TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis,
Partiją įsteigu si K.Brazauskie nė svajoja apie 139 vietas Seime. Poli tologai juokiasi. Lietuva 7p.
vasario 13 d., 2012 m. Nr. 36 (1235)
diena.lt
1 Lt
Muzikos pasaulis neteko vienos ryškiausių žvaigždžių – W.Houston. Pasaulis 12p.
Dauguma gyvento jų netiki, kad senat vėje jiems pakaks „Sodros“ mokamos pensijos. Ekonomika 9p.
Namai be saulės šviesos
Gerai, kad visam pasauly kyla tokios protesto akci jos prieš ACTA ir kad Vil nius yra tarp jų. Vilniaus meras Artūras Zuokas
2p.
Miestas
4p.
Valdžios malonių nelaukia Dešimties metų jubiliejų švenčian ti bene aktyviausia sostinėje Balsių bendruomenė neketina atsipalai duoti. Už pilietiškumo ugdymą Šv. Kristoforo statulėle jau apdovanoti Balsių gyventojai toliau ieško būdų savo gyvenimo kokybei gerinti ir ne laukia, kol ateis valdžia ir ką nors pa dės ant lėkštutės.
Miestas Buveinė: kažkada šios patalpos buvo skirtos pasislėpti pavojaus atveju. Dabar jos pritaikytos žmonėms, ieškantiems alternatyvos viešbučiams. Asmeninio archyvo nuotr.
Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandė liuoti, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba pa versti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Netradicinė išeitis
Vietoj apleistos slėptuvės – neblo gai atrodantis būstas pačiame sos tinės centre, visai šalia Seimo rū mų. Pavardės atskleisti nepanorę trisdešimtmečiai broliai Aldas ir Dangis, laisvalaikiu besidomintys ir užsiimantys netradicinių nekil
nojamojo turto objektų įrengimu, buvusią 180 kv. m ploto slėptuvę pačiame Vilniaus centre per vienus metus savo ir draugų pastangomis pavertė vieta, kuri, nors ir netu ri langų, primena neblogai įreng tą būstą. Broliai susitaupė pinigų ir slėptuvės patalpas sutvarkė, įren gė, apstatė, o tada pardavė. Ties a, šios veik los verslu jie nevadina.
3
5p.
Vėl vyko Vienos pokylis
2
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
miestas
Į ACTA priešininkų gretas stojo ir Vilniečiai prisijun gė prie per pasau lį nusiritusių pro testų prieš Tarptau tinį prekybos susi tarimą dėl kovos su klastojimu (angl. – Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA). Į sostinė je šeštadienį vyku sį piketą buvo užsu kęs ir sostinės me ras Artūras Zuokas.
Mitingas: šūkį „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ piketuotojai pakeitė į „ACTA, ACTA, bėk iš kiemo!“. Visi šokinėdami garsiai skandavo: „Kas nešoki
nės, tas už ACTA!“
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
„Tegyvuoja piratai!“
Į protestą susirinko didžiulė mi nia jaunų žmonių, nepritariančių susitarimui kovoti su piratavimu internete. Neabejingas jaunimas į protestą atsinešė daug įvairiau sių plakatų: „Korporacijos + Vy riausybė = ACTA“, „Stop ACTA“, „Nepriklausomas tinklas ŽMO GAUS EVOLIUCIJA“, „Vincai, ačiū, kad leidai naudoti savo intelektinę nuosavybę laisvai“ ir kt. Be plakatų, proteste netrūko ir skanduočių. „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ buvo pakeista į „ACTA, ACTA, bėk iš kiemo!“. Visi šoki nėdami garsiai skandavo: „Kas nešokinės, tas už ACTA!“ Akci jos aktyvistai per garsiakalbį sakė: „Paklauskim žmonių, ką jie mano apie ACTA?“ Ir tada minia vienin gai pradėjo skanduoti: „Tegyvuo ja piratai!“
Simono Švitros nuotr.
ir pasirašomi aukščiausiu lygiu, iš karto reikia įtarti klastą. Nes norint priimti sprendimą ar įstatymą, ar bendrą tarptautinę nuostatą, nau dingą visuomenei, pirmiausia tu ri būti diskusija. Kai tik veikiama tyliai ir greitai, lauk klastos. Todėl, manau, gerai, kad visam pasauly kyla tokios protesto akcijos prieš ACTA ir kad Vilnius yra tarp jų“, – sakė palaikyti susirinkusių atvykęs Vilniaus meras.
Vincai, ačiū, kad leidai naudoti savo in telekti nę nuo savybę laisvai.
Artūras Zuokas:
Kai tarptautiniai do kumentai pasirašo mi labai staigiai ir tyliai ir pasirašomi aukščiausiu lygiu, iš karto reikia įtarti klastą.
Neklausia visuomenės nuomonės
Proteste pasirodė ir Vilniaus meras A.Zuokas. Paklaustas, kokia jo po zicija, meras atsakė esąs prieš tokį susitarimą. „Tikrai palaikau susirinkusį jau nimą ir ne tik jaunimą, nes šian dien laisvei pasaulyje kuo toliau, tuo mažiau lieka vietos. Manau, kad vienintelė vieta kol kas yra in ternetas, taigi reikėtų jį išlaikyti. Todėl manau, kad skubėjimas be diskusijų ir apskritai bandymas per akto sutartį po truputį pradėti ma žus žingsnius į laisvės ribojimą in ternete yra blogas precedentas“, – „Vilniaus dienai“ sakė A.Zuokas. Pasak sostinės vadovo, tokie sprendimai bandomi priimti vi siškai neatsižvelgiant į visuome nės nuomonę, tiksliau, visuome nei net nesuteikiama galimybė tą nuomonę išsakyti. „Kai tarptautiniai dokumentai pasirašomi labai staigiai ir tyliai
Renka parašus Seime
Registruotis į protestą buvo galima ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „antiACTA LT“. Čia vyksta diskusijos ir ketinama įvairiais būdais skleisti informaci ją apie šios sutarties žalą internau tų privatumui ir žodžio laisvei. Šį susitarimą Lietuva ir dar 21 ES valstybė sausio 26 d. pasirašė Toki juje. Kaip teigiama Lietuvos užsie nio reikalų ministerijos pranešime, šiuo susitarimu buvo sukurta tarp tautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Tačiau kyla daug klausimų, ar šis ACTA susitarimas tikrai bus tinka miausia priemonė kovoti su pira tavimu ir klastotėmis internete, ar jis nepažeis interneto vartotojų, ži niasklaidos teisių laisvai naudotis internetu ir gauti informaciją. Ar pritarti Tokijuje pasirašytam susi
Transportas: palaikyti piketuoto
jų Vilniaus meras A.Zuokas į V.Ku dirkos aikštę atvyko dviračiu.
tarimui, Lietuva turės apsispręsti iki birželio. Siekianti užkirsti kelią, kad prieš taringai vertinamas ACTA būtų ra tifikuotas Seime, paskelbė opozici nė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija parlamente. Jos atstovai pranešė pradėję rinkti parlamentarų
Baimė: ACTA sutartimi nepatenkinti piketuotojai nerimauja dėl varžo
mos laisvės internete.
parašus po kreipimosi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę tekstu, premje rą Andrių Kubilių ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Juo raginama „atsižvelgti į vi suomenės viešai reiškiamas pa grįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės
nuosavybės autorių teises aukš čiau, nei yra pamatinės žmogaus teisės.“ Susitarimo nepasirašė tik pen kios ES šalys: Estija, Kipras, Olan dija, Slovakija ir Vokietija, nes šią sutartį jos turi apsvarstyti savo parlamentuose.
3
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
miestas
4p.
Meilės diena kitaip: įdomu ir nebanalu.
meras Namai be saulės šviesos Piketavo visa Europa Dešimtys tūkstančių protestuo tojų šeštadienį visoje Europoje dalyvavo mitinguose prieš tarp tautinį susitarimą dėl kovos su piratavimu internete. Nepabūgę šalčio Vokietijos miestų gatvėse protestavo daugiau kaip 25 tūkst. demonstrantų. Apie 200 žmonių susirinko Londone netoli stambių bendrovių, kurioms pri klauso teisės į išleidžiamą intelek tinę nuosavybę, biurų. Prieš šį susitarimą, kuriuo siekia ma sustiprinti teisinę intelekti nės nuosavybės apsaugos bazę, Bulgarijos sostinėje Sofijoje pro testavo 4 tūkst. žmonių. Tūkstančiai žmonių – daugiau sia jaunimo – dalyvavo demonst racijose kituose sniego ir šalčio kaustomuose Europos miestuo se, tarp jų Varšuvoje, Prahoje, Bukarešte, Paryžiuje, Briuselyje ir Dubline. „Nebesijaučiame saugūs. Inter netas buvo viena iš nedaugelio vietų, kur galėjome veikti lais vai“, – sakė 26 metų programuo toja Monica Tepelus, drauge su maždaug 300 bendram inčių protestavusi Bukarešte. Ryt ų Europoje nepritar imas ACTA yra itin stiprus ir greitai plin ta. Protestuotojai šią sutartį lygina su visuotiniu sekimu, kurį vykdė buvę komunistiniai režimai. Fil mų ir muzikos atsisiuntimas taip pat yra populiarus daugelio jau nų Rytų Europos gyventojų bū das gauti nemokamų pramogų. „Stop ACTA!“ – skelbė vienas transparantas demonstracijoje Berlyno centre, kurioje dalyva vo 2 tūkst. protestuotojų. Oro tem peratūra Vokietijos sostinėje tuo metu buvo 10 laipsnių šalčio. Varšuvoje maždaug 500 protes tuotojų laikė plakatus su užra šais „Ne ACTA“, „Šalin cenzūrą“ ir „Laisvas internetas“.
Protestavo „Wikipedia“ ir „Google“ Sausio 18 d., protestuodamas prieš Internetinio piratavimo su stabdymo įstatymą (angl. – Stop Online Piracy Act, SOPA), di džiausias interneto enciklope dijos „Wikipedia“ portalas ang lų kalba buvo išjungtas parai. In terneto paieškos sistema „Goog le“ buvo užtemdžiusi savo logoti pą, protesto akcijų ėmėsi ir kiti po puliarūs tinklalapiai, taip reikšda mi susirūpinimą dėl JAV Kongre so planuojamų svarstyti kovos su piratavimu internete įstatymų. SOPA pateiktas svarstyti JAV Ats tovų Rūmams, o JAV Senatas im sis nagrinėti IP adresų apsaugos įstatymą (angl. – Protect IP Act, PIPA). Naujųjų įstatymų projek tus palaiko Holivudas, muzikos pramonė, Programinės įrangos gamintojų ir platintojų susivieniji mas (BSA), Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija (NAM) ir JAV prekybos rūmai. Tačiau juos griež tai kritikuoja skaitmeninių teisių ir žodžio laisvės organizacijos.
„Tiesiog netyčia taip 1 išėjo – įrengėme vie ną, įrengėme kitą, taip ir įsisuko
me, – pasakoja Dangis. – Už tuos pinigus buvo galima įsigyti pado rų butą Perkūnkiemyje, bet ne vi si to nori. Kai turi ribotą pinigų su mą, visai nebloga išeitis už ją leisti laiką centre.“ Įrengiant būstą nuo pat pradžių nebuvo lengva. Visų pirma, kaip įprasta, dėl kaimynų, – šie vis įta rinėjo, esą čia gali būti „kas nors negera“. Beje, Dangis įspėja, kad tokia me būste nuolat gyventi nebūtų įmanoma: „Tokioje patalpoje atsi budęs nesiorientuoji, kur esi. Ka dangi slėptuvėje labai gera garso izoliacija, gali būti visiškoje tylo je ir tamsoje. Jei visos šviesos iš jungtos, galima išmiegoti kad ir 16 valandų ir nepajusti.“ Tačiau toks pigus nekilnojamasis turtas pačia me sostinės centre gali būti išeitis tiems, kuriems būstas reikalingas tik laikinai, atvykus į miestą tvar kyti kokių nors reikalų. Štai vieną iš Dangio bei Al do įrengtų ir poilsio vieta pavers tų būstų buvusiose slėptuvės pa talpose ir įsigijo žmogus, į Lietuvą grįžtantis tik retkarčiais, o kitu būstu domėjosi baltarusis, kuris į mūsų šalį dažnai atvyksta tvarky ti darbo reikalų. Nemokėti už šil dymą, negirdėti kaimynų, gyven ti centre – nemaži pliusai. Šios patalpos, anot pašnekovų, taip pat tiktų poilsiui su draugais. Pasitelkus šiuolaikines technolo gijas galima imituoti dienos švie są, kita vertus, jos pernelyg bran gios. Nors, pavyzdžiui, kai kuriuose Europos miestuose buvusios slėp tuvės paverstos nulio žvaigždučių viešbučiais, skirtais tik nakvynei. Už šildymą mokėti nereikia
Vienas iš minėtų tokių patalpų pra našumų itin vilioja – šaltuoju me tu laiku nereikia kloti šimtų litų už šildymą. Tačiau tai priklauso nuo patalpų būklės. Be to, ne visose bu vusiose slėptuvėse galima džiaug tis šiuo dalyku. Tarkime, pašnekovų įsigytos pa talpos nuo centrinio šildymo siste mos atjungtos. „Koridoriuje yra šil dymo taškas, tad čia veikia savotiškas „termoso principas“ – kai šildomas visas pastatas, šiluma į slėptuvę pa tenka per ventiliacijos sistemą. Taigi, tenka mokėti tik už bendrųjų patal pų šildymą“, – slėptuvės pranašu mus vardija pašnekovai. Nusprendusiems tokioje slėp tuvėje įsikurti reikia elementarios oro vėdinimo sistemos. Tačiau tai nieko išskirtinio – dauguma tokių turi biurai. Būtent nuo ventiliaci jos ir priklauso, ar suremontuotas patalpas ateityje bus galima leng vai parduoti.
Tokioje pa talpoje at sibudęs ne siorientuoji, kur esi. Jei visos švie sos išjung tos, galima išmiegoti kad ir 16 va landų ir ne pajusti. Gėr is: nemokėti už šildymą, negirdėti kaimynų, gyventi centre – tokius buvusios
slėptuvės pranašumus vardija jos šeimininkai.
Kodėl slėptuvės neperkamos?
Vilniaus miesto savivaldybė kas mėnesį skelbia apie privatizuoja mą nekilnojamąjį turtą, taip pat ir slėptuves, tačiau norinčių jų pirkti sulaukia nedažnai. Slėptuvių, pa sak savivaldybės atstovų, per me tus parduodama vos viena kita. Jų kainos svyruoja nuo keliasdešim ties tūkstančių iki pusės milijo no litų. Ne vieną slėptuvę įrengę ir ap žiūrėję Aldas bei Dangis svarsto, kad taip yra dėl neparankaus slėp tuvių, kurios dažniausiai yra po gyvenamaisiais namais, plano: „Jei negali keisti konstrukcijų, objek tas nepaklausus. Tarkime, 160 kv. m slėptuvės Goštauto gatvėje, sos tinės centre, kaina labai patraukli, tačiau ten suformuoti 9 kambariai ir nieko neįmanoma perdaryti, nes nėra leidimo.“ Pašnekovai įsitikinę – komerci niu požiūriu patraukliausi objek tai jau parduoti. Juos nupirko ne kilnojamuoju turtu užsiimančios agentūros arba privatieji asmenys, besitikintys juos vėliau parduoti brangiau. Tie objektai, kuriuos iki šiol kartais parduoda savivaldybė, tinkami nebent sandėliuoti. Beje, labai svarbu, ar yra galimy bė įsigytoje slėptuvėje įrengti at skirą įėjimą. Jei taip – tada ir atsi veria komercijos galimybės.
Vis dėlto nemažai miesto turto, įskaitant buvusias slėptuves, kaip ir dalis palėpių, sandėliukų, pagal binių patalpų, dar net nėra inven torizuota. Juk tokių objektų daugy bė – po kiekvienu namu, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi parti nė nomenklatūra, slėptuvės priva lėjo būti. Pabandyti (ne)verta?
Slėptuves remontavę ir įrengę vy rai spėja, kad bet kokiu atveju po dešimties metų sutvarkytos patal pos pačiame miesto centre kainuos daugiau – taigi uždirbti įmanoma. Juk vien sutvarkius visus reikia mus dokumentus patalpos vertė
Asmeninio archyvo nuotr.
gali kaip reikiant padidėti. Tačiau patirtis įsigyjant, tvarkant ir pri taikant buvusias slėptuves – bū tina, ir kol kas greito rezultato bei didelio uždarbio tikėtis greičiau siai neverta. Pavyzdžiui, Aldo ir Dangio bi čiulis, susidomėjęs tuo, ką jie daro, taip pat nusprendė įsigy ti sovietinę slėptuvę ir ją įrengti. Aliejiniais dažais iki pusės dažy tos sienos, krūvos popierių, mies to planai – taip atrodė beveik 180 kv. m patalpos netoli Generalinės prokuratūros, Rinktinės gatvėje. Tačiau pašnekovų bičiulis jau pu sę metų vargsta ir ligi šiol dar ne turi elektros.
Slėptuvių parduoti nepavyksta Apie visus privatizuojamus nekilnoja mojo turto objektus, tarp jų ir slėptu ves, savivaldybė skelbia savo interne to svetainėje. Privatizuojamų objektų sąraše atsiranda ir miestui neberei kalingų slėptuvių. Deja, jas pirkti no rinčių asmenų skambučių savivaldy bė sulaukia itin retai, nors per mėnesį vykdomas ne vienas aukcionas. Štai Basanavičiaus gatvėje esančias 150 kv. m patalpas siūloma pirkti už bemaž 105 tūkst. litų, greta esančias kiek mažesnes – už 81 tūkst. Goštauto gatvėje esančios slėptuvės
kur kas pigesnės. Jas miestas parduo da už 34 tūkst. litų. 128 kv. m patalpų Geležinio Vilko gatvėje kaina – tik 26 tūkst. litų Nemaža dalis slėptuvių, taip pat ir bunkerių, – tiesiog apleista. Pavyz džiui, yra bunkerių Šeškinės kalne. Tunelis po kalnu nepažymėtas jo kiuose planuose. Seniau jis priklausė Valstybės turto fondui ir buvo prižiū rimas, bet kai buvo privatizuotas, nie kas juo nebesirūpina. Bunkerių taip pat yra Tauro kalne, Subačiaus, Kęs tučio, Geležinio Vilko gatvėse.
Visiems gyviesiems sekasi. Jau vien todėl, kad jie gyvi.
2012 02 24
4
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
miestas Šalčio ir vandens kūryba Belmonto parke sa vaitgalį vaikštinėję vil niečiai galėjo grožė tis nuostabiu reginiu. Kaip reikiant spau dęs šaltukas Belmon to krioklius pavertė tikrais meno kūriniais. Pasinaudoti ledo, van dens ir šešėlių pa veikslais skubėjo ir fo tografai mėgėjai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Valdžios malon
Paslaptys: pasirodo, Arkikatedros požemiai slepia ir daug su meile susijusių istorijų.
Meilės diena nebanaliai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šv. Valentino dieną su meile susi jusių pramogų gali rasti ir tie, ku riems apsiklijuoti skruostus rau donomis širdutėmis atrodo kvai la. Mieste šią dieną galima rasti ir kur kas intelektualesnės veiklos.
Šeštadienį Bažnytinio paveldo muziejus vilniečius pakvietė į te minę ekskursiją „Širdies moty vas“, skirtą Šv. Valentino dienai. Tokia pati ekskursiją dar kartą bus rengiama vasario 14-ąją. Ekskursija prasidėjo Vilniaus širdies – Arkikatedros bazilikos – požemiuose. Prie garsių Lietuvos karalių ir karalienių kapų gidė In ga Cironkaitė-Bendžienė susirin kusiems į šią ekskursiją, neabe jingiems žodžiui „meilė“, priminė vienos garsiausių Lietuvos didžio sios kunigaikštystės (LDK) porų – Barboros Radvilaitės bei Žygi manto Augusto – ir kitas meilės is torijas. Ekskursijos dalyviai skaitė šių įsimylėjėlių laiškus, kurie Arki katedros bazilikos požemiuose guli ant Barboros Radvilaitės karsto. Susipažinusi su istorijomis, ap lankiusi ir kitus Vilniaus arkika tedros požemiuose esančius eks ponatus, ekskursija persikėlė į Bažnytinio paveldo muziejų, įkur tą Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčio je. Ši bažnyčia yra garsios Sapiegų
giminės mauzoliejus. Ją sau ir savo šeimai pastatė didis LDK žmogus Leonas Sapiega. Bažnyčioje išli kę įspūdingiausi Lietuvos antka piniai paminklai, o požemiuose il sisi ir šios giminės atstovai.
Toje vietoje, kur bu vo palaidotas šv. Va lentinas, pasodin tas migdolo medis. Ir būtent vasario 14ąją jis pražysdavo. Per ekskursiją buvo aplankytas bažnyčioje esantis L.Sapiegos ir jo dviejų žmonų – Dorotos Firlejos ir Elžbietos Radvilaitės – antkapinis paminklas. Jis yra didžiausias Lie tuvoje memorialinis statinys. Ap žiūrėtas iš balto marmuro iškaltas Teodoros Kristinos Tarnovskytės portretas. Prisimintas ją karštai mylėjęs ir jos gedėjęs Kazimieras Leonas Sapiega. Išskirtinai šios ekskursijos da lyviams buvo parodytas Bažnyti nio paveldo muziejaus fonduose saugomas šv. Valentino relikvijo rius. „Būtent šv. Valentinas, ku rio asmenybė apipinta legendo mis, tiesiogiai nesusijusiomis su jo asmeniu, ir yra šios mūsų eks kursijos kaltininkas“, – sakė gi
Simono Švitros nuotr.
dė I.Cironkaitė-Bendžienė. Prie šios šventenybės ekskursijos gi dė supažindino su šv. Valentino istorija. Jis buvo III a. Romos gy ventojas, dvasininkas, kankinys. Nužudytas už tai, kad neatsisakė krikščionių tikėjimo. Gidė primi nė ir stebuklą, kaip šv. Valentinas grąžino regėjimą Romos imperi jos tarnautojo dukrai. Būtent pas jį Romos imperatorius buvo pasiun tęs šv. Valentiną, kad šis pradė tų tikėti pagonių dievais. Tačiau, užuot pradėjęs jais tikėti, šv. Va lentinas visą tarnautojo šeimą at vertė į krikščionybę. Tokia, pasak gidės, yra tikro ji istorija. Bet per ekskursiją bu vo prisimintos ir legendos. Viena jų – kad šv. Valentinas tuo metu Romoje persekiojamiems krikš čionims karpydavo širdeles ir siųsdavo jas tarsi paguodos ženk lą. „Kita legenda byloja, kad toje vietoje, kur buvo palaidotas šv. Valentinas, pasodintas migdolo medis. Ir būtent vasario 14-ąją jis pražysdavo“, – pasakojo gidė. Nebuvę Arkikatedros požemiuo se, negirdėję, kas rašoma Barboros Radvilaitės laiške Žygimantui Au gustui ir jo laiške jai, norintys ap žiūrėti Bažnytinio paveldo muzie juje esančią ekspoziciją „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ ir pama tyti tik savaitę Lietuvoje būsian tį 1637 m. Šv. Kryžiaus relikvijo rių turi dar vieną progą.
Vienas medalis – į Islandiją Signatarų namuose buvęs Islandi jos užsienio reikalų ministras Jó nas Baldvinas Hannibalssonas, signatarai Algirdas Saudargas ir Emanuelis Zingeris apdovanoti visuomenės įsteigtais medaliais „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
J.Baldvinas Hannibalssonas ap dovanotas už jo, kaip tuomečio Islandijos užsienio reikalų mi nistro, indėlį pripažįstant Lie tuvos nepriklausomybę 1991 m. „E.Zingeris ir A.Saudargas, kaip
tuomečiai Lietuvos diplomatijos vadovai, jie daug prisidėjo prie tarptautinio Lietuvos pripažino“, – BNS sakė Apdovanojimų komi sijos kancleris Saulius Povilaitis. Pats J.Baldvinas Hannibalsso nas į ceremoniją neatvyko, apdo vanojimas jam bus perduotas dip lomatiniais kanalais. E.Zingeris 1990–1992 m. vado vavo Aukščiausiosios Tarybos-At kuriamojo Seimo Užsienio reikalų komisijai. A.Saudargas ėjo užsie nio reikalų ministro pareigas.
Pirmojo ir antrojo laipsnio ap dovanojimai „Už nuopelnus Vil niui ir Tautai“ įkurti 2009 m. visuomenine ir privačia inicia tyva. Tarp medalių steigėjų yra Krašto apsaugos bičiulių klubas, Šlapelių muziejus, Vilniaus ainių klubas, Vilniaus rotušė, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba. Visuomeninės apdovanojimų ko misijos pirmininku išrinktas ku nigas Tomas Šernas. VD, BNS inf.
Dešimties metų ju biliejų švenčian ti bene aktyviau sia sostinėje Balsių bendruomenė ne ketina atsipalaiduo ti. Už pilietiškumo ugdymą Šv. Kristo foro statulėle jau ap dovanoti Balsių gy ventojai toliau ieško būdų gyvenimo ko kybei gerinti.
Veržlumas: praėjusių metų rugsėjo
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šeštadienio rytą Balsių bendruo menė surengė susitikimą. Balsių bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Eitautas Bartuškevi čius pasidžiaugė, kad žmonės ne pabūgo šalčio ir balsiečių bei apy linkių gyventojų sugužėjo beveik pilna salė. Per susirinkimą buvo apžvelg ti nuveikti darbai, priimta keletas sprendimų dėl ateities planų. Kaip tik apie juos ir tai, kaip rūpinama si balsiečiais, kalbėjomės su pir mininko pavaduotoju E.Bartuške vičiumi. – Kuo ypatinga Balsių bendruomenė? Kokie jūsų siekiai? – Iš tiesų mūsų tikslas paprastas – kad kuo daugiau žmonių patikėtų galį ką nors pakeisti. Tai darome sa vo pavyzdžiu. Mūsų pagrindinė min tis – junkitės prie bendruomenės, nes kartu galime daugiau. Norisi, kad į aktyvią veiklą įsijungtų kuo daugiau kompetentingų žmonių, tada daug gerų darbų galima nuveikti. Siekiame, kad Balsių bendruo menės nariai gautų kuo didesnės naudos, kad pajustų, jog narystė yra svarbi ir kad net duoda jiems naudos. Mes nuolat su įvairių pa slaugų teikėjais deramės, kad Bal sių bendruomenės nariams būtų taikomos įvairios nuolaidos. Įdo mu tai, kad Balsių bendruomenės nariams, susimokėjusiems mokes tį – 120 litų metams, pigiau yra ir
mokyklos būreliai, šiukšlių išveži mas, saugos ir kiti dalykai. Žmonės naudą gauna didesnę, nei sumoka nario mokestį. Kalbant apie tai, galima pridur ti, kad skatiname žmones rūšiuoti atliekas. Tie, kurie rūšiuoja, sako, jog tikrai pripranta ir lieka gerokai mažiau bendrųjų atliekų, už kurias moka. O atliekas tvarkanti bendro vė mums suteikia galimybę naudo tis nemokamu rūšiavimu. – Taigi bendruomenė – tikroji savivalda? Tokią viziją regite? – Savivaldos idėja yra ta, kad žmo nės pagaliau suvoktų, jog už tai, kaip jie gyvena, tik patys ir yra at sakingi. Šiuo atveju mes geriau ne gu valdžia žinome, ko mums rei kia, pati bendruomenė yra nemažai darbų nuveikusi. T. y. mes padeda me valdžiai ir daug ką darome už ją – pradedant infrastruktūros plana vimu ir pasiūlymais, kuriuos kar tais tenka ilgai įrodinėti, pvz., kad būtinai vienaip ar kitaip reikia ke lius nutiesti ar kitus darbus daryti, baigiant tuo, kad patys inicijuoja me įvairius projektus. Vienas tokių – pernai buvo sudaryta komisija ir įvertintos Balsių mitologiniame parke esančios skulptūros. Pasiro do, Balsių bendruomenė per kele tą metų sukūrė daugiau kaip 350 tūkst. litų vertės kultūrinį turtą. – Vienas iš nuveiktų darbų są raše yra projektas „Saugūs Bal siai“. Kuo jis unikalus ir nau dingas žmonėms?
5
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
miestas Šalčio ir vandens kūryba
nių Balsiai nelaukia Labdariai: į dešimtąjį Lietuvoje Vienos pokylį bilietus įsigijo apie šim
tą porų.
Simono Švitros nuotr.
Padės vaikams Indrė Pepcevičiūtė Šeštadienio vakarą Vilniaus rotu šėje vyko dešimtą kartą Lietuvoje organizuojamas Vienos pokylis. Į jį pasidabinę rinkosi vilniečiai ir specialiai į pokylį atvykę sostinės svečiai.
1 d. Balsių mokykla atvėrė duris pirmiesiems moksleiviams. Dabar bendruomenė imasi naujų projektų. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
– Balsiai yra gana nutolę nuo miesto centro, o artimiausi saugos tarnybų ekipažai stovi prie Santa riškių ar netgi pačiame mieste. Ir ta reali sauga, realus reagavimas, visada būna tik sutartyse. Atva žiuoti iki čia prireikia mažiausiai 10–15 minučių. Šį projektą pasi rašė „Ekskomisarų biuras“. Su tarėme, kad jų ekipažas stovės Balsiuose. Jis teiks ne tik saugos paslaugas Balsių bendruomenės nariams, bet ir socialines, kurios šiaip jau neįeina į saugos tarnybų paslaugų spektrą. Pavyzdžiui, žie mą neužsiveda žmogus automobi lis, ir jis gali kreiptis į saugos tar nybos darbuotojus. Arba išvažiavo iš namų ir pamiršo, užrakino du ris ar ne, arba reikia pašerti šunį. Netgi tokių dalykų gali prašyti da lyvaujantys projekte, ir jiems bus pagelbėta. – Kokie bendruomenės planai artimiausiai ateičiai? – Susirinkime buvo nutarta, kad Balsių bendruomenė kurs laisva laikio ir sporto klubą. Sieksime su daryti palankesnes sąlygas bendruomenės nariams – kad būtų ir pigiau, ir įvairių veiklų suorgani zuota Balsių mokykloje. Kad mo kykloje įvairius sporto būrelius ga lėtų lankyti nuo mokyklinukų iki senjorų. Ketiname taip pat orga nizuoti kultūrinius renginius, ves ti paskaitas ir pan. – Minėjote, kad esate pasitvir tinę įvairių renginių planus. Ir
kaip vieną įdomesnių išskyrė te Balsių blusturgį. Kaip gimė tokia idėja? – Pirmą Balsių blusturgį ketina me surengti pavasarį Balsių par ke. Idėja – padaryti labiau mainų turgų nei tokį, kuriame perkama ir parduodama. Taigi čia kaimynai galės atiduoti savo daiktus tiems, kuriems jų reikia.
Mes geriau negu valdžia žinome, ko mums reikia, pati bendruomenė yra nemažai darbų nu veikusi. Gimė ši idėja labai paprastai. Nusileidi į rūsį ir matai, kad kau piasi vis daugiau daiktų, kurių ne naudoji, o daiktai dar geri. Kodėl nepasidalyti su tais, kuriems gal būt jų reikia? Yra projektų, ku rie puikiai veikia valstybės mas tu. Mūsų tikslas – kad Balsiuose žmonės vieni kitiems padėtų, ap skritai norime, kad žmonėms čia būtų gera ir patogu gyventi. O kaip dažnai jį rengsime, pri klausys nuo to, kaip pasiseks pir masis. Greičiausiai kartą per me tus. – Ketinate kurti ir Daugia funkcinį bendruomenės cent rą. Kas jame bus?
– Šis centras yra viena iš mūsų vi zijų. Tikslas – sukurti tokį daugia funkcį centrą, kuriame balsiečiai galėtų patenkinti savo poreikius ir jiems nereikėtų kasdien važiuo ti į Vilniaus centrą. Atsirastų darbo vietų, būtų pa tenkinti kultūriniai ir kiti gyven tojų poreikiai. Jame būtų galima įrengti ir senjorų centrą, koplytė lę, kokių nors smulkių verslų, gal būt kokį verslo inkubatorių. – Kokiais pavyzdžiais sekate, iš kur semiatės patirties, kaip tvarkytis ir kurti geresnį gy venimą bendruomenės žmo nėms? – Vienas mūsų tikslų yra atnau jinti ir toliau megzti ryšius su už sieniu. Matome, kaip bendruo menės, kurioms vietos valdžia suteikia tam tikrų galių, tvarkosi ir kokių gerų rezultatų galima pa siekti. Nereikia toli važiuoti. Tokių pavyzdžių yra ir kaimy nėje Lenkijoje. Esame lankęsi ir Didžiojoje Britanijoje, Birminga mo mieste. Ten yra panašaus kaip mūsų dydžio bendruomenė, ir ji per dešimtmetį padarė neįtikimų dalykų – iš prasčiausio rajono ta po pačiu geriausiu. Jie sugebėjo sujungti vietos valdžią, ši atida vė tam tikrus įgaliojimus gyven tojams, ir buvo pasiekta tikrai ge rų rezultatų. Taigi mes norime šiek tiek pasi semti tos patirties, rašome įvairius projektus, kurie tos patirties padė tų įgyti.
Per labdaringą renginį surinktos lėšos bus skiriamos Lietuvos svei katos mokslų universiteto ligoni nės Kauno klinikų perinataliniam centrui funkcinei dvynių slau gos šildomai lovelei įsigyti. Vienos pokylis, remdamas labdaros ir pa ramos fondą „Mes galime“, prisi dės ir prie LNK televizijos organi zuojamo vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti skirto projekto „Auksinė širdis“. Dalis labdaros lėšų bus skirta regos negalią turinčiai panevėžie tei, kad būtų apmokėtos specia lios ir papildomos išlaidos, kurių nekompensuoja Valstybinė ligo nių kasa, užsienyje atliekant akies operaciją. Šio pokylio garbės svečias – pir masis nepaprastasis ir įgaliotasis Austrijos Respublikos ambasado
rius Lietuvoje dr. Florianas Haugas. Vienos pokylis yra vienas pirmų jų labdaros renginių mūsų šalies istorijoje. Į jį susirenka ne tik ži nomi šalies politikos, verslo, kul tūros veikėjai, bet ir visų visuome nės sluoksnių atstovai: gydytojai, mokslininkai, pedagogai, meninin kai, studentai ir kt. Senas tradicijas Europoje ir Lietuvoje turinčiu ren giniu siekiama puoselėti visuome niškumą, elegantiškumą. Į dešimtąjį Lietuvoje Vienos po kylį bilietus įsigijo apie šimtą porų. Juose buvo nurodyti aprangos rei kalavimai: moterims – ilga vakari nė suknelė, pageidautina ilgos, iki alkūnių arba virš jų, pirštinės, kla sikiniai bateliai; vyrams – smokin gas arba frakas. Leidžiami tautinis kostiumas arba paradinė karinin ko uniforma. Pokylio tikslas yra organizuojant reklamos kampaniją ir gyvos muzi kos šokių vakarą-koncertą surinkti lėšų ir jas įteikti. Labdaros gavėjas nustatomas pokylio globėjų arba globėjų komiteto posėdyje, išana lizavus pateiktas paraiškas. Ji vie šai įteikiama praėjus porai savaičių po pokylio.
Su šio šeštadienio „Vilniaus diena“ – nemokamas metinis abonementas į infoteką.
Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.
6
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
nuomonės
Universitetų valdymą siūlo patikėti senatui ir tarybai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Luptų lavonų paroda – visai šeimai Saulius Pocius
V
as ar io 16-osios mi nėjimo pab aigt uv ių prog a anon im in iai sum anytoj ai liet u viams tėkštelėjo ypač gundančią provokaciją – nulupt ų ir konser vuot ų žmon ių lavonų. Tikr ų, ne muliaž ų. Tik be odos. Kūnai išda rinėti taip, kad tikras ES provinci jos pil ietis pasijustų autentiškai – lyg po skerstuvių kaime.
Į šitą nekrofilinio eks hibicionizmo šventę vi liojami ne tik subren dę šalies piliečiai, bet ir šeimos su vaikais. Kvie čiamos net ir mokinių ekskursijos. „Sensaciją mokslo ir med icinos pasaulyje sukėlusi žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibi tion“ pirmą kartą bus rodoma Lie tuvoje“, – skelbia mėsinių atvaiz dų prifaršir uota reklama, biolo giškai pak ibusi mon itor ių ekra nuose. Vad inasi, eik ite, žmonės, ir žiūrėk ite, pamat ysite, ko dar nematę. Tam, kad šiai Valpurgijos šventei būtų suteikta tariama humaniz mo ir solidumo dozė, sumanyti net tam tikri maskuojantys abrozdė liai, kurie turėtų nukreipti dėme sį nuo tikrosios šio reikalo esmės. Šių išskirtinių skerstuvių aprašy muose, kaip vadybiniuose akci nės bendrovės analuose, pateikta ir reginio misijos apibrėžtis, į kurią potencialus parodos žiopsotojas tarsi turėtų ypač atidžiai įsiskaity ti: „Žmogaus kūno parodos misija – paskatinti lankytojus gerbti savo kūną ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie žmogaus kūno mokslą bei akcentuoti jo grožį.“ Taig i juodu ant balto aišk inama, kad siūlom i reg in iai paskat ins gerbti save kaip Dievo kūrinį. Be to, čia bus gal ima įžvelgt i ir kū no grož į, kuris, kaip reik ia tikėtis, turėt ų sukelt i estet in į pasigėrė
jimą. Na, būtent šioje vietoje vėl gi kažkaip tampa nepatogu ir ne visai suprantama. Arg i nulupt i, konservuoti numirėliai praskės tom is kojom is ir dirbt inai sufor muotom is mės ingom is šyps e nomis gali sužadinti estetinį jaus mą? Jei taip yra iš tiesų, kodėl ta da mes savo mir usiems nelupa me odos ir iš jų veidų nelipdome šypsenos? Gal taip „patobul in ti“ jie būtų žavesni ir keltų esteti nį pasitenk inimą gausiai susirin kusiems gedėtojams? Šie klausimai, suprantama, pir miaus ia adres uot i suaug us ie siems. Tačiau lauk inis šių dienų žavesys tampa dar įstabesnis, kai pamatai, kad į tą nekrofi linio eks hibicionizmo šventę viliojami ne tik subrendę šal ies pil iečiai, bet ir šeimos su vaikais. Kviečiamos net ir mokinių ekskursijos. „Paro doje mokiniai patirs ne vieną jau dinančią mok ymosi akimirką“, – cinišku tekstu reikalą reklamuo ja reg in ių organ izator iai. Ir pri duria: „Puik ios kūno nuotraukos bei informat yv i vaizdo med žia ga lankytojams paliks neišdildo mą įspūd į.“ Čia tai tikra tiesa. Kad vaikams tų ister išk ų įspūd žių bus tikrai, tai bet kur iam kanopin iam žin duol iui aišk u. Jau šiand ien gal i ma drąsiai spėlioti, koks procen tas mažamečių po tok ių „neišdil domų įspūd žių“ dozės negalės užmigti bent jau porą naktų. Tai bent jaudinančios mokymo si akimirkos! Po tok io ugdymo pat yr imų net savo mot inai galvą nupjovęs ir į Kuršių mar ias ją įmetęs Aidas Paulav ičius atrodo visai norma lus vaik inas, kur is taip pat tik norėjo pat irt i kelet ą jaud inan čių akimirk ų. „Ilgesys, ta giesmė“, kaip pasakytų poetas. Kai žvelgdamas į tok ios parodos prospekt us atsik ratai net ikėt u mo efekto, palengva smegeny se išryškėja ir tikrieji kėslai. Ypač kai po altr uist in ių rag in imų rū pint is sav ųjų kūnų sveikat a ir gyvenimo būdu pamatai šios la vonų fiestos bil iet ų kainas. Sa vaitgal iais bil iet ukai suaug usie siems kainuos nuo 55, vaikams – nuo 40 litų. Dėmesio, metas hu manizmui – studentams ir senjo rams taikoma 5 litų nuolaida. Štai taip, nepriklausomos Liet u vos suaugusieji, šeimos ir vaiku čiai pabiručiai. Ateikite, pažvelki te ir, kaip sako organizatoriai, pa tirk ite nuostabių akimirk ų.
eimo Švietimo, mokslo ir kul tūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad darbo grupė smarkiai pasistū mėjo rengdama pataisas ir įgyven dindama Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuria kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. V.Stundžio teigimu, darbo grupėje sutarta dėl aukštųjų mokyklų valdy mo modelio. Siūloma, kad valdymas būtų dvinaris, kai svarbiausius klau simus sprendžia akademinės bend ruomenės sudaryti senatas ir tary ba. „Esame beveik sutarę dėl naujos valdymo koncepcijos – darbo grupė pritarė dvinariam valdymo mode liui, kai valdymo klausimus spren džia bendruomenės lemiama valia sudaryti senatas ir taryba. Taryba spręstų finansinius, ūkinius, stra tegijos klausimus, senatas – aka deminius. Taip pat siūloma, kad nė vienas sprendimas nebūtų vienas menis, priimant sprendimus reikė tų kito valdymo organo pritarimo ir panašiai“, – BNS sakė darbo grupei vadovaujantis V.Stundys. Pasak jo, darbo grupė dar turi ap sispręsti, kaip teisiškai reglamen tuoti nevalstybinių aukštųjų mokyk lų, gaunančių vadinamuosius studijų krepšelius, finansavimą. KT nutarime pabrėžė, kad valsty bė visų pirma privalo pagal visuome nės poreikį garantuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besi mokančių studentų finansavimą, ir tik tais atvejais, kai tam tikrų sričių
specialistai dėl objektyvių priežas čių negali būti parengti valstybinė se aukštosiose mokyklose, toks vals tybės užsakymas gali būti pateiktas ir nevalstybinėms aukštosioms mo kykloms.
Valentinas Stundys:
Esame beveik sutarę dėl naujos valdymo koncepcijos – darbo grupė pritarė dvina riam valdymo mode liui.
O jau pataisytos įstatymo nuosta tos dėl rotacijos, leidžiančios aukš tosioms mokykloms pasirinkti, kaip rotuoti už mokslą mokančius ir ne mokančius studentus pagal studi jų rezultatus – kas pusmetį ar kas
met, daugiau keičiamos nebus. „Šios nuostatos buvo skubiai patikslin tos, ir jų keisti nebesiūloma. Juo la biau kad aukštosios mokyklos tokiai tvarkai irgi yra pritarusios“, – sakė V.Stundys. Gruodžio pabaigoje KT kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuosta tas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, siekiant skubiai užpil dyti teisinį vakuumą pataisos priim tos specialiai tam sušauktoje neei linėje Seimo sesijoje. Kitiems KT nutarimo punktams teisiškai regla mentuoti sudaryta darbo grupė, ku ri įpareigota iki kovo parengti atitin kamas įstatymo pataisas. KT gruodžio pabaigoje prieštarau jančiu Konstitucijai pripažino vieną esminių valstybinių aukštųjų mokyk lų organizacinės ir valdymo struktū ros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdy mo funkcijų perdavimą tarybai, ku rią sudarant akademinė bendruome nė neturi lemiamos įtakos. Sausį skubiai keisdamas įstaty mą Seimas patvirtino nuostatą, ku ri daugiau galių valdant universite tus suteikia senatams, jiems pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų. KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai ver tinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai. Toks reguliavimas pa keistas universitetams leidžiant pa sirinkti, kokiu dažnumu rotuoti stu dentus – kas semestrą ar kasmet. VD, BNS inf.
Norvegai saugos mūsų oro erdvę
L
ietuvoje šią savaitę viešėjęs Norvegijos kariuomenės va das Haraldas Sunde sakė, kad jo šalies karinės oro pajėgos ateityje dalyvaus Baltijos šalyse vyk domoje NATO oro policijos misijoje. „Pagal planą mes turėjome perimti misiją šiais metais. Tai buvo atidėta, nes mes aktyviai dalyvavome veiks muose virš Libijos. Tačiau, žinoma, mes grįšime“, – interviu BNS ir kari nei žiniasklaidai teigė H.Sunde. Pasak jo, Norvegija visuomet buvo tvirta šios misijos Baltijos šalyse rė mėja. Trečiadienį Briuselyje Aljanso šalių atstovai priėmė sprendimą pra tęsti misiją. Teigiama, kad ši misija NATO šalių ambasadorių patvirtin tame dokumente vadinama „ilgalai kiu sprendimu“, kuris bus periodiškai peržiūrimas, pirmąkart – 2018 m.
„Aš labai patenkintas sprendimu Briuselyje. Jis reiškia, kad oro polici ja Baltijos šalyse yra Aljanso funkcija, ji bus peržiūrima 2018 m.“, – kalbėjo Norvegijos kariuomenės vadas. Norvegijos KOP naikintuvai Baltijos šalių oro policijos misiją vykdė 2005
m. ir 2007–2008 m. NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios už tikrintų savo oro erdvės apsaugą. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
lietuva Prezidento Algir do Brazausko našlė Kristina Brazauskie nė turės savo parti ją, su kuria bandys politinę laimę šį ru denį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Konkurentai: iš pradžių K.Brazauskienė partiją ketino kurti su ubagų karaliumi save tituluojančiu V.Šustausku, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė.
Ir partiją kūrė, ir vaišinosi Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
dokumentus ir pateikti išvadą, ar tokia politinė organizacija gali bū ti oficialiai įregistruota.
Susirinko į buvusią „Draugystę“
Šeštadienį apie pora šimtų K.Bra zauskienės šalininkų susirinko į sostinės viešbutį „Crowne Plaza“, buvusią „Draugystę“. Jam K.Bra zauskienė kadaise vadovavo, kartu su partneriais privatizavo šį vieš butį. Steigiamajame suvažiavime buvo įkurta Demokratinė darbo ir vieny bės partija (DDVP). Jos steigėjais, pasak organizatorių, tapo apie 1700 žmonių, forumo delegatus įgalio jusių įkurti naują politinę jėgą ir išrinkti jos vadovaujamuosius or ganus. Pagal Lietuvos įstatymus parti ją gali įkurti ne mažiau kaip 1000 steigėjų. Teisingumo ministerija turi patikrinti jų sąrašus, naujosios partijos įstatus bei kitus steigimo
Posėdžiavo už uždarų durų
Kaip ir buvo tikėtasi, K.Brazaus kienė išrinkta DDVP pirmininke. Tai steigiamojo suvažiavimo dele gatai nutarė vienbalsiai. DDVP fo rumas buvo uždaras. Po jo K.Brazauskienė žurna listams teigė, kad naujos partijos tikslas – „ginti paprastų žmonių teises, aktyviai kovoti su nedarbu, šešėline ekonomika“. Paprašyta apibūdinti, kuriai po litinio spektro pusei bus priski riama naujoji politinė jėga, prezi dento našlė atsakė: „Tai bus labiau centro partija.“ Tačiau K.Brazaus kienė sutiko, kad DDVP pavadini mas ir programinės nuostatos yra daugiau kairiosios, socialinio po būdžio. „Partijos pavadinimą nu
lėmė prezidento A.Brazausko įtaka – jis buvo įkūręs Demokratinę dar bo partiją, be to, jis buvo tas žmo gus, kuris suvienijo visą Lietuvą, tad abu šie dalykai ir yra naujosios politinės jėgos pavadinime“, – tei gė ji. Opozicijai Seime – dvi vietos?
K.Brazauskienė demonstravo opti mizmą dėl DDVP sėkmės per bū simus Seimo rinkimus. „Kiek juo se laimėsim? 139 vietas. Likusias dvi paliksime opozicijai“, – kal bėjo naujai įsteigtos partijos pir mininkė. K.Brazauskienė piktinosi tvar ka, kai į naująjį Seimą neperrink tiems buvusiems parlamentarams išmokamos išeitinės kompensaci jos. „Tam vien šiemet bus išleista apie 20 mln. litų. Ne kompensa cijas reikia jiems mokėti, o išvai kyti su lazdomis“, – sakė ji. Pati
K.Brazauskienė tvirtino greičiau siai bandysianti siekti Seimo nario mandato. „Bet man būtų gerai ir Seime, ir be Seimo“, – teigė ji.
Jokių pažymų iš žmonių, norinčių įstoti į partiją, nerei kalauju. Tiesiog pa sikalbu su žmogumi ir matau, ar jis kvaiš telėjęs, ar ne. „Jokių pažymų iš žmonių, no rinčių įstoti į partiją, nereikalauju. Tiesiog pasikalbu su žmogumi ir matau, ar jis kvaištelėjęs, ar ne. Jau dabar stojantys į partiją patys pagal išsilavinimą skirstosi į komitetus,
Buriamos naujos partijos
Politologas Algis Krupavičius (nuotr.) teigia, kad prezidento našlės K.Bra zauskienės inicijuotas naujos DDVP steigimas yra bereikšmis įvykis Lietu vos politikoje, o ši organizacija tikriau siai gyvuos tik iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
Artėjant šių metų spalį vyksiantiems naujojo Seimo rinkimams Lietuvoje pagausėjo steigiamų naujų partijų.
Jis sakė neįsivaizduojantis, į kokį elektoratą galėtų taikyti K.Brazaus kienės kuriama politinė organiza cija. „Partijoms, kurios nori šį tą nuveik ti, reikia bent trijų dalykų. Pirma – tu rėti programą, kuri būtų gana aiškiai apibrėžiama politiniame lauke. Antra
Pernai gruodį buvo įkurtas Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamas po litinis judėjimas „Taip“, žadantis puose lėti liberaliąsias vertybes. Ši partija jau perėjo įregistravimo procedūrą. Taip pat gruodį atkurta Tautininkų są junga, jos vadovu išrinktas Seimo na rys Gintaras Songaila. Teisingumo ministerija jau patikrino šios partijos steigimo dokumentus ir patvirtino juos kaip atitinkančius įstatymo rei kalavimus. Netrukus tautininkai tu rėtų užbaigti registracijos procesą – pateikti atitinkamą prašymą Juri dinių asmenų registrui.
o paskui jie išsirinks viršesnį, kuris galėtų būti deleguojamas į Seimą“, – pridūrė K.Brazauskienė. Su V.Šustausku buvo ne pakeliui
Gyvuos tik iki rinkimų – turėti organizaciją, trečia – turėti lyde rį. Ši pretendentė į partijas neturi nė vieno iš išvardytų požymių“, – konsta tavo A.Krupa „Manau, iš esmės nėra jokios reikš vičius. mės, kad tokia partija įsikūrė. Tai bus organizacija iki šių metų rinkimų ir po jų tikriausiai išnyks. Dar klausimas, ar ji bus registruota, ar užteks steigėjų“, – BNS sakė A.Krupavičius, komentuo damas šeštadienį įvykusį DDVP stei giamąjį suvažiavimą.
Tomo Raginos nuotr.
Steigiamajame DDVP suvažiavime buvo matyti kai kurių buvusių De mokratinės darbo partijos veikėjų ir A.Brazausko bendražygių, pa vyzdžiui, buvęs prezidento pata rėjas ir atstovas spaudai Jonas Re kešius. Po neilgai trukusio steigiamojo suvažiavimo jo dalyviams viešbu tyje buvo surengtos vaišės. Pernai rugpjūtį K.Brazauskienė buvo išrinkta skandalingai pagar sėjusios Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) vadove, tačiau lapkritį, ne susitarusi su prieštaringai vertina mu LLS lyderiu Vytautu Šustaus ku, ji iš šios partijos pasitraukė ir paskelbė apie planus steigti savo vadovaujamą naują politinę jėgą.
Socialdemokrat ų sąjunga ir Centro partija. Susivienijimas pavadintas „Už Lietuvą Lietuvoje“. Jis žada puoselėti nacionalines vertybes.
žiavimą ir ne vėliau kaip per 6 mėne sius nuo jo įsiregistruoti Juridinių as menų registre. Per šį laiką privalo bū ti atliktos dokumentų patikrinimo pro Verslininko Ramūno Karbauskio va cedūros Teisingumo ministerijoje, taip dovaujama Lietuvos valstiečių liaudi pat kiti registravimo veiksmai“, – aiški ninkų sąjunga nusprendė pakoreguo no ministerijos atstovė spaudai Vaida ti, t. y. modernizuoti, savo pavadinimą. Vencevičiūtė. Baigusi perregistravimo procedūras ji Visi prieš registraciją būtini parengia turėtų vadintis Lietuvos valstiečių ir mieji veiksmai paprastai užt runka žaliųjų sąjunga. apie 1,5–2 mėnesius.
Žudynėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio šalininkai irgi pranešė apie savo par tijos steigimo procesą. „Drąsos kelio“ partijai turėtų vadovauti buvęs kuni gas Jonas Varkala. Nors steigiamasis šios partijos suvažiavimas surengtas jau prieš kelias savaites, Teisingumo Nesen iai Taut in ink ų sąjunga ministerija tikina iki šiol neturinti jo paskelbė sudaranti bendrą po kių jos steigimo dokumentų. litinį bloką su kitomis nedidelė „Įstatymai numato, kad steigiama par mis politinėmis organizacijomis – tija privalo sušaukti steigiamąjį suva
Atkreiptas dėmesys, kad jei „Drąsos ke lio“ partija nori dalyvauti Seimo rinki muose, ji privalo ne vėliau kaip šių me tų rugpjūčio pradžioje būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad Teisingumo ministerijai vėliausiai birželį turi būti įteikti tvarkingi partijos steigimo dokumentai. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai įregist ruotos 39 politinės partijos. Penkioms yra pradėtas likvidavimo procesas.
8
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
lietuva Skaidrumas kelia abejonių
Daugės protestų
lenkai nuodija atmosferą
Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis teigia, kad Ru sija mažiau nei po mėnesio vyksiantiems prezidento rinki mams ruošiasi pagal Europos standartus, tačiau abejonių dėl šio proceso skaidrumo dar lie ka. Rusijoje tebesitęsia protes tai, prasidėję po neskaidriais laikomų Dūmos rinkimų.
43 proc. Lietuvos gyvento jų mano, kad dėl ekonominių neramumų šiemet padaugės protestų ir darbo konfliktų. 41 proc. gyventojų mano, kad protestų skaičius nesikeis, 7 proc. – kad sumažės. Tai pa rodė tyrimų bendrovių tinklo „Win-Gallup“ ekonominių ne ramumų barometras.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra tapę tikrų ir įsivaizduojamų lenkų mažumos lyderių įkaitu. Apie tai rašo britų savaitraštis „The Economist“. „Kol Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus vietos lenkų, ypač jų gudrių lyderių, nuoskaudų įkaitu, tol nesutari mai nuodys atmosferą“, – tei giama publikacijoje.
Partijos vairo atsisakė Diana Krapavickaitė d.krapavickaite@diena.lt
Kauno „Žalgirio“ arenoje sekma dienio popietę rinkosi naujos Lie tuvos politinės jėgos įkūrėjai. Atsk leistas naujosios partijos pavadi nimas – Lietuvos žmonių partija. Jos pirmininke išrinkta bendrijos „Viltis“ vadovė Joana Šimanaus kienė.
Verslininko Vladimiro Romano vo kuriama politinė partija kovos už šalies meną, kultūrą ir sportą. Į steigiamąjį partijos suvažiavimą gausiai rinkosi norintys tapti nau jos politinės partijos nariais. Jiems buvo išdalyti partijos įstatai ir bal savimo biuleteniai. Iš viso steigiamajame suvažia vime užsiregistravo 1393 daly viai. Pagal įstatymus naują partiją įsteigti gali ne mažiau kaip 1 tūkst. steigėjų. Suvažiavime dalyvavo ir pats V.Romanovas. Taip pat – Kauno „Žalgirio“ komandos sporto di rektorius Vitoldas Masalskis, bu vusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovė Tatjana Se dunova, kiti žymūs žmonės. V.Romanovas buvo pasiūlytas į partijos pirmininko postą, tačiau mandagiai atsisakė. Jis tikino, kad ir taip visa širdimi bus su partija. Per steigiamąjį susirinkimą taip pat buvo patvirtinti partijos įsta tai, programa, išrinkta partijos va dovybė. Numatyta partijos pirmi ninko kadencijos trukmė – dveji metai.
Lyderis: V.Romanovas su partija
bus visa širdimi, bet jai vadovau ti nesiims. Artūro Morozovo nuotr.
9
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
ekonomika Benzino kaina kyla
Siūlo mažinti naštą verslui
Bendrovė „Lukoil“ 95 markės benziną penktadienį pardavinėjo po 4,78 lito, ar ba 5 centais brangiau nei prieš savaitę. „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse litras ben zino kainavo atitinkamai 4,78 ir 4,79 li to – 2 centais daugiau nei prieš savai tę. Dyzelinas „Lukoil“ degalinėse per sa vaitę pigo 5 centais, iki 4,63 lito už litrą, „Orlen“ ir „Statoil“ degalinėse brango 2 centais – atitinkamai iki 4,63 ir 4,64 lito.
Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) siūloma įpareigoti supaprastinti kai ku rias ataskaitų formas, o Aplinkos, Fi nansų ministerijos ir VMI turės susitar ti, kad duomenys apie aplinkos teršimą būtų teikiami tik vienai institucijai. So cialinės apsaugos ir darbo ministerija tu rėtų inicijuoti, kad darbdavys atsiskaity mo lapelį darbuotojui įteiktų tik šiam pa reikalavus.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1573 DB svaras sterlingų 1 4,1168 JAV doleris 1 2,6080 Kanados doleris 1 2,6119 Latvijos latas 1 4,9412 Lenkijos zlotas 10 8,1934 Norvegijos krona 10 4,5189 Rusijos rublis 100 8,7088 Šveicarijos frankas 1 2,8546
pokytis
+0,6760 % +0,0073 % +0,3154 % +0,0191 % +0,0668 % –0,8207 % –0,0906 % –0,3923 % +0,0491 %
Nenuspėjama pensijų fondų ruletė Politikai kritikuojami dėl pasikeitusių pen sijų kaupimo sąlygų, tačiau antros pako pos pensijų fondai nežlunga. Norinčių senatvėje prisidurti papildomų lėšų vis dar atsiranda.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sumažintos galimybės
Daugiau nei trečdalis šalies gy ventojų prisideda prie savo pen sinio amžiaus artimųjų išlaiky mo, bet tik penktadalis gyventojų patys senatvėje norėtų būti išlai komi. Daugumos gyventojų nuo mone, tinkamą pensiją turėtų už tikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mo kamos pensijos senatvėje pakaks. Tokius apklausos rezultatus pri statė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasirūpinti oria senatve gyven tojams siūloma iš anksto, pasinau dojant antros pakopos pensijų fon dais. Pagal šią sistemą dalis įmokų, mokamų „Sodrai“, nukreipiamos į dirbančių asmeninę pensijų fondų sąskaitą, o lėšos ne tik kaupiamos, bet ir investuojamos. Finansų krizė būsimiems pen sininkams smogė iš abiejų pusių. Prieš keletą metų įmokos į pen sijų fondus buvo sumažintos nuo 5,5 iki 2 proc., o šiemet nuspręs ta įmoką dar sumažinti – iki 1,5 proc. Tiesa, jau 2013 m. kaupia mosios pensijos įmokos tarifas turėtų vėl pakilti iki 2,5 proc. Gy ventojų nepasitikėjimą antros pa kopos pensijų fondais lėmė ne tik įmokų į pensijų fondus sumažini mas, bet ir neigiama būsimų pen sijų investicinė grąža. Pensijų fondų valdytojai tai pri pažįsta nenoriai, o kaip nesėkmės priežastį įvardija sumažintus įmo kų tarifus. LGDĮA prezidento Ar tūro Bakšinsko teigimu, prioritetas
teikiamas dabartiniams pensinin kams, o būsimi šiek tiek pamiršta mi. Anot jo, jei sumažintas tarifas išliktų ir ateityje, gyventojai ne sukauptų reikiamos sumos perio dinėms (mėnesinėms) išmokoms, todėl didžioji dalis gautų tik vien kartines išmokas. Sprendimą apskųs
Nepatenkinti pasikeitusiomis są lygomis gyventojai sudėję rankų nelaukia. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sakė normos sumažinimą vertinantis tik neigia mai. Todėl asociacija, anot jo, viso mis priemonėmis stengiasi užkirs ti kelią esą neapgalvotiems politikų sprendimams ir siekia išsiaiškinti, ar sumažindami normą jie nepa žeidė Konstitucijos: „Juk didžioji dalis žmonių kaupti pensijas apsi sprendė būtent dėl įstatymo nu matytų normų.“ Pasak jo, asociacija jau kreipė si į Konstitucinį Teismą ir lau kia sprendimo, kuris, tikėtina, bus priimtas vasarą. Pašnekovas neslė pė įtarimų, kad už politikų neno ro paspartinti procesą gali slypėti ir politinių interesų. „Gali būti, jog valdančioji dau guma tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas pasibaigus jų ka dencijai, po rinkimų. Tačiau vil kinant šį reikalą gali sprogti fi nansinė bomba. Jei Konstitucinis Teismas patvirtins, kad Konstitu cija buvo pažeista ir gyventojams reikia kompensuoti patirtus nuo stolius, per tą laiką kompensuoti nų lėšų bus susikaupę apie 2 mlrd. litų“, – sakė jis.
Sausį fondas nebuvo sausas Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė šių metų sausio mėnesį vidutiniškai padidėjo 2,93 proc. Teig iamus pens ijų fondų vieneto vertės pok yčius lėmė opt im izmas pasaul inėse akcijų rinkose, sumažė jus ner imui dėl ES šal ių skolų krizės, kaip teigiama Lietuvos banko prane šime. Sausį rizikingiausių akcijų pensijų fon dų vieneto vertė padidėjo 4,92 proc.,
vidutinės akcijų dalies fondų, kuriuo se pensiją kaupia 55 proc. visų daly vių, – 3,5 proc., mažos akcijų dalies fon dų – 2,18 proc., konservatyvaus inves tavimo pensijų fondų – 1,03 proc. Teigiamą investicinę grąžą per sau sio mėnesį pasiekė visi 30 rinkoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų. Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė sausio pa baigoje siekė 4,221 mlrd. litų.
Gyventojų ne pasitikėjimą antros pako pos pensijų fondais lėmė ne tik įmokų į pensijų fon dus sumažini mas, bet ir nei giama būsimų pensijų inves ticinė grąža.
Perspektyvos: dauguma gyventojų netiki, kad senatvėje jiems pakaks „Sodros“
mokamos pensijos.
Ekonomikos išdaigų nebijo
Sumažintos normos, anot klubo „Pinigų srautas“ prezidento And riaus Šumino, ne tik suklaidino gy ventojus, bet ir atėmė iš jų galimy bę įsigyti akcijų pigiau: „Kai įmokos buvo didesnės, rinkos kilo. Prasidė jus krizei įmokos buvo sumažintos. O juk kaip tik tuo metu buvo galima vertybinius popierius nusipirkti pi giai ir gauti nemažas pinigų sumas. Tokie pokyčiai ir juos lemiantys valstybės sprendimai tiesiog at graso žmones, jie pradeda nepasi tikėti šia priemone.“ Nors kaupiančių pensiją padėtis dar tik sprendžiasi, norinčių se natvėje prisidurti papildomų lėšų
esą daugėja. Pensijų fondų bendro vės „Aviva Lietuva“ finansų direk torė Rita Nogė džiaugėsi, kad ne paisydami nenuoseklios valstybės politikos gyventojai antros pensi jų pakopos fondus renkasi aktyviai. Anot jos, nuo 2009 m. prie šių fon dų kasmet prisijungia daugiau nei 10 tūkst. naujų klientų ir jų skai čius auga. Finansų direktorės tvirtinimu, didžiausia investicine grąža pasi žymėjo konservatyvaus investa vimo pensijų fondai. Tačiau ne ką mažesne vidutine grynąja investi cine grąža esą pasižymėjo ir mažos ar vidutinės rizikos pensijų kaupi mo fondai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Patartina konsultuotis
A.Šuminas neabejojo, kad kaup ti papildomas pensijas verta, ta čiau gyventojams apie šią galimybę dar trūksta švietimo. Anot jo, šaly je esant ne vienam pensijų fondus valdančiam bankui ar bendrovei gy ventojui sunku atsirinkti geriausią variantą iš visų siūlomų. Esą oficiali bendrovių pateikiama statistika apie sukauptas pensijas yra santykinė, nes ji priklauso nuo rizikos dydžių. Anot M.Kalesinsko, pensijų fon dų valdytojai kartais pateikia neaiš kią ar nepakankamą informaciją, o gyventojai skundžiasi fondų valdy tojų taikomais mokesčiais ar kitais apribojimais gauti informacijos.
10
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
sportas Ispanai vėl stipriausi
rezultatyvus perdavimas
Pradėjo pergalingai
Ispanai ketvirtą kartą iš ei les tapo Europos salės futbolo čempionais. Zagrebe vykusia me finalo susitikime Ispanijos rinktinė per pratęsimą 3:1 įvei kė Rusiją. Pagrindinis rungty nių laikas pasibaigė taikiai 1:1. Bronzos medalius iškovojo Ita lija, mače dėl trečios vietos 3:1 nugalėjusi kroatus.
Septynioliktą rezultatyvų per davimą 55-ose NHL regulia raus sezono rungtynėse atli ko vienintelis Lietuvos atsto vas Dainius Zubrus, tačiau jo Naujojo Džersio „Devils“ na muose 1:3 nusileido Floridos „Panthers“ komandai ir paty rė 24 nesėkmę per 55 susi tikimus.
Stipriausias šalies tenisi- ninkas Ričardas Berankis (nuotr.) pergale pradėjo ATP serijos „SAP Open“ teniso turnyro, kurio prizų fondą su daro 531 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų kvalifikaci ją. Lietuvis pirmame rate 6:4, 6:1 nugalėjo 22-ejų amerikietį Jeffą Gastą.
Žygiuoja pernykščiu ritmu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) Kauno „Žalgirio“ krepšininkai žengia praėjusių metų grafiku. Be kluptelėjimų pernai re guliarųsezoną užbaigęs stipriausias šalies krepšinio klubas šiemet savo sąskaitoje turi jau 13 pergalių.
Statistika „Kėdainiai Triobet“–„Žalgiris“ 2012 02 11, Kėdainių sporto mokyklos salė, 820 žiūrovų.
60:74
(19:22, 7:21, 18:16, 16:15) „Kėdainiai Triobet“:
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Savaitgalį eiline kauniečių auka ta po „Kėdainių Triobet“ klubas. Sa voje aikštėje žaidę kėdainiškiai pa lūžo antrajame ketvirtyje. Tuomet „Žalgiris“ šovė į priekį ir ramiai užbaigė susitikimą – 74:60. Šiame mače kauniečiams vis dar nepadėjo traumas besigydantys Marko Popovičius ir Sonny Weem sas, tačiau puikią progą atsiskleisti gavo Milovanas Rakovičius. Per vos kiek daugiau nei 16 aikštėje pra leistų minučių serbas surinko 13 taškų. Įdomu tai, kad šioje dviko voje vidurio puolėjas metė du kar tus nuo tritaškio linijos, nors iki šio mačo LKL pirmenybėse to nebuvo daręs nė karto. Tai buvo pats nerezultatyviau sias šio sezono „Žalgirio“ susiti kimas šalies pirmenybėse, tačiau tai nesutrukdė kauniečiams įsira šyti eilinės pergalės bei toliau išlai kyti tvirtas lyderių pozicijas. Įdomu, kad Kauno ir Kėdainių krepšininkai dar kartą jėgas išmė gins penktadienį, kai susirems jau
V.Ginevičius 12 taškų, E.Dimša 11, L.Kisie lius ir A.Adomaitis po 8, V.Šulskis ir V.Jasi kevičius po 6, T.Čeneckis 5, P.Beliavičius ir D.McClure‘as po 2.
Rezultatas
„Žalgiris“: M.Rakovičius ir M.Kalnietis po 13, D.Šalen ga 11, D.Collinsas 9, P.Jankūnas ir R.Javto kas po 7, T.Delininkaitis 6, T.Klimavičius 5, M.Kuzminskas 2, V.Lipkevičius 1.
„Nept ūn as“–„Liet uv os ryt as“ 85:91 (22:24, 19:22, 18:22, 26:23. M.Mažeik a 19 tašk ų, A.Brun in is 17, S.Gald ikas 15/ J.Valančiūnas 16, S.Babrauskas ir T.Rice’as (6 rez ul tatyv ūs perdavimai) po 14.
Kauno „Žalgirio“ arenoje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pusfi nalio mače. Viena pergale daugiau už „Žalgi rį“ turi, tačiau jau du kartus šį se zoną suklupo Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai. Šį kartą sostinės ekipa turėjo daug vargo rungtynėse Klaipėdo je. Pauliaus Juodžio vadovaujamas vietos „Neptūnas“ tituluotiems priešininkams metė rimtą iššūkį. Susitikimą vos su septyniais krep šininkais baigę šeimininkai kapi tuliavo tik pačiomis paskutinėmis susitikimo minutėmis – 85:91. „Nep ais ant pral aim ėj im o, emocijos tikrai yra neblogos. Me
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 16/36 (44 proc.) ir 22/39 (56 proc.), tritaškiai – 4/23 (17) ir 7/23 (30), baudų metimai – 16/24 (67) ir 9/14 (64), atkovoti kamuoliai – 37 ir 38, rezultatyvūs perdavimai – 8 ir 12, klaidos – 19 ir 19, pe rimti kamuoliai – 7 ir 13.
Turnyro lentelė Komanda
Blykstelėjo: „Žalgirio“ vidurio puolėjas M.Rakovičius LKL čempiona
te pelnė pirmąjį šio sezono tritaškį.
tėme rimtą iššūkį savo priešinin kams. Gaila, kad varžovų nepavy ko nudžiuginti pergale. Dvikovos pabaigoje mums pritrūko šaltak raujiškumo“, – po mačo kalbėjo
Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
„Neptūno“ strategas P.Juodis. Tai buvo jau penktasis „Neptū no“ pralaimėjimas iš eilės, tačiau artimiausiu metu dar laukia dvi kova su „Žalgirio“ ekipa.
1. „Lietuvos rytas“ 2. „Žalgiris“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Juventus“ 8. „Neptūnas“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
16 13 16 16 14 15 16 14 14 16 15 15
14 13 13 10 8 8 6 5 4 4 3 2
2 0 3 6 6 7 10 9 10 12 12 13
„VIČI-Aistės“ apgy Savaitgalį Garliavoje praūžusio je didžiulėje krepšinio fiestoje – Liet uv os krepš in io fed er ac ij os (LKF) taurės moterų turnyro fi nalo ketverto varžybose – trium favo daugkartinės šalies čempio nės Kauno „VIČI-Aistės“. Nors iš vakarėse buvo spėliojama, kad ambicingos varžovės iš sostinės ir uostamiesčio gali mesti kaunie tėms rimtą iššūkį, Manto Šerniaus auklėtinės apgynė titulą. Noras perrašyti istoriją
Nenugalimos: „VIČI-Aistės“ apgynė prieš metus iškovotą trofėjų.
Artūro Morozovo nuotr.
Prieš LKF taurės finalo ketver to mūšius netikėtą pralaimėjimą šalies čempionate prieš Klaipėdos „Lemminkainen“ patyrusios „VI ČI-Aistės“ savo varžovėms sutei kė pasitikėjimo. Tiek klaipėdie tės, tiek kartą stipriausiai šalies ekipai šiemet nervus jau patam piusios „Kibirkšties-Tichės-IKI“
krepšininkės į Kauno rajoną vyko turėdamos slaptų ketinimų nu traukti favoričių dominavimą. Tiesa, prieš patekdamos į finalą abi šios ekipos turėjo pirmiausia santykius išsiaiškinti pusfinalyje. Nors įpusėjus dvikovai prieky je buvo įspūdingai antrąjį kėlinu ką sužaidusios „Lemminkainen“ krepš in ink ės, gal ut in e pergal e 81:72 džiaugėsi vilnietės. Kitame pusfinalyje „VIČI-Ais tės“ nes unk iai laim ėjo Kaun o derbį prieš „LKKA-Aisčių ekipą“ 97:45. „Tai buvo gera treniruotė prieš finalo rungtynes. „LKKAAistės“ nėra ta komanda, prieš kurią laimėjus reikėtų labai džiū gauti. Finalo rungtynės vyks ki tu greičiu, o mūsų laukia kur kas pajėgesnis varžovas“, – neabejojo šalies čempionių strategas M.Šer nius.
11
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Grįžo be pergalių, tačiau patenkinti
Jaunieji Kauno „Žalgirio“ krepšinin kai išlaikė pirmą jį rimtą šio sezo no išbandymą. Va kar Kauno „Žalgi rio“ arenoje vyku siose Eurolygos jau nimo turnyro fina lo rungtynėse To mo Masiulio auklė tiniai 107:60 sutriuš kino Maskvos sri ties „Chimki“ ekipą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos nacionalinė ledo ritulio rinktinė iš Kijeve vykusio „Chal lenge Cup“ turnyro grįžo be per galių, tačiau supratusi, kad auga perspektyvi jaunoji karta. Perspektyvus jaunimas
Nokautavo: T.Dimšos vedama „Žalgirio“ jaunimo komanda į šipulius
sudaužė visų varžovų gynybą.
Artūro Morozovo nuotr.
„Žalgirio“ jaunimas konkurencijos nesulaukė Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Iškovojo vienintelį bilietą
Laimėję šį aštuonių komandų tur nyrą žalgiriečiai iškovojo vieninte lį kelialapį į pagrindinį turnyrą, ku ris gegužės 10–13 d. vyks Stambule (Turkija) per Eurolygos finalo ket verto varžybas. Ten kauniečiai sieks pakartoti ankstesnių metų triumfą. Pirmasis Eurolygos jaunimo tur nyras buvo surengtas 2003-iaisiais Barselonoje. Jį tuomet laimėjo „Žal giris“. Dar kartą jaunieji žalgiriečiai triumfavo 2007-aisiais Atėnuose. „Dar prieš turnyrą vaikinams pasakiau, kad po daugybės metų galbūt šį turnyrą prisiminsite kaip gražų nuotykį, nuo kurio viskas prasidėjo“, – kalbėjo „Žalgirio“ jaunimo vairininkas T.Masiulis. Konkurencijos nesulaukė
Uraganinėmis atakomis finalinę dvikovą pradėję kauniečiai iš kar to šovė į priekį ir pirmavo nuo pat
dvikovos pradžios iki finalinės si renos. Įspūdingai per visą turny rą žaidusio Tomo Dimšos veda mi kauniečiai pirmuosius kėlinius laimėjo 49:32.
Vaikinams pasa kiau, kad po daugy bės metų galbūt šį turnyrą prisiminsite kaip gražų nuotykį. Antroji rungtynių pusė tebuvo formalumas. „Žalgiris“ iniciatyvos iš savo rankų neišleido ir savo sirga liams bei treneriams padovanojo la biau nei įtikinamą pergalę 107:60. Į finalą – be skrupulų
Kelyje į finalą jaunieji žalgiriečiai nušlavė savo varžovus nuo kelio ir iškovojo visas tris pergales triuški nančiais rezultatais. Pirmąją var žybų dieną 100:65 buvo sutrypta
Verliosės „Vaerlose BBK“ ekipa iš Danijos bei tokiu pačiu skirtumu ir labai panašiu rezultatu 102:67 įveiktas Antverpeno „Topsports chool VBL“ iš Belgijos. Po šių dviejų įspūdingų pergalių trečiasis grupės mačas su Prahos „USK Future Stars“ jau nieko nelė mė. Garantuotą vietą finale turėję kauniečiai dar kartą parodė profe sionalumo pavyzdį ir nesunkiai su triuškino čekus 93:63. „Vyrų motyvuoti papildomai tikrai nereikėjo. Visi supranta, kad žaidžiame namuose, tad visi no ri pasirodyti kuo geriau. Mačas su čekais, nors ir nieko nelėmė, buvo labai gera treniruotė prieš finalo dvikovą“, – kalbėjo T.Masiulis.
Rezultatas „Žalgiris“–„Chimki“ 107:60 (25:14, 24:18, 32:10, 26:18) J.Tamulis 21, T.Dim ša 20, L.Lekavičius 17/S.Ilnitskis 12, S.Anajevas 10, R.Kareninas 9.
„Visai neblogai pasirodėme. Tikė jausi, kad viskas bus kur kas blo giau, nes komandoje buvo naujų žaidėjų. Šįkart komandoje buvo labai daug jaunimo. Pralaimėjo me, bet pademonstravome tikrai neblogą žaidimą“, – kalbėjo pir mą kartą kapitono pareigas gavęs Kijevo „Berkut“ rungtyniaujantis gynėjas Artūras Katulis. Paklaustas, kokį įspūdį paliko jaunimas, jis neslėpė, kad džiaug tis tikrai yra kuo. „Jaunimas pra džiugino. Dalis jaunų žaidėjų at rodė labai gerai. Manau, kad auga gera pamaina tiems, kurie jau ne bežaidžia“, – sakė A.Katulis. Pasak jo, tiesa, kad jau kelerius metus rinktinėje trūksta pajėgių gynėjų. „Nieko jau čia nepadary sime. Trūksta. Nežinau, kodėl taip yra. Kažkada rinktinėje buvo Karo lis Nekraševičius, tačiau savo kar jerą jis jau baigė, nors buvo eta pas, kai jis žaidė labai aukštu lygiu Suomijoje. Girdėjau, kad Lietuvo je yra perspektyvių jaunų gynėjų, – kalbėjo A.Katulis. – Žinoma, jie dar jauni. Jiems po penkiolika, še šiolika metų, tačiau užaugs ir tiki mės, kad jie prisijungs prie rinkti nės. Nauja karta jau auga.“ Pareigų nesureikšmino
Apie pirmą kartą jam paskirtas ka pitono pareigas ledo ritulininkas šnekėti nebuvo nusiteikęs. Pasak jo paties, nėra reikalo sureikšmin ti šio fakto. „Žinoma, malonu, kad tapau komandos kapitonu. Matyt, reikia klausti komandos draugų, norint sužinoti, kaip man sekė si eiti šias pareigas. Kai esi kapi tonas, turi rodyti pavyzdį kitiems. Teko patarti jauniesiems žaidė jams. Aikštėje slegia didesnė at sakomybė, o šiaip mūsų koman
nė susvyravusias pozicijas Finale – atkakli dvikova
Trenerio nuojauta neapgavo. Fi nal e „Kib irkšt ies-Tic hės-IKI“ komanda metė rimtą iššūkį kau nietėms. Antrajam e kėl inyj e sost in ės krepšininkės buvo įgijusios re kordinę 9 taškų persvarą (37:28), tačiau jos išsaugoti nesugebėjo. Po did žios ios pert raukos Vi tos Kukt ien ės ved am os „VIČ IAistės“ įjungė aukštesnę pavarą ir atitolo. 13 taškų skirtumu lai mėjusios trečiąjį kėlinuką kau nietės nulėmė rungtynių baigtį. Galutinis rungtynių rezultatas – 73:64. „Po rungtynių merginoms pa dėkojau, kad išlikome komanda. Buvo keli sunkūs momentai, ta čiau parodėme charakterį, ketvir tame kėlinyje puikiai pataikėme, atitrūkome ir iškovojome pergalę.
Išlaikėme egzaminą – žinojome, kad atėjome laimėti, o ne žaisti“, – džiaugėsi M.Šernius. „Tur ėjom e vien intel ę prob le mą – trečiame kėlinyje nepuolė me varžovėms ginantis aikšte. Be to, „VIČI-Aistės“ pataikė net 9 iš 12 tritaškių. Mums reikia išmok ti laimėti tokias rungtynes. Pusė mano auklėtinių tokį mačą žai dė turbūt pirmą kartą gyvenime. Komanda yra visiškai nauja, todėl galima sakyti, kad iš šio turnyro išspaudėme maksimumą“, – po dvikovos kalb ėjo „Kib irkšt iesTichės-IKI“ vyriausiasis trene ris Tadas Stankevičius. Bronza – taip pat kaunietėms
Mače dėl trečios vietos „LKKAAist ės“ du kėl in ius buvo pri verstos vytis savo varžoves, ta čiau galiausiai po atkaklios kovos
85:82 pal auž ė „Lemm inkain en“ ekip ą. Vien u met u klaip ėd iet ės buvo įgijusios net 13 taškų per svarą, bet jos neišsaugojo. „Žaid ėjos labai nor ėjo laim ė ti ir įrodyti, kad gali įveikti stip resn ę už save kom and ą. Klai pėd iet ės tur i daug iau pat irt ies ir rungtyn iauja Europ os taur ės turnyre. „Lemm inkain en“ tu ri 9–10 lygiaverčių krepšininkių – visos gali viena kitą pakeisti“, – savo aukl ėt in ėm is džiaug ės i „LKKA-Aisč ių“ tren er is Rič ar das Maceina. „Pabaigoje mums prit rūko ir sėkmės metant baudas. „LKKAAist ės“ suž aid ė labai gerai, jos mus pran oko nor u ir kov ing u mu“, – pral aim ėj im o priež ast is anal izavo Klaip ėd os kom and os vairininkas Dalius Ubartas. VD inf.
doje nėra taip, kad kapitonas ar jo asistentai – išskirtiniai asmenys. Komandoje visi yra lygūs, – kal bėjo A.Katulis. – Tiesiog visų akys dažniau krypsta į kapitoną.“ Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas (LLRF) ir rinktinės gy nėjas Petras Nausėda, kaip ir ko mandos kapitonas, džiaugėsi jau nųjų ledo ritulininkų pasirodymu Kijeve. „Taip, rezultatai teigia, kad pralaimėjome, tačiau į viską turi me pažvelgti kitu kampu. Esame patenkinti rezultatais, kadangi ži nome, kokia buvo rinktinės sudė tis, – kalbėjo P.Nausėda. – Jauni žaidėjai puikiai įsiliejo į žaidimą. Manau, kad keli iš jų tikrai pateks į vyrų rinktinę, kuri keliaus į pasau lio čempionatą pavasarį.“ Grįžo traumuoti
LLRF vadovas visiems skepti kams siūlė prisiminti ankstes nius čempionatus. „Su ta pačia Ukraina esame žaidę kur kas blo giau. Rezultatas 1:5 – tai yra pats geriausias mūsų rezultatas su šia komanda. Su italais esame su žaidę geriau, bet turime suprasti, kad tai yra A grupės komanda. Šį kart į turnyrą jie atvežė pagrindi nę sudėtį“, – kalbėjo P.Nausėda. Jis informavo, kad keliems žai dėjams turnyras nemažai kaina vo: „Paskutines rungtynes žai dėme trimis penketais. Darius Pliskauskas ir Mindaugas Kie ras buvo priversti sugrįžti į savo čempionatą. Be to, D.Pliskauskas gavo rankos traumą.“ Pasak jo, traumas gavo ir puo lėjas Antonas Korneičiukas, var tininkas Arūnas Aleinikovas. „Grįžome traumuoti, teko ir pa čiam gauti, bet nieko, išgyven siu“, – šypsojosi LLRF vadovas.
„Challenge Cup“ rezultatai Lietuva–Italija 0:4, Ukraina–Lietuva 5:1 (A.Korneičiukas), Rumunija– Lietuva 4:3 (po pratęsimo, A.Bosas, A.Bendžius ir D.Kulevičius).
Rezultatai Pusfinalis. “VIČI-Aistės“–„LKKA-
Aistės“ 97:45 (20:14, 21:14, 22:6, 34:11). V.Sipavičiūtė pelnė 23 taškus (8 at kovoti kamuoliai), T.Lichtarovič 17/ J.Marmienė 10, Š.Jasiunskaitė ir L.Svarytė po 9. Pusfin alis. „Kibirkštis-Tichė-IKI“– „Lemminkainen“ 81:72 (20:13, 13:28, 28:14, 20:17). G.Šniokaitė 24, G.Petro nytė 20/ M.Grigalauskytė 22, I.Vis gaudaitė 16. Dėl 3 vietos. „LKKA-Aistės“–„Lem minkainen“ 85:82 (17:24, 25:19, 27:18, 16:21). J.Marmienė 17, U.Avižienytė ir K.Balčiūnaitė po 14/ I.Visgaudaitė 14, I.Šarovka ir G.Gutkauskaitė po 13. Finalas. „VIČI-Aistės“–„Kibirkštis-
Apdovanojo: naudingiausiai fi
nalo ketverto žaidėjai V.Kuktie nei prizą įteikė LKF garbės pre zidentas Vladas Garastas.
Tichė-IKI“ 73:64 (14:18, 19:20, 26:13, 14:13). V.Kuktienė 18 taškų (7 atko voti kamuoliai, 4/5 tritaškiai), C.Pily paitis 16 (8 atkovoti kamuoliai), V.Si pavičiūtė 14 / G.Petronytė 21 (7 atko voti kamuoliai), K.Vengrytė 12, S.Da niels 11.
12
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
pasaulis Ragina taikytis
Įveikė vėžį?
Atideda statybas
Popiežius Benediktas XVI pa ragino nutraukti smurtą ir kraujo liejimą Sirijoje. Ponti fikas pabrėžė, kad Sirijos ly deriai turi pasirinkti dialo go ir taikos kelią. Popiežiaus pasiuntinys Sirijoje praėju sį mėnesį pateikė pasiūlymą, kad krikščionys tarpininkau tų sprendžiant konfliktą.
Buvusiam Brazilijos preziden tui Luizui Inácio Lulai da Silvai atlikti tyrimai parodė, kad pik tybinis auglys jo gerklose išny ko. Onkologai teigė, kad aug lio nebematyti. L.I.Lula da Sil va šeštadienį buvo paguldytas į San Paulo ligoninę, nes skun dėsi apetito praradimu ir nuo vargiu dėl vėžio gydymo.
Lenkijos valstybinės energeti kos įmonių grupė (PGE) nuro dė, kad pirmoji atominė elekt rinė pradės veikti ne anksčiau kaip 2025 m. 38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra priklausoma nuo akmens anglimis kūrenamų elektrinių. Elektrinės statybos konkursą PGE turėjo paskelbti iki praeitų metų pabaigos.
Tragiška įspūdingos istorijos pabaiga „Didžiausias blogis esu aš. Arba būnu sau ge riausia draugė, arba didžiausia priešė“, – kaž kada sakė dabar anapilin jau iškeliavusi vie na ryškiausių pasaulio muzikos asmeny bių Whitney Houston. Įspūdinga karjera nesuteikė jai ramaus ir ilgo gyvenimo. Siautulingas gyvenimas
W.Houston gyvenimas buvo aud ringas. Kaip jos galingas balsas, už būręs pasaulį. Narkotikai, alkoholis, vakarėliai, vedybos su Bobby Brownu, įklim pusiu į svaigalų liūną. Galiausiai finansinės problemos, neįvykdy ti įsipareigojimai prodiuseriams, blankus sugrįžimas į sceną. Skirtingai nei daugiau kaip prieš dešimtmetį, W.Houston pavardė mirgėdavo bulvarinėje spaudoje toli gražu ne dėl atlikėjos kūrybi nių pasiekimų. Labiausiai žiniasklaidą domino audringas atlikėjos asmeninis gy venimas. Skandalai prasidėjo 1992 m., kai ji ištekėjo už B.Browno. Šis 9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje bu vo vienas įspūdingiausių JAV rit menbliuzo dainininkų. Tačiau nuo to laiko ne kartą turėjęs reikalų su teisėsauga B.Brownas scenoje ma žai ką nuveikė. 1993 m. Atlantoje jis sulaikytas dėl nepadoraus elgesio, o 1995aisiais – dėl peštynių. 1996 m. jis areštuotas už vairavimą apsvaigus, o 2003-iųjų pabaigoje – už įtaria mą W.Houston sumušimą. Dainininkė irgi paniro į svaigalų liūną. Sumažėjo jos albumų par davimas. 2007 m. bulvarinė spau da skelbė, kad ji turėjo pardavinėti savo drabužius ir apdovanojimus. Pasikeitė W.Houston išvaizda, pa kriko nervinė būsena, jos poelgiai tapo nenuspėjami. Po audringo gyvenimo tarpsnio atlikėja prisipažino, kad yra pri klausoma nuo narkotikų. Nuo ta da ji ne kartą gydėsi reabilitacijos klinikose. „Kuriant kino juostą „Šventi ko žmona“ vartoti narkotikus bu vo kasdienis dalykas“, – 2010 m. per interviu su Oprah Winfrey sa kė atlikėja. Tada W.Houston dėl daugelio sa vo problemų kaltino psichologiškai smurtavusį ir pavydų B.Browną. Ji pripažino, kad marihuaną „gardin davo“ kokainu. Tiesa, pora išsisky rė 2007 m. Sugrįžimo turas
2009 m. atrodė, kad W.Houston grįžta į didžiąją sceną. Atlikėja pa skelbė rengianti sugrįžimo turą,
Muzikos pasaulis gedi „Ji turėjo tokį balsą, kuris galėdavo istoriją, melodiją paversti tiesiog magiškais ženklais.“ Dainininkas Lionelis Richie „Ji buvo legenda. Tokie žmonės dažnai nepasiro do.“
viešai deklaravo, kad nėra priklau soma nuo kvaišalų. „Tiesiog padariau pertrauką, kurios kartais reikia, – tada sakė W.Houston. – Turi žinoti, kada su lėtinti traukinį, tiesiog minutę at sisėsti ir atsipalaiduoti.“ Tačiau sugrįžimas nebuvo toks, kokio tikėjosi atlikėja ir jos pro diuseriai. Kelis kartus W.Houston pasirodė koncertuose apsvaigusi, gerbėjai piktinosi, kad ji užmirš ta dainų tekstus, galiausiai kai kuriuos koncertų turo pasirody mus apskritai teko nutraukti, nes W.Houston arba nepasirodė, arba nebuvo pajėgi koncertuoti.
Turi žinoti, kada su lėtinti traukinį, tie siog minutę atsisėsti ir atsipalaiduoti.
Atlikėją kadaise garsinęs galingas balsas skambėjo blankiai. Netrukus W.Houston susidūrė su finansinė mis problemomis. Šių metų sau sį bulvarinė žiniasklaida paskelbė, kad atlikėją ištiko bankrotas. Kai kurie neofic ialūs šaltiniai net sakė, kad W.Houston teko iš pažįstamų skolintis 100 dolerių. Tiesa, tada atlikėjos atstovai pa
Televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Simonas Cowellas „Sielojuosi ir ašaroju dėl sukrečiančios savo drau gės mirties... Ji niekada nebus pamiršta – kaip vie nas nuostabiausių balsų, kada nors pagerbusių Že mę.“ Atlikėja Mariah Carey „Netekome dar vienos le gendos. Meilė ir maldos Whitney šeimai. Jos ilgė sis.“ Atlikėja Christina Aguilera Kontrastai: W.Houston gyvenime netrūko nieko – nei meilės, nei įžymių
žmonių. Tačiau santuoka su B.Brownu (nuotr. apačioje) kėlė tik problemų.
„Nėra žodžių! Tik ašaros, Brangioji Whitney.“ Atlikėja Rihanna
„Scanpix“ nuotr.
neigė tokias kalbas. 2009 m. pasi rodė jos paskutinis albumas „I Lo ok to You“. Nepaisant to, žin iaskl aid o je vėl ėmė mirgėti antraštės, kad W.Houston – priklausoma nuo svaigalų. Pati atlikėja tokius gan dus kategoriškai neigė. Mįslinga mirtis
W.Houston viešbučio Berveli Hil se kambaryje buvo rasta sekmadie nio naktį. Kaip patvirtino greitosios pagalbos pareigūnai, atlikėja buvo
gaivinama 20 minučių. W.Houston be sąmonės vonios kambaryje rado jos apsauginis. Policijai paskambi no kažkas iš dainininkės aplinkos žmonių. Pareigūnai teigė, kad tiksli mir ties priežastis paaiškės atlikus ty rimus, nors pridūrė, jog nebuvo jokių akivaizdžių smurto ženk lų. Skrodimas bus atliktas per dvi dienas, tačiau toksikologinio tyri mo išvadų teks laukti 6–8 savai tes. Žiniasklaida ėmė spekuliuoti, kad atlikėja galėjo paskęsti vonioje
perdozavusi kvaišalų. Britų „Dai ly Mail“ paminėjo, kad viešbučio kambaryje buvo rasta receptinių vaistų. Leidinys pridūrė, kad ne laimės išvakarėse W.Houston šė lo to paties viešbučio bare. Tame pačiame viešbutyje turė jo vykti tradicinė „Grammy“ išva karių vakarienė, kurioje turėjo pa sirodyti ir W.Houston. „Grammy“ organizatoriams teko skubiai į sek madienio šou scenarijų įtraukti ve lionės pagerbimą. „Daily Mail“, CNN, BBC, „Reuters“, BNS inf.
Stulbinanti W.Houston karjera Kad ir koks audringas buvo W.Houston asmeninis gyvenimas, atlikėja buvo viena ryškiausių pa saulio muzikos žvaigždžių.
W.Houston gimė 1963 m. Niuar ko mieste Naujajame Džersyje. Nuo pat vaikystės ją supo muzika. W.Houston motina Cissy Houston yra gospelo žvaigždė, pusseserė – dainininkė ir aktorė Dionne War wick, o senelė Aretha Franklin – soulo muzikos garsenybė. Karjerą Whitney pradėjo paaug lystėje – ji buvo manekenė, o pa skui įspūdingai įsiveržė į muzikos sceną. Sulaukusi 11 metų Whitney pa sekė motinos pėdomis – ėmė dai
nuoti bažnyčios gospelo chore, akompanavo mamai per pasirody mus klubuose. Vėliau tapo atlikėjų Chakos Khan, Jermaine’o Jacksono pritariančiąja vokaliste. Tuo metu į jauną atlikėją dėme sį atkreipė muzikos prodiuseris Clive’as Davisas. Įrašų bendrovės „Arista“ prezidentas W.Houston dainuojančią pirmąsyk išgirdo viename naktiniame klube. Padedama C.Daviso atlikėja sėkmingai kopė karjeros laiptais. Karjeros viršūnę W.Houston pa siekė praėjusio amžiaus 9-ojo de šimtmečio pabaigoje. Tuo metu ji buvo vadinama muzikos pasaulio auksine mergaite. Atlikėjos įrašai buvo vieni labiausiai graibstomų
ne tik JAV, bet ir visame pasauly je. 1985 m. pasirodęs jos debiuti nis albumas „Whitney Houston“ parduotas milžinišku tiražu. Daina „Saving All My Love for You“ jai atnešė pirmąją „Grammy“ statulėlę už geriausią moters voka lą. Fantastišką W.Houston sėkmę, kaip ir kitos popmuzikos legendos Michaelo Jacksono, paskatino ir to meto naujovė – vaizdo klipai. 10-ojo dešimtmečio pradžio je atlikėja pasuko į kiną. 1992 m. pasirodė kino juosta „Asmens sargybinis“ („The Bodyguard“) su Kevinu Costneriu, ji sulaukė didžiulės sėkmės pasaulyje. 1995 m. dainininkė atliko pagrin dinį vaidmenį filme „Laukiant ato
kvėpio“ („Waiting to Exhale“), o 1996 m. nusifilmavo kino juostoje „Šventiko žmona“ („The Preacher’s Wife“) su Denzeliu Washingtonu. W.Houston apdovanojimų ko lekcija – įspūdinga. Atlikėja yra laimėjusi 6 „Grammy“ statulėles. Tarp jų yra vienas Metų įrašas už nepaprastą Dolly Parton „I Will Al ways Love You“ perdirbinį ir Me tų albumas už „The Bodyguard“. 3 „Grammy“ ji gavo už vokalą. Dainininkė taip pat yra susižėru si 22 Amerikos muzikos apdovano jimus. Jos parduotų albumų skai čius siekia 170 mln. 1985–1995 m. 11 W.Houston singlų buvo iškilę į pirmąją „Billboard“ sąrašo vietą. „Reuters“, „Daily Mail“, BNS inf.
13
pirmadienis, vasario 13, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900168
Paslaugos Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904501
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910990
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
skelbimai
14
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Vasario 25 d. 12 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Vasario 24 d. 22 val. KIEK? 32 litai.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 18 litų.
Nauja mito versija
Madingieji britai
Kinui kalba nebūtina
Režisierės, „Stalo teatro“ įkūrėjos ir sielos Saulės Degutytės žymio jo lietuvių mito apie Eglę, žalčių karalienę versija nustebins nešab loniškumu ir originalia scenine raiška. Visus „Stalo teatro“ spektak lius galima apibūdinti kaip rankų darbo kūrinius, o į šį įdėta ypač daug rankų meistrystės ir širdies šilumos.
Į Ūkio banko teatro arenos sceną lips tikros dubstep muzikos žvaigždės, pastaruoju metu festivaliuose dominuojantys „Bare Noize“ ir „Bar 9“. Šie ne taip seniai karjerą pradėję kūrėjai iš Didžio sios Britanijos šiandien diktuoja dubstep madas ir bene kasdien nesustodami kopia aukštyn.
Lietuvių kilmės prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius įgy vendino savo nuostabiausią svajonę – modernių technologijų ir įvairių kino išradimų amžiuje sukurti senamadišką, paprastą, ne spalvotą, muzikalią nebyliojo kino komediją. Taip gimė bene di džiausias šio meto kino hitas – „Artistas“.
KUR? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki kovo 3 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Laisvalaikio centre K.A.B.L.Y.S., Kauno g. 5. KADA? Vasario 29 d. 21 val. KIEK? 37–47 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Balandžio 22 d. 19 val. KIEK? 73–168 litai.
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. KADA? Vasario 28 d. 18 val. KIEK? 13–18 litų.
juvelyrikos paroda iš Estijos
Menininkai ar šarlatanai?
Talentas ir seksualumas
Dar negirdėta simfonija
OTSE! – trijų dar labai jaunų, tačiau ambicingų, talentingų ir perspektyvių, Estijoje jau spėjusių išgarsėti menininkų Nilso Hinto, Annikos Kede lauk ir Rainerio Kaasiko-Aaslavo prieš pusant rų metų įkurta grupė.
„MR.FLUXUS“ arba „ŠARLATANAI?“ – taip vadina si „No Theatre“ kolektyvo su Vidu Bareikiu prie šakyje spektaklis, sukurtas pagal Amerikos lietu vio, „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiū no biografijos faktus.
Dainininkių trio iš Italijos „Appassionante“ deri na kontrastus, kurie neretai ne tik žavi, bet ir ste bina ar net šokiruoja. Operos dainininkės nesi baimina, kad itin atviras sceninis įvaizdis gali už gožti jų muzikinį talentą.
Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ kvie čia į įspūdingą, mūsų šalyje dar negirdėtą olan dų kompozitoriaus Jacobo de Haano simfoniją „Urizeno knyga“ solistui skaitovui, mišriam cho rui ir pučiamųjų orkestrui.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (4). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (5). „Vertybių respublika“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LNK
6.20 Anim. s. „Nickelodeon“ pristato. Mažoji išradėja Dora“ (1) (JAV, 2002 m.). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 18.45 val.
7.20 7.50 8.20 8.50 9.45
„Ogis ir tarakonai“ (k). Pričiupom! „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Komedija „Policijos akademija 2. Pirmoji užduotis“ (JAV, 1985 m.) (k). 11.30 Romantinė komedija „Mama į skolą“ (JAV, 2008 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 S. „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (JAV, 1999 m.). 14.40 Humoro s. „iKarli“ (1) (JAV, 2008 m.). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (1) (2010 m.). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (8) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Mano mažasis ponis“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“.
LNK 14.40 val.
8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Muzikinė romantinė drama „Šokis hiphopo ritmu 2. Gatvės“ (JAV, 2008 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Pelkė“ (3). 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25, 17.30 Savaitės kriminalai (N-7). 8.00 Šeštadienio rytas (k). 9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k).
TV3 22.00 val.
12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 Tauro ragas (N-7) (k). 1.05–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. Kulinarinių kelionių laida. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Berlyno sienos griūtis“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 18.55 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Gdynės „Asseco Procom Trefl“ (Lenkija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Berlyno sienos griūtis“ (1).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Kijevo „Budivelnik“. 13.30 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valladolid“–„Unicaja“. 17.15 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Kikbokso turnyras „K-1 kariai. perversmas“. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“. 23.15 Profesionalų boksas. W.Wrightas ir S.Mosley.
Sport1 19.45 val.
15
pirmADIENIS, vasario 13, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Ką mugėje veikti vaikams? Vilniaus knygų mugėje vyks pla ti kultūrinė programa: diskusijos, susitikimai, pristatymai suaugu siesiems – iš viso apie 250 rengi nių. Tačiau, kaip ir kasmet, nebus pamiršti ir mažieji lankytojai.
Menininkė: A.Kišonaitė – modernistė ir mene, ir gyvenime.
Asmeninio archyvo nuotr.
Paveikslai turi džiuginti
Vasario 24 d. 18 val. „Lietuvos aido“ galerijoje bus atidaryta Ag nės Kišonaitės paroda „Raudona ne mėlyna“. Tai – pirmoji au torinė dailininkės paroda. Ji tęsis iki kovo 13 d. A.Kišonaitė yra baigusi grafinį ir interjero dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Menininkės pagrin dinė paveikslų tema yra moteris, panaši į ją pačią, – veikli, pasiti kinti savimi, visuomeniška, šiuo laikiška, dažnai patenkanti į ko miškas situacijas. „Moters tematika man arti miausia, nes man ji labiausiai su prantama. Mėgstu lankytis viešo se susibūrimų vietose, kavinėse, ten stebiu moteris, jų bendravimą, žmonių tarpusavio santykius ap skritai. Man taip pat labai patin ka eiti į teatrus, baletus, operas ir koncertus. Manau, gyvenime esu modernistė – vis tikiu, kad galiu sukurti ką nors nauja“, – pasako jo dailininkė.
Jos paveikslų modernumas ne liko nepastebėtas – dauguma kū rinių jau užsakyti jaunų šeimų, jaunatviškų žmonių, porų. Agnės paveikslus jie pritaiko savo būstų, loftų interjeruose. Dailininkė teigia mananti, jog jos kūrinius namų interjerui žmo nės renkasi dėl to, kad jos tapyba – moderni, kiek paveikta popar to, taip pat dizaino studijų: „Sten giuosi tapyti taip, kaip niekas to nedaro. Labai mėgstu konstruo ti figūras aiškiais potėpiais. Vi sos spalvos apgalvotos, ryškios ir grynos. Jokio negatyvaus mąsty mo. Pradedu įgyvendinti dar vie ną savo sumanymą: prie paveiks lo pasirenku ar suprojektuoju baldą ir jį ištapau paveikslo fragmentais.
Dažniausiai jie be galo gražiai atro do pastatyti drauge.“ Įkvėpimo dirbtinai neieškan ti menininkė sako, kad idėjos jai gimsta tiesiog, stebint kasdienes situacijas, ir priduria, kad tapant jai svarbiausia pozityvumas: „Nie kada neinu tapyti būdama blogos nuotaikos. Labai tikiu, kad bet ko kia negatyvi energija perduoda ma paveikslams. Noriu, kad mano paveikslai žmones džiugintų, kaip džiugina mane pačią.“ Paklausta, kokios publikos ji laukianti savo parodos atidaryme, dailininkė sakė, kad tikisi sutikti ją palaikančius draugus ir pažįstamų bei naujų žmonių, norinčių pama tyti jos paveikslus gyvai.
Vienu pagrindinių 2012 m. Vil niaus knygų mugės meninių ak centų taps Tarptautinių kultū ros programų centro inicijuota paroda „Illustrarium: šiuolaiki nės Lietuvos vaikų knygų iliust racijos“, pristatyta tarptautinė je Bolonijos vaikų knygų mugėje 2011 m. Lietuvai dalyvaujant gar bės viešnios teisėmis. Parodoje eksponuojami 32 ryš kiausių paskutiniojo dešimtme čio iliustruotojų kūriniai, atsklei džiantys margą Lietuvos vaikų knygų iliustracijos panoramą. „Il lustrarium“ lankytojai ras ir nuo vaikystės pažįstamus dailininkus – Kęstutį Kasparavičių, Rimvydą Kepežinską, Stasį Eidrigevičių, ir jaunosios kartos iliustruotojus – Rasą Joni, Liną Dūdaitę, Jurgą Šar mavičiūtę bei daugelį kitų geriau sių šių dienų knygų dailininkų. Jau vienuoliktą kartą mugė je veiks Sigutės Chlebinskaitės kūrybinė studija „Tu gali sukur ti knygą“. Tik šį kartą vienas kul tūrinės programos organizatorių Tarptautinių kultūros programų centras drauge su „Skalvijos“ ki no centru inicijuoja animacijos dirbtuvėles „Karlsono kinas“,
skiriamas maždaug 6–12 metų vaikams. Į „Karlsono kiną“ užsukęs ma žasis mugės lankytojas galės iš bandyti ir seniausią animaci jos techniką – optinius žaislus. Jis susipažins su praksinoskopu, taumatropu ar animacine kny gele: sužinos, kaip veikia šie ne sudėtingi žaislai, kuriuos pa sitelkiant lengvai perprantami animacijos principai ir išmoks tama pačiam kurti filmus. Vaikams bus papasakota ir apie naujovę – elektronines knygas. Kas tai yra? Kaip jomis naudotis? Taip siekiama paskatinti vaikų susidomėjimą nauja knygų skai tymo kultūra. Daug knygų miršta, jos nėra perleidžiamos. Išleistoms elektroniniu pavidalu knygoms tarsi suteikiamas antras gyveni mas, jos vėl tampa prieinamos. Greta dirbtuvėlių nuolat veiks Karlsono kino salė, kurioje bus demonstruojami ir vaikų, ir pro fesionalių autorių sukurti anima ciniai filmai. Todėl Vilniaus kny gų mugės svečiai, besiruošiantys į knygų fiestą, drąsiai gali imti su savimi ir atžalas – joms čia tikrai nebus nuobodu. VD, BNS inf.
13-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė / Tarptautinė Baltijos knygų mugė vyks vasario 23–26 d. Lie tuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5.
VD inf.
Knygų lentyna Remigijus Karpuš ka „Paukščių stebėji mas“, 208 p. „Šios knygos pagrindinė paskirtis yra padėti tiems, kurie susidomėjo paukščių stebėjimu ir bando žengti pirmuosius, dar netvirtus, paukščių stebėtojo žings nius, lydimus svarstymų bei dvejonių. Tai savotiškas elementorius, kuris paaiš kins, nuo ko ir kaip reikia pradėti stebėti paukščius, ir padės po truputį tobulė ti. Tai pasiūlymai ir patari mai, kuriuos rašau remdamasis savo asmenine patirtimi ir žiniomis, įgytomis bendraujant su pradedančiais paukščių stebėtojais. Knyga taip pat bus naudinga mokytojams, organizuojan tiems šios krypties užklasinę veiklą, nes iš jos galės pasisemti naujų minčių, o joje pateiktas žinias perteikti besidomintiems vaikams. Į šią knygą nevertėtų numoti ranka ir tiems, kurie laiko save jau pažengusiais paukščių stebėtojais, nes tobulėji mui nėra ribų ir čia tikrai galima rasti jei ne naujos informaci jos, tai bent naujų idėjų. Profesionalūs paukščių stebėtojai šią knygą galės rekomenduoti įkyriai klausinėjantiems smalsuo
liams. Ir apskritai – ji turėtų būti kiekvienuose namuose, taip pat laisvai prieinama bibliotekose, nes tokio pobūdžio knygų Lietuvoje vos keletas, o susidomėjimas mus supančia gamta nuolat auga“, – apie savo knygą pasakoja autorius. R.Karpuška paukščiais domisi nuo 1991 m. Jis yra Lietu vos ornitologų draugijos narys. Autorius dirba su jaunimu, neabejingu aplinkosaugai, pats stebi paukščius ir savo žinias perduoda plačiajai visuomenei. Už paukščių iliustracijas leidykla dėkoja Lietuvos ornito logų draugijai ir Sauliui Karaliui.
Robertas Rowlan das Smithas „Prie vairo su Platonu“ (iš anglų kalbos ver tė Inga Būdvytytė), 255 p. R.R.Smithas – britų filo sofas, dėstytojas ir kon sultantas. Šiuo metu au torius atsidėjęs filosofijos pop ul iar in im ui – raš o knygas ir straipsnius apie jos taik ym ą kasd ien ia me gyven im e, laikrašty je „The Sund ay Tim es“
turi savo skiltį, skirtą moralės klausimams, yra nuolati nis BBC televizijos ir radijo laidų dalyvis. Daugelį metų praleidęs Oksforde, dirbęs Prancūzijoje, JAV, Norvegijo je, R.R.Smithas grįžo į gimtąjį Londoną ir gyvena čia su žmona bei trimis dukterimis. Lietuvių kalba jau išleista jo knyga „Pusryčiai su Sokratu: kasdienio gyvenimo fi losofija“, kurioje filosofiškai apmąstoma viena statisti nio žmogaus diena. Knygoje „Prie vairo su Platonu“ filosofas apžvelgia svar biausius kiekvieno iš mūsų gyvenimo įvykius nuo gimimo iki mirties. Ką apie įsimylėjimą pasakytų Freudas? Ką Nietzs che mano apie vidutinio amžiaus krizę? Didžiausi pasaulio protai iš visų jėgų ilgai stengėsi įmin ti svarbiausių gyvenimo įvykių prasmę, o R.R.Smithas pir mą kartą sutelkia visų jų išmintį išradingoje, sąmojingoje ir visiems suprantamoje kelionėje per gyvenimo pakilimus ir nuosmukius. Pasitelkiant filosofiją, istoriją, kiną, dailę, literatūrą ir psi chologiją, knygoje „Prie vairo su Platonu“ analizuojama tik roji įvykių, kuriuos kone kiekvienam tenka patirti, prasmė. Išgirsite Aristotelio nuomonę apie mokyklos lankymą, iš Heideggerio nemažai sužinosite apie kraustymąsi į naujus namus, Miltonas ir Freudas naujai atvers skyrybų prasmę, o iš Prousto sulauksite patarimų, kaip senatvėje tapti išmin tingam. Nesvarbu, ar mokotės vairuoti, ruošiatės tuoktis arba skir tis, „Prie vairo su Platonu“ leis į savo gyvenimą pažvelgti vi siškai naujai, o drauge – ir smagiai praleisti laiką.
Orai
Savaitės pradžioje numatomas nedidelis sniegas, orai pamažu pradės šilti. Šiandien daug kur pasnigs, oro temperatūra sieks nuo 0 laipsnių pajūryje iki 8 laipsnių šalčio didžiuosiuose miestuose. Rytoj dieną numatomas nedidelis sniegas, temperatūra – 1–7 laipsniai šalčio.
Šiandien, vasario 13 d.
–3
–4
Telšiai
0
Šiauliai
–6
Klaipėda
Panevėžys
–10
Utena
–4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.46 17.20 9.34 0.03 9.18
44-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 322 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas –1 Brazilija +20 Briuselis +2 Dublinas +9 Kairas +24 Keiptaunas +22 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+6 +8 –20 –10 +3 –6 +6 +9
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–8
–7
–5 –6 +3 +25 –9 +20 +10 –5
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–7
Alytus
1–5 m/s
Užšalęs Dunojus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–10
–8
–9
–11
3
–8
–5
–7
–10
3
–9
–6
–10
–12
6
trečiadienį
Avinas (03 21–04 20). Savaitės pradžia bus rami, triūsiant prie kasdienių darbų gali kilti gerų idėjų, nenumokite į jas ranka. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Didelė nesusipratimų ar net konfliktų darbe tikimybė. Būkite atidus tvarkydamas dokumentus, pasirašydamas sutartis. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nepatenkintas jus supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neišsigąskite, tai trumpalaikė būsena, nesureikšminkite jos. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra itin sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį aplinkinių spaudimą. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Būsite suprastas ir sulauksite pagalbos iš tų, iš kurių jos nesitikite. Mergelė (08 24–09 23). Didelė ginčų su aplinkiniais tikimybė. Nesulauksite jų pritarimo, gali paaiškėti, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį, tad būkite tam pasiruošęs. Svarstyklės (09 24–10 23). Galvosite apie tai, kiek daug turite žmonių, kuriems esate dėkingas už tai, koks esate. Šiandien ne pats tinkamiausias laikas įsigyti naujų daiktų, nes ryt galite tiesiog persigalvoti. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite pozityviai nusiteikęs, norėsite padėti kitiems. Paskambinkite seniai matytiems draugams, pakvieskite juos kavos ir puikiai praleiskite laiką. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų ir kantrybės bendraujant su kitais. Pasistenkite nieko neužsipulti, o susikaupusią neigiamą energiją išnaudokite sporto salėje. Vandenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarą skirkite klasikinei muzikai. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Daugelis tikėsis, kad būsite tas, kuris pateiksite saliamonišką sprendimą. Pasikliaukite savo nuojauta.
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (vasario 13 d.) 1571 m. mirė italų skulptorius ir rašytojas Benvenuto Cellini. 1883 m. Venecijoje mirė vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris. 1906 m. gimė Adolfas Šapoka, lietuvių istorikas, „Lietuvos istorijos“ autorius. 1933 m. gimė prancūzų mados dizaineris Emanuel Ungaro. 1953 m. gimė garsi teatro ir televizijos aktorė Kristina Kazlauskaitė.
1972 m. gimė lietuvių atletas, disko metikas Virgilijus Alekna. 1974 m. gimė dainininkas Robbie Williamsas. 1978 m. Vilniuje gimė dainininkas, prodiuseris, grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara. 1979 m. gimė JAV aktorė ir modelis Mena Suvari. 2007 m. Čikagoje mirė garsus lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas Liūtas Mockūnas.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Brown „Kaip liepia širdis“ ir Lori Foster „Atstumtoji karalienė“ Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.
1
2
3
4
5
6
7
Algaudas, Benignas, Kotryna, Loreta, Ugnė
horoskopai
Dunojus pirmąsyk per pastaruo sius 20 metų visiškai užšalo ties Bulgar ijos uostam iesčiu Sil istra. Pastarąjį kartą upė Bulgarijoje bu vo visiškai buvo užšalusi 1984– 1985 m. žiemą. Išt isin is ledas be jok ių properšų šeštad ien į buvo padengęs 11 km ruožą. Dunojumi eina 450 km šiaurinės Bulgarijos sienos. Laivyba upe buvo sustab dyta, nes Bulgarija neturi nė vieno Dunojuje tinkamo dirbti ledlaužio. Dėl šalčių laivybą šia 2860 km il gio upe teko sustabdyti ir kitoms Europos šal ims, iš jų – Austr ijai, Kroatijai, Serbijai ir Vengrijai.
antradienį
Vardai
8
9
10
11
12