2012-02-11 Kauno diena

Page 1

lietuva

7p. Bal­ta­ru­si­jos­ laiš­kas­ Lie­tu­vai dėl­ elekt­ri­nių­ pa­si­kly­do tarp­ Mins­ko ir Vil­niaus.

ekonomika

9p.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai siū­lo lietuviams­ vie­na­die­nes­ ke­lio­nes į­ už­sie­nio pre­ky­bos cent­rus.

Pasaulis

10p.

Afganistano kare kariai žūsta beprasmiškai?­ Taip mano netylėti­ nutaręs JAV kariuomenės­ pulkininkas­ D.L.Davisas.

Re­tas lie­tu­vis ži­no apie gar­sią te­ni­so žvaigž­dę 70-me­tį S.La­ba­naus­ką.

15p.

Šeštadienio

vasario 11, 2012 Nr. 35 (19594) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Lie­tu­vio ra­šy­to­jo sū­nus – ru­sų nu­si­kal­tė­lio kai­ly­je

V.Ga­ras­to gy­ve­ni­mo re­cep­tas

Ad­vo­ka­tu Vo­kie­ ti­jo­je dir­ban­tis lie­ tu­vis Min­dau­gas Ja­ci­ne­vi­čius nuo­ lat kvie­čia­mas fil­ muo­tis vo­kiš­kuo­ se se­ria­luo­se, kur pa­ten­ka į ku­rio­zi­ nes si­tua­ci­jas: bau­ džia­mo­sios tei­sės spe­cia­lis­tui daž­ niau­siai ten­ka vai­ din­ti nu­si­kal­tė­lius iš Ru­si­jos.

krep­ši­nio tre­ne­rių, Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos gar­bės pre­zi­den­ tas, ką tik atšventęs 80 me­tų ju­bi­ lie­jų Vla­das Ga­ras­tas, tikina: labai svarbu turėti svajonių.

Vie­nas gar­siau­sių vi­sų lai­kų ša­lies

Ap­si­lan­kęs dien­raš­čio re­dak­ci­jo­je V.Ga­ras­tas at­sa­kė į po­rta­lo kau­no­ die­na.lt skai­ty­to­jų klau­si­mus apie sa­vo gy­ve­ni­mą, auk­si­nius „Žal­gi­ rio“ lai­kus ir apie tai, ko rei­kia no­ rint bū­ti krep­ši­nin­ku. Paklaustas, ką darytų kitaip, jei­ gu galėtų at­suk­ti lai­ką at­gal, jis sa­ kė: „Kai ką pa­da­ry­čiau ki­taip, bet ne­rei­kia gai­lė­tis bu­vu­sio lai­ko, rei­ kia gy­ven­ti da­bar­ti­mi, nes ir mąs­ ty­mas ki­tas bu­vo, ki­taip vis­kas anuo­met at­ro­dė.“

6

Dienos citata „Da­bar man jau tas pa­ts, kur gy­ven­ti – džiung­lių tro­be­lė­je ar mies­te, ma­ nau, esu su­si­for­ma­vęs“, – sa­ko poe­tas­ Alis Bal­bie­rius.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

25p.

Gra­si­ni­mų ti­ki­na ne­bi­jan­tis

Kaž­ka­da so­vie­ti­niuo­se fil­muo­se lie­tu­vių ak­to­riams daž­nai tek­da­ vo vai­din­ti vo­kie­čius. Ber­ly­ne gy­ ve­nan­čio 32 me­tų M.Ja­ci­ne­vi­čiaus pa­tir­tis vi­siš­kai ki­to­kia. Ra­šy­to­ jo Leo­ni­do Ja­ci­ne­vi­čiaus sū­nus ne kar­tą įsi­ti­ki­no, kad, vo­kie­čių nuo­ mo­ne, lie­tu­viams la­biau­siai tin­ ka ne vo­kie­čių, bet ru­sų vaid­me­nys.

2

Ku­rio­zai: vo­kie­čių se­ria­luo­se ma­to­mas lie­tu­vio vei­das kar­tais su­ke­lia ne­su­sip­ra­ti­mų rea­lia­me gy­ve­ni­me. Min­dau­go Ja­ci­ne­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


2

Šeštadienis, vasario 11, 2012

Iš arčiau

Oro kokybė Kaune 0

34

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,78

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

63

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Lie­tu­vio ra­šy­to­jo sū­nus – ru­sų nu­si­k „Kiek­vie­na­me se­ria­le esu 1 nu­tei­sia­mas la­bai il­gai ka­lė­ti. Jau iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos

nei­šei­čiau iš ka­lė­ji­mo, – juo­kė­si M.Ja­ci­ne­vi­čius. Man­hei­mo uni­ver­ si­te­te tei­sės moks­lus bai­gęs vy­ras daž­nai kvie­čia­mas at­lik­ti ru­sų nu­ si­kal­tė­lių, plė­ši­kų vaid­me­nis. Rea­lia­me gy­ve­ni­me ru­sų nu­si­ kal­tė­liai kar­tais tam­pa jo prie­šais. At­lik­da­mas pra­kti­ką pro­ku­ra­tū­ro­ je nu­si­kal­tė­liams iš Ru­si­jos griež­tas baus­mes pa­siū­lęs lie­tu­vis su­lau­kė gra­si­ni­mų su­si­do­ro­ti. „Te­ko kreip­tis į Vo­kie­ti­jos ge­ ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą. No­rė­jau iš­ siaiš­kin­ti, kaip to­kiu at­ve­ju tu­rė­ čiau elg­tis. Man pa­ta­rė tie­siog bū­ti bud­riam – na­mo grįž­ti ne tais pa­ čiais marš­ru­tais, ati­džiau ste­bė­ti ap­lin­ką. Tie­są sa­kant, bai­mės ne­ jau­čiau, nes ma­no ma­ma ir drau­gė tuo me­tu bu­vo Lie­tu­vo­je. O dėl sa­ vęs ne­bi­jau“, – ti­ki­no tei­si­nin­kas.

Ren­gia­si gin­ti lie­tu­vius

Jau­nas ad­vo­ka­tū­ros moks­lus bai­ gęs vy­ras nė­ra lin­kęs nie­kin­ti įsta­ ty­mams nu­si­kal­tu­sių žmo­nių. „Daž­nai lie­tu­viai Vo­kie­ti­jo­je įkliū­ va api­plėš­da­mi ar įsi­lauž­da­mi į au­ to­mo­bi­lius, vog­da­mi iš par­duo­tu­vių, taip pat dėl su­kčia­vi­mo ir kont­ra­ ban­dos. Ne­nie­ki­nu to­kių žmo­nių. Ga­liu juos su­pras­ti: Lie­tu­vo­je jie ne­ ten­ka dar­bo, pra­ran­da atei­ties per­ spek­ty­vas, bet yra įsi­pa­rei­go­ję iš­lai­ ky­ti sa­vo šei­mą. Tad jiems kaip nors rei­kia su­ktis. Aki­vaiz­du, kad nu­si­ kals­ta­mos vei­kos ima­si dėl be­vil­tiš­ kos si­tua­ci­jos. De­ja, tai ne toks jau re­tas reiš­ki­nys tarp Vo­kie­ti­jos lie­tu­ vių“, – pa­ste­bė­jo M.Ja­ci­ne­vi­čius. Šiuo me­tu jis lau­kia ad­vo­ka­to li­ cen­ci­jos ir pri­saik­di­ni­mo. Po to Ber­ly­ne pla­nuo­ja įkur­ti sa­vo biu­rą ir už­siim­ti į bė­dą pa­kliu­vu­sių lie­tu­ vių rei­ka­lais. „Į teis­mus pa­te­kę lie­tu­viai daž­ niau­siai ne­tu­ri ad­vo­ka­to. Per prak­ ti­ką pro­ku­ra­tū­ro­je pa­ste­bė­jau, kad vo­kie­čių tei­sė­sau­ga į ad­vo­ka­to ne­ tu­rin­tį ru­są ar lie­tu­vį ma­žai krei­pia dė­me­sio. Teis­mo pro­ce­sas vyks­ta at­mes­ti­nai, su aki­vaiz­džio­mis klai­ do­mis, to­dėl žmo­nės kar­tais nu­tei­ sia­mi ne­pag­rįs­tai. Pa­vyz­džiui, už bu­te­lio al­ko­ho­lio va­gys­tę ga­li bū­ti tai­ko­mas areš­tas. Tai yra ne­są­mo­ nė, bet pa­ts ma­čiau sa­vo aki­mis, kad tai, de­ja, įma­no­ma“, – kons­ ta­ta­vo M.Ja­ci­ne­vi­čius.

Šven­tė: Mindaugas ne­se­niai da­ly­va­vo sa­vo ma­mos S.Ja­ci­ne­vi­čie­nės-

Bal­ta­duo­nės ves­tu­vė­se.

Nuož­mu­mu ne­pa­si­žy­mi

Ar sun­ku tei­si­nin­kui fil­muo­se vai­ din­ti nu­si­kal­tė­lius? Kaip jau­čia­ si lie­tu­vis, įlin­dęs į ru­sų nu­si­kal­ tė­lio kai­lį? „Man įdo­mios nau­jos pa­tir­tys. Vie­ną kar­tą su­gal­vo­jau da­ly­vau­ti at­ran­ko­je ir ne­tru­kus pra­dė­jau gau­ ti kvie­ti­mus fil­muo­tis. Vo­kie­čiams ti­ko tai, kad tu­riu ga­na grės­min­gai skam­ban­tį bal­są, kad kal­bė­da­mas ga­liu ge­ro­kai pa­ryš­kin­ti Ry­tų Eu­ro­ pos gyventojams bū­din­gą ak­cen­tą. Fil­mų pro­diu­se­riams esu pa­na­šus į nuo­žmų nu­si­kal­tė­lį iš Ru­si­jos. Bet iš tik­rų­jų nie­ko nuo­žmaus sa­vy­je ne­tu­riu. Gal tik vai­kys­tė­je ir anks­ ty­vo­je jau­nys­tė­je bu­vau pa­dau­ža, to­dėl su­teik­da­vau rū­pes­čių sa­vo ma­mai ir pe­da­go­gams“, – pri­si­ pa­ži­no M.Ja­ci­ne­vi­čius. Ak­to­rys­te lais­va­lai­kiu už­sii­man­ čio tei­si­nin­ko vei­das pa­ženk­lin­tas ke­liais ran­dais, ku­rie dar la­biau su­stip­ri­na blo­giu­ko įvaiz­dį. Pa­sak M.Ja­ci­ne­vi­čiaus, tie ran­dai – tai ne ko­kių nors nu­si­kal­ti­mų, bet nak­ti­ nių žy­gių pas mer­gi­nas pėd­sa­kai.

„Į Vo­kie­ti­ją at­vy­kau 16 me­tų ir pra­dė­jau mo­ky­tis Va­sa­rio 16-osios lie­tu­vių gim­na­zi­jo­je. Nors daug lai­ ko skir­da­vau krep­ši­niui, ta­čiau pe­ da­go­gai ma­ne nuo­lat nu­tver­da­vo tai su ci­ga­re­te, tai su bu­te­liu alaus, tai pas mer­gi­nas. Kar­tą drau­džia­ mu lai­ku, kai jau rei­kė­jo mie­go­ti, su drau­gais įsi­pra­šė­me į sve­čius mer­ gi­nų bend­ra­bu­ty­je. Kaž­kas iš gim­ na­zi­jos va­do­vy­bės iš­gir­do šur­mu­lį ir atė­jo pa­tik­rin­ti. No­rė­da­mas iš­si­ suk­ti, iš­šo­kau iš ant­ro aukš­to ir la­ bai stip­riai pra­si­skė­liau žan­di­kau­ lį“, – pri­si­pa­ži­no M.Ja­ci­ne­vi­čius. Kaps­tė­si vie­nas

M.Ja­ci­ne­vi­čiaus tei­gi­mu, Va­sa­rio 16-osios gim­na­zi­jos va­do­vai tu­ rė­jo ne vie­ną ga­li­my­bę pa­ša­lin­ti jį iš šios mo­ky­mo įstai­gos, ta­čiau vis pa­si­gai­lė­da­vo. „Ma­tyt, įžvel­gė, kad ne­su vi­siš­ kai be­vil­tiš­kas, kad tu­riu kaž­ką, dėl ko gal­būt ver­ta su ma­ni­mi pa­varg­ ti. Su gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi ma­ no san­ty­kiai tuo­met ne­bu­vo ge­ri, ta­čiau da­bar esa­me ne­blo­gi drau­

Si­tua­ci­jos: ad­vo­ka­tui M.Ja­ci­ne­vi­čiui kos­tiu­mą daž­nai ten­ka pa­keis­ti vi­siš­ka

ap­ran­ga, pa­vyz­džiui, ka­rio mi­li­ne.

gai“, – džiau­gė­si bau­džia­mo­sios tei­sės spe­cia­lis­tu ta­pęs vy­ras. M.Ja­ci­ne­vi­čiaus ma­ma su vy­ ru – ra­šy­to­ju L.Ja­ci­ne­vi­čiu­mi – iš­ si­sky­rė, kai sū­nui Min­dau­gui bu­ vo še­še­ri.

Sar­ga­vi­mas bu­vo la­bai nau­din­gas, nes nak­tį ke­le­tą va­ lan­dų bu­vo ga­li­ma skir­ti moks­lams.

„Kai po tė­čio mir­ties bu­vo praė­ ję maž­daug me­tai, su ma­ma nu­ spren­dė­me va­žiuo­ti į Vo­kie­ti­ ją. Pas­kui ma­mos pla­nai ne­ti­kė­tai pa­si­kei­tė, ir jai te­ko lik­ti Lie­tu­vo­ je. Tad sa­vo in­teg­ra­ci­ją į Vo­kie­ti­ jos vi­suo­me­nę pra­dė­jau paaug­lys­ tė­je. Ge­rai pa­ži­nau gy­ve­ni­mą, ir ši pa­tir­tis, ma­nau, bu­vo ir bus la­bai nau­din­ga ma­no pro­fe­si­nei veik­ lai“, – vy­lė­si jau­nas tei­si­nin­kas.

Per­se­kio­ja še­šė­liai

Mo­kan­tis uni­ver­si­te­te te­ko ieš­ko­ ti už­dar­bio ir moks­lams, ir pra­gy­ ve­ni­mui. Anot M.Ja­ci­ne­vi­čiaus, la­bai pa­ dė­jo ma­ma – ne tik pa­rem­da­ma iš žur­na­lis­tės at­ly­gi­ni­mo, bet ir nuo­ lat mo­ra­liš­kai pa­lai­ky­da­ma. Be­si­mo­kant tei­sės, lie­tu­viui te­ ko im­tis įvai­rių dar­bų: ne­šio­ti laik­ raš­čius, dar­buo­tis res­to­ra­ne, ba­re, fab­ri­kuo­se. Jis bu­vo ir kur­je­ris, ir nak­ti­nis sar­gas. M.Ja­ci­ne­vi­čiaus tei­gi­mu, sar­ga­vi­mas bu­vo la­bai nau­din­gas, nes nak­tį ke­le­tą va­lan­ dų bu­vo ga­li­ma skir­ti moks­lams. Da­bar lie­tu­vis jau­čia­si res­pek­ta­ bi­lus tei­si­nin­kas, ta­čiau kar­tais jį per­se­kio­ja se­ria­luo­se vai­din­tų ru­ sų nu­si­kal­tė­lių še­šė­liai. „Ne­se­niai at­sto­vau­da­mas vie­nai eks­pe­di­ci­jos bend­ro­vei iš Lat­vi­jos, su­si­ti­kau su BMW kon­cer­no at­sto­ vais. Su­si­ti­ki­me pa­ste­bė­jau, kad vie­nas žmo­gus į ma­ne žiū­ri ir tar­ si įtemp­tai ban­do kaž­ką pri­si­min­ ti. Te­ko už­si­min­ti, kad esu vai­di­ nęs ke­liuo­se se­ria­luo­se. Tuo­met jo

Vaidmenys: vo­kie­čių pro­diu­se­riai lie­tu­vio pra­šo iš­ryš­kin­ti tai, kas su­si­ję su Ry­tų Eu­ro­pos gyventojų įvaiz­džiu Vo­kie­ti­jo­je: ag­re­si­ją, įžū­lu­mą, šiurkš­čią jė­gą.


3

Šeštadienis, vasario 11, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

kal­tė­lių kai­ly­je Amžinos meilės įkaitės Fil­mų pro­ diu­se­riams esu pa­na­ šus į nuož­ mų nu­si­kal­ tė­lį iš Ru­ si­jos. Bet iš tik­rų­jų nie­ ko nuož­ maus sa­vy­je ne­tu­riu. Gal tik vai­kys­tė­ je bu­vau pa­ dau­ža.

ai ki­to­kio sti­liaus

įtam­pa at­lė­go“, – pa­sa­ko­jo M.Ja­ ci­ne­vi­čius. Ta­po ir ka­ri­nin­ku

Vie­nas pa­sku­ti­nių­jų M.Ja­ci­ne­vi­ čiaus vaid­me­nų – ne­le­ga­lių ko­vų at­sto­vo iš Ru­si­jos is­to­ri­ja. Gat­vių muš­ty­nė­se pa­si­žy­mė­jęs ru­sas nu­ spren­džia tap­ti pro­fe­sio­na­liu ko­ vo­to­ju, už­si­dirb­ti pi­ni­gų ir iš­pirk­ti iš pro­sti­tu­ci­jos ver­gi­jos sa­vo se­se­rį. Įsi­ki­šus po­li­ci­jai, se­se­rį iš vieš­na­ mio pa­vyks­ta iš­va­duo­ti be pi­ni­gų. „Tai bu­vo pir­mas fil­mas, ku­ria­ me tu­rė­jau pa­ro­dy­ti aša­ras. Man tai pa­vy­ko“, – sa­kė M.Ja­ci­ne­vi­ čius. Vy­ro tei­gi­mu, se­ria­lai, ku­ riuo­se jam ten­ka vai­din­ti, yra pa­ pras­to siu­že­to ir neį­mant­raus tu­ri­nio, skir­ti leng­vai pra­leis­ti lai­ ką po dar­bo die­nos. To­kius se­ria­lus kas­dien žiū­ri apie 3–5 mln. vo­kie­čių. M.Ja­ci­ne­vi­čius bu­vo pa­kvies­tas nu­si­fil­muo­ti ir ke­liuo­se me­ni­nio fil­mo epi­zo­duo­se. „Ir vėl te­ko vai­din­ti ru­są. Šį kar­ tą – ka­ri­nin­ką. Vaid­muo bu­vo la­bai

ne­di­de­lis, ša­lu­ti­nis, ta­čiau man jis įdo­mus tuo, kad tai jau tik­ras me­ ni­nis fil­mas ir kad bend­ra­vau su tik­ro­mis ru­sų ki­no žvaigž­dė­mis – Ne­ra­bu Ne­ni­dze ir Alek­se­ju­mi Gus­ko­vu. Ru­sams ir vo­kie­čiams bend­ra­dar­biau­jant su­kur­ta juos­ ta „Ke­tu­rios ge­gu­žės die­nos“, kur pa­sa­ko­ja­ma apie pa­sku­ti­nią­sias Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro die­nas. Prem­je­ra Vo­kie­ti­jo­je įvy­ko praė­ ju­sių me­tų ru­de­nį. Kai ku­riuo­se epi­zo­duo­se ru­sų ar­mi­ja nė­ra vaiz­ duo­ja­ma gra­žiai, to­dėl Ru­si­jo­je šis fil­mas ver­ti­na­mas ga­na prieš­ta­rin­ gai“, – pa­sa­ko­jo M.Ja­ci­ne­vi­čius. Tau­tie­čiams pa­ta­ria ne­pyk­ti

Vie­nas nau­jau­sių lie­tu­vio vaid­me­ nų se­ria­le – bran­gak­me­nį iš mu­ zie­jaus pa­vo­gu­sios ru­sų nu­si­kal­ tė­lių gau­jos va­do. Įvai­ria­pu­se veik­la pa­si­žy­min­tis M.Ja­ci­ne­vi­čius da­lį sa­vo lai­ko ski­ ria ir Ber­ly­ne įsi­kū­ru­siai lie­tu­vių bend­ruo­me­nei. „Į mū­sų bend­ruo­me­nę ne­re­tai krei­pia­si Vo­kie­ti­jo­je su įvai­rio­mis pro­ble­mo­mis su­si­dū­rę tau­tie­čiai. Blo­giau­sia yra tiems, ku­rie at­vyks­ ta į ša­lį vi­siš­kai ne­mo­kė­da­mi vo­ kie­čių kal­bos. Tuo­met du­rys jiems vi­sur už­si­da­ro. Ten­ka nu­svil­ti, ieš­ ko­ti at­si­tik­ti­nio už­dar­bio, įsi­vel­ti į ne­ma­lo­nias is­to­ri­jas. Bend­ruo­me­ nė ga­li pa­dė­ti tik pa­ta­ri­mais, nes vi­si jo­je dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­ grin­dais, be at­ly­gi­ni­mo, au­ko­da­mi sa­vo lais­va­lai­kį. Ga­vę tik pa­ta­ri­mų, kai ku­rie tau­tie­čiai net su­pyks­ ta“, – ste­bė­jo­si M.Ja­ci­ne­vi­čius. Lie­tu­vos pa­trio­tu sa­ve lai­kan­čio M.Ja­ci­ne­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, tau­ tie­čius ka­muo­ja įvai­rūs na­cio­na­ li­nio po­bū­džio komp­lek­sai, nors tiems komp­lek­sams nė­ra jo­kio rea­ laus pa­grin­do. „Daž­nai skun­džia­mės, kad Lie­ tu­vos nie­kas ne­ži­no. Ta­da aš pa­ klau­siu, ar mes pa­tys daug ži­no­me apie ki­tas ma­žas tau­tas, ir pri­me­ nu, kad tu­ri­me vie­ną iš se­niau­ sių pa­sau­lio kal­bų, di­din­gą is­to­ri­ ją, ga­li­me di­džiuo­tis, kad iš­li­ko­me kaip vals­ty­bė, kad tu­ri­me neei­li­ nį krep­ši­nį, gra­žiau­sias pa­sau­ly­ je mo­te­ris. Pap­ras­čiau­siai tu­ri­me bū­ti ne ner­vin­gi rėks­niai, bet san­ tū­rūs ir įdo­mūs žmo­nės. Tuo­met do­mė­ji­ma­sis mu­mis at­si­ras sa­vai­ me“, – įsi­ti­ki­nęs Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­ nan­tis vy­ras.

Min­dau­go Ja­ci­ne­vi­čiaus asmeninio ar­chy­vo nuo­tr.

leidžia dienas tvartelyje Virginija Skučaitė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Iki pat šalčių pradžios neišskiriama gulbių pora – gulbinas ir dėl kažkada patirtų sužalojimų negalinti skristi gulbė – draugiškai plaukiojo VDU Kauno botanikos sodo tvenkiniuose. Mat, atėjus laikui išskristi, gulbinas kaip ir ankstesniais metais nepaliko savo gulbės.

Ištikimajam paukščiui, matyt, pa­ tiko ir tai, kad šiuose tvenkiniuose visuomet buvo galima prie povan­ deninėse ganyklose surandamo maisto prisidurti žmonių atneša­ mo lesalo. Ši gulbių pora su vieni­

Siužetas: Botanikos sodo spar-

nuočių pora negalėjo išsiskirti.

Artūro Morozovo nuotr.

ša antele puikiai orientuodavosi, kur reikia plaukioti, kad gau­ tų lauktuvių – ten, kur daugiau vaikščioja žmonių. Kai gyvūnus mylintis sodo dar­ buotojas Petras išgirdo apie ar­ tėjančius šalčius, nedelsdamas

sugavo tvenkinių gyventojus ir įkurdino tvartelyje, kaimynystė­ je su ožkiukais. Čia nei įsimylėju­ sios gulbės, nei našlaujanti antelė nepatiria tokių išgyvenimų, kurie dabar užgriuvę lauke žiemojan­ čius jų gentainius, nes tvartelyje netrūksta lesalų ir nespigina šal­ tis. Be to, čionai kasdien užsuka biologė Virginija Mikutavičienė. „Dažnai randu ant tvartelio du­ rų rankenos pakabintus maiše­ lius su įvairiais lesalais gulbėms ir antelei – tai byloja apie retų žie­ mą mūsų sodo lankytojų jautru­ mą“, – pastebėjo biologė, eilinį kartą nukabindama nuo tvartelio rankenos lauknešėlį žiemai pri­ glaustiems vandens paukščiams.


4

Šeštadienis, vasario 11, 2012

miestas at­mi­ni­mo ­ ženk­las B.Bu­čui

apdovanotos Kau­no įmo­nės

pa­gerb­tas ­ kon­fe­ren­ci­ja

Kau­nas pa­ger­bė gar­sų skulp­ to­rių. Sim­bo­li­nė kom­po­zi­ci­ ja iš ak­mens su skulp­to­riaus įran­kiais ati­deng­ta prie na­mo Sei­nų gat­vė­je, ku­ria­me skulp­ to­rius Ber­nar­das Bu­čas pra­ lei­do se­nat­vę. Tarp kitų B.Bu­ čo darbų – jo žmo­nos Salo­ mėjos Nė­ries bius­tas bei ant­ ka­pi­nis pa­mink­las.

Trečią kartą surengtuose darb­da­vių ap­do­va­no­ji­muo­ se Kau­no bend­ro­vės „Kau­ no bal­dai“, „Im­pex Hou­ se“ bei Kauno rajone, Eže­ rėlyje, įsikūrusi įmonė „Key ele­ments“ bu­vo ap­do­va­no­ tos už tai, kad per­nai su­ kū­rė dau­giau­sia nau­jų dar­ bo vie­tų.

Va­kar Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­te vy­ko moks­li­nė kon­ fe­ren­ci­ja, skir­ta šio uni­ver­si­te­ to pro­fe­so­riaus ir se­na­to pir­ mi­nin­ko Zig­mun­to Kiau­pos 70-me­čio su­kak­čiai pa­mi­nė­ ti. Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo skai­to­ mi pra­ne­ši­mai, skir­ti įvai­riems XVI–XVIII a. LDK is­to­ri­jos epi­ zo­dams.

Kau­ne in­ves­tuos bri­tai ir Liuk­sem­bur­gas Net­ru­kus Kau­ne bus pra­dė­ti įgy­ ven­din­ti du už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tai: bri­tų bend­ro­vė „Call Cre­dit“ įsteigs in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų (IT) pa­slau­gų cent­rą, o Liuk­sem­bur­ge įsi­kū­ru­si „De­ma­ tic Group“ plės jau vei­kian­čią sa­ vo ant­ri­nę bend­ro­vę „De­ma­tic Kau­nas“.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bend­ro­ vė „Call Cre­dit“ Kau­ne ke­ti­na steig­ti in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų cent­rą, į ku­rį bus in­ves­tuo­ ta 60,7 mln. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad iki 2014 m. pra­džios nau­ja­ ja­me „Call Cre­dit“ IT cent­re bus įdar­bin­ti 204 dar­buo­to­jai, pra­ne­ šė Ūkio mi­nis­te­ri­ja. Kau­no biu­ras ap­tar­naus cent­ ri­nį „Call Cre­dit“ vers­lą Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je – lie­tu­viai pro­gra­ muos, kurs ir pri­žiū­rės sis­te­mas, pa­dės ad­mi­nist­ruo­ti būs­ti­nės veik­lą. Tie­sio­gi­nio kon­tak­to su „Call Cre­dit“ klien­tais lie­tu­viai ne­tu­rės, o tie­sio­gi­nių pa­slau­gų Lie­tu­vo­je ar kai­my­ni­nia­me re­ gio­ne „Call Cre­dit“ taip pat ne­ pla­nuo­ja teik­ti. Liuk­s em­b ur­g o „De­m a­t ic Group“ pro­jek­to ver­tė – be­veik 5,5 mln. li­tų. Jos ant­ri­nė bend­ro­ vė „De­ma­tic Kau­nas“ su­kurs 15 nau­jų dar­bo vie­tų aukš­tos kva­ li­fi­ka­ci­jos in­ži­nie­riams: elekt­ros, au­to­ma­ti­za­vi­mo ir pro­ce­sų kont­ ro­lės spe­cia­lis­tams. Per­nai lapk­ri­tį apie pla­nus Kau­ne steig­ti lėk­tu­vų tech­ni­nės

prie­žiū­ros ba­zę pa­skel­bė ir Ai­ri­jos oro trans­por­to įmo­nė „Rya­nair“: mies­to oro uos­te bus pa­sta­ty­tas ir įreng­tas lėk­tu­vų pa­tik­ros ir re­ mon­to an­ga­ras. Pro­jek­to ver­tė – 14,7 mln. li­tų, o nau­jo­jo­je „Rya­ nair“ ba­zė­je bus įdar­bin­ta ne ma­žiau kaip 60 dar­buo­to­jų: in­ ži­nie­rių, me­cha­ni­kų ir ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų. Bend­ra per pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius pa­skelb­tų Kau­ne įgy­ ven­di­na­mų in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų ver­tė sie­kia be­veik 81 mln. li­tų. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tus nu­ma­ ty­ta su­kur­ti ne ma­žiau kaip 279 nau­jas dar­bo vie­tas. Per­n ai Kau­n e taip pat pra­ dė­tas vie­n as už­s ie­n io in­ves­t i­ ci­j ų į ga­my­b os plėt­r ą pro­jek­ tas. Kau­n e vei­k ian­t i Šve­d i­jos įmo­nės „Pel­ly In­dust­ri“ ant­ri­ nė bend­ro­v ė „Pel­ly Bal­t ic“, iš me­ta­l o ga­m i­n an­t i įvai­r ius na­ mų apy­vo­kos daik­t us, in­ves­ tuo­ja 6,4 mln. li­tų ir su­kurs 25 nau­jas dar­bo vie­tas. BNS, KD inf.

204

– tiek dar­buo­to­jų iki 2014-ųjų pla­nuo­ja­ma įdar­bin­ti nau­ja­me IT cent­re.

Pa­dė­tis: šiuo me­tu ke­tu­ri apšvietimo bokš­tai – ava­ri­nės būk­lės. Stadione kyla grėsmė žmo­nėms.

Miesto sta­dio­ne – pa­vo­jus ž Ne­re­konst­ruo­ja­mas Kau­no S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­nas ėmė kel­ti pa­vo­jų ne tik spor­ti­nin­kams, bet ir Ža­lia­kal­nio gy­ven­to­ jams. Prieš 34 me­tus pa­sta­ty­ti sta­dio­no ap­švie­ti­mo stul­pai – su­pu­vę. Lau­kia­ma jų griū­ties – tai pa­tvir­ti­no ates­tuo­ti eks­per­tai.

Apie tai, kad sta­dio­no ap­švie­ti­ mo bokš­tai ga­li bū­ti ava­ri­nės būk­ lės, dar 2004 m. nu­sta­tė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Ar­chi­ tek­tū­ros ir sta­ty­bos ins­ti­tu­tas. 65 ir 59 m aukš­čio sta­dio­no bokš­tai nuo pa­sta­ty­mo, 1978 m., nė kar­to ka­pi­ta­liai ne­re­mon­tuo­ ti. Jie pa­sda­rė ne­sta­bi­lūs dėl ko­ ro­zi­jos. Sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Ne­be­ga­vo ser­ti­fi­ka­to

Funk­ci­ja: cent­ri­nį „Call Cre­dit“ vers­lą, ku­rio pa­grin­di­nė būs­ti­nė –

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ap­tar­naus kau­nie­čiai.

T

„Bokš­tų sau­gos būk­lė yra ri­bi­nė. Ji nuo­lat blo­gė­ja, gre­sia griū­tis“, – to­kia iš­va­da bai­gia­mas bend­ro­vės „Įra­ža“ eks­per­to dr. Jur­gio Ra­žai­čio at­lik­tas Kau­no sta­dio­no ap­švie­ti­ mo bokš­tų būk­lės ty­ri­mas, da­ry­tas prieš dve­jus me­tus. Jau ta­d a im­ta būgš­tau­t i, kas bus, jei nu­l ūš ir nu­gar­m ės že­ mėn 65 ir 59 m aukš­čio sta­dio­no bokš­tų sun­kias­vo­rės konst­ruk­ci­ jos. O jei tai nu­tiks ta­da, kai sta­ dio­ne vyks rung­ty­nės, šven­tė ar tre­ni­ruo­tė? „Kas ke­le­rius me­tus iš eks­per­tų tu­ri­me gau­ti ser­ti­fi­ka­tą, liu­di­jan­tį, kad vi­sa mū­sų sta­dio­no inf­rast­ruk­ tū­ra – tri­bū­nos, bokš­tai – ati­tin­ ka sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus. Vi­sa­da jį gau­da­vo­me, bet praė­ju­sį gruo­dį bend­ro­vė „Eks­per­ti­ka“ ser­ti­fi­ka­to ne­beiš­da­vė. Jie at­sa­kė, kad ser­ti­ fi­ka­tą iš­duos tik ta­da, kai mies­tas

su­tvar­kys kri­ti­nės būk­lės bokš­ tus“, – tei­gė S.Da­riaus ir S.Gi­rė­ no spor­to cent­ro di­rek­to­rius Vy­ tas Snars­kis. Pag­rau­žė ko­ro­zi­ja

Sta­dio­ne grei­čiau­siai ga­li bū­ti už­ draus­ta tre­ni­ruo­tis fut­bo­li­nin­kams ir leng­vaat­le­čiams.

Sta­dio­ne ga­li bū­ti už­draus­ta tre­ni­ruo­ tis fut­bo­li­nin­kams ir leng­vaat­le­čiams. „Aš, kaip di­rek­to­rius, ne­ga­liu leis­ti net tre­ni­ruo­čių – kal­ba­me ne tik apie fut­bo­lą, bet ir leng­vą­ją at­ le­ti­ką. Ri­zi­kuo­tu­me žmo­nių gy­vy­ be“, – pa­tvir­ti­no di­rek­to­rius. Pa­sak jo, vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl fut­bo­lo ir beis­bo­lo klu­bas „Kau­nas“ ga­lė­jo ne­gau­ti A ly­gos li­cen­ci­jos žais­ti – su­pu­vę stul­pai.

Kiek­vie­nais me­tais VšĮ „S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no spor­to cent­ras“ pra­ šo iš sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gų, nes ap­ švie­ti­mo bokš­tai – mies­to tur­tas. Ka­dan­gi jie pri­ski­ria­mi ka­pi­ta­li­ nei sta­ty­bai, nė­ra svar­bu, kad tur­ tas per­duo­tas vie­ša­jai įstai­gai pa­ gal pa­nau­dos su­tar­tį. Ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą pri­va­lo da­ry­ti mies­to sa­ vi­val­dy­bė. Pa­sak cent­ro di­rek­to­riaus, stul­ pų re­konst­r uk­c i­jos pir­m i­n iam eta­pui – me­cha­niš­kai su­tvar­ky­ti – pa­gal są­ma­tą rei­kė­tų 255 tūkst. li­tų. Dar rei­kė­tų pi­ni­gų nu­da­žy­ti, kad bokš­tų ir to­liau ne­ža­lo­tų ko­ ro­zi­ja. „Esa­me bend­ra­vę ir su sa­vi­val­ dy­bės Sta­ty­bos sky­riu­mi, ir su dau­ge­liu me­rų, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riais – tai tę­sia­si ne vie­ nus me­tus. Kū­no kul­tū­ros ir spor­ to sky­rius taip pat tu­ri krū­vą mū­sų raš­tų, ku­riuo­se pra­šo­me fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Kiek ži­nau, šių me­tų pro­ jek­ti­niuo­se biu­dže­to pa­siū­ly­muo­ se sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų sky­rius bu­vo įra­šęs šią su­mą į fi­nan­sa­vi­mo ei­lu­tę, bet vė­liau kaž­kie­no ini­cia­


5

Šeštadienis, vasario 11, 2012

miestas domisi istoriniu žy­giu

Ak­ci­ja li­go­nio die­nai

ap­si­me­tė FNTT dar­buo­to­ju

Bir­že­lio 22–24 d. Kau­ne vyk­ sian­tys Na­po­leo­no ar­mi­jos per­si­kė­li­mo per Ne­mu­ną pa­ mi­nė­ji­mo ren­gi­niai su­lau­kia vis dau­giau už­sie­nio vals­ty­bių dė­me­sio. Su­si­do­mė­ji­mą pa­ro­ dė ir Kau­no miesto sa­vi­val­dy­ bė­je ap­si­lan­kę Pran­cū­zi­jos di­ plomatai Jea­nas Lu­cas Lo­pe­ zas bei Wil­lia­mas Me­jia.

Kau­n o Ge­d i­m i­n o spor­ to ir svei­ka­t i­n i­m o vi­d u­r i­ nė mo­kyk­l a da­l y­va­vo ak­c i­ jo­j e „Tūks­t an­t is ger­ve­l ių“ ir Kau­n o kli­n i­koms įtei­k ė 1 100 miesto moks­l ei­v ių iš­ lanks­ty­t ų ori­ga­m io ger­v ių. Japonų legenda sako, kad taip ga­l i­m a per­d uo­t i ge­rą­j ą ener­g i­j ą.

Su­kčiaus ap­gau­ta kaunietė pra­ra­do 4 tūkst. li­tų. Į po­li­ci­ją krei­pė­si 50-me­tė R.B. ir pra­ne­ šė, kad jai pa­skam­bi­no FNTT pa­rei­gū­nu pri­si­sta­tęs vy­ras, ku­riam ji pa­dik­ta­vo sa­vo elekt­ ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­dus. Vė­liau mo­te­ris ban­ke su­ži­no­ jo, kad iš jos są­skai­tos pi­ni­gai per­ves­ti į ki­tą są­skai­tą.

To­mo Ra­gi­nos, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no spor­to cent­ro nuo­tr.

žmo­nėms ty­va ji din­go. Ko ge­ro, pi­ni­gų ne­ be­gau­si­me“, – ran­ko­mis skės­te­lė­ jo V.Snars­kis. Dings­ta vi­si šan­sai

„Taip, pui­kiai ži­nau ši­tą bė­dą. Įt­ rau­kė­me šių stul­pų re­mon­to są­ ma­tą šie­met į biu­dže­to pro­jek­tą ir ati­da­vė­me tvir­tin­ti po­li­ti­kams – kaip jie nu­spręs, taip ir bus. Jau du kar­tus jiems pri­sta­tė­me pro­ ble­mą, kad sta­dio­no stul­pai ava­ ri­nės būk­lės“, – sa­kė Kau­no sa­vi­ val­dy­bės Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Al­bi­nas Grab­ nic­kas. Su­sie­kus su sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­sų sky­riaus ve­dė­ju Al­gi­man­tu Lau­ciu­mi, jis bu­vo at­vi­ras: sta­dio­ no ap­švie­ti­mo stul­pų re­konst­ruk­ ci­jos fi­nan­sa­vi­mas į biu­dže­tą neįt­ rauk­tas. „Daug kas šie­met ne­pa­te­ko į biu­ dže­tą. Gai­la, bet jau to­kie me­tai“, – ap­gai­les­ta­vo ve­dė­jas. Mies­to biu­d že­tas ar­t i­m iau­s iu me­t u bus pri­s ta­ty­tas vi­s uo­m e­ nei, o va­sa­r io ga­l e jį tvir­t ins ir mies­to ta­ry­ba. Spė­ja­m a, kad jis bus ma­žiau­sias per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus ir sieks apie 680 mln. li­tų. Kau­nas ne­su­ge­bė­jo sta­dio­nui iš­si­rei­ka­lau­ti pi­ni­gų re­konst­ruk­ ci­jai iš Vy­riau­sy­bės in­ves­ti­ci­jos pro­gra­mos. Ga­lė­jęs tap­ti vie­nin­ te­liu ša­ly­je na­cio­na­li­niu, S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­nas grei­ čiau­siai ne­gaus tei­sės 2013 m. reng­ti Eu­ro­pos jau­ni­mo fut­bo­lo čem­pio­na­to fi­na­lo.


6

Šeštadienis, vasario 11, 2012

Savaitė

V.Ga­ras­to gy­ve­ni­mo re­cep­tas

Kitoks žvilgsnis

– Ak­to­rius Re­gi­man­tas 1 Ado­mai­tis, švęs­da­mas sa­vo 75 me­tų ju­bi­lie­jų, už­si­mi­

nė kad nie­kam ne­lin­kė­tų su­lauk­ ti to­kio am­žiaus. Ar jums 80 me­ tų yra daug? – Aiš­ku, kad man toks am­žius ne­pa­ tin­ka. No­rė­čiau bū­ti 40-ies.

Tor­tai tak­sis­tams

Poetas Kęstutis Navakas

J

uo­zas Er­lic­kas ka­dai­se dai­ na­vo: „Tak­si, tak­si! Ar nu­ ve­ši vy­rą jau­ną per dvi va­ lan­das į Kau­ną?“ Ko tam J.Er­lic­kui net dvi va­lan­das į Kau­ ną va­ž iuo­ti? Gal tak­sis­tas pa­ke­ liui ko­kius pi­ni­gus plau­tų? Šiaip ar taip, tak­si skan­da­las Vil­niu­je – vie­na pa­grin­di­nių sa­vai­tės nau­ jie­nų. Pats bu­vau pa­kliu­vęs į tą si­ tua­ci­ją, vi­si ži­no­mi trum­pie­ji nu­ me­riai bu­vo iš­jung­ti, nie­kas į sto­ tį ne­ve­žė, jau ne­kal­bant apie er­lic­ kiš­ką „į Kau­ną“. Vi­sa­da klaus­da­vau sa­vęs, ko­dėl Vil­n iu­je tak­s i pa­slau­gos pi­ges­ nės ne­g u Kau­ne, kar­tais – ge­ro­ kai. Gal dėl ne­mo­ka­mų mo­kes­ čių? To­k iu at­ve­ju Kau­no tak­sis­ tams at­si­dur­ti VMI tai­k ik­ly­je ne­ bū­t ų taip skaus­m in­ga. Tak­sis­t ų pa­sau­l is yra itin spe­ci­fi ­n is, vi­so ko apie jį ga­l i pa­pa­sa­ko­t i be­veik

Pri­si­me­nu neį­ti­ki­mą at­ ve­jį, kai vie­nas Kau­no tak­sis­tas par­ve­žė na­ mo, iš­jun­gė skai­tik­lį ir sė­dė­da­mi jo ma­ši­no­je apie vis­ką – gy­ve­ni­mą, val­džią, ke­lei­vius – kal­ bė­jo­mės 45 mi­nu­tes. kiek­vie­nas. Ir au­to­mo­bi­liai pa­tys įvai­r iau­si, ir vai­r uo­to­jai, ir ke­lei­ viai. Kai ku­r ie vai­r uo­to­jai mėgs­ ta pa­si­da­ly­t i sa­vo gy­ve­n i­mo ir dar­bo de­ta­lė­mis. Pri­si­me­nu neį­t i­k i­mą at­ve­jį, kai vie­nas Kau­no tak­sis­tas par­ve­žė na­mo, iš­jun­gė skai­tik­l į ir sė­dė­da­ mi jo ma­ši­no­je apie vis­ką – gy­ve­ ni­mą, val­d žią, ke­lei­v ius – kal­bė­ jo­mės 45 mi­nu­tes. Prieš ke­l io­l i­ ka me­tų tek­da­vo su­tik­ti ir tak­sis­ tų alt­ruis­tų. Po­rą­syk esu vež­tas į ki­tą mies­to ga­lą už dy­ką, tie­siog pa­s a­k iau, kad ne­t u­r iu pi­n i­g ų, bet „la­bai rei­k ia“. De­ja, idea­liz­mo

– Ko­kia da­bar yra di­džiau­sia jū­ sų sva­jo­nė? – Di­džiau­sia sva­jo­nė – iš­lik­ti svei­ kam, dar­bin­gam, kū­ry­bin­gam.

lai­kai praė­jo, o ypač to­k io­se vie­ to­se kaip sto­tys, nak­ti­niai ba­rai ir oro uos­tai (jei kam įdo­mu, ke­l io­ nė į Kauno oro uos­tą ir at­gal rea­ liu ta­ri­fu – 80 li­tų). Li­g i šiol at­min­ty­je ei­lės su tor­tais ran­ko­se so­viet­me­čio tak­si sto­te­ lė­se ko­k iu nors prieš­šven­čiu. De­ šim­ta va­ka­ro, tuoj Nau­jie­ji, o vi­sos vol­gos – pro ša­l į. Ki­tą sa­vai­tę štai ir­g i dvi šven­tės, tad tak­sis­tams bus dar­bo. Abi šven­tės la­bai skir­tin­gos, ne­re­ tai tie, ku­rie itin mėgs­ta vie­ną, iš pa­dil­bų žiū­ri į ki­tą. Va­sa­rio 16-o­ji lai­ko­ma tau­t i­ne šven­te, o Šv.Va­ len­t i­no die­na – kos­mo­p o­l i­t i­ne (jei jau taip, la­biau­siai kos­mo­po­ li­ti­nės šven­tės yra Ka­lė­dos ir Ve­ ly­kos). Pir­mo­ji be­veik re­l i­g i­nė, ant­ro­ji – pa­sau­l ie­t i­nė, nors ir pa­ va­din­ta šven­to­jo var­du. Ži­no­ma, kad abi tai­ko į la­bai skir­tin­gus są­ mo­nės tai­k i­n ius. Va­s a­r io 16-oji nea­be­jo­t i­nai svar­bi kiek­v ie­nam Lie­t u­vos pi­l ie­č iui (pa­brėž­t i­n a, kad ne tik et­ni­niam lie­tu­viui, bet ir vi­sų tau­ty­bių žmo­nėms, lai­kan­ tiems Lie­t u­vą sa­vo tė­v y­ne), to­ dėl ji sa­vaip vi­suo­t i­nė, švęs­t i­na bend­r uo­me­nė­se, aikš­tė­se, vie­ šai. Šv.Va­len­ti­no die­na tu­rė­tų bū­ ti as­me­ni­nė šven­tė, į ku­rią kvies­ ti­nas tik ar­ti­miau­sias žmo­gus. Tai itin ne­pra­var­tu vi­siems pre­ky­bi­ nin­k ams ir rin­ko­da­r i­n in­k ams, ge­ban­t iems ko­mer­cia­l i­z uo­t i pa­ čius in­t y­m iau­sius da­ly­k us. To­ dėl tau­ti­nių tris­pal­vių gau­sa gat­ vė­se Va­sa­r io 16-ąją džiu­g i­na, o vi­so­k ių pri­pu­čia­mų ar pri­l i­pi­na­ mų šir­de­l ių siau­tė­ji­mas Va­sa­r io 14-ąją – liū­di­na. Žmo­nės vis ma­ž iau su­ge­ba bū­t i vie­ni ar­ba šei­mos ir bi­čiu­lių ra­te, nuo­lat at­si­ras no­r in­čių­jų juos iš ten iš­t rauk­t i ir pa­nar­d in­t i į mar­ gą vi­suo­t i­nės links­my­bės ka­t i­lą, ku­r ia­me iš­nyks­ta bet koks in­d i­ vi­dua­lu­mas ir pri­va­tu­mas. Tie­są sa­kant, ir šven­čian­tys Va­sa­rio 16ąją in­d i­v i­dua­l iai, ne Pre­z i­den­t ū­ ro­je ar ka­r iuo­me­nės pa­ra­duo­se, man at­ro­do itin pa­lai­ky­ti­ni. Ką gi, lie­ka pa­svei­kin­ti ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga. Įsi­my­lė­jė­lius – Va­ sario 14-osios, pa­trio­tus – Va­sa­rio 16-osios, tak­sis­t us – kiek­v ie­nos die­nos pro­ga, nes pa­sta­rie­ji kiek­ vie­ną die­ną iš­va­ž iuo­ja pa­tir­ti vis nau­jų nuo­ty­k ių. Ir jei jiems ka­da skam­bins aukš­čiau mi­nė­tas Juo­ zas E., teat­ve­ža jie tą Juo­zą E. į Kau­ną kuo grei­čiau. Kam tų dvie­ jų va­lan­dų?

informacija:

302 250

– Ką da­ro­te, kad ši­taip pui­kiai at­ro­do­te ir, kaip sa­kė­te, pui­kiai jau­čia­tės? Ko­kia jū­sų jau­nys­tės pa­slap­tis? – Ko­kia čia jau­nys­tė... Kas­dien da­ rau mankš­tą, nuo­lat lan­kau ba­sei­ ną, sten­giuo­si kiek­vie­ną die­ną pa­si­ vaikš­čio­ti gry­na­me ore. Džiau­giuo­si, kad to­kie ma­no ge­nai. Vi­suo­met rei­ kia tu­rė­ti sva­jo­nių, vi­zi­jų, nes tai yra gy­ve­ni­mo va­rik­lis. Tu­ri dirb­ti sme­ge­ nys, bet ne­rei­kia gal­vo­ti apie me­tus, me­tai yra tik skai­čiai. – Ar jū­sų sū­nus ir duk­ra, anū­ kai kaip nors su­si­ję su spor­tu? Ar da­rė­te jiems ko­kią nors įta­ką ren­kan­tis pro­fe­si­jas? – Ma­no sū­nus ir duk­ra bai­gė Kau­ no kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą. Vie­nas anū­kas bai­gė tą pa­čią aukš­tą­ją mo­ kyk­lą, ki­tas ją baigs šie­met. Tik anū­ kė stu­di­juo­ja fo­tog­ra­fi­ją Pa­ry­žiu­je. Aki­vaiz­du, kad ma­no vai­kai pa­se­ kė ma­no pė­do­mis, tik ne­ži­nau, ar tai ge­rai. Tre­ne­rio dar­bas, ma­no nuo­mo­ ne, yra sun­kiau­sias, ati­ma daug jė­gų, tiek psi­cho­lo­gi­nių, tiek fi­zi­nių. No­rint bū­ti ge­ru tre­ne­riu, rei­kia bū­ti fa­na­ ti­ku. Ne­ma­čiau, kaip vai­kai užau­go, nes nuo­lat rei­kė­jo ke­liau­ti. Na­muo­ se ne­bū­da­vau net mė­ne­sį. Lai­mė, ma­ no žmo­na bu­vo spor­ti­nin­kė, ma­ne su­ pra­to, ki­ta gal bū­tų pa­bė­gu­si. Bai­gęs mo­kyk­lą no­rė­jau stu­di­juo­ti ir žur­na­ lis­ti­ką (mo­kyk­lo­je lei­dau sien­laik­ raš­tį), ir me­di­ci­ną, bet įsto­jau į Kau­ no kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą, nes se­kė­si leng­vo­ji at­le­ti­ka. – Ar su­grįž­ta­te į sa­vo tė­viš­kę Bir­ žuo­se? Ži­nau, kad mė­go­te vė­ žiau­ti. Ar vis dar už­sii­ma­te šiuo sa­vo po­mė­giu? – Taip, šis po­mė­gis iš­li­ko nuo vai­kys­ tės. Tai la­bai įdo­mus, ge­ras poil­sis. Prieš 50 me­tų Ne­mu­nė­lio upė­je vie­ną kar­tą esu pa­ga­vęs 1 200 vė­žių. Da­bar ten vė­žių ne­bė­ra, juos iš­nai­ki­no žmo­ nių į upę pi­la­mi che­mi­ka­lai. Šiuo me­ tu į tė­viš­kę nu­va­žiuo­ju tik ap­lan­ky­ti tė­vų ka­pų ir mu­zie­jų. – Kas jums, kaip kau­nie­čiui, šian­dien Kau­ne la­biau­siai ne­pa­ tin­ka? – Kau­nas tu­ri tu­rė­ti vis­ką, nes tai spor­to, stu­den­tų, kul­tū­ros mies­tas. Vis­kas pri­klau­so nuo po­li­ti­kų. Man, pa­vyz­džiui, skau­da šir­dį dėl mer­dė­ jan­čios, iš­tuš­tė­ju­sios Lais­vės alė­jos, ku­rio­je da­bar sli­du, bai­su par­kris­ti.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Platinimo tarnyba: 302

bar­ti­mi.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Koks bu­vo skau­džiau­sias pra­ lai­mė­ji­mas ir ko­kia sal­džiau­sia jū­sų kar­je­ros per­ga­lė? – Man skau­džiau­sias pra­lai­mė­ji­ mas bu­vo tre­ni­ruo­jant „Žal­gi­rį“, kai pra­lai­mė­jo­me CSKA dviem taš­kais 1984 m. Kau­ne ir 1986-ųjų pra­lai­ mė­ji­mas Zag­re­bo „Ci­bo­nai“ Veng­ri­ jo­je, kai A.Sa­bo­nis bu­vo pa­ša­lin­tas iš aikš­te­lės. Sun­ku pa­sa­ky­ti, koks bu­vo sal­džiau­sias lai­mė­ji­mas. Iš to lai­ko­ tar­pio – 1987 m. tre­čios rung­ty­nės su CSKA, nors bu­vo aki­mir­ka, kai at­si­ li­ko­me 19 taš­kų.

ti­na­mas. Ar Lie­tu­va ne­tu­ri ki­tų spor­to ša­kų at­sto­vų, ku­riais ga­ lė­tų di­džiuo­tis? – Ar krep­ši­nis neuž­go­žia ki­tų spor­ to ša­kų? Jei toks klau­si­mas Ang­li­jo­je, Bra­zi­li­jo­je, Ar­gen­ti­no­je bū­tų už­duo­ tas apie fut­bo­lą, tas žmo­gus bū­tų ne­ sup­ras­tas. Kas truk­do ki­toms spor­to ša­koms bū­ti po­pu­lia­rioms Lie­tu­vo­je? Ra­šy­ki­te apie jas straips­nius, ren­ki­ te var­žy­bas, ieš­ko­ki­te rė­mė­jų – nie­kas pa­ra­mos ant lėkš­tu­tės neat­neš. Krep­ ši­nis taip pat nuo­lat ieš­ko rė­mė­jų. – Eu­ro­pos ko­man­dos žai­di­mo sti­liu­mi ski­ria­si nuo JAV rink­ti­ nės, ku­ri yra at­le­tiš­kes­nė – grei­ tes­nė už var­žo­vus. Ar eu­ro­pie­čiai ne per daug ak­cen­tuo­ja po­zi­ci­ nį žai­di­mą ir per ma­žai dė­me­sio ski­ria fi­zi­niam pa­si­ren­gi­mui? – Krep­ši­nis bu­vo su­kur­tas af­roa­me­ ri­kie­čiams, ka­dan­gi jie yra iš­ver­min­ ges­ni, stip­res­ni ne­gu bal­tao­džiai, jų ki­to­kia ge­ne­ti­ka. JAV krep­ši­ny­je yra di­džiu­lė at­ran­ka, yra dau­giau iš ko at­si­rink­ti ga­bių žai­dė­jų. Eu­ro­po­je, ma­no nuo­mo­ne, fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas yra pa­kan­ka­mas. Rei­kia ne tik dar­bo, bet ir tu­rė­ti ge­rus fi­zi­nius duo­me­nis. Krep­ši­niui rei­kia gim­ti. Pa­vyz­džiui, Žyd­rū­nas Sa­vic­kas, ku­ris lanks­to ge­ le­žį, ne­ga­lė­tų bū­ti krep­ši­nin­ku.

Vi­suo­met rei­kia tu­rė­ ti sva­jo­nių, vi­zi­jų, nes tai yra gy­ve­ni­mo va­ rik­lis. Tu­ri dirb­ti sme­ ge­nys, bet ne­rei­kia gal­vo­ti apie me­tus, me­tai yra tik skai­čiai.

– Su ku­riais bu­vu­siais „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kais bend­rau­ja­te? – Žmo­nės tu­ri sa­vo as­me­ni­nį gy­ve­ ni­mą ir nė­ra tiek daug pro­gų su­si­tik­ ti. Esant ga­li­my­bei, bend­rau­ju su vi­ sais. Pa­vyz­džiui, su Ar­vy­du Sa­bo­niu bend­rau­ju dau­giau­sia – be­veik kiek­ vie­ną die­ną.

– Kaip lai­kas ir evo­liu­ci­ja pa­kei­ tė krep­ši­nio žai­di­mą, sti­lių, ko­ man­dų žai­di­mo stra­te­gi­jas, de­ ri­nu­kus? – Ma­no nuo­mo­ne, krep­ši­nis pa­si­kei­tė pir­miau­sia tuo, kad at­si­ra­do dau­giau aukš­tų žai­dė­jų, jie taip pat fi­ziš­kai pa­jė­ges­ni, grei­tes­ni. Tai la­bai ski­ria­ si nuo bu­vu­sių krep­ši­nin­kų. Ne­pa­sa­ ky­čiau, kad pa­ge­rė­jo ka­muo­lio val­dy­ mo tech­ni­ka ir tak­ti­ka.

– Esa­te su­kau­pęs ne­men­ką ar­ chy­vą vaiz­do me­džia­gos iš var­ žy­bų, čem­pio­na­tų. Ne­gal­vo­ja­ te jo per­duo­ti atei­ties kar­toms? Gal­būt pa­do­va­no­ti mu­zie­jui? – Tur­būt tai pa­da­ry­siu atei­ty­je, gal sa­vo ar­chy­vus pa­do­va­no­siu mu­zie­ jui, ku­riam tos me­džia­gos la­biau­siai rei­kės. Esu su­kau­pęs daug vaiz­do įra­ šų apie auk­si­nius „Žal­gi­rio“ lai­kus ir Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­di­mą olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se.

– Kaip ma­no­te, ar Lie­tu­va bū­tų pa­jė­gi su­reng­ti pa­sau­lio čem­pio­ na­tą? Ka­da tai ga­lė­tų įvyk­ti? – Lie­tu­va ga­li su­reng­ti pa­sau­lio čem­ pio­na­tą, rei­kia dė­ti pa­stan­gas, kad ša­lis jį su­reng­tų 2018 ar­ba 2022 m.

– Gal ir už­si­trauk­siu vi­sų tau­tie­ čių pa­nie­ką, bet ne­sup­ran­tu, ko­ dėl krep­ši­nis taip Lie­tu­vo­je aukš­

242

Prenumeratos skyrius: 302

Kaunodiena.lt

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:

MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –

302 230

Pa­tir­tis: anot V.Ga­ras­to, ne­rei­kia gai­lė­tis bu­vu­sio lai­ko – rei­kia gy­ven­ti da­

302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243

Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 310.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

šeštadienis, vasario 11, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Ka­sa sau duo­bę?

Bal­ta­ru­siai pra­ne­šė sie­kian­tys su­si­ti­ki­ mo su Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nais, kad ap­tar­ tų pla­nuo­ja­mų sta­ ty­ti ato­mi­nių elekt­ ri­nių abie­jo­se ša­ly­ se klau­si­mą. Ta­čiau lie­tu­viai ti­ki­na apie to­kius Mins­ko pla­ nus nie­ko ne­gir­dė­ ję, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu dvi­ša­lio su­ si­ti­ki­mo tik­rai ne­ bus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Iš­vers­ti iš po­sto FNTT va­do­vy­bę už­si­mo­jęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis sa­vo pa­reiš­ki­ mais er­zi­na ir prem­je­rą, ir koa­li­ci­ jos par­tne­rius.

Mįs­lė: ra­šė Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nai laiš­ką mū­sų Ap­lin­kos mi­nis­te­

ri­jai ar ne?

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pa­sik­ly­du­sio laiš­ko de­tek­ty­vas Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Išp­la­ti­no ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą

Dar šios sa­vai­tės pra­džio­je, pir­ ma­die­nį, Bal­ta­ru­si­jos Gam­tos iš­ tek­lių ir ap­lin­ko­sau­gos mi­nis­te­ri­ja iš­pla­ti­no ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą, kad Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai esą „bu­vo iš­siųs­tas laiš­kas su kvie­ti­ mu ar­ti­miau­siu me­tu Mins­ke ap­ tar­ti nau­jų bran­duo­li­nių elekt­ri­ nių sta­ty­bos pro­ble­mas“. Laiš­ką, pa­sak bal­ta­ru­sių, pa­si­ra­ šė šios ša­lies gam­tos iš­tek­lių ir ap­ lin­ko­sau­gos mi­nist­ro pa­va­duo­to­ jas Vi­ta­li­jus Ku­li­kas. „Pir­miau­sia, Bal­ta­ru­si­jos mi­nis­te­ri­ja reiš­kia pa­ gar­bą Lie­tu­vos mi­nis­te­ri­jai ir dė­ ko­ja už konst­ruk­ty­vų bend­ra­dar­ bia­vi­mą ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­dai. Be to, laiš­ke Bal­ta­ru­si­ja esą pa­ kvie­tė įga­lio­tuo­sius Lie­tu­vos at­ sto­vus at­vyk­ti į Mins­ką su­reng­ti kon­sul­ta­ci­jų šiais klau­si­mais – dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės ir Ast­ra­vo bran­duo­li­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bų pro­jek­tų, dėl jų ati­ tik­ties tarp­tau­ti­nei ap­lin­ko­sau­gos kon­ven­ci­jai, dėl Lie­tu­vos ir Bal­ta­ ru­si­jos veiks­mų, už­tik­ri­nant sau­ gų bū­si­mų bran­duo­li­nių elekt­ri­ nių dar­bą. Kar­tu, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­dai, Bal­ta­ru­si­ja iš­reiš­kė su­si­ rū­pi­ni­mą tuo, kad Lie­tu­va į 2010 m. at­lik­tų geo­lo­gi­nių ty­ri­mų Vi­ sa­gi­ne iš­va­das neįt­rau­kė tam tik­ ro ti­po reak­to­rių, ku­rie tu­rė­tų bū­ti čia sta­to­mi, vei­ki­mo ana­li­zės. Bal­ta­ru­si­ja sa­vo laiš­ke, re­mian­ tis pra­ne­ši­mu spau­dai, pa­siū­ lė abie­jų ša­lių at­sto­vų su­si­ti­ki­mą Mins­ke su­reng­ti šių me­tų va­sa­rio pa­bai­go­je ar­ba ko­vo pra­džio­je.

Ti­ki­na nie­ko ne­ga­vę

Nors apie pa­ra­šy­tą ir iš­siųs­ tą laiš­ką bal­ta­ru­siai pra­ne­šė dar sa­vai­tės pra­džio­je, Lie­tu­vos ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai net ir va­kar ti­ki­no ne­tu­rin­tys jo­kių ži­nių apie Mins­ko ne­va iš­siųs­tą kvie­ti­mą. Nė­ra ren­gia­ma­si ir jo­kiems dvi­ ša­liams po­kal­biams įvar­dy­tais klau­si­mais.

To­mas Ber­žins­kas:

Ne­ga­li­me ko­men­tuo­ ti to, ko ne­ga­vo­me. Gal ver­tė­tų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­si­tei­rau­ti dėl šio klau­si­mo. „Jo­kio kvie­ti­mo, raš­to, laiš­ko ar ki­to­kio do­ku­men­to dėl dvi­ ša­lio su­si­ti­ki­mo Mins­ke Ast­ra­ vo ir Vi­sa­gi­no ato­mi­nių elekt­ri­ nių sta­ty­bų klau­si­mais Ap­lin­kos mi­n is­te­r i­ja nė­ra ga­v u­s i. Jei­g u toks kvie­ti­mas bū­tų gau­tas, to­ kio su­s i­t i­k i­m o ga­l i­my­b ė bū­t ų svars­to­ma“, – va­kar tei­gė ap­ lin­kos mi­nist­ro Ge­di­mi­no Kaz­ laus­ko at­sto­vas spau­dai To­mas Ber­žins­kas. Anot jo, konk­re­čias eks­per­tų, spe­cia­lis­tų, pa­rei­gū­nų ar net mi­ nist­rų su­si­ti­ki­mo te­mas „bū­tų ga­ li­ma įvar­dy­ti tik ga­vus kvie­ti­mą“ ir ap­si­spren­dus dėl to­kio su­si­ti­ki­mo su­ren­gi­mo. Ta­čiau T.Ber­žins­kas spė­jo, kad Lie­tu­vos ša­lis to­kia­me su­si­ti­ki­ me pir­miau­sia kel­tų pla­nuo­ja­mos

Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­ dū­ros klau­si­mą. „Lie­t u­va yra iš­s iun­t u­s i Bal­ ta­ru­si­jai sa­vo pa­sta­bas dėl šios pro­ce­d ū­ros, ku­r i, mū­s ų nuo­ mo­ne, nė­ra baig­ta, ir at­sa­ky­mų į pa­teik­tas pa­sta­bas nė­ra gau­ta“, – sa­kė jis. Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pri­pa­ži­no ne­tu­rin­ti nau­jau­sių ži­ nių, kaip Bal­ta­ru­si­jai se­ka­si įgy­ ven­din­ti Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ ri­nės pro­jek­tą. T.Ber­žins­kas tik gūž­čio­jo pe­ čiais pa­klaus­tas, ko­dėl Mins­kas skel­bia apie ofi­cia­lų laiš­ką, iš­ siųs­tą į Vil­nių, o Lie­tu­va nė­ra jo ga­vu­si. „Ne­ži­nau. Ne­ga­li­me ko­ men­tuo­ti to, ko ne­ga­vo­me. Gal ver­tė­tų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­jos pa­si­tei­rau­ti dėl šio klau­si­mo, nes tai su­si­ję su dvi­ša­liais san­ty­ kiais“, – at­sar­giai pa­siū­lė jis. Bet Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja si­tua­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja. Pa­ra­šė elekt­ro­ni­niu pa­štu?

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, bal­ta­ ru­sių pa­rei­gū­nai laiš­ką Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai siun­tė ne dip­lo­ma­ti­niais ka­na­lais, net ne įpras­tu re­gist­ruo­tu pa­štu, o in­ ter­ne­tu. To­dėl Lie­tu­vos šalis ne­no­ri pri­ pa­žin­ti ga­vu­si to­kį laiš­ką, nes nė­ ra iš­lai­ky­ti svar­bių do­ku­men­tų siun­ti­mo rei­ka­la­vi­mai. Apie tai Mins­kas tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­tas elekt­ro­ni­niu pa­š­tu iš­siųs­tu at­sa­ ky­mu. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­ko­men­ tuo­ja šių ži­nių. Ji kar­to­ja, kad joks ofi­cia­lus kvie­ti­mas iš Bal­ta­ru­si­jos nė­ra atė­jęs.

Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­bos (FNTT) va­do­vus at­sta­ty­din­ti sie­kian­tis vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras R.Pa­lai­tis, re­gis, at­si­dū­rė ak­la­vie­ tė­je. Li­be­ral­cent­ris­tų de­le­guo­to mi­nist­ro kal­bos apie pa­si­ti­kė­ji­mą pra­ra­du­sius FNTT di­rek­to­rių Vi­ ta­li­jų Gai­lių ir jo pa­va­duo­to­ją Vy­ tau­tą Gir­ža­dą dau­ge­lį po­li­ti­kų su­ glu­mi­no. Pir­ma­sis tram­dy­ti mi­nist­rą va­ kar ėmė­si iš ko­man­di­ruo­tės grį­žęs prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius: „Jei­ gu yra ko­kių nors įta­ri­mų, kad kas nors iš vie­nos ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pa­rei­gū­nų to­je „Sno­ro“ is­to­ri­jo­ je, kai in­for­ma­ci­ja ne­tei­sė­tu bū­du bu­vo ati­duo­ta spau­dai, yra pra­si­ žen­gę, tai tu­ri pa­ro­dy­ti iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas ir vi­sas teis­mi­nis pro­ ce­sas. Ne ko­kie nors spė­lio­ji­mai“, – pa­reiš­kė prem­je­ras. R.Pa­lai­čio veiks­mai ir tiks­lai FNTT at­žvil­giu nė­ra su­pran­ta­mi ir koa­li­ci­jos par­tne­riams, tad sa­vai­ tės pra­džio­je šie grei­čiau­siai aiš­ kin­sis, kuo rem­da­ma­sis R.Pa­lai­tis trik­do vie­nos svar­biau­sių spe­cia­ lių­jų tar­ny­bų dar­bą.

Apie tai už­si­mi­nė Li­be­ra­lų są­jū­ džio ly­de­ris su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis: „Si­tua­ci­ja su­si­ klos­tė to­kia, kad neiš­ven­gia­mai tai rei­kės ap­ta­ri­nė­ti. Vi­sa tai ken­kia FNTT dar­bui ir rei­ka­lau­ja iš­gry­ nin­ti si­tua­ci­ją.“ Iš­siaiš­kin­ti, ko iš tie­sų sie­kia R.Pa­lai­tis, no­rė­tų ir Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­ riai. TS-LKD frak­c i­jos se­n iū­n as J.Raz­ma pa­brė­žė, kad si­tua­ci­ja, kai aukš­čiau­sia FNTT va­do­vy­bė tik­ri­ na­ma me­lo de­tek­to­riu­mi, o vė­liau dip­lo­ma­tiš­kai ra­gi­na­ma trauk­tis, „nė­ra nor­ma­li“. R.Pa­lai­tis tre­čia­die­nį pa­reiš­kė, kad ne­pa­si­ti­ki V.Gir­ža­du, nes esą pa­rei­gū­nas ant­rą kar­tą tir­tas po­ lig­ra­fu ir gauti re­zul­ta­tai bu­vo ne­ pa­lan­kūs. Už­va­kar V.Gai­liui pa­reiš­kus, kad jis sa­vo pa­va­duo­to­ju pa­si­ti­ki, R.Pa­ lai­tis tai įver­ti­no kaip V.Gir­ža­do dangs­ty­mą ir pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ ji­mą pa­čiu V.Gai­liu­mi. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro mes­ti kal­ti­ni­mai FNTT va­do­vy­bei – itin rim­ti: ši esą ga­lė­jo nu­te­kin­ti slap­ tą in­for­ma­ci­ją. Lie­t u­vo­je dar ne­b u­vo at­ve­ jo, kad to­kio aukš­to ran­go pa­rei­ gū­nai bū­tų bu­vę tik­ri­na­mi me­lo de­tek­to­riu­mi, ku­riam lai­kui ap­ ri­bo­ta tei­sė dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja.


8

šeštadienis, vasario 11, 2012

lietuva

Vie­šas ka­ras nie­kam ne­nau­din­gas Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sta­sys Šed­ ba­ras ne­pa­ten­kin­tas, kad vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras ir Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vy­bė tar­pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si vie­šai, per spau­dą. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Po­li­ti­kas neat­me­ta, kad ar­ba mi­ nist­rui, ar­ba FNTT va­do­vui po šio įsi­lieps­no­ju­sio šal­to­jo ka­ro ga­li tek­ ti trauk­tis iš pa­rei­gų. – Kaip ver­tin­tu­mė­te šį ne­ti­kė­tai įsi­lieps­no­ju­sį ka­rą tarp vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­ lai­čio iš vie­nos pu­sės ir FNTT di­rek­to­riaus Vi­ta­li­jaus Gai­liaus bei jo pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Gir­ ža­do – iš ki­tos? – Man ši si­tua­ci­ja iš šo­no kiek keis­ to­kai at­ro­do. Bet ku­riuo at­ve­ju, be to, kas bu­vo pub­li­kuo­ta ži­niask­lai­ do­je apie šį va­di­na­mą­jį ka­rą, dau­ giau in­for­ma­ci­jos ne­tu­riu. – Ne­si­do­mi­te? – Ne­bu­vo dar pro­gos ir ga­li­my­bių pa­si­gi­lin­ti. Bet bū­ti­nai pa­si­do­mė­siu vi­sa šia is­to­ri­ja ir jos ap­lin­ky­bė­mis, nes to­kio vie­šo san­ty­kių aiš­ki­ni­mo­ si po­li­ti­kams ne­ga­li­ma pra­leis­ti ne­ gir­do­mis. Ma­tyt, šio­mis die­no­mis pa­si­rink­siu dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, kas čia vyks­ta. – Ta­čiau kaip jums at­ro­do ši si­tua­ci­ja, kai mi­nist­ras reiš­ kia vie­šą ne­pa­si­ti­kė­ji­mą pa­rei­ gū­nais, o šie lyg ir ne­si­ren­gia trauk­tis? – FNTT va­do­vus ski­ria vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras. Bet tai nė­ra po­li­ti­ nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nai, nes jie

AKIŲ LAZERINĖS CHIRURGIJOS CENTRAS

ski­ria­mi kaip aukš­to ran­go vals­ty­ bės tar­nau­to­jai ren­giant kon­kur­ sus, kur kan­di­da­tams ke­lia­mos ga­ na griež­tos są­ly­gos. Tai, kad mi­n ist­ras R.Pa­l ai­ tis pa­reiš­k ė ne­p a­s i­t i­k ė­j i­m ą iš pra­d žių V.Gir­ž a­d u, o pa­skui ir V.Gai­l iu­m i, yra la­b iau toks su­ pap­ras­t in­t as pa­reiš­k i­m as, skir­ tas žmo­nėms, vi­suo­me­nei. Ki­taip ta­r iant, mi­n ist­ras pa­reiš­k ė ne­ pa­s i­t i­k ė­j i­m ą, nors po­l i­t i­n io ne­ pa­si­ti­kė­ji­mo šiais pa­rei­gū­nais jis reikš­ti lyg ir ne­ga­li.

Pa­rei­gū­nų pa­tik­ri­ni­ mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­ tai sa­vai­me nė­ra lai­ ko­mi įro­dy­mais. Iš jų ga­li­ma da­ry­ti tik tam tik­ras iš­va­das.

– Ta­čiau mi­nist­ras juk ga­li at­ leis­ti pa­rei­gū­nus, ku­riais ne­ pa­si­ti­ki? – Ne vi­sai taip. Mi­nist­ras ga­li at­ leis­ti to­kio aukš­to ran­go nepo­li­ti­ nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­ną tik tuo at­ve­ju, jei­gu kons­ta­tuo­ja­ma, kad šis pa­rei­gū­nas pa­žei­džia įsta­ty­mą, su­lau­žo duo­tą prie­sai­ką, ne­si­lai­ ko dar­bo draus­mės. To­kie pa­žei­di­ mai tu­ri bū­ti kons­ta­tuo­ti, nu­sta­ty­ ti, įro­dy­ti.

• Trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo korekcija lazeriu. • Kataraktos ambulatorinės operacijos. • Sulankstomi amerikietiški ir ligonių kasos kompensuojami lęšiai.

NUOLAIDOS taikomos atvykstantiesiems su akių/šeimos gydytojo siuntimu.

Kaunas, Savanorių pr. 284 (IV aukštas), tel. (8 37) 313 646 E. paštas: info@lasik.lt

www.lasik.lt

– Mi­nist­ras sa­ko, kad V.Gir­ža­ das fak­tiš­kai pa­da­rė nu­si­žen­ gi­mą, nes ne­pe­rė­jo tes­to me­lo de­tek­to­riu­mi, to­dėl ne­ga­li to­ liau dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ ja. Tai­gi, jis ne­be­ga­li bū­ti FNTT va­do­vo pa­va­duo­to­jas, nes be­ veik vi­sas jo at­lie­ka­mas dar­ bas pri­deng­tas slap­tu­mo žy­ mė­mis? – Taip, ži­nau, kad mi­nist­ro ne­pa­si­ ti­kė­ji­mas V.Gir­ža­du aiš­ki­na­mas esą ne­sėk­min­gai pe­rei­tu pa­tik­ri­ni­mu me­lo de­tek­to­riu­mi. O ne­pa­si­ti­kė­ji­ mas FNTT va­do­vu V.Gai­liu­mi ki­lo dėl to, kad jis už­sto­jo V.Gir­ža­dą. Kaip su­pran­tu, pa­tik­ri­ni­mas me­ lo de­tek­to­riu­mi (po­lig­ra­fu) vyk­dy­ tas ti­riant per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je ži­niask­lai­dai nu­te­kin­tą in­for­ma­ci­ ją apie nu­ma­to­mą ban­ko „Sno­ras“ na­cio­na­li­za­vi­mą, li­kus ke­lioms die­ noms iki spren­di­mų dėl „Sno­ro“ priė­mi­mo. Tai­gi, vyk­do­mas to­kios in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mo ap­lin­ky­bių ty­ ri­mas. Pa­tik­ri­ni­mas po­lig­ra­fu yra šio ty­ri­mo da­lis. Bet bū­ti­na pa­brėž­ti, kad pa­rei­gū­ nų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra lai­ko­mi įro­dy­mais. Iš jų ga­li­ma da­ry­ti tik tam tik­ras iš­ va­das. Bet jos to­li gra­žu nė­ra ga­lu­ ti­nės. Po­lig­ra­fo nau­do­ji­mo įsta­ty­ me ra­šo­ma, kad „ty­ri­mo iš­va­da yra nau­do­ja­ma kaip pa­pil­do­ma in­for­ ma­ci­ja, api­bū­di­nan­ti ti­ria­mą as­ me­nį ir jo ap­lin­ką“. Ar pa­rei­gū­nas, pa­tik­rin­tas me­lo de­tek­to­riu­mi, yra kal­tas dėl ko­kių nors pa­da­ry­tų pa­žei­di­mų, nu­sta­ to­ma vyk­dant vi­sa api­man­tį ty­ri­ mą, įver­ti­nant vi­sas ap­lin­ky­bes ir vi­są tu­ri­mą ar su­rink­tą in­for­ma­ci­ ją, o ne vien tik­tai pa­tik­ri­ni­mo po­ lig­ra­fu me­džia­gą. Atk­reip­čiau dė­me­sį, kad pa­tik­ ri­ni­mas me­lo de­tek­to­riu­mi yra sa­ va­no­riš­ku­mu grįs­tas veiks­mas, nes pa­rei­gū­nas vi­sa­da ga­li at­si­sa­ky­ ti pa­si­tik­rin­ti ar­ba dėl ko­kių nors prie­žas­čių ne­tgi nu­trauk­ti jau vyk­ do­mą pa­tik­ri­ni­mą. Ki­ta ver­tus, įsta­ty­me įra­šy­ta, kad „jei­gu as­mens ty­ri­mo iš­va­da yra nei­gia­ma, taip pat as­me­niui at­si­sa­ kius tir­tis po­lig­ra­fu, at­si­žvel­giant į vi­są tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją apie ti­ria­mą as­me­nį ir jo ap­lin­ką, šiam as­me­niui ga­li bū­ti neiš­duo­da­mas ar pa­nai­ki­ na­mas lei­di­mas dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja“. Šiuo at­ve­ju vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras ga­li bū­ti tei­sus sa­ky­da­mas, kad gau­to­ji nei­gia­ma pa­tik­ri­ni­mo me­lo de­tek­to­riu­mi iš­va­da, jei­gu ji to­kia iš tik­rų­jų bu­vo, ga­li už­kirs­ ti ke­lią FNTT di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jui dirb­ti su įslap­tin­ta me­ džia­ga. Ta­čiau spren­di­mą ir šiuo klau­si­mu ga­li­ma priim­ti tik at­li­kus at­ski­rą ty­ri­mą. Jis, kaip su­pran­tu, ir­gi vyks­ta. Taip pat tik­ri­na­ma, ar ir FNTT di­rek­to­rius V.Gai­lius ga­li dirb­ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja. – Kas bus, jei­gu nu­sta­tys, jog ne­be­ga­li?

Ne­ži­no: Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to va­do­vas S.Šed­ba­ras ne­

sii­ma spręs­ti, kuo ­baigsis pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis vi­daus rei­ka­lų sis­ te­mo­je įsi­lieps­no­jęs ne­pa­si­ti­kė­ji­mo skan­da­las. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

– Gal­būt mi­nist­ras ga­lės priim­ti spren­di­mą dėl jo at­lei­di­mo iš pa­rei­ gų. Rei­kė­tų pa­si­gi­lin­ti į tei­si­nę si­ tua­ci­ją ir konk­re­čiau iš­siaiš­kin­ti, ar to­kios iš­va­dos pa­skel­bi­mas yra pa­ grin­das at­leis­ti pa­rei­gū­ną. – Ta­čiau V.Gir­ža­das ir V.Gai­lius at­krei­pia dė­me­sį, kad mi­nist­ras R.Pa­lai­tis ne­tu­rė­jo tei­sės pa­ vie­šin­ti pa­tik­ri­ni­mo me­lo de­ tek­to­riu­mi iš­va­dą, bet tai ne­ tei­sė­tai pa­da­rė? – Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad „in­for­ ma­ci­ją, gau­tą ti­riant po­lig­ra­fu, drau­džia­ma nau­do­ti ne tais tiks­ lais, ku­riuos bu­vo no­ri­ma pa­siek­ ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai gau­na­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­si­kė­si­ni­mą pa­ da­ry­ti, ren­gia­mą ar pa­da­ry­tą nu­si­ kal­ti­mą“. Taip pat nu­ma­ty­ta, kad „ty­ri­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nas įsta­ ty­mų bei ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­va­lo už­tik­rin­ti vals­ty­bės ar tar­ny­bos pa­slap­tį su­da­ran­ čios in­for­ma­ci­jos ap­sau­gą“ bei tai, kad „ty­ri­mo me­tu pa­da­ry­ti gar­so ir vaiz­do įra­šai sau­go­mi Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mo nu­ sta­ty­ta tvar­ka“. Vi­si pa­rei­gū­nai, taip pat mi­nist­ ras, tu­rė­tų va­do­vau­tis štai šio­mis įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis. Man ap­skri­tai keis­ta ir ne­sup­ ran­ta­ma, ko­dėl mi­nist­ras san­ty­ kius su FNTT va­do­vais aiš­ki­na­si vie­šu­mo­je, per spau­dą. Tai ste­bi­na ir pik­ti­na. Tei­sė­sau­ga – la­bai jaut­ ri sri­tis, kur ne­ga­li bū­ti vie­šu­mo­je taš­ko­ma­si ne­šva­riais purs­lais. Jei­gu yra san­ty­kių ar su­si­kal­bė­ji­mo pro­

ble­mų, rei­kia juos iš­siaiš­kin­ti sis­te­ mos vi­du­je, o ne at­si­sto­jus prie­šais vi­są vi­suo­me­nę. – Pir­ma­sis apie ne­pa­si­ti­kė­ji­mą V.Gir­ža­du pra­bi­lo vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras, va­di­na­si, jis kal­ čiau­sias? – Per daug ne­si­gi­li­nau, kas čia ką pra­dė­jo. Bet aki­vaiz­du, kad di­de­lių klai­dų pri­da­rė abi ša­lys. – Šią sa­vai­t ę nu­g riau­d ė­ jo pa­tik­ri­ni­mai tak­si fir­mo­se. Kaip juos ko­men­tuo­tu­mė­te? – Tei­sė­sau­ga, mo­kes­čių ins­pek­to­ riai ti­ria in­for­ma­ci­ją apie sle­pia­ mus mo­kes­čius, apie ga­li­mą ne­le­ ga­lų dar­bą, apie ki­tus pa­žei­di­mus. Tur­būt ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tak­si vers­las iki šiol ne­bu­vo pa­ts skaid­ riau­sias iš vi­sų. Ma­tyt, to­dėl ir at­ si­dū­rė tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je. Ta­čiau kol kas sun­ku ką nors ko­men­tuo­ti, nes ty­ri­mas ne­baig­ tas ir ne­ži­no­me ga­li­mų pa­žei­di­ mų mas­to. – Rei­das prieš tak­si jau ly­gi­na­ mas su per­nykš­čiu rei­du prieš ne­są­ži­nin­gai dir­bu­sius Ga­riū­ nų pre­kiau­to­jus... – Tur­būt ly­gin­ti šias dvi ak­ci­jas ga­ li­ma. Juk yra pa­grin­do įtar­ti, kad abiem at­ve­jais veik­ta ne­są­ži­nin­ gai pa­gal vie­no­dą ar la­bai pa­na­ šią sche­mą. Bet ir su Ga­riū­nais su­si­ję ty­ri­ mai tę­sia­si. To­dėl ką nors konk­re­ taus ko­men­tuo­ti kol kas nė­ra ga­li­ my­bių.


9

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,48 %

1,6

mlrd. litų sie­kia pre­li­mi­na­ri Len­ki­jos ir Lie­tu­vos dujų jung­ties įrengimo kai­na.

–0,49 %

–0,24 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Au­to­mo­bi­lius ­ per­ka iš­si­mokė­ti­nai

Lie­tu­vo­je iš­per­ka­mo­sios nuo­mos būdu šie­ met sausį par­duo­ti 475 nau­ji leng­vie­ji au­ to­mo­bi­liai – 36 pro­c. dau­giau nei prie­š me­ tus, kai bu­vo par­duo­ti 348 nau­ji au­to­mo­bi­ liai. Iš­per­ka­mo­sios nuo­mos būdu Lie­tu­vo­ je įsi­gytų au­to­mo­bi­lių da­lis per me­tus pa­ didė­jo 9 pro­c., kaip pra­nešė rin­kos ty­rimų bend­rovė „Au­to­Ty­ri­mai“. Praė­jusį mėne­ sį iš­si­mokė­ti­nai dau­giau­sia nu­pirk­ta „Volks­ wa­gen“, „Ško­dos“ ir „Toyo­tos“ au­to­mo­bi­lių.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1361 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1165 JAV do­le­ris 1 2,5998 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6114 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9379 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2612 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5230 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7431 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8532

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+1,5675 % –0,5820 % –0,1191 % –0,2178 % –0,0344 % –0,6446 % +0,1617 % –0,1257 % +0,1228 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,61

2,39

„Va­koil“

4,73

4,58

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

98,09 dol. už 1 brl. 116,71 dol. už 1 brl.

Iš už­sie­nio – su pil­nais ne­šu­liais pre­kių Siek­da­mi su­tau­py­ti, gy­ven­to­jai ap­si­pir­ki­mo troš­kulį mal­ši­na už­sie­nio pre­ky­bos cent­ruo­ se. Ta­čiau ap­si­pirk­ ti skirtų ke­lio­nių pa­si­ūliu­sių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių auk­so gys­la jau iš­se­ko.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ke­lei­vius pra­ra­do

Kal­bos apie ga­li­my­bes už­sie­ny­je, ypač Len­ki­jo­je, ap­si­pirk­ti pi­giau ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius pri­vertė su­klus­ti. Neil­gai laukę jie pa­si­ūlė vie­na­die­nių ke­lio­nių į did­žiau­sius ša­lies kai­mynės pre­ky­bos cent­rus. Iš jų mūsų tau­tie­čiai grįžda­vo ne­ ši­ni ne tik pa­vie­niais daik­tais, bet ir iš­ti­so­mis bui­ti­nių pre­kių pa­kuotė­ mis. Vis dėlto aki­nan­ti or­ga­ni­za­to­ rių sėkmė tęsėsi neil­gai. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Že­ le­sa“ tu­riz­mo va­dy­bi­ninkė Eri­ka Kuokš­tytė pa­sa­ko­jo, kad ap­si­pir­ ki­mo ke­lio­nes į Len­kiją bend­rovė pra­dėjo or­ga­ni­zuo­ti maž­daug prie­š 3 me­tus. Esą dėl pa­starųjų metų krizės Lie­tu­vo­je šio po­būdžio ke­ lionės bu­vo ypač pa­klau­sios. Paš­ne­kovė pa­ti­ki­no, kad iš trum­ pų, skirtų ap­si­pirk­ti, ke­lio­nių po­ pu­lia­riau­sia iš­lie­ka iš­vy­ka į Len­ ki­jos miestą Bals­togę. Anot jos, kas­met į ją leid­žia­si 5–7 ke­lei­vių grupės. E.Kuokš­tytės tei­gi­mu, or­ ga­ni­zuo­ja­mos ir ne to­kios pa­klau­ sios 4 dienų ke­lionės į Len­kiją, per ku­rias taip pat ski­ria­ma lai­ko ap­si­ pirk­ti Var­šu­vo­je. Paš­ne­kovė pa­sa­ko­jo, kad prie­š 3 me­tus ke­lionės dieną į Bals­togę iš­ vyk­da­vo net po po­ra au­to­busų. Ta­ čiau šį šeš­ta­dienį vyk­ti į tau­pių gy­ ven­tojų pamėgtą Len­ki­jos miestą siū­lo­ma tik mik­roau­to­bu­su. Paš­ne­ kovė pri­pa­ži­no, kad ap­si­pirk­ti skir­ tų ke­lio­nių pa­klau­sa su­mažė­jo. Tu­riz­mo agentū­ros „Via ami­ca“ ko­mer­ci­jos di­rek­torė Ire­na Mel­ čars­ka pri­pa­ži­no, kad šiuo me­ tu vis dar siū­lo­ma vie­na­dienė ke­ lionė į Len­kiją pa­kan­ka­mo ke­lei­vių skai­čiaus jau ne­su­lau­kia. Anot jos, pa­sku­tinė žmo­nių grupė bu­vo su­ rink­ta per­nai prie­š Ve­ly­kas, ta­čiau

Tau­po: pi­giau ap­si­pirk­ti tau­tie­čiai į Len­kiją te­be­va­žiuo­ja, ta­čiau vis re­čiau nau­do­ja­si

spe­cia­liais ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ūly­mais.

metų pa­bai­go­je or­ga­ni­zuo­ta ke­ lionė ne­įvy­ko. „Ma­nau, pa­grin­ dinė su­mažė­ju­sio ke­lei­vių skai­ čiaus prie­žas­tis yra tai, kad to­kias ke­lio­nes žmonės or­ga­ni­zuo­ja pa­ tys“, – sakė I.Mel­čars­ka. Grįžo pa­si­sėmę idėjų

I.Mel­čars­kos tei­gi­mu, tu­riz­mo agentū­ra per ke­lionę siū­lo 3 ar 4 ap­si­pirk­ti tin­ka­mas vie­tas – pre­ ky­bos centrų ba­zes ir tur­gelį. Apie kiek­vieną šių vietų, kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė, ke­lei­viai gau­na spe­ci­ finės ap­si­pir­kimą pa­leng­vi­nan­čios in­for­ma­ci­jos: „Ke­lionės pro­gra­ mo­je su­ra­šy­ta, kur va­žiuo­ja­me, kur ga­li­ma ap­si­pirk­ti, ne­tgi tai, ar ga­li­ ma at­si­skai­ty­ti mokė­ji­mo kor­te­le. At­vykę į nu­ro­dy­tas vie­tas ski­ria­me lai­ko ap­si­pirk­ti.“ Paš­ne­kovė nea­be­jo­jo, kad per pirmą­sias ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ūly­tas ke­lio­nes gy­ven­to­jai ap­ žiūrė­jo pre­ky­bos vie­tas, su­rin­ko

Per pirmą­ sias ke­lio­ nių or­ga­ ni­za­to­rių pa­si­ūly­tas ke­lio­nes gy­ven­to­jai ap­žiūrė­jo pre­ky­bos vie­tas, su­ rin­ko visą rei­kiamą in­for­ma­ciją ir todėl įgu­ do ke­liau­ti pa­tys.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

visą rei­kiamą in­for­ma­ciją ir todėl įgu­do ke­liau­ti pa­tys. „Mūsų siū­lo­ma ke­lionė vie­nam žmo­gui kai­nuo­da­vo vi­du­ti­niš­kai 70–80 litų, o juk vie­nam žmo­gui va­žiuo­ti sun­ku, vis tiek daž­niau­ siai ke­liau­da­vo su vy­ru ar žmo­na. Tuo­met kai­na, aiš­ku, pa­didė­ja. Ži­ no­ma, va­žiuo­ti au­to­bu­su yra pa­to­ gu, nes tu­ri­me di­delę ba­ga­žinę“, – svarstė I.Mel­čars­ka. Daug vie­tos ba­ga­žui, kaip sa­ kė pa­šne­kovė, tik­rai pri­rei­kia. Esą žmonės per­ka did­žiu­liais kie­kiais ir ap­si­rūpi­na pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis prekė­mis: nuo tua­le­ti­nio po­pie­ riaus iki mi­ne­ra­li­nio van­dens. Iš­lie­kant ga­li­my­bei Len­ki­jo­ je pre­kių nu­si­pirk­ti pi­giau, rankų ne­nu­leid­žia net ir ne­be­su­ren­kan­ tys gru­pių. I.Mel­čars­kos tei­gi­mu, šiuo me­tu sklan­dan­tys gan­dai apie pa­sie­ny­je sta­tomą di­delį pre­ky­ bos centrą ke­lia vil­čių, kad su­si­ domė­ji­mas ap­si­pir­ki­mo ke­lionė­

mis į Len­kiją dar išaugs: „Jei ten pa­sta­tys pre­ky­bos centrą, to­kio po­būdžio ke­lionės tik­rai at­si­gaus, nes jos bus ne­to­li­mos ir dėl de­galų sąnaudų bus mažesnės, jie kainuos apie 40 litų.“ Anot jos, ir šiuo me­ tu tau­py­da­mi de­ga­lus gy­ven­to­jai ne­re­tai iš­kei­čia ga­na to­limą Bals­ togę į pa­sie­ny­je esan­čius mies­tus – Punską, Au­gus­tavą ir pan. Gau­do iš­par­da­vi­mus

Natū­ra­liu gy­ven­tojų no­ru įsi­gy­ ti ko­ky­biškų, bet pi­ges­nių pre­kių pa­si­nau­do­ja ir tarp­tau­ti­nių kel­ tų li­nijų bend­rovės. Jos, tie­sa, tai­ ko ne į Len­kiją, o į ki­tas no­rin­tiems ap­si­pirk­ti pa­trauk­lias vie­tas. Tarp­tau­ti­nių keltų li­nijų ir mi­ni kruizų įmonė „DFDS Sea­ways“ ša­ lies gy­ven­to­jus jau nuo per­nai kvie­ čia plauk­ti ap­si­pirk­ti į Vo­kie­tiją per did­žiuo­sius iš­par­da­vi­mus. Įmonės va­do­vas Vai­das Klum­bys tokį pa­si­ūlymą va­di­no bi­lie­tu su idė­ja.

„Tai nėra ke­lio­nių pa­ke­tai, kai per­kant vietą kel­te gau­na­ma ir nak­vynė vieš­bu­ty­je. Mes tie­siog siū­lo­me idėją, ką Vo­kie­ti­jo­je ga­li­ ma veik­ti, kur ap­si­pirk­ti“, – sakė jis ir pri­dūrė, kad pa­na­šių ap­si­pir­ ki­mo pa­si­ūlymų bend­rovė pa­tei­kia ir ke­lei­viams į Šve­diją. V.Klum­bio tei­gi­mu, in­ter­ne­to sve­tainė­je įmonė ke­lei­viams pa­ tei­kia in­for­ma­ci­jos apie Vo­kie­ti­jos, ypač ne­to­li uos­to esan­čio Ham­ bur­go, par­duo­tu­ves. Ka­dan­gi kel­ tu žmonės pa­pras­tai ke­lia­si su au­ to­mo­bi­liais, jiems esą ne­sudė­tin­ga sa­vo trans­por­tu pa­siek­ti no­ri­mas pre­ky­bos vie­tas. „Ham­bur­ge yra did­žiau­sia Eu­ro­ po­je batų par­duo­tuvė, did­žiau­sia elekt­ro­ninės įran­gos par­duo­tuvė, baldų par­duo­tuvė IKEA ir įvai­rių kitų pre­kių ženklų par­duo­tuvių. Asor­ti­men­tas di­de­lis, ko­kybė ge­ra, o kai­nos, aiš­ku, ma­žos. Įpratę taip ap­si­pirk­ti žmonės jau lau­kia pa­ na­šių ke­lio­nių, per­ka ne tik dra­bu­ žius, ava­lynę ar bui­tinę tech­niką, bet ir skal­bi­mo mil­te­lius ar kavą“, – sakė V.Klum­bys. Anot jo, šiais me­tais ža­da­ma pa­ teik­ti dar dau­giau in­for­ma­ci­jos, ką ga­li­ma nu­veik­ti ki­ta­me kran­te. Paš­ ne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, jau da­bar gre­ta nuo­rodų į par­duo­tu­ves su­tei­kia­ma in­for­ma­ci­jos apie Ky­ly­je ar Ham­bur­ ge vyks­tan­čius įdo­mes­nius ren­gi­nius ar kon­cer­tus, vei­kian­čius nak­ti­nius klu­bus ir ba­rus. Va­sarą taip pat ra­gi­ na­ma ke­liau­ti į ap­link Ham­burgą iš­ sidės­čiu­sius pra­mogų par­kus, gau­ sybę SPA centrų. To­kio po­būdžio in­for­ma­ciją atei­ty­je esą pla­nuo­ja­ma skelb­ti ir apie Da­niją ar ne itin to­li nuo Ky­lio uos­to esan­čią Olan­diją. Ver­ta pa­si­rūpin­ti anks­čiau

V.Klum­bys pa­ti­ki­no, kad gy­ven­ to­jai pa­si­ūly­mais iš­vyk­ti į už­sienį per iš­par­da­vi­mus pa­si­nau­do­ja, nors sakė ne­ga­lin­tis tiks­liai pa­sa­ ky­ti, ko­kia da­lis ke­liau­jan­čių kel­tu iš tiesų ap­si­per­ka. Vis dėlto esant to­kių pa­si­ūlymų gy­ven­tojų su­si­ domė­ji­mas ke­lionė­mis išau­ga, to­ dėl jų ak­ty­vumą su iš­par­da­vi­mais sie­ti ga­li­ma. Vie­ta ka­jutė­je kai­nuo­ja 380 li­ tų į abi pu­ses, ta­čiau, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ga­li­ma su­ras­ti ge­res­nių va­riantų. Pa­vyzd­žiui, dvi šei­mos, ke­liau­jan­čios vie­nu au­to­mo­bi­liu, ka­jutę už­si­sa­ky­ti ga­li už maž­daug 310 litų vie­nam as­me­niui. „Bi­lietų kai­nos sta­bi­lios. Anks­ čiau už­si­sa­kius vietą, už ją ga­li­ma mokė­ti ir pi­giau. Tie­sa, žiemą kai­ nos pa­pras­tai ma­žesnės“, – sakė V.Klum­bys. Įmonės va­do­vas nea­ be­jo­jo, kad gy­ven­to­jams, vyks­tan­ tiems kel­tu, ap­si­pirk­ti už­sie­nio ša­ ly­se pi­giau ir pa­to­giau. Ne­rei­kia su­kti gal­vos dėl tarp­mies­ti­nio su­si­ sie­ki­mo ir pir­ki­nių ga­be­ni­mo na­mo.


10

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

12p.

Tamsiosios did­žiau­sio Prancū­zi­jos uos­ta­mies­čio paslaptys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

JAV ka­riuo­ menės pul­ki­ nin­kas Da­nie­ lis L.Da­vi­sas ne­pabū­go ir tie­siai švie­ siai pra­bi­lo apie rea­lybę Af­ga­nis­ta­ne. Padė­tis ša­ly­je, pa­sak jo, sun­ ki. Kodėl JAV ge­ne­ro­lai kal­ ba prie­šin­gai?

pasaulis

Au­kos: šim­tai ame­ri­kie­čių ka­rių paau­ko­jo gy­vy­bes Af­ga­nis­ta­ne. Ar pra­ėjus dau­giau nei de­šimt­me­čiui, ka­ras baig­tas? Kai ku­rie JAV ka­ri­nin­kai sa­ko, kad ne.

Ka­ras Af­ga­nis­ta­ne: kas teisy Gy­vas liu­di­nin­kas

Kaip ra­šo „The New York Ti­mes“, JAV ar­mi­jos pul­ki­nin­kas 48 metų D.L.Da­vi­sas, tar­nau­jan­tis JAV pa­ jėgo­se nuo 1985 m., re­gis, bus vie­ nas iš ne­dau­ge­lio ka­riuo­menės at­ stovų, nu­ta­ru­sių kri­ti­kuo­ti JAV ka­riuo­menės va­dus. Kalbė­ti apie JAV pa­jėgas ka­muo­ jan­čias li­gas pul­ki­nin­kas nu­tarė ne tik su aukš­tais JAV po­li­ti­kais, bet ir ži­niask­lai­da. Praė­jusį mėnesį ka­ri­nin­kas ėmė­ si il­gai pla­nuo­tos kam­pa­ni­jos – in­ for­muo­ti ame­ri­kie­čius, kas iš tiesų vyks­ta Af­ga­nis­ta­ne. D.L.Da­vi­sas nu­tarė at­sa­ky­ti į ke­ lis klau­si­mus, kodėl ar­mi­jos va­do­ vybė me­luo­ja, kad Af­ga­nis­ta­no ka­ riai pa­jėgūs už­tik­rin­ti taiką sa­vo ša­ly­je? Kodėl me­luo­ja­ma, kad šio­ je karų nu­nio­ko­to­je žemė­je pa­siek­ ta pa­žan­ga? Kur švais­to­mi mo­kes­ čių mokė­tojų mi­li­jar­dai? D.L.Da­vi­sas davė in­ter­viu dien­ raš­čiui „The New York Ti­mes“, pa­rašė straipsnį į se­niau­sią ne­ prik­lau­somą JAV ka­ry­bos žur­nalą „The Ar­med For­ces Jour­nal“. Ga­ liau­siai su­pa­žin­di­no su su­rink­ ta med­žia­ga ke­tu­ris Kong­re­so na­ rius ir jų per­so­nalą, t. y. pa­rengė jiems dvi at­skai­tas – slaptą ir ne­ įslap­tintą. In­for­ma­vo apie tai jis

ir Gy­ny­bos de­par­ta­mentą bei sa­ vo va­do­vybę. Pul­ki­nin­kas ėmėsi dar­bo pra­ėju­ siais me­tais, kai ant­rąsyk per sa­vo tar­ny­bos me­tus bu­vo ko­man­di­ruo­ tas į Af­ga­nis­taną. Su­koręs, kaip pa­ts sa­ko, dau­giau nei 10 tūkst. ki­lo­metrų, ap­lankęs aš­tuo­nias ša­lies pro­vin­ci­jas, su­si­ tikęs su de­šim­ti­mis ame­ri­kie­čių, sąjun­gi­ninkų ir Af­ga­nis­ta­no ka­ riuo­menės bei po­li­ci­jos pa­reigūnų, D.L.Da­vi­sas, kaip pa­brėžia­ma žur­ na­le „The Ar­med For­ces Jour­nal“, įsi­ti­ki­no, kad ka­ras Af­ga­nis­ta­ne – pra­gaiš­tin­gas, o JAV ka­rinės va­do­ vybės kal­bos apie pa­žangą šio­je ša­ ly­je – me­las. „Kaip ga­li at­suk­ti nu­garą, kai kiek­vie­nais me­tais ten išsp­rog­di­ na­ma vis dau­giau vyrų?“ – klau­ sė jis sa­vo straips­ny­je, kurį pa­va­di­ no „Tie­sa, me­las ir Af­ga­nis­ta­nas“ („Truth, lies and Afg­ha­nis­tan“). „Pa­siųs­tas į mi­siją nuo­šird­žiai tikė­jau­si, kad vis­kas, kas bu­vo sa­ ko­ma apie šį karą, – tie­sa. Kad sąly­gos Af­ga­nis­ta­ne gerė­ja, kad vie­tos vald­žia ir ka­riuo­menė pa­ siekė pa­žangą, – rašė pul­ki­nin­kas. – Tie­sa, ne­ma­niau, kad iš­vy­siu dra­ma­tiškų po­ky­čių, bet bent jau tikė­jau­si, jog pa­ma­ty­siu įro­dymų, ku­rie leistų teig­ti, kad vyks­ta tei­

giamų po­slin­kių. Norė­jau pa­ma­ty­ti bend­ro­ves, ba­ta­lio­nus, ku­rie ku­ria bent jau mi­ni­ma­lią pa­žangą. Vie­ toj to pa­ma­čiau, kad vi­sais lyg­me­ ni­mis trūksta pa­žan­gos.“

Mes – vi­si tie, ku­rie gy­ve­na, ko­vo­ja ir žūsta, – ti­kimės, kad mūsų ly­de­riai sa­kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks­ta.

Pul­ki­nin­kas pa­brėžė, kad jo ma­ ty­ti vaiz­dai ir girdė­ti pa­sa­ko­ji­mai Af­ga­nis­ta­ne ski­ria­si nuo ofi­cia­lių JAV ka­riuo­menės pa­reigūnų pra­ ne­šimų. D.L.Da­vi­sas stebė­jo­si, kodėl Da­ vi­das H.Pet­raeu­sas, buvęs sąjun­ gi­ninkų va­das Af­ga­nis­ta­ne, o da­bar CŽV va­do­vas, pra­ėju­sių metų kovą liu­dy­da­mas Se­na­to ko­mi­te­te sakė, kad Ta­li­ba­nas did­žio­jo­je ša­lies da­ ly­je pa­ža­bo­tas ir pa­žan­ga ryš­ki, to­ dėl 2014 m. JAV pa­jėgos galės pa­si­ trauk­ti. D.L.Da­vi­sas pa­brėžė, kad Af­ga­nis­ta­ne vei­kiau­siai šio­mis kal­ bo­mis ti­ki vos ke­li ka­riai.

At­metė kal­ti­ni­mus

Ge­ne­ro­lai sle­pia ne­sėkmes?

Kaip rašė D.L.Da­vi­sas, nuo 1985 m., kai įsto­jo į ka­riuo­menę, jis nuo­lat su­si­dur­da­vo su sle­pia­ma in­for­ma­ ci­ja apie tikrąją pa­dėtį ka­ro lau­ke. Ta­čiau šį kartą pul­ki­nin­kas nu­tarė ne­tylė­ti. „Kiek dar vyrų tu­ri žūti šio­je mi­ si­jo­je, ku­ri, aki­vaiz­du, ne­sėkmin­ga? – klausė pul­ki­nin­kas. – Nie­kas ne­ si­ti­ki, kad mūsų ly­de­riai vi­suo­met turės sėkmės re­ceptą. Ta­čiau mes – vi­si tie, ku­rie ten gy­ve­na, ko­vo­ja ir žūsta, – ti­kimės, kad mūsų ly­de­ riai bent jau sa­kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks­ta.“

Ta­čiau „The New York Ti­mes“ kal­ bin­tas pul­ki­nin­kas Ja­me­sas E.Hut­ to­nas, JAV ka­riuo­menės at­sto­vas spau­dai, at­si­sakė de­ta­liai ko­men­ tuo­ti D.L.Da­vi­so kri­tiką. Tie­sa, jis neigė, kad ka­riuo­menės va­dai me­ luo­ja apie pa­dėtį Af­ga­nis­ta­ne. „Mes esa­me ver­tybė­mis grįs­ ta or­ga­ni­za­ci­ja, ir tai, ką sa­ko­me ar pra­ne­ša­me, ver­ti­na­me la­bai rim­ tai“, – pa­brėžė at­sto­vas. CŽV va­do­vo D.H.Pet­raeu­so at­ stovė Jen­ni­fer Youngb­lood taip pat at­rėžė, kad jos vir­ši­nin­kas nie­ kuo­met ne­me­la­vo apie pa­dėtį Af­ ga­nis­ta­ne.

Po­li­tikų dėme­sys ir su­si­žavė­ji­mas

Galbūt nie­kas ne­būtų rim­tai ver­ tinęs D.L.Da­vi­so kam­pa­ni­jos, jei ne kai ku­rių Kong­re­so na­rių dėme­ sys. „Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pa­ dėjo mums su­vok­ti, kas iš tiesų de­da­si žemė­je. Mums tai ke­lia su­ si­žavė­jimą“, – pa­brėžė se­na­to­rius iš Šiaurės Ka­ro­li­nos res­pub­li­ko­nas Wal­te­ris B.Jo­ne­sas. Po­li­ti­kas du kar­tus akis į akį su­ si­ti­ko su pul­ki­nin­ku, skaitė jo pa­ reng­tas ata­skai­tas. Se­na­to­rius Jef­fas Merk­ley, de­ mok­ra­tas iš Ore­go­no vals­ti­jos, taip pat su­si­ti­ko su D.L.Da­vi­su. Kong­ re­so na­rys pa­brėžė, kad pul­ki­ nin­kas – ne­įkai­no­ja­mas liu­di­nin­ kas, nes dėl neaukš­to sa­vo ka­ri­nio laips­nio jis galė­jo bend­rau­ti ne tik su aukš­to ran­go ka­riš­kiais, bet ir su ei­li­niais ka­ro lau­ke. Mi­li­jardų švais­ty­mas

Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas yra tar­ navęs Vo­kie­ti­jo­je ir da­ly­vavęs Persi­ jos įlankos ka­re. Pa­si­bai­gus šiam ka­ rui jis išė­jo į at­sargą, ta­čiau po rugsė­jo 11-osios ata­kų grįžo į ak­ty­vią tar­nybą. Jam te­ko ka­riau­ti Ira­ke, du kar­tus bu­ vo iš­siųs­tas į Af­ga­nis­taną. Pir­muo­sius 15 mėne­sių Af­ga­ nis­ta­ne jis pra­lei­do va­di­na­ma­ja­me Atei­ties ko­vos sis­temų kūri­mo da­


11

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Dvi­gu­bas ­ iš­puo­lis

Nuož­mus ­ pro­tes­tas

Su­laikė ­ žu­diką

Dviem už­mi­nuo­tiems au­to­ mo­bi­liams va­kar de­to­na­vus prie Si­ri­jos sau­gu­mo pa­jėgų po­stų ant­ra­me did­žiau­sia­me Ale­po mies­te, žu­vo ma­žiau­ siai 25 žmonės, apie 175 bu­ vo su­žeis­ti. Tuo me­tu Da­mas­ ko re­ži­mo tan­kai veržė­si į opo­ zi­ci­jos pro­testų ži­di­niu ta­pusį Chim­so miestą.

Grai­ki­jos pro­fsąjun­gos va­kar pra­dėjo dvi pa­ras truk­siantį streiką, pro­tes­tuo­da­mos prie­š nau­jas tau­py­mo prie­mo­nes, dėl ku­rių ke­ti­na bal­suo­ti par­la­ men­tas ir ku­rių rei­ka­lau­ja ES bei Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­ das. Atė­nuo­se vėl pra­si­dėjo de­monst­rantų ir po­li­ci­jos su­ si­rėmi­mai.

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja va­kar pra­ nešė su­lai­kiu­si Vla­di­mirą Mi­ li­sav­le­vi­čių (nuo­tr.) – vieną iš as­menų, ku­rie 2003 m. nu­ žudė tuo­metį Ser­bi­jos mi­ nistrą pir­mi­ninką Zo­raną Džind­ži­čių. V.Mi­li­sav­le­vi­čius slapstė­si nuo 2007 m., kai kar­ tu su dar 11 as­menų bu­vo ap­ kal­tin­tas prem­je­ro nu­žu­dy­mu.

Krau­jo re­kor­das Nuo ka­ro Af­ga­nis­ta­ne pra­džios pra­ėjo dau­giau nei de­šimt­me­tis, bet žu­vu­sių ci­vi­lių skai­čius au­ga jau penk­tus me­tus iš eilės ir per­ nai pa­siekė re­kor­dinį lygį.

AFP nuo­tr.

bė, o kas me­las? li­ny­je, ku­rio už­duo­tis – kur­ti ka­ri­ nes tech­no­lo­gi­jas. Pa­sak D.L.Da­vi­so, iš pat pra­džių pro­gra­ma su­si­dūrė su sun­ku­mais, ta­čiau ka­rinė va­do­vybė be per­sto­jo kar­to­jo, kad dar­bai vyks­ta sėkmin­ gai. Vis­gi 2009 m. pro­gra­ma bu­vo su­stab­dy­ta, nors į ją ir bu­vo in­ves­ tuo­ti mi­li­jar­dai. At­sai­nus po­žiū­ris

Per ant­rąją mi­siją Af­ga­nis­ta­ne D.L.Da­vi­sas ap­klausė 250 ka­rių, nuo 19-me­čių ei­li­nių iki da­li­nių vadų. Kalbė­jo­si jis ir su Af­ga­nis­ta­ no sau­gu­mo pa­jėgų ka­riais bei ci­vi­ liais. D.L.Da­vi­sas pa­pa­sa­ko­jo apie po­kalbį su Af­ga­nis­ta­no po­li­ci­nin­ kais po vie­no iš­puo­lio. „Pak­lau­siau po­li­ci­jos ka­pi­to­no, iš kur bu­vo su­reng­tas iš­puo­lis. Jis man pirš­tu pa­rodė į kal­nus. Ta­da pa­klau­siau: „Ko­kios pro­cedū­ros at­ lie­ka­mos, kai įvyk­do­mas iš­puo­lis? Ar jūs su­for­muo­ja­te da­linį ir se­ka­ te juos (ta­li­bus)? Ką jūs da­ro­te?“ Jis man at­sakė: „Ne, tik­rai ne­se­ka­me jų. Tai per­ne­lyg pa­vo­jin­ga.“ Vie­nas pėsti­nin­kas pul­ki­nin­kui pa­pa­sa­ko­jo, kad af­ga­nis­ta­nie­čių po­li­ci­nin­kai re­tai ka­da iš­len­da iš po­stų. Ne­nuos­ta­bu, kad ta­libų ka­ riai kai ku­rio­se pro­vin­ci­jo­se jau­čia­ si lais­vi kaip paukš­čiai.

Ka­riai no­ri na­mo?

„Rugpjūtį bu­vau Kan­da­ha­ro pro­ vin­ci­jo­je, – dėstė pul­ki­nin­kas. – Čia tar­nau­jan­tis da­li­nys ne­te­ko ke­lių vyrų. Vie­nas žu­vu­sių bu­vo pa­tyręs ka­rys. Da­li­nio va­das ma­ nęs re­to­riš­kai pa­klausė: „Kaip man pa­žvelg­ti šiems vy­rams į akis ir pa­ sa­ky­ti, kad jie tu­ri die­na iš die­nos tęsti mi­siją? Tai vis sun­kiau pa­da­ ry­ti. Ar man rei­kia pa­žvelg­ti šių ka­ rių žmo­noms į akis ir pa­sa­ky­ti, kad jų vy­rai žu­vo dėl ko nors reikš­min­ go? Kaip tai pa­da­ry­ti?“ D.L.Da­vi­sas per­sakė ir ki­to da­ li­nio va­do žod­žius: „Ži­nai, vy­rai čia kal­ba: „Ti­kiuo­si, kad jau galė­ siu ke­liau­ti na­mo, ti­kiuo­si, ne­tek­ siu tik ko­jos. Gal tai bus kairė ko­ ja.“ Jie ne­pa­si­ti­ki sa­vi­mi, jie ne­ti­ki, kad ka­rinė va­do­vybė ap­skri­tai ži­no, kas čia de­da­si.“ Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pa­pa­ sa­ko­jo ir apie ap­si­lan­kymą Ku­na­ ro pro­vin­ci­jo­je. „Rugsė­jo 10 d. bu­vau Ku­na­ro pro­vin­ci­jo­je, ten šnek­telė­jau su vie­ tos pa­reigū­nu, ku­ris JAV pa­jėgoms pa­ta­ria kultū­ros klau­si­mais. Aš jo pa­klau­siau, ar Af­ga­nis­ta­no ka­riuo­ menės da­li­niai jau pa­si­rengę ko­vo­ ti su ta­li­bais, kai JAV pa­liks te­ri­to­ riją. Jis man at­sakė: „Ne. Jie tik­rai ne­pa­si­ruošę. Šia­me re­gio­ne sau­

gu­mo pa­jėgos su­da­ro san­dėrius su Ta­li­ba­nu. Ta­li­bai pa­ža­da ne­šau­dy­ ti į juos, jie – į ta­li­bus. Jei ta­li­bas su­lai­ko­mas, jis ne­tru­kus pa­leid­žia­ mas“, – rašė pul­ki­nin­kas. Kalbė­da­mas su D.L.Da­vi­su af­ga­ nis­ta­nie­tis pri­si­pa­ži­no, kad ne­se­ niai ne­te­ko ge­ro drau­go, ku­ris dir­ bo po­li­ci­jos pa­reigū­nu. „Ne­se­niai man pa­skam­bi­no ta­ li­bas, ku­ris su­čiu­po ma­no bi­čiulį. Kad girdė­čiau, jis gar­siai jį mušė ir rei­ka­la­vo, kad nu­sto­čiau dirb­ ti ame­ri­kie­čiams. Jie man pa­gra­si­ no, kad pa­gaus ma­no šeimą. Tai­gi te­ko vai­kus at­siim­ti iš mo­kyk­los, – af­ga­nis­ta­nietį ci­ta­vo D.L.Da­vi­sas. – Praė­ju­sią naktį ant štai to kal­ no, už 700 metrų nuo JAV ka­rinės bazės, bu­vo nu­žu­dy­tas Af­ga­nis­ta­ no po­li­ci­nin­kas. Ta­li­bai pa­grobė jį jo tėvų aky­se. Jis at­vy­ko jų ap­lan­ ky­ti iš ki­tos pro­vin­ci­jos. Jam bu­vo vos 27 me­tai.“ Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pri­dūrė: „Žmog­žu­dystė bu­vo įvyk­dy­ta prie pat JAV ka­rinės bazės. O juk šis po­stas at­sa­kin­gas už šim­tus kvad­ra­ti­ nių ki­lo­metrų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, ko­ kia ne­sau­gi jau­čia­si af­ga­nis­ta­nie­čių vi­suo­menė. Ir tai vyks­ta vi­suo­se Af­ga­nis­ta­no re­gio­nuo­se.“ „The New York Ti­mes“, „The Ar­med For­ces Jour­nal“ inf.

Šį mėnesį pa­teik­to­je Jung­ti­nių Tautų (JT) ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad per­nai Af­ga­nis­ta­ne žu­vo 3021 ci­ vi­lis – 8 pro­c. dau­giau ne­gu me­ tais anks­čiau. Dar 4507 taikūs gy­ ven­to­jai bu­vo su­žeis­ti. Dau­giau­sia aukų pa­si­glemžė pa­kelės bom­bos ir sa­vi­žud­žių iš­ puo­liai. Dėl to­kių iš­puo­lių per­nai žu­vo 450 žmo­nių – 80 pro­c. dau­ giau ne­gu me­tais anks­čiau, nors sa­vi­žud­žių ata­kų skai­čius li­ko be­ veik toks pat. JT duo­me­ni­mis, at­sa­ko­mybė už tris ket­vir­ta­da­lius aukų ten­ka Ta­li­ba­nui ar­ba su juo su­si­ju­siems ko­vo­to­jams. „Nuo ka­ro pra­džios pra­ėjo de­ šimt metų, o aukų to­liau daugė­ ja“, – liūdną iš­vadą pa­teikė JT mi­s i­j os Af­ga­n is­ta­n e at­s tovė Geor­get­te Gag­non. Kru­vi­niau­sias iš­puo­lis nuo 2008-ųjų bu­vo įvyk­ dy­tas per­nai gruod­žio 6 d., kai sa­ vi­žu­dis de­to­na­vo sa­vo sprog­menų pri­kimštą lie­menę prie Ka­bu­lo me­četės įėji­mo ir nu­žudė 56 šiitų mal­di­nin­kus, su­si­rin­ku­sius į Ašū­ ros minė­jimą. Bet pa­kelės bom­bos tebė­ra did­žiau­sios ci­vi­lių žu­dikės. Sa­va­ dar­biai prie­tai­sai, ku­rie sprogs­ ta už­my­nus ko­ja ar­ba už­va­žia­vus au­to­mo­bi­liu, pa­pras­tai būna pri­ krau­ti tiek sprog­menų, kad galė­ tų su­nai­kin­ti tanką. Per­nai nuo jų žu­vo 967 žmonės. Šie skai­čiai pa­teik­ti tuo me­tu, kai NA­TO jau brai­žo pla­nus iš­ ves­ti sa­vo pa­jėgas ir per­duo­ti at­ sa­ko­mybę už sau­gumą Af­ga­nis­ta­ no ar­mi­jai bei po­li­ci­jai. Va­karų pa­jėgoms pa­vy­ko su­ ma­žin­ti smurtą prie­š ci­vi­lius ne­ ra­mio­se pie­tinė­se Hel­man­do ir

Kan­da­ha­ro pro­vin­ci­jo­se, bet JT pa­ste­bi, kad su­kilė­liai per­ke­lia ata­kas į ra­jo­nus prie Pa­kis­ta­no sie­nos. Jie taip pat daž­niau tai­ko­si į tur­ga­vie­tes, vaikų aikš­te­les, pės­ čiųjų ta­kus ir au­to­busų sto­te­les – šio­se vie­to­se de­da pa­kelės bom­ bas ir siun­čia sa­vi­žud­žius. „Tak­ti­ka kei­čia­si, – sakė JT ge­ ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus spe­cia­ lu­sis at­sto­vas Af­ga­nis­ta­ne Já­nas Ku­bi­šas. – An­ti­vy­riau­sy­binės jėgos, spaud­žia­mos tam tik­ro­ se vie­tovė­se, per­si­ke­lia į ki­tas ir ten nau­do­ja šiuos ne­žmo­niš­kus ir nie­ko ne­ski­rian­čius gink­lus, to­kius kaip žmo­gaus ak­ty­vuo­ ja­mos bom­bos, siun­čia sa­vi­žud­žius sprog­din­to­jus.“

Sa­va­dar­biai prie­tai­ sai pa­pras­tai būna pri­krau­ti tiek sprog­ menų, kad galėtų su­nai­kin­ti tanką. J.Ku­bi­šas pa­sa­ko­jo, kad Ta­li­ba­ nas 1998 m., kai valdė Af­ga­nis­ taną va­do­vau­da­ma­sis itin griež­ ta is­la­mo in­terp­re­ta­ci­ja, užd­raudė sau­su­mos mi­nas kaip neis­la­mišką ir ne­hu­ma­nišką ginklą. Bet JT ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad tarp šių minų ir sa­va­dar­bių už­ka­samų sprog­menų, ku­riuos da­bar nau­ do­ja ko­vo­to­jai, nėra jo­kio skir­tu­ mo. Dau­gu­ma sa­va­dar­bių už­taisų tu­ri maž­daug 20 kg sprog­menų ir de­to­nuo­ja tuo­met, kai ant jų už­ mi­na žmo­gus ar­ba au­to­mo­bi­lis perva­žiuo­ja per kin­ta­mo­jo slėgio plokštę. „Tai iš esmės yra sau­su­mos mi­ nos, – apie pa­kelės bom­bas kalbė­ jo J.Ku­bi­šas. – Kodėl gi šis ne­hu­ ma­niš­kas ir neis­la­miš­kas gink­las taip daž­nai nau­do­ja­mas?“ „The Guar­dian“ inf.

Tak­ti­ka: ko­vo­to­jai tai­ko­si į tur­ga­vie­tes, vaikų aikš­te­les, pėsčiųjų ta­

kus ir au­to­busų sto­te­les – ten de­da pa­kelės bom­bas ir siun­čia sa­ vi­žud­žius. „Reu­ters“ nuo­tr.


12

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Už­ša­lu­si Ve­ne­ci­ja Tra­di­ci­nio Ve­ne­ci­jos kar­na­ va­lo iš­va­karė­se mies­to gy­ ven­to­jai ir sve­čiai pa­tyrė staig­meną – pirmą kartą per 80 metų už­ša­lo šio po­ etų ap­dai­nuo­to mies­to ka­ na­lai. Bet, ne­pai­sant žie­mos iš­daigų, pa­si­ren­gi­mas šian­ dien pra­si­de­dan­čiai 10-ies dienų šven­tei vy­ko vi­su grei­ čiu. Or­ga­ni­za­to­riai, kaip ir kas­met, ža­da visą miestą pa­vers­ti žais­min­gu teat­ru.

Tam­sio­sios Mar­se­lio pa­slap­tys Kai iš­girs­ti Mar­se­lio mies­to vardą, prie­š akis iš­ky­la žyd­ro­ji Prancū­zi­jos pa­krantė. Tie­sa, šis mi­ra­žas – ap­gau­lin­gas. Šio did­ mies­čio gatvė­se, re­gis, ver­da vi­sai ki­toks gy­ve­ni­mas. Tam­sios skers­gat­vių pa­slap­tys

Did­žiau­sias Prancū­zi­jos uos­ta­ mies­tis Mar­se­lis vei­kiau pri­me­ na Mek­si­kos mies­tus ir mies­te­lius, ku­riuo­se vyks­ta nar­ko­tikų pre­kei­ vių ka­rai, nei tu­ristų pamėgtą jau­ kų kam­pelį prie Vi­dur­že­mio jūros. Vie­tos po­li­ci­jos pa­reigū­nai sa­ko, kad nar­ko­tikų pre­ky­ba mies­te kun­ ku­liuo­te kun­ku­liuo­ja. Vis dau­giau žmo­nių ver­čia­si šiuo vers­lu, ma­ža to, jau­ni­mas spar­čiai ski­na­si ke­lią į nar­ko­tikų pre­kei­vių gau­jas. Prancū­z i­jos dien­raš­č io „Le Mon­de“ žur­na­lis­tai da­ly­va­vo tra­ di­cinė­je po­li­ci­jos ope­ra­ci­jo­je prie­š nar­ko­tikų pre­kei­vius vie­na­me Mar­ se­lio prie­mies­čių. Po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liai, ku­riais į šiau­rinį prie­miestį at­vy­ko pa­reigū­ nai, spe­cia­liai ne­pa­žymė­ti. Mies­te jau tam­su. Pa­reigū­nai su­ ka ra­tus ap­lin­kui vieną namą. Pa­sak pa­reigūnų, tai kas­die­nis jų dar­bas – šmi­rinė­ti tarp be­veid­žių pa­statų, ieš­ko­ti svai­galų pre­kei­vių ir pirkėjų. Stai­ga pa­si­girs­ta šauks­mas: „Aaaa...“ Gar­sas nuai­di per namų kie­mus ir skers­gat­vius. Kaip sa­ko po­li­ci­jos pa­reigū­nai, taip šau­kia vai­ kai, daž­niau­siai jiems yra po 15 metų. Jie – stebė­to­jai, lau­kian­tys po­li­ci­jos ir pra­ne­šan­tys apie pa­reigū­nus. Tyrė­jai pa­sa­ko­ja ne sykį matę, kad vi­sus au­to­mo­bi­lius, ku­rie at­vyks­ta į Font-Vert, le Clos la Ro­se ir la Cas­ tel­lan ra­jo­nus, se­ka mo­pe­dai. Šie ra­jo­nai, anot pa­reigūnų, nar­ ko­tikų pre­ky­bos cent­rai, į ku­riuos daž­niau­siai už­su­ka pirkė­jai. An­tai, stai­ga prie vie­no iš pa­statų su­sto­ja juo­das „Volks­wa­gen“ mar­ kės au­to­mo­bi­lis. Iš ke­lei­vio vie­tos iš­šo­ka vy­ras ir sprun­ka į skers­gatvį. Vie­nas pa­reigūnų se­ka jį, ta­čiau grei­tai grįžta at­gal, o vy­ras dings­ta skers­gat­vy­je, ten, kaip sa­ko grįžęs pa­reigū­nas, vei­kiau­siai yra apie de­ šimt gau­jos na­rių, jų šešė­liai ma­ty­ ti ant gatvės grin­di­nio.

„Per­ne­lyg pa­vo­jin­ga ten ei­ti“, – ra­por­tuo­ja po­li­ci­nin­kas. Au­to­mo­ bi­lio vai­ruo­to­jas po­li­ci­jai ži­no­mas, ta­čiau pa­reigū­nai ne­ga­li jo suim­ ti, nes jis li­ko au­to­mo­bi­ly­je ir nie­ ko ne­pa­darė. Pa­reigū­nai pri­pažįs­ta, kad jiems ne­leng­va su­nai­kin­ti to­kius ma­žus nar­ko­tikų pre­ky­bos tink­lus. Pir­ma, su­ėmus jų na­rius nie­ko do­ro ne­pe­ ši, ant­ra, re­tas ku­ris įta­ria­ma­sis vė­ liau pa­so­di­na­mas į kalė­jimą. „Jie tu­ri ma­žai ry­šių su tik­ruo­ ju or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kal­ti­mu“, – paaiš­ki­no Mar­se­lio teis­mo pro­ku­ ro­ras Jac­que­sas Dal­les­tas. Pa­sak kal­tin­to­jo, nors per pa­starąjį de­ šimt­metį mies­te su­lai­kytų nar­ko­ti­ kus par­da­vinė­jan­čių as­menų skai­ čius išau­go be­veik 145 pro­c., to­kių, ku­rie bu­vo pa­so­din­ti už tai į kalė­ji­ mus, – de­šim­tys.

Už­dirb­ti pi­nigų šia­me vers­le la­bai leng­va, todėl dau­ge­ lis jų ryž­ta­si žu­dy­ti.

Vis jau­nes­ni nu­si­kaltė­liai

Tie­sa, Mar­se­lio ko­vos su nar­ko­tikų pre­ky­ba pa­reigū­nai džiau­gia­si, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus jiems pa­vy­ko suim­ti ke­lis smul­ kius nar­ko­tikų ba­ro­nus. Vie­tos po­li­ci­jai tal­ki­no iš Pa­ ry­žiaus at­si­ųstas Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos pa­reigū­nas Alai­nas Gard­re’as. Jis kalbė­jo­si su „Le Mon­de“ žur­na­lis­tais. Pa­reigū­n as pa­s a­ko­ jo, kad su­ėmi­mai su­kėlė Mar­se­ly­je naują smur­to bangą. „Kai ku­rios po­zi­ci­ jos li­ko lais­vos, todėl jau­ ni­mas ban­do jas pe­rim­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­reigū­nas.

Pūli­nys: vie­nas gra­žiau­sių Prancū­zi­jos miestų Mar­se­lis ken­čia nuo nar­ko­tikų pre­kei­vių gaujų karų.

Mar­se­lio po­li­ci­jos ko­va su nar­ ko­tikų ba­ro­nais tęsia­si jau tre­jus me­tus. „2010 m. Mar­se­ly­je bu­vo įvyk­dy­tos 54 žmog­žu­dystės ir pa­ si­kėsi­ni­mai nu­žu­dy­ti, iš jų 17 bu­vo su­si­ję su nar­ko­tikų pre­kei­vių gau­ jo­mis. 2011-ai­siais pa­da­ry­tos 38 žmog­žu­dystės, iš jų 20 bu­vo su­si­ ju­sios su gaujų ka­rais“, – re­ziu­ma­ vo Ro­land’as Gau­ze’as, vie­nos Mar­ se­lio po­li­ci­jos nuo­vadų tyrė­jas. Ta­čiau pra­ėju­sių metų pa­bai­ ga Prancū­zi­jo­je bu­vo kaip nie­ka­da kru­vi­na. Ne­ma­žai ša­lies dien­raš­ čių 2011 m. gruodį pa­va­di­no kru­ vi­nuo­ju. Vos per ke­tu­rias sa­vai­tes po­li­ci­jai te­ko aiš­kin­tis net ke­tu­rias žmog­žu­dys­tes, tarp jų – po­li­ci­nin­ ko. Šis bu­vo nu­šau­tas ka­laš­ni­ko­vu. Ki­ti nu­ž u­d y­t ie­ ji bu­vo

ge­rai ži­no­mi po­li­ci­jai, nes vertė­si nar­ko­tikų pre­ky­ba. Pa­reigūnų tei­g i­m u, iš­p uo­l iai Mar­se­lio prie­mies­čiuo­se vyk­do­mi tra­di­ciš­kai. Du ar­ba trys kaukė­ ti už­puo­li­kai, gink­luo­ti ka­laš­ni­ ko­vais, pri­siar­ti­na prie au­kos, iš­ šau­do į sa­vo auką visą ap­kabą, o ta­da sku­biai, kaip ir at­vy­ko, pa­lie­ ka žmog­žu­dystės vietą. „Už­dirb­ ti pi­nigų šia­me vers­le la­bai leng­va, todėl dau­ge­lis jų ryž­ta­si žu­dy­ti“, – sakė Yve­sas Ro­bert’as, did­žiau­ sios Mar­se­lio po­li­ci­jos pro­fsąjun­ gos at­sto­vas. Įmant­ri pre­ky­bos sche­ma

Tyrė­jai tvir­ti­na, kad kiek­vie­no­je gau­ jo­je yra apie de­šimt jau­nuo­lių, ku­rių am­žius svy­ruo­ja nuo 14 iki 25 metų. Gau­jos pre­kiau­ja nar­ko­ti­kais įvai­riuo­se

pa­sta­tuo­se. Dau­giau­sia par­duo­da­ma ma­ri­hua­nos ir ha­ši­šo. Kiek­vieną rytą gaujų va­dai su­ skirs­to dar­bus, nu­ro­do, ku­rio­se vie­ to­se bus pre­kiau­ja­ma. Be to, jie pri­ žiū­ri, kad nė vie­nas jų tal­ki­ninkų neuž­migtų ar ne­būtų iš­sib­laškęs. Pre­kiau­ja­ma dviem pa­mai­no­mis. Pir­mo­ji pa­mai­na ima­si dar­bo po pie­ tų ir pre­kiau­ja iki vėly­vo va­ka­ro, ant­ ro­ji – nuo va­ka­ro iki vi­dur­nak­čio. Nė vie­nas par­davėjų ne­ga­li pa­ lik­ti sa­vo po­sto tol, kol kas nors jo ne­pa­kei­čia. Kaip pa­sa­ko­jo pa­reigū­nai, vie­nas ra­jo­no gy­ven­to­jas net bu­vo įsi­gud­ rinęs par­ūpin­ti pre­kei­viams mais­to už de­ramą at­lygį. Pre­kei­viai ne­bi­jo vie­tos po­li­ci­jos, nes dau­ge­lis ei­li­ nių pa­reigūnų ne­drįsta įženg­ti į jų tvir­tovę. Kar­tais par­davė­jai net ro­ do pa­reigū­nams įvai­rius ges­tus. Be pre­kei­vių, nar­ko­tikų pla­ti­ni­mo sche­mo­je neap­siei­na­ma be va­di­namųjų va­ rovų. Jie, kaip pre­ky­bos agen­tai, ieš­ko klientų. Svarbūs ir nar­ko­ tikų tiekė­jai. Pa­sak pa­reigūnų, šie daž­


13

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Už­ša­lu­si Ve­ne­ci­ja

Af­ri­ko­je pa­vo­jin­ga ir kinų dar­bi­nin­kams Kinų ver­ži­ma­sis į Af­riką – sun­kiai su­stab­do­mas. Nau­ja rin­ka, iš­tek­liai, dar­bo vie­tos vi­lio­te vi­lio­ja ki­nus. Ta­čiau Af­ri­ko­je ty­ko ir pa­vo­jai. Ne­tikė­ti iš­puo­liai

Egip­te ir Su­da­ne šių metų pra­ džio­je bu­vo pa­grob­ti kinų dar­bi­ nin­kai. Tai su­kėlė ne­ri­mo bangą Ki­ni­jo­je. Kodėl Af­ri­kos su­kilė­liai nu­si­taikė į šia­me že­my­ne dir­ban­ čius ki­nus? Ar tai kerš­tas, ar leng­ vas gro­bis? Kaip ra­šo kinų kal­ba leid­žia­mas „Eco­no­mic Ob­ser­ver“, šių metų sau­sio 28 d. Su­da­ne bu­vo pa­grob­ ti 29 kinų dar­bi­nin­kai. In­ci­den­tas įvy­ko ne­to­li Abos mies­to, už 620 km į pie­tus nuo Su­da­no sos­tinės Char­tu­mo. Dar­bi­nin­kai šio­je vie­ to­je sta­to greit­kelį. Po trijų dienų 25 kinų dar­bi­nin­ kai bu­vo pa­grob­ti pa­ke­liui į Leh­fe­ no ce­men­to ga­myklą Egip­to Si­na­ jaus pu­sia­sa­ly­je. Pa­sak po­li­ci­jos, už­puo­li­kai bu­vo vie­tos be­duinų bend­ruo­menės na­riai. Tie­sa, įkai­tai bu­vo pa­leis­ti ne­tru­ kus po gen­čių ir vie­tos ad­mi­nist­ra­ ci­jos de­rybų. Su­da­ne dar­bi­nin­kai laisvę iš­vy­do šią sa­vaitę ir iš kar­to bu­vo nu­skrai­din­ti į Ke­niją.

Ta­čiau, pa­sak „Eco­no­mic Ob­ ser­ver“, ne tau­tybė ar ša­lis, iš ku­ rios at­vyks­ta už­sie­nie­čiai, svar­ biau­sia Af­ri­kos su­kilė­liams. Pietų Kor­do­fa­no vals­ti­jo­je Nu­ bos kal­nuo­se esan­tis Kau­dos ra­jo­ nas nuo pra­ėju­sio bir­že­lio garsė­ja Pietų Su­da­no vals­tybės pa­jėgų ir su­kilė­lių, ku­rie anks­čiau bu­vo su­ si­vie­niję su ne­prik­lau­so­mo Pietų Su­da­no va­do­vais, su­si­rėmi­mais. Kinų dar­bi­nin­kus pa­grobė va­ di­na­mo­jo Su­da­no liau­dies iš­si­va­ da­vi­mo judė­ji­mo šiau­ri­nio pa­da­li­ nio (SPLM-N) na­riai. Anks­čiau šie ka­riai bu­vo pa­valdūs Pietų Su­da­ no val­dan­čia­jai par­ti­jai, nors did­žiąją dalį ka­rių su­da­ro iš Su­da­no kilę su­kilė­liai. Pietų Su­da­nui at­ si­sky­rus nuo Su­da­no pra­ėju­siais me­tais SPLM-N nu­to­lo nuo Pie­ tų Su­da­no, nes tiek dėl re­li­gi­nių, geog­ra­fi­nių, tiek dėl kitų prie­žas­ čių ne­bu­vo pri­pa­žin­ti Pietų Su­da­ no vals­tybės pi­lie­čiais.

Kinų dar­bi­nin­kus grobė Su­da­no liau­ dies iš­si­va­da­vi­mo judė­ji­mo šiau­ri­nio pa­da­li­nio na­riai.

niau­siai tūno na­mie, nors už­dir­ba dau­giau­sia pi­nigų. Be to, nar­ko­tikų pre­ky­bo­je svar­bią vietą uži­ma va­ di­na­mo­sios auklės. Šios nėra įsivė­ lu­sios į pre­kybą, be to, daž­niau­siai nėra po­li­ci­jos aki­ra­ty­je. Auklė­mis daž­niau­siai būna dai­ lio­sios ly­ties at­stovės – skur­de gy­ ve­nan­čios vie­ni­šos mo­ti­nos su vai­ kais. Mar­se­ly­je šei­mos, ku­rio­se yra tik vie­nas iš tėvų, su­da­ro apie 10 pro­c. šeimų – tris kar­tus dau­giau nei bet ku­ria­me ki­ta­me Prancū­zi­jos mies­ te. Šios mo­te­rys mai­nais į pi­ni­ gus ar­ba maistą sa­vo na­muo­se ar­ ba rūsiuo­se sle­pia nar­ko­ti­kus ar­ba di­de­les su­mas pi­nigų. Per kiek­vieną kratą to­kiuo­se na­ muo­se, kaip sa­ko pa­reigū­nai, ran­ da­ma to pa­ties: ke­lias­de­šimt ki­ log­ramų ka­na­pių, ma­ri­hua­nos ar­ba ha­ši­šo, ke­le­tas mi­li­jonų eurų gry­ nai­siais, ke­le­tas ginklų. Su pre­ky­ba su­si­ju­sių as­menų at­ly­ giai svy­ruo­ja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tie­sa, to­kius pi­ni­gus gau­na tik pa­si­ žymėję pre­kei­viai, ne to­kie ap­sukrūs ten­ki­na­si 1,5 tūkst. eurų at­ly­giu. Ta­čiau to­kios pa­ja­mos Mar­se­ly­je, ku­ria­me ne­ma­žai žmo­nių ap­skri­tai ne­tu­ri dar­bo, ne­men­kos. Re­mian­

tis sta­tis­ti­ka, mies­te dir­ba tik apie ket­vir­ta­dalį žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri uni­ver­si­te­to dip­lo­mo, o dau­gu­ma gy­ven­tojų ten­ki­na­si vi­du­ti­ne 832 eurų per mėnesį al­ga. An­tai, Ab­de­lis – buvęs nar­ko­ tikų pre­kei­vis. Jis su žmo­na au­gi­na du vai­kus, o per mėnesį šei­ma už­ dir­ba apie 800 eurų. 32 metų vy­ras pra­lei­do pen­ke­rius me­tus kalė­ji­me, o da­bar nie­kaip ne­pa­vyks­ta ras­ti dar­bo. Vy­ras bi­jo, kad ne­pri­tek­lius pri­vers jį grįžti prie juodų darbų. Po­li­ci­jos pa­reigū­nas Jea­nas Loui­ sas Mar­ti­ni sa­ko, kad po­li­ci­jai ne­ pa­vyks vie­nai su­si­tvar­ky­ti su nar­ ko­tikų pre­kei­viais. Pa­sak jo, būti­na ge­rin­ti so­cia­linę ir eko­no­minę pa­ dėtį mies­te. Nors Mar­se­ly­je per pa­sta­ruo­sius 20 metų ko­vos su nar­ko­tikų pre­ kei­viais pa­reigūnų skai­čius išau­ go du­kart, ko­vo­ti su gau­jo­mis pa­ reigū­nams – sun­ku. So­cio­lo­gas Lau­rent’as Muc­chiel­ li taip pat kons­ta­ta­vo, kad ko­vo­ti su nar­ko­tikų ma­fi­ja tra­di­ci­niais būdais ne­įma­no­ma. „Šie skai­čiai (po­li­ci­ jos) juo­kin­gi, pa­ly­gin­ti su tuo, ko­ kia yra rea­li pa­dėtis“, – kons­ta­ta­ vo so­cio­lo­gas. „Le Mon­de“, „Worldc­runch“ inf.

Ki­ni­ja per­ka Af­riką

Pa­vo­jai: kinų dar­bi­ninkų į Af­riką at­vyks­ta vis dau­giau. Ta­čiau kai ku­

Pa­sak Ki­ni­jos ko­mer­ci­jos mi­nis­ te­ri­jos, šiuo me­tu už­sie­ny­je dar­ buo­ja­si apie 800 tūkst. kinų dar­ bi­ninkų. Ma­no­ma, kad šie­met šis skai­ čius turėtų pa­dvi­gubė­ti. Ki­ni­ jos in­ves­ti­ci­jos pa­sau­ly­je, at­me­ tus in­ves­ti­ci­jas į fi­nansų sek­to­rių, sie­kia 60 mlrd. do­le­rių. Af­ri­ko­je Ki­ni­ja yra did­žiau­sia in­ves­tuo­to­ja ir svar­biau­sia dau­ge­ lio Juo­do­jo že­my­no ša­lių pre­ky­bos par­tnerė. Pre­ky­bos apim­tis sie­kia apie 150–160 mlrd. do­le­rių. Af­ri­ko­je vers­lo rei­kalų tu­ri net 2 tūkst. kinų bend­ro­vių. Ki­nai tvir­ ti­na, kad Af­ri­ka – ga­li­my­bių kraš­ tas. Tie­sa, vers­las Af­ri­ko­je – ri­zi­ kin­gas da­ly­kas. Ypač su­dėtin­ga pa­dėtis tuo­se re­gio­nuo­se, ku­riuo­se iki šiol vyks­ ta re­li­ginės, po­li­tinės, eko­no­minės ko­vos. Be to, so­cia­linė at­skir­tis Af­ri­ko­je – did­žiau­sia pa­sau­ly­je, tai taip pat kurs­to ne­ra­mu­mus. Ki­nai tik žen­gia pir­muo­sius žings­nius Af­ri­ko­je, ta­čiau net to­ kios sen­buvės kaip Prancū­zi­ja, Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, Tur­ki­ja ar Li­ ba­nas su­si­du­ria su sun­ku­mais. Vis dėlto Ki­ni­jos vers­las lau­ kia­mas Af­ri­ko­je. Ki­nams ne­truk­ do Af­ri­ko­je įsi­šak­ni­ju­si ko­rup­ci­ja. Nes, pa­sak vie­ti­nių, daž­niau­siai ki­nai viską sprend­žia krūvo­mis grynųjų pi­nigų.

AFP nuo­tr.

„Eco­no­mic Ob­ser­ver“ inf.

Vi­daus kovų au­kos

„Shutterstock“ nuo­tr.

Kaip tvir­ti­no SPLM-N at­sto­vas, prie­žas­tis, kodėl ar­mi­ja grobė ki­ nus, – įkai­tai jiems bu­vo rei­ka­lin­gi kaip ap­sau­ga nuo rep­re­sijų, ku­rias vyk­do Pietų Su­da­no vy­riau­sybė. SPLM-N at­sto­vai taip pat pri­ dūrė, kad taip jie siekė at­kreip­ti pa­sau­lio dėmesį. „Tai nėra nu­kreip­ta prie­š Ki­ niją“, – po pa­gro­bi­mo sakė Ya­si­ ras Ar­ma­nas, SPLM-N ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius. – Vi­si įkai­tai – sau­ gūs. Jie bus pa­leis­ti, kai tik mums bus sau­gu.“ Si­na­jaus pu­sia­sa­ly­je Egip­te pa­ dėtis dar su­dėtin­gesnė. Čia gy­ve­ nan­čios gen­tys dar bu­vu­sio Egip­to pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko val­ dy­mo me­tais kal­tin­tos te­ro­riz­mu. 2004 m. Egip­te su­sprog­din­tas vieš­bu­tis „Ta­ba Hil­ton“. Per spro­ gimą žu­vo 34 žmonės, 105 bu­vo su­žeis­ti. Po spro­gimų bu­vo su­lai­ky­ti 5 gen­čių at­sto­vai, jie kalė­ji­me ka­ li iki šiol. Kaip pa­sa­ko­jo de­ry­bo­se dėl kinų dar­bi­ninkų pa­lei­di­mo da­ ly­vavęs ne­įvar­dy­tas as­muo, bu­vo ban­do­ma iš­si­derė­ti pa­leis­ti gen­čių na­rius mai­nais į kinų be­lais­vius.

In­ci­den­tai su­kėlė nuo­gąsta­vimų, kad kinų dar­bi­nin­kai Af­ri­ko­je ta­ po po­pu­lia­riu gro­bikų tai­ki­niu, nes kas­met at­vyks­tan­čių į Af­riką šios ša­lies pi­lie­čių daugė­ja, o ap­ sau­gos stin­ga.

Ta­čiau dau­ge­lis SPLM-N na­rių at­si­sakė su­dėti gink­lus, todėl Pie­ tų Su­da­ne ta­po su vy­riau­sy­be ko­ vo­jan­čiais da­li­niais.

rie jų jau įsi­ti­ki­no, kad rei­kia būti at­sar­giems.


14

Šeštadienis, vasario 11, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

„Žal­gi­ris“ kau­sis ir ta­da, kai ne­be „Rei­kia ne­nu­leis­ti rankų ir kau­tis iki tol, kol tu­rė­si­me bent men­kiau­sią ga­li­my­bę pra­si­brau­ti į ki­tą var­žy­bų eta­pą“, – to­ kiais žo­džiais sa­vo auk­lė­ti­nius po rung­ty­nių su „Bar­ce­lo­na Re­gal“ eki­pa drą­si­no Kau­no „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Iš Iz­rae­lio – ge­ros ži­nios

Lie­tu­vos čem­pio­nams sa­vo­je aikš­ tė­je ne­pa­vy­ko at­si­re­van­šuo­ti Ka­ ta­lo­ni­jos at­sto­vams – kau­nie­čiai pra­lai­mė­jo 58:67, ta­čiau iš­sau­go­jo vil­tis pa­ko­vo­ti dėl vie­tos tarp aš­ tuo­nių stip­riau­sių že­my­no eki­pų. Praė­jus maž­daug va­lan­dai po fi­ na­li­nės si­re­nos „Žal­gi­rio“ are­no­je, kau­nie­čiai su­lau­kė džiu­gių nau­ jie­nų iš Tel Avi­vo. Ki­to­se H gru­ pės rung­ty­nė­se vie­tos „Mac­ca­bi Elect­ra“ 75:60 įveikė Kan­tu „Ben­ net“ eki­pą. Ita­lų neiš­gel­bė­jo ypač sėk­min­gas Gior­gi­jaus Šer­ma­di­nio žai­di­mas – gru­zi­nas, su­rin­kęs 31 nau­din­gu­mo ba­lą, bu­vo iš­rink­tas nau­din­giau­siu „TOP-16“ ket­vir­ to­jo tu­ro krep­ši­nin­ku. No­rint pra­si­brau­ti į ket­virt­fi­na­lį, „Žal­gi­riui“ per li­ku­sias rung­ty­nes rei­kia nu­ga­lė­ti „Mac­ca­bi Elect­ra“

ir „Ben­net“ di­des­niais skir­tu­mais, ne­gu pra­lai­mė­ta pir­ma­ja­me ra­te, ir ti­kė­tis, kad Tel Avi­vo ir Kan­tu ko­ man­dos su­klups prieš „Bar­ce­lo­ną Re­gal“. Iz­rae­lio krep­ši­nin­kams „Žal­gi­ ris“ na­muo­se pra­lai­mė­jo 76:84, o ita­lams sve­čiuo­se – 78:79. Ti­ki ste­buk­lu

„Nie­kas dar ne­pra­ras­ta, mes te­be­ tu­ri­me šan­sų ženg­ti to­liau. Ne­rei­ kia nu­ka­bin­ti no­sių ir žvelg­ti tik į prie­kį“, – kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ ka­pi­ to­nas Pau­lius Jan­kū­nas. Ana­li­zuo­da­mas pra­lai­mė­ji­mo „Bar­ce­lo­na Re­gal“ eki­pai prie­žas­ tis, žal­gi­rie­tis pa­brė­žė, kad per pir­ mą­ją rung­ty­nių da­lį su­kly­dę vos ke­tu­ris kar­tus, po per­trau­kos žal­ gi­rie­čiai pa­da­rė 12 klai­dų. „Tai ir lė­mė skir­tu­mą. Var­žo­vai įga­vo pa­ grei­tį, su­si­kū­rė pra­na­šu­mą ir jį iš­ lai­kė iki rung­ty­nių pa­bai­gos. Jie, iša­na­li­za­vę pir­mą­sias rung­ty­nes,

Drąsa: su tituluotąja „Bar­ce­lo­na Re­gal“ kovingai grūmėsi V.Lipkevičius

(su kamuoliu).

To­mo Ra­gi­nos nuotr.

pa­ge­ri­no žai­di­mą prie sa­vo krep­ šio, dėl to mes stri­go­me jų gy­ny­ bos gniauž­tuo­se“, – kal­bė­jo P.Jan­ kū­nas. „Pir­mą­ją rung­ty­nių da­lį žai­dė­ me ne­blo­gai, ta­čiau su­si­dū­rė­me su vie­na pro­ble­ma – Era­ze­mu Lor­be­ ku, ku­ris da­rė aikš­tė­je be­veik vis­ ką, ką no­rė­jo. Vai­ki­nų nu­si­tei­ki­mas per pir­muo­sius du kė­li­nius ma­ne ten­ki­no. De­ja, po to at­lei­do­me va­ džias“, – svars­tė A.Tri­fu­no­vi­čius. „Net jei ir ne­be­liks jo­kio šan­ so pra­si­brau­ti į ki­tą eta­pą, vis tiek ko­vo­si­me iki ga­lo. Pra­lai­mė­ji­mai gar­bės ne­da­ro“, – pri­dū­rė Ro­ber­ tas Jav­to­kas. S.Weem­sas lie­ka

A.Tri­fu­no­vi­čius ne­no­rė­jo spė­lio­ti, kaip bū­tų pa­si­bai­gęs su­si­ti­ki­mas su „Bar­ce­lo­na Re­gal“, jei „Žal­gi­ riui“ bū­tų ga­lė­ję pa­dė­ti du ly­de­ riai – Mar­ko Po­po­vi­čius ir Son­ny Weem­sas. Kroa­tas gy­do­si ko­jos trau­mą, o ame­ri­kie­tis – su­muš­tą pe­tį. Sa­vo ko­man­dos žai­di­mą nuo at­ sar­gi­nių suo­lo įdė­miai ste­bė­jęs S.Weem­sas po dvi­ko­vos ka­te­go­riš­ kai pa­nei­gė gan­dus, kad at­si­svei­ kins su „Žal­gi­riu“, jei­gu kau­nie­čiai ne­pa­teks į Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lį. „Tu­riu kont­rak­tą su „Žal­gi­riu“ iki se­zo­no pa­bai­gos ir šis pla­nas ne­si­kei­čia. Lik­siu Kau­ne ir į ri­kiuo­ tę su­grį­šiu tuo­met, kai iš­si­gy­dy­siu pe­ties trau­mą. Rea­bi­li­ta­ci­ja ne­ tu­rė­tų tęs­tis il­gai, ma­nau, kad čia ke­lių die­nų rei­ka­las“, – sa­kė pir­ mą­sias šio se­zo­no Eu­ro­ly­gos rung­ ty­nes pra­lei­dęs S.Weem­sas. Apie tai, kad le­gio­nie­rius liks Kau­ne iki se­zo­no pa­bai­gos, vie­šai pa­tvir­ti­no ir krep­ši­nin­ko agen­tas Ro­ge­ris Mont­go­me­ry. „Son­ny yra mū­sų ly­de­ris ir per ma­čą su ka­ta­lo­nais tik­rai bū­tų pa­ dė­jęs. Tai, kad jis ne­žais, ži­no­jo­

Komanda: vyriausiasis treneris A.Trifunovičius tiki žalgiriečiais, o žaidėja

me jau anks­čiau ir ruo­šė­mės tam. Į gan­dus apie jo iš­vy­ki­mą ne­krei­ pia­me dė­me­sio. Ži­no­me, kad jis yra čia, gy­do­si trau­mą ir, kai bus svei­ kas, iš­kart grįš į ri­kiuo­tę“, – tei­gė P.Jan­kū­nas.

Komentaras

Suk­lu­po ir CSKA

Net ir iš­ko­vo­ju­si ket­vir­tą­ją per­ga­ lę iš ei­lės, „Bar­ce­lo­na Re­gal“ dar ne­tu­ri ga­ran­tuo­tos vie­tos ket­virt­ fi­na­ly­je. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja yra ir F gru­pė­je, ku­rio­je be pra­lai­mė­ji­mų žen­gia Sie­nos „Mon­te­pas­chi“. Pir­mą­ją ne­sėk­mę po try­li­kos per­ ga­lių se­ri­jos pa­ty­rė Mask­vos CSKA eki­pa, Stam­bu­le 64:68 nu­si­lei­du­ si „Ga­la­ta­sa­ray“ krep­ši­nin­kams. Tur­ki­jos rep­re­zen­tan­tai su­stab­dė abu mask­vie­čių ly­de­rius – And­ re­jų Ki­ri­len­ką ir Ne­na­dą Krsti­čių: pir­ma­sis pel­nė vos 10 taš­kų, ant­ ra­sis pri­dė­jo 8. Ra­mū­nas Šiš­kaus­ kas įme­tė 6 taš­kus, o Dar­ju­šas Lav­ ri­no­vi­čius taš­kų ne­pel­nė.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

A

p­mau­du, kad kiek­vie­no­se Eu­ro­ly­gos tur­ny­ro „TOP16“ eta­po rung­ty­nė­se tu­rė­ jo­me ne tik ga­li­my­bių, bet ir pro­gų lai­mė­ti. Ta­čiau jau­čia­mės kaip iš­prie­var­tau­ti. Šiuo­lai­ki­nis spor­tas at­spin­di mū­sų vi­ suo­me­nę. Re­zul­ta­tą ga­li pa­veik­ti tei­sė­jai, agen­tai, už­ku­li­sių vei­kė­jai. No­rint tap­ti čem­pio­ nu, ne­bū­ti­nai rei­kia bū­ti pa­jė­giau­siam. Už­ten­ka tu­rė­ti iš­kry­pė­lių ka­rei­vių, ku­ rie prieš le­mia­mas var­žy­bas ak­ty­viai veik­tų – skal­dy­tų var­žo­vų ko­man­dą.


15

Šeštadienis, vasario 11, 2012

sportas Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dą

Suk­lu­po ­ ket­virt­fi­na­ly­je

Dra­ma­tiš­ka ­ per­ga­lė

Es­ti­jos „Auk­so ly­gos“ už­da­ rų pa­tal­pų leng­vo­sios at­le­ti­ kos var­žy­bo­se 60 m bar­je­ri­ nį bė­gi­mą lai­mė­jo ir Lie­tu­vos re­kor­dą pa­ge­ri­no kau­nie­tė So­na­ta Ta­mo­šai­ty­tė (nuo­tr.) – 8,10 sek. Se­na­sis re­kor­ das – 8,20 sek. – nuo 1997 m. pri­klau­sė Re­mi­gi­jai Na­za­ ro­vie­nei.

Ri­čar­das Be­ran­kis (ATP rei­ tin­gas 153) ne­pa­te­ko į Da­la­ se (JAV) vyks­tan­čio „Chal­ len­ger“ se­ri­jos tur­ny­ro pus­ fi­na­lį. Lie­tu­vis ket­virt­fi­na­ly­je 4:6, 6:2, 3:6 pra­lai­mė­jo bel­ gui Ste­ve’ui Dar­ciui (ATP82). R.Be­ran­kis pel­nė 18 ATP rei­tin­go taš­kų ir už­dir­bo 2920 JAV do­le­rių.

Ita­li­jos fut­bo­lo „Se­rie A“ čem­ pio­na­te Ro­mos „La­zio“ eki­pa, ku­riai at­sto­vau­ja Ma­rius Stan­ ke­vi­čius, po dra­ma­tiš­kos ko­ vos 3:2 įvei­kė „Ce­se­na“, ku­ ri po 1-ojo kė­li­nio bu­vo prie­ky­ je 2:0. Da­bar „La­zio“ yra 3-io­ jo­je vie­to­je (42 tšk.). Pir­mau­ ja „Ju­ven­tus“ (45) ir „AC Mi­ lan“ (44).

be­liks vil­ties Sta­tis­ti­ka „Žal­gi­ris“–„Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2012 02 09, Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na, 13 610 žiū­ro­vų.

58:67

(19:13, 13:17, 11:17, 15:20) „Žal­gi­ris“: T.De­li­nin­kai­tis 17 taš­kų, M.Ra­ko­vi­čius 9, P.Jan­kū­nas 8, D.Ša­len­ga, M.Kal­nie­tis ir D.Col­lin­sas po 6, R. Jav­to­kas 4, M.Kuz­ mins­kas 2.

„Bar­ce­lo­na Re­gal“: J.C.Na­var­ro 18, E.Lor­be­kas 16, C.Eid­so­nas 15, P.Mic­kae­las 7, V.Sa­da 4, M.Huer­tas 3, C.J.Wal­la­ce’as ir B.Ndon­gas po 2.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 22/49 (44 pro­c.) ir 15/38 (39 pro­c.), tri­taš­kiai – 4/14 (28) ir 11/22 (50), bau­dų me­ti­mai – 2/7 (28)ir – 4/6 (67), at­ ko­vo­ti ka­muo­liai – 41 ir 33, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – po 11, pe­rim­ti ka­muo­liai – 3 ir 7, klai­dos – 12 ir 8.

E gru­pė Komanda

ai pasikliauja savo strategu.

Vaidoto Grigo nuotr.

To­kie „vei­kė­jai“ pra­dė­jo su­si­ti­ki­nė­ti su kai ku­riais „Žal­gi­rio“ žai­dė­jais ir da­ly­ ti jiems vie­tas Lie­tu­vos rink­ti­nė­je. Įdo­ mu, kas jiems da­vė to­kius įga­lio­ji­mus? Gal na­cio­na­l i­nės rink­t i­nės tre­ne­r is Kęs­tu­tis Kem­zū­ra? Prie to pri­pra­tau per 20 fut­bo­le pra­ leis­tų me­tų. Ma­čiau, kaip pre­zi­den­tai ir prem­je­rai duo­da­vo nu­ro­dy­mus lai­ mė­ti ar­ba pra­lai­mė­ti vie­nai ar ki­tai ko­ man­dai ne tik ne­si­gė­dy­da­mi, bet ir di­ džiuo­da­mie­si, kad tu­ri to­kią ga­lią. Ne­ti­kė­jau, kad to­kie da­ly­kai ga­li vyk­ti Lie­tu­vos krep­ši­ny­je, kad vie­nas šou­ me­nas su sa­vo ži­niask­lai­da ga­li kur­ti ir val­dy­ti vi­są Lie­tu­vos spor­tą ir mul­ kin­t i sir­ga­l ius. Ta­čiau tuo įsi­t i­k i­nau jau pir­mą se­zo­ną, kai pa­dė­jau „Žal­g i­ riui“ sto­tis ant ko­jų. Jei­gu aš su­si­tar­čiau su tuo šou­me­nu, bū­čiau pa­ro­dy­tas kaip did­vy­ris, o du krep­ši­nio klu­bai žais­tų Eu­ro­ly­go­je. Ta­ čiau aš ne­ga­liu per­lip­ti per sa­vo są­ži­nę. At­sip­ra­šau, kad žlug­dau jū­sų šou biz­nį.

1. CSKA 2. „Olym­pia­cos“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Ana­do­lu Efes“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 2 1

1 2 2 3

331:284 305:294 278:294 266:308

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Gesc­rap BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 2 2 0

0 2 2 4

344:273 318:309 308:334 287:341

G gru­pė Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Unics“ 3. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 4. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 1 1

1 1 3 3

310:264 282:261 227:260 254:288

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 1 2 0

0 2 1 4

297:255 290:289 281:292 292:324

H gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Lie­tu­vos te­ni­so ge­ne­ro­las te­be­si­ža­vi R.Fe­de­re­riu Ma­rius Bag­do­nas

F gru­pė Komanda

Ti­tu­lai: S.La­ba­naus­kas yra ta­pęs pa­sau­lio ir Eu­ro­pos ve­te­ra­nų te­ni­so čem­pio­nu. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ri­čar­dui Be­ran­kiui ir Lau­ry­nui Gri­ge­liui kant­riai ko­piant į vir­ šų pa­sau­lio te­ni­si­nin­kų rei­tin­go laip­tais ir šiai spor­to ša­kai iš­si­ko­ vo­jant vis tvir­tes­nes po­zi­ci­jas mū­ sų ša­ly­je, tur­būt ne­daug jau­no­sios kar­tos te­ni­so en­tu­zias­tų ži­no, kad Lie­tu­va ga­lė­tų pa­si­gir­ti ir skam­ bių per­ga­lių pa­sie­ku­siu ve­te­ra­nu Sta­siu La­ba­naus­ku.

Spor­ti­nin­ko kar­je­rą Pa­ne­vė­žy­je pra­dė­jęs te­ni­so ve­te­ra­nas šie­met švęs 70 me­tų ju­bi­lie­jų. Ne­pai­sant gar­baus am­žiaus, S.La­ba­naus­kas dar ir da­bar daž­nai pai­ma te­ni­ so ra­ke­tę į ran­kas, tre­ni­ruo­ja jau­ nuo­sius auk­lė­ti­nius ir sa­vo bu­vu­ sius ko­le­gas. Ku­pi­nas iš­tver­mės ir jau­nat­viš­ kos ener­gi­jos bei hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jan­tis tre­ne­ris vi­sad griež­

tai lai­ko­si tai­syk­lių ir mo­ko ko­vo­ ti gar­bin­gai. Tvir­tai te­ni­so en­tu­zias­to įmin­ tais pėd­sa­kais pa­se­kė ir jo bend­ ra­var­dis sū­nus bei vis daž­niau į ran­kas ra­ke­tę pai­man­tis anū­kas Jo­nas. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­ te S.La­ba­naus­kas įgi­jo gy­dy­to­ jo sto­ma­to­lo­go pro­fe­si­ją. Moks­lai ne­sut­ruk­dė vy­rui pa­siek­ti įsta­bių per­ga­lių te­ni­so aikš­te­lė­je, akis į akį su­si­tik­ti ne su vie­na praei­ty­je gar­sia te­ni­so žvaigž­de, pa­žin­ti to­ kias te­ni­so le­gen­das kaip Bo­ri­sas Bec­ke­ris, Iva­nas Lend­las ar Se­re­ na Wil­liams. Per be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­ čius tru­ku­sią te­ni­si­nin­ko kar­je­ rą S.La­ba­naus­kas yra ta­pęs daug­ kar­ti­niu ša­lies čem­pio­nu, ta­čiau di­džiau­sios sėk­mės su­lau­kė da­ ly­vau­da­mas ve­te­ra­nų var­žy­bo­ se. Be­veik pen­kio­li­ka me­tų S.La­

ba­naus­kas at­sto­va­vo gar­siam Miun­che­no „Ip­hi­tos“ (Vo­kie­ti­ja) klu­bui, 1998-ai­siais JAV ir 2003iai­siais Tur­ki­jo­je su aust­ru Pe­te­riu Po­kor­ny ta­po pa­sau­lio te­ni­so ve­ te­ra­nų čem­pio­nu, dau­gy­bę kar­tų lai­mė­jo že­my­no pir­me­ny­bes. – Kai Lie­tu­va bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je, da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se te­ni­so tur­ny­ ruo­se bū­da­vo la­bai su­dė­tin­ga. Ko­kia jū­sų pa­tir­tis? – po­kal­bį pra­dė­jo­me su iš­ki­liu Lie­tu­vos te­ ni­so ve­te­ra­nu. – Iki 1991-ųjų spor­ti­nin­kui iš­ vyk­ti iš Lie­tu­vos bu­vo su­dė­tin­ga. Vis­kas ap­si­ri­bo­da­vo tuo, kad nu­ va­žiuo­da­vo­me su­žais­ti drau­giš­ kų rung­ty­nių į kai­my­ni­nę Len­ki­ją. At­si­vė­rus sie­noms, mig­ruo­ti ta­ po šiek tiek leng­viau, ta­čiau su­si­ dur­da­vo­me su fi­nan­ si­nė­mis pro­ble­mo­mis.

16


16

Šeštadienis, vasario 11, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Pa­ger­bė S.Kar­vaus­ką Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ ve­te­ra­nai, pa­ gerb­da­mi bu­vu­sį bend­ra­žy­gį Sta­ nis­lo­vą Kar­vaus­ką, ne tik ap­lan­ kė jo am­ži­no­jo poil­sio vie­tą, bet ir su­ren­gė krep­ši­nio ma­čą.

S.Kar­vaus­kas prieš dešimt me­ tų iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Daug­kar­ti­ nis Lie­tu­vos čem­pio­nas su Kau­ no „Dro­bės“ ko­man­da yra tre­jus me­tus at­sto­va­vęs ir „Žal­gi­riui“ bei pa­dė­jęs anuo­me­čia­me SSRS čem­pio­na­te užim­ti 4-ąją vie­tą. „Sta­nis­lo­vas bu­vo su­ma­nus, re­z ul­ta­ty­v us įžai­d ė­jas. Da­bar šios po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kų mū­sų ko­man­do­se – de­fi­ci­tas“, – sa­kė bu­vęs il­ga­me­tis Lie­tu­vos rink­ti­

nės ir „Žal­gi­rio“ vi­du­rio puo­lė­ jas, Kau­no mies­to ta­ry­bos na­rys Ge­di­mi­nas Bud­ni­kas. Krep­ši­nio ve­te­ra­nai, pa­si­da­li­ję į „ža­lių­jų“ ir „bal­tų­jų“ ko­man­ das, bei žiū­ro­vai prieš rung­ty­nes ty­los mi­nu­te pa­ger­bė S.Kar­vaus­ ką. Per­mai­nin­gą dvi­ko­vą 52:51 (24:16) lai­mė­jo „ža­lie­ji“. „Nea­be­jo­ju, kad ma­čas S.Kar­ vaus­kui at­min­ti bus tra­di­ci­nis. Esa­m e su­ren­g ę var­ž y­bas pa­ gerb­ti Pet­rą Bu­ze­lį, gal­vo­ja­me apie Ste­po Bu­tau­to tur­ny­rą. Ne­ ga­li­ma pa­mirš­ti tų, ku­rių in­dė­ lis į Lie­tu­vos ir Kau­no krep­ši­nį yra iš­skir­ti­nis“, – tei­gė G.Bud­ ni­kas. „Žal­gi­rie­čių ve­te­ra­nų“ klu­bas gy­vuo­ja nuo 1994-ųjų. Ja­me yra dau­giau nei 100 na­rių.

Pri­va­lo­me pri­pa­žin­ ti ir tą fak­tą, kad nie­ka­ da ne­bu­vo­ me ir, ko ge­ ro, nie­ka­da ne­bū­si­me te­ni­so ša­li­ mi. Aukš­tu­ mų ga­li pa­ siek­ti tik pa­ vie­niai per­ liu­kai.

Di­nas­ti­ja: gel­to­ną te­ni­so ka­muo­liu­ką gai­nio­ja trys La­ba­naus­kų kar­tos – se­ne­lis ir sū­

nus Sta­siai bei jau­nė­lis Jo­nas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Lie­tu­vos te­ni­so ge­ne­ro­las te­be­si­ža­vi R.Fe­de­re­riu Ge­rai nors tiek, kad 15 mums bu­vo iš­duo­tas tar­ny­bi­nis pa­sas ir ne­rei­kė­da­vo il­

Azar­tas: ypač at­kak­lios bu­vo pa­sku­ti­nės rung­ty­nių mi­nu­tės.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Sutriuškino danus Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je pra­si­dė­ jo Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo (iki 18 me­ tų) krep­ši­nio at­ran­kos var­žy­bos, ku­rio­se dėl ke­lia­la­pio į Stam­bu­le (Tur­ki­ja) ge­gu­žės 11-13 d. vyk­sian­ čias Eu­ro­ly­gos „Ni­ke In­ter­na­tio­ nal Ju­nior“ fi­na­lo tur­ny­rą ko­vo­ ja aš­tuo­nios ko­man­dos.

Per­ga­le A gru­pė­je star­ta­vo Kau­ no „Žal­gi­rio“ jau­nie­ji krep­ši­ nin­kai – jie 100:65 su­triuš­ki­no „Vaer­lo­se BBK“ (Da­ni­ja) eki­pą. Kau­nie­čiai vi­sa gal­va pra­no­ko var­žo­vus dvi­taš­kių taik­lu­mu – ati­tin­ka­mai 30/40 (75 pro­c.) ir 23/61 (37 pro­c.). Va­kar vė­lai va­ka­re ant­rą­sias rung­ty­nes žal­gi­rie­čiai žai­dė su „Tops­ports­chool VBL“ (Bel­gi­ ja) ko­man­da, ku­ri 105:76 (26:21, 28:14, 29:19, 22:22) nu­ga­lė­jo Pra­ hos „USK Fu­tu­re Stars“ (Če­ki­ja). „Dvi­ko­vos su da­nais pra­džia bu­vo kiek sun­ko­ka, nes mū­

sų vai­ki­nai šiek tiek jau­di­no­si, o var­žo­vai sėk­min­gai gy­nė­si. Po per­trau­kos rei­ka­lai su­si­tvar­kė. Su­de­ri­no­me sa­vo žai­di­mą, įgi­jo­ me pa­si­ti­kė­ji­mo ir su­si­kro­vė­me per­sva­rą. Lei­dau pa­žais­ti vi­siems mū­siš­kiams, nes va­ka­re lau­kė dar vie­nas ma­čas. Bel­gi­jos klu­bas pa­ li­ko ge­rą įspū­dį“, – po rung­ty­nių su „Vaer­lo­se BBK“ sa­kė žal­gi­rie­ čių tre­ne­ris To­mas Ma­siu­lis. KD inf.

Sta­tis­ti­ka Kau­n o „Žal­g i­r is“–„Vaer­l o­s e BBK“ 100:65 (26:21, 21:9, 34:12, 19:23). 110 žiū­ro­vų. T.Dim­ša 19 taš­ kų, M.Gri­go­nis 18 (5 at­ko­vo­t i ka­ muo­l iai, 4 klai­dos), J.Ta­mu­l is 16, S.Ja­nuš­k is ir R.Gus­t ys po 10/D. Knud­se­nas 18, M.Fab­r i­cius 15 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), P.Mol­le­ris 12.

Pa­si­žy­mė­jo: M.Gri­go­nis (su ka­muo­liu) – vie­nas „Žal­gi­rio“ eki­pos

ly­de­rių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

gai lauk­ti prie sie­nos, ga­lė­da­vo­ me pa­si­keis­ti pi­ni­gų į tų ša­lių va­ liu­tą. Pra­dė­jau lan­ky­tis Veng­ri­jo­je ir Ju­gos­la­vi­jo­je. Ke­liau­da­vo­me sa­ vais ži­gu­liais, pri­si­ka­bi­nę prie­ka­ bas, ku­rio­se lai­ky­da­vo­me vi­są rei­ ka­lin­gą in­ven­to­rių. Tos prie­ka­bos iš­si­lanks­ty­da­vo ir bū­da­vo pui­ kiau­sia vie­ta nak­vy­nei, nes pi­ni­gų vieš­bu­čiams ar nak­vy­nės na­mams pa­pras­čiau­siai ne­tu­rė­da­vo­me. Vis dėl­to en­tua­ziaz­mas bu­vo di­džiu­ lis, per me­tus žais­da­vau maž­daug 15 tarp­tau­ti­nių tur­ny­rų. – Kaip su­si­klos­tė, kad at­si­dū­rė­ te vie­na­me stip­riau­sių Vo­kie­ti­ jos klu­bų? – Da­ly­vau­jant tarp­tau­ti­niuo­se tur­ ny­ruo­se ma­no meist­riš­ku­mą grei­ tai pa­ste­bė­jo Miun­che­no „Ip­hi­tos“ klu­bo at­sto­vai. Šiam klu­bui at­sto­ va­vau be­veik pen­kio­li­ka me­tų, gy­ niau jo gar­bę ko­man­di­niuo­se čem­ pio­na­tuo­se. Tai di­džiu­lis Ba­va­ri­jos te­ni­so klu­bas, tu­rin­tis net 17 grun­to aikš­te­lių. Net ir da­bar šia­me klu­be or­ga­ni­zuo­ja­mas vie­nas Te­ni­so pro­ fe­sio­na­lų aso­cia­ci­jos se­ri­jos tur­ny­ rų. Miun­che­ne tu­rė­jau pro­gos su­si­ pa­žin­ti su be­veik vi­sais ryš­kiau­siais pla­ne­tos te­ni­si­nin­kais. – Ku­ria sa­vo kar­je­ros per­ga­le la­biau­siai di­džiuo­ja­tės? – 2002-ai­siais Aust­ri­jos mies­te Vel­de­ne įvy­ku­sia­me pa­sau­lio ve­te­ ra­nų te­ni­so čem­pio­na­te vy­rų vie­ ne­tų var­žy­bo­se ta­pau vi­ce­čem­pio­ nu. Pus­fi­na­ly­je po ke­tu­rių va­lan­dų var­gi­nan­čios ko­vos pa­vy­ko įveik­ti aust­ra­lą Bo­bą Ho­we­są, ku­ris prieš tai tre­jus me­tus iš ei­lės bu­vo ta­pęs šių var­žy­bų čem­pio­nu. – Su ko­kiais ki­tais iš­ki­liais te­ ni­so pla­ne­tos at­sto­vais esa­te su­kry­žia­vęs ra­ke­tes? – Tam pa­čiam „Ip­hi­tos“ klu­bui pri­klau­sė le­gen­di­nis Vo­kie­ti­jos te­ ni­si­nin­kas Mi­chae­lis Sti­chas, taip pat ne kar­tą te­ko grum­tis su 1973ių­jų Vimbl­do­no tur­ny­ro fi­na­li­nin­ku Alek­sand­ru Met­re­ve­liu ar ki­tu gar­ siu bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ni­

so meist­ru es­tu To­mu Le­ju­mi. Su juo ne kar­tą esu žai­dęs dve­je­tų var­žy­ bo­se. Apsk­ri­tai pa­si­žy­miu tuo, kad ga­na ge­rai žai­džiu dve­je­tų var­žy­bo­ se. Kar­tą per tarp­tau­ti­nes var­žy­bas prie ma­nęs priė­jo gar­baus am­žiaus ame­ri­kie­tis ir pa­reiš­kė, kad aš tik­ čiau jam į po­rą dve­je­tų var­žy­bo­se. Iš pra­džių no­rė­jau at­si­sa­ky­ti, nes jis bu­vo ge­ro­kai vy­res­nis už ma­ne. Vis dėl­to jis ma­ne įti­ki­no žais­ti kar­ tu ir sy­kiu lai­mė­jo­me ne vie­nas iki 45 me­tų am­žiaus gru­pės var­žy­bas, nors jam bu­vo per 60. Tik vė­liau, kai jis man įtei­kė at­mi­ni­mo do­va­ną ir pa­dė­ko­jo už par­tne­rys­tę, aš su­ ži­no­jau, kad tai – Hug­has Ste­war­ tas. Jis dau­giau nei de­šimt me­tų gy­ nė JAV gar­bę De­vi­so tau­rės tur­ny­re. Šis žmo­gus man su­tei­kė daug neį­ kai­no­ja­mos pa­tir­ties žai­džiant dve­ je­tų var­žy­bo­se. Be­je, ma­no po­ri­nin­ kas P.Po­kor­ny, su ku­riuo du kar­tus ta­pau pa­sau­lio čem­pio­nu, taip pat ne kar­tą at­sto­va­vo Aust­ri­jos rink­ti­ nei per De­vi­so tau­rės var­žy­bas.

S.Labanauskas 1998-ai­siais JAV ir 2003-iai­siais Tur­ ki­jo­je su aust­ru Pe­ te­riu Po­kor­ny ta­po pa­sau­lio te­ni­so ve­ te­ra­nų čem­pio­nu. – Ko­kios dan­gos aikš­tė­je jau­ čia­tės ge­riau­siai? – Kai žai­di pro­fe­sio­na­lų te­ni­są, dan­ga di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri. Jei vis dėl­to rei­kė­tų ku­rią nors aikš­te­ lę įvar­dy­ti, tur­būt rink­čiau­si kie­tą dan­gą, nes ga­na stip­riai smū­giuo­ ju ka­muo­liu­ką, mėgs­tu su­žais­ti „iš oro“. Vis dėl­to di­džiau­sias per­ga­les ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se esu pa­sie­ kęs ant ki­li­mi­nės dan­gos. – Šie­met jums su­kaks 70 me­tų, ta­čiau vis dar ak­ty­viai spor­ tuo­ja­te ir daž­nai žen­gia­te į te­ ni­so aikš­tę. Ar dar il­gai ke­ti­na­ te žais­ti? – Var­žy­bo­se da­ly­vau­ju vis re­čiau, o iš­vis iš spor­to pa­si­trauk­siu tuo­

met, kai jau ne­leis svei­ka­ta. Esu įgi­jęs odon­to­lo­go spe­cia­ly­bę, dir­ bau tris­de­šimt me­tų, su­si­pa­ži­nau su dau­gy­be pui­kių žmo­nių. Daž­nai atei­na bu­vęs ko­le­ga ir pra­šo pa­mo­ ky­ti žais­ti te­ni­są. Ne­gi bu­vu­siems bend­ra­žy­giams ne­pa­dė­si? – Pa­kal­bė­ki­me apie šių die­nų te­ni­są. Ar yra te­ni­si­nin­kas, ku­ rio žai­di­mu ža­vi­tės? – Be abe­jo­nės, tai – švei­ca­ras Ro­ ger Fe­de­re­ris. Šis žmo­gus mė­gau­ ja­si žais­da­mas te­ni­są. Apsk­ri­tai te­ni­sas la­bai kei­čia­si, vis di­des­nę reikš­mę tu­ri fi­zi­nė jė­ga. Mil­ži­niš­ ki krū­viai – šių die­nų te­ni­si­nin­kų kas­die­ny­bė. Pla­ne­tos te­ni­si­nin­kų rei­tin­go ly­de­riai Ra­fae­lis Na­da­lis ir No­va­kas Djo­ko­vi­čius pui­kių re­ zul­ta­tų pa­sie­kė tik sa­vo fi­zi­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Aš vis dar la­biau ža­ viuo­si tik­rai­siais te­ni­so ge­ne­ro­lais – R.Fe­de­re­riu ar Pe­te’u Samp­ra­su. – Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nius Lie­tu­vos te­ni­so ly­de­rius R.Be­ ran­kį ir L.Gri­ge­lį? – Ma­ne džiu­gi­na tai, kad šiai spor­to ša­kai ša­ly­je ski­ria­ma vis dau­giau dė­me­sio, ta­čiau pri­va­lo­ me pri­pa­žin­ti ir tą fak­tą, kad nie­ ka­da ne­bu­vo­me ir, ko ge­ro, nie­ka­da ne­bū­si­me te­ni­so ša­li­mi. Aukš­tu­mų ga­li pa­siek­ti tik pa­vie­niai per­liu­ kai. Net ir mū­sų stip­riau­si te­ni­si­ nin­kai iki pa­sau­li­nio ly­gio žai­dė­jų dar ne­priau­go. Yra daug prie­žas­ čių. Rei­kia vi­so tre­ne­rių ko­lek­ty­ vo, mil­ži­niš­ko fi­nan­sa­vi­mo. Aukš­ to ly­gio žai­dė­jui rei­kia pa­sau­li­nio ly­gio spe­cia­lis­to, ku­ris pa­ts bū­ tų praei­ty­je žai­dęs, iš­ma­ny­tų vi­są te­ni­so pa­sau­lio vir­tu­vę. R.Be­ran­ kis – la­bai ta­len­tin­gas vai­ki­nu­ kas, ta­čiau jam trūks­ta ūgio. O kai trūks­ta ūgio, au­to­ma­tiš­kai trūks­ ta ir stip­raus pa­da­vi­mo. L.Gri­ge­ lis – aukš­tes­nis ir pa­da­vi­mą at­lie­ ka ge­riau, ta­čiau pra­sčiau žai­džia smū­giuo­da­mas iš de­ši­nės. Apsk­ ri­tai, klai­dos la­bai ge­rai iš­ryš­kė­ja spor­ti­nin­kams žai­džiant dve­je­tais. Tiek vie­nam, tiek ki­tam dar tik­rai yra kur to­bu­lė­ti, ta­čiau džiau­giuo­ si, kad Lie­tu­vos var­das vis daž­ niau skam­ba tarp­tau­ti­nė­je te­ni­ so are­no­je.


17

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

19p.

Gražuolių konkursai – tuštybės mugė?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Dirigento lemtis – smuikininkės Li­ki­mo po­kštas: ži­no­mo di­ri­gen­to Jo­no Ja­ nu­le­vi­čiaus pir­mo­ji žmo­na bu­vo smui­ki­ nin­kė, ant­ro­ji – smui­ki­nin­kė, dvi jo duk­ros – smui­ki­nin­kės, o mėgs­ta­miau­sias Kau­ no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro di­ri­gen­to inst­ru­men­tas – taip pat smui­kas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Die­vas vers­lu­mo ne­da­vė

– Ką pa­sa­ky­tu­mė­te ne­pa­žįs­ ta­ma­jam, ku­ris pa­klaus­tų, kas yra Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius? – pra­ dė­jo­me in­ter­viu su di­ri­gen­tu. – Hm... – šiek tiek su­tri­kęs šyp­ so­si. – Esu toks pat, kaip ir vi­ si mū­sų že­me­lė­je Lie­tu­vė­lė­je. Su džiaugs­m ais ir rū­p es­č iais. Ne­ su už­si­da­ręs tik mu­zi­kos ir me­ no pa­sau­ly­je. Ma­no kas­die­ny­bė – mu­zi­ka, bet esu ko­mu­ni­ka­bi­lus, do­miuo­si vis­kuo, kas vyks­ta pa­ sau­ly­je, eko­no­mi­ko­je. Esu ke­tu­rių vai­kų tė­vas.

Pa­leis­ti į pa­sau­lį vaikus 12–13 me­tų, kaip se­niau, neuž­ ten­ka. Da­bar rei­kia jais rū­pin­tis net iki 23–25 me­tų. – At­leis­ki­te, ne tri­jų? – Duk­ra iš pir­mo­sios san­tuo­kos, dvi duk­ros iš ant­ro­sios, ir žmo­ nos sū­nus iš pir­mo­sios san­tuo­ kos. Auk­lė­ja­me jį jau de­šimt me­ tų, to­dėl jo neišs­ki­riu ir va­di­nu sū­nu­mi. – Apie šei­mą dar pa­kal­bė­si­me. Da­bar – dar apie jus. Sa­ko, esa­ te itin ener­gin­gas... – Pa­sau­ly­je vis dau­giau lai­ko ati­ ma dar­bas, bū­ti­ny­bė už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui ir vis ma­žiau lai­ko lie­ka poil­siui, šei­mai ir ma­lo­nu­ mams. Tu­riu šią pro­ble­mą, – kal­ tai nu­lei­džia gal­vą J.Ja­nu­le­vi­čius, Kau­n o vals­ty­b i­n io mu­z i­k i­n io teat­ro di­ri­gen­tas, Šiau­lių ka­me­ri­ nio or­kest­ro me­no, VDU mu­zi­kos aka­de­mi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro, Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­ zi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­ vas ir dau­ge­lio inst­ru­men­tuo­čių aran­žuo­čių au­to­rius.

– Esa­te di­ri­gen­tas ir vers­li­nin­ kas? – (Juo­kia­si) Už­dar­bis – svar­bu, ypač kai na­muo­se daug bur­nų. Bet man pa­si­se­kė, kad šim­tu pro­cen­tų dir­bu pa­gal spe­cia­ly­bę. Gal tik or­ kest­ruo­čių ir aran­žuo­čių ra­šy­mas yra at­ski­ra da­lis. Vers­lu­mo ne­tu­ riu. Die­vas, de­ja, to ne­da­vė. Plau­kio­ja tarp ryk­lių

– Pa­žįs­ta­mi sa­kė, kad Jo­nas – ge­ras žmogus. – Dir­bu su ke­tu­riais ko­lek­ty­vais ir per die­ną su­si­du­riu su 100–200 žmo­nių. Kai sto­ju prie pul­to, tam­ pu trum­pa­lai­kiu va­do­vu, mo­ky­ to­ju. Gy­ve­ni­me ne­ga­li nuo­lat bū­ti at­vi­ras, nes bū­na die­nų, kai neiš­ si­mie­gi, už­val­do pra­sta nuo­tai­ka. Jei pyk­tu­mė­mės, dar­bas bū­tų ne­ vai­sin­gas. Bet jei di­ri­gen­tas bend­rau­ja ne at­vi­ra šir­di­mi, nie­ko ge­ro. No­rė­ da­mas kal­bė­ti apie mu­zi­ką ir dirb­ ti emo­ciš­kai tu­ri bū­ti at­vi­ras ir ge­ rai nu­si­tei­kęs. Jei kas su­ner­vins or­kest­rą, o tu ne­ spė­si už­si­dė­ti le­di­nės kau­kės ir su­ py­kęs rik­te­lė­si, or­kest­ras at­si­loš at­ gal ir už­si­da­rys sa­vy­je. Tuo­met teks plau­kio­ti kaip tarp ryk­lių – duo­si sprig­tą, jie su­pras, kad tai – ne tas žmo­gus, ku­riam ga­li at­si­ver­ti. – O jūs – kas? Ban­gi­nis, ryk­lys, del­fi­nas ar auk­si­nė žu­ve­lė? – (Juo­kia­si) Ge­ra­šir­diš­ku­mas, op­ ti­miz­mas, tei­gia­mas po­žiū­ris į gy­ ve­ni­mą ir žmo­nes yra išug­do­mas. Kai atei­ni pas žmo­nes, ku­rie va­di­ na ta­ve maest­ro, ita­liš­kai – mo­ky­ to­ju, ne­ga­li bū­ti blo­gai nu­si­tei­kęs, sau­sas, des­po­tiš­kas ir įsak­mus va­ do­vas. Kny­gos pra­džia ir pa­bai­ga

– O koks di­ri­gen­to Jo­no Ja­nu­le­ vi­čiaus sti­lius? – Ne­konf­lik­tuo­ti. Esu komp­ro­mi­sų žmo­gus. Or­kest­ran­tai ži­no, kad su ma­ni­mi vi­sa­da su­si­tars: ga­lės nuei­ti į li­go­ni­nę ar svar­biu rei­ka­lu nu­vež­ti sa­vo vai­ką. Jie pa­dir­bės ak­ty­viau ki­tą die­ną.

18

Dar­bo­ho­li­kas: di­ri­gen­tas J.Ja­nu­le­vi­čius dir­ba ke­tu­rio­se dar­bovietėse.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.


18

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

Dirigento lemtis – smuikinin Rei­kia bū­ti ge­ru psi­ 17 cho­lo­gu, nes or­kest­re yra įvai­raus am­žiaus žmo­nių. – At­leis­ki­te, kaip paaiš­kin­tu­ mė­te anal­fa­be­tui, kas yra tas keis­tuo­lis, mo­si­kuo­jan­tis laz­ de­le? – Žmo­gus, duo­dan­tis ženk­lą, kai rei­kia pra­dė­ti ir baig­ti gro­ti. Kaip ir kny­go­je: at­ver­ti pus­la­pį ir už­ ver­ti. Kny­go­je yra sky­riai: liūd­ ni, links­mi, su dia­lo­gais, vi­di­niais mo­no­lo­gais. Di­ri­gen­tas laz­de­le pa­ro­do, ko­ kia­me kny­gos sky­riu­je esa­me. Jis tu­ri pa­kel­ti dva­sią, duo­ti emo­ci­nį už­tai­są – kaip kar­ve­dys, ve­dan­tis ka­riuo­me­nę į mū­šį. – Jei jus nu­ves­tų į kon­cer­tą, kur di­ri­guo­tų vei­dą už­si­den­ gęs žmo­gus, kiek lai­ko rei­kė­tų nu­sta­ty­ti jo pro­fe­si­nį ly­gį? – Di­ri­gen­to vei­das, žvilgs­nis itin svar­bu, nes jis tu­ri ko­mu­ni­kuo­ti su mu­zi­kan­tais, ku­rie yra jo inst­ ru­men­tai. Pa­tar­lė­je sa­ko­ma, kad di­ri­gen­to pro­fe­si­ja yra la­bai ge­ra: ir gra­žu ir ne­gir­di­ma. Bet man di­ ri­gen­tas im­po­nuo­ja ne vei­du, bet ran­ko­mis. To­dėl nu­sta­ty­ti pro­fe­si­ niam ly­giui už­tek­tų 30 sekundžių. Se­nes­nis kon­ja­kas ge­riau

– Tur­būt bū­tų nuo­dė­mė ne­ pak­laus­ti apie jū­sų au­to­ri­te­tus. Koks bū­tų pa­sau­lio ge­riau­sių­jų tre­je­tu­kas? – Tai – evo­liu­cio­nuo­jan­tis da­ly­ kas. Iš pra­džių la­biau­siai im­po­na­ vo ma­no mo­ky­to­jas maest­ro Jo­nas Alek­sa. Po to la­bai pa­ti­ko vo­kie­tis Her­ber­tas von Ka­ra­ja­nas – ES him­ no aran­žuo­tės au­to­rius. Šiuo me­tu la­bai pa­tin­ka Juo­zas Do­mar­kas ir ita­las Clau­dio Ab­ba­do. Di­ri­gen­tas – kaip kon­ja­kas: kuo se­nes­nis, tuo ge­res­nis. Ar­ba kaip skulp­tū­ra, ku­ri sa­vo pro­ble­mo­ mis, iš­šū­kiais nu­mu­ša ne­rei­ka­ lin­gą ak­mens ga­ba­liu­ką ir bėgant laikui to­bu­lė­ja. – O ne­se­niai Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je bu­vęs Va­le­ri­jus Ger­gi­ je­vas? – Jis – aukš­čiau­sios pa­sau­li­nės kla­sės meist­ras. V.Ger­gi­je­vas tu­ri sa­vy­bių, ku­rios im­po­nuo­ja, jos yra kaip at­spau­das. Jo vir­pan­čios, tar­ si elekt­ri­nės, ran­kos yra ne­są­mo­nė

kal­bant apie di­ri­ga­vi­mo tech­ni­ką, nes taip – ne­ga­li­ma. Bet taip ga­li di­ri­guo­ti tik V.Ger­gi­je­vas! Jei pra­ dė­čiau aš – vi­si juok­tų­si. Jo ran­kos itin spe­ci­fi­nės ir mu­ zi­kan­t ai tu­r i bū­t i prie to įpra­ tę. V.Ger­gi­je­vas di­ri­guo­ja aki­mis, au­to­ri­te­tu, jis – Ru­si­jos im­pe­ri­ jos mo­n ar­c hiz­m o pa­v yz­dys. At­ sis­to­jęs prie pul­to jis ga­li net ne­ di­ri­guo­ti. Mir­tis ir batutos is­to­ri­ja

– Be­je, ko­dėl di­ri­gen­to inst­ru­ men­tas – bū­tent batuta? – V.Ger­gi­je­vas, H. von Ka­ra­ja­nas ir ki­ti di­ri­guo­ja be jos. Bet įsi­vaiz­ duo­ki­te 100 žmo­nių or­kest­rą. Pas­ ku­ti­nie­ji mu­zi­kan­tai nuo pul­to nu­ to­lę per 20–25 m ir žiū­ri į gai­das, o di­ri­gen­tą ma­to fo­ne, to­dėl jo ran­ kų ju­dė­ji­mas be batutos ga­li jų akies vyz­dy­je neuž­si­fik­suo­ti. To­dėl fo­ne idea­lu – bal­ta dirigento laz­de­lė.

O ka­da pa­gy­ven­ ti sau? Dir­ba­me po 10–12 va­lan­dų per die­ną. – Ar batutų ma­dos kei­čia­si? – Iš pra­džių jos bu­vo kaip žy­ giuo­jan­čia­me ka­ri­nia­me pu­čia­ mų­jų or­kest­re, kur va­do­vas lai­ ko „bun­čiu­ką“ su bum­bu­liu­kais ir svim­ba­liu­kais. Ei­na ir su laz­da mo­ juo­ja aukš­tyn že­myn, aukš­tyn že­ myn. Pa­sa­ko­ja­ma, kad pran­cū­zas Jea­ nas Bap­tis­te Lul­ly, va­do­va­vęs sa­ vo or­kest­rui, to­kia laz­da nu­si­mu­šė ko­jos pirš­tą, jis gang­re­na­vo, ir di­ ri­gen­tas mi­rė. Tuo­met laz­dos ta­po ma­žes­nės, pra­dė­ta jas ju­din­ti ho­ri­ zon­ta­liai ir tik rie­šu. Veng­ras Art­ hu­ras Ni­kis­chas dar 1900 m. di­ri­ ga­vo su met­ro il­gu­mo laz­de­le. Laz­de­lės funk­ci­ja kon­ser­va­ty­vi. Gra­žu ir pa­to­gu, kai tam­so­je vyks­ tan­čiais va­sa­ros kon­cer­tais di­ri­ guo­ja­ma neo­ni­nė­mis laz­de­lė­mis. Ro­man­tiz­mas su pliu­su

– Bu­vo­te už­si­mi­nęs apie kon­ja­ ką. Tai – jū­sų mėgs­ta­miau­sias gė­ri­mas? – Nee, – šyp­so­si pa­dve­jo­jęs. – Vi­ si mėgs­ta­me ge­rus gė­ri­mus, bet tam tu­riu la­bai ma­žai lai­ko. O kon­ja­kui

rei­kia ra­maus ir lais­vo va­ka­ro. Da­ bar be­veik ne­tu­riu nė vie­nos lais­ vos mi­nu­tės: ke­tu­ri vai­kai, ke­tu­ ri dar­bai. – Jums – 36 me­tai ir jau, at­ro­ do, ket­vir­ta žmo­na? – Oi, ne, – juo­kia­si. – Esu ve­dęs ant­rą kar­tą. Me­ni­nin­kai, mu­zi­ kan­tai – emo­ci­jų žmo­nės. Pir­mas kar­tas – jau­nys­tės įsi­my­lė­ji­mas. Ro­man­tiz­mas su gra­žiu vai­siu­mi. Tu­ri­me duk­rą, ačiū Die­vui, da­ bar mū­sų san­ty­kiai pui­kūs. Ma­ri­ jai bus 17 me­tų, ji daž­nai at­va­žiuo­ ja į sve­čius. Pui­ki mer­gi­na, griežia smui­ku. – Kaip įvar­dy­tu­mė­te ant­rą­ją san­tuo­ką? Kla­si­ka? – (Juo­kia­si) Ro­man­tiz­mas plius. Pri­dė­ti ga­li­me vis­ką. Kar­tu jau 11 me­tų. Ano­li­tai mū­sų san­tuo­ka – taip pat ant­ro­ji. Ano­li­tos sū­nui Ma­tui da­bar 19 me­tų. Dar tu­ri­me 8 me­tų Ie­vą ir 4 me­tų Joa­ną. Mums, jau­niems, trū­ko pa­tir­ties ir pa­da­rė­me gy­ve­ni­me klai­dų, bet ne­sa­me to­kie vie­nin­te­liai. Vai­kams sa­kau: ne­sku­bė­ki­te, su­ži­no­ki­te, ko iš gy­ve­ni­mo no­ri­te. – Tuo­met ne­lin­kė­siu, kad jū­sų gy­ve­ni­me dar at­si­ras­tų ro­man­ tiz­mas plius du. – (Kva­to­ja­si) Ne, ne, ne... Nors li­ ki­mas man pa­tei­kia po­kštų. Pir­ mo­ji žmo­na – ma­no bend­ra­moks­ lė. Ant­ro­ji – iš tos pa­čios mo­kyk­los, su­si­pa­ži­no­me dar­be. Kar­tu dir­bo­ me or­kest­re aka­de­mi­jo­je, J.Nau­ja­ lio gim­na­zi­jo­je. Ne­no­riu, kad skam­bė­tų kaip anek­do­tas, bet jos abi, vy­riau­sio­ji ir vi­du­rinė duk­ra – smui­ki­nin­kės. Žmo­na lai­ko tris kam­pus

– Oho! Be­je, koks jū­sų mėgs­ ta­m iau­s ias mu­z i­kos inst­r u­ men­tas? – Esu ne tik di­ri­gen­tas, bet ir pia­ nis­tas – bai­giau for­te­pi­jo­no kla­sę. Vis dėl­to pir­mo­je vie­to­je įra­šy­čiau smui­ką. Sa­ko­ma, kad jo mu­zi­ka ar­ ti­miau­sia žmo­gaus bal­sui. Žmo­nos pa­pra­šiau iš­mo­ky­ti gro­ti smui­ku, nes di­ri­gen­tui inst­ru­men­tus rei­kia val­dy­ti ne tik teo­riš­kai. Smui­ko ne­kel­čiau į pi­ra­mi­dės vir­ šū­nę. Kai už­gro­ja klar­ne­tas ar obo­ jus, tuo­met la­biau­siai my­liu juos. Vi­si mu­zi­kos inst­ru­men­tai yra to­ bu­li, yra tik blo­gai jais gro­jan­tys žmo­nės. – Tie­sa, kad jūs sa­vo ran­ko­mis pa­sta­tė­te na­mą? – Kiek­vie­nas vy­ras, ku­ris tu­ri na­ mą, ga­li taip teig­ti, – juo­kia­si. – Pra­dė­jau sta­ty­ti dar prieš 10 me­tų. Na­mo kar­ka­są sta­čiau, bu­vau mū­ ri­nin­ko pa­gal­bi­nin­ku, mai­šiau skie­ di­nį, pa­ts už­den­giau me­di­nį sto­gą. Su Ano­li­ta kar­tu plu­šo­me, grin­dis dė­jo­me, sie­nas da­žė­me. Gy­ve­na­me Kau­ne, se­ne­lių, tė­vų že­mė­je. Čia na­mą ir pa­si­sta­tė­me. Tiks­liau, jis dar ne­baig­tas. No­ri­me dar pir­te­lės.

Poilsis: žmona smuiku Jonui jachtoje negriežia.

– Tie­sa, kad su žmo­na kal­ba­te apie dar vie­ną sū­nų? – (Šyp­so­si) O čia ga­li­me dis­ku­tuo­ti pla­čiai. Žmo­nos – jau praė­jęs eta­ pas, o sū­nus... Vai­kus rei­kia au­gin­ ti, jais rū­pin­tis, o šia­me dar­be aš

My­li­mo­sios: ke­tu­rios J.Ja­nu­le­vi­čiaus gy­ve­ni­mo mo­te­rys – žmo­na Ano­li­ta

be­vil­tiš­kai at­si­lie­ku nuo žmo­nos. Ji na­muo­se lai­ko tris kam­pus. – Tuo­met fab­ri­kė­lis, kaip skam­ bė­jo gar­si Sa­bo­nio fra­zė, jau už­da­ry­tas? – (Juo­kia­si) Kart­kar­tė­mis pa­juo­ kau­ja­me šia te­ma. Ma­no tė­tis tu­rė­ jo ke­tu­rias duk­te­ris ir tik po to su­ si­lau­kė ma­nęs. Pa­leis­ti į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­ mą vai­kus 12–13 me­tų, kaip se­niau, neuž­ten­ka. Da­bar, tai daug kas su­ si­ję su fi­nan­sais, rei­kia jais rū­pin­tis net iki 23–25 me­tų. O ka­da pa­gy­ ven­ti sau? Dir­ba­me po 10–12 va­ lan­dų per die­ną. Tu­ris­tau­ja­me tik Lie­tu­vo­je, už­sie­ny­je su žmo­na bu­ vo­me tik per gast­ro­les.

– Bet dau­ge­ly­je ša­lių il­sė­tis pi­ giau nei Lie­tu­vo­je. – Gal dar ne vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­ riuo­ta? Jach­to­je – tik poil­sis

– Smui­ką nu­kon­ku­ruo­ja jach­ta? – Ma­mos bro­lis, dė­dė Vy­tau­tas Rich­te­ris, bu­riuo­ja la­bai se­niai. Jo dė­ka ket­ve­rių me­tų įli­pau į jach­tą. Pa­ke­rė­jo, ta­čiau vė­liau už­mir­šau. Dė­dė pa­si­sta­tė lai­vą ir vėl grį­žo tas jaus­mas. Net pra­dė­jau ryš­kiai sap­ nuo­ti, kad pa­ts iš­plau­kiu iš uos­to, švar­tuo­juo­si prie kran­ti­nės. At­si­ve­žiau ma­žu­tę len­kiš­ką jach­ tą, o po po­ros me­tų nu­spren­dė­me skir­ti lais­va­lai­kį tu­ris­ti­niam, ne spor­ti­niam bu­ria­vi­mui ir tu­ri­me


19

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

nkės

Iš kon­kur­so „Mis Lie­tu­va“ at­ran­kos vie­na­me Vil­niaus klu­bų VDU stu­den­ tė Lau­ra Grin­ke­vi­ čiū­tė išėjo pasipikti­ nusi. „Taip ir ne­sup­ ra­tau, ko­kia tu­ri bū­ ti „Mis Lie­tu­va“. Gal­ būt kaip „Mis Por­ no“? Ar il­ga­ko­jė su raukš­lė­ta kak­ta? O gal pil­vo­ta gra­žuo­lė su nu­liu in­te­lek­to?“ – svars­tė 22-ejų kau­ nie­tė.

Nu­si­vy­li­mas: L.Grin­ke­vi­čiū­tė „Mis Lietuva“ kon­kur­so at­ran­ką pavadino tuštybių muge. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Mis Lie­tu­va“ at­ran­kos da­ly­vė: „Bu­vau šo­ki­ruo­ta“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ko­kie kon­kur­so kri­te­ri­jai?

a, duk­ros Ma­ri­ja, Ie­va ir Joa­na. Jo­no Ja­nu­le­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ame­ri­kie­tiš­ką „McGre­gor 26“ – lė­ tes­nę, di­des­nę, su vir­tu­vė­le. – Kal­bant apie jach­tas jū­sų akys spin­di. Ar tik tai – ne mei­lu­žė ir ne žmo­nos kon­ku­ren­tė? – (At­si­dūs­ta) Kaž­ko­kiu lai­ko­tar­piu bu­vo. Pir­kau lai­vą, no­rė­jau to­bu­ lin­ti, nag­ri­nė­ti. Die­vas duo­da už­ tai­są, ta­čiau pa­čiam lei­džia vis­ką su­pras­ti ir pa­si­rink­ti. – Be­je, ar žmo­na Ano­li­ta jums ka­da nors griežė jach­to­je smui­ ku? Tai – taip ro­man­tiš­ka. – (Juo­kia­si) Oi, dar­bą su poil­siu... Ją iš­se­ki­na smui­ka­vi­mas, ma­ne – di­ri­ga­vi­mas. Jach­to­je no­ri­me tik il­sė­tis.

Smal­su­mas ir no­ras sa­vo aki­ mis pa­ma­ty­ti pres­ti­ži­nio Lie­tu­vos mer­gi­nų kon­kur­so „Mis Lie­tu­va“ už­ku­li­sius ir vir­tu­vę – to­kios prie­ žas­tys pa­ska­ti­no gar­saus dai­li­nin­ ko Sal­va­do­ro Da­li ir ki­nų fi­lo­so­fo Deng Ming Dao ger­bė­ją kau­nie­tę Lau­rą da­ly­vau­ti at­ran­ko­je. Šo­kas ir neap­sa­ko­mas nu­si­vy­li­ mas. To­kius jaus­mus pa­ty­rė Lau­ra, ke­lias va­lan­das pra­lei­du­si vie­na­me Vil­niaus nak­ti­nių klu­bų. „Bend­ra­vi­mas, in­te­lek­tas, kul­ tū­rin­gu­mas, sti­lius ir tik po to – iš­vaiz­da, – pa­sak Lau­ros, bū­ tent to­kias sa­vy­bes vie­šai nuo­lat dek­la­ruo­ja na­cio­na­li­nio kon­kur­so ren­gė­jai ir pa­brė­žia, kad da­ly­vė ne­tu­rė­tų pa­da­ry­ti gė­dos ir gar­bin­ gai at­sto­vau­tų sa­vo ša­liai pa­sau­ li­nia­me kon­kur­se. – Ne­ma­niau, kad ei­nu į tuš­ty­bės mu­gę. Vis dėl­ to tai, kaip bu­vo ren­ka­mos mer­gi­ nos, ma­ne šo­ki­ra­vo. Po šios at­ran­ kos ne­sup­ra­tau, ko­kie tik­rie­ji „Mis Lie­tu­va“ kri­te­ri­jai.“ Nu­ren­gė net ne­pa­kal­bi­nę

Tą die­ną ne tik lau­ke, bet ir rū­sy­ je įreng­ta­me klu­be bu­vo neį­ti­ki­ mai šal­ta. Pa­sak Lau­ros, mer­gi­nos mė­ly­na­vo nuo šal­čio ir ne­tru­kus ne vie­na ne­ju­to sa­vo pė­dų. „Or­ga­ni­za­to­riai ne­su­ge­bė­jo pa­ vai­šin­ti karš­ta ar­ba­ta ir tik vė­liau įjun­gė šil­dy­tu­vus, bet jie men­kai gel­bė­jo nuo šal­čio“, – ste­bė­jo­si sa­vęs iš­le­pė­le ne­va­di­nan­ti Lau­ra.

Jos nuo­mo­ne, ren­kant pre­ten­ den­tes „Olia­lia“ ka­len­do­riui svar­ biau­sia iš­vaiz­da ir kū­nas. Kas ki­ta – kon­kur­sas „Mis Lie­tu­va“. „Tur­būt iš pra­džių rei­kė­tų pa­ si­kal­bė­ti su pre­ten­den­tė­mis ir tik po to liep­ti nu­si­reng­ti? Juo­lab kad kon­kur­so prio­ri­te­tais dek­la­ruo­ja­ mas da­ly­vių in­te­lek­tas, kul­tū­rin­ gu­mas, at­sto­va­vi­mas Lie­tu­vai pa­ sau­ly­je, – re­to­riš­kai kal­bė­jo prieš ke­le­rius me­tus į ero­tiš­ką ka­len­do­ rių pa­te­ku­si 173 cm ūgio L.Grin­ke­ vi­čiū­tė. – O gal „Mis Lie­tu­va“ tu­ri tik nu­si­reng­ti ir pa­si­stai­py­ti? Gal rinks „Mis Por­no“?

„Ne­tu­ri­te itin aukš­ tų ba­su­čių – neiš­si­ ties nu­ga­ra ir ko­mi­ si­jos ne­pa­ke­rė­si­te“, – skam­bė­jo ra­gi­ni­ mas, o Lau­ra mano, kad pa­ke­rė­ti ga­li ir ba­sos mer­gi­nos. Mer­gi­nos iš­kart tu­rė­jo pa­si­ro­ dy­ti su bi­ki­niais ir tik vė­liau su jo­ mis bu­vo mi­ni­ma­liai pa­bend­rau­ta. Tarp kit­ko, ne su vi­so­mis. „Ką jau kal­bė­ti apie ga­li­my­ bę su­ži­no­ti in­te­lek­tą, iš­pru­si­mą, bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus? Juk iš­si­ la­vi­nu­si mer­gi­na ži­no, kad ei­ti į mu­zie­jų pur­vi­nais ba­tais ne­va­ lia. Sa­ve ger­bian­ti ir į rū­sį, jei jau vyks­ta so­li­dus ren­gi­nys, atei­na šva­riai ap­siren­gu­si. Pud­ros nie­

ka­da ne­pa­dengs raukš­lė­tų gy­ ve­ni­mo pa­da­ri­nių“, – pik­ti­no­ si Lau­ra. Be aukš­ta­kul­nių ne­su­ža­vės

„Ap­gai­lė­ti­na, kai rū­sio pa­tal­po­ je rei­kia nu­si­reng­ti kaip ko­kio­je kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­je. Mer­gi­ nos gė­rė vais­tus nuo gal­vos skaus­ mo, ne­sus­to­da­mos bliz­giu te­pė­si lū­pas, – ne­vy­nio­jo žo­džių į va­ tą me­ni­nin­kė. – Gal­būt ko­mi­si­ jai pa­ti­ko mė­gau­tis jau­nų ga­ze­lių kan­čio­mis?“ Ang­liš­kai, vo­kiš­kai, is­pa­niš­kai, pran­cū­ziš­kai kal­ban­ti Lau­ra bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad rinks įdo­mią, iš­ pru­su­sią ir ne­kvai­lą mer­gi­ną. „Mer­gi­nos, ne­tu­ri­te itin aukš­ tų ba­su­čių – neiš­si­ties nu­ga­ra ir ko­mi­si­jos ne­pa­ke­rė­si­te“, – skam­ bė­jo ra­gi­ni­mas, o Lau­ros gal­vo­ je šmėkš­te­lė­jo, kad pa­ke­rė­ti ga­li ir ba­sos mer­gi­nos. Lau­ra tvir­ti­no, kad kai ku­rios fi­ na­li­nin­kės nu­ste­bi­no dau­ge­lį pre­ ten­den­čių. „Raukš­lė­ta kak­ta ir il­gos ko­jos – ge­ras de­ri­nys? Nes­var­bu, kad dan­tys krei­vi, svar­bu, kad svo­ ris – 49 ki­log­ra­mai? Nuo ka­ da ko­mi­si­jos na­rys Alek­sand­ras Pog­reb­no­jus ren­ka­si so­lia­riu­mų nu­ka­muo­tas, nu­li­nės ver­tės gla­ mū­ri­nių kū­nų sa­vi­nin­kes? O gal per ke­lias ap­si­nuo­gi­nu­sių mer­ gi­nų pa­si­vaikš­čio­ji­mo mi­nu­tes įžvel­g ė as­m e­ny­b es? Nors bu­ vo daug ža­ves­nių, pa­trauk­les­ nių, įdo­mes­nių ir ne­tgi gra­žes­nių mer­gi­nų“, – ne­slė­pė pa­si­pik­ti­ni­ mo Lau­ra.

Gai­la drau­go ir mer­gi­nų

Ne, ne­pa­te­ku­si į „Mis Lie­tu­va“ kon­ kur­so fi­na­lą Lau­ra ne­jau­čia nu­si­vy­ li­mo. Sa­vo laiš­ke ir vė­liau po­kal­by­ je ji ke­lis kar­tus pa­brė­žė dėl to vi­sai neiš­gy­ve­nan­ti ir jos no­ras pa­si­da­ly­ti įspū­džiais – ne iš pyk­čio ar kerš­to. Me­ni­nin­kė te­no­rė­jo pa­pa­sa­ko­ti apie pres­ti­ži­nio Lie­tu­vos mer­gi­nų kon­kur­so at­ran­kos vir­tu­vę, tik­ ruo­sius ir dek­la­ruo­ja­mus at­ran­ kos kri­te­ri­jus. „Kai ren­ka mer­gi­ną ka­len­do­ riui, su­pran­ta­ma, kad ji ne­kal­bės – vis­ką už ją sa­kys nuo­trau­ka, to­ dėl ne­svar­bu jos šei­mi­nė pa­dė­ tis ir in­te­lek­to koe­fi­cien­tas. Bet ar „Mis Lie­tu­va“ kon­kur­so bran­džia ko­mi­si­ja be­si­skel­bian­tys as­me­ nys ne­su­vo­kia, kad to­kio­mis są­ly­ go­mis mer­gi­nos ne­ger­bia­mos?“ – dar laiš­ke ra­šė L.Grin­ke­vi­čiū­tė. Ku­ri mer­gi­na po­za­vo ap­si­nuo­ gi­nu­si? Šį klau­si­mą ne vie­ną pa­ veiks­lą nu­ta­piu­si ir pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­si Lau­ra kon­kur­so at­ran­ ko­je iš­gir­do vie­šai. Nus­te­bo, nes ko­mi­si­ja tu­rė­jo jos an­ke­tą ir jau anks­čiau at­siun­tu­si kvie­ti­mą lei­ do da­ly­vau­ti at­ran­ko­je. „Kris­ti­na Iva­no­va juk ga­vo tei­sę da­ly­vau­ti „Mis Lie­tu­va“, nors po­ za­vo ap­si­nuo­gi­nu­si? Gal­būt ma­no krū­ti­nė per­ne­lyg di­de­lė, – iro­ni­za­ vo Lau­ra, ku­ri, se­gė­da­ma si­jo­nu­ ku ir vil­kė­da­ma pa­lai­di­nu­ke, prieš ko­mi­si­ją už­tru­ko po­rą mi­nu­tė­ lių ir, kri­tiš­kai įver­tin­ta, dau­giau klau­si­mų ne­su­lau­kė. – Tie­siog bu­vo la­bai gai­la mer­gi­nų ir kant­ riai lau­ku­sio ma­no drau­go tą itin šal­tą šeš­ta­die­nio die­ną.“


20

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

Nuo­gi ant le­do ir šal­to­je eke­tė­je pa

Nau­jo­kai: pir­ma ap­si­pra­ti­no, pa­skui šo­ko į eke­tę.

Lau­ke – 30 laips­nių speigas. Iš eže­re iš­kirs­ tos eke­tės virs­ta ga­rai, nors van­dens tem­ pe­ra­tū­ra – tik ke­tu­ri laips­niai. Ar ga­lė­tu­ mė­te nu­si­reng­ti ir iš­si­mau­dy­ti, pa­vyz­ džiui, jei kas nors jums duo­tų 100 li­tų?

Iš­kil­mės: kai Sa­lo­tės eže­re bu­vo iškirs­ta eke­tė, ji ga­ra­vo kaip rei­kiant. Už pa­ran­kių su­si­ki­bę ruo­niai dai­na­vo: „M

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bė­go į eke­tę pa­si­šil­dy­ti

Vil­niu­je praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, kai bu­vo fik­suo­ta šią žie­mą re­kor­diš­ kai že­ma tem­pe­ra­tū­ra, vy­ko ruo­nių šven­tė. Prie Sa­lo­tės eže­ro su­si­rin­ kę šil­tai ap­si­mu­tu­ria­vę smal­suo­liai tryp­čio­jo vie­to­je ir ka­le­no dan­ti­ mis. Bet tik ne ruo­niai. Jie – Vil­ niaus Pi­lai­tės svei­kuo­lių klu­bo „Gi­lu­žis“ na­riai – eke­tė­je iš­si­mau­ dė tris kar­tus. Už dy­ką, be jo­kio at­ ly­gio. Ir ko čia esą ste­bė­tis? Toks jų gy­ve­ni­mo bū­das. Vie­ni plie­kia kor­ to­mis, o jie šo­ka į eke­tę. „Van­duo bu­vo maždaug ke­tu­rių laips­nių ši­lu­mos. Tai kur ten bus šal­ta? Bė­go­me į van­de­nė­lį pa­si­šil­ dy­ti. Kai iš­kir­to­me eke­tę, ji ga­ra­ vo kaip rei­kiant, va­di­na­si, ši­lu­ma iš jos skli­do. Tik­rai ne­bai­su žie­mą šok­ti į eke­tę. Tai – ne­pa­kar­to­ja­mas ad­re­na­li­nas“, – pa­ti­ki­no 63 me­tų fi­nan­si­nin­kė Ge­nu­tė Sla­vins­kie­nė. In­ži­nie­riui Vy­tui Siau­riui svar­ biau ne le­di­nis eke­tės van­duo, o per­ženg­ti bar­je­rą – įveik­ti sa­ve. „Tas bar­je­ras – ne­bū­ti­nai van­ duo. Esu ėjęs per karš­tas ža­ri­jas. Kai esi tam pa­si­ruo­šęs – jo­kių pro­ ble­mų ne­ky­la. Aš no­riu iš­mė­gin­ti sa­vo ge­bė­ji­mą per­ženg­ti tam tik­rą ri­bą“, – kal­bė­jo per 60 me­tų per­ ko­pęs V.Siau­rys. At­bė­gus prie van­dens pir­miau­ sia rei­kia ap­šil­ti – nu­si­vil­kus striu­

kę pa­si­mankš­tin­ti nors 15 mi­nu­čių, kad kū­nas įkais­tų. Pir­mą kar­tą įšo­ ku­sie­ji į eke­tę jo­je pa­bū­na mi­nu­tę dvi, kar­tais – tik ke­lio­li­ka se­kun­ džių. Prieš ant­rą šuo­lį ruo­niai iš­ si­kai­ti­no ant eže­ro kran­to su­ręs­to­je in­dė­niš­ko­je pir­ty­je, vie­nas ki­tą iš­ va­no­jo van­to­mis.

Jei žmo­gus pa­ma­to, kad yra silp­nas, te­ gul ban­do dar kar­tą. Ne vis­kas iš pir­mo kar­to pa­vyks­ta.

„Iš­si­va­no­jęs eke­tė­je ga­li bū­ti ir pus­va­lan­dį. Kū­nas de­ga, tie­siog spin­du­liuo­ja. At­ro­do, kad sau­lės spin­du­liu­kai kan­džio­ja kaip pa­ plū­di­my­je va­sa­rą, – pa­ly­gi­no Ge­ nu­tė. – Iš­li­pus ne­si­no­ri grei­tai per­ si­reng­ti – ne­šal­ta. Kū­nas dar pu­sę die­nos bū­na įkai­tęs.“ Po mau­dy­nių ge­ria ar­ba­tą

Žie­ma ar va­sa­ra, kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį 8 va­lan­dą ant Sa­lo­tės kran­to su­si­ren­ka apie 40 žmo­nių – „Gi­lu­žio“ klu­bo na­rių ir jiems pri­jau­ čian­čių­jų. Pa­si­mankš­ti­nę mau­duo­liai puo­la į van­de­nį. Kai ku­rie eže­re mau­ do­si kiek­vie­ną die­ną, G.Sla­vins­kie­ nė – tik­tai šeš­ta­die­niais, ta­čiau iš­ti­ sus me­tus, jau dešimt me­tų.

Iš­s i­m au­d ę žmo­n ės ge­r ia at­ si­n eš­t ą kvap­n ią pu­š ų pum­p u­ rų ar ber­ž ų la­p ų ar­ba­t ą, šne­k u­ čiuo­ja­s i. Anot G.Sla­vins­kie­nės, no­rint šok­ti į le­di­nį van­de­nį, svar­biau­sia tam nu­si­teik­ti. Jei­gu šok­si bi­jo­da­ mas, ga­li ir blo­gai pa­si­jus­ti. Jei ne­ bi­jai šal­to van­dens, įšok­si, nu­si­ mau­dy­si ir ne­su­sirg­si. „Ži­no­ma, or­ga­niz­mas šio­kį to­ kį stre­są pa­ti­ria – juk tem­pe­ra­tū­ra ski­ria­si. Tur­būt ma­no or­ga­niz­mas yra stip­rus. Ir anks­čiau ne­si­rgau, ir da­bar, per tuos de­šimt me­tų, kai mau­dau­si eže­re, ne­ser­gu – jo­kios slo­gos, jo­kio ko­su­lio. Ne­jau­čiu jo­ kių są­na­rių skaus­mų. Gal man van­ duo pa­de­da, juk sa­ko­ma, kad van­ duo grū­di­na žmo­gų“, – sa­vo min­tis dės­tė Ge­nu­tė. Kiek pa­gal­vo­ju­si, mo­te­ris pri­dū­rė, kad mau­dy­nės eke­tė­je grū­di­na ne tik žmo­gaus kū­ną, bet ir ug­do va­lią. Kū­nui rei­kė­jo ad­re­na­li­no

Pir­mą kar­tą žie­mą, va­sa­rį, G.Sla­ vins­kie­nė mau­dė­si jū­ro­je. Ir nie­ ko, jo­kios slo­gos. Nuo ta­da mo­te­ rį trau­kia mau­dy­tis žie­mą. „At­si­kė­lus šeš­ta­die­nį ke­lias ve­da prie eže­riu­ko“, – juo­kė­si Ge­nu­tė. Ne vien tik jū­ra kal­ta, kad ji pa­ mė­go mau­dy­nes eke­tė­je. Pir­mas – slap­čio­mis nuo mo­ti­nos – į eke­tę įšo­ko jos sū­nus Kęs­tu­tis. „Bū­d a­vo, žie­m ą jis lau­k e mankš­ti­na­si, spor­tuo­ja su drau­

gais. Na­mo grįž­ta šla­piais dra­ bu­ž iais. Pa­s i­ro­d o, vi­s ą žie­m ą mau­do­si eke­tė­je. Kai su­ži­no­jau, ba­riau. Bet taip at­si­ti­ko, kad pa­ti į tą eke­tę įšo­kau. Tik­rai ne­gal­vo­ jau, kad mau­dy­siuo­si. Ma­tyt, kū­ nui rei­kė­jo ad­re­na­li­no, – svars­to Ge­nu­tė. – Kai Kęs­tu­tis ve­dė, eke­ tė­je ne­be­si­mau­do. Jo žmo­na yra me­di­kė, ji drau­džia.“ G.Sla­vins­kie­nės nuo­mo­ne, žmo­ gui rei­kia keis­tis. Esą gal ir jos vi­ du­je kas nors bu­vo nu­lū­žę, kad pa­ no­ro keis­tis? Mi­rė vy­ras, vai­kai ve­dė ir išė­jo iš na­mų gy­ven­ti at­ ski­rai, o ji li­ko vie­na. Tuo­met at­ si­ra­do mau­dy­nės – pa­lai­ma ir kū­ nui, ir sie­lai. Vis dėl­to dau­ge­l is ruo­n iams ne­š ykš­t i rep­l i­k ų. G.Sla­v ins­k ie­ nė ne kar­tą yra gir­dė­ju­si, kad tik be­p ro­č iai žie­m ą bė­ ga į eže­r ą mau­ dy­t is. Ne vie­ nas, ro­dy­da­mas į ją, yra pirš­t u pa­s u­k io­j ęs į smil­ki­nį. Kai ku­r ie sa­ ko, ką čia tie svei­ k u o ­l i a i vaiz­d uo­ja – pa­r ė­j ę na­m o ser­ga, bet ty­l i, o pa­s kui skun­d žia­ si, kad vais­tams pi­n i­g ų ne­tu­ri.

Po šios ruo­nių šven­tės in­ter­ne­ te Ge­nu­tė per­skai­tė at­si­lie­pi­mų apie jų mau­dy­nes. Iš 40 ko­men­ta­ rų gal tik 10–15 yra nor­ma­lūs, ki­ti – ne­gra­žūs. Esą tuos ruo­nius rei­ kia su­rink­ti ir už­da­ry­ti į be­prot­na­ mį. Kaip jie at­ro­do? Sto­ri ir ne­gra­ žūs. Ki­ti ko­men­tuo­ja, kad ruo­niai ir tu­ri bū­ti rie­būs. Ap­si­pi­la šu­li­nio van­de­niu

V.Siau­rys taip pat pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės no­ri daug ką sa­vo gy­ve­ni­ me pa­keis­ti. Ta­da pa­pras­tai sa­ko: „Nuo pir­ma­die­nio. Nuo ki­to mė­ ne­sio. Po Nau­jų­jų me­tų.“ Mes rū­ ky­ti, lai­ky­sis die­tos. La­bai sun­ku tai pa­da­ry­ti. „Ma­no me­to­das – mau­dy­nės eke­tė­je pa­de­da vi­sai ki­taip mąs­ty­ ti. Aš no­riu per­ženg­ti ri­bą, aš bū­siu ge­ros for­mos, aš esu


21

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

a­si­krau­na ad­re­na­li­no vi­sai die­nai Li­pi že­myn su ki­bi­rais van­dens, kai­my­nai ei­na į dar­ bą ir do­mi­ si, kas čia vyks­ta. Bet koks kie­no rei­ka­las, ar tu ei­ni vil­ kė­da­mas kai­li­niais, ar tik šor­ tais? To­bu­lė­ji­mas: „Aš no­riu iš­mė­gin­ti sa­vo ge­bė­ji­mą per­ženg­ti tam tik­rą ri­bą, ir eke­tės van­duo – vie­nas iš tų

bū­dų“, – sa­kė in­ži­nie­rius V.Siau­rys.

Ma­no sie­loj šian­dien šven­tė.“

Pa­de­da: fi­nan­si­nin­kė G.Sla­vins­kie­nė (de­ši­nė­je) ma­no, kad mau­dy­nės eke­tė­je grū­di­na ne tik kū­ną, bet ir ug­ Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

stip­rus, aš pa­si­ti­kiu sa­vi­mi. Ma­no mo­ty­va­ci­ja ki­to­kia – tai ri­bų per­ žen­gi­mas. Tai tei­gia­ma mo­ty­va­ci­ja. Ir kai iš­len­di iš van­dens, tai pa­jun­ ti. O ta­da ir at­si­ran­da ge­ras jaus­ mas“, – at­vi­ra­vo V.Siau­rys. Pas­ta­ruo­ju me­tu jis gy­ve­na ir Vil­niu­je, ir kai­me, to­dėl ne vi­sa­da ga­li iš­si­mau­dy­ti Sa­lo­tės eže­ro eke­ tė­je su ki­tais svei­kuo­liais. Kai gy­ ve­na kai­me, kiek­vie­ną ry­tą ir va­ ka­rą ap­si­pi­la tri­mis ki­bi­rais šu­li­nio van­dens. Tai da­rė ir tais ry­tais, kai spau­dė 30 laips­nių speigas. „At­si­ke­li iš pa­ta­lo ir ei­ni prie šu­ li­nio. Tuo­met, kai tai da­rai lais­va­ no­riš­kai ir ži­nai, kad gau­si di­de­ lę do­zę ge­rų emo­ci­jų, ne­ga­li tos pro­ce­dū­ros ne­kar­to­ti“, – sva­jin­gai kal­bė­jo Vy­tas. Jo nuo­mo­ne, ir mies­to gy­ven­to­jai žie­mą ga­li per­si­pil­ti šal­tu van­de­niu. Vy­ras pri­ si­mi­nė, kaip su dviem ki­bi­rais iš dau­gia­bu­ čio ant­ro­jo aukš­to ei­ da­vo į kie­mą. „Lip ­ i že­myn su ki­b i­rais van­ dens, kai­my­n ai ei­n a į dar­b ą ir do­m i­s i, kas čia vyks­ta. Bet koks kie­no rei­ka­las, ar tu ei­ni vil­k ė­d a­m as kai­l i­n iais, ar tik šor­tais? Per­s i­l ie­j i ant snie­go van­de­niu ir grįž­ti. Ta­da ga­li nu­

si­skus­ti, pa­lįs­ti po šal­tu ir karš­ tu du­š u ir ei­t i į dar­b ą“, – dės­ tė Vy­tas.

do va­lią, di­di­na iš­tver­mę.

Komentaras

Rei­kia steng­tis pa­žin­ti sa­ve

Anot pa­šne­ko­vo, žmo­nės daug ko ne­da­ro dėl to, kad ne­pa­to­gu, kad tin­gi, gė­da, neaiš­ku, kaip ki­ti į tai pa­žiū­rės. O kai pra­de­di ši­tą pro­ce­ dū­rą da­ry­ti, ji gy­ve­ni­me la­bai pa­ gelbs­ti. Va­lios grū­di­ni­mas, anot V.Siau­ rio, per stip­rus žo­dis. Tai – va­lios ug­dy­mas. Sa­vi­kont­ro­lė, pa­si­ti­kė­ ji­mas sa­vi­mi, po­zi­ty­vus po­žiū­ris į ap­lin­ką ir ge­res­nis ki­tų žmo­nių įver­ti­ni­mas. Tai – ir sa­vęs pa­ži­ni­ mas. Ką da­ry­ti, kai pa­ži­nęs sa­ve nu­ si­vi­li? „Jei žmo­gus pa­ma­to, kad yra silp­nas, te­gul ban­do dar kar­tą. Ne vis­kas iš pir­mo kar­to pa­vyks­ta“, – pa­ste­bė­jo vy­ras. O jei­gu ir vėl ne­pa­vyks­ta? „Te­gul pra­de­da nuo leng­ves­ nio. Te­gul šiek tiek nu­lei­džia kar­ te­lę – tai va­di­nu sa­vo ver­tės bar­ je­ru. Ne­bū­ti­na kiek­vie­nam per spei­gus šok­ti į eke­tę. Rei­kia įver­ tin­ti sa­vo jė­gas, ge­rai pa­gal­vo­ti, ar tau to rei­kia, ar ne, ir pra­dė­ti nuo leng­ves­nės už­duo­ties. Pa­vyz­džiui, pir­miau­sia ga­li­ma kie­me ap­si­trin­ti snie­gu. Po kiek lai­ko ap­si­pil­ti ki­bi­ ru šal­to van­dens. O ta­da – į eke­tę“, – va­lios ug­dy­mo me­to­dą iš­dės­tė V.Siau­rys.

Van­da Pum­pu­tie­nė

Gy­dy­to­ja, Vil­n iaus grei­to­sios me­d i­ci­nos pa­gal­bos sto­t ies di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja

Į

lįs­t i į eke­t ę vie­n ai mi­n u­t ei – gal ir nie­k o, bet il­g iau – abe­j o­j u, ar ge­r ai. To­k ios mau­d y­n ės or­g a­ niz­m ui – bai­s us stre­s as, iš­s i­s ki­ ria di­d e­l is kie­k is ad­r e­n a­l i­n o. Ga­ li stai­g a šok­t e­l ė­t i krau­j os­p ū­d is. O ta­d a, jei­g u sme­g e­n ų krau­j a­g ys­l ė­ se yra de­f ek­t as, ga­l i plyš­t i krau­j a­ gys­l ė. Ga­l i su­t rik­t i šir­d ies rit­mas. Jei­g u pra­ sta gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­ka ar ne­ svei­k a šir­d is, į eke­tę ge­r iau ne­š ok­t i. Jei­g u žmo­g us ser­g a lė­t i­ne li­g a, pa­ vyz­d žiui, bron­c hi­t u, po mau­dy­n ių eke­tė­j e ji paū­mės. Svar­biau­s ia, va­d i­n a­m ie­j i ruo­n iai iš anks­to tu­r i bū­t i pa­s i­ren­g ę, už­s i­g rū­ di­nę. Tik tuo­met ga­l i­m a šok­t i į le­d i­ nį van­de­n į. Tai – ir va­l ios da­ly­k as. Ti­kė­j i­m as, kad pa­s veik­s i, tre­n i­ra­v i­m a­s is pa­de­ da kaip ir vais­t ai. Žmo­g aus or­g a­n iz­ mas tu­r i daug re­z er­v ų, ku­r ių nepa­ nau­do­j a.


22

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

Iš ekst­re­ma­lių sli­di­nė­ji­mo Ad­vo­ka­tei Vi­li­jai Gra­žu­ly­tei žie­ma be sli­ di­nė­ji­mo kal­nuo­se – ne žie­ma. Kal­nų ma­gi­jai ir ekst­re­ma­liems po­jū­čiams mo­te­ris ne­ga­li at­si­spir­ti. Ne kar­tą ji pa­ ty­rė, kad sli­di­nė­ji­mas pa­de­da pail­sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo, o kal­nų di­dy­bė su­ tei­kia jė­gų ir stip­ry­bės. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ap­si­gy­ve­no apar­ta­men­tuo­se

Sli­di­nė­ti vil­nie­tė V.Gra­žu­ly­tė lei­ džia­si į kal­nus Aust­ri­jo­je ar­ba Ita­ li­jo­je. Šie­met su šei­ma ir bi­čiu­liais, iš vi­so de­šim­ties žmo­nių kom­pa­ ni­ja, sli­di­nė­jo Aust­ri­jo­je, Zalc­bur­ go sri­ty­je. Gy­ve­no Ober­tauer­no ku­ror­te. Anks­čiau V.Gra­žu­ly­tė sli­di­nė­ ti į kal­nus ke­liau­da­vo au­to­mo­bi­ liu. Va­žiuo­da­vo dvi pa­ras. Nak­ vo­da­vo Če­ki­jo­je. Ke­lio­nė bū­da­vo var­gi­nan­ti ir net pa­vo­jin­ga. Šį­ kart nu­ta­rė skris­ti lėk­tu­vu. Nu­si­ lei­dę Aust­ri­jo­je, Zalc­bur­ge lie­tu­ viai iš­si­nuo­mo­jo au­to­mo­bi­lį ir ki­lo į Al­pė­se esan­tį sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tą. Taip, anot V.Gra­žu­ly­tės, pa­siek­ ti sli­di­nė­ji­mo tra­sas daug pa­to­giau ir lai­ko vi­są die­ną su­tau­pai.

Il­gai dir­bant sė­di­mą pro­ti­nį dar­bą, atei­ na me­tas, kai kū­nas pa­rei­ka­lau­ja fi­zi­ nės veik­los. Sli­di­nė­ ji­mas pa­de­da pail­ sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo. Ober­tauer­nas – vie­nas pra­ban­ ges­nių Aust­ri­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ ror­tų. Še­šių as­me­nų V.Gra­žu­ly­tės šei­ma sve­čių na­muo­se iš­si­nuo­mo­jo di­de­lius apar­ta­men­tus. Gy­ve­ni­mo są­ly­gos bu­vo pui­kios: na­me įreng­tos ke­lių rū­šių pir­tys, poil­sio kam­ba­rys su van­dens lo­vo­mis. Už pa­pil­do­mą kai­ną ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ma­sa­žą.

Ober­tauer­no ku­ror­tas skir­tas sli­di­nin­kams ir tu­ris­tams. Ap­si­ pirk­ti jiems tek­da­vo va­žiuo­ti į gre­ ti­mą mies­te­lį. Ma­žes­ni Aust­ri­jos ku­ror­tai, kur anks­čiau V.Gra­žu­ly­tė yra sli­di­nė­ju­si, – la­bai gra­žūs, au­ ten­tiš­ki mies­te­liai. Dvi die­nas siau­tė pū­ga

Sli­di­nė­ji­mo in­ven­to­rių vil­nie­čių kom­pa­ni­ja pa­pras­tai nuo­mo­ja­si. Tie, ku­rie čiuo­žia snieg­len­te, ve­ ža­si sa­vą­ją. At­vy­kus į Ober­tauer­ną dvi die­ nas siau­tė pū­ga. Net ne­bu­vo ma­ ty­ti, kur šliuož­ti. Kai pū­ga lio­vė­si, prieš akis at­si­vė­rė kal­nų di­dy­bė ir gro­žis. Sli­di­nin­kai kel­da­vo­si 8 va­lan­dą. Pa­pus­ry­čia­vę išei­da­vo sli­di­nė­ti – tra­sos pra­si­de­da vos už po­ros šim­ tų met­rų nuo apar­ta­men­tų. Sli­di­ nė­da­vo iki 16 va­lan­dos – tol, kol vei­kia kel­tu­vai. „Sli­di­nė­ji­mo tra­sos ten la­bai ge­ ros – nu­va­ly­tos, pla­čios. Be to, pui­ kiai tin­ka­mos ir pra­de­dan­tie­siems sli­di­nin­kams, ir vi­du­ti­nio­kams. Tra­so­mis bu­vo pa­ten­kin­ti ir tie, ku­rie šliuo­žia ge­rai. Svar­biau­sia, kad jos sau­gios. Kad ir kiek daug bū­tų žmo­nių tra­so­je, vi­siems vie­ tos pa­kan­ka. Te­ko bū­ti ku­ror­tuo­se, kur ne­daug tra­sų, to­dėl nuo­lat jau­ ti pa­vo­jų, kad at­si­trenk­si į ki­tą sli­ di­nin­ką. Čia to­kios ti­ki­my­bės bu­ vo mažai”, – Ober­tauer­no ku­ror­tą gy­rė ad­vo­ka­tė. Pen­ke­rių me­tų V.Gra­žu­ly­tės anū­kė Bar­bo­ra lan­kė sli­di­nė­ji­mo mo­kyk­lė­lę. Mer­gai­tė da­ly­va­vo pra­ de­dan­čių­jų var­žy­bo­se ir pel­nė me­ da­lį. Ma­ži vai­kai drą­siai mo­ko­si sli­di­ nė­ti ant aukš­čiau­sių kal­nų. Suau­ gęs žmo­gus, anot V.Gra­žu­ly­tės, yra bai­les­nis.

Kar­tu: net ir ne pirmą kartą vyks­tantiesiems sli­di­nė­ti į kal­nus daug sma­giau su bū­riu drau­gų.

„Ma­žiu­kai vai­kai šliuo­žia tar­si pri­li­pę prie že­mės – taip juo­kin­gai at­ro­do“, – pa­ste­bė­jo sli­di­nin­kė. Vo­kie­čiai į pir­tį ei­na nuo­gi

Kas ge­riau, jei ne pir­tis, at­pa­lai­duo­ ja įtemp­tus rau­me­nis, pa­var­gu­sį kū­ ną? Grį­žu­si iš sli­di­nė­ji­mo tra­sų bi­ čiu­lių kom­pa­ni­ja trauk­da­vo į pir­tį. „Pui­ku, kad bu­vo to­kia ga­li­my­bė. Nors ir anks­čiau ap­si­gy­ven­da­vo­me

Pert­rau­ka: V.Gra­žu­ly­tė (kai­rė­je) kaž­ką pa­ste­bė­jo, jos duk­ra Ie­va Kū­ry­tė fo­tog­ra­fuo­ja, o ki­ti nu­ta­rė pail­sė­ti.

apar­ta­men­tuo­se, bet juo­se ne­bū­ da­vo pir­čių komplekso”, – pa­ly­gi­ no V.Gra­žu­ly­tė. Vo­kie­čiai ir aust­rai daž­niau­ siai at­vyks­ta sli­di­nė­ti vie­ni, be mo­te­rų. Va­ka­re į pir­tį jie su­gu­ ža nuo­gi – to­kios tra­di­ci­jos. Tad lie­tu­viai steng­da­vo­si į pir­tį atei­ ti anks­čiau, kol nuo­ga­liai dar ne­ pa­s i­ro­d ė. V.Gra­ž u­ly­t ė pa­s te­ bė­jo, kad ru­sų tu­ris­tams to­kios

tra­di­ci­jos taip pat ne­priim­ti­nos. Sli­di­nė­ji­mo ku­ror­te lie­tu­viai mai­ti­no­si įvai­riai. Pus­ry­čius, ku­rie kai­nuo­ja 45 li­tus, sve­čių na­mų ka­ vi­nė­je val­gė tik kar­tą, pa­skui ga­mi­ no­si pa­tys. Va­ka­rie­niau­da­vo įvai­ riai: ar­ba ga­min­da­vo tai vie­ni, tai ki­ti, o pa­skui vaikš­čio­da­vo į sve­ čius tų pa­tie­ka­lų ra­gau­ti, ar­ba vi­ su bū­riu trauk­da­vo į ku­ror­to ka­vi­ nę ar res­to­ra­ną.

Atok­vė­pis: Al­pė­se ga­li­ma pa­ra­gau­ti aust­riš­ko alaus.


23

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn

tra­sų – tie­siai į karš­tą pir­tį

Vo­kie­čiai ir aust­rai daž­ niau­siai at­ vyks­ta sli­di­ nė­ti vie­ni, be mo­te­rų. Va­ ka­re į pir­tį jie su­gu­ža nuo­gi – to­kios tra­di­ ci­jos. Tad lie­ tu­viai steng­ da­vo­si į pir­ tį atei­ti anks­ čiau, kol nuo­ ga­liai dar ne­ pa­si­ro­dė. De­biu­tas: V.Gra­žu­ly­tės anū­kė Bar­bo­ra da­ly­va­vo pra­de­dan­čių­jų sli­di­

Nei res­to­ra­nuo­se, nei sli­di­nė­ji­ mo tra­so­se tu­ris­tus ap­tar­nau­jan­ tys aust­rai ne­puo­la kal­bė­ti ang­liš­ kai. Kam lau­žy­ti lie­žu­vį, jei kal­bė­ti vo­kiš­kai jiems pa­to­giau? Val­gia­raš­ čių kal­nų res­to­ra­nuo­se ang­lų kal­ ba taip pat nė­ra – vis­kas pa­ra­šy­ta vo­kiš­kai. V.Gra­žu­ly­tė ste­bė­jo­si: „Net keis­ ta. At­va­žia­vai į tą ša­lį, ir pri­va­ lai mo­kė­ti vo­kiš­kai. Vis­gi inf­rast­ ruk­tū­ra ten – pui­ki. Nu­si­lei­dai nuo vie­nos tra­sos – res­to­ra­nas, nu­si­ lei­dai nuo ki­tos – vėl res­to­ra­nas, o pa­tie­ka­lai juo­se la­bai ska­nūs.” Kal­nuo­se pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta

Ko­dėl ad­vo­ka­tė žie­mą ren­ka­si kal­ nus, kai per šal­čius ne­ma­žai lie­tu­ vių sau­lės ir eg­zo­ti­kos ieš­ko pie­tų kraš­tuo­se? Juk ir Lie­tu­vo­je – šal­ta, snie­go ne­ma­žai, yra kur sli­di­nė­ti. „Il­gai dir­bant sė­di­mą pro­ti­nį dar­bą, atei­na me­tas, kai kū­nas pa­ rei­ka­lau­ja fi­zi­nės veik­los. Sli­di­nė­ji­ mas pa­de­da pail­sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo. Ma­nau, kad ekst­re­ma­ lios si­tua­ci­jos – tai sa­vęs iš­ban­ dy­mas, ne­no­ras su­sting­ti vie­no­je vie­to­je. Man no­ri­si va­žiuo­ti į kal­ nus. La­bai pa­tin­ka jų vaiz­dai, ten pa­si­jun­tu kaip bal­toj pa­sa­koj. Ap­ lin­kui – kal­nų di­dy­bė, ku­ri su­tei­kia stip­ry­bės. No­rint tai pa­jausti, rei­

Vi­li­jos Gra­žu­ly­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

nin­kų var­žy­bo­se ir pel­nė me­da­lį.

kia ten bū­ti, vis­ką sa­vo aki­mis pa­ ma­ty­ti. Iš nuo­trau­kų to nepajausi”, – ti­ki­no V.Gra­žu­ly­tė. Mo­te­ris pa­ty­rė, kad kal­nuo­se pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta. Be to, ten vi­ są lai­ką bū­na su šei­ma. Su­si­pa­žįs­ ta su ki­tais sli­di­nin­kais, už­mez­ga nau­jų pa­žin­čių, at­si­ran­da nau­ jų drau­gų. Atos­to­gos kal­nuo­se – to­kia pui­ki re­lak­sa­ci­ja, kad grį­žus na­mo dar­bų ga­li im­tis su daug di­ des­ne ener­gi­ja. „Taip, aš pla­nuo­ju va­žiuo­ti į šil­ tuo­sius kraš­tus ko­vą ar ba­lan­dį, bet sli­di­nė­ti sau­sį ar va­sa­rį – bū­ ti­na, ne­ga­liu jo at­si­sa­ky­ti, – šyp­ so­jo­si V.Gra­žu­ly­tė. – Kar­tą ko­vo mė­ne­sį sli­di­nė­ti va­žia­vo­me į Ita­ li­ją. La­bai pa­ti­ko, nes nuo­lat švie­ tė sau­lė. Blo­gai bu­vo tai, kad po pie­tų tra­sos jau bū­da­vo pa­žliu­ gu­sios.”

Kai­nos Apar­t a­m en­t ų, ku­r iuo­s e bu­v o

du mie­ga­mie­ji ir di­džiu­lė sve­tai­ nė, sa­vai­tės nuo­ma šei­mai at­siė­ jo 6200 li­tų. Iš vi­so ke­lio­nė vie­nam as­me­niui

kai­na­vo 3500 li­tų. Kal­nai: gam­ta – kaip pa­sa­ko­je, ir sli­di­nin­kams iš Lie­tu­vos bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, kad tai ma­to sa­vo aki­mis.


24

Šeštadienis, vasario 11, 2012

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 11–17 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį la­bai ne­no­rė­si­te bū­ti vie­nu­mo­je, to­dėl ieš­ ko­si­te kom­pa­ni­jos ar­ba daug dė­ me­sio skir­si­te gy­ve­ni­mo par­tne­riui, siek­da­mi vis­ką da­ry­ti kar­tu, įtik­ti ir pa­tik­ti. Vis dėl­to šeš­ta­die­nio bend­ ra­vi­mą ga­li ap­sun­kin­ti įsi­vė­li­mas į po­li­ti­nius gin­čus, ka­te­go­riš­kai reiš­ kiant sa­vo skir­tin­gą nuo­mo­nę ir dėl to su­si­prie­ši­nant. Nuo pir­ma­die­nio la­biau pa­si­sau­go­ki­te su­kčių, ven­ ki­te fi­nan­si­nių afe­rų, ne­klimp­ki­te į sko­las. Į pe­rio­do pa­bai­gą trum­ pam pa­dau­gės op­ti­miz­mo, no­ro kur­ti nau­jus atei­ties pla­nus. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­l is ne­pa­l an­k us svei­ka­tai, ta­čiau jei iš­lik­si­te svei­ki ir ener­gin­gi, ga­li­te daug nu­ veik­ti dėl stai­ga ki­lu­sio no­ro pra­ ktiš­kai spręs­ti ūki­nes, tech­ni­nes pro­ble­mas, pa­si­rū­pin­ti iš­vaiz­da, pri­si­tai­ky­ti die­tą. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je dė­me­sio cent­re at­si­durs par­tne­ris, my­li­mas žmo­gus, sim­ pa­ti­jos, ger­bė­jai. Va­len­ti­no die­ na tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ga, jei tik ne­ ri­zi­kuo­si­te re­pu­ta­ci­ja ir ne­si­lei­si­te į ri­zi­kin­gus nuo­ty­kius dar­be. Į pe­ rio­do pa­bai­gą di­džiau­sias rū­pes­tis bus fi­nan­si­niai klau­si­mai. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį jums no­rė­sis leis­ti sma­giai, pra­mo­gau­ti, ruoš­ti do­va­nė­les ir siurp­ri­zus my­ li­miems žmo­nėms, lip­ti į sce­ną ar­ ba už­siim­ti ki­to­kia kū­ry­bi­ne veik­ la. Jei tik per daug neiš­lai­dau­si­te, lais­va­lai­kis tu­rė­tų ne­nu­vil­ti. Tin­ ka­mai el­ki­tės su vai­kais. Nuo pir­ ma­die­nio pra­var­tu kuo at­sa­kin­ giau vyk­dy­ti pro­fe­si­nes pa­rei­gas, nes ap­lai­du­mas, ne­są­ži­nin­gu­mas ne­liks ne­pas­te­bė­ti. Pe­rio­dui bai­ gian­tis, ga­li­te su­lauk­ti ro­man­tiš­ ko at­sa­ko, mei­lės nuo­ty­kio. Tie­sa, dėl jo kils prieš­ta­rin­gų jaus­mų. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį jums tur­būt ne­ pa­vyks ati­trūk­ti nuo bui­ti­ nių rū­pes­čių ir šei­mi­nių pa­rei­gų. Ga­li bū­ti, kad ne­ri­mo su­kels su­ dė­tin­ga ar­ti­mo žmo­gaus si­tua­ci­ ja. Nuo pir­ma­die­nio la­bai pa­rūps mei­lė, pra­mo­gos, kū­ry­bi­nė sa­vi­ raiš­ka. Tur­būt su­lauk­si­te dė­me­sio ar laiš­kų iš bu­vu­sių ger­bė­jų ar­ba to­li esan­čio my­li­mo žmo­gaus. Vis dėl­to ne vis­kas džiu­gins, nes vei­ kiau­siai pa­ts svar­biau­sias as­muo jums kuo nors neį­tiks ar­ba pa­si­ro­ dys, kad jūs jam ne­da­ro­te no­ri­mo įspū­džio. Ga­li­te gau­ti pra­ne­ši­mą apie įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bę.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai sve­ čiuo­si­tės pas gi­mi­nai­ čius, se­nus drau­gus. O jei lik­si­te na­muo­se ir ne­skir­si­te lai­ko sve­ čiams, bend­ra­vi­mui su kai­my­ nais, įnik­si­te į skai­ty­mą, ra­šy­mą, gal­vo­sū­kius, ko­mer­ci­nius rei­ka­lus ar pan. Žo­džiu, lie­žu­vis ar­ba gal­ va tik­rai dirbs in­ten­sy­viai. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ne­la­bai no­rė­sis kur nors ei­ti iš na­mų, bend­rau­ ti. Re­gis, tik nuo tre­čia­die­nio kils tik­ras no­ras pra­mo­gau­ti, eks­pe­ri­ men­tuo­ti su sa­vo įvaiz­džiu prieš veid­ro­dį, ei­ti į pa­si­ma­ty­mus. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džio­je la­bai su­ stip­rės kū­niš­ko ir dva­si­nio kom­for­to po­rei­kis. No­rė­sis pa­le­ pin­ti vai­kus, tik gal­būt sau to ne­ lei­si­te ir grau­ši­tės. Re­gis, sek­ma­ die­nį la­biau at­si­pa­lai­duo­si­te ir pa­si­džiaug­si­te tuo, ką tu­ri­te. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­si­te dar­bin­gos nuo­ tai­kos, ta­čiau dau­giau dė­me­sio nei pa­pras­tai rei­ka­laus par­tne­ris, my­li­ mas žmo­gus, vai­kai. Re­gis, pirk­si­te do­va­nas ar­ba pa­tys ti­kė­si­tės gau­ti ką nors ypa­tin­ga. Pa­ti pe­rio­do pa­ bai­ga ža­da įspū­din­gą pa­si­ma­ty­mą, kul­tū­ri­nį ar­ba šou ren­gi­nį. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je jus val­ dys nuo­tai­kos ir emo­ci­ jos. Ga­li bū­ti, kad su­reikš­min­si­te smul­kius ne­sklan­du­mus šei­mo­je ar­ba per jaut­riai rea­guo­si­te į ar­ti­ mų­jų pro­ble­mas. Ki­tą sa­vai­tę jus itin do­mins vers­lo, eko­no­mi­kos pe­ri­pe­ti­jos, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, pre­ky­ba. Jūs ar­ba uo­liai rink­si­ te do­va­nas my­li­miems žmo­nėms, ar­ba jas ga­min­si­te, par­da­vi­nė­si­te, t. y. siū­ly­si­te pre­kes ir pa­slau­gas. Mei­lės die­na ža­da įspū­džių, do­ va­nė­lių, pa­svei­ki­ni­mų, bet kaž­ kas ga­li ir nu­vil­ti. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­l is ne­pa­l an­k us svei­ka­tai, tad rei­kė­tų pri­ veng­ti ma­si­nių su­si­bū­ri­mų, pa­si­ sau­go­ti in­fek­ci­jų, aler­gi­nių reak­ci­ jų. Nuo pir­ma­die­nio suak­ty­vė­si­te ir fi­ziš­kai, ir pro­tiš­kai, ypač – kū­ ry­bin­gu­mo pra­sme. Sa­vo iš­mo­ ne, ro­man­tiš­ku­mu ga­li­te su­ža­vė­ti my­li­mą žmo­gų ar jus do­mi­nan­ tį as­me­nį, pub­li­ką. Ga­li­ma slap­ta mei­lės int­ri­ga. Kai ku­rios iliu­zi­jos ne­pa­sit­vir­tins. Pe­rio­do pa­bai­go­ je nu­ma­to­ma svar­bi ži­nia, vers­lo san­do­ris ar­ba reikš­min­gas pir­ki­ nys. Vis dėl­to po­kal­bis dėl dar­bo ga­li ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te už­siė­mę ko­lek­ty­vi­niais rei­ka­lais, gal­būt da­ly­vau­si­te vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ar drau­gų suor­ga­ni­zuo­ta­me va­ka­rė­ly­je, pri­ sta­ty­me. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­čia­ die­nio bū­si­te la­bai neats­pa­rūs in­ fek­ci­joms, sto­ko­si­te ener­gi­jos, tad, jei įma­no­ma, ne­vers­ki­te sa­vęs ei­ti ten, kur ne­si­no­ri, ir da­ry­ti tai, kas jums sun­ku. Ant­ro­je pe­rio­do pu­ sė­je at­gau­si­te jė­gas. Re­gis, ne­blo­ gai sek­sis vers­las. Su­si­tai­ky­ki­te su tuo, kad jū­sų užim­tu­mas ner­vins my­li­mą žmo­gų, vai­kus. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai nea­tit­ rūk­si­te nuo pa­rei­gų ir min­ čių apie pro­ble­mas, o gal ne­tgi pa­ varg­si­te nuo sa­vo di­de­lių am­bi­ci­jų įgy­ti val­džios, ga­lios. Ga­li­te sa­ky­ti vie­šą kal­bą, po­li­ti­kuo­ti ar­ba ko nors pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ti iš ap­lin­ki­nių. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų bū­ ti sėk­min­ga įvai­rio­mis pra­smė­mis, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio ga­li­mi iš­ ban­dy­mai – int­ri­gos, ap­kal­bos, lė­ ti­nių li­gų paū­mė­ji­mas ar kt. Ga­li­ma ir ma­te­ria­li­nė ža­la. Pe­rio­do pa­bai­ga ža­da kaž­ko­kį pa­sie­ki­mą, bet kar­tu – šei­mos na­rių prie­kaiš­tus. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Pe­rio­do pra­džio­je tar­si pa­ dvelks ki­toks vė­jas ir pa­ kreips jū­sų min­tis neįp­ras­ta link­ me. Gal­būt at­si­sa­ky­si­te ko­kio nors se­no įpro­čio, įsi­ti­ki­ni­mo ar prin­ ci­po ir nu­sprę­si­te atei­ty­je elg­tis prie­šin­gai. Nuo pir­ma­die­nio tu­rė­ si­te rei­ka­lų su val­di­nin­kais, darb­ da­viais. Re­gis, sto­ko­si­te ro­man­tiš­ ko po­lė­kio ir dėl to ne­si­džiaug­si­te išau­šus Mei­lės die­nai. Dau­giau no­ ro leis­tis į mei­lės nuo­ty­kius, megz­ ti pa­žin­tis, su­si­tik­ti su drau­gais bus tre­čia­die­nį, ket­vir­ta­die­nį. At­sar­giai el­ki­tės su elekt­ra, ug­ni­mi. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį daug gal­vo­si­te apie sek­są ir pi­ni­gus, slap­ tas pa­gun­das ir pa­vo­jus. Nuo pir­ ma­die­nio la­bai su­stip­rės jū­sų in­ tui­ci­ja, taps pa­sie­kia­ma iš­min­tis, glū­din­ti pa­są­mo­nė­je. Ga­li­te gau­ti kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos, iš­ siaiš­kin­ti pa­slėp­tą tie­są, at­skleis­ti afe­rą ar są­moks­lą. Ti­kė­ti­nas ypa­ tin­gas kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas. Re­gis, su­ge­bė­si­te at­pa­žin­ti už­si­mas­ka­ vu­sius slap­tus prie­šus ir sa­vo ži­ no­ji­mu sau pa­dė­ti. Pe­rio­do pa­bai­ ga ža­da pra­si­plė­sian­tį drau­gų ra­tą, at­si­nau­jin­sian­čius ry­šius. Si­do­ni­ja

Tri­ju­lė: „Ramms­tein“ na­riai R.Z.Krus­pe (kai­rė­je) ir Ch. „Doom“ Schnei­

de­ris bu­vo pa­ten­kin­ti Gi­li­jos jo­gos tre­ni­ruo­te.

Gi­li­jos Rau­do­ni­ky­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Tre­ne­rė va­ka­rė­lio su „Ramms­tein“ at­si­sa­kė Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Prieš kon­cer­tą Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je gar­sios vo­kie­čių gru­pės „Ramms­tein“ būg­ni­nin­kas ir gi­ta­ ris­tas rei­ka­la­vo jo­gos spe­cia­lis­to. Ir bū­ti­nai – mo­ters.

Ri­char­das ir Chris­top­has tre­ ni­ruo­tę su kau­nie­te pra­dė­jo 18, o bai­gė 19 va­lan­dą: pus­va­lan­dį tru­ ko vi­nyo­ga sti­liaus pa­mo­kos, po to „Ramms­tein“ na­riai at­li­ko leng­vus ap­ši­li­mo pra­ti­mus, ku­rie pa­de­da iš­lai­ky­ti krū­vius per kon­cer­tus. Už­ku­li­siuo­se mer­gi­nų ne­trū­ko

Gar­se­ny­bės pa­gei­da­vo mo­ters

„Jie la­bai pa­pras­ti, drau­giš­ki ir ne­tgi džen­tel­me­niš­ki“, – 44 me­ tų gi­ta­ris­tą Ri­char­dą Zve­ną Krus­pę ir 45-erių būg­ni­nin­ką Chris­top­hą „Doom“ Schnei­de­rį ne­pa­tai­kau­da­ ma gy­rė Kau­no jo­gos stu­di­jos tre­ ne­rė Gi­li­ja Rau­do­ni­ky­tė. 22-ejų ki­ne­zi­te­ra­peu­tė-rea­bi­ lito­lo­gė Gi­li­ja dau­giau nei sep­ty­ ne­rius me­tus už­sii­ma jo­ga ir ket­ ve­rius iš jų dir­ba tre­ne­re. Bū­tent ji ir bu­vo ta jo­gos tre­ne­rė, ku­ri dau­ giau nei va­lan­dą pra­lei­do „Žal­gi­ rio“ are­nos už­ku­li­siuo­se su pa­sau­ ly­je gar­sios gru­pės na­riais. „Dviem vy­rams ma­lo­niau, kai jo­gos mo­ko mo­te­ris, o ne vy­ras, – aiš­ki­no G.Rau­do­ni­ky­tė, ku­ri sta­ ža­vo­si JAV ir ge­rai kal­ba ang­liš­kai. – Jie pri­si­pa­ži­no jo­ga už­sii­man­tys dve­jus me­tus, jų mo­ky­to­ja – mo­ te­ris.“ Jei „Ramms­tein“ na­riai bū­tų pa­ gei­da­vę mo­ky­to­jo vy­ro – tai bū­tų bu­vęs Kau­no jo­gos stu­di­jos įkū­rė­ jas Vy­tis Za­bu­lė­nas. El­gė­si kaip mo­ki­niai

Ar skan­da­lais sce­no­je, ag­re­sy­via ir šo­ki­ruo­ja­ma pro­gra­ma gar­sė­jan­ čios gru­pės „Ramms­tein“ na­riai bu­vo ag­re­sy­vūs ir už­ku­li­siuo­se? Gi­li­ja nu­ste­bo, kad, prie­šin­gai nei ki­tos me­ta­lo ir sun­kio­jo ro­ko gru­pės, ku­rių na­riai prieš kon­cer­ tus neat­si­sa­ko nar­ko­ti­kų ir al­ko­ ho­lio, „Ramms­tein“ vy­rai pa­no­ ro se­niau­sios pa­sau­ly­je mankš­tos – jo­gos. „Abu vy­rai el­gė­si la­bai pa­gar­biai, kaip įpras­ta mo­ki­niams, ne­si­jau­tė jo­kios aro­gan­ci­jos, – pa­pras­tai ap­ si­ren­gu­sius, be sce­ni­nio gri­mo ma­ ty­tus vo­kie­čius ver­ti­no G.Rau­do­ ni­ky­tė ir pa­gy­rė drau­giš­ką kar­tu ke­liau­jan­tį jų ap­sau­gos va­dą ir va­ dy­bi­nin­kus. – Tai la­bai ski­ria­si nuo to, ką jie pro­pa­guo­ja sce­no­je.“

Ne, jo­kių pi­kan­tiš­kų da­ly­kų ne­bu­ vo, nors po jo­gos pa­mo­kos ke­lio­li­ ka mi­nu­čių G.Rau­do­ni­ky­tė bend­ ra­vo su jai im­po­nuo­jan­čios gru­pės na­riais. „Be­je, šios gru­pės klau­sau­si nuo de­šim­ties me­tų“, – šyp­so­jo­ si „Ramms­tein“ mu­zi­ką mėgs­tan­ ti mo­te­ris. Ji iš anks­to bu­vo nu­si­pir­ku­si bi­ lie­tą į jų kon­cer­tą.

Prieš at­si­svei­kin­ da­mi abu vo­kie­čiai man­da­giai pa­siū­ lė po kon­cer­to da­ly­ vau­ti va­ka­rė­ly­je. Pa­si­tei­ra­vus, ar jo­ga – ra­my­bė ir šo­ki­ruo­ja­ma ir ag­re­sy­vi „Ramms­ tein“ mu­zi­ka de­ra tar­pu­sa­vy­je, Gi­ li­ja nu­si­juo­kė: „Jo­ga man su­tei­kia ra­my­bės, o jų mu­zi­ka – ener­gi­jos. Man ne­pa­tin­ka sal­di po­pmu­zi­ka.“ Tai iš­gir­dęs Chris­top­has „Do­ om“ Schnei­de­ris ap­sau­gos dar­ buo­to­jo pa­pra­šė kau­nie­tę pa­ly­dė­ti iki pat sce­nos, kur jo­gos mo­ky­to­ja pa­to­giai ga­lė­jo žiū­rė­ti kon­cer­tą. Prieš at­si­svei­kin­da­mi abu vo­kie­ čiai man­da­giai pa­siū­lė po kon­cer­ to da­ly­vau­ti va­ka­rė­ly­je. Iš­var­gu­si po tre­ni­ruo­tės, prieš pu­siau­nak­tį pa­si­bai­gus įspū­din­gam šou, Gi­li­ja man­da­giai pa­dė­ko­jo vo­kie­čiams ir iš­sku­bė­jo na­mo. Tie­sa, „Ramms­tein“ ko­man­da ne­nu­liū­do: pa­skui juos į už­ku­li­sius nu­sku­bė­jo ke­lio­li­ka lie­tu­vai­čių. Ne vie­na jų bu­vo nuo­gu pil­vu, ryš­kiai pa­si­da­žiu­si, se­gė­jo trum­pu si­jo­nu­ ku, avė­jo aukš­ta­kul­niais. Itin ak­ty­ viai sku­bė­ju­sios pas įžy­my­bes dvi jų par­griu­vo. Tai ne­su­ga­di­no mer­ gi­noms nuo­tai­kos: jų tiks­las bu­vo „Ramms­tein“ vy­rai.


25

šeštadienis, vasario 11, 2012

menas ir pramogos

A.Bal­bie­riaus že­mė ir skaid­ru­mos „Da­bar man jau tas pa­ts, kur gy­ven­ti – džiung­lių tro­be­lė­je ar mies­te – ma­nau, esu su­si­for­ma­vęs“, – sa­ko poe­tas Alis Bal­ bie­rius, pri­sta­tan­tis nau­jau­sią sa­vo kū­ ri­nį – poe­zi­jos rink­ ti­nę „Skaid­ru­mos“. Iš­ties: poe­zi­jos kny­ gą iš rink­ti­nių sa­vo ei­lė­raš­čių pa­pras­tai ima­si leis­ti jau su­ bren­dęs kū­rė­jas.

Iš A.Balbieriaus poezijos Su­rast Sa­vo še­šė­l į Kur nors la­bai se­niai Kur nors la­bai švie­sų Vai­kys­tėj ar Ka­li­for­ni­joj Prie Ra­mio­jo van­de­ny­no Pi­te­rio bal­tų­jų nak­tų Su pa­kel­tų til­tų griau­čiais Še­šė­l į kai ne­kren­ta Joks še­šė­lis – kai jis me­na­mas Ar­ba tik įsi­vaiz­duo­ja­mas ir Dar ne­bu­vo net vir­tua­lus – Su­rast sa­vo še­šė­l į Ant nak­ties ka­vi­nės sie­nos Šo­kan­t į ant sta­lų Su mo­te­rim ar be mo­te­r ų – Su­rast kol jis dar nei­šė­jo Į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę Kol ne­bren­da per be­kraš­tes Mi­tų upes ar ne­ban­do Ke­liaut į val­ha­las ar pra­ga­rus Ku­rie gal­būt ne­tei­sin­gai Spekt­ras: vis­ko, ką no­rė­tum, nie­kaip neap­rėp­si, sa­ko pro­fe­sio­na­lus bio­lo­gas A.Bal­bie­ris – ir sėk­min­gai ku­

ria poe­zi­ją, fo­to­me­ną, ko­lia­žus.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Šmaikš­tau­jant no­rė­tų­si dar pri­dur­ ti: „Gy­ven­ti ga­li­ma kad ir tro­be­lė­je ant de­be­sies“, nes taip bu­vo pa­va­ din­ta prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­ si­ro­džiu­si A.Bal­bie­riaus esė kny­ga. Tai­gi sa­vo su­si­for­ma­vi­mą kū­rė­jas dar yra pa­tik­ri­nęs ir lai­ku. Tai, re­gis, nie­kur ne­sku­ban­tis ir dėl nie­ko ne­si­plė­šan­tis me­ni­ nin­kas, daž­niau­siai stab­te­lė­jan­tis gam­to­je, pa­si­klau­san­tis (pa­si­klau­ sian­tis) paukš­čių, ir gal to­dėl A.Bal­ bie­riaus pla­čiai pa­si­reiš­kian­tis kū­ ry­biš­ku­mas ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių, yra na­tū­ra­lus, or­ga­niš­kas, sa­vai­me su­pran­ta­mas. Šiuo me­tu Mai­ro­nio lie­tu­vių li­ te­ra­tū­ros mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ ma po Lie­tu­vą ke­liau­jan­ti įspū­din­ ga A.Bal­bie­riaus fo­tog­ra­fij­ ų pa­ro­da „Jo­no Me­ko že­mė“. „J.Me­ko že­ mė yra kar­tu ir ma­no že­mė; kar­tu ir vi­sų lie­tu­vių, tų, ku­rie te­be­tu­ ri tas pra­džios že­mes“, – apie pa­ ro­dą, ku­rią pa­pil­do su­bti­lūs už­ra­ šai po nuo­trau­ko­mis (iš­trau­kos iš J.Me­ko „Ner­vuo­tų die­no­raš­čių“), kal­ba A.Bal­bie­rius. – Esa­te pri­sta­to­mas kaip poe­ tas, fo­tog­ra­fas, eseis­tas. Ar šios trys mū­zos dė­me­sio gau­ na po ly­giai? Jei rei­kė­tų pa­lik­ ti tik vie­ną api­bū­di­ni­mą – o gal ir vi­sai ne iš rei­ka­lo – kas vi­sų pir­ma iš­ky­la, do­mi­nuo­ja, ko­ kio­je sri­ty­je jau­čia­tės pro­fe­sio­ na­las, o kas – tie­siog mie­las ho­ bis? Apsk­ri­tai kiek vi­sa tai, apie ką klau­siu, jums svar­bu? – Vis­kas, ką da­rau, da­ry­da­vau ir – gal­būt – da­ry­siu dar, yra su­si­ję ir su­ka­si vie­na­me Vie­nio ra­te. Gy­ve­ni vie­ną kar­tą ir, jei tik yra no­rų ir ga­li­ my­bių, ma­ga iš­ban­dyti ne vie­ną kū­ ry­bos sri­tį. Nie­ko čia nau­ja, jei žmo­ gus neap­si­ri­bo­ja ar jam neuž­ten­ka vie­no da­ly­ko – to­kių pa­vyz­džių pil­ nas pa­sau­lis ir me­nų is­to­ri­ja, me­ ni­nin­kų, ku­rie už­sii­ma ne vie­na kū­

ry­bos sri­ti­mi, man re­gis, pil­nas ir Kau­nas... Man im­po­nuo­ja toks re­ ne­san­siš­kas po­žiū­ris į anų lai­kų me­ ni­nin­ką, daž­niau gal dai­li­nin­ką, ku­ ris bu­vo ir moks­li­nin­kas, ir fi­lo­so­fas, ir ama­ti­nin­kas, ir t. t. Žo­džiu, iš­ ma­nė ne vie­ną, o kar­tais gal ir vi­sas mū­zas, iš­sky­rus ki­ną ir fo­tog­ra­fi­ją, ku­rie at­si­ra­do ge­ro­kai vė­liau.

Man to­ji že­mė sim­ bo­li­zuo­ja vi­sų Lie­tu­ vos me­ni­nin­kų, ki­ lu­sių „nuo že­mės ir gam­tos“, tė­viš­kes, jų li­ki­mus, jų ap­leis­tį ar net už­marš­tį. Kiek tai, ką aš da­rau, pro­fe­sio­ na­lu – gal ne man spręs­ti. Pro­fe­ sio­na­lu­mo są­vo­ka da­bar kaž­ko­ kia iš­sky­du­si, nes la­biau ma­to­mas šou pa­sau­lio pseu­dop­ro­fe­sio­na­lu­ mas ne­gu tik­rie­ji, daž­niau­siai ty­lūs, įvai­rių sri­čių kū­ry­bos pro­fe­sio­na­lai. Tu­riu ir ho­bį – tai dai­lės ob­jek­tų – asamb­lia­žų – da­ry­mas, ku­ris ma­ ne vie­nu me­tu bu­vo gan aist­rin­gai už­val­dęs. O da­ly­kai, ku­rie prieš ke­ lis de­šimt­me­čius bu­vo neats­ki­ria­ ma gy­ve­ni­mo da­lis – or­ni­to­lo­gi­ja, eko­lo­gi­jos da­ly­kai ar Ža­lių­jų ju­dė­ji­ mas, ka­dai­se tei­kęs vil­čių atei­čiai ir rim­toms al­ter­na­ty­voms, pa­si­trau­ kė ar­ba iš jų bu­vo pa­si­trauk­ta la­bai skaus­min­gai, su­vo­kus, kad vis­ko, ką no­rė­tum, nie­kaip neap­rėp­si... Kū­ry­bo­je gal svar­bu tai, kad ga­li da­ry­ti, ką no­ri, ir tai yra lais­vas ju­ de­sys, lais­vas mos­tas – juk nė­ra jo­kių kvai­lų tai­syk­lių, kad ra­šo tik ra­šy­to­ jai, o ta­po – tik dai­li­nin­kai. Pra­ras­ tas re­ne­san­siš­kas me­ni­nin­ko uni­ver­ sa­lu­mas mus gal kiek nu­skur­di­no, nors per­ne­lyg di­de­lis uni­ver­sa­lu­mas taip pat ke­lia pa­vo­jų iš­si­skai­dy­ti ir nu­čiuož­ti pa­vir­šiu­mi, dau­ge­lį da­ly­ kų at­lik­ti mė­gė­jiš­kai, nes vi­sos laz­dos iš tie­sų tu­ri ne du, o „n“ ga­lų...

– Ki­lęs esa­te nuo Bir­žų, bet kaip ra­šy­to­jas su­tin­ka­mas su vil­nie­ čiais. O iš tik­rų­jų – vie­ni­šius. Tai pri­mi­nė pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vu­si Bir­žų me­rė, ji pa­ sa­ko­jo, kad į jus, Bir­žuo­se tu­ rin­tį so­dy­bą, vie­ti­niai iš pra­ džių žiū­rė­jo gan ne­pa­tik­liai, nes esa­te aki­vaiz­džiai už­da­ro bū­ do. Da­bar ten jau su­si­bū­ręs sa­ vo­tiš­kas ger­bė­jų ra­te­lis, jie lau­ kia jū­sų, do­mi­si jū­sų kū­ry­ba ir džiau­gia­si ga­lin­tys pa­bend­rau­ ti su me­ni­nin­ku. Gy­ve­na­te tarp Vil­niaus ir Bir­žų, ar į Vil­nių tik šiaip už­su­ka­te? Kur jau­čia­tės ge­riau­siai? Gam­to­je, su paukš­ čiais, juk esa­te stu­di­ja­vęs bio­lo­ gi­ją, dir­bęs Ven­tės ra­ge? – Na, čia apie ko­kius nors ger­bė­ jus ar už­da­rą bū­dą – ge­ro­kai per­ dė­ta... Taip, da­bar aš esu Bir­žuo­se, bet dau­giau są­mo­nin­go gy­ve­ni­mo – gal ket­vir­tį am­žiaus – pra­gy­ve­ nau Vil­niu­je. Tai­gi, esu bir­žie­tisvil­nie­tis, vil­nie­tis-bir­žie­tis, tu­riu tą tik­rai gan įdo­mią cent­ro ir gim­ to­sios pro­vin­ci­jos pa­tir­tį, tik ne­ ži­nia, kur ją dė­ti. Iš Bir­žų iš­ny­kau vos bai­gęs vi­du­ri­nę ir ne­si­gai­liu, nes, de­ja, mū­sų ša­le­lės pro­vin­ci­ jos dau­gy­bę ga­bių me­nams žmo­nių tie­siog suė­da, pa­skan­di­na, pa­nar­ di­na į bui­tį, pri­ver­čia vi­sas jė­gas skir­ti va­di­na­ma­jam iš­gy­ve­ni­mui ir pi­ni­gų da­ry­mui. Da­bar man jau tas pa­ts, kur gy­ven­ti – džiung­lių tro­be­lė­je ar mies­te, – ma­nau, esu su­si­for­ma­vęs, o šiuo­lai­ki­nės ko­ mu­ni­ka­ci­jos tiems, kas jo­mis mo­ ka kaip rei­kiant nau­do­tis, su­tei­kia gan rim­tų pri­va­lu­mų ir ga­li­my­bę bend­rau­ti pra­ktiš­kai su vi­su pa­ sau­liu, jei to tik rei­kia ar pri­rei­kia. Šiaip iš tie­sų – vi­sa ma­no erd­vės bend­ruo­me­nė, kū­ry­bi­nė bi­čiu­li­ja ir bend­ra­žy­giai yra vil­nie­čiai. Dau­ gu­ma tų vil­nie­čių yra at­ke­lia­vę į tą cent­rą iš įvai­rių Lie­tu­vos pro­ vin­ci­jų, pa­vyz­džiui, kaip ma­no bu­vęs kai­my­nas Vil­niu­je poe­tas Vla­das Bra­ziū­nas, ku­ris yra kai­ my­nas ir pa­gal kil­mę – pa­sva­lie­tis.

Vla­do Bra­ziū­no nuo­tr.

Ko la­biau­siai pa­si­gen­du gim­to­ jo­je pro­vin­ci­jos erd­vė­je – pla­tes­ nio kul­tū­ros kon­teks­to su­vo­ki­mo ir tik­ro, ne­pro­vin­cia­laus, kū­ry­biš­ku­ mo. Ma­nau, kiek­vie­nam ra­jo­ne yra žiau­rių di­le­tan­tu­kų, ku­rie uži­ma ko­kį nors vie­ną ki­tą svar­bė­les­nį kul­ tū­rai po­stą, o iš tie­sų yra ak­li kul­tū­ ros kon­teks­tams žmo­nės. Lie­tu­vos kul­tū­ra juk su­si­de­da ne tik iš Vil­ niaus, Kau­no ar Klai­pė­dos „cent­ rų“, nors, tie­są sa­kant, kai gy­ve­ni cent­re, vis­ką ten, to­se pro­vin­ci­jo­ se, ma­tai ki­taip, bet tie­sa vis dėl­to yra cent­ro pu­sė­je... Šį bei tą da­rau ar net or­ga­ni­zuo­ju ir Bir­žų erd­vė­ je – ne­pa­vy­ko čia man gy­ven­ti in­ kog­ni­to ir už­siim­ti tik sa­vais da­ ly­kais. Čia bū­tų sun­ku gy­ven­ti, jei ne­tu­rė­čiau iš­li­ku­sios ma­no pro­tė­ vių, konk­re­čiau, se­ne­lės, ku­ri tar­ pu­ka­riu dir­bo mo­ky­to­ja, so­dy­bė­lės – vien­kie­mio Bir­žų re­gio­ni­nio par­ ko te­ri­to­ri­jo­je. Ten ma­no pa­va­sa­rio, va­sa­ros ir ru­dens se­zo­nų dirb­tu­vės, lais­va erd­vė bet ko­kiems už­siė­mi­ mams. Tu­riu ir šiek tiek že­mės – ir api­ma la­bai keis­tas jaus­mas, kai pa­va­sa­rį, ma­no pri­va­čio­je ba­lo­ je ku­kuo­ja, pa­vyz­džiui, ba­lų ge­gu­ tė – var­lė kū­mu­tė, įra­šy­ta į Rau­do­ ną­ją kny­gą... Ta­da api­ma nos­tal­gi­ja, kad ne­ bei­nu gam­ti­nin­ko ta­ku – pa­va­sa­ riais ji stip­riau­sia. – Kau­ne vei­kia jū­sų fo­tog­ra­fi­ jų pa­ro­da „Jo­no Me­ko že­mė“. Kiek jums ar­ti­mas dva­si­ne pra­sme šis me­ni­nin­kas – vie­ nas gar­siau­sių lie­tu­vių avan­ gar­dis­tų, juo la­biau kad pa­ties kū­ry­ba – fi­lo­so­fiš­ka, ty­li. Nors, tie­są sa­kant, J.Me­ko avan­gar­ diz­mas ryš­kiau­sias jo fil­muo­ se, poe­zi­ja – lie­tu­viš­ka: ra­mi ir įsi­klau­san­ti. Ir vis dėl­to juk su J.Me­ku sie­ja ne tik tai, kad esa­te že­mie­čiai, o gal tai ir yra stip­ riau­sias ry­šys, ku­riuo ga­li­ma bū­tų api­bū­din­ti kū­ry­bą, ku­rios bend­rys­tė... Kur, ko­kia?

26

Vaiz­duo­ja­mi ar įsi­vaiz­duo­ja­mi – Nes kur jis dė­sis – tas Ma­no še­šė­lis – jis Ne­ti­k i į ro­jų – yra Šiek tiek bu­dis­tiš­kai Praš­vi­tęs ar bent ap­švies­tas Nak­ti­nio ži­bin­to švie­sos Dar iš bo­he­mos lai­k ų – Ir paukš­čio akies tau­ru­mo Iš or­ni­to­lo­g ų eros de­ja Už­mir­šu­sios au­gu­rus – Et ką aš čia ra­ši­nė­ju – Juk gal­vo­jau tik apie sa­vo Še­šė­lius – dar no­rė­čiau Su­si­tikt su jais ir Toj su­si­ti­k i­mų ty­loj Pa­ty­lė­ti – prie vy­no ar­ba Be vy­no – vi­sur ir nie­kur – Da­bar o ne kaž­ka­da – – –

Beržas senosiose Semeniškių kapinėse


26

šeštadienis, vasario 11, 2012

menas ir pramogos Kiek­vie­name ra­jo­ne yra žiau­rių di­le­ tan­tu­kų, ku­ rie uži­ma ko­ kį nors vie­ ną ki­tą svar­ bė­les­nį kul­ tū­rai po­stą, o iš tie­sų yra ak­li kul­tū­ros kon­teks­tams žmo­nės.

Arimai Semeniškiuose, kur kadaise stovėjo numelioruota sovietmečiu Mekų sodyba

A.Bal­bie­riaus že­mė ir skaid­ru­mos – Pir­miau­sia J.Me­ 25 kas yra že­mie­tis, o aš te­be­tu­riu tą že­mės jaus­mą, ar­ti­

mą že­mi­nin­kams, o iš es­mės dau­ giau es­te­ti­nį, eko­lo­gi­nį – ma­no tė­ viš­kė vos už ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų nuo J.Me­ko Se­me­niš­kių... J.Me­ ką – to­kį Ame­ri­koj gy­ve­nan­tį ra­ šy­to­ją, ži­no­jau dar vi­du­ri­nė­je, net tu­rė­jau tris jo te­nai iš­leis­tas ei­ lė­raš­čių kny­gas... J.Me­kas atė­jo maž­daug su Hen­ri­ku Ra­daus­ku ir Hen­ri­ko Na­gio „Mė­ly­nu snie­gu“. Ame­r i­k o­j e gy­ve­n an­t ys lie­t u­v ių poe­tai la­bai sky­rė­si nuo tų, ku­rie bu­vo vie­šai po­pu­lia­rūs so­viet­me­ čiu ar ap­ta­ria­mi mo­kyk­lo­je – jų es­ te­ti­ka bu­vo lyg gai­vaus, lais­vo oro gurkš­nis. Da­bar jau daug kas ne­ beį­si­vaiz­duo­ja, kaip ta­da vis­kas bu­vo ideo­lo­gi­zuo­ta ir kaip tai ter­ šė są­mo­nes. Man pa­čiam keis­ta, ko­dėl aš tiek lai­ko fo­tog­ra­fa­vau J.Me­ko tė­ viš­kę? Ne­su nei me­ko­fi­las, nei koks pa­tai­kū­nas, tie­siog pa­gar­biai žiū­ riu į šio že­mie­čio me­ni­nin­ko ke­lią, jo dao, jo uni­ver­sa­lu­mą – nuo kla­ si­ki­nio lie­tu­viš­ko ag­ra­ri­nės kul­tū­ ros ra­šy­to­jo iki po­stmo­der­nis­to, iki flu­xus... As­me­niš­kai net ne­pa­žįs­ tu. Tie­siog 2003 m., vie­no bi­čiu­lio nu­vež­tas į Se­me­niš­kius, pa­ma­čiau tą tuš­čią lau­ką, ke­lis stul­pus ir va­ sa­ros de­be­sis virš jo, to­je vie­to­je, kur ka­dai­se sto­vė­jo ant­ro­ji Me­kų so­dy­ba ir ku­rią so­vie­tai nu­me­lio­ ra­vo, kai mi­rė jo mo­ti­na. Po­rą­syk pa­spau­džiau ta­da juos­ti­nio „Ni­ kon“ myg­tu­ką ir pa­gal­vo­jau, kad bū­tų įdo­mu šį kraš­tą, tą jo tė­viš­ kę, kaip nors iš­fo­tog­ra­fuo­ti. Taip ir įvy­ko – da­bar pa­ro­do­je prie są­

mo­nin­gai ele­men­ta­rių „Jo­no Me­ko že­mės“ vaiz­dų su jais ban­do su­si­ kal­bė­ti jo die­no­raš­čių ar ki­tų teks­ tų ei­lu­tės... Man to­ji že­mė sim­bo­ li­zuo­ja vi­sų Lie­tu­vos me­ni­nin­kų, ki­lu­sių „nuo že­mės ir gam­tos“, tė­viš­kes, jų li­ki­mus, jų ap­leis­tį ar net už­marš­tį. Man be­fo­tog­ra­fuo­ jant ten vis­kas to­liau ny­ko, pvz., su­de­gė pa­sku­ti­nė die­no­raš­čiuo­se mi­ni­mo kai­my­ni­nio Garš­vių kai­ mo so­dy­ba ir pan. Dar vie­nas da­ly­kas vei­kė bū­ nant Bir­žuo­se – kul­tū­ri­nis ir net po­li­ti­nis vie­tos val­džios ir da­lies kul­tū­ri­nin­kų viš­ta­ku­mas J.Me­ko at­žvil­giu. Pa­vyz­džiui, be­ne gar­ siau­siam lie­tu­vių me­ni­nin­kui bir­ žie­čiai tik per­nai su­ge­bė­jo su­teik­ ti Gar­bės pi­lie­čio var­dą... Man iki šiol gė­da dėl to pro­vin­cia­laus viš­ ta­ku­mo. Vė­liau, kai jau at­spau­džiau da­ lį fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­doms (jau ro­dy­ ta Bir­žuo­se ir Vil­niu­je), stai­ga pa­ gal­vo­jau, kad kaž­kaip la­bai ar­ti ta ma­no J.Me­ko tė­viš­kė sie­ja­si su kau­nie­čio fo­to­me­ni­nin­ko Ro­mual­ do Ra­kaus­ko ka­dai­se iš­leis­tu al­bu­ mu apie ra­šy­to­jus ir ra­šy­to­jų gim­ tą­sias erd­ves. Šiaip fo­tog­ra­fuo­ju gal šiek tiek ki­taip, ne­gu J.Me­ko tė­viš­kę, bet tą pa­pras­tu­mą pa­ska­ti­no bū­tent jo teks­tai. – Ati­da­ry­da­mas fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą, pri­sta­tė­te ir nau­jau­ sią kny­gą – poe­zi­jos rink­ti­nę „Skaid­ru­mos“. Ne pa­slap­tis, kad daž­nai gin­či­ja­ma­si, ka­da atei­na tas lai­kas, kai de­ra leis­ ti ge­riau­sių ei­lė­raš­čių rink­ti­nę.

Ar ta­da, kai ei­lė­raš­čiai vis re­ čiau už­gims­ta, ar kai atei­na tam tik­ras am­žiaus tarps­nis, ar ta­ da... kai rei­kia? – Ma­nau, kad tą lai­ką, kad jau no­ri iš­leisti rink­ti­nę, in­tui­ty­viai pa­jun­ta kiek­vie­nas. Ir gal­vo­ju, kad tai pa­ da­riau pa­čiu lai­ku. Da­bar ne­va jau per­ne­lyg ge­rai ži­nau, kaip rei­kė­tų ra­šy­ti, ir tas ži­no­ji­mas ken­kia kū­ry­bai, bet gal ap­sau­go nuo vi­du­ti­nės ar dar blo­ ges­nės „pro­duk­ci­jos“ dau­gi­ni­mo. Ne­for­suo­ju nei ei­lė­raš­čių, nei esė ra­šy­mo, ir šia pra­sme ne­su pro­ duk­ty­vus. Pa­ga­liau, net ir no­rint pa­da­ry­ti ge­rą fo­tog­ra­fi­ją, rei­kia tu­rėt kaž­ko­kią vi­di­nę nuo­tai­ką, bū­se­ną, for­mą. Vis­kas tu­ri aug­ ti spon­ta­niš­kai, te­kė­ti kaž­kaip sa­ vai­me – da­bar vi­sai ne­sun­ku vos pra­dė­tą teks­tą pa­čiam sau at­mes­ ti, jei ma­tai ir jau­ti, kad – ne tai. Ži­no­ma, ma­nau, kaip ir vi­si, kad ei­lė­raš­čių ra­šy­mas yra dau­giau jau­nes­nio am­žiaus pre­ro­ga­ty­va, nors ti­kiu išim­ti­mis ir mie­lai no­ rė­čiau bū­ti vie­na iš jų. O jau tu­rė­ti rink­ti­nę, nors tai tė­ra tik pa­kar­to­ji­mas, ma­lo­nu. – Kiek­vie­nas poe­tas vi­du­je kaž­ ko sie­kia, kur nors link ei­na, nes poe­zi­ja – be­ne pa­slap­tin­giau­sia kū­ry­ba. Tar­kim, vie­nas poe­tas yra pa­sa­kęs, kad sa­vo kū­ry­ba jis „ei­na į ne­ra­šy­mą“, t. y. kad ir ko­kia ji svar­bi jam bū­tų, jis sie­ kia, kad iš­si­trin­tų ta ri­ba tarp už­ra­šy­tos ir neuž­ra­šy­tos poe­ zi­jos. Jū­sų rink­ti­nės pa­va­di­ni­ mas „Skaid­ru­mos“ su­fle­ruo­ja, kad sie­kia­te skaid­ru­mo. Ar nu­

skaid­rė­ti? Ar tai tas pa­ts? Ko­kia jū­sų skaid­ru­mo sie­kia­my­bė? – Kai at­ra­dau tą pa­va­di­ni­mą „Skaid­ru­mos“, man kaž­kaip paaiš­ kė­jo ir kai ku­rie sie­kiai, ku­rių ne­bu­ vau anks­čiau įsi­są­mo­ni­nęs... Tie skaid­ru­mos da­ly­kai man pir­ miau­sia su­sie­ti su es­te­ti­ka – esu su­mau­tas ir ne­be­pa­tai­so­mas es­ te­tas. Skaid­ru­mos da­ly­kai su­sie­ ti ir su for­mos da­ly­kais, gal to­dėl šiek tiek ven­giu su­dė­tin­gų struk­ tū­rų ar­ba tie­siog ne­mo­ku jų su­val­ dy­ti. Skaid­ru­mos są­vo­ka man ple­ čia­si į fi­lo­so­fi­jos, po­li­ti­kos, eti­kos ir ki­tas sfe­ras. Skaid­ru­mos mū­sų gy­ ve­ni­muo­se ir san­tvar­ko­se, net mū­sų są­mo­nė­se ir sie­lo­se nie­ka­da ne­bū­ na per daug. Re­gis, ra­šy­da­mas ne­ są­mo­nin­gai daug me­tų sie­kiau tam tik­ros es­te­ti­nės ir eti­nės skaid­ru­ mos, vaiz­do ei­lė­raš­ty­je skaid­ru­ mos. Ži­no­ma, čia ša­lia – ir įvai­rūs Ry­tų ir gam­tos pla­čiau­sia pra­sme da­ly­kai. Nie­ko man nė­ra su­pran­ ta­mes­nio ir gra­žes­nio, kai dzen­ bu­diz­mo teo­re­ti­kai sa­ko, kad rei­kia įsi­klau­sy­ti į sa­vo vi­di­nę gam­tą – tu­riu gal­vo­je jau dau­giau nei prieš pu­sę am­žiaus pa­ra­šy­tą vie­ną Su­ dzu­kio kny­gą, skir­tą va­ka­rie­čiams su­si­pa­žin­ti su dze­nu. Ne vel­tui kai ku­rie eko­lo­gi­jos da­ly­kams ar­ti­mi fi­ lo­so­fai (Ar­ne Nessas) sa­ko, kad pa­ sau­lį nuo eko­lo­gi­nės kri­zės, ku­ri jau vi­są­laik vyks­ta, ga­li pa­dė­ti iš­gel­bė­ ti tik bu­dis­ti­nės pa­žiū­ros, nes ši re­ li­gi­ja yra eko­lo­giš­kiau­sia... Na, o nu­skaid­rė­ji­mai tu­ri ir ki­ tą me­da­lio pu­sę – ga­li­ma taip nu­ skaid­rė­ti ir iki teks­to iš­ny­ki­mo, iki sa­vo­tiš­ko li­te­ra­tū­ri­nio su­vai­kė­ji­ mo... Jau­čiu ir tą pa­vo­jų, ir tą ri­bą.

Komentaras Ju­lius Ke­le­ras Poe­tas

A

lio Bal­bie­r iaus rink­t i­nė at­ ve­r ia ir pa­t vir­t i­na vie­ną, gal svar­biau­sią šio poe­to ypa­t y­bę: tai konst­r uo­jan­t i poe­zi­ja, poe­zi­ja „šia­pus vil­ties“, per­fra­ zuo­jant To­mą Venc­lo­vą. A.Bal­bie­riaus poe­ti­nė­je tik­ro­vė­je iš es­mės nė­ra ent­ ro­pi­jos, nei­g ia­mų ar nei­g ian­čių įkro­ vų, jo pa­s au­l is dūz­g ia, ju­da, šo­k a, spin­di, kal­ba, juo ne­pa­liau­ja­ma ste­bė­ tis, jis nuo­lat tar­si vai­ko ran­ko­se žais­ las ap­ž iū­r i­mas ir to­bu­l i­na­mas, ja­me ge­ra bū­ti, jis be­veik vi­sas yra da­bar­ty­ je, la­bai ar­t i gam­tos ar­ba pa­čio­je gam­ to­je. Iš san­t y­k io su gam­ta šiam poe­ tui ir ran­da­si vis­kas, kas tu­ri pra­smę. Jo žvilgs­nis ne­kont­ro­liuo­ja, ne­stab­do gam­tos, bet lei­d žia jai bū­ti ir bū­na jo­je – ste­bin­tis ir ste­bi­mas. Gal­būt anks­ty­ vo­jo­je poe­to kū­ry­bo­je tos nuo­sta­bos, ku­rią tei­kia mei­lė, yra dau­giau, pa­sku­ ti­n ie­ji ei­lė­raš­čiai la­biau me­d i­ta­ty­v ūs ir, sa­k y­čiau, la­biau su­sie­t i su pa­t ies A.Bal­bie­r iaus ku­r ia­ma abst­rak­tes­ne fo­tog­ra­fi ­ne tik­ro­ve, ku­ri do­mi­na poe­ tą/fotografą. Kas yra gam­ta, kaip ją per­ teik­ti per me­diu­mą, iš­duo­ti ki­tiems tą pa­slap­t in­gą, ki­t iems ne­ma­to­mą kas­ die­ny­bės ra­k ur­są, ku­r is anaip­tol nė­ ra kas­die­niš­kas? Tai nuo pat pra­d žių ir iki šiol rū­pi A.Bal­bie­riui – jo in­ten­sy­ vus poe­tiš­ku­mas yra la­bai daik­tiš­kas, la­bai ar­ti tos kiek­vie­no ran­ka ga­li­mos pa­lies­ti kas­die­ny­bės. Jis mė­gau­ja­si, o ne fik­suo­ja, jis gy­ve­na aki­mir­ko­je, to­ dėl jam ne­rei­k ia iš­k il­min­g ų ar rū­pes­ tin­gai pa­ren­ka­mų žo­d žių. Ma­ny­čiau, kaip tik to­dėl jis ir yra „šia­pus vil­t ies“.

Mei­lės ei­lė­raš­tis krū­ties vir­šu­kal­nėj kur bai­gias ke­lias me­de­lis sly­vos žied­la­pio kri­ti­mas ne­pai­sant ru­de­nio ne­pai­sant snie­go ne­pai­sant va­sa­ros kai lie­tūs bai­gias ne­pai­sant nie­ko net ato­mi­nio spro­gi­mo krū­ties vir­šu­kal­nėj me­de­lis sly­vos švie­soj žy­dė­ji­mo kur bai­gias ke­lias ten jis pra­si­de­da ten ne­si­bai­g ia krū­ties vir­šū­nėj die­viš­kas me­de­lis už­ra­šo šį ei­lė­raš­t į lyg bal­tą rai­dę Vaizdas Papilio link pro paskutinės sudegusios Garšvių kaimo sodybos langą

Iš lizdo Semeniškiuose išskrendantis baltasis gandras


27 3

šeštaDIENIS, vasario 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ����������������������������������������� 28, 29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 30 Pamesta ����������������������������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai Siūlo darbą

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

909191

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 909476

Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuotojams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valytojoms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt. 912300

Baldų įmonei „Šeimos baldai“ reikalingi baldų surinkėjai, turintys patirties. Tel. 8 601 10 066. 911901

Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.

910534

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900141

Ieškome ekstruderio operatoriaus padėjėjo prie polietileno gamybos įrenginių. Darbas pamainomis. Apmokome vietoje. Tel. 8 685 09 156, e. paštas cv.personalui@gmail.com. 911072

Įmonei reikalinga (-as) buhalterė (-is), turinti (-is) patirties buhalterinės apskaitos srityje. Tel. 341 774, 8 656 84 499. 911938

Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.

911786

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082. 909394

Reikalingas autovežio vairuotojas, turintis patirties, trumpiems reisams po Europą. Tel. 8 683 68 316, e. paštas mindizk@meganet.lt. 910041

Reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307. 912292

Reikalingi šakinio krautuvo vairuotojai. Darbas Vokietijoje. Tel. +491518940818, darbo. firma@hotmail.de. 911228

Reikalingi vairuotojai įmonės kroviniams vežioti. Maršrutas pastovus Lietuva–Vokietija. Tel. 8 690 74 588. 911953

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910478

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551. 903512

Statybos bendrovei reikalingas sąmatininkas. Reikalavimas – ne mažesnė kaip 5 m. patirtis. Privalumas – sąmatininko atestatas. Darbas Kaune. Kreiptis tel. 8 685 62 980. 912021

911856

Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238. 912133

Ieško darbo 912144

Sąžininga, darbšti moteris ieško slaugės, auklės, namų tvarkytojos ar kitokio darbo. Galiu dirbti bet kurioje vietoje Lietuvoje. Tel. 8 675 43 712. 911775

Paslaugos

901882

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8-20 val.

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903524

Medikų

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 905950

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 909919

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 886076

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907101

Buitinės technikos remonto

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 911891

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

912048

904903

UAB „Inreal pastatų priežiūra“ nuolat dirbti reikalingas silpnųjų srovių specialistas (įskaitant gesinimo sistemas). Kreiptis tel. 8 663 61 798.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

907032

908307

893990

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908209

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 904484

Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

907933

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

904559

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

907606

Kompiuterininkų

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

911934

900934

899189

Masažistas ieško darbo SPA centruose ar privačiai. Tel. 8 638 92 441.

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.

912066

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

908479

912040

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909286

912074

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 912271

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 907920

Plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamzdžių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659. 910174

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 888775

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 900236

Vidaus įrangos

894355

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745. 904581

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904602

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903897

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906904

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 906375

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747. 906209

Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nuperku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Atlieku santechnikos darbus, elektros instaliaciją. Tel. 8 647 73 244.

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

911969

911268

911922

909700

911804

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Automatinių skalbyklių taisymas. Garantija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722. 912019

Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Stažas 25 m. Tel. 454 854, 8 617 24 686.

910092

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906397

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909581

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 909682

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910934

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 910953

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909220

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688. 906415

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, vasario 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos

BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ turto varžytynės

Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021. 912165

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vietų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

Varžytynių pradžios laikas: 10 val. Varžytynių vieta: Savanorių pr. 262–105, Kaunas. Dalyvių registracija: 9.30–9.50 val. Turto apžiūra: darbo laiku, iš anksto susitarus. 10 proc. pradinės pardavimo kainos įmoka turi būti įmokėta į BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (kodas 135781823) AB Ūkio bankas sąskaita Nr. LT65 7011 7000 1046 7816 ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki varžytynių dienos. Vykdytojas administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras įgaliotas asmuo Vytautas Česonis, tel. 8 686 83 541, tel./faks. (8 37) 229 886, e. paštas verslo.vrc@gmail.com. Pradinė pardavimo kaina varžytynėse, Lt

907162

Varžytynių data

Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

Turto pavadinimas

Turto apibūdinimas

Turtas, parduodamas kartu:

2012 03 30

Negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, Studentų g. 3A, Kaunas

908035

Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

2012 04 06 2012 04 06 2012 04 06

908914

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

2012 04 13

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

2012 04 20

910068

895797

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario butą Kalniečių mikrorajone (28 kv. m, renovuotame 12 aukštų name, 1 aukštas, butas naujai suremontuotas, be balkono). Tel. 8 698 43 813.

2012 04 20

Žemės nuomos teisę iki 2093 07 19, Studentų g. 3A, Kaunas 1/2 žemės sklypo, Lazūnų g. 58, Kaunas 1/2 žemės sklypo, Lazūnų g. 62, Kaunas 27/100 pastato - ūkinio pastato, Gedimino g. 30/Kęstučio g. 23, Kaunas Turtas, parduodamas kartu: Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 34, Šiauliai Lauko tualetas, J. Basanavičiaus g. 34, Šiauliai Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 36, Šiauliai Žemės sklypas, J. Basanavičiaus g. 38, Šiauliai Turtas, parduodamas kartu: Žemės sklypas, Taikos pr. 55A, Kaunas Nebaigtas statyti pastatas - daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių saugykla, Taikos pr. 55A, Kaunas Pastatas – boilerinė, Taikos pr. 73A, Kaunas

911708

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901393

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 899907

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 910917

Dviejų aukštų namą Panerių g., šalia Neries kr. (130 kv. m, 13,80 a sklypas, su baldais ir buitine technika, iki PC „Maxima“ – 500 m). Kaina 650 000 Lt. Tel. 8 684 20 401. 911087

Geriausia investicija. Sklypai (11–20 a) Domeikavoje. Namo projektas, graži, rami vieta. Iki „Megos“ 5,5 km, 1,5 km iki mokyklos, parduotuvės ir t.t. Butai naujame daugiabutyje (autonominis šildymas), 1 kv. m kaina 2500 Lt. Įvairios kvadratūros plotai, galima rezervacija. Tel. 8 612 23 323. 907024

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 803788

Naujos statybos butus Kaune (autonominis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dėmesio, derėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808. 910056

Parduodu 1,25 ha žemės ūkio paskirties sklypą Kauno r., Rokų sen. Galima suformuoti 2 ūkininko sodybas, nekeičiant žemės paskirties. Tel. 8 612 77 929. 911066

Parduodu 15 a namų valdos sklypą Kauno r., Vilkijoje, Nemuno g. (elektra, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 646 01 741. 911064

2880

Un. Nr. 2901-0007-0191, b. pl. 0,1319 ha. Įkeista Un. Nr. 2992-3000-6074. Un. Nr. 4400-0890-7040, b. pl. 0,1071 ha. Įkeista Un. Nr. 4400-1335-2471, b. pl. 0,1183 ha.

904989

Buitinė technika BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

821593

1555200 Un. Nr. 1996-7026-7013, b. pl. 89,09 kv. m.

896995

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 896541

Skaldytas kokybiškas juodalksnio malkas. 6 m kaina 550 Lt. Tel. 8 696 49 350.

911870

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietmedžio – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, vežant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426. 910983

Perka

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 911636

Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911904

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902810

902034

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508. 903401

NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 350 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663. 910927

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903005

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 912191

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 906047

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 907589

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 890925

Butą ar namą Kaune (be tarpininkų). Mokėsiu iki 80 000 Lt (atsiskaito iš karto). Tel. 8 679 53 687. 909728

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912178

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902619

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 869143

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902746

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 907415

908827

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

48960

890176

908145

Statybinės medžiagos

460800

Un. Nr. 4400-1243-1071, b. pl. 553,00 kv. m.

910125

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Un. Nr. 4400-0878-3940, b. pl. 0,1222 ha.

908117

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

909957

898897

Un. Nr. 1990-0003-7045, b. pl. 28.00 kv. m.

905410

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

2800000

506880 190080

Skubiai parduodamas 10 a namų valdos sklypas Kauno r., Irėniškėse. Įvažiavimas iš Artojų g. Tel. 8 647 12 545. 911157

911242

890122

Un. Nr. 4400-1017-7765, b. pl. 1,0645 ha Un. Nr. 4400-1017-7654, b. pl. 0,3995 ha

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

910121

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

Un. Nr. 1901-0110-0005, b. pl. 0,0500 ha. Įkeista.

Parduodu dviejų kambarių butą Kaune, Draugystės g. (bendr.pl. 45 kv. m, II a.). Arba keičiu į namą, kotedžą Kaune arba Kauno r., gali būti nebaigtos statybos. Tel. 8 600 06 078.

910957

1,5 kambario butą Žaliakalnyje, netoli Ąžuolyno – 5 min. (I a. rąst. name, bendr. pl. 42 kv. m, remontuotas, langai pakeisti, sienos, grindys šiltintos, parketas). Kaina sutartinė. Tel. 8 630 00 439, 8 685 55 445.

Un. Nr. 4400-1659-2897:3826, 4400-1627-2996:6008, 4400-1627-2985:6007, 4400-1627-2974:6006, 4400-1627-2963:6005, 4400-1627-2952:6004, 4400-1627-2941:6003, 4400-1627-2930:6002, 44001627-2928:6001, 4400-1627-2909:6000, 4400-16272874:5999, b. pl. 1897,50 kv. m. Įkeista.

Perka

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902875

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902682

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

901076

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 901083

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com. 909049

Įvairūs Nuomoja 17 kv. m kambarį 3 kambarių bute Kalniečių r. (su baldais, buitine technika) tvarkingam vyrui. Kaina 200 Lt ir dalis mokesčių. Tel. 8 698 48 740, 728 889. 911976

Dviejų kambarių butą Medvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 639 16 602.

910516

Dviejų kambarių butą su baldais P.Lukšio g. (V a.). Tel. 8 682 24 581. 911744

Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256. 909538

Išsinuomoja Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 912267

Nukelta į 29 p.


29 3

šeštaDIENIS, vasario 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

kviečia

Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907712

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910998

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898101

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899364

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 907725

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902199

Paskolos

Vasario 12 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai – BRAZILIJOS MITAI Dalyvauja Ansamblis „GIUNTER PERCUSSION IR PAVEL GIUNTER“ Pavel Giunter Tomas Kulikauskas Sigitas Gailius Viktoras Mogilo-Zano Bilieto kaina 10 Lt

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905109

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt. 896671

Kiti 2012 02 20 14 val. vyks žemės sklypo, esančio Rašnavos k., Kauno r. sav., kad. Nr. 5260/0010/0132, kadastriniai matavimai. Suinteresuotus asmenis kviečiame atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą arba kreiptis į UAB „Daraja“, Veiverių g. 134–309, Kaunas. Tel. 8 699 62 392.

Vasario 18 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gimtadienio koncertas – KAI AŠTUONIOLIKA SUKANKA... Solistai: GIEDRĖ MIŠEIKYTĖ-DUVOLD (smuikas) IDMANTĖ ANDRIŪNAITĖ (altas) INGRIDA RUPAITĖ (smuikas) TOMAS PETRIKIS (altas) ONUTĖ ŠVABAUSKAITĖ (violončelė) IEVA MARIJA EIDUKONYTĖ (smuikas) RIMA ŠVĖGŽDAITĖ (smuikas) DOMAS JAKŠTAS (violončelė) KRISTINA MOROZOVA (smuikas) GIEDRĖ ŽARĖNAITĖ (smuikas) BIRUTĖ BAGDONIENĖ (altas) KATAŽYNA NARKEVIČ (smuikas) Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS

911977

Ieškau partnerio verslui plėtoti. Turiu taksi dažnius, išreklamuotus tel. Nr., kompetencijos pažymėjimą, generalinę licenciją, dispečerinę geroje Kauno vietoje. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422. 909564

Informuojame apie pakartotines žemės sklypo Kaunakiemio g. 1, Kaune, parengto detaliojo plano konsultavimo ir viešo svarstymo procedūras. Planavimo tikslas: žemės sklypo naudojimo pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorius: UAB „KPC nekilnojamasis turtas“, tel. 8 611 12 828. Vieša ekspozicija 2012 02 10 iki 2012 03 13. Viešas susirinkimas 2012 03 13 15 val. Centro seniūnijos patalpose, Šv. Gertrūdos g. 7, Kaunas. Pasiūlymus, pastabas teikti iki viešo susirinkimo pabaigos plano rengėjui: UAB „Miesto planas“, Spaustuvininkų g. 11, Kaunas. Tel. (8 37) 202 643, 8 614 22 867.

Programoje – M.Brucho, A.Ginasteros, A.Piazolos, A.Šenderovo, V.Bartulio, F.Latėno ir kitų kompozitorių kūriniai Dirigentas DONATAS KATKUS Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt Klausytojus, kurie yra įsigiję „Sidabrinį“ koncertų abonementą, informuojame, kad keitėsi koncerto pradžios laikas, vietoj 17 val., klausytojus kviečiame į koncertą 18 val. Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Dirigentas BERT LANGELER (Olandija) Bilietų kaina: 10, 15 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“. Filharmonijos rėmėjai:

Filharmonijos dienraštis

911943

UAB „Artix“ (į. k. 301571656) prarastą įmonės pažymėjimą ir įstatus laikyti negaliojančiais. 911704

SK E L B I M

AI

M SKELBI

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena


30 2

šeštaDIENIS, vasario 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokymai

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos­ tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia­ me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota­ ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi­ te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt 908055

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Pramogos

Programą rasite www.krantas.lt

DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“

911128

Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt

VASAROS SEZONAS 2012 m. – KELIONĖS LĖKTUVU! NUOLAIDOS IKI 30% iki vasario 29 d. Turkija, Egiptas, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Portugalija. Naujienos: Kipras, Kroatija, Kosas, Chalkidinė, Malaga, Sicilija.

PAŽINTINĖS KELIONĖS AUTOBUSU 2012 m. ! NUOLAIDA – 15% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 50 Lt. PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU 2012 m.! NUOLAIDA – 10% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 150 Lt. Pigiau nebūna!

Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par­ duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa­ vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen­ trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375. 904839

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe­ tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra­ minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo­ tis tel. 8 612 77 899.

Kviečia mokytis

902328

informuoja NEMOKAMAS SEMINARAS Kvie­čia­me į įva­di­nį ne­mo­ka­mą se­mi­na­ rą po­roms SVEIKI IR PAGARBŪS SANTYKIAI POROJE, ku­ris vyks va­sa­rio 13 d. 17.30 val. Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­te, Kau­ne. Bū­ti­na iš­ anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935. Individualiai mokau anglų kalbos studen­ tus, mokinius ir suaugusiuosius. Taip pat or­ ganizuojamos grupės pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Tel. 8 616 36 739. 910289

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa­ rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savi­ gynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsi­ gijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytau­ tasatk@one.lt. 900734

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896697

VASARIS – SVEIKATOS MĖNUO Kauno jungtinis sveikatos klubas, pažymin­ tis veiklos 20-metį, kviečia savo narius ir vi­ sus susidomėjusius vasario 11 d., šeštadienį, dalyvauti tokiuose renginiuose: 12 val. – šiaurietiško vaikščiojimo pamoka Santakos parke (rinktis Lietuvos sporto mu­ ziejuje, Muziejaus g. 7.; bus instruktorius Mindaugas iš „Leki akademijos”, neturin­ tiesiems lazdų – paskolinsime); būtina registruotis tel. 8 620 64 037 arba e. paštu ciginskas@gmail.com. 15 val. – susitikimas su klubo įkūrėjais, po­ kalbiai apie klubo istoriją ir dabartį, „ruo­ nių” šventes; renkamės kavinėje „Arbatos klubas” (Vilniaus g. 41). Informacija apie renginius tel. 8 685 53 648, 339 292 (vakare).

PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks ins­ truktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 11 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. FLASH MOB AKCIJA KAUNE Va­sa­rio 11 d. 15.55 val. – Flash mob ak­ci­ ja. Ren­ka­mės So­bo­ro aikš­tė­je, už­si­kli­juo­ja­ me lip­nią juos­tą ant bur­nos ir už­si­ra­šo­me „ACTA”. Ly­giai 16 val., iš­gir­dus sig­na­lą, bė­ ga­me Lais­vės alė­ja. Bė­gant iš­gir­dę sig­na­lą – su­stings­ta­me. Vėl iš­gir­dę sig­na­lą pra­de­ da­me bėg­ti to­liau. Iš vi­so su­sting­si­me 4 kar­ tus, po ket­vir­to – nu­si­plė­ši­me lip­nią juos­tą ir iš­si­skirs­ty­si­me. PASIKALBĖKIME Mes, anoniminiai narkomanai, norime pa­ sidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyven­ ti be narkotikų. Visa tai – atvirame susirin­ kime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272; www.lietuvos-na.lt. KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6, antrasis aukštas Vasario 12 d. 13 val., po Sumos arkikate­ droje, vyks minėjimas, skirtas 1918 m. va­ sario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Steigiamojo seimo nario, prof. prel. Kazimiero Šaulio (1872–1964) 140-osioms gimimo metinėms pažymėti. Dalyvaus arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius SJ, mons. A.Grušas, isto­ rikas dr. R.Kamuntavičius, smuikininkė L.Žiedelytė, pianistė L.Haidary. Veiks virtu­ ali paroda. Veikia paroda, skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio metams. Eksponuojama: 1927 m. sausio 29 d. laidotuvių nuotraukos, įvai­ raus laikotarpio portretai, 1928–1930 m. marijonų spaustuvės leidiniai, Švč. Nekal­ tojo prasidėjimo vargdienių seserų kon­ gregacijos krikščioniškos socialinės vei­ klos momentai, 1930 m., knygos apie pal. J.Matulaitį, beatifikacijos albumas, XIX a.pabaigos–XX a. pradžios teologinės kny­ gos lenkų, lotynų k., senos XIX a. maldakny­ gės, relikvijorius, kiti tikėjimo simboliai. Kauno arkivyskupijos muziejaus bendros ekspozicijos lankymas grupėmis – iš anksto susitarus tel. 322 584, 8 686 67 355, e. p. muziejus@kn.lcn.lt.

Atsiliepkite! Prašom atsiliepti asmenis, kuriems Stanis­ lovas Meištininkas yra paskolinęs pinigų. Tel. 8 614 34 527. 911864

Pamesta Pamestą leidimą ginklui Nr. 5252, išduotą Ramūnui Radavičiui, laikyti negaliojančiu. 912018


31

šeštadienis, vasario 11, 2012

kas, kur, kada teatras

Marija SKUČAITĖDAUGĖLIENĖ

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

(1931–2012) Šaltą vasario 10 d. rytą užgeso nuostabios moters, didelės savo šalies patriotės, visa širdimi atsidavu­ sios šeimai ir darbui, buvusios fizikos, astronomi­ jos mokytojos Marijos Daugėlienės širdis. M.Daugėlienė studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, baigė Vilniaus valstybinio akademinio dramos teatro studiją, sukūrė įsimenančius vaidme­ nis komedijoje „Žoržas Dandenas“, Aleksandro Ostrovskio „Šviečia, bet nešil­ do“, „Žiogas“ ir daugelyje kitų spektaklių. Vėliau dirbo mokytoja Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1962 m. dėstė fiziką ir astronomiją Kauno suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. M.Daugėlienė buvo didelio kruopštumo ir pareigingumo pavyzdys. Moki­ niai mėgo jos pamokas, dalyvaudavo olimpiadose, gaudavo apdovanojimus. M.Daugėlienės dėka 1-ojoje vakarinėje vidurinėje mokykloje buvo įrengtas tuo metu vienintelis toks turtingas Kaune fizikos kabinetas. Ji aktyviai daly­ vavo miesto fizikų veikloje, buvo apdovanota medaliu „Už pasižymėjimą dar­ be“, daugybe garbės raštų, jai buvo suteikta vyresniosios mokytojos kvali­ fikacija. M.Daugėlienė širdyje buvo literatė. Organizavo literatūros vakarus, mokėjo daugybę P.Vaičaičio, Maironio, B.Brazdžionio, K.Binkio eilėraščių, de­ klamuodavo renginiuose. Jos dėka poetu tapo ir sūnus Vytautas. Su nepaprastu dvasios pakilimu Marija sutiko Atgimimą. Dalyvaudavo susirinkimuose, mitinguose, skaitė ir platino Sąjūdžio spaudą, bendravo su prof. V.Landsbergiu ir kitais Sąjūdžio lyderiais. Lietuvos ir garbė, ir Sąjūdis buvo ir iki paskutinių metų liko jai nepaprastai brangūs. Visą gyvenimą Mary­ tė giliai tikėjo Kristų ir skleidė tikėjimo šviesą kitiems. Ligos paguldyta į patalą mūsų mieloji Marytė išliko kantri, švelni, nepa­ miršdavo pasiteirauti apie bendradarbių sveikatą, pasiųsti jiems linkėjimų, padeklamuoti eilių. Paskutinis jos jau virpančiu balsu telefonu sakomas eilėraštis buvo P.Vaičaičio „Yra šalis“. Pasakiusi žodžius „Šalis ta Lietuva vadinas, bet aš neil­ gai ten buvau“, ji tarsi apibendrino ir savo gyvenimo kelią. Šviesus M.Daugėlienės paveikslas ilgam liks visų ją pažinojusių ir ypač su ja iki paskutinių dienų bendravusiųjų atmintyje. Buvusios bendradarbės Marija pašarvota laidojimo namuose „Rimtis“, A.Juozapavičiaus pr. 1. Va­ sario 12 d. 11 val. – Šv. Mišios Jėzuitų bažnyčioje, Rotušės a. Laidotuvės vasa­ rio 12 d., sekmadienį, 14 val. Petrašiūnų kapinėse.

Vasario 11 d. 18 val. vietoj spektaklio TOLIMA ŠALIS bus rodoma dviejų dalių tragedija SKĖRIAI. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 25 d. kasoje, kurioje juos ir įsigijote. Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima­ vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va­sa­rio 11 d. 18 val. – Kar­las Mi­llöc­ke­ris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiks­mų ope­re­tė. Va­sa­rio 12 d. 12 val. – To­mas Ku­ta­vi­čius, Vio­le­ta Pal­čins­kai­tė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 da­lių ope­ra vai­kams. 18 val. – Um­ber­to Gior­da­no. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 da­lių ope­ra. Dai­nuo­ja Vai­das Vyšniaus­ kas, Li­li­ja Gu­bai­du­li­na, Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 11 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie­jų da­lių dra­ma. Re­ži­ sie­rius S.Ru­bi­no­vas. Va­sa­rio 12 d. 18 val. – A.Vo­lo­di­nas. PENKI VAKARAI. Dvie­jų da­lių ro­man­ti­nė dra­ma. Re­ži­sie­rius A.Po­ciū­nas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 12 d. 18 val. – PREMJERA! Ma­rio Frat­ti. SESUO. Rež. A.Žu­kaus­kas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Amžinąjį atilsį Mirus ilgamečiam AB „Šilkas“ vyriausiajam buhalteriui Vytautui VITARTUI (1930–2012), skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame dukras ir artimuosius. Buvę bendradarbiai Atsisveikinimas šarvojimo salėje, S.Žukausko g. 3B. Išlydėjimas vasario 11 d. 13 val. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos Sesutės mirties nuoširdžiai užjaučiame Ireną BARTNIKIENĘ ir jos artimuosius. Kartu liūdi šeimos draugai Vytautą DAUGĖLĄ, mirus mamytei, nuoširdžiai užjaučia Kauno deputatų klubo bičiuliai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ nuoširdžiai užjaučia LAGV viceprezidentę Algę DAUNORAVIČIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties. Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotoją Arūną Sadauską, netekusį mylimos mamos, nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno keliai“ kolektyvas.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

Vasario 11, 12 d. 12 val. – numatoma prem­ jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­ TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­ siesiems.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS Va­sa­rio 11 d. 19 val. – spek­tak­lis REVIZO­ RIUS. Re­ži­sie­rius R.Tu­mi­nas. IDIOTEATRAS Va­sa­rio 12 d. 18 val. – Keis­tuo­lių te­at­ro in­ty­mi(ų) vy­rų tru­pė ERELIS. DOMINO TEATRAS Va­sa­rio 14 d. 19 val. – ko­me­di­ja MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Re­ži­sie­rius A.Ve­čers­kis.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va­sa­rio 11 d. 18 val. – ko­me­di­ja mo­nos­pek­ tak­lis KĄ GALVOJA VYRAI? Va­sa­rio 13 d. 19 val. – B.Nu­ši­čiaus mi­nia­ tiū­rų ko­me­di­ja ŠEIMOS PATARĖJAS. Bi­lie­tus pla­ti­na TIKETA.

907643

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892057

KAUNO KULTŪROS CENTRas „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Va­sa­rio 13 d. 19 val. – Ka­zio Bin­kio te­at­ro spek­tak­lis mei­lės die­nai. Al­do Ni­ko­la­ji. MEILĖ LIGI GRABO LENTOS. Re­ži­sie­rius Ri­ man­tas Šta­ras. Dai­li­nin­kė Ri­mu­tė Sku­čie­nė. Bi­lie­tus ga­li­ma įsi­gy­ti li­kus 2 val. iki spek­ tak­lio Kul­tū­ros cen­tro ka­so­je.

renginiai VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Vasario 11 ir 12 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Juliaus Vilnonio atliekami varpų muzikos koncertai. Skam­ bės lietuviška muzika.

KAUNO A.PUŠKINO GIMNAZIJA Vytauto pr. 50, aktų salėje

Vasario 12 d. 13 val. Kauno rusų kultūros centras „Mokslas-Šviesa” kviečia į choro RUSSKAJA PIESNIA jubiliejinį koncertą „Mums 10 metų”. Įėjimas nemokamas.

KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje

Vasario 13 d. 15 val. – koncertas MEILĖ – ILGESIO DANGUS, skirtas Šv. Valentino dienai. Jį dovanoja nuotaikingų vyrų due­ tas – Juozas Bakutis ir Virginijus Meškinis bei mėgėjų teatro AIRA skaitovės.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Va­sa­rio 14 d. 16 val. – Gin­tau­to Vai­čio ir Ewos Po­hlke pa­ro­dos KELIAS Į MONBLANĄ ati­da­ry­mas.

S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nė­ries g. 7, Pa­le­mo­nas, tel. 373 606

Va­sa­rio 14 d. 14 val. – mei­lės ly­ri­kos skai­ ty­mų po­pie­tė TAVĘS AŠ LAUKIU... Lau­kia­mi vi­si pra­de­dan­tys ir jau pri­pa­žin­ti kū­rė­jai. Gi­ta­ra gros ir Mai­ro­nio ly­ri­ką skai­tys Ar­vy­ das Pau­laus­kas. No­rin­čiuo­sius skai­ty­ti sa­vo ei­les pra­šom re­gist­ruo­tis iš anks­to tel. 373 606 ar­ba 8 684 14 823. Bus de­monst­ruo­ ja­mos skaid­rės iš bu­vu­sių su­si­ti­ki­mų.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 406 kamb.

Vasario 14 d. 16.30 val. Valentino dienos proga vyks kunigo Vito Kaknevičiaus naujosios knygos „Nuodėmė ir atleidi­ mas” pristatymas. Renginyje taip pat dalyvaus knygos redaktorius akolitas Jonas Žiniauskas ir dailininkė Rima Vilūnienė. Gros gitara ir dainuos Edvinas Aguonis, smuiku grieš Raža Abbas. Bus galima įsigyti leidinių. Įėjimas laisvas.

KAUNO MIESTO ROTUŠĖ Rotušės a. 15

Vasario 15 d. 13 val. Kauno miesto muzie­ jus Rotušėje rengia Vasario 16-osios Nepri­ klausomybės Akto signataro, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio 140-ųjų gimimo metinių minėjimą. Daugiau informacijos rasite http://kaunomuziejus.lt/

M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Pet­raus­ko g. 31 (K.Pet­raus­ko me­mo­ria­li­nia­me bu­te)

Va­sa­rio 15 d. 15 val. – kon­cer­tas LIETU­ VIŠKŲ DAINŲ PYNĖ Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai – Va­sa­rio 16-ajai pa­mi­nė­ti. Da­ly­vaus J.Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­jos jau­nie­ ji dai­ni­nin­kai (mo­ky­to­jai Jū­ra­tė Bu­kaus­kai­ tė, Re­gi­na Ka­ba­li­nie­nė, Ge­ru­tė Strač­kai­ty­tė, Gied­rius Pruns­kus), kon­cert­meis­te­rės Elo­na Šiugž­di­ny­tė, Vir­gi­ni­ja Dau­gir­die­nė. Kon­cer­ tą ves doc. Jū­ra­tė Bu­kaus­kai­tė. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

VOKIEČIŲ KINO DIENOS Va­sa­rio 11 d. 18 val. – „Va­ka­rai” (2011 m., do­ku­men­ti­nis fil­mas). 20 val. – „Di­džio­jo Ka­te­rio gy­ve­ni­mas” (2010 m., dra­ma). Va­sa­rio 12 d. 18 val. – „Be tė­vo” (2010 m., dra­ma). 20 val. – „Smė­lio žmo­gus” (2011 m., ko­me­di­ja). Va­sa­rio 13 d. 18 val. – „Dai­na ma­ny­je” (2010 m., dra­ma). 20 val. – „Ne­ma­to­mo­ji” (2010 m., dra­ma). Va­sa­rio 14 d. 18 val. – „Su­sto­ji­mas pu­siau­ ke­lė­je” (2011 m., dra­ma). 20 val. – „Al­ma­ nya” (2011 m., ko­me­di­ja). Va­sa­rio 15 d. 18 val. – „Sky­riaus pi­ra­tai” (2010 m., dra­ma). 20 val. – „Ne­ty­čia pa­gro­bus po­nią El­frydę Ot” (2010 m., ko­me­di­ja). Taip pat va­sa­rio 11–12 d. ro­dy­si­me: 13 val. – „EGONAS IR DONCIS” (2007 m., ani­ma­ci­ja, ko­me­di­ja). 15 val. – „ATENBER­ GAS” (2010 m., dra­ma). Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (vasario 11 d.) Pasaulinė ligonių diena 1296 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1917 m. gimė poetas, kultūrininkas, redaktorius Kazys Bradūnas. 1932 m. gimė poetas Algimantas Mackus. 1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Sheryl Crow. 1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston. 1991 m. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką. 1992 m. gimė amerikiečių aktorius Tayloras Lautneris. 2010 m. mirė britų mados dizaineris Alexanderis McQueenas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Laukia emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Laikas tinkamas romantiškam pasimatymui. Jei neturite antrosios pusės, tikėtina, kad netrukus ją sutiksite. Jautis (04 21–05 20). Susidursite su žmogumi, kurio požiūris į gyvenimą smarkiai skirsis nuo jūsiškio. Galite pakliūti į nemalonią situaciją, teks įveikti įvairius išbandymus. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jums svarbiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Greita orientacija ir jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą. Mergelė (08 24–09 23). Savaitgalį praleiskite su šeima, kartu papramogaukite, išeikite pasivaikščioti. Rūpesčių gali sukelti naminiai augintiniai. Nestokosite fantazijos, tad seksis kūrybinė veikla. Svarstyklės (09 24–10 23). Dieną praleiskite su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Nesėkmės jums gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su įtakingais žmonėmis gali kilti naujų idėjų, kurias vėliau sėkmingai įgyvendinsite. Ožiaragis (12 22–01 20). Savaitgalį jūsų nuotaika bus permaininga – vieną akimirką būsite jautrus ir emocionalus, kitą – piktas ir nepakantus. Pasirūpinkite savo sveikata, pasistenkite nesušalti ir nepervargti. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų fantazija bus kaip niekad laki, todėl jums kils originalių minčių, nerealių idėjų. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų komunikabilumas padės sėkmingai susitarti su svarbiais asmenimis, galbūt net pradėsite savo verslą. Tinkamas laikas pirkti ir parduoti, bet neužmirškite pasiderėti.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šalti orai. Bus 7–13, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik vakariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šalčio, daug kur snigs. Kitos savaitės pradžioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nuslūgti.

Šiandien, vasario 11 d.

–12

–7

Telšiai

–11

Šiauliai

Klaipėda

–13

Panevėžys

–12

Utena

–12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.50 17.16 9.26 22.38 8.32

42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas –7 Brazilija +27 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga –5

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai kaune šiandien

+1 +6 –13 –14 +3 –6 –2 +7

Praha –10 Ryga –11 Roma +5 Sidnėjus +31 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +9 Varšuva –8

–12

–13

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

0–3 m/s

Vardai Šiandien:

Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora. Rytoj:

Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.

Orų įžval­gos pa­gal va­sa­rį

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-20

-12

-15

-18

0

-20

-6

-4

-20

4

-7

-1

-1

-3

4

rytoj

poryt

Spren­džiant iš se­no­lių pa­ste­bė­ji­mų, šių me­tų ba­lan­dis tu­rė­tų bū­ti be smar­kes­ nių vė­jų (jei va­sa­rį vė­jų nė­ra – bus vė­ juo­tas ba­lan­dis). Ga­li­mas daik­tas, kad ši va­sa­ra bus karš­ta (ypač – rugp­jū­tis) – se­no­liai taip spręs­da­vo pa­gal va­sa­rį vy­rau­jan­tį šal­tą ir sau­są orą. Yra vil­ties, kad gra­žu bus ir per At­ve­ly­kį: jei va­sa­ ris ne­šal­tas, At­ve­ly­kis – bal­tas, bū­da­vo sa­ko­ma. Va­sa­ris van­de­nį pa­lei­džia, tai ko­vas su­trau­kia. Va­sa­rio pa­bai­go­je ma­ ty­da­mi il­gus var­vek­lius, mū­sų se­ne­liai ma­ny­da­vo, kad pa­va­sa­ris vei­kiau­siai bū­siąs il­gas. O jei virš le­do be ato­drė­kio pa­si­ro­do van­dens, bus lie­taus. KD inf., Gintaro Lukoševičiaus nuo­tr.

įvairenybės

Ru­bi­ko ma­gas iš Kau­no Ru­bi­ko ku­bais prieš pu­sant­rų me­ tų su­si­do­mė­jęs kau­nie­tis Lu­kas Vait­ke­vi­čius to­liau ski­na lau­rus tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se. Šį kar­tą 13-me­tis iš Vo­kie­ti­jos grį­žo su tre­ čio­sios vie­tos dip­lo­mu. Kau­no Se­na­mies­čio pro­gim­na­zi­ jo­je be­si­mo­kan­tis L.Vait­ke­vi­čius ne­ se­niai da­ly­va­vo Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­sio­ se Ru­bi­ko ku­bo var­žy­bo­se „Hes­sen Open 2012“. Moks­lei­vis, sa­vo pa­ sie­ki­mais ste­bi­nan­tis ne vie­ną už­ sie­nio spor­ti­nin­ką, „Ru­bi­ko ma­gi­ jos“ rung­ty­je užė­mė tre­čią vie­tą, ku­bą su­dė­lio­jęs per 1,56 sek. Iš vi­ so moks­lei­vis da­ly­va­vo 9 rung­ty­se ir var­žė­si su 90 Ru­bi­ko ku­bo spor­ti­ nin­kų iš įvai­rių pa­sau­lio vals­ty­bių. „La­biau­siai džiau­giuo­si tuo, kad pa­vy­ko pa­ge­rin­ti vi­sus sa­ vo as­me­ni­nius ir Lie­tu­vos re­kor­ dus. Di­džiuo­juo­si, kad aš vie­nin­te­ lis at­sto­va­vau Lie­tu­vai ir ypač sa­vo gim­ta­jam mies­tui Kau­nui. Į var­žy­ bas ve­žiau­si ne tik Ru­bi­ko ku­bus, bet ir vė­lia­vė­lių, at­švai­tų, lanks­ti­ nu­kų, ku­riuo­se pri­sta­to­mas Kau­nas bei šiais me­tais mies­te vyks­tan­tys ren­gi­niai“, – ne­slėp­da­mas džiaugs­ mo pa­sa­ko­jo L.Vait­ke­vi­čius.

Pa­sie­ki­mai: Vo­kie­ti­jo­je L.Vait­ke­vi­čius pa­ge­ri­no ir sa­vo as­me­ni­nius, ir

Lie­tu­vos re­kor­dus.

Kau­nie­tis yra vie­nin­te­lis lie­tu­vis, už­sii­man­tis šia spor­to ša­ka ir da­ly­ vau­jan­tis var­žy­bo­se, į ku­rias su­si­ ren­ka spor­ti­nin­kai iš vi­so pa­sau­lio. Per­nai pa­va­sa­rį Len­ki­jo­je jis pa­ge­ ri­no vi­sus Lie­tu­vos re­kor­dus, o ru­ de­nį Ta­li­ne vy­ku­sių var­žy­bų tri­jo­se rung­ty­se užė­mė tre­čią­sias vie­tas. Ru­bi­ko ku­bo var­žy­bo­se spor­ti­

nin­kai var­žo­si ke­lio­se rung­ty­se – tai pri­klau­so nuo ku­bo dy­džio ir ypa­tu­mų. Ši spor­to ša­ka pa­sau­ly­je tam­pa vis po­pu­lia­res­nė. Iš­mė­gin­ti lo­gi­nio mąs­ty­mo, ran­kų ir net pė­ dų mik­lu­mo su­va­žiuo­ja įvai­raus am­žiaus žmo­nės – nuo moks­lei­vių iki sen­jo­rų. KD inf.

Sen­sa­cin­gas ra­di­nys Is­pa­ni­jo­je Olų pie­ši­niai Ma­la­go­je, Is­pa­ni­jo­je, ga­li bū­ti se­niau­si iki šiol ap­tik­ti ir pir­mie­ji, ku­riuos su­kū­rė nean­der­ ta­lie­čiai. Keis­tai į DNR dvi­gu­bą spi­ra­ lę pa­na­šūs pie­ši­niai iš tie­sų vaiz­ duo­ja ruo­nius, ku­riuos vie­tos gy­ ven­to­jai tuo­met val­gė, aiš­ki­na Jo­sè Lui­sas San­chid­ria­nas iš Kor­do­bos uni­ver­si­te­to Is­pa­ni­jo­je. Jie ne­tu­ ri „jo­kių ana­lo­gų pa­leo­li­ti­nia­me me­ne“, pri­dū­rė jis. Anot moks­

li­nin­kų, ra­dioak­ty­vio­sios ang­lies me­to­du nu­sta­ty­ta, kad ša­lia še­ šių pie­ši­nių Is­pa­ni­jos Ner­ja olo­se ras­toms me­džio ang­lies lie­ka­noms ga­li bū­ti 42,3–43,5 tūkst. me­tų, pra­ne­ša NewS­cien­tist.com. Tai lei­džia ma­ny­ti, kad pie­ši­niai ga­li bū­ti daug se­nes­ni nei 30 tūkst. me­tų se­nu­mo Chau­vet olų ta­py­ ba Piet­ry­čių Pran­cū­zi­jo­je, lai­ko­ ma anks­ty­viau­siu pa­leo­li­ti­nio ur­ vų me­no pa­vyz­džiu.

Di­džiu­lę ur­vų sis­te­mą Is­pa­ni­jo­je 1959 m. ap­ti­ko šikš­nos­par­nius me­ džio­ję ber­niu­kai. Tę­sia­mi pla­taus mas­to ka­si­nė­ji­mo dar­bai. Nean­der­ ta­lie­čiai iš tie­sų ga­lė­jo šiuos pie­ši­ nius su­kur­ti, mat ma­no­ma, kad jie Ibe­ri­jos pu­sia­sa­lio pie­tuo­se ir va­ ka­ruo­se gy­ve­no dar prieš 37 tūkst. me­tų – 5 tūkst. me­tų po to, kai li­ ku­sio­je Eu­ro­pos da­ly­je juos pa­kei­tė ar asi­mi­lia­vo šiuo­lai­ki­niai žmo­nės.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt

lrt.lt inf.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.