PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
PENKTADIENIS, vasario 17, 2012
Klaipėdiečiai Vasario 16-ąją šventė gausiai ir džiaugsmingai.
B.Komorowskis ragino Lietuvos lenkus būti gerais piliečiais.
Miestas 2p.
Lietuva 8p.
Graikijos prezidentas K.Papouliasas pareiškė nepakęsiąs vokiečių pamokslų jam ir jo šaliai.
Pasaulis 14p.
Prabangūs baldai nuvylė Kas trečią dieną skundas – maždaug tokiu dažnumu klai pėdiečiai varsto ati tinkamų instituci jų duris dėl neko kybiškų baldų. Dau giausia problemų jie patiria dėl minkš tų baldų, kurie pir ma laiko išsisėdi, su plyšta ar išsitam po jų gobelenas. Ir kelis, ir keliolika tūkstančių litų suplo ję žmonės pirkiniu ne visada patenkinti.
„Už tokius darbus jam rei kėtų nagus atkapoti.“ Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius griežtas aplaidiems valdininkams.
Žvejai paralyžiavo eismą Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Poilsio dieną į uostamiestį iš visos Lietuvos suvažiavę žvejai tapo spūsčių kaltininkais. Dėl šalikelė se prie Kuršių marių paliktų auto mobilių negalėjo pravažiuoti sun kiasvoris transportas.
m.skiriute@kl.lt
Netenkino baldų kokybė
4
Kaina 1,30 Lt
7p.
Milda Skiriutė
Pagal katalogą brangius itališ kus baldus užsisakiusi klaipėdietė Adelė Daugėlienė pateko į nepa vydėtiną situaciją. Sofą ir du fo telius įmonėje „Dusėtai“ lapkričio viduryje užsisakiusi ir 4 tūkst. litų avansą sumokėjusi moteris prašmatnius baldus, kainuojančius 15 tūkst. litų, gavo gruo džio pabaigoje.
39 (19 340)
Nepatvarūs: klaipėdiečiai labiausiai skundžiasi dėl prastos minkštų baldų kokybės.
SVARBIAUSIAS METŲ ĮVYKIS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI Būkite matomi specialiame renginio žurnale „Metų klaipėdietė“. Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 711.
„Shuterstock“ nuotr.
Milžiniškos eilės prie naujosios perkėlos nutįso vakar nuo anksty vo ryto. Norinčių persikelti į Smil tynę vairuotojų automobiliai drie kėsi net Minijos gatve. Klaipėdiečiai pasakojo, kad susi dariusios eilės priminė karštą va saros savaitgalį. Į Klaipėdą iš kitų Lietuvos miestų atvykę žvejai skubėjo į Neringą, o štai vietiniai traukė Tarptautinės perkė los link. Apie 7 val. ryto čia jau buvo sunku rasti vietos au tomobiliui pastatyti.
7
2
PENKTADIENIS, vasario 17, 2012
miestas Klaipėdiečiai šventė valstybės atkūrimo dieną
Garbė: valstybinę vėliavą Atgimimo aikštėje iškėlė mokytojas E.Kvedaris.
Dalyviai: šventėje netrūko ir garbaus amžiaus klaipėdiečių. Vytauto Petriko nuotr.
Vasario 16-oji – džiugi ir pakili Lietuvos valstybės atkūrimo diena uostamiestyje švęsta kaip niekada gausiai – kelis tūkstančius žmonių galinti sutalpinti arena buvo pilnutėlė šventiškai nusiteikusių klaipėdiečių.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
miestelėnus pakvietė pasivaišin ti arbata ir pasiklausyti kariliono koncerto.
Iškėlė vėliavą
Vasario 16-osios renginiai vakar prasidėjo gerokai prieš vidurdie nį. Po šv. Mišių už Lietuvą, šalies kariuomenės Klaipėdos įgulos ka rių eisena patraukė Atgimimo aikš tės link. Čia grojant muzikai būriavosi klaipėdiečiai, vaikai mojavo tris palvėmis, pavieniai miestelėnai buvo pasipuošę valstybės simbo liką atspindinčiais šalikais. Po iškilmingos karių rikiuo tės buvo pakelta Lietuvos vėlia va. Ją iškėlė pernai Metų mokyto ju išrinktas „Ąžuolyno“ gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvedaris. Grupė „Capella A“ sugiedojo tautišką giesmę. Jai nedrąsiai pritarė pavieniai šventės dalyviai. Klaipėdiečius su Vasario 16-ąja pasveikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, vidaus rei kalų ministras Raimundas Palaitis, Klaipėdos universiteto Humanita rinių mokslų fakulteto dekanas Ri mantas Balsys. Po neilgų sveikinimo kalbų ren ginio vedėjas aktorius Darius Meš kauskas gana gausiai susirinkusius
Laukė eilėje
Kas traukė į Atgimimo aikštę, o kas jau nuo vidurdienio lūkuriavo prie
Bene didžiausias ir iškilmingiausias Va sario 16-ajai skirtas renginys vyko „Švy turio“ arenoje.
„Švyturio“ arenos. Klaipėdiečiai tikėjosi gauti kvietimų į nemoka mą šventinį koncertą. Bene didžiausias ir iškilmingiau sias Vasario 16-ajai skirtas rengi nys vyko „Švyturio“ arenoje, kur Lietuvos valstybės atkūrimo die nos minėjimas ir šventinis koncer tas organizuotas pirmą kartą. Klaipėdiečiams buvo siūlomas nemokamas renginys – valstybi nio dainų ir šokių ansamblio „Lie tuva“, solistų Kristinos Zmailaitės, Edmundo Seiliaus ir Česlovo Ga balio pasirodymas. Nemokamas renginys „Švytu rio“ arenoje sukėlė didžiulį gyven
tojų susidomėjimą. Tad likus porai savaičių iki renginio buvo išgraibs tyti visi kvietimai. „Švyturio“ are noje telpa per 4 700 žiūrovų. Prieš kelias dienas renginį or ganizuojančio Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai direktorius Al vydas Lenkauskas žadėjo, kad ne spėjusieji įsigyti kvietimų dar tu rės tokią galimybę – šventinę dieną „Švyturio“ arenos kasose bus pa likta 250 kvietimų. Tad vakar klaipėdiečiai prie kasų pradėjo būriuotis likus dviem va landoms iki jų atidarymo. Visgi prieš pat renginio pradžią dar buvo įmanoma gauti nemoka mų kvietimų – juos į kasą grąžino keli žmonės. Atsirado apsukruolių, kurie ne mokamus kvietimus bandė par duoti „už pusę kainos“. Tačiau sužinoję, kad kvietimai dalijami nemokamai, puolė atsiprašinėti. Įteikė apdovanojimą
Koncertas arenoje prasidėjo nuo dar vieno tradicinio ritualo. Klaipėdos meras rankomis siuvinėtą miesto vėliavą įteikė Vakarų laivų gamyk los vadovui Arnoldui Šileikai. Šis garbingas Klaipėdos savi valdybės apdovanojimas gamyk lai skirtas už pernai miestiečių la bui atliktą reikšmingiausią darbą
Apdovanojimas: Klaipėdos meras V.Grubliauskas (dešinėje) miesto
vėliavą įteikė Vakarų laivų gamyklos vadovui A.Šileikai.
– Smiltynėje šalia Lietuvos jūrų muziejaus iškilusią originalių for mų beveik 12 metrų aukščio skulp tūrą „Albatrosas“. Vėliau tautinę dvasią kurstė an samblis „Lietuva“ ir gerai žinomi solistai. Į renginį susirinkę klai
pėdiečiai atsistoję sugiedojo ne tik Lietuvos himną, žiūrovai nuo kėdžių pakilo ir išgirdę „Lietuva brangi“. Žmonės nešykštėjo plo jimų nei šokėjams, nei daininin kams, virpinusiems širdis visiems gerai pažįstamomis dainomis.
3
PENKTADIENIS, vasario 17, 2012
miestas Klaipėdiečiai šventė valstybės atkūrimo dieną
Kūrusiems uostą – pagarba Vasario 16-osios išvakarėse pagerbti uos to vadovai ir kapitonai. Uosto direkcija įrengė atminties stendą – ekspozicijoje pateikiami faktai apie įmonės istoriją ir ją kūrusius žmones.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Simboliška, kad uosto vadovus ir kapitonus nuspręsta pagerbti Vals tybės šventės išvakarėse. Nes bū tent Jūrų uostas visais laikais buvo vienas svarbiausių strateginių ša lies objektų. Dvyliktus metus Klai pėdos jūrų uosto kapitono pareigas einantis Viktoras Lukoševičius sa kė, kad atmintis visada yra svarbi ir labai gerai, kad toks renginys vyko Lietuvos valstybės atkūrimo die nos išvakarėse. „Įdomus posakis tada skrajojo: „Iki pietų kuriame teisės aktus, po pietų juos pažeidinėjame. Keistas buvo tas permainų laikas“, – Uos to direkcijos kūrimosi pradžią pri siminė V.Lukoševičius. Buvęs Klaipėdos valstybinio jū
Įdomus posakis ta da skrajojo: „Iki pietų kuriame teisės aktus, po pietų juos pažeidi nėjame.
„Vakarų laivų remonto įmonė tu rėjo savo kapitoną, Žvejybos uostas – savo, Prekybos uostas – savo. Po to visi jie buvo sujungti į vieną tar nybą. Ir tada uosto kapitonu tapo
Negaliojantis. Klaipėdoje ties Pilies gatvės 4 namu policijos patrulio sulai kytas 26 metų vairuotojas pateikė ne galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Vė liau paaiškėjo, kad tai netgi ne jo, o kito klaipėdiečio dokumentas. Apgavo. Interneto svetainėje susido mėjusi parduodamais kailiniais klaipė dietė tapo sukčių auka. Į nurodytą są skaitą pervedusi 200 litų, moteris kai linių taip ir nesulaukė.
rų uosto direkcijos vadovas Va lentinas Greičiūnas tvirtino, kad iki 1991-ųjų Klaipėdos uoste buvo trys kapitonai.
Viktoras Lukoševičius:
Dienos telegrafas
Idėja: mintis pagerbti žmones, kurie prisidėjo prie Klaipėdos valsty
binio jūrų uosto atsiradimo, kilo dabartiniam Uosto direkcijos vadovui E.Gentvilui. Vytauto Petriko nuotr.
Nikolajus Severinčikas. Tai labai to lerantiškas, dalykiškas žmogus. Kai kam kilo klausimas, kodėl Lietuvos uosto kapitonas ne lietuvis, tai buvo negražus kai kurių valstybės žmo nių požiūris ir pradėta ruošti jį nu stumti iš pareigų“, – prisiminimais dalijosi V.Greičiūnas. Kapitonas N.Severinčikas nuo šiol tarp kitų buvusių kolegų – Uosto direkcijos pagarbos lentoje. „Vienas svarbiausių dalykų tai, kad dar pernai birželio pradžio
je Uosto direkcijos 20-mečio pro ga įsigijome šį pastatą J.Janonio g. 24. Šitą erdvę norisi paversti gy vybinga, kad čia rinktųsi ir jūri nės bendruomenės atstovai. Prieš Naujuosius metus išreiškiau mintį, jog turėtume pagerbti tuos žmo nes, kurie prisidėjo prie šios kom panijos atsiradimo. Tai ir padarė me“, – šventės iškilmėse kalbėjo dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eu genijus Gentvilas.
Mirtys. Trečiadienį Metrikacijos sky riuje užregistruotos devynių klaipė diečių mirtys. Mirė Donatas Rubuževi čius (gim. 1942 m.), Joana Holcmanienė (gim. 1955 m.), Ana Keinienė (gim. 1940 m.), Vladas Adomaitis (gim. 1930 m.), Zo ja Frolikova (gim.1916 m.), Stefa Joman tienė (gim. 1937 m.), Algimantas Plenys (gim. 1941 m.), Sigitas Gergelis (gim. 1960 m.), Stasė Rakauskienė (gim. 1934 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Lindin Jakov, Ana Keinienė, Stefa Jo mantienė, Algimantas Plenys, Sigitas Gergelis, Stasė Rakauskienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Zoja Frolikova. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 11 moterų. Gimė 5 mergaitės ir 6 ber niukai.
Prezidentė ordinais apdovanojo „Žuvėdrą“
Pagerbė: „Žuvėdros“ šokėjai, jų vadovai ir Lietuvos sportinių šokių federacijos atstovai įsiamžino kartu su šalies Prezidente.
Valstybės atkūrimo dienos proga nusipelniusiems Lietuvos ir užsie nio šalių piliečiams įteikti garbingi valstybės apdovanojimai. Jie atite ko ir klaipėdiečiams.
Vakar Prezidentūroje šalies vado vė Dalia Grybauskaitė už Lietuvos vardo garsinimą, drąsą, sumanu
mą ir ryžtą gelbstint žūstančiuo sius apdovanojo įvairių profesijų žmones. Liet uvos did žiojo kun igaikš čio Gedimino ordino Komandoro kryžiais įvertinti 2011 metų pa saulio Lotynų Amerikos sporti nių šokių ansamblių čempionato aukso medalių laimėtojo sporti
nių šokių ansamblio „Žuvėdra“ treneriai profesoriai Ona Skais tut ė Idzel ev ič ien ė ir Rom ald as Idzelevičius. Ordino „Už nuopelnus Lietu vai“ Riterio kryžiais apdovanoti pasaulio čempionate auksą lai mėj ę „Žuv ėdros“ šok ėjai: Jus tas Bareiškis, Audronė Bastytė,
Donatas Blusis, Lina Diktanaitė, Viktorija Dubrovskaja, Vilius Ig natavičius, Rūta Jonaitytė, Sigita Mačėnaitė, Justinas Maliauskas, Mild a Mešk yt ė, Mantas Miš kauskas, Dmitrijus Popovas, Ta das Rimgaila, Marijus Skupeika, Monika Šiaučiūnaitė ir Viktori ja Šutko.
Džojos Gundos Barysaitės nuotr.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotos „Žuvėdros“ trenerio asistentės Daina Bertulie nė ir Aina Zinčiukaitė. Vasario 16-ąją šalies Prezidentė valstybinius apdovanojimus iš viso įteikė 53 Lietuvos ir užsienio vals tybių piliečiams. „Klaipėdos“ inf.
4
penktadienis, vasario 17, 2012
miestas
Prabangūs baldai nuvylė „Apžiūrėjau baldus ir ne 1 priėmiau. Netenkino ko kybė. Gobelenas buvo panašus į
mano užsakytąjį, bet medinė da lis, neva iš riešutmedžio, akivaiz džiai buvo nekokybiška. Raižiniai buvo visai ne tokie, o medienos su jungimo vietose žiojėjo tarpai. Pa sakiau, kad vežtųsi atgal“, – pasa kojo A.Daugėlienė. Anot moters, prieš daugiau nei dešimt metų ji taip pat buvo įsi gijusi itališkus, tik odinius baldus. Medinė jų dalis taip pat buvo iš rie šutmedžio. „Senųjų ir naujai atvežtų baldų mediena labai skiriasi. Atrodo, lyg būtų visai kiti baldai nei kataloge. Pagaminti kur nors Kaune, o ne Ita lijoje“, – piktinosi klaipėdietė.
Raimonda Bučinskienė:
Užsisakyti pagal ka talogą – rizikinga. Nuotraukose viskas gali atrodyti vienaip, o realybėje – kitaip.
Negrąžina sumokėto avanso
A.Daugėlienė prisiminė, kad baldų pirkimo sutartyje buvo punktas, tei giantis, jog pirkėjas, nepatenkintas baldų kokybe, apie tai turėtų pra nešti pirkimo dieną. Moteris tvirti no, jog taip ir padarė. „Įmonė, iš kurios užsakiau bal dus, pareiškė, kad negrąžins avanso. Negana to, bendrovė man grasino ir teismais, jei neimsiu baldų. Aiškino, kad už 15 tūkst. litų jiems nepavyks parduoti baldų, o žalą išsireikalaus iš manęs“, – dėstė moteris. Klaipėdietei susidarė įspūdis, kad pirkėjas per prievartą turi imti pre kę, nors ir netenkina kokybė. „Suprantu, kad pardavėjas nėra at sakingas už gamintojo broką. Tačiau dėl to nekaltas ir pirkėjas. Tegul par davėjas kreipiasi į gamintojus ar siun čia šiems baldus atgal. Pirkėjas ne privalo pirkti baldų, kai netenkina jų kokybė“, – įsitikinusi A.Daugėlienė. Odinė sofa nusilupo
Itališkais baldais nusivylė ir klai pėdietis Anatolijus Savinas, gyve nantis Laukininkų gatvėje. Jis pa sakojo, kad odinę sofą įsigijo per tą pačią įmonę kaip ir A.Daugėlienė, tik prieš dvejus metus. Anot vyro, būtent tokiam laikui baldams buvo suteikta garantija. Už itališką sofą vyras mokėjo 3 tūkst. litų. Dar apie 200 litų kainavo pristatymas. „Pasibaigė garantinis laikotarpis ir pradėjo trūkinėti, luptis odos dažai. Vaizdas baisus. Odinis baldas turi ilgai tarnauti. Mes neturime vaikų, neauginame gyvūnų, kurie galėtų sudraskyti sofą“, – teigė klaipėdie
tis. A.Savinas dėl sofos pirmiausia kreipėsi į pardavėjus, klausė, kodėl taip nutiko. Vyras tvirtino, kad jam buvo paaiškinta, jog baldas netinka mai prižiūrėtas. „Paprašiau, kad duotų instruk ciją, kaip teisingai reikia tai daryti. Pardavėjas paaiškino, jog tokios in formacijos iš italų negauna ir Lietu vos pirkėjams nepateikia“, – pasa kojo klaipėdietis.
Įvair ius baldus pirkę klaipėd iečiai pasteb ėjo, kad, net nesibaig us ga rant iniam laikotarpiui, skirting i par davėjai ir gam intojai nenor i taisy ti broko. Moteris įsigijo miegamojo baldus: lo vą, spinteles ir spintą. Po kiek laiko buvo pastebėtas lovos brokas. Buvo įskilusi jos plokštė. Garantinis laikas dar nebuvo pasibaigęs. Dėl broko kreiptasi į pardavėją, surašytas ak tas. Žadėta per 2-3 savaites pakeist i plokštę. Tačiau klaipėd iečiai taip ir nesulaukė skambučio, o lovos bro kas buvo pašal intas tik po ilg ų pir kėjų pastang ų rasti teisybę.
Pasiūlė dažų ir dingo
A.Savinas kreipėsi ir į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipė dos skyrių. Čia jis sužinojo, kad pa galbos nesulauks, nes yra pasibaigęs prekės garantinis laikas. „Apie sofos pakeitimą pardavė jas net į kalbas nėjo. Siūlė įsigyti ki tą už savikainą. Gal įmanoma atlikti sofos ekspertizę, kuri parodytų, ko dėl ji taip greitai susidėvėjo?“ – klau sė vyras. Klaipėdietis skundą dėl so fos parašė ir gamintojams Italijoje. Jis sulaukė atsakymo. Gamintojas atsi prašė, bet pareiškė, kad tai ne jo pro blema. Aiškino, kad baldai buvo ne taip naudojami. Siūlė atsiųsti dažų. „Laiške buvo nurodytas tik įmo nės pavadinimas. Kas parašė atsa kymą – neprisistatė. Paprašiau, kad atsiųstų dažų, bet gamintojas dingo kaip į vandenį. Buvau nurodęs ir sa vo telefono numerį, bet skambučio taip ir nesulaukiau“, – nusivylimo neslėpė A.Savinas. Nori susitarti geranoriškai
Įmonei, iš kurios klaipėdiečiai pirko baldus, atstovaujantis advokatas Au relijus Gruodis tvirtino, jog A.Dau gėlienės situacija jam žinoma. „Moteris užsisakė baldus, o kai jie buvo atvežti, persigalvojo ir ne benorėjo pirkti. Pareiškė, kad ji bu vo užsisakiusi kitokius. Ne maisto produktų inspekcija patikros metu nustatė, kad baldai pagaminti Itali joje, tokie, kokius užsakė moteris“, – tvirtino teisininkas. Anot advokato, buvo rastas smul kus trūkumas – ne iki galo nušlifuo ta vieta prie sujungimo. Bendrovė pasiruošusi trūkumą ištaisyti arba suteikti pirkėjai nedidelę nuolaidą. „Pirkėja iš pradžių norėjo visiškai neimti baldų. Yra parašyta preten zija. Norime susitarti geranoriškai. Konfliktai niekam nenaudingi. Ga lime pašalinti trūkumą arba suteik ti nuolaidą. Viskas priklausys nuo pirkėjos. Bet jei ši iš principo neno ri pirkti baldų, vargu ar pavyks su sitarti“, – svarstė advokatas. Parduoti bus sudėtinga
A.Gruodis pastebėjo, kad moteris iš karto pareiškė, jog atvežti buvo ne tie baldai, o ne skundėsi jų kokybe. Dėl to, anot jo, galima spręsti, kad moteris persigalvojo dėl jų pirkimo. „Būna atvejų, kai pardavėja įvelia klaidą į užsakymo dokumentus, bet šiuokart viskas buvo gerai“, – teigė teisininkas. Pasak advokato, baldai, kuriuos užsisakė moteris, paprastai gami nami tik odiniai. Tačiau klaipėdietė išsirinko gobeleną, pardavėjas susi siekė su gamintoju, šie sutiko paga minti ne odinius. „Rasti kitą žmogų, kuriam patiktų šis gobelenas, ir parduoti baldus bus sunku. Ilgai laikyti jų įmonė negali. Norėdama parduoti, turės mažin ti kainą, patirs nuostolių. Italams už
Neskuba ištaisyti broko
Sofą su brok u nusipirkęs vyras ke lis mėnesius vargo, kol ji buvo sure montuota, nors garantija dar nebuvo pasibaigusi.
Susidėvėjo: A.Savinas tvirtino, jog iš karto, vos tik baigėsi garantinis
laikas, itališka odinė sofa pradėjo luptis.
baldus juk sumokėta“, – aiškino ad vokatas. Anot teisininko, baldų kaina nereikia stebėtis – jie gaminti Italijo je, o ne Lietuvoje. Pasak A.Gruodžio, iš Italijos baldai atkeliauja per ilgesnį laiką. Dažnai atsitinka taip, kad žmo nės persigalvoja, randa pigesnių va riantų ir nebenori užsakytų baldų bei bando ieškoti, kaip to išvengti. Pirkti iš katalogo rizikinga
Valstybinės ne maisto produktų ins pekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė tvirtino, jog patikros metu buvo nustatyta, kad A.Daugėlienė gavo tokius baldus, kokius užsakė. Defektai nustaty ti tik mediniuose sujungimuose. Jie neatitinka standartų. „Siūlome pardavėjui ir pirkėjai susitarti geranoriškai. Jei taip neį vyks, moteris galės kreiptis į teis mą“, – sakė vedėja. R.Bučinskienė teigė, kad prekyba pagal katalogą yra galima. Dėl jos gautas pirmas nusiskundimas. „Užsisakyti pagal katalogą – rizi kinga. Nuotraukose viskas gali atro dyti vienaip, o realybėje – kitaip“, – įspėjo vedėja.
Faktai Praėjusiais metais į Valstybinės ne
maisto produktų inspekcijos Klaipė dos skyrių kreipėsi 1441 žmogus. Dėl baldų – 86 vartotojai. Jie su pardavė ju, konsultuojant inspekcijos darbuo tojams, problemas išsprendė taikiai. 13 skundų dėl baldų buvo pateik
ti raštu. Šiems vartotojams nepavy ko problemos išspręsti taikiai. Visi tie skundai buvo pagrįsti ir pardavėjai turėjo tenkinti vartotojų valią. Daugiausia skundų inspekcija su
laukė dėl minkštų baldų kokybės. Vartotojai skundėsi, kad šie įsisėdėjo, įplyšo per siūles, išsitampė gobelenas ar oda, nusilupo pastarosios danga.
Į sudėtingesnę situaciją buvo pakliu vusi dar viena klaipėd ietė. Moter is nusipirko sofą. Kitą dieną baldui nu krito šonas. Ji apie tai pranešė par davėjui. Šis vis žadėjo atvaž iuoti su remontuoti, bet taip ir neatvyko. Po mėnesio paskambinusi moter is su žinojo, kad įmonė, iš kurios pirko so fą, bankrutavo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
prašo: NEUŽSTATYKITE ATLIEKŲ KONTEINERIŲ Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) prašo Klaipėdos gyventojų, daugiabučių namų administratorių ir bendrijų pirmininkų, įmonių bei organizacijų pasirūpinti, kad būtų sudarytos sąlygos atliekų surinkėjų transportui privažiuoti prie komunalinių atliekų konteinerių. Dėl iškritusio ir prognozuojamo gausaus sniego gali pasikartoti praėjusių metų situacija, kai atliekos negalėjo būti išvežtos laiku dėl užstatytų įvažiavimų į kiemus arba sniegu užverstų komunalinių bei antrinių žaliavų surinkimo konteinerių. Todėl prašome: 1. Kiemuose neužstatykite privažiavimų prie atliekų konteinerių. 2. Atkaskite sniegą, kad konteineriai būtų lengviau pasiekiami atliekų surinkėjams. 3. Namų administratorių ir daugiabučių bendrijų vadovų prašome susisiekti su vežėjų surinkėjais ir suderinti veiksmus, jei matote, kad specialusis transportas neprivažiuos prie konteinerių. 4. Individualių namų gyventojams palikti konteinerius kuo arčiau gatvės. 5. Nedėkite atliekų šalia komunalinių ir antrinių žaliavų konteinerių, jei konteineris pilnas. Nuneškite arba nuvežkite atliekas ten, kur konteineriai tuštesni. 6. Įmonės savo teritorijoje turi atsikasti konteinerius bei pravalyti privažiavimus prie jų. Taip pat primename, kad iškilus būtinybei atliekų surinkėjai komunalinių atliekų konteinerius perkels iš kiemų prie pagrindinių gatvių. Konteinerių perkėlimo schemą rasite www.kratc.lt. Informuoti apie atliekų surinkimo problemas galite nemokamu tel. 8 800 13344 (darbo dienos metu) ir elektroniniu paštu kratc@kratc.lt.
Pagarbiai, KRATC administracija
5
PENKTADIENIS, vasario 17, 2012
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI
J.Karčiauskaitė-Lago – apsėsta kūrybos Pirmuosius kūrybi nio kelio žingsnius prieš keliolika metų žengusi Klaipėdoje, šiandien ši meninin kė plačiai žinoma ne tik už uostamies čio, bet ir Lietuvos ri bų. Juvelyrės Jurgos Karčiauskaitės-La go papuošalai įtin ka monarchams, ministrams, kitiems aukščiausio rango politikos atstovams. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Šeima: J.Karčiauskaitė-Lago stengiasi, kad laikas, praleistas su sutuoktiniu Lino, sūnu-
Tačiau, pasak menininkės, kelias į pripažinimą yra vingiuotas ir ilgas – kad jį pelnytum, vien talento ne pakanka, reikia daug bei atsidavu siai dirbti. Apie darbą
Jurgos žodžiais, daugelis menininkų savo darbus myli tarsi vaikus. „Aš – irgi ne išimtis, – šypteli pašneko vė. – Mano darbas man nėra darbas tradicine prasme – jame labai daug kūrybos. Daug bendravimo su žmo nėmis, galimybių tobulėti. O svar biausia, esu įsitikinusi, jis gyvenimą padaro gražesnį, gražesnėmis tampa mūsų kasdienybė ir šventės.“ Tačiau, kaip pripažino meninin kė, tai yra šviesioji ir labiausiai ma toma jos veiklos pusė. „Iš tiesų kūrėjo darbo diena yra labai ilga. Mes neišeiname atosto gų, negalime tiesiog sustoti ir nuo šeštos vakaro nebekurti – visada esi kūrybiniame procese ir kartais labai nelengvame: galvoje sukasi formos, spalvos, piešiniai, žmonės. Dizainas ir apskritai menas žmo nėms yra būtini kaip saulės šviesa. Apie tai net nesusimąstome, bet pabandykime įsivaizduoti mūsų gyvenimą be muzikos, filmų, kny gų, meno ir dizaino... Kokia būtų tokio gyvenimo kokybė?“ – reto riškai klausė juvelyrė. Kaip įvardijo bemaž 15 metų ju velyrika ir dizainu užsiimanti kū rėja, šie metai jos kūrybiniam keliui buvo tikras laurų vainikas – lietu
mis Nojumi ir Luku, būtų malonus visiems.
vei teko kurti papuošalus JAV vals tybės sekretorei Hillary Clinton, ES vyriausiajai užsienio reikalų ir sau gumo politikos įgaliotinei Catheri ne Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. „Mūsų lietuviškas „brendas“, pa vadintas stilizuotu vardu YURGA, ėmė dirbti ir Niujorke. Ką tik grįžau iš parodos Milane, vasario pabaigoje naujos mano kolekcijos pristatymas vyks Maskvoje, kovą ją parodysiu ir Klaipėdoje bei Vilniuje. Išgyvena me kilimą, tačiau tai kainuoja daug daug darbo“, – pripažino preten dentė į Metų klaipėdietės titulą. Apie šeimą
„Paprastai pasakius, šeima yra irgi didelis, kasdienis darbas – pradedant žmonių santykiais, kuriuos reikia nuolat „šlifuoti“, ir baigiant papras tomis smulkmenomis, kurios irgi la bai svarbios“, – įsitikinusi Jurga. Su sutuoktiniu Lino moteris au gina du – šešerių ir dvylikos metų – berniukus. „Nėra labai paprasta viską sude rinti – vaikučiai dar nedideli, o vy ras labai daug keliauja. Tačiau, ma no įsitikinimu, pasaulis pasikeitė – į gerąją pusę, kai moterys ėmė dirbti, aktyviai užsiimti visuome nine veikla, išlindo iš virtuvių. O tai keičia viską iš esmės, nes mūsų prioritetai ir vertybės kiek kitokios, nei vyrų, – šypteli Jurga. – Dirba me greitai ir tikslingai, turime vi
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
sur suspėti. Taigi moterys, kurios turi atžalų ir sugeba dirbti, – su kasi taip tiksliai gyvenimo ir laiko rate, kad net vyrams kartais tenka nusileisti ir duoti joms kelią.“ Anot pašnekovės, ji visada sten giasi, kad laikas, praleistas su šei ma, būtų kiek įmanoma kokybiš kesnis ir malonus visiems. „Kad vakarai, kai visi susirenkame kar tu, vaikams „įsirašytų“ į atmintį kaip jaukios vaikystės akimirkos“, – šypsojosi moteris. Apie Klaipėdą
„Klaipėda – mano mylimas mies tas“, – sako Jurga. Čia, kur pažįstamas ir mielas kiek vienas kampelis, prabėgo jos vaikys tė, čia gyvena geriausi draugai. Pastaraisiais metais menininkų šeimai tenka gyventi tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Tad namus pora puoselė ja tiek uostamiestyje, tiek sostinėje. „Labai myliu jūrą, nors per dar bus prie jos retai kada nuvažiuoja me. Labai norėčiau, kad kada nors – naiviai tikiuosi, kad tokia aki mirka ateis – atsigaus gražus Klai pėdos senamiestis. Jį puošti yra ir mano darbas, juk ir mano galerija yra pačioje miesto širdyje, kaip ir dirbtuvės“, – pridūrė pašnekovė.
Aistra: J.Karčiauskaitė-Lago piešia visada, kai tik tu
ri laisvą minutę.
tinė nepagydoma liga, nuo jo esu priklausoma 24 valandas per parą. Tobulėti ir domėtis naujomis ten dencijomis kūrėjui yra gyvybiškai svarbu. Reikia nuolat tobulinti skonį ir akį – stovinčiame vandenyje gy vybės nėra“, – kalbėjo juvelyrė. Kai tik turi laisvą minutę, Jurga piešia. Tad po ranka visada – ke li pieštukai, kad kūrėja galėtų bet kada imtis darbo ar užsirašyti pa stebėjimus. „Mano tėvai – taip pat juvely rai, taigi esu „antra karta nuo žag rės“. Niekada nepatikėsiu, kad galima tiesiog atsibusti vieną rytą ir sugalvoti: būsiu dizaineris. Ta da ir rezultatai tokie – „bobiški“ ir tiesiog gadinantys žmonių supra timą. Į papuošalų kūrimą žiūriu taip pat atsakingai, kaip ir dan tistas į savo darbą. Juk nesugal votum taisyti dantis, nesimokęs, neįgijęs praktikos? Kartais, pasi dairius aplink, toks atsainus po žiūris į meną ir dizainą gąsdina“, – prisipažino kūrėja. Gyvenimo credo
Džiaugtis gyvenimu, patirti jo pil natvę bei mėgautis kiekviena aki mirka. „Carpe diem“ – būtent to kia lotyniška sentencija (liet. „skink dieną“) vadovaujasi kūrėja.
Apie pomėgius
„Mano pomėgiai labai nuobodžiai sutampa su darbu: dizainas, di zainas, dizainas. Tai tarsi kokia lė
RĖMĖJAI:
Apie Metų klaipėdietę
Anot Jurgos, tai, jog ji jau antrą kartą patenka į Metų klaipėdietės
Asmeninio archyvo nuotr.
Amžius: Jurgai – penkeri.
septynetuką, viena vertus, įkvepia, tačiau ir įpareigoja. „Vadinasi, žmonės stebi tai, ką darau. Jie skambina, rašo ir bal suoja, o tai verčia dirbti dar ge riau. Juk bet kokiam kūrėjui reikia auditorijos – aktorius nevaidintų tuščiai salei. Tad toks įvertinimas – kaip sparnai, leidžiantys kilti“, – šypsojosi pašnekovė, pridūrusi, jog ne mažiau svarbu, kad dešimtąkart rengiami Metų klaipėdietės rinki mai tapo gražia miesto tradicija bei turi gerą vardą. „Šis renginys subūrė išties pui kių, miestui nusipelniusių, reika lingų ir tokių skirtingų moterų bū rį“, – pripažino menininkė.
PARTNERIAI:
6
penktadienis, vasario 17, 2012
nuomonės
Kur ieškoti pakasto šuns?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kas ta lietuvybė?
Justinas Argustas
V
asario 16-osios minėji mai pastaraisiais me tais prasideda ir bai gias i beveik vieno dai: skeliamos kalbos apie tautos vienybę, reng iamos eit ynės šū kaujant „Lietuva – lietuv iams!“ ir liejamos ašaros dėl išsivaikščio jančių ir tėvynės vis labiau nebe myl inčių tautiečių. Aukščiausi šalies vadovai, tautos pat riarc hai niek ad a nep am irš ta pridurt i, kad būt ina puoselė ti ir ginti mūsų bendras vertybes ir tradicijas, antraip Lietuva neiš liks. Tačiau paprastai konkrečiai ir neįvard ija, apie ką šiuo atveju kalbama. Arba, pak laust i apie liet uv išk u mo šakn is ir tur in į, pinkl iai var dija: „Lietuvos senovė, kunigaikš
Dauguma, paklaus ti apie lietuviškumo šaknis ir turinį, pink liai vardija: “Lietuvos senovė, kunigaikščiai, lietuvių kalba, pago nybė.” čiai, lietuvių kalba, pagonybė.“ Ži noma, tai klišės, tačiau tauta lin kusi tikėti mitais, ypač – jei jie ge rai nuteik ia. Kult ūrolog as Vyt aut as Kavol is prieš daug iau nei trisdešimt me tų pastebėjo Liet uvą vis dar ka muojant į paradoksą: „Mūsų kraš tas nusėtas istoriniais paminklais, žyminčiais ir kunigaikštišką didy bę, ir liaudišką ištik imybę, ir inte lektualų susikaupimą, ir savano rių kraują. Bet jie visi savo men i niu nereikšm ing umu liud ija pa viršin į, vien jausm in į, santyk į su mūsų istor ija. Deja, istor ija nebu vo suvok iama kaip išs ilaisv in i mo istorija.“ Dabar, atrodyt ų, visko užtenka: yra ir pam inklų, ir pil ių, ir istor i nių veikalų, menančių praeit ies didyb ę, ir kun igaikšč ių didyb ę menančių pil ių. Vis dėlto tai lie
tuvių gerai nenuteik ia: jie nėra, jei tikėsime apk lausomis, patenk inti dabart ine padėt im i ir nuolat ieš ko kaltų. Dėl visko, kas mūsų istor ijoje bu vo ne taip, kalta arba krikščiony bė, arba lenkai, arba rusai su vo kieč iais. Prievart a ir tikėjimas, šeimininkavimas ir kova, išsilais vin imas ir prisir išimas – toks yra dom inuojant is liet uv ių istor ijos turinys. Žaizdot as liūd int is rūpintoj ėl is, o po jo kojom is iki pusės išreng ti Lietuvos istor ijos veikėjai, šal ia – pon ia prabang ia suk nia su sla viškais motyvais ir rūmai, prime nant ys Valdov ų. Taip Nacional i nės prem ijos laureatas Šar ūnas Sauka konceptual izavo Lietuvos istor ijos suprat imą viename sa vo paveiksle, kur į Prezidentė Da lia Grybauskaitė pakabino savo rūmuose. Tai – viena liet uv ybės versija. Su stereot ipais kovojant is istor i kas Alfredas Bumblauskas, šar žuodamas pernelyg prim it yv iai suvok iamą lietuvybę, ją apibend rina keturių „Ž“ formule: žemė, žo dis, žydas, „Žalg ir is“. Štai kas, jei kar ik at ūr ins ime, bendra liet u viams. „Mūsų istor ija yra skurdo istor i ja. Mes esame skurd žiausi euro piečiai, bet vis dėlto europiečiai“, – taip mūsų istor ijos esmę, o kar tu ir išskirt inumą apibendr inęs istorikas Edvardas Gudavičius iš syk buvo apšauktas „istorijos juo dintoju“. Prabilęs apie lietuvius ne kaip apie darbščią, o priešingai – nemokanč ią ir nenor inč ią dirb ti tautą, pradėtas pulti dar labiau, nors jo teig inius įrodo naujausi is toriniai tyrimai. Kaune stovintis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas, kai šis vaizduojamas primynęs po lenk ų, rusų, kryž iuočių ir to torių kar į, puik iai atspindi neprik lausomoje Liet uvoje nek rit iškai iš tarpukar io laik ų per imtą taut i nink išką istorijos supratimą, skir tą tautai mobil iz uot i ir Viln iui at siimti. Akivaizdu, kad būtent toks įvaizdis vis dar gyvas. O gal ieškant lietuvybės prasmės ir krypt ies pakakt ų įsik lausyt i į 1958-aisiais išsak yt ą Alg irdo Ju liaus Greimo mint į, kad „tikrosios Lietuvos vietos Europoje ir pasau lyje supratimas turėtų būti išeities taškas poz it yv ioms ūkinėms ir kultūrinėms ateities problemoms svarstyti“. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Vairuotojas nesikeičia
Jau daug metų 6 maršruto mik roautobusą vairuoja toks pagyve nęs tamsaus gymio vyras, panašus į kaukazietį. Atrodo, kad jam mū sų įstatymai negalioja ir apskritai jis gyvena pagal savo paties taisyk les. Ne sykį teko važiuoti jo vairuoja mu „mikriuku“ ir negauti bilietėlio. Kartą garsiai paklausiau, ar bilieto neduos, bet jis tik apsimetė negir dintis. Tada net apsidžiaugiau, kai įlipo kontrolierė. Iš jos replikų su
gijoje, rėmusioje karinį jaunimo pa rengimą. Vėliau teko dirbti žemėt varkininku (matavau žemės sklypus ir Lapiuose), kelerius metus skaičiau paskaitas universitete, dabar dirbu Antrojo pasaulinio karo antihitlerinės koalicijos veteranų organizacijoje. Ponas Deividai, mane užgavo ne pagrįsti kaltinimai mūsų praeičiai, tarybiniams laikams. Pirma, teisinis santvarkos pavadinimas buvo ne „so vietinė“, o „tarybinė“. Antra, ne vis kas buvo taip blogai, kaip vaizduoja dabartinis valdantysis elitas.
Pirma, teisinis san tvarkos pavadinimas buvo ne „sovietinė“, o „tarybinė“. Antra, ne viskas buvo taip blo gai, kaip vaizduoja dabartinis valdanty sis elitas.
Taip, buvo žmogaus laisvės apribo jimai, buvo politinės represijos, trė mimai, buvo materialiniai sunku mai. Mano kartos žmonės dažnai sako taip: gyvenome ne lengvai, bet žymiai linksmiau. Tarybiniais laikais Lietuvoje buvo iš vystyta pramonė, aukšto lygio žemės ūkis, visiems prieinamas nemokamas aukštasis išsilavinimas, medicininis ap rūpinimas. Suklestėjo kultūra, prie ki no teatrų, teatrų ir parodų kasų stovėjo eilės, nes visa tai tapo prieinama darbi ninkams, valstiečiams ir pensininkams. Lietuvos aktoriai, rašytojai, poetai, mu zikantai ir menininkai buvo populiarūs ir žinomi už respublikos ribų. Negaliu sutikti su Jumis, Deividai, kad Lietuvos gyventojų nemandagu mas atėjo iš tarybinės santvarkos lai kų. Pirmąjį pokario dešimtmetį gy venau ir mokiausi Kaune. Jaunimo ir moksleivių auklėjimui, mandagu mo ugdymui buvo skiriamas didžiau sias dėmesys ne tik mokyklose, bet pratau, kad jis įkliuvo ne pirmą kar tą. Be to, tas vairuotojas labai šiurkš čiai vairuoja, lyg bulves, o ne žmones vežtų. Galėtų kartą jam atimti licen ciją, gal tada suprastų, kad įstatymai visiems vienodi. Jolanta
Laiškas nesveria kilogramo
Paštas labai vargina žmonės. Vietoj to, kad pristatytų laišką, jie atnešė kvietimą, jog reikia atvykti į centri nį paštą, kuriame ir yra man skirtas laiškas. Turėjau vargti – važiuoti. Gali būti, kad tą dieną manęs nera do, tai galėjo atnešti kitą dieną. Laiš kas gi nesveria kilogramo.
ir sporto sekcijose, jaunimo klubuo se, saviveiklos rateliuose, beveik kiek viena įmonė turėjo savo kultūros klu bą, poilsio namus, stovyklas. Vargu ar Jūs sutiksite nemandagių mūsų kartos žmonių. Tais Jūsų pei kiamais laikais jaunimas gerbė seny vus žmones, užleisdavo jiems sėdimas vietas, padėdavo įlipti į autobusus, vyrai mandagiai elgėsi su moterims, vyravo draugiškumas ir užuojautos jausmas. Žmonės pradėjo keistis po Tary bų Sąjungos žlugimo, nes matė, kaip draskomas ir vagiamas jų rankomis sukurtas valstybinis turtas, kaip žlug domas žemės ūkis, o mūsų Klaipėdo je – didelis žvejybos laivynas ir uosto ūkis. Žmones prislėgė nedarbas, pra rastos socialinės lengvatos, kylančios kainos ir mažėjantys uždarbiai. Din go kaip rūkas profsąjungų sanatorijos, poilsio namai, kultūros namai, vai kų poilsio stovyklos, techninio spor to klubai. Dabar tuo naudotis gali tik turtingieji, kadangi dauguma gyven tojų vos suveda galą su galu. Neužimti paaugliai ir jaunimas grupėmis susi renka namų kiemuose, laiptinėse, rū siuose ir leidžia laisvalaikį kaip kas iš mano, dažnai jiems svarbiausi tampa plastikiniai alaus buteliai, rūkalai, ne retai – ir švirkštai. Gerbiamas ponas Deividai, nemato jie ir nematys Vakarų Europos kultūros gėrybių, kol mūsų valdantieji nepasi suks veidais į savo liaudį ir pasiraitę rankoves pradės dirbti žmonių labui. Dabar gi šie paaugliai ir jaunimas palikti likimo valiai ir intensyviai įsi savina tik iš Vakarų slenkantį blogį, tokį, kaip narkomanija, neribotas at viras seksas, pornografija ir kitos „gė rybės“. Iki garsiojo anglų etiketo ir mandagumo taisyklių – dar ilgas il gas kelias. Ponas Deividai, aš, kaip ir Jūs, noriu matyti mūsų Lietuvos žmones laimin gus, tolerantiškus, mandagius, aukš tos kultūros ir išsilavinimo, bet iš es mės mes jau seniai ir esame tokie, tik socialinių problemų krūvis spaudžia mus ir neleidžia atsitiesti. Štai čia ir reikia ieškoti pakasto šuns. Anfijanas Antonovas
Prieš atlydį – parafinu
Daug metų buvau odininkas. Ko ge ro, aš pirmasis išbandžiau parafinu impregnuoti odinius batus. Tai labai pravers, kai netrukus sniegas pavirs pliurze. Virtuvėje šalia dujinės plyte lės pasitieskite popieriaus ir, degant žvakei, visą batą aplašinkite parafinu. Kai virš viryklės pakaitinsite batą, pa rafinas suskystės, o patrynus medžia gos gabalėliu jis susigers į odą. Vėliau vanduo nuo avalynės risis lyg nuo žą sies. Neužmirškite, kad batai turi būti tik tikros odos. Jei dirbtinė – turėsite mesti laukan. Taip pat verta žinoti, kad šviesesni batai nuo parafino tamsėja. Petras Paruošė Česlovas Kavarza
Zigmas
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
orėčiau išdėstyti savo nuo monę, remdamasis A.Dyko vienės straipsniu „Deividas Holidėjus: mano gyvenimas yra čia“ („Klaipėda“, 2012 02 04). Ponas Deividai, džiaugiuosi pažin timi su Jumis laikraščio „Klaipėda“ puslapiuose. Mūsų gyvenimo keliai tam tikra prasme susikirto Šaltojo ka ro metais, kurį Fultone pradėjo gerbia mas Didžiosios Britanijos premjeras W.Churchillis. Neliesdamas politinių to karo motyvų, norėčiau pasidalyti su Jumis savo samprotavimais apie žur nalistės Jums pateiktus klausimus ir atsakymus į juos. Pirmiausia noriu padėkoti už Jū sų aktyvią veiklą Lietuvos žmonių, ypač vaikų, labui ir už šiltus atsilie pimus apie mūsų šalį. Aš, kaip ir Jūs, praeityje buvau karininkas, Tarybi nės armijos pulkininkas. Šaltojo karo laikais budėjau prie raketų paleidimo pulto saugodamas mūsų žemę, mies tus, žmones nuo JAV ir NATO atomi nių bombų ir raketų. Sutinku su Jumis, kad kartais poli tinė ir karinė įtampa buvo ties riba, už kurios tykojo civilizacijos galas. Ačiū dievui ir aukštų politikų protui, kad toji riba nebuvo peržengta. Ponas Deividai, karinė akistata pri vertė Tarybų Sąjungą, dar neužgy džiusią Antrojo pasaulinio karo žaiz das, skirti daug pastangų ir lėšų savo gynybai. Jūs gi apsupote mus karinė mis bazėmis, jūsų strateginiai lėktu vai patruliavo mūsų pasienyje, ato miniai povandeniniai laivai plaukiojo šalia mūsų strateginių objektų. Didelės įtampos dėka Tarybų Sąjun gos pramonė sugebėjo aprūpinti savo karines pajėgas ginklais ir taip sustab dė JAV planus mus sunaikinti. Neabe joju, kad užpuolimo atveju ne viena iš mano bazės paleistų raketų būtų nu kritusi Didžiosios Britanijos žemėje. Tai būtų buvę baisu. Mano bazė buvo Baltijos respubli kų žemėje, ir aš įsitikinęs, kad mūsų raketos aušino Vakarų strategų galvas bei padėjo išsaugoti taiką. Karinę tarnybą baigiau šiaurės kos modrome ir sugrįžau į Lietuvą, į savo tėviškę, dirbau laisvanoriškoje drau
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, vasario 17, 2012
miestas
Darbo nori neišmanėliai Klerkas užsitraukė Uostamiesčio savivaldybei nesiseka rasti tinkamų darbuotojų – vadovauti skyriams veržiasi reikiamų žinių ir kompetencijos neturintys žmonės.
kolegų rūstybę Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Dėl šios priežasties šią savaitę ne pavyko išrinkti Personalo skyriaus vedėjo. Paraišką dalyvauti konkur se buvo pateikę 14 žmonių, tačiau vienas jų iškart neatitiko keliamų reikalavimų, tad net nebuvo kvie čiamas laikyti egzamino. Spręsti testo atvyko 8 konkur santai, bet įveikti šį barjerą pavy ko tik šešiems – du nesurinko mi nimalaus balų skaičiaus. Kitas etapas – egzaminas žodžiu. Jį laikyti pasiryžo penki iš šešių to kią teisę turinčių asmenų. Tačiau konkursantų žinios labai nuliūdino komisiją. Teigiama, jog Personalo skyriui vadovauti susi ruošę piliečiai net nesugebėjo at sakyti, kuo miesto taryba skiriasi nuo savivaldybės administracijos, kokia yra jos struktūra. Nė vienas
darbuotoją, jei jis atitiks Personalo skyriaus vadovui keliamus reikala vimus, kilstelėti pareigose. Šis konkursas – jau ne pirmas, į kurį veržiasi kompetencijos netu rintys žmonės. Metų pradžioje taip žlugo konkursas Asignavimų val dytojų apskaitos poskyrio vedėjo pareigoms užimti. „Neišgirdome nė vieno teisingo atsakymo, visi buvo pro šalį. Ne sitikėjome, kad taip gali būti. Ne suprantama, kai konkursuose į valstybės tarnybą dalyvauja reikia mų žinių neturintys žmonės“, – po egzamino žodžiu tuomet stebėjosi Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Konkursas Asignavimų valdy tojų apskaitos poskyrio vedėjo pa reigoms užimti paskelbtas iš nau jo. Pretendentų paraiškų laukiama iki vasario 21-osios.
egzaminą žodžiu laikęs asmuo ne surinko reikiamo balų skaičiaus, kad būtų paskelbtas nugalėtoju. Todėl Personalo skyrius bent kol kas neturės nuolatinio vadovo.
Vadovauti susi ruošę piliečiai net nesugebėjo atsa kyti, kuo mies to taryba skiriasi nuo savivaldybės administracijos.
Šiuo metu sprendžiama, ar skelbti naują konkursą, ar laukti, kol baig sis valstybės tarnautojų vertinimas ir labai gerai įvertintą savivaldybės
Žvejai paralyžiavo eismą
Minia: ant ledo laimikį gaudė keli tūkstančiai žvejų.
1
Žvejybos įranga apsi ginklavę vyrai tarsi susi tarę traukė į vieną pusę. Švintant šis vaizdas kai kuriems priminė masinę kino filmo sceną. “Ant ledo žmonių daugiau nei šventėje”, – juokavo žvejai. Jie džiaugėsi šventinės dienos laimikiu. Kai kurie žvejai gyrė si per pusdienį sužvejoję per 15– 20 kilogramų stintų. Tačiau gera žvejų nuotaika ir puikus laimikis
džiugino ne visus. Įdienojus dėl žmonių minios ir šalikelėse palik tų automobilių prie Tarptautinės perkėlos susidarė spūstys. Iš parplaukusio kelto išvažiavęs sunkiasvoris transportas įstrigo ir negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Susiaurėjusiame kelyje vos vos prasilenkdavo lengvieji auto mobiliai, tačiau vilkikas su leng vąja mašina – niekaip. Į vietą iš kviesti policijos pareigūnai kurį
Vytauto Liaudanskio nuotr.
laiką reguliavo eismą. Kaip paaiš kino pareigūnai, automobilius abiejose kelio pusėse palikę žvejai eismo taisyklių nepažeidė – ženk lų, ribojančių automobilių statymą šioje vietoje, nėra. Daugiausia bėdų kilo dviem vil kikams, negalėjusiems prasilenkti vienas su kitu. Nepaisant sudėtingų vairavimo sąlygų, eismo įvykių šioje miesto dalyje nebuvo užfiksuota.
Spūstys: šalikelėse palikti žvejų automobiliai paralyžiavo eismą sunkiasvoriam transportui.
Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kū no kultūros skyriaus vedėjo Ireni jaus Zaleckio aplaidumas taip įsiuti no miesto vadovus, jog jie pareikala vo ištirti, ar valdininkas tikrai kaltas dėl to, kad uostamiestis vos neprara do beveik 300 tūkst. litų ES paramos.
Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovo abejingumas ES paramai išaiškėjo Socialinių reikalų komite te. Jo narių paprašyta pritarti uos tamiesčio savivaldybės dalyvavi mui projekte „PYDOS – jaunimo pasitraukimo iš sportinės veik los prevencija“. Šis projektas būtų įgyvendinamas kartui su Lenkija ir Švedija. Pagrindinis jo tikslas – per sportą mažinti paauglių narkoma niją ir alkoholizmą. Numatyta, kad Klaipėdos sa vivaldybei, jei ji dalyvautų šia me projekte, atitektų beveik 280 tūkst. litų ES paramos, o iš miesto biudžeto projekto koofinansavimui reikėtų skirti apie 42 tūkst. litų. Tačiau Socialinių reikalų komitete paaiškėjo, jog koofinansavimui rei kalingi pinigai šiųmečiame miesto biudžeto projekte, kuris greitai bus patvirtintas, nėra numatyti. Prie žastis – Sporto ir kūno kultūros skyrius biudžeto sudarytojams ne pateikė paraiškos skirti pinigų. „Jei pinigų nėra, vadinasi, mes ga lime nepritarti savivaldybės dalyva vimui šiame projekte?“ – retoriškai klausė Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irina Rozova. Ji iš posėdyje dalyvavusių uosta miesčio savivaldybės atstovų išgir do teigiamą atsakymą, tačiau I.Za leckis reagavo ramiai. „Galime atmesti tą pasiūlymą, kas čia tokio“, – ramybę atsisakant beveik 300 tūkst. litų demonstravo Sporto ir
Aiškinsis: bus tiriama, ar uosta
miesčio sporto vadas I.Zaleckis dirbo neaplaidžiai.
kūno kultūros skyriaus vedėjas. Toks jo elgesys įsiutino posėdyje dalyvavusį Klaipėdos merą Vytau tą Grubliauską: „Atmesti reikia patį I.Zaleckį. Prašau Ugdymo ir kultū ros departamento direktorės Nijolės Laužikienės inicijuoti tyrimą ir nu statyti, kas kaltas, jog miesto biu džete nėra numatyta pinigų šiam projektui koofinansuoti“. Atsakymą iškart pateikė posėdy je dalyvavęs Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Ta raškevičius. „I.Zaleckio budrumas yra akivaizdžiai užmigdytas ir ne pirmą kartą. Už tokius darbus jam reikėtų nagus atkapoti“, – žodžių į vatą nevyniojo jis. Socialinių reikalų komiteto nariai taip pat vieningai sutarė, kad turi būti pradėtas tarnybinis patikrini mas dėl I.Zaleckio veiksmų ir aplai dumo. Sporto ir kūno kultūros sky riaus vedėjo praėjusių metų veikla įvertinta tik patenkinamai. Ją dar turi peržiūrėti speciali vertinimo komisija, kuri klerką gali išteisinti arba įvertinti dar prasčiau.
Mašinas –į aukcioną Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybei nesi seka rasti naujų šeimininkų valdi ninkų nebenaudojamiems automo biliams – dar sykį skelbiamas auk cionas jiems parduoti.
Šįkart ant simbolinio prekystalio bus pastatyti automobiliai „Merce des Benz 110“ ir „Volga“. Pastaroji pagaminta prieš 20 metų. Ją kadaise savivaldybė pirko už 11 tūkst. litų. „Volgos“ pradinė pardavimo kaina – 1 tūkst. litų. Manoma, kad ją įsi gis senovinių automobilių klubų at stovai, kurie šia transporto priemo ne jau domėjosi anksčiau. Mikroautobuso „Mercedes Benz 110“ pagaminimo data – 1998 me tai, o jo įsigijimo kaina siekė net 105 tūkst. litų. Šį mikroautobu są nuspręsta parduoti, nes jis bu vo patekęs į avariją ir remontuo ti nebeapsimoka. Mikroautobuso pradinė pardavimo kaina aukcio ne – 3 tūkst. 200 litų. Uostamies čio savivaldybė jau buvo surengusi
du aukcionus, kuriuose visi norin tieji galėjo įsigyti valdiškas trans porto priemones. Pirkėjams buvo pasiūlyta nu sipirkti automobilius „Audi 100“ ir „BMW 530“. Abu jie pagamin ti 1989 m. BMW automobilį savi valdybė kadaise pirko už 40 tūkst., o „Audi 100“ – už 20 tūkst. litų. Aukcione jų abiejų pradinė parda vimo kaina siekė po 1 tūkst. litų. Pirmą kartą aukcionas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų, susidomė jusių šiomis transporto priemo nėmis. Jas bandyta parduoti dar kartą, tačiau jau pigiau – po 900 litų. Antras kartas buvo sėkmingesnis – aukcione už 910 nupirktas auto mobilis „BMW 530“, o “Audi” pir kėjų taip ir nesulaukė. Ją planuojama atiduoti į meta lo laužą. Valdininkai neliks be automobilių, nes jau netrukus uostamiesčio savi valdybė pradės nuomotis dvi maši nas. Skaičiuojama, kad per metus tokia paslauga iš miesto biudžeto pareikalaus apie 48 tūkst. litų.
8
penktadienis, vasario 17, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Atsitraukė dėl ACTA sutarties Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Lietuvos Vyriausybė, prieš ku rį laiką suteikusi įgaliojimus pa reigūnams pasirašyti tarptautinę sutartį dėl intelektinės nuosavy bės gynimo elektroninėje erdvė je, sutrumpintai vadinamą ACTA, dabar nusprendė neskubinti Sei mo ją ratifikuoti.
Vyriausybė prieš porą dienų per posėdį karštai diskutavo dėl in formacinių technologijų pa saulyje prieštaringai įvertintos ACTA sutarties. Po diskusijų nuspręsta nera ginti Seimo šią tarptautinę sutartį ratifikuoti kuo greičiau. Žadama pratęsti diskusijas su visuome ne ir su tarptautine bendruome ne dėl to, ar ACTA yra priimtina, ar ji gali būti įgyvendinta. „Sutarta, kad artimiausiu metu sutartis ratifikuoti nebus teikia ma. Bus konsultuojamasi su vi suomene, šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo. Bus analizuoja ma ir tik tada sprendžiama“, – po posėdžio sakė teisingumo mi nistras Remigijus Šimašius. Disk us ijas dėl ACTA tur ė tų organizuoti Užsienio reikalų ministerija. Ši, gavusi premje ro Andriaus Kubiliaus sutikimą, prieš kurį laiką suteikė Lietuvos ambasadoriui Japonijoje įgalio jimus valstybės vardu pasirašy ti sutartį. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad, rengiantis pasirašyti ACTA, dir bo keturiolikos valstybės institu cijų atstovai ir nė vienas jų neįž velgė grėsmės, kad sutartis verstų iš esmės keisti dabar galiojančius teisės aktus. „Rengiantis pasira šyti šią sutartį, dirbo keturiolikos institucijų atstovai: įvairių minis terijų, Patentų biuro, Informaci nės visuomenės plėtros komiteto ir taip toliau. Tokių klausimų per pasirengimo etapą ir iš visuomenės nebuvo labai girdėti. Jie suaktyvė jo būtent jau pasirašius. Diskusijos poreikį įžvelgiame dar ir todėl, kad skiriasi kai kurių sutarčių nuostatų interpretacija. Sakoma, kad jos ga li varžyti vieną ar kitą teisę. Norint tai išsiaiškinti, reikia diskutuoti“, – teigė E.Meilūnas. „Paaštrėjus diskusijoms pasi matė, kad šį klausimą reikia ge rai aptarti institucijoms ir, svar
biausia, su visuomene“, – pritarė R.Šimašius. Pačiam teisingumo minist rui daugiausia klausimų kyla dėl augančio išradimų, intelektinės nuosavybės produktų, autorys tės produktų naudojimo, kai jų apsauga „realiai išlieka tokia, ko kia buvo XIX a. pabaigoje“. „Atė jo laikas įvertinti, ar tai atitinka šiandienos poreikius, nes už lan go – XXI a.“, – pabrėžė teisingu mo ministras. Terminas, iki kada Lietuva tu rėtų apsispręsti, ar ratifikuo ti ACTA sutartį, nenustatytas. „Lietuvos teisė yra ratifikuoti ar ba neratifikuoti. Terminas bus toks, iki kada Lietuva apsispręs. Negalėčiau prognozuoti, kiek užtruks šios diskusijos“, – sakė R.Šimašius.
Atėjo laikas įver tinti, ar tai atitinka šiandienos porei kius, nes už lango – XXI a.
Lietuva yra pasirašiusi ACTA, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, su tartį turi ratifikuoti Seimas. Taip ji taptų Lietuvos teisės sistemos dalimi. Tačiau ACTA sukėlė protestų bangą Lietuvoje, Europoje ir vi same pasaulyje. Sutartis pava dinta interneto laisvę ribojančiu dokumentu. Dideli protestai dėl šio dokumento priėmimo sureng ti Vokietijoje, Lenkijoje, Nyder landuose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Dokumentui nepritariantys tvirtina, kad taip bus suvaržytos interneto vartoto jų teisės, jie galės būti sekami by lų dalijimosi programose. Doku mento rengėjai tvirtina, kad taip tikimasi apsaugoti kūrėjų teises. Prieš savaitę protestas sureng tas ir Vilniuje. Sutartį yra pasirašiusios 22 ES narės, tačiau dokumentą dar turės ratifikuoti Europos Par lamentas, kuriame nuo birželio bus rengiamos diskusijos šiuo klausimu. Rudenį pirmosios do kumentą pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Ja ponija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
Pasipriešinimas: praėjusią savaitę ACTA sutarties priešininkai sa
vo poziciją išsakė mitinge.
Simono Švitros nuotr.
Lietuvoje viešėjęs Lenkijos preziden tas Bronisławas Ko morowskis tvirtino, kad jeigu Lietuvoje neliks mokymo len kų kalba, neliks ir tautinės lenkų ma žumos. Kartu jis pa ragino lenkų atsto vus Lietuvoje pir miausia būti gerais piliečiais. Viltys: B.Komorowskis Šalčininkų rajono gyventojams tvirtino, jog Len
kija bando įtikinti Lietuvą, kad nebūtų pablogintos lenkų švietimo są lygos. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Guodė ir žadėjo „Be švietimo sistemos nė viena tau tinė mažuma negali gyvuoti. Visi tai supranta – kaip ir lietuviai Lenkijo je, taip ir lenkai Lietuvoje. Supranta me ir mes, kad lenkų mažumos švie timas Lietuvoje – tai būti ar nebūti lenkų mažumoms čia“, – teigė jis va kar lankydamasis Šalčininkų J.Snia deckio gimnazijoje. Pasak B.Komo rowskio, Lenkijos valstybė savo šalies tautinėms mažumoms užsienyje ski ria didelį dėmesį. Be to, Lenkija remia ir rems lenkų švietimą Lietuvoje. „Mes skiriame didelį dėmesį šiam klausimui ir bandome įtikin ti mūsų Lietuvos partnerius, kad nebūtų pablogintos lenkų švieti mo sąlygos Lietuvoje. Tas dėme sys matomas ir žvelgiant į sure montuotą Šalčininkų mokyklą“, – kalbėjo prezidentas. Jis sakė, kad Lietuva ir Lenkija drauge įgyvendina svarbius pro jektus, dar turi aptarti daug temų, derėtis. Tačiau švietimo klausimai visada buvo, yra ir bus Lenkijos
dėmesio centre. Pasak jo, švieti mu rūpinasi visos valstybės, kurios jaučia emocinį ryšį su savo tauti nėmis mažumomis. Pirmą kartą Šalčininkuose ap silankęs šalies kaimynės vadovas šį miestą vadino neformalia lenkų mažumos sostine Lietuvoje ir dė kojo vietos valdžiai už pastangas ugdant jaunimą bei saugant lenkiš kumą. Anot svečio, aukštą švieti mo lygį lenkų kalba Lietuvoje rodo didelis įstojančių į aukštąsias mo kyklas skaičius. „Tai ypač svar bu lenkų buvimui Vilnijos krašte ir lenkų mažumai visoje Lietuvoje“, – kalbėjo B.Komorowskis. Prezidentas savo kalboje taip pat akcentavo ekonominius Lietuvos ir Lenkijos ryšius. Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Dalia Gry bauskaitė bei Bronisławas Komo rowskis sutarė asmeniškai rūpin tis bendrais energetikos projektais. „Dar pernai su Lenkijos preziden
tu sutarėme skirti daugiau dėme sio dvišaliam bendradarbiavimui. Šiandien nusprendėme valstybių vadovų lygiu asmeniškai rūpin tis dujų ir elektros jungčių projek tų įgyvendinimu“, – prezidentūros pranešime cituojama D.Grybaus kaitė. Ji taip pat pasiūlė Lenkijai prisi dėti prie Lietuvoje įsteigto Ener getinio saugumo centro veiklos. Jo tikslas – prisidėti prie bendro NA TO narių energetinio saugumo ir iš maniosios gynybos užtikrinimo. Lietuvos ir Lenkijos preziden tai sutarė koordinuoti šalių pozici jas saugumo politikos ir priešrake tinės gynybos klausimais rengiantis pavasarį vyksiančiam NATO vado vų susitikimui Čikagoje. Valstybės dienos atkūrimo die nos proga Vilniuje viešinčiam B.Komorowskiui D.Grybauskaitė padėkojo už lenkų tautos sveikini mą Lietuvos žmonėms. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Prezidentė siūlė mokytis iš praeities Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Šalies vadovė Dalia Grybauskai tė, Lietuvai minint Vasario 16-ąją, oficialioje iškilmingoje Baltijos ša lių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S.Daukanto aikštėje prašneko apie klanus bei korupciją ir siūlė pasi mokyti principingumo iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų.
„Žvelgdami į praeitį pasimoky kime. Pasimokykime principin gumo. 1918 m. Lietuva gimė iš bekompromisio valios akto. Mū sų valstybės kūrėjai pasirinko tik vis išk ą nep rikl ausomyb ę. Pa sirinko nedaryti jokių išimčių, sprendžiant valstybei gyvybiš kus klausimus. Būtent taip turi me elgtis ir mes“,– susirinkusie siems S.Daukanto aikštėje kalbėjo D.Grybauskaitė. – Jokių kompro
misų korupcijai, klano savivalei, nepagarbai žmogui, įstatymui ar valstybei. Pasimokykime atsa komybės. Visa tuometė Lietuvos šviesuomenė susivienijo bendro tikslo vardan, tų, kurie anuomet nerado noro, laiko ar galimybių prisidėti prie Lietuvos reikalo. Jų vardus užpustė istorijos dulkės.“ D.Grybauskaitė priminė vie no garsiausių Lietuvos poetų Just. Marcinkevičiaus žodžius: „Tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti“ ir siūlė pasimokyti vienybės. Prezidentė priminė, kad darbas ar gyvenimas svetur neturi truk dyti visiems vieningai dirbti savo tėvynės labui, nes Lietuva yra ten, kur yra bent vienas lietuvis. „Už tikrinkime, kad atstumai ar skir tumai netrukdytų visiems stengtis dėl savo šalies. Dirbkime kartu“, – aikštėje susirinkusiesiems kalbėjo Prezidentė.
Įkvėpimas: D.Grybauskaitė kal
bėjo apie nepakantumą korupci jai ir nepagarbą žmogui.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
9
penktadienis, vasario 17, 2012
sportas Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Joniškio „Delikateso“ komandų. Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 2-osios lygos čempionato ketvirtfinalyje suklupo net trys pirmosios keturios komandos. „Bočiai“ 3:5 pralaimėjo „LCC“ penketukui, „Kuršiai“ 2:3 nusileido „Klaipėdos FM“ ekipai, o „Sarema“ 5:6 – „Gargždų pramogoms-Taškui“. Tik po reguliariojo čempionato pirmi buvę „Vakarų Baltijos“ futbolininkai įveikė „El Caloro“ komandą 3:1. Abi pusfinalio kovos vyks šiandien Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13). 20.30 val. rungtyniaus „Vakarų Baltija“ ir „Gargždų pramogos-Taškas“, 21.30 val. kausis „Klaipėdos FM“ ir LCC. Kviečia. Rytoj Melnragės miške bus rengiamas antrasis „Snaigės“ slidinėjimo žygio etapas. Startas nuo 11 iki 13 val. Melnragės centre. Bus paruoštos dvi trasos: apie 4 km (pradedantiesiems) ir apie 7 km (labiau patyrusiems). Renginio dalyviai trasoje susipažins su unikaliu, niekur neįtekančiu upeliu, „Trijų kryžių“ kompleksu, senąja promenada ir kitais objektais. Diplomatija. Anglijos „Liverpool“ futbolo klubas pasveikino Lietuvos žmones Vasario 16-osios proga. Socialiniame klubo tinkle pasirodė žinutė: „Norime palinkėti savo gerbėjams Lietuvoje viso ko geriausio Nacionalinės dienos proga! Dėkojame už palaikymą. Geriausi linkėjimai, LFC.“ Tai nudžiugino lietuvius, kurie komentaruose dėkojo ir pripažino buvę nustebinti. Kilnumas. Londono „Chelsea“ klube rungtyniaujantis puolėjas Didier Drogba nusprendė padėti savo šaliai – Dramblio Kaulo Krantui ir palengva atstatyti sugriautas šalies vietas. Praėjusiais metais porinkiminis pilietinis karas šioje šalyje nusinešė daugiau nei 3 tūkst. gyvybių, todėl dabar D.Drogba tikslas Abidžano mieste pastatyti ligoninę už 3 mln. svarų sterlingų. Dar keletas klinikų turėtų iškilti kituose miestuose. Europoje. UEFA Čempionų lygos turnyro aštuntfinalyje „Milan“ klubas savo aikštėje jėgas išbandė su Londono „Arsenal“ komanda ir sutriuškino Anglijos futbolo atstovus netikėtai dideliu rezultatu 4:0 (2:0). Milaniečiai praktiškai užsitikrino kelialapį į varžybų ketvirtfinalį. Nugalėtojams du įvarčius pelnė brazilas Robinho. Po sykį pasižymėjo Kevinas-Prince’as Boatengas ir Švedijos rinktinės puolėjas Zlatanas Ibrahimovičius (iš 11 m baudinio). Sankt Peterburgo „Zenit“ klubas iš Rusijos savo aikštėje priėmė Lisabonos „Benfica“ ekipą ir įveikė svečius iš Portugalijos po atkaklios kovos 3:2. Nugalėtojams du įvarčius pasiekė Romanas Širokovas. Pareigos. Naujuoju kasmetinės prestižinės jaunimo „Adidas Eurocamp“ stovyklos direktoriumi tapo lietuvis Artūras Karnišovas. Kasmet ne sezono metu Trevize (Italija) vykstantis renginys sutraukia perspektyviausius krepšininkus, rungtyniaujančius Europos šalyse. „Adidas Eurocamp“ metu jie treniruojasi vieni su kitais, rungtyniauja ir rodo savo įgūdžius daugybei skautų, tarp kurių nemaža dalis yra iš NBA. „Mes sužavėti tuo, kad mus papildys A.Karnišovas ir Minesotos „Timberwolves“ treneris asistentas Billas Bayno, – džiaugėsi Chrisas Grancio, „Adidas Eurocamp“ sporto marketingo vadovas. – Tai, kad jie bus susiję su „Eurocamp“, turės milžinišką poveikį dalyvių talento lygiui bei tobulėjimui šią vasarą Trevize“.
Sezonas – šuniui ant uodegos? Labiausiai iš miesto biudžeto maitinami sportininkai – Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai „atsidėkoja“ pralaimėjimais. Nuvylę Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre, uostamiesčio meistrai iškrito ir iš Baltijos krepšinio lygos Iššūkio taurės varžybų, kuriose žaidžia silpnesnės trijų šalių komandos. Akibrokštas: kai kurie su aktyvia karjera atsisveikinti žadantys „Sakalų“ krepšininkai pamalonino save įvei-
kę „Neptūną“. Vytauto Petriko nuotr.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Skaudžiausią smūgį uostamiesčio ekipa savo sirgaliams tvojo trečiadienį, pralaimėjusi kukliam pagal biudžetą ir rezultatus Vilniaus „Sakalų“ klubui. Laimėję pirmąsias „Iššūkio“ taurės ketvirtfinalio rungtynes 4 taškų skirtumu – 79:75, Pauliaus Juodžio auklėtiniai turėjo žinoti, kad sostinėje lauks ne mažiau sunki kova. O gal mūsų vyrai buvo įsitikinę, kad šį sezoną „Sakalus“ nugalėję keturis kartus, įveiks juos ir penktąjį. Šeimininkai, tarp kurių buvo ir klaipėdietis Arnas Butkevičius, manė kitaip. Vilniečiai nuo pirmųjų minučių išsiveržė į priekį. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui jie pirmavo 10 taškų skirtumu 64:54, o likus pusantros minutės – 69:61. „Neptūno“ žaidėjai rado jėgų sumažinti skirtumą iki palankaus rezultato 67:69. Tačiau po to ne-
sugebėjo apsiginti be pražangų. Dvi baudas įmetęs rezultatyviausias varžovų žaidėjas Laurynas Samėnas vėl padidino skirtumą iki 4 taškų. Paskutinės atakos metu iniciatyvos ėmėsi klaipėdiečių lyderis Martynas Mažeika. Kapitono ranka sudrebėjo – iš tritaškio zonos mestas kamuolys neskrodė tinklelio. Per pratęsimą vilniečiai nepaliko „Neptūnui“ net mažiausių vilčių, laimėję 5 minučių tarpsnį 15:7, o rungtynes 86:74. Po šios nesėkmės klaipėdiečiams paskutinysis – trečiasis frontas – Lietuvos krepšinio lygos čempionatas, kuriame užimti prizinę vietą „Neptūnui“ gali padėti tik stebuklas. Negana to, komandos dar laukia sunki kova dėl vietos aštuntuke. O ir nepakilus aukščiau septintosios pozicijos tektų susiremti su Kauno „Žalgiriu“ arba Vilniaus „Lietuvos rytu“. Akistata su vienu iš superklubų nieko gero nežada.
Strategas: žaidėjai tarsi tyčiojasi iš P.Juodžio – gerai žaisdami su su-
perklubais, jie pralaimi nestiprioms komandoms.
Rungtynių statistika „Sakalai“ – „Neptūnas“ 86:74 (13:11, 27:20, 14:16, 17:20, 15:7). L.Samėnas 18, A.Butkevičius 3, A.Kiaušas, E.Baniulis ir A.Gydra po 11/L.Mikalauskas 15, M.Mažeika 11, A.Bruninis ir E.Dainys po 10.
Geriausias lenkikas – klaipėdietis A.Vygontas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Keturioliktą kartą surengtame rankų lenkimo turnyre, skirtame Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, kovojo atletai iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Prie stalų susigrūmė per 70 stipriarankių.
Taktika: turnyre dalyvavę stipriarankiai pergalių siekė savotiškai.
Vytauto Petriko nuotr.
Sėkmingai kovojo šeimininkai. Pirmąsias vietas užėmė klaipėdiečiai Mantas Česnakas (svorio iki 90 kg kategorija) ir Arvydas Vygontas (iki 100 kg kategorija). Pastarasis stipruolis taip pat tapo absoliučiu nugalėtoju. Trys mūsų stipriarankiai Paulius Morkeliūnas (iki 70 kg), Marius Toleikis (iki 90 kg) ir Vygantas Bubnys (iki 100 kg) buvo treti.
Prasčiau sekėsi Klaipėdos moterims. Geriausiai pasirodžiusios Ingrida Šidlauskienė (iki 60 kg) ir Lina Šlymienė (per 60 kg) buvo trečiosios. „Malonu, kad rankų lenkikai turi gražią tradiciją – kasmet paminėti Valstybės atkūrimo dieną, – džiaugėsi Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas klaipėdietis Vladas Kuizinas. – Manau, Lietuvos nepriklausomybė ir tvirtos rankos – labai susiję. Jei nebūtų žmonių tvirtomis rankomis, nebūtume iškovoję ir laisvės.“ Sporto entuziastas juokavo, kad varžybos parodė, jog šventes galima švęsti ne tik su alaus bokalais rankose ar prie vaišėmis nukrautų stalų.
10
penktADIENIS, vasario 17, 2012
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1259 DB svaras sterlingų 1 4,1225 JAV doleris 1 2,6226 Kanados doleris 1 2,6346 Latvijos latas 1 4,9432 Lenkijos zlotas 10 8,2760 Norvegijos krona 10 4,5838 Rusijos rublis 100 8,7537 Šveicarijos frankas 1 2,8591
pokytis
–1,4005 % –0,1139 % –0,0914 % +0,4844 % +0,0304 % +0,5321 % +0,0786 % +0,2003 % +0,0630 %
Lietuva išlieka šviesolaidžio lyderė Lina Mrazauskaitė Miunchenas (Vok iet ija)
Lietuvoje šviesolaidinis ryšys prieinamas didžiausiai daliai žmonių Europoje jau trečius me tus iš eilės. Didžiosios Vakarų Eu ropos šalys užėmė gerokai že mesnes reitingo vietas.
Tai paaiškėjo trečiadienį Miun chene vykusioje Europos švie solaidžio į namus asociacijos (FTTH Council Europe) tarptau tinėje konferencijoje. Šviesolaidinio interneto skvar ba Lietuvos namų ūkiuose siekia 28,3 proc. ir yra didžiausia visoje Europoje. Mažiau šviesolaidiniu internetu namų ūkiai naudojasi Norvegijoje (14,7 proc.) ir Švedi joje (13,6 proc.). Šalys lyderės ne sikeitė pastaruosius dvejus me tus. Didžiosios Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ar Vokietija, pagal švie solaidžiu besinaudojančių inter neto vartotojų skaičių užima pa skutines reitingo vietas. Asociacijos generalinis direkto rius Hartwigas Tauberis sakė, kad šviesolaidinio interneto skvar ba dėl krizės nebuvo tokia spar ti, kaip tikėtasi. Tačiau, nepaisant to, planuojama, kad šviesolaidi nio interneto vartojimas namų ūkiuose ir toliau augs. Progno zuojama, kad iki 2016 m. Europos regione, įskaitant ir Rusiją, iš viso šviesolaidiniu internetu naudosis 32 mln. namų ūkių ir sudarys 10,5 proc. visų namų ūkių. „Lietuva išlaikė spartų augimo mastą, nes į šviesolaidinio inter neto tinką investavo didžiausias rinkos dalyvis „Teo“. Daugelyje kitų šalių šviesolaidinį ryšį dau giausia plėtojo mažesni rinkos dalyviai“, – apie pastarųjų me tų Lietuvos lyderiavimą švieso
laidinio interneto plėtros srityje sakė „Teo“ pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Darius Gudačiauskas. Bendrovė „Teo“ tikisi, kad šviesolaidinio interneto plėtra neturėtų susto ti ir ateityje. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, praėju sių metų rugsėjo pabaigoje viso je šalyje buvo 957 tūkst. interneto vartotojų, iš kurių 344 tūkst., ar ba 36 proc., – šviesolaidinio in terneto vartotojai. Tyrimų bendrovės IDATE Te lekomunikacijų padalinio direk toriaus Rolando Montagne teigi mu, Rytų Europoje šviesolaidinio interneto skvarbą lėmė dide lis skaičius daugiabučiuose, o ne privačiuose namuose gyvenančių interneto vartotojų. Tinklo plėtrą šiose šalyse taip pat paskatino di delė konkurencija, o Vakarų Eu ropoje ji dėl mažesnio rinkos žai dėjų skaičiaus nėra tokia atkakli. Kaip trečią priežastį R.Mon tagne išskyrė skirtingą interne to technologijų kokybę Vakarų ir Vidurio Europoje. Esą tokie skir tumai tarp Europos šalių yra to dėl, kad Rytų Europos valstybės, kurios anksčiau neturėjo gerai iš plėtotos infrastruktūros, dabar plačiai diegia naujausias techno logijas.
36 proc.
interneto vartotojų Lietuvoje naudojasi šviesolaidiniu internetu.
Latvijoje „Maxima“ gavo baudą
bankai atsikratė prastų popierių
Latvijos konkurencijos taryba skyrė 25 tūkst. latų (123 tūkst. litų) baudą „Ma ximos“ parduotuvių valdytojai „Maxima Latvija“. Bauda skirta už tai, kad „Maxi ma Latvija“ į sutartis su nuomininkais įtraukė sąlygą, draudžiančią jiems be „Maximos“ leidimo pernuomoti preky bos plotus. Palyginti nedidelė bauda skir ta todėl, kad konkurenciją ribojanti sutar ties sąlyga realiai nebuvo pritaikyta.
Lietuvos komerciniai bankai pernai atsikra tė valstybių, turinčių finansinių sunkumų, vertybinių popierių, kurių vertė siekia 500 mln. litų, ir dabar į juos yra investavę apie 33 mln. litų. „Tai labai mažai, ir šiuo požiū riu bankų sistemoje viskas gerai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Visas bankų turimų skolos vertybinių popierių portfelis per metus su mažėjo trečdaliu – apie 2 mlrd. litų.
Pastaraisiais metais milijardus litų į vals tybinės reikšmės kelių kokybę inves tavusi valstybė šie met jiems skirs ma žiau dėmesio, nes užsimojo išasfal tuoti per šimto Lie tuvos gyvenviečių žvyrkelius.
Planai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas S.Skrinskas ir
susisiekimo ministras E.Masiulis planuoja, kad investicijos į kelius šie met bus ne mažesnės nei pernai. Simono Švitros nuotr.
Prioritetas – gyvenviečių keliai Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Kaimo vietovėse ir šalia miestų naujose gyvenvietėse įsikūrę gy ventojai turi vilties, kad dar šiemet iš jų kiemų išsisklaidys dulkių de besys. Atrodo, kad rinkimų metais iš politikų lūpų sklindantys paža dai neliks tik tuščios kalbos. Susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis patvirtino, kad iš 1,2 mlrd. litų, šiemet planuojamų in vestuoti į kelius, gyvenviečių ke liams asfaltuoti skirta 77 mln. litų. Pagal savivaldybių pateiktus sąra šus bus tvarkomi per 114 gyvenvie čių einantys valstybinės ar vietinės reikšmės keliai ir gatvės. „Į pagrindinius šalies kelius per pastaruosius keletą metų gana daug investavome, manome, kad jie yra gana geri. Todėl šiais metais daugiau dėmesio žadame skirti ra joniniams keliams, einantiems per miestelius. Jų būklė šiandien pa ti prasčiausia“, – pripažino E.Ma siulis. Anot ministro, toks rajoni nių kelių atnaujinimo būdas yra efektyvesnis nei asfaltuoti ilgus žvyrkelių ruožus. Kita naujovė, kurią šiemet įgy vendinti numatė Susisiekimo mi
nisterija, – tai Lietuvoje veikian čių valstybės žinioje esančių kelius prižiūrinčių įmonių reorganizaci ja. Šiuo metu veikia vienuolika ke lių priežiūros įmonių, o, sujungus jų administracijas, planuojama, kad liks tik šešios. Tai esą padės kasmet sutaupyti po kelis milijo nus litų. „Tokiai nedidelei valsty bei kaip Lietuva turėti tiek kelius prižiūrinčių valstybės įmonių yra prabanga“, – pabrėžė ministras.
Eligijus Masiulis:
Šiais metais dides nį dėmesį žadame skirti rajoniniams keliams, einantiems per miestelius. Jų būklė šiandien pati prasčiausia.
Trečia naujovė – siekis, kad į ša lies kelius būtų investuojama ne tik iš valstybės ir ES biudžeto, bet tai darytų ir privatusis sektorius, pa tys gyventojai. „Tos savivaldybės,
bendruomenės ar verslas, kurie skirs dalį lėšų keliams, kitą rei kiamų lėšų dalį gaus iš kelių fon do“, – informavo E.Masiulis. Taip esą siekiama pritraukti kuo dau giau alternatyvių kelių finansavi mo šaltinių ir tiesti kelius ten, kur jų fiziniams ar juridiniams asme nims labiausiai reikia. Lietuvos automobilių kelių di rekcijos vadovo Skirmanto Skrins ko teigimu, iš Lietuvos biudže to keliams šiemet numatyta skirti 916 mln. litų, o ES parama keliams šiais metais sieks apie 270 mln. li tų. „Daug kas priklausys nuo lė šų surinkimo į valstybės biudžetą, tačiau prognozuojame, kad keliams bus panaudota tiek pat lėšų kaip ir pernai – apie 1,2 mlrd. litų. Todėl ir pagrindiniai šių metų darbai išliks panašūs kaip ir praėjusiais metais. Išskyrus tai, kad bus išasfaltuota daugiau žvyrkelių gyvenvietėse“, – kalbėjo jis. Lietuvos kelių direkcijos duome nimis, daugiausia gyvenviečių ke lių bus išasfaltuota Klaipėdos regio ne – 20-yje, Kauno regione – 12-oje gyvenviečių, Vilniaus regione – 10. Skaičiuojama, kad kiekvienoje gy venvietėje bus nutiesta po 1 km as falto. Bus išasfaltuota 110 km kelių.
Kelių sektoriaus finansavimo dinamika (mln. litų)
Pasiekimas: Lietuva, anksčiau neturėjusi gerai išplėtotos interne
to infrastruktūros, pasinaudojo galimybe iškart diegti naujausias technologijas. „Shutterstock“ nuotr.
Metai
Valstybės biud žeto lėšos
ES lėšos
Iš viso
2004
894
130
1024
2005
967
216
1183
2006
1069
219
1288
2007
1128
301
1429
2008
1813
157
1970
2009
776
659
1435
2010
882
531
1413
2011
931
260
1191 1105
2012 minimalus planas
916
189
2012 realus planas
916
270
1186
1077
270
1347
2012 maksimalus planas
Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija
11
penktadienis, vasario 17, 2012
pramogų
gidas Į Užgavėnes – pėsti ir važiuoti Redaktorė Rita Bočiulytė
Sekmadienį klai pėdiečiai kviečia mi nesėdėti na muose, pamiršti vi sus rūpesčius, su siburti senamies tyje ir kartu švęs ti Užgavėnes, kad žiema pagaliau im tų trauktis ir visi lai mingai sulauktu me pavasario.
Masinis persirengėlių pasimatymas
Vasario 19-ąją 14 val. prie „Nerin gos“ skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) vyks masinis persi rengėlių pasimatymas, kuris vėliau peraugs į triukšmingą eiseną. Pės ti ir važiuoti užgavėniautojai vin guriuos Tiltų, Didžiąja Vandens, Vežėjų, Daržų gatvėmis į Etnokul tūros centro kiemą, kur vyks spal vingiausia žiemos šventė. Užgavėnių nuotaiką kurs vilnie čių kapelija „Sutaras“, Klaipėdos ir Kulių folkloro ansambliai bei nuo taikingai užsigavėti nusiteikę klai pėdiečiai. O kaipgi kitaip?! Juk Užgavė nės – viena savičiausių ir žais mingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadi nimas. Panaši šventė vasario mė nesį švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Įžymieji karnavalai Venecijo je, Rio de Žaneire, Panamoje ir ki tur – tai Užgavėnių atgarsiai. Lietuviškos Užgavėnės taip pat neįsivaizduojamos be persirengėlių karnavalo. Žydų, čigonų, vengrų, ubagų, arklių, meškų, ožių, gervių, velnių, raganų, giltinių ar kitokio mis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypia, krečia po kštus, muzikuoja, dainuoja, triukš mauja, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus. Susigrąžins labdaros tradiciją
Kaip teigė Klaipėdos etnokultūros centro specialistė Irena Armonie nė, Užgavėnių persirengėlių tradi cija gyvybingiausia Žemaitijoje, o
Šurmulys: Užgavėnės – bendruomenės šventė, todėl reikia švęsti, dūkti visiems kartu, kad laimė ir sėkmė nė vieno neaplenktų.
Klaipėdos krašte ši tradicija labiau siai nunyko. „Taip nutiko todėl, kas Prūsi joje, kuriai priklausė visas Klai pėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių
Dalyvauti šiame metų renginyje bei aukoti tarpukario Klaipėdoje būdavo garbė.
norminiais potvarkiais. Vienu to kiu norminiu potvarkiu XVII a. bu vo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės bau dos, – pasakojo etnologė. – Dėl šios priežasties Klaipėdos krašte atsira do nauja tradicija – kaimynai rink davosi į vieną trobą, kur iškilmin gai skanaudavo šiupinį, aptardavo praėjusią žiemą, artėjančius pava sario rūpesčius. Tarpukario Klai pėdoje Šiupinio vakarai jau turėjo labdaros renginių spalvą. Jie buvo rengiami „Viktorijos“ viešbutyje,
Klaipėdos etnokultūros centro archyvo nuotr.
Šaulių namuose. Į Šiupinio vakarus susirinkdavo miesto aukštuomenė. Dalyvauti šiame metų renginyje bei aukoti būdavo garbė. Susirinkusie ji skanaudavo šiupinio, dainuoda vo, šokdavo, žiūrėdavo parengtą meninę programą. Surinktos lėšos būdavo skiriamos šalpai ar kitiems reikalams.“ Šių metų Užgavėnių šiupinys su sigrąžins seną labdaros tradiciją. Šventės organizatorius Klaipėdos etnokultūros centras bei labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ kviečia paaukoti ragaujant tradi cinio lietuvininkų patiekalo. Au kų dėžutes bus galima rasti tradi cinio gardėsio pardavimo vietoje – Etnokultūros centro kieme (Ve žėjų g. 4). Surinktos aukos atiteks Klaipėdos šviesuomenės idėjoms paremti. Ubagų karalystės monai
Užgav ėn ių švent ėje sveč iuo sis tranki kapela „Sutaras“ iš Vil niaus. Šiais metais šis kolektyvas išleido naują kompaktinę plokšte lę „Ubagų karalystės monai“. Čia įrašytomis giesmėmis ir dainomis stengtasi parodyti ubagų karalystės problemas, pasaulėžiūrą, santy
kį su aplinka ir kolegomis. „Suta ras“ leido sau dainuoti ir groti taip, kaip tai skambėtų šiandien, paro dant repertuaro aktualumą, išra dingumą, universalumą ir impro vizacines galimybes. „Ubagų karalystės monai“ bus atskleisti klaipėdiečiams kartu su kitais Užgavėnių monais, vyk siančiais Etnokultūros centro kie muose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Ten siautės čigonai, žydai ir uba gai, vyks velnių ir raganų baidy nės, žirgų lenktynės, gervių peš tynės, meškų maurojimas, blynų vartaliojimas, šiupinio maišymas, Lašininio kapituliacija, Kanapinio inauguracija. Šventės kulminacija – pamėklės sudeginimas. Kartu su More su degs visos negerovės, bėdos, rū pesčiai. Apsivalę, gyvenimui kitos kokybės suteikę, naujiems dar bams nusiteikę visi šoks kaip pa šėlę ir „šposys“. Jokių surūgėlių ir piktuolių nė kvapo neliks. Kas Už gavėnių nešvenčia, tiems metai ga li būti nuostolingi, nelinksmi – bu vo įsitikinę senoliai. Tai juk rimtas argumentas kaukę užsidėti ir atei ti į šventę. Parengė Rita Bočiulytė
Šventės prasmė Užgavėnės – senas tradicijas turinti
kalendorinė šventė, švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų. Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris tę
siasi nuo pat Kalėdų, diena. Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis pa sninko, kad atėjus pavasariui su nau jomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai ap sivalę žmonės galėtų kibti į darbus. Apeiginė šventės prasmė – žiemos
išvarymas, sėkmės, gerovės sieki mas. Senovės išmintis byloja: jei Užga
vėnių nešvęsi, tais metais nuo nelai mių neatsiginsi. Užgavėnės – bendruomenės šven
tė. Tad jei tą vakarą į bendrą šurmu lį neįsijungsi, Morės nedeginsi, blynų nekepsi ir nevalgysi, nedūksi ir ne kvailiosi – tais metais laimės ir sėk mės nesitikėk: kas rytą nubusi apsnū dęs, pavargęs, tinginio kamuojamas. Tas, kuris po Užgavėnių kauke liks
neatpažintas ir pasieks savo tikslą, vaidindamas pasirinktą personažą, kitais metais tikrai bus laimingas.
12
penktadienis, vasario 17, 2012
pramogų gidas Ventės rage – ant ledo
„Atvažiuokite į Užgavėnes ant ledo Ventės rage!“ – kviečia ry toj į šventę Kintų, Ventės ir Šturmų bendruomenės, Kintų se niūnija bei Vydūno kultūros centras. „Jeigu neatvyksite išvary ti žiemos, pavasario nebus, – gąsdina ir gundo: – Kepsime bly nus, žaisime, šoksime, išdykausime, triukšmausime ir visokiais būdais žiemą išprašysime.“ Jei šaltukas nebus per stiprus, vi sus linksmins kapela iš Šakių „Uzarėlis“. Kaukėtus persiren gėlius ar tik pažiopsoti norinčiuosius 12 val. iš Kintų stotelės į šventę veš autobusas, kuris 15 val. galės ir parvežti į Kintus. KUR? Šilutės raj., Ventės rage. KADA? Vasario 18 d. nuo 13 val. KAINA? Nemokamai.
Solinis rečitalis – ne tik ypatingas iššūkis atli kėjui, bet ir intymiausia koncerto forma. Juolab kai renginys vyksta ka merinėje erdvėje. Smuiki ninkas Martynas Švėgžda von Bekkeris trečiadie nį Klaipėdos koncertų sa lėje atliks programą „Solo meditacija“.
Ji ragins įsiklausyti į subtiliausius stygos ir sielos virpesius skambant baroko ir romantizmo epochų au torių bei paties atlikėjo muzikai. Daug pasaulio matęs, lietuvių, lenkų, vokiečių ir dar kitokio kraujo turintis smuikininkas M.Švėgžda von Bekkeris už Lietuvos garsinimą pelnė Lietuvos jaunimo garbės kul tūros atašė vardą. Prieš porą metų jis sugrįžo iš metus trukusios sta žuotės JAV, kur dėstė Bostono uni versitete bei dalyvavo garsių pro fesorių paskaitose ir meistriškumo kursuose. Šiuo metu muzikantas ruošiasi išleisti naują kompaktinę plokšte lę tokiu pačiu kaip ir koncertas pa vadinimu – „Solo meditacija“. Joje bus surinkti patys gražiausi, įspū dingiausi ir mieliausi atlikėjo šir džiai kūriniai smuikui solo, kuriais jis susidomėjo per keletą savo kon certinės veiklos metų, tačiau dar nė karto nebuvo jų sudėjęs į vieną koncertinę programą. Tai J.S.Ba cho Partitos, N.Paganini’o Kapri sai, W.H.Ernsto Etiudas „Pasku tinė vasaros rožė“, E.Ysaye Sonata Nr.6, M.Regerio Čakona g-moll, taip pat paties M.Švėgždos von Bekkerio pjesė smuikui solo „Lu minaris pulsus“. Nuo baroko iki šių dienų
„Tai techniškai itin sudėtinga pro grama, sudėliota kaleidoskopiškai, kad būtų atskleista smuiko skam bėjimo specifika nuo baroko iki šių dienų“, – teigė muzikantas. Klaipėdos koncertų salė yra vie nas šio projekto partnerių, mat bū tent čia bus daromi plokštelės gar so įrašai. Uostamiesčio publika bus pirmoji, kuri išgirs jos turinį gyvai, išskyrus M.Regerio Čakoną, kuri į koncerto programą nepakliuvo dėl laiko stokos. Smuikininko teigimu, J.S.Ba cho partitos yra tarsi pagrindinės laikančios kolonos smuiko reper tuare. Skambėsiančias kompo
Klaipėdoje vykstančiame 5-ajame respublikiniame teatrų festi valyje vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ šeštadienį svečiuo sis Vilniaus aktorių komanda „Laimingi žmonės“. Ji pristatys premjerinę linksmai liūdną absurdo komediją „suaugusiems vaikams nuo 14 iki 99,9 metų“ „Atėjau, pamačiau, negalėjau“. Joje režisierius Vytautas V.Landsbergis savo paties parašy to bestselerio „Visiškas Rudnosiukas“ herojaus (aktorius Ainis Storpirštis) pastangomis siekia, „kad mes nesurimtėtume, kad prisimintume vaikystę, nusimetę oficialumo kaukę“... KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Vasario 18 d. 18 val. KAINA? 15 Lt.
„JazzWay“ reveransas auksiniam džiazui Džiazo muzikos lobynas yra neiš semiamas, kaip ir jo interpretacijos galimybių įvairovė. Šį leitmotyvą savo veiklai pasirinkęs klaipėdie čių kvintetas „JazzWay“ ketvirta dienį vyksiančiame Memelio džia zo klubo koncerte pristatys garsiau sių džiazo standartų programą.
Rečitalis: M.Švėgžda von Bekkeris soliniame koncerte grieš baro
ko ir romantizmo epochų autorių bei savo paties muziką.
Smuikininko meditacija Į kompaktinę plokštelę
Atėjau, pamačiau, negalėjau
zicijas jis pasirinko iš skirtingų Partitų smuikui solo, taip pat iš Sonatos smuikui solo ir, žinoma, įtraukė monumentaliąją Čako ną. Pasirinkti N.Paganini’o Kap risai – vieni iš pačių ryškiausių ir įspūdingiausių, jie atgimė roman tizmo epochoje R.Schummano, J.Brahmso ir kitų kompozitorių transkripcijose. W.H.Ernstas – vienas žymiausių to meto smui
Martynas Švėgžda von Bekkeris:
Noriu pasidalyti sa vo kaip smuikinin ko gyvenimiška patirtimi, pasiner ti į meditaciją, kuri man yra tarsi malda.
kininkų, kuriam didelės įtakos turėjo N.Paganini’o asmenybė, virtuoziškumas bei magija. Pats būdamas virtuoziškas smuiki ninkas W.H.Ernstas sukūrė neį tikėtinai sudėtingus ir techniškus Etiudus. Vienas jų „Paskutinė va saros rožė“ – airių liaudies dainos tema. E.Ysaye – vienas žymiausių postimpresionistinio braižo bel gų kompozitorių ir smuikininkas virtuozas. Karalienės Elžbietos konkurse Belgijoje E.Ysaye So nata Nr.6 smuikui solo antraja me ture grojama kaip privalomas kūrinys. Kurti pradėjo Paryžiuje
Pasak M.Švėgždos von Bekkerio, kurti muziką jį paskatino švie saus atminimo rašytoja, buvusi Lietuvos ambasadorė prie UNES CO Ugnė Karvelis. Kūrybos troš kulys gimė Paryžiuje 1998-aisiais. Tada U.Karvelis pristatinėjo ką tik išleistą savo knygą „Traukinių
daugiau nebebus“, o renginio me tu M.Švėgžda von Bekkeris sugro jo vieną pirmųjų savo miniatiūrų. Nauja smuiko muzikos ir žodžio kompaktinė plokštelė buvo pava dinta „La son et la parole“ („Gar sas ir žodis“). Plokštelėje – 11 mi niatiūrų, kiekviena turinti savo pavadinimą, dedikuota konkre tiems žmonėms – smuikininko bičiuliams. M.Švėgždos von Bekkerio kom pozicija smuikui solo „Lumina ris pulsus“ pirmąkart nuskambė jo 2010 m. Bostone. Lietuvoje šis kūrinys dabar bus atliktas pirmą syk. Pjesė dedikuota smuikinin kei Danai Pomerancaitei-Mazur kevich, kurios neeilinė asmenybė ir dramatiška gyvenimo istorija (karo metais Kipras Petrauskas ją dar vaiką slapta bulvių maiše iš nešė iš geto ir užaugino savo šei moje) muzikantui padarė didelį įspūdį. Pasak atlikėjo, tai „pulsuo jantis šviesulys“ – nepaprastai šil tas, spinduliuojantis gėrį ir meilę žmogus. „Su publika norėčiau pasidalyti savo mintimis apie gyvenimo es mę, kuri man prasideda papras čiausiuose dalykuose. Jie mums padeda gyventi su meile, gėriu, kartu randame viltį ir tikėjimą, atsiribodami nuo pykčio, pavydo ir kitų blogio atmainų. Šiuo kon certu nesiekiu nieko įrodyti, tie siog noriu pasidalyti savo kaip smuikininko gyvenimiška patir timi, pasinerti į meditaciją, kuri man yra tarsi malda. Malda, kuri gali būti visokia, man tai – geros mintys. Tad linkiu kuo dažniau mintyse būti geriems, neieškoti blogio ir negandų. Linkiu gėrio ir pabuvimo su muzika gerose min tyse, tuomet tikrai atlikčiau savo misiją“, – kalbėjo M.Švėgžda von Bekkeris. Jo solinis rečitalis – vasario 22 d. Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) pirmojo aukšto fojė. Bilietai – po 20 Lt, taikomos nuolaidos.
Kvinteto „arkliukas“ – šiuolaiki nės tradicinio džiazo kompozicijos, contemporary, new age bei smooth jazz kūriniai bei garsiausios vokali nio džiazo melodijos, kurias meist riškai atlieka Steponas Januška (vokalas), Paulius Stonkus (boso gitara), Arnoldas Jankūnas (klavi šiniai), Algis Kilis (saksofonas) bei Mykolas Eiva (mušamieji). Mileso Daviso „Tutu“, Al Jarreu „Morning“, Jerome Kerno „Smoke Gets in Your Eyes“ – tik keletas kon certe skambėsiančių džiazo standar tų, aukso raidėmis įrašytų į turtingą šio muzikos stiliaus istoriją. Mįslingas „JazzWay“ rengia mo pasirodymo pavadinimas „1“ – neatsitiktinis. Nuo 2006-ųjų gyvuojantis kolektyvas yra su kaupęs solidų repertuarą, tačiau iki šiol neturėjo išbaigtos kon certinės programos, kuri būtų jo vizitinė kortelė. Memelio džiazo klubo koncertų grafikas, kuriame „JazzWay“ pasirodymo data bu vo numatyta iš anksto, veikliems muzikantams, bendradarbiaujan tiems su įvairiais kolektyvais, ta po paskata susigriebti ir sudėlioti mėgstamiausius kūrinius į vien tisą muzikinį „maršrutą“. „Tradicinis džiazas – puikus pa grindas atsispirti plėtojant muzi kinę veiklą, mat jo lobiai yra neiš semiami. Juose slypi ir modernaus skambesio ištakos, tad sena ge ra muzika – puikus pradžiamoks lis klausytojams, neseniai atra dusiems džiazą, – sakė kolektyvo siela S.Januška. – Šis repertuaras
labai patrauklus dar ir todėl, kad publiką pažįstamos melodijos nu ginkluoja, o muzikantams suteikia laisvę jas atlikti savaip.“ Norint dviem žodžiais papasako ti „JazzWay“ istoriją, pakanka fra zės „sukurta Klaipėdoje“: kvinteto nariai yra uostamiesčio universite to Džiazo muzikos katedros įvairių laidų absolventai, jau galintys pasi girti turtinga muzikine patirtimi.
Steponas Januška:
Publiką pažįstamos melodijos nugink luoja, o muzikan tams suteikia lais vę jas atlikti savaip. A.Kilis ir A.Jankūnas – Klaipė dos universiteto Džiazo muzikos katedros darbuotojai, „Doudi jazz band“, „Maestro“ ir tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz Voices“ grupės nariai. P.Stonkus ir M.Eiva – jaunosios muzikantų kartos atstovai. Kolektyvo voka listas S.Januška – Memelio džiazo klubo prezidentas, konkurso „Jazz Voices“ organizatorius, kelių aukš tųjų mokyklų dėstytojas. „JazzWay“ aktyviai koncertuo ja įvairiuose renginiuose Lietuvo je bei užsienyje, o artimiausiuose kvinteto planuose – pasirodymas „Kaunas Jazz“ festivalyje. Klaipėdoje koncertinę programą „1“ „JazzWay“ pristatys vasario 23 d. 20 val. renginių salėje „Vaka ris“ (viešbutis „Amberton Klaipė da“, Naujojo Sodo g. 1, antrajame aukšte). Įėjimo kaina – nuo 30 Lt, studen tams ir senjorams taikomos nuolai dos. Bilietus platina „Bilietai.lt“.
Kvintetas: grupėje „JazzWay“ muzikuoja P.Stonkus, A.Jankūnas, M.Ei
va, S.Januška ir A.Kilis.
13
penktadienis, vasario 17, 2012
pramogų gidas Fotografijose – palėpės daiktai
A.Cholinos „Moterų dainos“
Šią savaitę Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaity tės bibliotekos trečiojo aukšto hole atidaryta klaipėdiečio fo tomenininko Algimanto Rutkausko (g. 1951) fotografijų paro da „Daiktai palėpėje“. Joje – menininko užfiksuoti objektai, jau praradę buitinę paskirtį, tapę laiko liudininkais. Anot menoty rininkės Danguolės Ruškienės, iš subtilia lyrika persmelktų fo tografijų sklindanti šiluma, kartais lydima neįkyraus dramatiz mo šešėlio, skatina apmąstymams ir detalesnei aplinkos anali zei. Autorius atviras, ir tas atvirumas paperka. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Iki kovo 9 d. KAINA? Nemokamai.
Kovą A|CH teatras iš Vilniaus į Klaipėdą atveš savo šokio spek taklį „Moterų dainos“ pagal Marlene Dietrich dainas. 1998 m. jį pastatė choreografė Anželika Cholina, scenografiją sukūrė Ma rijus Jacovskis, kostiumus – Juozas Statkevičius. 70 min. spek taklyje dalyvauja 26 dramos aktoriai ir baleto artistai. Jie laisvai ir be jokių ypatingesnių pastangų panardina publiką nostalgiš kos, dekadentiškos nuotaikos rūke. Šokio įtaigos pagrindas – subtili vaidyba ir elegantiškas, aistringas judesys, atkreipiantis dėmesį į mįslingą ir keliaprasmį moters idealą. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Kovo 12 d. 18 val. KAINA? 40–50 Lt, bilietus platina „Bilietai.lt“.
Vokiečių kino dienos baigsis uostamiestyje Susipažinti su naujausiais filmais iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos kviečia Vokiečių kino dienos. Vasa rio 2-ąją prasidėjęs Vilniuje, savaitę viešėjęs Kaune, šiandien festivalis atkeliauja į paskutinę savo maršru to stotelę – Klaipėdą.
Pėdsakai: V.Mockaitį primena jo darbai ir knyga apie dailininko kūrybą.
Atminimui – paroda ir knyga Šiandien klaipėdiečiams bus prista tyta šviesaus atminimo skulptoriaus Vytauto Mockaičio (1958–2011) kūry bos paroda ir knyga apie šį savitą Va karų Lietuvos dailininką.
Klaipėdos rajone gimusio V.Moc kaičio, buvusio Vilniaus dailės akademijos Telšių skyriaus Meta lo meno katedros vedėjo, docento, Lietuvos dailininkų sąjungos ir FI DEM nario, surengusio 13 asmeni nių ir dalyvavusio daugiau nei 100 jungtinių dailės ekspozicijų Lietu voje ir užsienyje, paroda klaipėdie čiams primins išskirtinį menininko talentą ir unikalų kūrybinį brai žą. Rūsčią, sunkią, monumenta lią, kampuotą šio autoriaus meninę manierą sunku su kuo nors supai nioti. V.Mockaičio stilius – griež
tas, kietas, tačiau dvelkiantis savo tišku senoviškumu ir meile. Parodos atidarymo metu bus pri statyta knyga „Vytautas Mockaitis (1958–2011)“ iš serijos „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“. Knygos suda rytoja ir įvadinio teksto autorė Vai dilutė Brazauskaitė-Lupeikienė ra šo, kad menininkas „buvo išskirtinis žmogus gana uždaroje metalo plas tikos, medalininkų bei juvelyrų gil dijoje. Jo kūryboje siejosi ir vienijo si visos skulptūrinio prado atšakos, kurios kūrybingam ir labai tempera mentingam menininkui tarsi netu rėjo nei pradžios, nei pabaigos. Nes varbus jam buvo ir žanro grynumas, nors pats ir skirstė savo sukurtus darbus į kelis „stalčius“: skulptūros, plaketės, medaliai ar mažoji plastika. Tik juvelyrikos darbų pastarojo de
šimtmečio kataloguose beveik neuž tiksime. Puošti savo skulptūras, ob jektus jam buvo svetima, kaip ir kurti juvelyrikos darbus, skirtus tik pasi puošti. Šiam menininkui buvo svarbi mintis, idėja, intriga, parabolė. Kiek viena skulptūra privalėjo nešti žinią, kelti klausimus ir provokuoti įvairia lypes emocijas. Kiekvienas objektas atsirasdavo suvienijus „pavargusio“ ir naujo, blizgančio metalo kūnus“. Knygoje publikuojama maždaug 120 V.Mockaičio kūrinių reproduk cijų bei menotyrininkų V.Brazaus kaitės-Lupeikienės ir Remigijaus Venckaus tekstai. Vernisažas ir knygos sutiktuvės – vasario 17 d. 16.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10), kur V.Mockaičio kūrinių paro da veiks iki kovo 9 d.
Gimusi iš ginčų apie tapybą
D.Rusio paveikslas „Mirties nuojauta 1“.
Uostamiesčio Baroti galerijoje šiandien atidaroma keturių vil niečių tapybos darbų paroda „Jus linėpseudoplastinėgaltapyba“.
Ją suformavo buvęs klaipėdietis, dabar vilnietis, pastaraisiais metais sostinėje aukštuosius dailės mokslus kremtantis tapytojas Danielius Rusys (g. 1964). Jis prie ekspozicijos pa kvietė prisijungti savo bendramoks lius bei kolegas Adomą Makarevičių, Nojų Petrauską ir Ievą Skauronę.
I.Skauronės paveikslas „Žvilgsnis“.
„Šioji paroda – tai išdava mū sų ginčų ir pokalbių, kurie dar nė ra pasibaigę, todėl kiekvieno au toriaus tapyba tokia skirtinga. Norėtųsi, kad skirtingų autorių skirtingi darbai diskutuotų, gin čytųsi. Juk nėra teisingos ar netei singos tapybos“, – sakė D.Rusys, į gimtąją Klaipėdą atvežęs naujau sius ir savo paveikslus. Parodose jis dalyvauja jau 20 metų, surengė daugiau nei de šimtį autorinių ekspozicijų Lie
tuvoje, nuo 1997-ųjų yra Klaipė dos apskrities dailininkų sąjungos narys. N.Petrauskas (g. 1990) – pane vėžietis, šiuo metu mokosi scenog rafijos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje. A.Ma karevičius (g. 1988) – grynas vil nietis, dabar VDA studijuoja vitra žą, jau spėjo sostinėje pristatyti dvi autorines parodas. Vienintelė moteris šioje kompa nijoje I.Skauronė (g. 1978) 2003iaisiais baigė monumentaliosios dailės – freskos ir mozaikos stu dijas VDA, gyvena ir kuria Vilniu je, surengė devynias personalines tapybos ir pastelių parodas, nuolat dalyvauja jungtiniuose meno pro jektuose bei simpoziumuose šaly je ir užsienyje. Ketveriukės vernisažas Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1) – vasario 17 d. 17 val. Parodą galima apžiū rėti iki kovo 7 d.
Jau tradiciniu tampantį renginį pri stato Goethe’s institutas kartu su Austrijos ambasada Vilniuje bei Šveicarijos ambasada Latvijoje ir Lietuvoje. Šiemetėje festivalio programoje – 12 vaidybinių ir vienas dokumen tinis filmas. Jų autoriai – pripažin ti ir debiutuojantys režisieriai, kurie bando laužyti įsigalėjusias nuostatas bei tabu ir kalbėti apie amžinąsias temas – gyvenimą, mirtį ir meilę. Filmuose keliami svarbūs dabartinę visuomenę neraminantys klausi mai: tapatybės krizė, maišto ir lais vės dilema, savitarpio supratimo, tiesos, laimės paieškos. Įprasmin ti savo buvimą filmų herojai sten giasi pačiais įvairiausiais būdais – kovodami su miego liga Kamerūno džiunglėse („Miego liga“, rež. Ulri chas Kohleris), keliaudami į gimtas, bet jau primirštas vietas („Alma nya“, rež. Yasemin Samdereli), su sitelkdami ties kūryba („Nemato moji“, rež. Christian Schwochow), bandydami pakeisti pagedusį pa saulį („Kas, jei ne mes“, rež. Andre sas Veielis) ar narstydami politinių manipuliacijų mechanizmus („Ma nipuliacija“, rež. Pascal Verdosci; „Didžiojo Katerio gyvenimas“, rež. Wolfgangas Panzeris). „Kai kuriuos dalykus naktį gali me matyti aiškiau“, – tikina doku mentinės juostos „Vakarai“ autorius
Nikolausas Geyrhalteris, pasiry žęs nuodugniai ištirti Vakarų Euro pą apsėdusią technologijų ir saugu mo maniją. Tačiau net ir itin aukšti gyvenimo standartai neapsaugo nuo žmogiškųjų dramų, kurios vieną gra žią dieną užklumpa ir sujaukia įpras tą kasdienybės tėkmę. Akistatoje su tuo, kas neišvengiama, esame pri versti vėl ir vėl savęs klausti: kam iš tiesų mes suteikiame prasmę? Kino dienas sostinėje pradėjo žy maus vokiečių režisieriaus And reaso Dreseno drama „Sustojimas pusiaukelėje“, pelniusi pagrindi nį programos „Ypatingas žvilgsnis“ prizą Kanų kino festivalyje. A.Dre senas, pasitelkęs artimų žmonių pa tirtis, atsigręžė į mirtį, išlaisvinan čią iš nevilties, pykčio, baimės ir padedančią suvokti paprastų daly kų vertę. Linksmiau į konfliktines situaci jas bei žemiškus rūpesčius žvelgia filmų „Netyčia pagrobus ponią Elf rydę Ot“ (rež. Andreas Prochaska), „Smėlio žmogus“ (rež. Peter Luisi) ir „Skyriaus piratai“ (rež. Michaelis Schaereris) herojai. Jie nebijo juok tis ir švenčia gyvenimą net tuomet, kai viskas, atrodo, jau prarasta. Dar dvi juostos – „Be tėvo“ (rež. Marie Kreutzer) ir „Daina manyje“ (rež. Florianas Cossenas) – pasakoja apie trapias, tačiau pasiduoti neke tinančias moteris, kurios susiduria su praeitimi ir ima aiškintis senas paslaptis. Programoje šį kartą spindi ir ryš kiausios vokiečių aktorinės mokyk los žvaigždės – Stef fi Kuhnert, Mi chaelis Gwisdekas, Bruno Ganzas, Ulrichas Tukuras bei garsusis aust ras Klausas Maria Brandaueris.
Programa Klaipėdoje Vasario 17–24 d. Vasar io 17 d. 17.30 val. – „Miego liga“, 91 min. Vasario 18 d. 16 val. – „Smėlio žmogus“, 87 min.; 18 val. – „Almanya“, 97 min. Vasar io 19 d. 16 val. – „Nematomoji“, 113 min. Vasario 20 d. 17.30 val. – „Daina many je“, 94 min. Vasario 21 d. 17.30 val. – „Manipuliaci ja“, 90 min.; 19 val. – „Kas, jei ne mes“, 124 min.
Vasario 22 d. 17.30 val. – „Vakarai“, 90 min.; 19 val. – „Be tėvo“, 105 min. Vasario 23 d. 17.30 val. – „Skyriaus pi ratai“, 90 min.; 19 val. – „Netyčia pa grobus ponią Elfrydę Ot“, 113 min. Vasario 24 d. 17.30 val. – „Didžiojo Ka terio gyvenimas“, 88 min. Filmai bus rodomi Kult ūr ų komunika cijų centro Parodų rūmuose (Did žioji Vandens g. 2). Bilietai – po 4 Lt.
14
penktadienis, vasario 17, 2012
pasaulis
K.Papoulias: „Netoleruosiu įžeidinėjimų“ Europa – mokytoja, Graikija – ne klaužada mokinė. Viena pavar go mokyti taupyti, kita – tai daryti. Tačiau kitos išeities nėra, nebent Atėnai sutartų su Europa, kad lai kas palikti euro zoną.
Šią savaitę graikų finansų minist ras Evangelas Venizelas nespindu liavo optimizmu. Jis, kaip ir visa Graikija, lau kia, kada vadinamoji troika, kurią
sudaro ES, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis ban kas, perves Atėnams žadamus 130 mlrd. eurų. Kovo mėnesį graikams teks ati duoti dalį skolų. Jei tai nebus pada ryta, bankrotas – neišvengiamas. Deja, įveikti europiečių, ypač iš šiaurės, skeptišką nuomonę jo šalies atžvilgiu E.Venizelui vis sunkiau. Ne veltui jis pareiškė, kad Grai kijai gresia pavojus būti išstumtai
iš euro zonos ir dabar vyriausybė diena iš dienos kovoja už išlikimą. Iš tiesų Graikijos vyriausybė – tarp dviejų ugnių. Visuomenė rei kalauja, kad taupymas liautųsi, o tarptautiniai kreditoriai vis ma žiau lankstūs. Jų reikalavimas vie nas ir tas pats – mažiau kalbų, dau giau darbų. Vokietijos finansų ministras ly gina Graikiją su bedugne. Kitų euro zonos šalių finansų ministrai, ma
tydami prastėjančią Graikijos fi nansinę ir ekonominę padėtį, vis skeptiškiau vertina galimybės nuo lat savo šalių mokesčių mokėtojų pinigais traukti Atėnus už ausų. „Graikijos žmonėms turime pa sakyti tiesą... Yra kelios (euro zonos šalys), kurios mūsų daugiau nebe nori“, – konstatavo E.Venizelas. Šią savaitę graikų politikai pa demonstravo, kad dantis sukandę vykdo kreditorių reikalavimus.
Kaip ir visada, labiausiai nuo Atė nų kliuvo Vokietijai. Graikijos pre zidentas 82 metų Karolas Papoulias pareiškė, kad vokiečių finansų mi nistras Wolfgangas Schäuble neturi teisės įžeidinėti jo valstybės. „Netoleruosiu įžeidinėjimų, ku riuos laido W.Schäuble, – šiuos žo džius Graikijos prezidentas išrėžė pastebimai įpykęs. – Aš to nepakę siu. Kaip graikas. Kas toks Schäub le, kad gali išjuokti Graikiją? Kas tokie olandai? Kas tokie suomiai?“ K.Papoulias, jaunystėje kovo jęs su naciais Graikijoje, pridūrė: „Mes visuomet jautėme pasidi džiavimą gindami ne tik savo ša lies, bet ir Europos laisvę.“ Būtent Suomija ir Nyderlandai pareiškė, kad arba graikams paskola turi būti suteikta po rinkimų balan dį, arba rinkimai turi būti nukelti. Esą būtina, kad graikų politikai vykdytų įsipareigojimus. Prie Helsin kio ir Amsterdamo prisidėjo ir Berly nas. Šalys net pasiūlė, kad Graikijoje būtų suformuota technokratų vy riausybė be politikų, kaip Italijoje. W.Schäuble vienoje radijo laido je pareiškė nepasitikįs graikų poli tikais: „Aš nesu įsitikinęs, kad visos politinės partijos Graikijoje suvokia savo atsakomybę už tai, kokia su dėtinga jų šalies situacija.“ Vokietijos finansų ministras vie šai pabrėžė manąs, kad rinkimai Graikijoje turėtų būti nukelti. Tiesa, Italijos premjeras Mario Monti ėmė raminti aistras. „Nėra gerų ir nėra blogų vyrukų. Mes vi si turime jausti kolektyvinę atsa komybę“, – sakė jis vykstant de batams Europos Parlamente. Vis dėlto graikai viliasi, kad nau jas pagalbos paketas bus suteiktas. Pirmadienį euro zonos finansų mi nistrai vėl rinksis Briuselyje. Tačiau ekonomistai nežada nieko gera. Jų teigimu, 2012 m. Graikijos bendrasis vidaus produktas gali susitraukti net 7,5 proc., nors tarp tautiniai kreditoriai viliasi 3 proc. smukimo. „ES, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas gerokai apsiskaičiavo, kaip dramatiškai biu džeto konsolidavimas smogė eko nomikai“, – perspėjo ekonomistas iš „Barclays Capital“ Fabio Foisas. „Der Spiegel“, CNN, BNS inf.
Spjūvis: Graikijos prezidentas
K.Papoulias (nuotr.) vokiečių fi nansų ministro W.Schäuble ko mentarus apie jo šalį pavadino įžeidimu. „Reuters“ nuotr.
15
penktadienis, vasario 17, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis
Parduoda
AMBULATORIJA
Butus: 1 kambario Kauno g. 5/3 a.; 2 kambarių Debreceno g. 5/3 a.; 3 kambarių su holu Poilsio g. 5/2 a.; kambarį bendrabutyje (13 000 Lt). Tel. 420 792, 8 652 22 532.
Unikali technologija Lietuvoje
911696
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuNemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-
Perka
buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Indivi-
Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neįrengtas, šalia Danės upės, galima išsimokėtinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865. 913520
duali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85.
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A. lt, tel. 8 652 09 668. 906255
www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911011
dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių
Sklypą namo statybai Naujojoje Kalotėje (10 a, su komunikacijomis, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664.
tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-
910073
toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-
piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-
1 kambario butą Gedminų g. (kaina 77 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 659 12 682.
urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,
913168
reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 906578
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 906548
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 906845
Mokymas
1 kambario butą su niša netoli „Švyturio“ arenos (5 pl./1 a., 37 kv. m, kapitališkai suremontuotas, kai kurie baldai, 107 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 615 81 895. 913252
1 kambario butą Ginduliuose, 3 km nuo Klaipėdos centro (autonominis šildymas, plastikiniai langai, tvarkingas, pigus išlaikymas). Tel. 8 678 54 567. 913118
10,4 a gyvenamosios paskirties sklypą Rimkuose (visos komunikacijos, namo projektas, leidimas statybai, 80 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 612 54 688. 913249
2 kambarių butą Statybininkų pr. (5/5 a., suremontuotas, savininkas, kaina 135 000 Lt). Tel. 8 603 02 443. 913301
3 kambarių butą Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 913294
Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 912782
Nekilnojamasis turtas Nuoma
Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. 910405
Dubysos g. 64 išnuomojamos patalpos: 34, 16 kv. m kontoroms, 350 kv. m sandėliams (gamybai). Tel. 8 698 73 239 darbo dienomis. 912098
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 913393
3 kambarių su holu butą Kuncų g. 9/7 a. Be tarpininkų. Tel. 8 683 57 924.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 906519
913555
Vyriškis išsinuomotų butą bendrabutyje, kambarį, sodą. Brangių nesiūlyti. Tel. 8 646 52 534. 913035
Išnuomojamas 1 kambario butas su baldais Reikjaviko g. Tel. 8 619 56 309. 912740
Išnuomoju kambarį bendrabutyje prie „Vetrungės“. Tel. 8 671 64 608, e. paštas latvieneilona@gmail.com. 913096
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 912752
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 912429
Paskolos Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900841
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907356
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 907238
Paslaugos Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720. 913108
Darbas
Naujai statomus blokuotus namus Slengiuose (gyvenvietė Saulėtas Sodžius, nuo 160 iki 180 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, 1 kv. m kaina 2 000 Lt). Tel. 8 685 78 630, info@ppgrupe.lt. 913433
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 913040
Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771. 913089
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Akropolio“ (baldai, buitinė technika); suremontuotą 2 kambarių butą Statybininkų pr. Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
Skubiai žemės ūkio paskirties sklypą tarp Klaipėdos ir Palangos, Bruzdelyno gyvenvietėje (1,75 ha, galima dalimis, sodybai ir kt., graži vieta, netoli elektros linija, miškelis). Tel. 8 674 09 416.
912083
913260
Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192. 913299
Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 912529
Laivų remonto bendrovei „Garant Service“ reikalingas aukštos kvalifikacijos tekintojas, mokantis dirbti tekinimo, ištekinimo ir frezavimo staklėmis. Tel. 8 655 28 237. 912243
Raktų dirbtuvei ir dovanų parduotuvei reikalingas meistras-pardavėjas. Apmokysime. Pageidautina nuo 30 m. Trumpą gyvenimo aprašymą pateikti Taikos pr. 20, firma „ASSA“, Klaipėda, arba e. paštu info@raktuimperija.lt. 912620
Viešbučiui reikalinga (-as) administratorė (-ius). Mes tikimės, kad Jūs turite darbo patirties viešbučių srityje, puikiai kalbate lietuvių, anglų ir rusų kalba, esate reprezentatyvios išvaizdos, sąžiningas ir komunikabilus bei mokate šypsotis. Mes siūlome: karjeros ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą ir konkurencingą atlyginimą. CV siųskite gm@ nationalhotel.lt arba skambinkite tel. 8 621 77 407. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus. 912734
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876. 912611
Šaldymo, oro kondicionavimo, vėdinimo įrangos remonto meistrui ir elektronikos remonto specialistui. Tel. 8 656 99 099. 913515
Siūlo darbą Agentūra BALTUS ieško nekilnojamojo turto vadybininkų. Geros darbo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. Privalumas – patirtis. Tel. 8 616 99 674, info@baltus.lt.
Tarptautinių pervežimų įmonei UAB „Elvitransa“ reikalingas vairuotojas (LT-DE-LT). Savaitgaliai laisvi. Tel. 8 656 33 723. 912746
911161
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 912017
Dirbti uoste reikalingi krovėjai, stropuotojai, neturintys žalingų įpročių. Tel. (8 46) 235 876. 912661
Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766. 911666
913377
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
912942
907464
913077
913385
Ilgesniam laikui išnuomojamas 1 kambario butas Taikos pr. Tel. 8 681 45 187.
Ieškome virėjos ir vyr. finansininkės. Tel. 8 679 33 313.
UAB „Ekskomisarų biuras“ plečia savo veiklą ir Klaipėdoje ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: panašaus darbo patirtis, darbas kompiuteriu. Tel. (8 46) 411 367, elektroninis paštas klaipeda@ ekskomisarai.lt. 909879
UAB „VMG EKSPEDICIJA“, užsiimanti technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarnavimu, nuolat dirbti ieško TEKINTOJO– FREZUOTOJO. Būtina patirtis. Kreiptis e. paštu kestutis.mockus@vmge.lt arba tel. 8 620 30 204.
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
UAB reikalingas suvirintojas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.
900111
912482
913352
16
penktadienis, vasario 17, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Medinės vidaus durys. Konsultacijos, gamyba, montavimas. Tel. 8 611 17 703.
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
širdžius užuojautos žodžius
Meistras atlieka vidaus apdailos darbus. Tel. 8 671 83 813.
skiriame mokytojai Marijai
911992
Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620. 908539
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905492
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439.
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364. 912547
atsinaujinančiu kuru – šiaudų granulėmis.
UAB perka automobilius ardyti. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098.
Perka Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46)
909987
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895892
909377
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 912378
Baldai Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 912784
Buitis ir technika
Kita
913039
912731
Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321. 901813
907959
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. IĮ „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577.
Paslaugos
912534
Paslaugos Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 912559
Parduoda Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę
Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 910464
medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939. 910159
Radiniai Prarasta
UAB „Slengiai“ išparduoda įvairaus galingumo šildymo katilus, kūrenamus šiaudų granulėmis, rulonais, malkomis. Tel. 8 698 22 629, 8 618 32 257.
„Klaipėdos“ viešbučio rajone pamestas vyriškas vestuvinis žiedas (3 akutės ir graviruotas įrašas). Grąžinusiam bus atlyginta. Tel. 8 640 10 570.
910521
913427
Darželio-mokyklos „Nykštukas“ trečiokai ir jų tėveliai
R.Paulausko firma (teisinė forma - individuali įmonė, įm. kodas 163344510, buveinė Smilgų g. 8A, Palanga, duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale) pertvarkoma į UAB „AMRD Amber“, kuri po registravimo perima visas pertvarkomos įmonės teises ir pareigas, turtą ir įsipareigojimus. Su UAB „AMRD Amber“ steigimo dokumentais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 1 d. Smilgų g. 8A, Palanga.
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886. 912738
908365
Transporto paslaugos Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
911592
311 151, 8 698 49 634.
912470
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius, butus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome. com, tel. 8 655 22 204.
910527
910014
ir artimiausius iš visų.
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
UAB „Slengiai“ parduoda automatizuotus UAB
Tel. 8 698 15 709, 8 618 32 257. Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 912642
„Biokaitra“ katilus, kūrenamus ekologišku
Brangiausius mums
913107
911598
909489
Į amžinybę pasikviečia
912222
Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, sutvarkome projektus, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.
se). Tel. 8 657 95 758.
Dėmesio
Nežiūri amžiaus nei jausmų,
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.
912968
Perka
900269
Gyvenimas – negailestingas,
Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė pakartotinai skelbia viešą nekilnojamojo turto nuomos konkursą: 3 metams išnuomojamos negyvenamosios patalpos Šaulių g. 36, Klaipėdoje, 97,28 kv. m bendrojo ploto, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklai (kavinei-barui). Pradinis nuompinigių dydis – 16,13 Lt (be PVM) už 1 kv. m per mėnesį. Pradinis konkurso dalyvio įnašas – 4707,38 Lt (be PVM). Pradinis įnašas lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Konkurso dalyvio įnašas mokamas į Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės sąskaitą Nr. LT237300010089412205, įm. k. 300101372, AB „Swedbank“. Paraiškos dalyvauti konkurse registruojamos Klaipėdos koncertų salėje, Šaulių g. 36, 203 kab., iki 2012 m. kovo 5 d. 9 val. Vokai atplėšiami 2012 m. kovo 5 d. 10 val. (2 aukštas, 206 kab.). Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. (8 46) 257 517, informaciją teikia pavaduotojas ūkio reikalams Algirdas Kalinauskas, arba tel. (8 46) 410 559, informaciją teikia vykd. administratorė Eglė Macijauskienė.
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Automobiliai
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Vaitkienei netekus brolio...
PRANEŠIMAS. Pajūrio kredito unijos nariams! 2012 m. kovo 12 d. 10 val. Pajūrio kredito unijos patalpose, Taikos pr. 17, Klaipėda, šaukiamas Pajūrio kredito unijos, buveinės adresas Žalioji g. 6, Rudgalvių k.,Klaipėdos r. sav., eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1.Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 5.Metinės finansinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) projekto pristatymas. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) priėmimas. 6. 2012-2014 m. veiklos plano tvirtinimas. 7. 2012 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Pajūrio kredito unijos įstatų keitimas. 9. Kredito unijos valdybos narių rinkimas. 10. Kredito unijos stebėtojų tarybos narių ir pirmininko rinkimas. 11. Kredito unijos paskolų komiteto narių ir pirmininko rinkimas. 12. Įgaliojimų suteikimas naujai išrinktai valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. 13. Audito įmonės einamųjų 2012 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinei atskaitomybei rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas. Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, Taikos pr. 17, Klaipėda. Valdyba.
909312
Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuo-
Dalijamės skausmu ir nuo-
908086
913232
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Išėjus anapilin ilgamečiam AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo darbuotojui Sigitui Gergeliui, nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo kolektyvas 913370
Konkursai
17
penktadienis, vasario 17, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai! Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!
šokiai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Šokių studija „SVAJONĖ“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Aplankykite visą Pietų Ameriką vienos
sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos
kelionės metu!
ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Brazilija – Argentina – Čilė – Peru –
Kelionė vyks 2012 03 02 – 28
Ekvadoras – Panama – Kolumbija – JAV
Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais
Programą rasite www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymo centras „Gimnazita“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
kursai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
penktadienis, vasario 17, 2012
pramogos
A.Grybauskas: „Tai, kÄ… darai, turi palikti pÄ—dsaką“ Kiekvieno profesionalaus muzikanto tikslas yra, kad jo kĹŤryba iĹĄtvertĹł laiko testus.
ď Ž KĹŤryba: _RVXVN [\_Ă›aV ]NYVXaV V`a\_VW\WR `Nc\ ]Ă›Q`NXĂ– /ĂaR[a N]VR aNV TNYc\WNb Xb_QNZN` ]N
cNQV[VZÖ T_b]RV• “ acV_aV[\ . 4_fONb`XN`
DainĹł tekstĹł ir muzikos autorius, grupÄ—s „Andrius ir grupÄ— pÄ—dsakai“ lyderis, muzikantas Andrius Grybauskas, ÄŻsitikinÄ™s, kad pastaraisiais metais formuojasi nauja gerbÄ—jĹł karta, vertinanti kokybiĹĄkÄ… garsÄ…, prasmingus kĹŤriniĹł ĹžodĹžius ir autoriaus nuoĹĄirdumÄ… bei kompetencijÄ…. Pirmasis „kĹŤdikis“
„Kiekvieno profesionalaus muzikanto tikslas – kad jo kĹŤryba iĹĄtvertĹł laiko testus. Reikia norÄ—ti palikti istorijoje savo pÄ—dsakÄ…. BĹŤtent apie tai galvojau kurdamas grupÄ—s pavadinimą“, – tvirtino A.Grybauskas.
Ĺ iuo metu keturi „Andrius ir grupÄ— pÄ—dsakai“ nariai intensyviai kuria dainas pirmajam albumui. Poproko stiliaus muzikÄ… atliekantis kolektyvas jau ÄŻraĹĄÄ— aĹĄtuonis kĹŤrinius, kuriĹł galima pasiklausyti internete. A.Grybauskas neabejoja, kad didĹžiausios sÄ—kmÄ—s sulauks daina, ÄŻraĹĄyta su septyniolikmeÄ?iu broliu Mariumi. Ji interneto platybÄ—se turÄ—tĹł pasklisti vasario viduryje. „Esu sukĹŤrÄ™s daugiau nei 40 dainĹł, taÄ?iau atrinkau tik aĹĄtuonias. Kol kas kitos dar nÄ—ra tokios, kurias norÄ—Ä?iau pristatyti publikai. Jas reikia patobulinti, naujai aran-
Ĺžuoti. Kol kas prie jĹł negrÄŻĹžtu“, sakÄ— A.Grybauskas. Nori visko
EkonomikÄ… aukĹĄtojoje mokykloje studijuojantis vaikinas sako neĹžinÄ…s, kas jam labiau patinka – kurti dainĹł tekstus ar jiems skirtÄ… muzikÄ…. Pasak A.Grybausko, jei mintyse ima skambÄ—ti garsai, jis visada netrukus suĹžino ir kokiais ĹžodĹžiais juos ÄŻprasminti. O jei pirmiausia gimsta tekstas, netrukus galvoje suskamba ir jam skirta melodija. Ĺ iuo metu grupÄ— „Andrius ir grupÄ— pÄ—dsakai“ planuoja ir naujÄ… koncertinÄ™ programÄ…. „Nesa-
kau, kad mĹŤsĹł muzika tobula, bet to reikia siekti. Dirbdamas stengiuosi atsirinkti ir instrumentus, ir mokytojus. Dalyvauju seminaruose ir tobulinuosi. Man tai svarbu“, – sakÄ— A.Grybauskas, su ĹĄypsena pridurdamas, jog galbĹŤt dÄ—l savo maksimalizmo stengiasi pats viskÄ… aprÄ—pti – ir kurti, ir planuoti renginius. „Kadangi mĹŤsĹł pasirodymĹł graďŹ kas nÄ—ra intensyvus, viskÄ… suspÄ—ju. Ĺ˝inoma, sunkiau bĹŤna per sesijas. Tuomet kartais pasiekiu savo galimybiĹł ribÄ…... Bet labai padeda tÄ—vai, brolis, kuriam jau galiu patikÄ—ti maĹžiau sudÄ—tingus darbus“, – pasakojo atlikÄ—jas. Jis vis prisimena, jog brolis Marius buvo pirmasis, ĹžengÄ™s muzikos keliu. Iki ĹĄeĹĄiolikos metĹł futbolÄ… ĹžaidÄ™s Andrius nÄ— nesvajojo apie muzikÄ…. AukĹĄtumĹł savo amĹžiaus grupÄ—je sporte pasiekÄ™s vaikinas su mÄ—gstamu uĹžsiÄ—mimu atsisveikino tik patyrÄ™s kelias rimtas traumas. TurÄ—damas laiko ir ieĹĄkodamas pramogos A.Grybauskas sandÄ—liuke rado tÄ—Ä?io gitarÄ…. Kelis kartus ja pabrazdinÄ™s ir daug juoko artimiesiems sukÄ—lÄ™s vaikinas uĹžsidegÄ— aistra muzikai. Jis papraĹĄÄ— tÄ—Ä?io parodyti pratimĹł pirĹĄtams, Ä—mÄ— domÄ—tis literatĹŤra, mokytis groti ir dainuoti. „Dabar atrodo, kad tai manyje buvo visada“, – tvirtino A.Grybauskas. Gyvenimo trofÄ—jus
Namuose vaikinas turi ÄŻraĹĄĹł studijÄ…, repeticijĹł kambarÄŻ, kur saugo dau-
giau nei dvideĹĄimt gitarĹł. Dauguma jĹł – senovinÄ—s, pirktos Amerikoje, gamintos „Fender“ kompanijos. Ĺ irdĹžiai mieliausia yra originalo Jimi Hendrixo gitara, ÄŻsigyta aukcione. Ja A.Grybauskas skambina tik tuomet, kai ÄŻraĹĄinÄ—ja dainas. „Šiaip ji saugoma specialiame dÄ—kle, nustatytoje temperatĹŤroje. Gitara stengiuosi negroti nei pats, nei kitiems leidĹžiu“, – sakÄ— A.Grybauskas. AnglĹł kalba daĹžniausiai kuriantis vaikinas sako vis daĹžniau paraĹĄantis ir lietuviĹĄkĹł tekstĹł. Imtis plunksnos ir kurti viena populiariausiĹł pasaulio kalbĹł jÄŻ paragino kvietimai pasirodyti uĹžsienyje. „Bet lietuviĹĄkĹł tekstĹł jau irgi apstu. Visos mano dainos – iĹĄgyventos, patirtos“, – kalbÄ—jo A.Grybauskas. PavyzdĹžiui, jis dainuoja apie vieno didelio Lietuvos prekybos centro kasoje dirbanÄ?iÄ… merginÄ…, kuri svajoja smuikuoti orkestre, bet kol kas nesulaukia laisvos vietos. „Apie jÄ… man papasakojo vienas kolega, pasakÄ™s, kad mergina, turinti absoliuÄ?iÄ… klausÄ…, laukia, kol iĹĄsipildys jos svajonÄ—. Nors nesu tos merginos matÄ™s, bet apie jos jausmus paraĹĄiau dainÄ… „Gyvenimo trofÄ—jus“, – pasakojo A.Grybauskas. Muzikos pasaulyje pÄ—dsakÄ… norintis palikti vaikinas tikisi, kad jam tai padaryti pavyks ir po keleriĹł metĹł jis bus ÄŻvardijamas kaip vienas perspektyviausiu poproko stiliaus dainĹł atlikÄ—jas. UĹžs. 120217
TV programa
6.00 LaÂbas ryÂtas. 9.00 „VolÂkeÂris, TekÂsaÂso reinÂdĹžeÂris“ (N-7) (k). 10.00 „KoÂmiÂsaÂras RekÂsas“ (N-7) (k). 11.00 „AkiÂraÂÄ?iai“. TieÂsioÂgiÂnÄ— LieÂtuÂvos raÂdiÂjo laiÂda. 12.00 KulÂtĹŤÂrĹł kryĹžÂkeÂlÄ—. VilÂniaus sÄ…ÂsiuÂviÂnis. 12.15 MĹŤÂsĹł dieÂnos – kaip ĹĄvenÂtÄ— (k). 13.45 BÄ—ÂdĹł turÂgus (k). 14.50 Ĺ˝iÂnios. 15.10 „VolÂkeÂris, TekÂsaÂso reinÂdĹžeÂris“ (N-7). 16.00 „MeiÂlÄ—s skoÂnis“. 17.05 „SeÂnis“ (N-7). 18.15 Ĺ ianÂdien (su verÂtiÂmu ÄŻ gesÂtĹł k.). 18.35, 21.05 SporÂtas. Orai. 18.45 LieÂtuÂvos tĹŤksÂtantÂmeÂÄ?io vaiÂkai. 20.25, 22.10 LoÂteÂriÂja „PerÂlas“. 20.30 PaÂnoÂraÂma. 20.55 VersÂlas. 21.00 KulÂtĹŤÂra. 21.15, 22.15 DuoÂkim gaÂro! 23.15 KiÂne kaip kiÂne. 23.45 IsÂtoÂriÂnÄ— draÂma „HerÂkus ManÂtas“ (1, 2) (1972 m.).
6.20 „NicÂkeÂloÂdeon“ prisÂtaÂto. MaÂĹžoÂji iĹĄÂraÂdÄ—Âja DoÂra“ (5). 6.50 „MaÂĹžieÂji ToÂmas ir DĹžeÂris III“ (k). 7.20 „KemÂpiÂniuÂkas PlaÂÄ?iaÂkelÂnis“ (3) (k). 7.50 PriÂÄ?iuÂpom! 8.20 „DrauÂgai IV“ (N-7) (k).
8.50 24 vaÂlanÂdos (N-7). 9.45 Ĺ˝vaigĹžÂdĹžiĹł dueÂtai 6. LeÂmiaÂma koÂva (k). 12.10 KaĹžÂkas atÂsiÂtiÂko (N-7) (k). 12.40 PriÂÄ?iuÂpom! (k). 13.10 „DrauÂgai IV“ (N-7). 13.40 „VaiÂkĹł „WarÂner Bros.“ MaÂĹžieÂji ToÂmas ir DĹžeÂris III“. 14.10 „NicÂkeÂloÂdeon“ vaÂlanÂda. KemÂpiÂniuÂkas PlaÂÄ?iaÂkelÂnis“ (4). 14.40 „iKarÂli“ (4). 15.10 „JuoÂkinÂgiauÂsi neÂtyÂÄ?iuÂkai“ (4). 15.40 „LanÂgai III“ (N-7). 16.40 24 vaÂlanÂdos (N-7). 17.40 BĹŤk maÂno meiÂle! (N-7). 18.45 Ĺ˝iÂnios. KriÂmiÂnaÂlai. 19.14 SporÂtas. 19.17 Orai. 19.19 MaÂno vyÂras gaÂli. 21.10 Fantastinis trileris „IĹĄÂrinkÂtĹłÂjĹł meÂdĹžiokÂlė“ (KaÂnaÂda, JAV, 2009 m.) (N-7). 23.25 TriÂleÂris „GiÂmÄ™ ĹžuÂdyÂti“ (JAV, 1994 m.) (S). 1.55 TriÂleÂris „DakÂtaÂro MoÂro saÂla“ (JAV, 1996 m.) (N-14).
6.45 TeÂleÂparÂduoÂtuÂvÄ—. 7.00 „BaÂkuÂgaÂnas“. 7.30 „MaÂno maÂĹžaÂsis poÂnis“. 8.00 „BiuÂras“. 8.55 „MeiÂlÄ—s sĹŤÂkuÂryÂje“. 10.00 „Kas noÂri nuÂĹžuÂdyÂti MiÄ…?“ 11.00 NuoÂtyÂkiĹł koÂmeÂdiÂja „AsÂteÂrikÂsas ir ObeÂlikÂsas. MiÂsiÂja „KleoÂpatÂra“ (PranÂcĹŤÂziÂja, VoÂkieÂtiÂja, 2002 m.).
13.10 Anim. f. „Trys didÂvyÂriai ir Ĺ aÂmaÂchanÂdo prinÂcesė“ (RuÂsiÂja, 2010 m.). 14.40 „ČiÂpas ir DeiÂlas skuÂba ÄŻ paÂgalÂbą“. 15.10 „SimpÂsoÂnai“. 15.40 „LiÂkiÂmo gaÂlia“. 16.40 „MeiÂlÄ—s triumÂfas“. 17.40 KÄ… maÂnai? 18.35 SuÂsiÂtiÂkiÂme virÂtuÂvÄ—Âje. 18.45 TV3 ĹžiÂnios. 19.00 TV3 sporÂtas. 19.05 TV3 orai. 19.10 KoÂmeÂdiÂja „SeÂni vilÂkai“ (JAV, 2009 m.). 20.55 KoÂmeÂdiÂja „Tai bent maÂmyÂtÄ—!“ (JAV, 2007 m.). 22.40 KoÂmeÂdiÂja „KarĹĄÂta puÂpyÂtė“ (JAV, 2002 m.). 0.40 VeiksÂmo f. „VolÂkeÂris, TekÂsaÂso reinÂdĹžeÂris. IĹĄÂbanÂdyÂmas ugÂniÂmi“ (JAV, 2005 m.).
6.30 TeÂleÂvitÂriÂna. 7.00 Ĺ˝iÂnios (k). 7.25 „MiÂliÂjoÂnieÂriai“ (k). 8.00 „SveiÂkaÂtos koÂdas“. TeÂleÂvitÂriÂna (k). 9.00 „SÄ…ÂmoksÂlo teoÂriÂja“. DisÂkuÂsiÂjĹł laiÂda (k). 10.00 „MarÂgoÂĹĄa: moÂteÂriÂmi neÂgimsÂtaÂma“. 11.00 „MenÂtai“ (N-7) (k). 12.00 „GaÂliÂleo: noÂrinÂtiems ĹžiÂnoÂti“ (k). 12.30 „EkstÂraÂsenÂsai prieĹĄ nuÂsiÂkalÂtÄ—Âlius“ (N-7) (k). 13.30 „MuÂchÂtaÂro suÂgrÄŻÂĹžiÂmas“ (N-7) (k). 14.30 „PraÂgaÂro virÂtuÂvė“. KuÂliÂnaÂriÂnis reaÂlyÂbÄ—s ĹĄou (N-7). 15.30 „AmeÂriÂkos taÂlenÂtai“. PraÂmoÂgiÂnis ĹĄou. 16.30 „MuÂchÂtaÂro suÂgrÄŻÂĹžiÂmas“ (N-7). 17.30 „NeÂreaÂlu!“ PaÂroÂdiÂjĹł ĹĄou (N-7) (k). 18.00 Ĺ˝iÂnios. SporÂtas. Orai. 18.25 „GaÂliÂleo: noÂrinÂtiems ĹžiÂnoÂti“. 19.00 „AmeÂriÂkos taÂlenÂtai VI“. PraÂmoÂgiÂnis ĹĄou. 20.00 Ĺ˝inios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 RusĹł kinas. Trileris „MeilÄ— su antspaudu „visiĹĄkai slaptaiâ€? (1) (Rusija, 2008 m.) (N-7). 22.25 AmerikietiĹĄkos imtynÄ—s (N-14). 23.25 Trileris „Smogikasâ€? (JAV, 1991 m.) (N-14). 1.10–6.00 „Bamba“. Interaktyvus ĹĄou suaugusiesiems (S).
19
penktadienis, vasario 17, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Pavyks lengvai išspręsti iškilusias problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Dvyniai (05 21–06 21). Galite neišvengti konfliktų. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Vėžys (06 22–07 22). Naujos galimybės ar sprendimai, susiję su darbu, gali tapti sunkiu išbandymu. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie iškilusius sunkumus. Liūtas (07 23–08 23). Asmeninės problemos gali kliudyti siekti gyvenimo tikslų. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, su kuriuo bus sunku bendrauti. Nespauskite jo, bet parodykite, kad suprantate ir norite padėti. Atidėkite susitikimus, nespręskite svarbių reikalų. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt sulauksite netikėtos pagalbos iš aplinkinių. Atsiras naujų idėjų, kylančių iš jūsų praeities. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų karjera neigiamai veiks jūsų šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstysite praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai suprasite aplinkinius ir praleisite laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Žuvys (02 20–03 20). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Begalinė grandinė“.
Emilie Richards. „Begalinė grandinė“. Trilogijos „Šenandoa slėnis“ antra knyga. Emilie Richards trilogija „Šenandoa slėnis“ – apie tame slėnyje gyvenančias šeimas, jų paslaptis ir skausmingus išgyvenimus, kuriuos galiausiai pakeičia džiaugsmai. Trilogijos dalys neatsitiktinai pavadintos kaip skiautinių raštai – „Vestuvių žiedai“, „Begalinė grandinė“ ir „Meilės mazgas“. Knygose skiautiniams skiriama nemažai dėmesio. Jie margi kaip ir pats gyvenimas. Reikia begalinės kantrybės ir išmonės, kad mažučiai audinio gabalėliai sukristų į lovatieses, staltieses ar net paveikslus.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką branginančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. KITI RENGINIAI Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.
KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. RENGINIAI Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Vasario 17 d. 17 val. atidaroma vilniečių dailininkų tapybos darbų „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai – D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė. Veiks iki kovo 7 d.
Marginių salonas (Sukilėlių g. 4) Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
PARODOS Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.
„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“ (mokytoja N.Sereikienė). Klaipėdos apskritiesapskrities Klaipėdos Ievos S simonaitytės ievos imonaitytės biblioteka viešojiviešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizijos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės sargyboje“. Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko fotografijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyrikos paroda „Karaliai“. Renginių salė – vasario 20 d. 17 val. žurnalistės E.Mildažytės knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė E.Mildažytė. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“.
Orai
Šiandien Lietuvoje truputį atšals, prognozuojama pūga. Temperatūra dieną sieks 2–8 laipsnius šalčio. Ry tą ir dieną daug kur snigs, pustys, kai kur kils pūga. Rytoj vietomis pasnigs, oras pamažu šils. Dieną pajūryje bus apie 1 laipsnį šalčio, kitur – 4–7 laips niai šalčio.
Šiandien, vasario 17 d.
–7
–3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
–5
Šiauliai
Klaipėda
–6
Panevėžys
–7
Utena
–5
7.57 17.43 9.46
48-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 318 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +6 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +15 Keiptaunas +24 Kopenhaga +5
kokteilis Patiko priverstinės mankštos Kret ingos gatvėje daug iaaukščiame name gyvenant i Salomėja nesiskun džia, kad pastar ųjų pirmad ien ių ry tais name neveik ia liftas. Pirmad ie niais jai, kaip ir kitiems gyventojams, tenka mikl int i kojeles lipant laiptais. O moter iškė gyvena ne trečiame ar penktame – net dvyl iktame aukšte. Todėl išvest i šun iuką į lauką, grįžt i, po to leistis laiptais skubant į darbą – nebloga treniruotė. „Tąd ien jaučiuosi ger iau, – šypsojosi „Kokteil io“ skait ytoja. – Nuotaika ge resnė, esu energ ingesnė.“ Salomėja kviečia namo bendrijos pir mininką išjungti liftą kiekvieną rytą. Tiesa, vakarop, kai grįžta iš darbo, ji no rėtų, jog keltuvas veiktų, nes, anot mo ters, per dieną pakankamai nuvargsta ir vakarinės treniruotės nebenori. „Kokteil iui“ pasiūl ius ignor uot i lift ą net jam veik iant, klaipėd ietė prisipa žino, kad netur i val ios save priverst i tok iam žygdarbiui.
Londonas +12 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –10 Niujorkas +9 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +2
Praha +4 Ryga –6 Roma +10 Sidnėjus +31 Talinas –7 Tel Avivas +13 Tokijas +8 Varšuva –3
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–6
Alytus
4–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–8
–6
Vardai Aleksas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Viltė
vasario 17-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-7
-3
-2
-2
8
-4
0
-1
+1
8
0
+2
+1
0
8
rytoj
sekmadienį
1387 m. pirmą kartą ra šyt in iuos e šalt in iuo se pam inėt i Molėt ai, kai kun igaikšt is Jogai la padovanojo juos Vil niaus vyskupui. Vysku pijai Molėtai prik lausė iki XVIII a. 1920 m. sudaryta Klai pėdos krašto direkto rija. 1934 m. gimė nusipel nęs art istas, Klaipėdos dramos teatro aktor ius Algirdas Venskūnas. Mi rė 2003 m.
1963 m. gimė NBA žvaigž dė Michael Jordan.
1972 m. Didžiosios Bri tanijos bendruomenių rūmai bals avo už ša lies stojimą į Europos Bendriją. 1990 m. Ryt ų Vok iet ija paskelb ė ket inant i nu griauti Berlyno sieną. 2002 m. Prancūzijos na cionalinę valiutą franką pakeitė euras. 2007 m. po sunkios ligos mirė prozininkė, eseistė, dramat urgė, dail in inkė Jurga Ivanauskaitė. Gi mė 1961 m.
Pavyzdys: nusprendusiųjų vie
toj lifto naudotis laiptais yra už sienyje.
„Kokteilio“ pozicija Bendr ijos pirm in inkas klauso med i kų. Jie siūlo: jei tur ime pasir ink imą kelt is liftu ar lipti laiptais, geriau pasi rink ime pastarąjį var iantą.
Nemokamas patarimas Mankšt int is reik ia labai ankst ų ry tą, kol dar smegenys nesupranta, kas vyksta.
Vyrams – po „Neringos“ kepsnį Šią savaitę moterys vyrus privalo pa malon int i „Ner ingos“ kepsn iu. Jį pa ruošt i visai paprasta. Reik ia tik 800 g kiaulienos, 10 g citrinos rūgšties, dvie jų svog ūnų ir gvazdikėl ių, 150 g pomi dorų padažo, pagal skonį juodųjų pipi rų, druskos ir cukraus. Kiaul ien ą supjaust yk ite stač iakam piais gabal iukais, apibarst yk ite mal tais pipirais ir prieskoniais. 12 val. rei kia mar inuot i citr inos rūgšt ies tirpa le. Vėl iau verk ite ant iešmo ir kepk ite žar ijų kaitroje. Tiek ite su marinuotais svog ūnais ir pomidor ų padaž u.
Linksmieji tirščiai – Vakar med žioklėje dvi žąsis nušo viau! – Ką, jos lauk inės buvo? – Jos tai ne, bet jų šeimininkas... Česka (397 719; lifto atsisakę gyventojai gerokai sutaupytų)
Vieta: skulptūras bus galima išvysti ant molo ties Neringos sporto mokykla.
Sandros Vaišvilaitės nuotr.
Kopos papėdėje – ledo skulptūros Neringa savaitgalį vilios žmones žiemiš komis atrakcijomis ir ypatingais regi niais: Stintapūkio šventę papuoš skulptū ros iš Kuršių marių ledo. Naujas formas žalsvos spalvos Kuršių marių ledo luitams suteiks Neringoje vykstančių simpoziu mų iniciatorius – juodkrantiškis Albertas Danilevičius. Jam talkins Neringos meno mokyklos moks leiviai bei neringiškis Sigitas At kočaitis. Ledo luitai jau išpjauti iš užšalu sių Kuršių marių ir sukrauti vienas ant kito, kad sušaltų. Pirmoji skulptūra vaizduos kelis šimtus metų menantį poledinės žvejybos būdą – bumbinimą, kai siekiant privilioti žuvį buvo karto jama ar išdainuojama frazė „stin
ta pūkis“. Likusios dvi skulptūros taip pat atspindės šiuo metu popu liariausią užsiėmimą Kuršių neri joje – žvejybą. Jos vaizduos žuvį bei stintas gaudantį žveją. A.Danilevičius ledo skulptūras formuoja jau ne pirmus metus. Jo darbus Neringos gyventojai ir sve čiai galėjo išvysti ties Juodkrantėje esančia Gintaro įlanka. Juodkran tiškio ir jo kolegų darbai iš Kuršių marių ledo prieš kelis metus puo šė Preilos gyvenvietę. „Ledas yra paslaptinga ir vizua liai įdomi medžiaga. Kai keičia si orai, galima stebėti, kaip gam
ta tobulina skulptūrą“, – pasakojo šiuo metu pamaryje skulptūras da rantis A.Danilevičius. Skulptūros, subtiliai papildan čios Nidos gyvenvietės kraštovaiz dį ties Parnidžio kopa, bus prista tytos Stintapūkio šventės metu šį šeštadienį. Pamario krašto tradicijomis džiuginančioje šventėje veiks žie mos pramogų parkas, Stintapū kio vaišių alėja, kurioje vyks blynų kepimo varžybos. Nepamiršta bus
VIKINGŲ LOTO
ir artėjanti Užgavėnių šventė. La biausiai šio krašto svečius turėtų sudominti poledinis stintų bum binimas, kurį demonstruos Kuršių nerijos žvejai. Greta šių pramogų Nidoje vyks Baltijos Ice-Blokart ledrogių čempionatas. Susirung ti poledinės žūklės varžybose Ne ringos savivaldybės mero taurei laimėti kviečia jau trečius me tus organizuojama „Preilos bliz gė 2012“. „Klaipėdos“ inf.
Nr. 988
2012 02 15 2 + papildomas sk. – 6 Lt (15946 prizų) AUKSO PUODAS – 8 841 816 Lt Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. DIDYSIS PRIZAS – 2 531 389 Lt Audi A3 ****** 040–02730873–******* 02 03 07 14 32 39 Audi A3 ****** 046–06097087–******* Auksinis skaičius 32 Audi A3 *** *** 042–03964615–******* Papildomi skaičiai 21 44 Audi A3 ****** 043–05647715–******* 6 tarp jų auksinis sk. – 4 420 908 Lt (0 prizų) Audi A3 ****** 046–06620300–******* 6 skaičiai – 2 531 389 Lt (0 prizų) * reiškia bet koks skaičius 5 + papildomas sk – 722 591 Lt (0 prizų) 5 skaičiai – 8 498 Lt (8 prizų) Prognozė: 4 skaičius – 139 Lt (648 prizų) Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt 3 skaičiai – 11 Lt (11389 prizų)