lietuva
8p.
Vidaus reikalų sistemoje skandalų netrūko visą nepriklausomybės laikotarpį.
ekonomika
9p. Oro tiltas tarp Lietuvos ir Rusijos – populiarėjantis avialinijų maršrutas.
pasaulis
Suvalkijoje ožkos mekena kitaip nei Dzūkijoje?
10p.
Irano prezidentas M.Ahmadinejadas neabejoja: jo šalis bet kokia kaina įgyvendins branduolinę programą.
32p.
Šeštadienio
Vasario 18, 2012 Nr. 40 (19599) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Gestapo motinos diena: penki skambučiai sūnui Prieš 18 metų už aš tuonmetės išžagi nimą ir nužudymą nuteistas tuomet 14-metis Paulius Navickas, pravarde Gestapas. Eksper tų pripažintas ne pakaltinamu jis iki šiol – Rokiškio psi chiatrijos ligoninėje. Jo motina jau paty rė penkis insultus.
Vaikų vardai kalba apie tėvus Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Nors renkant vaikui vardą tėvų fantazija kartais būna beribė ir sunkiai suvokiama, tačiau pernai Kaune nebuvo nė vieno atvejo, kad Kauno civilinės metrikacijos biuro darbuotojai atsisakytų įre gistruoti naujagimio vardą. Trys mėnesiai persigalvoti
„Nereg istr uot um e, jeig u var das neatitiktų moralinių kriteri jų ir prieštarautų lietuvių kalbos taisyklėms“, – aiškino vyriausio ji specialistė Jolanta Kondrotienė. Pasak jos, tėvams ne tik sunku iš rinkti vardą, bet ir abiem sutarti dėl galutinio varianto. „Būna, ateina pas mus išsirinkę ke lis variantus ir prašo pata rimo, kuris tinkamesnis.
4
Dienos citata „Žalgiris“ man uždėjo šar vus, kad nepabūgčiau nau jų iššūkių ir kitoje darbo vietėje“, – sako prie Lietuvos krepšinio federacijos komandos neseniai prisijungęs Paulius Motiejūnas.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Sustingę prisiminimai
Neišsiskiriantis Kauno devynaukš tis. Prie laiptinės durų nepažymė ti butų numeriai. Pirmame aukš te prasivėrė langas: „Ar ji pasakė jums kodą?“ Suprask, „Kauno die nos“ automobiliu atvažiavę žmo nės šiame name gali ieš koti tik vienos moters.
2
16p. Dabartis: O.Stankevičienės namai pilni sūnaus P.Navicko nuotraukų.
Artūro Morozovo nuotr.
Menas ir pramogos
25p.
Barbora – mažoji dailininkė Paprašyti įvardyti garsias praeities Lietuvos dailininkų pavardes, daž nas prisimena tik vyrų vardus. Tar si nebūtų moterų, sukūrusių į dailės aukso fondą įrašytų drobių ar grafikos lakštų. Barbora Didžiokienė – viena jų. Nustelbta garsaus vyro šešėlio, ji pa liko darbų, griaunančių ne vieną tar pukario Lietuvos stereotipą. Jos pali kimas – ir prisiminimai, spalvinga gy venimo XX a. Rusijoje ir Lietuvoje mo zaika, dailėtyrininkės Ramunės Rach levičiūtės surinkti į solidžią knygą.
2
šeštadienis, vasario 18, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3
126
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
1,61
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
62
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Gestapo motinos diena: penki skam Ne, ji nepasakė lauko du 1 rų spynos kodo. P.Na vicko mama Ona Stankevičienė iš
devinto aukšto pati nusileido ati daryti durų. Pasiramsčiuodama lazdele moteris neskubėdama li po laiptais iki lifto ir atsiprašinėjo: „Nebegaliu greitai eiti. Visai svei kata pašlijo. Du rimti insultai ir ke turi lengvi.“ „Aš tiek prisikentėjau. Ir vyro netekau, ir namų netekau, ir hol dingas pinigus prarijo, – karčiai šyptelėjo O.Stankevičienė. – Li gonis tapau. Ištekėjau trečią kartą, kai Paulius jau buvo Rokiškyje.“ Su pirmu vyru O.Stankevičienė išgyveno 20 metų, su antru – 13, tiek pat – su trečiuoju. „Bet ne dėl to gyvenau su vyrais, kad man vy ro reikėjo. Buvau viena. Man labai reikėjo draugo“, – tarsi tik tiek ga lėdama papasakoti apie save, priti lo O.Stankevičienė. Akis užkliuvo už daugybės įrė mintų nuotraukų. Visose – sūnus. Paulius – dar mažas, jis – su mama, ji ir Paulius – Rokiškio psichiatri jos ligoninės kieme, jis – ligoninė je. Ant lovos sukrauti nuotraukų albumai saugo P.Navicko nuotrau kas nuo pat kūdikystės. „Aš gyvenu tik dėl Pauliaus. Jei man kas nors atsitiktų, jis liktų vi siškai vienas“, – 70-mečiui lipant ant kulnų, dėl savo sveikatos neri mavo O.Stankevičienė.
Žiūriu į to lį ir sva joju, kad mūsų su Pauliu mi mintys kaip kokie spinduliai susitiktų.
Patyčios nesibaigia
Buto koridoriumi O.Stankevičienė ėjo prisilaikydama už sienų. Kelis kartus per savaitę ją aplanko socialinė dar buotoja. Jei ko nors reikia, nuperka, padeda susitvarkyti. Pauliaus mama tikina, kiek pajėgianti, apsitarnau janti pati: „Negaliu pasiduoti. Visa da buvau energinga, susitvarkiusi.“ Butą devynaukštyje moteris nu sipirko pardavusi sodybą Vilijam polėje. Sako nebegalėjusi apsikęs ti patyčių. Išgyvenimai tiriant bylą, skundai, nuolatinis atsimušinėji mas į teisėtvarkos sienas, lakstymai į Rokiškį su pilnais krepšiais maisto – visa tai kirto per sveikatą. „Tai mano gyvenimas ir nieko čia nepadarysi“, – pratarė moteris. Ji neslėpė, kad net ir dabar, po 18 me tų, viešai priminus jos sūnaus isto riją, plūstelėja patyčių, užgaulioji mų ir skausmo banga. „Ir aš vis tiek sakau, kad Vieš pats yra. Nepaliko manęs ir man visur padeda. Tik negaliu sulaukti sūnaus“, – giliai atsiduso O.Stan kevičienė. Žvelgia Rokiškio pusėn
Žudiko motina. Tai epitetas, lydin tis O.Stankevičienę daugiau nei 18
Jausmai: O.Stankevičienė tiki, kad jai pavyks sulaukti sūnaus.
metų. Ji, kaip ir kitos žudikų moti nos, paskelbus nuosprendį jų vai kams, lieka vienos. Su savo spėlio nėmis, versijomis, argumentais. O.Stankevičienė nemini užsu kančių pas ją svečių ar draugių. Ji – viena su savo mintimis apie Paulių palatoje grotuotu langu, su durimis be rankenų. Bet vis dar gyva vilti mi, kad Rokiškio psichiatrijos ligo ninės košmaras kada nors baigsis. Apie sūnų moteris sako galvo janti nuolat. Tik mintys apie jį, ti kėjimas, viltis ją palaiko. „Žinot, būdavo, negaliu naktį užmigti. Ateinu į šį kambarį ar vir tuvę, kurių langai Rokiškio krypti mi. Žiūriu į tolį ir svajoju, kad mū sų su Pauliumi mintys kaip kokie spinduliai susitiktų“, – lėtai kal bėjo O.Stankevičienė.
Penki skambučiai per dieną. Toks limitas skirtas P.Navicko motinai. Laiką, kada skambins sūnui, O.Stankevičienė padalijusi visai dienai: iš ryto, dieną, vakare ir ga liausiai – palinkėti labos nakties. Motina suskaičiavusi minutes, kada Pauliaus gali nebūti. Ji smul kiai žino visą jo dienotvarkę. Mo teris nerizikuoja skambinti tada, kai sūnaus nėra, ir prarasti vieną iš penkių galimybių išgirsti savo vai ko balsą. Būna išimčių. „Tarp mūsų su Pauliumi labai stiprus ryšys. Vi sada jaučiu, jeigu kas nors ne gero nutinka. Tada viską metu ir skambinu. Anksčiau važiuodavau į Rokiškį. Dabar nebepajėgiu – tik skambinu“, – kalbėjo O.Stankevi čienė.
Svarbiausias dienos darbas
Ieškojo ligos
„Rytas. Nubundu ir žinau, kad da rysiu tą patį, ką vakar, užvakar, ry toj. Skambinsiu Pauliui“, – api būdino svarbiausią dienos darbą O.Stankevičienė.
Paulių moteris gimdė būdama 36erių. Labai norėjo berniuko. Jo ir sulaukė. Vyresnę dukrą jau turėjo. O.Stankevičienė neslepia – Paulius buvo kitoks vaikas. Jis kėlė rūpes
Nusikaltimas – kraupus P.Nav ickas atsidūrė psichiatr ų glo boje už 1995 m. sausį padar ytą šiur pų nusikaltimą, kurio auka – 8 metų mergaitė iš Baltų prospekto. Ji tą po pietę važ inėjosi su 12-mečiu brol iu rogutėmis nuo Milikonių kalno. Bylos duomen im is, P.Nav ickas, ku riam tada buvo 14 metų, pagrobė mer gaitę. Liepęs jos broliui nusileisti nuo kalno, pažadėjo juos su seserimi pa likti ramybėje. Broliui grįž us, sesers nebebuvo. Jos palaikus Nemunas iš
plukdė tik pavasarį toli už Kauno. Netr uk us po mergaitės ding imo su laikytas P.Navickas teigė ją išžaginęs ir nustūmęs nuo Varn ių gatvės tilto į Ner į. Tiriant šį nusikaltimą tiesiog i nių įrodymų, kad tai padarė P.Navic kas, nebuvo. Nepilnamet is buvo tei siamas rem iant is liudytojų ir pat ies duotais parodymais. P.Navicko kaimynai papasakojo apie Gestapo pravardę, duotą Pauliui. Esą tas vaikas visada pasižymėjo žiaurumu.
Ties a, Gestapo pravardei P.Nav icko mot ina tur i savo paaišk in im ą. Mo tinos įsit ik in imu, ši pravardė net u ri nieko bendro su nusikalt imu. Dar nuo sov iet in ių laik ų likęs bern io kiškas žaid imas – karas. Pasisk irsto ma į dvi komandas. Vien i rus ai, kit i – gest apin inkai. Pas ak mamos, vai kai žaisdam i mesdavo burt us, kur ie kuo bus. Paul iui, mat yt, vaik išk uose kar uose buvo lemta kovot i gestapi nink ų pusėje.
čių. Buvo nepaprastai judrus. Tuo metu dar nebuvo populiarus ter minas „hiperaktyvus vaikas“. Mo teris ėmė ieškoti jo judrumo prie žasčių.
Ne dėl to gyvenau su vyrais, kad man vyro reikėjo. Buvau viena. Man labai rei kėjo draugo.
„Gydytojai stebėjosi, ko aš noriu iš to vaiko. O aš tik nenorėjau pra leisti ligos“, – savo elgesį aiškino O.Stankevičienė. Dabar pati svars to, kad nereikėjo nieko daryti – gal būt viskas būtų praėję savaime. Motina sūnų vedė pas daugelį gydytojų. Visi ją ramino. Tuo metu Pauliui buvo devyneri. O.Stankevičienė atsimena gydyto jo, pas kurį vyko į Leningardą (da bar – Sankt Peterburgas) žodžius: „Iš tokių vaikų išauga dideli žmo nės. Tik užauginti juos sunku. Rei kia tvirtai laikyti.“ „Taip ir laikiau. O va kas išėjo“, – pratarė O.Stankevičienė. Mano, kad sūnus sveikas
Į Rokiškio psichiatrijos ligoninę Paulius pateko nebaigęs 9 klasių. Į 10 klasę nuėjo po 15 metų, praleis tų uždaro gydymo įstaigoje. Mo tina džiaugiasi, kad buvo priimtas įstatymas, pagal kurį nebaigę vi durinės nuteistieji privalo ją baigti laisvės atėmimo vietoje. O.Stankevičienė didžiuojasi, kad jos sūnus eina į mokyklą. Ir anks
čiau, kai Paulius dar lankė norma lią mokyklą, jai mokytojai sakė, kad Paulius gabus, tik judrumas ir negalėjimas nustygti vietoje vis kiša koją. „Ėjau ir ėjau į mokyk lą aiškintis“, – senus laikus mena O.Stankevičienė. „Jis sveikas, visiškai sveikas“, – neabejoja P.Navicko motina. Stai ga jos veidas nušvito: „O žinot, ei nam paskambinti Pauliui.“ P.Navickas: gyvenu gerai
„Pauliau, čia žurnalistė su tavimi pakalbėtų. Pameni, sakiau tau“, – telefono ragelį prie ausies glaudė O.Stankevičienė. Kitame laido ga le išgirdau žvalų jaunatvišką balsą. P.Navickui vasarą sueis 32-eji. „Gerai gyvenu“, – paklaustas, kaip jam sekasi, linksmai atsakė P.Navickas. „Atsikeliu, einu į mokyklą. Ketu ris kartus per dieną penkiolikai mi nučių išleidžia į lauką. Per tą laiką galima surūkyti dvi cigaretes. Bet man užtenka vienos“, – aiškino P.Navickas. Pasak motinos, prieš patekdamas į Rokiškio psichiatri jos ligoninę Paulius nerūkė. „Turi gerą ir mylinčią mamą, Pau liau“, – pasakiau į telefono ragelį. „Taip“, – švelniai atsakė P.Navickas. „Net jei mano sūnus ir būtų pa daręs tą nusikaltimą, jo niekada neatsižadėčiau. Bet aš žinau visą tiesą. Jis prisidėjo. Jis tą mergaitę atidavė. Tas žmogus buvo suau gęs“, – tarė O.Stankevičienė. Daugiau apie prieš 18 metų įvy kusį kraupų nusikaltimą – aštuo nerių metų Daivutės išžaginimą ir nužudymą ji nekalbėjo. Motina lai kosi sūnui duoto pažado apie tra gediją tylėti.
3
šeštadienis, vasario 18, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
mbučiai sūnui
Užgavėnės siautės ir daugiabučių kiemuose Užgavėnių šventė bendruome nei jau tapo tradicinė – trečius me tus iš eilės Kauno gyventojus vyti žiemą iš kiemo kviečia daugiabu čius namus aptarnaujanti bendro vė „City Service“. Tai – iniciatyvos „Mūsų kiemas“ dalis.
Vasario 21 d. 11.30 val. organizato riai kviečia kauniečius į Dainavos parką prie Gerojo Ganytojo baž nyčios. „Organizuodami Užgavėnių šven tes pernai sulaukėme didelio pasise kimo – į kiekvieną renginį susirinko po kelis šimtus žmonių, todėl šią tra diciją nusprendėme tęsti ir toliau“, – sakė „City Service“ Kauno regiono vadovė Vida Naudžiūnienė. „Šia iniciatyva visų pirma sie kiame puoselėti bendruomeniš kumo jausmą – raginame gyven tojus prisiminti senolių išmintį ir Užgavėnes švęsti riebiai, trankiai, su tradicinėmis kaukėmis ir būti nai kaimynų apsuptyje“, – kalbė jo V.Naudžiūnienė.
Užgavėnių dalyvių laukia tra dicinės šios šventės linksmybės – šokiai aplink laužą, Morės degini mas, tradiciniai žaidimai ir, žinoma, persirengėlių paradas. Savo jėgas įtemptoje kovoje išbandys Lašininis ir Kanapinis, šventės dalyviai rung sis estafetėse – neš kiaušinį šaukš tu, bėgs su maišais ir dalyvaus kito se smagiose rungtyse. Šventės organizatoriai kviečia visus ateiti gerai nusiteikus ir kaip reikiant pasirengus – vyks ir la biausiai vykusių kaukių rinkimai, ir blynų kepimas. Baisiausių kau kių savininkai ir skaniausių blynų kepėjai bus apdovanoti. Iniciatoriai linki panaudoti iš monę ir nurungti kaimyną, bet besirungiant nepamiršti, kad tik švenčiant kartu galima pajus ti tikrąją Užgavėnių nuotaiką. Ši šventė skirta ne tik puoselėti et nografines tradicijas, bet ir ugdyti bendruomeniškumo jausmą, pa laikyti kaimyniškus santykius.
Iniciatyva „Mūsų kiemas“ „Mūs ų kiemas“ – tai Nac ional inės pas tat ų adm in istr ator ių asoc ia cij os (NPAA) nar ių pas tangom is įkurt a inic iat yv a, kur ios tiksl as bendrom is gyventoj ų ir adm i nistr ator ių pas tang om is atg ai vint i daug iab uč ių apl ink ą, ska tint i bendr uom en ės soc ial in į akt yv um ą ir bendro turto tau sojim ą. „Mūs ų kiem o“ inic iat yv a įren giam os vaik ų žaid im ų aikšt e lės, tren ir uokl iai senj or ams gry nam e ore, atn auj in am os lauko krepš in io lentos įvair iuos e Lie tuvos miest uos e. Siek iant skat int i gyventoj ų so cial in į akt yv um ą – org an iz uo jam i reng in iai ir konk urs ai vie tin ėms gyventoj ų bendr uom e nėms. Išs am esn ė inform ac ij a www.mus u-kiem as.lt.
KD inf.
Startas – sekmadienį Artūro Morozovo nuotr.
Komentaras
Daiva Guobienė Advokatė
U
ž nusikalt imą P.Nav ickas galėjo būti nuteistas 10 me tų nelaisvės. Tai maksima li bausmė, kur ią teismas gal i skirt i nepilnamečiui. P.Nav ickas kali devynioliktus metus. P.Navickas pakliuvo į tą pačią palatą, kurioje dienas leido liūdnai pagarsė jęs Romas Zamolskis (labiausiai ieško mas Lietuvos nusikaltėlis – red. past.), iki šiol puik iai tebemaustant is teisė saugą. Neabejoju, kad pat irt ies turė jęs R.Zamolsk is išaišk ino P.Navickui, kas jo laukia laisvės atėmimo vietoje. P.Nav ickas, ko gero, ten atsidurt i ne panoro. Turinčiam tam tikr ų sutrik imų P.Na vickui puikiai sekėsi demonstruoti li gos simptomus. Vaik iška šizofren ija daugel iui praeina augant. Psichiatr ų statistika skelbia, kad pasveiksta apie 80 proc. Psic hiatr ij os ligon inėj e žmog us už dar yt as vis am gyven imui. Vis iems ramu. Nuoš ird žiai užjauč iu nuž udy tos merg aitės tėv us. Nėra geresnės bausm ės žud ik ui, kaip įkal in im as iki gyvos galvos. Bet galb ūt ramu dar kažk am – kas galėt ų nukentė ti, ties ai pras prūdus vieš umon? To dėl, manau, gal i būt i suinteresuot ųjų, kad tas nuteist as is niek ad a nep ama tyt ų laisvės.
Taig i mes tur ime unik alų atvej į Lie tuvos psichiatr ijos istor ijoje. Žmog us gydom as 18 met ų. Ne stebimas, o gy domas. Kyla klausimas, ar jis yra toks bev ilt išk as, ar psic hiatr ams neuž tenk a komp etenc ij os, ar sąm on in gai laikom as i tok ios nev a gydymo poz ic ij os. Pagal tai, kaip jis gydomas ir kokia jo diagnozė, kiti žmonės yra apgydomi ir išleidžiami. Jie neblogai integruoja si į visuomenę ir vaistais kontroliuoja galimus priepuolius. Mūs ų asoc iac ij a praš o teismų su jungt i vis as gydymo pratęs imo by las į vien ą. Dab ar mes matome tik pas kut in į įraš ą. Pag al Rok išk io li gon inės pateikt ą med žiag ą teis ėj as nem ato vis ų 18 gydymo met ų eigos ir pac iento būklės vert in imo. Mano skaič iav imu, P.Nav icko byl a turė tų sud ar yt i apie 20 tomų. Teis ėj as į pratęs imo svarst ymo pos ėd į ats ine ša plonutę bylelę. 2007 m. svarst ant, ar prat ęst i gy dym ą, Kaun o psic hiatr ij os lig on i nės gyd ytoj as aišk iai pas akė, kad než in o, nuo ko P.Nav ick ą gydyt i. 11 mėn es ių gyd ant Kaun e jam buvo skirt as prak tišk ai laisv as rež im as, nen aud oj am i jok ie vaist ai. Tąs yk teism as jau buvo aps is prend ęs iš leist i P.Nav ick ą, tač iau kliūt im i ta po mamos ins ult as – moter is neg a lės pas ir ūp int i sūnum i. Ir tik dėl to buvo nus pręst a P.Nav ick ą pal ikt i li gon in ėj e. Tai ką Rok išk io ligon inėj e pad arė su sveik u žmog um i? Nug ydė? Kaip paaišk int i fakt ą, kad gydomas svei kas žmog us iš naujo suserga? Dabar mes prašome nepriklausomos komp leksinės ekspert ų išvados. Kodėl šito taip bijoma?
Pirmieji persirengėliai varys žiemą iš kiemo jau rytoj, sekmadienį. Užga vėnės gyventojus suburs įvairiose Kauno vietose. Masiškiausia šven tė, kaip visada, vyks Lietuvių liau dies buities muziejuje Rumšiškėse.
– keptuvių, puodų ir kitų virtuvės rakandų. Jie – bilietas į šventę. Užgavėnių šventę organizuo ja VDU Kauno botanikos sodas, Aleksoto seniūnija ir Aleksoto bendruomenės centras.
Nuodėmėms nuplauti – pirtis
Kviečia jaunus ir senus
Sekmadienį, vasario 19 d., Užga vėnių šventėje Lietuvos liaudies buities muziejuje atvykėlių lauks šokiai, dainos, pokštai, žaidimai, kaukių dirbtuvėlės, rogučių ralis, fotosesija Kanapinio ir Lašininio draugijoje. Nuo 10 val. ryto prasidės pirki nių ir visokiausių gardumynų mu gė, nuo 12 val. – folkloro ansamb lių pasirodymai. Vėliau vyks blynų ragavimas ir rogučių ralis. 13.30 val. prasidės kaukių konkursas. Nuo 15 val. – kvapą gniaužian ti Lašininio ir Kanapinio dvikova. Šventės kulminacija, kaip visuo met, bus ritualinis Morės, tamsos ir blogio simbolio, sudeginimas. Iki pavakarių dvaro pirties gari nėje bus galima išsiplakti vanta ir nusiplauti nuodėmes. Organizatoriai pranešė, kad lan kytojai su medinėmis kaukėmis į Užgavėnių šventę Liaudies bui ties muziejuje bus įleidžiami ne mokamai. Aleksote žvangės puodai
Aleksoto seniūnijoje, VDU Kauno botanikos sode, Ž.E.Žilibero g. 6, Užgavėnių šventė vyks vasario 19 d. 12 val. Užgavėnių programa: aleksotiškai riebus užsigavėjimas, persirengėlių paradas, šokiai ir žaidimai, gražiau sių kaukių rinkimai, Lašininio ir Ka napinio mūšis, Morės deginimas ir atsisveikinimas su žiema. Pirmą kartą Aleksote gros re kordinis virtuvinių mušamųjų įrankių orkestras. Į jį bus įtraukti visi šventės dalyviai. Todėl būti na turėti mušamųjų instrumentų
Lampėdžių bendruomenės cent ras kviečia jaunus ir senus, gimi nes ir kaimynus, tuos, kurie mėgs ta blynus, susibėgti vasario 19 d. 12 val. Lampėdžių pušyne, ties 9-ojo maršruto autobuso galine stotele. Bus šokama, pokštaujama, ke pami stori gardūs blynai. Koncer tuos liaudiškos muzikos ansamb lis „Bočiai“. Vasario 19 d. 13 val. Panemu nės bendruomenės centras ir Pa nemunės seniūnija kviečia į tradi cinę Užgavėnių šventę, kuri vyks Panemunės šile, šalia bažnyčios. Vasario 20 d. 14 val. Čečėnijos aikštėje Užgavėnių šventę rengia Eigulių ir Kalniečių bendruome
nių centrai. Dalyvaus Kauno tu ristų klubas, Eigulių seniūnijos teritorijoje esančių mokyklų mo kiniai ir mokytojai. Bus kareiviškos košės
Dainavos seniūnijoje, Draugystės parke, vasario 21 d. 13 val. vyks Užgavėnių šventė „Žiema žiema, bėk iš kiemo“. Gričiupio seniūnija vasario 21 d. 10 val. kviečia į šventę Gričiupio g. 11 bendruomenės „Girsta“ pa talpose. Vasario 21 d. 16 val. palemoniš kių Užgavėnės vyks Palemono vi durinės mokyklos stadione, Ma rių g. 37. Be tradicinių linksmybių, bus kareiviškos košės ir kvapnios arbatos. Specialiosios kuopos at stovai pademonstruos parodomą sias pratybas ir programą su kino logų tarnybiniais šunimis. Dainuos folkloro ansamblis „Žaisa“, važi nės arkliais kinkytas vežimas. KD inf.
4
Šeštadienis, vasario 18, 2012
Miestas Po renovacijos Kalniečių poliklinika pagražėjo
Latvių istorinės dovanos pėds Pažymint Lietuvos universiteto 90-metį, prof. dr. Alvydas But kus primena Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) jo dešimtų jų metinių sukakčiai latvių padovanotą atminimo lentą ir pa slaptingą jos dingimą istorijos vingiuose. Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Padėjo įminti mįslę
Pirmieji: šių rūmų (dabar – Kauno technologijos universiteto Tarptau
tinių studijų centras) auloje kabojo latvių studentų dovanota lenta.
Informaciją apie latvių studentų VDU dešimtmečio proga 1932 m. dovanotą bronzinę plokštę prof. A.Butkus rado dar prieš 20 me tų, ruošdamas spaudai monogra fiją „Latviai“. Vėliau viena latvistikos gerbė ja atnešė į VDU Letonikos centrą tarpukario Lietuvių–latvių vieny bės draugijos dešimtojo suvažia vimo brošiūrėlę, kurioje buvo ir plokštės atvaizdas. „Buvo neaišku, kokia proga ir kokiomis aplinkybėmis plokštė buvo dovanota. Mįslę įminti ne seniai padėjo bičiuliai latviai, ra dę informaciją 1932 m. laikraštyje „Students“, kuris rašė, kaip buvo švenčiamas lietuvių universiteto 10-metis“, – kalbėjo A.Butkus. Nepr ikl aus om yb ės aušroj e, 1922-aisiais, gimęs Lietuvos uni versitetas, 1930 m. buvo pavadin tas Vytauto Didžiojo universitetu. Pažymėdamas savo dešimtmetį, į tris dienas Kaune vykusias iškil mes universitetas pakvietė atsto vų iš Švedijos, Estijos, Latvijos ir Vilniaus universitetų. Svečiai buvo nustebinti
Jubiliejiniai: universiteto Fizikos ir chemijos rūmai Aleksote, atidary
ti 1932 m., švenčiant VDU 10-metį.
Jono Klėmano nuotr.
Pirmąją iškilmių dieną, 1932 m. vasario 15-ąją, buvo iškilmingai atidaryti naujieji Fizikos ir che
Radinys: plokštės atvaizdas netikėtai buvo aptiktas prieš kelerius metus.
mijos instituto rūmai ant Aleksoto kalno, palikę svečiams įspūdį savo dydžiu ir pro langus atsiveriančiu vaizdu. Naujus rūmus aplankę svečiai stebėjosi neįtikimai stataus nuo lydžio amfiteatrinėmis auditorijo mis, moderniomis mokslo tyrimo laboratorijomis. Spauda rašė, kad 16 ha sklypą šiems rūmams pado vanojo broliai Vailokaičiai, kasmet skirdavę tūkstančius litų studentų stipendijoms. „Tos pačios dienos vakarą Kaune buvo surengtos didžiulės, nusidrie kusios kelis kilometrus studen tų eitynės su deglais ir vėliavomis. Eitynėse dalyvavo įvairios stu dentų organizacijos, Kauno gat vėse grojo kariniai orkestrai. Va kare Operos teatre susirinko visas tautos žiedas – pradedant Lietu vos prezidentu ir baigiant studen tais – pasižiūrėti operos „Rigo letas“, – cituoja latvių laikraštį
Zenono Tiškevičiaus šeimos archyvo nuotr.
Alvydas Butkus:
Buvo neaišku, ko kia proga ir kokio mis aplinkybėmis plokštė buvo do vanota. „Students“ VDU Letonikos cent ro vadovas A.Butkus.
Vaikų vardai kalba apie tėvus Mes už tėvus išrinkti ne 1 galime – juk tai labai as meniška. Tokiu atveju patariame
rinktis lietuvišką vardą, duodame vardynų knygas, pateikiame statis tikos, kuris vardas yra populiares nis“, – sakė J.Kondrotienė. Nuo šių metų kūdikiui duotą vardą galima ne tik papildyti antru vardu, bet ir keisti pirmąjį. Iki šiol keisti vardą galėjo tik sulaukusieji pilnametystės. Vienetiniai variantai
Daugėjant santuokų su užsienie čiais, Kaune vis daugiau įregist ruojama retų ar mūsų šalyje dar negirdėtų vardų.
J.Kondrotienei labiausiai įstri go šie pernai Kaune gimusių mer gaičių vardai: Deirina, Tautė, Ge tė, Gelina, Magdė, Gildė, Briana. Iš berniukų vardų specialistei įsimi nė Auktumas, Perkūnas, Pavasa ris, Joelis, Diomedas, Reinas, Na taris, Dinaidas, Sovijus. Iš labai retų vardų pernai Lietu voje mergaitės buvo dažniau nei kitais metais vadinamos Mia, Es tera, Elina, Mila, Rebeka, Aneta, Ela, Leila, Dina, Nikolė, Perla, Do rotėja, o berniukams dažniau buvo suteikti tokie retesni vardai: Are tas, Natas, Jogaila, Renaldas, Ri das, Rėjus, Timas, Vincentas, De nas, Dilanas, Mažvydas.
Vardai – iš televizijos
Pasak psichologų, tėvų pasirinki mui įtakos turi tradicijos, pomėgiai ir lūkesčiai. „Vaikų vardai neretai priklau so nuo to, kaip tėvai leidžia lais valaikį. Anksčiau žmonės vaikams duodavo knygų herojų vardus, da bar dažniau pavadina per televiziją rodomų žmonių ar personažų var dais“, – sakė psichologė Lina Zu baitė. Tai patvirtino ir Kauno civilinės metrikacijos biuro vyriausioji spe cialistė J.Kondrotienė, pastebėju si, kad pagal rodomus lietuviškus serialus galima prognozuoti, kokių vardų padaugės.
Psichologė Irma Palaimaitė tei gė, kad, be abejo, renkamasi tų žmonių, personažų vardus, ku riais tėvai žavisi, slapčia su jais pa tys tapatinasi ir viliasi, kad su var du vaikams persiduos nors dalis to žymaus žmogaus, personažo savy bių, būdo bruožų. Kuris taps vadovu?
Ar priklauso nuo vardo, kokią pro fesiją vaikas pasirinks, bus jis va dovu ar dirbs mažiau atsakomybės turintį darbą? Vyrai, kurie turi Ša rūno vardą, daugiausia užima vi dutinės grandies darbuotojų po stus, o tie, kurių vardas – Deividas, yra arba specialistai, arba darbi
ninkai (vidutinės arba žemiausios grandies darbuotojai), tokios išva dos prieita vieno darbo paieškos portalo atliktame tyrime. Iš moterų vardų į vadovių ir aukščiausio lygio specialisčių TOP–10 patenka Inga, Agnė, Lina, Kristina, Asta, Rasa, Aušra, Eglė, Viktorija ir Vaida. Dauguma Ritų ir Vilmų patenka į populiariausių vardų TOP–30 tik kaip darbuotojos, užimančios vi dutinės grandies pareigas. Darbininkų, padavėjų ir kitų ka tegorijoje atsiranda daugiau nau jesnių moterų vardų, pavyzdžiui, Karolina, Erika, Aistė, Ingrida ir Aurelija.
Šeštadienis, vasario 18, 2012
5
Miestas
Po renovacijos Kalniečių poliklinika pagražėjo
sakais Kviečia padėti ieškoti Prof. A.Butk aus vadov auj am as VDU Leton ikos centras, tyr inė jant is latv ių kalbą, istor iją ir kul tūrą, būt ų labai dėk ingas už žin ią apie atm in imo plokštės lik im ą. Bet kok ios inform ac ij os lauk ia ma tel. (8 37) 327 840 arba e. paštu: baltas1950@gmail.com. Letonikos centras siekia atkurti bu vusią lentą, tačiau šią misiją oficia liai perleido „Lietuvos ir Latvijos fo rumo“ asociacijai, kuri yra juridinis asmuo ir tur i teisę kaupti lėšas len tai atkurt i, jei ji neatsirastų.
Įrašas apie vieną kraują
Tarpukariu Latvijoje leistas lai kraštis „Students“ aprašė ir iškil mingą momentą, kai Vasario 16-ąją Operos teatre VDU buvo dovanoja ma plokštė. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu, šalies prezidento, švieti mo ministro, svečių kalbomis. Latvijos studentų vardu kalbėjęs A.Raudzepas ne tik sveikino, bet ir įteikė Kauno universiteto rek toriui profesoriui Vincui Čepins kiui bronzinę atminimo plokštę su užrašu: „Mus vienija bendra dva sia ir vienas kraujas. Latvijos stu dentai“. Rektoriaus padėkos žodžius nu stelbė ilgos ovacijos iš perpildytos Operos teatro salės. Dovan a buvo pakab inta uni versiteto auloje. Čia ji kabėjo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Is torinio virsmo laikotarpiu plokš tė dingo.
Klaidos atitaisymas Vasario 17 d. publikuotame „Kauno dienos“ rašinyje „Svar biausia laisvų intelektualų ir kūrybiškų minčių kalvė“ saki nyje „Žinomas kompozitorius, Vytauto Didžiojo universite to (VDU) profesorius Giedrius Kuprevičius...“ įsivėlė apmaudi klaida. Prof. G.Kuprevičius yra Kauno technologijos universite to (KTU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. 4–5 p. paraše po nuotrauka viršuje vietoj „SMU rektorius R.Žaliūnas“ turėjo būti LSMU kancleris V.Grabauskas. Ats ipraš om e akad em in ės bendruomenės narių ir skaity tojų. „Kauno dienos“ redakcija
6
Šeštadienis, vasario 18, 2012
Savaitė
Įklimpę teisinėje pelkėje
Kitoks žvilgsnis
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
S
eimo Etikos ir procedūrų ko misijos pirmininkas Algiman tas Salamakinas pasipiktinęs specialios darbo grupės vado vo Stasio Šedbaro pareiškimais, kad iš rengiamo Seimo narių veiklos garan tijų įstatymo turi būti išbrauktos nuo statos, gerokai griežčiau reglamen tuojančios parlamentarų privilegijas.
Apie rėksnius ir patriotus Poetas Kęstutis Navakas
P
raėjo ir Vasar io 16-oji, pal ikdama visok iausių minčių. Viena nekintan ti: tai svarbiausia moder niosios Lietuvos valstybės šventė, turinti būti brangi kiekvienam čia gyvenančiajam. Ne tik etniniam lietuviui, o ir bet kurios tautos Lie tuvos piliečiui. Jei jis gyvena Lie tuvoje ir turi šios valstybės pilie tybę, privalo gerbti papročius, kal bą, įstatymus ir valstybines šven tes. Daugelis ir gerbia, tačiau kita taučiams valstybės piliečiams ke lia nerimo nacionalistinės eitynės su šūkiais „Lietuva – lietuviams“. Jei šiuo šūkiu būtų buvusi grin džiama valstybės politika, kadai se Danielius Dolskis nebūtų dai navęs, jog Palangos jūroj nusken do jo meilė, Vytauto Didžiojo uni versitete nebūtų dėstę Vosylius
Kaip šūkį „Lietuva – lietuviams“ paaiškin tume Lietuvos karai mams – valstybės pi liečiams nuo XIV am žiaus? Ar tai ženklas, kad reikia liautis val gius jų kibinus? Sezemanas ir Juozas Eretas, Os karui Milašiui vien apsisprendi mo nebūtų pakakę tapti Lietuvos diplomatu, o Kaune nebūtų keleto žymių pastatų, pvz., Prisikėlimo bažnyčios. Įdomu, kaip šūkį „Lie tuva – lietuviams“ paaiškintume Lietuvos karaimams – valstybės piliečiams nuo XIV amžiaus? Ar tai ženklas, kad reikia liautis val gius jų kibinus? Ir kaip šio šūkio kontekste atrodo vieno naciona listų lyderio vedybos su kitataute – ar jis ir savo žmonai draustų ap sigyventi Lietuvoje?
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
– Iki kada turite baigti darbą? – Iki kovo 1 d. – Laiko nedaug. Ar spėsite? – Tai klausimas ne man, o darbo gru pės pirmininkui S.Šedbarui. Jeigu bus paskubėta iki kovo pradžios surengti bent vieną kitą grupės posėdį, kuria me būtų balsuojama dėl Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto nuostatų, tuomet tas projektas gali atsirasti laiku. – Ar įstatymo rengimo darbas vyksta gana sparčiai? – Nepasakyčiau. Įvyko tik keli darbo grupės posėdžiai. Ir jie buvo vangoki. Šiek tiek nustebino į darbo grupę dele guotų kolegų elgesys. Nors visos frak cijos siekė, kad būtų sudaryta darbo grupė, visos delegavo bent po vieną narį į šią grupę, kai kurie atstovai ne pasirodė nė viename jos posėdyje. – Minėjote, kad dar dėl nieko nesusitarta ir įstatymo projek tas dar negimęs. Bet darbo gru pės vadovas S.Šedbaras jau pa skelbė, kad daugelis nuostatų, kurias siūlė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo pirminį pro jektą rengę teisininkai, nebus pa tvirtinta? – Tai asmeninė darbo grupės vado vo nuomonė. – Galbūt to įstatymo išvis nebus ir visos Seimo narių privilegijos bus surašytos ne į atskirą įstaty mą, bet į statutą? – Į Seimo statutą tos nuostatos ne gali būti perkeliamos, nes Konstitu cijoje aiškiai parašyta ir Konstituci nis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad parlamentarų teises, pareigas, veik
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Skuba: A.Salamakinas mano, kad dar šiame Seime būtina priimti įstatymą
dėl parlamentarų atostogų ir kitų veiklos sąlygų bei privilegijų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
los garantijas, privilegijas turi api brėžti atskiras įstatymas. Pabrėžiu – visiškai atskiras įstatymas. Statutas yra labiau įvairias procedūras, parla mentarų darbo tvarką apibrėžiantis teisės aktas. Jame negali būti sura šyta nieko, kas susiję su Seimo narių veiklos garantijomis.
Vis dar viliuosi, kad projekte pagaliau at siras nuostatos dėl Seimo narių atostogų.
Žinoma, kai kurie Seimo nariai sako, kad nereikia atskiro įstatymo, kad reikia viską surašyti į statutą. Jie, be kita ko, baiminasi, kad įsta tymą, skirtingai nei statutą, gali ve tuoti prezidentas. Todėl tokie kolegos ir sako, kad esą pavojinga į valstybės vadovo rankas atiduoti štai tokį tie siogiai su Seimo narių teisėmis susi jusį įstatymą. Bet mes negalime elgtis ne pagal Konstituciją. KT jau du kar tus yra pasakęs, kad turi būti atski ras įstatymas. – S.Šedbaras, be kita ko, užsimi nė, kad KT neturi teisės nurodi nėti Seimui, kaip gyventi ir kaip tvarkytis. – Mano asmenine nuomone, arba S.Šedbaras suklydo, arba, jeigu tikrai taip pasakė, tuomet, manau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui tai nėra labai derama frazė. KT turi teisę spręsti, ar bet kuris teisės aktas ati tinka Konstituciją. Jeigu KT pasakė, kad statuto normos dėl Seimo narių veiklos ir privilegijų neatitinka Kons titucijos, vadinasi, tuo reikia ir vado vautis. Vadinasi, reikia priimti atski rą įstatymą. – Darbo grupės vadovas apie tai kalbėjo teigdamas, kad naujuo
ju įstatymu tikriausiai ir vėl ne bus nustatytos Seimo narių ato stogos. Tai tiesa? – Tai turbūt tik pono S.Šedbaro nuo monė. Darbo grupė dar nebalsa vo dėl jokių įstatymo projekto nuo statų. Vis dar viliuosi, kad projekte pagaliau atsiras nuostatos dėl Sei mo narių atostogų. Dar 2004 m. KT nurodė įtraukti tai į įstatymus, nes parlamentarai, kaip ir bet kokie dar bo žmonės, privalo turėti reglamen tuotą poilsio laiką, tai yra atostogas. Bet iki šiol parlamentarai to neturi. Tai nenormali teisinė padėtis. – Taip pat neketinama atsisaky ti dabartinės skandalingos auto mobilių nuomos tvarkos? – Dar matysim, kas bus pasiūlyta projekte. Mano nuomone, nereikėtų dabar keisti tų esminių pasiūlymų, kuriuos pernai pateikė teisininkai. Įskaitant ir dėl automobilių nuomos. Teisininkai pasiūlė vėl visiems Seimo nariams urmu nupirkti automobilius, kad nebūtų galima piktnaudžiau ti parlamentinėmis lėšomis – jų ma siškai skirti mašinų nuomai. – Tačiau gal galima dabar priimti bet kokį įstatymą, o paskui jį tai syti, tobulinti? – Manau, kad jeigu per artimiausius kelis mėnesius nebus įmanoma susi tarti dėl esminių dalykų – ir dėl ato stogų, ir dėl automobilių, ir kitų – tada geriau nieko nepriimti, o palikti naujai Seimo kadencijai apsvarsty ti ir galbūt priimti būtent teisininkų parengtą projektą. Jeigu dabar būtų bandoma stumti ir jau per kelis arti miausius mėnesius priimti kokį nors prastą įstatymą, tuomet naujai su sirinkęs Seimas galėtų pasakyti: mes nieko nedarysime, nes mums anas Seimas paliko štai tokį įstatymą, ko kį priėmė. Tuomet dar bent ketverius metus tos problemos išspręstos nebus. Ir dar ilgai murdysimės toje neteisinė je baloje, kokioje esame ir dabar.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
– Regis, pildosi jau anksčiau pa plitę nuogąstavimai, kad šis Seimas nenorės priimti parla mentarų privilegijas reglamen tuojančio griežto įstatymo? Net ir rudenį sudaryta darbo grupė, turėjusi peržiūrėti parengtą Sei mo narių veiklos garantijų įsta tymo projektą, atrodo, nelinkusi atsisakyti dalies tų privilegijų? – Kol kas neskubėčiau labai griežtai vertinti, nes darbo grupė nė dėl vie nos projekto nuostatos dar nebalsa vo. Tik diskutavome.
Vasar io 16-ąją planuotos dvejos jaun imo eit ynės: viena pat riot i nio, kita tolerantiškojo. Tarp abie jų grupių egz istuojant is akivaiz dus sus iprieš in imas būd ingas neb rand žioms vis uomenėms, todėl bėgant laikui turėtų mažė ti ir išnykti. O kol kas abiem atve jais būna darbo pol icijai. Pasta roji vienus pačius saugo, kad kas nenuskr iaust ų, nuo kit ų saugo visuomenę. Kad antr uoju atve ju saugoma ne be pag rindo, pa rodė ir pernykštės eitynės, ir šie metės. Pernai sumušt as pak is tan iet is, šiemet vos nenukentė jo žydas. Kodėl kitataučiai ne tik negali stebėti patriotinių eitynių, bet ir apskritai jiems tą dieną ge riau sėdėti namie, tegu atsako pa triotai skustomis galvomis. Tolerant iškasis jaun imas jok ios grėsmės nekel ia ir nes ir uoš ia mušti nei skustagalvių, nei hete roseksualų, tačiau būtent jiems užd raud žiam a rengt i atskiras eit ynes. O tolerancijos suprat i mą visuomenėje ger iausiai nu sako aukšto Kauno vald in inko, charakter inga pavarde V.Mol is, žod žiai: „Aš, kaip teisin inkas ir kaip tarnautojas, aš nei prieš ma žumas, nei prieš gėjus, nei prieš lesbietes, nei prieš PEDOF ILUS.“ Nors tolerancijos principas taiky tinas patiems įvairiausiems daly kams, net ir tolerantiškasis jauni mas tikrai netoler uoja pedofi lų (kaip ir kitų sunk ių nusikaltėlių), čia jau Kauno vald in ink ų prero gatyva. Buvo ir labai graž ių Valst ybės at kūr imo dienos minėjimo inicia tyv ų. Vasar io 16-ąją Alyt uje, Ma rijamp olėje ir Viln iuje, o 17-ąją Kaune rodytas tikrai pat riot in is rež is ierės Giedrės Žick ytės fil mas „Kaip mes žaidėme revol iu ciją“, buvo graž u žiūrėt i, kaip jau nimas gieda „Taut išk ą giesmę“, o ir jaun imas buvo neun iform i nis, įvair us, kaip ir dera laisvos valst yb ės pil ieč iams. O arc hi tektas Audr ys Karal ius surengė kamer inę šios šventės pam inė jimo vers iją kav inėje „Kult ūra“, kur pat riot izmo irg i nestigo, tik jis neatrodė nei rėksm ingas, nei pavojingas, nei apsupt inas pol i cijos žiedu. Kuo daug iau bus pa naš ių pav yzd žių, tuo laisvesnė bus ne tik mūsų valst yb ė, bet ir mes pat ys.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 380.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Merai susirūpino dėl mokyklų naikinimo
Seimo Darbo parti jos frakcija kreipė si į Vyriausiąją tar nybinės etikos ko misiją (VTEK) ir pa prašė ištirti, ar prem jeras Andrius Ku bilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovy bei ir Rusijos vicep remjerui Viktorui Zubkovui rašė laiš kus dėl bendrovės „Achema“.
Ignalinos ir Varėnos rajonų me rai teigia, kad, keičiant mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, naikina mos kaimo mokyklos. O švieti mo ir mokslo viceministras Vai das Bacys sako, kad ministeri ja rečiau apgyventų rajonų pro blemas žino ir svarsto, kaip jas spręsti.
Išpliurpė: kad A.Kubilius (kairėje) rašė laiškus „Gazprom“ vadovybei,
per vizitą Lietuvoje prakalbo „Gazprom export“ vadovas A.Medvedevas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
partija yra gavusi piniginę paramą iš įmonių, susijusių su šia bendro ve. Mes esame įsitikinę, kad taip jis supainiojo viešuosius ir privačiuo sius interesus“, – pranešime sakė Seimo Darbo partijos frakcijos se niūnas Vytautas Gapšys. VTEK prašoma ištirti, ar A.Ku bilius savo veiksmais neprotega vo vienos bendrovės ir nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derini mo bei valstybės tarnybos įstaty mo, kai atstovavo išimtinai vienos privačios bendrovės interesams,
niojo viešųjų ir privačiųjų interesų, nes žinojo, kad „Achemos grupės“ įmonės yra jo vadovaujamos poli tinės partijos rėmėjos. A.Kubilius, pasak ministro pir mininko spaudos tarnybos, vasario 9 d. teigė, kad 2009 m. jo pasirašy tame laiške koncerno „Gazprom“ vadovui nėra jokių užuominų apie kokią nors dujų kainos nuolaidą, jame tik prašoma „Achemą“ per vesti į „Gazprom export“ sistemą. Anot premjero, jei dėl to būtų krei pusis bendrovė „Lietuvos dujos“, būtų buvę prašoma ir dėl jos. „Gazprom“ viceprezidentas ir „Gazprom export“ vadovas Alek sandras Medvedevas vasario pra džioje patvirtino, kad „Achemai“ dujos bus parduodamos pigiau nei „Lietuvos dujoms“. Nauja sutartis su „Achema“, pasak spaudos, pa sirašyta 10–15 metų. „Achema“ yra didžiausia gamti nių dujų vartotoja šalyje, dirbdama visu pajėgumu ji nuperka apie treč dalį visų Lietuvai reikalingų dujų.
Darbo partija skundžia premjerą VTEK atstovai BNS patvirtino, kad Darbo partijos frakcijos prašymas gautas trečiadienį. „Prašymas bus nagrinėjamas artimiausiame komisijos posėdy je, kur bus sprendžiama, ar yra pa grindo atlikti tyrimą“, – BNS sakė VTEK sekretoriato vyresnysis pa tarėjas Tomas Čaplinskas. Frakcijos pranešime rašoma, kad remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Tė vynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne kartą yra gavę paramos iš „Achemos grupei“ priklausančių įmonių, kurios taip pat rėmė ir pavienius TS-LKD kan didatus rinkimuose. Teigiama, kad vien 2008 m. TS-LKD iš „Achemos grupės“ įmonių gavo daugiau kaip 150 tūkst. litų paramos. „Iš VRK pateiktų ataskaitų aišku, kad jas pasirašė pats A.Kubilius. Iš to galima spręsti, kad premjeras, kreipdamasis į užsienio bendrovę ir užsienio valstybės pareigūnus dėl vienos bendrovės interesų, ži nojo, kad jo vadovaujama politinė
Vytautas Gapšys:
Mes esame įsitikinę, kad A.Kubilius supai niojo viešuosius ir pri vačiuosius interesus. pasinaudodamas savo pareigomis bei siekdamas paveikti kitų as menų sprendimą. Taip pat prašo ma ištirti, ar premjeras nesupai
„Nesuprantame, kodėl Vyriau sybė ir Švietimo ir mokslo mi nisterija (ŠMM) užsimojo panai kinti kaimo mokyklas – be jokio pagrindo ir be jokio perspėji mo, be jokių diskusijų“, – BNS penktadienį sakė Ignalinos rajo no meras valstietis liaudininkas Bronis Ropė. „Vyriausybės vykdoma švie timo politika labai neteisinga – veda mūsų rajoną į pražūtį“, – jam pritarė Varėnos rajono meras socialdemokratas Elvinas Jankevičius. Pasak B.Ropės, kaimo vidu rinėms mokykloms itin nepalan ku, kad, siekiant sutaupyti mo kinio krepšelio lėšų, nedidelėse kaimo vidurinėse mokyklose 9–12 klasėse mažiausias mokinių skai čius vietoj buvusių 15 keičiamas į 20. Tokio mokinių skaičiaus dau geliui kaimo ugdymo įstaigų Ig nalinos rajone esą gali nepavyk ti surinkti. Anot Ignalinos mero, savivaldybė neturi pakankamai lėšų vežioti mokiniams iki tų mo kyklų, kuriose pagal naująją me todiką vyresniosios klasės liktų. „Neužtenka pinigų organizuoti ugdymo procesui. Jei nesurenka ma 20 vaikų 9–12 klasėse, reikė tų daryti aštuonmetę mokyklą ir vaikus išvežti, o tam pinigų nie kas neduoda, savivaldybė turi už savus vežti. Jei reikia vežti vaiką 15–20 kilometrų, irgi absurdas, kai mokyklos įrengtos, sutvarky tos, renovuotos, ir mokytojams darbo yra“, – kalbėjo B.Ropė. Varėnos rajono meras E.Jan kevičius tvirtino, kad jei dauge lyje rajono mokyklų neliks vy resniųjų klasių, moksleiviams į mokymo įstaigą gali tekti keliauti po 40 kilometrų. Be to, perėjimas į vieną didelę mokyklą bus nepa
lankus tautinių mažumų moks leiviams. „Nuo 2015 m. bus akredituotos tik tos vidurinio ugdymo mokyk los, kurios turės po dvi 11-as kla ses. O mūsų rajonas didžiausias Lietuvoje pagal teritoriją, mes tu rime keturias vidurines mokyklas. Tos keturios vidurinės mokyklos turės galimybę gyvuoti tik kaip pagrindinės – neturės nei 11-os, nei 12-os klasių. Mažės mokytojų krūvis ir kils grėsmė netekti dar bo“, – BNS sakė E.Jankevičius. „Mūsų rajone labai dideli at stumai, ir tuos mokinius, kurie norės toliau mokytis, privalėsi me vežti į Varėną. Tai didžiulės išlaidos, blogės ugdymo sąlygos. Viena mokykla yra pasienyje, ten mokosi tautinės mažumos – bal tarusiai, lenkai, tad jiems tikrai bus labai sunku integruotis į di delę mokyklą“, – teigė Varėnos rajono vadovas. Švietimo ir mokslo vicemi nistras V.Bacys BNS sakė, kad ministerija šias problemas, ypač aktualias miškingiems ir rečiau gyvenamiems rajonams Aly taus bei Utenos apskrityse, žino ir svarsto, kaip jas spręsti. Keti nama krepšelyje numatyti lėšų ir mokiniams pavėžėti. „Objektyvios priežastys tų dviejų rajonų – gyventojų tan kumas, vaikų – pirmiausia. At liekame statistinę analizę ir ban dysime atsižvelgti į tų miškingų rajonų specifiškumą ir taiky ti jiems šiek tiek kitokius kriteri jus“, – aiškino V.Bacys. „Galvojam e suteikt i sav i valdybėms daugiau galimybių skirstant lėšas. <...> Svarstėme, kad lėšas, skirtas mokiniams pa vėžėti, reikėtų įtraukti į krepše lio metodiką ir leisti savivaldybei naudoti, jeigu ji priima sprendi mus. Vieni priims sprendimą ne vežioti ir turėti klasę, kiti priims sprendimą pavežioti – į tuos da lykus bus atsižvelgta“, – tiki no jis. Tačiau, anot viceministro, sa kyti, kad, keičiant vyresniųjų kla sių komplektavimo tvarką, kaimo mokyklos naikinamos, – netiesa. BNS inf.
BNS inf.
Baudžiamojon atsakomybėn netrauks Dezertyravimu iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademi jos įtarti du buvę šios karo mokyk los auklėtiniai atleisti nuo baudžia mosios atsakomybės.
Prokuroro nutarimą nutraukti iki teisminius tyrimus dėl buvusių ka riūnų Antano Gasparavičiaus ir Da riaus Šaduikio patvirtino Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas. „Buvę kariūnai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teis mui pripažinus, kad iki bylos nag rinėjimo teisme dienos jų padary ta veika dėl pasikeitusių aplinkybių
tapo nepavojinga“, – sakė tyrimus atlikęs Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos Ikiteismi nio tyrimo grandies tyrėjas kapito nas Arnoldas Ruginis. Ikiteisminį tyrimą dėl dezer tyravimo Karo policijos Vilniaus įgul a prad ėjo praė jus ių metų lapkričio 7 d., kai po ilgojo Vėli nių savaitgalio A.Gasparavičius ir D.Šaduikis negrįžo į akademiją. Dingusiais laikyti kariūnai atsi rado lapkričio 12 ir 13 d., kai grį žo iš užsienio. Abu kariūnai atlikti psicholo ginei patikrai kelioms savaitėms
buvo paguldyti į vieną Kauno li gon in ių, o išl eid us iš gydym o įstaigos abu buvo atleisti iš Karo akademijos. Atleidimo priežasti mi tapo karo medikų sprendimas pripažinti juos netinkamais karo tarnybai. Akademijoje atlikus vidinį ty rimą nebuvo gauta duomenų, ku rie patvirtintų pabėgusių kariūnų mestus kaltinimus dėl netvarkos, nestatutinių santykių ir patyčių. D.Šaduikis ir A.Gasparavičius rengėsi būti karo lakūnais, šio tipo studijos kainuoja per 100 tūkst. litų. BNS inf.
Atstumai: rajonų savivaldybių merai nuogąstauja, kad mokslei
viams iki mokyklų gali tekti keliauti kelias dešimtis kilometrų.
Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.
8
šeštadienis, vasario 18, 2012
lietuva
VRM skandalai – ne naujiena Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jai pa valdžios institucijos yra vienos tų valsty bės žinybų, kuriose per pastaruosius dvi dešimt nepriklausomybės metų įvyko itin daug garsiai nuskambėjusių istorijų.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Buvo KGB įgaliotinis
Dabartiniai ministro Raimundo Palaičio nesutarimai su Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais tikrai nėra pirmi skandalingai pagarsėję atvejai VRM sistemoje. Jau pats pirmas atkurtos Lietuvos valstybės vidaus reika lų ministras Marijonas Misiukonis buvo ir tebėra prieštaringai vertina mas iki šiol. Sovietiniais metais jis buvo saugumo tarnybos KGB ope ratyvinis įgaliotinis. Tai M.Misiu koniui primenama ir dabar. Tiesa, jis niekada neslėpė šios savo biografij os detalės, o atkūrus nepriklausomybę karštai ją parėmė ir gynė. Todėl M.Misiukoniui buvo patikėta kurį laiką po Kovo 11-osios likti VRM vadovu. Bet 1991-ųjų viduryje M.Misiu koniui teko pasitraukti iš trečiosios Vyriausybės. Iš jo atsistatydinti pa reikalavo tuometis premjeras Ge diminas Vagnorius, nes šis neno rėjo savo vadovaujamame Ministrų kabinete turėti buvusių KGB ben dradarbių. Vėliau M.Misiukonis dar ne kartą bloguoju minėtas pa triotiškai nusiteikusių lietuvių. Se suo Nijolė Sadūnaitė netgi atsisakė prezidento Valdo Adamkaus skirto ordino, nes aukštą valstybės apdo vanojimą už aktyvų darbą neprik lausomybės aušroje gavo ir buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos valsty bės vidaus reikalų ministras. „Lietuvoje mafijos nėra“
1992–1996 m. penktoje ir šešto je Vyriausybėse vidaus reikalų mi nistru dirbo Romasis Vaitiekūnas. Jis iš pareigų pasitraukė tik su liūd nai pagarsėjusiu premjeru Adolfu Šleževičiumi, kurio aktyvus šali ninkas buvo.
Laikais, kai Lietuvoje siautėjo organizuoto nusikalstamumo gru puotės, VRM vadovas R.Vaitiekū nas pagarsėjo savo ištarta fraze, kad „Lietuvoje mafijos nėra“. Pastaruoju metu šis buvęs vi daus reikalų ministras buvo vienas iš bankrutavusio „Snoro“ banko valdybos narių. Vidmantas Žieme lis, 1996–1998 m. būdamas VRM vadovu aštuntoje Vyriausybėje, įsivėlė į nesutarimus su antrą kar tą premjeru buvusiu G.Vagnoriumi ir dėl to buvo priverstas atsistaty dinti 1998-ųjų pavasarį.
Dėl panašių aplin kybių pernai buvo priverstas atsistaty dinti kitas policijos generalinis komisa ras – V.Telyčėnas.
Tuom et V.Žiem el is parod ė G.Vagnoriui savo pavaldinių su rinktą medžiagą apie Elektrėnuo se įsikūrusios įmonės „Baltics SHEM“ veiklą tarpininkaujant Bal tarusijos ir Lietuvos energetikams bei nedelsiant iš premjero favo rito tapo atstumtuoju ir turėjo su triukšmu palikti ministro postą. Pastaruoju metu V.Žiemelio ir G.Vagnoriaus bendradarbiavimas atsinaujinęs. Jie abu yra eksprem jero vadovaujamos Krikščionių partijos nariai. Išpūstas burbulas subliūško
Socialdemokratas Juozas Bernatonis iš vidaus reikalų ministrų atsistaty dino 2003 m. pavasarį po nevyku siai sukelto triukšmo dėl vadinamo jo neteisėto klausymosi ir duomenų
Tradicija: VRM ir jai pavaldžiose institucijose netrūko nei skandalų, nei atleidimų iš pareigų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
rinkimo. J.Bernatonis tuometinį po licijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių apkaltino, kad šis ir jo vadovaujama institucija neteisėtai seka, renka informaciją apie kai ku riuos aukštus pareigūnus, įskaitant premjerą Algirdą Brazauską. Skan dalas subliūško, Seimo laikinajai ty rimo komisijai, vadovaujamai Aloyzo Sakalo, užstojus policijos generali nį komisarą. Ministras J.Bernatonis netrukus neteko posto. Dabar jis yra diplomatas. Raimondas Šukys ėjo vidaus rei kalų ministro pareigas keturiolik toje Vyriausybėje, vadovaujamo je Gedimino Kirkilo. Tačiau 2007 m. gruodį R.Šukys buvo priverstas atsistatydinti iš ministrų po to, kai girtas policininkas Šiaurės Lietu voje suvažinėjo tris mažamečius. Kartu atsistatydino ir policijos generalinis komisaras V.Grigaravi čius. Tuomet, iškart po nelaimės, R.Šukys pareikalavo, kad policijos vadovas pasitrauktų. Šis atsisakė. Prezidentas V.Adamkus šiuos ne sutarimus išsprendė saliamoniškai – teko atsistatydinti ir V.Grigaravi čiui, ir R.Šukiui. Pastarasis išliko politikoje, dabar yra sveikatos apsaugos ministras. Dėl panašių aplinkybių – girtų policininkų siautėjimo keliuose – pernai buvo priverstas atsistaty
dinti kitas policijos generalinis ko misaras – Vizgirdas Telyčėnas.
vimo laikais buvo atleista daugu ma teisėsaugos vadovų, paskirtų G.Vagnoriaus.
Išdirbo tik kelis mėnesius
Dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra nepriklausoma instituci ja, tačiau iki 2000 m. tai buvo VRM padalinys. Tuomet netrūko vidaus reikalų ministrų ir STT vadovų ne sutarimų. Pirmasis STT vadovavo tuometis vidaus reikalų viceminist ras, buvęs prokuratūros ypatingų jų bylų tardytojas Juozas Gaudutis, vidaus reikalų ministro V.Žiemelio aplinkos žmogus. Nuo pat pradžių įtarinėta, kad įkuriant STT siekta ne tiek kovoti su korupcija, kiek poli tinių tikslų – pajungti Vyriausybei visas specialiąsias tarnybas, o jei tai nepavyktų, bent jau nustekenti tas, kurios jai nepavaldžios. Kai tik posto neteko V.Žieme lis, įkandin jo atsistatydino ir STT vadovas J.Gaudutis, nes nerado bendros kalbos nei su tuomečiu premjeru, nei su nauju ministru. Naujuoju STT vadovu 1999-ųjų kovą buvo paskirtas senas G.Vag noriaus pažįstamas, Vadovybės apsaugos departamento direkto rius Andrius Pečkys, tačiau jis tar nybai vadovavo vos kelis mėnesius ir paslaptingai atsistatydino tų pat metų liepą. Sklandė gandai, kad Rolando Pakso pirmojo premjera
Laimėjo teismą
Po to, kai 2008 m. pabaigoje VRM pradėjo vadovauti dabartinis mi nistras R.Palaitis, jis beveik iškart ėmė valyti sau pavaldžios siste mos koridorius. Buvęs Valstybės tarnybos departamento prie VRM vadovas, socialdemokratas Osval das Šarmavičius atleistas 2010-ųjų kovą už „netinkamą pareigų atliki mą“. Tačiau po pusantrų metų jis laimėjo teismą dėl sugrąžinimo į darbą ir kompensacijos išmokėji mo. Bet jau pačią pirmąją sugrąži nimo į darbą dieną parašė prašymą atleisti jį iš pareigų. FNTT tebėra pavaldi VRM. Buvęs ilgametis FNTT vadas Romualdas Boreika 2010 m. pavasarį atsistaty dino, nes to pareikalavo Preziden tė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius. Institucija buvo apkaltinta neefektyviu darbu, po litikavimu. Netrukus po konkur so naujuoju FNTT direktoriumi bu vo paskirtas Vitalijus Gailius. Kaip paaiškėjo, neilgam. Šiomis dienomis dėl skandalingai pagarsėjusių vykdo mo tarnybinio patikrinimo rezultatų ir dėl ministro pareikšto nepasitikė jimo V.Gailius neteko pareigų.
Teko padirbėti Dėl Rusijos bombonešių Tu-22M skrydžių virš Baltijos jūros iš Šiau lių aviacijos bazės penktadienį bu vo pakelti du NATO naikintuvai. Tai pranešė Krašto apsaugos mi nisterija.
„Ryte buvo pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys vokie čių naikintuvai, kurie identifikavo ir palydėjo du Rusijos Tu-22M or laivius, skrendančius virš Baltijos jūros“, – BNS sakė krašto apsau gos ministrės atstovė spaudai Ug nė Naujokaitytė. Pasak jos, apie šį skrydį Krašto apsaugos ministerija žinojo, Ru sijos orlaivių skrydis vyko pagal planą. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas BNS sakė, kad Lat
vija gavo duomenų apie Rusijos su rengtas plataus masto karines pra tybas. Jis neatmetė, kad tai gali būti susiję su šiandien Latvijoje vyks tančiu referendumu dėl rusų kaip valstybinės kalbos statuso. „Ketiname aiškintis diplomati niais kanalais, ar Rusija gali suteikti papildomos ir detalesnės informa cijos, telpančios į NATO ir Rusijos bendradarbiavimo rėmus, kad būtų išvengta tolesnių nesusipratimų“, – kalbėjo A.Pabrikas. „Negavus detalesnių paaiškini mų dėl šių pratybų tikslų, Latvijos gyventojams gali susidaryti įspū dis, kad Rusijos strateginės karinės pratybos ir referendumas Latvijoje susiję“, – kalbėjo ministras. BNS inf.
9
ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012
ekonomika
Maskvos kryptis populiarėja Šiemet į didžiausią Europos miestą Maskvą iš Lietuvos skraidins net penkios oro linijų bendrovės, kurių pagrindiniai klientai – Lietuvos verslininkai ir Rusijos turistai.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Į visus oro uostus
Iki praėjusių metų gruodžio oro ke liu tiesiogiai pasiekti Rusijos sos tinę Maskvą buvo galima tik iš Vil niaus oro uosto, kur jau ketverius metus kiekvieną darbo dieną kyla ir leidžiasi Rusijos oro linijų bend rovės „UTair“ lėktuvai. Jie keleivius skraidina į Maskvos pietvakariuose įsikūrusį Vnukovo oro uostą. Pasak Vilniaus oro uosto ryšių su visuomene vadovės Sandros Šiau lienės, vieno kasdienio skrydžio į Rusijos sostinę jau buvo per mažai, todėl nuo praėjusių metų gruodžio iš Vilniaus į Maskvos pietuo se esantį Domodedovo oro uos tą keturis kartus per savaitę ėmė skraidinti kita Rusijos oro linijų bendrovė „Transaero“. „Pastebė tas poreikis. Atsiradus dar vienam skrydžiui keleivių srautas išlieka pakankamas. O nuo kovo į Vilniaus oro uostą sugrįš prieš aštuonerius metus jau keleivius skraidinusi oro linijų bendrovė „Aeroflot“ – ji Vilniaus oro uostą sujungs su Maskvos Šeremetjevo oro uostu“, – informavo S.Šiaulienė. Nuo pava sario iš Vilniaus oro uosto kiek vieną dieną kelis kartus bus galima tiesiogiai pasiekti visus tris Mask vos oro uostus. Teigiama, kad Maskvos kryptimi iš Lietuvos keliaujančių lietuvių ir rusų santykis yra panašus. Tik lie tuviai į Maskvą dažniau vyksta verslo reikalais, o rusai į Lietuvą – turizmo. Per Kauną toliau į Europą
Įkandin šios Vilniaus oro uosto tie sioginių skrydžių plėtros į Rusiją gruodžio viduryje tiesioginių skrydžių į Maskvą atsirado ir iš Kau no oro uosto. Iki tol Kauno regiono gyventojai Rusijos sostinę oro keliu iš Kauno oro uosto galėjo pasiek ti tik su persėdimais. Nuo gruodžio vidurio rusų oro linijų bendrovė „IrAero“ keleivius skraidina ketu ris kartus, o jau vasarą ketina tai da ryti šešis kartus per savaitę. „Tiesioginių skrydžių poreikis iš Kauno į Maskvą labai aktualus verslininkams. Matydami šį poreikį ieškojome oro linijų bendrovės, kuri galėtų juos vykdyti. Į mūsų kvietimą atsiliepė Rusijos „IrAe ro“, kuriai skrydžiai į Kauną yra pirmieji už Rusijos valstybės ribų. Bendrovės lėktuvai yra optimalūs šiam maršrutui ir atitinka visus ES reikalavimus“, – sakė Jūratė Balt rušaitytė, Kauno oro uosto komer cijos vadovė. Pasak jos, sutartis dėl tiesioginių skrydžių su Rusijos bendrove „IrAero“ galios mažiau siai metus. Kaip Liet uvos žurn al istams Maskvoje pasakojo „IrAero“ atsto vas Lietuvos rinkoje Aleksandras
Kožinovas, pasakyti, ar skrydis pa siteisino, bus galima po pusmečio ar net metų. „Oro linijų bendrovė niekada nebūna patenkinta, nes nori, kad skraidytų daugiau žmo nių. Labai tikimės, jog šis skrydis pasiteisins tarp Rusijos turistų, kurie ieško pigių galimybių ke liauti ir ilsėtis. Iš Kauno jie toliau su pigių skrydžių bendrovėmis ga lės keliauti po visą Europą“, – tei gė A.Kožinovas.
Tiesioginis susisie kimas tarp Lietuvos ir Rusijos labiau ak tualus Rusijos pilie čiams nei lietuviams. Vasarą ir iš Palangos
Kad tiesioginis susisiekimas tarp Lietuvos ir Rusijos labiau aktualus Rusijos piliečiams nei lietuviams, patvirtino Palangos oro uosto di rektorė Jolanta Jucevičiūtė. Pasak jos, praėjusią vasarą iš Maskvos Domodedovo oro uosto tiesiogiai į Palangą Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“ skraidino Rusijos turis tus. „Pasibaigus vasaros atostogų sezonui bendrovė nutraukė skryd
Veidas: didžiausiam Europos miestui Maskvai netrūksta šiuolaikiniam didmiesčiui būdingų bruožų.
žius, tačiau šiemet vasarai vėl juos atnaujina. Planuojama, kad pir masis reisas iš Maskvos į Palangą šiemet vyks birželio viduryje, o paskutinis – rugsėjo viduryje. Ži noma, vasarą Maskvos kryptimi keliauja ir Vakarų Lietuvos versli ninkai, bet vien tik jų neužteka, kad Rusijos oro linijų bendrovės kelei vius skraidintų ištisus metus“, – sakė J.Jucevičiūtė. Jos duomenimis, Vakarų Lietuvos verslininkai Rusiją oro keliu pasie kia per netoli esantį Kaliningrado srities Chrabrovo oro uostą. „Siekiant populiarinti tiesio ginį Rusijos piliečių susisiekimą su Lietuvos pajūriu, šiemet įsigyti bilietus bus siūloma anksčiau nei pernai. Tikimasi, kad kryptis bus naudinga ne tik Rusijos turistams,
„Shutterstock“ nuotr.
bet ir oro linijų bendrovei“, – sa kė J.Jucevičiūtė. Pasak jos, pernai „RusLine“ iš Palangos oro uos to skrido kartą per savaitę, šie met tai daryti planuoja du kartus per savaitę. Laukia daugiau turistų
Ats irad us daug iau ties iog in ių skrydžių iš Rusijos sostinės į Lie tuvą, natūralu, kad šią vasarą plūstels dar didesnis srautas rusų turistų. Kasmet augantį turistų iš Rusijos skaičių stebinti kelionių agentūros „ZigZag Travel“ parda vimo vadovė Lina Juzakėnienė sa kė, kad rusai labiau mėgsta atvykti į Lietuvą, nei lietuviai į Rusiją. „Nemažai Rusijos turistų poil siui renkasi Lietuvos pajūrį. Pra ėjusiais metais labai išpopuliarėjo
poilsis Druskininkuose. Be abejo, gavę Šengeno vizą Rusijos pilie čiai Lietuvą pasirenka kaip tranzi tinę valstybę ir iš Vilniaus ar Kauno turi galimybę keliauti toliau po Eu ropą. Kuo daugiau atsiras pigesnių skrydžių iš Rusijos į Lietuvą, tuo rusų turistų bus daugiau“, – tei gė L.Juzakėnienė. Jos pastebėji mu, šiuo metu atsiradus pigesnių skrydžių iš Rusijos į Lietuvą, tikė tina, kad atsiras tokių rusų, kurie per Lietuvą keliaus, pvz., į Paryžių ar Barseloną, nes bus pigiau, nei tiesiogiai skristi iš Maskvos. Pašnekovės skaičiavimais, šiuo metu tiesioginis skrydis iš Mask vos oro uostų į Lietuvos oro uostus į abi puses daugiausia gali kainuo ti 800–1000 litų, mažiausiai – 100–200 litų.
10
šeštadienis, vasario 18, 2012
12p.
Wh.Houston: pakilimų ir nuopuolių istorija.
v
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Akis už akį, dantis už da Ar Iranas keršija Izraeliui už branduolinės fizikos specialistų nužudymą? O gal Izraelio diplomatai, kuriuos bandyta šią savai tę susprogdinti, tapo provokacijos aukomis? Taikiniai – fizikai
Mįslė: ar šios savaitės sprogimai Indijoje ir Tailande – Irano kerštas už
šalies fizikų žudynes, o gal provokacija?
„Scanpix“ nuotr.
Klausimų daug, atsakymų ma žai. Regis, tiesos pasaulis apskritai neišgirs. Ypač jei tarp iraniečių ir žydų iš tiesų vyksta slaptas karas. Nuo 2009 m. Irane imti grobti ir žudyti šalies branduolinės fizikos specialistai. Šią savaitę nugriau dėjo virtinė sprogimų, kurių taiki niais buvo Izraelio diplomatai. Scenarijus panašus, kaip žudant iraniečius mokslininkus, – mag netu prie automobilių tvirtinamos bombos, paslaptingi asmenys, pri taisantys užtaisus. Irane per pastaruosius dvejus metus buvo įvykdytos keturios to kios žmogžudystės. Naujausias sprogimas Teherane įvyko šių me tų sausio pradžioje. Nužudytasis – 32-ejų Teherano universiteto profe sorius Mostafa Ahmadi-Roshanas, Natanzo urano sodrinimo gamyk los vienas vadovų. Du užpuolikai, atvažiavę prie taikinio motociklu, pritaisė bombą ant mokslininko „Peugeot 405“ automobilio, o kai jis užvedė automobilį, išlėkė į orą. M.Ahm ad i-Rosh an as baig ė prestižinį Teherano Sharifo tech
nologijos universitetą, Natanze dirbo komercijos direktoriaus pa vaduotoju, taigi buvo vienas sod rinimo gamyklos vadovų.
Pastaruoju metu Vi durinių Rytų regio ne įtampa kaip rei kiant išaugo.
Išpuoliai prieš iraniečius prasi dėjo 2009 m. Tada Maliko al Ash taro universiteto Teherane moks lininkas Shahramas Amiri teigė buvęs pagrobtas per piligriminę kelionę į Saudo Arabiją ir nuga bentas į JAV. Pasak vyro, jam buvo siūloma 50 mln. dolerių už tai, kad jis vie šai meluotų apie Irano branduolinę programą. Tiesa, tada Iranas ofi cialiai neigė, kad Sh.Amiri susijęs su šalies branduoline programa. Sh.Amiri pasisekė labiau nei Teherano universiteto profeso riui Massoudui Ali Mohamma
di, Shahido Beheshti universiteto branduolinės inžinerijos fakulte to dėstytojui Majidui Shahriari ir mokslininkui Darioushui Rezai. Vi si trys buvo nužudyti per pastaruo sius dvejus metus. Fereydoonas Abbasi-Davani ir jo žmona per sprogimą buvo su žeisti. Įsiutino žmogžudystės
Irane pasikėsinimai į fizikos spe cialistus sukėlė pasipiktinimo ban gą. Teheranas žodžių į vatą nevy niojo, tiesiogiai apkaltino žydus, britus ir amerikiečius rengus są mokslus. Londonas ir Vašingtonas katego riškai neigė prisidėję prie civilių žu dynių, o Izraelis nei patvirtino galimą šalies slaptosios tarnybos „Mossad“ dalyvavimą, nei tai paneigė. Izraelis ramiai reagavo ir tuomet, kai Irane buvo paskleistas paslap tingas kompiuterinis virusas, ku riuo atakuoti Irano branduoliniai objektai. Vėliau į Prancūzijos dienraštį „Le Figaro“ neva iš neįvardytų JAV pa reigūnų nutekėjo informacija, esą
Paslaptingasis Irano branduolinės programos Prancūzijos dienraštis „Le Mon de“ klausia – kas vadovauja Irano branduolinės bombos kūrimo pro gramai?
Mohsenas Fakrizadehas, kuriam 50 metų, kaip rašo prancūzų dienraš tis, kruopščiai slepiamas nuo pa šalinių akių. Nenuostabu. Jis – viena svar biausių figūrų Irane. Nors yra fi zikas, taip pat jis – vienos Islamo revoliucijos gvardijos brigados ge nerolas. Užtenka pasakyti, kad šio vyro darbas ir gyvenimas paslėptas po devyniais užraktais. Juk, kaip tei gia „Le Monde“, Irano valdžia sle pia, jog apskritai kuria branduoli nį ginklą. M.Fakrizadehas vadovauja jaut riausiai branduolinės programos daliai – ginklo kūrimui. Šis vyras veikiausiai yra pagrindinis Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ tai kinys. Izraelio agentams per pasta ruosius metus pavyko sumedžio ti kelis Irano fizikos specialistus,
tiesa, jie tebuvo didelės koman dos nariai. Vienas dienraščio kalbintas Va karų ekspertas sakė, kad M.Fakri zadehas – atribotas nuo pasaulio. Niekas nėra bandęs susitik ti su M.Fakrizadehu, išskyrus Ol li Heinoneną. Suomių ekspertas nuo 2003 iki 2010 m. vadovavo kelioms tarptautinėms branduo linėms inspekcijoms Irane. Pasak jo, nesutikęs M.Fakrizadeho apie Irano branduolinę programą visko nesužinosi. Anot „Le Monde“, kelerius me tus Tarptautinės atominės energe tikos agentūros (TATENA) atsto vai prašė Irano leisti pakalbėti su M.Fakrizadehu. Tačiau, kaip sako O.Heinonenas, jis būtų nustebęs, jei pastaroji inspekcija, kuri nese niai lankėsi Irane, būtų prisikasusi iki M.Fakrizadeho. Suomis pridūrė: „Ypač nuo to laiko, kai Irano valdžia ėmė įtari nėti TATENA, jog remiantis šios organizacijos ataskaitomis žudo mi šalies fizikai.“
O.Hein on en as pab rėž ė, kad 2008 m. jam buvo nušvitusi ga limybė susitikti su M.Fakrizade hu, kai šis pats išsakė norą išdės tyti savo nuomonę interviu. Tačiau tada, kaip pasakojo Suomijos eks pertas, susitikimas neįvyko, nes Irano valdžia nurodė, kad moksli ninkas – nepasiekiamas. „Le Monde“ tęsia, kad M.Fakri zadeho slapyvardis ankstesniame
jo darbe buvo „Orchidėja“. Jis kilęs iš pavadinimo Teherano Orchidėjų gatvės, kurioje stūksojo buvusios mokslininko darbovietės pastatas. Būtent čia 2000–2003 m. bu vo vystomas vadinamasis projek tas 111, kurio tikslas – branduoli nės bombos kūrimas. Vėliau centre dirbę mokslininkai buvo išskirstyti po įvairius universitetus ir institu tus, siekiant paslėpti programą.
„Le Monde“ primena, kad kuriant JAV branduolinę bombą paslapties šydas gaubė ir Roberto Oppenhei merio gyvenimą. Jis buvo įžymiojo Manhatano projekto vadovas. Tie sa, dienraščio tvirtinimu, M.Fakri zadehas nėra kaip R.Oppenheime ris, žymus mokslininkas. Spėjama, kad iranietis yra pro gramos vadybininkas, vadovau jantis 600 mokslininkų koman
600
mokslininkų, kaip spėjama, dirba Irano atominiuose objektuose.
Saugumas: niekas niekuomet nėra nei matęs, nei girdėjęs apie paslaptingu
11
šeštadienis, vasario 18, 2012
pasaulis Nuteistas teroristas
Apiplėšė muziejų
25 metų Nigerijos pilietis Umaras Farou kas Abdulmutallabas, 2009 m. per Ka lėdas nesėkmingai mėginęs susprogdin ti savo kelnaitėse paslėptą bombą JAV keleiviniame lėktuve, kuriuo skrido 289 žmonės, ketvirtadienį buvo nuteistas ka lėti iki gyvos galvos be teisės kada nors būti paleistas. Mirtininkas sprogdinto jas teisme tvirtino vykdantis Dievo valią bausti musulmonų engėjus.
Ginkluoti kaukėti nusikaltėliai, paėmę įkaite apsaugos darbuotoją, vakar anks ti ryte iš Olimpijos muziejaus Graikijos pietuose pavogė 60 senovinių ekspo natų. Pavogta dirbinių iš bronzos ir mo lio, auksinių žiedų. Pasak Olimpijos me ro Thymijo Kotzijo, eksponatai neįkaino jami. Po šio incidento kultūros ministras Pavlas Gerulanas pateikė atsistatydini mo prašymą.
13
Rusijos policininkų žuvo per susirėmimus su kovotojais Čečėnijos ir Dagestano pasienyje.
antį? „Mossad“ slapta palaiko ryšius su kai kuriomis organizacijomis Irane, viena jų – Liaudies mudžahedinų organizacija (MEK). Teigta, kad MEK talkino žydų agentams žudant fizikus. Tačiau įrodymų nebuvo. Maža to, tiek MEK, tiek Irano vyriausybė gan dus paneigė. Irano aukščiausio vadovo aja tolos Ali Khamenei patarėjas Mo hammadas Javadas Larijani tuo metu teigė: „Izraelis niekuomet nebuvo užmezgęs tiesioginio ryšio su Irano visuomene, kuriai, beje, priklauso ir MEK nariai.“ MEK taip pat pareiškė, kad „kal tinimai – visiškas melas“. Kaltinimai Iranui
Šią savaitę kaltinimai mesti Iranui. Neva Teheranas organizavo koor dinuotas atakas prieš žydus Dely je, Bankoke ir Tbilisyje. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Iranas parodė savo tikrąjį veidą. „Šį kartą Irano teroristinė veik la buvo parodyta visiems“, – rė žė B.Netanyahu. Kartu jis apkalti no Teheraną „kenkiant nekaltiems diplomatams visame pasaulyje“. Anksčiau Izraelio vyriausybės vadovas yra pabrėžęs: „Prie šių iš puolių prisidėjo Iranas. Jis yra di džiausias terorizmo eksportuoto jas pasaulyje.“ Indijos pareigūnai po to, kai buvo susprogdintas žydų
Nepasiduoda: Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nevengia kartoti, kad niekas, net karinis smūgis, nesukliudys jo šaliai įvykdyti bran
duolinės programos.
diplomato automobilis, teigė ban dysią rasti įrodymų, kad prie iš puolio nagus prikišo Iranas. Delyje sprogus po automobiliu padėtai bombai buvo sužeisti ke turi žmonės, tarp jų – vieno diplo mato žmona. Tailando pareigūnai dėl žlugusio sąmokslo apkaltino
tėvas dai, kurie yra išmėtyti po visą Irano teritoriją. Antai Markas Fitzpatrickas, Irano branduolinės programos ekspertas iš Tarptautinio strate ginių studijų instituto Londone, M.Fakrizadehą palygino su Pa kistano branduolinės programos tėvu Abdulu Qadeeru Khanu. „Manau, kad M.Fakrizade has galėtų būti vadinamas Irano
A.Q.Khanu“, – kalbėjo eksper tas. Pasak jo, abu šie kūrėjai ne tik dalyvavo kūriant bombą, bet ir rūpinosi, kad kūrėjams nieko netrūktų. Tiesa, skirtingai nei A.Q.Kha nas, M.Fakrizadehas nesikrauna turtų parduodamas technolo gines paslaptis kitoms pasaulio šalims.
us Irano branduolinės programos kūrėjus.
„Le Monde“ inf.
„Scanpix“ nuotr.
du įtariamus sprogdintojus iranie čius. Bankoke antradienį per spro gimus buvo sužeisti keturi civiliai tailandiečiai. Sprogimai prasidėjo, kai viename name tikriausiai per klaidą užsidegė slaptas sprogme nų sandėlis. Vieno sprogimo banga nutraukė koją iraniečiui, kuris pa bėgo nešdamasis į granatas pana šius daiktus. Panaši bomba pirmadienį rasta po automobiliu Tbilisyje. Tiesa, ji buvo neutralizuota. Pats Iranas kaltinimus rengus teroro aktus paneigė. „Mes smer kiame bet kokias teroristų atakas“, – trumpai atsakė Raminas Meh manparsatas, Irano užsienio rei kalų ministerijos atstovas. Įtampa tarp kaimynų
Šią savaitę netrūko ne tik Tel Avivo ir Teherano konfliktų, tačiau ir ira niečių bei azerbaidžaniečių ginčų. Pastaruosius Iranas apkaltino tal kinus žudant šalies fizikus. Į Irano užsienio reikalų minis teriją pirmadienį teko prisistaty ti Azerbaidžano ambasadoriui Ja vanshirui Akhundovui. Jam buvo įteikta protesto nota. Teheranas pareiškė, kad Azerbai džano politinis elitas, beje, pasta ruoju metu palaikantis itin gerus santykius su Izraeliu ir JAV, padėjo į tėvynę grįžti žydų agentams, kurie, kaip teigiama, pastaraisiais metais organizavo kelių Irano branduolinės fizikos specialistų nužudymus. Baku kategoriškai paneigė kalti nimus. Azerbaidžano užsienio rei
„Scanpix“ nuotr.
kalų ministerijos atstovas Elma nas Abdullajevas atrėžė, kad Irano reakcija buvo absurdiška. Be to, jis pridūrė, kad pats Iranas bandė organizuoti sąmokslą Azer baidžane. Praėjusį mėnesį Azerbaidžano pareigūnai teigė šalyje sulaikę du su Irano slaptosiomis tarnybomis siejamus asmenis, kurie, kaip pra nešta, rengė pasikėsinimą į Izraelio ambasadorių ir vieną rabiną. Ruošiasi karui?
Kad ir ką sakytų Izraelio bei Irano pareigūnai, niekas negali įrody ti, kas iš tiesų atsakingas už tero ro aktus šią savaitę ir Irano fizikos specialistų nužudymą. Iranas pastaruoju metu spau džiamas į kampą, todėl didžiulis pasipiktinimas, kuris kilo šalyje po fizikų žudynių, galėjo paska tinti valdžią imtis keršto. Kita vertus, galbūt teroro aktai šią savaitę buvo bandymas padi dinti įtampą? Pastaruoju metu Vi durinių Rytų regione ji kaip rei kiant išaugo. Politikai ir ekspertai svarsto, ar prieš Iraną nebus panaudota ka rinė jėga. Apie galimą smūgį Irano branduoliniams objektams nema žai kalbėjo Tel Avivas, jo teigimu, po kurio laiko šių strateginių taš kų nebus įmanoma pasiekti smū giais iš oro. Tačiau žydai delsia. Kai kurie ekspertai ir žiniasklaidai susku bo tvirtinti, kad Izraelis siekia JAV pritarimo, o Vašingtonas į kari
nius smūgius žiūri skeptiškai. Šią savaitę buvo paskelbta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ va das Tamiras Fredo viešėdamas JAV bandė išsiaiškinti, kaip Vašingto nas reaguotų į karinį smūgį Irano branduoliniams objektams, jei Iz raelis imtųsi vienašališkų veiks mų. Tačiau už Atlanto jam neva te ko nusivilti. Esą Vašingtonas, pa sak neofic ialių šaltinių, net nebu vo palankiai nusiteikęs ir dėl slaptų Izraelio operacijų Irane, nors bu vusio JAV vadovo George’o Busho valdymo metais amerikiečių spe cialiosios tarnybos aktyviai daly vavo tokiuose veiksmuose. Galiausiai, kad Irano klausimas kol kas apsiriboja ekonominėmis sankcijomis, regis, neoficialiai pa tvirtino ir Barackas Obama, kai pa reiškė, kad apie Izraelio planus jis nieko nežino. B.Obama interviu televizijos ka nalui NBC sakė: „Nemanau, kad Izraelis jau priėmė sprendimą to lesnių veiksmų dėl Irano klausi mu.“ Europos atstovai taip pat rami no, kad Vašingtonas apie karinius smūgius nekalba, ir tai – „žurna listų fantazijos“. Vokietijos gynybos ministras Thomas de Maizière’as laikraščiui „Frankfurter Allgemeine“ šią sa vaitę sakė: „Aš asmeniškai kalbė jausi su Leonu Panetta (CŽV va das – red. past.), jis nekalbėjo apie smūgius Iranui pavasarį.“ Parengė Valentinas Beržiūnas
12
šeštadienis, vasario 18, 2012
pasaulis Geriausios 2011 m. nuotraukos Pagrindinį prestižinio fotožurna listikos konkurso „World Press Photo“ apdovanojimą pelnė is panas Samuelis Aranda. Jo nuo trauka (kairėje), kurioje mote ris laiko giminaitį, sužeistą per protestus Jemene, pripažin ta geriausia 2011 m. nuotrau ka. Ji, anot vertintojų, geriausiai atspindi skausmą, kuris lydė jo Arabų pavasario revoliucijas. Prestižinius apdovanojimus iš vi so gavo 57 fotografai iš 24 šalių.
Wh.Houston: pakilimų ir nuop
Angelo balsas, avinėlio širdis, liūto dvasia ir deivės esybė. Tokią Whitney Houston prisimins gerbėjai, draugai ir artimieji. Ir netgi nevykėlis buvęs vyras, daugelio kaltinamas tuo, kad sugriovė jai gyvenimą. Vaikiškos svajonės
Likimas: milijonų simpatijos iškėlė Wh.Houston į muzikos pasaulio
aukštumas, bet viena vienintelė meilė nutempė žemyn.
„Scanpix“ nuotr.
Aktorė ir dainininkė, kuri praėju sį šeštadienį buvo rasta negyva Los Andželo viešbučio numerio vonio je, šiandien bus palaidota gimtaja me Naujajame Džersyje. Laidotuvių ceremonija vyks Niuarko Naujo sios Vilties baptistų bažnyčioje, kur prasidėjo Wh.Houston muziki nė karjera ir ėmė skleistis jos talen tas, o būdama vienuolikos ji sudai navo pirmuosius solo. Ceremonija bus uždara, nes šeima, trisdešimčiai metų atidavusi savo dukrą ir seserį publikai, nori pabūti su ja viena. Nuo vaikystės Wh.Houston bu vo apsupta muzikos. Jos motina ir pusseserė yra ritmenbliuzo ir gos pelo muzikos stilių dainininkės, o ką jau kalbėti apie krikštamotę – soulo karaliene tituluojamą Arethą Franklin. Tiesa, Henry W.Hamiltonas, iki šiol vadovaujantis Ist Orindžo pradinei mokyklai, kurioje mokėsi Wh.Houston, nesitikėjo iš jos di delių pasiekimų. „Niekada nemaniau, kad ji turi potencialą tapti garsia dainininke, – prisipažino 73 metų direktorius. – Maniau, kad jos brolis Gary turi didesnį potencialą.“ Dabar mokykla turi Wh.Houston vardą. Kartu su ja užaugusi Hele na Hollinshed gerai prisimena jųd viejų vaikystės pasivaikščiojimus Elmvudo parke, maudynes tven kinyje, o kiek užaugus – pasisėdė jimus „McDonald’s“ restorane Do do gatvėje, kuris vėliau virto Naujo Pasižadėjimo bažnyčia. „Kad ir kur eidavome, ji vi suomet dainuodavo, – prisiminė
Žvaigždės elgesys kėlė įtarimų Detektyvai neskuba skelbti, dėl ko mirė aktorė ir dainininkė Whitney Houston, ir laukia toksikologų iš vadų. Bet liudininkų pasakojimai atskleidė svarbių detalių apie paskutines jos gyvenimo dienas.
48 metų Wh.Houston buvo ras ta negyva praėjusį šeštadienį Los Andželo viešbučio „Beverly Hil ton“ (nuotr.) apartamentuose. Jos kūnas gulėjo vonioje paniręs po vandeniu. Tyrimui artimi šaltiniai JAV ži niasklaidai prasitarė, kad užpraei tą trečiadienį ir ketvirtadienį rytais ji užsakinėjo alkoholinių gėrimų
į viešbučio vestibiulį ir baseiną. Svečiai taip pat girdėjo, kaip mo teris piktinosi, kad barmenai skie džia gėrimus ir deda per daug ledo. Viešbučio darbuotojai taip pat pa liudijo, jog mirties išvakarėse dai nininkė naktį linksminosi bare. Wh.Houston elgesys viešbučio svečiams pasirodė labai padrikas. Netvarkinga išvaizda, visiškai ne derantys drabužiai, šokinėjimas kūlvirsčia baseine kai kuriems su kėlė įtarimų, kad žvaigždė gali būti apsvaigusi nuo narkotikų. Wh.Houston apartamentuose tyrėjai rado raminamųjų „Xanax“, bet ne tokiais kiekiais, kokie pa
prastai randami perdozavusių as menų kambariuose. Atlikėja gy dytojo nurodymu taip pat vartojo antibiotiką amoksiciliną, bet jis negali sukelti grėsmės žmogaus gyvybei. Tačiau detektyvai tikrina ir kalbina visus gydytojus bei vais tininkus, su kuriais atlikėja pasta ruoju metu bendravo. Keturios dienos iki mirties Wh.Houston lankėsi pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją Shawną Nasseri – jis pastaruosius keletą metų padėjo atlikėjai gydyti gerklę ir balsą, kuriam ilgametis svaigalų vartojimas negalėjo neatsiliepti. CNN inf.
H.Hollinshed. – Mėgdavome vai dinti, pakaitomis atlikdavome sce nas iš televizijos. Tiesiog buvome vaikai, kurie svajojo tapti daininin kais.“ Šlovės metai
Wh.Houston, kuriai gamta davė išskirtinį stiprų ir iki sielos gelmių prasiskverbiantį balsą, svajonė iš sipildė. Devintojo dešimtmečio pradžioje ji pasirašė pirmuosius kontraktus su muzikos įrašų stu dijomis, susipažino su šou vers lo rykliais, pasirodė populiariame televizijos šou. 1985 m. dienos šviesą išvydo jos debiutinis albumas paprastu pava dinimu „Whitney Houston“. Jis lė tai, bet užtikrintai judėjo link muzi kos reitingų viršūnių, kol jo kūriniai pasiekė trečią vietą populiariausių JAV dainų sąraše „U.S. Billboard Hot 100“ ir pirmąsias vietas kituo se ritmenbliuzo sąrašuose. Devintasis dešimtmetis yra vie nas sėkmingiausių Wh.Houston gyvenimo periodų. Jos dainos virs davo hitais, albumai tapdavo plati niniais, dainininkė buvo apipilama premijomis. Galiausiai ji pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip atli kėja, gavusi daugiausia apdovano jimų, – 411, iš jų šešis „Grammy“, du „Emmy“, 23 „American Mu sic Awards“ ir 16 „Billboard Mu sic Awards“. Tikrąją šlovę atlikėjai atnešė 1992 m. filmas „Asmens sargybi nis“, kuriame ji suvaidino kartu su Holivudo žvaigžde Kevinu Costne riu. Jaudinanti istorija apie išpui kusią superžvaigždę, kurią per
sekioja gerbėjas maniakas, ir jos drąsų asmens sargybinį pakerė jo žiūrovų širdis visame pasauly je. Wh.Houston šiam filmui para šė šešias dainas, o kūrinys „I Will Always Love You“ buvo tikra sen sacija ir visam laikui tapo atlikėjos vizitine kortele.
Jie buvo lyg ponas ir ponia Smitai. Tai buvo tikri meilės ir neapykantos santy kiai.
„Jis buvo mano narkotikas“
Dainininkės karjera ir gyvenimas toliau būtų klostęsi puikiai, jeigu kojos nebūtų pakišusi negailestin ga meilė. Dėl jos užgeso daug ta lentingų žmonių, likimas neapsau gojo ir Wh.Houston. Ji įsimylėjo teistą narkomaną ir alkoholiką, re perį ir ritmenbliuzo atlikėją Bob by Browną. Kai juodu susitiko, jis jau turėjo tris vaikus su skirtingomis mote rimis ir krūvą bėdų su teisėsauga. Ilgame nusižengimų sąraše buvo ir seksualinis priekabiavimas, ir vai ravimas apsvaigus, ir muštynės bei riaušės. Iš geros mergaitės Wh.Houston virto nepatikima ir išdykusia as menybe. Ji pradėjo vėluoti į inter viu, paskutinę minutę atšaukdavo koncertus ir pasirodymus, publi koje pasirodydavo baisios išvaiz dos ir patekdavo į įvairias nemalo
13
šeštadienis, vasario 18, 2012
pasaulis Geriausios 2011 m. nuotraukos
opuolių istorija nias istorijas. Wh.Houston dainos reitinguose ritosi žemyn, o pati at likėja tapo nuolatine bulvarinės ži niasklaidos heroje. „Jis buvo mano narkotikas, – 2009 m. Oprah Winfrey pokal bių laidoje prisipažino dainininkė. – Be jo nieko nedariau ir negalė jau gerai jaustis. Aš ir jis buvome kartu, buvome partneriai, ir mane svaigino būtent jis. Buvimas kartu, viską darydavome kartu. Nesvarbu ką, bet darydavome tai kartu.“ Kartu jie svaigindavosi narkoti kais, mušdavosi, o B.Brownas nuo lat stebino išsišokimais: tai na muose paišydavo velnio akis ant sienų ir kilimų, tai iš nuotraukų iš karpydavo Wh.Houston veidus. 2000 m. Havajų oro uosto dar buotojai poros bagaže rado maž daug 15 gramų marihuanos, bet nespėjo jų sulaikyti – jie jau buvo įsėdę į lėktuvą ir pakilę. Kaltinimai vėliau buvo panaikinti. Praėjusio dešimtmečio viduryje Wh.Houston tapo nuolatine reabi litacijos klinikų kliente. Daininin kė prisipažino, kad pamėgo mari huaną ir kreką. B.Brownas, anot jos, šį kokteilį dar papildydavo al koholiu. Ponas ir ponia Smitai
Šeimyniniai konfliktai baigdavosi smurtavimu. 2003 m. policija bu vo iškviesta į poros namus Džor džijoje ir atvykusi rado Wh.Hous ton nub rozd int u skruost u ir prakirsta lūpa. B.Brownui buvo pateikti kaltinimai smurtavimu, bet daugelis nustebo, kai pora paliko teismo posėdį susikabinu si rankomis ir išvažiavo vienu au tomobiliu. „Jie buvo lyg ponas ir ponia Smi tai. Tai buvo tikri meilės ir neapy kantos santykiai“, – pasakojo vie nas šeimos draugas. 2005 m. sutuoktiniai pasirodė realybės televizijos seriale „Being Bobby Brown“, kuris sulaukė gerų įvertinimų ir kuriame jų santuoka atspindėta su visais trūkumais. Jis glostė didžiulę B.Browno savimei lę, bet dainininkei buvo tikra kan čia. Sklido gandai, kad vyras verčia ją filmuotis. Wh.Houston atrodė išsekusi, palūžusi ir praradusi bet kokią savigarbą. Serialas truko metus, o dar po metų Wh.Houston ir B.Brownas išsiskyrė. Teismas dainininkei su teikė teisę globoti jųdviejų dukrą Bobbi Kristiną. Laukė žvaigždės atgimimo
Atlikėjai buvo sunku atsigauti po „šeimyninio“ gyvenimo, o ypač – atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Bet pasta
raisiais metais pradėta kalbėti apie žvaigždės atgimimą. Wh.Houston išleido naują albumą „I Look to You“ ir 2010 m. už jį gavo presti žinį apdovanojimą „BET Awards“. Ji taip pat atliko pagrindinį vaid menį filme „Kibirkštis“ ir para šė jam garso takelį. Daugelis tikė josi, kad būtent ji pristatys juostą publikai šiemet rugpjūtį. Bet va sario 11 d. pasaulį sukrėtė tragiš ka žinia apie netikėtą Wh.Hous ton mirtį. Ši žinia praėjusį šešta dienį užklupo B.Brow ną prieš pat jo grupės „New Edition“ pasiro dymą Luizianoje. „Pirm a, no rėč iau pasak y ti, kas visus jus myl iu. Antra, noriu pasakyti: „Aš myliu tave, Whitney.“ Sun kiausias dalykas man yra būti šioje scenoje“, – vos su laikydamas ašaras per koncertą sakė B.Brow nas. Atlikdamas sa vo hitą „Tenderoni“ jis verkė ir pra šė publikos padė ti pabaigti šią dai ną. Visuomenė ne žino, ar po skyry bų Wh.Houston ir B.Brownas palai kė kokius nors ry šius. Bet laikraš čiai rašė, kad jis su liūdno mis žin iom is a p s k a m b i n o visus jųdviejų bendrus draugus dar prieš tai, kai apie dainininkės mirtį buvo praneš ta viešai. Sekmadienį so cialiniame tink le „Twitter“ pa sklido žinia, kad B.Brownas nu sižudė palikęs atsisveikinimo raštelį su sa vo dainos žo džiais: „Šį žai dim ą gal im a žaisti tik dvie se.“ Bet tai bu vo tik tuščias gandas. „Newsweek“, „The New York Times“ inf.
Išvertė iš posto Skandalų persekiojamas Vokieti jos prezidentas Christianas Wulf fas vakar paskelbė atsistatydi nantis iš valstybės vadovo posto, praėjus parai po to, kai proku rorai paprašė parlamento panai kinti jo teisinę neliečiamybę.
„Šiandien atsistatydinu iš fe deralinio prezidento posto, kad kuo greičiau atlaisvinčiau vie tą įpėdiniui“, – Ch.Wulffas pa reiškė kreipdamasis per televi ziją iš prezidento rezidencijos Berlyne. „Padariau klaidų, bet visada buvau sąžiningas“, – pridūrė jis. Ketvirtadienį Vokietijos prokuro
rai pareikalavo, kad būtų panai kinta 52 metų Ch.Wulffo teisinė neliečiamybė, siekiant ištirti įta rimus, jog jis piktnaudžiavo tar nybine padėtimi. Politikas sulaukė kaltinimų dėl paskolos, paimtos iš draugo vers lininko žmonos, ir mėginimo už kirsti kelią, kad informacija apie šį reikalą nebūtų paskelbta laikraš tyje „Bild“. Pasak apžvalgininkų, prezi dento pasitraukimas taps dar viena vidaus politikos problema Vokietijos kanclerei Angelai Mer kel, kuriai tenka vadovauti spren džiant Europos skolų krizę. BNS inf.
Karjera: Ch.Wulffas prezidento poste neišbuvo nė dvejų metų.
„Reuters“ nuotr.
Dujos pigs ne visiems Rusijos gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ vidutiniškai 10 proc. sumažino dujų kainą Europos klientams, su kuriais sudarytos ilgalaikės sutartys. Lietuva į šį sąrašą nepateko.
„Gazprom“ vic eprez id entas Aleksandras Medvedevas pareiš kė, kad grupė sutiko sumažinti kainą, bet atmetė klientų ragini mus atsisakyti dujų ir naftos kai nų susiejimo. Nuolaida padaryta po dery bų su kai kuriais didžiausiais „Gazprom“ klientais, įskaitant Prancūzijos „GDF Suez“, Vokie tijos „Wingas“, Slovakijos SPP ir Turkijos „Botas“. „Lietuvos dujos“ pranešė, kad Lietuvai dujų kaina kol kas ne mažėja.
Sumažinimas atspindi esmi nius pokyčius, kurie pastaraisiais metais gerokai pertvarkė pasau lio energijos rinkas. JAV didėjant skalūnų dujų gavybai, anksčiau JAV rinkai skirtos suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntos bu vo nukreiptos į Europą, ir kainos Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje sumažėjo. „Gazprom“ dujų kaina ilga laikėse tiekimo sutartyse indek suojama pagal naftos kainą, bet auganti pigių SGD pasiūla padrą sino įmonės klientus pareikalau ti pereiti prie neatidėliotinų san dorių kainų. Dujų kainos Europoje per pastaruosius dvejus metus iš esmės nepakito, o naftos kainos gerokai padidėjo. BNS inf.
Svoris: sėkmingai derėtis su „Gazprom“ pavyksta tik stambiems Eu
ropos vartotojams.
„Reuters“ nuotr.
14
šeštadienis, vasario 18, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
Olimpinis auksas – lyg „Oskara Sidnėjaus olimpia dos čempionė Dai na Gudzinevičiūtė tikisi vardinio kvie timo į Londono žai dynes ir kol kas ne užsimena apie kar jeros pabaigą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Mano sporto šakoje yra ir už ma ne vyresnių kolegių, kurios puikiai tebešaudo“, – sako Lietuvos tau tinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto narė, Sporti ninkų komisijos pirmininkė D.Gu dzinevičiūtė. – Daina, kokius lūkesčius sieja te su Londono olimpiada? – pa klausėme šaulės. – Visos olimp in ės lic enc ij os jau išd al yt os, moter ims tek o vos 16 licencijų. Tai – labai mažai. Ži
nau, kad daug stipr ių šaul ių jų negavo, aš – taip pat. Man ko ją pakišo dėl traumos praleistas beveik visas sezon as. Tod ėl da bar vilt is – vard in is kviet im as. Tai neišskirtinis atvejis – Tarp tautinė šaudymo federacija visa da jų turi. Juk ir į Sidnėjaus olim pines žaidynes vykau su vardiniu kvietimu. Mano kolegos juokau ja, kad statistika yra palanki: tą kart dvi sportininkės aukso me dalius iškovojo turėdamos būtent vardinius kvietimus. Šiais metais juos dalys balandžio mėnesį. Jeigu negausiu, dar bus Europos čem pionatas.
Konku renčių nė ra. Mano darbas – nugalė ti save. Aš turiu sa vo uždavi nius, o ką padarys kitos – ne mano rei kalas.
Karjera: D.Gudzinevičiūtė yra dalyvavusi keturiose olimpiadose – Atlantos, Sidnėjaus, Atė
nų ir Pekino.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
– Sportininkai pabrėžia, kad olimpinės žaidynės – svar biausios varžybos. Ką jos reiš kia jums? – O ką reiškia olimpinis auksas? Sportininkui tai tas pats, kas „Os karas“ – aktoriui, Nobelio premi ja – mokslininkui. Sportininkui tai – ketverių metų darbas. Savo darbą matuojame olimpiniais cik lais. Beveik visus ketverius metus tik apie tai ir galvoji, viską pla nuoji ir dėlioji. – Kas yra sudėtingiausia sugrį žus į didįjį sportą po traumos? – 2011-ųjų pradžia man buvo su dėtinga dėl fizinių krūvių. Jaučiau nerimą. Nežinojau, ar sugebėsiu pasiekti tinkamą sportinę formą. Dabar galiu pasakyti, kad viskas gerai – Europos čempionate likau per vieną žingsnį nuo licencijos į Londono olimpines žaidynes. Į vis ką žvelgiu optimistiškai. – Kokios treniruočių sąly gos Lietuvoje? Ne kartą girdė jau šaulių pastabų, kad trūksta šaudyklų. – Bazių ir šaudyklų tebetrūksta, ta čiau pernai buvo išspręsta stendi nio šaudymo problema – vieninte lę šaudyklą, kurioje galima ruoštis olimpinėms rungtims, perėmė Kū no kultūros ir sporto departamen tas. Anksčiau ji priklausė Vidaus reikalų ministerijai kaip mokymo centras, todėl būdavo visko. Kar tais atvažiuodavau į treniruotę, o ten – koks nors renginys. Nebūda vo sąlygų net persirengti, nebent –
Viltis: D.Gudzinevičiūtė tikisi gauti v
tualete. Dabar problemų nėra. Jei gu kalbėsime apie kitas šaudyklas, rūpesčių turi kulkinio šaudymo at stovai. Vienintelė normali 50 met rų mažo kalibro šaudykla yra Ro kiškyje. Jeigu kam nors atrodo, kad iš ge ro gyvenimo važiuoju į tolimas ša lis treniruotis, jie klysta. Tiesiog ieškome normalios klimato juos tos, kur galima būtų ramiai treni ruotis ir, tarkime, per tris savaites nuveikti daugiau negu Lietuvoje per tris mėnesius ir stypsant ant sniego. Kitas dalykas – netekau savo trenerio. Kai reikia atlik ti rimtesnius darbus šaudykloje, tenka ieškoti pagalbos. Žinoma, nelakstau po pasaulį ieškodama
Kolegos: Sidnėjaus olimpiados čempionė yra LTOK sportininkų komisijos
aptaria ir su LTOK prezidentu A.Poviliūnu.
15
šeštadienis, vasario 18, 2012
sportas Į finalą nepateko
Skaudus pralaimėjimas
M.Petravičius vėl gydosi
Pasaulio dviračių treko taurės varžybose Londone 7-ąją vie tą komandų sprinto atrankos etape užėmė ir į finalą nepate ko Simona Krupeckaitė su Gin tare Gaivenyte (33,716 sek.). Greičiausiai važiavo planetos rekordą pasiekusios australės Anna Meares ir Kaarle McCul loch (32,828 sek.).
Nesėkmę pirmosiose Euro pos futbolo lygos šešioliktfi nalio rungtynėse patyrė Ma riaus Stankevičiaus atsto vaujama Romos „Lazio“ (Ita lija) komanda, namuose 1:3 (1:2) pralaimėjusi Madrido „Atletico“ (Ispanija) futboli ninkams. Atsakomoji dvikova vyks kitą savaitę Ispanijoje.
32 metų 207 cm ūgio Marijo ną Petravičių tebepersekioja sveikatos problemos, o Mask vos srities „Chimki“ klubas su Lietuvos krepšininku nutrau kė sutartį. Pernai nacionali nės rinktinės žaidėjui M.Petra vičiui per Europos čempiona tą buvo diagnozuota plaučių mikroembolija.
ras“ aktoriui vid ur in ių mok ykl ų prog ram ose. Juk tai – tėvynės gynėjų rengi mas. Tarkime, šaudymas oriniais šautuvais galėtų būti puiki įžan ga rimtam ginklui. Kitas svarbus dalykas – šaudymas yra tikslu mo ir susikaupimo sportas. Mūsų sporto šakoje užsibūna tik rimti žmonės. Kitų sporto šakų atsto vai, atvažiavę į šaudyklą, stebisi, kiek daug ir ramių pas mus žmo nių. Man au, toks dal ykas būt ų naudingas visiems. Populiarumą riboja ir brangumas, bet norėtųsi, kad šaudyklos taptų laisvalaikio praleidimo vieta. Ką žmonės vei kia savaitgaliais? Boulingas, ba seinas? O kodėl nepašaudžius?
vardinį kvietimą į Londono olimpiadą. issf-sports.org nuotr.
trenerio, tačiau turiu draugę, ku ri dirba trenere. Dabar važiuosiu pas ją, ji treniruoja Kataro rinkti nę. Džiaugiuosi, kad turiu su kuo pasitarti. – Kodėl, jūsų nuomone, šau dymas nėra tarp populiariau sių sporto šakų Lietuvoje? – Šaudym o pop ul iar um as pas mus sumažėjo, kai atgavome ne prikl ausomyb ę. Kel er ius met us tyl iai tup ėj om e paslėp ę šaut u vus. O anksčiau į šaudyklas susi rinkdavo nemažai žmonių. Mūsų sportas – azartiškas, kas paban do – užsidega. Ir vaikams patinka šis sportas. Mano manymu, kul kinis šaudymas galėtų būti netgi
s pirmininkė, todėl opiausias aktualijas Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Daina Gudzinevičiūtė:
Į šaudyklą ateina žmonės, sugebantys susikaupti, bet jie tos ramybės pasisemia ir iš paties sporto.
– Ar ramūs žmonės renka si šaudymą, ar pats šaudymas juos nuramina? – Būna visaip. Savęs negalėčiau pavadinti ramia. Iš manęs kartais net pasišaipydavo, esą nesupran tama, kaip aš galiu šaudyti... Ma nau, kad turi būti abipusis ryšys: į šaudyklą ateina žmonės, sugeban tys susikaupti, bet jie tos ramybės pasisemia ir iš paties sporto. Sun kiausia tiems, kurie kaunasi su savimi arba su metalu kaip sun kiaatlečiai. Manęs dažnai klausia apie konkurentes. Atsakau, kad konkurenčių nėra. Mano darbas – nugalėti save. Aš turiu savo už davinius, o ką padarys kitos – ne mano reikalas. Dažniausiai prie rezultatų lentos nueinu tik baigusi savo pasirodymą. Tai nėra ritua las, čia pragmatiškas psicholo ginis ėjimas, kad tik nepradėčiau skaičiuoti. Šiais laikais visi moka šaudyti, tačiau ar jie pataiko į vi sas lėkšteles? Tokia yra mano už duotis. Moku pataikyti į kiekvieną, o kaip pataikyti į visas? Tai ir yra sunkiausia. – Ką atsakytumėte smalsuo liams, klaus iant iems, kiek D.Gudzinevičiūtė dar šaudys? – Netvirtinu, kad Londono olim piada bus mano paskutinės žaidy nės. Nieko neprognozuoju. Bus la bai daug veiksnių, kurie lems mano sportinę ateitį. Amžius? Yra kole gių, vyresnių už mane, ir taiklumo joms galima tik pavydėti.
Blykstelėjo: R.Javtokas (meta į krepšį) sėkmingai atakavo ir kovojo dėl kamuolio.
Tomo Raginos nuotr.
Pirmasis finale – „Žalgiris“ Marius Bagdonas, Romas Poderys Vakar Kauno „Žalgirio“ areno je prasidėjo DNB Lietuvos krepši nio federacijos (LKF) taurės finalo ketverto turnyras. Pirmąjį pusfina lio mačą laimėjo ir į finalą pateko aikštės šeimininkai žalgiriečiai.
„Žalgirio“ krepšininkai 87:73 nu galėjo „Kėdainių-Triobet“ ko mandą ir šiandien kausis dėl pa grindinio trofėjaus. Kauniečių varžovas finale paaiškėjo vakar vėlai vakare po Prienų „Rūdu pio“ ir Pasvalio „Pieno žvaigž džių“ ekipų dvikovos. Lietuvos čempionai iškart perė mė iniciatyvą ir, įpusėjus pirma jam kėliniui, buvo priekyje – 15:5. Kėdainiečiai nenuleido rankų:
antrajame kėlinyje Vidas Gine vičius rezultatą tritaškiu išlygino – 31:31. Intriga netrukus išblė so, nes „Žalgiris“ laimėjo atkar pą 18:1 ir nutolo – 49:32. Trečiajame kėlinyje „Kėdai niai-Triobet“ buvo priartėję – 51:59, bet net ats ipal aid av u si Kauno komanda jiems – per kietas riešutas. Ketvirtajame kė linyje Tomas Delininkaitis, Milo vanas Rakovičius, Sonny Weem sas ir Robertas Javtokas palaužė varžovus – 79:63. „Nesužaidėme taip, kaip norė jome. Svarbiausia, kad laimėjome, tačiau treneris prieš rungtynes buvo iškėlęs visai kitus uždavi nius ir jų neįvykdėme. Varžovai gerai kovėsi dėl kiekvieno kamuo lio ir tikrai buvo verti pagar bos“, – po rungtynių sakė „Žal
girio“ gynėjas Mantas Kalnietis. „Norėjome „Žalgiriui“ rimtai pasipriešinti. Sukūrėme intrigėlę ketvirtajame kėlinyje, tačiau po to kauniečiai susikaupė ir įrodė, kad yra Eurolygos komanda“, – tei gė „Kėdainių-Triobet“ žaidėjas V.Ginevičius.
Statistika Kaun o „Žalg ir is“–„Kėd ain iaiTriobet“ 87:73 (25:16, 26:18, 13:17, 23:22). R.Javtokas (8 atkovot i ka muol iai) ir S.Weemsas po 15 taš kų, M.Rakov ičius 14, M.Kaln iet is 13 (5 atkovot i kamuol iai)/E.Dim ša 18 (7 atkovoti kamuoliai), P.Be liavičius 12 (4 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai), V.Gi nevičius 10.
16
šeštadienis, vasario 18, 2012
sportas
P.Motiejūnas: „Dovanų lėkštutės nelaukiame“ Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vyk domajam direktoriui Pauliui Motiejūnui praverčia Kauno „Žalgirio“ klube su kaupta patirtis ir žinios. Alvydas Staniulis
„Džiaugiuosi, kad ir toliau dir bu krepšinio labui. „Žalgiris“ man uždėjo šarvus, kad nepabūgčiau naujų iššūkių ir kitoje darbovietė je. Ypač daug pastangų pareikalavo tie metai, kai buvo sprendžiamas klausimas – išplauksime ar paskę sime. Kai „Žalgirio“ savininku ta po Vladimiras Romanovas, finansi nės problemos buvo išspręstos, bet darbo nesumažėjo – reikėjo staty ti areną, atkurti klubo piramidę ir teigiamą komandos įvaizdį krepši nio pasaulyje, bendradarbiauti su įtakingais užsienio federacijų, ly gų ir klubų vadovais. Dabar žinau, ką daryti konkrečiu atveju“, – tei gė dienraščiui P.Motiejūnas. – LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno įsitikini mu, jūs – vienas geriausių Eu ropos krepšinio vadybininkų. Kaip jums sekasi eiti naujas pa reigas? – paklausėme LKF vykdo mojo direktoriaus. – Turiu daug galimybių. Mano dar bo sritis – nacionaliniai ir tarptau tiniai projektai. Skirtingai nei dau guma šalies sporto federacijų, save laikančių visuomeninėmis organi zacijomis ir gyvenančių tik iš vals tybės dotacijų bei nedidelės rėmėjų paramos, mes savo misiją suvo kiame plačiau – niekas mums nie
ko ant dovanų lėkštutės neatneš, jei patys neišnaudosime visų savo ga limybių. Mūsų veiklos spektras yra labai platus, todėl reikia pirmiau sia pasinaudoti tuo kapitalu, kurį jau turime. Tai – ir įdirbis rengiant Europos vyrų krepšinio čempiona tą, naujos arenos, krepšinio po puliarumas, ir geri ryšiai su FIBA, Eurolygos bei kitais įtakingais pa saulio krepšinio veikėjais.
Reikės gerai padir bėti, kad mažoje mū sų rinkoje ne tik pa saulio čempionatas, bet ir visi tarptauti niai renginiai būtų pelningi. – Nepaisant to, Lietuvai nepa vyko laimėti konkurso dėl tei sės rengti olimpinį vyrų krep šinio atrankos turnyrą. Kodėl? – Šia tema jau nemažai pasaky ta, todėl nenoriu grįžti atgal. Rei kia žvelgti į priekį, į tai, ką galime padaryti, kad ateityje mažytė Lie tuvėlė taptų dar įtakingesnė krep šinio valstybė. Tam turime ne vie ną instrumentą. Dirbd am as „Žalg ir io“ klub e, sukaupiau nemažai patirties ir ži
Galimybės: pasak P.Motiejūno, Lietuva turi instrumentų, kaip tapti įtakingesnei pasaulio krepšinio bend
ruomenėje.
nių. Esu gerai susipažinęs su Eu rolygos ir Europos krepšinio tau rės finalo ketvertų organizavimu, tal ent ing iaus ių Sen oj o žem y no krepšininkų vasaros stovyklos Trevize ir kitų Europos krepšinio renginių specifika bei užkulisiais. Mano įsitikinimu, tokius rengi nius galime ne blogiau suorgani zuoti ir Lietuvoje. Galvojame apie pasaulio vyrų krepšinio čempionatą mūsų šaly je. Vieni jo nesugebėtume organi zuoti, nes mūsų pasiūla kol kas per menka. Reikėtų kooperuotis su Lat vija bei Estija ir gerai padirbėti, kad mažoje mūsų rinkoje ne tik pasaulio čempionatas, bet ir visi tarptauti niai renginiai būtų pelningi. – Šią vasarą Lietuvoje vyks net trijų vaikinų amžiaus grupių Europos ir pasaulio krepšinio pirmenybės. Kaip sekasi joms rengtis?
Tomo Raginos nuotr.
– Viskas vyksta pagal planą. Dera mės su miestų savivaldybių ir sporto bazių vadovais. Lietuvoje jau apsi lankė FIBA atstovai, apžiūrėjo are nas, viešbučius, domėjosi ir kitais klausimais, susijusiais su būsimomis pirmenybėmis. Joms turime sparčiai ir gerai pasirengti, nes laiko lieka ne daug. Mūsų federacijoje dirba kva lifikuoti tokių renginių organizavi mo specialistai, todėl neabejoju, kad darbas bus atliktas puikiai. – „Žalgiriui“, išskyrus Vilniaus „Lietuvos rytą“, stinga pajėgių varžovų Lietuvos krepšinio ly goje. Kaip, jūsų nuomone, būtų galima ją sustiprinti? – Žinau, su kokiomis problemomis susiduria „Žalgiris“ LKL čempio nate. Dabar reikia kalbėti ir su ma žesnių klubų vadovais, treneriais, išsiaiškinti jų problemas. Supran tama, jie pirmiausia skundžiasi fi nansiniais nepritekliais, bet turi ir
patys imtis ryžtingesnių veiksmų, kad jų komandos būtų konkuren cingos. Jei ir toliau padėtis nesikeis, naujos arenos, kuriomis mes labai džiaugiamės, bus neužpildytos žiū rovų, krepšinis merdės, o LKL ly gis nebus geresnis. Savaime situa cija nepasikeis, pirmiausia reikia keisti požiūrį. Kol daugumos klu bų tikslas yra tiesiog išgyventi me tus ir neiškristi į žemesnę lygą, tol ir žiūrovams stebėti tokias varžy bas neįdomu. Geru pavyzdžiu mums gali būti Vokietija, nors ten krepšinis žemes nio lygio nei pas mus. Nepaisant to, sporto salėse nestinga žiūrovų. Klu bai drąsiai perima naujausias pa saulio krepšinio madas, racionaliai dirba vadybos ir rinkodaros srityse, o rėmėjai investuoja į krepšinį. Pa našiai turi dirbti ir dauguma mū sų šalies klubų. Juk niekas neduoda pinigų už ačiū. Kaip patys dirbsi me, taip ir turėsime.
Supermačas suvienijo žaidėjas ir žaidėjus Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Vakar Kauno „Žalgirio“ arenoje beveik keturias valandas šeimi ninkavo jaunosios šalies krepši nio žvaigždės, susirinkusios į „Ma nijos“ Moksleivių krepšinio lygos „Žvaigždžių dieną“.
Draugystė: „Rytų“ ir „Vakarų“ mače varžėsi mišrių sudėčių rinktinės.
Tomo Raginos nuotr.
Nuotaikingoje krepšinio šventėje dalyvavo daugiau nei 300 jaunųjų oranžinio kamuolio mėgėjų iš įvai rių šalies miestų bei miestelių. Svarbiausiu renginio akcentu ta po „Rytų“ ir „Vakarų“ rungtynės, kuriose jėgas krepšinio aikštėje iš bandė vaikinų ir merginų mišrios komandos. Tris kėlinukus žaidė skirtin gų amžiaus grupių krepšinin kai: pirmąjį – jauniai (gim. 1994– 1995 m.), antrąjį – jaunučiai (gim. 1996–1997 m.), trečiąjį – vaikai (gim. 1998 m. ir jaunesni). Tarp jaunių buvo ir praėjusį sa vaitgal į Eurolygos jaun im o tur nyre Kaun e triumfav us ių „Žal gir io“ krepš in ink ų – „Vakar ų“ rinktinės marškinėlius vilkėjo ir
žiūrovus įspūdingomis atakomis bei kam uol io dėj im ais džiug in o Arvydo Sabonio krepšinio cent ro auklėtiniai Tomas Dimša, Lu kas Lekav ič ius bei Mar ius Gri gonis. Vis dėlto net su šiomis žvaigž dėmis „Vakarai“ pralaimėjo pir mąj į kėl in uk ą 19:21. „Ryt ų“ jaun uč iai dar lab iau pad id in o atotrūkį 55:48. Nors jauniausių jų grupėje geriau sekėsi „Vaka rams“, galutinę pergalę 67:64 iš kovojo „Rytai“. Šventės organizatoriai jaunie siems krepšininkams surengė ir tradicinių, ir originalių konkursų bei estafečių. Snaiperių varžybas laimėjo Šiau lių sporto mokyklos (SM) „Saulė“ aukėtinis Justinas Gečas, lemia moje serijoje 16:14 įveikęs Šarūno Marčiulionio krepšinio akademi jos (KA) atstovą Tautvydą Juodelį, ir marijampolietė Greta Tamašaus kaitė, 13:9 nugalėjusi Klaipėdos krepšinio mokyklos (KM) taiklia rankę Agnę Černeckytę. „Oro ka raliumi“ tapo kretingiškis Stepo nas Markus.
„Karavan o“ rungt į laim ė jo šiaulietis Arūnas Sajevičius ir Pakruojo sporto centro (SC) auk lėtinė Ieva Paškevičiūtė, „Bau duko“ – Kauno „Tornado“ KM atstovas Gytis Narušis ir Olivi ja Barzdaitė iš Panevėžio KKSC, „Slalomo“ – Martynas Miškinis iš Klaipėdos V.Knašiaus KM bei Šarūnė Melinauskaitė iš Kauno KM „Aisčiai“. Est af et ės „Vien as už vis us, vis i už vien ą“ čemp ion ais tap o Viln iaus KM (Aivaras Juc ev i čius, Vytautas Saul is, Žilv in as Karal ius) ir Pal angos SC (Brig i ta Sav ickait ė, Viktor ija Viel av i čiūtė, Kristina Stalmokaitė) tre jet ukai. „Pernai mūsų „Žvaigždžių die na“ atid ar ėm e Alytaus sporto centrą, šį kartą išbandėme „Žal gir io“ aren os lank us. Tik iuo si, Kaune patiko ir šventės da lyviams, ir žiūrovams. Dar kartą įsit ik in om e, kad mūs ų jaun iej i krepšininkai yra išradingi ir azar tiški“, – sakė Lietuvos mokslei vių krepš in io lygos direktor ius Dainius Čiuprinskas.
17
šeštadienis, vasario 18, 2012
18p.
aukštyn žemyn
Kūrėjų mūzai Violetai įdomūs tik protingi ir talentingi vyrai.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
011: para tarp ugnies, vandens, kraujo ir mirties Tvirti, už sigrūdinę, žilstelėję ir randuo ti: matę ne vieną ap degusį, su pjaustytą, paskendusį, sulaužytą, kruviną, nu trauktomis kojomis ar rankomis, paskutines sekundes išgyvenantį ar jau miru sį žmogų. Ir ne vieną jų išgelbėję.
Kontrastai: gavus pranešimą apie įvykį išvažiuojama per pusantros minutės, ir būstinėje lieka tik gražuolių nuotraukos.
Nerašyta ugniagesių gelbėtojų taisyklė: jei į degantį namą įėjo šešiese, šešiese privalo ir išeiti. Jei viduje buvo žmo nių, turi išeiti dar daugiau – ugniagesiai su išgelbėtaisiais. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Geriau, kai batai nenuvalyti
Ketv irtad ien is, 7.13 val. Kaun o apskrities priešgaisrinės gelbė jimo valdybos ugniagesių rūmai. Čia, miesto centre, budi pirmo
ji ugniagesių gelbėtojų komanda. Parą budėjusios vienos iš keturių pirmosios komandos pamainaos darbas baigiasi. Į darbą jau atvyku si ir visą parą, nuo 7.30 iki 7.30 val., dirbs kita 14 žmonių komanda. Ugniagesių pastato garaže tarp automobilių telkšo vandens balu
tės. Išrikiuotos „Iveco Magirus“, „Renault“, „Mitsubishi Sport“ autocisternos, mašina-keltuvas su kopėčiomis, budinčios koman dos automobiliai.
Dūmuose skendin čiame name pavyko rasti sąmonės netekusį ketverių mažylį.
Prie pat automobilių kabo ko vinė apranga – taip darbo drabu žius vadina ugniagesiai. Šalmai –
Artūro Morozovo nuotr.
su užrašu „Kaunas“. Į batus ilgais aulais jau iš anksto sukištos kelnių klešnės: taupoma kiekviena brangi sekundė. Tamsiai mėlyna ugniage sių gelbėtojų apranga vilkinčių vy rų batai netviska kaip kariškių. Tik vėliau sužinome vieną iš prie tarų: vos išblizginus batus, dažniau siai tuoj pat kažkur mieste kils gais ras. Arba taip atsitiks išblizginus priekinius automobilio žibintus. Tvirtos ir sugrubusios vyrų ran kos išduoda, kad jų darbas – ne prie kompiuterio ar muzikos inst rumentų. Su pusnuogėmis gražuolėmis
Garsaus inžinieriaus architekto Edmundo Alfonso Fryko su Anta
nu Jokimu 1929–1930 m. supro jektuotame įspūdingame pastate ugniagesių gelbėtojų sąlygos gana spartietiškos. Nedidelė patalpa, mažas, be veik dviejų metrų gylio baseinu kas. Virš jo džiovinamos išplautos vadinamosios rankovės. Užver tęs galvą aukštyn pamatai apie 20 metrų ilgio žarnas, kuriomis bė ga vanduo ar putos. Tai – tarsi ka bantys smaugliai. Rūkomajame iš seno ant sienos kabančio kalendoriaus it išdavi kės šypsosi pusnuogės didžiakrū tės gražuolės, patvirtindamos, kad čia dirba vyrai. Antrajame aukšte stovi teniso ir biliardo stalai.
20
18
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn
Gyvenimo karma – būti poe Ne visada meni ninkas ieško mū zos. Būna, kad pa ti mūza jį suranda, nes jai įdomūs tiktai protingi ir talentin gi. Kūrėją ji apsvai gina savo žavesiu, o nepaleisti geba iš mintimi.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Keisti pavardės nepanoro
Lietuvių literatūroje daugiausia eilių turbūt dedikuota Violetai. Ji – labiausiai išaukštinta mūza, nė kiek ne mažiau kaip F.Petrarcos Laura. Kažkada lietuvaitei Violetai eilėraščius rašė ir rožes po kojomis klojo Antanas A.Jonynas. Beveik 16 metų tai daro kitas poetas – Aidas Marčėnas. Abu vyrai pelnę didžiausią įver tinimą – Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Abu „perėję ugnį, vandenį ir varines triūbas“ ir abu jai dėkingi už pagalbą – kūryboje ir gyvenime. Didžiulis draugų, pažįstamų, giminaičių būrys ją taip ir vadi na – Violeta, ir visi žino, apie ku rią moterį sukasi kalba. Vienintelis A.Marčėnas ją vadina kitaip – Vi liūte. Ji turi pirmojo vyro pavardę – Jonynienė, nes būtent šia pavarde ją pažįsta labai daug žmonių, o jos keisti antrą kartą dar nepanoro. Pro Violetos ir Aido namų langus Vilnius – kaip ant delno. Jų butas – per du aukštus, ten jiems smagu ir gera. Ten juos aplanko abiejų suau gę vaikai. Violeta dažniausiai bu voja ir darbuojasi pirmame aukšte, jis – antrajame, užtat retai susitin ka. Pasivaikščioti drauge ar po vie ną dažniausiai traukia į netoli na mų esančias Rasų kapines – puikią vietą susikaupti ir pamąstyti. – Violeta, daugelis tiesiog gar bino jūsų žavesį, protą ir iš mintį, sakė – fantastiška mote ris, legenda. Tik tokia moteris ir gali suprasti kūrėjo sielą ir polėkį. Ar labai pykstate, kai jus vadina poeto mūza? – Atvirai sakant, aš nežinau, kas yra mūza. Įsivaizduočiau, kad ša lia menininko turi būti moteris, su kuria vyrui įdomu, kuri jam svar bi būtent kaip asmenybė. Man at rodo, kad mūzos įsivaizduojamos kaip kažkokios nerealios – pleve nančios, plazdenančios, gundan čios būtybės. Manau, jei vyrui pa kanka tiktai tokios moters, tada gal jis – netikras menininkas? Savotiškai žaviuosi (ir baisiuo si) Gala – Salvadoro Dali mūza, palikusia jo gyvenime neišdildo mą pėdsaką, gėriuosi lietuviško mis mūzomis – Jono Biliūno Julija,
Svarstymai: „Atvirai sakant, aš nežinau, kas yra mūza. Įsivaizduočiau, kad šalia menininko turi būti moteris, su kuria vyrui įdomu, kuri jam svarbi
nynienė.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Sofija, Žygimanto Augusto Barbora, kitomis. Man imponuoja stiprios, išskirtinės moterys, o ne meninin ko šlovės spinduliuose plevenan čios tuštukės. Visos mano pažįsta mos rimtų menininkų žmonos yra stiprios moterys. Asmenybės. – Kaip susiklostydavo, kad jū sų gyvenime atsirasdavo gar bintojų būtent poetų? Jums la bai patinka poezija, o gal labiau už poeziją – poetai? – Man patinka įdomios, išskirti nės asmenybės, kūrybiški žmonės. Nuo vaikystės žinojau, kad už bu halterio, kalbant metaforiškai, ne tekėsiu. (Juokiasi.) Natūralu, kad jaunystėje žvilgsnis krypsta į iški lesnius vaikinus. – Kodėl ne į dailininkus ar ak torius? – Man kažkodėl įdomesni buvo fi losofai ir poetai. (Juokiasi.) O jeigu rimtai, tai man svarbūs ir įdomūs visi žmonės (galbūt dėl to ir pasi
rinkau studijuoti psichologiją?), nes kiekvienas yra unikalus ir ne pakartojamas. Išskirtinės asmeny bės, kūrėjai, aišku, traukia labiau. Studijų laikais – sovietmečiu – ma no kartos, aplinkos žmonės gyveno itin draugiškai ir linksmai, tačiau burdavosi ne kavinėse, klubuo se, kaip dabar, o vadinamuosiuose plotuose, ir pas visus iš eilės. Mū sų su A.A.Jonynu kompanijoje be veik visi buvo vilniečiai, daugiausia menininkai. Su tais žmonėmis liko me draugai visą gyvenimą. – Kaip jūsų gyvenime atsira do A.Marčėnas – kaip išskir tinė asmenybė ar kaip šaunus vyras? – A.Marčėnas – atskira istorija. Kada ir kaip su juo susipažinau, nepamenu. Atsimenu, kad vienu metu Antanas bendradarbiavo su televizija – kalbindavo menininkus ir rengdavo su jais pokalbių laidas. Beje, labai geras laidas. Vienas jo kalbintųjų buvo A.Marčėnas. Pa siteiravau, kas tas A.Marčėnas,
– tada jis man buvo visai negir dėtas. „Jaunas, vienas geriausių, labai perspektyvus poetas“, – at sakė Antanas.
Aš tikrai nesu mūza ta prasme, kad plas noju aplinkui, tūp čioju ir šokinėju. To niekada nedariau ir nesiruošiu daryti.
Po kiek laiko Aidas atėjo pas mus su svečių pulku. Atrodo, net nebuvo me supažindinti. Mano gimtadienio rytą (ir iš kur jis sužinojo?) – tele fono skambutis. „Čia Aidas Marčė nas“, – prisistatė. Pasveikino. Bu vau nustebinta: koks drąsus! Ir koks įžūlus! Juk mes beveik nepažįstami. Visgi jo parodytas dėmesys man, prisipažinsiu, patiko. Ir kodėl ne? Juk nieko ypatingo – mane pažinojo
daug žmonių. Kaip vėliau sužinojau iš Aido, tuomet jau buvau „legen dinė“ A.A.Jonyno žmona. Vien tuo įdomi. O gal ir dar kažkuo? Draugų, bičiulių, pažįstamų ratas tais laikais buvo didžiulis. Esu labai laiminga ir dėkinga likimui, leidusiam pažinoti, ko gero, daugumą iškiliausių Lietu vos menininkų. Kartą, tiesa, mudu su Aidu dar buvome nepažįstami, pamačiau jį kavinėje „Rūta“, kuri buvo priešais „Vagos“ leidyklą. Prie baro gėriau kavą. Netoliese sėdėjo kažkuris lei dyklos redaktorių, tų rimtų žmonių, o Aidas prisispyręs jį kamantinė jo apie kažkokią priegaidę. „Va, čia tai bent! – pagalvojau. – Žmogus šitaip gilinasi į tai, kas jam rūpi.“ Buvau apstulbinta. Jį susikūriau savo vizijose kaip labai darbštų, la bai valingą ir labai protingą žmogų. Juk talentingas poetas turi būti pro tingas? Gyvenimas parodė, kad vis kas yra šiek tiek kitaip… –… nes vinies į sieną neįkala, perdegusios elektros lemputės
19
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn
eto mūza Man impo nuoja stip rios, išskir tinės mote rys, o ne me nininko šlo vės spindu liuose ple venančios tuštukės. Vi sos mano pažįstamos rimtų meni ninkų žmo nos yra stip rios mote rys. Asme nybės.
Dviese: per Violetos gimtadienį, patį viduržiemį, ji su Aidu stengiasi išvažiuoti ten, kur šilta.
būtent kaip asmenybė“, – mano V.Jo Simono Švitros nuotr.
nemoka pakeisti, o ką jau kal bėti apie tai, kad paruoštų va karienę? – Ne, ne tai. Ne visi turi vinis kalti. Pamilau jį, kaip sakiau ir kaip man tada atrodė, už valią, darbštumą ir protą. Už protą – kurti, už darbštu mą – nuosekliai ir atkakliai dirbti, už valią – siekti užsibrėžto tikslo. Tai dabar, jeigu kas, Aidas ironi zuoja: „Jei pamilai už valią, darbš tumą ir protą, tai mylėk ir toliau.“ – Su jumis gyvendamas A.Mar čėnas išleido bene dešimt poe zijos knygų, parašė pačius ge riausius savo eilėraščius, kurių daugelyje – tiesiogiai ir tarp ei lučių – esate jūs – mūza. Meilė. Idealas. Siekiamybė. – Na, gal ne visai taip. Aido tekstai sukurti iš to, ką jis stebi, ką mato, ką apmąsto, ką supranta – iš gyvenimo. O kadangi aš – jo gyvenimo dalis, tai gal ir esu jo tekstuose. Aidas labai daug dirba. Jo, kaip poeto, gyvenime viskas perdėm rimta, mano užduotis – į jį įnešti lengvos žaismės.
– Ar Aidas jums duoda skaity ti savo eilėraščius dar prieš su guldant juos į knygą? – Nežinau, ar džiaugtis dėl to, ar liūdėti, bet privalau skaityti viską, noriu to ar ne. Aidui svarbi ma no nuomonė. Matyt, per šitiek gy venimo greta poezijos (ar poetų?) metų išsiugdžiau savotišką kalbi nę klausą. Aidas tiesiog primygtinai prašo, kad paskaityčiau. Paskaitau. Sa kau: „Žiūrėk, va, šitoj vietoj nege rai – reikia taisyti, kažkaip kitaip pasakyti. Mintis gera, bet žodžiai stringa.“ „Nesąmonė! Čia pati ge riausia eilėraščio vieta!“ ir taip to liau – jis į bet kokią pastabą rea guoja labai emocionaliai: supyksta, trenkia durimis, išbėga iš kamba rio. Pakanka pastebėjimo, kad čia – blogai, o jam tai – pasaulio pa baiga. Aido mintis dirba labai tiksliai, preciziškai, minties viražai – sudė tingi. Jo poezija labai intelektuali. Tik kartais, siekiant suformuluo ti mintį, nukenčia išraiška. O man atrodo, kad norimą mintį galima pasakyti grakščiau, poetiškiau, konstruktyviau. „Marčėniškiau“. Netrukus grįžta: „Pažiūrėk, kaip čia pataisiau.“ Pažiūriu: „Na va, visai nieko.“ Arba: „Dar nege rai. Galvok. Galvok“. Ir galvoja… (Juokiasi.) Tai toks mano vaidmuo A.Mar čėno kūryboje. Kokia dar mano mi sija? Jokia. Man atrodo, kad nieko neišmanau apie poeziją. Bet skai tydama tekstus jaučiu, kas yra ne gerai. – Rytą jūs išvažiuojate į darbą, o Aidas ištisas dienas būna na muose? – Mes taip gyvename. Jis – profe sionalus rašytojas. Kiekvieną die ną dirba. Ir naktį. Dažniau netgi naktį. Rašo, skaito, ištisai klauso
Violetos Jonynienės asmeninio archyvo nuotr.
muzikos. Aidas – gilus ir išmanus muzikos žinovas. Ir kolekcininkas. Kolekcionuoja 7–9-ojo dešimtme čių roko muzikos įrašus. Belaukdamas manęs grįžtan čios iš darbo gal 20 kartų per die ną skambina. Na, gal mažiau, nes esu uždraudusi skambinti be palio vos. (Juokiasi.) Aš tikrai nesu mūza ta prasme, kad plasnoju aplinkui, tūpčioju ir šokinėju. To niekada nedariau ir nesiruošiu daryti. Kas be ko, visos keturios namų kertės ir visas gyve nimas – ant mano pečių. Visgi pie tus gaminu gal du kartus per savai tę, nes daugiau neturiu nei laiko, nei noro. Aidas didelių poreikių, o ir rūpesčių tarsi ir neturi. Bet manęs tai netrikdo – juk viską moku da ryti pati. Moku ir vinį įkalti, ir, jei reikia, santechniką suremontuoti. Ir nieko čia baisaus. Aš viena vai ruoju mašiną, tvarkau sąskaitas, net stalą ir lentynas sodyboje pati sukaliau. Tai štai kokia mūza! Man regis, nereikia reikalauti iš žmogaus to, ką jis neva privalo da ryti, jeigu jis to nemoka. Tu moki, tu ir padaryk. Niekada nedariau problemų dėl buities. – Ar jaučiatės už jo pečių kaip už mūro? Tas nenumaldomas moters troškimas – už vyro kaip už mūro – ko gero, lieka neišsipildęs? – Gal taip nereikėtų kelti klausi mo. Aš juk ieškojau vyro, kuris bū tų neeilinė, iškili asmenybė. O san techniką remontuoju aš pati. Jokių problemų. Viskas, ką darau, man patinka: važinėti į autoservisą, tvarkyti namus, rūpintis gėlynais. Man visa tai teikia pasitenkinimą. Tik kartais pritrūksta laiko, kar tais pavargstu. Bet niekada neda rau iš to problemos. Gyvenime yra daug rimtesnių ir svarbesnių da lykų.
Aidas sako: „Aš nieko kito ne sugebu, tiktai rašyti eilėraščius.“ Dar priduria: „Ir tuos – nelabai“. O iš tikrųjų Aidas – poetas iki kau lų smegenų, visas persmelktas poe zijos, kūrybos. Ar būčiau aš šalia, ar nebūčiau, jis vis tiek rašytų. O tai, kad mudu kartu jau šešiolika metų ir neišsibėgiojome, vadinasi, sutapome. Ir man priimtina tokia (ko)egzistencija, ir jam, regis, gera būti drauge. – Matyt, jūsų tokia misija – ug dyti poetą? – Kartais pajuokauju: „Atsibodai. Gal reikia kokio kito talentingo ir perspektyvaus pasidairyti?“ Bė da ta, kad man reikia tik geriausio, man nereikia bet kokio. A.A.Jony nas anuo metu buvo geriausias iš tuometės kartos poetų, A.Marčė nas – taip pat. (Juokiasi.) „O Die ve, kam tau to reikia, koks skirtu mas, su kuo kankintis? – ironizuoja Aidas. – Toks pat bus ir tavo tre čiasis – tokia tavo karma.“ – Patys A.Marčėno eilėraščiai išduoda, kad jų kūrėjas ieško įkvėpimo ir gamtoje. Kur jį nu vežate – į miškus, pelkes, sody bą, Nidos kopas? – Važiuojame arba į kaimą, arba į Palangą. Vasarą daugiausia laiko praleidžiame kaime – turiu du mė nesius atostogų. Mūsų kaimas labai gražioje vietoje – tarp ežerų ir miš kų – mažytė trobelytė tiktai dviem. Bet aš ten dirbu – rašau vadovė lius mažiems vaikams, pradinu kams. Tą darbą dirbu laisvalaikiu jau 20 metų. Turbūt esu parašiusi triskart daugiau knygų už A.Mar čėną. (Juokiasi.) Kaime prie kompiuterio dir bu dažniausiai lauke, didžiulėje terasoje, o Aidas – troboje. Arba vaikšto po miškus: mėgsta gry bauti, žvejoti. Daugiausia eilė
raščių sudėlioja vaikščiodamas. Grįžta namo – užrašo. Per mano gimtadienį, patį viduržiemį, sten giamės kur nors išvažiuoti. Abu mėgstame plaukioti, nardyti, tad renkamės Egiptą, Raudonąją jūrą. Keliaujame. Vienais metais nak tį dviese lipome į Sinajaus kalną, esame keliavę į Jeruzalę, į Lukso rą, į dykumą. – Ar tarp jūsų kyla barnių dėl pinigų stokos – juk Aidas ne vaikšto į kontorą? – Bet jis dirba, jis – vienas darbš čiausių žmonių, kokius esu suti kusi. Deja, poeto darbas Lietuvo je, kaip galbūt ir visame pasaulyje, nėra deramai atlyginamas. Kas be ko, jis kartkartėm gauna stipendi ją, dar būna premijų, honorarų, ki tų pajamų. O pinigai? Kokia pra smė graužti žmogų, jei žinai, kad tuo nieko nepakeisi? Mes kažkaip verčiamės. – A.A.Jonyną, kaip supratau, palikote todėl, nes tapo nebe pakeliama. Ar tiesa, kad buvo te palikusi ir Aidą? – Taip, tai buvo. Buvau jį išva riusi. Bet tada jis susivokė, susi griebė ir… sugrįžo. Paradoksa lu, tačiau dabartinė padėtis – tai turbūt geriausias variantas, kaip galėjo susidėlioti mūsų trijų gy venimai. Nebūčiau galėjusi pa gelbėti Antanui – tuo metu buvau per daug jauna ir kvaila, nežinan ti ir nesuprantanti, ką daryti. Tam reikėjo išmanymo ir žinių. Antaną aš labai mylėjau, bet nežinojau, kad kartais, norint žmogui padėti, reikia būti labai griežtam ir žiau riam. Labai. Ko gero, reikėtų dėkoti likimui, kad viskas taip susiklostė. Už la bai daug ką esu dėkinga abiem sa vo vyrams. Jei ne jie, nebūčiau tuo, kas esu. Būčiau kitokia.
20
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn
Kasdienybė: pusryčius netikėtai nutraukia iškvietimas – vyrai žaibo greičiu nusileidžia žemyn, maunasi į batus iš anksto sukištas kelnes, ir ugniagesių automobiliai skrodžia gatves.
011: para tarp ugnies, vandens, kraujo ir Kituose kambarėliuose – 17 siau ros lovos, plikos sie
nos. Virtuvėje – elektrinė viryklė, šaldytuvas, mikrobangų krosne lės. Palangės nukrautos vyrų at sineštais plastikiniais indeliais su maistu. Klausimas buvo lemtingas
„Kavos, arbatos, pien o, picos, sumuštinių?“ – draugiškai siū lo prie dviejų stalų susėdę links mai nusiteikę vyrai, kurie jau po 20 metų dirba šį darbą ir jau ga lėtų išeiti į pensiją. Tvirti, užsigrūdinę, žilstelėję ir randuoti: matę ne vieną apdegusį, supjaustytą, paskendusį, sulaužy tą, kruviną, nutrauktomis kojomis ar rankomis, paskutines sekundes išgyvenantį ar jau mirusį žmogų. Ir ne vieną jų išgelbėję. Virtuvėje griaudėja juokas. Kaž kas, išvydęs daug maisto, juokais pasiūlo jį parduoti aukcione. „Nedraugausiu“, – atsisakiu siam pasivaišinti kolegai neva pik tai sako ugniagesys. Jų humoras – tiesus, neretai – juodas. „Būna, kad pusryčiaujate, kaip dabar, ir staiga – iškvietimas?“ – žvelgiu į virtuvėje aukštai ant sie nos kabančią ilgą švieslentę, kurio je bet kada gali atsirasti pranešimas apie įvykį ir informacija, kas tu ri važiuoti. Pildamasis į kavą pieno skyrinin kas Saulius Jakaitis gūžtelėja pe čiais ir su čia jau 24 metus dirban čiu „pensininku“ Laimiu beveik vienu metu ištaria: „Na, ne...“ Po kelių sekundžių tarsi ironiš kas pokštas pasigirsta sirena ir švieslentėje pasirodo informaci ja: „Automobilis 1“ ir „Automo bilis 2“. Trinktelėja durys: ant stalo lie ka maistas, garuojanti kava ir ar bata. Su fotografu pašokame ir mes. Puolame į pirmą aukštą. Vy rai jau spėję ne tik nusileisti me taliniu vamzdžiu žemyn, bet ir apsirengti. Įvykio vieton jie pri valo išvažiuoti per pusantros mi nutės.
Gaisras Domeikavoje
„Domeikava! Dega katilinė... Lai mės gatvė“, – girdime jau sėdėda mi štabo visureigyje „Mitsubishi Sport“, kuris pasileido paskui ug niagesių automobilius su autocis ternomis. „Ar vairuotojai noriai jus pralei džia?“ – bandome perrėkti kurti nančią sireną. „Labai geranoriškai“, – iš ran kų nepaleisdamas radijo stote lės, žvelgdamas į šalis šturmano darbą atlieka 36-erių Operacinio vad ovav im o skyr iaus vyresny sis specialistas, Vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas Rimvydas Paulauskas.
Atsisveikinant nepaspaudžia rankos
Įprastai į gaisrą važiuoja dvi 14–17 tonų sveriančios „kovinės“ maši nos iš artimiausios ugniagesių gel bėtojų komandos su 3 kub. m talpos autocisternomis ir viena iš centro, kurioje yra didžioji autocisterna, talpinanti 10 kub. m vandens. „Jei dega konteineris, paprastai važiuoja viena, jei suodžiai kamine – dvi mašinos“, – aiškina R.Pau lauskas. Degantis namas Laimės gatvėje buvo sėkmingai užgesintas. „Kaip tavo ranka, petys?“ – Rimvydas pasiteiravo Šilainiuo se, Žiemgalių gatvėje įsikūrusios penktosios komandos gelbėtojo,
Trinktelė ja durys: ant sta lo lieka maistas, garuojan ti kava ir arbata.
17 metų darbo stažą turinčio Rimv yd o klaust i nė nereik ėjo. Netrukus įsitikinome, kad auto mobiliai traukiasi iš kelio ir su stoja. „Mitsubishi Sport“ nardė tarp mašinų, užsidegus raudo nam šviesoforo signalui vos pri stabdydavo. Birštono, Šv.Gertrūdos gatvės, tiltas per Nerį... Ugniagesių auto mobilis greitai pasiekė Šilainius ir gan slidžiu snieguotu keliu artėjo įvykio vieton. „Dega ir pastogė... Toliau aiš kinamės, dirbame...“ – komenta vo komandos nariai, jau nuvykus į gaisravietę.
kuris nusiėmęs šalmą braukėsi nuo veido prakaitą. „Dar jaučiasi, bet jau gerai“, – giliai alsuodamas po sunkaus dar bo prisipažino vyras. Neseniai jis gesino degančią pir tį. Netgi per „kovinius“ drabužius, golfą, marškinėlius šiek tiek apde gė ranką, petį – reikėjo dirbti maž daug 800 laipsnių karštyje. „Danai, švedai čia neišgyventų, – šyptelėjo R.Paulauskas. – Jiems pasišiaušdavo plaukai pamačius, kaip dirba mūsų vyrai. Ten griež tai laikomasi taisyklių, o pas mus labai rizikuojama, užduotys atlie kamos greičiau.“
Pirmosios ir penktosios koman dų vyrai iš gaisravietės išvyksta atsisveikinimui nepaspaudę vie ni kitiems rankų. Tai dar vienas prietaras: jei paspaustų – netrukus tektų vėl susitikti įvykio vietoje. Nuo vaizdų pykina
Vėliau geriant kavą Kauno apskri ties ugniagesių gelbėtojų viršinin kas Vidas Kerševičius papasakojo kraupią istoriją. „Moteris norėjo nusižudyti kar tu su vaiku. Jį laikė ant rankų... – prisimena ugniagesių vadas. – Mūsų darbuotojas, apsirišęs virve, šoko nuo daugiaaukščio namo sto go ir pagriebė moterį su vaiku, sto vėjusią prie lango. Nepamiršta ugniagesiai gelbė tojai ir 2005 m. kovo 21 d. įvyku sio sprogimo buvusioje „Karigės“ baldų įmonėje. Įvykus nelaimei įgriuvo 4 aukštų pastato stogas ir perdangos, ceche kilo gaisras. Iš pastato spėjo išsigelbėti apie 100 žmonių, tačiau trys žmonės žuvo, vienas dingo be žinios ir trys buvo rasti sužeisti. „Ašt uon ias val and as dirb o me tyliai, nes norėjome girdėti kiekvieną dejonę, garsą, – aiški no V.Kerševičius. – Bet kurią aki mirką nuodėguliai galėjo griūti, bet vyrai kasė, nes kažkur dar bu vo apie 20 žmonių.“ Vyrai stengiasi viską užmiršti, nes kartais tenka matyti tokių vaiz dų, nuo kurių netgi pykina. Apde gusius, baisiai sužalotus žmones tenka pakelti, nešti, gaivinti. Ne retai tie vaizdai iškyla naktimis ir trikdo miegą. Klasėje – strateginė pamoka
Garaže ant sienos kabančiame se name televizoriuje nuolat įjungtas vienas iš labiausiai mėgstamų gel bėtojų televizijos kanalų „Discove ry“. Šias laidas nukonkuruoja tik krepšinio rungtynės: nesergančių už Kauno „Žalgirį“ čia nėra. Tiesa, laisvomis akimirkomis vyrai kartais mėgsta pažaisti kor tomis, šachmatais.
„Va“, – paklausus, kas iš jų yra geriausias šachmatininkas, juokia si gelbėtojai, rodydami į vieną jau niausių darbuotojų – 25-erių Re naldą Kuliešių. Visi pakyla ir eina į klasę, kur vyks strateginė pamoka. „Gauta informacija, kad sandė liuose užsidegė nežinomi naftos produktai. Važiuoja trys autocis ternos. Netoliese bažnyčia“, – pra neša Rimvydas ir ant stalo padeda spalvotą žemėlapį, dėlioja mašinė les, žmogeliukų figūrėles. Tuomet testuoja aplink susirin kusius kolegas. Jie turi atkreip ti dėmesį į kiekvieną detalę, vėjo kryptį, aplinkinius objektus. Ver tina, kur yra vandens hidrantai, ar yra pastatuose žmonių, kaip stra tegiškai statyti automobilius, ką panaudoti – vandenį, putas, ku rios minkština vandenį... Į 30 metrų aukštį
„Vytauto bažnyčios bokštas – 27,5 m, 17,8 m – smailė, – šaltą dieną vyrai su trimis automobiliais jau buvo prie Švč. Mergelės Mari jos Ėmimo į Dangų bažnyčios, kur dar kartą apžiūrėjo palėpę, rūsius. Dar viena, šįkart teorinė pamoka. – Kalkės, smėlis, gipsas... Gavu sios daug vandens šios medžia gos gali kristi, o tai – tonos svorio. Todėl jei dirbsite rūsyje, pirma jame aukšte negali būti žmonių. Taip pat jų negali būti, jei dirbsi te ir palėpėje, nes gali įvykti ne laimė...“ Šumacheris, arba trumpiau Šu ma, – taip vairuotoją Arūną Deksnį vadina kolegos, paspaudžia auto mobilyje esančiame kompiutery je nupieštą vėžlį. Net 42 m aukš čio keltuvo automatinės kopėčios iš lėto kyla aukštyn. Zuikį vaizduo jantį piešinėlį reikėtų spausti ypač skubant. Paniškai aukščio bijantys žmo nės ugniagesiais nedirba, tačiau net ir drąsiems prie aukščio rei kia įprasti. „Įmanoma, – šypsosi R.Pau lauskas, prisiminęs, kad pirmą
21
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn Kaune – šešios ugniagesių gelbėtojų komandos
Ugniagesys gelbėtojas kraupius vaizdus nedelsiant išjungia
Pirmosios būstinė – Centre, antro
sios – Šančiuose, trečiosios – Elekt rėnų gatvėje, ketvirtosios – Mituvos gatvėje, penktosios – Žemaičių gat vėje, šeštosios – Garliavoje. Šilainiuose esančioje būstinėje
budi specializuota narų brigada. Kiekviena pamaina turi savo vadą. Yra skyriaus vadas, skyrininkas ir ugniagesiai gelbėtojai. Pirmoji komanda turi keltuvą su
42 m aukščio kopėčiomis. Lietuvo je tokių keltuvų yra trys. Dar kau niečiai turi keltuvą su 36 m kopė čiomis. Kopėčiomis pakilus į 18 m ir didesnį aukštį galima nusileisti specialiu liftu. Trečioji komanda turi speciali
Artūro Morozovo nuotr.
mirties kartą, kai jam buvo 18 metų, per apmokymus jis turėjo lipti beveik vertikaliomis kopėčiomis į 30 m aukštį. – Greta nebuvo jokio ob jekto. Nusileidus ant žemės vir pėjo kojos.“ Nelengva ir dūmų pilnoje patal poje, kai beveik nieko nesimato, – turi laikytis taisyklių, nesutrikti. Svajonė ir mažas vaikas
Kartais autocisternos net nespė ja grįžti į garažą ir vėl turi važiuoti įvykio vieton. Taip yra buvę net ke turis kartus iš eilės. Po gaisro van dens prisipildoma gatvėse įreng tuose hidrantuose. „Teko ir Naujųjų metų naktį, vos išmušus dvyliktai, išvažiuoti. Ir be veik visoms mašinoms, – pamena gelbėtojai ir šypsosi prisiminę kitą įvykį, kai kepė šašlykus, o tuo me tu reikėjo vėlgi skubėti į įvykį. – Kai grįžome – mėsa jau buvo su degusi.“ Pasakojama, kad kiekvieno ug niagesio svajonė – išgelbėti ir ant rankų išnešti neapsakomo gro žio moterį. Deja, taip būna tik fil muose. Vyrai juokiasi: kartą į gaisrą nu vykę ugniagesiai pranešė, kad bute – ypatingo grožio moteris. Kopė čiomis greitai užkopęs gelbėtojas pro langą išvydo, kad ten, švelniai tariant, itin drūta moteris. „Atrodė, kad tai – eilinis gais ras Šančiuose netoli geležinkelio, – pamena kitą įvykį tuomet pa mainos vadu dirbęs R.Paulauskas. – Šeimininkai ir kaimynai tvirti no, kad žmonių mūriniame dviejų aukštų name nėra. Tai patvirtino ir žvalgyba. Bet staiga viena mote ris suklykė: degančiame name yra vaikas!“ Berniuko ieškojo ne vienas vy ras. Buvo brangi kiekviena sekun dė. Jiems pavyko rasti ketverių mažylį. Išnešus į lauką jis buvo be sąmonės. Turbūt neįmanoma žodžiais nu sakyti mamos ir gelbėtojų laimės, kai po atkaklių gelbėtojų pastangų vaikas pramerkė akis.
zuotų automobilių. Vieno jų auto cisterna pripildyta 4 kub. l putų. Ki tas veža vadinamąsias rankoves, iš kurių galima sudaryti 2 km ilgio ma gistralę vandeniui švirkšti. Kiekvienoje gaisrinės komandoje
yra bent dvi kovinės mašinos. Jose yra kvėpavimo aparatų, deguonies atsargų, pjovimo, plėšimo, kirpimo ir kitokios įrangos.
Pensininkas: 44-erių L.Paulauskas ugniagesiu dirba jau 24 metus.
Ugniagesio komplektą sudaro ko
Darius Sėlenis
vinė apranga (apsaugo nuo karščio, nepraleidžia vandens), kirvukas, ugniagesio gelbėtojo diržas, pro žektorius. Autocisternose paprastai yra 3
kub. m vandens, didžiojoje –10 kub. m vandens. Mažosios sveria apie 14–17 t, didžioji – 24 t. Standartinė rankovė (žarna) yra
apie 20 m ilgio. Įprastai iš penkių rankovių sudaroma 100 m ilgio magistralė. Per sekundę iššvirkščiama nuo
3,5 iki 7 l vandens. Lafetiniu švirkš tu, kuris yra pastatomas ant žemės arba tvirtinamas ant kopėčių, iš švirkščiami 28 l vandens. Viena 3 kub. m talpos cisterna ištuštinama maždaug per 10 min. „Iveco Magirus“ 100 km kelio su
naudoja apie 36 l dyzelino.
Patarimai Jei patys negalite užgesinti gais
ro, pasistenkite nepadaryti skers vėjo: uždarykite duris, langus. Dūmų pripildytame kambary
je geriausia ne bėgti, bet ropoti ke turiomis ar šliaužti: žemiau – dau giau oro.
d.selenis@kaunodiena.lt
Ugniagesiui gelbėtojui Laimiui Paulauskui – tik 44-eri, tačiau kresnas vyras jau ketveri metai yra pensininkas.
– Kuo jums patinka ši profesi ja? Ar dėl to, kad gaunate dide lė dozę adrenalino? – klausia me 24 metus ugniagesiu gelbėtoju dirbančio vyro. – Patinka padėti žmonėms, nors šiais laikais turbūt sunku rasti žmogų, kuris norėtų padėti. Grį žau iš kariuomenės ir tapau ug niagesiu, kuriuo norėjau būti nuo vaikystės. Tėtis šiame darbe dirbo 17 metų. Vaikas būdamas žaisda vau gaisrininką. Be to, darbo yra, nereikia va žiuoti jo ieškoti į Angliją, – liūd nokai ir ironiškai šyptelėja. – Adrenalinas? Ne, to nėra. Nors atostogų pabaigoje gal ir jaučiasi jo trūkumas. – Koks vyras negalėtų būti ug niagesiu gelbėtoju? – (Gūžtelėja pečiais) Nežinau... Na, drąsos reikia. Kraujo turė tų nebijoti. Mano sūnūs dvynukai sakė niekada jais nebus. Nenori. Bijo kraujo.
Tenka matyti daug kraupių vaizdų. Po avarijų reikia traukti iš automobilių lavonus, apdegu sius žmones. Nekokie vaizdai. Ši lumos trasose randame negyvėlių. Kvapas nekoks. Turime, tiesa, de guonies kaukes. Dažniausiai sude ga asocialūs arba, kaip mes vadi name, užribio žmonės. – Košmariški sapnai labai per sekioja? – Ne. Spragt, ir viską išjungi. Už darome duris, išjungiame šviesą ir – namo. – Natūralu paklausti, koks įvy kis įstrigo? – Jonavos „Azoto“ avarija. Tuo met buvau jaunas. Armijoje buvo sunku, tarnavau Karelijoje, radio lokacijos centre, prie sienos. Bet Jo navoje aštuonias valandas bėgioti su dujokauke buvo labai sunku. Tie neįprasti cheminiai kvapai... – Ar buvo kad a nors labai baisu? – Iš pradžių, kai pradėjau dirb ti. Kartą sutrikau pilname dūmų daugiaaukščio namo kambaryje. Tuomet naudojomės prastais ru siškais kvėpavimo aparatais, juos vadinome kipais. Beveik nieko nesi matė. Kambaryje buvo daug spin
Artūro Morozovo nuotr.
tų ir aš pasimečiau, neradau išėji mo. Po keliolikos sekundžių panikos prisiminiau, kad yra rankovė, nu siraminau iškvėpdamas ir įkvėp damas. Nemalonu būna ir ant stogo. Sušlampame, jei šalta, žiemą vis kas būna apledėję, slidu. Esu per gaisrą įkritęs pro stoglangį fer moje. Kartą įkritau pro stogą, ku ris buvo išklotas plonomis lente lėmis. Laimė, buvo neaukštai – tik šeši metrai. – Pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis tenka staiga išlėkti į įvykio vietą? – Buvo taip kartą. Vos spėjome pasveikinti vienas kitą, stalas bu vo padengtas ir staiga – iškvieti mas. Buvo jų ir likus iki darbo pa baigos kelioms minutėms. Jei būna pasirengusi kita pamaina, važiuo ja jie, bet kartais tenka ir besiren giantiesiems namo. – Ašarų būna daug? – Būna. Žmonės netenka savo na mų. O kartais – ir artimųjų. Sten giamės padėti. Suteikiame pa galbą, nuraminame ir dirbame toliau. – Ar dažnai žmonės dėkoja? – Retai.
Statistika Ugniagesių gelbėtojų žargonas
2010 m. Kaune įvyko 1 029 gais
10 kub. m vandens cisterna – de
2010 m. Kaun e atl ikt a 615 gel
šimtokė.
bėjimo darbų, Kauno rajone – 196; 2011 m. atitinkamai – 523 ir 180.
rai, Kauno rajone – 344; 2011 m. ati tinkamai – 967 ir 359.
Viršininkų automobilis „VW Ti
guan“ – Kiškis.
2010 m. Kaune ir Kauno rajone
Kai skubiai reikia vandens – vary
žuvo 21 žmogus, 2011 m. – 15 žmo nių.
kit žarnas. 2010 m. išg elb ėt i 194 žmon ės, Autocisternos – AC.
2011 m. – 61 žmogus.
22
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn
Rojaus kampelyje – akistata su sku
Artima: buriuotojo A.Burkšo akį traukė Reunione prišvartuoti laiveliai.
Akibrokštas: A.Burkšui ir jo bendražygiams poilsiaujant viename paplūdimių, gelbėtojai iškėlė vėliavą, įspėjan Realybė: aplink turistus nuolat spiečiasi būriai išmaldos prašančių vaikų.
Smaragdiniai paplūdimiai, saulė, šiluma – atrodytų, tikra palai ma prie pastelinio kraštovaizdžio ir permainingo klimato pri pratusiems lietuviams. Deja, į kelionę po Indijos vandenyno sa las išsiruošusiam neringiškiui Arūnui Burkšui rojaus kampeliu vadinamame krašte teko patirti ne tik džiugių akimirkų, bet ir sukrečiančių akibrokštų.
Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Įveikė tūkstančius kilometrų
Keistenybės: ant skurdžios lūšnelės puikuojasi bareljefas.
Išmonė: kruizų keliautojus auksarankiai masina jų laivo modeliais.
Verslininkas ir jo žmona Valentina – aistringi keliautojai. Į kruizą lai vu pora išsirengė pirmą kartą. Iš kyla iš Mauricijaus prabangiu lai neriu „Costa Allegra“, užsukant į Seišelius, Madagaskarą ir Reunio ną, sutapo su sutuoktinių bičiulio gimtadieniu. Tad laive, kuriame telpa apie 1000 turistų, išsiskyrė ir nemaža lietuvių kompanija. Kaip suskaičiavo keliau tojai, per dvi savaites, aplankant vis kitą uostą, vandeniu buvo įveikta apie 10 tūkst. kilometrų. „Costa Allegra“ – tos pačios italų kompanijos, kuriai priklau so ir liūdnai pagarsėjusi „Costa Concordia“, kruizinis laivas. Pas tarasis laineris katastrofą patyrė praėjus vos porai dienų po to, kai A.Burkšas ir jo bendražygiai grįžo į Lietuvą. Pašnekovas neneigė, kad šis įvy kis nejučia sugrąžino į kelionę ir privertė susimąstyti, kokių pada rinių galėjo laukti, jei avariją būtų patyręs jų laivas.
„Nors tai ne pats didžiausias laineris, bet masteliai vis tiek įspūdingi – šimtai kajučių, daug aukštų. Atrodo, gerai moku orien tuotis aplinkoje, tačiau patekus į tokį laivą bent jau pirmą dieną la bai sunku susigaudyti“, – kalbė jo A.Burkšas.
Sakoma, kad pirma Dievas sukūrė Mau ricijų, o tik paskui – rojų. Iš tiesų ten – daug vargo.
Banga apvertė laivelį
Turistams iš Lietuvos teko patir ti ir kvapą gniaužiantį nuotykį – išgyventi savotišką mini katast rofą. Tai nutiko keliautojų kruiziniam laivui prisišvartavus viename Ma dagaskaro uostų. Lietuvių kompanija išsinuomojo tris laivelius, kad galėtų paplaukio ti tarp salų, ir vieną ekipažų išvertė didžiulė banga. Apvirtus nedidukui
katamaranui, 15 žmonių, tarp kurių buvo ir trys vietiniai gidai, sukri to į vandenį. Pasak patyrusio bu riuotojo, jam tokie atsitikimai – ne naujiena. „Daugumai tai buvo šokas, kai kurie net nemokėjo plaukti. Bet galiausiai visi sėkmingai sulipo me ant mažiuko laivo dugniuko. Viena moteris saloje buvo nusi pirkusi labai gražią staltiesę, tad ji mums ats tojo bur ę. Žin om a, šaukėmės pagalbos, bet neprisi šaukėme, iki artimiausių salų – 7–8 kilometrai“, – prisiminė pa šnekovas. Nelaimėliai liko be jokio ryšio su aplinkiniu pasauliu, bet su viltimi, kad anksčiau ar vėliau vėjas pri neš juos prie kranto. Lietuviai bu vo priblokšti gelbėtojų neveiklumo – pagalbos jie sulaukė tik po dvie jų valandų. „Reakcijos buvo nulis, tik vos ne prieš pat išplaukiant kruizi niam laivui, kai likusieji mūsiš kiai grįžo į laivą ir pakėlė vėją, pradėjo mūsų ieškoti. O smagiau sia, kad visai prieš pat pasirodant gelbėtojams aplinkui ratus pradė jo sukti du rykliai“, – makabriš
23
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn
urdu ir rykliais Nelaimėliai liko be jokio ryšio su ap linkiniu pa sauliu, ta čiau su vil timi, kad anksčiau ar vėliau vėjas prineš juos prie kran to. Lietuviai buvo pri blokšti gel bėtojų ne veiklumo – pagalbos jie sulaukė tik po dviejų valandų.
Prabanga: „Costa Allegra“ – tarsi didelis pramogų ir poilsio kompleksas ant vandens.
Viltis: tikėdamiesi vieno kito dolerio vietos gyventojai nuolatos pasirengę sutikti laineriu atplaukiančius pa-
siturinčius poilsiautojus.
ančią, kad maudynės gali būti pavojingos.
ki momentai iki šiol gyvi A.Burk šo atmintyje. Nustebino seksualios sėklos
Daugelį pasaulio šalių išmaišęs A.Burkšas pripažino, kad egzo tiškose sal ose kel iautoj us pir miausia paperka gamtos grožis, o atvykėlius iš žiemos sukausty tų kraštų – žinoma, ir vasariška šiluma. Tad neringiškis prisipažino, kad žiema, kai už lango nespaudžia šal tukas ir nematyti sniego, taip pat buvo gana egzotiška patirtis. „Nebuvo nė dienos, kad būtų mažiau kaip 25 laipsniai šilumos. Kiekviename paplūdimyje – šil tas, skaidrus vanduo, gali tiesiog nerti su vamzdeliu ir gėrėtis įspū dingomis žuvimis. Žinoma, kraš tuose, kur šilta, gamta visur graži. Jūros gyvūnija šiame regione kiek skurdoka, bet krante, tuose pa čiuose Seišeliuose, gali išvysti cha meleonų, įspūdingo dydžio vėžlių, Madagaskare – baobabų, kurių gali tikrai ne visur pamatyti. Ir, be abe jo, stebino augalų įvairovė“, – pa sakojo pašnekovas. Seišeliuose keliautojai apsilan kė botanikos parke, kur išvydo di džiausias pasaulyje augalo sėklas. „Jos atrodo seksualiai, tarsi kiau šidžių formos. O dydžio – kaip ke turi krepšinio kamuoliai“, – įspū džiais dalijosi A.Burkšas. Norėjosi kuo greičiau pabėgti
Pašnekovo žodžiais, nors turistai į šiuos kraštus masinami skambia reklama, jos turinys ne visiškai ati tinka tikrovę. „Apie Mauricijų sakoma, kad pir ma Dievas sukūrė Mauricijų, o tik paskui – rojų. Iš tiesų ten – daug
vargo. Labiausiai šiuose egzotiš kuose kraštuose stebina kontras tas tarp skurdo ir grožio. Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie ten su sikūrė gerą socialinį būvį“, – kal bėjo verslininkas. Keliautojus ypač sukrėtė skurdas Madagaskare. „Atplauki į kokį uostą ir matai ne dešimtis, o šimtus jaunų vy rų, sėdinčių ir laukiančių bet ko kio darbo. Žmonės už du dolerius per dieną plaktukais skaldo dide lius akmenis. Negali likti abejingas, kai matai, kokios jų buities sąlygos, kaip jie gyvena, – kalbėjo pašneko vas. – Visą tą laiką, kol tu ten bū ni, kažkas įsikibęs į ranką prašo iš maldos. Bet negali visų sušelpti ir nežinai, kaip elgtis, atrodo, kad kai duodi, iš jų tyčiojiesi.“ Pasak A.Burkšo, net kitose jo ap lankytose vargingose, kad ir Loty nų Amerikos, šalyse tokio slogaus įspūdžio patirti neteko. Jį ir bend rakeleivius stebino, kodėl į tokias vietas rengiamos ekskursijos. „Ko ten važiuoti žiūrėti? Iš tokių vietų norisi tik kuo greičiau pabėg ti. Tikrai gyvenime nežadu grįžti į Madagaskarą“, – sau prisižadėjo keliautojas. Ar A.Burkšas dar kada susigun dytų kokiu kruizu? Vargu – prisi pažino pašnekovas. Verslininkas neneigė, kad tai gana brangus ma lonumas. „Jokiu būdu nesigailiu, tai bu vo įdomi patirtis. Bet už tiek pini gų būtų galima susiorganizuoti dvi keliones kur nors kitur. Žinoma, yra žmonių, kurie tik taip ir poilsiauja. Štai mūsų laive buvo gana daug ru sų – kai kurie jų kruizu plaukia po dvidešimt kelintą kartą“, – šypso josi pašnekovas.
Arūno Burkšo asmeninio archyvo nuotr.
24
šeštadienis, vasario 18, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Greituolis Šumacheris: nespėjome, vaikas žuvo
Astrologinė prognozė vasario 18–24 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Patirtis: ugniagesys gelbėtojas A.Deksnys vairuoja puikiai, bet inci-
dento neišvengė.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Šuma arba Šumacheriu jį vadina todėl, kad greitai ir gerai važiuoja. Taip vairuoja 44-erių uginiagesys gelbėtojas Artūras Deksnys. Jis pats kuklinasi: „Greitai važiuoju. O ar gerai – dar neaišku.“
– Ir seniai – taip? – Vairuoju 23 metus, seniau dir bau Jonavos „Achemoje“. Kaune anksčiau važinėjau seno „Iveco Magirus“ modelio automobiliu. Senu kaip ir aš. Gimiau 1967 m., o jis buvo 1963-iųjų laidos, be vai ro stiprintuvo. Pamenu, kai pirmą kartą išvažiavau į įvykį, nubrėžiau automobilio šoną. Va toks iš ma nęs Šumacheris. – Jūs taip pat laikotės prietaro – neblizginate batų? – Aha, yra toks prietaras. Anks ti ryte batų blizginti nereikia. Vos grįžus iš įvykio pildyti kelio nės kortelės taip pat nevalia, nors pildyti yra privaloma. Sakoma, kai užpildai, iškart vėl tenka iš važiuoti į įvykį. – O jei važiuojant į gaisrą ke lią perbėga juoda katė? – Nebuvo to, manau, kad nerea guočiau. Nors gal ir tikiu, kad tai – blogas ženklas. – Žmonės gatvėse, kaip ma čiau, gaisrininkų automobi lius praleidžia geranoriškai?
Artūro Morozovo nuotr.
– Praleidžia. Svarbu, kad jie įver tintų situaciją: ar geriau sustoti, ar pavažiuoti į dešinę, kur palikti tarpą pravažiuoti. Labiausiai su trinka moterys ir blaškosi arba iš kart sustoja. – Kokiu greičiu teko važiuo ti mieste? – 80–90 kilometrų per valan dą. Lėkti tarsi išdegus akis nega lima. Kartą važiavome Veiverių gatve, artėjome prie sankryžos su Europos prospektu. Visi sustojo, praleido, o mes kirtome prospek tą. Tuo metu užsidegė žalia švie sa, o iš Europos prospekto dide liu greičiu prieš pat mus pralėkė automobilis. Trūko akimirkos, ir mes ZIL-u būtume atsitrenkę į jį. Šiurpas apėmė. Viską lėmė aki mirka. Sunkiausia, kai kyla gais ras daugiabučių rajone. Ten vaka rais kiemai prigrūsti automobilių ir privažiuoti neįmanoma. – Adrenalino vis trūksta? Ypač po atostogų? – Gal ir yra poreikis. Kai po ato stogų sugrįžti, iškart kitaip jau tiesi. – Kokią situaciją prisimenate šią akimirką? – Stengiamės pamiršti... Sken duoliai... Kažkodėl jie būna tarsi boksininko pozoje. Sulenkta ko ja, rankos... Ir paskendęs mažas vaikas. Nespėjome... Ir vos lie žuvį apverčianti iš girtumo jo ne saugojusi mama...
Ugniagesių gelbėtojų grafik as Pamaina keičiasi 7.30 val. Tech
nik os bei pat alp ų pat ikr in im as – 7.30–8 val. Profesinio pasirengimo užs iėm im ai, techn in io, priežiūros rem ont o ir apl ink os tvark ym as – 8–11.30 val. Pietūs – 11.30–12.30 val. Profesinio
pasirengimo užsiėmimai, remonto ir aplinkos tvarkymo darbai – 12.30– 17 val. Pavakariai – 17–17.30 val. Pam ain os vad ui skirt as laik as –
17.30–20 val. Vakarienė – 20–21 val. Fizinis lavinimas – 21–22 val. Užs iėm im ai, ties iog in ių vad o
vų pavedimų vykdymas ir poilsis tiesioginiam vadovui leidus – 22– 6 val. Pasirengimas pamainų keiti muisi 6–70.30 val.
Savaitgalis permainingas. Rimti įsipareigojimai neleis jums tinginiauti ir galbūt teks uoliai padirbėti. Labai saugokite sveikatą, nenumokite ranka į negalavimus, antraip galite įsitaisyti ilgalaikę lė tinę ligą. Venkite svaigalų. Nuo pir madienio porą dienų norite ar ne norite teks daugiau bendrauti, o gal ir dalyvauti susirinkimuose, vie šuose renginiuose. Regis, patirsite kolektyvo ar visuomenės susido mėjimą jumis. Nuo trečiadienio dar labiau susilpnės imunitetas. Gali mas karščiavimas, trauma. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį draugai, pažįs tami gali jus suvilioti savo keistais pasiūlymais. Arba tiesiog jūs savo iniciatyva su nepažįstama kompanija leisitės į ekskursiją, da lyvausite pristatyme, konferenci joje ir ten įsiliesite į įdomių žmonių būrį, užmegsite pažinčių. Kitos sa vaitės pradžioje pravartu užbaigti suplanuotus darbus, o nuo trečia dienio jau galima pagalvoti ir apie kitokius užmojus. Vis dėlto ven kite rizikos, azartinių lošimų, nes saugūs nebūsite. Galite ir susirgti, ir susižeisti, ir patirti nerimo dėl vaikų bei santaupų. DVYNIAI (05 21–06 21)
Periodo pradžioje tikėtina išlaidavimo arba tvarkymo si manija. Jums norėsis atsikratyti seno balasto arba ruoštis tam tik ram atsinaujinimui – pradedant drabužiais, šukuosena, baigiant dalykine veikla, gyvenimo būdu ar vieta. Jeigu į generalinį namų tvar kymą įtrauksite ir šeimos narius, viskas pavyks smagiau ir greičiau. Kitą savaitę jums gali tekti vykti į komandiruotę arba priimti specia listus iš užsienio. Į periodo pabaigą būkite atsargesni, nes išaugs avari jų, gaisrų, traumų grėsmė. VĖŽYS (06 22–07 22)
Periodo pradžioje sustip rės geros partnerystės, da lijimosi mintimis ir jausmais po reikis. Jei reikia ką nors išsiaiškinti su antrąja puse, turbūt nebedel site. Kalbos suksis apie egzotišką kelionę, ateities planus. Nuo pir madienio per porą dienų pravartu sutvarkyti pradėtus ir nebaigtus finansinius reikalus, dokumen tus, susimokėti mokesčius. Tre čiadienis atneš naujų rūpesčių ir intencijų. Norėsis naujovių, kils rizikingų sumanymų. Neskubėki te jų tuoj pat imtis, nes aklai grie bęsi iniciatyvos galite nudegti. At sargiai kelyje.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje turėsi te noro padirbėti, tad pra vartu aukoti dalį savaitgalio ir už baigti skubius darbus, talkinti šeimos nariams. Regis, jūsų pini ginė gali stipriai suplonėti dėl no ro atnaujinti namų apyvokos reik menis, garderobą, kosmetiką. Nuo pirmadienio numatoma nemažai santykių aiškinimosi su gyvenimo ar verslo partneriais, konkurentais. Dėl finansinių, turtinių peripetijų galimi ginčai arba rašytiniai įsipa reigojimai. Tikėtinos išlaidos, su sijusios su kelione. MERGELĖ (08 24–09 23)
Periodo pradžioje domins įvairūs laisvalaikio užsiė mimai ir būsite nusiteikę daugiau dėmesio skirti vaikams. Su savo at žalomis vaikštinėsite po parduotu ves arba eisite į kiną, teatrą. Galbūt dėl to pristigs dėmesio antrajai pu sei ir sulauksite keistos reakcijos. Saugokitės aferistų ir kontaktų su sergančiaisiais užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis. Kitą savai tę iki trečiadienio tiktų užbaigti senus darbus. Venkite aplaidumo, nesąžiningumo. Periodo pabaigoje gali paaštrėti konfliktai su prieš jus nusiteikusiais žmonėmis. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžia nenuvils, jei sugebėsite apsisaugoti nuo infekcijų, apsinuodijimo. Ga li būti, kad sulauksite svečių ar pa tys kur nors lankysitės, vaišinsi tės. Vien iš mandagumo neverskite savęs valgyti abejotinos kokybės maisto, vartoti svaigalų. Nuo pa našių rizikingų dalykų pasaugoki te ir vaikus. Kita savaitė prasidės su kūrybiniu polėkiu, meilės svajonė mis, o gal ir kai kurių vilčių išsipil dymu, tačiau nuo trečiadienio jau teks pasinerti į varginamus darbus arba rimtai gydytis, tirtis sveikatą. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžioje susitik site su žmonėmis, kurių ilgitės, kurių nuomone ir kom petencija pasitikite. Numatoma įdomių pokalbių, dėmesio vertos informacijos. Romantiškų iliuzijų gali gimti dėl žavaus flirto. Tikė tinas meninis įkvėpimas. Kitą sa vaitę būsite šeimyniški, mylintys, tačiau aplink jus gali sukiotis ne sąžiningi asmenys, sukčiai. Ver čiau susilaikykite nuo azartinių žaidimų ir lengvabūdiškų meilės intrigų. Pasaugokite nuo pavojų vaikus. Pati periodo pabaiga ne palanki sveikatai. Galimos ir ga mybinės traumos.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Periodo pradžioje domins įvairios prekės ir paslaugos, tad turbūt pirksite ar prekiausite, ieškosite informacijos apie kokybę, kainas arba reklamuositės. Būtų ge riau, jei namuose vengtumėte svai gintis alkoholiu. Atkreipkite dėmesį į vandentiekio ir dujų įrangos būk lę. Kitą savaitę iki trečiadienio pra vartu atsakyti į senus paklausimus, neatsakytus laiškus, užbaigti pra dėtus straipsnius ir kt. Gautą in formaciją derėtų blaiviai įvertinti ir atskirti nuo gandų. Į periodo pa baigą augs traumų grėsmė. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį būsite neblogai nusiteikę ir jausmingesni nei paprastai. Noriai diskutuosite, filosofuosite, domėsitės žiniask laidos pranešimais, politika. Tur būt neblogai pasiseks, jeigu laiky site egzaminą, rašysite straipsnį, siųsite CV. Kitos savaitės pradžio je derėtų užbaigti neatidėliotinus nuosavybės, komercinius reika lus, pasirašyti sutartą verslo san dorį ar pan. Nuo trečiadienio kils naujų stimulų, bet kai kurie iš jų dvelks rizika, būsimais konfliktais. Regis, jūs karingai ginsite savo tie są ar nuomonę. VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį jus traukte trauks svaigalai ar kitokie svaigini mosi būdai, domins filosofija. Gali te prisipirkti tokio pobūdžio prekių, prisisiųsti iš interneto literatūros, filmų. Pasisaugokite sukčių ir patys nesukčiaukite. Kitos savaitės pra džia žadins sentimentalias emoci jas, norą išreikšti kūrybinį poten cialą. Nuo trečiadienio jūsų galva jau bus kupina minčių apie turti nius klausimus, pinigines proble mas. Versle galimi mokesčių ins pektorių patikrinimai. Į abejotinas aferas verčiau nesivelkite. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį būsite labai per mainingi ir skirtingiems žmonėms darysite vis kitokį įspū dį. Vieni galės prisiekti, kad jūs la bai komunikabilūs, pilietiški, racio nalūs, o kiti – visiškai atvirkščiai, t.y. manys, kad esate atsiskyrėliai, nepraktiški svajotojai, skrajojan tys padebesiais, nepatikimi. Ne piktnaudžiaukite svaigalais. Labiau grės infekcijos, apsinuodijimai. Šia prasme pavojinga ir kita savaitė, nes jums stigs atsparumo tiek fi ziškai, tiek psichologiškai. Lengvai galite pasiduoti netikusioms pa gundoms ir dėl to nukentėti. Sidonija
25
Šeštadienis, vasario 18, 2012
menas ir pramogos
Barbora ir jos feministiška paletė Dailėtyra, palyginti su literatūrologija, at silieka tyrinėdama moterų kūrybą – tai pripažįsta patys dailėtyrininkai. Šią spra gą sumažino šiomis dienomis Kaune pri statyta įspūdinga įvairiomis prasmėmis knyga „Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai“.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
mo meilę lietuvių dailininką Vla dą Didžioką.
Jos grįžta pamažu
Krikštas ir vardynos
Pasak dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, žmonės, paprašyti išvardyti kelias netolimos praeities lietuvių dailininkų pavardes, mi ni tik vyriškas, tarsi nebūtų nė bu vę Domicelės Tarabildienės, Marcės Katiliūtės, Barboros Didžiokienės, Olgos Kalpokienės-Dubeneckienės, Veronikos Šleivytės ar, pavyzdžiui, Marijos Teresės Rožanskaitės. Greič iaus iai tod ėl po ilg ų R.Rachlevičiūtės vaikščiojimų po įvairias institucijas, ieškant kny gos apie užmarštin nugramzdin tą dailininkę B.Didžiokienę leidė jo, juo sutiko tapti būtent Vilniaus universiteto Lyčių studijų cent ras. Kita vertus, šis pasirinkimas – neatsitiktinis. B.Didžiokienės kū ryba – tai bene pirmas mėginimas Lietuvos mene pažvelgti į moterį ne vyro, o moters akimis. Dailinin kė, pati visą laiką buvusi savo vyro šešėlyje, kūryboje plačiai išplėto jo ano meto moters problematiką, neigė stereotipinių vyro ir moters santykių vaizdinius. R.Rachlevičiūtės sudaryta kny ga atveria originalaus braižo meni ninkės, iš Sankt Peterburgo kilusios Varvaros Gorochovos gyveni mo kelią. Tie išgyvenimai – nuo vaikystės iki mirties – užfiksuoti jos pačios aprašytame gyvenime. Rankraštis buvo ir tebėra saugo mas Nacionaliniame M.K.Čiurlio nio dailės muziejuje ir tapo knygos pagrindu.
V.Didžiokas su Varvara susituokė 1917 m. Baigėsi Pirmasis pasauli nis karas, prasidėjo sunkūs pore voliuciniai metai. Jauna nepasi turinti Didžiokų šeima išvažiavo į Lietuvą. Nuolatiniai nepritekliai, prasti santykiai su vyru ir jo tėvais Vilniuje privertė Varvarą išvykti į Minską pas tėvą, kad po to vėl su sitiktų V.Didžioką ir tarsi pradėtų iš naujo. Atsinaujinus ryšiams su V.Di džioku, Lietuvoje ji nuolat gyve no nuo 1921 m. Puikiai išmokusi lietuvių kalbą, persikrikštijusi, ta pusi Barbora ji tikru Lietuvos pa triotu augino ir sūnų Jurgį. Deja, jis anksti mirė nuo tuberkuliozės, kaip ir vos 54-erių sulaukęs garsu sis jos sutuoktinis, nuo kurio ji pa tyrė daug nuoskaudų ir asmeninio pažeminimo.
ir užkandžiaujame kas sulig savo skonio“, – kitoje šios karikatūros pusėje užrašė B.Didžiokienė (1922 m.).
Be to, daugybė dailininkų kū rė teatro dekoracijas ir kostiumus. B.Didžiokienė taip pat pažino teat rą, jo užkulisius bei žvaigždes. Tad neatsitiktinai jos kūryboje ryškios bohemos susibūrimų temos. Ren giamoje antroje knygos dalyje bus galima sužinoti, kas dėjosi tuo se bohemos vakarėliuose, kuriuos aprašė B.Didžiokienė. Išsiskyrė drąsa
Susipažino studijoje
„B.Didžiokienės prisiminimai – tai apie moterį ir dailininkę ru sų kalba parašytas tekstas, ne sirūpinant jo skyrių išdėstymu, proporcijomis, skyryba ir kito mis privalomybėmis, – apie dai lininkės gyvenimo aprašymą kal bėjo R.Rachlevičiūtė. – Tai tekstas apie Varvaros nerūpestingą mer gystę Sankt Peterburge ir Barbo ros skausmingą moterystę tarpu kario Lietuvoje, kūrėjos kelionę iš rusų simbolizmo, moderno į so vietinio laikotarpio meno kemsy ną su tarpine stotele nepriklauso moje Lietuvoje.“ Jaunutės Varvaros gyvenimas Sankt Peterburge buvo paženklin tas rusų kultūros pakilimo, vadinto Sidabriniu amžiumi. 1917 m. Spa lio revoliucijos, Pirmojo pasaulinio karo atšiaurūs šuorai prislopino išsilavinusios jaunosios Varvaros gyvenimo spalvas. Jai teko dirbti telegrafe, kad padėtų šeimai ir ga lėtų vakarais lankyti privačią dailės mokyklą, kur sutiko savo gyveni
Požiūris: „Mes (B.Didžiokienė, L.Kalpokienė ir A.Herbačiauskienė – aut. past.) randamės Kauno „kabake“
Išsiskyrė ji drąsa, vaizduodama ano meto moterų judė jimo aktyvistes. Išgarsino lėlių motyvai
B.Didžiokienę Lietuvoje išgarsino jos tapytos lėlių kompozicijos, ku riomis, anot dailėtyrininkės Justi nos Augustytės, ji pradėjo dailinin kės karjerą, debiutavusi parodose. B.Didžiokienės tapytos lėlės – tai sumažintos žmonių kopijos, imi tuojančios žmonių gyvenimą. Daž niausias jos lėlių kompozicijų šal tinis – teatras. Anot J.Augustytės, teatrališku mas apskritai buvo būdingas tar pukario Lietuvos kultūrai. Pavyz džiui, populiarieji maskaradai, kuriuose buvo galima pademonst ruoti savo išmonę ir kūrybą.
B.Didžiokienės teptukui priklauso ir portretai, įėję į lietuvių dailės is toriją. Dailininkė paliko daug kari katūrų ir šaržų, kuriuose nepiktai pašiepiami ir nežinomi, ir lengvai atpažįstami asmenys – taip autorė pelnė žiūrovų simpatijas, susido mėjimą 1932 m. Kaune surengtoje personalinėje karikatūrų parodoje. Dažniausiu Barboros šaržų tai kiniu tapdavo sūnaus krikštatėvis Petras Kalpokas. Ji pati kartais irgi lankėsi bohemos pamėgtuose res toranuose – apie tai byloja jos išli kusi karikatūra šia tema. Kita B.Didžiokienės kūrybos te ma – tarpukario dailės kūrėjų gy venimas. Tuose darbuose atpažįs tami garsūs dailininkai, kuriuos ji perteikdavo per savo požiūrio pri zmę. Išsiskyrė ji drąsa, vaizduoda ma ano meto moterų judėjimo ak tyvistes, griaudama vyro – šeimos galvos statusą, o tai visuomenė su tiko priešiškai. Kita jos kūrybos sritis – scenog rafija, nors įgyvendintų scenoje jos darbų buvo mažai. Scenografija ir kostiumai spektakliui „Spragtukas“ geriausiai atspindi jos, kaip teatro dailininkės, braižą. Vėlyviausio jos kūrybos laikotarpio dalį sudaro na tiurmortai, keletas peizažų. Buvo vieniša
Kasdieniame gyvenime B.Didžio kienė vengė viešumos, artimai
bendravo tik su dailininke ir ba lerina Olga Dubeneckiene-Kalpo kiene, aktore Teofilija Vaičiūniene, dar keliais dailininkais. Rengėsi kukliai, bet skoningai. Nors visada jautė vyro tėvų nepalankų požiū rį į svetimtautę marčią, tačiau dėl to nepriekaištavo. Jai nebuvo sve tima laisvėjančios, emancipuotos moters apranga ir elgesys. Po vyro mirties ji liko gyven ti viena jų įsigytoje sodyboje vaiz dingose Dovainonių apylinkėse. Rumšiškių mokykloje ji mokė vai kus piešimo. Kartą autobusų stotelėje (ji ke lis kartus per savaitę važiuodavo pirkti savo trims šunims ir dviem katėms maisto) B.Didžiokienė už kalbino už pusantro kilometro gy venusią Oną Janulevičienę, su kuria užsimezgė artima draugystė, lydė jusi iki dailininkės mirties 1976 m. Sunki kelio pabaiga
„Kai susipažinome, Barborai buvo 64-eri, o aš – jauna kaimo moky toja, kuriai anuometėje Dovaino nių aplinkoje dailininkė atrodė lyg žiburėlis“, – lemtingą susitikimą prisiminė knygos pristatyme da lyvavusi O.Janulevičienė. Nors B.Didžiokienė sirguliavo, niekada nesiskundė sveikata ir nė jo pas gydytojus. „Kai ji visai pasiligojo, mums visgi pavyko išvežti Barborą į li goninę. Jos gyvenimo pabaiga bu vo sunki – kentėdama nuo atsi vėrusios žaizdos krūtyje ji turėjo pati kūrenti krosnį, prižiūrėti gy vūnus. Mums nepasisekė pasiekti, kad į jos sodybą būtų įvesta elektra, tad gyveno prie žibalinės lempos. Dienomis ji daug tapė“, – pasakojo O.Janulevičienė, kurios dukterėčia Aušra Vyšniauskienė pozavo bene paskutiniam B.Didžiokienės nuta pytam portretui.
Motyvas: bajaderė – egzotiška
lėlė, tapyta tempera (1930 m.).
Teatras: kostiumo eskizas operai
„Madam Baterflai“ (1925 m.).
26
Šeštadienis, vasario 18, 2012
menas ir pramogos
Pinhole – nauja A.Mamontovo aistra Fotografija ir muzika viena kitą papildo. Tuo įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų Andrius Mamontovas, pastaruoju metu fotografuojantis ir vienu seniausių fotografijos įtaisų – pinhole kamera.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Įdomi pinhole technika
Fotografuoti A.Mamontovas pra dėjo dar vaikystėje. Tai, kaip tei gė muzikantas, buvo jo amžinatil sį tėčio pomėgis, kuris persidavė ir jam. „Kai buvau vaikas, dažnai su tė čiu sėdėdavome per naktį užtem dytoje virtuvėje, darydavome nuo traukas. Fotografija man susijusi su tam tikrais vaikystės sentimentais, bet kartu ji tapo ir mano mėgsta mu užsiėmimu“, – pasakojo pa šnekovas. Praėjusią vasarą muzikanto fo tografijos pasaulyje atsirado ir pin hole (lot. – camera obscura, liet. – tamsus kambarys) technika darytų nuotraukų. Ši technika žinoma dar nuo Aristotelio ir Euklido laikų, bu vo plačiai naudojama pirmųjų ast ronomų bei tapytojų ir turėjo įta kos fotografijai atsirasti. Reiškinys, kuris padėjo sukurti camera obscu ra, tyrinėtas dar Modzi ir Aristo telio, tačiau pirmą detalų prietai so aprašą 1485 m. padarė Leonardo da Vinci. Camera obscura – tai pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa, kuri ant visiškai tamsios patalpos sie nos projektuoja apverstą vaizdą. Taip buvo atrastas šis fotografavi mo būdas. „Tamsus kambarys, visiškai už temdyti langai. Jei užuolaidose pa darytum mažą skylutę, vaizdas už lango susiprojektuotų ant kamba rio sienų, tik aukštyn kojomis. Ca mera obscura buvo vienas pirmųjų fotografijos išradimų, perkeliantis vieną vaizdą ant kito paviršiaus“, – aiškino fotografiją savo pomėgiu vadinantis A.Mamontovas.
kartoninių batų dėžių ir pan. Prin cipas irgi tas pats. Užtemdytoje dė žutėje padaroma maža skylutė, pro ją vaizdas projektuojasi ant dėžu tės viduje esančios šviesai jautrios medžiagos.
Andrius Mamontovas:
Fotografija man susijusi su tam tikrais vaikystės sentimentais, bet kartu ji tapo ir ma no mėgstamu už siėmimu.
„Pinhole fotografijos nėra idealiai ryškios, bet jose visada toks svajin gas, šiek tiek iškreiptas vaizdas. Dėl to jos labai mėgstamos ir šiandien. Man atrodo, kad jos dabar šiek tiek grįžta į madą. Žmonės patys gami nasi tas kameras ir džiaugiasi gali
mybe išgauti kokį nors kitą vaizde lį“, – sakė muzikantas. „Fotografuoji, kai užplaukia“
Pinhole fotografija šiek tiek kitokia. Juostoje, kaip pasakojo A.Mamon tovas, telpa apie aštuonis kadrus. Fotografija daroma labai paprastu būdu: fotoaparatas stabiliai pasta tomas, atidengiama skylutė. Rei kia apskaičiuoti išlaikymo laiką, suskaičiuoti sekundes ir tą skylutę uždaryti. Išlaikyti, pasak fotografi ją praktikuojančio muzikanto, kar tais reikia ir 40 sekundžių. O tam soje vaizdas gali būti fiksuojamas ir visą naktį. Muzikantas teigė kasdien tuo neužsiimantis, bet, jo teigimu, bū na dienų, kai pasvarsto, kad šian dien reikia padaryti kadrą. „Tai yra tam tikras ritualas, – sakė meni ninkas. – Nefotografuoji kiekvie ną dieną. Darai tai, kai tau užplau kia. Per dieną gali padaryti vieną kadrą, gali sudėti du kadrus į vie ną vietą. Po geros pertraukos, kai juosta baigiasi, ją išryškini. Kartais būni pamiršęs, kaip darei vieną ar kitą kadrą, tad dar gali būti ir nu stebintas.“ Smagus užsiėmimas
Kalbėdamas apie fotografiją A.Ma montovas ją vadina savo pomėgiu, smagiu užsiėmimu ir net visišku atsitiktinumu. Kaip pats teigė, jis nepretenduoja į jokius didelius var dus ir šypsodamasis sakė, kad ne ketina iš fotografų atimti duonos.
Atradimas: muzikos kūrėjas ir atlikėjas fotografiją vadina savo pomė
giu, smagiu užsiėmimu ir net visišku atsitiktinumu.
„Fotografija visada mane traukė. Kai studijavau, mano specializa cija buvo fotografija. Ir šią sekun dę, kai mes kalbamės, sėdžiu prie kompiuterio, redaguoju nuotrau kas. Man tai yra tam tikra medita cija“, – pasakojo visad vieną savo fotoaparatų su savimi turintis mu zikantas. Nelaiko jis savęs labai patyrusiu ir fotografuodamas pinhole kame ra. Tik prisipažino: „Man tai tie siog labai įdomu.“ Jo teigimu, naudojant pinhole kamerą labai gerai fotografuoti ar chitektūros objektus, geometrines figūras, kokį nors peizažą, žmones, jei nori, kad jie fotografijoje atro dytų kaip vaiduokliai. Šis metodas tinkamesnis nejudantiems daly kams fiksuoti, nes judantys objek tai fotografij ose išsilieja. Parodos – per koncertus
Priartėjome ir prie šio klausimo. Ką bendra turi muzika ir fotografi ja? Menininko teigimu, jos tiesiog papildo viena kitą. „Kai negroju, fotografij a yra tas kitas užsiėmi mas, kuris man mielas daug me tų“, – atviravo pašnekovas.
Daug keliaujant, patiriant daug įspūdžių, be jokios abejonės, kaip sakė A.Mamontovas, norisi juos užfiksuoti. Kai kurios atlikėjo nuotraukos – šeimos, asmeninės, o kai kurios atsiduria ir ant jo al bumų viršelių. Vienas tokių pavyz džių – naujausias muzikanto albu mas „Elektroninis Dievas“, kurio viršelį puošia paties atlikėjo spe cialiu juostiniu fotoaparatu dary tas autoportretas. Kai fotografija užima tiek vie tos gyvenime, savaime supranta ma, kad ir kadrų užfiksuota ne mažai. Muzikantas yra surengęs keletą koncertų, per kuriuos ek ranuose nuolat keitėsi jo darytos nuotraukos. Vis dėlto planų su rengti parodą A.Mamontovas tei gė neturįs. „Man kaip tik smagiau, kad ta paroda vyktų per koncer tus su muzika, nes iš principo ma no dainos, jų nuotaika susisieja su mano fotografijų nuotaika. Jos pui kiai dera“, – sakė tekstų ir muzi kos kūrėjas. A.Mamontovas pri dūrė ateityje ketinantis pratęsti nuotraukų rodymą per koncertus, nes jų per visą gyvenimą turi su rinkęs išties nemažai.
Kameros – iš dėžučių
Savo pinhole kamerą muzikantas gavo iš, jo teigimu, puikiai šias ka meras gaminančio meistro. Ji pa gaminta iš seno antikvarinio fo toaparato. Į jį dedama plati 120 mm juosta, yra padaryta tiksliai apskai čiuota skylutė. „Sakyčiau, šis fo toaparatas fotografuoja šiek tiek net per gerai. Galėtų būti ir bloges nė kokybė. Žmogus labai jau nuo širdžiai pagamino“, – apie mielą dovaną kalbėjo A.Mamontovas. Šiais laikais pinhole techniką fo tografai naudoja dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Kameras žmonės ga minasi patys, brėžinių ir informa cijos, kaip jas pasidaryti, galima rasti internete. Pinhole kameros daromos iš kavos, arbatos, tabako dėžučių. Kaip teigė pašnekovas, joms tinka bet kas: nuo degtukų dėžučių iki tuščių alaus skardinių,
Technika: pinhole kamerą A.Mamontovas gavo iš puikiai savo darbą išmanančio meistro. Tai matyti ir šiose nuotraukose. Andriaus Mamontovo nuotr.
27 3
šeštaDIENIS, vasario 18, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 29 Rasta ������������������������������������������������������������� 28 Informuoja ���������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.
DARBo skelbimai
912595
ŠULINIO ŽIEDŲ GAMYBOS LINIJOS OPERATORIUS Darbo aprašymas: ĩ Įvairaus skersmens šulinio žiedų gamyba pagal gamybos planą; ĩ Formavimo įrenginio, kranų valdymas gamybos linijoje, jų priežiūra bei derinimas. Reikalavimai: ĩ Profesinis išsilavinimas statybų srityje (pageidavimas); ĩ Žinios arba patirtis dirbant su įrengimais, išmanyti jų elektrinės ir mechaninės dalies veikimo principus; ĩ Atsakingumas, sąžiningumas, tvarkingumas; ĩ Patirtis gamybos arba statybų srityje. Mes siūlome: nuolatinį tobulėjimą, draugišką kolektyvą, geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas, apmokymus dirbti su įrengimais. Siūlomas atlyginimas: 2000–3000 Lt (bruto). Kontaktai: daiva@markuciai.lt, tel. (8 5) 260 2647.
AB „Audimas“ – didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos kompanija, kviečia dirbti Kaune
SUKIRPIMO TECHNOLOGĄ (-Ę)
Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karšti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skambinti I–V 9–17 val. 913439
Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt. 913243
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910480
Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551. 903513
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912694
Darbo aprašymas: ĩ Užtikrinti laiku įvykdytą kokybišką gamybinių užsakymų sukirpimą ir kirpinių komplektavimą. Reikalavimai: ĩ aukštasis išsilavinimas (pageidautina tekstilės technologijų srityje); ĩ 1 metų darbo patirtis tekstilės pramonėje; ĩ darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ geros anglų kalbos žinios; ĩ organizaciniai sugebėjimai, iniciatyvumas ir atsakingumas. Siūlome atsakingą darbą šiuolaikiškoje, stabiliai dirbančioje kompanijoje, karjeros perspektyvas. Jūsų CV laukiame iki 2012 m. vasario 29 d. CV siųskite e. paštu personalas@audimas.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.
UAB „Genlinsta“, užsiimanti plastikinių vamzdynų montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@kaunas.init.lt. 913055
Ūkyje reikalingas darbininkas. Suteikiamas visas išlaikymas. 5 km nuo Kauno. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 611 13 324. 913922
Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311. 911860
Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu z.ramilis@zpienas.lt. Tel. 8 616 46 983. 913227
Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuotojams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valytojoms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt. 912302
Automobilių plovyklai Panerių g. reikalingi plovėjai (-os), automobilių valyklai – valytojai. Nemokančius apmokome. Atlyginimas – nuo 1200 Lt (į rankas). Tel. 201 530, 8 683 12 123. 913557
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.
Karmėlavoje įsikūrusi įmonė ieško sandėlininko, turinčio vairuotojo C kat. pažymėjimą ir gebančio dirbti kompiuteriu ir mokančio anglų kalbą. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sales@globaltravelsupply.lt 913421
REIKALINGA kebabų gamintoja-pardavėja. Darbo pobūdis: kebabų gaminimas ir pardavimas. Pageidautina patirtis kebabų gaminimo srityje, mokėjimas dirbti kasos aparatu. Darbas prekybos miestelyje „Urmas“. Tel. 8 687 41 145, e. paštas jugeva@yahoo.com. 912958
Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082.
912135
Ieško darbo
913417
Masažistas ieško darbo SPA centruose ar privačiai. Tel. 8 638 92 411.
Reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307.
912645
912295
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 913780
Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.
912511
912516
886077
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907103
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. 912052
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907613
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511. 907033
Paslaugos Medikų
912638
nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200. 912038
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909292
Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt. 911974
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.
904904
Kompiuterininkų
893995
908210
908308
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 899191
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903533
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 904485
Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 904564
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. 907936
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
905963
894359
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
912577
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Skubiai ir nemokamai išveža
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
Automobilininkams
40 m. vyr. buhalterė, turinti didelę darbo patirtį, ieško papildomo darbo. Taip pat tvarkau individualios veiklos pagal pažymą apskaitą. Tel. 8 637 77 004.
913843
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
913828
Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.
Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.
912892
900144
913085
909396
910536
Išnuomojama veikianti avalynės, galanterijos ir drabužių taisykla PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.
Židinių parduotuvei Kaune reikalingas pardavėjas-konsultantas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, anglų, rusų kalbos, darbas kompiuteriu. Privalumas: darbas kasos aparatu, apskaitos išmanymas. Savo CV siųskite jurate@akmi.lt. Adresas Drobės g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 342 545.
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
Buitinės technikos remonto
904583
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 913376
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 912420
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904607
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903901
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, vasario 18, 2012
klasifikuoti skelbimai Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
Paslaugos Statybos, remonto
909223
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165. 913312
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906909
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 906380
Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747. 906210
Dažau, glaistau, tapetuoju, tinkuoju, lyginu sienas. Apdailinu langokraščius. Dedu laminuotas grindis. Elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 686 68 627. 913710
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 900935
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912452
Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650. 913008
Metalo tekinimo darbai. Tel. 8 681 66 134. 913215
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549. 913715
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 913896
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 907921
Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242. 911933
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913678
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 900237
Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688. 906418
Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.
Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909589
Baldžių
909683
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910936
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 913286
Buitinė technika
897232
909949
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890127
Kitos
898898
Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 908918
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 913059
Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644. 895801
BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
910129
1 k. butą Partizanų g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hyper Maxima“, „Topo centras“, Aklųjų kombinatas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678. 906722
1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677. 913217
35 a komercinės paskirties žemės sklypą Mastaičiuose, Kauno r. sav. (detalusis planas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433. 913351
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821594
Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 913212
Statybinės medžiagos
913425
Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890. Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099. 912226
Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591. 908099
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
912724
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
907594
890181
Naują savadarbį kietojo kuro katilą (pakraunamas per viršų, 8 kW galingumas, apšildo 120 kv. m, tinka kūrenti pjuvenomis). Tel. 8 671 91 851. 913685
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911909
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242. 908830
BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626. 902036
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912182
Kalvis perka brangiai varį, žalvarį, bronzą. Galima šeštadienį ir sekmadienį. Tel. 8 675 15 370. 913906
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 907416
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.
903388
896997
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
Nuomoja Išnuomoju dviejų kambarių butą prie PC „Savas“, Savanorių pr., su baldais, tvarkingas. Kaina 280–300 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 615 56 910. 913615
Nuomoju vieno kambario butą Taikos pr. šalia buvusios 26-osios vid. mokyklos (daugiabutyje, pirmajame aukšte, su patogumais). Arba parduodu. Tel. 8 610 25 945. 913545
Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su vandeniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901404
Išsinuomoja
901077
901084
Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės ūkininkauti Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com. 913170
Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.
Nukelta į 29 p.
909050
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.
Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
913929
911244
911516
Įvairūs
890927
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.
900421
KĖDAINIUOSE parduodamos komercinės paskirties patalpos (33 kv. m, 5 a. blokinio namo I a.). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 615 53 712.
908149
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
859919
Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.
Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
912667
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422; (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
913288
Perka
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
910918
Parduodami modernūs naujai statomi namai prestižinėje Kleboniškio gyvenvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį). Namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.
910984
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
899908
Namą su neįrengta mansarda ir ūkio pastatu Vokiečių g., Ž.Šančiuose (b. pl. 61 kv. m, elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas kietuoju kuru). Galima įsivesti dujas. Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietmedžio – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, vežant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.
912196
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
913423
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.
913424
906401
KEIČIU 3 kambarių butą Alytuje (59 kv. m, maži mokesčiai, tvarkinga būklė) į 2–3 kambarių butą Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223.
908119
904991
Perka
913443
Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.
912404
913707
Vidaus įrangos
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
913944
RASTA E.Ožeškienės g. rastas tremtinio pažymėji mas. Tel. 709 964.
29 3
šeštaDIENIS, vasario 18, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Kviečia
Akcininkams! PRANEŠIMAS Akademinės kredito unijos nariams! Pranešame, kad 2012 m. kovo 9 d. 12 val. (registracija prasideda 11.30 val.) A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaune, AKU patalpose, šaukiamas kredito unijos „Akademinė kredito unija“ (buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaunas) eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. 2011 m. stebėtojų tarybos ataskaita, jos įvertinimas. 2. 2011 m. vidaus audito tarnybos ataskaita, jos įvertinimas. 3. 2011 m. valdybos veiklos ataskaita, jos įvertinimas. 4. 2011 m. paskolų komiteto ataskaita, jos įvertinimas. 5. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 6. 2011 m. pelno paskirstymo tvirtinimas. 7. 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Išorės audito įmonės 2012–2014 m. laikotarpiui rinkimas. 9. Kredito unijos valdybos nario ir valdybos pirmininko rinkimas. 10. Kredito unijos paskolų komiteto nario rinkimas. Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais Kredito unijos nariai gali susipažinti Kredito unijos patalpose, A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaune. Unijos narys, nedalyvaujantis VNS, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Dėl papildomos informacijos teirautis tel. (8 37) 408 555. Narys, registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Valdyba 913412
Gabenimai
Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žygio startas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie galinės maršrutinio autobuso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti. 913188
KOVO mėn.
REPERTUARAS www.muzikinisteatras.lt administratore@muzikinisteatras.lt 2011/2012 m. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt Informacija tel. (8 37) 228 784 1 d. 18 val.
Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
2 d. 18 val
Johanas Štrausas. ŠIKŠNOSPARNIS. Trukmė 3.20 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.
3 d. 18 val.
Giusepė Verdis. TRAVIATA. Trukmė 2.20 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
4 d. 12 val.
Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Trukmė 1.40 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.
18 val.
Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt.
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
7 d. 18 val.
Gaetanas Donicetis. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.
9 d. 18 val.
Francas Leharas LINKSMOJI NAŠLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
11 d. 18 val.
Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
16 d. 18 val.
Šarlis Guno. ROMEO IR DŽULJETA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
17 d. 18 val.
Francas Leharas. PAGANINIS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
18 d. 12 val.
Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ Trukmė 1.45 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.
18 val.
Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.
21 d. 17 val.
Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Trukmė 2.45 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.
22 d. 18 val.
Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
905114
23 d. 18 val.
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.
24 d. 18 val.
Leo Falis. MADAM POMPADUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.
25 d. 12 val.
Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. Trukmė 1.35 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.
18 val.
Žoržas Bizė. KARMEN. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
28 d. 17 val.
Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.
29 d. 18 val.
Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.
30 d. 18 val.
Šarlis Guno. MARGARITA. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
31 d. 18 val.
Imrė Kalmanas. BAJADERĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 907715
Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898103
899367
907728
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902200
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
896674
Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896698
FLEITA.
Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11-14, 15-18 val. Poilsio diena - pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Dirigentas BERT LANGELER (Olandija) Bilietų kaina: 10, 15 Lt Vasario 21 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje Kompozitorės GIEDRĖS PAULIUKEVIČIŪTĖS-DABULSKIENĖS kūrybos vakaras „NUOJAUTOS“ Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas) SKAIDRA JANČAITĖ (vokalas/sopranas)
„DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Kasteckaitė-Strimaitienė (fortepijonas) VITALIUS ŽEMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIČIŪTĖ (smuikas) Bilieto kaina 15 Lt Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. Charizmatiškasis pianistas VIKTORAS GOLDBERGAS (fortepijonas, JAV) Programoje – kompozitorių J.Haidno, P.Čaikovskio, A.Skriabino, J.Bramso kūriniai Bilietų kaina: 20, 30, 40 Lt Organizatoriai: Naujoji muzikų karta Kauno valstybinė filharmonija Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. J. Haidnas – „Pasaulio sutvėrimas“ KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) KĘSTUTIS ALČIAUSKIS (tenoras) VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas) Dirigentas DAVIDAS GERINGAS (Vokietija) Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“. Filharmonijos rėmėjai:
Filharmonijos dienraštis
30 2
šeštaDIENIS, vasario 18, 2012
klasifikuoti skelbimai kviečia
Karščiausi kelionių pasiūlymai
informuoja PATIKSLINIMAS Užgavėnių šventė Rumšiškėse vyks ne šeš tadienį, kaip buvo skelbta, bet sekmadie nį, vasario 19 d. Renginio pradžia – 10 val. Lankytojai su medinėmis kaukėmis įleidžia mi nemokamai.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-
tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo
UŽGAVĖNĖS LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODE
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
vertų įspūdžių.
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Vasario 18 d. 13 val. – Užgavėnės Lietuvos zoologijos sode. Žaisim, šoksim, trypsim, Morę deginsim ir žiemą varysim iš kiemo kartu su folkloro ansambliu „Kupolė”. Vai šinsimės karštais blynais ir arbata.
Programą rasite www.krantas.lt
UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖS SENIŪNIJOSE
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Aleksote Aleksoto seniūnijoje, VDU Kauno botani kos sode, Ž.E.Žilibero g. 6, Užgavėnių šventė vyks vasario 19 d. 12 val. Užgavėnių linksmy bės: aleksotiškai riebus užsigavėjimas, persi rengėlių paradas, šokiai ir žaidimai, gražiau sių kaukių rinkimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis, Morės deginimas ir atsisveikinimas su žiema. Pirmą kartą Aleksote gros rekor dinis virtuvinių mušamųjų įrankių orkestras. Dalyvaus visi šventės dalyviai, mušamuosius įrankius – keptuves, puodus, muštukus ir ki ta – būtina turėti, tai jūsų patekimo į šventę bilietas. Užgavėnių šventę organizuoja VDU Kauno botanikos sodas, Aleksoto seniūnija ir Aleksoto bendruomenės centras.
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 908060
Pramogos Vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje „MU ZIKINIS VAKARAS SU AKTORIAIS“. Dalyvauja: R.KAZLAS, V.KOCHANSKYTĖ, R.PREIKŠAITĖ, A.KELPŠA. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje, tel. 200 478; kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt. 911138
Dainavoje Dainavos seniūnijoje, Draugystės parke, vasario 21 d. 13 val. vyks Užgavėnių šven tė „Žiema žiema, bėk iš kiemo”. Programa: Užgavėnių tradicijos, dainos, šokiai, žaidi mai. Didžiausio, apvaliausio blyno rinkimai ir valgymas. Žiemos sporto varžytuvės. Gra žiausių kaukių rinkimai. Kanapinio ir Lašini nio dvikova. Morės deginimas.
Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt. 912387
Sportas Kauno bridžo klubas kviečia į nemokamus sportinio bridžo kur sus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinėje“, salėje 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinės paskaitos vasario 23 ir kovo 1 d., turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo balandžio 5 d., gegužės mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt. 913015
Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. Tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375. 904841
Ruošiama nauja įtėvių ir globėjų grupė. Jeigu Jūs neabejingi tėvų globos netekusiems vaikams ir manote, kad galite jiems padėti, kreipkitės į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“, P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tel. 313 912, 310 965, 8 602 36 607 (registracija vyks iki 2012 m. kovo 2 d.).
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
informuoja TARPTAUTINĖS GIDO DIENOS MINĖJIMAS KARTU SU „MŪSŲ ODISĖJA“
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS
Vasario 21 d. 16 val. visus gidus kviečiame dalyvauti Tarptautinės gido dienos minėji mo šventėje, kurioje vyks ne tik iškilminga geriausių Lietuvos gidų apdovanojimų ce remonija, bet ir daug naujo sužinosite apie „Žalgirio” areną, Jėzuitų vienuolyno terasi nę apžvalgos aikštelę, dalyvausite viduram žių šokių pamokėlėje... Tai puiki proga pra turtinti savo profesines žinias ir maloniai praleisti laiką.
Vasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVARTINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENIMAS. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurnaliste Audrone Vaitkute. Vasario 20 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems ,,Kūrybos džiaugsmai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masės plastika). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 625 65 218. Vasario 21 d. 11 val. Juozo Grušo memorialiniame muziejuje (Kalniečių g. 93) – Užgavėnių šventė VAI TAI DYVAI. Renginį veda Zita Jakinevičienė. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – rankdarbių mokymai suaugusiesiems ,,Vakarojimai seklyčioje”: RIEŠINIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715. Vasario 22 d. 18 val. – paskaita PAVASARIO VIRSMAS: UŽGAVĖNĖS, PELENĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus.
Išankstinė registracija būtina tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, e. paštu info@turinfo.lt arba adresu M.Valančiaus g. 19, Kaunas. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis”, Raudondvario pl. 150 (Vilijampolė, 7, 11 troleibusu iki „Vyžuo nos” stotelės), konferencijų salėje Vasario 23 d. 16–17.30 val. – Pranciškus JAKUBAUSKAS, malūninkas. NATŪRALUS IR SVEIKAS MAISTAS: MALŪNININKO PATARIMAI. Renginys nemokamas.
A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt
PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Ba sanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiau rietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks instrukto riai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 18 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 698 25 819, Janina. VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Vasario 22 d. 17.30 val. – paskaita ENERGI JOS MUMS REIKIA KIEKVIENAME ŽINGSNY JE. Lektorius bioenergetikas daktaras Algi mantas Jonas Dainauskas. KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Ra dijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
VELNIŲ MUZIEJUS V.Putvinskio g. 64 Vasario 21 d. 11 val. – linksma Užgavėnių šventė visiems mažiesiems muziejaus lan kytojams. Susibūrę kartu su Kauno „Varpe lio“ pradinės mokyklos folkloro ansambliu „Žiogeliai” šoksime ir dainuosime, links minsimės su Užgavėnių persirengėliais, ste bėsime Lašininio ir Kanapinio mūšį. Dai nomis, šokiais, pokštais ir gera nuotaika varysime šaltą žiemą iš kiemo! Nepamirš kite blynų! Visus norinčius švęsti kviečiame registruotis tel. (8 37) 221 587. UŽGAVĖNĖS KAUNO PILYJE Vasario 21 d. Kauno miesto muziejus kviečia į Kauno pilį. Nuo 14 iki 17 val. viršutiniuose pilies bokšto aukštuose vyks „Ebru Užgavė nės” – visi norintys galės patys išbandyti eb ru meną – tapymą ant vandens – ir pasigro žėti šia technika sukurtų darbų paroda. 17 val. pilies požemiuose bus pristatoma Lietuvos tautodailininkų sukurtų Užgavėnių kaukių paroda; ją pristatys Lietuvos tauto dailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmi ninkas Valentinas Jezerskas.
Eiguliuose Vasario 20 d. 14 val. Čečėnijos aikštėje – Užgavėnių šventė. Dalyvaus Kauno turistų klubas su Užgavėnių programa, Eigulių se niūnijos mokyklų ir darželių auklėtiniai su kaukėmis. Šoksim, dainuosim, kovos Kanapinis su Lašininiu, deginsim Morę. Skanausim blynus su karšta arbata. Jeigu turite kaukę, ateikite su ja. Varžysimės dėl išradingiausios kaukės prizo. Gričiupio Gričiupio seniūnija kartu su bendruomene „Girsta” vasario 21 d. 10 val. Gričiupio g. 11, bendruomenės „Girsta” patalpose, vyks Už gavėnių šventė. Lampėdžiuose Lampėdžių bendruomenės centras kviečia vi sus, visus, jaunus ir senus, gimines ir kaimy nus, tuos, kurie mėgsta blynus, drauge susi bėgti ir Užgavėnių šventėje pasigavėti, žiemą pavarinėti! Visi kauniečiai ir miesto svečiai laukiami vasario 19 d. 12 val. Lampėdžių pu šyne, ties 9 maršruto autobuso galine stote le. Bus daug šokių ir linksmybių, kepsim sto rus, gardžius blynus. Koncertuos liaudiškos muzikos ansamblis ,,Bočiai”, vadovas Vin centas Kursa. Šventės metu – liaudies žaidi mai, kaukių varžytuvės, Morės deginimas. Palemone Vasario 21 d. 16 val. Palemono vidurinės mokyklos stadione, Marių g. 37, vyks Užga vėnių šventė. Dalyvius vaišinsime kareiviška koše ir kvapnia arbata. Specialiosios kuopos atstovai pademonstruos parodomąsias pra tybas ir parodomąją programą su kinologų tarnybiniais šunimis. Dainuos folkloro an samblis „Žaisa”, važinėsime arkliais kinkytu vežimu, deginsime Morę. Panemunės Vasario 19 d. 13 val. Panemunės bendruo menės centras ir Panemunės seniūnija or ganizuoja tradicinę Užgavėnių šventę, kuri vyks Panemunės šile, greta bažnyčios.
31
šeštadienis, vasario 18, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžią netekties valandą, mirus Neurologijos skyriaus darbuotojai Nijolei KAPOČIUVIENEI, jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė. Kauno Dainavos vidurinės mokyklos bendruomenė skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo sūnaus Rimvydo PETRAIČIO mirties nuoširdžiai užjaučia tėvelius ir artimuosius. UAB „Estakada“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Arūną ČERNAUSKĄ dėl tėvelio mirties. Kauno m. vaikų lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija. Skaudžią liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučiame Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ. Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ kolektyvas Mirus mylimai mamai, gydytoją Daivą UNIKAUSKAITĘ nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime kartu. Grupė draugų
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 18 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. 17 val. – Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies komedija. Rež. Algimantas Pociūnas. 18 val. – PREMJERA, SKIRTA REŽISIERIAUS GYČIO PADEGIMO 60-MEČIO JUBILIEJUI. Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas. Vasario 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 17 val. – Danielis Danis. PASKUTINĖ DIURANŲ DAINA. Išpažintis. Rež. Agnius Jankevičius. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 18 d. 18 val. – Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera. Vasario 19 d. 18 val. – Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. 3 veiksmų operetė. Trukmė 3 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytoją Editą VAITIEKIENĘ dėl vyro mirties. Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907647
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892059
kviečia
Vasario 18 d. 18 val. – K.Kostenka. HITLERIS IR HITLERIS. Dviejų dalių spektaklis. Režisie rius S.Rubinovas. Vasario 19 d. 18 val. – L.S.Cunninghamas. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 18 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. Vasario 19 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Ba niūnas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA – UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m. Vasario 19 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 18 d. 18 val. – premjera! KAMASUTRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu siesiems. Vasario 19 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Magiškas spektaklis vaikams.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 18 d. 12 val. – spektaklis-improvi zacija šeimai GIMIMO DIENA. Vasario 20 d. 19 val. – B.Nušičiaus minia tiūrų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Vasario 18 d. 18 val. – spektaklis ŠEIMYNINIS ĮVYKIS. Režisierius M.Slawinskis. KITOKS TEATRAS Vasario 19 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija MEILĖ IR TAIKA.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Vasario 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklius.
renginiai VYTAUTO DIDžIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Vasario 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Giedriaus Kuprevi čiaus atliekami varpų muzikos koncertai. Skambės D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo kūriniai.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Vasario 19 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valan doje – aktorius Egidijus Stancikas. Grafiko, tapytojo, scenografo Ramazano Krinicko ir skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickie nės paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. (8 37) 223 144
Vasario 20 d. 18 val. – Gintauto Labanaus ko poezijos knygos „Išgirsti tylą” sutiktuvės. Dalyvaus: autorius, Lėlių teatro aktorė Laima Rupšytė-Strazdauskienė, knygos re daktorė Antanina Medviedevienė. Koncer tuos: klasikinės muzikos duetas – Justinas Gražulis (klasikinė gitara) ir Ona Peičiūtė (fleita); Kauno 1-osios muzikos mokyklos moksleiviai, tarptautinių konkursų laurea tai: Greta Kvederaitė, Simonas Paulauskas, Orestas Urbonas, Matas Kaunietis (mokyto ja-ekspertė Marija Martinkienė); romansus pagal G.Labanausko eiles dainuos Rima Ka zėnienė, akompanuos Liudmila Suchonic kaja. Renginį ves aktorius Petras Venslovas. Įėjimas nemokamas.
VDU MENŲ GALERIJA „101“ Laisvės al. 53
Vasario 21 d. 19 val. – studentiško trumpa metražio filmo „Geras Pažįstamas” prem jera. „Geras Pažįstamas” – tai 21 minutės trukmės filmas, kuris pasakoja apie dviejų kaimynų santykius, nagrinėjant privatumą ir interneto įtaką mūsų kasdienybėje. Filmo autorius – VDU naujųjų medijų meno antro kurso studentas Mindaugas Banys, kuris su savo kūrybine grupe filmą kūrė neturėdamas jokio biudžeto. Kviečiame apsilankyti ir įvertinti studentų darbą.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Vasario 22 d. 17 val. – poeto, prozininko, vertėjo Albino Žukausko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Dalyvauja literatūros kritikas profesorius Kęstutis Nastopka, rašy tojo dukra Giedrė Žukauskaitė-Nogienė, kiti rašytojo giminės, aktorius Andrius Žiuraus kas, kanklininkė Jurga Senkutė. Prieš renginį kviečiame aplankyti parodą „Visą kraštą užsėsiu eilėraščiais...” (Albinui Žukauskui – 100).
J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18
Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatralizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Vasario 18, 19 d. 12 val. – „Kaip mes žai dėme revoliuciją” (dokumentinis filmas apie „dainuojančią revoliuciją” ir spalvingą grupės „Antis” įkvėpėjo ir lyderio Algirdo Kaušpėdo asmenybę). 13 val. – PEPĖ ILGAKOJINĖ. Animacinis filmas. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS. Romantinė drama. 17 val. – ATENBERGAS. Drama. 19 val. – MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ. Erotinė drama.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, salė
Vasario 21 d. 18 val. – mėgėjiškų trumpametražių filmų festivalio-konkurso „KINOMANAI 2012” filmų peržiūra. Įėjimas nemokamas. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (vasario 18 d.) 1564 m. mirė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo Buonarroti. 1780 m. mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, epinės poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis. 1932 m. Čekoslovakijoje gimė kino režisierius Milosas Formanas. 1933 m. gimė menininkė ir muzikantė Yoko Ono, Johno Lennono žmona. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Travolta. 1983 m. gimė dainininkas Merūnas Vitulskis. 2006 m. mirė Saulius Mykolaitis, aktorius, režisierius, dainų autorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas sprendimams priimti. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite kūno ir proto poilsiui. Būkite atlaidus aplinkiniams ne tiek dėl jų, kiek dėl savo sveikatos. Stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokių nors priežasčių, skatinančių elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Kaip spręsti dėl to iškilusius konfliktus, jums pakuždės intuicija. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena įvairiems darbams atlikti. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės šiandien padaryti daugiau nei įprasta. Mergelė (08 24–09 23). Ginčų diena. Nesutiksite su aplinkinių nuomone, bus sunku bendrauti. Nebūtina visko suprasti paraidžiui. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsis įgyvendinti senas idėjas, kai kas gali jūsų nesuprasti, bet įvertins originalumą ir sugebėjimus. Neatstumkite draugų pagalbos ir paramos. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamas metas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena, net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas, šiandien gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus. Pasistenkite nevertinti kitų žmonių emocijų ar nuotaikų, pasilaikykite savo nuomonę, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje numatomi vis šiltesni orai. Šiandien turėtų pasnigti tik vietomis. Temperatūra dieną bus 1–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį prognozuojami dar šiltesni orai: naktį didžiuosiuose miestuose bus nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio, o dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.
Šiandien, vasario 18 d.
–4
0
Telšiai
–4
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–6
Utena
–4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.35 17.31 9.56 5.29 13.40
49-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 317 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +15 Keiptaunas +26 Kopenhaga +3
Londonas +11 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –11 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +4
orai kaune šiandien
Praha +5 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +12 Tokijas +4 Varšuva 0
–5
–7
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
3–6 m/s
Vardai Šiandien:
Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas. Rytoj:
Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana.
Šalčiai pasiekė Afriką
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–9
–4
–8
–7
3
–5
–1
–1
–7
7
0
+1
–1
+1
3
rytoj
poryt
Senokai regėti šių metų šalčiai pasiekė Afriką. Sniegas iškrito net Sacharos dy kumoje. Alžyro gyventojus ir komuna lines tarnybas tokia žiema užklupo vi siškai nepasiruošusius. Maždaug mili jonas žmonių liko be maisto, elektros ir šilumos. Kelininkai nespėja valyti ke lių, o alžyriečiai nepratę vairuoti tokio mis sąlygomis. Centrinėje ir šiaurinė je šalies dalyse taip pat sutriko trauki nių eismas ir oro uostų darbas. Jauno ji karta tokių orų dar niekada nematė: pastarąjį kartą Alžyre smarkiai snigo prieš pusšimtį metų. Šalti orai nuo sau sio karaliauja ir gretimame Maroke. „Euronews“ inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Ožkos mekena dialektu
Pražydo dvokianti gražuolė
jį auginantiems žmonėms įspū dingo dydžio ir grožio žiedu.
Britų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad ožkos, pakeitusios gyvenamąją vietą ir veikiamos ki tokios aplinkos, gali išvystyti savi tą „kalbėjimo“ manierą. Tyrėjai atrado, kad ožkų „tar mė“ kinta su jų amžiumi ir priklau so nuo jas supančios gyvenamosios aplinkos, rašo telegraph.co.uk. Taip buvo paneigtas įsitikinimas, kad šių „kalba“ yra genetinė duotybė. Tyrėjų komanda iš Londono Ka ralienės Marijos universiteto tei gia, kad didžioji dalis žinduolių, priklausomai nuo juos supančios aplinkos, gali išvystyti savitą tar mę. Iki šiol manyta, kad tokį ge bėjimą turi tik žmonės, dramb liai ir delfin ai. Buvo manoma, kad visų kitų gyvūnų rūšių skleidžia mi garsai yra visiškai nulemti ge netikos ir jiems aplinka neturi jo kios įtakos. Šio tyrimo rezultatai sukėlė tikrą sujudimą mokslinėje bendruome nėje – imta spėlioti, kad, jei ožkos turi akcentus, galbūt visų žinduo lių „kalba“ varijuoja priklausomai nuo juos supančios aplinkos. „Įsitikinome, jog genetiškai ar timi jaunikliai skleidžia panašius garsus“, – kalbėjo minėtajam ty rimui vadovavusi Elodie Briefer. „Garsai, skleidžiami gyvulių, augančių tose pačiose socialinė se grupėse, taip pat supanašėja ir tampa tuo panašesni vienas į ki tą, kuo vyresni tampa gyvuliai“, – dėstė tyrėja. Anot jos, tai leidžia daryti išvadą, kad ožkiukai keičia savo „kalbėse ną“ priklausomai nuo socialinės aplinkos, išvysto panašų akcentą.
Broniaus Dobrovolskio nuotr.
lrt.lt inf.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Kauniečio Broniaus Dobrovolskio namuose reta gėlė amorfofalis ap sigyveno prieš šešerius metus, kai buvo vos 3 cm skersmens gumbe lis. Pirmais metais iš jo išaugo tik 30 cm aukščio stiebas, tačiau il gainiui būsimoji gražuolė ėmė stiebtis. „Pern ai gėl ės ūgis pat rig ub ė jo, ji išaug in o did žiul ius lap us. Dabar gėl ė – metro aukšč io, o gumbas – 7 cm skersm ens“, – didžiuodamasis pirmąkart pražy dusia gražuole pasakojo kaunie tis. Džiaugtis amorfofalio grožiu kaun ieč iams net rukd o nem al o nus gaiš en os kvapas, nam uose pas klid ęs vos gėl ė prad ėjo for muoti žiedą. Kai rudenį gėlė nudžiūsta, žie moti jos gumbas paliekamas rū syje. „Kartais išimdavome gumbą iš vazono, o kartais – ne. Artėjant pavasariui, vasario pabaigoje, „bul vytė“ pradėdavo dygti, išleisdavo stiebą su trimis panašiais į palmės lapais“, – pasakojo įstabios išvaiz dos gėlės, pasižyminčios ir nema loniu žiedo kvapu, šeimininkas. Beje, pasod in us „bulv ytes“, jas reikia saugoti nuo kačių, ku rias vilioja gumbų skonis. Gum bų skonis vertinamas ir Rytuose – tenykščiai gyventojai amorfo falio „bulvytes“ troškina, džiovi na, kepa maistui. Šios gėlės Bronius netręšia – augina miško žemėje, žiemą lais to kartą per savaitę, o karštą va sarą – du kartus.
Dovana: amorfofalis atsidėkoja