Eže rėlyje, įsikūrusi įmonė „Key elements“ buvo apdovano tos už tai, kad pernai su kūrė daugiausia naujų dar bo vietų.
Vakar Vytauto Didžiojo uni versitete vyko mokslinė kon ferencija, skirta šio universite to profesoriaus ir senato pir mininko Zigmunto Kiaupos 70-mečio sukakčiai paminė ti. Konferencijoje buvo skaito mi pranešimai, skirti įvairiems XVI–XVIII a. LDK istorijos epi zodams.
Kaune investuos britai ir Liuksemburgas Netrukus Kaune bus pradėti įgy vendinti du užsienio investicijų projektai: britų bendrovė „Call Credit“ įsteigs informacinių tech nologijų (IT) paslaugų centrą, o Liuksemburge įsikūrusi „Dema tic Group“ plės jau veikiančią sa vo antrinę bendrovę „Dematic Kaunas“.
Didžiosios Britanijos bendro vė „Call Credit“ Kaune ketina steigti informacinių technolo gijų centrą, į kurį bus investuo ta 60,7 mln. litų. Planuojama, kad iki 2014 m. pradžios nauja jame „Call Credit“ IT centre bus įdarbinti 204 darbuotojai, prane šė Ūkio ministerija. Kauno biuras aptarnaus cent rinį „Call Credit“ verslą Didžio joje Britanijoje – lietuviai progra muos, kurs ir prižiūrės sistemas, padės administruoti būstinės veiklą. Tiesioginio kontakto su „Call Credit“ klientais lietuviai neturės, o tiesioginių paslaugų Lietuvoje ar kaimyniniame re gione „Call Credit“ taip pat ne planuoja teikti. Liuks emb urg o „Dem at ic Group“ projekto vertė – beveik 5,5 mln. litų. Jos antrinė bendro vė „Dematic Kaunas“ sukurs 15 naujų darbo vietų aukštos kva lifikacijos inžinieriams: elektros, automatizavimo ir procesų kont rolės specialistams. Pernai lapkritį apie planus Kaune steigti lėktuvų techninės
priežiūros bazę paskelbė ir Airijos oro transporto įmonė „Ryanair“: miesto oro uoste bus pastatytas ir įrengtas lėktuvų patikros ir re monto angaras. Projekto vertė – 14,7 mln. litų, o naujojoje „Rya nair“ bazėje bus įdarbinta ne mažiau kaip 60 darbuotojų: in žinierių, mechanikų ir kitų sričių specialistų. Bendra per pastaruosius kelis mėnesius paskelbtų Kaune įgy vendinamų investicinių projektų vertė siekia beveik 81 mln. litų. Įgyvendinant projektus numa tyta sukurti ne mažiau kaip 279 naujas darbo vietas. Pern ai Kaun e taip pat pra dėtas vien as užs ien io invest i cij ų į gamyb os plėtr ą projek tas. Kaun e veik iant i Šved ijos įmonės „Pelly Industri“ antri nė bendrov ė „Pelly Balt ic“, iš metal o gam in ant i įvair ius na mų apyvokos daikt us, inves tuoja 6,4 mln. litų ir sukurs 25 naujas darbo vietas. BNS, KD inf.
204
– tiek darbuotojų iki 2014-ųjų planuojama įdarbinti naujame IT centre.
Padėtis: šiuo metu keturi apšvietimo bokštai – avarinės būklės. Stadione kyla grėsmė žmonėms.
Miesto stadione – pavojus ž Nerekonstruojamas Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas ėmė kelti pavojų ne tik sportininkams, bet ir Žaliakalnio gyvento jams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino atestuoti ekspertai.
Apie tai, kad stadiono apšvieti mo bokštai gali būti avarinės būk lės, dar 2004 m. nustatė Kauno technologijos universiteto Archi tektūros ir statybos institutas. 65 ir 59 m aukščio stadiono bokštai nuo pastatymo, 1978 m., nė karto kapitaliai neremontuo ti. Jie pasdarė nestabilūs dėl ko rozijos. Savivaldybės rūpestis
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Nebegavo sertifikato
Funkcija: centrinį „Call Credit“ verslą, kurio pagrindinė būstinė –
Didžiojoje Britanijoje, aptarnaus kauniečiai.
T
„Bokštų saugos būklė yra ribinė. Ji nuolat blogėja, gresia griūtis“, – tokia išvada baigiamas bendrovės „Įraža“ eksperto dr. Jurgio Ražaičio atliktas Kauno stadiono apšvieti mo bokštų būklės tyrimas, darytas prieš dvejus metus. Jau tad a imta būgštaut i, kas bus, jei nul ūš ir nugarm ės že mėn 65 ir 59 m aukščio stadiono bokštų sunkiasvorės konstrukci jos. O jei tai nutiks tada, kai sta dione vyks rungtynės, šventė ar treniruotė? „Kas kelerius metus iš ekspertų turime gauti sertifikatą, liudijantį, kad visa mūsų stadiono infrastruk tūra – tribūnos, bokštai – atitin ka saugumo reikalavimus. Visada jį gaudavome, bet praėjusį gruodį bendrovė „Ekspertika“ sertifikato nebeišdavė. Jie atsakė, kad serti fikatą išduos tik tada, kai miestas
sutvarkys kritinės būklės bokš tus“, – teigė S.Dariaus ir S.Girė no sporto centro direktorius Vy tas Snarskis. Pagraužė korozija
Stadione greičiausiai gali būti už drausta treniruotis futbolininkams ir lengvaatlečiams.
Stadione gali būti uždrausta treniruo tis futbolininkams ir lengvaatlečiams. „Aš, kaip direktorius, negaliu leisti net treniruočių – kalbame ne tik apie futbolą, bet ir lengvąją at letiką. Rizikuotume žmonių gyvy be“, – patvirtino direktorius. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas“ galėjo negauti A lygos licencijos žaisti – supuvę stulpai.
Kiekvienais metais VšĮ „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras“ pra šo iš savivaldybės pinigų, nes ap švietimo bokštai – miesto turtas. Kadangi jie priskiriami kapitali nei statybai, nėra svarbu, kad tur tas perduotas viešajai įstaigai pa gal panaudos sutartį. Kapitalinį remontą privalo daryti miesto sa vivaldybė. Pasak centro direktoriaus, stul pų rekonstr ukc ijos pirm in iam etapui – mechaniškai sutvarkyti – pagal sąmatą reikėtų 255 tūkst. litų. Dar reikėtų pinigų nudažyti, kad bokštų ir toliau nežalotų ko rozija. „Esame bendravę ir su savival dybės Statybos skyriumi, ir su daugeliu merų, administracijos direktoriais – tai tęsiasi ne vie nus metus. Kūno kultūros ir spor to skyrius taip pat turi krūvą mūsų raštų, kuriuose prašome finansinės paramos. Kiek žinau, šių metų pro jektiniuose biudžeto pasiūlymuo se savivaldybės Finansų skyrius buvo įrašęs šią sumą į finansavimo eilutę, bet vėliau kažkieno inicia
5
Šeštadienis, vasario 11, 2012
miestas domisi istoriniu žygiu
Akcija ligonio dienai
apsimetė FNTT darbuotoju
Birželio 22–24 d. Kaune vyk siantys Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną pa minėjimo renginiai sulaukia vis daugiau užsienio valstybių dėmesio. Susidomėjimą paro dė ir Kauno miesto savivaldy bėje apsilankę Prancūzijos di plomatai Jeanas Lucas Lope zas bei Williamas Mejia.
Kaun o Ged im in o spor to ir sveikat in im o vid ur i nė mokykl a dal yvavo akc i joj e „Tūkst ant is gervel ių“ ir Kaun o klin ikoms įteik ė 1 100 miesto moksl eiv ių iš lankstyt ų origam io gerv ių. Japonų legenda sako, kad taip gal im a perd uot i gerąj ą energ ij ą.
Sukčiaus apgauta kaunietė prarado 4 tūkst. litų. Į policiją kreipėsi 50-metė R.B. ir prane šė, kad jai paskambino FNTT pareigūnu prisistatęs vyras, kuriam ji padiktavo savo elekt roninės bankininkystės kodus. Vėliau moteris banke sužino jo, kad iš jos sąskaitos pinigai pervesti į kitą sąskaitą.
Tomo Raginos, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro nuotr.
žmonėms tyva ji dingo. Ko gero, pinigų ne begausime“, – rankomis skėstelė jo V.Snarskis. Dingsta visi šansai
„Taip, puikiai žinau šitą bėdą. Įt raukėme šių stulpų remonto są matą šiemet į biudžeto projektą ir atidavėme tvirtinti politikams – kaip jie nuspręs, taip ir bus. Jau du kartus jiems pristatėme pro blemą, kad stadiono stulpai ava rinės būklės“, – sakė Kauno savi valdybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grab nickas. Susiekus su savivaldybės Fi nansų skyriaus vedėju Algimantu Lauciumi, jis buvo atviras: stadio no apšvietimo stulpų rekonstruk cijos finansavimas į biudžetą neįt rauktas. „Daug kas šiemet nepateko į biu džetą. Gaila, bet jau tokie metai“, – apgailestavo vedėjas. Miesto biud žetas art im iaus iu met u bus pris tatytas vis uom e nei, o vasar io gal e jį tvirt ins ir miesto taryba. Spėjam a, kad jis bus mažiausias per pastaruosius penkerius metus ir sieks apie 680 mln. litų. Kaunas nesugebėjo stadionui išsireikalauti pinigų rekonstruk cijai iš Vyriausybės investicijos programos. Galėjęs tapti vienin teliu šalyje nacionaliniu, S.Da riaus ir S.Girėno stadionas grei čiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo.
6
Šeštadienis, vasario 11, 2012
Savaitė
V.Garasto gyvenimo receptas
Kitoks žvilgsnis
– Aktorius Regimantas 1 Adomaitis, švęsdamas savo 75 metų jubiliejų, užsimi
nė kad niekam nelinkėtų sulauk ti tokio amžiaus. Ar jums 80 me tų yra daug? – Aišku, kad man toks amžius nepa tinka. Norėčiau būti 40-ies.
Tortai taksistams
Poetas Kęstutis Navakas
J
uozas Erlickas kadaise dai navo: „Taksi, taksi! Ar nu veši vyrą jauną per dvi va landas į Kauną?“ Ko tam J.Erlickui net dvi valandas į Kau ną važ iuoti? Gal taksistas pake liui kokius pinigus plautų? Šiaip ar taip, taksi skandalas Vilniuje – viena pagrindinių savaitės nau jienų. Pats buvau pakliuvęs į tą si tuaciją, visi žinomi trumpieji nu meriai buvo išjungti, niekas į sto tį nevežė, jau nekalbant apie erlic kišką „į Kauną“. Visada klausdavau savęs, kodėl Viln iuje taks i paslaugos piges nės neg u Kaune, kartais – gero kai. Gal dėl nemokamų mokes čių? Tok iu atveju Kauno taksis tams atsidurti VMI taik iklyje ne būt ų taip skausm inga. Taksist ų pasaul is yra itin specifi n is, viso ko apie jį gal i papasakot i beveik
Prisimenu neįtikimą at vejį, kai vienas Kauno taksistas parvežė na mo, išjungė skaitiklį ir sėdėdami jo mašinoje apie viską – gyvenimą, valdžią, keleivius – kal bėjomės 45 minutes. kiekvienas. Ir automobiliai patys įvair iausi, ir vair uotojai, ir kelei viai. Kai kur ie vair uotojai mėgs ta pasidalyt i savo gyven imo ir darbo detalėmis. Prisimenu neįt ik imą atvejį, kai vienas Kauno taksistas parvežė namo, išjungė skaitikl į ir sėdėda mi jo mašinoje apie viską – gyve nimą, vald žią, keleiv ius – kalbė jomės 45 minutes. Prieš kel iol i ka metų tekdavo sutikti ir taksis tų altruistų. Porąsyk esu vežtas į kitą miesto galą už dyką, tiesiog pas ak iau, kad net ur iu pin ig ų, bet „labai reik ia“. Deja, idealizmo
– Kokia dabar yra didžiausia jū sų svajonė? – Didžiausia svajonė – išlikti svei kam, darbingam, kūrybingam.
laikai praėjo, o ypač tok iose vie tose kaip stotys, naktiniai barai ir oro uostai (jei kam įdomu, kel io nė į Kauno oro uostą ir atgal rea liu tarifu – 80 litų). Lig i šiol atmintyje eilės su tortais rankose sovietmečio taksi stote lėse kok iu nors prieššvenčiu. De šimta vakaro, tuoj Naujieji, o visos volgos – pro šal į. Kitą savaitę štai irg i dvi šventės, tad taksistams bus darbo. Abi šventės labai skirtingos, nere tai tie, kurie itin mėgsta vieną, iš padilbų žiūri į kitą. Vasario 16-oji laikoma taut ine švente, o Šv.Va lent ino diena – kosmop ol it ine (jei jau taip, labiausiai kosmopo litinės šventės yra Kalėdos ir Ve lykos). Pirmoji beveik rel ig inė, antroji – pasaul iet inė, nors ir pa vadinta šventojo vardu. Žinoma, kad abi taiko į labai skirtingus są monės taik in ius. Vas ar io 16-oji neabejot inai svarbi kiekv ienam Liet uvos pil ieč iui (pabrėžt in a, kad ne tik etniniam lietuviui, bet ir visų tautybių žmonėms, laikan tiems Liet uvą savo tėv yne), to dėl ji savaip visuot inė, švęst ina bendr uomenėse, aikštėse, vie šai. Šv.Valentino diena turėtų bū ti asmeninė šventė, į kurią kvies tinas tik artimiausias žmogus. Tai itin nepravartu visiems prekybi nink ams ir rinkodar in ink ams, gebant iems komercial iz uot i pa čius int ym iausius dalyk us. To dėl tautinių trispalvių gausa gat vėse Vasar io 16-ąją džiug ina, o visok ių pripučiamų ar pril ipina mų širdel ių siautėjimas Vasar io 14-ąją – liūdina. Žmonės vis maž iau sugeba būt i vieni arba šeimos ir bičiulių rate, nuolat atsiras nor inčiųjų juos iš ten išt raukt i ir panard int i į mar gą visuot inės linksmybės kat ilą, kur iame išnyksta bet koks ind i vidualumas ir privatumas. Tiesą sakant, ir švenčiantys Vasario 16ąją ind iv idual iai, ne Prez ident ū roje ar kar iuomenės paraduose, man atrodo itin palaikytini. Ką gi, lieka pasveikinti artėjančių švenčių proga. Įsimylėjėlius – Va sario 14-osios, patriotus – Vasario 16-osios, taksist us – kiekv ienos dienos proga, nes pastarieji kiek vieną dieną išvaž iuoja patirti vis naujų nuotyk ių. Ir jei jiems kada skambins aukščiau minėtas Juo zas E., teatveža jie tą Juozą E. į Kauną kuo greičiau. Kam tų dvie jų valandų?
informacija:
302 250
– Ką darote, kad šitaip puikiai atrodote ir, kaip sakėte, puikiai jaučiatės? Kokia jūsų jaunystės paslaptis? – Kokia čia jaunystė... Kasdien da rau mankštą, nuolat lankau basei ną, stengiuosi kiekvieną dieną pasi vaikščioti gryname ore. Džiaugiuosi, kad tokie mano genai. Visuomet rei kia turėti svajonių, vizijų, nes tai yra gyvenimo variklis. Turi dirbti smege nys, bet nereikia galvoti apie metus, metai yra tik skaičiai. – Ar jūsų sūnus ir dukra, anū kai kaip nors susiję su sportu? Ar darėte jiems kokią nors įtaką renkantis profesijas? – Mano sūnus ir dukra baigė Kau no kūno kultūros institutą. Vienas anūkas baigė tą pačią aukštąją mo kyklą, kitas ją baigs šiemet. Tik anū kė studijuoja fotografiją Paryžiuje. Akivaizdu, kad mano vaikai pase kė mano pėdomis, tik nežinau, ar tai gerai. Trenerio darbas, mano nuomo ne, yra sunkiausias, atima daug jėgų, tiek psichologinių, tiek fizinių. Norint būti geru treneriu, reikia būti fana tiku. Nemačiau, kaip vaikai užaugo, nes nuolat reikėjo keliauti. Namuo se nebūdavau net mėnesį. Laimė, ma no žmona buvo sportininkė, mane su prato, kita gal būtų pabėgusi. Baigęs mokyklą norėjau studijuoti ir žurna listiką (mokykloje leidau sienlaik raštį), ir mediciną, bet įstojau į Kau no kūno kultūros institutą, nes sekėsi lengvoji atletika. – Ar sugrįžtate į savo tėviškę Bir žuose? Žinau, kad mėgote vė žiauti. Ar vis dar užsiimate šiuo savo pomėgiu? – Taip, šis pomėgis išliko nuo vaikys tės. Tai labai įdomus, geras poilsis. Prieš 50 metų Nemunėlio upėje vieną kartą esu pagavęs 1 200 vėžių. Dabar ten vėžių nebėra, juos išnaikino žmo nių į upę pilami chemikalai. Šiuo me tu į tėviškę nuvažiuoju tik aplankyti tėvų kapų ir muziejų. – Kas jums, kaip kauniečiui, šiandien Kaune labiausiai nepa tinka? – Kaunas turi turėti viską, nes tai sporto, studentų, kultūros miestas. Viskas priklauso nuo politikų. Man, pavyzdžiui, skauda širdį dėl merdė jančios, ištuštėjusios Laisvės alėjos, kurioje dabar slidu, baisu parkristi.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Platinimo tarnyba: 302
bartimi.
Tomo Raginos nuotr.
– Koks buvo skaudžiausias pra laimėjimas ir kokia saldžiausia jūsų karjeros pergalė? – Man skaudžiausias pralaimėji mas buvo treniruojant „Žalgirį“, kai pralaimėjome CSKA dviem taškais 1984 m. Kaune ir 1986-ųjų pralai mėjimas Zagrebo „Cibonai“ Vengri joje, kai A.Sabonis buvo pašalintas iš aikštelės. Sunku pasakyti, koks buvo saldžiausias laimėjimas. Iš to laiko tarpio – 1987 m. trečios rungtynės su CSKA, nors buvo akimirka, kai atsi likome 19 taškų.
tinamas. Ar Lietuva neturi kitų sporto šakų atstovų, kuriais ga lėtų didžiuotis? – Ar krepšinis neužgožia kitų spor to šakų? Jei toks klausimas Anglijoje, Brazilijoje, Argentinoje būtų užduo tas apie futbolą, tas žmogus būtų ne suprastas. Kas trukdo kitoms sporto šakoms būti populiarioms Lietuvoje? Rašykite apie jas straipsnius, renki te varžybas, ieškokite rėmėjų – niekas paramos ant lėkštutės neatneš. Krep šinis taip pat nuolat ieško rėmėjų. – Europos komandos žaidimo stiliumi skiriasi nuo JAV rinkti nės, kuri yra atletiškesnė – grei tesnė už varžovus. Ar europiečiai ne per daug akcentuoja pozici nį žaidimą ir per mažai dėmesio skiria fiziniam pasirengimui? – Krepšinis buvo sukurtas afroame rikiečiams, kadangi jie yra išvermin gesni, stipresni negu baltaodžiai, jų kitokia genetika. JAV krepšinyje yra didžiulė atranka, yra daugiau iš ko atsirinkti gabių žaidėjų. Europoje, mano nuomone, fizinis pasirengimas yra pakankamas. Reikia ne tik darbo, bet ir turėti gerus fizinius duomenis. Krepšiniui reikia gimti. Pavyzdžiui, Žydrūnas Savickas, kuris lanksto ge ležį, negalėtų būti krepšininku.
Visuomet reikia turė ti svajonių, vizijų, nes tai yra gyvenimo va riklis. Turi dirbti sme genys, bet nereikia galvoti apie metus, metai yra tik skaičiai.
– Su kuriais buvusiais „Žalgirio“ krepšininkais bendraujate? – Žmonės turi savo asmeninį gyve nimą ir nėra tiek daug progų susitik ti. Esant galimybei, bendrauju su vi sais. Pavyzdžiui, su Arvydu Saboniu bendrauju daugiausia – beveik kiek vieną dieną.
– Kaip laikas ir evoliucija pakei tė krepšinio žaidimą, stilių, ko mandų žaidimo strategijas, de rinukus? – Mano nuomone, krepšinis pasikeitė pirmiausia tuo, kad atsirado daugiau aukštų žaidėjų, jie taip pat fiziškai pajėgesni, greitesni. Tai labai skiria si nuo buvusių krepšininkų. Nepasa kyčiau, kad pagerėjo kamuolio valdy mo technika ir taktika.
– Esate sukaupęs nemenką ar chyvą vaizdo medžiagos iš var žybų, čempionatų. Negalvoja te jo perduoti ateities kartoms? Galbūt padovanoti muziejui? – Turbūt tai padarysiu ateityje, gal savo archyvus padovanosiu muzie jui, kuriam tos medžiagos labiausiai reikės. Esu sukaupęs daug vaizdo įra šų apie auksinius „Žalgirio“ laikus ir Lietuvos rinktinės žaidimą olimpinė se žaidynėse.
– Kaip manote, ar Lietuva būtų pajėgi surengti pasaulio čempio natą? Kada tai galėtų įvykti? – Lietuva gali surengti pasaulio čem pionatą, reikia dėti pastangas, kad šalis jį surengtų 2018 arba 2022 m.
– Gal ir užsitrauksiu visų tautie čių panieką, bet nesuprantu, ko dėl krepšinis taip Lietuvoje aukš
242
Prenumeratos skyrius: 302
Kaunodiena.lt
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
302 230
Patirtis: anot V.Garasto, nereikia gailėtis buvusio laiko – reikia gyventi da
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 310.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, vasario 11, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Kasa sau duobę?
Baltarusiai pranešė siekiantys susitiki mo su Lietuvos pa reigūnais, kad aptar tų planuojamų sta tyti atominių elekt rinių abiejose šaly se klausimą. Tačiau lietuviai tikina apie tokius Minsko pla nus nieko negirdė ję, todėl artimiausiu metu dvišalio su sitikimo tikrai ne bus.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Išversti iš posto FNTT vadovybę užsimojęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis savo pareiški mais erzina ir premjerą, ir koalici jos partnerius.
Mįslė: rašė Baltarusijos pareigūnai laišką mūsų Aplinkos ministe
rijai ar ne?
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pasiklydusio laiško detektyvas Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Išplatino oficialų pranešimą
Dar šios savaitės pradžioje, pir madienį, Baltarusijos Gamtos iš teklių ir aplinkosaugos ministerija išplatino oficialų pranešimą, kad Lietuvos aplinkos ministerijai esą „buvo išsiųstas laiškas su kvieti mu artimiausiu metu Minske ap tarti naujų branduolinių elektri nių statybos problemas“. Laišką, pasak baltarusių, pasira šė šios šalies gamtos išteklių ir ap linkosaugos ministro pavaduoto jas Vitalijus Kulikas. „Pirmiausia, Baltarusijos ministerija reiškia pa garbą Lietuvos ministerijai ir dė koja už konstruktyvų bendradar biavimą aplinkosaugos srityje“, – teigiama pranešime spaudai. Be to, laiške Baltarusija esą pa kvietė įgaliotuosius Lietuvos at stovus atvykti į Minską surengti konsultacijų šiais klausimais – dėl Visagino atominės elektrinės ir Astravo branduolinės elektri nės statybų projektų, dėl jų ati tikties tarptautinei aplinkosaugos konvencijai, dėl Lietuvos ir Balta rusijos veiksmų, užtikrinant sau gų būsimų branduolinių elektri nių darbą. Kartu, kaip teigiama pranešime spaudai, Baltarusija išreiškė susi rūpinimą tuo, kad Lietuva į 2010 m. atliktų geologinių tyrimų Vi sagine išvadas neįtraukė tam tik ro tipo reaktorių, kurie turėtų būti čia statomi, veikimo analizės. Baltarusija savo laiške, remian tis pranešimu spaudai, pasiū lė abiejų šalių atstovų susitikimą Minske surengti šių metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
Tikina nieko negavę
Nors apie parašytą ir išsiųs tą laišką baltarusiai pranešė dar savaitės pradžioje, Lietuvos ap linkos ministerijos atstovai net ir vakar tikino neturintys jokių žinių apie Minsko neva išsiųstą kvietimą. Nėra rengiamasi ir jokiems dvi šaliams pokalbiams įvardytais klausimais.
Tomas Beržinskas:
Negalime komentuo ti to, ko negavome. Gal vertėtų Užsienio reikalų ministerijos pasiteirauti dėl šio klausimo. „Jokio kvietimo, rašto, laiško ar kitokio dokumento dėl dvi šalio susitikimo Minske Astra vo ir Visagino atominių elektri nių statybų klausimais Aplinkos min ister ija nėra gav us i. Jeig u toks kvietimas būtų gautas, to kio sus it ik im o gal imyb ė būt ų svarstoma“, – vakar teigė ap linkos ministro Gedimino Kaz lausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Anot jo, konkrečias ekspertų, specialistų, pareigūnų ar net mi nistrų susitikimo temas „būtų ga lima įvardyti tik gavus kvietimą“ ir apsisprendus dėl tokio susitikimo surengimo. Tačiau T.Beržinskas spėjo, kad Lietuvos šalis tokiame susitiki me pirmiausia keltų planuojamos
Astravo atominės elektrinės po veikio aplinkai vertinimo proce dūros klausimą. „Liet uva yra išs iunt us i Bal tarusijai savo pastabas dėl šios proced ūros, kur i, mūs ų nuo mone, nėra baigta, ir atsakymų į pateiktas pastabas nėra gauta“, – sakė jis. Lietuvos aplinkos ministerija pripažino neturinti naujausių ži nių, kaip Baltarusijai sekasi įgy vendinti Astravo atominės elekt rinės projektą. T.Beržinskas tik gūžčiojo pe čiais paklaustas, kodėl Minskas skelbia apie oficialų laišką, iš siųstą į Vilnių, o Lietuva nėra jo gavusi. „Nežinau. Negalime ko mentuoti to, ko negavome. Gal vertėtų Užsienio reikalų ministe rijos pasiteirauti dėl šio klausimo, nes tai susiję su dvišaliais santy kiais“, – atsargiai pasiūlė jis. Bet Užsienio reikalų ministerija situacijos nekomentuoja. Parašė elektroniniu paštu?
Neoficialiomis žiniomis, balta rusių pareigūnai laišką Lietuvos aplinkos ministerijai siuntė ne diplomatiniais kanalais, net ne įprastu registruotu paštu, o in ternetu. Todėl Lietuvos šalis nenori pri pažinti gavusi tokį laišką, nes nė ra išlaikyti svarbių dokumentų siuntimo reikalavimai. Apie tai Minskas turėtų būti informuotas elektroniniu paštu išsiųstu atsa kymu. Aplinkos ministerija nekomen tuoja šių žinių. Ji kartoja, kad joks oficialus kvietimas iš Baltarusijos nėra atėjęs.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) vadovus atstatydinti siekiantis vidaus reikalų ministras R.Palaitis, regis, atsidūrė aklavie tėje. Liberalcentristų deleguoto ministro kalbos apie pasitikėjimą praradusius FNTT direktorių Vi talijų Gailių ir jo pavaduotoją Vy tautą Giržadą daugelį politikų su glumino. Pirmasis tramdyti ministrą va kar ėmėsi iš komandiruotės grįžęs premjeras Andrius Kubilius: „Jei gu yra kokių nors įtarimų, kad kas nors iš vienos ar kitos institucijos pareigūnų toje „Snoro“ istorijo je, kai informacija neteisėtu būdu buvo atiduota spaudai, yra prasi žengę, tai turi parodyti ikiteismi nis tyrimas ir visas teisminis pro cesas. Ne kokie nors spėliojimai“, – pareiškė premjeras. R.Palaičio veiksmai ir tikslai FNTT atžvilgiu nėra suprantami ir koalicijos partneriams, tad savai tės pradžioje šie greičiausiai aiš kinsis, kuo remdamasis R.Palaitis trikdo vienos svarbiausių specia liųjų tarnybų darbą.
Apie tai užsiminė Liberalų sąjū džio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis: „Situacija susi klostė tokia, kad neišvengiamai tai reikės aptarinėti. Visa tai kenkia FNTT darbui ir reikalauja išgry ninti situaciją.“ Išsiaiškinti, ko iš tiesų siekia R.Palaitis, norėtų ir Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) frakcijos na riai. TS-LKD frakc ijos sen iūn as J.Razma pabrėžė, kad situacija, kai aukščiausia FNTT vadovybė tikri nama melo detektoriumi, o vėliau diplomatiškai raginama trauktis, „nėra normali“. R.Palaitis trečiadienį pareiškė, kad nepasitiki V.Giržadu, nes esą pareigūnas antrą kartą tirtas po ligrafu ir gauti rezultatai buvo ne palankūs. Užvakar V.Gailiui pareiškus, kad jis savo pavaduotoju pasitiki, R.Pa laitis tai įvertino kaip V.Giržado dangstymą ir pareiškė nepasitikė jimą pačiu V.Gailiumi. Vidaus reikalų ministro mesti kaltinimai FNTT vadovybei – itin rimti: ši esą galėjo nutekinti slap tą informaciją. Liet uvoje dar neb uvo atve jo, kad tokio aukšto rango parei gūnai būtų buvę tikrinami melo detektoriumi, kuriam laikui ap ribota teisė dirbti su slapta in formacija.
8
šeštadienis, vasario 11, 2012
lietuva
Viešas karas niekam nenaudingas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šed baras nepatenkintas, kad vidaus reikalų ministras ir Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybė tarpusavio santykius aiškinasi viešai, per spaudą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Politikas neatmeta, kad arba mi nistrui, arba FNTT vadovui po šio įsiliepsnojusio šaltojo karo gali tek ti trauktis iš pareigų. – Kaip vertintumėte šį netikėtai įsiliepsnojusį karą tarp vidaus reikalų ministro Raimundo Pa laičio iš vienos pusės ir FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus bei jo pavaduotojo Vytauto Gir žado – iš kitos? – Man ši situacija iš šono kiek keis tokai atrodo. Bet kuriuo atveju, be to, kas buvo publikuota žiniasklai doje apie šį vadinamąjį karą, dau giau informacijos neturiu. – Nesidomite? – Nebuvo dar progos ir galimybių pasigilinti. Bet būtinai pasidomėsiu visa šia istorija ir jos aplinkybėmis, nes tokio viešo santykių aiškinimo si politikams negalima praleisti ne girdomis. Matyt, šiomis dienomis pasirinksiu daugiau informacijos apie tai, kas čia vyksta. – Tačiau kaip jums atrodo ši situacija, kai ministras reiš kia viešą nepasitikėjimą parei gūnais, o šie lyg ir nesirengia trauktis? – FNTT vadovus skiria vidaus rei kalų ministras. Bet tai nėra politi nio pasitikėjimo pareigūnai, nes jie
AKIŲ LAZERINĖS CHIRURGIJOS CENTRAS
skiriami kaip aukšto rango valsty bės tarnautojai rengiant konkur sus, kur kandidatams keliamos ga na griežtos sąlygos. Tai, kad min istras R.Pal ai tis pareišk ė nep as it ik ėj im ą iš prad žių V.Girž ad u, o paskui ir V.Gail ium i, yra lab iau toks su paprast int as pareišk im as, skir tas žmonėms, visuomenei. Kitaip tar iant, min istras pareišk ė ne pas it ik ėj im ą, nors pol it in io ne pasitikėjimo šiais pareigūnais jis reikšti lyg ir negali.
Pareigūnų patikrini mo poligrafu rezulta tai savaime nėra lai komi įrodymais. Iš jų galima daryti tik tam tikras išvadas.
– Tačiau ministras juk gali at leisti pareigūnus, kuriais ne pasitiki? – Ne visai taip. Ministras gali at leisti tokio aukšto rango nepoliti nio pasitikėjimo pareigūną tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad šis pareigūnas pažeidžia įstatymą, sulaužo duotą priesaiką, nesilai ko darbo drausmės. Tokie pažeidi mai turi būti konstatuoti, nustaty ti, įrodyti.
• Trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo korekcija lazeriu. • Kataraktos ambulatorinės operacijos. • Sulankstomi amerikietiški ir ligonių kasos kompensuojami lęšiai.
NUOLAIDOS taikomos atvykstantiesiems su akių/šeimos gydytojo siuntimu.
Kaunas, Savanorių pr. 284 (IV aukštas), tel. (8 37) 313 646 E. paštas: info@lasik.lt
www.lasik.lt
– Ministras sako, kad V.Girža das faktiškai padarė nusižen gimą, nes neperėjo testo melo detektoriumi, todėl negali to liau dirbti su slapta informaci ja. Taigi, jis nebegali būti FNTT vadovo pavaduotojas, nes be veik visas jo atliekamas dar bas pridengtas slaptumo žy mėmis? – Taip, žinau, kad ministro nepasi tikėjimas V.Giržadu aiškinamas esą nesėkmingai pereitu patikrinimu melo detektoriumi. O nepasitikėji mas FNTT vadovu V.Gailiumi kilo dėl to, kad jis užstojo V.Giržadą. Kaip suprantu, patikrinimas me lo detektoriumi (poligrafu) vykdy tas tiriant pernai lapkričio viduryje žiniasklaidai nutekintą informaci ją apie numatomą banko „Snoras“ nacionalizavimą, likus kelioms die noms iki sprendimų dėl „Snoro“ priėmimo. Taigi, vykdomas tokios infor macijos nutekinimo aplinkybių ty rimas. Patikrinimas poligrafu yra šio tyrimo dalis. Bet būtina pabrėžti, kad pareigū nų patikrinimo poligrafu rezultatai savaime nėra laikomi įrodymais. Iš jų galima daryti tik tam tikras iš vadas. Bet jos toli gražu nėra galu tinės. Poligrafo naudojimo įstaty me rašoma, kad „tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma infor macija, apibūdinanti tiriamą as menį ir jo aplinką“. Ar pareigūnas, patikrintas melo detektoriumi, yra kaltas dėl kokių nors padarytų pažeidimų, nusta toma vykdant visa apimantį tyri mą, įvertinant visas aplinkybes ir visą turimą ar surinktą informaci ją, o ne vien tiktai patikrinimo po ligrafu medžiagą. Atkreipčiau dėmesį, kad patik rinimas melo detektoriumi yra sa vanoriškumu grįstas veiksmas, nes pareigūnas visada gali atsisaky ti pasitikrinti arba dėl kokių nors priežasčių netgi nutraukti jau vyk domą patikrinimą. Kita vertus, įstatyme įrašyta, kad „jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisa kius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaiki namas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“. Šiuo atveju vidaus reikalų mi nistras gali būti teisus sakydamas, kad gautoji neigiama patikrinimo melo detektoriumi išvada, jeigu ji tokia iš tikrųjų buvo, gali užkirs ti kelią FNTT direktoriaus pava duotojui dirbti su įslaptinta me džiaga. Tačiau sprendimą ir šiuo klausimu galima priimti tik atlikus atskirą tyrimą. Jis, kaip suprantu, irgi vyksta. Taip pat tikrinama, ar ir FNTT direktorius V.Gailius gali dirbti su įslaptinta informacija. – Kas bus, jeigu nustatys, jog nebegali?
Nežino: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S.Šedbaras ne
siima spręsti, kuo baigsis pastarosiomis dienomis vidaus reikalų sis temoje įsiliepsnojęs nepasitikėjimo skandalas. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
– Galbūt ministras galės priimti sprendimą dėl jo atleidimo iš parei gų. Reikėtų pasigilinti į teisinę si tuaciją ir konkrečiau išsiaiškinti, ar tokios išvados paskelbimas yra pa grindas atleisti pareigūną. – Tačiau V.Giržadas ir V.Gailius atkreipia dėmesį, kad ministras R.Palaitis neturėjo teisės pa viešinti patikrinimo melo de tektoriumi išvadą, bet tai ne teisėtai padarė? – Įstatyme numatyta, kad „infor maciją, gautą tiriant poligrafu, draudžiama naudoti ne tais tiks lais, kuriuos buvo norima pasiek ti, išskyrus atvejus, kai gaunama informacija apie pasikėsinimą pa daryti, rengiamą ar padarytą nusi kaltimą“. Taip pat numatyta, kad „tyrimo tarnybos pareigūnas įsta tymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti valstybės ar tarnybos paslaptį sudaran čios informacijos apsaugą“ bei tai, kad „tyrimo metu padaryti garso ir vaizdo įrašai saugomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nu statyta tvarka“. Visi pareigūnai, taip pat minist ras, turėtų vadovautis štai šiomis įstatymo nuostatomis. Man apskritai keista ir nesup rantama, kodėl ministras santy kius su FNTT vadovais aiškinasi viešumoje, per spaudą. Tai stebina ir piktina. Teisėsauga – labai jaut ri sritis, kur negali būti viešumoje taškomasi nešvariais purslais. Jeigu yra santykių ar susikalbėjimo pro
blemų, reikia juos išsiaiškinti siste mos viduje, o ne atsistojus priešais visą visuomenę. – Pirmasis apie nepasitikėjimą V.Giržadu prabilo vidaus reika lų ministras, vadinasi, jis kal čiausias? – Per daug nesigilinau, kas čia ką pradėjo. Bet akivaizdu, kad didelių klaidų pridarė abi šalys. – Šią savait ę nug riaud ė jo patikrinimai taksi firmose. Kaip juos komentuotumėte? – Teisėsauga, mokesčių inspekto riai tiria informaciją apie slepia mus mokesčius, apie galimą nele galų darbą, apie kitus pažeidimus. Turbūt tenka pripažinti, kad taksi verslas iki šiol nebuvo pats skaid riausias iš visų. Matyt, todėl ir at sidūrė teisėsaugos akiratyje. Tačiau kol kas sunku ką nors komentuoti, nes tyrimas nebaig tas ir nežinome galimų pažeidi mų masto. – Reidas prieš taksi jau lygina mas su pernykščiu reidu prieš nesąžiningai dirbusius Gariū nų prekiautojus... – Turbūt lyginti šias dvi akcijas ga lima. Juk yra pagrindo įtarti, kad abiem atvejais veikta nesąžinin gai pagal vienodą ar labai pana šią schemą. Bet ir su Gariūnais susiję tyri mai tęsiasi. Todėl ką nors konkre taus komentuoti kol kas nėra gali mybių.
9
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,48 %
1,6
mlrd. litų siekia preliminari Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties įrengimo kaina.
–0,49 %
–0,24 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Automobilius perka išsimokėtinai
€
Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu šie met sausį parduoti 475 nauji lengvieji au tomobiliai – 36 proc. daugiau nei prieš me tus, kai buvo parduoti 348 nauji automobi liai. Išperkamosios nuomos būdu Lietuvo je įsigytų automobilių dalis per metus pa didėjo 9 proc., kaip pranešė rinkos tyrimų bendrovė „AutoTyrimai“. Praėjusį mėne sį išsimokėtinai daugiausia nupirkta „Volks wagen“, „Škodos“ ir „Toyotos“ automobilių.
Baltarusijos rublis 10000 3,1361 DB svaras sterlingų 1 4,1165 JAV doleris 1 2,5998 Kanados doleris 1 2,6114 Latvijos latas 1 4,9379 Lenkijos zlotas 10 8,2612 Norvegijos krona 10 4,5230 Rusijos rublis 100 8,7431 Šveicarijos frankas 1 2,8532
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+1,5675 % –0,5820 % –0,1191 % –0,2178 % –0,0344 % –0,6446 % +0,1617 % –0,1257 % +0,1228 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,61
2,39
„Vakoil“
4,73
4,58
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
98,09 dol. už 1 brl. 116,71 dol. už 1 brl.
Iš užsienio – su pilnais nešuliais prekių Siekdami sutaupyti, gyventojai apsipirkimo troškulį malšina užsienio prekybos centruo se. Tačiau apsipirk ti skirtų kelionių pasiūliusių kelionių organizatorių aukso gysla jau išseko.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Keleivius prarado
Kalbos apie galimybes užsienyje, ypač Lenkijoje, apsipirkti pigiau kelionių organizatorius privertė suklusti. Neilgai laukę jie pasiūlė vienadienių kelionių į didžiausius šalies kaimynės prekybos centrus. Iš jų mūsų tautiečiai grįždavo ne šini ne tik pavieniais daiktais, bet ir ištisomis buitinių prekių pakuotė mis. Vis dėlto akinanti organizato rių sėkmė tęsėsi neilgai. Kelionių organizatoriaus „Že lesa“ turizmo vadybininkė Erika Kuokštytė pasakojo, kad apsipir kimo keliones į Lenkiją bendrovė pradėjo organizuoti maždaug prieš 3 metus. Esą dėl pastarųjų metų krizės Lietuvoje šio pobūdžio ke lionės buvo ypač paklausios. Pašnekovė patikino, kad iš trum pų, skirtų apsipirkti, kelionių po puliariausia išlieka išvyka į Len kijos miestą Balstogę. Anot jos, kasmet į ją leidžiasi 5–7 keleivių grupės. E.Kuokštytės teigimu, or ganizuojamos ir ne tokios paklau sios 4 dienų kelionės į Lenkiją, per kurias taip pat skiriama laiko apsi pirkti Varšuvoje. Pašnekovė pasakojo, kad prieš 3 metus kelionės dieną į Balstogę iš vykdavo net po pora autobusų. Ta čiau šį šeštadienį vykti į taupių gy ventojų pamėgtą Lenkijos miestą siūloma tik mikroautobusu. Pašne kovė pripažino, kad apsipirkti skir tų kelionių paklausa sumažėjo. Turizmo agentūros „Via amica“ komercijos direktorė Irena Mel čarska pripažino, kad šiuo me tu vis dar siūloma vienadienė ke lionė į Lenkiją pakankamo keleivių skaičiaus jau nesulaukia. Anot jos, paskutinė žmonių grupė buvo su rinkta pernai prieš Velykas, tačiau
Taupo: pigiau apsipirkti tautiečiai į Lenkiją tebevažiuoja, tačiau vis rečiau naudojasi
specialiais kelionių organizatorių pasiūlymais.
metų pabaigoje organizuota ke lionė neįvyko. „Manau, pagrin dinė sumažėjusio keleivių skai čiaus priežastis yra tai, kad tokias keliones žmonės organizuoja pa tys“, – sakė I.Melčarska. Grįžo pasisėmę idėjų
I.Melčarskos teigimu, turizmo agentūra per kelionę siūlo 3 ar 4 apsipirkti tinkamas vietas – pre kybos centrų bazes ir turgelį. Apie kiekvieną šių vietų, kaip pasakojo pašnekovė, keleiviai gauna speci finės apsipirkimą palengvinančios informacijos: „Kelionės progra moje surašyta, kur važiuojame, kur galima apsipirkti, netgi tai, ar gali ma atsiskaityti mokėjimo kortele. Atvykę į nurodytas vietas skiriame laiko apsipirkti.“ Pašnekovė neabejojo, kad per pirmąsias kelionių organizatorių pasiūlytas keliones gyventojai ap žiūrėjo prekybos vietas, surinko
Per pirmą sias kelio nių orga nizatorių pasiūlytas keliones gyventojai apžiūrėjo prekybos vietas, su rinko visą reikiamą informaciją ir todėl įgu do keliauti patys.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
visą reikiamą informaciją ir todėl įgudo keliauti patys. „Mūsų siūloma kelionė vienam žmogui kainuodavo vidutiniškai 70–80 litų, o juk vienam žmogui važiuoti sunku, vis tiek dažniau siai keliaudavo su vyru ar žmona. Tuomet kaina, aišku, padidėja. Ži noma, važiuoti autobusu yra pato gu, nes turime didelę bagažinę“, – svarstė I.Melčarska. Daug vietos bagažui, kaip sa kė pašnekovė, tikrai prireikia. Esą žmonės perka didžiuliais kiekiais ir apsirūpina pačiomis įvairiausiomis prekėmis: nuo tualetinio popie riaus iki mineralinio vandens. Išliekant galimybei Lenkijo je prekių nusipirkti pigiau, rankų nenuleidžia net ir nebesurenkan tys grupių. I.Melčarskos teigimu, šiuo metu sklandantys gandai apie pasienyje statomą didelį preky bos centrą kelia vilčių, kad susi domėjimas apsipirkimo kelionė
mis į Lenkiją dar išaugs: „Jei ten pastatys prekybos centrą, tokio pobūdžio kelionės tikrai atsigaus, nes jos bus netolimos ir dėl degalų sąnaudų bus mažesnės, jie kainuos apie 40 litų.“ Anot jos, ir šiuo me tu taupydami degalus gyventojai neretai iškeičia gana tolimą Bals togę į pasienyje esančius miestus – Punską, Augustavą ir pan. Gaudo išpardavimus
Natūraliu gyventojų noru įsigy ti kokybiškų, bet pigesnių prekių pasinaudoja ir tarptautinių kel tų linijų bendrovės. Jos, tiesa, tai ko ne į Lenkiją, o į kitas norintiems apsipirkti patrauklias vietas. Tarptautinių keltų linijų ir mini kruizų įmonė „DFDS Seaways“ ša lies gyventojus jau nuo pernai kvie čia plaukti apsipirkti į Vokietiją per didžiuosius išpardavimus. Įmonės vadovas Vaidas Klumbys tokį pasiūlymą vadino bilietu su idėja.
„Tai nėra kelionių paketai, kai perkant vietą kelte gaunama ir nakvynė viešbutyje. Mes tiesiog siūlome idėją, ką Vokietijoje gali ma veikti, kur apsipirkti“, – sakė jis ir pridūrė, kad panašių apsipir kimo pasiūlymų bendrovė pateikia ir keleiviams į Švediją. V.Klumbio teigimu, interneto svetainėje įmonė keleiviams pa teikia informacijos apie Vokietijos, ypač netoli uosto esančio Ham burgo, parduotuves. Kadangi kel tu žmonės paprastai keliasi su au tomobiliais, jiems esą nesudėtinga savo transportu pasiekti norimas prekybos vietas. „Hamburge yra didžiausia Euro poje batų parduotuvė, didžiausia elektroninės įrangos parduotuvė, baldų parduotuvė IKEA ir įvairių kitų prekių ženklų parduotuvių. Asortimentas didelis, kokybė gera, o kainos, aišku, mažos. Įpratę taip apsipirkti žmonės jau laukia pa našių kelionių, perka ne tik drabu žius, avalynę ar buitinę techniką, bet ir skalbimo miltelius ar kavą“, – sakė V.Klumbys. Anot jo, šiais metais žadama pa teikti dar daugiau informacijos, ką galima nuveikti kitame krante. Paš nekovo tvirtinimu, jau dabar greta nuorodų į parduotuves suteikiama informacijos apie Kylyje ar Hambur ge vykstančius įdomesnius renginius ar koncertus, veikiančius naktinius klubus ir barus. Vasarą taip pat ragi nama keliauti į aplink Hamburgą iš sidėsčiusius pramogų parkus, gau sybę SPA centrų. Tokio pobūdžio informaciją ateityje esą planuojama skelbti ir apie Daniją ar ne itin toli nuo Kylio uosto esančią Olandiją. Verta pasirūpinti anksčiau
V.Klumbys patikino, kad gyven tojai pasiūlymais išvykti į užsienį per išpardavimus pasinaudoja, nors sakė negalintis tiksliai pasa kyti, kokia dalis keliaujančių keltu iš tiesų apsiperka. Vis dėlto esant tokių pasiūlymų gyventojų susi domėjimas kelionėmis išauga, to dėl jų aktyvumą su išpardavimais sieti galima. Vieta kajutėje kainuoja 380 li tų į abi puses, tačiau, pašnekovo teigimu, galima surasti geresnių variantų. Pavyzdžiui, dvi šeimos, keliaujančios vienu automobiliu, kajutę užsisakyti gali už maždaug 310 litų vienam asmeniui. „Bilietų kainos stabilios. Anks čiau užsisakius vietą, už ją galima mokėti ir pigiau. Tiesa, žiemą kai nos paprastai mažesnės“, – sakė V.Klumbys. Įmonės vadovas nea bejojo, kad gyventojams, vykstan tiems keltu, apsipirkti užsienio ša lyse pigiau ir patogiau. Nereikia sukti galvos dėl tarpmiestinio susi siekimo ir pirkinių gabenimo namo.
10
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
12p.
Tamsiosios didžiausio Prancūzijos uostamiesčio paslaptys.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
JAV kariuo menės pulki ninkas Danie lis L.Davisas nepabūgo ir tiesiai švie siai prabilo apie realybę Afganistane. Padėtis šalyje, pasak jo, sun ki. Kodėl JAV generolai kal ba priešingai?
pasaulis
Aukos: šimtai amerikiečių karių paaukojo gyvybes Afganistane. Ar praėjus daugiau nei dešimtmečiui, karas baigtas? Kai kurie JAV karininkai sako, kad ne.
Karas Afganistane: kas teisy Gyvas liudininkas
Kaip rašo „The New York Times“, JAV armijos pulkininkas 48 metų D.L.Davisas, tarnaujantis JAV pa jėgose nuo 1985 m., regis, bus vie nas iš nedaugelio kariuomenės at stovų, nutarusių kritikuoti JAV kariuomenės vadus. Kalbėti apie JAV pajėgas kamuo jančias ligas pulkininkas nutarė ne tik su aukštais JAV politikais, bet ir žiniasklaida. Praėjusį mėnesį karininkas ėmė si ilgai planuotos kampanijos – in formuoti amerikiečius, kas iš tiesų vyksta Afganistane. D.L.Davisas nutarė atsakyti į ke lis klausimus, kodėl armijos vado vybė meluoja, kad Afganistano ka riai pajėgūs užtikrinti taiką savo šalyje? Kodėl meluojama, kad šio je karų nuniokotoje žemėje pasiek ta pažanga? Kur švaistomi mokes čių mokėtojų milijardai? D.L.Davisas davė interviu dien raščiui „The New York Times“, parašė straipsnį į seniausią ne priklausomą JAV karybos žurnalą „The Armed Forces Journal“. Ga liausiai supažindino su surink ta medžiaga keturis Kongreso na rius ir jų personalą, t. y. parengė jiems dvi atskaitas – slaptą ir ne įslaptintą. Informavo apie tai jis
ir Gynybos departamentą bei sa vo vadovybę. Pulkininkas ėmėsi darbo praėju siais metais, kai antrąsyk per savo tarnybos metus buvo komandiruo tas į Afganistaną. Sukoręs, kaip pats sako, daugiau nei 10 tūkst. kilometrų, aplankęs aštuonias šalies provincijas, susi tikęs su dešimtimis amerikiečių, sąjungininkų ir Afganistano ka riuomenės bei policijos pareigūnų, D.L.Davisas, kaip pabrėžiama žur nale „The Armed Forces Journal“, įsitikino, kad karas Afganistane – pragaištingas, o JAV karinės vado vybės kalbos apie pažangą šioje ša lyje – melas. „Kaip gali atsukti nugarą, kai kiekvienais metais ten išsprogdi nama vis daugiau vyrų?“ – klau sė jis savo straipsnyje, kurį pavadi no „Tiesa, melas ir Afganistanas“ („Truth, lies and Afghanistan“). „Pasiųstas į misiją nuoširdžiai tikėjausi, kad viskas, kas buvo sa koma apie šį karą, – tiesa. Kad sąlygos Afganistane gerėja, kad vietos valdžia ir kariuomenė pa siekė pažangą, – rašė pulkininkas. – Tiesa, nemaniau, kad išvysiu dramatiškų pokyčių, bet bent jau tikėjausi, jog pamatysiu įrodymų, kurie leistų teigti, kad vyksta tei
giamų poslinkių. Norėjau pamatyti bendroves, batalionus, kurie kuria bent jau minimalią pažangą. Vie toj to pamačiau, kad visais lygme nimis trūksta pažangos.“
Mes – visi tie, kurie gyvena, kovoja ir žūsta, – tikimės, kad mūsų lyderiai sakys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyksta.
Pulkininkas pabrėžė, kad jo ma tyti vaizdai ir girdėti pasakojimai Afganistane skiriasi nuo oficialių JAV kariuomenės pareigūnų pra nešimų. D.L.Davisas stebėjosi, kodėl Da vidas H.Petraeusas, buvęs sąjun gininkų vadas Afganistane, o dabar CŽV vadovas, praėjusių metų kovą liudydamas Senato komitete sakė, kad Talibanas didžiojoje šalies da lyje pažabotas ir pažanga ryški, to dėl 2014 m. JAV pajėgos galės pasi traukti. D.L.Davisas pabrėžė, kad Afganistane veikiausiai šiomis kal bomis tiki vos keli kariai.
Atmetė kaltinimus
Generolai slepia nesėkmes?
Kaip rašė D.L.Davisas, nuo 1985 m., kai įstojo į kariuomenę, jis nuolat susidurdavo su slepiama informa cija apie tikrąją padėtį karo lauke. Tačiau šį kartą pulkininkas nutarė netylėti. „Kiek dar vyrų turi žūti šioje mi sijoje, kuri, akivaizdu, nesėkminga? – klausė pulkininkas. – Niekas ne sitiki, kad mūsų lyderiai visuomet turės sėkmės receptą. Tačiau mes – visi tie, kurie ten gyvena, kovoja ir žūsta, – tikimės, kad mūsų lyde riai bent jau sakys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyksta.“
Tačiau „The New York Times“ kal bintas pulkininkas Jamesas E.Hut tonas, JAV kariuomenės atstovas spaudai, atsisakė detaliai komen tuoti D.L.Daviso kritiką. Tiesa, jis neigė, kad kariuomenės vadai me luoja apie padėtį Afganistane. „Mes esame vertybėmis grįs ta organizacija, ir tai, ką sakome ar pranešame, vertiname labai rim tai“, – pabrėžė atstovas. CŽV vadovo D.H.Petraeuso at stovė Jennifer Youngblood taip pat atrėžė, kad jos viršininkas nie kuomet nemelavo apie padėtį Af ganistane.
Politikų dėmesys ir susižavėjimas
Galbūt niekas nebūtų rimtai ver tinęs D.L.Daviso kampanijos, jei ne kai kurių Kongreso narių dėme sys. „Pulkininkas D.L.Davisas pa dėjo mums suvokti, kas iš tiesų dedasi žemėje. Mums tai kelia su sižavėjimą“, – pabrėžė senatorius iš Šiaurės Karolinos respublikonas Walteris B.Jonesas. Politikas du kartus akis į akį su sitiko su pulkininku, skaitė jo pa rengtas ataskaitas. Senatorius Jeffas Merkley, de mokratas iš Oregono valstijos, taip pat susitiko su D.L.Davisu. Kong reso narys pabrėžė, kad pulki ninkas – neįkainojamas liudinin kas, nes dėl neaukšto savo karinio laipsnio jis galėjo bendrauti ne tik su aukšto rango kariškiais, bet ir su eiliniais karo lauke. Milijardų švaistymas
Pulkininkas D.L.Davisas yra tar navęs Vokietijoje ir dalyvavęs Persi jos įlankos kare. Pasibaigus šiam ka rui jis išėjo į atsargą, tačiau po rugsėjo 11-osios atakų grįžo į aktyvią tarnybą. Jam teko kariauti Irake, du kartus bu vo išsiųstas į Afganistaną. Pirmuosius 15 mėnesių Afga nistane jis praleido vadinamajame Ateities kovos sistemų kūrimo da
11
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Dvigubas išpuolis
Nuožmus protestas
Sulaikė žudiką
Dviem užminuotiems auto mobiliams vakar detonavus prie Sirijos saugumo pajėgų postų antrame didžiausiame Alepo mieste, žuvo mažiau siai 25 žmonės, apie 175 bu vo sužeisti. Tuo metu Damas ko režimo tankai veržėsi į opo zicijos protestų židiniu tapusį Chimso miestą.
Graikijos profsąjungos vakar pradėjo dvi paras truksiantį streiką, protestuodamos prieš naujas taupymo priemones, dėl kurių ketina balsuoti parla mentas ir kurių reikalauja ES bei Tarptautinis valiutos fon das. Atėnuose vėl prasidėjo demonstrantų ir policijos su sirėmimai.
Ispanijos policija vakar pra nešė sulaikiusi Vladimirą Mi lisavlevičių (nuotr.) – vieną iš asmenų, kurie 2003 m. nu žudė tuometį Serbijos mi nistrą pirmininką Zoraną Džindžičių. V.Milisavlevičius slapstėsi nuo 2007 m., kai kar tu su dar 11 asmenų buvo ap kaltintas premjero nužudymu.
Kraujo rekordas Nuo karo Afganistane pradžios praėjo daugiau nei dešimtmetis, bet žuvusių civilių skaičius auga jau penktus metus iš eilės ir per nai pasiekė rekordinį lygį.
AFP nuotr.
bė, o kas melas? linyje, kurio užduotis – kurti kari nes technologijas. Pasak D.L.Daviso, iš pat pradžių programa susidūrė su sunkumais, tačiau karinė vadovybė be perstojo kartojo, kad darbai vyksta sėkmin gai. Visgi 2009 m. programa buvo sustabdyta, nors į ją ir buvo inves tuoti milijardai. Atsainus požiūris
Per antrąją misiją Afganistane D.L.Davisas apklausė 250 karių, nuo 19-mečių eilinių iki dalinių vadų. Kalbėjosi jis ir su Afganista no saugumo pajėgų kariais bei civi liais. D.L.Davisas papasakojo apie pokalbį su Afganistano policinin kais po vieno išpuolio. „Paklausiau policijos kapitono, iš kur buvo surengtas išpuolis. Jis man pirštu parodė į kalnus. Tada paklausiau: „Kokios procedūros at liekamos, kai įvykdomas išpuolis? Ar jūs suformuojate dalinį ir seka te juos (talibus)? Ką jūs darote?“ Jis man atsakė: „Ne, tikrai nesekame jų. Tai pernelyg pavojinga.“ Vienas pėstininkas pulkininkui papasakojo, kad afganistaniečių policininkai retai kada išlenda iš postų. Nenuostabu, kad talibų ka riai kai kuriose provincijose jaučia si laisvi kaip paukščiai.
Kariai nori namo?
„Rugpjūtį buvau Kandaharo pro vincijoje, – dėstė pulkininkas. – Čia tarnaujantis dalinys neteko kelių vyrų. Vienas žuvusių buvo patyręs karys. Dalinio vadas ma nęs retoriškai paklausė: „Kaip man pažvelgti šiems vyrams į akis ir pa sakyti, kad jie turi diena iš dienos tęsti misiją? Tai vis sunkiau pada ryti. Ar man reikia pažvelgti šių ka rių žmonoms į akis ir pasakyti, kad jų vyrai žuvo dėl ko nors reikšmin go? Kaip tai padaryti?“ D.L.Davisas persakė ir kito da linio vado žodžius: „Žinai, vyrai čia kalba: „Tikiuosi, kad jau galė siu keliauti namo, tikiuosi, netek siu tik kojos. Gal tai bus kairė ko ja.“ Jie nepasitiki savimi, jie netiki, kad karinė vadovybė apskritai žino, kas čia dedasi.“ Pulkininkas D.L.Davisas papa sakojo ir apie apsilankymą Kuna ro provincijoje. „Rugsėjo 10 d. buvau Kunaro provincijoje, ten šnektelėjau su vie tos pareigūnu, kuris JAV pajėgoms pataria kultūros klausimais. Aš jo paklausiau, ar Afganistano kariuo menės daliniai jau pasirengę kovo ti su talibais, kai JAV paliks terito riją. Jis man atsakė: „Ne. Jie tikrai nepasiruošę. Šiame regione sau
gumo pajėgos sudaro sandėrius su Talibanu. Talibai pažada nešaudy ti į juos, jie – į talibus. Jei talibas sulaikomas, jis netrukus paleidžia mas“, – rašė pulkininkas. Kalbėdamas su D.L.Davisu afga nistanietis prisipažino, kad nese niai neteko gero draugo, kuris dir bo policijos pareigūnu. „Neseniai man paskambino ta libas, kuris sučiupo mano bičiulį. Kad girdėčiau, jis garsiai jį mušė ir reikalavo, kad nustočiau dirb ti amerikiečiams. Jie man pagrasi no, kad pagaus mano šeimą. Taigi teko vaikus atsiimti iš mokyklos, – afganistanietį citavo D.L.Davisas. – Praėjusią naktį ant štai to kal no, už 700 metrų nuo JAV karinės bazės, buvo nužudytas Afganista no policininkas. Talibai pagrobė jį jo tėvų akyse. Jis atvyko jų aplan kyti iš kitos provincijos. Jam buvo vos 27 metai.“ Pulkininkas D.L.Davisas pridūrė: „Žmogžudystė buvo įvykdyta prie pat JAV karinės bazės. O juk šis postas atsakingas už šimtus kvadrati nių kilometrų. Įsivaizduokite, ko kia nesaugi jaučiasi afganistaniečių visuomenė. Ir tai vyksta visuose Afganistano regionuose.“ „The New York Times“, „The Armed Forces Journal“ inf.
Šį mėnesį pateiktoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje rašoma, kad pernai Afganistane žuvo 3021 ci vilis – 8 proc. daugiau negu me tais anksčiau. Dar 4507 taikūs gy ventojai buvo sužeisti. Daugiausia aukų pasiglemžė pakelės bombos ir savižudžių iš puoliai. Dėl tokių išpuolių pernai žuvo 450 žmonių – 80 proc. dau giau negu metais anksčiau, nors savižudžių atakų skaičius liko be veik toks pat. JT duomenimis, atsakomybė už tris ketvirtadalius aukų tenka Talibanui arba su juo susijusiems kovotojams. „Nuo karo pradžios praėjo de šimt metų, o aukų toliau daugė ja“, – liūdną išvadą pateikė JT mis ij os Afgan istan e ats tovė Georgette Gagnon. Kruviniausias išpuolis nuo 2008-ųjų buvo įvyk dytas pernai gruodžio 6 d., kai sa vižudis detonavo savo sprogmenų prikimštą liemenę prie Kabulo mečetės įėjimo ir nužudė 56 šiitų maldininkus, susirinkusius į Ašū ros minėjimą. Bet pakelės bombos tebėra didžiausios civilių žudikės. Sava darbiai prietaisai, kurie sprogs ta užmynus koja arba užvažiavus automobiliu, paprastai būna pri krauti tiek sprogmenų, kad galė tų sunaikinti tanką. Pernai nuo jų žuvo 967 žmonės. Šie skaičiai pateikti tuo metu, kai NATO jau braižo planus iš vesti savo pajėgas ir perduoti at sakomybę už saugumą Afganista no armijai bei policijai. Vakarų pajėgoms pavyko su mažinti smurtą prieš civilius ne ramiose pietinėse Helmando ir
Kandaharo provincijose, bet JT pastebi, kad sukilėliai perkelia atakas į rajonus prie Pakistano sienos. Jie taip pat dažniau taikosi į turgavietes, vaikų aikšteles, pės čiųjų takus ir autobusų stoteles – šiose vietose deda pakelės bom bas ir siunčia savižudžius. „Taktika keičiasi, – sakė JT ge neralinio sekretoriaus specia lusis atstovas Afganistane Jánas Kubišas. – Antivyriausybinės jėgos, spaudžiamos tam tikro se vietovėse, persikelia į kitas ir ten naudoja šiuos nežmoniškus ir nieko neskiriančius ginklus, tokius kaip žmogaus aktyvuo jamos bombos, siunčia savižudžius sprogdintojus.“
Savadarbiai prietai sai paprastai būna prikrauti tiek sprog menų, kad galėtų sunaikinti tanką. J.Kubišas pasakojo, kad Taliba nas 1998 m., kai valdė Afganis taną vadovaudamasis itin griež ta islamo interpretacija, uždraudė sausumos minas kaip neislamišką ir nehumanišką ginklą. Bet JT ataskaitoje rašoma, kad tarp šių minų ir savadarbių užkasamų sprogmenų, kuriuos dabar nau doja kovotojai, nėra jokio skirtu mo. Dauguma savadarbių užtaisų turi maždaug 20 kg sprogmenų ir detonuoja tuomet, kai ant jų už mina žmogus arba automobilis pervažiuoja per kintamojo slėgio plokštę. „Tai iš esmės yra sausumos mi nos, – apie pakelės bombas kalbė jo J.Kubišas. – Kodėl gi šis nehu maniškas ir neislamiškas ginklas taip dažnai naudojamas?“ „The Guardian“ inf.
Taktika: kovotojai taikosi į turgavietes, vaikų aikšteles, pėsčiųjų ta
kus ir autobusų stoteles – ten deda pakelės bombas ir siunčia sa vižudžius. „Reuters“ nuotr.
12
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Užšalusi Venecija Tradicinio Venecijos karna valo išvakarėse miesto gy ventojai ir svečiai patyrė staigmeną – pirmą kartą per 80 metų užšalo šio po etų apdainuoto miesto ka nalai. Bet, nepaisant žiemos išdaigų, pasirengimas šian dien prasidedančiai 10-ies dienų šventei vyko visu grei čiu. Organizatoriai, kaip ir kasmet, žada visą miestą paversti žaismingu teatru.
Tamsiosios Marselio paslaptys Kai išgirsti Marselio miesto vardą, prieš akis iškyla žydroji Prancūzijos pakrantė. Tiesa, šis miražas – apgaulingas. Šio did miesčio gatvėse, regis, verda visai kitoks gyvenimas. Tamsios skersgatvių paslaptys
Didžiausias Prancūzijos uosta miestis Marselis veikiau prime na Meksikos miestus ir miestelius, kuriuose vyksta narkotikų prekei vių karai, nei turistų pamėgtą jau kų kampelį prie Viduržemio jūros. Vietos policijos pareigūnai sako, kad narkotikų prekyba mieste kun kuliuote kunkuliuoja. Vis daugiau žmonių verčiasi šiuo verslu, maža to, jaunimas sparčiai skinasi kelią į narkotikų prekeivių gaujas. Prancūz ijos dienrašč io „Le Monde“ žurnalistai dalyvavo tra dicinėje policijos operacijoje prieš narkotikų prekeivius viename Mar selio priemiesčių. Policijos automobiliai, kuriais į šiaurinį priemiestį atvyko pareigū nai, specialiai nepažymėti. Mieste jau tamsu. Pareigūnai su ka ratus aplinkui vieną namą. Pasak pareigūnų, tai kasdienis jų darbas – šmirinėti tarp beveidžių pastatų, ieškoti svaigalų prekeivių ir pirkėjų. Staiga pasigirsta šauksmas: „Aaaa...“ Garsas nuaidi per namų kiemus ir skersgatvius. Kaip sako policijos pareigūnai, taip šaukia vai kai, dažniausiai jiems yra po 15 metų. Jie – stebėtojai, laukiantys policijos ir pranešantys apie pareigūnus. Tyrėjai pasakoja ne sykį matę, kad visus automobilius, kurie atvyksta į Font-Vert, le Clos la Rose ir la Cas tellan rajonus, seka mopedai. Šie rajonai, anot pareigūnų, nar kotikų prekybos centrai, į kuriuos dažniausiai užsuka pirkėjai. Antai, staiga prie vieno iš pastatų sustoja juodas „Volkswagen“ mar kės automobilis. Iš keleivio vietos iššoka vyras ir sprunka į skersgatvį. Vienas pareigūnų seka jį, tačiau greitai grįžta atgal, o vyras dingsta skersgatvyje, ten, kaip sako grįžęs pareigūnas, veikiausiai yra apie de šimt gaujos narių, jų šešėliai maty ti ant gatvės grindinio.
„Pernelyg pavojinga ten eiti“, – raportuoja policininkas. Automo bilio vairuotojas policijai žinomas, tačiau pareigūnai negali jo suim ti, nes jis liko automobilyje ir nie ko nepadarė. Pareigūnai pripažįsta, kad jiems nelengva sunaikinti tokius mažus narkotikų prekybos tinklus. Pirma, suėmus jų narius nieko doro nepe ši, antra, retas kuris įtariamasis vė liau pasodinamas į kalėjimą. „Jie turi mažai ryšių su tikruo ju organizuotu nusikaltimu“, – paaiškino Marselio teismo proku roras Jacquesas Dallestas. Pasak kaltintojo, nors per pastarąjį de šimtmetį mieste sulaikytų narkoti kus pardavinėjančių asmenų skai čius išaugo beveik 145 proc., tokių, kurie buvo pasodinti už tai į kalėji mus, – dešimtys.
Uždirbti pinigų šiame versle labai lengva, todėl dauge lis jų ryžtasi žudyti.
Vis jaunesni nusikaltėliai
Tiesa, Marselio kovos su narkotikų prekyba pareigūnai džiaugiasi, kad per pastaruosius kelerius metus jiems pavyko suimti kelis smul kius narkotikų baronus. Vietos policijai talkino iš Pa ryžiaus atsiųstas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Alainas Gardre’as. Jis kalbėjosi su „Le Monde“ žurnalistais. Pareigūn as pas ako jo, kad suėmimai sukėlė Marselyje naują smurto bangą. „Kai kurios pozici jos liko laisvos, todėl jau nimas bando jas perimti“, – pasakojo pareigūnas.
Pūlinys: vienas gražiausių Prancūzijos miestų Marselis kenčia nuo narkotikų prekeivių gaujų karų.
Marselio policijos kova su nar kotikų baronais tęsiasi jau trejus metus. „2010 m. Marselyje buvo įvykdytos 54 žmogžudystės ir pa sikėsinimai nužudyti, iš jų 17 buvo susiję su narkotikų prekeivių gau jomis. 2011-aisiais padarytos 38 žmogžudystės, iš jų 20 buvo susi jusios su gaujų karais“, – reziuma vo Roland’as Gauze’as, vienos Mar selio policijos nuovadų tyrėjas. Tačiau praėjusių metų pabai ga Prancūzijoje buvo kaip niekada kruvina. Nemažai šalies dienraš čių 2011 m. gruodį pavadino kru vinuoju. Vos per keturias savaites policijai teko aiškintis net keturias žmogžudystes, tarp jų – policinin ko. Šis buvo nušautas kalašnikovu. Kiti nuž ud yt ie ji buvo
gerai žinomi policijai, nes vertėsi narkotikų prekyba. Pareigūnų teig im u, išp uol iai Marselio priemiesčiuose vykdomi tradiciškai. Du arba trys kaukė ti užpuolikai, ginkluoti kalašni kovais, prisiartina prie aukos, iš šaudo į savo auką visą apkabą, o tada skubiai, kaip ir atvyko, palie ka žmogžudystės vietą. „Uždirb ti pinigų šiame versle labai lengva, todėl daugelis jų ryžtasi žudyti“, – sakė Yvesas Robert’as, didžiau sios Marselio policijos profsąjun gos atstovas. Įmantri prekybos schema
Tyrėjai tvirtina, kad kiekvienoje gau joje yra apie dešimt jaunuolių, kurių amžius svyruoja nuo 14 iki 25 metų. Gaujos prekiauja narkotikais įvairiuose
pastatuose. Daugiausia parduodama marihuanos ir hašišo. Kiekvieną rytą gaujų vadai su skirsto darbus, nurodo, kuriose vie tose bus prekiaujama. Be to, jie pri žiūri, kad nė vienas jų talkininkų neužmigtų ar nebūtų išsiblaškęs. Prekiaujama dviem pamainomis. Pirmoji pamaina imasi darbo po pie tų ir prekiauja iki vėlyvo vakaro, ant roji – nuo vakaro iki vidurnakčio. Nė vienas pardavėjų negali pa likti savo posto tol, kol kas nors jo nepakeičia. Kaip pasakojo pareigūnai, vienas rajono gyventojas net buvo įsigud rinęs parūpinti prekeiviams maisto už deramą atlygį. Prekeiviai nebijo vietos policijos, nes daugelis eili nių pareigūnų nedrįsta įžengti į jų tvirtovę. Kartais pardavėjai net ro do pareigūnams įvairius gestus. Be prekeivių, narkotikų platinimo schemoje neapsieinama be vadinamųjų va rovų. Jie, kaip prekybos agentai, ieško klientų. Svarbūs ir narko tikų tiekėjai. Pasak pareigūnų, šie daž
13
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Užšalusi Venecija
Afrikoje pavojinga ir kinų darbininkams Kinų veržimasis į Afriką – sunkiai sustabdomas. Nauja rinka, ištekliai, darbo vietos viliote vilioja kinus. Tačiau Afrikoje tyko ir pavojai. Netikėti išpuoliai
Egipte ir Sudane šių metų pra džioje buvo pagrobti kinų darbi ninkai. Tai sukėlė nerimo bangą Kinijoje. Kodėl Afrikos sukilėliai nusitaikė į šiame žemyne dirban čius kinus? Ar tai kerštas, ar leng vas grobis? Kaip rašo kinų kalba leidžiamas „Economic Observer“, šių metų sausio 28 d. Sudane buvo pagrob ti 29 kinų darbininkai. Incidentas įvyko netoli Abos miesto, už 620 km į pietus nuo Sudano sostinės Chartumo. Darbininkai šioje vie toje stato greitkelį. Po trijų dienų 25 kinų darbinin kai buvo pagrobti pakeliui į Lehfe no cemento gamyklą Egipto Sina jaus pusiasalyje. Pasak policijos, užpuolikai buvo vietos beduinų bendruomenės nariai. Tiesa, įkaitai buvo paleisti netru kus po genčių ir vietos administra cijos derybų. Sudane darbininkai laisvę išvydo šią savaitę ir iš karto buvo nuskraidinti į Keniją.
Tačiau, pasak „Economic Ob server“, ne tautybė ar šalis, iš ku rios atvyksta užsieniečiai, svar biausia Afrikos sukilėliams. Pietų Kordofano valstijoje Nu bos kalnuose esantis Kaudos rajo nas nuo praėjusio birželio garsėja Pietų Sudano valstybės pajėgų ir sukilėlių, kurie anksčiau buvo su sivieniję su nepriklausomo Pietų Sudano vadovais, susirėmimais. Kinų darbininkus pagrobė va dinamojo Sudano liaudies išsiva davimo judėjimo šiaurinio padali nio (SPLM-N) nariai. Anksčiau šie kariai buvo pavaldūs Pietų Suda no valdančiajai partijai, nors didžiąją dalį karių sudaro iš Sudano kilę sukilėliai. Pietų Sudanui at siskyrus nuo Sudano praėjusiais metais SPLM-N nutolo nuo Pie tų Sudano, nes tiek dėl religinių, geografinių, tiek dėl kitų priežas čių nebuvo pripažinti Pietų Suda no valstybės piliečiais.
Kinų darbininkus grobė Sudano liau dies išsivadavimo judėjimo šiaurinio padalinio nariai.
niausiai tūno namie, nors uždirba daugiausia pinigų. Be to, narkotikų prekyboje svarbią vietą užima va dinamosios auklės. Šios nėra įsivė lusios į prekybą, be to, dažniausiai nėra policijos akiratyje. Auklėmis dažniausiai būna dai liosios lyties atstovės – skurde gy venančios vienišos motinos su vai kais. Marselyje šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų, sudaro apie 10 proc. šeimų – tris kartus daugiau nei bet kuriame kitame Prancūzijos mies te. Šios moterys mainais į pini gus arba maistą savo namuose ar ba rūsiuose slepia narkotikus arba dideles sumas pinigų. Per kiekvieną kratą tokiuose na muose, kaip sako pareigūnai, ran dama to paties: keliasdešimt ki logramų kanapių, marihuanos arba hašišo, keletas milijonų eurų gry naisiais, keletas ginklų. Su prekyba susijusių asmenų atly giai svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tiesa, tokius pinigus gauna tik pasi žymėję prekeiviai, ne tokie apsukrūs tenkinasi 1,5 tūkst. eurų atlygiu. Tačiau tokios pajamos Marselyje, kuriame nemažai žmonių apskritai neturi darbo, nemenkos. Remian
tis statistika, mieste dirba tik apie ketvirtadalį žmonių, kurie neturi universiteto diplomo, o dauguma gyventojų tenkinasi vidutine 832 eurų per mėnesį alga. Antai, Abdelis – buvęs narko tikų prekeivis. Jis su žmona augina du vaikus, o per mėnesį šeima už dirba apie 800 eurų. 32 metų vyras praleido penkerius metus kalėjime, o dabar niekaip nepavyksta rasti darbo. Vyras bijo, kad nepriteklius privers jį grįžti prie juodų darbų. Policijos pareigūnas Jeanas Loui sas Martini sako, kad policijai ne pavyks vienai susitvarkyti su nar kotikų prekeiviais. Pasak jo, būtina gerinti socialinę ir ekonominę pa dėtį mieste. Nors Marselyje per pastaruosius 20 metų kovos su narkotikų pre keiviais pareigūnų skaičius išau go dukart, kovoti su gaujomis pa reigūnams – sunku. Sociologas Laurent’as Mucchiel li taip pat konstatavo, kad kovoti su narkotikų mafija tradiciniais būdais neįmanoma. „Šie skaičiai (polici jos) juokingi, palyginti su tuo, ko kia yra reali padėtis“, – konstata vo sociologas. „Le Monde“, „Worldcrunch“ inf.
Kinija perka Afriką
Pavojai: kinų darbininkų į Afriką atvyksta vis daugiau. Tačiau kai ku
Pasak Kinijos komercijos minis terijos, šiuo metu užsienyje dar buojasi apie 800 tūkst. kinų dar bininkų. Manoma, kad šiemet šis skai čius turėtų padvigubėti. Kini jos investicijos pasaulyje, atme tus investicijas į finansų sektorių, siekia 60 mlrd. dolerių. Afrikoje Kinija yra didžiausia investuotoja ir svarbiausia dauge lio Juodojo žemyno šalių prekybos partnerė. Prekybos apimtis siekia apie 150–160 mlrd. dolerių. Afrikoje verslo reikalų turi net 2 tūkst. kinų bendrovių. Kinai tvir tina, kad Afrika – galimybių kraš tas. Tiesa, verslas Afrikoje – rizi kingas dalykas. Ypač sudėtinga padėtis tuose regionuose, kuriuose iki šiol vyks ta religinės, politinės, ekonominės kovos. Be to, socialinė atskirtis Afrikoje – didžiausia pasaulyje, tai taip pat kursto neramumus. Kinai tik žengia pirmuosius žingsnius Afrikoje, tačiau net to kios senbuvės kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Turkija ar Li banas susiduria su sunkumais. Vis dėlto Kinijos verslas lau kiamas Afrikoje. Kinams netruk do Afrikoje įsišaknijusi korupcija. Nes, pasak vietinių, dažniausiai kinai viską sprendžia krūvomis grynųjų pinigų.
AFP nuotr.
„Economic Observer“ inf.
Vidaus kovų aukos
„Shutterstock“ nuotr.
Kaip tvirtino SPLM-N atstovas, priežastis, kodėl armija grobė ki nus, – įkaitai jiems buvo reikalingi kaip apsauga nuo represijų, kurias vykdo Pietų Sudano vyriausybė. SPLM-N atstovai taip pat pri dūrė, kad taip jie siekė atkreipti pasaulio dėmesį. „Tai nėra nukreipta prieš Ki niją“, – po pagrobimo sakė Yasi ras Armanas, SPLM-N generalinis sekretorius. – Visi įkaitai – sau gūs. Jie bus paleisti, kai tik mums bus saugu.“ Sinajaus pusiasalyje Egipte pa dėtis dar sudėtingesnė. Čia gyve nančios gentys dar buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako val dymo metais kaltintos terorizmu. 2004 m. Egipte susprogdintas viešbutis „Taba Hilton“. Per spro gimą žuvo 34 žmonės, 105 buvo sužeisti. Po sprogimų buvo sulaikyti 5 genčių atstovai, jie kalėjime ka li iki šiol. Kaip pasakojo derybose dėl kinų darbininkų paleidimo da lyvavęs neįvardytas asmuo, buvo bandoma išsiderėti paleisti genčių narius mainais į kinų belaisvius.
Incidentai sukėlė nuogąstavimų, kad kinų darbininkai Afrikoje ta po populiariu grobikų taikiniu, nes kasmet atvykstančių į Afriką šios šalies piliečių daugėja, o ap saugos stinga.
Tačiau daugelis SPLM-N narių atsisakė sudėti ginklus, todėl Pie tų Sudane tapo su vyriausybe ko vojančiais daliniais.
rie jų jau įsitikino, kad reikia būti atsargiems.
14
Šeštadienis, vasario 11, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
„Žalgiris“ kausis ir tada, kai nebe „Reikia nenuleisti rankų ir kautis iki tol, kol turėsime bent menkiausią galimybę prasibrauti į kitą varžybų etapą“, – to kiais žodžiais savo auklėtinius po rungtynių su „Barcelona Regal“ ekipa drąsino Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Iš Izraelio – geros žinios
Lietuvos čempionams savoje aikš tėje nepavyko atsirevanšuoti Ka talonijos atstovams – kauniečiai pralaimėjo 58:67, tačiau išsaugojo viltis pakovoti dėl vietos tarp aš tuonių stipriausių žemyno ekipų. Praėjus maždaug valandai po fi nalinės sirenos „Žalgirio“ arenoje, kauniečiai sulaukė džiugių nau jienų iš Tel Avivo. Kitose H gru pės rungtynėse vietos „Maccabi Electra“ 75:60 įveikė Kantu „Ben net“ ekipą. Italų neišgelbėjo ypač sėkmingas Giorgijaus Šermadinio žaidimas – gruzinas, surinkęs 31 naudingumo balą, buvo išrinktas naudingiausiu „TOP-16“ ketvir tojo turo krepšininku. Norint prasibrauti į ketvirtfinalį, „Žalgiriui“ per likusias rungtynes reikia nugalėti „Maccabi Electra“
ir „Bennet“ didesniais skirtumais, negu pralaimėta pirmajame rate, ir tikėtis, kad Tel Avivo ir Kantu ko mandos suklups prieš „Barceloną Regal“. Izraelio krepšininkams „Žalgi ris“ namuose pralaimėjo 76:84, o italams svečiuose – 78:79. Tiki stebuklu
„Niekas dar neprarasta, mes tebe turime šansų žengti toliau. Nerei kia nukabinti nosių ir žvelgti tik į priekį“, – kalbėjo „Žalgirio“ kapi tonas Paulius Jankūnas. Analizuodamas pralaimėjimo „Barcelona Regal“ ekipai priežas tis, žalgirietis pabrėžė, kad per pir mąją rungtynių dalį suklydę vos keturis kartus, po pertraukos žal giriečiai padarė 12 klaidų. „Tai ir lėmė skirtumą. Varžovai įgavo pa greitį, susikūrė pranašumą ir jį iš laikė iki rungtynių pabaigos. Jie, išanalizavę pirmąsias rungtynes,
Drąsa: su tituluotąja „Barcelona Regal“ kovingai grūmėsi V.Lipkevičius
(su kamuoliu).
Tomo Raginos nuotr.
pagerino žaidimą prie savo krep šio, dėl to mes strigome jų gyny bos gniaužtuose“, – kalbėjo P.Jan kūnas. „Pirmąją rungtynių dalį žaidė me neblogai, tačiau susidūrėme su viena problema – Erazemu Lorbe ku, kuris darė aikštėje beveik vis ką, ką norėjo. Vaikinų nusiteikimas per pirmuosius du kėlinius mane tenkino. Deja, po to atleidome va džias“, – svarstė A.Trifunovičius. „Net jei ir nebeliks jokio šan so prasibrauti į kitą etapą, vis tiek kovosime iki galo. Pralaimėjimai garbės nedaro“, – pridūrė Rober tas Javtokas. S.Weemsas lieka
A.Trifunovičius nenorėjo spėlioti, kaip būtų pasibaigęs susitikimas su „Barcelona Regal“, jei „Žalgi riui“ būtų galėję padėti du lyde riai – Marko Popovičius ir Sonny Weemsas. Kroatas gydosi kojos traumą, o amerikietis – sumuštą petį. Savo komandos žaidimą nuo at sarginių suolo įdėmiai stebėjęs S.Weemsas po dvikovos kategoriš kai paneigė gandus, kad atsisvei kins su „Žalgiriu“, jeigu kauniečiai nepateks į Eurolygos ketvirtfinalį. „Turiu kontraktą su „Žalgiriu“ iki sezono pabaigos ir šis planas nesikeičia. Liksiu Kaune ir į rikiuo tę sugrįšiu tuomet, kai išsigydysiu peties traumą. Reabilitacija ne turėtų tęstis ilgai, manau, kad čia kelių dienų reikalas“, – sakė pir mąsias šio sezono Eurolygos rung tynes praleidęs S.Weemsas. Apie tai, kad legionierius liks Kaune iki sezono pabaigos, viešai patvirtino ir krepšininko agentas Rogeris Montgomery. „Sonny yra mūsų lyderis ir per mačą su katalonais tikrai būtų pa dėjęs. Tai, kad jis nežais, žinojo
Komanda: vyriausiasis treneris A.Trifunovičius tiki žalgiriečiais, o žaidėja
me jau anksčiau ir ruošėmės tam. Į gandus apie jo išvykimą nekrei piame dėmesio. Žinome, kad jis yra čia, gydosi traumą ir, kai bus svei kas, iškart grįš į rikiuotę“, – teigė P.Jankūnas.
Komentaras
Suklupo ir CSKA
Net ir iškovojusi ketvirtąją perga lę iš eilės, „Barcelona Regal“ dar neturi garantuotos vietos ketvirt finalyje. Tokia pati situacija yra ir F grupėje, kurioje be pralaimėjimų žengia Sienos „Montepaschi“. Pirmąją nesėkmę po trylikos per galių serijos patyrė Maskvos CSKA ekipa, Stambule 64:68 nusileidu si „Galatasaray“ krepšininkams. Turkijos reprezentantai sustabdė abu maskviečių lyderius – And rejų Kirilenką ir Nenadą Krstičių: pirmasis pelnė vos 10 taškų, ant rasis pridėjo 8. Ramūnas Šiškaus kas įmetė 6 taškus, o Darjušas Lav rinovičius taškų nepelnė.
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
A
pmaudu, kad kiekvienose Eurolygos turnyro „TOP16“ etapo rungtynėse turė jome ne tik galimybių, bet ir progų laimėti. Tačiau jaučiamės kaip išprievartauti. Šiuolaikinis sportas atspindi mūsų vi suomenę. Rezultatą gali paveikti teisėjai, agentai, užkulisių veikėjai. Norint tapti čempio nu, nebūtinai reikia būti pajėgiausiam. Užtenka turėti iškrypėlių kareivių, ku rie prieš lemiamas varžybas aktyviai veiktų – skaldytų varžovų komandą.
15
Šeštadienis, vasario 11, 2012
sportas Pagerino rekordą
Suklupo ketvirtfinalyje
Dramatiška pergalė
Estijos „Aukso lygos“ užda rų patalpų lengvosios atleti kos varžybose 60 m barjeri nį bėgimą laimėjo ir Lietuvos rekordą pagerino kaunietė Sonata Tamošaitytė (nuotr.) – 8,10 sek. Senasis rekor das – 8,20 sek. – nuo 1997 m. priklausė Remigijai Naza rovienei.
Ričardas Berankis (ATP rei tingas 153) nepateko į Dala se (JAV) vykstančio „Chal lenger“ serijos turnyro pus finalį. Lietuvis ketvirtfinalyje 4:6, 6:2, 3:6 pralaimėjo bel gui Steve’ui Darciui (ATP82). R.Berankis pelnė 18 ATP reitingo taškų ir uždirbo 2920 JAV dolerių.
Italijos futbolo „Serie A“ čem pionate Romos „Lazio“ ekipa, kuriai atstovauja Marius Stan kevičius, po dramatiškos ko vos 3:2 įveikė „Cesena“, ku ri po 1-ojo kėlinio buvo prieky je 2:0. Dabar „Lazio“ yra 3-io joje vietoje (42 tšk.). Pirmau ja „Juventus“ (45) ir „AC Mi lan“ (44).
beliks vilties Statistika „Žalgiris“–„Barcelona Regal“ 2012 02 09, Kauno „Žalgirio“ arena, 13 610 žiūrovų.
58:67
(19:13, 13:17, 11:17, 15:20) „Žalgiris“: T.Delininkaitis 17 taškų, M.Rakovičius 9, P.Jankūnas 8, D.Šalenga, M.Kalnietis ir D.Collinsas po 6, R. Javtokas 4, M.Kuz minskas 2.
„Barcelona Regal“: J.C.Navarro 18, E.Lorbekas 16, C.Eidsonas 15, P.Mickaelas 7, V.Sada 4, M.Huertas 3, C.J.Wallace’as ir B.Ndongas po 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 22/49 (44 proc.) ir 15/38 (39 proc.), tritaškiai – 4/14 (28) ir 11/22 (50), baudų metimai – 2/7 (28)ir – 4/6 (67), at kovoti kamuoliai – 41 ir 33, rezultatyvūs perdavimai – po 11, perimti kamuoliai – 3 ir 7, klaidos – 12 ir 8.
E grupė Komanda
ai pasikliauja savo strategu.
Vaidoto Grigo nuotr.
Tokie „veikėjai“ pradėjo susitikinėti su kai kuriais „Žalgirio“ žaidėjais ir daly ti jiems vietas Lietuvos rinktinėje. Įdo mu, kas jiems davė tokius įgaliojimus? Gal nacional inės rinkt inės trener is Kęstutis Kemzūra? Prie to pripratau per 20 futbole pra leistų metų. Mačiau, kaip prezidentai ir premjerai duodavo nurodymus lai mėti arba pralaimėti vienai ar kitai ko mandai ne tik nesigėdydami, bet ir di džiuodamiesi, kad turi tokią galią. Netikėjau, kad tokie dalykai gali vykti Lietuvos krepšinyje, kad vienas šou menas su savo žiniasklaida gali kurti ir valdyti visą Lietuvos sportą ir mul kint i sirgal ius. Tačiau tuo įsit ik inau jau pirmą sezoną, kai padėjau „Žalg i riui“ stotis ant kojų. Jeigu aš susitarčiau su tuo šoumenu, būčiau parodytas kaip didvyris, o du krepšinio klubai žaistų Eurolygoje. Ta čiau aš negaliu perlipti per savo sąžinę. Atsiprašau, kad žlugdau jūsų šou biznį.
1. CSKA 2. „Olympiacos“ 3. „Galatasaray“ 4. „Anadolu Efes“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
3 2 2 1
1 2 2 3
331:284 305:294 278:294 266:308
1. „Montepaschi“ 2. „Gescrap BB“ 3. „Real“ 4. „Unicaja“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 2 2 0
0 2 2 4
344:273 318:309 308:334 287:341
G grupė Komanda
1. „Panathinaikos“ 2. „Unics“ 3. „Emporio Armani“ 4. „Fenerbahçe Ülker“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
3 3 1 1
1 1 3 3
310:264 282:261 227:260 254:288
Perg.
Pral.
Taškų sant.
4 1 2 0
0 2 1 4
297:255 290:289 281:292 292:324
H grupė Komanda
1. „Barcelona Regal“ 2. „Maccabi Electra“ 3. „Bennet“ 4. „Žalgiris“
Lietuvos teniso generolas tebesižavi R.Federeriu Marius Bagdonas
F grupė Komanda
Titulai: S.Labanauskas yra tapęs pasaulio ir Europos veteranų teniso čempionu. Tomo Raginos nuotr.
Ričardui Berankiui ir Laurynui Grigeliui kantriai kopiant į vir šų pasaulio tenisininkų reitingo laiptais ir šiai sporto šakai išsiko vojant vis tvirtesnes pozicijas mū sų šalyje, turbūt nedaug jaunosios kartos teniso entuziastų žino, kad Lietuva galėtų pasigirti ir skam bių pergalių pasiekusiu veteranu Stasiu Labanausku.
Sportininko karjerą Panevėžyje pradėjęs teniso veteranas šiemet švęs 70 metų jubiliejų. Nepaisant garbaus amžiaus, S.Labanauskas dar ir dabar dažnai paima teni so raketę į rankas, treniruoja jau nuosius auklėtinius ir savo buvu sius kolegas. Kupinas ištvermės ir jaunatviš kos energijos bei humoro jausmo nestokojantis treneris visad griež
tai laikosi taisyklių ir moko kovo ti garbingai. Tvirtai teniso entuziasto įmin tais pėdsakais pasekė ir jo bend ravardis sūnus bei vis dažniau į rankas raketę paimantis anūkas Jonas. Kauno medicinos universite te S.Labanauskas įgijo gydyto jo stomatologo profesiją. Mokslai nesutrukdė vyrui pasiekti įstabių pergalių teniso aikštelėje, akis į akį susitikti ne su viena praeityje garsia teniso žvaigžde, pažinti to kias teniso legendas kaip Borisas Beckeris, Ivanas Lendlas ar Sere na Williams. Per beveik keturis dešimtme čius trukusią tenisininko karje rą S.Labanauskas yra tapęs daug kartiniu šalies čempionu, tačiau didžiausios sėkmės sulaukė da lyvaudamas veteranų varžybo se. Beveik penkiolika metų S.La
banauskas atstovavo garsiam Miuncheno „Iphitos“ (Vokietija) klubui, 1998-aisiais JAV ir 2003iaisiais Turkijoje su austru Peteriu Pokorny tapo pasaulio teniso ve teranų čempionu, daugybę kartų laimėjo žemyno pirmenybes. – Kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, dalyvauti tarptautiniuose teniso turny ruose būdavo labai sudėtinga. Kokia jūsų patirtis? – pokalbį pradėjome su iškiliu Lietuvos te niso veteranu. – Iki 1991-ųjų sportininkui iš vykti iš Lietuvos buvo sudėtinga. Viskas apsiribodavo tuo, kad nu važiuodavome sužaisti draugiš kų rungtynių į kaimyninę Lenkiją. Atsivėrus sienoms, migruoti ta po šiek tiek lengviau, tačiau susi durdavome su finan sinėmis problemomis.
16
16
Šeštadienis, vasario 11, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Pagerbė S.Karvauską Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kauno „Žalgirio“ veteranai, pa gerbdami buvusį bendražygį Sta nislovą Karvauską, ne tik aplan kė jo amžinojo poilsio vietą, bet ir surengė krepšinio mačą.
S.Karvauskas prieš dešimt me tų iškeliavo anapilin. Daugkarti nis Lietuvos čempionas su Kau no „Drobės“ komanda yra trejus metus atstovavęs ir „Žalgiriui“ bei padėjęs anuomečiame SSRS čempionate užimti 4-ąją vietą. „Stanislovas buvo sumanus, rez ultatyv us įžaid ėjas. Dabar šios pozicijos krepšininkų mūsų komandose – deficitas“, – sakė buvęs ilgametis Lietuvos rinkti
nės ir „Žalgirio“ vidurio puolė jas, Kauno miesto tarybos narys Gediminas Budnikas. Krepšinio veteranai, pasidaliję į „žaliųjų“ ir „baltųjų“ koman das, bei žiūrovai prieš rungtynes tylos minute pagerbė S.Karvaus ką. Permainingą dvikovą 52:51 (24:16) laimėjo „žalieji“. „Neabejoju, kad mačas S.Kar vauskui atminti bus tradicinis. Esam e sureng ę varž ybas pa gerbti Petrą Buzelį, galvojame apie Stepo Butauto turnyrą. Ne galima pamiršti tų, kurių indė lis į Lietuvos ir Kauno krepšinį yra išskirtinis“, – teigė G.Bud nikas. „Žalgiriečių veteranų“ klubas gyvuoja nuo 1994-ųjų. Jame yra daugiau nei 100 narių.
Privalome pripažin ti ir tą faktą, kad nieka da nebuvo me ir, ko ge ro, niekada nebūsime teniso šali mi. Aukštu mų gali pa siekti tik pa vieniai per liukai.
Dinastija: geltoną teniso kamuoliuką gainioja trys Labanauskų kartos – senelis ir sū
nus Stasiai bei jaunėlis Jonas.
Tomo Raginos nuotr.
Lietuvos teniso generolas tebesižavi R.Federeriu Gerai nors tiek, kad 15 mums buvo išduotas tarnybinis pasas ir nereikėdavo il
Azartas: ypač atkaklios buvo paskutinės rungtynių minutės.
Artūro Morozovo nuotr.
Sutriuškino danus Kauno „Žalgirio“ arenoje prasidė jo Eurolygos jaunimo (iki 18 me tų) krepšinio atrankos varžybos, kuriose dėl kelialapio į Stambule (Turkija) gegužės 11-13 d. vyksian čias Eurolygos „Nike Internatio nal Junior“ finalo turnyrą kovo ja aštuonios komandos.
Pergale A grupėje startavo Kau no „Žalgirio“ jaunieji krepši ninkai – jie 100:65 sutriuškino „Vaerlose BBK“ (Danija) ekipą. Kauniečiai visa galva pranoko varžovus dvitaškių taiklumu – atitinkamai 30/40 (75 proc.) ir 23/61 (37 proc.). Vakar vėlai vakare antrąsias rungtynes žalgiriečiai žaidė su „Topsportschool VBL“ (Belgi ja) komanda, kuri 105:76 (26:21, 28:14, 29:19, 22:22) nugalėjo Pra hos „USK Future Stars“ (Čekija). „Dvikovos su danais pradžia buvo kiek sunkoka, nes mū
sų vaikinai šiek tiek jaudinosi, o varžovai sėkmingai gynėsi. Po pertraukos reikalai susitvarkė. Suderinome savo žaidimą, įgijo me pasitikėjimo ir susikrovėme persvarą. Leidau pažaisti visiems mūsiškiams, nes vakare laukė dar vienas mačas. Belgijos klubas pa liko gerą įspūdį“, – po rungtynių su „Vaerlose BBK“ sakė žalgirie čių treneris Tomas Masiulis. KD inf.
Statistika Kaun o „Žalg ir is“–„Vaerl os e BBK“ 100:65 (26:21, 21:9, 34:12, 19:23). 110 žiūrovų. T.Dimša 19 taš kų, M.Grigonis 18 (5 atkovot i ka muol iai, 4 klaidos), J.Tamul is 16, S.Janušk is ir R.Gust ys po 10/D. Knudsenas 18, M.Fabr icius 15 (9 atkovoti kamuoliai), P.Molleris 12.
Pasižymėjo: M.Grigonis (su kamuoliu) – vienas „Žalgirio“ ekipos
lyderių.
Tomo Raginos nuotr.
gai laukti prie sienos, galėdavo me pasikeisti pinigų į tų šalių va liutą. Pradėjau lankytis Vengrijoje ir Jugoslavijoje. Keliaudavome sa vais žiguliais, prisikabinę prieka bas, kuriose laikydavome visą rei kalingą inventorių. Tos priekabos išsilankstydavo ir būdavo pui kiausia vieta nakvynei, nes pinigų viešbučiams ar nakvynės namams paprasčiausiai neturėdavome. Vis dėlto entuaziazmas buvo didžiu lis, per metus žaisdavau maždaug 15 tarptautinių turnyrų. – Kaip susiklostė, kad atsidūrė te viename stipriausių Vokieti jos klubų? – Dalyvaujant tarptautiniuose tur nyruose mano meistriškumą grei tai pastebėjo Miuncheno „Iphitos“ klubo atstovai. Šiam klubui atsto vavau beveik penkiolika metų, gy niau jo garbę komandiniuose čem pionatuose. Tai didžiulis Bavarijos teniso klubas, turintis net 17 grunto aikštelių. Net ir dabar šiame klube organizuojamas vienas Teniso pro fesionalų asociacijos serijos turny rų. Miunchene turėjau progos susi pažinti su beveik visais ryškiausiais planetos tenisininkais. – Kuria savo karjeros pergale labiausiai didžiuojatės? – 2002-aisiais Austrijos mieste Veldene įvykusiame pasaulio vete ranų teniso čempionate vyrų vie netų varžybose tapau vicečempio nu. Pusfinalyje po keturių valandų varginančios kovos pavyko įveikti australą Bobą Howesą, kuris prieš tai trejus metus iš eilės buvo tapęs šių varžybų čempionu. – Su kokiais kitais iškiliais te niso planetos atstovais esate sukryžiavęs raketes? – Tam pačiam „Iphitos“ klubui priklausė legendinis Vokietijos te nisininkas Michaelis Stichas, taip pat ne kartą teko grumtis su 1973iųjų Vimbldono turnyro finalininku Aleksandru Metreveliu ar kitu gar siu buvusios Sovietų Sąjungos teni
so meistru estu Tomu Lejumi. Su juo ne kartą esu žaidęs dvejetų varžy bose. Apskritai pasižymiu tuo, kad gana gerai žaidžiu dvejetų varžybo se. Kartą per tarptautines varžybas prie manęs priėjo garbaus amžiaus amerikietis ir pareiškė, kad aš tik čiau jam į porą dvejetų varžybose. Iš pradžių norėjau atsisakyti, nes jis buvo gerokai vyresnis už mane. Vis dėlto jis mane įtikino žaisti kar tu ir sykiu laimėjome ne vienas iki 45 metų amžiaus grupės varžybas, nors jam buvo per 60. Tik vėliau, kai jis man įteikė atminimo dovaną ir padėkojo už partnerystę, aš su žinojau, kad tai – Hughas Stewar tas. Jis daugiau nei dešimt metų gy nė JAV garbę Deviso taurės turnyre. Šis žmogus man suteikė daug neį kainojamos patirties žaidžiant dve jetų varžybose. Beje, mano porinin kas P.Pokorny, su kuriuo du kartus tapau pasaulio čempionu, taip pat ne kartą atstovavo Austrijos rinkti nei per Deviso taurės varžybas.
S.Labanauskas 1998-aisiais JAV ir 2003-iaisiais Tur kijoje su austru Pe teriu Pokorny tapo pasaulio teniso ve teranų čempionu. – Kokios dangos aikštėje jau čiatės geriausiai? – Kai žaidi profesionalų tenisą, danga didelės reikšmės neturi. Jei vis dėlto reikėtų kurią nors aikšte lę įvardyti, turbūt rinkčiausi kietą dangą, nes gana stipriai smūgiuo ju kamuoliuką, mėgstu sužaisti „iš oro“. Vis dėlto didžiausias pergales veteranų čempionatuose esu pasie kęs ant kiliminės dangos. – Šiemet jums sukaks 70 metų, tačiau vis dar aktyviai spor tuojate ir dažnai žengiate į te niso aikštę. Ar dar ilgai ketina te žaisti? – Varžybose dalyvauju vis rečiau, o išvis iš sporto pasitrauksiu tuo
met, kai jau neleis sveikata. Esu įgijęs odontologo specialybę, dir bau trisdešimt metų, susipažinau su daugybe puikių žmonių. Dažnai ateina buvęs kolega ir prašo pamo kyti žaisti tenisą. Negi buvusiems bendražygiams nepadėsi? – Pakalbėkime apie šių dienų tenisą. Ar yra tenisininkas, ku rio žaidimu žavitės? – Be abejonės, tai – šveicaras Ro ger Federeris. Šis žmogus mėgau jasi žaisdamas tenisą. Apskritai tenisas labai keičiasi, vis didesnę reikšmę turi fizinė jėga. Milžiniš ki krūviai – šių dienų tenisininkų kasdienybė. Planetos tenisininkų reitingo lyderiai Rafaelis Nadalis ir Novakas Djokovičius puikių re zultatų pasiekė tik savo fizinėmis galimybėmis. Aš vis dar labiau ža viuosi tikraisiais teniso generolais – R.Federeriu ar Pete’u Samprasu. – Kaip vertinate dabartinius Lietuvos teniso lyderius R.Be rankį ir L.Grigelį? – Mane džiugina tai, kad šiai sporto šakai šalyje skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau privalo me pripažinti ir tą faktą, kad nie kada nebuvome ir, ko gero, niekada nebūsime teniso šalimi. Aukštumų gali pasiekti tik pavieniai perliu kai. Net ir mūsų stipriausi tenisi ninkai iki pasaulinio lygio žaidėjų dar nepriaugo. Yra daug priežas čių. Reikia viso trenerių kolekty vo, milžiniško finansavimo. Aukš to lygio žaidėjui reikia pasaulinio lygio specialisto, kuris pats bū tų praeityje žaidęs, išmanytų visą teniso pasaulio virtuvę. R.Beran kis – labai talentingas vaikinu kas, tačiau jam trūksta ūgio. O kai trūksta ūgio, automatiškai trūks ta ir stipraus padavimo. L.Grige lis – aukštesnis ir padavimą atlie ka geriau, tačiau prasčiau žaidžia smūgiuodamas iš dešinės. Apsk ritai, klaidos labai gerai išryškėja sportininkams žaidžiant dvejetais. Tiek vienam, tiek kitam dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau džiaugiuo si, kad Lietuvos vardas vis daž niau skamba tarptautinėje teni so arenoje.
17
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
19p.
Gražuolių konkursai – tuštybės mugė?
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Dirigento lemtis – smuikininkės Likimo pokštas: žinomo dirigento Jono Ja nulevičiaus pirmoji žmona buvo smuiki ninkė, antroji – smuikininkė, dvi jo dukros – smuikininkės, o mėgstamiausias Kau no valstybinio muzikinio teatro dirigento instrumentas – taip pat smuikas.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Dievas verslumo nedavė
– Ką pasakytumėte nepažįs tamajam, kuris paklaustų, kas yra Jonas Janulevičius? – pra dėjome interviu su dirigentu. – Hm... – šiek tiek sutrikęs šyp sosi. – Esu toks pat, kaip ir vi si mūsų žemelėje Lietuvėlėje. Su džiaugsm ais ir rūp esč iais. Ne su užsidaręs tik muzikos ir me no pasaulyje. Mano kasdienybė – muzika, bet esu komunikabilus, domiuosi viskuo, kas vyksta pa saulyje, ekonomikoje. Esu keturių vaikų tėvas.
Paleisti į pasaulį vaikus 12–13 metų, kaip seniau, neuž tenka. Dabar reikia jais rūpintis net iki 23–25 metų. – Atleiskite, ne trijų? – Dukra iš pirmosios santuokos, dvi dukros iš antrosios, ir žmo nos sūnus iš pirmosios santuo kos. Auklėjame jį jau dešimt me tų, todėl jo neišskiriu ir vadinu sūnumi. – Apie šeimą dar pakalbėsime. Dabar – dar apie jus. Sako, esa te itin energingas... – Pasaulyje vis daugiau laiko ati ma darbas, būtinybė užsidirbti pragyvenimui ir vis mažiau laiko lieka poilsiui, šeimai ir malonu mams. Turiu šią problemą, – kal tai nuleidžia galvą J.Janulevičius, Kaun o valstyb in io muz ik in io teatro dirigentas, Šiaulių kameri nio orkestro meno, VDU muzikos akademijos simfoninio orkestro, Juozo Naujalio muzikos gimna zijos simfoninio orkestro vado vas ir daugelio instrumentuočių aranžuočių autorius.
– Esate dirigentas ir verslinin kas? – (Juokiasi) Uždarbis – svarbu, ypač kai namuose daug burnų. Bet man pasisekė, kad šimtu procentų dirbu pagal specialybę. Gal tik or kestruočių ir aranžuočių rašymas yra atskira dalis. Verslumo netu riu. Dievas, deja, to nedavė. Plaukioja tarp ryklių
– Pažįstami sakė, kad Jonas – geras žmogus. – Dirbu su keturiais kolektyvais ir per dieną susiduriu su 100–200 žmonių. Kai stoju prie pulto, tam pu trumpalaikiu vadovu, moky toju. Gyvenime negali nuolat būti atviras, nes būna dienų, kai neiš simiegi, užvaldo prasta nuotaika. Jei pyktumėmės, darbas būtų ne vaisingas. Bet jei dirigentas bendrauja ne atvira širdimi, nieko gero. Norė damas kalbėti apie muziką ir dirb ti emociškai turi būti atviras ir ge rai nusiteikęs. Jei kas sunervins orkestrą, o tu ne spėsi užsidėti ledinės kaukės ir su pykęs riktelėsi, orkestras atsiloš at gal ir užsidarys savyje. Tuomet teks plaukioti kaip tarp ryklių – duosi sprigtą, jie supras, kad tai – ne tas žmogus, kuriam gali atsiverti. – O jūs – kas? Banginis, ryklys, delfinas ar auksinė žuvelė? – (Juokiasi) Geraširdiškumas, op timizmas, teigiamas požiūris į gy venimą ir žmones yra išugdomas. Kai ateini pas žmones, kurie vadi na tave maestro, itališkai – moky toju, negali būti blogai nusiteikęs, sausas, despotiškas ir įsakmus va dovas. Knygos pradžia ir pabaiga
– O koks dirigento Jono Janule vičiaus stilius? – Nekonfliktuoti. Esu kompromisų žmogus. Orkestrantai žino, kad su manimi visada susitars: galės nueiti į ligoninę ar svarbiu reikalu nuvežti savo vaiką. Jie padirbės aktyviau kitą dieną.
18
Darboholikas: dirigentas J.Janulevičius dirba keturiose darbovietėse.
Artūro Morozovo nuotr.
18
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
Dirigento lemtis – smuikinin Reikia būti geru psi 17 chologu, nes orkestre yra įvairaus amžiaus žmonių. – Atleiskite, kaip paaiškintu mėte analfabetui, kas yra tas keistuolis, mosikuojantis laz dele? – Žmogus, duodantis ženklą, kai reikia pradėti ir baigti groti. Kaip ir knygoje: atverti puslapį ir už verti. Knygoje yra skyriai: liūd ni, linksmi, su dialogais, vidiniais monologais. Dirigentas lazdele parodo, ko kiame knygos skyriuje esame. Jis turi pakelti dvasią, duoti emocinį užtaisą – kaip karvedys, vedantis kariuomenę į mūšį. – Jei jus nuvestų į koncertą, kur diriguotų veidą užsiden gęs žmogus, kiek laiko reikėtų nustatyti jo profesinį lygį? – Dirigento veidas, žvilgsnis itin svarbu, nes jis turi komunikuoti su muzikantais, kurie yra jo inst rumentai. Patarlėje sakoma, kad dirigento profesija yra labai gera: ir gražu ir negirdima. Bet man di rigentas imponuoja ne veidu, bet rankomis. Todėl nustatyti profesi niam lygiui užtektų 30 sekundžių. Senesnis konjakas geriau
– Turbūt būtų nuodėmė ne paklausti apie jūsų autoritetus. Koks būtų pasaulio geriausiųjų trejetukas? – Tai – evoliucionuojantis daly kas. Iš pradžių labiausiai impona vo mano mokytojas maestro Jonas Aleksa. Po to labai patiko vokietis Herbertas von Karajanas – ES him no aranžuotės autorius. Šiuo metu labai patinka Juozas Domarkas ir italas Claudio Abbado. Dirigentas – kaip konjakas: kuo senesnis, tuo geresnis. Arba kaip skulptūra, kuri savo problemo mis, iššūkiais numuša nereika lingą akmens gabaliuką ir bėgant laikui tobulėja. – O neseniai Kauno „Žalgirio“ arenoje buvęs Valerijus Gergi jevas? – Jis – aukščiausios pasaulinės klasės meistras. V.Gergijevas turi savybių, kurios imponuoja, jos yra kaip atspaudas. Jo virpančios, tar si elektrinės, rankos yra nesąmonė
kalbant apie dirigavimo techniką, nes taip – negalima. Bet taip gali diriguoti tik V.Gergijevas! Jei pra dėčiau aš – visi juoktųsi. Jo rankos itin specifinės ir mu zikant ai tur i būt i prie to įpra tę. V.Gergijevas diriguoja akimis, autoritetu, jis – Rusijos imperi jos mon arc hizm o pav yzdys. At sistojęs prie pulto jis gali net ne diriguoti. Mirtis ir batutos istorija
– Beje, kodėl dirigento instru mentas – būtent batuta? – V.Gergijevas, H. von Karajanas ir kiti diriguoja be jos. Bet įsivaiz duokite 100 žmonių orkestrą. Pas kutinieji muzikantai nuo pulto nu tolę per 20–25 m ir žiūri į gaidas, o dirigentą mato fone, todėl jo ran kų judėjimas be batutos gali jų akies vyzdyje neužsifiksuoti. Todėl fone idealu – balta dirigento lazdelė.
O kada pagyven ti sau? Dirbame po 10–12 valandų per dieną. – Ar batutų mados keičiasi? – Iš pradžių jos buvo kaip žy giuojančiame kariniame pučia mųjų orkestre, kur vadovas lai ko „bunčiuką“ su bumbuliukais ir svimbaliukais. Eina ir su lazda mo juoja aukštyn žemyn, aukštyn že myn. Pasakojama, kad prancūzas Jea nas Baptiste Lully, vadovavęs sa vo orkestrui, tokia lazda nusimušė kojos pirštą, jis gangrenavo, ir di rigentas mirė. Tuomet lazdos tapo mažesnės, pradėta jas judinti hori zontaliai ir tik riešu. Vengras Art huras Nikischas dar 1900 m. diri gavo su metro ilgumo lazdele. Lazdelės funkcija konservatyvi. Gražu ir patogu, kai tamsoje vyks tančiais vasaros koncertais diri guojama neoninėmis lazdelėmis. Romantizmas su pliusu
– Buvote užsiminęs apie konja ką. Tai – jūsų mėgstamiausias gėrimas? – Nee, – šypsosi padvejojęs. – Vi si mėgstame gerus gėrimus, bet tam turiu labai mažai laiko. O konjakui
reikia ramaus ir laisvo vakaro. Da bar beveik neturiu nė vienos lais vos minutės: keturi vaikai, ketu ri darbai. – Jums – 36 metai ir jau, atro do, ketvirta žmona? – Oi, ne, – juokiasi. – Esu vedęs antrą kartą. Menininkai, muzi kantai – emocijų žmonės. Pirmas kartas – jaunystės įsimylėjimas. Romantizmas su gražiu vaisiumi. Turime dukrą, ačiū Dievui, da bar mūsų santykiai puikūs. Mari jai bus 17 metų, ji dažnai atvažiuo ja į svečius. Puiki mergina, griežia smuiku. – Kaip įvardytumėte antrąją santuoką? Klasika? – (Juokiasi) Romantizmas plius. Pridėti galime viską. Kartu jau 11 metų. Anolitai mūsų santuoka – taip pat antroji. Anolitos sūnui Matui dabar 19 metų. Dar turime 8 metų Ievą ir 4 metų Joaną. Mums, jauniems, trūko patirties ir padarėme gyvenime klaidų, bet nesame tokie vieninteliai. Vaikams sakau: neskubėkite, sužinokite, ko iš gyvenimo norite. – Tuomet nelinkėsiu, kad jūsų gyvenime dar atsirastų roman tizmas plius du. – (Kvatojasi) Ne, ne, ne... Nors li kimas man pateikia pokštų. Pir moji žmona – mano bendramoks lė. Antroji – iš tos pačios mokyklos, susipažinome darbe. Kartu dirbo me orkestre akademijoje, J.Nauja lio gimnazijoje. Nenoriu, kad skambėtų kaip anekdotas, bet jos abi, vyriausioji ir vidurinė dukra – smuikininkės. Žmona laiko tris kampus
– Oho! Beje, koks jūsų mėgs tam iaus ias muz ikos instr u mentas? – Esu ne tik dirigentas, bet ir pia nistas – baigiau fortepijono klasę. Vis dėlto pirmoje vietoje įrašyčiau smuiką. Sakoma, kad jo muzika ar timiausia žmogaus balsui. Žmonos paprašiau išmokyti groti smuiku, nes dirigentui instrumentus reikia valdyti ne tik teoriškai. Smuiko nekelčiau į piramidės vir šūnę. Kai užgroja klarnetas ar obo jus, tuomet labiausiai myliu juos. Visi muzikos instrumentai yra to buli, yra tik blogai jais grojantys žmonės. – Tiesa, kad jūs savo rankomis pastatėte namą? – Kiekvienas vyras, kuris turi na mą, gali taip teigti, – juokiasi. – Pradėjau statyti dar prieš 10 metų. Namo karkasą stačiau, buvau mū rininko pagalbininku, maišiau skie dinį, pats uždengiau medinį stogą. Su Anolita kartu plušome, grindis dėjome, sienas dažėme. Gyvename Kaune, senelių, tėvų žemėje. Čia namą ir pasistatėme. Tiksliau, jis dar nebaigtas. Norime dar pirtelės.
Poilsis: žmona smuiku Jonui jachtoje negriežia.
– Tiesa, kad su žmona kalbate apie dar vieną sūnų? – (Šypsosi) O čia galime diskutuoti plačiai. Žmonos – jau praėjęs eta pas, o sūnus... Vaikus reikia augin ti, jais rūpintis, o šiame darbe aš
Mylimosios: keturios J.Janulevičiaus gyvenimo moterys – žmona Anolita
beviltiškai atsilieku nuo žmonos. Ji namuose laiko tris kampus. – Tuomet fabrikėlis, kaip skam bėjo garsi Sabonio frazė, jau uždarytas? – (Juokiasi) Kartkartėmis pajuo kaujame šia tema. Mano tėtis turė jo keturias dukteris ir tik po to su silaukė manęs. Paleisti į savarankišką gyveni mą vaikus 12–13 metų, kaip seniau, neužtenka. Dabar, tai daug kas su siję su finansais, reikia jais rūpintis net iki 23–25 metų. O kada pagy venti sau? Dirbame po 10–12 va landų per dieną. Turistaujame tik Lietuvoje, užsienyje su žmona bu vome tik per gastroles.
– Bet daugelyje šalių ilsėtis pi giau nei Lietuvoje. – Gal dar ne visoje Lietuvoje bu riuota? Jachtoje – tik poilsis
– Smuiką nukonkuruoja jachta? – Mamos brolis, dėdė Vytautas Richteris, buriuoja labai seniai. Jo dėka ketverių metų įlipau į jachtą. Pakerėjo, tačiau vėliau užmiršau. Dėdė pasistatė laivą ir vėl grįžo tas jausmas. Net pradėjau ryškiai sap nuoti, kad pats išplaukiu iš uosto, švartuojuosi prie krantinės. Atsivežiau mažutę lenkišką jach tą, o po poros metų nusprendėme skirti laisvalaikį turistiniam, ne sportiniam buriavimui ir turime
19
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
nkės
Iš konkurso „Mis Lietuva“ atrankos viename Vilniaus klubų VDU studen tė Laura Grinkevi čiūtė išėjo pasipikti nusi. „Taip ir nesup ratau, kokia turi bū ti „Mis Lietuva“. Gal būt kaip „Mis Por no“? Ar ilgakojė su raukšlėta kakta? O gal pilvota gražuolė su nuliu intelekto?“ – svarstė 22-ejų kau nietė.
Nusivylimas: L.Grinkevičiūtė „Mis Lietuva“ konkurso atranką pavadino tuštybių muge. Artūro Morozovo nuotr.
„Mis Lietuva“ atrankos dalyvė: „Buvau šokiruota“ Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Kokie konkurso kriterijai?
a, dukros Marija, Ieva ir Joana. Jono Janulevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
amerikietišką „McGregor 26“ – lė tesnę, didesnę, su virtuvėle. – Kalbant apie jachtas jūsų akys spindi. Ar tik tai – ne meilužė ir ne žmonos konkurentė? – (Atsidūsta) Kažkokiu laikotarpiu buvo. Pirkau laivą, norėjau tobu linti, nagrinėti. Dievas duoda už taisą, tačiau pačiam leidžia viską suprasti ir pasirinkti. – Beje, ar žmona Anolita jums kada nors griežė jachtoje smui ku? Tai – taip romantiška. – (Juokiasi) Oi, darbą su poilsiu... Ją išsekina smuikavimas, mane – dirigavimas. Jachtoje norime tik ilsėtis.
Smalsumas ir noras savo aki mis pamatyti prestižinio Lietuvos merginų konkurso „Mis Lietuva“ užkulisius ir virtuvę – tokios prie žastys paskatino garsaus dailinin ko Salvadoro Dali ir kinų filosofo Deng Ming Dao gerbėją kaunietę Laurą dalyvauti atrankoje. Šokas ir neapsakomas nusivyli mas. Tokius jausmus patyrė Laura, kelias valandas praleidusi viename Vilniaus naktinių klubų. „Bendravimas, intelektas, kul tūringumas, stilius ir tik po to – išvaizda, – pasak Lauros, bū tent tokias savybes viešai nuolat deklaruoja nacionalinio konkurso rengėjai ir pabrėžia, kad dalyvė neturėtų padaryti gėdos ir garbin gai atstovautų savo šaliai pasau liniame konkurse. – Nemaniau, kad einu į tuštybės mugę. Vis dėl to tai, kaip buvo renkamos mergi nos, mane šokiravo. Po šios atran kos nesupratau, kokie tikrieji „Mis Lietuva“ kriterijai.“ Nurengė net nepakalbinę
Tą dieną ne tik lauke, bet ir rūsy je įrengtame klube buvo neįtiki mai šalta. Pasak Lauros, merginos mėlynavo nuo šalčio ir netrukus ne viena nejuto savo pėdų. „Organizatoriai nesugebėjo pa vaišinti karšta arbata ir tik vėliau įjungė šildytuvus, bet jie menkai gelbėjo nuo šalčio“, – stebėjosi savęs išlepėle nevadinanti Laura.
Jos nuomone, renkant preten dentes „Olialia“ kalendoriui svar biausia išvaizda ir kūnas. Kas kita – konkursas „Mis Lietuva“. „Turbūt iš pradžių reikėtų pa sikalbėti su pretendentėmis ir tik po to liepti nusirengti? Juolab kad konkurso prioritetais deklaruoja mas dalyvių intelektas, kultūrin gumas, atstovavimas Lietuvai pa saulyje, – retoriškai kalbėjo prieš kelerius metus į erotišką kalendo rių patekusi 173 cm ūgio L.Grinke vičiūtė. – O gal „Mis Lietuva“ turi tik nusirengti ir pasistaipyti? Gal rinks „Mis Porno“?
„Neturite itin aukš tų basučių – neišsi ties nugara ir komi sijos nepakerėsite“, – skambėjo ragini mas, o Laura mano, kad pakerėti gali ir basos merginos. Merginos iškart turėjo pasiro dyti su bikiniais ir tik vėliau su jo mis buvo minimaliai pabendrauta. Tarp kitko, ne su visomis. „Ką jau kalbėti apie galimy bę sužinoti intelektą, išprusimą, bendravimo ypatumus? Juk išsi lavinusi mergina žino, kad eiti į muziejų purvinais batais neva lia. Save gerbianti ir į rūsį, jei jau vyksta solidus renginys, ateina švariai apsirengusi. Pudros nie
kada nepadengs raukšlėtų gy venimo padarinių“, – piktino si Laura. Be aukštakulnių nesužavės
„Apgailėtina, kai rūsio patalpo je reikia nusirengti kaip kokioje koncentracijos stovykloje. Mergi nos gėrė vaistus nuo galvos skaus mo, nesustodamos blizgiu tepėsi lūpas, – nevyniojo žodžių į va tą menininkė. – Galbūt komisi jai patiko mėgautis jaunų gazelių kančiomis?“ Angliškai, vokiškai, ispaniškai, prancūziškai kalbanti Laura buvo įsitikinusi, kad rinks įdomią, iš prususią ir nekvailą merginą. „Merginos, neturite itin aukš tų basučių – neišsities nugara ir komisijos nepakerėsite“, – skam bėjo raginimas, o Lauros galvo je šmėkštelėjo, kad pakerėti gali ir basos merginos. Laura tvirtino, kad kai kurios fi nalininkės nustebino daugelį pre tendenčių. „Raukšlėta kakta ir ilgos kojos – geras derinys? Nesvarbu, kad dantys kreivi, svarbu, kad svo ris – 49 kilogramai? Nuo ka da komisijos narys Aleksandras Pogrebnojus renkasi soliariumų nukamuotas, nulinės vertės gla mūrinių kūnų savininkes? O gal per kelias apsinuoginusių mer ginų pasivaikščiojimo minutes įžvelg ė asm enyb es? Nors bu vo daug žavesnių, patraukles nių, įdomesnių ir netgi gražesnių merginų“, – neslėpė pasipiktini mo Laura.
Gaila draugo ir merginų
Ne, nepatekusi į „Mis Lietuva“ kon kurso finalą Laura nejaučia nusivy limo. Savo laiške ir vėliau pokalby je ji kelis kartus pabrėžė dėl to visai neišgyvenanti ir jos noras pasidalyti įspūdžiais – ne iš pykčio ar keršto. Menininkė tenorėjo papasakoti apie prestižinio Lietuvos merginų konkurso atrankos virtuvę, tik ruosius ir deklaruojamus atran kos kriterijus. „Kai renka merginą kalendo riui, suprantama, kad ji nekalbės – viską už ją sakys nuotrauka, to dėl nesvarbu jos šeiminė padė tis ir intelekto koeficientas. Bet ar „Mis Lietuva“ konkurso brandžia komisija besiskelbiantys asme nys nesuvokia, kad tokiomis sąly gomis merginos negerbiamos?“ – dar laiške rašė L.Grinkevičiūtė. Kuri mergina pozavo apsinuo ginusi? Šį klausimą ne vieną pa veikslą nutapiusi ir pripažinimo sulaukusi Laura konkurso atran koje išgirdo viešai. Nustebo, nes komisija turėjo jos anketą ir jau anksčiau atsiuntusi kvietimą lei do dalyvauti atrankoje. „Kristina Ivanova juk gavo teisę dalyvauti „Mis Lietuva“, nors po zavo apsinuoginusi? Galbūt mano krūtinė pernelyg didelė, – ironiza vo Laura, kuri, segėdama sijonu ku ir vilkėdama palaidinuke, prieš komisiją užtruko porą minutė lių ir, kritiškai įvertinta, daugiau klausimų nesulaukė. – Tiesiog buvo labai gaila merginų ir kant riai laukusio mano draugo tą itin šaltą šeštadienio dieną.“
20
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
Nuogi ant ledo ir šaltoje eketėje pa
Naujokai: pirma apsipratino, paskui šoko į eketę.
Lauke – 30 laipsnių speigas. Iš ežere iškirs tos eketės virsta garai, nors vandens tem peratūra – tik keturi laipsniai. Ar galėtu mėte nusirengti ir išsimaudyti, pavyz džiui, jei kas nors jums duotų 100 litų?
Iškilmės: kai Salotės ežere buvo iškirsta eketė, ji garavo kaip reikiant. Už parankių susikibę ruoniai dainavo: „M
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Bėgo į eketę pasišildyti
Vilniuje praėjusį šeštadienį, kai buvo fiksuota šią žiemą rekordiš kai žema temperatūra, vyko ruonių šventė. Prie Salotės ežero susirin kę šiltai apsimuturiavę smalsuoliai trypčiojo vietoje ir kaleno danti mis. Bet tik ne ruoniai. Jie – Vil niaus Pilaitės sveikuolių klubo „Gilužis“ nariai – eketėje išsimau dė tris kartus. Už dyką, be jokio at lygio. Ir ko čia esą stebėtis? Toks jų gyvenimo būdas. Vieni pliekia kor tomis, o jie šoka į eketę. „Vanduo buvo maždaug keturių laipsnių šilumos. Tai kur ten bus šalta? Bėgome į vandenėlį pasišil dyti. Kai iškirtome eketę, ji gara vo kaip reikiant, vadinasi, šiluma iš jos sklido. Tikrai nebaisu žiemą šokti į eketę. Tai – nepakartojamas adrenalinas“, – patikino 63 metų finansininkė Genutė Slavinskienė. Inžinieriui Vytui Siauriui svar biau ne ledinis eketės vanduo, o peržengti barjerą – įveikti save. „Tas barjeras – nebūtinai van duo. Esu ėjęs per karštas žarijas. Kai esi tam pasiruošęs – jokių pro blemų nekyla. Aš noriu išmėginti savo gebėjimą peržengti tam tikrą ribą“, – kalbėjo per 60 metų per kopęs V.Siaurys. Atbėgus prie vandens pirmiau sia reikia apšilti – nusivilkus striu
kę pasimankštinti nors 15 minučių, kad kūnas įkaistų. Pirmą kartą įšo kusieji į eketę joje pabūna minutę dvi, kartais – tik keliolika sekun džių. Prieš antrą šuolį ruoniai iš sikaitino ant ežero kranto suręstoje indėniškoje pirtyje, vienas kitą iš vanojo vantomis.
Jei žmogus pamato, kad yra silpnas, te gul bando dar kartą. Ne viskas iš pirmo karto pavyksta.
„Išsivanojęs eketėje gali būti ir pusvalandį. Kūnas dega, tiesiog spinduliuoja. Atrodo, kad saulės spinduliukai kandžioja kaip pa plūdimyje vasarą, – palygino Ge nutė. – Išlipus nesinori greitai per sirengti – nešalta. Kūnas dar pusę dienos būna įkaitęs.“ Po maudynių geria arbatą
Žiema ar vasara, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 8 valandą ant Salotės kranto susirenka apie 40 žmonių – „Gilužio“ klubo narių ir jiems prijau čiančiųjų. Pasimankštinę mauduoliai puola į vandenį. Kai kurie ežere mau dosi kiekvieną dieną, G.Slavinskie nė – tiktai šeštadieniais, tačiau išti sus metus, jau dešimt metų.
Išs im aud ę žmon ės ger ia at sin ešt ą kvapn ią puš ų pump u rų ar berž ų lap ų arbat ą, šnek u čiuojas i. Anot G.Slavinskienės, norint šokti į ledinį vandenį, svarbiausia tam nusiteikti. Jeigu šoksi bijoda mas, gali ir blogai pasijusti. Jei ne bijai šalto vandens, įšoksi, nusi maudysi ir nesusirgsi. „Žinoma, organizmas šiokį to kį stresą patiria – juk temperatūra skiriasi. Turbūt mano organizmas yra stiprus. Ir anksčiau nesirgau, ir dabar, per tuos dešimt metų, kai maudausi ežere, nesergu – jokios slogos, jokio kosulio. Nejaučiu jo kių sąnarių skausmų. Gal man van duo padeda, juk sakoma, kad van duo grūdina žmogų“, – savo mintis dėstė Genutė. Kiek pagalvojusi, moteris pridūrė, kad maudynės eketėje grūdina ne tik žmogaus kūną, bet ir ugdo valią. Kūnui reikėjo adrenalino
Pirmą kartą žiemą, vasarį, G.Sla vinskienė maudėsi jūroje. Ir nie ko, jokios slogos. Nuo tada mote rį traukia maudytis žiemą. „Atsikėlus šeštadienį kelias veda prie ežeriuko“, – juokėsi Genutė. Ne vien tik jūra kalta, kad ji pa mėgo maudynes eketėje. Pirmas – slapčiomis nuo motinos – į eketę įšoko jos sūnus Kęstutis. „Būd avo, žiem ą jis lauk e mankštinasi, sportuoja su drau
gais. Namo grįžta šlapiais dra buž iais. Pas irod o, vis ą žiem ą maudosi eketėje. Kai sužinojau, bariau. Bet taip atsitiko, kad pati į tą eketę įšokau. Tikrai negalvo jau, kad maudysiuosi. Matyt, kū nui reikėjo adrenalino, – svarsto Genutė. – Kai Kęstutis vedė, eke tėje nebesimaudo. Jo žmona yra medikė, ji draudžia.“ G.Slavinskienės nuomone, žmo gui reikia keistis. Esą gal ir jos vi duje kas nors buvo nulūžę, kad pa noro keistis? Mirė vyras, vaikai vedė ir išėjo iš namų gyventi at skirai, o ji liko viena. Tuomet at sirado maudynės – palaima ir kū nui, ir sielai. Vis dėlto daugel is ruon iams neš ykšt i repl ik ų. G.Slav insk ie nė ne kartą yra girdėjusi, kad tik bep roč iai žiem ą bė ga į ežer ą mau dyt is. Ne vie nas, rodydamas į ją, yra piršt u pas uk ioj ęs į smilkinį. Kai kur ie sa ko, ką čia tie svei k u o l i a i vaizd uoja – par ėj ę nam o serga, bet tyl i, o pas kui skund žia si, kad vaistams pin ig ų neturi.
Po šios ruonių šventės interne te Genutė perskaitė atsiliepimų apie jų maudynes. Iš 40 komenta rų gal tik 10–15 yra normalūs, kiti – negražūs. Esą tuos ruonius rei kia surinkti ir uždaryti į beprotna mį. Kaip jie atrodo? Stori ir negra žūs. Kiti komentuoja, kad ruoniai ir turi būti riebūs. Apsipila šulinio vandeniu
V.Siaurys taip pat pastebėjo, kad žmonės nori daug ką savo gyveni me pakeisti. Tada paprastai sako: „Nuo pirmadienio. Nuo kito mė nesio. Po Naujųjų metų.“ Mes rū kyti, laikysis dietos. Labai sunku tai padaryti. „Mano metodas – maudynės eketėje padeda visai kitaip mąsty ti. Aš noriu peržengti ribą, aš būsiu geros formos, aš esu
21
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
asikrauna adrenalino visai dienai Lipi žemyn su kibirais vandens, kaimynai eina į dar bą ir domi si, kas čia vyksta. Bet koks kieno reikalas, ar tu eini vil kėdamas kailiniais, ar tik šor tais? Tobulėjimas: „Aš noriu išmėginti savo gebėjimą peržengti tam tikrą ribą, ir eketės vanduo – vienas iš tų
būdų“, – sakė inžinierius V.Siaurys.
Mano sieloj šiandien šventė.“
Padeda: finansininkė G.Slavinskienė (dešinėje) mano, kad maudynės eketėje grūdina ne tik kūną, bet ir ug Gedimino Bartuškos nuotr.
stiprus, aš pasitikiu savimi. Mano motyvacija kitokia – tai ribų per žengimas. Tai teigiama motyvacija. Ir kai išlendi iš vandens, tai pajun ti. O tada ir atsiranda geras jaus mas“, – atviravo V.Siaurys. Pastaruoju metu jis gyvena ir Vilniuje, ir kaime, todėl ne visada gali išsimaudyti Salotės ežero eke tėje su kitais sveikuoliais. Kai gy vena kaime, kiekvieną rytą ir va karą apsipila trimis kibirais šulinio vandens. Tai darė ir tais rytais, kai spaudė 30 laipsnių speigas. „Atsikeli iš patalo ir eini prie šu linio. Tuomet, kai tai darai laisva noriškai ir žinai, kad gausi dide lę dozę gerų emocijų, negali tos procedūros nekartoti“, – svajingai kalbėjo Vytas. Jo nuomone, ir miesto gyventojai žiemą gali persipilti šaltu vandeniu. Vyras pri siminė, kaip su dviem kibirais iš daugiabu čio antrojo aukšto ei davo į kiemą. „Lip i žemyn su kib irais van dens, kaimyn ai ein a į darb ą ir dom is i, kas čia vyksta. Bet koks kieno reikalas, ar tu eini vilk ėd am as kail in iais, ar tik šortais? Pers il iej i ant sniego vandeniu ir grįžti. Tada gali nu
siskusti, palįsti po šaltu ir karš tu duš u ir eit i į darb ą“, – dės tė Vytas.
do valią, didina ištvermę.
Komentaras
Reikia stengtis pažinti save
Anot pašnekovo, žmonės daug ko nedaro dėl to, kad nepatogu, kad tingi, gėda, neaišku, kaip kiti į tai pažiūrės. O kai pradedi šitą proce dūrą daryti, ji gyvenime labai pa gelbsti. Valios grūdinimas, anot V.Siau rio, per stiprus žodis. Tai – valios ugdymas. Savikontrolė, pasitikė jimas savimi, pozityvus požiūris į aplinką ir geresnis kitų žmonių įvertinimas. Tai – ir savęs pažini mas. Ką daryti, kai pažinęs save nu sivili? „Jei žmogus pamato, kad yra silpnas, tegul bando dar kartą. Ne viskas iš pirmo karto pavyksta“, – pastebėjo vyras. O jeigu ir vėl nepavyksta? „Tegul pradeda nuo lengves nio. Tegul šiek tiek nuleidžia kar telę – tai vadinu savo vertės bar jeru. Nebūtina kiekvienam per speigus šokti į eketę. Reikia įver tinti savo jėgas, gerai pagalvoti, ar tau to reikia, ar ne, ir pradėti nuo lengvesnės užduoties. Pavyzdžiui, pirmiausia galima kieme apsitrinti sniegu. Po kiek laiko apsipilti kibi ru šalto vandens. O tada – į eketę“, – valios ugdymo metodą išdėstė V.Siaurys.
Vanda Pumputienė
Gydytoja, Viln iaus greitosios med icinos pagalbos stot ies direktor iaus pavaduotoja
Į
lįst i į eket ę vien ai min ut ei – gal ir niek o, bet ilg iau – abej oj u, ar ger ai. Tok ios maud yn ės org a nizm ui – bais us stres as, išs is ki ria did el is kiek is adr en al in o. Ga li staig a šokt el ėt i krauj osp ūd is. O tad a, jeig u smeg en ų krauj ag ysl ė se yra def ekt as, gal i plyšt i krauj a gysl ė. Gal i sut rikt i šird ies ritmas. Jeig u pra sta galvos smegenų kraujotaka ar ne sveik a šird is, į eketę ger iau neš okt i. Jeig u žmog us serg a lėt ine lig a, pa vyzd žiui, bronc hit u, po maudyn ių eketėj e ji paūmės. Svarbiaus ia, vad in am iej i ruon iai iš anksto tur i būt i pas ireng ę, užs ig rū dinę. Tik tuomet gal im a šokt i į led i nį vanden į. Tai – ir val ios dalyk as. Tikėj im as, kad pas veiks i, tren irav im as is pade da kaip ir vaist ai. Žmog aus org an iz mas tur i daug rez erv ų, kur ių nepa naudoj a.
22
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
Iš ekstremalių slidinėjimo Advokatei Vilijai Gražulytei žiema be sli dinėjimo kalnuose – ne žiema. Kalnų magijai ir ekstremaliems pojūčiams moteris negali atsispirti. Ne kartą ji pa tyrė, kad slidinėjimas padeda pailsėti protui, tiesiog jį išvalo, o kalnų didybė su teikia jėgų ir stiprybės. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Apsigyveno apartamentuose
Slidinėti vilnietė V.Gražulytė lei džiasi į kalnus Austrijoje arba Ita lijoje. Šiemet su šeima ir bičiuliais, iš viso dešimties žmonių kompa nija, slidinėjo Austrijoje, Zalcbur go srityje. Gyveno Obertauerno kurorte. Anksčiau V.Gražulytė slidinė ti į kalnus keliaudavo automobi liu. Važiuodavo dvi paras. Nak vodavo Čekijoje. Kelionė būdavo varginanti ir net pavojinga. Šį kart nutarė skristi lėktuvu. Nusi leidę Austrijoje, Zalcburge lietu viai išsinuomojo automobilį ir kilo į Alpėse esantį slidinėjimo kuror tą. Taip, anot V.Gražulytės, pasiek ti slidinėjimo trasas daug patogiau ir laiko visą dieną sutaupai.
Ilgai dirbant sėdimą protinį darbą, atei na metas, kai kūnas pareikalauja fizi nės veiklos. Slidinė jimas padeda pail sėti protui, tiesiog jį išvalo. Obertauernas – vienas praban gesnių Austrijos slidinėjimo ku rortų. Šešių asmenų V.Gražulytės šeima svečių namuose išsinuomojo didelius apartamentus. Gyvenimo sąlygos buvo puikios: name įrengtos kelių rūšių pirtys, poilsio kambarys su vandens lovomis. Už papildomą kainą galima užsisakyti masažą.
Obertauerno kurortas skirtas slidininkams ir turistams. Apsi pirkti jiems tekdavo važiuoti į gre timą miestelį. Mažesni Austrijos kurortai, kur anksčiau V.Gražulytė yra slidinėjusi, – labai gražūs, au tentiški miesteliai. Dvi dienas siautė pūga
Slidinėjimo inventorių vilniečių kompanija paprastai nuomojasi. Tie, kurie čiuožia snieglente, ve žasi savąją. Atvykus į Obertauerną dvi die nas siautė pūga. Net nebuvo ma tyti, kur šliuožti. Kai pūga liovėsi, prieš akis atsivėrė kalnų didybė ir grožis. Slidininkai keldavosi 8 valandą. Papusryčiavę išeidavo slidinėti – trasos prasideda vos už poros šim tų metrų nuo apartamentų. Slidi nėdavo iki 16 valandos – tol, kol veikia keltuvai. „Slidinėjimo trasos ten labai ge ros – nuvalytos, plačios. Be to, pui kiai tinkamos ir pradedantiesiems slidininkams, ir vidutiniokams. Trasomis buvo patenkinti ir tie, kurie šliuožia gerai. Svarbiausia, kad jos saugios. Kad ir kiek daug būtų žmonių trasoje, visiems vie tos pakanka. Teko būti kurortuose, kur nedaug trasų, todėl nuolat jau ti pavojų, kad atsitrenksi į kitą sli dininką. Čia tokios tikimybės bu vo mažai”, – Obertauerno kurortą gyrė advokatė. Penkerių metų V.Gražulytės anūkė Barbora lankė slidinėjimo mokyklėlę. Mergaitė dalyvavo pra dedančiųjų varžybose ir pelnė me dalį. Maži vaikai drąsiai mokosi slidi nėti ant aukščiausių kalnų. Suau gęs žmogus, anot V.Gražulytės, yra bailesnis.
Kartu: net ir ne pirmą kartą vykstantiesiems slidinėti į kalnus daug smagiau su būriu draugų.
„Mažiukai vaikai šliuožia tarsi prilipę prie žemės – taip juokingai atrodo“, – pastebėjo slidininkė. Vokiečiai į pirtį eina nuogi
Kas geriau, jei ne pirtis, atpalaiduo ja įtemptus raumenis, pavargusį kū ną? Grįžusi iš slidinėjimo trasų bi čiulių kompanija traukdavo į pirtį. „Puiku, kad buvo tokia galimybė. Nors ir anksčiau apsigyvendavome
Pertrauka: V.Gražulytė (kairėje) kažką pastebėjo, jos dukra Ieva Kūrytė fotografuoja, o kiti nutarė pailsėti.
apartamentuose, bet juose nebū davo pirčių komplekso”, – palygi no V.Gražulytė. Vokiečiai ir austrai dažniau siai atvyksta slidinėti vieni, be moterų. Vakare į pirtį jie sugu ža nuogi – tokios tradicijos. Tad lietuviai stengdavosi į pirtį atei ti anksčiau, kol nuogaliai dar ne pas irod ė. V.Graž ulyt ė pas te bėjo, kad rusų turistams tokios
tradicijos taip pat nepriimtinos. Slidinėjimo kurorte lietuviai maitinosi įvairiai. Pusryčius, kurie kainuoja 45 litus, svečių namų ka vinėje valgė tik kartą, paskui gami nosi patys. Vakarieniaudavo įvai riai: arba gamindavo tai vieni, tai kiti, o paskui vaikščiodavo į sve čius tų patiekalų ragauti, arba vi su būriu traukdavo į kurorto kavi nę ar restoraną.
Atokvėpis: Alpėse galima paragauti austriško alaus.
23
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn
trasų – tiesiai į karštą pirtį
Vokiečiai ir austrai daž niausiai at vyksta slidi nėti vieni, be moterų. Va kare į pirtį jie suguža nuogi – tokios tradi cijos. Tad lie tuviai steng davosi į pir tį ateiti anks čiau, kol nuo galiai dar ne pasirodė. Debiutas: V.Gražulytės anūkė Barbora dalyvavo pradedančiųjų slidi
Nei restoranuose, nei slidinėji mo trasose turistus aptarnaujan tys austrai nepuola kalbėti angliš kai. Kam laužyti liežuvį, jei kalbėti vokiškai jiems patogiau? Valgiaraš čių kalnų restoranuose anglų kal ba taip pat nėra – viskas parašyta vokiškai. V.Gražulytė stebėjosi: „Net keis ta. Atvažiavai į tą šalį, ir priva lai mokėti vokiškai. Visgi infrast ruktūra ten – puiki. Nusileidai nuo vienos trasos – restoranas, nusi leidai nuo kitos – vėl restoranas, o patiekalai juose labai skanūs.” Kalnuose pagerėja savijauta
Kodėl advokatė žiemą renkasi kal nus, kai per šalčius nemažai lietu vių saulės ir egzotikos ieško pietų kraštuose? Juk ir Lietuvoje – šalta, sniego nemažai, yra kur slidinėti. „Ilgai dirbant sėdimą protinį darbą, ateina metas, kai kūnas pa reikalauja fizinės veiklos. Slidinėji mas padeda pailsėti protui, tiesiog jį išvalo. Manau, kad ekstrema lios situacijos – tai savęs išban dymas, nenoras sustingti vienoje vietoje. Man norisi važiuoti į kal nus. Labai patinka jų vaizdai, ten pasijuntu kaip baltoj pasakoj. Ap linkui – kalnų didybė, kuri suteikia stiprybės. Norint tai pajausti, rei
Vilijos Gražulytės asmeninio archyvo nuotr.
ninkų varžybose ir pelnė medalį.
kia ten būti, viską savo akimis pa matyti. Iš nuotraukų to nepajausi”, – tikino V.Gražulytė. Moteris patyrė, kad kalnuose pagerėja savijauta. Be to, ten vi są laiką būna su šeima. Susipažįs ta su kitais slidininkais, užmezga naujų pažinčių, atsiranda nau jų draugų. Atostogos kalnuose – tokia puiki relaksacija, kad grįžus namo darbų gali imtis su daug di desne energija. „Taip, aš planuoju važiuoti į šil tuosius kraštus kovą ar balandį, bet slidinėti sausį ar vasarį – bū tina, negaliu jo atsisakyti, – šyp sojosi V.Gražulytė. – Kartą kovo mėnesį slidinėti važiavome į Ita liją. Labai patiko, nes nuolat švie tė saulė. Blogai buvo tai, kad po pietų trasos jau būdavo pažliu gusios.”
Kainos Apart am ent ų, kur iuos e buv o
du miegamieji ir didžiulė svetai nė, savaitės nuoma šeimai atsiė jo 6200 litų. Iš viso kelionė vienam asmeniui
kainavo 3500 litų. Kalnai: gamta – kaip pasakoje, ir slidininkams iš Lietuvos buvo sunku patikėti, kad tai mato savo akimis.
24
Šeštadienis, vasario 11, 2012
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė vasario 11–17 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalį labai nenorėsite būti vienumoje, todėl ieš kosite kompanijos arba daug dė mesio skirsite gyvenimo partneriui, siekdami viską daryti kartu, įtikti ir patikti. Vis dėlto šeštadienio bend ravimą gali apsunkinti įsivėlimas į politinius ginčus, kategoriškai reiš kiant savo skirtingą nuomonę ir dėl to susipriešinant. Nuo pirmadienio labiau pasisaugokite sukčių, ven kite finansinių aferų, neklimpkite į skolas. Į periodo pabaigą trum pam padaugės optimizmo, noro kurti naujus ateities planus. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgal is nepal ank us sveikatai, tačiau jei išliksite sveiki ir energingi, galite daug nu veikti dėl staiga kilusio noro pra ktiškai spręsti ūkines, technines problemas, pasirūpinti išvaizda, prisitaikyti dietą. Kitos savaitės pradžioje dėmesio centre atsidurs partneris, mylimas žmogus, sim patijos, gerbėjai. Valentino die na turėtų būti nebloga, jei tik ne rizikuosite reputacija ir nesileisite į rizikingus nuotykius darbe. Į pe riodo pabaigą didžiausias rūpestis bus finansiniai klausimai. DVYNIAI (05 21–06 21)
Savaitgalį jums norėsis leisti smagiai, pramogauti, ruošti dovanėles ir siurprizus my limiems žmonėms, lipti į sceną ar ba užsiimti kitokia kūrybine veik la. Jei tik per daug neišlaidausite, laisvalaikis turėtų nenuvilti. Tin kamai elkitės su vaikais. Nuo pir madienio pravartu kuo atsakin giau vykdyti profesines pareigas, nes aplaidumas, nesąžiningumas neliks nepastebėti. Periodui bai giantis, galite sulaukti romantiš ko atsako, meilės nuotykio. Tiesa, dėl jo kils prieštaringų jausmų. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį jums turbūt ne pavyks atitrūkti nuo buiti nių rūpesčių ir šeiminių pareigų. Gali būti, kad nerimo sukels su dėtinga artimo žmogaus situaci ja. Nuo pirmadienio labai parūps meilė, pramogos, kūrybinė savi raiška. Turbūt sulauksite dėmesio ar laiškų iš buvusių gerbėjų arba toli esančio mylimo žmogaus. Vis dėlto ne viskas džiugins, nes vei kiausiai pats svarbiausias asmuo jums kuo nors neįtiks arba pasiro dys, kad jūs jam nedarote norimo įspūdžio. Galite gauti pranešimą apie įsidarbinimo galimybę.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį tikriausiai sve čiuositės pas giminai čius, senus draugus. O jei liksite namuose ir neskirsite laiko sve čiams, bendravimui su kaimy nais, įniksite į skaitymą, rašymą, galvosūkius, komercinius reikalus ar pan. Žodžiu, liežuvis arba gal va tikrai dirbs intensyviai. Kitos savaitės pradžioje nelabai norėsis kur nors eiti iš namų, bendrau ti. Regis, tik nuo trečiadienio kils tikras noras pramogauti, eksperi mentuoti su savo įvaizdžiu prieš veidrodį, eiti į pasimatymus. MERGELĖ (08 24–09 23)
Periodo pradžioje labai su stiprės kūniško ir dvasinio komforto poreikis. Norėsis pale pinti vaikus, tik galbūt sau to ne leisite ir graušitės. Regis, sekma dienį labiau atsipalaiduosite ir pasidžiaugsite tuo, ką turite. Kitą savaitę pradėsite darbingos nuo taikos, tačiau daugiau dėmesio nei paprastai reikalaus partneris, myli mas žmogus, vaikai. Regis, pirksite dovanas arba patys tikėsitės gauti ką nors ypatinga. Pati periodo pa baiga žada įspūdingą pasimatymą, kultūrinį arba šou renginį. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje jus val dys nuotaikos ir emoci jos. Gali būti, kad sureikšminsite smulkius nesklandumus šeimoje arba per jautriai reaguosite į arti mųjų problemas. Kitą savaitę jus itin domins verslo, ekonomikos peripetijos, nekilnojamasis turtas, prekyba. Jūs arba uoliai rinksi te dovanas mylimiems žmonėms, arba jas gaminsite, pardavinėsite, t. y. siūlysite prekes ir paslaugas. Meilės diena žada įspūdžių, do vanėlių, pasveikinimų, bet kaž kas gali ir nuvilti. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgal is nepal ank us sveikatai, tad reikėtų pri vengti masinių susibūrimų, pasi saugoti infekcijų, alerginių reakci jų. Nuo pirmadienio suaktyvėsite ir fiziškai, ir protiškai, ypač – kū rybingumo prasme. Savo išmo ne, romantiškumu galite sužavėti mylimą žmogų ar jus dominan tį asmenį, publiką. Galima slapta meilės intriga. Kai kurios iliuzijos nepasitvirtins. Periodo pabaigo je numatoma svarbi žinia, verslo sandoris arba reikšmingas pirki nys. Vis dėlto pokalbis dėl darbo gali nemaloniai nustebinti.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Periodo pradžioje būsi te užsiėmę kolektyviniais reikalais, galbūt dalyvausite vi suomeninėje veikloje ar draugų suorganizuotame vakarėlyje, pri statyme. Kitą savaitę iki trečia dienio būsite labai neatsparūs in fekcijoms, stokosite energijos, tad, jei įmanoma, neverskite savęs eiti ten, kur nesinori, ir daryti tai, kas jums sunku. Antroje periodo pu sėje atgausite jėgas. Regis, neblo gai seksis verslas. Susitaikykite su tuo, kad jūsų užimtumas nervins mylimą žmogų, vaikus. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį tikriausiai neatit rūksite nuo pareigų ir min čių apie problemas, o gal netgi pa vargsite nuo savo didelių ambicijų įgyti valdžios, galios. Galite sakyti viešą kalbą, politikuoti arba ko nors primygtinai reikalauti iš aplinkinių. Kitos savaitės pradžia turėtų bū ti sėkminga įvairiomis prasmėmis, tačiau nuo trečiadienio galimi iš bandymai – intrigos, apkalbos, lė tinių ligų paūmėjimas ar kt. Galima ir materialinė žala. Periodo pabaiga žada kažkokį pasiekimą, bet kartu – šeimos narių priekaištus. VANDENIS (01 21–02 19)
Periodo pradžioje tarsi pa dvelks kitoks vėjas ir pa kreips jūsų mintis neįprasta link me. Galbūt atsisakysite kokio nors seno įpročio, įsitikinimo ar prin cipo ir nuspręsite ateityje elgtis priešingai. Nuo pirmadienio turė site reikalų su valdininkais, darb daviais. Regis, stokosite romantiš ko polėkio ir dėl to nesidžiaugsite išaušus Meilės dienai. Daugiau no ro leistis į meilės nuotykius, megz ti pažintis, susitikti su draugais bus trečiadienį, ketvirtadienį. Atsargiai elkitės su elektra, ugnimi. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį daug galvosite apie seksą ir pinigus, slap tas pagundas ir pavojus. Nuo pir madienio labai sustiprės jūsų in tuicija, taps pasiekiama išmintis, glūdinti pasąmonėje. Galite gauti konfidencialios informacijos, iš siaiškinti paslėptą tiesą, atskleisti aferą ar sąmokslą. Tikėtinas ypa tingas kūrybinis įkvėpimas. Regis, sugebėsite atpažinti užsimaska vusius slaptus priešus ir savo ži nojimu sau padėti. Periodo pabai ga žada prasiplėsiantį draugų ratą, atsinaujinsiančius ryšius. Sidonija
Trijulė: „Rammstein“ nariai R.Z.Kruspe (kairėje) ir Ch. „Doom“ Schnei
deris buvo patenkinti Gilijos jogos treniruote.
Gilijos Raudonikytės asmeninio archyvo nuotr.
Trenerė vakarėlio su „Rammstein“ atsisakė Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Prieš koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje garsios vokiečių grupės „Rammstein“ būgnininkas ir gita ristas reikalavo jogos specialisto. Ir būtinai – moters.
Richardas ir Christophas tre niruotę su kauniete pradėjo 18, o baigė 19 valandą: pusvalandį tru ko vinyoga stiliaus pamokos, po to „Rammstein“ nariai atliko lengvus apšilimo pratimus, kurie padeda išlaikyti krūvius per koncertus. Užkulisiuose merginų netrūko
Garsenybės pageidavo moters
„Jie labai paprasti, draugiški ir netgi džentelmeniški“, – 44 me tų gitaristą Richardą Zveną Kruspę ir 45-erių būgnininką Christophą „Doom“ Schneiderį nepataikauda ma gyrė Kauno jogos studijos tre nerė Gilija Raudonikytė. 22-ejų kineziterapeutė-reabi litologė Gilija daugiau nei septy nerius metus užsiima joga ir ket verius iš jų dirba trenere. Būtent ji ir buvo ta jogos trenerė, kuri dau giau nei valandą praleido „Žalgi rio“ arenos užkulisiuose su pasau lyje garsios grupės nariais. „Dviem vyrams maloniau, kai jogos moko moteris, o ne vyras, – aiškino G.Raudonikytė, kuri sta žavosi JAV ir gerai kalba angliškai. – Jie prisipažino joga užsiimantys dvejus metus, jų mokytoja – mo teris.“ Jei „Rammstein“ nariai būtų pa geidavę mokytojo vyro – tai būtų buvęs Kauno jogos studijos įkūrė jas Vytis Zabulėnas. Elgėsi kaip mokiniai
Ar skandalais scenoje, agresyvia ir šokiruojama programa garsėjan čios grupės „Rammstein“ nariai buvo agresyvūs ir užkulisiuose? Gilija nustebo, kad, priešingai nei kitos metalo ir sunkiojo roko grupės, kurių nariai prieš koncer tus neatsisako narkotikų ir alko holio, „Rammstein“ vyrai pano ro seniausios pasaulyje mankštos – jogos. „Abu vyrai elgėsi labai pagarbiai, kaip įprasta mokiniams, nesijautė jokios arogancijos, – paprastai ap sirengusius, be sceninio grimo ma tytus vokiečius vertino G.Raudo nikytė ir pagyrė draugišką kartu keliaujantį jų apsaugos vadą ir va dybininkus. – Tai labai skiriasi nuo to, ką jie propaguoja scenoje.“
Ne, jokių pikantiškų dalykų nebu vo, nors po jogos pamokos kelioli ka minučių G.Raudonikytė bend ravo su jai imponuojančios grupės nariais. „Beje, šios grupės klausausi nuo dešimties metų“, – šypsojo si „Rammstein“ muziką mėgstan ti moteris. Ji iš anksto buvo nusipirkusi bi lietą į jų koncertą.
Prieš atsisveikin dami abu vokiečiai mandagiai pasiū lė po koncerto daly vauti vakarėlyje. Pasiteiravus, ar joga – ramybė ir šokiruojama ir agresyvi „Ramms tein“ muzika dera tarpusavyje, Gi lija nusijuokė: „Joga man suteikia ramybės, o jų muzika – energijos. Man nepatinka saldi popmuzika.“ Tai išgirdęs Christophas „Do om“ Schneideris apsaugos dar buotojo paprašė kaunietę palydėti iki pat scenos, kur jogos mokytoja patogiai galėjo žiūrėti koncertą. Prieš atsisveikindami abu vokie čiai mandagiai pasiūlė po koncer to dalyvauti vakarėlyje. Išvargusi po treniruotės, prieš pusiaunaktį pasibaigus įspūdingam šou, Gilija mandagiai padėkojo vokiečiams ir išskubėjo namo. Tiesa, „Rammstein“ komanda nenuliūdo: paskui juos į užkulisius nuskubėjo keliolika lietuvaičių. Ne viena jų buvo nuogu pilvu, ryškiai pasidažiusi, segėjo trumpu sijonu ku, avėjo aukštakulniais. Itin akty viai skubėjusios pas įžymybes dvi jų pargriuvo. Tai nesugadino mer ginoms nuotaikos: jų tikslas buvo „Rammstein“ vyrai.
25
šeštadienis, vasario 11, 2012
menas ir pramogos
A.Balbieriaus žemė ir skaidrumos „Dabar man jau tas pats, kur gyventi – džiunglių trobelėje ar mieste – manau, esu susiformavęs“, – sako poetas Alis Bal bierius, pristatantis naujausią savo kū rinį – poezijos rink tinę „Skaidrumos“. Išties: poezijos kny gą iš rinktinių savo eilėraščių paprastai imasi leisti jau su brendęs kūrėjas.
Iš A.Balbieriaus poezijos Surast Savo šešėl į Kur nors labai seniai Kur nors labai šviesų Vaikystėj ar Kalifornijoj Prie Ramiojo vandenyno Piterio baltųjų naktų Su pakeltų tiltų griaučiais Šešėl į kai nekrenta Joks šešėlis – kai jis menamas Arba tik įsivaizduojamas ir Dar nebuvo net virtualus – Surast savo šešėl į Ant nakties kavinės sienos Šokant į ant stalų Su moterim ar be moter ų – Surast kol jis dar neišėjo Į paskutinę kelionę Kol nebrenda per bekraštes Mitų upes ar nebando Keliaut į valhalas ar pragarus Kurie galbūt neteisingai Spektras: visko, ką norėtum, niekaip neaprėpsi, sako profesionalus biologas A.Balbieris – ir sėkmingai ku
ria poeziją, fotomeną, koliažus.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Šmaikštaujant norėtųsi dar pridur ti: „Gyventi galima kad ir trobelėje ant debesies“, nes taip buvo pava dinta prieš aštuonerius metus pa sirodžiusi A.Balbieriaus esė knyga. Taigi savo susiformavimą kūrėjas dar yra patikrinęs ir laiku. Tai, regis, niekur neskubantis ir dėl nieko nesiplėšantis meni ninkas, dažniausiai stabtelėjantis gamtoje, pasiklausantis (pasiklau siantis) paukščių, ir gal todėl A.Bal bieriaus plačiai pasireiškiantis kū rybiškumas nekelia jokių abejonių, yra natūralus, organiškas, savaime suprantamas. Šiuo metu Maironio lietuvių li teratūros muziejuje eksponuoja ma po Lietuvą keliaujanti įspūdin ga A.Balbieriaus fotografij ų paroda „Jono Meko žemė“. „J.Meko že mė yra kartu ir mano žemė; kartu ir visų lietuvių, tų, kurie tebetu ri tas pradžios žemes“, – apie pa rodą, kurią papildo subtilūs užra šai po nuotraukomis (ištraukos iš J.Meko „Nervuotų dienoraščių“), kalba A.Balbierius. – Esate pristatomas kaip poe tas, fotografas, eseistas. Ar šios trys mūzos dėmesio gau na po lygiai? Jei reikėtų palik ti tik vieną apibūdinimą – o gal ir visai ne iš reikalo – kas visų pirma iškyla, dominuoja, ko kioje srityje jaučiatės profesio nalas, o kas – tiesiog mielas ho bis? Apskritai kiek visa tai, apie ką klausiu, jums svarbu? – Viskas, ką darau, darydavau ir – galbūt – darysiu dar, yra susiję ir sukasi viename Vienio rate. Gyveni vieną kartą ir, jei tik yra norų ir gali mybių, maga išbandyti ne vieną kū rybos sritį. Nieko čia nauja, jei žmo gus neapsiriboja ar jam neužtenka vieno dalyko – tokių pavyzdžių pil nas pasaulis ir menų istorija, me nininkų, kurie užsiima ne viena kū
rybos sritimi, man regis, pilnas ir Kaunas... Man imponuoja toks re nesansiškas požiūris į anų laikų me nininką, dažniau gal dailininką, ku ris buvo ir mokslininkas, ir filosofas, ir amatininkas, ir t. t. Žodžiu, iš manė ne vieną, o kartais gal ir visas mūzas, išskyrus kiną ir fotografiją, kurie atsirado gerokai vėliau.
Man toji žemė sim bolizuoja visų Lietu vos menininkų, ki lusių „nuo žemės ir gamtos“, tėviškes, jų likimus, jų apleistį ar net užmarštį. Kiek tai, ką aš darau, profesio nalu – gal ne man spręsti. Profe sionalumo sąvoka dabar kažko kia išskydusi, nes labiau matomas šou pasaulio pseudoprofesionalu mas negu tikrieji, dažniausiai tylūs, įvairių sričių kūrybos profesionalai. Turiu ir hobį – tai dailės objektų – asambliažų – darymas, kuris ma ne vienu metu buvo gan aistringai užvaldęs. O dalykai, kurie prieš ke lis dešimtmečius buvo neatskiria ma gyvenimo dalis – ornitologija, ekologijos dalykai ar Žaliųjų judėji mas, kadaise teikęs vilčių ateičiai ir rimtoms alternatyvoms, pasitrau kė arba iš jų buvo pasitraukta labai skausmingai, suvokus, kad visko, ką norėtum, niekaip neaprėpsi... Kūryboje gal svarbu tai, kad gali daryti, ką nori, ir tai yra laisvas ju desys, laisvas mostas – juk nėra jokių kvailų taisyklių, kad rašo tik rašyto jai, o tapo – tik dailininkai. Praras tas renesansiškas menininko univer salumas mus gal kiek nuskurdino, nors pernelyg didelis universalumas taip pat kelia pavojų išsiskaidyti ir nučiuožti paviršiumi, daugelį daly kų atlikti mėgėjiškai, nes visos lazdos iš tiesų turi ne du, o „n“ galų...
– Kilęs esate nuo Biržų, bet kaip rašytojas sutinkamas su vilnie čiais. O iš tikrųjų – vienišius. Tai priminė parodos atidaryme dalyvavusi Biržų merė, ji pa sakojo, kad į jus, Biržuose tu rintį sodybą, vietiniai iš pra džių žiūrėjo gan nepatikliai, nes esate akivaizdžiai uždaro bū do. Dabar ten jau susibūręs sa votiškas gerbėjų ratelis, jie lau kia jūsų, domisi jūsų kūryba ir džiaugiasi galintys pabendrau ti su menininku. Gyvenate tarp Vilniaus ir Biržų, ar į Vilnių tik šiaip užsukate? Kur jaučiatės geriausiai? Gamtoje, su paukš čiais, juk esate studijavęs biolo giją, dirbęs Ventės rage? – Na, čia apie kokius nors gerbė jus ar uždarą būdą – gerokai per dėta... Taip, dabar aš esu Biržuose, bet daugiau sąmoningo gyvenimo – gal ketvirtį amžiaus – pragyve nau Vilniuje. Taigi, esu biržietisvilnietis, vilnietis-biržietis, turiu tą tikrai gan įdomią centro ir gim tosios provincijos patirtį, tik ne žinia, kur ją dėti. Iš Biržų išnykau vos baigęs vidurinę ir nesigailiu, nes, deja, mūsų šalelės provinci jos daugybę gabių menams žmonių tiesiog suėda, paskandina, panar dina į buitį, priverčia visas jėgas skirti vadinamajam išgyvenimui ir pinigų darymui. Dabar man jau tas pats, kur gyventi – džiunglių trobelėje ar mieste, – manau, esu susiformavęs, o šiuolaikinės ko munikacijos tiems, kas jomis mo ka kaip reikiant naudotis, suteikia gan rimtų privalumų ir galimybę bendrauti praktiškai su visu pa sauliu, jei to tik reikia ar prireikia. Šiaip iš tiesų – visa mano erdvės bendruomenė, kūrybinė bičiulija ir bendražygiai yra vilniečiai. Dau guma tų vilniečių yra atkeliavę į tą centrą iš įvairių Lietuvos pro vincijų, pavyzdžiui, kaip mano buvęs kaimynas Vilniuje poetas Vladas Braziūnas, kuris yra kai mynas ir pagal kilmę – pasvalietis.
Vlado Braziūno nuotr.
Ko labiausiai pasigendu gimto joje provincijos erdvėje – plates nio kultūros konteksto suvokimo ir tikro, neprovincialaus, kūrybišku mo. Manau, kiekvienam rajone yra žiaurių diletantukų, kurie užima kokį nors vieną kitą svarbėlesnį kul tūrai postą, o iš tiesų yra akli kultū ros kontekstams žmonės. Lietuvos kultūra juk susideda ne tik iš Vil niaus, Kauno ar Klaipėdos „cent rų“, nors, tiesą sakant, kai gyveni centre, viską ten, tose provincijo se, matai kitaip, bet tiesa vis dėlto yra centro pusėje... Šį bei tą darau ar net organizuoju ir Biržų erdvė je – nepavyko čia man gyventi in kognito ir užsiimti tik savais da lykais. Čia būtų sunku gyventi, jei neturėčiau išlikusios mano protė vių, konkrečiau, senelės, kuri tar pukariu dirbo mokytoja, sodybėlės – vienkiemio Biržų regioninio par ko teritorijoje. Ten mano pavasario, vasaros ir rudens sezonų dirbtuvės, laisva erdvė bet kokiems užsiėmi mams. Turiu ir šiek tiek žemės – ir apima labai keistas jausmas, kai pavasarį, mano privačioje balo je kukuoja, pavyzdžiui, balų gegu tė – varlė kūmutė, įrašyta į Raudo nąją knygą... Tada apima nostalgija, kad ne beinu gamtininko taku – pavasa riais ji stipriausia. – Kaune veikia jūsų fotografi jų paroda „Jono Meko žemė“. Kiek jums artimas dvasine prasme šis menininkas – vie nas garsiausių lietuvių avan gardistų, juo labiau kad paties kūryba – filosofiška, tyli. Nors, tiesą sakant, J.Meko avangar dizmas ryškiausias jo filmuo se, poezija – lietuviška: rami ir įsiklausanti. Ir vis dėlto juk su J.Meku sieja ne tik tai, kad esate žemiečiai, o gal tai ir yra stip riausias ryšys, kuriuo galima būtų apibūdinti kūrybą, kurios bendrystė... Kur, kokia?
26
Vaizduojami ar įsivaizduojami – Nes kur jis dėsis – tas Mano šešėlis – jis Netik i į rojų – yra Šiek tiek budistiškai Prašvitęs ar bent apšviestas Naktinio žibinto šviesos Dar iš bohemos laik ų – Ir paukščio akies taurumo Iš ornitolog ų eros deja Užmiršusios augurus – Et ką aš čia rašinėju – Juk galvojau tik apie savo Šešėlius – dar norėčiau Susitikt su jais ir Toj susitik imų tyloj Patylėti – prie vyno arba Be vyno – visur ir niekur – Dabar o ne kažkada – – –
Beržas senosiose Semeniškių kapinėse
26
šeštadienis, vasario 11, 2012
menas ir pramogos Kiekviename rajone yra žiaurių dile tantukų, ku rie užima ko kį nors vie ną kitą svar bėlesnį kul tūrai postą, o iš tiesų yra akli kultūros kontekstams žmonės.
Arimai Semeniškiuose, kur kadaise stovėjo numelioruota sovietmečiu Mekų sodyba
A.Balbieriaus žemė ir skaidrumos – Pirmiausia J.Me 25 kas yra žemietis, o aš tebeturiu tą žemės jausmą, arti
mą žemininkams, o iš esmės dau giau estetinį, ekologinį – mano tė viškė vos už keliolikos kilometrų nuo J.Meko Semeniškių... J.Me ką – tokį Amerikoj gyvenantį ra šytoją, žinojau dar vidurinėje, net turėjau tris jo tenai išleistas ei lėraščių knygas... J.Mekas atėjo maždaug su Henriku Radausku ir Henriko Nagio „Mėlynu sniegu“. Amer ik oj e gyven ant ys liet uv ių poetai labai skyrėsi nuo tų, kurie buvo viešai populiarūs sovietme čiu ar aptariami mokykloje – jų es tetika buvo lyg gaivaus, laisvo oro gurkšnis. Dabar jau daug kas ne beįsivaizduoja, kaip tada viskas buvo ideologizuota ir kaip tai ter šė sąmones. Man pačiam keista, kodėl aš tiek laiko fotografavau J.Meko tė viškę? Nesu nei mekofilas, nei koks pataikūnas, tiesiog pagarbiai žiū riu į šio žemiečio menininko kelią, jo dao, jo universalumą – nuo kla sikinio lietuviško agrarinės kultū ros rašytojo iki postmodernisto, iki fluxus... Asmeniškai net nepažįs tu. Tiesiog 2003 m., vieno bičiulio nuvežtas į Semeniškius, pamačiau tą tuščią lauką, kelis stulpus ir va saros debesis virš jo, toje vietoje, kur kadaise stovėjo antroji Mekų sodyba ir kurią sovietai numelio ravo, kai mirė jo motina. Porąsyk paspaudžiau tada juostinio „Ni kon“ mygtuką ir pagalvojau, kad būtų įdomu šį kraštą, tą jo tėviš kę, kaip nors išfotografuoti. Taip ir įvyko – dabar parodoje prie są
moningai elementarių „Jono Meko žemės“ vaizdų su jais bando susi kalbėti jo dienoraščių ar kitų teks tų eilutės... Man toji žemė simbo lizuoja visų Lietuvos menininkų, kilusių „nuo žemės ir gamtos“, tėviškes, jų likimus, jų apleistį ar net užmarštį. Man befotografuo jant ten viskas toliau nyko, pvz., sudegė paskutinė dienoraščiuose minimo kaimyninio Garšvių kai mo sodyba ir pan. Dar vienas dalykas veikė bū nant Biržuose – kultūrinis ir net politinis vietos valdžios ir dalies kultūrininkų vištakumas J.Meko atžvilgiu. Pavyzdžiui, bene gar siausiam lietuvių menininkui bir žiečiai tik pernai sugebėjo suteik ti Garbės piliečio vardą... Man iki šiol gėda dėl to provincialaus viš takumo. Vėliau, kai jau atspaudžiau da lį fotografijų parodoms (jau rody ta Biržuose ir Vilniuje), staiga pa galvojau, kad kažkaip labai arti ta mano J.Meko tėviškė siejasi su kauniečio fotomenininko Romual do Rakausko kadaise išleistu albu mu apie rašytojus ir rašytojų gim tąsias erdves. Šiaip fotografuoju gal šiek tiek kitaip, negu J.Meko tėviškę, bet tą paprastumą paskatino būtent jo tekstai. – Atidarydamas fotografijų parodą, pristatėte ir naujau sią knygą – poezijos rinktinę „Skaidrumos“. Ne paslaptis, kad dažnai ginčijamasi, kada ateina tas laikas, kai dera leis ti geriausių eilėraščių rinktinę.
Ar tada, kai eilėraščiai vis re čiau užgimsta, ar kai ateina tam tikras amžiaus tarpsnis, ar ta da... kai reikia? – Manau, kad tą laiką, kad jau nori išleisti rinktinę, intuityviai pajunta kiekvienas. Ir galvoju, kad tai pa dariau pačiu laiku. Dabar neva jau pernelyg gerai žinau, kaip reikėtų rašyti, ir tas žinojimas kenkia kūrybai, bet gal apsaugo nuo vidutinės ar dar blo gesnės „produkcijos“ dauginimo. Neforsuoju nei eilėraščių, nei esė rašymo, ir šia prasme nesu pro duktyvus. Pagaliau, net ir norint padaryti gerą fotografiją, reikia turėt kažkokią vidinę nuotaiką, būseną, formą. Viskas turi aug ti spontaniškai, tekėti kažkaip sa vaime – dabar visai nesunku vos pradėtą tekstą pačiam sau atmes ti, jei matai ir jauti, kad – ne tai. Žinoma, manau, kaip ir visi, kad eilėraščių rašymas yra daugiau jaunesnio amžiaus prerogatyva, nors tikiu išimtimis ir mielai no rėčiau būti viena iš jų. O jau turėti rinktinę, nors tai tėra tik pakartojimas, malonu. – Kiekvienas poetas viduje kaž ko siekia, kur nors link eina, nes poezija – bene paslaptingiausia kūryba. Tarkim, vienas poetas yra pasakęs, kad savo kūryba jis „eina į nerašymą“, t. y. kad ir kokia ji svarbi jam būtų, jis sie kia, kad išsitrintų ta riba tarp užrašytos ir neužrašytos poe zijos. Jūsų rinktinės pavadini mas „Skaidrumos“ sufleruoja, kad siekiate skaidrumo. Ar nu
skaidrėti? Ar tai tas pats? Kokia jūsų skaidrumo siekiamybė? – Kai atradau tą pavadinimą „Skaidrumos“, man kažkaip paaiš kėjo ir kai kurie siekiai, kurių nebu vau anksčiau įsisąmoninęs... Tie skaidrumos dalykai man pir miausia susieti su estetika – esu sumautas ir nebepataisomas es tetas. Skaidrumos dalykai susie ti ir su formos dalykais, gal todėl šiek tiek vengiu sudėtingų struk tūrų arba tiesiog nemoku jų suval dyti. Skaidrumos sąvoka man ple čiasi į filosofijos, politikos, etikos ir kitas sferas. Skaidrumos mūsų gy venimuose ir santvarkose, net mūsų sąmonėse ir sielose niekada nebū na per daug. Regis, rašydamas ne sąmoningai daug metų siekiau tam tikros estetinės ir etinės skaidru mos, vaizdo eilėraštyje skaidru mos. Žinoma, čia šalia – ir įvairūs Rytų ir gamtos plačiausia prasme dalykai. Nieko man nėra supran tamesnio ir gražesnio, kai dzen budizmo teoretikai sako, kad reikia įsiklausyti į savo vidinę gamtą – turiu galvoje jau daugiau nei prieš pusę amžiaus parašytą vieną Su dzukio knygą, skirtą vakariečiams susipažinti su dzenu. Ne veltui kai kurie ekologijos dalykams artimi fi losofai (Arne Nessas) sako, kad pa saulį nuo ekologinės krizės, kuri jau visąlaik vyksta, gali padėti išgelbė ti tik budistinės pažiūros, nes ši re ligija yra ekologiškiausia... Na, o nuskaidrėjimai turi ir ki tą medalio pusę – galima taip nu skaidrėti ir iki teksto išnykimo, iki savotiško literatūrinio suvaikėji mo... Jaučiu ir tą pavojų, ir tą ribą.
Komentaras Julius Keleras Poetas
A
lio Balbier iaus rinkt inė at ver ia ir pat virt ina vieną, gal svarbiausią šio poeto ypat ybę: tai konstr uojant i poezija, poezija „šiapus vilties“, perfra zuojant Tomą Venclovą. A.Balbieriaus poetinėje tikrovėje iš esmės nėra ent ropijos, neig iamų ar neig iančių įkro vų, jo pas aul is dūzg ia, juda, šok a, spindi, kalba, juo nepaliaujama stebė tis, jis nuolat tarsi vaiko rankose žais las apž iūr imas ir tobul inamas, jame gera būti, jis beveik visas yra dabarty je, labai art i gamtos arba pačioje gam toje. Iš sant yk io su gamta šiam poe tui ir randasi viskas, kas turi prasmę. Jo žvilgsnis nekontroliuoja, nestabdo gamtos, bet leid žia jai būti ir būna joje – stebintis ir stebimas. Galbūt anksty vojoje poeto kūryboje tos nuostabos, kurią teikia meilė, yra daugiau, pasku tin ieji eilėraščiai labiau med itatyv ūs ir, sak yčiau, labiau susiet i su pat ies A.Balbier iaus kur iama abstraktesne fotografi ne tikrove, kuri domina poe tą/fotografą. Kas yra gamta, kaip ją per teikti per mediumą, išduoti kitiems tą paslapt ingą, kit iems nematomą kas dienybės rak ursą, kur is anaiptol nė ra kasdieniškas? Tai nuo pat prad žių ir iki šiol rūpi A.Balbieriui – jo intensy vus poetiškumas yra labai daiktiškas, labai arti tos kiekvieno ranka galimos paliesti kasdienybės. Jis mėgaujasi, o ne fiksuoja, jis gyvena akimirkoje, to dėl jam nereik ia išk ilming ų ar rūpes tingai parenkamų žod žių. Manyčiau, kaip tik todėl jis ir yra „šiapus vilt ies“.
Meilės eilėraštis krūties viršukalnėj kur baigias kelias medelis slyvos žiedlapio kritimas nepaisant rudenio nepaisant sniego nepaisant vasaros kai lietūs baigias nepaisant nieko net atominio sprogimo krūties viršukalnėj medelis slyvos šviesoj žydėjimo kur baigias kelias ten jis prasideda ten nesibaig ia krūties viršūnėj dieviškas medelis užrašo šį eilėrašt į lyg baltą raidę Vaizdas Papilio link pro paskutinės sudegusios Garšvių kaimo sodybos langą
Iš lizdo Semeniškiuose išskrendantis baltasis gandras
27 3
šeštaDIENIS, vasario 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ����������������������������������������� 28, 29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 30 Pamesta ����������������������������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Siūlo darbą
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
909191
Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 909476
Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuotojams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valytojoms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt. 912300
Baldų įmonei „Šeimos baldai“ reikalingi baldų surinkėjai, turintys patirties. Tel. 8 601 10 066. 911901
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.
910534
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900141
Ieškome ekstruderio operatoriaus padėjėjo prie polietileno gamybos įrenginių. Darbas pamainomis. Apmokome vietoje. Tel. 8 685 09 156, e. paštas cv.personalui@gmail.com. 911072
Įmonei reikalinga (-as) buhalterė (-is), turinti (-is) patirties buhalterinės apskaitos srityje. Tel. 341 774, 8 656 84 499. 911938
Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.
911786
Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082. 909394
Reikalingas autovežio vairuotojas, turintis patirties, trumpiems reisams po Europą. Tel. 8 683 68 316, e. paštas mindizk@meganet.lt. 910041
Reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307. 912292
Reikalingi šakinio krautuvo vairuotojai. Darbas Vokietijoje. Tel. +491518940818, darbo. firma@hotmail.de. 911228
Reikalingi vairuotojai įmonės kroviniams vežioti. Maršrutas pastovus Lietuva–Vokietija. Tel. 8 690 74 588. 911953
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910478
Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551. 903512
Statybos bendrovei reikalingas sąmatininkas. Reikalavimas – ne mažesnė kaip 5 m. patirtis. Privalumas – sąmatininko atestatas. Darbas Kaune. Kreiptis tel. 8 685 62 980. 912021
911856
Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238. 912133
Ieško darbo 912144
Sąžininga, darbšti moteris ieško slaugės, auklės, namų tvarkytojos ar kitokio darbo. Galiu dirbti bet kurioje vietoje Lietuvoje. Tel. 8 675 43 712. 911775
Paslaugos
901882
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8-20 val.
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903524
Medikų
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 905950
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 909919
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 886076
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907101
Buitinės technikos remonto
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 911891
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.
912048
904903
UAB „Inreal pastatų priežiūra“ nuolat dirbti reikalingas silpnųjų srovių specialistas (įskaitant gesinimo sistemas). Kreiptis tel. 8 663 61 798.
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.
907032
908307
893990
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908209
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 904484
Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
907933
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
904559
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
907606
Kompiuterininkų
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.
911934
900934
899189
Masažistas ieško darbo SPA centruose ar privačiai. Tel. 8 638 92 441.
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.
912066
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.
908479
912040
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909286
912074
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 912271
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 907920
Plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamzdžių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659. 910174
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 888775
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 900236
Vidaus įrangos
894355
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745. 904581
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904602
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903897
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906904
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 906375
Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747. 906209
Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nuperku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Atlieku santechnikos darbus, elektros instaliaciją. Tel. 8 647 73 244.
Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.
911969
911268
911922
909700
911804
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Automatinių skalbyklių taisymas. Garantija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722. 912019
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Stažas 25 m. Tel. 454 854, 8 617 24 686.
910092
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906397
Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909581
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 909682
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910934
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 910953
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
909220
Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688. 906415
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, vasario 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos
BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ turto varžytynės
Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021. 912165
Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vietų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.
Varžytynių pradžios laikas: 10 val. Varžytynių vieta: Savanorių pr. 262–105, Kaunas. Dalyvių registracija: 9.30–9.50 val. Turto apžiūra: darbo laiku, iš anksto susitarus. 10 proc. pradinės pardavimo kainos įmoka turi būti įmokėta į BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (kodas 135781823) AB Ūkio bankas sąskaita Nr. LT65 7011 7000 1046 7816 ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki varžytynių dienos. Vykdytojas administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras įgaliotas asmuo Vytautas Česonis, tel. 8 686 83 541, tel./faks. (8 37) 229 886, e. paštas verslo.vrc@gmail.com. Pradinė pardavimo kaina varžytynėse, Lt
907162
Varžytynių data
Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.
Turto pavadinimas
Turto apibūdinimas
Turtas, parduodamas kartu:
2012 03 30
Negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, Studentų g. 3A, Kaunas
908035
Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
2012 04 06 2012 04 06 2012 04 06
908914
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
2012 04 13
Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.
2012 04 20
910068
895797
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario butą Kalniečių mikrorajone (28 kv. m, renovuotame 12 aukštų name, 1 aukštas, butas naujai suremontuotas, be balkono). Tel. 8 698 43 813.
2012 04 20
Žemės nuomos teisę iki 2093 07 19, Studentų g. 3A, Kaunas 1/2 žemės sklypo, Lazūnų g. 58, Kaunas 1/2 žemės sklypo, Lazūnų g. 62, Kaunas 27/100 pastato - ūkinio pastato, Gedimino g. 30/Kęstučio g. 23, Kaunas Turtas, parduodamas kartu: Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 34, Šiauliai Lauko tualetas, J. Basanavičiaus g. 34, Šiauliai Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 36, Šiauliai Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 38, Šiauliai Turtas, parduodamas kartu: Žemės sklypas, Taikos pr. 55A, Kaunas Nebaigtas statyti pastatas - daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių saugykla, Taikos pr. 55A, Kaunas Pastatas – boilerinė, Taikos pr. 73A, Kaunas
911708
20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901393
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 899907
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 910917
Dviejų aukštų namą Panerių g., šalia Neries kr. (130 kv. m, 13,80 a sklypas, su baldais ir buitine technika, iki PC „Maxima“ – 500 m). Kaina 650 000 Lt. Tel. 8 684 20 401. 911087
Geriausia investicija. Sklypai (11–20 a) Domeikavoje. Namo projektas, graži, rami vieta. Iki „Megos“ 5,5 km, 1,5 km iki mokyklos, parduotuvės ir t.t. Butai naujame daugiabutyje (autonominis šildymas), 1 kv. m kaina 2500 Lt. Įvairios kvadratūros plotai, galima rezervacija. Tel. 8 612 23 323. 907024
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 803788
Naujos statybos butus Kaune (autonominis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dėmesio, derėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808. 910056
Parduodu 1,25 ha žemės ūkio paskirties sklypą Kauno r., Rokų sen. Galima suformuoti 2 ūkininko sodybas, nekeičiant žemės paskirties. Tel. 8 612 77 929. 911066
Parduodu 15 a namų valdos sklypą Kauno r., Vilkijoje, Nemuno g. (elektra, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 646 01 741. 911064
2880
Un. Nr. 2901-0007-0191, b. pl. 0,1319 ha. Įkeista Un. Nr. 2992-3000-6074. Un. Nr. 4400-0890-7040, b. pl. 0,1071 ha. Įkeista Un. Nr. 4400-1335-2471, b. pl. 0,1183 ha.
904989
Buitinė technika BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
821593
1555200 Un. Nr. 1996-7026-7013, b. pl. 89,09 kv. m.
896995
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 896541
Skaldytas kokybiškas juodalksnio malkas. 6 m kaina 550 Lt. Tel. 8 696 49 350.
911870
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietmedžio – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, vežant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426. 910983
Perka
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 911636
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911904
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.
Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902810
902034
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508. 903401
NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 350 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663. 910927
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903005
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 912191
Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 906047
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 907589
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 890925
Butą ar namą Kaune (be tarpininkų). Mokėsiu iki 80 000 Lt (atsiskaito iš karto). Tel. 8 679 53 687. 909728
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912178
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902619
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 869143
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902746
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 907415
908827
BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.
48960
890176
908145
Statybinės medžiagos
460800
Un. Nr. 4400-1243-1071, b. pl. 553,00 kv. m.
910125
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Un. Nr. 4400-0878-3940, b. pl. 0,1222 ha.
908117
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
909957
898897
Un. Nr. 1990-0003-7045, b. pl. 28.00 kv. m.
905410
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.
2800000
506880 190080
Skubiai parduodamas 10 a namų valdos sklypas Kauno r., Irėniškėse. Įvažiavimas iš Artojų g. Tel. 8 647 12 545. 911157
911242
890122
Un. Nr. 4400-1017-7765, b. pl. 1,0645 ha Un. Nr. 4400-1017-7654, b. pl. 0,3995 ha
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
910121
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
Un. Nr. 1901-0110-0005, b. pl. 0,0500 ha. Įkeista.
Parduodu dviejų kambarių butą Kaune, Draugystės g. (bendr.pl. 45 kv. m, II a.). Arba keičiu į namą, kotedžą Kaune arba Kauno r., gali būti nebaigtos statybos. Tel. 8 600 06 078.
910957
1,5 kambario butą Žaliakalnyje, netoli Ąžuolyno – 5 min. (I a. rąst. name, bendr. pl. 42 kv. m, remontuotas, langai pakeisti, sienos, grindys šiltintos, parketas). Kaina sutartinė. Tel. 8 630 00 439, 8 685 55 445.
Un. Nr. 4400-1659-2897:3826, 4400-1627-2996:6008, 4400-1627-2985:6007, 4400-1627-2974:6006, 4400-1627-2963:6005, 4400-1627-2952:6004, 4400-1627-2941:6003, 4400-1627-2930:6002, 44001627-2928:6001, 4400-1627-2909:6000, 4400-16272874:5999, b. pl. 1897,50 kv. m. Įkeista.
Perka
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902875
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902682
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
901076
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 901083
Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com. 909049
Įvairūs Nuomoja 17 kv. m kambarį 3 kambarių bute Kalniečių r. (su baldais, buitine technika) tvarkingam vyrui. Kaina 200 Lt ir dalis mokesčių. Tel. 8 698 48 740, 728 889. 911976
Dviejų kambarių butą Medvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 639 16 602.
910516
Dviejų kambarių butą su baldais P.Lukšio g. (V a.). Tel. 8 682 24 581. 911744
Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256. 909538
Išsinuomoja Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 912267
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, vasario 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
kviečia
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
907712
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910998
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898101
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899364
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 907725
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902199
Paskolos
Vasario 12 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai – BRAZILIJOS MITAI Dalyvauja Ansamblis „GIUNTER PERCUSSION IR PAVEL GIUNTER“ Pavel Giunter Tomas Kulikauskas Sigitas Gailius Viktoras Mogilo-Zano Bilieto kaina 10 Lt
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905109
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt. 896671
Kiti 2012 02 20 14 val. vyks žemės sklypo, esančio Rašnavos k., Kauno r. sav., kad. Nr. 5260/0010/0132, kadastriniai matavimai. Suinteresuotus asmenis kviečiame atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą arba kreiptis į UAB „Daraja“, Veiverių g. 134–309, Kaunas. Tel. 8 699 62 392.
Vasario 18 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gimtadienio koncertas – KAI AŠTUONIOLIKA SUKANKA... Solistai: GIEDRĖ MIŠEIKYTĖ-DUVOLD (smuikas) IDMANTĖ ANDRIŪNAITĖ (altas) INGRIDA RUPAITĖ (smuikas) TOMAS PETRIKIS (altas) ONUTĖ ŠVABAUSKAITĖ (violončelė) IEVA MARIJA EIDUKONYTĖ (smuikas) RIMA ŠVĖGŽDAITĖ (smuikas) DOMAS JAKŠTAS (violončelė) KRISTINA MOROZOVA (smuikas) GIEDRĖ ŽARĖNAITĖ (smuikas) BIRUTĖ BAGDONIENĖ (altas) KATAŽYNA NARKEVIČ (smuikas) Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
911977
Ieškau partnerio verslui plėtoti. Turiu taksi dažnius, išreklamuotus tel. Nr., kompetencijos pažymėjimą, generalinę licenciją, dispečerinę geroje Kauno vietoje. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422. 909564
Informuojame apie pakartotines žemės sklypo Kaunakiemio g. 1, Kaune, parengto detaliojo plano konsultavimo ir viešo svarstymo procedūras. Planavimo tikslas: žemės sklypo naudojimo pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorius: UAB „KPC nekilnojamasis turtas“, tel. 8 611 12 828. Vieša ekspozicija 2012 02 10 iki 2012 03 13. Viešas susirinkimas 2012 03 13 15 val. Centro seniūnijos patalpose, Šv. Gertrūdos g. 7, Kaunas. Pasiūlymus, pastabas teikti iki viešo susirinkimo pabaigos plano rengėjui: UAB „Miesto planas“, Spaustuvininkų g. 11, Kaunas. Tel. (8 37) 202 643, 8 614 22 867.
Programoje – M.Brucho, A.Ginasteros, A.Piazolos, A.Šenderovo, V.Bartulio, F.Latėno ir kitų kompozitorių kūriniai Dirigentas DONATAS KATKUS Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt Klausytojus, kurie yra įsigiję „Sidabrinį“ koncertų abonementą, informuojame, kad keitėsi koncerto pradžios laikas, vietoj 17 val., klausytojus kviečiame į koncertą 18 val. Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Dirigentas BERT LANGELER (Olandija) Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“. Filharmonijos rėmėjai:
Filharmonijos dienraštis
911943
UAB „Artix“ (į. k. 301571656) prarastą įmonės pažymėjimą ir įstatus laikyti negaliojančiais. 911704
SK E L B I M
AI
M SKELBI
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
30 2
šeštaDIENIS, vasario 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt 908055
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Pramogos
Programą rasite www.krantas.lt
DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“
911128
Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt
VASAROS SEZONAS 2012 m. – KELIONĖS LĖKTUVU! NUOLAIDOS IKI 30% iki vasario 29 d. Turkija, Egiptas, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Portugalija. Naujienos: Kipras, Kroatija, Kosas, Chalkidinė, Malaga, Sicilija.
PAŽINTINĖS KELIONĖS AUTOBUSU 2012 m. ! NUOLAIDA – 15% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 50 Lt. PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU 2012 m.! NUOLAIDA – 10% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 150 Lt. Pigiau nebūna!
Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375. 904839
TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo tis tel. 8 612 77 899.
Kviečia mokytis
902328
informuoja NEMOKAMAS SEMINARAS Kviečiame į įvadinį nemokamą semina rą poroms SVEIKI IR PAGARBŪS SANTYKIAI POROJE, kuris vyks vasario 13 d. 17.30 val. Šeimos santykių institute, Kaune. Būtina iš ankstinė registracija tel. (8 37) 750 935. Individualiai mokau anglų kalbos studen tus, mokinius ir suaugusiuosius. Taip pat or ganizuojamos grupės pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Tel. 8 616 36 739. 910289
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savi gynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsi gijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytau tasatk@one.lt. 900734
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896697
VASARIS – SVEIKATOS MĖNUO Kauno jungtinis sveikatos klubas, pažymin tis veiklos 20-metį, kviečia savo narius ir vi sus susidomėjusius vasario 11 d., šeštadienį, dalyvauti tokiuose renginiuose: 12 val. – šiaurietiško vaikščiojimo pamoka Santakos parke (rinktis Lietuvos sporto mu ziejuje, Muziejaus g. 7.; bus instruktorius Mindaugas iš „Leki akademijos”, neturin tiesiems lazdų – paskolinsime); būtina registruotis tel. 8 620 64 037 arba e. paštu ciginskas@gmail.com. 15 val. – susitikimas su klubo įkūrėjais, po kalbiai apie klubo istoriją ir dabartį, „ruo nių” šventes; renkamės kavinėje „Arbatos klubas” (Vilniaus g. 41). Informacija apie renginius tel. 8 685 53 648, 339 292 (vakare).
PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks ins truktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 11 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. FLASH MOB AKCIJA KAUNE Vasario 11 d. 15.55 val. – Flash mob akci ja. Renkamės Soboro aikštėje, užsiklijuoja me lipnią juostą ant burnos ir užsirašome „ACTA”. Lygiai 16 val., išgirdus signalą, bė game Laisvės alėja. Bėgant išgirdę signalą – sustingstame. Vėl išgirdę signalą prade dame bėgti toliau. Iš viso sustingsime 4 kar tus, po ketvirto – nusiplėšime lipnią juostą ir išsiskirstysime. PASIKALBĖKIME Mes, anoniminiai narkomanai, norime pa sidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyven ti be narkotikų. Visa tai – atvirame susirin kime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272; www.lietuvos-na.lt. KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6, antrasis aukštas Vasario 12 d. 13 val., po Sumos arkikate droje, vyks minėjimas, skirtas 1918 m. va sario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Steigiamojo seimo nario, prof. prel. Kazimiero Šaulio (1872–1964) 140-osioms gimimo metinėms pažymėti. Dalyvaus arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius SJ, mons. A.Grušas, isto rikas dr. R.Kamuntavičius, smuikininkė L.Žiedelytė, pianistė L.Haidary. Veiks virtu ali paroda. Veikia paroda, skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio metams. Eksponuojama: 1927 m. sausio 29 d. laidotuvių nuotraukos, įvai raus laikotarpio portretai, 1928–1930 m. marijonų spaustuvės leidiniai, Švč. Nekal tojo prasidėjimo vargdienių seserų kon gregacijos krikščioniškos socialinės vei klos momentai, 1930 m., knygos apie pal. J.Matulaitį, beatifikacijos albumas, XIX a.pabaigos–XX a. pradžios teologinės kny gos lenkų, lotynų k., senos XIX a. maldakny gės, relikvijorius, kiti tikėjimo simboliai. Kauno arkivyskupijos muziejaus bendros ekspozicijos lankymas grupėmis – iš anksto susitarus tel. 322 584, 8 686 67 355, e. p. muziejus@kn.lcn.lt.
Atsiliepkite! Prašom atsiliepti asmenis, kuriems Stanis lovas Meištininkas yra paskolinęs pinigų. Tel. 8 614 34 527. 911864
Pamesta Pamestą leidimą ginklui Nr. 5252, išduotą Ramūnui Radavičiui, laikyti negaliojančiu. 912018
31
šeštadienis, vasario 11, 2012
kas, kur, kada teatras
Marija SKUČAITĖDAUGĖLIENĖ
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
(1931–2012) Šaltą vasario 10 d. rytą užgeso nuostabios moters, didelės savo šalies patriotės, visa širdimi atsidavu sios šeimai ir darbui, buvusios fizikos, astronomi jos mokytojos Marijos Daugėlienės širdis. M.Daugėlienė studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, baigė Vilniaus valstybinio akademinio dramos teatro studiją, sukūrė įsimenančius vaidme nis komedijoje „Žoržas Dandenas“, Aleksandro Ostrovskio „Šviečia, bet nešil do“, „Žiogas“ ir daugelyje kitų spektaklių. Vėliau dirbo mokytoja Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1962 m. dėstė fiziką ir astronomiją Kauno suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. M.Daugėlienė buvo didelio kruopštumo ir pareigingumo pavyzdys. Moki niai mėgo jos pamokas, dalyvaudavo olimpiadose, gaudavo apdovanojimus. M.Daugėlienės dėka 1-ojoje vakarinėje vidurinėje mokykloje buvo įrengtas tuo metu vienintelis toks turtingas Kaune fizikos kabinetas. Ji aktyviai daly vavo miesto fizikų veikloje, buvo apdovanota medaliu „Už pasižymėjimą dar be“, daugybe garbės raštų, jai buvo suteikta vyresniosios mokytojos kvali fikacija. M.Daugėlienė širdyje buvo literatė. Organizavo literatūros vakarus, mokėjo daugybę P.Vaičaičio, Maironio, B.Brazdžionio, K.Binkio eilėraščių, de klamuodavo renginiuose. Jos dėka poetu tapo ir sūnus Vytautas. Su nepaprastu dvasios pakilimu Marija sutiko Atgimimą. Dalyvaudavo susirinkimuose, mitinguose, skaitė ir platino Sąjūdžio spaudą, bendravo su prof. V.Landsbergiu ir kitais Sąjūdžio lyderiais. Lietuvos ir garbė, ir Sąjūdis buvo ir iki paskutinių metų liko jai nepaprastai brangūs. Visą gyvenimą Mary tė giliai tikėjo Kristų ir skleidė tikėjimo šviesą kitiems. Ligos paguldyta į patalą mūsų mieloji Marytė išliko kantri, švelni, nepa miršdavo pasiteirauti apie bendradarbių sveikatą, pasiųsti jiems linkėjimų, padeklamuoti eilių. Paskutinis jos jau virpančiu balsu telefonu sakomas eilėraštis buvo P.Vaičaičio „Yra šalis“. Pasakiusi žodžius „Šalis ta Lietuva vadinas, bet aš neil gai ten buvau“, ji tarsi apibendrino ir savo gyvenimo kelią. Šviesus M.Daugėlienės paveikslas ilgam liks visų ją pažinojusių ir ypač su ja iki paskutinių dienų bendravusiųjų atmintyje. Buvusios bendradarbės Marija pašarvota laidojimo namuose „Rimtis“, A.Juozapavičiaus pr. 1. Va sario 12 d. 11 val. – Šv. Mišios Jėzuitų bažnyčioje, Rotušės a. Laidotuvės vasa rio 12 d., sekmadienį, 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
Vasario 11 d. 18 val. vietoj spektaklio TOLIMA ŠALIS bus rodoma dviejų dalių tragedija SKĖRIAI. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 25 d. kasoje, kurioje juos ir įsigijote. Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 11 d. 18 val. – Karlas Millöckeris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiksmų operetė. Vasario 12 d. 12 val. – Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 dalių opera vaikams. 18 val. – Umberto Giordano. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 dalių opera. Dainuoja Vaidas Vyšniaus kas, Lilija Gubaidulina, Vytautas Juozapaitis.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 11 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Reži sierius S.Rubinovas. Vasario 12 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 12 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Amžinąjį atilsį Mirus ilgamečiam AB „Šilkas“ vyriausiajam buhalteriui Vytautui VITARTUI (1930–2012), skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame dukras ir artimuosius. Buvę bendradarbiai Atsisveikinimas šarvojimo salėje, S.Žukausko g. 3B. Išlydėjimas vasario 11 d. 13 val. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos Sesutės mirties nuoširdžiai užjaučiame Ireną BARTNIKIENĘ ir jos artimuosius. Kartu liūdi šeimos draugai Vytautą DAUGĖLĄ, mirus mamytei, nuoširdžiai užjaučia Kauno deputatų klubo bičiuliai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ nuoširdžiai užjaučia LAGV viceprezidentę Algę DAUNORAVIČIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties. Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotoją Arūną Sadauską, netekusį mylimos mamos, nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno keliai“ kolektyvas.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
Vasario 11, 12 d. 12 val. – numatoma prem jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu siesiems.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS Vasario 11 d. 19 val. – spektaklis REVIZO RIUS. Režisierius R.Tuminas. IDIOTEATRAS Vasario 12 d. 18 val. – Keistuolių teatro intymi(ų) vyrų trupė ERELIS. DOMINO TEATRAS Vasario 14 d. 19 val. – komedija MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Režisierius A.Večerskis.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 11 d. 18 val. – komedija monospek taklis KĄ GALVOJA VYRAI? Vasario 13 d. 19 val. – B.Nušičiaus minia tiūrų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Bilietus platina TIKETA.
907643
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892057
KAUNO KULTŪROS CENTRas „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Vasario 13 d. 19 val. – Kazio Binkio teatro spektaklis meilės dienai. Aldo Nikolaji. MEILĖ LIGI GRABO LENTOS. Režisierius Ri mantas Štaras. Dailininkė Rimutė Skučienė. Bilietus galima įsigyti likus 2 val. iki spek taklio Kultūros centro kasoje.
renginiai VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Vasario 11 ir 12 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Juliaus Vilnonio atliekami varpų muzikos koncertai. Skam bės lietuviška muzika.
KAUNO A.PUŠKINO GIMNAZIJA Vytauto pr. 50, aktų salėje
Vasario 12 d. 13 val. Kauno rusų kultūros centras „Mokslas-Šviesa” kviečia į choro RUSSKAJA PIESNIA jubiliejinį koncertą „Mums 10 metų”. Įėjimas nemokamas.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Vasario 13 d. 15 val. – koncertas MEILĖ – ILGESIO DANGUS, skirtas Šv. Valentino dienai. Jį dovanoja nuotaikingų vyrų due tas – Juozas Bakutis ir Virginijus Meškinis bei mėgėjų teatro AIRA skaitovės.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Vasario 14 d. 16 val. – Gintauto Vaičio ir Ewos Pohlke parodos KELIAS Į MONBLANĄ atidarymas.
S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nėries g. 7, Palemonas, tel. 373 606
Vasario 14 d. 14 val. – meilės lyrikos skai tymų popietė TAVĘS AŠ LAUKIU... Laukiami visi pradedantys ir jau pripažinti kūrėjai. Gitara gros ir Maironio lyriką skaitys Arvy das Paulauskas. Norinčiuosius skaityti savo eiles prašom registruotis iš anksto tel. 373 606 arba 8 684 14 823. Bus demonstruo jamos skaidrės iš buvusių susitikimų.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 406 kamb.
Vasario 14 d. 16.30 val. Valentino dienos proga vyks kunigo Vito Kaknevičiaus naujosios knygos „Nuodėmė ir atleidi mas” pristatymas. Renginyje taip pat dalyvaus knygos redaktorius akolitas Jonas Žiniauskas ir dailininkė Rima Vilūnienė. Gros gitara ir dainuos Edvinas Aguonis, smuiku grieš Raža Abbas. Bus galima įsigyti leidinių. Įėjimas laisvas.
KAUNO MIESTO ROTUŠĖ Rotušės a. 15
Vasario 15 d. 13 val. Kauno miesto muzie jus Rotušėje rengia Vasario 16-osios Nepri klausomybės Akto signataro, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio 140-ųjų gimimo metinių minėjimą. Daugiau informacijos rasite http://kaunomuziejus.lt/
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31 (K.Petrausko memorialiniame bute)
Vasario 15 d. 15 val. – koncertas LIETU VIŠKŲ DAINŲ PYNĖ Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai paminėti. Dalyvaus J.Gruodžio konservatorijos jaunie ji dainininkai (mokytojai Jūratė Bukauskai tė, Regina Kabalinienė, Gerutė Stračkaitytė, Giedrius Prunskus), koncertmeisterės Elona Šiugždinytė, Virginija Daugirdienė. Koncer tą ves doc. Jūratė Bukauskaitė. Įėjimas nemokamas.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
VOKIEČIŲ KINO DIENOS Vasario 11 d. 18 val. – „Vakarai” (2011 m., dokumentinis filmas). 20 val. – „Didžiojo Katerio gyvenimas” (2010 m., drama). Vasario 12 d. 18 val. – „Be tėvo” (2010 m., drama). 20 val. – „Smėlio žmogus” (2011 m., komedija). Vasario 13 d. 18 val. – „Daina manyje” (2010 m., drama). 20 val. – „Nematomoji” (2010 m., drama). Vasario 14 d. 18 val. – „Sustojimas pusiau kelėje” (2011 m., drama). 20 val. – „Alma nya” (2011 m., komedija). Vasario 15 d. 18 val. – „Skyriaus piratai” (2010 m., drama). 20 val. – „Netyčia pagrobus ponią Elfrydę Ot” (2010 m., komedija). Taip pat vasario 11–12 d. rodysime: 13 val. – „EGONAS IR DONCIS” (2007 m., animacija, komedija). 15 val. – „ATENBER GAS” (2010 m., drama). Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (vasario 11 d.) Pasaulinė ligonių diena 1296 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1917 m. gimė poetas, kultūrininkas, redaktorius Kazys Bradūnas. 1932 m. gimė poetas Algimantas Mackus. 1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Sheryl Crow. 1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston. 1991 m. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką. 1992 m. gimė amerikiečių aktorius Tayloras Lautneris. 2010 m. mirė britų mados dizaineris Alexanderis McQueenas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Laukia emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Laikas tinkamas romantiškam pasimatymui. Jei neturite antrosios pusės, tikėtina, kad netrukus ją sutiksite. Jautis (04 21–05 20). Susidursite su žmogumi, kurio požiūris į gyvenimą smarkiai skirsis nuo jūsiškio. Galite pakliūti į nemalonią situaciją, teks įveikti įvairius išbandymus. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jums svarbiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Greita orientacija ir jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Mergelė (08 24–09 23). Savaitgalį praleiskite su šeima, kartu papramogaukite, išeikite pasivaikščioti. Rūpesčių gali sukelti naminiai augintiniai. Nestokosite fantazijos, tad seksis kūrybinė veikla. Svarstyklės (09 24–10 23). Dieną praleiskite su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Nesėkmės jums gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su įtakingais žmonėmis gali kilti naujų idėjų, kurias vėliau sėkmingai įgyvendinsite. Ožiaragis (12 22–01 20). Savaitgalį jūsų nuotaika bus permaininga – vieną akimirką būsite jautrus ir emocionalus, kitą – piktas ir nepakantus. Pasirūpinkite savo sveikata, pasistenkite nesušalti ir nepervargti. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų fantazija bus kaip niekad laki, todėl jums kils originalių minčių, nerealių idėjų. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų komunikabilumas padės sėkmingai susitarti su svarbiais asmenimis, galbūt net pradėsite savo verslą. Tinkamas laikas pirkti ir parduoti, bet neužmirškite pasiderėti.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šalti orai. Bus 7–13, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik vakariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šalčio, daug kur snigs. Kitos savaitės pradžioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nuslūgti.
Šiandien, vasario 11 d.
–12
–7
Telšiai
–11
Šiauliai
Klaipėda
–13
Panevėžys
–12
Utena
–12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.50 17.16 9.26 22.38 8.32
42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas –7 Brazilija +27 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga –5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+1 +6 –13 –14 +3 –6 –2 +7
Praha –10 Ryga –11 Roma +5 Sidnėjus +31 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +9 Varšuva –8
–12
–13
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–12
Alytus
0–3 m/s
Vardai Šiandien:
Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora. Rytoj:
Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.
Orų įžvalgos pagal vasarį
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-20
-12
-15
-18
0
-20
-6
-4
-20
4
-7
-1
-1
-3
4
rytoj
poryt
Sprendžiant iš senolių pastebėjimų, šių metų balandis turėtų būti be smarkes nių vėjų (jei vasarį vėjų nėra – bus vė juotas balandis). Galimas daiktas, kad ši vasara bus karšta (ypač – rugpjūtis) – senoliai taip spręsdavo pagal vasarį vyraujantį šaltą ir sausą orą. Yra vilties, kad gražu bus ir per Atvelykį: jei vasa ris nešaltas, Atvelykis – baltas, būdavo sakoma. Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia. Vasario pabaigoje ma tydami ilgus varveklius, mūsų seneliai manydavo, kad pavasaris veikiausiai būsiąs ilgas. O jei virš ledo be atodrėkio pasirodo vandens, bus lietaus. KD inf., Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
įvairenybės
Rubiko magas iš Kauno Rubiko kubais prieš pusantrų me tų susidomėjęs kaunietis Lukas Vaitkevičius toliau skina laurus tarptautinėse varžybose. Šį kartą 13-metis iš Vokietijos grįžo su tre čiosios vietos diplomu. Kauno Senamiesčio progimnazi joje besimokantis L.Vaitkevičius ne seniai dalyvavo Vokietijoje vykusio se Rubiko kubo varžybose „Hessen Open 2012“. Moksleivis, savo pa siekimais stebinantis ne vieną už sienio sportininką, „Rubiko magi jos“ rungtyje užėmė trečią vietą, kubą sudėliojęs per 1,56 sek. Iš vi so moksleivis dalyvavo 9 rungtyse ir varžėsi su 90 Rubiko kubo sporti ninkų iš įvairių pasaulio valstybių. „Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad pavyko pagerinti visus sa vo asmeninius ir Lietuvos rekor dus. Didžiuojuosi, kad aš vieninte lis atstovavau Lietuvai ir ypač savo gimtajam miestui Kaunui. Į varžy bas vežiausi ne tik Rubiko kubus, bet ir vėliavėlių, atšvaitų, lanksti nukų, kuriuose pristatomas Kaunas bei šiais metais mieste vykstantys renginiai“, – neslėpdamas džiaugs mo pasakojo L.Vaitkevičius.
Pasiekimai: Vokietijoje L.Vaitkevičius pagerino ir savo asmeninius, ir
Lietuvos rekordus.
Kaunietis yra vienintelis lietuvis, užsiimantis šia sporto šaka ir daly vaujantis varžybose, į kurias susi renka sportininkai iš viso pasaulio. Pernai pavasarį Lenkijoje jis page rino visus Lietuvos rekordus, o ru denį Taline vykusių varžybų trijose rungtyse užėmė trečiąsias vietas. Rubiko kubo varžybose sporti
ninkai varžosi keliose rungtyse – tai priklauso nuo kubo dydžio ir ypatumų. Ši sporto šaka pasaulyje tampa vis populiaresnė. Išmėginti loginio mąstymo, rankų ir net pė dų miklumo suvažiuoja įvairaus amžiaus žmonės – nuo moksleivių iki senjorų. KD inf.
Sensacingas radinys Ispanijoje Olų piešiniai Malagoje, Ispanijoje, gali būti seniausi iki šiol aptikti ir pirmieji, kuriuos sukūrė neander taliečiai. Keistai į DNR dvigubą spira lę panašūs piešiniai iš tiesų vaiz duoja ruonius, kuriuos vietos gy ventojai tuomet valgė, aiškina Josè Luisas Sanchidrianas iš Kordobos universiteto Ispanijoje. Jie netu ri „jokių analogų paleolitiniame mene“, pridūrė jis. Anot moks
lininkų, radioaktyviosios anglies metodu nustatyta, kad šalia še šių piešinių Ispanijos Nerja olose rastoms medžio anglies liekanoms gali būti 42,3–43,5 tūkst. metų, praneša NewScientist.com. Tai leidžia manyti, kad piešiniai gali būti daug senesni nei 30 tūkst. metų senumo Chauvet olų tapy ba Pietryčių Prancūzijoje, laiko ma ankstyviausiu paleolitinio ur vų meno pavyzdžiu.
Didžiulę urvų sistemą Ispanijoje 1959 m. aptiko šikšnosparnius me džioję berniukai. Tęsiami plataus masto kasinėjimo darbai. Neander taliečiai iš tiesų galėjo šiuos pieši nius sukurti, mat manoma, kad jie Iberijos pusiasalio pietuose ir va karuose gyveno dar prieš 37 tūkst. metų – 5 tūkst. metų po to, kai li kusioje Europos dalyje juos pakeitė ar asimiliavo šiuolaikiniai žmonės.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
lrt.lt inf.