Ekonomika Nudėvėti banknotai ir monetos virsta atliekomis arba atgimsta meno kūriniais.
5p.
Lietuva
6p.
Sportas
11p.
Aistra ir meile alsuojanti keramikos darbų paroda.
Lietuvos standartinių šokių madas toliau diktuoja kauniečiai.
FNTT vadovybė užsimojo santykius su ministru R.Palaičiu išsiaiškinti teisme.
16p.
Antradienis vasario 14, 2012 Nr. 37 (19596) Kaunodiena.lt 2 Lt
2012-ųjų Kauno biudžetas: žemiau kristi negalima
Jungimo kampanijoje – ir muziejai Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Kauno savivaldybė skelbiasi ieškanti būdų, kaip optimizuoti muziejų veiklą, pritraukti į juos daugiau turistų. Muziejininkai valdžios ketinimuose regi tik pastangas gimdyti dar vieną jungtinį monstrą – M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos, P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos, Kauno miesto muziejų darinį. Per mažai pajamų
Savivaldybės specialistai palygino trijų miesto muziejų veiklos rezul tatus su panašų nuolatinių eks pozicijų plotą valdančių Klaipė dos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos, Alytaus krašto tyros, Jurbarko krašto ir Raseinių krašto istorijos muziejų rezultatais.
2
Dienos citata „Lietuvoje venerinėmis ligomis serga daug dau giau vyrų nei moterų. Sergančių vyrų amžius – 20–29 metai“, –
Dieta: šiais metais Kauno biudžetas primins gilios krizės laikus.
Penktadienio vakarą išplatintas Kauno miesto biudžeto projektas 49 mln. litų mažesnis nei pernykštis. Nors smarkiai nurėžta kultūrai, bandoma tai paslėpti gudriai kilnojant biudžeto eilutes iš vie nos programos į kitą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Skaičiai – niūrūs
„Biudžetą planuojama patvirtinti vasario 23 d. vyksiančiame miesto tarybos posėdyje, nuo penktadienio visi norintieji su juo gali susipažinti Seimo tinklalapyje esančioje teisės aktų projektų duomenų bazėje“, –
sakė Kauno miesto tarybos sekre torius Mindaugas Šivickas. Pagal projektą biudžeto paja mos siekia 682,1 mln. litų, o išlai dos – 735,6 mln. litų. Pagal Biu džeto sandaros įstatymo nuostatas susidariusį skirtumą sudaro savi valdybės skolintos lėšos investici jų projektams kofinan suoti.
3
iškalbingą statistiką įvardijo gydytojas dermatovenerologas Virginijus Kašėta.
14p.
2
Antradienis, vasario 14, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3
113
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
2,05
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
73
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Jungimo kampanijoje – ir muziejai Viešai pateikta analizė 1 atskleidė, kad į ketvir tadaliu mažiau darbuotojų turin
tį Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejų ir į daugiau nei dukart mažiau darbuotojų turintį Alytaus kraš totyros muziejų per metus užsu ka gerokai daugiau lankytojų nei į Kauno miesto muziejus. Be to, trys iš keturių minėtų kitų miestų savivaldybių muziejų analo giškas Kauno įstaigas stipriai lenkia pagal per metus gaunamas pajamas už kitas suteiktas paslaugas.
Zita Grincevičienė:
Muziejaus direkto riaus pavaduoto jas ūkio reikalams yra ir santechni kas, ir elektrikas, ir visų galų meistras. „Akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai nega li būti vien daiktų saugyklomis. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lan kytojų. Čia turėtų vykti daugiau pa trauklių, įdomių edukacinių ir kul tūrinių programų. Joms organizuoti reikia būtent šios srities specialis tų“, – analizę komentavo savival dybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis. Analizės autoriai neatmetė gali mybės, jog lankytojų skaičius ga lėtų išaugti muziejams glaudžiau bendradarbiaujant su Kauno tu rizmo informacijos centru. Išsemtos taupymo galimybės
Paklausti apie kuriamus jų veiklos optimizavimo planus, šių muziejų vadovai prabilo girdėję, kad tikrieji
savivaldybės planai – sujungti vi sus tris muziejus į vieną. M. ir K.Petrauskų lietuvių muzi kos muziejaus direktorė Zita Grin cevičienė neslėpė, kad jos kolekty vui svarbią informaciją sužinojo iš žurnalistų. Paklausta apie savival dybės priekaištus, esą į jos vado vaujamą įstaigą užsuka per ma žai lankytojų, direktorė mostelėjo kambarėlio, paversto kamerinių koncertų sale, link. „Muziejuje yra memorialiniai kambariai, edukacinės klasės, o koncertams yra tik ši salytė“, – sakė ji. Salės, kurioje numatyti ko kybiški koncertai, nes po remonto patobulinta akustika, darbai susto jo. Užbaigti remontui savivaldybė šįmet neskyrė nė lito. Negavęs pi nigų iš savo miesto, muziejus ne gali prašyti lėšų iš renovaciją taip pat finansavusio Kultūros paveldo departamento. „Atsisakėme sargų, jų darbą pa tikėję apsaugos tarnybai, muzie jaus direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams yra ir santechnikas, ir elektrikas, ir visų galų meistras, taip pat tvarkantis viešųjų pirkimų darbus, jis prižiūri ir muziejaus fi lialą – Juozo Gruodžio muziejų“, – kaip dar būtų galima susispausti, nelabai išmano Z.Grincevičienė. Nori būti išgirsti
Daugiau aiškumo ir gilesnės ana lizės norėtų ir P.Stulgos muziejaus direktorius Aurelijus Stunžėnas. Jis neslėpė girdėjęs apie Kauno mu ziejams gresiantį sujungimą, ta čiau sakė netikįs, kad tokia esminė pertvarka būtų daroma neatsiklau sus ir muziejininkų nuomonės. „Kiekvienas protingas žmogus renkasi iš kelių idėjų, pavyzdžiui, aš minėtu klausimu turiu bent ke lias, tikiuosi, kad jos bus išklausy tos. Vertinant rodiklius, kurie buvo pateikti muziejų palyginimo len
Idėja: tarp erdvių, kur galėtų įsikurti naujojo jungtinio muziejaus administracija, minima ir apleista buvusi
psichiatrijos ligoninė, kur mokosi dailės studentai.
telėje, tai galime aiškiai pamatyti, kad P.Stulgos muziejus yra tarp ly derių“, – pastebėjo pašnekovas. Jo vadovaujama įstaiga turi ir ats kirą programą turistams, todėl, anot A.Stunžėno, kalbant ir apie optimizavimą pritraukiant turis tus, P.Stulgos muziejus turi ką pa siūlyti. Pašnekovas pabrėžė nesąs prieš jungimus, tačiau pabrė žė, kad jie turi būti itin apgalvoti ir pagrįsti:„Išties logiška sujung ti P.Stulgos muziejų su ansambliu „Ainiai“, nes ansamblis ne tik tos pačios specifikos, bet ir repetuo ja mūsų muziejuje.“ Tokiai minčiai pritaria ir „Ainių“ vadovas Jonas
Urbonas. „Ainius“ norima sujung ti su džiazo kolektyvu ir pučiamųjų ansambliu, – skėstelėjo rankomis A.Stunžėnas. – Vienas Kauno me nininkų, stebėdamas įsismarkuo jančią ir gana sunkiai pagrindžia mą jungimo kampaniją, replikavo: „Prijunkite Kauno švietimo skyrių prie Kauno gatvių apšvietimo, juk tarp jų yra kažkas bendra.“ Atimti iš Dailės akademijos?
Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė suabejojo sa vivaldybės išplatintais duomeni mis. „Gal jie pateikė užpraeitų me tų skaičius“, – stebėjosi pašnekovė P.Stulgos muziejaus lyderyste.
Tomo Raginos nuotr.
Anot R.Garbaravičienės, pir maujančioje pozicijoje esą turįs būti jos vadovaujamas muziejus. Neslėpdama, kad žinios apie mu ziejų optimizavimą ir galimą su jungimą jai nėra naujiena, Kau no miesto muziejaus direktorė R.Garbaravičienė sutiko su savival dybės pranešime minima proble ma – muziejininkų etatų stygiumi. R.Garbaravičienė turėjo min čių ir dėl pastato, kuriame galėtų įsikurti naujoji jungtinio darinio administracija: „Pavyzdžiui, kad ir šiuo metu apleista buvusi psichia trijos ligoninė (joje šiuo metu įsi kūręs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – red. past.)“
STT akiratyje – kraujo plazmos upės vingiai Seimas pajudi no Na cionali nio krau jo centro bylą ir tai dėmesį nukreipė į mane.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
„Kraujo donorystės centro“ vado vas Artūras Jonas Venslauskas įtariamas į sveikatos draudimo fondą negrąžinęs daugiau nei 700 tūkst. litų. Manoma, kad tokia žala buvo padaryta dėl parduotos, o ne perdirbtos kraujo plazmos. Centro vadovas kaltinimus vadina absur diškais. Kraujas keliavo į Austriją
Spec ial iųj ų tyr im ų tarnyb os (STT) Vilniaus valdybos pareigū nai bendrovės „Kraujo donorystės centras“ (KDC) vadovui A.J.Vens lauskui pareiškė įtarimus piktnau džiavimu tarnybine padėtimi, su kčiavimu, dokumentų klastojimu ir neteisėtu vertimusi ūkine ko mercine veikla. Įtariama, kad, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir netu rint reikiamų leidimų parduoti kraujo plazmą, 2007–2009 m. bu vo organizuotas neteisėtas šviežiai šaldytos kraujo plazmos (surink tos iš donorų) išvežimas iš Lietu vos į Austriją.
Įtariamasis: A.J.Venslauskas stebėjosi, kad įtarimai
pareikšti po prieš metus vykusios apklausos.
Dokumentuose buvo nurodyta, kad kraujo plazma išvežama per dirbti, tačiau įtariama, kad ji bu
Tomo Raginos nuotr.
vo parduota ir taip padaryta didelė žala valstybei. KDC į Privalomo jo sveikatos draudimo fondo biu
džetą negrąžino daugiau kaip 700 tūkst. litų donorų kompensaci joms skirtų biudžeto lėšų. Versdamasi šia veikla bendrovė „Kraujo donorystės centras“ gavo beveik 6 mln. litų pajamų. Tikrino prieš porą metų
KDC vadovas A.J.Venslauskas jam mestus kaltinimus vadina absur diškais. „49 proc. mūsų bendro vės akcijų valdo Sveikatos minis terija. Išeina, kad beveik 3 mln. iš neva mūsų gautos neteisėtos veiklos įplaukė į Valstybės biu džet ą“, – atk irto A.J.Vensl aus kas. Pasak KDC vadovo, prieš porą metų pareigūnai tikrino įmonę. Jiems buvo pateikti visi dokumen tai, paaiškinta situacija ir atrodė, kad visiems viskas aišku. Paskuti nį kartą A.J.Venslauskas su parei gūnais bendravo prieš metus. „Seimas pajudino „Nacionali nio kraujo centro“ bylą, kuri, jau atrod ė, užm iršta prok urat ūros stalčiuose, tai dėmesį nukreipė į mane“, – motyvą dėl po metų ap klausos prisimintų įtarimų bandė nuspėti A.J.Venslauskas.
Kaltinimus vadina absurdu
KDC vadovas aiškino, kad daug metų Vilniuje veikė plazmos per dirbimo įmonė ir visa plazma, li kusi nuo kraujo gamybos, buvo vežama į šią įmonę ir panaudo jama gaminant vaistus. „Kai fab rikas buvo užd ar ytas, niekas nežinojo, ką daryti su plazma“, – dėstė A.J.Venslauskas. Jis tikino, kad bendradarbiau dami su ministerija rado įmonę, kur i priėm ė plazm ą. Buvo su tarta, kad bus pagam int i vais tai ir parvežt i į Liet uv ą. Keit ės i tvarka, biud žeto def ic itas ne leid o išm ok ėt i pin ig ų už išvež tą plazm ą. „Tik 2009 m. viduryje atsirado šiek tiek pinigų. Tada buvo paga minti vaistai ir atvežti į Lietuvą. Tačiau jų buvo vos už maždaug 100 tūkst. litų. Po to tvarka ir vėl keitėsi“, – permainų vėjus prisi minė KDC vadovas. „Kaltinti, kad mes nepadarė me kažko, kam jie neturėjo pi nigų, yra absurdas. „Nacionali nis kraujo centras“ darė lygiai tą patį, tik jiems valstybė sumokė jo“, – piktinosi A.J.Venslauskas.
3
Antradienis, vasario 14, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Požeminės perėjos – be šeimininko Vil ij a Žuk ait yt ė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kaun o pož em in ės per ėj os vis dar yra probleminės miesto vie tos. Jos nešvarios, neapšviestos ir daugeliui kelia siaubą. Regis, siaubą jos kelia ir valdininkams, niekaip neprisirengiantiems šių objektų net inventorizuoti. Nesaugumo zona
Metai iš metų porinama, kad bū tina spręsti požeminių pėsčiųjų perėjų problemą – perėjų aplin ka yra nesaugi, jos yra nepakan kamai apšviestos, niūrios, sklei džia nemalonų kvapą. Jose siaučia vandalai, smurtaujama. Žiem ą pož em in ės e per ėj os e prisiglaudžia benamiai – čia jie rand a užuov ėj ą, kartais – per nakvoja. Kaun ieč iai tams iuo ju paros metu požeminių perė jų vengia. Apie šias prob lem as miesto valdžia kalba jau ne vienus me tus, tačiau realių veiksmų joms spręsti nesiima. Niekam nepriklauso
Pernai spalį miesto vadovai nu džiugino kauniečius, informavę, kad ket in a inventor iz uot i visas požemines pėsčiųjų perėjas ir jas teisiškai įregistruoti. Inventori zavus požemines perėjas, jų prie žiūra būtų perleista kažkuriai sa vivaldybės įmonei. Šios idėjos iniciatorius – bu vęs Kauno miesto mero pavaduo tojas Kęstutis Kriščiūnas, kuris šiuo metu yra suimtas. Viceme rui leidžiant dienas izoliatoriuje, miesto požeminės pėsčiųjų perė jos, išskyrus esančiąją prie Gele žinkelio stoties, vis dar teisiškai
niekam nepriklauso. Regis, savi valdybės Turto skyrius dėl to vi sai nesuka galvos. „Vis ų pėsč iųj ų per ėj ų inven torizacija turi pasirūpinti Turto skyrius. Kaune yra tik viena pože minė pėsčiųjų perėja, kuri teisiš kai įregistruota. Apie kitų perėjų priežiūrą nėra tikslo net kalbėti – nežinome, ar užteks pinigų bent vienos priežiūrai“, – nuogąstavo Miesto tvarkymo skyriaus vedė jas Aloyzas Pakalniškis. Ieško naujo tvarkytojo
Pernai savivaldybė perėjos, esan čios prie Gel ež inkel io stot ies, priežiūrai išleido 180 tūkst. litų. Ją iki šiol prižiūri bendrovė „Laz dijų butų ūkis“. Nors ši požeminė pėsčiųjų pe rėja ir tur i tvark ytoj us, tač iau toli gražu nepanašu, kad ji pri žiūrima: išdaužti stiklai, ne visi šviestuvai dega. Kauniečius pa sitinka purvas ir dulkės.
Kaune yra tik vie na požeminė pės čiųjų perėja, ku ri teisiškai įregist ruota.
Vald in inkai įsit ik in ę, kad už 180 tūkst. litų tikrai galima pa laikyti švarą ir tvarką perėjoje, o bendrovė „Lazdijų būtų ūkis“, prieš metus laimėjusi konkursą, nevykdo savo įsipareigojimų. Saus į pas ib aig ė sutart is su „Lazd ij ų but ų ūkiu“. Ji buvo pratęsta iki tol, kol bus parinktas naujas paslaugos teikėjas.
Nurėžta: kultūrai, masiniams renginiams, miesto šventėms 2012-ieji bus ne patys geriausi.
2012-ųjų Kauno biudžetas: žemiau kristi negalima Šis biudžetas 49 mln. li 1 tų mažesnis už praėjusių metų. Savivaldybė numatė, kad,
tvirtinant 2012-ųjų biudžetą, pla nuojama surinkti beveik 346 mln. litų iš gyventojų pajamų mokes čio, turto mokesčio, nuomos pa jamų ir kitų mokesčių – tai net 105 mln. mažiau, nei 2011 m. patvir tintos pajamos iš šių sričių. Didžiausia biudžeto dalis – 56,4 mln. litų tenka švietimui. Tai – 8 proc. mažiau nei pernai. Sociali nei sričiai skiriama 16 proc. – net 11,9 proc. mažiau, palyginti su 2011 m. patikslintu planu. Akcentuojama, kad trečioji prioritetinė sritis – kultūra, spor tas ir religija gauna 5,1 proc. biu džeto asignavimų ir tai esą 0,4 proc. daugiau nei 2011-aisiais, šis skaičius neatspindi tikrosios si tuacijos. Milijonai įvaizdžiui formuoti
Kūryba: Kauno požeminės pėsčiųjų perėjos niekam nereikalingos, ne
bent „menininkams“.
Tomo Raginos nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Biužeto projekte nėra eilutės, nu matančios, kokią paramą miestas skirs Kauno „Žalgiriui“. Paramą krepšinio komandai administruo jančios viešosios įstaigos „Krep šinio perspektyvos“, kuriai esą buvo numatyta net 6,5 mln. li tų, nebeliko. 5 mln. litų numatyta skirti visiems Kauno sporto pro jektams finansuoti. Kiek ir kokią sumą gaus Lietuvos ir Kauno ambasadoriumi vadina mas „Žalgiris“, lieka neaišku. Vienas įspūdingiausių skaičių biudžeto projekte – daugiau nei 2 mln. litų miesto įvaizdžiui kurti ir turizmo programai. Šiam tiks lui buvo prašoma 100 tūkst. litų. Atseikėti du milijonai. Kam bus naudojami šie pinigai – neaiški nama. Nė lito neskirta S.Dariaus ir S.Girėno stadionui, Kauno plau kimo mokyklos baseino „Šilai niai“ pastatui rekonstruoti. Užtai savivaldybės strateginių planų, neretai prasilenkiančių su realybe, kasmečiam atnaujinimui skirta 10
tūkst. litų. Su Aplinkos ministe rija, mokslininkais ir gyventojais pradėtas kvartalinės renovaci jos projektas Kaune numarintas. Iš prašytų 100 tūkst. litų bando majam kvartalo projektui neskir ta nė lito. Žaidimai skaičiais
Viena iš labiausiai nukentėjusių jų – Kultūros programa. Iš beveik 9,9 mln. litų planuoto biudžeto jai teskirta 2,9 mln. litų. Ši biudžeto eilutė – dar ir išpūsta. Miesto renginiams, džiuginu siems kauniečius ir svečius, mies to valdantieji kirto skaudžiau siai – biudžetas nurėžtas beveik 60 proc. Iš planuotų 970 tūkst. liko 400 tūkst. litų.
Buvo prašoma 100 tūkst. litų. Atseikėti du milijo nai. Kam bus nau dojami šie pinigai – neaiškinama. Iškiliausiam vasaros įvykiui – Napoleono persikėlimo per Ne muną inscenizacijai, kuria jau do misi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio entuziastai, numatoma skirti tik 250 tūkst. litų. Programai „Vi suomenės paskirties objektų pri taikymo gyventojų bendrajai kul tūrai puoselėti“ numatoma skirti net 800 tūkst. litų. Programai „Visuomenės paskir ties objektų pritaikymo gyvento jų bendrajai kultūrai puoselėti“ lėšos anksčiau buvo skiriamos iš Privatizavimo sąmatos eilutės, ta čiau šiais metais ji atkelta į Kul tūros programą, siekiant parodyti, kad kultūrai nubraukiama ne tiek ir daug. Būtent ši eilutė ir išpučia kultūrai skiriamą biudžetą. Realiai ši programa skirta baž nyčių renovacijoms – pavyzdžiui,
2011 m. buvo renovuoti Kau no arkikatedros bazilikos vargo nai, įrengti Lietuvos didžiųjų ku nigaikščių vitražai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Vytauto Didžiojo rektorate. Rūpestis bažnyčiomis – gerai. Vis dėlto vadinti tai Kultūros pro grama, švelniai tariant, netikslu. Atėmus šiuos 800 tūkst. litų, kultūrai palikta tik 2 mln. litų. Vicemero Stanislovo Buške vičiaus globojamai Kauno ki no studijai numatoma skirti 80 tūkst. litų. Blaivyklos nebus
Miesto valdžia iš numatytų 300 tūkst. litų nė lito neskyrė įsteig tam padaliniui neblaiviems asme nims įrengti. Kiauru stogu, susi dėvėjusiais liftais ir toliau turės tenkintis Kauno Centro ir Kal niečių poliklinikos – iš bendros beveik 700 tūkst. litų sumos ne skirta nieko. Miesto viešosioms teritorijoms ir ūkiui tvarkyti skirta dukart ma žiau nei reikia – 19 mln. litų. Tuščias Kauno kapinių biudže tas – joms prižiūrėti savivaldybė lėšų nesurado. 2 mln. litų skiria mi VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ – už stovėjimo rinklia vos mieste surinkimą apmokėti. Tik viena iš kelių programų, ku riai skirta lėšų daugiau, nei prašyta, – Savivaldybės veiklos programa. Tai – savivaldybės institucijų, ta rybos narių išlaikymas. Vietoj pra šytų 95,6 mln. litų valdininkams išlaikyti numatoma skirti 104 mln. litų. Didesnis lėšų poreikis susidarė dėl „savivaldybės paimtų skolini mų įsipareigojimo vykdymo“. Administracijos direktoriaus re zervas taip pat planuojamas lieso kas – iš prašytų 2 mln. jam numa toma skirti tik 500 tūkst. litų. Sunkūs metai laukia ir Kauno miesto profesinių mokymo įstaigų – iš prašytų 2,5 mln. litų joms pla nuojama skirti tik 888 tūkst. litų.
4
miestas
antrADIENIS, vasario 14, 2011
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
„Žalgirio“ kovos per televiziją – brangiau Redakciją ata kuoja įpykę tele vizijos žiūrovai, kurie skundžia si, kad negali maty ti krepšinio rung tynių, transliuotų per „Mikrovisatos“ ir „Init“ televizijas.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Krepšinio nebėra
Krepšinio aistruoliai, praėjusį ket virtadienį nusiteikę per TV stebė ti Kauno „Žalgirio“ ir „Barcelonos“ dvikovą, sulaukė spjūvio: niekas neberado skaitmeninio „Viasat Sport Baltic“ kanalo. Tiek „Mikrovisatos“, tiek „Init“ televizijų abonentai, užsisakę ka nalų paketą, kuriame buvo „Viasat Sport Baltic“ kanalas, transliuojan tis „Eurolygos“ rungtynes, jo ne teko – kanalas buvo perkeltas į pa pildomą paketą. Norint jį matyti, be mokamo abonentinės sutarties mokesčio, privalu užsisakyti ir pa pildomą paketą, kuris kainuos dar apie 12 litų per mėnesį.
Julius Juodis:
Man paaiškino, kad jei noriu matyti krep šinį, turiu mokėti pa pildomai – per mėne sį apie 12 litų.
„Grįžau vakare, pabandžiau įsi jungti „Eurolygos“ rungtynes, bet niekur neradau „Viasat Sport Bal tic“ kanalo. Būtent dėl krepšinio ir „Žalgirio“ pasirašiau sutartį su „Mikrovisata“. Kai paskambinau „Mikrovisatai“, man paaiškino, kad jei noriu matyti krepšinį, tu riu mokėti papildomai – per mė nesį apie 12 litų. Turiu terminuotą sutartį, bet norėdamas ją nutrauk ti turiu susimokėti už visą sutarties terminą. Skambinau į Valstybinę
Išjungė: krepšinio aistruoliai nustėro vieną dieną ekranuose neberadę kanalo, kuris transliuotų mylimos komandos rungtynes. Tomo Raginos, „Shutterstock“ nuotr.
vartotojų teisių apsaugos tarny bą – ši problema su „Mikrovisa ta“ jiems seniai žinoma. Jie patarė kreiptis tiesiogiai į „Mikrovisatą“, o jau paskui – į teismą“, – neslė pė pykčio į redakciją paskambinęs Julius Juodis. Pasak jo, teisinėje sutartyje tarp kliento ir bendrovės įtrauktas gudrus punktas – bend rovė pasilieka sau teisę keisti pro gramų tinklelį, tačiau neleidžia nu traukti sutarties. Klientai – nesvarbūs
Kaip teigia savo socialiniame po rtale „Init“ televizijos atstovai, pa grindinė priežastis, kodėl klientai nebemato krepšinio – tiekėjo „Via sat“, priklausančio „Modern Times Group“, reikalavimas. „Mikrovisatos“ puslapyje patei kiama tikslesnė informacija: „Nuo Naujųjų metų „Viasat“ gerokai pa didino mokesčius už sporto pro gramų retransliavimą skaitmeninės televizijos abonentams, todėl bu vome priversti iškelti sporto kana lus į papildomą rinkinį, kurio kaina yra 12 litų per mėnesį.“ Skaitmeni nių televizijų klientai įtūžę. „Toks
jausmas, kad vartotojas jiems – absoliutus nulis. Jis reikalingas tik išlupti pinigams. Esu „Mikrovisa tos“ klientė, kuri pastaruoju metu maigo nuotolinio valdymo pulte lį ir netiki savo akimis – štai to ka nalo nebėra, nėra ir šito... Nori ma tyti – mokėk papildomai“, – piktai kalbėjo kaunietė Eglė V.
Raimondas Viskantas. Vyras ma no, kad kainų augimas turėtų bū ti pačių operatorių problema ir jie turėtų prisiimti visą finansinę at sakomybę dėl pasikeitusių sąlygų. R.Viskantas sakė ieškantis galimy bių kuo greičiau atsisakyti, anot jo, nesąžiningo tiekėjo paslaugų. Niekas nesikeis, kaltų nėra
Sulaukė abejingo paaiškinimo
„Prieš Kalėdas mano draugė pasi rašė dvejų metų sutartį su „Mikro visata“ vien todėl, kad jų siūlytame pakete buvo „Žalgirio“ krepšinio rungtynės. Užuot žiūrėjęs krepšinį, visą vakarą junginėjau laidus, trau kiojau skaitmeninės televizijos kor telę ir maniau, kad eilinį kartą ka nalas kažkur nuplaukė. Kitą dieną paskambinęs į „Mikrovisatos“ in formaciją sulaukiau abejingo paaiš kinimo: „Jums buvo išsiųsta apie kanalo perkėlimą informuojanti trumpoji žinutė, be to, informaci ja buvo pateikta ant sąskaitos blan ko.“ Nei žinutės, nei informacijos negavau ir nemačiau. Pasijutau ap gautas vidury dienos“, – savo pyk tį dėl „Mikrovisatos“ elgesio liejo
Su bendrovės „CGates“, valdančios „Mikrovisatos TV“, generaliniu di rektoriumi Pauliumi Dambrausku susisiekti nepavyko, bet situaciją paaiškino „Init“ televizijos direkto rius Paulius Živatkauskas. Pasak jo, krepšinio kanalų išėmimas – bend ra problema, su kuria susidūrė vi si operatoriai, iš „Viasat“ perkantys kanalą „Viasat Sport Baltic“. „Bendrovė „Teo LT“ prieš beveik pustrečių metų apskundė Lietuvos Respublikos Konkurencijos tary bai (LRKT) „Viasat“ kompaniją dėl to, kad jai nebuvo suteikta šiaip jau neišimtinė teisė pirkti naujo paketo „Viasat Sport Baltic“. Skundo es mė – prašymas ištirti, ar „Viasat“, neparduodama paslaugų bendrovei „Teo LT“, nepiktnaudžiauja domi
nuojama padėtimi rinkoje. Šios is torijos finalas – „Viasat“ pasiūlė kompromisinį sprendimą visiems rinkoms dalyviams: skaitmeninės sąlygos visiems operatoriams – ir „Init“, ir „Mikrovisatai“ buvo su vienodintos“, – teigė direktorius. Pasak P.Živatkausko, sąlygų su vienodinimo padarinys – „Viasat Sport Baltic“ tapo pirmuoju kana lu, kurį transliuojant analoginiu ir skaitmeniniu būdu kaina skiriasi ir tenka mokėti du kartus. „Mes nie ko negalime padėti savo klientams – už „Viasat Sport Baltic“ skaitme ninį žiūrėjimą reikia mokėti antrą kartą. Tokios yra „Viasat“ visiems nustatytos sąlygos. Vienintelis da lykas, kurį gali daryti operatoriai – protestuoti ir netransliuoti krepši nio, bet ar nuo tokio sprendimo bus geriau mūsų abonentams, aš labai abejoju“, – tarė P.Živatkauskas. Atskirai užsisakyti skaitmeni nio sporto paketo neįmanoma, nes operatorius licencinės sutartys verčia abonentui transliuoti mini malų programų paketą – esą kitaip bus neįmanoma sumokėti licenci nių mokesčių.
Pedofilijos bylą nagrinės teisėjų kolegija Laikinojo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko nu tartimi sudaryta trijų teisėjų ko legija, nagrinėsianti žuvusio And riaus Ūso bylą, kurioje jam pateik ti įtarimai dėl mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimo.
Sudaryti trijų teisėjų kolegiją pra šė A.Ūso našlės advokatas Adomas Liutvinskas. Šis prašymas buvo pa tenkintas. Pasak teismo atstovės praneši mo, teisėjų kolegiją sudarys tei sėjai Audrius Cininas ir Aušra Va
linskienė, kolegijos pirmininkas – Ovidijus Ramanauskas. Šis tei sėjas iki tol A.Ūso bylą nagrinė jo vienas. Vakar teismo posėdyje proku roras prašė teismo nepradėti bylos nagrinėjimo, kol nėra įsigaliojęs Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, nes tik įsigaliojus mi nėtam teismo sprendimui bus nu statytas tinkamas mažametės at stovas pagal įstatymą. Pirmadienį į posėdį buvo atvy kusi mergaitės atstovė N.Venc kienė ir jos vyras advokatas Aidas Venckus, taip pat mergaitės moti
na Laimutė Stankūnaitė. Vos pra sidėjus posėdžiui L.Stankūnaitė iš salės buvo išvesta lydima kaukė tų apsaugininkų. Iš salės išėjo ir D.Kedžio tėvai. Į posėdį neatvyko A.Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, ta čiau dalyvavo jos advokatas Ado mas Liutvinskas. Pastarasis teismo pirmininkei pateikė prašymą, kad bylą nagrinėtų trijų teisėjų kole gija, nes ją nuo pat pradžių, kai ji buvo perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui, taip pat nagri nėjo trijų teisėjų kolegija. „Teismo pirmininkė spręs klau
simą dėl kolegijos sudarymo ir lauksime Panevėžio apygardos teismo nutarties dėl Kėdainių ra jono apylinkės teismo sprendimo“, – išėjęs iš salės žurnalistams sakė advokatas A.Liutvinskas. Pasak jo, jeigu Panevėžio apygar dos teismas paliks galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl mergaitės perdavimo motinai, N.Venckienė byloje neturės jo kio statuso. Panevėžio apygardos teismas Kėdainių teismo sprendi mą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinės vasario 21 d. „Manyčiau, kad tiek prokura
tūros, tiek advokato A.Liutvinsko pozicija yra suderinta, nes proku ratūra pareiškė prašymą palaukti, kol L.Stankūnaitė atstovaus mer gaitei, ir laukti Panevėžio apygar dos teismo nutarties. Tą prašymą A.Liutvinskas labai aktyviai palai kė. Tai aš manau, ir bus tokia by los baigtis – vienoje pusėje A.Ūsas, ta prasme A.Liutvinskas, o kitoje – L.Stankūnaitė, kuri atstovaus mer gaitei, kuri yra pripažinta nuken tėjusiąja dėl kaltinamojo A.Ūso“, – savo ruožtu komentavo N.Venc kienė. KD, BNS inf.
5
antrADIENIS, vasario 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,29 %
3,5
–0,03 %
Pabrango pramonės produkcija Gamintojų parduotos pramonės produk cijos kainos sausį, palyginti su 2011 m. ati tinkamu mėnesiu, išaugo 9,3 proc. Be naf tos produktų, pramonės produkcijos kai nos per metus išaugo 4,1 proc. Per me tus, anot statistikų, daugiausia padidėjo rafinuotų naftos produktų gamybos (21,5 proc.), naftos gavybos (15,3 proc.), elekt ros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavi mo produkcijos (12,7 proc.) kainos.
mlrd. litų pernai siekė tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą.
Pomirtinis pinigų gyvenimas Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Retas žmogus susimąsto, kur dingsta banknotai, ant kurių nu piešti atvaizdai nuo ilgų kelionių iš rankų į rankas tampa vos mato mi. Deja, kol kas šalyje tik dalis su dėvėtų pinigų prikeliama antram gyvenimui.
Pinigai savo vertę praranda ne tik kylant kainoms – ilgai išbuvę apy vartoje dėl netinkamos išvaizdos jie gali tapti beverčiai ir keliauti tiesiai į naikinimo mašiną. Lietuvos banko Ryšių su visuo mene skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Milieška sakė, kad ša lies pinigus į apyvartą išleidžia ir iš jos išima išskirtinai Lietuvos ban kas. Vadovaudamasis centrinių bankų taikoma tvarkymo praktika, jis atlieka sugrįžusių pinigų patik rą ir nusprendžia, ar šie gali toliau keliauti iš rankų į rankas. Pašnekovas pasakojo, kad į Lie tuvos banko padalinius iš apyvar tos sugrįžę pinigai perskaičiuojami, rūšiuojami, nustatomas jų susidė vėjimo laipsnis. Esą taip siekia ma apyvartoje laikyti kokybiškus ir tinkamus atsiskaityti pinigus, o šį darbą nuolat atlieka modernios automatizuotos banknotų ir mo netų apdorojimo sistemos. „Į Lietuvos banką sugrįžę bank notai dedami į specialią mašiną, ji pirmiausia patikrina jų kokybę. Banknotas keliauja mašinos vidu je, bet tos kelionės žmogus nemato. Jeigu banknotas geras, jis pakuoja mas su kitais ir taip patenka į sau gyklas, iš ten – į komercinius ban kus, iš jų – į žmonių pinigines. O blogą banknotą mašina iškart su naikina“, – sakė M.Milieška. Anot jo, apyvartoje nebetinka mos naudoti kupiūros supjausto mos į smulkias drožles. Pašnekovas patikino, kad netinkami naudo ti banknotai naikinami nuolat, vos užfiksavus neleistiną jų kokybę. Todėl negalima apskaičiuoti, kiek kilogramų, tonų ar kitais vienetais apskaičiuotų pinigų sunaikinama per tam tikrą laikotarpį. „Blogas banknotas eliminuoja mas iš bendro banknotų kiekio ir vertės. Tai nuolat vykstantis pro cesas, ir mes kas mėnesį skelbia me, kiek pinigų esama apyvarto je“, – teigė M.Mikeška.. Deformuotų, mechaniškai pa žeistų ar dėl kitų priežasčių ne betinkamų naudoti litų ir centų monetų laukia kitoks likimas. Jos supjaustomos, o monetų laužas, kaip sakė pašnekovas, parduoda mas perlydyti.
+2,02 %
Sugadintų monetų, anot jo, bū na mažai, tad jos kaupiamos ilges nį laiką ir parduodamos tik tuomet, kai sukaupiamos kelios tonos. Pas tarąjį kartą monetų buvo naikinta prieš 7 metus. M.Milieška sakė, kad susmul kinta popierinių pinigų masė nie kam nebetinkama, tačiau nedidelė jos dalis vis dėlto prikeliama ant ram gyvenimui.
Mindaugas Milieška:
Apgadintos monetos tinkamos apyvartai tuo atveju, jei jose at pažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.
„Iš jos gaminami sandarūs suve nyriniai briketai, taip pat kapsulės, kurios tvirtinamos prie informaci nės medžiagos apie Lietuvos Res publikos pinigus. Tokių suvenyrų dovanojama Lietuvos banko Pini gų muziejaus lankytojams“, – sa kė pašnekovas. Verta prisiminti, kad nedidelei daliai sunaikintų banknotų buvo lemta tapti meno kūriniu. Skulp torius Leonas Pivoriūnas, kurda mas ekspoziciją „Architektūrinė atodanga“, banknotų drožles pa naudojo kaip meninę priemonę. Jo meno kūrinys iš sunaikintų ES valstybėse galiojusių nacionalinių pinigų, tarp jų ir litų, iki šiol puo šia Pinigų muziejaus sieną. Užsienio praktika taip pat rodo, kad esama ir kitų, praktiškų, būdų nebenaudojamus pinigus padaryti vertingus. Vengrijos centrinis ban kas jau ketverius metus netinka mus naudoti banknotus smulkina ir presuoja į briketus, kuriais šildo mos lėšų stokojančios humanitari nės organizacijos. Tokiu būdu šiais metais pasirinktas autizmu ser gančių vaikų centras sutaupė dalį šildymo lėšų, šalį užplūdus sting dančiam šalčiui. Nors į šilumą pavirtę pinigai tau pantiems lėšas kelia džiaugsmą, Lietuvoje tokių metodų nesiima ma net užplūdus šalčiams. M.Mi lieška sakė, kad ir Lietuvoje nebe tinkamų susmulkintų banknotų briketai buvo naudojami kaip ku ras, tačiau tokia praktika esą ne pasiteisino dėl papildomų investi cijų: „Naudojant tokį kurą reikėtų įrengti oro valymo filtrus, taigi bū tų papildomų išlaidų, o tokio kuro kiekis – mažas.“
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1274 DB svaras sterlingų 1 4,1137 JAV doleris 1 2,6051 Kanados doleris 1 2,6069 Latvijos latas 1 4,9390 Lenkijos zlotas 10 8,2179 Norvegijos krona 10 4,5510 Rusijos rublis 100 8,7148 Šveicarijos frankas 1 2,8558
pokytis
–0,9470 % –0,0753 % –0,1112 % –0,1914 % –0,0445 % +0,2990 % +0,7103 % +0,0689 % +0,0420 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,61
2,38
„Vakoil“
4,75
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
99,63 dol. už 1 brl. 118,10 dol. už 1 brl.
6
antrADIENIS, vasario 14, 2012
lietuva
Skalbtis mundurus nori teisme Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybė toliau ignoruoja vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pareiški mus apie prarastą pasitikėjimą. Be to, pareigūnai panoro ministrą nutempti į teismą. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Susidūrė su kliūtimis
Vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo FNTT vadovams laikinai už drausta dirbti su slapta informacija, yra neteisėtas, tad turi būti panaikin tas. Su tokiu skundu FNTT vadovas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas praėjusią savaitę kreipėsi į Vilniaus apygardos admi nistracinį teismą (VAAT). FNTT va dovybė taip pat teismo prašo laiki nai sustabdyti ministro įsakymą, kol teismas priims sprendimą. Tačiau pareigūnai išsyk susidūrė su kliūtimis – praėjusios savaitės pabaigoje teismas jų skundus at metė ir paprašė patikslinti. Tai jie padaryti turi per kelias savaites. Vakar pavakare ministras R.Pa laitis šio FNTT vadovų žingsnio
nekomentavo. „Kol iš teismo ne turime dokumentų, ministerijos pozicija yra nieko nekomentuoti“, – ministro poziciją perdavė jo at stovė spaudai Ramunė Hazir. Ginčas užsitęs
Greito rezultato, jei FNTT vadovy bės skundai vis dėlto būtų priim ti nagrinėti, tikėtis neverta. Kaip informavo VAAT atstovė spaudai, bylinėjimasis gali užtrukti ne ma žiau kaip pusantro mėnesio. Ta čiau teismas gali nuspręsti laikinai sustabdyti ministro įsakymą, taigi FNTT vadovybė kurį laiką su slapta informacija dirbti vis dėlto galėtų. Vidaus reikalų ministerija nede talizuoja, per kiek laiko ministro įsakymas, kuriuo pavesta patikrinti FNTT vadovybę, būtų įgyvendin tas. Vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga negalėjo pasa
kyti, ar tai truks mėnesį, ar ilgiau: „Norėtume, aišku, kuo greičiau, bet tokie dalykai greitai nevyksta.“ Prezidentūra kol kas tyli
Premjeras Andrius Kubilius ir praėjusią savaitę, ir vakar pakartojo pasitikįs FNTT veikla, o ministro ir specialiosios tarnybos konfliktą ra gino spręsti teisiškai. Kol kas FNTT vadovybės ir R.Pa laičio konflikte savo žodžio neta rė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip informavo Prezidentės atsto vė spaudai, D.Grybauskaitė pir miausia norėtų sulaukti teisinių iš vadų ir tik tada spręs, ką palaiko. Kas išdavė paslaptį?
R.Palaičio ir FNTT vadovybės konfliktas kilo po to, kai specia liosios tarnybos pradėjo aiškintis, kas žiniasklaidai nutekino infor
Kelias: FNTT vadovybė santykius su vidaus reikalų ministru nuspren
dė aiškintis per teismą.
maciją dėl banko „Snoras“ nacio nalizavimo. Kitaip tariant, bando ma nustatyti, kas išdavė valstybės paslaptį. Už tai gresia baudžiamo ji atsakomybė. Praėjusią savaitę R.Palaitis pa reiškė nepasitikįs abiem FNTT va
Simono Švitros nuotr.
dovais dėl to, kad šių patikrinimo poligrafu atsakymai nebuvo palankūs. Abu FNTT vadovai laikosi nuomonės, kad R. Palaitis patikri nimo poligrafu rezultatus atskleidė neteisėtai, iš jų rezultatų išvadų dėl nepasitikėjimo negalima daryti.
Streiką palaiko ir aukštosios mokyklos Lietuvos aukštųjų mokyklų pro fesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pranešė palaikantis Lie tuvos švietimo profesinės sąjun gos vasario 21 d. skelbiamą įspėja mąjį streiką.
„Streikas buvo pas ir inkta kaip gal ut in ė protesto prieš deryb ų vilkinimą, nesiskaitymo su profsąj ungos nuom on e bei soc ial i nio dialogo ignoravimo priemonė“, – teigiama LAMPSS pareiš kime. Jame tvirtinama, kad, nors vado vaujant švietimo ir mokslo minist rui Gintarui Steponavičiui bandyta įvykdyti esminių pertvarkų švieti mo, studijų ir mokslo sistemoje, „paties ministro ir ministe rijos valdininkų nekom petenc ija, aroganc i ja, teisinis nihilizmas, aklas politinės valios
vykdymas, nesiskaitymas su paty rusiais pedagogais bei socialiniais partneriais ir jų nuomonės igno ravimas privedė prie to, ką turime dabar“. „Tenka konstatuoti, kad visam sektoriui padaryta didžiulė žala. Mes, aukštųjų mokyklų dėstyto jai, aiškiai matome, kad bendras Liet uvos moksl eiv ių žin ių lyg is gerokai nuk rito, pab log ėjo stu dij ų kok yb ė, moksl as tarn auja ne valstyb ės ekon om ikos ir vi suom en ės gerov ės kėl im o tiks lams, o visos jėgos metamos kie kybiniams rodikliams pagerinti,
pav yzd žiui, moksl in ių straips nių, tur inč ių citav im o ind eks ų, skaič iui pad id int i“, – teig iam a pranešime. Anot LAMPSS, dar niekada pro fesinės sąjungos nebuvo taip igno ruojamos, nesiskaitoma su jų nuo mone, kaip vadovaujant ministrui G.Steponavičiui. Vasario 9 d. Vilniuje per Lietu vos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) suvažiavimą pritarta, kad vasario 21 d. dalyje šalies švieti mo įstaigų vyktų įspėjamasis dvie jų valandų streikas. Streikui prita rė maždaug 400 mokyklų ir per 15 tūkst. mokytojų. Sausio 18-ąją profsąjunga Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministeri jai yra įteikusi reika lavimus keisti mo kyklų finansavimo sistemą, atidė
Ryžtas: per Lietuvos švietimo profesinės sąjungos suvažiavimą pritar
ta, kad vasario 21 d. dalyje šalies švietimo įstaigų vyktų įspėjamasis dviejų valandų streikas. Simono Švitros nuotr.
ti planuojamą pedagogų atestaci ją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis. BNS inf.
7
antrADIENIS, vasario 14, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Apklaus Lietuvos banko vadovus
Ministrų kabinetas trečiadienį numa to diskutuoti dėl Tarptautinio preky bos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), kuris, kri tikų nuomone, ga li suvaržyti asmenų laisves internete.
Parlamentinė „Snoro“ bankro to aplinkybių tyrimo komisija šiandien dėl banko žlugimo no ri apklausti du asmenis – Lietu vos banko (LB) vadovą Vitą Vasi liauską ir buvusį centrinio banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną.
Paragino: po to, kai per visą Lietuvą nusirito protestų prieš ACTA su
tartį banga, šio klausimo imsis ir Vyriausybė.
Simono Švitros nuotr.
Vyriausybė spręs dėl ACTA Tai pirmadienį žurnalistams sa kė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Mes kaip tik trečiadienį ruošia mės, atsižvelgdami ir į visuomenė je kilusias (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse) aistras, tam skirti pa pildomai dėmesio mūsų pasitarime ir iš tiesų geriau išsiaiškinti, dėl ko kyla nuogąstavimų, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir iš tikrųjų elgtis ši tuo klausimu visų pirma raciona liai“, – sakė premjeras. Reikšti savo asmeninės nuomo nės dėl susitarimo jis sakė nesku bėsiantis. Žemės ūkio ministras Kazimie ras Starkevičius neigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaci ją, kad Žemės ūkio ministerija pri sidėjo rengiant šį dokumentą ir jį palaikė 2011-ųjų pabaigoje vyku siame ES šalių ministrų susitiki me. Anot ministro, tokie pareiški mai susiję su rinkimais. „Šūvis į rinkimus, tačiau klai dingas. Ministerija net nedalyvavo ruošiant ACTA projektą, ma no turimomis žinio mis, ir ministerija nieko nepasira šė“, – žurna
listams pirmadienį sakė K.Star kevičius. Atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pa reikštą nuogąstavimą, kad šis su sitarimas kelia grėsmę, jog Lietu voje bus leista auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), ministras pabrėžė, kad tai daryti Lietuvoje draudžiama.
Eligijus Masiulis:
Tenka konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šituo klau simu su Lietuvos vi suomene. „Mūsų aiški ir griežta politika, kuri galbūt ne visiems patinka, su sijusi su genetiškai modifikuotais (organizmais – BNS past.), kad jie nebūtų įleisti į Lietuvą“, – patiki no K.Starkevičius. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė, kad iki šiol Vyriausybė iš esmės nedis
kutavo dėl susitarimo, kurį Lietu vos ambasadorius Tokijuje pasira šė sausio gale. „Tenka konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šituo klausimu su Lietuvos visuomene. Na, ir pa čioje Vyriausybėje platesnės disku sijos nebuvo“, – sakė E.Masiulis. Teisingumo ministras Remigi jus Šimašius neigė Užsienio reika lų ministerijos teiginius, kad jo va dovaujama institucija susitarimui buvo pritarusi. „Nežinau, kuo remiantis galima teigti, kad Teisingumo ministeri ja pritarė, nes tai yra netiesa. Kaip ir daugelis kitų institucijų, Teisin gumo ministerijos specialistai iš tikrųjų dalyvavo derinimo proce se ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad negali ten atsirasti jokių nau jų ir griežtesnių baudimų negu jau yra numatyta. Kai kuriais atvejais tai pavyko pasiekti, kai kuriais at vejais – nepavyko. Ir iš tikrųjų kai ateina galutinis etapas, aš galiu pa sakyti, kad būtent tai sukelia labai rimtų abejonių, ar pats paketas iš tikrųjų yra palaikytinas“, – dėstė R.Šimašius. BNS inf.
„Dabar deriname kitą laiką su il gai banke dirbančiu dabartiniu valdybos nariu Audriumi Mise vičiumi. Mums paprasčiausiai neužteks laiko su visais pasikal bėti vieną dieną“, – vakar BNS informavo komisijos pirminin kas Valentinas Mazuronis. Pasak jo, visi trys bankininkai jau sutiko atvykti į komisiją ir pa teikti paaiškinimus. V.Mazuronis
taip pat teigė, kad vienos V.Vasi liausko ir R.Šarkino apklausos komisijai neužteks, jie bus kvie čiami dar kartą komisijos darbo pabaigoje, kai bus surinkta visa informacija. „Nereiškia, kad tų pačių žmo nių daugiau nekviesime. Šįkart bus tik pirminis apsiklausinėji mas“, – sakė komisijos vadovas. Komisijoje dirba 12 parlamenta rų, jie išvadas Seimui turės pateikti iki birželio 1-osios. Komisija turės atsakyti į 14 su „Snoro“ žlugimo aplinkybėmis susijusių klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudary ti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai. BNS inf.
Pakeitė poziciją Praėjusiais metais svarsčiusi ga limybę išstoti iš Jungtinių Tau tų Pasaulio turizmo organizaci jos (PTO), dabar Lietuva numato stiprinti bendradarbiavimą su ja ir ketina skirti nuolatinę savo at stovę.
Pagal parengtą Ūkio ministerijos projektą Lietuvos nuolatine at stove prie PTO turėtų tapti mū sų šalies ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė-Jara. Ministerijos Investicijų ir eks porto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė BNS sakė, kad nuo latinio atstovo paskyrimas turėtų suaktyvinti bendradarbiavimą su šia organizacija. „Buvo parengti išstojimo doku mentai: ir Vyriausybės nutarimas, ir prezidento dekretas. Kai prasi dėjo diskusija, vasarą buvo atvy kęs pats PTO generalinis sekreto rius į Ūkio ministeriją vizito, ir apsvarsčius
visus už ir prieš bei pasitarus su Vyriausybe buvo nuspręsta ne beišstoti. Kadangi neišstojame, tai bandome suaktyvinti bend radarbiavimą“, – BNS aiškino L.Paulauskienė. Ji pabrėžė, kad ypač daug dvejo nių dėl ketinimo išstoti iš PTO iš sakė Užsienio reikalų ministerija. Iki šiol Lietuva neturėjo atstovo šioje organizacijoje. L.Paulauskienės teigimu, spa lį PTO būstinėje apsilankę du ministerijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo veiksmų pla ną, kuriame ir numatyta paskirti nuolatinį atstovą. Pasiūlymą skir ti tokį atstovą esą pateikė pati or ganizacija. „Kadangi organizacijos būsti nė yra Madride ir mūsų ambasa dorė reziduoja Madride, ji tiesiog tam tikruose posėdžiuose, susi tikimuose atstovautų Lietuvai“, – dėstė L.Paulauskienė. Pernai ketinimai išstoti iš PTO bu vo grindžiami tuo, kad dalyvav im as joje neva šaliai yra finansiškai nenau dingas. Ūkio minis terija tada aiškino, kad lėšos narystei (kasmet sumoka mos palyginti dide lės sumos, taip pat papildomai kainuo ja kelionės į įvairius užsienio valstybėse vykstančius renginius) nepropor cingos gaunamai naudai. BNS inf.
8
antrADIENIS, vasario 14, 2012
nuomonės
Vyresni lietuviai dirbti nesiveržia
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
(Ne)pasitikėjimų tango Stasys Gudavičius
I
š prad žių perž iūrėk ime tai, ką tur ime. Spec ial ios ios tarnyb os ti ria, kas ir kok iomis apl ink y bėm is pernai lapkr ičio vidur yje galėjo nutek inti informaciją apie numatomus valstybės veiksmus prieš komercinį „Snoro“ banką. Ta informacija, beje, buvo nutekinta žin iasklaidos priemonei, tiesio giai susijusiai su „Snor u“. Nute kinta lik us lyg iai porai dienų iki šio banko nacional izavimo. Vykdant šį tyr imą atliekami įvai rūs procesin iai veiksmai. Kaip paaiškėjo, tarp tų veiksmų bu vo ir kai kurių aukštų pareig ūnų patikr inimai melo detektoriumi, kur is moksl iškai vad inamas po ligrafu.
Kai tyrimas baigsis, bus galima ir atitinkamus sprendimus priimti, kieno galvą – FNTT va dovo ar ministro – derė tų kirsti iš peties. Informacija apie tok ius pat ikr i nimus irg i nutekėjo į žin iasklai dą. Vidaus reikalų ministras Rai mundas Palait is pripaž ino, kad lauk ia Finans in ių nus ik alt imų tyr imų tarnyb os (FNTT) vado vų išt yr imo melo detektor ium i rezultatų. Kai tik ministeriją pasiekė žinios apie tai, kad FNTT direktor iaus pavaduotoj o Vyt auto Girž ado pat ikr in imo pol igraf u rez ult a tai lyg ir yra neig iam i, R.Palait is nedelsdamas pav iešino nepasi tik įs šiuo pareig ūnu, leisdamas suprast i, kad jam teks traukt is iš pareig ų. Bet savo pavaduotoją užs tojo FNTT viršin inkas Vital ijus Gai lius. R.Pal aič io ats ak ymo ilgai lauk ti nereikėjo – jis pareiškė neb e pasit ik įs jau ir FNTT vadov u. Pa sak min istro, ar bus atleist i šie du aukšč iaus i FNTT pareig ū nai, bus apsispręsta tuomet, kai baigsis tarnybin is pat ikr in imas
dėl to, ar jie gal i dirbt i su slapta informacija. Jeig u neg al i – tad a vis o gero, V.Gail iau ir V.Girž adai! Bet jeig u gal i – tada turbūt jau min istr ui reikės galvot i apie por tfel io per dav imą kitam pol it ik ui. Premjeras Andr ius Kubil ius užė mė atsarg ią FNTT vadov ų gyny bos poz ic iją, tvirt indamas, kad pasit ik i jais. Bet ar tai reišk ia, kad Vyr iausybės vadovas nepasit ik i vidaus reikalų min istr u? Jis taip nesako. Bent kol kas... R.Palait į į Vyr iausybę delegav u sios Liberalų ir centro sąjungos lyder iai tyl i. Mat yt, lauk ia, kuo čia viskas baigsis. Kaip lauk ia ir daugel is kitų pol it i kų. Pav yzd žiui, Prez identė Dal ia Grybauskaitė. Ji nusprendė pa lūkėt i, kol bent jau baigsis tarny bin is pat ikr in imas dėl V.Gail iaus ir V.Giržado gal imyb ės dirbt i su slapta informacija. Kai tyr imas baigsis, bus gal ima ir atit inkamus sprend imus priim ti, kas čia labiau kaltas dėl susi dar iusios sit uacijos, kieno galvą – FNTT vadovo ar min istro – de rėt ų kirst i iš pet ies. Kol kas net neaišk u, kada baig sis tas tarnybin is pat ikr in imas. Gal jau šiand ien, o gal tik po mė nesio. Bet kur iuo atveju, kaip sako po lit ikai, ram iai arba vis iškai nie kuo ši istor ij a tikrai net urėt ų baigt is. Padar in iai bet kur iuo at veju bus. Kaip sakė Seimo Teisės ir teisėt varkos kom iteto pirm in ink as Stasys Šedbaras: „Keista ir nesup rantama, kodėl min istras sant y kius su FNTT vadovais aišk ina si viešumoje, per spaudą. Teisė sauga yra labai jautr i srit is, kur negal i būt i viešumoje taškoma si kok iais nors neš var iais purs lais. Jeig u yra sant yk ių proble mų, reik ia juos išsiaišk int i siste mos viduje, o ne atsistojus prie šais visą visuomenę.“ Paklaustas, ar kas nors turės po šios istorijos atsistatydinti, S.Šed baras pareiškė nenor įs prog no zuot i, bet neatmetė gal imybės, kad pasitraukimų tikriausiai neiš vengsime. „Vidaus reikalų siste moje buvo visokių istorijų. Jos vi saip pasibaigė ir kai kuriems bu vusiems ministrams, ir policijos, ir kitų teisėsaugos institucijų va dovams. Kuo čia viskas pasibaigs: ar min istro, ar FNTT vadovo, ar abiejų atleidimu iš pareig ų, dar, matyt, anksti kalbėti“, – sakė jis. Lauksime...
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
T
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
kitų Sąjungos valstybių šis rodiklis siekia vos 6 proc. „Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad vyresni nei 55 metų dar buotojai nėra atviri naujoms idėjoms ir neturi pakankamai žinių apie nau jąsias technologijas. Pagrindiniais jų privalumais, konkuruojant su jau nesniais darbo rinkos dalyviais, įvar dijama tik patirtis ir patikimumas“, – teigė TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė. Kita vertus, tyrimas parodė, kad mūsų šalyje vyresnio amžiaus žmo nėms nesuteikiama galimybė tobulė ti, lankyti įvairius mokymus. Norą dirbti sulaukus pensijos mo terys pareiškė rečiau negu vyrai. Vy resnio amžiaus – nuo 55 metų – res
pondentai, taip pat turintys savo verslą ar užimantys vadovo pareigas, labiau linkę dirbti ir tada, kai sulauks pensijos. Lietuvos gyventojai planuoja tęsti darbą vidutiniškai iki 59,1 metų. Ki tose ES valstybėse šis rodiklis buvo aukštesnis ir siekė 61,7 metų. Ilgiau siai norėtų dirbti švedai – iki 64,4 metų amžiaus. Tyrimas atliktas Europos Komisi jos ir Europos Parlamento iniciaty va, gyventojai 27 ES šalyse bei pen kiose šalyse, nepriklausančiose ES, buvo apklausti pernai rugsėjo–lap kričio mėnesiais. Lietuvoje rugsėjo– spalio mėnesiais TNS LT apklausė 1 014 Lietuvos gyventojų. KD, BNS inf.
Svetimi radikalai nepageidaujami
V
okietijoje su oficialiu vizitu lankęsi keturi Seimo Užsie nio reikalų komiteto (URK) nariai teigia atkreipę Vo kietijos politikų ir valdžios dėmesį į šios šalies atstovų dalyvavimą radi kalų eitynėse Kovo 11-ąją. „Atkreipėme labai aiškų dėmesį, kad mes nepageidautume, jog vo kiečių radikalai marširuotų su Lie tuvos radikalais kovo 11 d. Vilniuje. Paprašėme Vokietijos oficialiai kar tu su mumis imtis priemonių, kad šis žmonių, kurie skleidžia neapykantą, cirkuliavimas būtų pastebėtas teisė saugos institucijų, jeigu tai peržengia įstatymų rėmus“, – vakar sakė URK pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Iškėlėme klausimą, kaip per bu vusias Kovo 11-osios eitynes galėjo atsirasti vokiškai kalbantis radikalų atstovas. Mums buvo garantuota, kad Vokietijos valdžia atkreips didžiausią dėmesį ir neleis cirkuliuoti tarp Vo
kietijos ir Baltijos šalių žmonėms, kurie kursto neapykantą, – tvirtino politikas. – Kad vėl po 70 metų vo kiečių kalba nesigirdėtų šūkavimų mūsų aikštėse, kurstančių neapykan tą kitaip galvojančių ir kitaip manan čių žmonių grupėms.“ E.Zingerio teigimu, Lietuva turė tų iš Vokietijos pasimokyti, stabdant radikalizmą šalyje. Anot jo, Vokieti jos parlamente įkurtas laikinas tyri mo komitetas šiems reiškiniams iš tirti ir pasiūlyti būdus, kaip su jais kovoti. URK pirmininkas atkreipė dėme sį, kad bet kokie neonacių išsišoki mai sulaukia didelės ir vienareikš mės intelektualiosios visuomenės dalies reakcijos. „Mes galėtume pasimokyti iš jų, mūsų laikraščiai, mūsų agentūros, mūsų rašytojai, mūsų menininkai, jų aktyvumo, jų antinacinio aktyvumo, jų antirasistinio požiūrio ne vien val
302 230
242
Platinimo tarnyba: 302
Prenumeratos skyrius: 302
džios sferoje, bet intelektualios vi suomenės sferoje. Vokiečių intelek tualioji visuomenė ugningai reaguoja į nacių ir neonacių radikalių jėgų pa sireiškimus. Tos ugningos reakcijos, vieningo mūsų spaudos, menininkų pasipriešinimo rasizmui, visų Lietu vos kūrybinių pajėgų atsako mes ne turime“, – kalbėjo E.Zingeris. Kelerius pastaruosius metus Ko vo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomy bės Atkūrimo dieną, Vilniaus centre vyko eitynės, kurių priešakyje, skan duodami „Lietuva – lietuviams“, žy giavo skustagalviai. 2008 m. vykusios eitynės sulau kė didžiulio žiniasklaidos, o vėliau ir teisėsaugos institucijų dėmesio, nes eitynių miesto centre dalyviai tą kart nešė ir svastikomis bei kauko le išpaišytą vėliavą, skandavo įvai rius nacionalistinius, antisemitinius šūkius. BNS inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
rečdalis Lietuvos gyvento jų norėtų dirbti ir sulaukę pensijos amžiaus, tiesa, be veik pusė (41 proc.) jų įsiti kinę, kad pensininkai dirbti neturė tų. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Didžiausia kliūtis, kuri užkerta ke lią vyresnio amžiaus žmonėms dirb ti Lietuvoje, yra neigiamas darbdavių požiūris į juos, – taip mano 81 proc. gyventojų. Kas dešimtas, arba 11 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, teigė, kad pa sijuto diskriminuojami darbe dėl sa vo amžiaus. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp dešimties ES valstybių, kuriose ši problema opiausia. Tarp
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Požiūris: sulaukus gyvenimo saulėlydžio, darbo vietas derėtų užleisti jaunesniems, mano lietuviai.
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
9
antradienis, vasario 14, 2012
pasaulis Atėnų gatves sek madienį užplū do protestuotojai. Vieni tiesiog žo džiais reiškė pa sipiktinimą biu džeto karpymu, kiti buvo ginkluoti pagaliais, plytomis ir Molotovo kok teiliais.
Spektaklis: jau įprasta, kad nė vienas politikų sprendimas Graikijoje neapsieina be protestų. Tiesa, šį kartą graikų riaušininkai šėlo kaip reta.
„Scanpix“ nuotr.
Graikų protestų šou tęsiasi Riaušininkai siautėjo
Riaušininkai siaubė Atėnus, kiek pajėgė. Smarkiausieji ne tik mėtė Molotovo kokteilius, bet ir naudo jo savadarbius liepsnosvaidžius. Centre degė parduotuvių vitri nos, namai, automobiliai, šiukšlių konteineriai. Buvo smarkiai apgadintas užda rytas kino teatras, banko padalinys, mobiliųjų telefonų ir stiklo dirbinių parduotuvės, kavinė. Konstitucijos aikštė, dar sykį ta pusi protestų židiniu, priminė karo lauką. Miestas skendo ašarinių du jų debesyje. Visur mėtėsi akmenys, pagaliai, šiukšlės. Policijai protes tuotojus, patyrusius sužeidimų, te ko evakuoti. Sveikatos apsaugos ministerija in formavo, kad per vykusius neramu mus buvo sužeisti 54 žmonės. Kliu vo ir vienam policijos pareigūnui. Jis nugabentas į ligoninę. Nelengva dirbti buvo ir ugniagesiams. Mieste tvyrojo visiškas chaosas. Pareigūnai suskaičiavo 40 gaisrų. Pasak policijos, į gatves išė jo apie 80 tūkst. protestuotojų. Ši demonstracija pagal dalyvių skai čių prilygo didžiausiems iš sureng tų pernai, priešinantis ankstesniems taupymo priemonių paketams. „Gyventi tokiomis sąlygomis ne lengva, – sakė 49 metų inžinie rius Andrėjas Maragudakis. – Iki
2020 m. mes tapsime vokiečių ver gais.“ 27 metų civilinių objektų inži nierė Anastasija Papadaki pridūrė, kad „šios priemonės nėra proble mos sprendimas, nes jos neužtik rins augimo“. „Tiesiog tarptauti nė bendruomenė mus šantažuoja“, – piktinosi moteris.
Taip, mes nenorime būti už ES ribų. Ta čiau galime susitvar kyti nebūdami po Vokietijos padu. Balsavimas buvo sklandus
Karšta buvo ne tik sostinės gatvėse, bet ir parlamente. Nors iš 278 depu tatų 199 balsavo už, 74 įstatymų lei dėjai pareiškė, kad neketina palaiky ti tokio diržų veržimosi. Parlamentarė Mariliza Kseno janakopulu pareiškė: „Jie ketina įvesti priemones, kurios tik pa didins recesiją ir nuves šalį į ne viltį.“ Georgas Karacaferis, dešinio sios LAOS partijos vedlys, pabrė žė, kad biudžeto karpymas žemi nantis. „Taip, mes nenorime būti už ES ribų. Tačiau galime susitvar kyti nebūdami po Vokietijos padu.
Kaip ir visus graikus, mane erzina šis pažeminimas“, – sakė politi kas, kurio partija iki šiol rėmė vy riausybę. Deja, kai kur iems vald anč ių jų partijų nariams už pasiprieši nimą teko sumokėti narystėmis partijose. Visi „maištininkai“ bu vo pašalinti iš daugumą turinčios socialistų partijos PASOK ir de šiniosios Naujosios demokratijos partijos. Premjeras Lukas Papadimas prieš balsavimo pradžią sakė pasi tikintis parlamento narių atsako mybe, o balsavimui įvykus pareiš kė smerkiąs smurtą. Finansų ministras Evangelas Venizelas irgi pabrėžė, kad Grai kijai gauti 130 mlrd. eurų paskolą iš ES ir Tarptautinio valiutos fon do (TVF) – būtina. Be to, Graikijos parlamento nariai turėjo pritarti ir sutarčiai su privačiais kreditoriais dėl apsikeitimo vertybiniais po pieriais. Šis žingsnis 350 mlrd. eurų vals tybės skolą palengvintų apie 100 mlrd. eurų. E.Venizelas patvirtino, kad vy riausybė turi atlikti šį apsikeiti mą iki šios savaitės pabaigos. Jeigu Graikija neturės lėšų iki kovo 14 d. beveik 14,5 mlrd. eurų palūkanoms už obligacijas išmokėti, šaliai gre sia bankrotas.
Griežtos taupymo priemonės Euro zona ir TVF pareikalavo, kad pa pildomai, be maždaug 3 mlrd., 2012 m. Graikija sutaupytų dar apie 325 mln. eurų. Tai sukėlė masin į nepasitenk in imą Graik ijoje, tačiau parlamentas leido vyriausybei imtis papildomo biudže to karpymo. Minimalus darbo užmokestis bus
sumažintas 22 proc. (32 proc. darbi ninkų iki 25 metų). Po reformos jis
sieks 600 eurų, nors iki šiol siekė 751 eurą. Pensijos sumažės 20 proc., iki vi dutiniškai 1000 eurų. 15 tūkst. viešojo sektoriaus darbuo
tojų neteks darbo, o iki 2015 m. pla nuojama viešojo sektoriaus darbuo tojų skaičių sumažinti 150 tūkst. Bus sušvelnintos darbo rinkos reguliavi mo priemonės, kad darbuotojus at leisti taptų lengviau, atsisakyta kitų socialinių garantijų.
Tarptautiniai kreditoriai pareikalavo
iš Graikijos sumažinti mokesčius užsie nio investuotojams, kad šalies ekono mika taptų konkurencingesnė. Iki 2020 m. tikimasi sumažinti šalies
skolą nuo 160 proc. BVP iki 120 proc. Jei ES vadovai sutars skirti Graikijai
papildomus 130 mlrd., tai bus trečiasis pagalbos paketas Atėnams. 2010 m. graikai gavo 110, o 2011 m. – 109 mlrd. eurų paskolas.
Pakaks pažadų
Bet ES atstovai, parlamentui priė mus sprendimą, sakė, kad politinis susitarimas savaime negarantuoja itin reikalingo lėšų pervedimo. Rytoj euro zonos finansų mi nistrai vėl susitiks Briuselyje, kad apsvarstytų pagalbos paketo klau simą. Buvo planuota, kad euro zonos finansų ministrai pritars naujai pa skolai praeitos savaitės pabaigoje, tačiau jie susilaikė, baimindamie si, kad Atėnai neįvykdys savo įsi pareigojimų. Politinis susitarimas euro zo nos šalims – būtinas, kad po pir malaikių rinkimų Graikijoje, kurie tikriausiai vyks balandžio mėnesį, duoti pažadai nebūtų laužomi. Vokietijos finansų ministras Wolf gangas Schäuble aiškiai įspėjo Atė nus: „Pažadai mūsų daugiau neten kina.“
Visgi skaičiai rodo, kad Graikijos finansų ir ekonomikos padėtis iš lieka miglota. Iki šiol Atėnai daugiau išleidžia, nei uždirba, todėl kai kurie ekono mistai įspėjo, jog pagalbos planas neveiks. Pasak jų, griežtai veržiantis dir žus stoja šalies ekonomika. 2011 m. trečiąjį ketvirtį ekonomika smuko 5 proc. Tiesa, ES lyderiai atkerta, kad ekonomikos sulėtėjimas Graikijo je – laikinas. Pasak kreditorių, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sumažinimas padidins ekonomikos konkuren cingumą. ES vadovai labiausiai baimina si, kad užkratas iš Graikijos persi mes į kitas pietines Bendrijos šalis, pavyzdžiui, Portugaliją, Ispaniją ar Italiją. BBC, „Daily Mail“, „Reuters“, BNS inf.
10
Antradienis, vasario 14, 2012
Sportas Pagerino rezultatus
Auksas – Zambijai
Varžėsi šauliai
Lietuvos studentų lengvosios atletikos uždarų patalpų čem pionate geriausią sezono re zultatą šalyje pasiekė šuoli ninkai į aukštį – vilnietė Airi nė Palšytė (1,90 m – nuotr.) ir kaunietis Raivydas Stanys (2,25 m) ir rutulio stūmikas klaipėdietis Šarūnas Banevi čius (18,44 m).
Gabone ir Pusiaujo Gvinėjo je pasibaigusiame XXVIII Afri kos futbolo čempionate auk so medalius pirmą kartą iško vojo Zambijos rinktinė, finale po baudinių serijos 8:7 įveiku si Dramblio Kaulo Kranto ko mandą. Bronzos medalius iš kovojo Malio vienuolikė, 2:0 nugalėjusi Ganą.
Alytuje surengtame Lietuvos šaudymo sporto čempiona te pneumatiniais ginklais auk so medalius iškovojo pistole tais šaudę alytiškė Lina Za jančkauskienė ir vilnietis Igo ris Radajevas, o šautuvais – aukštadvarietė Kristina Pa liokaitė ir vilnietis Rimvydas Spėčius.
LKF taurės sieks ir Pasvalio ekipa Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) turnyre paaiškė jo visi keturi finalo ketverto dalyviai: prie anksčiau vietas užsitikrinusių Kau no „Žalgirio“, Prienų „Rūdupio“ ir „Kėdai nių Triobet“ koman dų prisijungė Pas valio „Pieno žvaigž džių“ ekipa. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Demaršas atsirūgo
Pasvaliečiai į nuvažiuojantį trau kinį įšoko paskutinę akimirką, lai mėję papildomas rungtynes su „Šiauliais“ 68:63. Dvikova įvyko neutralioje aikštėje – Radviliškyje. „Pieno žvaigždėms“ ir „Šiau liams“ tai buvo antroji galimybė. Abi ekipos pralaimėjo ketvirtfina lius – atitinkamai „Rūdupiui“ ir „Kėdainiams Triobet“, tačiau ant rąjį šansą gavo dėl to, kad garan tuotą vietą finalo ketverte turėjęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ surengė demaršą, kuris sostinės klubui at sirūgo labai skaudžiai. Sausio viduryje Vilniaus klu bo vadovai ir to paties pavadini
Rezultatas Pasv al io „Pien o žvaigžd ės“– „Šiauliai“ 68:63 (18:15, 18:16, 18:12, 14:20). T.Hughesas 26 taškai, E.Ben džius 21 (5/7 tritašk ių)/C.Longas 13, R.Broadusas ir E.Ruzgas po 11.
mandos krepšininką. Jį greitai su tramdė apsaugos darbuotojai ir iš vedė iš arenos. „Salė tikrai nepatiko. Sirgaliai labai arti aikštės, o per didžiulį triukšmą negalėjau susikalbėti su savo krepšininkais“, – atmosferą Radviliškio sporto rūmuose peikė A.Sireika. Pirmą kartą – be vilniečių
Nugalėtojai: pernai LKF taurės turnyro finale triumfavo žalgiriečiai.
Vaidoto Grigo nuotr.
Kauno „Žalgirio“ arenos ketina transliuoti „Sport1“, TV3 ir TV6. Finalo ketverte atsiradus lais vai vietai, LKF nusprendė ją skirti vienai iš komandų, suklupusių ket virtfinalyje.
Jis pelnė 26 taškus ir padėjo pasva liečiams iškovoti istorinę perga lę 68:63. Tokių aukštumų dvylik tuosius metus gyvuojantis klubas dar niekada nebuvo pasiekęs. Aistros tiek aikštėje, tiek už jos ribų liejosi per kraštus. Po dviko vos šiauliečių vyriausiasis trene ris Antanas Sireika metė akmenį į arbitrų daržą. „Mus iš vėžių iš mušė teisėjavimo manieros – bu vo leidžiama stumdytis, šiurkš čiai daužytis. Tapome nervingi, nors mums tai nebūdinga“, – tei gė strategas. Ketvirtojo kėlinio viduryje dėl kamuolio susigrūmus ir ant par keto pargriuvus Mindaugui Žu kauskui ir Pauliui Morkeliūnui, į aikštę įbėgo „Šiaulių“ komandos aistruolis ir užsipuolė Pasvalio ko
mo žiniasklaidos grupė ėmėsi už kulisinio šantažo. LKF prezidentui Arvydui Saboniui ir generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui adresuotame rašte buvo teigiama, kad „Lietuvos rytas“ atsisako tei sės dalyvauti LKF taurės varžybo se, „kadangi LKF vienašališkai ir be jokio pagrindo nutarė nesilai kyti susitarimo su „Lietuvos ry to“ televizija, atimdama iš jos tei sę transliuoti LKF finalo ketverto varžybas“. M.Balčiūnas patvirtino, kad jo kio susitarimo tarp LKF ir „Lie tuvos ryto“ televizijos šiam sezo nui nebuvo. Vis dėlto LKF suteikė progą LKF finalo kovas transliuo ti visoms norinčioms televizijoms ir vilniečiai liko it musę kandę. Va sario 17–18 d. vyksiančias kovas iš
Antanas Sireika:
Per didžiulį triukš mą negalėjau su sikalbėti su savo krepšininkais. Kunkuliavo aistros
Radviliškyje per lemiamas rungty nes „Pieno žvaigždes“ į priekį ve dė amerikietis Trevonas Hughesas.
Finalo ketverto pusfinalyje pasva liečių varžovė bus „Rūdupio“ ko manda. Šios ekipos kovojo ir ket virtfinalyje: Pasvalyje 59:57 nugalėjo „Pieno žvaigždės“, o prieniškiai sa vo aikštėje atsirevanšavo 64:50. Kitame pusfinalyje taurės savi ninkas „Žalgiris“ susitiks su „Kė dainiais Triobet“. Nacionalinį krepšinio taurės tur nyrą LKF atgaivino 2007 m. Tuo met finalo ketvertas vyko Klaipė doje. 2008-aisiais turnyrą priėmė Šiauliai, 2009-aisiais – Panevėžys, 2010-aisiais – Vilnius, 2011-aisiais – Alytus. 2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau rę iškovojo „Žalgiris“, o 2009aisiais ir 2010-aisiais trofėjumi džiaugėsi „Lietuvos ryto“ krepši ninkai. Pernai prizą iškovojo „Žal giris“, finale 81:69 palaužęs „Lie tuvos rytą“. Trečiąją vietą užėmė „Rūdupis“, 98:74 įveikęs Klaipė dos „Neptūną“.
L.Kleizai – „Lakers“ lyderio pamokos Linui Kleizai ir Toronto „Raptors“ niekaip nepavyksta išbristi iš ne sėkmių liūno – Kanados ekipa pra laimėjo septintą NBA čempionato mačą iš dešimties paskutinių.
Varžovai: L.Kleiza dažnai susidurdavo akis į akį su K.Bryantu. nba.com nuotr.
Šįsyk „Raptors“ namuose 92:94 kap it ul iavo prieš Los And žel o „Lakers“ komandą. Svečiai vienu metu buvo įgiję net 18 taškų per svarą, tačiau Toronto krepšinin kai rankų nenuleido ir didelėmis pastangomis rezultatą išlygino bei persvėrė savo naudai. Lemiamomis dvikovos akimir kom is Toronto ekip os tren er is Dwane’as Casey tradiciškai lai kė L.Kleizą aikštėje. Prasidėjus priešpaskutinei minutei po lie tuvio ir Jose Manuelio Calde rono taiklių metimų „Raptors“
buvo priekyje 90:86. Po akimir kos mūsų rinktinės lyderis galėjo šioms rungtynėms padėti tašką, tačiau jo tolimas metimas skrie jo pro šalį. Be to, „Lakers“ žvaigž dė Kobe Brayantas pataikė tritaškį per lietuvio rankas, o po akimir kos Linas dar kartą suklydo. Kai atrodė, kad prireiks pratęsi mo, „Lakers“ pergalę lėmusį me timą, likus žaisti 4,2 sek., atliko K.Bryantas. „Kai komandoje yra toks vyrukas, kaip Kobe, visada galima tikėtis stebuklo“, – per gale džiaugėsi Los Andželo krep šininkų strategas Mike’as Brow nas. L.Kleiza žaidė 27 minutes ir pelnė 15 taškų (5/6 dvitaškių, 1/5 tritaškių, 2/2 baudų), atkovojo 4 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a. 1. Čik agos „Bulls“ (23 pergalės, 7 pralaimėji mai), 2. Majamio „Heat“ (21, 7), 3. Fi ladelfijos „76ers“ (19, 9). Vakarų konferencija. 1. Oklaho mos „Thunder“ (21, 6), 2. Los Andže lo „Clippers“ (17, 8), 3. San Antonijaus „Spurs“ (19, 9).
perdavimus, perėmė 1 kamuolį, po 2 sykius suklydo ir prasižengė. Lietuvio partneris J.M.Caldero nas sužaidė pačias rezultatyviau sias rungtynes NBA lygoje. Ispa nijos rinktinės įžaidėjas pelnė net 30 taškų. KD inf.
11
Antradienis, vasario 14, 2012
Sportas R.Berankis – žemyn
Išsidalijo medalius
Litų sportui – vis mažiau
Naujoje Teniso profesionalų asociacijos (ATP) klasifikaci joje Ričardas Berankis su 319 taškų smuktelėjo į 158-ąją vietą iš 153-iosios. Laurynas Grigelis (nuotr.), turintis 229 tšk., išsaugojo 213-ąją pozi ciją. ATP klasifikacijos lyderis su 13 630 taškų – serbas No vakas Džokovičius.
Visagine surengto Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionato vidutinėje traso je tarp vyrų (8,3 km) trium favo Vilniaus „Perkūno“ klu bo narys Nerijus Šulčys, tarp moterų (6,9 km) – Ramunė Arlauskienė (nuotr.) iš Ignali nos orientavimosi sporto klu bo „Būdakalnis“.
Šiemet iš šalies biudžeto sportui bus skirta 16,4 mln. li tų. Pernai federacijos išsidali jo 18,5 mln., o užpernai – 19,8 mln. Paramą gaus tik tos Lie tuvos sporto federacijos, ku rių tarptautinės organizaci jos yra pasirašiusios sutar tis su Pasauline antidopingo agentūra.
„Kaspino“ šokėjai bronzą iškeitė į auksą Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kauniečiai tebediktuoja Lietuvos standartinių šokių madas – Šiau liuose surengtame šalies čem pionate aukso medalius iškovo jo „Kaspino“ klubo pora Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė.
Kai profesionalų veiklą pradė jo ir iš mėgėjų sporto pasitraukė daugkartiniai Lietuvos čempio nai, „Sūkurio“ klubo auklėtiniai Arūnas Bižokas ir Edita Daniū tė, juos pakeitė kiti sūkuriečiai – Donatas Vėželis ir Lina Chatke vičiūtė, nuo 2008-ųjų keturis kartus iš eilės tapę nugalėtojais. D.Vėželis ir L.Chatkevičiūtė taip pat jau papildė profesionalų gretas, todėl Lietuvos standarti nių šokių mėgėjų čempionate pir mą kartą per savo karjerą į viršūnę užkopė 2011-ųjų bronzos meda lių laimėtojai – „Kaspino“ klubo trenerių Daivos Dackevičienės ir Giedriaus Januškevičiaus auklė tiniai, Kauno centro sporto mo kyklos (KSCM) atstovai E.Sodei ka ir I.Žukauskaitė. Evaldas mokosi Lietuvos kū no kultūros akademijoje (LKKA), Ieva – ISM vadybos ir ekonomi kos universitete. Kartu šoka nuo 2007-ųjų spalio. Palyginti su praėjusių metų var žybomis, „Kaspino“ pora aplenkė pagrindinius konkurentus – bu vusius šalies vicečempionus Vil niaus klubo „Dileksa“ atstovus Vaidotą Lacitį ir Veroniką Golod nevą. Šie duetai atstovaus Lietuvai šiemet gruodį Australijoje vyk siančiame pasaulio čempionate. „Kaspino“ ir „Dileksos“ po ros yra maždaug vienodo meist riškumo lygio, bet skiriasi stiliu mi“, – sakė Lietuvos nusipelnęs
Prizininkai Suaugusieji: 1. Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė („Kaspinas“, Kaunas), 2. Vaidotas Lacitis ir Ve ron ika Golodneva („Dileksa“, Vil nius), 3. Žymantas Kučikas ir Urtė Januškevičiūtė („Rumba“-„Kaspi nas“-KCSM, Panevėžys–Kaunas). Jaunimas: 1. Dominykas Grans kas ir Kotryna Petrošiūtė („Dilek sa“), 2. Sergejus Skripčenka ir Eid vilė Jonikaitė (Palanga), 3. Vilius Jakas ir Evelina Butkaitė („Rolina““Sūkurys“, Gargždai–Kaunas). Jauniai II: 1. Karolis Michalas To meckis ir Austėja Bliujūtė („Sūku rys“), 2. Justas Skara ir Vaida Marija Šiaulytytė („Ritmas“-„Svivelis“, Kre tinga–Palanga), 3. Karolis Stanynas ir Kamilė Giedrikaitė („Rumba“). Jauniai I: 1. Simas Seikauskas ir Liucija Norušaitė („Rumba“), 2. Do mantas Razgait is ir Eva Puplevi čiūtė („Promenada“, Klaipėda), 3. Mamertas Lož ys ir Svajonė Jazi lionytė („Žuvėdra“, Klaipėda).
treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas Česlovas Norvaiša. Pastaruoju metu keliose tarp tautinėse varžybose (Štutgarte, Maskvoje, Madride) kauniečių ir vilniečių akistatos baigėsi E.So deikos ir I.Žukauskaitės naudai – jie užėmė aukštesnes pozicijas nei V.Lacitis ir V.Golodneva. Pasaulio sportinių šokių fede racijos (WDSF) standartinių šo kių reitingų lentelėje E.Sodeika ir I.Žukauskaitė yra 21-oje vietoje (1 523 taškai), V.Lacitis ir V.Golod neva – 36-oje (1 301).
Karjera: E.Sodeika ir I.Žukauskaitė pirmą kartą tapo Lietuvos stan
dartinių šokių čempionais.
kaspinas.lt nuotr.
Virtuozas: per rungtynes su palangiškiais M.Kalnietis atliko 7 rezultatyvius perdavimus.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Žalgiriečiai – lyderiai Kauno „Žalgirio“ krepšininkai lai mėjo 14-ąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungty nes iš eilės ir tapo lyderiais, iš 1-o sios vietos išstūmę Vilniaus „Lie tuvos rytą“.
Vakar žalgiriečiai savo aikštė je 101:58 nugalėjo „Palangos“ ko mandą (buvusį „Naglį“). Kauniečių gretose jau buvo po traumos atsi gavęs Sonny Weemsas. Per rungtynes „Žalgiris“ nė kar to nesuteikė „Palangai“ vilčių bent trumpam išsiveržti į priekį. Iškart perėmę iniciatyvą (7:0, 21:10), Lie tuvos čempionai diktavo varžovams savo sąlygas. Antrajame kėlinyje
Statistika „Žalgiris“–„Palanga“ 101:58 (23:15, 25:20, 28:10, 25:13). 2732 žiūrovai. M.Rakov ičius 24 taškai, M.Kaln ie tis 14 (7 rezultatyv ūs perdavimai), T.Klimav ičius (7 atkovot i kamuo liai) ir P.Jank ūnas (7 atkovot i ka muoliai) po 12/A.Vitas ir M.Mocke vičius po 12.
palangiškiai buvo priartėję – 21:23, bet netrukus kauniečiai vėl padidi no persvarą – 46:31. Įpusėjus tre čiajam kėliniui, „Žalgiris“ pirmavo 62:41, dar po keturių minučių –
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Liet. rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Juventus“ 8. „Neptūnas“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
14 16 16 16 14 15 16 14 14 16 15 16
14 14 13 10 8 8 6 5 4 4 3 2
0 2 3 6 6 7 10 9 10 12 12 14
76:45. Ketvirtajame kėlinyje – re kordinis skirtumas: 99:55. KD inf.
12
antradienis, vasario 14, 2012
14p.
Kaune leidžiamas žurnalas „Medicina“ – svarbiausias savo srities mokslo leidinys Baltijos šalyse.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Traumą patyrusį aktorių Žiemos sporto mėgėjams kartais pritrūksta atsargumo. Staigus kryptelėjimas, pusiausvyros praradimas, smūgis ir – kaulų lū žis. Panašiai nutiko ir aktoriui, televizijos laidų vedėjui Džiugui Siaurusaičiui. Rimtą kojos traumą vilnietis patyrė slidinėdamas.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Priėmimo skyriuje prailgo
Prieš savaitę, savaitgalį, D.Siau rusaitis nutarė pasidžiaugti žie mos malonumais ir susiruošė slidi nėti į Liepkalnį, ant Laimio kalno. Penktadienį viskas sekėsi kuo pui kiausiai. Šeštadienį – blogai: vyras smarkiai susižalojo dešinę koją. „Vienu metu neišlaikiau pu siausvyros ir nespėjau pasukti į šoną. Priešais buvo medis ir tren kiausi į jį. Lūžo ir blauzdikaulis, ir dar kažkas, ir kelio sąnarys suskal dytas”, – traumas vardijo Džiugas. Slidininkas traumą patyrė sta taus kalno papėdėje, kur greitosios medicinos pagalbos automobiliu privažiuoti neįmanoma. Jis gali at važiuoti ant kalno. Užnešti susiža lojusio žmogaus taip pat buvo neį manoma, nes kalnas per status. Aktoriui į pagalbą atskubėjo sli dinėjimo trasų darbuotojai. Jie pas nelaimėlį atvažiavo traktoriumi, kuriuo lygina sniegą trasose. „Užkėlė mane rėkiantį ant ne štuvų, pritvirtino kojas prie sli džių lazdų ir įkėlė į traktoriaus priekabą. Prilaikant kitiems sli dininkams ir trasų darbuotojams užtempė traktoriumi į kalną. O ten jau laukė greitoji”, – be hu moro pasakojo apie sudėtingą ke lionę dažnai juokaujantis aktorius D.Siaurusaitis. Medikai pirmiausia jam suleido vaistų nuo skausmo, tada nuvežė į Lazdynuose esančią Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. O ten, anot Džiugo, daugybė popie rizmo. Kadangi ligoniui žiauriai skaudėjo, belaukiant, kol bus at likti visi formalumai, medikai jam vėl suleido vaistų nuo skausmo. „Dar yra ta tvarka, kad, kol ne pasakai savo asmens kodo, neišra šo siuntimo į skyrių. Teko užgaišti priėmimo skyriuje, kol viską sura šė”, – prisiminė D.Siaurusaitis. Pasvarsčius, kad truputį palauk ti įmanoma, juolab laukus, kol at važiuos traktorius, D.Siaurusaitis paironizavo: „Jeigu atvežtų ligonį su perskelta kaukole, vargu ar jis iškentėtų ir juolab atsimintų savo asmens kodą.“
Perlinių kruopų nostalgija
Kojos operacija truko apie penkias valandas. „Iš vidaus koją suveržė varžtais. Kadangi guliu ją ištiesęs, nejudinu – tai nieko, o kai atsikeliu su ra mentais, turiu užsidėti tokį kelio įtvarą”, – pasakojo aktorius. Gydytojai prognozuoja, kad su ramentais ir kelio įtvaru jam teks kentėti apie keturis mėnesius. Gydytojų ir personalo priežiūra D.Siaurusaitis patenkintas. Ligo ninės maistas jam pasirodė nor malus: „Ne toks, kaip „La Pro vence” restorane, bet ir nėra visai prastas. Valgyti galima. Atneša kokį patiekalą, pavyzdžiui, pie nišką perlinių kruopų sriubą, ku rios net 20 metų nesu ragavęs. Valgai ir prisimeni mokyklos lai kus, kai tokia sriuba maitindavo. Labai skanu.” Vis dėlto dienas ligoninėje ak torius leidžia nuobodžiai. Kartais žiūri filmus per nešiojamąjį kom piuterį. Laukia, kol ateis žmona, draugai. Sulaukia daug telefono skambučių, SMS žinučių – žmonės palaiko, siūlo pagalbą. Linkinčiųjų pasveikti tiek daug, kad visi norin tieji aplankyti į palatą netilptų. Net ir patyręs sunkią traumą D.Siaurusaitis darbe nepadarė per traukos. Praėjusio trečiadienio TV3 laida „Be komentarų“, kurią jis ve da su Sandra Daukšaite, buvo įra šyta ligoninės palatoje. Šios savai tės laidą jis tikisi vesti iš studijos – juk vaikščioti nereikia, tik sėdė ti. O į studiją kas nors nuveš ir at gal taip pat parveš. Pomėgio nežada atsisakyti
D.Siaurusaitis savęs nelaiko pri tyrusiu slidininku, nors slidinėti jam labai patinka. Su kalnų slidė mis jis slidinėja nuo mokyklos lai kų, tačiau retai, nes vis pritrūksta laiko. O jei jo yra, oras būna pra stas. Jei oras toks, kad tik ir norisi stotis ant slidžių, laiko nėra. Todėl įgūdžiai vis pasimiršta. Nei nuo Tatrų, nei nuo Alpių kal nų slidėmis jam neteko skrieti. Iš ten slidinėjusiųjų yra girdėjęs, kad Laimio kalno trasos, nors ir trum pos, yra juodosios – pačios sudė tingiausios.
„Kadangi nėra laiko išvažiuoti paslidinėti į anuos kalnus, kur il gos trasos, kur maloniau, slidinėji čia – namuose, – dalijosi patirti mi D.Siaurusaitis. – Viskas gerai ir su tuo Liepkalniu. Tiesiog neaps kaičiavau judesių, kai patekau gal į dešimties metrų pločio proskyną tarp medžių.” Ar kitą žiemą vyras stos ant sli džių? „Jeigu ta koja gerai sugis ir vis kas bus taip, kaip iki traumos, manau, kad slidinėsiu. Būna, kad koja nesusilenkia arba neišsitie sia tiek, kiek reikia. Tai nėra tokia paprasta trauma, kuri gali nepa likti padarinių. Tada šiek tiek at sargiau, bet turbūt slidinėsiu”, – ne itin linksmai, tačiau ir ne per daug liūdnai savo ateitį progno zavo D.Siaurusaitis.
Nelaimė: slidinėjant koją susižalojusiam aktoriui, televizijos laidų vedėjui
Kalnai svetingi tinkama Justė Kiburytė Sveikatos specialistai sako, kad intensyviai dirbantieji turėtų atostogauti du kartus per metus. Atostogaujantieji žiemą dažnai renkasi kalnų slidinėjimą. Tam reikia teisingai pasirengti, ypač keliaujantiesiems į kalnus pirmą kartą. Pravartu apskaičiuoti jėgas
Dėl netinkamai pasirinktų dra bužių ir avalynės galima peršalti ir susirgti, dėl pernelyg didelio fi zinio krūvio gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, gali sutrikti širdies veikla. Į tai keliautojų dė mesį atkreipia Vilniaus visuome nės sveikatos centro specialistai. Perspėjimas dėl fizinio krūvio itin aktualus vykstantiesiems į kalnus slidinėti. Jei Lietuvoje ne sitreniruojama, ant slidžių atsi stojama kartą per metus, būtina bent jau apskaičiuoti savo jėgas. Tai padaryti ir pasirinkti krūvį, trasas padeda patyrę kalnų slidi nėjimo instruktoriai ar bent jau pravartu pasitarti su daugiau pra ktikos turinčiais pažįstamais. Vadovaujantis posakiu, kad at
sarga gėdos nedaro, į kalnus ver ta pasiimti paprastų ir elastinių tvarsčių, tepalo nuo skausmo, nes greitai šliuožiant ir paprasčiausiai parkritus šios priemonės gali pra versti. Akiniai ir kremas
Nors šaltuoju metų laiku saulė džiugina, kalnuose ji gali stipriai nudeginti odą, nes sniegas papil domai atspindi ir suintensyvina UV spinduliuotę net 80 proc. Vi suomenės sveikatos specialistai besirengiantiesiems į kalnus pri mena net žiemą nepamiršti apsau ginio kremo ir akinių nuo saulės. Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pa kenkti regėjimui. Saulės akiniai saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktai – akies lęšio sudrumstėjimui išsivystyti, akies junginės patologiniams po kyčiams ar tinklainės degeneraci jai. Saulės akinių lęšiai kontroliuo ja šviesos kiekį, patenkantį į akis, ir užtikrina gerą ir komfortišką regė jimą saulėtu metu. Nors per atostogas kalnuo se nuo pavojingo saulės poveikio visą kūną saugo dengiantys dra
bužiai, reikėtų nepamiršti pasi rūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jautri, skaus minga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitino te saulėje. Kad taip neatsitiktų, specialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudoti 20–30 min. prieš einant slidinėti, nes patepus iš karto, jos dar neveiks. Drėgni drabužiai šaldo
Svarbu tinkamai pasirinkti slidi nėjimo kostiumą. Būtina atkreip ti dėmesį į audinį, iš kurio jis pa siūtas.
Dėl per didelio fizi nio krūvio gali pra dėti skaudėti sąna rius ir raumenis, gali sutrikti širdies veikla. Slidinėjimo kostiumas turėtų apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, ta čiau taip pat leisti kvėpuoti kūnui ir būti lengvas. Siekiant išsiaiš
13
antradienis, vasario 14, 2012
sveikata Ką valgyti ir gerti? Vykstantiesiems į užsienio šalis sie kiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatitas A, vidurių šiltinė, šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė, ke liautojų diarėja ir kt.), labai svarbu: gerti tik virintą arba chloruotą van denį, geriausiai buteliuose, valgyti tik pakankamai gerai termiš
kai paruoštą maistą,
Staigus kalnų silpnumo sindromas nevartoti termiškai neapdorotų jū
kuo dažn iau plaut i rank as –
rų gėrybių ir žuvų,
prieš gam in ant valg į ir prieš val gym ą, pas in aud oj us tual et u; tur ė kit e muil o, vienk art in į rankšl uos tį ar drėgn ų spir it u impr egn uot ų serv et ėl ių,
prieš valgant, daržoves ir vaisius
kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žie velę, rekomenduojama maisto produk
tus pirkti ir valgyti tik patikimose vie tose arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas,
Grįžus iš kelionės, per 2–7 dienas pra dėjus vemti, viduriuoti, rekomenduo jama nedelsiant kreipt is į savo šei mos gydytoją.
Greitai padidėjus aukščiui virš jūros lyg io, gal i pasireikšt i staig us kalnų silpnumo sindromas. Norint išveng ti šio sindromo, reikėtų:
sergantieji širdies ir plaučių ligo
vengti vienos dienos kelionėse miego
kreipt is pag alb os į med ik us, jei
ti aukščiau nei 2 750 m virš jūros lygio,
staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaip dvi dienas, susi lpnėj a kvėp av im as, ats ir and a ko sulys, kankina nuovargis, sutrinka pulsas.
nevartoti alkoholio ir nepervarg
ti pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens,
mis prieš kelionę turi pasitarti su gy dytoju,
į kalną užvežė traktorius Jeigu ta Komentaras koja ge rai sugis ir viskas bus taip, kaip iki traumos, manau, Romas Kalesinskas kad slidi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortoped ijos ir nėsiu. Bū traumatologijos klinikos vadovas na, kad koja nesu iemą žmonės dažniausiai pa tiria kojos čiurnos, rankos rie silenkia šo sąnarių, šlaunikaulio kak arba neiš lo lūžius. sitiesia Vyresn io amž iaus žmonės sus iž alo tiek, kiek ja, parkritę ant slidaus šaligatvio. Jau nesn ieji šią žiemą traumas pat yrė sli reikia. dinėdam i, važ inėdam iesi rog utėm is
Ž
i D.Siaurusaičiui teko iškęsti sudėtingą operaciją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
ir ket urrač iais motociklais. Pastarojo sporto mėgėj ams lūžt a ilg ieji rank ų ir kojų kaulai, taip pat dažnai suž alo jam i dub ens kaul ai. Slid in ink ai daž niausiai susižaloja kojas: blauzd ikau lį, čiurn ą, kel io sąnar į, rank as. Nukentėjusiajam būt ina suteikt i pir mąją pagalbą: priemonėm is, kur ios yra po ranka, imobil iz uot i sužalotą galūnę ir kviest i greitąją med icinos
pagalbą arba savo transport u vežt i susižalojusįjį į artimiausią medicinos įstaigą. Jeigu žmogus susižalojo kojos čiurną, iš slidžių lazdų, kokių nors lentelių ar net medžių šakų reikia padaryti įtva rą, jį uždėti ant kojos ir apvynioti kokiu nors audiniu. Jeigu nukentėjo rankos riešas, taip pat reikia sukonstruoti įtvarą: iš abiejų rie šo pusių uždėti po lentelę, jas abi apvy nioti audiniu ar kokiu nors drabuž iu, kad ranka nejudėtų. Juo mažiau juda, juo mažiau skauda. Kol atv až iuos greitos ios pag alb os automobil is, negal ima nukentėjusio jo pal ikt i gulėt i ant sniego. Taip žmo gus gal i nuš alt i galūnes, sus i rgti plauč ių u ž d e g i m u . S u t e i k u s pirm ąj ą pa galb ą nu k e n t ė j u sįj į reik ia įnešt i į šilt ą pa talp ą.
ai pasirengusiesiems kinti, ar jam būdingos šios savybės, reikia pasidomėti etiketėje nurody ta kostiumo audinio sudėtimi. Šiandien rinkoje gausu įvairaus storio kostiumų, skirtų skirtin goms klimato sąlygoms, tačiau, ieškant universalaus, geriau pirk ti plonesnį. Po juo papildomai vi suomet bus galima pasivilkti šiltų drabužių. Dviejų dalių kostiumas neabejotinai yra patogesnis, nes sušilus galima nusivilkti striukę ir slidinėti tik su liemene. Vis dėlto geriau rinktis vientisą, mat būsite užtikrinti, kad nugriuvus už dra bužių neprilįs sniego. Per atostogas taip pat reikėtų ne pamiršti, kad drėgni drabužiai la bai greitai atšaldo kūną. Todėl, pataria sveikatos specialistai, rei kėtų vengti medvilninių apatinių. Šis audinys blogai išgarina drėg mę ir greitai peršlampa. Apatinio sluoksnio drabužius reikėtų rinktis iš sintetinių audinių. Nereikia bijo ti, kad oda po tokiu audiniu nekvė puos. Tokie audiniai greitai džiūva, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų prakai to kvapą. Jei nutinka taip, kad dra bužiai sušlampa, nedelsiant rei kia pakeisti juos sausais. Kalnuose
būtina dėvėti pašiltintą ir drėgmės nepraleidžiančią avalynę. Specialiai skiepytis nereikia
Vykstant slidinėti į kalnus Euro pos šalyse – Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čeki joje, Slovėnijoje, Lenkijoje specia liai skiepytis nereikia. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad suaugusiesiems, vyresniems nei 26 metų, rekomenduojama skiepytis nuo difterijos ir stabligės kas de šimt metų. Nors difterija dėl ilgalaikio plani nio skiepijimo pastaraisiais metais yra reta liga Europoje ir mūsų ša lyje, tačiau Lietuva, kaip ir kiti Ry tų Europos kraštai, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Už rytinių Lietuvos sienų vis dar re gistruojama difterijos protrūkių. Nuo kitų, dažnai keliautojų net iš prabangių kelionių parsivežamų, ligų, pavyzdžiui, hepatito A, vidu rių šiltinės apsisaugoti taip pat gali padėti skiepai ir kruopštus asmens higienos reikalavimų laikymasis. Ir žiemą galima apsinuodyti
Viduriavimas, virškinimo sutriki mai dėl pasikeitusių mitybos ypa
tumų, o neretai ir dėl higienos sto kos, maisto mikrobinės taršos yra dar viena kelionių problema. Dauguma žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima mais to. Jei yra sąlygos laikyti mais tą šaltai, galima pasiimti net ir greičiau gendančių produktų, ta čiau tik tiek, kiek galima suspė ti suvartoti iki jų galiojimo termi no pabaigos. Kai kurie maisto produktai, pa vyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos ga miniai su kremu, pasibaigus jų ga liojimo terminui yra gana pavo jingi. Šių produktų geriau neimti į kelionę. Ger iaus iai tikt ų šaltai rūk y ta dešra, kumpis, lašiniai, mė sos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuo tos daržovės ir vaisiai, duona, ba tonas ir sausainiai. Jei viešbutyje ar poilsio namuose yra numaty ta, kad svečiai galės patys gamin ti maistą, tokiu atveju galima pa siimti negreitai gendančių maisto produktų.
Perspėjimas: atsispindėję sniege saulės spinduliai ypač akina ir gali pa
kenkti regėjimui, todėl akiniai nuo saulės yra būtini.
„Shutterstock“ nuotr.
14
antradienis, vasario 14, 2012
sveikata
Žurnalas „Medicina“ įžengė į pasaulinę Rygoje Latvijos gydytojų sąjunga organizavo Lietuvoje leidžia mo mokslo žurnalo „Medicina“ pristatymą. Į šį iškilmingą ren ginį buvo pakviesti Latvijos gydytojai, universitetų vadovybės, biomedicinos srities mokslininkai, politikai, mėnraščio valdy bos nariai ir redakcijos atstovai iš Lietuvos. Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Skirtas ne tik medikams
Lietuvos sveikatos mokslų univer sitetas (LSMU) ir Lietuvos gydyto jų sąjungos įsteigtas nuo 1920-ųjų leid žiam as žurn al as „Med ic i na“ yra svarbiausias biomedici nos srities mokslo leidinys Balti jos šalyse. Plėtra Latvijoje ir Estijoje – tai ir buvo pagrindinis žurnalo valdybos strateginis planas. Pasak žurnalo valdybos pirmininko ir mokslinio redaktoriaus profesoriaus Edga ro Stankevičiaus, žurnalas išlaiko senąsias tradicijas, tačiau prisitai ko prie nuolat kintančio ir tobulė jančio gamtos mokslų pasaulio. „Čia yra spausdinami eksperi mentiniai, klinikiniai, visuome nės sveikatos, apžvalginiai straips niai. Žurnalas skirtas gydytojams, medicinos studentams ir dokto rantams. Žurnale vertingos in formacijos ras kiekvienas, kuris domisi sveikata, mokslo naujieno mis. Šiandien žmonės nori žino ti apie save, sveikatą. Jie stengiasi nesusirgti patys ir užauginti svei kus vaikus. Antra vertus, ir medi kai nori, kad visuomenė žinotų kuo
daugiau apie sveikatą ir kokybišką gyvenimą. Čia svarbų vaidmenį vaidina ir informacija“, – vartyda mas paskutinį žurnalo numerį pa sakojo E.Stankevičius. Profesoriui pritarė ir jo kolega LSMU senato pirmininkas, žur nalo „Medicina“ vyriausiasis re daktorius profesorius Vilius Gra bauskas. „Sudėtinga lyginti tai, kas bu vo prieškariu ir yra dabar. Moks las milžiniškais žingsniais žengia į priekį. Keičiasi mokslas, keičiasi ir leidiniai apie jį. Šis žurnalas yra neabejotinai reikalingas, nes pa saulis turi išgirsti apie Baltijos re giono pasiekimus gamtos mokslų srityje“, – kalbėjo žurnalo „Me dicina“ vyriausiasis redaktorius V.Grabauskas. Žurnalo leidėjai sutiko, kad mokslinis leidinys „Medicina“ yra puiki pagalbinė mokomoji priemo nė medicinos studentams. Mokslinė vertė
Sujungus Baltijos šalių medicinos mokslo potencialą tapo aišku: pa sauliniu mastu žurnalas bus stip resnis. „Ne paslaptis, kad kuo didesnei auditorijai skirtas žurnalas, kuo
platesnis jo skaitytojų ratas, tuo didesnė tikimybė spaudai atrink ti geresnius straipsnius. „Medici na“ kaimynams žinoma jau seniai. Bendro žurnalo idėja puoselėta ir bendradarbiavimas su Baltijos ša lių medikais, mokslininkais pra dėtas taip pat senokai, dar uni vers iteto rektor iaus pareigas einant profesoriui V.Grabauskui. Į leidinį „Medicina“ patenkan tys straipsniai turi supažindin ti su medicinos naujienomis. Tai yra moksliniai eksperimentiniai ar nauji gydymo metodai, jų pa lyginimas ir pristatymas“, – pa sakojo žurnalo mokslinis redak torius E.Stankevičius. Tekstai į šį mėnraštį yra atren kami itin griežtai recenzuojant. Kiekviename numeryje spausdi nami aštuoni straipsniai. Leidėjai žino: kokybė pasaulyje yra verti nama pagal citavimo rodiklį. Pa saulinė rinka diktuoja ir savas tai sykles, todėl žurnalas leidžiamas šiuo metu populiariausia pasauly je anglų kalba. Formuojant žurnalo „Medicina“ leidybos politiką redakcija siekia kuo didesnio objektyvumo, tarp tautiškumo ir žurnalo rodiklių au gumo.
Pripažinimas: didžiulis LSMU profesorių V.Grabausko ir E.Stankevičiaus n
dicina“ yra svarbiausias biomedicinos srities mokslo leidinys Baltijos šalyse
Ateičiai – žvilgsnis į Rytus
Mėnraščio „Medicina“ redakcija atkreipė dėmesį ir į Rytų rinką, to dėl buvo kalbamasi ir diskutuoja ma su Baltarusijos atstovais. „Svarbu, kad su žurnalu susipa žintų kuo daugiau specialistų. Šiuo metu tiražas yra tik 800 egzemplio rių, tačiau elektroninė versija tink lalapyje turi apie 90 000 skaitytojų per metus. Šiandien, kai viskas yra internetinėje erdvėje, vieša ir vyks
ta taip greitai, negalima atsilik ti nuo naujienų. Jei medikas norė tų ką nors ištirti ir vėliau paaiškėtų, kad tas tyrimas jau buvo padarytas, tai būtų bevertis darbas. Šio ir pa našių žurnalų tikslas yra publikuoti originalius duomenis, kurių niekur kitur nebuvo publikuota“, – kalbė jo profesorius E.Stankevičius. Profesorius paragino visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kad egzis tuoja ne tik informacinė spauda,
Meilės ligų baimė: po saldžios nakties – pas vene Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Meil ė sukelia ne tik palaimą, bet ir dvas ios kanč ių, ir fiz in ių lig ų. Tai puik iai žin o gyd yt oj as der mat ov en er ol og as Virg in ij us Ka šėt a.
– Venerinės ligos yra išgydo mos, tačiau visuomenėje dar tebegalioja tabu apie jas vie šai kalbėti. Kaip jūs paaiškin tumėte tokią nuostatą? – Venerinės ligos yra infekcinės, jomis užsikrečiama per lytinius santykius. Dažniausiai – per at sitiktinius, rodančius atsakomy bės, ištikimybės stoką. Pastarųjų dvylikos mėnesių statistikos duo menimis, dešimtadalis užsikrė tusiųjų venerinėmis ligomis turė jo lytinių santykių su komercinio sekso, kuris mūsų šalyje nėra le galizuotas, darbuotojais. – Kas yra dešimtadalis, tiks liau, ar labai paplitusios vene rinės ligos? – Būtų sunku surasti dinamiškes nę medicinos sritį už lytiškai plin tančias infekcijas, kurios jau keli dešimtmečiai nebesutelpa į pen kių tradicinių lytiškai plintančių lig ų samp rat ą. Anksč iau ven e rinės ligos buvo tik penkios: si
filis, gonorėja, minkštasis šan ker is, kirkšn ies gran ul iom a ir venerinė limfogranulioma. Pas taraisiais dešimtmečiais nustaty ta dar 20 lytiškai plintančių ligų. Itin paplitusi chlamidinė, perpe tinė, žmogaus papilomos viruso infekcijos ir ypač žmogaus imu nodeficito virusas – ŽIV. Galbūt didėjančiai sergamumo statisti kai pas it arn auja efekt yv i diag nost ika. Užs ienyj e chlam id ioz ė yra dažniausiai nustatoma lyti niu keliu plintanti liga.
Virginijus Kašėta:
Netradicinės pakrai pos atstovams pa vojų užsikrėsti ne mažiau, gal dar dau giau.
– O pas mus? – Lietuvoje sergamumas venerinė mis ligomis taip pat yra nemažas, serga daug daugiau vyrų nei mote rų. Sergančių vyrų amžius – 20–29 metų. Daugiau nei pusei užsikrėtu siųjų būdingas neatsakingas požiū ris į lytinius santykius. – Koks požiūris yra neatsakin gas? – Rimtas, atsakomybę už žmoną, šeimą jaučiantis vyras nenueis į šoną, neturės atsitiktinių santykių. Dažniausiai suserga tie žmonės, kurie dažnai keičia lytinius partne rius. Neretai tai yra alkoholio var tojimo padarinys. Pas mus neretai anksti rytą atskuba išsigandę vyrai, kurie po vakarėlio turėjo atsitikti nių lytinių santykių, nepasitiki vie nos nakties partnere ir prašo ištirti, ar neužsikrėtė. – Ir ištiriate? – Aiškiname, kad kiekviena liga, iš jų ir tos, kurios plinta lytiniu keliu, turi inkubacinį periodą. Užsikrėtus liga gali pasireikšti po dviejų savai čių ar dar vėliau. Dauguma veneri nių ligų tuo ir pavojingos, kad, pa vyzdžiui, 80 proc. užsikrėtusiųjų chlamidijomis nieko nejaučia, nė ra jokių simptomų. – Šiais virusais užsikrėtęs žmo gus juos nešioja ir platina?
– Taip, nes ligoms būdingas slaptas periodas, kai jokių požymių nėra, o žmogus serga. – O kaip nustatote šias ligas? – Atliekame kraujo, šlaplės tyri mus. Moterims – gimdos kakle lio. Ligas galima nustatyti ir esant ankstyvajam periodui. – Pastaruoju metu plinta ŽIV. Ar daug pacientų dėl šio viru so ateina išsitirti? – Ne, nedaug. Narkomanų sveika tą tiria AIDS centrai. Kai imame kraujo tyrimams, pavyzdžiui, dėl sifilio, galima ir ŽIV nustatyti. – Ar venerinių ligų tyrimai at liekami anonimiškai? – Sveikatos apsaugos ministro įsa kymu venerines ligas galima gydytis anonimiškai, nebūtina sakyti vardo ir pavardės. – O kaip tuomet įrodyti, kad turi sveikatos draudimą ir li gonių kasos apmokėtų už gy dytojo kons ultac ij ą ir tyr i mus? – Norintieji gauti nemokamas medicinos paslaugas turi parody ti socialinio draudimo pažymėji mą. Anonimiškumas išsaugomas tik privačiose gydymo įstaigo se, už paslaugą susimokant iš sa vo kišenės.
– Užsikrečiama nuo užsikrėtu siojo ir būtent per lytinius san tykius? – Vyrai galvoja, kad nesaugūs tik tradiciniai santykiai. Užsikrečiama per ir oralinius, analinius santy kius. Netradicinės pakraipos atsto vams pavojų užsikrėsti ne mažiau, gal dar daugiau. Analiniai santy kiai traumuoja, todėl ŽIV, plintan čio per kraują, užsikrėtimo tikimy bė dar didesnė. – Herpeso virusu galima užsi krėsti bučiuojantis? – Yra du šio viruso štamai. Veneri nę ligą sukelia lytinių organų her pesas, plintantis tik per lytinius santykius. Šis virusas ypač pavo jingas nėščiosioms. – O papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį? – Papilomos viruso štamų taip pat yra ne vienas. Venerinėms ligoms priskirtini tie, nuo kurių išauga karpos lytinių organų srityje. Jos matomos plika akimi. Šių štamų sukeltų ligų daugėja, nes užsikrė tusieji ilgai nieko nejaučia, karpos gali pasirodyti po 5–10 metų, kai sumažėja organizmo atsparumas. – Kaip gydomos venerinės ligos? – Dauguma jų gydoma antibio tikais, kai kurioms gydyti sukurti specifin iai vaistai.
15
antradienis, vasario 14, 2012
sveikata
nę rinką Šis leidi nys yra neabejoti nai reika lingas, nes pasaulis turi išgirs ti apie Bal tijos re giono pa siekimus gamtos mokslų srityje.
nuopelnas, kad „Me e. Tomo Raginos nuotr.
bet ir skirta savo srities specialis tams, kuri, pasak E.Stankevičiaus, yra mūsų rytdiena. „Šiandien publikuojami ban dymai ir eksperimentai dažnai po daugelio metų tampa auksi niu standartu medicinoje. Turimų publikacijų sąrašas – tai kiekvie no mediko ir mokslininko vizitinė kortelė“, – dėstė žurnalo valdybos pirmininkas ir mokslinis redakto rius E.Stankevičius.
erologą – Ar jūsų pacientai sąžiningai gydosi, medikų nesidrovi? – Nepasakyčiau, kad drovisi. Įvai rių žmonių yra, kai kuriuos vyrus pas mus atveda jų žmonos. Yra to kių, kurie išsigąsta bet kokio išbė rimo. Yra tokia liga – venerofobija, kai žmonės bijo venerinių ligų. Tu riu kelis pacientus, kurie per kiek vieną pilnatį ateina ir prašo ištirti, ar neserga venerine liga, nors pa skutinį kartą lytinių santykių tu rėjo prieš 40 metų. Tokius pacien tus gali išgydyti tik psichiatrai.
Venerinių ligų simptomai Vyrams – išskyros iš šlaplės,
skausmingas šlapinim asis, var pos galvutės uždegimas, sėklidžių skausmas, sėklidės prielipų užde gimas. Moterims – išskyros iš makšties,
mažojo dubens uždegimo požy miai, negimdinis nėštumas, sutri kusios mėnesinės. Ir vyrams, ir moterims būdingi
skausmingi lytiniai santykiai, išori nių lytinių organų išopėjimai, išei namosios angos skausmas, gali iš sivystyti artritas, konjunktyvitas.
Vakcina nuo narkotikų
ŽIV užsikrečia jauni
Meksikos nacionalinio psichiatrijos institu to specialistai tvirtina išradę vakciną, ku ri gali padėti išvengti heroino, kokaino ir metamfetamino priklausomybės. Ši vakci na veikia žmogaus imuniteto atsaką į nar kotines medžiagas. Dėl to heroinas nepa tenka į nervų sistemą ir neleidžia pasiek ti opioidinių receptorių smegenyse. Atlie kant bandymus su pelėmis paaiškėjo, kad vakcina atgraso nuo noro vartoti narkoti nes medžiagas.
Per ŽIV infekcijos registravimo laikotar pį Lietuvoje užregistruoti 1 867 ŽIV atve jai, iš kurių 1 546 yra vyrai ir 321 – mo teris. Daugiausiai ŽIV atvejų nustatyta 25–34 metų amžiaus grupėje. Daugiau siai užsikrėtusiųjų – 1 322 yra švirkščia mųjų narkotikų vartotojai. Per homosek sualius santykius užsikrėtusiųjų regist ruota 111, per heteroseksualius – 268, iš motinos vaikui – 2 atvejai, nežinomu ke liu – 164.
16
antradienis, vasario 14, 2012
menas ir pramogos
Meilė ir ugnis keramikės kūryboje ir gy Temperamentingos, gyvenimo džiaugs mu trykštančios, nuoširdžios meninin kės Loretos Šulgaitės-Kvietkauskienės personalinė keramikos darbų paroda ga lerijoje „Balta“ spinduliuoja šiluma, meile ir aistra. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Ugnis – tobulintoja ir naikintoja
„Spinduliuoja ugnimi! – priduria keramikė L.Kvietkauskienė. – Ke ramikui ugnis – tikrasis kūrybos partneris, neretai ir labai įnoringas, kūrinį gebantis patobulinti arba... sunaikinti.“
Kartais grįžtu na mo tik vakare: būnu taip pavargusi, kad iš karto apsirengiu pižama, bet nė ne pajuntu, kaip ant jos užsijuosiu prijuostę ir pradedu lipdyti. „Štai, žvilgtelėkite, – energingai mostelėja link savo kūrinio „Ilgesio žiedai“ menininkė. – Visi šie žiedai buvo padengti ta pačia glazūra, de gė toje pačioje krosnyje tuo pačiu laiku, o kiekvienas jų – skirtingas, vienų žiedlapiai tapo tamsiai rau doni, kitų žali ar net juodi, nes tai – redukcinis degimas.“ „Žaidimai su ugnimi“ – taip pa vadino savo parodą keramikė, ug niai suteikianti ir tiesioginę, ir per keltinę – meilės, aistros – reikšmę,
nes pastarajai galerijoje skirta net atskira, jauki, intymi ir raudonos spalvos pripildyta erdvė. Regis, tradicinės roželės, širde lės, gėlių žiedai, tačiau pateiktos kitaip. Roželės, įsodintos seno fo telio spyruoklėse, širdelės – su kurtos iš molinių dešrelių, gėlių pumpurai, tarsi laukinių bičių liz deliai, milžiniški žiedai – iš daugy bės mažų molio gabalėlių. Traukia medžiagų sintezė
L.Kvietkausk ien ė spind ul iuoja meile plačiąja prasme – nuo aist ringojo tango, flamenko, ilgesio ir aistros refl eksijų iki nuoširdaus molio prakalbinimo su Suaugu siųjų mokymo centro auklėtiniais ar močiutėmis iš Pagyvenusios moters veiklos centro: pastarosios patirtys meilės sampratą praplė tė, įprasmino, suteikė gylio ir am žinumo. „Man labai gražus laiko žymė mis paženklintas medis: sutrešęs, apsamanojęs su surūdijusiomis vi nimis“, – švelniai glosto keramikė laiko ir vandens išvagotą medžio pliauską, į kurią organiškai įsilieję menininkės keramikos raštai. Ir ta molio bei medžio sintezė, medžio raštų atsikartojimas molyje, pagar biai išsaugojant ir samanas, ir net medį pervėrusias jau surūdijusias vinis, tampa tarsi meilės apibend rinimu, etine ir estetine įžvalga. Suaugusiųjų mokymo centre
L.Kvietkauskienė moko subren dusius moksleivius, neretai jau tu rinčius savo vaikų, bet tebelankan čius aštuntą ar dešimtą mokyklos klasę. „Buvo ir trisdešimtmetis, lan kęs penktą mokyklos klasę“, – prisimena menininkė, nė vienu jų nesistebinti ir kiekvieną centro moksleivį gerbianti. „Visokių yra, visokių reikia, negalime teisti, nes toli gražu nežinome jų gyvenimų vingių“, – užtikrintai kalba kūrė ja ir akivaizdu, kad tie žmonės ir jų likimai tik praplečia pažinimą, o ir pačios menininkės kūrybai suteikia gilių patirčių bei išgyvenimų. Molio terapija
Gyvi, ugnimi alsuojantys ekspona tai: flamenko rožės, gėlių pumpu rai, žiedai, žvakidės, specialiai šiai parodai sukurtą aromatą sklei
džiantis aromaterapijos indas, ori ginalus šviestuvas ir net žiedo for mos ugniakuras su tikra ugnimi apgaubia šiluma, jaukumu ir mei lės tikrumo nuojautomis. Panašiai kaip ir parodos atidaryme ispaniš kus ritmus gitaromis grojusios jau nos merginos bei drauge ekspona tus smalsiai apžiūrinčios garbaus amžiaus moterys – L.Kvietkaus kienės auklėtinės iš Pagyvenusios moters centro. Pastarosios, pasak menininkės, iš pradžių mojo ranka: „Oi, čia ne man, jau per vėlu, nesugebėsiu.“ Dabar jos mielai lipdo ir prie iš degtų pavykusių kūrinių neretai net kaip vaikai susipeša, nes patys gražiausi darbeliai, žiū, turi ne vie ną autorę. Kalb ėd am a apie keram ik ą L.Kvietkauskienė neretai ją pava dina molio terapija, nes ji savotiš
kai gydo ir tuos su visais nespėju sius mokyklos baigti moksleivius, ir neįgaliuosius, ir nereikalingumo jausmą išgyvenančius senjorus, ir ją pačią. „Kartais grįžtu namo tik vakare: būnu taip pavargusi, kad iš karto apsirengiu pižama, bet nė nepajuntu, kaip ant jos užsijuosiu prijuostę ir pradedu lipdyti paukš čius, štai tuos žvirblius milžinus, – mostelėja storulio žvirblio pu sėn L.Kvietkauskienė, – nežinau, kiek jų prilipdyčiau, ar išvis be nueičiau miegoti, nes nebejun tu laiko. Visa laimė, grįžta namo vyras ir primena, kad pailsėti taip pat reikia.“ kas: L.Kvietkauskienės personalinė paroda „Žaidimai su ugnimi“. kur: Galerijoje „Balta“. kada: iki kovo 3 d.
Flamenko V.
Nebūk kelmas.
Sena meilė nerūdija.
Nepadorus pasiūlymas.
17
antradienis, vasario 14, 2012
menas ir pramogos
yvenime
Apie L.Šulgaitę-Kvietkauskienę L.Šulgaitė-Kvietkauskienė gimė 1961 m. Kaune. 1985 m. baigė VDA kera mikos specialyb ės stud ijas. 2008 m. VDU baigė pedagogikos magistro studijas. Nuo 1988 m. – Jaunųjų daili ninkų sąjungos narė , o nuo 1999 m. – Lietuvos dailinink ų sąjungos narė. Dar stud ijuodama VDA Loreta dir bo Jiesios keramikos gamykloje, kū rė etalonus – suvenyrus, kurie repre zentavo Lietuvą daugelyje pasaulio šalių. Nuo 1985 m. dalyvauja respub lik inėse, miestų ir užsienio šalių pa rodose: Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje. Darbų autorė yra nuolatinė keramikos simpoziumų „Mes“ (1997 – 2009 m.), tarptaut in ių keram ikos simpoziumų „Redukcija“ (1977–2009 m.) dalyvė.
Tomo Raginos nuotr.
Keramikė yra surengusi penkias au torines parodas, dailininkė yra akty vi projekt ų sumanytoja ir vykdyto ja. Jos mokiniai iš visos Lietuvos, ku rių amžius nuo 2 iki 82 metų. Interje ro ir eksterjero darbai, sukurti 1986– 2010 m., išsibarstę po visą Lietuvą ir už jos ribų.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Brigita GRIKŠAITĖ. Teisingi atsakymai: DEKADANSAS (pirm.), BARITONAI (antr.), VIEVERSYS (treč.), BAMBUKAS (ketv.), BRUDERŠAFTAS (penkt.). Loreta Šulgaitė-Kvietkauskienė. Flamenko III.
Komentaras Birutė Lenktytė Poetė
U
gn is – tai ir aistra, ir pavo jus, ir įkvėpim as, ir jauk i žvakės liepsn el ė, ir vis a naik inant is gaisras. Ugn is – tai gyv yb ė ir mirt is, transform ac i ja. Ker am ik ui ji yra tikroj i kūr yb os part nerė – užs is pyr us i, tur int i sa vo nuomonę, dažn ai savaip pak rei piant i prad in ius sumanymus, gal int i juos patob ul int i ar net vis ai sun ai kint i. Būtent ugn is įkvepia kūr in iui gyv yb ę, suteik ia jam siel ą, sulydo į vien ą vis um ą kart ais, reg is, nes ude rin am as med žiag as, idėj as, form as, fakt ūr as... Ji nenusp ėj am a, lauk in ė ir sunk iai prijauk in ama, su ja gal ima ginč yt is ar kovot i, tač iau keram iko ir ugn ies sant yk is neišveng iam ai yra ir bus meilės ir part ner ystės istor ij a. Kaip tang o, kur is šok am as dvies e... Keram ik as ger iau nei bet kur is kit as kūrėj as žino, ką iš ties ų reišk ia žais ti su ugn im i. Nes bet kur iame men e yra žaid im o, atr ad im o, net ikėt um o elem ent as. Jam būt in as sug eb ėj i mas improv iz uot i, tyr in ėt i, steb ėt is pas aul iu ir dalyt is ta nuos tab a, ste buklu su kit ais. Tai proces as, kur io rez ult at as tol i graž u ne vis ad a yra prog noz uoj am as, su žiupsn el iu ri zikos. Tuo ir žav us, užb ur iant is, vi lioj ant is... Žaid im o rez ult at as neb ū tin ai tur i būt i funkc ion al us. Netg i greič iau prieš ing ai. Šiuos e daikt uo se ugn ies pris il iet im as, ko gero, net svarb esn is nei med žiag a. Todėl taip gyv ai jauč iam as jos aistr ing as plaz dėj im as ar tyk us žėr av im as. Taip ugn is, reg is, beform ė ir nes utr am dom a stic hij a, pag al iau pas id uo da ir taik iai įsik ūn ij a daikt uos e, pa naš iuos e į gėl es, indus ar ties iog – į švies ą ir šil um ą... Kūr yb in is žaid i mas, kur iam e neg al i būt i pral aim ė jus iųj ų...
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Žiniuonė“.
Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mūsų gyvenimo dalis. Esama žmonių, kuriems duota daugiau, kurie buvo pasirinkti naudotis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius. Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsigyvens kaimynystėje moters, kuri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvelkė žaviu moteriškumu, galinčiu išmušti iš vėžių ir pakerėti kiekvieną vyrą... Anastasija iš protėvių paveldėjo neįprastą galią gydyti žmones. Suprasdama, kad tokiais gebėjimais neapdovanotam žaviam rašytojui gali būti sunku su tuo susitaikyti, ji nuslepia tiesą. Tačiau ar ilgam? Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.
18 2
antraDIENIS, vasario 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda ��������������������������������������������������� 19 Perka � �����������������������������������������������������19, 20 Įvairūs ��������������������������������������������������� 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 20 Kviečia ����������������������������������������� 19, 20, 21 Pamesta ������������������������������������������������������ 19 Rasta �������������������������������������������������������������� 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.
912067
Siūlo darbą Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuotojams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valytojoms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt. 912301
Bendrovei reikalingas sargas, darbas kas ketvirtą naktį. Pirmenybė teikiama studentams. Gyvenimo aprašymą (CV) siųsti darbas@sabina.lt. 912393
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900142
Ieškome: apsaugos, gamybos, sandėlio (1500), salės darbuotojų, vairuotojų, valytojų, fasuotojų, pakuotojų. Tel. 8 674 57 008.
912306
Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122. 912510
Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368. 903816
Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.
911788
Reikalinga (-as) cecho darbininkė (-as) kepykloje. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt.
912031
Reikalinga (-as) siuvėja (-as) dirbti drabužių taisytoja (-u)-užsakymų priėmėja (-u). Darbas PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.
Paslaugos Medikų
899176
„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiupokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų darbo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkinsono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, radikulopatiją, panikos atakas, kardialgiją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 912628
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA endokrinologo konsultacijoms su echoskopijomis! ENDOKRINOLOGĖS Audronės Rutkauskienės profesinio domėjimosi kryptys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, antinksčių ligos, hipofizės ligos, metaboliniai sutrikimai (osteoporozė, metabolinis sindromas), ginekologinė endokrinologija (menstruacinio sindromo sutrikimai, hiperandrogenizmas, klimakterinis laikotarpis). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 912635
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298. 908739
Reikalingas picų išvežiotojas. Darbas firmos automobiliu. Tel. 8 687 35 352. Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
Reikalingi vairuotojai įmonės kroviniams vežioti. Maršrutas pastovus Lietuva–Vokietija. Tel. 8 690 74 588.
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
911208
912514
911954
Servisui reikalingi automobilių šaltkalviai (specializacija – variklių remontas ir kompiuterinė diagnostika). Darbas Kaune. Tel. 8 687 76 364.
911108
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910479
Statybos bendrovei reikalingas sąmatininkas. Reikalavimas – ne mažesnė kaip 5 m. patirtis. Privalumas – sąmatininko atestatas. Darbas Kaune. Kreiptis tel. 8 685 62 980. 912022
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912691
Viešbučiui dirbti nuolat reikalingas pagalbinis darbininkas, mokantis dažytojo ir staliaus darbus. Teirautis tel. 8 614 95 700. 911998
Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311. 911858
Viršutinio trikotažo siuvimo įmonė siūlo darbą siuvimo meistrei. Reikalinga darbo patirtis. Darbas Vilijampolėje. Atlyginimas geras. Darbo sąlygos puikios. Tel. 338 588, 8 615 71 100. 910004
912049
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
912589
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337.
912117
884759
908840
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 909891
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907607
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 911075
Nustebink savo artimą žmogų, padovanok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kartai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasikinis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromatinis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816. 908193
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 908792
Profesionali masažistė atlieka klasikinį gydomąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali ateiti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926. 909255
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 912105
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 899229
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 907041
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 910446
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 909703
Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt. 911971
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893992
910497
911270
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 907077
906120
911944
912036
912405
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909288
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907408
912711
907092
Apdaila. Tapetuoju lubas ir sienas. Glaistau. Dažau. Darbo patirtis 19 metų. Dedu laminatą. Pristatau medžiagas. Tel. 8 650 45 329, 8 674 83 310.
ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEBHERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių nebrangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.
904118
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.
911924
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais nedažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.
Gaminame iš metalo: duris garažams, sandėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvystės darbai. Tel. 8 698 25 138.
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
908476
912213
Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nuperku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.
904848
Statybos, remonto
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
912583
Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šlifuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305.
Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.
908202
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
Buitinės technikos remonto
912189
Būsto apdaila JUMS: sienų glaistymas, dažymas, tapetavimas. Langų montavimas, apdaila ir kiti darbai. Tel. 8 671 82 510, e. paštas apdailiuxxx@gmail.com.
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629.
905952
900584
906377
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).
Elektros instaliacijos montavimo darbai, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žaibosauga, varžų matavimai. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077.
903525
912574
906906
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
912485
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 904561
Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavimas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 901171
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 894357
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745. 904582
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904604
Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sienas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361. 898662
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900900
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912436
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 912273
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 906073
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 907926
Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320. 906349
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 910260
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 877907
Nukelta į 19 p.
19 3
antraDIENIS, vasario 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Kitos
Paslaugos Statybos, remonto Santechnikos, ťildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Katilinių įrengimas, katilų keitimas. Kiaurymių gręŞimas. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077. 912718
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 908645
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 907987
StogĹł dengimas, rekonstrukcija, skardinimo darbai. KarkasiniĹł namĹł statymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas. Tel. 8 689 47 224. 911053
Maisto prekÄ—s
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 904255
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdŞių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906399
Gaminame iĹĄ puĹĄies, uosio, Ä…Ĺžuolo ÄŻvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168.
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, variklius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 906761
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
906808
902812
Aladino kilimĹł ir baldĹł valykla valo Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
912370
Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 906451
Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 77 33 68, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10– 21 val. 907045
PigĹŤs LAIPTAI iĹĄ sausos Ä…Ĺžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909587
910070
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 910436
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 909678
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 907063
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 910106
Gaminame virtuvÄ—s, vonios, svetainÄ—s, prieĹĄkambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientĹł uĹžklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910935
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 910951
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 912519
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 911747
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908991
Ĺ ventÄ—ms KavinÄ— UAB „Partizanai“ kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ…, atĹĄvÄ™sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
902748
907028
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
902877
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1 k. butÄ… PartizanĹł g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hyper Maxima“, „Topo centras“, AklĹłjĹł kombinatas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678.
902684
906721
2 kambariĹł butÄ… Dainavoje, V.KrÄ—vÄ—s pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, naujai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050.
912239
20 kv. m naujai pastatytÄ… prekybinÄŻ kioskÄ… be vandens Ĺ ilainiĹł turgavietÄ—je, Ĺ˝emaiÄ?iĹł pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose, Girios g. (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 676 22 944.
912240
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 910905
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 906926
Parduoda 12 arĹł ĹžemÄ—s sklypÄ… SargÄ—nuose. Visos komunikacijos sklype. Be tarpininkĹł. Tel. 8 647 85 086. 904736
Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambarių butas Žaliakalnyje, Paťilės g. (50 kv. m, 5/1 a., mōrinis namas), uŞ gerą kainą. Kreiptis tel. 8 686 50 799. 912495
Parduodu 6 a sklypÄ… Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928. 911092
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905840
Vieno kambario butÄ… PartizanĹł g. (5 a. blokinio namo I a., b. pl. 29 kv. m, didelis balkonas). MaĹži mokesÄ?iai. Be tarpininkĹł. Tel. 8 656 79 880. 912432
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
904990
KEIÄŒIU 3 kambariĹł butÄ… Alytuje (59 kv. m, maĹži mokesÄ?iai, tvarkinga bĹŤklÄ—) ÄŻ 2–3 kambariĹł butÄ… Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223. 912286
898509
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911906
AtveĹĄime berĹžiniĹł malkĹł rÄ…stais. DĹžiovintos Ä…ĹžuolinÄ—s ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt. AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 909033
Atveťime per 12 val. kokybiťkų baltarusiťkų durpių briketų, saulėgrąŞų lukťtų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915. 907758
Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinÄ—s, administracinÄ—s ir baudĹžiamosios teisÄ—s klausimais. RaĹĄo ieĹĄkinius, praĹĄymus teismui, parengia dokumentus StrasbĹŤro teismui. RaĹĄo sÄ…skaitas. Tel. 8 620 68 448. 908034
821447
AutomobiliĹł supirkimas. ÄŽmonÄ— perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 906045
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 907591
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890178
Brangiai perku miĹĄkÄ… (su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti). Atsiskaitau iĹĄ karto. MiĹĄkaveĹžio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
903007
AlavÄ…, nichromÄ…, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ…, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903068
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauŞą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ—nĹł g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409. 903944
Brangiai perku miĹĄkÄ… ir ĹžemÄ™. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 600 59 633.
910142
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912179
Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitĹł standartĹł medinius padÄ—klus, pasiimame, atveĹžame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paĹĄtas info@minbra.lt. 899747
Perka ĹžemÄ™, miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje, tinka apleista, iĹĄnuomota, su bendraturÄ?iais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iĹĄ karto. Tel. 8 671 08 059. 869144
Perku nenaujÄ… burlentÄ™ (talpa apie 150 l, plotis per 70 cm). Tel. 8 682 24 581.
911745
Perku ĹžemÄ—s grÄ…Ĺžinimo dokumentus. Atsiskaitau iĹĄ karto. Tel. 8 684 94 670. 911243
UAB „Baltic metal“ aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 909948
Nukelta ÄŻ 20 p.
kvieÄ?ia
911099
BerŞines, uosines, puťines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. AtveŞame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 911758
BERŽINIŲ BRIKETŲ iťpardavimas tiesiai iť gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626. 902035
Malkos trinkelÄ—mis. Malkos miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 912407
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132. 896996
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg). AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 900418
Parduodame amerikietiĹĄko Ä…Ĺžuolo pjuvenĹł briketus. GalutinÄ— 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. 911513
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233. 900627
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 897230
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
912193
BerĹžinÄ—s, uosinÄ—s, Ä…ĹžuolinÄ—s skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
BuitinÄ— technika
TeisinÄ—s paslaugos
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ…. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
909786
899212
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
890926
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Modernia valymo ÄŻranga „Rainbow“ giluminiu bĹŤdu valome dangÄ…, Ä?iuĹžinius ir minkĹĄtuosius baldus. Tel. 8 604 02 322.
901394
BaldĹžiĹł
902621
IťveŞame senus baldus, ťiukťles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Pjauname medŞius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
896802
IĹĄ sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. AtveĹžame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554.
AutomobiliĹł, mikroautobusĹł, visureigiĹł supirkimas geromis kainomis. Gali bĹŤti dauĹžti ar su defektais. IĹĄsiveĹža. Tel. 8 620 24 539. 908147
Kitos prekÄ—s
908916
Vidaus ÄŻrangos
Perka
Vasario 19 d., sekmadienÄŻ, 18 val. Valstybinis puÄ?iamĹłjĹł instrumentĹł orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys SolistÄ— ASTA KRIKĹ ÄŒIĹŞNAITÄ– (sopranas) Dalyvauja: MARIJUS Ĺ˝IEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIĹ RUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovÄ— Rasa GelgotienÄ— Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmÄ… kartÄ…) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, miĹĄriam chorui ir puÄ?iamĹłjĹł orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmÄ… kartÄ… Dirigentas BERT LANGELER (Olandija) BilietĹł kaina: 10, 15 Lt
Bilietai parduodami Kauno ďŹ lharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno ďŹ lharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt uĹžsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunoďŹ lharmonija.lt. Ikimokyklinio amĹžiaus vaikai ÄŻ vakarinius koncertus neÄŻleidĹžiami. Filharmonijoje veikia darbĹł paroda „Atgimimas“. Filharmonijos rÄ—mÄ—jai:
Pamesta Ginklo leidimÄ… Nr. 313, iĹĄduotÄ… Tomui MaksvyÄ?iui, laikyti negaliojanÄ?iu. 912366
Vasario 21 d., antradienÄŻ, 18 val. MaĹžojoje salÄ—je KompozitorÄ—s GIEDRÄ–S PAULIUKEVIÄŒIĹŞTÄ–S-DABULSKIENÄ–S kĹŤrybos vakaras „NUOJAUTOS“ Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO IndrÄ— ÄŒepinskienÄ— (smuikas) Asta KriĹĄtaponienÄ— (violonÄ?elÄ—) Lina KrÄ—pĹĄtaitÄ— (fortepijonas) SKAIDRA JANÄŒAITÄ– (vokalas/sopranas) „DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) EglÄ— KasteckaitÄ—-StrimaitienÄ— (fortepijonas) VITALIUS Ĺ˝EMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIÄŒIĹŞTÄ– (smuikas) Bilieto kaina 10 Lt
Filharmonijos dienraĹĄtis
20 2
antraDIENIS, vasario 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Anglų kalbos specialistė moko gramatikos ir šnekamosios kalbos. Tel. 8 637 95 063.
Kviečia mokytis AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355. 907976
Individualiai mokau anglų kalbos studentus, mokinius ir suaugusiuosius. Taip pat organizuojamos grupės pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Tel. 8 616 36 739. 910290
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 900735
911415
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 907048
Kviečia Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ nariams! 2012 m. vasario 25 d. 11 val. mokyklos salėje, Vėtrungės g. 1, kviečiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos pirmininkas Vidmantas Vasilionka.
912498
Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atvirame susirinkime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272, www.lietuvos-na.lt.
909763
Perka UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 905198
VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890124
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje. Tel. 308 866, 8 600 27 072. Pirksiu namą netoli Kauno. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 301 103, 8 614 20 820. Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus.Tel. 300 915, 8 640 61 199. 912237
Įvairūs Teismo informacija Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905137
Akcininkams! PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ. AB „LYTAGRA“, įmonės kodas 133370289, Ateities pl. 50, Kaunas. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. kovo 7 d. 16 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės buveinėje. Susirinkimo apskaitos diena 2012 m. vasario 29 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. 2. Auditoriaus išvados. 3. 2011 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. 2011 m. pelno paskirstymo tvirtinimas. 5. Audito įmonės 2012 m. parinkimas ir apmokėjimo sąlygų nustatymas. 6. Bendrovės ilgalaikio turto pirkimas, pardavimas, perleidimas, nuoma ar įkeitimas, taip pat laidavimas juo kitų subjektų prievolėms vykdyti. 7. Dėl kreditų tretiesiems asmenims suteikimo, naujų kreditų ėmimo, bendrovės ilgalaikio, trumpalaikio turto įkeitimo. Turimų kreditų pratęsimas bei ilgalaikio trumpalaikio turto įkeitimo pratęsimas ir naujo ilgalaikio trumpalaikio turto įkeitimas. 8. Valdybos atšaukimas ir naujos valdybos rinkimai. 9. Einamieji reikalai. Registracijos pradžia 15 val. Turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Papildomą informaciją teikia vyr. finansininkė R.Šimaitienė, tel. (8 37) 405 410. AB „Lytagra“ gen. direktorius Adomas Balsys 912500
Nuomoja 3 k. butą Taikos pr., Dainavoje, „Bermudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., kambariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokesčiai. Tel. 8 698 86 009. 912283
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899938
Išsinuomoja Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 912268
Gabenimai Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877205
Nukelta į 21 p.
213
antraDIENIS, vasario 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Gabenimai
Mokymai
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
901184
Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sunkvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-
908057
tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
Pramogos
909748
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.
Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898102
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
911129
Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.
899365
Paskolos
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
vertų įspūdžių.
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Kita TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energetiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendraminčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899.
905111
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 905052
902329
Programą rasite www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“
912385
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt
Turkija, Egiptas, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Portugalija. Naujienos: Kipras, Kroatija, Kosas, Chalkidinė, Malaga, Sicilija. PAŽINTINĖS KELIONĖS AUTOBUSU 2012 m. ! NUOLAIDA – 15% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 50 Lt. PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU 2012 m.! NUOLAIDA – 10% iki vasario 15 d. *Pradinė įmoka tik 150 Lt.
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.
VASAROS SEZONAS 2012 m. – KELIONĖS LĖKTUVU! NUOLAIDOS IKI 30% iki vasario 29 d.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Pigiau nebūna!
905032
905011
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 906185
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt. 896672
Kiti INFORMACIJA apie biokuro kogeneracinės elektrinės galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) užsakovas – UAB „Foksita“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. 8 698 35 268. 2. PŪV pavadinimas – biokuro kogeneracinė elektrinė, Pramonės pr. 4, Kaune. 3. PŪV vieta – Kauno apskr., Kauno m., Pramonės pr. 4. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD)) priimta atrankos išvada (2011 12 06, Nr. KR12-3529/160), ar privaloma vertinti poveikį aplinkai. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą išdėstyti UAB „Ekokonsultacijos“ rašte (2011 12 15, Nr. D1-11-207): bus deginamas švarus biokuras; į elektrinę atvažiuojančio transporto srautas nebus didelis ir neigiamo poveikio neturės (1–2 mašinos kas valandą įprastiniu darbo metu – 8–17 val.); biokuro atvežimui bus pasirinktas optimalus maršrutas, maksimaliai išvengiant gyvenamųjų teritorijų, svarstoma geležinkelio alternatyva; pagal galimybes bus valomas ir pakartotinai naudojamas garo kondensatas; bus daug prisidėta prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimų sumažinimo (apie 39300 t CO2 kasmet); bus išvengta šilumos nuostolių (20-30 proc.) senajame garotiekyje; perteklinė šiluma bus realizuojama į miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklus; remiantis skaičiavimų rezultatais, prognozuojamos teršalų pažemio koncentracijos aplinkos ore pakankamai mažos ir neviršys ribinių verčių; remiantis skaičiavimų rezultatais, prognozuojamas triukšmas neturės įtakos foninio triukšmo lygio padidėjimui; vykdomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) procedūros. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: planuojama teritorija į saugomas, Natura 2000 teritorijas nepatenka; bus deginamas švarus biokuras; į elektrinę atvažiuojančio transporto srautas nebus didelis ir neigiamo poveikio aplinkai neturės; bus prisidėta prie ŠESD išmetimų sumažinimo; prognozuojamos teršalų pažemio koncentracijos aplinkos ore neviršys ribinių verčių; atliekamos PVSV procedūros, kurių metu bus numatytos reikiamos priemonės apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo neigiamų planuojamos ūkinės veiklos faktorių. 7. Priimta galutinė atrankos išvada (2012 02 07, Nr. 13/ (PAV)-D2-303) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 912686
Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn.
rasta E.Ožeškienės g. rasti šarvuotų durų raktai. Tel. 8 648 32 140.
informuoja KAUNO VAIKŲ DARŽELIO „ŠNEKUTIS“ specialiojo ugdymo pagalbos kalbos ir komunikacijos konsultacinis centras teikia nemokamą pagalbą nelankantiems ugdymo įstaigos 2–7 m. vaikams, turintiems kalbos ar kitų raidos sutrikimų. Kreiptis Kariūnų pl. 7 (prie Onkologijos ligoninės). Registruotis tel. (8 37) 345 884, 8 615 14 499. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Vasario 14 d. 18 val. – rankdarbių mokymai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715. Vasario 15 d. 18 val. – paskaita ŽALIAS MAISTAS: FERMENTŲ REIKŠMĖ, AUTOLIZĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus.
„BERŽELIO“ BIBLIOTEKA Taikos pr. 113B Vasario 14 d. 15 val. prisiminsime ir pagerbsime Vasario 16-osios akto signatarą daktarą JONĄ BASANAVIČIŲ. Skambės Dainavos poetų eilės ir „Brydės” ansambliečių dainos. Pilietinės bendruomenės centras „Dainava” MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Vasario 17 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone. KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Radijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
Įsigykite dabar už mažesnę kainą! Malta – nuo 843 Lt (asm.), Kipras – nuo 941 Lt (asm.), Maljorka – nuo 812 Lt (asm.), Alikantė – nuo 818 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.), Koso sala – nuo 743 Lt (asm.). Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
22
antradienis, vasario 14, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl buvusio filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ ilgamečio vadovo Česlovo DAPKAUS mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ kolektyvas
Tyliai virpa pavargusi žvakė, Vaško ašaros sunkios krinta į žemę. Tyliai kaip žvakės užgęsta žmonės, Dovanoję gyvybę, šviesą ir meilę… Mirus Filomenai MAJAUSKIENEI (1929–2012), netekties valandą dukrą Birutę, sūnų Valentiną ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Vokės g. gyventojai. Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame tekstilės baro darbuotoją Virginiją BALTADUONIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties. UAB „Korelita“ kolektyvas Laimą KATAUSKIENĘ, netekus mylimos mamos, nuoširdžiai užjaučia Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos kolektyvas. VšĮ Kauno Centro poliklinikos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pavaduotoją medicinai Danutę PAVILIONIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Centro poliklinikos administracija ir darbuotojai. Mirus mylimam tėveliui, Joną RAFANAVIČIŲ ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ kolektyvas.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 14 d. 17 val. – ŠV. VALENTINO DIENOS PROGA. Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies kome dija. Rež. Algimantas Pociūnas. Spektaklis STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA neįvyks. Bilietai galioja spektakliui MENDE LIO MILIJONAI arba juos galima grąžinti iki vasario 28 d. kasoje, kurioje ir įsigijote. 19 val. – ŠV. VALENTINO DIENOS PROGA. Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Vasario 15 d. 18 val. – Timothee de Fom belle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospek taklis. Rež. Gintaras Varnas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 14 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. SKIRTA MEILĖS DIENAI.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 14 d. 18 val. – spektaklis, skirtas Šv. Valentino dienai! D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 15 d. 18 val. – svečiuose teatras MENS PUBLICA ir VDU teatras. Premjera! Y.Reza. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Tragi komedija. Režisierius Agnius Jankevičius. Vaidina: J.Onaitytė, G.Piktytė, D.Svobonas, S.Šidlauskas, V.Gasiliūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
Mirus mylimai mamai, Kauno valstybinio choro dainininkę Jadvygą Rutavičiūtę ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno valstybinės filharmonijos kolektyvas.
Dėkoja
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 14 d. 19 val. Šv. Valentino dienos proga – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Nuoširdžiai dėkoju visiems už paguodos žodžius ir palaikymą, įmonės „Ryterna“ direktoriui ir kolektyvui už visokeriopą paramą, atsisveikinant ir palydint į paskutinę kelionę mylimą žmogų Romualdą LIEGŲ. Sigita „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907645
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892058
Salako g. 18, tel. 732 498
Vasario 14 d. pradės veikti Kauno A.Mar tinaičio dailės mokyklos mokinių dailės darbų paroda, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vasario 15 d. 16 val. – fleitos ir fortepijono muzikos koncertas, skirtas Lietuvos Valsty bės atkūrimo dienai paminėti. Koncertuos Kauno 1-osios muzikos mokyklos ir Kauno M.Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai.
J.TUMO-VAIŽGANTO MUZIEJUS Aleksoto g. 10–4
Vasario 15 d. 14 val. muziejus ir Lietuvai pagražinti draugija kviečia į poeto, Vaižgan to premijos laureato, Justino Marcinkevi čiaus mirties metinių minėjimą. Dalyvauja aktoriai Kristina Kazakevičiūtė, Laima Rup šytė, Tomas Vaisieta, XXVII knygos mylėtojų draugijos vadovė Dalia Poškienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Valentinas Senvaitis.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31 (K.Petrausko memorialiniame bute)
Vasario 15 d. 15 val. – koncertas LIETU VIŠKŲ DAINŲ PYNĖ Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai paminėti. Dalyvaus J.Gruodžio konservatorijos jaunie ji dainininkai (mokytojai Jūratė Bukauskai tė, Regina Kabalinienė, Gerutė Stračkaitytė, Giedrius Prunskus), koncertmeisterės Elona Šiugždinytė, Virginija Daugirdienė. Koncer tą ves doc. Jūratė Bukauskaitė. Įėjimas nemokamas.
KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2
Vasario 15 d. 17 val. – susitikimas su fo tomenininku Vytautu Pletkumi, kuriame autorius pristatys dar spaudos dažais kvepiančią savo fotografijų knygą „Tiltai”, kurią sudaro keli fotografijų ciklai, kurti 2003–2011 metais. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytojas fotomenininkas Vytau tas Stanionis ir tekstų autorė, susitikimo moderatorė Audronė Meškauskaitė.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 15 d. 16 val., 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖ TYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Vasario 14 d. 19 val. – komedija MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Režisierius A.Večerskis. ANŽELIKOS CHOLINOS ŠOKIO TEATRAS Vasario 15 d. 19 val. – spektaklis ANA KARENINA. Choreografė A.Cholina.
TEATRO KLUBAS Vasario 14 d. 19 val. – MIGLOKO jazz kom pozicijos. Vasario 15 d. 19 val. – JIS IR JI. Pagal J.Bi liūno ir jo žmonos laiškus ir kūrybą.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Vasario 14 d. 16 val. – Gintauto Vaičio ir Ewos Pohlke parodos KELIAS Į MONBLANĄ atidarymas.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, 406 kamb.
Vasario 14 d. 16.30 val. Valentino dienos proga vyks kunigo Vito Kaknevičiaus naujosios knygos „Nuodėmė ir atleidimas” pristatymas. Įėjimas laisvas.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
2 Lt/min.
J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS
Vasario 14 d. 18 val. – Šv. Valentino dienai – jaunimui ir suaugusiesiems! MEDI NĖS ŽVAIGŽDĖS (populiarių TV projektų parodijos). Autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.
renginiai
O3
Vasario 15 d. 13 val. Kauno miesto muzie jus Rotušėje rengia Vasario 16-osios Nepri klausomybės akto signataro, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio 140-ųjų gimimo metinių minėjimą. Daugiau informacijos rasite http://kaunomuziejus.lt/
Laisvės al. 87A
Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
O2
KAUNO MIESTO ROTUŠĖ Rotušės a. 15
Vasario 15 d. 14 val. – šventinis koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Atlikėjai – folkloro ansamblis KANAPIJA ir liaudiškos muzikos kapela BIČIULIAI.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Vasario 16 d. 16 val. – Sigutės TRIMAKAI TĖS koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir kiti jo padaliniai: M.Žilinsko dailės gale rija, Keramikos muziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių mu ziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakaus kaitės ir L.Truikio memorialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis muziejus, M.K.Čiur lionio memorialinis muziejus Druskinin kuose, V.K.Jonyno galerija Druskininkuose vasario 16 dieną nedirbs.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64
Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 91-ąsias įkūrimo metines, Vytau to Didžiojo karo muziejus lankytojus kviečia į parodą „KAUNO PILIES GYNYBA 1362 m.” Paroda skirta kunigaikščio Vaidoto vado vaujamos didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms. Parodos atidary mas 14 val. Vasario 16-ąją lankymasis muziejuje nemokamas.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Vasario 16 d. 16 val. – parodos „Geriausias 2011 metų kūrinys” laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Darbas, surinkęs daugiau sia parodos lankytojų balsų, taps publikos numylėtiniu, kuriam specialų prizą paruošė
Kauno miesto savivaldybė. Visus susirinku sius linksmins ir gerą nuotaiką garantuos Kauno bigbendas. Taigi jei dar nespėjote pareikšti savo nuomonės – paskubėkite. Balsuoti galima iki vasario 15 d. 17 val.
KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5
Vasario 16 d. 13.30 val. – mokinių chorų festivalis VILTIES DAINA, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Įėji mas nemokamas.
KAUNO KULTŪROS CENTRas „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Vasario 16 d. 15 val. – tautinio meno kon certas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, KAIP GYVASTIS LAISVA TĖVYNĖ. Koncertas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 16 d. 16.30 val. – vokalinės-fortepi joninės muzikos koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Dalyvaus: teno ras Arūnas Dingelis ir pianistas Mantautas Katinas. Įėjimas nemokamas.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Meilės priesaika“ – iki 16 d. 12.50, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.; 14 d. 19.30 val. – Ežio viza kino seansas, kaina 13 Lt; 15 d. 12.30 val. – Mamyčių akademijos seansas, kaina 9 Lt (vaikučiams iki 5 m. nemoka mai). „Nesaugus prieglobstis“ – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Jūros komanda“ (liet. k.) – iki 16 d. 12.40 val. „Mes“ – išankstinis seansas tik 14 d. 19 val. Su „Laisvalaikio“ kortele – 2 bilietai už vieno kainą! „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 16 d. (tik 14 d. du bilietai už vieno kainą!) 16.30 val.; 14 d. 19.15 val. „Tai reiškia karą“ – išankstinis seansas tik 16 d. 19 val.! „Kelionė į paslaptingąją salą 2“ 3D – išankstinis seansas tik 16 d. 16 val. „Vaizdo dienoraštis“ – 16.00*, 20.15, 22.15** val. (*išsk. 16 d., **išsk. 14–15 d.). „Koriolanas“ – iki 16 d. 11 val. „Kitas pasau lis. Pabudimas“ 3D – 14–15 d. 22.15 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 16 d. 14.30, 19*, 21.30 val. (*išsk. 14, 16 d.). „Džekas ir Džilė“ – iki 16 d. 18.35* val. (*išsk. 14 d.). „Mergina su drakono tatui ruote“ – iki 16 d. 13.30 val. „Šerlokas Holm sas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 16 d. 20.45* val. (*išsk. 14 d.); 14 d. 21.35 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 12, 14, 18* val. (*išsk. 16 d.). „Batuotas katinas Pūkis“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „Al vinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11 val. „Tadas Blinda. Pradžia“ – 16 d. 18 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Meilės priesaika“ (premjera) – iki 16 d. 11.45, 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Nesaugus prieglobstis“ (premjera) – iki 16 d. 10.15, 13, 15.30, 18, 20.45 val. „Mano didysis O!“ (premjera) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (išankstinis seansas) – 14–16 d. 12.30, 22 val. COSMO VIP ir POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – 14 d. 21.20 val. POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – 15–16 d. 18.30 val.; 14 d. 21.20 val. „Sniegynų įkaitai“ – iki 16 d. 15.45, 18.15, 21 val. „Geležinė ledi“ – iki 16 d. 15.15, 20.15 val. „Vaizdo dienoraštis“ – iki 16 d. 19.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 16 d. 10.30 val.; iki 16 d. 17.45 (seansas nevyks 14 d.) „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 16 d. 11 val.; iki 16 d. 13.30 val. „Karo žirgas“ – iki 16 d. 13.15 val.; 14 d. 18.30 val. „Ant ribos“ – iki 16 d. 16.15 val.; 21.45 (seansas nevyks 14 d.) val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 16 d. 10, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 16 d. 12.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Tamsiai mėlyna, beveik juoda“ – 14 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduo dami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
VOKIEČIŲ KINO DIENOS Vasario 14 d. 18 val. – „Sustojimas pusiau kelėje” (2011 m., drama). 20 val. – „Alma nya” (2011 m., komedija). Vasario 15 d. 18 val. – „Skyriaus piratai” (2010 m., drama). 20 val. – „Netyčia pagrobus ponią Elfrydę Ot” (2010 m., komedija).
23
antradienis, vasario 14, 2012
kas, kur, kada TV programa
DATOS (vasario 14 d.) Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Mažoji išradėja Dora“ (2). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (JAV, 1999 m.) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 14.40 „iKarli“ (2). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (2). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 „Čilinam Šv. Valentiną, arba Devyni antausiai ir trejos vestuvės“. Muz. filmas apie meilę, antausius ir vestuves. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Romantinė drama „Asmens sargybinis“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys.
LTV 19.45 val.
21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Romantinė komedija „Gal tai meilė?“ (JAV, 2005 m.). 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.05 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Pragaro kanjonas“. Ekstremalūs išbandymai (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou (N-7). 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. Populiarioji dokumentika (k). 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k) 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai. 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas (k). 16.00 Laida S. 16.25 Laiko portretai. Janas Fabrė: aš esu klaida (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Poeto Bernardo Brazdžionio 105-osioms gimimo metinėms. Bernardas Brazdžionis. „Sugrįžimas“ (1998 m.). 19.50 Poeto Bernardo Brazdžionio 105-osioms gimimo metinėms. Bernardo Brazdžionio poezija. „Ieškojau tėviškės juodoj nakty...“ 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (4). 21.10 Muzikos istorijos. Didysis kankanas. 21.40 Radijo stoties „Opus 3“ penkerių metų gimtadienis. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“ (9). „Budistų kalnų dievų buveinė. Butanas“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijonų muzikos žvaigždės. Groja pianistas A.Gryniukas (2). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
LNK 22.35 val.
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.15, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.15, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.10 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 17.00 Fantastinis nuotykių s. „Žvaigždžių vartai. Visata“ (1) (JAV, 2009 m.). 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „Bayer 04 Leverkusen“–„FC Barcelona“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Kriminalinė drama „Gryn Riverio žudiko gaudynės“ (JAV, 2008 m.). 1.20 Fantastinis nuotykių s. „Žvaigždžių vartai. Visata“ (1) (JAV, 2009 m.). 2.10 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“ (3). 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (6) (N-7). 21.00 Romantinė komedija „Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 22.45 „Arti namų“ (N-7). 23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30, 20.30 Nomeda. 12.20, 17.00 Kulinarinis reidas. 12.45, 17.30 Valgyk ir lieknėk. 13.10, 19.00 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.20 „Moterys meluoja geriau“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 0.40 Dok. f. „Berlyno sienos griūtis“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkurso finalas. 19.55 „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“. Dokumentinis filmas. 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.05 Lietuva tiesiogiai.
TV3 22.00 val.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 11.05 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.35 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (N-7). 13.20 Telelaikraštis. 15.55 Komiška drama „Saldžių sapnų“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.20 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.30 I.Prudnikovaitė ir J.Milius koncerte „Ištark man – myliu“. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Komedija „Zakas ir Miri kuria porno“ (N-14).
6.55 Dienos programa. 7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 „Kauniečių akimis“ (k). 7.30 „Kontaktas“ (k). 8.30 Muzika. 9.00 „Kitokia Lietuva“. 10.05 Anim. s. „Laiko policija“. 10.30 Pasimatymų šou „Būk mano meile“. 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 „Teleparduotuvė“ 16.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Kauniečių akimis“. 18.30 Muzika. 19.00 „Kitokia Lietuva“ (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 „Kauniečių akimis“ (k). 20.30 Muzika. 21.00 Romantinė komedija „Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“. 22.45 „Arti namų“. 23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Nuotykių komedija „Šalin rankas nuo Misisipės“ (Vokietija, 2007 m.). 9.45 Fantastinis f. „Daktaras Streindžas“ (JAV, 2007 m.). 11.10 Trileris „Pagrobimas“ (JAV, P.Afrika, 2008 m.). 18.30 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2006 m.). 20.25 Komedija „Nuotaka paštu“ (JAV, 2004 m.). 22.05 Drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Krasnye Kryliya“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua Joventut“–„Regal Barcelona“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 23.15 Profesionalų boksas. C.Brockas ir T.Ibragimovas.
BTV 20.25 val.
1779 m. Havajuose nužudytas britų keliautojas, atradėjas kapitonas Jamesas Cookas. 1907 m. gimė poetas Bernardas Brazdžionis. 1948 m. gimė lietuvių ekonomistas profesorius Povilas Gylys. 1978 m. gimė krepšininkas Darius Songaila. 1988 m. gimė Argentinos futbolininkas Ángelis Di María. 1989 m. mirė JAV ornitologas James Bondas, jo vardu Ianas Flemingas pavadino savo romano personažą. 1992 m. gimė britų aktorius Freddie Highmore’as.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Šiandien kils nenumaldomas noras išsakyti visa, kas slypi širdyje. Būsite kupinas meilės aplinkiniams, draugams. Tinkamas metas padaryti tai, apie ką tik svajojate. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais, todėl jų sulauksite ne tik iš pažįstamų ir artimų žmonių. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Perlipkite per save, palepinkite brangius žmones dėmesiu, skirkite jiems savo laiko. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tai kels jums nusivylimą. Vakare galite sulaukti malonios staigmenos. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms ir skatins jas, nes taip leidžiate sau pailsėti. Bet svajodamas nepamirškite ir kai kurių svarbių realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Kils naujų minčių. Tikriausiai iš naujo įvertinsite tai, ko siekiate ir apie ką svajojate. Palankus metas gilintis į filosofiją ar religiją. Bendraukite, užjauskite kitus – tai gali atnešti sėkmę. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils labai konkrečių idėjų, kaip keisti gyvenimą. Vakarą praleiskite su draugais, tik nepadauginkite alkoholio. Skorpionas (10 24–11 22). Jaučiate energijos antplūdį, imkitės darbų, kuriuos vis atidėliodavote. Pradžiuginkite mylimą asmenį – pakvieskite vakarienės ten, kur paprastai nesilankote. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Šiandien geriausia dovana jums galėtų būti masažas. Prisiminkite tuos, kurių seniai su jumis nėra. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien būsite nusiteikęs leistis į nuotykius, romantiškai rizikuoti. Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nemaža tikimybė užmegzti naują draugystę ar romaną. Žuvys (02 20–03 20). Abejojate dėl savo padėties visuomenėje. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių.
Orai
Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną temperatūra kils iki 3–5 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Rytoj naktį bus 4–8, dieną – 3–7 laipsniai šalčio. Daug kur snigs.
Šiandien, vasario 14 d.
–5
0
Telšiai
–4
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–4
Utena
–3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.44 17.22 9.38 0.26 9.50
45-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Saulė Vandenio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas –1 Brazilija +21 Briuselis +5 Dublinas +8 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+8 +9 –17 –9 +4 –2 +7 +3
Praha –5 Ryga –1 Roma +5 Sidnėjus +23 Talinas –3 Tel Avivas +19 Tokijas +10 Varšuva –3
–5
–4
Vėjas
2–7 m/s
Vilnius
Marijampolė
–4
Alytus
Vardai Lilijana, Kirilas, Metodijus, Saulė, Saulius, Valentinas, Vilmantas.
Stebuklingas išsigelbėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–6
–4
–7
–7
3
–10
–8
–10
–9
4
–15
–12
–13
–13
3
rytoj
poryt
Kosove sniego lavina palaidojo 9 žmo nes, bet viena 5 metų mergaitė per ste buklą liko gyva. Gelbėtojai mergaitę, kur ios vardas Amerta Reka, išt raukė iš 10 metr ų gylio. Jie išg irdo jos pagal bos šauksmą ir mobiliojo telefono sig nalą. Sniego lavina Albanijos, Kosovo ir Makedonijos pasienyje palaidojo iš tisą kaimą. Buvo sug riauti keli namai. Žuvo du vietos kaime gyvenę brol iai ir jų šeimos. Į pagalbą likviduojant la vinos padarinius buvo pakviesti ir Ko sove dislokuoti NATO kariai. Tiesa, Al janso karių sraigtasparniui nepavyko nusileisti nelaimės vietoje. BBC inf., „Scanpix“ nuotr.
įvairenybės
5 km basomis per sniegą P a s i e k i m a s :
žmogaus nor ui įrodyti, ką gali, nėra ribų – kaip ir pačioms galimy bėms. Mekl en burgo-Pomerani jos žemėje vyku siose neįprasto se varžybose bu vo siekiama naujo pasaulio rekordo. Varž yb ų įmant rumas tai, kad jo se buvo bėgama basomis sniegu. Nugal ėtoj o lau rus skynė fiziote rapeutas Kai Mar tinas: 5 km atstu mą jis įveikė per 23 min. 42,16 sek. ir tapo naujuoju pasaulio rekordi ninku.
Diena, trumpesnė nei kitos Kartais atrodo, kad kai kurie mėne siai praeina greičiau nei kiti, tačiau 2009 m. lapkritį tai nutiko iš tik rųjų. Pietų vandenyne vykstantys procesai privertė Žemę suktis šiek tiek greičiau, tad pusė šio mėnesio dienų sutrumpėjo po 0,1 milisekun dės, praneša NewScientist.com. Žemės sukimosi greitį lemia ke letas veiksnių. Pavyzdžiui, jei su lėtėja aplink planetą siaučiantys vėjai, Žemė sukasi greičiau, kad iš laikytų kampinį judesio kiekį. 2009 m. lapkritį tai lėmė kitos priežastys. Antarktidos srovė yra galinga vandenyno srovė, juosian ti žemyną. Stephenas Marcusas su kolegomis iš NASA Reaktyvinio ju dėjimo laboratorijos Kalifornijoje ir Žemės fizikos instituto Paryžiu
je pastebėjo, kad 2009 m. lapkričio 8 d. ji netikėtai sulėtėjo, o po kelių savaičių vėl pagreitėjo. Tikslūs dienos ilgio matavimai parodė, kad dėl šių pokyčių Žemė ėmė suktis greičiau, o kiekviena diena sutrumpėjo 0,1 milisekundės. Lapkričio 20 d. dienos ilgis, kaip ir srovės greitis, normalizavosi. „Tai pirmas kartas, kai užfik savome staigų vandenynų poky tį, kuris buvo gana didelis, kad pa veiktų Žemės sukimąsi“, – teigia S.Marcusas. Niekas tiksliai nežino, kodėl sro vės sulėtėjo, tačiau S.Marcusas ir jo kolegos pažymi, kad tai sutapo su at mosferos pokyčiais. Dviem dienomis anksčiau, nei srovės sulėtėjo, susilpnėjo ir ta pačia kryptimi pučiantys
tos srities vėjai. Praėjus dviem die noms po to, kai vėjai normalizavosi, sustiprėjo ir srovės. Vėjai padeda va ryti sroves, tad tai neturėtų stebinti. Vis dėlto, anot mokslininkų, neįp rasta matyti tokią didelę reakciją. Jo kolega Tongas Lee mano, kad dėl sulėtėjusių vėjų gali būti kaltas šiek tiek pakrypęs El Ninjo. Mode liai leidžia manyti, kad dėl klimato pokyčių tokie nuokrypiai gali tap ti vis dažnesni. Tai nėra vienintelis būdas, kaip besikeičiantis klimatas gali pa veikti Žemės sukimąsi. Modeliai rodo, kad kylantis jūrų lygis nu kreips vandenį ašigalių link, taigi masė susitelks arčiau Žemės ašies ir ji ims suktis greičiau. lrt.lt inf.