2012-02-17 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

Penktadienis, vasario 17 d., 2012 m. Nr. 39 (1238)

B.Ko­mo­rows­kis ra­gi­no Lie­tu­vos len­kus būti ge­rais pi­lie­čiais.

Lietuva 7p.

Grai­ki­jos pre­zi­den­tas K.Pa­pou­lias pa­reiškė ne­pakę­siąs vo­kie­čių pa­mokslų jam ir jo ša­liai.

Pasaulis 12p.

TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu

tvdiena@

šeštadienis sausio 23 d.,

2010 m.

diena.lt­

nr. 15 (671)

­Redakto

rė­Agnė­

Klimčiau

diena.lt

skaitė

2,00 Lt

2012 m.

TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja LaiDe­ mum tei Stan o­n kūnai ai:­jei tei ir Andriui Ūsui. neti kite velnio

„Mane išgelbė

Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma­ ro, kurį išgyve no per žemės drebė­ jimą Haityje.

„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome.

Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje.

Plačiau skaitykite

Šokoladas

17

apsė note, kad dimais ir ma­ tai tik siau trilerius bo ku nių prama riančių žmo­ nai, filmas „Šėtonas manyje“ kategoriš tokią ką gali pakeis nuomonę ti.

2p.

Pasaulis

Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas.

12p.

MieStaS

Idėja, verta „Kristoforo“ Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule­ Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių.

3p. teMa

Svajonę atidary ti sriubų res­ toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never­ su joną iš sriubos sikrauti mili­ neatsisako. 5p. eko no Mi ka

7p.

tik atsitiktinu

mas išgelbėjo

Tomo Mozūros

montažas

27p.

Sportas

Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį.

Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą.

Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas.

14p.

vedėjas K.Sa­ leido M.Jam vo vietą už­ pats ryžo polskiui, nes si seną ir rim įgyvendinti tą tapti ugnia svajonę – gesiu.

8p.

bananų valgy kalauskas sa ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Vir­gi­ni­jus­­ Liub­šys­

„Irmanto sriubos“ be Irmanto

Sėkmė: žemės

čių gyvybių ir

Pa­š

au­ki­mas:­LN Galvodavau, ką man reikėtų moginės laidos K pra­ da ti – „Kažkas tiko“ eiti į džiungles atsiry

8p.

Nuo kovo 1-osios Lie bo ryto“ tuvos tele žiū vizijos „Lavedėją – rovai ekrane ma spaudą lai tys naują žurnalis tę Eglę Dau doje apžvelgiančią gėlaitę. drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan

vasario 18

Tiražas d.

31 160

Są­jun­ga:­TV3 televizija pristatė nau nas kertan jausią sie­ serialą „Vy tį lietuvišką no kelias“ kuriamas kartu su – jis zijos TV Gru­ kana TV“ ir filmuo lu „Imedi jamas abie­ jose šaly se.

6p.

jo Dievas“

Pavasari „Labo ry nis spinduly to“ s

Ratai: 11 pata rimų vairuotojams

šiandien priedai

diena.lt

Šokoladas

Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele.

Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai.

19p.

tV diena

Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.

Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius.

6p.

UžribiS

1 Lt

Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.

Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau­ gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski­ pir tos apsaugos sis moji sveika­ temą apėmu­ sio korupcijos tinklo auka. 9p.

Li­ko be butų ir pi­nigų Roberto

Riabovo nuotr. ???? nuotr.

Jo­kių komp­ro­misų ko­rup­ci­jai, klanų sa­vi­va­ lei, ne­pa­gar­bai žmo­gui, įsta­ty­mui ar vals­ty­bei.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė

7p.

Miestas

2p.

Vil­nius šventė Vals­tybės dieną Tris­palvės ir ki­ta tau­t inė at­r i­bu­t i­ka – vėlia­vos spalvų ša­l i­kai, raiš­č iai.

Taip pa­si­da­binę ne­ma­žai vil­n ie­čių va­kar traukė į miestą. Ge­ra­no­r iš­kai nu­s i­teikę sos­t inės gy­ven­to­jai ga­ na gau­siai da­ly­va­vo šven­t i­n iuo­se ren­g i­n iuo­se. „Ši die­na – itin svar­bi, šven­č ia­me Laisvę“, – sakė dažnas mies­to ren­g i­n ių da­ly­v is.

Menas

Neap­si­žiūrė­jo: pa­sak J.Po­že­los, sa­vi­val­dy­bei teks grąžin­ti Vy­riau­sybės skir­tas lėšas so­cia­li­niam būstui įsi­gy­ti.

Ru­dens pa­bai­go­je sos­tinės sa­vi­val­dybė už ke­lis mi­li­jo­nus litų skelbė­si per­kan­ti bu­tus so­cia­liai rem­ti­niems žmonėms.

De­ja, per lėtai vei­ku­si sa­vi­val­dybė li­ko ir be butų, ir be pi­nigų.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Butų ne­nu­pir­ko

Pas­ku­tinė­mis pra­ėju­sių metų ru­dens die­no­mis sa­vi­val­dybė vertė­si per gal­ vą skubė­da­ma iš­leis­ti so­cia­li­nio būs­ to plėtrai skir­tus mi­li­jo­nus litų, už ku­riuos ke­ti­no pirk­ti 1–2 kam­ba­rių

15p.

Parodoje – Sa­piegų le­gen­da Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

bu­tų. Ta­čiau pa­vėla­vo ir, re­gis, li­ko be nie­ko. Iš vi­so bu­vo ke­ti­na­ma įsi­ gy­ti apie 20 nau­jos sta­ty­bos na­muo­ se iki ga­lo įrengtų butų. Sa­vi­val­dybė skel­biamų de­rybų būdu pa­gei­da­vo įsi­gy­ti nau­jų 2005–2011 m. sta­ty­bos vie­no kam­ba­rio bu­tų (28–41 kv. m plo­to) ir dviejų kam­ba­rių bu­tų (42–52 kv. m plo­to).

2

2

penktADIENIS, vasario 17, 2012

miestas

Šven­tė: mi­nė­ti Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nos ir ei­li­niai mies­tie­čiai, ir po­li­ti­kai išė­jo į Vil­niaus gat­ves.

Sos­ti­nę nu­da­žė tau­ti­nė sim­bo­li­ka Tris­pal­vės ir ki­ta tau­ti­nė at­ri­bu­ti­ka – vė­lia­vos spal­vų ša­li­kai, raiš­ čiai. Taip pa­si­da­bi­nę ne­ma­žai vil­nie­čių va­kar trau­kė į mies­tą.

Ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­kę sos­ti­nės gy­ven­to­jai ga­na gau­siai da­ly­va­ vo šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se.

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

„Ši die­na – itin svar­bi, šven­čia­ me Lais­vę“, – toks daž­no vil­nie­ čio at­sa­ky­mas į klau­si­mą, ko­dėl šie šven­čia Va­sa­rio 16-ąją. Gal­būt ne kiek­vie­nas, bet gat­vė­se, par­duo­tu­ vė­se ir ka­vi­nė­se žmo­nės vie­ni ki­tus svei­ki­no šios šven­tės pro­ga.

Po­pu­lia­riau­sia šven­ti­mo for­ma – pa­si­vaikš­čio­ji­mas sos­ti­nės gat­vė­mis, daž­niau­siai su vai­kais ar šei­ma.

Dau­ge­lio kal­bin­tų vil­nie­čių marš­ ru­tas Va­sa­rio 16-ąją ne­ma­žai me­tų iš­lie­ka toks pat: iš ry­to pa­si­vaikš­ čio­ti po se­na­mies­tį, su­da­ly­vau­ti vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je prie pre­zi­den­tū­ros, po to, jei nė­ra di­de­ lės grūs­ties, atei­ti į Ka­ted­ro­je lai­ko­ mas mi­šias už Lie­tu­vą.

Kas­met prie pre­zi­den­tū­ros mi­ nė­ti Va­sa­rio 16-osios su­si­ren­ka ke­li šim­tai žmo­nių, tė­vai at­si­ve­da vai­ kus, nes šiuos do­mi­na gar­bės sar­ gy­bos kuo­pos ka­riai ir šau­tu­vai.

Kaip ir kas­met, vai­kai li­pa per už­ tva­ras ir brau­na­si link ka­rių, o juos tram­dy­ti ten­ka Va­do­vy­bės ap­sau­ gos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nams.

Tė­vai at­si­ve­da vai­ kus, nes šiuos do­mi­ na gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai ir šau­ tu­vai.

Vy­res­nie­ji po­pie­tę daž­niau­siai pra­lei­džia prie Sig­na­ta­rų rū­mų, Pi­lies gat­vė­je, kur iš rū­mų bal­ko­no kal­ba bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­ bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

Tie­sa, šie­met Va­sa­rio 16-osios ren­gi­niuo­se, be aukš­čiau­sios ša­ lies va­do­vy­bės, be­veik ne­bu­vo ma­ ty­ti Sei­mo na­rių, ypač opo­zi­ci­jos at­sto­vų. Vos vie­nas ki­tas da­ly­va­

vo vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je prie pre­zi­den­tū­ros, pa­skui – mi­ šio­se Ar­ki­ka­ted­ro­je.

Va­kar po­piet V.Ku­dir­kos aikš­tė­ je skam­bant pa­trio­ti­nėms dai­noms vil­nie­čiams gra­žios ir pra­smin­ gos šven­tės lin­kė­jo me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Tie­sa, V.Ku­dir­kos aikš­tė­ je ple­vė­sa­vo ne tik Lie­tu­vos, ES, bet ir Bal­ta­ru­si­jos vė­lia­vos. Gru­ pe­lė žmo­nių ra­gi­no lie­tu­vius at­ kreip­ti dė­me­sį į Bal­ta­ru­si­jos pro­ble­mas. A.Zuo­kas jiems pa­lin­kė­jo, grei­tu lai­ku tu­rė­ti Nep­rik­lau­so­my­ bės die­ną, ko­kią tu­ri Lie­tu­va.

Me­ras už­de­gė sim­bo­li­nį lau­žą.

Su­si­rin­kę į aikš­tę gy­rė sa­vi­val­dy­bės idė­ją per Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną deg­ti lau­žus, nes jie ne tik šil­dė, bet tar­si ir vie­ni­jo žmo­nes. Džiu­gi­no ir ka­rei­vių da­li­ja­ma ar­ba­ta bei skam­ ban­čios vi­siems pa­žįs­ta­mos dai­nos apie Lie­tu­vą.

Vi­sai va­ka­re sos­ti­nės gy­ven­to­ jai rin­ko­si į Ka­ted­ros aikš­tę ste­bė­ti įspū­din­go ug­nies šou.

Idėja: vilniečiai džiaugiasi Gedimino prospekte liepsnojančiais laužais.

Andriaus Ufarto nuotr.

Li­ko be bu­tų ir pi­ni­gų Kaip dien­raš­tį „Vil­niaus 1 die­na“ in­for­ma­vo Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių

sky­rius, ža­dė­tų bu­tų sa­vi­val­dy­bė neį­si­gi­jo.

Trum­pas pir­ki­mo skel­bi­mas sa­ vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­ si­ro­dė lapk­ri­čio 28 d. Ter­mi­nas, iki ka­da bu­vo prii­ma­mos pa­raiš­kos ir do­ku­men­tai, bai­gė­si jau po dvie­ jų pa­rų – lapk­ri­čio 30 d. „Vals­ty­ bės ži­nio­se“ skel­bi­mas pa­si­ro­dė sa­ vai­te anks­čiau. Ši­taip strim­gal­viais lė­ku­si sa­vi­val­dy­bė ga­lop li­ko nie­ko ne­pe­šu­si – po­ten­cia­lūs par­da­vė­jai į pa­si­tai­kiu­sią pui­kią pro­gą rea­guo­ti tie­siog ne­spė­jo, o mies­to va­do­vams li­ko rau­do­nuo­ti, kad skel­bi­mas apie pla­nuo­ja­mą ap­si­pir­ki­mą pa­si­ro­dė tik pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis.

Lėšos nu­plau­kė?

Kantrybė: lau­kian­tiems so­cia­li­nio būs­to dėl sa­vi­val­dy­bės ne­veik­lu­

mo dar teks pa­ken­tė­ti lė­tai trum­pė­jan­čio­je ei­lė­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ne­bū­tų taip blo­gai, jei so­cia­li­nius būs­tus pirk­ti sa­vi­val­dy­bė bū­tų už­si­ mo­ju­si už pa­čios su­rink­tus pi­ni­gus.

De­ja, per vė­lai rea­ga­vęs mies­tas li­ ko ir be būs­tui pirk­ti skir­tų pi­ni­gų – ne­pa­nau­do­tas lė­šas te­ko grą­žin­ti.

Nė vie­nas pa­teik­tas pa­siū­ly­mas nea­ti­ti­ ko rei­ka­la­vi­mų, pa­ vyz­džiui, sa­vi­val­ dy­bei tie­kė­jai siū­lė įkeis­tus bu­tus.

Tie­sa, į klau­si­mą, ar ne­pa­nau­ do­tus pi­ni­gus grą­ži­no į Vy­riau­sy­ bės biu­dže­tą, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai neat­sa­kė. Tai dien­raš­čiui pa­tvir­ti­ no mies­to So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Ju­ras Po­že­la. Jo ži­nio­mis, pi­ni­gų ne­pa­nau­do­ju­si mies­to sa­vi­val­dy­ bė tu­rė­jo jų at­si­sa­ky­ti.

„Ži­no­ma, man jau iš kar­to keis­tai at­ro­dė toks pir­ki­mas, kai lie­ka vos ke­lios die­nos, kai nie­kas ne­spė­ja pa­teik­ti pa­raiš­kų da­ly­vau­ti kon­kur­ se. Bu­vo ga­li­ma įtar­ti, kad bu­tai ne­ bus nu­pirk­ti“, – kal­bė­jo J.Po­že­la.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė bu­vo pri­ vers­ta sku­bė­ti pirk­ti so­cia­li­nį būs­ tą, nes Vy­riau­sy­bė, ma­ty­da­ma, kad sos­ti­nė ne­pa­nau­do­ja jai skir­tų lė­šų, nu­spren­dė jas skir­ti ki­tiems mies­ tas ir ra­jo­nams. Pa­gal bir­že­lį Mi­ nist­rų ka­bi­ne­to priim­tą pa­skirs­ty­ mo pla­ną Vil­niui ati­te­ko dau­giau­sia lė­šų – 6 mln. li­tų. Ta­čiau vė­liau paaiš­kė­jo, kad sos­ti­nės sa­vi­val­dy­ bė pla­nuo­ja pa­nau­do­ti tik pu­sę šios su­mos – 3 mln. li­tų.

Pa­siū­ly­mai ne­ti­ko

Sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­ta­me kon­kur­ se su­da­ly­vau­ti su­spė­ję vers­li­nin­kai grei­čiau­siai ti­kė­jo­si, kad sku­bė­da­mi mies­to val­di­nin­kai pirks vis­ką, kas jiems bus pa­siū­ly­ta. De­ja, pa­siū­ly­

3

penktADIENIS, vasario 17, 2012

miestas

5p.

Dilema: plauti žiemą automobilį ar ne?

Tau­tai pa­sta­tys na­mus Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės val­dan­tie­ ji 100-osioms Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės pa­skel­bi­mo me­ti­nėms ant Tau­ro kal­no ke­ti­na pa­sta­ty­ti „Tau­tos na­mus“.

Pa­dė­jo pa­ra­šus

Si­mo­no Švit­ros, And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nuomonės

Sil­ve­ri­jus

Aloy­zas

Jū­rei­vis

Pen­si­nin­kas

Kiek­vie­nais me­tais su šei­ma pa­si­vaikš­ to­me, pa­si­žiū­ri­me ren­gi­nius. Į mi­šias su vai­ku sun­ku įei­ti, tad šie­met jas pra­lei­do­ me. Va­sa­rio 16-ąją šven­čia­me nuo se­nų lai­kų, taip da­rė ir mū­sų tė­vai. Šven­čia­ me lais­vę. Štai šnek­te­lė­jau su ru­sais, tai jie sa­ko, ir­gi šven­čiam, bet ne­ži­nom, ko­ dėl ir nuo ko ga­vo­me ne­prik­lau­so­my­bę, o mes, lie­tu­viai, juk la­bai aiš­kiai ži­no­me.

Kas­met šią die­ną išei­nu pa­si­vaikš­ čio­ti, o šį­syk dar ir ge­ras oras. Nie­ka­ da ne­pra­lei­džiu pro­gos nuei­ti prie Sig­na­ta­rų rū­mų. Tie­siog iš įpro­čio.

Jei­gu nie­kas nei­tų, gal­būt nei­čiau ir aš. Žmo­nių mi­nia įtrau­kia. O ką dau­ giau veik­ti? Su­da­ly­va­vęs ren­gi­niuo­ se, dar­syk pe­rei­nu Pi­lies gat­ve ir grįž­ tu na­mo.

Re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ku­riuo įsi­ pa­rei­go­ja­ma sta­ty­ti „Tau­tos na­ mus“, Vil­niaus ta­ry­ba svars­tė iš­kil­min­ga­me tre­čia­die­nio po­sė­ dy­je Vil­niaus ro­tu­šė­je. Tai bu­vo vie­nin­te­lis šio ta­ry­bos po­sė­džio klau­si­mas.

Ta­ry­bos na­riai vien­bal­siai pri­ ta­rė „Tau­tos na­mų“ sta­ty­boms, vė­liau vi­si pa­dė­jo pa­ra­šus po re­ zo­liu­ci­jos teks­tu.

Pa­gal me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko val­ do­mos sa­vi­val­dy­bės pla­nus „Tau­ tos na­mus“ pa­sta­ty­ti ke­ti­na­ma per še­še­rius me­tus – iki 2018 m. va­sa­rio 16-osios, kai bus šven­čia­ mos šim­to­sios Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­ti­nės. „Tau­tos na­mai“ tu­rė­tų bū­ti įkur­ti ant Tau­ro kal­no. Šio­je vie­ to­je sto­vi ap­leis­ti Prof­są­jun­gų rū­ mai.

Anot sa­vi­val­dy­bės, šiuo me­tu vyks­ta de­ry­bos dėl Prof­są­jun­gų rū­mų ant Tau­ro kal­no sa­vi­nin­ko tei­sių pe­rė­mi­mo. Pas­ta­tui iš­pirk­ ti šių me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te nu­ma­ty­ta 2 mln. li­tų. Šio­je vie­to­je pa­sta­ty­ti „Tau­ tos na­mus“ pla­nuo­ja­ma jau ke­ le­tą me­tų. Apie tai yra kal­bė­ju­ si ir prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė, ta­čiau rea­lūs žings­ niai sta­ty­bų link ženg­ti ne­bu­vo.

Vy­riau­sy­bė ža­dė­jo siek­ti, kad ant

Komentaras Ju­lius

An­ta­nas

Ka­rys

Sa­va­no­ris

Va­sa­rio 16-ąją man dar­bas. Tai­gi die­ na taip ir pra­bė­ga: tu­riu da­ly­vau­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Esu ka­ta­li­kas, tad su­da­ly­vau­ju ir mi­šio­se, juk jos – už Lie­tu­vą. Jei ne­dirb­čiau, bū­ti­nai da­ly­ vau­čiau vi­suo­se ren­gi­niuo­se, lais­vę juk rei­kia pa­mi­nė­ti.

Ši die­na – di­džiau­sia Lie­tu­vos šven­tė.

Ma­no tė­vu­kas ko­vė­si už ne­prik­lau­so­ my­bę. Visada da­ly­vau­ju vė­lia­vų pa­ kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je, ei­nu į Sig­na­ta­ rų rū­mus, o dar vė­liau pa­ger­bia­me ge­ne­ro­lą Jo­ną Že­mai­tį, par­ti­za­nų va­ dą. Kasme­t taip pat. Kol gy­vas bū­siu.

Vyks­ta sta­ty­bos Vil­niaus pa­kraš­čiu ei­nan­čio­je Links­ Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei sky­rė 6 mln. li­tų mo­jo­je gat­vė­je sta­to­mas 7 mln. li­tų so­cia­li­nio būs­to fon­dui, dar 880 tūkst. ver­tės dau­g ia­bu­t is so­cia­l iai rem­t i­ li­tų šiam rei­ka­lui bu­vo at­sei­kė­ta iš po­ noms šei­moms ap­gy­ven­din­ti. Kaip li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių pro­gra­mai tei­gia mies­to po­li­ti­kai, šis pro­jek­tas įgy­ven­din­ti skir­tų lė­šų. Tad už be­ nė­ra su­sto­jęs ir sėk­min­gai tę­sia­mas. veik 7 mln. li­tų mies­to pa­kraš­ty­je ky­ Nors anks­čiau bu­vo skel­bia­ma, kad sa­ la bent men­ką da­lį lau­kian­čių žmo­nių vi­val­dy­bė pra­dė­jo gal­vo­ti apie 2 mln. ga­lė­sian­tis pri­glaus­ti dau­gia­bu­tis. Pa­ li­tų sky­ri­mą so­cia­li­niam būs­tui įsi­gy­ti gal skel­bia­mą pro­jek­tą pa­sta­tas tu­rė­tų bū­tent ta­da, kai sta­ty­bi­nin­kai pa­reiš­kė bū­ti 9 aukš­tų ir bend­ro dau­giau kaip 5 ne­su­ge­bė­sian­tys jų pa­nau­do­ti. Ži­nia, tūkst. kv. m plo­to. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja įreng­ti 79 bu­tus.

mai sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kus ge­ro­kai nu­ste­bi­no. „Tiks­liai ne­pa­me­nu, kiek pa­siū­ly­mų bu­vo, bet jie tik­rai ne­ti­ ko mies­tui. Juk kal­ba­ma apie so­cia­li­ nius bu­tus, ku­rie ne­tu­ri bū­ti pra­ban­ gūs ir bran­gūs. Vie­nas da­ly­vis siū­lė bu­tus vos ne su bur­bu­li­nė­mis vo­nio­ mis pra­ban­giuo­se ra­jo­nuo­se mies­to pa­kraš­ty­je“, – sa­kė J.Po­že­la.

Sa­vi­val­dy­bė taip pat dien­raš­tį in­ for­ma­vo, kad pa­siū­ly­mų nu­pirk­ti bu­tų bu­vo, ta­čiau jie nea­ti­ti­ko rei­

ka­la­vi­mų. „Nė vie­nas pa­teik­tas pa­ siū­ly­mas nea­ti­ti­ko rei­ka­la­vi­mų, pa­ vyz­džiui, sa­vi­val­dy­bei tie­kė­jai siū­lė įkeis­tus bu­tus“, – ra­šo­ma mies­to val­džios at­siųs­ta­me at­sa­ky­me.

Dien­raš­tis pri­me­na, jog ša­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vė­jai ru­de­nį sa­kė, kad mie­lai da­ly­vau­ tų to­kia­me kon­kur­se ir jam tu­rė­tų pui­kių pa­siū­ly­mų, ta­čiau per ke­ lias die­nas pa­teik­ti vi­sų rei­kia­mų do­ku­men­tų neįs­ten­gė.

Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė

„Tau­tos na­mų“ ta­r y­bos na­rė

T

i­kiu, kad šis ta­ry­bos po­sė­ dis yra is­to­ri­nis. Daug žmo­ nių ši­tos die­nos lau­kė. Lau­ kė šios die­nos ir Jus­t i­nas Mar­cin­ke­vi­čius, ku­ris mi­rė prieš me­ tus, va­sa­rio 16-ąją. Is­to­ri­nis su­si­rin­ki­ mas is­to­ri­niam ges­tui.

Tau­ro kal­no iki 2018 m. „Tau­tos na­mai“ bū­tų įkur­ti. Ta­čiau ženg­ ti pir­muo­sius žings­nius su­truk­ dė su­dė­tin­ga ša­lies fi­nan­si­nė pa­ dė­tis.

Konk­re­ti­zuo­ti ne­no­rė­jo

Kal­bė­da­mas apie pla­nuo­ja­mas sta­ty­bas Vil­niaus va­do­vas A.Zuo­ kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek konk­ re­čiai ga­lė­tų kai­nuo­ti „Tau­tos na­ mai“. Anot jo, apie pi­ni­gus kal­bė­ti dar per anks­ti. „Be abe­jo, di­džiau­sia lė­šų da­ lis tu­rė­tų bū­ti Vy­riau­sy­bės, tai na­cio­na­li­nės reikš­mės pro­jek­ tas. Mes tu­ri­me še­še­rius me­ tus, o daž­nai Lie­tu­vo­je bū­na, kad pra­de­da­ma rū­pin­tis svar­bios da­ tos pa­ger­bi­mu ta­da, kai lie­ka ma­ žai lai­ko. Vy­riau­sy­bės dar­bo gru­ pė, ku­riai va­do­vau­ja Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris, dir­ba, o mes esa­me tos gru­pės na­riai“, – po iš­kil­min­go po­sė­džio kal­bė­jo A.Zuo­kas.

Me­ras sa­kė, kad svar­biau­sia da­bar at­gau­ti Prof­są­jun­gų rū­mų pa­sta­tą. Jį sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na iš­ pirk­ti ar­ba pe­rim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Me­ras taip pat pri­ dū­rė, kad pa­sta­tas ne­bū­tų re­no­ vuo­ja­mas ar per­sta­to­mas. Jį tek­ tų griau­ti ir pra­dė­ti vi­siš­kai nau­jas sta­ty­bas. „Tai tu­rė­tų bū­ti nau­jas pro­jek­ tas. Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo skelb­tas kon­kur­sas dėl „Tau­tos na­mų“ pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo, ta­čiau tuo me­tu jis bu­vo su­stab­ dy­tas, nes Pro­fe­si­nės są­jun­gos pa­sta­tą per­da­vė pri­va­tiems in­ves­ tuo­to­jams, nors mes kal­bė­jo­me ir tuo­met, kad gal­būt ga­lė­tų mai­nais per­duo­ti sa­vi­val­dy­bei vi­suo­me­nės po­rei­kiams“, – tvir­ti­no me­ras.

Kal­tas ir dėl „Tau­tos na­mų“

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Tė­ vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) frak­ ci­ja tvir­ti­na, kad Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas ne­gar­bin­gai ir ne­pel­ny­tai sau pri­ski­ria nuo­pel­ nus dėl „Tau­tos na­mų“ ant Tau­ro kal­no sta­ty­bos. Šią idė­ją esą nuo­ sek­liai vys­tė TS-LKD, ku­rios dė­ ka pro­jek­tas ge­ro­kai pa­si­stū­mė­jo į prie­kį ir įga­vo ap­čiuo­pia­mą vi­zi­ją, ta­čiau dėl eko­no­mi­nio nuo­smu­kio sta­ty­bas te­ko ati­dė­ti. „Dar vi­sai ne­se­niai Vil­niaus me­ rui ne­rū­pė­jo „Tau­tos na­mų“ li­ki­ mas. Net 2012 m. sa­vi­val­dy­bės biu­ dže­te tam lė­šų ne­nu­ma­ty­ta. Me­ro pa­trio­tiz­mas pra­bu­do tik ar­tė­jant Va­sa­rio 16-osios iš­kil­mėms – nei dau­giau, nei ma­žiau, kaip dar vie­ na ge­ra pro­ga pa­si­rek­la­muo­ti. Lie­ ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad pel­no­ma­ si iš bran­giau­sių tau­tai ver­ty­bių“, – tei­gė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos TS-LKD frak­ci­jos se­niū­nas Vi­ das Ur­bo­na­vi­čius.

Jis svars­tė, ar tai ne­bus tik dar vie­nas dek­la­ra­ty­vus po­li­ti­ko ges­ tas. Anot V.Ur­bo­na­vi­čiaus, re­zo­ liu­ci­jos pro­jek­te net neuž­si­me­na­ ma apie „Tau­tos na­mų“ sta­ty­bos fi­nan­sa­vi­mą. „Ne pa­slap­tis, kad Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bė sken­di sko­lo­se, o Vil­ niaus me­ras, užuo­t rū­pi­nę­sis mies­to in­te­re­sais, ak­ty­viai ruo­ šia­si Sei­mo rin­ki­mams, po ku­rių var­gu ar jam bus įdo­mūs Vil­niaus rei­ka­lai“, – sa­kė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Tie­sa, ne­pai­sy­da­mi sa­vo ne­pa­ si­ten­ki­ni­mo A.Zuo­ku, kon­ser­va­ to­riai vis dėl­to da­ly­va­vo iš­kil­min­ ga­me ta­ry­bos po­sė­dy­je ir pa­si­ra­šė re­zo­liu­ci­ją.

„Tau­tos na­mai“ Pla­nai ant Tau­ro kal­no, Pro­fe­si­nių są­ Ka­zys Gri­nius, An­ta­nas Sme­to­na, jun­gų rū­mų vie­to­je, įkur­ti „Tau­tos na­ Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas, Pet­ras ir mus“ Lie­tu­vo­je svars­to­mi jau 15 me­ Jo­nas Vi­lei­šiai ir ki­ti. 1911–1912 m. už tų, ta­čiau rea­liai pro­jek­tas ne­pra­dė­ suau­ko­tas lie­tu­vių bend­ruo­me­nės tas įgy­ven­din­ti. lė­šas bu­vo įsi­g y­tas Pa­mėn­kal­n is 1911 m. ant Tau­ro kal­no bu­vo nu­pirk­ (Tau­ro kal­nas), ku­ris iki šiol iš­li­ko vi­ tas že­mės skly­pas „Tau­tos na­mams“ suo­me­ni­nės pa­skir­ties. sta­ty­ti. Pro­jek­to ini­cia­to­rius J.Ba­sa­ na­vi­čius va­žia­vo į JAV rink­ti lė­šų sta­ty­boms. Ta­čiau ir tuo­met „Tau­tos na­mai“ Vil­niu­je neat­si­ra­do. Pir­ma­sis „Tau­tos na­mų“ idė­ją 1907 m. pri­sta­ tė J.Ba­sa­na­vi­čius. Šią idė­ją taip pat puo­se­lė­jo mo­der­nios Lie­tu­vos vals­ ty­bin­gu­mo kū­rė­jai: Mi­ka­lo­jus Kons­ tan­ti­nas Čiur­lio­nis, Mar­ty­nas Yčas,

At­kū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, 1992 m. at­gi­mė ir „Tau­tos na­mų“ idė­ ja, apie ku­rią pri­me­na 2007 m. va­sa­ rio 16-ąją ati­deng­tas pa­mink­li­nis ak­ muo, skel­bian­tis, kad šio­je vie­to­je tu­ri sto­vė­ti „Tau­tos na­mai“, ku­rie tu­ri tap­ ti dau­gia­funk­ciu kul­tū­ros cent­ru su tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­ čia kon­cer­tų sa­le.

Ke­ti­ni­mai: sa­vi­val­dy­bei da­bar svar­biau­sia at­gau­ti Prof­są­jun­gų rū­mų pa­sta­tą. Jį mies­tas ke­ti­na iš­pirk­ti

ar­ba pe­rim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

4

penktADIENIS, vasario 17, 2012

miestas Mon­ta­vo ­ užt­va­rus

Pa­vo­jin­gi ­ var­vek­liai

Šėls ­ Už­gavė­nėse

Vil­niaus ava­rinė tar­ny­ba Tai­kos ­ gatvė­je prie­š po­rą dienų iš­mon-­ ­ta­vo 28 ne­le­ga­lius užt­va­rus, ku­rie trukdė pėsčiųjų ir au­to-­ ­mo­bi­lių eis­mui. Už ne­le­ga­lius ­ sta­ti­nius gre­sia bau­dos iki 2000 litų. Šįmet mies­te jau iš­ mon­tuo­ta apie 70 ne­le­ga­lių užt­varų. Dėl užtvarų išmontavimo reikia kreiptis į savivaldybę.

Šy­lant orams Vil­niaus sa­vi­va­ldybė dar kartą ra­gi­na pa­statų sa­vi­nin­kus ša­lin­ti var­vek­lius nuo stogų. Did­žiu­liai var­vek­liai gra­si­na ne tik pa­sta­tams, bet ir ke­lia pa­vojų žmo­nių gy­vy­bei.

Be to, už ne­pa­ša­lin­tus var­vek­ lius gre­sia bau­dos nuo 200 iki 1000 litų. Kol kas apie paskirtas baudas nepranešama.

Kitą savaitę, va­sa­rio 21 d., vy­ ti žie­mos iš kie­mo įvairių sostinės mik­ro­ra­jonų gy­ven­to­jus kvie­čia jų dau­gia­bu­čius na­ mus pri­žiū­rin­čios bend­rovės „Ka­ro­li­niš­kių būstas“, „Laz­ dynų būstas“ ir „Pa­ši­lai­čių būstas“ kar­tu su Na­cio­na­li­ne pa­statų ad­mi­nist­ra­to­rių aso­ cia­ci­ja.

Įsteig­ta tak­sistų pro­fsąjun­ga And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Po su­krėtimų rin­ko­je sos­tinės tak­si dar­buo­to­jai su­si­būrė į pro­fsąjungą, ku­ri ža­da gin­ti jų in­te­re­sus.

Stei­gia­ma­sis tak­sistų pro­fe­sinės sąjun­gos su­si­rin­ki­mas vy­ko pra­ ėjusį tre­čia­dienį Lie­tu­vos dar­bo fe­ de­ra­ci­jo­je. Kur­ti pro­fsąjun­gos su­si­ rin­ko ke­lios de­šim­tys tak­si įmo­nių dar­buo­tojų.

Posėd­žiui pir­mi­nin­ka­vo Ja­ni­na Šve­dienė, Lie­tu­vos dar­bo fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­linė sek­re­torė. Šią pro­fsąjungą su­si­rin­ku­sie­ji nu­sprendė pa­va­din­ ti pa­pras­tai ir aiš­kiai – Tak­si įmo­nių dar­buo­tojų pro­fe­sine sąjun­ga.

Vil­niu­je su­si­kūru­si pro­fe­sinė sąjun­ga atei­ty­je ža­da pri­jung­ti ir ki­ tų miestų tak­si įmo­nių dar­buo­to­jus.

J.Šve­dienė su­si­rin­ku­sie­siems aiš­ ki­no, kodėl at­ėjo lai­kas kur­ti pro­ fe­sinę sąjungą: „Da­bar la­bai daug ne­ži­nios dėl to­lesnės įmo­nių veik­ los, dar­buo­to­jai nėra tik­ri dėl sa­vo atei­ties ir no­ri dau­giau aiš­ku­mo.“ Apie 50 su­si­rin­ku­sių tak­si įmo­nių dar­buo­tojų pa­si­rašė stei­giamąjį su­ si­rin­ki­mo pro­to­kolą. Na­rių sąra­šas – neats­ki­ria­ma pro­to­ko­lo da­lis. Vėliau no­rin­tys pri­si­jung­ti prie sąjun­gos turės pil­dy­ti pra­šy­mus, kad pa­tektų į pro­fe­sinę or­ga­ni­za­ciją. Su­si­rin­ku­ sie­ji bu­vo su­pa­žin­din­ti su na­rystės pro­fe­sinė­je sąjun­go­je tvar­ka, sa­vo teisė­mis ir įsi­pa­rei­go­ji­mais.

Ja­ni­na Šve­dienė:

Da­bar la­bai daug ne­ ži­nios dėl to­lesnės įmo­nių veik­los, dar­ buo­to­jai nėra tik­ri dėl sa­vo atei­ties ir no­ri dau­giau aiš­ku­mo.

Pla­nuo­ja­ma, kad pro­fe­sinės sąjun­gos biud­že­tas bus su­da­ry­tas iš na­rio mo­kes­čio. Nu­tar­ta, kad na­rio mo­kes­tis bus fik­suo­tas – 20 litų per mėnesį. Su­si­rin­ki­mo pir­mi­ninkė J.Šve­dienė teigė, kad įma­no­mi ir ki­ ti būdai pa­pil­dy­ti biud­žetą, pa­vyzd­žiui, už­sie­ny­je pro­fe­si­nes sąjun­gas re­mia ir darb­da­vys. Taip pat ga­li bū­ ti įkur­tas ir streikų fon­das.

Tak­si įmo­nių dar­buo­tojų pro­fe­ sinės sąjun­gos ta­rybą su­da­rys sep­ ty­ni at­sto­vai. Sąjun­gos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas tak­sis­tas Ge­di­mi­nas Sa­ bai­tis. Stei­gia­ma­ja­me su­si­rin­ki­me taip pat iš­rink­tas iž­di­nin­kas ir re­ vi­zi­jos ko­mi­si­ja.

5

penktADIENIS, vasario 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Žiemą au­ to­mo­bi­ lius plau­ti ne­pa­vo­jin­ ga, ta­čiau pa­ta­ria­ma būti at­sar­ giems sa­ vi­tar­nos plo­vyk­lo­ se, ku­rio­se pa­kan­ka­ mai nu­ sau­sin­ti au­to­mo­bi­ lio ne­įma­ no­ma.

Prie­ta­rai: plo­vyklų at­sto­vai tvir­ti­no, kad šal­tuo­ju se­zo­nu plau­ti au­to­mo­bi­lius ne tik ga­li­ma, bet ir pa­tar­ti­na.

Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Plau­ti žiemą au­to­mo­bilį ar ne?

Se­ni vai­ruo­tojų prie­ta­rai – au­to­mo­bilį plau­ti žiemą ne­ge­rai, vis­kas už­šals, van­ duo per šal­čius ken­kia kėbu­lui – vis dar ne­mirš­ta. Ta­čiau eks­per­tai ti­ki­na, kad au­ to­mo­bilį plau­ti žiemą ne tik pa­tar­ti­na, bet ir būti­na.

Ugnė Ka­ra­liū­naitė

u.karaliunaite@diena.lt

Ge­riau lai­ky­ti lau­ke

Ap­si­dairęs sos­tinės au­to­mo­bi­lių aikš­telė­se, ne vie­nas pe­dan­tas iš­ si­žio­ja. Ap­link – pur­vu ap­drabs­ty­ tos, ne­plau­tos, drus­ko­mis nu­sėtos trans­por­to prie­monės. Neap­si­ kentę gy­ven­to­jai su šyp­se­na kai ku­rių au­to­mo­bi­lių lan­gus pa­da­bi­ na už­ra­šu „No­riu praus­tis“. De­ja, net ir nuo pur­vo spalvą pa­kei­tu­ sių au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai ne vi­ sa­da sku­ba į plo­vyklą gra­žin­ti sa­ vo trans­por­to prie­mo­nių.

Vil­niu­je įsikū­ru­sio au­to­mo­bi­lių ser­vi­so „Ta­nag­ra“ pro­jektų va­do­ vas Artū­ras Kru­ša ti­ki­no, kad gy­ ven­to­jai įsi­šak­ni­ju­sių prie­tarų, ne­va žiemą au­to­mo­bi­lių ge­riau ne­ plau­ti, turėtų at­si­kra­ty­ti. „Plau­ti au­to­mo­bi­lius žiemą dėl druskų rei­kia, ta­čiau pro­tin­gai.

Nup­lo­vus trans­por­to prie­monę pri­va­lu nu­sau­sin­ti ją, tar­pus, gu­ mas džio­vin­ti oro sro­ve, du­re­les

iš­tep­ti si­li­ko­nu, kad neuž­šaltų“, – aiš­ki­no au­to­mo­bi­lių spe­cia­lis­ tas. Nup­lautą, iš­va­lytą au­to­mo­bilį eks­per­tas siū­lo pa­lai­ky­ti šil­to­je pa­ tal­po­je, kad iki ga­lo išd­žiūtų. „Taip pat pa­tar­ti­na sėsti į au­to­mo­bilį ir šiek tiek pa­va­žinė­ti, kad ant stabd­žių trin­ke­lių esan­ti drėgmė ne­su­ šaltų“, – pri­dėjo pa­šne­ko­vas.

A.Kru­ša teigė, kad žiemą plau­ ti au­to­mo­bi­lius ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau pa­tarė būti at­sar­giems sa­vi­tar­nos plo­vyk­lo­se, ku­rio­se pa­kan­ka­mai nu­ sau­sin­ti au­to­mo­bi­lio ne­įma­no­ma. Jis aiš­ki­no, kad žiemą trans­por­to prie­ mo­nes ge­riau lai­ky­ti lau­ke nei ga­ ra­že, kur nuolatinė drėgmė ga­li pa­ spar­tin­ti nei­giamą druskų po­veikį.

Tvar­kin­gi au­to­mo­bi­liai neužšą­la

Ki­tos sos­tinė­je įsikū­ru­sios au­to­ mo­bi­lių plo­vyk­los „Star Balt“ di­ rek­to­rius Ramū­nas Leo­na­vi­čius taip pat tvir­ti­no, kad au­to­mo­bi­lius žiemą plau­ti sau­gu. „Jei au­to­mo­bi­ lis tvar­kin­gas, nie­kas neuž­šals“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Spe­cia­lis­tas pa­sa­ko­jo, kad jų plo­ vyk­lo­je per di­de­lius šal­čius nu­plau­ ti au­to­mo­bi­liai 5–7 mi­nutėms pa­ lie­ka­mi lau­ke ati­da­ry­to­mis du­ri­mis. „Kad šal­tis su­trauktų drėgmę, au­to­ mo­bi­lis ap­džiūtų ir būtų ga­li­ma nau­ do­tis“, – paaiš­ki­no R.Leo­na­vi­čius.

Jis pa­tvir­ti­no, kad žiemą plo­vyk­los klientų su­lau­kia ma­žiau. „Kai ke­liai sau­si, nu­plo­vus au­to­mo­bilį ga­li va­ žiuo­ti il­gai, ta­čiau kai pra­de­da snig­ti, ke­liai pa­si­da­ro drėgni, už­ten­ka iš­va­ žiuo­ti į gatvę vieną kartą ir trans­ por­to prie­monė pa­si­dengs drus­kos sluoks­niu“, – sakė spe­cia­lis­tas.

Kai ku­rie vai­ruo­to­jai ma­no ap­ sau­go­sian­tys sa­vo au­to­mo­bi­lius nuo druskų prie­š žiemą iš­vaš­kavę kėbulą, ta­čiau R.Leo­na­vi­čius tei­gė, kad vaš­ka­vi­mas – tik akių dūmi­ mas. „Vaš­ka­vi­mas yra vien­kar­ti­nis bliz­ge­sio au­to­mo­bi­liui su­tei­ki­mas.

Vie­nin­te­lis vaš­ka­vi­mas, ku­ris ga­li šiek tiek pa­dėti nuo druskų, – sau­ sas vaš­ka­vi­mas. Jis at­lie­ka­mas ran­ ko­mis ir užt­run­ka apie 3–4 va­lan­ das“, – pa­brėžė įmonės va­do­vas.

Ir sau­so vaš­ka­vi­mo neuž­ten­ka

Au­to­mo­bi­lių šva­ra be­si­rūpi­nan­čios įmonės „Šva­ros meist­rai“ di­rek­to­ rius Al­bi­nas Sa­vic­kis teigė, kad kli­ entų skai­čius au­to­mo­bi­lių plo­vyk­ lo­se pri­klau­so ne nuo metų laikų, o nuo oro sąlygų. „Jei oras pa­lan­kus au­to­mo­bi­liui plau­ti, žmo­nių at­va­ žiuo­ja tiek žiemą, tiek va­sarą. Kai snin­ga ar gatvės šla­pios, au­to­mo­ bi­lių su­lau­kia­me ma­žiau“, – aiš­ki­ no įmonės va­do­vas.

Paš­ne­ko­vas taip pat pa­tvir­ti­no, kad vaš­ka­vi­mas nuo nei­gia­mo drus­ kos po­vei­kio neap­sau­go. „Ži­no­ma, jis šiek tiek ap­sau­go au­to­mo­bi­lio kėbulą nuo druskų, prie trans­por­ to prie­monės pri­lim­pa ma­žiau ke­lio ap­našų, ta­čiau vien nu­vaš­kuo­ti žie­ mą neuž­ten­ka“, – tvir­ti­no A.Sa­vic­ kis. Anot jo, au­to­mo­bilį žiemą rei­ kėtų plau­ti bent kartą per mėnesį. „Šva­ros bro­lių“ par­da­vi­mo ir rin­ko­da­ros va­dovė Dai­va Kaz­laus­ kaitė ti­ki­no, kad ko­ky­biš­kai nu­ plau­tas ir nu­sau­sin­tas au­to­mo­bi­lis ir per šal­čius jo sa­vi­nin­kui rūpes­ čių kel­ti ne­turėtų. Ta­čiau pa­šne­ kovė pa­tvir­ti­no, kad prie­ta­rai dėl au­to­mo­bi­lio plo­vi­mo žiemą ža­los dar įsi­galėję: „Žiemą su­lau­kia­me šiek tiek ma­žiau klientų. Iš senų laikų likęs nu­si­sta­ty­mas, kad žie­ mą nu­plau­tas au­to­mo­bi­lis ga­li už­ šal­ti, drėgmės pri­kaup­ti. Žmonės, ku­rie nėra ge­rai in­for­muo­ti, re­čiau plau­na au­to­mo­bi­lius.“ Nors klientų skai­čius žiemą ma­ žes­nis, au­to­mo­bi­lių plovė­jai už­tek­ ti­nai dar­bo tu­ri ir šiuo metų laiku. „Ypač kai ge­ras oras. Eilės būna di­ delės. Ir už­ra­šo­me klien­tus, žmo­ nės lau­kia ir tik­ro­je eilė­je, kol lais­va vie­telė at­si­ras“, – pa­sa­ko­jo D.Kaz­ laus­kaitė.

Ta­čiau, pa­sak spe­cia­listų, natū­ ra­lu, kad šal­čiui nu­kri­tus že­miau 20 laips­nių au­to­mo­bi­lių plo­vyk­los su­lau­kia ma­žiau klientų. „Esant to­kiam šal­čiui ga­li net ir spe­cia­ lios med­žia­gos nuo už­ša­li­mo ne­be­ padė­ti“, – sakė plo­vyklų at­sto­vai.

Įkvėpk oro...

2012 02 24

Teis­mas at­metė ieš­kinį Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas at­metė vers­li­nin­ko Val­ do Bruz­gio ieš­kinį dai­ni­nin­kei Dai­nai Bi­le­vi­čiū­tei dėl garbės ir oru­mo įžei­di­mo.

V.Bruz­gys siekė, kad D.Bi­le­vi­ čiūtės pa­skelb­ti duo­me­nys bū­ tų pri­pa­žin­ti nea­ti­tin­kan­čiais tik­rovės, jam būtų su­mokė­tas tur­tinės ir ne­tur­tinės ža­los at­ ly­gi­ni­mas. Ta­čiau ci­vi­linę bylą iš­nag­rinėjęs teis­mas pa­skelbė, kad D.Bi­le­vi­čiūtės žod­žiai te­ bu­vo nuo­monė, o ne ži­nia.

V.Bruz­gys per teismą rei­ka­ la­vo, kad D.Bi­le­vi­čiūtė vie­šai pa­neigtų sa­vo žod­žius, ne­va jis esąs afe­riū­ga, ir su­mokėtų 25 tūkst. litų ne­tur­tinės ža­los.

D.Bi­le­vi­čiūtė kitą sa­vaitę tu­ rėtų iš­girs­ti Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mo spren­dimą dėl jai pa­skelb­to ap­kal­ti­na­mo­jo nuo­ sprend­žio už fi­nan­si­nius nu­si­ kal­ti­mus. Nuosp­rendį D.Bi­le­vi­ čiū­tei per­nai spa­lio 27 d. pa­skelbė Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas ir skyrė be­veik 17 tūkst. litų baudą. Dai­ni­ninkė taip pat pri­pa­žin­ta kal­ta dėl do­ku­mentų su­klas­to­ji­mo ir ban­ko pa­sko­ los ga­vi­mo ap­gau­le. Pro­ku­ratū­ ra ma­no, kad D.Bi­le­vi­čiūtė turėtų būti nu­teis­ta dėl su­kčia­vi­mo.

Mo­te­ris tei­gia ta­pu­si ne­sąži­ nin­go vers­lo par­tne­rio V.Bruz­ gio au­ka. „Ma­nau, ma­no vie­nin­ telė ir did­žiau­sia kaltė yra ta, kad ma­no ran­go­vas bu­vo ne­sąži­nin­gas žmo­gus“, – apie V.Bruzgį ir jo va­ do­vau­jamą sta­tybų bend­rovę „LL Haus“ yra sa­kiu­si D.Bi­le­vi­čiūtė.

Iki­teis­minį ty­rimą at­li­ku­ si Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­ mo tar­ny­ba (FNTT) nu­statė, kad 2005 m. D.Bi­le­vi­čiūtė, norė­da­ ma Varė­nos ra­jo­ne, Mi­gui­čio­ nių kai­me, tu­rimą sa­vo kai­mo so­dybą pri­tai­ky­ti kai­mo tu­riz­ mui, pa­rengė pro­jektą „Kultū­ ri­nio kai­mo so­dy­bos Varė­nos ra­ jo­ne pa­ruo­ši­mas kai­mo tu­riz­mo veik­lai vys­ty­ti“ ir dėl dau­giau nei 1 mln. litų pa­ra­mos kreipė­ si į Na­cio­na­linę mokė­ji­mo agen­ tūrą (NMA). 2006 m. bir­želį su ūki­nin­ke pa­si­ra­šy­ta pa­ra­mos su­tar­tis.

Pro­jek­tui įgy­ven­din­ti mo­te­ris siekė gau­ti 2 mln. litų pa­skolą ir su vie­nu ko­mer­ci­niu ban­ku pa­si­rašė kre­di­ta­vi­mo su­tartį.

Kad jai būtų iš­mokė­tas kre­di­ tas, D.Bi­le­vi­čiūtė turė­jo į pro­ jektą in­ves­tuo­ti ne ma­žiau kaip 925,4 tūkst. litų sa­vo lėšų.

Išaiš­kin­ta, kad D.Bi­le­vi­čiūtė, ne­turė­da­ma tiek savų lėšų, su­ si­tarė su dar­bus so­dy­bo­je at­lie­ kan­čia sta­ty­bos bend­ro­ve, kad už at­lik­tus dar­bus su­mokės vė­ liau, kai gaus pa­skolą.

By­los duo­me­ni­mis, mo­te­ris ban­kui pa­teikė su­klas­to­tus ka­ sos pa­jamų or­de­rius, ku­riuo­se įra­šy­ta, ne­va ji sta­ty­bos bend­ro­ vei už at­lik­tus dar­bus su­mokė­jo 928,4 tūkst. litų. Pa­tikėjęs šiais su­klas­to­tais bu­hal­te­rinės ap­ skai­tos do­ku­men­tais, ko­mer­ ci­nis ban­kas per­vedė ūki­nin­kei kre­ditą, ir mo­te­ris ap­gau­le įgi­ jo be­veik 2 mln. litų.

BNS, VD inf.

6

penktADIENIS, vasario 17, 2012

nuomonės

Jau­ni­mo ne­dar­bas: 5 po­pu­lia­riau­sios klai­dos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

vie­na meš­kos pa­slau­ga ir taip per­ne­ lyg nai­viems Lie­tu­vos žmo­nėms.

Eg­lė Mar­ke­vi­čiū­tė

Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­n i­mo pir­m i­n in­kė

Pa­mil­ki­te mus, mes ge­ri

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

S

u­lau­kė­me: su­bū­rę bend­ra­m in­č ių ra­te­l į Lie­t u­ vos dip­lo­m a­t ai at­v i­r u laiš­ku ban­do įti­k in­ti Ny­ der­lan­dų gy­ven­to­jus, kad Ry­t ų eu­ro­pie­čiai pri­si­de­da prie jų ša­ lies ūkio au­g i­mo ir nea­t i­ma dar­ bo iš olan­dų.

Epis­to­l i­n į žan­rą ES nau­jo­k ių dip­ lo­ma­t ai pa­s i­r in­ko ne­ga­lė­da­m i ne­rea­g uo­t i į Ny­der­lan­dų kraš­ tu­t i­n ių de­š i­n ių­jų par­t i­jos ak­ci­ ją – in­ter­ne­to sve­tai­nė­je at­vers­ tą vir­tua­lią skun­dų kny­gą, ku­rio­ je kiek­v ie­nas olan­das ga­l i iš­l ie­t i įtū­ž į dėl eu­ro­pie­čių iš Ry­tų.

Vi­si skir­tin­gi, vi­si ly­gūs, kaip mo­kė so­cia­li­nė rek­la­ma. Pri­me­nant šį šū­kį olan­dams, ver­ta jį vėl pa­kar­to­ti ir sau. „Ar jus er­z i­na Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ ro­pos imig­ran­tai? Ar pra­ra­do­te dar­bą dėl len­ko, bul­ga­ro, ru­mu­ no ar ki­to Ry­t ų Eu­ro­pos gy­ven­ to­jo? Mes no­rė­t u­me su­ž i­no­t i tai iš jū­sų“, – toks teks­tas bu­vo skel­ bia­mas Lais­vės par­t i­jos in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je.

At­sa­k y­da­m i į tai Bul­ga­r i­jos, Če­ ki­jos, Es­t i­jos, Lat­v i­jos, Len­k i­jos, Lie­tu­vos, Ru­mu­ni­jos, Slo­va­k i­jos, Slo­vė­n i­jos ir Veng­r i­jos am­ba­sa­ do­riai pa­kvie­tė Ny­der­lan­dų po­li­ ti­kus ir vi­suo­me­nę at­si­ri­bo­ti nuo šios ak­ci­jos. Kaip ar­gu­men­tą pri­ mi­nė vie­ną iš ES ver­ty­bių – lais­vą as­me­nų ju­dė­ji­mą.

Sa­vo­tiš­kas tas ban­dy­mas pri­vers­ ti mus pa­mil­ti. Des­pe­ra­tiš­kas.

Ar dip­lo­ma­t iš­k ų mū­sų am­ba­sa­ do­r ių for­mu­luo­č ių už­teks, kad olan­dai, gar­sė­jan­t ys sa­vo lais­va dva­sia ir li­be­ra­lu­mu, im­tų ne­be­ ma­ty­ti pro­ble­mų ten, kur jų iš tik­ rų­jų esa­ma? Juo­lab kad jų yra ne vien Ny­der­lan­duo­se. Ir Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je, ir Ai­ri­jo­je, Nor­ve­gi­ jo­je – vi­sur, kur ga­li­ma ras­ti emig­ ran­tų iš Lie­tu­vos.

Yra ne vie­na prie­žas­tis, ko­dėl gy­ ve­ni­mu ar oru ne­pa­ten­kin­ti olan­ dai, bri­tai ar nor­ve­gai ga­lė­tų ma­ ny­ti, kad jį er­z i­na lie­tu­viai.

To­je Lie­tu­vo­je, ku­r i pra­si­de­da ki­ ta­pus vals­t y­bi­nės Lie­t u­vos sie­ nos, tik­rai ne vie­n i an­ge­lai. Vi­ daus rei­ka­lų sis­te­mos at­sto­vai

ne kar­t ą yra šnipš­te­lė­ję: emig­ ran­t ų su­g rą­ž i­n i­mas la­bai pa­blo­ gin­t ų kri­mi­no­ge­n i­nę pa­dė­t į Lie­ tu­vo­je.

O ir dirb­ti mes su­tin­ka­me už ma­ žes­nę al­gą nei vie­t i­niai. Dir­ba­me nuo­šir­d žiau nei daž­nas jų (ir nei pa­tys dir­bo­me Lie­tu­vo­je), daž­nai ne­pai­sy­da­mi sa­vo kū­no po­rei­kių il­sė­tis. At­si­dū­rę ten ban­do­me įsi­ tvir­tin­ti su­pras­da­mi, kad tai ga­li­ me pa­da­ry­ti tik da­bar ar­ba nie­ka­ da. Tik Nor­ve­gi­jo­je, Ai­ri­jo­je – į Lie­ tu­vą ne­vy­kė­lis juk ne­g rį­ši.

Ki­t a ver­t us, vie­tos gy­ven­to­j ų prie­š iš­k u­mas at­v y­kė­l ių at­ž vil­ giu – jo­k ia iš­skir­t i­nė mū­sų tau­ tos pro­ble­ma. Olan­dų ra­d i­ka­lų pra­dė­ta kam­pa­n i­ja pri­me­na po­ kal­bį, nu­g irs­tą Vo­k ie­t i­jos Frank­ fur­to prie Ode­r io mies­te: „Gir­dė­ jai, pa­vo­gė Smid­tų dvi­ra­čius – po nak­t ies din­go.“ – „Tu ma­tai... Tai len­kai, ne ki­taip.“ Len­k ų, kaip vi­ sų pro­ble­mų šal­ti­nis, ste­reo­ti­pas šio po­kal­bio da­ly­vėms bu­vo stip­ res­nis už su­vo­k i­mą, kad „tie len­ kai“ užau­g i­na žą­s ų Ka­lė­doms, pri­siu­va vil­no­n ių lie­me­n ių ir pi­ gaus apa­t i­n io tri­ko­ta­žo, ku­r iuo abi mo­te­rė­lės ap­si­r ū­pin­da­vo ki­ ta­pus upės esan­čio­je Len­k i­jo­je.

Vi­suo­me­nė­je, kur tvy­ro įtam­pa, vi­sa­da ban­do­ma ras­t i ieš­m i­n in­ kus. Vi­du­ram­žiais vie­ni bu­vo kal­ ti dėl ma­ro, vė­liau ki­ti – dėl to, kad dėl sa­vo vers­lu­mo su­ge­bė­jo iš­lik­ ti ne­pa­l ies­t i eko­no­m i­kos kri­z ių. Šian­d ien tū­las Lie­t u­vos me­ras di­d žiuo­ja­si siųs­da­mas bul­do­ze­ rius griau­ti to­k ių ieš­mi­nin­k ų na­ mų, ku­rie kaž­ko­dėl yra la­biau ne­ tei­sė­ti nei pi­lai­tė­mis vir­tę na­me­ liai ko­lek­ty­vi­niuo­se so­duo­se. Ži­no­ma, no­rint vi­sa­da ga­li­ma nu­ si­spjau­ti ant sve­tim­tau­čių ku­ria­ mos BVP da­lies, kul­tū­rų įvai­ro­vės tei­kia­mos nau­dos bend­ruo­me­nei ir juos pa­da­ry­ti at­sa­kin­gus už kri­ mi­no­ge­ni­nes pro­ble­mas.

Ge­bė­ji­mas su­g y­ven­t i kar­t u, ne­ že­mi­nant, ne­pab­rė­ž iant aki­vaiz­ džių, fi­z iš­kai ma­to­mų skir­t u­mų, va­d i­na­si to­le­ran­ci­ja. Ar ne pa­ra­ dok­s as, kad mes, sa­vo­je ša­ly­je tu­r in­t ys dau­g y­bę pro­ble­mų dėl ne­to­le­ran­c i­jos ki­t aip my­l in­č ių, ki­taip at­ro­dan­čių, ki­taip mąs­tan­ čių, rin­k i­muo­se už ki­tus bal­suo­ jan­čių at­ž vil­g iu, šian­d ien pa­t ys at­s i­du­r ia­me ne­to­le­r uo­j a­mų­j ų kai­ly­je?

Ga­l i­my­bė sa­vo kai­l iu pa­t ir­t i, ką reiš­k ia bū­t i ki­to­k iam nei dau­ gu­ma, vei­k iau­siai pa­dės mums nu­ga­lė­t i šiuos ste­reo­t i­pus daug veiks­min­g iau nei už ES pi­ni­g us pieš­ti pla­ka­tai, su­suk­ti do­ku­men­ ti­niai fil­mai ar ne­vai­kiš­ki žai­di­mai mū­sų vai­kams. Vi­si skir­tin­gi, vi­si ly­gūs, kaip mo­kė so­cia­li­nė rek­la­ ma. Pri­me­nant šį šū­kį olan­dams, ver­ta jį vėl pa­kar­to­ti ir sau.

T

a pro­ga, kad į Lie­tu­vą šią sa­ vai­tę at­vy­ko Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos at­sto­vai, spe­cia­liai de­le­guo­ti spręs­ti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mų skir­tin­go­se ES ša­ly­se, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė kar­tu su mi­nia ki­tų vie­šuo­me­ nės vei­kė­jų taip pat su­si­zgri­bo kal­bė­ ti apie jau­ni­mo ne­dar­bą.

1 klai­da. „Kal­tas Ku­bi­lius“

Pa­ti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­ma nė­ra šo­ki­ruo­jan­ti, nie­kad ne­gir­dė­ta nau­jie­ na – vi­sa­me pa­sau­ly­je įsi­siū­ba­vus ir Lie­tu­von at­slin­kus kri­zei jau­ni­mo (15– 29 me­tų) ne­dar­bas, Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, di­dė­jo skaus­ min­gai spar­čiai: 2008 m. ne­dar­bo vi­dur­kis – 15,2 pro­c., 2009 m. – 31,6 pro­c., 2010 m. – 38,3 pro­c.

Ret­ros­pek­ty­viai pa­gal­vo­jus apie Lie­tu­vos BVP au­gi­mą pa­sta­rai­ siais me­tais, si­tua­ci­jos šak­nys tam­ pa aiš­kes­nės, o de­ma­go­gi­nę re­to­ri­ką mėgs­tan­čių po­li­ti­kų min­tys – juo­ kin­gos. 2007 m. BVP au­gi­mas bu­ vo 8,8 pro­c., 2008 m. – 3,1 pro­c.

2009 m. kri­zė ga­lu­ti­nai įsi­siū­ba­vo, o ne­tva­rios, neat­sa­kin­gu sko­li­ni­mu­ si ir per di­de­liu op­ti­miz­mu pri­dangs­ ty­tos Lie­tu­vos eko­no­mi­kos bur­bu­las su­sprog­din­tas – BVP au­gi­mas bu­ vo mi­nu­si­nis (–14,8 pro­c.). 2010ai­siais, ro­dos, vis­kas ėmė tai­sy­ tis: rea­lus BVP prieau­gis pa­sie­kė 1,3 pro­c., o 2011 m. pa­bai­go­je džiau­gė­ mės net 5,8 pro­c. BVP au­gi­mu.

2 klai­da. „Rei­kia dau­giau pi­ni­gų“

Įvai­rio­se dar­bo gru­pė­se mąs­tant, kaip bū­tų ga­li­ma spręs­ti vie­ną ar ki­ tą jau­ni­mo pro­ble­mą, vie­nas pir­mų­ jų ir po­pu­lia­riau­sių pa­siū­ly­mų, ypač iš ma­žes­nę pa­tir­tį tu­rin­čių kai­rių­ jų pa­žiū­rų žmo­nių, – „di­din­ti fi­nan­ sa­vi­mą“.

Iki šiol bu­vo ga­li­ma di­džiuo­tis ir džiaug­tis, kad Lie­tu­vo­je jau­ni­mo po­ li­ti­kos at­sto­vai si­tua­ci­ją ver­ti­no blai­ viai, ne­ti­kė­da­mi, kad kaž­kur yra neiš­ sen­kan­ti auk­so puo­dy­nė, iš ku­rios paė­mę vie­ną ki­tą auk­si­ną efek­ty­viai iš­sprę­si­me jau­ni­mo pro­ble­mas.

Vi­sų pir­ma, tos puo­dy­nės nė­ra, vi­sų ant­ra, kiek­vie­nas iš vals­ty­bės paim­tas li­tas vei­kia Lie­tu­vos eko­no­ mi­ką – ir jos vei­kė­jų, ir pa­grin­di­nių kū­rė­jų ge­ro­vę.

At­si­ran­da ir tei­gian­čių, kad vals­ ty­bė tu­rė­tų už­tik­rin­ti dar­bo vie­tas bė­dos iš­tik­tiems žmo­nėms. Iš pir­ mo žvilgs­nio tai ga­lė­tų at­ro­dy­ti la­bai žmo­giš­ka, ta­čiau iš tie­sų tai – tik dar

3 klai­da. „Jau­ni­mas ne­vers­lus“

Pa­čių prie­mo­nių jau­ni­mo ne­dar­bui ma­žin­ti for­ma­vi­mas, ro­dos, dau­ giau­sia orien­tuo­tas taip, kad jau­ni­ mas lai­ko­mas žmo­nė­mis, ku­rie bus įdar­bi­na­mi, bet ne žmo­nė­mis, ku­rie ga­li su­kur­ti sa­vo vers­lą ir, gal­būt pa­ si­se­kus, įdar­bin­ti ki­tus.

Ne­pag­rįs­tas vers­lo mi­to­lo­gi­za­vi­mas Lie­tu­vo­je leng­vai pe­rei­na į biu­rok­ra­ ti­nį, jau­ni­mo po­li­ti­kos lyg­me­nį, kai smul­kie­ji vers­li­nin­kai, va­di­na­mie­ji en­ trep­re­ne­riai, už­sii­man­tys pa­pras­čiau­ sia in­di­vi­dua­lia veik­la, lai­ko­mi ypa­tin­ gų su­ge­bė­ji­mų žmo­nė­mis, ko­kių tarp jau­ni­mo pa­si­tai­ko re­tai. Vis pa­brė­ žia­ma, kad vers­lu­mą ska­tin­ti bū­ti­na, ta­čiau yra ir ki­ta jau­nų žmo­nių da­lis, ku­rie nie­ka­da ne­su­ge­bės su­kur­ti sa­ vo vers­lo, už­siim­ti in­di­vi­dua­lia veik­la dėl ži­nių, iš­si­la­vi­ni­mo trū­ku­mo, to­dėl prie­mo­nės, ku­rio­mis sie­kia­ma su­ma­ žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą, vi­sų pir­ma tu­ ri bū­ti orien­tuo­tos į juos.

Jau­ni­mas lai­ko­mas žmo­nė­mis, ku­rie bus įdar­bi­na­mi, bet ne žmo­nė­mis, ku­rie ga­ li su­kur­ti sa­vo vers­ lą ir, gal­būt pa­si­se­kus, įdar­bin­ti ki­tus.

Iš­ties dau­ge­liui, bent kiek ar­ti­miau su­si­dū­ru­siems su lie­tu­viš­ka biu­rok­ ra­ti­ja ir ne­ži­nia ka­da staig­me­ną iš­ krė­sian­čia mo­kes­čių sis­te­ma, nuo­ sa­vo vers­lo idė­ja at­ro­do rei­ka­lau­jan­ti ypa­tin­gų pro­ti­nių ir va­lios su­ge­bė­ji­ mų. Ta­čiau, re­mian­tis Eu­ro­ba­ro­met­ ro duo­me­ni­mis, ga­li­ma pa­neig­ti mi­ tą, kad vers­li­nin­kai – ypa­tin­ga kas­ta: Lie­tu­vo­je vers­li­nin­kai yra ma­žiau­siai iš­si­la­vi­nę ES. Dar dau­giau – kuo la­ biau iš­si­la­vi­nęs žmo­gus, tuo ma­žes­ nė ti­ki­my­bė, kad jis Lie­tu­vo­je taps vers­li­nin­ku. Re­mian­tis tais pa­čiais duo­me­ni­mis apie vers­lu­mą Lie­tu­ vo­je (2009 m.), ga­li­ma drą­siai teig­ ti, kad Lie­tu­vos jau­ni­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tų ES ša­lių jau­ni­mu, yra ga­nė­ ti­nai vers­lus: 2009 m. duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je va­di­na­mie­ji en­trep­re­ne­riai iki 30 me­tų su­da­ro 35 pro­c. vi­sų ša­ lies vers­li­nin­kų. Ži­nant šiuos iliust­ra­ty­vius duo­me­ nis tik­rai neap­si­vers­tų lie­žu­vis teig­ ti, jog jau­ni­mas, ypač neiš­si­la­vi­nęs, Lie­tu­vo­je ne­lin­kęs vers­lau­ti.

4 klai­da. „Neaiš­ku, kiek rei­kia spe­cia­lis­tų“

Reik­tų bent min­ty­se at­si­kra­ty­ti ir mi­to, kad vals­ty­bė yra pa­jė­gi ap­ skai­čiuo­ti, kiek ir ko­kių spe­cia­lis­tų jai reiks. Šio po­žiū­rio pro­po­nen­tai tei­gia, kad bū­tent dėl to, jog aukš­to­ jo moks­lo sis­te­mo­je nė­ra aiš­kes­nio vals­ty­bės / eko­no­mi­kos po­rei­kių iš­ ryš­ki­ni­mo, daug uni­ver­si­te­tų ab­sol­ ven­tų tam­pa be­dar­biais ar­ba dir­ba ne pa­gal spe­cia­ly­bę. Eko­no­mi­ka – ne ma­ši­na, ku­rią ga­li­ma leng­vai val­dy­ti ir ap­skai­čiuo­ti, kur ir kiek ko­kio te­ pa­lo (dar po­pu­lia­riai va­di­na­mo eko­ no­mi­kos ska­ti­ni­mu) rei­kia įpil­ti.

Tai­gi ir iliu­zi­jos, kad uni­ver­si­te­tai ka­da nors ga­lė­tų bend­ra­dar­biau­da­ mi su vals­ty­be iš­mo­ky­ti tiek ir to­kios dar­bo jė­gos, ko­kios vals­ty­bei rei­kia, bū­ti­na at­si­sa­ky­ti. Lie­tu­va nė­ra izo­ liuo­ta vals­ty­bė, pla­ni­nės eko­no­mi­kos ša­lis (kol kas), ku­rio­je / iš ku­rios dar­ bo jė­ga ne­ju­da. O ir rin­kos pa­klau­ sa / pa­siū­la, at­si­žvel­giant į nor­ma­lią moks­lų truk­mę Lie­tu­vo­je (4–5 me­ tai), ga­li bū­ti rim­tai pa­ki­tu­si.

5 klai­da. „Vals­ty­bė ga­li pa­si­rū­pin­ti sau­gu­mu“

Gy­ve­ni­mas nė­ra sau­gus ir kit­kuo nei sa­vo pa­ties su­ge­bė­ji­mais pa­si­ti­kė­ ti – nai­vu. O dėl nai­vu­mo gy­ve­ni­me, vals­ty­bė­je ken­čia­ma, iš­sky­rus trum­ pas per­trau­kas rin­ki­mų lai­ko­tar­piu.

Jau­ni­mo ne­dar­bo, o ir šiaip įvai­ riau­sių so­cia­li­nių pro­ble­mų Lie­tu­vo­ je, kon­teks­te no­riu pri­si­min­ti Guo­dos Az­gu­ri­die­nės kar­tą pa­teik­tą ana­lo­gi­ ją, ku­ri paaiš­ki­na gy­ve­ni­mo lais­vo­sios rin­kos, ka­pi­ta­liz­mo ir pla­ni­nės eko­ no­mi­kos sis­te­mo­je skir­tu­mą: lau­ki­ niai žvė­rys prieš na­mi­nius gy­vu­lius.

Lais­vai gy­ve­nan­čio žvė­ries gy­ve­ni­ mas – sun­kus, jis pa­ts at­sa­kin­gas už sa­vo pa­si­rin­ki­mus. Jis nie­kuo ne­pa­si­ ti­ki, ta­čiau yra lais­vas ir ga­li pa­si­rū­ pin­ti pa­ts sa­vi­mi net ra­di­ka­liai pa­si­ kei­tus ap­lin­ky­bėms. Na­mi­nio gy­vu­lio gy­ve­ni­mas – ra­mus ir sės­lus, juo vi­ sa­da pa­si­rū­pin­ta, jam re­gu­lia­riai duo­ da­mas mais­to da­vi­nys, ta­čiau jis vi­ siš­kai pri­klau­so­mas nuo šei­mi­nin­ko.

Jei ap­lin­ky­bės bent kiek pa­si­kei­čia, dau­gu­ma na­mi­nių gy­vu­lių, ne­tu­rin­ čių pa­grin­di­nių iš­gy­ve­ni­mo įgū­džių, ku­riuos tu­ri lau­ki­niai žvė­rys, žus.

Ma­nau, svar­bu, kad, ban­dy­da­mi spręs­ti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mas va­di­na­mosio­mis ska­ti­na­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis, ne­pa­da­ry­tu­me meš­ kos pa­slau­gos pa­čiam jau­ni­mui ir ke­lioms kar­toms į atei­tį, pa­dė­da­mi jiems tap­ti na­mi­niais, nuo ki­tų pri­ klau­so­mais, gy­vu­liais.

Plačiau skaitykite diena.lt

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

penktadienis, vasario 17, 2012

lietuva

Kai­my­nų pre­zi­den­tas guo­dė ir ža­dė­jo Lie­tu­vo­je vie­šė­jęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­was Ko­mo­ rows­kis tvir­ti­no, kad jei­gu Lie­tu­vo­je ne­liks mo­ky­mo len­kų kal­ ba, ne­liks ir tau­ti­nės len­kų ma­žu­mos. Kar­tu jis pa­ra­gi­no len­kų at­sto­vus Lie­tu­vo­je pir­miau­sia bū­ti ge­rais pi­lie­čiais.

Aptarė švietimo sistemą

„Be švie­ti­mo sis­te­mos nė vie­na tau­ti­nė ma­žu­ma ne­ga­li gy­vuo­ti.

Vi­si tai su­pran­ta – kaip ir lie­tu­viai Len­ki­jo­je, taip ir len­kai Lie­tu­vo­je.

Sup­ran­ta­me ir mes, kad len­kų ma­ žu­mos švie­ti­mas Lie­tu­vo­je – tai bū­ti ar ne­bū­ti len­kų ma­žu­moms čia“, – tei­gė jis va­kar lan­ky­da­ma­ sis Šal­či­nin­kų J.Snia­dec­kio gim­na­ zi­jo­je. Pa­sak B.Ko­mo­rows­kio, Len­ ki­jos vals­ty­bė sa­vo ša­lies tau­ti­nėms ma­žu­moms už­sie­ny­je ski­ria di­de­ lį dė­me­sį. Be to, Len­ki­ja re­mia ir rems len­kų švie­ti­mą Lie­tu­vo­je. „Mes ski­ria­me di­de­lį dė­me­sį šiam klau­si­mui ir ban­do­me įti­kin­ ti mū­sų Lie­tu­vos par­tne­rius, kad ne­bū­tų pa­blo­gin­tos len­kų švie­ti­ mo są­ly­gos Lie­tu­vo­je. Tas dė­me­ sys ma­to­mas ir žvel­giant į su­re­ mon­tuo­tą Šal­či­nin­kų mo­kyk­lą“, – kal­bė­jo pre­zi­den­tas.

Jis sa­kė, kad Lie­tu­va ir Len­ki­ja drau­ge įgy­ven­di­na svar­bius pro­ jek­tus, dar tu­ri ap­tar­ti daug te­mų, de­rė­tis. Ta­čiau švie­ti­mo klau­si­mai vi­sa­da bu­vo, yra ir bus Len­ki­jos dė­ me­sio cent­re.

Pa­sak jo, švie­ti­mu rū­pi­na­si vi­ sos vals­ty­bės, ku­rios jau­čia emo­ ci­nį ry­šį su sa­vo tau­ti­nė­mis ma­žu­ mo­mis.

Lankėsi Šalčininkuose

Pir­mą kar­tą Šal­či­nin­kuo­se ap­si­ lan­kęs ša­lies kai­my­nės va­do­vas šį mies­tą va­di­no ne­for­ma­lia len­kų ma­žu­mos sos­ti­ne Lie­tu­vo­je ir dė­ ko­jo vie­tos val­džiai už pa­stan­gas ug­dant jau­ni­mą bei sau­gant len­kiš­ ku­mą. Anot sve­čio, aukš­tą švie­ti­ mo ly­gį len­kų kal­ba Lie­tu­vo­je ro­do di­de­lis įsto­jan­čių į aukš­tą­sias mo­ kyk­las skai­čius. „Tai ypač svar­ bu len­kų bu­vi­mui Vil­ni­jos kraš­te ir len­kų ma­žu­mai vi­so­je Lie­tu­vo­ je“, – kal­bė­jo B.Ko­mo­rows­kis. Pre­ zi­den­tas sa­vo kal­bo­je taip pat ak­ cen­ta­vo eko­no­mi­nius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ry­šius.

Jo tei­gi­mu, Len­ki­jos pa­sie­ki­ mai tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, plė­to­

jant eko­no­mi­ką, pa­de­da ir Lie­tu­ vai. B.Ko­mo­rows­kis tvir­ti­no, kad dvi­ša­liai san­ty­kiai vers­lo, ūkio sri­ ty­je jį džiu­gi­na.

B.Ko­mo­rows­kio tei­gi­mu, per 20 ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos me­ tų len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma su­stip­ rė­jo.

Jis ra­gi­no su­si­rin­ku­sius ieš­ko­ ti są­jun­gi­nin­kų ir par­tne­rių, su­ pran­tan­čių, kad kul­tū­ri­nė, tau­ti­ nė ir re­li­gi­nė įvai­ro­vė yra ver­ty­bė kiek­vie­nai vals­ty­bei, kiek­vie­nai vi­ suo­me­nei. Be to, jis ak­cen­ta­vo, kad tau­ti­nės ma­žu­mos tu­ri bū­ti sa­vo vals­ty­bės pi­lie­čiai.

Sup­ran­ta­me ir mes, kad len­kų ma­žu­mos švie­ti­mas Lie­tu­vo­ je – tai bū­ti ar ne­bū­ ti len­kų ma­žu­moms čia.

Apie len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos pa­dė­tį Lie­tu­vo­je kal­bė­jo eu­ro­par­ la­men­ta­ras, Lie­tu­vos len­kų rin­ ki­mų ak­ci­jos va­do­vas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis, Sei­mo na­riai Ja­ros­ la­vas Nar­ke­vi­čius ir Mi­cha­las Mac­ ke­vi­čius.

V.To­ma­ševs­kis tei­gė pa­si­gen­dan­ tis tau­ti­nių ma­žu­mų ir da­bar­ti­nės val­džios dia­lo­go.

Jis taip pat ap­gai­les­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je tau­ti­nių ma­žu­mų par­ti­ joms ne­da­ro­ma nuo­lai­dų, jos, kaip vi­sos par­ti­jos, tu­ri įveik­ti rin­ki­mų bar­je­rą. Toks bar­je­ras tau­ti­nių ma­ žu­mų par­ti­joms Len­ki­jo­je esą ne­ tai­ko­mas.

Skundėsi prezidentui

Vie­tos tė­vų at­sto­vė kal­bė­jo, kad Len­ki­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas Šal­či­ nin­kuo­se vyks­ta sun­kiu me­tu, kai len­kų švie­ti­mui iš­ki­lu­si grės­mė.

Ji pra­ne­šė, kad ko­vo 17 d. jie išeis į gat­ves, kad bū­tų iš­girs­tas jų bal­

Komentaras

Vla­das Si­ru­ta­vi­čius Is­to­r i­kas ir po­l i­to­lo­gas

L

en­ki­jos pre­zi­den­tas, pa­reikš­ da­mas, kad „jei Lie­tu­vo­je ne­ liks mo­k y­mo len­k ų kal­ba, ne­liks ir tau­ti­nės len­k ų ma­ žu­mos“ pa­brė­žė fak­tą, ir tiek.

Jo­kių prie­kaiš­tų Lie­tu­vai jo lū­po­mis iš­ sa­ky­ta ne­bu­vo. Tai tie­siog bend­ro po­ bū­džio ko­men­ta­ras. Švie­ti­mas bet ku­riai tau­ti­nei ma­žu­mai yra itin reikš­min­gas da­ly­kas – tai svar­ bu jų sa­vi­mo­nei, kul­tū­rai.

Tai, kad at­vy­kęs į Lie­tu­vą, pre­zi­den­tas pir­m iau­sia ap­lan­kė Šal­či­n in­k us, ga­ li kel­ti tam tik­rų klau­si­mų, ta­čiau ne­ pa­mirš­ki­me, kad pa­na­šiai nu­vy­ku­si į Len­ki­ją el­gė­si ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė.

Tai­gi čia taip pat ne­ma­tau ko nors ypa­ tin­go.

Jo­kių pre­ten­zi­jų šį­syk Lie­tu­va, ko­kių bū­ta iš aukš­t ų Len­k i­jos pa­rei­g ū­nų anks­čiau, neiš­gir­do.

Juk prie­kaiš­tų dėl Švie­ti­mo įsta­ty­mo, ku­r is su­stip­r i­na lie­tu­v ių kal­bos mo­ ky­mą tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se ir tik­rai nė­ra nei disk­ri­mi­nuo­jan­tis, nei ap­ri­bo­jan­tis, nors da­lis Len­ki­jos bend­ ruo­me­nės, ma­no ki­taip, taip pat ne­bu­ vo iš­sa­ky­ta.

sas. Vie­tos len­kai tą die­ną Vil­niu­ je ren­gia ei­ty­nes ir pro­tes­tuos prieš Švie­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ku­ rio­mis su­vie­no­din­ti rei­ka­la­vi­mai lai­kan­tie­siems lie­tu­vių kal­bos eg­ za­mi­ną ir iš­plės­tas dės­ty­mas lie­ tu­vių kal­ba.

Mo­te­ris pa­brė­žė, kad šio­se že­ mė­se jie nė­ra emig­ran­tai, len­kų tau­ty­bės žmo­nės čia gy­ve­na nuo se­no, tai „Len­ki­ja emig­ra­vo“.

Vil­tys: B.Ko­mo­rows­kis Šal­či­nin­kų ra­jo­no gy­ven­to­jams tvir­ti­no, jog Len­

ki­ja ban­do įti­kin­ti Lie­tu­vą, kad ne­bū­tų pa­blo­gin­tos len­kų švie­ti­mo są­ ly­gos.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Su­ta­rė rū­pin­tis ener­ge­ti­kos pro­jek­tais Vil­n iu­je su­si­t i­kę Lie­t u­vos ir Len­k i­ jos pre­z i­den­tai D.Gry­baus­kai­tė bei B.Ko­mo­rows­k is su­ta­rė as­me­n iš­kai rū­pin­t is bend­rais ener­ge­t i­kos pro­ jek­tais. „Dar per­nai su Len­k i­jos pre­z i­den­ tu su­ta­rė­me skir­ti dau­g iau dė­me­sio dvi­ša­liam bend­ra­dar­bia­vi­mui. Šian­ dien nu­spren­dė­me vals­ty­bių va­do­ vų ly­g iu as­me­niš­kai rū­pin­tis du­jų ir elekt­ros jung­čių pro­jek­tų įgy­ven­di­ ni­mu“, – pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­me ci­ tuo­ja­ma D.Gry­baus­kai­tė.

Ji taip pat pa­siū­lė Len­ki­jai pri­si­dė­ ti prie Lie­tu­vo­je įsteig­to Ener­ge­ti­nio

Ji sa­kė, kad jiems kaip tau­ti­nei ma­žu­mai ky­la ir dau­giau pro­ble­ mų – dėl pa­var­džių ir gat­vių pa­ va­di­ni­mų ra­šy­mo, že­mės grą­ži­ ni­mo. „Gal ir šian­dien pa­ma­ty­si­te per te­le­vi­zi­ją, kad var­to­ja­ma ne lie­ tu­vių kal­ba“, – tei­gė mo­te­ris.

Sve­čio gar­bei gim­na­zi­ja bu­vo pa­ puoš­ta Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vė­lia­ vų spal­vo­mis, moks­lei­viai su­ren­ gė kon­cer­tą.

sau­gu­mo cent­ro veik­los. Jo tiks­las – pri­si­dė­ti prie bend­ro NA­TO na­rių ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ir iš­ma­nio­sios gy­ny­bos už­tik­ri­ni­mo.

Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pre­zi­den­tai su­ta­ rė koor­di­nuo­ti ša­lių po­zi­ci­jas sau­gu­ mo po­li­ti­kos ir prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos klau­si­mais ren­gian­tis pa­va­sa­rį vyk­sian­čiam NA­TO va­do­vų su­si­ti­ki­ mui Či­ka­go­je.

Vals­t y­b ės at­k ū­r i­mo die­nos pro­ga Vil­n iu­je vie­š in­č iam B.Ko­mo­rows­ kiui D.Gry­baus­kai­tė pa­dė­ko­jo už len­ kų tau­tos svei­k i­ni­mą Lie­tu­vos žmo­ nėms.

B.Ko­mo­rows­kis va­kar į Lie­tu­vą at­vy­ko pa­mi­nė­ti Vals­ty­bės at­kū­ ri­mo die­nos.

Po vieš­n a­g ės Šal­č i­n in­k uo­ se Lenkijos prezidentas su­si­ti­ko su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­ te, pa­svei­ki­no sos­ti­nės gy­ven­to­ jus prie pre­zi­den­tū­ros S.Dau­kan­ to aikš­tė­je, da­ly­va­vo šv. Mi­šio­se Ar­ki­ka­ted­ro­je.

BNS, VD inf.

Pre­zi­den­tė principingumo siū­lė mo­ky­tis iš praei­ties Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, Lie­tu­vai mi­nint Va­sa­rio 16-ąją, ofi­cia­lio­je iš­kil­min­go­je Bal­ti­jos ša­ lių vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je S.Dau­kan­to aikš­tė­je pra­šne­ko apie kla­nus bei ko­rup­ci­ją ir siū­lė pa­si­ mo­ky­ti prin­ci­pin­gu­mo iš Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės kū­rė­jų.

Įkvėpimas: D.Grybauskaitė kalbėjo apie nepakantumą korupcijai ir ne­

pagarbą žmogui.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

„Žvelg­da­mi į praei­tį pa­si­mo­ky­ ki­me. Pa­si­mo­ky­ki­me prin­ci­pin­ gu­mo. 1918 m. Lie­tu­va gi­mė iš be­komp­ro­mi­sio va­lios ak­to. Mū­

sų vals­ty­bės kū­rė­jai pa­si­rin­ko tik vi­s iš­k ą ne­p rik­l au­so­my­b ę. Pa­ si­rin­ko ne­da­ry­ti jo­kių išim­čių, spren­džiant vals­ty­bei gy­vy­biš­ kus klau­si­mus. Bū­tent taip tu­ri­ me elg­tis ir mes“,– su­si­rin­ku­sie­ siems S.Dau­kan­to aikš­tė­je kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė. – Jo­kių komp­ro­ mi­sų ko­rup­ci­jai, kla­no sa­vi­va­lei, ne­pa­gar­bai žmo­gui, įsta­ty­mui ar vals­ty­bei. Pa­si­mo­ky­ki­me at­sa­ ko­my­bės. Vi­sa tuo­me­tė Lie­tu­vos švie­suo­me­nė su­si­vie­ni­jo bend­ ro tiks­lo var­dan, tų, ku­rie anuo­ met ne­ra­do no­ro, lai­ko ar ga­li­my­ bių pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos rei­ka­lo.

Jų var­dus už­pus­tė is­to­ri­jos dul­ kės.“ D.Gry­baus­kai­tė pri­mi­nė vie­ no gar­siau­sių Lie­tu­vos poe­tų Just.

Mar­cin­ke­vi­čiaus žo­džius: „Tė­vy­nę rei­kia vi­są lai­ką lip­dy­ti ir kur­ti“ ir siū­lė pa­si­mo­ky­ti vie­ny­bės.

Pre­zi­den­tė pri­mi­nė, kad dar­bas ar gy­ve­ni­mas sve­tur ne­tu­ri truk­ dy­ti vi­siems vie­nin­gai dirb­ti sa­vo tė­vy­nės la­bui, nes Lie­tu­va yra ten, kur yra bent vie­nas lie­tu­vis. „Už­ tik­rin­ki­me, kad at­stu­mai ar skir­ tu­mai ne­truk­dy­tų vi­siems steng­tis dėl sa­vo ša­lies. Dirb­ki­me kar­tu“, – aikš­tė­je su­si­rin­ku­sie­siems kal­bė­jo Pre­zi­den­tė.

8

penktadienis, vasario 17, 2012

lietuva

Na­cio­na­li­nių pre­ mi­jų ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­ laus­kas pri­si­pa­ži­ no, kad ko­mi­si­ja dve­jus me­tus gal­ vo­jo, ar skir­ti pre­ mi­ją Aukš­čiau­sio­ sios Ta­ry­bos-At­ku­ ria­mo­jo Sei­mo pir­ mi­nin­kui Vy­tau­tui Lands­ber­giui. Šeima: nacionalinės premijos laureatą sveikino žmona Gražina ir vaikaičiai.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Pa­gerb­tos ypa­tin­gos as­me­ny­bės Mi­nint Vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną va­ kar pre­zi­den­tū­ro­je įteik­tos 2011-ųjų Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos. „Kai kas mus kal­ti­ na po­li­ti­ka­vi­mu. Ypač dėl svar­biau­ sio Nep­rik­lau­so­my­bės ar­chi­tek­to V.Lands­ber­gio. Dve­jus me­tus gal­vo­ jo­me ir apie žan­ro ta­pa­tu­mą, ir apie dy­džių skir­tin­gu­mą, ir apie dau­gy­ bę ki­tų da­ly­kų. Ap­sisp­ren­dė­me, kad V.Lands­ber­gio puo­se­lė­ja­ma Čiur­lio­ nia­na yra tai, be ko neį­ma­no­ma Ko­vo 11-osios Lie­tu­va“, – per ce­re­mo­ni­ją sa­kė A.Bumb­laus­kas. Jis at­krei­pė dė­ me­sį, kad mi­nint Va­sa­rio 16-ąją ap­ do­va­no­ja­mi Ko­vo 11-osios kū­rė­jai.

Pa­sak A.Bumb­laus­ko, net so­viet­ me­čiu kū­rę me­ni­nin­kai ar­ti­no Ko­vo 11-ąją. Tarp to­kių – Na­cio­na­li­ne kul­

tū­ros ir me­no pre­mi­ja už vi­so gy­ve­ni­ mo kū­ry­bą ap­do­va­no­tas ki­no re­ži­sie­ rius Arū­nas Žeb­riū­nas. At­siim­da­mas ap­do­va­no­ji­mą jis tei­gė, kad pre­mi­ ja jam reiš­kia mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą. „Gal­vo­ju, gal dar vie­ną fil­mą su­kur­ siu“, – pra­si­ta­rė A.Žeb­riū­nas. Pre­zi­ den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad kas­met ran­ da­me, ką ap­do­va­no­ti: „Sim­bo­liš­ka, kad šian­dien pa­ger­bia­me ir svei­ki­na­ me Na­cio­na­li­nių pre­mi­jų lau­rea­tus.

Jūs ryš­kiau­si šian­die­nos kū­rė­jai, at­ sklei­džian­tys mū­sų tau­tos kū­ry­bi­nes ga­lias. Šios ga­lios kū­rė mums šimt­ me­čių is­to­ri­ją, vals­ty­bę ir ta­pa­ty­bę.

Tau­ta gim­dė iš­ki­lius kū­rė­jus. Jų pa­ de­da­ma kė­lė­si ir ėjo“.

BNS, VD inf.

Lau­rea­tai

Tra­di­ci­ja

Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos va­kar įteik­tos še­šiems kū­rė­jams: ki­no re­ž i­sie­ riui A.Žeb­riū­nui (nuotr.), eu­ro­ par­la­men­ta­rui, pir­ma­jam at­kur­tos ne­prik­lau­so­ mos Lie­tu­vos va­do­ vui, mu­z i­ko­lo­g ui V.Lands­b er­g iui, fo­to­me­n i­n in­k ui Al­g i­man­tui Alek­ sand­ra­v i­č iui, vi­ zua­l i­n io me­n o kū­rė­jui Kęs­t u­čiui Gri­ga­l iū­nui, ra­šy­to­jui Hen­r i­k ui Al­g iui Čig­rie­jui ir dai­ni­nin­kei As­tai Krikš­čiū­nai­tei.

Lie­t u­vos na­c io­n a­l i­nės kul­t ū­ros ir me­no pre­m i­jos kas­met ski­r ia­ mos sie­k iant ska­t in­t i kū­rė­jų kū­r y­ bą, įver­t in­t i reikš­m in­g iau­sius kul­ tū­ros ir me­no kū­r i­n ius, Lie­t u­vos ir pa­s au­l io lie­t u­v ių bend­r uo­me­ nės kū­rė­jų su­kur­tus per pa­sta­ruo­ sius sep­ty­ne­rius me­tus, taip pat il­ ga­me­tį kū­rė­jo kū­ry­bi­nį in­dė­l į į kul­ tū­rą ir me­ną.

Ski­r ia­mos ne dau­g iau kaip še­šios pre­mi­jos, iš ku­rių ne dau­g iau kaip vie­na ga­li bū­ti ski­ria­ma už il­ga­me­ tį kū­rė­jo kū­r y­bi­n į in­dė­l į į kul­t ū­rą ir me­ną.

Pre­mi­jos ski­ria­mos nuo 1989 m.

Vyriausybė at­si­trau­kė dėl AC­TA su­tar­ties Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, prieš ku­rį lai­ką su­tei­ku­si įga­lio­ji­mus pa­rei­ gū­nams pa­si­ra­šy­ti tarp­tau­ti­nę su­ tar­tį dėl in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės gy­ni­mo elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je, su­ trum­pin­tai va­di­na­mą AC­TA, da­bar nu­spren­dė ne­sku­bin­ti Sei­mo ją ra­ ti­fi­kuo­ti.

Vy­riau­sy­bė prieš po­rą die­nų per po­sė­dį karš­tai dis­ku­ta­vo dėl in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­sau­ly­je

prieš­ta­rin­gai įver­tin­tos AC­TA su­ tar­ties.

Po dis­ku­si­jų nu­spręs­ta ne­ra­gin­ti Sei­mo šią tarp­tau­ti­nę su­tar­tį ra­ti­ fi­kuo­ti kuo grei­čiau. Ža­da­ma pra­ tęs­ti dis­ku­si­jas su vi­suo­me­ne ir su tarp­tau­ti­ne bend­ruo­me­ne dėl to, ar AC­TA yra priim­ti­na, ar ji ga­li bū­ti įgy­ven­din­ta. „Su­tar­ta, kad ar­ti­miau­siu me­tu su­tar­tis ra­ti­fi­kuo­ti ne­bus tei­kia­ ma. Bus kon­sul­tuo­ja­ma­si su vi­suo­ me­ne, šne­ka­ma, žiū­ri­ma, kaip vi­sa tai at­ro­do. Bus ana­li­zuo­ja­ma ir tik ta­da spren­džia­ma“, – po po­sė­džio

sa­kė tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­ jus Ši­ma­šius.

Dis­ku­si­jas dėl AC­TA tu­rė­tų or­ ga­ni­zuo­ti Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja. Ši, ga­vu­si prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­ti­ki­mą, prieš ku­rį lai­ką su­tei­kė Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riui Ja­ po­ni­jo­je įga­lio­ji­mus vals­ty­bės var­ du pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį.

Už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Egi­di­jus Mei­lū­nas pa­brė­žė, kad, ren­gian­tis pa­si­ra­šy­ti AC­TA, dir­ bo ke­tu­rio­li­kos vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jų at­sto­vai ir nė vie­nas jų neįž­ vel­gė grės­mės, kad su­tar­tis vers­tų

Pa­sip­rie­ši­ni­mas: praė­ju­sią sa­vai­tę AC­TA su­tar­ties prie­ši­nin­kai sa­vo po­zi­ci­ją iš­sa­kė mi­tin­ge.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

iš es­mės keis­ti da­bar ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus. „Ren­gian­tis pa­si­ra­ šy­ti šią su­tar­tį, dir­bo ke­tu­rio­li­kos ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai: įvai­rių mi­nis­ te­ri­jų, Pa­ten­tų biu­ro, In­for­ma­ci­ nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to ir taip to­liau. To­kių klau­si­mų per pa­si­ren­gi­mo eta­pą ir iš vi­suo­me­nės ne­bu­vo la­bai gir­dė­ti. Jie suak­ty­vė­ jo bū­tent jau pa­si­ra­šius. Dis­ku­si­jos po­rei­kį įžvel­gia­me dar ir to­dėl, kad ski­ria­si kai ku­rių su­tar­čių nuo­sta­tų in­terp­re­ta­ci­ja. Sa­ko­ma, kad jos ga­ li var­žy­ti vie­ną ar ki­tą tei­sę. No­rint tai iš­siaiš­kin­ti, rei­kia dis­ku­tuo­ti“, – tei­gė E.Mei­lū­nas. „Paašt­rė­jus dis­ku­si­joms pa­si­ ma­tė, kad šį klau­si­mą rei­kia ge­rai ap­tar­ti ins­ti­tu­ci­joms ir, svar­biau­ sia, su vi­suo­me­ne“, – pri­ta­rė R.Ši­ ma­šius.

Pa­čiam tei­sin­gu­mo mi­nist­rui dau­giau­sia klau­si­mų ky­la dėl au­ gan­čio iš­ra­di­mų, in­te­lek­ti­nės nuo­ sa­vy­bės pro­duk­tų, au­to­rys­tės pro­ duk­tų nau­do­ji­mo, kai jų ap­sau­ga „rea­liai iš­lie­ka to­kia, kokia bu­vo XIX a. pa­bai­go­je“. „Atė­jo lai­kas įver­tin­ti, ar tai ati­ tin­ka šian­die­nos po­rei­kius, nes už lan­go – XXI a.“, – pa­brė­žė tei­sin­ gu­mo mi­nist­ras.

Ter­mi­nas, iki ka­da Lie­tu­va tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar ra­ti­fi­kuo­ti AC­TA su­ tar­tį, ne­nus­ta­ty­tas. „Lie­tu­vos tei­

sė yra ra­ti­fi­kuo­ti ar­ba ne­ra­ti­fi­kuo­ti.

Ter­mi­nas bus toks, iki ka­da Lie­tu­va ap­si­spręs. Ne­ga­lė­čiau pro­gno­zuo­ ti, kiek už­truks šios dis­ku­si­jos“, – sa­kė R.Ši­ma­šius.

Lie­tu­va yra pa­si­ra­šiu­si AC­TA, ta­ čiau tam, kad ji įsi­ga­lio­tų, su­tar­tį tu­ri ra­ti­fik ­ uo­ti Sei­mas. Taip ji tap­tų Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mos da­li­mi.

Ta­čiau AC­TA su­kė­lė pro­tes­tų ban­gą Lie­tu­vo­je, Eu­ro­po­je ir vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Su­tar­tis pa­va­din­ ta in­ter­ne­to lais­vę ri­bo­jan­čiu do­ ku­men­tu. Di­de­li pro­tes­tai dėl šio do­ku­men­to priė­mi­mo su­reng­ti Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Ny­der­lan­ duo­se, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir ki­ to­se vals­ty­bė­se. Do­ku­men­tui ne­ pri­ta­rian­tys tvir­ti­na, kad taip bus su­var­žy­tos in­ter­ne­to var­to­to­jų tei­ sės, jie ga­lės bū­ti se­ka­mi by­lų da­ li­ji­mo­si pro­gra­mo­se. Do­ku­men­to ren­gė­jai tvir­ti­na, kad taip ti­ki­ma­ si ap­sau­go­ti kū­rė­jų tei­ses.

Prieš sa­vai­tę pro­tes­tas su­reng­tas ir Vil­niu­je.

Su­tar­tį yra pa­si­ra­šiu­sios 22 ES na­rės, ta­čiau do­ku­men­tą dar tu­rės ra­ti­fi­kuo­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tas, ku­ria­me nuo bir­že­lio bus ren­gia­ mos dis­ku­si­jos šiuo klau­si­mu. Ru­ de­nį pir­mo­sios do­ku­men­tą pa­si­ra­ šė JAV, Ka­na­da, Aust­ra­li­ja, Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja, Ja­po­ni­ja, Sin­ga­pū­ras, Ma­ro­kas ir Pie­tų Ko­rė­ja.

9

penktADIENIS, vasario 17, 2012

ekonomika Lat­vi­jo­je „Ma­xi­ma“ ­ ga­vo bau­dą

bankai atsikratė prastų popierių

Lat­vi­jos kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba sky­rė 25 tūkst. la­tų (123 tūkst. li­tų) bau­dą „Ma­ xi­mos“ par­duo­tu­vių val­dy­to­jai „Ma­xi­ma Lat­vi­ja“. Bau­da skir­ta už tai, kad „Ma­xi­ ma Lat­vi­ja“ į su­tar­tis su nuomininkais įtrau­kė są­ly­gą, drau­džian­čią jiems be „Ma­xi­mos“ lei­di­mo per­nuo­mo­ti pre­ky­ bos plo­tus. Pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė bau­da skir­ ta to­dėl, kad kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­ti su­tar­ ties są­ly­ga rea­liai ne­bu­vo pri­tai­ky­ta.

Lie­tu­vos ko­mer­ci­niai ban­kai per­nai at­si­kra­ tė vals­ty­bių, tu­rin­čių fi­nan­si­nių sun­ku­mų, ver­ty­bi­nių po­pie­rių, ku­rių ver­tė sie­kia 500 mln. li­tų, ir da­bar į juos yra in­ves­ta­vę apie 33 mln. li­tų. „Tai la­bai ma­žai, ir šiuo po­žiū­ riu ban­kų sis­te­mo­je vis­kas ge­rai“, – sa­kė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas. Vi­sas ban­kų tu­ri­mų sko­los ver­ty­bi­nių po­pie­rių po­rtfe­lis per me­tus su­ ma­žė­jo treč­da­liu – apie 2 mlrd. li­tų.

Lie­tu­va iš­lie­ka švie­so­lai­džio ly­de­rė Li­na Mra­zaus­kai­tė Miun­che­nas (Vo­k ie­t i­ja)

Lie­tu­vo­je švie­so­lai­di­nis ry­šys priei­na­mas di­džiau­siai da­liai žmo­nių Eu­ro­po­je jau tre­čius me­ tus iš ei­lės. Di­džio­sios Va­ka­rų Eu­ ro­pos ša­lys užė­mė ge­ro­kai že­ mes­nes rei­tin­go vie­tas.

Tai paaiš­kė­jo tre­čia­die­nį Miun­ che­ne vy­ku­sio­je Eu­ro­pos švie­ so­lai­džio į na­mus aso­cia­ci­jos (FTTH Coun­cil Eu­ro­pe) tarp­tau­ ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je. Švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to skvar­ ba Lie­tu­vos na­mų ūkiuo­se sie­kia 28,3 pro­c. ir yra di­džiau­sia vi­so­je Eu­ro­po­je. Ma­žiau švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu na­mų ūkiai nau­do­ja­si Nor­ve­gi­jo­je (14,7 pro­c.) ir Šve­di­ jo­je (13,6 pro­c.). Ša­lys ly­de­rės ne­ si­kei­tė pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus. Di­džio­sios Va­ka­rų Eu­ro­pos valstybės, pa­vyz­džiui, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ar Vo­kie­ti­ja, pa­gal švie­ so­lai­džiu be­si­nau­do­jan­čių in­ter­ ne­to var­to­to­jų skai­čių uži­ma pa­ sku­ti­nes rei­tin­go vie­tas.

Aso­cia­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Hart­wi­gas Tau­be­ris sa­kė, kad švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to skvar­ ba dėl kri­zės ne­bu­vo to­kia spar­ ti, kaip ti­kė­ta­si. Ta­čiau, ne­pai­sant to, pla­nuo­ja­ma, kad švie­so­lai­di­ nio in­ter­ne­to var­to­ji­mas na­mų ūkiuo­se ir to­liau augs. Prog­no­ zuo­ja­ma, kad iki 2016 m. Eu­ro­pos re­gio­ne, įskai­tant ir Ru­si­ją, iš vi­so švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu nau­do­sis 32 mln. na­mų ūkių ir su­da­rys 10,5 pro­c. vi­sų na­mų ūkių. „Lie­tu­va iš­lai­kė spar­tų au­gi­mo mas­tą, nes į švie­so­lai­di­nio in­ter­ ne­to tin­ką in­ves­ta­vo di­džiau­sias rin­kos da­ly­vis „Teo“. Dau­ge­ly­je ki­tų ša­lių švie­so­lai­di­nį ry­šį dau­ giau­sia plė­to­jo ma­žes­ni rin­kos da­ly­viai“, – apie pa­sta­rų­jų me­ tų Lie­tu­vos ly­de­ria­vi­mą švie­so­

lai­di­nio in­ter­ne­to plėt­ros sri­ty­je sa­kė „Teo“ par­da­vi­mo ir klien­tų ap­tar­na­vi­mo tar­ny­bos va­do­vas Da­rius Gu­da­čiaus­kas. Bend­ro­vė „Teo“ ti­ki­si, kad švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to plėt­ra ne­tu­rė­tų su­sto­ ti ir atei­ty­je.

Lie­tu­vos ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos duo­me­ni­mis, praė­ju­ sių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­je vi­so­ je ša­ly­je bu­vo 957 tūkst. in­ter­ne­to var­to­to­jų, iš ku­rių 344 tūkst., ar­ ba 36 pro­c., – švie­so­lai­di­nio in­ ter­ne­to var­to­to­jai.

Ty­ri­mų bend­ro­vės IDA­TE Te­ le­ko­mu­ni­ka­ci­jų pa­da­li­nio di­rek­ to­riaus Ro­lan­do Mon­tag­ne tei­gi­ mu, Ry­tų Eu­ro­po­je švie­so­lai­di­nio in­ter­ne­to skvar­bą lė­mė di­de­ lis skai­čius dau­gia­bu­čiuo­se, o ne pri­va­čiuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čių in­ter­ne­to var­to­to­jų. Tink­lo plėt­rą šio­se ša­ly­se taip pat pa­ska­ti­no di­ de­lė kon­ku­ren­ci­ja, o Va­ka­rų Eu­ ro­po­je ji dėl ma­žes­nio rin­kos žai­ dė­jų skai­čiaus nė­ra to­kia at­kak­li.

Kaip tre­čią prie­žas­tį R.Mon­ tag­ne iš­sky­rė skir­tin­gą in­ter­ne­ to tech­no­lo­gi­jų ko­ky­bę Va­ka­rų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je. Esą to­kie skir­ tu­mai tarp Eu­ro­pos ša­lių yra to­ dėl, kad Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bės, ku­rios anks­čiau ne­tu­rė­jo ge­rai iš­ plė­to­tos inf­rast­ruk­tū­ros, da­bar pla­čiai die­gia nau­jau­sias tech­no­ lo­gi­jas.

36 proc.

in­ter­ne­to var­to­to­jų Lie­tu­vo­je nau­do­ja­si švie­so­lai­di­niu in­ter­ne­tu.

Pa­sie­ki­mas: Lie­tu­va, anks­čiau ne­tu­rė­ju­si ge­rai iš­plė­to­tos in­ter­ne­

to inf­rast­ruk­tū­ros, pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be iš­kart dieg­ti nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pas­ta­rai­siais me­tais mi­li­jar­dus li­tų į vals­ ty­bi­nės reikš­mės ke­lių ko­ky­bę in­ves­ ta­vu­si vals­ty­bė šie­ met jiems skirs ma­ žiau dė­me­sio, nes už­si­mo­jo išas­fal­ tuo­ti per šim­to Lie­ tu­vos gy­ven­vie­čių žvyr­ke­lius.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1259 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1225 JAV do­le­ris 1 2,6226 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6346 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9432 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2760 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5838 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7537 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8591

pokytis

–1,4005 % –0,1139 % –0,0914 % +0,4844 % +0,0304 % +0,5321 % +0,0786 % +0,2003 % +0,0630 %

Pla­nai: Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos va­do­vas S.Skrins­kas ir

su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis pla­nuo­ja, kad in­ves­ti­ci­jos į ke­lius šie­ met bus ne ma­žes­nės nei per­nai.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Prio­ri­te­tas – gy­ven­vie­čių ke­liai Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Kai­mo vie­to­vė­se ir ša­lia mies­tų nau­jo­se gy­ven­vie­tė­se įsi­kū­rę gy­ ven­to­jai tu­ri vil­ties, kad dar šie­met iš jų kie­mų iš­si­sklai­dys dul­kių de­ be­sys. At­ro­do, kad rin­ki­mų me­tais iš po­li­ti­kų lū­pų sklin­dan­tys pa­ža­ dai ne­liks tik tuš­čios kal­bos.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis pa­tvir­ti­no, kad iš 1,2 mlrd. li­tų, šie­met pla­nuo­ja­mų in­ ves­tuo­ti į ke­lius, gy­ven­vie­čių ke­ liams as­fal­tuo­ti skir­ta 77 mln. li­tų.

Pa­gal sa­vi­val­dy­bių pa­teik­tus są­ra­ šus bus tvar­ko­mi per 114 gy­ven­vie­ čių ei­nan­tys vals­ty­bi­nės ar vie­ti­nės reikš­mės ke­liai ir gat­vės. „Į pa­grin­di­nius ša­lies ke­lius per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų ga­na daug in­ves­ta­vo­me, ma­no­me, kad jie yra ga­na ge­ri. To­dėl šiais me­tais dau­giau dė­me­sio ža­da­me skir­ti ra­ jo­ni­niams ke­liams, ei­nan­tiems per mies­te­lius. Jų būk­lė šian­dien pa­ ti pra­sčiau­sia“, – pri­pa­ži­no E.Ma­ siu­lis. Anot mi­nist­ro, toks ra­jo­ni­

nių ke­lių at­nau­ji­ni­mo bū­das yra efek­ty­ves­nis nei as­fal­tuo­ti il­gus žvyr­ke­lių ruo­žus.

Ki­ta nau­jo­vė, ku­rią šie­met įgy­ ven­din­ti nu­ma­tė Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja, – tai Lie­tu­vo­je vei­kian­ čių vals­ty­bės ži­nio­je esan­čių ke­lius pri­žiū­rin­čių įmo­nių reor­ga­ni­za­ci­ ja. Šiuo me­tu vei­kia vie­nuo­li­ka ke­ lių prie­žiū­ros įmo­nių, o, su­jun­gus jų ad­mi­nist­ra­ci­jas, pla­nuo­ja­ma, kad liks tik še­šios. Tai esą pa­dės kas­met su­tau­py­ti po ke­lis mi­li­jo­ nus li­tų. „To­kiai ne­di­de­lei vals­ty­ bei kaip Lie­tu­va tu­rė­ti tiek ke­lius pri­žiū­rin­čių vals­ty­bės įmo­nių yra pra­ban­ga“, – pa­brė­žė mi­nist­ras.

Tre­čia nau­jo­vė – sie­kis, kad į ša­ lies ke­lius bū­tų in­ves­tuo­ja­ma ne tik iš vals­ty­bės ir ES biu­dže­to, bet tai da­ry­tų ir pri­va­tu­sis sek­to­rius, pa­ tys gy­ven­to­jai. „Tos sa­vi­val­dy­bės, bend­ruo­me­nės ar vers­las, ku­rie skirs da­lį lė­šų ke­liams, ki­tą rei­ kia­mų lė­šų da­lį gaus iš ke­lių fon­ do“, – in­for­ma­vo E.Ma­siu­lis. Taip esą sie­kia­ma pri­trauk­ti kuo dau­ giau al­ter­na­ty­vių ke­lių fi­nan­sa­vi­

mo šal­ti­nių ir ties­ti ke­lius ten, kur jų fi­zi­niams ar ju­ri­di­niams as­me­ nims la­biau­siai rei­kia.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­jos va­do­vo Skir­man­to Skrins­ ko tei­gi­mu, iš Lie­tu­vos biu­dže­ to ke­liams šie­met nu­ma­ty­ta skir­ti 916 mln. li­tų, o ES pa­ra­ma ke­liams šiais me­tais sieks apie 270 mln. li­ tų. „Daug kas pri­klau­sys nuo lė­ šų su­rin­ki­mo į vals­ty­bės biu­dže­tą, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­me, kad ke­liams bus pa­nau­do­ta tiek pat lė­šų kaip ir per­nai – apie 1,2 mlrd. li­tų. To­dėl ir pa­grin­di­niai šių me­tų dar­bai iš­liks pa­na­šūs kaip ir praė­ju­siais me­tais.

Išs­ky­rus tai, kad bus išas­fal­tuo­ta dau­giau žvyr­ke­lių gy­ven­vie­tė­se“, – kal­bė­jo jis.

Lie­tu­vos ke­lių di­rek­ci­jos duo­ me­ni­mis, dau­giau­sia gy­ven­vie­čių ke­lių bus išas­fal­tuo­ta Klai­pė­dos re­gio­ne – 20-yje, Kau­no re­gio­ne – 12-oje gy­ven­vie­čių, Vil­niaus re­gio­ ne – 10. Skai­čiuo­ja­ma, kad kiek­ vie­no­je gy­ven­vie­tė­je bus nu­ties­ta po 1 km as­fal­to. Bus išas­fal­tuo­ta 110 km ke­lių.

10

penktadienis, vasario 17, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

„Žal­gi­ris“ var­žo­vams LKF t Kau­no „Žal­gi­ris“ no­ri iš­lai­ky­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) tau­rę sa­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je, nors var­žo­vai ža­da, kad tai pa­da­ry­ti kau­nie­čiams bus ne­leng­va.

Fa­vo­ri­tai jaus spau­di­mą

Įvar­tis: K.P.Boa­ten­gas (de­ši­nė­je) efek­tin­gai pra­mu­šė „Ar­se­nal“ gy­

ny­bos bar­je­rus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Čem­pio­nų ly­go­je – ne vien re­kor­dai Di­dy­sis Eu­ro­pos fut­bo­las bai­gė žie­mos ato­sto­gas – su­žais­tos pir­ mo­sios ket­ve­rios Čem­pio­nų ly­ gos aš­tunt­fi­na­lio rung­ty­nės.

Per­ga­lę sve­čiuo­se iš­ko­vo­jo praė­ ju­sio se­zo­no nu­ga­lė­to­jos ti­tu­lą gi­ nan­ti „Bar­ce­lo­na“ (Is­pa­ni­ja), 3:1 įvei­ku­si Le­ver­ku­ze­no „Bayer 04“ (Vo­kie­ti­ja) eki­pą.

Ar­se­ne’as Wen­ge­ras:

Ma­ne šo­ki­ra­vo tai, kad mes vė­la­vo­me rea­guo­ti į vi­sus es­ mi­nius dvi­ko­vos įvy­kius ir pri­si­da­ rė­me sau rū­pes­čių ele­men­ta­rio­se si­ tua­ci­jo­se. „Bet ku­rio Vo­kie­ti­jos klu­bo gy­ ny­ba var­žo­vams yra sun­kiai įkan­ da­ma. Trys įvar­čiai – la­bai ge­ras iš­vy­kos re­zul­ta­tas. Ma­nau, mes žen­gė­me tvir­tą žings­nį ket­virt­ fi­na­lio link“, – po var­žy­bų sa­kė „Bar­ce­lo­nos“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Jo­se­pas Guar­dio­la.

Is­pa­nų klu­bo puo­lė­jas Lio­ne­lis Mes­si, įmu­šęs vie­ną įvar­tį, pa­ge­ ri­no re­kor­dą: jis su 45 įvar­čiais ta­po Eu­ro­pos tur­ny­ruo­se da­ly­ vau­jan­čių Pie­tų Ame­ri­kos fut­bo­ li­nin­kų ly­de­riu.

Ne­ti­kė­tu re­zul­ta­tu bai­gė­si ma­ čas Ita­li­jo­je, kur „AC Mi­lan“ net 4:0 su­triuš­ki­no Lon­do­no „Ar­se­ nal“ (Ang­li­ja) vie­nuo­li­kę. Tai – skau­džiau­sia „Ar­se­nal“ ne­sėk­mė Eu­ro­pos tur­ny­ruo­se per vi­są klu­ bo is­to­ri­ją. „Arit­me­ti­ka – la­bai pa­pras­ta: skir­tu­mas tarp mū­sų ir „AC Mi­ lan“ ga­li­my­bių ženg­ti į ket­virt­fi­ na­lį be­veik vi­sais at­žvil­giais pa­ lan­kus var­žo­vams iš Ita­li­jos. Šį

kar­tą mū­sų gy­ny­ba bu­vo siau­ bin­ga. Ma­ne šo­ki­ra­vo tai, kad mes vė­la­vo­me rea­guo­ti į vi­sus es­mi­nius dvi­ko­vos įvy­kius ir pri­ si­da­rė­me sau rū­pes­čių ele­men­ ta­rio­se si­tua­ci­jo­se“, – krim­to­ si „Ar­se­nal“ stra­te­gas Ar­se­ne’as Wen­ge­ras. „AC Mi­lan“ sau­gui Cla­ren­ce’ui See­dor­fui tai bu­vo 100-asis su­si­ ti­ki­mas Eu­ro­pos tau­rių tur­ny­ruo­ se su Mi­la­no eki­pa, bet olan­das pa­ty­rė trau­mą ir dvi­ko­vos ne­bai­ gė – jį pa­kei­tė Ur­by’s Ema­nuel­ so­nas.

Va­sa­rio 21-ąją aštunt­fin ­ a­ly­je su­si­tiks Dei­vi­do Šem­be­ro at­sto­ vau­ja­mas Mask­vos CSKA (Ru­ si­ja) ir Jo­sé Mou­rin­ho va­do­vau­ ja­mas Mad­ri­do „Real“ (Is­pa­ni­ja) bei „Na­po­li“ (Ita­li­ja) ir Lon­do­ no „Chel­sea“ (Ang­li­ja), o 22 d. – Mar­se­lio „Olym­pi­que“ (Pran­cū­ zi­ja) ir Mi­la­no „In­ter“ (Ita­li­ja) bei „Ba­sel“ (Švei­ca­ri­ja) ir Miun­che­ no „Bayern“ (Vo­kie­ti­ja). Čem­pio­nų ly­gos fi­na­las ge­gu­ žės 19-ąją vyks Miun­che­ne (Vo­ kie­ti­ja).

Šian­dien LKF tau­rės tur­ny­ro pus­fi­ na­ly­je žal­gi­rie­čiai su­si­kaus su „Kė­ dai­nių-Trio­bet“ ko­man­da, o Prie­ nų „Rū­du­pis“ – su Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­dė­mis“. „Tau­rės tur­ny­ras – spe­ci­fi­nis, dau­gu­mai svar­biau­sias tai­ki­nys – tik pus­fi­na­lis. Žai­si­me sa­vo aikš­ tė­je, to­dėl mū­sų mo­ty­va­ci­ja ir nu­ si­tei­ki­mas tu­ri bū­ti di­des­ni nei var­žo­vų. Tu­ri­me bū­ti išal­kę tro­ fė­jaus ir ži­no­ti, kaip jį iš­ko­vo­ti“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius. „Kė­dai­nių ko­man­da – fi­ziš­kai stip­ri. Ma­nau, kad esa­me ge­res­ni, bet tai tu­rė­si­me įro­dy­ti aikš­tė­je“, – tei­gė „Žal­gi­rio“ vi­du­rio puo­lė­jas Ro­ber­tas Jav­to­kas. „Ne­ga­li bū­ti ki­to­kių tiks­lų – tik lai­mė­ti tau­rę“, – pa­brė­žė A.Tri­fu­ no­vi­čius. „Mū­sų žai­dė­jų ir žal­gi­rie­čių meist­riš­ku­mo ly­gis ski­ria­si, ta­ čiau tik­rai ne­gal­vo­si­me apie rung­ ty­nes dėl tre­čio­sios vie­tos. Rim­ tai ruo­šia­mės ko­vai su „Žal­gi­riu“.

No­ri­me mes­ti var­žo­vams iš­šū­kį, iš anks­to tau­py­ti jė­gų ne­si­ren­gia­me, – kal­bė­jo kė­dai­niš­kių stra­te­gas Ge­ di­mi­nas Pet­raus­kas. – Pra­lai­mė­jus

ant ša­kos mū­sų nie­kas ne­ka­bins, o iš žal­gi­rie­čių ti­ki­ma­si tik per­ga­ lių, to­dėl jie jaus pa­pil­do­mą spau­ di­mą.“

Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius:

Žai­si­me sa­vo aikš­tė­ je, to­dėl mū­sų mo­ty­ va­ci­ja ir nu­si­tei­ki­mas tu­ri bū­ti di­des­ni nei var­žo­vų. „Rū­du­pis“ tu­ri nuo­sto­lių

„Rū­du­pio“ pa­si­ruo­ši­mą LKF fi­na­ lo ket­ver­to tur­ny­rui ap­tem­dė Ado Juš­ke­vi­čiaus li­ga ir Ar­tū­ro Mi­lak­ nio ko­jos trau­ma.

Prie­niš­kių eki­pai per pus­fi­na­ lį su pa­sva­lie­čiais ne­ga­lės pa­dė­ti ir Ge­di­mi­nas Ore­li­kas, be­si­gy­dan­tis pirš­to trau­mą. „Pa­dė­tis – su­dė­tin­ga, nes mums teks vers­tis su sep­ty­niais žai­dė­jais, – nau­jie­nų po­rta­lui kvit­ri­na.com sa­kė „Rū­du­pio“ vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Vir­gi­ni­jus Šeš­kus. – Ta­čiau tai – ne pir­mas kar­tas šį se­zo­ną, kai at­si­dū­rė­me ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­

Pir­mą kar­tą – be vil­nie­čių

Na­cio­na­li­nį krep­ši­nio tau­rės tur­ ny­rą LKF at­gai­vi­no 2007-ai­siais.

Tuo­met fi­na­lo ket­ver­to var­žy­bos vy­ko Klai­pė­do­je.

2008-ai­siais tur­ny­rą priė­mė Šiau­liai, 2009-ai­siais – Pa­ne­vė­žys, 2010-ai­siais – Vil­nius, 2011-ai­siais – Aly­tus.

2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau­rę iš­ko­vo­jo „Žal­gi­ris“, o 2009-ai­siais ir 2010-ai­siais tro­fė­ju­mi džiau­gė­ si „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai.

Per­nai pri­zą iš­ko­vo­jo „Žal­gi­ ris“, fi­na­le 81:69 pa­lau­žęs „Lie­ tu­vos ry­tą“. Tre­čią­ją vie­tą užė­mė „Rū­du­pis“, 98:74 įvei­kęs Klai­pė­ dos „Nep­tū­ną“.

VD inf.

Krep­ši­nis už­dir­bo ir Lietuv Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Per Kū­no kul­tū­ros ir spor­to rė­ mi­mo fon­do (KKSRF) lė­šų da­ly­ bas Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ ja (LKF) ne­prieš­ta­ra­vo li­ku­si be sa­vo da­lies, nes įro­dė, kad ga­li­ ma iš­si­vers­ti ir be vals­ty­bės pa­ šal­pos.

Pel­nin­gas čem­pio­na­tas

„Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja šie­ met iš vals­ty­bės ne­gau­na nė cen­to, nes Eu­ro­pos čem­pio­na­tas bu­vo pel­ nin­gas. Ne­ži­nau, ar tai ge­ra, ar blo­ ga ži­nia“, – pri­sta­ty­da­mas šių me­ tų spor­to fe­de­ra­ci­jų rė­mi­mo mo­de­lį kal­bė­jo Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­ par­ta­men­to (KKSD) ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Kle­men­sas Rim­še­lis. „Eu­ro­Bas­ket 2011“ pel­nas – 8 mln. li­tų.

LKF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­ dau­gas Bal­čiū­nas šyp­so­jo­si. „Tai pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis ge­rą­ ja pra­sme. Prieš čem­pio­na­tą sa­kė­ me, kad šis ren­gi­nys bus sėk­min­gas vi­sam Lie­tu­vos spor­tui. Pa­sau­ly­je daž­niau­siai fut­bo­las re­mia ki­tas spor­to ša­kas, ta­čiau mes įro­dė­me, kad tai da­ry­ti ga­li ir krep­ši­nis“, – sa­kė M.Bal­čiū­nas.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka Le­ver­ku­ze­no „Bayer 04“–„Bar­ ce­lo­na“ 1:3 (0:1). 29 412 žū­ro­v ų. Įvar­čiai: M.Kad­le­cas (52 min.)/A. San­che­zas (41, 55 min.), L.Mes­sis (88).

Lio­no „Olym­p i­q ue“–Nikosijos APOEL 1:0 (0:0). 32 010 žiū­ro­v ų. Įvar­tis: A.La­ca­zet­te’as (58).

Sankt Pe­t er­b ur­g o „Ze­n it“– Lisabonos „Ben­fi­ca“ 3:2 (1:1). 18 200 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: R.Ši­ro­ko­ vas (27, 88), S.Se­ma­kas (71)/M.Pe­ rei­ra (20), O.Car­do­zo (87). „AC Mi­lan“–Londono „Ar­se­nal“ 4:0 (2:0). 64 462 žiū­ro­vai. Įvar­čiai: Ro­bin­ho (38, 49), K.P.Boa­ten­gas (15), Z.Ib­ra­hi­mo­vi­čius (79, iš 11 m bau­di­nio).

tua­ci­jo­je. Bus ne­leng­va, ta­čiau ko­ man­da nu­si­tei­ku­si po­zi­ty­viai.“ Prie­n iš­k ių var­ž o­v ę „Pie­n o žvaigž­džių“ ko­man­dą pa­pil­dė 23 me­tų 210 cm ūgio vi­du­rio puo­lė­jas bra­zi­las Pau­las Pres­te­sas. Šį krep­ši­nin­ką 2010-ai­siais NBA nau­jo­kų bir­žo­je 45-uo­ju šau­ki­mu bu­vo pa­kvie­tęs Mi­ne­so­tos „Tim­ber­ wol­ves“ klu­bas. Bra­zi­las rung­ty­nia­vo Is­pa­ni­jo­je, at­sto­va­vo Ma­la­gos „Uni­ ca­jos“ ir „BC Gra­na­da“ eki­poms.

Va­dy­bos pa­vyz­dys

Ga­li­my­bės: ne­pai­sant Lie­tu­vos rink­ti­nės ne­sėk­mės Eu­ro­pos čem­pio­

na­te, iš jo pa­vy­ko iš­spaus­ti pel­ną.

AFP nuo­tr.

LKF at­si­sa­kius KKSRF pi­ni­gų, jie pa­da­ly­ti ki­toms spor­to ša­koms.

Dau­giau pi­ni­gų te­ko Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mo fe­de­ra­ci­jai – pa­pil­do­mai 72 tūkst. li­tų, Bok­so fe­de­ra­ci­jai – 88 tūkst., Bu­riuo­

11

penktadienis, vasario 17, 2012

sportas

12p.

S.Ber­lus­co­ni gre­sia pen­ke­rius me­tus pra­leis­ti vie­nu­tė­je.

tau­rės nea­ti­duos R.Be­ran­kiui pri­rei­kė chi­rur­gų pa­gal­bos Pa­jė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­ kas 21-ų Ri­čar­das Be­ran­kis dėl trau­mos ne­žais maž­daug pu­sant­ ro mė­ne­sio – toks JAV gy­dy­to­jų ver­dik­tas.

Įtam­pa: per­nai pus­fi­na­ly­je „Žal­gi­ris“ tik 75:73 nu­ga­lė­jo „Rū­du­pį“.

San Cho­z ėje (JAV) vy­k u­s ia­m e tur­ny­re R.Be­ran­k iui at­s i­n au­j i­ no kirkš­nies skaus­mai. At­li­kus mag­n e­t i­n io re­zo­n an­so ty­r i­m ą, me­di­kai ap­ti­ko iš­var­žą. Spor­ti­ nin­kui Fi­la­del­fi­jo­je bus at­lik­ta ope­ra­ci­ja.

Pla­nuo­ja­ma, kad rea­bi­li­ta­ci­ ja truks iki še­šių sa­vai­čių. R.Be­ ran­kį kon­sul­ta­vo gar­sus Na­cio­ na­li­nės le­do ri­tu­lio ly­gos (NHL) San Cho­zės „Sharks“ ko­man­dos gy­dy­to­jas Iš­si­gy­dęs trau­mą R.Be­ran­kis pla­nuo­ja gin­ti Lie­tu­vos gar­bę De­ vi­so tau­rės Europos–Afrikos 3-io­ sios gru­pės var­žy­bo­se, ku­rios ge­ gu­žės pra­džio­je vyks Bul­ga­ri­jo­je.

Te­ni­so pro­fe­sio­na­lų aso­cia­ci­ jos (ATP) kla­si­fi­ka­ci­jo­je lie­tu­vis su 319 taš­kų uži­ma 158-ąją vie­tą, ta­čiau per pu­sant­ro mė­ne­sio pra­ ras 35 įskai­ti­nius taš­kus.

Ki­tas Lie­tu­vos te­ni­so rink­ti­nės žai­dė­jas, dvi­de­šimt­me­tis Lau­ry­ nas Gri­ge­lis (ATP-213) ne­pa­te­ ko į Ber­ga­me (Ita­li­ja) vyks­tan­čio „Chal­len­ger Tour“ se­ri­jos „In­ter­ na­tio­na­li di Ten­nis“ tur­ny­ro, ku­ rio pri­zų fon­dą su­da­ro 42,5 tūkst. eu­rų, ket­virt­fi­na­lį.

Pauzė: R.Berankis nerungtyniaus daugiau nei pusantro mėnesio.

tenisas.lt nuotr.

Aš­tunt­fi­na­ly­je lie­tu­vis po pu­ sant­ros va­lan­dos ko­vos 6:3, 1:6, 4:6 nu­si­lei­do 163-ia­jai pla­ne­tos ra­ke­tei 26-erių ru­sui Alek­sand­

rui Kud­riav­ce­vui. L.Gri­ge­lis pel­ nė 8 ATP rei­tin­go taš­kus ir 730 eu­rų če­kį.

VD, BNS inf.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vos fut­bo­lui to­jų są­jun­gai – 96 tūkst., Dvi­ra­ čių spor­to fe­de­ra­ci­jai – 125 tūkst., Irk­la­vi­mo fe­de­ra­ci­jai – 95 tūkst., Leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jai – 144 tūkst., Plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jai – 110 tūkst., Šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­ vės fe­de­ra­ci­jai – 137 tūkst.

rų krep­ši­niui plė­toti“, – aiš­ki­no M.Bal­čiū­nas.

Krep­ši­nio pi­ni­gų ga­vo ir prieš­ta­ rin­gai ver­ti­na­ma Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (LFF). „Jai pa­pil­do­mai skir­ta 32 tūkst. li­tų. Ma­nau, kad tai so­li­du“, – tvir­ti­no K.Rim­še­lis.

Sko­lų ne­mo­kės

Mindaugas Balčiūnas:

Pa­sau­ly­je daž­niau­ siai fut­bo­las re­mia ki­tas spor­to ša­kas, ta­čiau mes įro­dė­me, kad tai da­ry­ti ga­li ir krep­ši­nis.

Pak­laus­tas, ar yra spor­to fe­de­ra­ci­ jų, ku­rios ne­gaus pa­ra­mos, KKSD va­do­vas pri­mi­nė Lie­tu­vos le­do ri­ tu­lio fe­de­ra­ci­ją (LLRF). „Daug kar­tų jai tie­sė­me pa­gal­bos ran­ką, ta­čiau su­si­dū­rė­me su olim­ pi­ne ra­my­be. Sąs­kai­tos areš­tuo­ tos, o į prie­kį – nė žings­nio. Bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti 186 tūkst. li­tų, ta­ čiau šie pi­ni­gai įšal­dy­ti“, – paaiš­ ki­no K.Rim­še­lis.

Pa­sak KKSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus, skir­ti pi­ni­gų LLRF sko­loms deng­ti – neį­ma­no­mas da­ly­kas.

Lai­min­gų­jų de­šim­tu­kas Leng­vo­ji at­le­ti­ka – 812 tūkst. li­tų. Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė – 642 tūkst..

Avia­ci­jos spor­to ša­kos – 623 tūkst.

„Tai pa­dė­jo pa­da­ry­ti krep­ši­nio už­dirb­ti pi­ni­gai. Pa­ro­dy­tas pui­kus spor­to va­dy­bos pa­vyz­dys“, – pa­ brė­žė K.Rim­še­lis. „LKF pro­gra­mos bus fi­nan­suo­ja­ mos rė­mė­jų lė­šo­mis, o trūks­ta­ma da­lis bus paim­ta iš už­dirb­tų pi­ni­ gų. Vi­sa ki­ta bus in­ves­tuo­ta tre­ ne­rių ren­gi­mo reik­mėms, mo­te­

Dvi­ra­čių spor­tas – 535 tūkst.

Plau­ki­mas – 512 tūkst.

Bok­sas – 317 tūkst.

Bu­ria­vi­mas – 308 tūkst.

Ran­ki­nis – 301 tūkst.

Im­ty­nės – 298 tūkst.

Irk­la­vi­mas – 266 tūkst.

Vil­nie­čių per­ga­lė su re­kor­du Vil­niaus „Ki­birkš­ties-Ti­chės-IKI“ ko­man­da Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo 12-ąją per­ga­lę, ku­rią vai­ ni­ka­vo vi­du­rio puo­lė­jos Gin­ta­rės Pet­ro­ny­tės re­kor­das.

Sos­ti­nės krep­ši­nin­kės Kau­ne 78:67 nu­ga­lė­jo „LKKA-Ais­tes“.

Vil­nie­tės ini­cia­ty­vą tvir­tai pe­rė­ mė bai­gian­tis ant­ra­jam kė­li­niui, kai lai­mė­jo at­kar­pą 13:0 ir nu­to­ lo nuo var­žo­vių – 38:27.

Dar vie­nas pui­kias rung­ty­nes su­žai­dė G.Pet­ro­ny­tė: ji pel­nė 28 taš­kus (12/14 dvi­taš­kių, 4/4 bau­ dų), at­ko­vo­jo 15 ka­muo­lių, blo­ka­ vo 6 kau­nie­čių me­ti­mus, at­li­ko 3 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus ir 2 ka­ muo­lius pe­rė­mė. Krep­ši­nin­kė su­ rin­ko 49 nau­din­gu­mo ba­lus, tai – šio se­zo­no re­kor­das.

Ki­tas LMKL čem­pio­na­to rung­ ty­nes „Ki­birkš­tis-Ti­chė-IKI“ žais va­sa­rio 22-ąją sa­vo aikš­tė­je su „Ute­nos“ krep­ši­nin­kė­mis.

VD, bcki­birks­tis.lt inf.

49

naudingumo balus surinkusi Vilniaus komandos krepšininkė G.Petronytė pasiekė šio sezono rekordą.

Ly­de­rė: G.Pet­ro­ny­tė vi­soms var­žo­vėms ke­lia di­de­lį gal­vos skaus­mą.

Sta­tis­ti­ka Kau­no „LKKA-Ais­tės“–Vilniaus „Ki­b irkš­t is-Ti­c hė-IKI“ 67:78 (17:18, 10:20, 22:26, 18:14). L.Sva­r y­ tė 24 taš­kai (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai)/G.Pet­ ro­ny­tė 28, K.Veng­ry­tė 19 (8 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai), S.Drei­ma­nė 14 (4 re­ zul­ta­ty­v ūs per­da­vi­mai).

bcki­birks­tis.lt nuo­tr.

Turnyro lentelė Komanda

1. „VI­ČI-Ais­tės“ 2. „Si­re­nos“ 3. „Ki­birkš­tis-Ti­chė-IKI“ 4. „Lem­min­kai­nen“ 5. „Ute­na“ 6. „LKKA-Ais­tės“ 7. „Rū­ta“ 8. „Sū­du­va“

Rungt.

Perg.

Pralaim.

19 19 20 19 19 21 20 19

19 13 12 11 8 6 5 4

0 6 8 8 11 15 15 15

12

penktadienis, vasario 17, 2012

pasaulis Mask­va spy­rio­ja­si

Drau­gas I.Ali­je­vas

Skau­di ne­lai­mė

Ru­si­ja ne­pa­lai­kys Jung­ti­ nių Tau­tų (JT) Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos re­zo­liu­ci­jos pro­jek­ to, ku­ria­me Si­ri­jos pre­zi­den­ tas Bas­ha­ras al As­sa­das ra­gi­ na­mas nu­trauk­ti pra­žū­tin­gas ata­kas prieš ci­vi­lius gy­ven­to­ jus. Pa­sak Ru­si­jos, JT re­zo­liu­ ci­ja neat­siž­vel­gė į Mask­vos pa­ gei­da­vi­mus.

Azer­bai­dža­no va­do­vas Il­ha­mas Ali­je­vas (nuotr.) po su­si­ti­ki­mo su NA­TO ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­ riu­mi An­der­su Fogh’u Ras­mus­ se­nu, sa­kė, kad jo ša­lis steng­ sis ak­ty­viau plė­to­ti par­tne­riš­ kus ry­šius su Al­jan­su. NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius pri­ta­rė, kad dvi­ša­liai san­ty­kiai tarp Ba­ ku ir Briu­se­lio bū­tų ak­ty­vūs.

Va­ka­rų Kran­te sunk­ve­ži­miui per lie­tų sli­džia­me ke­ly­je įsi­ rė­žus į pa­les­ti­nie­čių mo­kyk­ los au­to­bu­są žu­vo ma­žiau­ siai sep­ty­ni 4–6 me­tų vai­kai ir mo­ky­to­ja. Šim­tai žmo­nių su­si­ rin­ko prie li­go­ni­nės, reikš­da­mi siel­var­tą. Ava­ri­ja įvy­ko cent­ri­ nė­je Va­ka­rų Kran­to da­ly­je, ku­rį vi­siš­kai kont­ro­liuo­ja Iz­rae­lis.

Va­do­vo rin­ki­mai Nuo 1945 m., kai įsteig­tas Pa­sau­ lio ban­kas, jam va­do­va­vo ame­ri­ kie­čiai. Lai­kas per­mai­noms?

Pa­sau­lio ban­ko pre­zi­den­tas Ro­ ber­tas Zoel­lic­kas pa­liks sa­vo po­stą bir­že­lio 30 d. Tą­dien baig­sis jo pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­ja.

2007 m. į ban­ko va­do­vo pa­rei­ gas pa­skir­tas R.Zoel­lic­kas bu­vo tuo­me­čio JAV pre­zi­den­to Geor­ ge’o W.Bus­ho kan­di­da­tas. Pa­gal tra­di­ci­ją Pa­sau­lio ban­kui va­do­ vau­ja ame­ri­kie­čiai, o Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­džios pa­ti­ki­mos ki­tos ša­lies at­sto­vui iš Eu­ro­pos.

In­for­muo­ti šal­ti­niai pra­ne­ša, kad JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma į šį po­stą ga­li siū­ly­ti sa­vo bu­vu­sį eko­no­mi­kos pa­ta­rė­ją Law­ren­ce’ą Sum­mer­są ar­ba JAV Iž­do de­par­ ta­men­to va­do­vą Ti­mą Geith­ne­rį.

Tie­sa, kai ku­rie šal­ti­niai pra­ne­šė, kad Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se svars­ ty­ta ir JAV vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton kan­di­da­tū­ra.

O bri­tų dien­raš­tis „The Guar­ dian“ pa­skel­bė, kad vie­nas kan­di­ da­tų ga­lė­tų bū­ti ir bu­vęs JAV va­ do­vas Bil­las Clin­to­nas.

Esą per pa­sta­ruo­sius kri­zės me­ tus Pa­sau­lio ban­kas pra­ra­do sa­vo įta­ką, to­dėl ją at­kur­ti ga­li tik įta­ kin­gas ir cha­riz­ma­tiš­kas ly­de­ris.

Tie­sa, B.Clin­to­nui ir ki­tiems kan­di­da­tams iš JAV sker­sai ke­lio sto­ti ga­li ki­tos pa­sau­lio vals­ty­bės.

Juo­lab kad pa­čios Jung­ti­nės Vals­ ti­jos yra įsi­pa­rei­go­ju­sios leis­ti ki­tų ša­lių at­sto­vams užim­ti ban­ko va­ do­vo po­stą.

Ki­ni­ja, ant­ro­ji pa­gal eko­no­mi­ kos dy­dį ša­lis pa­sau­ly­je, jau pa­ reiš­kė, kad ne tau­ty­bė tu­ri lem­ti, kas taps nau­juo­ju ban­ko va­do­vu, o su­ge­bė­ji­mai. „The Guar­dian“, BNS inf.

Spjū­vis: Grai­ki­jos pre­zi­den­tas K.Pa­pou­lias (nuotr.) vo­kie­čių fi­nan­sų mi­nist­ro W.Schäub­

le ko­men­ta­rus apie jo ša­lį pa­va­di­no įžei­di­mu.

Ita­l i­jos pro­k u­ro­rai pa­ra­g i­n o S.Ber­lus­co­ni skir­ti pen­ke­rių me­ tų ka­lė­ji­mo baus­mę už sa­vo bu­ vu­sio ad­vo­ka­to mo­kes­čių klau­si­ mais pa­pir­ki­nė­ji­mą. „Be jo­kių pa­grįs­tų abe­jo­nių aki­vaiz­d u, kad at­sa­ko­vas yra kal­tas, – teis­me pa­reiš­kė pro­ku­ ro­ras Fa­bio De Pas­qua­le. – Gy­ ny­ba pa­grįs­ta ne­tik­rais do­ku­ men­tais.“ Bu­vęs prem­je­ras kal­ti­na­mas su­mo­kė­jęs bri­tų ad­vo­ka­tui Da­vi­ dui Mill­sui 450 tūkst. eu­rų, kad šis pa­teik­tų me­la­gin­gus liu­di­ ji­mus ke­liuo­se mag­na­to teis­mo pro­ce­suo­se, ku­rie vy­ko 10-aja­me de­šimt­me­ty­je. S.Ber­lus­co­ni kal­ ti­ni­mus nei­gia ir kal­ti­na pro­ku­ro­ rus su­si­mo­kius prieš jį.

D.Mill­sas, ku­ris yra leng­va­ti­ nių mo­kes­čių užuo­vė­jų spe­cia­lis­ tas, 2009 m. Mi­la­no teis­me bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius su pu­ se me­tų, bet ape­lia­ci­nis teis­mas 2010 m. šią ko­rup­ci­jos by­lą at­me­ tė suė­jus se­na­ties ter­mi­nui.

D.Mill­s as Mi­l a­n o teis­m ui praė­ju­sių me­tų gruo­dį sa­kė, jog jo pa­ties tvir­ti­ni­mas laiš­ke sa­vo fi­nan­si­nin­kui, kad jis ga­vo pi­ni­gų

„Reu­ters“ nuo­tr.

Graikams įgriso pašaipos Įpė­di­nis: ar JAV įvyk­dys pa­ža­

dą ir R.Zoel­lic­ką Pa­sau­lio ban­ ke pa­keis ne ame­ri­kie­tis?

AFP nuo­tr.

Gre­sia be­lan­gė?

Bu­vu­siam Ita­li­jos prem­je­rui Sil­ vio Ber­lus­co­ni gre­sia pen­ke­rius me­tus pra­leis­ti vie­nu­tė­je.

Kas toks Schäub­ le, kad ga­li iš­ juok­ti Grai­ki­ją?

Kas to­kie olan­dai?

Kas to­kie suo­miai?

iš „B. žmo­nių“, iš tik­rų­jų yra tie­ siog „gry­nas įsi­vaiz­da­vi­mas“.

Bet kal­tin­to­jai tvir­ti­no, kad D.Mill­sas me­la­vo, kai at­šau­kė sa­ vo pra­di­nį pa­reiš­ki­mą, kaip pra­ ne­šė ita­lų ži­niask­lai­da. S.Ber­ lus­co­ni yra at­sa­ko­vas ke­tu­rio­se te­be­nag­ri­nė­ja­mo­se by­lo­se dėl ky­ ši­nin­ka­vi­mo, su­kčia­vi­mo su mo­ kes­čiais, sek­so su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te, pikt­nau­džia­vi­mo įga­ lio­ji­mais ir tai­syk­lių dėl vals­ty­bės pa­slap­čių pa­žei­di­mu.

BNS inf.

Pa­s iū­ly­m as: pro­ku­ro­rai siū­

lo teis­mui baus­ti S.Ber­lus­co­ni pen­ke­riais me­tais ne­lais­vės.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Eu­ro­pa – mo­ky­to­ja, Grai­ki­ja – ne­klau­ža­da mo­ki­nė. Vie­na pa­var­go mo­ky­ti tau­py­ti, ki­ta – tai da­ry­ti. Ta­čiau ki­tos išei­ties nė­ra, ne­bent Atė­nai su­tar­tų su Eu­ro­pa, kad lai­ kas pa­lik­ti eu­ro zo­ną.

Grai­kai įgri­so Eu­ro­pai?

Šią sa­vai­tę grai­kų fi­nan­sų mi­nist­ ras Evan­ge­las Ve­ni­ze­las ne­spin­du­ lia­vo op­ti­miz­mu.

Jis, kaip ir vi­sa Grai­ki­ja, lau­ kia, ka­da va­di­na­mo­ji troi­ka, ku­rią su­da­ro ES, Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­ kas, per­ves Atė­nams ža­da­mus 130 mlrd. eu­rų.

Ko­vo mė­ne­sį grai­kams teks ati­ duo­ti da­lį sko­lų. Jei tai ne­bus pa­da­ ry­ta, bank­ro­tas – neiš­ven­gia­mas.

De­ja, įveik­ti eu­ro­pie­čių, ypač iš šiau­rės, skep­tiš­ką nuo­mo­nę jo ša­lies at­žvil­giu E.Ve­ni­ze­lui vis sun­kiau.

Ne vel­tui jis pa­reiš­kė, kad Grai­ ki­jai gre­sia pa­vo­jus bū­ti iš­stum­tai iš eu­ro zo­nos ir da­bar vy­riau­sy­bė die­na iš die­nos ko­vo­ja už iš­li­ki­mą.

Iš tie­sų Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė – tarp dvie­jų ug­nių. Vi­suo­me­nė rei­ ka­lau­ja, kad tau­py­mas liau­tų­si, o tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai vis ma­ žiau lanks­tūs. Jų rei­ka­la­vi­mas vie­ nas ir tas pa­ts – ma­žiau kal­bų, dau­ giau dar­bų.

Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ras ly­ gi­na Grai­ki­ją su be­dug­ne. Ki­tų eu­ro zo­nos ša­lių fi­nan­sų mi­nist­rai, ma­ ty­da­mi pra­stė­jan­čią Grai­ki­jos fi­ nan­si­nę ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį, vis

skep­tiš­kiau ver­ti­na ga­li­my­bės nuo­ la­t sa­vo ša­lių mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais trauk­ti Atė­nus už au­sų. „Grai­ki­jos žmo­nėms tu­ri­me pa­ sa­ky­ti tie­są... Yra ke­lios (eu­ro zo­nos ša­lys), ku­rios mū­sų dau­giau ne­be­ no­ri“, – kons­ta­ta­vo E.Ve­ni­ze­las. Įsiu­ti­no pre­zi­den­tą

Šią sa­vai­tę grai­kų po­li­ti­kai pa­de­ monst­ra­vo, kad dan­tis su­kan­dę vyk­do kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mus.

Kaip ir vi­sa­da, la­biau­siai nuo Atė­nų kliu­vo Vo­kie­ti­jai. Grai­ki­ jos pre­zi­den­tas 82 me­tų Ka­ro­ las Pa­pou­lias pa­reiš­kė, kad vo­kie­ čių fi­nan­sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le ne­tu­ri tei­sės įžei­di­nė­ti jo vals­ty­bės. „Ne­to­le­ruo­siu įžei­di­nė­ji­mų, ku­ riuos lai­do W.Schäub­le, – šiuos žo­džius Grai­ki­jos pre­zi­den­tas iš­ rė­žė pa­ste­bi­mai įpy­kęs. – Aš to ne­pa­kę­siu. Kaip grai­kas. Kas toks Schäub­le, kad ga­li iš­juok­ti Grai­ ki­ją? Kas to­kie olan­dai? Kas to­kie suo­miai?“ K.Pa­pou­lias, jau­nys­tė­je ko­vo­ jęs su na­ciais Grai­ki­jo­je, pri­dū­rė: „Mes vi­suo­met jau­tė­me pa­si­di­ džia­vi­mą gin­da­mi ne tik sa­vo ša­ lies, bet ir Eu­ro­pos lais­vę.“

Pa­rei­ka­la­vo ne­reng­ti rin­ki­mų

Bū­tent Suo­mi­ja ir Ny­der­lan­dai pa­ reiš­kė, kad ar­ba grai­kams pa­sko­la tu­ri bū­ti su­teik­ta po rin­ki­mų ba­lan­ dį, ar­ba rin­ki­mai tu­ri bū­ti nu­kel­ti.

Esą bū­ti­na, kad grai­kų po­li­ti­ kai vyk­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus. Prie Hel­sin­kio ir Ams­ter­da­mo pri­si­ dė­jo ir Ber­ly­nas. Ša­lys net pa­siū­ lė, kad Grai­ki­jo­je bū­tų su­for­muo­ta tech­nok­ra­tų vy­riau­sy­bė be po­li­ti­ kų, kaip Ita­li­jo­je.

W.Schäub­le vie­no­je ra­di­jo lai­do­ je pa­reiš­kė ne­pa­si­ti­kįs grai­kų po­li­ ti­kais: „Aš ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos Grai­ki­jo­je su­vo­kia sa­vo at­sa­ko­my­bę už tai, ko­kia su­ dė­tin­ga jų ša­lies si­tua­ci­ja.“ Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ras vie­ šai pa­brė­žė ma­nąs, kad rin­ki­mai Grai­ki­jo­je tu­rė­tų bū­ti nu­kel­ti.

Tie­sa, Ita­li­jos prem­je­ras Ma­rio Mon­ti ėmė ra­min­ti aist­ras. „Nė­ra ge­rų ir nė­ra blo­gų vy­ru­kų. Mes vi­ si tu­ri­me jaus­ti ko­lek­ty­vi­nę at­sa­ ko­my­bę“, – sa­kė jis vyks­tant de­ ba­tams Eu­ro­pos Par­la­men­te.

Vis dėl­to grai­kai vi­lia­si, kad nau­ jas pa­gal­bos pa­ke­tas bus su­teik­tas.

Pir­ma­die­nį eu­ro zo­nos fi­nan­sų mi­ nist­rai vėl rink­sis Briu­se­ly­je. Ta­čiau eko­no­mis­tai ne­ža­da nie­ko ge­ra.

Jų tei­gi­mu, 2012 m. Grai­ki­jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas ga­li su­si­trauk­ti net 7,5 pro­c., nors tarp­ tau­ti­niai kre­di­to­riai vi­lia­si 3 pro­c. smu­ki­mo. „ES, Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas ge­ro­kai ap­si­skai­čia­vo, kaip dra­ma­tiš­kai biu­ dže­to kon­so­li­da­vi­mas smo­gė eko­ no­mi­kai“, – per­spė­jo eko­no­mis­tas iš „Barc­lays Ca­pi­tal“ Fa­bio Foi­sas. „Der Spie­gel“, CNN, BNS inf.

13

penktadienis, vasario 17, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais.

Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@ hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

900170

Paslaugos Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

877239

UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

Su šio šeštadienio „Vilniaus diena“ –

893509

Įvairūs Pamesta Pamestus IĮ „Strelan firma“ įm. k.

122415753 registracijos pažymėjimą ir antspaudą laikyti negaliojančiais.

nemokamas metinis abonementas į infoteką.

913603

Vilniaus geležinkelio technikumo diplomą ET-I Nr.032085, išduotą 1983 04 29 Oksanai Michalčiuk, laikyti negaliojančiu.

913419

Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.

Kita 2012 02 24 bus atliekami kadastriniai matavimai sklypams (kad. Nr. 4117/0400:1134 ir 4117/0600:0837), esantiems Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. Šių sklypų bendraturčiai Teklia Taraškevič, Tadeuš Lavinskij, Karolina Kaminska, Leonarda Taraškevič ir Stanislovas Krištapavičius yra mirę. Prašom atsiliepti šių sklypų dalių paveldėtojus dėl ribų suderinimo. Kontaktai: Karolis Katiliavas, tel. 8 601 01 654, e. paštas adr.projektai@gmail. com.

913263

Informuojame, kad 2012 02 27 10:00 val. bus atliekami žemės sklypo kad. Nr. 4167/0200:0081, esančio Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo kad. Nr. 4167/0200:0486 bendrasavininkės – velionės Anos Askerko paveldėtojus. Rengėjas – UAB „Geoteka”; adresas: Saltoniškių g. 29/3-408, Vilnius, tel. (8 5) 279 0908; el.p. info@geoteka.lt.

913677

ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI

SKELBIMAI

Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.

Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k.

133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113.

A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas.

Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės.

Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

37O

OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

14

penktadienis, vasario 17, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Multikino“.

KA­DA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 20.

KA­DA? Šiandien 19 val. KIEK? 22–52 litai.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Vasario 18 d. 18.30 val. KIEK? 25–60 litų.

Karas dėl moters

Gimtadienio koncertas

Motina – visa ko pradžia

Jeigu manėte, kad tarpusavyje konkuruoja tik moterys, klystate.

Juostoje „Tai reiškia karą“ išvysite, ką vyrai gali padaryti dėl moters.

Du vyrukai, iki ausų įsimylėję tą pačią moterį (akt. Reese Witherspoon), ketina žūtbūt iš kelio pašalinti konkurentą. Bręsta viską savo kelyje naikinantis konfliktas, kurio padariniai – nenuspėjami.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras švenčia 18-ąjį gimtadienį, bet paruošė dovanų savo klausytojams. Visų atėjusių laukia virtuoziškas paradas, kokio dar nebuvo – kolektyvo nariai puikuosis kaip solistai, grieš duetais, trio, kvartetais. Susitikime su talentingų muzikų būriu, suvienytu prof. Donato Katkaus, laukia daug staigmenų.

„Motina (Vasa Železnova)“ (rež. Kirilas Glušajevas) pagal M.Gorkio pjesę pasakoja, kaip artimieji vienas prieš kitą kelia ranką dėl palikimo. Į pirmą planą keliama motinos (akt. Eglė Gabrėnaitė) asmenybė. Ji 30 metų krovė turtus savo vaikams, bet pamatė, kad tie palikuonys – nevykę, nes rūpindamasi jų ateitimi ji nepasirūpino jų dabartimi.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Vasario 19 d. 12 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31.

KA­DA? Vasario 24 d. 18.30 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Iki kovo 17 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Kovo 23 d. 19 val. KIEK? 22–72 litai.

Apie angelų darbus ir rūpesčius

Norvego ir lietuvės duetas

Sovietinė architektūra

Pavasario serenada

„Angelų pasakos“ – tai istorija apie arkangelus Mykolą ir Gabrielių. Svarbiausias jų darbas sekti pasakas. Kažkada angelu buvęs, bet žemai puolęs Liucipierius taip pat mėgsta sekti pasakas, bet jos yra piktos. Ar pavyks arkangelams atvesti velniūkštį į doros kelią? Istorijos sumanytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Norvegų baritonas Steinas Skjervoldas ir lietuvių pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė klausytojams dovanos dainų genijaus Franzo Shuberto įvairių jo gyvenimo laikotarpio vokalinių miniatiūrų, baladžių, linksmų ir dramatiškų kūrinių vėrinį. Koncertą komentuos muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Fotografų Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko ir Frédérico Chaubino parodoje pateikiami skirtingi žvilgsniai į sovietinio laikotarpio architektūrą. Fotoalbumai, reprezentuojantys sovietinio gyvenimo idealus, turėjo išryškinti gerąsias kuriamos aplinkos puses, tačiau autoriai sugebėdavo tai suderinti su individualiomis meninėmis prieigomis.

Vilniaus kongresų rūmuose – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas su charizmatiškuoju svečiu – pianistu Kasparu Uinsku. „Pavasario serenadoje“ bus atliekama A.Dvořáko lyriškoji „Serenada“ ir R. Strausso siuita iš populiariosios operos „Rožės kavalierius“. Koncertui diriguos Atvaras Lakstigala.

tv programa

LTV

6.00 La­bas ry­tas.

9.00 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7) (k).

10.00 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7) (k).

11.00 „Aki­ra­čiai“. Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Vil­niaus są­siu­vi­nis.

12.15 Mū­sų die­nos – kaip šven­tė (k).

13.45 Bė­dų tur­gus (k).

14.50 Ži­nios.

15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vai­kai.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15, 22.15 Duo­kim ga­ro!

23.15 Ki­ne kaip ki­ne.

23.45 Is­to­ri­nė dra­ma „Her­kus Man­tas“ (1, 2) (1972 m.).

8.20 „Drau­gai IV“ (N-7) (k).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.45 Žvaigž­džių due­tai 6. Le­mia­ma ko­va (k).

12.10 Kaž­kas at­si­ti­ko (N-7) (k).

12.40 Pri­čiu­pom! (k).

13.10 „Drau­gai IV“ (N-7).

13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“.

14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (4).

14.40 „iKar­li“ (4).

15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“ (4).

15.40 „Lan­gai III“ (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14 Spor­tas.

19.17 Orai.

19.19 Ma­no vy­ras ga­li.

21.10 Fantastinis trileris „Iš­rink­tų­jų me­džiok­lė“ (Ka­na­da, JAV, 2009 m.) (N-7).

23.25 Tri­le­ris „Gi­mę žu­dy­ti“ (JAV, 1994 m.) (S).

1.55 Tri­le­ris „Dak­ta­ro Mo­ro sa­la“ (JAV, 1996 m.) (N-14).

10.00 „Kas no­ri nu­žu­dy­ti Mią?“ 11.00 Nuo­ty­kių ko­me­di­ja „As­te­rik­sas ir Obe­lik­sas. Mi­si­ja „Kleo­pat­ra“ (Pran­cū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja, 2002 m.).

13.10 Anim. f. „Trys did­vy­riai ir Ša­ma­chan­do prin­cesė“ (Ru­si­ja, 2010 m.).

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.10 „Simp­so­nai“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Ką ma­nai?

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios.

19.00 TV3 spor­tas.

19.05 TV3 orai.

19.10 Ko­me­di­ja „Se­ni vil­kai“ (JAV, 2009 m.).

20.55 Ko­me­di­ja „Tai bent ma­my­tė!“ (JAV, 2007 m.).

22.40 Ko­me­di­ja „Karš­ta pu­py­tė“ (JAV, 2002 m.).

0.40 Veiks­mo f. „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris.

Iš­ban­dy­mas ug­ni­mi“ (JAV, 2005 m.).

LNK

TV3

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Ma­žo­ji iš­ra­dė­ja Do­ra“ (5).

6.50 „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“ (k).

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (3) (k).

7.50 Pri­čiu­pom!

LTV 23.45 val.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.55

Te­le­par­duo­tu­vė. „Ba­ku­ga­nas“. „Ma­no ma­ža­sis po­nis“. „Biu­ras“. „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

LNK 19.19 val.

12.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

12.30 „Ekst­ra­sen­sai prieš nu­si­kal­tė­lius“ (N-7) (k).

13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“. Ku­li­na­ri­nis rea­ly­bės šou (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

17.30 „Ne­rea­lu!“ Pa­ro­di­jų šou (N-7) (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

19.00 „Ame­ri­kos ta­len­tai VI“. Pra­mo­gi­nis šou.

20.00 Ži­nios.

20.15 Ru­sų ki­nas. Tri­le­ris „Mei­lė su ants­pau­du „Vi­siš­kai slap­tai“ (1) (Ru­si­ja, 2008 m.)

(N-7).

22.10 San­re­mo mu­zi­kos fes­ti­va­lis 2012.

Tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja iš Ita­li­jos.

0.40 Ame­ri­kie­tiš­kosios im­ty­nės (N-14).

1.40–6.00 „Bam­ba“.

14.50 Il­gai ir lai­min­gai.

15.45, 16.10 Dok. f. „Kai Kei­tė su­ti­ko Vil­ja­mą.

Pa­sa­ka apie du gy­ve­ni­mus“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

18.55 „So­do de­tek­ty­vės“ (N-7).

19.55 Dok. f. „Be­ri­ja – Sta­li­no įran­kis“.

21.27 Orai.

21.30 Ver­tas ki­nas. „Vam­py­ro še­šė­lis“ (Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, JAV, Liuk­sem­bur­gas, 2000 m.) (N-14).

23.30 „Zo­na“ (N-14).

0.30 Ma­ka­liaus ke­lio­nės.

SPORT1

6.30 Te­le­vit­ri­na.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 „Mi­li­jo­nie­riai“ (k).

8.00 „Svei­ka­tos ko­das“. Te­le­vit­ri­na (k).

9.00 „Są­moks­lo teo­ri­ja“. Dis­ku­si­jų lai­da (k).

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 „Men­tai“ (N-7) (k).

6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15 Pa­dė­ki­me aug­ti.

8.50 Te­ri­to­ri­ja.

9.20, 18.20 Su­per L.T. 9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.10 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

12.05, 21.00 Re­por­te­ris.

13.30 „Mer­do­ko pas­lap­tys“ (N-7).

9.15 Te­le­vit­ri­na.

10.15 Is­pa­ni­jos ACB krep­ši­nio ly­ga. „Ban­ca Ci­vi­ca“–Mad­ri­do „Real“.

12.00 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. Ry­gos VEF–„Kras­nyje Kry­lja“.

13.45 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­gos rung­ty­nės.

15.30 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“–„As­se­co Pro­kom“.

17.15 Krep­ši­nio pa­sau­ly­je.

17.55 DNB LKF tau­rės fi­na­li­nis ket­ver­tas. I pus­fi­na­lis. Tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja.

19.55 Ka­ra­liaus tau­rė. „Uni­ca­ja“–„Ban­ca Ci­vi­ca“.

21.55 Ad­re­na­li­nas.

22.25 Ka­ra­liaus tau­rė. Mad­ri­do „Real“–„Ba­lon­ces­to Fuen­lab­ra­da“.

Tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja.

TV3 19.10 val.

BTV 19.00 val.

Sport1 17.15 val.

BTV

Lietuvos ryto TV

15

penktadienis, vasario 17, 2012

menas ir pramogos

Pa­ro­do­je – di­di­kų Sa­pie­gų gy­ve­ni­mas ir dar­bai Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je, Chod­ke­vi­čių rū­muo­se, du­ris at­ vė­rė tarp­tau­ti­nė pa­ro­da „Kry­žiai yra do­ry­bės ženk­las, o Strė­lė – per­ga­lės... Sa­pie­gos – vals­ty­bi­nin­kai, me­no me­ce­na­tai ir ko­lek­ ci­nin­kai“. Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą at­vy­ko šios gi­mi­nės at­sto­vas – Bel­gi­jo­je gy­ve­nan­tis ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Sa­pie­ga.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Grį­ži­mas – po 200 me­tų

Sim­bo­liš­ka, kad va­kar – Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną – ati­ da­ry­ta pa­ro­da, skir­ta vie­nai gar­ siau­sių ru­sė­nų kil­mės LDK di­di­kų gi­mi­nių – ku­ni­gaikš­čiams Sa­pie­ goms. Sa­pie­gų gi­mi­nės is­to­ri­ja, Lie­tu­vos bei Len­ki­jos is­to­ri­ja – glau­džiai su­si­py­nu­sios. „Ši pa­ro­da – la­bai bran­gus kul­ tū­ros pro­pa­ga­vi­mo pro­jek­tas“, – ne­slė­pė Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­mual­das Bud­rys.

Eks­po­na­tus jai pa­sko­li­no 9 Lie­tu­ vos ir 4 Len­ki­jos mu­zie­jai, tarp jų – ir Va­ve­lio pi­lis Kro­ku­vo­je. Pa­ro­ dos ati­da­ry­mo pro­ga iš­leis­tas so­li­ dus moks­li­nis ka­ta­lo­gas su įva­di­ niais straips­niais.

Ku­ni­gaikš­čių Sa­pie­gų gi­mi­ nė nuė­jo il­gą is­to­ri­nį ke­lią – nuo XV a. Lie­tu­vos bei Mask­vos vals­ ty­bių pa­ri­bio ne­ži­no­mų ba­jo­rų iki XVII a. pa­bai­gos LDK he­ge­mo­nų ir XX–XXI a. pa­sau­lio pi­lie­čių. Ku­ni­ gaikš­čio M.Sa­pie­gos vi­zi­tas – tai gi­mi­nės grį­ži­mas į Lie­tu­vą po be­ veik 200 me­tų.

„Kal­bė­da­mi apie Sa­pie­gas, pir­ miau­sia pri­si­me­na­me Leo­ną Sa­ pie­gą, ku­ris neat­sie­ja­mas nuo Lie­tu­vos vals­ty­bės. Tai – vie­nas žy­miau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos vals­ ty­bi­nin­kų. L.Sa­pie­ga tie­siog pa­si­ sta­tė sau pa­mink­lą, su­kur­da­mas ir pa­skelb­da­mas Tre­čią­jį Lie­tu­vos sta­tu­tą, ku­ris iš­li­ko il­giau už pa­ čią vals­ty­bę“, – sa­kė Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ ni­gaikš­tys­tės Val­do­vų rū­mų di­rek­ to­rius Vy­das Do­lins­kas.

Aukš­ti vals­ty­bės pa­rei­gū­nai

Per 17 is­to­riš­kai ap­rė­pia­mų kar­tų yra ži­no­ma 380 Sa­pie­gų ir Sa­pie­ gai­čių. Per 400 me­tų net 51 Sa­pie­ gų gi­mi­nės at­sto­vas bu­vo aukš­tas vals­ty­bės pa­rei­gū­nas, 30 iš jų – Lie­tu­vos vals­ty­bės se­na­to­riai, net 11 – Lie­tu­vos kanc­le­rių ir pa­kanc­ le­rių, t. y. fak­ti­nių LDK vy­riau­sy­ bės va­do­vų. Užim­tų svar­biau­sių po­stų Lie­tu­vo­je skai­čiu­mi Sa­pie­ gos nu­si­lei­do tik ki­tai gar­siai gi­ mi­nei – Rad­vi­loms.

Sa­pie­gų pa­dė­ties iš­skir­ti­nu­mą pa­tvir­ti­na ir jų gi­mi­nys­tės ry­šiai su ki­to­mis iš­ki­liau­sio­mis Lie­tu­ vos ir Len­ki­jos gi­mi­nė­mis: Rad­vi­

lo­mis, Chod­ke­vi­čiais, Tiš­ke­vi­čiais, Pa­cais.

Tai, kad Sa­pie­goms skir­ta pa­ro­da su­reng­ta is­to­ri­niuo­se gra­fų Chod­ ke­vi­čių rū­muo­se, nė­ra at­si­tik­ti­nis da­ly­kas. Net aš­tuo­nio­mis ve­dy­bo­ mis Sa­pie­gos bu­vo su­si­gi­mi­nia­vę su Chod­ke­vi­čiais, taip pat Po­toc­ kiais ir Bra­nic­kiais.

Pa­lai­mi­no Ro­mos po­pie­žius

Pa­ro­dos dė­me­sio cent­re – Sa­pie­ gų gi­mi­nės ge­nea­lo­gi­ja, vals­ty­bi­nė veik­la, me­nų ir moks­lų me­ce­na­vi­ mas, fun­da­ci­ja, ko­lek­cio­na­vi­mas.

Jo­je eks­po­nuo­ja­mi 72 Sa­pie­gų gi­ mi­nės at­sto­vų po­rtre­tai, apie 200 do­ku­men­tų bei kny­gų, Sa­pie­goms pri­klau­siu­sių ta­py­bos, teks­ti­lės, gra­fi­kos, auk­sa­ka­lys­tės ir ki­tų me­ no kū­ri­nių, taip pat gink­lų bei ki­tų is­to­ri­nių re­lik­vi­jų.

Port­re­tų eks­po­zi­ci­ja – lyg gi­mi­ nės vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Ji by­lo­ja ne tik apie gi­mi­nės is­to­ri­ją, bet ir apie jos at­sto­vų vals­ty­bi­nę veik­lą LDK, jų pa­sky­ri­mus į aukš­čiau­sius vals­ ty­bės po­stus. Žy­miau­sia gi­mi­nės as­me­ny­bė – Lie­tu­vos kanc­le­ris, et­mo­nas ir Vil­niaus vai­va­da L.Sa­ pie­ga, ak­ty­viai da­ly­va­vęs ku­riant

Tur­tai: pa­ro­dos lan­ky­to­jai ga­lės pa­ma­ty­ti 72 Sa­pie­gų po­rtre­tus, jiems

pri­klau­siu­sių ta­py­bos ir teks­ti­lės kū­ri­nių, sak­ra­li­nio me­no ko­lek­ci­ją, kny­gų bei do­ku­men­tų.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

1588 m. Tre­čią­jį Lie­tu­vos sta­tu­tą ir jį pa­skel­bęs.

Pa­ro­do­je lan­ky­to­jai ga­lės iš­vys­ti ir Sa­pie­goms pri­klau­siu­sių sak­ra­ li­nės dai­lės kū­ri­nių. Ne­daug ne tik di­di­kų, bet ir Eu­ro­pos val­do­vų gi­ mi­nių ga­lė­tų pa­si­di­džiuo­ti, kad net du joms pri­klau­sę šven­čiau­sio­sios mer­ge­lės Ma­ri­jos pa­veiks­lai bu­vo vai­ni­kuo­ti po­pie­žių ka­rū­no­mis. Jau

XVIII a. Ro­mos po­pie­žiai pri­pa­ži­ no tiek Ko­de­nio Šv. Onos, tiek Vil­ niaus Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ ny­čios Die­vo mo­ti­nos pa­veiks­lų, gar­sė­ju­sių ma­lo­nė­mis ir glo­bo­ju­ sių Sa­pie­gų gi­mi­nę, iš­skir­ti­nu­mą.

Kny­gos, do­ku­men­tai, gra­fi­kos dar­bai ir pie­ši­niai by­lo­ja apie Sa­ pie­gų re­zi­den­ci­jo­se bu­vu­sių bib­ lio­te­kų tur­tus.

A.Grybauskas: „Tai, ką darai, turi palikti pėdsaką“ Dainų tekstų ir muzikos autorius, grupės „Andrius ir grupė pėdsakai“ lyderis, muzikantas Andrius Grybauskas, įsitikinęs, kad pastaraisiais metais formuojasi nauja gerbėjų karta, vertinanti kokybišką garsą, prasmingus kūrinių žodžius ir autoriaus nuoširdumą bei kompetenciją.

Pirmasis „kūdikis“

„Kiekvieno profesionalaus muzi­ kanto tikslas – kad jo kūryba ištver­ tų laiko testus. Reikia norėti palikti istorijoje savo pėdsaką. Būtent apie tai galvojau kurdamas grupės pava­ dinimą“, – tvirtino A.Grybauskas. Šiuo metu keturi „Andrius ir grupė pėdsakai“ nariai intensy­ viai kuria dainas pirmajam al­ bumui. Poproko stiliaus muziką atliekantis kolektyvas jau įrašė aš­ tuonis kūrinius, kurių galima pa­ siklausyti internete. A.Grybauskas neabejoja, kad didžiausios sėkmės sulauks daina, įrašyta su septynio­ likmečiu broliu Mariumi. Ji inter­ neto platybėse turėtų pasklisti va­ sario viduryje. „Esu sukūręs daugiau nei 40 dainų, tačiau atrinkau tik aštuo­ nias. Kol kas kitos dar nėra tokios, kurias norėčiau pristatyti publikai.

Jas reikia patobulinti, naujai aran­ žuoti. Kol kas prie jų negrįžtu“, sakė A.Grybauskas.

ziką. Pasak A.Grybausko, jei min­ tyse ima skambėti garsai, jis visada netrukus sužino ir kokiais žodžiais juos įprasminti. O jei pirmiausia gimsta tekstas, netrukus galvoje suskamba ir jam skirta melodija. Šiuo metu grupė „Andrius ir grupė pėdsakai“ planuoja ir nau­ ją koncertinę programą. „Nesa­ kau, kad mūsų muzika tobula, bet to reikia siekti. Dirbdamas sten­ giuosi atsirinkti ir instrumentus, ir mokytojus. Dalyvauju semina­ ruose ir tobulinuosi. Man tai svar­ bu“, – sakė A.Grybauskas, su šyp­ sena pridurdamas, jog galbūt dėl savo maksimalizmo stengiasi pats

viską aprėpti – ir kurti, ir planuo­ ti renginius. „Kadangi mūsų pasirodymų gra­ fikas nėra intensyvus, viską suspė­ ju. Žinoma, sunkiau būna per se­ sijas. Tuomet kartais pasiekiu savo galimybių ribą... Bet labai padeda tėvai, brolis, kuriam jau galiu pa­ tikėti mažiau sudėtingus darbus“, – pasakojo atlikėjas.

Jis vis prisimena, jog brolis Ma­ rius buvo pirmasis, žengęs muzi­ kos keliu. Iki šešiolikos metų fut­ bolą žaidęs Andrius nė nesvajojo apie muziką. Aukštumų savo am­ žiaus grupėje sporte pasiekęs vai­ kinas su mėgstamu užsiėmimu at­

sisveikino tik patyręs kelias rimtas traumas. Turėdamas laiko ir ieš­ kodamas pramogos A.Grybauskas sandėliuke rado tėčio gitarą. Kelis kartus ja pabrazdinęs ir daug juo­ ko artimiesiems sukėlęs vaikinas užsidegė aistra muzikai. Jis papra­ šė tėčio parodyti pratimų pirštams, ėmė domėtis literatūra, mokytis groti ir dainuoti. „Dabar atrodo, kad tai ma­ nyje buvo visada“, – tvirtino A.Grybauskas.

Gyvenimo trofėjus

Namuose vaikinas turi įrašų studiją, repeticijų kambarį, kur saugo dau­

Kiekvieno profesionalaus muzikanto tikslas yra, kad jo kūryba ištvertų laiko testus.

Nori visko

Ekonomiką aukštojoje mokykloje studijuojantis vaikinas sako neži­ nąs, kas jam labiau patinka – kurti dainų tekstus ar jiems skirtą mu­

Kūryba: reikia norėti palikti istorijoje savo pėdsaką. Būtent apie tai galvojau kurdamas pa-

vadinimą grupei“, – tvirtino A.Grybauskas.

giau nei dvidešimt gitarų. Dauguma jų – senovinės, pirktos Amerikoje, gamintos „Fender“ kompanijos. Širdžiai mieliausia yra originalo Ji­ mi Hendrixo gitara, įsigyta aukcio­ ne. Ja A.Grybauskas skambina tik tuomet, kai įrašinėja dainas. „Šiaip ji saugoma specialia­ me dėkle, nustatytoje temperatū­ roje. Gitara stengiuosi negroti nei pats, nei kitiems leidžiu“, – sakė A.Grybauskas.

Anglų kalba dažniausiai kurian­ tis vaikinas sako vis dažniau pa­ rašantis ir lietuviškų tekstų. Imtis plunksnos ir kurti viena populia­ riausių pasaulio kalbų jį paragino kvietimai pasirodyti užsienyje. „Bet lietuviškų tekstų jau ir­ gi apstu. Visos mano dainos – iš­ gyventos, patirtos“, – kalbėjo A.Grybauskas.

Pavyzdžiui, jis dainuoja apie vie­ no didelio Lietuvos prekybos cen­ tro kasoje dirbančią merginą, kuri svajoja smuikuoti orkestre, bet kol kas nesulaukia laisvos vietos. „Apie ją man papasakojo vie­ nas kolega, pasakęs, kad mergi­ na, turinti absoliučią klausą, lau­ kia, kol išsipildys jos svajonė. Nors nesu tos merginos matęs, bet apie jos jausmus parašiau dainą „Gy­ venimo trofėjus“, – pasakojo A.Grybauskas.

Muzikos pasaulyje pėdsaką no­ rintis palikti vaikinas tikisi, kad jam tai padaryti pavyks ir po ke­ lerių metų jis bus įvardijamas kaip vienas perspektyviausiu poproko stiliaus dainų atlikėjas.

Užs. 120217

Orai

Šiandien Lietuvoje truputį atšals, prognozuojama pūga. Temperatūra dieną sieks 2–8 laipsnius šalčio. Rytą ir dieną daug kur snigs, pustys, kai kur kils pūga. Rytoj vietomis pasnigs, oras pamažu šils. Dieną pajūryje bus apie 1 laipsnį šalčio, kitur – 4–7 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 17 d.

–7

–2

–5

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

–6

Panevėžys

–7

Utena

–5

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.37 17.28 9.51 4.46 12.28

48-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 318 dienų.

Saulė Vandenio ženkle.

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +6 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +15 Keiptaunas +24 Kopenhaga +5

Londonas +12 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –10 Niujorkas +9 Oslas +6 Paryžius +11 Pekinas +2

orai vilniuje Šiandien

Marijampolė

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–10

–8

–9

–10

5

–8

–7

–7

–7

5

–5

–2

–3

–5

7

šeštadienį

sekmadienį

pakeitė euras.

2004 m. mirė literatūros tyrinėtojas, profesorius Vytautas Kubilius.

2007 m. mirė prozininkė, eseistė, dailininkė Jurga Ivanauskaitė.

prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Brown „Kaip liepia širdis“ ir Philippos Gregory „Atstumtoji karalienė“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.

1

2

3

Aleksas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Viltė

Avinas (03 21–04 20). Pavyks lengvai išspręsti iškilusias problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis.

Jautis (04 21–05 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Galite neišvengti konfliktų. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite.

Vėžys (06 22–07 22). Naujos galimybės ar sprendimai, susiję su darbu, gali tapti sunkiu išbandymu. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie iškilusius sunkumus. Pasistenkite su niekuo nesugadinti santykių.

Liūtas (07 23–08 23). Asmeninės problemos gali kliudyti siekti gyvenimo tikslų. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atsargus. Stabtelėkite ir imkitės tik neatidėliotinų reikalų.

Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, su kuriuo bus sunku bendrauti. Nespauskite jo, bet parodykite, kad suprantate ir norite padėti. Atidėkite susitikimus, nespręskite svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Galbūt sulauksite netikėtos pagalbos iš aplinkinių. Atsiras naujų idėjų, kylančių iš jūsų praeities. Kitaip pažvelgsite į seniai žinotus faktus.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų karjera neigiamai veiks jūsų šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstysite praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai suprasite aplinkinius ir praleisite laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Žuvys (02 20–03 20). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus.

Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.

Ru­mu­ni­jo­je šal­čiams pa­rei­ka­la­vus dar še­šių au­kų, iš vi­so šią žie­mą ša­ly­je su­ ša­lu­sių žmo­nių skai­čius išau­go iki 86.

Ru­mu­nai skun­džia­si, kad val­džia ne­ su­ge­ba pa­si­rū­pin­ti dėl gau­saus snie­go sa­vo na­muo­se įka­lin­tais žmo­nė­mis.

Vie­ną už­pus­ty­tą kai­me­lį me­di­ka­men­ tais ir mais­tu te­ko ap­rū­pin­ti pa­ras­par­ ni­nin­kui. 40-me­tis Ma­ria­nas Cio­ba­nu iš Bu­ka­reš­to nu­spren­dė pra­skris­ti virš Va­lea Sal­ciei kai­mo ir iš oro nu­mes­ti at­ sar­gų. Re­mian­tis nau­jau­siu Ru­mu­ni­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­mu, snie­gas nuo pa­sau­lio at­kir­to 225 mies­ te­lius ir gy­ven­vie­tes, o 156 ša­lies ke­liai yra neiš­va­žiuo­ja­mi.

DATOS (vasario 17 d.)

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:

–6

Vardai

horoskopai

BNS inf., AFP nuo­tr.

1673 m. mirė prancūzų dramaturgas Moljeras.

1856 m. mirė vokiečių rašytojas, poetas Heinrichas Heine.

1952 m. gimė režisierius Gytis Padegimas.

1952 m. gimė poetas ir rašytojas Vladas Braziūnas.

1963 m. gimė NBA žvaigždė Michaelas Jordanas.

1981 m. gimė amerikiečių aktorius Josephas Gordonas-Levittas.

1989 m. mirė prancūzų madų dizaineris Guy Laroche’as.

2002 m. Prancūzijos nacionalinę valiutą franką

Vilnius Alytus

4–8 m/s

Pa­gal­ba iš oro

Rytas

–8

–6

Praha +4 Ryga –6 Roma +10 Sidnėjus +31 Talinas –7 Tel Avivas +13 Tokijas +8 Varšuva –3

4

5

6