VASARIO 18, 2012 Nr. 40 (19 341)
L.Makūnas – žmogus, laimėjęs bilietą į Klaipėdą. Šeštadienio interviu 5p.
M.Ahmadinejado vadovaujamas Irakas atominę programą vykdys bet kokia kaina. Pasaulis 8p.
Išradimai pelno neneša
Įspūdingų išradimų autoriai klaipėdie čiai piniguose nesi varto – jų darbai ne itin domina poten cialius investuoto jus. Sėkmės istorijo mis gali pasigirti vos keli uostamiesčio iš radėjai, o kiti, kurių yra kelios dešim tys, tvirtino, jog pa tyrė daugiau žalos – kai kurių turtas net buvo parduotas iš varžytinių.
„Maniau, čia pasitiks vėlia vų jūra. Deja.“ Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Kristiną Vintilaitę nuvylė miesto centro gyventojų abejingumas Vasario 16-ajai.
Pajūryje – žiemiškos linksmybės Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pajūris savaitgalį visus pakvies į žiemos šventes. Neringoje šurmu liuos Stintapūkio šventė, Palango je – „Palangos stinta“ ir „Palangos ruoniai“, Klaipėdoje – Užgavėnės.
v.spuryte@kl.lt
Gavo JAV patentą
4
Kaina 1,60 Lt
3p.
Virginija Spurytė
Vienas garsiausių uostamiesčio iš radėjų yra profesorius habilituo tas daktaras Sigitas Kudarauskas. Mokslininkas prieš kelerius metus užpatentavo savo išradimą „Lais vų svyruojančių stūmoklių šilu minė mašina“. Nors pats profeso rius šį išradimą vadina pasaulinės reikšmės ir tapo pirmuoju klaipė diečiu, gavusiu JAV patentą, išra dimas praktikoje iki šiol nėra įgyvendintas.
www.kl.lt
Kantrybė: S.Kudarauskas nepraranda vilties, jog sulauks investuotojų, kurie norės įdiegti jo išradimą.
Vytauto Petriko nuotr.
Linksmybės Palangoje, J.Basana vičiaus gatvėje prasidės šeštadie nio vidurdienį. Stintų šventės pra mogos išliks tradicinės: skambės žvejiška muzika, vyks įvairios var žybos, mugė, bus galima paragau ti skirtingai paruoštų stintų, karš tos žuvienės. Šiemet vėl rengiamos meškerio jimo nuo jūros tilto varžybos. Bus organizuojamas ir pirmasis stintų barbekiu čempionatas. Atvykusieji į Palangą galės pamatyti ir žiemiš kas maudyn es Baltijos jūroje.
2-3
2
ŠEŠTADIENIS, vasario 18, 2012
miestas
Rektorius posto užleisti neketina Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pag al etik os sarg ų sprend im ą antradienis turėtų būti paskutinė Klaipėdos universiteto rektoriaus Vaidučio Laurėno darbo diena. Tačiau jis trauktis iš savo pareigų neketina.
Vyriausioji tarnybinės etikos komi sija Klaipėdos universitetui nuro dė nutraukti darbo sutartį su nau jai išrinktu rektoriumi V.Laurėnu. Priešingu atveju ji bus priversta kreiptis į teismą. Etikos komisijos nurodytas terminas baigiasi šį ant radienį. Vakar Klaipėdos universiteto rektorius V.Laurėnas atostogavo. Jis pasiėmė dviejų dienų atostogas iki antradienio. Kaip sakė aukšto sios mokyklos vadovas, kelių die nų poilsio prireikė dėl asmeninių priežasčių. Tačiau V.Laurėnas patikino ne ketinantis trauktis iš savo pareigų. Jis teigė lauksiąs, kol jį atleis eti kos sargai.
„Kol jie manęs neatleido, tol dirbsiu“, – pridūrė rektorius. V.Laurėnas sakė esąs samdomas darbuotojas, tad tiesiog dirba sa vo darbą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija kol kas nesulaukė jokios reakcijos iš Klaipėdos universiteto. Jei raštiško atsakymo iš aukštosios mokyklos nebus gauta iki antradie nio, etikos sargai dar kartą patvir tino, kad kreipsis į teismą. Antradienį klausimas dėl Klaipė dos universiteto vadovo bus svars tomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdyje. Vasario pradžioje ji nustatė, kad V.Laurėnas, eidamas Klaipėdos uni versiteto tarybos nario pareigas ir kandidatuodamas viešajame kon kurse užimti universiteto vadovo pareigas, dalyvavo renkant save pa tį šios aukštosios mokyklos rektoriu mi. Konstatuota, kad toks V.Laurėno elgesys yra viešųjų ir privačių reikalų derinimo pažeidimas. Atsižvelgdama į tai, komisija nutarė kreiptis į Klai pėdos universitetą, kad šis per dvi savaites nutrauktų darbo sutartį.
Simboliai: raudonos juostos atraižos Rusijos ambasadoriui V.Čchik
vadzei ir Klaipėdos merui V.Grubliauskui primins naujojo Generalinio konsulato pastato įkurtuves.
Vakar oficialiai atidarytas ir pašventintas naujasis Rusijos Federacijos generali nis konsulatas Klaipėdoje. Naujasis pa statų kompleksas, iškilęs tarp Minijos ir Šermukšnių gatvių, iš karto įgijo kvartalo puošmenos epitetą. d.janauskaite@kl.lt
Vytauto Liaudanskio nuotr.
darbo Maskvoje patirtį.
Vytauto Petriko nuotr.
Diplomatai šventė įkurtuves
Daiva Janauskaitė
Pozicija: V.Laurėnas teigė lauksiąs tolesnio etikos sargų sprendimo.
Vizitas: A.Vinkus prisiminė savo
Aidint Rusijos valstybės himnui, būrys iškilių Rusijos Federacijos atstovų, mūsų šalies veikėjų bei garbių klaipėdiečių stebėjo kylan čią Rusijos valstybės trispalvę vė liavą naujojo konsulato kieme. Rusijos ambasadorius Lietuvo je Vladimiras Čchikvadzė ir Klai pėdos meras Vytautas Grubliaus kas perkirpo raudoną šilko juostą ir taip oficialiai atidarė jo duris lan kytojams. Kol rinkosi svečiai, keli stačiati kių šventikai šventino pastatą, ai dėjo religinės giesmės. Tai suteikė ceremonijai iškilmingumo ir sakra lumo. Šventinimas buvo vainikuo tas ypatingomis apeigomis – šven tintais aliejais stačiatikių šventikai patepė keturias atokiausias pasta to sienas. Statinio šeimininkui kunigas įteikė šventą Dievo motinos iko ną, kuri, pasak generalinio konsulo
Anatolijaus Krotkovo, bus laikoma garbingiausioje pastato vietoje. Sveikindamas susirinkusiuosius su tik ką praėjusia Diplomatų die na, Rusijoje švenčiama dešimtus metus, bei Lietuvos valstybės atkū
Rusijos ambasa dorius Lietuvoje V.Čchikvadzė išreiš kė viltį, kad naujaja me pastate bus jau ku ir diplomatams, ir lankytojams.
rimo švente Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė išreiškė vil tį, kad naujajame pastate bus jauku ir diplomatams, ir lankytojams. Pasakęs tostą už Lietuvą ir Rusi ją bei abiejų valstybių žmones ir jų draugystę, taiką, supratimą, laiky
damasis senos rusų tradicijos, am basadorius išgėrė taurelę iki dugno. Rusijos Federacijos generalinis konsulas A.Krotkovas padėkojo buvusiam ir dabartiniam Klaipėdos merams, statybininkams už puikų darbą, o valstybinei komisijai – už griežtą, bet greitą pastatų komp lekso įvertinimą ir priėmimą. V.Grubliauskas džiaugėsi, kad naujasis pastatas papuošė miestą ir padėkojo už ryšių tarp valstybių stiprinimą. Buv ęs dipl om atas Ner ingos miesto meras Antanas Vinkus į iš kilmes atvyko lydimas miesto ta rybos narių. Sveikindamas Gene ralinio konsulato darbuotojus su įkurtuvėmis prisiminė savo darbo Maskvoje patirtį ir tikino, kad ru sai į nuoširdžius ir pagarbius san tykius atsako su kaupu. A.Vinkus anksčiau dirbo Lietuvos ambasa doriumi Rusijoje. Šviesus, modernus, saikingai pa puoštas pastatas yra daugiau nei trijų tūkst. kv. metrų gyvenamojo ploto. Komplekse – ne tik tarnybi nės patalpos, čia įrengti ir konsulato darbuotojų butai. Viename jų gyve na ir A.Krotkovas su šeima. Pastatų kompleksas iškilo ketvirčio hekta ro žemės sklype, dar kelis arus kon sulatas nuomoja automobilių aikš telei. Iškilmėse rusiškus romansus dainavo Klaipėdos muzikinio teatro solistai Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Viačeslavas Tarasovas.
Pajūryje – žiemiškos linksm Į ledinį vandenį niurk 1 tels ruoniais vadina mi sveikuoliai. Savaitgalį pramogų
netrūks ir Neringoje. Nuo penkta dienio čia šurmuliuoja Stintapūkio šventė. Daugiausia pramogų vyks šeštadienį. Atvykusiuosius pirmiausia pa sitiks „Stintapūkio kelias“, kvie siantis pasistiprinti prieš pagrin dines šventines pramogas. Dauguma renginių vyks ties Ne ringos sporto mokykla arba ant tvirtai užšalusio Kuršių marių le do. Didžiausią šurmulį kels Baltijos „Ice-Blokart“ ledrogių čempiona to dalyviai. Žvejai kausis poledinės žūklės varžybose „Preilos blizgė 2012“ Neringos savivaldybės me ro taurei laimėti. Bus pristatytas ir vienas neįprasčiausių stintų žve
jybos būdų – bumbinimas. Vi si atvykusieji pasilinksminti bus kviečiami į Žiemos pramogų par ką, veiks „Stintapūkio vaišių alė ja“, „Užgavėnių krantinė“, kur bus ir kaukių nuomos punktas. Šventę puoš neringiškių ranko mis sukurtos skulptūros iš Kuršių marių ledo. Užgavėnių šventė sek madienį šurmuliuos ir Klaipėdoje. 14 val. prie Neringos skulptūros ri kiuosis persirengėliai. Triukšmin ga eisena patrauks į Klaipėdos me no kiemą, kur vyks šventė. Užgavėnių metu bus atgaivinta šiupinio tradicija. Prie jos organizavimo prisidės laida „Bėdų turgus“. Prie šiupi nio dalijimo vietų bus padėtos au kų dėžutės. Galinčių bus prašoma paaukoti, o neturintys pinigų ga
Savaitgalio švenčių pr Šiandien nuo 8 iki 11 val. Preiloje
vyks poledinės žūklės varžybos „Prei los blizgė 2012“ Neringos savivaldybės mero taurei laimėti. 12 val. – Neringos istorijos muzieju je (Pamario g. 53) vyks edukacinė pro grama. Atėjusieji bus supažindinami su stintų žvejybos tradicija. 13.15 val. – prie Neringos sporto mo
kyklos (Lotmiškio g. 2) kviečiami rink tis visi, kurie nori išbandyti seniausią stintų gaudymo metodą – bumbinimą.
lės pasivaišinti už dyką. Surink ti pinigai bus perduoti Klaipė dos šviesuoliams, kuriuos išrinks
3
ŠEŠTADIENIS, vasario 18, 2012
miestas Statys komisariatą
Nedeklaravo pinigų
Vyks paskaita apie narkotikus
Klaipėdos savivaldybė išdavė leidimą statyti naują Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisaria tą bei pagalbinius pastatus. Jis turėtų iškilti Šilutės plento ir Kauno gatvės kampe. Projekte numatoma pastatyti 3 pasta tus – komisariatą, areštinę ir antžeminę daugiaaukštę auto mobilių saugyklą.
Palangos oro uosto poste mui tinės pareigūnai sulaikė lietuvę, kuri vežėsi didelę grynųjų pini gų sumą. Iš Tailando atskridu si moteris nedeklaravo ranki nėje turėtų 115 tūkst. litų. Su ma buvo įvairia valiuta. Muiti nės kriminalinėje tarnyboje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pirmadienį 18 val. Liudviko Stul pino pagrindinės mokyklos ak tų salėje vyks paskaita tėvams „Psichoaktyviųjų medžiagų var tojimo prevencija”. Pasak spe cialistų, svaigalų pabando vis jaunesni vaikai ir paaugliai, to dėl tėvai turi turėti kuo daugiau informacijos apie tokias me džiagas.
Klaipėdoje pritrūko vėliavų Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkū rimo dieną vėliavomis pastatus papuošė ne visi klaipėdiečiai. Prasta situacija bu vo uostamiesčio centre. Ant kai kurių na mų nebuvo įrengta net vėliavų laikiklių. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai už vakar tikrino, ar trispalvės iškeltos ant visų pastatų. Papuošti pastatus vėliavomis Lietuvos valstybės at kūrimo dieną yra privaloma. Viešosios tvarkos skyriaus vedė ja Kristina Vintilaitė, kuri taip pat tikrino, kaip laikomasi šio reikala vimo, tvirtino, jog rezultatai ne džiugina. Patikrinimas atliktas centre, va dinamajame Vitės kvartale, pieti nės miesto dalies miegamuosiuose rajonuose, Melnragėje ir Labren ciškėse. Pastarieji rajonai pasirink ti, nes čia daug individualių namų. Iš viso per patikrinimą nustatyta apie 100 pažeidimų. K.Vintilaitė pasakojo, kad pati apžvelgė miesto centrą. Prasčiau sia buvo įstaigų ir įmonių situacija. I.Kanto ir J.Zauerveino gatvėse vė liavų nebuvo iškėlusios laivų agen tavimo įmonės. Vedėja neslėpė, jog nustebino ir J.Janonio gatvėje įsikūrę versli ninkai. Vėliavos neplevėsavo ant čia esančio viešbučio, pastatų, kur prekiaujama audiniais ir teikiamos foto bei draudimo paslaugos. „Trumpa gatvelė, o vėliavos
100 – tiek pažeidimų užfiksavo tvarkdariai, tikrinę, ar ant visų pastatų iškeltos trispalvės. neiškeltos ant penkių pastatų“, – stebėjosi vedėja. Gintaro ir Karklų gatvėse vėlia vos nebuvo iškeltos ant naujos sta tybos, prabangių daugiabučių na mų. Ant pastatų nebuvo įrengta ir vėliavų laikiklių. Pasak K.Vintilai tės, didelę nuostabą sukėlė ir si tuacija Manto gatvėje. „Maniau, čia pasitiks vėliavų jū ra. Deja. Manto gatvės ruože nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikš tės buvo iškeltos tik keturios vė liavos. Tą padarė vienas viešbutis ir dvi valstybinės įstaigos. Komer cinės įstaigos vėliavų nesiteikė iš kelti“, – pasakojo vedėja. Liūdnas vaizdas buvo ir Meln ragėje bei Labrenciškėse – tik re tas privataus namo savininkas iš kėlė trispalvę.
Pažeidimas: vasario 16-ąją vėliavos plazdėjo ne ant visų pastatų.
„Senesni, mažiukai namai buvo papuošti vėliavomis, o iš naujų – retas“, – teigė K.Vintilaitė. Vedėja pasidžiaugė, jog gerai dir ba namų valdos. Ant daugiabučių namų vėliavos buvo iškabintos. Lietuvos vėliavos nebuvo iškėlę ir kai kurie kitų šalių konsulatai. „Situacija tikrai nėra gera. Artė ja Kovo 11-oji. Tikiuosi, mūsų dar bas turės rezultatų. Priešingu at veju reikės taikyti sankcijas. Kovo 11-ąją taip pat organizuosime pa tikrinimą“, – tvirtino vedėja. Vėliavas ant visų pastatų priva loma iškelti Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją.
Vytauto Petriko nuotr.
Už vėliavos neiškė limą gresia baudos: nuo 10 iki 30 litų – įstaigų, įmonių
ir organizacijų vadovams, gyvena mųjų namų savininkams arba asme nims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimą, už pakartotinį pažeidimą – nuo 30 iki 60 litų; nuo 30 iki 60 litų – valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstai gų administracijos vadovams, už pakartotinį pažeidimą – nuo 60 iki 120 litų.
Dienos telegrafas Santuokos. Klaipėdos savivaldybės Ci vilinės metrikacijos skyriuje šiandien tuoksis 11 porų. Žiedus sumainys Ana Ši pačiova ir Nikolaj Mančak (12 val.), Eve lina Šlepavičiutė ir Vidas Tamašaus kas (12.30 val.), Aleksandra Maslijevič ir Aleksandr Zaicev (12.40 val.), Viktori ja Terechova ir Valentinas Skersis (12.50 val.), Simona Steponavičiūtė ir Laurynas Gustys (13 val.), Reda Dobrovolskytė ir Dalius Savickas (13.20 val.), Elena Baten kov ir Vitaly Rudshtein (13.30 val.), Irina Žanova ir Oleg Kazadojev (13.40 val.), Li na Stachovaitė ir Vitalijus Remėza (13.50 val.), Rūta Klemanskienė ir Virgilijus Ja siulis (14 val.), Airida Strėlytė ir Edmun das Rupkus (14.10 val.). Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje užregist ruotos 12 klaipėdiečių mirtys. Mirė Sta nislava Mačulskienė (g. 1919 m.), Rožė Liesienė (g. 1921 m.), Izabelė Juozaitie nė (g. 1923 m.), Aleksej Rašutin (g. 1926 m.), Genovaitė Bačiliūnienė (g. 1926 m.), Irena Jankauskienė (g. 1933 m.), Stanis lava Bašermanienė (g. 1935 m.), Eduar das Narbutas (g. 1939 m.), Piotr Vasiljev (g. 1942 m.), Janina Regina Augienė (g. 1944 m.), Aleksandr Efros (g. 1953 m.), Ri ta Sysaitė (g. 1960 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Genovaitė Bačiliūnienė, Stanislava Ba šermanienė, Janina Regina Augienė, Irena Jankauskienė, Piotr Vasiljev, Alek sandr Efros, rytoj – Sofija Stupelienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Stanislava Mačulskienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 8 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 5 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 45 iškvietimų.
m ybės
rograma Iš čia ledrogėmis bus vykstama ant Kur šių marių ledo. 13 val. – Neringos sporto mokyklos prieigose (Lotmiškio g. 2) bus atidaryti Žiemos pramogų parkas, „Stintapūkio vaišių alėja“ ir „Užgavėnių krantinė“. 14.30 val. – „Stintapūkio vaišių alėjoje“ vyks blynų kepimo varžybos „Stintapū kio garduolis“. 19.30 val. – Nidos kultūros ir turizmo
informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4) vyks koncertas, bus pristatyta kuršiškų kostiumų kolekcija.
Sveikuoliai: šeštadienį ruoniai tradiciškai panirs į ledinę jūrą.
„Palangos stinta 2012“ Šiandien nuo 8 iki 13 val. ant jūros til to vyks stintų meškeriojimo varžybos
12.45 val. – koncertas „Žvejų liaudies
melodijos-1“.
2012“ atidarymas.
13 val. – Stintų ordino riterių regalijų įteikimo ceremonija.
12.30 val. – stintų barbekiu čempionato
13 val. – stintų barbekiu čempiona
12 val. – šventės „Palangos stinta
miesto kultūros žmonės, bendra darbiaudami su „Bėdų turgaus“ redaktoriais.
Vytauto Petriko nuotr.
atidarymas Jūratės ir Kastyčio skvere.
to žuvienės ragavimas Jūratės ir Kas tyčio skvere.
13.30 val. – stintų barbekiu čempio nato 1-o patiekalo ragavimas Jūratės ir Kastyčio skvere.
15 val. – didžiosios ruonių žiemos
14 val. – inkaro kilnojimo rungtis.
nato dalyvių eitynės ir nugalėtojų ap dovanojimai. 17.15 val. – stintų valgymo čempio natas.
14.30 val. – koncertas „Žvejų liau
dies melodijos-2“.
maudynės prie jūros tilto. 16.45 val. – stintų barbekiu čempio
4
ĹĄeĹĄtadienis, vasario 18, 2012
miestas
IĹĄÂraÂdiÂmai pelÂno neÂneÂĹĄa „Dar lauÂkiu ir svaÂjoÂju 1 apie iĹĄÂraÂdiÂmo nauÂdÄ…. Ta Ä?iau tai paÂsiekÂti nÄ—Âra jau toks sparÂ
tus ir lengÂvas keÂlias. ProbÂleÂma ta, kad ne viÂsi poÂtenÂciaÂlĹŤs inÂvesÂtuoÂto jai ĹžiÂno apie maÂno iĹĄÂraÂdiÂmÄ…. Be to, neÂtuÂriu praÂdiÂnio kaÂpiÂtaÂlo suÂkur ti proÂtoÂtiÂpĹłâ€œ, – proÂbleÂmas varÂdi jo S.KuÂdaÂrausÂkas. Jis teiÂgÄ—, kad jo iĹĄÂraÂdiÂmas ga li bĹŤÂti paÂnauÂdoÂtas laÂbai ÄŻvaiÂriuoÂse ÄŻrenÂgiÂniuoÂse. VieÂnas toÂkiĹł – ĹĄal dyÂtuÂvo kompÂreÂsoÂrius. „PaÂnauÂdo jus maÂno iĹĄÂraÂdiÂmo paÂgrinÂdu su kurÂtus kompÂreÂsoÂrius, ĹĄalÂdyÂtuÂvas bĹŤÂtĹł ekoÂnoÂmiĹĄÂkesÂnis, tyÂliau veik tĹłâ€œ, – tvirÂtiÂno paÂĹĄneÂkoÂvas. Jo iĹĄÂraÂdiÂmÄ… esÄ… gaÂliÂma paÂnauÂdoÂti gaÂmiÂnant oro konÂdiÂcioÂnieÂrius, kil noÂjaÂmuoÂsius kompÂreÂsoÂrius, hibÂri diÂnius auÂtoÂmoÂbiÂlius.
ViÂtaÂliÂja FreiÂtaÂkaiÂtÄ—:
Kur kas nauÂdinÂgiau paÂtenÂtuoÂti ne ga miÂnius ar jĹł gaÂmy bos bĹŤÂdus, o preÂkÄ—s ĹženkÂlus. „BÄ—Âda ta, kad ypaÄ? auÂtoÂmoÂbiÂliĹł praÂmoÂnÄ—Âje doÂmiÂnuoÂja giÂganÂtai, to dÄ—l ÄŻ jÄ… praÂsiÂbrauÂti sveÂtiÂmiems yra beÂveik neÄŻÂmaÂnoÂma. GaÂliu drÄ…Âsiai paÂsaÂkyÂti, jog kur kas lengÂviau yra kÄ… nors iĹĄÂrasÂti, nei rasÂti, kas tuos iĹĄÂraÂdiÂmus priÂtaiÂkyÂtĹł praÂktiÂkoÂje. ToÂdÄ—l reaÂliai ÄŻdieÂgiaÂmi vos keÂli pro cenÂtai LieÂtuÂvoÂje paÂtenÂtuoÂtĹł iĹĄÂraÂdi mĹłâ€œ, – dÄ—sÂtÄ— S.KuÂdaÂrausÂkas.
nÄ— vieÂno saÂvo kĹŤÂriÂnio. „Tris iĹĄÂra diÂmus jau esu atÂĹĄauÂkÄ™s, paÂtenÂtas jiems paÂnaiÂkinÂtas. TieÂsiog su jais ÄŻlinÂdau ne ÄŻ saÂvo sriÂtÄŻ. Du iĹĄÂraÂdiÂmus esu paÂsiÂliÂkÄ™s, nes paÂgal tas techÂno loÂgiÂjas ir dirÂbu“, – teiÂgÄ— S.KlaÂpa tausÂkas. Jo iĹĄÂraÂdiÂmai – laipÂtaÂtaÂkis ir jo gaÂmyÂbos bĹŤÂdas bei siÂja ir jos gaÂmyÂbos bĹŤÂdas. Jis gaiÂliÂsi, jog ĹĄiuos saÂvo iĹĄÂraÂdiÂmus paÂtenÂtaÂvo. „PriÂsiauÂgiÂnau konÂkuÂren tĹł, ir visÂkas. Kai teiÂki iĹĄÂraÂdiÂmÄ… paÂten tuoÂti, jÄŻ paÂleiÂdi ÄŻ viÂsuoÂmeÂnÄ™, toÂdÄ—l bet kas gaÂli paÂskaiÂtyÂti iĹĄÂraÂdiÂmo apÂraÂĹĄy mÄ… ir jÄŻ priÂtaiÂkyÂti reaÂliai. NeÂbeÂno riu tos rekÂlaÂmos, nes tik konÂkuÂrenÂtĹł dauÂgiau tuÂrÄ—Âsiu ir paÂts be darÂbo lik siu“, – neiÂgiaÂmÄ… iĹĄÂraÂdiÂmĹł paÂtenÂtaÂvi mo puÂsÄ™ atÂskleiÂdÄ— S.KlaÂpaÂtausÂkas. UĹžÂpaÂtenÂtaÂvo peÂleÂniÂnÄ™
„NieÂko uĹž tÄ… iĹĄÂraÂdiÂmÄ… neÂgaÂvau, tik daug proÂbleÂmĹł, rĹŤÂpesÂÄ?iĹł ir nuo stoÂliĹłâ€œ, – neÂslÄ—ÂpÄ— klaiÂpÄ—ÂdieÂtis Mar tin DauÂkanÂtas, kuÂris yra iĹĄÂraÂdiÂmo – vienÂkarÂtiÂnÄ—s peÂleÂniÂnÄ—s – auÂtoÂrius. Jis teiÂgÄ—, kad peÂleÂniÂnÄ™ suÂkĹŤÂrÄ—, nes tiÂkÄ—ÂjoÂsi, kad ĹžmoÂnÄ—ms jos bus reiÂkaÂlinÂgos. ToÂkios peÂleÂniÂnÄ—s vaÂsa rÄ… buÂvo daÂliÂjaÂmos pliaÂĹžuoÂse, taip paÂplĹŤÂdiÂmius sieÂkiant iĹĄÂgelÂbÄ—Âti nuo nuoÂrĹŤÂkĹł. „IĹĄ ĹžmoÂniĹł iĹĄÂgirÂdoÂme tĹŤksÂtan Ä?ius paÂdÄ—Âkos ĹžoÂdĹžiĹł, taÂÄ?iau neÂpa vyÂko suÂsiÂkalÂbÄ—Âti su valÂdiÂninÂkais. Jie Ä—mÄ— aiĹĄÂkinÂti, kad neÂtuÂri piÂniÂgĹł pirkÂti tĹł peÂleÂniÂniĹł ir daÂlyÂti jĹł plia ŞuoÂse. TaÂÄ?iau maÂnau, kad tai tik neÂnoÂras sprÄ™sÂti proÂbleÂmÄ…, juk jei tos peÂleÂniÂnÄ—s bĹŤÂtĹł daÂliÂjaÂmos, tuo met reiÂkÄ—ÂtĹł iĹĄÂleisÂti maÂĹžiau piÂniÂgĹł paÂplĹŤÂdiÂmiams vaÂlyÂti“, – nuoÂmo nÄ™ reiĹĄÂkÄ— M.DauÂkanÂtas. PakÂlaus tas, koÂdÄ—l jis paÂtenÂtaÂvo saÂvo iĹĄÂra diÂmÄ…, paÂĹĄneÂkoÂvas atÂsaÂkÄ—, jog elÂgÄ—Âsi laÂbai praÂgmaÂtiĹĄÂkai. „NoÂrÄ—ÂjoÂsi ap siÂsauÂgoÂti. Juk gaÂminÂsiu peÂleÂniÂnes, jas daÂlyÂsiu, galÂbĹŤt jas pirks paÂjĹŤÂ rio saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s, o taÂda ateis koks nors dÄ—ÂdÄ—, uĹžÂpaÂtenÂtuos toÂkÄŻ iĹĄÂraÂdi mÄ… ir suÂsiÂĹžers viÂsÄ… pelÂną“, – teiÂgÄ— M.DauÂkanÂtas. TaÂÄ?iau jis neÂslÄ—ÂpÄ—, jog ir uĹžÂpa tenÂtaÂvus iĹĄÂraÂdiÂmÄ… neÂpaÂvyÂko uŞ dirbÂti nÄ— liÂto, o teÂko skaiÂÄ?iuoÂti ne menÂkus nuoÂstoÂlius.
IĹĄauÂgiÂno konÂkuÂrenÂtĹł
PenÂkiĹł iĹĄÂraÂdiÂmĹł auÂtoÂrius klaiÂpÄ—Â dieÂtis SauÂlius KlaÂpaÂtausÂkas tvir tiÂno, jog ateiÂtyÂje neÂbeÂpaÂtenÂtuos
TuÂri teiÂsiÂniĹł reiÂkaÂlĹł
BendÂroÂvÄ—s „JaÂviÂnė“, kuÂri taip pat yra uĹžÂpaÂtenÂtaÂvuÂsi ne vieÂnÄ… atÂraÂdiÂ
Komentaras
VyÂginÂtas GonÂtis
MoksÂl iÂn inÂk Ĺł sÄ…ÂjunÂgos insÂt iÂtuÂto vaÂdoÂvas
M „„GaÂmiÂnys: tarp klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iĹł iĹĄÂraÂdiÂmĹł, kuÂrie yra uĹžÂpaÂtenÂtuoÂti, – ir duoÂnos
rĹŤĹĄis.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
mÄ… – duoÂniÂnius skreÂbuÂÄ?ius, pliÂky tos teĹĄÂlos meÂduoÂlÄŻ, neÂpliÂkyÂtos teĹĄÂlos meÂdaiÂniĹł gaÂmyÂbos bĹŤÂdÄ…, kvieÂtiÂnu kĹł reÂcepÂtĹŤÂrÄ… – diÂrekÂtoÂrÄ— ViÂtaÂliÂja FreiÂtaÂkaiÂtÄ— tvirÂtiÂno, jog kur kas nau dinÂgiau paÂtenÂtuoÂti ne gaÂmiÂnius ar jĹł gaÂmyÂbos bĹŤÂdus, o preÂkÄ—s ĹženkÂlus. „Kai suÂkuÂriaÂme gaÂmiÂnÄŻ, jam su teiÂkiaÂme paÂvaÂdiÂniÂmÄ…, jÄŻ bĹŤÂtiÂnai uĹžÂpaÂtenÂtuoÂjaÂme. MĹŤÂsĹł viÂsuoÂme nÄ—Âje laÂbai gaÂjus yra plaÂgiÂjaÂviÂmas ir ypaÄ? tĹł proÂdukÂtĹł, kuÂrie ÄŻsiÂtvirÂtiÂna rinÂkoÂje ir tuÂri saÂvo verÂtę“, – teiÂgÄ— V.FreiÂtaÂkaiÂtÄ—. Jos ĹžoÂdĹžiais, konÂkuÂrenÂtai paÂsta ruoÂju meÂtu saÂvo gaÂmiÂnius laÂbai pa mÄ—Âgo vaÂdinÂti duoÂniuÂkais. „DÄ—l ĹĄio paÂvaÂdiÂniÂmo nauÂdoÂjiÂmo su kiÂtoÂmis bendÂroÂvÄ—Âmis tuÂriÂme teiÂsiÂniĹł rei kaÂlĹł, nes saÂvo preÂkÄ—s ĹženkÂlÄ… esa me apÂsauÂgoÂję“, – teiÂgÄ— „JaÂviÂnÄ—s“ diÂrekÂtoÂrÄ—. Ji tiÂkiÂno, jog bendÂroÂvÄ— atÂsiÂsaÂkÄ— suÂmaÂnyÂmĹł paÂtenÂtuoÂti iĹĄÂraÂdiÂmus, kuÂrie yra suÂsiÂjÄ™ su skaÂnÄ—sÂtĹł gaÂmy bos bĹŤÂdais. PrieÂĹžasÂtis – paÂtenÂtaÂvi mo proÂceÂsas laÂbai suÂdÄ—ÂtinÂgas, o fi nanÂsiÂnÄ—s nauÂdos nÄ—Âra.
paÄ—ÂmÄ— kreÂdiÂtÄ…, kuÂrio neÂbeÂsuÂgeÂbÄ—Âjo iĹĄÂmoÂkÄ—Âti. Be to, uĹž keÂliĹł tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł liÂtĹł koÂmuÂnaÂliÂniĹł paÂslauÂgĹł skoÂlas klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?io buÂtas buÂvo areĹĄÂtuoÂtas ir parÂduoÂtas iĹĄ varÂĹžyÂtiÂniĹł. LieÂtuÂvoÂje per meÂtus uĹžÂreÂgist ruoÂjaÂma apie 100 nauÂjĹł iĹĄÂraÂdiÂmĹł, taÂÄ?iau skaiÂÄ?iuoÂjaÂma, jog tik apie 10 proÂc. iĹĄ jĹł ÄŻgyÂvenÂdiÂnaÂma pra ktiÂkoÂje. LieÂtuÂviai neÂvenÂgia eksÂpe riÂmenÂtuoÂti viÂsoÂse gyÂveÂniÂmo sriÂty se. ToÂdÄ—l tauÂtieÂÄ?iai yra uĹžÂpaÂtenÂtaÂvÄ™ galÂviÂjĹł galÂvos apÂdanÂgaÂlÄ…, oĹžÂkĹł pie no sĹŤÂrÄŻ, viĹĄÂtĹł leÂsaÂlÄ…, piÂcos teĹĄÂlÄ…, maÂsaÂlÄ… dugÂniÂnÄ—ms ĹžuÂvims gauÂdyÂti, vaisÂtaÂĹžoÂliĹł rinÂkiÂnius, veiÂdo raukĹĄÂ liĹł reÂgeÂneÂraÂviÂmo bĹŤÂdÄ…, hiÂgieÂniĹĄÂkÄ… uniÂtaÂzo sÄ—ÂdyÂnÄ—s uĹžÂkloÂtÄ…, komÂpiu teÂrio peÂlÄ™ akÂlieÂsiems, sporÂtiÂnÄŻ bu meÂranÂgÄ…, ginÂtaÂriÂnÄŻ maÂsaÂĹžiÂnÄŻ staÂlÄ….
PaÄ—ÂmÄ— kreÂdiÂtÄ…
BeÂne dauÂgiauÂsia iĹĄÂraÂdiÂmĹł tarp klai pÄ—ÂdieÂÄ?iĹł yra uĹžÂpaÂtenÂtaÂvÄ™s I.Ĺ e chovÂcoÂvas. TaÂÄ?iau jie jam fiÂnanÂsiÂnÄ—s neÂprikÂlauÂsoÂmyÂbÄ—s neÂsuÂteiÂkÄ—. Prie ťinÂgai – vyÂras ÄŻklimÂpo ÄŻ skoÂlas. KeÂliĹł deÂĹĄimÂÄ?iĹł iĹĄÂraÂdiÂmĹł auÂtoÂriĹł beÂne laÂbiauÂsiai iĹĄÂgarÂsiÂno sapÂroÂpe lio (dumbÂlo, kuÂris tamÂpa orÂgaÂniÂne trÄ…ÂĹĄa) poÂpuÂliaÂriÂniÂmas. TeiÂgiaÂma, jog ĹžmoÂgus, noÂrÄ—Âda mas ÄŻdiegÂti saÂvo iĹĄÂraÂdiÂmÄ… ir uĹžÂdirbÂti,
es esaÂme peÂreiÂnaÂmo sios ekoÂnoÂm iÂkos ĹĄaÂl is, kuÂri daug meÂtĹł neÂtuÂrÄ—Â jo gaÂl iÂmyÂb Ä—s nauÂdoÂt is viÂso paÂsauÂl io iĹĄÂraÂdiÂmais ir techÂnoÂlo giÂjoÂmis. Kai ĹĄi gaÂliÂmyÂbÄ— atÂsiÂraÂdo, mĹŤÂ sĹł versÂl iÂn inÂkams ekoÂnoÂmiĹĄÂkai daug lengÂviau paÂnauÂdoÂt i jau seÂniai iĹĄÂdirb tas ir nauÂdoÂjaÂmas techÂnoÂloÂg iÂjas nei kurÂt i nauÂjas. Jei yra iĹĄÂraÂd iÂmo paÂten tas, tai neÂreiĹĄÂk ia, kad gaÂliÂma iĹĄÂspaus ti nauÂdos. ReiÂk ia neÂmaÂĹžai inÂvesÂt uo ti, kad tas paÂtenÂtas virsÂtĹł pelÂnu. O jei nuÂsiÂperÂk i veiÂk ianÂÄ?iÄ… techÂnoÂloÂg iÂjÄ…, tai yra iĹĄÂkart. ToÂdÄ—l LieÂtuÂvos versÂlui daug lengÂviau ir pelÂninÂgiau nauÂdoÂti iĹĄÂdirb tas techÂnoÂloÂgiÂjas. Tad dauÂgiau dÄ—Âme sio ir skiÂriaÂma uĹžÂsieÂnio, o ne vieÂtiÂniĹł ĹžiÂniĹł paÂnauÂdoÂjiÂmui. Be to, LieÂtuÂvos iĹĄÂ raÂdiÂmai suÂdaÂro laÂbai maÂŞą daÂlÄŻ viÂso pa sauÂlio iĹĄÂraÂdiÂmĹł, toÂdÄ—l tiÂkÄ—Âtis, kad bus nauÂdoÂjaÂmi vieÂtiÂniai iĹĄÂraÂdiÂmai, yra la bai sunÂku. Dar vieÂna prieÂĹžasÂtis – vers lo ir moksÂlo ryÂĹĄys yra neÂpaÂkanÂkaÂmas, o paÂts moksÂlas neÂtuÂri joÂkiĹł fiÂnanÂsiÂniĹł gaÂliÂmyÂbiĹł diegÂti saÂvo iĹĄÂraÂdiÂmĹł. ReiÂkia, kad moksÂliÂninÂkai dirbÂtĹł versÂle, tuoÂmet ir atÂsiÂrasÂtĹł gyÂvas ryÂĹĄys. MaÂnau, laiÂkui bÄ—Âgant, kai mĹŤÂsĹł ekoÂnoÂmiÂniai paÂjÄ—Âgu mai diÂdÄ—s, siÂtuaÂciÂja tikÂrai keiÂsis, moks lo ir versÂlo sÄ…ÂveiÂka stipÂrÄ—s, ir visÂkas po truÂpuÂtÄŻ geÂrÄ—s. TaÂÄ?iau tam reiÂkia laiÂko.
KlaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iĹł iĹĄÂraÂdiÂmai* „„SauÂgos dirÂŞų paÂnauÂdoÂjiÂmas; „„SapÂroÂpeÂlio trÄ…ÂĹĄos ir jĹł gaÂviÂmo bĹŤÂdas; „„PriepÂlauÂkos kranÂtiÂnÄ—s reÂkonstÂrukÂciÂ
jos bĹŤÂdas;
„„DurÂpiĹł gaÂvyÂbos ir briÂkeÂtĹł forÂmaÂviÂ
mo ÄŻrenÂgiÂnys;
„„FonÂtaÂno ÄŻrenÂgiÂnys; „„PlĹŤÂduÂriuoÂjanÂti kilÂnoÂjaÂma kroÂviÂniÂnÄ—
„„TerÂmobÂranÂduoÂliÂnÄ—s reakÂciÂjos valÂdyÂ
mo bĹŤÂdas;
„„PlyÂteÂliĹł kliÂjai ir kliÂjaÂviÂmo jais bĹŤÂdas; „„GrunÂtÄ… siurÂbianÂtis eĹžekÂtoÂriÂnis ÄŻrenÂ
giÂnys;
„„NafÂtos proÂdukÂtĹł vaÂlyÂmo nuo grunÂ
to ÄŻrenÂgiÂnys;
„„DuoÂnos gaÂmiÂnys;
platÂforÂma;
„„KaÂnaÂliÂzaÂciÂjos vaÂlyÂmo ÄŻrenÂgiÂnys;
„„PrieÂtaiÂsas neÂĹĄvaÂruÂmams suÂrinkÂti;
„„SÄ—dÂlazÂdÄ—;
„„LeÂdĹł inÂdeÂlis;
„„ElektÂroÂdiaÂliÂzaÂtoÂrius;
„„StuÂbuÂro temÂpiÂmo ÄŻrenÂgiÂnys;
„„PriepÂlauÂkos kranÂtiÂnÄ—s reÂkonstÂraÂviÂ
„„DeĹĄÂros su vaizÂdu skerspÂjĹŤÂvyÂje gaÂmyÂ
bos bĹŤÂdas;
mo bĹŤÂdas ir ÄŻrenÂgiÂnys;
„„AuÂtoÂmoÂbiÂliĹł gaÂbeÂniÂmo ÄŻrenÂgiÂnys;
„„StikÂlo paÂkeÂtĹł sanÂdÄ—ÂliaÂviÂmo ir trans „„TeÂleÂbanÂko paÂslauÂgos sauÂguÂmo sisÂ
porÂtaÂviÂmo ÄŻrenÂgiÂnys;
teÂma;
„„KonÂsoÂliÂnÄ— paÂkoÂpa ir jos gaÂmyÂbos bĹŤÂdas; „„LaÂko suÂdÄ—Âtis;
SĹŠ NOUe EBJ OPT
ANĂžELIKOS CHOLINOS
kovo 12 d. 18 val. GastroliĹł rÄ—mÄ—jai
„„FiÂnanÂsiÂnis atÂsiÂskaiÂtyÂmo bĹŤÂdas;
„„PaÂraÂpeÂtiÂnis gaubÂtas;
„„SkysÂÄ?io inÂjekÂtaÂviÂmo ÄŻ grÄ™ÂĹžiÂnÄŻ bĹŤÂdas;
„„PerÂkeÂliaÂma tvoÂra;
„„AmÂpeÂro jÄ—Âgos elektÂros geÂneÂraÂtoÂrius „„ĎrenÂgiÂnys bioÂduÂjoms iĹĄ orÂgaÂniÂniĹł atÂ
arÂba vaÂrikÂlis;
lieÂkĹł gaÂminÂti;
„„AmorÂtiÂzuoÂjanÂtis ratÂlanÂkis, skirÂtas au „„ĎrenÂgiÂnys vamzÂdyÂnĹł ertÂmei ir viÂdiÂ
toÂmoÂbiÂliĹł arÂba kiÂtĹł transÂporÂto prieÂmo niam paÂvirÂĹĄiui vaÂlyÂti; niĹł raÂtĹł gaÂmyÂbai; „„PrieÂtaiÂsas plasÂtiÂkiÂnÄ—ms grindÂjuos tÄ—ms pjauÂti uĹžÂsiÂduoÂtu kamÂpu; „„ŠilÂdyÂmo ÄŻrenÂgiÂnys;
Ă? O K I O T E AT R A S
Žvejų kultōros rōmai, Klaipėda
„„BaÂteÂriÂja plĹŤÂduÂrams;
„„VÄ—ÂjiÂnis laiÂvo vaÂryÂtuÂvas;
„„SaÂviÂgyÂnos bĹŤÂdas ir prieÂmoÂnÄ—;
„„HidÂroÂreakÂtyÂviÂnis laiÂvo vaÂrikÂlis;
„„KomÂp oÂz iÂc iÂj a gyÂd oÂm oÂs ioms vo „„LaiÂvo korÂpuÂso staÂtyÂbos bĹŤÂdas;
nioms;
„„BeÂlaiÂdĹžio elektÂros enerÂgiÂjos perÂdaÂviÂ
RĹŤmĹł kasos tel. 8 46 300118. Bilietus galima ÄŻsigyti visose Bilietai Lt kasose bei rezervuoti www.bilietai.lt
mo sisÂteÂma;
Su „Laisvalaikio“ kortele
–15 % nuolaida 2 bilietams
„„PokÂraÂniÂnis keÂlias; „„SÄ—Âjos bĹŤÂdas;
„„PersÂtaÂtoÂmas staÂtiÂnys su antÂĹžeÂmiÂniais „„KauÂlĹł apÂdoÂroÂjiÂmo chiÂrurÂgiÂnis instÂruÂ
paÂmaÂtais;
„„ŠiltÂnaÂmio paÂmaÂtas ir jo gaÂmyÂbos bĹŤÂdas;
menÂtas.
*Ĺ altinis: ValsÂtyÂbiÂnio paÂtenÂtĹł biuÂro duoÂmeÂnĹł baÂzÄ—.
5
ŠEŠTADIENIS, vasario 18, 2012
šeštadienio interviu
Laimėjęs bilietą į Klaipėdą
K
Mokėsi Zapyškio aštuonmetėje
mokykloje. Nuo devintos klasės mokėsi Kau
no 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Po to studijos Kauno politechnikos
institute Automatikos fakultete, pra moninės elektronikos specialybė. Darbas pramoninės žūklės labora
torijoje, Klaipėdos 1-ojoje transpor to įmonėje, tarnyba Tarybinėje ar mijoje Palangos radiolokacinės sto ties viršininku, darbas „Sirijaus“ ga mykloje, Vakarų pramonės ir finan sų korporacijoje, bendrovėje „Klaipė dos mediena“, Klaipėdos miesto sa vivaldybės administracijoje, įmonė je „Klaipėdos vanduo“.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Valtimi su trimis merginomis
– Kaip atsidūrėte Klaipėdoje? – Baigiau Kauno politechnikos ins titutą. Tais laikais buvo paskyrimai į darbą. Dėl Klaipėdos konkuravo me dviese, aš laimėjau. Pati pirmoji kelionė į čia taip pat buvo labai ne tradicinė. Atplaukiau valtimi. 1975 m. liepos vidury susikniedijau val tį, įsisodinau žmoną, seserį, žmo nos draugę ir leidomės Nemunu že myn, po to – Minijos upe, Vilhelmo kanalu atplaukėme iki Klaipėdos trečiosios vandenvietės, toliau ka nalas buvo užtvertas. Valtį prišvar tavau prie krantinės ir, simboliška, kad po kelių dešimtmečių atėjau dirbti į „Klaipėdos vandenį“. – Kiek laiko plaukėte? – Iki Klaipėdos nuo Zapyškio Ne munu – apie 250 km, kreiserinis valties greitis apie 30 km/val., tai turėjome plaukti apie 8 val., bet kai pamatydavome piliakalnį, valtį tempdavome ant kranto, užlipda vome pažiūrėti. Taigi kelionė truko apie dvi paras. – Ar dar kartą plaukėte tuo pa čiu maršrutu? – Ne, nors vis svajoju plaukti. Tą ke lionę mes esame kartoję automobi liais. Norėdami parodyti anūkams, kas ten yra įžymaus ir gražaus, bet, žinoma, važiuojant automobiliu ne taip gražu, kaip plaukiant. – Kaip pasirodė tos pačios vie tos po daugybės metų, kas pa sikeitė? – Pasikeitė ir į gerąją pusę. Veliuo nos piliakalnio laipteliai padirb dinti kur kas geresni, nei buvo ka dais, Raudonės pilyje yra mokykla, bet ten įleidžia į bokštą, vaikai par davinėja molines lenteles su pilies atvaizdu. Na, o Vitėnų pilis, ku ri mano vaikystės laikais buvo ap griuvusi, dabar restauruota. Saky čiau, paveldas prižiūrėtas. Elektriniai prietaisai žūklei
– Kokia jūsų pirmoji darbovie tė? – Oficialus pavadinimas – Pramo ninės žūklės eksperimentinio konst ravimo biuro Klaipėdos filialas.
Gimė 1953 m. gegužės 26 d. Zapyš
kyje (Kauno r.).
laipėdietis Leonas Ma kūnas jau aštuntus me tus vadovauja bendro vei „Klaipėdos vanduo“. Uostamiestyje dirba ir gyvena be veik keturis dešimtmečius. Kaip pats pasakoja, dėl paskyrimo dirbti Klaipėdoje buvo konkurencija. Čia pirmąkart atvyko savo paties su lopyta valtimi, upėmis įveikęs 250 km. Ir tai ne vienintelė avantiūra – L.Makūnas savo balkono daugiabu tyje buvo įkurdinęs bites.
– Ar esate senas klaipėdietis? – Klaipėdietis jau 37-erius metus, tačiau gimęs Zapyškyje, ant Nemu no kranto. Prisiminus senąjį Klai pėdos pavadinimą Memel, kuris reiškia Nemuną, galima sakyti, kad gimiau prie Klaipėdos. Zapyškis ži nomas miestelis Lietuvoje su garsia gotikine bažnyčia.
Vizitinė kortelė
Žmona Liudmila, du sūnūs, ketu
ri anūkai. Pritapo: L.Makūnas į uostamiestį pateko nukonkuravęs savo kolegą ir čia gyvena jau beveik keturiasdešimt
metų.
Vytauto Petriko nuotr.
Paprastai kalbant, tai – elektros žūklės laboratorija, kuri buvo šalia Jūrų muziejaus, dabar ten yra Bal tijos žuvų išteklių tyrimų laborato rija. Darbas buvo labai įdomus. – Tai ką jūs veikėte įmonėje to kiu keistu pavadinimu? – Ten buvo kuriami elektros žūk lės prietaisai. Tuo laiku buvo mažo galingumo žvejybos laivai ir, kai jie vilkdavo tralą, žuvys, pakliuvusios į tralo žiotis, plaukdavo kartu su tra lu. Echolotai rodo, kad po laivu yra žuvų, vadinasi, tralas bus pilnas. Tačiau kai tralą pradeda traukti į laivą, laivo greitis sumažėja, žu vys išplaukia iš tralo ir jį ištraukia tuščią. Tai inžinieriai sugalvojo pa
Buvau pasida ręs lengvus dau giaaukščius avilius, atsivežiau į balko ną, bitės iš balko no skraidė į parką ir rinko liepų medų. statyti elektrodus prie tralo žiočių ir per juos paleisti elektros impul sus, kurie apsvaigintų žuvis, kad jos nebegalėtų pasprukti. Tokius prietaisus ir gaminome. Tyrinėjo me, kaip žuvis veikia elektros srovė. Pasiekdavome anodinį efektą, žuvys plaukdavo prie teigiamo elektrodo. Remiantis šia idėja, pradėti gaminti brakonierių žūklės prietaisai. Pir mieji buvo kaip tik pagaminti toje mano darbovietėje. – Ne specialistui net sunku įsi vaizduoti, kiek visokių gudry bių reikia, norint suginti žuvis į tralą. – Tralų elektrifikavimas vis dėl to nebuvo labai efektyvus. Ilgai niui buvo pradėti statyti didesni žvejybos laivai. Jie tralą traukdavo plaukdami dideliu greičiu ir jiems elektros poreikis tapo nebeaktua lus. Žuvys nesugebėdavo ištrūkti iš tralo, nes jis buvo tempiamas grei čiau nei jos plaukdavo. Taip jūrinė elektros žūklė užgeso.
ti vamzdžiu Minijos vandenį tiesiai į vandenvietę, nes Minijos vanduo yra gerokai saugesnis ir švaresnis nei Vilhelmo kanalo. Bitynas daugiabučio balkone
Plaukte: pirmą kartą į Klaipėdą L.Makūnas Nemunu iš Zapyškio at
plaukė valtimi, upėmis įveikęs 250 km.
– Kai jūs dirbote Pramoninės žūklės eksperimentinio konst ravimo biuro filiale, pradėjo statyti ir Lietuvos jūrų muzie jų? – Kaip tik kitais metais pradė jo statyti. Netikėjome, kad muzie jus taps toks populiarus. Tai tik rai buvo labai sėkminga avantiūra. Reikia pasidžiaugti, kad tuomečiai Klaipėdos vadovai tai sugalvojo ir įgyvendino. Rūpestis dėl vandens
– Kiek laiko dirbate įmonėje „Klaipėdos vanduo“? – Septynerius su puse metų. – Prieš gerą dešimtmetį visuo menėje dar kildavo ginčų dėl Trečiosios vandenvietės van dens kokybės. Kas per tą laiką pasikeitė? – Trečiosios vandenvietės vanduo yra problemiškas. Galima sakyti, kad Minijos vanduo atiteka Vilhel mo kanalu, bet iš tikrųjų tas kana las driekiasi per pelkes, infiltruojasi į kanalą ir užteršia jį pelkių organi niais junginiais. Prieš septynerius metus buvo įdiegta nauja vandens valymo sistema, ir vanduo tapo švarus, o iki tol gyventojų namus jis pasiekdavo geltonas, nes būdavo iš filtruojamas tik per gruntą ir dezin fekuojamas chloru, nes tai pavirši
Asmeninio archyvo nuotr.
nis vanduo. Atvirai buvo kalbama, kad dezinfekuoti reikia, bet dezin fekavimas yra pavojingas, nes ta me vandenyje yra per daug teršalų. Dabar, kai yra atliekamas chemi nis valymas, tų kenksmingų jungi nių jau nebėra. Bet cheminis valy mas reikalauja labai daug dėmesio, jei sugestų koks dozatorius, vanduo jau būtų nekokybiškas. – Vadinasi, vandenvietė – la bai svarbus strateginis objek tas. Piktavaliai gali jį panaudo ti ir negeriems tikslams. – Taip, toks pavojus yra. Tačiau saugumas užtikrinamas, mūsų dar buotojai nuolat kontroliuoja kanalo vandenį, kokių jame yra teršalų, kai vandenį išsiurbiame iš infiltracinių laukų, jo kokybė taip pat yra tikri nama. Tikrinama ir po visų chemi nių valymo procedūrų. Nuolat ma tuojamas vandens laidumas, jei jis padidėja, vadinasi, atsirado kaž kokių teršalų. Tada ieškome, kas gi ten atsirado. – Bet juk tarybiniais laikais ne buvo tokios valymo sistemos, o žmonės gėrė tą patį Trečiosios vandenvietės vandenį? – Jau tarybiniais laikais buvo su prasta, kad šitas vanduo yra ne saugus, buvo ieškoma būdų, kaip jį išvalyti. Turime net tų laikų moks linę studiją. Buvo numatyta atves
– Esate bitininkas. Kaip susi domėjote tuo ir ar bitininkyste įmanoma verstis mieste? – Mūsų šeimoje niekada bičių ne buvo, bet mano vyriausioji sesuo netoli Ariogalos dirbo mokytoja ir gyveno pas tokį žmogų, kuris au gino bites. Jis jai padovanojo bičių avilį. Ji parsivežė tą avilį į Zapyš kį. Tuo metu aš buvau vyriausias vyras šeimoje, tad ėmiausi pri žiūrėti bites. Taip ir prasidėjo – nuo vieno avilio. Kai po institu to atvykau į Klaipėdą, kurį laiką bites prižiūrėdavau tik nuvažia vęs į Zapyškį, paskui gavau so dą Dituvoje ir bites perkėliau te nai. Paskui kraustėmės iš Dituvos į Klaipėdą, iš Klaipėdos – į Skini jos sodų bendriją. – Kur Klaipėdoje laikėte bites? – Gyvenau tada dar Sportinin kų gatvėje. Mano bendradarbis iš „Sirijaus“ gamyklos gyveno prie pat stadiono, tai bites laikiau pas jį. Bet paskui įsivėliau į avantiūrą. Buvau pasigaminęs lengvus dau giaaukščius avilius, atsivežiau į balkoną, bitės iš balkono skraidė į parką ir rinko liepų medų. – O kaimynai nepastebėjo? – Iš pradžių nepastebėjo. Bet, kai išsukau medų, ten pat ir palikau meduotas vaško plokšteles, kad bi tės išlaižytų, tai jau kaimynai pa matė ir liepė išsikraustyti. – Ar tikrai bičių produktai yra labai maistingi? – Medus padeda sužadinti jėgas, suteikia energijos, žiedadulkės su stiprina imunitetą. Raugintos žie dadulkės – bičių duona, biologiškai dar aktyvesnės, bičių pikis dezinfe kuojamai, gydomai veikia. Naudo jamas odos ligoms gydyti bičių pie nelis, bičių nuodai tinka įvairioms ligoms gydyti. Dar labai teigiamai veikia avilio kvapas, kuriame mai šosi žiedadulkių, medaus kvapai. Bičių produktai gal ir ne panacėja, bet tikrai labai naudingi.
6
šeštadienis, vasario 18, 2012
sportas Sporto telegrafas
Krepšinis. Šiandien 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) – Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės. Žais Klaipėdos „NaftosUniversiteto“ ir Joniškio „Delikateso“ komandos. Futbolas. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Baltijos šalių salės futbolo lygos antrasis turas, kuriame žais Klaipėdos „Nauticos“, Kaliningrado „SKO“ ir Gusevo (Kaliningrado sritis) komandos. 16 val. žais „Nautica“ ir „SKO“, 17.10 val. „SKO“ ir „Gusev“, 18.20 val. „Nautica“ ir „Gusev“. Badmintonas. Melnragės sporto salėje (Burių g. 19) nuo 11 val. prasidės badmintono maratonas, kuriame gali žaisti visi norintys. Jis truks iki vėlaus vakaro. Kviečia. Šiandien Melnragės miške bus rengiamas antrasis „Snaigės“ slidinėjimo žygio etapas. Startas nuo 11 iki 13 val. Melnragės centre. Bus paruoštos dvi trasos: apie 4 km (pradedantiesiems) ir apie 7 km (labiau patyrusiems). Renginio dalyviai trasoje susipažins su unikaliu, niekur neįtekančiu upeliu, „Trijų kryžių“ kompleksu, senąja promenada ir kitais objektais. Pusfinaliai. Universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) šiandien vyks Klaipėdos salės futbolo 2-osios lygos čempionato pusfinalio kovos. 20.30 val. rungtyniaus „Vakarų Baltija“ ir Gargždų pramogos-Taškas“, 21.30 val. susitiks „Klaipėdos FM“ ir „LCC“. Laureatai. Moksleivių krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ berniukų kamuolio varymo – slalomo rungtyje maloniai nudžiugino Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinis Martynas Miškinis. Jis finale pranoko vilnietį Ernestą Kazjaniną iš Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos. Merginų snaiperių konkurse antrąją vietą užėmė uostamiesčio atstovė Agnė Černeckytė. Ji finale nusileido antrus metus paeiliui taikliausios krepšininkės vardą iškovojusiai marijampolietei Gretai Tamašauskaitei. Mergaičių baudų metimo konkurse antra buvo ir Ieva Šerpetytė. Už klaipėdietę taikliau baudas metė tik Olivija Barzdaitė iš Panevėžio.
„Nikė“ – šešta Europoje Klaipėdos „Nikės“ jaunieji lengvaatlečiai sėkmingai debiutavo Europos kroso klubų čempionų taurės varžybose Ispanijoje. Pirmą kartą šalies sporto istorijoje jose dalyvavę vaikinai užėmė šeštą vietą tarp 14 klubų.
Česlovas Kavarza
Greitakojai: jaunieji atletai, užėmę šeštą vietą, maloniai nustebino lengvosios atletikos specialistus.
Kastelonės „Grau“ parke susirinko 368 atletai iš 25 Europos šalių. Jie 6 km trasoje kovojo dėl individualių ir komandinių laurų. „Noriu pasidžiaugti tokiu jaunimo pasiekimu, nes būtent tokį rezultatą vaikinai sugebėjo parodyti po sunkaus šešerių metų darbo. Drąsiai galiu teigti, jog komandai, kad taptų brandi ir pajėgi kovoti su geriausiomis bei pripažintomis Europoje komandomis, prireikė kroso takelius minti tiek laiko“, – džiaugėsi treneris Mindaugas Krakys.
Greičiausiai tarp „Nikės“ narių bėgęs Dominykas Butkevičius distanciją įveikė per 19 min. 1 sek. Mantas Kuliauskas sugaišo – 19 min. 8 sek., Povilas Raguckas 19 min. 41 sek., Rimgaudas Morkūnas – 20 min. 5 sek., Andrius Šliapcevas – 20 min. 23 sek., Lukas Jasinskas – 21 min. 11 sek. „Nikės“ bėgikai užnugary paliko pajėgius Belgijos, Italijos, Olandijos, Airijos, Lenkijos, Danijos sportininkus. Anot M.Krakio, daugiau nei penkerius metus „Nikės“ viduti-
c.kavarza@kl.lt
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos „Lemminkainen“ žaidėjos, vakar namie 94:83 įveikusios Šiaulių „Rūtą“, iškovojo 12-ąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate.
Ataka: M.Grigalauskytė (su kamuoliu) buvo viena rezultatyviausių žai-
dėjų.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Komandų įskaita 1. „SportLisboa e Benfica“ (Portugalija) 2. „Zauralec“ (Rusija) 3. „Fenerbahce“ (Turkija) 4. „Playas deCastellon“ 5. „AjBloiz-Onzain“ 6. „Nikė“
Sunki klaipėdiečių pergalė prieš „Rūtą“
Dviračių sportas. Daugiadienių dviratininkų lenktynių „Tour of Oman 2012“ trečiame etape dešimtas finišavo bei devintąją vietą bendrojoje įskaitoje išsaugojo „Garmin-Barracuda“ ekipai atstovaujantis Ramūnas Navardauskas. Aidis Kruopis („GreenEdge Cycling Team“) buvo 89-as, o bendrojoje įskaitoje iš 113-osios pozicijos pakilo į 107-ąją. Izraelyje. Tel Avivo „Maccabi Electra“ ekipos krepšininkai vėl iškovojo Izraelio taurę. Jie 82:69 turnyro finale įveikė Rišon Leziono „Maccabi“ klubą. Į pergalę „Maccabi Electra“ klubą vedė Keithas Langfordas, pelnęs 21 tašką. Izraelio sostinės klubas taurę iškovojo 39-ą kartą.
nių ir ilgų nuotolių bėgikai įrodinėjo, kad jie stipriausi Lietuvoje. Tik iškovojus šalies klubų čempiono vardą jie galėjo atstovauti Lietuvai ir Klaipėdai Europos klubų taurės varžybose. „Daugeliui atletų šios varžybos buvo pirmas rimtas egzaminas. Ir dar ne bet kur, o Europos arenoje. Klaipėdiečiai buvo vienais ar dviem metais jaunesni už kitų komandų sportininkus, bet tai nesukliudė komandai užimti aukštą šeštąją vietą“, – pabrėžė treneris.
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
Vytauto Petriko nuotr.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
Priešpaskutinę – septintąją vietą užimančios viešnios net tris kėlinius tampė nervus žiūrovams ir klaipėdiečių ekipos strategui Daliui Ubartui, prieš varžybas sulaukusiam sveikinimų 42-ojo gimtadienio proga. Baigiantis trečiajam kėliniui, po Sandros Baliutavičiūtės tritaškio, baudų ir dvitaškio šiaulietės pirmavo 59:56, 61:59, 63:61. Tačiau baigiantis ketvirčiui uostamiesčio merginos persvėrė rezultatą, o paskutiniojo kėlinio pradžia parodė, kas pastaraisiais metais čempionate iškovojo sidabro medalius. Per pirmąsias minutes laimėjusios tarpsnį 12:2, „Lemminkainen“ krepšininkės nuramino viešnias.
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Rungtynių statistika „Lemminkainen“ – „Rūta“ 94:83 (20:10, 24:27, 22:26, 28:20). M.Grigalauskytė ir G.Gutkauskaitė po 16, I.Visgaudaitė 14, L.Aglinskaitė 11, J.Šarovka ir J.Bungaitė po 10, R.Milieškienė 9, S.Vaitkutė ir K.Druskytė po 4/V.Kapylova 24, S.Baliutavičiūtė 20, L.Panasiuk 13, S.Kuodienė 12.
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
„Taupėme jėgas ir siekėme laimėti žaidžiant visoms krepšininkėms, – kodėl taip sunkiai klostėsi varžybos, teisinosi D.Ubartas. – Šeštadienį mūsų laukia labai svarbi kova su „Sirenomis“, o kai kurioms merginoms tai bus ketvirtosios rungtynės šią savaitę.“ Treneris prisipažino, kad tikėjosi lengvesnės pergalės ir apgailestavo, kad jo auklėtinės buvo suteikusios varžovėms vilties laimėti. Iškovojusios 12 pergalę, klaipėdietės šiandien baigs LMKL čempionato trečiąjį ratą.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt
397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, vasario 18, 2012
lietuva
VRM skandalai – ne naujiena Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jai pa valdžios institucijos yra vienos tų valsty bės žinybų, kuriose per pastaruosius dvi dešimt nepriklausomybės metų įvyko itin daug garsiai nuskambėjusių istorijų.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Buvo KGB įgaliotinis
Dabartiniai ministro Raimundo Palaičio nesutarimai su Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais tikrai nėra pirmi skandalingai pagarsėję atvejai VRM sistemoje. Jau pats pirmas atkurtos Lietuvos valstybės vidaus reika lų ministras Marijonas Misiukonis buvo ir tebėra prieštaringai vertina mas iki šiol. Sovietiniais metais jis buvo saugumo tarnybos KGB ope ratyvinis įgaliotinis. Tai M.Misiu koniui primenama ir dabar. Tiesa, jis niekada neslėpė šios savo biografijos detalės, o atkūrus nepriklausomybę karštai ją parėmė ir gynė. Todėl M.Misiukoniui buvo patikėta kurį laiką po Kovo 11-osios likti VRM vadovu. Bet 1991-ųjų viduryje M.Misiu koniui teko pasitraukti iš trečiosios Vyriausybės. Iš jo atsistatydinti pa reikalavo tuometis premjeras Ge diminas Vagnorius, nes šis neno rėjo savo vadovaujamame Ministrų kabinete turėti buvusių KGB ben dradarbių. Vėliau M.Misiukonis dar ne kartą bloguoju minėtas pa triotiškai nusiteikusių lietuvių. Se suo Nijolė Sadūnaitė netgi atsisakė prezidento Valdo Adamkaus skirto ordino, nes aukštą valstybės apdo vanojimą už aktyvų darbą neprik lausomybės aušroje gavo ir buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos valsty bės vidaus reikalų ministras. „Lietuvoje mafijos nėra“
1992–1996 m. penktoje ir šešto je Vyriausybėse vidaus reikalų mi nistru dirbo Romasis Vaitiekūnas. Jis iš pareigų pasitraukė tik su liūd nai pagarsėjusiu premjeru Adolfu Šleževičiumi, kurio aktyvus šali ninkas buvo.
Laikais, kai Lietuvoje siautėjo organizuoto nusikalstamumo gru puotės, VRM vadovas R.Vaitiekū nas pagarsėjo savo ištarta fraze, kad „Lietuvoje mafij os nėra“. Pastaruoju metu šis buvęs vi daus reikalų ministras buvo vienas iš bankrutavusio „Snoro“ banko valdybos narių. Vidmantas Žiemelis, 1996– 1998 m. būdamas VRM vadovu aš tuntoje Vyriausybėje, įsivėlė į ne sutarimus su antrą kartą premjeru buvusiu G.Vagnoriumi ir dėl to bu vo priverstas atsistatydinti 1998ųjų pavasarį.
Dėl panašių aplin kybių pernai buvo priverstas atsistaty dinti kitas policijos generalinis komisa ras – V.Telyčėnas. Tuom et V.Žiem el is parod ė G.Vagnoriui savo pavaldinių su rinktą medžiagą apie Elektrėnuo se įsikūrusios įmonės „Baltics SHEM“ veiklą tarpininkaujant Bal tarusijos ir Lietuvos energetikams bei nedelsiant iš premjero favo rito tapo atstumtuoju ir turėjo su triukšmu palikti ministro postą. Pastaruoju metu V.Žiemelio ir G.Vagnoriaus bendradarbiavimas atsinaujinęs. Jie abu yra eksprem jero vadovaujamos Krikščionių partijos nariai. Išpūstas burbulas subliūško
Socialdemokratas Juozas Bernatonis iš vidaus reikalų ministrų atsistaty dino 2003 m. pavasarį po nevyku siai sukelto triukšmo dėl vadinamo jo neteisėto klausymosi ir duomenų
Teko padirbėti Dėl Rusijos bombonešių Tu-22M skrydžių virš Baltijos jūros iš Šiau lių aviacijos bazės penktadienį bu vo pakelti du NATO naikintuvai. Tai pranešė Krašto apsaugos mi nisterija.
„Ryte buvo pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys vokie čių naikintuvai, kurie identifikavo ir palydėjo du Rusijos Tu-22M or laivius, skrendančius virš Baltijos jūros“, – BNS sakė krašto apsau gos ministrės atstovė spaudai Ug nė Naujokaitytė. Pasak jos, apie šį skrydį Krašto apsaugos ministerija žinojo, Ru sijos orlaivių skrydis vyko pagal planą. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas BNS sakė, kad Lat
vija gavo duomenų apie Rusijos su rengtas plataus masto karines pra tybas. Jis neatmetė, kad tai gali būti susiję su šiandien Latvijoje vyks tančiu referendumu dėl rusų kaip valstybinės kalbos statuso. „Ketiname aiškintis diplomati niais kanalais, ar Rusija gali suteikti papildomos ir detalesnės informa cijos, telpančios į NATO ir Rusijos bendradarbiavimo rėmus, kad būtų išvengta tolesnių nesusipratimų“, – kalbėjo A.Pabrikas. „Negavus detalesnių paaiškini mų dėl šių pratybų tikslų, Latvijos gyventojams gali susidaryti įspū dis, kad Rusijos strateginės karinės pratybos ir referendumas Latvijoje susiję“, – kalbėjo ministras. BNS inf.
Tradicija: VRM ir jai pavaldžiose institucijose netrūko nei skandalų, nei atleidimų iš pareigų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
rinkimo. J.Bernatonis tuometinį po licijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių apkaltino, kad šis ir jo vadovaujama institucija neteisėtai seka, renka informaciją apie kai ku riuos aukštus pareigūnus, įskaitant premjerą Algirdą Brazauską. Skan dalas subliūško, Seimo laikinajai ty rimo komisijai, vadovaujamai Aloyzo Sakalo, užstojus policijos generali nį komisarą. Ministras J.Bernatonis netrukus neteko posto. Dabar jis yra diplomatas. Raimondas Šukys ėjo vidaus rei kalų ministro pareigas keturiolik toje Vyriausybėje, vadovaujamo je Gedimino Kirkilo. Tačiau 2007 m. gruodį R.Šukys buvo priverstas atsistatydinti iš ministrų po to, kai girtas policininkas Šiaurės Lietu voje suvažinėjo tris mažamečius. Kartu atsistatydino ir policijos generalinis komisaras V.Grigaravi čius. Tuomet, iškart po nelaimės, R.Šukys pareikalavo, kad policijos vadovas pasitrauktų. Šis atsisakė. Prezidentas V.Adamkus šiuos ne sutarimus išsprendė saliamoniškai – teko atsistatydinti ir V.Grigaravi čiui, ir R.Šukiui. Pastarasis išliko politikoje, dabar yra sveikatos apsaugos ministras. Dėl panašių aplinkybių – girtų policininkų siautėjimo keliuose – pernai buvo priverstas atsistaty
dinti kitas policijos generalinis ko misaras – Vizgirdas Telyčėnas.
vimo laikais buvo atleista daugu ma teisėsaugos vadovų, paskirtų G.Vagnoriaus.
Išdirbo tik kelis mėnesius
Dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra nepriklausoma instituci ja, tačiau iki 2000 m. tai buvo VRM padalinys. Tuomet netrūko vidaus reikalų ministrų ir STT vadovų ne sutarimų. Pirmasis STT vadovavo tuometis vidaus reikalų viceminist ras, buvęs prokuratūros ypatingų jų bylų tardytojas Juozas Gaudutis, vidaus reikalų ministro V.Žiemelio aplinkos žmogus. Nuo pat pradžių įtarinėta, kad įkuriant STT siekta ne tiek kovoti su korupcija, kiek poli tinių tikslų – pajungti Vyriausybei visas specialiąsias tarnybas, o jei tai nepavyktų, bent jau nustekenti tas, kurios jai nepavaldžios. Kai tik posto neteko V.Žieme lis, įkandin jo atsistatydino ir STT vadovas J.Gaudutis, nes nerado bendros kalbos nei su tuomečiu premjeru, nei su nauju ministru. Naujuoju STT vadovu 1999-ųjų kovą buvo paskirtas senas G.Vag noriaus pažįstamas, Vadovybės apsaugos departamento direkto rius Andrius Pečkys, tačiau jis tar nybai vadovavo vos kelis mėnesius ir paslaptingai atsistatydino tų pat metų liepą. Sklandė gandai, kad Rolando Pakso pirmojo premjera
Laimėjo teismą
Po to, kai 2008 m. pabaigoje VRM pradėjo vadovauti dabartinis mi nistras R.Palaitis, jis beveik iškart ėmė valyti sau pavaldžios siste mos koridorius. Buvęs Valstybės tarnybos departamento prie VRM vadovas, socialdemokratas Osval das Šarmavičius atleistas 2010-ųjų kovą už „netinkamą pareigų atliki mą“. Tačiau po pusantrų metų jis laimėjo teismą dėl sugrąžinimo į darbą ir kompensacijos išmokėji mo. Bet jau pačią pirmąją sugrąži nimo į darbą dieną parašė prašymą atleisti jį iš pareigų. FNTT tebėra pavaldi VRM. Buvęs ilgametis FNTT vadas Romualdas Boreika 2010 m. pavasarį atsistaty dino, nes to pareikalavo Preziden tė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius. Institucija buvo apkaltinta neefektyviu darbu, po litikavimu. Netrukus po konkur so naujuoju FNTT direktoriumi bu vo paskirtas Vitalijus Gailius. Kaip paaiškėjo, neilgam. Šiomis dienomis dėl skandalingai pagarsėjusių vykdo mo tarnybinio patikrinimo rezultatų ir dėl ministro pareikšto nepasitikė jimo V.Gailius neteko pareigų.
8
šeštadienis, vasario 18, 2012
10p.
Wh.Houston: pakilimų ir nuopuolių istorija.
v
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Akis už akį, dantis už da Ar Iranas keršija Izraeliui už branduolinės fizikos specialistų nužudymą? O gal Izraelio diplomatai, kuriuos bandyta šią savai tę susprogdinti, tapo provokacijos aukomis? Taikiniai – fizikai
Mįslė: ar šios savaitės sprogimai Indijoje ir Tailande – Irano kerštas už
šalies fizikų žudynes, o gal provokacija?
„Scanpix“ nuotr.
Klausimų daug, atsakymų ma žai. Regis, tiesos pasaulis apskritai neišgirs. Ypač jei tarp iraniečių ir žydų iš tiesų vyksta slaptas karas. Nuo 2009 m. Irane imti grobti ir žudyti šalies branduolinės fizikos specialistai. Šią savaitę nugriau dėjo virtinė sprogimų, kurių taiki niais buvo Izraelio diplomatai. Scenarijus panašus, kaip žudant iraniečius mokslininkus, – mag netu prie automobilių tvirtinamos bombos, paslaptingi asmenys, pri taisantys užtaisus. Irane per pastaruosius dvejus metus buvo įvykdytos keturios to kios žmogžudystės. Naujausias sprogimas Teherane įvyko šių me tų sausio pradžioje. Nužudytasis – 32-ejų Teherano universiteto profe sorius Mostafa Ahmadi-Roshanas, Natanzo urano sodrinimo gamyk los vienas vadovų. Du užpuolikai, atvažiavę prie taikinio motociklu, pritaisė bombą ant mokslininko „Peugeot 405“ automobilio, o kai jis užvedė automobilį, išlėkė į orą. M.Ahm ad i-Rosh an as baig ė prestižinį Teherano Sharifo tech
nologijos universitetą, Natanze dirbo komercijos direktoriaus pa vaduotoju, taigi buvo vienas sod rinimo gamyklos vadovų.
Pastaruoju metu Vi durinių Rytų regio ne įtampa kaip rei kiant išaugo.
Išpuoliai prieš iraniečius prasi dėjo 2009 m. Tada Maliko al Ash taro universiteto Teherane moks lininkas Shahramas Amiri teigė buvęs pagrobtas per piligriminę kelionę į Saudo Arabiją ir nuga bentas į JAV. Pasak vyro, jam buvo siūloma 50 mln. dolerių už tai, kad jis vie šai meluotų apie Irano branduolinę programą. Tiesa, tada Iranas ofi cialiai neigė, kad Sh.Amiri susijęs su šalies branduoline programa. Sh.Amiri pasisekė labiau nei Teherano universiteto profeso riui Massoudui Ali Mohamma
di, Shahido Beheshti universiteto branduolinės inžinerijos fakulte to dėstytojui Majidui Shahriari ir mokslininkui Darioushui Rezai. Vi si trys buvo nužudyti per pastaruo sius dvejus metus. Fereydoonas Abbasi-Davani ir jo žmona per sprogimą buvo su žeisti. Įsiutino žmogžudystės
Irane pasikėsinimai į fizikos spe cialistus sukėlė pasipiktinimo ban gą. Teheranas žodžių į vatą nevy niojo, tiesiogiai apkaltino žydus, britus ir amerikiečius rengus są mokslus. Londonas ir Vašingtonas katego riškai neigė prisidėję prie civilių žu dynių, o Izraelis nei patvirtino galimą šalies slaptosios tarnybos „Mossad“ dalyvavimą, nei tai paneigė. Izraelis ramiai reagavo ir tuomet, kai Irane buvo paskleistas paslap tingas kompiuterinis virusas, ku riuo atakuoti Irano branduoliniai objektai. Vėliau į Prancūzijos dienraštį „Le Figaro“ neva iš neįvardytų JAV pa reigūnų nutekėjo informacija, esą
Paslaptingasis Irano branduolinės programos Prancūzijos dienraštis „Le Mon de“ klausia – kas vadovauja Irano branduolinės bombos kūrimo pro gramai?
Mohsenas Fakrizadehas, kuriam 50 metų, kaip rašo prancūzų dienraš tis, kruopščiai slepiamas nuo pa šalinių akių. Nenuostabu. Jis – viena svar biausių figūrų Irane. Nors yra fi zikas, taip pat jis – vienos Islamo revoliucijos gvardijos brigados ge nerolas. Užtenka pasakyti, kad šio vyro darbas ir gyvenimas paslėptas po devyniais užraktais. Juk, kaip tei gia „Le Monde“, Irano valdžia sle pia, jog apskritai kuria branduoli nį ginklą. M.Fakrizadehas vadovauja jaut riausiai branduolinės programos daliai – ginklo kūrimui. Šis vyras veikiausiai yra pagrindinis Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ tai kinys. Izraelio agentams per pasta ruosius metus pavyko sumedžio ti kelis Irano fizikos specialistus,
tiesa, jie tebuvo didelės koman dos nariai. Vienas dienraščio kalbintas Va karų ekspertas sakė, kad M.Fakri zadehas – atribotas nuo pasaulio. Niekas nėra bandęs susitik ti su M.Fakrizadehu, išskyrus Ol li Heinoneną. Suomių ekspertas nuo 2003 iki 2010 m. vadovavo kelioms tarptautinėms branduo linėms inspekcijoms Irane. Pasak jo, nesutikęs M.Fakrizadeho apie Irano branduolinę programą visko nesužinosi. Anot „Le Monde“, kelerius me tus Tarptautinės atominės energe tikos agentūros (TATENA) atsto vai prašė Irano leisti pakalbėti su M.Fakrizadehu. Tačiau, kaip sako O.Heinonenas, jis būtų nustebęs, jei pastaroji inspekcija, kuri nese niai lankėsi Irane, būtų prisikasusi iki M.Fakrizadeho. Suomis pridūrė: „Ypač nuo to laiko, kai Irano valdžia ėmė įtari nėti TATENA, jog remiantis šios organizacijos ataskaitomis žudo mi šalies fizikai.“
O.Hein on en as pab rėž ė, kad 2008 m. jam buvo nušvitusi ga limybė susitikti su M.Fakrizade hu, kai šis pats išsakė norą išdės tyti savo nuomonę interviu. Tačiau tada, kaip pasakojo Suomijos eks pertas, susitikimas neįvyko, nes Irano valdžia nurodė, kad moksli ninkas – nepasiekiamas. „Le Monde“ tęsia, kad M.Fakri zadeho slapyvardis ankstesniame
jo darbe buvo „Orchidėja“. Jis kilęs iš pavadinimo Teherano Orchidėjų gatvės, kurioje stūksojo buvusios mokslininko darbovietės pastatas. Būtent čia 2000–2003 m. bu vo vystomas vadinamasis projek tas 111, kurio tikslas – branduoli nės bombos kūrimas. Vėliau centre dirbę mokslininkai buvo išskirstyti po įvairius universitetus ir institu tus, siekiant paslėpti programą.
„Le Monde“ primena, kad kuriant JAV branduolinę bombą paslapties šydas gaubė ir Roberto Oppenhei merio gyvenimą. Jis buvo įžymiojo Manhatano projekto vadovas. Tie sa, dienraščio tvirtinimu, M.Fakri zadehas nėra kaip R.Oppenheime ris, žymus mokslininkas. Spėjama, kad iranietis yra pro gramos vadybininkas, vadovau jantis 600 mokslininkų koman
600
mokslininkų, kaip spėjama, dirba Irano atominiuose objektuose.
Saugumas: niekas niekuomet nėra nei matęs, nei girdėjęs apie paslaptingu
9
šeštadienis, vasario 18, 2012
pasaulis Nuteistas teroristas
Apiplėšė muziejų
25 metų Nigerijos pilietis Umaras Farou kas Abdulmutallabas, 2009 m. per Ka lėdas nesėkmingai mėginęs susprogdin ti savo kelnaitėse paslėptą bombą JAV keleiviniame lėktuve, kuriuo skrido 289 žmonės, ketvirtadienį buvo nuteistas ka lėti iki gyvos galvos be teisės kada nors būti paleistas. Mirtininkas sprogdinto jas teisme tvirtino vykdantis Dievo valią bausti musulmonų engėjus.
Ginkluoti kaukėti nusikaltėliai, paėmę įkaite apsaugos darbuotoją, vakar anks ti ryte iš Olimpijos muziejaus Graikijos pietuose pavogė 60 senovinių ekspo natų. Pavogta dirbinių iš bronzos ir mo lio, auksinių žiedų. Pasak Olimpijos me ro Thymijo Kotzijo, eksponatai neįkaino jami. Po šio incidento kultūros ministras Pavlas Gerulanas pateikė atsistatydini mo prašymą.
13
Rusijos policininkų žuvo per susirėmimus su kovotojais Čečėnijos ir Dagestano pasienyje.
antį? „Mossad“ slapta palaiko ryšius su kai kuriomis organizacijomis Irane, viena jų – Liaudies mudžahedinų organizacija (MEK). Teigta, kad MEK talkino žydų agentams žudant fizikus. Tačiau įrodymų nebuvo. Maža to, tiek MEK, tiek Irano vyriausybė gan dus paneigė. Irano aukščiausio vadovo aja tolos Ali Khamenei patarėjas Mo hammadas Javadas Larijani tuo metu teigė: „Izraelis niekuomet nebuvo užmezgęs tiesioginio ryšio su Irano visuomene, kuriai, beje, priklauso ir MEK nariai.“ MEK taip pat pareiškė, kad „kal tinimai – visiškas melas“. Kaltinimai Iranui
Šią savaitę kaltinimai mesti Iranui. Neva Teheranas organizavo koor dinuotas atakas prieš žydus Dely je, Bankoke ir Tbilisyje. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Iranas parodė savo tikrąjį veidą. „Šį kartą Irano teroristinė veik la buvo parodyta visiems“, – rė žė B.Netanyahu. Kartu jis apkalti no Teheraną „kenkiant nekaltiems diplomatams visame pasaulyje“. Anksčiau Izraelio vyriausybės vadovas yra pabrėžęs: „Prie šių iš puolių prisidėjo Iranas. Jis yra di džiausias terorizmo eksportuoto jas pasaulyje.“ Indijos pareigūnai po to, kai buvo susprogdintas žydų
Nepasiduoda: Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nevengia kartoti, kad niekas, net karinis smūgis, nesukliudys jo šaliai įvykdyti bran
duolinės programos.
diplomato automobilis, teigė ban dysią rasti įrodymų, kad prie iš puolio nagus prikišo Iranas. Delyje sprogus po automobiliu padėtai bombai buvo sužeisti ke turi žmonės, tarp jų – vieno diplo mato žmona. Tailando pareigūnai dėl žlugusio sąmokslo apkaltino
tėvas dai, kurie yra išmėtyti po visą Irano teritoriją. Antai Markas Fitzpatrickas, Irano branduolinės programos ekspertas iš Tarptautinio strate ginių studijų instituto Londone, M.Fakrizadehą palygino su Pa kistano branduolinės programos tėvu Abdulu Qadeeru Khanu. „Manau, kad M.Fakrizade has galėtų būti vadinamas Irano
A.Q.Khanu“, – kalbėjo eksper tas. Pasak jo, abu šie kūrėjai ne tik dalyvavo kūriant bombą, bet ir rūpinosi, kad kūrėjams nieko netrūktų. Tiesa, skirtingai nei A.Q.Kha nas, M.Fakrizadehas nesikrauna turtų parduodamas technolo gines paslaptis kitoms pasaulio šalims.
us Irano branduolinės programos kūrėjus.
„Le Monde“ inf.
„Scanpix“ nuotr.
du įtariamus sprogdintojus iranie čius. Bankoke antradienį per spro gimus buvo sužeisti keturi civiliai tailandiečiai. Sprogimai prasidėjo, kai viename name tikriausiai per klaidą užsidegė slaptas sprogme nų sandėlis. Vieno sprogimo banga nutraukė koją iraniečiui, kuris pa bėgo nešdamasis į granatas pana šius daiktus. Panaši bomba pirmadienį rasta po automobiliu Tbilisyje. Tiesa, ji buvo neutralizuota. Pats Iranas kaltinimus rengus teroro aktus paneigė. „Mes smer kiame bet kokias teroristų atakas“, – trumpai atsakė Raminas Meh manparsatas, Irano užsienio rei kalų ministerijos atstovas. Įtampa tarp kaimynų
Šią savaitę netrūko ne tik Tel Avivo ir Teherano konfliktų, tačiau ir ira niečių bei azerbaidžaniečių ginčų. Pastaruosius Iranas apkaltino tal kinus žudant šalies fizikus. Į Irano užsienio reikalų minis teriją pirmadienį teko prisistaty ti Azerbaidžano ambasadoriui Ja vanshirui Akhundovui. Jam buvo įteikta protesto nota. Teheranas pareiškė, kad Azerbai džano politinis elitas, beje, pasta ruoju metu palaikantis itin gerus santykius su Izraeliu ir JAV, padėjo į tėvynę grįžti žydų agentams, kurie, kaip teigiama, pastaraisiais metais organizavo kelių Irano branduolinės fizikos specialistų nužudymus. Baku kategoriškai paneigė kalti nimus. Azerbaidžano užsienio rei
„Scanpix“ nuotr.
kalų ministerijos atstovas Elma nas Abdullajevas atrėžė, kad Irano reakcija buvo absurdiška. Be to, jis pridūrė, kad pats Iranas bandė organizuoti sąmokslą Azer baidžane. Praėjusį mėnesį Azerbaidžano pareigūnai teigė šalyje sulaikę du su Irano slaptosiomis tarnybomis siejamus asmenis, kurie, kaip pra nešta, rengė pasikėsinimą į Izraelio ambasadorių ir vieną rabiną. Ruošiasi karui?
Kad ir ką sakytų Izraelio bei Irano pareigūnai, niekas negali įrody ti, kas iš tiesų atsakingas už tero ro aktus šią savaitę ir Irano fizikos specialistų nužudymą. Iranas pastaruoju metu spau džiamas į kampą, todėl didžiulis pasipiktinimas, kuris kilo šalyje po fizikų žudynių, galėjo paska tinti valdžią imtis keršto. Kita vertus, galbūt teroro aktai šią savaitę buvo bandymas padi dinti įtampą? Pastaruoju metu Vi durinių Rytų regione ji kaip rei kiant išaugo. Politikai ir ekspertai svarsto, ar prieš Iraną nebus panaudota ka rinė jėga. Apie galimą smūgį Irano branduoliniams objektams nema žai kalbėjo Tel Avivas, jo teigimu, po kurio laiko šių strateginių taš kų nebus įmanoma pasiekti smū giais iš oro. Tačiau žydai delsia. Kai kurie ekspertai ir žiniasklaidai susku bo tvirtinti, kad Izraelis siekia JAV pritarimo, o Vašingtonas į kari
nius smūgius žiūri skeptiškai. Šią savaitę buvo paskelbta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ va das Tamiras Fredo viešėdamas JAV bandė išsiaiškinti, kaip Vašingto nas reaguotų į karinį smūgį Irano branduoliniams objektams, jei Iz raelis imtųsi vienašališkų veiks mų. Tačiau už Atlanto jam neva te ko nusivilti. Esą Vašingtonas, pa sak neofic ialių šaltinių, net nebu vo palankiai nusiteikęs ir dėl slaptų Izraelio operacijų Irane, nors bu vusio JAV vadovo George’o Busho valdymo metais amerikiečių spe cialiosios tarnybos aktyviai daly vavo tokiuose veiksmuose. Galiausiai, kad Irano klausimas kol kas apsiriboja ekonominėmis sankcijomis, regis, neoficialiai pa tvirtino ir Barackas Obama, kai pa reiškė, kad apie Izraelio planus jis nieko nežino. B.Obama interviu televizijos ka nalui NBC sakė: „Nemanau, kad Izraelis jau priėmė sprendimą to lesnių veiksmų dėl Irano klausi mu.“ Europos atstovai taip pat rami no, kad Vašingtonas apie karinius smūgius nekalba, ir tai – „žurna listų fantazijos“. Vokietijos gynybos ministras Thomas de Maizière’as laikraščiui „Frankfurter Allgemeine“ šią sa vaitę sakė: „Aš asmeniškai kalbė jausi su Leonu Panetta (CŽV va das – red. past.), jis nekalbėjo apie smūgius Iranui pavasarį.“ Parengė Valentinas Beržiūnas
10
šeštadienis, vasario 18, 2012
pasaulis Geriausios 2011 m. nuotraukos Pagrindinį prestižinio fotožurna listikos konkurso „World Press Photo“ apdovanojimą pelnė is panas Samuelis Aranda. Jo nuo trauka (kairėje), kurioje mote ris laiko giminaitį, sužeistą per protestus Jemene, pripažin ta geriausia 2011 m. nuotrau ka. Ji, anot vertintojų, geriausiai atspindi skausmą, kuris lydė jo Arabų pavasario revoliucijas. Prestižinius apdovanojimus iš vi so gavo 57 fotografai iš 24 šalių.
Pakilimų ir nuopuolių ist
Išvertė iš posto Skandalų persekiojamas Vokieti jos prezidentas Christianas Wulf fas vakar paskelbė atsistatydinan tis iš valstybės vadovo posto, praė jus parai po to, kai prokurorai pa prašė parlamento panaikinti jo tei sinę neliečiamybę.
„Šiandien atsistatydinu iš fede ralinio prezidento posto, kad kuo greičiau atlaisvinčiau vietą įpė diniui“, – Ch.Wulffas pareiškė kreipdamasis per televiziją iš pre zidento rezidencijos Berlyne. „Padariau klaidų, bet visada bu vau sąžiningas“, – pridūrė jis. Ket virtadienį Vokietijos prokurorai pa reikalavo, kad būtų panaikinta 52 metų Ch.Wulffo teisinė neliečiamy bė, siekiant ištirti įtarimus, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Politikas sulaukė kaltinimų dėl paskolos, paimtos iš draugo vers lininko žmonos, ir mėginimo už kirsti kelią, kad informacija apie šį reikalą nebūtų paskelbta laikrašty je „Bild“. Pasak apžvalgininkų, preziden to pasitraukimas taps dar viena vi daus politikos problema Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuriai tenka vadovauti sprendžiant Eu ropos skolų krizę. BNS inf.
Dujos pigs ne visiems Rusijos gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ vidutiniškai 10 proc. su mažino dujų kainą Europos klien tams, su kuriais sudarytos ilgalai kės sutartys. Lietuva į šį sąrašą ne pateko.
„Gazprom“ viceprezidentas Alek sandras Medvedevas pareiškė, kad grupė sutiko sumažinti kainą, bet atmetė klientų raginimus atsisaky ti dujų ir naftos kainų susiejimo. Nuolaida padaryta po derybų su kai kuriais didžiausiais „Gazprom“ klientais, įskaitant Prancūzijos „GDF Suez“, Vokietijos „Wingas“, Slovakijos SPP ir Turkijos „Botas“. „Lietuvos dujos“ pranešė, kad Lietuvai dujų kaina kol kas nema žėja. Sumažinimas atspindi esminius pokyčius, kurie pastaraisiais metais gerokai pertvarkė pasaulio energi jos rinkas. JAV didėjant skalūnų dujų gavybai, anksčiau JAV rinkai skirtos suskystintų gamtinių du jų (SGD) siuntos buvo nukreiptos į Europą, ir kainos Europos neatidė liotinų sandorių rinkoje sumažėjo. BNS inf.
Angelo balsas, avinėlio širdis, liūto dvasia ir deivės esybė. Tokią Wh.Houston prisimins gerbėjai, draugai ir artimieji. Ir netgi nevykėlis buvęs vyras, daugelio kaltinamas tuo, kad sugriovė jai gyvenimą. Vaikiškos svajonės
Aktorė ir dainininkė, kuri praėju sį šeštadienį buvo rasta negyva Los Andželo viešbučio numerio vo nioje, šiandien bus palaidota gim tajame Naujajame Džersyje. Lai dotuvių ceremonija vyks Niuarko Naujosios Vilties baptistų bažny čioje, kur prasidėjo Wh.Houston muzikinė karjera ir ėmė skleistis jos talentas, o būdama vienuolikos ji sudainavo pirmuosius solo. Ce remonija bus uždara, nes šeima, trisdešimčiai metų atidavusi savo dukrą ir seserį publikai, nori pabū ti su ja viena. Nuo vaikystės Wh.Houston bu vo apsupta muzikos. Jos motina ir pusseserė yra ritmenbliuzo ir gos pelo muzikos stilių dainininkės, o ką jau kalbėti apie krikštamotę – soulo karaliene tituluojamą Arethą Franklin. Tiesa, Henry W.Hamiltonas, iki šiol vadovaujantis Ist Orindžo pradinei mokyklai, kurioje mokėsi Wh.Houston, nesitikėjo iš jos di delių pasiekimų. „Niekada nemaniau, kad ji turi potencialą tapti garsia dainininke, – prisipažino 73 metų direktorius. – Maniau, kad jos brolis Gary turi didesnį potencialą.“ Dabar mokykla turi Wh.Hous ton vardą. Kartu su ja užaugusi Helena Hollinshed gerai prisime na jųdviejų vaikystės pasivaikščio jimus Elmvudo parke, maudynes tvenkinyje, o kiek užaugus – pasi sėdėjimus „McDonald’s“ restora ne Dodo gatvėje, kuris vėliau virto Naujo Pasižadėjimo bažnyčia. „Kad ir kur eidavome, ji vi suomet dainuodavo, – prisimi nė H.Hollinshed. – Mėgdavome vaidinti, pakaitomis atlikdavome scenas iš televizijos. Tiesiog bu vome vaikai, kurie svajojo tapti dainininkais.“ Šlovės metai
Wh.Houston, kuriai gamta davė išskirtinį stiprų ir iki sielos gelmių prasiskverbiantį balsą, svajonė iš sipildė. Devintojo dešimtmečio pradžioje ji pasirašė pirmuosius kontraktus su muzikos įrašų stu dijomis, susipažino su šou vers lo rykliais, pasirodė populiariame televizijos šou. 1985 m. dienos šviesą išvydo jos debiutinis albumas paprastu pava
dinimu „Whitney Houston“. Jis lė tai, bet užtikrintai judėjo link muzi kos reitingų viršūnių, kol jo kūriniai pasiekė trečią vietą populiariausių JAV dainų sąraše „U.S. Billboard Hot 100“ ir pirmąsias vietas kituo se ritmenbliuzo sąrašuose. Devintasis dešimtmetis yra vienas sėkmingiausių Wh.Hous ton gyvenimo periodų. Jos dainos virsdavo hitais, albumai tapdavo platininiais, dainininkė buvo api pilama premijomis. Galiausiai ji pateko į Guinnesso rekordų kny gą kaip atlikėja, gavusi daugiau sia apdovanojimų, – 411, iš jų še šis „Grammy“, du „Emmy“, 23 „American Music Awards“ ir 16 „Billboard Music Awards“. Tikrąją šlovę atlikėjai atnešė 1992 m. filmas „Asmens sargy
Jie buvo lyg ponas ir ponia Smitai. Tai buvo tikri meilės ir neapykantos santy kiai. binis“, kuriame ji suvaidino kar tu su Holivudo žvaigžde Kevi nu Costneriu. Jaudinanti istorija apie išpuikusią superžvaigždę, kurią persekioja gerbėjas mania kas, ir jos drąsų asmens sargybi nį pakerėjo žiūrovų širdis visame pasaulyje. Wh.Houston šiam fil mui parašė šešias dainas, o kūri nys „I Will Always Love You“ buvo tikra sensacija ir visam laikui tapo atlikėjos vizitine kortele. „Jis buvo mano narkotikas“
Dainininkės karjera ir gyveni mas toliau būtų klostęsi puikiai, jeigu kojos nebūtų pakišusi ne gailestinga meilė. Dėl jos užge so daug talentingų žmonių, liki mas neapsaugojo ir Wh.Houston. Ji įsimylėjo teistą narkomaną ir alkoholiką, reperį ir ritmenbliuzo atlikėją Bobby Browną. Kai juodu susitiko, jis jau turėjo tris vaikus su skirtingomis mote rimis ir krūvą bėdų su teisėsauga. Ilgame nusižengimų sąraše buvo ir seksualinis priekabiavimas, ir vairavimas apsvaigus, ir mušty nės bei riaušės.
Iš geros mergaitės Wh.Houston virto nepatikima ir išdykusia as menybe. Ji pradėjo vėluoti į inter viu, paskutinę minutę atšaukdavo koncertus ir pasirodymus, publi koje pasirodydavo baisios išvaiz dos ir patekdavo į įvairias nemalo nias istorijas. Wh.Houston dainos reitinguose ritosi žemyn, o pati atlikėja tapo nuolatine bulvarinės žiniasklaidos heroje. „Jis buvo mano narkotikas, – 2009 m. Oprah Winfrey pokal bių laidoje prisipažino dainininkė. – Be jo nieko nedariau ir negalė jau gerai jaustis. Aš ir jis buvome kartu, buvome partneriai, ir mane svaigino būtent jis. Buvimas kartu, viską darydavome kartu. Nesvarbu ką, bet darydavome tai kartu.“ Kartu jie svaigindavosi narko tikais, mušdavosi, o B.Brownas nuolat stebino išsišokimais: tai namuose paišydavo velnio akis ant sienų ir kilimų, tai iš nuotraukų iš karpydavo Wh.Houston veidus. 2000 m. Havajų oro uosto dar buotojai poros bagaže rado maž daug 15 gramų marihuanos, bet nespėjo jų sulaikyti – jie jau bu vo įsėdę į lėktuvą ir pakilę. Kalti nimai vėliau buvo panaikinti. Praėjusio dešimtmečio vidu ryje Wh.Houston tapo nuolatine reabilitacijos klinikų kliente. Dai nininkė prisipažino, kad pamėgo marihuaną ir kreką. B.Brownas, anot jos, šį kokteilį dar papildy davo alkoholiu. Ponas ir ponia Smitai
Šeimyniniai konfl iktai baigda vosi smurtavimu. 2003 m. po licija buvo iškviesta į poros na mus Džord žij oj e ir atv yk us i rad o Wh.Houston nub rozd in tu skruost u ir prak irsta lūpa. B.Brownui buvo pateikti kalti nimai smurtavimu, bet daugelis nustebo, kai pora paliko teismo posėdį susikabinusi rankomis ir išvažiavo vienu automobiliu. „Jie buvo lyg ponas ir ponia Smitai. Tai buvo tikri meilės ir neapykantos santykiai“, – pasa kojo vienas šeimos draugas. 2005 m. sutuoktiniai pasirodė realybės televizijos seriale „Being Bobby Brown“, kuris sulaukė gerų įvertinimų ir kuriame jų santuo ka atspindėta su visais trūkumais. Jis glostė didžiulę B.Browno savi
Likimas: milijonų simpatijos iškėlė
tumas, bet viena vienintelė meilė n
meilę, bet dainininkei buvo tikra kančia. Sklido gandai, kad vyras verčia ją filmuotis. Wh.Houston atrodė išsekusi, palūžusi ir prara dusi bet kokią savigarbą. Serialas truko metus, o dar po metų Wh.Houston ir B.Brownas išsiskyrė. Teismas dainininkei su teikė teisę globoti jųdviejų dukrą Bobbi Kristiną. Laukė žvaigždės atgimimo
Atlikėjai buvo sunku atsigauti po „šeimyninio“ gyvenimo, o ypač – atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Bet pasta raisiais metais pradėta kalbėti apie žvaigždės atgimimą. Wh.Houston išleido naują albumą „I Look to You“ ir 2010 m. už jį gavo prestiži nį apdovanojimą „BET Awards“. Ji taip pat atliko pagrindinį vaid menį filme „Kibirkštis“ ir para šė jam garso takelį. Daugelis tikė josi, kad būtent ji pristatys juostą publikai šiemet rugpjūtį. Bet va sario 11 d. pasaulį sukrėtė tragiš ka žinia apie netikėtą Wh.Hous ton mirtį.
šeštadienis, vasario 18, 2012
11
pasaulis Geriausios 2011 m. nuotraukos
torija
Wh.Houston į muzikos pasaulio aukšnutempė žemyn. „Scanpix“ nuotr.
Ši žinia praėjusį šeštadienį už klupo B.Browną prieš pat jo gru pės „New Edition“ pasirodymą Luizianoje. „Pirma, norėčiau pasakyti, kad visus jus myliu. Antra, noriu pa sakyti: „Aš myliu tave, Whitney.“ Sunkiausias dalykas man yra būti šioje scenoje“, – vos sulaikydamas ašaras per koncertą sakė B.Brow nas. Atlikdamas savo hitą „Tende roni“ jis verkė ir prašė publikos pa dėti pabaigti šią dainą. Visuomenė nežino, ar po skyry bų Wh.Houston ir B.Brownas pa laikė kokius nors ryšius. Bet laik raščiai rašė, kad jis su liūdnomis žiniomis apskambino visus jųd viejų bendrus draugus dar prieš tai, kai apie dainininkės mirtį bu vo pranešta viešai. Sekmadienį socialiniame tink le „Twitter“ pasklido žinia, kad B.Brownas nusižudė palikęs atsi sveikinimo raštelį su savo dainos žodžiais: „Šį žaidimą galima žais ti tik dviese.“ Bet tai buvo tik tuščias gandas. „Newsweek“, „The New York Times“ inf.
12
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Rojuje keliautojų laukė aki Smaragdiniai paplūdimiai, užburiantys gamtos vaizdai, saulė, šiluma – atrody tų, tikra palaima prie pastelinio krašto vaizdžio ir permainingo klimato pripratu siems lietuviams. Tačiau į kelionę po Indi jos vandenyno salas išsiruošusiam nidiš kiui Arūnui Burkšui rojaus kampeliu vadi namame krašte teko patirti ne tik džiu gių akimirkų, bet ir sukrečiančių akib rokštų.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įveikė tūkstančius kilometrų
Verslininkas ir jo žmona Valenti na – aistringi keliautojai. Tačiau į kruizą laivu pora išsirengė pir mą kartą. Anot A.Burkšo, iškyla iš Mauricijaus prabangiu laineriu „Costa Allegra“, užsukant į Sei šelius, Madagaskarą bei Reunioną, buvo surengta sutuoktinių bičiulio gimtadienio proga. Tad laive, kuriame telpa apie 1000 turistų, išsiskyrė ir nemaža lietuvių kompanija. Kaip suskaičiavo keliautojai, per dvi savaites, aplankant vis kitą uostą, vandeniu buvo įveikta apie 10 tūkst. kilometrų. „Costa Allegra“ – tos pačios ita lų kompanijos, kuriai priklauso ir liūdnai pagarsėjusi „Costa Con cordia“, kruizinis laivas. Pastarasis laineris katastrofą pa tyrė praėjus vos porai dienų po to, kai A.Burkšas ir jo bendražygiai grįžo į Lietuvą.
Pašnekovas neneigė, jog šis įvy kis nejučia sugrąžino į kelionę ir privertė susimąstyti, kokios pa sekmės galėjo laukti, jei avariją bū tų patyręs jų laivas. „Nors tai ne pats didžiausias lai neris, bet masteliai vis tiek įspū dingi – šimtai kajučių, daug aukš tų. Atrodo, gerai moku orientuotis aplinkoje, tačiau patekus į tokį lai vą bent jau pirmą dieną labai sun ku susiorientuoti“, – kalbėjo ni diškis. Banga apvertė laivelį
Tačiau turistams iš Lietuvos taip pat teko patirti kvapą gniaužiantį nuotykį – išgyventi savotišką mi ni katastrofą. Tai nutiko keliautojų kruiziniam laivui prisišvartavus viename Ma dagaskaro uostų. Lietuvių kompanija išsinuomo jo tris laivelius, kad galėtų paplau kioti tarp salų, kai vieną ekipa žą išvertė galinga banga. Apvirtus nedidukui katamaranui, 15 žmonių, tarp kurių buvo ir trys vietiniai gi
Buitis: kukli kaimo parduotuvė Madagaskare pirkėjų ant
plūdžio nesulaukia.
Poilsis: A.Burkšui ir jo sutuoktinei Valentinai teko praleisti nemažai laivo ant vandens – tiek plaukiant krui
ziniu laivu, tiek iškylaujant nedideliais laiveliais.
dai, sukrito į vandenį. Pasak paty rusio buriuotojo, jam tokie atsitiki mai – ne naujiena, tačiau didžiumą bendrakeleivių ištiko šokas „Kai kurie net nemokėjo plauk ti. Bet galiausiai visi sėkmingai su lipome ant nediduko laivo dugno. Viena moteris saloje buvo nusi pirkusi labai gražią staltiesę, tad ji mums atstojo burę. Žinoma, šau
kėmės pagalbos, bet neprisišau kėme, iki artimiausių salų – 7–8 km“, – prisiminė pašnekovas. Nelaimėliai liko be jokio ryšio su aplinkiniu pasauliu, tačiau bent jau su viltimi, kad anksčiau ar vė liau vėjas prineš juos prie kranto. Lietuviai buvo priblokšti gelbėtojų neveiklumo – pagalbos jie sulaukė tik po dviejų valandų.
Gyvūnija: žvitrūs chameleonai turistams suteikia
smagių emocijų.
„Reakcijos buvo nulis, tik vos ne prieš pat išplaukiant į naują uostą, kai likusieji mūsiškiai grį žo į laivą ir pakėlė vėją, pradėjo mūsų ieškoti. O smagiausia, kad visai prieš pat pasirodant gel bėtojams, aplinkui ratus pradė jo sukti du rykliai“, – makabriški momentai iki šiol gyvi A.Burkšo atmintyje.
Viltis: tikėdamiesi vieno kito dolerio, vietos gyventojai nuolatos pa
sirengę sutikti laineriu atplaukiančius pasiturinčius poilsiautojus.
13
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
vakarė
stata su skurdu ir rykliais Stebino seksualios sėklos
Daugelį pasaulio šalių išmaišęs A.Burkšas pripažino, jog egzo tiškosiose salose keliautojus pir miausia sužavi gamtos grožis, o atvykėlius iš žiemos sukaustytų kraštų – žinoma, ir vasariška ši luma. „Nebuvo nė dienos, kad bū tų mažiau kaip 25 laipsniai šilu mos. Kiekviename pliaže – šil tas, skaidrus vanduo, gali tiesiog nerti su vamzdeliu ir gėrėtis įspū dingomis žuvimis. Žinoma, kraš tuose, kur šilta, gamta visur graži. Tiesa, jūros gyvūnija šiame re gione kiek skurdoka, bet krante,
Nelaimėliai liko be jokio ryšio su aplin kiniu pasauliu, ta čiau bent jau su vil timi, kad anksčiau ar vėliau vėjas pri neš juos prie kranto. tuose pačiuose Seišeliuose, ga li išvysti chameleonų, įspūdin go dydžio vėžlių, Madagaska re – baobabų, kurių gali tikrai ne visur pamatyti. Ir augalų įvairovė, be abejonės, labai įdomi“, – pa sakojo pašnekovas. Štai Seišeliuose keliautojams teko apsilankyti botanikos parke, kuriame galima išvysti didžiausias pasaulyje augalo sėklas. „Jos atrodo seksualiai, tarsi kiau šidžių formos. O dydžio – kaip ke turi krepšinio kamuoliai“, – įspū džiais dalijosi A.Burkšas. Norėjosi kuo greičiau pabėgti
Pašnekovo žodžiais, nors turistai į šiuos kraštus masinami skambia reklama, tačiau jos turinys ne vi siškai atitinka tikrovę.
„Apie Mauricijų sakoma, kad pirma Dievas sukūrė Mauricijų, o tik paskui – rojų. Tačiau iš tiesų ten gyvas velnias vargo. Labiau siai šiuose egzotiškuose kraštuo se stebina kontrastas tarp skurdo ir to grožio. Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie ten susikūrė gerą socialinį būvį“, – kalbėjo versli ninkas. Ypač keliautojus sukrėtė skurdas Madagaskare. „Atplauki į kokį uostą ir matai ne dešimtis, o šimtus jaunų vy rų, sėdinčių ir laukiančių bet ko kio darbo. Žmonės už du dolerius per dieną plaktukais skaldo dide lius akmenis. Negali likti abejingas, kai matai, kokios jų buitinės sąly gos, kaip jie gyvena, – kalbėjo pa šnekovas. – Visą tą laiką, kol tu ten būni, kažkas įsikibęs į ranką prašo išmaldos. Bet negali visų sušelpti ir nežinai, kaip elgtis, atrodo, kad kai duodi, iš jų tyčiojiesi.“ Pasak A.Burkšo, net kitose jo ap lankytose vargingose, kad ir Loty nų Amerikos, šalyse tokio slogaus įspūdžio patirti neteko. Tad tiek jį patį, tiek kitus bend rakeleivius stebino, kodėl į tokias vietas rengiamos ekskursijos. „Ko ten važiuoti žiūrėti? Iš tokių vietų norisi tik kuo greičiau pabėg ti. Tikrai gyvenime nežadu grįžti į Madagaskarą“, – sau prisižadėjo keliautojas. Ar A.Burkšas dar kada susigun dytų kokiu kruizu? Vargu – prisi pažino pašnekovas. Verslininkas neneigė, jog tai gana brangus ma lonumas. „Jokiu būdu nesigailiu, tai buvo įdomi patirtis. Bet už tiek pinigų būtų galima susiorganizuoti dvi keliones kur nors kitur. Žinoma, yra žmonių, kurie tik taip ir poil siauja. Štai mūsų laive buvo ga na daug rusų – kai kurie jų kruizu plaukia po dvidešimt kelintą kar tą“, – šypsojosi pašnekovas.
Transportas: uostelyje Reunione keliautojų akį traukė prišvartuoti įvai
rūs laiveliai.
SOS: A.Burkšui ir jo bendražygiams poilsiaujant viename paplūdimių gelbėtojai iškėlė vėliavą, įspėjančią,
kad maudynės gali būti pavojingos.
Prabanga: „Costa Allegra“ – tarsi didelis pramogų ir poilsio kompleksas ant vandens, nuolatos sukantis po
dvi savaites trunkančius kruizus maršrutu Mauricijus–Seišeliai–Madagaskaras–Reunionas–Mauricijus.
Išmonė: kruizų keliautojus auksarankiai masina jų laivo modeliais.
Asmeninio archyvo nuotr.
14
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
vakarė Savaitės horoskopai
AVINAS Savaitgalis permai ningas. Rimti įsipareigojimai neleis jums tinginiauti ir galbūt teks uoliai padirbėti. Labai saugokite sveikatą, nenumokite ranka į nega lavimus, antraip galite įsitaisyti il galaikę lėtinę ligą. Venkite svaigalų. Nuo pirmadienio porą dienų norite ar nenorite teks daugiau bendrau ti, o gal ir dalyvauti susirinkimuose, viešuose renginiuose. Regis, patir site kolektyvo ar visuomenės susi domėjimą jumis. JAUTIS Savaitgalį draugai, pažįstami gali jus suvilioti savo keistais pasiūlymais. Arba tie siog jūs savo iniciatyva su nepažįs tama kompanija leisitės į ekskursiją, dalyvausite pristatyme, konferen cijoje ir ten įsiliesite į įdomių žmo nių būrį, užmegsite pažinčių. Kitos savaitės pradžioje pravartu užbaig ti suplanuotus darbus, o nuo trečia dienio jau galima pagalvoti ir apie kitokius užmojus. Vis dėlto susi laikykite nuo didesnių rizikų, azar tinių lošimų, nes saugūs nebūsite. DVYNIAI Periodo pradžio je tikėtina išlaidavimo ar ba tvarkymosi manija. Jums no rėsis atsikratyti seno balasto arba ruoštis tam tikram atsinaujinimui – pradedant drabužiais, šukuose na, baigiant dalykine veikla, gyve nimo būdu ar vieta. Jeigu į gene ralinį namų tvarkymą įtrauksite ir šeimos narius, viskas pavyks sma giau ir greičiau. Kitą savaitę jums gali tekti vykti į komandiruotę ar ba priimti svečius iš toli. VĖŽYS Periodo pradžioje sustiprės geros partnerystės, dalijimosi mintimis ir jausmais po reikis. Jei reikia ką nors išsiaiškinti su antrąja puse, turbūt nebedelsite. Kalbos suksis apie egzotišką kelionę, ateities planus. Nuo pirmadienio per porą dienų pravartu sutvarkyti pra dėtus ir nebaigtus finansinius reika lus, dokumentus, susimokėti mokes čius. Trečiadienis jau atneš naujus rūpesčius ir intencijas. Norėsis nau jovių, kils rizikingų sumanymų. LIŪTAS Periodo pradžio je turėsite ūpo padirbėti, tad pravartu aukoti dalį savaitgalio ir užbaigti skubius darbus, talkinti šeimos nariams. Nuo pirmadienio nusimato nemažai santykių aiški nimosi su gyvenimo ar verslo par tneriais, konkurentais. Dėl finansi nių, turtinių peripetijų galimi ginčai arba rašytiniai įsipareigojimai. Gali būti, kad jus domins paskolos gali mybė, prekės išsimokėtinai. MERGELĖ Periodo pradžio je jus domins įvairūs laisva laikio užsiėmimai ir būsite nusitei kę daugiau dėmesio skirti vaikams, jų poreikiams. Saugokitės aferis tų ir kontaktų su sergančiais už krečiamomis infekcinėmis ligomis. Kitą savaitę iki trečiadienio tiktų užbaigti senus darbus. Venkite ap laidumo, nesąžiningumo. Periodo pabaigoje gali paaštrėti konfl iktai su jums priešiškais veikėjais. Gre sia traumos.
SVARST YKL ĖS Per iod o pradžia nenuvils, jei sugebė site apsisaugoti nuo infekcijų, apsi nuodijimo. Gali būti, kad sulauksi te svečių ar patys kažkur lankysitės, vaišinsitės. Kita savaitė prasidės su kūrybiniu polėkiu, meilės svajonė mis, o gal ir kai kurių vilčių išsipil dymais, tačiau nuo trečiadienio jau teks pasinerti į varginamus darbus arba rimtai gydytis.
Gyvenimo kar
SKORPIONAS Periodo pra džioje susitiksite su žmonėmis, kurių ilgitės, kurių nuomone ir kom petencija pasitikite. Nusimato įdomių pokalbių, dėmesio vertos informaci jos. Romantiškų iliuzijų gali gimti dėl žavaus flirto. Tikėtinas meninis įkvė pimas. Kitą savaitę būsite šeimyniški, mylintys, tačiau aplink jus gali sukio tis nesąžiningi asmenys. Verčiau su silaikykite nuo azartinių žaidimų ir lengvabūdiškų meilės intrigų. ŠAULYS Periodo pradžioje jus domins įvairios prekės ir paslaugos, tad turbūt apsipirkinė site arba prekiausite, ieškosite in formacijos apie kokybę, kainas ar ba reklamuositės. Būtų geriau, jei namuose vengtumėte svaiginimo si alkoholiu. Atkreipkite dėmesį į vandentiekio ir dujų įrangos būk lę. Kitą savaitę iki trečiadienio pra vartu atsakyti į senus paklausimus, dar neatsakytus laiškus ir kt. Gautą informaciją derėtų blaiviai įvertin ti bei atskirti nuo gandų. OŽIAR AG IS Savaitga lį būsite neblogai nusiteikę ir jausmingesni nei paprastai. No riai diskutuosite, filosofuosite, do mėsitės žiniasklaidos pranešimais, politika. Kitos savaitės pradžio je derėtų užbaigti neatidėliotinus nuosavybės, komercinius reikalus, pasirašyti sutartą verslo sandorį ar pan. Nuo trečiadienio jau kils nau jų stimulų, bet kai kurie iš jų dvelks rizika. Regis, jūs karingai ginsite sa vo tiesą ar nuomonę. VANDENIS Savaitgalį jus traukte trauks svaigalai ar ki tokie svaiginimosi būdai, domins filosofija, ezoterika. Pasisaugokite sukčių ir patys nesukčiaukite. Kitos savaitės pradžia žadins sentimenta lias emocijas, norą išreikšti kūrybi nį potencialą. Nuo trečiadienio jū sų galva jau bus kupina minčių apie turtinius klausimus, pinigines pro blemas bei svajonių praturtėti. Vers le galimos mokesčių inspektorių pa tikros, kreditorių pretenzijos. ŽUVYS Savaitgalį būsi te labai permainingi ir skir tingiems žmonėms darysite vis ki tokį įspūdį. Vieni galės prisiekti, kad jūs labai komunikabilūs, racio nalūs, o kiti – visiškai atvirkščiai, t.y. manys, jog esate atsiskyrėliai, nepraktiški svajotojai, skrajojan tys padebesiais. Nepiktnaudžiau kite svaigalais. Labiau grės infekci jos, apsinuodijimai. Šiuo atžvilgiu pavojinga ir kita savaitė, nes jums stigs atsparumo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Sidonija
Svarstymai: „Atvirai sakant, aš nežinau, kas yra mūza. Įsivaizduočiau, kad šalia menininko turi būti moteris, su
tent kaip asmenybė“, – mano V.Jonynienė.
Ne visada meni ninkas ieško mū zos. Būna, kad pa ti mūza jį suranda, nes jai įdomūs tiktai protingi ir talentin gi. Kūrėją ji apsvai gina savo žavesiu, o nepaleisti geba iš mintimi.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Lietuvių literatūroje daugiausia eilių turbūt dedikuota Violetai. Ji – labiausiai išaukštinta mūza, nė kiek ne mažiau kaip F.Petrarcos Laura. Kažkada lietuvaitei Violetai eilėraščius rašė ir rožes po kojomis klojo Antanas A.Jonynas. Beveik 16 metų tai daro kitas poetas – Aidas Marčėnas. Abu vyrai pelnę didžiausią įver tinimą – Nacionalinę kultūros ir
meno premiją. Abu „perėję ugnį, vandenį ir varines triūbas“ ir abu jai dėkingi už pagalbą – kūryboje ir gyvenime. Didžiulis draugų, pažįstamų, giminaičių būrys ją taip ir vadi na – Violeta, ir visi žino, apie ku rią moterį sukasi kalba. Vienintelis A.Marčėnas ją vadina kitaip – Vi liūte. Ji turi pirmojo vyro pavardę – Jonynienė, nes būtent šia pavarde ją pažįsta labai daug žmonių, o jos keisti antrą kartą dar nepanoro. – Violeta, daugelis tiesiog gar bino jūsų žavesį, protą ir iš mintį, sakė – fantastiška mote ris, legenda. Tik tokia moteris ir gali suprasti kūrėjo sielą ir polėkį. Ar labai pykstate, kai jus vadina poeto mūza? – Atvirai sakant, aš nežinau, kas yra mūza. Įsivaizduočiau, kad ša lia menininko turi būti moteris, su kuria vyrui įdomu, kuri jam svar bi būtent kaip asmenybė. Man at rodo, kad mūzos įsivaizduojamos kaip kažkokios nerealios – pleve nančios, plazdenančios, gundan čios būtybės. Manau, jei vyrui pa kanka tiktai tokios moters, tada gal jis – netikras menininkas? Savotiškai žaviuosi (ir baisiuo si) Gala – Salvadoro Dali mūza, palikusia jo gyvenime neišdildo mą pėdsaką, gėriuosi lietuviško mis mūzomis – Jono Biliūno Julija, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio
Sofija, Žygimanto Augusto Barbora, kitomis. Man imponuoja stiprios, išskirtinės moterys, o ne meninin ko šlovės spinduliuose plevenan čios tuštukės. Visos mano pažįsta mos rimtų menininkų žmonos yra stiprios moterys. Asmenybės. – Kaip susiklostydavo, kad jū sų gyvenime atsirasdavo gar bintojų būtent poetų? Jums la bai patinka poezija, o gal labiau už poeziją – poetai? – Man patinka įdomios, išskirti nės asmenybės, kūrybiški žmonės. Nuo vaikystės žinojau, kad už bu halterio, kalbant metaforiškai, ne tekėsiu. Natūralu, kad jaunystėje žvilgsnis krypsta į iškilesnius vai kinus. – Kodėl ne į dailininkus ar ak torius? – Man kažkodėl įdomesni buvo fi losofai ir poetai. O jeigu rimtai, man svarbūs ir įdomūs visi žmo nės (galbūt dėl to ir pasirinkau studijuoti psichologiją?), nes kiek vienas yra unikalus ir nepakarto jamas. Išskirtinės asmenybės, kū rėjai, aišku, traukia labiau. Studijų laikais – sovietmečiu – ma no kartos, aplinkos žmonės gyveno itin draugiškai ir linksmai, tačiau burdavosi ne kavinėse, klubuo se, kaip dabar, o vadinamuosiuose plotuose, ir pas visus iš eilės. Mū sų su A.A.Jonynu kompanijoje be
15
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
vakarė
ma – būti poeto mūza
kuria vyrui įdomu, kuri jam svarbi bū Simono Švitros nuotr.
veik visi buvo menininkai. Su tais žmonėmis likome draugai visą gy venimą. – Kaip jūsų gyvenime atsira do A.Marčėnas – kaip išskir tinė asmenybė ar kaip šaunus vyras? – A.Marčėnas – atskira istorija. Kada ir kaip su juo susipažinau, nepamenu. Atsimenu, kad vienu metu Antanas bendradarbiavo su televizija – kalbindavo menininkus ir rengdavo su jais pokalbių laidas. Beje, labai geras laidas. Vienas jo kalbintųjų buvo A.Marčėnas. Pa siteiravau, kas tas A.Marčėnas, – tada jis man buvo visai negir dėtas. „Jaunas, vienas geriausių, labai perspektyvus poetas“, – at sakė Antanas. Po kiek laiko Aidas atėjo pas mus su svečių pulku. Atrodo, net nebuvo me supažindinti. Mano gimtadienio rytą (ir iš kur jis sužinojo?) – tele fono skambutis. „Čia Aidas Marčė nas“, – prisistatė. Pasveikino. Bu vau nustebinta: koks drąsus! Ir koks įžūlus! Juk mes beveik nepažįstami. Visgi jo parodytas dėmesys man, prisipažinsiu, patiko. Ir kodėl ne? Juk nieko ypatingo – mane pažinojo daug žmonių. Kaip vėliau sužinojau iš Aido, tuomet jau buvau „legen dinė“ A.A.Jonyno žmona. Vien tuo įdomi. O gal ir dar kažkuo? Draugų, bičiulių, pažįstamų ratas tais laikais buvo didžiulis. Esu labai laiminga ir
dėkinga likimui, leidusiam pažinoti, ko gero, daugumą iškiliausių Lietu vos menininkų. Kartą, tiesa, mudu su Aidu dar buvome nepažįstami, pamačiau jį kavinėje „Rūta“, kuri buvo prie šais „Vagos“ leidyklą. Prie baro gėriau kavą. Netoliese sėdėjo kaž kuris leidyklos redaktorių, tų rimtų žmonių, o Aidas prisispyręs jį ka mantinėjo apie kažkokią priegai dę. „Va, čia tai bent! – pagalvo jau. – Žmogus šitaip gilinasi į tai, kas jam rūpi.“ Buvau apstulbinta. Jį susikūriau savo vizijose kaip la bai darbštų, labai valingą ir labai protingą žmogų. Juk talentingas poetas turi būti protingas? Gyve nimas parodė, kad viskas yra šiek tiek kitaip…
visai nieko.“ Arba: „Dar negerai. Galvok. Galvok“. Ir galvoja… Tai toks mano vaidmuo A.Mar čėno kūryboje. Kokia dar mano mi sija? Jokia. Man atrodo, kad nieko neišmanau apie poeziją. Bet skai tydama tekstus jaučiu, kas yra ne gerai.
–… nes vinies į sieną neįkala, perdegusios elektros lemputės nemoka pakeisti, o ką jau kal bėti apie tai, kad paruoštų va karienę? – Ne, ne tai. Ne visi turi vinis kalti. Pamilau jį, kaip sakiau ir kaip man tada atrodė, už valią, darbštumą ir protą. Už protą – kurti, už darbštu mą – nuosekliai ir atkakliai dirbti, už valią – siekti užsibrėžto tikslo. Tai dabar, jeigu kas, Aidas ironi zuoja: „Jei pamilai už valią, darbš tumą ir protą, tai mylėk ir toliau.“
Man imponuoja stip rios, išskirtinės mo terys, o ne meninin ko šlovės spindu liuose plevenančios tuštukės. Visos ma no pažįstamos rimtų menininkų žmonos yra stiprios moterys. Asmenybės.
– Su jumis gyvendamas A.Mar čėnas išleido bene dešimt poe zijos knygų, parašė pačius ge riausius savo eilėraščius, kurių daugelyje – tiesiogiai ir tarp ei lučių – esate jūs – mūza. Meilė. Idealas. Siekiamybė. – Na, gal ne visai taip. Aido tekstai sukurti iš to, ką jis stebi, ką mato, ką apmąsto, ką supranta – iš gyvenimo. O kadangi aš – jo gyvenimo dalis, tai gal ir esu jo tekstuose. Aidas labai daug dirba. Jo, kaip poeto, gyvenime viskas perdėm rimta, mano užduotis – į jį įnešti lengvos žaismės. – Ar Aidas jums duoda skaity ti savo eilėraščius dar prieš su guldant juos į knygą? – Nežinau, ar džiaugtis dėl to, ar liūdėti, bet privalau skaityti viską, noriu to ar ne. Aidui svarbi ma no nuomonė. Matyt, per šitiek gy venimo greta poezijos (ar poetų?) metų išsiugdžiau savotišką kalbi nę klausą. Aidas tiesiog primygtinai prašo, kad paskaityčiau. Paskaitau. Sa kau: „Žiūrėk, va, šitoj vietoj nege rai – reikia taisyti, kažkaip kitaip pasakyti. Mintis gera, bet žodžiai stringa.“ „Nesąmonė! Čia pati ge riausia eilėraščio vieta!“ ir taip to liau – jis į bet kokią pastabą rea guoja labai emocionaliai: supyksta, trenkia durimis, išbėga iš kamba rio. Pakanka pastebėjimo, kad čia – blogai, o jam tai – pasaulio pa baiga. Aido mintis dirba labai tiksliai, preciziškai, minties viražai – sudė tingi. Jo poezija labai intelektuali. Tik kartais, siekiant suformuluo ti mintį, nukenčia išraiška. O man atrodo, kad norimą mintį galima pasakyti grakščiau, poetiškiau, konstruktyviau. „Marčėniškiau“. Netrukus grįžta: „Pažiūrėk, kaip čia pataisiau.“ Pažiūriu: „Na va,
– Rytą jūs išvažiuojate į darbą, o Aidas ištisas dienas būna na muose? – Mes taip gyvename. Jis – profe sionalus rašytojas. Kiekvieną die ną dirba. Ir naktį. Dažniau netgi naktį. Rašo, skaito, ištisai klauso muzikos. Aidas – gilus ir išmanus muzikos žinovas. Ir kolekcininkas. Kolekcionuoja 7–9-ojo dešimtme čių roko muzikos įrašus.
Belaukdamas manęs grįžtan čios iš darbo gal 20 kartų per dieną skambina. Na, gal mažiau, nes esu uždraudusi skambinti be paliovos. Aš tikrai nesu mūza ta prasme, kad plasnoju aplinkui, tūpčioju ir šokinėju. To niekada nedariau ir nesiruošiu daryti. Kas be ko, visos keturios namų kertės ir visas gyve nimas – ant mano pečių. Visgi pie tus gaminu gal du kartus per savai tę, nes daugiau neturiu nei laiko, nei noro. Aidas didelių poreikių, o ir rū pesčių tarsi ir neturi. Bet manęs tai netrikdo – juk viską moku daryti pati. Moku ir vinį įkalti, ir, jei rei kia, santechniką suremontuoti. Ir nieko čia baisaus. Aš viena vairuo ju mašiną, tvarkau sąskaitas, net stalą ir lentynas sodyboje pati su kaliau. Tai štai kokia mūza! Man regis, nereikia reikalauti iš žmogaus to, ką jis neva privalo da ryti, jeigu jis to nemoka. Tu moki, tu ir padaryk. Niekada nedariau problemų dėl buities. – Tas nenumaldomas moters troškimas – už vyro kaip už mūro – ko gero, lieka neišsi pildęs? – Gal taip nereikėtų kelti klau simo. Aš juk ieškojau vyro, kuris būtų neeilinė, iškili asmenybė. O santechniką remontuoju aš pa ti. Jokių problemų. Viskas, ką da rau, man patinka: važinėti į auto servisą, tvarkyti namus, rūpintis gėlynais. Man visa tai teikia pasi tenkinimą. Tik kartais pritrūksta laiko, kartais pavargstu. Bet nie kada nedarau iš to problemos. Gy venime yra daug rimtesnių ir svar besnių dalykų. Aidas sako: „Aš nieko kito ne sugebu, tiktai rašyti eilėraščius.“ Dar priduria: „Ir tuos – nelabai“.
O iš tikrųjų Aidas – poetas iki kau lų smegenų, visas persmelktas poe zijos, kūrybos. Ar būčiau aš šalia, ar nebūčiau, jis vis tiek rašytų. O tai, kad mudu kartu jau šešiolika metų ir neišsibėgiojome, vadinasi, sutapome. Ir man priimtina tokia (ko)egzistencija, ir jam, regis, gera būti drauge.
Grįžta namo – užrašo. Per mano gimtadienį, patį viduržiemį, sten giamės kur nors išvažiuoti. Abu mėgstame plaukioti, nardyti, tad renkamės Egiptą, Raudonąją jūrą. Keliaujame. Vienais metais nak tį dviese lipome į Sinajaus kalną, esame keliavę į Jeruzalę, į Lukso rą, į dykumą.
– Matyt, jūsų tokia misija – ug dyti poetą? – Kartais pajuokauju: „Atsibodai. Gal reikia kokio kito talentingo ir perspektyvaus pasidairyti?“ Bė da ta, kad man reikia tik geriausio, man nereikia bet kokio. A.A.Jony nas anuo metu buvo geriausias iš tuometės kartos poetų, A.Marčė nas – taip pat. „O Dieve, kam tau to reikia, koks skirtumas, su kuo kankintis? – ironizuoja Aidas. – Toks pat bus ir tavo trečiasis – to kia tavo karma.“
– Ar tarp jūsų kyla barnių dėl pinigų stokos – juk Aidas ne vaikšto į kontorą? – Bet jis dirba, jis – vienas darbš čiausių žmonių, kokius esu sutiku si. Deja, poeto darbas Lietuvoje, kaip galbūt ir visame pasaulyje, nė ra deramai atlyginamas. Kas be ko, jis kartkartėm gauna stipendiją, dar būna premijų, honorarų, kitų paja mų. O pinigai? Kokia prasmė grauž ti žmogų, jei žinai, kad tuo nieko ne pakeisi? Mes kažkaip verčiamės.
– Patys A.Marčėno eilėraščiai išduoda, kad jų kūrėjas ieško įkvėpimo ir gamtoje. Kur jį nu vežate – į miškus, pelkes, sody bą, Nidos kopas? – Važiuojame arba į kaimą, arba į Palangą. Vasarą daugiausia laiko praleidžiame kaime – turiu du mė nesius atostogų. Mūsų kaimas labai gražioje vietoje – tarp ežerų ir miš kų – mažytė trobelytė tiktai dviem. Bet aš ten dirbu – rašau vadovėlius mažiems vaikams, pradinukams. Tą darbą dirbu laisvalaikiu jau 20 metų. Turbūt esu parašiusi triskart daugiau knygų už A.Marčėną. Kaime prie kompiuterio dir bu dažniausiai lauke, didžiulėje terasoje, o Aidas – troboje. Arba vaikšto po miškus: mėgsta gry bauti, žvejoti. Daugiausia eilė raščių sudėlioja vaikščiodamas.
– Ar A.A.Jonyną palikote, nes tapo nebepakeliama? Ar tiesa, jog buvote palikusi ir Aidą? – Taip, tai buvo. Buvau jį išva riusi. Bet tada jis susivokė, susi griebė ir… sugrįžo. Paradoksa lu, tačiau dabartinė padėtis – tai turbūt geriausias variantas, kaip galėjo susidėlioti mūsų trijų gy venimai. Nebūčiau galėjusi pa gelbėti Antanui – tuo metu buvau per daug jauna ir kvaila, nežinan ti ir nesuprantanti, ką daryti. Tam reikėjo išmanymo ir žinių. Antaną aš labai mylėjau, bet nežinojau, kad kartais, norint žmogui padėti, reikia būti labai griežtam ir žiau riam. Labai. Ko gero, reikėtų dėkoti likimui, kad viskas taip susiklostė. Už la bai daug ką esu dėkinga abiem sa vo vyrams. Jei ne jie, nebūčiau tuo, kas esu. Būčiau kitokia.
Dviese: per Violetos gimtadienį, patį viduržiemį, ji su Aidu stengiasi iš
važiuoti ten, kur šilta.
Violetos Jonynienės asmeninio archyvo nuotr.
16
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI 3 kambarių su holu butą Kuncų g. 9/7 a. Be tarpininkų. Tel. 8 683 57 924.
Sveikata, grožis
913078
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 913394
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
906848
906552
Gargžduose 4 kambarių butą (2 a., pigus išlaikymas, suremontuotas, pakeistas vamzdynas, el. instaliacija, automobilių aikštelė, rami vieta). Tel. 8 685 33 229. 910930
Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 912753
Mūrinį namą su ūkiniais pastatais 8 km nuo Kretingos. Prie namo 1 ha žemės. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 616 32 605. 909884
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913378
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913386
AMBULATORIJA
Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566.
Unikali technologija Lietuvoje
893290
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
„Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.),
Perka Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600. 910270
Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911015
poilsis, kelionės
Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis“ perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.
912621
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk. 897791
UAB „Pineka“ dirbti Klaipėdoje reikalingi specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatus: vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo specialiųjų statybos ir techninės priežiūros darbų vadovas, pastatų vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, pastatų šildymo specialiųjų statybos darbų vadovas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos ir tiekimo ypatingo statinio projekto dalies ir vykdymo priežiūros vadovų (inžinierių – projektuotojų). Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. pineka@pineka.lt., faksu (8 46) 411 914. Pasiteirauti tel. (8 46) 411 913. 913504
856252
Buitis ir technika Paskolos
Nekilnojamasis turtas
906582
913090
buro būklės funkcinė ekspres diagnostika
906523
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.
Raktų dirbtuvei ir dovanų parduotuvei reikalingas meistras-pardavėjas. Apmokysime. Pageidautina nuo 30 m. Trumpą gyvenimo aprašymą pateikti Taikos pr. 20, firma „ASSA“, Klaipėda, arba e. paštu info@raktuimperija.lt.
Nuoma Išnuomojamas 2 miegamųjų naujos statybos 63 kv. m butas šiaurinėje dalyje (autonom. šildymas, kampinė lodžija, kai kurie baldai, buitinė technika). Tel. 8 617 86 665. 912778
Išnuomoju 2 kambarių butą su baldais Simonaitytės g. Tel. 8 676 41 652. 902954
Parduoda
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900842
Darbas Siūlo darbą Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
907369
Dirbti uoste reikalingi krovėjai, stropuotojai, neturintys žalingų įpročių. Tel. (8 46) 235 876.
912943
Butus: 1 kambario Priekulėje (vietinis šildymas), 2 kambarių Vėžaičiuose (sandėliukas). Tel. 8 677 44 045, 8 684 76 512.
Legalus darbas Anglijoje labdaros organizacijos maišelių platintojams. Perskambinsiu. Tel. +447 866 80 917, 8 646 43 090.
897089
912981
884049
913733
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
912016
913687
1 kambario 33 kv. m butą 4 a. Kretingos g. Arba keičia į 2 kambarių butą. Savininkas. Tel. 8 671 65 390.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 911875
Ieškome virėjos ir vyr. finansininkės. Tel. 8 679 33 313.
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.
Autoserviso paslaugos
Paslaugos
Butą-valdą su atskira šildymo sistema, palėpe (2-3 kambariai), ūkiniu pastatu, žeme, kiemu Klaipėdos centre; 9 a sklypą namo statybai. Tel. 8 652 19 967.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
Automobiliai
912662
Mažam jaukiam viešbučiui Smiltynėje reikalingas (-a) virėjas (-a), sugebantis skaniai gaminti, kurti ir bendrauti. CV siųsti saule@dryzuota.lt.
906256
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 910015
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909988
Transporto paslaugos
Kita
Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
Parduoda Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val. 887964
Paslaugos Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270. 912560
Perka
UAB reikalingas suvirintojas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
912483
895893
910503
Perka
909378
Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 912379
17
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos teatras
Statyba ir statybinės medžiagos
Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.
Parduoda
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905493
Architektų paslaugos: individualių namų projektavimas, rekonstrukcijų projektai, interjeras, patalpų paskirties keitimas, statybos įteisinimas, detalieji planai. Tel. 8 617 11 214, e. paštas architektai.klaipeda@yahoo.com. 904028
Atliekame vidaus apdailą, taisome broką. Atliekame smulkius darbus. Tel. 8 675 73 824. 912664
Atliekame visus santechnikos darbus, prijungiame krosnis. Tel. 8 616 25 846, 8 676 46 868. 912727
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906650
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 912643
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885014
Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 908312
(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą. Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos tetaro gastrolės. V.Mucharjamov. „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija. Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simon. „Paskutinysis aistringas meilužis“. 1 d. komedija. Kovo 17 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Spektaklis skiriamas senjorams ir studentams. Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.
Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką branginančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus: S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas Carlo Torlontano (alpių ragas, Italija). Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), Gints Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 18 d. 17 val. – romansų vakaras „Kadais palei mėlyną jūrą“. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 28 d. 19 val. – improvizacijų spektaklis „Kitas kampas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Nukelta į 18 p.
18
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
pramogos teatras atkelta iš 17 p. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30-50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 19 d. Užgavėnės Klaipėdos senamiestyje: 14 val. masinis persirengėlių pasimatymas prie Neringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) ir eitynės Tiltų, Didžiosios Vandens, Vežėjų gatvėmis. 14.30 val. Užgavėnių monai (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Dalyvaus tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), folkloro ansambliai (Klaipėda, Kuliai). Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“.
Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 18–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpametražių filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Kovo 15, 16 d. Ttarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com. Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė. LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
bibliotekos Klaipėdos miestomiesto savivaldybės viešoji biKlaipėdos blioteka savivaldybės viešoji biblioteka PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“ (mokytoja N.Sereikienė).
Klaipėdos apskrities
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizijos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės sargyboje“. Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko fotografijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyrikos paroda „Karaliai“. Renginių salė – vasario 20 d. 17 val. žurnalistės E.Mildažytės knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė E.Mildažytė. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“.
19
šeštADIENIS, vasario 18, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai! Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!
šokiai Šokių studija „SVAJONĖ“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Aplankykite visą Pietų Ameriką vienos
sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos
kelionės metu!
ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Brazilija – Argentina – Čilė – Peru –
Kelionė vyks 2012 03 02 – 28
Ekvadoras – Panama – Kolumbija – JAV
Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais
Programą rasite www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
gėlės Tik gėlės Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Restoranas „Neringa”
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalį Lietuvoje numatomi vis šiltesni orai. Šiandien turėtų pasnig ti tik vietomis. Temperatūra, dieną bus 1–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį prognozuojami dar šiltesni orai: nak tį didžiuosiuose miestuose bus nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio, o dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.
Šiandien, vasario 18 d.
–4
0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
–4
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–6
Utena
–4
7.55 17.45 9.50
49-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 317 dienų. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +15 Keiptaunas +26 Kopenhaga +3
kokteilis Iš sovietmečio laikų 1954-aisiais Klaipėdoje gyveno pil ie tis Petras. Dirbo jis paprast u darbin ink u, na, ir, kaip įprasta, vartojo daug svaig iųjų gėr imų. Neapsikent usi vald žia nuta rė surengt i posėd į, kur iame svarst y tų Petro elgesį. – Kodėl tu, Petrai, piktnaud žiauji al kohol iu? Gal kas blogai? – klausė va dovai. – Viskas blogai, – neslėpė darbininkas. – Gyvenu kažkok iame rūsyje, šalta, drėgna. Tai nervina, todėl ir ger iu. Pasitarę kom isijos nar iai suteikė Pet rui butą. Įsik ūrė klaipėdietis naujame bute, tačiau piktnaud žiauti alkoholiu nesil iovė. Komisija vėl nutarė svarstyti piliet į. – Kas dar tau, Petrai, blogai, kad tu vėl geri? – piktu tonu paklausė inžinierius Jonas, – Butą gi gavai. – Gyven imo sąlygos pagerėjo, tas – tiesa, – rankose glamž ydamas bere tę kalbėjo darbin inkas. – Butą tur iu, bet baldų nei pin ig ų jiems nusipirk ti netur iu. Dar kartą vadovai nutarė padėti darbi ninkui – padidino atlyg inimą. Tur i butą, nusipirkai baldus, gauni di del į atlyg in imą, bet ir tol iau ger i, Pet rai, – niršo kom isijos treč iojo posė džio pirmininkas. – Kas dabar tau blo gai, kad tu vėl ger i!? – Butą turiu, baldai yra, alga – didelė, jo kių bėdų, tai ko neišgėrus...
Buhalter ija. Sėdi du buhalteriai Anta nas ir Albinas. Pastarasis sako: – Klausyk, Antanai, mes jau dvejus me tus dirbame be atostog ų. Ką nors rei kia sugalvoti. Antanas nueina prie lango, užsikabi na ant užuolaidų karn izo ir kabo že myn galva. Įeina direktor ius. Nustebęs klausia: – Ką tu čia darai? – Aš dab ar esu lemputė, todėl ir kabau. – Oi, persid irbai, tau reik ia atostog ų! Pailsėk dvi savaites. Tas susikrauna daiktus ir išeina. Albi nas irg i kraunasi daiktus. Direktor ius: – O tu kur susiruošei? – Tai ką, aš be šviesos turėsiu dirbti?
Česka (netikiu, kai sako, kad tamsus alus geriau už šviesų rytojų)
Londonas +11 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –11 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +4
Praha +5 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +12 Tokijas +4 Varšuva 0
Vėjas
3–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–5
–7
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
Vardai Šiandien: Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas. Rytoj: Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana.
vasario 18-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-6
0
-2
-1
6
-1
+1
+1
0
7
-2
+1
-3
-1
7
rytoj
pirmadienį
1336 m. didvyriškai gin damiesi nuo kryžiuočių ir nenorėdami gyvi pasi duoti susidegino Pilėnų gyventojai. 1386 m. Lietuvos didy sis kun igaikšt is Jogaila vedė Lenkijos sosto įpė dinę Jadvygą. 1546 m. mirė reformatorių lyderis Martinas Lutheris. 1780 m. mirė lietuvių gro žinės literatūros pradinin kas, epinės poemos „Me tai“ autor ius Krist ijonas Donelaitis. Gimė 1714 m.
1933 m. gimė Yoko Ono, muzikos žvaigždės Joh no Lennono žmona.
1954 m. gimė amerikie čių aktorius Johnas Tra volta. 1960 m. Argentina, Bra zil ija, Čilė, Meksika, Pa ragvajus, Per u ir Urug vajus sutarė įkurti Loty nų Amerikos laisvosios prekybos asociaciją. 1967 m. mirė JAV atomi nės bombos kūrėjas Ro bertas Oppenheimeras. 1988 m. Borisas Jelcinas pašalintas iš valdančio sios sovietų kompartijos politinio biuro.
Pajūrį koš žvarbus gūsingas vėjas Į antrą pusę persiri tus vasariui, speigai nebegrasins, tačiau sinoptikai įspėja, jog artimiausiu metu bus žvarbu – pajūry je vyraus vėjuoti ir drėgni orai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Kaip komentavo Lietuvos hidro meteorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lion ginas Pakštys, savaitgalio dienomis Klaipėdoje bus debesuota, protar piais laukiama kritulių, daugiausia – sniego. Šeštadienio vakarą pietryčių, pietų vėjas nuo 8–13 m/s sustiprės iki 10–15, sekmadienio naktį – iki 18m/s. „Tad vietomis, kur dar bus puraus sniego, ir papustys“, – tei gė L.Pakštys. Šeštadienį oro temperatūra nu kris iki 1–3 laipsnių šalčio, sekma dienį jau turėtų būti 0–2 laipsniai aukščiau nulio. Savaitgalį nakti mis dar laikysis apie 1–3 laipsniai šalčio. Tačiau jau didžiąją ateinančios savaitės dalį tiek dienomis, tiek
Balta: nors šalčiai nebespigins, žiema iš pajūrio kol kas trauktis neketina.
naktimis oro temperatūra laikysis apie nulį. Tik penktadienį tikėtina neigiama, maždaug iki 3–4 laips nių, temperatūra. Kaip prognozavo L.Pakštys, ir kitą savaitę daugiausia bus debe suota, protarpiais laukiama kritu lių, kurių fazę kol kas nusakyti su dėtinga. „Gali būti nuo šlapdribos iki lie taus, nors jo tikimybė nedide lė, matyt, daugiausia kris šlapias sniegas“, – teigė pašnekovas. Pirmadienį ir antradienį vakarų krypčių vėjas dar labiau sustiprės – iki 15–20 m/s. „Kadangi vėjas iš jūros, ir nakti nio atvėsimo nebus. Tačiau vyraus nemalonūs – vėjuoti, drėgni orai“, – pripažino specialistas.
Vytauto Petriko nuotr.