2012-02-18 Kauno diena

Page 1

lietuva

8p.

Vidaus reikalų sistemoje skandalų netrūko visą nepriklausomybės laikotarpį.

ekonomika

9p. Oro tiltas tarp Lietuvos ir Rusijos – populiarėjantis avialinijų maršrutas.

pasaulis

Su­val­ki­jo­je ož­kos me­ke­na ki­taip nei Dzū­ki­jo­je?

10p.

Irano prezidentas M.Ahmadinejadas neabejoja: jo šalis bet kokia kaina įgyvendins branduolinę programą.

32p.

Šeštadienio

Vasario 18, 2012 Nr. 40 (19599) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ges­ta­po mo­ti­nos die­na: pen­ki skam­bu­čiai sū­nui Prieš 18 me­tų už aš­ tuon­me­tės iš­ža­gi­ ni­mą ir nu­žu­dy­mą nu­teis­tas tuo­met 14-me­tis Pau­lius Na­vic­kas, pravarde Gestapas. Eks­per­ tų pri­pa­žin­tas ne­ pa­kal­ti­na­mu jis iki šiol – Ro­kiš­kio psi­ chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je. Jo mo­ti­na jau pa­ty­ rė pen­kis in­sul­tus.

Vaikų vardai kalba apie tėvus Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Nors ren­kant vai­kui var­dą tė­vų fan­ta­zi­ja kar­tais bū­na be­ri­bė ir sun­kiai su­vo­kia­ma, ta­čiau per­nai Kau­ne ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kad Kau­no ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­ro dar­buo­to­jai at­si­sa­ky­tų įre­ gist­ruo­ti nau­ja­gi­mio var­dą. Trys mė­ne­siai per­si­gal­vo­ti

„Ne­re­g ist­r uo­t u­m e, jei­g u var­ das nea­ti­tik­tų mo­ra­li­nių kri­te­ri­ jų ir prieš­ta­rau­tų lie­tu­vių kal­bos tai­syk­lėms“, – aiš­ki­no vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Jo­lan­ta Kond­ro­tie­nė. Pa­sak jos, tė­vams ne tik sun­ku iš­ rink­ti var­dą, bet ir abiem su­tar­ti dėl ga­lu­ti­nio va­rian­to. „Bū­na, atei­na pas mus iš­si­rin­kę ke­ lis va­rian­tus ir pra­šo pa­ta­ ri­mo, ku­ris tin­ka­mes­nis.

4

Dienos citata „Žal­gi­ris“ man už­dė­jo šar­ vus, kad ne­pa­būg­čiau nau­ jų iš­šū­kių ir ki­to­je dar­bo­ vie­tė­je“, – sa­ko prie Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ko­man­dos ne­se­niai pri­si­jun­gęs Pau­lius Mo­tie­jū­nas.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Sus­tin­gę pri­si­mi­ni­mai

Neiš­sis­ki­rian­tis Kau­no de­vy­naukš­ tis. Prie laip­ti­nės du­rų ne­pa­žy­mė­ ti bu­tų nu­me­riai. Pir­ma­me aukš­ te pra­si­vė­rė lan­gas: „Ar ji pa­sa­kė jums ko­dą?“ Sup­rask, „Kau­no die­ nos“ au­to­mo­bi­liu at­va­žia­vę žmo­ nės šia­me na­me ga­li ieš­ ko­ti tik vie­nos mo­ters.

2

16p. Da­bar­tis: O.Stan­ke­vi­čie­nės na­mai pil­ni sū­naus P.Na­vic­ko nuo­trau­kų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Menas ir pramogos

25p.

Bar­bo­ra – ma­žo­ji dai­li­nin­kė Pap­ra­šy­ti įvar­dy­ti gar­sias praei­ties Lie­tu­vos dai­li­nin­kų pa­var­des, daž­ nas pri­si­me­na tik vy­rų var­dus. Tar­ si ne­bū­tų mo­te­rų, su­kū­ru­sių į dai­lės auk­so fon­dą įra­šy­tų dro­bių ar gra­fi­kos lakš­tų. Bar­bo­ra Di­džio­kie­nė – vie­na jų. Nus­telb­ta gar­saus vy­ro še­šė­lio, ji pa­ li­ko dar­bų, griau­nan­čių ne vie­ną tar­ pu­ka­rio Lie­tu­vos ste­reo­ti­pą. Jos pa­li­ ki­mas – ir pri­si­mi­ni­mai, spal­vin­ga gy­ ve­ni­mo XX a. Ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je mo­ zai­ka, dai­lė­ty­ri­nin­kės Ra­mu­nės Rach­ le­vi­čiū­tės su­rink­ti į so­li­džią kny­gą.


2

šeštadienis, vasario 18, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

50mg/m3

126

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

1,61

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

62

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Ges­ta­po mo­ti­nos die­na: pen­ki skam­ Ne, ji ne­pa­sa­kė lau­ko du­ 1 rų spy­nos ko­do. P.Na­ vic­ko ma­ma Ona Stan­ke­vi­čie­nė iš

de­vin­to aukš­to pa­ti nu­si­lei­do ati­ da­ry­ti du­rų. Pa­si­rams­čiuo­da­ma laz­de­le mo­te­ris ne­sku­bė­da­ma li­ po laip­tais iki lif­to ir at­si­pra­ši­nė­jo: „Ne­be­ga­liu grei­tai ei­ti. Vi­sai svei­ ka­ta pa­šli­jo. Du rim­ti in­sul­tai ir ke­ tu­ri leng­vi.“ „Aš tiek pri­si­ken­tė­jau. Ir vy­ro ne­te­kau, ir na­mų ne­te­kau, ir hol­ din­gas pi­ni­gus pra­ri­jo, – kar­čiai šyp­te­lė­jo O.Stan­ke­vi­čie­nė. – Li­ go­nis ta­pau. Iš­te­kė­jau tre­čią kar­tą, kai Pau­lius jau bu­vo Ro­kiš­ky­je.“ Su pir­mu vy­ru O.Stan­ke­vi­čie­nė iš­gy­ve­no 20 me­tų, su ant­ru – 13, tiek pat – su tre­čiuo­ju. „Bet ne dėl to gy­ve­nau su vy­rais, kad man vy­ ro rei­kė­jo. Bu­vau vie­na. Man la­bai rei­kė­jo drau­go“, – tar­si tik tiek ga­ lė­da­ma pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, pri­ti­ lo O.Stan­ke­vi­čie­nė. Akis už­kliu­vo už dau­gy­bės įrė­ min­tų nuo­trau­kų. Vi­so­se – sū­nus. Pau­lius – dar ma­žas, jis – su ma­ma, ji ir Pau­lius – Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nės kie­me, jis – li­go­ni­nė­ je. Ant lo­vos su­krau­ti nuo­trau­kų al­bu­mai sau­go P.Na­vic­ko nuo­trau­ kas nuo pat kū­di­kys­tės. „Aš gy­ve­nu tik dėl Pau­liaus. Jei man kas nors at­si­tik­tų, jis lik­tų vi­ siš­kai vie­nas“, – 70-me­čiui li­pant ant kul­nų, dėl sa­vo svei­ka­tos ne­ri­ ma­vo O.Stan­ke­vi­čie­nė.

Žiū­riu į to­ lį ir sva­ jo­ju, kad mū­sų su Pau­liu­ mi min­tys kaip ko­kie spin­du­liai su­si­tik­tų.

Pa­ty­čios ne­si­bai­gia

Bu­to ko­ri­do­riu­mi O.Stan­ke­vi­čie­nė ėjo pri­si­lai­ky­da­ma už sie­nų. Ke­lis kar­tus per sa­vai­tę ją ap­lan­ko so­cia­li­nė dar­ buo­to­ja. Jei ko nors rei­kia, nu­per­ka, pa­de­da su­si­tvar­ky­ti. Pau­liaus ma­ma ti­ki­na, kiek pa­jė­gian­ti, ap­si­tar­nau­ jan­ti pa­ti: „Ne­ga­liu pa­si­duo­ti. Vi­sa­ da bu­vau ener­gin­ga, su­si­tvar­kiu­si.“ Bu­tą de­vy­naukš­ty­je mo­te­ris nu­ si­pir­ko par­da­vu­si so­dy­bą Vi­li­jam­ po­lė­je. Sa­ko ne­be­ga­lė­ju­si ap­si­kęs­ ti pa­ty­čių. Iš­gy­ve­ni­mai ti­riant by­lą, skun­dai, nuo­la­ti­nis at­si­mu­ši­nė­ji­ mas į tei­sėt­var­kos sie­nas, laks­ty­mai į Ro­kiš­kį su pil­nais krep­šiais mais­to – vi­sa tai kir­to per svei­ka­tą. „Tai ma­no gy­ve­ni­mas ir nie­ko čia ne­pa­da­ry­si“, – pra­ta­rė mo­te­ris. Ji ne­slė­pė, kad net ir da­bar, po 18 me­ tų, vie­šai pri­mi­nus jos sū­naus is­to­ ri­ją, plūs­te­lė­ja pa­ty­čių, už­gau­lio­ji­ mų ir skaus­mo ban­ga. „Ir aš vis tiek sa­kau, kad Vieš­ pats yra. Ne­pa­li­ko ma­nęs ir man vi­sur pa­de­da. Tik ne­ga­liu su­lauk­ti sū­naus“, – gi­liai at­si­du­so O.Stan­ ke­vi­čie­nė. Žvel­gia Ro­kiš­kio pu­sėn

Žu­di­ko mo­ti­na. Tai epi­te­tas, ly­din­ tis O.Stan­ke­vi­čie­nę dau­giau nei 18

Jaus­mai: O.Stan­ke­vi­čie­nė ti­ki, kad jai pa­vyks su­lauk­ti sū­naus.

me­tų. Ji, kaip ir ki­tos žu­di­kų mo­ti­ nos, pa­skel­bus nuo­spren­dį jų vai­ kams, lie­ka vie­nos. Su sa­vo spė­lio­ nė­mis, ver­si­jo­mis, ar­gu­men­tais. O.Stan­ke­vi­čie­nė ne­mi­ni už­su­ kan­čių pas ją sve­čių ar drau­gių. Ji – vie­na su sa­vo min­ti­mis apie Pau­lių pa­la­to­je gro­tuo­tu lan­gu, su du­ri­mis be ran­ke­nų. Bet vis dar gy­va vil­ti­ mi, kad Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nės koš­ma­ras ka­da nors baig­sis. Apie sū­nų mo­te­ris sa­ko gal­vo­ jan­ti nuo­lat. Tik min­tys apie jį, ti­ kė­ji­mas, vil­tis ją pa­lai­ko. „Ži­not, bū­da­vo, ne­ga­liu nak­tį už­mig­ti. Atei­nu į šį kam­ba­rį ar vir­ tu­vę, ku­rių lan­gai Ro­kiš­kio kryp­ti­ mi. Žiū­riu į to­lį ir sva­jo­ju, kad mū­ sų su Pau­liu­mi min­tys kaip ko­kie spin­du­liai su­si­tik­tų“, – lė­tai kal­ bė­jo O.Stan­ke­vi­čie­nė.

Pen­ki skam­bu­čiai per die­ną. Toks li­mi­tas skir­tas P.Na­vic­ko mo­ti­nai. Lai­ką, ka­da skam­bins sū­nui, O.Stan­ke­vi­čie­nė pa­da­li­ju­si vi­sai die­nai: iš ry­to, die­ną, va­ka­re ir ga­ liau­siai – pa­lin­kė­ti la­bos nak­ties. Mo­ti­na su­skai­čia­vu­si mi­nu­tes, ka­da Pau­liaus ga­li ne­bū­ti. Ji smul­ kiai ži­no vi­są jo die­not­var­kę. Mo­ te­ris ne­ri­zi­kuo­ja skam­bin­ti ta­da, kai sū­naus nė­ra, ir pra­ras­ti vie­ną iš pen­kių ga­li­my­bių iš­girs­ti sa­vo vai­ ko bal­są. Bū­na išim­čių. „Tarp mū­sų su Pau­liu­mi la­bai stip­rus ry­šys. Vi­ sa­da jau­čiu, jei­gu kas nors ne­ ge­ro nu­tin­ka. Ta­da vis­ką me­tu ir skam­bi­nu. Anks­čiau va­žiuo­da­vau į Ro­kiš­kį. Da­bar ne­be­pa­jė­giu – tik skam­bi­nu“, – kal­bė­jo O.Stan­ke­vi­ čie­nė.

Svar­biau­sias die­nos dar­bas

Ieš­ko­jo li­gos

„Ry­tas. Nu­bun­du ir ži­nau, kad da­ ry­siu tą pa­tį, ką va­kar, už­va­kar, ry­ toj. Skam­bin­siu Pau­liui“, – api­ bū­di­no svar­biau­sią die­nos dar­bą O.Stan­ke­vi­čie­nė.

Pau­lių mo­te­ris gim­dė bū­da­ma 36erių. La­bai no­rė­jo ber­niu­ko. Jo ir su­lau­kė. Vy­res­nę duk­rą jau tu­rė­jo. O.Stan­ke­vi­čie­nė ne­sle­pia – Pau­lius bu­vo ki­toks vai­kas. Jis kė­lė rū­pes­

Nu­si­kal­ti­mas – krau­pus P.Na­v ic­kas at­si­dū­rė psi­chiat­r ų glo­ bo­je už 1995 m. sau­sį pa­da­r y­tą šiur­ pų nu­si­kal­ti­mą, ku­rio au­ka – 8 me­tų mer­gai­tė iš Bal­tų pro­spek­to. Ji tą po­ pie­tę va­ž i­nė­jo­si su 12-me­čiu bro­l iu ro­gu­tė­mis nuo Mi­li­ko­nių kal­no. By­los duo­me­n i­m is, P.Na­v ic­kas, ku­ riam ta­da bu­vo 14 me­tų, pa­gro­bė mer­ gai­tę. Lie­pęs jos bro­liui nu­si­leis­ti nuo kal­no, pa­ža­dė­jo juos su se­se­ri­mi pa­ lik­ti ra­my­bė­je. Bro­liui grį­ž us, se­sers ne­be­bu­vo. Jos pa­lai­kus Ne­mu­nas iš­

pluk­dė tik pa­va­sa­rį to­li už Kau­no. Net­r u­k us po mer­gai­tės din­g i­mo su­ lai­ky­tas P.Na­vic­kas tei­gė ją iš­ža­gi­nęs ir nu­stū­męs nuo Var­n ių gat­vės til­to į Ne­r į. Ti­riant šį nu­si­kal­ti­mą tie­sio­g i­ nių įro­dy­mų, kad tai pa­da­rė P.Na­vic­ kas, ne­bu­vo. Ne­pil­na­me­t is bu­vo tei­ sia­mas re­m ian­t is liu­dytojų ir pa­t ies duo­tais pa­ro­dy­mais. P.Na­vic­ko kai­my­nai pa­pa­sa­ko­jo apie Ges­ta­po pra­var­dę, duo­tą Pau­liui. Esą tas vai­kas vi­sa­da pa­si­žy­mė­jo žiau­ru­mu.

Tie­s a, Ges­ta­po pra­var­dei P.Na­v ic­ko mo­t i­na tu­r i sa­vo paaiš­k i­n i­m ą. Mo­ ti­nos įsi­t i­k i­n i­mu, ši pra­var­dė ne­t u­ ri nie­ko bend­ro su nu­si­kal­t i­mu. Dar nuo so­v ie­t i­n ių lai­k ų li­kęs ber­n io­ kiš­kas žai­d i­mas – ka­ras. Pa­sis­k irs­to­ ma į dvi ko­man­das. Vie­n i ru­s ai, ki­t i – ges­t a­pi­n in­kai. Pa­s ak ma­mos, vai­ kai žais­da­m i mes­da­vo bur­t us, ku­r ie kuo bus. Pau­l iui, ma­t yt, vai­k iš­k uo­se ka­r uo­se bu­vo lem­ta ko­vo­t i ges­ta­pi­ nin­k ų pu­sė­je.

čių. Bu­vo ne­pap­ras­tai jud­rus. Tuo me­tu dar ne­bu­vo po­pu­lia­rus ter­ mi­nas „hi­pe­rak­ty­vus vai­kas“. Mo­ te­ris ėmė ieš­ko­ti jo jud­ru­mo prie­ žas­čių.

Ne dėl to gy­ve­nau su vy­rais, kad man vy­ro rei­kė­jo. Bu­vau vie­na. Man la­bai rei­ kė­jo drau­go.

„Gy­dy­to­jai ste­bė­jo­si, ko aš no­riu iš to vai­ko. O aš tik ne­no­rė­jau pra­ leis­ti li­gos“, – sa­vo el­ge­sį aiš­ki­no O.Stan­ke­vi­čie­nė. Da­bar pa­ti svars­ to, kad ne­rei­kė­jo nie­ko da­ry­ti – gal­ būt vis­kas bū­tų praė­ję sa­vai­me. Mo­ti­na sū­nų ve­dė pas dau­ge­lį gy­dy­to­jų. Vi­si ją ra­mi­no. Tuo me­tu Pau­liui bu­vo de­vy­ne­ri. O.Stan­ke­vi­čie­nė at­si­me­na gy­dy­to­ jo, pas ku­rį vy­ko į Le­nin­gar­dą (da­ bar – Sankt Pe­ter­bur­gas) žo­džius: „Iš to­kių vai­kų išau­ga di­de­li žmo­ nės. Tik užau­gin­ti juos sun­ku. Rei­ kia tvir­tai lai­ky­ti.“ „Taip ir lai­kiau. O va kas išė­jo“, – pra­ta­rė O.Stan­ke­vi­čie­nė. Ma­no, kad sū­nus svei­kas

Į Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę Pau­lius pa­te­ko ne­bai­gęs 9 kla­sių. Į 10 kla­sę nuė­jo po 15 me­tų, pra­leis­ tų už­da­ro gy­dy­mo įstai­go­je. Mo­ ti­na džiau­gia­si, kad bu­vo priim­tas įsta­ty­mas, pa­gal ku­rį ne­bai­gę vi­ du­ri­nės nu­teis­tie­ji pri­va­lo ją baig­ti lais­vės atė­mi­mo vie­to­je. O.Stan­ke­vi­čie­nė di­džiuo­ja­si, kad jos sū­nus ei­na į mo­kyk­lą. Ir anks­

čiau, kai Pau­lius dar lan­kė nor­ma­ lią mo­kyk­lą, jai mo­ky­to­jai sa­kė, kad Pau­lius ga­bus, tik jud­ru­mas ir ne­ga­lė­ji­mas nu­styg­ti vie­to­je vis ki­ša ko­ją. „Ėjau ir ėjau į mo­kyk­ lą aiš­kin­tis“, – se­nus lai­kus me­na O.Stan­ke­vi­čie­nė. „Jis svei­kas, vi­siš­kai svei­kas“, – nea­be­jo­ja P.Na­vic­ko mo­ti­na. Stai­ ga jos vei­das nu­švi­to: „O ži­not, ei­ nam pa­skam­bin­ti Pau­liui.“ P.Na­vic­kas: gy­ve­nu ge­rai

„Pau­liau, čia žur­na­lis­tė su ta­vi­mi pa­kal­bė­tų. Pa­me­ni, sa­kiau tau“, – te­le­fo­no ra­ge­lį prie au­sies glau­dė O.Stan­ke­vi­čie­nė. Ki­ta­me lai­do ga­ le iš­gir­dau žva­lų jau­nat­viš­ką bal­są. P.Na­vic­kui va­sa­rą sueis 32-eji. „Ge­rai gy­ve­nu“, – pa­klaus­tas, kaip jam se­ka­si, links­mai at­sa­kė P.Na­vic­kas. „At­si­ke­liu, ei­nu į mo­kyk­lą. Ke­tu­ ris kar­tus per die­ną pen­kio­li­kai mi­ nu­čių iš­lei­džia į lau­ką. Per tą lai­ką ga­li­ma su­rū­ky­ti dvi ci­ga­re­tes. Bet man už­ten­ka vie­nos“, – aiš­ki­no P.Na­vic­kas. Pa­sak mo­ti­nos, prieš pa­tek­da­mas į Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nę Pau­lius ne­rū­kė. „Tu­ri ge­rą ir my­lin­čią ma­mą, Pau­ liau“, – pa­sa­kiau į te­le­fo­no ra­ge­lį. „Taip“, – švel­niai at­sa­kė P.Na­vic­kas. „Net jei ma­no sū­nus ir bū­tų pa­ da­ręs tą nu­si­kal­ti­mą, jo nie­ka­da neat­si­ža­dė­čiau. Bet aš ži­nau vi­są tie­są. Jis pri­si­dė­jo. Jis tą mer­gai­tę ati­da­vė. Tas žmo­gus bu­vo suau­ gęs“, – ta­rė O.Stan­ke­vi­čie­nė. Dau­giau apie prieš 18 me­tų įvy­ ku­sį krau­pų nu­si­kal­ti­mą – aš­tuo­ ne­rių me­tų Dai­vu­tės iš­ža­gi­ni­mą ir nu­žu­dy­mą ji ne­kal­bė­jo. Mo­ti­na lai­ ko­si sū­nui duo­to pa­ža­do apie tra­ ge­di­ją ty­lė­ti.


3

šeštadienis, vasario 18, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

m­bu­čiai sū­nui

Už­ga­vė­nės siau­tės ir dau­gia­bu­čių kie­muo­se Už­ga­vė­nių šven­tė bend­ruo­me­ nei jau ta­po tra­di­ci­nė – tre­čius me­ tus iš ei­lės Kau­no gy­ven­to­jus vy­ti žie­mą iš kie­mo kvie­čia dau­gia­bu­ čius na­mus ap­tar­nau­jan­ti bend­ro­ vė „Ci­ty Ser­vi­ce“. Tai – ini­cia­ty­vos „Mū­sų kie­mas“ da­lis.

Va­sa­rio 21 d. 11.30 val. or­ga­ni­za­to­ riai kvie­čia kau­nie­čius į Dai­na­vos par­ką prie Ge­ro­jo Ga­ny­to­jo baž­ ny­čios. „Or­ga­ni­zuo­da­mi Už­ga­vė­nių šven­ tes per­nai su­lau­kė­me di­de­lio pa­si­se­ ki­mo – į kiek­vie­ną ren­gi­nį su­si­rin­ko po ke­lis šim­tus žmo­nių, to­dėl šią tra­ di­ci­ją nu­spren­dė­me tęs­ti ir to­liau“, – sa­kė „Ci­ty Ser­vi­ce“ Kau­no re­gio­no va­do­vė Vi­da Nau­džiū­nie­nė. „Šia ini­cia­ty­va vi­sų pir­ma sie­ kia­me puo­se­lė­ti bend­ruo­me­niš­ ku­mo jaus­mą – ra­gi­na­me gy­ven­ to­jus pri­si­min­ti se­no­lių iš­min­tį ir Už­ga­vė­nes švęs­ti rie­biai, tran­kiai, su tra­di­ci­nė­mis kau­kė­mis ir bū­ti­ nai kai­my­nų ap­sup­ty­je“, – kal­bė­ jo V.Nau­džiū­nie­nė.

Už­ga­vė­nių da­ly­vių lau­kia tra­ di­ci­nės šios šven­tės links­my­bės – šo­kiai ap­link lau­žą, Mo­rės de­gi­ni­ mas, tra­di­ci­niai žai­di­mai ir, ži­no­ma, per­si­ren­gė­lių pa­ra­das. Sa­vo jė­gas įtemp­to­je ko­vo­je iš­ban­dys La­ši­ni­nis ir Ka­na­pi­nis, šven­tės da­ly­viai rung­ sis es­ta­fe­tė­se – neš kiau­ši­nį šaukš­ tu, bėgs su mai­šais ir da­ly­vaus ki­to­ se sma­gio­se rung­ty­se. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia vi­sus atei­ti ge­rai nu­si­tei­kus ir kaip rei­kiant pa­si­ren­gus – vyks ir la­ biau­siai vy­ku­sių kau­kių rin­ki­mai, ir bly­nų ke­pi­mas. Bai­siau­sių kau­ kių sa­vi­nin­kai ir ska­niau­sių bly­nų ke­pė­jai bus ap­do­va­no­ti. Ini­cia­to­riai lin­ki pa­nau­do­ti iš­ mo­nę ir nu­rung­ti kai­my­ną, bet be­si­run­giant ne­pa­mirš­ti, kad tik šven­čiant kar­tu ga­li­ma pa­jus­ ti tik­rą­ją Už­ga­vė­nių nuo­tai­ką. Ši šven­tė skir­ta ne tik puo­se­lė­ti et­ nog­ra­fi­nes tra­di­ci­jas, bet ir ug­dy­ti bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­mą, pa­ lai­ky­ti kai­my­niš­kus san­ty­kius.

Ini­cia­ty­va „Mū­sų kie­mas“ „Mū­s ų kie­mas“ – tai Na­c io­na­l i­nės pa­s ta­t ų ad­m i­n ist­r a­to­r ių aso­c ia­ ci­j os (NPAA) na­r ių pa­s tan­go­m is įkur­t a ini­c ia­t y­v a, ku­r ios tiks­l as bend­ro­m is gy­ven­to­j ų ir ad­m i­ nist­r a­to­r ių pa­s tan­g o­m is at­g ai­ vin­t i dau­g ia­b u­č ių ap­l in­k ą, ska­ tin­t i bend­r uo­m e­n ės so­c ia­l i­n į ak­t y­v u­m ą ir bend­ro tur­to tau­ so­ji­m ą. „Mū­s ų kie­m o“ ini­c ia­t y­v a įren­ gia­m os vai­k ų žai­d i­m ų aikš­t e­ lės, tre­n i­r uok­l iai sen­j o­r ams gry­ na­m e ore, at­n au­j i­n a­m os lau­ko krep­š i­n io len­tos įvai­r iuo­s e Lie­ tu­vos mies­t uo­s e. Sie­k iant ska­t in­t i gy­ven­to­j ų so­ cia­l i­n į ak­t y­v u­m ą – or­g a­n i­z uo­ ja­m i ren­g i­n iai ir kon­k ur­s ai vie­ ti­n ėms gy­ven­to­j ų bend­r uo­m e­ nėms. Iš­s a­m es­n ė in­for­m a­c i­j a www.mu­s u-kie­m as.lt.

KD inf.

Star­tas – se­k­ma­die­nį Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Komentaras

Dai­va Guo­bie­nė Ad­vo­ka­tė

U

ž nu­si­kal­t i­mą P.Na­v ic­kas ga­lė­jo bū­ti nu­teis­tas 10 me­ tų ne­lais­vės. Tai mak­si­ma­ li baus­mė, ku­r ią teis­mas ga­l i skir­t i ne­pil­na­me­čiui. P.Na­v ic­kas ka­li de­vy­nio­lik­tus me­tus. P.Na­vic­kas pa­kliu­vo į tą pa­čią pa­la­tą, ku­rio­je die­nas lei­do liūd­nai pa­gar­sė­ jęs Ro­mas Za­mols­kis (la­biau­siai ieš­ko­ mas Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­lis – red. pa­st.), iki šiol pui­k iai te­be­maus­tan­t is tei­sė­ sau­gą. Nea­be­jo­ju, kad pa­t ir­t ies tu­rė­ jęs R.Za­mols­k is išaiš­k i­no P.Na­vic­kui, kas jo lau­kia lais­vės atė­mi­mo vie­to­je. P.Na­v ic­kas, ko ge­ro, ten at­si­dur­t i ne­ pa­no­ro. Tu­rin­čiam tam tik­r ų su­tri­k i­mų P.Na­ vic­kui pui­kiai se­kė­si de­monst­ruo­ti li­ gos simp­to­mus. Vai­k iš­ka ši­zof­re­n i­ja dau­ge­l iui praei­na au­gant. Psi­chiat­r ų sta­tis­ti­ka skel­bia, kad pa­sveiks­ta apie 80 pro­c. Psi­c hiat­r i­j os li­go­n i­nė­j e žmo­g us už­ da­r y­t as vi­s am gy­ve­n i­mui. Vi­s iems ra­mu. Nuo­š ir­d žiai už­jau­č iu nu­ž u­dy­ tos mer­g ai­tės tė­v us. Nė­ra ge­res­nės baus­m ės žu­d i­k ui, kaip įka­l i­n i­m as iki gy­vos gal­vos. Bet gal­b ūt ra­mu dar kaž­k am – kas ga­lė­t ų nu­ken­tė­ ti, tie­s ai pra­s prū­dus vie­š u­mon? To­ dėl, ma­nau, ga­l i bū­t i suin­te­re­suo­t ų­jų, kad tas nu­teis­t a­s is nie­k a­d a ne­p a­ma­ ty­t ų lais­vės.

Tai­g i mes tu­r i­me uni­k a­lų at­ve­j į Lie­ tu­vos psi­chiat­r i­jos is­to­r i­jo­je. Žmo­g us gy­do­m as 18 me­t ų. Ne ste­bi­mas, o gy­ do­mas. Ky­la klau­si­mas, ar jis yra toks be­v il­t iš­k as, ar psi­c hiat­r ams neuž­ ten­k a kom­p e­ten­c i­j os, ar są­m o­n in­ gai lai­ko­m a­s i to­k ios ne­v a gy­dy­mo po­z i­c i­j os. Pa­gal tai, kaip jis gy­do­mas ir ko­kia jo diag­no­zė, ki­ti žmo­nės yra ap­gy­do­mi ir iš­lei­džia­mi. Jie ne­blo­gai in­teg­ruo­ja­ si į vi­suo­me­nę ir vais­tais kont­ro­liuo­ja ga­li­mus prie­puo­lius. Mū­s ų aso­c ia­c i­j a pra­š o teis­mų su­ jung­t i vi­s as gy­dy­mo pra­tę­s i­mo by­ las į vie­n ą. Da­b ar mes ma­to­me tik pa­s ku­t i­n į įra­š ą. Pa­g al Ro­k iš­k io li­ go­n i­nės pa­teik­t ą me­d žia­g ą tei­s ė­j as ne­m a­to vi­s ų 18 gy­dy­mo me­t ų ei­gos ir pa­c ien­to būk­lės ver­t i­n i­mo. Ma­no skai­č ia­v i­mu, P.Na­v ic­ko by­l a tu­rė­ tų su­d a­r y­t i apie 20 to­mų. Tei­s ė­j as į pra­tę­s i­mo svars­t y­mo po­s ė­d į at­s i­ne­ ša plo­nu­tę by­le­lę. 2007 m. svars­t ant, ar pra­t ęs­t i gy­ dy­m ą, Kau­n o psi­c hiat­r i­j os li­g o­n i­ nės gy­d y­to­j as aiš­k iai pa­s a­kė, kad ne­ž i­n o, nuo ko P.Na­v ic­k ą gy­dy­t i. 11 mė­n e­s ių gy­d ant Kau­n e jam bu­vo skir­t as pra­k tiš­k ai lais­v as re­ž i­m as, ne­n au­d o­j a­m i jo­k ie vais­t ai. Tą­s yk teis­m as jau bu­vo ap­s i­s pren­d ęs iš­ leis­t i P.Na­v ic­k ą, ta­č iau kliū­t i­m i ta­ po ma­mos in­s ul­t as – mo­te­r is ne­g a­ lės pa­s i­r ū­p in­t i sū­nu­m i. Ir tik dėl to bu­vo nu­s pręs­t a P.Na­v ic­k ą pa­l ik­t i li­ go­n i­n ė­j e. Tai ką Ro­k iš­k io li­go­n i­nė­j e pa­d a­rė su svei­k u žmo­g u­m i? Nu­g y­dė? Kaip paaiš­k in­t i fak­t ą, kad gy­do­mas svei­ kas žmo­g us iš nau­jo su­ser­ga? Da­bar mes pra­šo­me ne­prik­lau­so­mos komp­ lek­si­nės eks­per­t ų iš­va­dos. Ko­dėl ši­to taip bi­jo­ma?

Pir­mie­ji per­si­ren­gė­liai va­rys žie­mą iš kie­mo jau ry­toj, sek­ma­die­nį. Už­ga­ vė­nės gy­ven­to­jus su­burs įvai­rio­se Kau­no vie­to­se. Ma­siš­kiau­sia šven­ tė, kaip vi­sa­da, vyks Lie­tu­vių liau­ dies bui­ties mu­zie­ju­je Rum­šiš­kė­se.

– kep­tu­vių, puo­dų ir ki­tų vir­tu­vės ra­kan­dų. Jie – bi­lie­tas į šven­tę. Už­ga­vė­nių šven­tę or­ga­ni­zuo­ ja VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­das, Alek­so­to se­niū­ni­ja ir Alek­so­to bend­ruo­me­nės cent­ras.

Nuo­dė­mėms nu­plau­ti – pir­tis

Kvie­čia jau­nus ir se­nus

Sek­ma­die­nį, va­sa­rio 19 d., Už­ga­ vė­nių šven­tė­je Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je at­vy­kė­lių lauks šo­kiai, dai­nos, po­kštai, žai­di­mai, kau­kių dirb­tu­vė­lės, ro­gu­čių ra­lis, fo­to­se­si­ja Ka­na­pi­nio ir La­ši­ni­nio drau­gi­jo­je. Nuo 10 val. ry­to pra­si­dės pir­ki­ nių ir vi­so­kiau­sių gar­du­my­nų mu­ gė, nuo 12 val. – folk­lo­ro an­samb­ lių pa­si­ro­dy­mai. Vė­liau vyks bly­nų ra­ga­vi­mas ir ro­gu­čių ra­lis. 13.30 val. pra­si­dės kau­kių kon­kur­sas. Nuo 15 val. – kva­pą gniau­žian­ ti La­ši­ni­nio ir Ka­na­pi­nio dvi­ko­va. Šven­tės kul­mi­na­ci­ja, kaip vi­suo­ met, bus ri­tua­li­nis Mo­rės, tam­sos ir blo­gio sim­bo­lio, su­de­gi­ni­mas. Iki pa­va­ka­rių dva­ro pir­ties ga­ri­ nė­je bus ga­li­ma iš­si­plak­ti van­ta ir nu­si­plau­ti nuo­dė­mes. Or­ga­ni­za­to­riai pra­ne­šė, kad lan­ ky­to­jai su me­di­nė­mis kau­kė­mis į Už­ga­vė­nių šven­tę Liau­dies bui­ ties mu­zie­ju­je bus įlei­džia­mi ne­ mo­ka­mai. Alek­so­te žvan­gės puo­dai

Alek­so­to se­niū­ni­jo­je, VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­de, Ž.E.Ži­li­be­ro g. 6, Už­ga­vė­nių šven­tė vyks va­sa­rio 19 d. 12 val. Už­ga­vė­nių pro­gra­ma: alek­so­tiš­kai rie­bus už­si­ga­vė­ji­mas, per­si­ren­gė­lių pa­ra­das, šo­kiai ir žai­di­mai, gra­žiau­ sių kau­kių rin­ki­mai, La­ši­ni­nio ir Ka­ na­pi­nio mū­šis, Mo­rės de­gi­ni­mas ir at­si­svei­ki­ni­mas su žie­ma. Pir­mą kar­tą Alek­so­te gros re­ kor­di­nis vir­tu­vi­nių mu­ša­mų­jų įran­kių or­kest­ras. Į jį bus įtrauk­ti vi­si šven­tės da­ly­viai. To­dėl bū­ti­ na tu­rė­ti mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų

Lam­pė­džių bend­ruo­me­nės cent­ ras kvie­čia jau­nus ir se­nus, gi­mi­ nes ir kai­my­nus, tuos, ku­rie mėgs­ ta bly­nus, su­si­bėg­ti va­sa­rio 19 d. 12 val. Lam­pė­džių pu­šy­ne, ties 9-ojo marš­ru­to au­to­bu­so ga­li­ne sto­te­le. Bus šo­ka­ma, po­kštau­ja­ma, ke­ pa­mi sto­ri gar­dūs bly­nai. Kon­cer­ tuos liau­diš­kos mu­zi­kos an­samb­ lis „Bo­čiai“. Va­sa­rio 19 d. 13 val. Pa­ne­mu­ nės bend­ruo­me­nės cent­ras ir Pa­ ne­mu­nės se­niū­ni­ja kvie­čia į tra­di­ ci­nę Už­ga­vė­nių šven­tę, ku­ri vyks Pa­ne­mu­nės ši­le, ša­lia baž­ny­čios. Va­sa­rio 20 d. 14 val. Če­čė­ni­jos aikš­tė­je Už­ga­vė­nių šven­tę ren­gia Ei­gu­lių ir Kal­nie­čių bend­ruo­me­

nių cent­rai. Da­ly­vaus Kau­no tu­ ris­tų klu­bas, Ei­gu­lių se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je esan­čių mo­kyk­lų mo­ ki­niai ir mo­ky­to­jai. Bus ka­rei­viš­kos ko­šės

Dai­na­vos se­niū­ni­jo­je, Drau­gys­tės par­ke, va­sa­rio 21 d. 13 val. vyks Už­ga­vė­nių šven­tė „Žie­ma žie­ma, bėk iš kie­mo“. Gri­čiu­pio se­niū­ni­ja va­sa­rio 21 d. 10 val. kvie­čia į šven­tę Gri­čiu­pio g. 11 bend­ruo­me­nės „Girs­ta“ pa­ tal­po­se. Va­sa­rio 21 d. 16 val. pa­le­mo­niš­ kių Už­ga­vė­nės vyks Pa­le­mo­no vi­ du­ri­nės mo­kyk­los sta­dio­ne, Ma­ rių g. 37. Be tra­di­ci­nių links­my­bių, bus ka­rei­viš­kos ko­šės ir kvap­nios ar­ba­tos. Spe­cia­lio­sios kuo­pos at­ sto­vai pa­de­monst­ruos pa­ro­do­mą­ sias pra­ty­bas ir pro­gra­mą su ki­no­ lo­gų tar­ny­bi­niais šu­ni­mis. Dai­nuos folk­lo­ro an­samb­lis „Žai­sa“, va­ži­ nės ark­liais kin­ky­tas ve­ži­mas. KD inf.


4

Šeštadienis, vasario 18, 2012

Miestas Po renovacijos Kalniečių poliklinika pagražėjo

Lat­vių is­to­ri­nės do­va­nos pėd­s Pa­žy­mint Lie­tu­vos uni­ver­si­te­to 90-me­tį, pro­f. dr. Al­vy­das But­ kus pri­me­na Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tui (VDU) jo de­šim­tų­ jų me­ti­nių su­kak­čiai lat­vių pa­do­va­no­tą at­mi­ni­mo len­tą ir pa­ slap­tin­gą jos din­gi­mą is­to­ri­jos vin­giuo­se. Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Pa­dė­jo įmin­ti mįs­lę

Pir­mie­ji: šių rū­mų (da­bar – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Tarp­tau­

ti­nių stu­di­jų cent­ras) au­lo­je ka­bo­jo lat­vių stu­den­tų do­va­no­ta len­ta.

In­for­ma­ci­ją apie lat­vių stu­den­tų VDU de­šimt­me­čio pro­ga 1932 m. do­va­no­tą bron­zi­nę plokš­tę pro­f. A.But­kus ra­do dar prieš 20 me­ tų, ruoš­da­mas spau­dai mo­nog­ra­ fi­ją „Lat­viai“. Vė­liau vie­na lat­vis­ti­kos ger­bė­ ja at­ne­šė į VDU Le­to­ni­kos cent­rą tar­pu­ka­rio Lietuvių–latvių vie­ny­ bės drau­gi­jos de­šim­to­jo su­va­žia­ vi­mo bro­šiū­rė­lę, ku­rio­je bu­vo ir plokš­tės at­vaiz­das. „Bu­vo neaiš­ku, ko­kia pro­ga ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis plokš­tė bu­vo do­va­no­ta. Mįs­lę įmin­ti ne­ se­niai pa­dė­jo bi­čiu­liai lat­viai, ra­ dę in­for­ma­ci­ją 1932 m. laik­raš­ty­je „Stu­dents“, ku­ris ra­šė, kaip bu­vo šven­čia­mas lie­tu­vių uni­ver­si­te­to 10-me­tis“, – kal­bė­jo A.But­kus. Nep­r ik­l au­s o­m y­b ės auš­ro­j e, 1922-ai­siais, gi­męs Lie­tu­vos uni­ ver­si­te­tas, 1930 m. bu­vo pa­va­din­ tas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tu. Pa­žy­mė­da­mas sa­vo de­šimt­me­tį, į tris die­nas Kau­ne vy­ku­sias iš­kil­ mes uni­ver­si­te­tas pa­kvie­tė at­sto­ vų iš Šve­di­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tų. Sve­čiai bu­vo nu­ste­bin­ti

Ju­bi­lie­ji­niai: uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir che­mi­jos rū­mai Alek­so­te, ati­da­ry­

ti 1932 m., šven­čiant VDU 10-me­tį.

Jo­no Klė­ma­no nuo­tr.

Pir­mą­ją iš­kil­mių die­ną, 1932 m. va­sa­rio 15-ąją, bu­vo iš­kil­min­gai ati­da­ry­ti nau­jie­ji Fi­zi­kos ir che­

Ra­di­nys: plokš­tės at­vaiz­das ne­ti­kė­tai bu­vo ap­tik­tas prieš ke­le­rius me­tus.

mi­jos ins­ti­tu­to rū­mai ant Alek­so­to kal­no, pa­li­kę sve­čiams įspū­dį sa­vo dy­džiu ir pro lan­gus at­si­ve­rian­čiu vaiz­du. Nau­jus rū­mus ap­lan­kę sve­čiai ste­bė­jo­si neį­ti­ki­mai sta­taus nuo­ ly­džio am­fi­teat­ri­nė­mis au­di­to­ri­jo­ mis, mo­der­nio­mis moks­lo ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jo­mis. Spau­da ra­šė, kad 16 ha skly­pą šiems rū­mams pa­do­ va­no­jo bro­liai Vai­lo­kai­čiai, kas­met skir­da­vę tūks­tan­čius li­tų stu­den­tų sti­pen­di­joms. „Tos pa­čios die­nos va­ka­rą Kau­ne bu­vo su­reng­tos di­džiu­lės, nu­si­drie­ ku­sios ke­lis ki­lo­met­rus stu­den­ tų ei­ty­nės su deg­lais ir vė­lia­vo­mis. Ei­ty­nė­se da­ly­va­vo įvai­rios stu­ den­tų or­ga­ni­za­ci­jos, Kau­no gat­ vė­se gro­jo ka­ri­niai or­kest­rai. Va­ ka­re Ope­ros teat­re su­si­rin­ko vi­sas tau­tos žie­das – pra­de­dant Lie­tu­ vos pre­zi­den­tu ir bai­giant stu­den­ tais – pa­si­žiū­rė­ti ope­ros „Ri­go­ le­tas“, – ci­tuo­ja lat­vių laik­raš­tį

Ze­no­no Tiš­ke­vi­čiaus šei­mos ar­chy­vo nuo­tr.

Al­vy­das But­kus:

Bu­vo neaiš­ku, ko­ kia pro­ga ir ko­kio­ mis ap­lin­ky­bė­mis plokš­tė bu­vo do­ va­no­ta. „Stu­dents“ VDU Le­to­ni­kos cent­ ro va­do­vas A.But­kus.

Vaikų vardai kalba apie tėvus Mes už tė­vus iš­rink­ti ne­ 1 ga­li­me – juk tai la­bai as­ me­niš­ka. To­kiu at­ve­ju pa­ta­ria­me

rink­tis lie­tu­viš­ką var­dą, duo­da­me var­dy­nų kny­gas, pa­tei­kia­me sta­tis­ ti­kos, ku­ris var­das yra po­pu­lia­res­ nis“, – sa­kė J.Kond­ro­tie­nė. Nuo šių me­tų kū­di­kiui duo­tą var­dą ga­li­ma ne tik pa­pil­dy­ti ant­ru var­du, bet ir keis­ti pir­mą­jį. Iki šiol keis­ti var­dą ga­lė­jo tik su­lau­ku­sie­ji pil­na­me­tys­tės. Vie­ne­ti­niai va­rian­tai

Dau­gė­jant san­tuo­kų su už­sie­nie­ čiais, Kau­ne vis dau­giau įre­gist­ ruo­ja­ma re­tų ar mū­sų ša­ly­je dar ne­gir­dė­tų var­dų.

J.Kond­ro­tie­nei la­biau­siai įstri­ go šie per­nai Kau­ne gi­mu­sių mer­ gai­čių var­dai: Dei­ri­na, Tau­tė, Ge­ tė, Ge­li­na, Mag­dė, Gil­dė, Bria­na. Iš ber­niu­kų var­dų spe­cia­lis­tei įsi­mi­ nė Auk­tu­mas, Per­kū­nas, Pa­va­sa­ ris, Joe­lis, Dio­me­das, Rei­nas, Na­ ta­ris, Di­nai­das, So­vi­jus. Iš la­bai re­tų var­dų per­nai Lie­tu­ vo­je mer­gai­tės bu­vo daž­niau nei ki­tais me­tais va­di­na­mos Mia, Es­ te­ra, Eli­na, Mi­la, Re­be­ka, Ane­ta, Ela, Lei­la, Di­na, Ni­ko­lė, Per­la, Do­ ro­tė­ja, o ber­niu­kams daž­niau bu­vo su­teik­ti to­kie re­tes­ni var­dai: Are­ tas, Na­tas, Jo­gai­la, Re­nal­das, Ri­ das, Rė­jus, Ti­mas, Vin­cen­tas, De­ nas, Di­la­nas, Maž­vy­das.

Var­dai – iš te­le­vi­zi­jos

Pa­sak psi­cho­lo­gų, tė­vų pa­si­rin­ki­ mui įta­kos tu­ri tra­di­ci­jos, po­mė­giai ir lū­kes­čiai. „Vai­kų var­dai ne­re­tai pri­klau­ so nuo to, kaip tė­vai lei­džia lais­ va­lai­kį. Anks­čiau žmo­nės vai­kams duo­da­vo kny­gų he­ro­jų var­dus, da­ bar daž­niau pa­va­di­na per te­le­vi­zi­ją ro­do­mų žmo­nių ar per­so­na­žų var­ dais“, – sa­kė psi­cho­lo­gė Li­na Zu­ bai­tė. Tai pa­tvir­ti­no ir Kau­no ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­ro vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė J.Kond­ro­tie­nė, pa­ste­bė­ju­ si, kad pa­gal ro­do­mus lie­tu­viš­kus se­ria­lus ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, ko­kių var­dų pa­dau­gės.

Psi­cho­lo­gė Ir­ma Pa­lai­mai­tė tei­ gė, kad, be abe­jo, ren­ka­ma­si tų žmo­nių, per­so­na­žų var­dus, ku­ riais tė­vai ža­vi­si, slap­čia su jais pa­ tys ta­pa­ti­na­si ir vi­lia­si, kad su var­ du vai­kams per­si­duos nors da­lis to žy­maus žmo­gaus, per­so­na­žo sa­vy­ bių, bū­do bruo­žų. Ku­ris taps va­do­vu?

Ar pri­klau­so nuo var­do, ko­kią pro­ fe­si­ją vai­kas pa­si­rinks, bus jis va­ do­vu ar dirbs ma­žiau at­sa­ko­my­bės tu­rin­tį dar­bą? Vy­rai, ku­rie tu­ri Ša­ rū­no var­dą, dau­giau­sia uži­ma vi­ du­ti­nės gran­dies dar­buo­to­jų po­ stus, o tie, ku­rių var­das – Dei­vi­das, yra ar­ba spe­cia­lis­tai, ar­ba dar­bi­

nin­kai (vi­du­ti­nės ar­ba že­miau­sios gran­dies dar­buo­to­jai), to­kios iš­va­ dos priei­ta vie­no dar­bo paieš­kos po­rta­lo at­lik­ta­me ty­ri­me. Iš mo­te­rų var­dų į va­do­vių ir aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­čių TOP–10 pa­ten­ka In­ga, Ag­nė, Li­na, Kris­ti­na, As­ta, Ra­sa, Auš­ra, Eg­lė, Vik­to­ri­ja ir Vai­da. Dau­gu­ma Ri­tų ir Vil­mų pa­ten­ka į po­pu­lia­riau­sių var­dų TOP–30 tik kaip dar­buo­to­jos, uži­man­čios vi­ du­ti­nės gran­dies pa­rei­gas. Dar­bi­nin­kų, pa­da­vė­jų ir ki­tų ka­ te­go­ri­jo­je at­si­ran­da dau­giau nau­ jes­nių mo­te­rų var­dų, pa­vyz­džiui, Ka­ro­li­na, Eri­ka, Ais­tė, Ing­ri­da ir Au­re­li­ja.


Šeštadienis, vasario 18, 2012

5

Miestas

Po renovacijos Kalniečių poliklinika pagražėjo

sa­kais Kvie­čia pa­dė­ti ieš­ko­ti Prof. A.But­k aus va­do­v au­j a­m as VDU Le­to­n i­kos cent­ras, ty­r i­nė­ jan­t is lat­v ių kal­bą, is­to­r i­ją ir kul­ tū­rą, bū­t ų la­bai dė­k in­gas už ži­n ią apie at­m i­n i­mo plokš­tės li­k i­m ą. Bet ko­k ios in­for­m a­c i­j os lau­k ia­ ma tel. (8 37) 327 840 ar­ba e. pa­štu: baltas1950@gmail.com. Le­to­ni­kos cent­ras sie­kia at­kur­ti bu­ vu­sią len­tą, ta­čiau šią mi­si­ją ofi­cia­ liai per­lei­do „Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos fo­ ru­mo“ aso­cia­ci­jai, ku­ri yra ju­ri­di­nis as­muo ir tu­r i tei­sę kaup­ti lė­šas len­ tai at­kur­t i, jei ji neat­si­ras­tų.

Įra­šas apie vie­ną krau­ją

Tarpukariu Latvijoje leistas lai­ kraštis „Stu­dents“ ap­ra­šė ir iš­kil­ min­gą mo­men­tą, kai Va­sa­rio 16-ąją Ope­ros teat­re VDU bu­vo do­va­no­ja­ ma plokš­tė. Ren­gi­nys pra­si­dė­jo Lie­tu­vos him­nu, ša­lies pre­zi­den­to, švie­ti­ mo mi­nist­ro, sve­čių kal­bo­mis. Lat­vi­jos stu­den­tų var­du kal­bė­jęs A.Rau­dze­pas ne tik svei­ki­no, bet ir įtei­kė Kauno universiteto rek­ to­riui pro­fesoriui Vin­cui Če­pins­ kiui bron­zi­nę at­mi­ni­mo plokš­tę su už­ra­šu: „Mus vie­ni­ja bend­ra dva­ sia ir vie­nas krau­jas. Lat­vi­jos stu­ den­tai“. Rek­to­riaus pa­dė­kos žo­džius nu­ stel­bė il­gos ova­ci­jos iš per­pil­dy­tos Ope­ros teat­ro sa­lės. Do­va­n a bu­vo pa­ka­b in­ta uni­ ver­si­te­to au­lo­je. Čia ji ka­bė­jo iki pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Is­ to­ri­nio virs­mo lai­ko­tar­piu plokš­ tė din­go.

Klai­dos ati­tai­sy­mas Va­sa­rio 17 d. pub­li­kuo­ta­me „Kau­no die­nos“ ra­ši­ny­je „Svar­ biau­sia lais­vų in­te­lek­tua­lų ir kū­ry­biš­kų min­čių kal­vė“ sa­ki­ ny­je „Ži­no­mas kom­po­zi­to­rius, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ to (VDU) pro­fe­so­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius...“ įsi­vė­lė ap­mau­di klai­da. Prof. G.Kup­re­vi­čius yra Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to (KTU) Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ka­nas. 4–5 p. pa­ra­še po nuo­trau­ka viršuje vie­toj „SMU rek­to­rius R.Ža­liū­nas“ tu­rė­jo bū­ti LSMU kanc­le­ris V.Gra­baus­kas. At­s ip­ra­š o­m e aka­d e­m i­n ės bend­ruo­me­nės na­rių ir skai­ty­ to­jų. „Kau­no die­nos“ re­dak­ci­ja


6

Šeštadienis, vasario 18, 2012

Savaitė

Įk­lim­pę tei­si­nė­je pel­kė­je

Kitoks žvilgsnis

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

S

ei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­gi­man­ tas Sa­la­ma­ki­nas pa­si­pik­ti­nęs spe­cia­lios dar­bo gru­pės va­do­ vo Sta­sio Šed­ba­ro pa­reiš­ki­mais, kad iš ren­gia­mo Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ ti­jų įsta­ty­mo tu­ri bū­ti iš­brauk­tos nuo­ sta­tos, ge­ro­kai griež­čiau reg­la­men­ tuo­jan­čios par­la­men­ta­rų pri­vi­le­gi­jas.

Apie rėks­nius ir pa­trio­tus Poetas Kęstutis Navakas

P

raė­jo ir Va­sa­r io 16-oji, pa­l ik­da­ma vi­so­k iau­sių min­čių. Vie­na ne­kin­tan­ ti: tai svar­biau­sia mo­der­ nio­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės šven­tė, tu­rin­ti bū­ti bran­gi kiek­vie­nam čia gy­ve­nan­čia­jam. Ne tik et­ni­niam lie­tu­viui, o ir bet ku­rios tau­tos Lie­ tu­vos pi­lie­čiui. Jei jis gy­ve­na Lie­ tu­vo­je ir tu­ri šios vals­ty­bės pi­lie­ ty­bę, pri­va­lo gerb­ti pa­pro­čius, kal­ bą, įsta­ty­mus ir vals­ty­bi­nes šven­ tes. Dau­ge­lis ir ger­bia, ta­čiau ki­ta­ tau­čiams vals­ty­bės pi­lie­čiams ke­ lia ne­ri­mo na­cio­na­lis­ti­nės ei­ty­nės su šū­kiais „Lie­tu­va – lie­tu­viams“. Jei šiuo šū­kiu bū­tų bu­vu­si grin­ džia­ma vals­ty­bės po­li­ti­ka, ka­dai­ se Da­nie­lius Dols­kis ne­bū­tų dai­ na­vęs, jog Pa­lan­gos jū­roj nu­sken­ do jo mei­lė, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­te ne­bū­tų dės­tę Vo­sy­lius

Kaip šū­kį „Lie­tu­va – lie­tu­viams“ paaiš­kin­ tu­me Lie­tu­vos ka­rai­ mams – vals­ty­bės pi­ lie­čiams nuo XIV am­ žiaus? Ar tai ženk­las, kad rei­kia liau­tis val­ gius jų ki­bi­nus? Se­ze­ma­nas ir Juo­zas Ere­tas, Os­ ka­rui Mi­la­šiui vien ap­si­spren­di­ mo ne­bū­tų pa­ka­kę tap­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­tu, o Kau­ne ne­bū­tų ke­le­to žy­mių pa­sta­tų, pvz., Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios. Įdo­mu, kaip šū­kį „Lie­ tu­va – lie­tu­viams“ paaiš­kin­tu­me Lie­tu­vos ka­rai­mams – vals­ty­bės pi­lie­čiams nuo XIV am­žiaus? Ar tai ženk­las, kad rei­kia liau­tis val­ gius jų ki­bi­nus? Ir kaip šio šū­kio kon­teks­te at­ro­do vie­no na­cio­na­ lis­tų ly­de­rio ve­dy­bos su ki­ta­tau­te – ar jis ir sa­vo žmo­nai draus­tų ap­ si­gy­ven­ti Lie­tu­vo­je?

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

– Iki ka­da tu­ri­te baig­ti dar­bą? – Iki ko­vo 1 d. – Lai­ko ne­daug. Ar spė­si­te? – Tai klau­si­mas ne man, o dar­bo gru­ pės pir­mi­nin­kui S.Šed­ba­rui. Jei­gu bus pa­sku­bė­ta iki ko­vo pra­džios su­reng­ti bent vie­ną ki­tą gru­pės po­sė­dį, ku­ria­ me bū­tų bal­suo­ja­ma dėl Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tų, tuo­met tas pro­jek­tas ga­li at­si­ras­ti lai­ku. – Ar įsta­ty­mo ren­gi­mo dar­bas vyks­ta ga­na spar­čiai? – Ne­pa­sa­ky­čiau. Įvy­ko tik ke­li dar­bo gru­pės po­sė­džiai. Ir jie bu­vo van­go­ki. Šiek tiek nu­ste­bi­no į dar­bo gru­pę de­le­ guo­tų ko­le­gų el­ge­sys. Nors vi­sos frak­ ci­jos sie­kė, kad bū­tų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, vi­sos de­le­ga­vo bent po vie­ną na­rį į šią gru­pę, kai ku­rie at­sto­vai ne­ pa­si­ro­dė nė vie­na­me jos po­sė­dy­je. – Mi­nė­jo­te, kad dar dėl nie­ko ne­su­si­tar­ta ir įsta­ty­mo pro­jek­ tas dar ne­gi­męs. Bet dar­bo gru­ pės va­do­vas S.Šed­ba­ras jau pa­ skel­bė, kad dau­ge­lis nuo­sta­tų, ku­rias siū­lė Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pir­mi­nį pro­ jek­tą ren­gę tei­si­nin­kai, ne­bus pa­ tvir­tin­ta? – Tai as­me­ni­nė dar­bo gru­pės va­do­ vo nuo­mo­nė. – Gal­būt to įsta­ty­mo iš­vis ne­bus ir vi­sos Sei­mo na­rių pri­vi­le­gi­jos bus su­ra­šy­tos ne į at­ski­rą įsta­ty­ mą, bet į sta­tu­tą? – Į Sei­mo sta­tu­tą tos nuo­sta­tos ne­ ga­li bū­ti per­ke­lia­mos, nes Kons­ti­tu­ ci­jo­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta ir Kons­ti­tu­ci­ nis Teis­mas (KT) yra išaiš­ki­nęs, kad par­la­men­ta­rų tei­ses, pa­rei­gas, veik­

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Sku­ba: A.Sa­la­ma­ki­nas ma­no, kad dar šia­me Sei­me bū­ti­na priim­ti įsta­ty­mą

dėl par­la­men­ta­rų ato­sto­gų ir ki­tų veik­los są­ly­gų bei pri­vi­le­gi­jų.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

los ga­ran­ti­jas, pri­vi­le­gi­jas tu­ri api­ brėž­ti at­ski­ras įsta­ty­mas. Pab­rė­žiu – vi­siš­kai at­ski­ras įsta­ty­mas. Sta­tu­tas yra la­biau įvai­rias pro­ce­dū­ras, par­la­ men­ta­rų dar­bo tvar­ką api­brė­žian­tis tei­sės ak­tas. Ja­me ne­ga­li bū­ti su­ra­ šy­ta nie­ko, kas su­si­ję su Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ti­jo­mis.

Vis dar vi­liuo­si, kad pro­jek­te pa­ga­liau at­ si­ras nuo­sta­tos dėl Sei­mo na­rių ato­sto­gų.

Ži­no­ma, kai ku­rie Sei­mo na­riai sa­ko, kad ne­rei­kia at­ski­ro įsta­ty­mo, kad rei­kia vis­ką su­ra­šy­ti į sta­tu­tą. Jie, be ki­ta ko, bai­mi­na­si, kad įsta­ ty­mą, skir­tin­gai nei sta­tu­tą, ga­li ve­ tuo­ti pre­zi­den­tas. To­dėl to­kie ko­le­gos ir sa­ko, kad esą pa­vo­jin­ga į vals­ty­bės va­do­vo ran­kas ati­duo­ti štai to­kį tie­ sio­giai su Sei­mo na­rių tei­sė­mis su­si­ ju­sį įsta­ty­mą. Bet mes ne­ga­li­me elg­tis ne pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją. KT jau du kar­ tus yra pa­sa­kęs, kad tu­ri bū­ti at­ski­ ras įsta­ty­mas. – S.Šed­ba­ras, be ki­ta ko, už­si­mi­ nė, kad KT ne­tu­ri tei­sės nu­ro­di­ nė­ti Sei­mui, kaip gy­ven­ti ir kaip tvar­ky­tis. – Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, ar­ba S.Šed­ba­ras su­kly­do, ar­ba, jei­gu tik­rai taip pa­sa­kė, tuo­met, ma­nau, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui tai nė­ra la­bai de­ra­ma fra­zė. KT tu­ri tei­sę spręs­ti, ar bet ku­ris tei­sės ak­tas ati­ tin­ka Kons­ti­tu­ci­ją. Jei­gu KT pa­sa­kė, kad sta­tu­to nor­mos dėl Sei­mo na­rių veik­los ir pri­vi­le­gi­jų nea­ti­tin­ka Kons­ ti­tu­ci­jos, va­di­na­si, tuo rei­kia ir va­do­ vau­tis. Va­di­na­si, rei­kia priim­ti at­ski­ rą įsta­ty­mą. – Dar­bo gru­pės va­do­vas apie tai kal­bė­jo teig­da­mas, kad nau­juo­

ju įsta­ty­mu tik­riau­siai ir vėl ne­ bus nu­sta­ty­tos Sei­mo na­rių ato­ sto­gos. Tai tie­sa? – Tai tur­būt tik po­no S.Šed­ba­ro nuo­ mo­nė. Dar­bo gru­pė dar ne­bal­sa­ vo dėl jo­kių įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­ sta­tų. Vis dar vi­liuo­si, kad pro­jek­te pa­ga­liau at­si­ras nuo­sta­tos dėl Sei­ mo na­rių ato­sto­gų. Dar 2004 m. KT nu­ro­dė įtrauk­ti tai į įsta­ty­mus, nes par­la­men­ta­rai, kaip ir bet ko­kie dar­ bo žmo­nės, pri­va­lo tu­rė­ti reg­la­men­ tuo­tą poil­sio lai­ką, tai yra ato­sto­gas. Bet iki šiol par­la­men­ta­rai to ne­tu­ri. Tai ne­nor­ma­li tei­si­nė pa­dė­tis. – Taip pat ne­ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ ti da­bar­ti­nės skan­da­lin­gos au­to­ mo­bi­lių nuo­mos tvar­kos? – Dar ma­ty­sim, kas bus pa­siū­ly­ta pro­jek­te. Ma­no nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų da­bar keis­ti tų es­mi­nių pa­siū­ly­mų, ku­riuos per­nai pa­tei­kė tei­si­nin­kai. Įs­kai­tant ir dėl au­to­mo­bi­lių nuo­mos. Tei­si­nin­kai pa­siū­lė vėl vi­siems Sei­mo na­riams ur­mu nu­pirk­ti au­to­mo­bi­lius, kad ne­bū­tų ga­li­ma pikt­nau­džiau­ ti par­la­men­ti­nė­mis lė­šo­mis – jų ma­ siš­kai skir­ti ma­ši­nų nuo­mai. – Ta­čiau gal ga­li­ma da­bar priim­ti bet ko­kį įsta­ty­mą, o pa­skui jį tai­ sy­ti, to­bu­lin­ti? – Ma­nau, kad jei­gu per ar­ti­miau­sius ke­lis mė­ne­sius ne­bus įma­no­ma su­si­ tar­ti dėl es­mi­nių da­ly­kų – ir dėl ato­ sto­gų, ir dėl au­to­mo­bi­lių, ir ki­tų – ta­da ge­riau nie­ko ne­priim­ti, o pa­lik­ti nau­jai Sei­mo ka­den­ci­jai ap­svars­ty­ ti ir gal­būt priim­ti bū­tent tei­si­nin­kų pa­reng­tą pro­jek­tą. Jei­gu da­bar bū­tų ban­do­ma stum­ti ir jau per ke­lis ar­ti­ miau­sius mė­ne­sius priim­ti ko­kį nors pra­stą įsta­ty­mą, tuo­met nau­jai su­ si­rin­kęs Sei­mas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti: mes nie­ko ne­da­ry­si­me, nes mums anas Sei­mas pa­li­ko štai to­kį įsta­ty­mą, ko­ kį priė­mė. Tuo­met dar bent ket­ve­rius me­tus tos pro­ble­mos iš­spręs­tos ne­bus. Ir dar il­gai mur­dy­si­mės to­je ne­tei­si­nė­ je ba­lo­je, ko­kio­je esa­me ir da­bar.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Re­gis, pil­do­si jau anks­čiau pa­ pli­tę nuo­gąs­ta­vi­mai, kad šis Sei­mas ne­no­rės priim­ti par­la­ men­ta­rų pri­vi­le­gi­jas reg­la­men­ tuo­jan­čio griež­to įsta­ty­mo? Net ir ru­de­nį su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, tu­rė­ju­si per­žiū­rė­ti pa­reng­tą Sei­ mo na­rių veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ ty­mo pro­jek­tą, at­ro­do, ne­lin­ku­si at­si­sa­ky­ti da­lies tų pri­vi­le­gi­jų? – Kol kas ne­sku­bė­čiau la­bai griež­tai ver­tin­ti, nes dar­bo gru­pė nė dėl vie­ nos pro­jek­to nuo­sta­tos dar ne­bal­sa­ vo. Tik dis­ku­ta­vo­me.

Va­sa­r io 16-ąją pla­nuo­tos dvejos jau­n i­mo ei­t y­nės: vie­na pa­t rio­t i­ nio, ki­ta to­le­ran­tiš­ko­jo. Tarp abie­ jų gru­pių eg­z is­tuo­jan­t is aki­vaiz­ dus su­s i­prie­š i­n i­mas bū­d in­gas ne­b ran­d žioms vi­s uo­me­nėms, to­dėl bė­gant lai­kui tu­rė­tų ma­žė­ ti ir iš­nyk­ti. O kol kas abiem at­ve­ jais bū­na dar­bo po­l i­ci­jai. Pas­ta­ ro­ji vie­nus pa­čius sau­go, kad kas ne­nusk­r iaus­t ų, nuo ki­t ų sau­go vi­suo­me­nę. Kad ant­r uo­ju at­ve­ ju sau­go­ma ne be pa­g rin­do, pa­ ro­dė ir per­nykš­tės ei­ty­nės, ir šie­ me­tės. Per­nai su­muš­t as pa­k is­ ta­n ie­t is, šie­met vos ne­nu­ken­tė­ jo žy­das. Ko­dėl ki­ta­tau­čiai ne tik ne­ga­li ste­bė­ti pa­trio­ti­nių ei­ty­nių, bet ir ap­skri­tai jiems tą die­ną ge­ riau sė­dė­ti na­mie, te­gu at­sa­ko pa­ trio­tai skus­to­mis gal­vo­mis. To­le­ran­t iš­ka­sis jau­n i­mas jo­k ios grės­mės ne­ke­l ia ir ne­s i­r uo­š ia muš­ti nei skus­ta­gal­vių, nei he­te­ ro­sek­sua­lų, ta­čiau bū­tent jiems už­d rau­d žia­m a reng­t i at­ski­ras ei­t y­nes. O to­le­ran­ci­jos su­pra­t i­ mą vi­suo­me­nė­je ge­r iau­siai nu­ sa­ko aukš­to Kau­no val­d i­n in­ko, cha­rak­te­r in­ga pa­var­de V.Mo­l is, žo­d žiai: „Aš, kaip tei­si­n in­kas ir kaip tar­nau­to­jas, aš nei prieš ma­ žu­mas, nei prieš gė­jus, nei prieš les­bie­tes, nei prieš PE­DO­F I­LUS.“ Nors to­le­ran­ci­jos prin­ci­pas tai­ky­ ti­nas pa­tiems įvai­riau­siems da­ly­ kams, net ir to­le­ran­tiš­ka­sis jau­ni­ mas tik­rai ne­to­le­r uo­ja pe­do­fi ­lų (kaip ir ki­tų sun­k ių nu­si­kal­tė­lių), čia jau Kau­no val­d i­n in­k ų pre­ro­ ga­ty­va. Bu­vo ir la­bai gra­ž ių Vals­t y­bės at­ kū­r i­mo die­nos mi­nė­ji­mo ini­cia­ ty­v ų. Va­sa­r io 16-ąją Aly­t u­je, Ma­ ri­jam­p o­lė­je ir Vil­n iu­je, o 17-ąją Kau­ne ro­dy­tas tik­rai pa­t rio­t i­n is re­ž i­s ie­rės Gied­rės Žic­k y­tės fil­ mas „Kaip mes žai­dė­me re­vo­l iu­ ci­ją“, bu­vo gra­ž u žiū­rė­t i, kaip jau­ ni­mas gie­da „Tau­t iš­k ą gies­mę“, o ir jau­n i­mas bu­vo neu­n i­for­m i­ nis, įvai­r us, kaip ir de­ra lais­vos vals­t y­b ės pi­l ie­č iams. O ar­c hi­ tek­tas Aud­r ys Ka­ra­l ius su­ren­gė ka­me­r i­nę šios šven­tės pa­m i­nė­ ji­mo ver­s i­ją ka­v i­nė­je „Kul­t ū­ra“, kur pa­t rio­t iz­mo ir­g i ne­sti­go, tik jis neat­ro­dė nei rėks­m in­gas, nei pa­vo­jin­gas, nei ap­sup­t i­nas po­l i­ ci­jos žie­du. Kuo dau­g iau bus pa­ na­š ių pa­v yz­d žių, tuo lais­ves­nė bus ne tik mū­sų vals­t y­b ė, bet ir mes pa­t ys.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –

302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 380.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Me­rai su­si­rūpi­no dėl mo­kyklų nai­ki­ni­mo

Sei­mo Dar­bo par­ti­ jos frak­ci­ja kreipė­ si į Vy­riau­siąją tar­ ny­binės eti­kos ko­ mi­siją (VTEK) ir pa­ prašė iš­tir­ti, ar prem­ je­ras And­rius Ku­ bi­lius ne­su­pai­nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų, kai 2009 m. Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“ va­do­vy­ bei ir Ru­si­jos vi­cep­ rem­je­rui Vik­to­rui Zub­ko­vui rašė laiš­ kus dėl bend­rovės „Ache­ma“.

Ig­na­li­nos ir Varė­nos ra­jonų me­ rai tei­gia, kad, kei­čiant mo­ki­nio krep­še­lio lėšų ap­skai­čia­vi­mo ir pa­skirs­ty­mo me­to­diką, nai­ki­na­ mos kai­mo mo­kyk­los. O švie­ti­ mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras Vai­ das Ba­cys sa­ko, kad mi­nis­te­ri­ ja re­čiau ap­gy­ven­tų ra­jonų pro­ ble­mas ži­no ir svars­to, kaip jas spręsti.

Išp­liurpė: kad A.Ku­bi­lius (kairėje) rašė laiš­kus „Gazp­rom“ va­do­vy­bei,

per vi­zitą Lie­tu­vo­je pra­kal­bo „Gazp­rom ex­port“ va­do­vas A.Med­ve­de­vas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

par­ti­ja yra ga­vu­si pi­ni­ginę pa­ramą iš įmo­nių, su­si­ju­sių su šia bend­ro­ ve. Mes esa­me įsi­ti­kinę, kad taip jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­ sius in­te­re­sus“, – pra­ne­ši­me sakė Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Vy­tau­tas Gap­šys. VTEK pra­šo­ma iš­tir­ti, ar A.Ku­ bi­lius sa­vo veiks­mais ne­pro­te­ga­ vo vie­nos bend­rovės ir ne­pa­žeidė Viešųjų ir pri­va­čių in­te­resų de­ri­ni­ mo bei vals­tybės tar­ny­bos įsta­ty­ mo, kai at­sto­va­vo išim­ti­nai vie­nos pri­va­čios bend­rovės in­te­re­sams,

nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų, nes ži­no­jo, kad „Ache­mos grupės“ įmonės yra jo va­do­vau­ja­mos po­li­ tinės par­ti­jos rėmėjos. A.Ku­bi­lius, pa­sak mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko spau­dos tar­ny­bos, va­sa­rio 9 d. teigė, kad 2009 m. jo pa­si­ra­šy­ ta­me laiš­ke kon­cer­no „Gazp­rom“ va­do­vui nėra jo­kių užuo­minų apie ko­kią nors dujų kai­nos nuo­laidą, ja­me tik pra­šo­ma „Achemą“ per­ ves­ti į „Gazp­rom ex­port“ sis­temą. Anot prem­je­ro, jei dėl to būtų krei­ pu­sis bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“, būtų buvę pra­šo­ma ir dėl jos. „Gazp­rom“ vi­cep­re­zi­den­tas ir „Gazp­rom ex­port“ va­do­vas Alek­ sand­ras Med­ve­de­vas va­sa­rio pra­ džio­je pa­tvir­ti­no, kad „Ache­mai“ du­jos bus par­duo­da­mos pi­giau nei „Lie­tu­vos du­joms“. Nau­ja su­tar­tis su „Ache­ma“, pa­sak spau­dos, pa­ si­ra­šy­ta 10–15 metų. „Ache­ma“ yra did­žiau­sia gam­ti­ nių dujų var­to­to­ja ša­ly­je, dirb­da­ma vi­su pa­jėgu­mu ji nu­per­ka apie treč­ dalį visų Lie­tu­vai rei­ka­lingų dujų. ­

Dar­bo par­ti­ja skund­žia prem­jerą VTEK at­sto­vai BNS pa­tvir­ti­no, kad Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos pra­šy­mas gau­tas tre­čia­dienį. „Pra­šy­mas bus nag­rinė­ja­mas ar­ti­miau­sia­me ko­mi­si­jos po­sėdy­ je, kur bus sprend­žia­ma, ar yra pa­ grin­do at­lik­ti ty­rimą“, – BNS sakė VTEK sek­re­to­ria­to vy­res­ny­sis pa­ tarė­jas To­mas Čap­lins­kas. Frak­ci­jos pra­ne­ši­me ra­šo­ma, kad re­mian­tis Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos (VRK) duo­me­ni­mis, Tė­ vynės sąjun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) ne kartą yra gavę pa­ra­mos iš „Ache­mos gru­pei“ pri­klau­san­čių įmo­nių, ku­rios taip pat rėmė ir pa­vie­nius TS-LKD kan­ di­da­tus rin­ki­muo­se. Tei­gia­ma, kad vien 2008 m. TS-LKD iš „Ache­mos grupės“ įmo­nių ga­vo dau­giau kaip 150 tūkst. litų pa­ra­mos. „Iš VRK pa­teiktų ata­skaitų aiš­ku, kad jas pa­si­rašė pa­ts A.Ku­bi­lius. Iš to ga­li­ma spręsti, kad prem­je­ras, kreip­da­ma­sis į už­sie­nio bend­rovę ir už­sie­nio vals­tybės pa­reigū­nus dėl vie­nos bend­rovės in­te­resų, ži­ no­jo, kad jo va­do­vau­ja­ma po­li­tinė

Vy­tau­tas Gap­šys:

Mes esa­me įsi­ti­kinę, kad A.Ku­bi­lius su­pai­ nio­jo vie­šuo­sius ir pri­ va­čiuo­sius in­te­re­sus. pa­si­nau­do­da­mas sa­vo pa­rei­go­mis bei siek­da­mas pa­veik­ti kitų as­ menų spren­dimą. Taip pat pra­šo­ ma iš­tir­ti, ar prem­je­ras ne­su­pai­

„Ne­sup­ran­ta­me, kodėl Vy­riau­ sybė ir Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­ja (ŠMM) už­si­mo­jo pa­nai­ kin­ti kai­mo mo­kyk­las – be jo­kio pa­grin­do ir be jo­kio per­spėji­ mo, be jo­kių dis­ku­sijų“, – BNS penk­ta­dienį sakė Ig­na­li­nos ra­jo­ no me­ras vals­tie­tis liau­di­nin­kas Bro­nis Ropė. „Vy­riau­sybės vyk­do­ma švie­ ti­mo po­li­ti­ka la­bai ne­tei­sin­ga – ve­da mūsų ra­joną į pra­žūtį“, – jam pri­tarė Varė­nos ra­jo­no me­ras so­cial­de­mok­ra­tas El­vi­nas Jan­ke­vi­čius. Pa­sak B.Ropės, kai­mo vi­du­ rinėms mo­kyk­loms itin ne­pa­lan­ ku, kad, sie­kiant su­tau­py­ti mo­ ki­nio krep­še­lio lėšų, ne­di­delė­se kai­mo vi­du­rinė­se mo­kyk­lo­se 9–12 klasė­se ma­žiau­sias mo­ki­nių skai­ čius vie­toj bu­vu­sių 15 kei­čia­mas į 20. To­kio mo­ki­nių skai­čiaus dau­ ge­liui kai­mo ug­dy­mo įstaigų Ig­ na­li­nos ra­jo­ne esą ga­li ne­pa­vyk­ ti su­rink­ti. Anot Ig­na­li­nos me­ro, sa­vi­val­dybė ne­tu­ri pa­kan­ka­mai lėšų ve­žio­ti mo­ki­niams iki tų mo­ kyklų, ku­rio­se pa­gal naująją me­ to­diką vy­res­nio­sios klasės liktų. „Neuž­ten­ka pi­nigų or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo pro­ce­sui. Jei ne­su­ren­ka­ ma 20 vaikų 9–12 klasė­se, reikė­ tų da­ry­ti aš­tuon­metę mo­kyklą ir vai­kus iš­vež­ti, o tam pi­nigų nie­ kas ne­duo­da, sa­vi­val­dybė tu­ri už sa­vus vež­ti. Jei rei­kia vež­ti vaiką 15–20 ki­lo­metrų, ir­gi ab­sur­das, kai mo­kyk­los įreng­tos, su­tvar­ky­ tos, re­no­vuo­tos, ir mo­ky­to­jams dar­bo yra“, – kalbė­jo B.Ropė. Varė­nos ra­jo­no me­ras E.Jan­ ke­vi­čius tvir­ti­no, kad jei dau­ge­ ly­je ra­jo­no mo­kyklų ne­liks vy­ res­niųjų kla­sių, moks­lei­viams į mo­ky­mo įstaigą ga­li tek­ti ke­liau­ti po 40 ki­lo­metrų. Be to, per­ėji­mas į vieną di­delę mo­kyklą bus ne­pa­

lan­kus tau­ti­nių ma­žumų moks­ lei­viams. „Nuo 2015 m. bus ak­re­di­tuo­tos tik tos vi­du­ri­nio ug­dy­mo mo­kyk­ los, ku­rios turės po dvi 11-as kla­ ses. O mūsų ra­jo­nas did­žiau­sias Lie­tu­vo­je pa­gal te­ri­to­riją, mes tu­ ri­me ke­tu­rias vi­du­ri­nes mo­kyk­las. Tos ke­tu­rios vi­du­rinės mo­kyk­los turės ga­li­mybę gy­vuo­ti tik kaip pa­grin­dinės – ne­turės nei 11-os, nei 12-os kla­sių. Mažės mo­ky­tojų krūvis ir kils grėsmė ne­tek­ti dar­ bo“, – BNS sakė E.Jan­ke­vi­čius. „Mūsų ra­jo­ne la­bai di­de­li at­ stu­mai, ir tuos mo­ki­nius, ku­rie norės to­liau mo­ky­tis, pri­valė­si­ me vež­ti į Varėną. Tai did­žiulės iš­lai­dos, blogės ug­dy­mo sąly­gos. Vie­na mo­kyk­la yra pa­sie­ny­je, ten mo­ko­si tau­tinės ma­žu­mos – bal­ ta­ru­siai, len­kai, tad jiems tik­rai bus la­bai sun­ku in­teg­ruo­tis į di­ delę mo­kyklą“, – teigė Varė­nos ra­jo­no va­do­vas. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­ nist­ras V.Ba­cys BNS sakė, kad mi­nis­te­ri­ja šias pro­ble­mas, ypač ak­tua­lias miš­kin­giems ir re­čiau gy­ve­na­miems ra­jo­nams Aly­ taus bei Ute­nos ap­skri­ty­se, ži­no ir svars­to, kaip jas spręsti. Ke­ti­ na­ma krep­še­ly­je nu­ma­ty­ti lėšų ir mo­ki­niams pa­vėžėti. „Ob­jek­ty­vios prie­žas­tys tų dviejų ra­jonų – gy­ven­tojų tan­ ku­mas, vaikų – pir­miau­sia. At­ lie­ka­me sta­tis­tinę ana­lizę ir ban­ dy­si­me at­si­žvelg­ti į tų miš­kingų ra­jonų spe­ci­fiš­kumą ir tai­ky­ ti jiems šiek tiek ki­to­kius kri­te­ri­ jus“, – aiš­ki­no V.Ba­cys. „Gal­vo­ja­m e su­teik­t i sa­v i­ val­dybėms dau­giau ga­li­my­bių skirs­tant lėšas. <...> Svarstė­me, kad lėšas, skir­tas mo­ki­niams pa­ vėžėti, reikėtų įtrauk­ti į krep­še­ lio me­to­diką ir leis­ti sa­vi­val­dy­bei nau­do­ti, jei­gu ji prii­ma spren­di­ mus. Vie­ni priims spren­dimą ne­ ve­žio­ti ir turė­ti klasę, ki­ti priims spren­dimą pa­ve­žio­ti – į tuos da­ ly­kus bus at­si­žvelg­ta“, – ti­ki­ no jis. Ta­čiau, anot vi­ce­mi­nist­ro, sa­ ky­ti, kad, kei­čiant vy­res­niųjų kla­ sių komp­lek­ta­vi­mo tvarką, kai­mo mo­kyk­los nai­ki­na­mos, – ne­tie­sa. BNS inf.

BNS inf.

Baud­žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn ne­trauks De­zer­ty­ra­vi­mu iš Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ jos įtar­ti du buvę šios ka­ro mo­kyk­ los auklė­ti­niai at­leis­ti nuo baud­žia­ mo­sios at­sa­ko­mybės.

Pro­ku­ro­ro nu­ta­rimą nu­trauk­ti iki­ teis­mi­nius ty­ri­mus dėl bu­vu­sių ka­ riūnų An­ta­no Gas­pa­ra­vi­čiaus ir Da­ riaus Ša­dui­kio pa­tvir­ti­no Vil­niaus mies­to 3-iasis apy­linkės teis­mas. „Buvę ka­riū­nai at­leis­ti nuo baud­žia­mo­sios at­sa­ko­mybės teis­ mui pri­pa­ži­nus, kad iki by­los nag­ rinė­ji­mo teis­me dienos jų pa­da­ry­ ta vei­ka dėl pa­si­kei­tu­sių ap­lin­ky­bių

ta­po ne­pa­vo­jin­ga“, – sakė ty­ri­mus at­likęs Lie­tu­vos ka­riuo­menės Ka­ro po­li­ci­jos Vil­niaus įgu­los Iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo gran­dies tyrė­jas ka­pi­to­ nas Ar­nol­das Ru­gi­nis. Iki­teis­minį ty­rimą dėl de­zer­ ty­ra­vi­mo Ka­ro po­li­ci­jos Vil­niaus įgu­l a pra­d ėjo pra­ė ju­s ių metų lapk­ri­čio 7 d., kai po il­go­jo Vėli­ nių sa­vait­ga­lio A.Gas­pa­ra­vi­čius ir D.Ša­dui­kis ne­grįžo į aka­de­miją. Din­gu­siais lai­ky­ti ka­riū­nai at­si­ ra­do lapk­ri­čio 12 ir 13 d., kai grį­ žo iš už­sie­nio. Abu ka­riū­nai at­lik­ti psi­cho­lo­ gi­nei pa­tik­rai ke­lioms sa­vaitėms

bu­vo pa­gul­dy­ti į vieną Kau­no li­ go­n i­n ių, o iš­l ei­d us iš gy­dy­m o įstai­gos abu bu­vo at­leis­ti iš Ka­ro aka­de­mi­jos. At­lei­di­mo prie­žas­ti­ mi ta­po ka­ro me­dikų spren­di­mas pri­pa­žin­ti juos ne­tin­ka­mais ka­ro tar­ny­bai. Aka­de­mi­jo­je at­li­kus vi­dinį ty­ rimą ne­bu­vo gau­ta duo­menų, ku­ rie pa­tvir­tintų pa­bėgu­sių ka­riūnų mes­tus kal­ti­ni­mus dėl ne­tvar­kos, ne­sta­tu­ti­nių san­ty­kių ir pa­ty­čių. D.Ša­dui­kis ir A.Gas­pa­ra­vi­čius rengė­si būti ka­ro lakū­nais, šio ti­po stu­di­jos kai­nuo­ja per 100 tūkst. litų. BNS inf.

Ats­tu­mai: ra­jonų sa­vi­val­dy­bių me­rai nuo­gąstau­ja, kad moks­lei­

viams iki mo­kyklų ga­li tek­ti ke­liau­ti ke­lias de­šim­tis ki­lo­metrų.

Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.


8

šeštadienis, vasario 18, 2012

lietuva

VRM skan­da­lai – ne nau­jie­na Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) ir jai pa­ val­džios ins­ti­tu­ci­jos yra vie­nos tų vals­ty­ bės ži­ny­bų, ku­rio­se per pa­sta­ruo­sius dvi­ de­šimt ne­prik­lau­so­my­bės me­tų įvy­ko itin daug gar­siai nu­skam­bė­ju­sių is­to­ri­jų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Bu­vo KGB įga­lio­ti­nis

Da­bar­ti­niai mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio ne­su­ta­ri­mai su Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vais tik­rai nė­ra pir­mi skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ję at­ve­jai VRM sis­te­mo­je. Jau pa­ts pir­mas at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­bės vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Ma­ri­jo­nas Mi­siu­ko­nis bu­vo ir te­bė­ra prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mas iki šiol. So­vie­ti­niais me­tais jis bu­vo sau­gu­mo tar­ny­bos KGB ope­ ra­ty­vi­nis įga­lio­ti­nis. Tai M.Mi­siu­ ko­niui pri­me­na­ma ir da­bar. Tie­sa, jis nie­ka­da ne­slė­pė šios sa­vo biog­ra­fij­ os de­ta­lės, o at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę karš­tai ją pa­rė­mė ir gy­nė. To­dėl M.Mi­siu­ko­niui bu­vo pa­ti­kė­ta ku­rį lai­ką po Ko­vo 11-osios lik­ti VRM va­do­vu. Bet 1991-ųjų vi­du­ry­je M.Mi­siu­ ko­niui te­ko pa­si­trauk­ti iš tre­čio­sios Vy­riau­sy­bės. Iš jo at­si­sta­ty­din­ti pa­ rei­ka­la­vo tuo­me­tis prem­je­ras Ge­ di­mi­nas Vag­no­rius, nes šis ne­no­ rė­jo sa­vo va­do­vau­ja­ma­me Mi­nist­rų ka­bi­ne­te tu­rė­ti bu­vu­sių KGB ben­ d­ra­dar­bių. Vė­liau M.Mi­siu­ko­nis dar ne kar­tą blo­guo­ju mi­nė­tas pa­ trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių lie­tu­vių. Se­ suo Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė ne­tgi at­si­sa­kė pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus skir­to or­di­no, nes aukš­tą vals­ty­bės ap­do­ va­no­ji­mą už ak­ty­vų dar­bą ne­prik­ lau­so­my­bės auš­ro­je ga­vo ir bu­vęs pir­ma­sis at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­ bės vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras. „Lie­tu­vo­je ma­fi­jos nė­ra“

1992–1996 m. penk­to­je ir šeš­to­ je Vy­riau­sy­bė­se vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ru dir­bo Ro­ma­sis Vai­tie­kū­nas. Jis iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė tik su liūd­ nai pa­gar­sė­ju­siu prem­je­ru Adol­fu Šle­že­vi­čiu­mi, ku­rio ak­ty­vus ša­li­ nin­kas bu­vo.

Lai­kais, kai Lie­tu­vo­je siau­tė­jo or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo gru­ puo­tės, VRM va­do­vas R.Vai­tie­kū­ nas pa­gar­sė­jo sa­vo iš­tar­ta fra­ze, kad „Lie­tu­vo­je ma­fi­jos nė­ra“. Pas­ta­ruo­ju me­tu šis bu­vęs vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras bu­vo vie­nas iš bank­ru­ta­vu­sio „Sno­ro“ ban­ko val­dy­bos na­rių. Vid­man­tas Žie­me­ lis, 1996–1998 m. bū­da­mas VRM va­do­vu aš­tun­to­je Vy­riau­sy­bė­je, įsi­vė­lė į ne­su­ta­ri­mus su ant­rą kar­ tą prem­je­ru bu­vu­siu G.Vag­no­riu­mi ir dėl to bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­ din­ti 1998-ųjų pa­va­sa­rį.

Dėl pa­na­šių ap­lin­ ky­bių per­nai bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­ din­ti ki­tas po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ ras – V.Te­ly­čė­nas.

Tuo­m et V.Žie­m e­l is pa­ro­d ė G.Vag­no­riui sa­vo pa­val­di­nių su­ rink­tą me­džia­gą apie Elekt­rė­nuo­ se įsi­kū­ru­sios įmo­nės „Bal­tics SHEM“ veik­lą tar­pi­nin­kau­jant Bal­ ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kams bei ne­del­siant iš prem­je­ro fa­vo­ ri­to ta­po at­stum­tuo­ju ir tu­rė­jo su triukš­mu pa­lik­ti mi­nist­ro po­stą. Pas­ta­ruo­ju me­tu V.Žie­me­lio ir G.Vag­no­riaus bend­ra­dar­bia­vi­mas at­si­nau­ji­nęs. Jie abu yra eksp­rem­ je­ro va­do­vau­ja­mos Krikš­čio­nių par­ti­jos na­riai. Iš­pūs­tas burbulas su­bliūš­ko

So­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ber­na­to­nis iš vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų at­si­sta­ty­ di­no 2003 m. pa­va­sa­rį po ne­vy­ku­ siai su­kel­to triukš­mo dėl va­di­na­mo­ jo ne­tei­sė­to klau­sy­mo­si ir duo­me­nų

Tradicija: VRM ir jai pa­val­džio­se ins­ti­tu­ci­jo­se ne­trū­ko nei skan­da­lų, nei at­lei­di­mų iš pa­rei­gų. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

rin­ki­mo. J.Ber­na­to­nis tuo­me­ti­nį po­ li­ci­jos ge­ne­ra­li­nį ko­mi­sa­rą Vy­tau­tą Gri­ga­ra­vi­čių ap­kal­ti­no, kad šis ir jo va­do­vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja ne­tei­sė­tai se­ka, ren­ka in­for­ma­ci­ją apie kai ku­ riuos aukš­tus pa­rei­gū­nus, įskai­tant prem­je­rą Al­gir­dą Bra­zaus­ką. Skan­ da­las su­bliūš­ko, Sei­mo lai­ki­na­jai ty­ ri­mo ko­mi­si­jai, va­do­vau­ja­mai Aloy­zo Sa­ka­lo, už­sto­jus po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­ nį ko­mi­sa­rą. Mi­nist­ras J.Ber­na­to­nis ne­tru­kus ne­te­ko po­sto. Da­bar jis yra dip­lo­ma­tas. Rai­mon­das Šu­kys ėjo vidaus rei­ kalų ministro pa­rei­gas ke­tu­rio­lik­ to­je Vy­riau­sy­bė­je, va­do­vau­ja­mo­ je Ge­di­mi­no Kir­ki­lo. Ta­čiau 2007 m. gruo­dį R.Šu­kys bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti iš mi­nist­rų po to, kai gir­tas po­li­ci­nin­kas Šiau­rės Lie­tu­ vo­je su­va­ži­nė­jo tris ma­ža­me­čius. Kar­tu at­si­sta­ty­di­no ir po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras V.Gri­ga­ra­vi­ čius. Tuo­met, iš­kart po ne­lai­mės, R.Šu­kys pa­rei­ka­la­vo, kad po­li­ci­jos va­do­vas pa­si­trauk­tų. Šis at­si­sa­kė. Pre­zi­den­tas V.Adam­kus šiuos ne­ su­ta­ri­mus iš­spren­dė sa­lia­mo­niš­kai – te­ko at­si­sta­ty­din­ti ir V.Gri­ga­ra­vi­ čiui, ir R.Šu­kiui. Pas­ta­ra­sis iš­li­ko po­li­ti­ko­je, da­bar yra svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras. Dėl pa­na­šių ap­lin­ky­bių – gir­tų po­li­ci­nin­kų siau­tė­ji­mo ke­liuo­se – per­nai bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­

din­ti ki­tas po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­ mi­sa­ras – Viz­gir­das Te­ly­čė­nas.

vi­mo lai­kais bu­vo at­leis­ta dau­gu­ ma tei­sė­sau­gos va­do­vų, pa­skir­tų G.Vag­no­riaus.

Iš­dir­bo tik ke­lis mė­ne­sius

Da­bar Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) yra ne­prik­lau­so­ma ins­ti­tu­ci­ ja, ta­čiau iki 2000 m. tai bu­vo VRM pa­da­li­nys. Tuo­met ne­trū­ko vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų ir STT va­do­vų ne­ su­ta­ri­mų. Pir­ma­sis STT va­do­va­vo tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ ras, bu­vęs pro­ku­ra­tū­ros ypa­tin­gų­ jų by­lų tar­dy­to­jas Juo­zas Gau­du­tis, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro V.Žie­me­lio ap­lin­kos žmo­gus. Nuo pat pra­džių įta­ri­nė­ta, kad įku­riant STT siek­ta ne tiek ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, kiek po­li­ ti­nių tiks­lų – pa­jung­ti Vy­riau­sy­bei vi­sas spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, o jei tai ne­pa­vyk­tų, bent jau nu­ste­ken­ti tas, ku­rios jai ne­pa­val­džios. Kai tik po­sto ne­te­ko V.Žie­me­ lis, įkan­din jo at­si­sta­ty­di­no ir STT va­do­vas J.Gau­du­tis, nes ne­ra­do bend­ros kal­bos nei su tuo­me­čiu prem­je­ru, nei su nau­ju mi­nist­ru. Nau­juo­ju STT va­do­vu 1999-ųjų ko­vą bu­vo pa­skir­tas se­nas G.Vag­ no­riaus pa­žįs­ta­mas, Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius And­rius Peč­kys, ta­čiau jis tar­ ny­bai va­do­va­vo vos ke­lis mė­ne­sius ir pa­slap­tin­gai at­si­sta­ty­di­no tų pat me­tų lie­pą. Sklan­dė gan­dai, kad Ro­lan­do Pak­so pir­mo­jo prem­je­ra­

Lai­mė­jo teis­mą

Po to, kai 2008 m. pa­bai­go­je VRM pra­dė­jo va­do­vau­ti da­bar­ti­nis mi­ nist­ras R.Pa­lai­tis, jis be­veik iš­kart ėmė va­ly­ti sau pa­val­džios sis­te­ mos ko­ri­do­rius. Bu­vęs Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to prie VRM va­do­vas, so­cial­de­mok­ra­tas Os­val­ das Šar­ma­vi­čius at­leis­tas 2010-ųjų ko­vą už „ne­tin­ka­mą pa­rei­gų at­li­ki­ mą“. Ta­čiau po pu­sant­rų me­tų jis lai­mė­jo teis­mą dėl su­grą­ži­ni­mo į dar­bą ir kom­pen­sa­ci­jos iš­mo­kė­ji­ mo. Bet jau pa­čią pir­mą­ją su­grą­ži­ ni­mo į dar­bą die­ną pa­ra­šė pra­šy­mą at­leis­ti jį iš pa­rei­gų. FNTT te­bė­ra pa­val­di VRM. Bu­vęs il­ga­me­tis FNTT va­das Ro­mual­das Bo­rei­ka 2010 m. pa­va­sa­rį at­si­sta­ty­ di­no, nes to pa­rei­ka­la­vo Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Ins­ti­tu­ci­ja bu­vo ap­kal­tin­ta nee­fek­ty­viu dar­bu, po­ li­ti­ka­vi­mu. Net­ru­kus po kon­kur­ so nau­juo­ju FNTT di­rek­to­riu­mi bu­ vo pa­skir­tas Vitalijus Gai­lius. Kaip paaiš­kė­jo, neil­gam. Šio­mis die­no­mis dėl skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sių vyk­do­ mo tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tų ir dėl mi­nist­ro pa­reikš­to ne­pa­si­ti­kė­ ji­mo V.Gai­lius ne­te­ko pa­rei­gų.

Te­ko pa­dir­bė­ti Dėl Ru­si­jos bom­bo­ne­šių Tu-22M skry­džių virš Bal­ti­jos jū­ros iš Šiau­ lių avia­ci­jos ba­zės penk­ta­die­nį bu­ vo pa­kel­ti du NA­TO nai­kin­tu­vai. Tai pra­ne­šė Kraš­to ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja.

„Ry­te bu­vo pa­kel­ti du NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją at­lie­kan­tys vo­kie­ čių nai­kin­tu­vai, ku­rie iden­ti­fi­ka­vo ir pa­ly­dė­jo du Ru­si­jos Tu-22M or­ lai­vius, skren­dan­čius virš Bal­ti­jos jū­ros“, – BNS sa­kė kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­rės at­sto­vė spau­dai Ug­ nė Nau­jo­kai­ty­tė. Pa­sak jos, apie šį skry­dį Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ži­no­jo, Ru­ si­jos or­lai­vių skry­dis vy­ko pa­gal pla­ną. Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­tis Pab­ri­kas BNS sa­kė, kad Lat­

vi­ja ga­vo duo­me­nų apie Ru­si­jos su­ reng­tas pla­taus mas­to ka­ri­nes pra­ ty­bas. Jis neat­me­tė, kad tai ga­li bū­ti su­si­ję su šian­dien Lat­vi­jo­je vyks­ tan­čiu re­fe­ren­du­mu dėl ru­sų kaip vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­so. „Ke­ti­na­me aiš­kin­tis dip­lo­ma­ti­ niais ka­na­lais, ar Ru­si­ja ga­li su­teik­ti pa­pil­do­mos ir de­ta­les­nės in­for­ma­ ci­jos, tel­pan­čios į NA­TO ir Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo rė­mus, kad bū­tų iš­veng­ta to­les­nių ne­su­sip­ra­ti­mų“, – kal­bė­jo A.Pab­ri­kas. „Ne­ga­vus de­ta­les­nių paaiš­ki­ni­ mų dėl šių pra­ty­bų tiks­lų, Lat­vi­jos gy­ven­to­jams ga­li su­si­da­ry­ti įspū­ dis, kad Ru­si­jos stra­te­gi­nės ka­ri­nės pra­ty­bos ir re­fe­ren­du­mas Lat­vi­jo­je su­si­ję“, – kal­bė­jo mi­nist­ras. BNS inf.


9

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

ekonomika

Mask­vos kryp­tis po­pu­liarė­ja Šie­met į did­žiau­sią Eu­ro­pos miestą Maskvą iš Lie­tu­vos skrai­dins net pen­kios oro li­nijų bend­rovės, ku­rių pa­grin­di­niai klien­tai – Lie­tu­vos vers­li­nin­kai ir Ru­si­jos tu­ris­tai.

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Į vi­sus oro uos­tus

Iki pra­ėju­sių metų gruod­žio oro ke­ liu tie­sio­giai pa­siek­ti Ru­si­jos sos­ tinę Maskvą bu­vo ga­li­ma tik iš Vil­ niaus oro uos­to, kur jau ket­ve­rius me­tus kiek­vieną dar­bo dieną ky­la ir leid­žia­si Ru­si­jos oro li­nijų bend­ rovės „UTair“ lėktu­vai. Jie ke­lei­vius skrai­di­na į Mask­vos piet­va­ka­riuo­se įsikū­rusį Vnu­ko­vo oro uostą. Pa­sak Vil­niaus oro uos­to ry­šių su vi­suo­me­ne va­dovės Sand­ros Šiau­ lienės, vie­no kas­die­nio skryd­žio į Ru­si­jos sos­tinę jau bu­vo per ma­žai, todėl nuo pra­ėju­sių metų gruod­žio iš Vil­niaus į Mask­vos pie­tuo­ se esantį Do­mo­de­do­vo oro uos­ tą ke­tu­ris kar­tus per sa­vaitę ėmė skrai­din­ti ki­ta Ru­si­jos oro li­nijų bend­rovė „Tran­sae­ro“. „Pas­tebė­ tas po­rei­kis. At­si­ra­dus dar vie­nam skryd­žiui ke­lei­vių srau­tas iš­lie­ka pa­kan­ka­mas. O nuo ko­vo į Vil­niaus oro uostą su­grįš prie­š aš­tuo­ne­rius me­tus jau ke­lei­vius skrai­di­nu­si oro li­nijų bend­rovė „Ae­rof­lot“ – ji Vil­niaus oro uostą su­jungs su Mask­vos Še­re­met­je­vo oro uos­tu“, – in­for­ma­vo S.Šiau­lienė. Nuo pa­va­ sa­rio iš Vil­niaus oro uos­to kiek­ vieną dieną ke­lis kar­tus bus ga­li­ma tie­sio­giai pa­siek­ti vi­sus tris Mask­ vos oro uos­tus. Tei­gia­ma, kad Mask­vos kryp­ti­mi iš Lie­tu­vos ke­liau­jan­čių lie­tu­vių ir rusų san­ty­kis yra pa­na­šus. Tik lie­ tu­viai į Maskvą daž­niau vyks­ta vers­lo rei­ka­lais, o ru­sai į Lie­tuvą – tu­riz­mo. Per Kauną to­liau į Eu­ropą

Įkan­din šios Vil­niaus oro uos­to tie­ sio­gi­nių skryd­žių plėtros į Ru­siją gruod­žio vi­du­ry­je tie­sio­gi­nių skryd­žių į Maskvą at­si­ra­do ir iš Kau­ no oro uos­to. Iki tol Kau­no re­gio­no gy­ven­to­jai Ru­si­jos sos­tinę oro ke­liu iš Kau­no oro uos­to galė­jo pa­siek­ ti tik su per­sėdi­mais. Nuo gruod­žio vi­du­rio rusų oro li­nijų bend­rovė „IrAe­ro“ ke­lei­vius skrai­di­na ke­tu­ ris kar­tus, o jau va­sarą ke­ti­na tai da­ ry­ti še­šis kar­tus per sa­vaitę. „Tie­sio­gi­nių skryd­žių po­rei­kis iš Kau­no į Maskvą la­bai ak­tua­lus vers­li­nin­kams. Ma­ty­da­mi šį po­reikį ieš­ko­jo­me oro li­nijų bend­rovės, ku­ri galėtų juos vyk­dy­ti. Į mūsų kvie­timą at­si­liepė Ru­si­jos „IrAe­ ro“, ku­riai skryd­žiai į Kauną yra pir­mie­ji už Ru­si­jos vals­tybės ribų. Bend­rovės lėktu­vai yra op­ti­malūs šiam marš­ru­tui ir ati­tin­ka vi­sus ES rei­ka­la­vi­mus“, – sakė Jūratė Balt­ ru­šai­tytė, Kau­no oro uos­to ko­mer­ ci­jos va­dovė. Pa­sak jos, su­tar­tis dėl tie­sio­gi­nių skryd­žių su Ru­si­jos bend­ro­ve „IrAe­ro“ ga­lios ma­žiau­ siai me­tus. Kaip Lie­t u­vos žur­n a­l is­tams Mask­vo­je pa­sa­ko­jo „IrAe­ro“ at­sto­ vas Lie­tu­vos rin­ko­je Alek­sand­ras

Ko­ži­no­vas, pa­sa­ky­ti, ar skry­dis pa­ si­tei­si­no, bus ga­li­ma po pus­me­čio ar net metų. „Oro li­nijų bend­rovė nie­ka­da ne­būna pa­ten­kin­ta, nes no­ri, kad skrai­dytų dau­giau žmo­ nių. La­bai ti­kimės, jog šis skry­dis pa­si­tei­sins tarp Ru­si­jos tu­ristų, ku­rie ieš­ko pi­gių ga­li­my­bių ke­ liau­ti ir ilsė­tis. Iš Kau­no jie to­liau su pi­gių skryd­žių bend­rovė­mis ga­ lės ke­liau­ti po visą Eu­ropą“, – tei­ gė A.Ko­ži­no­vas.

Tie­sio­gi­nis su­si­sie­ ki­mas tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos la­biau ak­ tua­lus Ru­si­jos pi­lie­ čiams nei lie­tu­viams. Va­sarą ir iš Pa­lan­gos

Kad tie­sio­gi­nis su­si­sie­ki­mas tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos la­biau ak­tua­lus Ru­si­jos pi­lie­čiams nei lie­tu­viams, pa­tvir­ti­no Pa­lan­gos oro uos­to di­ rek­torė Jo­lan­ta Ju­ce­vi­čiūtė. Pa­sak jos, pra­ėju­sią va­sarą iš Mask­vos Do­mo­de­do­vo oro uos­to tie­sio­giai į Pa­langą Ru­si­jos oro li­nijų bend­rovė „Rus­Li­ne“ skrai­di­no Ru­si­jos tu­ris­ tus. „Pa­si­bai­gus va­sa­ros ato­stogų se­zo­nui bend­rovė nu­traukė skryd­

Veidas: did­žiau­sia­m Eu­ro­pos mies­tui Mask­vai ne­trūksta šiuo­lai­ki­niam did­mies­čiui būdingų bruožų.

žius, ta­čiau šie­met va­sa­rai vėl juos at­nau­ji­na. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­ ma­sis rei­sas iš Mask­vos į Pa­langą šie­met vyks bir­že­lio vi­du­ry­je, o pa­sku­ti­nis – rugsė­jo vi­du­ry­je. Ži­ no­ma, va­sarą Mask­vos kryp­ti­mi ke­liau­ja ir Va­karų Lie­tu­vos vers­li­ nin­kai, bet vien tik jų neuž­te­ka, kad Ru­si­jos oro li­nijų bend­rov­ės ke­lei­ vius skrai­dintų iš­ti­sus me­tus“, – sakė J.Ju­ce­vi­čiūtė. Jos duo­me­ni­mis, Va­karų Lie­tu­vos vers­li­nin­kai Ru­siją oro ke­liu pa­sie­ kia per ne­to­li esantį Ka­li­ning­ra­do sri­ties Chrab­ro­vo oro uostą. „Sie­kiant po­pu­lia­rin­ti tie­sio­ ginį Ru­si­jos pi­lie­čių su­si­sie­kimą su Lie­tu­vos pa­jūriu, šie­met įsi­gy­ti bi­lie­tus bus siū­lo­ma anks­čiau nei per­nai. Ti­ki­ma­si, kad kryp­tis bus nau­din­ga ne tik Ru­si­jos tu­ris­tams,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

bet ir oro li­nijų bend­ro­vei“, – sa­ kė J.Ju­ce­vi­čiūtė. Pa­sak jos, per­nai „Rus­Li­ne“ iš Pa­lan­gos oro uos­ to skri­do kartą per sa­vaitę, šie­ met tai da­ry­ti pla­nuo­ja du kar­tus per sa­vaitę. Lau­kia dau­giau tu­ristų

At­s i­ra­d us dau­g iau tie­s io­g i­n ių skryd­žių iš Ru­si­jos sos­tinės į Lie­ tuvą, natū­ra­lu, kad šią va­sarą plūstels dar di­des­nis srau­tas rusų tu­ristų. Kas­met au­gantį tu­ristų iš Ru­si­jos skai­čių ste­bin­ti ke­lio­nių agentū­ros „Zig­Zag Tra­vel“ par­da­ vi­mo va­dovė Li­na Ju­zakė­nienė sa­ kė, kad ru­sai la­biau mėgsta at­vyk­ti į Lie­tuvą, nei lie­tu­viai į Ru­siją. „Ne­ma­žai Ru­si­jos tu­ristų poil­ siui ren­ka­si Lie­tu­vos pa­jūrį. Pra­ ėju­siais me­tais la­bai iš­po­pu­liarė­jo

poil­sis Drus­ki­nin­kuo­se. Be abe­jo, gavę Šen­ge­no vizą Ru­si­jos pi­lie­ čiai Lie­tuvą pa­si­ren­ka kaip tran­zi­ tinę vals­tybę ir iš Vil­niaus ar Kau­no tu­ri ga­li­mybę ke­liau­ti to­liau po Eu­ ropą. Kuo dau­giau at­si­ras pi­ges­nių skryd­žių iš Ru­si­jos į Lie­tuvą, tuo rusų tu­ristų bus dau­giau“, – tei­ gė L.Ju­zakė­nienė. Jos pa­stebė­ji­ mu, šiuo me­tu at­si­ra­dus pi­ges­nių skryd­žių iš Ru­si­jos į Lie­tuvą, tikė­ ti­na, kad at­si­ras to­kių rusų, ku­rie per Lie­tuvą ke­liaus, pvz., į Pa­ry­žių ar Bar­se­loną, nes bus pi­giau, nei tie­sio­giai skris­ti iš Mask­vos. Paš­ne­kovės skai­čia­vi­mais, šiuo me­tu tie­sio­gi­nis skry­dis iš Mask­ vos oro uostų į Lie­tu­vos oro uos­tus į abi pu­ses dau­giau­sia ga­li kai­nuo­ ti 800–1000 litų, ma­žiau­siai – 100–200 litų.


10

šeštadienis, vasario 18, 2012

12p.

Wh.Hous­ton: pa­ki­li­mų ir nuo­puo­lių is­to­ri­ja.

v

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Akis už akį, dan­tis už da Ar Ira­nas ker­ši­ja Iz­rae­liui už bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mą? O gal Iz­rae­lio dip­lo­ma­tai, ku­riuos ban­dy­ta šią sa­vai­ tę su­sprog­din­ti, ta­po pro­vo­ka­ci­jos au­ko­mis? Tai­ki­niai – fi­zi­kai

Mįs­lė: ar šios sa­vai­tės spro­gi­mai In­di­jo­je ir Tai­lan­de – Ira­no kerš­tas už

ša­lies fi­zi­kų žu­dy­nes, o gal pro­vo­ka­ci­ja?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Klau­si­mų daug, at­sa­ky­mų ma­ žai. Re­gis, tie­sos pa­sau­lis ap­skri­tai neiš­girs. Ypač jei tarp ira­nie­čių ir žy­dų iš tie­sų vyks­ta slap­tas ka­ras. Nuo 2009 m. Ira­ne im­ti grob­ti ir žu­dy­ti ša­lies bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tai. Šią sa­vai­tę nu­griau­ dė­jo vir­ti­nė spro­gi­mų, ku­rių tai­ki­ niais bu­vo Iz­rae­lio dip­lo­ma­tai. Sce­na­ri­jus pa­na­šus, kaip žu­dant ira­nie­čius moks­li­nin­kus, – mag­ ne­tu prie au­to­mo­bi­lių tvir­ti­na­mos bom­bos, pa­slap­tin­gi as­me­nys, pri­ tai­san­tys už­tai­sus. Ira­ne per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus bu­vo įvyk­dy­tos ke­tu­rios to­ kios žmog­žu­dys­tės. Nau­jau­sias spro­gi­mas Te­he­ra­ne įvy­ko šių me­ tų sau­sio pra­džio­je. Nu­žu­dy­ta­sis – 32-ejų Te­he­ra­no uni­ver­si­te­to pro­fe­ so­rius Mos­ta­fa Ah­ma­di-Ros­ha­nas, Na­tan­zo ura­no sod­ri­ni­mo ga­myk­ los vie­nas va­do­vų. Du už­puo­li­kai, at­va­žia­vę prie tai­ki­nio mo­to­cik­lu, pri­tai­sė bom­bą ant moks­li­nin­ko „Peu­geot 405“ au­to­mo­bi­lio, o kai jis už­ve­dė au­to­mo­bi­lį, iš­lė­kė į orą. M.Ah­m a­d i-Ros­h a­n as bai­g ė pres­ti­ži­nį Te­he­ra­no Sha­ri­fo tech­

no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą, Na­tan­ze dir­bo ko­mer­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ju, tai­gi bu­vo vie­nas sod­ ri­ni­mo ga­myk­los va­do­vų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Vi­ du­ri­nių Ry­tų re­gio­ ne įtam­pa kaip rei­ kiant išau­go.

Iš­puo­liai prieš ira­nie­čius pra­si­ dė­jo 2009 m. Ta­da Ma­li­ko al Ash­ ta­ro uni­ver­si­te­to Te­he­ra­ne moks­ li­nin­kas Shah­ra­mas Ami­ri tei­gė bu­vęs pa­grob­tas per pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Sau­do Ara­bi­ją ir nu­ga­ ben­tas į JAV. Pa­sak vy­ro, jam bu­vo siū­lo­ma 50 mln. do­le­rių už tai, kad jis vie­ šai me­luo­tų apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą. Tie­sa, ta­da Ira­nas ofi­ cia­liai nei­gė, kad Sh.Ami­ri su­si­jęs su ša­lies bran­duo­li­ne pro­gra­ma. Sh.Ami­ri pa­si­se­kė la­biau nei Te­he­ra­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riui Mas­sou­dui Ali Mo­ham­ma­

di, Sha­hi­do Be­hesh­ti uni­ver­si­te­to bran­duo­li­nės in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­ to dės­ty­to­jui Ma­ji­dui Shah­ria­ri ir moks­li­nin­kui Da­rious­hui Re­zai. Vi­ si trys bu­vo nu­žu­dy­ti per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus. Fe­rey­doo­nas Ab­ba­si-Da­va­ni ir jo žmo­na per spro­gi­mą bu­vo su­ žeis­ti. Įsiu­ti­no žmog­žu­dys­tės

Ira­ne pa­si­kė­si­ni­mai į fi­zi­kos spe­ cia­lis­tus su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ gą. Te­he­ra­nas žo­džių į va­tą ne­vy­ nio­jo, tie­sio­giai ap­kal­ti­no žy­dus, bri­tus ir ame­ri­kie­čius ren­gus są­ moks­lus. Lon­do­nas ir Va­šing­to­nas ka­te­go­ riš­kai nei­gė pri­si­dė­ję prie ci­vi­lių žu­ dy­nių, o Iz­rae­lis nei pa­tvir­ti­no ga­li­mą ša­lies slap­to­sios tar­ny­bos „Mos­sad“ da­ly­va­vi­mą, nei tai pa­nei­gė. Iz­rae­lis ra­miai rea­ga­vo ir tuo­met, kai Ira­ne bu­vo pa­skleis­tas pa­slap­ tin­gas kom­piu­te­ri­nis vi­ru­sas, ku­ riuo ata­kuo­ti Ira­no bran­duo­li­niai ob­jek­tai. Vė­liau į Pran­cū­zi­jos dien­raš­tį „Le Fi­ga­ro“ ne­va iš neį­var­dy­tų JAV pa­ rei­gū­nų nu­te­kė­jo in­for­ma­ci­ja, esą

Paslaptingasis Irano branduolinės programos Pran­cū­zi­jos dien­raš­tis „Le Mon­ de“ klau­sia – kas va­do­vau­ja Ira­no bran­duo­li­nės bom­bos kū­ri­mo pro­ gra­mai?

Moh­se­nas Fak­ri­za­de­has, ku­riam 50 me­tų, kaip ra­šo pran­cū­zų dien­raš­ tis, kruopš­čiai sle­pia­mas nuo pa­ ša­li­nių akių. Ne­nuos­ta­bu. Jis – vie­na svar­ biau­sių fi­gū­rų Ira­ne. Nors yra fi­ zi­kas, taip pat jis – vie­nos Is­la­mo re­vo­liu­ci­jos gvar­di­jos bri­ga­dos ge­ ne­ro­las. Už­ten­ka pa­sa­ky­ti, kad šio vy­ro dar­bas ir gy­ve­ni­mas pa­slėp­tas po de­vy­niais už­rak­tais. Juk, kaip tei­ gia „Le Mon­de“, Ira­no val­džia sle­ pia, jog ap­skri­tai ku­ria bran­duo­li­ nį gink­lą. M.Fak­ri­za­de­has va­do­vau­ja jaut­ riau­siai bran­duo­li­nės pro­gra­mos da­liai – gink­lo kū­ri­mui. Šis vy­ras vei­kiau­siai yra pa­grin­di­nis Iz­rae­lio slap­to­sios tar­ny­bos „Mos­sad“ tai­ ki­nys. Iz­rae­lio agen­tams per pa­sta­ ruo­sius me­tus pa­vy­ko su­me­džio­ ti ke­lis Ira­no fi­zi­kos spe­cia­lis­tus,

tie­sa, jie te­bu­vo di­de­lės ko­man­ dos na­riai. Vie­nas dien­raš­čio kal­bin­tas Va­ ka­rų eks­per­tas sa­kė, kad M.Fak­ri­ za­de­has – at­ri­bo­tas nuo pa­sau­lio. Nie­kas nė­ra ban­dęs su­si­tik­ ti su M.Fak­ri­za­de­hu, iš­sky­rus Ol­ li Hei­no­ne­ną. Suo­mių eks­per­tas nuo 2003 iki 2010 m. va­do­va­vo ke­lioms tarp­tau­ti­nėms bran­duo­ li­nėms ins­pek­ci­joms Ira­ne. Pa­sak jo, ne­su­ti­kęs M.Fak­ri­za­de­ho apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą vis­ko ne­su­ži­no­si. Anot „Le Mon­de“, ke­le­rius me­ tus Tarp­tau­ti­nės ato­mi­nės ener­ge­ ti­kos agen­tū­ros (TA­TE­NA) at­sto­ vai pra­šė Ira­no leis­ti pa­kal­bė­ti su M.Fak­ri­za­de­hu. Ta­čiau, kaip sa­ko O.Hei­no­ne­nas, jis bū­tų nu­ste­bęs, jei pa­sta­ro­ji ins­pek­ci­ja, ku­ri ne­se­ niai lan­kė­si Ira­ne, bū­tų pri­si­ka­su­si iki M.Fak­ri­za­de­ho. Suo­mis pri­dū­rė: „Ypač nuo to lai­ko, kai Ira­no val­džia ėmė įta­ri­ nė­ti TA­TE­NA, jog re­mian­tis šios or­ga­ni­za­ci­jos ata­skai­to­mis žu­do­ mi ša­lies fi­zi­kai.“

O.Hei­n o­n e­n as pa­b rė­ž ė, kad 2008 m. jam bu­vo nu­švi­tu­si ga­ li­my­bė su­si­tik­ti su M.Fak­ri­za­de­ hu, kai šis pa­ts iš­sa­kė no­rą iš­dės­ ty­ti sa­vo nuo­mo­nę in­ter­viu. Ta­čiau ta­da, kaip pa­sa­ko­jo Suo­mi­jos eks­ per­tas, su­si­ti­ki­mas neį­vy­ko, nes Ira­no val­džia nu­ro­dė, kad moks­li­ nin­kas – ne­pa­sie­kia­mas. „Le Mon­de“ tę­sia, kad M.Fak­ri­ za­de­ho sla­py­var­dis anks­tes­nia­me

jo dar­be bu­vo „Or­chi­dė­ja“. Jis ki­lęs iš pa­va­di­ni­mo Te­he­ra­no Or­chi­dė­jų gat­vės, ku­rio­je stūk­so­jo bu­vu­sios moks­li­nin­ko dar­bo­vie­tės pa­sta­tas. Bū­tent čia 2000–2003 m. bu­ vo vys­to­mas va­di­na­ma­sis pro­jek­ tas 111, ku­rio tiks­las – bran­duo­li­ nės bom­bos kū­ri­mas. Vė­liau cent­re dir­bę moks­li­nin­kai bu­vo iš­skirs­ty­ti po įvai­rius uni­ver­si­te­tus ir ins­ti­tu­ tus, sie­kiant pa­slėp­ti pro­gra­mą.

„Le Mon­de“ pri­me­na, kad ku­riant JAV bran­duo­li­nę bom­bą pa­slap­ties šy­das gau­bė ir Ro­ber­to Op­pen­hei­ me­rio gy­ve­ni­mą. Jis bu­vo įžy­mio­jo Man­ha­ta­no pro­jek­to va­do­vas. Tie­ sa, dien­raš­čio tvir­ti­ni­mu, M.Fak­ri­ za­de­has nė­ra kaip R.Op­pen­hei­me­ ris, žy­mus moks­li­nin­kas. Spė­ja­ma, kad ira­nie­tis yra pro­ gra­mos va­dy­bi­nin­kas, va­do­vau­ jan­tis 600 moks­li­nin­kų ko­man­

600

mokslininkų, kaip spėjama, dirba Irano atominiuose objektuose.

Sau­gu­mas: nie­kas nie­kuo­met nė­ra nei ma­tęs, nei gir­dė­jęs apie pa­slap­tin­gu


11

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Nu­teis­tas­ te­ro­ris­tas

Apip­lė­šė ­ mu­zie­jų

25 me­tų Ni­ge­ri­jos pi­lie­tis Uma­ras Fa­rou­ kas Ab­dul­mu­tal­la­bas, 2009 m. per Ka­ lė­das ne­sėk­min­gai mė­gi­nęs su­sprog­din­ ti sa­vo kel­nai­tė­se pa­slėp­tą bom­bą JAV ke­lei­vi­nia­me lėk­tu­ve, ku­riuo skri­do 289 žmo­nės, ket­vir­ta­die­nį bu­vo nu­teis­tas ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos be tei­sės ka­da nors bū­ti pa­leis­tas. Mir­ti­nin­kas sprog­din­to­ jas teis­me tvir­ti­no vyk­dan­tis Die­vo va­lią baus­ti mu­sul­mo­nų en­gė­jus.

Gink­luo­ti kau­kė­ti nu­si­kal­tė­liai, paė­mę įkai­te ap­sau­gos dar­buo­to­ją, va­kar anks­ ti ry­te iš Olim­pi­jos mu­zie­jaus Grai­ki­jos pie­tuo­se pa­vo­gė 60 se­no­vi­nių eks­po­ na­tų. Pa­vog­ta dir­bi­nių iš bron­zos ir mo­ lio, auk­si­nių žie­dų. Pa­sak Olim­pi­jos me­ ro Thy­mi­jo Kot­zi­jo, eks­po­na­tai neį­kai­no­ ja­mi. Po šio in­ci­den­to kul­tū­ros mi­nist­ras Pav­las Ge­ru­la­nas pa­tei­kė at­si­sta­ty­di­ni­ mo pra­šy­mą.

13

Ru­si­jos po­li­ci­nin­kų žu­vo per su­si­rė­mi­mus su ko­vo­to­jais Če­čė­ni­jos ir Da­ges­ta­no pa­sie­ny­je.

an­tį? „Mos­sad“ slap­ta pa­lai­ko ry­šius su kai ku­rio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis Ira­ne, vie­na jų – Liau­dies mu­dža­he­di­nų or­ga­ni­za­ci­ja (MEK). Teig­ta, kad MEK tal­ki­no žy­dų agen­tams žu­dant fi­zi­kus. Ta­čiau įro­dy­mų ne­bu­vo. Ma­ža to, tiek MEK, tiek Ira­no vy­riau­sy­bė gan­ dus pa­nei­gė. Ira­no aukš­čiau­sio va­do­vo aja­ to­los Ali Kha­me­nei pa­ta­rė­jas Mo­ ham­ma­das Ja­va­das La­ri­ja­ni tuo me­tu tei­gė: „Iz­rae­lis nie­kuo­met ne­bu­vo už­mez­gęs tie­sio­gi­nio ry­šio su Ira­no vi­suo­me­ne, ku­riai, be­je, pri­klau­so ir MEK na­riai.“ MEK taip pat pa­reiš­kė, kad „kal­ ti­ni­mai – vi­siš­kas me­las“. Kal­ti­ni­mai Ira­nui

Šią sa­vai­tę kal­ti­ni­mai mes­ti Ira­nui. Ne­va Te­he­ra­nas or­ga­ni­za­vo koor­ di­nuo­tas ata­kas prieš žy­dus De­ly­ je, Ban­ko­ke ir Tbi­li­sy­je. Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu pa­reiš­kė, kad Ira­nas pa­ro­dė sa­vo tik­rą­jį vei­dą. „Šį kar­tą Ira­no te­ro­ris­ti­nė veik­ la bu­vo pa­ro­dy­ta vi­siems“, – rė­ žė B.Ne­ta­nya­hu. Kar­tu jis ap­kal­ti­ no Te­he­ra­ną „ken­kiant ne­kal­tiems dip­lo­ma­tams vi­sa­me pa­sau­ly­je“. Anks­čiau Iz­rae­lio vy­riau­sy­bės va­do­vas yra pa­brė­žęs: „Prie šių iš­ puo­lių pri­si­dė­jo Ira­nas. Jis yra di­ džiau­sias te­ro­riz­mo eks­por­tuo­to­ jas pa­sau­ly­je.“ In­di­jos pa­rei­gū­nai po to, kai bu­vo su­sprog­din­tas žy­dų

Nepasiduoda: Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nevengia kartoti, kad niekas, net karinis smūgis, nesukliudys jo šaliai įvykdyti bran­

duolinės programos.

dip­lo­ma­to au­to­mo­bi­lis, tei­gė ban­ dy­sią ras­ti įro­dy­mų, kad prie iš­ puo­lio na­gus pri­ki­šo Ira­nas. De­ly­je spro­gus po au­to­mo­bi­liu pa­dė­tai bom­bai bu­vo su­žeis­ti ke­ tu­ri žmo­nės, tarp jų – vie­no dip­lo­ ma­to žmo­na. Tai­lan­do pa­rei­gū­nai dėl žlu­gu­sio są­moks­lo ap­kal­ti­no

tėvas dai, ku­rie yra iš­mė­ty­ti po vi­są Ira­no te­ri­to­ri­ją. An­tai Mar­kas Fitz­pat­ric­kas, Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos eks­per­tas iš Tarp­tau­ti­nio stra­te­ gi­nių stu­di­jų ins­ti­tu­to Lon­do­ne, M.Fak­ri­za­de­hą pa­ly­gi­no su Pa­ kis­ta­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos tė­vu Ab­du­lu Qa­dee­ru Kha­nu. „Ma­nau, kad M.Fak­ri­za­de­ has ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mas Ira­no

A.Q.Kha­nu“, – kal­bė­jo eks­per­ tas. Pa­sak jo, abu šie kū­rė­jai ne tik da­ly­va­vo kūriant bom­bą, bet ir rū­pi­no­si, kad kū­rė­jams nie­ko ne­trūk­tų. Tie­sa, skir­tin­gai nei A.Q.Kha­ nas, M.Fak­ri­za­de­has ne­si­krau­na tur­tų par­duo­da­mas tech­no­lo­ gi­nes pa­slap­tis ki­toms pa­sau­lio ša­lims.

us Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos kū­rė­jus.

„Le Mon­de“ inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

du įta­ria­mus sprog­din­to­jus ira­nie­ čius. Ban­ko­ke ant­ra­die­nį per spro­ gi­mus bu­vo su­žeis­ti ke­tu­ri ci­vi­liai tai­lan­die­čiai. Spro­gi­mai pra­si­dė­jo, kai vie­na­me na­me tik­riau­siai per klai­dą už­si­de­gė slap­tas sprog­me­ nų san­dė­lis. Vie­no spro­gi­mo ban­ga nu­trau­kė ko­ją ira­nie­čiui, ku­ris pa­ bė­go ne­šda­ma­sis į gra­na­tas pa­na­ šius daik­tus. Pa­na­ši bom­ba pir­ma­die­nį ras­ta po au­to­mo­bi­liu Tbi­li­sy­je. Tie­sa, ji bu­vo neut­ra­li­zuo­ta. Pats Ira­nas kal­ti­ni­mus ren­gus te­ro­ro ak­tus pa­nei­gė. „Mes smer­ kia­me bet ko­kias te­ro­ris­tų ata­kas“, – trum­pai at­sa­kė Ra­mi­nas Meh­ man­par­sa­tas, Ira­no už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas. Įtam­pa tarp kai­my­nų

Šią sa­vai­tę ne­trū­ko ne tik Tel Avi­vo ir Te­he­ra­no konf­lik­tų, ta­čiau ir ira­ nie­čių bei azer­bai­dža­nie­čių gin­čų. Pas­ta­ruo­sius Ira­nas ap­kal­ti­no tal­ ki­nus žu­dant ša­lies fi­zi­kus. Į Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ją pir­ma­die­nį te­ko pri­si­sta­ty­ ti Azer­bai­dža­no am­ba­sa­do­riui Ja­ vans­hi­rui Ak­hun­do­vui. Jam bu­vo įteik­ta pro­tes­to no­ta. Te­he­ra­nas pa­reiš­kė, kad Azer­bai­ dža­no po­li­ti­nis eli­tas, be­je, pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­lai­kan­tis itin ge­rus san­ty­kius su Iz­rae­liu ir JAV, pa­dė­jo į tė­vy­nę grįž­ti žy­dų agen­tams, ku­rie, kaip tei­gia­ma, pa­sta­rai­siais me­tais or­ga­ni­za­vo ke­lių Ira­no bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mus. Ba­ku ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė kal­ti­ ni­mus. Azer­bai­dža­no už­sie­nio rei­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas El­ma­ nas Ab­dul­la­je­vas at­rė­žė, kad Ira­no reak­ci­ja bu­vo ab­sur­diš­ka. Be to, jis pri­dū­rė, kad pa­ts Ira­nas ban­dė or­ga­ni­zuo­ti są­moks­lą Azer­ bai­dža­ne. Praė­ju­sį mė­ne­sį Azer­bai­dža­no pa­rei­gū­nai tei­gė ša­ly­je su­lai­kę du su Ira­no slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis sie­ja­mus as­me­nis, ku­rie, kaip pra­ neš­ta, ren­gė pa­si­kė­si­ni­mą į Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rių ir vie­ną ra­bi­ną. Ruo­šia­si ka­rui?

Kad ir ką sa­ky­tų Iz­rae­lio bei Ira­no pa­rei­gū­nai, nie­kas ne­ga­li įro­dy­ ti, kas iš tie­sų at­sa­kin­gas už te­ro­ ro ak­tus šią sa­vai­tę ir Ira­no fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mą. Ira­nas pa­sta­ruo­ju me­tu spau­ džia­mas į kam­pą, to­dėl di­džiu­lis pa­si­pik­ti­ni­mas, ku­ris ki­lo ša­ly­je po fi­zi­kų žu­dy­nių, ga­lė­jo pa­ska­ tin­ti val­džią im­tis kerš­to. Ki­ta ver­tus, gal­būt te­ro­ro ak­tai šią sa­vai­tę bu­vo ban­dy­mas pa­di­ din­ti įtam­pą? Pas­ta­ruo­ju me­tu Vi­ du­ri­nių Ry­tų re­gio­ne ji kaip rei­ kiant išau­go. Po­li­ti­kai ir eks­per­tai svars­to, ar prieš Ira­ną ne­bus pa­nau­do­ta ka­ ri­nė jė­ga. Apie ga­li­mą smū­gį Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams ne­ma­ žai kal­bė­jo Tel Avi­vas, jo tei­gi­mu, po ku­rio lai­ko šių stra­te­gi­nių taš­ kų ne­bus įma­no­ma pa­siek­ti smū­ giais iš oro. Ta­čiau žy­dai del­sia. Kai ku­rie eks­per­tai ir ži­niask­lai­dai su­sku­ bo tvir­tin­ti, kad Iz­rae­lis sie­kia JAV pri­ta­ri­mo, o Va­šing­to­nas į ka­ri­

nius smū­gius žiū­ri skep­tiš­kai. Šią sa­vai­tę bu­vo pa­skelb­ta, kad Iz­rae­lio žval­gy­bos tar­ny­bos „Mos­sad“ va­ das Ta­mi­ras Fre­do vie­šė­da­mas JAV ban­dė iš­siaiš­kin­ti, kaip Va­šing­to­ nas rea­guo­tų į ka­ri­nį smū­gį Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams, jei Iz­ rae­lis im­tų­si vie­na­ša­liš­kų veiks­ mų. Ta­čiau už At­lan­to jam ne­va te­ ko nu­si­vil­ti. Esą Va­šing­to­nas, pa­ sak neo­fic­ ia­lių šal­ti­nių, net ne­bu­ vo pa­lan­kiai nu­si­tei­kęs ir dėl slap­tų Iz­rae­lio ope­ra­ci­jų Ira­ne, nors bu­ vu­sio JAV va­do­vo Geor­ge’o Bus­ho val­dy­mo me­tais ame­ri­kie­čių spe­ cia­lio­sios tar­ny­bos ak­ty­viai da­ly­ va­vo to­kiuo­se veiks­muo­se. Ga­liau­siai, kad Ira­no klau­si­mas kol kas ap­si­ri­bo­ja eko­no­mi­nė­mis san­kci­jo­mis, re­gis, neo­fi­cia­liai pa­ tvir­ti­no ir Barackas Oba­ma, kai pa­ reiš­kė, kad apie Iz­rae­lio pla­nus jis nie­ko ne­ži­no. B.Oba­ma in­ter­viu te­le­vi­zi­jos ka­ na­lui NBC sa­kė: „Ne­ma­nau, kad Iz­rae­lis jau priė­mė spren­di­mą to­ les­nių veiks­mų dėl Ira­no klau­si­ mu.“ Eu­ro­pos at­sto­vai taip pat ra­mi­ no, kad Va­šing­to­nas apie ka­ri­nius smū­gius ne­kal­ba, ir tai – „žur­na­ lis­tų fan­ta­zi­jos“. Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Tho­mas de Mai­ziè­re’as laik­raš­čiui „Frank­fur­ter All­ge­mei­ne“ šią sa­ vai­tę sa­kė: „Aš as­me­niš­kai kal­bė­ jau­si su Leo­nu Pa­net­ta (CŽV va­ das – red. past.), jis ne­kal­bė­jo apie smū­gius Ira­nui pa­va­sa­rį.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


12

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Ge­riau­sios 2011 m. nuo­trau­kos Pag­rin­di­nį pres­ti­ži­nio fo­to­žur­na­ lis­ti­kos kon­kur­so „World Press Pho­to“ ap­do­va­no­ji­mą pel­nė is­ pa­nas Sa­mue­lis Aran­da. Jo nuo­ trau­ka (kairėje), ku­rio­je mo­te­ ris lai­ko gi­mi­nai­tį, su­žeis­tą per pro­tes­tus Je­me­ne, pri­pa­žin­ ta ge­riau­sia 2011 m. nuo­trau­ ka. Ji, anot ver­tin­to­jų, ge­riau­siai at­spin­di skaus­mą, ku­ris ly­dė­ jo Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­jas. Pres­ti­ži­nius ap­do­va­no­ji­mus iš vi­ so ga­vo 57 fo­tog­ra­fai iš 24 ša­lių.

Wh.Hous­ton: pa­ki­li­mų ir nuo­p

An­ge­lo bal­sas, avi­nė­lio šir­dis, liū­to dva­sia ir dei­vės esy­bė. To­kią Whitney Hous­ton pri­si­mins ger­bė­jai, drau­gai ir ar­ti­mie­ji. Ir ne­tgi ne­vy­kė­lis bu­vęs vy­ras, dau­ge­lio kal­ti­na­mas tuo, kad su­grio­vė jai gy­ve­ni­mą. Vai­kiš­kos sva­jo­nės

Likimas: milijonų simpatijos iškėlė Wh.Houston į muzikos pasaulio

aukštumas, bet viena vienintelė meilė nutempė žemyn.

„Scanpix“ nuotr.

Ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė, ku­ri praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį bu­vo ras­ta ne­gy­va Los An­dže­lo vieš­bu­čio nu­me­rio vo­nio­ je, šian­dien bus pa­lai­do­ta gim­ta­ja­ me Nau­ja­ja­me Džer­sy­je. Lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ja vyks Niuar­ko Nau­jo­ sios Vil­ties bap­tis­tų baž­ny­čio­je, kur pra­si­dė­jo Wh.Hous­ton mu­zi­ki­ nė kar­je­ra ir ėmė skleis­tis jos ta­len­ tas, o bū­da­ma vie­nuo­li­kos ji su­dai­ na­vo pir­muo­sius so­lo. Ce­re­mo­ni­ja bus už­da­ra, nes šei­ma, tris­de­šim­čiai me­tų ati­da­vu­si sa­vo duk­rą ir se­se­rį pub­li­kai, no­ri pa­bū­ti su ja vie­na. Nuo vai­kys­tės Wh.Hous­ton bu­ vo ap­sup­ta mu­zi­kos. Jos mo­ti­na ir pus­se­se­rė yra rit­menb­liu­zo ir gos­ pe­lo mu­zi­kos sti­lių dai­ni­nin­kės, o ką jau kal­bė­ti apie krikš­ta­mo­tę – sou­lo ka­ra­lie­ne ti­tu­luo­ja­mą Aret­hą Frank­lin. Tie­sa, Hen­ry W.Ha­mil­to­nas, iki šiol va­do­vau­jan­tis Ist Orin­džo pra­di­nei mo­kyk­lai, ku­rio­je mo­kė­si Wh.Hous­ton, ne­si­ti­kė­jo iš jos di­ de­lių pa­sie­ki­mų. „Nie­ka­da ne­ma­niau, kad ji tu­ri po­ten­cia­lą tap­ti gar­sia dai­ni­nin­ke, – pri­si­pa­ži­no 73 me­tų di­rek­to­rius. – Ma­niau, kad jos bro­lis Ga­ry tu­ri di­des­nį po­ten­cia­lą.“ Da­bar mo­kyk­la tu­ri Wh.Hous­ton var­dą. Kar­tu su ja užau­gu­si He­le­ na Hol­lins­hed ge­rai pri­si­me­na jųd­ vie­jų vai­kys­tės pa­si­vaikš­čio­ji­mus Elm­vu­do par­ke, mau­dy­nes tven­ ki­ny­je, o kiek užau­gus – pa­si­sė­dė­ ji­mus „McDo­nald’s“ res­to­ra­ne Do­ do gat­vė­je, ku­ris vė­liau vir­to Nau­jo Pa­si­ža­dė­ji­mo baž­ny­čia. „Kad ir kur ei­da­vo­me, ji vi­ suo­met dai­nuo­da­vo, – pri­si­mi­nė

Žvaigž­dės el­ge­sys kė­lė įta­ri­mų De­tek­ty­vai ne­sku­ba skelb­ti, dėl ko mi­rė ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė Whit­ney Hous­ton, ir lau­kia tok­si­ko­lo­gų iš­ va­dų. Bet liu­di­nin­kų pa­sa­ko­ji­mai at­sklei­dė svar­bių de­ta­lių apie pa­sku­ti­nes jos gy­ve­ni­mo die­nas.

48 me­tų Wh.Hous­ton bu­vo ras­ ta ne­gy­va praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Los An­dže­lo vieš­bu­čio „Be­ver­ly Hil­ ton“ (nuotr.) apar­ta­men­tuo­se. Jos kū­nas gu­lė­jo vo­nio­je pa­ni­ręs po van­de­niu. Ty­ri­mui ar­ti­mi šal­ti­niai JAV ži­ niask­lai­dai pra­si­ta­rė, kad užpraei­ tą tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį ry­tais ji už­sa­ki­nė­jo al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų

į vieš­bu­čio ves­ti­biu­lį ir ba­sei­ną. Sve­čiai taip pat gir­dė­jo, kaip mo­ te­ris pik­ti­no­si, kad bar­me­nai skie­ džia gė­ri­mus ir de­da per daug le­do. Vieš­bu­čio dar­buo­to­jai taip pat pa­ liu­di­jo, jog mir­ties iš­va­ka­rė­se dai­ ni­nin­kė nak­tį links­mi­no­si ba­re. Wh.Hous­ton el­ge­sys vieš­bu­čio sve­čiams pa­si­ro­dė la­bai pa­dri­kas. Net­var­kin­ga iš­vaiz­da, vi­siš­kai ne­ de­ran­tys dra­bu­žiai, šo­ki­nė­ji­mas kūl­virs­čia ba­sei­ne kai ku­riems su­ kė­lė įta­ri­mų, kad žvaigž­dė ga­li bū­ti ap­svai­gu­si nuo nar­ko­ti­kų. Wh.Hous­ton apar­ta­men­tuo­se ty­rė­jai ra­do ra­mi­na­mų­jų „Xa­nax“, bet ne to­kiais kie­kiais, ko­kie pa­

pras­tai ran­da­mi per­do­za­vu­sių as­ me­nų kam­ba­riuo­se. At­li­kė­ja gy­ dy­to­jo nu­ro­dy­mu taip pat var­to­jo an­ti­bio­ti­ką amok­si­ci­li­ną, bet jis ne­ga­li su­kel­ti grės­mės žmo­gaus gy­vy­bei. Ta­čiau de­tek­ty­vai tik­ri­na ir kal­bi­na vi­sus gy­dy­to­jus bei vais­ ti­nin­kus, su ku­riais at­li­kė­ja pa­sta­ ruo­ju me­tu bend­ra­vo. Ke­tu­rios die­nos iki mir­ties Wh.Hous­ton lan­kė­si pas au­sų, no­sies ir gerk­lės gy­dy­to­ją Shaw­ną Nas­se­ri – jis pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų pa­dė­jo at­li­kė­jai gy­dy­ti gerk­lę ir bal­są, ku­riam il­ga­me­tis svai­ga­lų var­to­ji­mas ne­ga­lė­jo neat­si­liep­ti. CNN inf.

H.Hol­lins­hed. – Mėg­da­vo­me vai­ din­ti, pa­kai­to­mis at­lik­da­vo­me sce­ nas iš te­le­vi­zi­jos. Tie­siog bu­vo­me vai­kai, ku­rie sva­jo­jo tap­ti dai­ni­nin­ kais.“ Šlo­vės me­tai

Wh.Hous­ton, ku­riai gam­ta da­vė iš­skir­ti­nį stip­rų ir iki sie­los gel­mių pra­si­skver­bian­tį bal­są, sva­jo­nė iš­ si­pil­dė. De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je ji pa­si­ra­šė pir­muo­sius kont­rak­tus su mu­zi­kos įra­šų stu­ di­jo­mis, su­si­pa­ži­no su šou vers­ lo ryk­liais, pa­si­ro­dė po­pu­lia­ria­me te­le­vi­zi­jos šou. 1985 m. die­nos švie­są iš­vy­do jos de­biu­ti­nis al­bu­mas pa­pras­tu pa­va­ di­ni­mu „Whit­ney Hous­ton“. Jis lė­ tai, bet už­tik­rin­tai ju­dė­jo link mu­zi­ kos rei­tin­gų vir­šū­nių, kol jo kūriniai pa­sie­kė tre­čią vie­tą po­pu­lia­riau­sių JAV dai­nų są­ra­še „U.S. Bill­board Hot 100“ ir pir­mą­sias vie­tas ki­tuo­ se rit­menb­liu­zo są­ra­šuo­se. De­vin­ta­sis de­šimt­me­tis yra vie­ nas sėk­min­giau­sių Wh.Hous­ton gy­ve­ni­mo pe­rio­dų. Jos dai­nos virs­ da­vo hi­tais, al­bu­mai tap­da­vo pla­ti­ ni­niais, dai­ni­nin­kė bu­vo api­pi­la­ma pre­mi­jo­mis. Ga­liau­siai ji pa­te­ko į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą kaip at­li­ kė­ja, ga­vu­si dau­giau­sia ap­do­va­no­ ji­mų, – 411, iš jų še­šis „Gram­my“, du „Em­my“, 23 „Ame­ri­can Mu­ sic Awards“ ir 16 „Bill­board Mu­ sic Awards“. Tik­rą­ją šlo­vę at­li­kė­jai at­ne­šė 1992 m. fil­mas „As­mens sar­gy­bi­ nis“, ku­ria­me ji su­vai­di­no kar­tu su Ho­li­vu­do žvaigž­de Ke­vi­nu Cost­ne­ riu. Jau­di­nan­ti is­to­ri­ja apie iš­pui­ ku­sią su­perž­vaigž­dę, ku­rią per­

se­kio­ja ger­bė­jas ma­nia­kas, ir jos drą­sų as­mens sar­gy­bi­nį pa­ke­rė­ jo žiū­ro­vų šir­dis vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Wh.Hous­ton šiam fil­mui pa­ra­ šė še­šias dai­nas, o kū­ri­nys „I Will Al­ways Lo­ve You“ buvo tik­ra sen­ sa­ci­ja ir vi­sam lai­kui ta­po at­li­kė­jos vi­zi­ti­ne kor­te­le.

Jie bu­vo lyg po­nas ir po­nia Smi­tai. Tai bu­vo tik­ri mei­lės ir nea­py­kan­tos san­ty­ kiai.

„Jis bu­vo ma­no nar­ko­ti­kas“

Dai­ni­nin­kės kar­je­ra ir gy­ve­ni­mas to­liau bū­tų klos­tę­si pui­kiai, jei­gu ko­jos ne­bū­tų pa­ki­šu­si ne­gai­les­tin­ ga mei­lė. Dėl jos už­ge­so daug ta­ len­tin­gų žmo­nių, li­ki­mas neap­sau­ go­jo ir Wh.Hous­ton. Ji įsi­my­lė­jo teis­tą nar­ko­ma­ną ir al­ko­ho­li­ką, re­ pe­rį ir rit­menb­liu­zo at­li­kė­ją Bob­ by Brow­ną. Kai juo­du su­si­ti­ko, jis jau tu­rė­jo tris vai­kus su skir­tin­gomis mo­te­ rimis ir krū­vą bė­dų su tei­sė­sau­ga. Il­ga­me nu­si­žen­gi­mų są­ra­še bu­vo ir sek­sua­li­nis prie­ka­bia­vi­mas, ir vai­ ra­vi­mas ap­svai­gus, ir muš­ty­nės bei riau­šės. Iš ge­ros mer­gai­tės Wh.Hous­ton vir­to ne­pa­ti­ki­ma ir iš­dy­ku­sia as­ me­ny­be. Ji pra­dė­jo vė­luo­ti į in­ter­ viu, pa­sku­ti­nę mi­nu­tę at­šauk­da­vo kon­cer­tus ir pa­si­ro­dy­mus, pub­li­ ko­je pa­si­ro­dy­da­vo bai­sios iš­vaiz­ dos ir pa­tek­da­vo į įvai­rias ne­ma­lo­


13

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Ge­riau­sios 2011 m. nuo­trau­kos

o­puo­lių is­to­ri­ja nias is­to­ri­jas. Wh.Hous­ton dai­nos rei­tin­guo­se ri­to­si že­myn, o pa­ti at­ li­kė­ja ta­po nuo­la­ti­ne bul­va­ri­nės ži­ niask­lai­dos he­ro­je. „Jis bu­vo ma­no nar­ko­ti­kas, – 2009 m. Op­rah Winf­rey po­kal­ bių lai­do­je pri­si­pa­ži­no dai­ni­nin­kė. – Be jo nie­ko ne­da­riau ir ne­ga­lė­ jau ge­rai jaus­tis. Aš ir jis bu­vo­me kar­tu, bu­vo­me par­tne­riai, ir ma­ne svai­gi­no bū­tent jis. Bu­vi­mas kar­tu, vis­ką da­ry­da­vo­me kar­tu. Nes­var­bu ką, bet da­ry­da­vo­me tai kar­tu.“ Kar­tu jie svai­gin­da­vo­si nar­ko­ti­ kais, muš­da­vo­si, o B.Brow­nas nuo­ lat ste­bi­no iš­si­šo­ki­mais: tai na­ muo­se pai­šy­da­vo vel­nio akis ant sie­nų ir ki­li­mų, tai iš nuo­trau­kų iš­ kar­py­da­vo Wh.Hous­ton vei­dus. 2000 m. Ha­va­jų oro uos­to dar­ buo­to­jai po­ros ba­ga­že ra­do maž­ daug 15 gra­mų ma­ri­hua­nos, bet ne­spė­jo jų su­lai­ky­ti – jie jau bu­vo įsė­dę į lėk­tu­vą ir pa­ki­lę. Kal­ti­ni­mai vė­liau bu­vo pa­nai­kin­ti. Praė­ju­sio de­šimt­me­čio vi­du­ry­je Wh.Hous­ton ta­po nuo­la­ti­ne rea­bi­ li­ta­ci­jos kli­ni­kų klien­te. Dai­ni­nin­ kė pri­si­pa­ži­no, kad pa­mė­go ma­ri­ hua­ną ir kre­ką. B.Brow­nas, anot jos, šį kok­tei­lį dar pa­pil­dy­da­vo al­ ko­ho­liu. Po­nas ir po­nia Smi­tai

Šei­my­ni­niai konf­lik­tai baig­da­vo­si smur­ta­vi­mu. 2003 m. po­li­ci­ja bu­ vo iš­kvies­ta į po­ros na­mus Džor­ dži­jo­je ir at­vy­ku­si ra­do Wh.Hous­ ton nu­b roz­d in­t u skruos­t u ir pra­kirs­ta lū­pa. B.Brow­nui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai smur­ta­vi­mu, bet dau­ge­lis nu­ste­bo, kai po­ra pa­li­ko teis­mo po­sė­dį su­si­ka­bi­nu­ si ran­ko­mis ir iš­va­žia­vo vie­nu au­ to­mo­bi­liu. „Jie bu­vo lyg po­nas ir po­nia Smi­ tai. Tai bu­vo tik­ri mei­lės ir nea­py­ kan­tos san­ty­kiai“, – pa­sa­ko­jo vie­ nas šei­mos drau­gas. 2005 m. su­tuok­ti­niai pa­si­ro­dė rea­ly­bės te­le­vi­zi­jos se­ria­le „Being Bob­by Brown“, ku­ris su­lau­kė ge­rų įver­ti­ni­mų ir ku­ria­me jų san­tuo­ka at­spin­dė­ta su vi­sais trū­ku­mais. Jis glos­tė di­džiu­lę B.Brow­no sa­vi­mei­ lę, bet dai­ni­nin­kei bu­vo tik­ra kan­ čia. Skli­do gan­dai, kad vy­ras ver­čia ją fil­muo­tis. Wh.Hous­ton at­ro­dė iš­se­ku­si, pa­lū­žu­si ir pra­ra­du­si bet ko­kią sa­vi­gar­bą. Se­ria­las tru­ko me­tus, o dar po me­tų Wh.Hous­ton ir B.Brow­nas iš­si­sky­rė. Teis­mas dai­ni­nin­kei su­ tei­kė tei­sę glo­bo­ti jųd­vie­jų duk­rą Bob­bi Kris­ti­ną. Lau­kė žvaigž­dės at­gi­mi­mo

At­li­kė­jai bu­vo sun­ku at­si­gau­ti po „šei­my­ni­nio“ gy­ve­ni­mo, o ypač – at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų. Bet pa­sta­

rai­siais me­tais pra­dė­ta kal­bė­ti apie žvaigž­dės at­gi­mi­mą. Wh.Hous­ton iš­lei­do nau­ją al­bu­mą „I Look to You“ ir 2010 m. už jį ga­vo pres­ti­ ži­nį ap­do­va­no­ji­mą „BET Awards“. Ji taip pat at­li­ko pa­grin­di­nį vaid­ me­nį fil­me „Ki­birkš­tis“ ir pa­ra­ šė jam gar­so ta­ke­lį. Dau­ge­lis ti­kė­ jo­si, kad bū­tent ji pri­sta­tys juos­tą pub­li­kai šie­met rugp­jū­tį. Bet va­ sa­rio 11 d. pa­sau­lį su­krė­tė tra­giš­ ka ži­nia apie ne­ti­kė­tą Wh.Hous­ ton mir­tį. Ši ži­nia praė­ju­sį šeš­ta­ die­nį už­klu­po B.Brow­ ną prieš pat jo gru­pės „New Edi­tion“ pa­si­ro­ dy­mą Lui­zia­no­je. „Pir­m a, no­ rė­č iau pa­sa­k y­ ti, kas vi­sus jus my­l iu. Ant­ra, no­riu pa­sa­ky­ti: „Aš my­liu ta­ve, Whit­ney.“ Sun­ kiau­sias da­ly­kas man yra bū­ti šio­je sce­no­je“, – vos su­ lai­ky­da­mas aša­ras per kon­cer­tą sa­kė B.Brow­ nas. At­lik­da­mas sa­ vo hi­tą „Ten­de­ro­ni“ jis ver­kė ir pra­ šė pub­li­kos pa­dė­ ti pa­baig­ti šią dai­ ną. Vi­suo­me­nė ne­ ži­no, ar po sky­ry­ bų Wh.Hous­ton ir B.Brow­nas pa­lai­ kė ko­kius nors ry­ šius. Bet laik­raš­ čiai ra­šė, kad jis su liūd­no­ mis ži­n io­m is a p ­s k a m ­b i ­n o vi­sus jųd­vie­jų bend­rus drau­gus dar prieš tai, kai apie dai­ni­nin­kės mir­tį bu­vo pra­neš­ ta vie­šai. Sek­ma­die­nį so­ cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“ pa­ skli­do ži­nia, kad B.Brow­nas nu­ si­žu­dė pa­li­kęs at­si­svei­ki­ni­mo raš­te­lį su sa­ vo dai­nos žo­ džiais: „Šį žai­ di­m ą ga­l i­m a žais­ti tik dvie­ se.“ Bet tai bu­ vo tik tuš­čias gan­das. „News­week“, „The New York Ti­mes“ inf.

Iš­ver­tė iš po­sto Skan­da­lų per­se­kio­ja­mas Vo­kie­ti­ jos pre­zi­den­tas Chris­tia­nas Wulf­ fas va­kar pa­skel­bė at­si­sta­ty­di­ nan­tis iš vals­ty­bės va­do­vo po­sto, praė­jus pa­rai po to, kai pro­ku­ ro­rai pa­pra­šė par­la­men­to pa­nai­ kin­ti jo tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę.

„Šian­dien at­si­sta­ty­di­nu iš fe­ de­ra­li­nio pre­zi­den­to po­sto, kad kuo grei­čiau at­lais­vin­čiau vie­ tą įpė­di­niui“, – Ch.Wulf­fas pa­ reiš­kė kreip­da­ma­sis per te­le­vi­ zi­ją iš pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jos Ber­ly­ne. „Pa­da­riau klai­dų, bet vi­sa­da bu­vau są­ži­nin­gas“, – pri­dū­rė jis. Ket­vir­ta­die­nį Vo­kie­ti­jos pro­ku­ro­

rai pa­rei­ka­la­vo, kad bū­tų pa­nai­ kin­ta 52 me­tų Ch.Wulf­fo tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė, sie­kiant iš­tir­ti įta­ ri­mus, jog jis pikt­nau­džia­vo tar­ ny­bi­ne pa­dė­ti­mi. Po­li­ti­kas su­lau­kė kal­ti­ni­mų dėl pa­sko­los, paim­tos iš drau­go vers­ li­nin­ko žmo­nos, ir mė­gi­ni­mo už­ kirs­ti ke­lią, kad in­for­ma­ci­ja apie šį rei­ka­lą ne­bū­tų pa­skelb­ta laik­raš­ ty­je „Bild“. Pa­sak ap­žval­gi­nin­kų, pre­zi­ den­to pa­si­trau­ki­mas taps dar vie­na vi­daus po­li­ti­kos pro­ble­ma Vo­kie­ti­jos kanc­le­rei An­ge­lai Mer­ kel, ku­riai ten­ka va­do­vau­ti spren­ džiant Eu­ro­pos sko­lų kri­zę. BNS inf.

Kar­je­ra: Ch.Wulf­fas pre­zi­den­to po­ste neiš­bu­vo nė dve­jų me­tų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Du­jos pigs ne vi­siems Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ vi­du­ti­niš­kai 10 pro­c. su­ma­ži­no du­jų kai­ną Eu­ro­pos klien­tams, su ku­riais su­da­ry­tos il­ga­lai­kės su­tar­tys. Lie­tu­va į šį są­ra­šą ne­pa­te­ko.

„Gazp­rom“ vi­c ep­re­z i­d en­tas Alek­sand­ras Med­ve­de­vas pa­reiš­ kė, kad gru­pė su­ti­ko su­ma­žin­ti kai­ną, bet at­me­tė klien­tų ra­gi­ni­ mus at­si­sa­ky­ti du­jų ir naf­tos kai­ nų su­sie­ji­mo. Nuo­lai­da pa­da­ry­ta po de­ry­ bų su kai ku­riais di­džiau­siais „Gazp­rom“ klien­tais, įskai­tant Pran­cū­zi­jos „GDF Suez“, Vo­kie­ ti­jos „Win­gas“, Slo­va­ki­jos SPP ir Tur­ki­jos „Bo­tas“. „Lie­tu­vos du­jos“ pra­ne­šė, kad Lie­tu­vai du­jų kai­na kol kas ne­ ma­žė­ja.

Su­ma­ži­ni­mas at­spin­di es­mi­ nius po­ky­čius, ku­rie pa­sta­rai­siais me­tais ge­ro­kai per­tvar­kė pa­sau­ lio ener­gi­jos rin­kas. JAV di­dė­jant ska­lū­nų du­jų ga­vy­bai, anks­čiau JAV rin­kai skir­tos su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) siun­tos bu­ vo nu­kreip­tos į Eu­ro­pą, ir kai­nos Eu­ro­pos nea­ti­dė­lio­ti­nų san­do­rių rin­ko­je su­ma­žė­jo. „Gazp­rom“ du­jų kai­na il­ga­ lai­kė­se tie­ki­mo su­tar­ty­se in­dek­ suo­ja­ma pa­gal naf­tos kai­ną, bet au­gan­ti pi­gių SGD pa­siū­la pa­drą­ si­no įmo­nės klien­tus pa­rei­ka­lau­ ti pe­rei­ti prie nea­ti­dė­lio­ti­nų san­ do­rių kai­nų. Du­jų kai­nos Eu­ro­po­je per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus iš es­mės ne­pa­ki­to, o naf­tos kai­nos ge­ro­kai pa­di­dė­jo. BNS inf.

Svo­ris: sėk­min­gai de­rė­tis su „Gazp­rom“ pa­vyks­ta tik stam­biems Eu­

ro­pos var­to­to­jams.

„Reu­ters“ nuo­tr.


14

šeštadienis, vasario 18, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Olim­pi­nis auk­sas – lyg „Os­ka­ra Sid­nė­jaus olim­pia­ dos čem­pio­nė Dai­ na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ti­ki­si var­di­nio kvie­ ti­mo į Lon­do­no žai­ dy­nes ir kol kas ne­ užsimena apie kar­ je­ros pa­bai­gą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Ma­no spor­to ša­ko­je yra ir už ma­ ne vy­res­nių ko­le­gių, ku­rios pui­kiai te­be­šau­do“, – sa­ko Lie­tu­vos tau­ ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rė, Spor­ti­ nin­kų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė D.Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tė. – Dai­na, ko­kius lū­kes­čius sie­ja­ te su Lon­do­no olim­pia­da? – pa­ klau­sė­me šau­lės. – Vi­sos olim­p i­n ės li­c en­c i­j os jau iš­d a­l y­t os, mo­te­r ims te­k o vos 16 li­cen­ci­jų. Tai – la­bai ma­žai. Ži­

nau, kad daug stip­r ių šau­l ių jų ne­ga­vo, aš – taip pat. Man ko­ ją pa­ki­šo dėl trau­mos pra­leis­tas be­veik vi­sas se­zo­n as. To­d ėl da­ bar vil­t is – var­d i­n is kvie­t i­m as. Tai neišs­kir­ti­nis at­ve­jis – Tarp­ tau­ti­nė šau­dy­mo fe­de­ra­ci­ja vi­sa­ da jų tu­ri. Juk ir į Sid­nė­jaus olim­ pi­nes žai­dy­nes vy­kau su var­di­niu kvie­ti­mu. Ma­no ko­le­gos juo­kau­ ja, kad sta­tis­ti­ka yra pa­lan­ki: tą­ kart dvi spor­ti­nin­kės auk­so me­ da­lius iš­ko­vo­jo tu­rė­da­mos bū­tent var­di­nius kvie­ti­mus. Šiais me­tais juos da­lys ba­lan­džio mė­ne­sį. Jei­gu ne­gau­siu, dar bus Eu­ro­pos čem­ pio­na­tas.

Kon­ku­ ren­čių nė­ ra. Ma­no dar­bas – nu­ga­lė­ ti sa­ve. Aš tu­riu sa­ vo už­da­vi­ nius, o ką pa­da­rys ki­tos – ne ma­no rei­ ka­las.

Kar­je­ra: D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė yra da­ly­va­vu­si ke­tu­rio­se olim­pia­do­se – At­lan­tos, Sid­nė­jaus, Atė­

nų ir Pe­ki­no.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Spor­ti­nin­kai pa­brė­žia, kad olim­pi­nės žai­dy­nės – svar­ biau­sios var­žy­bos. Ką jos reiš­ kia jums? – O ką reiš­kia olim­pi­nis auk­sas? Spor­ti­nin­kui tai tas pa­ts, kas „Os­ ka­ras“ – ak­to­riui, No­be­lio pre­mi­ ja – moks­li­nin­kui. Spor­ti­nin­kui tai – ket­ve­rių me­tų dar­bas. Sa­vo dar­bą ma­tuo­ja­me olim­pi­niais cik­ lais. Be­veik vi­sus ket­ve­rius me­tus tik apie tai ir gal­vo­ji, vis­ką pla­ nuo­ji ir dė­lio­ji. – Kas yra su­dė­tin­giau­sia su­grį­ žus į di­dį­jį spor­tą po trau­mos? – 2011-ųjų pra­džia man bu­vo su­ dė­tin­ga dėl fi­zi­nių krū­vių. Jau­čiau ne­ri­mą. Ne­ži­no­jau, ar su­ge­bė­siu pa­siek­ti tin­ka­mą spor­ti­nę for­mą. Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vis­kas ge­rai – Eu­ro­pos čem­pio­na­te li­kau per vie­ną žings­nį nuo li­cen­ci­jos į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes. Į vis­ ką žvel­giu op­ti­mis­tiš­kai. – Ko­kios tre­ni­ruo­čių są­ly­ gos Lie­tu­vo­je? Ne kar­tą gir­dė­ jau šau­lių pa­sta­bų, kad trūks­ta šau­dyk­lų. – Ba­zių ir šau­dyk­lų te­bet­rūks­ta, ta­ čiau per­nai bu­vo iš­spręs­ta sten­di­ nio šau­dy­mo pro­ble­ma – vie­nin­te­ lę šau­dyk­lą, ku­rio­je ga­li­ma ruoš­tis olim­pi­nėms rung­tims, pe­rė­mė Kū­ no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­ tas. Anks­čiau ji pri­klau­sė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai kaip mo­ky­mo cent­ras, to­dėl bū­da­vo vis­ko. Kar­ tais at­va­žiuo­da­vau į tre­ni­ruo­tę, o ten – koks nors ren­gi­nys. Ne­bū­da­ vo są­ly­gų net per­si­reng­ti, ne­bent –

Vil­tis: D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ti­ki­si gau­ti v

tua­le­te. Da­bar pro­ble­mų nė­ra. Jei­ gu kal­bė­si­me apie ki­tas šau­dyk­las, rū­pes­čių tu­ri kul­ki­nio šau­dy­mo at­ sto­vai. Vie­nin­te­lė nor­ma­li 50 met­ rų ma­žo ka­lib­ro šau­dyk­la yra Ro­ kiš­ky­je. Jei­gu kam nors at­ro­do, kad iš ge­ ro gy­ve­ni­mo va­žiuo­ju į to­li­mas ša­ lis tre­ni­ruo­tis, jie klys­ta. Tie­siog ieš­ko­me nor­ma­lios kli­ma­to juos­ tos, kur ga­li­ma bū­tų ra­miai tre­ni­ ruo­tis ir, tar­ki­me, per tris sa­vai­tes nu­veik­ti dau­giau ne­gu Lie­tu­vo­je per tris mė­ne­sius ir styp­sant ant snie­go. Ki­tas da­ly­kas – ne­te­kau sa­vo tre­ne­rio. Kai rei­kia at­lik­ ti rim­tes­nius dar­bus šau­dyk­lo­je, ten­ka ieš­ko­ti pa­gal­bos. Ži­no­ma, ne­laks­tau po pa­sau­lį ieš­ko­da­ma

Kolegos: Sidnėjaus olimpiados čempionė yra LTOK spor­ti­nin­kų ko­mi­si­jos

aptaria ir su LTOK prezidentu A.Poviliūnu.


15

šeštadienis, vasario 18, 2012

sportas Į fi­na­lą ­ ne­pa­te­ko

Skau­dus ­ pra­lai­mė­ji­mas

M.Pet­ra­vi­čius vėl gy­do­si

Pa­sau­lio dvi­ra­čių tre­ko tau­rės var­žy­bo­se Lon­do­ne 7-ąją vie­ tą ko­man­dų sprin­to at­ran­kos eta­pe užė­mė ir į fi­na­lą ne­pa­te­ ko Si­mo­na Kru­pec­kai­tė su Gin­ ta­re Gai­ve­ny­te (33,716 sek.). Grei­čiau­siai va­žia­vo pla­ne­tos re­kor­dą pa­sie­ku­sios aust­ra­lės An­na Mea­res ir Kaar­le McCul­ loch (32,828 sek.).

Ne­sėk­mę pir­mo­sio­se Eu­ro­ pos fut­bo­lo ly­gos še­šio­likt­fi­ na­lio rung­ty­nė­se pa­ty­rė Ma­ riaus Stan­ke­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­ma Ro­mos „La­zio“ (Ita­ li­ja) ko­man­da, na­muo­se 1:3 (1:2) pra­lai­mė­ju­si Mad­ri­do „At­le­ti­co“ (Is­pa­ni­ja) fut­bo­li­ nin­kams. At­sa­ko­mo­ji dvi­ko­va vyks ki­tą sa­vai­tę Is­pa­ni­jo­je.

32 me­tų 207 cm ūgio Ma­ri­jo­ ną Pet­ra­vi­čių te­be­per­se­kio­ja svei­ka­tos pro­ble­mos, o Mask­ vos sri­ties „Chim­ki“ klu­bas su Lie­tu­vos krep­ši­nin­ku nu­trau­ kė su­tar­tį. Per­nai na­cio­na­li­ nės rink­ti­nės žai­dė­jui M.Pet­ra­ vi­čiui per Eu­ro­pos čem­pio­na­ tą bu­vo diag­no­zuo­ta plau­čių mik­roem­bo­li­ja.

ras“ ak­to­riui vi­d u­r i­n ių mo­k yk­l ų pro­g ra­m o­se. Juk tai – tė­vy­nės gy­nė­jų ren­gi­ mas. Tar­ki­me, šau­dy­mas ori­niais šau­tu­vais ga­lė­tų bū­ti pui­ki įžan­ ga rim­tam gink­lui. Ki­tas svar­bus da­ly­kas – šau­dy­mas yra tiks­lu­ mo ir su­si­kau­pi­mo spor­tas. Mū­sų spor­to ša­ko­je už­si­bū­na tik rim­ti žmo­nės. Ki­tų spor­to ša­kų at­sto­ vai, at­va­žia­vę į šau­dyk­lą, ste­bi­si, kiek daug ir ra­mių pas mus žmo­ nių. Ma­n au, toks da­l y­kas bū­t ų nau­din­gas vi­siems. Po­pu­lia­ru­mą ri­bo­ja ir bran­gu­mas, bet no­rė­tų­si, kad šau­dyk­los tap­tų lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo vie­ta. Ką žmo­nės vei­ kia sa­vait­ga­liais? Bou­lin­gas, ba­ sei­nas? O ko­dėl ne­pa­šau­džius?

var­di­nį kvie­ti­mą į Lon­do­no olim­pia­dą. issf-sports.org nuo­tr.

tre­ne­rio, ta­čiau tu­riu drau­gę, ku­ ri dir­ba tre­ne­re. Da­bar va­žiuo­siu pas ją, ji tre­ni­ruo­ja Ka­ta­ro rink­ti­ nę. Džiau­giuo­si, kad tu­riu su kuo pa­si­tar­ti. – Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, šau­ dy­mas nė­ra tarp po­pu­lia­riau­ sių spor­to ša­kų Lie­tu­vo­je? – Šau­dy­m o po­p u­l ia­r u­m as pas mus su­ma­žė­jo, kai at­ga­vo­me ne­ prik­l au­so­my­b ę. Ke­l e­r ius me­t us ty­l iai tu­p ė­j o­m e pa­slė­p ę šau­t u­ vus. O anks­čiau į šau­dyk­las su­si­ rink­da­vo ne­ma­žai žmo­nių. Mū­sų spor­tas – azar­tiš­kas, kas pa­ban­ do – už­si­de­ga. Ir vai­kams pa­tin­ka šis spor­tas. Ma­no ma­ny­mu, kul­ ki­nis šau­dy­mas ga­lė­tų bū­ti ne­tgi

s pir­mi­nin­kė, todėl opiausias aktualijas Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Daina Gudzinevičiūtė:

Į šau­dyk­lą atei­na žmo­nės, su­ge­ban­tys su­si­kaup­ti, bet jie tos ra­my­bės pa­si­se­mia ir iš pa­ties spor­to.

– Ar ra­mūs žmo­nės ren­ka­ si šau­dy­mą, ar pa­ts šau­dy­mas juos nu­ra­mi­na? – Bū­na vi­saip. Sa­vęs ne­ga­lė­čiau pa­va­din­ti ra­mia. Iš ma­nęs kar­tais net pa­si­šai­py­da­vo, esą ne­sup­ran­ ta­ma, kaip aš ga­liu šau­dy­ti... Ma­ nau, kad tu­ri bū­ti abi­pu­sis ry­šys: į šau­dyk­lą atei­na žmo­nės, su­ge­ban­ tys su­si­kaup­ti, bet jie tos ra­my­bės pa­si­se­mia ir iš pa­ties spor­to. Sun­ kiau­sia tiems, ku­rie kau­na­si su sa­vi­mi ar­ba su me­ta­lu kaip sun­ kiaat­le­čiai. Ma­nęs daž­nai klau­sia apie kon­ku­ren­tes. At­sa­kau, kad kon­ku­ren­čių nė­ra. Ma­no dar­bas – nu­ga­lė­ti sa­ve. Aš tu­riu sa­vo už­ da­vi­nius, o ką pa­da­rys ki­tos – ne ma­no rei­ka­las. Daž­niau­siai prie re­zul­ta­tų len­tos nuei­nu tik bai­gu­si sa­vo pa­si­ro­dy­mą. Tai nė­ra ri­tua­ las, čia pra­gma­tiš­kas psi­cho­lo­ gi­nis ėji­mas, kad tik ne­pra­dė­čiau skai­čiuo­ti. Šiais lai­kais vi­si mo­ka šau­dy­ti, ta­čiau ar jie pa­tai­ko į vi­ sas lėkš­te­les? To­kia yra ma­no už­ duo­tis. Mo­ku pa­tai­ky­ti į kiek­vie­ną, o kaip pa­tai­ky­ti į vi­sas? Tai ir yra sun­kiau­sia. – Ką at­sa­ky­tu­mė­te smal­suo­ liams, klau­s ian­t iems, kiek D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė dar šau­dys? – Net­vir­ti­nu, kad Lon­do­no olim­ pia­da bus ma­no pa­sku­ti­nės žai­dy­ nės. Nie­ko ne­prog­no­zuo­ju. Bus la­ bai daug veiks­nių, ku­rie lems ma­no spor­ti­nę atei­tį. Am­žius? Yra ko­le­ gių, vy­res­nių už ma­ne, ir taik­lu­mo joms ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti.

Blyks­te­lė­jo: R.Jav­to­kas (me­ta į krep­šį) sėk­min­gai ata­ka­vo ir ko­vo­jo dėl ka­muo­lio.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pir­ma­sis fi­na­le – „Žal­gi­ris“ Ma­rius Bag­do­nas, Ro­mas Po­de­rys Va­kar Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­ je pra­si­dė­jo DNB Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) tau­rės fi­na­lo ket­ver­to tur­ny­ras. Pir­mą­jį pus­fi­na­ lio ma­čą lai­mė­jo ir į fi­na­lą pa­te­ko aikš­tės šei­mi­nin­kai žal­gi­rie­čiai.

„Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai 87:73 nu­ ga­lė­jo „Kė­dai­nių-Trio­bet“ ko­ man­dą ir šian­dien kau­sis dėl pa­ grin­di­nio tro­fė­jaus. Kau­nie­čių var­žo­vas fi­na­le paaiš­kė­jo va­kar vė­lai va­ka­re po Prie­nų „Rū­du­ pio“ ir Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­ džių“ eki­pų dvi­ko­vos. Lie­tu­vos čem­pio­nai iš­kart pe­rė­ mė ini­cia­ty­vą ir, įpu­sė­jus pir­ma­ jam kė­li­niui, bu­vo prie­ky­je – 15:5. Kė­dai­nie­čiai ne­nu­lei­do ran­kų:

ant­ra­ja­me kė­li­ny­je Vi­das Gi­ne­ vi­čius rezultatą tri­taš­kiu iš­ly­gi­no – 31:31. Int­ri­ga ne­tru­kus iš­blė­ so, nes „Žal­gi­ris“ lai­mė­jo at­kar­ pą 18:1 ir nu­to­lo – 49:32. Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je „Kė­dai­ niai-Trio­bet“ bu­vo priar­tė­ję – 51:59, bet net at­s i­pa­l ai­d a­v u­ si Kau­no ko­man­da jiems – per kie­tas rie­šu­tas. Ket­vir­ta­ja­me kė­ li­ny­je To­mas De­li­nin­kai­tis, Mi­lo­ va­nas Ra­ko­vi­čius, Son­ny Weem­ sas ir Ro­ber­tas Jav­to­kas pa­lau­žė var­žo­vus – 79:63. „Ne­su­žai­dė­me taip, kaip no­rė­ jo­me. Svar­biau­sia, kad lai­mė­jo­me, ta­čiau tre­ne­ris prieš rung­ty­nes bu­vo iš­kė­lęs vi­sai ki­tus už­da­vi­ nius ir jų neį­vyk­dė­me. Var­žo­vai ge­rai ko­vė­si dėl kiek­vie­no ka­muo­ lio ir tik­rai bu­vo ver­ti pa­gar­ bos“, – po rung­ty­nių sa­kė „Žal­

gi­rio“ gy­nė­jas Man­tas Kal­nie­tis. „No­rė­jo­me „Žal­gi­riui“ rim­tai pa­si­prie­šin­ti. Su­kū­rė­me int­ri­gė­lę ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je, ta­čiau po to kau­nie­čiai su­si­kau­pė ir įro­dė, kad yra Eu­ro­ly­gos ko­man­da“, – tei­ gė „Kė­dai­nių-Trio­bet“ žai­dė­jas V.Gi­ne­vi­čius.

Sta­tis­ti­ka Kau­n o „Žal­g i­r is“–„Kė­d ai­n iaiTrio­bet“ 87:73 (25:16, 26:18, 13:17, 23:22). R.Jav­to­kas (8 at­ko­vo­t i ka­ muo­l iai) ir S.Weem­sas po 15 taš­ kų, M.Ra­ko­v i­čius 14, M.Kal­n ie­t is 13 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai)/E.Dim­ ša 18 (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), P.Be­ lia­vi­čius 12 (4 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), V.Gi­ ne­vi­čius 10.


16

šeštadienis, vasario 18, 2012

sportas

P.Mo­tie­jū­nas: „Do­va­nų lėkš­tu­tės ne­lau­kia­me“ Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) vyk­ do­ma­jam di­rek­to­riui Pau­liui Mo­tie­jū­nui pra­ver­čia Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­be su­ kaup­ta pa­tir­tis ir ži­nios. Al­vy­das Sta­niu­lis

„Džiau­giuo­si, kad ir to­liau dir­ bu krep­ši­nio la­bui. „Žal­gi­ris“ man už­dė­jo šar­vus, kad ne­pa­būg­čiau nau­jų iš­šū­kių ir ki­to­je dar­bo­vie­tė­ je. Ypač daug pa­stan­gų pa­rei­ka­la­vo tie me­tai, kai bu­vo spren­džia­mas klau­si­mas – iš­plauk­si­me ar pa­skę­ si­me. Kai „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­ku ta­ po Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas, fi­nan­si­ nės pro­ble­mos bu­vo iš­spręs­tos, bet dar­bo ne­su­ma­žė­jo – rei­kė­jo sta­ty­ ti are­ną, at­kur­ti klu­bo pi­ra­mi­dę ir tei­gia­mą ko­man­dos įvaiz­dį krep­ši­ nio pa­sau­ly­je, bend­ra­dar­biau­ti su įta­kin­gais už­sie­nio fe­de­ra­ci­jų, ly­ gų ir klu­bų va­do­vais. Da­bar ži­nau, ką da­ry­ti konk­re­čiu at­ve­ju“, – tei­ gė dien­raš­čiui P.Mo­tie­jū­nas. – LKF ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus Min­dau­go Bal­čiū­no įsi­ti­ki­ni­ mu, jūs – vie­nas ge­riau­sių Eu­ ro­pos krep­ši­nio va­dy­bi­nin­kų. Kaip jums se­ka­si ei­ti nau­jas pa­ rei­gas? – pa­klau­sė­me LKF vyk­do­ mo­jo di­rek­to­riaus. – Tu­riu daug ga­li­my­bių. Ma­no dar­ bo sri­tis – na­cio­na­li­niai ir tarp­tau­ ti­niai pro­jek­tai. Skir­tin­gai nei dau­ gu­ma ša­lies spor­to fe­de­ra­ci­jų, sa­ve lai­kan­čių vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­ za­ci­jo­mis ir gy­ve­nan­čių tik iš vals­ ty­bės do­ta­ci­jų bei ne­di­de­lės rė­mė­jų pa­ra­mos, mes sa­vo mi­si­ją su­vo­ kia­me pla­čiau – nie­kas mums nie­

ko ant do­va­nų lėkš­tu­tės neat­neš, jei pa­tys neiš­nau­do­si­me vi­sų sa­vo ga­ li­my­bių. Mū­sų veik­los spekt­ras yra la­bai pla­tus, to­dėl rei­kia pir­miau­ sia pa­si­nau­do­ti tuo ka­pi­ta­lu, ku­rį jau tu­ri­me. Tai – ir įdir­bis ren­giant Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­ tą, nau­jos are­nos, krep­ši­nio po­ pu­lia­ru­mas, ir ge­ri ry­šiai su FI­BA, Eu­ro­ly­gos bei ki­tais įta­kin­gais pa­ sau­lio krep­ši­nio vei­kė­jais.

Rei­kė­s ge­rai pa­dir­ bė­ti, kad ma­žo­je mū­ sų rin­ko­je ne tik pa­ sau­lio čem­pio­na­tas, bet ir vi­si tarp­tau­ti­ niai ren­gi­niai bū­tų pel­nin­gi. – Ne­pai­sant to, Lie­tu­vai ne­pa­ vy­ko lai­mė­ti kon­kur­so dėl tei­ sės reng­ti olim­pi­nį vy­rų krep­ ši­nio at­ran­kos tur­ny­rą. Ko­dėl? – Šia te­ma jau ne­ma­žai pa­sa­ky­ ta, to­dėl ne­no­riu grįž­ti at­gal. Rei­ kia žvelg­ti į prie­kį, į tai, ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad atei­ty­je ma­žy­tė Lie­ tu­vė­lė tap­tų dar įta­kin­ges­nė krep­ ši­nio vals­ty­bė. Tam tu­ri­me ne vie­ ną inst­ru­men­tą. Dirb­d a­m as „Žal­g i­r io“ klu­b e, su­kau­piau ne­ma­žai pa­tir­ties ir ži­

Ga­li­my­bės: pa­sak P.Mo­tie­jū­no, Lie­tu­va tu­ri inst­ru­men­tų, kaip tap­ti įta­kin­ges­nei pa­sau­lio krep­ši­nio bend­

ruo­me­nė­je.

nių. Esu ge­rai su­si­pa­ži­nęs su Eu­ ro­ly­gos ir Eu­ro­pos krep­ši­nio tau­ rės fi­na­lo ket­ver­tų or­ga­ni­za­vi­mu, ta­l en­t in­g iau­s ių Se­n o­j o že­m y­ no krep­ši­nin­kų va­sa­ros sto­vyk­los Tre­vi­ze ir ki­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio ren­gi­nių spe­ci­fi­ka bei už­ku­li­siais. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, to­kius ren­gi­ nius ga­li­me ne blo­giau suor­ga­ni­ zuo­ti ir Lie­tu­vo­je. Gal­vo­ja­me apie pa­sau­lio vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tą mū­sų ša­ly­ je. Vie­ni jo ne­su­ge­bė­tu­me or­ga­ni­ zuo­ti, nes mū­sų pa­siū­la kol kas per men­ka. Rei­kė­tų koo­pe­ruo­tis su Lat­ vi­ja bei Es­ti­ja ir ge­rai pa­dir­bė­ti, kad ma­žo­je mū­sų rin­ko­je ne tik pa­sau­lio čem­pio­na­tas, bet ir vi­si tarp­tau­ti­ niai ren­gi­niai bū­tų pel­nin­gi. – Šią va­sa­rą Lie­tu­vo­je vyks net tri­jų vai­ki­nų am­žiaus gru­pių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio krep­ši­nio pir­me­ny­bės. Kaip se­ka­si joms reng­tis?

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną. De­ra­ mės su mies­tų sa­vi­val­dy­bių ir spor­to ba­zių va­do­vais. Lie­tu­vo­je jau ap­si­ lan­kė FI­BA at­sto­vai, ap­žiū­rė­jo are­ nas, vieš­bu­čius, do­mė­jo­si ir ki­tais klau­si­mais, su­si­ju­siais su bū­si­mo­mis pir­me­ny­bė­mis. Joms tu­ri­me spar­čiai ir ge­rai pa­si­reng­ti, nes lai­ko lie­ka ne­ daug. Mū­sų fe­de­ra­ci­jo­je dir­ba kva­ li­fi­kuo­ti to­kių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­ mo spe­cia­lis­tai, to­dėl nea­be­jo­ju, kad dar­bas bus at­lik­tas pui­kiai. – „Žal­gi­riui“, iš­sky­rus Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“, stin­ga pa­jė­gių var­žo­vų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ go­je. Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma ją su­stip­rin­ti? – Ži­nau, su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria „Žal­gi­ris“ LKL čem­pio­ na­te. Da­bar rei­kia kal­bė­ti ir su ma­ žes­nių klu­bų va­do­vais, tre­ne­riais, iš­siaiš­kin­ti jų pro­ble­mas. Sup­ran­ ta­ma, jie pir­miau­sia skun­džia­si fi­ nan­si­niais ne­pri­tek­liais, bet tu­ri ir

pa­tys im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų, kad jų ko­man­dos bū­tų kon­ku­ren­ cin­gos. Jei ir to­liau pa­dė­tis ne­si­keis, nau­jos are­nos, ku­rio­mis mes la­bai džiau­gia­mės, bus neuž­pil­dy­tos žiū­ ro­vų, krep­ši­nis mer­dės, o LKL ly­ gis ne­bus ge­res­nis. Sa­vai­me si­tua­ ci­ja ne­pa­si­keis, pir­miau­sia rei­kia keis­ti po­žiū­rį. Kol dau­gu­mos klu­ bų tiks­las yra tie­siog iš­gy­ven­ti me­ tus ir neišk­ris­ti į že­mes­nę ly­gą, tol ir žiū­ro­vams ste­bė­ti to­kias var­žy­ bas neį­do­mu. Ge­ru pa­vyz­džiu mums ga­li bū­ti Vo­kie­ti­ja, nors ten krep­ši­nis že­mes­ nio ly­gio nei pas mus. Ne­pai­sant to, spor­to sa­lė­se ne­stin­ga žiū­ro­vų. Klu­ bai drą­siai pe­ri­ma nau­jau­sias pa­ sau­lio krep­ši­nio ma­das, ra­cio­na­liai dir­ba va­dy­bos ir rin­ko­da­ros sri­ty­se, o rė­mė­jai in­ves­tuo­ja į krep­ši­nį. Pa­ na­šiai tu­ri dirb­ti ir dau­gu­ma mū­ sų ša­lies klu­bų. Juk nie­kas ne­duo­da pi­ni­gų už ačiū. Kaip pa­tys dirb­si­ me, taip ir tu­rė­si­me.

Su­per­ma­čas su­vie­ni­jo žai­dė­jas ir žai­dė­jus Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Va­kar Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je be­veik ke­tu­rias va­lan­das šei­mi­ nin­ka­vo jau­no­sios ša­lies krep­ši­ nio žvaigž­dės, su­si­rin­ku­sios į „Ma­ ni­jos“ Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos „Žvaigž­džių die­ną“.

Drau­gys­tė: „Ry­tų“ ir „Va­ka­rų“ ma­če var­žė­si miš­rių su­dė­čių rink­ti­nės.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Nuo­tai­kin­go­je krep­ši­nio šven­tė­je da­ly­va­vo dau­giau nei 300 jau­nų­jų oran­ži­nio ka­muo­lio mė­gė­jų iš įvai­ rių ša­lies mies­tų bei mies­te­lių. Svar­biau­siu ren­gi­nio ak­cen­tu ta­ po „Ry­tų“ ir „Va­ka­rų“ rung­ty­nės, ku­rio­se jė­gas krep­ši­nio aikš­tė­je iš­ ban­dė vai­ki­nų ir mer­gi­nų miš­rios ko­man­dos. Tris kė­li­nu­kus žai­dė skir­tin­ gų am­žiaus gru­pių krep­ši­nin­ kai: pir­mą­jį – jau­niai (gim. 1994– 1995 m.), ant­rą­jį – jau­nu­čiai (gim. 1996–1997 m.), tre­čią­jį – vai­kai (gim. 1998 m. ir jau­nes­ni). Tarp jau­nių bu­vo ir praė­ju­sį sa­ vait­ga­l į Eu­ro­ly­gos jau­n i­m o tur­ ny­re Kau­n e trium­fa­v u­s ių „Žal­ gi­r io“ krep­š i­n in­k ų – „Va­ka­r ų“ rink­ti­nės marš­ki­nė­lius vil­kė­jo ir

žiū­ro­vus įspū­din­go­mis ata­ko­mis bei ka­m uo­l io dė­j i­m ais džiu­g i­n o Ar­vy­do Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ ro auk­lė­ti­niai To­mas Dim­ša, Lu­ kas Le­ka­v i­č ius bei Ma­r ius Gri­ go­nis. Vis dėl­to net su šio­mis žvaigž­ dė­mis „Va­ka­rai“ pra­lai­mė­jo pir­ mą­j į kė­l i­n u­k ą 19:21. „Ry­t ų“ jau­n u­č iai dar la­b iau pa­d i­d i­n o ato­trū­kį 55:48. Nors jau­niau­sių­ jų gru­pė­je ge­riau se­kė­si „Va­ka­ rams“, ga­lu­ti­nę per­ga­lę 67:64 iš­ ko­vo­jo „Ry­tai“. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai jau­nie­ siems krep­ši­nin­kams su­ren­gė ir tra­di­ci­nių, ir ori­gi­na­lių kon­kur­sų bei es­ta­fe­čių. Snai­pe­rių var­žy­bas lai­mė­jo Šiau­ lių spor­to mo­kyk­los (SM) „Sau­lė“ au­kė­ti­nis Jus­ti­nas Ge­čas, le­mia­ mo­je se­ri­jo­je 16:14 įvei­kęs Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­ jos (KA) at­sto­vą Taut­vy­dą Juo­de­lį, ir ma­ri­jam­po­lie­tė Gre­ta Ta­ma­šaus­ kai­tė, 13:9 nu­ga­lė­ju­si Klai­pė­dos krep­ši­nio mo­kyk­los (KM) taik­lia­ ran­kę Ag­nę Čer­nec­ky­tę. „Oro ka­ ra­liu­mi“ ta­po kre­tin­giš­kis Ste­po­ nas Mar­kus.

„Ka­ra­va­n o“ rung­t į lai­m ė­ jo šiau­lie­tis Arū­nas Sa­je­vi­čius ir Pak­ruo­jo spor­to cent­ro (SC) auk­ lė­ti­nė Ie­va Paš­ke­vi­čiū­tė, „Bau­ du­ko“ – Kau­no „Tor­na­do“ KM at­sto­vas Gy­tis Na­ru­šis ir Oli­vi­ ja Barz­dai­tė iš Pa­ne­vė­žio KKSC, „Sla­lo­mo“ – Mar­ty­nas Miš­ki­nis iš Klai­pė­dos V.Kna­šiaus KM bei Ša­rū­nė Me­li­naus­kai­tė iš Kau­no KM „Ais­čiai“. Es­t a­f e­t ės „Vie­n as už vi­s us, vi­s i už vie­n ą“ čem­p io­n ais ta­p o Vil­n iaus KM (Ai­va­ras Ju­c e­v i­ čius, Vy­tau­tas Sau­l is, Žil­v i­n as Ka­ra­l ius) ir Pa­l an­gos SC (Bri­g i­ ta Sa­v ic­kai­t ė, Vik­to­r i­ja Vie­l a­v i­ čiū­tė, Kris­ti­na Stal­mo­kai­tė) tre­ je­t u­kai. „Per­nai mū­sų „Žvaigž­džių die­ na“ ati­d a­r ė­m e Aly­taus spor­to cent­rą, šį kar­tą iš­ban­dė­me „Žal­ gi­r io“ are­n os lan­k us. Ti­k iuo­ si, Kau­ne pa­ti­ko ir šven­tės da­ ly­viams, ir žiū­ro­vams. Dar kar­tą įsi­t i­k i­n o­m e, kad mū­s ų jau­n ie­j i krep­ši­nin­kai yra iš­ra­din­gi ir azar­ tiš­ki“, – sa­kė Lie­tu­vos moks­lei­ vių krep­š i­n io ly­gos di­rek­to­r ius Dai­nius Čiup­rins­kas.


17

šeštadienis, vasario 18, 2012

18p.

aukštyn žemyn

Kūrėjų mūzai Violetai įdomūs tik protingi ir talentingi vyrai.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

011: para tarp ug­nies, vandens, kraujo ir mir­ties Tvir­ti, už­ si­grū­di­nę, žils­te­lė­ję ir ran­duo­ ti: ma­tę ne vie­ną ap­ de­gu­sį, su­ pjaus­ty­tą, pa­sken­du­sį, su­lau­žy­tą, kru­vi­ną, nu­ trauktomis ko­jo­mis ar ran­ko­mis, pa­sku­ti­nes se­kun­des iš­gy­ve­nan­tį ar jau mi­ru­ sį žmo­gų. Ir ne vie­ną jų iš­gel­bė­ję.

Kontrastai: gavus pranešimą apie įvykį išvažiuojama per pusantros minutės, ir būstinėje lieka tik gražuolių nuotraukos.

Ne­ra­šy­ta ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų tai­syk­lė: jei į de­gan­tį na­mą įė­jo še­šie­se, še­šie­se pri­va­lo ir išei­ti. Jei vi­du­je buvo žmo­ nių, tu­ri išei­ti dar dau­giau – ug­nia­ge­siai su iš­gel­bė­tai­siais. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ge­riau, kai ba­tai ne­nu­va­ly­ti

Ket­v ir­ta­d ie­n is, 7.13 val. Kau­n o ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo val­dy­bos ug­nia­ge­sių rū­mai. Čia, mies­to cent­re, bu­di pir­mo­

ji ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų ko­man­da. Pa­rą bu­dė­ju­sios vie­nos iš ke­tu­rių pir­mo­sios ko­man­dos pa­mai­naos darbas bai­gia­si. Į dar­bą jau at­vy­ku­ si ir vi­są pa­rą, nuo 7.30 iki 7.30 val., dirbs ki­ta 14 žmo­nių ko­man­da. Ug­nia­ge­sių pa­sta­to ga­ra­že tarp au­to­mo­bi­lių telk­šo van­dens ba­lu­

tės. Iš­ri­kiuo­tos „Ive­co Ma­gi­rus“, „Re­nault“, „Mit­su­bis­hi Sport“ au­to­cis­ter­nos, ma­ši­na-kel­tu­vas su ko­pė­čio­mis, bu­din­čios ko­man­ dos au­to­mo­bi­liai.

Dū­muo­se sken­din­ čia­me na­me pa­vy­ko ras­ti są­mo­nės ne­te­ku­sį ket­ve­rių ma­žy­lį.

Prie pat au­to­mo­bi­lių ka­bo ko­ vi­nė ap­ran­ga – taip dar­bo dra­bu­ žius va­di­na ug­nia­ge­siai. Šal­mai –

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

su už­ra­šu „Kau­nas“. Į ba­tus il­gais au­lais jau iš anks­to su­kiš­tos kel­nių kleš­nės: tau­po­ma kiek­vie­na bran­gi se­kun­dė. Tam­siai mė­ly­na ug­nia­ge­ sių gel­bė­to­jų ap­ran­ga vil­kin­čių vy­ rų ba­tai ne­tvis­ka kaip ka­riš­kių. Tik vė­liau su­ži­no­me vie­ną iš prie­ ta­rų: vos iš­bliz­gi­nus ba­tus, daž­niau­ siai tuoj pat kaž­kur mies­te kils gais­ ras. Ar­ba taip at­si­tiks iš­bliz­gi­nus prie­ki­nius au­to­mo­bi­lio ži­bin­tus. Tvir­tos ir su­gru­bu­sios vy­rų ran­ kos iš­duo­da, kad jų dar­bas – ne prie kom­piu­te­rio ar mu­zi­kos inst­ ru­men­tų. Su pus­nuo­gė­mis gra­žuo­lė­mis

Gar­saus in­ži­nie­riaus ar­chi­tek­to Ed­mun­do Al­fon­so Fry­ko su An­ta­

nu Jo­ki­mu 1929–1930 m. su­pro­ jek­tuo­ta­me įspū­din­ga­me pa­sta­te ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų są­ly­gos ga­na spar­tie­tiš­kos. Ne­di­de­lė pa­tal­pa, ma­žas, be­ veik dvie­jų met­rų gy­lio ba­sei­nu­ kas. Virš jo džio­vi­na­mos iš­plau­tos vadinamosios ran­ko­vės. Už­ver­ tęs gal­vą aukš­tyn pa­ma­tai apie 20 met­rų il­gio žar­nas, ku­rio­mis bė­ ga van­duo ar pu­tos. Tai – tar­si ka­ ban­tys smaug­liai. Rū­ko­ma­ja­me iš se­no ant sie­nos ka­ban­čio ka­len­do­riaus it iš­da­vi­ kės šyp­so­si pus­nuo­gės di­džiak­rū­ tės gra­žuo­lės, pa­tvir­tin­da­mos, kad čia dir­ba vy­rai. Ant­ra­ja­me aukš­te sto­vi te­ni­so ir bi­liar­do sta­lai.

20


18

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn

Gy­ve­ni­mo kar­ma – bū­ti poe Ne vi­sa­da me­ni­ nin­kas ieš­ko mū­ zos. Bū­na, kad pa­ ti mū­za jį su­ran­da, nes jai įdo­mūs tik­tai pro­tin­gi ir ta­len­tin­ gi. Kū­rė­ją ji ap­svai­ gi­na sa­vo ža­ve­siu, o ne­pa­leis­ti ge­ba iš­ min­ti­mi.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Keis­ti pa­var­dės ne­pa­no­ro

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je dau­giau­sia ei­lių tur­būt de­di­kuo­ta Vio­le­tai. Ji – la­biau­siai išaukš­tin­ta mū­za, nė kiek ne ma­žiau kaip F.Pet­rar­cos Lau­ra. Kaž­ka­da lie­tu­vai­tei Vio­le­tai ei­lė­raš­čius ra­šė ir ro­žes po ko­jo­mis klo­jo An­ta­nas A.Jo­ny­nas. Be­veik 16 me­tų tai da­ro ki­tas poe­tas – Ai­das Mar­čė­nas. Abu vy­rai pel­nę di­džiau­sią įver­ ti­ni­mą – Na­cio­na­li­nę kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ją. Abu „pe­rė­ję ug­nį, van­de­nį ir va­ri­nes triūbas“ ir abu jai dė­kin­gi už pa­gal­bą – kū­ry­bo­je ir gy­ve­ni­me. Di­džiu­lis drau­gų, pa­žįs­ta­mų, gi­mi­nai­čių bū­rys ją taip ir va­di­ na – Vio­le­ta, ir vi­si ži­no, apie ku­ rią mo­te­rį su­ka­si kal­ba. Vie­nin­te­lis A.Mar­čė­nas ją va­di­na ki­taip – Vi­ liū­te. Ji tu­ri pir­mo­jo vy­ro pa­var­dę – Jo­ny­nie­nė, nes bū­tent šia pa­var­de ją pa­žįs­ta la­bai daug žmo­nių, o jos keis­ti ant­rą kar­tą dar ne­pa­no­ro. Pro Vio­le­tos ir Ai­do na­mų lan­gus Vil­nius – kaip ant del­no. Jų bu­tas – per du aukš­tus, ten jiems sma­gu ir ge­ra. Ten juos ap­lan­ko abie­jų suau­ gę vai­kai. Vio­le­ta daž­niau­siai bu­ vo­ja ir dar­buo­ja­si pir­ma­me aukš­te, jis – ant­ra­ja­me, už­tat re­tai su­si­tin­ ka. Pa­si­vaikš­čio­ti drau­ge ar po vie­ ną daž­niau­siai trau­kia į ne­to­li na­ mų esan­čias Ra­sų ka­pi­nes – pui­kią vie­tą su­si­kaup­ti ir pa­mąs­ty­ti. – Vio­le­ta, dau­ge­lis tie­siog gar­ bi­no jū­sų ža­ve­sį, pro­tą ir iš­ min­tį, sa­kė – fan­tas­tiš­ka mo­te­ ris, le­gen­da. Tik to­kia mo­te­ris ir ga­li su­pras­ti kū­rė­jo sie­lą ir po­lė­kį. Ar la­bai pyks­ta­te, kai jus va­di­na poe­to mū­za? – At­vi­rai sa­kant, aš ne­ži­nau, kas yra mū­za. Įsi­vaiz­duo­čiau, kad ša­ lia me­ni­nin­ko tu­ri bū­ti mo­te­ris, su ku­ria vy­rui įdo­mu, ku­ri jam svar­ bi bū­tent kaip as­me­ny­bė. Man at­ ro­do, kad mū­zos įsi­vaiz­duo­ja­mos kaip kaž­ko­kios ne­rea­lios – ple­ve­ nan­čios, plaz­de­nan­čios, gun­dan­ čios bū­ty­bės. Ma­nau, jei vy­rui pa­ kan­ka tik­tai to­kios mo­ters, ta­da gal jis – ne­tik­ras me­ni­nin­kas? Sa­vo­tiš­kai ža­viuo­si (ir bai­siuo­ si) Ga­la – Sal­va­do­ro Da­li mū­za, pa­li­ku­sia jo gy­ve­ni­me neiš­dil­do­ mą pėd­sa­ką, gė­riuo­si lie­tu­viš­ko­ mis mū­zo­mis – Jo­no Bi­liū­no Ju­li­ja,

Svars­ty­mai: „At­vi­rai sa­kant, aš ne­ži­nau, kas yra mū­za. Įsi­vaiz­duo­čiau, kad ša­lia me­ni­nin­ko tu­ri bū­ti mo­te­ris, su ku­ria vy­rui įdo­mu, ku­ri jam svar­bi

ny­nie­nė.

Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio So­fi­ja, Žy­gi­man­to Au­gus­to Bar­bo­ra, ki­to­mis. Man im­po­nuo­ja stip­rios, iš­skir­ti­nės mo­te­rys, o ne me­ni­nin­ ko šlo­vės spin­du­liuo­se ple­ve­nan­ čios tuš­tu­kės. Vi­sos ma­no pa­žįs­ta­ mos rim­tų me­ni­nin­kų žmo­nos yra stip­rios mo­te­rys. As­me­ny­bės. – Kaip su­si­klos­ty­da­vo, kad jū­ sų gy­ve­ni­me at­si­ras­da­vo gar­ bin­to­jų bū­tent poe­tų? Jums la­ bai pa­tin­ka poe­zi­ja, o gal la­biau už poe­zi­ją – poe­tai? – Man pa­tin­ka įdo­mios, iš­skir­ti­ nės as­me­ny­bės, kū­ry­biš­ki žmo­nės. Nuo vai­kys­tės ži­no­jau, kad už bu­ hal­te­rio, kal­bant me­ta­fo­riš­kai, ne­ te­kė­siu. (Juo­kia­si.) Na­tū­ra­lu, kad jau­nys­tė­je žvilgs­nis kryps­ta į iš­ki­ les­nius vai­ki­nus. – Ko­dėl ne į dai­li­nin­kus ar ak­ to­rius? – Man kaž­ko­dėl įdo­mes­ni bu­vo fi­ lo­so­fai ir poe­tai. (Juo­kia­si.) O jei­gu rim­tai, tai man svar­būs ir įdo­mūs vi­si žmo­nės (gal­būt dėl to ir pa­si­

rin­kau stu­di­juo­ti psi­cho­lo­gi­ją?), nes kiek­vie­nas yra uni­ka­lus ir ne­ pa­kar­to­ja­mas. Išs­kir­ti­nės as­me­ny­ bės, kū­rė­jai, aiš­ku, trau­kia la­biau. Stu­di­jų lai­kais – so­viet­me­čiu – ma­ no kar­tos, ap­lin­kos žmo­nės gy­ve­no itin drau­giš­kai ir links­mai, ta­čiau bur­da­vo­si ne ka­vi­nė­se, klu­buo­ se, kaip da­bar, o va­di­na­muo­siuo­se plo­tuo­se, ir pas vi­sus iš ei­lės. Mū­ sų su A.A.Jo­ny­nu kom­pa­ni­jo­je be­ veik vi­si bu­vo vil­nie­čiai, dau­giau­sia me­ni­nin­kai. Su tais žmo­nė­mis li­ko­ me drau­gai vi­są gy­ve­ni­mą. – Kaip jū­sų gy­ve­ni­me at­si­ra­ do A.Mar­čė­nas – kaip iš­skir­ ti­nė as­me­ny­bė ar kaip šau­nus vy­ras? – A.Mar­čė­nas – at­ski­ra is­to­ri­ja. Ka­da ir kaip su juo su­si­pa­ži­nau, ne­pa­me­nu. At­si­me­nu, kad vie­nu me­tu An­ta­nas bend­ra­dar­bia­vo su te­le­vi­zi­ja – kal­bin­da­vo me­ni­nin­kus ir reng­da­vo su jais po­kal­bių lai­das. Be­je, la­bai ge­ras lai­das. Vie­nas jo kal­bin­tų­jų bu­vo A.Mar­čė­nas. Pa­ si­tei­ra­vau, kas tas A.Mar­čė­nas,

– ta­da jis man bu­vo vi­sai ne­gir­ dė­tas. „Jau­nas, vie­nas ge­riau­sių, la­bai per­spek­ty­vus poetas“, – at­ sa­kė An­ta­nas.

Aš tik­rai ne­su mū­za ta pra­sme, kad plas­ no­ju ap­lin­kui, tūp­ čio­ju ir šo­ki­nė­ju. To nie­ka­da ne­da­riau ir ne­si­ruo­šiu da­ry­ti.

Po kiek lai­ko Ai­das atė­jo pas mus su sve­čių pul­ku. At­ro­do, net ne­bu­vo­ me su­pa­žin­din­ti. Ma­no gim­ta­die­nio ry­tą (ir iš kur jis su­ži­no­jo?) – te­le­ fo­no skam­bu­tis. „Čia Ai­das Marčė­ nas“, – pri­si­sta­tė. Pas­vei­ki­no. Bu­ vau nu­ste­bin­ta: koks drą­sus! Ir koks įžū­lus! Juk mes be­veik ne­pa­žįs­ta­mi. Vis­gi jo pa­ro­dy­tas dė­me­sys man, pri­si­pa­žin­siu, pa­ti­ko. Ir ko­dėl ne? Juk nie­ko ypa­tin­go – ma­ne pa­ži­no­jo

daug žmo­nių. Kaip vė­liau su­ži­no­jau iš Ai­do, tuo­met jau bu­vau „legen­ dinė“ A.A.Jo­ny­no žmo­na. Vien tuo įdo­mi. O gal ir dar kaž­kuo? Drau­gų, bi­čiu­lių, pa­žįs­ta­mų ra­tas tais lai­kais bu­vo di­džiu­lis. Esu la­bai lai­min­ga ir dė­kin­ga li­ki­mui, lei­du­siam pa­ži­no­ti, ko ge­ro, dau­gu­mą iš­ki­liau­sių Lie­tu­ vos me­ni­nin­kų. Kar­tą, tie­sa, mu­du su Ai­du dar bu­vo­me ne­pa­žįs­ta­mi, pa­ma­čiau jį ka­vi­nė­je „Rūta“, ku­ri bu­vo prie­šais „Vagos“ lei­dyk­lą. Prie ba­ro gė­riau ka­vą. Ne­to­lie­se sė­dė­jo kaž­ku­ris lei­ dyk­los re­dak­to­rių, tų rim­tų žmo­nių, o Ai­das pri­si­spy­ręs jį ka­man­ti­nė­ jo apie kaž­ko­kią prie­gai­dę. „Va, čia tai bent! – pa­gal­vo­jau. – Žmo­gus ši­taip gi­li­na­si į tai, kas jam rū­pi.“ Bu­vau ap­stul­bin­ta. Jį su­si­kū­riau sa­vo vi­zi­jo­se kaip la­bai darbš­tų, la­ bai va­lin­gą ir la­bai pro­tin­gą žmo­gų. Juk ta­len­tin­gas poe­tas tu­ri bū­ti pro­ tin­gas? Gy­ve­ni­mas pa­ro­dė, kad vis­ kas yra šiek tiek ki­taip… –… nes vi­nies į sie­ną neį­ka­la, per­de­gu­sios elekt­ros lem­pu­tės


19

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn

e­to mū­za Man im­po­ nuo­ja stip­ rios, iš­skir­ ti­nės mo­te­ rys, o ne me­ ni­nin­ko šlo­ vės spin­du­ liuo­se ple­ ve­nan­čios tuš­tu­kės. Vi­ sos ma­no pa­žįs­ta­mos rim­tų me­ni­ nin­kų žmo­ nos yra stip­ rios mo­te­ rys. As­me­ ny­bės.

Dviese: per Violetos gim­ta­die­nį, pa­tį vi­dur­žie­mį, ji su Aidu sten­gia­si iš­va­žiuo­ti ten, kur šilta.

bū­tent kaip asmenybė“, – ma­no V.Jo­ Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

ne­mo­ka pa­keis­ti, o ką jau kal­ bė­ti apie tai, kad pa­ruoš­tų va­ ka­rie­nę? – Ne, ne tai. Ne vi­si tu­ri vi­nis kal­ti. Pa­mi­lau jį, kaip sa­kiau ir kaip man ta­da at­ro­dė, už va­lią, darbš­tu­mą ir pro­tą. Už pro­tą – kur­ti, už darbš­tu­ mą – nuo­sek­liai ir at­kak­liai dirb­ti, už va­lią – siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo. Tai da­bar, jei­gu kas, Ai­das iro­ni­ zuo­ja: „Jei pa­mi­lai už va­lią, darbš­ tu­mą ir pro­tą, tai my­lėk ir to­liau.“ – Su ju­mis gy­ven­da­mas A.Mar­ čė­nas iš­lei­do be­ne de­šimt poe­ zi­jos kny­gų, pa­ra­šė pa­čius ge­ riau­sius sa­vo ei­lė­raš­čius, ku­rių dau­ge­ly­je – tie­sio­giai ir tarp ei­ lu­čių – esa­te jūs – mū­za. Mei­lė. Idea­las. Sie­kia­my­bė. – Na, gal ne vi­sai taip. Ai­do teks­tai su­kur­ti iš to, ką jis ste­bi, ką ma­to, ką ap­mąs­to, ką su­pran­ta – iš gy­ve­ni­mo. O ka­dan­gi aš – jo gy­ve­ni­mo da­lis, tai gal ir esu jo teks­tuo­se. Ai­das la­bai daug dir­ba. Jo, kaip poe­to, gy­ve­ni­me vis­kas per­dėm rim­ta, ma­no už­duo­tis – į jį įneš­ti leng­vos žais­mės.

– Ar Ai­das jums duo­da skai­ty­ ti sa­vo ei­lė­raš­čius dar prieš su­ gul­dant juos į kny­gą? – Ne­ži­nau, ar džiaug­tis dėl to, ar liū­dė­ti, bet pri­va­lau skai­ty­ti vis­ką, no­riu to ar ne. Ai­dui svar­bi ma­ no nuo­mo­nė. Ma­tyt, per ši­tiek gy­ ve­ni­mo gre­ta poe­zi­jos (ar poe­tų?) me­tų iš­siug­džiau sa­vo­tiš­ką kal­bi­ nę klau­są. Ai­das tie­siog pri­myg­ti­nai pra­šo, kad pa­skai­ty­čiau. Pas­kai­tau. Sa­ kau: „Žiū­rėk, va, ši­toj vie­toj ne­ge­ rai – rei­kia tai­sy­ti, kaž­kaip ki­taip pa­sa­ky­ti. Min­tis ge­ra, bet žo­džiai strin­ga.“ „Ne­są­mo­nė! Čia pa­ti ge­ riau­sia ei­lė­raš­čio vie­ta!“ ir taip to­ liau – jis į bet ko­kią pa­sta­bą rea­ guo­ja la­bai emo­cio­na­liai: su­pyks­ta, tren­kia du­ri­mis, iš­bė­ga iš kam­ba­ rio. Pa­kan­ka pa­ste­bė­ji­mo, kad čia – blo­gai, o jam tai – pa­sau­lio pa­ bai­ga. Ai­do min­tis dir­ba la­bai tiks­liai, pre­ci­ziš­kai, min­ties vi­ra­žai – su­dė­ tin­gi. Jo poe­zi­ja la­bai in­te­lek­tua­li. Tik kar­tais, sie­kiant su­for­mu­luo­ ti min­tį, nu­ken­čia iš­raiš­ka. O man at­ro­do, kad no­ri­mą min­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti grakš­čiau, poe­tiš­kiau, konst­ruk­ty­viau. „Marčėniškiau“. Net­ru­kus grįž­ta: „Pa­žiū­rėk, kaip čia pa­tai­siau.“ Pa­žiū­riu: „Na va, vi­sai nie­ko.“ Ar­ba: „Dar ne­ge­ rai. Gal­vok. Galvok“. Ir galvoja… (Juo­kia­si.) Tai toks ma­no vaid­muo A.Mar­ čė­no kū­ry­bo­je. Ko­kia dar ma­no mi­ si­ja? Jo­kia. Man at­ro­do, kad nie­ko neiš­ma­nau apie poe­zi­ją. Bet skai­ ty­da­ma teks­tus jau­čiu, kas yra ne­ ge­rai. – Ry­tą jūs iš­va­žiuo­ja­te į dar­bą, o Ai­das iš­ti­sas die­nas bū­na na­ muo­se? – Mes taip gy­ve­na­me. Jis – pro­fe­ sio­na­lus ra­šy­to­jas. Kiek­vie­ną die­ ną dir­ba. Ir nak­tį. Daž­niau ne­tgi nak­tį. Ra­šo, skai­to, iš­ti­sai klau­so

Violetos Jonynienės as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

mu­zi­kos. Ai­das – gi­lus ir iš­ma­nus mu­zi­kos ži­no­vas. Ir ko­lek­ci­nin­kas. Ko­lek­cio­nuo­ja 7–9-ojo de­šimt­me­ čių ro­ko mu­zi­kos įra­šus. Be­lauk­da­mas ma­nęs grįž­tan­ čios iš dar­bo gal 20 kar­tų per die­ ną skam­bi­na. Na, gal ma­žiau, nes esu už­drau­du­si skam­bin­ti be pa­lio­ vos. (Juo­kia­si.) Aš tik­rai ne­su mū­za ta pra­sme, kad plas­no­ju ap­lin­kui, tūp­čio­ju ir šo­ki­nė­ju. To nie­ka­da ne­da­riau ir ne­si­ruo­šiu da­ry­ti. Kas be ko, vi­sos ke­tu­rios na­mų ker­tės ir vi­sas gy­ve­ ni­mas – ant ma­no pe­čių. Vis­gi pie­ tus ga­mi­nu gal du kar­tus per sa­vai­ tę, nes dau­giau ne­tu­riu nei lai­ko, nei no­ro. Ai­das di­de­lių po­rei­kių, o ir rū­pes­čių tar­si ir ne­tu­ri. Bet ma­nęs tai ne­trik­do – juk vis­ką mo­ku da­ ry­ti pa­ti. Mo­ku ir vi­nį įkal­ti, ir, jei rei­kia, san­tech­ni­ką su­re­mon­tuo­ti. Ir nie­ko čia bai­saus. Aš vie­na vai­ ruo­ju ma­ši­ną, tvar­kau są­skai­tas, net sta­lą ir len­ty­nas so­dy­bo­je pa­ti su­ka­liau. Tai štai ko­kia mū­za! Man re­gis, ne­rei­kia rei­ka­lau­ti iš žmo­gaus to, ką jis ne­va pri­va­lo da­ ry­ti, jei­gu jis to ne­mo­ka. Tu mo­ki, tu ir pa­da­ryk. Nie­ka­da ne­da­riau pro­ble­mų dėl bui­ties. – Ar jau­čia­tės už jo pe­čių kaip už mū­ro? Tas ne­nu­mal­do­mas mo­ters troš­ki­mas – už vy­ro kaip už mū­ro – ko ge­ro, lie­ka neiš­si­pil­dęs? – Gal taip ne­rei­kė­tų kel­ti klau­si­ mo. Aš juk ieš­ko­jau vy­ro, ku­ris bū­ tų neei­li­nė, iš­ki­li as­me­ny­bė. O san­ tech­ni­ką re­mon­tuo­ju aš pa­ti. Jo­kių pro­ble­mų. Vis­kas, ką da­rau, man pa­tin­ka: va­ži­nė­ti į au­to­ser­vi­są, tvar­ky­ti na­mus, rū­pin­tis gė­ly­nais. Man vi­sa tai tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mą. Tik kar­tais pri­trūks­ta lai­ko, kar­ tais pa­vargs­tu. Bet nie­ka­da ne­da­ rau iš to pro­ble­mos. Gy­ve­ni­me yra daug rim­tes­nių ir svar­bes­nių da­ ly­kų.

Ai­das sa­ko: „Aš nie­ko ki­to ne­ su­ge­bu, tik­tai ra­šy­ti ei­lė­raš­čius.“ Dar pri­du­ria: „Ir tuos – nelabai“. O iš tik­rų­jų Ai­das – poe­tas iki kau­ lų sme­ge­nų, vi­sas per­smelk­tas poe­ zi­jos, kū­ry­bos. Ar bū­čiau aš ša­lia, ar ne­bū­čiau, jis vis tiek ra­šy­tų. O tai, kad mu­du kar­tu jau še­šio­li­ka me­tų ir neiš­si­bė­gio­jo­me, va­di­na­si, su­ta­po­me. Ir man priim­ti­na to­kia (ko)eg­zis­ten­ci­ja, ir jam, re­gis, ge­ra bū­ti drau­ge. – Ma­tyt, jū­sų to­kia mi­si­ja – ug­ dy­ti poe­tą? – Kar­tais pa­juo­kau­ju: „At­si­bo­dai. Gal rei­kia ko­kio ki­to ta­len­tin­go ir per­spek­ty­vaus pa­si­dai­ry­ti?“ Bė­ da ta, kad man rei­kia tik ge­riau­sio, man ne­rei­kia bet ko­kio. A.A.Jo­ny­ nas anuo me­tu bu­vo ge­riau­sias iš tuo­me­tės kar­tos poe­tų, A.Mar­čė­ nas – taip pat. (Juo­kia­si.) „O Die­ ve, kam tau to rei­kia, koks skir­tu­ mas, su kuo kan­kin­tis? – iro­ni­zuo­ja Ai­das. – Toks pat bus ir ta­vo tre­ čia­sis – to­kia ta­vo kar­ma.“ – Pa­tys A.Mar­čė­no ei­lė­raš­čiai iš­duo­da, kad jų kū­rė­jas ieš­ko įkvė­pi­mo ir gam­to­je. Kur jį nu­ ve­ža­te – į miš­kus, pel­kes, so­dy­ bą, Ni­dos ko­pas? – Va­žiuo­ja­me ar­ba į kai­mą, ar­ba į Pa­lan­gą. Va­sa­rą dau­giau­sia lai­ko pra­lei­džia­me kai­me – tu­riu du mė­ ne­sius ato­sto­gų. Mū­sų kai­mas la­bai gra­žio­je vie­to­je – tarp eže­rų ir miš­ kų – ma­žy­tė tro­be­ly­tė tik­tai dviem. Bet aš ten dir­bu – ra­šau va­do­vė­ lius ma­žiems vai­kams, pra­di­nu­ kams. Tą dar­bą dir­bu lais­va­lai­kiu jau 20 me­tų. Tur­būt esu pa­ra­šiu­si tris­kart dau­giau kny­gų už A.Mar­ čė­ną. (Juo­kia­si.) Kai­me prie kom­piu­te­rio dir­ bu daž­niau­siai lau­ke, di­džiu­lė­je te­ra­so­je, o Ai­das – tro­bo­je. Ar­ba vaikš­to po miš­kus: mėgs­ta gry­ bau­ti, žve­jo­ti. Dau­giau­sia ei­lė­

raš­čių su­dė­lio­ja vaikš­čio­da­mas. Grįž­ta na­mo – už­ra­šo. Per ma­no gim­ta­die­nį, pa­tį vi­dur­žie­mį, sten­ gia­mės kur nors iš­va­žiuo­ti. Abu mėgs­ta­me plau­kio­ti, nar­dy­ti, tad ren­ka­mės Egip­tą, Rau­do­ną­ją jū­rą. Ke­liau­ja­me. Vie­nais me­tais nak­ tį dvie­se li­po­me į Si­na­jaus kal­ną, esa­me ke­lia­vę į Je­ru­za­lę, į Luk­so­ rą, į dy­ku­mą. – Ar tarp jū­sų ky­la bar­nių dėl pi­ni­gų sto­kos – juk Ai­das ne­ vaikš­to į kon­to­rą? – Bet jis dir­ba, jis – vie­nas darbš­ čiau­sių žmo­nių, ko­kius esu su­ti­ ku­si. De­ja, poe­to dar­bas Lie­tu­vo­ je, kaip gal­būt ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, nė­ra de­ra­mai at­ly­gi­na­mas. Kas be ko, jis kart­kar­tėm gau­na sti­pen­di­ ją, dar bū­na pre­mi­jų, ho­no­ra­rų, ki­ tų pa­ja­mų. O pi­ni­gai? Ko­kia pra­ smė grauž­ti žmo­gų, jei ži­nai, kad tuo nie­ko ne­pa­kei­si? Mes kaž­kaip ver­čia­mės. – A.A.Jo­ny­ną, kaip su­pra­tau, pa­li­ko­te to­dėl, nes ta­po ne­be­ pa­ke­lia­ma. Ar tie­sa, kad bu­vo­ te pa­li­ku­si ir Ai­dą? – Taip, tai bu­vo. Bu­vau jį iš­va­ riu­si. Bet ta­da jis su­si­vo­kė, su­si­ grie­bė ir… su­grį­žo. Pa­ra­dok­sa­ lu, ta­čiau da­bar­ti­nė pa­dė­tis – tai tur­būt ge­riau­sias va­rian­tas, kaip ga­lė­jo su­si­dė­lio­ti mū­sų tri­jų gy­ ve­ni­mai. Ne­bū­čiau ga­lė­ju­si pa­ gel­bė­ti An­ta­nui – tuo me­tu bu­vau per daug jau­na ir kvai­la, ne­ži­nan­ ti ir ne­sup­ran­tan­ti, ką da­ry­ti. Tam rei­kė­jo iš­ma­ny­mo ir ži­nių. An­ta­ną aš la­bai my­lė­jau, bet ne­ži­no­jau, kad kar­tais, no­rint žmo­gui pa­dė­ti, rei­kia bū­ti la­bai griež­tam ir žiau­ riam. La­bai. Ko ge­ro, rei­kė­tų dė­ko­ti li­ki­mui, kad vis­kas taip su­si­klos­tė. Už la­ bai daug ką esu dė­kin­ga abiem sa­ vo vy­rams. Jei ne jie, ne­bū­čiau tuo, kas esu. Bū­čiau ki­to­kia.


20

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn

Kasdienybė: pusryčius netikėtai nutraukia iškvietimas – vyrai žaibo greičiu nusileidžia žemyn, maunasi į batus iš anksto sukištas kelnes, ir ugniagesių automobiliai skrodžia gatves.

011: para tarp ug­nies, vandens, kraujo ir Ki­tuo­se kam­ba­rė­liuo­se – 17 siau­ ros lo­vos, pli­kos sie­

nos. Vir­tu­vė­je – elekt­ri­nė vi­ryk­lė, šal­dy­tu­vas, mik­ro­ban­gų kros­ne­ lės. Pa­lan­gės nu­krau­tos vy­rų at­ si­neš­tais plas­ti­ki­niais in­de­liais su mais­tu. Klau­si­mas bu­vo lem­tin­gas

„Ka­vos, ar­ba­tos, pie­n o, pi­cos, su­muš­ti­nių?“ – drau­giš­kai siū­ lo prie dvie­jų sta­lų su­sė­dę links­ mai nu­si­tei­kę vy­rai, ku­rie jau po 20 me­tų dirba šį dar­bą ir jau ga­ lė­tų išei­ti į pen­si­ją. Tvir­ti, už­si­grū­di­nę, žils­te­lė­ję ir ran­duo­ti: ma­tę ne vie­ną ap­de­gu­sį, su­pjaus­ty­tą, pa­sken­du­sį, su­lau­žy­ tą, kru­vi­ną, nutrauktomis ko­jo­mis ar ran­ko­mis, pa­sku­ti­nes se­kun­des iš­gy­ve­nan­tį ar jau mi­ru­sį žmo­gų. Ir ne vie­ną jų iš­gel­bė­ję. Vir­tu­vė­je griau­dė­ja juo­kas. Kaž­ kas, iš­vy­dęs daug mais­to, juo­kais pa­siū­lo jį par­duo­ti auk­cio­ne. „Ned­rau­gau­siu“, – at­si­sa­kiu­ siam pa­si­vai­šin­ti ko­le­gai ne­va pik­ tai sa­ko ug­nia­ge­sys. Jų hu­mo­ras – tie­sus, ne­re­tai – juo­das. „Bū­na, kad pus­ry­čiau­ja­te, kaip da­bar, ir stai­ga – iš­kvie­ti­mas?“ – žvel­giu į vir­tu­vė­je aukš­tai ant sie­ nos ka­ban­čią il­gą švies­len­tę, ku­rio­ je bet ka­da ga­li at­si­ras­ti pra­ne­ši­mas apie įvy­kį ir in­for­ma­ci­ja, kas tu­ ri va­žiuo­ti. Pil­da­ma­sis į ka­vą pie­no sky­ri­nin­ kas Sau­lius Jakaitis gūž­te­lė­ja pe­ čiais ir su čia jau 24 me­tus dir­ban­ čiu „pen­si­nin­ku“ Lai­miu be­veik vie­nu me­tu iš­ta­ria: „Na, ne...“ Po ke­lių se­kun­džių tar­si iro­niš­ kas po­kštas pa­si­girs­ta si­re­na ir švies­len­tė­je pa­si­ro­do in­for­ma­ci­ ja: „Au­to­mo­bi­lis 1“ ir „Au­to­mo­ bi­lis 2“. Trink­te­lė­ja du­rys: ant sta­lo lie­ ka mais­tas, ga­ruo­jan­ti ka­va ir ar­ ba­ta. Su fo­tog­ra­fu pa­šo­ka­me ir mes. Puo­la­me į pir­mą aukš­tą. Vy­ rai jau spė­ję ne tik nu­si­leis­ti me­ ta­li­niu vamz­džiu že­myn, bet ir ap­si­reng­ti. Įvy­kio vie­ton jie pri­ va­lo iš­va­žiuo­ti per pu­sant­ros mi­ nu­tės.

Gais­ras Do­mei­ka­vo­je

„Do­mei­ka­va! De­ga ka­ti­li­nė... Lai­ mės gat­vė“, – gir­di­me jau sė­dė­da­ mi šta­bo vi­su­rei­gy­je „Mit­su­bis­hi Sport“, ku­ris pa­si­lei­do pa­skui ug­ nia­ge­sių au­to­mo­bi­lius su au­to­cis­ ter­no­mis. „Ar vairuotojai no­riai jus pra­lei­ džia?“ – ban­do­me per­rėk­ti kur­ti­ nan­čią si­re­ną. „La­bai ge­ra­no­riš­kai“, – iš ran­ kų ne­pa­leis­da­mas ra­di­jo sto­te­ lės, žvelg­da­mas į ša­lis štur­ma­no dar­bą at­lie­ka 36-erių Ope­ra­ci­nio va­d o­va­v i­m o sky­r iaus vy­res­ny­ sis spe­cia­lis­tas, Vi­daus tar­ny­bos vy­res­ny­sis lei­te­nan­tas Rim­vy­das Pau­laus­kas.

At­sis­vei­ki­nant ne­pas­pau­džia ran­kos

Įp­ras­tai į gais­rą va­žiuo­ja dvi 14–17 to­nų sve­rian­čios „ko­vi­nės“ ma­ši­ nos iš ar­ti­miau­sios ug­nia­ge­sių gel­ bė­to­jų ko­man­dos su 3 kub. m tal­pos au­to­cis­ter­no­mis ir vie­na iš cent­ro, ku­rio­je yra di­džio­ji au­to­cis­ter­na, tal­pi­nan­ti 10 kub. m van­dens. „Jei de­ga kon­tei­ne­ris, papras­tai va­žiuo­ja vie­na, jei suo­džiai ka­mi­ne – dvi ma­ši­nos“, – aiš­ki­na R.Pau­ laus­kas. De­gan­tis na­mas Lai­mės gat­vė­je bu­vo sėk­min­gai už­ge­sin­tas. „Kaip ta­vo ran­ka, pe­tys?“ – Rim­vy­das pa­si­tei­ra­vo Ši­lai­niuo­ se, Žiem­ga­lių gat­vė­je įsi­kū­ru­sios penk­to­sios ko­man­dos gel­bė­to­jo,

Trink­te­lė­ ja du­rys: ant sta­ lo lie­ka mais­tas, ga­ruo­jan­ ti ka­va ir ar­ba­ta.

17 me­tų dar­bo sta­žą tu­rin­čio Rim­v y­d o klaus­t i nė ne­rei­k ė­jo. Net­ru­kus įsi­ti­ki­no­me, kad au­to­ mo­bi­liai trau­kia­si iš ke­lio ir su­ stoja. „Mit­su­bis­hi Sport“ nar­dė tarp ma­ši­nų, už­si­de­gus rau­do­ nam švie­so­fo­ro sig­na­lui vos pri­ stab­dy­da­vo. Birš­to­no, Šv.Gert­rū­dos gat­vės, til­tas per Ne­rį... Ug­nia­ge­sių au­to­ mo­bi­lis grei­tai pa­sie­kė Ši­lai­nius ir gan sli­džiu snie­guo­tu ke­liu ar­tė­jo įvy­kio vie­ton. „De­ga ir pa­sto­gė... To­liau aiš­ ki­na­mės, dir­ba­me...“ – ko­men­ta­ vo ko­man­dos nariai, jau nu­vy­ku­s į gais­ra­vie­tę.

ku­ris nu­siė­męs šal­mą brau­kė­si nuo vei­do pra­kai­tą. „Dar jau­čia­si, bet jau ge­rai“, – gi­liai al­suo­da­mas po sun­kaus dar­ bo pri­si­pa­ži­no vy­ras. Ne­se­niai jis ge­si­no de­gan­čią pir­ tį. Net­gi per „ko­vi­nius“ dra­bu­žius, gol­fą, marš­ki­nė­lius šiek tiek ap­de­ gė ran­ką, pe­tį – rei­kė­jo dirb­ti maž­ daug 800 laips­nių karš­ty­je. „Da­nai, šve­dai čia neiš­gy­ven­tų, – šyp­te­lė­jo R.Pau­laus­kas. – Jiems pa­si­šiauš­da­vo plau­kai pa­ma­čius, kaip dir­ba mū­sų vy­rai. Ten griež­ tai lai­ko­ma­si tai­syk­lių, o pas mus la­bai ri­zi­kuo­ja­ma, už­duo­tys at­lie­ ka­mos grei­čiau.“

Pir­mo­sios ir penk­to­sios ko­man­ dų vy­rai iš gais­ra­vie­tės iš­vyks­ta at­si­svei­ki­ni­mui ne­pas­pau­dę vie­ ni ki­tiems ran­kų. Tai dar vie­nas prie­ta­ras: jei pa­spaus­tų – ne­tru­kus tek­tų vėl su­si­tik­ti įvy­kio vie­to­je. Nuo vaiz­dų py­ki­na

Vė­liau ge­riant ka­vą Kau­no ap­skri­ ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų vir­ši­nin­ kas Vi­das Ker­še­vi­čius pa­pa­sa­ko­jo krau­pią is­to­ri­ją. „Mo­te­ris no­rė­jo nu­si­žu­dy­ti kar­ tu su vai­ku. Jį lai­kė ant ran­kų... – prisi­me­na ug­nia­ge­sių va­das. – Mū­sų dar­buo­to­jas, ap­si­ri­šęs vir­ve, šo­ko nuo dau­giaaukš­čio na­mo sto­ go ir pa­grie­bė mo­te­rį su vai­ku, sto­ vė­ju­sią prie lan­go. Ne­pa­mirš­ta ug­nia­ge­siai gel­bė­ to­jai ir 2005 m. ko­vo 21 d. įvy­ku­ sio spro­gi­mo bu­vu­sio­je „Ka­ri­gės“ bal­dų įmo­nė­je. Įvykus ne­lai­mei įgriu­vo 4 aukš­tų pa­sta­to sto­gas ir per­dangos, ce­che ki­lo gais­ras. Iš pa­sta­to spė­jo iš­si­gel­bė­ti apie 100 žmo­nių, ta­čiau trys žmo­nės žu­vo, vienas dingo be žinios ir trys bu­vo ras­ti su­žeis­ti. „Aš­t uo­n ias va­l an­d as dir­b o­ me ty­liai, nes no­rė­jo­me gir­dė­ti kiek­vie­ną de­jo­nę, gar­są, – aiš­ki­ no V.Ker­še­vi­čius. – Bet ku­rią aki­ mir­ką nuo­dė­gu­liai ga­lė­jo griū­ti, bet vy­rai ka­sė­, nes kaž­kur dar bu­ vo apie 20 žmo­nių.“ Vy­rai sten­gia­si vis­ką už­mirš­ti, nes kar­tais ten­ka ma­ty­ti to­kių vaiz­ dų, nuo ku­rių ne­tgi py­ki­na. Ap­de­ gu­sius, bai­siai su­ža­lo­tus žmo­nes ten­ka pa­kel­ti, ne­šti, gai­vin­ti. Ne­ re­tai tie vaiz­dai iš­ky­la nak­ti­mis ir ­trik­do mie­gą. Kla­sė­je – strateginė pa­mo­ka

Ga­ra­že ant sie­nos ka­ban­čia­me se­ na­me te­le­vi­zo­riu­je nuo­lat įjung­tas vie­nas iš la­biau­siai mėgs­ta­mų gel­ bė­to­jų te­le­vi­zi­jos ka­na­lų „Dis­co­ve­ ry“. Šias lai­das nu­kon­ku­ruo­ja tik krep­ši­nio rung­ty­nės: ne­ser­gan­čių už Kau­no „Žal­gi­rį“ čia nė­ra. Tie­sa, lais­vo­mis aki­mir­komis vy­rai kar­tais mėgs­ta pa­žais­ti kor­ to­mis, šach­ma­tais.

„Va“, – pa­klau­sus, kas iš jų yra ge­riau­sias šach­ma­ti­nin­kas, juo­kia­ si gel­bė­to­jai, ro­dy­da­mi į vie­ną jau­ niau­sių dar­buo­to­jų – 25-erių Re­ nal­dą Kuliešių. Vi­si pa­ky­la ir ei­na į kla­sę, kur vyks stra­te­gi­nė pa­mo­ka. „Gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad san­dė­ liuo­se už­si­de­gė ne­ži­no­mi naf­tos pro­duk­tai. Va­žiuo­ja trys au­to­cis­ ter­nos. Ne­to­lie­se baž­ny­čia“, – pra­ ne­ša Rim­vy­das ir ant sta­lo pa­de­da spal­vo­tą že­mė­la­pį, dėlioja ma­ši­nė­ les, žmo­ge­liu­kų fi­gū­rė­les. Tuo­met tes­tuo­ja ap­link su­si­rin­ ku­sius ko­le­gas. Jie tu­ri at­kreip­ ti dė­me­sį į kiek­vie­ną de­ta­lę, vė­jo kryp­tį, ap­lin­ki­nius ob­jek­tus. Ver­ ti­na, kur yra van­dens hid­ran­tai, ar yra pa­sta­tuo­se žmo­nių, kaip stra­ te­giš­kai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius, ką pa­nau­do­ti – van­de­nį, pu­tas, ku­ rios minkš­ti­na van­de­nį... Į 30 met­rų aukš­tį

„Vy­tau­to baž­ny­čios bokš­tas – 27,5 m, 17,8 m – smai­lė, – šal­tą die­ną vy­rai su tri­mis au­to­mo­bi­liais jau bu­vo prie Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­ jos Ėmi­mo į Dan­gų baž­ny­čios, kur dar kar­tą ap­žiū­rė­jo pa­lė­pę, rū­sius. Dar vie­na, šį­kart teo­ri­nė pa­mo­ka. – Kal­kės, smė­lis, gip­sas... Ga­vu­ sios daug van­dens šios me­džia­ gos ga­li kris­ti, o tai – to­nos svo­rio. To­dėl jei dirb­si­te rū­sy­je, pir­ma­ ja­me aukš­te ne­ga­li bū­ti žmo­nių. Taip pat jų ne­ga­li bū­ti, jei dirb­si­ te ir pa­lė­pė­je, nes ga­li įvyk­ti ne­ lai­mė...“ Šu­ma­che­ris, ar­ba trum­piau Šu­ ma, – taip vai­ruo­to­ją Arū­ną Deks­nį va­di­na ko­le­gos, pa­spau­džia au­to­ mo­bi­ly­je esan­čia­me kom­piu­te­ry­ je nu­pieš­tą vėž­lį. Net 42 m aukš­ čio kel­tu­vo au­to­ma­ti­nės ko­pė­čios iš lė­to ky­la aukš­tyn. Zui­kį vaiz­duo­ jan­tį pie­ši­nė­lį rei­kė­tų spaus­ti ypač sku­bant. Pa­niš­kai aukš­čio bi­jan­tys žmo­ nės ug­nia­ge­siais ne­dir­ba, ta­čiau net ir drą­siems prie aukš­čio rei­ kia įpras­ti. „Įma­no­ma, – šyp­so­si R.Pau­ laus­kas, pri­si­mi­nęs, kad pir­mą


21

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn Kau­ne – še­šios ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų ko­man­dos

Ug­nia­ge­sys gel­bė­to­jas krau­pius vaiz­dus ne­del­siant iš­jun­gia

Pir­mo­sios būs­ti­nė – Cent­re, ant­ro­

sios – Šan­čiuo­se, tre­čio­sios – Elekt­ rė­nų gat­vė­je, ket­vir­to­sios – Mi­tu­vos gat­vė­je, penk­to­sios – Žem­aičių gat­ vė­je, šeš­to­sios – Gar­lia­vo­je. Ši­lai­niuo­se esan­čio­je būs­ti­nė­je

bu­di spe­cia­li­zuo­ta na­rų bri­ga­da. Kiek­vie­na pa­mai­na tu­ri sa­vo va­dą. Yra sky­riaus va­das, sky­ri­nin­kas ir ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai. Pir­mo­ji ko­man­da tu­ri kel­tu­vą su

42 m aukš­čio ko­pė­čio­mis. Lie­tu­vo­ je to­kių kel­tu­vų yra trys. Dar kau­ nie­čiai tu­ri kel­tu­vą su 36 m ko­pė­ čio­mis. Ko­pė­čio­mis pa­ki­lus į 18 m ir di­des­nį aukš­tį ga­li­ma nu­si­leis­ti spe­cia­liu lif­tu. Tre­čio­ji ko­man­da tu­ri spe­cia­li­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

mir­ties kar­tą, kai jam bu­vo 18 me­tų, per ap­mo­ky­mus jis tu­rė­jo lip­ti be­veik ver­ti­ka­lio­mis ko­pė­čio­mis į 30 m aukš­tį. – Gre­ta ne­bu­vo jo­kio ob­ jek­to. Nu­si­lei­dus ant že­mės vir­ pė­jo ko­jos.“ Ne­leng­va ir dū­mų pil­no­je pa­tal­ po­je, kai be­veik nie­ko ne­si­ma­to, – tu­ri lai­ky­tis tai­syk­lių, ne­sut­rik­ti. Sva­jo­nė ir ma­žas vai­kas

Kar­tais au­to­cis­ter­nos net ne­spė­ ja grįž­ti į ga­ra­žą ir vėl tu­ri va­žiuo­ti įvy­kio vie­ton. Taip yra bu­vę net ke­ tu­ris kar­tus iš ei­lės. Po gais­ro van­ dens pri­si­pil­do­ma gat­vė­se įreng­ tuo­se hid­ran­tuo­se. „Te­ko ir Nau­jų­jų me­tų nak­tį, vos iš­mu­šus dvy­li­ktai, iš­va­žiuo­ti. Ir be­ veik vi­soms ma­ši­noms, – pa­me­na gel­bė­to­jai ir šyp­so­si pri­si­mi­nę ki­tą įvy­kį, kai ke­pė šaš­ly­kus, o tuo me­ tu rei­kė­jo vėl­gi sku­bė­ti į įvy­kį. – Kai grį­žo­me – mė­sa jau bu­vo su­ de­gu­si.“ Pa­sa­ko­ja­ma, kad kiek­vie­no ug­ nia­ge­sio sva­jo­nė – iš­gel­bė­ti ir ant ran­kų iš­neš­ti neap­sa­ko­mo gro­ žio mo­te­rį. De­ja, taip bū­na tik fil­ muo­se. Vy­rai juo­kia­si: kar­tą į gais­rą nu­ vy­kę ug­nia­ge­siai pra­ne­šė, kad bu­te – ypa­tin­go gro­žio mo­te­ris. Ko­pė­ čio­mis greitai užkopęs gel­bė­to­jas pro langą iš­vy­do, kad ten, švel­niai ta­riant, itin drū­ta mo­te­ris. „At­ro­dė, kad tai – ei­li­nis gais­ ras Šan­čiuo­se ne­to­li ge­le­žin­ke­lio, – pa­me­na ki­tą įvy­kį tuo­met pa­ mai­nos va­du dir­bęs R.Pau­laus­kas. – Šei­mi­nin­kai ir kai­my­nai tvir­ti­ no, kad žmo­nių mū­ri­nia­me dvie­jų aukš­tų na­me nė­ra. Tai pa­tvir­ti­no ir žval­gy­ba. Bet stai­ga vie­na mo­te­ ris su­kly­kė: de­gan­čia­me na­me yra vai­kas!“ Ber­niu­ko ieš­ko­jo ne vie­nas vy­ ras. Bu­vo bran­gi kiek­vie­na se­kun­ dė. Jiems pa­vy­ko ras­ti ket­ve­rių ma­žy­lį. Iš­ne­šus į lau­ką jis bu­vo be są­mo­nės. Tur­būt neį­ma­no­ma žo­džiais nu­ sa­ky­ti ma­mos ir gel­bė­to­jų lai­mės, kai po at­kak­lių gel­bė­to­jų pa­stan­gų vai­kas pra­mer­kė akis.

zuo­tų au­to­mo­bi­lių. Vie­no jų au­to­ cis­ter­na pri­pil­dy­ta 4 ku­b. l pu­tų. Ki­ tas ve­ža vadinamąsias ran­ko­ves, iš ku­rių ga­li­ma su­da­ry­ti 2 km il­gio ma­ gist­ra­lę van­de­niui švirkš­ti. Kiek­vie­no­je gaisrinės ko­man­do­je

yra bent dvi ko­vi­nės ma­ši­nos. Jo­se yra kvėpavimo aparatų, de­guo­nies at­sar­gų, pjo­vi­mo, plė­ši­mo, kirpimo ir ki­to­kios įran­gos.

Pensininkas: 44-erių L.Paulauskas ugniagesiu dirba jau 24 metus.

Ug­nia­ge­sio komp­lek­tą su­da­ro ko­

Da­rius Sė­le­nis

vi­nė ap­ran­ga (ap­sau­go nuo karš­čio, ne­pra­lei­džia van­dens), kir­vu­kas, ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo dir­žas, pro­ žek­to­rius. Au­to­cis­ter­no­se papras­tai yra 3

kub. m van­dens, di­džio­jo­je –10 kub. m van­dens. Ma­žo­sios sve­ria apie 14–17 t, di­džio­ji – 24 t. Stan­dar­ti­nė ran­ko­vė (žar­na) yra

apie 20 m il­gio. Įp­ras­tai iš pen­kių ran­ko­vių su­da­ro­ma 100 m il­gio ma­gist­ra­lė. Per se­kun­dę iš­švirkš­čia­ma nuo

3,5 iki 7 l van­dens. La­fe­ti­niu švirkš­ tu, ku­ris yra pa­sta­to­mas ant že­mės ar­ba tvir­ti­na­mas ant ko­pė­čių, iš­ švirkš­čia­mi 28 l van­dens. Vie­na 3 kub. m tal­pos cis­ter­na iš­tuš­ti­na­ma maž­daug per 10 min. „Ive­co Ma­gi­rus“ 100 km ke­lio su­

nau­do­ja apie 36 l dy­ze­li­no.

Pa­ta­ri­mai Jei pa­tys ne­ga­li­te už­ge­sin­ti gais­

ro, pa­si­sten­ki­te ne­pa­da­ry­ti skers­ vė­jo: už­da­ry­ki­te du­ris, lan­gus. Dū­mų pri­pil­dy­ta­me kam­ba­ry­

je ge­riau­sia ne­ bėg­ti, bet ro­po­ti ke­ tu­rio­mis ar šliauž­ti: že­miau – dau­ giau oro.

d.selenis@kaunodiena.lt

Ug­nia­ge­siui gel­bė­to­jui Lai­miui Pau­laus­kui – tik 44-eri, ta­čiau kres­nas vy­ras jau ket­ve­ri me­tai yra pen­si­nin­kas.

– Kuo jums pa­tin­ka ši pro­fe­si­ ja? Ar dėl to, kad gau­na­te di­de­ lė do­zę ad­re­na­li­no? – klau­sia­ me 24 me­tus ug­nia­ge­siu gel­bė­to­ju dir­ban­čio vy­ro. – Pa­tin­ka pa­dė­ti žmo­nėms, nors šiais lai­kais tur­būt sun­ku ras­ti žmo­gų, ku­ris no­rė­tų pa­dė­ti. Grį­ žau iš ka­riuo­me­nės ir ta­pau ug­ nia­ge­siu, ku­riuo no­rė­jau bū­ti nuo vai­kys­tės. Tė­tis šia­me dar­be dir­bo 17 me­tų. Vai­kas bū­da­mas žais­da­ vau gais­ri­nin­ką. Be to, dar­bo yra, ne­rei­kia va­ žiuo­ti jo ieš­ko­ti į Ang­li­ją, – liūd­ no­kai ir iro­niš­kai šyp­te­lė­ja. – Ad­re­na­li­nas? Ne, to nė­ra. Nors ato­sto­gų pa­bai­go­je gal ir jau­čia­si jo trū­ku­mas. – Koks vy­ras ne­ga­lė­tų bū­ti ug­ nia­ge­siu gel­bė­to­ju? – (Gūž­te­lė­ja pe­čiais) Ne­ži­nau... Na, drą­sos rei­kia. Krau­jo tu­rė­ tų ne­bi­jo­ti. Ma­no sū­nūs dvy­nu­kai sa­kė nie­ka­da jais ne­bus. Ne­no­ri. Bi­jo krau­jo.

Ten­ka ma­ty­ti daug krau­pių vaiz­dų. Po ava­ri­jų rei­kia trauk­ti iš au­to­mo­bi­lių la­vo­nus, ap­de­gu­ sius žmo­nes. Ne­ko­kie vaiz­dai. Ši­ lu­mos tra­so­se ran­da­me ne­gy­vė­lių. Kva­pas ne­koks. Tu­ri­me, tie­sa, de­ guo­nies kau­kes. Daž­niau­siai su­de­ ga aso­cia­lūs ar­ba, kaip mes va­di­ na­me, už­ri­bio žmo­nės. – Koš­ma­riš­ki sap­nai la­bai per­ se­kio­ja? – Ne. Spragt, ir vis­ką iš­jun­gi. Už­ da­ro­me du­ris, iš­jun­gia­me švie­są ir – na­mo. – Na­tū­ra­lu pa­klaus­ti, koks įvy­ kis įstri­go? – Jo­na­vos „Azo­to“ ava­ri­ja. Tuo­ met bu­vau jau­nas. Ar­mi­jo­je bu­vo sun­ku, tar­na­vau Ka­re­li­jo­je, ra­dio­ lo­ka­ci­jos cent­re, prie sie­nos. Bet Jo­ na­vo­je aš­tuo­nias va­lan­das bė­gio­ti su du­jo­kau­ke bu­vo la­bai sun­ku. Tie neįp­ras­ti che­mi­niai kva­pai... – Ar bu­vo ka­d a nors la­bai bai­su? – Iš pra­džių, kai pra­dė­jau dirb­ ti. Kar­tą su­tri­kau pil­na­me dū­mų dau­giaaukš­čio na­mo kam­ba­ry­je. Tuo­met nau­do­jo­mės pra­stais ru­ siš­kais kvė­pa­vi­mo apa­ra­tais, juos va­di­no­me ki­pais. Be­veik nie­ko ne­si­ ma­tė. Kam­ba­ry­je bu­vo daug spin­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tų ir aš pa­si­me­čiau, ne­ra­dau išė­ji­ mo. Po ke­lio­li­kos se­kun­džių pa­ni­kos pri­si­mi­niau, kad yra ran­ko­vė, nu­ si­ra­mi­nau iš­kvėp­da­mas ir įkvėp­ da­mas. Ne­ma­lo­nu bū­na ir ant sto­go. Suš­lam­pa­me, jei šal­ta, žie­mą vis­ kas bū­na ap­le­dė­ję, sli­du. Esu per gais­rą įkri­tęs pro stog­lan­gį fer­ mo­je. Kar­tą įkri­tau pro sto­gą, ku­ ris bu­vo iš­klo­tas plo­no­mis len­te­ lė­mis. Lai­mė, bu­vo neaukš­tai – tik še­ši met­rai. – Pir­mo­sio­mis Nau­jų­jų me­tų mi­nu­tė­mis ten­ka stai­ga iš­lėk­ti į įvykio vietą? – Bu­vo taip kar­tą. Vos spė­jo­me pa­svei­kin­ti vie­nas ki­tą, sta­las bu­ vo pa­deng­tas ir staiga – iš­kvie­ti­ mas. Bu­vo jų ir li­kus iki dar­bo pa­ bai­gos ke­lioms mi­nu­tėms. Jei bū­na pa­si­ren­gu­si ki­ta pa­mai­na, va­žiuo­ ja jie, bet kar­tais ten­ka ir be­si­ren­ gian­tie­siems na­mo. – Aša­rų bū­na daug? – Bū­na. Žmo­nės ne­ten­ka sa­vo na­ mų. O kar­tais – ir ar­ti­mų­jų. Sten­ gia­mės pa­dė­ti. Su­tei­kia­me pa­ gal­bą, nu­ra­mi­na­me ir dir­ba­me to­liau. – Ar daž­nai žmo­nės dė­ko­ja? – Re­tai.

Sta­tis­ti­ka Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų žar­go­nas

2010 m. Kau­ne įvy­ko 1 029 gais­

10 kub. m van­dens cis­ter­na – de­

2010 m. Kau­n e at­l ik­t a 615 gel­

šim­to­kė.

bė­ji­mo dar­bų, Kau­no ra­jo­ne – 196; 2011 m. ati­tin­ka­mai – 523 ir 180.

rai, Kau­no ra­jo­ne – 344; 2011 m. ati­ tin­ka­mai – 967 ir 359.

Vir­ši­nin­kų au­to­mo­bi­lis „VW Ti­

guan“ – Kiš­kis.

2010 m. Kau­ne ir Kau­no ra­jo­ne

Kai sku­biai rei­kia van­dens – va­ry­

žu­vo 21 žmo­gus, 2011 m. – 15 žmo­ nių.

kit žar­nas. 2010 m. iš­g el­b ė­t i 194 žmo­n ės, Au­to­cis­ter­nos – AC.

2011 m. – 61 žmo­gus.


22

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn

Ro­jaus kam­pe­ly­je – akis­ta­ta su sku

Artima: buriuotojo A.Burkšo akį traukė Reunione prišvartuoti laiveliai.

Akibrokštas: A.Burkšui ir jo bendražygiams poilsiaujant viename paplūdimių, gelbėtojai iškėlė vėliavą, įspėjan Realybė: aplink turistus nuolat spiečiasi būriai išmaldos prašančių vaikų.

Sma­rag­di­niai pa­plū­di­miai, sau­lė, ši­lu­ma – at­ro­dy­tų, tik­ra pa­lai­ ma prie pa­ste­li­nio kraš­to­vaiz­džio ir per­mai­nin­go kli­ma­to pri­ pra­tu­siems lie­tu­viams. De­ja, į ke­lio­nę po In­di­jos van­de­ny­no sa­ las iš­si­ruo­šu­siam ne­rin­giš­kiui Arū­nui Burk­šui ro­jaus kam­pe­liu va­di­na­ma­me kraš­te te­ko pa­tir­ti ne tik džiu­gių aki­mir­kų, bet ir su­kre­čian­čių akib­rokš­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Įvei­kė tūks­tan­čius ki­lo­met­rų

Keistenybės: ant skurdžios lūšnelės puikuojasi bareljefas.

Išmonė: kruizų keliautojus auksarankiai masina jų laivo modeliais.

Vers­li­nin­kas ir jo žmo­na Va­len­ti­na – aist­rin­gi ke­liau­to­jai. Į krui­zą lai­ vu po­ra iš­si­ren­gė pir­mą kar­tą. Iš­ ky­la iš Mau­ri­ci­jaus pra­ban­giu lai­ ne­riu „Cos­ta Al­leg­ra“, už­su­kant į Sei­še­lius, Ma­da­gas­ka­rą ir Reu­nio­ ną, su­ta­po su su­tuok­ti­nių bi­čiu­lio gim­ta­die­niu. Tad lai­ve, ku­riame telpa apie 1000 tu­ris­tų, iš­si­sky­rė ir ne­ma­ža lie­tu­vių kom­pa­ni­ja. Kaip su­skai­čia­vo ke­liau­ to­jai, per dvi sa­vai­tes, ap­lan­kant vis ki­tą uos­tą, van­de­niu bu­vo įveik­ta apie 10 tūkst. ki­lo­met­rų. „Cos­ta Al­leg­ra“ – tos pa­čios ita­lų kom­pa­ni­jos, ku­riai pri­klau­ so ir liūd­nai pa­gar­sė­ju­si „Cos­ta Con­cor­dia“, krui­zi­nis lai­vas. Pas­ ta­ra­sis lai­ne­ris ka­tast­ro­fą pa­ty­rė praė­jus vos po­rai die­nų po to, kai A.Burk­šas ir jo bend­ra­žy­giai grį­žo į Lie­tu­vą. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, kad šis įvy­ kis ne­ju­čia su­grą­ži­no į ke­lio­nę ir pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti, ko­kių pa­da­ ri­nių ga­lė­jo lauk­ti, jei ava­ri­ją bū­tų pa­ty­ręs jų lai­vas.

„Nors tai ne pa­ts di­džiau­sias lai­ne­ris, bet mas­te­liai vis tiek įspū­din­gi – šim­tai ka­ju­čių, daug aukš­tų. At­ro­do, ge­rai mo­ku orien­ tuo­tis ap­lin­ko­je, ta­čiau pa­te­kus į to­kį lai­vą bent jau pir­mą die­ną la­ bai sun­ku su­si­gau­dy­ti“, – kal­bė­ jo A.Burk­šas.

Sa­ko­ma, kad pir­ma Die­vas su­kū­rė Mau­ ri­ci­jų, o tik pa­skui – ro­jų. Iš tie­sų ten – daug var­go.

Ban­ga ap­ver­tė lai­ve­lį

Tu­ris­tams iš Lie­tu­vos te­ko pa­tir­ ti ir kva­pą gniau­žian­tį nuo­ty­kį – iš­gy­ven­ti sa­vo­tiš­ką mi­ni ka­tast­ ro­fą. Tai nu­ti­ko ke­liau­to­jų krui­zi­niam lai­vui pri­si­švar­ta­vus vie­na­me Ma­ da­gas­ka­ro uos­tų. Lie­tu­vių kom­pa­ni­ja iš­si­nuo­mo­jo tris lai­ve­lius, kad ga­lė­tų pa­plau­kio­ ti tarp sa­lų, ir vie­ną eki­pa­žų iš­ver­tė di­džiu­lė ban­ga. Ap­vir­tus ne­di­du­kui

ka­ta­ma­ra­nui, 15 žmo­nių, tarp ku­rių bu­vo ir trys vie­ti­niai gi­dai, su­kri­ to į van­de­nį. Pa­sak pa­ty­ru­sio bu­ riuo­to­jo, jam to­kie at­si­ti­ki­mai – ne nau­jie­na. „Dau­gu­mai tai bu­vo šo­kas, kai ku­rie net ne­mo­kė­jo plauk­ti. Bet ga­liau­siai vi­si sėk­min­gai su­li­po­ me ant ma­žiu­ko lai­vo dug­niu­ko. Vie­na mo­te­ris sa­lo­je bu­vo nu­si­ pir­ku­si la­bai gra­žią stal­tie­sę, tad ji mums at­s to­jo bu­r ę. Ži­n o­m a, šau­kė­mės pa­gal­bos, bet ne­pri­si­ šau­kė­me, iki ar­ti­miau­sių sa­lų – 7–8 ki­lo­met­rai“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas. Ne­lai­mė­liai li­ko be jo­kio ry­šio su ap­lin­ki­niu pa­sau­liu, bet su vil­ti­mi, kad anks­čiau ar vė­liau vė­jas pri­ neš juos prie kran­to. Lie­tu­viai bu­ vo pri­blokš­ti gel­bė­to­jų ne­veik­lu­mo – pa­gal­bos jie su­lau­kė tik po dvie­ jų va­lan­dų. „Reak­ci­jos bu­vo nu­lis, tik vos ne prieš pat iš­plau­kiant krui­zi­ niam lai­vui, kai li­ku­sie­ji mū­siš­ kiai grį­žo į lai­vą ir pa­kė­lė vė­ją, pra­dė­jo mū­sų ieš­ko­ti. O sma­giau­ sia, kad vi­sai prieš pat pa­si­ro­dant gel­bė­to­jams ap­lin­kui ra­tus pra­dė­ jo su­kti du ryk­liai“, – ma­kab­riš­


23

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn

ur­du ir ryk­liais Ne­lai­mė­liai li­ko be jo­kio ry­šio su ap­ lin­ki­niu pa­ sau­liu, ta­ čiau su vil­ ti­mi, kad anks­čiau ar vė­liau vė­jas pri­neš juos prie kran­ to. Lie­tu­viai bu­vo pri­ blokš­ti gel­ bė­to­jų ne­ veik­lu­mo – pa­gal­bos jie su­lau­kė tik po dvie­jų va­lan­dų.

Prabanga: „Costa Allegra“ – tarsi didelis pramogų ir poilsio kompleksas ant vandens.

Viltis: tikėdamiesi vieno kito dolerio vietos gyventojai nuolatos pasirengę sutikti laineriu atplaukiančius pa-

siturinčius poilsiautojus.

ančią, kad maudynės gali būti pavojingos.

ki mo­men­tai iki šiol gy­vi A.Burk­ šo at­min­ty­je. Nuste­bi­no sek­sua­lios sėk­los

Dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių iš­mai­šęs A.Burk­šas pri­pa­ži­no, kad eg­zo­ tiš­ko­se sa­l o­se ke­l iau­to­j us pir­ miau­sia pa­per­ka gam­tos gro­žis, o at­vy­kė­lius iš žie­mos su­kaus­ty­ tų kraš­tų – ži­no­ma, ir va­sa­riš­ka ši­lu­ma. Tad ne­rin­giš­kis pri­si­pa­ži­no, kad žie­ma, kai už lan­go ne­spau­džia šal­ tu­kas ir ne­ma­ty­ti snie­go, taip pat bu­vo ga­na eg­zo­tiš­ka pa­tir­tis. „Ne­bu­vo nė die­nos, kad bū­tų ma­žiau kaip 25 laips­niai ši­lu­mos. Kiek­vie­na­me pa­plū­di­my­je – šil­ tas, skaid­rus van­duo, ga­li tie­siog ner­ti su vamz­de­liu ir gė­rė­tis įspū­ din­go­mis žu­vi­mis. Ži­no­ma, kraš­ tuo­se, kur šil­ta, gam­ta vi­sur gra­ži. Jū­ros gy­vū­ni­ja šia­me re­gio­ne kiek skur­do­ka, bet kran­te, tuo­se pa­ čiuo­se Sei­še­liuo­se, ga­li iš­vys­ti cha­ me­leo­nų, įspū­din­go dy­džio vėž­lių, Ma­da­gas­ka­re – bao­ba­bų, ku­rių ga­li tik­rai ne vi­sur pa­ma­ty­ti. Ir, be abe­ jo, stebino au­ga­lų įvai­ro­vė“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Sei­še­liuo­se ke­liau­to­jai ap­si­lan­ kė bo­ta­ni­kos par­ke, kur iš­vy­do di­ džiau­sias pa­sau­ly­je au­ga­lo sėk­las. „Jos at­ro­do sek­sua­liai, tar­si kiau­ ši­džių for­mos. O dy­džio – kaip ke­ tu­ri krep­ši­nio ka­muo­liai“, – įspū­ džiais da­li­jo­si A.Burk­šas. No­rė­jo­si kuo grei­čiau pa­bėg­ti

Paš­ne­ko­vo žo­džiais, nors tu­ris­tai į šiuos kraš­tus ma­si­na­mi skam­bia rek­la­ma, jos tu­ri­nys ne vi­siš­kai ati­ tin­ka tik­ro­vę. „Apie Mau­ri­ci­jų sa­ko­ma, kad pir­ ma Die­vas su­kū­rė Mau­ri­ci­jų, o tik pa­skui – ro­jų. Iš tie­sų ten – daug

var­go. La­biau­siai šiuo­se eg­zo­tiš­ kuo­se kraš­tuo­se ste­bi­na kont­ras­ tas tarp skur­do ir gro­žio. Ži­no­ma, yra ir to­kių žmo­nių, ku­rie ten su­ si­kū­rė ge­rą so­cia­li­nį bū­vį“, – kal­ bė­jo vers­li­nin­kas. Ke­liau­to­jus ypač su­krė­tė skur­das Ma­da­gas­ka­re. „Atp­lau­ki į ko­kį uos­tą ir ma­tai ne de­šim­tis, o šim­tus jau­nų vy­ rų, sė­din­čių ir lau­kian­čių bet ko­ kio dar­bo. Žmo­nės už du do­le­rius per die­ną plak­tu­kais skal­do di­de­ lius ak­me­nis. Ne­ga­li lik­ti abe­jin­gas, kai ma­tai, ko­kios jų bui­ties są­ly­gos, kaip jie gy­ve­na, – kal­bė­jo pa­šne­ko­ vas. – Vi­są tą lai­ką, kol tu ten bū­ ni, kaž­kas įsi­ki­bęs į ran­ką pra­šo iš­ mal­dos. Bet ne­ga­li vi­sų su­šelp­ti ir ne­ži­nai, kaip elg­tis, at­ro­do, kad kai duo­di, iš jų ty­čio­jie­si.“ Pa­sak A.Burk­šo, net ki­to­se jo ap­ lan­ky­to­se var­gin­go­se, kad ir Lo­ty­ nų Ame­ri­kos, ša­ly­se to­kio slo­gaus įspū­džio pa­tir­ti ne­te­ko. Jį ir bend­ ra­ke­lei­vius ste­bi­no, ko­dėl į to­kias vie­tas ren­gia­mos eks­kur­si­jos. „Ko ten va­žiuo­ti žiū­rė­ti? Iš to­kių vie­tų no­ri­si tik kuo grei­čiau pa­bėg­ ti. Tik­rai gy­ve­ni­me ne­ža­du grįž­ti į Ma­da­gas­ka­rą“, – sau pri­si­ža­dė­jo ke­liau­to­jas. Ar A.Burk­šas dar ka­da su­si­gun­ dy­tų ko­kiu krui­zu? Var­gu – pri­si­ pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Vers­li­nin­kas ne­nei­gė, kad tai ga­na bran­gus ma­ lo­nu­mas. „Jo­kiu bū­du ne­si­gai­liu, tai bu­ vo įdo­mi pa­tir­tis. Bet už tiek pi­ni­ gų bū­tų ga­li­ma su­sior­ga­ni­zuo­ti dvi ke­lio­nes kur nors ki­tur. Ži­no­ma, yra žmo­nių, ku­rie tik taip ir poil­siau­ja. Štai mū­sų lai­ve bu­vo ga­na daug ru­ sų – kai ku­rie jų krui­zu plau­kia po dvi­de­šimt ke­lin­tą kar­tą“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vas.

Arū­no Burk­šo as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


24

šeštadienis, vasario 18, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Greituolis Šu­ma­che­ris: nespėjome, vai­kas žuvo

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 18–24 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Patirtis: ugniagesys gelbėtojas A.Deksnys vairuoja puikiai, bet inci-

dento neišvengė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Šu­ma ar­ba Šu­ma­che­riu jį va­di­na to­dėl, kad grei­tai ir ge­rai va­žiuo­ja. Taip vai­ruo­ja 44-erių ugi­nia­ge­sys gel­bė­to­jas Ar­tū­ras Deks­nys. Jis pa­ts kuk­li­na­si: „Grei­tai va­žiuo­ju. O ar ge­rai – dar neaiš­ku.“

– Ir se­niai – taip? – Vai­ruo­ju 23 me­tus, se­niau dir­ bau Jo­na­vos „Ache­mo­je“. Kau­ne anks­čiau va­ži­nė­jau se­no „Ive­co Ma­gi­rus“ mo­de­lio au­to­mo­bi­liu. Se­nu kaip ir aš. Gi­miau 1967 m., o jis bu­vo 1963-ių­jų lai­dos, be vai­ ro stip­rin­tu­vo. Pa­me­nu, kai pir­mą kar­tą iš­va­žia­vau į įvy­kį, nu­brė­žiau au­to­mo­bi­lio šo­ną. Va toks iš ma­ nęs Šu­ma­che­ris. – Jūs taip pat lai­ko­tės prie­ta­ro – ne­bliz­gi­na­te ba­tų? – Aha, yra toks prie­ta­ras. Anks­ ti ry­te ba­tų bliz­gin­ti ne­rei­kia. Vos grį­žus iš įvy­kio pil­dy­ti ke­lio­ nės kor­te­lės taip pat ne­va­lia, nors pil­dy­ti yra pri­va­lo­ma. Sa­ko­ma, kai už­pil­dai, iš­kart vėl ten­ka iš­ va­žiuo­ti į įvy­kį. – O jei va­žiuo­jant į gais­rą ke­ lią per­bė­ga juo­da ka­tė? – Ne­bu­vo to, ma­nau, kad ne­rea­ guo­čiau. Nors gal ir ti­kiu, kad tai – blo­gas ženk­las. – Žmo­nės gat­vė­se, kaip ma­ čiau, gais­ri­nin­kų au­to­mo­bi­ lius pra­lei­džia ge­ra­no­riš­kai?

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– Pra­lei­džia. Svar­bu, kad jie įver­ tin­tų si­tua­ci­ją: ar ge­riau su­sto­ti, ar pa­va­žiuo­ti į de­ši­nę, kur pa­lik­ti tar­pą pra­va­žiuo­ti. La­biau­siai su­ trin­ka mo­te­rys ir blaš­ko­si ar­ba iš­ kart su­sto­ja. – Ko­kiu grei­čiu te­ko va­žiuo­ ti mies­te? – 80–90 ki­lo­met­rų per va­lan­ dą. Lėk­ti tar­si iš­de­gus akis ne­ga­ li­ma. Kar­tą va­žia­vo­me Vei­ve­rių gat­ve, ar­tė­jo­me prie san­kry­žos su Eu­ro­pos pro­spek­tu. Vi­si su­sto­jo, pra­lei­do, o mes kir­to­me pro­spek­ tą. Tuo me­tu už­si­de­gė ža­lia švie­ sa, o iš Eu­ro­pos pro­spek­to di­de­ liu grei­čiu prieš pat mus pra­lė­kė au­to­mo­bi­lis. Trū­ko aki­mir­kos, ir mes ZIL-u bū­tu­me at­si­tren­kę į jį. Šiur­pas apė­mė. Vis­ką lė­mė aki­ mir­ka. Sun­kiau­sia, kai ky­la gais­ ras dau­gia­bu­čių ra­jo­ne. Ten va­ka­ rais kie­mai pri­grūs­ti au­to­mo­bi­lių ir pri­va­žiuo­ti neį­ma­no­ma. – Ad­re­na­li­no vis trūks­ta? Ypač po ato­sto­gų? – Gal ir yra po­rei­kis. Kai po ato­ sto­gų su­grįž­ti, iš­kart ki­taip jau­ tie­si. – Ko­kią si­tua­ci­ją pri­si­me­na­te šią aki­mir­ką? – Sten­gia­mės pa­mirš­ti... Sken­ duo­liai... Kaž­ko­dėl jie bū­na tar­si bok­si­nin­ko po­zo­je. Su­lenk­ta ko­ ja, ran­kos... Ir pa­sken­dęs ma­žas vai­kas. Nes­pė­jo­me... Ir vos lie­ žu­vį ap­ver­čian­ti iš gir­tu­mo jo ne­ sau­go­ju­si ma­ma...

Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų gra­fik ­ as Pa­mai­na kei­čia­si 7.30 val. Tech­

ni­k os bei pa­t al­p ų pa­t ik­r i­n i­m as – 7.30–8 val. Pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo už­s iė­m i­m ai, tech­n i­n io, prie­žiū­ros re­m on­t o ir ap­l in­k os tvar­k y­m as – 8–11.30 val. Pie­tūs – 11.30–12.30 val. Pro­fe­si­nio

pa­si­ren­gi­mo už­siė­mi­mai, re­mon­to ir ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bai – 12.30– 17 val. Pa­va­ka­riai – 17–17.30 val. Pa­m ai­n os va­d ui skir­t as lai­k as –

17.30–20 val. Va­ka­rie­nė – 20–21 val. Fi­zi­nis la­vi­ni­mas – 21–22 val. Už­s iė­m i­m ai, tie­s io­g i­n ių va­d o­

vų pa­ve­di­mų vyk­dy­mas ir poil­sis tie­sio­gi­niam va­do­vui lei­dus – 22– 6 val. Pa­si­ren­gi­mas pa­mai­nų kei­ti­ mui­si 6–70.30 val.

Sa­vait­ga­lis per­mai­nin­gas. Rim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­leis jums tin­gi­niau­ti ir gal­būt teks uo­liai pa­dir­bė­ti. La­bai sau­go­ki­te svei­ka­tą, ne­nu­mo­ki­te ran­ka į ne­ga­la­vi­mus, ant­raip ga­li­te įsi­tai­sy­ti il­ga­lai­kę lė­ ti­nę li­gą. Ven­ki­te svai­ga­lų. Nuo pir­ ma­die­nio po­rą die­nų no­ri­te ar ne­ no­ri­te teks dau­giau bend­rau­ti, o gal ir da­ly­vau­ti su­si­rin­ki­muo­se, vie­ šuo­se ren­gi­niuo­se. Re­gis, pa­tir­si­te ko­lek­ty­vo ar vi­suo­me­nės su­si­do­ mė­ji­mą ju­mis. Nuo tre­čia­die­nio dar la­biau su­si­lpnės imu­ni­te­tas. Ga­li­ mas karš­čia­vi­mas, trau­ma. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį drau­gai, pa­žįs­ ta­mi ga­li jus su­vi­lio­ti sa­vo keis­tais pa­siū­ly­mais. Ar­ba tie­siog jūs sa­vo ini­cia­ty­va su ne­pa­žįs­ta­ma kom­pa­ni­ja lei­si­tės į eks­kur­si­ją, da­ ly­vau­si­te pri­sta­ty­me, kon­fe­ren­ci­ jo­je ir ten įsi­lie­si­te į įdo­mių žmo­nių bū­rį, už­meg­si­te pa­žin­čių. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je pra­var­tu už­baig­ti su­pla­nuo­tus dar­bus, o nuo tre­čia­ die­nio jau ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie ki­to­kius už­mo­jus. Vis dėl­to ven­ ki­te ri­zi­kos, azar­ti­nių lo­ši­mų, nes sau­gūs ne­bū­si­te. Ga­li­te ir su­si­rgti, ir su­si­žeis­ti, ir pa­tir­ti ne­ri­mo dėl vai­kų bei san­tau­pų. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ti­kė­ti­na iš­lai­da­vi­mo ar­ba tvar­ky­mo­ si ma­ni­ja. Jums no­rė­sis at­si­kra­ty­ti se­no ba­las­to ar­ba ruoš­tis tam tik­ ram at­si­nau­ji­ni­mui – pra­de­dant dra­bu­žiais, šu­kuo­se­na, bai­giant da­ly­ki­ne veik­la, gy­ve­ni­mo bū­du ar vie­ta. Jei­gu į ge­ne­ra­li­nį na­mų tvar­ ky­mą įtrauk­si­te ir šei­mos na­rius, vis­kas pa­vyks sma­giau ir grei­čiau. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li tek­ti vyk­ti į ko­man­di­ruo­tę ar­ba priim­ti spe­cia­ lis­tus iš už­sie­nio. Į pe­rio­do pa­bai­gą bū­ki­te at­sar­ges­ni, nes išaugs ava­ri­ jų, gais­rų, trau­mų grės­mė. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pe­rio­do pra­džio­je su­stip­ rės ge­ros par­tne­rys­tės, da­ li­ji­mo­si min­ti­mis ir jaus­mais po­ rei­kis. Jei rei­kia ką nors iš­siaiš­kin­ti su ant­rą­ja pu­se, tur­būt ne­be­del­ si­te. Kal­bos su­ksis apie eg­zo­tiš­ką ke­lio­nę, atei­ties pla­nus. Nuo pir­ ma­die­nio per po­rą die­nų pra­var­tu su­tvar­ky­ti pra­dė­tus ir ne­baig­tus fi­nan­si­nius rei­ka­lus, do­ku­men­ tus, su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius. Tre­ čia­die­nis at­neš nau­jų rū­pes­čių ir in­ten­ci­jų. No­rė­sis nau­jo­vių, kils ri­zi­kin­gų su­ma­ny­mų. Nes­ku­bė­ki­ te jų tuoj pat im­tis, nes ak­lai grie­ bę­si ini­cia­ty­vos ga­li­te nu­deg­ti. At­ sar­giai ke­ly­je.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­si­ te no­ro pa­dir­bė­ti, tad pra­ var­tu au­ko­ti da­lį sa­vait­ga­lio ir už­ baig­ti sku­bius dar­bus, tal­kin­ti šei­mos na­riams. Re­gis, jū­sų pi­ni­ gi­nė ga­li stip­riai su­plo­nė­ti dėl no­ ro at­nau­jin­ti na­mų apy­vo­kos reik­ me­nis, gar­de­ro­bą, kos­me­ti­ką. Nuo pir­ma­die­nio nu­ma­to­ma ne­ma­žai san­ty­kių aiš­ki­ni­mo­si su gy­ve­ni­mo ar vers­lo par­tne­riais, kon­ku­ren­tais. Dėl fi­nan­si­nių, tur­ti­nių pe­ri­pe­ti­jų ga­li­mi gin­čai ar­ba ra­šy­ti­niai įsi­pa­ rei­go­ji­mai. Ti­kė­ti­nos iš­lai­dos, su­ si­ju­sios su ke­lio­ne. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džio­je do­mins įvai­rūs lais­va­lai­kio už­siė­ mi­mai ir bū­si­te nu­si­tei­kę dau­giau dė­me­sio skir­ti vai­kams. Su sa­vo at­ ža­lo­mis vaikš­ti­nė­si­te po par­duo­tu­ ves ar­ba ei­si­te į ki­ną, teat­rą. Gal­būt dėl to pri­stigs dė­me­sio ant­ra­jai pu­ sei ir su­lauk­si­te keis­tos reak­ci­jos. Sau­go­ki­tės afe­ris­tų ir kon­tak­tų su ser­gan­čiai­siais už­kre­čia­mo­siomis in­fek­ci­nė­mis li­go­mis. Ki­tą sa­vai­ tę iki tre­čia­die­nio tik­tų už­baig­ti se­nus dar­bus. Ven­ki­te ap­lai­du­mo, ne­są­ži­nin­gu­mo. Pe­rio­do pa­bai­go­je ga­li paašt­rė­ti konf­lik­tai su prieš jus nu­si­tei­ku­siais žmo­nė­mis. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džia ne­nu­vils, jei su­ge­bė­si­te ap­si­sau­go­ti nuo in­fek­ci­jų, ap­si­nuo­di­ji­mo. Ga­ li bū­ti, kad su­lauk­si­te sve­čių ar pa­ tys kur nors lan­ky­si­tės, vai­šin­si­ tės. Vien iš man­da­gu­mo ne­vers­ki­te sa­vęs val­gy­ti abe­jo­ti­nos ko­ky­bės mais­to, var­to­ti svai­ga­lų. Nuo pa­ na­šių ri­zi­kin­gų da­ly­kų pa­sau­go­ki­ te ir vai­kus. Ki­ta sa­vai­tė pra­si­dės su kū­ry­bi­niu po­lė­kiu, mei­lės sva­jo­nė­ mis, o gal ir kai ku­rių vil­čių iš­si­pil­ dy­mu, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio jau teks pa­si­ner­ti į var­gi­na­mus dar­bus ar­ba rim­tai gy­dy­tis, tir­tis svei­ka­tą. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je su­si­tik­ si­te su žmo­nė­mis, ku­rių il­gi­tės, ku­rių nuo­mo­ne ir kom­ pe­ten­ci­ja pa­si­ti­ki­te. Nu­ma­to­ma įdo­mių po­kal­bių, dė­me­sio ver­tos in­for­ma­ci­jos. Ro­man­tiš­kų iliu­zi­jų ga­li gim­ti dėl ža­vaus flir­to. Ti­kė­ ti­nas me­ni­nis įkvė­pi­mas. Ki­tą sa­ vai­tę bū­si­te šei­my­niš­ki, my­lin­tys, ta­čiau ap­link jus ga­li su­kio­tis ne­ są­ži­nin­gi as­me­nys, su­kčiai. Ver­ čiau su­si­lai­ky­ki­te nuo azar­ti­nių žai­di­mų ir leng­va­bū­diš­kų mei­lės int­ri­gų. Pa­sau­go­ki­te nuo pa­vo­jų vai­kus. Pa­ti pe­rio­do pa­bai­ga ne­ pa­lan­ki svei­ka­tai. Ga­li­mos ir ga­ my­bi­nės trau­mos.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je do­mins įvai­rios pre­kės ir pa­slau­gos, tad tur­būt pirk­si­te ar pre­kiau­si­te, ieš­ko­si­te in­for­ma­ci­jos apie ko­ky­bę, kai­nas ar­ba rek­la­muo­si­tės. Bū­tų ge­ riau, jei na­muo­se veng­tu­mė­te svai­ gin­tis al­ko­ho­liu. Atk­reip­ki­te dė­me­sį į van­den­tie­kio ir du­jų įran­gos būk­ lę. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­čia­die­nio pra­ var­tu at­sa­ky­ti į se­nus pa­klau­si­mus, neat­sa­ky­tus laiš­kus, už­baig­ti pra­ dė­tus straips­nius ir kt. Gau­tą in­ for­ma­ci­ją de­rė­tų blai­viai įver­tin­ti ir at­skir­ti nuo gan­dų. Į pe­rio­do pa­ bai­gą augs trau­mų grės­mė. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te ne­blo­gai nu­si­tei­kę ir jaus­min­ges­ni nei pa­pras­tai. No­riai dis­ku­tuo­si­te, fi­lo­so­fuo­si­te, do­mė­si­tės ži­niask­ lai­dos pra­ne­ši­mais, po­li­ti­ka. Tur­ būt ne­blo­gai pa­si­seks, jei­gu lai­ky­ si­te eg­za­mi­ną, ra­šy­si­te straips­nį, sių­si­te CV. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je de­rė­tų už­baig­ti nea­ti­dė­lio­ti­nus nuo­sa­vy­bės, ko­mer­ci­nius rei­ka­ lus, pa­si­ra­šy­ti su­tar­tą vers­lo san­ do­rį ar pan. Nuo tre­čia­die­nio kils nau­jų sti­mu­lų, bet kai ku­rie iš jų dvelks ri­zi­ka, bū­si­mais konf­lik­tais. Re­gis, jūs ka­rin­gai gin­si­te sa­vo tie­ są ar nuo­mo­nę. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį jus trauk­te trauks svai­ga­lai ar ki­to­kie svai­gi­ni­ mo­si bū­dai, do­mins fi­lo­so­fi­ja. Ga­li­ te pri­si­pirk­ti to­kio po­bū­džio pre­kių, pri­si­siųs­ti iš in­ter­ne­to li­te­ra­tū­ros, fil­mų. Pa­si­sau­go­ki­te su­kčių ir pa­tys ne­suk­čiau­ki­te. Ki­tos sa­vai­tės pra­ džia ža­dins sen­ti­men­ta­lias emo­ci­ jas, no­rą iš­reikš­ti kū­ry­bi­nį po­ten­ cia­lą. Nuo tre­čia­die­nio jū­sų gal­va jau bus ku­pi­na min­čių apie tur­ti­ nius klau­si­mus, pi­ni­gi­nes pro­ble­ mas. Vers­le ga­li­mi mo­kes­čių ins­ pek­to­rių pa­tik­ri­ni­mai. Į abe­jo­ti­nas afe­ras ver­čiau ne­si­vel­ki­te. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te la­bai per­ mai­nin­gi ir skir­tin­giems žmo­nėms da­ry­si­te vis ki­to­kį įspū­ dį. Vie­ni ga­lės pri­siek­ti, kad jūs la­ bai ko­mu­ni­ka­bi­lūs, pi­lie­tiš­ki, ra­cio­ na­lūs, o ki­ti – vi­siš­kai at­virkš­čiai, t.y. ma­nys, kad esa­te at­si­sky­rė­liai, ne­prak­tiš­ki sva­jo­to­jai, skra­jo­jan­ tys pa­de­be­siais, ne­pa­ti­ki­mi. Ne­ pikt­nau­džiau­ki­te svai­ga­lais. La­biau grės in­fek­ci­jos, ap­si­nuo­di­ji­mai. Šia pra­sme pa­vo­jin­ga ir ki­ta sa­vai­tė, nes jums stigs at­spa­ru­mo tiek fi­ ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai. Leng­vai ga­li­te pa­si­duo­ti ne­ti­ku­sioms pa­ gun­doms ir dėl to nu­ken­tė­ti. Si­do­ni­ja


25

Šeštadienis, vasario 18, 2012

menas ir pramogos

Bar­bo­ra ir jos fe­mi­nis­tiš­ka pa­le­tė Dai­lė­ty­ra, pa­ly­gin­ti su li­te­ra­tū­ro­lo­gi­ja, at­ si­lie­ka ty­ri­nė­da­ma mo­te­rų kū­ry­bą – tai pri­pa­žįs­ta pa­tys dai­lė­ty­ri­nin­kai. Šią spra­ gą su­ma­ži­no šio­mis die­no­mis Kau­ne pri­ sta­ty­ta įspū­din­ga įvai­rio­mis pra­smė­mis kny­ga „Bar­bo­ra Di­džio­kie­nė. Ma­žo­sios dai­li­nin­kės pri­si­mi­ni­mai“.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

mo mei­lę lie­tu­vių dai­li­nin­ką Vla­ dą Di­džio­ką.

Jos grįž­ta pa­ma­žu

Krikš­tas ir var­dy­nos

Pa­sak dai­lė­ty­ri­nin­kės Ra­mu­tės Rach­le­vi­čiū­tės, žmo­nės, pa­pra­šy­ti iš­var­dy­ti ke­lias ne­to­li­mos praei­ties lie­tu­vių dai­li­nin­kų pa­var­des, mi­ ni tik vy­riš­kas, tar­si ne­bū­tų nė bu­ vę Do­mi­ce­lės Ta­ra­bil­die­nės, Mar­cės Ka­ti­liū­tės, Bar­bo­ros Di­džio­kie­nės, Ol­gos Kal­po­kie­nės-Du­be­nec­kie­nės, Ve­ro­ni­kos Šlei­vy­tės ar, pa­vyz­džiui, Ma­ri­jos Te­re­sės Ro­žans­kai­tės. Grei­č iau­s iai to­d ėl po il­g ų R.Rach­le­vi­čiū­tės vaikš­čio­ji­mų po įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas, ieš­kant kny­ gos apie už­marš­tin nu­gramz­din­ tą dai­li­nin­kę B.Di­džio­kie­nę lei­dė­ jo, juo su­ti­ko tap­ti bū­tent Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ly­čių stu­di­jų cent­ ras. Ki­ta ver­tus, šis pa­si­rin­ki­mas – neat­si­tik­ti­nis. B.Di­džio­kie­nės kū­ ry­ba – tai be­ne pir­mas mė­gi­ni­mas Lie­tu­vos me­ne pa­žvelg­ti į mo­te­rį ne vy­ro, o mo­ters aki­mis. Dai­li­nin­ kė, pa­ti vi­są lai­ką bu­vu­si sa­vo vy­ro še­šė­ly­je, kū­ry­bo­je pla­čiai iš­plė­to­ jo ano me­to mo­ters pro­ble­ma­ti­ką, nei­gė ste­reo­ti­pi­nių vy­ro ir mo­ters san­ty­kių vaiz­di­nius. R.Rach­le­vi­čiū­tės su­da­ry­ta kny­ ga at­ve­ria ori­gi­na­laus brai­žo me­ni­ nin­kės, iš Sankt Pe­ter­bur­go ki­lu­sios Var­va­ros Go­ro­cho­vos gy­ve­ni­ mo ke­lią. Tie iš­gy­ve­ni­mai – nuo vai­kys­tės iki mir­ties – už­fik­suo­ti jos pa­čios ap­ra­šy­ta­me gy­ve­ni­me. Rank­raš­tis bu­vo ir te­bė­ra sau­go­ mas Na­cio­na­li­nia­me M.K.Čiur­lio­ nio dai­lės mu­zie­ju­je ir ta­po kny­gos pa­grin­du.

V.Di­džio­kas su Var­va­ra su­si­tuo­kė 1917 m. Bai­gė­si Pir­ma­sis pa­sau­li­ nis ka­ras, pra­si­dė­jo sun­kūs po­re­ vo­liu­ci­niai me­tai. Jau­na ne­pa­si­ tu­rin­ti Di­džio­kų šei­ma iš­va­žia­vo į Lie­tu­vą. Nuo­la­ti­niai ne­pri­tek­liai, pra­sti san­ty­kiai su vy­ru ir jo tė­vais Vil­niu­je pri­ver­tė Var­va­rą iš­vyk­ti į Mins­ką pas tė­vą, kad po to vėl su­ si­tik­tų V.Di­džio­ką ir tar­si pra­dė­tų iš nau­jo. At­si­nau­ji­nus ry­šiams su V.Di­ džio­ku, Lie­tu­vo­je ji nuo­lat gy­ve­ no nuo 1921 m. Pui­kiai iš­mo­ku­si lie­tu­vių kal­bą, per­si­krikš­ti­ju­si, ta­ pu­si Bar­bo­ra ji tik­ru Lie­tu­vos pa­ trio­tu au­gi­no ir sū­nų Jur­gį. De­ja, jis anks­ti mi­rė nuo tu­ber­ku­lio­zės, kaip ir vos 54-erių su­lau­kęs gar­su­ sis jos su­tuok­ti­nis, nuo ku­rio ji pa­ ty­rė daug nuo­skau­dų ir as­me­ni­nio pa­že­mi­ni­mo.

ir už­kan­džiau­ja­me kas su­lig sa­vo sko­nio“, – ki­to­je šios ka­ri­ka­tū­ros pu­sė­je už­ra­šė B.Di­džio­kie­nė (1922 m.).

Be to, dau­gy­bė dai­li­nin­kų kū­ rė teat­ro de­ko­ra­ci­jas ir kos­tiu­mus. B.Di­džio­kie­nė taip pat pa­ži­no teat­ rą, jo už­ku­li­sius bei žvaigž­des. Tad neat­si­tik­ti­nai jos kū­ry­bo­je ryš­kios bo­he­mos su­si­bū­ri­mų te­mos. Ren­ gia­mo­je ant­ro­je kny­gos da­ly­je bus ga­li­ma su­ži­no­ti, kas dė­jo­si tuo­ se bo­he­mos va­ka­rė­liuo­se, ku­riuos ap­ra­šė B.Di­džio­kie­nė. Iš­sis­ky­rė drą­sa

Su­si­pa­ži­no stu­di­jo­je

„B.Di­džio­kie­nės pri­si­mi­ni­mai – tai apie mo­te­rį ir dai­li­nin­kę ru­ sų kal­ba pa­ra­šy­tas teks­tas, ne­ si­rū­pi­nant jo sky­rių iš­dės­ty­mu, pro­por­ci­jo­mis, sky­ry­ba ir ki­to­ mis pri­va­lo­my­bė­mis, – apie dai­ li­nin­kės gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą kal­ bė­jo R.Rach­le­vi­čiū­tė. – Tai teks­tas apie Var­va­ros ne­rū­pes­tin­gą mer­ gys­tę Sankt Pe­ter­bur­ge ir Bar­bo­ ros skaus­min­gą mo­te­rys­tę tar­pu­ ka­rio Lie­tu­vo­je, kū­rė­jos ke­lio­nę iš ru­sų sim­bo­liz­mo, mo­der­no į so­ vie­ti­nio lai­ko­tar­pio me­no kem­sy­ ną su tar­pi­ne sto­te­le ne­prik­lau­so­ mo­je Lie­tu­vo­je.“ Jau­nu­tės Var­va­ros gy­ve­ni­mas Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo pa­ženk­lin­ tas ru­sų kul­tū­ros pa­ki­li­mo, va­din­to Si­dab­ri­niu am­žiu­mi. 1917 m. Spa­ lio re­vo­liu­ci­jos, Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro at­šiau­rūs šuo­rai pri­slo­pi­no iš­si­la­vi­nu­sios jau­no­sios Var­va­ros gy­ve­ni­mo spal­vas. Jai te­ko dirb­ti te­leg­ra­fe, kad pa­dė­tų šei­mai ir ga­ lė­tų va­ka­rais lan­ky­ti pri­va­čią dai­lės mo­kyk­lą, kur su­ti­ko sa­vo gy­ve­ni­

Po­žiū­ris: „Mes (B.Di­džio­kie­nė, L.Kal­po­kie­nė ir A.Her­ba­čiaus­kie­nė – aut. pa­st.) ran­da­mės Kau­no „ka­ba­ke“

Iš­sis­ky­rė ji drą­sa, vaiz­duo­da­ma ano me­to mo­te­rų ju­dė­ ji­mo ak­ty­vis­tes. Iš­gar­si­no lė­lių mo­ty­vai

B.Di­džio­kie­nę Lie­tu­vo­je iš­gar­si­no jos ta­py­tos lė­lių kom­po­zi­ci­jos, ku­ rio­mis, anot dai­lė­ty­ri­nin­kės Jus­ti­ nos Au­gus­ty­tės, ji pra­dė­jo dai­li­nin­ kės kar­je­rą, de­biu­ta­vu­si pa­ro­do­se. B.Di­džio­kie­nės ta­py­tos lė­lės – tai su­ma­žin­tos žmo­nių ko­pi­jos, imi­ tuo­jan­čios žmo­nių gy­ve­ni­mą. Daž­ niau­sias jos lė­lių kom­po­zi­ci­jų šal­ ti­nis – teat­ras. Anot J.Au­gus­ty­tės, teat­ra­liš­ku­ mas ap­skri­tai bu­vo bū­din­gas tar­ pu­ka­rio Lie­tu­vos kul­tū­rai. Pa­vyz­ džiui, po­pu­lia­rie­ji mas­ka­ra­dai, ku­riuo­se bu­vo ga­li­ma pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo iš­mo­nę ir kū­ry­bą.

B.Di­džio­kie­nės tep­tu­kui pri­klau­so ir po­rtre­tai, įė­ję į lie­tu­vių dai­lės is­ to­ri­ją. Dai­li­nin­kė pa­li­ko daug ka­ri­ ka­tū­rų ir šar­žų, ku­riuo­se ne­pik­tai pa­šie­pia­mi ir ne­ži­no­mi, ir leng­vai at­pa­žįs­ta­mi as­me­nys – taip au­to­rė pel­nė žiū­ro­vų sim­pa­ti­jas, su­si­do­ mė­ji­mą 1932 m. Kau­ne su­reng­to­je per­so­na­li­nė­je ka­ri­ka­tū­rų pa­ro­do­je. Daž­niau­siu Bar­bo­ros šar­žų tai­ ki­niu tap­da­vo sū­naus krikš­ta­tė­vis Pet­ras Kal­po­kas. Ji pa­ti kar­tais ir­gi lan­kė­si bo­he­mos pa­mėg­tuo­se res­ to­ra­nuo­se – apie tai by­lo­ja jos iš­li­ ku­si ka­ri­ka­tū­ra šia te­ma. Ki­ta B.Di­džio­kie­nės kū­ry­bos te­ ma – tar­pu­ka­rio dai­lės kū­rė­jų gy­ ve­ni­mas. Tuo­se dar­buo­se at­pa­žįs­ ta­mi gar­sūs dai­li­nin­kai, ku­riuos ji per­teik­da­vo per sa­vo po­žiū­rio pri­ zmę. Iš­sis­ky­rė ji drą­sa, vaiz­duo­da­ ma ano me­to mo­te­rų ju­dė­ji­mo ak­ ty­vis­tes, griau­da­ma vy­ro – šei­mos gal­vos sta­tu­są, o tai vi­suo­me­nė su­ ti­ko prie­šiš­kai. Ki­ta jos kū­ry­bos sri­tis – sce­nog­ ra­fi­ja, nors įgy­ven­din­tų sce­no­je jos dar­bų bu­vo ma­žai. Sce­nog­ra­fi­ja ir kos­tiu­mai spek­tak­liui „Sprag­tu­kas“ ge­riau­siai at­spin­di jos, kaip teat­ro dai­li­nin­kės, brai­žą. Vė­ly­viau­sio jos kū­ry­bos lai­ko­tar­pio da­lį su­da­ro na­ tiur­mor­tai, ke­le­tas pei­za­žų. Bu­vo vie­ni­ša

Kas­die­nia­me gy­ve­ni­me B.Di­džio­ kie­nė ven­gė vie­šu­mos, ar­ti­mai

bend­ra­vo tik su dai­li­nin­ke ir ba­ le­ri­na Ol­ga Du­be­nec­kie­ne-Kal­po­ kie­ne, ak­to­re Teo­fi­li­ja Vai­čiū­nie­ne, dar ke­liais dai­li­nin­kais. Ren­gė­si kuk­liai, bet sko­nin­gai. Nors vi­sa­da jau­tė vy­ro tė­vų ne­pa­lan­kų po­žiū­ rį į sve­tim­tau­tę mar­čią, ta­čiau dėl to ne­prie­kaiš­ta­vo. Jai ne­bu­vo sve­ ti­ma lais­vė­jan­čios, eman­ci­puo­tos mo­ters ap­ran­ga ir el­ge­sys. Po vy­ro mir­ties ji li­ko gy­ven­ ti vie­na jų įsi­gy­to­je so­dy­bo­je vaiz­ din­go­se Do­vai­no­nių apy­lin­kė­se. Rum­šiš­kių mo­kyk­lo­je ji mo­kė vai­ kus pie­ši­mo. Kar­tą au­to­bu­sų sto­te­lė­je (ji ke­ lis kar­tus per sa­vai­tę va­žiuo­da­vo pirk­ti sa­vo trims šu­nims ir dviem ka­tėms mais­to) B.Di­džio­kie­nė už­ kal­bi­no už pu­sant­ro ki­lo­met­ro gy­ ve­nu­sią Oną Ja­nu­le­vi­čie­nę, su ku­ria už­si­mez­gė ar­ti­ma drau­gys­tė, ly­dė­ ju­si iki dai­li­nin­kės mir­ties 1976 m. Sun­ki ke­lio pa­bai­ga

„Kai su­si­pa­ži­no­me, Bar­bo­rai bu­vo 64-eri, o aš – jau­na kai­mo mo­ky­ to­ja, ku­riai anuo­me­tė­je Do­vai­no­ nių ap­lin­ko­je dai­li­nin­kė at­ro­dė lyg ži­bu­rė­lis“, – lem­tin­gą su­si­ti­ki­mą pri­si­mi­nė kny­gos pri­sta­ty­me da­ ly­va­vu­si O.Ja­nu­le­vi­čie­nė. Nors B.Di­džio­kie­nė sir­gu­lia­vo, nie­ka­da ne­si­skun­dė svei­ka­ta ir nė­ jo pas gy­dy­to­jus. „Kai ji vi­sai pa­si­li­go­jo, mums vis­gi pa­vy­ko iš­vež­ti Bar­bo­rą į li­ go­ni­nę. Jos gy­ve­ni­mo pa­bai­ga bu­ vo sun­ki – ken­tė­da­ma nuo at­si­ vė­ru­sios žaiz­dos krū­ty­je ji tu­rė­jo pa­ti kū­ren­ti kros­nį, pri­žiū­rė­ti gy­ vū­nus. Mums ne­pa­si­se­kė pa­siek­ti, kad į jos so­dy­bą bū­tų įves­ta elekt­ra, tad gy­ve­no prie ži­ba­li­nės lem­pos. Die­no­mis ji daug ta­pė“, – pa­sa­ko­jo O.Ja­nu­le­vi­čie­nė, ku­rios duk­te­rė­čia Auš­ra Vyš­niaus­kie­nė po­za­vo be­ne pa­sku­ti­niam B.Di­džio­kie­nės nu­ta­ py­tam po­rtre­tui.

Mo­ty­vas: ba­ja­de­rė – eg­zo­tiš­ka

lė­lė, ta­py­ta tem­pe­ra (1930 m.).

Teat­ras: kos­tiu­mo es­ki­zas ope­rai

„Ma­dam Ba­terf­lai“ (1925 m.).


26

Šeštadienis, vasario 18, 2012

menas ir pramogos

Pinhole – nau­ja A.Ma­mon­to­vo aist­ra Fo­tog­ra­fi­ja ir mu­zi­ka vie­na ki­tą pa­pil­do. Tuo įsi­ti­ki­nęs vie­nas gar­siau­sių ša­lies mu­zi­kan­tų And­rius Ma­mon­to­vas, pa­sta­ruo­ju me­tu fo­tog­ra­fuo­jan­tis ir vie­nu se­niau­sių fo­tog­ra­fi­jos įtai­sų – pin­ho­le ka­me­ra.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Įdo­mi pin­ho­le tech­ni­ka

Fo­tog­ra­fuo­ti A.Ma­mon­to­vas pra­ dė­jo dar vai­kys­tė­je. Tai, kaip tei­ gė mu­zi­kan­tas, bu­vo jo am­ži­na­til­ sį tė­čio po­mė­gis, ku­ris per­si­da­vė ir jam. „Kai bu­vau vai­kas, daž­nai su tė­ čiu sė­dė­da­vo­me per nak­tį už­tem­ dy­to­je vir­tu­vė­je, da­ry­da­vo­me nuo­ trau­kas. Fo­tog­ra­fi­ja man su­si­ju­si su tam tik­rais vai­kys­tės sen­ti­men­tais, bet kartu ji ta­po ir ma­no mėgs­ta­ mu už­siė­mi­mu“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Praė­ju­sią va­sa­rą mu­zi­kan­to fo­ tog­ra­fi­jos pa­sau­ly­je at­si­ra­do ir pin­ ho­le (lot. – ca­me­ra obs­cu­ra, liet. – tam­sus kam­ba­rys) tech­ni­ka da­ry­tų nuo­trau­kų. Ši tech­ni­ka ži­no­ma dar nuo Aris­to­te­lio ir Euk­li­do lai­kų, bu­ vo pla­čiai nau­do­ja­ma pir­mų­jų ast­ ro­no­mų bei ta­py­to­jų ir tu­rė­jo įta­ kos fo­tog­ra­fi­jai at­si­ras­ti. Reiš­ki­nys, ku­ris pa­dė­jo su­kur­ti ca­me­ra obs­cu­ ra, ty­ri­nė­tas dar Mo­dzi ir Aris­to­ te­lio, ta­čiau pir­mą de­ta­lų prie­tai­ so ap­ra­šą 1485 m. pa­da­rė Leo­nar­do da Vin­ci. Ca­me­ra obs­cu­ra – tai pro ma­žą sky­lu­tę įsi­skver­bian­ti švie­sa, ku­ri ant vi­siš­kai tam­sios pa­tal­pos sie­ nos pro­jek­tuo­ja ap­vers­tą vaiz­dą. Taip bu­vo at­ras­tas šis fo­tog­ra­fa­vi­ mo bū­das. „Tam­sus kam­ba­rys, vi­siš­kai už­ tem­dy­ti lan­gai. Jei užuo­lai­do­se pa­ da­ry­tum ma­žą sky­lu­tę, vaiz­das už lan­go su­si­pro­jek­tuo­tų ant kam­ba­ rio sie­nų, tik aukš­tyn ko­jo­mis. Ca­ me­ra obs­cu­ra bu­vo vie­nas pir­mų­jų fo­tog­ra­fi­jos iš­ra­di­mų, per­ke­lian­tis vie­ną vaiz­dą ant ki­to pa­vir­šiaus“, – aiš­ki­no fo­tog­ra­fi­ją sa­vo po­mė­giu va­di­nan­tis A.Ma­mon­to­vas.

kar­to­ni­nių ba­tų dė­žių ir pan. Prin­ ci­pas ir­gi tas pa­ts. Už­tem­dy­to­je dė­ žu­tė­je pa­da­ro­ma ma­ža sky­lu­tė, pro ją vaiz­das pro­jek­tuo­ja­si ant dė­žu­ tės vi­du­je esan­čios švie­sai jaut­rios me­džia­gos.

And­rius Ma­mon­to­vas:

Fo­tog­ra­fi­ja man su­si­ju­si su tam tik­rais vai­kys­tės sen­ti­men­tais, bet kartu ji ta­po ir ma­ no mėgs­ta­mu už­ siė­mi­mu.

„Pin­ho­le fo­tog­ra­fi­jos nė­ra idea­liai ryš­kios, bet jo­se vi­sa­da toks sva­jin­ gas, šiek tiek iš­kreip­tas vaiz­das. Dėl to jos la­bai mėgs­ta­mos ir šian­dien. Man at­ro­do, kad jos da­bar šiek tiek grįž­ta į ma­dą. Žmo­nės pa­tys ga­mi­ na­si tas ka­me­ras ir džiau­gia­si ga­li­

my­be iš­gau­ti ko­kį nors ki­tą vaiz­de­ lį“, – sa­kė mu­zi­kan­tas. „Fo­tog­ra­fuo­ji, kai už­plau­kia“

Pin­ho­le fo­tog­ra­fi­ja šiek tiek ki­to­kia. Juos­to­je, kaip pa­sa­ko­jo A.Ma­mon­ to­vas, tel­pa apie aš­tuo­nis kad­rus. Fo­tog­ra­fi­ja da­ro­ma la­bai pa­pras­tu bū­du: fo­toa­pa­ra­tas sta­bi­liai pa­sta­ to­mas, ati­den­gia­ma sky­lu­tė. Rei­ kia ap­skai­čiuo­ti iš­lai­ky­mo lai­ką, su­skai­čiuo­ti se­kun­des ir tą sky­lu­tę už­da­ry­ti. Iš­lai­ky­ti, pa­sak fo­tog­ra­fi­ ją pra­kti­kuo­jan­čio mu­zi­kan­to, kar­ tais rei­kia ir 40 se­kun­džių. O tam­ so­je vaiz­das ga­li bū­ti fik­suo­ja­mas ir vi­są nak­tį. Mu­zi­kan­tas tei­gė kas­dien tuo neuž­sii­man­tis, bet, jo tei­gi­mu, bū­ na die­nų, kai pa­svars­to, kad šian­ dien rei­kia pa­da­ry­ti kad­rą. „Tai yra tam tik­ras ri­tua­las, – sa­kė me­ni­ nin­kas. – Ne­fo­tog­ra­fuo­ji kiek­vie­ ną die­ną. Da­rai tai, kai tau už­plau­ kia. Per die­ną ga­li pa­da­ry­ti vie­ną kad­rą, ga­li su­dė­ti du kad­rus į vie­ ną vie­tą. Po ge­ros per­trau­kos, kai juos­ta bai­gia­si, ją iš­ryš­ki­ni. Kar­tais bū­ni pa­mir­šęs, kaip da­rei vie­ną ar ki­tą kad­rą, tad dar ga­li bū­ti ir nu­ ste­bin­tas.“ Sma­gus už­siė­mi­mas

Kal­bė­da­mas apie fo­tog­ra­fi­ją A.Ma­ mon­to­vas ją va­di­na sa­vo po­mė­giu, sma­giu už­siė­mi­mu ir net vi­siš­ku at­si­tik­ti­nu­mu. Kaip pa­ts tei­gė, jis ne­pre­ten­duo­ja į jo­kius di­de­lius var­ dus ir šyp­so­da­ma­sis sa­kė, kad ne­ ke­ti­na iš fo­tog­ra­fų atim­ti duo­nos.

At­ra­di­mas: mu­zi­kos kū­rė­jas ir at­li­kė­jas fo­tog­ra­fi­ją va­di­na sa­vo po­mė­

giu, sma­giu už­siė­mi­mu ir net vi­siš­ku at­si­tik­ti­nu­mu.

„Fo­tog­ra­fi­ja vi­sa­da ma­ne trau­kė. Kai stu­di­ja­vau, ma­no spe­cia­li­za­ ci­ja bu­vo fo­tog­ra­fi­ja. Ir šią se­kun­ dę, kai mes kal­ba­mės, sė­džiu prie kom­piu­te­rio, re­da­guo­ju nuo­trau­ kas. Man tai yra tam tik­ra me­di­ta­ ci­ja“, – pa­sa­ko­jo vi­sad vie­ną sa­vo fo­toa­pa­ra­tų su sa­vi­mi tu­rin­tis mu­ zi­kan­tas. Ne­lai­ko jis sa­vęs la­bai pa­ty­ru­siu ir fo­tog­ra­fuo­da­mas pin­ho­le ka­me­ ra. Tik pri­si­pa­ži­no: „Man tai tie­ siog la­bai įdo­mu.“ Jo tei­gi­mu, nau­do­jant pin­ho­le ka­me­rą la­bai ge­rai fo­tog­ra­fuo­ti ar­ chi­tek­tū­ros ob­jek­tus, geo­met­ri­nes fi­gū­ras, ko­kį nors pei­za­žą, žmo­nes, jei no­ri, kad jie fo­tog­ra­fi­jo­je at­ro­ dy­tų kaip vai­duok­liai. Šis me­to­das tin­ka­mes­nis ne­ju­dan­tiems da­ly­ kams fik­suo­ti, nes ju­dan­tys ob­jek­ tai fo­tog­ra­fij­ o­se iš­si­lie­ja. Pa­ro­dos – per kon­cer­tus

Priar­tė­jo­me ir prie šio klau­si­mo. Ką bend­ra tu­ri mu­zi­ka ir fo­tog­ra­fi­ ja? Me­ni­nin­ko tei­gi­mu, jos tie­siog pa­pil­do vie­na ki­tą. „Kai ne­gro­ju, fo­tog­ra­fij­ a yra tas ki­tas už­siė­mi­ mas, ku­ris man mie­las daug me­ tų“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Daug ke­liau­jant, pa­ti­riant daug įspū­džių, be jo­kios abe­jo­nės, kaip sa­kė A.Ma­mon­to­vas, no­ri­si juos už­fik­suo­ti. Kai ku­rios at­li­kė­jo nuo­trau­kos – šei­mos, as­me­ni­nės, o kai ku­rios at­si­du­ria ir ant jo al­ bu­mų vir­še­lių. Vie­nas to­kių pa­vyz­ džių – nau­jau­sias mu­zi­kan­to al­bu­ mas „Elekt­ro­ni­nis Die­vas“, ku­rio vir­še­lį puo­šia pa­ties at­li­kė­jo spe­ cia­liu juos­ti­niu fo­toa­pa­ra­tu da­ry­ tas au­to­port­re­tas. Kai fo­tog­ra­fi­ja uži­ma tiek vie­ tos gy­ve­ni­me, sa­vai­me su­pran­ta­ ma, kad ir kad­rų už­fik­suo­ta ne­ ma­žai. Mu­zi­kan­tas yra su­ren­gęs ke­le­tą kon­cer­tų, per ku­riuos ek­ ra­nuo­se nuo­lat kei­tė­si jo da­ry­tos nuo­trau­kos. Vis dėlto pla­nų su­ reng­ti pa­ro­dą A.Ma­mon­to­vas tei­ gė ne­tu­rįs. „Man kaip tik sma­giau, kad ta pa­ro­da vyk­tų per kon­cer­ tus su mu­zi­ka, nes iš prin­ci­po ma­ no dai­nos, jų nuo­tai­ka su­si­sie­ja su ma­no fo­tog­ra­fi­jų nuo­tai­ka. Jos pui­ kiai de­ra“, – sa­kė teks­tų ir mu­zi­ kos kū­rė­jas. A.Ma­mon­to­vas pri­ dū­rė atei­ty­je ke­ti­nan­tis pra­tęs­ti nuo­trau­kų ro­dy­mą per kon­cer­tus, nes jų per vi­są gy­ve­ni­mą tu­ri su­ rin­kęs iš­ties ne­ma­žai.

Ka­me­ros – iš dė­žu­čių

Sa­vo pin­ho­le ka­me­rą mu­zi­kan­tas ga­vo iš, jo tei­gi­mu, pui­kiai šias ka­ me­ras ga­mi­nan­čio meist­ro. Ji pa­ ga­min­ta iš se­no an­tik­va­ri­nio fo­ toa­pa­ra­to. Į jį de­da­ma pla­ti 120 mm juos­ta, yra pa­da­ry­ta tiks­liai ap­skai­ čiuo­ta sky­lu­tė. „Sa­ky­čiau, šis fo­ toa­pa­ra­tas fo­tog­ra­fuo­ja šiek tiek net per ge­rai. Ga­lė­tų bū­ti ir blo­ges­ nė ko­ky­bė. Žmo­gus la­bai jau nuo­ šir­džiai pa­ga­mi­no“, – apie mie­lą do­va­ną kal­bė­jo A.Ma­mon­to­vas. Šiais lai­kais pin­ho­le tech­ni­ką fo­ tog­ra­fai nau­do­ja dėl smal­su­mo, no­ro su­kur­ti ypa­tin­gas me­niš­kas nuo­trau­kas. Ka­me­ras žmo­nės ga­ mi­na­si pa­tys, brė­ži­nių ir in­for­ma­ ci­jos, kaip jas pa­si­da­ry­ti, ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te. Pin­ho­le ka­me­ros da­ro­mos iš ka­vos, ar­ba­tos, ta­ba­ko dė­žu­čių. Kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, joms tin­ka bet kas: nuo deg­tu­kų dė­žu­čių iki tuš­čių alaus skar­di­nių,

Tech­ni­ka: pin­ho­le ka­me­rą A.Ma­mon­to­vas ga­vo iš pui­kiai sa­vo darbą iš­ma­nan­čio meist­ro. Tai ma­ty­ti ir šio­se nuo­trau­ko­se. And­riaus Ma­mon­to­vo nuo­tr.


27 3

šeštaDIENIS, vasario 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 29 Rasta ������������������������������������������������������������� 28 Informuoja ���������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

DARBo skelbimai

912595

ŠULINIO ŽIEDŲ GAMYBOS LINIJOS OPERATORIUS Darbo aprašymas: ĩ Įvairaus skersmens šulinio žiedų gamyba pagal gamybos planą; ĩ Formavimo įrenginio, kranų valdymas gamybos linijoje, jų priežiūra bei derinimas. Reikalavimai: ĩ Profesinis išsilavinimas statybų srityje (pageidavimas); ĩ Žinios arba patirtis dirbant su įrengimais, išmanyti jų elektrinės ir mechaninės dalies veikimo principus; ĩ Atsakingumas, sąžiningumas, tvarkingumas; ĩ Patirtis gamybos arba statybų srityje. Mes siūlome: nuolatinį tobulėjimą, draugišką kolektyvą, geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas, apmokymus dirbti su įrengimais. Siūlomas atlyginimas: 2000–3000 Lt (bruto). Kontaktai: daiva@markuciai.lt, tel. (8 5) 260 2647.

AB „Audimas“ – didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos kompanija, kviečia dirbti Kaune

SUKIRPIMO TECHNOLOGĄ (-Ę)

Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karšti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skambinti I–V 9–17 val. 913439

Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt. 913243

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910480

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551. 903513

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912694

Darbo aprašymas: ĩ Užtikrinti laiku įvykdytą kokybišką gamybinių užsakymų sukirpimą ir kirpinių komplektavimą. Reikalavimai: ĩ aukštasis išsilavinimas (pageidautina tekstilės technologijų srityje); ĩ 1 metų darbo patirtis tekstilės pramonėje; ĩ darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ geros anglų kalbos žinios; ĩ organizaciniai sugebėjimai, iniciatyvumas ir atsakingumas. Siūlome atsakingą darbą šiuolaikiškoje, stabiliai dirbančioje kompanijoje, karjeros perspektyvas. Jūsų CV laukiame iki 2012 m. vasario 29 d. CV siųskite e. paštu personalas@audimas.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.

UAB „Genlinsta“, užsiimanti plastikinių vamzdynų montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@kaunas.init.lt. 913055

Ūkyje reikalingas darbininkas. Suteikiamas visas išlaikymas. 5 km nuo Kauno. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 611 13 324. 913922

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendinimo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311. 911860

Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu z.ramilis@zpienas.lt. Tel. 8 616 46 983. 913227

Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuotojams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valytojoms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt. 912302

Automobilių plovyklai Panerių g. reikalingi plovėjai (-os), automobilių valyklai – valytojai. Nemokančius apmokome. Atlyginimas – nuo 1200 Lt (į rankas). Tel. 201 530, 8 683 12 123. 913557

Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.

Karmėlavoje įsikūrusi įmonė ieško sandėlininko, turinčio vairuotojo C kat. pažymėjimą ir gebančio dirbti kompiuteriu ir mokančio anglų kalbą. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sales@globaltravelsupply.lt 913421

REIKALINGA kebabų gamintoja-pardavėja. Darbo pobūdis: kebabų gaminimas ir pardavimas. Pageidautina patirtis kebabų gaminimo srityje, mokėjimas dirbti kasos aparatu. Darbas prekybos miestelyje „Urmas“. Tel. 8 687 41 145, e. paštas jugeva@yahoo.com. 912958

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082.

912135

Ieško darbo

913417

Masažistas ieško darbo SPA centruose ar privačiai. Tel. 8 638 92 411.

Reikalingas vairuotojas, turintis C kategoriją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307.

912645

912295

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 913780

Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

912511

912516

886077

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907103

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. 912052

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907613

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511. 907033

Paslaugos Medikų

912638

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200. 912038

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 909292

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remontas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt. 911974

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.

904904

Kompiuterininkų

893995

908210

908308

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 899191

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903533

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 904485

Statybos, remonto Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 904564

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. 907936

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

905963

894359

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

912577

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Skubiai ir nemokamai išveža

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

Automobilininkams

40 m. vyr. buhalterė, turinti didelę darbo patirtį, ieško papildomo darbo. Taip pat tvarkau individualios veiklos pagal pažymą apskaitą. Tel. 8 637 77 004.

913843

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

913828

Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.

Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.

912892

900144

913085

909396

910536

Išnuomojama veikianti avalynės, galanterijos ir drabužių taisykla PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.

Židinių parduotuvei Kaune reikalingas pardavėjas-konsultantas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, anglų, rusų kalbos, darbas kompiuteriu. Privalumas: darbas kasos aparatu, apskaitos išmanymas. Savo CV siųskite jurate@akmi.lt. Adresas Drobės g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 342 545.

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

Buitinės technikos remonto

904583

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 913376

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 912420

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 904607

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 903901

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, vasario 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

Paslaugos Statybos, remonto

909223

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165. 913312

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906909

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 906380

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskartonio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747. 906210

Dažau, glaistau, tapetuoju, tinkuoju, lyginu sienas. Apdailinu langokraščius. Dedu laminuotas grindis. Elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 686 68 627. 913710

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 900935

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912452

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650. 913008

Metalo tekinimo darbai. Tel. 8 681 66 134. 913215

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549. 913715

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 913896

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 907921

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242. 911933

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913678

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 900237

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688. 906418

Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909589

Baldžių

909683

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910936

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 913286

Buitinė technika

897232

909949

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890127

Kitos

898898

Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 908918

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 913059

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644. 895801

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

910129

1 k. butą Partizanų g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hyper Maxima“, „Topo centras“, Aklųjų kombinatas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678. 906722

1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677. 913217

35 a komercinės paskirties žemės sklypą Mastaičiuose, Kauno r. sav. (detalusis planas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433. 913351

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821594

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 913212

Statybinės medžiagos

913425

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890. Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099. 912226

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybinis kioskas (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591. 908099

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

912724

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

907594

890181

Naują savadarbį kietojo kuro katilą (pakraunamas per viršų, 8 kW galingumas, apšildo 120 kv. m, tinka kūrenti pjuvenomis). Tel. 8 671 91 851. 913685

Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911909

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242. 908830

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626. 902036

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912182

Kalvis perka brangiai varį, žalvarį, bronzą. Galima šeštadienį ir sekmadienį. Tel. 8 675 15 370. 913906

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 907416

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.

903388

896997

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

Nuomoja Išnuomoju dviejų kambarių butą prie PC „Savas“, Savanorių pr., su baldais, tvarkingas. Kaina 280–300 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 615 56 910. 913615

Nuomoju vieno kambario butą Taikos pr. šalia buvusios 26-osios vid. mokyklos (daugiabutyje, pirmajame aukšte, su patogumais). Arba parduodu. Tel. 8 610 25 945. 913545

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su vandeniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val. 901404

Išsinuomoja

901077

901084

Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės ūkininkauti Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com. 913170

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

Nukelta į 29 p.

909050

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

913929

911244

911516

Įvairūs

890927

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

900421

KĖDAINIUOSE parduodamos komercinės paskirties patalpos (33 kv. m, 5 a. blokinio namo I a.). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 615 53 712.

908149

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

859919

Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

912667

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422; (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

913288

Perka

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

910918

Parduodami modernūs naujai statomi namai prestižinėje Kleboniškio gyvenvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį). Namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

910984

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899908

Namą su neįrengta mansarda ir ūkio pastatu Vokiečių g., Ž.Šančiuose (b. pl. 61 kv. m, elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas kietuoju kuru). Galima įsivesti dujas. Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietmedžio – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, vežant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.

912196

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

913423

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

913424

906401

KEIČIU 3 kambarių butą Alytuje (59 kv. m, maži mokesčiai, tvarkinga būklė) į 2–3 kambarių butą Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223.

908119

904991

Perka

913443

Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

912404

913707

Vidaus įrangos

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

913944

RASTA E.Ožeškienės g. ras­tas trem­ti­nio pa­žy­mė­ji­ mas. Tel. 709 964.


29 3

šeštaDIENIS, vasario 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

Kviečia

Akcininkams! PRANEŠIMAS Akademinės kredito unijos nariams! Pranešame, kad 2012 m. kovo 9 d. 12 val. (registracija prasideda 11.30 val.) A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaune, AKU patalpose, šaukiamas kredito unijos „Akademinė kredito unija“ (buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaunas) eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. 2011 m. stebėtojų tarybos ataskaita, jos įvertinimas. 2. 2011 m. vidaus audito tarnybos ataskaita, jos įvertinimas. 3. 2011 m. valdybos veiklos ataskaita, jos įvertinimas. 4. 2011 m. paskolų komiteto ataskaita, jos įvertinimas. 5. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 6. 2011 m. pelno paskirstymo tvirtinimas. 7. 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Išorės audito įmonės 2012–2014 m. laikotarpiui rinkimas. 9. Kredito unijos valdybos nario ir valdybos pirmininko rinkimas. 10. Kredito unijos paskolų komiteto nario rinkimas. Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais Kredito unijos nariai gali susipažinti Kredito unijos patalpose, A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaune. Unijos narys, nedalyvaujantis VNS, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Dėl papildomos informacijos teirautis tel. (8 37) 408 555. Narys, registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Valdyba 913412

Gabenimai

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žygio startas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie galinės maršrutinio autobuso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti. 913188

KOVO mėn.

REPERTUARAS www.muzikinisteatras.lt administratore@muzikinisteatras.lt 2011/2012 m. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt Informacija tel. (8 37) 228 784 1 d. 18 val.

Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

2 d. 18 val

Johanas Štrausas. ŠIKŠNOSPARNIS. Trukmė 3.20 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

3 d. 18 val.

Giusepė Verdis. TRAVIATA. Trukmė 2.20 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

4 d. 12 val.

Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Trukmė 1.40 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val.

Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt.

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

7 d. 18 val.

Gaetanas Donicetis. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

9 d. 18 val.

Francas Leharas LINKSMOJI NAŠLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

11 d. 18 val.

Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

16 d. 18 val.

Šarlis Guno. ROMEO IR DŽULJETA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

17 d. 18 val.

Francas Leharas. PAGANINIS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

18 d. 12 val.

Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ Trukmė 1.45 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val.

Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

21 d. 17 val.

Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Trukmė 2.45 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.

22 d. 18 val.

Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

905114

23 d. 18 val.

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

24 d. 18 val.

Leo Falis. MADAM POMPADUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

25 d. 12 val.

Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. Trukmė 1.35 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val.

Žoržas Bizė. KARMEN. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

28 d. 17 val.

Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

29 d. 18 val.

Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

30 d. 18 val.

Šarlis Guno. MARGARITA. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

31 d. 18 val.

Imrė Kalmanas. BAJADERĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 907715

Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898103

899367

907728

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902200

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

896674

Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896698

FLEITA.

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11-14, 15-18 val. Poilsio diena - pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Dirigentas BERT LANGELER (Olandija) Bilietų kaina: 10, 15 Lt Vasario 21 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje Kompozitorės GIEDRĖS PAULIUKEVIČIŪTĖS-DABULSKIENĖS kūrybos vakaras „NUOJAUTOS“ Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas) SKAIDRA JANČAITĖ (vokalas/sopranas)

„DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Kasteckaitė-Strimaitienė (fortepijonas) VITALIUS ŽEMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIČIŪTĖ (smuikas) Bilieto kaina 15 Lt Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. Charizmatiškasis pianistas VIKTORAS GOLDBERGAS (fortepijonas, JAV) Programoje – kompozitorių J.Haidno, P.Čaikovskio, A.Skriabino, J.Bramso kūriniai Bilietų kaina: 20, 30, 40 Lt Organizatoriai: Naujoji muzikų karta Kauno valstybinė filharmonija Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. J. Haidnas – „Pasaulio sutvėrimas“ KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) KĘSTUTIS ALČIAUSKIS (tenoras) VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas) Dirigentas DAVIDAS GERINGAS (Vokietija) Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“. Filharmonijos rėmėjai:

Filharmonijos dienraštis


30 2

šeštaDIENIS, vasario 18, 2012

klasifikuoti skelbimai kviečia

Karščiausi kelionių pasiūlymai

informuoja PATIKSLINIMAS Už­ga­vė­nių šven­tė Rum­šiš­kė­se vyks ne šeš­ ta­die­nį, kaip bu­vo skelb­ta, bet sek­ma­die­ nį, va­sa­rio 19 d. Ren­gi­nio pra­džia – 10 val. Lan­ky­to­jai su me­di­nė­mis kau­kė­mis įlei­džia­ mi ne­mo­ka­mai.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

UŽGAVĖNĖS LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODE

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

vertų įspūdžių.

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Va­sa­rio 18 d. 13 val. – Už­ga­vė­nės Lie­tu­vos zo­o­lo­gi­jos so­de. Žai­sim, šok­sim, tryp­sim, Mo­rę de­gin­sim ir žie­mą va­ry­sim iš kie­mo kar­tu su fol­klo­ro an­sam­bliu „Ku­po­lė”. Vai­ šin­si­mės karš­tais bly­nais ir ar­ba­ta.

Programą rasite www.krantas.lt

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖS SENIŪNIJOSE

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Alek­so­te Alek­so­to se­niū­ni­jo­je, VDU Kau­no bo­ta­ni­ kos so­de, Ž.E.Ži­li­be­ro g. 6, Už­ga­vė­nių šven­tė vyks va­sa­rio 19 d. 12 val. Už­ga­vė­nių links­my­ bės: alek­so­tiš­kai rie­bus už­si­ga­vė­ji­mas, per­si­ ren­gė­lių pa­ra­das, šo­kiai ir žai­di­mai, gra­žiau­ sių kau­kių rin­ki­mai, La­ši­ni­nio ir Ka­na­pi­nio mū­šis, Mo­rės de­gi­ni­mas ir at­si­svei­ki­ni­mas su žie­ma. Pir­mą kar­tą Alek­so­te gros re­kor­ di­nis vir­tu­vi­nių mu­ša­mų­jų įran­kių or­kest­ras. Da­ly­vaus vi­si šven­tės da­ly­viai, mu­ša­muo­sius įran­kius – kep­tu­ves, puo­dus, muš­tu­kus ir ki­ ta – bū­ti­na tu­rė­ti, tai jū­sų pa­te­ki­mo į šven­tę bi­lie­tas. Už­ga­vė­nių šven­tę or­ga­ni­zuo­ja VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­das, Alek­so­to se­niū­ni­ja ir Alek­so­to ben­druo­me­nės cen­tras.

Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 908060

Pramogos Vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje „MU­ ZIKINIS VAKARAS SU AKTORIAIS“. Dalyvauja: R.KAZLAS, V.KOCHANSKYTĖ, R.PREIKŠAITĖ, A.KELPŠA. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje, tel. 200 478; kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt. 911138

Dai­na­vo­je Dai­na­vos se­niū­ni­jo­je, Drau­gys­tės par­ke, va­sa­rio 21 d. 13 val. vyks Už­ga­vė­nių šven­ tė „Žie­ma žie­ma, bėk iš kie­mo”. Pro­gra­ma: Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jos, dai­nos, šo­kiai, žai­di­ mai. Di­džiau­sio, ap­va­liau­sio bly­no rin­ki­mai ir val­gy­mas. Žie­mos spor­to var­žy­tu­vės. Gra­ žiau­sių kau­kių rin­ki­mai. Ka­na­pi­nio ir La­ši­ni­ nio dvi­ko­va. Mo­rės de­gi­ni­mas.

Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt. 912387

Sportas Kauno bridžo klubas kviečia į nemokamus sportinio bridžo kur­ sus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinėje“, salėje 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinės paskaitos vasario 23 ir kovo 1 d., turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo balandžio 5 d., gegužės mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt. 913015

Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. Tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375. 904841

Ruošiama nauja įtėvių ir globėjų grupė. Jeigu Jūs neabejingi tėvų globos netekusiems vaikams ir manote, kad galite jiems padėti, kreipkitės į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“, P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tel. 313 912, 310 965, 8 602 36 607 (registracija vyks iki 2012 m. kovo 2 d.).

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

informuoja TARPTAUTINĖS GIDO DIENOS MINĖJIMAS KARTU SU „MŪSŲ ODISĖJA“

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

Va­sa­rio 21 d. 16 val. vi­sus gi­dus kvie­čia­me da­ly­vau­ti Tarp­tau­ti­nės gi­do die­nos mi­nė­ji­ mo šven­tė­je, ku­rio­je vyks ne tik iš­kil­min­ga ge­riau­sių Lie­tu­vos gi­dų ap­do­va­no­ji­mų ce­ re­mo­ni­ja, bet ir daug nau­jo su­ži­no­si­te apie „Žal­gi­rio” are­ną, Jė­zui­tų vie­nuo­ly­no te­ra­si­ nę ap­žval­gos aikš­te­lę, da­ly­vau­si­te vi­du­ram­ žių šo­kių pa­mo­kė­lė­je... Tai pui­ki pro­ga pra­ tur­tin­ti sa­vo pro­fe­si­nes ži­nias ir ma­lo­niai pra­leis­ti lai­ką.

Vasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVARTINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENIMAS. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurnaliste Audrone Vaitkute. Vasario 20 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems ,,Kūrybos džiaugsmai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masės plastika). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 625 65 218. Vasario 21 d. 11 val. Juozo Grušo memorialiniame muziejuje (Kalniečių g. 93) – Užgavėnių šventė VAI TAI DYVAI. Renginį veda Zita Jakinevičienė. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – rankdarbių mokymai suaugusiesiems ,,Vakarojimai seklyčioje”: RIEŠINIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715. Vasario 22 d. 18 val. – paskaita PAVASARIO VIRSMAS: UŽGAVĖNĖS, PELENĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus.

Iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja bū­ti­na tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, e. paš­tu in­fo@tu­rin­fo.lt ar­ba ad­re­su M.Va­lan­čiaus g. 19, Kau­nas. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pir­mas žings­nis”, Rau­dond­va­rio pl. 150 (Vi­li­jam­po­lė, 7, 11 tro­lei­bu­su iki „Vy­žuo­ nos” sto­te­lės), kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je Va­sa­rio 23 d. 16–17.30 val. – Pran­ciš­kus JAKUBAUSKAS, ma­lū­nin­kas. NATŪRALUS IR SVEIKAS MAISTAS: MALŪNININKO PATARIMAI. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

PASISEMKIME SVEIKATOS Žo­lin­čiai ir Kau­no svei­kuo­liai kvie­čia į žy­gį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žy­gis vyks J.Ba­ sa­na­vi­čiaus ši­le, Pa­ne­mu­nė­je. Ei­si­me šiau­ rie­tiš­ku ėji­mu su laz­do­mis. At­vyks in­struk­to­ riai pa­mo­ky­ti, jei kas dar ne­mo­ka. Ren­ka­mės va­sa­rio 18 d., šeš­ta­die­nį, 11 val. prie plia­žo aikš­te­lės, A.Sme­to­nos gat­vės pra­džio­je. Re­gist­ruo­tis ir pa­si­tei­rau­ti tel. 8 698 25 819, Ja­ni­na. VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vai­do­to g. 115 Va­sa­rio 22 d. 17.30 val. – pa­skai­ta ENERGI­ JOS MUMS REIKIA KIEKVIENAME ŽINGSNY­ JE. Lek­to­rius bio­e­ner­ge­ti­kas dak­ta­ras Al­gi­ man­tas Jo­nas Dai­naus­kas. KURSŲ KIRPYKLA ker­pa, šu­kuo­ja plau­kus ne­mo­ka­mai (10– 14 ir 15–19 val.) Sa­va­no­rių pr. 66 (buv. Ra­ di­jo ga­myk­la, vi­di­nis kor­pu­sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma­lo­niai kvie­čia­me.

VELNIŲ MUZIEJUS V.Put­vins­kio g. 64 Va­sa­rio 21 d. 11 val. – links­ma Už­ga­vė­nių šven­tė vi­siems ma­žie­siems mu­zie­jaus lan­ ky­to­jams. Su­si­bū­rę kar­tu su Kau­no „Var­pe­ lio“ pra­di­nės mo­kyk­los fol­klo­ro an­sam­bliu „Žio­ge­liai” šok­si­me ir dai­nuo­si­me, links­ min­si­mės su Už­ga­vė­nių per­si­ren­gė­liais, ste­ bė­si­me La­ši­ni­nio ir Ka­na­pi­nio mū­šį. Dai­ no­mis, šo­kiais, pokš­tais ir ge­ra nuo­tai­ka va­ry­si­me šal­tą žie­mą iš kie­mo! Ne­pa­mirš­ ki­te bly­nų! Vi­sus no­rin­čius švęsti kvie­čia­me re­gist­ruo­tis tel. (8 37) 221 587. UŽGAVĖNĖS KAUNO PILYJE Va­sa­rio 21 d. Kau­no mies­to mu­zie­jus kvie­čia į Kau­no pi­lį. Nuo 14 iki 17 val. vir­šu­ti­niuo­se pi­lies bokš­to aukš­tuo­se vyks „Eb­ru Už­ga­vė­ nės” – vi­si no­rin­tys ga­lės pa­tys iš­ban­dy­ti eb­ ru me­ną – ta­py­mą ant van­dens – ir pa­si­gro­ žė­ti šia tech­ni­ka su­kur­tų dar­bų pa­ro­da. 17 val. pi­lies po­že­miuo­se bus pri­sta­to­ma Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų su­kur­tų Už­ga­vė­nių kau­kių pa­ro­da; ją pri­sta­tys Lie­tu­vos tau­to­ dai­li­nin­kų są­jun­gos Kau­no ben­dri­jos pir­mi­ nin­kas Va­len­ti­nas Je­zers­kas.

Ei­gu­liuo­se Va­sa­rio 20 d. 14 val. Če­čė­ni­jos aikš­tė­je – Už­ga­vė­nių šven­tė. Da­ly­vaus Kau­no tu­ris­tų klu­bas su Už­ga­vė­nių programa, Ei­gu­lių se­ niū­ni­jos mo­kyk­lų ir darželių auklėtiniai su kaukėmis. Šoksim, dainuosim, kovos Kanapinis su Lašininiu, deginsim Morę. Skanausim blynus su karšta arbata. Jeigu turite kaukę, ateikite su ja. Varžysimės dėl išradingiausios kaukės prizo. Gri­čiu­pio Gri­čiu­pio se­niū­ni­ja kar­tu su ben­druo­me­ne „Girs­ta” va­sa­rio 21 d. 10 val. Gri­čiu­pio g. 11, ben­druo­me­nės „Girs­ta” pa­tal­po­se, vyks Už­ ga­vė­nių šven­tė. Lam­pė­džiuo­se Lam­pė­džių ben­druo­me­nės cen­tras kvie­čia vi­ sus, vi­sus, jau­nus ir se­nus, gi­mi­nes ir kai­my­ nus, tuos, ku­rie mėgs­ta bly­nus, drau­ge su­si­ bėg­ti ir Už­ga­vė­nių šven­tė­je pa­si­ga­vė­ti, žie­mą pa­va­ri­nė­ti! Vi­si kau­nie­čiai ir mies­to sve­čiai lau­kia­mi va­sa­rio 19 d. 12 val. Lam­pė­džių pu­ šy­ne, ties 9 marš­ru­to au­to­bu­so ga­li­ne sto­te­ le. Bus daug šo­kių ir links­my­bių, kep­sim sto­ rus, gar­džius bly­nus. Kon­cer­tuos liau­diš­kos mu­zi­kos an­sam­blis ,,Bo­čiai”, va­do­vas Vin­ cen­tas Kur­sa. Šven­tės me­tu – liau­dies žai­di­ mai, kau­kių var­žy­tu­vės, Mo­rės de­gi­ni­mas. Pa­le­mo­ne Va­sa­rio 21 d. 16 val. Pa­le­mo­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los sta­dio­ne, Ma­rių g. 37, vyks Už­ga­ vė­nių šven­tė. Da­ly­vius vai­šin­si­me ka­rei­viš­ka ko­še ir kvap­nia ar­ba­ta. Spe­cia­lio­sios kuo­pos at­sto­vai pa­de­monst­ruos pa­ro­do­mą­sias pra­ ty­bas ir pa­ro­do­mą­ją pro­gra­mą su ki­no­lo­gų tar­ny­bi­niais šu­ni­mis. Dai­nuos fol­klo­ro an­ sam­blis „Žai­sa”, va­ži­nė­si­me ar­kliais kin­ky­tu ve­ži­mu, de­gin­si­me Mo­rę. Pa­ne­mu­nės Va­sa­rio 19 d. 13 val. Pa­ne­mu­nės ben­druo­ me­nės cen­tras ir Pa­ne­mu­nės se­niū­ni­ja or­ ga­ni­zuo­ja tra­di­ci­nę Už­ga­vė­nių šven­tę, ku­ri vyks Pa­ne­mu­nės ši­le, gre­ta baž­ny­čios.


31

šeštadienis, vasario 18, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Skaudžią netekties valandą, mirus Neurologijos skyriaus darbuotojai Nijolei KAPOČIUVIENEI, jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė. Kauno Dainavos vidurinės mokyklos bendruomenė skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo sūnaus Rimvydo PETRAIČIO mirties nuoširdžiai užjaučia tėvelius ir artimuosius. UAB „Estakada“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Arūną ČERNAUSKĄ dėl tėvelio mirties. Kauno m. vaikų lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija. Skaudžią liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučiame Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ. Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ kolektyvas Mirus mylimai mamai, gydytoją Daivą UNIKAUSKAITĘ nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime kartu. Grupė draugų

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 18 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. 17 val. – Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies komedija. Rež. Algimantas Pociūnas. 18 val. – PREMJERA, SKIRTA REŽISIERIAUS GYČIO PADEGIMO 60-MEČIO JUBILIEJUI. Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas. Vasario 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 17 val. – Danielis Danis. PASKUTINĖ DIURANŲ DAINA. Išpažintis. Rež. Agnius Jankevičius. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va­sa­rio 18 d. 18 val. – Ga­e­ta­no Do­ni­zet­ti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiks­mų ope­ra. Vasario 19 d. 18 val. – Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. 3 veiksmų operetė. Trukmė 3 val.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytoją Editą VAITIEKIENĘ dėl vyro mirties. Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907647

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892059

kviečia

Va­sa­rio 18 d. 18 val. – K.Kos­ten­ka. HITLERIS IR HITLERIS. Dvie­jų da­lių spek­tak­lis. Re­ži­sie­ rius S.Ru­bi­no­vas. Va­sa­rio 19 d. 18 val. – L.S.Cun­ning­hamas. MERGVAKARIS. Dvie­jų da­lių ame­ri­ko­niš­ka ko­me­di­ja. Re­ži­sie­rius A.Ru­bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 18 d. 18 val. – PREMJERA! Ma­rio Frat­ti. SESUO. Rež. A.Žu­kaus­kas. Va­sa­rio 19 d. 12 val. – spek­tak­lis vai­kams. A.Di­ly­tė. VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Ba­ niū­nas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA – UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m. Vasario 19 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Va­sa­rio 18 d. 18 val. – prem­je­ra! KAMASUTRA. Vie­nos da­lies spek­tak­lis tik su­au­gu­ sie­siems. Va­sa­rio 19 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Ma­giš­kas spek­tak­lis vai­kams.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va­sa­rio 18 d. 12 val. – spek­tak­lis-im­pro­vi­ za­ci­ja šei­mai GIMIMO DIENA. Va­sa­rio 20 d. 19 val. – B.Nu­ši­čiaus mi­nia­ tiū­rų ko­me­di­ja ŠEIMOS PATARĖJAS.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Va­sa­rio 18 d. 18 val. – spek­tak­lis ŠEIMYNINIS ĮVYKIS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­kis. KITOKS TEATRAS Va­sa­rio 19 d. 18 val. – gy­vo gar­so mu­zi­ki­nė ko­me­di­ja MEILĖ IR TAIKA.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19 (Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je)

Va­sa­rio 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lius.

renginiai VYTAUTO DIDžIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Va­sa­rio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau­no mies­to ka­ri­lio­nininko Gied­riaus Kup­re­vi­ čiaus at­lie­ka­mi var­pų mu­zi­kos kon­cer­tai. Skam­bės D.Šos­ta­ko­vi­čiaus ir S.Pro­kof­je­vo kū­ri­niai.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Va­sa­rio 19 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­ do­je – ak­to­rius Egi­di­jus Stan­ci­kas. Gra­fi­ko, ta­py­to­jo, sce­nog­ra­fo Ra­ma­za­no Kri­nic­ko ir skulp­to­rės Na­ta­li­jos Luš­či­nai­tės-Kri­nic­kie­ nės pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Put­vins­kio g. 56, tel. (8 37) 223 144

Va­sa­rio 20 d. 18 val. – Gin­tau­to La­ba­naus­ ko po­ezi­jos kny­gos „Iš­girs­ti ty­lą” su­tik­tu­vės. Da­ly­vaus: au­to­rius, Lė­lių te­at­ro ak­to­rė Lai­ma Rup­šy­tė-Straz­daus­kie­nė, kny­gos re­ dak­to­rė An­ta­ni­na Med­vie­de­vie­nė. Kon­cer­ tuos: kla­si­ki­nės mu­zi­kos du­e­tas – Jus­ti­nas Gra­žu­lis (kla­si­ki­nė gi­ta­ra) ir Ona Pei­čiū­tė (flei­ta); Kau­no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viai, tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­re­a­ tai: Gre­ta Kve­de­rai­tė, Si­mo­nas Pau­laus­kas, Ores­tas Ur­bo­nas, Ma­tas Kau­nie­tis (mo­ky­to­ ja-eks­per­tė Ma­ri­ja Mar­tin­kie­nė); ro­man­sus pa­gal G.La­ba­naus­ko ei­les dai­nuos Ri­ma Ka­ zė­nie­nė, akom­pa­nuos Liud­mi­la Su­cho­nic­ ka­ja. Ren­gi­nį ves ak­to­rius Pet­ras Ven­slo­vas. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

VDU MENŲ GALERIJA „101“ Lais­vės al. 53

Va­sa­rio 21 d. 19 val. – stu­den­tiš­ko trum­pa­ met­ra­žio fil­mo „Ge­ras Pa­žįs­ta­mas” prem­ je­ra. „Ge­ras Pa­žįs­ta­mas” – tai 21 mi­nu­tės truk­mės fil­mas, ku­ris pa­sa­ko­ja apie dvie­jų kai­my­nų san­ty­kius, nag­ri­nė­jant pri­va­tu­mą ir in­ter­ne­to įta­ką mū­sų kas­die­ny­bė­je. Fil­mo au­to­rius – VDU nau­jų­jų me­di­jų me­no an­tro kur­so stu­den­tas Min­dau­gas Ba­nys, ku­ris su sa­vo kū­ry­bi­ne gru­pe fil­mą kū­rė ne­tu­rė­da­mas jo­kio biu­dže­to. Kvie­čia­me ap­si­lan­ky­ti ir įver­tin­ti stu­den­tų dar­bą.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Va­sa­rio 22 d. 17 val. – po­eto, pro­zi­nin­ko, ver­tė­jo Al­bi­no Žu­kaus­ko 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mas. Da­ly­vau­ja li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Nas­top­ka, ra­šy­ to­jo duk­ra Gied­rė Žu­kaus­kai­tė-No­gie­nė, ki­ti ra­šy­to­jo gi­mi­nės, ak­to­rius An­drius Žiu­raus­ kas, kan­kli­nin­kė Jur­ga Sen­ku­tė. Prieš ren­gi­nį kvie­čia­me ap­lan­ky­ti pa­ro­dą „Vi­są kraš­tą už­sė­siu ei­lė­raš­čiais...” (Al­bi­nui Žu­kaus­kui – 100).

J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18

Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatralizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Va­sa­rio 18, 19 d. 12 val. – „Kaip mes žai­ dė­me re­vo­liu­ci­ją” (do­ku­men­ti­nis fil­mas apie „dai­nuo­jan­čią re­vo­liu­ci­ją” ir spal­vin­gą gru­pės „An­tis” įkvė­pė­jo ir ly­de­rio Al­gir­do Kauš­pė­do as­me­ny­bę). 13 val. – PEPĖ ILGAKOJINĖ. Ani­ma­ci­nis fil­mas. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS. Ro­man­ti­nė dra­ma. 17 val. – ATENBERGAS. Dra­ma. 19 val. – MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ. Ero­ti­nė dra­ma.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, salė

Vasario 21 d. 18 val. – mėgėjiškų trumpametražių filmų festivalio-konkurso „KINOMANAI 2012” filmų peržiūra. Įėjimas nemokamas. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (vasario 18 d.) 1564 m. mirė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo Buonarroti. 1780 m. mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, epinės poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis. 1932 m. Čekoslovakijoje gimė kino režisierius Milosas Formanas. 1933 m. gimė menininkė ir muzikantė Yoko Ono, Johno Lennono žmona. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Travolta. 1983 m. gimė dainininkas Merūnas Vitulskis. 2006 m. mirė Saulius Mykolaitis, aktorius, režisierius, dainų autorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas sprendimams priimti. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite kūno ir proto poilsiui. Būkite atlaidus aplinkiniams ne tiek dėl jų, kiek dėl savo sveikatos. Stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokių nors priežasčių, skatinančių elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Kaip spręsti dėl to iškilusius konfliktus, jums pakuždės intuicija. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena įvairiems darbams atlikti. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės šiandien padaryti daugiau nei įprasta. Mergelė (08 24–09 23). Ginčų diena. Nesutiksite su aplinkinių nuomone, bus sunku bendrauti. Nebūtina visko suprasti paraidžiui. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsis įgyvendinti senas idėjas, kai kas gali jūsų nesuprasti, bet įvertins originalumą ir sugebėjimus. Neatstumkite draugų pagalbos ir paramos. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamas metas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena, net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas, šiandien gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus. Pasistenkite nevertinti kitų žmonių emocijų ar nuotaikų, pasilaikykite savo nuomonę, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vis šiltesni orai. Šiandien turėtų pasnigti tik vietomis. Temperatūra dieną bus 1–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį prognozuojami dar šiltesni orai: naktį didžiuosiuose miestuose bus nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio, o dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Šiandien, vasario 18 d.

–4

0

Telšiai

–4

Šiauliai

Klaipėda

–5

Panevėžys

–6

Utena

–4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.35 17.31 9.56 5.29 13.40

49-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 317 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +15 Keiptaunas +26 Kopenhaga +3

Londonas +11 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –11 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +4

orai kaune šiandien

Praha +5 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +12 Tokijas +4 Varšuva 0

–5

–7

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

3–6 m/s

Vardai Šiandien:

Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas. Rytoj:

Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana.

Šal­čiai pa­sie­kė Af­ri­ką

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–9

–4

–8

–7

3

–5

–1

–1

–7

7

0

+1

–1

+1

3

rytoj

poryt

Se­no­kai re­gė­ti šių me­tų šal­čiai pa­sie­kė Af­ri­ką. Snie­gas iš­kri­to net Sa­cha­ros dy­ ku­mo­je. Al­žy­ro gy­ven­to­jus ir ko­mu­na­ li­nes tar­ny­bas to­kia žie­ma už­klu­po vi­ siš­kai ne­pa­si­ruo­šu­sius. Maž­daug mi­li­ jo­nas žmo­nių li­ko be mais­to, elekt­ros ir ši­lu­mos. Ke­li­nin­kai ne­spė­ja va­ly­ti ke­ lių, o al­žy­rie­čiai ne­pra­tę vai­ruo­ti to­kio­ mis są­ly­go­mis. Cent­ri­nė­je ir šiau­ri­nė­ je ša­lies da­ly­se taip pat su­tri­ko trau­ki­ nių eis­mas ir oro uos­tų dar­bas. Jau­no­ ji kar­ta to­kių orų dar nie­ka­da ne­ma­tė: pa­sta­rą­jį kar­tą Al­žy­re smar­kiai sni­go prieš pus­šim­tį me­tų. Šal­ti orai nuo sau­ sio ka­ra­liau­ja ir gre­ti­ma­me Ma­ro­ke. „Eu­ro­news“ inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Ož­kos me­ke­na dialektu

Pražydo dvokianti gražuolė

jį au­gi­nan­tiems žmo­nėms įspū­ din­go dy­džio ir gro­žio žie­du.

Bri­tų moks­li­nin­kų at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad ož­kos, pa­kei­tu­sios gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir vei­kia­mos ki­ to­kios ap­lin­kos, ga­li iš­vys­ty­ti sa­vi­ tą „kal­bė­ji­mo“ ma­nie­rą. Ty­rė­jai at­ra­do, kad ož­kų „tar­ mė“ kin­ta su jų am­žiu­mi ir pri­klau­ so nuo jas su­pan­čios gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos, ra­šo te­leg­raph.co.uk. Taip bu­vo pa­neig­tas įsi­ti­ki­ni­mas, kad šių „kal­ba“ yra ge­ne­ti­nė duo­ty­bė. Ty­rė­jų ko­man­da iš Lon­do­no Ka­ ra­lie­nės Ma­ri­jos uni­ver­si­te­to tei­ gia, kad di­džio­ji da­lis žin­duo­lių, pri­klau­so­mai nuo juos su­pan­čios ap­lin­kos, ga­li iš­vys­ty­ti sa­vi­tą tar­ mę. Iki šiol ma­ny­ta, kad to­kį ge­ bė­ji­mą tu­ri tik žmo­nės, dramb­ liai ir del­fin ­ ai. Bu­vo ma­no­ma, kad vi­sų ki­tų gy­vū­nų rū­šių sklei­džia­ mi gar­sai yra vi­siš­kai nu­lem­ti ge­ ne­ti­kos ir jiems ap­lin­ka ne­tu­ri jo­ kios įta­kos. Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tai su­kė­lė tik­rą su­ju­di­mą moks­li­nė­je bend­ruo­me­ nė­je – im­ta spė­lio­ti, kad, jei ož­kos tu­ri ak­cen­tus, gal­būt vi­sų žin­duo­ lių „kal­ba“ va­ri­juo­ja pri­klau­so­mai nuo juos su­pan­čios ap­lin­kos. „Įsi­ti­ki­no­me, jog ge­ne­tiš­kai ar­ ti­mi jau­nik­liai sklei­džia pa­na­šius gar­sus“, – kal­bė­jo mi­nė­ta­jam ty­ ri­mui va­do­va­vu­si Elo­die Brie­fer. „Gar­sai, sklei­džia­mi gy­vu­lių, au­gan­čių to­se pa­čio­se so­cia­li­nė­ se gru­pė­se, taip pat su­pa­na­šė­ja ir tam­pa tuo pa­na­šes­ni vie­nas į ki­ tą, kuo vy­res­ni tam­pa gy­vu­liai“, – dės­tė ty­rė­ja. Anot jos, tai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad ož­kiu­kai kei­čia sa­vo „kal­bė­se­ ną“ pri­klau­so­mai nuo so­cia­li­nės ap­lin­kos, iš­vys­to pa­na­šų ak­cen­tą.

Bro­niaus Dob­ro­vols­kio nuo­tr.

lrt.lt inf.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Kau­nie­čio Bro­niaus Dob­ro­vols­kio na­muo­se re­ta gė­lė amor­fo­fa­lis ap­ si­gy­ve­no prieš še­še­rius me­tus, kai bu­vo vos 3 cm skers­mens gum­be­ lis. Pir­mais me­tais iš jo išau­go tik 30 cm aukš­čio stie­bas, ta­čiau il­ gai­niui bū­si­mo­ji gra­žuo­lė ėmė stieb­tis. „Per­n ai gė­l ės ūgis pa­t ri­g u­b ė­ jo, ji išau­g i­n o di­d žiu­l ius la­p us. Da­bar gė­l ė – met­ro aukš­č io, o gum­bas – 7 cm skers­m ens“, – di­džiuo­da­ma­sis pir­mą­kart pra­žy­ du­sia gra­žuo­le pa­sa­ko­jo kau­nie­ tis. Džiaug­tis amor­fo­fa­lio gro­žiu kau­n ie­č iams ne­t ruk­d o ne­m a­l o­ nus gai­š e­n os kva­pas, na­m uo­se pa­s kli­d ęs vos gė­l ė pra­d ė­jo for­ muo­ti žie­dą. Kai ru­de­nį gė­lė nu­džiūs­ta, žie­ mo­ti jos gum­bas pa­lie­ka­mas rū­ sy­je. „Kar­tais išim­da­vo­me gum­bą iš va­zo­no, o kar­tais – ne. Ar­tė­jant pa­va­sa­riui, va­sa­rio pa­bai­go­je, „bul­ vy­tė“ pra­dė­da­vo dyg­ti, iš­leis­da­vo stie­bą su tri­mis panašiais į pal­mės la­pais“, – pa­sa­ko­jo įsta­bios iš­vaiz­ dos gė­lės, pa­si­žy­min­čios ir ne­ma­ lo­niu žie­do kva­pu, šei­mi­nin­kas. Be­je, pa­so­d i­n us „bul­v y­tes“, jas rei­kia sau­go­ti nuo ka­čių, ku­ rias vi­lio­ja gum­bų sko­nis. Gum­ bų sko­nis ver­ti­na­mas ir Ry­tuo­se – te­nykš­čiai gy­ven­to­jai amor­fo­ fa­lio „bul­vy­tes“ troš­ki­na, džio­vi­ na, ke­pa mais­tui. Šios gė­lės Bro­nius ne­trę­šia – au­gi­na miš­ko že­mė­je, žie­mą lais­ to kar­tą per sa­vai­tę, o karš­tą va­ sa­rą – du kar­tus.

Do­va­na: amor­fo­fa­lis at­si­dė­ko­ja


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.