VASARIO 11, 2012 Nr. 35 (19 336)
Profesionalus vadovas T.Jankauskas: „Visada gali atsirasti galinčių tave pakeisti“. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Afganistano kare JAV kariai žūsta beprasmiškai? Kaina 1,60 Lt
Pasaulis 8p.
Aukcionus žlugdo kaina Valstybinės poilsia vietės – vis dar vals tybininkų rankose. Nors dar prieš me tus institucijos buvo paragintos savo va sarnamius perduo ti Valstybės turto fondui, šis procesas stringa. Maža to, tuos objektus sunkiai se kasi parduoti ir auk cionuose.
„Iš pirmų lūpų – į pirmas ausis.“ Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, jog „Lietuvos geležinkelių“ vadovai nepasididžiuos Klaipėdos politikams pristatyti Pauosčio kelyno projektą.
3p.
Iš JAV – netikėta žinia Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėda sulaukė netikėtos žinios iš Jungtinių Amerikos Valstijų – su uostamiesčiu nori bendradar biauti Naujasis Orleanas. Jis tap tų 21 miestu, su kuriuo Klaipėda draugautų.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Balsas tyruose
Kiek ir kokių pastatų, virtusių poilsinėmis, valdo įvairaus plauko įstaigos ir tarnybos? O kiek už jų šildymą žiemą paklojama biudže to lėšų? To niekas neskuba skai čiuoti. 2011 metų kovą Saulėlydžio ko mis ijos inic iatyva Vyr iausyb ė priėmė nutarimą, kuriuo paragino teikti pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų turto, tai yra poilsiaviečių bei vasarnamių perdavimo Vals tybės turto fondui (VTF). „Komisija rengia informaciją, kaip jiems pavyko tai įgyvendinti.
4
Nesiseka: M.Sinkevičiaus vadovaujama „Sodra“ sanatorijos Palangoje neatsikrato net drastiškai mažinda
ma pardavimo kainą.
VASARIO 13 DIENĄ BUS SKELBIAMAS FINALINIS SEPTYNETUKAS!
Vytauto Petriko nuotr.
Neseniai JAV lankėsi Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valsty binio jūrų uosto direkcijos dele gacija. „Jie parvežė daug įdomių žinių, kurių viena yra itin netikėta. Ją pa tvirtino ir laišką atsiuntęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pa vilionis“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ambasadorius pranešė, kad ge gužės 3–4 dienomis Naujajame Or leane (JAV) vyks Pasaulio kultūros ir ekonomikos forumas, kurio tiks las – išryškinti kultūros galimybes prisidėti prie miesto ekonomikos kūrimo.
2
2
ŠEŠTADIENIS, vasario 11, 2012
miestas
Taksi įmonėse – pažeidimai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) dar buotojai tikrino 36 vežimo paslau gas teikiančias įmones – ir didžią sias taksi bendroves, ir smulkiuo sius vežėjus „mikriukais“.
Dėl dviejų įmonių buvo pradėtos mokestinės patikros, dėl kitų dviejų vežėjų surinkta medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms. Teigiama, kad patikros vyko 2010 ir 2011 metais. Mokesčių inspekcijos darbuotojai nustatė, jog daugelyje įmonių būta pažeidimų. Paaiškėjo, kad buvo neišduodami apskaitos dokumentai, netinkamai naudoja mi kasos aparatai ir atliekamos ka sos operacijos, žmonės įdarbinami nelegaliai, pažeidžiama darbo laiko apskaita, atlyginimai dažnai moka mi vokeliuose. „Dviejose įmonėse nustatyta, kad nebuvo deklaruojamos visos gautos pajamos, vienai iš jų papil
domai priskaičiuota sumokėti apie 30 tūkst. litų mokesčių, delspini gių ir baudų, o kitoje patikra tebe vyksta“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direkto rė Gražina Rimkienė. Dėl pažeidimų įmonėms skirta beveik 30 tūkst. litų baudų. Dviejų bendrovių vadovai už algų mokėji
Dviejų bendrovių vadovai už algų mo kėjimą vokeliuose teismo sprendimu turės sumokėti po 10 tūkst. litų.
mą vokeliuose teismo sprendimu tu rės sumokėti po 10 tūkst. litų. „Nus tatėme, kad vienoje įmonėje daugiau nei pusė visų taksi vairuotojų dirbo neterminuotam laikui išėję nemoka mų atostogų“, – tikino G.Rimkienė.
Iš JAV – netikėta žinia Luizianos valstija, kurio 1 je yra Naujasis Orleanas, – sėkmingas tokios sintezės pa
vyzdys, nes net 12 proc. bendro jo vidaus produkto sukuriama nuo kultūros. Šiame forume pakvies tas dalyvauti ir Klaipėdos meras. Iš Naujojo Orleano vadovo gauta me kvietime siūloma apsvarsty ti galimybę dalyvauti šiame foru me ir pasidalyti unikalia Klaipėdos kultūrine patirtimi, o sykiu išplėsti Klaipėdos ir Naujojo Orleano kul tūrinius bei verslo ryšius.
„Toks siūlymas man buvo labai netikėtas, bet labai įdomus ir tik rai vertas būti apsvarstytas. Sma gu, kad ne mes siūlomės ir pra šomės, o mus mato ir siūlo. Tai vertinu kaip mūsų miesto pripa žinimą. Miesto, kuriame, be vi sų kitų privalumų, yra ir džiazo. Sunku pasakyti, kas iš to išeis, bet jei draugaus Klaipėdos ir Naujojo Orleano uostai, galima kalbėti ir apie miestų bendradarbiavimą“, – įvertinimu ir galimai būsima drau gyste džiaugėsi V.Grubliauskas.
Tradicija: įvairių regatų dalyviai uostamiesčio neaplenkia jau kelias pastarąsias vasaras.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Miestą vėl puoš burlaiviai Uostamiestį ir šią vasarą papuoš burlai viai – liepos pabaigoje čia užsuks regatos „Baltic Sprint Cup“ dalyviai. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Liepos 28-29 dienomis Klaipė doje turėtų viešėti apie 40 lai vų. Didžiųjų burlaivių, tokių kaip „Sedov“, tarp jų nebus, tačiau Klaipėdos mero Vytauto Grub liausko teigimu, akis vis tiek bus į ką paganyti. Visgi regata uostamiesčio val džiai tapo ir galvos skausmu. Jos organizatoriai, planuodami vizito
į Klaipėdą datą, nežinojo, kad Jū ros šventės renginiai šiemet vyks savait ę vėl iau, kad sus tipr int ų uostamiesčio 760 metų jubilie jaus šventę. „Teks pasukti galvą, kaip pa daryti, kad regata mieste nebū tų vieniša, kad burlaiviai nepa sij ust ų nel auk iam i. Neab ejoj u, jog sprendimų rasime“, – teigė V.Grubliauskas. Vienas variantų – į savaitgalį, kai į Klaipėdą atplauks burlaiviai, per
kelti kai kuriuos renginius iš Jūros šventės, kurie joje paskęsta. Taip pat neatmetama galimybė, jog pa vyks suorganizuoti tautodailinin kų mugę. „Burlaiviai tą savaitgalį taps pa grindiniu akcentu, tačiau pasi stengsime, kad ta diena neišsiskirtų tik liūdnai prie krantinių boluojan čiomis burėmis. Švęsime ne Jūros šventę, o Jūros dieną ir tikrai rasi me būdų, kaip ją tinkamai paminė ti minimaliausiais kaštais“, – tvir tino uostamiesčio meras. Regata „Baltic Sprint Cup“ lie pos 27-ąją startuos Liepojoje. V.Grubliauskas teigė jos organi zatoriams beveik pasižadėjęs, jog viena jachta iš Liepojos į Klaipėdą plauks ir jis.
Jaunimui už iniciatyvą – apdovanojimai
Klaipėdos miestai partneriai
Sandra Lukošiūtė
Čerepovecas (Rusija)
Leipcigas (Vokietija)
Čingdao (Kinija)
Leeuvardenas (Nyderlandai)
Debrecenas (Vengrija)
Liepoja (Latvija)
Gdynė (Lenkija)
Liubekas (Vokietija)
Tradiciniai uostamiesčio Jauni mo apdovanojimai šiemet papil dyti naujomis nominacijomis ir specialiomis padėkomis.
Kaliningradas (Rusija)
Manheimas (Vokietija)
Karlskrona (Švedija)
Mogiliovas (Baltarusija)
Kiogė (Danija)
Šiaurės Tainsaidas (Jungtinė Karalystė)
Klivlendas (JAV)
Odesa (Ukraina)
Kotka (Suomija)
Riugenas (Vokietija)
Kudži (Japonija)
Ščecinas (Lenkija)
s.lukosiute@kl.lt
Vakar Klaipėdos piliavietėje ket virtą kartą įteikti Jaunimo apdova nojimai. Prizininkus per kelis tu rus išrenka Jaunimo reikalų taryba. Nominantų rinkimai nuolat sukelia audringas diskusijas. Tradicija tapusios nominacijos „Metų organizacija“, „Metų ly deris“, „Metų iniciatyva“ ir „Me tų atradimas“ papildytos naujo mis: „Metų jaunimo filantropas“, „Metų savanoris“. Metų organizacija išrinkta So cialinių mokslų kolegijos studentų klubas. Metų lyderio vardas atite ko jaunimo kultūrinės organiza cijos „Kultūros raktas“ įkūrėjui ir dabartiniam prezidentui Matui Drukteiniui. Metų jaunimo filantropu išrink ta jaunimo renginius ir iniciatyvas remianti bendrovė „Baltic house“. Metų savanoriu tapo Gediminas Simutis, o „Metų atradimo“ titulas atiteko Jaunimo skatinimo fondui. „Metų iniciatyva“ skirta jaunimo kultūrinei organizacijai „Kultūros raktas“ už surengtą lietuviško ki no festivalį „Penki susitikimai su
Tąsa: Jaunimo apdovanojimai įteikti ketvirtąjį kartą.
lietuvišku kinu“. Speciali padėka įteikta radijo stočiai „Radijo gama“ už jaunimo veiklos viešinimą. Klaipėdos miesto meras Vytau tas Grubliauskas specialią padėką įteikė Rimai Smilingytei. 24 me tų mergina šio apdovanojimo nu sipelnė už parodytą nesavanaudiš ką pilietiškumą ir aktyvią poziciją gražinant ir švarinant miestą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
R.Smilingytė policijos pareigū nams padėjo sugauti žinomą uos tamiestyje sienų tepliotoją Gin.ov. Klaipėdos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus tvirtino, kad šie apdovano jimai – svarbus įvykis uostamiesčio jaunimui. Jis tampa kaip atskaitos taškas tam, kas nuveikta pernai ir į ką reikėtų lygiuotis šiais metais.
3
ŠEŠTADIENIS, vasario 11, 2012
miestas Maitins paplūdimius
Derėsis dėl želdinių
Gaisrai neša mirtį
Palangos savivaldybės specialis tai, aplinkosaugininkai bei darbų vykdytojai vakar aptarė smėlio pylimo kurorto paplūdimiuose darbus. Palangos paplūdimiuo se šį pavasarį turi būti išpilta 151 tūkst. kub. m smėlio. Jis bus pi lamas ruožuose prie Rąžės upe lio ir pietinėje dalyje maždaug iki Botanikos parko.
Uostamiesčio savivaldybė su „Lietuvos geležinkeliais“ tęs de rybas, kurių tikslas – pasirašy ti bendradarbiavimo sutartį. Pa gal ją „Lietuvos geležinkeliai“ privalėtų mieste pasodinti želdi nių, nes dalį jų iškirs Girulių miš ke. Miesto taryba po derybų tu rėtų patvirtinti Pauosčio kelyno detalųjį planą.
Ketvirtadienį vakare liepsno se žuvo Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijos Alseikių kaime gyve nusi pora. Sudegė sutuoktinių vieno aukšto namas, degėsiuo se aptikti negyvi 64-erių vyras ir 55-erių moteris. Penktadienį Sa kučiuose degė gyvenamasis na mas, apdegė ir į ligoninę pateko jo gyventojas.
Dienos telegrafas Priekaištai. Uostam iesčio merą Vy tautą Grubliauską įsiutino jubiliejinių Klaipėdos reng inių organizatorių ne veiklumas. Miesto vadovą neramina pasireng imo miesto jubil iejaus šven tei tempas. Jis pirmadienį organizuoja pasitarimą su viešosios įstaigos „Klai pėdos šventės“, kur i yra pag rind inė jubiliejinių reng inių organizatorė, va dovais, atsak ingais sav ivaldybės tar nautojais. Kreipimasis. Klaipėdos savivaldybė kreipsis į Seimą dėl Gyvenamosios vietos deklarav imo įstat ymo pakei timų, užt ikr inančių gyventojų griež tą privalomą reg istraciją prie fakt iš kai gyvenamo būsto. Jei būt ų tok ia tvarka, už atliek ų tvarkymą gyvento jai galėtų mokėti pagal bute gyvenan čių žmonių skaičių. Viz itas. Pirmadien į ir antradien į Lie tuvos kariuomenės Karinėse jūr ų pa jėgose lank ysis Dan ijos kar in ių jūr ų pajėg ų vadas flot ilės adm irolas Fin nas Hansenas. Viz ito met u sveč ias susit iks su Liet uvos kar in ių jūr ų pa jėg ų vadu flot ilės adm irolu Kęstučiu Macijausku, su kuriuo aptars Lietuvos ir Danijos karinių jūr ų pajėg ų aktuali jas, dvišalį bendradarbiavimą karinių jūr ų pajėg ų srityje. Nuobauda. Klaipėdos apygardos teis mas nepatenk ino savivaldybės Spor to ir kūno kult ūros skyr iaus vedėjo Irenijaus Zaleckio apeliacinio skundo dėl teisės vairuoti atėmimo. Valdinin kas teisės vairuoti neteko bei 1,3 tūkst. litų baudą gavo pernai gruodį, nes vai ravo automobil į neblaivus. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,77 promilės. Mirt ys. Vakar Metr ikac ijos skyr iu je užreg istr uotos 5 klaipėd iečių mir tys. Mirė Afanasij Novosiolov (g. 1931 m.), Andr ius Gedgaudas (g. 1932 m.), Michail Krivulia (g. 1934 m.), Svetlana Popova (g. 1966 m.), Loreta Balčiaus kienė (g. 1968 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Svetlana Žuravl iova, Valer ij Galčen ko, Raimondas Januškevičius, Loreta Balčiauskienė, Svetlana Popova, rytoj – Afanasij Novosiolov. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Vera Suseva. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 4 moterys. Gimė 3 mergaitės ir berniukas. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 52 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dės i kraujot akos sut rik imais, pilvo skausmais, traumom is. Med ikai į pa galbą skubėjo ir gatvėje gulintiems ne blaiviems asmenims.
4
šeštadienis, vasario 11, 2012
miestas
Aukcionus žlugdo kaina
Komentarai
Kitą mėnesį bus posėdis 1 ir matysime, kaip sekė si perduoti tas poilsiavietes Vals
tybės turto fondui“, – teigė Saulė lydžio komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė. VTF duomenų bazėje ne itin gau sus perduotų objektų sąrašas. Klai pėdoje ir Neringoje esančių savo poilsiaviečių neperdavė nė viena mi nisterija. Palangoje įregistruoti 4 to kie pastatai, tačiau patys stambiau si ir toliau lieka ministerijų rankose.
Dalia Kuodytė Seimo narė
V
Kontrolierių pastabų nepaiso
Valstybės kontrolieriai tokio au dito, kuris apimtų visus valstybės įstaigoms ir institucijoms priklau sančius poilsio namus, nėra atlikę. Tačiau dar 2009 metų veiklos audito išvadose konstatuota, jog yra valstybės įmonių, kurios tei kia nereikšmingas paslaugas arba pajamų apskritai neuždirba, o vi sos jų sąnaudos padengiamos biu džeto lėšomis. Tokios įmonės nea titinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų. Tarp jų paminėti ir poilsio namai „Baltija“, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti apgyvendinimo pa slaugas. „Baltija“ nevykdo viešojo admi nistravimo funkcijų ir nėra viešo jo administravimo subjektas, bet jai skiriami biudžeto asignavimai išlaidoms, nors Biudžeto sandaros įstatymas tokios galimybės nenu mato“, – rašoma 2009 metų Vals tybės kontrolės audito išvadose. „Baltiją“ išgelbės nuomininkai?
Visas 100 proc. poilsio namų „Bal tija“ akcijų paketas priklauso vals tybei, jas valdo Ūkio ministerija. Šis kompleksas nepateko į Vals tybės turto fondo registrą. Kodėl? Apie tai niekas nediskutuoja. Vyriausybės tinklalapyje pateikti duomenys, kad 2011 metais poilsio namai patyrė 1, 372 mln. litų nuo stolį. Šiemet situacija esą gerėja. „Iš tokio minuso taip greitai neiš lendi, bet dabar yra 68 tūkst. nuo stolis. Privatizavimo klausimas – ne mano reikalas. Pernai išnuomojo me „Auską“ maksimaliam terminui – 10 metų. Finansinė situacija gerė ja“, – tvirtino poilsio namų „Baltija“ direktorius Raimondas Karčiauskas.
Išeitis: valstybinių poilsio namų „Baltija” nuostolius mažina prestižinio viešbučio „Auska” nuoma. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Išnuomojusi viešbutį, įmonė kasmet gaus apie 440 tūkst. litų pajamų. Dar už 30 tūkst. litų per metus išnuomotas viešbučio in ventorius. Nuomininkai į viešbu čio atnaujinimą investuos maž daug pusketvirto milijono litų. Prie pat jūros esantis prestižinis viešbutis išnuomotas kartu su ap tvertu 24 hektarų ploto pušynu. Veikla – vieni nuostoliai
Dar vieną nuostolingą valstybės įmonę, daugiau nei 6,5 tūkst. kv. m sanatoriją „Palangos žvorūnė“, po dešimties dienų bus mėginama parduoti jau penktą kartą. Pirmajame aukcione prašyta 14 mln. litų. Kiekviename vėlesnia me kaina krito. Iki šiol nebuvo pir kėjo, kuris įsigytų šį „Sodrai“ pri klausantį objektą. Tad „Sodros“ taryba nutarė pri tarti bendrovės akcijų paketo par davimui viešame aukcione, pasta rąjį kartą pradinę pardavimo kainą sumažinus iki 6,197 mln. litų. „Apie kokią perspektyvą ga liu kalbėti, jei kitą antradienį mus parduoda. Kas nusipirks, tas tur būt ir mato tą perspektyvą. Aišku, realiausia būtų, kad „Žvorūnė“ at
likinėtų tas pačias funkcijas, viską galima tęsti: ir gydymą, ir apgy vendinimą. Šiuose namuose turi būti pertvarkymai. Jeigu paskelbs nerealią kainą, tai ir neparduos. Kai reikėjo prašyti 13 milijonų, jie pra
Izidorius Donskovas:
Apie kokią perspek tyvą galiu kalbėti, jei kitą antradienį mus parduoda?
šė 20“, – tvirtino bendrovės „Pa langos žvorūnė“ direktorius Izido rius Donskovas. Sanatorija yra Palangos šiauri nėje dalyje, 600 metrų nuo jūros. Čia yra du šešiaaukščiai gyvena mieji korpusai, kur vienu metu ga li gydytis iki 200 žmonių. Jeigu aukciono metu bendrovės parduoti nepavyks, „Sodros“ tary ba numato parengti įmonės verslo planą. Šiemet bendrovės nuostolis – apie ketvirtis milijono lito. Šiuo metu čia dirba apie 40 žmonių.
Girulių bazėje – statybininkai
Pusė milijono litų per metus – tiek bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skiria savo poilsio bazei Giruliuo se išlaikyti. „Žiemą kaip ir visose poilsinė se sumažėjo svečių. Bet dabar pas mus gyvena statybininkai iš rajo nų, iš Kauno, iš Vilniaus. Jie mus ir gelbsti. Jau porą mėnesių gyvena 12 žmonių – statybos įmonių darbuo tojai iš Kauno. Bet nuostolių pati riame, juk žiemą bazė 100 procen tų neužimta“, – tvirtino Girulių poilsio bazės viršininkė Anastazi ja Borisova. Poilsio bazė taip pat neperduota VTF. Ir jos bent jau kol kas neketi nama parduoti. „Lietuvos geležin kelių“ poilsiavietė įsikūrusi beveik pustrečio hektaro teritorijoje. Toks sklypas Giruliuose galėtų kainuoti nuo 30 iki 48 mln. litų. Šiuo metu bazėje trijuose mū riniuose korpusuose yra 56 kam bariai, o devyniolikoje medi nių namelių gali pailsėti apie 180 žmonių. Žiemą mediniai nameliai neeksp loatuojami. Bazės teritorijoje yra ir keli dar prieškariu statytų vilų pa statai, kurie nenaudojami.
isi puikiai žinome, kad įstai gos, ministerijos, departa mentai yra apaugę viso kiais objektais. Ir jų reikėtų atsisakyti, tad krizė galbūt buvo tas pa togus momentas. Kai ėmiausi iniciaty vos suskaičiuoti visas valstybės valdo mas poilsiavietes, buvo pasakyta, kad tai Saulėlydžio komisijos kompetenci ja. Kiek suprantu, Saulėlydžio komisi ja bandė skaičiuoti, tačiau rezultatų ne girdėjome. Praėjo treji metai, žinau, kai kurios ministerijos bandė atsisakyti sa vo poilsio namų, Vyriausybėje ir Seime buvo tokios kalbos, bet visa apimančio proceso taip ir neįvyko. Nėra politinės valios. Nežinau, kodėl delsiama, kai ku riuos dalykus labai sunku paaišk inti, daug kalbama, bet kai reikia veikti, at siranda daugybė visokiausių priežas čių, kodėl to nereikia daryti. Nė vieno je Vakarų valstybėje šitokių žinybinių poilsiaviečių nėra.
Vytenis Povilas Andriukaitis Seimo nar ys
D
aug kas perduota VTF, bet dabar laikas yra toks, kad jok io pirk imo nėra. Kyla didelės abejonės, ar galima dabar privatizuoti, nes nekilnojamojo turto rinka nukrito iki kraštutinių že mumų. Ar dabar palankiausias metas pardavinėti turtą, kai rinka yra apmi rusi, didelis klausimas. Kuo toliau, tuo aiškiau, jog ankstesniuose aukcionuo se sąmoningai padidindavo pradinę pardavimo kainą, bijodami, kad nie kas tų objektų nenupirktų, ir aukcio nuose gaudavo blogą rezultatą. Spėju, tikslas – vėliau pigiai parduoti. Užuot nuomoję, eksploatavę ir gavę kok ias nors pajamas, jie vėl mėgina parduo ti tas poilsiavietes. Išt ies valstybin io mąstymo trūksta.
Galvos ieškos Kuršių mariose Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Motinos nužudymu įtariamas iš Vokietijos pargabentas Aidas Pau lavičius prasitarė, kur padėjo nu pjautą mamos galvą. Jis ją išmetė į Kuršių marias.
Vakar klaipėdietis savo gimdyto jos bute Naujakiemio gatvėje poli cininkams rodė, kaip įvykdė nusi kaltimą. Ar vienintelis įtariamasis pasakė tiesą, dar neišsiaiškinta. Klaipėdos miesto apylinkės teis mas leido įtariamąjį itin žiauriu nužudymu, palaikų išniekinimu bei apiplėšimu suimti 3 mėnesiams. Bylos tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuroras Arūnas Saunorius teigė, kad įta riamojo paaiškinimai verčia abejo
ti jo psichine sveikata. Jo kalba ne visada logiška, neįmanoma net su prasti, ar jis pripažįsta kaltę ir gai lisi savo poelgio. Tikriausiai netrukus A.Paulavi čius bus siunčiamas tirti, ar yra pa kaltinamas. Po žmogžudystės iš motinos na mų vyras išsinešė kai kuriuos daik tus. Sulaikius įtariamąjį, dalis šių daiktų pas jį rasta. Bendraudamas su pareigūnais A.Paulavičius kalbėjo apie ypa tingą savo misiją bei svajojo grįž ti į Vokietiją, kur benamiams ir be darbiams nesunku išgyventi. Šiurpus nusikaltimas įvykdytas praėjusių metų gruodžio16 die ną. Iškart po to kaltininkas pake leivingomis mašinomis nusigavo į Vokietiją, kur Kūčių išvakarėse bu vo sulaikytas.
Patikra: po pusantro mėnesio nuo
nusikaltimo iš užsienio pargaben tas A.Paulavičius paaiškino, kad galvą įmetė į marių vandenis.
5
ŠEŠTADIENIS, vasario 11, 2012
šeštadienio interviu
Darbas komandoje – lyg smėlio dėžėje
K
asė duobes ir durpes, nešiojo dėžes – pra dėjęs nuo žemiausios grandies, laikui bėgant, Tadas Jankauskas tapo bendrovės „Avitelos prekyba“ generaliniu di rektoriumi. Jis įsitikinęs, kad kiek vienas darbas yra savaip žavus, bet tik nuo žmogaus priklauso, kaip pa ts jį vertinsi.
Vizitinė kortelė Gimė 1982 m. liepos 1-ąją Klaip ė doje. 2000 m. baigė Klaipėdos „Vėtr un gės“ gimnaziją. 2005 m. Vytauto Didžiojo universi tete baigė vadybos bakalauro stu dijas.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
2007 m. Vytauto Did žiojo univer sitete Kaune baigė market ingo ir tarptautinės komercijos magistran tūros studijas.
Pilį statyti – kartu
– Vadovaujate beveik 200 dar buotojų. Ar tam turi reikšmės kolektyvo dydis? – Skiriasi principai. Kuo didesnis kolektyvas, tuo daugiau sistemos. Kai dirbi kelių žmonių kolektyve, su kiekvienu gali pabendrauti as meniškai, išsakyti savo lūkesčius, realiai matyti, kokiu krūviu jis dir ba. Kai dirbi su 200 darbuotojų, apie juos sprendi pagal arčiausiai manęs dirbančios vadovų koman dos atsiliepimus. – Kam reikia žinoti darbuotojų lūkesčius, juk pakanka tik duo ti nurodymus? – Dirb au skirt ingos e įmon ės e, kur darb uot oj as buv o vert in a mas ir kur tam neteik iam as dė mes ys. Skirt um as akiv aizd us. Mūsų įmonėje darbuotojai verti nam i. Darb ą kom and oj e gal im a pal yg int i su smėl io dėž e. Jei ne smag u joj e žaist i, tai ger iau ei ti į kitą. O jei smagu, tai galioja tam tikros tais ykl ės: nes im ėt yt i smėliu, vienu metu visiems kar tu statyti pilį. Kai su darbuotoju randi sąlyčio taškus, būna leng viau siekti bendro tikslo. – Šios įmonės vadovu tapote prieš kelis mėnesius. Ar tai bu vo tikslingas siekis? – Nuo 13 metų vasaromis dirbda vau įvairius darbus. Pats turi daug ką išbandyti, kad nebijotum darbo ir suprastum, kaip būna sunku kai kuriems žmonėms. Studijų laikais užsidirbti važiavau į užsienį, kad pats galėčiau stotis ant kojų. Teko dirbti paprastu darbininku, paskui tapau komandos vadovu. Dar stu dijuodamas dirbau įvairiose kom panijose. Kur dirbau, buvo tik laiko klausimas, kada pakilsiu karjeros laiptais. Iki šiol vadovavau ne vienam di desniam ar mažesniam kolektyvui. Paskui buvau įkūręs savo šeimyninį verslą, kurį vėliau pardaviau. Verslininkas – pykčio objektas
– Kodėl būdavo tik laiko klausi mas, kada tapsite vadovu? – Kur beateidavau, stengdavau si dirbti kaip galima geriau ir grei čiau. Darydavau ne tik tai, kas liepta. Stengdavausi žiūrėti toliau į ateitį, plačiau ir iš visų pusių. Stengdavausi ne šiaip sau, o veda mas vidinio noro. Vadovai pastebė davo šias mano savybes. – Kokių dar savybių reikia ge ram vadovui? – Būtina nuolat tobulėti, nes visa da gali atsirasti galinčių tave pa keisti. Reikalingas užsispyrimas,
Šiuo metu įstojo į ISM vadov ų ma gistrantūros studijas. 2001–2002 m. – Kauno ekonomistų klubo narys. Nuo 2003 m. keliose Kauno preky binėse bei paslaug ų kompan ijose pirmus kel is met us dirbo vadybi ninku, vėliau – padalinių vadovu. 2010 m. pradžioje grįžo į Klaipėdą ir dirbo „Avitelos prekybos“ persona lo ir mažmeninio tinklo vadovu.
Pozicija: T.Jankausko nuomone, vadovas turi būti sąžiningas sau ir kitiems.
Sigito Vaitilavičiaus nuotr.
Nuo 2011 rugsėjo „Avitelos prek y bos“ generalinis direktorius, valdy bos narys.
sveikos ambicijos, atidumas da rant savo darbą. Svarbiausia iš likti teisingam prieš save ir kitą žmogų, nes vadovo sprendimai ne visada būna lengvi, ypač kai tenka ką nors atleisti. Vadovui taip pat labai svarbu mokėti bendrauti, tuomet lengviau išsakyti savo lū kesčius. Turi būti ne tik sąžinin gas, bet ir nuoširdus.
Su žmona Aiste aug ina 4 metų sū nų Kajų ir 2 metų dukrą Kamilę.
bų užsuku į mišias. Pasikraunu ge rų emocijų ir išvalau sielą nuo blogų minčių, prastų emocijų ar kasdienių pagundų. Bet į bažnyčią einu ne tik tada, kai būna blogai.
– Kurti savo verslą dažniausiai nusprendžiama padirbėjus ki tiems. Kodėl jūs pasielgėte at virkščiai? – Visada traukia sritis, kurios ne si išbandęs. Pabandęs supratau, kad Lietuvoje nėra taip smagu būti
Kur bedirbau, buvo tik laiko klausimas, kada pakilsiu karje ros laiptais. verslininku, kaip man iki tol atro dė. Šiandien požiūris į verslininką Lietuvoje nėra teigiamas. Vaka rų šalyse verslininkas yra žmogus, kuriantis darbo vietas, mokantis mokesčius. Jis yra gerbiamas, ypač Vokietijoje. Pas mus nuo sovietinių laikų gajus požiūris, kad verslinin kas nesiskiria nuo spekulianto. Jei tau sekasi, žmonės pavydi ir lin ki blogo, o jei nesiseka – džiaugia si. Valstybės požiūris taip pat nė ra teigiamas. Iš kitos pusės pajutau, kad dar nesu pribrendęs savo verslui. Bet dabar man lengviau dirbti, nes ži nau, kaip būna atsidūrus darbda vio vietoje. Komandos žmogus
– Kodėl pasirinkote studijuo ti vadybą? – Norėjau pasirinkti socialinius mokslus, domino psichologija. Bet kai stojau, populiaresnės buvo va dybos ir ekonomikos specialybės,
Motociklu – po Lietuvą
Pomėgis: T.Jankauskas mėgsta motociklu keliauti po Lietuvą.
garantavusios didesnę sėkmę. Nors vadyba negali išsiversti be psicho logijos. Esu komunikabilus, koman dos žmogus, kuriam sekasi burti ki tus. Psichologija labiau siejosi su individualisto darbu, tad pasirin kau komandinio darbo kelią. – Kaune pragyvenote nema žai laiko. Kodėl grįžote į Klai pėdą? – Pagrindinė priežastis – tėvai. Nė vieno iš mūsų su žmona tėvai ne gyvena Kaune. Gimus vaikams, pa jutome, kad šalia trūksta artimų žmonių. Tuomet didelio skirtumo nebuvo, ar ieškoti darbo Kaune, ar Klaipėdoje. Nusprendėme, kad da bar pats tinkamiausias laikas po kyčiams. Tėvai šalia, dažniau ma to anūkus, o prireikus galime vieni kitiems padėti. Jei ne tėvai, tikrai nebūtume grįžę į Klaipėdą. Kau ne išgyvenome 10 metų, tad nebu vo lengva apsispręsti. – O šeimoje kas labiau vado vauja?
Nuotrauka iš asmeninio albumo
– Sunku vienareikšmiai atsaky ti. Tam tikrais atvejais šeimoje bū nu gana kategoriškas. Nuo protė vių laikų jaučiu pareigą pasirūpinti šeima ir apginti ją nuo išorės veiks nių. Nors šeimos gerove rūpinamės abudu. Žmona yra dvasinių ver tybių puoselėtoja, šeimos židinio kurstytoja. Ji humanitarė, baigusi filosofiją, tad mes vienas kitą pui kiai papildome. – Kaunas turbūt yra jūsų mei lės miestas? – Taip, Kaune, studentų bendrabu tyje, susipažinau su būsima žmo na. Patys geriausi prisiminimai iš gyvenimo bendrabutyje. Pavasarį baigiau magistrantūros studijas, o rudenį, rugsėjo 8-ąją, per Mari jos gimtadienį, susituokėme. Esa me katalikai, tad tuokėmės bažny čioje. – Esate praktikuojantis katali kas? – Į bažnyčią vaikštau ne tik per šventes. Kai jaučiu poreikį, po dar
– Kaip atsipalaiduojate po dar bų? – Mėgstu pažinti Lietuvą. Nieka da neturėjome tiek pinigų, kad il gesniam laikui galėtume išvažiuoti kur nors toliau, o kelių dienų poil sis svetur sukelia didesnį stresą, nei duoda naudos. Norint pažinti šalį, žmones, kultūrą, ten reikia pabūti bent kelis mėnesius. Lietuvoje, kur nėra kalbos bar jero, žavi tas nuolatinis žmonių, tarmių, papročių ir valgių paži nimas. Kai gyvenome Kaune, la bai daug keliavome po Dzūkiją ir Suvalkiją, o grįžę į Klaipėdą sten giamės daugiau pavažinėti po bu vusį kuršių kraštą, Mažąją Lietu vą, Žemaitiją. Kelionės motociklu tas išvykas paversdavo dar įdo mesnes. – Koks jūsų gyvenimo moto? – Elkis su kitais taip, kaip norėtu mei, kad elgtųsi su tavimi. Turi bū ti nuoširdus. Stengiuosi pasitikėti žmonėmis. Nors yra tekę nudeg ti. Tad dabar, susipažinęs su žmo gumi, įspėju: „Jūs turite 100 proc. mano pasitikėjimą, bet galite jį iš barstyti“. Kartais iš to nuoširdumo ky la impulsyvus pyktis, bet nelaikau akmens užantyje. Atvirumas ir ne vyniojimas į vatą išeina tik į nau dą, jei žmogus to nepriima labai asmeniškai. Nemadinga būti nuo širdžiam? Gal, bet nejau dabar ma dų vaikysiesi?
6
šeštadienis, vasario 11, 2012
sportas Vilniečiams pralaimėta
L.Grinčikaitė – greičiausia
Naftininkų nesėkmė
Klaipėdos „Neptūnas“ vakar namie pralaimėjo „Lietuvos rytui“ 85:91. Mūsų ekipa Lietuvos krepšinio lygos čempionate patyrė devintąją nesėkmę. Su šešiomis pergalėmis „Neptūnas“ yra aštuntas tarp 12 penketukų. Sostinės komanda su 14 pergalių ir dviem pralaimėjimais žengia pirma.
Estijoje vykusiame lengvosios atletikos uždarų patalpų „Aukso lygos“ antrajame etape pergalę iškovojo Lina Grinčikaitė. Klaipėdietė buvo greičiausia bėgdama 60 m – 7,32 sek. Taip pat pirmi buvo Sonata Tamošaitytė (60 m per barjerus – 8,10 sek.) ir Mantas Dilys (trišuolis – 16 m 13 cm).
Nacionalinės krepšinio lygos pirmenybėse vakar suklupo Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žaidėjai, namie 59:67 nusileidę Jonavos „Triobet“ komandai. Tarp naftininkų rezultatyviausiai žaidė H.Venskus, pelnęs 14. E.Lengvinas surinko 13 taškų, M.Kumpys ir A.Gudaitis – po 8 taškus.
Istorinės boksininkų pergalės
Sporto telegrafas Automobilių sportas. Šiandien 10 val. ant Kapstato ežero (prie Endriejavo) vyks asmeninės ir komandinės lengvųjų automobilių lenktynės dėl Endriejavo seniūnės taurės. Kviečia. Rengiamas pirmasis „Snaigės“ slidinėjimo žygio etapas. Žmonės, norintys slidinėti, šiandien kviečiami atvykti prie Vasaros estrados nuo 11 iki 13 val. Anot organizatorių, „Jaunystės“ orientavimosi sporto klubo narių, „Snaigės“ žygis – nekonkurencinis, jame nesiekiama pergalių. Slidinėjimo mėgėjams bus paruoštos dvi trasos: labiau patyrusiems – ilgoji (8 km), pradedantiesiems – trumpoji (4,3 km). Dalyviai gaus trasų žemėlapius, kuriuose bus nurodytos ir aprašytos įdomesnės trasos vietos. Rankinis. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) šiandien 14 val. vyks Lietuvos rankinio lygos pirmenybių rungtynės tarp Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“ komandų. Futbolas. Šiandien ten pat vyks Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionato lemiamos kovos. 17 val. dėl 3-iosios vietos žais „Nautica“ ir „Kretinga“, 18.15 val. dėl aukso medalių kovos „Klaipėdos universiteto“ ir „Baltų“ penketukai. Šiandien Garliavos (Kauno r.) sporto centre (Vasario 16-osios g. 8) vyks Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės turnyro lemiamos varžybos. 16 val. dėl 3-iosios vietos varžysis Kauno „LKKA-Aistės“ ir Klaipėdos „Lemminkainen“ komandos, 18.15 val. finale susirems Kauno „Viči-Aisčių“ ir Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-Iki“ penketukai. Vakar vyko pusfinalio susitikimai. Laikinosios sostinės ekipų derbyje „Viči-Aistės“ lengvai 97:45 įveikė „LKKA-Aistes“. Nepasisekė uostamiesčio „Lemminkainen“ žaidėjoms. Jos nuo pirmųjų minučių atsiliko žaisdamos su „Kibirkštimi-Tiche-Iki“, o varžybas pralaimėjo 72:81. Eurolygoje. Kauno „Žalgirio“ komandai Eurolygos turnyro „Top-16“ etapo ketvirto turo rungtynėse namuose nepavyko pateikti sensacijos ir įveikti vieno iš pagrindinių turnyro favoritų Barselonos „Regal Barcelona“ klubo. Tris kėlinius varžovams priešinęsi žalgiriečiai pralaimėjo 58:67.
Pirmą kartą Klaipėdos boksininkams pavyko laimėti medalius Baltijos šalių muay hai bokso čempionate, surengtame Šiauliuose. Tadas Žebrauskas
Arnoldas Joknys tapo vicečempionu, o Darius Kavarza iškovojo bronzos medalį. Anot Vadimo Gridiajevo, prizininkų trenerio ir „Muay Thai Imperija“ klubo vadovo, to dar nebuvo pavykę pasiekti nė vienam pajūrio regiono kovos klubui. Svorio iki 91 kg grupėje rungtyniavęs A.Joknys pusfinalio, antrame raunde stipriu smūgiu nokautavo Lenkijos sportininką ir pateko į finalą. Čia jo laukė čempionato favoritas – Baltarusijos rinktinės narys Aleksandras Kriukas, patirtimi akivaizdžiai pranokęs klaipėdietį. A.Joknys, išsisukęs nuo tikslių varžovo smūgių ir išvengęs nokauto, nedideliu skirtumu nusileido baltarusiui.
Maloniai nustebino svorio iki 81 kg grupėje kovojęs D.Kavarza. 18metis klaipėdietis buvo jauniausias tarp 18-35 metų dalyvių. Nepaisydamas metų skirtumo uostamiesčio kovotojas savo pirmąjį varžovą du kartus pasiuntė į nokdauną, o trečiajame raunde dėl akivaizdžios persvaros teisėjai sustabdė kovą. Tiesa, bronzos medalį užsitikrinęs jaunasis boksininkas nekovo-
jo pusfinalyje. Dėl lengvų traumų treneris neleido auklėtiniui varžytis su akivaizdžiai vyresniu ir pranašesniu varžovu. Nepasisekė trečiajam Klaipėdos boksininkui Kęstučiui Frolovui (svorio iki 81 kg grupė). Dėl atsinaujinusios kelio traumos jis nebaigė pirmųjų varžybų. Į Saulės miestą susirinko atletai iš šešių šalių – Lietuvos, Latvi-
jos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. „Pergalės skatina eiti pirmyn ir siekti geresnių rezultatų, – džiaugėsi V.Gridiajevas. – Jau šį pavasarį žadame į Klaipėdą parvežti ne vieną pergalę iš varžybų Lietuvoje ir užsienyje.“ Kovo mėnesį „Muay Thai imperijos“ sportininkai vyks į Latviją, balandžio – į Vokietiją.
Pirma – Klaipėdos valstybinė kolegija Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Uostamiestyje surengto Lietuvos kolegijų studentų sporto festivalio salės futbolo varžybų zonos turnyrą laimėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos žaidėjai.
Praėjusio festivalio vicečempionai be didesnio vargo įveikė dvi varžovų komandas – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą 4:1 ir Šiaulių kolegiją 9:4. Beveik pusę įvarčių – šešis – įmušė Ernestas Razonas. Du kartus
Neįveikiamieji: klaipėdiečiai laimėjo abu susitikimus.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Prizininkai: treneris V.Gridiajevas džiaugėsi auklėtinių D.Kavarzos ir A.Joknio iškovotais medaliais.
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
pasižymėjo Danas Kulišauskas, po sykį – Mindaugas Šoblinskas, Tadas Jurkus, Lukas Kereišis ir Zigmas Butkus. Vytauto Kasparaičio vadovaujama ekipa pateko į finalines varžybas, kuriose tikisi iškovoti čempionų vardą. Studentų sporto festivalyje vaikinai rungtyniauja aštuoniose šakose, merginos – septyniose. Pernai Klaipėdos valstybinės kolegijos merginos tarp 11 komandų buvo pirmos, vaikinai tarp 14 ekipų – antri.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt
397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, vasario 11, 2012
lietuva
Pasiklydusio laiško detektyvas Baltarusiai pranešė siekiantys susitikimo su Lietuvos pareigū nais, kad aptartų planuojamų statyti atominių elektrinių abie jose šalyse klausimą. Tačiau lietuviai tikina apie tokius Mins ko planus nieko negirdėję, todėl artimiausiu metu dvišalio susitikimo tikrai nebus.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Išplatino oficialų pranešimą
Dar šios savaitės pradžioje, pirma dienį, Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos ministerija išpla tino oficialų pranešimą, kad Lietu vos aplinkos ministerijai esą „buvo išsiųstas laiškas su kvietimu arti miausiu metu Minske aptarti nau jų branduolinių elektrinių statybos problemas“. Laišką, pasak baltaru sių, pasirašė šios šalies gamtos iš teklių ir aplinkosaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas. „Pirmiausia, Baltarusijos ministe rija reiškia pagarbą Lietuvos ministe rijai ir dėkoja už konstruktyvų bend radarbiavimą aplinkosaugos srityje“, – teigiama pranešime spaudai. Be to, laiške Baltarusija esą pa kvietė įgaliotuosius Lietuvos at stovus atvykti į Minską sureng ti konsultacijų šiais klausimais – dėl Visagino atominės elektrinės ir Astravo branduolinės elektrinės statybų projektų, dėl jų atitikties tarptautinei aplinkosaugos kon vencijai, dėl Lietuvos ir Baltarusijos veiksmų, užtikrinant saugų būsimų branduolinių elektrinių darbą. Kar tu, kaip teigiama pranešime spau dai, Baltarusija išreiškė susirūpi nimą tuo, kad Lietuva į 2010 m. atliktų geologinių tyrimų Visagi ne išvadas neįtraukė tam tikro ti po reaktorių, kurie turėtų būti čia statomi, veikimo analizės. Baltarusija savo laiške, remiantis pranešimu spaudai, pasiūlė abiejų šalių atstovų susitikimą Minske surengti šių metų vasario pabai goje arba kovo pradžioje. Tikina nieko negavę
Nors apie parašytą ir išsiųstą laiš ką baltarusiai pranešė dar savaitės
pradžioje, Lietuvos aplinkos minis terijos atstovai net ir vakar tikino neturintys jokių žinių apie Minsko neva išsiųstą kvietimą. Nėra ren giamasi ir jokiems dvišaliams po kalbiams įvardytais klausimais. „Jokio kvietimo, rašto, laiško ar kitokio dokumento dėl dviša lio susitikimo Minske Astravo ir Visagino atominių elektrinių sta tybų klausimais Aplinkos minis terija nėra gavusi. Jeigu toks kvie timas būtų gautas, tokio susitikimo galimybė būtų svarstoma“, – vakar teigė aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Lietuvos aplinkos ministerija pripažino neturinti naujausių ži nių, kaip Baltarusijai sekasi įgy vendinti Astravo atominės elekt rinės projektą. T.Beržinskas tik gūžčiojo pečiais paklaustas, kodėl Minskas skelbia apie oficialų laišką, išsiųstą į Vilnių, o Lietuva nėra jo gavusi. „Nežinau. Negalime komentuoti to, ko nega vome. Gal vertėtų Užsienio reikalų ministerijos pasiteirauti dėl šio klau simo, nes tai susiję su dvišaliais san tykiais“, – atsargiai pasiūlė jis. Bet Užsienio reikalų ministerija situacijos nekomentuoja. Parašė elektroniniu paštu?
Tomas Beržinskas:
Negalime komentuo ti to, ko negavome. Gal vertėtų Užsienio rei kalų ministerijos pa siteirauti dėl šio klau simo.
Anot jo, konkrečias ekspertų, specialistų, pareigūnų ar net mi nistrų susitikimo temas „būtų ga lima įvardyti tik gavus kvietimą“ ir apsisprendus dėl tokio susitikimo surengimo. Tačiau T.Beržinskas spėjo, kad Lietuvos šalis tokiame susitiki me pirmiausia keltų planuojamos Astravo atominės elektrinės povei kio aplinkai vertinimo procedūros klausimą. „Lietuva yra išsiuntusi Baltaru sijai savo pastabas dėl šios proce dūros, kuri, mūsų nuomone, nėra baigta, ir atsakymų į pateiktas pa stabas nėra gauta“, – sakė jis.
Neoficialiomis žiniomis, baltarusių pareigūnai laišką Lietuvos aplinkos ministerijai siuntė ne diplomati niais kanalais, net ne įprastu re gistruotu paštu, o internetu. Todėl Lietuvos šalis nenori pripažinti ga vusi tokį laišką, nes nėra išlaikyti svarbių dokumentų siuntimo rei kalavimai. Apie tai Minskas turė tų būti informuotas elektroniniu paštu išsiųstu atsakymu. Aplinkos ministerija nekomen tuoja šių žinių. Ji kartoja, kad joks oficialus kvietimas iš Baltarusijos nėra atėjęs. Protestuoja jau seniai
Lietuva jau ne vienus metus pro testuoja dėl Baltarusijos parinktos aikštelės savo atominei elektrinei statyti, nes ji yra Gardino srity je, Astravo rajone šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos, tik už pusšim čio kilometrų nuo Vilniaus. Be to, reiškiamos abejonės dėl Astravo atominės elektrinės staty bos technologijų bei saugumo rei kalavimų laikymosi. Vilnius abejoja ir Rusijos pla nų statyti Baltijos atominę elekt
Mįslė: rašė Baltarusijos pareigūnai laišką mūsų Aplinkos ministerijai
ar ne?
rinę Kaliningrado srityje, neto li Sovetsko miesto, šalia Nemunu einančios Lietuvos sienos, saugu mu. Nors rusai ir baltarusiai gana triukšmingai propagavo savo pla nus pastatyti Baltijos ir Astra vo elektrines, iki šiol nėra visiškai akivaizdžių garantijų, kad tai tik rai atsitiks. Tikinama, kad Baltijos ir Astravo atominės pradės veikti apie 2016– 2018 m. Visagino atominę elekt
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
rinę, kurios strateginiu investuo toju pasirinkta japonų korporacija „Hitachi“, Lietuva tikisi pastatyti iki 2020-ųjų. Šios elektrinės statybos kainuos apie 17 mlrd. litų. Planuojama, kad Lietuvai teks prisidėti maždaug 5 mlrd. litų. Preliminariais duomenimis, Lie tuvos verslas iš Visagino atominės elektrinės statybų gali tikėtis ne mažiau kaip 4 mlrd. litų vertės už sakymų.
8
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
10p.
Tamsiosios didžiausio Prancūzijos uostamiesčio paslaptys.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
JAV kariuo menės pulki ninkas Danie lis L.Davisas nepabūgo ir tiesiai švie siai prabilo apie realybę Afganistane. Padėtis šalyje, pasak jo, sun ki. Kodėl JAV generolai kal ba priešingai?
pasaulis
Aukos: šimtai amerikiečių karių paaukojo gyvybes Afganistane. Ar praėjus daugiau nei dešimtmečiui, karas baigtas? Kai kurie JAV karininkai sako, kad ne.
Karas Afganistane: kas teisy Gyvas liudininkas
Kaip rašo „The New York Times“, JAV armijos pulkininkas 48 metų D.L.Davisas, tarnaujantis JAV pa jėgose nuo 1985 m., regis, bus vie nas iš nedaugelio kariuomenės at stovų, nutarusių kritikuoti JAV kariuomenės vadus. Kalbėti apie JAV pajėgas kamuo jančias ligas pulkininkas nutarė ne tik su aukštais JAV politikais, bet ir žiniasklaida. Praėjusį mėnesį karininkas ėmė si ilgai planuotos kampanijos – in formuoti amerikiečius, kas iš tiesų vyksta Afganistane. D.L.Davisas nutarė atsakyti į ke lis klausimus, kodėl armijos vado vybė meluoja, kad Afganistano ka riai pajėgūs užtikrinti taiką savo šalyje? Kodėl meluojama, kad šio je karų nuniokotoje žemėje pasiek ta pažanga? Kur švaistomi mokes čių mokėtojų milijardai? D.L.Davisas davė interviu dien raščiui „The New York Times“, parašė straipsnį į seniausią ne priklausomą JAV karybos žurnalą „The Armed Forces Journal“. Ga liausiai supažindino su surink ta medžiaga keturis Kongreso na rius ir jų personalą, t. y. parengė jiems dvi atskaitas – slaptą ir ne įslaptintą. Informavo apie tai jis
ir Gynybos departamentą bei sa vo vadovybę. Pulkininkas ėmėsi darbo praėju siais metais, kai antrąsyk per savo tarnybos metus buvo komandiruo tas į Afganistaną. Sukoręs, kaip pats sako, daugiau nei 10 tūkst. kilometrų, aplankęs aštuonias šalies provincijas, susi tikęs su dešimtimis amerikiečių, sąjungininkų ir Afganistano ka riuomenės bei policijos pareigūnų, D.L.Davisas, kaip pabrėžiama žur nale „The Armed Forces Journal“, įsitikino, kad karas Afganistane – pragaištingas, o JAV karinės vado vybės kalbos apie pažangą šioje ša lyje – melas. „Kaip gali atsukti nugarą, kai kiekvienais metais ten išsprogdi nama vis daugiau vyrų?“ – klau sė jis savo straipsnyje, kurį pavadi no „Tiesa, melas ir Afganistanas“ („Truth, lies and Afghanistan“). „Pasiųstas į misiją nuoširdžiai tikėjausi, kad viskas, kas buvo sa koma apie šį karą, – tiesa. Kad sąlygos Afganistane gerėja, kad vietos valdžia ir kariuomenė pa siekė pažangą, – rašė pulkininkas. – Tiesa, nemaniau, kad išvysiu dramatiškų pokyčių, bet bent jau tikėjausi, jog pamatysiu įrodymų, kurie leistų teigti, kad vyksta tei
giamų poslinkių. Norėjau pamatyti bendroves, batalionus, kurie kuria bent jau minimalią pažangą. Vie toj to pamačiau, kad visais lygme nimis trūksta pažangos.“
Mes – visi tie, kurie gyvena, kovoja ir žūsta, – tikimės, kad mūsų lyderiai sakys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyksta.
Pulkininkas pabrėžė, kad jo ma tyti vaizdai ir girdėti pasakojimai Afganistane skiriasi nuo oficialių JAV kariuomenės pareigūnų pra nešimų. D.L.Davisas stebėjosi, kodėl Da vidas H.Petraeusas, buvęs sąjun gininkų vadas Afganistane, o dabar CŽV vadovas, praėjusių metų kovą liudydamas Senato komitete sakė, kad Talibanas didžiojoje šalies da lyje pažabotas ir pažanga ryški, to dėl 2014 m. JAV pajėgos galės pasi traukti. D.L.Davisas pabrėžė, kad Afganistane veikiausiai šiomis kal bomis tiki vos keli kariai.
Atmetė kaltinimus
Generolai slepia nesėkmes?
Kaip rašė D.L.Davisas, nuo 1985 m., kai įstojo į kariuomenę, jis nuolat susidurdavo su slepiama informa cija apie tikrąją padėtį karo lauke. Tačiau šį kartą pulkininkas nutarė netylėti. „Kiek dar vyrų turi žūti šioje mi sijoje, kuri, akivaizdu, nesėkminga? – klausė pulkininkas. – Niekas ne sitiki, kad mūsų lyderiai visuomet turės sėkmės receptą. Tačiau mes – visi tie, kurie ten gyvena, kovoja ir žūsta, – tikimės, kad mūsų lyde riai bent jau sakys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyksta.“
Tačiau „The New York Times“ kal bintas pulkininkas Jamesas E.Hut tonas, JAV kariuomenės atstovas spaudai, atsisakė detaliai komen tuoti D.L.Daviso kritiką. Tiesa, jis neigė, kad kariuomenės vadai me luoja apie padėtį Afganistane. „Mes esame vertybėmis grįs ta organizacija, ir tai, ką sakome ar pranešame, vertiname labai rim tai“, – pabrėžė atstovas. CŽV vadovo D.H.Petraeuso at stovė Jennifer Youngblood taip pat atrėžė, kad jos viršininkas nie kuomet nemelavo apie padėtį Af ganistane.
Politikų dėmesys ir susižavėjimas
Galbūt niekas nebūtų rimtai ver tinęs D.L.Daviso kampanijos, jei ne kai kurių Kongreso narių dėme sys. „Pulkininkas D.L.Davisas pa dėjo mums suvokti, kas iš tiesų dedasi žemėje. Mums tai kelia su sižavėjimą“, – pabrėžė senatorius iš Šiaurės Karolinos respublikonas Walteris B.Jonesas. Politikas du kartus akis į akį su sitiko su pulkininku, skaitė jo pa rengtas ataskaitas. Senatorius Jeffas Merkley, de mokratas iš Oregono valstijos, taip pat susitiko su D.L.Davisu. Kong reso narys pabrėžė, kad pulki ninkas – neįkainojamas liudinin kas, nes dėl neaukšto savo karinio laipsnio jis galėjo bendrauti ne tik su aukšto rango kariškiais, bet ir su eiliniais karo lauke. Milijardų švaistymas
Pulkininkas D.L.Davisas yra tar navęs Vokietijoje ir dalyvavęs Persi jos įlankos kare. Pasibaigus šiam ka rui jis išėjo į atsargą, tačiau po rugsėjo 11-osios atakų grįžo į aktyvią tarnybą. Jam teko kariauti Irake, du kartus bu vo išsiųstas į Afganistaną. Pirmuosius 15 mėnesių Afga nistane jis praleido vadinamajame Ateities kovos sistemų kūrimo da
9
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Dvigubas išpuolis
Nuožmus protestas
Sulaikė žudiką
Dviem užminuotiems auto mobiliams vakar detonavus prie Sirijos saugumo pajėgų postų antrame didžiausiame Alepo mieste, žuvo mažiau siai 25 žmonės, apie 175 bu vo sužeisti. Tuo metu Damas ko režimo tankai veržėsi į opo zicijos protestų židiniu tapusį Chimso miestą.
Graikijos profsąjungos vakar pradėjo dvi paras truksiantį streiką, protestuodamos prieš naujas taupymo priemones, dėl kurių ketina balsuoti parla mentas ir kurių reikalauja ES bei Tarptautinis valiutos fon das. Atėnuose vėl prasidėjo demonstrantų ir policijos su sirėmimai.
Ispanijos policija vakar pra nešė sulaikiusi Vladimirą Mi lisavlevičių (nuotr.) – vieną iš asmenų, kurie 2003 m. nu žudė tuometį Serbijos mi nistrą pirmininką Zoraną Džindžičių. V.Milisavlevičius slapstėsi nuo 2007 m., kai kar tu su dar 11 asmenų buvo ap kaltintas premjero nužudymu.
Kraujo rekordas Nuo karo Afganistane pradžios praėjo daugiau nei dešimtmetis, bet žuvusių civilių skaičius auga jau penktus metus iš eilės ir per nai pasiekė rekordinį lygį.
AFP nuotr.
bė, o kas melas? linyje, kurio užduotis – kurti kari nes technologijas. Pasak D.L.Daviso, iš pat pradžių programa susidūrė su sunkumais, tačiau karinė vadovybė be perstojo kartojo, kad darbai vyksta sėkmin gai. Visgi 2009 m. programa buvo sustabdyta, nors į ją ir buvo inves tuoti milijardai. Atsainus požiūris
Per antrąją misiją Afganistane D.L.Davisas apklausė 250 karių, nuo 19-mečių eilinių iki dalinių vadų. Kalbėjosi jis ir su Afganista no saugumo pajėgų kariais bei civi liais. D.L.Davisas papasakojo apie pokalbį su Afganistano policinin kais po vieno išpuolio. „Paklausiau policijos kapitono, iš kur buvo surengtas išpuolis. Jis man pirštu parodė į kalnus. Tada paklausiau: „Kokios procedūros at liekamos, kai įvykdomas išpuolis? Ar jūs suformuojate dalinį ir seka te juos (talibus)? Ką jūs darote?“ Jis man atsakė: „Ne, tikrai nesekame jų. Tai pernelyg pavojinga.“ Vienas pėstininkas pulkininkui papasakojo, kad afganistaniečių policininkai retai kada išlenda iš postų. Nenuostabu, kad talibų ka riai kai kuriose provincijose jaučia si laisvi kaip paukščiai.
Kariai nori namo?
„Rugpjūtį buvau Kandaharo pro vincijoje, – dėstė pulkininkas. – Čia tarnaujantis dalinys neteko kelių vyrų. Vienas žuvusių buvo patyręs karys. Dalinio vadas ma nęs retoriškai paklausė: „Kaip man pažvelgti šiems vyrams į akis ir pa sakyti, kad jie turi diena iš dienos tęsti misiją? Tai vis sunkiau pada ryti. Ar man reikia pažvelgti šių ka rių žmonoms į akis ir pasakyti, kad jų vyrai žuvo dėl ko nors reikšmin go? Kaip tai padaryti?“ D.L.Davisas persakė ir kito da linio vado žodžius: „Žinai, vyrai čia kalba: „Tikiuosi, kad jau galė siu keliauti namo, tikiuosi, netek siu tik kojos. Gal tai bus kairė ko ja.“ Jie nepasitiki savimi, jie netiki, kad karinė vadovybė apskritai žino, kas čia dedasi.“ Pulkininkas D.L.Davisas papa sakojo ir apie apsilankymą Kuna ro provincijoje. „Rugsėjo 10 d. buvau Kunaro provincijoje, ten šnektelėjau su vie tos pareigūnu, kuris JAV pajėgoms pataria kultūros klausimais. Aš jo paklausiau, ar Afganistano kariuo menės daliniai jau pasirengę kovo ti su talibais, kai JAV paliks terito riją. Jis man atsakė: „Ne. Jie tikrai nepasiruošę. Šiame regione sau
gumo pajėgos sudaro sandėrius su Talibanu. Talibai pažada nešaudy ti į juos, jie – į talibus. Jei talibas sulaikomas, jis netrukus paleidžia mas“, – rašė pulkininkas. Kalbėdamas su D.L.Davisu afga nistanietis prisipažino, kad nese niai neteko gero draugo, kuris dir bo policijos pareigūnu. „Neseniai man paskambino ta libas, kuris sučiupo mano bičiulį. Kad girdėčiau, jis garsiai jį mušė ir reikalavo, kad nustočiau dirb ti amerikiečiams. Jie man pagrasi no, kad pagaus mano šeimą. Taigi teko vaikus atsiimti iš mokyklos, – afganistanietį citavo D.L.Davisas. – Praėjusią naktį ant štai to kal no, už 700 metrų nuo JAV karinės bazės, buvo nužudytas Afganista no policininkas. Talibai pagrobė jį jo tėvų akyse. Jis atvyko jų aplan kyti iš kitos provincijos. Jam buvo vos 27 metai.“ Pulkininkas D.L.Davisas pridūrė: „Žmogžudystė buvo įvykdyta prie pat JAV karinės bazės. O juk šis postas atsakingas už šimtus kvadrati nių kilometrų. Įsivaizduokite, ko kia nesaugi jaučiasi afganistaniečių visuomenė. Ir tai vyksta visuose Afganistano regionuose.“ „The New York Times“, „The Armed Forces Journal“ inf.
Šį mėnesį pateiktoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje rašoma, kad pernai Afganistane žuvo 3021 ci vilis – 8 proc. daugiau negu me tais anksčiau. Dar 4507 taikūs gy ventojai buvo sužeisti. Daugiausia aukų pasiglemžė pakelės bombos ir savižudžių iš puoliai. Dėl tokių išpuolių pernai žuvo 450 žmonių – 80 proc. dau giau negu metais anksčiau, nors savižudžių atakų skaičius liko be veik toks pat. JT duomenimis, atsakomybė už tris ketvirtadalius aukų tenka Talibanui arba su juo susijusiems kovotojams. „Nuo karo pradžios praėjo de šimt metų, o aukų toliau daugė ja“, – liūdną išvadą pateikė JT mis ij os Afgan istan e ats tovė Georgette Gagnon. Kruviniausias išpuolis nuo 2008-ųjų buvo įvyk dytas pernai gruodžio 6 d., kai sa vižudis detonavo savo sprogmenų prikimštą liemenę prie Kabulo mečetės įėjimo ir nužudė 56 šiitų maldininkus, susirinkusius į Ašū ros minėjimą. Bet pakelės bombos tebėra didžiausios civilių žudikės. Sava darbiai prietaisai, kurie sprogs ta užmynus koja arba užvažiavus automobiliu, paprastai būna pri krauti tiek sprogmenų, kad galė tų sunaikinti tanką. Pernai nuo jų žuvo 967 žmonės. Šie skaičiai pateikti tuo metu, kai NATO jau braižo planus iš vesti savo pajėgas ir perduoti at sakomybę už saugumą Afganista no armijai bei policijai. Vakarų pajėgoms pavyko su mažinti smurtą prieš civilius ne ramiose pietinėse Helmando ir
Kandaharo provincijose, bet JT pastebi, kad sukilėliai perkelia atakas į rajonus prie Pakistano sienos. Jie taip pat dažniau taikosi į turgavietes, vaikų aikšteles, pės čiųjų takus ir autobusų stoteles – šiose vietose deda pakelės bom bas ir siunčia savižudžius. „Taktika keičiasi, – sakė JT ge neralinio sekretoriaus specia lusis atstovas Afganistane Jánas Kubišas. – Antivyriausybinės jėgos, spaudžiamos tam tikro se vietovėse, persikelia į kitas ir ten naudoja šiuos nežmoniškus ir nieko neskiriančius ginklus, tokius kaip žmogaus aktyvuo jamos bombos, siunčia savižudžius sprogdintojus.“
Savadarbiai prietai sai paprastai būna prikrauti tiek sprog menų, kad galėtų sunaikinti tanką. J.Kubišas pasakojo, kad Taliba nas 1998 m., kai valdė Afganis taną vadovaudamasis itin griež ta islamo interpretacija, uždraudė sausumos minas kaip neislamišką ir nehumanišką ginklą. Bet JT ataskaitoje rašoma, kad tarp šių minų ir savadarbių užkasamų sprogmenų, kuriuos dabar nau doja kovotojai, nėra jokio skirtu mo. Dauguma savadarbių užtaisų turi maždaug 20 kg sprogmenų ir detonuoja tuomet, kai ant jų už mina žmogus arba automobilis pervažiuoja per kintamojo slėgio plokštę. „Tai iš esmės yra sausumos mi nos, – apie pakelės bombas kalbė jo J.Kubišas. – Kodėl gi šis nehu maniškas ir neislamiškas ginklas taip dažnai naudojamas?“ „The Guardian“ inf.
Taktika: kovotojai taikosi į turgavietes, vaikų aikšteles, pėsčiųjų ta
kus ir autobusų stoteles – ten deda pakelės bombas ir siunčia sa vižudžius. „Reuters“ nuotr.
10
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Užšalusi Venecija Tradicinio Venecijos karna valo išvakarėse miesto gy ventojai ir svečiai patyrė staigmeną – pirmą kartą per 80 metų užšalo šio po etų apdainuoto miesto ka nalai. Bet, nepaisant žiemos išdaigų, pasirengimas šian dien prasidedančiai 10-ies dienų šventei vyko visu grei čiu. Organizatoriai, kaip ir kasmet, žada visą miestą paversti žaismingu teatru.
Tamsiosios Marselio paslaptys Kai išgirsti Marselio miesto vardą, prieš akis iškyla žydroji Prancūzijos pakrantė. Tiesa, šis miražas – apgaulingas. Šio did miesčio gatvėse, regis, verda visai kitoks gyvenimas. Tamsios skersgatvių paslaptys
Didžiausias Prancūzijos uosta miestis Marselis veikiau prime na Meksikos miestus ir miestelius, kuriuose vyksta narkotikų prekei vių karai, nei turistų pamėgtą jau kų kampelį prie Viduržemio jūros. Vietos policijos pareigūnai sako, kad narkotikų prekyba mieste kun kuliuote kunkuliuoja. Vis daugiau žmonių verčiasi šiuo verslu, maža to, jaunimas sparčiai skinasi kelią į narkotikų prekeivių gaujas. Prancūz ijos dienrašč io „Le Monde“ žurnalistai dalyvavo tra dicinėje policijos operacijoje prieš narkotikų prekeivius viename Mar selio priemiesčių. Policijos automobiliai, kuriais į šiaurinį priemiestį atvyko pareigū nai, specialiai nepažymėti. Mieste jau tamsu. Pareigūnai su ka ratus aplinkui vieną namą. Pasak pareigūnų, tai kasdienis jų darbas – šmirinėti tarp beveidžių pastatų, ieškoti svaigalų prekeivių ir pirkėjų. Staiga pasigirsta šauksmas: „Aaaa...“ Garsas nuaidi per namų kiemus ir skersgatvius. Kaip sako policijos pareigūnai, taip šaukia vai kai, dažniausiai jiems yra po 15 metų. Jie – stebėtojai, laukiantys policijos ir pranešantys apie pareigūnus. Tyrėjai pasakoja ne sykį matę, kad visus automobilius, kurie atvyksta į Font-Vert, le Clos la Rose ir la Cas tellan rajonus, seka mopedai. Šie rajonai, anot pareigūnų, nar kotikų prekybos centrai, į kuriuos dažniausiai užsuka pirkėjai. Antai, staiga prie vieno iš pastatų sustoja juodas „Volkswagen“ mar kės automobilis. Iš keleivio vietos iššoka vyras ir sprunka į skersgatvį. Vienas pareigūnų seka jį, tačiau greitai grįžta atgal, o vyras dingsta skersgatvyje, ten, kaip sako grįžęs pareigūnas, veikiausiai yra apie de šimt gaujos narių, jų šešėliai maty ti ant gatvės grindinio.
„Pernelyg pavojinga ten eiti“, – raportuoja policininkas. Automo bilio vairuotojas policijai žinomas, tačiau pareigūnai negali jo suim ti, nes jis liko automobilyje ir nie ko nepadarė. Pareigūnai pripažįsta, kad jiems nelengva sunaikinti tokius mažus narkotikų prekybos tinklus. Pirma, suėmus jų narius nieko doro nepe ši, antra, retas kuris įtariamasis vė liau pasodinamas į kalėjimą. „Jie turi mažai ryšių su tikruo ju organizuotu nusikaltimu“, – paaiškino Marselio teismo proku roras Jacquesas Dallestas. Pasak kaltintojo, nors per pastarąjį de šimtmetį mieste sulaikytų narkoti kus pardavinėjančių asmenų skai čius išaugo beveik 145 proc., tokių, kurie buvo pasodinti už tai į kalėji mus, – dešimtys.
Uždirbti pinigų šiame versle labai lengva, todėl dauge lis jų ryžtasi žudyti.
Vis jaunesni nusikaltėliai
Tiesa, Marselio kovos su narkotikų prekyba pareigūnai džiaugiasi, kad per pastaruosius kelerius metus jiems pavyko suimti kelis smul kius narkotikų baronus. Vietos policijai talkino iš Pa ryžiaus atsiųstas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Alainas Gardre’as. Jis kalbėjosi su „Le Monde“ žurnalistais. Pareigūn as pas ako jo, kad suėmimai sukėlė Marselyje naują smurto bangą. „Kai kurios pozici jos liko laisvos, todėl jau nimas bando jas perimti“, – pasakojo pareigūnas.
Pūlinys: vienas gražiausių Prancūzijos miestų Marselis kenčia nuo narkotikų prekeivių gaujų karų.
Marselio policijos kova su nar kotikų baronais tęsiasi jau trejus metus. „2010 m. Marselyje buvo įvykdytos 54 žmogžudystės ir pa sikėsinimai nužudyti, iš jų 17 buvo susiję su narkotikų prekeivių gau jomis. 2011-aisiais padarytos 38 žmogžudystės, iš jų 20 buvo susi jusios su gaujų karais“, – reziuma vo Roland’as Gauze’as, vienos Mar selio policijos nuovadų tyrėjas. Tačiau praėjusių metų pabai ga Prancūzijoje buvo kaip niekada kruvina. Nemažai šalies dienraš čių 2011 m. gruodį pavadino kru vinuoju. Vos per keturias savaites policijai teko aiškintis net keturias žmogžudystes, tarp jų – policinin ko. Šis buvo nušautas kalašnikovu. Kiti nuž ud yt ie ji buvo
gerai žinomi policijai, nes vertėsi narkotikų prekyba. Pareigūnų teig im u, išp uol iai Marselio priemiesčiuose vykdomi tradiciškai. Du arba trys kaukė ti užpuolikai, ginkluoti kalašni kovais, prisiartina prie aukos, iš šaudo į savo auką visą apkabą, o tada skubiai, kaip ir atvyko, palie ka žmogžudystės vietą. „Uždirb ti pinigų šiame versle labai lengva, todėl daugelis jų ryžtasi žudyti“, – sakė Yvesas Robert’as, didžiau sios Marselio policijos profsąjun gos atstovas. Įmantri prekybos schema
Tyrėjai tvirtina, kad kiekvienoje gau joje yra apie dešimt jaunuolių, kurių amžius svyruoja nuo 14 iki 25 metų. Gaujos prekiauja narkotikais įvairiuose
pastatuose. Daugiausia parduodama marihuanos ir hašišo. Kiekvieną rytą gaujų vadai su skirsto darbus, nurodo, kuriose vie tose bus prekiaujama. Be to, jie pri žiūri, kad nė vienas jų talkininkų neužmigtų ar nebūtų išsiblaškęs. Prekiaujama dviem pamainomis. Pirmoji pamaina imasi darbo po pie tų ir prekiauja iki vėlyvo vakaro, ant roji – nuo vakaro iki vidurnakčio. Nė vienas pardavėjų negali pa likti savo posto tol, kol kas nors jo nepakeičia. Kaip pasakojo pareigūnai, vienas rajono gyventojas net buvo įsigud rinęs parūpinti prekeiviams maisto už deramą atlygį. Prekeiviai nebijo vietos policijos, nes daugelis eili nių pareigūnų nedrįsta įžengti į jų tvirtovę. Kartais pardavėjai net ro do pareigūnams įvairius gestus. Be prekeivių, narkotikų platinimo schemoje neapsieinama be vadinamųjų va rovų. Jie, kaip prekybos agentai, ieško klientų. Svarbūs ir narko tikų tiekėjai. Pasak pareigūnų, šie daž
11
ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012
pasaulis Užšalusi Venecija
Afrikoje pavojinga ir kinų darbininkams Kinų veržimasis į Afriką – sunkiai sustabdomas. Nauja rinka, ištekliai, darbo vietos viliote vilioja kinus. Tačiau Afrikoje tyko ir pavojai. Netikėti išpuoliai
Egipte ir Sudane šių metų pra džioje buvo pagrobti kinų darbi ninkai. Tai sukėlė nerimo bangą Kinijoje. Kodėl Afrikos sukilėliai nusitaikė į šiame žemyne dirban čius kinus? Ar tai kerštas, ar leng vas grobis? Kaip rašo kinų kalba leidžiamas „Economic Observer“, šių metų sausio 28 d. Sudane buvo pagrob ti 29 kinų darbininkai. Incidentas įvyko netoli Abos miesto, už 620 km į pietus nuo Sudano sostinės Chartumo. Darbininkai šioje vie toje stato greitkelį. Po trijų dienų 25 kinų darbinin kai buvo pagrobti pakeliui į Lehfe no cemento gamyklą Egipto Sina jaus pusiasalyje. Pasak policijos, užpuolikai buvo vietos beduinų bendruomenės nariai. Tiesa, įkaitai buvo paleisti netru kus po genčių ir vietos administra cijos derybų. Sudane darbininkai laisvę išvydo šią savaitę ir iš karto buvo nuskraidinti į Keniją.
Tačiau, pasak „Economic Ob server“, ne tautybė ar šalis, iš ku rios atvyksta užsieniečiai, svar biausia Afrikos sukilėliams. Pietų Kordofano valstijoje Nu bos kalnuose esantis Kaudos rajo nas nuo praėjusio birželio garsėja Pietų Sudano valstybės pajėgų ir sukilėlių, kurie anksčiau buvo su sivieniję su nepriklausomo Pietų Sudano vadovais, susirėmimais. Kinų darbininkus pagrobė va dinamojo Sudano liaudies išsiva davimo judėjimo šiaurinio padali nio (SPLM-N) nariai. Anksčiau šie kariai buvo pavaldūs Pietų Suda no valdančiajai partijai, nors didžiąją dalį karių sudaro iš Sudano kilę sukilėliai. Pietų Sudanui at siskyrus nuo Sudano praėjusiais metais SPLM-N nutolo nuo Pie tų Sudano, nes tiek dėl religinių, geografinių, tiek dėl kitų priežas čių nebuvo pripažinti Pietų Suda no valstybės piliečiais.
Kinų darbininkus grobė Sudano liau dies išsivadavimo judėjimo šiaurinio padalinio nariai.
niausiai tūno namie, nors uždirba daugiausia pinigų. Be to, narkotikų prekyboje svarbią vietą užima va dinamosios auklės. Šios nėra įsivė lusios į prekybą, be to, dažniausiai nėra policijos akiratyje. Auklėmis dažniausiai būna dai liosios lyties atstovės – skurde gy venančios vienišos motinos su vai kais. Marselyje šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų, sudaro apie 10 proc. šeimų – tris kartus daugiau nei bet kuriame kitame Prancūzijos mies te. Šios moterys mainais į pini gus arba maistą savo namuose ar ba rūsiuose slepia narkotikus arba dideles sumas pinigų. Per kiekvieną kratą tokiuose na muose, kaip sako pareigūnai, ran dama to paties: keliasdešimt ki logramų kanapių, marihuanos arba hašišo, keletas milijonų eurų gry naisiais, keletas ginklų. Su prekyba susijusių asmenų atly giai svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tiesa, tokius pinigus gauna tik pasi žymėję prekeiviai, ne tokie apsukrūs tenkinasi 1,5 tūkst. eurų atlygiu. Tačiau tokios pajamos Marselyje, kuriame nemažai žmonių apskritai neturi darbo, nemenkos. Remian
tis statistika, mieste dirba tik apie ketvirtadalį žmonių, kurie neturi universiteto diplomo, o dauguma gyventojų tenkinasi vidutine 832 eurų per mėnesį alga. Antai, Abdelis – buvęs narko tikų prekeivis. Jis su žmona augina du vaikus, o per mėnesį šeima už dirba apie 800 eurų. 32 metų vyras praleido penkerius metus kalėjime, o dabar niekaip nepavyksta rasti darbo. Vyras bijo, kad nepriteklius privers jį grįžti prie juodų darbų. Policijos pareigūnas Jeanas Loui sas Martini sako, kad policijai ne pavyks vienai susitvarkyti su nar kotikų prekeiviais. Pasak jo, būtina gerinti socialinę ir ekonominę pa dėtį mieste. Nors Marselyje per pastaruosius 20 metų kovos su narkotikų pre keiviais pareigūnų skaičius išau go dukart, kovoti su gaujomis pa reigūnams – sunku. Sociologas Laurent’as Mucchiel li taip pat konstatavo, kad kovoti su narkotikų mafija tradiciniais būdais neįmanoma. „Šie skaičiai (polici jos) juokingi, palyginti su tuo, ko kia yra reali padėtis“, – konstata vo sociologas. „Le Monde“, „Worldcrunch“ inf.
Kinija perka Afriką
Pavojai: kinų darbininkų į Afriką atvyksta vis daugiau. Tačiau kai ku
Pasak Kinijos komercijos minis terijos, šiuo metu užsienyje dar buojasi apie 800 tūkst. kinų dar bininkų. Manoma, kad šiemet šis skai čius turėtų padvigubėti. Kini jos investicijos pasaulyje, atme tus investicijas į finansų sektorių, siekia 60 mlrd. dolerių. Afrikoje Kinija yra didžiausia investuotoja ir svarbiausia dauge lio Juodojo žemyno šalių prekybos partnerė. Prekybos apimtis siekia apie 150–160 mlrd. dolerių. Afrikoje verslo reikalų turi net 2 tūkst. kinų bendrovių. Kinai tvir tina, kad Afrika – galimybių kraš tas. Tiesa, verslas Afrikoje – rizi kingas dalykas. Ypač sudėtinga padėtis tuose regionuose, kuriuose iki šiol vyks ta religinės, politinės, ekonominės kovos. Be to, socialinė atskirtis Afrikoje – didžiausia pasaulyje, tai taip pat kursto neramumus. Kinai tik žengia pirmuosius žingsnius Afrikoje, tačiau net to kios senbuvės kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Turkija ar Li banas susiduria su sunkumais. Vis dėlto Kinijos verslas lau kiamas Afrikoje. Kinams netruk do Afrikoje įsišaknijusi korupcija. Nes, pasak vietinių, dažniausiai kinai viską sprendžia krūvomis grynųjų pinigų.
AFP nuotr.
„Economic Observer“ inf.
Vidaus kovų aukos
„Shutterstock“ nuotr.
Kaip tvirtino SPLM-N atstovas, priežastis, kodėl armija grobė ki nus, – įkaitai jiems buvo reikalingi kaip apsauga nuo represijų, kurias vykdo Pietų Sudano vyriausybė. SPLM-N atstovai taip pat pri dūrė, kad taip jie siekė atkreipti pasaulio dėmesį. „Tai nėra nukreipta prieš Ki niją“, – po pagrobimo sakė Yasi ras Armanas, SPLM-N generalinis sekretorius. – Visi įkaitai – sau gūs. Jie bus paleisti, kai tik mums bus saugu.“ Sinajaus pusiasalyje Egipte pa dėtis dar sudėtingesnė. Čia gyve nančios gentys dar buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako val dymo metais kaltintos terorizmu. 2004 m. Egipte susprogdintas viešbutis „Taba Hilton“. Per spro gimą žuvo 34 žmonės, 105 buvo sužeisti. Po sprogimų buvo sulaikyti 5 genčių atstovai, jie kalėjime ka li iki šiol. Kaip pasakojo derybose dėl kinų darbininkų paleidimo da lyvavęs neįvardytas asmuo, buvo bandoma išsiderėti paleisti genčių narius mainais į kinų belaisvius.
Incidentai sukėlė nuogąstavimų, kad kinų darbininkai Afrikoje ta po populiariu grobikų taikiniu, nes kasmet atvykstančių į Afriką šios šalies piliečių daugėja, o ap saugos stinga.
Tačiau daugelis SPLM-N narių atsisakė sudėti ginklus, todėl Pie tų Sudane tapo su vyriausybe ko vojančiais daliniais.
rie jų jau įsitikino, kad reikia būti atsargiems.
12
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Meilę žudo rutina Turbūt retas nėra patyręs šios būse nos, kurią kiekvie nas galėtų įvardy ti savaip. Galbūt vie nam tuo metu iš po kojų slysta žemė, kitas jaučiasi paky lėtas it ant sparnų, o trečio sieloje plazda drugeliai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Užkliuvo „mandri“ batai
Sakoma, jog meilė gali trenkti tarsi perkūnas iš giedro dangaus, o kar tais – užplūsti pamažėle it pavaka rio rūkas. Ne vienerius metus šeimos ži dinį kurstantys žinomi klaipėdie čiai, artėjančios įsimylėjėlių dienos proga prisiminę kadaise užgimusių jausmų akimirkas, įsitikinę, jog net tvirčiausių, gražiausių santykių re ceptas be druskos ir aštresnių prie skonių neįmanomas. Uostamiesčio vicemeras Vytau tas Čepas su sutuoktine Ramute kartu – jau 37-i metai. Pora užau gino du vaikus, susilaukė anūkų. Politikas kaip šiandien prisime na, kad pirmąkart atidžiau į pen keriais metais jaunesnę bendra kursę pažvelgė vienos pertraukos tarp paskaitų metu. „Buvo apsiavusi tokiais „mand rais“, per priekį suvarstomais ba tais, liekna, nedidukė. Pasirodė man tokia miela, romantiška, pa naši į poetę. Ir, kaip sakoma, padė jau akį“, – juokėsi pašnekovas. Balandėliai neįtikina
Ar politikui teko pasistengti, kad sulauktų atsako į savo rodomą simpatiją? „Žinoma, kad niekas man ne puolė į glėbį. Teko visaip pasirai
Pradžia: įsimylėjėliai vienas į kitą žiūri tarsi pro rožinius akinius, tačiau ilgainiui gyvenimo paletėje atsiranda ir tamsesnių tonų.
tyti. Šokoladukais vilioti? Kur ten studentui šokoladukas – arba tos, kavos puodelis“, – šmaikšta vo klaipėdietis. V.Čepas neneigia, jog per tuos metus, kurie sieja su žmona, bū ta visko. „Ir pykomės, ir dabar susipyks tame. Štai ji vis nori mane apreng ti, kaip aš nenoriu, dabar liepia eiti pirkti batų, o aš nenoriu, – kva tojo pašnekovas. – Be to, kadan gi abu esame psichologai, neretai
ir dėl mokslinių dalykų padisku tuojame, kartais nesutariame, pa sipykstame.“ Tad, kaip prisipažino V.Čepas, jo neįtikina idealių santykių dek laracijos. „Netikiu, kai žmonės sako, kad gyvena kaip du balandėliai, nėkart gyvenime nėra susipykę. Kaip gy venant kartu nesusiginčyti, nesu sipykti? Tai faktiškai asmenybės praradimas, vadinasi, nebeturi nei savo interesų, nei pažiūrų, nei es
tetinio skonio. Nes tokių vienodų dalykų nebūna“, – filosofavo po litikas. Gali iškristi protezai
V.Čepo manymu, meilė – nelabai demonstruojamas dalykas, o ilgai niui tik darosi santūresnė, įgauna neryškių, švelnių spalvų. „Apskritai, ko gero, meilė yra ge bėjimas kartu nusenti. Vaikščioti susikibus rankomis – paauglių pri vilegija. Jaunystėje gali ir pasibu
„Shutterstock“ nuotr.
čiuoti viešumoje, ir pasiglamonė ti, ir apsikabinti. Bet seilėtis dviem 65-mečiams? Dar gali protezai iš kristi, bėdos neišvengsi“, – juokė si politikas. Ar V.Čepas jaučiasi atradęs savo antrąją puselę? „Ko gero, galėčiau taip pasakyti. Tikrai nesiskundžiu. Bet gal dar su durniuosiu?“ – juokėsi politikas. Ką psichologas galėtų patarti tiems, kurie nori tikėti, jog meilė trunka ilgiau nei trejus metus.
13
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
vakarė
Darna: netrukus bendro gyvenimo 40-metį švęsiančius Ramutę ir Vytautą Čepus sieja ir ta pati profesija. Antano Stanevičiaus nuotr.
„Meilę žudo rutina. Juk galiausiai ir seksas, kuris siejamas su meile, tampa rutina. Metams bėgant ap tingstame, gamta daro savo. Todėl reikia naujovių, pastangų, dėmesio, užuojautos“, – pripažino V.Čepas. Suartino sugedusi spyna
Verslininkas, filantropas Riman tas Cibauskas savo būsimąją žmo ną Redą taip pat nusižiūrėjo studijų metais. Šią vasarą pora švęs bend ro gyvenimo 30-metį. „Vadinasi, egzaminą jau esame išlaikę. Tie 30 metų byloja, kad nemažai druskos suvalgyta ir ras ta kompromisų“, – pripažino pa šnekovas.
Vytautas Čepas:
Vaikščioti susikibus rankomis – paauglių privilegija. Jaunys tėje gali ir pasibu čiuoti viešumoje, ir pasiglamonėti, ir ap sikabinti.
„Dėmesys moterims visada patin ka, ir joms užkariauti reikia pastan gų. Ir anuomet, nors galimybių bu vo gerokai mažiau nei dabar, žmoną kviesdavau ir į restoraną, ir į kiną, ir į teatrą. Bent jau stengdavausi pale pinti gėlėmis. Ir kviesdavau ne vien ten, kur man patinka, bet ir stengda vausi prisitaikyti, padaryti staigme ną. Manau, tokios pastangos kiek vienuose santykiuose būtinos. Kitaip ir draugystė negalėtų išsivystyti“, – samprotavo verslininkas. Pašnekovas neneigė, jog gėlių mylimai žmonai įteiks ir Šv. Va lentino dienos proga. O ar dažnai R.Cibausko sutuoktinė jų sulaukia šiaip, be progos? „Nesu jau aš toks didelis roman tikas. Bet kartais tai padarau ir spontaniškai, ne tik švenčių metu.
Vis dėlto nesinorėtų, kad dovanoti gėles taptų kiekvieno vakaro įpro čiu, manau, nereikėtų tos gražios romantinės būsenos paversti kas dienybe“, – kalbėjo pašnekovas. Ar R.Cibauskas galėtų pasidalyti tvirtos santuokos receptu? „Tikrai sunku dalyti tokius re ceptus. Dar nesijaučiu labai bran daus amžiaus, – šmaikštavo pa šnekovas. – Idealių santykių nėra. Bet kokiu atveju, jei gyveni šeimoje, kompromisai būtini. Svarbu ir mo raliniai dalykai – kad žmonės vienas kitą gerbtų, mylėtų, pasitikėtų.“ Papirko ne grožiu
Viskas vyko ispaniškai – taip įsi žiebusius jausmus ir tolesnę drau gystę prisiminė juvelyrė Jurga Kar čiauskaitė-Lago.
R.Cibauskas nemano, jog užgi musią simpatiją būsimajai žmo nai galėtų įvardyti meile iš pirmo žvilgsnio. „Mūsų grupėje buvome 5 vaikinai ir 25 merginos, todėl vienu žvilgs niu buvo labai sunku visas pama tyti“, – juokavo verslininkas. Kaip prisiminė R.Cibauskas, stu dentiškas bendramokslių romanas įsilingavo nuo buitinio epizodo. „Gyvenome bendrabutyje, o tuo met dar būsimos žmonos kambary je sugedo spyna. Mes su kambario draugu pasišovėme padėti. Nesu koks auksarankis, tai draugas la biau prisidėjo prie tos spynos kei timo, o aš palaikiau bendrą gerą rei kalą, turėjau daugiau laiko dairytis į aplinką ir savo „grupiokę“. Žodžiu, išnaudojau situaciją. O galiausiai, dar būdami studentai, sukūrėme šeimą“, – prisiminė pašnekovas.
tekliaus, tiek pasiturimo gyvenimo išbandymus.
Šiemet bus 10 metų, kai kūrė ja sumainė žiedus su ispanų meni ninku Lino Lago. „Susipažinome Klaipėdoje, jis buvo atvažiavęs kaip turistas ir už suko į galeriją „Pėda“, kurioje tuo metu dirbau. Taip, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio – vienas į kitą pasi žiūrėjome, ir viskas buvo aišku. Ar galėtų taip būti antrą kartą? Pasa kyčiau, kad ne, nes metams bėgant viską labiau pasveri, esi atsarges nis“, – prisipažino pašnekovė. Jurga šmaikštavo, jog būsimas sutuoktinius dideliu grožiu nepa pirko – pribloškė kai kas kita. „Kaip menininkas, jis kartu tu rėjo savo darbų katalogą – tada pamaniau, negi jis taip gali tapyti! Įspūdis buvo nerealus“, – prisipa žino moteris. Šiandien Jurgai kiek keista prisi minti, kad nuo to momento viskas klostėsi kosminiu greičiu. „Mes susidraugavome, nuvažia vau pas jį į Ispaniją, grįžau į Lietu vą, o po mėnesio Lino man pasakė, kad atvažiuoja pas mane gyventi“, – pasakojo Jurga. Puspilnė stiklinė
Pamalonindavo ir šampanu
Nors anuomet galimybės buvo skurdžios, R.Cibauskas prisipa žino visada stengdavęsis parody ti dėmesį savo išrinktajai. Pašne kovas šypsojosi, jog net būdamas studentas kovo 8-ąją įsigudrinda vo gauti deficitinio šampano.
Pora: studentiška Rimanto ir Redos Cibauskų meilė išlaikė tiek nepri-
Santykiai: Jurgai Karčiauskaitei-Lago su sutuoktiniu Lino neteko šli-
fuoti kultūrinių skirtumų kampų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Nei būsimojo vyro, nei jo artimų jų neglumino tai, jog moteris išsi tuokusi, augina sūnų. „Būsimoji uošvė juokais net pa sakė – matai, kokie gražūs vaikai su ja išeitų. Tai buvo vienintelis ko mentaras. Apskritai vyro artimieji jo sprendimą priėmė besąlygiškai – jei jis laimingas, jei jam gerai, nie kas nesikišo. Keista, aš turbūt savo vaiko taip paprastai nepaleisčiau“, – pripažino moteris. Be to, anot Jurgos, gyvenant su lietuviu jai teko patirti daugiau kultūrinių skirtumų nei su kita taučiu.
Asmeninio archyvo nuotr.
Ar sutuoktinių santykiai – taip pat tarsi ispaniškos aistros? „Aišku, baramės. Kas antrą dieną. Mūsų gyvenimas nėra la bai paprastas – daug keliaujame ir gyvename beveik per atstu mą. Susitinkame tarpduryje. Ta čiau svarbu, kaip tu į tai žiūri. Čia kaip su puspilne ir pustušte stik line. Man ji puspilnė. Jei esi opti mistas, viskas bus gerai. O jei pe simistas... Mes galėjome išsiskirti jau šimtą kartų. Buvo priežasčių, kai kurių akimis, labai rimtų, ma no akimis – juokingų. Kartais į daug ką reikia žiūrėti pro pirštus, viskas daug paprasčiau, nei gali pasirodyti. Nemėgtu tų žmonių, kurie tiksliai žino, kaip reikia gy venti, kas yra gerai, teisinga. Kuo esi atviresnis pasauliui, kuo la biau įsiklausai į kitą žmogų, tuo esi laimingesnis, tuo daugiau gauni. Ir šeimoje tas pats“, – įsi tikinusi moteris. Ar artėjančios įsimylėjėlių die nos proga Jurga sulauks sutuokti nio dėmesio? „Visada gaunu gėlių. Ar per kur jerį, ar iš jo rankų. Tai graži proga, ir kuo tų progų daugiau, tuo ge riau“, – įsitikinusi juvelyrė.
Statistika Praėjusiais metais uostamiesčio Ci
vilinės metrikacijos skyriuje užregist ruota 1130 santuokų. Du jaunikiai už savo nuotakas bu
vo jaunesni po daugiau nei 15 metų – vienas 16, kitas – 18. Už jaunikį gerokai jaunesnės nuo
takos – vis dar dažnesnis reiškinys. Praėjusių metų rekordas – 34 metai.
14
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
vakarė Savaitės horoskopai
AVINAS Savaitgalį labai nenorėsite būti vienumo je, todėl ieškosite kompanijos ar ba daug dėmesio skirsite gyve nimo partneriui, siekdami viską daryti kartu, įtikti ir patikti. Nuo pirmadienio labiau pasisaugokite sukčių, venkite finansinių aferų, neklimpkite į skolas. Meilės die na tikriausiai nenudžiugins, bet į periodo pabaigą trumpam padau gės optimizmo, noro kurti naujus ateities planus. JAUTIS Savaitgalis nepa lankus sveikatai, tačiau jei išliksite sveiki ir energingi, gali te daug nuveikti dėl staiga kilu sio noro praktiškai spręsti ūkines, technines problemas, pasirūpinti išvaizda, prisitaikyti dietą. Kitos savaitės pradžioje dėmesio centre atsidurs partneris, mylimas žmo gus, simpatijos, gerbėjai. Į periodo pabaigą apskritai didžiausias rū pestis bus finansiniai klausimai. DVYNIAI Savaitgalį jums norėsis leisti smagiai, pra mogauti, ruošti dovanėles ir siurprizus mylimiems žmonėms, lipti į sceną arba užsiimti kitokia kūrybine veikla. Jei tik per daug neišlaidausite, laisvalaikis turė tų nenuvilti. Tinkamai elkitės su vaikais. Nuo pirmadienio pravar tu kuo atsakingiau vykdyti pro fesines pareigas, nes aplaidumas, nesąžiningumas neliks nepaste bėti. VĖŽYS Savaitgalį jums tur būt nepavyks atitrūkti nuo buitinių rūpesčių ir šeiminių pa reigų. Turbūt sulauksite dėmesio ar laiškų iš buvusių gerbėjų arba toli esančio mylimo žmogaus. Vis dėlto ne viskas džiugins, nes vei kiausiai pats svarbiausias asmuo jums kuo nors neįtiks arba pasi rodys, kad jūs jam nedarote nori mo įspūdžio. Periodo pabaiga ne leis jums sėdėti be darbo. Galite gauti pranešimą apie įsidarbini mo galimybę. LIŪTAS Savaitgalį tikriau siai svečiuositės pas gimi naičius, senus draugus. O jei liksite namuose ir neskirsite laiko sve čiams, bendravimui su kaimynais, įniksite į skaitymą, rašymą, gal vosūkius, komercinius reikalus ar pan. Kitos savaitės pradžioje ne labai norėsis kur nors eiti iš namų, bendrauti. Regis, tik nuo trečiadie nio kils tikras noras pramogauti, eksperimentuoti su savo įvaizdžiu prieš veidrodį, eiti į pasimatymus. MERGELĖ Periodo pra džioje labai sustiprės kūniš ko ir dvasinio komforto poreikis. Kitą savaitę pradėsite darbingos nuotaikos, tačiau daugiau dėme sio nei paprastai reikalaus partne ris, mylimas žmogus, vaikai. Regis, pirksite dovanas arba patys tikėsi tės gauti ką nors ypatinga. Jei jū sų viltys per didelės, jos nepasit virtins. Pati periodo pabaiga žada įspūdingą pasimatymą, kultūrinį arba šou renginį.
SVARSTYKLĖS Periodo pradžioje jus valdys nuotai kos ir emocijos. Gali būti, kad su reikšminsite smulkius nesklan dumus šeimoje arba per jautriai reaguosite į artimųjų problemas. Kitą savaitę jus itin domins vers lo, ekonomikos peripetijos, nekil nojamasis turtas, prekyba. SKORP IONAS Savait galis nepalankus sveika tai, tad reikėtų privengti masinių susibūrimų, pasisaugoti infekci jų, alerginių reakcijų. Nuo pirma dienio suaktyvėsite ir fiziškai, ir protiškai, ypač – kūrybiškai. Sa vo išmone, romantiškumu gali te sužavėti mylimą žmogų ar jus dominantį asmenį, publiką. Gali ma slapta meilės intriga. Kai ku rios iliuzijos nepasitvirtins. Pe riodo pabaigoje numatoma svarbi žinia, verslo sandoris arba reikš mingas pirkinys. ŠAULYS Periodo pradžio je būsite užsiėmę kolektyvi niais reikalais, galbūt dalyvausite visuomeninėje veikloje ar draugų suorganizuotame vakarėlyje, pri statyme. Kitą savaitę iki trečiadie nio būsite labai neatsparūs infek cijoms, stokosite energijos, tad, jei įmanoma, neverskite savęs eiti ten, kur nesinori, ir daryti tai, kas jums sunku. Antroje periodo pu sėje atgausite jėgas. Regis, neblo gai seksis verslas. Susitaikykite su tuo, kad jūsų užimtumas nervins mylimą žmogų, vaikus. OŽIAR AG IS Savaitga lį tikriausiai neatitrūksite nuo pareigų ir minčių apie proble mas, o gal netgi pavargsite nuo sa vo didelių ambicijų įgyti valdžios, galios. Kitos savaitės pradžia tu rėtų būti nuotaikinga ir sėkmin ga įvairiais atžvilgiais, tačiau nuo trečiadienio galimi šiokie tokie iš bandymai – intrigos, apkalbos, lė tinių ligų paūmėjimas ar kt. Derė tų ilgiau ilsėtis, vengti nelegalios veiklos, aferų. VANDENIS Periodo pra džioje tarsi padvelks kitoks vėjas ir pakreips jūsų mintis neįp rasta linkme. Galbūt atsisakysi te kokio nors seno įpročio, įsiti kinimo ar principo ir nuspręsite ateityje elgtis priešingai. Nuo pir madienio turėsite reikalų su valdi ninkais, darbdaviais. Pati periodo pabaiga nekokia sveikatai. Atsar giai elkitės su elektra, ugnimi. ŽUVYS Savaitgalį daug galvosite apie seksą ir pinigus, slap tas pagundas ir pavojus. Nuo pirmadienio labai sustiprės jūsų intuicija, taps pasiekiama iš mintis, glūdinti pasąmonėje. Galite gauti konfidencialios informacijos, išsiaiškinti paslėptą tiesą, atskleis ti aferą ar sąmokslą. Tikėtinas ypa tingas kūrybinis įkvėpimas. Pe riodo pabaiga žada prasiplėsiantį draugų ratą, atsinaujinsiančius ry šius, padidėjusį darbo kolektyvo, publikos ar visuomenės dėmesį. Sidonija
Iš ekstremalių sli Advokatei Vilijai Gražulytei žiema be sli dinėjimo kalnuose – ne žiema. Kalnų magijai ir ekstremaliems pojūčiams moteris negali atsispirti. Ne kartą ji pa tyrė, kad slidinėjimas padeda pailsėti protui, tiesiog jį išvalo, o kalnų didybė su teikia jėgų ir stiprybės.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Apsigyveno apartamentuose
Slidinėti V.Gražulytė leidžiasi į kal nus Austrijoje arba Italijoje. Šiemet su šeima ir bičiuliais, iš viso dešim ties žmonių kompanija, slidinėjo Austrijoje, Zalcburgo srityje. Gy veno Obertauerno kurorte. Anksčiau V.Gražulytė slidinė ti į kalnus keliaudavo automobi liu. Važiuodavo dvi paras. Nak vodavo Čekijoje. Kelionė būdavo varginanti ir net pavojinga. Šį kart nutarė skristi lėktuvu. Nusi leidę Austrijoje, Zalcburge lietu viai išsinuomojo automobilį ir kilo į Alpėse esantį slidinėjimo kuror tą. Taip, anot V.Gražulytės, pasiek ti slidinėjimo trasas daug patogiau ir laiko visą dieną sutaupai. Obertauernas – vienas praban gesnių Austrijos slidinėjimo ku rortų. Šešių asmenų V.Gražulytės šeima svečių namuose išsinuomojo didelius apartamentus. Gyvenimo sąlygos buvo puikios: name įrengtos kelių rūšių pirtys, poilsio kambarys su vandens lovomis. Už papildomą kainą galima užsisakyti masažą. Obertauerno kurortas skirtas slidininkams ir turistams. Apsi pirkti jiems tekdavo važiuoti į gre timą miestelį. Mažesni Austrijos kurortai, kur anksčiau V.Gražulytė yra slidinėjusi, – labai gražūs, au tentiški miesteliai. Dvi dienas siautė pūga
Slidinėjimo inventorių draugų kompanija paprastai nuomojasi. Tie, kurie čiuožia snieglente, ve žasi savąją. Atvykus į Obertauerną dvi dienas siautė pūga. Net nebuvo matyti, kur šliuožti. Kai pūga liovėsi, prieš akis atsivėrė kalnų didybė ir grožis. Slidininkai keldavosi 8 valandą. Papusryčiavę išeidavo slidinėti – trasos prasideda vos už poros šim tų metrų nuo apartamentų. Slidi nėdavo iki 16 valandos – tol, kol veikia keltuvai. „Trasos ten labai geros – nuva lytos, plačios. Be to, puikiai tinka mos ir pradedantiesiems slidinin kams, ir vidutiniokams. Trasomis buvo patenkinti ir tie, kurie šliuo
žia gerai. Svarbiausia, kad jos sau gios. Kad ir kiek daug būtų žmo nių, visiems vietos pakanka. Teko būti kurortuose, kur nedaug trasų, todėl nuolat jauti pavojų, kad atsi trenksi į kitą slidininką. Čia tokios tikimybės buvo mažai“, – Ober tauerno kurortą gyrė advokatė. Penkerių metų V.Gražulytės anūkė Barbora lankė slidinėjimo mokyklėlę. Mergaitė dalyvavo pra dedančiųjų varžybose ir pelnė me dalį. Vaikai drąsiai mokosi slidinėti ant aukščiausių kalnų. Suaugęs žmo
Ilgai dirbant sėdimą protinį darbą, atei na metas, kai kūnas pareikalauja fizi nės veiklos. Slidinė jimas padeda pail sėti protui, tiesiog jį išvalo. gus, anot V.Gražulytės, yra bailes nis. „Mažiukai šliuožia tarsi prilipę prie žemės – taip juokingai atrodo“, – pastebėjo slidininkė. Vokiečiai į pirtį eina nuogi
Kas geriau, jei ne pirtis, atpalaiduo ja įtemptus raumenis, pavargusį kū ną? Grįžusi iš slidinėjimo trasų bi čiulių kompanija traukdavo į pirtį. „Puiku, kad buvo tokia galimybė. Nors ir anksčiau apsigyvendavome apartamentuose, bet juose nebū davo pirčių komplekso“, – palygi no V.Gražulytė. Vokiečiai ir austrai dažniausiai at vyksta slidinėti vieni, be moterų. Va
Kartu: net ir ne pirmą kartą vykstan
kare į pirtį jie suguža nuogi – tokios tradicijos. Tad lietuviai stengdavo si į pirtį ateiti anksčiau, kol nuo galiai dar nepasirodė. V.Gražulytė pastebėjo, kad rusų turistams to kios tradicijos taip pat nepriimtinos. Slid in ėj im o kurorte liet uv iai maitinosi įvairiai. Pusryčius, ku rie kainuoja 45 litus, svečių na mų kavinėje valgė tik kartą, paskui gaminosi patys. Vakarienę ruoš davo tai vieni, tai kiti, o paskui vaikščiodavo į svečius tų patieka lų ragauti arba visu būriu trauk davo į kurorto kavinę ar restoraną. Nei restoranuose, nei slidinėji mo trasose turistus aptarnaujan tys austrai nepuola kalbėti angliš kai. Kam laužyti liežuvį, jei kalbėti vokiškai jiems patogiau? Valgiaraš čių kalnų restoranuose anglų kal ba taip pat nėra – viskas parašyta vokiškai.
Kainos Apart am ent ų, kur iuos e buv o
du miegamieji ir didžiulė svetai nė, savaitės nuoma šeimai atsiė jo 6200 litų. Iš viso kelionė vienam asmeniui
kainavo 3500 litų.
Pertrauka: V.Gražulytės dukra Ieva Kūrytė fotografuoja, o kiti nuta
rė pailsėti.
15
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
vakarė
idinėjimo trasų – tiesiai į pirtį
tiesiems slidinėti į kalnus daug smagiau su būriu draugų.
V.Gražulytė stebėjosi: „Net keis ta. Atvažiavai į tą šalį, ir priva lai mokėti vokiškai. Visgi infrast ruktūra ten – puiki. Nusileidai nuo vienos trasos – restoranas, nusi leidai nuo kitos – vėl restoranas, o patiekalai juose labai skanūs.“ Kalnuose pagerėja savijauta
Kodėl advokatė žiemą renkasi kal nus, kai per šalčius nemažai lietu vių saulės ir egzotikos ieško pietų kraštuose? Juk ir Lietuvoje – šalta, sniego nemažai, yra kur slidinėti. „Ilgai dirbant sėdimą protinį darbą, ateina metas, kai kūnas pa reikalauja fizinės veiklos. Slidinė jimas padeda pailsėti protui, tie siog jį išvalo. Manau, ekstremalios situacijos – tai savęs išbandymas, nenoras sustingti vienoje vietoje. Man norisi važiuoti į kalnus. La bai patinka jų vaizdai, ten pasijun
tu kaip baltoje pasakoje. Aplinkui – kalnų didybė, kuri suteikia stip rybės. Norint tai pajausti, reikia ten būti, viską savo akimis pama tyti. Iš nuotraukų to nepajausi“, – tikino V.Gražulytė. Moteris patyrė, kad kalnuose pa gerėja savijauta. Be to, ten visą laiką būna su šeima. Susipažįsta su kitais slidininkais, užmezga naujų pažin čių, atsiranda naujų draugų. Atos togos kalnuose – tokia puiki relak sacija, kad grįžus namo darbų gali imtis su daug didesne energija. „Taip, aš planuoju važiuoti į šil tuosius kraštus kovą ar balandį, bet slidinėti sausį ar vasarį – būti na, negaliu to atsisakyti, – šypsojo si V.Gražulytė. – Kartą kovo mėne sį slidinėti važiavome į Italiją. Labai patiko, nes nuolat švietė saulė. Blo gai buvo tai, kad po pietų trasos jau būdavo pažliugusios.“
Kalnai: gamta – kaip pasakoje, ir slidininkams iš Lietuvos buvo sunku Vilijos Gražulytės asmeninio archyvo nuotr.
patikėti, kad tai mato savo akimis.
Šv. Valentino savaitė Vasario 11 –16 d.
Kviečiame apsilankyti vestuvių parodoje! Čia išvysite: Vestuvinius retro stiliaus automobilius, vestuvinę karietą Įspūdingas vestuvines sukneles Šventines puokštes ir stalo dekoracijas Vestuvinius tortus, šokolado fontaną ir kitus vestuvinius atributus!
Vasario 11 d. 14-15 VAL. Prie „Centrinio“ įėjimo – „Laimės ratas“ be pralaimėjimų. NUO 16 IKI 18 VAL. Visus, kam 21-i ir daugiau, kviečiame į romantišką diskoteką ant AKROPOLIO ledo su itališka muzika ir Mino. NUO 18.30 IKI 20.30 VAL. Diskotekoje ant ledo kviečiame prisijungti visus, kam patinka čiuožti ir šokti šiuolaikiškos muzikos ritmu.
Vasario 14 d. 16-17 VAL. Prie „Centrinio“ įėjimo – „Laimės ratas“ be pralaimėjimų. NUO 14 VAL. Vestuvinių tortų degustacija prie knygyno “Didysis Pegasas”. NUO 15 VAL. Merginoms ir moterims vizažistai atliks nemokamą makiažą.
ABIEJŲ DISKOTEKŲ METU JŪSŲ LAUKS DOVANOS!
KLAIPĖDA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT
Atokvėpis: Alpėse galima paragauti austriško alaus.
16
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis
Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laiptinė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539.
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 906576
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
909731
Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 26827 911009
910047
Skubiai 1 kambario butą (21 kv. m, 9/1 a., be remonto) Šilutės pl. Kaina 42000 Lt (galutinė). Tel. 8 672 90 075. 910553
Perka Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis” perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058. 856251
Paskolos „Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 906517
poilsis, kelionės Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
Išnuomojamas 2 kambarių butas netoli Autobusų stoties (300 Lt, šildymo metu pigiau, savininkas). Tel. 8 679 03 871.
906843
912157
Nekilnojamasis turtas Nuoma
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900838
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 905927
911854
Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 909474
AB „Klaipėdos vanduo“ terminuotam darbui Klaipėdoje ieško JURISTO. Darbo pobūdis: procesinių dokumentų teismams rengimas, atstovavimas bendrovei teismuose ir kitose institucijose, vidaus norminių dokumentų rengimas, konsultavimas teisės klausimais ir pan. Reikalavimai: aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas; teisės aktų išmanymas ir sugebėjimas juos aiškinti bei taikyti; geros teisinės žinios civilinės ir darbo teisės srityje. Pranašumas - teisinio darbo patirtis. Susidomėjusius prašom savo gyvenimo aprašymą (CV) siųsti iki š.m. vasario 24 d. elektroniniu paštu ofisas@vanduo.lt; faksu (8 46) 466 179 arba adresu Ryšininkų g. 11, LT-91116 Klaipėda. Apie tolesnį dalyvavimą atrankoje bus informuoti tik atrinkti kandidatai. Ieškome užpirkimo iš užsienio vadybininko (-ės). Pageidautina 2 metų patirtis, puikios anglų kalbos žinios. Dėl susitikimo skambinti tel. 8 698 32 461. Kavinei-restoranui reikalinga (-as) indų plovėja (-as). Tel. 8 618 78 915. 911940
906546
Mažam jaukiam viešbučiui Smiltynėje reikalingas virėjas (-a), sugebantis skaniai gaminti, kurti ir bendrauti. CV siųsti saule@dryzuota.lt.
906251
910501
911967
Gargžduose 4 kambarių butą (2 a., pigus išlaikymas, suremontuotas, pakeistas vamzdynas, el. instaliacija, automobilių aikštelė, rami vieta). Tel. 8 685 33 229. 910929
Mūrinį namą su ūkiniais pastatais 8 km nuo Kretingos. Prie namo 1 ha žemės. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 616 32 605.
909982
Siūlome nuolatinį darbą konteinervežių vairuotojams (maršrutu Klaipėda-Minskas ir Lietuvos teritorijoje). Tel. 8 682 21 452. 909450
UAB „Hertel services” ieško pramonės skardininko dirbti ceche. Būtinas reikalavimas: darbo patirtis. Skambinti tel. 8 615 37 313.
UAB „Europos maršrutai“ ieško vilkikų vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Tel. 8 600 79 918, Tomas. 911946
Reikalinga buhalterė tvarkyti individualios veiklos buhalteriją. Tel. 8 615 37 313.
Buitis ir technika Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai”). Tel. 340 776. 910461
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 909373
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com. 910993
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
Kita Parduoda Beržinės (sausos), juodalksnio, uosio, ąžuolo malkos. Tel. 8 615 62 858, e. paštas tomas. savasta@gmail.com. 912086
Paslaugos
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 908393
Perka Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 911872
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340. 911225
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907367
Automobiliai Autoserviso paslaugos
912033
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti Europoje (atlyginimas po reiso). Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551. 909180
Reikalingi E kateg. vairuotojai dirbti Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje, ES. Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 910962
Perka
Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566.
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
893289
897790
910010
909883
Transporto paslaugos
908635
910398
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.
3 kambarių butą (5/3 a., maži mokesčiai, tvarkinga laiptinė, nekampinis). Tel. 8 611 27 734.
912160
910966
Parduoda
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Darbas
911834
Tvarkinga dirbanti šeima ieško nuomai 1-2 kambarių buto arba namo dalies. Tel. 8 655 13 391.
Siūlome darbą šaldymo įrangos remonto meistrui ir elektronikos remonto specialistui. Tel. 8 656 99 099.
UAB „Metalo laužas” superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895888
17
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Statyba ir statybinės medžiagos
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905488
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 909303
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906647
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405. 910510
Įvairūs UAB „National Golf Resort” AKCININKAMS! 2012 m. kovo 12 d. 16 val. UAB “National Golf Resort”, įm. k. 300577649, šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta: Naujoji Uosto g. 11, Klaipėda, 9 aukštas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl bendrovės 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 2. Dėl bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo. Susirinkimo dalyvių registracijos pradžia – 15 val. Susirinkimą inicijavo ir nutarė jį sušaukti UAB „National Golf Resort” valdyba. 911703
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 908311
Varžytinės Antstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytines UAB “Dirsa” priklausančiai: 1) Programinei įrangai R-KEEPER medit Tools V6. Pradinė pardavimo kaina 564,00 Lt. 2) Programinei įrangai R-KEEPER Cashier Station V6 - 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina vnt. 666,00 Lt. 3) Programinei įrangai R-KEEPER StoreHouse+Cube. Pradinė pardavimo kaina 1143,00 Lt. 4) Kompiuteris Intel Dual Core. Pradinė pardavimo kaina 432,00 Lt. 5) Kasos aparatas POS ST-05 su ST-05FB – 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 909,00 Lt. 6) Darbo monitorius (12”RP-3000B VIA 1G, Fuji) - 2 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 1341,00 Lt. 7) Spausdintuvas Star TSP654G. Pradinė pardavimo kaina 348,00 Lt. 8) Ecler NUO4 Mikšeris pultas. Pradinė pardavimo kaina 465,00 Lt. 9) Garso procesorius. Pradinė pardavimo kaina 390,0 0 Lt. 10) Projektoriaus ekranas. Pradinė pardavimo kaina 900,00 Lt. 11) Projektorius. Pradinė pardavimo kaina 834,00 Lt. 12) Prožektorius - 6 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 1413,00 Lt. 13) Šviesų valdymo pultas. Pradinė pardavimo kaina 390,00 Lt. 14) Intellix VR 8CH, 200/100 fps, Audio camera. Pradinė pardavimo kaina 576,00 Lt. 15) Odiniai vienviečiai foteliai - 31 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 135,00 Lt. 16) Odiniai kvadratiniai pufai - 50 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 72,00 Lt. 17) Staliukai ant metalinio stovo - 25 vnt. Pradinė pardavimo kaina (vnt.) 87,00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. perkamo daikto turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių banke. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 26 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 911205
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame kolegės Dianos Joskaudienės šeimą ir artimuosius. AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyrius 905788
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885011
18
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Y
VW L . DŠv.UVALENTINO
pasiulymai vasario 10–12 d.
Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą. Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas. Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką mylinčius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). KITI RENGINIAI Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai. J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – Kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“ Spektaklis vaikams pagal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje - Klaipėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su Šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais. Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Klaipėdos valstybinė kolegija Socialinių mokslų fakulteto aktų salė (Jaunystės g. 1) Vasario 14 d. 18 val. – tradicinių šokių vakaronė „Užgavėnių belaukiant“. Vakaronės metu mokysimės tradicinių Užgavėnių šokių, žaisime žaidimus, rinksime kandidatą Kanapinio pareigoms užimti.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 19 d. Užgavėnės Klaipėdos senamiestyje: 14 val. masinis persirengėlių pasimatymas prie Neringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) ir eisena Tiltų, Didžiosios Vandens, Vežėjų gatvėmis. 14.30 val. Užgavėnių monai (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Dalyvaus tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), folkloro ansambliai (Klaipėda, Kuliai).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.
KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.
Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibliKlaipėdos miesto oteka
savivaldybės
viešoji biblioteka RENGINIAI Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) ir Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – vasario 14 d. 14 val. kviečiame į virtualų susitikimą su poetu, Nacionalinės premijos laureatu M.Martinaičiu. Atvykusius vaišinsime karšta arbata. Renginys nemokamas. PARODOS Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“; Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki vasario 13 d. Vitės pagrindinės mokyklos floristikos būrelio mokinių kūrybinių darbų paroda „Žvakių šviesa“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vieievos simonaitytės šoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) RENGINIAI Vasario 11 d. 17 val. Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) – koncertas „Su meile Jums“. Vasario 13 d. 14 val. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų parodos „Girdžiu pasaulį spalvomis“ atidarymas. Vasario 13 d. 17 val. koncertas „Muzikos garsai – skambantys jausmai“. Vasario 13 d. 17 val. Atviros erdvės jaunimui savanoriai kviečia į neformalaus susipažinimo vakarą „Šaltai šilta...nelik vienas vasario 14-ąją!“. Vasario 15 d. 16 val. Gerlacho palėpėje – muzikos gerbėtojams „Gitaros kelias ir skambesys“. PARODOS Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko fotografijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyrikos paroda „Karaliai“.
19
šeštADIENIS, vasario 11, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Šv.Valentino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kviečiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jausmingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis ypatingais restorano patiekalais.
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata JOGOS CENTRAS
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo vasario 13 dienos: 6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais. Laukiame Jūsų!
Teniso arena
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Aplankykite visą Pietų Ameriką vienos
sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos
kelionės metu!
ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Brazilija – Argentina – Čilė – Peru –
Kelionė vyks 2012 03 02 – 28
Ekvadoras – Panama – Kolumbija – JAV
Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais
Programą rasite www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Tik gėlės
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šal ti orai. Bus 9–14, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik va kariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šal čio, daug kur snigs. Kitos savaitės pra džioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nu slūgti.
Šiandien, vasario 11 d.
–12
–10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–11
Šiauliai
Klaipėda
–13
Panevėžys
–12
Utena
–12
8.10 17.30 9.20
42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas –7 Brazilija +27 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga –5
kokteilis Neteisūs pedagogai? „Kokteil is“ sulaukė moksleiv io Petro skundo. Šis pikt inosi, jog teisingai at sakęs į visus egzamino klausimus ne sulaukė teig iamo paž ymio. Spręsk ite pat ys, kas teisus – egzam i nuotojai ar jaunasis Petras. Kur iame mūšyje žuvo Napoleonas? Savo paskutiniame mūšyje. Kur buvo pasirašyta Nepriklausomy bės deklaracija? Lapo apačioje. Kokia pagrindinė skyrybų priežastis? Vedybos. Kokios pagrindinės neišlaikymo prie žastys? Egzaminai. Ko niekada negal ima valg yt i pusr y čiams? Pietų ir vakar ienės. Kas atrodo kaip pusė obuol io? Kita obuol io pusė. Kas atsitiks, jei raudoną akmen į įme si į Mėlynąją jūrą? Jis paprasčiausiai sušlaps. Kaip žmog us gal i nem iegot i ašt uo nias dienas? Be problemų – jis miega nakt imis. Kaip galima pakelti dramblį viena ran ka? Niekada nerasite dramblio, turin čio vieną ranką. Jei turėt ume tris obuol ius ir ket u ris apelsinus vienoje rankoje bei ketur is obuol ius ir tris apelsinus ki toje, ką tada turėtume? Labai dide les rankas. Jei aštuoni vyrai užt ruko dešimt va landų, kad pastatyt ų sieną, kiek va landų jai pastatyti reikėtų keturiems vyrams? Nė kiek, siena gi jau pasta tyta. Kaip reik ia mest i žal ią kiauš in į į cement in į grind in į, jo nes ud au žius? Kaip nor ite, taip ir mesk ite – cement in į grindin į labai sunku su dauž yt i.
Mieloms močiutėms Šią neregėtai šaltą žiemą savo maž ie siems anūkėliams būtinai numegzkite tok ias kepuraites. Jos gali būti bet ko kių spalvų. „Kokteiliui“ malonu bus pa matyt i po miestą šmir inėjančius ma žuosius tok iomis kepuraitėmis.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
Šiandien
Česka (geriau saulė šviestų naktį, dieną ir taip šviesu)
Vėjas
0–3 m/s
Marijampolė
Vilnius
–12
Alytus
Vardai Šiandien: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora. Rytoj: Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas.
vasario 11-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-15
-10
-11
-12
3
-7
-4
-3
-4
9
-4
-1
-3
-2
3
rytoj
pirmmadienį
1296 m. gimė Lietuvos di dysis kun igaikšt is Alg ir das. Mirė 1377 m. 1650 m. mirė prancūz ų matemat ikas ir fiz ikas, modern iosios filosof ijos tėvas Rene Descartes. Gi mė 1596 m. 1847 m. gimė gramofono išradėjas amerikietis Tho mas Alva Edison. 1858 m. Bernadetai iš Lur do (Prancūzija) pirmą kar tą pasirodė Marija. Iš viso Bernadeta bendravo su Švenčiausiąja Mergele 18 kartų.
1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jen nifer Aniston.
1975 m. Margaret That cher tapo pirmąja mote rim i – brit ų konservato rių partijos lydere. 2010 m. Maskvoje eida ma 86 metus mirė žino ma SSRS ir Rusijos operos dainininkė Irina Archipo va. Gimė 1925 m. 1917 m. gimė poetas, kultū rininkas, redaktorius Kazys Bradūnas. Mirė 2009 m. 1938 m. ketv irtasis Lie tuvos Seimas priėmė tre čiąją Liet uvos Konst it u ciją (paskelbta 1938 m. ge gužės 12 d.).
Legendai – žvaigždė Legendinis britų muzikantas Pau las McCartney (Polas Makartinis) pagaliau įgijo atskirą žvaigždę Ho livudo šlovės alėjoje ir tapo pasku tiniuoju šios garbės sulaukusiu iš keturių buvusių grupės „The Beat les“ narių.
Balta: šiemetė žiema dosni sniego.
Vytauto Petriko nuotr.
Slūgstant šalčiui pažirs sniego Nors žiema kol kas nesiruošia užleis ti savo pozicijų, ar timiausiomis dieno mis speigas pajūrio negąsdins.
l.bieliauskaite@kl.lt
tę nesunku numegzti.
Praha –10 Ryga –11 Roma +5 Sidnėjus +31 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +9 Varšuva –8
orai klaipėdoje
Lina Bieliauskaitė
Darbas: močiutei tokią kepurai
+1 +6 –13 –14 +3 –6 –2 +7
–12
–13
Šiek tiek atslūgus šalčiui, dangus ims niauktis, tad, kaip prognozuo ja sinoptikai, sulauksime nemažai sniego. „Šeštadienį dar išsilaikys pana šūs kaip pastarosiomis dienomis orai, o sekmadienį jau bus ir de besų, ir sniego, ir stipresnio vėjo bei pūgos“, – prognozavo Lietu vos hidrometeorologijos tarnybos
Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys. Šiandien laukiamas nedide lis debesuotumas, be kritulių, pūs pietryčių, rytų 3–8 m/s vėjas. Oro temperatūra dieną bus 7–9, naktį – 12–14 laipsnių šalčio. Sekmadienį bus debesuota, pro tarpiais laukiama sniego, pūgos. Vyraus pietų krypčių vėjas, dieną – 10–15, naktį – 7–12 m/s. Pasak spe cialisto, tiek dieną, tiek naktį turė tų laikytis panaši oro temperatūra – 3–5 laipsniai žemiau nulio. „Kitą savaitę bus nepastoviai de besuota, atskiromis dienomis pa snigs, vyraus pietų, pietryčių 7–12 m/s vėjas, kurio sustiprėjant iki 12–17 m/s laukiame antradienį“, – teigė L.Pakštys. Pirmoje ateinančios savaitės pusė je oro temperatūra dienomis bus 1–4, naktimis – 5–8 laipsniai šalčio. „Antroje savaitės pusėje, nuo ketvirtadienio, laukiame nedidelio atšalimo, tačiau bus be kritulių“, – komentavo specialistas.
„Liverpulyje, kai buvome vaikai ir klausydavomės Buddy Holly (Ba džio Holio) bei visų kitų rokenro lo grandų, niekada nebūčiau pa galvojęs, kad ateis diena, kai įgysiu žvaigždę Šlovės alėjoje“, – sakė 69 metų P.McCartney, kuris grojo ir dainavo „The Beatles“ kartu su Joh nu Lennonu (Džonu Lenonu), Geor ge’u Harrisonu (Džordžu Harisonu) ir Ringo Starru (Ringu Staru). P.McCartney žvaigždė atsirado netoli muzikos įrašų studijos „Ca pitol Records“ pastato, greta skirtų J.Lennono, G.Harrisono ir R.Staro atminimui. Grupė „The Beatles“ buvo pa gerbta žvaigžde Šlovės alėjoje 1998-aisiais – praėjus daugiau nei 25 metams po jos iširimo. Dviem šios grupės nariams at skiros žvaigždės buvo suteiktos praėjus keleriems metams po jų mirties: J.Lennonui 1980-aisiais, o G.Harrisonui 2001-aisiais. Tuo
tarpu R.Starro žvaigždė buvo ati dengta 2010 metais. Šimtai „Žaviojo ketvertuko“ ger bėjų, atsinešusių įvairių atminimo daiktų, stebėjo, kaip P.McCartney pagerbiamas už 50 metų karjerą muzikos pasaulyje. R.Starras ceremonijoje negalėjo dalyvauti dėl ligos, tačiau atvykęs roko žvaigždė Neilas Youngas (Ni las Jangas) gyrė dainininką ir dai nų kūrėją P.McCartney, kuris buvo „savo lygos viršūnėje“. P.McCartney žvaigždė yra 2 460oji Šlovės alėjoje – ilgame Holivu do bulvaro ruože, kuriame jau iš tisus dešimtmečius pagerbiamos pramogų pasaulio garsenybės. Ši ceremonija užbaigė muzikan tui ypač sėkmingus pastaruosius 12 mėnesių, per kuriuos jis tapo sene liu, vedė Nancy Shevell (Nensi Še vel) ir sužinojo, kad 2012-aisiais gaus JAV įrašų akademijos „Musi Cares“ metų žmogaus titulą. Be to, pernai P.McCartney pristatė savo pirmąją baleto partitūrą. „The Beatles“, kurios nariai buvo kilę iš Anglijos miesto Liverpulio, praeito amžiaus 7-ame dešimtme tyje tapo viena populiariausių gru pių pasaulyje. BNS inf.