lietuva FNTT vadovai neteko galimybės dirbti su slapta informacija. Greičiausiai baigta ir jų karjera.
7p.
sportas
10p.
Mainais už pasiekimus valstybė sportininkams neskuba tiesti dosnios rankos.
pasaulis
Kelių eismo taisyklių pakeitimai – vaikų saugumui.
12p.
F.Hollande‘as ir N.Sarkozy rems ietis pirmajame prezidento rinkimų ture, bet dar neaišku, ar jie grumsis ir antrajame.
13p.
Trečiadienis vasario 15, 2012 Nr. 38 (19597) Kaunodiena.lt 2 Lt
Nuo scenos – apie Lietuvą: kaip mums pasveikti?
Išsigando jaunimo eitynių Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Vasario 16-ąją Kaune turėjo vykti dvejos eitynės. Leidimus savival dybė davė, tačiau vakar po audrin go posėdžio eitynėms „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ buvo nurodyta iš miesto Centro keltis į Ąžuolyną. Neskelbiama informacija
Kaip ir kiekvienais metais, tradici nes Vasario 16-osios eitynes orga nizuos Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Tą pačią dieną savo eitynes nusprendė surengti ir Tole rantiško jaunimo asociacija (TJA). Vengdama konfliktų miesto sa vivaldybė išdavė leidimus abe joms eitynėms – tomis pačiomis Kauno centro gatvėmis, tik skirtingu laiku.
2
Dienos citata „Kiekvienas draugo atradi mas yra nuostabus, bet pra radimas visada yra skau desnis“, – sako savo naują premjerą pristatantis režisierius Gytis Padegimas. Data: Vasario 16-oji priverčia stabtelėti ir susimąstyti apie vertybes, klausti savęs, ar jos neslysta iš rankų.
Išgyvename lūžio metą? Toks klausimas plazda Lietuvos teatrų afišose. Teatras yra visuomenės barometras. Šiandien sce nose – spektakliai, kalbantys apie lietuvių tautinę tapatybę. Kodėl būtent dabar?
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Šiandien lietuviai – pakrikę. Gal dėl to, kad nėra dvasinio lyderio, kuris vienytų tautą? Ilgą laiką toks lyderis buvo poetas Justinas Mar cinkevičius, visą gyvenimą rašęs apie lietuvišką žodį ir lietuvišką
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
duoną – apie Lietuvą. Sukanka ly giai metai, kai su mumis amžiams atsisveikino Poetas, vadintas tau tos šaukliu. Dabar apie Lietuvą ima kalbė ti garsiausi mūsų teatro žmonės. Režisierius Jonas Vaitkus viliasi, kad mes dar išsivalysi me. Prisikelsime.
4
16p.
2
Trečiadienis, vasario 15, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3
100
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,91
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
57
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Išsigando jaunimo eitynių LTJS eitynės prasidės va 1 sario 16 d. 13 val. ir tę sis iki 15 val. Planuojama, kad apie
Skandalistai: A. ir M.Zobovai ne kartą viešai pykosi ir viešai taikėsi.
Tomo Raginos nuotr.
Meilės dienos paliaubos Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Šiemetė Šv.Valentino diena vie šai vienas kitą juodinusių Ag nės ir Mykolo Zobovų šeimoje bus ypatinga. Meilės dieną Kau no apygardos teismo teisėjas Gy tis Večerskas paskelbė, kad bau džiamąją bylą nutraukia, nes cir ko artistai susitaikė.
Džiugų teismo sprendimą išklau sė tik žurnalistai ir teismo posė džių sekretorė. Nei A.Zobovienė, nei M.Zobovas į taikos paskelbi mą neatvyko. Kaun o apyl ink ės teism as M.Zobovą buvo nuteisęs dėl fi zinio skausmo sukėlimo ir nežy maus sveikatos sutrikdymo bei skyręs 700 litų baudą neturtinei žalai atlyginti. Į teismą kreipėsi ir A.Zobovie nė. Šeimos skandalai buvo plačiai nušviesti šalies spaudoje. Mote ris skundėsi, kad per grumtynes su sutuoktiniu į sudužusio durų
stiklo šukes ji susižalojo ranką. Ji nurodė nukentėjusi nuo įsiaudri nusio savo sutuoktinio – meškų dresuotojo. O „Ąžuolyno mešku čių cirko“ direktorius M.Zobovas nurodė visiškai kitą įvykių eigą. Esą sutuoktinė jį išvarė iš namų ir jis vienmarškinis blaškėsi šal tą lapkričio vakarą. Sutuoktinių skundai gulė teis mų raštinėse, o viešą skyrybų procesą pradėjusi artistų pora maudė vienas kitą apkalbose. Vilniaus 1-ajam apylinkės teis mui paskelbus nutartį ir nubau dus abu Zobovus, jie ėmė jau kitaip kalbėti apie teismų nag rinėjamus jų pareiškimus. „Abu supratome, kad tos bylos truk do gyventi“, – po apkaltinamojo nuosprendžio sakė A.Zobovienė. Neseniai abu Zobovai buvo nu teisti už tai, kad šmeižė ir įžei dė vienas kitą. A.Zobovienė, sa vo vyrą išvadinusi pedofilu, buvo įpareigota sumokėti 650 litų bau dą. Ją barakuda pavadinusiam M.Zobovui skirta 350 litų bauda.
Automobilis miesto Centre taps prabanga Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kauno miesto valdžia vėl pla nuoja keisti rinkliavų dydžius už automobilių statymą. Savivaldy bės tarybos kolegija pritarė, kad Centre atsirastų nauja zona.
Jeigu miesto taryba pritars, nuo kovo 1 d. Laisvės alėjos prieigo se atsiras nauja – Geltonoji zona. Norėdami atvykti į darbą Centre nuosavu automobiliu kauniečiai turės mokėti daugiau, nei bu vo įpratę. Iki šiol visos šios gat vės priklausė Raudonajai zonai ir už 1 val. stovėjimą buvo moka ma po 3 litus. „Atsiradus Gelto najai zonai per metus surinktu me papildomai 700–800 tūkst. litų, nes šiose gatvėse automo bilių apkrovimas yra 85 proc.“, – apie galimybę papildyti biudžetą kalbėjo Transporto ir eismo orga nizavimo skyriaus vedėjas Pau lius Keras. Nuo pavasario planuojama grą žinti senąją tvarką, kai rinkliavų rinkimo laikas tęsėsi iki 18 val. Pasak valdininkų, kai prieš pu
santrų metų šis laikas buvo su trumpintas, rinkliavų buvo su rinkta 0,5 mln. litų mažiau. Miesto vadovai pasiūlė ir dau giau pakeitimų. Numatoma pra plėsti vietų mieste, kuriose ren kama vietinė rinkliava, sąrašą. „Anksčiau Senamiestyje buvo mišri, o dabar įvedama vientisa zona – Mėlynoji, kur įkainis bus 2 litai už valandą. Taip nuspren dėme, kad nereikėtų statyti daug ženklų, jog būtų viena tvarka ir tai užkirstų kelią įvairiems pikt naudžiavimams“, – apie naujo ves pasakojo P.Keras. Klinikų zonoje lieka Žalioji zo na, išskyrus aikštelę tarp Klinikų, Sukilėlių pr. ir Lazūnų g bei Ei venių g. – čia turėtų būti Mėly noji zona. Be to, Karaliaus Mindaugo pr. miesto Centro pusėje nuo Kar melitų g. iki I.Kanto g. numa toma apmokestinti 213 automo bilių stovėjimo vietų, aikštelėje šalia bažnyčios – 100 automobi lių stovėjimo vietų. Visai terito rijai būtų paskirta Mėlynoji zona ir mokestis už stovėjimą šioje at karpoje siektų 1 litą už 1 val.
1 000 žmonių nuo Ramybės parko žygiuos Vytauto prospektu, Lais vės alėja ir Vilniaus gatve iki Rotu šės aikštės, kur išklausys sveikini mo kalbų, sugiedos Lietuvos himną ir išsiskirstys. Po valandos turėju sios prasidėti TJO Kauno skyriaus rengiamos eitynės neįvyks. Paaštrėjus diskusijai viešojo je erdvėje, išduotas leidimas ei tynėms skubiai panaikintas pri sidengiant specialiųjų tarnybų neskelbiama informacija. Oficiali versija – per eitynes bus siekiama susidoroti su TJA nariais. Ši orga nizacija atvirai pasisako už tole ranciją įvairios seksualinės orien tacijos žmonėms. Jokių argumentų
Antradienį anksti ryte TJA Kauno skyriaus vadovė Sandra Šuliaus kaitė sulaukė nemalonaus skam bučio iš savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio. Pasak jos, valdi ninkas kalbėjo pakeltu tonu. „V.Molis griežtai reikalavo, kad atvyktume į savivaldybėje sku biai organizuojamą posėdį. Jo te ma – eitynių laiko ir vietos pakei timas. Buvo aiškiai pasakyta: jei neatvyksime – leidimas bus pa naikintas. Jokių argumentų, kodėl norima keisti laiką ir vietą, nega vau“, – teigė S.Šuliauskaitė. Eitynių organizatoriams atvy kus į savivaldybę, posėdis vyko už uždarų durų – žurnalistai neįleis ti. Jame dalyvavo miesto tarybos nariai, Miesto tvarkymo skyriaus vadovai ir policijos atstovai. Pasak eitynių organizatorės S.Šuliauskai tės, policijos pareigūnai jokių grės mių neįžiūrėjo. Organizatoriams nesutikus su savivaldybės iškeltomis sąlygo mis, eitynės „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ Laisvės alėjoje neįvyks. Tolerantiško jaunimo organizaci jos nariai pagrasino kreiptis į teis mą dėl tokio, jų teigimu, „grubaus Konstitucijos pažeidimo“. Slaptai ir objektyviai?
„Nuspręsta mums neleisti susi rinkti – laisvoje Lietuvoje lais viems žmonėms neleista reikš ti laisvai savo nuomonės. Mums pasiūlė vietoj Laisvės alėjos rink tis Ąžuolyne. Žiemos sąlygomis ten labai sudėtinga ką nors organizuo ti, žygiuoti!“ – nusivylimo neslėpė S.Šuliauskaitė. Tolerantiško jaunimo asociaci jos, ginančios ir seksualinių ma žumų teises, aktyvistė svarstė, kaip pro šakas neštis transparan tus, Lietuvos vėliavą. „Konstitucija mums užtikri na teisę į laisvą susirinkimą. La bai nusivyliau Kauno savivaldybe, kuri davė leidimą, o paskui išsi gandusi jį atšaukė ir pažeidė mūsų teises. Nenurodytos jokios logiškos priežastys – tiesiog buvo pasaky ta, kad valdininkai nutarė „slap tai ir objektyviai“, – kalbėjo S.Šu liauskaitė.
Principai: Tolerantiško jaunimo organizacijos nariai pagrasino kreip
tis į teismą dėl Konstitucijos pažeidimo.
Administracijos direktoriaus pa vaduotojas V.Molis pasakojo mig lotą istoriją apie tai, kad buvo duotas leidimas, tačiau apie TJA eitynes pasklido informacija vie šoje erdvėje, esą buvo gauti „tam tikri slapti duomenys iš tam tik rų tarnybų“. V.Molio teigimu, sa vivaldybė susirūpino TJA eitynių dalyvių saugumu.
Vygaudas Molis:
Su jais susidoroti nebūtų sunku „kitam“ mūsų jau nimui. Sukėlė juoką
„Pasiūlėme variantą – eiti nuo Pri sikėlimo bažnyčios arba kitoje vie toje – maždaug kilometro spindu liu nuo Laisvės alėjos“, – paaiškino V.Molis. „Norėjome užtikrinti jų ir visų kitų kauniečių saugumą. Žinokite, kad jei būtų susidorojimas gatvėje su šiais eitynių dalyviais – su jais susidoroti nebūtų sunku „kitam“ mūsų jaunimui. Siūlėme jiems žygiuoti Sporto gatve, Ąžuoly ne, Šančiuose, Panemunėje arba K.Baršausko gatve, bet jie atsisa
Artūro Morozovo nuotr.
kė“, – aiškino administracijos di rektoriaus pavaduotojas. Vėliau V.Molis išėjo į savivaldy bės koridorių pabendrauti su TJA atstovais. Valdininkas jiems tarė, kad jaunimas – Lietuvos ateitis ir reikalingas valstybei. V.Molio žo džiai buvo sutikti juoku. „Kitas“ jaunimas
Penkerius metus eitynes organi zuojančios LTJS vadovas Julius Panka teigė, kad jos jau seniai ta po gražia miesto tradicija. Pasak jo, jos dalyviams Vasario 16-oji yra šventė, per kurią jie dainuoja tautines dainas, eina nešini tauti nėmis vėliavomis. Jis pabrėžė, kad pirmą kartą or ganizuojamos kitos eitynes ir jo vadovaujamai organizacijai ky la klausimas, ar TJA eitynės – ne provokacija. „Koks tikslas šių alternatyvių eitynių? Suklaidinti žmonės, kad jie nežinotų, kur dalyvauti, o gal būt kitų eitynių organizatoriai ne sijaučia tikri patriotai?“ – klau sė LTJS vadovas Julius Panka. Jis įsitikinęs, kad LTJS organizuoja mose eitynėse vietos užteks vi siems. TJA vadovė S.Šuliauskaitė pa neigė bet kokius gandus, kad jų organ iz uojam os eityn ės gal ė jo būti provokacinės. Ji teigė, kad svarstė galimybę prisijungti prie tradicinių eitynių, tačiau „žinant kai kurių jaunuolių iš LTJS pozici ją mūsų ideologijos klausimu, at sisakėme“. Vieša paslaptis, kad per valsy bines šventes įvairiose eitynėse žygiuoja ne tik patriotiškai, bet ir nacionalistiškai nusiteikęs jauni mas, reiškiantis radikalias tauti nes pažiūras.
3
Trečiadienis, vasario 15, 2012
Miestas
Tikrų jausmų ir tikėjimo suvienyti Į šventę „Žalgirio“ arenoje „Meilė kuria šeimą“ vakar rinkosi tie, kurie tiki, kad tikrosios vertybės – svarbiausia gyvenime.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
„Nesitikėjome tokio antplūdžio“, – milžinišku susidomėjimu džiaugė si Kauno arkivyskupijos sielova dos programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Vasario 14-ąją, Šv.Valentino die ną, Kauno arkivyskupija jau šeštus metus siūlė švęsti kitaip – atsi gręžiant į tikrąsias vertybes, mi nint meilę ir šeimą. Šįmet ji žmo nes pakvietė į „Žalgirio“ areną. „Iš pradžių kiek baugino didžiulė arenos erdvė, abejojome, ar tokia daugybė žmonių susidomės ren giniu, visgi savotiškai alternaty viu, propaguojančiu šeimos verty bes, meilę ir tikėjimą, tačiau greitai abejones išsklaidė begalė skambu čių“, – kalbėjo šios šventės rengėja V.Spangelevičiūtė-Kneižienė. Paskelbus, kad registruojamos ir į šventę norinčiųjų atvykti gru pės, tą pačią dieną užsiregistravo 23 tūkst. žmonių, vėliau jų skai čius išaugo iki 30 tūkst. Informa cija buvo platinama ir bažnytinėse parapijose, ir spaudoje, jau šeštus metus rengiama šventė turi ir sa vo gerbėjų ratą. „Yra net pora, kuri susipažino pirmajame Kauno arkivyskupijos rengiamame „Šv.Valentino die na kitaip“ renginyje. Pora dabar – jau šeima, skambino ir šįmet, nes ši šventė – ir jų pažinties paminėjimo diena“, – smagiais nutikimais dali josi renginio koordinatorė ir svars tė, kur glūdi renginio, sutraukusio tokią daugybę žmonių, sėkmė.
Kitaip: vakar „Žalgirio“ arenoje buvo surengta šventė atsakingai meilei.
Svarbus akcentas, kad „Meilė ku ria šeimą“ – nemokamas renginys, jame – plataus spektro programa: nuo klasikos iki roko. Kiekvienas čia atėjęs rado savo sielai artimą muziką ar žodžius, liudijimus, ku riais dalijosi žinomas televizijos veidas Rimas Šapauskas su žmona Lina, krepšininkas Marko Popovi čius, kunigas Erastas Murauskas, solistas Tomas Ladiga su žmona Milda, neseniai du vaikus įsivaiki nę Renata ir Darius Brazioniai. Nuoširdžią atmosferą padėjo kurti renginio vedėjai – charizma
tiškieji aktorė Dalia Michelevičiū tė ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius. Šventiniame koncerte dalyvavo operos dainininkai Edmundas Sei lius ir Kristina Zmailaitė, Burgun diškasis Kauno choras ir Danguo lė Beinarytė, Kauno šokio teatras „Aura“, dainininkas ir kompozi torius Linas Adomaitis, patriotinio roko grupė „Thundertale“, vokali nis ansamblis „Acusto“, muzikinė kunigų grupė „Sacerdos“. „Ren ginio populiarumas rodo, kad šei
ma Lietuvoje yra aktuali tema, kad krikščioniškos šeimos ilgisi ir pra smingų renginių“, – sakė su šeima šventėje dalyvavusi kaunietė Lina Jakelė. „Darni šeima yra vienas iš vals tybės pagrindų. O jauniems žmo nėms galiu pasakyti, kad nebijotų kurti šeimą, nes meilė nugali visas kliūtis ir šeima, buvimas su myli mu žmogumi, vaikų auginimas šei moje yra Dievo dovana, kurią reikia drąsiai priimti“, – džiaugėsi į ren ginį su žmona Rasa atvykęs prem jeras Andrius Kubilius.
Artūro Morozovo nuotr.
„Pirmiausiai turi būti darna, nes nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą šeimoje reikia meno, reikia mokė ti prisitaikyti, mokėti atleisti, mo kėti pabarti“, – patirtimi dalijosi koncerte dainavusi solistė Kristi na Zmailaitė. Jai pritaręs vyras Edmundas Seilius patarė: „Svarbiausia bū ti tolerantiškam, galvoti, kaip tau brangus žmogus jausis vienoje ar kitoje situacijoje. Prieš sakant kažką pikto, reikia visada stabte lėti ir pagalvoti, ar tai daryti išties būtina.“
4
trečiadienis, vasario 15, 2012
tema
Atmintis: kas lietuviui yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena ar dar vienas kalendoriaus lapelis?
Nuo scenos – apie Lietuvą: kaip Oskaro Koršunovo nuo 1 mone, ne lyderio mums reikia – turime telktis į mąstančią
bendruomenę. „Geriau Bezdonyse būti guber natorium negu Niujorke brukšla viu“, – taip apie emigraciją mano režisierė Galina Dauguvietytė. Demagogai tokie ir liko
„Vasario 16-oji – kaip kvapas, kaip skonis, kaip kokia nors žinia, kaip gamtovaizdis, kaip vaikystės kaimo ar Velykų ryto prisiminimas. Galvo ju, kad kiekvienas žmogus turėtų tu rėti tą praeities jausmą ir dabarties pojūtį“, – mano J.Vaitkus. Tą dieną menininkas pamąsto apie tai, kad gyvena Lietuvoje, kad neemigravo. Režisierius J.Vaitkus – savotiškas politikas. Jis politikuoja nuo teatro scenos – aštriai ir tiksliai, nuo pat savo kūrybos pradžios. J.Vaitkus pripažino, kad nėra di delis patriotas, todėl tiesą vertina labiau už tautiškumą. Kai Jaunimo teatre rodomas J.Vaitkaus režisuotas spektaklis „Patriotai“, salė lūžta nuo žiūrovų. Kodėl? Scenoje jie regi dabartinę Lietuvą. Dramaturgas Petras Vai čiūnas kalbėjo apie tarpukario Lie tuvos pseudopatriotus, demagogus politikus, prisitaikėlius, kombina torius. Pamačius beveik po 80 me tų vėl pastatytą pjesę atrodo, kad ir šiandien niekas nepasikeitė. „Manau, politikams reikėtų dau giau skaityti pasaulinės dramatur gijos šedevrų. Tada suprastų, kad ne jie dviratį išrado. Jie daug kalba, bet tas kalbėjimas nesiremia jokiu konkrečiu sąžiningu veiksmu. Žo dis – sau, o veiksmas paslepiamas, maskuojamas, teisinamas“, – kal bėjo J.Vaitkus.
Tarp sąžinės ir politikos
Visuomenės piktžaizdes režisierius iškelia ir prieš 100 metų Henriko Ibseno sukurtos pjesės „Visuome nės priešas“ pastatyme. Šio spek taklio premjera buvo įspūdinga: sa lę paliko nemažai kviestų politikų. „Kai žmogus tampa valdininku, jis patenka į konfliktą su savo są žine. Nes jis tarnauja kokiai nors bendruomenei, visuomenei ar ba masei, kuri gali jį veikti ir netgi pasmerkti. Arba iškelti, jeigu rei kia. Arba išstumti iš tos visuome nės“, – kalbėjo J.Vaitkus. „Žmogus, eidamas į kokią nors tarnystę, turi turėti omenyje, kad tų problemų neišvengs. Nes sąžinė labai dažnai neatitinka pačios vi suomenės, masės pojūčių. Juslu mas, vartotojiškas instinktas daug stipresnis už vidinį žmogaus gyve nimą. Todėl visada bus konfliktas“, – dėstė režisierius. Valstybės turi išsigimti
Paklaustas, kas, jo nuomone, laukia Lietuvos valstybės ateityje, J.Vait kus samprotavo, kad ir vienas žmo gus gali sudaryti valstybę. Ir vienas žmogus gali būti tauta. Valstybės auga, bręsta, paskui miršta. Jeigu žmogus atsiduria Rusijoje, Armė nijoje, Bulgarijoje ir ten išlieka są žiningas, padorus, bent kiek pri silaiko dvasios reikalavimų, tai ir valstybiškumas jame išlieka. „Jonas Basanavičius, Mahatma Gandhi – tai bendražmogiškos as menybės. Galų gale valstybės turi išsigimti“, – pareiškė J.Vaitkus. Anot jo, tauta – tai labai neapib rėžta sąvoka. Jeigu susibūrė keli žmonės, tai dar nereiškia, kad yra tauta. Tauta – ir mados, ir pavo jaus reikalas.
Žvilgsnis: režisierius J.Vaitkus imasi prieš 80 ar 100 metų parašytų pjesių, tačiau jo spektakliuose atpažįs
tama dabarties Lietuva.
„Jūs manote, kad tie, kurie bu vo susikibę rankomis, visi supran ta, kas yra tauta? Ir Baltijos kely je, ir per bet kokį kitą susibūrimą? Juk jūs nežinote, kas stovėjo šalia, kas paskui vyko su tuo žmogumi“, – kalbėjo pašnekovas. Tiki, kad sveiksime
Galbūt tautai reikia dvasinio lyde rio – kaip Sąjūdžio laikais? „Tok io kaip M.Gandh i gal būt reikia, bet ne žmogaus, ku ris manipuliuoja ir moka kalbėti, uždegti, o paskui pabėga. Tokio dvasinio lyderio kaip M.Gandhi nelabai matau Lietuvoje“, – ne slėpė J.Vaitkus.
Geriau Bezdony se būt gu bernato rium ne gu Niu jorke brukšla viu.
Kategoriška: G.Dauguvietytė konstatuoja, kad šiandienėje Lietuvoje patriotiškumo ne
beliko.
Martyno Vidzbelio (BFL) nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Norisi, – sakė režisierius, – kad žmonės atsigręžtų, kad pagalvotų, jog ne vieni gyvename, kad iki tol daugybė gyveno ir apie tai galvojo, ir kankinosi dėl to, ir literatūrą, ir dramas kūrė. Vadinasi, yra tas ry šys. Mes lyg ir nevieniši esame. Bet gal daugiau su anapilin iškeliavu siais, kurie asmenybės idėją vis at gaivindavo ir skelbdavo.“ Anot pašnekovo, mūsų organiz mas pūliuoja. Ateis jaunesni žmo nės, matę tėvų kartos politinės veiklos pavyzdžius, darbų ir žo džių neatitikimą, pradės mąstyti ir viską supras. Kiekvienam žmo gui iš prigimties yra duotas šviesos ir tamsos pojūtis. „Mes išsivalysime“, – savo min tis optimistine gaida baigė dėsty ti J.Vaitkus.
mu, kas vyksta, kai žmogus keičia ne tik gyvenamąją vietą, ne tik tė vynę, bet ir aplinką, darbą – visiš kai keičia savo gyvenimą. Yra daug emigrantų istorijų, dažnai – tragi komiškų, dažnai – tragiškų ir tik retai – tikrai sėkmingų, – kalbėjo O.Koršunovas. – Spektaklyje ro dome kraštutinius atvejus, kurie labiausiai pabrėžia baisiąją emig racijos pusę, nusivylimus.“
Pirmoji karta – prarastoji
Pirmoji emigrantų karta, pasak O.Koršunovo, – visada prarastoji karta, skirianti ypač daug jėgų sa vo buičiai susikurti. Jų vaikai – pa radoksas – jau nekalba lietuviškai. Maži iš čia išvažiavę kalbėjo, o ten pagyvenę 10–12 metų – jau ne. Režisieriaus nuomone, negali ma emigracijos vertinti vienareikš miškai – juk gyvename ES, turime laisvę judėti ir gal tai nėra blogai? Išvažiuoja jaunų žmonių, kurie gal grįš į Lietuvą su naujomis idėjo mis. Ir jis pats dabar esąs ne Lie tuvoje – kuria spektaklį Graikijo je, Atėnuose.
„Kalbėti apie emigraciją buvo mano pareiga“, – praėjusių me tų gruodį, prieš spektaklio „Išva rymas“ premjerą Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, sakė re žisierius O.Koršunovas. Rašyto jas Marius Ivaškevičius rinkti me džiagos šiai pjesei į Londoną vyko du kartus. Emigracija palietė visą tautą ir, anot O.Koršunovo, nekalbėti apie tai teatre jau neįmanoma. Lietuvo je nėra žmogaus, kuris nebūtų pa liestas šio reiškinio – jei ne jis išva žiavo, tai jo giminės. Jei ne giminės, tai vaikai ar draugai. Iš vienos pu sės, tai gluminanti emigracijos sta tistika. Iš kitos – kas už jos slypi? „Už emigracijos statistikos sly pi žmonių likimai. Man buvo įdo
Ateis žmonės, ma tę tėvų kartos darbų ir žodžių neatitiki mą, pradės mąstyti ir viską supras.
Suglumino lietuvės pasakojimas
O.Koršunovas mano, kad lietuviai palieka tėvynę dėl įvairių priežas čių, ne vien dėl ekonominių. Dau
5
trečiadienis, vasario 15, 2012
tema
mums pasveikti? Manau, kad mums turėtų kil ti noras ne turė ti lyderį, o telktis į mąstančią bendruo menę.
Gerbiami kauniečiai, nieko nėra svarbesnio už savąją valstybę, gimtąją kalbą, tautos tradicijas ir papročius. Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena – pati brangiausia šventė. Nuo 1918 metų kaip ąžuolą auginome valstybę, tačiau okupacijos audra jį palaužė. Viltis gyventi Nepriklausomoje šalyje visada buvo ir išliko gyva, nes esame garbingą istoriją turintys, laisvę mylintys išdidžios šalies piliečiai. Sveikiname Vasario 16-osios proga. Linkime negęstančios patriotizmo liepsnos, vienybės, šviesios vilties, ištvermės auginant bei stiprinant valstybę ir puoselėjant tautines tradicijas. Tegul visi mūsų siekiai būna ryžtingi ir tvirti, o darbai – prasmingi ir brangūs ateities kartoms. Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras
Mielieji Kauno rajono žmonės, sveikinu visus mūsų laisvės ir nacionalinio orumo dienos – Vasario 16-osios proga. Datos tampa istorija, tačiau jos neįsivaizduojamos be žmonių ir jų gyvenimų. Sunku įsivaizduoti, kokios dvasinės stiprybės buvo kupini lietuvių tautos sūnūs, kurie 1918-ųjų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Šiandien, prisimenant šią svarbią datą, tapusią mūsų Valstybės kūrimo darbų kertiniu akmeniu, kviečiu dar kartą atsigręžti į laisvo žmogaus esmines sąvokas – garbę ir padorumą, tautinį orumą ir pilietiškumą, tautos, valstybės ir ateinančių kartų teisę gyventi laisvai – ir pamėginti atsakyti, ką jos reiškia kiekvienam mūsų. Tegul šią dieną mus vienija laisvės idėja – taip, kaip ji vienijo tautą prieš beveik šimtmetį – 1918-aisiais. Tegul kiekvieno mūsų gyvenimas, mintys ir darbai būna nukreipti tam, kad kurtume teisingumu ir sąžine grįstą valstybės ateitį. Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras
Stebi: O.Koršunovas tyrinėja emigraciją kaip reiškinį, kuris veikia kiekvieną pasiryžusį
jį keisti gyvenimą.
gelis išvažiavo ir išvažiuoja dėl blo go kultūrinio bei socialinio klimato, kuris tvyro Lietuvoje. Gal anks čiau tai buvo net svaresnė priežas tis emigruoti nei ekonominės? Tik atėjus krizei emigraciją nulėmė la bai aiškios ekonominės priežastys. Kita vertus, žmonės išvažiuoja ieš koti ko nors naujo. Ypač jaunimas, studentija. Režisieriui neseniai teko būti gastrolėse Šiaurės Airijoje, Belfas te. Viešbučio, kuriame jis gyveno, kambarinė buvo lietuvė. Režisie rius su ja pasikalbėjo, paklausė, kodėl išvažiavo iš Lietuvos. „Ne žinau“, – nustebino moters atsa kymas. Ji išvažiavo prieš šešerius metus, kai ekonominė krizė dar nebuvo prasidėjusi. Emigrantė pasakojo, kad Lietu voje jos šeima gyveno gerai – ir ji, ir jos vyras turėjo gerus darbus. Pir mas išvažiavo vyras, paskui – ji. Moteris prisiminė labai sunkius pirmuosius trejus metus, kai teko gyventi nemokant kalbos, dirb ti restorane, kuriame patyrė paže minimą, seksualinį priekabiavimą, kitokių negatyvių dalykų. Kur mąstanti bendruomenė?
Kaip O.Koršunovas įsivaizduo ja mūsų tautos ateitį? Ar jis už tai, kad lietuvių tauta išliktų, ar kad asimiliuotųsi? „Už tai, kad išliktų. Manau, čia ir būtų Europos grožis – tai vieninga šalis su įvairiomis tautomis, o šios išlaikiusios savo tapatybę, kultūrą, savitumą. Tai būtų idealus atvejis. Bet ar jis įmanomas – tai jau kitas klausimas“, – svarstė režisierius.
Teatro menininko nuomone, ne asmenybės, ne lyderio mums rei kia, o visuomenės. To pavyzdys jam – Skandinavijos šalys. Ten nėra ly derio, užtat yra piliečiai, visuome nė. Net teatre, kai ten dirbdavo, per savaitę vykdavo po du susirinki mus. Sueidavo visi teatro darbuo tojai ir spręsdavo iškilusias proble mas. Mūsų teatruose susirinkimai iš viso nevyksta – viską sprendžia vienas vadovas. Kaip teatre, taip ir visuomenėje. „Manau, kad mums turėtų kil ti noras ne turėti lyderį, o telktis į mąstančią bendruomenę“, – sakė O.Koršunovas. Patriotizmą skiepijo nuo lopšio
Režisierė G.Dauguvietytė nematė spektaklio „Patriotai“, kurį Vals tybės teatre Kaune 1926 m. statė jos tėvas – garsusis Borisas Daugu vietis. Ir negirdėjo, kaip nuo scenos apie tėvynės meilę kalba politikai, kombinatoriai ir visokio plauko perėjūnai. „Ir dabar pas mus labai daug plepūnų. Tarpukariu jokių parla mentarų čia nebuvo, o dabar stai ga pridygo. Man atrodo, kad tiek daug – 141 – tikrai nereikia. Ir 100 Lietuvai būtų per akis. Kam kan kinti save ir valstybės biudžetą?“ – klausė G.Dauguvietytė. Pašnekovės nuomone, per silpna sakyti, kad šiandienos lietuviams trūksta patriotiškumo – jo iš viso nėra. Vaikas jau nuo lopšio turi bū ti auklėjamas patriotiškai. „Mes didžiavomės, kad esame lietuviai. Tada, tarpukariu, mus auklėjo nepaprastai patriotiškai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ir tą patriotizmą savyje nešiojamės visą laiką. Jis mums įskiepytas nuo lopšio“, – kalbėjo režisierė. G.Dauguvietytė kaip tautos ly derį mato Prezidentę, tik ji, pa šnekovės manymu, per mažai tu ri valdžios. „Matau jos tvirtumą. Ji laikosi savo žodžio“, – gyrė šalies vadovę G.Dauguvietytė.
Gerbiami kauniečiai, Valstybės atkūrimo diena – pati svarbiausia ir gražiausia šventė. Mes, Lietuvos piliečiai, savo talentus, žinias ir gebėjimus skiriame ir visada skirsime Lietuvai, nes ji mums vienintelė. Jos nesėkmės – mūsų rūpestis, jos pakilimas – mūsų džiaugsmas, jos likimas – mūsų likimas. Nuoširdžiai sveikinu Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga.
Emigrantų vietą užims kinai
Paklausus, ko reikia, kad tauta iš liktų, ponia Galina tik susiėmė už galvos – ji net bijanti apie tai kal bėti. Juk tie emigrantai negrįš – tai faktas. O į jų vietą atvažiuos kinai. Jie – darbštūs, sąžiningi, ne vagys. Geriau kinai negu kiti. Juk kas nors turi užimti emigravusių lietuvių vietą. Jau dabar Vilniuje kinų res toranų – ant kiekvieno kampo. „Bet, pažiūrėjus į emigraciją blaiviu protu, aišku, kad išvažiuo ja jauni, sveiki žmonės, kurie ten plauna indus. Bet čia, matyt, ir to kio darbo negauna. Mano kaimy no anūkas – gražus bernas, tiesiog gražuolis, talentingas – Londone picas kepa, naktimis ant jų kažko kius prieskonius barsto. Ir laimin gas, visiems dovanas siunčia, už dirba gerai“, – pasakojo moteris. G.Dauguvietytė šmaikštavo, kad jei būtų jauna, kojos nekeltų į Ang liją. Ta šalis jos netraukia: „Pirmas dalykas, labai negraži jų kalba. Kai jie kalba, tai kaip šunys loja arba kaip su bulba burnoj.“ „Geriau Bezdonyse būt guberna torium negu Niujorke brukšlaviu“, – jeigu būtų įmanoma, taip emig racijos problemas spręstų G.Dau guvietytė.
Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus vardu Arvydas Garbaravičius
Mielieji, Vasario 16-oji – išskirtinė šventė valstybės gyvenime, įkūnijanti mūsų tėvų ir senelių Tėvynės laisvės ir teisingumo siekius. Ši diena kasmet atneša į miestą trispalvėmis padabintą šventę ir ragina nors trumpam užmiršti kasdienybės rūpesčius ir pasidžiaugti tuo, ką turime vertingiausio, – nepriklausomybe. Nuoširdžiai sveikinu visus ir linkiu, kad iškili Vasario 16-osios šventė įkvėptų prasmingiems darbams – Lietuvai ir Kauno kraštui turtinti ir gražinti. LSDP Kauno m. skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė
Mielieji, kaskart, pasitikdami Vasario 16-ąją, nulenkiame savo galvas jos didžiavyriams, paskelbusiems Lietuvos valstybę. Rytoj jas pakelkime, drąsiai priimdami ateities iššūkį – sukurti stiprią, nepriklausomą gerovės valstybę kiekvienam. Esame jos verti. Nuoširdžiai Jūsų Prezidentas Rolandas Paksas
6
trečiadienis, vasario 15, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pamilkite mus, mes geri Violeta Juodelienė
S
ulaukėme: subūrę bendra minčių ratelį Lietuvos dip lomatai atviru laišku ban do įtikinti Nyderlandų gy ventojus, kad europiečiai iš Rytų prisideda prie jų šalies ūkio augi mo ir neatima darbo iš olandų. Epistol iar in į žanrą ES naujok ių diplom at ai pas ir inko neg alė dam i nereag uot i į Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų partijos ak ciją – interneto svetainėje atvers tą virtualią skundų knygą, kurio je kiekv ienas olandas gal i išl iet i įtūž į dėl europiečių iš Rytų.
Visi skirtingi, visi lygūs, mokė socialinė rekla ma. Primenant šį šūkį olandams, verta jį vėl pakartoti ir sau. „Ar jus erzina Vidurio ir Rytų Euro pos imigrantai? Ar praradote dar bą dėl lenko, bulgaro, rumuno ar kito Rytų Europos gyventojo? Mes norėtume sužinoti tai iš jūsų“, – toks tekstas buvo skelbiamas Laisvės partijos interneto svetainėje. Atsak ydam i į tai Bulgar ijos, Če kijos, Est ijos, Latv ijos, Lenk ijos, Lietuvos, Rumun ijos, Slovak ijos, Slovėn ijos ir Vengr ijos ambasa dor iai pakvietė Nyderlandų poli tikus ir visuomenę atsiriboti nuo šios akcijos. Savotiškas tas bandymas privers ti mus pamilti pačiose Meilės die nos išvakarėse. Desperatiškas. Ar diplomat išk ų mūsų ambasa dor ių formuluoč ių užteks, kad olandai, garsėjant ys savo laisva dvasia ir liberalumu, imtų nebe matyti problemų ten, kur jų iš tik rųjų esama? Juolab kad jų yra ne vien Nyderlanduose. Ir Jungtinė je Karalystėje, ir Airijoje, Norvegi joje – visur, kur galima rasti emig rantų iš Lietuvos. Yra ne viena priežastis, kodėl tū las gyvenimu ar oru nepatenkin tas olandas, britas ar norvegas ga lėtų manyti, kad jį erzina lietuvis. Toje Lietuvoje, kuri prasideda ki tapus valst ybinės Liet uvos sie nos, tikrai ne vieni angelai. Vidaus reikalų sistemos atstovai ne kartą yra šnipštelėję: emigrantų sugrą
žin imas labai pablog int ų krim i nogeninę situaciją Lietuvoje. O ir dirbti mes sutinkame už ma žesnę algą nei vietiniai. Dirbame nuošird žiau nei dažnas jų (ir nei patys dirbome Lietuvoje), dažnai nepaisydami savo kūno poreikių ilsėtis. Atsidūrę ten bandome įsi tvirtinti suprasdami, kad tai gali me padaryti tik dabar arba nieka da. Tik Norvegijoje, Airijoje – į Lie tuvą nevykėliu juk neg rįši. Kit ą vert us, vietos gyventoj ų prieš išk umas atv ykėl ių atž vil giu – jok ia išskirt inė mūsų tau tos problema. Olandų rad ikalų pradėta kampan ija primena po kalbį, nug irstą Vok iet ijos Frank furto prie Oder io mieste. „Girdė jai, pavogė Smidtų dviračius – po nakt ies dingo. – Tu matai... Tai lenkai, ne kitaip.“ Lenk ų, kaip vi sų problemų šalt in io, šio pokal bio dalyvėms stereot ipas buvo stipresn is už suvok imą, kad „tie lenkai“ užaug ina kalėdinių žąsų, prisiuva vilnon ių liemen ių ir pi gaus apat in io trikotažo, kur iuo abi moterėlės pasir ūpindavo ki tapus upės esančioje Lenk ijoje. Visuomenėje, kur tvyro įtampa, visada bandoma rast i iešm in in kų. Viduramž iais vieni buvo kal ti dėl maro, vėliau – kiti dėl to, kad dėl savo verslumo sugebėjo išlik ti nepal iest i ekonom ikos kriz ių. Šiand ien tūlas Liet uvos meras did žiuojasi siųsdamas buldoze rius griauti tok ių iešminink ų na mų, kurie kažkodėl yra labiau ne teisėti nei pilaitėmis virtę name liai kolektyviniuose soduose. Žinoma, norint visada galima nu sispjauti ant svetimtaučių kuria mos BVP dal ies, kult ūr ų įvairo vės teik iamos naudos bendr uo menei, juos paverst i atsak ingais už kriminogenines problemas. Gebėjimas sugyventi kartu, ne žeminant, nepabrėžiant akivaiz džių, fiziškai matomų skirtumų, vadinasi tolerancija. Ar ne para doksas, kad mes, savoje šalyje tu rintys daugybę problemų dėl neto lerancijos kitaip mylinčiųjų, kitaip atrodančiųjų, kitaip mąstančiųjų, rinkimuose už kitus balsuojančių jų atžvilgiu, šiandien patys atsidu riame netoleruojamųjų kailyje? Gal imybė savo kail iu pat irt i, ką reišk ia būt i kitok iam nei dau guma, veik iausiai padės mums nugalėt i šiuos stereot ipus daug veiksm ing iau nei už ES pin ig us piešti plakatai, susukti dokumen tin iai filmai ar nevaik išk i žaid i mai mūsų vaikams. Visi skirtingi, visi lyg ūs, mokė social inė rekla ma. Primenant šį šūk į olandams, verta jį vėl pakartoti ir sau.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pasveikinkim vieni kitus Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
K
auno istorinėje prezidentūro je parengta neįprasta paroda, eksponuojanti sveikinimus valstybės šventės proga. Sveikinimai į Istorinę preziden tūrą suplaukė per keliolika pastarų jų dienų, kai „Kauno dienoje“ buvo paskelbta apie akcijos „Pasveikinkim vieni kitus“ pradžią. „Sulaukėme daug originalių sveiki nimų. Palinkėjimus Vasario 16-osios proga siunčia ne tik suaugusieji, bet
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
ir jaunimas, vaikų darželiai“, – sakė Istorinės prezidentūros vadovė Re nata Mikalajūnaitė. Vasario 16-ąją Istorinės prezi dentūros lankytojai galės balsuoti už labiausiai patinkantį sveikinimą ir taip bus išrinkti, lankytojų nuo mone, patys įdomiausi ir turinin giausi palinkėjimai valstybės šven tės proga. Visi Istorinės prezidentūros svečiai turės galimybę apžiūrėti atnaujintą prezidentūros ekspoziciją, kuri pa sipildė Prezidentės Dalios Grybaus kaitės daiktais bei nauju Jonui Že
maičiui-Vytautui skirtu informaciniu stendu, parašyti po sveikinimą ant at viruko su tarpukario Kauno vaizdais. Praėjusiais metais Istorinės pre zidentūros lankytojai išrinko myli miausią prezidentą: juo tapo Antanas Smetona, o balsuojantieji interne tu mylimiausiu prezidentu pripaži no Aleksandrą Stulginskį. Vasario 16-ajai skirti renginiai vyks ir kitose miesto vietose. Iškil mingas minėjimas prasidės 10 val. šv.Mišiomis Kristaus Prisikėlimo ir Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) baž nyčiose.
Palinkėjimai Vasario 16-osios proga Mieli bičiuliai, Liet uvos nep rikl aus omyb ė – tai mū sų tautos žmon ių intelekt ual in is vai sius. Mater ialūs dalyk ai – tai laik in as būv is. Ar dar reikėj o kam nors kit am tok ių did žiul ių pas tang ų, kad galėt ų džiaugt is tautos laisve?! Man au, kad – ne! Juk tai – tit ano darb as! Did žiuo kimės ir džiauk imės nuveikt ų darbų didyb e, išm int im i ir žmog išk a drą sa… Vas ar io 16-osios Akto kūrėj ai pa reiškė: Girdite?.. Čia Lietuva! Ji trokšta būt laisva, Laisva širdim, protu ir santarve šventa. Privalo būt lietuviška tauta! Ji čia!.. Aš sveikinu visus, kam vardas Lietuvos brangus! Alfredas Jasinskis, 12 klasė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, Energetikos ir mechatronikos skyrius
Katinėlio Dryžiaus sveikinimas Katinėlis Rainakėlis Ankstų rytą šiandien kėlės – Vėliavėlę jis iškels,
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Įvairovė: kurdami sveikinimus iš širdies paplušėjo ne tik suaugusieji, bet ir vaikų darželių auklėtiniai.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Lietuvėlės laisvę skelbs! Katinėlis Dryžius sveikina visus Lietu vos vaikus. Dominykas Kiršis, Tauralaukio progimnazijos 5 kl. mokinys
Vasario 16-osios sveikinimas Štai ir vėl atėjo ši diena, Džiugi lietuviui kiekvienam jinai yra. Nuo 1918 metų ji jau švenčiama, Ir švęsim ją, tikiuosi, dar ilgai kaip nie kada. Sveikinu visus su šia diena! Mantas Bokštas 1e, Šilutės 1-oji gimnazija
Sveikinimas Lietuvai Liet uva, nor iu pas veik int i Tave Vals tyb ės atk ūr imo dienos prog a ir pa sid žiaugt i, kad Tu gyva, kad išl ik ai. Daug kart ų Tu, Liet uva, pak ildavai sa vo atg im imui ir daug kart ų prit ildavai paspring usi ašarom is, pabarst yta švi nu ir aplaist yta savo vaik ų krauju. Su sig ūžd avai tad a, Liet uva, ir kantr iai laukdavai, dair ydamas i, kol kit i Tave laisv indavo arba vaduodavo, kol Tave krikšt ydavo ir vesdavo į švent ą kel ią,
242
Prenumeratos skyrius: 302
kol kit i Tave mok ydavo, pat ys maž ai ką išmanydam i ir negalėdam i supras ti, kaip Tu iš viso gal i egz ist uot i be tų did žiųjų kaimynų kalbos, be jų tikėji mo, tvarkos... Ačiū Tau, Lietuva, kad tu viską iškentei, kad esi, kad mes galime gyventi, kurti, kad esame laisvi, kad galime mokytis, to bulėti, siekti savo svajonių išsipildymo... Mes, jaun imas, einame į Lietuvą, į pa vasar į, atver iame šird is džiaugsmui, meilei, gyven imui. Džiaug iamės vis kuo, kas aplink, net šalčiu... Vasario 16oji įdėjo į mūsų širdis valstybę – kaip as menybės dal į, kaip tikr ybę, kaip viso kių gerovių pagrindą, kaip santarvės ir meilės šaltin į. Mūsų tikslas – išsaugoti Tave, Lietuva! 8 kl. mokinė Viktorija Voronenko, Kauno jaunimo mokykla
Sveikinimas Lietuva – tai mano gimtinė, Ežerai, laukai, miškai. Lietuva – tai mano Tėvynė, Gyvensiu joje amžinai! Izabelė Šekaitė, 5 kl. Kauno „Varpo” gimnazija
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
TrečiADIENIS, vasario 15, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Apie „Snorą“ nieko nežinojo Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
„Snoro“ bankroto aplinkybes ti riančiai Seimo laikinajai komisi jai liudijęs buvęs ilgametis Lietu vos banko (LB) vadovas Reinol dijus Šarkinas teigė, kad tuo me tu, kai jis vadovavo centriniam bankui, „Snoras“ buvo patikima finansų įstaiga. Davė parodymus komisijai
Karjera: FNTT vadovai vakar neteko teisės dirbti su slapta informacija, tad ir jų galimybės likti postuose –
labai miglotos.
Simono Švitros nuotr.
FNTT vadovus pastatė į vietą Vidaus reikalų ministras Raimundas Pa laitis vakar pavakarę panaikino Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pava duotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Gavo VSD pritarimą
Ministras BNS sakė tai padaręs, kai gavo Valstybės saugumo departa mento (VSD) teikimą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad „paslap čių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina lei dimą dirbti ar susipažinti su įslap tinta informacija“. Leidimų dirbti su slapta informacija netekusiems FNTT vadovams gresia būti nuša lintiems nuo pareigų. R.Palaitis praėjusią savaitę pa reiškė nepasitikįs ir V.Gailiumi, ir V.Giržadu. Iš pradžių nepasitikė jimas pareikštas V.Giržadui, nes jo pakartotinio tyrimo poligrafu, ar ba vadinamuoju melo detektoriu mi, rezultatai buvo jam nepalankūs. FNTT direktoriumi V.Gailiumi ne pasitikėjimas pareikštas, kai šis ne paisydamas ministro pozicijos pa reiškė paramą savo pavaduotojui. Abu pareigūnai dar anksčiau tik rinti poligrafu. BNS žiniomis, patikrinimai buvo susiję su atliekamu tyrimu dėl in formacijos nutekinimo apie banką „Snoras“. Aiškinamasi, kaip duo menys apie rengiamus pareigūnų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams. Palaikė kolegos
Apie tai, kad R.Palaičio FNTT va dovybei mesti įtarimai nėra lauž ti iš piršto, vakar prakalbo taip pat Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), kuriai priklauso ministras, politikai.
Kaip nurodoma LiCS vadovybės išplatintame pranešime, FNTT va dovams pareikštas nepasitikėjimas „turi labai rimtą pagrindą, apie ku rį yra informuoti ir aukščiausi ša lies vadovai“. „Finansinius nusi kaltimus tiriančios žinybos vadovai turi būti nepriekaištingos reputa cijos, ir jei yra gautas neginčijamas signalas, kad yra kitaip, tolesnis jų darbas su įslaptinta informacija, taip pat jų vadovavimas šiai tarny bai neįmanomas“, – teigiama par tijos pranešime.
Eligijus Masiulis:
Manau, mums užteks sveiko proto, kad teisingi sprendimai būtų rasti. Opozicijai teks pritilti
Dar labiau aštrinti konfliktą ir pa sinaudoti susidariusia situacija va kar stengėsi ir Seimo opozicija. „Ministro mojavimas melo de tektoriaus rodmenimis liudija vi sišką sutrikimą, – skelbė Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Va lentinas Mazuronis. – Tokia situa cija, kai viešai aiškinamasi santy kius, labiau primena bobų turgų.“ Darbo partijos atstovai norėtų, kad ministras, jei žino, kas nuteki no informaciją, dabar tai aiškiai ir pasakytų. Jei to nebus, – atsista tydintų. Valdantieji ramūs
Valdančioji koalicija, kaip įpras ta, į opozicijos kalbas apie tai, kad
viena iš konfliktuojančių šalių ne delsdama turi trauktis, nekreipia dėmesio. Tiesa, valdančiųjų atsto vai sutinka, kad R.Palaičio ir FNTT vadovybės konfliktas labai pakenkė abiejų institucijų reputacijai. O konflikto baigties kol kas nie kas nedrįsta prognozuoti. Tyrimas, kurį dėl FNTT vadovybės atlieka R.Palaičio vadovaujama ministe rija, jos atstovų teigimu, gali užt rukti ne trumpiau kaip mėnesį. „Per koalicijos gyvavimo lai kotarpį yra buvę ir sudėtingesnių nesutarimų. Manau, mums užteks sveiko proto, kad teisingi spren dimai būtų rasti“, – optimistiš kai vakar buvo nusiteikęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušaus kas apsiribojo pasakydamas, kad R.Palaitis pareikšdamas nepasi tikėjimą paskubėjo. Taip pat pri dūrė, kad ministerijos atlikto tyri mo išvados tebus rekomendacinio pobūdžio, tad „iš to gali nieko ne būti“. Ieškoma atsakymų
Tiesa, iki šiol FNTT vadovybę gy nė premjeras Andrius Kubilius. Dėl to net buvo svarstoma, kas skati na premjerą taip elgtis. Netruko pasigirsti kalbų, kad toks žingsnis gali būti siejamas ir su vadinamą ja mailiaus byla, taip pat su buvu siu FNTT vadovu Romualdu Bo reika. Taip pat niekaip nebaigiama nagrinėti beveik dvejus metus te besitęsianti „mailiaus“ byla, ku rioje kaip specialusis liudytojas FNTT buvo apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Devyni teisiamieji kėsinosi pasi savinti daugiau nei 20 mln. litų iš ES ir Lietuvos biudžeto neva žuvų mailiui auginti. Tarp teisiamųjų yra ir buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius Romualdas Visoka vičius. Šis, K.Starkevičiaus teigi mu, prašė jo tarpininkauti ir padėti susitikti su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovais.
Vakar R.Šarkinas atvyko duo ti parodymų Seimo laikinajai ko misijai, tiriančiai „Snoro“ bank roto aplinkybes. Prieš eidamas į uždarą komisi jos posėdį buvęs LB vadovas at sakė į kelis žurnalistų klausimus. Paklaustas, ar laikė savo pini gus „Snore“, R.Šarkinas atsakė neigiamai. „Ar todėl, kad jis bu vo nepatikimas?“ – pasiteiravo žurnalistai. „Kodėl nepatikimas? Licenciją turėjo, vadinasi, patiki mas“, – teigė R.Šarkinas. Jis tvirtino, kad LB būtų ėmęsis kokių nors prevencinių veiksmų, jeigu jau anksčiau būtų pastebė ta tam tikros nelegalios veiklos „Snore“ požymių. „Nieko negalvojau“
Paklaustas, ką pagalvojo pernai lapkričio 16-ąją, kai buvo pa skelbta apie „Snoro“ nacionali zavimą, R.Šarkinas atsakė: „Nie ko negalvojau. Ir negaliu turėti apie tai nuomonės, nes neturiu visos informacijos. Žinau tiek, kiek spauda rašo.“ Jis pabrėžė, kad beveik visi ša lies komerciniai bankai nuolat tu ri įvairiausių problemų. „Kai jos pastebimos, duodami įpareigoji mai tas problemas taisyti“, – sakė buvęs LB valdybos pirmininkas. R.Šarkinas teigė, kad per 15-a jo vadovavimo LB metų buvo su kurta „normali bankų sistema ir tarptautinius standartus atitin kanti bankų priežiūros bei kont rolės sistema“. Jis žurnalistams patvirtino žinojęs tai, kad iš LB jau atleisto Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazi miero Ramono giminės dirbo tame pačiame banke „Snoras“: „Kuo čia dėtas K.Ramonas ir jo giminės? Tai neturi nieko bendra su darbu.“ R.Šarkinas LB vadovavo nuo 1996 iki 2011 m.
tuodami ir kurių pagrindu arba dėl kurių mes priėmėme spren dimus“, – teigė LB vadovas. „Snoras“ inspektuotas pernai rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Tik rinta banko veikla per metus. Rasta daug pažeidimų. Vadovaudamasi inspektavimo rezultatais LB val dyba lapkričio 16 d. priėmė spren dimą nacionalizuoti „Snorą“. Vė liau paskelbtas jo bankrotas. V.Vasiliauskas teigė, kad „Sno ro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley ataskaitos apie padėtį banke yra riboto naudoji mo, todėl neskelbtinos. Neatviravo apie tyrimą
Po „Snoro“ griūties aplinkybes tiriančios komisijos uždaro po sėdžio, užtrukusio dvi valandas, jos vadovas Valentinas Mazuro nis nebuvo linkęs atvirauti apie tyrimo eigą. V.Mazuronis sakė, kad R.Šarki no ir V.Vasiliausko teirautasi apie „Snoro“ veiklą ir LB vykdytą jo priežiūrą iki banko nacionaliza vimo pernai lapkritį ir po to. „Komisija uždavė labai daug įvairių klausimų ir gavo daug la bai įdomių atsakymų“, – taip bent kelis kartus pabrėžė V.Ma zuronis, žurnalistų paklaustas, ką išgirdo per posėdį. „Uždavėme tuos klausimus, į kuriuos turime atsakyti atlikda mi savo tyrimą. Bet pagal įsta tymą, kol nepriimsime galuti nio sprendimo dėl savo išvados, negalime nieko konkrečiau ko mentuoti“, – kalbėjo komisijos vadovas. Paklaustas, ar R.Šarkino ir V.Vasiliausko pateikti atsaky mai sutapo, V.Mazuronis teigė: „Jie negali sutapti, nes buvo už duodami skirtingi klausimai. Su R.Šarkinu kalbėjomės apie jo va dovavimo Lietuvos bankui laiko tarpį, su V.Vasiliausku – daugiau sia apie jo laikotarpį.“
Sprendimas – inspektavus
Į Seimo laikinosios komisijos na rių klausimus atsakė ir dabartinis LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis nelinkęs many ti, kad „Snoras“ buvo patikimas bankas. Tačiau, pasak jo, galuti nius atsakymus į visus klausimus pateiks tiek teisėsaugos, tiek po litikų atliekami tyrimai. V.Vasiliauskas, paklaustas, ar „Snoras“ buvo patikimas, neišdrį so taip sakyti. „Tai matyt, kad ne. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis atsakys į visus klausimus. Aš lai kausi, laikiausi ir laikysiuosi pozi cijos, kad nežiūriu į praeitį ir galiu atsakyti tik už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio“, – žurnalistams sa kė V.Vasiliauskas. „Galiu kalbėti apie faktus, ku riuos mes nustatėme inspek
Prievaizdas: R.Šarkinas teigia,
kad jo vadovavimo centriniam bankui laikais jokių netinka mos „Snoro“ veiklos požymių pastebėta nebuvo.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
8
TrečiADIENIS, vasario 15, 2012
lietuva
Užsispyrusios savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamento (PAGD) direk torius Remigijus Baniulis teigia, kad, reformuojant priešgaisrinės apsaugos sistemą, mažinant ko mandų skaičių kaimuose, liko su sitarti su Kėdainių, Biržų ir Kupiš kio rajonų savivaldybėmis.
Paaiškėjus, kad kai kuriose savi valdybėse esama komandų, ku riose budi po vieną ugniagesį, ir nusprendus tokias komandas nai kinti, trijose savivaldybėse dėl to kių sprendimų ir sutarta, o liku sios nusprendė komandas išlaikyti ir tam skirti papildomai lėšų iš sa vivaldybės biudžeto. Iš 23 komandų, kurių pasiūlyta atsisakyti, jau pradėtas 16-os lik vidavimo procesas, keturios sa vivaldybės komandas nusprendė išlaikyti skirdamos papildomą fi nansavimą, su trimis savivaldybė mis derybos tęsiasi.
„Dvidešimtyje savivaldybių 23 komandas pirminiu variantu buvo siūloma uždaryti. Pagrindinė prie žastis – nėra finansų. Pasiekti susi tarimai beveik 17-oje savivaldybių, nes vienos panaikino komandas, kitos nusprendė prisidėti finansa vimu ir kompensuoti trūkumą. Su trim savivaldybėm, Kėdainių, Bir žų ir Kupiškio, vyksta derybos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo ir gy nybos komiteto posėdyje dalyvavęs PAGD direktorius. „Nesant finansavimo tose ko mandėlėse pradėjo budėti po vie ną žmogų. Vienas lauke ne karys – jo buvimas gaisrinės komando je nesuteikia jokio saugumo jaus mo nei bendruomenei, nei duoda naudos realybėje“, – sakė R.Ba niulis. O komandas, kuriose vienu me tu gali budėti du ugniagesiai, jo tei gimu, verta išlaikyti, net jei kilus
Taupumas: ugniagesių vadovai teigia, kad laikyti komandas, kuriose vienu metu budi po vieną žmogų, tė
ra pinigų švaistymas.
gaisrui vis vien tektų šauktis pa galbos iš rajono centro. „Verta, visą laiką verta. Jei jie ne pajėgia užgesinti gaisro, tai bent ap saugo gretimus pastatus, gaisras toli nenueina. Taip pat suranda vandens šaltinius, statutiniams atvykus į įvykio vietą tik parodo, iš kur reikia imti vandenį, ir priimami sprendi
Vytauto Liaudanskio nuotr.
mai, kaip maksimaliai gesinti gais rą“, – sakė PAGD vadovas. Lietuvoje veikia dviejų lygių priešgaisrinė apsauga – valstybinė ir savivaldybių ugniagesių koman dos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimuose. Statutinės valstybinės priešgais rinės apsaugos reforma pradėta dar
2008 m., o savivaldybių komandų reforma užtruko. Buvo sutarta, kad reforma vyks natūraliu būdu – į išėjusių iš darbo ugniagesių vie tą nauji nebus priimami. Savival dybėms buvo pasiūlyta iš 302 ug niagesių komandų panaikinti 23, esančias mažuose kaimeliuose. BNS inf.
Premjeras tiki „Gazprom“ gera valia Premjeras Andrius Kubilius neat meta, kad pokalbius su Lietuvos Vyriausybe pradėjęs Rusijos du jų koncernas „Gazprom“ galvoja apie būsimą konkurenciją Lietu vos dujų rinkoje ir gali sumažinti „Lietuvos dujoms“ parduodamų dujų kainą.
Iki šiol Vyr iausybės pas tangos sus itart i su „Gazprom“, kur is nepatenk intas Vyr iausybės įgy vendinama dujų sektoriaus per tvarka, nedavė apčiuopiamų re zultatų, todėl duj os Liet uvai pard uod am os brang iau nei ki toms ES šalims. „Akivaizdu, kad turėdami ter minalą (suskystintų gamtinių du jų terminalą Klaipėdoje – BNS past.) mes iš tikrųjų galėtume ir su „Gazprom“ daug realiau tar tis dėl mažesnių kainų ir, ma nau, to požymius ir dabar mato me, kai „Gazprom“ pradeda bent daliai vartotojų Lietuvoje mažinti kainas, turiu omenyje „Achemą“. Neatmesčiau net ir to kad maty
damas mūsų darbus dujų sekto riuje ir statomą terminalą, „Gazprom“ jau dabar galvoja, kaip reikės konkuruoti dėl vartotojų Lietuvoje, kai „Gazprom“ nebeliks vieninteliu dujų tiekėju“, – inter viu Lietuvos radijui antradienį sa kė A.Kubilius. Anot jo, terminalo statybos dar bai, su juo susijęs Klaipėdos uos to gilinimas, Jurbarko–Klaipėdos magistralinio dujotiekio statyba eina į priekį. „2014 m. atsirasiantis terminalas mums labai svarbus, kad artimiau siu metu turėtume realią alterna tyvą dujų tiekimui iš „Gazprom“, nes turėdami vienintelį vamzdį tu rime labai mažai galimybių derėtis ir susitarti dėl mažesnės dujų kai nos „Lietuvos dujų“ vartotojams“, – kalbėjo A.Kubilius. „Lietuvos dujos“ užima apie 40 proc. šalies dujų rinkos ir dujomis aprūpina visus šalies buitinius var totojus, kuriems šią žiemą ypač smarkiai išaugo šildymo kainos. BNS inf.
Kliūtis: „Turėdami vienintelį vamzdį turime labai mažai galimybių derė
tis ir susitarti dėl mažesnės dujų kainos“, – sakė A.Kubilius
Gedimino Bartuškos nuotr.
9
trečiadienis, vasario 15, 2012
OMX Vilnius
+0,08 %
OMX Riga
–0,15 %
10,5 mlrd. litų
– tiek grynųjų pinigų sausį buvo apyvartoje.
Infliacija didės
3,4
Pirmą šių metų mėnesį vartoji mo prekės ir paslaugos Lietuvo je pabrango mažiausiai Baltijos valstybėse – vos 0,3 proc. Tačiau analitikai prognozuoja, kad jau vasarį kasdieniai pirkiniai kai nuos daugiau.
„Didžiausią įtaką, kaip ir tikėtasi, darė pabrangę maisto produktai, degalai ir dėl išaugusio vartojimo pabrangusi elektra. O bendrą var tojimo prekių kainų indekso kili mą mažino drabužių ir avalynės žiemos kolekcijų išpardavimas“, – sakė „Danske“ banko vyresnio ji analitikė Baltijos šalims Viole ta Klyvienė. Pasak jos, yra rizika, kad inflia cija vasarį didės sparčiau negu sausį. „Yra tikimybė, kad vasarį metų infl iacija pasieks 3,6 proc.“, – prognozavo V.Klyvienė. Sausį užfiksuota 3,4 proc. metų inflia cija, anot analitikės, buvo tokia, kaip ir tikėtasi. DNB banko vyresnysis ana litikas Rokas Bancevičius taip pat prognozavo, kad vasarį inf liacija toliau didės. „Vasarį var tojimo prekių ir paslaugų kai nos turėtų paaugti dar sparčiau, nes didės šilumos kainos. Ma
proc.
sausį pasiekė metinė infliacija Lietuvoje. nome, kad vėliau kainų augimas sulėtės ir 2012 m. infl iacija sieks 3 proc.“, – sakė R.Bancevičius. Anot jo, metų infl iacijos progno zė pagrįsta lūkesčiais, kad naftos ir grūdų kainos pasaulio rinkose bus stabilios, ir tikintis, jog Lie tuvos ekonomika augs lėčiau. Lietuvoje sausį užfiksuota 0,3 proc. mėnesio infl iacija. Metinė (sausį, palyginti su 2011 m. sausiu) infliacija siekė 3,4 proc., o viduti nė metų infliacija buvo 4,2 proc. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, per mėnesį vartoji mo prekės ir paslaugos Latvijo je brango 0,8 proc., Estijoje – 0,7 proc. Per pastaruosius 12 mėne sių Latvijos vartotojų kainų in deksas pakilo 3,6 proc., Estijos – 4,5 proc. BNS, KD inf.
Kainų pokyčiai per metus (proc.) Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
5,5
Alkohol iniai gėr imai ir tabako gaminiai
1,2
Drabuž iai ir avalynė
–3,1
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras
8,6
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priež iūra
1,6
Sveikatos priež iūra
1,1
Transportas
4,3
Ryšiai
–2,8
Poilsis ir kultūra
–0,3
Šviet imas
0,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai
4,4
Iš viso
3,4 Šaltinis: Statistikos departamentas
Priežastys: kiekvieną mėnesį brangstant šildymui, kils ir būtiniau
sių maisto produktų kainos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,26 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
vilniuje butai pinga
€
Baltijos šalių sostinėse sausį bu tų kainos Taline ir Vilniuje sumažė jo atitinkamai 2,6 ir 0,1 proc., o Ry goje jos išliko nepakitusios. Balti jos šalyse aukščiausia vidutinė bu to kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Vilniuje – 4147 litai. Taline vidutinė kaina siekia 3577 litus už kvadratinį metrą, Rygoje – 3346 li tus už kvadratinį metrą.
Baltarusijos rublis 10000 3,1703 DB svaras sterlingų 1 4,1272 JAV doleris 1 2,6250 Kanados doleris 1 2,6219 Latvijos latas 1 4,9417 Lenkijos zlotas 10 8,2322 Norvegijos krona 10 4,5802 Rusijos rublis 100 8,7362 Šveicarijos frankas 1 2,8573
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+1,3717 % +0,3282 % +0,7639 % +0,5754 % +0,0547 % +0,1740 % +0,6416 % +0,2456 % +0,0525 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,71
4,61
2,39
„Vakoil“
4,75
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,06 dol. už 1 brl. 117,30 dol. už 1 brl.
Didžiausias rizikos šaltinis verslo sek toriui šiemet yra eu ro problemos, ga limi pokyčiai mo kesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai.
Rizika: kas trečias verslininkas mano, kad dėl euro zonos problemų
gali pablogėti ir jų valdomų įmonių padėtis.
„Shutterstock“ nuotr.
Lūkesčiai mažėja Tokią išvadą atskleidė naujausia Lietuvos laisvosios rinkos insti tuto (LLRI) atlikta įmonių vadovų, finansų direktorių ir ekspertų ap klausa. „Lūkesčiai suprastėję. 33 proc. apklaustųjų mano, kad didžiau sias neapibrėžtumo ir rizikos šal tinis šiemet bus euro problemos ir su jomis susijusi eksporto mažėji mo grėsmė“, – komentavo tyrimo autorius LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas. 29 proc. LLRI respondentų nu rodė, kad neapibrėžtumo šaltinis yra galimi mokestinės aplinkos pa keitimai ir mokesčių didėjimas, o 25 proc. mano, kad daugiausia ne tikrumo kils dėl rudenį vyksian čių rinkimų ir populistinių politi kų sprendimų. Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir šie met nesikeis. Rinkos dalyvių nuo
mone, bent dalį savo veiklos še šėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012 m. ši dalis esą gali ne smarkiai sumažėti (iki 36 proc.). LLRI respondentai vertina, kad vidutinis neto darbo užmokes tis 2011 m. didėjo 4 proc. ir tiek pat kils 2012 m. Ekspertas V.Žu kauskas atkreipė dėmesį, kad na mų ūkių pajamos augo pirmą kar tą po to, kai dvejus metus iš eilės jos mažėjo. Darbo užmokestis didėjo, nes įmonės turėjo galimybę uždirb ti daugiau pelno. Ekonomikos ty rimo duomenimis, įmonių pelnin gumas pernai didėjo trečius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2012 m. įmonių pelningumas mažės, tačiau didės investuojamo pelno dalis. Rinkos dalyvių vertinimais, įmonių pelningumas 2011 m. sie kė 4,5 proc. Ekonomikos tyrimo dalyvių bu vo klausiama, ar jie jaučia poky
čius dėl verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos, kuri buvo pradėta dar 2009-aisiais. 56 proc. apklaustųjų teigė ne jaučiantys pokyčių verslą kont roliuojančių institucijų srityje. 30 proc. respondentų nurodė, kad pokyčių yra ir jie atitinka vykdo mos pertvarkos tikslus, o 14 proc. tyrimo ekspertų mano, kad poky čių yra, tačiau jie neatitinka per tvarkos tikslų. Verslo sąlygas bloginantys poky čiai verčia įmones apsvarstyti ga limybes perkelti verslą ar jo dalį į kitas šalis, kur verslo sąlygos palan kesnės. LLRI apklausti rinkos da lyviai mano, kad šiuo metu 11 proc. Lietuvos įmonių ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veik lą ar jos dalį į užsienį. „Lietuvos verslo emigracija yra taip pat svarbi ir aktuali proble ma“, – apibendrino V.Žukauskas. BNS, KD inf.
10
trečiadienis, vasario 15, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Nugalėti varžovus galima ir septyniese Lietuvos kūno kultūros akade mijos (LKKA) krepšininkai įro dė, kad laimėti varžovų aikštė je galima žaidžiant beveik vienu penketuku. Neįvertino kauniečių
LKKA atstovai, tik septyniese atvykę į Klaipėdą žaisti Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) vaikinų 1-osios grupės koman dų čempionato rungtynių, 91:80 privertė kapituliuoti uostamies čio universiteto ekipą. „Gal kai kurie mūsų žaidėjai pagalvojo: ai, atvažiavo keli kau niečiai, be vargo juos nugalėsime. Mačas susiklostė priešingai. Pra dėjome labiau stengtis tik ketvir tajame kėlinyje, kai jau buvo per vėlu“, – krimtosi Klaipėdos uni versiteto (KU) krepšininkų strate gas Dainius Miliūnas. Varžovai – it rykliai
Pirmojoje vietoje įsitvirtinę Lie tuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai svečiuose 95:71 nugalėjo autsaiderę – Aleksand ro Stulginskio universiteto (ASU) komandą. „Tradiciškai du kėlinukus at silaikėme, po to palūžome. Var žovai trečiajame kėlinyje lyg ryk liai, pajutę kraujo skonį, sudraskė mūsų gynybą“, – po rungtynių sakė ASU ekipos treneris Rober tas Ragauskas. Mykolo Romerio universitetas (MRU) 89:53 sutriuškino Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). „Rezultatas – dėsningas. Juk MRU ekipai atstovauja LKL ir NKL klubų žaidėjai, o mūsų gre tose – mėgėjai“, – teigė VGTU krepšininkų treneris Gintaras Šerkšnas. Erzino laikmatis
Daugkartiniai LSKL ir Europos studentų čempionai Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) krep šininkai savo aikštėje 96:90 pa laužė Šiaulių universiteto (ŠU) komandą. „Priešinomės, kiek galėjome, tačiau erzino tai, kad kelis kar tus sekretoriatas pamiršo paleis ti atakai skirtą laikmatį ir būtent per VDU atakas. Plušame gyny boje maždaug po minutę, ogi žiū
Statistika Aleksandro Stulginskio univer sitetas (ASU)–Lietuvos edukolo gijos universitetas (LEU) 71:95 (19:24, 22:19, 13:33, 17:19). E.Kulbo ka 22 taškai/D.Tarvydas ir L.Kaz lauskas po 17 tašk ų. Klaip ėdos univers itetas (KU)– Lietuvos kūno kultūros akade mija (LKKA) 80:91 (17:22, 19:26, 25:25, 19:18). V.Tarol is ir J.Kaza kauskas po 21/Š.Vingel is 23 (4/7 dvitašk ių, 5/6 tritašk ių). Mykolo Rom er io univers ite tas (MRU)–Vilniaus Ged im ino technikos universitetas (VGTU) 89:53 (26:19, 27:8, 20:11, 16:15). T.Pa deg imas 20/E.Rastenis 9. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)–Šiaulių universitetas (ŠU) 96:90 (26:23, 19:15, 27:23, 24:29). Ž.Janavičius 29 (6/9 tritaškių, 8 at kovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai)/A.Gurklys 25. Kauno technologijos universi tetas (KTU)–Vilniaus universi tetas (VU) 80:71 (26:15, 15:20, 16:22, 23:14). V.Kružikas 22 taškai (8 atko voti kamuoliai)/A.Gorskovas 24.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pral.
Taškų sant.
1. LEU 2. VDU 3. ŠU 4. MRU 5. LKKA 6. VU 7. KTU 8. KU 9. VGTU 10. ASU
9 8 7 7 6 5 5 5 3 0
2 3 4 4 5 6 6 6 8 11
1045:931 965:894 979:921 958:863 943:952 890:890 903:927 894:821 801:897 722:1004
rime, kad netiksi laikas. Tai šiek tiek taip pat išmušė iš vėžių“, – pabrėžė šiauliečių strategas Ro landas Vaičiūnas. VDU rinktinės treneris Arū nas Juknevičius nešykštėjo pa gyrų vedliui į pergalę Žygiman tui Janavičiui. „Jis buvo ir komandos variklis, ir smegenys bei kovingumo pa vyzdys. Kai šis žaidėjas buvo aikš tėje, viskas ėjosi lyg iš pypkės, kai tik jis prisėsdavo ant suolo, žai dimas išsiderindavo“, – kalbėjo A.Juknevičius. KD, LSKL.lt inf.
Šaltinis: palyginti su 2010-aisiais, šiemet šalies sportui valstybė skirs 3,4 mln. litų mažiau. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Dūstantis sportas laukia deguonies
Iš paskutiniųjų išlikimo siekiančios šalies sporto federacijos ne kantriai laukia pinigų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), kuris šiais metais – 2 mln. litų kuklesnis nei pernai. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Fondas traukiasi
16,4 mln. litų bus padalyta 65-ioms šalies sporto federacijoms. Praė jusiais metais jos suraikė 18,5 mln. litų pyragą, o 2010-aisiais – 19,8 mln. litų. Šį kartą paramą gaus tik tos Lie tuvos sporto federacijos, kurių tarptautinės organizacijos yra pa sirašiusios sutartis su Pasauline antidopingo agentūra (WADA). Pernai paramos negavo 18 šalies sporto federacijų, nes jų sportinin kų netikrina WADA pareigūnai. Lietuvos šiuolaikinės penkiako vės federacija (LŠPF), 2011-aisiais gavusi 515 tūkst. litų paramą, šie met paprašė 806 tūkst. litų. „Nesitikime gauti tokios sumos. Matome, kad kasmet fondas ma žėja. Suskaičiavome, kad blogiau siu atveju mums užtektų 647 tūkst. litų. Manau, šiais metais teks ne mažai projektų išbraukti iš savo planų“, – sakė LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Skaičiuoja skolas
Lyderis: Ž.Janavičius – VDU komandos variklis. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasak jo, negavus reikiamos para mos, tektų atsisakyti jaunių var žybų. „Nukentėtų jų pasiruošimas Eu ropos ir pasaulio čempionatams. Neturėtume pinigų jaunių treni ruočių stovykloms. Su tuo galime susitaikyti. Šiais metais svarbiau sia – mūsų olimpiečių pasirengi
mas ir startai“, – kalbėjo V.Kali ninas. Jis nė kiek neabejojo, kad gavus paramą teks gerai pasukti galvą, kaip ją padalyti. „Sportininkai jau keliavo, bet vi sur – už savo pinigus. Turime maž daug 60 tūkst. litų skolų, – skai čiavo LŠPF generalinis sekretorius. – Gelbsti tai, kad mus su aviacijos kompanijomis sieja geri santykiai. Gavome bilietus, tačiau už juos dar nesumokėjome.“
Nijolė Medvedeva:
Dar niekada nesu laukėme paramos pagal poreikius. Poreikiai – per milijoną
Lietuvos lengvosios atletikos fe deracijai (LLAF) pernai iš KKSRF buvo skirta 675 tūkst. litų. LLAF generalinė sekretorė Nijolė Med vedeva nusiteikusi optimistiškai. „Mūsų poreikiai – gerokai per milijoną, – sakė N.Medvedeva. – O kiek gausime, nežinome. Dar nie kada nesulaukėme paramos pagal poreikius. Teks koreguoti planus. Karpysime išlaidas, nors varžybas reikia organizuoti, plėtra irgi pri valoma. Žengti atgal negalime, ieš kosime išeičių.“ Generalinė sekretorė priminė, kad LLAF varžybas rengia jau nuo
2011-ųjų gruodžio už skolintas lė šas. „Biudžeto neturime, tačiau se zono negalime atidėti. Džiaugia mės, kad olimpiečių reikmes kom pensuoja Lietuvos olimpinis sporto centras. Kol kas visi atletai, ku riems reikėjo, į treniruočių stovyk las išvažiavo“, – kalbėjo N.Medve deva. Rėmėjai – draugai
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Gin tautas Bartkus pripažino, kad rė mėjų, kurie padėtų plaukimui, šiais laikais rasti labai sunku. „Plaukimas populiarus visame pasaulyje, tačiau pas mus rasti pa pildomų investicijų – sudėtinga. Remiamės draugiškais ryšiais – pažįstami, artimieji, bičiuliai. So lidžių rėmėjų rasti tikrai sunku“, – sakė G.Bartkus. Praėjusiais metais LPF gavo 415 tūkst. litų valstybės paramą, šiais metais, pasak generalinio sekreto riaus, kol kas neaišku. „Renginiai vyksta, o mes vis dar nežinome, kiek pinigų turėsime. Negalime nieko planuoti. Kalbė jome su KKSD vadovais, sulaukė me pažadų, kad olimpinės spor to šakos skaudžiai nenukentės. Tai yra tik žodžiai, – kalbėjo G.Bart kus. – Mūsų veiklai per metus rei kia maždaug milijono litų. Nori me optimizuoti varžybų sistemą. Po Londono žaidynių jau galvosi me apie kitą olimpinį ciklą.“
11
trečiadienis, vasario 15, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Tariamas ar tikras „Rangers“ žlugimas? Ne vienus metus Škotijos futbolo vado vų šiltame prieglobstyje tūnojęs Glazgo „Rangers“ klubas priėjo liepto galą – 54 kar tus Škotijos čempionu tapusi komanda at sidūrė ant kracho ribos. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Iškėlė baltą vėliavą
140 metų jubiliejų šiemet šven čiančio „Rangers“ klubo vado vai priversti raudonuoti. Keliolika metų nemokėti mokesčiai atsi suko prieš patį klubą. Skaičiuoja ma, kad „mėlynieji“ yra nesumo kėję beveik 50 mln. svarų sterlingų mokesčių. Bendra „Rangers“ sko la dar įspūdingesnė – apie 75 mln. svarų sterlingų. Apie tai, kad legendinis britų klubas pastaruoju metu susiduria su didžiulėmis skolomis ir yra ties žlugimo riba, vis garsiau kalbėta pastaraisiais metais. Galiausiai šis burbulas sprogo, o klubo savinin kas Craigas Whyte’as iškėlė bal tą vėliavą.
Craigas Whyte’as:
Realybė – niūri. Ga liausiai priėjome liepto galą. „Nuo pat tos akimirkos, kai tapau didžiausiu klubo akcininku, žino jau, kad susidursime su didžiuliais finansiniais rūpesčiais. Privalome priimti šiuos iššūkius ir restruktū rizuoti klubą“, – nelengvas dienas konstatavo C.White’as. Vakar klubui oficialiai skirta de šimt dienų susirasti naujus kredi torius, tačiau, neturėdama kitos išeities ir stengdamasi išsaugo
ti komandą, „Rangers“ vadovy bė jau užpildė visus dokumentus, kad nedelsiant būtų galima pradėti bankroto procedūrą. Sprendimą, ar perduoti komandą bankroto admi nistratoriams, turėtų priimti Edin burgo teismas. Jei „Rangers“ bus paskirtas bankroto administratorius, iš ko mandos bus atimta mažiausiai de šimt taškų ir pritaikytas draudimas pasirašyti sutartis su naujais fut bolininkais. Šiuo metu Škotijos „Premier“ lygoje titulą ginantys Ally McCois to auklėtiniai nuo pagrindinio kon kurento Glazgo „Celtic“ atsilieka 4 taškais. Jei šios sankcijos bus pri taikytos, „Rangers“ neliks jokių galimybių kovoti dėl aukso. Nusipirko už svarą
Nuo žemės ūkio technikos nuomos savo verslą pradėjęs C.Whyte’as „Rangers“ klubą įsigijo praėjusių metų gegužę už 1 svarą sterlingų. Simb ol in ę kain ą sum ok ėj ęs prieštaringos reputacijos versli ninkas jau tuomet paveldėjo klubą su maždaug 22 mln. svarų sterlingų skolomis. Nuo 1988-ųjų „Rangers“ vadovavo Škotijos plieno magna tas Davidas Murray’us. Pasklidus žinioms apie komandos agoni ją, Škotijoje buvo spekuliuojama, kad buvęs savininkas galėtų susi grąžinti komandą, tačiau D.Mur ray’us antrą kartą bristi į tą pačią upę nėra nusiteikęs. Nors C.Whyte’as nevengė kalbė ti apie ambicingus planus, „Ibrox“ stadione besilankantys aistruoliai
Praeitis: 2008-aisiais „Rangers“ (mėlyna apranga) pralaimėjo „Kaunui“ 1:2.
į naują savininką visada žvelgė la bai įtariai. Sužinoję paskutines ži nias, ištikimiausi „mėlynųjų“ ger bėjai nustėro. „Tai mane šokiravo. Po truputį ruošėmės tam, tačiau nemaniau, kad ši diena ateis taip greitai. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, neteksime dešimties taškų ir gali me atsisveikinti su čempionų titu lu“, – niršo „Rangers“ sirgalių klu bo lyderis Andy Kerras. „Tai labai skaudi akimirka. Ap gailestauju, kad atsidūrėme tokioje padėtyje, tačiau kito varianto nėra. Privalome priimti teisingą spren dimą, kad išsaugotume klubą. Rea lybė – niūri. Galiausiai priėjome liepto galą. Šio kracho priežasčių reikėtų ieškoti prieš daugelį metų priimtuose sprendimuose“, – at
sakomybės kratėsi dabartinis klu bo savininkas. Gėdos stulpas – sprendimas?
Dabartinė „Rangers“ valdyba įsi tikinusi, kad bankroto administ ratoriaus paskyrimas – geriausias sprendimas, nes tik tokiu būdu Glazgo komanda gali pakilti nau jam gyvenimui ir išlaikyti finansi nį stabilumą. Statuso pakeitimas teoriškai net nereikštų, kad klubui bus drau džiama dalyvauti kitų metų Eu ropos taurių varžybų kampanijo je. Net jei ir praras dešimt taškų, „Rangers“ artimiausią persekiotoją Škotijos čempionate „Motherwell“ dar lenks 9 taškais. Tai reiškia, kad klubas turi puikiausias galimy bes sezoną baigti antroje vietoje ir
Krepšinio medų apkartino teisėjai , o vidurio puolėjas surinko 13 taš kų. Vilniečiai atsirevanšavo už sve čiuose patirtą nesėkmę – 73:74.
Lietuvos jaunimo krepšinio rink tinę pernai iki pasaulio čempio nato aukso medalių atvedęs Jo nas Valančiūnas sulaukė dar vie no įvertinimo – 19 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas išrinktas ge riausiu Europos jaunuoju krepši ninku.
Strėlės teisėjams
Pralenkė „Real“ talentą
Neakivaizdinėje dvikovoje lietuvis pranoko Juodkalnijos ir Ispanijos pilietybes turintį Madrido „Real“ puolėją 21-ų Nikolą Mirotičių bei turką Enesą Kanterą. „Jonas – labai aukštas ir judrus žaidėjas. Savo bendraamžius jis lenkia smarkiai. Daug krepšinio sirgalių šį žaidėją lygina su Arvy du Saboniu, tačiau Jonas turi sa vitą žaidimo stilių“, – nugalėtoją gyrė Tarptautinės krepšinio aso ciacijų federacijos (FIBA) Euro pos skyriaus prezidentas Olafuras Rafnssonas. 2011-iej i buvo sėkm ing iau si J.Valančiūno karjeroje. Jis su Lietuvos devyniolikmečių rink
Tautiečiai: Lietuvos krepšinio talentų D.Motiejūno (geltona apranga)
ir J.Valančiūno dvikovos visada traukia akį.
tine triumfavo Latvijoje vykusia me pasaulio jaunimo čempionate, buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaid ėj u. Po šio turny ro aukštaūgis apsivilko ir nacio nal in ės rinkt in ės maršk in ėl ius bei debiutavo Europos krepšinio čempionate.
Padėjo nugalėti
vtb-league.com nuotr.
Įkvėptas asmeninės sėkmės, J.Va lančiūnas pirmadienį puikiai su žaidė ir VTB Vieningosios krep šinio lygos rungtynes su Gdynės „Asseco Prokom“ komanda – jo atstovaujama Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa iškovojo pergalę 59:54
Vilniečių triumfu pasibaigęs susi tikimas nestokojo aštrių komenta rų – Gdynės ekipai vadovaujantis vyriausiasis treneris Tomas Pačė sas ir puolėjas Donatas Motiejūnas pareiškė pretenzijų arbitrams uk rainiečiams Aleksandrui Gorško vui, Sergejui Bulanovui ir Sergejui Zaščiukui. „Jeigu taip bus švilpiama Vilniuje ir per LKL finalą, „Žalgiris“ neturės jokių šansų ir Eurolygoje matysime antrą komandą , – sakė T.Pačėsas. – Nežinau, kas tai lėmė, bet per pir mąją rungtynių dalį metėme tik tris baudas, o varžovai – aštuoniolika.“ Treneriui pritarė ir D.Motiejū nas. „Gaila, kad teisėjai skirtingai traktavo vienodus epizodus. Ap maudu, kai žaidžiant jėgos krepšinį arbitrai švilpia tik vienos koman dos naudai“, – teigė krepšininkas. KD inf.
„Reuters“ nuotr.
kovoti Čempionų lygos atrankoje. Kita vertus, tuomet jau prasidėtų kova su laiku, nes iki kovo pabaigos reikėtų išsivaduoti iš Europos fut bolo asociacijų sąjungos (UEFA) taisyklių pakeitimų ir apribojimų džiunglių, kur ieško išeičių bank roto šmėklos persekiojami klubai. Skriaudė ir „Kaunas“
Tituluočiausią Škotijos klubą yra nuskriaudęs ir daugkartinis šalies futbolo čempionas futbolo-beis bolo klubas (FBK) „Kaunas“. 2008-ųjų rugpjūtį vykusiose Čempionų lygos atrankos rungty nėse kauniečiai savoje aikštėje 2:1 įveikė „Rangers“ ir pirmą kartą klu bo istorijoje pateko į trečiąjį atran kos etapą. Pirmoji šių ekipų akistata Škotijoje baigėsi lygiosiomis 0:0.
A grupė Komanda
Rungt.
Perg.
Pralaim.
12 13 13 14 11 12 13 11 11
11 10 7 7 5 5 5 4 1
1 3 6 7 6 7 8 7 10
Rungt.
Perg.
Pralaim.
11 11 12 11 13 12 13 12 13
10 9 7 6 7 6 5 3 1
1 2 5 5 6 6 8 9 12
1. „Unics“ 2. „Chimki“ 3. VEF 4. „N. Novgorod“ 5. „Žalgiris“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
B grupė Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Loko.–Kuban“ 5. „Azovmaš“ 6. ČEZ 7. „Asseco Prokom“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Rezultatas „Liet uvos ryt as“–„Ass eco Pro kom“ 59:54 (13:11, 16:15, 15:9, 14:19). J.Valančiūnas 13 tašk ų, L.Robert sas ir S.Babrauskas po 10/J.Blassin game’as 19, D.Motiejūnas 10.
12
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
pasaulis Pekinas ginkluojasi
Derybos su kinais
Palaidos gimtinėje
Kinijos karinės išlaidos iki 2015 m. sudarys 238,2 mlrd. dolerių. Tai du kartus dau giau nei 2011 m. Taigi, Kinijos gynybos biudžetas bus di desnis nei visos Azijos ir Ra miojo vandenyno šalių lėšos. 2000–2009 m. Kinijos kari nis biudžetas kasmet augo po 12 proc.
ES Vadovų Tarybos pirminin kas Hermanas Van Rompuy po susitikimo su kinų premje ru Wen Jiabao paragino euro piečių įmonėms gerinti priei gą prie Kinijos rinkos. O Kinija, didžiausia ES prekybos partnerė, pareiškė esanti pasiren gusi aktyviau dalyvauti kovoje su Europos skolų krize.
Whitney Houston bus palai dota penktadienį savo gim tajame Naujajame Džersyje. Dainininkė Los Andželo vieš butyje buvo rasta be sąmo nės vonioje. Jos kambaryje buvo aptikta receptinių vais tų. Atliktas skrodimas atsa kymo dėl dainininkės mirties priežasčių nepateikė.
Nepakęs atidėliojimų Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos bankas „Vnesheconom bank“ (VEB) turėtų pagreitinti ša lies atominės elektrinės, kurios kaina siekia apie 9 mlrd. dolerių, statybas.
„Pagrindinis projektas (mums) yra atominės elektrinės statyba, o VEB turi statybas finansuoti. Tai didžiulis projektas. Mes ėmėmės jį įgyvendinti ir nenorime matyti sulėtėjimo. Mes turime pastatyti elektrinę kaip įmanoma greičiau. Mes jau sukūrėme visą sistemą ir infrastruktūrą“, – sakė A.Luka šenka per pokalbį su VEB vadovu Vladimiru Dmitrijevu. Be to, Baltarusijos preziden tas pridūrė, kad projektas svarbus tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. „Ru sų technologijos <...> ir mūsų gali mybės parodys, kad branduolinės energetikos amžius nesibaigė, jis tęsiasi“, – teigė A.Lukašenka. Jis pridūrė, kad šiuo klausi mu kalbėjo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir prem jeru Vladimiru Putinu. Vasario 1 d. Maskvoje VEB ir Baltarusijos „Belvnesheconom
bank“ pasirašė susitarimą. Jis nu mato, kad Rusijos bankas Baltaru sijai paskolins apie 10 mlrd. eurų atominės elektrinės statyboms. Tarpvyriausybinis susitarimas buvo pasirašytas praėjusių metų lapkritį. Kreditą Baltarusija turi grąžinti per 25 metus. Pinigai pa dengs 90 proc. statybų išlaidų. Telegraf.by, „RIA Novosti“ inf.
Ambicijos: nors N.Sarkozy politika nuvylė daugelį prancūzų, rinkimuose jis žada kovoti.
Napoleonas nepasiduos
Pastaba: Baltarusijos preziden
tas A.Lukašenka paragino Rusi ją nevilkinti elektrinės statybų.
Kalbėdamas su Cristina Fernán dez de Kirchner S.Pennas teigė, kad Folklando salų klausimas tu ri būti sprendžiamas diplomati nėmis priemonėmis. Jis piktinosi britų atsisakymu kalbėtis su Ar gentina, kurią konflikte palaiko. Per pokalbį Folklando salas ak torius vadino Malvinais, kaip jos vadinamos Argentinoje. „Pasaulis šiandien netoleruos juokingų ir archajiškų įsiparei gojimų kolonijinei ideologijai“, – sakė S.Pennas. Britai balandžio mėnesį ketina minėti pergalės Folklando kare su argentiniečius 30-ąsias metines, tačiau neseniai tarp Buenos Airių ir Londono ki lo žodžių karas. C.Fernández de Kirchner pagrasino, kad kreipsis į Jungtines Tautas dėl to, jog bri tai militarizuoja salas. S.Pennas nes sykį deklaravo pa laikąs gerus santykius su dauge liu Pietų Amerikos lyderių, iš jų – Venesuelos prezidentu Hugo Chávezu. Už tai buvusi Mis Vene suela María Conchita Alonso ak
Ryžtingas, tačiau dėl noro visiems įtikti – nenuoseklus. Išdidus, bet pašiepiamas dėl nuolankumo. Prancūzijos prezidentui Nico las Sarkozy liko 10 savaičių įtikinti prancūzus pasitikėti juo darsyk.
AFP nuotr.
S.Pennui britai – kolonistai Vienas garsiausių JAV aktorių, dviejų „Oskarų“ laureatas Sea nas Pennas, susitikęs su Argenti nos prezidente, Didžiąją Britaniją pavadino „kolonijine, absurdiška ir archajiška šalimi“.
„Scanpix“ nuotr.
Laukia atkakli kova
torių yra net pavadinusi „komu nistu asilu“. Glaudūs aktoriaus ir prezidento santykiai užsimezgė po to, kai S.Pennas parašė atvirą laišką tuomečiam JAV prezidentui George’ui W.Bushui su raginimu nutraukti smurtą pasaulyje. Tiesa, britai vėl reagavo kaip visuomet. Londonas pareiškė, kad Folklando gyventojai patys pasirinko gyventi Britanijoje. „Daily Mail“ inf.
Parama: susitikęs su Argen
tinos vadove C.Fernández de Kirchner, S.Pennas išreiškė jai paramą. AFP nuotr.
Politikas jau kuris laikas neslėpė – jis nori užimti Prancūzijos vadovo postą dar vieną kadenciją. Napo leonu Prancūzijoje pašaipiai va dinamas N.Sarkozy, regis, nenori gėdingai pralaimėti, kaip žymusis istorijos veikėjas prie Vaterlo. Tiesa, kokios N.Sarkozy galimy bės – sunku pasakyti. Iki rinkimų liko vos 10 savaičių, o jis atsilieka nuo savo varžovo socialisto Fran çois Hollande’o. Bent taip rodo ap klausos. Maža to, ne vien blankusis socia listas F.Hollande’as – bėda. N.Sar kozy iššūkį mes ne tik kairieji, bet ir dešiniosios ideologijos kolegos. Apklausos rodo, kad Naciona linio fronto lyderę Marine Le Pen irgi palaiko 16–20 proc. prancūzų. Pati politikė ne sykį pabrėžė, kad pirmajame rate sieks nokautuoti N.Sarkozy. Visgi dabartinio Eliziejaus rūmų šeimininko šalininkai įsitikinę, kad prezidento pozicijos – tvirtos. Esą šis – užgrūdintas ir charizmatiškas rinkimų kampanijų dalyvis, todėl sugebės greitai atkovoti pozicijas iš favorito F.Hollande’o. „Žaidimas dar toli gražu nebaig tas. Apklausos, komentarai – visa tai bus nušluota trys savaitės prieš rinkimus“, – laikraščiui „Le Mon de“ tvirtino ilgametis N.Sarkozy sąjungininkas premjeras François Fillonas. Ministras pirmininkas pridūrė: „N.Sarkozy išlaikė ryšį su Pran cūzijos žmonėmis. Per kampani
ją jis ras žodžių ir būdų jiems pa lenkti.“ Tiesa, F.Hollande’o atstovas Be noîtas Hamonas pabrėžė, kad so cialistų stovykla jaučiasi rami. Socialistai tuoj pat sukritikavo vyriausybės „siaurą ir skurdžią“ Prancūzijos ateities viziją.
Žaidimas dar to li gražu nebaigtas. Apklausos, komen tarai – visa tai bus nušluota trys savai tės prieš rinkimus.
homoseksualių porų teisę įsivai kinti, priešinsis eutanazijai ir ri bos imigraciją. Taip pat pažadėjo surengti refe rendumą, numatantį sugriežtinti bedarbio pašalpos gavimą. Tačiau kol kas pažadai prancūzų širdžių nesuminkštino. Šią savaitę paskelbti IFOP ap klausos rezultatai parodė, kad F.Hollande’o populiarumas, nors ir smuko 1 proc., vis tiek yra 30 proc., o N.Sarkozy – 25,5 proc. Paklausus prancūzų, už ką jie balsuotų antrajame ture, paaiškė jo, kad F.Hollande’as šiuo metu su rinktų 56, o N.Sarkozy – 44 proc. Dešinieji konkurentai
Tradicinė programa
Kita vertus, nors N.Sarkozy pasi žymėjo skambiomis politinėmis akcijomis bei aktyviu įsitraukimu į euro zonos krizės sprendimą, eko nominė šalies padėtis gali jam pa kišti koją. Politiškai euro problemos sutei kė N.Sarkozy vieno svarbiausių ES lyderių statusą, tačiau ekonomiš kai jam teko nudegti. Prastėjan ti šalies ūkio padėtis lėmė, kad vis daugiau prancūzų nusivylė N.Sar kozy politika. Vis dėlto prezidentas patvirti no, kad ir toliau laikysis kryptin gos dešiniosios politikos. Jis neseniai „Le Figaro“ laik raštyje pristatė savo darbotvarkę. Interviu N.Sarkozy pareiškė, kad blokuos homoseksualų santuokas,
Nors F.Hollande’as laikomas pa grindiniu N.Sarkozy varžovu, pir majame rinkimų ture galvos skaus mą prezidento komandai turėtų kelti ir M.Le Pen, taip pat konser vatoriškų pažiūrų politikė. Būtent Nacionalinio fronto rin kėjus, kurių yra apie 2 milijonus, ir stengiasi patraukti savo pusėn N.Sarkozy. Tačiau M.Le Pen – įžvalgi po litikė. Ji kur kas nuosaikesnė nei jos tėvas, charizmatiškasis Jeanas Marie Le Penas, 2002 m. rinkimų antrajame ture metęs iššūkį Jac quesui Chiracui. Vis dėlto iki kovo 16 d. M.Le Pen dar reikia surinkti 500 savivaldos pareigūnų parašų, kad jos kandidatūra būtų oficialiai patvirtinta. Kol kas Nacionalinis frontas yra gavęs 350 parašų. AFP, AP, „France 24“, BNS inf.
13
Trečiadienis, vasario 15, 2012
Daugiau naujienų skaitykite kaunodiena.lt
ratai
ratai@diena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė
Kad vaikai važiuotų saugiai Vyriausybei pa teikti Susisiekimo ministerijos inici juoti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, ku riais siekiama la biau apsaugoti vaikus kelyje ir su mažinti eismo įvy kiuose nukenčian čių vaikų skaičių. Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Elementarus supratimas
Marta Muižienė kiekvieną rytą sa vo 5-erių dukrelę veža į darželį, o pirmoką sūnų – į mokyklą. Auto mobilyje abu jie sėdi ant galinės sėdynės padedamų paaukštinimų ir prisisega saugos diržais, skirtais suaugusiesiems. „Nebūtina? – nustebo moteris, išgirdusi, kad pagal dabar galiojan čias KET paaukštinimai vaikams, sėdintiems ant galinės sėdynės, nebūtini. – Maniau, kad reikia. Be to, kai vaikai sėdi be paaukštini mų, saugos diržas spaudžia jiems kaklą.“ Moteris tikino, kad kol vaikai bu vo mažesni, juos vežiojosi specia liose kėdutėse pagal amžių. „Jie priprato, kad mašinoje vi sada būna prisegti saugos diržais, todėl niekada neniurzga ir neatsi kalbinėja. Kartais ir mane subara, jei pamirštu prisisegti“, – pasako jo M.Muižienė. Pasenę saugumo reikalavimai
Pagal šiuo metu galiojančias Kelių eismo taisykles 3 metų ir vyresnius vaikus, vežamus ant galinės auto mobilio sėdynės, leidžiama priseg ti saugos diržu, skirtu suaugusie siems, arba naudoti kitas prisegimo priemones. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės auto mobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdy nėse. Jaunesnius kaip 12 metų ir že mesnius kaip 150 cm vaikus lei džiama vežti ant priekinės lengvo jo automobilio, autobuso sėdynės ar krovininio automobilio kabino je tik specialiose jų ūgiui ir svoriui
Saugus: ant paaukštinimo sėdinčiam vaikui saugos diržas eina per petį.
pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse. Susisiekimo ministerija numato tikslinti vaikų vežimo automobiliais tvarką, pagal kurią visi vaikai iki 135 cm ūgio, apie 9–10 metų, būtų ve žami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas atitinka mos grupės sėdynes. To reikalauja bendros ES taisyklės. Kai kuriose ES valstybėse specialios sėdynės būti nos vaikams iki 150 cm ūgio.
Padariniai gali būti tragiški – kaklo lū žis arba tiesiog už dusimas. Saugumo garantas
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad svarbiausia čia ne vaiko amžius, o ūgis“, – aiškino Susisiekimo mi nisterijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. „Vi siems įprastas saugos diržas nega li tinkamai apsaugoti vaikų dėl jų
Tomo Raginos nuotr.
mažesnio ūgio, kitokio kūno su dėjimo, svorio“, – tęsė vedėjas. V.Pumputis neslėpė, kad Lietu voje nebuvo atlikti išsamūs tyri mai, kaip užtikrinti didesnį vaikų saugumą automobilyje. „Rengda mi patikslinimus rėmėmės sėdy nių vaikams gamintojų atliktais tyrimais ir Europos valstybių pa tirtimi“, – KET tikslinimo moty vus dėstė V.Pumputis. Saugaus eismo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad be specialios kėdu tės arba vadinamojo paaukštini mo saugos diržas juosiamas vaikui per kaklą. Automobiliui atsidūrus ekstremalioje situacijoje, staigiai stabdant, diržas gali užveržti vai kui kaklą. „Padariniai gali būti tragiški – kaklo lūžis arba tiesiog uždusi mas“, – aiškino V.Pumputis. Vai kui sėdint ant paaukštinimo, diržas vaiką prilaiko per petį. Autobusiukai taptų ryškesni
Kitas svarbus pakeitimas skirtas saugiai vežti vaikus mokykliniais
Nesaugus: ant sėdynės be paaukštinimo sėdinčiam vai
kui diržas gali užveržti kaklą.
autobusais. Siūloma išsamiau ap rašyti vaikus lydinčių asmenų ir mokyklinių autobusų vairuoto jų pareigas, patikslinti ir papildy ti mokyklinių autobusų ženklini mo reikalavimus. „Mokykliniai autobusai turi bū ti dar labiau pastebimi tarp kitų transporto priemonių“, – neabe jojo V.Pumputis. Numatoma uždrausti mokyk liniais autobusais vežti daugiau vaikų, nei yra įrengtų sėdimų vie tų, neleisti vežti stovinčių vaikų. Siūloma įpareigoti vaikus lydin tį asmenį pasirūpinti, kad vai kai saugiai įliptų ir išliptų iš au tobuso. Lydintieji jaunesnius nei 10 me tų vaikus turėtų juos pervesti, jei reikia, į kitą kelio pusę. Mokykliniuose autobusuose nu matoma įrengti įspėjamąsias mirk sinčias oranžines šviesas, kurios būtų įjungiamos tik vaikams įli pant ir mirkčiotų paeiliui kairiaja me ir dešiniajame transporto prie monės šonuose.
Sėdynės pagal svorį ir ūgį 0 grupė skirta vaikams, kurie sve ria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė skirta vaikams, kurie
sveria mažiau kaip 13 kg; I grupė skirta vaikams, kurie sve
ria nuo 9 iki 18 kg; II grupė skirta vaikams, kurie sve
ria nuo 15 iki 25 kg; III grupė
skirta vai kams, ku rie sve ria nuo 22 iki 36 kg. Pagal KET
14
Trečiadienis, vasario 15, 2012
ratai
Kauno šviesoforai iš lėto atgyja Nepaisant ekono mikos sunkmečio, kelių skandalingų istorijų, dėl kurių darbo turėjo Specia liųjų tyrimų tarny bos (STT) pareigū nai Kaune, šviesofo rų būklė po truputį vis gerėja. Nors dau guma jų – vis dar sovietinis paliki mas, mieste daugė ja ir modernių elekt roninių eismo regu liavimo prietaisų.
Faktai ir skaičiai Daugelis Kauno šviesoforų įreng
ti daugiau nei prieš 20 metų, yra ir tokių šviesoforų bei jų valdymo blokų, kurie tarnauja jau tris de šimtmečius. Jie vis dar naudojami, nors šią įrangą gaminę specialistai nurodė, kad jos eksploatacinis lai kas – aštuoneri metai. Ne itin didelės sankryžos švieso
forams atnaujinti reikia nuo 150 iki 200 tūkst. litų. Šviesoforų su šviesos diodais sig
nalai daug geriau matomi. Be to, jie naudoja beveik dešimt kartų ma žiau elektros energijos. Šiuo metu savivaldybė už šviesoforams su naudojamą elektros energiją kiek vieną mėnesį sumoka apie 17 tūkst. litų. Modernius šviesoforus galima
užprogramuoti, kad jie skirtingai veiktų per piką, naktį ar šventes. Programas galima keisti neiškėlus kojos iš namų. Apie gedimą valdy mo pultui praneša signalas iš švie soforo. Kliūtis: kol nesiryžtama rekonstruoti Laisvės alėjos, neatnaujinami ir jos šviesoforai.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Darbai nestovi
Nors integruotos Kauno šviesofo rų sistemos konkursas taip ir neį vyko, jo rengėjus lankė STT, o šiuo metu apie tai savivaldybėje niekas nieko nežino, darbai po truputį ju da priekin. „Tai vienas didžiausių mūsų prioritetų – šviesoforai nuolat at naujinami tiek, kiek leidžia biu džetas. Šiais metais dar nežino me, kiek gausime pinigėlių, nes biudžetas dar nepatvirtintas. Aiš ku, pateikėme optimistines pa raiškas gauti lėšų šviesoforams modernizuoti, tačiau viską spręs miesto valdžia. Ko gero, ir patys gyventojai supranta, kad poreikis įrengti naujus šviesoforus yra di delis. Šiuo metu senieji šviesofo rai sudaro daugiau nei pusę visų miesto šviesoforų, tačiau jų stabi liai mažėja“, – teigė Kauno mies to savivaldybės Transporto ir eis
mo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Degutis. Pastaruoju metu daug avari jų sukelia dieną ir naktimis išjun giami šviesoforai. G.Degutis sakė puikiai žinantis šią problemą Kau ne. Pavaduotojas minėjo, kad iš jungti šviesoforus naktį nuspren dė savivaldybės Eismo saugumo komisija. Pagrindinė priežastis – naktį sumažėja transporto srautas ir jei šviesoforai veiktų, vairuotojai bū tų priversti nuolat sustoti, o tada didėja oro užterštumas, gaištamas laikas, stringa eismo pralaidumas. Pavojingose sankryžose šviesoforai neišjungiami ištisą parą, o dėl ava rijų esą kaltas vairuotojų pomėgis naktimis stipriau nuspausti akce leratoriaus pedalą ir neatidumas. Dieną šviesoforai neišjungiami – tai dažniausiai būna dėl gedimų. Pavasarį vėl mirksės?
Neseniai šalia Kauno mokyklų pe rėjų įrengtos mirksinčios lempu
tės sutemus nebešviečia. Jos, kaip ir įrengti paaukštinimai ar raudo nais dažais nudažytos perėjos, tu rėjo atkreipti vairuotojų ir pėsčiųjų dėmesį. Pasak G.Degučio, priežas tis, kodėl nebeveikia ši sistema, gan paprasta.
Laisvės alėjos švie soforų likimas spręsis tik tada, kai bus atnaujinama pagrindinė miesto pėsčiųjų gatvė. „Mirksinčios lemputės ties mo kyklų perėjomis veikia panašiai kaip prožektoriai su saulės bateri jomis. Jeigu sniegas uždengė švie sos daviklį – lemputė per dieną nesugeba įsikrauti. Jei toje perė joje įrengtas papildomas apšvieti mas – daviklis taip pat neveiks, nes
jis apšvietimą suvokia kaip dienos šviesą“, – teigė pavaduotojas. Nors ties perėjomis prie mokyk lų lemputės nebemirksi, antikva riniai Laisvės alėjos šviesoforai mirksi dieną naktį. Šie šviesofo rai patenka į alėjos rekonstrukcijos projekto zoną. Nors rekonstruk ciją buvo planuojama pradėti dar praėjusią liepą, pasikeitus valdžiai Kaune, pagrindinės miesto pėsčių jų arterijos rekonstrukcija nukelta neribotam laikui. Kaip teigė G.Degutis, Laisvės alėjos šviesoforų likimas spręsis tik tada, kai bus atnaujinama pagrin dinė miesto pėsčiųjų gatvė. „Tai – paveldo zona. Dėl šios priežasties nieko ir nedarome, tik atstatome, jei kas nuverčia. Tai ne standartiniai įrenginiai – prade dant šviestuvais, stulpeliais – visos šios detalės yra unikalaus dizaino ir įtrauktos į paveldo zoną. Kaip bus numatyta rekonstrukcijos projekte, taip ir padarysime – arba atnaujin sime, arba nugriausime.
Privačios iniciatyvos
Pastebima, kad Kaune gerokai greičiau ir efektyviau vykdomos rekonstrukcijos, kurias remia pri vatus verslas, o ne vykdo tik pati savivaldybė. G.Degutis įvardijo kelis preky bos centrus, prie kurių, padedant verslininkams, perėjos rekonst ruotos ar įrengtos naujos su švie soforais. Nors versl o rem iam os san kryžos ir šviesoforai dygsta gan greitai, savivaldybės planai taip pat nemenki. Artimiausiu me tu, jei bus skirta lėšų, būtų at liekamos Parodos kalno–Vydū no al., Kęstučio g.– Vytauto pr., K.Donelaičio g.–Laisvės al., Vy dūno al.–K.Petrausko g., K.Pet rausko g.– Savanorių pr., Aukštai čių g.–Savanorių pr. šviesoforinių sankryžų rekonstrukcijos. Pernai kapitalinis perėjų ir švie soforų remontas atliktas prie mo kyklų Petrašiūnuose, Aleksote ir Savanorių prospekte.
Šiuo me tu senie ji švieso forai suda ro daugiau nei pusę visų mies to švieso forų, ta čiau jų sta biliai ma žėja.
Procesas: valdininkai tikina, kad šviesoforai nuolat atnaujinami tiek, kiek leidžia biudžetas.
Artūro Morozovo nuotr.
15
Trečiadienis, vasario 15, 2012
ratai Neatsispiria pagundai išbandyti pirkinį
Griežtinama automobilių techninė apžiūra
Beveik pusė (40 proc.) vairuotojų, įsigiję naują transporto priemonę, būtinai išbando, kokį maksimalų greitį ji gali pasiek ti, nes tai skatina smalsumas – vairuotojams įdomu, kiek grei čiausiai ką tik nupirktas automobilis važiuoja. Dar 43 proc. respondentų mielai išbandytų greitį, tačiau juos sulaiko rizi ka. Autogidas.lt paklausti, kokiu didžiausiu greičiu yra važiavę, dauguma vairuotojų prisipažino važiavę didesniu nei 180 km/ val. greičiu, o 22 proc. iš jų buvo pasiekę 220 km/val. greitį. Maksimaliai leistinu iki 130 km/val. greičiu yra važiavę tik 17 proc. vairuotojų.
Nuo kovo 1-osios sugriežtinama dyzelinius variklius tu rinčių automobilių techninė apžiūra. Tokių mašinų va riklių dūmingumas bus tikrinamas taikant naują proce dūrą, suderintą su ES teisės aktų reikalavimais, ir tu rės atitikti savo „amžiaus grupei“ taikomus reikalavi mus. Jie nebus taikomi tik motorinėms transporto prie monėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d. Griežtesni reikalavimai bus keliami ir bendrai varik lio techninei būklei, vizualiai apžiūrai, alyvos, aušinimo skysčio lygiui.
Būtina plauti ir sausinti Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
„Automobilį plauti žiemą nege rai“, „viskas užšals“, „vanduo per šalčius kenkia kėbului“ – vis dar nemiršti seni vairuotojų prietarai, tačiau ekspertai tikina, kad auto mobilį žiemą ne tik patartina, bet ir būtina plauti.
Vieno automobilių servisų pro jektų vadovas Artūras Kruša tiki na, kad vairuotojai tokių prietarų turėtų atsikratyti.“ Plauti automobilius žiemą nuo druskų reikia, tačiau protingai. Nuplovus transporto priemonę privalu ją nusausinti; tarpus, gu mas išpūsti oru; dureles, bagažinės dureles patepti silikonu, kad neuž šaltų“, – aiškino automobilių spe cialistas. Nuplovus transporto priemones, ekspertas jas taip pat siūlo palaiky ti šiltesnėje patalpoje, kad išdžiū tų. „Patartina sėsti į automobilį ir šiek tiek pavažiuoti, kad ant stab džių trinkelių esanti drėgmė nesu šaltų“, – pridūrė pašnekovas. Žiemą automobilius plauti ne są pavojinga, tačiau patartina elg tis atsargiai savitarnos plovyklose, kuriose neįmanoma gerai nusau sinti automobilių. Be to, automo bilius žiemą geriau laikyti lau ke nei garaže, kuriame nuolatinė drėgmė gali paspartinti neigiamą druskų efektą.
Plauti automo bilius žiemą nuo druskų reikia, ta čiau protingai. Automobilių plovyklai vadovau jantis Ramūnas Leonavičius tvirti no, kad automobilius žiemą plauti saugu: „Jei automobilis tvarkingas, niekas neužšals.“ Kai kurie gyventojai mano ap saugantys savo automobilius nuo druskų dar prieš žiemą išvaškuo dami transporto priemonės kėbu lą, tačiau R.Leonavičius teigia, kad automobilio vaškavimas – tik akių dūmimas. „Vaškavimas yra vienkartinis au tomobilio nublizginimas. Vienin telis vaškavimas, kuris gali šiek tiek padėti apsaugoti nuo druskų, yra sausas vaškavimas. Jis atliekamas rankomis ir užtrunka apie 3–4 va landas“, – sakė įmonės vadovas. KD inf.
16
Trečiadienis, vasario 15, 2012
menas ir pramogos
G.Padegimo gyvenimo įžval – Be abejo, nes gimtadienis – tai praėjęs laikas, neišsipildžiu sios svajonės, kažkas jau praras to ir dar kažkas neatrasto. Apie šią pjesę vienas Vakarų teatro kritikas yra pasakęs, kad „tai fuga iš juoko ir raudos“, nes per gimtadienį vi sada daug ką apmąstai: ta šventė, šampanas, muzika, sveikinimai, tos klouno kepurėlės – tik pavir šius, po visu tuo veriasi įvairios mintys, galvoji, kas atėjo, o kas – ne, ką praradai, ką norėtum pa kviesti, bet negali. Mano buvimas Kauno dramos teatre taip pat nėra vien tik rožė mis klotas, čia gal ketvirtas mano sugrįžimas, reikėtų paskaičiuoti. Aš juk šiame teatre buvau ir va dovu šešerius metus, ir buvau iš jo drastiškai išspirtas 1999 m., ir vi sa tai – didžiulės istorijos, kaip ir turi būti teatre.
Bendrakeleiviai: G.Padegimas, „Stebuklingojo Tenesio“ kūrybinė grupė ir simbolinis gyvenimo upės nešamas laivas. Donato Stankevičiaus nuotr.
Režisieriaus Gyčio Padegimo naujausioji premjera „Stebuklingasis Tenesis“ neat sitiktinai buvo pristatyta vasario 14-ąją, Šv.Valentino dieną. Pasak Kauno valstybi nio dramos teatro vadovo Egidijaus Stan ciko, teatras turbūt ir yra didžiausioji G.Pa degimo meilė.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
„Ir jeig u skaič iuod am i Kaun o dram os teatro darb uotojai ne susipainiojo, tai – 28-oji G.Pa deg im o premjera šiam e teat re“, – šmaikštavo E.Stancikas. Vadinasi, trečdalis statytų spek taklių dienos šviesą išvydo Kau ne. Naujausioji premjera unikali, nes ženklins režisieriaus 60-me čio jubiliejų. – Brian o Friel o „Steb ukl in gasis Tenesis“ pažymės gražų jūsų jubiliejų. Kodėl pasirin kote būtent šią pjesę? – Tai spektaklis apie gimtadie nį. Labai dažnai taip jau atsitik davo, kad mano premjeros netyčia pasirodydavo per mano gimtadie nį, tai būdavo tokia dovana, o šį kartą nusprendžiau šitą dovaną specialiai paruošti gausybei sa vo draugų, nes vasario 17 d. mano spektakliai bus rodomi Šiauliuose, Vilniuje ir aktoriai, kurie vaidina kituose miestuose, net žada nak tį sugužėti į Kauną. Tai kas geriau gali būti per gimtadienį nei pjesė apie gimtadienį, kur gali tų veikėjų lūpomis, per jų likimus pagalvoti, pakalbėti ir apie savo buvimą tarp žmonių teatre ir gyvenime?
– Prieš Kauno dramos teat rą kabantis – ore plaukiantis – „Stebuklingojo Tenesio“ bu taforinis laivelis visą savaitę kvietė miesto gyventojus rašy ti ant jo savo trumpus pamąs tymus, laiškus seniai matytam bičiuliui. Ant laivelio laiške lį parašėte ir jūs: „Dingęs me tų verpete, atsiliepk.“ – Tuose žodžiuose – pirmoji mokyk la, pirmos keturios klasės, nuosta bus mokytojas Jurgis Kalėda, daug klasės draugų, tarp jų – ir žydų tau tybės: dvi Rajos, Šaja, bet visi jie kažkur dingo. Ir jeigu jie kada nors kažkur... Kiekvienu gyvenimo perio du randi draugų, bet taip pat kaž kurie draugai dingsta – gal dėl tavo kaltės, gal dėl likimo, gyvenimo vin gių: kiekvienas draugo atradimas yra nuostabus, bet praradimas vi sada yra skaudesnis. Tarkim, mano studijų draugai: studijavau Mask voje, o mano nuostabus tų laikų draugas Nazimas gyvena Tašken te. Anksčiau jis ne kartą buvo Lie tuvoje, filmavo filmą ir aš pas jį fil mavausi, bet dabar jis man pasakė: „Man patekti į Saudo Arabiją ir Pa kistaną daug lengviau nei į Lietuvą, deja.“ Jis filmuoja animacinius fil mus pagal Koraną, ne taip seniai su juo susitikome Bratislavoje, nes at vykti į Lietuvą jam beveik nerealu.
– Taigi tas metų verpetas – jū sų draugai? – Taip, be abejo. Galvoju ir apie savo kaltes, praradimus, tačiau nuostabu, kad dar vis atsiranda ir naujų draugų. Pavyzdžiui, fotogra fas Donatas Stankevičius, padaręs įdomią mano degančiojo nuotrau ką, taip pat ir fotografijas spektak liui. Arba – Raimundas Martinkė nas, šio spektaklio kompozitorius: prieš dvylika metų jis skambi no spektaklyje „Meistriškumo pa moka“ , beje, ir dabar rodomame. Tuomet jis buvo pianistas, dabar – jau baigęs ir kompozicijos stu dijas. Arba – Inesa Paliulytė, ku ri vaidina mano spektakliuose se niai, seniai, vaidino net ir „Mūsų miestelyje“, arba Henrikas Savic kis, kuris, man vadovaujant, atėjo į teatrą. Arba Giedrė Ramanauskai tė, Ugnė Žirgulė, jos – buvusios ma no studentės. Taigi aplink – mano
draugai. Visiems mano draugams tie žodžiai ir skirti.
Nereikia būti šven tuoju, kad plaukda mas gyvenimo upe atpažintumei tas ste buklingas akimir kas, kurių kiekvie nam iš mūsų likimas atseikėja apsčiai. – Pristatant spektaklį, kuris bus apie gimtadienį, su daino mis ir muzika, visi nejučia ti kisi linksmybių ir lengvumo, tačiau iš matytos vaidinimo ištraukos, regis, kapstoma ir skaudanti žaizda?
– Nuoskaud ų širdyje dėl to nelaikote? – Visada esu už susitaikymą, bendrumą ir stengiuosi tai akcen tuoti. Šiame spektaklyje taip pat to yra: nors žmonės ir žeidžia vie nas kitą, nors tarp jų yra daug vi sa ko įvykę, lemiamu momentu jie vis tiek stengiasi ir bando rasti tą solidarumą, suvokimą, nes kaip indai sako: „Visa yra viena.“ Nes nors ir kokie mes esame skirtingi, visi mes – mirtingi, pažeidžiami ir nematomais ryšiais susiję su dau gybe žmonių. Mano galva, režisūra – tai ne tik spektaklio pastatymas, režisierius yra atsakingas, kad pasėta dvasinė struktūra tęstųsi ir už teatro ribų, kad spektakliai turėtų kvėpavimą, kad nebūtų vienadieniai. – Kaip legend in is „Mūs ų miestelis“, kurį matė ne vie na karta. – Beje, tai yra ta pati tema – lai ko ir žmogaus, man ji labai svar bi, nes laikas turbūt negailestin giausias mūsų teisėjas ir budelis, ir išganytojas. Jo neapgausi, nepa siskolinsi, nepabėgsi, nepasislėp si nuo jo, o ta dramatiška akistata neretai būna ir tragikomiška: kaip mes to laiko akivaizdoje elgiamės, ką jis daro su mumis, kas atsitin
Akcentai: dar repetuojamame pagal B.Frielo pjesę sukurtame spektaklyje ryškus airiško gyvenimo atspindžiai.
17
Trečiadienis, vasario 15, 2012
menas ir pramogos
gos – pjesės veikėjų lūpomis Garsus Airijos balsas
Laimės ir rojaus pažadas
Rašytojas, dramaturgas Brianas
B.Frielo pjesės yra griežtai airiškos,
Frielas (gim. 1929 m. sausio 9 d.) va dinamas geriausiu šių laikų angliškai rašančiu dramaturgu, airių Čechovu ir Airijos balsu. Ir ne veltui – B.Frielas pelnė tarptautinę šlovę savo pjesė mis „Filadelfija, aš ateinu“ (Philadelp hia, Here I Come, 1964) ir „Lugnazado šventės šokiai“ (Dancing At Lughnasa, 1990), 9-ajame dešimtmetyje parašė keletą Antono Čechovo adaptacijų.
jos dažniausiai atspindi socialinį ir po litinį Airijos gyvenimą, airišką būdą, šeimos ryšius, istoriją ir tautinę tapa tybę. Jo dramaturgija taip pat yra iš skirtinė todėl, kad muzika čia turi itin didelį vaidmenį – dainų tekstų nuo trupos, airiško folkloro melodijos čia dažnai atstoja dialogą. Nepaisant ga na nostalgiškos jo pjesių atmosferos, jos visuomet kalba apie viltį, tikėjimą ir laimės paieškas.
B.Frielas sukūrė daugiau nei 30 pje
sių, kurių gausybė yra statomos ir di džiojoje Brodvėjaus scenoje, o „Lug nazado šventės šokiai“ tapo didelio pasisekimo sulaukusia Holivudo ki no juosta, kurioje pagrindinį vaidme nį atlieka Meryl Streep. 1990 m. už šią pjesę B.Frielas laimėjo prestižinį „To ny“ apdovanojimą.
ka – tai mane labiausiai jaudinan ti tema. – Ant programėlės labai gražiai (ir kaligrafiniu, ir prasminiu požiūriu) užrašėte: „Nereikia būti šventuoju, kad plaukda mas gyvenimo upe atpažintu mei tas stebuklingas akimir kas, kurių kiekvienam iš mūsų likimas atseikėja apsčiai.“ – Taip, nes gyvenimas yra nepap rastai įdomus, netikėtas, verdan tis, ir labai priklauso, ar mūsų akys dar yra nepraradusios spalvų, ar jau apneštos pilkuma: ar per tas kasdienybės dulkes dar sugebame įžvelgti savyje ir kituose tą šven tą kibirkštį, nes visi mes esame pa šaukti kūrybai, išsipildymui, pa daryti šį pasaulį geresnį, gražesnį, kiekvienas iš mūsų turime šią ga limybę, deja, ne visi ją panaudoja me, o kad galėtume panaudoti, rei kia kovoti su aplinkybėmis, kurios jokioje santvarkoje nėra žmogui palankios, bet reikia nepasiduoti. kas: premjera „Stebuklingasis Tenesis“. kur: Kauno valstybiniame dramos teatre, Rūtos salėje. kada: vasario 17, 18 ir 19 d.
Dėl meilės Airijai dramaturgas at
sisakė galimybės kurti JAV. Jis pasi traukė gyventi į nuošalią provinciją – Donegalo grafystę. 1954 m. vedė Aną Morrison, su kuria turi keturias duk teris ir vieną sūnų. Kuklus, uždaras, žaismingas ir skeptiškas, jis retai ka da kalba apie save, o jei ir pasakoja,
tai glaustai. „Aš esu vedęs, turiu pen kis vaikus, gyvenu kaime, per daug rūkau, truputį žvejoju, daug skaitau ir daug jaudinuosi. Įsiveliu į atsitikti nius reikalus ir visuomet to gailiuosi. Tikiuosi, kad iki savo mirties išsiug dysiu tokią religiją, filosofiją ir požiū rį į gyvenimą, dėl kurių gyvenimo pabaiga taptų ne tokia baugi, kokia ji man atrodo dabar“, – sako jis.
„Stebukl ingasis Tenesis“ buvo pa rašytas 1993-iaisiais. Trys sutuokt i nių poros atvyksta į Donegalą švęs ti draugo gimtadienio ir apsilankyti paslaptingoje, mistinėje saloje Eilian
Driechta (airių k. – Kitoniškumo, Pas lapties sala). Draugai pasakoja istori jas, taip keliaudami laiku. Akistata su laiku ir pačiais savimi atskleidžia ki tokio gyvenimo, laimės ilgesį.
Kaip ir bet kuri kita B.Frielo pjesė,
„Stebuklingasis Tenesis“ labai muzi kalus – pjesėje apstu dainų: sakralių ir šventvagiškų, džiaugsmingų ir nos talgiškų, kurios atspindi tiek giliausias personažų mintis, tiek išorinį džiuge sį. Pjesės pavadinimas kilo iš dainos „Ten prie švendryno“, kurios tekste Tenesis simbolizuoja laimės ir rojaus pažadą.
kryžiažodis Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Žiniuonė“.
Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mūsų gyvenimo dalis. Esama žmonių, kuriems duota daugiau, kurie buvo pasirinkti naudotis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius. Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsigyvens kaimynystėje moters, kuri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvelkė žaviu moteriškumu, galinčiu išmušti iš vėžių ir pakerėti kiekvieną vyrą... Anastasija iš protėvių paveldėjo neįprastą galią gydyti žmones. Suprasdama, kad tokiais gebėjimais neapdovanotam žaviam rašytojui gali būti sunku su tuo susitaikyti, ji nuslepia tiesą. Tačiau ar ilgam?
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
Laikas turbūt ne gailestin giausias mūsų tei sėjas ir bu delis, ir iš ganytojas.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.
18 2
trečiaDIENIS, vasario 15, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda ��������������������������������������������������� 19 Perka � �����������������������������������������������������19, 20 Įvairūs ��������������������������������������������������� 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia mokytis ����������������������������������� 21 Kviečia ������������������������������������������������ 20, 21 Pamesta ������������������������������������������������������ 19 Atsiliepkite! � ��������������������������������������������� 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojaiekspeditoriai (CE kat.) dirbti Lietuvoje. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.
DARBo skelbimai Siūlo darbą
912147
Bendrovei reikalingas sargas, darbas kas ketvirtą naktį. Pirmenybė teikiama studentams. Gyvenimo aprašymą (CV) siųsti darbas@sabina.lt. 912402
Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 911771
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.
910535
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
903352
Kepyklai Panemunėje reikalinga gaminių pakuotoja (-as). Darbas pamainomis. Pageidaujama darbo patirtis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 912313
Natūralios medicinos centras siūlo konsultanto darbą BMP gydytojui (-ai), terapeutui (-ei), galinčiam dirbti ir išvykose. Būtina galiojanti licencija ir natūraliosios medicinos žinios. Tel. 8 615 57 085, e. paštas vio777la@hotmail.com. 911750
Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (–18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720. 912708
Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489. 911789
REIKALINGA kebabų gamintoja-pardavėja. Darbo pobūdis: kebabų gaminimas ir pardavimas. Pageidautina patirtis kebabų gaminimo srityje, mokėjimas dirbti kasos aparatu. Darbas prekybos miestelyje „Urmas“. Tel. 8 687 41 145, e. paštas jugeva@yahoo.com. 912957
Reikalingas mėsos iškapotojas-išpjaustytojas. Tel. 8 648 86 930, 8 603 55 453.
912748
Reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307. 912294
Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius dirbti tris dienas per savaitę. Pageidaujama pensinio amžiaus. Tel. 8 686 27 260. 913037
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 912891
Reikalingi pareigingi tarptautinių gabenimų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kaunas, tel. 8 698 39 309. 895117
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.
912515
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.
913121
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657. 913112
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912692
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382. 909193
UAB „Švaros biuras“ ieško valytojų (visai darbo dienai) Kauno sporto klube „Impuls“, Baltų pr. Kreiptis tel. 8 650 91 992. E. p. info@svarosbiuras.lt. 912663
Viešbučio, esančio už 9-ojo forto, ūkio skyriui reikalingi darbuotojai, mokantys dirbti įvairius darbus. Pageidautina mokėti virinti elektra. Tel. 377 619. 912902
Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 909892
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 899177
Prisirašiusiesiems klinikoje „Neuromeda“ – nemokamos paslaugos: šeimos gydytojo konsultacija, kraujo tyrimai, elektrokardiograma, visos nemokamos valstybinės sveikatos patikrų programos, skiepai vaikams, vaistų injekcijos, siuntimai. Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromedicina.lt. 907618
911859
Ieško darbo Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 899190
912644
Automobilininkams
Paslaugos Medikų „Psichoterapijos konsultacijų centras“ teikia konfidencialias psichiatro ir psichologo konsultacijas. Medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Individuali ir grupinė psichoterapija. K.Donelaičio g. 60, Kaunas. Tel. 222 903, 8 653 80 605, www.konsultuojam.lt. 906236
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298. 908740
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 884760
907102
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. 912050
912822
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 912880
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 910447
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 912418
Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt. 911972
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893993
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908245
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629. 910498
Statybos, remonto
Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavimas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 901164
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. 907935
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 894358
Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iškvietimas į namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt. 911184
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904605
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903899
Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klijavimas, laminatas, gipskartonis, lentelių kalimas. Tel. 8 675 81 454. 908597
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906907
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
906378
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 912190
906785
912575
Buitinės technikos remonto
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 906121
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 911893
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 908477
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.
912486
912636
877270
912493
905953
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA akušerės-GINEKOLOGĖS konsultacijoms su echoskopijomis! Gyd. ginekologė Onutė Černiauskaitė konsultuoja ir gydo nėščiąsias ir įvairaus amžiaus ginekologinėmis ligomis sergančias ligones (mergaites, paaugles ir suaugusias). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Atlieka vidaus remonto ir smulkius apdailos darbus. Tel. 8 685 65 072.
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200. 912037
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909289
Automatinių skalbyklių, šaldytuvų, el. viryklių, indaplovių, televizorių taisymas. Tel. 295 804, 8 612 62 492. 908757
AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486. 899026
Apdailos darbai. Dažymas, gipso montavimas, meninis sienų dekoravimas. www.remontai.lt. Tel. 8 603 98 713. 911714
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą. Atnaujiname medinius laiptus, palanges, duris, dedame grindis. Kiti apdailos darbai. Tel. 8 638 92 411. 912142
Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nuperku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732. 911925
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046. 911271
Jums prieinamomis kainomis glaistome, dažome, dedame dekoratyvinį tinką, klojame laminatą, dedame plyteles, kalame dailylentes. Tel. 8 645 42 926. 912951
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
904794
900901
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
904562
912437
Nukelta į 19 p.
19 3
trečiaDIENIS, vasario 15, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto Kaminų valymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Garantija. Skardinimo darbai. Stogų remontas. Tel. 8 677 96 297. 910095
Klijuoju plyteles, lyginu sienas. Tel. 8 688 84 414, (8 37) 421 177.
912882
Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime didelę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072. 906199
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 912913
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
906074
Plytelių, mozaikos klijavimas, dušų padų, sūkurinių vonių mūrijimas, betonavimas. Staliaus darbai. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai. Tel. 8 675 51 048. 912914
Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Suteikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 912520
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val. 909222
Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinkimas. Tel. 8 671 20 013, 440 922. 912569
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908992
Siuvėjų Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652, 8 670 34 414. 912831
Šventėms Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vietų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt. 907163
912175
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 910261
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 877908
Santechnikos darbai. Be poilsio dienų. Garantijos, nuolaidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com. 906737
Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 907881
Tapetuotojas (darbštus ir sąžiningas) glaisto, dažo sienas, lubas. Deda laminatą ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medžiagas. Tel. 8 677 03 739. 908890
Vidaus įrangos Iš sausos ąžuolo, skroblo, klevo, uosio medienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244. 909570
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 906452
Baldžių
Kitos „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB ,,ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt. 906809
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 910071
Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644. 895799
910437
Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715. 909083
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 909679
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 907064
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvės, prieškambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... Atvežame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 910117
Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus autonominis šildymas). Tel. 8 676 22 528. KNTPA. 2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, naujai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. 2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 3 kambarių butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (12 a. blokinio namo III a., b. pl. 61 kv. m, kambariai nepereinami). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA. 2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plyt. namo V a., b. pl. 52 kv. m, 1991 m. statybos, renovuotas stogas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA. Iš dalies įrengtą naujos statybos namą Girionyse, SB „Monolitas“, 6 a žemės. Tel. 8 687 708 27. KNTPA. 3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autonominis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. 1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 29 kv. m, balkonas, plastikiniai langai). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA. 3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo VI a., b. pl. 61 kv. m, plast. langai, bendrija). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA. 1 kambario butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., pakeistas namo stogas, vamzdynas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. karkasinį medinį namą su mansarda Aleksote, Griškabūdžio g. (1987 m., bendr. pl. 68,51 kv. m, 9,79 a žemės, sandėlis 70 kv. m), visos miesto komunikacijos. Kaina 220 000 Lt. Tel. 8 687 58 704. 911712
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 803791
Parduodamas pigus 3 k. butas Kauno centre (66 kv. m, 4/3 a., mūriniame name). Kreiptis tel. 8 682 68 375. 912944
Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928. 911093
Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Bajorų g., Vilijampolėje (1,35 a). Galima rekonstrukcija. Kaina 16 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 912936
Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099. 912225
Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591. 908098
Buitinės technikos išparduotuvė! Prekiaujame nauja ir su defektais buitine technika iki 50% pigiau. Skalbimo mašinos BOSCH, AEG – tik nuo 599 Lt. Savanorių pr. 214, Kaunas. Tel. 8 674 08 983. 908977
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821448
Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 911638
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911907
Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 907006
Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt. Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 909034
Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915. 907759
2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5/4 a., plytinis, b. pl. 54 kv. m, plast. langai, tvarkingas). Kaina 76 000 Lt. Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.
Atvežame miškavežiu malkų (3 m ilgio, beržas, juodalksnis, ąžuolas). Mažiausias kiekis – 18 metrų. Tel. 8 617 15 896.
913072
Naujos statybos kotedžą Mastaičiuose, Samanų g. (b. pl. 96 kv. m, 4 a žemės, per du aukštus, geras išplanavimas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA. 2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondvario pl. (4 a. plytinio namo II a., b. pl. 41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. 2 kambarių butą Šiaurės pr., Eiguliuose (9 a. blokinio namo I a., b. pl. 51 kv. m, tvarkingas). Kaina 95 000 Lt. Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 3 kambarių butą Dainavoje, Partizanų g. (12 a. mūrinio namo II a., b. pl. 64 kv. m, tvarkingas, pakeistas vamzdynas). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA. 913071
Nekilnojamasis turtas kitose vietose KĖDAINIUOSE parduodamos komercinės paskirties patalpos (33 kv. m, 5 a. blokinio namo I a.). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 615 53 712. 912723
Buitinė technika BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt. 910127
Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 908181
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 906762
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902813
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902749
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902878
909787
2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.
Patalpas Kaišiadorių g., A.Šančiuose (2 a. medinio pastato I a., b. pl. 207 kv. m, 6 kabinetai, suremontuotos). Tel. 300 914, 8 609 96 653. KNTPA.
Perka
902622
Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.
913070
Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blokinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, puiki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvarkyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
parduoda
910906
Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
906437
910952
905846
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.
Vieną kambarį bendrabutyje R.Kalantos g. (keturių aukštų plytinio namo III a., bendr. pl. 21 kv. m, suremontuotas, patogumai bendri). Kaina 16 000 Lt. Tel. 8 676 27 519, 8 674 13 403.
908282
907566
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242. 908828
Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 911100
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508. 903386
Parduodamas BUAB „Avertė“ ilgalaikis ir trumpalaikis kilnojamasis turtas, debitoriniai įsiskolinimai, prekės, atsargos (stelažų, šaldymo įrangos, elektros instaliacijos ir kt. detalės). Pradinė atsargų ir prekių pardavimo kaina 162 000 Lt. Kito turto kaina – pagal sąrašą. Informaciją apie turto pardavimo sąlygas ir kainas teikia administratorius tel. 8 620 56 879, e. paštas agiedriui@yahoo.com. 904710
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428. 911514
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 908118
Pamesta Dingusius UAB „KOSMELITA“ pinigų priėmimo kvitus nuo ACC 042741 iki ACC 042750 laikyti negaliojančiais. 912508
Pamestą policijos rėmėjo pažymėjimą, išduotą Mantvydui Penkauskui, laikyti negaliojančiu. 912877
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902685
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903008
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903069
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409. 903945
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 912194
Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 906046
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 907592
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890179
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 905182
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 905169
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912180
Nukelta į 20 p.
20 2
trečiaDIENIS, vasario 15, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905853
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600. 910342
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 910297
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 906360
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 905199
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890125
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Gali būti bendrabutis. Tel. 395 097, 8 676 22 528. Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune (su miesto patogumais). Tel. 300 914, 8 600 27 072 . Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune. Tel. 308 866, 8 614 21 015. 912246
Kiti
Paskolos
Nuomoja Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su vandeniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901403
Išsinuomoja Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 912269
Gabenimai
Įvairūs
901185
Kauno rajono apylinkės teisme (Kęstučio g. 29, Kaunas) 2012 m. kovo 1 d. 9 val. bus nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo SB „Vanagynė“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, unik. Nr. 440-1840-5428, plane pažymėtą 1B1p; administracinio pastato pagalbinį pastatą priestatą 1b1p, bei pagalbinį pastatą ūkio pastatą 3I1p, unikalus Nr. 4400-1840-5444, esančius SB „Vanagynė“, Kauno r., įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Siūlome suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo paskelbimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 907714
Vežame žmones, įvairius siuntinius, automobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas keliones.keliones@gmail.com.
911082
Kelionės Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899366
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Dviejų kambarių butą Kovo 11-osios g., prie PC IKI (5/1 a. blokiniame name, tvarkingas, su baldais). Pigus išlaikymas. Kaina 280– 330 Lt + mokesčiai. Tel. 8 678 25 837.
Vežame keleivius, krovinius ir automobilius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.
907727
912568
912956
905112
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 905033
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 905012
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 906186
912566
Nuomoja
912690
912873
UAB „Petpaka“ (įm. k. 134059355) keičia pavadinimą į UAB „Paka“.
905053
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
Teismo informacija
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Pamesta piniginė su dokumentais: UAB „Kvintencija“ darbo pažymėjimas, ginklo leidimo pažymėjimas, apsaugos baigimo pažymėjimas, priklausančiais Deividui Baužiui.
Pranešame, kad likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Dolminta“ (į. k. 135501723, PVM kodas LT355017219, buveinė Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 61, Registras – VĮ Registrų centras Kauno filialas).
897034
Kiti Aš, Aidas Trepkus, atsiprašau STASIO BAKO už padarytus nuostolius.
913167
BUAB „Liepalotas“ vykdo naudotos medžio pjuvenų džiovinimo, granuliavimo linijos ir kito turto pardavimo aukcioną. Pradinė pardavimo kaina 20 000 Lt. Aukcionas vyks 2012 02 27 10 val. R.Kalantos g. 49–305, Kaunas. Informacija teikiama tel. 8 685 39 553, e. paštas e.koch@takas.lt. 912601
Nukelta į 21 p.
213
trečiaDIENIS, vasario 15, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Kiti
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Parduodamas bankrutavusios UAB „ML Transporte“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bei reikalavimo teisės pagal skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure (Jonavos g. 16A, Kaune). Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, www.adminbiuras.lt, e. paštu biuras@adminbiuras.lt.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-
tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
908058
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo
Pramogos Vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje „MUZIKINIS VAKARAS SU AKTORIAIS“. Dalyvauja: R.KAZLAS, V.KOCHANSKYTĖ, R.PREIKŠAITĖ, A.KELPŠA. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje, tel. 200 478; kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.
912901
Informuojame, kad BUAB „Aritėja“ administratorius skelbia trumpalaikio turto komplekso – 15693 vnt. kilimų, bendras plotas 26782,15 kv. m, esančių Terminalo g. 10, Biruliškių k., Kauno r. sav. varžytines. Parduodamo turto komplekso apžiūros vieta ir laikas – iš anksto susitarus. Pirmųjų varžytinių data – 2012 m. kovo 19 d. 10 val., antrųjų – 2012 m. balandžio 3 d. Pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse – 1.204.000,00 Lt, antrosiose – 963200,00 Lt. Varžytinių dalyvio mokestis – 100 Lt. BUAB „Aritėja“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT914010042502369824, AB DNB bankas. Varžytinių vieta – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro buveinė, Jonavos g. 16A, Kaunas. Varžytinių dalyvių registravimo pradžia ir pabaiga: 9.30 – 9.50 val. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
911137
Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
vertų įspūdžių.
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žygio startas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie galinės maršrutinio autobuso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti. 913187
Programą rasite www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „RM travel“
912386
Kviečia
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn.
Įsigykite dabar už mažesnę kainą! Malta – nuo 843 Lt (asm.), Kipras – nuo 941 Lt (asm.), Maljorka – nuo 812 Lt (asm.), Alikantė – nuo 818 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.), Koso sala – nuo 743 Lt (asm.). Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
912916
informuoja
NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ! Vasario 17 d. 12 val. „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventai ves nemokamą ekskur siją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno mies to vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotu šės aikštėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informa cija M.Valančiaus g. 19, Kaunas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt, info@turinfo.lt. MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Vasario 17 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Vasario 15 d. 18 val. – paskaita ŽALIAS MAISTAS: FERMENTŲ REIKŠMĖ, AUTOLIZĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus. Vasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVARTINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENIMAS. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurnaliste Audrone Vaitkute. NEMOKAMŲ PASKAITŲ CIKLAS Lietuvos kūno kultūros akademija kviečia moksleivius ir jų tėvelius į nemokamų pa skaitų ciklą, skirtą susipažinti su TURIZMO IR SPORTO VADYBOS programa. Tai gali mybė sužinoti įdomių faktų apie turizmo ir sporto vadybos sritį, pasitarti su dėstytojais apie studijas bei karjerą. Vasario 18 d. 11 val. – paskaita „Ekonomika yra ne vien teorija”(lektorius dr. doc.V.Lie sionis). Vasario 25 d. 11 val. – paskaita „Vadybinin ko etiketas tarptautinio protokolo aspek tu”(lektorius dr. doc. V.Misevičius). Kovo 3 d. 11 val. – paskaita „Sporto ren ginių vadybos ypatumai” (lektorius M.Go bikas). Būtina išankstinė registracija www.lkka.lt/ add. Pasiteirauti tel. (8 37) 201 476. Seminarai vyks Kaune, Sporto g. 6, LKKA centrinių rūmų II aukšte, 232 auditorijoje. KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Radijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
Tęsiamas projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“ įgyvendinamas
O2
PASIKALBĖKIME Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atvirame susirinkime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272; www.lietuvos-na.lt.
O3
2 Lt/min.
Kviečia mokytis AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų kalbos; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355. 907977
informuoja LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS KRUONIO MIŠKE Vasario 15 d. kviečiame Jus ir Jūsų artimuosius į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą Kruonio miške. 17 val. – šv. Mišias Kruonio bažnyčioje aukos Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. 18 val. – iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 02 15 naktį žuvę trys Lietuvos partizanai, pajudės iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis. Miške: degantys laužai, vėliavos pakėlimas, saliutas ir ,,Tautiška giesmė”; kalbės Kaišiadorių rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovai; bus skaitoma poezija, giedama ir dainuojama; kareiviška košė ir arbata. Renginyje dalyvaus: Kaišiadorių rajono moksleiviai ir Kauno apskrities kudirkaičiai, Jūrų skautai, visuomeninė organizacija „Vanagas”, Jaunieji Lietuvos patriotai, Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo II rinktinės jaunieji šauliai, choras „Margiris”, Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena” ir kiti kolektyvai. Prašom nepamiršti šiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ar vėliavėlių. Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907. Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija
Toliau tęsiamas projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“ įgyvendinimas, kurio tikslas yra skatinti šeimai palankių darbo vietų kūrimą, didinti vaikų, neįgalių ir ligotų asmenų priežiūros paslaugų prieinamumą ir lankstumą bei padėti darbingiems asmenims derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projektą vykdo viešoji įstaiga „Privati slaugos tarnyba“ kartu su partneriais Kauno apskrities moterų krizių centru ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija. Džiaugiamės išgirdę vis daugiau malonių atgarsių iš buvusių projekto dalyvių. Dalyviai teigia, jog gavo labai didelę pagalbą dalyvaudami projekte ir tikisi projekto pratęsimo. Artėjant gražiausioms metų šventėms sulaukėme malonios staigmenos. Viena buvusi projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“ dalyvė, projekto metu įsidarbinusi privačiame vaikų darželyje, pasiūlė vaikučiams, kurių tėveliai lankosi Kauno apskrities krizių centre ir dalyvauja projekte, gauti dovanėles, skirtas vaikučiams ugdyti. Renginio idėja – mokyti vaikučius dalytis. Ši maloni staigmena labai nudžiugino projekto šeimas ir mažuosius vaikučius. Darželio vaikučiai, atvykę į Kauno apskrities moterų krizių centrą su auklėtojomis ir tėveliais, padainavo kelias daineles ir išdalijo pačių vaikučių supakuotas dovanėles, kuriomis labai apsidžiaugė centro vaikučiai.
Projektas yra skirtas darbingo amžiaus asmenims, kurie dėl šeimos įsipareigojimų (prižiūri vaikus iki 10 metų amžiaus, neįgaliuosius ar senyvo amžiaus šeimos narius) nedirba. Siekdami padėti projekto dalyviams sugrįžti į darbo rinką, sudarome sąlygas jiems tobulinti savo socialinius įgūdžius, mokytis dirbti kompiuteriu, anglų kalbos. Tuo metu, kai vyksta konsultacijos ar mokymai, projekto dalyvių šeimos narius prižiūri slaugytojos ar auklės. Projekto metu paslaugas jau gavo 88 nedirbančios šeimos, auginančios vaikus ar slaugančios neįgaliuosius ar senyvo amžiaus šeimos narius. 29 asmenys, baigę anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo kursus bei gavę asmeninių konsultacijų, grįžo į darbo rinką. Kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe tapti projekto dalyviu ir nuo kovo 5 d. pradėti lankyti anglų kalbos kursus. Kursai vyks tris kartus per savaitę, kursų trukmė – 2 mėnesiai. Baigusieji kursus, gaus tai įrodančius pažymėjimus. Daugiau informacijos apie projektą, visas naujienas, dalyvavimo galimybes, vykdomas veiklas galima rasti projekto internetiniame puslapyje www.geradirbti.lt. Asmenis, turinčius sunkumų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus bei norinčius dalyvauti projekte, kviečiame skambinti ir teirautis telefonais (8 37) 340 027, 8 679 31 930 arba atvykti į Kauno apskrities moterų krizių centrą, A.Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaune. Užs. 123976
Atsiliepkite! Dingo piniginė su asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, priklausantys Andriui Danilevičiui. Radusius prašom atsiliepti. Tel. 8 683 43 239. 913057
22
trečiadienis, vasario 15, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžią netekties valandą, mirus Česlovui DAPKUI, buvusiam ilgamečiam AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelių infrastruktūros viršininkui, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kelprojektas“ kolektyvas.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Reumatologijos skyriaus vedėją Joaną Dambrauskienę dėl mylimo Tėvelio mirties. Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė
Skaudžią netekties valandą, mirus tėveliui, Reumatologijos skyriaus vedėją Joaną Dambrauskienę nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos darbuotojai.
Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame AB „Šilkas“ buvusiems bendradarbiams, LSMU MA Kineziologijos ir sporto medicinos katedros kolektyvui, Slaugos fakulteto bendradarbiams, Buitinių paslaugų ir verslo mokyklos bendruomenei, giminėms, draugams, pažįstamiems, užuojauta, geru žodžiu, savo buvimu ir geranoriškumu padėjusiems išgyventi netekties skausmą ir palydėti į paskutinę kelionę Vytautą VITARTĄ. Dukros
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 15 d. 18 val. – Timothee de Fom belle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospek taklis. Rež. Gintaras Varnas. Vasario 17 d. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 17, 18 d. 18 val. – Gaetano Donizet ti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 15 d. 18 val. – svečiuose teatras MENS PUBLICA ir VDU teatras. Premjera! Y.Reza. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Tragi komedija. Režisierius Agnius Jankevičius. Vaidina: J.Onaitytė, G.Piktytė, D.Svobonas, S.Šidlauskas, V.Gasiliūnas. Vasario 16 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 17 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Reži sierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS „Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMA VIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Doku mentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šven tosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 912994
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 18 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA – UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m. 17 val. – PREMJERA! SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. JOANOS ARKIETĖS MANIFES TAS. Muzikinė improvizacija G.B.Shaw pjesės „Šventoji Joana” ir G.Verdi operos „Žana d’Ark” motyvais. Joanos Arkietės vaidmenį atlieka aktorė Eglė Tulevičiūtė, Natalija Katilienė – solistė, Eglė Perkumai tė – pianistė, Vita Šiugždinienė – violon čelininkė, Laima Šulskutė – fleitininkė. Dailininkas – Kristijonas Siparis.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 15 d. 16 val., 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖ TYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 15 d. 19 val. – JIS IR JI. Pagal J.Bi liūno ir jo žmonos laiškus ir kūrybą.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
ANŽELIKOS CHOLINOS ŠOKIO TEATRAS Vasario 15 d. 19 val. – spektaklis ANA KARENINA. Choreografė A.Cholina. DOMINO TEATRAS Vasario 17 d. 18 val. – komedija VILNIUS– DAKARAS. Režisierius K.Smoriginas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
ATMINIMO LENTOS ŽYMIEMS ŽMONĖMS ATMINTI Vasario 15 d. 12 val. ant pastato T.Daugirdo g. 4, Kaune, bus atidengtos atminimo lentos, skirtos žymiems žmonėms prisiminti. Minint 50-ąsias Stasio Šilingo mirties metines, bus atidengiama atminimo lenta su bronziniu teisingumo ministro bareljefu. Atminimo lentos autorius skulptorius Vytautas Narutis. Stasys Šilingas – prieškaryje buvęs Teisingumo minist ras, Valstybės tarybos pirmininkas, Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkas. Jo rūpesčiu įsteigta M.K.Čiurlionio galerija, Kauno meno mokykla, Operos teatras. Greta bus atidengta atminimo lenta, skirta keturiems žymiems visuomenės veikėjams – Jonui Garalevičiui, Pau liui Galaunei, Vladui Putvinskiui, Juozui Tallat-Kelpšai. Šie žymūs žmonės gyveno buvusia me Daugirdo g. 2-ajame name. Juozas Garalevičius, namo savininkas, buvo įkūręs vargo nų dirbtuves, instrumentų gamyklą pirmajame šio namo aukšte. Karas, atnešęs mirtį, ugnį ir nesantaiką, sunaikino vargonininko dirbtuves. Šiuo metu Daugirdo g. 2 įsikūręs viešbutis „Daugirdas”. Šis namas buvo prieglobstis žymiam to meto dirigentui, chorvedžiui, kompozi toriui Juozui Tallat-Kelpšai, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti Kaune ir garsinti šio miesto vardą statydamas operas, rengdamas koncertus ir kurdamas kitokius meninio pobūdžio kū rinius. Paulius Galaunė – dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas, Vladas Putvinskis-Putvys – bajoras, dvarininkas, vi suomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje. Visi šie kultūros, politikos, meno veikėjai bus įamžinti vienoje atminimo lentoje.
Vasario 18 d. 18 val. – premjera! KAMASU TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu siesiems.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Vasario 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklius.
renginiai KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2
Vasario 15 d. 17 val. – susitikimas su fo tomenininku Vytautu Pletkumi, kuriame autorius pristatys dar spaudos dažais
kvepiančią savo fotografijų knygą „Tiltai”, kurią sudaro keli fotografijų ciklai, kurti 2003–2011 metais. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytojas fotomenininkas Vytau tas Stanionis ir tekstų autorė, susitikimo moderatorė Audronė Meškauskaitė.
KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA
ir Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, pažymėti. Šventinis parodos pristatymas ir laureatų apdovanojimas vyks kovo 9 d. 16 val. Kau no apskrities viešojoje bibliotekoje. Įėjimas nemokamas.
J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS
L.Sapiegos g. 5
Salako g. 18
Vasario 16 d. 13.30 val. – mokinių chorų festivalis VILTIES DAINA, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Įėji mas nemokamas.
Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatralizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Vasario 16 d. 14 val. Didžiojoje salėje (II a.) vyks renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Paskaitą „LDK pilys ir tvirtovės” skaitys dr. V.Rakutis. Bus rodoma literatūrinė-meninė kompozicija TŪKSTANTMEČIO LIETUVA. Po renginio bus galima susipažinti su eksponuojamais LDK pilių ir tvirtovių maketais, sukurtais Lietu vos moksleivių. Įėjimas laisvas.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64
Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 91-ąsias įkūrimo metines, Vytau to Didžiojo karo muziejus lankytojus kviečia į parodą „KAUNO PILIES GYNYBA 1362 m.” Paroda skirta kunigaikščio Vaidoto vado vaujamos didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms. Parodos atidary mas 14 val. Vasario 16-ąją lankymasis muziejuje nemokamas.
KAUNO KULTŪROS CENTRas „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Vasario 16 d. 15 val. – tautinio meno kon certas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, KAIP GYVASTIS LAISVA TĖVYNĖ. Koncertas nemokamas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Vasario 16 d. 16 val. – Sigutės TRIMAKAI TĖS koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Vasario 16 d. 16 val. – parodos „Geriausias 2011 metų kūrinys” laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Darbas, surinkęs daugiau sia parodos lankytojų balsų, taps publikos numylėtiniu, kuriam specialų prizą paruošė Kauno miesto savivaldybė. Visus susirinku sius linksmins ir gerą nuotaiką garantuos Kauno bigbendas. Taigi jei dar nespėjote pareikšti savo nuomonės – paskubėkite. Balsuoti galima iki vasario 15 d. 17 val.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 16 d. 16.30 val. – vokalinės-fortepi joninės muzikos koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Dalyvaus: teno ras Arūnas Dingelis ir pianistas Mantautas Katinas. Įėjimas nemokamas.
J.TUMO-VAIŽGANTO MUZIEJUS Aleksoto g. 10–4
Vasario 17 d. 16 val. – meilės lyrikos vaka ras PALIK TIK DAINĄ MAN... Pauliaus Širvio ir Sergejaus Jesenino eilėraščius skaitys Vera Vasiljeva. Dalyvauja dainų atlikėjas Algis Lipskas.
VYTAUTO DIDžIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Vasario 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionieriaus Giedriaus Kuprevi čiaus atliekami varpų muzikos koncertai. Skambės D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo kūriniai.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2
KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJa
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir kiti jo padaliniai: M.Žilinsko dailės gale rija, Keramikos muziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių mu ziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakaus kaitės ir L.Truikio memorialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis muziejus, M.K.Čiur lionio memorialinis muziejus Druskinin kuose, V.K.Jonyno galerija Druskininkuose vasario 16 dieną nedirbs.
KERAMIKOS MUZIEJUS Rotušės a. 15
Iki vasario 28 d. veikia jubiliejinė dailinin kės-keramikės Janinos Šmidtaitės kūrybos paroda.
RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS Rotušės a. 19
Iki vasario 29 d. veikia Martyno Gaubo tapybos ir skulptūrų paroda.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Meilės priesaika“ – iki 16 d. 12.50, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.; 15 d. 12.30 val. – Mamyčių akademijos seansas, kaina 9 Lt (vaikučiams iki 5 m. nemokamai). „Ne saugus prieglobstis“ – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Jūros komanda“ (liet. k.) – iki 16 d. 12.40 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 16 d. 16.30 val. „Tai reiškia karą“ – išankstinis seansas tik 16 d. 19 val.! „Kelionė į paslaptingąją salą 2“ 3D – išankstinis seansas tik 16 d. 16 val. „Vaizdo dienoraštis“ – 16.00*, 20.15, 22.15** val. (*išsk. 16 d., **išsk. 15 d.). „Ko riolanas“ – iki 16 d. 11 val. „Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – 15 d. 22.15 val. „Miegan čių drugelių tvirtovė“ – iki 16 d. 14.30, 19*, 21.30 val. (*išsk. 16 d.). „Džekas ir Džilė“ – iki 16 d. 18.35 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 16 d. 13.30 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 16 d. 20.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 12, 14, 18* val. (*išsk. 16 d.). „Batuotas katinas Pūkis“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11 val. „Tadas Blinda. Pradžia“ – 16 d. 18 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Meilės priesaika“ (premjera) – iki 16 d. 11.45, 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Nesaugus prieglobstis“ (premjera) – iki 16 d. 10.15, 13, 15.30, 18, 20.45 val. „Mano didysis O!“ (premjera) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (išankstinis seansas) – iki 16 d. 12.30, 22 val. POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – iki 16 d. 18.30 val. „Sniegynų įkaitai“ – iki 16 d. 15.45, 18.15, 21 val. „Geležinė ledi“ – iki 16 d. 15.15, 20.15 val. „Vaizdo dienoraštis“ – iki 16 d. 19.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 16 d. 10.30 val.; iki 16 d. 17.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 16 d. 11 val.; iki 16 d. 13.30 val. „Karo žirgas“ – iki 16 d. 13.15 val. „Ant ribos“ – iki 16 d. 16.15 val.; 21.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 16 d. 10, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 16 d. 12.45 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
L.Sapiegos g. 5
Laisvės al. 54
eksponuojama kasmetė Kauno dailininkų klubų „Sfinksas” ir „Meno sparnai” dailės darbų paroda ATGIMIMAS, skirta Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai,
VOKIEČIŲ KINO DIENOS Vasario 15 d. 18 val. – „Skyriaus piratai” (2010 m., drama). 20 val. – „Netyčia pagro bus ponią Elfrydę Ot” (2010 m., komedija).
23
trečiadienis, vasario 15, 2012
kas, kur, kada TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Šv. Valentino diena kitaip. Koncertas. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Mažoji išradėja Dora“ (3). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.40 Lietuvos balsas. Aklosios perklausos (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 14.40 „iKarli“ (3). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (3). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.00 Komedija „Dvylika kėdžių“ (Rusija, 1971 m.). 23.15 Drama „Nuodėmės užkalbėjimas“ (Lietuva, 2006 m.) (N-14). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Kodėl? 11.50 Paskutinė instancija. 12.40 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas.
LTV 21.15 val.
DATOS (vasario 15 d.) 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Pelkė“ (4). 0.05 Drama „Eureka“ (1) (JAV, 2010 m.). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“ (N-7) (k). „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Grėsmingi medžiotojai. Medžioklė būriais“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai” (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. Populiarioji dokumentika (k). 0.30 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.00–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Mūsų miesteliai. Alvitas. 12.25 Pulsas. 12.50 Gyvenimas yra gražus (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (2) (2003 m.) (k). 15.45 Lietuvių dokumentikos meistrai. Kazimieras Musnickas. „Basso cantante“ (1984 m.), „Sėdžiu po langeliu“ (1986 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Etnokultūros ratas. Ugnies skulptūrų magija. 17.55 „Tara Dankan“. 18.25 Durys atsidaro. 18.50 Muzikos istorijos. Šviesos akordas. 19.34 Laiko portretai. Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė ir Didžioji Lietuva (2008 m.). 20.05 Smilgos uoga (2011 m.). 20.30 „Neskubėk gyventi“. 21.15 Jono Basanavičiaus 85-osioms mirties metinėms. Laiko ženklai. 22.10 Elito kinas. Romantinė drama „Emos laimė“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mūzos prabyla. Wisława Szymborska. „Nuostaba“ (k).
LNK 23.15 val.
21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Išlikimas“. 11.15 „Sinbado nuotykiai“. 12.15 „Geri vyrukai“. 13.10 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“ (2). 18.00 „Geri vyrukai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Rezidentai“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „AC Milan“–„Arsenal FC“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Kriminalinė drama „Gryn Riverio žudiko gaudynės“ (JAV, 2008 m.). 1.20 „Žvaigždžių vartai. Visata“ (2). 2.10 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05 8.40 9.10 9.35
Teleparduotuvė. „Drakonų kova Z“ (N-7). „Supermeno nuotykiai“ (4). „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (7) (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Čempionas 2“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 22.55 „Arti namų“ (N-7). 23.55 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30 Nomeda. 12.20 Kulinarinis reidas. 12.45 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Kulinarinis reidas. 17.30 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkurso finalas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10, 14.50 Ilgai ir laimingai. 12.05, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Obama. Jo istorija“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kai Keitė sutiko Wiljamą. Pasaka apie du gyvenimus“.
TV3 19.10 val.
9.00, 18.00, 23.10 Žinios. 9.20 Romantinė drama „Tiesiog kartu“ (N-7). 10.55 Pokalbių laida „Susitikimai“ (k). 11.45 Nuotykių f. „Sachara“ (N-7). 13.45 Telelaikraštis. 15.30 Komedija „Kūdikis už 30 000 000“ (N-7). 17.30 Gyvenu čia (k). 18.20 Sigitos virtuvė. 18.40 „Marselio kriminalistai“ (k). 20.30 Kovotojas. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Mistinis trileris „Nematomas“ (N-7). 23.30 Trileris „Gyvatė“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 „Kauniečių akimis“ (k). 7.30 „Kitokia Lietuva“ (k). 8.30 Muzika. 9.00 „Kultūros alėja“ (k). 9.30 Muzika. 10.05 Anim s. „Laiko policija“. 10.30 Pasimatymų šou „Būk mano meile“. 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 „Teleparduotuvė“ 16.00 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 17.57 „Žodis – ne žvirblis“ (k). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Kauniečių akimis“. 18.30 Muzika. 19.00 „Muzikinė vaivorykštė“ (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 „Kauniečių akimis“ (k). 20.30 Muzika. 21.00 Veiksmo f. „Čempionas 2“. 22.55 „Arti namų“. 23.55 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2006 m.). 9.55 Komedija „Nuotaka paštu“ (JAV, 2004 m.). 11.35 Drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 18.30 Komedija „Sveiki atvykę“ (Indija, 2007 m.). 21.15 Veiksmo drama „Niekada nepasiduok“ (JAV, 2008 m.). 23.10 Siaubo drama „Kraujas ir šokoladas“ (JAV, 2007 m.).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 22.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valladolid“–„Unicaja“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“– Kijevo „Budivelnik“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXIII turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.20 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 22.00 Sportas LT. Tarptautinis Dano Pozniako bokso turnyras. 23.15 Profesionalų boksas. O.De La Hoya ir F.Mayweatheris.
BTV 20.25 val.
1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pasikrikštijo Krokuvoje ir gavo Vladislovo vardą. 1564 m. gimė astronomas ir matematikas, sukonstravęs pirmąjį teleskopą ir pradėjęs stebėti dangų, Galileo Galilei. 1857 m. mirė rusų kompozitorius Michailas Glinka. 1930 m. gimė poetas Algimantas Baltakis. 1951 m. Anglijoje gimė aktorė Jane Seymour.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Pasikeis jūsų požiūris į kai kuriuos svarbius dalykus. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitiems žmonėms. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama. Liūtas (07 23–08 23). Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl kils pavojus įžeisti kitus žmones. Tinkamas metas pasirūpinti sveikata. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Palanki diena ugdyti kantrybę ir tyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiks, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir vaikais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Vandenis (01 21–02 19). Chaotiškas laikotarpis, todėl galite patirti kieno nors stiprų psichologinį spaudimą. Jausitės nesaugiai, nesugebėsite išreikšti savo minčių apie įvykius. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.
Orai
Artimiausiomis dienomis vyraus permainingi orai. Šiandien snigs, temperatūra dieną sieks 2–8 laipsnius šalčio. Rytoj naktis bus debesuota su pragiedruliais, kiek pasnigs tik Vilniuje ir Kaune, bus 11–17 laipsnių šalčio. Dieną visoje Lietuvoje debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Oro temperatūra sieks 6–9 laipsnius šalčio.
Šiandien, vasario 15 d.
–5
–2
–5
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–6
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.42 17.24 9.42 2.44 10.31
46-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 320 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +4 Brazilija +25 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +25 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas +10 Madridas +11 Maskva –1 Minskas –8 Niujorkas +11 Oslas –2 Paryžius +8 Pekinas +4
orai kaune šiandien
Praha +1 Ryga –4 Roma +7 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +18 Tokijas +12 Varšuva –2
–5
–4
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
–8
Alytus
3–6 m/s
Vardai Šiandien:
Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas. Rytoj:
Julijona, Julijonas, Laimutė, Tautvydė, Ulė.
Amerikoje drebėjo žemė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–7
–4
–8
–8
3
–18
–10
–15
–15
3
–10
–4
–3
–14
4
rytoj
poryt
JAV vak ar inę pak rantę suk rėtė že mės dreb ėjimas. Šiaurės Kal iforn ijo je užfi ksuotas 5,6 balo pagal Richte rio skalę smūg is. Didel ių nuos tol ių drebėjimas nepridarė. Žemės drebė jimo epicentras buvo 32,9 km gylyje Ram iojo vandenyno pak rantėje, apie 352 km į šiaurės vakar us nuo Kal ifor nijos sost inės Sakramento. Stipr iau sias Kal iforn iją suk rėtęs žemės dre bėjimas buvo 1857 m., jo stipr umas siekė 8 balus. Daug iausia žalos prida rė 1906 m. įvykęs 7,9 balo žemės dre bėjimas San Fransiske, per kur į žuvo daug iau nei 3 tūkst. žmon ių. „RIA Novosti“ inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Sniego našta – sunkesnė nei metų Italijoje gausiai iškritęs snie gas padarė didžiulės žalos vi duramž ių Urb in o miest ui ir dar pab log in o desp erat iškai restaurator ių lauk ianč io Ro mos Koliziejaus būklę. Kaip pranešė „La Repubbli ca“, iš Urbino mieste esančių Pranciškonų ir Bernardinų vie nuolynų gauta pranešimų apie apgriuvusias sienas. Neatlai kęs sniego visiškai įgriuvo Ka pucinų bažnyčios, esančios ato kiau miesto centro, stogas. Nuo vandens nukentėjo ir XII a. ka tedra. Netoliese esančiame Urbani jos mieste įgriuvo Šventojo Kry žiaus bažnyčios stogas. Baimi nantis panašios nelaimės miesto Kunigaikščių rūmuose, iš jų bu vo skubiai išgabenta ten laikyta paveikslų, gobelenų ir senovinių gaublių kolekcija. Dėl sniego nukent ėj o XI II a. Kalj o miestel io bažny čios durys. Romos Koliziejuje, į kurį tu ristai jau kuris laikas neįlei džiami, ištrupėjo dar keli sienų fragmentai. Judrių kelių sandū roje atsidūręs ir nuo automobi lių išmetamųjų dujų papilkėjęs garsusis Romos amfiteatras by ra jau daug metų. Kit ą mėn es į plan uoj am a pradėti ilgai atidėliotą 2 tūks tantmečių senumo architektū ros pam inkl o rekonstr ukc ij ą, kurią finansuos italų milijar dierius Diego Della Valle. BNS inf.
Padariniai: šiemetis sniegas gerokai pablogino senojo Romos Kolizie
jaus būklę.