TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės Lietuvos žmonių parti jos pirmininkė J.Šima nauskienė: įsipareigo jame siekti laisvės, tei singumo, demokratijos. Lietuva 5p.
antradienis, vasario 14 d., 2012 m. Nr. 37 (1236)
diena.lt
1 Lt
Parlamentui paskel bus, kad gresia nau jas biudžeto karpy mas, graikai paleido į darbą rankas. Pasaulis 12p.
Naudoti nebetin kami pinigai kelio nę iš rankų į ran kas baigia naikini mo mašinose. Ekonomika 8p.
Pas medikus – traktoriumi
Senovėje Užgavėnių tiks las buvo pakibinti sen merges, pasityčioti iš jų, kad susiprastų, jog jau lai kas tekėti. Vilniaus etninės kultūros centro edukacijos koordinatorė Marytė Liugienė
15p.
Miestas
2p.
Griovė taboro lūšnas Vilniaus tabore vakar ryte burzgė buldozeriai, it kortų nameliai griu vo savavališkai čigonų suręstos tro belės. Dar prieš kelias dienas skelbę, kad savo namus gins iš paskutiniųjų, o griovėjus užpjudys šunimis, tabo ro gyventojai išliko ramūs ir dėl griū vančių negyvenamų namų perne lyg nesisielojo.
Miestas Nelaimė: beslidinėjant koją susižalojusiam aktoriui, televizijos laidų vedėjui Dž.Siaurusaičiui teko iškęsti sudėtingą operaciją.
Žiemos sporto mėgėjams kartais pritrūksta atsargumo. Staigus kryptelėjimas, pusiaus vyros praradimas ir... smūgis į medį. Pana šiai nutiko ir aktoriui, televizijos laidų ve dėjui Džiugui Siaurusaičiui. Rimtą kojos traumą jis patyrė slidinėdamas sostinėje.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Priėmimo skyriuje prailgo
Užpraeitą penktadienį ir šeštadienį Dž.Siaurusaitis nutarė pasidžiaug ti žiemos malonumais ir susiruo šė slidinėti į Liepkalnį, ant Laimio kalno. Penktadienis praėjo kuo pui kiausiai. Šeštadienis – blogai, – vy ras stipriai susižalojo dešinę koją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Vienu metu neišlaikiau pu siausvyros ir nespėjau pasukti į šoną. Priešais buvo medis ir tren kiausi į jį. Lūžo ir blauzdikaulis, ir dar kažkas, ir kelio sąnarys suskal dytas“, – vardijo Dž.Siaurusaitis. Slidininkas traumą patyrė sta taus kalno papėdėje, kur greitajai medicinos pagalbai net neįmano ma patekti. Užnešti su sižalojusio žmogaus taip
4
3p.
Baseino valymas užtruko
2
miestas
antradienis, vasario 14, 2012
11p.
Vilniaus rankininkės baigė pasirodymą Europos arenose.
Griežtins taksi apskaitą Vyriausybė artim iaus iu met u ketina apsispręsti, ar griežtin ti finansinę apskaitą taksi auto mobiliuose. Apie tokią iniciaty vą pirmadienį užsiminė premje ras Andrius Kubilius. Anot jo, šio je srityje būtina mažinti nelegalią apskaitą.
taksometrus, bus pareikalauta, kad visa informacija taksometro būtų laikoma vienus metus tam, kad tikrinančios institucijos galė tų išsamiai patikrinti ir įvertinti, ar mokami visi mokesčiai, ar ver čiamasi teisėta veikla“, – kalbėjo E.Masiulis.
„Svarstėme klausimus, susijusius ir su taksi automobiliais, – fiska linė apskaita taksi automobiliuo se turi būti sutvarkyta taip, kaip ir turi būti visose kitose prekybos vietose. Nuosekliai dirbame šioje srityje, siekdami, kad erdvės še šėliui liktų vis mažiau“, – po Vy riausybės pasitarimo vakar sakė A.Kubilius. A.Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas anksčiau sakė, jog ar timiausiu metu bus imtasi svars tyti kasos aparatų įvedimą taksi automobiliuose. O susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vakar teigė, kad nereikė tų skubėti tai daryti. „Nuo gegužės 1 d. įsigalioja nau jos taisyklės, jose rekomendacine tvarka bus numatomi spausdin tuvai, kurie bus sujungti su tak sometrais. Be to, keičiant naujus
Eligijus Masiulis:
Nuo gegužės 1 d. įsigalioja naujos taisyklės.
„Aš nesu šalininkas tokių, sa kykim, radikalių priemonių, kad iškart imkime ir nuo rytojaus vi
suose automobiliuose įveskime kasos aparatus“, – pridūrė mi nistras. Vyriausybė pirmadienį patvir tino naujus rinkliavų dydžius už keleivių vežimą taksi bei autobu sais. Leidimas verstis taksi veik la atpigs nuo planuotų 435 iki 121 lito. Po praėjusią savaitę įvykusių Susisiekimo ministerijos ir Lietu vos savivaldybių asociacijos dery bų savivaldybės sutiko už licenci ją vežti keleivius vietos autobusais imti 180 litų rinkliavą. Anksčiau savivaldybės už šią paslaugą norėjo gauti 714 litų, kaip pranešė Susisiekimo minis terija. Licencijos vežioti krovinius vi daus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėms, kurių masė didesnė kaip 3,5 tonos, at pigs nuo 250 iki 200 litų. Susisiekimo ministerija anks čiau tvirtino, kad savivaldybių asociacijos siūlomos rinkliavos yra didelės ir gali turėti neigia mos įtakos verslui – asmenų ir įmonių finansiniam stabilumui bei darbo vietų išsaugojimui. BNS, VD inf.
Pradėtas tyrimas Viln iaus mieste ir jo apyl inkės e praėjusį pirmadien į atlikta daug iau nei 60 krat ų taksi įmonėse ir su jų vadovais susijusiose patalpose. Kratos buvo atliekamos Vilniuje tak si paslaugas teik iančiose įmonėse, jų vadov ų ar akcin ink ų namuose, darbo vietose, transporto priemo nėse. Skaičiuojama, kad šios įmonės
užėmė apie 70 proc. Vilniaus mies to taksi rinkos.
dviem adresais, daugiausia – Žaliųjų Ežer ų gatvėje esančiame pastate.
Taksi įmon ių vadovai įtariami taip organizavę įmonių veiklą, kad vals tybei būt ų mokam i kuo mažesn i mokesčiai arba jie visai nebūtų mo kami prisidengiant nepelninga įmo nių veikla. Taip veikė daug iau nei 30 įmonių, iš kurių 20 reg istruotos
Pranešama, kad šiuo metu areštinėse yra šeši sulaikytieji. Tarp suimtųjų – taksi įmonių vadovai Olegas Ilčenko, Artūras Lučanovas, Renatas Mikulė nas ir Sergejus Kučerovas. Paleisti jų kol kas nebuvo planuojama. VD inf.
Tuščia: Žėručio gatvėje esanti čiuožykla vaikų dėmesio kol kas nesulaukė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Čiuožyklos kol kas tuščios
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Nors kalendorinė žiema jau bai giasi, už lango – ji pati tikriausia. Penkiuose sostinės rajonuose įrengtos ledo čiuožyklos, kurio se laisvalaikį gali leisti vaikai ir jų tėveliai.
Dėl čiuožyklų įrengimo Lazdynų, Žirmūnų, Justiniškių, Fabijoniškių ir Naujamiesčio seniūnijos krei pėsi į bendrovę „Vilniaus vande nys“. Šalia namų esančias krep šinio aikšteles išvalyti ir paruošti, kad jas būtų galima užpilti vande niu, turėjo pačios seniūnijos. Jose iki pat pavasario, kol ištirps ledas, galės čiaužyti vaikai.
Tiesa, miesto centre, Lukiškių aikštėje, esanti čiuožykla – tuš čia. Joje darbai nebaigti, ji dar neužpilta. Tai ketinama padaryti artimiau siu metu. Tačiau, atrodo, kol kas didelio dėmesio nesulaukė ir ki tos čiuožyklos. Antradienį popiet Žėručio gat vėje prie mokyklos esanti čiuo žykla taip pat buvo tuščia. Po pa mokų namo žygiuojantys vaikai į ją reagavo šiek tiek abejingai. Nors žymės ant ledo išdavė, kad čia jau buvo čiuožinėta. Pasakyti, kad čiuožyklą dengia lygus ledas, negalėtume. Ji nevi siškai nuvalyta, vietomis pavir šius labai grublėtas, mėtosi ledo gabalėliai.
Kad ir kaip būtų, veikiausiai rei kia džiaugtis, kad jų išvis atsirado, juolab kad tai nieko nekainuoja ir vaikus atitraukia nuo kompiute rių. Pranešama, kad vienai čiuo žyklai įrengti reikėjo 50-ies kub. m vandens. Už čiuožyklų prie žiūrą bus atsakingos pačios se niūnijos.
Čiuožyklos Vilniuje
Vilniaus tabore va kar ryte ir vėl šeimi ninkavo valdžios institucijų pasiųs ti buldozeriai. Ginti savo namus ketinę čigonai išliko ramūs ir dėl griūvančių ne gyvenamų namų pernelyg nesisielojo.
Tęsinys: Vilniaus savivaldybė žada,
Tabore griov Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Čigonai dairėsi mero
Dar švintant prie Vilniaus tabo ro vartų išsirikiavo dešimtys polici jos pareigūnų, savivaldybės įmonės „Grinda“ sunkvežimiai, traktoriai, budėjo greitosios medicinos pagal bos darbuotojai. Visas šias pajėgas savivaldybė metė, kad būtų nugriau tos trys vos stovinčios negyvenamos lūšnos taboro Čigonų gatvėje. Didžiausiu priešu tabore laikomo mero Artūro Zuoko, kuris sostinėje pirmasis jau prieš dešimtmetį pra bilo apie nelegalių pastatų čigonų gyvenamoje teritorijoje griovimą, nebuvo. Taborą su policijos parei gūnais jis aplankė dar praėjusią sa vaitę. Gal būtent dėl to gausiai susirin kę darbininkai bemaž dvi valandas stoviniavo prie medinių statinių nežinodami, nuo ko pradėti ir ap skritai – imtis griovimo ar ne. „O kur Zuokas? Ko neatėjo? Išsi gando? Visi jie tik arbatėles geria, tūkstančius gauna. Jie tik griau ti temoka, o kai paprašai pagal bos, apsimeta, kad negali padėti“, – piktinosi arčiausiai įvažiavimo į taborą esančio namo gyventoja. Kalbos nutilo namo sieną traiš kyti pradėjus „Grindos“ trakto riui. Iš medžio plokščių pačių či gonų sukalti namukai virto vos prie jų prisilietus, per kelias mi nutes vienas traktorius vietos gy ventojų akivaizdoje su žeme suly gino visą namą. Skubėjo susirinkti daiktų
Nugriauti pasmerktus pastatus ap supę romai įtikinėjo, kad savival dybė apie savo ketinimus juos in formavo tik penktadienio popietę, tad svarbių daiktų iš statinių šie susirinkti nespėjo. Teismo nutartį vykdyti paskirtas antstolis Valdas Čeglikas informa vo, kad daiktams susirinkti ir ne teisėtiems statiniams nugriauti
čigonai turėjo trejus metus. „Teis mo sprendimas priimtas prieš tre jus metus. Jūs puikiai žinojote, kad šitie pastatai gali būti nugriauti, kad pastatyti nelegaliai. Laiko tik rai turėjote viskam, bet nieko ne darėte. Dabar jau ne laikas piktin tis“, – čigonus ramino antstolis. Kol prie pastatų vyko sujudimas, iš lūšnų skubiai buvo nešami jose užsilikę svarbesni daiktai. Dvie juose pastatuose šios pareigos buvo patikėtos mokyklos nelankantiems vaikams, iš trečio kartu su „Grin dos“ darbininkais daiktus kraustė pats namo šeimininkas. Namų turtas neįspūdingas: keli maišai deginti jau paruoštų malkų, senas muzikinis centras, aplūžusi sofa, medžio plokštės, įvairūs na mų statyboje praverčiantys varžtai, vinys, sienų apšiltinimo plokštės. Darbininkai jėga į griauti pa ruoštus namus nesiveržė, čigo nų neskubino, leido pasiimti visus reikiamus daiktus. Galvas pasukti teko įmonės „Les to“ darbuotojams. Čigonų pasta tyti namai iš visų pusių apraizgyti nežinia iš kur ateinančiais elektros laidais, tad jų nenukirpus griovi mo darbų nebuvo galima pradėti,. Laidai taip pat trukdė pravažiuoti traktoriams. Piktinosi vienas
Susidarė įspūdis, kad čigonai, ry te pakelti iš miego, į aplink jų na mus vykstantį sujudimą žvelgė abejingai. Tiesa, būta ir vieno ki to bandymo priešintis. Smarkiau siai nepasitenkinimą reiškė Romų bendruomenės pirmininkas Ste pas Vysockis. Jis sakė manąs, kad meras A.Zuokas taboro teritorijoje esančią žemę sumanė parduoti, tad visomis išgalėmis stengsis sunai kinti čia esančius pastatus. „Nežinau, kokie jo interesai, bet jam reikia šitos žemės. Gal nori perparduoti, gal kokį verslą šitoje teritorijoje nori pradėti. A.Zuokui šita vieta kažkodėl labai svarbi“, –
Žirmūnų g. 128 Taikos g. 48 Stanevičiaus g. 53 Žėručio g. 4 Lukiškių aikštėje
Abejingumas: daugelis romų į griūvančius namus žiūrėjo ramiai, kelio b
3
antradienis, vasario 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Baseinas duris atvers dar negreitai Ugnė Karaliūnaitė u.karaliunaite@diena.lt
Su legionelėmis kovojantis Lie tuvos vaikų ir jaunimo centro baseinas lankytojus galės priim ti geriausiu atveju kitą mėnesį.
jog, gavus ES paramą, nuo 2014 m. prasidėtų masinis ir spartus romų iškeldinimas iš taboro.
vė nelegalias lūšnas garsiai piktinosi S.Vysockis. Jo tei gimu, romai mielai išsikeltų iš šios teritorijos, tačiau jiems reikalin ga pagalba, bet jos, kaip patys sa ko, negauna. „Yra čia žmonių, kurie norėtų gal į kokį kaimą išsikelti gy venti, gal normalų gyvenimą pra
dėti, bet negali. Kaip jiems pradėti tą gyvenimą, jei atvažiuoja su trak toriais ir jų namus nugriauna. Kur jiems dėtis“, – priekaištus liejo bendruomenės pirmininkas. Šunimis griovėjus užpjudyti ža dėję romai savo grasinimus per
Komentaras
Griaus daugiau pastatų Valst ybinės ter itor ij ų plan av imo ir stat ybų inspekcijos (VTPSI) Vil niaus skyr iaus pareig ūnai pat ikr i no dar kel iol ika pastatų Vilniaus či gonų taboro ter itor ijoje, surašyta 12 savaval iškos statybos aktų.
savaitgalį, regis, pamiršo. Tiks liau, šunų atsivedė, bet jie buvo itin mieli ir draugiški. Pulkelis ta boro moterų kelias minutes filma vo griūvantį kaimynų namą, kitos į įvykius rūkydamos žvelgė iš už sa vo kiemų tvorų.
Past at ų sav in inkai bus įpareigot i pašal int i savaval išk ų statybų pada rinius.
skaitant stat in ių nug riov imo vakar, įvykdytas tik vienas reikalav imas – stat ytojai pat ys nug riovė savava liškai pastatytą namą. Dar vieno sa vaval iškai pastat yto stat in io sav i ninkas nėra įvykdęs teismo priimto sprend imo nug riaut i stat in į. VTPSI kreipsis į teismą dėl vykdymo tvar kos pakeitimo.
Nuo 2008 m. dėl savaval išk ų staty bų Vilniaus čigonų taboro teritorijoje iš viso buvo surašyti 8 savavališkos statybos aktai ir reikalav imai paša linti tų statybų padar inius. Iš jų, ne
Vieno savavališkai pastatyto namo sav in inkas įpareigot as stat in į nu griaut i iki šių met ų kovo 5 d., o dar dėl dviejų savaval išk ų stat ybų pa darinių šalinimo kreiptasi į teismą.
Artūras Zuokas Viln iaus meras
N
or iu padėkot i visoms at sak ing oms tarnyb oms – krypt ing i Valst ybinės teritorijų planavimo ir sta tybų inspekcijos, Vilniaus miesto savi valdybės ir policijos veiksmai per tam tikrą laiką problemą gali sumažinti ir sieksime, kad tokios vietos kaip tabo ras Vilniaus žemėlapyje ateityje nelik tų. Patys romai tvirtina, kad užaugin ti vaikus gerais visuomenės piliečiais čia neįmanoma. Kas ten gyvena – vi si įtraukiami į nusikalstamą veiklą ar narkotikų vartojimą.
Traktoriai – ne naujiena
Leido teismas Čigonų gatvėj e sav ivaldyb ės bei Valst ybinės ter itor ijų planav imo ir stat ybų inspekcijos iniciat yva bu vo griaunami trys pastatai, kur iuos teismas pripaž ino nelegal iais. Tie sa, daugel is Kirtimuose esančių pa
buldozeriams neužtvėrė.
stat ų pas tat yt i nelegal iai, vis i gy ventojai reg istr uojam i vienu adre su. Tačiau šių pastatų griauti nesku bama dėl to, kad juose gyvena žmo nės, daugelyje – šeimos su mažame čiais vaikais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
2004 m. gruodžio 2–3 d. taboro teri torijoje tuomečio mero A.Zuoko ini ciatyva buvo nugriauti penki gyve namieji ir vienas negyvenamasis pa statas. 2010 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus miesto savivaldybei priteisė devy niolikai romų sumokėti 55,6 tūkst. li tų už neturtinę žalą, nors ir pripaži no, kad statiniai buvo nelegalūs. Tuomet į teismą sav ivaldybę pa davę romai nurodė, kad Viln iaus miesto sav ivaldyb ės adm in istra cijos tarnautojai, griaudami pasta tus romų taboro teritorijoje, pažei dė jų teisę į būstą, į būsto neliečia mumą. Be to, jie neatsižvelgė į tai, kad dėl tok ių savaval išk ų ir netei sėtų veiksmų romų šeimos, daugu ma jų su mažamečiais vaikais, liks be gyvenamosios vietos. Praėjusiais metais Vilniaus apskri tyje iš viso nug riauta 17 nelegal ių statinių.
Vasario pradžioje Vilniaus vi suomenės sveikatos centras pa reikalavo, kad būtų uždarytas Lietuvos vaikų ir jaunimo cent ro baseinas, kuriame buvo aptik ta legionelių. Iš pradžių vaikų centro atstovai tikino, kad baseinas duris turėtų vėl atverti po savaitės, tačiau pa kartotiniai tyrimai baseino veiklą nukėlė dar keletui savaičių. Visuomenės sveikatos centras šiuo metu laukia mėginių tyrimų rezultatų. Jie parodys, ar pavyko išnaikin ti legioneles. Sveikatos centro atstovė Auš ra Matevičienė sakė, kad iš Vai kų ir jaunimo centro buvo gavę pranešimą, jog baseinas sutvar kytas. Tačiau vasario 7 d. sveikatos centro specialistai paėmė mėgi nius ir nustatė, kad problema dar yra, pakartotiniai mėginiai paim ti vasario 9 d. „Jei pamatysime, kad nėra bak terijų augimo, protokolas bus ra šomas tik po 10 dienų“, – aiški no A.Matevičienė. Pas ak Vis uom en ės sveika tos centro specialistės, Vaikų ir jaunimo centro baseine akivaiz
džios vandentiekio sistemos bė dos. „Baseine buvo atlikta ir dezin fekcija chloru, ir terminė dezin fekcija, tačiau priemonės pasiro dė neveiksmingos. Tai pamačius, buvo nuspręsta baseiną uždary ti“, – kalbėjo pašnekovė. Anot jos, tikrinant vandentie kio sistemą svarbu įsitikinti, ar jame neužsistovi vanduo, ar nėra aklivamzdžių, kuriuose gali dau gintis legionelės. Visuomenės sveikatos centro darbuotoja teigė, kad baseinuose didžiausia grėsmė – kojų grybe lis ir legioneliozė. A.Matevičienė sakė pastebėju si, kad dar daug gyventojų prieš eidami į baseiną vengia autis šle petes. Grėsmę žmonių sveikatai ba seinuose kelia ir vandenyje dėl netinkamos jo priežiūros pradėję daugintis mikroorganizmai. „Yra nurodyta, koks chloro kie kis turi būti palaikomas baseine. Jei jo yra mažiau, o žmonių atei na daugiau, gali kilti problemų“, – aiškino specialistė. Mažų baseinų (sūkurinių vo nių) vanduo turi būti keičiamas kas tris mėnesius, didžiųjų basei nų – vieną kartą per metus. Kei čiant baseino vandenį taip pat valomos sienos ir atliekama de zinfekcija. Vilniaus visuomenės sveika tos centras teigia, kad kasmet bent kartą patikrina 85 proc. ba seinų.
Ieško ligoniuko Visuomenės sveikatos centras ieš ko moters, kurios mokyklinio am žiaus vaikas nesen iai persirgo le gionelioze. Mažametis šiuo metu jau išleistas iš ligoninės. Įtariama, kad ligą vaikas galėjo pasigauti iš dabar uždaryto Lietuvos vaik ų ir jaun imo centro baseino, kurį šis lankė. „Kol kas nežinome, kur vaikas tiks liai užsikrėtė, tačiau jam patvirtin tas leg ionel iozės atvejis. Žinome, kad vaikas minėtą baseiną lankė“, – teigė Vilniaus visuomenės sveika tos centro Užkrečiamųjų ligų profi laktikos ir kontrolės skyriaus vedė ja Giedrė Aleksienė. Pašnekovė pasakojo, kad nustatyti, kurioje vietoje konkrečiai užsikre čiama leg ionelioze, yra sunku, ta čiau įmanoma.
„Jei paimamas bakterijos mėginys ir atl iekam i histolog in iai tyr imai, nustat yt i gal ima, tačiau ne šim to procentų tikslumu, – teigė spe cialistė. – Įtarti, kad vaikas užsikrė tė Lietuvos vaik ų ir jaunimo cent ro baseine, galime, nes kaip tik dėl šios rūšies bakterijų baseinas ir bu vo uždarytas.“ G.Aleks ien ė teig ė, kad leg ion e lioz ės kel iam as pavojus prik lau so nuo žmog aus imun inės siste mos. „Jei žmogaus imunitetas silpnas, ši liga labai pavojinga. Paprastai ji pa sireišk ia plaučių uždeg imu, karš čiavimu. Ši liga gana retai nustato ma, nes gydoma tiesiog kaip plau čių uždegimas“, – aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro dar buotoja.
4
antrADIENIS, vasario 14, 2012
sveikata
Pas medikus – traktoriumi pat neįmanoma, nes kal 1 nas per status. Aktoriui į pagalbą atskubėjo slidinėjimo tra
sų darbuotojai. Jie užvedė trakto rių, kuriuo lygina sniegą trasose, ir atburzgė pas nelaimėlį. „Užkėlė mane rėkiantį ant ne štuvų, pritvirtino kojas prie slidžių lazdų ir įkėlė į traktoriaus priekabą. Prilaikant kitiems slidininkams ir trasų darbuotojams užtempė trak toriumi į kalną. O ten jau laukė greitoji“, – prisiminė pašnekovas. Pirmiausia jam suleido skausmą malšinančių vaistų, tada nugabeno į Lazdynuose esančią Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. O ten – daugybė popierizmo. Kadan gi neapsakomai skaudėjo, atliekant formalumus medikai jam vėl sulei do vaistų. „Dar yra ta tvarka, kad, kol ne pasakai savo asmens kodo, neišra šo siuntimo į skyrių. Teko užgaišti kokias penkias minutes priėmimo
skyriuje, kol atliko visokius for malumus“, – stebėjosi Dž.Siau rusaitis.
Džiugas Siaurusaitis:
Viskas gerai ir su tuo Liepkalniu. Tiesiog neapskaičiavau ju desių, patekęs gal į dešimties metrų plo čio proskyną, tarp medžių.
Pasakius, kad penkios minutės – mažai, pašnekovas sakė, jog su to kia trauma kaip jo galima pakentėti, bet jeigu ką nors atvežtų su per skelta kaukole, vargu ar iškentėtų ir to asmens kodo neatsimintų.
Perlinių kruopų nostalgija
Kojos operacija truko apie 5 valan das. „Iš vidaus koją suveržė tokiais varžtais. Kadangi guliu ją ištiesęs, nejudinu, tai nieko, o kai atsikeliu su ramentais, turiu užsidėti tokį kelio įtvarą“, – pasakojo aktorius. Gydytojai prognozuoja, kad su ra mentais ir kelio įtvaru jam dar teks verstis apie 4 mėnesius. Gydytojų ir personalo priežiūra Dž.Siaurusaitis patenkintas. Ligo ninės maistas jam pasirodė norma lus: „Ne toks, kaip „La Provence“ restorane, bet ir nėra visai prastas. Valgyti galima. Atneša kokį patie kalą, pavyzdžiui, pienišką sriubą su perlinėmis kruopomis, tokios jau 20 metų nesu ragavęs. Valgai ir prisi meni mokyklos laikus, kur tokia sriuba maitindavo. Labai skanu.“ Tačiau dienas ligoninėje vyras leidžia nuobodžiai. Kartais žiū ri filmus per nešiojamąjį kompiu terį. Jį lanko šeima, draugai. Su
laukia daug telefono skambučių, SMS žinučių – žmonės palaiko, siūlo pagalbą. Linkinčių pasveikti tiek daug, kad visi, norintys aplan kyti, į palatą netilptų. Net ir patyręs sunkią traumą Dž.Siaurusaitis darbe nepadarė pertraukos. Praėjusio trečiadienio TV3 laida „Be komentarų“, kurią jis veda su Sandra Daukšaite, buvo įrašyta ligoninės palatoje. Šios sa vaitės laidą jis tikisi vesti studijoje – juk vaikščioti nereikia, tik sėdė ti. O į studiją kas nors nuveš ir at gal į namus taip pat parveš. Pomėgio nežada atsisakyti
Dž.Siaurusaitis savęs nelaiko pa tyrusiu slidininku, nors slidinėti jam labai patinka. Kalnų slidėmis jis slidinėja nuo mokyklos laikų, tačiau retai. Nes jei yra laiko, oras būna prastas, o jei oras toks, kad tik ir norisi stotis ant slidžių, laiko nė ra. Todėl įgūdžiai vis pasimiršta.
Nebijo: nors Dž.Siaurusaitis Liepkalnyje patyrė rimtą traumą, ateityje jis vis tiek ketina slidinėti šiose Vilniuje esančiose trasose.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Komentaras
Išvykai reikia pasiruošti Sveikatos specialistai sako, tu pasitarti bent jau su daugiau prakti kad intensyviai dirbantys kos turinčiais pažįstamais. žmonės turėtų atostogauti du Vadovaujantis posakiu, kad atsarga gė kartus per metus. Atostogaujan dos nedaro, į kalnus verta pa tys žiemą dažnai renkasi kalnų siimti paprasto ir elastinio slidinėjimą. Tam reikia tin binto, tepalo nuo skaus kamai pasirengti, ypač ke mo, nes greitai šliuo liaujantiems į kalnus pir mą kartą. Dėl netinkamai pasirink tų drabužių ir avalynės galima peršalti ir susirgti, dėl pernelyg žiant ir papras didelio fizinio krūvio gali pra čiausiai parkritus dėti skaudėti sąnarius ir raumenis, ga šios priemonės gali li sutrikti širdies veikla. Į tai keliautojų praversti. dėmesį atkreipia Vilniaus visuomenės Nors šaltuoju me sveikatos centro specialistai. tų laiku saulė džiugina, kal Vykstantiems į kalnus slidinėti per nuose ji gali stipriai nudegin spėjimas dėl fizinio krūvio itin aktua ti odą, nes sniegas papildomai at lus. Jei Lietuvoje nesitreniruojama, ant spindi ir suintensyvina UV spinduliuo slidžių atsistojama kartą per metus, bū tę net 80 proc. Visuomenės sveikatos tina bent jau apskaičiuoti savo jėgas. specialistai besirengiantiems į kalnus Pasirinkti krūvį, trasas padeda patyrę primena net žiemą nepamiršti apsau kalnų slidinėjimo instruktoriai. Pravar ginio kremo ir akinių nuo saulės.
Nei nuo Tatrų, nei nuo Alpių kal nų slidėmis jam neteko skrieti. Ta čiau iš ten slidinėjusių yra girdė jęs, kad Laimio kalno trasos, nors ir trumpos, yra juodosios – pačios sudėtingiausios. „Kadangi nėra lai ko išvažiuoti paslidinėti į anuos kal nus, kur ilgos trasos, kur maloniau, slidinėji čia – namuose, – sakė ak torius. – Viskas gerai ir su tuo Liep kalniu. Tiesiog neapskaičiavau ju desių, patekęs gal į dešimties metrų pločio proskyną, tarp medžių.“ Ar kitą žiemą vyras stos ant sli džių? „Jeigu ta koja „veiks“ taip gerai, kaip iki traumos, manau, kad taip. Po tokių traumų būna, kad koja ne susilenkia arba neišsitiesia tiek, kiek reikia. Tai nėra tokia paprasta trauma, kuri gali nepalikti padari nių. Tad šiek tiek atsargiau, bet tur būt slidinėsiu“, – ne itin linksmai, tačiau ir ne per daug liūdnai savo ateitį prognozavo Dž.Siaurusaitis.
Nuo sniego ats pindėt i saulės spin dul iai ypač akina ir gal i pakenkt i re gėj imui. Saulės akin iai saugo akis nuo UV spindul ių, kur ie gal i paska tint i vyst yt is kat arakt ą – akies lęš iu ko drumst um ą, turėt i įtakos akies jung inės patolog in iams pok yč iams ar tinkl ainės deg ener ac ij ai. Saulės akin ių lęš iai kontrol iuoj a švies os kiek į, patenk ant į į akis, ir užt ikr in a ger ą bei komfort išk ą reg ėjim ą sau lėt u met u. Nors per atostogas kalnuose nuo pa vojingo saulės poveik io saugo visą kūną deng iantys drabuž iai, reikėt ų nepamiršti pasirūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jaut ri, skausminga, pūslėta ar besilupan ti oda – tai ženklas, kad persikaitino te saulėje. Kad taip neatsit ikt ų, spe cialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudot i 20–30 minučių prieš einant slidinėti, nes iš karto jos dar neveiks.
Romas Kalesinskas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas
D
ažniausios traumos žiemą yra šios: kojos čiurnos są nar io, riešo sąnar io, iš da lies – šlaunikaulio kaklo lū žiai. Šias traumas dažniausiai patiria vyresn io amž iaus žmonės, park ritę ant slidaus šaligatvio. Jaunesni gyventojai šią žiemą traumų patyrė slidinėdami, važinėdamiesi ro gutėmis bei keturračiais motociklais. Šio sporto mėgėjams lūžta ilgieji ran kų bei kojų kaulai, taip pat dažnai su žalojami dubens kaulai. Tačiau susiža lojusių keturračių sporto mėgėjų nėra daug. Nukentėjusių slidininkų taip pat pasitaiko vienas kitas. Jie dažniausiai susižaloja kojas: blauzdikaul į, čiurną, kelio sąnarį, taip pat rankas. Nukentėjusiems nedelsiant reikia su teikti pirmąją pagalbą: įvairiomis prie
monėmis, kurios yra po ranka, imobili zuoti sužalotą galūnę ir kviesti greitąją. Jeigu greitosios pagalbos automobilis tos vietos negali privažiuoti, susižalo jusį reikia vežti savo transportu į arti miausią medicinos įstaigą. Jeig u žmog us susižalojo kojos čiur ną, iš slidžių lazdų, kokių nors lentelių ar net med žių šak ų reikėtų padaryti įtvarą ir jį uždėti kojos, tada apvynio ti audinio skiautėmis. Jeigu nukentė jo riešas, taip pat reikėtų sukonstruoti įtvarą: iš vienos pusės lentelę, iš kitos – kitą lentelę ir viską apvynioti audiniu ar kokiu nors drabužiu, kad ranka ne judėtų. Kuo maž iau juda, tuo maž iau skauda. Būna, kad susižalojęs žmogus, suteikus minėtą pagalbą, paliekamas gulėti ant sniego. Tai nėra gerai, – jis gali pasigauti plaučių uždegimą, nušalti galūnes. To kių atvejų yra buvę. Apvyniojus suža lotą ranką ar koją nukentėjusįjį reikėtų įnešti į šiltą patalpą ir tada laukti atvyks tant greitosios medicinos pagalbos.
5
antrADIENIS, vasario 14, 2012
lietuva „Žalgirio“ arenoje vakar įvyko steigia masis naujos šalies politinės jėgos – Lietuvos žmonių partijos – suvažiavi mas. Naujosios par tijos idėjinis vadas verslininkas Vladi miras Romanovas partijos pirmininke pasiūlė skirti Joaną Šimanauskienę.
Suvažiavimas: susirinkusieji Kauno „Žalgirio“ arenoje neabejojo, kad naujoji partija taps parlamento partija.
Artūro Morozovo nuotr.
Lietuvos žmonių partija: turime viziją Diana Krapavickaitė d.krapavickaite@diena.lt
Partijos gimimas
„Noriu paskelbti, kad 2012 m. va sario 12 d. į steigiamąjį suvažiavi mą užsiregistravo 1393 delegatai. Suvaž iav im as prad ed am as“, – suskaičiavusi užsiregistravusius paskelbė J.Šimanauskienė. Pagal įstatymus naują partiją įsteig ti gali ne mažiau negu 1000 stei gėjų. Pirmiausia žodis buvo suteiktas kuriamos partijos idėjiniam vadui V.Romanovui. „Nenueisime tiesos link, jei nesusikalbėsime tarpusa vyje, negirdėsime protėvių bal so, praeities istorijos, neįvertinsi me tūkstančio metų iki mūsų eros kurtos kultūros, kuri ištrinta ir su naikinta pirma vokiečių istorikų, o dabar šiuolaikinių mokslininkų“, – padėkojęs susirinkusiems kal bėjo V.Romanovas. „Noriu padėti įkurti partiją, kuri ras teisybę“, – sakė V.Romanovas. Verslininkas buvo pasiūlytas į par tijos pirmininko postą, tačiau jis mandagiai atsisakė ir tikino, kad ir taip visa širdimi bus su partija. „Aš neatsisakau padėti, bet ma nau, kad geriausia kandidatūra bus J.Šimanauskienės“, – džentelme niškai pasiūlė V.Romanovas. Kau no bendrijai „Viltis“ vadovavusi moteris prisistatė kaip turinti daug patirties visuomeninėje, socialinė je veikloje, 23 metus auginusi neį galų sūnų. Požiūrį išdėstys knygoje
„Kažkada gyvavo matriarchatas. Moterys puikiai tvarkėsi – nebuvo karų“, – šyptelėjo V.Romanovas,
1393 delegatai užsiregistravo steigiamajame suvažiavime.
motyvuodamas savo sprendimą partijos vairą perleisti J.Šimanaus kienei. Jis neįvardijo, kurių Lietuvos po litinių jėgų ideologija artima Lietu vos žmonių partijai. „Man artimos visos partijos“, – tarė jis. Savo požiūrį V.Romanovas paža dėjo išdėstyti šiuo metu rašomoje savo knygoje, kurios temų spektras bus platus – nuo religijos iki žmo gaus esmės. „Kas yra sąžinė, kas valdo mūsų protą?“ – atsakymus į šiuos klausimus verslininkas žada atskleisti naujoje knygoje.
Suvažiavime akcen tuotos pagrindinės partijos programos sritys – kultūra, švie timas, sportas, socia linė politika, valsty bės ūkis. Žmogiškas pavadinimas
„Lietuvos žmonių partija patvirti na savo įsipareigojimą siekti lais vės, teisingumo, demokratijos, kultūros ir valstybės gerovės“, – pristatydama programą paskelbė partijos pirmininkė J.Šimanaus kienė. Ji neslėpė, kad galvojant pa vadinimą buvo remtasi šalies pre zidentų kreipiniu į tautą: „Mieli Lietuvos žmonės.“ Suvažiavime akcentuotos pa grindinės partijos programos sri tys – kultūra, švietimas, sportas, socialinė politika, valstybės ūkis. „Lietuvos žmonių partija turi viziją, kaip pasiekti savo tikslus ir
Akiratis: V.Romanovas kalbėjo, kad renkantis kelią
tiesos link būtina atsigręžti į istoriją.
pakeisti gyvenimą“, – žadėjo par tijos pirmininkė. Lietuvos žmonių partijos pro grama skelbia – ne pasiduoti glo balinių valdininkų propagandai „skaldyk ir valdyk“, bet gerin ti santykius su mūsų artimiausiais kaimynais. Naujoji politinė jėga pritaria, kad šaliai reikia tiesiogi nių merų rinkimų. „Lietuvos žmonių partija – per mainų sparnai skrydžiui į gera“, – poetiškai apibūdino J.Šimanaus kienė. Vyriška valdyba
V.Romanovas buvo išrinktas į par tijos valdybą. „Tenka kariauti po litikos pasaulyje, kur nėra nei logi kos, nei taisyklių. Gal aš tinku tai
Vadovė: partijos pirmininke išrinkta J.Šimanaus-
kienė.
valdybai? Kovosiu, kol gyvas bū siu“, – neslėpdamas puikios nuo taikos kalbėjo verslininkas. Suvažiavimas išrinko partijos valdybą. Joje dominuoja vyrų kom panija. „Tikiuosi, šią partiją Lietuvos žmonės priims. Tikiu, kad ji ga li tapti parlamento partija. Tapusi parlamento partija ji galėtų daug padirbėti Lietuvos žmonių labui“, – nedaugžodžiavo naujosios par tijos valdybos nariu išrinktas žino mas šalies sporto veteranas Anato lijus Čupkovas. Valdybos nariu išrinktas ir ki tas gerai žinomas sporto pasaulyje žmogus Vitoldas Masalskis. „Par tijos skelbiami prioritetai palankūs mano asmenybei, sritims, kurias aš
geriau suprantu. Sportas, kultū ra, mokesčiai – tai klausimai, ku riuos pamėginsiu kuruoti ar padėti spręsti“, – žadėjo V.Masalskis. Į partijos valdybą taip pat išrinkti futbolo ir beisbolo klubo „Kaunas“ direktorius Romualdas Kontrimas, bendrovės „Idmava ir partneriai“ direktorius Vaclovas Macijaus kas, Sergejus Fedotovas, Jolita Kai rienė, „Žalgirio“ valdybos narys, „Ūkio banko investicinės grupės“ valdomos molžemio gamyklos „Bi rač“ valdybos pirmininkas Marty nas Ugianskis, „Žalgirio“ arenos techninio aptarnavimo direkto rius Vilhelmas Motiejūnas, Gied rius Grigalius. Suvažiavime taip pat išrinktos etikos ir kontrolės komisijos.
Ir vėl – gyvenimas!
2012 02 24
6
antrADIENIS, vasario 14, 2012
nuomonės
Įstatymų privalo laikytis ir tautinių mažumų atstovai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
R (Ne)pasitikėjimo tango
Stasys Gudavičius
I
š prad žių perž iūrėk ime tai, ką tur ime. Specialiosios tar nybos tir ia, kas ir kok iom is apl inkybėmis pernai lapkri čio vidur yje galėjo nutek int i in formaciją apie numatomus vals tyb ės veiksmus prieš komerci nį „Snoro“ banką. Ta informaci ja, beje, buvo nutek inta žin iask laidos priemonei, tiesiog iai susi jusiai su „Snoru“. Nutek inta likus lyg iai porai dienų iki banko na cional izavimo.
Kai tyrimas baigsis, bus galima ir atitinkamus sprendimus priimti, kieno galvą – FNTT va dovo ar ministro – derė tų kirsti iš peties. Vykdant šį tyr imą atliekami įvai rūs procesin iai veiksmai. Kaip paaiškėjo, tarp tų veiksmų bu vo ir kai kurių aukštų pareig ūnų patikrinimas melo detektoriumi, kur is moksl iškai vadinamas po ligrafu. Informacija apie tok ius pat ikr i nimus irg i nutekėjo į žin iasklai dą. Vidaus reikalų ministras Rai mundas Palait is pripaž ino, kad lauk ia Finans in ių nus ik alt imų tyr imų tarnyb os (FNTT) vado vų tyr imo melo detektoriumi re zultatų. Kai tik ministeriją pasiekė žinios, kad FNTT direktoriaus pavaduo tojo Vytauto Giržado patikrinimo poligrafu rezultatai lyg ir yra nei giam i, R.Pal ait is nedelsd am as pav ieš ino nep as it ik įs pareig ū nu. Taip leido suprasti, kad šiam teks trauktis iš pareig ų. Bet savo pavaduotoj ą užs toj o FNTT virš in inkas Vital ijus Gai lius. R.Palaič io ats ak ymo ilgai lauk ti nereikėjo – jis pareiškė nebe pasitik įs jau ir FNTT vadovu. Pa sak ministro, ar bus atleisti šie du aukščiausi FNTT pareigūnai, bus apsispręsta, kai baigsis tarnybi
nis pat ikr in imas siek iant nusta tyt i, ar jie gal i dirbt i su slapta in formacija. Jeig u negal i – tada viso gero, V.Gail iau ir V.Giržadai! Bet jeig u gal i – tada turbūt jau min istr ui reikės galvot i apie por tfel io per davimą kitam politikui. Premjeras Andrius Kubilius užė mė atsarg ią FNTT vadov ų gyny bos poziciją. Jis tvirtino, kad pasi tik i jais. Bet ar tai reišk ia, kad Vy riausybės vadovas nepasitik i vi daus reikalų ministru? Jis taip ne sako. Bent kol kas... R.Palait į į Vyr iausybę delegav u sios Liberalų ir centro sąjungos lyder iai tyl i. Mat yt, lauk ia, kuo čia viskas baigsis. Kaip lauk ia ir daugelis kitų politi kų. Pavyzd žiui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji nusprendė pa lūkėti, kol bent jau baigsis tarny binis patikrinimas dėl V.Gailiaus ir V.Giržado gal imybės dirbt i su slapta informacija. Kai tyrimas baigsis, bus galima ir atit inkamus sprend imus priim ti, kas čia labiau kaltas dėl susi dar iusios sit uacijos, kieno galvą – FNTT vadovo ar ministro – de rėtų kirsti iš peties. Tačiau kol kas net neaišk u, ka da baigsis tas tarnybin is pat ikr i nimas. Gal jau šiandien, o gal tik po mėnesio. Bet kur iuo atveju, anot pol it ik ų, ramiai arba visiškai niekuo ši is tor ija tikrai net urėt ų baigt is. Pa dariniai bet kuriuo atveju bus. Kaip sakė Seimo Teisės ir teisėt varkos komiteto pirmininkas Sta sys Šedbaras: „Keista ir nesupran tama, kodėl min istras santyk ius su FNTT vadovais aišk inasi vie šumoje, per spaudą. Teisėsauga yra labai jautr i srit is, negal i būt i viešumoje taškomasi nešvariais purslais. Jeig u yra santyk ių pro blemų, reik ia juos išsiaišk inti sis temos viduje, o ne atsistojus prie šais visą visuomenę.“ Paklaustas, ar po šios istorijos kas nors turės atsistatydinti, S.Šedba ras pareiškė nenor įs prognozuo ti, bet neatmetė, kad pasit rauk i mo tikriausiai neišvengsime. „Vi daus reikalų sistemoje buvo vi sok ių istorijų. Jos visaip pasibai gė ir kai kuriems buvusiems mi nistrams, ir pol icijos, ir kit ų tei sėsaugos inst it ucijų vadovams. Kuo čia viskas pasibaigs – ar mi nistro, ar FNTT vadovo, ar abiejų atleidimu iš pareig ų – dar, matyt, anksti kalbėti“, – sakė jis. Lauksim...
omų tautinės mažumos gy nėjai Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikė informa ciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus griaunant tris teis mo nutarimu neteisėtais pripažintus pastatus Vilniuje, Kirtimuose. Romų gynėjai savo kreipimesi tvir tino, kad numatytuose griauti pa statuose gyvena šeimos su vaikais, nuogąstavo, kad pastatų griovimo darbams pasirinktas netinkamas laikas – šaltas žiemos periodas. Tai taip pat paminėta Europos romų tei sių centro laiške, skirtame Lietuvos Respublikos pareigūnams, kurio ko pijas pareiškėjai persiuntė ir ES ins titucijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje. Be to, Europos romų teisių centro pareiškime išsakytas susirūpinimas dėl galimų Vaiko tei sių konvencijos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimų, kurie esą gali būti padaryti griaunat statinius romų tautybės asmenų gyvenamo je vietoje, nepasiūlant kitų gyvena mųjų būstų. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka domė josi, ar vakar griaunant pastatus ne buvo pažeidžiamos vaiko teisės, gy ventojų socialinės ir pilietinės teisės, ar pastatų griovimas yra teisėtas. Remiantis oficialiais dokumen tais, vasario 13-ąją griauti pastatai Vilniuje, Kirtimuose, buvo pastatyti savavališkai. 2009 ir 2010 m. teismas įpareigojo neteisėtai pastatytų stati nių savininkus juos nugriauti, tačiau tai nebuvo padaryta. Pastatų savininkai nevykdė teis mo sprendimo ilgiau nei dvejus me tus, todėl buvo numatytas privers tinis savavališkai pastatytų statinių nugriovimas 2012 m. vasario 13-ąją. Seimo Žmogaus teisių komitetas nustatė, jog teismo sprendimą vyk dantis antstolis rūpinosi, kad įgy vendinant teismo sprendimą būtų užtikrintos vaiko teisės, vaiko teisių apsaugos konvencija, ir bendradar biavo su Vaiko teisių apsaugos sky riumi. Remiantis komitetui pateikta in formacija, atsakingiems pareigū nams 2011 m. sausio 14 d. lankan tis nelegalių statinių vietoje buvo išsiaiškinta, kad du ketinami griau ti statiniai tuo metu buvo negyve nami, kitas statinys – galbūt gyve namas, tačiau statinio šeimininkas kartu gyvenančių nepilnamečių vai kų neturi. Vakar, prieš griaunant nelegalius statinius, teismo vykdantysis ant stolis supažindino romų atstovus su numatyta griovimo procedūra, paaiškino, kad nugriovus statinius
Turėtume prisiminti, kad visiems, įskaitant ir tautinių ma žumų atsto vus, mūsų ša lies įstatymai galioja vieno dai, jų privalu laikytis. jų dalis ir medžiagas savininkai tu ri teisę pasiimti. Statiniuose galbūt buvusius vertingus daiktus antsto lis pasiūlė pristatyti į savininkų nu rodytą vietą. Prieš pradedant griovimo dar bus statinius apžiūrėję vaiko teisių specialistai įsitikino, kad vaikų juo se nėra. Procesą stebėjo socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, nevyriausybinių organizacijų atsto vai. Pradėjus graiuti statinius inci dentų pastebėta nebuvo. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka teigiamai ver tina tai, kad neteisėtų pastatų griovi mo procesas pradėtas nepažeidžiant pagrindinių žmogaus, vaiko teisių, stebint visoms atsakingoms institu cijoms. „Sėkminga romų tautybės asme nų integracija svarbi puoselėjant demokratiją Lietuvoje, tačiau kar tu turėtume prisiminti, kad visiems, įskaitant ir tautinių mažumų atsto vus, mūsų šalies įstatymai galioja vienodai, jų privalu laikytis. Tikiuo
si, kad glaudus ir sąžiningas romų bendr uom en ės, nev yr iausyb in ių organizacijų bei valstybės institu cijų bendradarbiavimas padės pa siekti teigiamų rezultatų“, – kalbė jo A.Lydeka. Jis pabrėžė, kad tarptautiniais įsi pareigojimais įtvirtintas pilietinei visuomenei būdingas solidarumo principas įpareigoja saugoti asmenį nuo socialinės rizikos, tačiau kartu nepaneigia paties asmens atsakomy bės už savo gerovę. „Svarbu sudary ti prielaidas ir galimybes kiekvienam žmogui pačiam pasirūpinti savimi ir savo vaikais“, – teigė A.Lydeka. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A.Lydeka ragina Kultū ros ministeriją kaip įmanoma grei čiau parengti romų integracijos pro gramas ir jas įgyvendinti. O Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai ragi nami padėti nelegaliuose statiniuo se gyvenantiems asmenims tvarkytis dokumentus, reikalingus norint per sikelti į socialinį būstą. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, vasario 14, 2012
lietuva Apklaus banko vadovus
Vyriausybė svarstys ACTA
Palaiko streiką
Parlamentinė „Snoro“ bankro to aplinkybių tyrimo komisija šiandien nori apklausti du as menis – Lietuvos banko vado vą Vitą Vasiliauską (nuotr.) ir buvusį centrinio banko valdy bos pirmininką Reinoldijų Šar kiną. Pasak komisijos vadovo Valentino Mazuronio, tai bus „pirminis apsiklausinėjimas“.
Ministrų kabinetas trečia dienį numato diskutuoti dėl Tarptautinio prekybos susi tarimo dėl kovos su klastoji mu, kuris, kritikų nuomone, gali suvaržyti asmenų laisves internete. Kai kurie Minist rų kabineto nariai pripažįsta, kad „nebuvo išsamiai disku tuota šituo klausimu“.
Lietuvos aukštųjų mokyk lų profesinių sąjungų susi vienijimas pranešė palaikan tis Lietuvos švietimo profe sinės sąjungos vasario 21 d. skelbiamą įspėjamąjį streiką. „Streikas buvo pasirinktas kaip galutinė protesto prieš derybų vilkinimą priemonė“, – teigiama pareiškime.
Skalbtis mundurus nori teisme Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) vadovybė toliau ig noruoja vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pareiškimus apie prarastą pasitikėjimą. Be to, pareigūnai panoro ministrą nu tempti į teismą.
Vidaus reikalų ministro įsaky mas, kuriuo FNTT vadovams lai kinai uždrausta dirbti su slapta in formacija, yra neteisėtas, tad turi būti panaikintas. Su tokiu skundu FNTT vadovas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas praėjusią savaitę kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). FNTT vadovybė taip pat teismo prašo laikinai sustabdyti ministro įsakymą, kol teismas pri ims sprendimą. Tačiau pareigūnai išsyk susidūrė su kliūtimis – praėjusios savaitės pabaigoje teismas jų skundus at metė ir paprašė patikslinti. Tai jie padaryti turi per kelias savaites. Vakar pavakare ministras R.Pa laitis šio FNTT vadovų žingsnio nekomentavo. „Kol iš teismo ne turime dokumentų, ministerijos pozicija yra nieko nekomentuoti“, – ministro poziciją perdavė jo at stovė spaudai Ramunė Hazir. Greito rezultato, jei FNTT va dovybės skundai vis dėlto būtų priimti nagrinėti, tikėtis never ta. Kaip informavo VAAT atstovė spaudai, bylinėjimasis gali užtrukti ne mažiau kaip pusantro mėnesio. Tačiau teismas gali nuspręsti lai kinai sustabdyti ministro įsaky mą, taigi FNTT vadovybė kurį lai ką su slapta informacija dirbti vis dėlto galėtų. Vidaus reikalų ministerija nede talizuoja, per kiek laiko ministro įsakymas, kuriuo pavesta patikrinti FNTT vadovybę, būtų įgyvendin tas. Vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga negalėjo pasa kyti, ar tai truks mėnesį, ar ilgiau: „Norėtume, aišku, kuo greičiau, bet tokie dalykai greitai nevyksta.“ Premjeras Andrius Kubilius ir praėjusią savaitę, ir vakar pakartojo pasitikįs FNTT veikla, o ministro ir specialiosios tarnybos konfliktą ra gino spręsti teisiškai. Kol kas FNTT vadovybės ir R.Palaičio konflikte savo žodžio netarė Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Kaip informavo Preziden tės atstovė spaudai, D.Grybaus kaitė pirmiausia norėtų sulaukti teisinių išvadų ir tik tada spręs, ką palaiko.
8
antrADIENIS, vasario 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1274 DB svaras sterlingų 1 4,1137 JAV doleris 1 2,6051 Kanados doleris 1 2,6069 Latvijos latas 1 4,9390 Lenkijos zlotas 10 8,2179 Norvegijos krona 10 4,5510 Rusijos rublis 100 8,7148 Šveicarijos frankas 1 2,8558
pokytis
–0,9470 % –0,0753 % –0,1112 % –0,1914 % –0,0445 % +0,2990 % +0,7103 % +0,0689 % +0,0420 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,61
2,38
„Kvistija“
4,68
4,53
2,37
„Vakoil“
4,73
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,03 %
+2,02 %
Pabrango pramonės produkcija
Degalų kainos
Šiandien
+0,29 %
99,63 dol. už 1 brl. 118,10 dol. už 1 brl.
Gamintojų parduotos pramonės produk cijos kainos sausį, palyginti su 2011 m. ati tinkamu mėnesiu, išaugo 9,3 proc. Be naf tos produktų, pramonės produkcijos kai nos per metus išaugo 4,1 proc. Per me tus, anot statistikų, daugiausia padidėjo rafinuotų naftos produktų gamybos (21,5 proc.), naftos gavybos (15,3 proc.), elekt ros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavi mo produkcijos (12,7 proc.) kainos.
3,5
mlrd. litų
pernai siekė tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą.
Pomirtinis pinigų gyvenimas Retas žmogus susimąsto, kur dingsta banknotai, ant kurių nupiešti atvaizdai nuo ilgų kelionių iš rankų į rankas tampa vos matomi. Deja, kol kas šalyje tik dalis sudėvėtų pinigų prikeliama antram gyve nimui. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pinigai naikinami
Pinigai savo vertę praranda ne tik kylant kainoms – ilgai išbuvę apy vartoje dėl netinkamos išvaizdos jie gali tapti beverčiai ir keliauti tiesiai į naikinimo mašiną. Lietuvos banko Ryšių su visuo mene skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Milieška sakė, kad ša lies pinigus į apyvartą išleidžia ir iš jos išima išskirtinai Lietuvos ban kas. Vadovaudamasis centrinių bankų taikoma tvarkymo praktika, jis atlieka sugrįžusių pinigų patik rą ir nusprendžia, ar šie gali toliau keliauti iš rankų į rankas. Pašnekovas pasakojo, kad į Lie tuvos banko padalinius iš apyvar tos sugrįžę pinigai perskaičiuojami, rūšiuojami, nustatomas jų susidė vėjimo laipsnis. Esą taip siekia ma apyvartoje laikyti kokybiškus ir tinkamus atsiskaityti pinigus, o šį darbą nuolat atlieka modernios automatizuotos banknotų ir mo netų apdorojimo sistemos. „Į Lietuvos banką sugrįžę bank notai dedami į specialią mašiną, ji pirmiausia patikrina jų kokybę. Banknotas keliauja mašinos vidu je, bet tos kelionės žmogus nemato. Jeigu banknotas geras, jis pakuoja
Šalies apyvarta 2012 m. sausio pabaigoje šalies apy vartoje buvo daugiau negu 84 mln. įvair ių nom inalų banknot ų, ku rių bendra vertė – 10 247 mln. litų, ir daugiau nei 1036 mln. įvairių no minalų monetų, jų bendra vertė – 215 mln. litų.
Greičiausiai susidėvintys
mas su kitais ir taip patenka į sau gyklas, iš ten – į komercinius ban kus, iš jų – į žmonių pinigines. O blogą banknotą mašina iškart su naikina“, – sakė M.Milieška.
Mindaugas Milieška:
Apgadintos monetos tinkamos apyvar tai tuo atveju, jei jo se atpažįstamas Lie tuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.
Anot jo, apyvartoje nebetinka mos naudoti kupiūros supjausto mos į smulkias drožles. Pašnekovas patikino, kad netinkami naudo ti banknotai naikinami nuolat, vos užfiksavus neleistiną jų kokybę. Todėl negalima apskaičiuoti, kiek kilogramų, tonų ar kitais vienetais apskaičiuotų pinigų sunaikinama per tam tikrą laikotarpį. „Blogas banknotas eliminuojamas iš bendro banknotų kiekio ir vertės. Tai nuolat vykstantis procesas, ir mes
Amžius: banknotai ir monetos – ne amžini. Patekę į apyvartą pinigai
gyvuoja apie 20 metų.
kas mėnesį skelbiame, kiek pinigų esama apyvartoje. Daugiausia bank notų sunaikinama Vilniuje, nes čia banknotų apyvarta didžiausia. Ma žiau sunaikinama Kaune, dar mažiau – Klaipėdoje“, – teigė M.Mikeška.. Deformuotų, mechaniškai pa žeistų ar dėl kitų priežasčių ne betinkamų naudoti litų ir centų monetų laukia kitoks likimas. Jos supjaustomos, o monetų laužas, kaip sakė pašnekovas, parduoda mas perlydyti. Sugadintų monetų, anot jo, bū na mažai, tad jos kaupiamos ilges nį laiką ir parduodamos tik tuomet, kai sukaupiamos kelios tonos. Pas
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
tarąjį kartą monetų buvo naikinta prieš 7 metus. Antras gyvenimas
M.Milieška sakė, kad susmulkinta popierinių pinigų masė niekam ne betinkama, tačiau nedidelė jos da lis vis dėlto prikeliama antram gy venimui. „Iš jos gaminami sandarūs suve nyriniai briketai, taip pat kapsulės, kurios tvirtinamos prie informaci nės medžiagos apie Lietuvos Res publikos pinigus. Tokių suvenyrų dovanojama Lietuvos banko Pini gų muziejaus lankytojams“, – sa kė pašnekovas. Verta prisiminti, kad nedidelei daliai sunaikintų banknotų buvo lemta tapti meno kūriniu. Skulp torius Leonas Pivoriūnas, kurda mas ekspoziciją „Architektūrinė atodanga“, banknotų drožles pa naudojo kaip meninę priemonę. Jo meno kūrinys iš sunaikintų ES valstybėse galiojusių nacionalinių pinigų, tarp jų ir litų, iki šiol puo šia Pinigų muziejaus sieną. Užsienio praktika taip pat rodo, kad esama ir kitų, praktiškų, būdų nebenaudojamus pinigus padaryti vertingus. Vengrijos centrinis ban kas jau ketverius metus netinka mus naudoti banknotus smulkina ir presuoja į briketus, kuriais šildo mos lėšų stokojančios humanitari nės organizacijos. Tokiu būdu šiais metais pasirinktas autizmu ser gančių vaikų centras sutaupė dalį šildymo lėšų, šalį užplūdus sting dančiam šalčiui.
Įdomu, kad trumpiausiai apyvarto je išsilaiko 10 litų banknotas – jo vi dutinė buvimo apyvartoje trukmė yra devyni mėnesiai. 20 litų bank notas išgyvena dviem mėnesiais ilgiau, 50 litų – 16 mėnesių, 100 litų – 47 mėnesius, arba apie 4 metus, 200 litų – 130 mėnesių, arba apie 11 metų. Rečiau į rankas patenkančio 500 litų banknoto amžius ilgiausias – jis gyvuoja net 200 mėnesių, arba apie 17 metų. Monetos yra ilgaamžės ir kartais nesusidėvi net per 20 apy vartos metų. Šaltinis: Lietuvos centrinis bankas
Nors į šilumą pavirtę pinigai tau pantiems lėšas kelia džiaugsmą, Lietuvoje tokių metodų nesiima ma net užplūdus šalčiams. M.Mi lieška sakė, kad ir Lietuvoje nebe tinkamų susmulkintų banknotų briketai buvo naudojami kaip ku ras, tačiau tokia praktika esą ne pasiteisino dėl papildomų investi cijų: „Naudojant tokį kurą reikėtų įrengti oro valymo filtrus, taigi bū tų papildomų išlaidų, o tokio kuro kiekis – mažas.“ Padėvėti – ne beverčiai
Nors dalis sudėvėtų pinigų be pa sigailėjimo pavirsta popieriaus drožlėmis, net ir vargiai atrodan tis banknotas vis dėlto gali bū ti vertingas. M.Milieška patikino, kad smarkiai apgadintu ir padėvėtu banknotu atsiskaityti galima, jei jis atitinka keliamus reikalavimus. Anot jo, pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti priimami suplyšę ar perplyšę pinigai, taip pat apdeginti, apgraužti gyvūnų, prirašinėti ar sutepti, išskyrus spe cialiais dažais, naudojamais apsi saugoti nuo vagysčių. „O deformuotos ir apgadintos monetos tinkamos apyvartai tuo atveju, jei jose atpažįstamas Lietu vos Respublikos herbas ir nomina lo skaičius“, – sakė M.Milieška. Gyventojai, į kurių rankas pate ko sudėvėti ir nebetinkami naudo ti pinigai, juos gali nemokamai pa sikeisti Lietuvos banko kasose, taip pat komerciniuose bankuose.
9
antrADIENIS, vasario 14, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Buvęs politikas sės už pedofil iją Vilniaus apygardos teismas dėl berniuko seksualinio prievarta vimo kaltu pripažino Vilniaus rajono gyventoją Joną Dacį. Jam skirta penkerių metų laisvės atė mimo bausmė.
Cinizmas: N.Venckienė vis dar nevykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, pagal kurią mergaitė
turi būti perduota motinai.
Artūro Morozovo nuotr.
Nagrinės trys teisėjai
Laikinojo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko nu tartimi sudaryta trijų teisėjų kolegija. Ji nagrinės beveik prieš dvejus metus žuvusio Andriaus Ūso bylą, kurioje jam pateikti įtarimai dėl mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnai tės dukters tvirkinimo. Patenkino advokato prašymą
Sudaryti trijų teisėjų kolegiją pra šė A.Ūso našlės advokatas Adomas Liutvinskas. Šis prašymas buvo pa tenkintas. Kaip teigia teismo atstovė sa vo pranešime, teisėjų kolegiją su darys teisėjai Audrius Cininas ir Aušra Valinskienė, kolegijos pir mininkas – Ovidijus Ramanaus kas. Šis teisėjas iki tol A.Ūso bylą nagrinėjo vienas. Teismo posėdyje pirmadienį prokuroras prašė teismo nepradėti nagrinėti bylos, kol nėra įsiteisėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, nes tik įsiteisėjus mi nėtam teismo sprendimui bus nu statytas tinkamas mažametės at stovas pagal įstatymą. Pirmadienį į posėdį buvo atvy kusi mergaitės atstovė N.Venc kienė ir jos vyras advokatas Aidas Venckus, taip pat mergaitės motina L.Stankūnaitė. Vos prasidėjus po sėdžiui L.Stankūnaitė iš salės bu vo išvesta lydima kaukėtų apsau gininkų. Iš salės išėjo ir D.Kedžio tėvai.
A.Ūso tėvų įtraukimo į procesą kaip įstatymų atstovų. Advokatas A.Liutvinskas teismo pirmininkei pateikė prašymą, kad bylą nagrinėtų trijų teisėjų kole gija, nes ją nuo pat pradžių, kai ji buvo perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui, taip pat nagri nėjo trijų teisėjų kolegija. „Teismo pirmininkė spręs klau simą dėl kolegijos sudarymo ir lauksime Panevėžio apygardos teismo nutarties dėl Kėdainių ra jono apylinkės teismo sprendimo“, – išėjęs iš salės žurnalistams sakė advokatas A.Liutvinskas.
Adomas Liutvinskas:
Venckienė prarado galimybę atstovau ti mergaitei, nes Kė dainių rajono apylin kės teismas priėmė sprendimą perduoti mergaitę motinai.
A.Ūso našlė neatvyko
Į posėdį neatvyko A.Ūso naš lė Guoda Sakalinskaitė-Ūsie nė, tačiau dalyvavo jos advokatas A.Liutvinskas. Neatvykus į teismo posėdį G.Sa kalinskaitei-Ūsienei, advokatas A.Liutvinskas prašė teismo spęsti klausimą dėl jos pripažinimo įsta tymine atstove. Kiti proceso da lyviai prašė spręsti klausimą dėl
„Neteisė teisės nesukurs“
Jo teigimu, į bylos nagrinėjimą bu vo atvykę keturi ar penki liudyto jai. Mergaitės motina L.Stankū naitė ir seneliai Kedžiai byloje yra liudytojai. Pasak advokato, pirmiausia teis mui reikėjo spręsti dėl kolegijos sudarymo, o paskui kitus klausi mus. Advokatas taip pat yra patei
Teismo nuosprendžiu J.Dacys pripažintas kaltu dėl trijų sek sualinio prievartavimo epizodų, o dėl ketvirto išteisintas. Nukentėjusiam berniukui teis mas priteisė 30 tūkst. litų netur tinės žalos atlyginimą. Prokuratūra J.Daciui prašė skir ti septynerius metus nelaisvės. Prokuroras Rolandas Imbrasas sakė, kad perskaitys nuosprendį ir tada nuspręs, ar jį skųsti. Teismas bylą išnagrinėjo per vienintelį sausį surengtą uždarą teismo posėdį. Byloje buvo ap klausta keletas liudytojų. Nukentėjusio vaiko šeima šioje byloje buvo pareiškusi daugiau nei
100 tūkst. litų vertės civilinį ieški nį. Į Šalčininkų rajono savivaldy bės tarybą pernai bandęs patek ti Tvarkos ir teisingumo partijos narys 57 metų J.Dacys areštinėje atsidūrė pernai balandį. Jis buvo sulaikytas savo namuose Paber žėje. Vyras suimtas iki šiol. Paaiškėjus šiam faktui, Tvar kos ir teisingumo partijos prezi diumas sustabdė J.Dacio narys tę partijoje. Į Vilniaus rajono policijos pa reigūnus kreipėsi 13-mečio tėvas. Vyras pranešė, kad kaimynas esą nuskriaudė jo sūnų. Berniukas, augantis asocialioje šeimoje, pas J.Dacį uždarbiaudavo. Zootech niko specialybę turintis J.Dacys per ikiteisminį tyrimą savo kal tę neigė ir aiškino, kad berniukas viską išsigalvojo. Teisme J.Dacys kaltę pripaži no iš dalies. BNS inf.
kęs prašymą, kad nukentėjusiajai atstovautų L.Stankūnaitė. „Venckienė prarado galimybę atstovauti mergaitei, nes Kėdai nių rajono apylinkės teismas priė mė sprendimą perduoti mergaitę motinai, šiuo atveju ji (N.Venckie nė – BNS past.) veikia ne teisės pa grindu, o neteisė negali sukurti tei sės“, – teigė A.Liutvinskas. Liks be teisinio statuso?
Pasak jo, jeigu Panevėžio apygar dos teismas paliks galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl mergaitės perdavimo motinai, N.Venckienė byloje neturės jo kio statuso. Panevėžio apygardos teismas Kėdainių teismo sprendi mą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinės vasario 21 d. „Manyčiau, tiek prokuratūros, tiek advokato A.Liutvinsko po zicija yra suderinta, nes proku ratūra pateikė prašymą palaukti, kol L.Stankūnaitė atstovaus mer gaitei, ir laukti Panevėžio apygar dos teismo nutarties. Tą prašymą A.Liutvinskas labai aktyviai pa laikė. Taigi, aš manau, ir bus to kia bylos baigtis – vienoje pusėje A.Ūsas, tiksliau, A.Liutvinskas, o kitoje – L.Stankūnaitė, kuri atsto vaus mergaitei, pripažintai nuken tėjusiąja dėl kaltinamojo A.Ūso“, – sakė N.Venckienė. Pastarąjį kartą A.Ūso bylą teis mas ketino atversti pernai gruo džio 12 d., tačiau ją teko atidėti dėl didelio advokatų užimtumo.
Verdiktas: 5 metai kalėjimo ir 30 tūkst. litų žalai atlyginti. Tokią
bausmę J.Daciui skyrė teismas. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Kraują pardavinėjo be leidimų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą, įta rimai piktnaudžiavimu tarnybi ne padėtimi, sukčiavimu, doku mentų suklastojimu ir neteisėtu vertimusi ūkine, komercine veik la pareikšti bendrovės Kraujo do norystės centro vadovui Artūrui Jonui Venslauskui.
Kaip teigiama STT pranešime, įtariama, kad, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir ne turint reikiamų leidimų parduo ti kraujo plazmą, 2007–2009 m. organizuotas neteisėtas šviežiai šaldytos kraujo plazmos, surink
tos iš donorų, išvežimas iš Lietu vos į Austriją. Išvežimo dokumentuose bu vo nurodyta, kad kraujo plaz ma išvežama perdirbti, tačiau, kaip įtariama, ji buvo parduota ir taip padaryta didelė žala vals tybei – Kraujo donorystės cent ras į Privalomojo sveikatos drau dimo fondo biudžetą negrąžino daugiau kaip 700 tūkst. litų do norų kompensacijoms skirtų biu džeto lėšų. STT duomenimis, versdamasi šia veikla, bendrovė Kraujo dono rystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų. BNS inf.
BNS inf.
Istorija be pabaigos Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą byla pasiekė lapkričio mėnesį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus perduoti iš naujo nagrinėti A.Ūso bylą.
nutraukti prašiusios prokuratūros kasa cinis skundas. Aukščiausiasis Teismas nesutiko dėl aiškinimo, kad mirusiojo reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Keturi teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę. Kad byla būtų nag rinėjama toliau, siekė ir mergaitę globo jantys Venckai, ir A.Ūso našlė.
Aukščiausiasis Teismas tuomet išaiški no, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pateiktų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiš kia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Taip Lietuvos Aukščiausio Miręs kaunietis D.Kedys A.Ūsą ir dar jo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kelis asmenis viešai kaltino seksualiai plenarinėje sesijoje buvo atmestas bylą išnaudojus jo mažametę dukterį. Kal
tinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A.Ūsui. Šis žuvo 2010 m. birželį apvir tus keturračiam motociklui. D.Kedžio viešų kaltinimų sulaukę ir jo sugyventinės sesuo Violeta Naruševi čienė, ir teisėjas Jonas Furmanavičius nušauti 2009 m. spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D.Ke dys. Po žudynių besislapsčiusio D.Ke džio kūnas rastas 2010 m. balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
Suma: STT duomenimis, iš nelegalios veiklos Kraujo donorystės
centro gautos pajamos galėjo siekti beveik 6 mln. litų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
10
Antradienis, vasario 14, 2012
Sportas Pagerino rezultatus
Auksas – Zambijai
Varžėsi šauliai
Lietuvos studentų lengvosios atletikos uždarų patalpų čem pionate geriausią sezono re zultatą šalyje pasiekė šuoli ninkai į aukštį – vilnietė Airi nė Palšytė (1,90 m – nuotr.) ir kaunietis Raivydas Stanys (2,25 m) ir rutulio stūmikas klaipėdietis Šarūnas Banevi čius (18,44 m).
Gabone ir Pusiaujo Gvinėjo je pasibaigusiame XXVIII Afri kos futbolo čempionate auk so medalius pirmą kartą iško vojo Zambijos rinktinė, finale po baudinių serijos 8:7 įveiku si Dramblio Kaulo Kranto ko mandą. Bronzos medalius iš kovojo Malio vienuolikė, 2:0 nugalėjusi Ganą.
Alytuje surengtame Lietuvos šaudymo sporto čempiona te pneumatiniais ginklais auk so medalius iškovojo pistole tais šaudę alytiškė Lina Za jančkauskienė ir vilnietis Igo ris Radajevas, o šautuvais – aukštadvarietė Kristina Pa liokaitė ir vilnietis Rimvydas Spėčius.
LKF taurės sieks ir Pasvalio ekipa Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) turnyre paaiškė jo visi keturi finalo ketverto dalyviai: prie anksčiau vietas užsitikrinusių Kau no „Žalgirio“, Prienų „Rūdupio“ ir „Kėdai nių Triobet“ koman dų prisijungė Pas valio „Pieno žvaigž džių“ ekipa. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Demaršas atsirūgo
Pasvaliečiai į nuvažiuojantį trau kinį įšoko paskutinę akimirką, lai mėję papildomas rungtynes su „Šiauliais“ 68:63. Dvikova įvyko neutralioje aikštėje – Radviliškyje. „Pieno žvaigždėms“ ir „Šiau liams“ tai buvo antroji galimybė. Abi ekipos pralaimėjo ketvirtfina lius – atitinkamai „Rūdupiui“ ir „Kėdainiams Triobet“, tačiau ant rąjį šansą gavo dėl to, kad garan tuotą vietą finalo ketverte turėjęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ surengė demaršą, kuris sostinės klubui at sirūgo labai skaudžiai. Sausio viduryje Vilniaus klu bo vadovai ir to paties pavadini
Rezultatas Pasv al io „Pien o žvaigžd ės“– „Šiauliai“ 68:63 (18:15, 18:16, 18:12, 14:20). T.Hughesas 26 taškai, E.Ben džius 21 (5/7 tritašk ių)/C.Longas 13, R.Broadusas ir E.Ruzgas po 11.
mandos krepšininką. Jį greitai su tramdė apsaugos darbuotojai ir iš vedė iš arenos. „Salė tikrai nepatiko. Sirgaliai labai arti aikštės, o per didžiulį triukšmą negalėjau susikalbėti su savo krepšininkais“, – atmosferą Radviliškio sporto rūmuose peikė A.Sireika. Pirmą kartą – be vilniečių
Nugalėtojai: pernai LKF taurės turnyro finale triumfavo žalgiriečiai.
Vaidoto Grigo nuotr.
Kauno „Žalgirio“ arenos ketina transliuoti „Sport1“, TV3 ir TV6. Finalo ketverte atsiradus lais vai vietai, LKF nusprendė ją skirti vienai iš komandų, suklupusių ket virtfinalyje.
Jis pelnė 26 taškus ir padėjo pasva liečiams iškovoti istorinę perga lę 68:63. Tokių aukštumų dvylik tuosius metus gyvuojantis klubas dar niekada nebuvo pasiekęs. Aistros tiek aikštėje, tiek už jos ribų liejosi per kraštus. Po dviko vos šiauliečių vyriausiasis trene ris Antanas Sireika metė akmenį į arbitrų daržą. „Mus iš vėžių iš mušė teisėjavimo manieros – bu vo leidžiama stumdytis, šiurkš čiai daužytis. Tapome nervingi, nors mums tai nebūdinga“, – tei gė strategas. Ketvirtojo kėlinio viduryje dėl kamuolio susigrūmus ir ant par keto pargriuvus Mindaugui Žu kauskui ir Pauliui Morkeliūnui, į aikštę įbėgo „Šiaulių“ komandos aistruolis ir užsipuolė Pasvalio ko
mo žiniasklaidos grupė ėmėsi už kulisinio šantažo. LKF prezidentui Arvydui Saboniui ir generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui adresuotame rašte buvo teigiama, kad „Lietuvos rytas“ atsisako tei sės dalyvauti LKF taurės varžybo se, „kadangi LKF vienašališkai ir be jokio pagrindo nutarė nesilai kyti susitarimo su „Lietuvos ry to“ televizija, atimdama iš jos tei sę transliuoti LKF finalo ketverto varžybas“. M.Balčiūnas patvirtino, kad jo kio susitarimo tarp LKF ir „Lie tuvos ryto“ televizijos šiam sezo nui nebuvo. Vis dėlto LKF suteikė progą LKF finalo kovas transliuo ti visoms norinčioms televizijoms ir vilniečiai liko it musę kandę. Va sario 17–18 d. vyksiančias kovas iš
Antanas Sireika:
Per didžiulį triukš mą negalėjau su sikalbėti su savo krepšininkais. Kunkuliavo aistros
Radviliškyje per lemiamas rungty nes „Pieno žvaigždes“ į priekį ve dė amerikietis Trevonas Hughesas.
Finalo ketverto pusfinalyje pasva liečių varžovė bus „Rūdupio“ ko manda. Šios ekipos kovojo ir ket virtfinalyje: Pasvalyje 59:57 nugalėjo „Pieno žvaigždės“, o prieniškiai sa vo aikštėje atsirevanšavo 64:50. Kitame pusfinalyje taurės savi ninkas „Žalgiris“ susitiks su „Kė dainiais Triobet“. Nacionalinį krepšinio taurės tur nyrą LKF atgaivino 2007 m. Tuo met finalo ketvertas vyko Klaipė doje. 2008-aisiais turnyrą priėmė Šiauliai, 2009-aisiais – Panevėžys, 2010-aisiais – Vilnius, 2011-aisiais – Alytus. 2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau rę iškovojo „Žalgiris“, o 2009aisiais ir 2010-aisiais trofėjumi džiaugėsi „Lietuvos ryto“ krepši ninkai. Pernai prizą iškovojo „Žal giris“, finale 81:69 palaužęs „Lie tuvos rytą“. Trečiąją vietą užėmė „Rūdupis“, 98:74 įveikęs Klaipė dos „Neptūną“.
L.Kleizai – „Lakers“ lyderio pamokos Linui Kleizai ir Toronto „Raptors“ niekaip nepavyksta išbristi iš ne sėkmių liūno – Kanados ekipa pra laimėjo septintą NBA čempionato mačą iš dešimties paskutinių.
Varžovai: L.Kleiza dažnai susidurdavo akis į akį su K.Bryantu. nba.com nuotr.
Šįsyk „Raptors“ namuose 92:94 kap it ul iavo prieš Los And žel o „Lakers“ komandą. Svečiai vienu metu buvo įgiję net 18 taškų per svarą, tačiau Toronto krepšinin kai rankų nenuleido ir didelėmis pastangomis rezultatą išlygino bei persvėrė savo naudai. Lemiamomis dvikovos akimir kom is Toronto ekip os tren er is Dwane’as Casey tradiciškai lai kė L.Kleizą aikštėje. Prasidėjus priešpaskutinei minutei po lie tuvio ir Jose Manuelio Calde rono taiklių metimų „Raptors“
buvo priekyje 90:86. Po akimir kos mūsų rinktinės lyderis galėjo šioms rungtynėms padėti tašką, tačiau jo tolimas metimas skrie jo pro šalį. Be to, „Lakers“ žvaigž dė Kobe Brayantas pataikė tritaškį per lietuvio rankas, o po akimir kos Linas dar kartą suklydo. Kai atrodė, kad prireiks pratęsi mo, „Lakers“ pergalę lėmusį me timą, likus žaisti 4,2 sek., atliko K.Bryantas. „Kai komandoje yra toks vyrukas, kaip Kobe, visada galima tikėtis stebuklo“, – per gale džiaugėsi Los Andželo krep šininkų strategas Mike’as Brow nas. L.Kleiza žaidė 27 minutes ir pelnė 15 taškų (5/6 dvitaškių, 1/5 tritaškių, 2/2 baudų), atkovojo 4 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a. 1. Čik agos „Bulls“ (23 pergalės, 7 pralaimėji mai), 2. Majamio „Heat“ (21, 7), 3. Fi ladelfijos „76ers“ (19, 9). Vakarų konferencija. 1. Oklaho mos „Thunder“ (21, 6), 2. Los Andže lo „Clippers“ (17, 8), 3. San Antonijaus „Spurs“ (19, 9).
perdavimus, perėmė 1 kamuolį, po 2 sykius suklydo ir prasižengė. Lietuvio partneris J.M.Caldero nas sužaidė pačias rezultatyviau sias rungtynes NBA lygoje. Ispa nijos rinktinės įžaidėjas pelnė net 30 taškų. VD inf.
11
Antradienis, vasario 14, 2012
Sportas R.Berankis – žemyn
Išsidalijo medalius
Litų sportui – vis mažiau
Naujoje Teniso profesionalų asociacijos (ATP) klasifikaci joje Ričardas Berankis su 319 taškų smuktelėjo į 158-ąją vietą iš 153-iosios. Laurynas Grigelis (nuotr.), turintis 229 tšk., išsaugojo 213-ąją pozi ciją. ATP klasifikacijos lyderis su 13 630 taškų – serbas No vakas Džokovičius.
Visagine surengto Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionato vidutinėje traso je tarp vyrų (8,3 km) trium favo Vilniaus „Perkūno“ klu bo narys Nerijus Šulčys, tarp moterų (6,9 km) – Ramunė Arlauskienė (nuotr.) iš Ignali nos orientavimosi sporto klu bo „Būdakalnis“.
Šiemet iš šalies biudžeto sportui bus skirta 16,4 mln. li tų. Pernai federacijos išsidali jo 18,5 mln., o užpernai – 19,8 mln. Paramą gaus tik tos Lie tuvos sporto federacijos, ku rių tarptautinės organizaci jos yra pasirašiusios sutar tis su Pasauline antidopingo agentūra.
„Kaspino“ šokėjai bronzą iškeitė į auksą Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kauniečiai tebediktuoja Lietuvos standartinių šokių madas – Šiau liuose surengtame šalies čem pionate aukso medalius iškovo jo „Kaspino“ klubo pora Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė.
Deficitas: „Šviesos-Eglės“ senbuvės D.Aleksandravičiūtės (su kamuoliu) teigimu, komandai trūksta tarp
tautinių varžybų patirties.
Simono Švitros nuotr.
Vilniaus „Šviesa-Eglė“ varžovėms tik įžnybo Lietuvos komandų sezoną Europos rankinio federacijos (EHF) turnyruose užbaigė Vilniaus „Šviesa-Eglė“, suklupusi moterų „Iššūkio“ taurės aštuntfinalyje. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Revanšas – per kuklus
Vilniečių neišgelbėjo pergalė 29:28 per antrąsias rungtynes su Irpenio „Podatkova University“ (Ukraina) ekipa, nes pirmąjį mačą „ŠviesaEglė“ pralaimėjo 30:40. „Neturėjome beveik jokios in formacijos apie Ukrainos ko mandą. Paaiškėjo, kad varžo vės – aukšto lygio. Tai – puikiai sukomplektuotas, dinamiškas ko lektyvas. Nespėjome paskui jas, nesugebėjome apsiginti“, – po varžybų kalbėjo vilniečių treneris Juozas Žala. Pasak trenerio, antrųjų rungty nių rezultatas – geresnis, nes po pirmosios nesėkmės „Šviesa-Eg lė“ padarė išvadas. „Kita vertus, ukrainietės, turėdamos dešim ties įvarčių rezervą, žaidė puse jė gos“, – pripažino J.Žala.
mos. Jei ne tai, ji žaistų dar geriau. Per antrąsias rungtynes ukrainie tės ją dengė gerokai akyliau, bet Rasa vis tiek pelnė 8 įvarčius“, – sakė J.Žala. Viena „Šviesos-Eglės“ senbuvių Daiva Aleksandravičiūtė pritarė treneriui, kad pirmosioms rung tynėms komanda tinkamai nenu siteikė. „Nors varžovės – nepažįstamos, nesitikėjome, kad pralaimėsime net dešimties įvarčių skirtumu. Antroji dvikova parodė, kad ne same akivaizdžiai silpnesnės“, – kalbėjo rankininkė. D.Aleksandravičiūtės nuomone, atjaunėjusi „Šviesa-Eglė“ stokoja tarptautinių varžybų patirties. „Dabartinė mūsų ekipa nėra to kia pat, kuri prieš dvejus metus skynė vieną pergalę po kitos. Todėl sezonas – permainingas, tačiau ti kiuosi, kad jį užbaigsime sėkmin giau, nei pradėjome“, – svarstė D.Aleksandravičiūtė.
Stokoja patirties
Treneris nešykštėjo komplimentų vienai „Šviesos-Eglės“ lyderių Ra sai Mikalonytei, per dvejas rungtynes pelniusiai iš viso 23 įvarčius. „Apmaudu, kad šios talentingos rankininkės karjerą trikdo trau
Barjerai – per aukšti
„Šviesa-Eglė“ – vienintelė Lie tuvos komanda, šį sezoną įveikusi bent vieną EHF turnyrų barjerą. „Iššūkio“ taurės varžybų 3-ia jame etape vilnietės 26:21 ir 24:23
Rezultatai Irp en io „Pod atkova Univers i ty“–Vilniaus „Šviesa-Eglė“ 40:30 (20:14). I.Glibko 12 įvarčių, J.Andrij čiuk 9, H.Kravčenko 6/R.Mikalony tė 15, R.Repečkaitė 7, D.Aleksandra vičiūtė 5. „Švies a-Eglė“–„Pod atkova Uni versity“ 29:28 (17:16). R.Mikalony tė 8, A.Muiž ytė 7, J.Bog uš ienė ir D.Aleksandravičiūtė po 4/J.Andrij čiuk 9, J.Zaremba 5, I.Michovič 4.
elim in avo Šveicar ijos „Yell ow Winterthur“ ekipą. Kiti mūsų šalies klubai pirmuo sius mačus pralaimėjo. EHF taurių laimėtojų taurės tur nyre Kauno „HC Garliava-SM“ rankininkės 19:22 ir 30:37 nusilei do Makedonijos „HC Zito Prilep“ komandai, o vyrų varžybose Klai pėdos „Žemaitijos dragūnas“ 24:30 ir 21:27 – slovakų „MSK Hlogovec“ klubui. Vyrų „Iššūkio“ taurės turnyre Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 17:33 ir 20:29 pripažino kroatų „RK Siscia“ pranašumą.
Kai profesionalų veiklą pradė jo ir iš mėgėjų sporto pasitraukė daugkartiniai Lietuvos čempio nai, „Sūkurio“ klubo auklėtiniai Arūnas Bižokas ir Edita Daniū tė, juos pakeitė kiti sūkuriečiai – Donatas Vėželis ir Lina Chatke vičiūtė, nuo 2008-ųjų keturis kartus iš eilės tapę nugalėtojais. D.Vėželis ir L.Chatkevičiūtė taip pat jau papildė profesionalų gretas, todėl Lietuvos standarti nių šokių mėgėjų čempionate pir mą kartą per savo karjerą į viršūnę užkopė 2011-ųjų bronzos meda lių laimėtojai – „Kaspino“ klubo trenerių Daivos Dackevičienės ir Giedriaus Januškevičiaus auklė tiniai, Kauno centro sporto mo kyklos (KSCM) atstovai E.Sodei ka ir I.Žukauskaitė. Evaldas mokosi Lietuvos kū no kultūros akademijoje (LKKA), Ieva – ISM vadybos ir ekonomi kos universitete. Kartu šoka nuo 2007-ųjų spalio. Palyginti su praėjusių metų var žybomis, „Kaspino“ pora aplenkė pagrindinius konkurentus – bu vusius šalies vicečempionus Vil niaus klubo „Dileksa“ atstovus Vaidotą Lacitį ir Veroniką Golod nevą. Šie duetai atstovaus Lietuvai šiemet gruodį Australijoje vyk siančiame pasaulio čempionate. „Kaspino“ ir „Dileksos“ po ros yra maždaug vienodo meist riškumo lygio, bet skiriasi stiliu mi“, – sakė Lietuvos nusipelnęs
Prizininkai Suaugusieji: 1. Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė („Kaspinas“, Kaunas), 2. Vaidotas Lacitis ir Ve ron ika Golodneva („Dileksa“, Vil nius), 3. Žymantas Kučikas ir Urtė Januškevičiūtė („Rumba“-„Kaspi nas“-KCSM, Panevėžys–Kaunas). Jaunimas: 1. Dominykas Grans kas ir Kotryna Petrošiūtė („Dilek sa“), 2. Sergejus Skripčenka ir Eid vilė Jonikaitė (Palanga), 3. Vilius Jakas ir Evelina Butkaitė („Rolina““Sūkurys“, Gargždai–Kaunas). Jauniai II: 1. Karolis Michalas To meckis ir Austėja Bliujūtė („Sūku rys“), 2. Justas Skara ir Vaida Marija Šiaulytytė („Ritmas“-„Svivelis“, Kre tinga–Palanga), 3. Karolis Stanynas ir Kamilė Giedrikaitė („Rumba“). Jauniai I: 1. Simas Seikauskas ir Liucija Norušaitė („Rumba“), 2. Do mantas Razgait is ir Eva Puplevi čiūtė („Promenada“, Klaipėda), 3. Mamertas Lož ys ir Svajonė Jazi lionytė („Žuvėdra“, Klaipėda).
treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas Česlovas Norvaiša. Pastaruoju metu keliose tarp tautinėse varžybose (Štutgarte, Maskvoje, Madride) kauniečių ir vilniečių akistatos baigėsi E.So deikos ir I.Žukauskaitės naudai – jie užėmė aukštesnes pozicijas nei V.Lacitis ir V.Golodneva. Pasaulio sportinių šokių fede racijos (WDSF) standartinių šo kių reitingų lentelėje E.Sodeika ir I.Žukauskaitė yra 21-oje vietoje (1 523 taškai), V.Lacitis ir V.Golod neva – 36-oje (1 301).
Karjera: E.Sodeika ir I.Žukauskaitė pirmą kartą tapo Lietuvos stan
dartinių šokių čempionais.
kaspinas.lt nuotr.
12
antradienis, vasario 14, 2012
pasaulis Žvanga ginklai
Izraelis – taikinys
Taikus sprendimas
Rusijos gynybos ministeri ja nusprendė iš pradžių dis lokuoti naujuosius zenitinius raketų kompleksus S-400 „Triumf“ šalies pajūrio ir pa sienio rajonuose. Taigi, pir moji 2012 m. zenitinius ra ketų kompleksus gaus Vaka rų karinė apygarda, kuriai pri klauso Kaliningrado sritis.
Izraelio užsienio reikalų mi nisterija patvirtino, kad šalies ambasadų Indijoje ir Gruzijo je darbuotojai tapo sprogdi nimų taikiniais. Išpuoliai su tapo su dviejų „Hezbolah“ judėjimo veikėjų mirties me tinėmis, per kurias Izraelio vyriausybė kasmet įspėja sa vo piliečius dėl išpuolių.
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ragina visiškai atsisakyti karinių priemonių Irano branduolinei problemai sureguliuoti. Pasak S.Lav rovo, „Rusija suinteresuota, kad Persijos įlankos rajone įsivyrautų taika, stabilumas ir saugumas“.
Atėnų gatves sek madienį užplūdo protestuotojai. Vie ni tiesiog žodžiais reiškė pasipiktini mą biudžeto karpy mu, kiti buvo gink luoti pagaliais, ply tomis ir Molotovo kokteiliais.
Spektaklis: jau įprasta, kad nė vienas politikų sprendimas Graikijoje neapsieina be protestų.
„Scanpix“ nuotr.
Graikų protestų šou tęsiasi Riaušininkai siautėjo
Riaušininkai siaubė Atėnus, kiek pajėgė. Smarkiausieji ne tik mė tė Molotovo kokteilius, bet ir nau dojo savadarbius liepsnosvaidžius. Centre degė parduotuvių vitrinos, namai, automobiliai, šiukšlių kon teineriai. Buvo smarkiai apgadintas uždarytas kino teatras, banko pa dalinys, mobiliųjų telefonų ir stiklo dirbinių parduotuvės, kavinė. Konstitucijos aikštė, dar sykį ta pusi protestų židiniu, priminė karo lauką. Miestas skendo ašarinių du jų debesyje. Visur mėtėsi akmenys, pagaliai, šiukšlės. Policijai protes tuotojus, patyrusius sužeidimų, te ko evakuoti. Sveikatos apsaugos mi nisterija informavo, kad per vykusius neramumus buvo sužeisti 54 žmo nės. Kliuvo ir vienam policijos parei gūnui. Jis nugabentas į ligoninę. Ne lengva dirbti buvo ir ugniagesiams. Mieste tvyrojo visiškas chaosas. Pa reigūnai suskaičiavo 40 gaisrų. Pasak policijos, į gatves išė jo apie 80 tūkst. protestuotojų. Ši demonstracija pagal dalyvių skai čių prilygo didžiausiems iš sureng tų pernai, priešinantis ankstesniems taupymo priemonių paketams. „Gy venti tokiomis sąlygomis nelengva, – sakė 49 metų inžinierius Andrė
jas Maragudakis. – Iki 2020 m. mes tapsime vokiečių vergais.“ 27 metų civilinių objektų inži nierė Anastasija Papadaki pridūrė, kad „šios priemonės nėra proble mos sprendimas, nes jos neužtik rins augimo“. „Tiesiog tarptauti nė bendruomenė mus šantažuoja“, – piktinosi moteris. Balsavimas buvo sklandus
Karšta buvo ne tik sostinės gatvėse, bet ir parlamente. Nors iš 278 depu tatų 199 balsavo už, 74 įstatymų lei dėjai pareiškė, kad neketina palaikyti tokio diržų veržimosi. Parlamentarė Mariliza Ksenojanakopulu pareiškė: „Jie ketina įvesti priemones, kurios tik padidins recesiją ir nuves šalį į neviltį.“ Georgas Karacaferis, de šiniosios LAOS partijos vedlys, pa brėžė, kad biudžeto karpymas žemi nantis. „Taip, mes nenorime būti už ES ribų. Tačiau galime susitvarkyti nebūdami po Vokietijos padu. Kaip ir visus graikus, mane erzina šis pa žeminimas“, – sakė politikas, kurio partija iki šiol rėmė vyriausybę. Deja, kai kuriems valdančiųjų partijų nariams už pasipriešinimą teko sumokėti narystėmis partijo se. Visi „maištininkai“ buvo paša linti iš daugumą turinčios socia
listų partijos PASOK ir dešiniosios Naujosios demokratijos partijos. Premjeras Lukas Papadimas prieš balsavimo pradžią sakė pasi tikintis parlamento narių atsako mybe, o balsavimui įvykus pareiš kė smerkiąs smurtą.
Taip, mes nenorime būti už ES ribų. Ta čiau galime susitvar kyti nebūdami po Vokietijos padu.
Finansų ministras Evangelas Venizelas irgi pabrėžė, kad Grai kijai gauti 130 mlrd. eurų paskolą iš ES ir Tarptautinio valiutos fon do (TVF) – būtina. Be to, Graikijos parlamento nariai turėjo pritarti ir sutarčiai su privačiais kreditoriais dėl apsikeitimo vertybiniais po pieriais. Šis žingsnis 350 mlrd. eu rų valstybės skolą palengvintų apie 100 mlrd. eurų. E.Venizelas patvir tino, kad vyriausybė turi atlikti šį apsikeitimą iki šios savaitės pabai gos. Jeigu Graikija neturės lėšų iki kovo 14 d. beveik 14,5 mlrd. eurų
palūkanoms už obligacijas išmo kėti, šaliai gresia bankrotas. Pakaks pažadų
Bet ES atstovai, parlamentui priė mus sprendimą, sakė, kad politinis susitarimas savaime negarantuoja itin reikalingo lėšų pervedimo. Ry toj euro zonos finansų ministrai vėl susitiks Briuselyje, kad apsvarsty tų pagalbos paketo klausimą. Bu vo planuota, kad euro zonos finan sų ministrai pritars naujai paskolai praeitos savaitės pabaigoje, tačiau jie susilaikė, baimindamiesi, kad Atėnai neįvykdys savo įsipareigoji mų. Politinis susitarimas euro zo nos šalims – būtinas, kad po pir malaikių rinkimų Graikijoje, kurie tikriausiai vyks balandžio mėnesį, duoti pažadai nebūtų laužomi. Vokietijos finansų ministras Wolf gangas Schäuble aiškiai įspėjo Atė nus: „Pažadai mūsų daugiau ne tenkina.“ Visgi skaičiai rodo, kad Graikijos finansų ir ekonomikos pa dėtis išlieka miglota. Iki šiol Atėnai daugiau išleidžia, nei uždirba, to dėl kai kurie ekonomistai įspėjo, jog pagalbos planas neveiks. Pasak jų, griežtai veržiantis diržus stoja šalies ekonomika. 2011 m. trečiąjį ketvir tį ekonomika smuko 5 proc. Tiesa,
ES lyderiai atkerta, kad ekonomi kos sulėtėjimas Graikijoje – laikinas. Pasak kreditorių, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sumažinimas padidins ekonomikos konkurencingumą. ES vadovai labiausiai baiminasi, kad užkratas iš Graikijos persimes į kitas pietines Bendrijos šalis, pavyzdžiui, Portugaliją, Ispaniją ar Italiją. BBC, „Daily Mail“, „Reuters“, BNS inf.
Griežtos taupymo priemonės Euro zona ir TVF pareikalavo, kad papildomai, be maždaug 3 mlrd., 2012 m. Graikija sutaupytų dar apie 325 mln. eur ų. Tai sukėlė masin į nepasitenkinimą Graikijoje, tačiau parlamentas leido vyriausybei im tis papildomo biudžeto karpymo. Minimalus darbo užmokestis bus
sumažintas 22 proc. (32 proc. darbi ninkų iki 25 metų). Po reformos jis sieks 600 eurų, nors iki šiol siekė 751 eurą. Pensijos sumažės 20 proc., iki vidutiniškai 1000 eurų. 15 tūkst. viešojo sektoriaus dar
buotojų neteks darbo, o iki 2015 m. planuojama viešojo sektoriaus dar buotojų skaičių sumažinti 150 tūkst. Bus sušvelnintos darbo rinkos re guliavimo priemonės, kad darbuo tojus atleisti taptų lengviau, atsisa kyta kitų socialinių garantijų. Tarptautiniai kreditoriai pareika
lavo iš Graikijos sumažinti mokes čius užsienio investuotojams, kad šalies ekonomika taptų konkuren cingesnė. Iki 2020 m. tikimasi sumažinti ša
lies skolą nuo 160 proc. BVP iki 120 proc. Jei ES vadovai sutars skirti Graiki
Kova: šį kartą graikų riaušininkai šėlo kaip reta.
jai papildomus 130 mlrd., tai bus tre čiasis pagalbos paketas Atėnams. 2010 m. graikai gavo 110, o 2011 m. – 109 mlrd. eurų paskolas.
13
aNTRADIENIS, vasario 14, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893508
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 910991
Įvairūs Patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas (kad. Nr. 4134/0200:133) Santakos k. Paberžės sen. Vilniaus r. Savininkas Donatas Šilaikis. NŽT Vilniaus r. įsak. Nr. 48VĮ(14.48.2)-449, 2012 01 30. 912326
Kita Informuojame, kad yra parengtas objekto Sandėlio Kirtimų g. 61, Vilniaus m., statybos projektas. Su parengtu projektu galima susipažinti UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, Lukiškių g. 3, Vilniuje. Projekto vadovas – architektas Julius Jurgelionis. 912584
Parengtas sklypo Paupio g. 33A (k. Nr. 0101/0058:51) detalusis planas. Planavimo tikslai – nekeičiant žemės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti naudojimo ir tvarkymo režimą, numatant daugiabučių gyvenamųjų namų teritoriją. Planavimo organizatorius – UAB „Foreksas“, Paupio g. 33A, tel. 8 620 90 906, faks. (85) 264 3868. Rengėjai – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5 (18 p/d), tel./ faks. (8 5) 261 1115; e. p. diana@smartas. lt. Vieša ekspozicija 2012 02 29-03 29 Senamiesčio seniūnijoje (Odminių g. 3) ir projektuotojų biure. Pasiūlymus galima teikti iki viešo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengėjams nustatyta tvarka. Viešas svarstymas 2012 03 29 16 val. projektuotojų biure Šv. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka. 912600
Žemės sklypui, kad. Nr. 0101/0007:1304, sav. Benjaminas Zelkevičius, Aldona Ona Zelkevičienė, esančiam Rudausių Sodų 5-oji g. 28, rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Gretimo sklypo savininką Zbignevą Ingelevič kviečiame susipažinti su projekto sprendiniais. Projekto rengėjas UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784. 912581
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt. 2 Lt/min.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
14
antrADIENIS, vasario 14, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Vasario 17 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.
KUR? „Pramogų banke“, Pamėnkalnio g. 7. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 23–53 litai.
KUR? Arkikatedroje bazilikoje, Katedros a. 1. KADA? Šiandien 16 val. KIEK? 7–15 litų.
Orkestro pilnametystė
Meilės vakaras su „Biplan“ Ekskursija meilės keliais
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras švenčia 18-ąjį gimtadienį ir kvie čia į proginį koncertą, kuriame pristatys dvi naujai įrašytas kom paktines plokšteles. Jose įamžinti kolektyvo pasirodymai Stok holmo ir Sankt Peterburgo koncertų salėse bei ilgamečio draugo, kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūriniai.
Grupė „Biplan“ – puikus pasirinkimas pilnam meilės ir siautulio Šv. Valentino dienos vakarui. Ši grupė spinduliuoja gera nuotai ka, šokti kviečiančiais ritmais, linksmais ar jausmingais tekstais, kurie pataikys į kiekvieno širdį ir atspindės kiekvieno nuotaikas. Švęskite meilę su „Biplan“ vaikinų dainomis.
KUR? Klube „Muzikos rūsys“, A.Jakšto g. 9. KADA? Vasario 18 d. 21 val. KIEK? 5 litai.
KUR? Vilniaus kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 38–65 litai.
Šv. Valentino dienai skirta ekskursija „Širdies motyvas“ prasidės paslaptinguose Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose. Prie garsių Lietuvos karalių ir karalienių kapų bus prisimintos meilės istorijos, nupūstos užmaršties dulkės nuo Barboros Radvilaitės bei Žygimanto Augusto meilės laiškų.
KUR? Galerijoje „Akademija“, Pilies g. 44. KADA? Iki vasario 17 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki vasario 18 d. KIEK? Nemokamai.
A.Makejevas – unikalus žmogus
Miuziklas pagal I.Šeiniaus „Kuprelį“
S.Paukštys vėl kuria aktus
Menininkai apie Vilnių
Aleksandras Makejevas – žmogus, kuris turi draugą menininką, kuris yra miražas, apgau lė, kurį uždaro į pirtį, kad prablaivėtų, kuris ki tą ketvirtadienį išeis ir kurį galiausiai miegantį nužudys, kad neskaudėtų.
Pirmą kartą teatro scenoje – tikro garso profe sionalus miuziklas pagal Igno Šeiniaus roma ną „Kuprelis“. Kameriniame teatre susibūrusi komanda žada staigmeną meile tikinčiam ir jos besiilginčiam žiūrovui.
Saulius Paukštys pagaliau vėl pamalonino pub liką tuo, dėl ko tapo žinomas: moterų aktais, ret ro nuotaiką kuriančiais nespalvotais, sepija to nuotais atspaudais, na ir, be abejo, vaizdų pavir šiaus puošmenomis.
Vilniaus tapytojų paroda „Menininkas ir mies tas“ tęsia daugiametę apžvalginių tapybos pa rodų tradiciją ir pristato naujausius Vilniaus ta pytojų pastarųjų metų kūrinius, atradimus, sėk mes ir ieškojimus.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
7.20 Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (JAV, 1999 m.) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 14.40 „iKarli“ (2). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (2). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 „Čilinam Šv. Valentiną, arba Devyni antausiai ir trejos vestuvės“. Muz. filmas apie meilę, antausius ir vestuves. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Romantinė drama „Asmens sargybinis“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Mažoji išradėja Dora“ (2). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 19.45 val.
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“.
LNK 22.35 val.
8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Romantinė komedija „Gal tai meilė?“ (JAV, 2005 m.). 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.05 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 22.00 val.
11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Pragaro kanjonas“. Ekstremalūs išbandymai (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou (N-7). 21.10 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.10 Sanremo muzikos festivalis 2012. Tiesioginė transliacija iš Italijos. 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkursas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7).
BTV 20.25 val.
14.50 Ilgai ir laimingai. 15.45, 16.10, 0.40 Dok. f. „Berlyno sienos griūtis“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.52, 23.02 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkurso finalas. 19.55 „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“. Dokumentinis filmas. 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.05 Lietuva tiesiogiai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Krasnye Kryliya“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua Joventut“–„Regal Barcelona“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 23.15 Profesionalų boksas. C.Brockas ir T.Ibragimovas.
Sport1 23.15 val.
15
antrADIENIS, vasario 14, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Londone su daina Praėjusią savaitę įvairiausių pasi rodymų lepinamai Londono pub likai „Southbank“ centre „Purcell Room“ salėje koncertavo Baltijos gitarų kvartetas. Šiame koncerte gitaristai net uždainavo.
Švietimas: vaikai vakar nemažai sužinojo apie Užgavėnių kaukes ir jų simboliką.
Simono Švitros nuotr.
Miestas žudo tradicijas
Pirmadienio rytą Vilniaus centriniame pašte surengta paskai ta apie Užgavėnių tradicijas. Į ją sugužėjo keliasdešimt mo kyklinukų su auklėtojomis. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lietuvos paštas su įmonės „Uni kalu LT“ vadovu skulptoriumi Tadu Gutausku ir Vilniaus etni nės kultūros centro vyr. edukaci jos koordinatore Maryte Liugiene artėjant vienai linksmiausių lie tuvių švenčių pakvietė į paskai tą prisiminti, kaip ši diena buvo švenčiama senovėje. Centrinio pašto vestibiulyje su sirinko keliasdešimt Vilniaus mo kyklų pradinių ir vyresnių klasių moksleivių. Paskaitoje Vilniaus etninės kul tūros centro atstovė M.Liugienė papasakojo vaikams apie Užga vėnių kaukes ir jų simboliką. Vė liau vyko viktorina, per kurią buvo tikrinamos vaikų žinios ir atidu mas. Atsinešę pačių pieštų ar jau pa darytų kaukių moksleiviai dalyva vo gražiausios Užgavėnių kaukės rinkimuose. Akį traukiančių kau kių buvo išties nemažai, dešimtį jų autorių skulptorius T.Gutaus kas apdovanojo – įteikė „Unikalu LT“ kurtas kaukes.
Kad Užgavėnių tradicijos ge rokai pakitusios ir ši šventė ne bešvenčiama taip, kaip anksčiau, M.Liugienė sakė nesistebinti.
Marytė Liugienė:
Kas vyks? Šiemet Užgavėnės – vasario 21 d. Vilniaus etninės kultūros centras vasario 18 d. rengia šventę Rotu šės aikštėje.
Senovėje Užgavėnių tikslas buvo pakibin ti senmerges, pasity čioti iš jų, kad susi prastų, jog jau laikas tekėti.
11 val. prasidės Užgavėnių turgus, jame bus blynų, šiupinio, karštų gėrimų, kitų gardumynų, tautodai lininkų darbų.
„Pasikeitė mūsų gyvenimo sąly gos. Susigrūdome gyventi į mies tus ir tų tradicijų nebeliko. Se novėje Užgavėnių tikslas buvo pakibinti senmerges, pasityčioti iš jų, kad susiprastų, jog jau laikas tekėti, taip pat pajuokti senbernius arba tuos, kurie jau susituokę de vynis mėnesius, bet dar neturi vai kų. Bendruomenė buvo suintere suota, kad būtų sveikas prieaugis, todėl ir buvo taip elgiamasi“, – pa sakojo edukacijos koordinatorė.
16 val. – konkursinis ožių, giltinių, velnių, daktarų, jaunavedžių, kitų Užgavėnių „asabų“ ir jų grupių šou „1,5 minutės šlovės“.
„Iš grupės atstovų gavome infor maciją, kad UB40 vokalistas Dun canas Campbellas susilaužė šon kaulius ir dėl to grupei teks atidėti tris artimiausiu metu numatytus koncertus. Du iš jų buvo numa tyti Lietuvoje, trečias – Maskvo je. UB40 labai apgailestauja, kad
planuotomis dienomis negalės at vykti į Lietuvą, ir ieško galimybių kuo greičiau surengti koncertus mūsų šalyje. Šiuo metu deriname naujas koncertų datas. Kai tik jas patvirtinsime, informuosime“, – pranešė koncertus organizuojan čios bendrovės „SEVEN Live“ va dovas Juras Vėželis. Pasak J.Vėželio, siekiama, kad UB40 koncertai Vilniuje ir Pane vėžyje įvyktų dar iki vasaros, t. y. gegužę, vėliausiai – birželį. Į būsimus grupės UB40 koncer tus galios tie patys bilietai kaip ir į šį mėnesį turėjusius įvykti koncertus.
VD inf.
12–16 val. vyks Vilniaus vaikų šė lionės – „Verskis per galvą!“. Kviečia mi ne tik mažieji, bet ir jų tėveliai. 15.30 val. Užgavėnių persirengė liai pradės eitynes nuo Valdovų rūmų Rotušės aikštės link.
18 val. bus deginama Morė.
Pašnekovė taip pat teigė, kad Užgavėnės yra priešprieša Vėli nėms. „Per Vėlines atsirokuojama su mirusiųjų pasauliu, o per Užga vėnes – atvirkštinis procesas. Sie kiama, kad kurtųsi šeimos, gimtų vaikai“, – sakė M.Liugienė.
Atidedami UB40 koncertai Dėl vieno iš atlikėjų sveikatos pro blemų atidedami vasario 18 d. Vil niaus „Siemens“ arenoje ir vasario 19 d. Panevėžio „Cido“ arenoje tu rėję įvykti britų regio grupės UB40 koncertai. Tikslios būsimų koncer tų datos bus paskelbtos šią savaitę.
„Tai išties retai pasitaikanti iš skirtinė galimybė atlikėjams, ypač klasikinės gitaros ansambliams, debiutuoti tokioje žinomoje kon certų salėje, į kurioje vykstančius koncertus susirenka ne tik išskir tinė publika, bet ir muzikos kriti kai“, – sakė Saulius S.Lipčius. Koncertą gitaristai pradėjo ro mantiškais Luigi Boccherini, Ma nuelio de Fallos, Antoníno Dvořáko kūriniais, o antroje dalyje skambė jo net kelios premjeros. Didžiau sia staigmena tapo Baltijos gita rų kvarteto nario Chriso Ruebenso kūrinys „Fenestrae“ (langai – lot.), parašytas specialiai šiam koncer tui. Ypatinga kompozicijos struk tūra, ypač netikėta jos pabaiga – vaikinai turėjo pademonstruoti savo vokalinius sugebėjimus ir kū rinį baigti dainuodami. „Gal kitą kartą Chrisas privers mus ir pašokti“, – juokavo kvarte to narys Zigmas Čepulėnas. Baltijos gitarų kvarteto nariai Z.Čepulėnas, Sergejus Krinici nas, S.S.Lipčius ir Ch.Ruebensas džiaugiasi, kad salė buvo pilnutė lė – susirinko ir lietuvių, ir britų. „Smagu, kad į koncertą atėjo ir lie tuvių, o santūriuosius britus mūsų
muzika bei bendravimas su audito rija privertė ir nusišypsoti“, – kal bėjo S.S.Lipčius. Surengti koncertą vienoje žino miausių Europos koncertų salių ir pristatyti savo muziką Lietuvos gi taristams pasiūlė Lotynų Amerikos ir Karibų muzikos asociacija, jau 29 metus iš eilės rengianti koncertus, skirtus įvairių šalių atlikėjams ir muzikai. „Didžiuojamės ir esame dėkingi organizatoriams, kurie ne kreipia dėmesio, kad esame mažos šalies ansamblis. Jiems svarbiau sia tai, kaip ir ką mes grojame“, – teigė S.Krinicinas. „Ne tik kaip ansamblis pristatėme savo muzi ką plačiai auditorijai, bet ir turė jome galimybę reprezentuoti Lie tuvos kultūrą aukščiausiu lygiu“, – pridūrė S.S.Lipčius. Deja, tenka tik apgailestauti, kad palaikymo iš savo šalies kultūros institucijų jau aštuonerius metus muzikuojantis ansamblis nesulaukia. Po debiuto Londone gitaristai jau ruošiasi koncertui Lenkijoje: vai kinų šį pavasarį laukia pasirody mas dar vienoje išskirtinėje vie toje – Varšuvos karalių rūmuose. Gitaristai šiek tiek užsiminė apie naująją savo programą, kurią šiuo metu intensyviai tobulina. „Nori me, kad liktų šiokia tokia paslaptis, nes naujai ruošiamas repertuaras iš tiesų bus kiek kitoks, neįprastas mūsų kvartetui“, – nedaugžodžia vo muzikantai.
UB40 vyrukai labai atsiprašo dėl patirtų nepatogumų ir žada vasaros sezoną pradėti su trenks mu bei savo koncertu atsilyginti jų ilgai laukusiems gerbėjams Lietu voje. Visi, kurie negalės atvykti į nu keltus UB40 koncertus, bilietus galės grąžinti nuo penktadienio, vasario 17 d., iki šių metų kovo 4 d. Jei bilietai buvo įsigyti inter netu, juos grąžinti reikia inter netu. Jei bilietai pirkti „Tiketos“ kasoje, reikia kreiptis į tą kasą, kurioje pirkti bilietai. VD inf.
Publika: Londone gitaristų klausėsi ir vietos lietuviai, ir britai.
Asmeninio archyvo nuotr.
Su šio šeštadienio „Vilniaus diena“ – nemokamas metinis abonementas į infoteką.
Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.
Orai
Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną temperatūra kils iki 2–6 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Rytoj naktį bus 4–8, dieną – 3–7 laipsniai šalčio. Daug kur snigs.
Šiandien, vasario 14 d.
–5
0
–4
Telšiai
Šiauliai
–5
Klaipėda
Panevėžys
–4
Utena
–3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.44 17.22 9.38 0.26 9.50
45-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Saulė Vandenio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas –1 Brazilija +21 Briuselis +5 Dublinas +8 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+8 +9 –17 –9 +4 –2 +7 +3
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–8
–5
–7
–9
3
Marijampolė
Vėjas
–4
Alytus
2–7 m/s
–8
–5
–10
–14
7
–8
–12
–17
2
ketvirtadienį
BBC inf., „Scanpix“ nuotr.
DATOS (vasario 14 d.) Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena 1779 m. Havajuose nužudytas britų keliautojas, atradėjas kapitonas Jamesas Cookas. 1811 m. gimė Ferdinandas Nesselmannas, vokiečių filologas, lietuvių literatūros draugijos veikėjas. 1907 m. gimė poetas Bernardas Brazdžionis. 1948 m. gimė lietuvių ekonomistas profesorius Povilas Gylys. 1978 m. gimė krepšininkas Darius Songaila.
1987 m. gimė Urugvajaus futbolininkas Edinsonas Cavani. 1988 m. gimė Argentinos futbolininkas Ángelis Di María. 1989 m. mirė JAV ornitologas James Bondas, jo vardu Ianas Flemingas pavadino savo romano personažą. 1992 m. gimė britų aktorius Freddie Highmore’as. 1996 m. mirė Eva Hart, viena iš išsigelbėjusių iš skęstančio „Titaniko“ 1912 m.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Brown „Kaip liepia širdis“ ir Lori Foster „Atstumtoji karalienė“ Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba
2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Renata Mikalauskienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: žalčialaukis (pirmadienis), vandenilis (antradienis), nuotrauka (trečiadienis), vermišeliai (ketvirtadienis), kūlgrinda (penktadienis).
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Lilijana, Metodijus, Saulė, Saulius, Valentinas, Vilmantas
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Šiandien kils nenumaldomas noras išsakyti visa, kas slypi širdyje. Būsite kupinas meilės aplinkiniams, draugams. Tinkamas metas padaryti tai, apie ką tik svajojate. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais, todėl jų sulauksite ne tik iš pažįstamų ir artimų žmonių. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Perlipkite per save, palepinkite brangius žmones dėmesiu, skirkite jiems savo laiko. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tai kels jums nusivylimą. Vakare galite sulaukti malonios staigmenos. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms ir skatins jas, nes taip leidžiate sau pailsėti. Bet svajodamas nepamirškite ir kai kurių svarbių realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Kils naujų minčių. Tikriausiai iš naujo įvertinsite tai, ko siekiate ir apie ką svajojate. Palankus metas gilintis į filosofiją ar religiją. Bendraukite, užjauskite kitus – tai gali atnešti sėkmę. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils labai konkrečių idėjų, kaip keisti gyvenimą. Vakarą praleiskite su draugais, tik alkoholio nepadauginkite. Skorpionas (10 24–11 22). Jaučiate energijos antplūdį, imkitės darbų, kuriuos vis atidėliodavote. Pradžiuginkite mylimą asmenį – pakvieskite vakarienės ten, kur paprastai nesilankote. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Šiandien geriausia dovana jums galėtų būti masažas. Prisiminkite tuos, kurių seniai su jumis nėra. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien būsite nusiteikęs leistis į nuotykius, romantiškai rizikuoti. Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nemaža tikimybė užmegzti naują draugystę ar romaną. Žuvys (02 20–03 20). Abejojate dėl savo padėties visuomenėje. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių.
Kosove sniego lav ina palaidojo 9 žmones, bet viena 5 metų mergai tė per stebuklą liko gyva. Gelbėto jai mergaitę, kurios vardas Amerta Reka, ištraukė iš 10 metrų gylio. Jie išgirdo jos pagalbos šauksmą ir mo biliojo telefono signalą. Sniego lavi na Albanijos, Kosovo ir Makedoni jos pasienyje palaidojo ištisą kaimą. Buvo sugriauti keli namai. Žuvo du vietos kaime gyvenę broliai ir jų šei mos. Į pagalbą likviduojant lavinos padarinius buvo pakviesti ir Koso ve dislokuoti NATO kariai. Tiesa, Al janso karių sraigtasparniui nepavy ko nusileisti nelaimės vietoje.
trečiadienį
–11
Vilnius
Stebuklingas išsigelbėjimas
Rytas
–5
–4
Praha –5 Ryga –1 Roma +5 Sidnėjus +23 Talinas –3 Tel Avivas +19 Tokijas +10 Varšuva –3
8
9
10
11