TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
trečiadienis,
FNTT vadovai nete ko galimybės dirb ti su slapta infor macija. Greičiausiai baigta ir jų karjera. Lietuva 5p.
vasario 15 d., 2012 m. Nr. 38 (1237)
Geriausiu jaunu Europos krepši ninku šiemet iš rinktas J.Valan čiūnas. Sportas 11p.
diena.lt
1 Lt
F.Hollande’as ir N.Sarkozy rems ietis pirmajame prezidento rinki mų ture. Pasaulis 12p.
Metas kalbėti apie Lietuvą
Savivaldybė tikrai nė ra užmiršusi savo paža do paremti vaikus globoti nusprendusias šeimas. Vilniaus vicemeras Jaroslavas Kaminskis
2p.
Miestas
2p.
Baseiną kels antram gyvenimui Lazdynų baseiną viešąja įstaiga pa vertusi miesto savivaldybė tikisi jo remontui gauti ES paramos. Šis ba seinas antrą kvėpavimą įgytų tik pri traukus milijonines investicijas, tiks liau, kapitaliniam jo remontui ma žiausiai reikėtų bent 10 mln. litų.
Menas
Tauta: gyvenime pasimetusi Monikos Vaičiulytės Eglė iš O.Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ ir tarsi iš Just.Marcinkevičiaus eilėraščių nužen
15p.
Žmogaus kūno paslaptys
gusi lietuvaitė. Du tautos simboliai ir neatsakytas klausimas: kuris jų tikrasis? Dmitrijaus Matvejevo ir Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Nacionalinė dramaturgija, vietos aktuali jos ir spektakliai, kurių centre atsiduria ne individas, o tauta. Kodėl teatro meni ninkai būtent dabar ypač aštriai prabilo apie lietuvių tautinę tapatybę?
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Teatro žmonės – apie Lietuvą
Šiandien lietuviai – pakrikę. Gal dėl to, kad nėra dvasinio lyderio, kuris vienytų tautą? Ilgą laiką toks lyde ris buvo poetas Justinas Marcinke vičius, tyliai ramiai dirbęs, niekada garsiai nešaukęs, bet visada buvęs su savo tauta. Visą gyvenimą ra
šęs apie lietuvišką žodį ir lietuvišką duoną – apie Lietuvą. Dabar apie Lietuvą ima kalbėti garsiausi mū sų teatro žmonės. Režisierius Jonas Vaitkus viliasi, kad mes dar išsiva lysime. Prisikelsime. Oskarui Koršunovui pavyzdys – Skandinavijos šalys. Jo nuomone, ne lyderio mums reikia – turime telktis į mąstančią bend ruomenę.
8
Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis vasario 17 d., penktadienį.
2
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
miestas Muziejaus gimtadienis Sostinėje įsikūręs Energetikos ir technikos mu ziejus vakar paminėjo savo 9-ąjį gimtadienį. Vi są dieną smalsūs lankytojai nemokamai galė jo pamatyti muziejaus ekspozicijas. Beje, gim tadieninis nemokamas įėjimas tikrai pagyvino muziejaus kasdienybę. Anot jo darbuotojų, va kar susidomėjusių gyventojų užėjo apie penkis kartus daugiau nei paprastą dieną. Interaktyvia me Energetikos ir technikos muziejuje lankyto jai gali išmokti rišti sudėtingus mazgus, pašau dyti į taikinius jūroje, sėsti į „Seat“ kabrioletą ar užsukti į senovinių automobilių salę. VD inf., Simono Švitros, muziejaus nuotr.
Taksistai buriasi į profsąjungą Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pasinaudoti Vilniaus savivaldy bės siūlomomis paslaugomis tak sistai neskuba. Tačiau žada ne delsdami sukurti aktyvią profsą jungą, kuri gintų šio verslo dar buotojus. Leidimų įsigyti neskuba
Iš kelių tūkstančių sostinės tak sistų dėl leidimų verstis šia veik la į savivaldybę kreipėsi vienetai. Tiksliau, pasak sostinės savival dybės Miesto transporto skyriaus vedėjo Evaldo Matonio, dėl taksi leidimų savivaldybėje apsilankė pora dešimčių interesantų. „Iš viso atėjo apie 20 žmonių, tačiau nuolat sulaukiame taksistų skambučių, jie domisi nauja tvar ka, darbo galimybėmis. Sulaukė me ir skambučių dėl darbo dispe čerinėje“, – dėstė E.Matonis. Savivaldybės įmonės „Susisie kimo paslaugos“ vadovas Gin tas Bliuvas dienraščiui patvirti no, kad šiuo metu savivaldybėje vyksta intensyvus darbas dėl tak si dispečerinės kūrimo. „Nuolat renkasi darbo grupė, analizuoja įvairius sprendimus, galimybes. Planuojama, kad tak si dispečerinė galėtų savo darbą pradėti kovo 1 d. Dėl telefono nu merio kol kas viskas derinama, jo pasakyti dar negalime“, – teigė G.Bliuvas. Kalbėsis apie ateitį
Intensyviai besikeičiančias darbo sąlygas aptarinėja ir sostinės tak sistai. Dienraščio žiniomis, ma
žiausiai penkių taksi firmų dar buotojai, iš viso per 30 žmonių, šiandien planuoja susitikimą, ku riame žada aptarti ir nepriklauso mos profesinės sąjungos kūrimo galimybes. Iniciatyvinės grupės atstovas taksistas Ruslanas Platočius in formavo, kad šiame susitikime vairuotojai ir kiti taksi įmonių darbuotojai planuoja aptarti ne tik profesinių sąjungų steigimą, bet ir pasikalbėti apskritai apie šiame versle dirbančių žmonių ateitį. „Žinoma, daugiausia dėme sio bus skiriama profsąjungoms kurti, planuojame aptarti profe sinės sąjungos tikslus ir užduo tis. Tai turėtų būti organizacija, į kurią galėtų įstoti ne tik taksi vai ruotojai, bet ir visi su taksi vers lu susiję darbuotojai – operato rės, garažų darbininkai“, – dėstė pašnekovas. Bendradarbiaus su „Solidarumu“
R.Platočius teigė, kad profsąjun ga, kai tik ji bus sukurta, grei čiausiai bandys įsilieti į Lietuvos profesines sąjungas vienijančią organizaciją „Solidarumas“. „Kai turėsime ką paskelbti ži niasklaidai, darysime tai su „So lidarumu“, – informavo pašne kovas. Lietuvos profesinių sąjungų su sivienijimo „Solidarumas“ pirmi ninkė Aldona Jašinskienė teigė, kad kol kas taksistai į jų organi zaciją nesikreipė. „Nesame gavę jokios informa cijos, kad jie ruoštųsi įkurti pro fesinę sąjungą ir prisijungti prie mūsų“, – tvirtino A.Jašinskienė.
Vyksta tyrimas Lietuvos general inė prok urat ūra šiuo metu atlieka tyrimą dėl Vilniaus taksi įmonėse galbūt vykdytos nusi kalstamos veikos. Taksi įmonių vadovai įtariami dide lių įmonių pinigų sumų pasisavini mu, nusikalstamu būdu įgytų pini gų legalizavimu, apgaulingos apskai tos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimu, do kumentų klastojimu. Tokiais veiks mais buvo bandoma vengti valsty bei mokėti mokesčius. Po taksi įmonėse atliktų kratų, vasa rio 7 d. duomenimis, sulaikyti šeši as menys. Tarp jų taksi firmų vadovai: buvęs „Martono taksi“ vadovas Ole
gas Ilčenko, Renatas Mikulėnas, Ar tūras Lučanovas, Sergejus Kučero vas. Iš viso šioje byloje jau pareikšta ar greitu laiku bus pareikšta ne ma žiau kaip 50 įtarimų asmenims, orga nizavusiems nelegalų verslą ir talki nusiems plataus masto nusikalsta moje veikloje. Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Rita Stundienė dienraštį informavo, kad nauja informacija apie sulaikytus asmenis neskelbiama. „Atliekamas tyrimas, procesiniai veiksmai ir bet koks informacijos paskelbimas gali pakenkti tyrimui“, – aiškino vyr. spe cialistė.
Lazdynų baseiną kels Lazdynų baseiną viešąja įstaiga pavertusi miesto savivaldybė tikisi jo remontui gauti ES paramos. Lazdynų baseinas antrą kvėpavimą įgytų tik pritraukus milijonines investicijas. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Keičia statusą
Sostinės savivaldybės vadovai pa sirengė žengti pirmą žingsnį gel bėdami griūvantį Lazdynų lais val aik io centr ą. Sav ivaldyb ė didžiausią miesto baseiną tvarky ti pradės keisdama įstaigos juridi nį statusą. Norėdama prisivilioti ES struk tūrinių fondų pinigus savivaldy bė likviduoja uždarąją akcinę bendrovę Lazdynų laisvalaikio centrą ir steigia Lazdynų baseino viešąją įstaigą. Iki šiol 100 proc. Lazdynų laisvalaikio centro akcijų priklausė savivaldybei. Miesto tarnybos sprendimu sa vivaldybė jau paskyrė laikinąją centro likvidatorę, kuriai per mė nesį mokės 1,5 tūkst. litų algą. Ji darbus turi spėti atlikti per šešis mėnesius. Centrui priklausantį nekilnoja mąjį turtą, likusį likvidavus bendrovę, ketinama įregistruoti Vil niaus miesto savivaldybės vardu, visus darbuotojus žadama perkelti į naujai įsteigtą ne pelno siekiančią organizaciją. Lazdynų baseino direktoriaus pareigas laikinai eis dabartinis centro vadovas Arturas Praniaus kas. Savivaldybės dokumentuose rašoma, kad konkurso būdu vėliau bus paskirtas viešosios įstaigos di rektorius, jam bus nustatyta ne di desnė kaip 3,5 tūkst. litų mėnesi nė alga.
Savivaldybė yra pasirengusi su mokėti 100 tūkst. litų steigiamąjį įnašą, numatytą viešosios įstaigos steigimo akte. Lazdynų laisvalaikio centro lik vidavimo ir viešosios įstaigos Laz dynų baseino steigimo procedūrų įgyvendinimo terminas – iki šių metų rugsėjo 1 d. Įstaiga ir toliau bus pavaldi mies to savivaldybės tarybai.
Arturas Praniauskas:
Buvo atliktas šilu mos pralaidumo ty rimas. Situacija tik rai nėra gera, šiluma iškeliauja pro visus galus, taip dirbti la bai neekonomiška.
skaičiavo, kad investicijos į baseino rekonstrukciją galėtų siekti maž daug 10 mln. litų, o su visais mo kesčiais suma išaugtų ir iki 12–13 mln. litų. Akivaizdu, kad savivaldybės iž dui tokios investicijos vargiai bū tų pakeliamos, todėl tikimasi pri traukti lėšų iš ES paramos fondų. „Miesto biudžetas kone minu sinis, tad savivaldybė tikrai nega lės pati finansuoti remonto. Juri dinį statusą pakeisti todėl ir reikia, kad būtų galima tikėtis gauti ES paramą. Tam tinkančių programų yra, tai aplinkos apsaugos, visuo meninės reikšmės pastatų finan savimo“, – svarstė A.Praniauskas. Jis atvirai sakė, kad kol kas taip pat nėra ir potencialių privačių inves tuotojų, tačiau atlikus visus reikia mus reorganizacijos žingsnius bus galima pradėti jų ieškoti. Kiauros sienos
Suplanuotos investicijos
Norint Lazdynų baseiną paversti tinkama vieta sportininkams tre niruotis ir vilniečiams pramogau ti, prireiks ne vieno milijono litų. Prieš metus atlikta rekonstrukci ja buvo tik kosmetinė arba, galima sakyti, buvo pašalinti pavojų lan kytojų sveikatai ir gyvybei kėlę de fektai. Be to, niekam ne paslaptis, kad vilniečiai baseino būklę vertina neigiamai ir vengia jame lankytis. Baseino direktorius A.Praniauskas
Kiekvienais metais Lazdynų basei nas už šildymą, vandenį ir elektrą sumoka maždaug 400–500 mln. litų mokesčių. Išlaidos galėtų būti mažesnės, jei pastatą pavyktų tin kamai renovuoti. „Buvo atliktas šilumos pralai dumo tyrimas. Situacija tikrai nė ra gera, šiluma iškeliauja pro visus galus, taip dirbti labai neekono miška. Po renovacijos mokesčių mokėti tektų gerokai mažiau“, – kalbėjo pašnekovas. Tiesa, per praėjusius metus si tuacija baseino patalpose kiek pa gerėjo: atliekant remontą buvo
Parama globėjam Matas Miknevičius Praėjusių metų rudenį sostinės sa vivaldybės vadovai prisižadėjo fi nansiškai remti globoti vaikus pa siryžusias šeimas. Paramą šeimos turėjo gauti nuo naujų metų, tačiau tai neįvyko.
Vėluoja: Vilniaus vadovai tiki
na neatsisakantys idėjos finan siškai remti vaikus globojančias šeimas, tačiau neaiškina, dėl ko kių priežasčių lėšų skyrimas vis užstringa. „Shutterstock“ nuotr.
Dar pernai savivaldybėje sureng toje spaudos konferencijoje savi valdybės vicemeras Jaroslavas Ka minskis ir miesto Socialinių reikalų departamento vadovai gyrėsi, kad nuo kitų metų miesto biudžete at siras pinigų krepšelis, skirtas vai kus globojančioms šeimoms pa remti.
Nuo šių metų pradžios sostinės savivaldybė žadėjo prisidėti rem dama vaikus globoti nusprendusias šeimas: vieną vaiką globojančios šeimos kas mėnesį iš savivaldybės turėjo gauti po 260 litų, du vaikus globojančios – 390 litų, tris ir dau giau – 520 litų. Deja, paramos jau praėjusį mėnesį laukusios sostinės šeimos liko be pinigų. Už miesto socialinius reikalus atsakingas vicemeras J.Kaminskis dienraščiui „Vilniaus diena“ pri pažino, kad parama šeimoms kol kas nemokoma. Tačiau projektas esą nenumarintas ir jau artimiau siame tarybos posėdyje bus teikia mas politikų teismui.
3
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
miestas Muziejaus gimtadienis
s antram gyvenimui Treniruojasi žvaigždės
Išskirtinis: Lazdynų baseinas yra vienintelis sostinėje, tinkamas profe
sionaliems sportininkams treniruotis.
tinkamai įrengtos dušinės, sutvar kytos kitos būtinos patalpos. Ta čiau kapitalinis remontas vis dar būtinas. Praėjusių metų rudenį į žmonių pilną baseiną nukrito masyvus lu bų šviestuvas. Laimė, lankytojai tąkart nenukentėjo. A.Praniausko teigimu, viduti niškai baseine nuolat lankosi 7–8 tūkst. vilniečių.
Šarūno Mažeikos, Gedimino Bartuškos nuotr.
0,5 mlrd. litų
kasmet Lazdynų baseinas sumoka už komunalines paslaugas.
Didžiausiame Vilniuje Lazdynų ba seine nuolat treniruojasi maždaug 700 sportininkų. Tarp jų yra ir Lietu vos sporto žvaigždžių: penkiakovi ninkai Justinas Kinderis (nuotr.), Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krun golcas. Taip pat treniravosi ir į Rusiją sportuoti dabar išvykusi šios sporto šakos atstovė Donata Rimšaitė. Lazdynų baseine treniruotes ren gia ir šal ies plaukikai, van densv yd in in kai, šuolininkai į vandenį. D i d ž i a u s i a s Lazdynų basei no pranašumas – sportinis 50 m ilgio, 8 takų basei nas. Tokio ilgio ba seinas sostinėje tė ra vienas. Tai taip pat vien intel is vi soje Liet uvoje ba seinas, turintis 10 m aukščio šuolių į van denį bokštą. Taip pat čia veikia įvai rių sporto klubų ir būre lių.
Avarinė būklė 2010 m. Lazdynų baseinas buvo pripažintas avarinės būklės ir ne tinkamas naudoti. Tuomet miesto valdžia atliko remontą už 180 tūkst. litų. Baseino pastato avarinė būklė likviduota ir jis pripažintas tinkamu naudoti. Lazdynų baseinas buvo pastatytas 1980 m.
ms pasiklydo stalčiuose „Savivaldybė tikrai nėra užmir šusi savo pažado paremti vaikus globoti nusprendusias šeimas, vi si dokumentai jau parengti, terei kia miesto tarybos patvirtinimo. Bet čia tik formalumas, nes nea bejoju, kad tarybos nariai pritars šiai paramai“, – dienraščiui kal bėjo vienas miesto vadovų. Jo tei gimu, šiek tiek užtrukta dėl forma lumų, bet jie artimiausiu metu bus sutvarkyti. Vicemeras pabrėžė, kad savival dybė parėmė pagalbą globėjams teikiančias organizacijas. Vilniaus savivaldybė skyrė 52 tūkst. litų dviem socialinėms organizacijoms, kurios rūpinasi tėvų paliktais vai
kais ir užsiima potencialių jų glo bėjų švietimu. Konkursus vykdyti švietėjišką veiklą laimėjo VšĮ Paramos vai kams centras ir VšĮ „Sotas“. Or ganizacijos įsipareigojo skatin ti sostinės šeimas įsivaikinti vaikų globos namų auklėtinų. Šiuo metu Vilniuje yra dau giau nei 1230 be tėvų globos liku sių vaikų, iš jų 468-iems globa nu statyta socialinės globos įstaigoje. Kiekvienoje iš keturių Vilniaus savivaldybei priklausančių tokių įstaigų gyvena ne mažiau kaip 60 vaikų. Apie paramą vaikus įsivaikinti sumaniusioms šeimoms savival
dybėje buvo kalbama jau praėjusių metų pradžioje. Tuomet už vieną globoti paimtą vaiką savivaldybė šeimai žadėjo išmokėti 130 litų, du – 260 litų, tris – 390 litų. Deja, sumanymas taip ir liko sa vivaldybės dokumentuose ir nebu vo įgyvendintas. Neseniai atlikto tyrimo duome nimis, 76 proc. vilniečių niekada nėra mąstę apie galimybę įsivai kinti ar globoti pamestinuką. Di džioji dalis apklaustųjų sakė ne galvojantys apie įsivaikinimą ar globą dėl to, kad jau turi savo vai kų. Kiti kaip priežastį nurodė sau priklausančio nuolatinio būsto ne turėjimą.
Lobis – J.Basanavičiaus asmens dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve aptikti unikalūs radiniai – tautos patriarcho Jono Basana vičiaus asmens tapatybės doku mentai.
Tarp jų – paties J.Basanavičiaus rašyti prašymai išduoti liudiji mus, pildytos anketos ar surašy tas gimimo liudijimas. Vieną šių dokumentų atsitikti nai rado režisierius Vytautas Da maševičius.
Dalius Žižys:
Yra gimimo liudiji mas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai, carinės ir vokiečių, įvairios anketos, pra šymai išvykti. „Einu aš paraidžiui, žiūriu Jan Basanovič. Tai yra archyvo me džiaga, bet niekas jos kaip sensa cijos nepriima. Nežinau, aš tokios nuotraukos kaip vokiškam pase nemačiau, tas tradicines esu ma tęs. Yra Basanavičiaus autografai, ranka rašyta. Jis vienas iš nedau gelio, užsirašęs lietuviu“, – sakė V.Damaševičius. J.Basanavičius mažais žings niais, bet uoliai „Aušroje“ žadi
no meilę tėvynei ir budino tautą. Dar 1905 m. Vilniuje pirmininka vo lietuvių Seimui ir reikalavo au tonomijos Lietuvai. Dar po 12 metų, 1917 m. rugsė jį, Vilniuje posėdžiavusios lietu vių konferencijos delegatai išrin ko Lietuvos tarybą. 20 šios tarybos narių po pus mečio – 1918 vasario 16 d. – pa sirašė Nepriklausomybės Aktą, pirmasis tai padarė dr. J.Basana vičius. „Yra gimimo liudijimas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai, cari nės ir vokiečių, įvairios anketos, prašymai išvykti. Jis nurodo, kad yra lietuvių tautybės, nors pavar dė rašoma lenkiška transkripcija, rodo, kokias moka kalbas. J.Basa navičius buvo poliglotas. Yra iš likę keletas nuotraukų. Jos gana unikalios, kai kurios niekur ne matytos. Simboliška, jog pirmą ją užuominą apie dokumentus, kad jie yra, nurodė V.Damaševi čius. Dabartinėje A.Damaševi čiaus gatvėje Vilniuje ir gyveno J.Basanavičius“, – kalbėjo Lietu vos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys. Simboliška ir tai, kad J.Ba sanavičius mirė vasario 16-ąją 1927 m., Lietuvai minint devin tąsias nepriklausomybės meti nes. Tautos patriarchas atgulė Rasų kapinėse Vilniuje, okupuo tame Lenkijos. lrt.lt inf.
„Tautos namų“ idėja dar gyva Jei politikai susitars, iki Neprik lausomybės Akto 100-ųjų meti nių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti „Tautos namai“.
Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba šiandien iškilmingame po sėdyje svarstys rezoliuciją, kuria bus siekiama iki 2018 m. sostinė je įkurti „Tautos namus“. „Norime, kad „Tautos namai“ būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklauso mybės Akto 100-ąsias metines, taigi dar turime šešerius metus šiam projektui pagaliau įgyven dinti“, – savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Vilniaus me ras Artūras Zuokas. Pirmasis „Tautos namų“ idė ją 1907 m. pristatė Jonas Basa navičius. 1911–1912 m. už lie tuvių bendruomenės suaukotas lėšas buvo įsigytas Taurakalnis,
kuris iki šiol išliko visuomeni nės paskirties. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. atgi mė ir „Tautos namų“ idėja, apie ją primena 2007 m. vasario 16 d. atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje tu ri stovėti „Tautos namai“, kurie turi tapti daugiafunkciu kultūros centru su tarptautinius standar tus atitinkančia koncertų sale. Šiandien ant Tauro kalno taip pat vyks Bendruomenės suei ga, kur, minint Vasario 16-osios renginius ir visuomenės veikėjo, poeto bei dramaturgo Just.Mar cinkevičiaus mirties metines, „Tautišką giesmę“ giedos folkloro ansamblis „Ratilio“, bus skaito mos Just.Marcinkevičiaus eilės. Po paminėjimo Vilniaus mies to rotušėje vyks iškilmingas tary bos posėdis. VD inf.
4
TrečiADIENIS, vasario 15, 2012
lietuva Stojo už šeimos vertybes
Užsispyrusios savivaldybės
Vengrija dėkos Lietuvai
Seimo pirmininkė Irena Degu tienė ir premjeras Andrius Ku bilius vakar dalyvavo Kaune vy kusiame Šv. Valentino dienos koncerte, kuriame buvo pro paguojamos krikščioniškosios ir tradicinės šeimos vertybės. Nemokamas koncertas pavadi nimu „Meilė kuria šeimą“ vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direkto rius Remigijus Baniulis teigia, kad, reformuojant priešgaisrinės apsaugos sistemą, maži nant komandų skaičių kaimuo se, liko susitarti su Kėdainių, Biržų ir Kupiškio rajonų savival dybėmis. Jos kol kas ugniage sių komandų neatsisako.
Vengrija svarsto galimybę ofi cialiai padėkoti Lietuvai ir Len kijai už išsakytą paramą, kai ES sukritikavo šią valstybę dėl naujų įstatymų, kurie vertina mi kaip nukrypimas autorita rizmo link. Tokią idėją iškėlė Vengrijos užsienio reikalų mi nisterijos valstybės sekreto rius Zsoltas Némethas.
Derybose premjeras tikisi sėkmės Premjeras Andrius Kubilius neat meta, kad pokalbius su Lietuvos Vyriausybe pradėjęs Rusijos du jų koncernas „Gazprom“ galvoja apie būsimą konkurenciją Lietu vos dujų rinkoje ir gali sumažinti „Lietuvos dujoms“ parduodamų dujų kainą.
Iki šiol Vyr iausybės pas tangos sus itart i su „Gazprom“, kur is nepatenkintas Vyriausybės įgy vendinama dujų sektoriaus per tvarka, nedavė apčiuopiamų re zultatų, todėl duj os Liet uvai pard uod am os brang iau nei ki toms ES šalims. „Akivaizdu, kad turėdami ter minalą (suskystintų gamtinių du jų terminalą Klaipėdoje – BNS past.) mes iš tikrųjų galėtume ir su „Gazprom“ daug realiau tar tis dėl mažesnių kainų ir, ma nau, to požymius ir dabar mato me, kai „Gazprom“ pradeda bent daliai vartotojų Lietuvoje mažinti kainas, turiu omenyje „Achemą“. Neatmesčiau net ir to kad maty damas mūsų darbus dujų sekto riuje ir statomą terminalą, „Gazprom“ jau dabar galvoja, kaip reikės konkuruoti dėl vartotojų Lietuvoje, kai „Gazprom“ nebeliks vieninteliu dujų tiekėju“, – inter viu Lietuvos radijui antradienį sa kė A.Kubilius.
Andrius Kubilius:
Turėdami vienintelį vamzdį turime labai mažai galimybių derė tis ir susitarti dėl ma žesnės dujų kainos.
Anot jo, terminalo statybos dar bai, su juo susijęs Klaipėdos uos to gilinimas, Jurbarko–Klaipėdos magistralinio dujotiekio statyba eina į priekį. „2014 m. atsirasiantis terminalas mums labai svarbus, kad artimiau siu metu turėtume realią alterna tyvą dujų tiekimui iš „Gazprom“, nes turėdami vienintelį vamzdį tu rime labai mažai galimybių derėtis ir susitarti dėl mažesnės dujų kainos „Lietuvos dujų“ vartotojams“, – kalbėjo A.Kubilius. „Lietuvos dujos“ užima apie 40 proc. šalies dujų rinkos ir dujomis aprūpina visus šalies buitinius var totojus, kuriems šią žiemą ypač smarkiai išaugo šildymo kainos. BNS inf.
5
TrečiADIENIS, vasario 15, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Apie „Snorą“ nieko nežinojo Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
„Snoro“ bankroto aplinkybes ti riančiai Seimo laikinajai komisi jai liudijęs buvęs ilgametis Lietu vos banko (LB) vadovas Reinol dijus Šarkinas teigė, kad tuo me tu, kai jis vadovavo centriniam bankui, „Snoras“ buvo patikima finansų įstaiga. Davė parodymus komisijai
Karjera: FNTT vadovai vakar neteko teisės dirbti su slapta informacija, tad ir jų galimybės likti postuose –
labai miglotos.
Simono Švitros nuotr.
FNTT vadovus pastatė į vietą Vidaus reikalų ministras Raimundas Pa laitis vakar pavakarę panaikino Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pava duotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Gavo VSD pritarimą
Ministras BNS sakė tai padaręs, kai gavo Valstybės saugumo departa mento (VSD) teikimą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad „paslap čių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina lei dimą dirbti ar susipažinti su įslap tinta informacija“. Leidimų dirbti su slapta informacija netekusiems FNTT vadovams gresia būti nuša lintiems nuo pareigų. R.Palaitis praėjusią savaitę pa reiškė nepasitikįs ir V.Gailiumi, ir V.Giržadu. Iš pradžių nepasitikė jimas pareikštas V.Giržadui, nes jo pakartotinio tyrimo poligrafu, ar ba vadinamuoju melo detektoriu mi, rezultatai buvo jam nepalankūs. FNTT direktoriumi V.Gailiumi ne pasitikėjimas pareikštas, kai šis ne paisydamas ministro pozicijos pa reiškė paramą savo pavaduotojui. Abu pareigūnai dar anksčiau tik rinti poligrafu. BNS žiniomis, patikrinimai buvo susiję su atliekamu tyrimu dėl in formacijos nutekinimo apie banką „Snoras“. Aiškinamasi, kaip duo menys apie rengiamus pareigūnų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams. Palaikė kolegos
Apie tai, kad R.Palaičio FNTT va dovybei mesti įtarimai nėra lauž ti iš piršto, vakar prakalbo taip pat Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), kuriai priklauso ministras, politikai.
Kaip nurodoma LiCS vadovybės išplatintame pranešime, FNTT va dovams pareikštas nepasitikėjimas „turi labai rimtą pagrindą, apie ku rį yra informuoti ir aukščiausi ša lies vadovai“. „Finansinius nusi kaltimus tiriančios žinybos vadovai turi būti nepriekaištingos reputa cijos, ir jei yra gautas neginčijamas signalas, kad yra kitaip, tolesnis jų darbas su įslaptinta informacija, taip pat jų vadovavimas šiai tarny bai neįmanomas“, – teigiama par tijos pranešime.
Eligijus Masiulis:
Manau, mums užteks sveiko proto, kad teisingi sprendimai būtų rasti. Opozicijai teks pritilti
Dar labiau aštrinti konfliktą ir pa sinaudoti susidariusia situacija va kar stengėsi ir Seimo opozicija. „Ministro mojavimas melo de tektoriaus rodmenimis liudija vi sišką sutrikimą, – skelbė Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Va lentinas Mazuronis. – Tokia situa cija, kai viešai aiškinamasi santy kius, labiau primena bobų turgų.“ Darbo partijos atstovai norėtų, kad ministras, jei žino, kas nuteki no informaciją, dabar tai aiškiai ir pasakytų. Jei to nebus, – atsista tydintų. Valdantieji ramūs
Valdančioji koalicija, kaip įpras ta, į opozicijos kalbas apie tai, kad
viena iš konfliktuojančių šalių ne delsdama turi trauktis, nekreipia dėmesio. Tiesa, valdančiųjų atsto vai sutinka, kad R.Palaičio ir FNTT vadovybės konfliktas labai pakenkė abiejų institucijų reputacijai. O konflikto baigties kol kas nie kas nedrįsta prognozuoti. Tyrimas, kurį dėl FNTT vadovybės atlieka R.Palaičio vadovaujama ministe rija, jos atstovų teigimu, gali užt rukti ne trumpiau kaip mėnesį. „Per koalicijos gyvavimo lai kotarpį yra buvę ir sudėtingesnių nesutarimų. Manau, mums užteks sveiko proto, kad teisingi spren dimai būtų rasti“, – optimistiš kai vakar buvo nusiteikęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušaus kas apsiribojo pasakydamas, kad R.Palaitis pareikšdamas nepasi tikėjimą paskubėjo. Taip pat pri dūrė, kad ministerijos atlikto tyri mo išvados tebus rekomendacinio pobūdžio, tad „iš to gali nieko ne būti“. Ieškoma atsakymų
Tiesa, iki šiol FNTT vadovybę gy nė premjeras Andrius Kubilius. Dėl to net buvo svarstoma, kas skati na premjerą taip elgtis. Netruko pasigirsti kalbų, kad toks žingsnis gali būti siejamas ir su vadinamą ja mailiaus byla, taip pat su buvu siu FNTT vadovu Romualdu Bo reika. Taip pat niekaip nebaigiama nagrinėti beveik dvejus metus te besitęsianti „mailiaus“ byla, ku rioje kaip specialusis liudytojas FNTT buvo apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Devyni teisiamieji kėsinosi pasi savinti daugiau nei 20 mln. litų iš ES ir Lietuvos biudžeto neva žuvų mailiui auginti. Tarp teisiamųjų yra ir buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius Romualdas Visoka vičius. Šis, K.Starkevičiaus teigi mu, prašė jo tarpininkauti ir padėti susitikti su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovais.
Vakar R.Šarkinas atvyko duo ti parodymų Seimo laikinajai ko misijai, tiriančiai „Snoro“ bank roto aplinkybes. Prieš eidamas į uždarą komisi jos posėdį buvęs LB vadovas at sakė į kelis žurnalistų klausimus. Paklaustas, ar laikė savo pini gus „Snore“, R.Šarkinas atsakė neigiamai. „Ar todėl, kad jis bu vo nepatikimas?“ – pasiteiravo žurnalistai. „Kodėl nepatikimas? Licenciją turėjo, vadinasi, patiki mas“, – teigė R.Šarkinas. Jis tvirtino, kad LB būtų ėmęsis kokių nors prevencinių veiksmų, jeigu jau anksčiau būtų pastebė ta tam tikros nelegalios veiklos „Snore“ požymių. „Nieko negalvojau“
Paklaustas, ką pagalvojo pernai lapkričio 16-ąją, kai buvo pa skelbta apie „Snoro“ nacionali zavimą, R.Šarkinas atsakė: „Nie ko negalvojau. Ir negaliu turėti apie tai nuomonės, nes neturiu visos informacijos. Žinau tiek, kiek spauda rašo.“ Jis pabrėžė, kad beveik visi ša lies komerciniai bankai nuolat tu ri įvairiausių problemų. „Kai jos pastebimos, duodami įpareigoji mai tas problemas taisyti“, – sakė buvęs LB valdybos pirmininkas. R.Šarkinas teigė, kad per 15-a jo vadovavimo LB metų buvo su kurta „normali bankų sistema ir tarptautinius standartus atitin kanti bankų priežiūros bei kont rolės sistema“. Jis žurnalistams patvirtino žinojęs tai, kad iš LB jau atleisto Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazi miero Ramono giminės dirbo tame pačiame banke „Snoras“: „Kuo čia dėtas K.Ramonas ir jo giminės? Tai neturi nieko bendra su darbu.“ R.Šarkinas LB vadovavo nuo 1996 iki 2011 m.
tuodami ir kurių pagrindu arba dėl kurių mes priėmėme spren dimus“, – teigė LB vadovas. „Snoras“ inspektuotas pernai rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Tik rinta banko veikla per metus. Rasta daug pažeidimų. Vadovaudamasi inspektavimo rezultatais LB val dyba lapkričio 16 d. priėmė spren dimą nacionalizuoti „Snorą“. Vė liau paskelbtas jo bankrotas. V.Vasiliauskas teigė, kad „Sno ro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley ataskaitos apie padėtį banke yra riboto naudoji mo, todėl neskelbtinos. Neatviravo apie tyrimą
Po „Snoro“ griūties aplinkybes tiriančios komisijos uždaro po sėdžio, užtrukusio dvi valandas, jos vadovas Valentinas Mazuro nis nebuvo linkęs atvirauti apie tyrimo eigą. V.Mazuronis sakė, kad R.Šarki no ir V.Vasiliausko teirautasi apie „Snoro“ veiklą ir LB vykdytą jo priežiūrą iki banko nacionaliza vimo pernai lapkritį ir po to. „Komisija uždavė labai daug įvairių klausimų ir gavo daug la bai įdomių atsakymų“, – taip bent kelis kartus pabrėžė V.Ma zuronis, žurnalistų paklaustas, ką išgirdo per posėdį. „Uždavėme tuos klausimus, į kuriuos turime atsakyti atlikda mi savo tyrimą. Bet pagal įsta tymą, kol nepriimsime galuti nio sprendimo dėl savo išvados, negalime nieko konkrečiau ko mentuoti“, – kalbėjo komisijos vadovas. Paklaustas, ar R.Šarkino ir V.Vasiliausko pateikti atsaky mai sutapo, V.Mazuronis teigė: „Jie negali sutapti, nes buvo už duodami skirtingi klausimai. Su R.Šarkinu kalbėjomės apie jo va dovavimo Lietuvos bankui laiko tarpį, su V.Vasiliausku – daugiau sia apie jo laikotarpį.“
Sprendimas – inspektavus
Į Seimo laikinosios komisijos na rių klausimus atsakė ir dabartinis LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis nelinkęs many ti, kad „Snoras“ buvo patikimas bankas. Tačiau, pasak jo, galuti nius atsakymus į visus klausimus pateiks tiek teisėsaugos, tiek po litikų atliekami tyrimai. V.Vasiliauskas, paklaustas, ar „Snoras“ buvo patikimas, neišdrį so taip sakyti. „Tai matyt, kad ne. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis atsakys į visus klausimus. Aš lai kausi, laikiausi ir laikysiuosi pozi cijos, kad nežiūriu į praeitį ir galiu atsakyti tik už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio“, – žurnalistams sa kė V.Vasiliauskas. „Galiu kalbėti apie faktus, ku riuos mes nustatėme inspek
Prievaizdas: R.Šarkinas teigia,
kad jo vadovavimo centriniam bankui laikais jokių netinka mos „Snoro“ veiklos požymių pastebėta nebuvo.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
6
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
nuomonės
Paveldo komisijai pritrūko jėgos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V
Kas ta lietuvybė? Justinas Argustas
V
asario 16-osios minėji mai pastaraisiais me tais prasideda ir bai gias i beveik vieno dai: skel iamos kalbos apie tautos vienybę, reng iamos eit ynės šū kaujant „Lietuva – lietuviams!“ ir liejamos ašaros dėl išsivaikščio jančių ir tėvynės vis labiau nebe myl inčių tautiečių.
Dauguma, paklausti apie lietuviškumo šak nis ir turinį, pinkliai vardija: „Lietuvos seno vė, kunigaikščiai, lietu vių kalba, pagonybė.“ Aukščiausi šalies vadovai, tautos pat riarchai niekada nepam iršta pridurt i, kad būt ina puoselėt i ir gint i mūsų bendras vert ybes ir trad icijas, antraip Liet uva neiš liks. Tačiau paprastai konkrečiai ir neįvard ija, apie ką šiuo atveju kalbama. Arba, pak laust i apie liet uv išk u mo šakn is ir tur in į, pinkl iai var dija: „Lietuvos senovė, kunigaikš čiai, lietuvių kalba, pagonybė.“ Ži noma, tai klišės, tačiau tauta lin kusi tikėti mitais, ypač – jei jie ge rai nuteik ia. Kult ūrologas Vyt aut as Kavol is prieš daug iau nei trisdešimt me tų pastebėjo Liet uvą vis dar ka muojant į paradoksą: „Mūsų kraš tas nusėtas istor in iais pam ink lais, žym inčiais ir kun igaikšt iš ką didybę, ir liaud išką išt ik imy bę, ir intelekt ualų susikaupimą, ir savanor ių kraują. Bet jie visi sa vo meniniu nereikšmingumu liu dija paviršin į, vien jausmin į, san tykį su mūsų istorija. Deja, istorija nebuvo suvok iama kaip išsilais vinimo istor ija.“ Dabar, atrodyt ų, visko užtenka: yra ir pam inklų, ir pil ių, ir istor i nių veikalų, menančių praeit ies didyb ę, ir kun igaikščių didyb ę menančių pil ių. Vis dėlto tai lie tuv ių gerai nenuteik ia: jie nėra,
jei tikėsime apk lausomis, paten kint i dabart ine padėt im i ir nuo lat ieško kaltų. Dėl visko, kas mūsų istorijoje bu vo ne taip, kalta arba krikščiony bė, arba lenkai, arba rusai su vo kieč iais. Prievart a ir tikėjimas, šeim in ink av imas ir kova, išs i laisvinimas ir prisirišimas – toks yra dominuojantis lietuvių istori jos turinys. Žaizdotas liūd int is rūpintojėl is, o po jo kojomis iki pusės išreng ti Lietuvos istorijos veikėjai, šalia – pon ia prabang ia suk nia su sla viškais motyvais ir rūmai, prime nantys Valdov ų. Taip Nacionali nės prem ijos laureatas Šar ūnas Sauk a koncept ual iz avo Liet u vos istorijos supratimą viename savo paveiksle, kur į Prez identė Dalia Grybauskaitė pakabino sa vo rūmuose. Tai – viena lietuvy bės versija. Su stereot ipais kovojant is istor i kas Alfredas Bumblauskas, šar žuod am as pernelyg prim it y viai suvok iamą lietuvybę, ją api bendrina keturių „Ž“ formule: že mė, žod is, žydas, „Žalg ir is“. Štai kas, jei kar ikat ūr insime, bendra lietuviams. „Mūsų istor ija yra skurdo istor ija. Mes esame skurd žiausi europie čiai, bet vis dėl to europieč iai“, – taip mūsų istor ijos esmę, kartu ir išskirt inumą, apibendr inęs isto rikas Edvardas Gudav ičius išsyk buvo apš auktas istor ijos juod in toju. O prabilęs apie liet uv ius ne kaip apie darbšč ią, o, prieš ingai, nemokančią ir nenor inčią dirbt i taut ą, pradėt as pult i dar labiau, nors jo teig in ius įrodo naujaus i istor in iai tyr imai. Kaune stov int is Lietuvos did žio jo kunigaikščio Vytauto pamink las, kai šis vaizduojamas primy nęs po lenk ų, rusų, kryž iuočių ir totor ių kar į, puik iai atspind i ne priklausomoje Liet uvoje nek ri tiškai iš tarpukar io laik ų per im tą taut in ink išką istor ijos supra timą, skirtą tautai mobil iz uot i ir Viln iui ats iimt i. Akivaizdu, kad būtent toks įvaizd is vis dar gy vas. O gal ieškant lietuvybės prasmės ir krypt ies pakakt ų įsik lausyt i į 1958-aisiais išsak ytą Alg irdo Ju liaus Greimo mint į, kad „tikro sios Liet uvos vietos Europoje ir pasaulyje suprat imas turėtų bū ti išeities taškas pozityvioms ūki nėms ir kult ūr inės ateit ies pro blemoms svarstyti“.
alstybinės kultūros paveldo komisijos veikla praėjusiais metais buvo paralyžiuo ta. Tai metinėje ataskaito je tvirtina pati komisija. Ji teigia, kad Seimo deleguotų at stovų kadencija baigėsi dar praėjusių metų gegužę, bet iki šiol nei paskirti nauji nariai, nei pratęsti senųjų įga liojimai. „Tenka konstatuoti, jog penktoji, 2011–2015 m., Valstybinės kultūros paveldo komisijos ketverių metų ka dencija dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto aplaidumo dar nesuformuota“, – rašoma ataskai tos išvadose. Komisija, įvertinusi savo praėju sių metų veiklą, mano, kad jos, kaip „apibendrinančios, telkiančios ins titucijos, vaidmuo yra veiksmingas, tačiau 2011 m. jos veikla buvo praktiškai paralyžiuota“. Seimo Švietimo, mokslo ir kultū ros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad naujų komisijos narių paskyrimą stabdė jo vadovautos darbo grupės parengtos pataisos, kuriomis buvo numatyta sujungti Etninės kultūros globos ta rybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją; tačiau lapkritį parlamen
tas tokį siūlymą atmetė. Taip pat V.Stundys priduria, jog ŠMKK jau yra pateikęs Seimui kandidatūras į komisiją, tačiau nauji nariai nebuvo paskirti ir dėl įtemptos rudens sesi jos darbotvarkės.
Komisijos, kaip api bendrinančios, tel kiančios institucijos, vaidmuo yra veiks mingas, tačiau 2011 m. jos veikla buvo praktiškai paralyžiuota.
„Kandidatūras komitetas yra se niai atidavęs sekretoriatui ir viskas nebe mūsų rankose, jas patvirtin ti buvo galima dar rudens sesijo je, tačiau dėl įtemptos darbotvarkės klausimas nebuvo įtrauktas“, – sa kė V.Stundys. Kandidatus į komisiją, kuriuos dar turi patvirtinti Seimas, ŠMKK pasi rinko lapkričio pabaigoje, komisijos nariais siūloma skirti archeologą Ze noną Baubonį, istoriką, muziejinin
ką Raimundą Balzą, architektą Joną Glemžą, archeologą Albiną Kunce vičių. Į komisiją nebepasiūlyta iki šiol jai vadovavusi žinoma paveldosau gininkė, restauratorė Gražina Drė maitė. Valstybinę kultūros paveldo komi siją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis na rius – Seimas ŠMKK teikimu, keturis – premjeras kultūros ministro teiki mu, du narius renka ir atšaukia įsta tymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Pirmininką dvejų metų ka dencijai skiria Seimas. Valstybinė kultūros paveldo ko misija dalyvauja formuojant kul tūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, teikia siūlymus Seimui, prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strate gijos, svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo vertybes paskelb ti kultūros paminklais ar panaikin ti jų apsaugą. BNS, VD inf.
Darbai: pavasarį Neringoje reikės sutvirtinti ne mažiau kaip 5 ha nuardyto kopagūbrio šlaito. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Rūpinasi tvarkyti kopagūbrį
N
eringos savivaldybė baimi nasi, kad iki turistinio se zono pradžios nebus spėta sutvarkyti audrų nuniokoto apsauginio pajūrio kopagūbrio. Pastarąjį pusmetį siautusios aud ros gerokai jį pažeidė. Kuršių nerijos nacionalinio par ko duomenimis, pavasarį žabų klo jiniais reikės sutvirtinti ne mažiau kaip 5 ha nuardyto kopagūbrio šlai to. Daugiausia žalos padaryta Nidos ir Preilos paplūdymių teritorijose, kaip pranešė Neringos savivaldy bė. Iki intensyvaus turistinio sezo
no pradžios būtina suremontuoti lentinius takus, supuvusius pakeis ti naujais, atstatyti audrų nunioko tus laiptus. Kuršių nerijoje, anot savivaldybės, trūksta ir informacinių ženklų, ku riuose būtų pateikiama įdomių fak tų apie vietovę, bei rodyklių, kurios reguliuotų turistų srautus. Kaip teigiama pranešime, negali ma užmiršti kopagūbrio priežiūros ir mažiau lankomose nuošalesnėse vietose – uždelsus jas sutvarkyti gali kainuoti kelis kartus daugiau. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
specialistų teigimu, kaip ir kiekvie nais metais probleminės vietos, ypač rekreacinėse zonose, bus tvarkomos pavasarį. Šią žiemą per audras nukentė jo maždaug septynių kilometrų ilgio kopų ruožas. Labiausiai jis nukentėjo ties Prei los gelbėtojų stotimi ir Nidos šiauri niu paplūdimiu. Ties Preilos gelbė tojų stotimi atsivėrė statūs skardžiai, vieni laiptai, vedę į paplūdimį, buvo visiškai nuardyti ir nuplauti į jūrą, kiti – stipriai apgadinti. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiadienis, vasario 15, 2012
OMX Vilnius
+0,08 %
OMX Riga
–0,15 %
10,5 mlrd. litų
– tiek grynųjų pinigų sausį buvo apyvartoje.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,26 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
vilniuje butai pinga
€
Baltijos šalių sostinėse sausį bu tų kainos Taline ir Vilniuje sumažė jo atitinkamai 2,6 ir 0,1 proc., o Ry goje jos išliko nepakitusios. Balti jos šalyse aukščiausia vidutinė bu to kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Vilniuje – 4147 litai. Taline vidutinė kaina siekia 3577 litus už kvadratinį metrą, Rygoje – 3346 li tus už kvadratinį metrą.
Baltarusijos rublis 10000 3,1703 DB svaras sterlingų 1 4,1272 JAV doleris 1 2,6250 Kanados doleris 1 2,6219 Latvijos latas 1 4,9417 Lenkijos zlotas 10 8,2322 Norvegijos krona 10 4,5802 Rusijos rublis 100 8,7362 Šveicarijos frankas 1 2,8573
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
Vakar Tinklas
+1,3717 % +0,3282 % +0,7639 % +0,5754 % +0,0547 % +0,1740 % +0,6416 % +0,2456 % +0,0525 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,77
4,61
2,39
„Kvistija“
4,69
4,54
2,37
„Vakoil“
4,73
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,06 dol. už 1 brl. 117,30 dol. už 1 brl.
Infliacija didės
3,4
Pirmą šių metų mėnesį vartoji mo prekės ir paslaugos Lietuvo je pabrango mažiausiai Baltijos valstybėse – vos 0,3 proc. Tačiau analitikai prognozuoja, kad jau vasarį kasdieniai pirkiniai kai nuos daugiau.
Rizika: kas trečias verslininkas mano, kad dėl euro zonos problemų gali pablogėti ir jų valdomų įmonių pa
dėtis.
„Shutterstock“ nuotr.
Lūkesčiai mažėja
Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet yra euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. Tokią išvadą atskleidė naujausia Lietuvos laisvosios rinkos insti tuto (LLRI) atlikta įmonių vadovų, finansų direktorių ir ekspertų ap klausa. „Lūkesčiai suprastėję. 33 proc. apklaustųjų mano, kad didžiau sias neapibrėžtumo ir rizikos šal tinis šiemet bus euro problemos ir su jomis susijusi eksporto mažėji mo grėsmė“, – komentavo tyrimo autorius LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas. 29 proc. LLRI respon dentų nurodė, kad neapibrėžtumo šaltinis yra galimi mokestinės ap linkos pakeitimai ir mokesčių di dėjimas, o 25 proc. mano, kad dau giausia netikrumo kils dėl rudenį vyksiančių rinkimų ir populistinių politikų sprendimų. Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir šie met nesikeis. Rinkos dalyvių nuo mone, bent dalį savo veiklos še
šėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012 m. ši dalis esą gali ne smarkiai sumažėti (iki 36 proc.).
Didžiausias neapi brėžtumo ir rizikos šaltinis šiemet bus euro problemos. LLRI respondentai vertina, kad vidutinis neto darbo užmokestis 2011 m. didėjo 4 proc. ir tiek pat kils 2012 m. Ekspertas V.Žukauskas atkreipė dėmesį, kad namų ūkių pajamos augo pirmą kartą po to, kai dvejus metus iš eilės jos ma žėjo. Tyrimo dalyviai prognozuo ja, kad 2012 m. namų ūkių pajamos augs mažiau, apie 3 proc., ir sieks 1085 litus vienam namų ūkio na riui. Darbo užmokestis didėjo, nes įmonės turėjo galimybę uždirb
Ekonomikos tyrimo prognozės 2012 m. BVP aug imas (proc.)
2,7
Šešėl inė ekonomika (dal is BVP)
27
Eksporto aug imas (proc.)
11
Importo aug imas (proc.)
12
Infl iacija (proc.)
3,8
Nedarbas (proc.)
14,1
Vidut inis atlyg inimas (neto, litais) Vidut inis įmonių pelningumas (proc.)
1633 4,2 Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas
„Didžiausią įtaką, kaip ir tikėtasi, darė pabrangę maisto produktai, degalai ir dėl išaugusio vartojimo pabrangusi elektra. O bendrą var tojimo prekių kainų indekso kili mą mažino drabužių ir avalynės žiemos kolekcijų išpardavimas“, – sakė „Danske“ banko vyresnio ji analitikė Baltijos šalims Viole ta Klyvienė. Pasak jos, yra rizika, kad inflia cija vasarį didės sparčiau negu sausį. „Yra tikimybė, kad vasarį metų infl iacija pasieks 3,6 proc.“, – prognozavo V.Klyvienė. Sausį užfiksuota 3,4 proc. metų inflia cija, anot analitikės, buvo tokia, kaip ir tikėtasi. DNB banko vyresnysis ana litikas Rokas Bancevičius taip pat prognozavo, kad vasarį inf liacija toliau didės. „Vasarį var tojimo prekių ir paslaugų kai nos turėtų paaugti dar sparčiau, nes didės šilumos kainos. Ma
proc.
sausį pasiekė metinė infliacija Lietuvoje. nome, kad vėliau kainų augimas sulėtės ir 2012 m. infl iacija sieks 3 proc.“, – sakė R.Bancevičius. Anot jo, metų infl iacijos progno zė pagrįsta lūkesčiais, kad naftos ir grūdų kainos pasaulio rinkose bus stabilios, ir tikintis, jog Lie tuvos ekonomika augs lėčiau. Lietuvoje sausį užfiksuota 0,3 proc. mėnesio infl iacija. Metinė (sausį, palyginti su 2011 m. sausiu) infliacija siekė 3,4 proc., o viduti nė metų infliacija buvo 4,2 proc. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, per mėnesį vartoji mo prekės ir paslaugos Latvijo je brango 0,8 proc., Estijoje – 0,7 proc. Per pastaruosius 12 mėne sių Latvijos vartotojų kainų in deksas pakilo 3,6 proc., Estijos – 4,5 proc. BNS, VD inf.
Kainų pokyčiai per metus (proc.)
ti daugiau pelno. Ekonomikos ty rimo duomenimis, įmonių pelnin gumas pernai didėjo trečius metus iš eilės. Prognozuojama, kad 2012 m. įmonių pelningumas mažės, tačiau didės investuojamo pelno dalis. Rinkos dalyvių vertinimais, įmonių pelningumas 2011 m. sie kė 4,5 proc. Ekonomikos tyrimo dalyvių bu vo klausiama, ar jie jaučia poky čius dėl verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos, kuri buvo pradėta dar 2009-aisiais. 56 proc. apklaustųjų teigė nejaučiantys po kyčių verslą kontroliuojančių ins titucijų srityje. 30 proc. respon dentų nurodė, kad pokyčių yra ir jie atitinka vykdomos pertvarkos tikslus, o 14 proc. tyrimo ekspertų mano, kad pokyčių yra, tačiau jie neatitinka pertvarkos tikslų. Verslo sąlygas bloginantys poky čiai verčia įmones apsvarstyti ga limybes perkelti verslą ar jo dalį į kitas šalis, kur verslo sąlygos pa lankesnės. LLRI apklausti rinkos dalyviai mano, kad šiuo metu 11 proc. Lietuvos įmonių ketina ar ba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą ar jos dalį į užsienį. „Itin daug šnekama apie niūrius gyven tojų surašymo rezultatus, kurie pa rodė, kad per dešimt metų gyvento jų Lietuvoje sumažėjo apie 10 proc. Be to, nenorima pripažinti, kad Lie tuvos verslo emigracija yra taip pat svarbi ir aktuali problema“, – api bendrino V.Žukauskas.
Priežastys: kiekvieną mėnesį brangstant šildymui, kils ir būtiniau
BNS, VD inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
5,5
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai
1,2
Drabuž iai ir avalynė
–3,1
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras
8,6
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priež iūra
1,6
Sveikatos priež iūra
1,1
Transportas
4,3
Ryšiai
–2,8
Poilsis ir kultūra
–0,3
Švietimas
0,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai
4,4
Iš viso
3,4 Šaltinis: Statistikos departamentas
sių maisto produktų kainos.
8
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
tema
Metas kalbėti apie Lietuvą „Geriau Bezdonyse būt 1 gubernatorium, o ne Niujorke brukšlaviu“, – taip apie
emigraciją mano režisierė Galina Dauguvietytė. Tarp sąžinės ir politikos
„Vasario 16-oji – kaip kvapas, kaip skonis, kaip kokia nors žinia, kaip gamtovaizdis, kaip vaikystės kaimo ar Velykų ryto prisiminimas. Gal voju, kad kiekvienas žmogus turė tų turėti tą praeities jausmą ir da barties pojūtį“, – mano J.Vaitkus. Tą dieną menininkas pagalvo ja, kad gyvena Lietuvoje, kad nee migravo. Režisierius J.Vaitkus – savotiš kas lietuvių politikas. Jis politi kuoja nuo teatro scenos – aštriai ir tiksliai, nuo pat savo kūrybos pra džios. J.Vaitkus pripažino, kad nėra di delis patriotas, todėl tiesą vertina labiau už tautiškumą. Kito kelio jis nelabai mato ir neįsivaizduoja. Ta da reikėtų pasiduoti veidmainys tei, priklausyti kokiai nors parti jai ar grupei. Kai Vilniuje, Jaunimo teatre, rodo mas J.Vaitkaus režisuotas spektak lis „Patriotai“, salė lūžta nuo žiūro vų. Kodėl? Scenoje jie regi dabartinę Lietuvą. Dramaturgas Petras Vaičiū nas kalbėjo apie tarpukario Lietuvos pseudopatriotus, demagogus politi kus, prisitaikėlius ir kombinatorius. Pamačius beveik po 80 metų vėl pa statytą pjesę, atrodo, kad ir šiandien niekas nepasikeitė. „Kostiumai, leksika pasikeitė. Pati politinė situacija pasikeitė. Baisiau sia, kad gyvenimo būdas, žmonių idėjos nepasikeitė. Manau, politi kams reikėtų daugiau skaityti pa saulinės dramaturgijos šedevrų. Ta da suprastų, kad ne jie dviratį išrado. Jie daug kalba, bet tas kalbėjimas nesiremia jokiu konkrečiu sąžinin gu veiksmu. Žodis – sau, o veiksmas paslepiamas, maskuojamas, teisina mas“, – kalbėjo J.Vaitkus. Visuomenės piktžaizdes režisie rius iškelia ir prieš 100 metų Hen riko Ibseno sukurtos pjesės „Vi suomenės priešas“ pastatyme.
„Ta pati tema, tik kitoje sfero je – arčiau sąžinės ir politikos. Kai žmogus tampa valdininku, jis pa tenka į konfliktą su savo sąžine. Nes jis tarnauja kokiai nors bend ruomenei, visuomenei arba masei, kuri gali jį veikti ir netgi pasmerkti. Arba iškelti, jeigu reikia. Arba iš stumti iš tos visuomenės.
Oskaras Koršunovas:
Manau, čia ir būtų Eu ropos grožis – tai vie ninga šalis su įvairio mis tautomis, o šios išlaikiusios savo ta patybę, kultūrą, savi tumą. Žmogus, eidamas į kokią nors tarnystę, turi turėti omenyje, kad tų problemų neišvengs. Nes sąžinė labai dažnai neatitinka pačios vi suomenės, masės pojūčių. Juslu mas, vartotojiškas instinktas daug stipresnis už vidinį žmogaus gyve nimą. Todėl visada bus konfliktas“, – dėstė J.Vaitkus. Valstybės turi išsigimti
Paklaustas, kas, jo nuomone, laukia Lietuvos valstybės ateityje, J.Vait kus samprotavo, kad ir vienas žmo gus gali sudaryti valstybę. Ir vienas žmogus gali būti tauta. Valstybės auga, bręsta, paskui miršta. Jeigu žmogus atsiduria Rusijoje, Armė nijoje, Bulgarijoje ir ten išlieka są
Žvilgsnis: režisierius J.Vaitkus imasi prieš 80 ar 100 metų parašytų
pjesių. Tačiau jo spektakliuose atpažįstama dabarties Lietuva.
Gedimino Bartuškos nuotr.
žiningas, padorus, bent kiek pri silaiko dvasios reikalavimų, tai ir valstybiškumas jame išlieka. „Jonas Basanavičius, Mohandas Gandhis – tai bendražmogiškos as menybės. Galų gale valstybės turi išsigimti“, – pareiškė J.Vaitkus. Anot jo, tauta – tai labai neapib rėžta sąvoka. Jeigu susibūrė keli žmonės, tai dar nereiškia, kad yra tauta. Tauta – ir mados, ir pavo jaus reikalas. „Jūs manote, kad tie, kurie bu vo susikibę rankomis, visi supran ta, kas yra tauta? Ir Baltijos kely je, ir per bet kokį kitą susibūrimą? Juk jūs nežinote, kas stovi šalia, kas paskui vyko su tuo žmogumi?“ – kalbėjo pašnekovas. Galbūt tautai reikia dvasinio ly derio – kaip Sąjūdžio laikais? „Tokio kaip M.Gandhis galbūt reikia. Bet ne žmogaus, kuris ma nipuliuoja ir moka kalbėti, uždeg ti, o paskui pabėga. Tokio dvasinio lyderio nelabai matau Lietuvoje, – sakė J.Vaitkus. – Norisi, kad žmo nės atsigręžtų, kad susimąstytų arba bent pagalvotų, jog ne vieni gyvename, jog iki tol daugybė gy veno ir apie tai galvojo, ir kanki nosi dėl to, ir literatūrą, ir dramas kūrė. Vadinasi, yra tas ryšys. Mes lyg ir nevieniši esame. Bet gal dau giau su anapilin iškeliavusiais, ku rie asmenybės idėją vis atgaivinda vo ir skelbdavo.“ Anot pašnekovo, mūsų organiz mas pūliuoja. Ateis jaunesni žmo nės, matę tėvų kartos politinės veiklos pavyzdžius, darbų ir žodžių neatitikimą, pradės mąstyti ir vis ką supras. Kiekvienam žmogui pri gimties yra duotas šviesos ir tam sos pojūtis. „Mes išsivalysim“, – savo min tis optimistine gaida baigė dėsty ti J.Vaitkus. Pirmoji karta – prarastoji
„Kalbėti apie emigraciją buvo mano pareiga“, – praėjusių me tų gruodį, prieš spektaklio „Išva rymas“ premjerą Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, sakė re žisierius O.Koršunovas. Rašyto jas Marius Ivaškevičius rinkti me džiagos šiai pjesei į Londoną vyko du kartus. Emigracija palietė visą tautą, ir, anot O.Koršunovo, nekalbėti apie tai teatre jau neįmanoma. Lietuvo je nėra žmogaus, kuris nebūtų pa liestas šio reiškinio – jei ne jis išva žiavo, tai jo giminės. Jei ne giminės, tai draugai. Iš vienos pusės, tai glu minanti emigracijos statistika. Iš kitos, – kas už jos yra? „Už jos slypi žmonių likimai. Ir man buvo įdomus būtent tas emo cinis kodas – kas vyksta, kai žmo gus keičia ne tik gyvenamąją vietą, ne tik tėvynę, bet ir aplinką, dar bą – visiškai keičia savo gyvenimą. Yra be galo daug emigrantų istori jų, dažnai – tragikomiškų, dažnai – tragiškų ir tik retai – tikrai sėk mingų, – kalbėjo O.Koršunovas. – Spektaklyje rodome kraštutinius
Atmintis: kas lietuviui yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo di
atvejus, kurie labiausiai pabrėžia baisiąją emigracijos pusę, nusivy limus.“ Pirmoji emigrantų karta – visa da prarastoji karta, skirianti ypač daug jėgų savo buičiai susikurti. Jų vaikai – paradoksas – jau ne kalba lietuviškai. Maži iš čia išva žiavę kalbėjo, o ten pagyvenę 10– 12 metų – jau ne. Tačiau, O.Koršunovo nuomone, negalima šito reiškinio – emigra cijos – vertinti vienareikšmiškai. Juk gyvename ES, turime lais vę judėti ir gal tai nėra blogai. Iš važiuoja jaunų žmonių, kurie gal grįš į Lietuvą su naujomis idėjo mis. Ir jis pats dabar esąs ne Lie
tuvoje – kuria spektaklį Graikijo je, Atėnuose. Suglumino lietuvės pasakojimas
O.Koršunovas mano, kad lietuviai taip gausiai emigruoja ir palieka tėvynę dėl daugelio priežasčių, ne vien dėl ekonominių, kaip mano ma. Daugelis išvažiavo ir išvažiuoja dėl blogo kultūrinio bei socialinio klimato, kuris tvyro Lietuvoje. Gal anksčiau tai buvo net didesnė prie žastis emigruoti nei ekonominės? Tik atėjus krizei emigraciją nulėmė labai aiškios ekonominės priežas tys. Kita vertus, žmonės išvažiuo ja ieškoti ko nors naujo. Ypač jau nimas, studentija.
9
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
tema kia, o visuomenės. To pavyzdys jam – Skandinavijos šalys. Ten nėra ly derio, užtat yra piliečiai, visuome nė. Net teatre, kai ten dirbdavo, per savaitę vykdavo po du susirinki mus. Sueidavo visi teatro darbuo tojai ir spręsdavo iškilusias proble mas. Mūsų teatruose susirinkimai iš viso nevyksta – viską sprendžia vienas vadovas. Kaip teatre, taip ir visuomenėje. „Manau, kad pavyzdys mums turėtų būti Skandinavija ir noras ne turėti lyderį, o telktis į mąstan čią bendruomenę“, – sakė O.Kor šunovas.
Galina Dauguvietytė:
Geriau Bezdonyse būt gubernatorium, o ne Niujorke brukš laviu.
Patriotiškumą skiepijo nuo lopšio
Režisierė G.Dauguvietytė nematė spektaklio „Patriotai“, kurį Vals tybės teatre Kaune 1926 m. statė jos tėvas – garsusis Borisas Daugu vietis. Ir negirdėjo, kaip nuo scenos apie tėvynės meilę kalba politikai, kombinatoriai ir visokio plauko perėjūnai. „Ir dabar pas mus labai daug plepūnų. Tarpukariu jokių parla mentarų čia nebuvo, o dabar stai ga pridygo. Man atrodo, kad tiek daug – 141 – tikrai nereikia. Ir 100 Lietuvai būtų per akis. Kam kan kinti save ir valstybės biudžetą?“ – klausė G.Dauguvietytė. Pašnekovės nuomone, per silpna sakyti, kad šiandienos lietuviams trūksta patriotiškumo – jo iš vi so nėra. Vaikas jau nuo lopšio turi būti auklėjamas patriotiškai. „Mes didžiavomės, kad esame lietuviai. Tada, tarpukariu, mus auklėjo ne paprastai patriotiškai. Ir tą patrio tizmą savyje nešiojamės visą laiką. Jis mums įskiepytas nuo lopšio“, – kalbėjo moteris. G.Dauguvietytė kaip tautos ly derę mato Prezidentę, tik ji, pašnekovės manymu, per mažai tu ri valdžios. „Matau jos tvirtumą. Ji laikosi savo žodžio“, – pagyrė ša lies vadovę G.Dauguvietytė. Emigrantų vietą užims kinai
iena ar dar vienas kalendoriaus lapelis?
Režisieriui neseniai teko būti gastrolėse Šiaurės Airijoje, Belfas te. Viešbučio, kuriame jis gyveno, kambarinė buvo lietuvė. Režisie rius su ja pasikalbėjo, paklausė, kodėl ji išvažiavo iš Lietuvos. „Ne žinau“, – nustebino moters atsa kymas. Ji išvažiavo prieš šešerius metus, kai ekonominė krizė dar nebuvo prasidėjusi. Moteris pasakojo, kad Lietuvoje jos šeima gyveno gerai – ir ji, ir jos vyras turėjo gerus darbus. Pirmas išvažiavo vyras, paskui – ji. Mo teris pasakojo apie labai sunkius pirmuosius trejus metus, kai teko gyventi nemokant kalbos, dirb ti restorane ir patirti pažeminimą,
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
seksualinį priekabiavimą, kitokių negatyvių dalykų. Kur mąstanti bendruomenė?
Kaip O.Koršunovas įsivaizduo ja mūsų tautos ateitį? Ar jis už tai, kad lietuvių tauta išliktų, ar kad asimiliuotųsi? „Už tai, kad išliktų. Manau, čia ir būtų Europos grožis – tai vie ninga šalis su įvairiomis tautomis, o šios išlaikiusios savo tapatybę, kultūrą, savitumą. Tai būtų idea lus atvejis. Bet ar jis įmanomas – tai jau kitas klausimas“, – svars tė režisierius. Teatro menininko nuomone, ne asmenybės, ne lyderio mums rei
Paklausus, ko reikia, kad tauta iš liktų, ponia Galina tik susiėmė už galvos – ji bijanti net apie tai kal bėti. Juk tie emigrantai negrįš – tai faktas. O į jų vietą atvažiuos kinai. Jie – darbštūs, sąžiningi, ne vagys. Geriau kinai, negu kiti. Juk kas nors turi užimti emigravusių lietuvių vietą. Jau dabar Vilniu je kinų restoranų – ant kiekvie no kampo. „Bet, pažiūrėjus į emigraciją blaiviu protu, aišku, kad išvažiuoja jauni, sveiki žmonės ir ten plauna indus. Bet čia, matyt, ir tokio dar bo negauna. Mano kaimyno anūkas – gražus bernas, tiesiog gražuolis, talentingas – Londone picas kepa, naktimis ant jų kažkokius priesko nius barsto. Ir laimingas, visiems dovanas siunčia, uždirba gerai“, – pasakojo moteris. Ponia Galina šmaikštavo, kad, jei būtų jauna, kojos nekeltų į Angliją. Ta šalis jos netraukia: „Pirmas da lykas, labai negraži jų kalba. Kai jie kalba, tai kaip šunys loja arba kaip su bulba burnoj.“
Bandymų ir klaidų metodas Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Jaunosios kartos filosofas Kęstas Kirtiklis mano, kad besikuriančios tautos visą laiką yra kryžkelėje ir visą laiką ieško teisingo kelio. Tad nieko keista, kad iš pirmo karto ne pavyksta pasirinkti teisingai.
– Kokia, jūsų nuomone, da bartinės Lietuvos padėtis – politinė, ekonominė, kultū rinė? – Mano manymu, dabartinė Lie tuvos padėtis ne tokia jau ir blo ga. Pradėkime nuo to, kad būti nepatenkintiems valdžia ir eko nomine situacija – ne vien lie tuvių savybė, tad žiūrėti į nuo latinius skundus, kad ir kokie teisingi jie atrodytų, reikėtų kiek rezervuotai. Kaip ir į apklausas, rodančias, kad piliečiai verčiau rinktųsi ekonominį saugumą, o ne politinę laisvę. Kažin, ar tai „šiuolaikinio su materialėjimo“ padarinys, kažin, ar žmonės būtų taip masiškai ėję į Baltijos kelią, jei SSRS būtų bu vęs klestinčios ekonomikos kraš tas, o ne šalis, kurioje kai kurioms reikalingoms prekėms būdavo iš duodami talonai.
Nusižiūrėti nuo ko nors, rasti veikiantį pavyzdį ir juo sekti ne labai išeina, nes menkiausias nu krypimas nuo pradinių sąlygų ve da prie gana skirtingų rezultatų. Tad tenka spėlioti ir bandyti pa tiems, ir nenuostabu, kad ne vi sada ir ne visiems vienas ar kitas spėjimas patinka. Bet štai Prancūzija didelę da lį XIX a. neišlipo iš revoliucijų ir perversmų sūkurio. O juk tai eta loninė respublika. Tad nieko nuo stabaus, kad yra svajojančių apie vienokią ar kitokią restauraciją, kad yra tų, kuriems nusibosta šita nuolatinio pavasario būsena, kai apie viską kalbame kaip apie glež nus daigus, užuomazgas, bet žie dų, ką jau kalbėti apie vaisius, kaip nėra, taip nėra. – Didžiulė lietuvių emigracija – tautos liga, tragedija ar pa saulinis reiškinys? – Emigracija, ypač gabiausių žmonių, yra visiškai normalus reiškinys, tai patiria visos, taip pat ir kur kas geriau veikiančios šalys. Specifin ės Lietuvos proble mos, sakyčiau, yra dvi. Pirmoji, emigracija yra tapusi kultūros dalimi, ne išimtimi, o be veik taisykle. Todėl jos nebeišsp ręsime ekonominėmis priemonė
Apie vis ką kalbame kaip apie gležnus dai gus, užuo mazgas, bet žiedų, ką jau kalbėti apie vaisius, kaip nėra, taip nėra.
Kita vertus, jei jau daryti pro vokuojančias ir „realią situaci ją“ rodančias apklausas, kodėl gi nepaklausus išties radikaliai? Pavyzdžiui, ar norėtumėte gauti dvigubai didesnį atlyginimą, ta čiau gyventi Rusijos Federacijos srityje ir būti valdomi Vladimiro Putino paskirto gubernatoriaus? O jei gubernatorių paskirtų ES prezidentas Hermanas Van Rom puy? Jei į tokį klausimą didžiuma piliečių atsakytų teigiamai, tuo met išties ne juokais tektų susi rūpinti. – Ar Lietuva, jūsų nuomone, atsidūrusi kryžkelėje? Kokio je ir kodėl? – Besikuriančios, tam tikro vals tybingumo tradicijos neturinčios šalys, o Lietuva yra būtent tokia, nuolat yra kryžkelėje. Nors kryž kelių metafora čia gal ir nelabai tinka. Gal geriau sakyti, kad Lie tuva mokosi gyventi nuolat tai kydama bandymų ir klaidų me todą ir tikisi, kad pagaliau geras sprendimas bus rastas.
mis (padvigubindami atlyginimus ir pan.), gal kiek apmalšinsime, bet tikrai nepanaikinsime, nes, kaip sakiau, išvažiuoti yra tiesiog normalu. Ar tai eskapizmo forma, ar socialinis protestas, ar dar kas – priklauso turbūt nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Kitas dalykas yra tai, kad ma tant tokį masinį negrįžimą niekas negalvoja apie imigraciją. ES kaž kada svarstė vadinamosios mėly nosios kortos galimybę (aliuzija į JAV žaliąją kortą). Nežinau, kuo tie svarstymai baigėsi, bet Lietu voje dėl jos, rodos, niekas dorai nediskutavo. – Kas, jūsų nuomone, gali su vienyti tautą? – O kam ją vienyti? Kad būtų gra žu? Kad visi susirinktų į kažin ko kį Baltijos ar Nemuno kelią? O kam to reikia? Pasirodyti? Prieš ką? Geriau jau pasuktume galvą, kaip skatinti kasdienį kaimynų solidarumą ir savitarpio pagal bą, o per tai ir realią savivaldą. Būtų prasmingiau.
10
trečiadienis, vasario 15, 2012
sportas
15p.
Pažink save iš vidaus tikrąja šio žodžio prasme.
Nugalėti varžovus galima ir septyniese Lietuvos kūno kultūros akade mijos (LKKA) krepšininkai įro dė, kad laimėti varžovų aikštė je galima žaidžiant beveik vienu penketuku. Neįvertino kauniečių
LKKA atstovai, tik septyniese atvykę į Klaipėdą žaisti Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) vaikinų 1-osios grupės koman dų čempionato rungtynių, 91:80 privertė kapituliuoti uostamies čio universiteto ekipą. „Gal kai kurie mūsų žaidėjai pagalvojo: ai, atvažiavo keli kau niečiai, be vargo juos nugalėsime. Mačas susiklostė priešingai. Pra dėjome labiau stengtis tik ketvir tajame kėlinyje, kai jau buvo per vėlu“, – krimtosi Klaipėdos uni versiteto (KU) krepšininkų strate gas Dainius Miliūnas. Varžovai – it rykliai
Pirmojoje vietoje įsitvirtinę Lie tuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai svečiuose 95:71 nugalėjo autsaiderę – Aleksand ro Stulginskio universiteto (ASU) komandą. „Tradiciškai du kėlinukus at silaikėme, po to palūžome. Var žovai trečiajame kėlinyje lyg ryk liai, pajutę kraujo skonį, sudraskė mūsų gynybą“, – po rungtynių sakė ASU ekipos treneris Rober tas Ragauskas. Mykolo Romerio universitetas (MRU) 89:53 sutriuškino Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). „Rezultatas – dėsningas. Juk MRU ekipai atstovauja LKL ir NKL klubų žaidėjai, o mūsų gre tose – mėgėjai“, – teigė VGTU krepšininkų treneris Gintaras Šerkšnas. Erzino laikmatis
Daugkartiniai LSKL ir Europos studentų čempionai Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) krep šininkai savo aikštėje 96:90 pa laužė Šiaulių universiteto (ŠU) komandą. „Priešinomės, kiek galėjome, tačiau erzino tai, kad kelis kar tus sekretoriatas pamiršo paleis ti atakai skirtą laikmatį ir būtent per VDU atakas. Plušame gyny boje maždaug po minutę, ogi žiū
Statistika Aleksandro Stulginskio univer sitetas (ASU)–Lietuvos edukolo gijos universitetas (LEU) 71:95 (19:24, 22:19, 13:33, 17:19). E.Kulbo ka 22 taškai / D.Tarvydas ir L.Kaz lauskas po 17 tašk ų. Klaip ėdos univers itetas (KU)– Lietuvos kūno kultūros akade mija (LKKA) 80:91 (17:22, 19:26, 25:25, 19:18). V.Tarol is ir J.Kaza kauskas po 21 / Š.Vingel is 23 (4/7 dvitašk ių, 5/6 tritašk ių). Mykolo Rom er io univers ite tas (MRU)–Vilniaus Ged im ino technikos universitetas (VGTU) 89:53 (26:19, 27:8, 20:11, 16:15). T.Pa deg imas 20 / E.Rastenis 9. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)–Šiaulių universitetas (ŠU) 96:90 (26:23, 19:15, 27:23, 24:29). Ž.Janavičius 29 (6/9 tritaškių, 8 at kovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai) / A.Gurklys 25. Kauno technologijos universi tetas (KTU)–Vilniaus universi tetas (VU) 80:71 (26:15, 15:20, 16:22, 23:14). V.Kružikas 22 taškai (8 atko voti kamuoliai) / A.Gorskovas 24.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pral.
Taškų sant.
1. LEU 2. VDU 3. ŠU 4. MRU 5. LKKA 6. VU 7. KTU 8. KU 9. VGTU 10. ASU
9 8 7 7 6 5 5 5 3 0
2 3 4 4 5 6 6 6 8 11
1045:931 965:894 979:921 958:863 943:952 890:890 903:927 894:821 801:897 722:1004
rime, kad netiksi laikas. Tai šiek tiek taip pat išmušė iš vėžių“, – pabrėžė šiauliečių strategas Ro landas Vaičiūnas. VDU rinktinės treneris Arū nas Juknevičius nešykštėjo pa gyrų vedliui į pergalę Žygiman tui Janavičiui. „Jis buvo ir komandos variklis, ir smegenys bei kovingumo pa vyzdys. Kai šis žaidėjas buvo aikš tėje, viskas ėjosi lyg iš pypkės, kai tik jis prisėsdavo ant suolo, žai dimas išsiderindavo“, – kalbėjo A.Juknevičius. VD, LSKL.lt inf.
Šaltinis: palyginti su 2010-aisiais, šiemet šalies sportui valstybė skirs 3,4 mln. litų mažiau. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Dūstantis sportas laukia deguonies
Iš paskutiniųjų išlikimo siekiančios šalies sporto federacijos ne kantriai laukia pinigų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), kuris šiais metais – 2 mln. litų kuklesnis nei pernai. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Fondas traukiasi
16,4 mln. litų bus padalyta 65-ioms šalies sporto federacijoms. Praė jusiais metais jos suraikė 18,5 mln. litų pyragą, o 2010-aisiais – 19,8 mln. litų. Šį kartą paramą gaus tik tos Lie tuvos sporto federacijos, kurių tarptautinės organizacijos yra pa sirašiusios sutartis su Pasauline antidopingo agentūra (WADA). Pernai paramos negavo 18 šalies sporto federacijų, nes jų sportinin kų netikrina WADA pareigūnai. Lietuvos šiuolaikinės penkiako vės federacija (LŠPF), 2011-aisiais gavusi 515 tūkst. litų paramą, šie met paprašė 806 tūkst. litų. „Nesitikime gauti tokios sumos. Matome, kad kasmet fondas ma žėja. Suskaičiavome, kad blogiau siu atveju mums užtektų 647 tūkst. litų. Manau, šiais metais teks ne mažai projektų išbraukti iš savo planų“, – sakė LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Skaičiuoja skolas
Lyderis: Ž.Janavičius – VDU komandos variklis. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasak jo, negavus reikiamos para mos, tektų atsisakyti jaunių var žybų. „Nukentėtų jų pasiruošimas Eu ropos ir pasaulio čempionatams. Neturėtume pinigų jaunių treni ruočių stovykloms. Su tuo galime susitaikyti. Šiais metais svarbiau sia – mūsų olimpiečių pasirengi
mas ir startai“, – kalbėjo V.Kali ninas. Jis nė kiek neabejojo, kad gavus paramą teks gerai pasukti galvą, kaip ją padalyti. „Sportininkai jau keliavo, bet vi sur – už savo pinigus. Turime maž daug 60 tūkst. litų skolų, – skai čiavo LŠPF generalinis sekretorius. – Gelbsti tai, kad mus su aviacijos kompanijomis sieja geri santykiai. Gavome bilietus, tačiau už juos dar nesumokėjome.“
Nijolė Medvedeva:
Dar niekada nesu laukėme paramos pagal poreikius. Poreikiai – per milijoną
Lietuvos lengvosios atletikos fe deracijai (LLAF) pernai iš KKSRF buvo skirta 675 tūkst. litų. LLAF generalinė sekretorė Nijolė Med vedeva nusiteikusi optimistiškai. „Mūsų poreikiai – gerokai per milijoną, – sakė N.Medvedeva. – O kiek gausime, nežinome. Dar nie kada nesulaukėme paramos pagal poreikius. Teks koreguoti planus. Karpysime išlaidas, nors varžybas reikia organizuoti, plėtra irgi pri valoma. Žengti atgal negalime, ieš kosime išeičių.“ Generalinė sekretorė priminė, kad LLAF varžybas rengia jau nuo
2011-ųjų gruodžio už skolintas lė šas. „Biudžeto neturime, tačiau se zono negalime atidėti. Džiaugia mės, kad olimpiečių reikmes kom pensuoja Lietuvos olimpinis sporto centras. Kol kas visi atletai, ku riems reikėjo, į treniruočių stovyk las išvažiavo“, – kalbėjo N.Medve deva. Rėmėjai – draugai
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Gin tautas Bartkus pripažino, kad rė mėjų, kurie padėtų plaukimui, šiais laikais rasti labai sunku. „Plaukimas populiarus visame pasaulyje, tačiau pas mus rasti pa pildomų investicijų – sudėtinga. Remiamės draugiškais ryšiais – pažįstami, artimieji, bičiuliai. So lidžių rėmėjų rasti tikrai sunku“, – sakė G.Bartkus. Praėjusiais metais LPF gavo 415 tūkst. litų valstybės paramą, šiais metais, pasak generalinio sekreto riaus, kol kas neaišku. „Renginiai vyksta, o mes vis dar nežinome, kiek pinigų turėsime. Negalime nieko planuoti. Kalbė jome su KKSD vadovais, sulaukė me pažadų, kad olimpinės spor to šakos skaudžiai nenukentės. Tai yra tik žodžiai, – kalbėjo G.Bart kus. – Mūsų veiklai per metus rei kia maždaug milijono litų. Nori me optimizuoti varžybų sistemą. Po Londono žaidynių jau galvosi me apie kitą olimpinį ciklą.“
11
trečiadienis, vasario 15, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kuvalda – ringo buldozeris Maskvoje įvykusia me K-1 turnyre var žovą iš Rusijos per kiek daugiau nei tris minutes nokauta vęs Sergejus Mas lobojevas-Kuval da teigia pradedąs naują savo karje ros etapą – mėgins gyventi iš sporto.
Ričardas Berankis nepateko į San Chosė (JAV) vykstančio Te niso profesionalų asociacijos (ATP) serijos „SAP Open“ teniso turnyro, kurio prizų fondą suda ro 531 tūkst. JAV dolerių, pagrin dinį etapą.
Darbas: S.Maslobojevo kovų tvarkaraštis bus gerokai intensyvesnis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Varžybų – per akis
„Mano varžovas buvo specialaus būrio narys Aleksejus Gurejevas. Kovą pradėjome lėtai, apsikeitėme keliais smūgiais, o pirmojo raundo pabaigoje jį nokautavau smūgiu ran ka“, – papasakojo S.Maslobojevas. Tai buvo pirmasis „Verdict“ organizuotas tarptautinis ko vų turnyras. „Sulaukiau pasiū lymo prisijungti prie Tatarstano „Prince team international“ ko mandos, kurios lyderis yra Mi chailas Grigorjevas. Jis kitais me tais organizuos universiadą ir žada surengti turnyrą. Maskvo je buvo mano debiutas su tatars taniečiais, žiūrėsime, kaip viskas vyks toliau“, – svarstė Kuvalda. Kovotojas tikino besidžiaugiąs
savo pasiekimais, o už juos yra dė kingas „Sparta gym“ kolektyvui.
Užsienyje galiu nor maliai užsidirbti. Jeigu varžybos bus kas mėnesį – gyventi galima. „Pakeičiau klubą, kuriame treni ruojuosi. Ringe laikausi naujos tak tikos. Tobulėju kaip kovotojas. Šiame klube treniruojuosi tris mėnesius, turėjau dalyvauti trijuose turnyruo se, tačiau viename nedalyvavau dėl traumos, – kalbėjo S.Maslobojevas. – Po dviejų savaičių vyksiu į Slovaki ją, kur vyks K-1 mėgėjų atranka į pa saulio pirmenybes. Dabar dalyvausiu
visur iš eilės, kiekvieną mėnesį ruo šiuosi vis kitoms varžyboms.“ Tebelydi skausmai
Pastaruosius metus stiprius nu garos skausmus kentęs kovoto jas teigė, kad ir dabar – ne pyragai. „Bandau gydytis, stiprinu rau menis, geriu vaistus. Lietuvos kli matas man šiek tiek dabar trukdo. Per rytines treniruotes būna šalta, todėl nugara įskausta. Vakarais – geriau, kai salė įšyla“, – pasakojo S.Maslobojevas. Paklaustas apie honorarus už dalyvavimą turnyruose, Kuvalda neieškojo žodžių kišenėje. „Užsienyje galiu normaliai užsi dirbti. Jeigu varžybos bus kas mė nesį – gyventi galima. Manau, kad liksiu su K-1, gal ateityje pasiro dysiu ir mišrių kovų ringe“, – tei gė kovotojas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pažadų prisiklausė
Prieš tarptautinį bokso turny rą „Bigger’s better“ tvirtinęs, kad bandys įsitvirtinti bokso ringuose, S.Maslobojevas dabar pakeitė savo požiūrį. „Kol sekasi K-1 ringuose, būsiu juose. Kai valgyti norisi, ko voji ten, kur siūlo didesnius pini gus. Tokia jau situacija Lietuvoje“, – konstatavo jis. Kovotojas teigė nesureikšmi nąs jo dabartinės komandos lyde rio M.Grigorjevo ir Lietuvos bušido federacijos (LBF) prezidento Dona to Simanaičio konfliktų. „Nejaučiu didelio noro dirbti su LBF. Lietuvoje girdėjau daug pažadų, tačiau jais viskas ir bai gėsi, – kalbėjo S.Maslobojevas. – Atsargiai vertinu ir M.Grigor jevo organ iz uojam us turnyr us. Yra daug yb ė kit ų pers pektyv ių planų.“
Krepšinio medų apkartino teisėjai , o vidurio puolėjas surinko 13 taš kų. Vilniečiai atsirevanšavo už sve čiuose patirtą nesėkmę – 73:74.
Lietuvos jaunimo krepšinio rink tinę pernai iki pasaulio čempio nato aukso medalių atvedęs Jo nas Valančiūnas sulaukė dar vie no įvertinimo – 19 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas išrinktas ge riausiu Europos jaunuoju krepši ninku.
Strėlės teisėjams
Pralenkė „Real“ talentą
Neakivaizdinėje dvikovoje lietuvis pranoko Juodkalnijos ir Ispanijos pilietybes turintį Madrido „Real“ puolėją 21-ų Nikolą Mirotičių bei turką Enesą Kanterą. „Jonas – labai aukštas ir judrus žaidėjas. Savo bendraamžius jis lenkia smarkiai. Daug krepšinio sirgalių šį žaidėją lygina su Arvy du Saboniu, tačiau Jonas turi sa vitą žaidimo stilių“, – nugalėtoją gyrė Tarptautinės krepšinio aso ciacijų federacijos (FIBA) Euro pos skyriaus prezidentas Olafuras Rafnssonas. 2011-iej i buvo sėkm ing iau si J.Valančiūno karjeroje. Jis su Lietuvos devyniolikmečių rink
R.Berankį sustabdė skausmai
Tautiečiai: Lietuvos krepšinio talentų D.Motiejūno (geltona apranga)
ir J.Valančiūno dvikovos visada traukia akį.
tine triumfavo Latvijoje vykusia me pasaulio jaunimo čempionate, buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaid ėj u. Po šio turny ro aukštaūgis apsivilko ir nacio nal in ės rinkt in ės maršk in ėl ius bei debiutavo Europos krepšinio čempionate.
Padėjo nugalėti
vtb-league.com nuotr.
Įkvėptas asmeninės sėkmės, J.Va lančiūnas pirmadienį puikiai su žaidė ir VTB Vieningosios krep šinio lygos rungtynes su Gdynės „Asseco Prokom“ komanda – jo atstovaujama Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa iškovojo pergalę 59:54
Vilniečių triumfu pasibaigęs susi tikimas nestokojo aštrių komenta rų – Gdynės ekipai vadovaujantis vyriausiasis treneris Tomas Pačė sas ir puolėjas Donatas Motiejūnas pareiškė pretenzijų arbitrams uk rainiečiams Aleksandrui Gorško vui, Sergejui Bulanovui ir Sergejui Zaščiukui. „Jeigu taip bus švilpiama Vilniuje ir per LKL finalą, „Žalgiris“ neturės jokių šansų ir Eurolygoje matysime antrą komandą , – sakė T.Pačėsas. – Nežinau, kas tai lėmė, bet per pir mąją rungtynių dalį metėme tik tris baudas, o varžovai – aštuoniolika.“ Treneriui pritarė ir D.Motiejū nas. „Gaila, kad teisėjai skirtingai traktavo vienodus epizodus. Ap maudu, kai žaidžiant jėgos krepšinį arbitrai švilpia tik vienos koman dos naudai“, – teigė krepšininkas. VD inf.
158-ąją vietą pajėgiausių pla netos tenisininkų reitinge uži mantis lietuvis dėl atsinaujinu sių kirkšnies skausmų nebaigė lemiamo mačo su amerikiečiu Tim u Smyczek u (ATP-301). Kai R.Berankis atsisakė tęsti mačą, JAV tenisininkas pirma vo 6:4, 4:2. Nepaisant nesėkmės, lietu vis pelnė 6 ATP reitingo taš kus ir uždirbo 875 JAV dolerius, o į pagrindinį turnyrą patekęs T.Smyczekas užsitikrino 12 ATP reitingo taškų ir 5440 JAV dole rių čekį. Artimiausiu metu R.Berankiui bus atliktas magnetinio rezo nanso tyrimas ir paaiškės, kiek laiko jis negalės žaisti. Kovas kitame pasaulio kam pelyje – Italijos mieste Bergame – pradėjo Laurynas Grigelis. „Challenger Tour“ serijos „Internationali di Tennis“ tur nyro, kurio prizų fondą suda ro 42,5 tūkst. eurų, pirmajame vienetų varžybų rate L.Grige lis (ATP-213) per pusantros va landos 6:3, 6:4 nugalėjo 182-ąją planetos raketę portugalą Joao Sousą. Patekęs į aštuntfinalį, Lietu vos tenisininkas užsitikrino 8 ATP reitingo taškus ir 730 eu rų čekį. Kitas L.Grigelio varžovas paaiškėjo vakar, kai mačą baigė slovėnas Gregas Zemlja (ATP131) ir rusas Aleksandras Kud riavcevas (ATP-163). VD, BNS inf.
A grupė Komanda
Rungt.
Perg.
Pralaim.
12 13 13 14 11 12 13 11 11
11 10 7 7 5 5 5 4 1
1 3 6 7 6 7 8 7 10
Rungt.
Perg.
Pralaim.
11 11 12 11 13 12 13 12 13
10 9 7 6 7 6 5 3 1
1 2 5 5 6 6 8 9 12
1. „Unics“ 2. „Chimki“ 3. VEF 4. „N. Novgorod“ 5. „Žalgiris“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
B grupė Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Loko.–Kuban“ 5. „Azovmaš“ 6. ČEZ 7. „Asseco Prokom“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Rezultatas „Liet uvos ryt as“–„Ass eco Pro kom“ 59:54 (13:11, 16:15, 15:9, 14:19). J.Valančiūnas 13 tašk ų, L.Robert sas ir S.Babrauskas po 10/J.Blassin game’as 19, D.Motiejūnas 10.
12
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
pasaulis Pekinas ginkluojasi
Derybos su kinais
Palaidos gimtinėje
Kinijos karinės išlaidos iki 2015 m. sudarys 238,2 mlrd. dolerių. Tai du kartus dau giau nei 2011 m. Taigi, Kinijos gynybos biudžetas bus di desnis nei visos Azijos ir Ra miojo vandenyno šalių lėšos. 2000–2009 m. Kinijos kari nis biudžetas kasmet augo po 12 proc.
ES Vadovų Tarybos pirminin kas Hermanas Van Rompuy po susitikimo su kinų premje ru Wen Jiabao paragino euro piečių įmonėms gerinti priei gą prie Kinijos rinkos. O Kinija, didžiausia ES prekybos partnerė, pareiškė esanti pasiren gusi aktyviau dalyvauti kovoje su Europos skolų krize.
Whitney Houston bus palai dota penktadienį savo gim tajame Naujajame Džersyje. Dainininkė Los Andželo vieš butyje buvo rasta be sąmo nės vonioje. Jos kambaryje buvo aptikta receptinių vais tų. Atliktas skrodimas atsa kymo dėl dainininkės mirties priežasčių nepateikė.
Nepakęs atidėliojimų Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos bankas „Vnesheconom bank“ (VEB) turėtų pagreitinti ša lies atominės elektrinės, kurios kaina siekia apie 9 mlrd. dolerių, statybas.
„Pagrindinis projektas (mums) yra atominės elektrinės statyba, o VEB turi statybas finansuoti. Tai didžiulis projektas. Mes ėmėmės jį įgyvendinti ir nenorime matyti sulėtėjimo. Mes turime pastatyti elektrinę kaip įmanoma greičiau. Mes jau sukūrėme visą sistemą ir infrastruktūrą“, – sakė A.Luka šenka per pokalbį su VEB vadovu Vladimiru Dmitrijevu. Be to, Baltarusijos preziden tas pridūrė, kad projektas svarbus tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. „Ru sų technologijos <...> ir mūsų gali mybės parodys, kad branduolinės energetikos amžius nesibaigė, jis tęsiasi“, – teigė A.Lukašenka. Jis pridūrė, kad šiuo klausi mu kalbėjo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir prem jeru Vladimiru Putinu. Vasario 1 d. Maskvoje VEB ir Baltarusijos „Belvnesheconom
bank“ pasirašė susitarimą. Jis nu mato, kad Rusijos bankas Baltaru sijai paskolins apie 10 mlrd. eurų atominės elektrinės statyboms. Tarpvyriausybinis susitarimas buvo pasirašytas praėjusių metų lapkritį. Kreditą Baltarusija turi grąžinti per 25 metus. Pinigai pa dengs 90 proc. statybų išlaidų. Telegraf.by, „RIA Novosti“ inf.
Ambicijos: nors N.Sarkozy politika nuvylė daugelį prancūzų, rinkimuose jis žada kovoti.
Napoleonas nepasiduos
Pastaba: Baltarusijos preziden
tas A.Lukašenka paragino Rusi ją nevilkinti elektrinės statybų.
Kalbėdamas su Cristina Fernán dez de Kirchner S.Pennas teigė, kad Folklando salų klausimas tu ri būti sprendžiamas diplomati nėmis priemonėmis. Jis piktinosi britų atsisakymu kalbėtis su Ar gentina, kurią konflikte palaiko. Per pokalbį Folklando salas ak torius vadino Malvinais, kaip jos vadinamos Argentinoje. „Pasaulis šiandien netoleruos juokingų ir archajiškų įsiparei gojimų kolonijinei ideologijai“, – sakė S.Pennas. Britai balandžio mėnesį ketina minėti pergalės Folklando kare su argentiniečius 30-ąsias metines, tačiau neseniai tarp Buenos Airių ir Londono ki lo žodžių karas. C.Fernández de Kirchner pagrasino, kad kreipsis į Jungtines Tautas dėl to, jog bri tai militarizuoja salas. S.Pennas nes sykį deklaravo pa laikąs gerus santykius su dauge liu Pietų Amerikos lyderių, iš jų – Venesuelos prezidentu Hugo Chávezu. Už tai buvusi Mis Vene suela María Conchita Alonso ak
Ryžtingas, tačiau dėl noro visiems įtikti – nenuoseklus. Išdidus, bet pašiepiamas dėl nuolankumo. Prancūzijos prezidentui Nico las Sarkozy liko 10 savaičių įtikinti prancūzus pasitikėti juo darsyk.
AFP nuotr.
S.Pennui britai – kolonistai Vienas garsiausių JAV aktorių, dviejų „Oskarų“ laureatas Sea nas Pennas, susitikęs su Argenti nos prezidente, Didžiąją Britaniją pavadino „kolonijine, absurdiška ir archajiška šalimi“.
„Scanpix“ nuotr.
Laukia atkakli kova
torių yra net pavadinusi „komu nistu asilu“. Glaudūs aktoriaus ir prezidento santykiai užsimezgė po to, kai S.Pennas parašė atvirą laišką tuomečiam JAV prezidentui George’ui W.Bushui su raginimu nutraukti smurtą pasaulyje. Tiesa, britai vėl reagavo kaip visuomet. Londonas pareiškė, kad Folklando gyventojai patys pasirinko gyventi Britanijoje. „Daily Mail“ inf.
Parama: susitikęs su Argen
tinos vadove C.Fernández de Kirchner, S.Pennas išreiškė jai paramą. AFP nuotr.
Politikas jau kuris laikas neslėpė – jis nori užimti Prancūzijos vadovo postą dar vieną kadenciją. Napo leonu Prancūzijoje pašaipiai va dinamas N.Sarkozy, regis, nenori gėdingai pralaimėti, kaip žymusis istorijos veikėjas prie Vaterlo. Tiesa, kokios N.Sarkozy galimy bės – sunku pasakyti. Iki rinkimų liko vos 10 savaičių, o jis atsilieka nuo savo varžovo socialisto Fran çois Hollande’o. Bent taip rodo ap klausos. Maža to, ne vien blankusis socia listas F.Hollande’as – bėda. N.Sar kozy iššūkį mes ne tik kairieji, bet ir dešiniosios ideologijos kolegos. Apklausos rodo, kad Naciona linio fronto lyderę Marine Le Pen irgi palaiko 16–20 proc. prancūzų. Pati politikė ne sykį pabrėžė, kad pirmajame rate sieks nokautuoti N.Sarkozy. Visgi dabartinio Eliziejaus rūmų šeimininko šalininkai įsitikinę, kad prezidento pozicijos – tvirtos. Esą šis – užgrūdintas ir charizmatiškas rinkimų kampanijų dalyvis, todėl sugebės greitai atkovoti pozicijas iš favorito F.Hollande’o. „Žaidimas dar toli gražu nebaig tas. Apklausos, komentarai – visa tai bus nušluota trys savaitės prieš rinkimus“, – laikraščiui „Le Mon de“ tvirtino ilgametis N.Sarkozy sąjungininkas premjeras François Fillonas. Ministras pirmininkas pridūrė: „N.Sarkozy išlaikė ryšį su Pran cūzijos žmonėmis. Per kampani
ją jis ras žodžių ir būdų jiems pa lenkti.“ Tiesa, F.Hollande’o atstovas Be noîtas Hamonas pabrėžė, kad so cialistų stovykla jaučiasi rami. Socialistai tuoj pat sukritikavo vyriausybės „siaurą ir skurdžią“ Prancūzijos ateities viziją.
Žaidimas dar to li gražu nebaigtas. Apklausos, komen tarai – visa tai bus nušluota trys savai tės prieš rinkimus.
homoseksualių porų teisę įsivai kinti, priešinsis eutanazijai ir ri bos imigraciją. Taip pat pažadėjo surengti refe rendumą, numatantį sugriežtinti bedarbio pašalpos gavimą. Tačiau kol kas pažadai prancūzų širdžių nesuminkštino. Šią savaitę paskelbti IFOP ap klausos rezultatai parodė, kad F.Hollande’o populiarumas, nors ir smuko 1 proc., vis tiek yra 30 proc., o N.Sarkozy – 25,5 proc. Paklausus prancūzų, už ką jie balsuotų antrajame ture, paaiškė jo, kad F.Hollande’as šiuo metu su rinktų 56, o N.Sarkozy – 44 proc. Dešinieji konkurentai
Tradicinė programa
Kita vertus, nors N.Sarkozy pasi žymėjo skambiomis politinėmis akcijomis bei aktyviu įsitraukimu į euro zonos krizės sprendimą, eko nominė šalies padėtis gali jam pa kišti koją. Politiškai euro problemos sutei kė N.Sarkozy vieno svarbiausių ES lyderių statusą, tačiau ekonomiš kai jam teko nudegti. Prastėjan ti šalies ūkio padėtis lėmė, kad vis daugiau prancūzų nusivylė N.Sar kozy politika. Vis dėlto prezidentas patvirti no, kad ir toliau laikysis kryptin gos dešiniosios politikos. Jis neseniai „Le Figaro“ laik raštyje pristatė savo darbotvarkę. Interviu N.Sarkozy pareiškė, kad blokuos homoseksualų santuokas,
Nors F.Hollande’as laikomas pa grindiniu N.Sarkozy varžovu, pir majame rinkimų ture galvos skaus mą prezidento komandai turėtų kelti ir M.Le Pen, taip pat konser vatoriškų pažiūrų politikė. Būtent Nacionalinio fronto rin kėjus, kurių yra apie 2 milijonus, ir stengiasi patraukti savo pusėn N.Sarkozy. Tačiau M.Le Pen – įžvalgi po litikė. Ji kur kas nuosaikesnė nei jos tėvas, charizmatiškasis Jeanas Marie Le Penas, 2002 m. rinkimų antrajame ture metęs iššūkį Jac quesui Chiracui. Vis dėlto iki kovo 16 d. M.Le Pen dar reikia surinkti 500 savivaldos pareigūnų parašų, kad jos kandidatūra būtų oficialiai patvirtinta. Kol kas Nacionalinis frontas yra gavęs 350 parašų. AFP, AP, „France 24“, BNS inf.
13
trečiadienis, vasario 15, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@ hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
900169
Paslaugos Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
877238
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt.
Su šio šeštadienio „Vilniaus diena“ –
907384
Įvairūs Pamesta UAB „Chimkora“ (įm. k. 110614880, Švitrigailos g. 7, Vilnius) įstatų originalą, pažymėjimo originalą ir antspaudą laikyti negaliojančiais.
nemokamas metinis abonementas į infoteką.
912586
Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
2 Lt/min.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
14
trečiADIENIS, vasario 15, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? A.Mickevičiaus bibliotekoje, Trakų g. 10. KADA? Nuo vasario 21 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Vasario 19 d. 16 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. KADA? Nuo šiandien. KIEK? Nemokamai.
Paroda apie Prūsiją
Kultūros ambasadoriai
Meilei skirtas menas
Vilniuje atidaroma Jūratės Buožienės tekstilės darbų paroda „Din gę prūsai“. „Prūsija, prūsai... Kai kam tai išnykusi iš žemėlapio vals tybė, kai kam – senovės baltų gentis, dar kitiems – užgesusios kal bos atgarsiai. Man Prūsija – mėlyno dangaus, sodrios žemės at spindys marių vandenyje“, – sako autorė.
Lietuvos kultūros ambasadoriai – taip Vilniaus kvartetą yra pa vadinę itin išrankūs Liuksemburgo meno kritikai. Šis ansamb lis, jau daugiau kaip keturiasdešimt metų aktyviai dalyvaujantis mūsų šalies muzikiniame gyvenime, Lietuvą pristato ir svetur, rengdamas aukščiausio lygio pasirodymus.
Žydų kultūros ir informacijos centre vakar vakare atidaryta archi tekto, rašytojo Artūro Imbraso ir dailininko bei muzikanto Artūro Šlipavičiaus-Šlipo (nuotr.) paroda. Kūrėjai išduoda, kad bus galima pamatyti tiek laiko patikrintus, tiek šių dienų aktualijomis parem tus darbus, sodriai persmelktus meilės tematikos.
KUR? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Vasario 18 d. 20.30 val. KIEK? 15 litų.
KUR? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. KADA? Vasario 18 d. 19 val. KIEK? 30–40 litų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Vasario 18 d. 12 val. KIEK? 20–25 litai.
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? Vasario 18 d. 14 val. KIEK? 10 litų.
T.Turner hitai skambės gyvai
Liūdni ir komiški santykiai šeimoje
„Grybų karas“ pagal V.Masalskį
Paskutinis žvilgsnis į unikalų eksponatą
Vilniečiai turės progą išgirsti visus geriausius Ti nos Turner hitus projekte „Tribute to Tina Tur ner su Rūta Lukoševičiūte ir grupe „Age“. Kon certe taip pat girdėsite ir grupės „Age“ atlieka mus bliuzo kūrinius.
„DNR kodas“ – tai šiuolaikinio Rusijos kino scena risto Olego Danilovo komedija, melodrama arba tiesiog šeimyninė idilė apie mūsų gyvenime pa sitaikančias kryžkeles, „posūkius į kairę“, pasikei timų troškulį.
Neretai teatruose žaismingai pokšintis ir griau džiantis „Grybų karas“ atkeliauja ir į Lietuvos na cionalinio dramos teatro sceną. Vieną svarbiau sių šių metų premjerų vaikams pristato režisie rius Valentinas Masalskis.
Bažnytinio paveldo muziejaus lankytojai sa vaitgalį turės galimybę paskutinį kartą pama tyti išskirtinį parodos eksponatą – karaliui Vla dislovui Vazai dovanotą Šventojo Kryžiaus re likvijorių.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Šv. Valentino diena kitaip. Koncertas. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Mažoji išradėja Dora“ (3). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2) (k).
LTV 21.15 val.
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.40 Lietuvos balsas. Aklosios perklausos (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 14.40 „iKarli“ (3). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (3). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.00 Komedija „Dvylika kėdžių“ (Rusija, 1971 m.). 23.15 Drama „Nuodėmės užkalbėjimas“ (Lietuva, 2006 m.) (N-14). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
11.00 Kodėl? 11.50 Paskutinė instancija. 12.40 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Pelkė“ (4). 0.05 Drama „Eureka“ (1) (JAV, 2010 m.). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
TV3
BTV
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“
LNK 23.15 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 19.10 val.
11.00 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Grėsmingi medžiotojai. Medžioklė būriais“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.10 Sanremo muzikos festivalis 2012. Tiesioginė transliacija iš Italijos. 0.40 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T.
BTV 20.25 val.
9.52 Pabučiuok mane karštai. Šv. Valentino bučinių konkurso finalas. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10, 14.50 Ilgai ir laimingai. 12.05, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Obama. Jo istorija“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kai Keitė sutiko Wiljamą. Pasaka apie du gyvenimus“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valladolid“–„Unicaja“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“– Kijevo „Budivelnik“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“. 21.00 Automoto. 21.30, 22.00 Sportas LT. 23.15 Profesionalų boksas. O.De La Hoya ir F.Mayweatheris.
Sport1 21.00 val.
15
trečiadienis, vasario 15, 2012
menas ir pramogos
Atvertos žmogaus kūno paslaptys Ar žinote, kas sly pi po mūsų oda? Atsakymai – į Vilnių atvežtoje sensaci ją mokslo ir medici nos pasaulyje sukė lusioje žmonių kū nų parodoje „The Human Body Exhi bition“. Čia save iš vidaus pažinsite tikrąja to žodžio prasme.
Daktaras mirtis Daktar u mirt im i tit uluojamas vo kiet is anatom as Gunther is von Hagensas pasaulyje išgarsėjo bal zamuotų žmonių ir gyvūnų lavonų bei jų kompozicijų parodomis. 1977 m. jis išrado naują būdą kū nams išsaugoti. Vietoj balzamavi mo atliko plastinacijos procedūrą – išdžiovino kūnuose esantį vande nį, sudėjo juos į vakuumą ir prikim šo kiekvieną organą plastiką prime nančių konservantų. Jo rengiamose parodose buvo galima išvysti ir šo kiruojančių vaizdų, pavyzdžiui, ant žirgo sėdintį kūną, vienoje rankoje – smegenys, kitoje – botagas. Pats ana tomas šias parodas laiko švietimu. Vienas G.von Hagenso akibrokštų – 2010 m. Rytų Vokietijoje esančiame Gubeno mieste atidaryta kūno da lių parduotuvė. Ten pat stovi ir plas tinacijos gamykla, kurioje garsusis vokietis lavonus paverčia savo eks ponatais. Teigiama, kad medžiagos savo darbams G.von Hagensas gau na iš donorų, pasirašiusių sutartį dėl savo kūno plastinacijos po mirties.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Pažintis su anatomija
Antradienį sostinėje pristatyta į Lietuvą pirmą kartą atvežta prieš taringai vertinama žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibi tion“. Milijonus lankytojų visame pasaulyje sutraukiančioje parodo je – beveik 200 eksponatų. Parodą sudaro devynios ekspo natų galerijos, skirtos įvairioms su žmogaus anatomija susijusioms temoms. Jose lankytojai turės ga limybę iš arčiau susipažinti su žmogaus kūnu, pamatyti daugy bę specialiu būdu paruoštų žmo gaus organų, sužinoti, kaip funk cionuoja mūsų organizmas. Taip pat palyginti sveikus organus su pažeistais vėžio, sveikus plaučius su plaučiais, kuriuos pažeidė rū kymas, pamatyti visas smulkiau sias žmogaus kraujotakos siste mos gysleles. Organizatorių teigimu, paro da „The Human Body Exhibition“ skirta lankytojams šviesti ir skatin ti, kad jie rinktųsi tinkamą gyve nimo būdą. Parodos kūrėjų tikslas – kaip įmanoma tiksliau parody ti žmonėms jų kūno sandarą, kaip jis funkcionuoja, skatinti rūpintis sveikata, atskleisti tikrąjį žmogaus kūno stebuklą. „Paroda labai kontroversiška. Ji atskleidžia tai, kas ilgą laiką buvo prieinama tik medicinos specia lybių žmonėms. Parodo šios spe cialybės paslaptingumą, sudėtin gumą. Kiekvienas žmogus, atėjęs į šią parodą, gali susipažinti su sa vo vidumi, savo anatomija ir funk cijomis“, – parodą pristatė teismo medicinos rezidentas Linas Ja nauskas. Paruošta plastinacijos metodu
Devyniose galerijose sutalpinta kaulų, raumenų, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškini mo sistemų ekspozicija. Galerijo je pavadinimu „Vaisiaus augimas“ galima susipažinti su embriono vystymusi. Eksponuojami 10, 14 ir 30-ies savaičių vaisiai, vaisiaus kaulų vystymasis.
Vaizdai: devyniose galerijose sutalpinta kaulų, raumenų, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškini
mo sistemų ekspozicija.
Parodos „The Human Body Ex hibition“ egzempliorius, griež tai laikydamasi Kinijos įstatymų, paaukojo plastinavimo tyrimus vykdanti Daliano Hoffeno biotech nologijos laboratorija. Visi ekspo natai yra mirę žmonės. Jų tapaty bė, amžius, kada mirė, kuo vertėsi ir kiti dalykai neatskleidžiami. Parodoje eksponuojamų žmonių kūnai paruošti naudojant plastina cijos metodą. Atliekant plastinaciją kūnas išsausinamas vis didėjančios koncentracijos etilo spiritu, maišo mas su acetonu ir vakuume sutvir tinamas acetone tirpstančiu siliko nu. Teigiama, kad visi eksponatai ruošiami laikantis ypatingos pa garbos žmogaus kūnui ir visų sau gumo reikalavimų. Šio metodo išradėju laikomas prieštaringai vertinamas vokiečių mokslininkas Guntheris von Ha gensas. 1995-aisiais Japonijoje jis pristatė pirmą taip paruoštų kūnų parodą „Kūnų pasauliai“. Iš viso G.von Hagensas yra parengęs ke turias skirtingas tokio pobūdžio parodas, jas pasaulyje jau aplankė daugiau kaip 26 mln. žmonių. L.Janauskas papasakojo, kad kai
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
pakinta plastinuotų eksponatų rep rezentacinė išvaizda, jie nebetinka mi edukacijai ir yra kremuojami.
Linas Janauskas:
Paroda labai kontro versiška. Ji atsklei džia tai, kas ilgą lai ką buvo prieinama tik medicinos specialy bių žmonėms. Gali paveikti patologijų rodymas
Žmonių kūnų parodos pasauly je vertinamos labai skirtingai. Yra tam smarkiai prieštaraujančių ir manančių, kad nedera taip elgtis su žmogaus kūnu, keliančių klau simą, ar ši paroda tikrai yra eduka cinio pobūdžio. „Tai priklauso nuo žmogaus mo ralinių įsitikinimų. Žmonės, kurių kūnus matome parodoje, buvo pa sirašę sutikimą savo kūną po mir ties paaukoti edukaciniams tiks lams“, – trumpai į klausimą, ar teisūs kritikai, smerkiantys tokias
parodas, atsakė teismo medicinos rezidentas L.Janauskas. Apžiūrėjęs parodą supranti, kad lyg ir nėra nieko itin šokiruojan čio, to, ko nebūtum matęs bent jau vadovėliuose. Kyla klausimas, kaip paroda galėtų paveikti žmogų. L.Janauskas teigė, kad paveikti gali įvairios pristatomos patologijos. „Parodoma kaulinė, raumenų pa tologija, kaip veikia infarktas, insul tas, vaizduojami navikai, parodoma rūkymo žala plaučiams. Pamatę tai galbūt mesite rūkyti“, – kalbėjo pa rodą pristatantis teismo medicinos specialistas. Beje, parodos galerijoje, kur eksponuojami sveiki ir pažeisti plaučiai, stovi stiklinė dėžė. Nusp rendę atsisakyti šio įpročio galės iš kart išmesti pakelius cigarečių. Kodėl prekybos centras?
Nemažai diskusijų ir nuogąstavimų kėlė į Vilnių atvežtos parodos vieta. Ji įkurta laisvalaikio ir prekybos centro „Panorama“ antrame aukšte. Kodėl vietoj mokslo centro ar muziejaus pasirinktas prekybos centras? „Čia buvo atvykę patys parodos kūrėjai. Jie reikalavo, kad paroda būtų rodoma tris mėnesius. Vilniuje
2002 m. anatomas Did žiojoje Bri tanijoje atliko pirmą per pastaruo sius 170 metų viešą skrodimą, rizi kuodamas būti suimtas. O 2009 m. Berlyne vykusioje parodoje jis eks ponavo du lavonus, vaizduojan čius besimylinčią porą. Prieš metus dabar jau 67-erių G.von Hagensas pareiškė sergąs Parkinso no liga ir pranešė, kad po mirties jo lavoną plastinuos žmona.
realiai neįmanoma susitarti, kad ku ri nors vieta būtų uždaryta tiek lai ko. Pagrindinis reikalavimas buvo didelis žmonių srautas. Analogiš kos parodos vyko Latvijoje ir Estijo je. Latvijoje ji vyko prekybos centre, kuris priklauso „Panoramos“ savi ninkams. Kaip suprantu, Europo je prekybos centras – įprasta vieta. Kaip matote, patalpa yra atskira“, – paprastai aiškino komunikacijos va dovas Aivaras Gelžinis. Parodą „The Human Body Exhibi tion“ kuria viena didžiausių po pa saulį keliaujančių parodų organizato rių, 50 metų patirtį turinti bendrovė „HK Exhibition“. Jos edukacines pa rodas visame pasaulyje aplankė dau giau kaip 20 mln. žmonių. Oficialiai ši paroda bus atidaryta penktadienį, vasario 17 d., ir veiks tris mėnesius – iki gegužės 17 d. Ją bus galima lankyti visas savaitės dienas, nuo 10 iki 22 val. Į parodą galės ateiti ir vaikai, tačiau tik ly dimi suaugusiųjų. Kiekvienoje pa rodos galerijoje bus po gidą, kurie papasakos, kaip veikia kiekvieno organo sistema, atsakys į lankyto jams rūpimus klausimus. Parodos kaina – nuo 45 litų.
Tai gyvenimas jus vis dėlto domina?
2012 02 24
Orai
Artimiausiomis dienomis vyraus permainingi orai. Šiandien snigs, temperatūra dieną sieks 3–6 laipsnius šalčio. Rytoj naktis bus debesuota su pragiedruliais, kiek pasnigs tik Vilniuje ir Kaune, bus 11–17 laipsnių šalčio. Dieną visoje Lietuvoje debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Oro temperatūra sieks 6–9 laipsnius šalčio.
Šiandien, vasario 15 d.
–5
–2
–5
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–6
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.42 17.24 9.42 2.44 10.31
46-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 320 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +4 Brazilija +25 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +25 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
Londonas +10 Madridas +11 Maskva –1 Minskas –8 Niujorkas +11 Oslas –2 Paryžius +8 Pekinas +4
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–10
–5
–12
–17
5
–13
–9
–12
–15
2
–10
–7
–9
–10
6
ketvirtadienį
penktadienį
stebėti dangų, Galileo Galilėjus. 1857 m. mirė rusų kompozitorius Michailas Glinka. 1930 m. gimė poetas Algimantas Baltakis. 1951 m. Anglijoje gimė aktorė Jane Seymour.
DATOS (vasario 16 d.) Lietuvos valstybės atkūrimo diena 1801 m. gimė kunigas, kėjas, Nepriklausomybės blaivybės sąjūdžio Lie- Akto signataras, gydytotuvoje pradininkas Mo- jas Jonas Basanavičius. tiejus Valančius. 1970 m. gimė dizainerė 1927 m. mirė lietuvių tau- Julija Janulaitytė. tos patriarchas, pirmasis 2011 m. mirė lietuvių polaikraščio „Aušra“ redak- etas Justinas Marcinketorius, visuomenės vei- vičius.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Brown „Kaip liepia širdis“ ir Philippos Gregory „Atstumtoji karalienė“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.
1
2
3
Šiandien: Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas
4
5
6
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Pasikeis jūsų požiūris į kai kuriuos svarbius dalykus. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitiems žmonėms. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama. Liūtas (07 23–08 23). Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl kils pavojus įžeisti kitus žmones. Tinkamas metas pasirūpinti sveikata. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Palanki diena ugdyti kantrybę ir tyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir vaikais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Vandenis (01 21–02 19). Chaotiškas laikotarpis, todėl galite patirti kieno nors stiprų psichologinį spaudimą. Jaučiatės nesaugiai, nesugebate išreikšti savo minčių apie įvykius. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.
JAV vakarinę pakrantę sukrėtė žemės drebėjimas. Šiaurės Kalifornijoje užfik suotas 5,6 balo pagal Richterio skalę smūgis. Tai patvirtino JAV geologinių tyrimų centras. Pasak pareigūnų, didelių nuostolių drebėjimas nepridarė. Žemės drebėjimo epicentras buvo 32,9 km gy lyje kaimo vietovėje Ramiojo vandeny no pakrantėje, apie 352 km į šiaurės va karus nuo Kalifornijos sostinės Sakra mento. Stipriausias Kaliforniją sukrėtęs žemės drebėjimas buvo 1857 m., jo stip rumas siekė 8 balus. Tačiau daugiausia žalos pridarė 1906 m. įvykęs 7,9 balo že mės drebėjimas San Fransiske, per kurį žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
DATOS (vasario 15 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–8
Vardai
Rytoj: Julijona, Julijonas, Laimutė, Tautvydė, Ulė
„RIA Novosti“ inf., AFP nuotr.
1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pasikrikštijo Krokuvoje ir gavo Vladislovo vardą. 1564 m. gimė astronomas bei matematikas, sukonstravęs pirmąjį teleskopą ir pradėjęs
Vilnius Alytus
3–6 m/s
Amerikoje drebėjo žemė
Rytas
–5
–4
Praha +1 Ryga –4 Roma +7 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +18 Tokijas +12 Varšuva –2
7
8