2012-02-11 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, vasario 11 d., 2012 m. Nr. 35 (1234)

diena.lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012 m. vasar io 11 d.

Iš­ban­dy­m ai:­tik rais įvy kiais pa rem tas fil mas „Meilės pr ie sai ko ja apie dar ka“ pa sa­ n laimę, ku rią į šiios po ros su dau žo ne pu lius tikė ta ava r i ja ir jau nos žm o nos at min­ ties pra ra d i mas.

3p.

Tiražas 31 070

Ma­lo­nu­m as:­m siekė juos ta, ku us pa­ ri vie nus pri vers kva to t – smar kiai pa is, o ki tus ti. „Ma no di rau do nuo­ dy pa sa ko ja apie sis O!“ nai iš rastą at si tik ti­ elekt ro me­ cha ninį vib ra to rių.

6p.

Baisiai juo kinga

Is­to­ri­ja:­Pir m ka na lo duo o jo Bal ti jos klė Lie tu vos vals tybės at kūri mo die­ nai – re ži sie riaus Al gio Kuz mic ko do ku apy brai ža „Ne men tinė p rik lau so­ mybės ak t as. Neį min ta mįslė“.

10p.

avantiūra

Fotografavimas pinhole technika –

nauja A.Mamontovo aistra

Palikęs TV3 „Spo žinias“ komen rto tato­ rius Rober tas Pet­ rauskas pa sinėrė į pramoginė s laidos avantiūrą – veda naują šio ka na šou „Baimės lo aky Šou, kuriame s“. žmonės su siduria su didžiau siai savo vaizduo s tės monstrais ir juos įveikia kelda mi juoką kitiem s. kuriame R.Pe Šou, traus­ kas pats ne drįstų dalyvauti.

9p.

Šiandien priedas

30p.

No­ri pri­va­tu­mo – su­si­mokėk No­rin­tiems iš­sau­go­ ti as­me­ni­nes fo­to­se­ si­jas tik sau ir sa­vo ar­ti­mie­siems ten­ka su­mokė­ti spe­cialų mo­kestį. Ant­raip ves­tu­vių ar krikš­ tynų vaiz­dai puoš jas įam­ži­nu­sių fo­ tog­rafų sve­tai­nes ar net ke­liaus po in­ter­netą.

Man ap­skri­tai keis­ta ir ne­sup­ran­ta­ma, kodėl mi­nist­ras san­ty­kius su FNTT va­do­vais aiš­ki­na­si vie­šu­mo­je.

TV3 nuotr.

Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sta­sys ­ Šed­ba­ras

8p.

Mies­tas

Neat­rastų mu­ziejų ža­ve­sys Vil­niu­je veikia daug mo­der­nių, in­te­rak­ty­vių ir pa­gal pa­sku­tinį ma­dos šauksmą įrengtų mu­ziejų, ta­čiau žmonės re­tai tai pa­ste­ bi. O be rei­ka­lo.

2p.

Mies­tas

Į ta­borą vėl va­žiuos bul­do­ze­riai

Ugnė Ka­ra­liū­naitė

Vald­žia ir po­li­ci­ja grįžta į či­gonų ta­borą. Pir­ma­dienį, įgy­ven­di­nant teis­mo nu­tartį, Kir­timų ta­bo­re, Či­gonų gatvė­je, bus griau­na­mi trys ne­le­galūs sta­ti­niai.

5p.

u.karaliunaite@diena.lt

Spe­cia­li kon­fi­den­cia­lu­mo kai­na

Vil­nietė Au­gustė (var­das pa­keis­ tas) ne­kant­riai lau­kia atei­nan­čios va­sa­ros. Mer­gi­na pa­ga­liau su­mai­ nys auk­so žie­dus su sa­vo il­ga­ me­čiu gy­ve­ni­mo drau­gu. Net jei pla­nuo­ja­mos kuk­lios ves­tuvės, su­ žadė­ti­niai neiš­ven­gia pa­si­ren­gi­mo did­žia­jai šven­tei rūpes­čių. Au­gustė ves­tu­ves pla­nuo­ti pra­ dėjo dar ru­denį.

10

Lietuva

Budrumas: samdant fotografą asmeninei šventei įamžinti derėtų sudaryti paslaugos teikimo sutartį ir ati-

džiai ją perskaityti, nes nuotraukų konfidencialumas toli gražu nėra savaime suprantamas dalykas.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

Me­nas: Už­duo­tis li­te­ra­tams – kaip iš­ma­tuo­ti kūry­biš­kumą

šiandien Pasaulis

Af­ga­nis­ta­no ka­re ka­riai žūsta be­ pras­miš­kai? Taip ma­no ne­tylė­ti nu­taręs ame­ri­kie­čių ka­riuo­menės pul­ki­nin­kas Da­nie­lis L.Da­vi­sas. 12p.

Sportas

Ša­lies te­ni­so gerbė­jai daug kal­ba apie Ri­ čardą Be­rankį ir Lau­ryną Gri­gelį.

Ta­čiau re­tas te­ ni­so gerbė­jas ži­no, kad ir praei­ty­je Lie­tu­va turė­jo te­ni­so žvaigždę – da­bar 70-metį Stasį La­ba­nauską, ku­ris vis dar į ran­kas pai­ma ra­ketę.

17p.

31p. Šeštadienis

Į eketę jie len­da net tuo­met, kai lau­ke būna ge­ro­kai per 20 laips­ nių šal­čio. Kai ku­rie dėl to­kio el­ge­ sio tik su­kio­ja pirštą prie smil­ki­nio.

Bet sos­tinės ruo­niai į tai ne­krei­pia dėme­sio.

19p.

TV diena

Rea­lybės šou „Dan­gus“ ir prie­š dve­ jus me­tus „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­ je iš­po­pu­liarė­ju­si Raimonda Ma­siu­ lytė ry­žo­si iš­ban­dy­ti jėgas „Lie­tu­vos bal­se“. Ir tam ne­kliu­do nė fak­tas, kad į pa­mo­kas reikės skrai­dy­ti iš Ai­ri­jos, kur šiuo me­tu ji gy­ve­na.

Din­gu­sio laiš­ko de­tek­ty­vas Bal­ta­ru­siai tei­gia sie­kian­tys su­si­ tik­ti su mūsų pa­reigū­nais, kad ap­ tartų abie­jo­se ša­ly­se pla­nuo­jamų sta­ty­ti elekt­ri­nių klau­simą. Lie­tu­ viai apie tai nieko nežino.

6p.

Ekonomika

Ke­liau­ja ap­si­pirk­ti pi­giau Pa­matę, kad gy­ven­to­jai no­riai vyks­ta sve­tur įsi­gy­ti pre­kių, ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riai su­sku­bo siū­ly­ti vie­na­die­nes ke­lio­nes į už­sie­nio pre­ky­bos cent­rus. 7p.

2

šeštADIENIS, vasario 11, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kū­rė­jai pa­li­ko mi­li­jo­nus Tarp­tau­ti­niai ki­no kū­rė­jai – ita­ lų re­ži­sie­rius Gab­rie­le Sal­va­to­re­ sas ir vo­kie­čių te­le­vi­zi­jos bend­ro­ vė „Spie­gel TV“, Vil­niu­je šią sa­vai­ tę bai­gę fil­muo­ti Si­bi­ro epi­zo­dus, sos­ti­nė­je pa­li­ko 5,5 mln. li­tų.

Me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas kū­rė­jų iš­lai­ das fil­ma­vi­mui, mais­tui, trans­por­ tui ir vieš­bu­čiams va­di­na pa­pil­do­ ma in­ves­ti­ci­ja mies­tui. „Aki­vaiz­d u, kad, tarp­tau­t i­ niams ki­no ga­min­to­jams at­ra­dus mū­sų mies­tą, ga­li­me pri­trauk­ ti pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų mies­ te. Vien į du pa­sta­ruo­sius pro­ jek­tus in­ves­ti­ci­jos sie­kia 5,5 mln. li­tų. Šios lė­šos iš­lei­džia­mos vieš­ bu­čiams, trans­por­tui, mai­ti­ni­ mo įstai­goms, ki­no pra­mo­nei bei jos dar­buo­to­jams ir grįž­ta į ša­lies biu­dže­tą mo­kes­čių pa­vi­da­lu. Tam ir įstei­gė­me Vil­niaus ki­no biu­rą – jis turi rū­pin­tis, kad ki­no kū­rė­jai at­ras­tų Vil­nių, ir tap­tu­me re­gio­no ly­de­riais, pri­trauk­tu­me in­ves­ti­ci­ jų ir ki­no pra­mo­nė­je“, – sa­vi­val­ dy­bės pra­ne­ši­me spau­dai ci­tuo­ja­ mas A.Zuo­kas.

Pa­sak Vil­niaus ki­no biu­ro di­rek­ to­rės Jū­ra­tės Pa­zi­kai­tės, Vil­niu­je tarp­tau­ti­niai ki­no kū­rė­jai at­ran­da ypač daug tin­ka­mų erd­vių iš­skir­ ti­niams ir au­ten­tiš­kiems vaiz­dams fil­muo­ti. „Šni­piš­kių mik­ro­ra­jo­ne ir ki­to­se Vil­niaus vie­to­se nu­fil­muo­tą Si­bi­rą ga­lė­si­me ma­ty­ti nau­jau­sio­je gar­ saus ita­lų re­ži­sie­riaus G.Sal­va­to­ re­so juos­to­je „Si­bi­rie­tiš­kas auk­lė­ji­ mas“, o Alias­kos kal­nus ar pir­mą­ją Si­bi­re uni­ver­sa­li­nę par­duo­tu­vę iš­ vy­si­me vo­kie­čių te­le­vi­zi­jos „Spie­ gel TV“ do­ku­men­ti­nė­je dra­mo­je „Si­bi­ro Že­mė“, – pa­sa­ko­jo J.Pa­ zi­kai­tė.

Pri­mirš­ti mu­zie­jai pri­bloš­kia Pas­ta­ruo­ju me­tu Vil­niu­je ėmė veik­ti daug mo­der­nių, in­te­rak­ty­vių ir pa­gal pa­sku­ti­nį ma­dos šauks­mą įreng­tų mu­zie­jų, ta­čiau žmo­nės re­tai tai pa­ste­bi. „O be rei­ka­lo!“ – su­šun­ka mu­zie­jų en­tu­zias­tas Vi­lius Lu­ne­ vi­čius ir pa­si­šau­na žur­na­lis­tams ap­ro­dy­ti įdo­miau­sius, ta­čiau ne­re­tai dau­ge­liui ma­ žai ži­no­mus sos­ti­nės mu­zie­jus.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ap­lan­kė šim­tus mu­zie­jų

Vo­kie­ti­jo­je per me­tus į mu­zie­jus par­duo­da­ma dau­giau bi­lie­tų ne­ gu į fut­bo­lo rung­ty­nes. Lie­tu­vo­je kul­tū­ros ob­jek­tai su spor­tu, ypač ant­rą­ja re­li­gi­ja va­di­na­mu krep­ši­ niu, nė ne­ga­li ly­gin­tis.

Iš 2,5 mln. žmo­nių, kas­met ap­ si­lan­kan­čių įvai­rio­se Lie­tu­vos mu­zie­juo­se, di­džiau­sią da­lį su­ da­ro tu­ris­tai ir už­sie­nie­čiai. Ne­ką ge­res­nė pa­dė­tis ir sos­ti­nė­je.

Mu­zie­jų eks­po­zi­ci­jų kū­rė­jas ir spe­cia­lis­tas V.Lu­ne­vi­čius yra, ko ge­ro, dau­giau­sia pa­sau­lio mu­zie­ jų ap­lan­kęs vil­nie­tis. Kar­tais nu­ tin­ka taip, kad per vie­ną ke­lio­nę vie­na­me mies­te jis šių iš­ty­ri­nė­ja bent ke­lias de­šim­tis. „Štai Pa­ry­žiu­je, Ber­ly­ne esu ap­ žiū­rė­jęs po ke­lias­de­šimt mu­zie­jų.

Da­ni­jo­je is­to­ri­niai mu­zie­jai la­bai ver­tin­gi, nes ši vals­ty­bė bu­vo ma­ žai nu­nio­ko­ta ka­rų ir juo­se yra iš­ li­kę dau­gy­bė eks­po­na­tų. Lie­tu­vo­je kas ki­ta, iš čia vež­da­vo vi­si kas ne­ tin­gė­jo, to­dėl daug mū­sų is­to­ri­nio pa­vel­do per pa­sta­ruo­sius po­rą šim­ tų me­tų at­si­dū­rė ki­to­se vals­ty­bė­ se“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą ir eks­kur­ si­ją po pri­mirš­tus, ta­čiau uni­ka­lius mu­zie­jus pra­dė­jo V.Lu­ne­vi­čius.

tu­vė ant ra­tų ne­gu au­to­mo­bi­lis.

Bū­tent šia trans­por­to prie­mo­ne daž­niau­siai ne­le­ga­liai ga­be­na­mos pre­kės. Ant sie­nos ka­bo pla­ka­tas, ku­ria­me pa­ro­dy­tos vi­sos vie­tos, kur šia­me au­to­mo­bi­ly­je ga­li­ma įreng­ti slėp­tu­ves. Kar­tais čia at­ ke­liau­ja nau­ji mui­ti­nės dar­buo­to­ jai, kad pa­ma­ty­tų ko­le­gų pa­tir­tį“, – pa­šne­ko­vas ro­dė vie­ną iš kont­ ra­ban­dos kam­pe­lio eks­po­na­tų. „Gal at­ski­ri eks­po­na­tai žmo­gui nie­ko ne­reikš­tų, ta­čiau kai jie yra tam tik­ro­je erd­vė­je, su­de­rin­ti tar­ pu­sa­vy­je, – vi­sai kas ki­ta. Šis stul­ pas aki­vaiz­dus pa­vyz­dys“, – dės­tė ran­ka į me­ta­li­nį Ru­si­jos ir Prū­si­jos pa­sie­nio stul­pą ro­dy­da­mas V.Lu­ ne­vi­čius. Iš vi­so Mui­ti­nės mu­zie­ ju­je de­monst­ruo­ja­ma per 3 tūkst. įvai­rių eks­po­na­tų, su­si­ju­sių su mui­ti­nės veik­la skir­tin­gais is­to­ri­ jos pe­rio­dais. Ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik įvai­rių se­nie­nų, bet ir su­ži­no­ ti ga­na kon­fid ­ en­cia­lios in­for­ma­ci­ jos, pa­vyz­džiui, tar­pu­ka­rio mui­ti­ nin­ko at­ly­gi­ni­mo dy­dį. „Žmo­gus už­dirb­da­vo 300 li­tų, kai kar­vė kai­nuo­da­vo 70 li­tų. O kiek da­bar? 1500 li­tų? Pri­dė­ki­me da­bar­ti­nes pra­gy­ve­ni­mo kai­nas, inf­lia­ci­ją ir su­ži­no­si­me, kur sly­ pi ko­rup­ci­jos šak­nys“, – svars­tė V.Lu­ne­vi­čius. Žmo­gus kū­rė­jas ir grio­vė­jas

Mo­der­nių tech­no­lo­gi­jų erd­vė

Jū­ra­tė Pa­zi­kai­tė:

Vil­niu­je tarp­tau­ti­niai ki­no kū­rė­jai at­ran­da ypač daug tin­ka­mų erd­vių iš­skir­ti­niams ir au­ten­tiš­kiems vaiz­ dams fil­muo­ti.

G.Sal­va­to­re­sas „Si­bi­rie­tiš­ką auk­ lė­ji­mą“ pra­dė­jo fil­muo­ti 2011 m. va­sa­rą, tuo­met Vil­niu­je lan­kė­si juos­to­je be­si­fil­muo­jan­tis JAV ak­to­ rius, re­ži­sie­rius ir pro­diu­se­ris Joh­ nas Mal­ko­vi­chius. Fil­mo ga­my­bą ke­ti­na­ma baig­ti šį pa­va­sa­rį. „Si­bi­ rie­tiš­ko auk­lė­ji­mo“ veiksmas vyks 1985–1995 m. Pad­niest­rė­je, fil­me bus pa­sa­ko­ja­ma apie to lai­ko­tar­pio Pad­niest­rės nu­si­kal­tė­lių gy­ve­ni­mą.

Be­veik vi­sa is­to­ri­ja bu­vo fil­muo­ja­ ma Vil­niu­je.

Vo­kie­čių te­le­vi­zi­jos bend­ro­vės „Spie­gel TV“ už­sa­ky­mu Lie­tu­vo­je ku­ria­mos dvi do­ku­men­ti­nės dra­ mos „Si­bi­ro Že­mė“ is­to­ri­jos, pa­ sa­ko­jan­čios apie drą­sius ir tiks­lo ve­da­mus žmo­nes bei jų gy­ve­ni­ mus Kam­čiat­kos kraš­te XVIII ir XIX a.

BNS, VD inf.

Vil­niu­je sa­vo kul­tū­ri­nį žy­gį V.Lu­ ne­vi­čius pra­de­da nuo Je­ru­za­lė­ je įsi­kū­ru­sio Mui­ti­nės mu­zie­jaus.

Pats vy­riš­kis šią vie­tą mie­liau va­ di­na kont­ra­ban­dos mu­zie­ju­mi – skam­ba int­ri­guo­jan­čiai, o ir, ne­ slėp­ki­me, mui­ti­nė bei kont­ra­ban­da be­veik neats­ki­ria­mi da­ly­kai. Gal to­ dėl 2008-ai­siais iš es­mės re­konst­ ruo­tas mu­zie­jus pa­si­tin­ka lan­ky­to­ jus kiek neįp­ras­tai – dė­žė­mis. „Dė­žių, ku­rio­mis vi­sais lai­kais bu­vo ga­be­na­mos pre­kės, mo­ty­vas čia vi­sur. O mū­sų ke­lio­nė pra­si­de­ da nuo LDK lai­kų, XV a. Jau tuo­ met, vos at­si­ra­do pir­mo­sios mui­ ti­nės, at­si­ra­do ir kont­ra­ban­da“, – pra­dė­jo sa­vo pa­sa­ko­ji­mą V.Lu­ ne­vi­čius.

Ta­čiau ste­bi­na ne tiek is­to­ri­ja, kiek dau­gy­bė kul­tū­ri­nė­je erd­vė­je įdieg­tų nau­jo­vių. In­for­ma­ci­jos ga­ li­ma ras­ti ne tik spaus­din­ti­niuo­se ap­ra­šy­muo­se, bet ir per­skai­ty­ ti ju­tik­li­niuo­se ek­ra­nuo­se. Do­ku­ men­tų ko­pi­jos pa­teik­tos ant spe­ cia­lios sin­te­ti­nės dro­bės.

Mui­ti­nin­kų su­kaup­ti eks­po­na­ tai de­monst­ruo­ja­mi tik­ra­me pre­ kių kon­tei­ne­ry­je. Į šį kont­ra­ban­ dos kam­pe­lį mėgs­ta už­suk­ti ir pa­tys mui­ti­nin­kai. „Pa­gal mui­ti­nin­kų su­kaup­tą in­ for­ma­ci­ją „Au­di 80“ la­biau slėp­

Tus­ku­lė­nų me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus sa­vo du­ris lan­ky­to­jams at­vė­rė vi­sai ne­se­niai, praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį.

Vie­na­me Tus­ku­lė­nų dva­ro komp­ lek­so pa­sta­tų, va­di­na­ma­ja­me Bal­ ta­ja­me dva­re­ly­je, ir įreng­ta eks­ po­zi­ci­ja, su­si­ju­si su so­viet­me­čio rep­re­si­nių ži­ny­bų nu­si­kal­ti­mais.

1944–1947 m. čia bu­vo slap­ta už­kas­ti NKGB-MGB vi­daus ka­ lė­ji­me ir Vil­niaus apy­lin­kė­se nu­ žu­dy­ti an­ti­so­vie­ti­nio gink­luo­to­jo pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vo­to­jai ir jų va­ dai, dva­si­nin­kai, 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo da­ly­viai, Ar­mi­jos Kra­jo­ vos (Len­ki­ja) ko­vo­to­jai ir ki­ti as­ me­nys, neį­ti­kę so­vie­ti­niam to­ta­ li­ta­ri­niam re­ži­mui. „Čia bu­vo už­kas­ta per 800 žmo­nių, ku­riuos po­ka­rio me­tais su­šau­dė KGB ka­lė­ji­mo rū­siuo­se.

Dau­gu­ma jų per pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį vyk­dy­tus ka­si­nė­ji­mus bu­vo ras­ti ir per­lai­do­ti ne­to­li esan­čia­ me ko­lum­ba­riu­me, o čia, Bal­ta­ja­ me dva­re­ly­je, du­ris at­vė­rė mu­zie­ jus“, – dės­tė V.Lu­ne­vi­čius.

Nors mu­zie­jaus erd­vė ne­di­de­ lė – vos ke­tu­ri kam­ba­rė­liai, ap­si­ lan­kiu­siam prieš akis pra­bė­ga ke­ lių am­žių is­to­ri­ja. Nuo to lai­ko, kai šio­je vie­to­je prieš dau­ge­lį šimt­me­ čių vei­kė ply­tų de­gi­ni­mo kros­nis, iki die­nų, kai vie­ni žmo­nės pa­ si­rin­kę bū­ti bu­de­liais žu­dė ki­

Pa­tir­tis: šim­tus mu­zie­jų Eu­ro­po­je ap­lan­kęs V.Lu­ne­vi­čius ma­no, kad ir V

tus, bu­de­liais tap­ti ne­pa­no­ru­sius. „Čia in­te­rak­ty­vio­ji me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus da­lis, kur jūs pa­ts ga­li­ te tap­ti kū­rė­ju“, – į sie­nos ert­mė­ je su­mon­tuo­tą ek­ra­ną ir prie jo iš­ ber­tą smė­lio plo­te­lį ran­ka pa­ro­dė V.Lu­ne­vi­čius.

Pas­pau­dus spe­cia­lų myg­tu­ ką ga­li­ma ant smė­lio ran­ka ar čia pat pa­dė­tais pa­ga­liu­kais per 20 se­kun­džių su­kur­ti pie­ši­nį. Vė­liau jū­sų kū­ry­bos vaiz­do me­džia­ga at­ si­du­ria mu­zie­jaus in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je, o jūs ga­li­te šiuo vaiz­du per so­cia­li­nius tink­lus da­ly­tis su drau­gais ir pa­žįs­ta­mais.

Ki­tuo­se dvie­juo­se kam­ba­rė­ liuo­se in­te­rak­ty­vu­mo ma­žiau, ta­ čiau ga­li­ma pa­ma­ty­ti nu­žu­dy­tų­jų ir žu­di­kų akis­ta­tą – iš dvie­jų vie­na prie­šais ki­tą fo­tog­ra­fi­jų žvel­gia bu­ de­lis ir au­ka. Re­gis, taip lan­ky­to­ jas tuč­tuo­jau ver­čia­mas pa­si­rink­ ti, kie­no jis pu­sė­je. Ki­ta ver­tus, to­kį įspū­dį ga­li su­kel­ti ir di­džiu­lės fo­tog­ra­fi­jos, ku­rio­se vi­su ūgiu pa­ vaiz­duo­tos rea­lios is­to­ri­nės as­me­ ny­bės, ša­lia pa­tei­kia­mos jų biog­ ra­fi­jos su fak­tais, kaip as­muo žu­dė ar­ba bu­vo nu­žu­dy­tas.

„Mu­zie­ju­je ne­no­rė­ta verkš­len­ ti ir skųs­tis, kad mus žu­dė, šau­dė. Čia tie­siog pa­ro­dy­ta, kad vi­sais lai­kais žmo­nės ga­lė­jo rink­tis, kuo jie no­ri bū­ti – kū­rė­jais ar grio­vė­ jais. Ma­nau, šis klau­si­mas ak­tua­ lus ir šian­dien. Atei­na­te, pa­ma­to­te ir ap­si­spren­džia­te, ku­rio­je jūs pu­ sė­je, ką ren­ka­tės – kur­ti ar griau­ti.

Ir ki­to pa­si­rin­ki­mo nė­ra“, – pri­ sta­tė mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jos mi­ si­ją V.Lu­ne­vi­čius.

Daug ar ma­žai?

Tus­ku­lė­nų mu­zie­ju­je nuo jo ati­da­ ry­mo jau spė­jo ap­si­lan­ky­ti 3 tūkst. žmo­nių. Dien­raš­čio pa­šne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­nių ga­lė­tų bū­ti ge­ro­kai dau­giau. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ke­li tūks­tan­ čiai lan­ky­to­jų yra daug ar ma­žai.

Pa­vyz­džiui, Anykš­čiuo­se įsi­kū­ru­ sia­me Ark­lių mu­zie­ju­je per me­tus ap­si­lan­ko 60 tūkst. Grei­čiau­siai dau­ge­lis čia at­vyks­ta šil­tuo­ju me­tų lai­ku, tad, spė­ju, bū­na mė­ne­sių, kai ap­si­lan­ko po 12 tūkst. ir dau­giau.

O čia mu­zie­jus Vil­niaus cent­re ir per tris mė­ne­sius su­lau­kia 3 tūkst. žmo­nių“, – re­gis, į klau­si­mą apie

Eks­po­na­tai: Mui­ti­nės mu­zie­ju­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir kon­fis­kuo­tų pre­kių,

3

šeštADIENIS, vasario 11, 2012

14p.

Romantišku įvaizdžiu pagarsėjęs Marselis slepia tamsias paslaptis.

uni­ka­lio­mis idė­jo­mis

Ka­ziu­ko mu­gė vir­šys re­kor­dus Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Nuo pat anks­taus ry­to prie sos­ti­nės ka­vi­nės „Mar­ce­liu­kės klė­tis“ va­kar ri­kia­vo­si gau­sus bū­rys ama­ti­nin­kų iš vi­sos Lie­tu­vos. Pre­kiau­to­jai sa­vo dir­bi­niais čia re­gist­ra­vo­si da­ly­vau­ ti kas­me­tė­je Ka­ziu­ko mu­gė­je.

Vil­niu­je yra ką pa­ma­ty­ti.

lan­ky­to­jų, no­rin­čių ge­riau iš­ma­ny­ti mū­sų is­to­ri­ją, skai­čių V.Lu­ne­vi­čius siū­lo at­sa­ky­ti pa­tiems.

Iš 2,5 mln. žmo­nių, kas­met ap­si­lan­kan­ čių įvai­riuo­se Lie­ tu­vos mu­zie­juo­se, di­džiau­sią da­lį su­ da­ro tu­ris­tai. Į dis­ku­si­ją apie lan­ky­to­jus įsi­ trau­kę šio mu­zie­jaus dar­buo­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad ko­ją pa­ki­ša Tus­ku­lė­ nų par­ke vei­kian­tys te­ni­so aikš­ty­ nai. Šie už­sto­ja vaiz­dą į pa­tį mu­ zie­jų ir daž­niau­siai jo ne­pa­sie­kę žmo­nės pa­su­ka at­gal. „Ta­čiau šis mu­zie­jus tu­ri di­de­lį pra­na­šu­mą – dir­ba šeš­ta­die­nį“, – pa­brė­žė vie­ na dar­buo­to­jų.

Vilioja ir kiti

Kul­tū­rin­go ir įdo­maus pa­žin­ti­nio poil­sio ieš­kan­tiems vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams V.Lu­ne­vi­čius pa­

ir ki­tų ša­lių mui­ti­nių do­va­nų.

ta­rė ap­lan­ky­ti ir dau­giau šiuo­lai­ kiš­kų, bet men­kai pa­žįs­ta­mų, sos­ ti­nės mu­zie­jų. „Bū­ti­nai ver­ta pa­ma­ty­ti Pi­ni­gų mu­zie­jų. Jo eks­po­zi­ci­jos, di­zai­nas tik­rai ma­lo­niai nu­ste­bins. Tai ver­ ta dė­me­sio įstai­ga. Ver­tas dė­me­sio To­le­ran­ci­jos cent­ras, ku­ria­me šiuo me­tu vei­kia Sa­mue­lio Ba­ko – ber­ niu­ko, iš­gy­ve­nu­sio Vil­niaus ge­to var­gus, ta­pu­sio dai­li­nin­ku ir iš­vy­ ku­sio gy­ven­ti į JAV, – dar­bų pa­ro­da.

Tai ne­di­de­lės erd­vės, ku­rio­se ga­li­ ma at­ras­ti tik­rai uni­ka­lių da­ly­kų“, – re­ko­men­da­vo V.Lu­ne­vi­čius.

Ieš­kan­tys di­de­lių erd­vių ir in­te­ rak­ty­vių pra­mo­gų pa­si­rin­ki­mą taip pat tu­ri – ga­li ke­liau­ti į Ener­ge­ti­ kos ir tech­ni­kos mu­zie­jų. Jo pa­tal­ pos įspū­din­gos – 5 tūkst. kv. m. „Čia vis­ko yra ir džiu­gu, kad mu­zie­jus ne­sto­vi vie­to­je, jo eks­po­ zi­ci­ja nuo­lat at­nau­ji­na­ma. Per pa­ sta­ruo­sius dve­jus me­tus ji ge­ro­kai pa­si­pil­dė, yra ką veik­ti vai­kams, la­ bai ge­ras elekt­ri­nės ma­ke­tas. Nors, aiš­ku, to­bu­lė­ji­mui ri­bų nė­ra ir tik­ rai mu­zie­jus tu­rė­tų pa­mąs­ty­ti apie nau­jų eks­po­na­tų įsi­gi­ji­mą“, – api­ bend­ri­no V.Lu­ne­vi­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lankytojams Mui­ti­nės mu­zie­jus Je­ru­za­lės g. 25 Tel.: 8 (5) 279 6346 Dar­bo lai­kas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.30–16 val., penk­ta­ die­niais 8.30–15 val. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas. Dėl eks­kur­ si­jų pa­gei­dau­ti­na iš anks­to su­si­tar­ ti te­le­fo­nu.

Tus­ku­lė­nų rim­ties par­ko me­mo­ria­li­nis komp­lek­sas Žir­mū­nų g. 1N Tel.: (8 5) 275 2547 Dar­bo lai­kas: trečiadieniais–šešta­ dieniais 10–18 val., sek­ma­die­niais 10–17 val.

Bi­lie­to kai­na – 6 li­tai Pi­ni­gų mu­zie­jus To­to­rių g. 2 / 8 Tel. 8 (5) 268 0334 Dar­bo lai­kas: antradieniais–ketvir­ tadieniais 9–16 val., penk­ta­die­niais 9–15 val. Šven­čių die­nų iš­va­ka­rė­se mu­zie­jaus dar­bo lai­kas su­trum­pi­ na­mas 1 va­lan­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jus Rink­ti­nės g. 2 Tel.: 8 (5) 278 2085 Šeš­ta­die­nis – Vai­kų die­na, vai­kams iki 16 me­tų bi­lie­tai ne­mo­ka­mi.

Dar­bo lai­kas: ant­ra­die­niais, tre­čia­ die­niais, penk­ta­die­niais, šeš­ta­die­ niais 10–17 val., ket­vir­ta­die­niais 10– 19 val.

Bi­lie­to kai­na: 2–10 li­tų.

To­le­ran­ci­jos cent­ras Nau­gar­du­ko g. 10 / 2 Tel.: 8 (5) 231 2357 Dar­bo lai­kas: pirmadieniais–ke­ tvirtadieniais 10–18 val., penk­ta­die­ niais, sek­ma­die­niais 10–16 val.

Bi­l ie­to kai­na: 2–5 li­tai; vai­kams iki 7 me­tų ir neį­ga­l ie­siems – ne­ mo­ka­mai.

miestas

Vi­si, ku­rie ke­ti­na da­ly­vau­ti ko­ vo pir­mą­jį sa­vait­ga­lį Vil­niu­je vyk­ sian­čio­je di­džiau­sio­je Lie­tu­vo­je Ka­ziu­ko mu­gė­je, va­kar tu­rė­jo at­ vyk­ti į mu­gę or­ga­ni­zuo­jan­čią ka­ vi­nę „Mar­ce­liu­kės klė­tis“ ir gau­ti pre­ky­bos lei­di­mą.

No­rin­čių sa­vo dir­bi­nius pri­sta­ty­ ti mu­gė­je at­si­ra­do tiek, kad ne­pas­ ku­bė­ju­siems ei­lė­je prie pre­ky­bos lei­di­mų te­ko lauk­ti net pus­die­nį.

Ka­ziu­ko mu­gės po tre­jų me­ tų per­trau­kos grį­žęs or­ga­ni­zuo­ti bend­ro­vės „Vikš­ris“ ir „Mar­ce­liu­ kės klė­ties“ sa­vi­nin­kas Vy­te­nis Ur­ ba dien­raš­čiui sa­kė, kad šios mu­gės da­ly­vių skai­čius ga­li bū­ti re­kor­di­ nis – pre­ky­bi­nin­kų su­si­rinks per tūks­tan­tį.

Ma­tyt, dėl to­kio mil­ži­niš­ko da­ ly­vių skai­čiaus ei­lė­je prie lei­di­mų bu­vo ne­ma­žai ne­pa­ten­kin­tų žmo­ nių. Iš Klai­pė­dos at­vy­kę pre­kiau­ to­jai pik­ti­no­si, kad šia­me am­žiu­je vis dar ne­ga­li­ma pro­ble­mų su­tvar­ ky­ti in­ter­ne­tu. „Sto­vi­me ei­lė­je nuo ry­to, jau ko­ kias pen­kias va­lan­das. Į Pa­ne­vė­žy­ je kas­met vyks­tan­čią mu­gę be pro­ ble­mų ga­vo­me lei­di­mus in­ter­ne­tu. Čia vis­kas kaip se­nų se­no­vė­je. Va­ žiuo­da­mi iš Klai­pė­dos tik dėl lei­ di­mų vien de­ga­lams iš­lei­si­me dar ke­lis šim­tus li­tų“, – pik­ti­no­si tau­ to­dai­li­nin­kas.

Kai ku­rie pre­ky­bi­nin­kai už­si­sa­kė iš kar­to po dvi vie­tas, nes vie­no­je su vi­sais dir­bi­niais neiš­si­ten­ka. Ta­

čiau at­vy­kę su­ži­no­jo, kad vie­tos iš­ skir­tos – vie­na prie Lu­kiš­kių aikš­ tės, ki­ta – prie Ro­tu­šės. „Man pa­vy­ko nu­tai­sius itin liūd­ ną vei­dą gau­ti vie­tas vie­ną ša­lia ki­ tos, bet lau­kę ei­lė­je už ma­nęs to­kios ma­lo­nės ne­ga­vo. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jie pre­kiaus“, – sa­kė lei­di­mą tik ką ga­vu­si mo­te­ris.

Net­rūk­ti tu­rė­tų ir sve­čių iš už­ sie­nio – bent ke­tu­rios de­šim­tys už­sie­nio pre­ky­bi­nin­kų pa­tei­kė pa­ raiš­kas da­ly­vau­ti šių me­tų mu­gė­je.

At­vyks lat­vių, len­kų, bal­ta­ru­sių ir uk­rai­nie­čių.

Per Ka­ziu­ko mu­gę tra­di­ciš­kai dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­ma ko­ kiam nors ša­lies re­gio­nui. Or­ga­ ni­za­to­riai tei­gia, kad šiais me­tais pa­si­reikš­ti ga­lės Že­mai­ti­jos ama­ ti­nin­kai. Že­mai­ti­jos kraš­to ama­ti­nin­kai – dai­li­dės, kal­viai, puo­džiai, taip pat tau­ti­nio ku­li­na­ri­nio pa­vel­do spe­ cia­lis­tai su­si­burs Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Sce­no­je kon­cer­tuos kraš­to kul­tū­ros ir me­no ko­lek­ty­vai. Šiais me­tais Ka­ziu­ko mu­gė Vil­ niu­je vyks ko­vo 2–4 d. Ge­di­mi­ no pro­spek­te, Pi­lies, Di­džio­jo­je, Rūd­nin­kų, Mai­ro­nio (Ty­mo kvar­ ta­le), Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės gat­vė­se ir prie šių gat­vių esan­čio­se aikš­tė­se bei skve­ruo­se, Ka­ted­ros, Ro­tu­šės ir Lu­kiš­kių aikš­tė­se, taip pat K.Sir­ vy­do, Ark­lių, Rūd­nin­kų ir Od­mi­ nių skve­ruo­se.

Kai­nos 2 kv. m pre­ky­bos vie­ta trims die­ noms pre­ky­bi­nin­kams at­sieis 73 li­ tus. Dau­giau teks mo­kė­ti už pre­ky­ bi­nes pa­la­pi­nes – pri­klau­so­mai nuo dy­džio, 220 ir 330 li­tų. lei­di­mas pre­ kiauti iš au­to­mo­bi­lio trims die­noms kai­nuos 440 li­tų.

Ei­lės: no­rin­čių da­ly­vau­ti mu­gė­je tiek, kad prie lei­di­mų ten­ka pa­lū­kė­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

šeštADIENIS, vasario 11, 2012

miestas Pre­kia­vo ­ klas­to­tė­mis

Šal­čio ­ au­ka

Siū­lė ­ ky­šį

Po­li­ci­ja nu­sta­tė, kad sos­ti­ nė­je 36 me­tų vy­ras pre­kia­ vo, kaip įta­ria­ma, su­klas­to­ tais iš­ma­niai­siais mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­nais. Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, te­le­fo­nų ver­ tė ga­min­to­jo kai­no­mis sie­ kia apie 25 tūkst. li­tų. Ji dar tiks­li­na­ma. Vyks­ta iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas.

Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį ras­tas mi­ręs vy­ras, ku­ris, kaip įta­ria me­di­kai, ga­lė­jo mir­ti­nai su­ šal­ti. Kūnas rastas prie pre­ kybos centro „Pavasaris“, įtariama, kad mirties prie­ žastis gali būti sušalimas, kaip in­for­ma­vo Vil­niaus grei­ to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­tis.

Į Vil­niaus mies­to 3-ią­jį po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tą atė­ju­si mo­ te­ris po­li­ci­jos ty­rė­jui pa­siū­ lė 1 tūkst. li­tų ky­šį už tai, kad jos gi­mi­nai­čiui bau­džia­mo­jo­je by­lo­je bū­tų priim­tas pa­lan­kus spren­di­mas. Už­fik­sa­vus ban­ dy­mo pa­pirk­ti fak­tą, mo­te­ris tre­čia­die­nį su­lai­ky­ta, pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Lie­tu­vo­je spus­te­ lė­jus šal­čiams sos­ ti­nės dau­gia­bu­čiai neat­si­lai­ko prieš žie­mos kap­ri­zus – šą­la na­muo­se iš­ve­ džio­ti įvai­rūs vamz­ džiai. Ava­ri­jos pa­ do­raus lai­ko ne­si­ ren­ka – jų pa­da­ri­ nius ten­ka ša­lin­ti ir die­ną, ir nak­tį.

Pa­gal­ba: dau­gia­bu­čiuo­se iš­raiz­gy­tus vamz­džius at­šil­dy­ti ten­ka pa­si­

tel­kiant ug­nį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Spei­gai lau­žo vamzdžius Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Šią sa­vai­tę mies­to dau­gia­bu­čių ūkio rei­ka­lais be­si­rū­pi­nan­čios įmo­nės „Ci­ty Ser­vi­ce“ spe­cia­lis­ tams te­ko sku­bė­ti ga­vus dau­gy­bę iš­kvie­ti­mų. Sting­dan­tis šal­tis kė­ lė pa­vo­jų ne tik vil­nie­čių svei­ka­ tai, bet ir pa­sta­tų būk­lei. Įp­ras­tus mies­to gy­ven­to­jams pa­to­gu­mus, to­kius kaip cent­ra­li­zuo­tas šil­dy­ mas, van­den­tie­kis ir ka­na­li­za­ci­ja, kai ku­riuo­se Vil­niaus dau­gia­bu­ čiuo­se trum­pam te­ko pri­vers­ti­nai pa­mirš­ti. „Ci­ty Ser­vi­ce“ įmo­nės skam­bu­ čių cent­re už­re­gist­ruo­ti 386 skam­ bu­čiai, su­si­ję su ši­lu­mos ir karš­to van­dens sis­te­mų su­tri­ki­mais ar­ba ki­to­mis spei­go su­kel­to­mis pro­ble­ mo­mis. Ša­lin­ti ava­ri­jų sku­bė­jo pu­ sant­ro šim­to dar­buo­to­jų. „Šią sa­vai­tę pra­ne­ši­mų apie ava­ri­jas srau­tas pa­di­dė­jo tri­gu­bai, to­dėl ne vi­si žmo­nės pri­si­skam­bi­ no iš kar­to, ki­tiems te­ko il­giau pa­ lauk­ti, kol at­si­lieps ope­ra­to­rius“, – sa­kė Ta­das Mi­se­vi­čius, „Ci­ ty Ser­vi­ce“ Pas­ta­tų ūkio val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

T.Mi­se­vi­čiaus tei­gi­mu, skam­ bu­čių dėl už­ša­lu­sių vamz­džių pra­dė­jo ma­žė­ti sa­vai­tės vi­du­ry­je.

Ta­čiau ta­da gy­ven­to­jai ėmė pra­ neš­ti apie šal­čio su­kel­tų pro­ble­ mų pa­da­ri­nius – vil­nie­čiai kvie­tė­ si pa­gal­bos pa­ste­bė­ję pra­kiu­ru­sius vamz­džius ir ra­dia­to­rius. Kai ku­ riuo­se sos­ti­nės dau­gia­bu­čiuo­se vamz­džiai per už­si­tę­su­sią spei­go ata­ką spė­jo už­šal­ti net du­kart. Šį sa­vait­ga­lį si­nop­ti­kai vėl ža­ dė­jo, kad ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kris že­miau 20 laips­nių šal­čio.

Nors tai „kiek šil­čiau“ ne­gu praė­ ju­sį sa­vait­ga­lį, to­kia tem­pe­ra­tū­ra

ko­mu­na­li­nin­kams ato­sto­gų tik­ rai ne­ža­da. Pa­sak T.Mi­se­vi­čiaus, sos­ti­nė­je šian­dien dar­buo­sis 10 ava­ri­nės tar­ny­bos ir re­mon­to bri­ ga­dų, taip pat 60 san­tech­ni­kų, ši­lu­mi­nin­kų, sta­ty­bi­nin­kų. Sek­ ma­die­nį bu­dės to­kios pat gau­sios pa­jė­gos.

Ta­das Mi­se­vi­čius:

Pra­ne­ši­mų apie ava­ri­jas srau­tas pa­ di­dė­jo tri­gu­bai.

Už­ša­lę vamz­dy­nai Vil­niu­je ta­ po ne re­te­ny­be, o chro­niš­ka did­ mies­čio li­ga. Dau­gia­bu­čius na­ mus pri­žiū­rin­tiems spe­cia­lis­tams ten­ka sku­bė­ti mies­tie­čiams į pa­ gal­bą. Sus­kys­tin­tų du­jų ba­lio­nu ap­si­gink­la­vę vy­rai so­vie­ti­nės sta­ ty­bos blo­ki­niuo­se dau­giaaukš­ čiuo­se kas­dien rea­ni­muo­ja su­stin­ gu­sias van­dens sis­te­mas. Daug lai­ko šal­ty­je pra­lei­džian­tys pa­ sta­tus pri­žiū­rin­čios įmo­nės dar­ bi­nin­kai dau­gia­bu­čiuo­se pa­si­tin­ ka­mi tar­si gel­bė­to­jai. „Nau­do­da­mi karš­čio pa­tran­ką at­šil­do­me vamz­džius vie­na­me po ki­to aukš­tuo­se“, – pa­sa­ko­jo To­mu pri­si­sta­tęs dar­bi­nin­kas. Vė­liau, iš­ tuš­ti­nus sis­te­mą, vamz­džiai ir ra­ dia­to­riai iš nau­jo už­pil­do­mi van­ de­niu ir aiš­ki­na­ma­si, ko­kia ža­la pa­da­ry­ta vi­sai sis­te­mai. Ne­pa­ tai­so­mai su­ge­du­sius laip­ti­nę šil­ dan­čius ra­dia­to­rius dar­bi­nin­kams ten­ka pa­keis­ti nau­jais.

Spei­gas dar kar­tą iš­ryš­ki­no so­ viet­me­čiu ne­tin­ka­mai pa­sta­ty­tų tru­pan­čių dau­gia­bu­čių ydas. Ta­ čiau, pa­si­ro­do, se­nie­ji sos­ti­nės na­

mai šal­čiui at­spa­res­ni ne­gu nau­jos sta­ty­bos dau­giaaukš­čiai. Ko­mu­ na­li­nin­kai dau­giau iš­kvie­ti­mų su­ lau­kia į ne vė­liau kaip prieš 10 me­ tų pa­sta­ty­tus na­mus. Ne­tei­sin­gai iš­ve­džio­ti ar­ba nau­do­ti ne­tin­ka­ mo ti­po vamz­džiai tam­pa din­gu­ sio van­dens, ši­lu­mos ar­ba už­ša­lu­ sios ka­na­li­za­ci­jos prie­žas­ti­mi.

Ava­ri­jų skai­čius išau­go Po šal­to­jo sa­vait­ga­lio pir­ma­die­nį „Ci­ty Ser­vi­ce“ ava­ri­nės tar­ny­bos gau­na­mų pra­ne­ši­mų srau­tas iš­li­ ko di­de­lis. Sos­ti­nė­je per pa­rą už­ fik­suo­ti 373 skam­bu­čiai. Pra­ne­ši­ mų apie ši­lu­mos ir karš­to van­dens sis­te­mų su­tri­ki­mus ar­ba spei­go su­ kel­tas pro­ble­mas iš vi­so bu­vo 243.

Ne­ma­žai gy­ven­to­jų sa­vait­ga­lį ne­ bu­vo na­mie, to­dėl tik pir­ma­die­nį pra­ne­šė apie ava­ri­jas. Skam­bu­čių srau­tas bu­vo apie 60 pro­c. di­des­nis ne­gu prieš sa­vai­tę. Šal­tą­jį sa­vait­ga­lį ki­lu­sių ava­ri­jų pa­ da­ri­nius praė­ju­sį ant­ra­die­nį mies­ te ša­li­no pu­sant­ro šim­to „Ci­ty Ser­ vi­ce“ spe­cia­lis­tų – du ava­ri­nės tar­ ny­bos eki­pa­žai, 20 re­mon­ti­nių bri­ ga­dų ir 75 tech­n i­kai. Dau­g iau­sia bu­vo re­gist­ruo­ja­ma smul­kių ava­ ri­jų, su­kel­tų spei­go, – už­ša­lo pa­vie­ nės karš­to ir šal­to van­dens vamz­ dy­nų da­lys bu­tuo­se, taip pat kai ku­riems gy­ven­to­jams ki­lo pro­ble­ mų dėl už­ša­lu­sios bei už­si­kim­šu­ sios ka­na­li­za­ci­jos. „Ci­ty Ser­vi­ce“ gy­ven­to­jams pri­me­ na, kad esant ypač že­mai tem­pe­ ra­tū­rai bū­ti­na kaip įma­no­ma ra­ cio­na­liau var­to­ti ši­lu­mos ener­gi­ją – ne­vars­ty­ti bu­tų ir laip­ti­nės lan­gų, už­da­ry­ti laip­ti­nės du­ris ir lan­gus.

5

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Se­niū­nijų reor­ga­ni­za­ci­ja neiš­ven­gia­ma Nors Vy­riau­sybės at­sto­vas su­ stabdė ir ant­rą Vil­niaus ta­ry­bos spren­dimą, su­si­jusį su sos­tinės se­ niū­nijų reor­ga­ni­za­vi­mu, Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas (nuotr.) ža­da ras­ti būdų, kaip reor­ga­ni­za­ ciją vis dėlto įvyk­dy­ti.

Gelbė­ja: Vil­niaus vald­žia ti­ki­si, kad ne­le­ga­lių sta­ti­nių grio­vi­mas ta­bo­re pir­miau­sia pa­dės į nor­malų gy­ve­nimą

su­grąžin­ti či­gonų vai­kus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tabore bus tvarka Sos­tinės vald­žia ir po­li­ci­ja grįžta į či­gonų ta­borą. Pir­ma­dienį, įgy­ven­di­nant teis­mo nu­tartį, Kir­timų ta­bo­re, Či­gonų gatvė­je, bus griau­na­mi trys ne­gy­ve­na­mi ne­le­galūs sta­ti­niai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Me­ras Artū­ras Zuo­kas ir Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Kęstu­tis Lan­čins­kas va­kar lankė­si Kir­timų ta­bo­re ir ap­žiūrė­jo pla­nuo­ja­mus nu­griau­ti ne­gy­ve­na­mus na­mus, kaip pra­nešė sa­vi­val­dybė. „Svei­ki­nu Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to darbą ta­bo­re, dėl jo aki­vaizd­žiai mažė­ja kri­mi­na­li­nių nu­si­kal­timų, ak­ty­viai vei­kia­ma stab­dant pre­ kybą nar­ko­ti­kais ir pa­lai­kant vie­ šąją tvarką“, – sa­vi­val­dybės tink­ la­la­py­je ci­tuo­ja­mas A.Zuo­kas.

Esant po­rei­kiui, Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybė ža­da pa­si­rūpin­ti, kad ta­bo­ro gy­ven­to­jai su­si­tvar­kytų do­ku­men­tus ir galėtų gau­ti gy­ve­ namąją vietą.

O či­go­nai įsi­ti­kinę, ne­va į ta­borą at­vykęs ir pa­žadėjęs jį nu­griau­ti sos­tinės me­ras kau­pia sau po­li­tinį ka­pi­talą. Romų vi­suo­menės cent­

ro di­rek­torė Svet­la­na No­vo­pols­ka­ja me­ro žygį va­di­na pi­gia rek­la­ma. „Tie­sa to­kia, kad 2009 m. kai ku­riuos ta­bo­re esan­čius na­mus bu­ vo nu­spręsta nu­griau­ti. Pa­reiškė­ja šio­je by­lo­je bu­vo Vals­ty­binė te­ri­to­

Vil­niaus sa­vi­val­dybė ža­da pa­si­rūpin­ti, kad ta­bo­ro gy­ven­to­jai su­ si­tvar­kytų do­ku­men­ tus ir galėtų gau­ti gy­ ve­namąją vietą. rijų pla­na­vi­mo ir sta­tybų ins­pek­ci­ ja. Ants­to­lis įteikė rei­ka­la­vimą pra­ dėti vyk­dy­ti teis­mo nu­tartį ir čia lyg iš po že­mių ta­bo­re iš­dy­go A.Zuo­ kas“, – dėstė S.No­vo­pols­ka­ja.

Paš­ne­kovė stebė­jo­si, kodėl me­ ras stai­ga su­si­rūpi­no ta­bo­ro li­ki­ mu ir už­si­manė tuč­tuo­jau, jau pir­ ma­dienį, pra­dėti griau­ti. Mo­ters

nuo­mo­ne, tai tik ban­dy­mas iš sve­ ti­mos ne­laimės su­si­krau­ti po­li­tinį ka­pi­talą. „Taip, mes su­tin­ka­me, kad tie sta­ti­niai ne­le­galūs, ta­čiau tai ne prie­žas­tis su­lauk­ti did­žiau­sių šal­ čių ir tuo­met mes­ti žmo­nes į gatvę.

Mes jau bu­vo­me su­si­tikę su Sta­ tybų ins­pek­ci­jos at­sto­vais ir šie pa­žadė­jo, kad grio­vi­mo dar­bai nu­ ke­lia­mi iki pa­va­sa­rio. Pa­va­sarį ir pa­tys galė­si­me nu­si­griau­ti“, – pa­ brėžė S.No­vo­pols­ka­ja.

BNS duo­me­ni­mis, 2004 m. gruod­žio 2 ir 3 d. ta­bo­ro te­ri­to­ri­jo­je tuo­me­čio me­ro A.Zuo­ko ini­cia­ty­va bu­vo nu­griau­ti pen­ki gy­ve­na­mie­ ji pa­sta­tai ir vie­nas ne­gy­ve­na­ma­ sis. 2010 m. Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­teisė de­vy­ nio­li­kai romų su­mokė­ti 55 600 litų ne­tur­tinės ža­los at­ly­gi­nimą, nors ir pri­pa­ži­no, kad sta­ti­niai bu­vo ne­le­ galūs.

Tuo­met į teismą sa­vi­val­dybę pa­davę ro­mai nu­rodė, kad Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­ nist­ra­ci­jos tar­nau­to­jai, griau­da­mi pa­sta­tus ta­bo­re, pa­žeidė jų teisę į būstą, į būsto ne­lie­čia­mumą. Be to, jie neat­siž­velgė į tai, kad dėl to­ kių sa­va­va­liškų ir ne­teisėtų veiks­ mų romų šei­mos (dau­gu­ma jų su ma­ža­me­čiais vai­kais) liks be gy­ve­ na­mo­sios vie­tos.

Praė­ju­siais me­tais Vil­niaus ap­ skri­ty­je iš vi­so nu­griau­ta 17 ne­le­ ga­lių sta­ti­nių.

Už lėba­vimą gre­sia nuo­bau­dos Su pro­sti­tutė­mis tar­ny­binė­se pa­ tal­p o­s e bend­r a­v u­s ius sos­t inės 2-ojo po­l i­ci­j os ko­mi­sa­ria­t o pa­ reigū­nus ne­tikė­tai užk­lu­po jų pa­ čių ko­le­gos iš Lie­tu­vos kri­mi­na­ linės po­li­ci­jos biu­ro (LKPB) Or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo pa­da­li­nių.

2011 m. va­sarą LKPB pa­reigū­nai, tir­da­mi vie­no did­žiau­sių Vil­niaus ap­skri­ty­je vei­ku­sio „la­pinų“ gink­ luo­to nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo įvyk­dy­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas,

nu­statė, kad Vil­niaus mies­to 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­ linės po­li­ci­jos pa­reigū­nai vy­res­ny­ sis tyrė­jas Vy­te­nis Šlei­nys ir tyrė­ jas Liud­vi­kas Va­si­liaus­kas įta­ria­mi pikt­naud­žiavę tar­ny­ba, ko­mi­sa­ ria­to pa­tal­po­se var­toję al­ko­ho­li­ nius gėri­mus, nau­doję­si pro­sti­tu­ čių pa­slau­go­mis.

Pa­reigū­nai taip pat įta­ria­mi leidę ko­mi­sa­ria­te pro­sti­tutėms su­si­leis­ti nar­ko­tikų. Su­rinktų duo­menų pa­ grin­du Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ ratū­ro­je dėl šių pa­reigūnų pra­dėtas

iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pikt­naud­žia­vi­mo tarnyba.

Abu tei­sia­mie­ji bu­vo ne­del­siant nu­ša­lin­ti nuo pa­reigų, jų by­la šiuo me­tu nag­rinė­ja­ma Vil­niaus mies­to 2-aja­me apy­linkės teis­me.

Teis­mui pri­pa­ži­nus, kad V.Šlei­ nys ir L.Va­si­liaus­kas pikt­naud­žia­vo tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi, jie bus at­leis­ti iš tar­ny­bos vi­daus rei­kalų sis­te­mo­ je, jiems gre­sia ir bau­da ar­ba areš­ tas, ar­ba laisvės at­ėmi­mas iki ket­ ve­rių metų.

BNS, VD inf.

„Bet ko­kiu at­ve­ju se­niū­ni­jas reor­ ga­ni­zuo­si­me. Šiuo at­ve­ju gal tai kiek užt­ruks, gal bus ne­ra­cio­na­ liai nau­do­ja­mos mo­kes­čių mokė­ tojų lėšos, bet ki­to ke­lio nėra“, – sakė A.Zuo­kas.

Va­kar pra­neš­ta, kad nau­ja­sis Vy­riau­sybės at­sto­vas Vil­niaus ap­ skri­ty­je Aud­rius Skais­tys su­stabdė sos­tinės sa­vi­val­dybės spren­dimą skelb­ti ap­klausą dėl da­lies se­niū­ nijų pa­nai­ki­ni­mo, nes spren­di­mas dėl ap­klau­sos ga­li pa­žeis­ti viešą­ jį in­te­resą. Prieš tai Vy­riau­sybės at­stovo Vil­niaus ap­skri­ty­je pa­rei­ gas lai­ki­nai ėju­si Ra­sa No­rei­kienė su­stabdė ta­ry­bos spren­dimą nai­ kin­ti dalį se­niū­nijų.

Vil­niaus me­ras pa­reiškė, kad to­kie spren­di­mai yra po­li­ti­zuo­ti ir men­ki­na sa­vi­val­dos ga­lias. „Tokį spren­dimą ver­ti­na­me kaip aiš­kiai po­li­tiš­kai an­ga­žuotą ir vi­sišką pikt­naud­žia­vimą ga­ lio­mis, ku­rios pa­žeid­žia sa­vi­val­ dos tei­ses. Ko­kia Lie­tu­vo­je, ES vals­tybė­je, yra sa­vi­val­dybės ta­ ry­bos spren­dimų ga­lia, kad jį ga­ li su­stab­dy­ti Vy­riau­sybės at­sto­ vas sa­vo nu­ta­ri­mu? Natū­ra­lu, jog čia su­si­ję su tuo, kad reor­ga­ni­za­ ci­ja did­žią­ja da­li­mi lie­čia kon­ser­ va­to­rių par­ti­jos at­sto­vus, ku­rių dau­gu­ma šiuo me­tu dir­ba se­niū­ ni­jo­se. Taip jie ban­do gin­ti ne pa­ tį prin­cipą, o tie­siog par­ti­jos gi­na sa­vo na­rius“, – dėstė A.Zuo­kas.

Jis neat­sakė, ar Vil­niaus vald­žia teis­mui skųs A.Skais­čio spren­ dimą dėl ap­klau­sos. „Įver­tin­si­me, kas šiuo at­ve­ ju būtų pa­pras­čiau ir ge­riau, kad grei­čiau įvyktų reor­ga­ni­za­ci­ja ir kad būtų įgy­ven­din­ti spren­di­ mai, ku­rie yra eko­no­miš­kai ir lo­ giš­kai pa­grįsti ir tau­po lėšas. Ra­ si­me ke­lius į spren­di­mus“, – teigė me­ras. Šiuo me­tu, anot jo, vyk­do­mas ap­klau­sos pir­ki­mas, kitą sa­vaitę turėtų paaiškė­ti, kas ją ga­li at­lik­ti.

Praė­jusį tre­čia­dienį sos­tinės ta­ ry­ba nu­sprendė skelb­ti vil­nie­čių ap­klausą dėl prie­šta­rin­gai ver­ ti­na­mos sos­tinės se­niū­nijų per­ tvar­kos, pa­gal ku­rią did­žio­ji se­ niū­nijų da­lis būtų pa­nai­kin­ta, o vie­toj jų at­si­rastų biu­rai.

Nu­tar­ta res­pon­dentų klaus­ ti, ar jie pri­ta­ria nuo­mo­nei, kad Vil­niu­je se­niū­nijų yra per daug, kad dalį se­niū­nijų būtų tiks­lin­ ga pa­nai­kin­ti ir vie­toj jų įsteig­ ti biu­rus, taip pat ar gy­ven­to­jai pri­tartų, kad būtų kei­čia­mos se­ niū­nijų ri­bos.

To­kia ap­klau­sa su­ma­ny­ta po to, kai anks­tesnė Vy­riau­sybės at­ stovė R.No­rei­kienė su­stabdė ta­ ry­bos spren­dimą nai­kin­ti da­ lį se­niū­nijų. Ji nu­rodė, kad prie­š iman­tis to­kios per­tvar­kos ne­bu­ vo ap­klaus­ti gy­ven­to­jai.

Sausį Vil­niaus ta­ry­ba pri­tarė me­ro A.Zuo­ko pa­si­ūly­tam se­niū­ nijų per­tvar­kos pla­nui, pa­gal ku­ rį iš šiuo me­tu esan­čios 21 se­niū­ ni­jos būtų pa­nai­kin­ta 16, jų liktų pen­kios, esan­čios to­liau­siai nuo mies­to cent­ro.

Vie­toj nai­ki­namų se­niū­nijų bū­ tų įsteig­ta 11 biurų. Jie būtų la­biau cent­ra­li­zuo­ti nei se­niū­ni­jos.

Opo­zi­ci­jo­je esan­tys kri­ti­kai sa­ ko, kad re­for­muo­da­mas se­niū­ni­ jas me­ras A.Zuo­kas pa­pras­čiau­ siai sten­gia­si dar dau­giau vald­žios su­telk­ti vie­no­se ran­ko­se.

BNS, VD inf.

6

šeštadienis, vasario 11, 2012

lietuva

22p.

80-metį atšventęs V.Garastas: „Metai – tik skaičiai.“

Pa­sik­ly­du­sio laiš­ko de­tek­ty­vas Bal­ta­ru­siai pra­ne­šė sie­kian­tys su­si­ti­ki­mo su Lie­tu­vos pa­rei­gū­ nais, kad ap­tar­tų pla­nuo­ja­mų sta­ty­ti ato­mi­nių elekt­ri­nių abie­ jo­se ša­ly­se klau­si­mą. Ta­čiau lie­tu­viai ti­ki­na apie to­kius Mins­ ko pla­nus nie­ko ne­gir­dė­ję, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu dvi­ša­lio su­si­ti­ki­mo tik­rai ne­bus.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Išp­la­ti­no ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą

Dar šios sa­vai­tės pra­džio­je, pir­ma­ die­nį, Bal­ta­ru­si­jos Gam­tos iš­tek­lių ir ap­lin­ko­sau­gos mi­nis­te­ri­ja iš­pla­ ti­no ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą, kad Lie­tu­ vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai esą „bu­vo iš­siųs­tas laiš­kas su kvie­ti­mu ar­ti­ miau­siu me­tu Mins­ke ap­tar­ti nau­ jų bran­duo­li­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos pro­ble­mas“. Laiš­ką, pa­sak bal­ta­ru­ sių, pa­si­ra­šė šios ša­lies gam­tos iš­ tek­lių ir ap­lin­ko­sau­gos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Vi­ta­li­jus Ku­li­kas. „Pir­miau­sia, Bal­ta­ru­si­jos mi­nis­te­ ri­ja reiš­kia pa­gar­bą Lie­tu­vos mi­nis­te­ ri­jai ir dė­ko­ja už konst­ruk­ty­vų bend­ ra­dar­bia­vi­mą ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

Be to, laiš­ke Bal­ta­ru­si­ja esą pa­ kvie­tė įga­lio­tuo­sius Lie­tu­vos at­ sto­vus at­vyk­ti į Mins­ką su­reng­ ti kon­sul­ta­ci­jų šiais klau­si­mais – dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės ir Ast­ra­vo bran­duo­li­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų pro­jek­tų, dėl jų ati­tik­ties tarp­tau­ti­nei ap­lin­ko­sau­gos kon­ ven­ci­jai, dėl Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos veiks­mų, už­tik­ri­nant sau­gų bū­si­mų bran­duo­li­nių elekt­ri­nių dar­bą. Kar­ tu, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­ dai, Bal­ta­ru­si­ja iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ ni­mą tuo, kad Lie­tu­va į 2010 m. at­lik­tų geo­lo­gi­nių ty­ri­mų Vi­sa­gi­ ne iš­va­das neįt­rau­kė tam tik­ro ti­ po reak­to­rių, ku­rie tu­rė­tų bū­ti čia sta­to­mi, vei­ki­mo ana­li­zės.

Bal­ta­ru­si­ja sa­vo laiš­ke, re­mian­tis pra­ne­ši­mu spau­dai, pa­siū­lė abie­jų ša­lių at­sto­vų su­si­ti­ki­mą Mins­ke su­reng­ti šių me­tų va­sa­rio pa­bai­ go­je ar­ba ko­vo pra­džio­je.

Ti­ki­na nie­ko ne­ga­vę

Nors apie pa­ra­šy­tą ir iš­siųs­tą laiš­ ką bal­ta­ru­siai pra­ne­šė dar sa­vai­tės

pra­džio­je, Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vai net ir va­kar ti­ki­no ne­tu­rin­tys jo­kių ži­nių apie Mins­ko ne­va iš­siųs­tą kvie­ti­mą. Nė­ra ren­ gia­ma­si ir jo­kiems dvi­ša­liams po­ kal­biams įvar­dy­tais klau­si­mais. „Jo­kio kvie­ti­mo, raš­to, laiš­ko ar ki­to­kio do­ku­men­to dėl dvi­ša­ lio su­si­ti­ki­mo Mins­ke Ast­ra­vo ir Vi­sa­gi­no ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ ty­bų klau­si­mais Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­ja nė­ra ga­vu­si. Jei­gu toks kvie­ ti­mas bū­tų gau­tas, to­kio su­si­ti­ki­mo ga­li­my­bė bū­tų svars­to­ma“, – va­kar tei­gė ap­lin­kos mi­nist­ro Ge­di­mi­no Kaz­laus­ko at­sto­vas spau­dai To­mas Ber­žins­kas.

Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pri­pa­ži­no ne­tu­rin­ti nau­jau­sių ži­ nių, kaip Bal­ta­ru­si­jai se­ka­si įgy­ ven­din­ti Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ ri­nės pro­jek­tą.

T.Ber­žins­kas tik gūž­čio­jo pe­čiais pa­klaus­tas, ko­dėl Mins­kas skel­bia apie ofi­cia­lų laiš­ką, iš­siųs­tą į Vil­nių, o Lie­tu­va nė­ra jo ga­vu­si. „Ne­ži­nau.

Ne­ga­li­me ko­men­tuo­ti to, ko ne­ga­ vo­me. Gal ver­tė­tų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­si­tei­rau­ti dėl šio klau­ si­mo, nes tai su­si­ję su dvi­ša­liais san­ ty­kiais“, – at­sar­giai pa­siū­lė jis.

Bet Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja si­tua­ci­jos ne­ko­men­tuo­ja.

Pa­ra­šė elekt­ro­ni­niu pa­štu?

To­mas Ber­žins­kas:

Ne­ga­li­me ko­men­ tuo­ti to, ko ne­ga­ vo­me. Gal ver­tė­tų Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos pa­si­tei­rau­ ti dėl šio klau­si­mo.

Anot jo, konk­re­čias eks­per­tų, spe­cia­lis­tų, pa­rei­gū­nų ar net mi­ nist­rų su­si­ti­ki­mo te­mas „bū­tų ga­ li­ma įvar­dy­ti tik ga­vus kvie­ti­mą“ ir ap­si­spren­dus dėl to­kio su­si­ti­ki­ mo su­ren­gi­mo. Ta­čiau T.Ber­žins­ kas spė­jo, kad Lie­tu­vos ša­lis to­ kia­me su­si­ti­ki­me pir­miau­sia kel­tų pla­nuo­ja­mos Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ ni­mo pro­ce­dū­ros klau­si­mą. „Lie­tu­va yra iš­siun­tu­si Bal­ta­ru­ si­jai sa­vo pa­sta­bas dėl šios pro­ce­ dū­ros, ku­ri, mū­sų nuo­mo­ne, nė­ra baig­ta, ir at­sa­ky­mų į pa­teik­tas pa­ sta­bas nė­ra gau­ta“, – sa­kė jis.

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, bal­ta­ru­sių pa­rei­gū­nai laiš­ką Lie­tu­vos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai siun­tė ne dip­lo­ma­ti­ niais ka­na­lais, net ne įpras­tu re­ gist­ruo­tu pa­štu, o in­ter­ne­tu. To­dėl Lie­tu­vos ša­lis ne­no­ri pri­pa­žin­ti ga­ vu­si to­kį laiš­ką, nes nė­ra iš­lai­ky­ti svar­bių do­ku­men­tų siun­ti­mo rei­ ka­la­vi­mai. Apie tai Mins­kas tu­rė­ tų bū­ti in­for­muo­tas elekt­ro­ni­niu pa­š­tu iš­siųs­tu at­sa­ky­mu.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­ko­men­ tuo­ja šių ži­nių. Ji kar­to­ja, kad joks ofi­cia­lus kvie­ti­mas iš Bal­ta­ru­si­jos nė­ra atė­jęs.

Pro­tes­tuo­ja jau se­niai

Lie­tu­va jau ne vie­nus me­tus pro­ tes­tuo­ja dėl Bal­ta­ru­si­jos pa­rink­tos aikš­te­lės sa­vo ato­mi­nei elekt­ri­nei sta­ty­ti, nes ji yra Gar­di­no sri­ty­ je, Ast­ra­vo ra­jo­ne ša­lia Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­nos, tik už pus­šim­ čio ki­lo­met­rų nuo Vil­niaus.

Be to, reiš­kia­mos abe­jo­nės dėl Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bos tech­no­lo­gi­jų bei sau­gu­mo rei­ ka­la­vi­mų lai­ky­mo­si.

Vil­nius abe­jo­ja ir Ru­si­jos pla­ nų ­sta­ty­ti Bal­ti­jos ato­mi­nę elekt­

Mįs­lė: ra­šė Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nai laiš­ką mū­sų Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai

ar ne?

ri­nę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, ne­to­ li So­vets­ko mies­to, ša­lia Ne­mu­nu ei­nan­čios Lietuvos sienos, sau­gu­ mu.

Nors ru­sai ir bal­ta­ru­siai ga­na triukš­min­gai pro­pa­ga­vo sa­vo pla­ nus pa­sta­ty­ti Bal­ti­jos ir Ast­ra­ vo elekt­ri­nes, iki šiol nė­ra vi­siš­kai aki­vaiz­džių ga­ran­ti­jų, kad tai tik­ rai at­si­tiks.

Ti­ki­na­ma, kad Bal­ti­jos ir Ast­ra­vo ato­mi­nės pra­dės veik­ti apie 2016– 2018 m. Vi­sa­gi­no ato­mi­nę elekt­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ri­nę, ku­rios stra­te­gi­niu in­ves­tuo­ to­ju pa­si­rink­ta ja­po­nų kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“, Lie­tu­va ti­ki­si pa­sta­ty­ti iki 2020-ųjų. Šios elekt­ri­nės sta­ty­bos kai­nuos apie 17 mlrd. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad Lie­tu­vai teks pri­si­dė­ti maž­daug 5 mlrd. li­tų.

Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, Lie­ tu­vos vers­las iš Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų ga­li ti­kė­tis ne ma­žiau kaip 4 mlrd. li­tų ver­tės už­ sa­ky­mų.

R.Palaitis ka­sa sau duo­bę?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Iš­vers­ti iš po­sto FNTT va­do­vy­bę už­si­mo­jęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis sa­vo pa­reiš­ki­ mais er­zi­na ir prem­je­rą, ir koa­li­ci­ jos par­tne­rius.

Šne­ku­tis: vie­šos R.Pa­lai­čio kal­bos apie FNTT va­do­vy­bę glu­mi­na ir po­

li­ti­kos bend­ra­žy­gius.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­bos (FNTT) va­do­vus at­sta­ty­din­ ti sie­kian­tis vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras R.Pa­lai­tis, re­gis, at­si­dū­rė ak­la­vie­tė­je.

Li­be­ral­cent­ris­tų de­le­guo­to mi­nist­ro kal­bos apie pa­si­ti­kė­ji­mą pra­ra­du­sius FNTT di­rek­to­rių Vi­ta­li­jų Gai­lių ir jo pa­va­duo­to­ją Vy­tau­tą Gir­ža­dą dau­ ge­lį po­li­ti­kų su­glu­mi­no.

Pir­ma­sis tram­dy­ti mi­nist­rą va­ kar ėmė­si iš ko­man­di­ruo­tės grį­žęs prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius: „Jei­

gu yra ko­kių nors įta­ri­mų, kad kas nors iš vie­nos ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pa­rei­gū­nų to­je „Sno­ro“ is­to­ri­jo­ je, kai in­for­ma­ci­ja ne­tei­sė­tu bū­du bu­vo ati­duo­ta spau­dai, yra pra­si­ žen­gę, tai tu­ri pa­ro­dy­ti iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas ir vi­sas teis­mi­nis pro­ ce­sas. Ne ko­kie nors spė­lio­ji­mai“, – pa­reiš­kė prem­je­ras.

R.Pa­lai­čio veiks­mai ir tiks­lai FNTT at­žvil­giu nė­ra su­pran­ta­mi ir koa­li­ci­jos par­tne­riams, tad sa­vai­ tės pra­džio­je šie grei­čiau­siai aiš­ kin­sis, kuo rem­da­ma­sis R.Pa­lai­tis trik­do vie­nos svar­biau­sių spe­cia­ lių­jų tar­ny­bų dar­bą.

Apie tai už­si­mi­nė Li­be­ra­lų są­jū­ džio ly­de­ris su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis: „Si­tua­ci­ja su­si­ klos­tė to­kia, kad neiš­ven­gia­mai tai rei­kės ap­ta­ri­nė­ti. Vi­sa tai ken­kia

FNTT dar­bui ir rei­ka­lau­ja iš­gry­ nin­ti si­tua­ci­ją.“ Iš­siaiš­kin­ti, ko iš tie­sų sie­kia R.Pa­lai­tis, no­rė­tų ir Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­ riai. TS-LKD frak­ci­jos se­niū­nas J.Raz­ma pa­brė­žė, kad si­tua­ci­ja, kai aukš­čiau­sia FNTT va­do­vy­bė tik­ri­ na­ma me­lo de­tek­to­riu­mi, o vė­liau dip­lo­ma­tiš­kai ra­gi­na­ma trauk­ tis, „nė­ra nor­ma­li“. R.Pa­lai­tis tre­ čia­die­nį pa­reiš­kė, kad ne­pa­si­ti­ki V.Gir­ža­du, nes esą pa­rei­gū­nas ant­ rą kar­tą tir­tas po­lig­ra­fu ir gauti re­ zul­ta­tai bu­vo ne­pa­lan­kūs.

Už­va­kar V.Gai­liui pa­reiš­kus, kad jis sa­vo pa­va­duo­to­ju pa­si­ti­ki, R.Pa­ lai­tis tai įver­ti­no kaip V.Gir­ža­do dangs­ty­mą ir pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ ji­mą pa­čiu V.Gai­liu­mi.

7

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,48 %

1,6

mlrd. litų sie­kia pre­li­mi­na­ri Len­ki­jos ir Lie­tu­vos dujų jung­ties įrengimo kai­na.

–0,49 %

–0,24 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Au­to­mo­bi­lius ­ per­ka iš­si­mokė­ti­nai

€

Lie­tu­vo­je iš­per­ka­mo­sios nuo­mos būdu šie­ met sausį par­duo­ti 475 nau­ji leng­vie­ji au­ to­mo­bi­liai – 36 pro­c. dau­giau nei prie­š me­ tus, kai bu­vo par­duo­ti 348 nau­ji au­to­mo­bi­ liai. Iš­per­ka­mo­sios nuo­mos būdu Lie­tu­vo­ je įsi­gytų au­to­mo­bi­lių da­lis per me­tus pa­ didė­jo 9 pro­c., kaip pra­nešė rin­kos ty­rimų bend­rovė „Au­to­Ty­ri­mai“. Praė­jusį mėne­ sį iš­si­mokė­ti­nai dau­giau­sia nu­pirk­ta „Volks­ wa­gen“, „Ško­dos“ ir „Toyo­tos“ au­to­mo­bi­lių.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1361 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1165 JAV do­le­ris 1 2,5998 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6114 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9379 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2612 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5230 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7431 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8532

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+1,5675 % –0,5820 % –0,1191 % –0,2178 % –0,0344 % –0,6446 % +0,1617 % –0,1257 % +0,1228 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,61

2,39

„Kvis­ti­ja“

4,69

4,54

2,37

„Va­koil“

4,73

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

98,09 dol. už 1 brl.

116,71 dol. už 1 brl.

Iš už­sie­nio – su pil­nais ne­šu­liais pre­kių Siek­da­mi su­tau­py­ti, gy­ven­to­jai ap­si­pir­ki­mo troš­kulį mal­ši­na už­sie­nio pre­ky­bos cent­ruo­ se. Ta­čiau ap­si­pirk­ ti skirtų ke­lio­nių pa­si­ūliu­sių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių auk­so gys­la jau iš­se­ko.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ke­lei­vius pra­ra­do

Kal­bos apie ga­li­my­bes už­sie­ny­je, ypač Len­ki­jo­je, ap­si­pirk­ti pi­giau ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius pri­vertė su­klus­ti. Neil­gai laukę jie pa­si­ūlė vie­na­die­nių ke­lio­nių į did­žiau­sius ša­lies kai­mynės pre­ky­bos cent­rus.

Iš jų mūsų tau­tie­čiai grįžda­vo ne­ ši­ni ne tik pa­vie­niais daik­tais, bet ir iš­ti­so­mis bui­ti­nių pre­kių pa­kuotė­ mis. Vis dėlto aki­nan­ti or­ga­ni­za­to­ rių sėkmė tęsėsi neil­gai.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Že­ le­sa“ tu­riz­mo va­dy­bi­ninkė Eri­ka Kuokš­tytė pa­sa­ko­jo, kad ap­si­pir­ ki­mo ke­lio­nes į Len­kiją bend­rovė pra­dėjo or­ga­ni­zuo­ti maž­daug prie­š 3 me­tus. Esą dėl pa­starųjų metų krizės Lie­tu­vo­je šio po­būdžio ke­ lionės bu­vo ypač pa­klau­sios.

Paš­ne­kovė pa­ti­ki­no, kad iš trum­ pų, skirtų ap­si­pirk­ti, ke­lio­nių po­ pu­lia­riau­sia iš­lie­ka iš­vy­ka į Len­ ki­jos miestą Bals­togę. Anot jos, kas­met į ją leid­žia­si 5–7 ke­lei­vių grupės. E.Kuokš­tytės tei­gi­mu, or­ ga­ni­zuo­ja­mos ir ne to­kios pa­klau­ sios 4 dienų ke­lionės į Len­kiją, per ku­rias taip pat ski­ria­ma lai­ko ap­si­ pirk­ti Var­šu­vo­je.

Paš­ne­kovė pa­sa­ko­jo, kad prie­š 3 me­tus ke­lionės dieną į Bals­togę iš­ vyk­da­vo net po po­ra au­to­busų. Ta­ čiau šį šeš­ta­dienį vyk­ti į tau­pių gy­ ven­tojų pamėgtą Len­ki­jos miestą siū­lo­ma tik mik­roau­to­bu­su. Paš­ne­ kovė pri­pa­ži­no, kad ap­si­pirk­ti skir­ tų ke­lio­nių pa­klau­sa su­mažė­jo.

Tu­riz­mo agentū­ros „Via ami­ca“ ko­mer­ci­jos di­rek­torė Ire­na Mel­ čars­ka pri­pa­ži­no, kad šiuo me­ tu vis dar siū­lo­ma vie­na­dienė ke­ lionė į Len­kiją pa­kan­ka­mo ke­lei­vių skai­čiaus jau ne­su­lau­kia. Anot jos, pa­sku­tinė žmo­nių grupė bu­vo su­ rink­ta per­nai prie­š Ve­ly­kas, ta­čiau

Tau­po: pi­giau ap­si­pirk­ti tau­tie­čiai į Len­kiją te­be­va­žiuo­ja, ta­čiau vis re­čiau nau­do­ja­si

spe­cia­liais ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ūly­mais.

metų pa­bai­go­je or­ga­ni­zuo­ta ke­ lionė ne­įvy­ko. „Ma­nau, pa­grin­ dinė su­mažė­ju­sio ke­lei­vių skai­ čiaus prie­žas­tis yra tai, kad to­kias ke­lio­nes žmonės or­ga­ni­zuo­ja pa­ tys“, – sakė I.Mel­čars­ka.

Grįžo pa­si­sėmę idėjų

I.Mel­čars­kos tei­gi­mu, tu­riz­mo agentū­ra per ke­lionę siū­lo 3 ar 4 ap­si­pirk­ti tin­ka­mas vie­tas – pre­ ky­bos centrų ba­zes ir tur­gelį. Apie kiek­vieną šių vietų, kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė, ke­lei­viai gau­na spe­ci­ finės ap­si­pir­kimą pa­leng­vi­nan­čios in­for­ma­ci­jos: „Ke­lionės pro­gra­ mo­je su­ra­šy­ta, kur va­žiuo­ja­me, kur ga­li­ma ap­si­pirk­ti, ne­tgi tai, ar ga­li­ ma at­si­skai­ty­ti mokė­ji­mo kor­te­le.

At­vykę į nu­ro­dy­tas vie­tas ski­ria­me lai­ko ap­si­pirk­ti.“ Paš­ne­kovė nea­be­jo­jo, kad per pirmą­sias ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ūly­tas ke­lio­nes gy­ven­to­jai ap­ žiūrė­jo pre­ky­bos vie­tas, su­rin­ko

Per pirmą­ sias ke­lio­ nių or­ga­ ni­za­to­rių pa­si­ūly­tas ke­lio­nes gy­ven­to­jai ap­žiūrė­jo pre­ky­bos vie­tas, su­ rin­ko visą rei­kiamą in­for­ma­ciją ir todėl įgu­ do ke­liau­ti pa­tys.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

visą rei­kiamą in­for­ma­ciją ir todėl įgu­do ke­liau­ti pa­tys. „Mūsų siū­lo­ma ke­lionė vie­nam žmo­gui kai­nuo­da­vo vi­du­ti­niš­kai 70–80 litų, o juk vie­nam žmo­gui va­žiuo­ti sun­ku, vis tiek daž­niau­ siai ke­liau­da­vo su vy­ru ar žmo­na.

Tuo­met kai­na, aiš­ku, pa­didė­ja. Ži­ no­ma, va­žiuo­ti au­to­bu­su yra pa­to­ gu, nes tu­ri­me di­delę ba­ga­žinę“, – svarstė I.Mel­čars­ka.

Daug vie­tos ba­ga­žui, kaip sa­ kė pa­šne­kovė, tik­rai pri­rei­kia. Esą žmonės per­ka did­žiu­liais kie­kiais ir ap­si­rūpi­na pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis prekė­mis: nuo tua­le­ti­nio po­pie­ riaus iki mi­ne­ra­li­nio van­dens.

Iš­lie­kant ga­li­my­bei Len­ki­jo­ je pre­kių nu­si­pirk­ti pi­giau, rankų ne­nu­leid­žia net ir ne­be­su­ren­kan­ tys gru­pių. I.Mel­čars­kos tei­gi­mu, šiuo me­tu sklan­dan­tys gan­dai apie pa­sie­ny­je sta­tomą di­delį pre­ky­ bos centrą ke­lia vil­čių, kad su­si­ domė­ji­mas ap­si­pir­ki­mo ke­lionė­

mis į Len­kiją dar išaugs: „Jei ten pa­sta­tys pre­ky­bos centrą, to­kio po­būdžio ke­lionės tik­rai at­si­gaus, nes jos bus ne­to­li­mos ir dėl de­galų sąnaudų bus mažesnės, jie kainuos apie 40 litų.“ Anot jos, ir šiuo me­ tu tau­py­da­mi de­ga­lus gy­ven­to­jai ne­re­tai iš­kei­čia ga­na to­limą Bals­ togę į pa­sie­ny­je esan­čius mies­tus – Punską, Au­gus­tavą ir pan.

Gau­do iš­par­da­vi­mus

Natū­ra­liu gy­ven­tojų no­ru įsi­gy­ ti ko­ky­biškų, bet pi­ges­nių pre­kių pa­si­nau­do­ja ir tarp­tau­ti­nių kel­ tų li­nijų bend­rovės. Jos, tie­sa, tai­ ko ne į Len­kiją, o į ki­tas no­rin­tiems ap­si­pirk­ti pa­trauk­lias vie­tas.

Tarp­tau­ti­nių keltų li­nijų ir mi­ni kruizų įmonė „DFDS Sea­ways“ ša­ lies gy­ven­to­jus jau nuo per­nai kvie­ čia plauk­ti ap­si­pirk­ti į Vo­kie­tiją per did­žiuo­sius iš­par­da­vi­mus. Įmonės va­do­vas Vai­das Klum­bys tokį pa­si­ūlymą va­di­no bi­lie­tu su idė­ja.

„Tai nėra ke­lio­nių pa­ke­tai, kai per­kant vietą kel­te gau­na­ma ir nak­vynė vieš­bu­ty­je. Mes tie­siog siū­lo­me idėją, ką Vo­kie­ti­jo­je ga­li­ ma veik­ti, kur ap­si­pirk­ti“, – sakė jis ir pri­dūrė, kad pa­na­šių ap­si­pir­ ki­mo pa­si­ūlymų bend­rovė pa­tei­kia ir ke­lei­viams į Šve­diją.

V.Klum­bio tei­gi­mu, in­ter­ne­to sve­tainė­je įmonė ke­lei­viams pa­ tei­kia in­for­ma­ci­jos apie Vo­kie­ti­jos, ypač ne­to­li uos­to esan­čio Ham­ bur­go, par­duo­tu­ves. Ka­dan­gi kel­ tu žmonės pa­pras­tai ke­lia­si su au­ to­mo­bi­liais, jiems esą ne­sudė­tin­ga sa­vo trans­por­tu pa­siek­ti no­ri­mas pre­ky­bos vie­tas. „Ham­bur­ge yra did­žiau­sia Eu­ro­ po­je batų par­duo­tuvė, did­žiau­sia elekt­ro­ninės įran­gos par­duo­tuvė, baldų par­duo­tuvė IKEA ir įvai­rių kitų pre­kių ženklų par­duo­tuvių.

Asor­ti­men­tas di­de­lis, ko­kybė ge­ra, o kai­nos, aiš­ku, ma­žos. Įpratę taip ap­si­pirk­ti žmonės jau lau­kia pa­ na­šių ke­lio­nių, per­ka ne tik dra­bu­ žius, ava­lynę ar bui­tinę tech­niką, bet ir skal­bi­mo mil­te­lius ar kavą“, – sakė V.Klum­bys.

Anot jo, šiais me­tais ža­da­ma pa­ teik­ti dar dau­giau in­for­ma­ci­jos, ką ga­li­ma nu­veik­ti ki­ta­me kran­te. Paš­ ne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, jau da­bar gre­ta nuo­rodų į par­duo­tu­ves su­tei­kia­ma in­for­ma­ci­jos apie Ky­ly­je ar Ham­bur­ ge vyks­tan­čius įdo­mes­nius ren­gi­nius ar kon­cer­tus, vei­kian­čius nak­ti­nius klu­bus ir ba­rus. Va­sarą taip pat ra­gi­ na­ma ke­liau­ti į ap­link Ham­burgą iš­ sidės­čiu­sius pra­mogų par­kus, gau­ sybę SPA centrų. To­kio po­būdžio in­for­ma­ciją atei­ty­je esą pla­nuo­ja­ma skelb­ti ir apie Da­niją ar ne itin to­li nuo Ky­lio uos­to esan­čią Olan­diją.

Ver­ta pa­si­rūpin­ti anks­čiau

V.Klum­bys pa­ti­ki­no, kad gy­ven­ to­jai pa­si­ūly­mais iš­vyk­ti į už­sienį per iš­par­da­vi­mus pa­si­nau­do­ja, nors sakė ne­ga­lin­tis tiks­liai pa­sa­ ky­ti, ko­kia da­lis ke­liau­jan­čių kel­tu iš tiesų ap­si­per­ka. Vis dėlto esant to­kių pa­si­ūlymų gy­ven­tojų su­si­ domė­ji­mas ke­lionė­mis išau­ga, to­ dėl jų ak­ty­vumą su iš­par­da­vi­mais sie­ti ga­li­ma.

Vie­ta ka­jutė­je kai­nuo­ja 380 li­ tų į abi pu­ses, ta­čiau, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ga­li­ma su­ras­ti ge­res­nių va­riantų. Pa­vyzd­žiui, dvi šei­mos, ke­liau­jan­čios vie­nu au­to­mo­bi­liu, ka­jutę už­si­sa­ky­ti ga­li už maž­daug 310 litų vie­nam as­me­niui. „Bi­lietų kai­nos sta­bi­lios. Anks­ čiau už­si­sa­kius vietą, už ją ga­li­ma mokė­ti ir pi­giau. Tie­sa, žiemą kai­ nos pa­pras­tai ma­žesnės“, – sakė V.Klum­bys. Įmonės va­do­vas nea­ be­jo­jo, kad gy­ven­to­jams, vyks­tan­ tiems kel­tu, ap­si­pirk­ti už­sie­nio ša­ ly­se pi­giau ir pa­to­giau. Ne­rei­kia su­kti gal­vos dėl tarp­mies­ti­nio su­si­ sie­ki­mo ir pir­ki­nių ga­be­ni­mo na­mo.

8

šeštADIENIS, vasario 11, 2012

savaitės interviu

31p.

Kaip įvertinti knygų kūrybiškumą?

Vie­šas ka­ras nie­kam ne­nau­din­gas Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas Sta­sys Šed­ba­ras ne­pa­ten­kin­ tas, kad vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras ir Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vy­bė tar­pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si vie­šai, per spau­dą.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Po­li­ti­kas neat­me­ta, kad ar­ba mi­ nist­rui, ar­ba FNTT va­do­vui po šio įsi­lieps­no­ju­sio šal­to­jo ka­ro ga­li tek­ ti trauk­tis iš pa­rei­gų.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te šį ne­ti­kė­tai įsi­lieps­no­ju­sį ka­rą tarp vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­ lai­čio iš vie­nos pu­sės ir FNTT di­rek­to­riaus Vi­ta­li­jaus Gai­liaus bei jo pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Gir­ ža­do – iš ki­tos?

– Man ši si­tua­ci­ja iš šo­no kiek keis­ to­kai at­ro­do. Bet ku­riuo at­ve­ju, be to, kas bu­vo pub­li­kuo­ta ži­niask­lai­ do­je apie šį va­di­na­mą­jį ka­rą, dau­ giau in­for­ma­ci­jos ne­tu­riu.

– Ne­si­do­mi­te?

– Ne­bu­vo dar pro­gos ir ga­li­my­bių pa­si­gi­lin­ti. Bet bū­ti­nai pa­si­do­mė­siu vi­sa šia is­to­ri­ja ir jos ap­lin­ky­bė­mis, nes to­kio vie­šo san­ty­kių aiš­ki­ni­mo­ si po­li­ti­kams ne­ga­li­ma pra­leis­ti ne­ gir­do­mis. Ma­tyt, šio­mis die­no­mis pa­si­rink­siu dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, kas čia vyks­ta.

– Ta­čiau kaip jums at­ro­do ši si­tua­ci­ja, kai mi­nist­ras reiš­ kia vie­šą ne­pa­si­ti­kė­ji­mą pa­rei­ gū­nais, o šie lyg ir ne­si­ren­gia trauk­tis?

– FNTT va­do­vus ski­ria vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras. Bet tai nė­ra po­li­ti­ nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nai, nes jie ski­ria­mi kaip aukš­to ran­go vals­ty­ bės tar­nau­to­jai ren­giant kon­kur­ sus, kur kan­di­da­tams ke­lia­mos ga­ na griež­tos są­ly­gos.

Tai, kad mi­nist­ras R.Pa­lai­tis pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą iš pra­džių V.Gir­ža­du, o pa­skui ir V.Gai­liu­ mi, yra la­biau toks su­pap­ras­tin­tas pa­reiš­ki­mas, skir­tas žmo­nėms, vi­ suo­me­nei. Ki­taip ta­riant, mi­nist­ras pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, nors po­li­ ti­nio ne­pa­si­ti­kė­ji­mo šiais pa­rei­gū­ nais jis reikš­ti lyg ir ne­ga­li.

– Ta­čiau mi­nist­ras juk ga­li at­ leis­ti pa­rei­gū­nus, ku­riais ne­ pa­si­ti­ki?

– Ne vi­sai taip. Mi­nist­ras ga­li at­ leis­ti to­kio aukš­to ran­go nepo­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­ną tik tuo at­ve­ ju, jei­gu kons­ta­tuo­ja­ma, kad šis pa­ rei­gū­nas pa­žei­džia įsta­ty­mą, su­lau­ žo duo­tą prie­sai­ką, ne­si­lai­ko dar­bo draus­mės. To­kie pa­žei­di­mai tu­ri bū­ti kons­ta­tuo­ti, nu­sta­ty­ti, įro­dy­ti.

– Mi­nist­ras sa­ko, kad V.Gir­ža­ das fak­tiš­kai pa­da­rė nu­si­žen­ gi­mą, nes ne­pe­rė­jo tes­to me­ lo de­tek­to­riu­mi, to­dėl ne­ga­li to­liau dirb­ti su slap­ta in­for­ ma­ci­ja. Tai­gi, jis ne­be­ga­li bū­ ti FNTT va­do­vo pa­va­duo­to­jas, nes be­veik vi­sas jo at­lie­ka­mas

dar­bas pri­deng­tas slap­tu­mo žy­mė­mis?

– Taip, ži­nau, kad mi­nist­ro ne­pa­si­ ti­kė­ji­mas V.Gir­ža­du aiš­ki­na­mas esą ne­sėk­min­gai pe­rei­tu pa­tik­ri­ni­mu me­lo de­tek­to­riu­mi. O ne­pa­si­ti­kė­ji­ mas FNTT va­do­vu V.Gai­liu­mi ki­lo dėl to, kad jis už­sto­jo V.Gir­ža­dą.

Kaip su­pran­tu, pa­tik­ri­ni­mas me­ lo de­tek­to­riu­mi (po­lig­ra­fu) vyk­dy­ tas ti­riant per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je ži­niask­lai­dai nu­te­kin­tą in­for­ma­ci­ją apie nu­ma­to­mą ban­ko „Sno­ras“ na­ cio­na­li­za­vi­mą, li­kus ke­lioms die­noms iki spren­di­mų dėl „Sno­ro“ priė­mi­mo.

Tai­gi, vyk­do­mas to­kios in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mo ap­lin­ky­bių ty­ ri­mas. Pa­tik­ri­ni­mas po­lig­ra­fu yra šio ty­ri­mo da­lis.

Bet bū­ti­na pa­brėž­ti, kad pa­rei­gū­ nų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra lai­ko­mi įro­dy­mais. Iš jų ga­li­ma da­ry­ti tik tam tik­ras iš­ va­das. Bet jos to­li gra­žu nė­ra ga­lu­ ti­nės. Po­lig­ra­fo nau­do­ji­mo įsta­ty­ me ra­šo­ma, kad „ty­ri­mo iš­va­da yra nau­do­ja­ma kaip pa­pil­do­ma in­for­ ma­ci­ja, api­bū­di­nan­ti ti­ria­mą as­ me­nį ir jo ap­lin­ką“.

Ar pa­rei­gū­nas, pa­tik­rin­tas me­lo de­tek­to­riu­mi, yra kal­tas dėl ko­kių nors pa­da­ry­tų pa­žei­di­mų, nu­sta­ to­ma vyk­dant vi­sa api­man­tį ty­ri­ mą, įver­ti­nant vi­sas ap­lin­ky­bes ir vi­są tu­ri­mą ar su­rink­tą in­for­ma­ci­ ją, o ne vien tik­tai pa­tik­ri­ni­mo po­ lig­ra­fu me­džia­gą.

Atk­reip­čiau dė­me­sį, kad pa­tik­ ri­ni­mas me­lo de­tek­to­riu­mi yra sa­ va­no­riš­ku­mu grįs­tas veiks­mas, nes pa­rei­gū­nas vi­sa­da ga­li at­si­sa­ky­ ti pa­si­tik­rin­ti ar­ba dėl ko­kių nors prie­žas­čių ne­tgi nu­trauk­ti jau vyk­ do­mą pa­tik­ri­ni­mą.

Ki­ta ver­tus, įsta­ty­me įra­šy­ta, kad „jei­gu as­mens ty­ri­mo iš­va­da yra nei­gia­ma, taip pat as­me­niui at­si­sa­ kius tir­tis po­lig­ra­fu, at­si­žvel­giant į vi­są tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją apie ti­ria­mą as­me­nį ir jo ap­lin­ką, šiam as­me­niui ga­li bū­ti neiš­duo­da­mas ar pa­nai­ki­ na­mas lei­di­mas dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja“. Šiuo at­ve­ju vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras ga­li bū­ti tei­sus sa­ky­da­mas, kad gau­to­ji nei­gia­ma pa­tik­ri­ni­mo me­lo de­tek­to­riu­mi iš­va­da, jei­gu ji to­kia iš tik­rų­jų bu­vo, ga­li už­kirs­ ti ke­lią FNTT di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jui dirb­ti su įslap­tin­ta me­ džia­ga. Ta­čiau spren­di­mą ir šiuo klau­si­mu ga­li­ma priim­ti tik at­li­kus at­ski­rą ty­ri­mą. Jis, kaip su­pran­tu, ir­gi vyks­ta. Taip pat tik­ri­na­ma, ar ir FNTT di­rek­to­rius V.Gai­lius ga­li dirb­ti su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja.

– Kas bus, jei­gu nu­sta­tys, jog ne­be­ga­li?

– Gal­būt mi­nist­ras ga­lės priim­ti spren­di­mą dėl jo at­lei­di­mo iš pa­rei­ gų. Rei­kė­tų pa­si­gi­lin­ti į tei­si­nę si­ tua­ci­ją ir konk­re­čiau iš­siaiš­kin­ti, ar

Pa­rei­gū­nų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ ra lai­ko­mi įro­dy­mais.

Iš jų ga­li­ma da­ry­ti tik tam tik­ras iš­va­das.

Ne­ži­no: Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to va­do­vas S.Šed­ba­ras ne­sii­ma spręs­ti,

kuo ­baigsis pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je įsi­lieps­no­jęs ne­pa­si­ti­ kė­ji­mo skan­da­las. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

to­kios iš­va­dos pa­skel­bi­mas yra pa­ grin­das at­leis­ti pa­rei­gū­ną.

– Ta­čiau V.Gir­ža­das ir V.Gai­lius at­krei­pia dė­me­sį, kad mi­nist­ras R.Pa­lai­tis ne­tu­rė­jo tei­sės pa­ vie­šin­ti pa­tik­ri­ni­mo me­lo de­ tek­to­riu­mi iš­va­dą, bet tai ne­ tei­sė­tai pa­da­rė?

– Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad „in­for­ma­ ci­ją, gau­tą ti­riant po­lig­ra­fu, drau­ džia­ma nau­do­ti ne tais tiks­lais, ku­ riuos bu­vo no­ri­ma pa­siek­ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai gau­na­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­si­kė­si­ni­mą pa­da­ry­ti, ren­gia­ mą ar pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą“. Taip pat nu­ma­ty­ta, kad „ty­ri­mo tar­ny­ bos pa­rei­gū­nas įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­va­lo už­tik­rin­ti vals­ty­bės ar tar­ny­bos pa­ slap­tį su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos ap­ sau­gą“ bei tai, kad „ty­ri­mo me­tu pa­ da­ry­ti gar­so ir vaiz­do įra­šai sau­go­mi Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka“.

Vi­si pa­rei­gū­nai, taip pat mi­nist­ ras, tu­rė­tų va­do­vau­tis štai šio­mis įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis.

Man ap­skri­tai keis­ta ir ne­sup­ ran­ta­ma, ko­dėl mi­nist­ras san­ty­ kius su FNTT va­do­vais aiš­ki­na­si vie­šu­mo­je, per spau­dą. Tai ste­bi­na ir pik­ti­na. Tei­sė­sau­ga – la­bai jaut­ ri sri­tis, kur ne­ga­li bū­ti vie­šu­mo­je taš­ko­ma­si ne­šva­riais purs­lais. Jei­gu yra san­ty­kių ar su­si­kal­bė­ji­mo pro­ ble­mų, rei­kia juos iš­siaiš­kin­ti sis­te­ mos vi­du­je, o ne at­si­sto­jus prie­šais vi­są vi­suo­me­nę.

– Pir­ma­sis apie ne­pa­si­ti­kė­ji­mą V.Gir­ža­du pra­bi­lo vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras, va­di­na­si, jis kal­ čiau­sias?

– Per daug ne­si­gi­li­nau, kas čia ką pra­dė­jo. Bet aki­vaiz­du, kad di­de­lių klai­dų pri­da­rė abi ša­lys.

– Šią sa­vai­t ę nu­g riau­d ė­ jo pa­tik­ri­ni­mai tak­si fir­mo­se.

Kaip juos ko­men­tuo­tu­mė­te?

– Tei­sė­sau­ga, mo­kes­čių ins­pek­to­ riai ti­ria in­for­ma­ci­ją apie sle­pia­ mus mo­kes­čius, apie ga­li­mą ne­le­ ga­lų dar­bą, apie ki­tus pa­žei­di­mus.

Tur­būt ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tak­si vers­las iki šiol ne­bu­vo pa­ts skaid­ riau­sias iš vi­sų. Ma­tyt, to­dėl ir at­ si­dū­rė tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je.

Ta­čiau kol kas sun­ku ką nors ko­ men­tuo­ti, nes ty­ri­mas ne­baig­tas ir ne­ži­no­me ga­li­mų pa­žei­di­mų mas­to.

– Rei­das prieš tak­si jau ly­gi­na­ mas su per­nykš­čiu rei­du prieš ne­są­ži­nin­gai dir­bu­sius Ga­riū­ nų pre­kiau­to­jus...

– Tur­būt ly­gin­ti šias dvi ak­ci­jas ga­ li­ma. Juk yra pa­grin­do įtar­ti, kad abiem at­ve­jais veik­ta ne­są­ži­nin­ gai pa­gal vie­no­dą ar la­bai pa­na­ šią sche­mą.

Bet ir su Ga­riū­nais su­si­ję ty­ri­mai tę­sia­si. To­dėl ką nors konk­re­taus ko­ men­tuo­ti kol kas nė­ra ga­li­my­bių.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

10

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

tema

No­ri pri­va­tu­mo – su­si­mokėk „Svar­biau­sia lai­ku su­si­ 1 ras­ti šventės vietą ir fo­ tog­rafą“, – įsi­ti­ki­nu­si į ves­tu­vių pla­

na­vi­mo sūkurį įsi­su­ku­si Au­gustė.

In­ter­ne­te besido­minčią ves­tu­vių fo­tog­rafų siū­lo­mo­mis pa­slau­go­mis mer­giną patraukė fo­tog­rafų Vik­to­ ro ir Dai­vos Mo­ro­zovų skel­bi­mas.

Fo­tog­rafų po­ros pa­slaugų kai­na pa­ si­rodė pa­trauk­li, jų dar­bai įdomūs.

Il­gai ne­lau­ku­si būsi­mo­ji nuo­ta­ka su jais su­si­ti­ko ap­tar­ti ves­tu­vių fo­tog­ ra­fa­vi­mo.

Po su­si­ti­ki­mo į Au­gustės elekt­ ro­ninį pa­štą at­skrie­jo pre­li­mi­na­ri su­tar­tis. Pers­kai­čius ke­lių lapų do­ ku­mentą vil­nie­tei akis užk­liu­vo už vie­no punk­to – „nuo­traukų kon­fi­ den­cia­lu­mas“.

Už jį rei­kia su­si­mokė­ti 500 litų.

Minė­tas su­tar­ties punk­tas jau­na­ ved­žius su­glu­mi­no, bet jie fo­tog­ rafų pa­slaugų neat­si­sakė. „Jei at­vi­rai, nie­ka­da ne­ma­niau, kad už nu­si­pirk­tos pa­slau­gos kon­ fi­den­cia­lumą dar ga­li reik­ti su­si­ mokė­ti. Ta­čiau mums pa­ti­ko fo­ tog­rafų dar­bai, todėl pa­si­rin­ko­me juos ir nu­sprendė­me ne­mokė­ti minė­to kon­fi­den­cia­lu­mo mo­kes­ čio“, – pa­sa­ko­jo Au­gustė.

Fo­tog­ra­fai už rek­lamą ne­mo­ka

„Vil­niaus die­nai“ D.Mo­ro­zo­va pa­ tvir­ti­no, kad kon­fi­den­cia­lu­mas

kai­nuo­ja 500 litų. Pa­sak fo­tog­rafės, re­ti ves­tu­vi­nin­kai su­tin­ka su­si­ mokė­ti už pri­va­tumą. „Dau­gu­ma džiau­gia­si mūsų nuo­trau­ko­mis ir ne­prieš­ta­rau­ja, kad jos būtų vie­ši­ na­mos“, – ti­ki­no D.Mo­ro­zo­va.

Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das:

Fo­tog­ra­fai, net gavę su­ti­kimą fo­tog­ra­ fuo­ti ren­ginį, ne­gau­ na teisės nuo­traukų skelb­ti vie­šai.

As­me­ni­nių ir ves­tu­vi­nių fo­to­ se­sijų pa­slau­gas siū­lan­čios įmo­ nės „Fo­to­fazė“ kūry­bos va­dovė Po­l i­n a So­l o­vei­č ik in­for­m a­vo, kad nuo­traukų kon­fi­den­cia­lumą klien­tams taip pat siū­lo už tam tikrą mo­kestį. „Kiek tai kai­nuo­ ja, pri­klau­so nuo pa­slau­gos. Jei tai as­me­ninė fo­to­se­si­ja, pri­va­tu­ mas kai­nuo­ja dvi­gu­bai. Jei tai ves­ tuvės, pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių.

Kar­tais klien­tai leid­žia vie­šin­ ti nuo­trau­kas tik iš nu­ga­ros. Vis­ kas nu­ro­do­ma su­tar­ty­je“, – aiš­ki­ no pa­šne­kovė.

Mokestis: kai kurie fotografai klientų privatumą saugoja tik už pinigus.

Komentaras

Ma­rius Jo­vai­ša

Fo­toal­bu­mo „Ne­regė­ta Lie­tu­va“ au­to­r ius

N

e­si­ryž­tu ver­t in­t i ves­tu­vių fo­tog­rafų kon­fi­den­c ia­lu­ mo mo­kes­č io, nes ne­s u su­s i­p a­ž inęs su šventės už­k u­l i­siais. Ki­ta ver­t us, fo­tog­rafų no­ ras pa­ro­dy­t i sa­vo dar­bus vie­šu­mo­je – su­pran­ta­mas da­ly­kas. Aš taip pat fo­ tog­ra­f uo­ju žmo­nes ir de­du jų po­r tre­ tus į kny­gas. Ta­č iau to­k iais at­ve­jais vi­sa­da su jais su­si­ta­r iu ir ne­t gi tu­r iu su­t artį – žmo­g us pa­s i­ra­š o su­t inkąs, kad jo at­vaiz­d as būtų pa­n au­do­t as lei­dy­bo­je.

Kiek­v ie­nas fo­tog­ra­fas no­r i su­kaup­t i sa­vo darbų po­rtfelį ir turė­ti ga­li­mybę jį pa­ro­dy­ti ar in­ter­ne­to sve­tainė­je, ar išs­paus­din­da­mas ko­kia­me nors lei­di­ ny­je. Jei jam ši ga­li­mybė už­ker­ta­ma ir jo dar­bas tar­si už­ra­k i­na­mas juo­do­je dėžėje, gal tuo­met yra ra­ci­jos, kad jam būtų pa­pil­do­mai su­mokė­ta už tokį išs­ kir­ti­numą. Jei in­ter­je­ro di­zai­ne­ris įren­ gė namą, tai ne­gi sąži­nin­ga, kad jis ne­ galėtų nie­kam pa­ro­dy­t i, ką su­k ūrė?

Ga­li­ma kalbė­ti apie kon­fid ­ en­cia­lumą, pri­va­tu­mo iš­sau­go­ji­mo ir ko­mer­ci­jos ri­bas. Kal­bat apie as­me­ni­nes fo­to­se­si­ jas, pa­pras­tai to­kių fo­to­se­sijų nuo­trau­ kos nėra pa­pil­do­mai par­da­vinė­ja­mos.

Jei fo­tog­ra­fas jas pla­tintų kaip pa­pa­ra­ cas ar par­da­v inėtų fo­tog­ra­fijų ban­ kams, tai būtų ko­mer­cinė veik­la. Bet atim­t i iš fo­tog­ra­fo teisę pa­ro­dy­t i ki­ tiems jo da­rytą fo­to­se­siją, ma­nau, ne­ lo­giš­ka. Gal iš to ir ky­la ves­tu­vių fo­tog­ rafų kon­fi­den­cia­lu­mo mo­kes­tis.

P.So­lo­vei­čik teigė, kad pri­va­ tu­mo už dyką no­rin­tys gy­ven­to­ jai tu­ri di­delį pa­si­rin­kimą. „Toks yra mūsų fo­tog­ra­fa­vi­mo pa­si­ūly­ mas. Yra dau­gybė fo­tog­rafų, ku­ rie su mie­lu no­ru nie­ko ir ne­ro­dys.

Mes įde­da­me daug dar­bo ir no­ri­me vi­siems pa­ro­dy­ti, ką pa­darė­me“, – kalbė­jo P.So­lo­vei­čik.

Ne­norėjęs pri­si­sta­ty­ti dar vie­nas ves­tu­vių fo­tog­ra­fas pa­tvir­ti­no, kad taip pat pa­pra­šo klientų su­si­mokė­ ti už nuo­traukų kon­fi­den­cia­lumą. „Jei žmo­gus ne­no­ri, kad jo nuo­ trau­kos būtų vie­ši­na­mos, ima­ ma dau­giau pi­nigė­lių. Nuot­rau­kos nau­do­ja­mos rek­la­mos tiks­lais. Jei ne­vie­šin­tu­me ves­tu­vių nuo­traukų, reikėtų gal­vo­ti, kaip ki­taip rek­la­ muo­ti sa­vo pa­slau­gas“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak ves­tu­vių fo­tog­ ra­fo, nu­sta­ty­to mo­kes­čio už kon­fi­ den­cia­lumą nėra, kiek­vie­nu at­ve­ju ta­ria­ma­si at­ski­rai.

Fo­tog­ra­fas ti­ki­no, jog iš kon­fi­ den­cia­lu­mo mo­kes­čio daug už­ dirb­ti ne­pa­vyks­ta, esą klien­tai be­veik nie­ka­da ne­pra­šo, kad nuo­ trau­kos ne­būtų pub­li­kuo­ja­mos.

Jau­na­ved­žiai ne­si­prie­ši­na

Ves­tu­vių pla­nuo­to­ja Dia­na Su­gin­ tienė pri­si­pa­ži­no ne­girdė­ju­si apie fo­tog­rafų pa­si­ūly­mus su­si­mokė­ ti už kon­fi­den­cia­lumą ar nuo­ traukų ne­nau­do­jimą po ves­tu­vių. „Sup­ran­ta­ma, kad teisės į nuo­ trau­kas ati­ten­ka jau­na­ved­žiams.

Jie in­ves­tuo­ja į sa­vo grožį tą ypa­ tingąją dieną. Fo­tog­ra­fas tik dir­ ba sa­vo darbą, už tai jam su­mo­ ka­ma“, – sa­vo nuo­monę iš­sakė ves­tu­vių pla­nuo­to­ja.

D.Su­gin­tienė tvir­ti­no, kad fo­ tog­ra­fai, ku­riuos ji re­ko­men­duo­ ja ves­tu­vi­nin­kams, kon­fi­den­cia­lu­ mo mo­kes­čio į su­tar­tis ne­trau­kia. „Daž­niau­siai su jau­na­ved­žiais su­ si­ta­ria­ma žod­žiu, ar jų nuo­trau­kas bus ga­li­ma skelb­ti fo­tog­ra­fo in­ter­ ne­to pus­la­py­je“, – kalbė­jo ji ir pa­ ti­ki­no, ne­va kon­fi­den­cia­lu­mas nėra daž­nai tarp fo­tog­rafų ir jau­na­ved­ žių iš­ky­lan­ti pro­ble­ma. „Daž­niau­ siai jau­na­ved­žiai no­riai leid­žia, kad jų nuo­trau­kos būtų vie­ši­na­mos. Jie juk nuo­sta­biai jo­se at­ro­do“, – pa­ tir­ti­mi da­li­jo­si pa­šne­kovė.

To­kie mo­kes­čiai nee­tiš­ki

Ves­tu­vių fo­tog­ra­fas Liu­tau­ras Bi­ le­vi­čius tvir­ti­no, kad jau­na­ved­žių ne­pra­šo su­si­mokė­ti už nuo­traukų pri­va­tumą. Jis kiek­vie­nu at­ve­ju at­ ski­rai ta­ria­si su klien­tais ir pra­šo jų lei­di­mo nuo­trau­kas nau­do­ti sa­vo rek­la­mos tiks­lais. „Ne­sup­ran­tu, kam im­ti mo­kestį iš klien­to ne tik už sa­vo pa­slau­gas“, – ko­men­ta­vo L.Bi­le­vi­čius.

Kon­cer­tus mėgstan­tis fo­tog­ ra­fuo­ti, ta­čiau ret­kar­čiais su­tin­ kan­tis su fo­toa­pa­ra­tu ap­si­lan­ky­ti ir ves­tuvė­se fo­tog­ra­fas Ge­di­mi­nas įsi­ti­kinęs, kad pra­šy­ti pi­nigų už nuo­traukų ne­vie­ši­nimą – nee­tiš­ ka. „Juk ne­ga­li ves­tu­vi­ninkų nuo­ traukų dėti bet kur. Vi­sa­da ta­riuo­si su už­sa­ko­vais, jei no­riu sa­vo in­ter­ ne­to pus­la­py­je skelb­ti nuo­trau­ kas, ta­čiau ne­ga­li būti nė kal­bos

Privatumas: netgi žinomi žmonės, kurie neslepia asmeninių švenčių nuo

apie ko­kius nors už­mo­kes­čius“, – kalbė­jo fo­tog­ra­fas. Paš­ne­ko­vas tei­ gė, kad ves­tu­vių nuo­trau­kos – la­bai as­me­ni­nis da­ly­kas, todėl su­pran­ta žmo­nių pri­va­tumą ir be jų su­ti­ki­mo ves­tu­vių nuo­traukų ne­pla­ti­na.

Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ninkų sąjun­ gos val­dy­bos sek­re­to­rius Sta­nis­lo­ vas Žvirgž­das aiš­ki­no, kad fo­tog­ra­ fai, net gavę su­ti­kimą fo­tog­ra­fuo­ti ren­ginį, ne­gau­na teisės nuo­traukų skelb­ti vie­šai. „Ves­tuvės yra pri­va­ tus, o ne vie­šas ren­gi­nys. Jei įvy­kis pri­va­tus, dėl nuo­traukų pub­li­ka­vi­ mo rei­kia tar­tis su už­sa­ko­vais“, – ar­gu­men­ta­vo fo­tog­ra­fas. Iš­girdęs apie ves­tu­vių fo­tog­rafų siū­lomą va­di­namąją kon­fi­den­cia­lu­mo pa­ slaugą S.Žvirgž­das nu­si­juokė: „Tai vi­siš­kai nee­tiš­ka, pi­nigų plėši­mas.

Tai ga­li­ma pa­ly­gin­ti su va­žia­vi­mu

tak­si nuo oro uos­to, už kurį tektų su­si­mokė­ti 500 litų.“ S.Žvirgž­das teigė, kad su­tar­ti­mi ga­li­ma per­duo­ti tik tur­ti­nes au­to­ riaus tei­ses. „Svar­bu, kad su­tar­ty­se su fo­tog­ra­fais būtų ap­tar­tos vi­sos ga­li­mybės dėl nuo­traukų nau­do­ ji­mo. Paaiš­kin­ta, kaip ga­li­ma elg­ tis su jo­mis ir kaip nau­do­ti. Ta­čiau ne­tur­tinės au­to­rinės teisės vis vien lie­ka fo­tog­ra­fui. Jas šis iš­lai­ko ir 73 me­tus po mir­ties“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ninkų at­sto­vas pra­si­tarė, kad ofi­cia­liai nea­pibrėž­ta, kaip ir už ką fo­tog­ra­ fas pra­šo klientų su­si­mokė­ti. „Ta­ čiau šiuo at­ve­ju, ma­tyt, yra tik pi­ ni­gi­nis in­te­re­sas. Juk jei fo­tog­ra­fas įsi­de­da ves­tu­vių nuo­trau­kas, jas dau­giau­sia nau­do­ja rek­la­mos tiks­ lais. Todėl būti­na su jau­nai­siais iš

11

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

tema

30p.

A.Mamontovas pamėgo pinhole kamerą.

Komentarai

Vio­le­ta Ta­ra­so­vienė Dai­n i­n inkė

N

e­su pa­ty­ru­si to­kių da­lykų, kaip mo­kes­t is fo­tog­r a­ fui už kon­f i­den­c ia­lumą.

Su fo­tog­ra­fais pa­pras­t ai su­s i­t a­r ia­ma žod­ž iu. Tu­r i­me jų tarp draugų, todėl sve­t imų žmo­n ių as­me­ ninėms nuo­t rau­koms da­r y­t i ne­s am­ do­me. Ma­nau, pa­pil­do­m i mo­kes­č iai, kad ir už pri­va­t u­mo sau­go­jimą, yra su­s i­t a­r i­mo rei­k a­l as. Jei žmo­g us su­ tin­k a su­s i­mokė­t i už to­k ią pa­slaugą, tai nie­ko blo­ga.

Eri­ka Vi­tuls­kienė

So­l is­to Merū­no Vi­tuls­k io žmo­na

M

ums ne­te­ko fo­tog­ra­fams mokė­t i at­ski­ro kon­f i­ den­cia­lu­mo mo­kes­čio.

Ma­nau, to­k io mo­kes­čio pra­šy­mas ­ro­do žemą fo­tog­ra­fo mo­ ralės lygį. Ves­tu­v ių fo­tog­ra­fai ir taip pa­slau­gas tei­k ia ne už cen­tus. Žmo­ gus su­si­mo­ka di­de­lius pi­ni­gus ir dar mokė­ti pa­pil­do­mai už nuo­traukų kon­ fi­den­cia­lumą? At­ro­do keis­tai. Mes su fo­tog­ra­fu viską su­si­tarė­me gra­žiuo­ju.

Ne­turė­jo­me jo­kių pro­blemų ir pa­pil­do­ mai mokė­ti ne­reikė­jo.

Vik­to­ras Dia­wa­ra Mu­z i­kan­tas

P žiniasklaidos, linkę bent dalį fotografijų pasilikti sau. Gedimino Bartuškos nuotr.

anks­to tar­tis“, – fo­tog­rafų dar­bo etiką api­būdi­no pa­šne­ko­vas.

Rei­kia at­ski­ro su­ti­ki­mo

Lie­tu­vos au­to­ri­nių tei­sių gynėjų aso­cia­ci­jos agentū­ros (LAT­GA-A) Ju­ri­di­nio sky­riaus vedė­ja Lau­ra Baš­ke­vi­čienė taip pat pa­brėžė, kad ves­tu­vi­nių nuo­traukų kon­fi­den­cia­ lu­mo is­to­ri­jo­je fo­tog­ra­fai pa­žeid­žia etiką. „Šiuo at­ve­ju su­si­pi­na dvi teisės: au­to­rių teisės į jų su­kurtą kūrinį ir už­sa­ko­vo teisė į at­vaizdą. Ži­no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo fo­tog­ra­fo ir klien­to – kaip jie su­si­tars“, – kalbė­ jo tei­si­ninkė. Jei su­tar­ty­je nu­ro­do­ ma, kad tur­tinės au­to­riaus teisės per­duo­da­mos jau­na­ved­žiams vi­sam tur­ti­nių tei­sių ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­ piui, fo­tog­ra­fas nuo­traukų nau­do­ti ko­mer­ci­niais tiks­lais ne­ga­li. „Ži­no­

ma, fo­tog­ra­fai, su­da­ry­da­mi su­tar­tis, tik­riau­siai to­kių punktų ne­įtrauks, nes jiems tai ne­nau­din­ga“, – svarstė pa­šne­kovė.

L.Baš­ke­vi­čienė aiš­ki­no, kad į ves­tu­ves pa­kvies­tas fo­tog­ra­fas gau­na lei­dimą už­sa­ko­vo at­vaiz­dą fik­suoti fo­toa­pa­ra­tu. „Jei leid­žia­ ma fo­tog­ra­fuo­ti as­menį, tai dar ne­ reiš­kia, kad nuo­trau­kas ga­li­ma bet kur vie­šai pub­li­kuo­ti. Nuot­rau­ koms vie­šin­ti tu­ri būti gau­tas dar at­ski­ras as­mens su­ti­ki­mas“, – teigė LAT­GA-A at­stovė.

Tei­si­ninkė teigė, kad nėra ma­čiu­ si su­tar­čių, ku­rio­se fo­tog­ra­fai pra­šo pi­nigų už kon­fid ­ en­cia­lumą, ta­čiau sakė, kad to užd­raus­ti ir­gi ne­ga­li­ ma. „Jei abi ša­lys su­tin­ka su to­kio­ mis su­tar­ties sąly­go­mis, tai kas ga­li ne­leis­ti“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

ra­mogų pa­sau­ly­je vi­si vie­ni ki­tus pa­žįsta, todėl mums pa­ si­sekė ir be­veik už nieką ne­ reikė­jo mokė­t i. Mu­z i­kan­tai, fo­tog­ra­fai do­va­no­jo sa­vo pa­slau­gas.

Prob­lemų dėl ves­tu­v i­n ių nuo­t raukų pri­va­tu­mo ne­turė­jo­me. Vi­si esa­me iš to pa­ties vers­lo, todėl su­pran­ta­me vie­ ni ki­tus. Jei būčiau sam­dęs fo­tog­rafą iš ša­lies, tik­rai būčiau ap­svarstęs kon­fi­ den­cia­lu­mo klau­simą, ta­čiau mums pa­si­sekė. Kiek pa­me­nu, su fo­tog­ra­fu su­si­tarė­me, kad kai ku­r ios nuo­t rau­ kos nie­kur ne­būtų nau­do­ja­mos ir lik­ tų tik mūsų at­si­mi­ni­mui.

Au­to­riaus teisės skirs­to­mos į ne­tur­ti­nes ir tur­ti­nes. Iš au­to­rių tur­ti­nių au­to­rystės tei­sių ne­ga­li­ ma pe­rim­ti. Net jei su­da­ro­ma tai tei­gian­ti su­tar­tis – ji ne­ga­lio­ja. O netur­tinės au­to­rystės teisės ga­li būti per­duo­tos ki­tam as­me­niui. Jos leid­žia kūrinį at­ga­min­ti, pla­tin­ti, vie­šai ro­dy­ti, vie­šai skelb­ti. L.Baš­ ke­vi­čienė pri­minė, jog ne­svar­bu, ko­kia su­tar­tis dėl au­to­riaus tei­sių būtų pa­si­ra­šy­ta su ves­tu­vių fo­tog­ ra­fu, ne­ver­ta už­mirš­ti, kad as­me­ niui lie­ka teisė į jo at­vaizdą. Todėl be pa­ties klien­to su­ti­ki­mo nuo­ trau­kos ne­turėtų pa­tek­ti į viešąją erdvę.

bilietus platina

12

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

14p.

Tamsiosios did­žiau­sio Prancū­zi­jos uos­ta­mies­čio paslaptys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

JAV ka­riuo­ menės pul­ki­ nin­kas Da­nie­ lis L.Da­vi­sas ne­pabū­go ir tie­siai švie­ siai pra­bi­lo apie rea­lybę Af­ga­nis­ta­ne.

Padė­tis ša­ly­je, pa­sak jo, sun­ ki. Kodėl JAV ge­ne­ro­lai kal­ ba prie­šin­gai?

pasaulis

Au­kos: šim­tai ame­ri­kie­čių ka­rių paau­ko­jo gy­vy­bes Af­ga­nis­ta­ne. Ar pra­ėjus dau­giau nei de­šimt­me­čiui, ka­ras baig­tas? Kai ku­rie JAV ka­ri­nin­kai sa­ko, kad ne.

Ka­ras Af­ga­nis­ta­ne: kas teisy Gy­vas liu­di­nin­kas

Kaip ra­šo „The New York Ti­mes“, JAV ar­mi­jos pul­ki­nin­kas 48 metų D.L.Da­vi­sas, tar­nau­jan­tis JAV pa­ jėgo­se nuo 1985 m., re­gis, bus vie­ nas iš ne­dau­ge­lio ka­riuo­menės at­ stovų, nu­ta­ru­sių kri­ti­kuo­ti JAV ka­riuo­menės va­dus.

Kalbė­ti apie JAV pa­jėgas ka­muo­ jan­čias li­gas pul­ki­nin­kas nu­tarė ne tik su aukš­tais JAV po­li­ti­kais, bet ir ži­niask­lai­da.

Praė­jusį mėnesį ka­ri­nin­kas ėmė­ si il­gai pla­nuo­tos kam­pa­ni­jos – in­ for­muo­ti ame­ri­kie­čius, kas iš tiesų vyks­ta Af­ga­nis­ta­ne.

D.L.Da­vi­sas nu­tarė at­sa­ky­ti į ke­ lis klau­si­mus, kodėl ar­mi­jos va­do­ vybė me­luo­ja, kad Af­ga­nis­ta­no ka­ riai pa­jėgūs už­tik­rin­ti taiką sa­vo ša­ly­je? Kodėl me­luo­ja­ma, kad šio­ je karų nu­nio­ko­to­je žemė­je pa­siek­ ta pa­žan­ga? Kur švais­to­mi mo­kes­ čių mokė­tojų mi­li­jar­dai?

D.L.Da­vi­sas davė in­ter­viu dien­ raš­čiui „The New York Ti­mes“, pa­rašė straipsnį į se­niau­sią ne­ prik­lau­somą JAV ka­ry­bos žur­nalą „The Ar­med For­ces Jour­nal“. Ga­ liau­siai su­pa­žin­di­no su su­rink­ ta med­žia­ga ke­tu­ris Kong­re­so na­ rius ir jų per­so­nalą, t. y. pa­rengė jiems dvi at­skai­tas – slaptą ir ne­ įslap­tintą. In­for­ma­vo apie tai jis

ir Gy­ny­bos de­par­ta­mentą bei sa­ vo va­do­vybę.

Pul­ki­nin­kas ėmėsi dar­bo pra­ėju­ siais me­tais, kai ant­rąsyk per sa­vo tar­ny­bos me­tus bu­vo ko­man­di­ruo­ tas į Af­ga­nis­taną.

Su­koręs, kaip pa­ts sa­ko, dau­giau nei 10 tūkst. ki­lo­metrų, ap­lankęs aš­tuo­nias ša­lies pro­vin­ci­jas, su­si­ tikęs su de­šim­ti­mis ame­ri­kie­čių, sąjun­gi­ninkų ir Af­ga­nis­ta­no ka­ riuo­menės bei po­li­ci­jos pa­reigūnų, D.L.Da­vi­sas, kaip pa­brėžia­ma žur­ na­le „The Ar­med For­ces Jour­nal“, įsi­ti­ki­no, kad ka­ras Af­ga­nis­ta­ne – pra­gaiš­tin­gas, o JAV ka­rinės va­do­ vybės kal­bos apie pa­žangą šio­je ša­ ly­je – me­las. „Kaip ga­li at­suk­ti nu­garą, kai kiek­vie­nais me­tais ten išsp­rog­di­ na­ma vis dau­giau vyrų?“ – klau­ sė jis sa­vo straips­ny­je, kurį pa­va­di­ no „Tie­sa, me­las ir Af­ga­nis­ta­nas“ („Truth, lies and Afg­ha­nis­tan“). „Pa­siųs­tas į mi­siją nuo­šird­žiai tikė­jau­si, kad vis­kas, kas bu­vo sa­ ko­ma apie šį karą, – tie­sa. Kad sąly­gos Af­ga­nis­ta­ne gerė­ja, kad vie­tos vald­žia ir ka­riuo­menė pa­ siekė pa­žangą, – rašė pul­ki­nin­kas.

– Tie­sa, ne­ma­niau, kad iš­vy­siu dra­ma­tiškų po­ky­čių, bet bent jau tikė­jau­si, jog pa­ma­ty­siu įro­dymų, ku­rie leistų teig­ti, kad vyks­ta tei­

giamų po­slin­kių. Norė­jau pa­ma­ty­ti bend­ro­ves, ba­ta­lio­nus, ku­rie ku­ria bent jau mi­ni­ma­lią pa­žangą. Vie­ toj to pa­ma­čiau, kad vi­sais lyg­me­ ni­mis trūksta pa­žan­gos.“

Mes – vi­si tie, ku­rie gy­ve­na, ko­vo­ja ir žūsta, – ti­kimės, kad mūsų ly­de­riai sa­kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks­ta.

Pul­ki­nin­kas pa­brėžė, kad jo ma­ ty­ti vaiz­dai ir girdė­ti pa­sa­ko­ji­mai Af­ga­nis­ta­ne ski­ria­si nuo ofi­cia­lių JAV ka­riuo­menės pa­reigūnų pra­ ne­šimų.

D.L.Da­vi­sas stebė­jo­si, kodėl Da­ vi­das H.Pet­raeu­sas, buvęs sąjun­ gi­ninkų va­das Af­ga­nis­ta­ne, o da­bar CŽV va­do­vas, pra­ėju­sių metų kovą liu­dy­da­mas Se­na­to ko­mi­te­te sakė, kad Ta­li­ba­nas did­žio­jo­je ša­lies da­ ly­je pa­ža­bo­tas ir pa­žan­ga ryš­ki, to­ dėl 2014 m. JAV pa­jėgos galės pa­si­ trauk­ti. D.L.Da­vi­sas pa­brėžė, kad Af­ga­nis­ta­ne vei­kiau­siai šio­mis kal­ bo­mis ti­ki vos ke­li ka­riai.

At­metė kal­ti­ni­mus

Ge­ne­ro­lai sle­pia ne­sėkmes?

Kaip rašė D.L.Da­vi­sas, nuo 1985 m., kai įsto­jo į ka­riuo­menę, jis nuo­lat su­si­dur­da­vo su sle­pia­ma in­for­ma­ ci­ja apie tikrąją pa­dėtį ka­ro lau­ke.

Ta­čiau šį kartą pul­ki­nin­kas nu­tarė ne­tylė­ti. „Kiek dar vyrų tu­ri žūti šio­je mi­ si­jo­je, ku­ri, aki­vaiz­du, ne­sėkmin­ga?

– klausė pul­ki­nin­kas. – Nie­kas ne­ si­ti­ki, kad mūsų ly­de­riai vi­suo­met turės sėkmės re­ceptą. Ta­čiau mes – vi­si tie, ku­rie ten gy­ve­na, ko­vo­ja ir žūsta, – ti­kimės, kad mūsų ly­de­ riai bent jau sa­kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks­ta.“

Ta­čiau „The New York Ti­mes“ kal­ bin­tas pul­ki­nin­kas Ja­me­sas E.Hut­ to­nas, JAV ka­riuo­menės at­sto­vas spau­dai, at­si­sakė de­ta­liai ko­men­ tuo­ti D.L.Da­vi­so kri­tiką. Tie­sa, jis neigė, kad ka­riuo­menės va­dai me­ luo­ja apie pa­dėtį Af­ga­nis­ta­ne. „Mes esa­me ver­tybė­mis grįs­ ta or­ga­ni­za­ci­ja, ir tai, ką sa­ko­me ar pra­ne­ša­me, ver­ti­na­me la­bai rim­ tai“, – pa­brėžė at­sto­vas.

CŽV va­do­vo D.H.Pet­raeu­so at­ stovė Jen­ni­fer Youngb­lood taip pat at­rėžė, kad jos vir­ši­nin­kas nie­ kuo­met ne­me­la­vo apie pa­dėtį Af­ ga­nis­ta­ne.

Po­li­tikų dėme­sys ir su­si­žavė­ji­mas

Galbūt nie­kas ne­būtų rim­tai ver­ tinęs D.L.Da­vi­so kam­pa­ni­jos, jei ne kai ku­rių Kong­re­so na­rių dėme­ sys. „Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pa­ dėjo mums su­vok­ti, kas iš tiesų de­da­si žemė­je. Mums tai ke­lia su­ si­žavė­jimą“, – pa­brėžė se­na­to­rius iš Šiaurės Ka­ro­li­nos res­pub­li­ko­nas Wal­te­ris B.Jo­ne­sas.

Po­li­ti­kas du kar­tus akis į akį su­ si­ti­ko su pul­ki­nin­ku, skaitė jo pa­ reng­tas ata­skai­tas.

Se­na­to­rius Jef­fas Merk­ley, de­ mok­ra­tas iš Ore­go­no vals­ti­jos, taip pat su­si­ti­ko su D.L.Da­vi­su. Kong­ re­so na­rys pa­brėžė, kad pul­ki­ nin­kas – ne­įkai­no­ja­mas liu­di­nin­ kas, nes dėl neaukš­to sa­vo ka­ri­nio laips­nio jis galė­jo bend­rau­ti ne tik su aukš­to ran­go ka­riš­kiais, bet ir su ei­li­niais ka­ro lau­ke.

Mi­li­jardų švais­ty­mas

Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas yra tar­ navęs Vo­kie­ti­jo­je ir da­ly­vavęs Persi­ jos įlankos ka­re. Pa­si­bai­gus šiam ka­ rui jis išė­jo į at­sargą, ta­čiau po rugsė­jo 11-osios ata­kų grįžo į ak­ty­vią tar­nybą.

Jam te­ko ka­riau­ti Ira­ke, du kar­tus bu­ vo iš­siųs­tas į Af­ga­nis­taną.

Pir­muo­sius 15 mėne­sių Af­ga­ nis­ta­ne jis pra­lei­do va­di­na­ma­ja­me Atei­ties ko­vos sis­temų kūri­mo da­

13

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Dvi­gu­bas ­ iš­puo­lis

Nuož­mus ­ pro­tes­tas

Su­laikė ­ žu­diką

Dviem už­mi­nuo­tiems au­to­ mo­bi­liams va­kar de­to­na­vus prie Si­ri­jos sau­gu­mo pa­jėgų po­stų ant­ra­me did­žiau­sia­me Ale­po mies­te, žu­vo ma­žiau­ siai 25 žmonės, apie 175 bu­ vo su­žeis­ti. Tuo me­tu Da­mas­ ko re­ži­mo tan­kai veržė­si į opo­ zi­ci­jos pro­testų ži­di­niu ta­pusį Chim­so miestą.

Grai­ki­jos pro­fsąjun­gos va­kar pra­dėjo dvi pa­ras truk­siantį streiką, pro­tes­tuo­da­mos prie­š nau­jas tau­py­mo prie­mo­nes, dėl ku­rių ke­ti­na bal­suo­ti par­la­ men­tas ir ku­rių rei­ka­lau­ja ES bei Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­ das. Atė­nuo­se vėl pra­si­dėjo de­monst­rantų ir po­li­ci­jos su­ si­rėmi­mai.

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja va­kar pra­ nešė su­lai­kiu­si Vla­di­mirą Mi­ li­sav­le­vi­čių (nuo­tr.) – vieną iš as­menų, ku­rie 2003 m. nu­ žudė tuo­metį Ser­bi­jos mi­ nistrą pir­mi­ninką Zo­raną Džind­ži­čių. V.Mi­li­sav­le­vi­čius slapstė­si nuo 2007 m., kai kar­ tu su dar 11 as­menų bu­vo ap­ kal­tin­tas prem­je­ro nu­žu­dy­mu.

Krau­jo re­kor­das Nuo ka­ro Af­ga­nis­ta­ne pra­džios pra­ėjo dau­giau nei de­šimt­me­tis, bet žu­vu­sių ci­vi­lių skai­čius au­ga jau penk­tus me­tus iš eilės ir per­ nai pa­siekė re­kor­dinį lygį.

AFP nuo­tr.

bė, o kas me­las? li­ny­je, ku­rio už­duo­tis – kur­ti ka­ri­ nes tech­no­lo­gi­jas.

Pa­sak D.L.Da­vi­so, iš pat pra­džių pro­gra­ma su­si­dūrė su sun­ku­mais, ta­čiau ka­rinė va­do­vybė be per­sto­jo kar­to­jo, kad dar­bai vyks­ta sėkmin­ gai. Vis­gi 2009 m. pro­gra­ma bu­vo su­stab­dy­ta, nors į ją ir bu­vo in­ves­ tuo­ti mi­li­jar­dai.

At­sai­nus po­žiū­ris

Per ant­rąją mi­siją Af­ga­nis­ta­ne D.L.Da­vi­sas ap­klausė 250 ka­rių, nuo 19-me­čių ei­li­nių iki da­li­nių vadų. Kalbė­jo­si jis ir su Af­ga­nis­ta­ no sau­gu­mo pa­jėgų ka­riais bei ci­vi­ liais. D.L.Da­vi­sas pa­pa­sa­ko­jo apie po­kalbį su Af­ga­nis­ta­no po­li­ci­nin­ kais po vie­no iš­puo­lio. „Pak­lau­siau po­li­ci­jos ka­pi­to­no, iš kur bu­vo su­reng­tas iš­puo­lis. Jis man pirš­tu pa­rodė į kal­nus. Ta­da pa­klau­siau: „Ko­kios pro­cedū­ros at­ lie­ka­mos, kai įvyk­do­mas iš­puo­lis?

Ar jūs su­for­muo­ja­te da­linį ir se­ka­ te juos (ta­li­bus)? Ką jūs da­ro­te?“ Jis man at­sakė: „Ne, tik­rai ne­se­ka­me jų. Tai per­ne­lyg pa­vo­jin­ga.“ Vie­nas pėsti­nin­kas pul­ki­nin­kui pa­pa­sa­ko­jo, kad af­ga­nis­ta­nie­čių po­li­ci­nin­kai re­tai ka­da iš­len­da iš po­stų. Ne­nuos­ta­bu, kad ta­libų ka­ riai kai ku­rio­se pro­vin­ci­jo­se jau­čia­ si lais­vi kaip paukš­čiai.

Ka­riai no­ri na­mo?

„Rugpjūtį bu­vau Kan­da­ha­ro pro­ vin­ci­jo­je, – dėstė pul­ki­nin­kas. – Čia tar­nau­jan­tis da­li­nys ne­te­ko ke­lių vyrų. Vie­nas žu­vu­sių bu­vo pa­tyręs ka­rys. Da­li­nio va­das ma­ nęs re­to­riš­kai pa­klausė: „Kaip man pa­žvelg­ti šiems vy­rams į akis ir pa­ sa­ky­ti, kad jie tu­ri die­na iš die­nos tęsti mi­siją? Tai vis sun­kiau pa­da­ ry­ti. Ar man rei­kia pa­žvelg­ti šių ka­ rių žmo­noms į akis ir pa­sa­ky­ti, kad jų vy­rai žu­vo dėl ko nors reikš­min­ go? Kaip tai pa­da­ry­ti?“ D.L.Da­vi­sas per­sakė ir ki­to da­ li­nio va­do žod­žius: „Ži­nai, vy­rai čia kal­ba: „Ti­kiuo­si, kad jau galė­ siu ke­liau­ti na­mo, ti­kiuo­si, ne­tek­ siu tik ko­jos. Gal tai bus kairė ko­ ja.“ Jie ne­pa­si­ti­ki sa­vi­mi, jie ne­ti­ki, kad ka­rinė va­do­vybė ap­skri­tai ži­no, kas čia de­da­si.“ Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pa­pa­ sa­ko­jo ir apie ap­si­lan­kymą Ku­na­ ro pro­vin­ci­jo­je. „Rugsė­jo 10 d. bu­vau Ku­na­ro pro­vin­ci­jo­je, ten šnek­telė­jau su vie­ tos pa­reigū­nu, ku­ris JAV pa­jėgoms pa­ta­ria kultū­ros klau­si­mais. Aš jo pa­klau­siau, ar Af­ga­nis­ta­no ka­riuo­ menės da­li­niai jau pa­si­rengę ko­vo­ ti su ta­li­bais, kai JAV pa­liks te­ri­to­ riją. Jis man at­sakė: „Ne. Jie tik­rai ne­pa­si­ruošę. Šia­me re­gio­ne sau­

gu­mo pa­jėgos su­da­ro san­dėrius su Ta­li­ba­nu. Ta­li­bai pa­ža­da ne­šau­dy­ ti į juos, jie – į ta­li­bus. Jei ta­li­bas su­lai­ko­mas, jis ne­tru­kus pa­leid­žia­ mas“, – rašė pul­ki­nin­kas.

Kalbė­da­mas su D.L.Da­vi­su af­ga­ nis­ta­nie­tis pri­si­pa­ži­no, kad ne­se­ niai ne­te­ko ge­ro drau­go, ku­ris dir­ bo po­li­ci­jos pa­reigū­nu. „Ne­se­niai man pa­skam­bi­no ta­ li­bas, ku­ris su­čiu­po ma­no bi­čiulį.

Kad girdė­čiau, jis gar­siai jį mušė ir rei­ka­la­vo, kad nu­sto­čiau dirb­ ti ame­ri­kie­čiams. Jie man pa­gra­si­ no, kad pa­gaus ma­no šeimą. Tai­gi te­ko vai­kus at­siim­ti iš mo­kyk­los, – af­ga­nis­ta­nietį ci­ta­vo D.L.Da­vi­sas.

– Praė­ju­sią naktį ant štai to kal­ no, už 700 metrų nuo JAV ka­rinės bazės, bu­vo nu­žu­dy­tas Af­ga­nis­ta­ no po­li­ci­nin­kas. Ta­li­bai pa­grobė jį jo tėvų aky­se. Jis at­vy­ko jų ap­lan­ ky­ti iš ki­tos pro­vin­ci­jos. Jam bu­vo vos 27 me­tai.“ Pul­ki­nin­kas D.L.Da­vi­sas pri­dūrė: „Žmog­žu­dystė bu­vo įvyk­dy­ta prie pat JAV ka­rinės bazės. O juk šis po­stas at­sa­kin­gas už šim­tus kvad­ra­ti­ nių ki­lo­metrų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, ko­ kia ne­sau­gi jau­čia­si af­ga­nis­ta­nie­čių vi­suo­menė. Ir tai vyks­ta vi­suo­se Af­ga­nis­ta­no re­gio­nuo­se.“ „The New York Ti­mes“, „The Ar­med For­ces Jour­nal“ inf.

Šį mėnesį pa­teik­to­je Jung­ti­nių Tautų (JT) ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad per­nai Af­ga­nis­ta­ne žu­vo 3021 ci­ vi­lis – 8 pro­c. dau­giau ne­gu me­ tais anks­čiau. Dar 4507 taikūs gy­ ven­to­jai bu­vo su­žeis­ti.

Dau­giau­sia aukų pa­si­glemžė pa­kelės bom­bos ir sa­vi­žud­žių iš­ puo­liai. Dėl to­kių iš­puo­lių per­nai žu­vo 450 žmo­nių – 80 pro­c. dau­ giau ne­gu me­tais anks­čiau, nors sa­vi­žud­žių ata­kų skai­čius li­ko be­ veik toks pat.

JT duo­me­ni­mis, at­sa­ko­mybė už tris ket­vir­ta­da­lius aukų ten­ka Ta­li­ba­nui ar­ba su juo su­si­ju­siems ko­vo­to­jams. „Nuo ka­ro pra­džios pra­ėjo de­ šimt metų, o aukų to­liau daugė­ ja“, – liūdną iš­vadą pa­teikė JT mi­s i­j os Af­ga­n is­ta­n e at­s tovė Geor­get­te Gag­non. Kru­vi­niau­sias iš­puo­lis nuo 2008-ųjų bu­vo įvyk­ dy­tas per­nai gruod­žio 6 d., kai sa­ vi­žu­dis de­to­na­vo sa­vo sprog­menų pri­kimštą lie­menę prie Ka­bu­lo me­četės įėji­mo ir nu­žudė 56 šiitų mal­di­nin­kus, su­si­rin­ku­sius į Ašū­ ros minė­jimą.

Bet pa­kelės bom­bos tebė­ra did­žiau­sios ci­vi­lių žu­dikės. Sa­va­ dar­biai prie­tai­sai, ku­rie sprogs­ ta už­my­nus ko­ja ar­ba už­va­žia­vus au­to­mo­bi­liu, pa­pras­tai būna pri­ krau­ti tiek sprog­menų, kad galė­ tų su­nai­kin­ti tanką. Per­nai nuo jų žu­vo 967 žmonės. Šie skai­čiai pa­teik­ti tuo me­tu, kai NA­TO jau brai­žo pla­nus iš­ ves­ti sa­vo pa­jėgas ir per­duo­ti at­ sa­ko­mybę už sau­gumą Af­ga­nis­ta­ no ar­mi­jai bei po­li­ci­jai.

Va­karų pa­jėgoms pa­vy­ko su­ ma­žin­ti smurtą prie­š ci­vi­lius ne­ ra­mio­se pie­tinė­se Hel­man­do ir

Kan­da­ha­ro pro­vin­ci­jo­se, bet JT pa­ste­bi, kad su­kilė­liai per­ke­lia ata­kas į ra­jo­nus prie Pa­kis­ta­no sie­nos. Jie taip pat daž­niau tai­ko­si į tur­ga­vie­tes, vaikų aikš­te­les, pės­ čiųjų ta­kus ir au­to­busų sto­te­les – šio­se vie­to­se de­da pa­kelės bom­ bas ir siun­čia sa­vi­žud­žius. „Tak­ti­ka kei­čia­si, – sakė JT ge­ ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus spe­cia­ lu­sis at­sto­vas Af­ga­nis­ta­ne Já­nas Ku­bi­šas. – An­ti­vy­riau­sy­binės jėgos, spaud­žia­mos tam tik­ro­ se vie­tovė­se, per­si­ke­lia į ki­tas ir ten nau­do­ja šiuos ne­žmo­niš­kus ir nie­ko ne­ski­rian­čius gink­lus, to­kius kaip žmo­gaus ak­ty­vuo­ ja­mos bom­bos, siun­čia sa­vi­žud­žius sprog­din­to­jus.“

Sa­va­dar­biai prie­tai­ sai pa­pras­tai būna pri­krau­ti tiek sprog­ menų, kad galėtų su­nai­kin­ti tanką.

J.Ku­bi­šas pa­sa­ko­jo, kad Ta­li­ba­ nas 1998 m., kai valdė Af­ga­nis­ taną va­do­vau­da­ma­sis itin griež­ ta is­la­mo in­terp­re­ta­ci­ja, užd­raudė sau­su­mos mi­nas kaip neis­la­mišką ir ne­hu­ma­nišką ginklą. Bet JT ata­skai­to­je ra­šo­ma, kad tarp šių minų ir sa­va­dar­bių už­ka­samų sprog­menų, ku­riuos da­bar nau­ do­ja ko­vo­to­jai, nėra jo­kio skir­tu­ mo. Dau­gu­ma sa­va­dar­bių už­taisų tu­ri maž­daug 20 kg sprog­menų ir de­to­nuo­ja tuo­met, kai ant jų už­ mi­na žmo­gus ar­ba au­to­mo­bi­lis perva­žiuo­ja per kin­ta­mo­jo slėgio plokštę. „Tai iš esmės yra sau­su­mos mi­ nos, – apie pa­kelės bom­bas kalbė­ jo J.Ku­bi­šas. – Kodėl gi šis ne­hu­ ma­niš­kas ir neis­la­miš­kas gink­las taip daž­nai nau­do­ja­mas?“ „The Guar­dian“ inf.

Tak­ti­ka: ko­vo­to­jai tai­ko­si į tur­ga­vie­tes, vaikų aikš­te­les, pėsčiųjų ta­

kus ir au­to­busų sto­te­les – ten de­da pa­kelės bom­bas ir siun­čia sa­ vi­žud­žius. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Už­ša­lu­si Ve­ne­ci­ja Tra­di­ci­nio Ve­ne­ci­jos kar­na­ va­lo iš­va­karė­se mies­to gy­ ven­to­jai ir sve­čiai pa­tyrė staig­meną – pirmą kartą per 80 metų už­ša­lo šio po­ etų ap­dai­nuo­to mies­to ka­ na­lai. Bet, ne­pai­sant žie­mos iš­daigų, pa­si­ren­gi­mas šian­ dien pra­si­de­dan­čiai 10-ies dienų šven­tei vy­ko vi­su grei­ čiu. Or­ga­ni­za­to­riai, kaip ir kas­met, ža­da visą miestą pa­vers­ti žais­min­gu teat­ru.

Tam­sio­sios Mar­se­lio pa­slap­tys Kai iš­girs­ti Mar­se­lio mies­to vardą, prie­š akis iš­ky­la žyd­ro­ji Prancū­zi­jos pa­krantė.

Tie­sa, šis mi­ra­žas – ap­gau­lin­gas. Šio did­ mies­čio gatvė­se, re­gis, ver­da vi­sai ki­toks gy­ve­ni­mas.

Tam­sios skers­gat­vių pa­slap­tys

Did­žiau­sias Prancū­zi­jos uos­ta­ mies­tis Mar­se­lis vei­kiau pri­me­ na Mek­si­kos mies­tus ir mies­te­lius, ku­riuo­se vyks­ta nar­ko­tikų pre­kei­ vių ka­rai, nei tu­ristų pamėgtą jau­ kų kam­pelį prie Vi­dur­že­mio jūros.

Vie­tos po­li­ci­jos pa­reigū­nai sa­ko, kad nar­ko­tikų pre­ky­ba mies­te kun­ ku­liuo­te kun­ku­liuo­ja. Vis dau­giau žmo­nių ver­čia­si šiuo vers­lu, ma­ža to, jau­ni­mas spar­čiai ski­na­si ke­lią į nar­ko­tikų pre­kei­vių gau­jas.

Prancū­z i­jos dien­raš­č io „Le Mon­de“ žur­na­lis­tai da­ly­va­vo tra­ di­cinė­je po­li­ci­jos ope­ra­ci­jo­je prie­š nar­ko­tikų pre­kei­vius vie­na­me Mar­ se­lio prie­mies­čių.

Po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liai, ku­riais į šiau­rinį prie­miestį at­vy­ko pa­reigū­ nai, spe­cia­liai ne­pa­žymė­ti.

Mies­te jau tam­su. Pa­reigū­nai su­ ka ra­tus ap­lin­kui vieną namą. Pa­sak pa­reigūnų, tai kas­die­nis jų dar­bas – šmi­rinė­ti tarp be­veid­žių pa­statų, ieš­ko­ti svai­galų pre­kei­vių ir pirkėjų.

Stai­ga pa­si­girs­ta šauks­mas: „Aaaa...“ Gar­sas nuai­di per namų kie­mus ir skers­gat­vius. Kaip sa­ko po­li­ci­jos pa­reigū­nai, taip šau­kia vai­ kai, daž­niau­siai jiems yra po 15 metų.

Jie – stebė­to­jai, lau­kian­tys po­li­ci­jos ir pra­ne­šan­tys apie pa­reigū­nus.

Tyrė­jai pa­sa­ko­ja ne sykį matę, kad vi­sus au­to­mo­bi­lius, ku­rie at­vyks­ta į Font-Vert, le Clos la Ro­se ir la Cas­ tel­lan ra­jo­nus, se­ka mo­pe­dai. Šie ra­jo­nai, anot pa­reigūnų, nar­ ko­tikų pre­ky­bos cent­rai, į ku­riuos daž­niau­siai už­su­ka pirkė­jai.

An­tai, stai­ga prie vie­no iš pa­statų su­sto­ja juo­das „Volks­wa­gen“ mar­ kės au­to­mo­bi­lis. Iš ke­lei­vio vie­tos iš­šo­ka vy­ras ir sprun­ka į skers­gatvį.

Vie­nas pa­reigūnų se­ka jį, ta­čiau grei­tai grįžta at­gal, o vy­ras dings­ta skers­gat­vy­je, ten, kaip sa­ko grįžęs pa­reigū­nas, vei­kiau­siai yra apie de­ šimt gau­jos na­rių, jų šešė­liai ma­ty­ ti ant gatvės grin­di­nio.

„Per­ne­lyg pa­vo­jin­ga ten ei­ti“, – ra­por­tuo­ja po­li­ci­nin­kas. Au­to­mo­ bi­lio vai­ruo­to­jas po­li­ci­jai ži­no­mas, ta­čiau pa­reigū­nai ne­ga­li jo suim­ ti, nes jis li­ko au­to­mo­bi­ly­je ir nie­ ko ne­pa­darė.

Pa­reigū­nai pri­pažįs­ta, kad jiems ne­leng­va su­nai­kin­ti to­kius ma­žus nar­ko­tikų pre­ky­bos tink­lus. Pir­ma, su­ėmus jų na­rius nie­ko do­ro ne­pe­ ši, ant­ra, re­tas ku­ris įta­ria­ma­sis vė­ liau pa­so­di­na­mas į kalė­jimą. „Jie tu­ri ma­žai ry­šių su tik­ruo­ ju or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kal­ti­mu“, – paaiš­ki­no Mar­se­lio teis­mo pro­ku­ ro­ras Jac­que­sas Dal­les­tas. Pa­sak kal­tin­to­jo, nors per pa­starąjį de­ šimt­metį mies­te su­lai­kytų nar­ko­ti­ kus par­da­vinė­jan­čių as­menų skai­ čius išau­go be­veik 145 pro­c., to­kių, ku­rie bu­vo pa­so­din­ti už tai į kalė­ji­ mus, – de­šim­tys.

Už­dirb­ti pi­nigų šia­me vers­le la­bai leng­va, todėl dau­ge­ lis jų ryž­ta­si žu­dy­ti.

Vis jau­nes­ni nu­si­kaltė­liai

Tie­sa, Mar­se­lio ko­vos su nar­ko­tikų pre­ky­ba pa­reigū­nai džiau­gia­si, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus jiems pa­vy­ko suim­ti ke­lis smul­ kius nar­ko­tikų ba­ro­nus.

Vie­tos po­li­ci­jai tal­ki­no iš Pa­ ry­žiaus at­si­ųstas Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos pa­reigū­nas Alai­nas Gard­re’as. Jis kalbė­jo­si su „Le Mon­de“ žur­na­lis­tais.

Pa­reigū­n as pa­s a­ko­ jo, kad su­ėmi­mai su­kėlė Mar­se­ly­je naują smur­to bangą. „Kai ku­rios po­zi­ci­ jos li­ko lais­vos, todėl jau­ ni­mas ban­do jas pe­rim­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­reigū­nas.

Pūli­nys: vie­nas gra­žiau­sių Prancū­zi­jos miestų Mar­se­lis ken­čia nuo nar­ko­tikų pre­kei­vių gaujų karų.

Mar­se­lio po­li­ci­jos ko­va su nar­ ko­tikų ba­ro­nais tęsia­si jau tre­jus me­tus. „2010 m. Mar­se­ly­je bu­vo įvyk­dy­tos 54 žmog­žu­dystės ir pa­ si­kėsi­ni­mai nu­žu­dy­ti, iš jų 17 bu­vo su­si­ję su nar­ko­tikų pre­kei­vių gau­ jo­mis. 2011-ai­siais pa­da­ry­tos 38 žmog­žu­dystės, iš jų 20 bu­vo su­si­ ju­sios su gaujų ka­rais“, – re­ziu­ma­ vo Ro­land’as Gau­ze’as, vie­nos Mar­ se­lio po­li­ci­jos nuo­vadų tyrė­jas.

Ta­čiau pra­ėju­sių metų pa­bai­ ga Prancū­zi­jo­je bu­vo kaip nie­ka­da kru­vi­na. Ne­ma­žai ša­lies dien­raš­ čių 2011 m. gruodį pa­va­di­no kru­ vi­nuo­ju. Vos per ke­tu­rias sa­vai­tes po­li­ci­jai te­ko aiš­kin­tis net ke­tu­rias žmog­žu­dys­tes, tarp jų – po­li­ci­nin­ ko. Šis bu­vo nu­šau­tas ka­laš­ni­ko­vu. Ki­ti nu­ž u­d y­t ie­ ji bu­vo

ge­rai ži­no­mi po­li­ci­jai, nes vertė­si nar­ko­tikų pre­ky­ba.

Pa­reigūnų tei­g i­m u, iš­p uo­l iai Mar­se­lio prie­mies­čiuo­se vyk­do­mi tra­di­ciš­kai. Du ar­ba trys kaukė­ ti už­puo­li­kai, gink­luo­ti ka­laš­ni­ ko­vais, pri­siar­ti­na prie au­kos, iš­ šau­do į sa­vo auką visą ap­kabą, o ta­da sku­biai, kaip ir at­vy­ko, pa­lie­ ka žmog­žu­dystės vietą. „Už­dirb­ ti pi­nigų šia­me vers­le la­bai leng­va, todėl dau­ge­lis jų ryž­ta­si žu­dy­ti“, – sakė Yve­sas Ro­bert’as, did­žiau­ sios Mar­se­lio po­li­ci­jos pro­fsąjun­ gos at­sto­vas. Įmant­ri pre­ky­bos sche­ma

Tyrė­jai tvir­ti­na, kad kiek­vie­no­je gau­ jo­je yra apie de­šimt jau­nuo­lių, ku­rių am­žius svy­ruo­ja nuo 14 iki 25 metų. Gau­jos pre­kiau­ja nar­ko­ti­kais įvai­riuo­se

pa­sta­tuo­se. Dau­giau­sia par­duo­da­ma ma­ri­hua­nos ir ha­ši­šo.

Kiek­vieną rytą gaujų va­dai su­ skirs­to dar­bus, nu­ro­do, ku­rio­se vie­ to­se bus pre­kiau­ja­ma. Be to, jie pri­ žiū­ri, kad nė vie­nas jų tal­ki­ninkų neuž­migtų ar ne­būtų iš­sib­laškęs.

Pre­kiau­ja­ma dviem pa­mai­no­mis.

Pir­mo­ji pa­mai­na ima­si dar­bo po pie­ tų ir pre­kiau­ja iki vėly­vo va­ka­ro, ant­ ro­ji – nuo va­ka­ro iki vi­dur­nak­čio.

Nė vie­nas par­davėjų ne­ga­li pa­ lik­ti sa­vo po­sto tol, kol kas nors jo ne­pa­kei­čia.

Kaip pa­sa­ko­jo pa­reigū­nai, vie­nas ra­jo­no gy­ven­to­jas net bu­vo įsi­gud­ rinęs par­ūpin­ti pre­kei­viams mais­to už de­ramą at­lygį. Pre­kei­viai ne­bi­jo vie­tos po­li­ci­jos, nes dau­ge­lis ei­li­ nių pa­reigūnų ne­drįsta įženg­ti į jų tvir­tovę. Kar­tais par­davė­jai net ro­ do pa­reigū­nams įvai­rius ges­tus.

Be pre­kei­vių, nar­ko­tikų pla­ti­ni­mo sche­mo­je neap­siei­na­ma be va­di­namųjų va­ rovų. Jie, kaip pre­ky­bos agen­tai, ieš­ko klientų.

Svarbūs ir nar­ko­ tikų tiekė­jai. Pa­sak pa­reigūnų, šie daž­

15

ŠeštADIENIS, vasario 11, 2012

pasaulis Už­ša­lu­si Ve­ne­ci­ja

Af­ri­ko­je pa­vo­jin­ga ir kinų dar­bi­nin­kams Kinų ver­ži­ma­sis į Af­riką – sun­kiai su­stab­do­mas. Nau­ja rin­ka, iš­tek­liai, dar­bo vie­tos vi­lio­te vi­lio­ja ki­nus.

Ta­čiau Af­ri­ko­je ty­ko ir pa­vo­jai.

Ne­tikė­ti iš­puo­liai

Egip­te ir Su­da­ne šių metų pra­ džio­je bu­vo pa­grob­ti kinų dar­bi­ nin­kai. Tai su­kėlė ne­ri­mo bangą Ki­ni­jo­je. Kodėl Af­ri­kos su­kilė­liai nu­si­taikė į šia­me že­my­ne dir­ban­ čius ki­nus? Ar tai kerš­tas, ar leng­ vas gro­bis?

Kaip ra­šo kinų kal­ba leid­žia­mas „Eco­no­mic Ob­ser­ver“, šių metų sau­sio 28 d. Su­da­ne bu­vo pa­grob­ ti 29 kinų dar­bi­nin­kai. In­ci­den­tas įvy­ko ne­to­li Abos mies­to, už 620 km į pie­tus nuo Su­da­no sos­tinės Char­tu­mo. Dar­bi­nin­kai šio­je vie­ to­je sta­to greit­kelį.

Po trijų dienų 25 kinų dar­bi­nin­ kai bu­vo pa­grob­ti pa­ke­liui į Leh­fe­ no ce­men­to ga­myklą Egip­to Si­na­ jaus pu­sia­sa­ly­je. Pa­sak po­li­ci­jos, už­puo­li­kai bu­vo vie­tos be­duinų bend­ruo­menės na­riai.

Tie­sa, įkai­tai bu­vo pa­leis­ti ne­tru­ kus po gen­čių ir vie­tos ad­mi­nist­ra­ ci­jos de­rybų. Su­da­ne dar­bi­nin­kai laisvę iš­vy­do šią sa­vaitę ir iš kar­to bu­vo nu­skrai­din­ti į Ke­niją.

Ta­čiau, pa­sak „Eco­no­mic Ob­ ser­ver“, ne tau­tybė ar ša­lis, iš ku­ rios at­vyks­ta už­sie­nie­čiai, svar­ biau­sia Af­ri­kos su­kilė­liams.

Pietų Kor­do­fa­no vals­ti­jo­je Nu­ bos kal­nuo­se esan­tis Kau­dos ra­jo­ nas nuo pra­ėju­sio bir­že­lio garsė­ja Pietų Su­da­no vals­tybės pa­jėgų ir su­kilė­lių, ku­rie anks­čiau bu­vo su­ si­vie­niję su ne­prik­lau­so­mo Pietų Su­da­no va­do­vais, su­si­rėmi­mais.

Kinų dar­bi­nin­kus pa­grobė va­ di­na­mo­jo Su­da­no liau­dies iš­si­va­ da­vi­mo judė­ji­mo šiau­ri­nio pa­da­li­ nio (SPLM-N) na­riai. Anks­čiau šie ka­riai bu­vo pa­valdūs Pietų Su­da­ no val­dan­čia­jai par­ti­jai, nors did­žiąją dalį ka­rių su­da­ro iš Su­da­no kilę su­kilė­liai. Pietų Su­da­nui at­ si­sky­rus nuo Su­da­no pra­ėju­siais me­tais SPLM-N nu­to­lo nuo Pie­ tų Su­da­no, nes tiek dėl re­li­gi­nių, geog­ra­fi­nių, tiek dėl kitų prie­žas­ čių ne­bu­vo pri­pa­žin­ti Pietų Su­da­ no vals­tybės pi­lie­čiais.

Kinų dar­bi­nin­kus grobė Su­da­no liau­ dies iš­si­va­da­vi­mo judė­ji­mo šiau­ri­nio pa­da­li­nio na­riai.

niau­siai tūno na­mie, nors už­dir­ba dau­giau­sia pi­nigų. Be to, nar­ko­tikų pre­ky­bo­je svar­bią vietą uži­ma va­ di­na­mo­sios auklės. Šios nėra įsivė­ lu­sios į pre­kybą, be to, daž­niau­siai nėra po­li­ci­jos aki­ra­ty­je.

Auklė­mis daž­niau­siai būna dai­ lio­sios ly­ties at­stovės – skur­de gy­ ve­nan­čios vie­ni­šos mo­ti­nos su vai­ kais.

Mar­se­ly­je šei­mos, ku­rio­se yra tik vie­nas iš tėvų, su­da­ro apie 10 pro­c. šeimų – tris kar­tus dau­giau nei bet ku­ria­me ki­ta­me Prancū­zi­jos mies­ te. Šios mo­te­rys mai­nais į pi­ni­ gus ar­ba maistą sa­vo na­muo­se ar­ ba rūsiuo­se sle­pia nar­ko­ti­kus ar­ba di­de­les su­mas pi­nigų.

Per kiek­vieną kratą to­kiuo­se na­ muo­se, kaip sa­ko pa­reigū­nai, ran­ da­ma to pa­ties: ke­lias­de­šimt ki­ log­ramų ka­na­pių, ma­ri­hua­nos ar­ba ha­ši­šo, ke­le­tas mi­li­jonų eurų gry­ nai­siais, ke­le­tas ginklų.

Su pre­ky­ba su­si­ju­sių as­menų at­ly­ giai svy­ruo­ja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Tie­sa, to­kius pi­ni­gus gau­na tik pa­si­ žymėję pre­kei­viai, ne to­kie ap­sukrūs ten­ki­na­si 1,5 tūkst. eurų at­ly­giu.

Ta­čiau to­kios pa­ja­mos Mar­se­ly­je, ku­ria­me ne­ma­žai žmo­nių ap­skri­tai ne­tu­ri dar­bo, ne­men­kos. Re­mian­

tis sta­tis­ti­ka, mies­te dir­ba tik apie ket­vir­ta­dalį žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri uni­ver­si­te­to dip­lo­mo, o dau­gu­ma gy­ven­tojų ten­ki­na­si vi­du­ti­ne 832 eurų per mėnesį al­ga.

An­tai, Ab­de­lis – buvęs nar­ko­ tikų pre­kei­vis. Jis su žmo­na au­gi­na du vai­kus, o per mėnesį šei­ma už­ dir­ba apie 800 eurų. 32 metų vy­ras pra­lei­do pen­ke­rius me­tus kalė­ji­me, o da­bar nie­kaip ne­pa­vyks­ta ras­ti dar­bo. Vy­ras bi­jo, kad ne­pri­tek­lius pri­vers jį grįžti prie juodų darbų.

Po­li­ci­jos pa­reigū­nas Jea­nas Loui­ sas Mar­ti­ni sa­ko, kad po­li­ci­jai ne­ pa­vyks vie­nai su­si­tvar­ky­ti su nar­ ko­tikų pre­kei­viais. Pa­sak jo, būti­na ge­rin­ti so­cia­linę ir eko­no­minę pa­ dėtį mies­te.

Nors Mar­se­ly­je per pa­sta­ruo­sius 20 metų ko­vos su nar­ko­tikų pre­ kei­viais pa­reigūnų skai­čius išau­ go du­kart, ko­vo­ti su gau­jo­mis pa­ reigū­nams – sun­ku.

So­cio­lo­gas Lau­rent’as Muc­chiel­ li taip pat kons­ta­ta­vo, kad ko­vo­ti su nar­ko­tikų ma­fi­ja tra­di­ci­niais būdais ne­įma­no­ma. „Šie skai­čiai (po­li­ci­ jos) juo­kin­gi, pa­ly­gin­ti su tuo, ko­ kia yra rea­li pa­dėtis“, – kons­ta­ta­ vo so­cio­lo­gas. „Le Mon­de“, „Worldc­runch“ inf.

Ki­ni­ja per­ka Af­riką

Pa­vo­jai: kinų dar­bi­ninkų į Af­riką at­vyks­ta vis dau­giau. Ta­čiau kai ku­

Pa­sak Ki­ni­jos ko­mer­ci­jos mi­nis­ te­ri­jos, šiuo me­tu už­sie­ny­je dar­ buo­ja­si apie 800 tūkst. kinų dar­ bi­ninkų.

Ma­no­ma, kad šie­met šis skai­ čius turėtų pa­dvi­gubė­ti. Ki­ni­ jos in­ves­ti­ci­jos pa­sau­ly­je, at­me­ tus in­ves­ti­ci­jas į fi­nansų sek­to­rių, sie­kia 60 mlrd. do­le­rių.

Af­ri­ko­je Ki­ni­ja yra did­žiau­sia in­ves­tuo­to­ja ir svar­biau­sia dau­ge­ lio Juo­do­jo že­my­no ša­lių pre­ky­bos par­tnerė. Pre­ky­bos apim­tis sie­kia apie 150–160 mlrd. do­le­rių.

Af­ri­ko­je vers­lo rei­kalų tu­ri net 2 tūkst. kinų bend­ro­vių. Ki­nai tvir­ ti­na, kad Af­ri­ka – ga­li­my­bių kraš­ tas. Tie­sa, vers­las Af­ri­ko­je – ri­zi­ kin­gas da­ly­kas.

Ypač su­dėtin­ga pa­dėtis tuo­se re­gio­nuo­se, ku­riuo­se iki šiol vyks­ ta re­li­ginės, po­li­tinės, eko­no­minės ko­vos. Be to, so­cia­linė at­skir­tis Af­ri­ko­je – did­žiau­sia pa­sau­ly­je, tai taip pat kurs­to ne­ra­mu­mus.

Ki­nai tik žen­gia pir­muo­sius žings­nius Af­ri­ko­je, ta­čiau net to­ kios sen­buvės kaip Prancū­zi­ja, Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, Tur­ki­ja ar Li­ ba­nas su­si­du­ria su sun­ku­mais.

Vis dėlto Ki­ni­jos vers­las lau­ kia­mas Af­ri­ko­je. Ki­nams ne­truk­ do Af­ri­ko­je įsi­šak­ni­ju­si ko­rup­ci­ja.

Nes, pa­sak vie­ti­nių, daž­niau­siai ki­nai viską sprend­žia krūvo­mis grynųjų pi­nigų.

AFP nuo­tr.

„Eco­no­mic Ob­ser­ver“ inf.

Vi­daus kovų au­kos

„Shutterstock“ nuo­tr.

Kaip tvir­ti­no SPLM-N at­sto­vas, prie­žas­tis, kodėl ar­mi­ja grobė ki­ nus, – įkai­tai jiems bu­vo rei­ka­lin­gi kaip ap­sau­ga nuo rep­re­sijų, ku­rias vyk­do Pietų Su­da­no vy­riau­sybė.

SPLM-N at­sto­vai taip pat pri­ dūrė, kad taip jie siekė at­kreip­ti pa­sau­lio dėmesį. „Tai nėra nu­kreip­ta prie­š Ki­ niją“, – po pa­gro­bi­mo sakė Ya­si­ ras Ar­ma­nas, SPLM-N ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius. – Vi­si įkai­tai – sau­ gūs. Jie bus pa­leis­ti, kai tik mums bus sau­gu.“ Si­na­jaus pu­sia­sa­ly­je Egip­te pa­ dėtis dar su­dėtin­gesnė. Čia gy­ve­ nan­čios gen­tys dar bu­vu­sio Egip­to pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko val­ dy­mo me­tais kal­tin­tos te­ro­riz­mu.

2004 m. Egip­te su­sprog­din­tas vieš­bu­tis „Ta­ba Hil­ton“. Per spro­ gimą žu­vo 34 žmonės, 105 bu­vo su­žeis­ti.

Po spro­gimų bu­vo su­lai­ky­ti 5 gen­čių at­sto­vai, jie kalė­ji­me ka­ li iki šiol. Kaip pa­sa­ko­jo de­ry­bo­se dėl kinų dar­bi­ninkų pa­lei­di­mo da­ ly­vavęs ne­įvar­dy­tas as­muo, bu­vo ban­do­ma iš­si­derė­ti pa­leis­ti gen­čių na­rius mai­nais į kinų be­lais­vius.

In­ci­den­tai su­kėlė nuo­gąsta­vimų, kad kinų dar­bi­nin­kai Af­ri­ko­je ta­ po po­pu­lia­riu gro­bikų tai­ki­niu, nes kas­met at­vyks­tan­čių į Af­riką šios ša­lies pi­lie­čių daugė­ja, o ap­ sau­gos stin­ga.

Ta­čiau dau­ge­lis SPLM-N na­rių at­si­sakė su­dėti gink­lus, todėl Pie­ tų Su­da­ne ta­po su vy­riau­sy­be ko­ vo­jan­čiais da­li­niais.

rie jų jau įsi­ti­ki­no, kad rei­kia būti at­sar­giems.

16

Šeštadienis, vasario 11, 2012

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

„Žal­gi­ris“ kau­sis ir ta­da, kai ne­be „Rei­kia ne­nu­leis­ti rankų ir kau­tis tol, kol tu­rė­si­me bent men­kiau­sią ga­li­my­bę pra­ si­brau­ti į ki­tą var­žy­bų eta­pą“, – to­kiais žo­ džiais sa­vo auk­lė­ti­nius po rung­ty­nių su „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ eki­pa drą­si­no Kau­no „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ ras Tri­fu­no­vi­čius.

Iš Iz­rae­lio – ge­ros ži­nios

Lie­tu­vos čem­pio­nams sa­vo­je aikš­ tė­je ne­pa­vy­ko at­si­re­van­šuo­ti Ka­ ta­lo­ni­jos at­sto­vams – kau­nie­čiai pra­lai­mė­jo 58:67, ta­čiau iš­sau­go­jo vil­tis pa­ko­vo­ti dėl vie­tos tarp aš­ tuo­nių stip­riau­sių že­my­no eki­pų.

Praė­jus maž­daug va­lan­dai po fi­ na­li­nės si­re­nos „Žal­gi­rio“ are­no­je, kau­nie­čiai su­lau­kė džiu­gių nau­ jie­nų iš Tel Avi­vo. Ki­to­se H gru­ pės rung­ty­nė­se vie­tos „Mac­ca­bi Elect­ra“ 75:60 įveikė Kan­tu „Ben­ net“ eki­pą. Ita­lų neiš­gel­bė­jo ypač sėk­min­gas Gior­gi­jaus Šer­ma­di­nio žai­di­mas – gru­zi­nas, su­rin­kęs 31 nau­din­gu­mo ba­lą, bu­vo iš­rink­tas nau­din­giau­siu „TOP-16“ ket­vir­ to­jo tu­ro krep­ši­nin­ku.

No­rint pra­si­brau­ti į ket­virt­fin ­ a­ lį, „Žal­gi­riui“ per li­ku­sias rung­ty­nes rei­kia nu­ga­lė­ti „Mac­ca­bi Elect­ra“ ir „Ben­net“ di­des­niais skir­tu­mais, ne­ gu pra­lai­mė­ta pir­ma­ja­me ra­te, ir ti­kė­ tis, kad Tel Avi­vo ir Kan­tu ko­man­dos su­klups prieš „Bar­ce­lo­ną Re­gal“.

Iz­rae­lio krep­ši­nin­kams „Žal­gi­ ris“ na­muo­se pra­lai­mė­jo 76:84, o ita­lams sve­čiuo­se – 78:79.

Sonny Weemsas:

Tu­riu kont­rak­tą su „Žal­gi­riu“ iki se­zo­no pa­bai­gos ir šis pla­ nas ne­si­kei­čia. Lik­ siu Kau­ne ir į ri­kiuo­ tę su­grį­šiu tuo­met, kai iš­si­gy­dy­siu pe­ ties trau­mą.

Ti­ki ste­buk­lu

„Nie­kas dar ne­pra­ras­ta, mes te­be­ tu­ri­me šan­sų ženg­ti to­liau. Ne­rei­ kia nu­ka­bin­ti no­sių ir žvelg­ti tik į prie­kį“, – kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ ka­pi­ to­nas Pau­lius Jan­kū­nas.

Komanda: vyriausiasis treneris A.Trifunovičius tiki žalgiriečiais, o žaidėjai pasikliauja savo strategu.

Ana­li­zuo­da­mas pra­lai­mė­ji­mo „Bar­ce­lo­na Re­gal“ eki­pai prie­žas­ tis, žal­gi­rie­tis pa­brė­žė, kad per pir­ mą­ją rung­ty­nių da­lį su­kly­dę vos ke­tu­ris kar­tus, po per­trau­kos žal­ gi­rie­čiai pa­da­rė 12 klai­dų. „Tai ir lė­mė skir­tu­mą. Var­žo­vai įga­vo pa­ grei­tį, su­si­kū­rė pra­na­šu­mą ir jį iš­ lai­kė iki rung­ty­nių pa­bai­gos. Jie, iša­na­li­za­vę pir­mą­sias rung­ty­nes, pa­ge­ri­no žai­di­mą prie sa­vo krep­ šio, dėl to mes stri­go­me jų gy­ny­ bos gniauž­tuo­se“, – kal­bė­jo P.Jan­ kū­nas. „Pir­mą­ją rung­ty­nių da­lį žai­dė­ me ne­blo­gai, ta­čiau su­si­dū­rė­me su vie­na pro­ble­ma – Era­ze­mu Lor­be­ ku, ku­ris da­rė aikš­tė­je be­veik vis­ ką, ką no­rė­jo. Vai­ki­nų nu­si­tei­ki­mas per pir­muo­sius du kė­li­nius ma­ne ten­ki­no. De­ja, po to at­lei­do­me va­ džias“, – svars­tė A.Tri­fu­no­vi­čius. „Net jei ir ne­be­liks jo­kio šan­ so pra­si­brau­ti į ki­tą eta­pą, vis tiek ko­vo­si­me iki ga­lo. Pra­lai­mė­ji­mai gar­bės ne­da­ro“, – pri­dū­rė Ro­ber­ tas Jav­to­kas.

S.Weem­sas lie­ka

Drąsa: su tituluotąja „Bar­ce­lo­na Re­gal“ kovingai grūmėsi V.Lipkevičius

(su kamuoliu).

To­mo Ra­gi­nos nuotr.

A.Tri­fu­no­vi­čius ne­no­rė­jo spė­lio­ti, kaip bū­tų pa­si­bai­gęs su­si­ti­ki­mas su „Bar­ce­lo­na Re­gal“, jei „Žal­gi­ riui“ bū­tų ga­lė­ję pa­dė­ti du ly­de­ riai – Mar­ko Po­po­vi­čius ir Son­ny Weem­sas.

Kroa­tas gy­do­si ko­jos trau­mą, o ame­ri­kie­tis – su­muš­tą pe­tį.

Sa­vo ko­man­dos žai­di­mą nuo at­sar­gi­nių suo­lo įdė­miai ste­bė­ jęs S.Weem­sas po dvi­ko­vos ka­te­ go­riš­kai pa­nei­gė gan­dus, kad at­ si­svei­kins su „Žal­gi­riu“, jei­gu kau­nie­čiai ne­pa­teks į Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lį. „Tu­riu kont­rak­tą su „Žal­gi­riu“ iki se­zo­no pa­bai­gos ir šis pla­nas ne­si­kei­čia. Lik­siu Kau­ne ir į ri­kiuo­ tę su­grį­šiu tuo­met, kai iš­si­gy­dy­siu pe­ties trau­mą. Rea­bi­li­ta­ci­ja ne­ tu­rė­tų tęs­tis il­gai, ma­nau, kad čia ke­lių die­nų rei­ka­las“, – sa­kė pir­ mą­sias šio se­zo­no Eu­ro­ly­gos rung­ ty­nes pra­lei­dęs S.Weem­sas.

Apie tai, kad le­gio­nie­rius liks Kau­ne iki se­zo­no pa­bai­gos, vie­šai pa­tvir­ti­no ir krep­ši­nin­ko agen­tas Ro­ge­ris Mont­go­me­ry. „Son­ny yra mū­sų ly­de­ris ir per ma­čą su ka­ta­lo­nais tik­rai bū­tų pa­ dė­jęs. Tai, kad jis ne­žais, ži­no­jo­ me jau anks­čiau ir ruo­šė­mės tam. Į gan­dus apie jo iš­vy­ki­mą ne­krei­pia­ me dė­me­sio. Ži­no­me, kad jis yra čia, gy­do­si trau­mą ir, kai bus svei­kas, iš­ kart grįš į ri­kiuo­tę“, – tei­gė P.Jan­ kū­nas.

Suk­lu­po ir CSKA

Net ir iš­ko­vo­ju­si ket­vir­tą­ją per­ga­ lę iš ei­lės, „Bar­ce­lo­na Re­gal“ dar ne­tu­ri ga­ran­tuo­tos vie­tos ket­virt­ fi­na­ly­je. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja yra ir F gru­pė­je, ku­rio­je be pra­lai­mė­ji­mų žen­gia Sie­nos „Mon­te­pas­chi“.

Komentaras

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

A

p­mau­du, kad kiek­vie­no­se Eu­ro­ly­gos tur­ny­ro „TOP16“ eta­po rung­ty­nė­se tu­rė­ jo­me ne tik ga­li­my­bių, bet ir pro­gų lai­mė­ti. Ta­čiau jau­čia­mės kaip iš­prie­var­tau­ti. Šiuo­lai­ki­nis spor­tas at­spin­di mū­sų vi­ suo­me­nę.

Re­zul­ta­tą ga­li pa­veik­ti tei­sė­jai, agen­tai, už­ku­li­sių vei­kė­jai. No­rint tap­ti čem­pio­ nu, ne­bū­ti­nai rei­kia bū­ti pa­jė­giau­siam.

Už­ten­ka tu­rė­ti iš­kry­pė­lių ka­rei­vių, ku­ rie prieš le­mia­mas var­žy­bas ak­ty­viai veik­tų – skal­dy­tų var­žo­vų ko­man­dą.

Pir­mą­ją ne­sėk­mę po try­li­kos per­ga­lių se­ri­jos pa­ty­rė Mask­vos CSKA eki­pa, Stam­bu­le 64:68 nu­ si­lei­du­si „Ga­la­ta­sa­ray“ krep­ši­ nin­kams. Tur­ki­jos rep­re­zen­tan­tai su­stab­dė abu mask­vie­čių ly­de­ rius – And­re­jų Ki­ri­len­ką ir Ne­na­ dą Krsti­čių: pir­ma­sis pel­nė vos 10 taš­kų, ant­ra­sis pri­dė­jo 8. Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas įme­tė 6 taš­kus, o Dar­ ju­šas Lav­ri­no­vi­čius taš­kų ne­pel­nė.

17

Šeštadienis, vasario 11, 2012

sportas Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dą

Klysta dažnai

Dra­ma­tiš­ka ­ per­ga­lė

Es­ti­jos „Auk­so ly­gos“ už­da­ rų pa­tal­pų leng­vo­sios at­le­ti­ kos var­žy­bo­se 60 m bar­je­ri­ nį bė­gi­mą lai­mė­jo ir Lie­tu­vos re­kor­dą pa­ge­ri­no kau­nie­tė So­na­ta Ta­mo­šai­ty­tė (nuo­tr.)

– 8,10 sek. Se­na­sis re­kor­ das – 8,20 sek. – nuo 1997 m. pri­klau­sė Re­mi­gi­jai Na­za­ ro­vie­nei.

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ klu­bui at­sto­vau­jan­tis Ša­rū­nas Ja­si­ ke­vi­čius – ant­ra­sis tarp daž­ niau­siai klys­tan­čių Eu­ro­ly­gos krep­ši­nin­kų (401 klai­da per 167 ma­čus). Dau­giau klai­dų per kar­je­rą Eu­ro­ly­go­je yra pa­ da­ręs tik Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ įžai­dė­jas Theo­do­ras Pa­pa­lou­kas (406).

Ita­li­jos fut­bo­lo „Se­rie A“ čem­ pio­na­te Ro­mos „La­zio“ eki­pa, ku­riai at­sto­vau­ja Ma­rius Stan­ ke­vi­čius, po dra­ma­tiš­kos ko­ vos 3:2 įvei­kė „Ce­se­na“, ku­ ri po 1-ojo kė­li­nio bu­vo prie­ky­ je 2:0. Da­bar „La­zio“ yra 3-io­ jo­je vie­to­je (42 tšk.). Pir­mau­ ja „Ju­ven­tus“ (45) ir „AC Mi­ lan“ (44).

be­liks vil­ties Sta­tis­ti­ka „Žal­gi­ris“–„Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2012 02 09, Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na, 13 610 žiū­ro­vų.

58:67

(19:13, 13:17, 11:17, 15:20) „Žal­gi­ris“: T.De­li­nin­kai­tis 17 taš­kų, M.Ra­ko­vi­čius 9, P.Jan­kū­nas 8, D.Ša­len­ga, M.Kal­nie­tis ir D.Col­lin­sas po 6, R. Jav­to­kas 4, M.Kuz­ mins­kas 2.

„Bar­ce­lo­na Re­gal“: J.C.Na­var­ro 18, E.Lor­be­kas 16, C.Eid­so­nas 15, P.Mic­kae­las 7, V.Sa­da 4, M.Huer­tas 3, C.J.Wal­la­ce’as ir B.Ndon­gas po 2.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 22/49 (44 pro­c.) ir 15/38 (39 pro­c.), tri­taš­kiai – 4/14 (28) ir 11/22 (50), bau­dų me­ti­mai – 2/7 (28)ir – 4/6 (67), at­ ko­vo­ti ka­muo­liai – 41 ir 33, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – po 11, pe­rim­ti ka­muo­liai – 3 ir 7, klai­dos – 12 ir 8.

Re­zul­ta­tas Vaidoto Grigo nuotr.

To­kie „vei­kė­jai“ pra­dė­jo su­si­ti­ki­nė­ti su kai ku­riais „Žal­gi­rio“ žai­dė­jais ir da­ly­ ti jiems vie­tas Lie­tu­vos rink­ti­nė­je. Įdo­ mu, kas jiems da­vė to­kius įga­lio­ji­mus?

Gal na­cio­na­l i­nės rink­t i­nės tre­ne­r is Kęs­tu­tis Kem­zū­ra?

Prie to pri­pra­tau per 20 fut­bo­le pra­ leis­tų me­tų. Ma­čiau, kaip pre­zi­den­tai ir prem­je­rai duo­da­vo nu­ro­dy­mus lai­ mė­ti ar­ba pra­lai­mė­ti vie­nai ar ki­tai ko­ man­dai ne tik ne­si­gė­dy­da­mi, bet ir di­ džiuo­da­mie­si, kad tu­ri to­kią ga­lią.

Ne­ti­kė­jau, kad to­kie da­ly­kai ga­li vyk­ti Lie­tu­vos krep­ši­ny­je, kad vie­nas šou­ me­nas su sa­vo ži­niask­lai­da ga­li kur­ti ir val­dy­ti vi­są Lie­tu­vos spor­tą ir mul­ kin­t i sir­ga­l ius. Ta­čiau tuo įsi­t i­k i­nau jau pir­mą se­zo­ną, kai pa­dė­jau „Žal­g i­ riui“ sto­tis ant ko­jų.

Jei­gu aš su­si­tar­čiau su tuo šou­me­nu, bū­čiau pa­ro­dy­tas kaip did­vy­ris, o du krep­ši­nio klu­bai žais­tų Eu­ro­ly­go­je. Ta­ čiau aš ne­ga­liu per­lip­ti per sa­vo są­ži­nę.

At­sip­ra­šau, kad žlug­dau jū­sų šou biz­nį.

„Ne­ga­liu teig­ti, kad žai­dė­me pra­ stai, ta­čiau „Ga­la­ta­sa­ray“ krep­ši­ nin­kų vei­duo­se no­ro lai­mė­ti ma­ čiau daug dau­giau. Ti­kė­ji­mas ir vil­tis at­ne­šė jiems per­ga­lę“, – po ma­čo tei­gė CSKA vai­ri­nin­kas Jo­ nas Kaz­laus­kas. Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus at­sto­vau­ja­ mas Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 72:62 įvei­kė Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­ce Ul­ ker“, o lie­tu­vis pel­nė 5 taš­kus.

Tel Avi­vo „Mac­ca­bi“–Kantu „Ben­ net“ 75:60 (17:14, 22:27, 23:5, 13:14).

11 060 žiū­ro­v ų. D.Blu 14 taš­k ų, K.Lang­for­das ir L.Eliya­hu po 12/G. Ba­si­le 20, G.Šer­ma­di­nis 15.

Ti­tu­lai: S.La­ba­naus­kas yra ta­pęs pa­sau­lio ir Eu­ro­pos ve­te­ra­nų te­ni­so čem­pio­nu. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

E gru­pė Komanda

1. CSKA 2. „Olym­pia­cos“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Ana­do­lu Efes“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 2 1

1 2 2 3

331:284 305:294 278:294 266:308

Ma­rius Bag­do­nas

F gru­pė Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Gesc­rap BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 2 2 0

0 2 2 4

344:273 318:309 308:334 287:341

G gru­pė Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Unics“ 3. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 4. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 1 1

1 1 3 3

310:264 282:261 227:260 254:288

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 1 2 0

0 2 1 4

297:255 290:289 281:292 292:324

H gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Lie­tu­vos te­ni­so ge­ne­ro­las te­be­si­ža­vi R.Fe­de­re­riu Ri­čar­dui Be­ran­kiui ir Lau­ry­nui Gri­ge­liui kant­riai ko­piant į vir­ šų pa­sau­lio te­ni­si­nin­kų rei­tin­go laip­tais ir šiai spor­to ša­kai iš­si­ko­ vo­jant vis tvir­tes­nes po­zi­ci­jas mū­ sų ša­ly­je, tur­būt ne­daug jau­no­sios kar­tos te­ni­so en­tu­zias­tų ži­no, kad Lie­tu­va ga­lė­tų pa­si­gir­ti ir skam­ bių per­ga­lių pa­sie­ku­siu ve­te­ra­nu Sta­siu La­ba­naus­ku.

Spor­ti­nin­ko kar­je­rą Pa­ne­vė­žy­je pra­dė­jęs te­ni­so ve­te­ra­nas šie­met švęs 70 me­tų ju­bi­lie­jų. Ne­pai­sant gar­baus am­žiaus, S.La­ba­naus­kas dar ir da­bar daž­nai pai­ma te­ni­ so ra­ke­tę į ran­kas, tre­ni­ruo­ja jau­ nuo­sius auk­lė­ti­nius ir sa­vo bu­vu­ sius ko­le­gas.

Ku­pi­nas iš­tver­mės ir jau­nat­viš­ kos ener­gi­jos bei hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jan­tis tre­ne­ris vi­sad griež­

tai lai­ko­si tai­syk­lių ir mo­ko ko­vo­ ti gar­bin­gai.

Tvir­tai te­ni­so en­tu­zias­to įmin­ tais pėd­sa­kais pa­se­kė ir jo bend­ ra­var­dis sū­nus bei vis daž­niau į ran­kas ra­ke­tę pai­man­tis anū­kas Jo­nas.

Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­ te S.La­ba­naus­kas įgi­jo gy­dy­to­ jo sto­ma­to­lo­go pro­fe­si­ją. Moks­lai ne­sut­ruk­dė vy­rui pa­siek­ti įsta­bių per­ga­lių te­ni­so aikš­te­lė­je, akis į akį su­si­tik­ti ne su vie­na praei­ty­je gar­sia te­ni­so žvaigž­de, pa­žin­ti to­ kias te­ni­so le­gen­das kaip Bo­ri­sas Bec­ke­ris, Iva­nas Lend­las ar Se­re­ na Wil­liams.

Per be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­ čius tru­ku­sią te­ni­si­nin­ko kar­je­ rą S.La­ba­naus­kas yra ta­pęs daug­ kar­ti­niu ša­lies čem­pio­nu, ta­čiau di­džiau­sios sėk­mės su­lau­kė da­ ly­vau­da­mas ve­te­ra­nų var­žy­bo­ se. Be­veik pen­kio­li­ka me­tų S.La­

ba­naus­kas at­sto­va­vo gar­siam Miun­che­no „Ip­hi­tos“ (Vo­kie­ti­ja) klu­bui, 1998-ai­siais JAV ir 2003iai­siais Tur­ki­jo­je su aust­ru Pe­te­riu Po­kor­ny ta­po pa­sau­lio te­ni­so ve­ te­ra­nų čem­pio­nu, dau­gy­bę kar­tų lai­mė­jo že­my­no pir­me­ny­bes.

– Kai Lie­tu­va bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty­je, da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se te­ni­so tur­ny­ ruo­se bū­da­vo la­bai su­dė­tin­ga.

Ko­kia jū­sų pa­tir­tis? – po­kal­bį pra­dė­jo­me su iš­ki­liu Lie­tu­vos te­ ni­so ve­te­ra­nu.

– Iki 1991-ųjų spor­ti­nin­kui iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos bu­vo su­dė­tin­ga. Vis­kas ap­si­ri­bo­da­vo tuo, kad nu­va­žiuo­ da­vo­me su­žais­ti drau­giš­kų rung­ ty­nių į kai­my­ni­nę Len­ki­ją. At­si­ vė­rus sie­noms, mig­ruo­ti ta­po šiek tiek leng­viau, ta­čiau su­si­dur­da­ vo­me su fi­nan­si­nė­mis pro­ble­mo­mis.

18

18

Šeštadienis, vasario 11, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Sutriuškino danus Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je pra­si­dė­ jo Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo (iki 18 me­ tų) krep­ši­nio at­ran­kos var­žy­bos, ku­rio­se dėl ke­lia­la­pio į Stam­bu­le (Tur­ki­ja) ge­gu­žės 11–13 d. vyk­sian­ čias Eu­ro­ly­gos „Ni­ke In­ter­na­tio­ nal Ju­nior“ fi­na­lo tur­ny­rą ko­vo­ ja aš­tuo­nios ko­man­dos.

Per­ga­le A gru­pė­je star­ta­vo Kau­ no „Žal­gi­rio“ jau­nie­ji krep­ši­ nin­kai – jie 100:65 su­triuš­ki­no „Vaer­lo­se BBK“ (Da­ni­ja) eki­pą.

Kau­nie­čiai vi­sa gal­va pra­no­ko var­žo­vus dvi­taš­kių taik­lu­mu – ati­tin­ka­mai 30/40 (75 pro­c.) ir 23/61 (37 pro­c.).

Va­kar vė­lai va­ka­re ant­rą­sias rung­ty­nes žal­gi­rie­čiai žai­dė su „Tops­ports­chool VBL“ (Bel­gi­ ja) ko­man­da, ku­ri 105:76 (26:21, 28:14, 29:19, 22:22) nu­ga­lė­jo Pra­ hos „USK Fu­tu­re Stars“ (Če­ki­ja). „Dvi­ko­vos su da­nais pra­džia bu­vo kiek sun­ko­ka, nes mū­ sų vai­ki­nai šiek tiek jau­di­no­si, o var­žo­vai sėk­min­gai gy­nė­si. Po per­trau­kos rei­ka­lai su­si­tvar­kė.

Su­de­ri­no­me sa­vo žai­di­mą, įgi­jo­ me pa­si­ti­kė­ji­mo ir su­si­kro­vė­me per­sva­rą. Lei­dau pa­žais­ti vi­siems mū­siš­kiams, nes va­ka­re lau­kė dar vie­nas ma­čas. Bel­gi­jos klu­bas pa­ li­ko ge­rą įspū­dį“, – po rung­ty­nių su „Vaer­lo­se BBK“ sa­kė žal­gi­rie­ čių tre­ne­ris To­mas Ma­siu­lis.

B gru­pė­je Las Pal­mo „Ca­na­rias Bas­ket­ball Aca­de­my“ (Is­pa­ni­ja) vai­ki­nai 61:51 (18:9, 17:15, 18:12, 8:15) pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Ša­

lo­no „Elan Cha­lon“ (Pran­cū­zi­ ja) ko­man­dą, o Ry­gos VEF (Lat­ vi­ja) po pra­tę­si­mo 64:72 (9:13, 18:28, 23:11, 10:8, 4:12) pra­lai­ mė­jo Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ (Ru­si­ja).

Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ruo­se pa­si­ro­do vi­sos atei­ties krep­ši­nio žvaigž­dės. Juo­se da­ly­va­vo daug žai­dė­jų, ku­rie da­bar spin­di Eu­ro­ ly­gos ar Eu­ro­pos tau­rės ko­man­dų su­dė­ty­se – Mask­vos CSKA (Ru­si­ ja) klu­bo ly­de­ris Mi­lo­šas Teo­do­ si­čius, Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ (Len­k i­ja) eki­p o­je žai­d žian­ tis Do­na­tas Mo­tie­jū­nas, Belg­ra­ do „Par­ti­zan“ (Ser­bi­ja) puo­lė­jai Bra­nis­la­vas Dje­ki­čius ir Mi­la­nas Mač­va­nas, Mad­ri­do „Real“ (Is­pa­ ni­ja) klu­bui at­sto­vau­jan­tys Ni­ko­ la Mi­ro­ti­čius bei Mir­za Be­gi­čius, žal­gi­rie­tis Man­tas Kal­nie­tis.

Pir­mą­jį Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ ny­rą 2003 m. Bar­se­lo­no­je lai­mė­jo „Žal­gi­ris“, dar kar­tą trium­fa­vęs ir 2007 m. Atė­nuo­se.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka Kau­n o „Žal­g i­r is“–„Vaer­l o­s e BBK“ 100:65 (26:21, 21:9, 34:12, 19:23). 110 žiū­ro­vų. T.Dim­ša 19 taš­ kų, M.Gri­go­nis 18 (5 at­ko­vo­t i ka­ muo­l iai, 4 klai­dos), J.Ta­mu­l is 16, S.Ja­nuš­k is ir R.Gus­t ys po 10/D. Knud­se­nas 18, M.Fab­r i­cius 15 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), P.Mol­le­ris 12.

Pa­si­žy­mė­jo: M.Gri­go­nis (su ka­muo­liu) – vie­nas „Žal­gi­rio“ eki­pos

ly­de­rių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Var­žo­vai – stip­res­ni Stip­riau­si ša­lies te­ni­si­nin­kai ne­ sėk­mė­mis bai­gė JAV vyks­tan­ čius tur­ny­rus: Ri­čar­das Be­ran­ kis su­klu­po Da­la­se vyks­tan­čio­ se „Chal­len­ger Tour“ se­ri­jos var­ žy­bo­se, o Li­na Stan­čiū­tė ne­pa­te­ ko į tur­ny­ro Ka­li­for­ni­jo­je ket­virt­ fi­na­lį.

153-ią­ją vie­tą Te­ni­so pro­fe­sio­na­lų aso­cia­ci­jos (ATP) kla­si­fi­ka­ci­jo­je uži­man­tis R.Be­ran­kis po 1 va­lan­ dą ir 43 mi­nu­tes tru­ku­sios tri­jų se­tų ko­vos 4:6, 6:2, 3:6 nu­si­lei­ do bel­gui Ste­ve’ui Dar­ci­sui, ku­ris pa­jė­giau­sių pla­ne­tos te­ni­si­nin­kų rei­tin­ge uži­ma 82-ąją vie­tą.

Išk­ri­tęs ket­virt­fi­na­ly­je R.Be­ ran­kis pel­nė 18 ATP rei­tin­go taš­ kų ir už­dir­bo 2920 JAV do­le­rių.

26-ąjį gim­ta­die­nį at­šven­tu­si L.Stan­čiū­tė bai­gė ko­vas „Child­

help De­sert Clas­sic“ tur­ny­re, ku­ rio pri­zų fon­dą su­da­ro 25 tūkst.

JAV do­le­rių.

Aš­tunt­fi­na­ly­je 230-ąją vie­tą Mo­te­rų te­ni­so aso­cia­ci­jos (WTA) kla­si­fi­ka­ci­jo­je uži­man­ti Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kė 0:6, 6:4, 6:4 pra­lai­ mė­jo ame­ri­kie­tei Aman­dai Fink, ku­ri pa­jė­giau­sių pla­ne­tos te­ni­si­ nin­kių rei­tin­ge yra 276-oji.

Pir­ma­ja­me vie­ne­tų var­žy­bų ra­te lie­tu­vė 6:4, 6:2 nu­ga­lė­jo po kva­li­fi­ka­ci­jos į pa­grin­di­nį tur­ ny­rą pa­te­ku­sią ki­nę Chen Liang (WTA-478) ir pel­nė 8 WTA rei­ tin­go taš­kus.

Dve­je­tų var­žy­bų pir­ma­ja­me ra­ te L.Stan­čiū­tė su slo­va­ke Ro­ma­ na Ca­ro­li­nes Ta­bak 5:7, 6:7 (6:7) nu­si­lei­do ita­lei Gioiai Bar­bie­ri ir slo­va­kei Zu­za­nai Luk­na­ro­vai.

VD, BNS inf.

Di­nas­ti­ja: gel­to­ną te­ni­so ka­muo­liu­ką gai­nio­ja trys La­ba­naus­kų kar­tos – se­ne­lis ir sū­nus Sta­siai bei jau­nė­

lis Jo­nas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Lie­tu­vos te­ni­so ge­ne­ro­las te­be­si­ža­vi R.Fe­de­re­riu Gerai nors tiek, kad 17 mums bu­vo iš­duo­tas tar­ny­bi­nis pa­sas ir ne­rei­kė­da­vo il­

gai lauk­ti prie sie­nos, ga­lė­da­vo­ me pa­si­keis­ti pi­ni­gų į tų ša­lių va­ liu­tą. Pra­dė­jau lan­ky­tis Veng­ri­jo­je ir Ju­gos­la­vi­jo­je. Ke­liau­da­vo­me sa­ vais ži­gu­liais, pri­si­ka­bi­nę prie­ka­ bas, ku­rio­se lai­ky­da­vo­me vi­są rei­ ka­lin­gą in­ven­to­rių. Tos prie­ka­bos iš­si­lanks­ty­da­vo ir bū­da­vo pui­ kiau­sia vie­ta nak­vy­nei, nes pi­ni­gų vieš­bu­čiams ar nak­vy­nės na­mams pa­pras­čiau­siai ne­tu­rė­da­vo­me. Vis dėl­to en­tua­ziaz­mas bu­vo di­džiu­ lis, per me­tus žais­da­vau maž­daug 15 tarp­tau­ti­nių tur­ny­rų.

– Kaip su­si­klos­tė, kad at­si­dū­rė­ te vie­na­me stip­riau­sių Vo­kie­ti­ jos klu­bų?

– Da­ly­vau­jant tarp­tau­ti­niuo­se tur­ ny­ruo­se ma­no meist­riš­ku­mą grei­ tai pa­ste­bė­jo Miun­che­no „Ip­hi­tos“ klu­bo at­sto­vai. Šiam klu­bui at­sto­ va­vau be­veik pen­kio­li­ka me­tų, gy­ niau jo gar­bę ko­man­di­niuo­se čem­ pio­na­tuo­se. Tai di­džiu­lis Ba­va­ri­jos te­ni­so klu­bas, tu­rin­tis net 17 grun­to aikš­te­lių. Net ir da­bar šia­me klu­be or­ga­ni­zuo­ja­mas vie­nas Te­ni­so pro­ fe­sio­na­lų aso­cia­ci­jos se­ri­jos tur­ny­ rų. Miun­che­ne tu­rė­jau pro­gos su­si­ pa­žin­ti su be­veik vi­sais ryš­kiau­siais pla­ne­tos te­ni­si­nin­kais.

– Ku­ria sa­vo kar­je­ros per­ga­le la­biau­siai di­džiuo­ja­tės?

– 2002-ai­siais Aust­ri­jos mies­te Vel­de­ne įvy­ku­sia­me pa­sau­lio ve­te­ ra­nų te­ni­so čem­pio­na­te vy­rų vie­ ne­tų var­žy­bo­se ta­pau vi­ce­čem­pio­ nu. Pus­fi­na­ly­je po ke­tu­rių va­lan­dų var­gi­nan­čios ko­vos pa­vy­ko įveik­ti aust­ra­lą Bo­bą Ho­we­są, ku­ris prieš tai tre­jus me­tus iš ei­lės bu­vo ta­pęs šių var­žy­bų čem­pio­nu.

– Su ko­kiais ki­tais iš­ki­liais te­ ni­so pla­ne­tos at­sto­vais esa­te su­kry­žia­vęs ra­ke­tes?

– Tam pa­čiam „Ip­hi­tos“ klu­bui pri­ klau­sė le­gen­di­nis Vo­kie­ti­jos te­ni­si­ nin­kas Mi­chae­lis Sti­chas, taip pat ne kar­tą te­ko grum­tis su 1973-ių­ jų Vimbl­do­no tur­ny­ro fi­na­li­nin­ku Alek­sand­ru Met­re­ve­liu ar ki­tu gar­ siu bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ni­

so meist­ru es­tu To­mu Le­ju­mi. Su juo ne kar­tą esu žai­dęs dve­je­tų var­žy­ bo­se. Apsk­ri­tai pa­si­žy­miu tuo, kad ga­na ge­rai žai­džiu dve­je­tų var­žy­bo­ se. Kar­tą per tarp­tau­ti­nes var­žy­bas prie ma­nęs priė­jo gar­baus am­žiaus ame­ri­kie­tis ir pa­reiš­kė, kad aš tik­ čiau jam į po­rą dve­je­tų var­žy­bo­se.

Iš pra­džių no­rė­jau at­si­sa­ky­ti, nes jis bu­vo ge­ro­kai vy­res­nis už ma­ne.

Vis dėl­to jis ma­ne įti­ki­no žais­ti kar­ tu ir sy­kiu lai­mė­jo­me ne vie­nas iki 45 me­tų am­žiaus gru­pės var­žy­bas, nors jam bu­vo per 60. Tik vė­liau, kai jis man įtei­kė at­mi­ni­mo do­va­ną ir pa­dė­ko­jo už par­tne­rys­tę, aš su­ ži­no­jau, kad tai – Hug­has Ste­war­ tas. Jis dau­giau nei de­šimt me­tų gy­ nė JAV gar­bę De­vi­so tau­rės tur­ny­re. Šis žmo­gus man su­tei­kė daug neį­ kai­no­ja­mos pa­tir­ties žai­džiant dve­ je­tų var­žy­bo­se. Be­je, ma­no po­ri­nin­ kas P.Po­kor­ny, su ku­riuo du kar­tus ta­pau pa­sau­lio čem­pio­nu, taip pat ne kar­tą at­sto­va­vo Aust­ri­jos rink­ti­ nei per De­vi­so tau­rės var­žy­bas.

S.Labanauskas 1998-ai­siais JAV ir 2003-iai­siais Tur­ ki­jo­je su aust­ru Pe­ te­riu Po­kor­ny ta­po pa­sau­lio te­ni­so ve­te­ ra­nų čem­pio­nu.

– Ko­kios dan­gos aikš­tė­je jau­ čia­tės ge­riau­siai?

– Kai žai­di pro­fe­sio­na­lų te­ni­są, dan­ga di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri. Jei vis dėl­to rei­kė­tų ku­rią nors aikš­te­ lę įvar­dy­ti, tur­būt rink­čiau­si kie­tą dan­gą, nes ga­na stip­riai smū­giuo­ ju ka­muo­liu­ką, mėgs­tu su­žais­ti „iš oro“. Vis dėl­to di­džiau­sias per­ga­les ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se esu pa­sie­ kęs ant ki­li­mi­nės dan­gos.

– Šie­met jums su­kaks 70 me­ tų, ta­čiau vis dar ak­ty­viai spor­ tuo­ja­te ir daž­nai žen­gia­te į te­ni­ so aikš­tę. Ar dar il­gai ke­ti­na­te žais­ti?

– Var­žy­bo­se da­ly­vau­ju vis re­čiau,

o iš­vis iš spor­to pa­si­trauk­siu tuo­ met, kai jau ne­leis svei­ka­ta. Esu įgi­jęs odon­to­lo­go spe­cia­ly­bę, dir­ bau tris­de­šimt me­tų, su­si­pa­ži­nau su dau­gy­be pui­kių žmo­nių. Daž­nai atei­na bu­vęs ko­le­ga ir pra­šo pa­mo­ ky­ti žais­ti te­ni­są. Ne­gi bu­vu­siems bend­ra­žy­giams ne­pa­dė­si?

– Pa­kal­bė­ki­me apie šių die­nų te­ni­są. Ar yra te­ni­si­nin­kas, ku­ rio žai­di­mu ža­vi­tės?

– Be abe­jo­nės, tai – švei­ca­ras Ro­ ger Fe­de­re­ris. Šis žmo­gus mė­gau­ ja­si žais­da­mas te­ni­są. Apsk­ri­tai te­ni­sas la­bai kei­čia­si, vis di­des­nę reikš­mę tu­ri fi­zi­nė jė­ga. Mil­ži­niš­ ki krū­viai – šių die­nų te­ni­si­nin­kų kas­die­ny­bė. Pla­ne­tos te­ni­si­nin­kų rei­tin­go ly­de­riai Ra­fae­lis Na­da­lis ir No­va­kas Djo­ko­vi­čius pui­kių re­ zul­ta­tų pa­sie­kė tik sa­vo fi­zi­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Aš vis dar la­biau ža­ viuo­si tik­rai­siais te­ni­so ge­ne­ro­lais – R.Fe­de­re­riu ar Pe­te’u Samp­ra­su.

– Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nius Lie­tu­vos te­ni­so ly­de­rius R.Be­ ran­kį ir L.Gri­ge­lį?

– Ma­ne džiu­gi­na tai, kad šiai spor­ to ša­kai ša­ly­je ski­ria­ma vis dau­giau dė­me­sio, ta­čiau pri­va­lo­me pri­pa­ žin­ti ir tą fak­tą, kad nie­ka­da ne­bu­ vo­me ir, ko ge­ro, nie­ka­da ne­bū­si­me te­ni­so ša­li­mi. Aukš­tu­mų ga­li pa­ siek­ti tik pa­vie­niai per­liu­kai. Net ir mū­sų stip­riau­si te­ni­si­nin­kai iki pa­ sau­li­nio ly­gio žai­dė­jų dar ne­priau­ go. Yra daug prie­žas­čių. Rei­kia vi­ so tre­ne­rių ko­lek­ty­vo, mil­ži­niš­ko fi­nan­sa­vi­mo. Aukš­to ly­gio žai­dė­jui rei­kia pa­sau­li­nio ly­gio spe­cia­lis­to, ku­ris pa­ts bū­tų praei­ty­je žai­dęs, iš­ma­ny­tų vi­są te­ni­so pa­sau­lio vir­ tu­vę. R.Be­ran­kis – la­bai ta­len­tin­ gas vai­ki­nu­kas, ta­čiau jam trūks­ta ūgio. O kai trūks­ta ūgio, au­to­ma­ tiš­kai trūks­ta ir stip­raus pa­da­vi­mo.

L.Gri­ge­lis – aukš­tes­nis ir pa­da­vi­ mą at­lie­ka ge­riau, ta­čiau pra­sčiau žai­džia smū­giuo­da­mas iš de­ši­nės.

Apsk­ri­tai, klai­dos la­bai ge­rai iš­ ryš­kė­ja spor­ti­nin­kams žai­džiant dve­je­tais. Tiek vie­nam, tiek ki­tam dar tik­rai yra kur to­bu­lė­ti, ta­čiau džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vos var­das vis daž­niau skam­ba tarp­tau­ti­nė­je te­ni­so are­no­je.

19

šeštadienis, vasario 11, 2012

24p.

Iš ekst­re­ma­lių sli­di­nė­ji­mo tra­sų – tie­siai į karš­tą pir­tį.

Ad­re­na­li­no fa­na­ti­kai įkais­ta le­di­nia­me van­de­ny­je

Po žemės drebėjimo praėjus savaitei griuvėsiuose gelbėtojai dar atranda gyvų žmonių. Ne vieną parą žmogus gali išbūti be vandens, daugiau kaip savaitę gali tempti be maisto. Jis bėga per karštas žarijas ir nenudega padų.

Per žiemos speigus šoka į eketę ir nesuserga. Žmogaus galimybės – daug didesnės nei manoma, tik jos dar netyrinėtos. 20p.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

20

šeštadienis, vasario 11, 2012

Ad­re­na­li­no fa­na­ti­kai įkais­ta le­d Išvydę besimaudančius eketėje daugelis apšaukia juos bepročiais ir pirštu pasukioja į smilkinį. Tačiau sveikuoliams maudynės eketėje – su niekuo nepalyginamas adrenalinas.

Paėjusį šeštadienį, kai Lietuvoje spaudė šiais metais rekordiniai šalčiai, užsigrūdinę ruoniai vienas po kito šoko į eketę.

To­bu­lė­ji­mas: „Aš no­riu iš­mė­gin­ti s

Nau­jo­kai: pir­ma ap­si­pra­ti­no, pa­skui šo­ko į eke­tę.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bė­go į eke­tę pa­si­šil­dy­ti

Vilniuje tą dieną termometro stul­ pelis buvo nukritęs iki 25 laipsnių šalčio. Prie Salotės ežero į ruonių šventę susirinkę smalsuoliai tryp­ čiojo vietoje ir kaleno dantimis. Bet tik ne ruoniai. Jie – Vilniaus Pilai­ tės sveikuolių klubo „Gilužis“ na­ riai – eketėje išsimaudė tris kartus.

Ir ko čia, esą, stebėtis? Toks jų gy­ venimo būdas. Vieni pliekia korto­ mis, o jie šoka į eketę. „Van­duo bu­vo ko­kių ke­tu­rių laips­nių ši­lu­mos. Tai kur ten bus šal­ta? Bė­go­me į van­de­nė­lį pa­si­šil­ dy­ti. Kai iš­kir­to­me eke­tę, ji ga­ra­ vo kaip rei­kiant, va­di­na­si, ši­lu­ma iš jos skli­do. Tik­rai ne­bai­su žie­mą šok­ti į eke­tę. Tai – ne­pa­kar­to­ja­mas ad­re­na­li­nas“, – pa­ti­ki­no 63 me­tų fi­nan­si­nin­kė Ge­nu­tė Sla­vins­kie­nė.

In­ži­nie­riui Vy­tui Siau­riui svar­ biau ne le­di­nis eke­tės van­duo, o per­ženg­ti bar­je­rą – įveik­ti sa­ve. „Tas bar­je­ras – ne­bū­ti­nai van­ duo. Esu ėjęs per karš­tas ža­ri­jas.

Kai esi tam pa­si­ruo­šęs – jo­kių pro­ ble­mų ne­ky­la. Aš no­riu iš­mė­gin­ti sa­vo ge­bė­ji­mą per­ženg­ti tam tik­rą ri­bą“, – kal­bė­jo per 60 me­tų per­ ko­pęs V.Siau­rys.

At­bė­gus prie van­dens pir­miau­ sia rei­kia ap­šil­ti – nu­si­vil­kus striu­ kę pa­si­mankš­tin­ti nors 15 mi­nu­čių, kad kū­nas įkais­tų. Pir­mą kar­tą įšo­ kę į eke­tę jo­je pa­bū­na mi­nu­tę dvi, kar­tais – tik ke­lio­li­ka se­kun­džių.

Prieš ant­rą šuo­lį ruo­niai iš­si­kai­ti­ no ant eže­ro kran­to su­ręs­to­je in­dė­ niš­ko­je pir­ty­je, vie­nas ki­tą iš­va­no­ jo van­to­mis. „Iš­si­va­no­jęs eke­tė­je ga­li bū­ti ir pus­va­lan­dį. Kū­nas de­ga, tie­siog spin­du­liuo­ja. At­ro­do, kad sau­lės spin­du­liu­kai kan­džio­ja kaip pa­ plū­di­my­je va­sa­rą, – pa­ly­gi­no Ge­ nu­tė. – Iš­li­pus ne­si­no­ri grei­tai per­ si­reng­ti – ne­šal­ta. Kū­nas dar pu­sę die­nos bū­na įkai­tęs.“

tam tei­gia­mai nu­si­teik­ti. Jei­gu šok­ si bi­jo­da­mas, ga­li ir blo­gai pa­si­jus­ ti. Jei ne­bi­jai šal­to van­dens, įšok­si, nu­si­mau­dy­si ir ne­su­sirg­si. „Ži­no­ma, or­ga­niz­mas šio­kį to­ kį stre­są pa­ti­ria – juk tem­pe­ra­tū­ra ski­ria­si. Tur­būt ma­no or­ga­niz­mas yra stip­rus. Ir anks­čiau ne­si­rgau, ir da­bar, per tuos de­šimt me­tų, kai mau­dau­si eže­re, ne­ser­gu – jo­kios slo­gos, jo­kio ko­su­lio. Ne­jau­čiu jo­ kių są­na­rių skaus­mų. Gal man van­duo pa­de­da, juk sa­ko­ma, kad van­duo grū­di­na žmo­gų“, – sa­vo min­tis dės­tė Ge­nu­tė. Kiek pa­gal­ vo­ju­si, mo­te­ris pri­dū­rė, kad mau­ dy­nės eke­tė­je ne tik grū­di­na žmo­ gaus kū­ną, bet ir ug­do va­lią.

Po mau­dy­nių ge­ria ar­ba­tą

Kū­nui rei­kė­jo ad­re­na­li­no

Žie­ma ar va­sa­ra, kiek­vie­ną šeš­ta­ die­nį ir sek­ma­die­nį 8 va­l. ant Sa­lo­ tės kran­to su­si­ren­ka apie 40 žmo­nių – „Gi­lu­žio“ klu­bo na­rių ir jiems pri­ jau­čian­čių. Pa­si­mankš­ti­nę mau­duo­ liai puo­la į van­de­nį. Kai ku­rie eže­re mau­do­si kiek­vie­ną die­ną, G.Sla­ vins­kie­nė – tik­tai šeš­ta­die­niais, ta­ čiau iš­ti­sus me­tus, jau 10 me­tų.

Iš­si­mau­dę žmo­nės ge­ria at­si­neš­ tą kvap­nią pu­šų pum­pu­rų ar ber­žų la­pų ar­ba­tą, šne­ku­čiuo­ja­si.

Anot G.Sla­vins­kie­nės, no­rint šok­ti į le­di­nį van­de­nį, svar­biau­sia

Pir­mą kar­tą žie­mą, va­sa­rį, G.Sla­ vins­kie­nė mau­dė­si jū­ro­je. Ir nie­ ko, jo­kios slo­gos. Nuo ta­da mo­te­ rį trau­kia mau­dy­tis žie­mą. „At­si­kė­lus šeš­ta­die­nį ke­lias ve­da prie eže­riu­ko“, – juo­kė­si Ge­nu­tė.

Ne vien tik jū­ra kal­ta, kad ji pa­ mė­go mau­dy­nes eke­tė­je. Pir­mas – slap­čio­mis nuo mo­ti­nos – į eke­tę įšo­ko jos sū­nus Kęs­tu­tis. „Bū­da­vo, žie­mą jis lau­ke mankš­ ti­na­si, spor­tuo­ja su drau­gais. Na­ mo grįž­ta šla­piais dra­bu­žiais. Pa­ si­ro­do, vi­są žie­mą mau­do­si eke­tė­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kai su­ži­no­jau, ba­riau. Bet taip at­si­ ti­ko, kad pa­ti į tą eke­tę įšo­kau. Tik­ rai ne­gal­vo­jau, kad mau­dy­siuo­si.

Ma­tyt, kū­nui rei­kė­jo ad­re­na­li­no, – svars­to Ge­nu­tė. – Kai Kęs­tu­tis ve­ dė, eke­tė­je ne­be­si­mau­do. Jo žmo­ na yra me­di­kė, ji drau­džia.“

Jei žmo­gus pa­ma­to, kad yra silp­nas, te­ gul ban­do dar kar­tą.

Ne vis­kas iš pir­mo kar­to pa­vyks­ta.

G.Sla­vins­kie­nės nuo­mo­ne, žmo­ gui rei­kia keis­tis. Esą gal ir jos vi­ du­je kas nors bu­vo nutikę, kad pa­ no­ro keis­tis? Mi­rė vy­ras, vai­kai ve­dė ir išė­jo iš na­mų gy­ven­ti at­ ski­rai, o ji li­ko vie­na. Tuo­met at­ si­ra­do mau­dy­nės – pa­lai­ma ir kū­ nui, ir sie­lai.

Vis dėl­to dau­ge­lis ruo­niams ne­ šykš­ti rep­li­kų. G.Sla­vins­kie­nė ne kar­tą yra gir­dė­ju­si, kad tik be­pro­ čiai žie­mą bė­ga į eže­rą mau­dy­tis.

Ne vie­nas, ro­dy­da­mas į ją, yra pirš­ tu pa­su­kio­jęs į smil­ki­nį. Kai ku­rie sa­ko, ką čia tie svei­kuo­liai vaiz­duo­ ja – pa­rė­ję na­mo ser­ga, bet ty­li, o

bė­ji­mą per­ženg­ti tam tik­rą ri­bą, i van­duo – vie­nas iš tų bū­dų“, – s nie­rius V.Siau­rys.

pa­skui skun­džia­si, kad vais­tams pi­ni­gų ne­tu­ri.

Po šios ruo­nių šven­tės in­ter­ne­ te Ge­nu­tė per­skai­tė at­si­lie­pi­mų apie jų mau­dy­nes. Iš 40 ko­men­ta­ rų gal tik 10–15 yra nor­ma­lūs, ki­ti – ne­gra­žūs. Esą tuos ruo­nius rei­ kia su­rink­ti ir už­da­ry­ti į be­prot­na­ mį. Kaip jie at­ro­do? Sto­ri ir ne­gra­ žūs. Ki­ti ko­men­tuo­ja, kad ruo­niai ir tu­ri bū­ti rie­būs.

Ap­si­pi­la šu­li­nio van­de­niu

V.Siau­rys taip pat pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės no­ri daug ką sa­vo gy­ve­ni­ me pa­keis­ti. Ta­da pa­pras­tai sa­ko: „Nuo pir­ma­die­nio. Nuo ki­to mė­ ne­sio. Po Nau­jų­jų me­tų.“ Mes rū­ ky­ti, lai­ky­sis die­tos. La­bai sun­ku tai pa­da­ry­ti. Tuo­met, kai ant sta­lo – ska­nus tor­tas, at­si­sa­ky­ti jo val­ gy­ti rei­kia va­lios. „Ma­no me­to­das – mau­dy­nės eke­tė­ je pa­de­da vi­sai ki­taip mąs­ty­ti. Aš no­riu per­ženg­ti ri­bą, aš bū­siu ge­ros for­mos, aš esu stip­rus, aš pa­si­ti­kiu sa­vi­mi. Ma­ no mo­ty­va­ci­ja ki­to­kia – tai ri­bų per­ žen­gi­mas. Tai tei­gia­ma mo­ty­va­ci­ja.

Ir kai iš­len­di iš van­dens, tai pa­jun­ti. O ta­da ir at­si­ran­da ge­ras jaus­mas“, – at­ vi­ra­vo V.Siau­rys. Pas­ta­ruo­ju me­tu jis gy­ve­na ir Vil­niu­je, ir kai­me, to­dėl ne vi­sa­da ga­li iš­si­mau­dy­ti Sa­lo­tės eže­ ro eke­tė­je su ki­tais svei­kuo­liais. Kai

21

šeštadienis, vasario 11, 2012

di­nia­me van­de­ny­je

Pa­si­ruo­ši­mas: prieš ant­rą­jį šuo­lį ruo­niai iš­si­kai­ti­no ant eže­ro kran­to su­ręs­

to­je in­dė­niš­ko­je pir­ty­je, vie­nas ki­tą iš­va­no­jo van­to­mis.

Li­pi že­myn su van­dens ki­bi­rais, kai­my­nai ei­na į dar­ bą ir do­mi­ si, kas čia vyks­ta. Bet koks kie­no rei­ka­las, ar tu ei­ni vil­ kė­da­mas kai­li­niais, ar tik šor­ tais?

Tri­ju­lė: „Ramms­tein“ na­riai R.Z.Krus­pe (kai­rė­je) ir Ch.Schnei­de­ris-

Doom bu­vo pa­ten­kin­ti Gi­li­jos jo­gos tre­ni­ruo­te.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Lie­tu­vai­tė „Ramms­tein“ na­rius mo­kė jo­gos Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Iš­kil­mės: kai Sa­lo­tės eže­re bu­vo iš­kirs­ta eke­tė, ji ga­ra­vo kaip rei­kiant. Už pa­

ran­kių su­si­ki­bę ruo­niai dai­na­vo: „Ma­no sie­loj šian­dien šven­tė.“

Prieš kon­cer­tą Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je gar­sios vo­kie­čių gru­pės „Ramms­tein“ būg­ni­nin­kas ir gi­ta­ ris­tas pa­rei­ka­la­vo jo­gos spe­cia­lis­ to. Ir bū­ti­nai – mo­ters. Ši gar­bė ati­ te­ko Kau­no jo­gos stu­di­jos tre­ne­ rei Gi­li­jai Rau­do­ni­ky­tei.

Pa­gei­da­vo mo­ters

sa­vo ge­ ir eke­tės a­kė in­ži­

Pa­de­da: fi­nan­si­nin­kė G.Sla­vins­kie­nė ma­no, kad mau­dy­nės eke­tė­je grū­di­na

ne tik kū­ną, bet ug­do ir va­lią, di­di­na iš­tver­mę.

gy­ve­na kai­me, kiek­vie­ną ry­tą ir va­ ka­rą ap­si­pi­la tri­mis ki­bi­rais šu­li­nio van­dens. Tai da­rė ir tais ry­tais, kai spau­dė 30 laips­nių šal­tis. „At­si­ke­li iš pa­ta­lo ir ei­ni prie šu­ li­nio. Tuo­met, kai tai da­rai sava­no­ riš­kai ir ži­nai, kad gau­si di­de­lę do­zę ge­rų emo­ci­jų, ne­ga­li tos pro­ce­dū­ ros ne­kar­to­ti“, – sva­jin­gai kal­bė­jo Vy­tas. Jo nuo­mo­ne, ir mies­to gy­ ven­to­jai žie­mą ga­li per­si­pil­ti šal­tu van­de­niu. Vy­ras pri­si­mi­nė, kaip su dviem ki­bi­rais iš dau­gia­bu­čio ant­ ro­aukš­to ei­da­vo į kie­mą. „Li­pi že­myn su ki­bi­rais van­dens, kai­my­nai ei­na į dar­bą ir do­mi­si, kas čia vyks­ta. Bet koks kie­no rei­ka­las, ar tu ei­ni vil­kė­da­mas kai­li­niais, ar tik šor­tais? Per­si­lie­ji ant snie­go van­de­niu ir grįž­ti. Ta­da ga­li nu­si­ skus­ti, pa­lįs­ti po šal­tu ir karš­tu du­ šu ir ei­ti į dar­bą“, – dės­tė Vy­tas.

Rei­kia steng­tis pa­žin­ti sa­ve

Anot pa­šne­ko­vo, žmo­nės daug ko ne­da­ro dėl to, kad ne­pa­to­gu, kad tin­ gi, gė­da, neaiš­ku, kaip ki­ti į tai pa­ žiū­rės. O kai pra­de­di ši­tą pro­ce­dū­rą da­ry­ti, ji gy­ve­ni­me la­bai pa­gelbs­ti.

Va­lios grū­di­ni­mas, anot V.Siau­ rio, per stip­rus žo­dis. Tai – va­lios ug­dy­mas. Sa­vi­kont­ro­lė, pa­si­ti­kė­ ji­mas sa­vi­mi, po­zi­ty­vus po­žiū­ris į ap­lin­ką ir ge­res­nis ki­tų žmo­nių

įver­ti­ni­mas. Tai – ir sa­vęs pa­ži­ni­ mas.

Ką da­ry­ti, kai pa­ži­nęs sa­ve nu­ si­vi­li? „Jei žmo­gus pa­ma­to, kad yra silp­nas, te­gul ban­do dar kar­tą. Ne vis­kas iš pir­mo kar­to pa­vyks­ta“, – teigė vy­ras.

O jei­gu ir vėl ne­pa­vyks­ta? „Te­g ul pra­d e­d a nuo leng­ves­ nio. Te­gul šiek tiek nu­lei­džia kar­ te­lę – tai va­di­nu sa­vo ver­tės bar­ je­r u. Ne­b ū­t i­n a kiek­v ie­n am per spei­gus šok­ti į eke­tę. Rei­kia įver­ tin­ti sa­vo jė­gas, ge­rai pa­gal­vo­ti, ar tau to rei­kia, ar ne, ir pra­dė­ ti nuo leng­ves­nės už­duo­ties. Pa­ vyz­džiui, pir­miau­sia ga­li­ma kie­ me ap­si­trin­ti snie­gu. Po kiek lai­ko ap­si­pil­ti ki­bi­ru šal­to van­dens. O ta­da – į eke­tę“, – va­lios ug­dy­mo me­to­dą iš­dės­tė V.Siau­rys.

40

– tiek yra „Gilužio“ klubo narių ir jiems prijaučiančių.

Komentaras

Van­da Pum­pu­tie­nė Gy­dy­to­ja, Vil­n iaus grei­to­sios me­d i­ci­nos pa­gal­bos sto­t ies di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja

Į

lįs­ti į eke­tę vie­nai mi­nu­tei – gal ir nie­ko, bet il­g iau – abe­jo­ju, ar ge­ rai. To­kios mau­dy­nės or­ga­niz­mui – bai­sus stre­sas, iš­si­ski­r ia di­de­l is kie­kis ad­re­na­li­no. Ga­li stai­ga šok­te­lė­ ti krau­jos­pū­dis. O ta­da, jei­gu sme­ge­nų krau­ja­gys­lė­se yra de­fek­tas, ga­li plyš­ti krau­ja­gys­lė. Ga­li su­trik­ti šir­dies rit­mas.

Jei­gu pra­sta gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­ ka ar ne­svei­ka šir­dis, į eke­tę ge­riau ne­ šok­ti. Jei­gu žmo­gus ser­ga lė­ti­ne li­ga, pa­vyz­džiui, bron­chi­tu, po mau­dy­nių eke­tė­je ji paū­mės. Svar­biau­sia, va­d i­ na­mie­ji ruo­niai iš anks­to tu­ri bū­ti pa­ si­ren­gę, už­si­grū­di­nę. Tik tuo­met ga­li­ ma šok­ti į le­di­nį van­de­nį. Tai – ir va­lios da­ly­kas. Ti­kė­ji­mas, kad pa­sveik­si, tre­ ni­ra­v i­ma­sis pa­de­da, kaip ir vais­tai. Žmo­gaus or­ga­niz­mas tu­ri daug re­zer­ vų, ku­rių neiš­nau­do­ja.

„Jie la­bai pa­pras­ti, drau­giš­ki ir ne­tgi džen­tel­me­niš­ki“, – 44 me­ tų gi­ta­ris­tą Ri­char­dą Zve­ną Krus­ pe ir 45-erių būg­ni­nin­ką Chris­top­hą Schnei­de­rį-Doom ne­pa­tai­ kau­da­ma gy­rė jo­gos tre­ne­rė.

22-ejų ki­ne­zi­te­ra­peu­tė-rea­bi­ to­lo­gė Gi­li­ja dau­giau nei sep­ty­ ne­rius me­tus už­sii­ma jo­ga ir ket­ ve­rius iš jų dir­ba tre­ne­re. Bū­tent ji ir bu­vo ta jo­gos tre­ne­rė, ku­ri dau­ giau nei va­lan­dą pra­lei­do „Žal­gi­ rio“ are­nos už­ku­li­siuo­se su pa­ sau­ly­je gar­sios gru­pės na­riais. „Dviem vy­rams ma­lo­niau, kai jo­gos mo­ko mo­te­ris, o ne vy­ras.

Jie pri­si­pa­ži­no jo­ga už­sii­man­tys dve­jus me­tus, jų mo­ky­to­ja – mo­ te­ris“, – aiš­ki­no G.Rau­do­ni­ky­tė, ku­ri sta­ža­vo­si JAV ir ge­rai kal­ba ang­liš­kai.

Jei „Ramms­tein“ na­riai bū­ tų pa­gei­da­vę mo­ky­to­jo vy­ro, su mu­zi­kan­tais bū­tų te­kę pa­bend­rau­ti bu­vu­siam Kau­no jo­gos stu­ di­jos įkū­rė­jui Vy­čiui Za­bu­lė­nui.

El­gė­si kaip mo­ki­niai

Ar skan­da­lais sce­no­je, ag­re­sy­via ir šo­ki­ruo­ja­ma pro­gra­ma gar­sė­jan­ čios gru­pės „Ramms­tein“ na­riai bu­vo ag­re­sy­vūs ir už­ku­li­siuo­se?

Gi­li­ja nu­ste­bo, kad, prie­šin­gai nei ki­tos me­ta­lo ir sun­kio­jo ro­ko gru­ pės, ku­rių na­riai prieš kon­cer­tus neat­si­sa­ko nar­ko­ti­kų ir al­ko­ho­lio, „Ramms­tein“ vy­rai pa­no­ro se­niau­ sios pa­sau­ly­je mankš­tos – jo­gos.

Per tre­ni­ruo­tę vy­rai bu­vo pa­ pras­tai ap­si­ren­gę, su­pran­ta­ma, ir be sce­ni­nio gri­mo. „Abu vy­rai el­gė­si la­bai pa­gar­ biai, kaip įpras­ta mo­ki­niams, ne­ bu­vo jus­ti jo­kios aro­gan­ci­jos. Tai la­bai ski­ria­si nuo to, ką jie pro­pa­ guo­ja sce­no­je“, – sa­kė mer­gi­na.

Ji gy­rė ir drau­giš­ką kar­tu ke­liau­ jan­tį jų ap­sau­gos va­dą bei va­dy­bi­

nin­kus. Ri­char­das ir Chris­top­has tre­ni­ruo­tę su Gi­li­ja pra­dė­jo 18, o bai­gė 19 val.: pus­va­lan­dį tru­ko vi­nyo­ga sti­liaus pa­mo­kos, pa­skui „Ramms­tein“ na­riai at­li­ko leng­ vus ap­ši­li­mo pra­ti­mus, ku­rie pa­ de­da iš­lai­ky­ti krū­vius per kon­ cer­tus.

Prieš at­si­svei­kin­ da­mi abu vo­kie­čiai man­da­giai pa­siū­lė po kon­cer­to da­ly­ vau­ti va­ka­rė­ly­je.

Už­ku­li­siuo­se mer­gi­nų ne­trū­ko

Ne, jo­kių pi­kan­tiš­kų da­ly­kų ne­ bu­vo, nors po jo­gos pa­mo­kos ke­ lio­li­ka mi­nu­čių G.Rau­do­ni­ky­tė bend­ra­vo su jai pa­tin­kan­čios gru­ pės na­riais. „Be­je, šios gru­pės klau­sau­si nuo de­šim­ties me­tų“, – šyp­so­jo­si „Ramms­tein“ mu­zi­ką mėgs­tan­ti Gi­li­ja. Mer­gi­na iš anks­to bu­vo nu­ si­pir­ku­si bi­lie­tą į jų kon­cer­tą.

Pa­si­tei­ra­vus, ar jo­ga, ra­my­ bė, ir šo­ki­ruo­janti bei ag­re­sy­vi „Ramms­tein“ mu­zi­ka de­ra, Gi­li­ ja nu­si­juo­kė: „Jo­ga man su­tei­kia ra­my­bės, o jų mu­zi­ka – ener­gi­ jos. Man ne­pa­tin­ka sal­di po­pmu­ zi­ka.“ Tai iš­gir­dęs Ch.Schnei­de­risDoom ap­sau­gos dar­buo­to­jo pa­pra­ šė mer­gi­ną pa­ly­dė­ti iki pat sce­nos, kur jo­gos mo­ky­to­ja pa­to­giai ga­lė­jo ste­bė­ti gru­pės pa­si­ro­dy­mą.

Prieš at­si­svei­kin­da­mi abu vo­kie­ čiai man­da­giai pa­siū­lė po kon­cer­ to da­ly­vau­ti va­ka­rė­ly­je. Iš­var­gu­si po tre­ni­ruo­tės, prieš pu­siau­nak­tį pa­si­bai­gus įspū­din­gam šou, Gi­li­ja man­da­giai pa­dė­ko­jo vo­kie­čiams ir iš­sku­bė­jo na­mo.

Tie­sa, „Ramms­tein“ ko­man­da ne­nu­liū­do: pa­skui juos į už­ku­li­ sius nu­sku­bė­jo ke­lio­li­ka lie­tu­vai­ čių. Ne vie­na jų bu­vo nuo­gu pil­vu, ryš­kiai pa­si­da­žiu­si, se­gė­jo trum­ pu si­jo­nu­ku, avė­jo aukš­ta­kul­niais.

Dvi pas įžy­my­bes sku­ban­čios mer­ gi­nos ne­tgi par­griu­vo. Bet tai ne­ su­ga­di­no joms nuo­tai­kos: svar­bu, kad tiks­las – pa­žin­tis su „Ramms­ tein“ na­riais – bū­tų pa­siek­tas.

22

šeštadienis, vasario 11, 2012

pa­gerb­tas P.McCart­ney

Išs­kir­ti ­ ži­niask­lai­dos?

Su­si­lau­kė ­ sū­naus

Pau­las McCart­ney (69 me­tų) šią sa­vai­tę bu­vo pa­gerb­tas Ho­li­vu­de – jo gar­bei įspaus­ ta žvaigž­dė Šlo­vės alė­jo­je. Jis ta­po pa­sku­ti­niuo­ju iš ke­tu­rių gru­pės „The Beat­les“ na­rių, ku­ris su­lau­kė to­kios gar­bės.

Ta pro­ga jis ne tik pa­dė­ko­ jo ger­bė­jams, bet ir pa­siun­tė „bu­či­nius ant už­pa­ka­liu­kų“.

Va­kar in­ter­ne­to pla­ty­bė­se pa­si­ro­dė ži­nia, kad dai­ni­nin­ kė Ele­na Pui­do­kai­tė-At­lan­ ta (30 me­tų) ne­va iš­si­sky­rė su sa­vo il­ga­me­čiu drau­gu ad­ vo­ka­tu Do­na­tu Ki­sie­liu­mi (29 me­tų). Šią nau­jie­ną pra­ne­šė del­fi.lt, ta­čiau ne­tru­kus po­rta­le zmo­nes.lt dai­ni­nin­kė ži­ nią apie sky­ry­bas pa­nei­gė.

Pas­lap­tin­gai iš ži­niask­lai­ dos aki­ra­čio din­gęs dai­ni­nin­ kas Ala­nas Choš­nau (37 me­ tų) prieš sa­vai­tę ta­po tė­vu – jo žmo­na Val­da Rukš­te­ly­ tė (31 me­tų) pa­gim­dė sū­nų.

Tie­sa, ru­de­nį su­si­tuo­ku­si po­ ra ir šios džiu­gios nau­jie­nos žur­na­lis­tams ne­no­rė­jo ko­ men­tuo­ti.

V.Ga­ras­tas: „Rei­kia gy­ven­ti da­bar „Vi­suo­met rei­kia tu­rė­ti sva­jo­nių, vi­zi­jų, nes tai yra gy­ve­ni­mo va­ rik­lis. Tu­ri dirb­ti sme­ge­nys, bet ne­rei­kia gal­vo­ti apie me­tus, nes me­tai yra tik skai­čiai“, – at­sa­ki­nė­da­mas į po­rta­lo die­na.lt skai­ ty­to­jų klau­si­mus pri­si­pa­ži­no vie­nas gar­siau­sių vi­sų lai­kų ša­lies krep­ši­nio tre­ne­rių Vla­das Ga­ras­tas, va­sa­rio 8-ąją at­šven­tęs gar­ bin­gą 80 me­tų ju­bi­lie­jų.

– Ak­to­rius Re­gi­man­tas Ado­ mai­tis, švęs­da­mas sa­vo 75 me­ tų ju­bi­lie­jų, už­si­mi­nė, kad nie­ kam ne­lin­kė­tų su­lauk­ti to­kio am­žiaus. Ar jums 80 me­tų yra daug?

– Aiš­ku, kad man toks am­žius ne­ pa­tin­ka. No­rė­čiau bū­ti 40-ies.

– Jei­gu ga­lė­tu­mė­te at­suk­ti lai­ką at­gal, ką da­ry­tu­mėt ki­taip?

– Šį tą pa­da­ry­čiau ki­taip, bet ne­rei­kia gai­lė­tis bu­vu­sio lai­ko, rei­kia gy­ven­ti da­bar­ti­mi, nes ir mąs­ty­mas ki­tas bu­ vo, ki­taip vis­kas anuo­met at­ro­dė.

– Ko­kia da­bar yra di­džiau­sia jū­sų sva­jo­nė?

– Di­džiau­sia sva­jo­nė – iš­lik­ti svei­ kam, dar­bin­gam, kū­ry­bin­gam.

– Ką da­ro­te, kad ši­taip pui­kiai at­ro­do­te ir, kaip sa­kė­te, pui­kiai jau­čia­tės? Ko­kia jū­sų jau­nys­tės pa­slap­tis?

– Ko­kia čia jau­nys­tė... Kas­dien da­ rau mankš­tą, nuo­lat lan­kau ba­ sei­ną, sten­giuo­si kiek­vie­ną die­ną pa­si­vaikš­čio­ti gry­na­me ore. Džiau­ giuo­si, kad to­kie ma­no ge­nai. Vi­ suo­met rei­kia tu­rė­ti sva­jo­nių, vi­zi­jų, nes tai yra gy­ve­ni­mo va­rik­lis. Tu­ri dirb­ti sme­ge­nys, bet ne­rei­kia gal­vo­ti apie me­tus, me­tai yra tik skai­čiai.

– Ar jū­sų sū­nus ir duk­ra, anū­ kai kaip nors su­si­ję su spor­tu, ar da­rė­te jiems ko­kią nors įta­ ką ren­kan­tis pro­fe­si­jas?

– Ma­no sū­nus ir duk­ra bai­gė Kau­ no kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą. Vie­ nas anū­kas bai­gė tą pa­čią aukš­tą­ją

mo­kyk­lą, ki­tas ją baigs šie­met. Tik anū­kė stu­di­juo­ja fo­tog­ra­fi­ją Pa­ry­ žiu­je. Aki­vaiz­du, kad ma­no vai­kai pa­se­kė ma­no pė­do­mis, tik ne­ži­nau, ar tai ge­rai. Tre­ne­rio dar­bas, ma­ no nuo­mo­ne, yra sun­kiau­sias, ati­ ma daug jė­gų, tiek psi­cho­lo­gi­nių, tiek fi­zi­nių. No­rint bū­ti ge­ru tre­ ne­riu, rei­kia bū­ti fa­na­ti­ku. Ne­ma­ čiau, kaip vai­kai užau­go, nes nuo­lat rei­kė­jo ke­liau­ti. Na­muo­se ne­bū­da­ vau net mė­ne­sį. Lai­mė, ma­no žmo­ na bu­vo spor­ti­nin­kė, ma­ne su­pra­ to, ki­ta gal bū­tų pa­bė­gu­si.

lai­mė­ji­mas ir ko­kia sal­džiau­sia per­ga­lė jū­sų kar­je­ro­je?

– Man skau­džiau­sias pra­lai­mė­ ji­mas bu­vo tre­ni­ruo­jant „Žal­gi­ rį“, kai pra­lai­mė­jo­me CSKA dviem taš­kais 1984 m. Kau­ne, ir 1986ųjų pra­lai­mė­ji­mas Zag­re­bo „Ci­bo­ nai“ Veng­ri­jo­je, kai A.Sa­bo­nis bu­ vo pa­ša­lin­tas iš aikš­te­lės.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, koks bu­vo sal­ džiau­sias lai­mė­ji­mas. Iš to lai­ko­ tar­pio – 1987 m. tre­čios rung­ty­nės su CSKA, nors bu­vo aki­mir­ka, kai bu­vo­me be­pra­lo­šią 19 taš­kų.

Ne­ma­čiau, kaip vai­ kai užau­go, nes nuo­ lat rei­kė­jo ke­liau­ti.

– Su ku­riais bu­vu­siais „Žal­gi­ rio“ krep­ši­nin­kais iki šiol bend­rau­ja­te?

– Žmo­nės tu­ri sa­vo as­me­ni­nį gy­ ve­ni­mą ir nė­ra tiek daug pro­gų su­ si­tik­ti. Esant ga­li­my­bei, bend­rau­ju su vi­sais. Pa­vyz­džiui, su A.Sa­bo­ niu bend­rau­ju dau­giau­sia – be­veik kiek­vie­ną die­ną.

Bai­gęs mo­kyk­lą no­rė­jau stu­di­juo­ ti ir žur­na­lis­ti­ką (mo­kyk­lo­je lei­dau sien­laik­raš­tį), ir me­di­ci­ną, bet įsto­ jau į Kau­no kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą, nes se­kė­si leng­vo­ji at­le­ti­ka.

– Ar su­grįž­ta­te į sa­vo tė­viš­kę Bir­žuo­se? Ži­nau, kad mė­go­te vė­žiau­ti. Ar vis dar už­sii­ma­te šiuo sa­vo po­mė­giu?

– Taip, šis po­mė­gis iš­li­ko nuo vai­ kys­tės. Tai la­bai įdo­mus, ge­ras poil­ sis. Prieš 50 me­tų Ne­mu­nė­lio upė­je vie­ną kar­tą esu pa­ga­vęs 1200 vė­žių.

Da­bar ten vė­žių ne­bė­ra, juos iš­nai­ ki­no žmo­nių į upę pi­la­mi che­mi­ka­ lai. Šiuo me­tu į tė­viš­kę nu­va­žiuo­ju tik ap­lan­ky­ti tė­vų ka­pų ir mu­zie­jų.

– Koks bu­vo skau­džiau­sias pra­

– Esa­te su­kau­pęs ne­men­ką ar­ chy­vą vaiz­do me­džia­gos iš var­ žy­bų, čem­pio­na­tų. Ne­gal­vo­ja­ te jo per­duo­ti atei­ties kar­toms?

Gal­būt pa­do­va­no­ti mu­zie­jui?

– Tur­būt tai pa­da­ry­siu atei­ty­je, gal sa­vo ar­chy­vus pa­do­va­no­siu mu­zie­ jui, ku­riam tos me­džia­gos la­biau­ siai rei­kės. Esu su­kau­pęs daug vaiz­ do įra­šų apie auk­si­nius „Žal­gi­rio“ lai­kus ir Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­di­mą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

– Gal ir už­si­trauk­siu vi­sų tau­ tie­čių pa­nie­ką, bet ne­sup­ran­tu, ko­dėl krep­ši­nis Lie­tu­vo­je taip aukš­ti­na­mas. Ar Lie­tu­va ne­tu­

Man skau­ džiau­sias pra­lai­mė­ ji­mas bu­vo tre­ni­ruo­jant „Žal­gi­rį“, kai pra­lai­mė­ jo­me CSKA dviem taš­ kais 1984 m.

Kau­ne.

Vertybė: per ilgus metus sukauptą gausų su krepšiniu susijusį vaizdo med

dovanoti kokiam nors muziejui.

ri ki­tų spor­to ša­kų at­sto­vų, ku­ riais ga­lė­tų di­džiuo­tis?

– Ar krep­ši­nis neuž­go­žia ki­tų spor­ to ša­kų? Jei toks klau­si­mas Ang­li­ jo­je, Bra­zi­li­jo­je, Ar­gen­ti­no­je bū­tų už­duo­tas apie fut­bo­lą, tas žmo­gus ne­bū­tų su­pras­tas. Kas truk­do ki­ toms spor­to ša­koms bū­ti po­pu­lia­ rioms Lie­tu­vo­je? Ra­šy­ki­te apie jas straips­nius, ren­ki­te var­žy­bas, ieš­ ko­ki­te rė­mė­jų, nie­kas pa­ra­mos ant lėkš­tu­tės neat­neš. Krep­ši­nis taip pat nuo­lat ieš­ko rė­mė­jų.

– Eu­ro­pos ko­man­dos žai­di­mo sti­liu­mi ski­ria­si nuo JAV rink­ ti­nės, ku­ri yra at­le­tiš­kes­nė – grei­tes­nė už var­žo­vus. Ar eu­ro­ pie­čiai ne per daug ak­cen­tuo­ja po­zi­ci­nį žai­di­mą ir ne per ma­ žai dė­me­sio ski­ria fi­zi­niam pa­ si­ren­gi­mui?

– Krep­ši­nis bu­vo su­kur­tas Ame­ri­kos juo­dao­džiams, nes jie yra iš­ver­min­ ges­ni, stip­res­ni ne­gu bal­tao­džiai, jų ki­to­kia ge­ne­ti­ka. JAV krep­ši­ny­je yra di­džiu­lė at­ran­ka, yra dau­giau iš ko at­si­rink­ti ga­bių žai­dė­jų.

Eu­ro­po­je, ma­no nuo­mo­ne, fi­zi­nis pa­si­ruo­ši­mas yra pa­kan­ka­mas. Ta­ čiau rei­kia ne tik dar­bo, bet ir tu­rė­ti ge­rus fi­zi­nius duo­me­nis. Krep­ši­niui

rei­kia gim­ti. Pa­vyz­džiui, Žyd­rū­nas Sa­vic­kas, ku­ris lanks­to ge­le­žį, ne­ ga­lė­tų bū­ti krep­ši­nin­ku.

– Kaip lai­kas ir evo­liu­ci­ja pa­ kei­tė krep­ši­nio žai­di­mą, sti­lių, ko­man­dų žai­di­mo stra­te­gi­jas, de­ri­nu­kus?

– Ma­no nuo­mo­ne, krep­ši­nis pa­si­ kei­tė pir­miau­sia tuo, kad at­si­ra­ do dau­giau aukš­tų žai­dė­jų, jie taip pat fi­ziš­kai pa­jė­ges­ni, grei­tes­ni. Tai ryš­kiai ski­ria­si nuo bu­vu­sių krep­ ši­nin­kų. Ta­čiau ne­pa­sa­ky­čiau, kad pa­ge­rė­jo ka­muo­lio val­dy­mo tech­ni­ ka ir tak­ti­ka.

– Kaip ma­no­te, ar Lie­tu­va bū­tų pa­jė­gi su­reng­ti pa­sau­lio čem­ pio­na­tą? Ka­da tai ga­lė­tų įvyk­ti?

– Lie­tu­va ga­li su­reng­ti pa­sau­lio čem­pio­na­tą ir rei­kia dė­ti pa­stan­ gas, kad mū­sų ša­lis jį su­reng­tų 2018 ar­ba 2022 m.

– Ar ga­li­te pa­pa­sa­ko­ti ko­kį nu­ ti­ki­mą iš anų „Žal­gi­rio“ lai­kų, ku­rio dar ne­pa­sa­ko­jo­te žur­na­ lis­tams?

– La­bai il­gai rei­kė­tų pa­sa­ko­ti. Pas­ kam­bin­kit, as­me­niš­kai pa­pa­sa­ko­ siu (juo­kia­si).

23

šeštadienis, vasario 11, 2012

Il­sė­jo­si ­ Tai­lan­de

Ta­po ­ tė­vais

Nuo­sa­vas ­ tink­la­la­pis

Dai­ni­nin­kas Ma­ri­jus Mi­ku­ta­ vi­čius (41 me­tų) pa­mė­go ke­ lio­nes. Tai­lan­dui pri­klau­san­ čio­je Sa­mui sa­lo­je jis ne­se­ niai il­sė­jo­si su bi­čiu­lių kom­ pa­ni­ja. O jau ne­tru­kus jam nu­si­ma­to ne poil­si­nė, o dar­ bo ke­lio­nė – ko­vo pa­bai­go­je dai­ni­nin­kas ruo­šia­si di­džiu­ liam kon­cer­tui Lon­do­ne.

Per bai­sią ava­ri­ją rug­sė­jį ran­ kos trau­ma at­si­pir­kęs šo­kė­ jas Ar­tu­ras Ba­jor ir jo žmo­ na Vik­to­ri­ja En­gel­gardt-Ba­jor pa­ga­liau tu­ri ma­lo­nių rū­pes­ čių – sa­vai­tės pra­džio­je jiems gi­mė mer­gai­tė. Prieš be­veik pen­ke­rius me­tus su­si­tuo­ku­ siai po­rai duk­ros gi­mi­mas – svar­bus gy­ve­ni­mo po­ky­tis.

Popmuzikos princesė La­dy Ga­ga su­kū­rė sa­vo nuo­sa­vą so­ cia­li­nį tink­la­la­pį litt­le­mons­ters. com – dar vie­ną „Tumblr“, ­ „Fa­ce­book“, „Pin­te­rest“ ir „Twit­ter“ ver­si­ją. Šis tink­la­la­ pis bu­vo pa­va­din­tas hi­to „Born This Way“ at­li­kė­jos ger­bė­ jų, va­di­nan­čių sa­ve ma­žai­siais monst­rais, gar­bei.

r­ti­mi“

džiagos archyvą V.Garastas norėtų pa­ Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Karjera Il­ga­me­tis Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Lie­tu­ vos rink­ti­nės tre­ne­ris yra dau­giau­ sia tro­fė­jų iš­ko­vo­jęs ša­lies krep­ši­nio spe­cia­l is­tas. Nuo 1979 iki 1990 m. kar­t u su „Žal­g i­r iu“ V.Ga­ras­tas tris kar­tus iš­ko­vo­jo SSRS čem­pio­na­to auk­so me­da­lius, du kar­tus – si­dab­ ro me­da­lius, o 1986 m. lai­mė­jo tarp­ že­my­ni­nę W.Jo­ne­so tau­rę.

Nuo 1992 iki 1997 m., kai va­do­va­ vo Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­ nei, V.Ga­ras­tas iš­ko­vo­jo du olim­pi­ nius bron­zos me­da­lius ir Eu­ro­pos čem­pio­na­to si­dab­rą. Bai­gęs tre­ne­ rio kar­je­rą V.Ga­ras­tas 2003 m. bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos pre­zi­den­tu, o 2011 m. bu­vo pa­ skelb­tas gar­bės pre­zi­den­tu.

Už nuo­pel­nus Lie­t u­vos spor­t ui V.Ga­ras­tas 1995 m. bu­vo ap­do­va­no­ tas Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 3 laips­nio or­di­nu, o 1996 m. – Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 1 laips­nio or­di­nu. 2002 m. V.Ga­ras­tui bu­vo su­teik­tas Kau­no mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das. 2004 m. jis ta­po Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos gar­bės dak­ta­ru.

24

šeštadienis, vasario 11, 2012

Iš ekst­re­ma­lių sli­di­nė­ji­mo Ad­vo­ka­tei Vi­li­jai Gra­žu­ly­tei žie­ma be sli­ di­nė­ji­mo kal­nuo­se – ne žie­ma. Kal­nų ma­gi­jai ir ekst­re­ma­liems po­jū­čiams mo­te­ris ne­ga­li at­si­spir­ti. Ne kar­tą ji pa­ ty­rė, kad sli­di­nė­ji­mas pa­de­da pail­sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo, o kal­nų di­dy­bė su­ tei­kia jė­gų ir stip­ry­bės.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ap­si­gy­ve­no apar­ta­men­tuo­se

Sli­di­nė­ti vil­nie­tė V.Gra­žu­ly­tė lei­ džia­si į kal­nus Aust­ri­jo­je ar­ba Ita­ li­jo­je. Šie­met su šei­ma ir bi­čiu­liais, iš vi­so de­šim­ties žmo­nių kom­pa­ ni­ja, sli­di­nė­jo Aust­ri­jo­je, Zalc­bur­ go sri­ty­je esančiame Ober­tauer­no ku­ror­te.

Anks­čiau V.Gra­žu­ly­tė sli­di­nė­ ti į kal­nus ke­liau­da­vo au­to­mo­bi­ liu, va­žiuo­da­vo dvi pa­ras. Nak­ vo­da­vo Če­ki­jo­je. Ke­lio­nė bū­da­vo var­gi­nan­ti ir net pa­vo­jin­ga. Šį­ kart nu­ta­rė skris­ti lėk­tu­vu. Nu­si­ lei­dę Aust­ri­jo­je, Zalc­bur­ge lie­tu­ viai iš­si­nuo­mo­jo au­to­mo­bi­lį ir ki­lo į Al­pė­se esan­tį sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tą. Taip, anot V.Gra­žu­ly­tės, pa­siek­ ti sli­di­nė­ji­mo tra­sas daug pa­to­giau ir vi­są die­ną su­tau­pai.

Il­gai dir­bant sė­di­mą pro­ti­nį dar­bą, atei­ na me­tas, kai kū­nas pa­rei­ka­lau­ja fi­zi­ nės veik­los. Sli­di­nė­ ji­mas pa­de­da pail­ sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo.

Ober­tauer­nas – vie­nas pra­ban­ ges­nių Aust­ri­jos sli­di­nė­ji­mo ku­ ror­tų. Še­šių as­me­nų V.Gra­žu­ly­tės šei­ma sve­čių na­muo­se iš­si­nuo­mo­jo di­de­lius apar­ta­men­tus. Gy­ve­ni­mo są­ly­gos bu­vo pui­kios: na­me įreng­tos ke­lių rū­šių pir­tys, poil­sio kam­ba­rys su van­dens lo­vo­mis. Už pa­pil­do­mą kai­ną ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ma­sa­žą.

Ober­tauer­no ku­ror­tas skir­tas sli­di­nin­kams ir tu­ris­tams. Ap­si­ pirk­ti jiems tek­da­vo va­žiuo­ti į gre­ ti­mą mies­te­lį. Ma­žes­ni Aust­ri­jos ku­ror­tai, kur anks­čiau V.Gra­žu­ly­tė yra sli­di­nė­ju­si, – la­bai gra­žūs, au­ ten­tiš­ki mies­te­liai.

Dvi die­nas siau­tė pū­ga

Sli­di­nė­ji­mo in­ven­to­rių vil­nie­čių kom­pa­ni­ja pa­pras­tai nuo­mo­ja­si.

Tie, ku­rie čiuo­žia snieg­len­te, ve­ ža­si sa­vą­ją.

At­vy­kus į Ober­tauer­ną dvi die­ nas siau­tė pū­ga. Net ne­bu­vo ma­ ty­ti, kur šliuož­ti. Kai pū­ga lio­vė­si, prieš akis at­si­vė­rė kal­nų di­dy­bė ir gro­žis.

Sli­di­nin­kai kel­da­vo­si 8 va­l. Pa­ pus­ry­čia­vę išei­da­vo sli­di­nė­ti – tra­ sos pra­si­de­da vos už po­ros šim­tų met­rų nuo apar­ta­men­tų. Sli­di­nė­ da­vo iki 16 va­l. – tol, kol vei­kia kel­ tu­vai. „Sli­di­nė­ji­mo tra­sos ten la­bai ge­ ros – nu­va­ly­tos, pla­čios. Be to, pui­ kiai tin­ka­mos ir pra­de­dan­tie­siems sli­di­nin­kams, ir vi­du­ti­nio­kams.

Tra­so­mis bu­vo pa­ten­kin­ti ir tie, ku­rie šliuo­žia ge­rai. Svar­biau­sia, kad jos sau­gios. Kad ir kiek daug bū­tų žmo­nių tra­so­je, vi­siems vie­ tos pa­kan­ka. Te­ko bū­ti ku­ror­tuo­ se, kur ne­daug tra­sų, to­dėl nuo­lat jau­ti pa­vo­jų, kad at­si­trenk­si į ki­tą sli­di­nin­ką. Čia to­kia ti­ki­my­bė bu­ vo maža“, – Ober­tauer­no ku­ror­tą gy­rė ad­vo­ka­tė.

Pen­ke­rių me­tų V.Gra­žu­ly­tės anū­kė Bar­bo­ra lan­kė sli­di­nė­ji­mo mo­kyk­lė­lę. Mer­gai­tė da­ly­va­vo pra­ de­dan­čių­jų var­žy­bo­se ir pel­nė me­ da­lį.

Ma­ži vai­kai drą­siai mo­ko­si sli­di­ nė­ti ant aukš­čiau­sių kal­nų. Suau­ gęs žmo­gus, anot V.Gra­žu­ly­tės, yra bai­les­nis.

Kar­tu: net ir ne pirmą kartą vyks­tantiems sli­di­nė­ti į kal­nus daug sma­giau su bū­riu drau­gų.

„Ma­žiu­kai vai­kai šliuo­žia tar­si pri­li­pę prie že­mės – taip juo­kin­gai at­ro­do“, – pa­ste­bė­jo sli­di­nin­kė.

Vo­kie­čiai į pir­tį ei­na nuo­gi

Kas ge­riau, jei ne pir­tis, at­pa­lai­duo­ ja įtemp­tus rau­me­nis, pa­var­gu­sį kū­ ną? Grį­žu­si iš sli­di­nė­ji­mo tra­sų bi­ čiu­lių kom­pa­ni­ja trauk­da­vo į pir­tį. „Pui­ku, kad bu­vo to­kia ga­li­my­bė.

Nors ir anks­čiau ap­si­gy­ven­da­vo­me

Pertrauka: V.Gražulytė (kairėje) su dukterimi Ieva Kūryte gėrisi Alpių kalnų panorama.

apar­ta­men­tuo­se, bet juo­se ne­bū­ da­vo pir­čių komplekso“, – pa­ly­gi­ no V.Gra­žu­ly­tė.

Vo­kie­čiai ir aust­rai daž­niau­ siai at­vyks­ta sli­di­nė­ti vie­ni, be mo­te­rų. Va­ka­re į pir­tį jie su­gu­ ža nuo­gi – to­kios tra­di­ci­jos. Tad lie­tu­viai steng­da­vo­si į pir­tį atei­ ti anks­čiau, kol nuo­ga­liai dar ne­ pa­s i­ro­d ė. V.Gra­ž u­ly­t ė pa­s te­ bė­jo, kad ru­sų tu­ris­tams to­kios

tra­di­ci­jos taip pat ne­priim­ti­nos.

Sli­di­nė­ji­mo ku­ror­te lie­tu­viai mai­ti­no­si įvai­riai. Pus­ry­čius, ku­rie kai­nuo­ja 45 li­tus, sve­čių na­mų ka­ vi­nė­je val­gė tik kar­tą, pa­skui ga­mi­ no­si pa­tys. Va­ka­rie­niau­da­vo įvai­ riai: ar­ba ga­min­da­vo tai vie­ni, tai ki­ti, o pa­skui vaikš­čio­da­vo į sve­ čius tų pa­tie­ka­lų ra­gau­ti, ar­ba vi­ su bū­riu trauk­da­vo į ku­ror­to ka­vi­ nę ar res­to­ra­ną.

Atok­vė­pis: Al­pė­se ga­li­ma pa­ra­gau­ti aust­riš­ko alaus.

25

šeštadienis, vasario 11, 2012

tra­sų – tie­siai į karš­tą pir­tį

De­biu­tas: V.Gra­žu­ly­tės anū­kė Bar­bo­ra da­ly­va­vo pra­de­dan­čių­jų sli­di­

Nei res­to­ra­nuo­se, nei sli­di­nė­ji­ mo tra­so­se tu­ris­tus ap­tar­nau­jan­ tys aust­rai ne­puo­la kal­bė­ti ang­liš­ kai. Kam lau­žy­ti lie­žu­vį, jei kal­bė­ti vo­kiš­kai jiems pa­to­giau? Val­gia­raš­ čių ang­lų kal­ba kal­nų res­to­ra­nuo­ se taip pat nė­ra – vis­kas pa­ra­šy­ta vo­kiš­kai.

V.Gra­ž u­ly­t ė ste­b ė­jo­s i: „Net keis­ta. At­va­žia­vai į tą ša­lį ir pri­ va­lai mo­kė­ti vo­kiš­kai. Vis­gi inf­rast­ruk­tū­ra ten – pui­ki. Nu­si­lei­dai nuo vie­nos tra­sos – res­to­ra­nas, nu­ si­lei­dai nuo ki­tos – vėl res­to­ra­nas, o pa­tie­ka­lai juo­se la­bai ska­nūs.”

Kal­nuo­se pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta

Ko­dėl ad­vo­ka­tė žie­mą ren­ka­si kal­ nus, kai per šal­čius ne­ma­žai lie­tu­ vių sau­lės ir eg­zo­ti­kos ieš­ko pie­tų kraš­tuo­se? Juk ir Lie­tu­vo­je – šal­ta, snie­go ne­ma­žai, yra kur sli­di­nė­ti. „Il­gai dir­bant sė­di­mą pro­ti­nį dar­bą, atei­na me­tas, kai kū­nas pa­ rei­ka­lau­ja fi­zi­nės veik­los. Sli­di­nė­ji­ mas pa­de­da pail­sė­ti pro­tui, tie­siog jį iš­va­lo. Ma­nau, kad ekst­re­ma­ lios si­tua­ci­jos – tai sa­vęs iš­ban­dy­ mas, ne­no­ras su­sting­ti vie­no­je vie­ to­je. Man no­ri­si va­žiuo­ti į kal­nus.

La­bai pa­tin­ka jų vaiz­dai, ten pa­si­ jun­tu kaip bal­toj pa­sa­koj. Ap­lin­kui – kal­nų di­dy­bė, ku­ri su­tei­kia stip­ ry­bės. No­rint tai pa­jausti, rei­kia

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vo­kie­čiai ir aust­rai daž­ niau­siai at­ vyks­ta sli­di­ nė­ti be mo­te­ rų. Į pir­tį jie su­gu­ža nuo­gi.

Tad lie­tu­viai steng­da­vo­ si į pir­tį atei­ti anks­čiau, kol nuo­ga­liai dar ne­pa­si­ro­dė.

nin­kų var­žy­bo­se ir pel­nė me­da­lį.

ten bū­ti, vis­ką sa­vo aki­mis pa­ma­ ty­ti. Iš nuo­trau­kų to nepajausi“, – ti­ki­no V.Gra­žu­ly­tė.

Mo­te­ris pa­ty­rė, kad kal­nuo­se pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta. Be to, ten vi­ są lai­ką bū­na su šei­ma. Su­si­pa­žįs­ ta su ki­tais sli­di­nin­kais, už­mez­ga nau­jų pa­žin­čių, at­si­ran­da nau­ jų drau­gų. Atos­to­gos kal­nuo­se – to­kia pui­ki re­lak­sa­ci­ja, kad grį­žus na­mo dar­bų ga­li im­tis su daug di­ des­ne ener­gi­ja. „Taip, aš pla­nuo­ju va­žiuo­ti į šil­ tuo­sius kraš­tus ko­vą ar ba­lan­dį, bet sli­di­nė­ti sau­sį ar va­sa­rį – bū­ ti­na, ne­ga­liu to at­si­sa­ky­ti, – šyp­ so­jo­si V.Gra­žu­ly­tė. – Kar­tą ko­vo mė­ne­sį sli­di­nė­ti va­žia­vo­me į Ita­ li­ją. La­bai pa­ti­ko, nes nuo­lat švie­ tė sau­lė. Blo­gai bu­vo tai, kad po pie­tų tra­sos jau bū­da­vo pa­žliu­ gu­sios.“

Kai­nos Apar­t a­m en­t ų, ku­r iuo­s e bu­v o

du mie­ga­mie­ji ir di­džiu­lė sve­tai­ nė, sa­vai­tės nuo­ma šei­mai at­siė­ jo 6200 li­tų.

Iš vi­so ke­lio­nė vie­nam as­me­niui

kai­na­vo 3500 li­tų.

Kal­nai: gam­ta – kaip pa­sa­ko­je, ir sli­di­nin­kams iš Lie­tu­vos bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, kad tai ma­to sa­vo aki­mis.

26

šeštadienis, vasario 11, 2012

Čiuožti ant ledo – vardan Lietuvos „Norėjau varžybose atstovauti Lietuvai“, – paklaustas, kas privertė siekti dailiojo čiuožimo aukštumų, sakė Povilas Vanagas. Jis vaikystėje neretai užduodavo sau klausimą, kodėl privalo treniruotis, kol kiti vaikai kieme gainioja kamuolį.

Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt

– Manau, kad daugelis norėtų paklausti, ar sunku į orą pakelti partnerę čiuožiant ant ledo?

– Ar sunku? Ant pačiūžų tai daryti kur kas lengviau negu ant žemės (juokiasi). Greitis, slydimas suteikia tam tikrų pranašumų. Be to, ant ledo tai daryti kur kas smagiau.

Dažnai žmonės netiki, kad čiuožėjai turi jėgų, tačiau tikrai nemaža dalis jų galėtų varžytis su stipruoliais.

Jei nurengtumėte kai kuriuos vyrus, pamatytumėte, kokie tai raumenų kalnai.

– Prisipažinkite, Povilai, ar niekada neviliojo kitos pramogos ant ledo. Tarkime, ledo ritulys?

– Kad dailusis čiuožimas nėra labai vyriška sporto šaka, galvojau, kai man buvo penkiolika. Vėliau atsirado kitoks požiūris. Dabar suprantu, kad požiūris priklauso nuo kiekvieno žmogaus meninės brandos lygio. Dailųjį čiuožimą, mano manymu, vertina žmonės, kurių mentaliteto lygis aukštesnis. Vis dėlto dailusis čiuožimas yra pati sudėtingiausia sporto šaka pasaulyje, jeigu vertintume visus pritaikomus fizikos dėsnius. Sudėtingesnės sporto šakos šiuo požiūriu tikrai nėra. O, kalbant apie meninę išraišką, negalima pamiršti, kad muzikos, šokio ir fizikos dėsnių sintezė dailųjį čiuožimą paverčia nepakartojama sporto šaka.

– Tai kaip su tuo ledo rituliu?

– Galiu pasakyti, kad tiek aš, tiek Margarita turime vardines ledo ritulininko aprangas. Ne pirmi metai gastroliuodami po Rusiją pasibaigus šou persirengiame ir rungtyniaujame. Įvarčių daug nebūna, sunku įmušti. Pagrindiniai mūsų puolėjai, kurie muša įvarčius, yra Ilja Averbuchas ir Maratas Bašarovas. Jie žaidžia puolime, o mūsų panelės užima, net nežinau, kaip pasakyti... Tikrai jos ten ne dėl grožio. Margarita labai gerai suge-

ba perimti ritulį, bet ji bijo stovėti arti vartų, nes ten visada mėsmalė.

Tarkime, merginoms tenka gynybinės pozicijos.

– Ar prisimenate pirmą kartą, kai stojote ant pačiūžų?

– Žinoma, kad neprisimenu, nes pirmą kartą ant ledo atsistojau, kai dar buvau mamos pilve (šypsosi).

Dabar esu mamai už tai dėkingas. Ji mane išmokė dirbti.

– Minėjote, kad paauglystėje nesidžiaugėte dailiojo čiuožimo perspektyvomis. Kas paskatino pasilikti?

– Lūžis mano gyvenime įvyko daug vėliau. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu čiuožiau todėl, kad mano mama to norėjo. Paties to daryti, prisipažinsiu, nelabai traukė. Kaip ir visi berniukai norėjau žaisti krepšinį, futbolą, atlikęs namų darbus tiesiog norėdavau eiti į lauką pažaisti. O vietoj to buvo dvi treniruotės per dieną. Buvo sunku.

Nuolat klausdavau savęs, kodėl tai turiu daryti, kai mano draugai būna kartu, bendrauja. O man tik treniruotės, treniruotės ir treniruotės. Žinoma, daug vėliau supratau, kad viskas buvo daroma ne veltui. Dabar esu mamai už tai dėkingas. Ji mane išmokė dirbti. Sąmoningas lūžis įvyko, kai man buvo aštuoniolika. Tada jau buvau nusprendęs baigti su didžiuoju sportu. Vėliau buvau pakviestas tarnauti. Turėjau pasirinkti: arba eilinės kareivinės, arba sporto kuopa. Pasirinkau būtent ją, pasakiau sau, kad kelerius metus pačiuošiu. Po to Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Tada atsivėrė galimybė atstovauti Lietuvai, įvyko sąmoningas lūžis mano sportinėje karjeroje.

– Matyt, stebite Deivido Stagniūno ir Isabellos Tobias pasirodymus. Pora jūsų pramin-

Pas­tan­gos: P.Va­na­gas su M.Dro­biaz­ko da­rė vis­ką, kad iš­po­pu­lia­rin­tų dai­lų­jį čiuo­ži­mą Lie­tu­vo­je.

tais keliais žengia į tarptautinį elitą. Ar jaučiatės su Margarita atlikę ledlaužio darbą?

– Mes tik džiaugiamės, kad tie ledai buvo pralaužti. Su Margarita darėme viską, kad išpopuliarintume dailųjį čiuožimą Lietuvoje. Smagu, kad atvežėme pirmuosius medalius. Jau vėliau prekybos centruose pradėtos rengti aikštelės, išdygo arenų. Žinoma, tam tikrą vaidmenį suvaidino Europos krepšinio čempionatas – arenų išdygo dar daugiau, savo „Liepsnojančio ledo“ programą galime parodyti kur kas didesniam skaičiui žmonių. Džiaugiamės, kad susirenka pilnos arenos.

Meilė: žmona Margarita – ištikima Povilo palydovė ir ledo arenose, ir kasdieniame gyvenime.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Ar tenka pabendrauti su jaunais ir perspektyviais čiuožėjais?

– Manau, kad mes jiems padedame augti, nes vaikučiai, kurie kartais patenka į mūsų pasirodymus, įgyja tiek patirties, kiek jos neįmanoma gauti treniruojantis. Stebiu, kaip klostosi Godos Butkutės karjera. Matau, kad tai yra unikalus vaikas. Akyse šviesiau pasidaro, kai suprantu, kad turime dailiojo čiuožimo žvaigždžių.

– Manote, kad Lietuva gali užauginti talentą, kuris skintų laurus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose?

– Suprantu, apie ką jūs, ir galiu pasakyti, kad joks žmogus negali bręsti vienoje vietoje. Dailiajame čiuožime tai yra sena praktika. Visą laiką treneriai semiasi patirties, rotacija turi būti. Žmogus negali visada būti tose pačiose rankose, jis privalo perimti kitų gerų trenerių patirtį, būtinai važinėti į stovyklas. Tai kainuoja pinigus, tačiau šiais laikais to nedarant sunku laimėti. Todėl tikiuosi, kad Lietuvos sporto valdžia atkreips į tai dėmesį ir visada stengsis savo sportininkams suteikti kuo puikiausias sąlygas tobulėti. Tereikia pasižiūrėti į kitų šalių praktiką.

Daina: P.Vanagas išbandė jėgas ir muzikiniame projekte, kur dainavo

su parlamentare Inga Valinskiene.

27

šeštadienis, vasario 11, 2012

Nu­si­vy­li­mas: bū­si­mo­ji me­ni­nin­kė L.Grin­ke­vi­čiū­tė ne­si­ti­kė­jo pa­tir­ti ne­ma­lo­nių įspū­džių per kon­kur­so at­ran­ką.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kon­kur­se – rei­ka­la­vi­mai iš­si­reng­ti Per kon­kur­so „Mis Lie­tu­va“ at­ran­ką vie­na­me Vil­niaus klu­bų Vy­ tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) stu­den­tė Lau­ra Grin­ke­vi­čiū­tė bu­vo šo­ki­ruo­ta, kai or­ga­ni­za­to­riai lie­pė iš­si­reng­ti iki bi­ki­nio nė ne­pa­si­kal­bė­ję su pre­ten­den­tė­mis į ka­rū­ną.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

tik­rie­ji „Mis Lie­tu­vos“ kri­te­ri­jai“, – at­vi­rai pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Ko­kie atrankos kri­te­ri­jai?

Nu­ren­gė net ne­pa­kal­bi­nę

Smal­su­mas ir no­ras sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti pres­ti­ži­nio Lie­tu­vos mer­ gi­nų kon­kur­so „Mis Lie­tu­va“ už­ ku­li­sius ir vir­tu­vę – to­kios prie­ žas­tys pa­ska­ti­no gar­saus dai­li­nin­ko Sal­va­do­ro Da­li ir ki­nų fi­lo­so­fo Deng Ming-Dao ger­bė­ją Lau­rą da­ly­vau­ ti at­ran­ko­je. Šo­kas ir neap­sa­ko­mas nu­si­vy­li­ mas. To­kius jaus­mus pa­ty­rė Lau­ra, ke­lias va­lan­das pra­lei­du­si vie­na­me Vil­niaus nak­ti­nių klu­bų.

Bend­ra­vi­mas, in­te­lek­tas, kul­tū­ rin­gu­mas, sti­lius ir tik po to – iš­ vaiz­da. Pa­sak Lau­ros, bū­tent to­kias sa­vy­bes vie­šai nuo­lat dek­la­ruo­ja na­cio­na­li­nio kon­kur­so ren­gė­jai ir pa­brėž­ia, kad da­ly­vė ne­tu­rė­tų pa­ da­ry­ti gė­dos ir tu­ri gar­bin­gai at­sto­ vau­ti sa­vo ša­liai pa­sau­li­nia­me kon­ kur­se. „Ne­ma­niau, kad ei­nu į tuš­ty­bės mu­gę. Vis dėl­to tai, kaip bu­vo ren­ ka­mos mer­gi­nos, ma­ne šo­ki­ra­vo.

Po šios at­ran­kos ne­sup­ra­tau, ko­kie

Tą die­ną ne tik lau­ke, bet ir rū­sy­ je įreng­ta­me klu­be bu­vo la­bai šal­ta.

Ta­čiau or­ga­ni­za­to­riai pa­lie­pė mer­ gi­noms iš­kart iš­si­reng­ti ir pa­si­ro­ dy­ti tik su bi­ki­niais.

Pa­sak Lau­ros, mer­gi­nos mė­ly­na­ vo nuo šal­čio ir ne­tru­kus nė vie­na ne­ju­to sa­vo pė­dų. „Or­ga­ni­za­to­riai ne­su­ge­bė­jo pa­ vai­šin­ti net karš­ta ar­ba­ta ir tik po ku­rio lai­ko įjun­gė šil­dy­tu­vus, bet ir jie men­kai gel­bė­jo nuo šal­čio“, – ste­bė­jo­si sa­vęs iš­le­pė­le ne­va­di­ nan­ti Lau­ra.

Jos nuo­mo­ne, ren­kant pre­ten­ den­tes „Olia­lia“ ka­len­do­riui svar­ biau­sia iš­vaiz­da ir kū­nas, o kon­ kur­so „Mis Lie­tu­va“ or­ga­ni­za­to­riai tu­rė­tų rem­tis ki­tais kri­te­ri­jais.

Ta­čiau, re­gis, „Mis Lie­tu­vos“ ren­ gė­jams taip pat la­biau rū­pė­jo mer­gi­ nų iš­vaiz­da, o ne in­te­lek­tas. Nes tik po to, kai iš­si­ren­gė, or­ga­ni­za­to­riai šiek tiek pa­bend­ra­vo su pre­ten­den­ tė­mis. Be to, net ne su vi­so­mis.

„Tur­būt iš pra­džių rei­kė­tų pa­si­ kal­bė­ti su pre­ten­den­tė­mis ir tik ta­ da liep­ti nu­si­reng­ti? Juo­lab kad kaip kon­kur­so prio­ri­te­tai dek­la­ruo­ja­mi da­ly­vių in­te­lek­tas, kul­tū­rin­gu­mas, – re­to­riš­kai kal­bė­jo prieš ke­le­rius me­tus į ero­tiš­ką ka­len­do­rių pa­te­ku­si 173 cm ūgio L.Grin­ke­vi­čiū­tė. – O gal Mis Lie­tu­va tu­ri tik nu­si­reng­ti ir pa­ si­stai­py­ti? Gal rinks Mis po­rno?“ Svar­biau­sia – aukš­ta­kul­niai

Ang­liš­kai, vo­kiš­kai, is­pa­niš­kai, pran­cū­ziš­kai kal­ban­ti Lau­ra bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad rinks įdo­mią, iš­ pru­su­sią, ne­kvai­lą ir, su­pran­ta­ma, tvar­kin­gą mer­gi­ną. „Juk iš­si­la­vi­nu­si mer­gi­na ži­no, kad ei­ti į mu­zie­jų pur­vi­nais ba­tais ne­va­lia. Sa­ve ger­bian­ti ir į rū­sį, jei jau vyks­ta so­li­dus ren­gi­nys, atei­ na šva­riai ap­si­ren­gu­si“, – kai ku­ rių pre­ten­den­čių po­žiū­riu į at­ran­ ką pik­ti­no­si Lau­ra.

Pa­sak jos, su­ša­lu­sios mer­gi­nos gė­rė vais­tus nuo gal­vos skaus­mo, ne­sus­to­da­mos bliz­giu te­pė­si lū­ pas. „Gal­būt ko­mi­si­jai pa­ti­ko mė­ gau­tis jau­nų ga­ze­lių kan­čio­mis?“

– ne­vy­nio­jo žo­džių į va­tą bū­si­mo­ ji me­ni­nin­kė. „Mer­gi­nos, jei­gu ne­tu­ri­te ba­su­ čių itin aukš­ta pa­kul­ne, neiš­si­ties nu­ga­ra ir ko­mi­si­jos ne­pa­ke­rė­si­te“, – to­kie žo­džiai nu­skam­bė­jo iš ko­ mi­si­jos, o Lau­ros gal­vo­je šmėkš­te­ lė­jo, kad pa­ke­rė­ti ga­li ir ba­sos mer­ gi­nos.

O gal Mis Lie­tu­va tu­ ri tik nu­si­reng­ti ir pa­si­stai­py­ti? Gal rinks Mis po­rno?

Lau­ra tvir­ti­no, kad ko­mi­si­jos spren­di­mas dėl fi­na­li­nin­kių nu­ste­ bi­no dau­ge­lį pre­ten­den­čių. „Raukš­lė­ta kak­ta ir il­gos ko­jos – ge­ras de­ri­nys? Nes­var­bu, kad dan­ tys krei­vi, svar­bu, kad svo­ris – 49 ki­ log­ra­mai? Keis­ta ir tai, kad ko­mi­si­jos na­rys Alek­sand­ras Pog­reb­no­jus rin­ ko­si so­lia­riu­mų nu­ka­muo­tas, nu­li­nės ver­tės gla­mū­ri­nių kū­nų sa­vi­nin­kes?

O gal per ke­lias ap­si­nuo­gi­nu­sių mer­ gi­nų pa­si­vaikš­čio­ji­mo mi­nu­tes įžvel­ gė as­me­ny­bes? Nors bu­vo daug ža­ ves­nių, pa­trauk­les­nių, įdo­mes­nių ir ne­tgi gra­žes­nių mer­gi­nų“, – ne­slė­ pė pa­si­pik­ti­ni­mo Lau­ra.

Gai­la drau­go ir mer­gi­nų

Ne, ne­pa­te­ku­si į kon­kur­so „Mis Lie­ tu­va“ fi­na­lą Lau­ra ne­jau­čia nu­si­vy­

li­mo. Sa­vo laiš­ke ir vė­liau po­kal­by­ je ji ke­lis kar­tus pa­brė­žė dėl to vi­sai neiš­gy­ve­nan­ti ir jos no­ras pa­si­da­ly­ ti įspū­džiais – ne iš pyk­čio ar kerš­ to. „Tie­siog bu­vo la­bai gai­la mer­gi­ nų ir kant­riai lau­ku­sio ma­no drau­go tą itin šal­tą šeš­ta­die­nio die­ną“, – paaiš­ki­no ji. Bū­si­mo­ji me­ni­nin­kė te­no­rė­jo pa­pa­sa­ko­ti apie pres­ti­ži­ nio Lie­tu­vos mer­gi­nų kon­kur­so at­ ran­kos vir­tu­vę, tik­ruo­sius ir dek­la­ ruo­ja­mus at­ran­kos kri­te­ri­jus. „Kai ren­ka mer­gi­ną ka­len­do­riui, su­pran­ta­ma, kad ji ne­kal­bės – vis­ ką už ją sa­kys nuo­trau­ka, to­dėl ne­ svar­bu jos šei­mi­nė pa­dė­tis ir in­te­ lek­to koe­fi­cien­tas. Bet ar bran­džia „Mis Lie­tu­vos“ kon­kur­so ko­mi­si­ja be­si­skel­bian­tys as­me­nys ne­su­vo­ kia, kad to­kio­mis są­ly­go­mis mer­ gi­nos ne­ger­bia­mos?“ – dar laiš­ke ra­šė L.Grin­ke­vi­čiū­tė.

Ku­ri mer­gi­na po­za­vo ap­si­nuo­ gi­nu­si? Šį klau­si­mą ne vie­ną pa­ veiks­lą nu­ta­piu­si ir pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­si Lau­ra kon­kur­so at­ran­ ko­je iš­gir­do vie­šai. Nus­te­bo, nes ko­mi­si­ja tu­rė­jo jos an­ke­tą ir jau anks­čiau at­siun­tu­si kvie­ti­mą lei­do da­ly­vau­ti at­ran­ko­je. „Kris­ti­na Iva­no­va juk ga­vo tei­ sę da­ly­vau­ti „Mis Lie­tu­vo­je“, nors po­za­vo ap­si­nuo­gi­nu­si. Gal­būt ma­ no krū­ti­nė per­ne­lyg di­de­lė, – iro­ ni­za­vo Lau­ra, ku­ri, se­gė­da­ma si­ jo­nu­ku ir vil­kė­da­ma pa­lai­di­nu­ke, prieš ko­mi­si­ją už­tru­ko po­rą mi­nu­ tė­lių ir, kri­tiš­kai įver­tin­ta, dau­giau klau­si­mų ne­su­lau­kė.

28

šeštadienis, vasario 11, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Į pa­jū­rį – stin­tų, bly­nų ir pra­mo­gų Ne tik šil­tuo­ju me­tų lai­ku, bet ir žie­mą pa­ jū­ris kvie­čia su­grįž­ti sa­vo ger­bė­jus. Ki­tą sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je vyks tra­di­ci­nė šven­ tė „Pa­lan­gos stin­ta“, o ne­rin­giš­kiai kvie­čia į „Stin­ta­pū­kio šven­tę“.

Va­sa­rio 18 d., kaip ir kas­met, J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­vė­je Pa­lan­go­je pra­ mo­gau­to­jai ga­l ės pa­s i­m ė­gau­t i įvai­riais bū­dais pa­ruoš­to­mis se­zo­ ni­nė­mis žu­vi­mis – kep­to­mis, rū­ ky­to­mis, vy­tin­to­mis, ma­ri­nuo­ to­mis stin­to­mis. Ku­ror­te vyks ir Bar­be­kiu stin­tų ke­pi­mo čem­pio­ na­tas, bus ver­da­ma žu­vie­nė. Lauk­ tu­vėms vi­si no­rin­tys ga­lės įsi­gy­ti ir švie­žių stin­tų, par­da­vi­nė­ja­mų tie­ siai iš žve­jų val­čių.

Ku­ror­te vyks ir Bar­ be­kiu stin­tų ke­pi­mo čem­pio­na­tas, bus ver­da­ma žu­vie­nė.

Vi­sus no­rin­čius pa­lan­giš­kiai kvies da­ly­vau­ti tra­di­ci­nė­se in­ka­ ro lai­ky­mo, stin­tų val­gy­mo ar ki­ to­se nuo­tai­kin­go­se rung­ty­se. Žve­ jai mė­gė­jai sa­vo sėk­mę ­ban­dys ant jū­ros til­to ren­gia­mo­se stin­tų gau­ dy­mo var­žy­bo­se.

Pa­lan­go­je lau­kia­mi ir svei­kuo­liai – tą pa­čią die­ną Pa­lan­go­je ren­gia­ mas pir­mo­sios Lie­tu­vo­je svei­ka­tos olim­pia­dos ati­da­ry­mas ir ruo­nių mau­dy­nės. Po­pie­tę, 15 val., ke­li šim­tai drą­suo­lių pa­nirs į le­di­nės

jū­ros ban­gas. Tą pa­tį sa­vait­ga­lį, va­sa­rio 17–19 d., lauks ir žie­miš­ ka Ne­rin­ga, reng­sian­ti „Stin­ta­ pū­kio šven­tę“. Jos žiū­ro­vai tu­rės iš­skir­ti­nę pro­gą su­si­pa­žin­ti su ke­ lis šim­tus me­tų me­nan­čiu stin­ tų žve­jy­bos bū­du – bum­bi­ni­mu. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad bum­bi­nant iš­dai­nuo­ja­mi žo­džiai „stin­ta pū­kis“, skir­ti žu­vims pri­ vi­lio­ti, į Ne­rin­gą pri­trauks ir gau­ sų ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­ku­sių sve­ čių bū­rį.

Ties Ne­rin­gos spor­to mo­kyk­ la bus ati­da­ry­tas Žie­mos pra­mo­ gų par­kas, ku­ria­me vyks links­mos varžybos, veiks Už­ga­vė­nių ka­ru­ se­lė, pa­si­šil­dy­ti kvies pir­te­lė. Vi­ si pa­gei­dau­jan­tys ga­lės iš­ban­dy­ti šiau­rie­tiš­kąjį vaikš­čio­ji­mą ar tie­ siog pri­si­jung­ti prie žai­džian­čių le­do ri­tu­lį.

Be šių pra­mo­gų, veiks „Stin­ta­ pū­kio vai­šių alė­ja“, ku­rio­je vyks bly­nų ke­pi­mo var­žy­bos „Stin­ta­ pū­kio gar­duo­lis“. Ne­pa­mirš­ta bus ir ar­tė­jan­ti Už­ga­vė­nių šven­tė. Pa­ ma­ry­je įsi­kū­ru­sio­je „Už­ga­vė­nių kran­ti­nė­je“ veiks šven­ti­nių kau­kių nuo­mos punk­tas, vyks per­si­ren­ gė­lių ei­ty­nės, bus de­gi­na­ma Mo­ rė, rung­sis La­ši­ni­nis ir Ka­na­pi­nis.

Links­min­tis kvies Už­ga­vė­nių šo­ kiai ir žai­di­mai.

VD inf.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 11–17 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį la­bai ne­no­rė­si­te bū­ti vie­nu­mo­je, to­dėl ieš­ ko­si­te kom­pa­ni­jos ar­ba daug dė­ me­sio skir­si­te gy­ve­ni­mo par­tne­riui, siek­da­mi vis­ką da­ry­ti kar­tu, įtik­ti ir pa­tik­ti. Vis dėl­to šeš­ta­die­nio bend­ ra­vi­mą ga­li ap­sun­kin­ti įsi­vė­li­mas į po­li­ti­nius gin­čus, ka­te­go­riš­kai reiš­ kiant sa­vo skir­tin­gą nuo­mo­nę ir dėl to su­si­prie­ši­nant. Nuo pir­ma­die­nio la­biau pa­si­sau­go­ki­te su­kčių, ven­ ki­te fi­nan­si­nių afe­rų, ne­klimp­ki­te į sko­las. Į pe­rio­do pa­bai­gą trum­ pam pa­dau­gės op­ti­miz­mo, no­ro kur­ti nau­jus atei­ties pla­nus.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­l is ne­pa­l an­k us svei­ka­tai, ta­čiau jei iš­lik­si­te svei­ki ir ener­gin­gi, ga­li­te daug nu­ veik­ti dėl stai­ga ki­lu­sio no­ro pra­ktiš­kai spręs­ti ūki­nes, tech­ni­nes pro­ble­mas, pa­si­rū­pin­ti iš­vaiz­da, pri­si­tai­ky­ti die­tą. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je dė­me­sio cent­re at­si­durs par­tne­ris, my­li­mas žmo­gus, sim­ pa­ti­jos, ger­bė­jai. Va­len­ti­no die­ na tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ga, jei tik ne­ ri­zi­kuo­si­te re­pu­ta­ci­ja ir ne­si­lei­si­te į ri­zi­kin­gus nuo­ty­kius dar­be. Į pe­ rio­do pa­bai­gą di­džiau­sias rū­pes­tis bus fi­nan­si­niai klau­si­mai.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį jums no­rė­sis leis­ti sma­giai, pra­mo­gau­ ti, ruoš­ti do­va­nė­les ir staigmenas my­li­miems žmo­nėms, lip­ti į sce­ ną ar­ba už­siim­ti ki­to­kia kū­ry­bi­ne veik­la. Jei tik per daug neiš­lai­dau­ si­te, lais­va­lai­kis tu­rė­tų ne­nu­vil­ti.

Tin­ka­mai el­ki­tės su vai­kais. Nuo pir­ma­die­nio pra­var­tu kuo at­sa­kin­ giau vyk­dy­ti pro­fe­si­nes pa­rei­gas, nes ap­lai­du­mas, ne­są­ži­nin­gu­mas ne­liks ne­pas­te­bė­ti. Pe­rio­dui bai­ gian­tis, ga­li­te su­lauk­ti ro­man­tiš­ ko at­sa­ko, mei­lės nuo­ty­kio. Tie­sa, dėl jo kils prieš­ta­rin­gų jaus­mų.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Džiaugsmai: poilsiautojų Ni­do­je šį savaitgalį lauks daugybė žiemos

pramogų.

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

Sa­vait­ga­lį jums tur­būt ne­ pa­vyks ati­trūk­ti nuo bui­ti­ nių rū­pes­čių ir šei­mi­nių pa­rei­gų.

Ga­li bū­ti, kad ne­ri­mą ­kels su­dė­ tin­ga ar­ti­mo žmo­gaus si­tua­ci­ ja. Nuo pir­ma­die­nio la­bai pa­rūps mei­lė, pra­mo­gos, kū­ry­bi­nė sa­vi­ raiš­ka. Tur­būt su­lauk­si­te dė­me­sio ar laiš­kų iš bu­vu­sių ger­bė­jų ar­ba to­li esan­čio my­li­mo žmo­gaus. Vis dėl­to ne vis­kas džiu­gins, nes vei­ kiau­siai pa­ts svar­biau­sias as­muo jums kuo nors neį­tiks ar­ba pa­si­ro­ dys, kad jūs jam ne­da­ro­te no­ri­mo įspū­džio. Ga­li­te gau­ti pra­ne­ši­mą apie įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bę.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai sve­ čiuo­si­tės pas gi­mi­nai­ čius, se­nus drau­gus. O jei lik­si­te na­muo­se ir ne­skir­si­te lai­ko sve­ čiams, bend­ra­vi­mui su kai­my­ nais, įnik­si­te į skai­ty­mą, ra­šy­mą, gal­vo­sū­kius, ko­mer­ci­nius rei­ka­lus ar pan. Žo­džiu, lie­žu­vis ar­ba gal­ va tik­rai dirbs in­ten­sy­viai. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ne­la­bai no­rė­sis kur nors ei­ti iš na­mų, bend­rau­ ti. Re­gis, tik nuo tre­čia­die­nio kils tik­ras no­ras pra­mo­gau­ti, eks­pe­ri­ men­tuo­ti su sa­vo įvaiz­džiu prieš veid­ro­dį, ei­ti į pa­si­ma­ty­mus.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džio­je la­bai su­ stip­rės kū­niš­ko ir dva­si­nio kom­for­to po­rei­kis. No­rė­sis pa­le­ pin­ti vai­kus, tik gal­būt sau to ne­ lei­si­te ir grau­ši­tės. Re­gis, sek­ma­ die­nį la­biau at­si­pa­lai­duo­si­te ir pa­si­džiaug­si­te tuo, ką tu­ri­te. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­si­te dar­bin­gos nuo­ tai­kos, ta­čiau dau­giau dė­me­sio nei pa­pras­tai rei­ka­laus par­tne­ris, my­li­ mas žmo­gus, vai­kai. Re­gis, pirk­si­te do­va­nas ar­ba pa­tys ti­kė­si­tės gau­ti ką nors ypa­tin­ga. Pa­ti pe­rio­do pa­ bai­ga ža­da įspū­din­gą pa­si­ma­ty­mą, kul­tū­ri­nį ar­ba šou ren­gi­nį.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je jus val­ dys nuo­tai­kos ir emo­ci­ jos. Ga­li bū­ti, kad su­reikš­min­si­te smul­kius ne­sklan­du­mus šei­mo­je ar­ba per jaut­riai rea­guo­si­te į ar­ti­ mų­jų pro­ble­mas. Ki­tą sa­vai­tę jus itin do­mins vers­lo, eko­no­mi­kos pe­ri­pe­ti­jos, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, pre­ky­ba. Jūs ar­ba uo­liai rink­si­ te do­va­nas my­li­miems žmo­nėms, ar­ba jas ga­min­si­te, par­da­vi­nė­si­te, t. y. siū­ly­si­te pre­kes ir pa­slau­gas.

Mei­lės die­na ža­da įspū­džių, do­ va­nė­lių, pa­svei­ki­ni­mų, bet kaž­ kas ga­li ir nu­vil­ti.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­l is ne­pa­l an­k us svei­ka­tai, tad rei­kė­tų pri­ veng­ti ma­si­nių su­si­bū­ri­mų, pa­si­ sau­go­ti in­fek­ci­jų, aler­gi­nių reak­ci­ jų. Nuo pir­ma­die­nio suak­ty­vė­si­te ir fi­ziš­kai, ir pro­tiš­kai, ypač – kū­ ry­bin­gu­mo požiūriu. Sa­vo iš­mo­ ne, ro­man­tiš­ku­mu ga­li­te su­ža­vė­ti my­li­mą žmo­gų ar jus do­mi­nan­ tį as­me­nį, pub­li­ką. Ga­li­ma slap­ta mei­lės int­ri­ga. Kai ku­rios iliu­zi­jos ne­pa­sit­vir­tins. Pe­rio­do pa­bai­go­ je nu­ma­to­ma svar­bi ži­nia, vers­lo san­do­ris ar­ba reikš­min­gas pir­ki­ nys. Vis dėl­to po­kal­bis dėl dar­bo ga­li ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te už­siė­mę ko­lek­ty­vi­niais rei­ka­lais, gal­būt da­ly­vau­si­te vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ar drau­gų suor­ga­ni­zuo­ta­me va­ka­rė­ly­je, pri­ sta­ty­me. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­čia­ die­nio bū­si­te la­bai neats­pa­rūs in­ fek­ci­joms, sto­ko­si­te ener­gi­jos, tad, jei įma­no­ma, ne­vers­ki­te sa­vęs ei­ ti ten, kur ne­si­no­ri, ir da­ry­ti, kas jums sun­ku. Ant­ro­je pe­rio­do pu­ sė­je at­gau­si­te jė­gas. Re­gis, ne­blo­ gai sek­sis vers­las. Su­si­tai­ky­ki­te su tuo, kad jū­sų užim­tu­mas ner­vins my­li­mą žmo­gų, vai­kus.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai nea­tit­ rūk­si­te nuo pa­rei­gų ir min­ čių apie pro­ble­mas, o gal ne­tgi pa­ varg­si­te nuo sa­vo di­de­lių am­bi­ci­jų įgy­ti val­džios, ga­lios. Ga­li­te sa­ky­ti vie­šą kal­bą, po­li­ti­kuo­ti ar­ba ko nors pri­myg­ti­nai rei­ka­lau­ti iš ap­lin­ki­ nių. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų bū­ti sėk­min­ga įvai­riais aspektais, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio ga­li­mi iš­ ban­dy­mai – int­ri­gos, ap­kal­bos, lė­ ti­nių li­gų paū­mė­ji­mas ar kt. Ga­li­ma ir ma­te­ria­li­nė ža­la. Pe­rio­do pa­bai­ga ža­da ko­kį nors pa­sie­ki­mą, bet kar­tu – šei­mos na­rių prie­kaiš­tus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Pe­rio­do pra­džio­je tar­si pa­ dvelks ki­toks vė­jas ir pa­ kreips jū­sų min­tis neįp­ras­ta link­ me. Gal­būt at­si­sa­ky­si­te ko­kio nors se­no įpro­čio, įsi­ti­ki­ni­mo ar prin­ ci­po ir nu­sprę­si­te atei­ty­je elg­tis prie­šin­gai. Nuo pir­ma­die­nio tu­rė­ si­te rei­ka­lų su val­di­nin­kais, darb­ da­viais. Re­gis, sto­ko­si­te ro­man­tiš­ ko po­lė­kio ir dėl to ne­si­džiaug­si­te išau­šus Mei­lės die­nai. Dau­giau no­ ro leis­tis į mei­lės nuo­ty­kius, megz­ ti pa­žin­tis, su­si­tik­ti su drau­gais bus tre­čia­die­nį, ket­vir­ta­die­nį. At­sar­giai el­ki­tės su elekt­ra, ug­ni­mi. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį daug gal­vo­si­te apie sek­są ir pi­ni­gus, slap­ tas pa­gun­das ir pa­vo­jus. Nuo pir­ ma­die­nio la­bai su­stip­rės jū­sų in­ tui­ci­ja, taps pa­sie­kia­ma iš­min­tis, glū­din­ti pa­są­mo­nė­je. Ga­li­te gau­ti kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos, iš­ siaiš­kin­ti pa­slėp­tą tie­są, at­skleis­ti afe­rą ar są­moks­lą. Ti­kė­ti­nas ypa­ tin­gas kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas. Re­gis, su­ge­bė­si­te at­pa­žin­ti už­si­mas­ka­ vu­sius slap­tus prie­šus ir sa­vo ži­ no­ji­mu sau pa­dė­ti. Pe­rio­do pa­bai­ ga ža­da pra­si­plė­sian­tį drau­gų ra­tą, at­si­nau­jin­sian­čius ry­šius.

Si­do­ni­ja

29

šeštadienis, vasario 11, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt.

Tel. 8 688 15 532.

909478

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907383

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

904496

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

910989

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt.

Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

901052

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760890

Įvairūs 2012 02 18 14 val. LPKTS VILNIAUS SKYRIUS (juridinio asmens kodas 191896099) kviečia narius į visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą, vyksiantį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2 aukštas, 3 salė). Darbotvarkėje: metinės ataskaitos, skyriaus valdymo organų rinkimai, kiti klausimai. Registracijos pradžia 13 val. Kontaktams – e. paštas lpkts.vilnius@draugas.lt. LPKTS Vilniaus skyriaus taryba.

911959

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

skelbimai

30

šeštadienis, vasario 11, 2012

menas ir pramogos

A.Ma­mon­to­vas atrado naują ž Fo­tog­ra­fi­ja ir mu­zi­ka vie­na ki­tą pa­pil­do.

Tuo įsi­ti­ki­nęs vie­nas gar­siau­sių ša­lies mu­ zi­kan­tų And­rius Ma­mon­to­vas, pa­sta­ruo­ju me­tu fo­tog­ra­fuo­jan­tis ir vie­nu se­niau­ sių fo­tog­ra­fi­jos įtai­sų – pin­ho­le ka­me­ra.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Įdo­mi pin­ho­le tech­ni­ka

Fo­tog­ra­fuo­ti A.Ma­mon­to­vas pra­dė­ jo dar vai­kys­tė­je. Tai, kaip tei­gė mu­ zi­kan­tas, bu­vo jo am­ži­na­til­sį tė­čio po­mė­gis, ku­ris per­si­da­vė ir jam. „Kai bu­vau vai­kas, daž­nai su tė­čiu sė­dė­da­vo­me per nak­tį už­tem­dy­to­je vir­tu­vė­je, da­ry­da­vo­me nuo­trau­kas.

Fo­tog­ra­fi­ja man su­si­ju­si su tam tik­ rais vai­kys­tės sen­ti­men­tais, bet kar­ tu ji ta­po ir ma­no mėgs­ta­mu už­siė­ mi­mu“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Praė­ju­sią va­sa­rą mu­zi­kan­to fo­ tog­ra­fi­jos pa­sau­ly­je at­si­ra­do ir pin­ ho­le (lot. – ca­me­ra obs­cu­ra, liet.

– tam­sus kam­ba­rys) tech­ni­ka da­ ry­tų nuo­trau­kų. Ši tech­ni­ka ži­no­ ma dar nuo Aris­to­te­lio ir Euk­li­ do lai­kų, bu­vo pla­čiai nau­do­ja­ma pir­mų­jų ast­ro­no­mų bei ta­py­to­jų ir tu­rė­jo įta­kos fo­tog­ra­fij­ ai at­si­ras­ ti. Reiš­ki­nys, ku­ris pa­dė­jo su­kur­ti ca­me­ra obs­cu­ra, ty­ri­nė­tas dar Mo­ dzi ir Aris­to­te­lio, ta­čiau pir­mą de­ ta­lų prie­tai­so ap­ra­šą 1485 m. pa­da­ rė Leo­nar­do da Vin­ci.

Ca­me­ra obs­cu­ra – tai įrengi­ nys, kai pro ma­žą sky­lu­tę įsi­skver­ bia švie­sa, ku­ri ant vi­siš­kai tam­ sios pa­tal­pos sie­nos pro­jek­tuo­ja ap­vers­tą vaiz­dą. Taip bu­vo at­ras­ tas šis fo­tog­ra­fa­vi­mo bū­das. „Tam­sus kam­ba­rys, vi­siš­kai už­ tem­dy­ti lan­gai. Jei užuo­lai­do­se pa­ da­ry­tum ma­žą sky­lu­tę, vaiz­das už lan­go su­si­pro­jek­tuo­tų ant kam­ba­ rio sie­nų, tik aukš­tyn ko­jo­mis. Ca­ me­ra obs­cu­ra bu­vo vie­nas pir­mų­jų fo­tog­ra­fi­jos iš­ra­di­mų, per­ke­lian­tis vie­ną vaiz­dą ant ki­to pa­vir­šiaus“, – aiš­ki­no fo­tog­ra­fi­ją sa­vo po­mė­giu va­di­nan­tis A.Ma­mon­to­vas.

Ka­me­ros – iš dė­žu­čių

Sa­vo pin­ho­le ka­me­rą mu­zi­kan­tas ga­vo iš, jo tei­gi­mu, pui­kiai šias ka­

me­ras ga­mi­nan­čio meist­ro. Ji pa­ ga­min­ta iš se­no an­tik­va­ri­nio fo­ toa­pa­ra­to. Į jį de­da­ma pla­ti 120 mm juos­ta, yra pa­da­ry­ta tiks­liai ap­skai­ čiuo­ta sky­lu­tė. „Sa­ky­čiau, šis fo­ toa­pa­ra­tas fo­tog­ra­fuo­ja šiek tiek net per ge­rai. Ga­lė­tų bū­ti ir blo­ges­ nė ko­ky­bė. Žmo­gus la­bai jau nuo­ šir­džiai pa­ga­mi­no“, – apie mie­lą do­va­ną kal­bė­jo A.Ma­mon­to­vas. Šiais lai­kais pin­ho­le tech­ni­ką fo­tog­ra­fai nau­do­ja dėl smal­su­mo, no­ro su­kur­ti ypa­tin­gas me­niš­kas nuo­trau­kas. Ka­me­ras žmo­nės ga­ mi­na­si pa­tys, brė­ži­nių ir in­for­ma­ ci­jos, kaip jas pa­si­da­ry­ti, ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te. Pin­ho­le ka­me­ros da­ro­mos iš ka­vos, ar­ba­tos, ta­ba­ko dė­žu­čių. Kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, joms tin­ka bet kas: nuo deg­tu­kų dė­žu­tės iki tuš­čių alaus skar­di­ nių, kar­to­ni­nių ba­tų dė­žių ir pan.

Prin­ci­pas ir­gi tas pa­ts. Už­tem­dy­ to­je dė­žu­tė­je pa­da­ro­ma ma­ža sky­ lu­tė, pro ją vaiz­das pro­jek­tuo­ja­si ant dė­žu­tės vi­du­je esan­čios švie­ sai jaut­rios me­džia­gos. „Pin­ho­le fo­tog­ra­fi­jos nė­ra idea­liai ryš­kios, bet jo­se vi­sa­da toks sva­jin­ gas, šiek tiek iš­kreip­tas vaiz­das. Dėl to jos la­bai mėgs­ta­mos ir šian­dien.

Man at­ro­do, kad jos da­bar šiek tiek grįž­ta į ma­dą. Žmo­nės pa­tys ga­mi­ na­si tas ka­me­ras ir džiau­gia­si ga­li­ my­be iš­gau­ti ko­kį nors ki­tą vaiz­de­ lį“, – sa­kė mu­zi­kan­tas.

At­ra­di­mas: A.Ma­mon­to­vas fo­tog­ra­fi­ją va­di­na sa­vo po­mė­giu, sma­giu už­siė­mi­mu ir net vi­siš­ku at­si­tik­ti­nu­mu.

so­je vaiz­das ga­li bū­ti fik­suo­ja­mas ir vi­są nak­tį.

Mu­zi­kan­tas tei­gė kas­dien tuo neuž­sii­man­tis, bet, jo tei­gi­mu, bū­ na die­nų, kai pa­svars­to, kad šian­ dien rei­kia pa­da­ry­ti kad­rą. „Tai yra tam tik­ras ri­tua­las, – sa­kė me­ni­nin­ kas. – Ne­fo­tog­ra­fuo­ji kiek­vie­ną die­ ną. Da­rai tai, kai tau už­plau­kia. Per die­ną ga­li pa­da­ry­ti vie­ną kad­rą, ga­ li su­dė­ti du kad­rus į vie­ną vie­tą. Po ge­ros per­trau­kos, kai juos­ta bai­gia­ si, ją iš­ryš­ki­ni. Kar­tais bū­ni pa­mir­ šęs, kaip da­rei vie­ną ar ki­tą kad­rą, tad dar ga­li bū­ti ir nu­ste­bin­tas.“

„Fo­tog­ra­fuo­ji, kai už­plau­kia“

Pin­ho­le fo­tog­ra­fi­ja šiek tiek ki­to­kia.

Juos­to­je, kaip pa­sa­ko­jo A.Ma­mon­ to­vas, tel­pa apie aš­tuo­nis kad­rus.

Fo­tog­ra­fi­ja da­ro­ma la­bai pa­pras­tu bū­du: fo­toa­pa­ra­tas sta­bi­liai pa­sta­ to­mas, ati­den­gia­ma sky­lu­tė. Rei­ kia ap­skai­čiuo­ti iš­lai­ky­mo lai­ką, su­skai­čiuo­ti se­kun­des ir tą sky­lu­tę už­da­ry­ti. Iš­lai­ky­ti, pa­sak fo­tog­ra­fi­ ją pra­kti­kuo­jan­čio mu­zi­kan­to, kar­ tais rei­kia ir 40 se­kun­džių. O tam­

Sma­gus už­siė­mi­mas

Kal­bė­da­mas apie fo­tog­ra­fi­ją A.Ma­ mon­to­vas ją va­di­na sa­vo po­mė­giu, sma­giu už­siė­mi­mu ir net vi­siš­ ku at­si­tik­ti­nu­mu. Kaip pa­ts tei­gė, jis ne­pre­ten­duo­ja į jo­kius di­de­ lius var­dus ir šyp­so­da­ma­sis sa­kė, kad ne­ke­ti­na iš fo­tog­ra­fų atim­ti duo­nos. „Fo­tog­ra­fi­ja vi­sa­da ma­ne trau­kė. Kai stu­di­ja­vau, ma­no spe­ cia­li­za­ci­ja bu­vo fo­tog­ra­fij­ a. Ir šią

se­kun­dę, kai mes kal­ba­mės, sė­ džiu prie kom­piu­te­rio, re­da­guo­ju nuo­trau­kas. Man tai yra tam tik­ra me­di­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo vi­sad vie­ ną sa­vo fo­toa­pa­ra­tų su sa­vi­mi tu­ rin­tis mu­zi­kan­tas.

Ne­lai­ko jis sa­vęs la­bai pa­ty­ru­siu ir fo­tog­ra­fuo­da­mas pin­ho­le ka­me­ ra. Tik pri­si­pa­ži­no: „Man tai tie­ siog la­bai įdo­mu.“ Jo tei­gi­mu, nau­do­jant pin­ho­le ka­me­rą la­bai ge­rai fo­tog­ra­fuo­ti ar­ chi­tek­tū­ros ob­jek­tus, geo­met­ri­nes fi­gū­ras, ko­kį nors pei­za­žą, žmo­nes, jei no­ri, kad jie fo­tog­ra­fi­jo­je at­ro­ dy­tų kaip vai­duok­liai. Šis me­to­das tin­ka­mes­nis ne­ju­dan­tiems da­ly­ kams fik­suo­ti, nes ju­dan­tys ob­jek­ tai fo­tog­ra­fij­ o­se iš­si­lie­ja.

Pak­laus­tas, ką mėgs­ta fo­tog­ ra­fuo­ti Vil­niu­je, jis tei­gė, kad tai pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių. „Pa­ vyz­džiui, šian­dien bu­vau su­si­ti­ ki­me, da­riau ko­le­gų po­rtre­tus“, – sa­kė A.Ma­mon­to­vas. Ar yra kas nors, ką bū­ti­nai no­rė­tų­si už­fik­ suo­ti? Kar­tais, pa­sak pa­šne­ko­vo,

bū­na vie­na ki­ta idė­ja, bet kad bū­ tų spe­cia­li te­ma, taip nė­ra. „Bū­na, at­si­du­riu tarp žmo­nių ir pa­jun­tu, kad no­rė­čiau juos nu­fo­tog­ra­fuo­ ti. Tie­siog priei­nu, pa­klau­siu, ar ga­li­ma. Daž­niau­siai tai yra mu­zi­ kos pa­sau­lio žmo­nės“, – pa­sa­ko­ jo mu­zi­kan­tas.

Pa­ro­dos – per kon­cer­tus

Priar­tė­jo­me ir prie šio klau­si­mo.

Ką bend­ra tu­ri mu­zi­ka ir fo­tog­ra­fi­ ja? Me­ni­nin­ko tei­gi­mu, jos tie­siog pa­pil­do vie­na ki­tą. „Kai ne­gro­ju, fo­tog­ra­fij­ a yra tas ki­tas už­siė­mi­ mas, ku­ris man mie­las daug me­ tų“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Daug ke­liau­jant, pa­ti­riant daug įspū­džių, be jo­kios abe­jo­nės, kaip sa­kė A.Ma­mon­to­vas, no­ri­si juos už­fik­suo­ti. Kai ku­rios at­li­kė­jo nuo­ trau­kos šei­my­ni­nės, as­me­ni­nės, o kai ku­rios at­si­du­ria ir ant jo al­bu­ mų vir­še­lių. Vie­nas to­kių pa­vyz­ džių – nau­jau­sias mu­zi­kan­to al­bu­ mas „Elekt­ro­ni­nis Die­vas“, ku­rio vir­še­lį puo­šia pa­ties at­li­kė­jo spe­

Tech­ni­ka: nau­do­jant pin­ho­le ka­me­rą la­bai ge­rai fo­tog­ra­fuo­ti ar­chi­tek­tū­ros ob­jek­tus, geo­met­ri­nes fi­gū­ras, pei­za­žą, žmo­nes, jei no­ri, kad jie fo­tog­ra­fi­jo­je at­ro­dy­tų kaip vai­duok­liai.

31

šeštadienis, vasario 11, 2012

menas ir pramogos

32p.

Laukiniai paukščiai miesto nesibaido.

žaislą Kaip įver­tin­ti kū­ry­biš­ku­mą?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Li­te­ra­tū­ros kri­ti­kai iš­rin­ko kū­ ry­biš­kiau­sių 2011 m. lie­tu­vių au­ to­rių gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kny­gų dvy­lik­tu­ką. Ta­čiau kaip nu­sta­ty­ ti, ku­ri kny­ga kū­ry­biš­ka, o ku­ri – ne? Pa­tys ra­šy­to­jai sa­ko taip pat to ne­ži­nan­tys.

Ką pa­ro­do dvy­lik­tu­kas?

Tai yra tam tik­ras ri­tua­ las. Ne­fo­ tog­ra­fuo­ji kiek­vie­ną die­ną. Da­ rai tai, kai tau už­plau­ kia.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

cia­liu juos­ti­niu fo­toa­pa­ra­tu da­ry­ tas au­to­port­re­tas.

Kai fo­tog­ra­fi­ja uži­ma tiek vie­ tos gy­ve­ni­me, sa­vai­me su­pran­ ta­ma, kad ir kad­rų už­fik­suo­ta ne­ ma­žai. Mu­zi­kan­tas yra su­ren­gęs ke­le­tą kon­cer­tų, per ku­riuos ek­ ra­nuo­se nuo­lat kei­tė­si jo da­ry­tos nuo­trau­kos. Ta­čiau pla­nų su­reng­ti pa­ro­dą A.Ma­mon­to­vas tei­gė ne­tu­ rįs. „Man kaip tik sma­giau, kad ta pa­ro­da vyk­tų per kon­cer­tus kar­ tu su mu­zi­ka, nes iš prin­ci­po ma­ no dai­nos, jų nuo­tai­ka, su­si­sie­ja su ma­no fo­tog­ra­fi­jų nuo­tai­ka. Jos pui­kiai de­ra“, – sa­kė teks­tų ir mu­ zi­kos kū­rė­jas. A.Ma­mon­to­vas pri­ dū­rė atei­ty­je ke­ti­nan­tis pra­tęs­ti nuo­trau­kų ro­dy­mą per kon­cer­tus, nes jų per vi­są gy­ve­ni­mą tu­ri su­ rin­kęs iš­ties ne­ma­žai.

Įdo­mu Šių me­tų ba­lan­d žio 29-oji – Pin­ho­ le fo­tog­ra­fi­jos die­na.

Ket­vir­ta­die­nį, va­sa­rio 9-ąją, Lie­ tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­to (LLTI) Šiuo­lai­ki­nės li­ te­ra­tū­ros sky­riaus moks­li­nin­kai su­ren­gė tra­di­ci­nį kas­me­tį po­kal­ bį apie 2011 m. lie­tu­vių au­to­rių gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kny­gas. Per jį bu­vo iš­rink­tas kū­ry­biš­kiau­sių kny­gų dvy­lik­tu­kas.

Jį pri­sta­ty­da­ma LLTI Šiuo­lai­ ki­nės li­te­ra­tū­ros sky­riaus va­do­vė doc. dr. Sol­vei­ga Dau­gir­dai­tė sa­kė, kad kas­me­čiu li­te­ra­tū­ros moks­li­ nin­kų su­da­ro­mu dvy­lik­tu­ku sie­ kia­ma pa­ro­dy­ti, kas yra ge­ra li­te­ ra­tū­ra. „Tai yra pa­stan­ga pa­sa­ky­ti, kas yra ge­ra li­te­ra­tū­ra, re­mian­tis ko­ ky­biš­kais li­te­ra­tū­ros kri­te­ri­jais ir vi­siš­kai at­si­ri­bo­jant tiek nuo kny­ gy­nų, tiek nuo lei­dyk­lų su­da­ro­mų per­ka­miau­sių kny­gų ar au­to­rių de­ šim­tu­kų, ku­rie anaip­tol ne­liu­di­ja kny­gos ko­ky­bės. Tai aiš­kus įro­dy­ mas, kad ne­bė­ra – ir to­dėl trūks­ta – kny­gos kaip li­te­ra­tū­ros ver­ti­ni­ mo“, – sa­kė Šiuo­lai­ki­nės li­te­ra­tū­ ros sky­riaus va­do­vė.

Kas­me­čiai kny­gų ap­ta­ri­mai ren­ gia­mi nuo 2003 m. Šie­met li­te­ra­ tū­ro­lo­gai dis­ku­ta­vo int­ri­guo­jan­čia ir žais­min­ga te­ma „Tik­ro lie­tu­vio neieš­kant“, ku­ri, pa­sak jų, lei­do ieš­ko­ti ir at­ras­ti svar­biau­sias šiuo­ lai­ki­nės lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ten­den­ ci­jas. Ryš­kiau­sia jų, ne­kin­tan­ti jau ke­le­rius me­tus, – sėk­min­gai kles­ tin­ti kny­gų gau­sė­ji­mo ten­den­ci­ja.

And­rius Ja­ku­čiū­nas:

Ab­so­liu­čiai ob­jek­ty­ vūs kri­te­ri­jai eg­zis­ tuo­ja tik ri­bi­nei li­te­ ra­tū­rai – ypač ge­rai ge­nia­liai ar­ba ypač blo­gai.

Ob­jek­ty­vu­mo ap­raiš­kos

And­riaus Ma­mon­to­vo nuo­tr.

Šios at­ran­kos ver­ti­ni­mo kri­te­ri­ jus – kū­ry­biš­ku­mas. Sa­ky­tum, la­ bai abst­rak­ti są­vo­ka. Ar įma­no­ma pa­gal jį ob­jek­ty­viai ver­tin­ti? Kad jis la­bai nea­pib­rėž­tas ir tuo klau­ si­mu dis­ku­tuo­ja pa­tys dvy­lik­tu­ką ren­kan­tys kri­ti­kai, pa­tvir­ti­no ir į jį pa­te­kęs ra­šy­to­jas And­rius Ja­ku­ čiū­nas. Pa­sak jo, šis kri­te­ri­jus la­ bai ap­ta­kus. Bet kam bet ko­kio­je si­tua­ci­jo­je, ra­šy­to­jo tei­gi­mu, ga­li­ ma pri­mes­ti ar­ba atim­ti tą kū­ry­ biš­ku­mo bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą. Čia, pa­sak jo, rei­kia su­pras­ti ir kri­ti­kus, kad ver­tin­ti li­te­ra­tū­rą yra la­bai sun­ku. „Ko­kie nors ab­so­liu­ čiai ob­jek­ty­vūs kri­te­ri­jai eg­zis­tuo­ ja tik ri­bi­nei li­te­ra­tū­rai – ypač ge­ rai ge­nia­liai ar­ba ypač blo­gai. Vi­sa ki­ta yra tam tik­ri su­si­ta­ri­mo da­ly­ kai, kur kiek­vie­nas žmo­gus pa­gal sa­vo pa­tir­tį, me­ni­nės tie­sos su­

Po­žiū­ris: poe­tas D.Ka­jo­kas ma­no, kad kū­ry­biš­ku­mo kri­te­ri­jus la­bai ap­ta­kus, ta­čiau kri­ti­kų triū­so ne­men­

ki­na.

vo­ki­mą ir pan. įver­ti­na, ar ta kny­ ga kū­ry­biš­ka. Čia vi­sa­da yra su­si­ ta­ri­mo klau­si­mas ir pre­ten­duo­ti į ko­kį nors ob­jek­ty­vu­mą ne­ga­li­ma, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai ge­nia­ lu­mas ar­ba blo­gis tie­siog švy­tėte švy­ti“, – sa­kė pro­zi­nin­kas.

Kal­bė­da­mas ta pa­čia ob­jek­ty­vu­ mo te­ma poe­tas Do­nal­das Ka­jo­ kas teigė, kad ob­jek­ty­viai įver­tin­ti nie­kad nie­ko neį­ma­no­ma. „Ob­jek­ ty­viai neį­ma­no­ma įver­tin­ti, ar šis pa­sau­lis ap­skri­tai eg­zis­tuo­ja. Ob­ jek­ty­vu­mas yra la­bai keis­tas kri­ te­ri­jus, ko­ne nie­ki­nis. Iš dau­ge­lio su­bjek­ty­vu­mų su­si­ku­ria tas ta­ria­ mas ob­jek­ty­vu­mas“, – sa­vo nuo­ mo­nę dės­tė poe­tas.

Mė­gin­da­mas paaiš­kin­ti šį ver­ti­ ni­mą, D.Ka­jo­kas pa­si­tel­kė me­ta­fo­ rą apie bran­gak­me­nį, kai­nuo­jan­tį mil­ži­niš­kus pi­ni­gus, ir la­bai gra­žų ak­me­nu­ką, ku­rio ver­tė – 20 li­tų. „Žmo­nės čium­pa ak­me­nu­ką, nes jis gra­žus. Bet tik­ro­ji jų ver­tė paaiš­ kė­ja tik nu­ne­šus ju­ve­ly­rui. Tai­ gi tas daik­čiu­kas, kai įver­ti­na ko­ le­gos, ko­kie nors žmo­nės ar LLTI, tai yra bū­tent ju­ve­ly­rų ver­ti­ni­mas.

Skir­tu­mas tik tas, kad bran­gak­me­ nis ir stik­liu­kas, tie­sio­gi­ne pra­sme, kai­nuo­ja la­bai skir­tin­gai. Kny­gy­ nuo­se vi­sos kny­gos – ir bran­gak­ me­niai, ir stik­liu­kai – kai­nuo­ja be­veik vie­no­dai. Kar­tais stik­liu­ kai – net dau­giau“, – me­ta­fo­ro­ mis kal­bė­jo D.Ka­jo­kas.

Ten­den­ci­jos ir nuo­mo­nės

Su­si­rin­kę li­te­ra­tū­ro­lo­gai ap­ta­rė 2011 m. pro­zos ir poe­zi­jos kny­gas.

Kal­bė­da­mi apie pro­zą jie iš­sky­rė nau­jas ryš­kė­jan­čias ten­den­ci­jas: su­stip­rė­ju­si do­ku­men­ti­nė li­te­ra­ tū­ra, do­ku­men­ti­nio pa­sa­ko­ji­mo ver­ži­ma­sis į gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros teks­tus (Aud­ro­nė Gir­dzi­jaus­kai­ tė „Nu­to­lę bal­sai“, Zi­ta Če­pai­tė „Emig­ran­tės die­no­raš­tis“). Dis­ku­ tuo­ta ir apie vis la­biau ryš­kė­jan­tį, gan pa­vo­jin­gą die­voieš­kos, re­li­gi­ nio ki­čo nau­do­ji­mo gro­ži­nė­je li­te­ ra­tū­ro­je po­mė­gį.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ap­ta­riant praė­ju­sių me­tų poe­ zi­jos kny­gas pa­ste­bė­ta, kad lie­tu­ vių poe­zi­ja lie­ka la­bai aukš­to ly­gio, jos lau­ke (prie­šin­gai nei pro­zos) ne­si­mai­no hie­rar­chi­jos, do­mi­ nuo­ja pa­ty­rę kū­rė­jai, ryš­kiau­siai ma­to­mi vy­res­nių­jų meist­rų var­ dai – D.Ka­jo­kas, An­ta­nas A.Jo­ny­ nas, Val­de­ma­ras Ku­ku­las. Gre­ta jų ryš­kė­ja ir jau­nie­ji poe­zi­jos kū­rė­jai, sa­vo kū­ry­ba tar­si pa­tei­kian­tys pa­ raiš­ką, kad poe­zi­ja ne­mirš­ta (Il­zė But­ku­tė, Ma­rius Bu­ro­kas, Ai­das Ju­ra­šius).

Iš­rink­ta­me dvy­lik­tu­ke at­sto­vau­ ja­ma be­veik vi­soms lie­tu­vių ra­ šy­to­jų kar­toms ir be­veik vi­siems li­te­ra­tū­ros žan­rams, iš­sky­rus dra­ ma­tur­gi­ją. Į dvy­lik­tu­ką pa­te­ko pen­kios poe­zi­jos ir sep­ty­nios pro­ zos kny­gos. Tre­čią kar­tą per vi­są dvy­lik­tu­ko rin­ki­mo is­to­ri­ją tarp kū­ry­biš­kiau­sių kny­gų at­si­dū­rė net dvi po­mir­ti­nės poe­zi­jos kny­gos – poe­to Val­de­ma­ro Ku­ku­lo „Sau­lė­ ly­dis ma­no gies­mė“ ir dai­li­nin­ ko Al­gio Skač­kaus­ko „Ei­lė­raš­čiai, ra­šy­ti ana­to­mi­jos pa­mo­ko­je“.

Smal­su, ko­kias kny­gas kū­ry­biš­ kiau­sio­mis rink­tų pa­tys au­to­riai.

A.Ja­ku­čiū­nas, ku­riam kū­ry­biš­ ku­mas yra „iš­ti­ki­my­bė me­ni­nei tie­sai, kaip ją pa­ts įsi­vaiz­duo­ji, ir ge­bė­ji­mas tai tin­ka­mai įkū­ny­ti me­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis“, itin at­ vi­rau­ti ne­pa­no­ro. „Ta­me dvy­lik­tu­ ke yra ir la­bai im­po­nuo­jan­čių kny­ gų, už ku­rias pa­si­sa­ky­čiau vi­so­mis ke­tu­rio­mis, o dėl ke­le­to kan­di­da­ tū­rų man ky­la stip­rių abe­jo­nių“, – sa­kė pro­zi­nin­kas.

O štai D.Ka­jo­kas, kaip tik­rai ver­ tą ge­ro var­do, iš­rin­ko bū­tent A.Ja­ ku­čiū­no „La­la­gę“. „Pa­ban­džiau skai­ty­ti A.Ja­ku­čiū­no „La­la­gę“. Ir pa­si­bai­sė­jau ja, ir pa­si­gė­rė­jau. Jei bū­čiau ši­toj ko­mi­si­joj, kaip li­te­ra­ tū­rai svar­bų daik­čiu­ką rink­čiau šią kny­gą“, – pri­si­pa­ži­no poe­tas.

Kū­ry­biš­kiau­sios 2011 m. kny­ gos ir LLTI pre­mi­jos lau­rea­tas bus pa­skelb­tas va­sa­rio 25 d. Vil­niaus kny­gų mu­gė­je, Ra­šy­to­jų kam­pe.

Kū­ry­biš­kiau­sios 2011 m. kny­gos 1. Il­zė But­ku­tė, „Ka­ra­va­nų lop­ši­

nės“, ei­lė­raš­čiai, Vil­nius: „Ty­to al­ ba“, 2011 m.

2. Zi­ta Če­pai­tė, „Emig­ran­tės die­

no­raš­tis“, esė, Vil­nius: „Al­ma lit­te­ ra“, 2011 m.

3. Aud­ro­nė Gir­dzi­jaus­kai­tė, „Nu­

to­lę bal­sai“, po­rtre­tų met­me­nys, Vil­nius: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ gos lei­dyk­la, 2011 m.

4. Ro­mual­das Gra­naus­kas, „Trys

vie­nat­vės“, no­ve­lių ro­ma­nas, Vil­ nius: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011 m.

5. And­rius Ja­ku­čiū­nas, „La­la­gė“,

ap­sa­ky­mų vai­ni­kas, Vil­nius: „Ty­to al­ba“, 2011 m.

6. An­ta­nas A.Jo­ny­nas, „Kam­ba­

rys: ei­lė­raš­čiai“, Vil­nius: „Ty­to al­ ba“, 2011 m.

7. Do­nal­das Ka­jo­kas, „Kur­čiam

asi­liu­kui“, ei­lė­raš­čiai, Vil­nius: Lie­ tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011 m.

8. Lau­ry­nas Kat­kus, „Skle­pas ir

ki­tos esė“, Vil­nius: Lie­tu­vos ra­šy­ to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011 m.

9. Val­de­ma­ras Ku­ku­las, „Sau­lė­ly­

dis ma­no gies­mė“, ei­lė­raš­čiai, Vil­ nius: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011 m.

10. Si­gi­tas Pa­ruls­kis, „Prieš mir­tį no­

ri­si švel­naus“, trum­pų teks­tų kny­ga, Vil­nius: „Al­ma lit­te­ra,“ 2011 m.

11. Un­di­nė Ra­dze­vi­čiū­tė, „Ba­den

Ba­de­no ne­bus“, is­to­ri­jos, Vil­nius: „Bal­tos lan­kos“, 2011 m.

12. Al­gis Skač­kaus­kas, „Ei­lė­raš­

čiai, ra­šy­ti ana­to­mi­jos pa­mo­ko­je“, Vil­nius: „Bal­tos lan­kos“, 2011 m.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šalti orai. Bus 9–14, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik vakariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šalčio, daug kur snigs. Kitos savaitės pradžioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nuslūgti.

Šiandien, vasario 11 d.

–12

–7

Telšiai

–11

Šiauliai

Klaipėda

–13

Panevėžys

–12

Utena

–12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.50 17.16 9.26 22.38 8.32

42-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

–12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas –7 Brazilija +27 Briuselis –3 Dublinas +7 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga –5

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+1 +6 –13 –14 +3 –6 –2 +7

Praha –10 Ryga –11 Roma +5 Sidnėjus +31 Talinas –9 Tel Avivas +16 Tokijas +9 Varšuva –8

–12

–13

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

0–3 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–20

–12

–18

–24

1

–19

–9

–10

–11

5

sekmadienį

pirmadienį

–8

–6

–8

–10

4

–8

–6

–9

–10

4

Pran­cū­z i­jos vals­t y­bi­nė ener­ge­t i­kos mil­ži­nė EDF va­kar pra­ne­šė, kad vie­ ną ša­lies ato­mi­nį reak­to­rių te­ko ne­pla­ nuo­tai iš­jung­ti, o šis in­ci­den­tas dar la­ biau pa­di­di­no ap­kro­vą na­cio­na­li­niams tink­lams, dėl šal­čių ban­gos vei­kian­ tiems vi­su pa­jė­gu­mu. Bend­ro­vė nu­ro­ dė, jog ša­lies šiau­rės ry­tuo­se esan­čios Kat­no­mo ato­mi­nės elekt­ri­nės ant­rą­ jį reak­to­rių te­ko iš­jung­ti dėl kin­ta­mo­ sios sro­vės ge­ne­ra­to­riaus ge­di­mo ne­ bran­duo­li­nė­je elekt­ri­nės da­ly­je ir kad

šis in­ci­den­tas ne­ke­lia pa­vo­jaus vi­suo­ me­nės sau­gu­mui. Ta­čiau ge­di­mas bus tai­so­mas ke­lias die­nas, tad reak­to­rius ne­veiks tuo me­tu, kai elekt­ros pa­klau­ sa itin di­de­lė. EDF nu­ro­dė, kad elekt­ros var­to­ji­mo na­mų ūkiuo­se pi­kas bu­vo pa­siek­tas tre­čia­die­nį ir kad ener­gi­jos rei­kės ma­žiau, šy­lant orams. Dar vie­ nas reak­to­rius ket­vir­ta­die­nį bu­vo iš­ jung­tas Ro­nos upės slė­ny­je esan­čio­je Tri­kas­te­no ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je.

BNS inf., AFP nuo­tr.

antradienį

įvairenybės DATOS (vasario 11 D.) Pasaulinė ligonių diena 1296 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas.

1650 m. mirė prancūzų matematikas ir fizikas, moderniosios filosofijos tėvas René Descartes’as.

1847 m. gimė išradėjas amerikietis Thomas Alva Edisonas.

1917 m. gimė poetas, kultūrininkas, redaktorius Kazys Bradūnas.

1926 m. gimė amerikiečių aktorius Leslie Nielsenas.

1932 m. gimė poetas Algimantas Mackus.

1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Sheryl Crow.

1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer Aniston.

1991 m. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką.

1992 m. gimė amerikiečių aktorius Tayloras Lautneris.

2010 m. mirė britų mados dizaineris Alexanderis McQueenas.

DATOS (vasario 12 D.) 1804 m. mirė lietuvių kilmės vokiečių filosofas Immanuelis Kantas.

1809 m. gimė mokslininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas.

1809 m. gimė 16-asis JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas.

1901 m. gimė skulptorius Juozas Mikėnas.

1910 m. gimė Pranė Dundulienė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė 1950 m. gimė Viktoras Gerulaitis, Lietuvos muzikologas.

1955 m. gimė Jonas Liniauskas, poetas, knygų vaikams autorius.

1968 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Brolinas.

1979 m. gimė australų aktorius Jesse Spenceris.

Lau­ki­niai plėš­rūs paukš­čiai mies­to ne­si­bai­do Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Tre­čia­die­nio ry­tą į dar­bą iš­sku­bė­ ju­si sos­ti­nės gy­ven­to­ja As­ta bu­vo nu­ste­bin­ta ne­ti­kė­to re­gi­nio.

„Ar­tė­da­ma prie au­to­mo­bi­lio iš­gir­ dau keis­tą spar­nų plaz­dė­ji­mą. Pa­ kė­lu­si gal­vą pa­ma­čiau, kaip nuo neaukš­to kle­vo nu­skren­da ba­ lan­dis, na­gais lai­ky­da­mas žvirb­lį.

Nie­ka­da ne­ma­niau, kad ba­lan­džiai plėš­rūs“, – pa­sa­ko­jo vil­nie­tė.

Gam­ti­nin­kas Se­le­mo­nas Pal­ta­ na­vi­čius tei­gė, kad vil­nie­tė As­ta ne­ga­lė­jo ma­ty­ti ba­lan­džio, už­puo­ lu­sio žvirb­lį. „Tai tik­riau­siai bu­vo paukšt­va­ na­gis. Jį ga­li­ma su­mai­šy­ti su ba­ lan­džiu, nes jis taip pat mels­vai pilkš­vas. Pats sa­vait­ga­lį vie­ną ma­ čiau Žvė­ry­ne. Le­si­nau an­tis prie Ne­ries ir ne­to­li le­sė žvirb­liai. Žiū­ riu, tik pa­kšt, ir paukšt­va­na­gis vie­ ną nu­si­ne­šė“, – vaiz­din­gai pa­sa­ko­ jo paukš­čių ži­no­vas.

Paš­ne­ko­vas tvirtino, kad lau­ki­ niai plėš­rūs paukš­čiai mies­to ne­ si­bai­do. „Mes kar­tais mies­tą išaukš­ti­ na­me. Jei pa­žiū­rė­tu­me į Vil­nių iš paukš­čio skry­džio, jis ne­pri­me­ na di­de­lio mies­to. Čia pil­na au­ga­ lų, me­džių“, – aiš­ki­no S.Pal­ta­na­ vi­čius.

Gam­ti­nin­kas sa­kė, kad plėš­rūs paukš­čiai, ypač žie­mą, pa­ste­bi­mi dau­ge­ly­je di­džių­jų pa­sau­lio mies­tų. „Ne­se­niai skai­čiau, jog Hel­sin­kio prie­mies­čiuo­se pe­ri di­die­ji apuo­

Paukšt­va­na­gis: pa­sak gam­ti­nin­ko S.Pal­ta­na­vi­čiaus, plėš­rie­ji paukš­

čiai mies­tuo­se ran­da dau­giau mais­to.

kai. Jie juk iš­vis di­džiu­liai paukš­ čiai, – to­liau kalbėjo pa­šne­ko­vas.

– Plėš­rie­ji paukš­čiai mies­tuo­se gy­ve­na, nes jiems čia daug mais­to.

Jie min­ta ir var­ni­niais paukš­čiais, ir ba­lan­džiais.“ Paukš­čių my­lė­to­jas tei­gė, kad plėš­rūs paukš­čiai ke­liau­ja pa­skui tų paukš­čių, ku­riais min­ta, pul­kus. „Jei kur nors yra le­syk­lė­lė ir ap­ link ją su­si­da­ro paukš­čių pul­ke­lis,

Šiandien: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora Rytoj: Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas

Elekt­ros tink­lai vos at­lai­ko šal­čius

Rytas

Vardai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vie­ną die­ną at­si­ran­da ir paukšt­ va­na­gis“, – pa­sa­ko­jo S.Pal­ta­na­vi­ čius.

Pak­laus­tas, ar plėš­rū­nams mies­ to paukš­čius su­me­džio­ti nė­ra leng­ viau, nes šie dėl žmo­gaus drau­giš­ ku­mo tam­pa ne to­kie at­sar­gūs, gam­ti­nin­kas at­sa­kė: „Abe­jo­ju.

Mies­to paukš­tis nuo kai­mo ma­žai kuo ski­ria­si ir at­sar­gu­mo ne­pra­ ran­da.“

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Laukia emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus.

Laikas tinkamas romantiškam pasimatymui. Jei neturite antrosios pusės, tikėtina, kad netrukus ją sutiksite.

Jautis (04 21–05 20). Susidursite su žmogumi, kurio požiūris į gyvenimą smarkiai skirsis nuo jūsiškio. Galite pakliūti į nemalonią situaciją, teks įveikti įvairius išbandymus.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas turės neigiamos įtakos visai dienai.

Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui.

Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jums svarbiu žmogumi, todėl patirsite stresą.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Greita orientacija ir jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį.

Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

Mergelė (08 24–09 23). Savaitgalį praleiskite su šeima, kartu papramogaukite, išeikite pasivaikščioti. Rūpesčių gali sukelti naminiai augintiniai. Nestokosite fantazijos, tad seksis kūrybinė veikla.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Dieną praleiskite su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Nesėkmės jums gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su įtakingais žmonėmis gali kilti naujų idėjų, kurias vėliau sėkmingai įgyvendinsite.

Ožiaragis (12 22–01 20). Savaitgalį jūsų nuotaika bus permaininga – vieną akimirką būsite jautrus ir emocionalus, kitą būsite piktas ir nepakantus. Pasirūpinkite savo sveikata, pasistenkite nesušalti ir nepervargti.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų fantazija bus kaip niekad laki, todėl jums kils originalių minčių, nerealių idėjų. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų komunikabilumas padės sėkmingai susitarti su svarbiais asmenimis, galbūt net pradėsite savo verslą. Tinkamas laikas pirkti ir parduoti, bet neužmirškite pasiderėti.