2012-02-18 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, vasario 18 d., 2012 m. Nr. 40 (1239)

Su šiandienos „Vilniaus diena“ – metinis abonementas į infoteką!

Daugiau informacijos

30p.

diena.lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012 m. vasar io 18 d.

De­mo­nai:­jei netikite velnio apsė dimais ir ma­ note, kad tai tik siaubo trilerius ku riančių žmo­ nių prama nai, „Šėtonas ma filmas nyje“ tokią kategorišką nuomonę gali pakeis ti.

2p.

Tiražas 31 160

Są­jun­ga:­TV 3 pristatė nau televizija jausią sie­ nas kertan tį lietuvišką serialą „Vy no ke kuriamas kar lias“ – jis tu su Gru­ zijos TV ka nalu TV“ ir filmuo „Imedi jamas abie­ jose šalyse.

6p.

Pavasarin „Labo ryt is spindulys o“

Pa­šau­ki­m as:­LNK pra­ moginės lai dos „Kažkas atsitiko“ ve dėjas K.Sa­ kalauskas savo vietą už­ leido M.Ja mpolskiui, nes pats ryžosi įgyvendinti seną ir rim tą svajonę – tapti ugnia gesiu.

8p.

Nuo kovo 1-os ios Lietuvos bo ryto“ žiū televizijos rovai ekra ne matys nau „Lavedėją – spa ją udą laidoje apžvelgian žurnalistę Eglę Daugė čią laitę. 7p.

Šiandien priedas

Lemtis – poetų mūza Ne vi­sa­da me­ni­nin­ kas ieš­ko mūzos.

Būna, kad pa­ti mū­ za jį su­ran­da, nes jai įdomūs tik­tai pro­ tin­gi ir ta­len­tin­gi.

Kūrėją ji ap­svai­gi­na sa­vo ža­ve­siu, o ne­ pa­leis­ti ge­ba iš­min­ ti­mi. To­kia yra Vio­ le­ta Jo­ny­nienė.

Įvy­ko tik ke­li dar­bo grupės po­sėdžiai. Ir jie bu­vo van­ go­ki. Be to, ne­re­zul­ta­tyvūs.

Roberto Riabovo

nuotr. ???? nuotr.

Sei­mo Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas­ Sa­la­ma­ki­nas apie par­la­men­ tarų pri­vi­le­gijų įsta­tymą.

8p.

miestas

Po nak­tinį miestą – su ži­bin­tais Sos­tinė­je jau ke­le­rius me­tus gau­ sybė gal­vosū­kių mėgėjų nak­ti­ mis leid­žia­si į orien­ta­ci­nes ke­lio­ nes ir sten­gia­si įmin­ti spe­cia­liai jiems pa­reng­tas mįsles.

2p. miestas

Rei­kia gy­dy­tis ar įsi­žeis­ti?

Vil­niaus ta­bo­re, kaip įta­ria­ma, per ne­šva­rias ran­kas plin­ta gel­ta.

Ro­mai at­ker­ta, kad li­gos sie­ji­mas su vie­nos tau­tybės as­me­ni­mis – įžei­di­mas.

3p.

Lie­tu­vių li­te­ratū­ro­je dau­giau­sia ei­lių turbūt de­di­kuo­ta Vio­le­tai.

Ji – la­biau­siai išaukš­tin­ta mūza, nė kiek ne ma­žiau kaip Pet­rar­cos Lau­ra. Kaž­ka­da jai eilė­raš­čius rašė ir ro­žes po ko­jo­mis klo­jo An­ta­nas A.Jo­ny­nas. Be­veik 16 metų tai da­ro ki­tas poe­tas – Ai­das Marčė­nas.

Plačiau skaitykite

Šeštadienis

19

ekonomika

Spar­čiai daugė­ja skryd­žių į Maskvą Tri­kam­pis: Vi­liūtė – taip Vio­letą va­di­na poe­tas A.Marčė­nas. Be­je, su juo mo­terį su­pa­žin­di­no ne kas ki­tas,

o buvęs vy­ras – ki­tas poe­tas, – A.A.Jo­ny­nas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­va: VRM sis­te­mo­je skan­dalų ne­trūko visą ne­prik­lau­so­mybės lai­ko­tarpį.

šiandien Pasaulis

Ira­no pre­zi­den­to Mah­mou­do Ah­ ma­di­ne­ja­do tei­gi­mu, jo ša­lis bet ko­kia kai­na įgy­ven­dins bran­duo­ linę pro­gramą.

12p.

Sportas

„Džiau­giuo­si, kad ir to­liau dir­ bu krep­ši­nio la­ bui. „Žal­gi­ris“ man uždė­jo šar­ vus, kad ne­ pabūg­čiau naujų iššū­kių ir ki­to­ je dar­bo­vietė­je“, – sakė prie Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ko­ man­dos ne­se­ niai pri­si­jungęs Pau­lius Mo­ tiejū­nas. 18p.

7p.

Šeštadienis

„Čiur­lionkė“, ak­to­rystės stu­di­jos, „chaltū­ra“, teat­ro judė­ji­mas „No Theat­re“, re­žisū­ros stu­di­jos Mask­vo­ je – tai Vi­do Ba­rei­kio kar­je­ros laip­tai.

Kur jie nu­ves? „No­ri­si ei­ti tik į prie­ kį“, – sako pa­ts V.Ba­rei­kis.

24p.

TV diena

Ak­to­rius Ka­ro­lis Sa­ka­laus­kas ty­liai pa­li­ko LNK pra­mo­ginę laidą „Kaž­kas at­si­ti­ko“ ir kol kas ne­pla­nuo­ja jo­kių naujų darbų te­le­vi­zi­jo­je. 29-erių vy­ras ry­žo­si įgy­ven­din­ti seną ir la­bai rimtą sva­jonę – tap­ti ug­nia­ge­siu.

Šie­met į did­žiau­sią Eu­ro­pos miestą Maskvą iš Lie­tu­vos skrai­ dins net pen­kios oro li­nijų bend­rovės. Tie­sa, šie skryd­žiai ak­tua­les­ni ru­sams.

10p. menas ir pramogos

Menų spaus­tuvė­je – kultū­ros lo­by­nas Kny­gos, pe­rio­di­ka, filmų ir gar­si­ nių knygų ko­lek­ci­jos, spek­tak­lių vaiz­do įra­šai. Me­no mėgėjai vi­ sa tai ga­li ras­ti Menų spaus­tuvė­ je įsikū­ru­sio­je in­fo­te­ko­je. 30p.

2

šeštadienis, vasario 18, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Merija puo­se­lės sos­ti­nės cent­rą Ar­ti­miau­sius 4 me­tus Vil­niaus val­ džia ne­pa­lai­kys in­ves­ti­ci­jų į mies­to pa­kraš­čius. Pa­sak me­ro Ar­tū­ro Zuo­ ko, in­ves­ti­ci­jas nu­ma­to­ma kon­cent­ ruo­ti de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te, se­ na­mies­ty­je, Kal­va­ri­jų gat­vė­je.

„Mū­sų pa­grin­di­nis no­ras per šią ka­den­ci­ją yra kon­cent­ruo­tis į mies­ to cent­rą, ypač de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te. Mies­to cent­re yra 500 ha, kur bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti įvai­ rius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tus, ir čia ga­lė­tų gy­ven­ti apie 50 tūkst. gy­ven­to­jų. Tu­ri­me ne­daug fi­nan­ si­nių ir ki­tų iš­tek­lių, to­dėl rei­kia baig­ti sta­ty­ti mies­to cent­rą, o ne iš­mė­ty­ti in­ves­ti­ci­jas po vi­są Vil­ nių, ypač į mies­to pa­kraš­čius“, – kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vos eko­no­ mi­ka 2012“ kal­bė­jo A.Zuo­kas.

Jis tei­gė, kad vie­nas pa­grin­di­nių pro­jek­tų yra Kal­va­ri­jų gat­vės tvar­ ky­mas – jo­je tu­rė­tų at­si­ras­ti pir­ mo­ji tram­va­jaus li­ni­ja. Ki­tas stra­ te­gi­nis sa­vi­val­dy­bės tiks­las – iki 2015 m. per­tvar­ky­ti pra­mo­nės zo­ nas mies­to cent­re. „Vien su­tvar­kius „Skai­teks“ ga­ myk­lą ir te­ri­to­ri­ją (tarp Užu­pio ir Mar­ku­čių), ten bū­tų ga­li­ma pa­sta­ ty­ti apie 1000 nau­jų bu­tų. Tai bū­tų pui­ki ga­li­my­bė tu­rė­ti dau­giau gy­ ven­to­jų se­na­mies­ty­je, kur jų skai­ čius su­ma­žė­jęs“, – tei­gė A.Zuo­kas.

Jo tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bės in­ves­ti­ ci­jos į inf­rast­ruk­tū­rą, gat­vių, tink­lų

su­tvar­ky­mą su­da­ry­tų pa­grin­dą de­ ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te baig­ti sta­ ty­ti nau­ją mies­to cent­rą. „Pir­mo­ji kregž­dė, kad šis tas pra­si­de­da šio­je mies­to vie­to­je, – šio mė­ne­sio pa­bai­go­je pla­nuo­ja­ma griau­ti Jau­ni­mo vieš­bu­čio pa­sta­ tą Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­te. Nor­ ve­gų in­ves­tuo­to­jai šiais me­tais ten tu­rė­tų pra­dė­ti sta­ty­ti nau­ją vers­lo cent­rą“, – pra­ne­šė me­ras.

Vie­nas pa­grin­di­nių pro­jek­tų yra Kal­ va­ri­jų gat­vės tvar­ ky­mas – jo­je tu­rė­ tų at­si­ras­ti pir­mo­ji tram­va­jaus li­ni­ja.

Anks­čiau skelb­ta, kad A kla­sės biu­rų komp­lek­są sta­tys Nor­ve­gi­ jos ka­pi­ta­lo bend­ro­vė „Scha­ge Re­ al Es­ta­te“. Ji į pro­jek­tą in­ves­tuos apie 220 mln. li­tų. Komp­lek­są su­ da­rys trys pa­sta­tai, ku­rių bend­ ras plo­tas – 43 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų, ne­skai­čiuo­jant po­že­mi­nių aikš­te­lių.

Pa­sak A.Zuo­ko, Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bė per ar­ti­miau­sius 4 me­tus ti­ki­si pra­dė­ti įgy­ven­din­ti dau­giau ne­gu 2 mlrd. li­tų ver­tės pro­jek­tų.

BNS inf.

NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!

Nak­ti­mis Vil­niu­ je zu­ja ne vien ke­ lei­vius ve­žio­jan­ tys tak­si. Aky­les­nė ir smal­ses­nė akis keis­čiau­sio­se sos­ti­nės vie­to­se ga­li iš­vys­ti iš au­ to­mo­bi­lių be­li­pan­ čius švy­tin­čio­mis lie­me­nė­mis pa­si­ puo­šu­sius gal­vo­ sū­kių mė­gė­jus.

Vaiz­duo­tė: ieš­kant ko­do žai­di­mo da­ly­viams ten­ka įveik­ti kū­ry­bin­gai pa­ru

Po nak­ti­nį Vil­nių Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Mies­to žai­di­mai

Sos­ti­nė­je jau ke­le­rius me­tus gau­ sy­bė gal­vo­sū­kių mė­gė­jų nak­ti­mis lei­džia­si į orien­ta­ci­nes ke­lio­nes au­to­mo­bi­liu, steng­da­mie­si įmin­ ti spe­cia­liai jiems pa­ruoš­tas mįs­ les. Ko­man­dos, ga­vu­sios už­duo­tį, sė­da į au­to­mo­bi­lį ir, pa­si­tel­ku­sios nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas, vi­sa­me mies­te ar­ba net už jo ri­bų ieš­ko pa­slėp­tų ko­dų, ku­riuos su­ve­dę į žai­di­mo sis­te­mą in­ter­ne­te ga­li ju­ dė­ti ki­to taš­ko link. To­kiuo­se žai­ di­muo­se sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja šim­ tai vil­nie­čių.

Dau­gu­ma jų pri­klau­so tarp­ tau­ti­niam mies­to žai­di­mų tink­lui „En­coun­ter“.

Už­su­kus į mi­nė­to tink­lo in­ter­ ne­to sve­tai­nę vil­nius.en.cx su­si­ da­ro įspū­dis, kad ji skir­ta tiks­lių­jų moks­lų spe­cia­lis­tams – daug skai­ čių, spe­ci­fin ­ ių ter­mi­nų. Pa­si­ro­do, šis pus­la­pis skir­tas no­rin­tiems ne­ tra­di­ciš­kai pra­leis­ti lais­va­lai­kį. „En­coun­ter“ – tai ne tik nau­jas lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das, bet ir pro­ga ki­to­mis aki­mis pa­žiū­rė­ti į jus su­pan­tį pa­sau­lį, to­bu­lin­ti sa­vo ži­nias ir ga­li­my­bes įvai­rio­se sri­ty­ se“, – vi­lio­ja­ma ofi­cia­lia­me žai­di­

mo in­ter­ne­to pus­la­py­je. Šis tink­las jau dau­giau ne­gu 8 me­tus vie­ni­ja žai­di­mų da­ly­vius vi­sa­me pa­sau­ ly­je. O Vil­niu­je jis eg­zis­tuo­ja še­še­ rius me­tus. „Vis­kas pra­si­dė­jo po fil­mo „The Ga­me“. Pir­mie­ji žai­di­mai at­si­ra­ do Mins­ke. Vė­liau žai­di­mas iš­pli­ to ša­ly­se kai­my­nė­se“, – pa­sa­ko­ jo Vil­niaus „En­coun­ter“ po­rta­lą pri­žiū­rin­tis ir mies­te vyks­tan­čius žai­di­mus or­ga­ni­zuo­jan­tis vil­nie­tis To­ma­šas Stan­ke­vi­čius.

Vie­nas po­rta­le siū­lo­mas tu­ri­ nin­go lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­das – gal­vo­sū­kių gran­di­nės žai­di­mas, ku­rio da­ly­viams ten­ka va­ži­nė­ti po mies­tą ir ieš­ko­ti ko­dų-užuo­mi­nų.

Tik iš­siaiš­ki­nus jų pa­slap­tį, ju­da­ ma iki ki­to taš­ko. Šis už­siė­mi­mas, anot T.Stan­ke­ vi­čiaus, spar­čiai po­pu­lia­rė­ja, to­ dėl sa­vait­ga­lio nak­ti­mis jau ma­ žai ką ste­bi­na Vil­niaus gat­vė­mis ir už­kam­piais laks­tan­tys švie­są at­spin­din­čio­mis lie­me­nė­mis ap­ si­ren­gę keis­tuo­liai. Lie­tu­vos sos­ ti­nė­je re­gist­ruo­tų šių žai­di­mų da­ ly­vių yra apie 2,5 tūkst.

Ku­ria pa­tys

Žai­dė­jams ten­ka ap­si­lan­ky­ti ap­ leis­tuo­se sta­ti­niuo­se, bė­gio­ti po di­de­les te­ri­to­ri­jas. Kar­tais ieš­kan­

tiems ko­do da­ly­viams ten­ka iš­va­ žiuo­ti ir už mies­to.

Ko­das sle­pia ki­to ke­lio­nės taš­ko pa­va­di­ni­mą. Jį su­fle­ruo­ja keis­čiau­ sios užuo­mi­nos. Tai ga­li bū­ti ir pa­ pras­čiau­sias la­pe­lis, ku­ria­me už­ ra­šy­tas ko­di­nis žo­dis ar­ba skai­čių kom­bi­na­ci­ja. Ta­čiau or­ga­ni­za­to­ riai daž­nai su­ran­da ir iš­ra­din­ges­ nių bū­dų ko­dui pa­slėp­ti, pa­vyz­ džiui, užuo­mi­na da­ly­viams ga­li tap­ti pa­veiks­lė­lis ar­ba re­bu­sas.

T.Stan­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad no­rint suor­ga­ni­zuo­ti ge­rą žai­di­ mą rei­kia pa­si­steng­ti ieš­kant įdo­ mių vie­tų. Ta­čiau žai­di­mo da­ ly­viai ne­ga­li skųs­tis pa­slap­tin­gų ar­ba dar neiš­ty­ri­nė­tų vie­tų Vil­ niu­je trū­ku­mu. Beveik kiek­vie­na­ me mik­ro­ra­jo­ne ga­li­ma ras­ti ap­ leis­tų, keis­tų pa­sta­tų ar­ba ki­to­kių orien­ta­ci­niam nak­ti­niam žai­di­mui tin­ka­mų vie­tų. Žai­di­mo ko­man­dą su­da­ro po mies­tą va­ži­nė­jan­tys eki­pa­žai ir šta­bas – prie kom­piu­te­rių ar­ba ži­ ny­nų pa­lin­kę žmo­nės, nuo­lat mo­ bi­liuo­ju ry­šiu tei­kian­tys in­for­ma­ ci­ją ko­dų ieš­kan­tiems ko­man­dos drau­gams.

Pa­sak T.Stan­ke­vi­čiaus, stan­ dar­ti­nio žai­di­mo truk­mė – maž­ daug 6 va­lan­dos. „Kai ku­rie, ypač ne to­kie pa­ty­rę, tra­so­je ga­li už­

6?6;. =.9: Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą pirmadienį 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su vasario 20 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.

Vidutinio amžiaus našlės Megei didžiausias gyvenimo džiaugsmas – anūkas Olis, tačiau jis suserga sunkia liga.

Berniuko gyvybei išgelbėti reikia didžiulės pinigų sumos.

Močiutė Megė neketina pasiduoti. Vaikščiodama Londono Soho rajone moteris perskaito skelbimą, kuriame siūlomas darbas sekso klube. (N-16)

Ma­ni­ja: per ke­le­rius me­tus orien­ta­ci­niu mies­to žai­di­mu Vil­niu­je su­si­do­mė­jo per 2,5 tūkst. žmo­nių.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

3

šeštadienis, vasario 18, 2012

5p.

miestas

Savaitgalį vilniečiai pradės varyti žiemą iš kiemo.

Ta­bo­re plin­ta gel­ta And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vil­niaus ta­bo­re, kaip įta­ria­ma, per ne­šva­rias ran­kas plin­ta gel­ ta. Ro­mai at­si­ker­ta, kad sie­ti li­gą su vie­nos tau­ty­bės as­me­ni­mis – įžei­di­mas.

Už­fik­suo­ta vie­na au­ka

uoš­tas už­duo­tis, o nuoro­dos į to­li­mes­nį žai­di­mo taš­ką sle­pia­si keis­čiau­sio­se vie­to­se.

ų – su ži­bin­tais truk­ti ir 16 va­lan­dų“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas. „Ko­man­dų ir jų na­rių skai­čių nu­ sta­to žai­di­mo or­ga­ni­za­to­riai. Kar­ tais vie­no­je ko­man­do­je ga­li bū­ti ir ke­li eki­pa­žai“, – pa­sa­ko­jo jis. Žais­ti su­si­ren­ka vi­du­ti­niš­kai 30 ko­man­dų, o vie­nu me­tu mies­te už­ duo­tis ban­do įveik­ti apie 250 žmo­ nių. Vi­sa tai jie da­ro ska­ti­na­mi tik smal­su­mo ir azar­to – žai­di­mo nu­ ga­lė­to­jai ne­gau­na jo­kio pri­zo.

Be to, žai­di­mai ne­bū­ti­nai bū­ na ne­mo­ka­mi. „Kar­tais ten­ka su­ mo­kė­ti sim­bo­li­nę su­mą, kad bū­tų kom­pen­suo­tos or­ga­ni­za­to­rių iš­lai­ dos“, – in­for­ma­vo T.Stan­ke­vi­čius.

Jo ma­ny­mu, šis žai­di­mas ypa­ tin­gas ir tuo, kad jį su­kur­ti ga­li bet kas iš už­si­re­gist­ra­vu­sių pro­jek­te. „Žai­di­mo kū­rė­ju ga­li bū­ti bet ku­ris, ta­čiau rei­kia mo­kė­ti su­kur­ti int­ri­gą, kad žai­di­mas bū­tų įdo­mus, įtrau­kian­tis ir su­pran­ta­mas jo da­ ly­viams“, – dės­tė T.Stan­ke­vi­čius. „Man pa­čiam svar­bu su­kur­ti to­bu­ lą žai­di­mą. To­kį, dėl ku­rio nie­kas ne­tu­rė­tų prie­kaiš­tų. O tam rei­kia lai­ko. Kar­tais, kol idė­ja virs­ta kū­ nui, praei­na ir pus­me­tis“, – pa­sa­ ko­jo žai­di­mų or­ga­ni­za­to­rius. Įt­rau­kian­ti veik­la

Spren­džiant pai­nius gal­vo­sū­kius sun­ku ap­siei­ti be žmo­nių, tu­rin­ čių ži­nių spe­ci­fi­nė­se sri­ty­se. „Šis žai­di­mas įtrau­kia ne tik jau­ni­mą, bet ir vy­res­nius žmo­nes. Bū­na, kad ko­man­dos šta­be sė­di žai­dė­ jų tė­vai, ku­riems ga­li pa­skam­bin­ ti kad 3 val. nak­ties ir pa­klaus­ti ko nors, tar­ki­me, iš fi­zi­kos sri­ties“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. „Pa­gal tai­syk­les no­rin­tys da­ ly­vau­ti žai­di­me tu­ri bū­ti su­lau­kę 18-os. Vi­du­ti­nis da­ly­vių am­žius – 25–30 me­tų. Pap­ras­tai tai dir­ban­ tys žmo­nės. Nes­lėp­siu, ap­ran­ga ir įvai­rūs prie­tai­sai, ku­rie pa­leng­vi­na nuo­ro­dų ieš­ko­ji­mą, kai­nuo­ja ne­pi­ giai“, – kal­bė­jo T.Stan­ke­vi­čius ir pri­dū­rė, kad žai­dė­jai įsi­gy­ja ne tik pro­fe­sio­na­lių pro­žek­to­rių, bet ir ra­di­jo ry­šio apa­ra­tų, ne pra­stes­ nių ne­gu po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų.

Nors žmo­nės daug in­ves­tuo­ja

už­siim­da­mi šia veik­la, bet, pa­šne­ ko­vo tei­gi­mu, tai jiems lie­ka ho­bis. „Svar­biau­sia at­skleis­ti pa­slap­tį, įveik­ti ko­dų kū­rė­ją. Juk var­žo­ma­ si ne dėl pri­zų ar pi­ni­gų. Žmo­nės tai da­ro dėl įdo­mu­mo, tar­si tik­ri­ na sa­vo ge­bė­ji­mus, ži­nias“, – pa­ sa­ko­jo jis.

To­ma­šas Stan­ke­vi­čius:

Vil­niu­je žai­di­mo da­ ly­viai ne­ga­li skųs­ tis pa­slap­tin­gų ar­ ba dar neiš­ty­ri­nė­tų vie­tų trū­ku­mu.

Per ke­le­rius me­tus, kol vil­nie­čiai už­sii­ma šiuo žai­di­mu, at­si­ra­do al­ ter­na­ty­vų tink­lo „En­coun­ter“ or­ ga­ni­zuo­ja­miems žai­di­mams. Kai ku­rie lengvesni jų va­rian­tai siū­ lo­mi fir­mų va­ka­rė­liams ir drau­gų kom­pa­ni­joms, no­rin­čioms šiek tiek ak­ty­viau pra­leis­ti lais­va­lai­kį.

Ta­čiau, pa­sak T.Stan­ke­vi­čiaus, to­kie pa­si­bė­gio­ji­mai tu­ri ma­žai ką bend­ra su tik­ruo­ju žai­di­mu.

Vi­suo­me­nė apie to­kias orien­ta­ ci­nes var­žy­bas dau­giau su­ži­no­jo po Vil­niu­je vy­ku­sių „Nak­ty­nių“.

Vis dėl­to „En­coun­ter“ žai­di­mai vyks­ta tik Vil­niu­je. Ki­tuo­se Lie­tu­ vos mies­tuo­se taip pat bu­vo en­tu­ zias­tų, ta­čiau po­pu­lia­riu lais­va­lai­ kio pra­lei­di­mo bū­du tai ne­ta­po.

Pa­si­se­mia ad­re­na­li­no

Orien­ta­ci­niuo­se mies­to žai­di­ muo­se nuo­lat da­ly­vau­jan­tis vil­ nie­tis Si­mo­nas dien­raš­čiui pa­ sa­ko­jo, kad to­kia veik­la jam yra

vie­nas bū­dų ge­rai pra­leis­ti lai­ką. „Įdo­mūs žmo­nės, nau­jos ne­ma­ ty­tos vie­tos, nau­ja pa­tir­tis – dėl to ver­ta da­ly­vau­ti. Be to, tai pa­ de­da ge­riau pa­žin­ti mies­tą ir jo apy­lin­kes. Ki­tas ne ma­žiau svar­ bus da­ly­kas – ad­re­na­li­nas“, – ti­ ki­no Si­mo­nas.

Anot jo, šie žai­di­mai ver­čia in­ ten­sy­viai mąs­ty­ti ir pa­de­da mo­ ky­tis nau­jų da­ly­kų. „Kar­tais už­ duo­tys bū­na už­ko­duo­tos na­to­mis, Brai­lio raš­tu ar­ba ma­te­ma­ti­nė­mis lyg­ti­mis, ne­bū­na leng­vų užuo­mi­ nų“, – šyp­so­jo­si jis. Žai­di­mo or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­ viai pa­brė­žė, kad no­rint nu­ga­lė­ti svar­bu žais­ti vie­nas ki­tam pa­de­ dant. „Ko­man­da tu­ri dirb­ti dar­ niai, pro­tin­gai pa­si­skirs­ty­ti už­ duo­tis, su­si­da­ry­ti ge­rą pla­ną. Taip pat rei­ka­lin­gi ra­di­jo ry­šio apa­ra­ tai, ge­ri pro­žek­to­riai, la­bai pa­de­da kom­piu­te­ris, vai­ra­vi­mo įgū­džiai ir pui­kios ži­nios apie mies­tą, jo is­to­ ri­ją ir ne­tgi ke­lius“, – aiš­ki­no Si­ mo­nas.

Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li at­ro­dy­ti, kad šia­me žai­di­me svar­biau­sia kuo grei­čiau su­ras­ti už­duo­tį, ją iš­spręs­ ti ir mies­to gat­vė­mis it ko­kiam ke­ lių ere­liui lėk­ti prie ki­to taš­ko.

Ta­čiau T.Stan­ke­vi­čius griež­ tai nei­gė, jog žai­di­mo es­mė ver­čia jo da­ly­vius chu­li­ga­niš­kai vai­ruo­ ti. „Žai­džiant ga­lio­ja ke­lių eis­mo tai­syk­lės. Bū­na, kad tarp žai­di­ mo taš­kų pa­sta­to­me sa­vo „agen­ tus“ ar­ba pa­tys va­žiuo­ja­me tra­sa, ste­bi­me žai­dė­jus. Jei­gu kas nors vie­to­je, kur lei­džia­ma va­žiuo­ti ne dau­giau kaip 60 km/val. grei­čiu, skrie­ja 150 km/val., ski­ria­me jiems bau­dos taš­kų ar­ba net pa­ša­li­na­me juos iš žai­di­mo“, – pa­sa­ko­jo jis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nams žai­di­mo da­ly­viai jau se­no­kai ne­bek­liū­va. „Vi­si da­ly­ vau­ja tvar­kin­gai ap­si­ren­gę švie­są at­spin­din­čio­mis lie­me­nė­mis, ne­ ke­lia pa­vo­jaus ki­tiems eis­mo da­ ly­viams. Praei­ty­je po­li­ci­ja gal ir tu­rė­jo mums prie­kaiš­tų, bet į vi­ sas pa­sta­bas at­si­žvel­gė­me ir da­ bar ne­tu­ri­me jo­kių bė­dų“, – sa­kė T.Stan­ke­vi­čius.

Vil­n iaus vi­s uo­m e­n ės svei­ka­ tos cent­ro (VVSC) spe­cia­lis­tai in­ for­ma­vo, kad sos­ti­nės ro­mų bend­ruo­me­nė­je vėl diag­no­zuo­ta re­tai Lie­tu­vo­je pa­si­tai­kan­ti, ta­čiau pa­ vo­jin­ga in­fek­ci­nė li­ga.

VVSC pra­ne­šė, kad pir­mo­ji šio vi­ru­si­nio he­pa­ti­to A pro­trū­kio au­ka – 17 me­tų jau­nuo­lis. Me­di­kams pa­ gul­džius vai­ki­ną į li­go­ni­nę, pa­teik­ ta pir­mi­nė diag­no­zė – ka­sos ir ke­ pe­nų už­de­gi­mas. Li­go­nis skun­dė­si pil­vo skaus­mu, py­ki­ni­mu, vė­mi­mu, bend­ru silp­nu­mu, gel­ta. At­li­kus vi­ sus ty­ri­mus, jau­nuo­liui nu­sta­ty­tas he­pa­ti­tas A. Ta­čiau, gy­dy­mui net neį­si­bė­gė­jus, vai­ki­nas pa­bė­go iš li­go­ni­nės. Po ku­rio lai­ko jis grį­žo, ir ne vie­nas. Jo gi­mi­nai­tis skun­dė­ si pa­na­šiais ne­ga­la­vi­mais.

Jo­si­fas Ty­či­na:

Jei­gu mes jau to­kie pa­vo­jin­gi, pla­ti­na­me li­gas, tai kam me­ras no­ri su­griau­ti ta­bo­rą?

Juk ta­da epi­de­mi­ja iš­ plis po vi­są mies­tą.

žmo­gus su­si­rgo he­pa­ti­tu A, tai yra gel­ta. Jis pa­te­ko į li­go­ni­nę, o vė­liau iš jos pa­bė­go“, – dės­tė J.Ty­či­na.

Iš li­go­ni­nės pa­spru­kęs jau­nuo­lis su­grį­žo į ta­bo­re esan­tį Ro­mų bend­ruo­me­nės cent­rą. Ten jį ir su­ti­ko ba­ro­nas. „Tuč­tuo­jau lie­piau jam grįž­ti į li­go­ni­nę ir gy­dy­tis. Tai jis, ma­no ži­nio­mis, ir pa­da­rė“, – pa­ti­ ki­no pa­šne­ko­vas.

Pa­sak J.Ty­či­nos, me­di­kai el­gia­ si ne­gra­žiai, da­ry­da­mi tra­ge­di­ją iš vie­no li­gos at­ve­jo. Ban­dy­mas kal­ tin­ti konk­re­čios tau­ty­bės žmo­nes ne­si­lai­kant hi­gie­nos ir ši­taip ke­ liant epi­de­mi­jos pa­vo­jų ga­li bū­ti gin­či­ja­mas teis­me. „Na, jei­gu mes jau to­kie pa­vo­jin­ gi, pla­ti­na­me li­gas, tai kam me­ras no­ri su­griau­ti ta­bo­rą? Juk ta­da epi­ de­mi­ja iš­plis po vi­są mies­tą. O jei, ne­duok Die­ve, koks ro­mas už­suks į sa­vi­val­dy­bę ir ten ką nors už­krės?“ – iro­ni­za­vo J.Ty­či­na. „Vil­niaus die­na“ pri­me­na, kad praė­ju­sią sa­vai­tę ta­bo­re, Či­go­nų gat­vė­je, bu­vo nu­griau­ti trys ne­gy­ ve­na­mi ne­le­ga­lūs sta­ti­niai. Atei­ ty­je pla­nuo­ja­ma nu­griau­ti dar 12.

Ta­bo­ras yra vie­nas di­džiau­sių nar­ ko­ti­kų pla­ti­ni­mo taš­kų Vil­niu­je, čia įsi­gy­ti kvai­ša­lų nuo­lat trau­kia nar­ko­ma­nai. Kai ku­rie ro­mai pri­ pa­žįs­ta, kad užau­gin­ti vai­kus do­ rais pi­lie­čiais to­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kios da­bar yra ta­bo­re, neį­ma­ no­ma.

Kal­ti­na pla­ti­nant li­gas

Vė­liau į me­di­kus krei­pė­si dar du as­me­nys. Vie­nas jų iš gy­dy­mo įstai­gos taip pat pa­bė­go. Spe­cia­lis­ tai spė­ja, kad he­pa­ti­tu A už­si­krė­tu­ sių as­me­nų ga­li bū­ti dau­giau.

Epi­de­mio­lo­gai įta­ria, kad in­fek­ ci­jos pli­ti­mo prie­žas­tys ta­bo­re – an­ti­sa­ni­ta­ri­nė na­mų ir ap­lin­kos būk­lė, as­mens hi­gie­nos ne­si­lai­ ky­mas ir ga­li­mas da­li­ji­ma­sis vie­ na ci­ga­re­te.

Pa­sak vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­ cia­lis­tų, ne­šva­ra, ne­tvar­ka ro­mų bend­ruo­me­nė­je su­da­ro tin­ka­mas są­ly­gas pa­vo­jin­gai in­fek­ci­nei li­gai plis­ti ne tik ta­bo­re, bet ir už jo.

Pa­vo­jaus ne­ma­to

Ro­mų ba­ro­nu va­di­na­mas Jo­si­fas Ty­či­na dien­raš­čiui tei­gė, kad apie epi­de­mi­ją ta­bo­re ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. Per vi­są ta­bo­ro is­to­ri­ją čia ne­bu­vo jo­kių epi­de­mi­jų. Vi­sa tai, pa­sak pa­šne­ko­vo, pra­si­ma­ny­mai. „Taip, ži­nau at­ve­jį, kad vie­nas

Epi­de­mi­ja: ro­mai įsi­ti­ki­nę, kad

ta­bo­re plin­ta ne gel­ta, o svei­ka­ tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų sklei­ džia­mi gan­dai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Oro bend­rovė: pir­ma kr Vil­niaus me­ ras Artū­ras Zuo­kas, re­ gis, pri­mir­šo sa­vo kal­bas apie šių me­ tų pa­va­sarį Vil­niu­je at­si­ ra­sian­čią oro li­nijų bend­ rovę. Da­bar sos­tinės oro vežė­jo gim­ dy­mas nu­ ma­ty­tas kitų metų pa­va­ sarį.

Laukimas: turizmo verslo atstovai sveikintų naują oro bendrovę Vilniuje, tačiau kol kas

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

2 Lt/min.

m.miknevicius@diena.lt

Trūksta tik lėktuvų

Sos­tinės sa­vi­val­dybės va­do­vas A.Zuo­kas dar prie­š sa­vi­val­dos rin­ki­mus kaip vieną sa­vo prio­ri­ tetų įvar­di­jo na­cio­na­linės oro li­ nijų bend­rovės stei­gimą. Praė­ju­sią va­sarą jau ei­da­mas me­ro pa­rei­gas jis svarstė, kad skryd­žių bend­rovę būtų ga­li­ma steig­ti jau šį pa­va­sarį.

Po ma­žiau­siai de­šim­ties su­si­ ti­kimų įvai­riau­sio­se pa­sau­lio ša­ ly­se ir sa­vi­val­dybės dan­go­rai­žy­je me­ras, re­gis, de­da tašką – jau ki­ tų metų pa­va­sarį Vil­niu­je at­si­ras oro li­nijų bend­rovė „Air Li­tua­ni­ ca“. „Šį pir­ma­dienį dar­bo grupė jau pri­ėmė spren­dimą steig­ti naują oro bend­rovę, ku­rios pa­va­di­ni­mas bus „Air Li­tua­ni­ca“. Pra­de­da­me naują Lie­tu­vos avia­ci­jos is­to­ri­jos pus­lapį“, – sa­vaitės vi­du­ry­je pa­ skelbė A.Zuo­kas.

Me­ro sva­jo­nei įgy­ven­din­ti trūks­ ta tik vie­no oro li­nijų bend­ro­vei veik­ti būti­no da­ly­ko – lėktuvų. Jų, kaip pri­si­pa­ži­no A.Zuo­kas, nei sa­ vi­val­dybė, jei jos ras­ti ne­vie­ši­na­mi in­ves­tuo­to­jai ne­tu­ri. Ta­čiau ir tai mies­to va­do­vui neat­ro­do kliū­tis. „Lėktuvų pil­nas pa­sau­lis – nu­ va­žia­vot ir nu­si­pir­kot“, – sakė A.Zuo­kas. Me­ras jau ap­svarstė, ko­kia turėtų būti bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ struktū­ra. Sa­vi­val­dy­ bei esą pri­klau­sys 34 pro­c. įmonės ak­cijų, par­tne­riams iš Lie­tu­vos – 17 pro­c., 49 pro­c. – už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jams.

A.Zuo­kas pro­gno­zuo­ja, kad pir­ ma­sis bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ rei­sas ga­li įvyk­ti jau kitų metų pa­ va­sarį. Ta­čiau ne­ži­nia, ar stei­gia­ mas oro vežė­jas veiks pa­gal pra­ėju­ siais me­tais me­ro api­brėžtą mo­delį – už mi­li­joną eurų įsi­gy­ti du lėktu­ vus ir skrai­dy­ti jais še­šis kar­tus per sa­vaitę.

In­for­ma­ci­jos ma­žai

Kas­met smar­kiai au­gan­čio Tarp­ tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to (TVOU) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius To­mas Vaiš­ vi­la dien­raš­čiui sakė džiu­giai prii­ man­tis kiek­vieną ži­nią apie nau­jo vežė­jo at­si­ra­dimą, ta­čiau konk­re­ tesnės in­for­ma­ci­jos apie me­ro pla­ nus kol kas nėra gavęs. „Ži­nau tiek, kiek per­skai­čiau ži­ niask­lai­do­je. Dau­giau jo­kios in­for­ ma­ci­jos ne­sa­me gavę. Apsk­ri­tai bet ko­kio nau­jo vežė­jo at­si­ra­dimą ver­ti­ na­me tei­gia­mai. Kiek­vie­nas nau­jas rin­kos da­ly­vis yra ge­ra nau­jie­na, jis yra lau­kia­mas“, – dien­raš­čiui „Vil­ niaus die­na“ kalbė­jo T.Vaiš­vi­la.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pi­gių skryd­žių bend­rovės iš Vil­niaus vyk­do vis dau­giau skryd­žių į įvai­rius Eu­ro­ pos mies­tus. Dar dau­giau kryp­čių at­si­ras va­sarą, kai lie­tu­viai rink­sis ato­stogų ke­lio­nes. Ta­čiau T.Vaiš­vi­ la kol kas ne­sii­ma pro­gno­zuo­ti, ar su­gebėtų nau­ja­sis vežė­jas kon­ku­

De­ry­bos su lat­viais ir is­lan­dais Praė­ju­sių metų va­sarą sos­tinės sa­vi­ val­dybės at­sto­vai pra­nešė apie me­ ro A.Zuo­ko (nuotr.) su­si­t i­k i­mus su fi­ nan­si­n ių sun­k umų tu­r in­čios lat­v ių skryd­ž ių bend­rovės „air­Bal­t ic“ ir da­bar jau bank­r u­ta­v u­sio ban­ ko „Sno­ras“ at­sto­vais.

bilietus platina

Vil­n iaus sa­v i­val­dybė anuo­ met tvir­t i­no, kad „air­Bal­t ic“ ak­ ci­n in­k as, Lat­v i­j o­j e ga­n a prie­š ta­r in­gai ver­t i­n a­ mas Ber­tol­tas Flic­kas ža­d a pa­reng­t i konk­re­č ius pa­s i­ū ly­mus, ko­k ius žings­nius žen­ giant Vil­niu­je būtų ga­ li­ma įsteig­ti naują oro vežėją.

B.Flic­ko ana­lizė turė­jo pa­ro­dy­t i, ar sos­t i­nei rei­

kia vers­lo klasės skryd­ž ių, tu­ris­ti­nių su is­l andų ka­pi­t a­lo oro bend­ro­ve ke­lio­nių skryd­ž ių, ko­kios kryp­tys bū­ „Lit­hua­nian Exp­ress“. tų rei­ka­lin­g iau­sios ir pel­nin­g iau­sios. Vil­niaus me­ras tąkart su­si­t i­ko su vie­ Neaiš­k u anuo­met li­ko tik dėl ban­ko nu iš įmonės „Lit­hua­n ian Exp­ress“ „Sno­ras“, ku­r io at­sto­vai neatsk­ steigėjų Thors­tei­nu Gud­na­so­nu. Kaip leidė, jis pro­jek­te da­ly­vautų sakė A.Zuo­kas, su įmonės at­sto­vu bu­ kaip in­ves­tuo­to­jas ar kaip kre­ vo su­tar­ta, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybė su bend­rovės spe­cia­l is­tais di­to­rius, planų.

B.Flic­kas Lie­tu­vo­je yra įsteigęs ini­ci­juos dar­bo grupę dėl vers­lo pla­ skryd­ž ių bend­rovę „Bal­ no ba­zi­niam oro vežė­jui steig­ti su­da­ ti­jas avia­ci­jas sis­te­mas“ ry­mo ir su­tar­ties pa­ren­g i­mo.

Sa­v i­val­dybės at­sto­vai po šio su­si­t i­ ki­mo tvir­t i­no, esą, pa­gal Th.Gud­na­ so­no pa­teiktą planą su­for­ma­v us pa­ kan­kamą įsta­tinį ka­pi­talą ir ga­vus rei­ kia­mus lei­di­mus, oro vežė­jas re­gu­lia­ G e­g u žės ga ­l e riuo­sius skryd­ž ius galėtų pra­dėti jau A.Zuo­k as ži­n iask­ kitų metų kovą. lai­dai pra­nešė apie Da­bar jau aki­vaiz­du, kad kovą vežė­ at­n au­j in­t as de­r y­b as jas įsteig­tas ne­bus.

(BAS), ta­čiau ši įmonė skryd­ž ių Lie­t u­vo­j e vyk­dy­t i ne­g a­l i dėl ne­s ut­v ar­k ytų do­ ku­mentų.

5

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

miestas

10p.

Skrydžiai į Maskvą iš Vilniaus ir Kauno.

rikš­ti­ja, pa­skui gim­dys Paieš­kos – net Ki­ni­jo­je Ieš­ko­da­mas par­t ne­r ių oro li­n ijų bend­ro­vei steig­ti me­ras gyrė­si su­ si­tikęs net su Ki­ni­jos ir Tai­lan­do ve­ žėjų at­sto­vais.

Ša­lia: vil­nie­čiai kvie­čia­mi vy­ti žie­mos ne tik iš sos­tinės cent­ro, bet

Sa­v i­val­dybė bu­vo išp­la­t i­nu­si pra­ ne­š imą apie me­ro ini­ci­juotą su­ si­t i­k imą su Tai­lan­do oro bend­ro­ ve „Thai Air­ways“. Šiai me­ras siū­ lė tap­ti bend­rais ba­zi­nio oro vežė­ jo steigė­jais.

Sos­tinės dau­gia­bu­čių kie­muo­se šėls Už­gavėnės

Me­r as taip pat su­s i­t i­ko ir su Ki­ ni­j os tu­r iz­m o pa­s laugų įmonės „Com­Wa“, už­s ii­m an­č ios už­s a­ komųjų skryd­ž ių or­g a­n i­z a­v i­mu, at­s to­v ais.

Kaip skelbė sa­vi­val­dybė, bend­rovė svarstė ga­li­mybę du kar­tus per sa­ vaitę or­ga­n i­z uo­t i už­sa­ko­muo­sius skryd­ž ius iš Pe­k i­no į ke­tu­ris Eu­ro­ pos mies­tus – Keb­la­v iką, Dub­l iną, Pa­ry­ž ių, Bar­se­loną.

Komentarai

abejojama, ar ji atsiras.

ruo­ti su daž­nai itin ma­žas kai­nas siū­lan­čiais kon­ku­ren­tais. „Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip bus dėl kon­ku­ren­ci­jos. Tie­siog trūksta in­ for­ma­ci­jos. Šian­dien dar ne­ži­no­me, nei kur ta bend­rovė skrai­dytų, nei kas būtų steigė­jas, nei kainų. Tad kalbė­ti apie konk­re­čius da­ly­kus la­ bai sun­ku“, – pri­dūrė pa­šne­ko­vas.

To­mas Vaiš­vi­la:

Bet ko­kio nau­jo vežė­jo at­si­ra­dimą ver­ti­na­me tei­gia­mai. Kiek­vie­nas nau­jas rin­kos da­ly­vis yra ge­ra nau­jie­na, jis yra lau­kia­mas.

Tik pa­va­di­ni­mas?

Sa­vi­val­dybė ne kartą yra skel­bu­si, jog me­ras apie sa­vi­val­dybės pla­ nus ak­ty­viai dirb­ti, kad Vil­niu­ je at­si­rastų ba­zi­nis oro vežė­jas, jau anks­čiau in­for­ma­vo su­si­sie­ki­ mo mi­nistrą Eli­gijų Ma­siulį. Šis esą pa­lan­kiai ver­ti­na idėją turė­ti ba­zinę oro li­nijų bend­rovę sos­tinė­je.

Ta­čiau ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vai sa­ko kol kas jo­kių konk­re­čių me­ro planų ko­men­tuo­ ti ne­ga­lin­tys, nes mies­to va­do­vas nėra pa­teikęs jo­kios konk­re­čios in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus in­ves­ tuo­to­jus.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro E.Ma­siu­ lio pa­tarė­jas Mar­ty­nas Čer­kaus­kas dien­raš­čiui sakė, kad me­ras mi­nis­ te­ri­jai kol kas ne­pa­teikė jo­kio in­ ves­tuo­to­jo planų. „Vi­si ži­no­me, kad šiuo at­ve­ju svar­biau­sia yra pi­ni­gai. No­rint ką nors pra­dėti da­ry­ti, rei­kia turė­ti iš ko. Kol kas ne­ži­no­me, kas yra tas sa­vi­val­dybės ras­tas in­ves­tuo­to­jas ir ar iš vi­so jis jau ras­tas“, – kalbė­ jo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas. Jis pri­dūrė, jog pa­va­di­ni­mo re­gist­ra­vi­mas nėra svar­biau­sias ir įti­ki­na­mas įro­dy­ mas, kad vežė­jas Vil­niu­je tik­rai at­si­ ras. „Sup­ran­ta­me, kad pa­va­di­ni­mas ir tėra tik pa­va­di­ni­mas. Apie svar­ bes­nius da­ly­kus ne­tu­ri­me in­for­ma­ ci­jos“, – pri­dūrė pa­šne­ko­vas.

Nuo­monės įvai­rios

Pas­kelbęs nau­jieną apie oro li­nijų bend­rovės stei­gimą me­ras su­laukė įvai­rių reak­cijų. Vie­ni gy­ven­to­jai so­ cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ mies­ to va­do­vo žings­nius gyrė, ki­ti spė­ jo, kad to­kios oro li­ni­jos grei­čiau­siai bank­ru­tuotų. Ta­čiau A.Zuo­kas šiuo klau­si­mu ne­pa­len­kia­mas. „Nie­kas ne­nuė­jo ke­lio, ne­ pradėjęs juo ei­ti. Pa­ta­rimų ir pa­ta­ rinė­jan­čių, kad ne tuo ke­liu, ne tas lai­kas ir t. t., kaip vi­sa­da yra dau­ giau nei ei­nan­čių. No­riu pa­klaus­ ti, kaip ver­ti­na­te pa­va­di­nimą?“ – skep­ti­kams at­sakė me­ras.

Kai ku­rie vil­nie­čiai čia pat me­ rui at­ker­ta, kad sos­tinė­je si­tua­ci­ ja per ke­le­rius me­tus ge­ro­kai pa­si­ keitė ir ne­bėra to­kia tra­giš­ka. Esą pi­gių skryd­žių bend­rovės vyk­do ga­ na daug skryd­žių, tad na­cio­na­li­niam vežė­jui iš­si­lai­ky­ti būtų itin sun­ku.

A.Zuo­kas šiuo atveju pa­tei­kia ki­ tų Eu­ro­pos ša­lių pa­vyzdį. Esą Lie­ tu­va yra li­ku­si vie­nin­telė ES vals­ tybė, ku­ri ne­tu­ri sa­vo oro vežė­jo. „Skep­ti­kams – gal ži­no­te ES šalį, ku­ri ne­tu­ri sa­vo ba­zi­nio oro vežė­ jo?“ – at­kir­to me­ras.

Eval­da Šiš­kaus­kienė

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos pre­z i­dentė

Ž

i­no­ma, vieš­bu­čių ir res­to­ranų vers­lui ba­zi­nis oro vežė­jas bū­ tų la­bai nau­din­gas. Pir­miau­ sia, būtų ge­rai, kad ne tik pi­gių oro vežėjų lėktu­vais į Lie­tuvą at­vyktų tu­r is­tai, bet ir būtų vyk­do­m i aukš­ tesnės klasės skryd­žiai, ku­riuos daž­ niau­siai ren­ka­si vieš­bu­čių bei res­to­ ranų klien­tai. Mes juk la­bai norė­tu­me, kad Lie­tu­vo­je būtų la­biau plėto­ja­mas me­di­ci­nos ir kon­fe­ren­cijų tu­riz­mas.

Ba­zi­nis vežė­jas prie to la­bai pri­si­dėtų.

Ma­nau, pir­miau­sia reiktų gal­vo­ti apie at­v yks­tan­čius kai­my­nus – len­k us, bal­ta­ru­sius. Len­ki­ja šiuo po­žiū­riu yra neiš­nau­do­ta ša­l is, ne­rei­k ia pa­mirš­t i jo­je gy­ve­nan­čių mi­li­jonų žmo­nių, ku­ rie au­to­mo­bi­liu neat­va­žiuo­ja. Taip pat Lie­tu­vai ga­na svarbūs būtų at­vykė­liai iš Vo­kie­ti­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių.

ir iš dau­gia­bu­čių kiemų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Už­gavė­nių šventės bend­ruo­ menėms jau ta­po tra­di­cinės – tre­ čius me­tus iš eilės Vil­niaus gy­ven­ to­jus vy­ti žie­mos iš kie­mo kvie­čia dau­gia­bu­čius na­mus pri­žiū­rin­čios bend­rovės „Ka­ro­li­niš­kių būstas“, „Laz­dynų būstas“ ir „Pa­ši­lai­čių būstas“ kar­tu su „Ci­ty Ser­vi­ce“.

ku­mo jaus­mui ug­dy­ti, kai­my­niš­ kiems san­ty­kiams pa­lai­ky­ti.

Ro­tušės aikštė­je šian­dien nuo 11 val. vyk­sian­čia­me Už­gavė­nių tur­gu­je vil­nie­čiai ir mies­to sve­ čiai galės pa­si­vai­šin­ti bly­nais, šil­ tais gėri­mais, įsi­gy­ti įvai­rių tau­ to­dai­li­ninkų ga­mi­nių.

„Or­ga­n i­z uo­d a­m i Už­gavė­n ių šven­tes per­nai su­laukė­me di­ delės sėkmės – į kiek­vieną ren­ ginį su­si­rin­ko net po ke­lis šim­tus žmo­nių, todėl šią tra­di­ciją nu­ sprendė­me tęsti ir to­liau, – pa­ sa­ko­jo „Ci­ty Ser­vi­ce“ vyk­do­ma­ sis di­rek­to­rius Lie­tu­vai Vy­tau­tas Tu­ro­nis. – Šia ini­cia­ty­va sie­kia­ me puo­selė­ti bend­ruo­me­niš­ku­ mo jausmą – ra­gi­na­me gy­ven­to­ jus Už­gavė­nes at­švęsti kai­mynų ap­sup­ty­je. Be to, jau pa­ts lai­kas vy­ti žie­mos šaltį iš kie­mo.“ Už­gavė­nių da­ly­vių lau­kia tra­ di­cinės šios šventės links­mybės: šo­kiai ap­link laužą, Morės de­gi­ni­ mas, tra­di­ci­niai žai­di­mai ir, aiš­ku, per­si­rengė­lių pa­ra­das. Sa­vo jėgas įtemp­to­je ko­vo­je iš­ban­dys La­ši­ni­ nis ir Ka­na­pi­nis, šventės da­ly­viai rung­sis es­ta­fetė­se – neš kiau­šinį šaukš­te, bėgs su mai­šais bei da­ly­ vaus ki­to­se sma­gio­se rung­ty­se. Šventės or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia vi­sus atei­ti, at­si­neš­ti gerą nuo­ taiką ir šven­tei pa­si­ruoš­ti kaip pri­de­ra – puoš­tis kaukė­mis bei kep­ti bly­nus. Bai­siau­sių kau­kių sa­vi­nin­kai ir ska­niau­sių blynų kepė­jai bus ap­do­va­no­ti. Ini­cia­ to­riai lin­ki pa­nau­do­ti iš­monę ir nu­rung­ti kai­myną, bet be­si­run­ giant ne­pa­mirš­ti, kad tik švęsda­ mi kar­tu pa­ju­si­te tikrąją Už­gavė­ nių nuo­taiką. Šios šventės skir­tos ne tik et­nog­ra­finėms tra­di­ci­joms puo­selė­ti, bet ir bend­ruo­me­niš­

Už­gavė­nių da­ly­vių lau­kia tra­di­cinės šios šventės links­mybės.

Vai­kams nuo 12 val. bus pri­sta­ ty­ta pro­gra­ma „Vers­kis per gal­ vą!“, ku­rio­je – įvairūs žai­di­mai ir pa­si­ro­dy­mai. Vi­si per­si­rengė­ liai 15.30 val. bus ­kviečiami da­ ly­vau­ti ei­tynė­se nuo Val­dovų rū­ mų iki Ro­tušės aikštės, čia 18 val., dai­nuo­jant tau­tiš­kai ka­pe­lai, bus su­de­gin­tas tra­di­ci­nis Už­gavė­nių at­ri­bu­tas – Morė.

Va­sa­rio 21 d. Vir­šu­liš­kių se­ niū­ni­ja šventę nuo 16 val. or­ga­ ni­zuos ša­lia se­niū­ni­jos, Vir­šu­liš­ kių g. 34. Ren­gi­ny­je – Lie­tu­vos ka­riuo­menės Vil­niaus įgu­los ka­ ri­ninkų ra­movės an­samb­lių pa­ si­ro­dy­mai, gra­žiau­sios kaukės rin­ki­mai, šo­kiai ir žai­di­mai prie Už­gavė­nių lau­žo.

Ver­kių se­niū­ni­jos Už­gavė­nių ren­gi­nys vyks Kal­va­rijų ir Did­lau­ kio gat­vių kam­pe, Bal­tu­piuo­se.

Nuo 16.30 iki 19 val. vi­sus links­ mins mu­zi­kan­tai, Ka­na­pi­nio ir La­ ši­ni­nio ko­va prie Už­gavė­nių lau­žo, įvai­rios rung­tys, Morės de­gi­ni­mas ant lau­žo. Šventės da­ly­viai ir sve­ čiai bus ne­mo­ka­mai vai­ši­na­mi bly­nais, ko­še, ar­ba­ta.

VD inf.

Renginiai

Rai­mon­da Bal­nienė

Vals­ty­bi­n io tu­r iz­mo de­par­ta­men­to di­rek­torė

D

a­ly­vau­da­mas tarp­tau­tinė­ se tu­r iz­mo pa­ro­do­se, ren­ gi­n iuo­se ir dirb­da­mas su tu­r iz­mo vers­lu, Vals­t y­bi­ nis tu­riz­mo de­par­ta­men­tas (VTD) su­ si­du­ria su na­cio­na­li­nio vežė­jo pro­ble­ ma. Mūsų kai­my­nai lat­viai ir es­tai šiuo at­ž vil­g iu mus len­k ia, nes ga­l i daug lanks­čiau kvies­t i tu­r is­t us į sa­vo ša­ lis. VTD svei­k i­na bet ko­k ią ini­cia­tyvą kur­t i na­cio­na­l inį vežėją, ku­r is galė­ tų pa­ge­r in­t i Lie­tu­vos pa­sie­k ia­mumą iš svar­biau­sių tu­riz­mo rinkų tie­sio­g i­ niais skryd­ž iais.

Lai­kas Va­sa­rio 21 d.

11.45 val.

Va­sa­rio 21 d.

12 val.

Va­sa­rio 21 d.

15 val.

Vie­ta Skve­ras prie „Ri­mi“ par­duo­tuvės, Me­dei­nos g. 8 Er­fur­to gatvė, prie „Iki“ par­duo­tuvės A.J.Po­vi­lai­čio ir I.Ši­mu­lio­nio gatvių san­kry­ža

Or­ga­ni­za­to­rius „Pa­ši­lai­čių būstas“ „Laz­dynų būstas“ „Ka­ro­li­niš­k ių būstas“

„Mūsų kie­mas“ Už­g avė­n ių šventės įvai­r iuo­s e sos­t inės mik­ro­r a­j o­nuo­s e yra ini­ cia­t y­vos „Mūsų kie­mas“ da­l is. „Vil­ niaus die­n a“ pri­me­n a, kad „Mūsų kie­m as“ – tai „Ci­t y Ser­v i­ce“ ini­c ia­ ty­v a, ku­r ios tiks­l as – bend­ro­m is gy­ven­tojų ir dau­g ia­bu­č ius na­mus ad­m i­n ist­r uo­jan­č ių bend­ro­v ių pa­ stan­go­m is at­gai­v in­t i dau­g ia­bu­č ių ap­l inką, ska­t in­t i bend­r uo­m enės so­c ia­l inį ak­t y­v umą ir bend­r o

tur­t o tau­s o­j imą. „Mūsų kie­m o“ ini­c ia­t y­v a įren­g ia­mos vaikų žai­ dimų aikš­telės, tre­n i­r uok­l iai sen­ jo­r ams gry­n a­m e ore, at­n au­j i­n a­ mos lau­ko krep­š i­n io len­tos įvai­ riuo­s e Lie­t u­vos mies­t uo­s e. Gy­ ven­tojų so­c ia­l i­n iam ak­t y­v u­mui ska­t in­t i or­g a­n i­z uo­j a­m i ren­g i­n iai ir kon­k ur­s ai vie­t os gy­ven­t ojų bend­r uo­menėms. Dau­g iau in­for­ ma­c i­j os mu­s u-kie­m as.lt .

6

šeštadienis, vasario 18, 2012

miestas Vis­kas apie ren­gi­nius

Už­da­rė ­ plė­ši­ką

Su­lai­ky­tas ­ pri­žiū­rė­to­jas

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je „Vil­ niaus ren­gi­nių mo­zai­ka“ (vil­ nius-events.lt) nuo sau­sio lan­ky­to­jams pa­tei­kia­mi Vil­ niaus mies­te vyks­tan­čių ren­ gi­nių vaiz­do re­por­ta­žai. Por­ ta­las per mė­ne­sį pa­skel­bia apie 600 ren­gi­nių net tri­ mis kal­bo­mis: lie­tu­vių, ang­ lų ir ru­sų.

Teis­mas va­kar 3 mė­ne­siams lei­do suim­ti plė­ši­mais sos­ ti­nė­je įta­ria­mą Ne­men­či­nės gy­ven­to­ją, ankš­čiau 14 kar­tų teis­tą 45 me­tų V.K. Įta­ria­ma, kad šis as­muo su bend­rais sos­ti­nė­je plė­šė par­duo­tu­ves, op­ti­kas ir vais­ti­nes. Už plė­ši­ mą įsta­ty­mas nu­ma­to lais­vės atė­mi­mo baus­mę iki 7 me­tų.

Lu­kiš­kių ka­lė­ji­me šios įstai­ gos Vi­daus ty­ri­mų sky­riaus pa­rei­gū­nai tar­ny­bos me­ tu su­lai­kė šio ka­lė­ji­mo Ap­ sau­gos ir prie­žiū­ros sky­ riaus bu­din­čio­sios pa­mai­ nos pri­žiū­rė­to­ją H.A. Jam pa­teik­tas įta­ri­mas dėl pikt­ nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­ dė­ti­mi.

Užd­rau­dė ap­klau­są Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas (VAAT) va­kar lai­ki­nai už­drau­dė sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bei vyk­dy­ti gy­ven­to­jų ap­klau­są dėl se­niū­ni­jų re­for­mos.

Šis spren­d i­m as priim­tas po to, kai Vy­r iau­sy­b ės at­s to­vas Vil­ niaus ap­skri­ty­je Aud­rius Skais­ tys krei­pė­si į teis­mą dėl sos­ti­nės val­džios spren­di­mo ap­klaus­ti gy­ ven­to­jus.

Apk­lau­sa bu­vo pra­dė­ta vyk­dy­ ti pir­ma­die­nį, va­sa­rio 13-ąją, bu­ vo nu­ma­ty­ta ją tęs­ti iki va­sa­rio 20-osios.

A.Skais­tys pra­šė teis­mo įpa­rei­ go­ti Ar­tū­rą Zuo­ką nu­trauk­ti ne­ tei­sė­tus veiks­mus ir ne­vyk­dy­ ti su­stab­dy­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos va­sa­rio 8-osios spren­di­mo skelb­ti ap­klau­są te­le­fo­nu.

VAAT, priė­męs nag­ri­nė­ti Vy­riau­ sy­bės at­sto­vo pra­šy­mą, pri­tai­kė ir rei­ka­la­vi­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­ nę.

Teis­mas lai­ki­nai už­drau­dė Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei vyk­dy­ti at­ran­ki­nę gy­ven­to­jų ap­klau­są te­ le­fo­nu, iki Vil­niaus ta­ry­ba įvyk­ dys Vy­riau­sy­bės at­sto­vo va­sa­rio 13-osios tei­ki­mą ar­ba iki, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai at­si­ sa­kius pa­ten­kin­ti mi­nė­tą tei­ki­mą, teis­mas nu­spręs dėl to­kio pa­reiš­ ki­mo ar rei­ka­la­vi­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių tai­ky­mo.

A.Skais­tys va­sa­rio 13-osios tei­ ki­mu siū­lo Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bai svars­ty­ti nai­kin­ ti spren­di­mą dėl ap­klau­sos ar­ba keis­ti jos ter­mi­ną, nu­ma­ty­tą va­ sa­rio 13–20 d., kol įsi­ga­lios Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo ir ki­tų tei­sės ak­tų nuo­sta­tas ati­tin­kan­ti sa­vi­ val­dy­bės gy­ven­to­jų ap­klau­sos te­ le­fo­nu tvar­ka.

Teis­mo nu­tar­ties da­lis dėl rei­ka­ la­vi­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nės tai­ ky­mo tu­ri bū­ti vyk­do­ma sku­biai, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

VAAT nu­tar­ties da­lis, ku­ria nu­ tar­ta tai­ky­ti rei­ka­la­vi­mo už­tik­ri­ ni­mo prie­mo­nę, ga­li bū­ti ap­skųs­ta Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ ci­niam teis­mui per VAAT. Va­sa­rio 8-ąją sos­ti­nės ta­ry­ba nu­spren­dė skelb­ti vil­nie­čių ap­ klau­są dėl prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mos sos­ti­nės se­niū­ni­jų per­tvar­ kos, pa­gal ku­rią di­džio­ji se­niū­ni­jų da­lis bū­tų pa­nai­kin­ta ir per­tvar­ ky­ta į biu­rus.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bės at­sto­vas A.Skais­tys va­sa­rio 10-ąją su­stab­ dė šį ta­ry­bos spren­di­mą.

Jo tei­gi­mu, spren­di­mas dėl ap­ klau­sos ga­li pa­žeis­ti vie­šą­jį in­te­ re­są.

BNS, VD inf.

7

šeštadienis, vasario 18, 2012

lietuva

VRM skan­da­lai – ne nau­jie­na Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) ir jai pa­ val­džios ins­ti­tu­ci­jos yra vie­nos tų vals­ty­ bės ži­ny­bų, ku­rio­se per pa­sta­ruo­sius dvi­ de­šimt ne­prik­lau­so­my­bės me­tų įvy­ko itin daug gar­siai nu­skam­bė­ju­sių is­to­ri­jų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Bu­vo KGB įga­lio­ti­nis

Da­bar­ti­niai mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio ne­su­ta­ri­mai su Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vais tik­rai nė­ra pir­mi skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ję at­ve­jai VRM sis­te­mo­je.

Jau pa­ts pir­mas at­kur­tos Lie­tu­ vos vals­ty­bės vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Ma­ri­jo­nas Mi­siu­ko­nis bu­vo ir te­bė­ra prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas iki šiol. So­vie­ti­niais me­tais jis bu­ vo sau­gu­mo tar­ny­bos KGB ope­ra­ ty­vi­nis įga­lio­ti­nis. Tai M.Mi­siu­ko­ niui pri­me­na­ma ir da­bar.

Tie­sa, jis nie­ka­da ne­slė­pė šios sa­vo biog­ra­fi­jos de­ta­lės, o at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę karš­tai ją pa­rė­mė ir gy­nė. To­dėl M.Mi­siu­ko­niui bu­vo pa­ti­kė­ta ku­rį lai­ką po Ko­vo 11-osios lik­ti VRM va­do­vu.

Bet 1991-ųjų vi­du­ry­je M.Mi­siu­ ko­niui te­ko pa­si­trauk­ti iš tre­čio­sios Vy­riau­sy­bės. Iš jo at­si­sta­ty­din­ti pa­ rei­ka­la­vo tuo­me­tis prem­je­ras Ge­ di­mi­nas Vag­no­rius, nes šis ne­no­ rė­jo sa­vo va­do­vau­ja­ma­me Mi­nist­rų ka­bi­ne­te tu­rė­ti bu­vu­sių KGB bend­ ra­dar­bių. Vė­liau M.Mi­siu­ko­nis dar ne kar­tą blo­guo­ju mi­nė­tas pa­trio­ tiš­kai nu­si­tei­ku­sių lie­tu­vių. Se­suo Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė ne­tgi at­si­sa­kė pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus skir­to or­di­no, nes aukš­tą vals­ty­bės ap­do­ va­no­ji­mą už ak­ty­vų dar­bą ne­prik­ lau­so­my­bės auš­ro­je ga­vo ir bu­vęs pir­ma­sis at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­ bės vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras. „Lie­tu­vo­je ma­fi­jos nė­ra“

1992–1996 m. penk­to­je ir šeš­to­ je Vy­riau­sy­bė­se vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ru dir­bo Ro­ma­sis Vai­tie­kū­nas.

Jis iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė tik su liūd­ nai pa­gar­sė­ju­siu prem­je­ru Adol­fu Šle­že­vi­čiu­mi, ku­rio ak­ty­vus ša­li­ nin­kas bu­vo.

Lai­kais, kai Lie­tu­vo­je siau­tė­jo or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo gru­

puo­tės, VRM va­do­vas R.Vai­tie­kū­ nas pa­gar­sė­jo sa­vo iš­tar­ta fra­ze, kad „Lie­tu­vo­je ma­fij­ os nė­ra“.

Pas­ta­ruo­ju me­tu šis bu­vęs vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ras bu­vo vie­nas iš bank­ru­ta­vu­sio „Sno­ro“ ban­ko val­dy­bos na­rių.

Vid­man­tas Žie­me­lis, 1996– 1998 m. bū­da­mas VRM va­do­vu aš­ tun­to­je Vy­riau­sy­bė­je, įsi­vė­lė į ne­ su­ta­ri­mus su ant­rą kar­tą prem­je­ru bu­vu­siu G.Vag­no­riu­mi ir dėl to bu­ vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti 1998ųjų pa­va­sa­rį.

Tuo­m et V.Žie­m e­l is pa­ro­d ė G.Vag­no­riui sa­vo pa­val­di­nių su­ rink­tą me­džia­gą apie Elekt­rė­nuo­ se įsi­kū­ru­sios įmo­nės „Bal­tics SHEM“ veik­lą tar­pi­nin­kau­jant Bal­ ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kams bei ne­del­siant iš prem­je­ro fa­vo­ ri­to ta­po at­stum­tuo­ju ir tu­rė­jo su triukš­mu pa­lik­ti mi­nist­ro po­stą.

Pas­ta­ruo­ju me­tu V.Žie­me­lio ir G.Vag­no­riaus bend­ra­dar­bia­vi­mas at­si­nau­ji­nęs. Jie abu yra eksp­rem­ je­ro va­do­vau­ja­mos Krikš­čio­nių par­ti­jos na­riai.

Iš­pūs­tas burbulas su­bliūš­ko

So­cial­de­mok­ra­tas Juo­zas Ber­na­to­ nis iš vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų at­ si­sta­ty­di­no 2003 m. pa­va­sa­rį po ne­vy­ku­siai su­kel­to triukš­mo dėl va­di­na­mo­jo ne­tei­sė­to klau­sy­mo­si ir duo­me­nų rin­ki­mo. J.Ber­na­to­nis tuo­me­ti­nį po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nį ko­ mi­sa­rą Vy­tau­tą Gri­ga­ra­vi­čių ap­ kal­ti­no, kad šis ir jo va­do­vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja ne­tei­sė­tai se­ka, ren­ka in­for­ma­ci­ją apie kai ku­riuos aukš­ tus pa­rei­gū­nus, įskai­tant prem­je­rą Al­gir­dą Bra­zaus­ką.

Skan­da­las su­bliūš­ko, Sei­mo lai­ ki­na­jai ty­ri­mo ko­mi­si­jai, va­do­vau­ ja­mai Aloy­zo Sa­ka­lo, už­sto­jus po­li­ ci­jos ge­ne­ra­li­nį ko­mi­sa­rą. Mi­nist­ras J.Ber­na­to­nis ne­tru­kus ne­te­ko po­sto.

Da­bar jis yra dip­lo­ma­tas.

Rai­mon­das Šu­kys ėjo vidaus rei­ kalų ministro pa­rei­gas ke­tu­rio­lik­ to­je Vy­riau­sy­bė­je, va­do­vau­ja­mo­je

Tradicija: VRM ir jai pa­val­džio­se ins­ti­tu­ci­jo­se ne­trū­ko nei skan­da­lų, nei at­lei­di­mų iš pa­rei­gų. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ge­di­mi­no Kir­ki­lo. Ta­čiau 2007 m. gruo­dį R.Šu­kys bu­vo pri­vers­tas at­ si­sta­ty­din­ti iš mi­nist­rų po to, kai gir­tas po­li­ci­nin­kas Šiau­rės Lie­tu­ vo­je su­va­ži­nė­jo tris ma­ža­me­čius.

Dėl pa­na­šių ap­lin­ ky­bių – gir­tų po­li­ci­ nin­kų siau­tė­ji­mo ke­ liuo­se – per­nai bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­ din­ti ki­tas po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ ras – V.Te­ly­čė­nas.

Kar­tu at­si­sta­ty­di­no ir po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras V.Gri­ga­ra­vi­ čius. Tuo­met, iš­kart po ne­lai­mės, R.Šu­kys pa­rei­ka­la­vo, kad po­li­ci­jos va­do­vas pa­si­trauk­tų. Šis at­si­sa­kė.

Pre­zi­den­tas V.Adam­kus šiuos ne­ su­ta­ri­mus iš­spren­dė sa­lia­mo­niš­kai – te­ko at­si­sta­ty­din­ti ir V.Gri­ga­ra­vi­ čiui, ir R.Šu­kiui.

Pas­ta­ra­sis iš­li­ko po­li­ti­ko­je, da­bar yra svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras.

Dėl pa­na­šių ap­lin­ky­bių – gir­tų po­li­ci­nin­kų siau­tė­ji­mo ke­liuo­se – per­nai bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­ din­ti ki­tas po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­ mi­sa­ras – Viz­gir­das Te­ly­čė­nas.

Iš­dir­bo tik ke­lis mė­ne­sius

Da­bar Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) yra ne­prik­lau­so­ma ins­ti­tu­ci­ ja, ta­čiau iki 2000 m. tai bu­vo VRM pa­da­li­nys. Tuo­met ne­trū­ko vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų ir STT va­do­vų ne­ su­ta­ri­mų. Pir­ma­sis STT va­do­va­vo tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ ras, bu­vęs pro­ku­ra­tū­ros ypa­tin­gų­ jų by­lų tar­dy­to­jas Juo­zas Gau­du­tis, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro V.Žie­me­lio ap­lin­kos žmo­gus. Nuo pat pra­džių įta­ri­nė­ta, kad įku­riant STT siek­ta ne tiek ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, kiek po­li­ ti­nių tiks­lų – pa­jung­ti Vy­riau­sy­bei vi­sas spe­cia­lią­sias tar­ny­bas, o jei tai ne­pa­vyk­tų, bent jau nu­ste­ken­ti tas, ku­rios jai ne­pa­val­džios.

Kai tik po­sto ne­te­ko V.Žie­me­ lis, įkan­din jo at­si­sta­ty­di­no ir STT va­do­vas J.Gau­du­tis, nes ne­ra­do bend­ros kal­bos nei su tuo­me­čiu prem­je­ru, nei su nau­ju mi­nist­ru.

Nau­juo­ju STT va­do­vu 1999-ųjų ko­vą bu­vo pa­skir­tas se­nas G.Vag­ no­riaus pa­žįs­ta­mas, Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius And­rius Peč­kys, ta­čiau jis tar­ ny­bai va­do­va­vo vos ke­lis mė­ne­sius ir pa­slap­tin­gai at­si­sta­ty­di­no tų pat me­tų lie­pą. Sklan­dė gan­dai, kad Ro­lan­do Pak­so pir­mo­jo prem­je­ra­ vi­mo lai­kais bu­vo at­leis­ta dau­gu­ ma tei­sė­sau­gos va­do­vų, pa­skir­tų G.Vag­no­riaus.

Lai­mė­jo teis­mą

Po to, kai 2008 m. pa­bai­go­je VRM pra­dė­jo va­do­vau­ti da­bar­ti­nis mi­ nist­ras R.Pa­lai­tis, jis be­veik iš­kart ėmė va­ly­ti sau pa­val­džios sis­te­ mos ko­ri­do­rius. Bu­vęs Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to prie VRM va­do­vas, so­cial­de­mok­ra­tas Os­val­ das Šar­ma­vi­čius at­leis­tas 2010-ųjų ko­vą už „ne­tin­ka­mą pa­rei­gų at­li­ki­ mą“. Ta­čiau po pu­sant­rų me­tų jis lai­mė­jo teis­mą dėl su­grą­ži­ni­mo į dar­bą ir kom­pen­sa­ci­jos iš­mo­kė­ji­ mo. Bet jau pa­čią pir­mą­ją su­grą­ži­ ni­mo į dar­bą die­ną pa­ra­šė pra­šy­mą at­leis­ti jį iš pa­rei­gų.

FNTT te­bė­ra pa­val­di VRM. Bu­vęs il­ga­me­tis FNTT va­das Ro­mual­das Bo­rei­ka 2010 m. pa­va­sa­rį at­si­sta­ty­ di­no, nes to pa­rei­ka­la­vo Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Ins­ti­tu­ci­ja bu­vo ap­kal­tin­ta nee­fek­ty­viu dar­bu, po­li­ ti­ka­vi­mu. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras R.Pa­lai­tis ku­rį lai­ką gy­nė R.Bo­rei­ką, ta­čiau vė­liau su­ti­ko su šio ge­ne­ro­lo at­lei­di­mu iš FNTT va­do­vo pa­rei­gų.

Net­ru­kus po kon­kur­so nau­juo­ju FNTT di­rek­to­riu­mi bu­vo pa­skir­ tas Vitalijus Gai­lius. Kaip paaiš­kė­ jo, neil­gam. Šio­mis die­no­mis dėl skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sių vyk­do­ mo tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­ tų ir dėl mi­nist­ro pa­reikš­to ne­pa­si­ ti­kė­ji­mo V.Gai­lius ne­te­ko pa­rei­gų.

La­kū­nams te­ko pa­dir­bė­ti Dėl Ru­si­jos bom­bo­ne­šių Tu-22M skry­džių virš Bal­ti­jos jū­ros iš Šiau­ lių avia­ci­jos ba­zės penk­ta­die­nį bu­ vo pa­kel­ti du NA­TO nai­kin­tu­vai.

Tai pra­ne­šė Kraš­to ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja.

Pa­ly­da: NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją at­lie­kan­tys vo­kie­čių nai­kin­tu­vai Ru­

si­jos or­lai­vius pa­ly­dė­jo virš Bal­ti­jos jū­ros.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

„Ry­te bu­vo pa­kel­ti du NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją at­lie­kan­tys vo­kie­ čių nai­kin­tu­vai, ku­rie iden­ti­fi­ka­vo ir pa­ly­dė­jo du Ru­si­jos Tu-22M or­ lai­vius, skren­dan­čius virš Bal­ti­jos jū­ros“, – BNS sa­kė kraš­to ap­sau­ gos mi­nist­rės at­sto­vė spau­dai Ug­ nė Nau­jo­kai­ty­tė.

Pa­sak jos, apie šį skry­dį Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ži­no­jo, Ru­

si­jos or­lai­vių skry­dis vy­ko pa­gal pla­ną. Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­tis Pab­ri­kas BNS sa­kė, kad Lat­ vi­ja ga­vo duo­me­nų apie Ru­si­jos su­ reng­tas pla­taus mas­to ka­ri­nes pra­ ty­bas. Jis neat­me­tė, kad tai ga­li bū­ti su­si­ję su šian­dien Lat­vi­jo­je vyks­ tan­čiu re­fe­ren­du­mu dėl ru­sų kaip vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­so. „Ke­ti­na­me aiš­kin­tis dip­lo­ma­ti­ niais ka­na­lais, ar Ru­si­ja ga­li su­teik­ti pa­pil­do­mos ir de­ta­les­nės in­for­ma­ ci­jos, tel­pan­čios į NA­TO ir Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo rė­mus, kad bū­ tų iš­veng­ta to­les­nių ne­su­sip­ra­ti­ mų“, – kal­bė­jo A.Pab­ri­kas. „Ne­ ga­vus de­ta­les­nių paaiš­ki­ni­mų dėl

šių pra­ty­bų tiks­lų, Lat­vi­jos gy­ven­ to­jams ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad Ru­si­jos stra­te­gi­nės ka­ri­nės pra­ty­ bos ir re­fe­ren­du­mas Lat­vi­jo­je su­ si­ję“, – kal­bė­jo mi­nist­ras.

Nuo šių me­tų pra­džios Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vę sau­go ke­tu­ri Vo­kie­ ti­jos nai­kin­tu­vai F4 „Phan­tom“.

Nei Lie­tu­va, nei Lat­vi­ja, nei Es­ti­ja ne­tu­ri pa­jė­gu­mų sa­vo oro erd­vės ap­ sau­gai už­tik­rin­ti, to­dėl juos kas ke­lis mė­ne­sius keis­da­mo­si su­tei­kia ki­tos Al­jan­so ša­lys. NA­TO ne­se­niai nu­ spren­dė, kad oro po­li­ci­jos mi­si­ja bus vyk­do­ma ir po 2014 m., o pir­ma jos per­žiū­ra nu­ma­ty­ta 2018-ai­siais.

BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

savaitės interviu

Sei­mo Eti­kos ir pro­ cedūrų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­gi­ man­tas Sa­la­ma­ki­ nas pa­si­pik­tinęs spe­cia­lios dar­ bo grupės va­do­ vo Sta­sio Šed­ba­ ro pa­reiš­ki­mais, kad iš ren­gia­mo Sei­ mo na­rių veik­los ga­ ran­tijų įsta­ty­mo tu­ri būti išb­rauk­tos nuo­ sta­tos, ge­ro­kai griež­ čiau reg­la­men­tuo­ jan­čios par­la­men­ tarų pri­vi­le­gi­jas.

Sku­ba: Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­si­jos va­do­vas A.Sa­la­ma­ki­nas ma­no, kad būti­na dar šia­me Sei­me priim­ti įsta­tymą dėl par­la­men­tarų ato­stogų ir

kitų veik­los sąlygų bei pri­vi­le­gijų.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ke­lio iš tei­sinės pelkės paieš­kos Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Re­gis, pil­do­si jau anks­čiau pa­plitę nuo­gąsta­vi­mai, kad šis Sei­mas ne­norės priim­ti par­la­ men­tarų pri­vi­le­gi­jas reg­la­men­ tuo­jan­čio griež­to įsta­ty­mo? Net ir per­nai ru­denį su­da­ry­ta dar­bo grupė, turė­ju­si per­žiūrė­ti pa­ rengtą Sei­mo na­rių veik­los ga­ ran­tijų įsta­ty­mo pro­jektą, at­ro­ do, ne­lin­ku­si at­si­sa­ky­ti da­lies tų pri­vi­le­gijų?

– Kol kas ne­skubė­čiau la­bai griež­tai ver­tin­ti, nes dar­bo grupė dėl nė vie­ nos pro­jek­to nuo­sta­tos dar ne­bal­ sa­vo. Tik dis­ku­ta­vo­me.

Ne­bal­sa­vo, va­di­na­si, nė vie­ na nuo­sta­ta kol kas ne­pat­vir­tin­ta.

Būčiau la­biau linkęs ver­tin­ti ir ko­ men­tuo­ti jau dar­bo grupės pa­rengtą pro­jektą, kai grupė­je vyks bal­sa­vi­ mai dėl siū­lo­mo įsta­ty­mo nuo­statų.

Ta­da bus ma­ty­ti vi­sas vaiz­das – kas konk­re­čiai siū­lo­ma, ką Sei­mui tei­kia dar­bo grupė. Pa­si­kar­to­siu – kol kas ji for­ma­liai nie­ko ne­si­ūlo.

– Iki ka­da tu­ri­te baig­ti darbą?

– Iki ko­vo 1 d.

– Lai­ko ne­daug. Ar spėsi­te?

– Tai klau­si­mas ne man, o dar­bo grupės pir­mi­nin­kui S.Šed­ba­rui.

Jei­gu bus pa­skubė­ta iki ko­vo pra­ džios su­reng­ti bent vieną kitą gru­ pės po­sėdį, ku­ria­me būtų bal­suo­ja­ ma dėl Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­tijų įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­statų, tuo­met tas pro­jek­tas ga­li at­si­ras­ti lai­ku.

Bet jei­gu to­kie po­sėdžiai ne­vyks, tuo­met ga­li būti ir ne­spėta vis­ ką pa­da­ry­ti. To­kiu at­ve­ju, ma­tyt, reikės pra­tęsti grupės darbą. Tik neaiš­ku, iki ka­da.

– Koks jums su­si­darė įspūdis, ar įsta­ty­mo ren­gi­mo dar­bas vyks­ta ga­na spar­čiai?

– Ne­pa­sa­ky­čiau. Įvy­ko tik ke­li dar­ bo grupės po­sėdžiai. Ir jie bu­vo van­go­ki. Be to, ne­re­zul­ta­tyvūs. Nes iki šiol, kaip sa­kiau, ne­bal­suo­ta dėl nė vie­nos pro­jek­to nuo­sta­tos.

Šiek tiek nu­ste­bi­no į dar­bo grupę de­le­guotų ko­legų el­ge­sys. Nors vi­sos frak­ci­jos siekė, kad būtų su­da­ry­ta dar­bo grupė, tikė­da­mos, jog ji su­ras komp­ro­mi­si­nes, dau­gu­mai priim­ ti­nas, įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ir vi­sos frak­ci­jos de­le­ga­vo bent po vieną narį į šią grupę, kai ku­rie at­sto­vai ne­pa­ si­rodė nė vie­na­me jos po­sėdy­je.

Apie kokį pro­duk­ty­vumą ta­da ga­ li­ma kalbė­ti, kai toks abe­jin­gas po­ žiū­ris?

– Minė­jo­te, kad dar dėl nie­ko ne­su­si­tar­ta ir įsta­ty­mo pro­jek­ tas dar ne­gimęs. Bet dar­bo gru­ pės va­do­vas S.Šed­ba­ras jau pa­ skelbė, kad dau­ge­lis nuo­statų, ku­rias siūlė Sei­mo na­rių veik­ los ga­ran­tijų įsta­ty­mo pir­minį pro­jektą rengę tei­si­nin­kai, ne­ bus pa­tvir­tin­ta?

– Tai as­me­ninė dar­bo grupės va­ do­vo nuo­monė. Pat­vir­tin­to pro­jek­ to dar nėra, todėl kol kas ir ne­ga­li­ ma kalbė­ti apie jo­kias konk­re­čias jo nuo­sta­tas.

– Galbūt to įsta­ty­mo iš­vis ne­ bus ir vi­sos Sei­mo na­rių pri­ vi­le­gi­jos bus su­ra­šy­tos ne į at­ skirą įsta­tymą, bet į sta­tutą?

– Į Sei­mo sta­tutą tos nuo­sta­tos ne­ ga­li būti per­ke­lia­mos, nes Kons­ti­ tu­ci­jo­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta ir Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas yra išaiš­kinęs, kad Sei­mo na­rių tei­ses, pa­rei­gas, veik­ los ga­ran­ti­jas, pri­vi­le­gi­jas tu­ri api­ brėžti at­ski­ras įsta­ty­mas. Pabrė­žiu – vi­siš­kai at­ski­ras įsta­ty­mas.

Sta­tu­tas yra la­biau įvai­rias pro­ cedū­ras, par­la­men­tarų dar­bo tvarką api­brėžian­tis teisės ak­tas. Ja­me ne­ ga­li būti su­ra­šy­ta nie­ko, kas su­si­ję su Sei­mo na­rių veik­los ga­ran­ti­jo­mis. Ži­no­ma, kai ku­rie Sei­mo na­riai sa­ko, kad ne­rei­kia at­ski­ro įsta­ty­ mo, kad rei­kia viską su­ra­šy­ti į sta­ tutą. Jie, be ki­ta ko, bai­mi­na­si, kad įsta­tymą, skir­tin­gai nei sta­tutą, ga­li ve­tuo­ti pre­zi­den­tas. Va­di­na­ si, vals­tybės va­do­vas vi­sa­da galės pa­si­ra­šy­ti įsta­tymą ar­ba ne, ku­ris api­brėžtų Sei­mo na­rių veiklą. Pre­ zi­den­tas ne­pa­si­ra­šo sta­tu­to, tai da­

ro Sei­mo pir­mi­nin­kas. Todėl to­kie ko­le­gos ir sa­ko, kad esą pa­vo­jin­ga į vals­tybės va­do­vo ran­kas ati­duo­ ti štai tokį tie­sio­giai su Sei­mo na­rių teisė­mis su­si­jusį įsta­tymą.

Bet mes ne­ga­li­me elg­tis ne pa­gal Kons­ti­tu­ciją. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­ mas jau du kar­tus yra pa­sakęs, kad tu­ri būti at­ski­ras įsta­ty­mas. Todėl mums pri­va­lu tai anks­čiau ar vė­ liau da­ry­ti – priim­ti tokį įsta­tymą.

gumą, tad tu­ri teisę ir nu­ro­dy­ti gai­ res, kaip to tei­sin­gu­mo siek­ti.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas tu­ri tei­ sę spręsti, ar bet ku­ris teisės ak­tas ati­tin­ka Kons­ti­tu­ciją. Jei­gu Teis­ mas pa­sakė, kad sta­tu­to nor­mos dėl Sei­mo na­rių veik­los ir pri­vi­le­ gijų nea­ti­tin­ka Kons­ti­tu­ci­jos, va­ di­na­si, tuo rei­kia ir va­do­vau­tis.

Va­di­na­si, rei­kia priim­ti at­skirą įsta­tymą.

Šiek tiek nu­ste­bi­no į dar­bo grupę de­le­ guotų ko­legų el­ge­sys.

Kai ku­rie at­sto­vai ne­ pa­si­rodė nė vie­na­me jos po­sėdy­je.

– Dar­bo grupės va­do­vas apie tai kalbė­jo teig­da­mas, kad nau­ juo­ju įsta­ty­mu tik­riau­siai ir vėl ne­bus nu­sta­ty­tos Sei­mo na­rių ato­sto­gos. Tai tie­sa?

– Tai turbūt tik po­no S.Šed­ba­ro nuo­monė. Ir keis­to­ka nuo­monė.

Dar­bo grupė dar ne­bal­sa­vo dėl jo­kių įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­statų, taip pat dėl ato­stogų nu­sta­ty­mo ar ne­nus­ta­ty­mo.

Vis dar vi­liuo­si, kad pro­jek­te pa­ ga­liau at­si­ras nuo­sta­tos dėl Sei­mo na­rių ato­stogų. Dar 2004 m. Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas nu­rodė įtrauk­ ti tai į įsta­ty­mus, nes par­la­men­ta­ rai, kaip ir bet ko­kie dar­bo žmonės, pri­va­lo turė­ti reg­la­men­tuotą poil­ sio laiką, tai yra ato­sto­gas. Bet iki šiol par­la­men­ta­rai to ne­tu­ri. Tai ne­nor­ma­li tei­sinė pa­dėtis.

– S.Šed­ba­ras, be ki­ta ko, už­si­ minė, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­ mas ne­tu­ri teisės nu­ro­dinė­ ti Sei­mui, kaip gy­ven­ti ir kaip tvar­ky­tis.

– Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, ar­ ba S.Šed­ba­ras su­kly­do, ar­ba, jei­ gu tik­rai taip pa­sakė, tuo­met, ma­nau, Teisės ir teisėt­var­kos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kui tai nėra la­bai de­ra­ma frazė.

To­kia frazė, sa­ky­čiau, tie­siog pa­ vo­jin­ga vals­ty­bei ir jos tei­si­nei sis­ te­mai.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas kar­tu su ki­tais teis­mais ša­ly­je vyk­do tei­sin­

– Taip pat ne­ke­ti­na­ma at­si­sa­ ky­ti da­bar­tinės skan­da­lin­gos au­to­mo­bi­lių nuo­mos tvar­kos?

– Ne­ži­nau. Dar ma­ty­sim, kas bus pa­si­ūly­ta pro­jek­te.

Ma­no nuo­mo­ne, ne­reikėtų da­bar keis­ti tų es­mi­nių pa­si­ūlymų, ku­riuos per­nai pa­teikė tei­si­nin­kai. Įskai­tant ir dėl au­to­mo­bi­lių nuo­mos. Tei­si­ nin­kai pa­si­ūlė vėl vi­siems Sei­mo na­ riams ur­mu nu­pirk­ti au­to­mo­bi­lius, kad ne­būtų ga­li­ma pikt­naud­žiau­ti par­la­men­tinė­mis lėšo­mis – jų ma­ siš­kai skir­ti ma­šinų nuo­mai. To­kią tei­si­ninkų nuo­statą pa­lai­kau.

– Ta­čiau gal ga­li­ma da­bar priim­ti bet kokį įsta­tymą, ne­tgi ir ne­la­bai ko­ky­bišką, o pa­skui jį tai­sy­ti, to­bu­lin­ti?

– Ma­nau, kad jei­gu per ar­ti­miau­ sius ke­lis mėne­sius ne­bus įma­no­ ma su­si­tar­ti dėl es­mi­nių da­lykų – ir dėl ato­stogų, ir dėl au­to­mo­bi­lių, ir kitų – ta­da ge­riau nie­ko ne­priim­ ti, o pa­lik­ti nau­jai Sei­mo ka­den­ci­jai ap­svars­ty­ti ir galbūt priim­ti būtent tei­si­ninkų pa­rengtą pro­jektą.

Jei­gu da­bar, šio Sei­mo po­li­ti­kams nor­ma­liai ne­su­si­ta­rus, būtų ban­ do­ma stum­ti jau per ke­lis ar­ti­miau­ sius mėne­sius priim­ti kokį nors ne­ ko­ky­bišką, pra­stą įsta­tymą, tuo­met nau­jai su­si­rinkęs Sei­mas galėtų pa­ sa­ky­ti: mes ne­kal­ti, mes nie­ko ne­ da­ry­si­me, nes mums anas Sei­mas pa­li­ko štai tokį įsta­tymą, kokį pri­ ėmė. Ir bus vi­sai ne­svar­bu, kad tas įsta­ty­mas bus blo­gas, ne­spręs jo­kių pro­blemų.

Tuo­met dar bent ket­ve­rius me­tus tos pro­ble­mos išspręs­tos ne­bus. Ir dar il­gai mur­dy­simės to­je ne­tei­sinė­ je ba­lo­je, ko­kio­je esa­me ir da­bar.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Me­rai su­si­rūpi­no dėl mo­kyklų nai­ki­ni­mo

Sei­mo Dar­bo par­ti­ jos frak­ci­ja kreipė­ si į Vy­riau­siąją tar­ ny­binės eti­kos ko­ mi­siją (VTEK) ir pa­ prašė iš­tir­ti, ar prem­ je­ras And­rius Ku­ bi­lius ne­su­pai­nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų, kai 2009 m.

Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“ va­do­vy­ bei ir Ru­si­jos vi­cep­ rem­je­rui Vik­to­rui Zub­ko­vui rašė laiš­ kus dėl bend­rovės „Ache­ma“.

Ig­na­li­nos ir Varė­nos ra­jonų me­ rai tei­gia, kad, kei­čiant mo­ki­nio krep­še­lio lėšų ap­skai­čia­vi­mo ir pa­skirs­ty­mo me­to­diką, nai­ki­na­ mos kai­mo mo­kyk­los. O švie­ti­ mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras Vai­ das Ba­cys sa­ko, kad mi­nis­te­ri­ ja re­čiau ap­gy­ven­tų ra­jonų pro­ ble­mas ži­no ir svars­to, kaip jas spręsti.

Išp­liurpė: kad A.Ku­bi­lius (kairėje) rašė laiš­kus „Gazp­rom“ va­do­vy­bei,

per vi­zitą Lie­tu­vo­je pra­kal­bo „Gazp­rom ex­port“ va­do­vas A.Med­ve­de­vas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

par­ti­ja yra ga­vu­si pi­ni­ginę pa­ramą iš įmo­nių, su­si­ju­sių su šia bend­ro­ ve. Mes esa­me įsi­ti­kinę, kad taip jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­ sius in­te­re­sus“, – pra­ne­ši­me sakė Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Vy­tau­tas Gap­šys.

VTEK pra­šo­ma iš­tir­ti, ar A.Ku­ bi­lius sa­vo veiks­mais ne­pro­te­ga­ vo vie­nos bend­rovės ir ne­pa­žeidė Viešųjų ir pri­va­čių in­te­resų de­ri­ni­ mo bei vals­tybės tar­ny­bos įsta­ty­ mo, kai at­sto­va­vo išim­ti­nai vie­nos pri­va­čios bend­rovės in­te­re­sams,

nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų, nes ži­no­jo, kad „Ache­mos grupės“ įmonės yra jo va­do­vau­ja­mos po­li­ tinės par­ti­jos rėmėjos.

A.Ku­bi­lius, pa­sak mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko spau­dos tar­ny­bos, va­sa­rio 9 d. teigė, kad 2009 m. jo pa­si­ra­šy­ ta­me laiš­ke kon­cer­no „Gazp­rom“ va­do­vui nėra jo­kių užuo­minų apie ko­kią nors dujų kai­nos nuo­laidą, ja­me tik pra­šo­ma „Achemą“ per­ ves­ti į „Gazp­rom ex­port“ sis­temą.

Anot prem­je­ro, jei dėl to būtų krei­ pu­sis bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“, būtų buvę pra­šo­ma ir dėl jos. „Gazp­rom“ vi­cep­re­zi­den­tas ir „Gazp­rom ex­port“ va­do­vas Alek­ sand­ras Med­ve­de­vas va­sa­rio pra­ džio­je pa­tvir­ti­no, kad „Ache­mai“ du­jos bus par­duo­da­mos pi­giau nei „Lie­tu­vos du­joms“. Nau­ja su­tar­tis su „Ache­ma“, pa­sak spau­dos, pa­ si­ra­šy­ta 10–15 metų. „Ache­ma“ yra did­žiau­sia gam­ti­ nių dujų var­to­to­ja ša­ly­je, dirb­da­ma vi­su pa­jėgu­mu ji nu­per­ka apie treč­ dalį visų Lie­tu­vai rei­ka­lingų dujų. ­

Dar­bo par­ti­ja skund­žia prem­jerą VTEK at­sto­vai BNS pa­tvir­ti­no, kad Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos pra­šy­mas gau­tas tre­čia­dienį. „Pra­šy­mas bus nag­rinė­ja­mas ar­ti­miau­sia­me ko­mi­si­jos po­sėdy­ je, kur bus sprend­žia­ma, ar yra pa­ grin­do at­lik­ti ty­rimą“, – BNS sakė VTEK sek­re­to­ria­to vy­res­ny­sis pa­ tarė­jas To­mas Čap­lins­kas.

Frak­ci­jos pra­ne­ši­me ra­šo­ma, kad re­mian­tis Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos (VRK) duo­me­ni­mis, Tė­ vynės sąjun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) ne kartą yra gavę pa­ra­mos iš „Ache­mos gru­pei“ pri­klau­san­čių įmo­nių, ku­rios taip pat rėmė ir pa­vie­nius TS-LKD kan­ di­da­tus rin­ki­muo­se. Tei­gia­ma, kad vien 2008 m. TS-LKD iš „Ache­mos grupės“ įmo­nių ga­vo dau­giau kaip 150 tūkst. litų pa­ra­mos. „Iš VRK pa­teiktų ata­skaitų aiš­ku, kad jas pa­si­rašė pa­ts A.Ku­bi­lius. Iš to ga­li­ma spręsti, kad prem­je­ras, kreip­da­ma­sis į už­sie­nio bend­rovę ir už­sie­nio vals­tybės pa­reigū­nus dėl vie­nos bend­rovės in­te­resų, ži­ no­jo, kad jo va­do­vau­ja­ma po­li­tinė

Vy­tau­tas Gap­šys:

Mes esa­me įsi­ti­kinę, kad A.Ku­bi­lius su­pai­ nio­jo vie­šuo­sius ir pri­ va­čiuo­sius in­te­re­sus. pa­si­nau­do­da­mas sa­vo pa­rei­go­mis bei siek­da­mas pa­veik­ti kitų as­ menų spren­dimą. Taip pat pra­šo­ ma iš­tir­ti, ar prem­je­ras ne­su­pai­

„Ne­sup­ran­ta­me, kodėl Vy­riau­ sybė ir Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­ja (ŠMM) už­si­mo­jo pa­nai­ kin­ti kai­mo mo­kyk­las – be jo­kio pa­grin­do ir be jo­kio per­spėji­ mo, be jo­kių dis­ku­sijų“, – BNS penk­ta­dienį sakė Ig­na­li­nos ra­jo­ no me­ras vals­tie­tis liau­di­nin­kas Bro­nis Ropė. „Vy­riau­sybės vyk­do­ma švie­ ti­mo po­li­ti­ka la­bai ne­tei­sin­ga – ve­da mūsų ra­joną į pra­žūtį“, – jam pri­tarė Varė­nos ra­jo­no me­ras so­cial­de­mok­ra­tas El­vi­nas Jan­ke­vi­čius.

Pa­sak B.Ropės, kai­mo vi­du­ rinėms mo­kyk­loms itin ne­pa­lan­ ku, kad, sie­kiant su­tau­py­ti mo­ ki­nio krep­še­lio lėšų, ne­di­delė­se kai­mo vi­du­rinė­se mo­kyk­lo­se 9–12 klasė­se ma­žiau­sias mo­ki­nių skai­ čius vie­toj bu­vu­sių 15 kei­čia­mas į 20. To­kio mo­ki­nių skai­čiaus dau­ ge­liui kai­mo ug­dy­mo įstaigų Ig­ na­li­nos ra­jo­ne esą ga­li ne­pa­vyk­ ti su­rink­ti. Anot Ig­na­li­nos me­ro, sa­vi­val­dybė ne­tu­ri pa­kan­ka­mai lėšų ve­žio­ti mo­ki­niams iki tų mo­ kyklų, ku­rio­se pa­gal naująją me­ to­diką vy­res­nio­sios klasės liktų. „Neuž­ten­ka pi­nigų or­ga­ni­zuo­ti ug­dy­mo pro­ce­sui. Jei ne­su­ren­ka­ ma 20 vaikų 9–12 klasė­se, reikė­ tų da­ry­ti aš­tuon­metę mo­kyklą ir vai­kus iš­vež­ti, o tam pi­nigų nie­ kas ne­duo­da, sa­vi­val­dybė tu­ri už sa­vus vež­ti. Jei rei­kia vež­ti vaiką 15–20 ki­lo­metrų, ir­gi ab­sur­das, kai mo­kyk­los įreng­tos, su­tvar­ky­ tos, re­no­vuo­tos, ir mo­ky­to­jams dar­bo yra“, – kalbė­jo B.Ropė.

Varė­nos ra­jo­no me­ras E.Jan­ ke­vi­čius tvir­ti­no, kad jei dau­ge­ ly­je ra­jo­no mo­kyklų ne­liks vy­ res­niųjų kla­sių, moks­lei­viams į mo­ky­mo įstaigą ga­li tek­ti ke­liau­ti po 40 ki­lo­metrų. Be to, per­ėji­mas į vieną di­delę mo­kyklą bus ne­pa­

lan­kus tau­ti­nių ma­žumų moks­ lei­viams. „Nuo 2015 m. bus ak­re­di­tuo­tos tik tos vi­du­ri­nio ug­dy­mo mo­kyk­ los, ku­rios turės po dvi 11-as kla­ ses. O mūsų ra­jo­nas did­žiau­sias Lie­tu­vo­je pa­gal te­ri­to­riją, mes tu­ ri­me ke­tu­rias vi­du­ri­nes mo­kyk­las.

Tos ke­tu­rios vi­du­rinės mo­kyk­los turės ga­li­mybę gy­vuo­ti tik kaip pa­grin­dinės – ne­turės nei 11-os, nei 12-os kla­sių. Mažės mo­ky­tojų krūvis ir kils grėsmė ne­tek­ti dar­ bo“, – BNS sakė E.Jan­ke­vi­čius. „Mūsų ra­jo­ne la­bai di­de­li at­ stu­mai, ir tuos mo­ki­nius, ku­rie norės to­liau mo­ky­tis, pri­valė­si­ me vež­ti į Varėną. Tai did­žiulės iš­lai­dos, blogės ug­dy­mo sąly­gos.

Vie­na mo­kyk­la yra pa­sie­ny­je, ten mo­ko­si tau­tinės ma­žu­mos – bal­ ta­ru­siai, len­kai, tad jiems tik­rai bus la­bai sun­ku in­teg­ruo­tis į di­ delę mo­kyklą“, – teigė Varė­nos ra­jo­no va­do­vas. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­ nist­ras V.Ba­cys BNS sakė, kad mi­nis­te­ri­ja šias pro­ble­mas, ypač ak­tua­lias miš­kin­giems ir re­čiau gy­ve­na­miems ra­jo­nams Aly­ taus bei Ute­nos ap­skri­ty­se, ži­no ir svars­to, kaip jas spręsti. Ke­ti­ na­ma krep­še­ly­je nu­ma­ty­ti lėšų ir mo­ki­niams pa­vėžėti. „Ob­jek­ty­vios prie­žas­tys tų dviejų ra­jonų – gy­ven­tojų tan­ ku­mas, vaikų – pir­miau­sia. At­ lie­ka­me sta­tis­tinę ana­lizę ir ban­ dy­si­me at­si­žvelg­ti į tų miš­kingų ra­jonų spe­ci­fiš­kumą ir tai­ky­ ti jiems šiek tiek ki­to­kius kri­te­ri­ jus“, – aiš­ki­no V.Ba­cys. „Gal­vo­ja­m e su­teik­t i sa­v i­ val­dybėms dau­giau ga­li­my­bių skirs­tant lėšas. <...> Svarstė­me, kad lėšas, skir­tas mo­ki­niams pa­ vėžėti, reikėtų įtrauk­ti į krep­še­ lio me­to­diką ir leis­ti sa­vi­val­dy­bei nau­do­ti, jei­gu ji prii­ma spren­di­ mus. Vie­ni priims spren­dimą ne­ ve­žio­ti ir turė­ti klasę, ki­ti priims spren­dimą pa­ve­žio­ti – į tuos da­ ly­kus bus at­si­žvelg­ta“, – ti­ki­ no jis.

Ta­čiau, anot vi­ce­mi­nist­ro, sa­ ky­ti, kad, kei­čiant vy­res­niųjų kla­ sių komp­lek­ta­vi­mo tvarką, kai­mo mo­kyk­los nai­ki­na­mos, – ne­tie­sa.

BNS inf.

BNS inf.

Baud­žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn ne­trauks De­zer­ty­ra­vi­mu iš Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ jos įtar­ti du buvę šios ka­ro mo­kyk­ los auklė­ti­niai at­leis­ti nuo baud­žia­ mo­sios at­sa­ko­mybės.

Pro­ku­ro­ro nu­ta­rimą nu­trauk­ti iki­ teis­mi­nius ty­ri­mus dėl bu­vu­sių ka­ riūnų An­ta­no Gas­pa­ra­vi­čiaus ir Da­ riaus Ša­dui­kio pa­tvir­ti­no Vil­niaus mies­to 3-iasis apy­linkės teis­mas. „Buvę ka­riū­nai at­leis­ti nuo baud­žia­mo­sios at­sa­ko­mybės teis­ mui pri­pa­ži­nus, kad iki by­los nag­ rinė­ji­mo teis­me dienos jų pa­da­ry­ ta vei­ka dėl pa­si­kei­tu­sių ap­lin­ky­bių

ta­po ne­pa­vo­jin­ga“, – sakė ty­ri­mus at­likęs Lie­tu­vos ka­riuo­menės Ka­ro po­li­ci­jos Vil­niaus įgu­los Iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo gran­dies tyrė­jas ka­pi­to­ nas Ar­nol­das Ru­gi­nis.

Iki­teis­minį ty­rimą dėl de­zer­ ty­ra­vi­mo Ka­ro po­li­ci­jos Vil­niaus įgu­l a pra­d ėjo pra­ė ju­s ių metų lapk­ri­čio 7 d., kai po il­go­jo Vėli­ nių sa­vait­ga­lio A.Gas­pa­ra­vi­čius ir D.Ša­dui­kis ne­grįžo į aka­de­miją.

Din­gu­siais lai­ky­ti ka­riū­nai at­si­ ra­do lapk­ri­čio 12 ir 13 d., kai grį­ žo iš už­sie­nio.

Abu ka­riū­nai at­lik­ti psi­cho­lo­ gi­nei pa­tik­rai ke­lioms sa­vaitėms

bu­vo pa­gul­dy­ti į vieną Kau­no li­ go­n i­n ių, o iš­l ei­d us iš gy­dy­m o įstai­gos abu bu­vo at­leis­ti iš Ka­ro aka­de­mi­jos. At­lei­di­mo prie­žas­ti­ mi ta­po ka­ro me­dikų spren­di­mas pri­pa­žin­ti juos ne­tin­ka­mais ka­ro tar­ny­bai.

Aka­de­mi­jo­je at­li­kus vi­dinį ty­ rimą ne­bu­vo gau­ta duo­menų, ku­ rie pa­tvir­tintų pa­bėgu­sių ka­riūnų mes­tus kal­ti­ni­mus dėl ne­tvar­kos, ne­sta­tu­ti­nių san­ty­kių ir pa­ty­čių.

D.Ša­dui­kis ir A.Gas­pa­ra­vi­čius rengė­si būti ka­ro lakū­nais, šio ti­po stu­di­jos kai­nuo­ja per 100 tūkst. litų.

BNS inf.

Ats­tu­mai: ra­jonų sa­vi­val­dy­bių me­rai nuo­gąstau­ja, kad moks­lei­

viams iki mo­kyklų ga­li tek­ti ke­liau­ti ke­lias de­šim­tis ki­lo­metrų.

Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.

10

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1259 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1225 JAV do­le­ris 1 2,6226 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6346 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9432 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2760 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5838 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7537 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8591

+0,22 %

–1,4005 % –0,1139 % –0,0914 % +0,4844 % +0,0304 % +0,5321 % +0,0786 % +0,2003 % +0,0630 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,79

4,64

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,68

4,53

2,37

„Va­koil“

4,73

4,60

2,38

So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do „Sod­ros“ biud­že­to, metų pra­džio­je ga­vu­sio dau­giau, nei pla­nuo­ta, pa­jamų, de­fi­ci­tas šie­met sausį bu­vo 347,1 mln. litų – 5 pro­c. ­ ma­žes­nis ne­gu per­nai tuo pa­čiu lai­ku ir ­ 12 pro­c. ma­žes­nis, ne­gu pro­gno­zuo­tas.

Sausį fon­das ga­vo 729,2 mln. litų pa­jamų – 6,7 pro­c. dau­giau, nei pla­nuo­ta, ir 7,2 pro­c. dau­giau nei prie­š me­tus, o jo iš­lai­ dos siekė 1,076 mlrd. litų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+1,58 %

Daugė­ja įplaukų ­ į „Sod­ros“ biud­žetą

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,45 %

103,02 dol. už 1 brl.

119,61 dol. už 1 brl.

1011

naujų au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je par­duo­ta sausį.

Šie­met į did­žiau­sią Eu­ ro­pos miestą Maskvą iš Lie­ tu­vos skrai­ dins net pen­ kios oro li­ nijų bend­ rovės, ku­rių pa­grin­di­niai klien­tai – Lie­ tu­vos vers­li­ nin­kai ir Ru­si­ jos tu­ris­tai.

Veidas: did­žiau­sia­m Eu­ro­pos mies­tui Mask­vai ne­trūksta šiuo­lai­ki­niam did­mies­čiui būdingų bruožų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mask­vos kryp­tis po­pu­liarė­ja Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Į vi­sus oro uos­tus

Iki pra­ėju­sių metų gruod­žio oro ke­liu tie­sio­giai pa­siek­ti Ru­si­jos sos­tinę Maskvą bu­vo ga­li­ma tik iš Vil­niaus oro uos­to, kur jau ket­ve­ rius me­tus kiek­vieną dar­bo die­ ną ky­la ir leid­žia­si Ru­si­jos oro li­ nijų bend­rovės „UTair“ lėktu­vai.

Jie ke­lei­vius skrai­di­na į Mask­vos piet­va­ka­riuo­se įsikū­rusį Vnu­ko­vo oro uostą.

Pa­sak Vil­niaus oro uos­to ry­šių su vi­suo­me­ne va­dovės Sand­ros Šiau­ lienės, vie­no kas­die­nio skryd­žio į Ru­si­jos sos­tinę jau bu­vo per ma­žai, todėl nuo pra­ėju­sių metų gruod­žio iš Vil­niaus į Mask­vos pie­tuo­ se esantį Do­mo­de­do­vo oro uos­ tą ke­tu­ris kar­tus per sa­vaitę ėmė skrai­din­ti ki­ta Ru­si­jos oro li­nijų bend­rovė „Tran­sae­ro“. „Pas­tebė­ tas po­rei­kis. At­si­ra­dus dar vie­nam skryd­žiui ke­lei­vių srau­tas iš­lie­ka pa­kan­ka­mas. O nuo ko­vo į Vil­niaus oro uostą su­grįš prie­š aš­tuo­ne­rius me­tus jau ke­lei­vius skrai­di­nu­si oro li­nijų bend­rovė „Ae­rof­lot“ – ji Vil­niaus oro uostą su­jungs su Mask­vos Še­re­met­je­vo oro uos­tu“, – in­for­ma­vo S.Šiau­lienė. Nuo pa­va­ sa­rio iš Vil­niaus oro uos­to kiek­ vieną dieną ke­lis kar­tus bus ga­li­ma

tie­sio­giai pa­siek­ti vi­sus tris Mask­ vos oro uos­tus.

Tei­gia­ma, kad Mask­vos kryp­ti­mi iš Lie­tu­vos ke­liau­jan­čių lie­tu­vių ir rusų san­ty­kis yra pa­na­šus. Tik lie­ tu­viai į Maskvą daž­niau vyks­ta vers­lo rei­ka­lais, o ru­sai į Lie­tuvą – tu­riz­mo.

Per Kauną to­liau į Eu­ropą

Įkan­din šios Vil­niaus oro uos­to tie­ sio­gi­nių skryd­žių plėtros į Ru­siją gruod­žio vi­du­ry­je tie­sio­gi­nių skryd­žių į Maskvą at­si­ra­do ir iš Kau­ no oro uos­to. Iki tol Kau­no re­gio­no gy­ven­to­jai Ru­si­jos sos­tinę oro ke­liu iš Kau­no oro uos­to galė­jo pa­siek­ ti tik su per­sėdi­mais. Nuo gruod­žio vi­du­rio rusų oro li­nijų bend­rovė „IrAe­ro“ ke­lei­vius skrai­di­na ke­tu­ ris kar­tus, o jau va­sarą ke­ti­na tai da­ ry­ti še­šis kar­tus per sa­vaitę. „Tie­sio­gi­nių skryd­žių po­rei­kis iš Kau­no į Maskvą la­bai ak­tua­lus vers­li­nin­kams. Ma­ty­da­mi šį po­reikį ieš­ko­jo­me oro li­nijų bend­rovės, ku­ri galėtų juos vyk­dy­ti. Į mūsų kvie­timą at­si­liepė Ru­si­jos „IrAe­ ro“, ku­riai skryd­žiai į Kauną yra pir­mie­ji už Ru­si­jos vals­tybės ribų.

Bend­rovės lėktu­vai yra op­ti­malūs šiam marš­ru­tui ir ati­tin­ka vi­sus ES rei­ka­la­vi­mus“, – sakė Jūratė Balt­ ru­šai­tytė, Kau­no oro uos­to ko­mer­ ci­jos va­dovė. Pa­sak jos, su­tar­tis

dėl tie­sio­gi­nių skryd­žių su Ru­si­jos bend­ro­ve „IrAe­ro“ ga­lios ma­žiau­ siai me­tus.

Tie­sio­gi­nis su­si­ sie­ki­mas tarp Lie­ tu­vos ir Ru­si­jos ak­ tua­lesnis Ru­si­jos pi­lie­čiams nei lie­tu­viams.

Kaip Lie­t u­vos žur­n a­l is­tams Mask­vo­je pa­sa­ko­jo „IrAe­ro“ at­sto­ vas Lie­tu­vos rin­ko­je Alek­sand­ras Ko­ži­no­vas, pa­sa­ky­ti, ar skry­dis pa­ si­tei­si­no, bus ga­li­ma po pus­me­čio ar net metų. „Oro li­nijų bend­rovė nie­ka­da ne­būna pa­ten­kin­ta, nes no­ri, kad skrai­dytų dau­giau žmo­ nių. La­bai ti­kimės, jog šis skry­dis pa­si­tei­sins tarp Ru­si­jos tu­ristų, ku­rie ieš­ko pi­gių ga­li­my­bių ke­ liau­ti ir ilsė­tis. Iš Kau­no jie to­liau su pi­gių skryd­žių bend­rovė­mis ga­ lės ke­liau­ti po visą Eu­ropą“, – tei­ gė A.Ko­ži­no­vas.

Va­sarą ir iš Pa­lan­gos

Kad tie­sio­gi­nis su­si­sie­ki­mas tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos la­biau ak­tua­lus Ru­si­jos pi­lie­čiams nei lie­tu­viams,

pa­tvir­ti­no Pa­lan­gos oro uos­to di­ rek­torė Jo­lan­ta Ju­ce­vi­čiūtė. Pa­sak jos, pra­ėju­sią va­sarą iš Mask­vos Do­mo­de­do­vo oro uos­to tie­sio­giai į Pa­langą Ru­si­jos oro li­nijų bend­rovė „Rus­Li­ne“ skrai­di­no Ru­si­jos tu­ris­ tus. „Pa­si­bai­gus va­sa­ros ato­stogų se­zo­nui bend­rovė nu­traukė skryd­ žius, ta­čiau šie­met va­sa­rai vėl juos at­nau­ji­na. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­ ma­sis rei­sas iš Mask­vos į Pa­langą šie­met vyks bir­že­lio vi­du­ry­je, o pa­sku­ti­nis – rugsė­jo vi­du­ry­je. Ži­ no­ma, va­sarą Mask­vos kryp­ti­mi ke­liau­ja ir Va­karų Lie­tu­vos vers­li­ nin­kai, bet vien tik jų neuž­te­ka, kad Ru­si­jos oro li­nijų bend­rov­ės ke­lei­ vius skrai­dintų iš­ti­sus me­tus“, – sakė J.Ju­ce­vi­čiūtė.

Jos duo­me­ni­mis, Va­karų Lie­tu­vos vers­li­nin­kai Ru­siją oro ke­liu pa­sie­ kia per ne­to­li esantį Ka­li­ning­ra­do sri­ties Chrab­ro­vo oro uostą. „Sie­kiant po­pu­lia­rin­ti tie­sio­ginį Ru­si­jos pi­lie­čių su­si­sie­kimą su Lie­ tu­vos pa­jūriu, šie­met įsi­gy­ti bi­lie­ tus bus siū­lo­ma anks­čiau nei per­ nai. Ti­ki­ma­si, kad kryp­tis bus nau­din­ga ne tik Ru­si­jos tu­ris­tams, bet ir oro li­nijų bend­ro­vei“, – sa­ kė J.Ju­ce­vi­čiūtė. Pa­sak jos, per­nai „Rus­Li­ne“ iš Pa­lan­gos oro uos­to skri­do kartą per sa­vaitę, šie­met tai da­ry­ti pla­nuo­ja du kar­tus per sa­ vaitę.

Lau­kia dau­giau tu­ristų

At­s i­ra­d us dau­g iau tie­s io­g i­n ių skryd­žių iš Ru­si­jos sos­tinės į Lie­ tuvą, natū­ra­lu, kad šią va­sarą plūs­ tels dar di­des­nis srau­tas rusų tu­ ristų. Kas­met au­gantį tu­ristų iš Ru­si­jos skai­čių ste­bin­ti ke­lio­nių agentū­ros „Zig­Zag Tra­vel“ par­da­ vi­mo va­dovė Li­na Ju­zakė­nienė sa­ kė, kad ru­sai la­biau mėgsta at­vyk­ti į Lie­tuvą, nei lie­tu­viai į Ru­siją. „Ne­ma­žai Ru­si­jos tu­ristų poil­ siui ren­ka­si Lie­tu­vos pa­jūrį. Pra­ ėju­siais me­tais la­bai iš­po­pu­liarė­jo poil­sis Drus­ki­nin­kuo­se. Be abe­jo, gavę Šen­ge­no vizą Ru­si­jos pi­lie­ čiai Lie­tuvą pa­si­ren­ka kaip tran­zi­ tinę vals­tybę ir iš Vil­niaus ar Kau­no tu­ri ga­li­mybę ke­liau­ti to­liau po Eu­ ropą. Kuo dau­giau at­si­ras pi­ges­nių skryd­žių iš Ru­si­jos į Lie­tuvą, tuo rusų tu­ristų bus dau­giau“, – tei­ gė L.Ju­zakė­nienė. Jos pa­stebė­ji­ mu, šiuo me­tu at­si­ra­dus pi­ges­nių skryd­žių iš Ru­si­jos į Lie­tuvą, tikė­ ti­na, kad at­si­ras to­kių rusų, ku­rie per Lie­tuvą ke­liaus, pvz., į Pa­ry­žių ar Bar­se­loną, nes bus pi­giau, nei tie­sio­giai skris­ti iš Mask­vos.

Paš­ne­kovės skai­čia­vi­mais, šiuo me­tu tie­sio­gi­nis skry­dis iš Mask­ vos oro uostų į Lie­tu­vos oro uos­tus į abi pu­ses dau­giau­sia ga­li kai­nuo­ ti 800–1000 litų, ma­žiau­siai – 100–200 litų.

12

šeštadienis, vasario 18, 2012

14p.

Wh.Hous­ton: pa­ki­li­mų ir nuo­puo­lių is­to­ri­ja.

v

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Akis už akį, dan­tis už da Ar Ira­nas ker­ši­ja Iz­rae­liui už bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mą? O gal Iz­rae­lio dip­lo­ma­tai, ku­riuos ban­dy­ta šią sa­vai­ tę su­sprog­din­ti, ta­po pro­vo­ka­ci­jos au­ko­mis?

Tai­ki­niai – fi­zi­kai

Mįs­lė: ar šios sa­vai­tės spro­gi­mai In­di­jo­je ir Tai­lan­de – Ira­no kerš­tas už

ša­lies fi­zi­kų žu­dy­nes, o gal pro­vo­ka­ci­ja?

„Scan­pix“ nuo­tr.

Klau­si­mų daug, at­sa­ky­mų ma­ žai. Re­gis, tie­sos pa­sau­lis ap­skri­tai neiš­girs. Ypač jei tarp ira­nie­čių ir žy­dų iš tie­sų vyks­ta slap­tas ka­ras.

Nuo 2009 m. Ira­ne im­ti grob­ti ir žu­dy­ti ša­lies bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tai. Šią sa­vai­tę nu­griau­ dė­jo vir­ti­nė spro­gi­mų, ku­rių tai­ki­ niais bu­vo Iz­rae­lio dip­lo­ma­tai.

Sce­na­ri­jus pa­na­šus, kaip žu­dant ira­nie­čius moks­li­nin­kus, – mag­ ne­tu prie au­to­mo­bi­lių tvir­ti­na­mos bom­bos, pa­slap­tin­gi as­me­nys, pri­ tai­san­tys už­tai­sus.

Ira­ne per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus bu­vo įvyk­dy­tos ke­tu­rios to­ kios žmog­žu­dys­tės. Nau­jau­sias spro­gi­mas Te­he­ra­ne įvy­ko šių me­ tų sau­sio pra­džio­je. Nu­žu­dy­ta­sis – 32-ejų Te­he­ra­no uni­ver­si­te­to pro­fe­ so­rius Mos­ta­fa Ah­ma­di-Ros­ha­nas, Na­tan­zo ura­no sod­ri­ni­mo ga­myk­ los vie­nas va­do­vų. Du už­puo­li­kai, at­va­žia­vę prie tai­ki­nio mo­to­cik­lu, pri­tai­sė bom­bą ant moks­li­nin­ko „Peu­geot 405“ au­to­mo­bi­lio, o kai jis už­ve­dė au­to­mo­bi­lį, iš­lė­kė į orą.

M.Ah­m a­d i-Ros­h a­n as bai­g ė pres­ti­ži­nį Te­he­ra­no Sha­ri­fo tech­

no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą, Na­tan­ze dir­bo ko­mer­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ju, tai­gi bu­vo vie­nas sod­ ri­ni­mo ga­myk­los va­do­vų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Vi­ du­ri­nių Ry­tų re­gio­ ne įtam­pa kaip rei­ kiant išau­go.

Iš­puo­liai prieš ira­nie­čius pra­si­ dė­jo 2009 m. Ta­da Ma­li­ko al Ash­ ta­ro uni­ver­si­te­to Te­he­ra­ne moks­ li­nin­kas Shah­ra­mas Ami­ri tei­gė bu­vęs pa­grob­tas per pi­lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Sau­do Ara­bi­ją ir nu­ga­ ben­tas į JAV. Pa­sak vy­ro, jam bu­vo siū­lo­ma 50 mln. do­le­rių už tai, kad jis vie­ šai me­luo­tų apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą. Tie­sa, ta­da Ira­nas ofi­ cia­liai nei­gė, kad Sh.Ami­ri su­si­jęs su ša­lies bran­duo­li­ne pro­gra­ma.

Sh.Ami­ri pa­si­se­kė la­biau nei Te­he­ra­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riui Mas­sou­dui Ali Mo­ham­ma­

di, Sha­hi­do Be­hesh­ti uni­ver­si­te­to bran­duo­li­nės in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­ to dės­ty­to­jui Ma­ji­dui Shah­ria­ri ir moks­li­nin­kui Da­rious­hui Re­zai. Vi­ si trys bu­vo nu­žu­dy­ti per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus.

Fe­rey­doo­nas Ab­ba­si-Da­va­ni ir jo žmo­na per spro­gi­mą bu­vo su­ žeis­ti. Įsiu­ti­no žmog­žu­dys­tės

Ira­ne pa­si­kė­si­ni­mai į fi­zi­kos spe­ cia­lis­tus su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ gą. Te­he­ra­nas žo­džių į va­tą ne­vy­ nio­jo, tie­sio­giai ap­kal­ti­no žy­dus, bri­tus ir ame­ri­kie­čius ren­gus są­ moks­lus.

Lon­do­nas ir Va­šing­to­nas ka­te­go­ riš­kai nei­gė pri­si­dė­ję prie ci­vi­lių žu­ dy­nių, o Iz­rae­lis nei pa­tvir­ti­no ga­li­mą ša­lies slap­to­sios tar­ny­bos „Mos­sad“ da­ly­va­vi­mą, nei tai pa­nei­gė.

Iz­rae­lis ra­miai rea­ga­vo ir tuo­met, kai Ira­ne bu­vo pa­skleis­tas pa­slap­ tin­gas kom­piu­te­ri­nis vi­ru­sas, ku­ riuo ata­kuo­ti Ira­no bran­duo­li­niai ob­jek­tai.

Vė­liau į Pran­cū­zi­jos dien­raš­tį „Le Fi­ga­ro“ ne­va iš neį­var­dy­tų JAV pa­ rei­gū­nų nu­te­kė­jo in­for­ma­ci­ja, esą

Paslaptingasis Irano branduolinės programos Pran­cū­zi­jos dien­raš­tis „Le Mon­ de“ klau­sia – kas va­do­vau­ja Ira­no bran­duo­li­nės bom­bos kū­ri­mo pro­ gra­mai?

Moh­se­nas Fak­ri­za­de­has, ku­riam 50 me­tų, kaip ra­šo pran­cū­zų dien­raš­ tis, kruopš­čiai sle­pia­mas nuo pa­ ša­li­nių akių.

Ne­nuos­ta­bu. Jis – vie­na svar­ biau­sių fi­gū­rų Ira­ne. Nors yra fi­ zi­kas, taip pat jis – vie­nos Is­la­mo re­vo­liu­ci­jos gvar­di­jos bri­ga­dos ge­ ne­ro­las.

Už­ten­ka pa­sa­ky­ti, kad šio vy­ro dar­bas ir gy­ve­ni­mas pa­slėp­tas po de­vy­niais už­rak­tais. Juk, kaip tei­ gia „Le Mon­de“, Ira­no val­džia sle­ pia, jog ap­skri­tai ku­ria bran­duo­li­ nį gink­lą.

M.Fak­ri­za­de­has va­do­vau­ja jaut­ riau­siai bran­duo­li­nės pro­gra­mos da­liai – gink­lo kū­ri­mui. Šis vy­ras vei­kiau­siai yra pa­grin­di­nis Iz­rae­lio slap­to­sios tar­ny­bos „Mos­sad“ tai­ ki­nys. Iz­rae­lio agen­tams per pa­sta­ ruo­sius me­tus pa­vy­ko su­me­džio­ ti ke­lis Ira­no fi­zi­kos spe­cia­lis­tus,

tie­sa, jie te­bu­vo di­de­lės ko­man­ dos na­riai.

Vie­nas dien­raš­čio kal­bin­tas Va­ ka­rų eks­per­tas sa­kė, kad M.Fak­ri­ za­de­has – at­ri­bo­tas nuo pa­sau­lio.

Nie­kas nė­ra ban­dęs su­si­tik­ ti su M.Fak­ri­za­de­hu, iš­sky­rus Ol­ li Hei­no­ne­ną. Suo­mių eks­per­tas nuo 2003 iki 2010 m. va­do­va­vo ke­lioms tarp­tau­ti­nėms bran­duo­ li­nėms ins­pek­ci­joms Ira­ne. Pa­sak jo, ne­su­ti­kęs M.Fak­ri­za­de­ho apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą vis­ko ne­su­ži­no­si.

Anot „Le Mon­de“, ke­le­rius me­ tus Tarp­tau­ti­nės ato­mi­nės ener­ge­ ti­kos agen­tū­ros (TA­TE­NA) at­sto­ vai pra­šė Ira­no leis­ti pa­kal­bė­ti su M.Fak­ri­za­de­hu. Ta­čiau, kaip sa­ko O.Hei­no­ne­nas, jis bū­tų nu­ste­bęs, jei pa­sta­ro­ji ins­pek­ci­ja, ku­ri ne­se­ niai lan­kė­si Ira­ne, bū­tų pri­si­ka­su­si iki M.Fak­ri­za­de­ho.

Suo­mis pri­dū­rė: „Ypač nuo to lai­ko, kai Ira­no val­džia ėmė įta­ri­ nė­ti TA­TE­NA, jog re­mian­tis šios or­ga­ni­za­ci­jos ata­skai­to­mis žu­do­ mi ša­lies fi­zi­kai.“

O.Hei­n o­n e­n as pa­b rė­ž ė, kad 2008 m. jam bu­vo nu­švi­tu­si ga­ li­my­bė su­si­tik­ti su M.Fak­ri­za­de­ hu, kai šis pa­ts iš­sa­kė no­rą iš­dės­ ty­ti sa­vo nuo­mo­nę in­ter­viu. Ta­čiau ta­da, kaip pa­sa­ko­jo Suo­mi­jos eks­ per­tas, su­si­ti­ki­mas neį­vy­ko, nes Ira­no val­džia nu­ro­dė, kad moks­li­ nin­kas – ne­pa­sie­kia­mas. „Le Mon­de“ tę­sia, kad M.Fak­ri­ za­de­ho sla­py­var­dis anks­tes­nia­me

jo dar­be bu­vo „Or­chi­dė­ja“. Jis ki­lęs iš pa­va­di­ni­mo Te­he­ra­no Or­chi­dė­jų gat­vės, ku­rio­je stūk­so­jo bu­vu­sios moks­li­nin­ko dar­bo­vie­tės pa­sta­tas.

Bū­tent čia 2000–2003 m. bu­ vo vys­to­mas va­di­na­ma­sis pro­jek­ tas 111, ku­rio tiks­las – bran­duo­li­ nės bom­bos kū­ri­mas. Vė­liau cent­re dir­bę moks­li­nin­kai bu­vo iš­skirs­ty­ti po įvai­rius uni­ver­si­te­tus ir ins­ti­tu­ tus, sie­kiant pa­slėp­ti pro­gra­mą.

„Le Mon­de“ pri­me­na, kad ku­riant JAV bran­duo­li­nę bom­bą pa­slap­ties šy­das gau­bė ir Ro­ber­to Op­pen­hei­ me­rio gy­ve­ni­mą. Jis bu­vo įžy­mio­jo Man­ha­ta­no pro­jek­to va­do­vas. Tie­ sa, dien­raš­čio tvir­ti­ni­mu, M.Fak­ri­ za­de­has nė­ra kaip R.Op­pen­hei­me­ ris, žy­mus moks­li­nin­kas.

Spė­ja­ma, kad ira­nie­tis yra pro­ gra­mos va­dy­bi­nin­kas, va­do­vau­ jan­tis 600 moks­li­nin­kų ko­man­

600

mokslininkų, kaip spėjama, dirba Irano atominiuose objektuose.

Sau­gu­mas: nie­kas nie­kuo­met nė­ra nei ma­tęs, nei gir­dė­jęs apie pa­slap­tin­gu

13

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Nu­teis­tas­ te­ro­ris­tas

Apip­lė­šė ­ mu­zie­jų

25 me­tų Ni­ge­ri­jos pi­lie­tis Uma­ras Fa­rou­ kas Ab­dul­mu­tal­la­bas, 2009 m. per Ka­ lė­das ne­sėk­min­gai mė­gi­nęs su­sprog­din­ ti sa­vo kel­nai­tė­se pa­slėp­tą bom­bą JAV ke­lei­vi­nia­me lėk­tu­ve, ku­riuo skri­do 289 žmo­nės, ket­vir­ta­die­nį bu­vo nu­teis­tas ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos be tei­sės ka­da nors bū­ti pa­leis­tas. Mir­ti­nin­kas sprog­din­to­ jas teis­me tvir­ti­no vyk­dan­tis Die­vo va­lią baus­ti mu­sul­mo­nų en­gė­jus.

Gink­luo­ti kau­kė­ti nu­si­kal­tė­liai, paė­mę įkai­te ap­sau­gos dar­buo­to­ją, va­kar anks­ ti ry­te iš Olim­pi­jos mu­zie­jaus Grai­ki­jos pie­tuo­se pa­vo­gė 60 se­no­vi­nių eks­po­ na­tų. Pa­vog­ta dir­bi­nių iš bron­zos ir mo­ lio, auk­si­nių žie­dų. Pa­sak Olim­pi­jos me­ ro Thy­mi­jo Kot­zi­jo, eks­po­na­tai neį­kai­no­ ja­mi. Po šio in­ci­den­to kul­tū­ros mi­nist­ras Pav­las Ge­ru­la­nas pa­tei­kė at­si­sta­ty­di­ni­ mo pra­šy­mą.

13

Ru­si­jos po­li­ci­nin­kų žu­vo per su­si­rė­mi­mus su ko­vo­to­jais Če­čė­ni­jos ir Da­ges­ta­no pa­sie­ny­je.

an­tį? „Mos­sad“ slap­ta pa­lai­ko ry­šius su kai ku­rio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis Ira­ne, vie­na jų – Liau­dies mu­dža­he­di­nų or­ga­ni­za­ci­ja (MEK).

Teig­ta, kad MEK tal­ki­no žy­dų agen­tams žu­dant fi­zi­kus. Ta­čiau įro­dy­mų ne­bu­vo. Ma­ža to, tiek MEK, tiek Ira­no vy­riau­sy­bė gan­ dus pa­nei­gė.

Ira­no aukš­čiau­sio va­do­vo aja­ to­los Ali Kha­me­nei pa­ta­rė­jas Mo­ ham­ma­das Ja­va­das La­ri­ja­ni tuo me­tu tei­gė: „Iz­rae­lis nie­kuo­met ne­bu­vo už­mez­gęs tie­sio­gi­nio ry­šio su Ira­no vi­suo­me­ne, ku­riai, be­je, pri­klau­so ir MEK na­riai.“ MEK taip pat pa­reiš­kė, kad „kal­ ti­ni­mai – vi­siš­kas me­las“.

Kal­ti­ni­mai Ira­nui

Šią sa­vai­tę kal­ti­ni­mai mes­ti Ira­nui.

Ne­va Te­he­ra­nas or­ga­ni­za­vo koor­ di­nuo­tas ata­kas prieš žy­dus De­ly­ je, Ban­ko­ke ir Tbi­li­sy­je.

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu pa­reiš­kė, kad Ira­nas pa­ro­dė sa­vo tik­rą­jį vei­dą. „Šį kar­tą Ira­no te­ro­ris­ti­nė veik­ la bu­vo pa­ro­dy­ta vi­siems“, – rė­ žė B.Ne­ta­nya­hu. Kar­tu jis ap­kal­ti­ no Te­he­ra­ną „ken­kiant ne­kal­tiems dip­lo­ma­tams vi­sa­me pa­sau­ly­je“.

Anks­čiau Iz­rae­lio vy­riau­sy­bės va­do­vas yra pa­brė­žęs: „Prie šių iš­ puo­lių pri­si­dė­jo Ira­nas. Jis yra di­ džiau­sias te­ro­riz­mo eks­por­tuo­to­ jas pa­sau­ly­je.“ In­di­jos pa­rei­gū­nai po to, kai bu­vo su­sprog­din­tas žy­dų

Nepasiduoda: Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nevengia kartoti, kad niekas, net karinis smūgis, nesukliudys jo šaliai įvykdyti bran­

duolinės programos.

dip­lo­ma­to au­to­mo­bi­lis, tei­gė ban­ dy­sią ras­ti įro­dy­mų, kad prie iš­ puo­lio na­gus pri­ki­šo Ira­nas.

De­ly­je spro­gus po au­to­mo­bi­liu pa­dė­tai bom­bai bu­vo su­žeis­ti ke­ tu­ri žmo­nės, tarp jų – vie­no dip­lo­ ma­to žmo­na. Tai­lan­do pa­rei­gū­nai dėl žlu­gu­sio są­moks­lo ap­kal­ti­no

tėvas dai, ku­rie yra iš­mė­ty­ti po vi­są Ira­no te­ri­to­ri­ją.

An­tai Mar­kas Fitz­pat­ric­kas, Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos eks­per­tas iš Tarp­tau­ti­nio stra­te­ gi­nių stu­di­jų ins­ti­tu­to Lon­do­ne, M.Fak­ri­za­de­hą pa­ly­gi­no su Pa­ kis­ta­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos tė­vu Ab­du­lu Qa­dee­ru Kha­nu. „Ma­nau, kad M.Fak­ri­za­de­ has ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mas Ira­no

A.Q.Kha­nu“, – kal­bė­jo eks­per­ tas. Pa­sak jo, abu šie kū­rė­jai ne tik da­ly­va­vo kūriant bom­bą, bet ir rū­pi­no­si, kad kū­rė­jams nie­ko ne­trūk­tų.

Tie­sa, skir­tin­gai nei A.Q.Kha­ nas, M.Fak­ri­za­de­has ne­si­krau­na tur­tų par­duo­da­mas tech­no­lo­ gi­nes pa­slap­tis ki­toms pa­sau­lio ša­lims.

us Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos kū­rė­jus.

„Le Mon­de“ inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

du įta­ria­mus sprog­din­to­jus ira­nie­ čius. Ban­ko­ke ant­ra­die­nį per spro­ gi­mus bu­vo su­žeis­ti ke­tu­ri ci­vi­liai tai­lan­die­čiai. Spro­gi­mai pra­si­dė­jo, kai vie­na­me na­me tik­riau­siai per klai­dą už­si­de­gė slap­tas sprog­me­ nų san­dė­lis. Vie­no spro­gi­mo ban­ga nu­trau­kė ko­ją ira­nie­čiui, ku­ris pa­ bė­go ne­šda­ma­sis į gra­na­tas pa­na­ šius daik­tus.

Pa­na­ši bom­ba pir­ma­die­nį ras­ta po au­to­mo­bi­liu Tbi­li­sy­je. Tie­sa, ji bu­vo neut­ra­li­zuo­ta.

Pats Ira­nas kal­ti­ni­mus ren­gus te­ro­ro ak­tus pa­nei­gė. „Mes smer­ kia­me bet ko­kias te­ro­ris­tų ata­kas“, – trum­pai at­sa­kė Ra­mi­nas Meh­ man­par­sa­tas, Ira­no už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas. Įtam­pa tarp kai­my­nų

Šią sa­vai­tę ne­trū­ko ne tik Tel Avi­vo ir Te­he­ra­no konf­lik­tų, ta­čiau ir ira­ nie­čių bei azer­bai­dža­nie­čių gin­čų.

Pas­ta­ruo­sius Ira­nas ap­kal­ti­no tal­ ki­nus žu­dant ša­lies fi­zi­kus. Į Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ją pir­ma­die­nį te­ko pri­si­sta­ty­ ti Azer­bai­dža­no am­ba­sa­do­riui Ja­ vans­hi­rui Ak­hun­do­vui. Jam bu­vo įteik­ta pro­tes­to no­ta.

Te­he­ra­nas pa­reiš­kė, kad Azer­bai­ dža­no po­li­ti­nis eli­tas, be­je, pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­lai­kan­tis itin ge­rus san­ty­kius su Iz­rae­liu ir JAV, pa­dė­jo į tė­vy­nę grįž­ti žy­dų agen­tams, ku­rie, kaip tei­gia­ma, pa­sta­rai­siais me­tais or­ga­ni­za­vo ke­lių Ira­no bran­duo­li­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mus.

Ba­ku ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė kal­ti­ ni­mus. Azer­bai­dža­no už­sie­nio rei­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas El­ma­ nas Ab­dul­la­je­vas at­rė­žė, kad Ira­no reak­ci­ja bu­vo ab­sur­diš­ka.

Be to, jis pri­dū­rė, kad pa­ts Ira­nas ban­dė or­ga­ni­zuo­ti są­moks­lą Azer­ bai­dža­ne.

Praė­ju­sį mė­ne­sį Azer­bai­dža­no pa­rei­gū­nai tei­gė ša­ly­je su­lai­kę du su Ira­no slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis sie­ja­mus as­me­nis, ku­rie, kaip pra­ neš­ta, ren­gė pa­si­kė­si­ni­mą į Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rių ir vie­ną ra­bi­ną.

Ruo­šia­si ka­rui?

Kad ir ką sa­ky­tų Iz­rae­lio bei Ira­no pa­rei­gū­nai, nie­kas ne­ga­li įro­dy­ ti, kas iš tie­sų at­sa­kin­gas už te­ro­ ro ak­tus šią sa­vai­tę ir Ira­no fi­zi­kos spe­cia­lis­tų nu­žu­dy­mą.

Ira­nas pa­sta­ruo­ju me­tu spau­ džia­mas į kam­pą, to­dėl di­džiu­lis pa­si­pik­ti­ni­mas, ku­ris ki­lo ša­ly­je po fi­zi­kų žu­dy­nių, ga­lė­jo pa­ska­ tin­ti val­džią im­tis kerš­to.

Ki­ta ver­tus, gal­būt te­ro­ro ak­tai šią sa­vai­tę bu­vo ban­dy­mas pa­di­ din­ti įtam­pą? Pas­ta­ruo­ju me­tu Vi­ du­ri­nių Ry­tų re­gio­ne ji kaip rei­ kiant išau­go.

Po­li­ti­kai ir eks­per­tai svars­to, ar prieš Ira­ną ne­bus pa­nau­do­ta ka­ ri­nė jė­ga. Apie ga­li­mą smū­gį Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams ne­ma­ žai kal­bė­jo Tel Avi­vas, jo tei­gi­mu, po ku­rio lai­ko šių stra­te­gi­nių taš­ kų ne­bus įma­no­ma pa­siek­ti smū­ giais iš oro.

Ta­čiau žy­dai del­sia. Kai ku­rie eks­per­tai ir ži­niask­lai­dai su­sku­ bo tvir­tin­ti, kad Iz­rae­lis sie­kia JAV pri­ta­ri­mo, o Va­šing­to­nas į ka­ri­

nius smū­gius žiū­ri skep­tiš­kai. Šią sa­vai­tę bu­vo pa­skelb­ta, kad Iz­rae­lio žval­gy­bos tar­ny­bos „Mos­sad“ va­ das Ta­mi­ras Fre­do vie­šė­da­mas JAV ban­dė iš­siaiš­kin­ti, kaip Va­šing­to­ nas rea­guo­tų į ka­ri­nį smū­gį Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams, jei Iz­ rae­lis im­tų­si vie­na­ša­liš­kų veiks­ mų.

Ta­čiau už At­lan­to jam ne­va te­ ko nu­si­vil­ti. Esą Va­šing­to­nas, pa­ sak neo­fic­ ia­lių šal­ti­nių, net ne­bu­ vo pa­lan­kiai nu­si­tei­kęs ir dėl slap­tų Iz­rae­lio ope­ra­ci­jų Ira­ne, nors bu­ vu­sio JAV va­do­vo Geor­ge’o Bus­ho val­dy­mo me­tais ame­ri­kie­čių spe­ cia­lio­sios tar­ny­bos ak­ty­viai da­ly­ va­vo to­kiuo­se veiks­muo­se.

Ga­liau­siai, kad Ira­no klau­si­mas kol kas ap­si­ri­bo­ja eko­no­mi­nė­mis san­kci­jo­mis, re­gis, neo­fi­cia­liai pa­ tvir­ti­no ir Barackas Oba­ma, kai pa­ reiš­kė, kad apie Iz­rae­lio pla­nus jis nie­ko ne­ži­no.

B.Oba­ma in­ter­viu te­le­vi­zi­jos ka­ na­lui NBC sa­kė: „Ne­ma­nau, kad Iz­rae­lis jau priė­mė spren­di­mą to­ les­nių veiks­mų dėl Ira­no klau­si­ mu.“ Eu­ro­pos at­sto­vai taip pat ra­mi­ no, kad Va­šing­to­nas apie ka­ri­nius smū­gius ne­kal­ba, ir tai – „žur­na­ lis­tų fan­ta­zi­jos“.

Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Tho­mas de Mai­ziè­re’as laik­raš­čiui „Frank­fur­ter All­ge­mei­ne“ šią sa­ vai­tę sa­kė: „Aš as­me­niš­kai kal­bė­ jau­si su Leo­nu Pa­net­ta (CŽV va­ das – red. past.), jis ne­kal­bė­jo apie smū­gius Ira­nui pa­va­sa­rį.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

14

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Ge­riau­sios 2011 m. nuo­trau­kos Pag­rin­di­nį pres­ti­ži­nio fo­to­žur­na­ lis­ti­kos kon­kur­so „World Press Pho­to“ ap­do­va­no­ji­mą pel­nė is­ pa­nas Sa­mue­lis Aran­da. Jo nuo­ trau­ka (kairėje), ku­rio­je mo­te­ ris lai­ko gi­mi­nai­tį, su­žeis­tą per pro­tes­tus Je­me­ne, pri­pa­žin­ ta ge­riau­sia 2011 m. nuo­trau­ ka. Ji, anot ver­tin­to­jų, ge­riau­siai at­spin­di skaus­mą, ku­ris ly­dė­ jo Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­jas.

Pres­ti­ži­nius ap­do­va­no­ji­mus iš vi­ so ga­vo 57 fo­tog­ra­fai iš 24 ša­lių.

Wh.Hous­ton: pa­ki­li­mų ir nuo­p

An­ge­lo bal­sas, avi­nė­lio šir­dis, liū­to dva­sia ir dei­vės esy­bė. To­kią Whitney Hous­ton pri­si­mins ger­bė­jai, drau­gai ir ar­ti­mie­ji. Ir ne­tgi ne­vy­kė­lis bu­vęs vy­ras, dau­ge­lio kal­ti­na­mas tuo, kad su­grio­vė jai gy­ve­ni­mą.

Vai­kiš­kos sva­jo­nės

Likimas: milijonų simpatijos iškėlė Wh.Houston į muzikos pasaulio

aukštumas, bet viena vienintelė meilė nutempė žemyn.

„Scanpix“ nuotr.

Ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė, ku­ri praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį bu­vo ras­ta ne­gy­va Los An­dže­lo vieš­bu­čio nu­me­rio vo­nio­ je, šian­dien bus pa­lai­do­ta gim­ta­ja­ me Nau­ja­ja­me Džer­sy­je. Lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ja vyks Niuar­ko Nau­jo­ sios Vil­ties bap­tis­tų baž­ny­čio­je, kur pra­si­dė­jo Wh.Hous­ton mu­zi­ki­ nė kar­je­ra ir ėmė skleis­tis jos ta­len­ tas, o bū­da­ma vie­nuo­li­kos ji su­dai­ na­vo pir­muo­sius so­lo. Ce­re­mo­ni­ja bus už­da­ra, nes šei­ma, tris­de­šim­čiai me­tų ati­da­vu­si sa­vo duk­rą ir se­se­rį pub­li­kai, no­ri pa­bū­ti su ja vie­na.

Nuo vai­kys­tės Wh.Hous­ton bu­ vo ap­sup­ta mu­zi­kos. Jos mo­ti­na ir pus­se­se­rė yra rit­menb­liu­zo ir gos­ pe­lo mu­zi­kos sti­lių dai­ni­nin­kės, o ką jau kal­bė­ti apie krikš­ta­mo­tę – sou­lo ka­ra­lie­ne ti­tu­luo­ja­mą Aret­hą Frank­lin.

Tie­sa, Hen­ry W.Ha­mil­to­nas, iki šiol va­do­vau­jan­tis Ist Orin­džo pra­di­nei mo­kyk­lai, ku­rio­je mo­kė­si Wh.Hous­ton, ne­si­ti­kė­jo iš jos di­ de­lių pa­sie­ki­mų. „Nie­ka­da ne­ma­niau, kad ji tu­ri po­ten­cia­lą tap­ti gar­sia dai­ni­nin­ke, – pri­si­pa­ži­no 73 me­tų di­rek­to­rius.

– Ma­niau, kad jos bro­lis Ga­ry tu­ri di­des­nį po­ten­cia­lą.“ Da­bar mo­kyk­la tu­ri Wh.Hous­ton var­dą. Kar­tu su ja užau­gu­si He­le­ na Hol­lins­hed ge­rai pri­si­me­na jųd­ vie­jų vai­kys­tės pa­si­vaikš­čio­ji­mus Elm­vu­do par­ke, mau­dy­nes tven­ ki­ny­je, o kiek užau­gus – pa­si­sė­dė­ ji­mus „McDo­nald’s“ res­to­ra­ne Do­ do gat­vė­je, ku­ris vė­liau vir­to Nau­jo Pa­si­ža­dė­ji­mo baž­ny­čia. „Kad ir kur ei­da­vo­me, ji vi­ suo­met dai­nuo­da­vo, – pri­si­mi­nė

Žvaigž­dės el­ge­sys kė­lė įta­ri­mų De­tek­ty­vai ne­sku­ba skelb­ti, dėl ko mi­rė ak­to­rė ir dai­ni­nin­kė Whit­ney Hous­ton, ir lau­kia tok­si­ko­lo­gų iš­ va­dų. Bet liu­di­nin­kų pa­sa­ko­ji­mai at­sklei­dė svar­bių de­ta­lių apie pa­sku­ti­nes jos gy­ve­ni­mo die­nas.

48 me­tų Wh.Hous­ton bu­vo ras­ ta ne­gy­va praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Los An­dže­lo vieš­bu­čio „Be­ver­ly Hil­ ton“ (nuotr.) apar­ta­men­tuo­se. Jos kū­nas gu­lė­jo vo­nio­je pa­ni­ręs po van­de­niu.

Ty­ri­mui ar­ti­mi šal­ti­niai JAV ži­ niask­lai­dai pra­si­ta­rė, kad užpraei­ tą tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį ry­tais ji už­sa­ki­nė­jo al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų

į vieš­bu­čio ves­ti­biu­lį ir ba­sei­ną.

Sve­čiai taip pat gir­dė­jo, kaip mo­ te­ris pik­ti­no­si, kad bar­me­nai skie­ džia gė­ri­mus ir de­da per daug le­do.

Vieš­bu­čio dar­buo­to­jai taip pat pa­ liu­di­jo, jog mir­ties iš­va­ka­rė­se dai­ ni­nin­kė nak­tį links­mi­no­si ba­re.

Wh.Hous­ton el­ge­sys vieš­bu­čio sve­čiams pa­si­ro­dė la­bai pa­dri­kas.

Net­var­kin­ga iš­vaiz­da, vi­siš­kai ne­ de­ran­tys dra­bu­žiai, šo­ki­nė­ji­mas kūl­virs­čia ba­sei­ne kai ku­riems su­ kė­lė įta­ri­mų, kad žvaigž­dė ga­li bū­ti ap­svai­gu­si nuo nar­ko­ti­kų.

Wh.Hous­ton apar­ta­men­tuo­se ty­rė­jai ra­do ra­mi­na­mų­jų „Xa­nax“, bet ne to­kiais kie­kiais, ko­kie pa­

pras­tai ran­da­mi per­do­za­vu­sių as­ me­nų kam­ba­riuo­se. At­li­kė­ja gy­ dy­to­jo nu­ro­dy­mu taip pat var­to­jo an­ti­bio­ti­ką amok­si­ci­li­ną, bet jis ne­ga­li su­kel­ti grės­mės žmo­gaus gy­vy­bei. Ta­čiau de­tek­ty­vai tik­ri­na ir kal­bi­na vi­sus gy­dy­to­jus bei vais­ ti­nin­kus, su ku­riais at­li­kė­ja pa­sta­ ruo­ju me­tu bend­ra­vo.

Ke­tu­rios die­nos iki mir­ties Wh.Hous­ton lan­kė­si pas au­sų, no­sies ir gerk­lės gy­dy­to­ją Shaw­ną Nas­se­ri – jis pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų pa­dė­jo at­li­kė­jai gy­dy­ti gerk­lę ir bal­są, ku­riam il­ga­me­tis svai­ga­lų var­to­ji­mas ne­ga­lė­jo neat­si­liep­ti.

CNN inf.

H.Hol­lins­hed. – Mėg­da­vo­me vai­ din­ti, pa­kai­to­mis at­lik­da­vo­me sce­ nas iš te­le­vi­zi­jos. Tie­siog bu­vo­me vai­kai, ku­rie sva­jo­jo tap­ti dai­ni­nin­ kais.“ Šlo­vės me­tai

Wh.Hous­ton, ku­riai gam­ta da­vė iš­skir­ti­nį stip­rų ir iki sie­los gel­mių pra­si­skver­bian­tį bal­są, sva­jo­nė iš­ si­pil­dė. De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je ji pa­si­ra­šė pir­muo­sius kont­rak­tus su mu­zi­kos įra­šų stu­ di­jo­mis, su­si­pa­ži­no su šou vers­ lo ryk­liais, pa­si­ro­dė po­pu­lia­ria­me te­le­vi­zi­jos šou.

1985 m. die­nos švie­są iš­vy­do jos de­biu­ti­nis al­bu­mas pa­pras­tu pa­va­ di­ni­mu „Whit­ney Hous­ton“. Jis lė­ tai, bet už­tik­rin­tai ju­dė­jo link mu­zi­ kos rei­tin­gų vir­šū­nių, kol jo kūriniai pa­sie­kė tre­čią vie­tą po­pu­lia­riau­sių JAV dai­nų są­ra­še „U.S. Bill­board Hot 100“ ir pir­mą­sias vie­tas ki­tuo­ se rit­menb­liu­zo są­ra­šuo­se.

De­vin­ta­sis de­šimt­me­tis yra vie­ nas sėk­min­giau­sių Wh.Hous­ton gy­ve­ni­mo pe­rio­dų. Jos dai­nos virs­ da­vo hi­tais, al­bu­mai tap­da­vo pla­ti­ ni­niais, dai­ni­nin­kė bu­vo api­pi­la­ma pre­mi­jo­mis. Ga­liau­siai ji pa­te­ko į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą kaip at­li­ kė­ja, ga­vu­si dau­giau­sia ap­do­va­no­ ji­mų, – 411, iš jų še­šis „Gram­my“, du „Em­my“, 23 „Ame­ri­can Mu­ sic Awards“ ir 16 „Bill­board Mu­ sic Awards“.

Tik­rą­ją šlo­vę at­li­kė­jai at­ne­šė 1992 m. fil­mas „As­mens sar­gy­bi­ nis“, ku­ria­me ji su­vai­di­no kar­tu su Ho­li­vu­do žvaigž­de Ke­vi­nu Cost­ne­ riu. Jau­di­nan­ti is­to­ri­ja apie iš­pui­ ku­sią su­perž­vaigž­dę, ku­rią per­

se­kio­ja ger­bė­jas ma­nia­kas, ir jos drą­sų as­mens sar­gy­bi­nį pa­ke­rė­ jo žiū­ro­vų šir­dis vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Wh.Hous­ton šiam fil­mui pa­ra­ šė še­šias dai­nas, o kū­ri­nys „I Will Al­ways Lo­ve You“ buvo tik­ra sen­ sa­ci­ja ir vi­sam lai­kui ta­po at­li­kė­jos vi­zi­ti­ne kor­te­le.

Jie bu­vo lyg po­nas ir po­nia Smi­tai. Tai bu­vo tik­ri mei­lės ir nea­py­kan­tos san­ty­ kiai.

„Jis bu­vo ma­no nar­ko­ti­kas“

Dai­ni­nin­kės kar­je­ra ir gy­ve­ni­mas to­liau bū­tų klos­tę­si pui­kiai, jei­gu ko­jos ne­bū­tų pa­ki­šu­si ne­gai­les­tin­ ga mei­lė. Dėl jos už­ge­so daug ta­ len­tin­gų žmo­nių, li­ki­mas neap­sau­ go­jo ir Wh.Hous­ton. Ji įsi­my­lė­jo teis­tą nar­ko­ma­ną ir al­ko­ho­li­ką, re­ pe­rį ir rit­menb­liu­zo at­li­kė­ją Bob­

by Brow­ną.

Kai juo­du su­si­ti­ko, jis jau tu­rė­jo tris vai­kus su skir­tin­gomis mo­te­ rimis ir krū­vą bė­dų su tei­sė­sau­ga.

Il­ga­me nu­si­žen­gi­mų są­ra­še bu­vo ir sek­sua­li­nis prie­ka­bia­vi­mas, ir vai­ ra­vi­mas ap­svai­gus, ir muš­ty­nės bei riau­šės.

Iš ge­ros mer­gai­tės Wh.Hous­ton vir­to ne­pa­ti­ki­ma ir iš­dy­ku­sia as­ me­ny­be. Ji pra­dė­jo vė­luo­ti į in­ter­ viu, pa­sku­ti­nę mi­nu­tę at­šauk­da­vo kon­cer­tus ir pa­si­ro­dy­mus, pub­li­ ko­je pa­si­ro­dy­da­vo bai­sios iš­vaiz­ dos ir pa­tek­da­vo į įvai­rias ne­ma­lo­

15

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis Ge­riau­sios 2011 m. nuo­trau­kos

o­puo­lių is­to­ri­ja nias is­to­ri­jas. Wh.Hous­ton dai­nos rei­tin­guo­se ri­to­si že­myn, o pa­ti at­ li­kė­ja ta­po nuo­la­ti­ne bul­va­ri­nės ži­ niask­lai­dos he­ro­je. „Jis bu­vo ma­no nar­ko­ti­kas, – 2009 m. Op­rah Winf­rey po­kal­ bių lai­do­je pri­si­pa­ži­no dai­ni­nin­kė.

– Be jo nie­ko ne­da­riau ir ne­ga­lė­ jau ge­rai jaus­tis. Aš ir jis bu­vo­me kar­tu, bu­vo­me par­tne­riai, ir ma­ne svai­gi­no bū­tent jis. Bu­vi­mas kar­tu, vis­ką da­ry­da­vo­me kar­tu. Nes­var­bu ką, bet da­ry­da­vo­me tai kar­tu.“ Kar­tu jie svai­gin­da­vo­si nar­ko­ti­ kais, muš­da­vo­si, o B.Brow­nas nuo­ lat ste­bi­no iš­si­šo­ki­mais: tai na­ muo­se pai­šy­da­vo vel­nio akis ant sie­nų ir ki­li­mų, tai iš nuo­trau­kų iš­ kar­py­da­vo Wh.Hous­ton vei­dus.

2000 m. Ha­va­jų oro uos­to dar­ buo­to­jai po­ros ba­ga­že ra­do maž­ daug 15 gra­mų ma­ri­hua­nos, bet ne­spė­jo jų su­lai­ky­ti – jie jau bu­vo įsė­dę į lėk­tu­vą ir pa­ki­lę. Kal­ti­ni­mai vė­liau bu­vo pa­nai­kin­ti.

Praė­ju­sio de­šimt­me­čio vi­du­ry­je Wh.Hous­ton ta­po nuo­la­ti­ne rea­bi­ li­ta­ci­jos kli­ni­kų klien­te. Dai­ni­nin­ kė pri­si­pa­ži­no, kad pa­mė­go ma­ri­ hua­ną ir kre­ką. B.Brow­nas, anot jos, šį kok­tei­lį dar pa­pil­dy­da­vo al­ ko­ho­liu.

Po­nas ir po­nia Smi­tai

Šei­my­ni­niai konf­lik­tai baig­da­vo­si smur­ta­vi­mu. 2003 m. po­li­ci­ja bu­ vo iš­kvies­ta į po­ros na­mus Džor­ dži­jo­je ir at­vy­ku­si ra­do Wh.Hous­ ton nu­b roz­d in­t u skruos­t u ir pra­kirs­ta lū­pa. B.Brow­nui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai smur­ta­vi­mu, bet dau­ge­lis nu­ste­bo, kai po­ra pa­li­ko teis­mo po­sė­dį su­si­ka­bi­nu­ si ran­ko­mis ir iš­va­žia­vo vie­nu au­ to­mo­bi­liu. „Jie bu­vo lyg po­nas ir po­nia Smi­ tai. Tai bu­vo tik­ri mei­lės ir nea­py­ kan­tos san­ty­kiai“, – pa­sa­ko­jo vie­ nas šei­mos drau­gas.

2005 m. su­tuok­ti­niai pa­si­ro­dė rea­ly­bės te­le­vi­zi­jos se­ria­le „Being Bob­by Brown“, ku­ris su­lau­kė ge­rų įver­ti­ni­mų ir ku­ria­me jų san­tuo­ka at­spin­dė­ta su vi­sais trū­ku­mais. Jis glos­tė di­džiu­lę B.Brow­no sa­vi­mei­ lę, bet dai­ni­nin­kei bu­vo tik­ra kan­ čia. Skli­do gan­dai, kad vy­ras ver­čia ją fil­muo­tis. Wh.Hous­ton at­ro­dė iš­se­ku­si, pa­lū­žu­si ir pra­ra­du­si bet ko­kią sa­vi­gar­bą.

Se­ria­las tru­ko me­tus, o dar po me­tų Wh.Hous­ton ir B.Brow­nas iš­si­sky­rė. Teis­mas dai­ni­nin­kei su­ tei­kė tei­sę glo­bo­ti jųd­vie­jų duk­rą Bob­bi Kris­ti­ną.

Lau­kė žvaigž­dės at­gi­mi­mo

At­li­kė­jai bu­vo sun­ku at­si­gau­ti po „šei­my­ni­nio“ gy­ve­ni­mo, o ypač – at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų. Bet pa­sta­

rai­siais me­tais pra­dė­ta kal­bė­ti apie žvaigž­dės at­gi­mi­mą. Wh.Hous­ton iš­lei­do nau­ją al­bu­mą „I Look to You“ ir 2010 m. už jį ga­vo pres­ti­ ži­nį ap­do­va­no­ji­mą „BET Awards“.

Ji taip pat at­li­ko pa­grin­di­nį vaid­ me­nį fil­me „Ki­birkš­tis“ ir pa­ra­ šė jam gar­so ta­ke­lį. Dau­ge­lis ti­kė­ jo­si, kad bū­tent ji pri­sta­tys juos­tą pub­li­kai šie­met rugp­jū­tį. Bet va­ sa­rio 11 d. pa­sau­lį su­krė­tė tra­giš­ ka ži­nia apie ne­ti­kė­tą Wh.Hous­ ton mir­tį. Ši ži­nia praė­ju­sį šeš­ta­ die­nį už­klu­po B.Brow­ ną prieš pat jo gru­pės „New Edi­tion“ pa­si­ro­ dy­mą Lui­zia­no­je. „Pir­m a, no­ rė­č iau pa­sa­k y­ ti, kad vi­sus jus my­l iu. Ant­ra, no­riu pa­sa­ky­ti: „Aš my­liu ta­ve, Whit­ney.“ Sun­ kiau­sias da­ly­kas man yra bū­ti šio­je sce­no­je“, – vos su­ lai­ky­da­mas aša­ras per kon­cer­tą sa­kė B.Brow­ nas. At­lik­da­mas sa­ vo hi­tą „Ten­de­ro­ni“ jis ver­kė ir pra­ šė pub­li­kos pa­dė­ ti pa­baig­ti šią dai­ ną.

Vi­suo­me­nė ne­ ži­no, ar po sky­ry­ bų Wh.Hous­ton ir B.Brow­nas pa­lai­ kė ko­kius nors ry­ šius. Bet laik­raš­ čiai ra­šė, kad jis su liūd­no­ mis ži­n io­m is a p ­s k a m ­b i ­n o vi­sus jųd­vie­jų bend­rus drau­gus dar prieš tai, kai apie dai­ni­nin­kės mir­tį bu­vo pra­neš­ ta vie­šai.

Sek­ma­die­nį so­ cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“ pa­ skli­do ži­nia, kad B.Brow­nas nu­ si­žu­dė pa­li­kęs at­si­svei­ki­ni­mo raš­te­lį su sa­ vo dai­nos žo­ džiais: „Šį žai­ di­m ą ga­l i­m a žais­ti tik dvie­ se.“ Bet tai bu­ vo tik tuš­čias gan­das. „News­week“, „The New York Ti­mes“ inf.

Iš­ver­tė iš po­sto Skan­da­lų per­se­kio­ja­mas Vo­kie­ti­ jos pre­zi­den­tas Chris­tia­nas Wulf­ fas va­kar pa­skel­bė at­si­sta­ty­di­ nan­tis iš vals­ty­bės va­do­vo po­sto, praė­jus pa­rai po to, kai pro­ku­ ro­rai pa­pra­šė par­la­men­to pa­nai­ kin­ti jo tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę.

„Šian­dien at­si­sta­ty­di­nu iš fe­ de­ra­li­nio pre­zi­den­to po­sto, kad kuo grei­čiau at­lais­vin­čiau vie­ tą įpė­di­niui“, – Ch.Wulf­fas pa­ reiš­kė kreip­da­ma­sis per te­le­vi­ zi­ją iš pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jos Ber­ly­ne. „Pa­da­riau klai­dų, bet vi­sa­da bu­vau są­ži­nin­gas“, – pri­dū­rė jis.

Ket­vir­ta­die­nį Vo­kie­ti­jos pro­ku­ro­

rai pa­rei­ka­la­vo, kad bū­tų pa­nai­ kin­ta 52 me­tų Ch.Wulf­fo tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė, sie­kiant iš­tir­ti įta­ ri­mus, jog jis pikt­nau­džia­vo tar­ ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Po­li­ti­kas su­lau­kė kal­ti­ni­mų dėl pa­sko­los, paim­tos iš drau­go vers­ li­nin­ko žmo­nos, ir mė­gi­ni­mo už­ kirs­ti ke­lią, kad in­for­ma­ci­ja apie šį rei­ka­lą ne­bū­tų pa­skelb­ta laik­raš­ ty­je „Bild“.

Pa­sak ap­žval­gi­nin­kų, pre­zi­ den­to pa­si­trau­ki­mas taps dar vie­na vi­daus po­li­ti­kos pro­ble­ma Vo­kie­ti­jos kanc­le­rei An­ge­lai Mer­ kel, ku­riai ten­ka va­do­vau­ti spren­ džiant Eu­ro­pos sko­lų kri­zę.

BNS inf.

Kar­je­ra: Ch.Wulf­fas pre­zi­den­to po­ste neiš­bu­vo nė dve­jų me­tų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Du­jos pigs ne vi­siems Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ vi­du­ti­niš­kai 10 pro­c. su­ma­ži­no du­jų kai­ną Eu­ro­pos klien­tams, su ku­riais su­da­ry­tos il­ga­lai­kės su­tar­tys. Lie­tu­va į šį są­ra­šą ne­pa­te­ko.

„Gazp­rom“ vi­c ep­re­z i­d en­tas Alek­sand­ras Med­ve­de­vas pa­reiš­ kė, kad gru­pė su­ti­ko su­ma­žin­ti kai­ną, bet at­me­tė klien­tų ra­gi­ni­ mus at­si­sa­ky­ti du­jų ir naf­tos kai­ nų su­sie­ji­mo.

Nuo­lai­da pa­da­ry­ta po de­ry­ bų su kai ku­riais di­džiau­siais „Gazp­rom“ klien­tais, įskai­tant Pran­cū­zi­jos „GDF Suez“, Vo­kie­ ti­jos „Win­gas“, Slo­va­ki­jos SPP ir Tur­ki­jos „Bo­tas“. „Lie­tu­vos du­jos“ pra­ne­šė, kad Lie­tu­vai du­jų kai­na kol kas ne­ ma­žė­ja.

Su­ma­ži­ni­mas at­spin­di es­mi­ nius po­ky­čius, ku­rie pa­sta­rai­siais me­tais ge­ro­kai per­tvar­kė pa­sau­ lio ener­gi­jos rin­kas. JAV di­dė­jant ska­lū­nų du­jų ga­vy­bai, anks­čiau JAV rin­kai skir­tos su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) siun­tos bu­ vo nu­kreip­tos į Eu­ro­pą, ir kai­nos Eu­ro­pos nea­ti­dė­lio­ti­nų san­do­rių rin­ko­je su­ma­žė­jo. „Gazp­rom“ du­jų kai­na il­ga­ lai­kė­se tie­ki­mo su­tar­ty­se in­dek­ suo­ja­ma pa­gal naf­tos kai­ną, bet au­gan­ti pi­gių SGD pa­siū­la pa­drą­ si­no įmo­nės klien­tus pa­rei­ka­lau­ ti pe­rei­ti prie nea­ti­dė­lio­ti­nų san­ do­rių kai­nų.

Du­jų kai­nos Eu­ro­po­je per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus iš es­mės ne­pa­ki­to, o naf­tos kai­nos ge­ro­kai pa­di­dė­jo.

BNS inf.

Svo­ris: sėk­min­gai de­rė­tis su „Gazp­rom“ pa­vyks­ta tik stam­biems

Eu­ro­pos var­to­to­jams.

„Reu­ters“ nuo­tr.

16

šeštadienis, vasario 18, 2012

18p.

P.Mo­tie­jū­nas: „Do­va­nų lėkš­tu­tės ne­lau­kia­me.“

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Olim­pi­nis auk­sas – lyg „Os­ka­ra Sid­nė­jaus olim­pia­dos čem­pio­nė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ti­ki­si var­di­nio kvie­ti­mo į Lon­do­no žai­dy­nes ir kol kas neužsimena apie kar­je­ros pa­bai­gą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Ma­no spor­to ša­ko­je yra ir už ma­ ne vy­res­nių ko­le­gių, ku­rios pui­kiai te­be­šau­do“, – sa­ko Lie­tu­vos tau­ ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rė, Spor­ti­

nin­kų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė D.Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tė.

– Dai­na, ko­kius lū­kes­čius sie­ja­ te su Lon­do­no olim­pia­da? – pa­ klau­sė­me šau­lės.

– Vi­sos olim­pi­nės li­cen­ci­jos jau iš­ da­ly­tos, mo­te­rims te­ko vos 16 li­cen­

ci­jų. Tai – la­bai ma­žai. Ži­nau, kad daug stip­rių šau­lių jų ne­ga­vo, aš – taip pat. Man ko­ją pa­ki­šo dėl trau­ mos pra­leis­tas be­veik vi­sas se­zo­ nas. To­dėl da­bar vil­tis – var­di­nis kvie­ti­mas. Tai neišs­kir­ti­nis at­ve­jis – Tarp­tau­ti­nė šau­dy­mo fe­de­ra­ci­ ja vi­sa­da jų tu­ri. Juk ir į Sid­nė­jaus

olim­pi­nes žai­dy­nes vy­kau su var­di­ niu kvie­ti­mu. Ma­no ko­le­gos juo­kau­ ja, kad sta­tis­ti­ka yra pa­lan­ki: tą­kart dvi spor­ti­nin­kės auk­so me­da­lius iš­ ko­vo­jo tu­rė­da­mos bū­tent var­di­nius kvie­ti­mus. Šiais me­tais juos da­lys ba­lan­džio mė­ne­sį. Jei­gu ne­gau­siu, dar bus Eu­ro­pos čem­pio­na­tas.

– Spor­ti­nin­kai pa­brė­žia, kad olim­pi­nės žai­dy­nės – svar­ biau­sios var­žy­bos. Ką jos reiš­ kia jums?

– O ką reiš­kia olim­pi­nis auk­sas?

Spor­ti­nin­kui tai tas pa­ts, kas „Os­ ka­ras“ – ak­to­riui, No­be­lio pre­mi­ ja – moks­li­nin­kui. Spor­ti­nin­kui tai – ket­ve­rių me­tų dar­bas. Sa­vo dar­bą ma­tuo­ja­me olim­pi­niais cik­lais. Be­ veik vi­sus ket­ve­rius me­tus tik apie tai ir gal­vo­ji, vis­ką pla­nuo­ji ir dė­lio­ji.

– Kas yra su­dė­tin­giau­sia su­grį­ žus į di­dį­jį spor­tą po trau­mos?

– 2011-ųjų pra­džia man bu­vo su­ dė­tin­ga dėl fi­zi­nių krū­vių. Jau­čiau ne­ri­mą. Ne­ži­no­jau, ar su­ge­bė­siu pa­siek­ti tin­ka­mą spor­ti­nę for­mą.

Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vis­kas ge­rai – Eu­ro­pos čem­pio­na­te li­kau per vie­ną žings­nį nuo li­cen­ci­jos į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes. Į vis­ ką žvel­giu op­ti­mis­tiš­kai.

– Ko­kios tre­ni­ruo­čių są­ly­ gos Lie­tu­vo­je? Ne kar­tą gir­dė­ jau šau­lių pa­sta­bų, kad trūks­ta šau­dyk­lų.

– Ba­zių ir šau­dyk­lų te­bet­rūks­ta, ta­ čiau per­nai bu­vo iš­spręs­ta sten­di­ nio šau­dy­mo pro­ble­ma – vie­nin­te­ lę šau­dyk­lą, ku­rio­je ga­li­ma ruoš­tis olim­pi­nėms rung­tims, pe­rė­mė Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas.

Anks­čiau ji pri­klau­sė Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jai kaip mo­ky­mo cent­ras, to­dėl bū­da­vo vis­ko. Kar­tais at­va­ žiuo­da­vau į tre­ni­ruo­tę, o ten – koks

Kon­ku­ ren­čių nė­ra. Ma­ no dar­ bas – nu­ ga­lė­ti sa­ve. Aš tu­riu sa­ vo už­da­ vi­nius, o ką pa­ da­rys ki­tos – ne ma­no rei­ka­las.

Kar­je­ra: D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė yra da­ly­va­vu­si ke­tu­rio­se olim­pia­do­se – At­lan­tos, Sid­nė­jaus,

Atė­nų ir Pe­ki­no.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

nors ren­gi­nys. Ne­bū­da­vo są­ly­gų net per­si­reng­ti, ne­bent – tua­le­te. Da­bar pro­ble­mų nė­ra. Jei­gu kal­bė­si­me apie ki­tas šau­dyk­las, rū­pes­čių tu­ri kul­ ki­nio šau­dy­mo at­sto­vai. Vie­nin­te­lė nor­ma­li 50 met­rų ma­žo ka­lib­ro šau­ dyk­la yra Ro­kiš­ky­je.

Daina Gudzinevičiūtė:

Į šau­dyk­lą atei­na žmo­nės, su­ge­ban­tys su­si­kaup­ti, bet jie tos ra­my­bės pa­si­se­mia ir iš pa­ties spor­to.

Jei­gu kam nors at­ro­do, kad iš ge­ ro gy­ve­ni­mo va­žiuo­ju į to­li­mas ša­ lis tre­ni­ruo­tis, jie klys­ta. Tie­siog ieš­ko­me nor­ma­lios kli­ma­to juos­ tos, kur ga­li­ma bū­tų ra­miai tre­ni­ ruo­tis ir, tar­ki­me, per tris sa­vai­tes nu­veik­ti dau­giau ne­gu Lie­tu­vo­je per tris mė­ne­sius ir styp­sant ant snie­ go. Ki­tas da­ly­kas – ne­te­kau sa­vo tre­ne­rio. Kai rei­kia at­lik­ti rim­tes­ nius dar­bus šau­dyk­lo­je, ten­ka ieš­ ko­ti pa­gal­bos. Ži­no­ma, ne­laks­tau po pa­sau­lį ieš­ko­da­ma tre­ne­rio, ta­ čiau tu­riu drau­gę, ku­ri dir­ba tre­ne­ re. Da­bar va­žiuo­siu pas ją, ji tre­ni­ ruo­ja Ka­ta­ro rink­ti­nę. Džiau­giuo­si, kad tu­riu su kuo pa­si­tar­ti.

– Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, šau­ dy­mas nė­ra tarp po­pu­lia­riau­ sių spor­to ša­kų Lie­tu­vo­je?

– Šau­dy­mo po­pu­lia­ru­mas pas mus su­ma­žė­jo, kai at­ga­vo­me ne­ prik­lau­so­my­bę. Ke­le­rius me­tus ty­ liai tu­pė­jo­me pa­slė­pę šau­tu­vus. O anks­čiau į šau­dyk­las su­si­rink­da­ vo ne­ma­žai žmo­nių. Mū­sų spor­tas – azar­tiš­kas, kas pa­ban­do – už­si­

Kolegos: Sidnėjaus olimpiados čempionė yra LTOK spor­ti­nin­kų ko­mi­

si­jos pir­mi­nin­kė, todėl opiausias aktualijas aptaria ir su LTOK prezi­ dentu A.Poviliūnu. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

17

šeštadienis, vasario 18, 2012

sportas Į fi­na­lą ­ ne­pa­te­ko

Skau­dus ­ pra­lai­mė­ji­mas

M.Pet­ra­vi­čius vėl gy­do­si

Pa­sau­lio dvi­ra­čių tre­ko tau­rės var­žy­bo­se Lon­do­ne 7-ąją vie­ tą ko­man­dų sprin­to at­ran­kos eta­pe užė­mė ir į fi­na­lą ne­pa­te­ ko Si­mo­na Kru­pec­kai­tė su Gin­ ta­re Gai­ve­ny­te (33,716 sek.).

Grei­čiau­siai va­žia­vo pla­ne­tos re­kor­dą pa­sie­ku­sios aust­ra­lės An­na Mea­res ir Kaar­le McCul­ loch (32,828 sek.).

Ne­sėk­mę pir­mo­sio­se Eu­ro­ pos fut­bo­lo ly­gos še­šio­likt­fi­ na­lio rung­ty­nė­se pa­ty­rė Ma­ riaus Stan­ke­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­ma Ro­mos „La­zio“ (Ita­ li­ja) ko­man­da, na­muo­se 1:3 (1:2) pra­lai­mė­ju­si Mad­ri­do „At­le­ti­co“ (Is­pa­ni­ja) fut­bo­li­ nin­kams. At­sa­ko­mo­ji dvi­ko­va vyks ki­tą sa­vai­tę Is­pa­ni­jo­je.

32 me­tų 207 cm ūgio Ma­ri­jo­ ną Pet­ra­vi­čių te­be­per­se­kio­ja svei­ka­tos pro­ble­mos, o Mask­ vos sri­ties „Chim­ki“ klu­bas su Lie­tu­vos krep­ši­nin­ku nu­trau­ kė su­tar­tį. Per­nai na­cio­na­li­ nės rink­ti­nės žai­dė­jui M.Pet­ra­ vi­čiui per Eu­ro­pos čem­pio­na­ tą bu­vo diag­no­zuo­ta plau­čių mik­roem­bo­li­ja.

ras“ ak­to­riui de­ga. Ir vai­kams pa­tin­ka šis spor­ tas. Ma­no ma­ny­mu, kul­ki­nis šau­ dy­mas ga­lė­tų bū­ti ne­tgi vi­du­ri­nių mo­kyk­lų pro­gra­mo­se. Juk tai – tė­ vy­nės gy­nė­jų ren­gi­mas. Tar­ki­me, šau­dy­mas ori­niais šau­tu­vais ga­lė­ tų bū­ti pui­ki įžan­ga rim­tam gink­ lui. Ki­tas svar­bus da­ly­kas – šau­ dy­mas yra tiks­lu­mo ir su­si­kau­pi­mo spor­tas. Mū­sų spor­to ša­ko­je už­si­ bū­na tik rim­ti žmo­nės. Ki­tų spor­to ša­kų at­sto­vai, at­va­žia­vę į šau­dyk­ lą, ste­bi­si, kiek daug ir ra­mių pas mus žmo­nių. Ma­nau, toks da­ly­kas bū­tų nau­din­gas vi­siems. Po­pu­lia­ ru­mą ri­bo­ja ir bran­gu­mas, bet no­ rė­tų­si, kad šau­dyk­los tap­tų lais­va­ lai­kio pra­lei­di­mo vie­ta. Ką žmo­nės vei­kia sa­vait­ga­liais? Bou­lin­gas, ba­sei­nas? O ko­dėl ne­pa­šau­džius?

– Ar ra­mūs žmo­nės ren­ka­ si šau­dy­mą, ar pa­ts šau­dy­mas juos nu­ra­mi­na?

– Bū­na vi­saip. Sa­vęs ne­ga­lė­čiau pa­ va­din­ti ra­mia. Iš ma­nęs kar­tais net pa­si­šai­py­da­vo, esą ne­sup­ran­ta­ma, kaip aš ga­liu šau­dy­ti... Ma­nau, kad tu­ri bū­ti abi­pu­sis ry­šys: į šau­dyk­ lą atei­na žmo­nės, su­ge­ban­tys su­si­ kaup­ti, bet jie tos ra­my­bės pa­si­se­ mia ir iš pa­ties spor­to. Sun­kiau­sia tiems, ku­rie kau­na­si su sa­vi­mi ar­ba su me­ta­lu kaip sun­kiaat­le­čiai. Ma­ nęs daž­nai klau­sia apie kon­ku­ren­tes.

At­sa­kau, kad kon­ku­ren­čių nė­ra. Ma­ no dar­bas – nu­ga­lė­ti sa­ve. Aš tu­riu sa­vo už­da­vi­nius, o ką pa­da­rys ki­tos – ne ma­no rei­ka­las. Daž­niau­siai prie re­zul­ta­tų len­tos nuei­nu tik bai­gu­si sa­vo pa­si­ro­dy­mą. Tai nė­ra ri­tua­las, čia pra­gma­tiš­kas psi­cho­lo­gi­nis ėji­ mas, kad tik ne­pra­dė­čiau skai­čiuo­ti. Šiais lai­kais vi­si mo­ka šau­dy­ti, ta­ čiau ar jie pa­tai­ko į vi­sas lėkš­te­les?

To­kia yra ma­no už­duo­tis. Mo­ku pa­ tai­ky­ti į kiek­vie­ną, o kaip pa­tai­ky­ti į vi­sas? Tai ir yra sun­kiau­sia.

– Ką at­sa­ky­tu­mė­te smal­suo­ liams, klau­s ian­t iems, kiek D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė dar šau­dys?

– Net­vir­ti­nu, kad Lon­do­no olim­ pia­da bus ma­no pa­sku­ti­nės žai­ dy­nės. Nie­ko ne­prog­no­zuo­ju. Bus la­bai daug veiks­nių, ku­rie lems ma­no spor­ti­nę atei­tį. Am­žius? Yra ko­le­gių, vy­res­nių už ma­ne, ir taik­ lu­mo joms ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti.

Dosjė Daina Gudzinevičiūtė gimė 1965

m. gruodžio 23 d., Vilniuje.

Sportuoja nuo 1978 m.

Lietuvos stendinio šaudymo

rinktinės narė nuo 1986 m.

2001 m. apdovanota Gedimino

antrojo laipsnio ordinu.

2000 m. Sidnėjaus olimpinių žai-

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

re – 9 vieta.

Su­per­ma­čas su­vie­ni­jo žai­dė­jas ir žai­dė­jus

2002 m. pasaulio čempionate

Ma­rius Bag­do­nas

dynių čempionė. Šių žaidynių kvalifikacinėse varžybose pataikė į 71 iš 75 taikinių ir į 22 iš 25 finale. Surinkusi 93 taškus ji užėmė pirmą vietą, šis jos rezultatas tapo olimpiniu rekordu.

2001 m. pasaulio čempionate Kai-

Lahtyje – 2 vieta.

2003 m. „Grand Prix“ varžybose

Kipre – 2 vieta.

2004 m. Atėnų olimpinės žaidy-

nėse – 14 vieta, pasaulio taurės varžybose Atėnuose – 11 vieta.

2005 m. Europos čempionate

Belgrade – 2 vieta.

2006 m. Europos čempionate

Maribore – 9 vieta, Didžiojo prizo varžybose Lahtyje – 2 vieta; 2007 m. pasaulio čempionate

Nikosijoje – 6 vieta, pasaulio taurės etape Maribore – 6 vieta.

Vil­tis: D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ti­ki­si gau­ti var­di­nį kvie­ti­mą į Lon­do­no olim­pia­

dą.

Drau­gys­tė: „Ry­tų“ ir „Va­ka­rų“ ma­če var­žė­si miš­rių su­dė­čių rink­ti­nės.

issf-sports.org nuo­tr.

m.bagdonas@diena.lt

Va­kar Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je be­veik ke­tu­rias va­lan­das šei­mi­ nin­ka­vo jau­no­sios ša­lies krep­ ši­nio žvaigž­dės, su­si­rin­ku­sios į „Ma­ni­jos“ Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos „Žvaigž­džių die­ną“.

Nuo­tai­kin­go­je krep­ši­nio šven­tė­ je da­ly­va­vo dau­giau nei 300 jau­ nų­jų oran­ži­nio ka­muo­lio mė­gė­jų iš įvai­rių ša­lies mies­tų bei mies­ te­lių.

Svar­biau­siu ren­gi­nio ak­cen­tu ta­po „Ry­tų“ ir „Va­ka­rų“ rung­ty­ nės, ku­rio­se jė­gas krep­ši­nio aikš­ tė­je iš­ban­dė vai­ki­nų ir mer­gi­nų miš­rios ko­man­dos.

Tris kė­li­nu­kus žai­dė skir­tin­ gų am­žiaus gru­pių krep­ši­nin­kai: pir­mą­jį – jau­niai (gim. 1994– 1995 m.), ant­rą­jį – jau­nu­čiai (gim.

1996–1997 m.), tre­čią­jį – vai­kai (gim. 1998 m. ir jau­nes­ni).

Tarp jau­nių bu­vo ir praė­ju­sį sa­ vait­ga­lį Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ re Kau­ne trium­fa­vu­sių „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kų – „Va­ka­rų“ rink­ti­nės marš­ki­nė­lius vil­kė­jo ir žiū­ro­vus įspū­din­go­mis ata­ko­mis bei ka­ muo­lio dė­ji­mais džiu­gi­no Ar­vy­do Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ro auk­lė­ti­ niai To­mas Dim­ša, Lu­kas Le­ka­vi­ čius bei Ma­rius Gri­go­nis.

Vis dėl­to net su šio­mis žvaigž­ dė­mis „Va­ka­rai“ pra­lai­mė­jo pir­ mą­jį kė­li­nu­ką 19:21. „Ry­tų“ jau­nu­čiai dar la­biau pa­di­di­no

ato­trū­kį 55:48. Nors jau­niau­sių­ jų gru­pė­je ge­riau se­kė­si „Va­ka­ rams“, ga­lu­ti­nę per­ga­lę 67:64 iš­ ko­vo­jo „Ry­tai“. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai jau­nie­ siems krep­ši­nin­kams su­ren­gė ir tra­di­ci­nių, ir ori­gi­na­lių kon­kur­sų bei es­ta­fe­čių.

Snai­p e­r ių var­ž y­b as lai­m ė­ jo Šiau­lių spor­to mo­kyk­los (SM) „Sau­lė“ au­kė­ti­nis Jus­ti­nas Ge­ čas, le­m ia­m o­je se­r i­jo­je 16:14 įvei­k ęs Ša­r ū­n o Mar­č iu­l io­n io krep­ši­nio aka­de­mi­jos (KA) at­ sto­vą Taut­vy­dą Juo­de­lį, ir ma­ri­ jam­po­lie­tė Gre­ta Ta­ma­šaus­kai­tė, 13:9 nu­ga­lė­ju­si Klai­pė­dos krep­ ši­nio mo­kyk­los (KM) taik­lia­ran­kę Ag­nę Čer­nec­ky­tę. „Oro ka­ra­liu­

mi“ ta­po kre­tin­giš­kis Ste­po­nas Mar­kus. „Ka­ra­va­no“ rung­tį lai­mė­jo šiau­ lie­tis Arū­nas Sa­je­vi­čius ir Pak­ ruo­jo spor­to cent­ro (SC) auk­lė­ti­ nė Ie­va Paš­ke­vi­čiū­tė, „Bau­du­ko“ – Kau­no „Tor­na­do“ KM at­sto­vas Gy­tis Na­ru­šis ir Oli­vi­ja Barz­dai­ tė iš Pa­ne­vė­žio KKSC, „Sla­lo­mo“ – Mar­ty­nas Miš­ki­nis iš Klai­pė­dos V.Kna­šiaus KM bei Ša­rū­nė Me­li­ naus­kai­tė iš Kau­no KM „Ais­čiai“.

Es­ta­fe­tės „Vie­nas už vi­sus, vi­ si už vie­ną“ čem­pio­nais ta­po Vil­ niaus KM (Ai­va­ras Ju­ce­vi­čius, Vy­ tau­tas Sau­lis, Žil­vi­nas Ka­ra­lius) ir Pa­lan­gos SC (Bri­gi­ta Sa­vic­kai­tė, Vik­to­ri­ja Vie­la­vi­čiū­tė, Kris­ti­na Stal­mo­kai­tė) tre­je­tu­kai.

Tro­fė­jai: kon­kur­sų ir es­ta­fe­čių nu­ga­lė­to­jai pri­zus ne­šė­si glė­biais.

18

šeštadienis, vasario 18, 2012

sportas

P.Mo­tie­jū­nas: „Do­va­nų lėkš­tu­tės ne­lau­kia­me“ Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) vyk­do­ma­jam di­rek­to­riui Pau­liui Mo­tie­jū­nui pra­ver­čia Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­be su­kaup­ta pa­tir­tis ir ži­nios.

Al­vy­das Sta­niu­lis

„Džiau­giuo­si, kad ir to­liau dir­ bu krep­ši­nio la­bui. „Žal­gi­ris“ man už­dė­jo šar­vus, kad ne­pa­būg­čiau nau­jų iš­šū­kių ir ki­to­je dar­bo­vie­tė­ je. Ypač daug pa­stan­gų pa­rei­ka­la­vo tie me­tai, kai bu­vo spren­džia­mas klau­si­mas – iš­plauk­si­me ar pa­skę­ si­me. Kai „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­ku ta­ po Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas, fi­nan­si­ nės pro­ble­mos bu­vo iš­spręs­tos, bet dar­bo ne­su­ma­žė­jo – rei­kė­jo sta­ty­ ti are­ną, at­kur­ti klu­bo pi­ra­mi­dę ir tei­gia­mą ko­man­dos įvaiz­dį krep­ši­ nio pa­sau­ly­je, bend­ra­dar­biau­ti su įta­kin­gais už­sie­nio fe­de­ra­ci­jų, ly­ gų ir klu­bų va­do­vais. Da­bar ži­nau, ką da­ry­ti konk­re­čiu at­ve­ju“, – tei­ gė dien­raš­čiui P.Mo­tie­jū­nas.

– LKF ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus Min­dau­go Bal­čiū­no įsi­ti­ki­ni­ mu, jūs – vie­nas ge­riau­sių Eu­ ro­pos krep­ši­nio va­dy­bi­nin­kų.

Kaip jums se­ka­si ei­ti nau­jas pa­ rei­gas? – pa­klau­sė­me LKF vyk­do­ mo­jo di­rek­to­riaus.

– Tu­riu daug ga­li­my­bių. Ma­ no dar­bo sri­tis – na­cio­na­li­niai ir tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai. Skir­tin­gai nei dau­gu­ma ša­lies spor­to fe­de­ra­ ci­jų, sa­ve lai­kan­čių vi­suo­me­ni­nė­ mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir gy­ve­nan­čių tik iš vals­ty­bės do­ta­ci­jų bei ne­di­ de­lės rė­mė­jų pa­ra­mos, mes sa­vo mi­si­ją su­vo­kia­me pla­čiau – nie­ kas mums nie­ko ant do­va­nų lėkš­ tu­tės neat­neš, jei pa­tys neiš­nau­

do­si­me vi­sų sa­vo ga­li­my­bių. Mū­sų veik­los spekt­ras yra la­bai pla­tus, to­dėl rei­kia pir­miau­sia pa­si­nau­ do­ti tuo ka­pi­ta­lu, ku­rį jau tu­ri­me.

Tai – ir įdir­bis ren­giant Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tą, nau­ jos are­nos, krep­ši­nio po­pu­lia­ru­ mas, ir ge­ri ry­šiai su FI­BA, Eu­ro­ ly­gos bei ki­tais įta­kin­gais pa­sau­lio krep­ši­nio vei­kė­jais.

Rei­kė­s ge­rai pa­dir­ bė­ti, kad ma­žo­je mū­ sų rin­ko­je ne tik pa­ sau­lio čem­pio­na­tas, bet ir vi­si tarp­tau­ti­ niai ren­gi­niai bū­tų pel­nin­gi.

– Ne­pai­sant to, Lie­tu­vai ne­pa­ vy­ko lai­mė­ti kon­kur­so dėl tei­ sės reng­ti olim­pi­nį vy­rų krep­ ši­nio at­ran­kos tur­ny­rą. Ko­dėl?

– Šia te­ma jau ne­ma­žai pa­sa­ky­ ta, to­dėl ne­no­riu grįž­ti at­gal. Rei­ kia žvelg­ti į prie­kį, į tai, ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad atei­ty­je ma­žy­tė Lie­ tu­vė­lė tap­tų dar įta­kin­ges­nė krep­ ši­nio vals­ty­bė. Tam tu­ri­me ne vie­ ną inst­ru­men­tą.

Dirb­da­mas „Žal­gi­rio“ klu­be, su­ kau­piau ne­ma­žai pa­tir­ties ir ži­nių.

Esu ge­rai su­si­pa­ži­nęs su Eu­ro­ly­gos ir Eu­ro­pos krep­ši­nio tau­rės fi­na­lo

ket­ver­tų or­ga­ni­za­vi­mu, ta­len­tin­ giau­sių Se­no­jo že­my­no krep­ši­nin­ kų va­sa­ros sto­vyk­los Tre­vi­ze ir ki­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio ren­gi­nių spe­ci­fi­ ka bei už­ku­li­siais. Ma­no įsi­ti­ki­ni­ mu, to­kius ren­gi­nius ga­li­me ne blo­ giau suor­ga­ni­zuo­ti ir Lie­tu­vo­je.

Gal­vo­ja­me apie pa­sau­lio vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tą mū­sų ša­ly­ je. Vie­ni jo ne­su­ge­bė­tu­me or­ga­ni­ zuo­ti, nes mū­sų pa­siū­la kol kas per men­ka. Rei­kė­tų koo­pe­ruo­tis su Lat­ vi­ja bei Es­ti­ja ir ge­rai pa­dir­bė­ti, kad ma­žo­je mū­sų rin­ko­je ne tik pa­sau­lio čem­pio­na­tas, bet ir vi­si tarp­tau­ti­ niai ren­gi­niai bū­tų pel­nin­gi.

– Šią va­sa­rą Lie­tu­vo­je vyks net tri­jų vai­ki­nų am­žiaus gru­pių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio krep­ši­nio pir­me­ny­bės. Kaip se­ka­si joms reng­tis?

– Vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną. De­ ra­mės su mies­tų sa­vi­val­dy­bių ir spor­to ba­zių va­do­vais. Lie­tu­vo­ je jau ap­si­lan­kė FI­BA at­sto­vai, ap­ žiū­rė­jo are­nas, vieš­bu­čius, do­mė­ jo­si ir ki­tais klau­si­mais, su­si­ju­siais su bū­si­mo­mis pir­me­ny­bė­mis. Joms tu­ri­me spar­čiai ir ge­rai pa­si­reng­ ti, nes lai­ko lie­ka ne­daug. Mū­sų fe­de­ra­ci­jo­je dir­ba kva­li­fi­kuo­ti to­ kių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo spe­cia­ lis­tai, to­dėl nea­be­jo­ju, kad dar­bas bus at­lik­tas pui­kiai.

– „Žal­gi­riui“, iš­sky­rus Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“, stin­ga pa­jė­gių var­žo­vų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­

Ga­li­my­bės: pa­sak P.Mo­tie­jū­no, Lie­tu­va tu­ri inst­ru­men­tų, kaip tap­ti įta­

kin­ges­nei pa­sau­lio krep­ši­nio bend­ruo­me­nė­je.

go­je. Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma ją su­stip­rin­ti?

– Ži­nau, su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria „Žal­gi­ris“ LKL čem­pio­ na­te. Da­bar rei­kia kal­bė­ti ir su ma­ žes­nių klu­bų va­do­vais, tre­ne­riais, iš­siaiš­kin­ti jų pro­ble­mas. Sup­ran­ ta­ma, jie pir­miau­sia skun­džia­si fi­ nan­si­niais ne­pri­tek­liais, bet tu­ri ir pa­tys im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų, kad jų ko­man­dos bū­tų kon­ku­ren­ cin­gos. Jei ir to­liau pa­dė­tis ne­si­ keis, nau­jos are­nos, ku­rio­mis mes la­bai džiau­gia­mės, bus neuž­pil­ dy­tos žiū­ro­vų, krep­ši­nis mer­dės, o LKL ly­gis ne­bus ge­res­nis. Sa­vai­me si­tua­ci­ja ne­pa­si­keis, pir­miau­sia

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

rei­kia keis­ti po­žiū­rį. Kol dau­gu­ mos klu­bų tiks­las yra tie­siog iš­gy­ ven­ti me­tus ir neišk­ris­ti į že­mes­nę ly­gą, tol ir žiū­ro­vams ste­bė­ti to­kias var­žy­bas neį­do­mu.

Ge­ru pa­vyz­džiu mums ga­li bū­ti Vo­kie­ti­ja, nors ten krep­ši­nis že­mes­ nio ly­gio nei pas mus. Ne­pai­sant to, spor­to sa­lė­se ne­stin­ga žiū­ro­vų. Klu­ bai drą­siai pe­ri­ma nau­jau­sias pa­ sau­lio krep­ši­nio ma­das, ra­cio­na­liai dir­ba va­dy­bos ir rin­ko­da­ros sri­ty­se, o rė­mė­jai in­ves­tuo­ja į krep­ši­nį. Pa­ na­šiai tu­ri dirb­ti ir dau­gu­ma mū­ sų ša­lies klu­bų. Juk nie­kas ne­duo­da pi­ni­gų už ačiū. Kaip pa­tys dirb­si­ me, taip ir tu­rė­si­me.

„At­lan­to“ atei­tis – pa­ža­dų drumz­lė­se Ša­lies fut­bo­lo se­zo­nas dar ne­pra­si­ dė­jo, ta­čiau Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jos (LFF) vir­šū­nė­lė, re­gis, jau ga­li reng­tis pir­ma­jam an­tau­siui: be li­cen­ci­jos į A ly­gą priim­tas Klai­ pė­dos „At­lan­tas“ dar kar­tą at­si­dū­ rė ties iš­ny­ki­mo slenks­čiu.

Tur­ki­jos sau­lės ne­pa­ma­tys

LFF li­cen­ci­ja­vi­mo pro­ce­sas vėl pa­ ty­rė fias­ko. Nors A ly­gos li­cen­ci­jų ne­ga­vo tiek „At­lan­tas“, tiek Vil­ niaus REO klu­bas, šioms eki­poms bu­vo su­teik­ta išim­ti­nė ga­li­my­bė var­žy­tis aukš­čiau­sia­me di­vi­zio­ne.

Prieš ke­lias sa­vai­tes „At­lan­to“ klu­bo pre­zi­den­tas Va­cys Le­ke­vi­ čius am­bi­cin­gai kal­bė­jo apie uos­ta­ mies­čio fut­bo­lo re­ne­san­są ir puo­ se­lė­jo ro­ži­nius pla­nus.

V.Le­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad de­ra­si su nau­jais in­ves­tuo­to­jais, o val­džią ža­dė­jo per­duo­ti nau­jiems va­do­ vams. Klu­bo pre­zi­den­tu tu­rė­jo tap­ti ži­no­mas irk­luo­to­jas Al­vy­das Duo­ nė­la, o pa­ts V.Le­ke­vi­čius ke­ti­no im­ tis spor­to di­rek­to­riaus pa­rei­gų.

Kal­bė­da­mas apie nau­juo­sius rė­ mė­jus, le­gen­di­nis „At­lan­to“ stra­ te­gas jų neį­var­di­jo ir pa­brė­žė, kad

Įtai­ga: V.Le­ke­vi­čiaus op­ti­miz­mas už­bu­ria ir LFF va­do­vus.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

tai tu­rė­tų bū­ti ne Klai­pė­dos mies­ to gy­ven­to­jai.

De­ja, Tur­ki­jo­je tu­rė­ję tre­ni­ruo­ tis klai­pė­die­čiai sau­lė­to­sios ša­lies grei­čiau­siai neiš­vys. Jau pra­neš­ta, kad at­šauk­tos ko­man­dos pra­ty­bos bei ar­ti­miau­sios kont­ro­li­nės rung­

ty­nės. Šį sa­vait­ga­lį „At­lan­tas“ pla­ na­vo iš­mė­gin­ti jė­gas su Tau­ra­gės „Tau­ru“, ta­čiau ma­čas neį­vyks.

Guo­džia­si lau­ki­mu

V.Le­ke­vi­čiaus pa­ža­dais pa­ti­kė­jęs ir ko­man­dos vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu

su­ti­kęs tap­ti olim­pi­nis čem­pio­nas Ar­mi­nas Nar­be­ko­vas – su­tri­kęs. „Sun­ku ką nors paaiš­kin­ti, nes nie­ko ne­ži­nau. Vis­kas strin­ga, bet dar tu­ri praei­ti po­ra die­nų, ta­da žiū­rė­si­me. Tre­ni­ruo­čių pro­ce­sas vy­ko iki ket­vir­ta­die­nio, o penk­ta­ die­nį pa­lei­do­me žai­dė­jus. Juk fut­ bo­li­nin­kas tu­ri tu­rė­ti kont­rak­tą, kaž­ko­kias ga­ran­ti­jas, jei pa­tir­tų trau­mą. Spor­ti­nin­kui to­kie da­ly­ kai la­bai svar­būs“, – va­kar sve­tai­ nei fut­bo­las.lt si­tua­ci­ją klu­be ko­ men­ta­vo A.Nar­be­ko­vas.

Jis ne­slė­pė, kad va­kar nu­ma­ty­ ta klu­bo tre­ni­ruo­tė neį­vy­ko. „Jau­ čia­mės lyg ga­vę per sna­pą. Vie­ ni rė­mė­jai at­si­sa­kė, lau­kia­me ki­tų.

Vis­kas da­bar pri­klau­so nuo V.Le­ke­ vi­čiaus“, – kal­bė­jo A.Nar­be­ko­vas.

Is­to­ri­ja kar­to­ja­si

Dien­raš­čio ži­nio­mis, su ne­gau­siu bū­riu fut­bo­li­nin­kų se­zo­nui reng­tis pra­dė­jęs A.Nar­be­ko­vas pa­ts bu­vo su­ra­dęs nau­jų po­ten­cia­lių rė­mė­ jų, bet ir jiems ne­pa­vy­ko pe­rim­ ti klu­bo.

Uos­ta­mies­ty­je pla­na­vę žais­ti ki­ tų Lie­tu­vos mies­tų fut­bo­li­nin­kai

kol kas į „At­lan­to“ si­tua­ci­ją žvel­ gia at­sar­giai ir jung­tis prie ko­man­ dos ne­sku­ba.

V.Le­ke­vi­čius kol kas at­si­tvė­ręs ty­los sie­na ir su ži­niask­lai­da ne­ bend­rau­ja.

Per­nai „At­lan­tas“ ir­gi „ati­ti­ko“ vi­sus A ly­gos li­cen­ci­ja­vi­mo kri­ te­ri­jus, ta­čiau pra­si­dė­jus se­zo­nui paaiš­kė­jo, kad uos­ta­mies­čio klu­ bui iš­kel­ta bank­ro­to by­la. „To ne­ ga­li bū­ti! Jei tai tie­sa, ko­dėl „At­lan­ tas“ neužk­liu­vo au­di­tui?“ – tą­kart ste­bė­jo­si LFF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­ rius Ju­lius Kve­da­ras. Čem­pio­na­tui be­si­bai­giant „At­ lan­tas“ vos su­dū­rė ga­lą su ga­lu, už klai­pė­die­čių ke­lio­nes su­mo­kė­da­vo var­žo­vai, o į V.Le­ke­vi­čiaus sau­go­ mus var­tus skrie­jo dvi­ženk­lės įvar­ čių sal­vės.

Ko pa­si­mo­kė LFF va­do­vai iš 2011-ųjų is­to­ri­jos su „At­lan­tu“? „Is­to­ri­ja pa­si­kar­to­ti ne­tu­rė­tų.

At­ro­do, kad klai­pė­die­čiai nu­si­tei­kę rim­tai su­si­tvar­ky­ti su bu­vu­sio­mis pro­ble­mo­mis“, – šie­met va­sa­rio pra­džio­je pa­reiš­kė LFF pre­zi­den­ tas Liu­tau­ras Va­ra­na­vi­čius.

VD, fut­bo­las.lt inf.

19

šeštadienis, vasario 18, 2012

22p.

Čia būtų tikras rojus, jeigu ne skurdas ir rykliai.

Svars­ty­mai: „At­vi­rai sa­kant, aš ne­ži­nau, kas yra mū­za. Įsi­vaiz­duo­čiau, kad ša­lia me­ni­nin­ko tu­ri bū­ti mo­te­ris as­me­ny­bė, su ku­ria vy­rui įdo­mu, ku­ri jam svar­bi bū­tent kaip as­me­ny­

bė“, – ma­no V.Jo­ny­nie­nė.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Kar­ma – bū­ti poe­to mū­za Ne vi­sa­da me­ni­nin­kas ieš­ko mū­zos.

Bū­na, kad pa­ti mū­za jį su­ran­da, nes jai įdo­mūs tik­tai pro­tin­gi ir ta­len­tin­ gi. Kū­rė­ją ji ap­svai­gi­na sa­vo ža­ve­siu, o ne­pa­leis­ti ge­ba iš­min­ti­mi.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je dau­giau­sia ei­lių tur­būt de­di­kuo­ta Vio­le­tai.

Ji – la­biau­siai išaukš­tin­ta mū­za, nė kiek ne ma­žiau kaip Pet­rar­cos Lau­ra. Kaž­ka­da jai ei­lė­raš­čius ra­šė ir ro­žes po ko­jo­mis klo­jo An­ta­nas A.Jo­ny­nas. Be­veik 16 me­tų tai da­ro ki­tas poe­tas – Ai­das Mar­čė­nas.

Abu vy­rai pel­nę di­džiau­sią įver­ ti­ni­mą – Na­cio­na­li­nę kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ją. Abu „pe­rė­ję ug­nį, van­de­nį ir va­ri­nes triū­bas“ ir abu jai dė­kin­gi už pa­gal­bą – kū­ry­bo­je ir gy­ve­ni­me.

Di­džiu­lis drau­gų, pa­žįs­ta­mų, gi­mi­nai­čių bū­rys ją taip ir va­di­ na – Vio­le­ta, ir vi­si ži­no, apie ku­ rią mo­te­rį kal­ba­ma. Vie­nin­te­lis A.Mar­čė­nas ją va­di­na ki­taip – Vi­

liū­te. Ta­čiau ji tu­ri pir­mo­jo vy­ro pa­var­dę – Jo­ny­nie­nė, nes bū­tent šia pa­var­de ją pa­žįs­ta la­bai daug žmo­nių, o jos keis­ti ant­rą kar­tą dar ne­pa­no­ro.

Pro Vio­le­tos ir Ai­do na­mų lan­gus Vil­nius – kaip ant del­no. Jų bu­tas – per du aukš­tus, ten jiems sma­ gu ir ge­ra. Ten juos ap­lan­ko abie­ jų suau­gę vai­kai. Vio­ le­ta daž­niau­siai bū­na

20

20

šeštadienis, vasario 18, 2012

Kar­ma – bū­ti poe­to mū­za ir dar­buo­ja­si pir­ma­me 19 aukš­te, jis – ant­ra­me, už­tat „re­tai su­si­tin­ka“. Pa­si­vaikš­ čio­ti drau­ge ar po vie­ną daž­niau­siai trau­kia į ne­to­li na­mų esan­čias Ra­ sų ka­pi­nes – pui­kią vie­tą su­si­kaup­ ti ir pa­mąs­ty­ti.

– Vio­le­ta, dau­gu­ma žmo­nių, ku­rie jus pa­žįs­ta, tie­siog gar­bi­ no jū­sų ža­ve­sį, pro­tą ir iš­min­tį, sa­kė – fan­tas­tiš­ka mo­te­ris, le­ gen­da. Tik to­kia mo­te­ris ir ga­li su­pras­ti kū­rė­jo sie­lą bei po­lė­kį.

Ar la­bai pyks­ta­te, kai jus va­di­na poe­to mū­za?

– At­vi­rai sa­kant, aš ne­ži­nau, kas yra mū­za. Įsi­vaiz­duo­čiau, kad ša­ lia me­ni­nin­ko tu­ri bū­ti mo­te­ris as­ me­ny­bė, su ku­ria vy­rui įdo­mu, ku­ ri jam svar­bi bū­tent kaip as­me­ny­bė.

Man at­ro­do, kad mū­zos įsi­vaiz­duo­ ja­mos kaip kaž­ko­kios ne­rea­lios – ple­ve­nan­čios, plaz­de­nan­čios, gun­ dan­čios – bū­ty­bės. Ma­ny­čiau, jei vy­rui pa­kan­ka tik to­kios mo­ters, ta­ da gal jis – ne­tik­ras me­ni­nin­kas?

Sa­vo­tiš­kai ža­viuo­si (ir bai­siuo­si) Ga­la – Sal­va­do­ro Da­li mū­za, pa­li­ ku­sia jo gy­ve­ni­me neiš­dil­do­mą pėd­ sa­ką, gė­riuo­si tik­ro­mis mū­zo­mis – lie­tu­viš­ko­mis: Jo­no Bi­liū­no Ju­li­ ja, Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­ lio­nio So­fi­ja, Žy­gi­man­to Au­gus­to Bar­bo­ra, ki­to­mis. Man im­po­nuo­ ja stip­rios, iš­skir­ti­nės mo­te­rys, o ne me­ni­nin­ko šlo­vės spin­du­liuo­se ple­ve­nan­čios tuš­tu­kės. Vi­sos ma­no pa­žįs­ta­mos rim­tų me­ni­nin­kų žmo­ nos yra stip­rios mo­te­rys. As­me­ny­ bės.

– Kaip su­si­klos­ty­da­vo, kad jū­ sų gy­ve­ni­me at­si­ras­da­vo gar­ bin­to­jų bū­tent poe­tų? Jums la­ bai pa­tin­ka poe­zi­ja, o gal la­biau už poe­zi­ją – poe­tai?

– Man pa­tin­ka įdo­mios, iš­skir­ti­ nės as­me­ny­bės, kū­ry­biš­ki žmo­nės.

Nuo vai­kys­tės ži­no­jau, kad už bu­ hal­te­rio, kal­bant me­ta­fo­riš­kai, ne­ te­kė­siu. (Juo­kia­si.) Na­tū­ra­lu, kad jau­nys­tė­je žvilgs­nis kryps­ta į iš­ki­ les­nius vai­ki­nus.

– Ko­dėl ne į dai­li­nin­kus ar ak­ to­rius?

– Man kaž­ko­dėl įdo­mes­ni bu­vo fi­ lo­so­fai ir poe­tai. (Juo­kia­si.) O jei­ gu rim­tai, tai man svar­būs ir įdo­

Dedikacija Vio­le­tai se­no­vė­je su Vi­liū­te ma­tė­me to­k į paukš­tį: lyg ko­vas, bet lyg ir ba­lan­dis – nei tie, nei anie ne­priė­mė jo į bū­rį styp­čio­jo api­pe­šio­tas pa­lei ra­ke­tą žai­di­mų aikš­te­lė­je et, juk rei­kė­jo kaip nors pa­si­gaut ir į ko­kią la­bo­ra­to­ri­ją, nes kas kas da­bar pa­ti­kės? tik Vi­liū­tė Ai­das Mar­čė­nas

mūs vi­si žmo­nės – gal­būt dėl to ir pa­si­rin­kau stu­di­juo­ti psi­cho­lo­gi­ ją? – nes kiek­vie­nas yra uni­ka­lus ir ne­pa­kar­to­ja­mas, bet iš­skir­ti­nės as­ me­ny­bės, kū­rė­jai, aiš­ku, trau­kia la­ biau.

Stu­di­jų lai­kais – so­viet­me­čiu – ma­no kar­tos, ap­lin­kos žmo­nės gy­ ve­no­me itin drau­giš­kai ir links­mai, ta­čiau bur­da­vo­mės ne ka­vi­nė­ se, klu­buo­se, kaip da­bar, o va­di­ na­muo­siuo­se plo­tuo­se, ir pas vi­ sus iš ei­lės. Mū­sų su A.A.Jo­ny­nu kom­pa­ni­jo­je be­veik vi­si bu­vo vil­ nie­čiai, dau­giau­sia me­ni­nin­kai. Su tais žmo­nė­mis li­ko­me drau­gai vi­są gy­ve­ni­mą.

„Čia Ai­das Mar­čė­ nas“, – pri­si­sta­tė.

Pas­vei­ki­no. Bu­vau nu­ste­bin­ta: koks drą­ sus! Ir koks įžū­lus!

– Kaip jū­sų gy­ve­ni­me at­si­ra­ do A.Mar­čė­nas – kaip iš­skir­ ti­nė as­me­ny­bė ar kaip šau­nus vy­riš­kis?

– A.Mar­čė­nas – at­ski­ra is­to­ri­ja.

Ka­da ir kaip su juo su­si­pa­ži­nau, ne­pa­me­nu. At­si­me­nu tik, jog vie­ nu me­tu An­ta­nas bend­ra­dar­bia­ vo su te­le­vi­zi­ja – kal­bin­da­vo me­ni­ nin­kus ir reng­da­vo su jais po­kal­bių lai­das. Be­je, la­bai ge­ras lai­das. Vie­ nas jo kal­bin­tų­jų bu­vo A.Mar­čė­nas.

Pa­si­tei­ra­vau, kas tas A.Mar­čė­nas, – ta­da jis man bu­vo vi­sai ne­gir­dė­ tas. „Jau­nas, vie­nas ge­riau­sių, la­ bai per­spek­ty­vus poe­tas“, – at­sa­ kė An­ta­nas.

Po kiek lai­ko Ai­das atė­jo pas mus su sve­čių pul­ku. Ro­dos, net ne­bu­ vo­me su­pa­žin­din­ti. Ta­čiau ma­no gim­ta­die­nio ry­tą – ir iš kur jis su­ ži­no­jo? – te­le­fo­no skam­bu­tis. „Čia Ai­das Mar­čė­nas“, – pri­si­sta­tė.

Pas­vei­ki­no. Bu­vau nu­ste­bin­ta: koks drą­sus! Ir koks įžū­lus! Juk mes be­ veik ne­pa­žįs­ta­mi. Ta­čiau jo pa­ro­ dy­tas dė­me­sys man, pri­si­pa­žin­siu, pa­ti­ko. Ir ko­dėl ne? Juk nie­ko ypa­ tin­go – ma­ne pa­ži­no­jo daug žmo­ nių. Tu­rė­jo­me di­džiu­lį bū­rį drau­gų.

Kaip vė­liau su­ži­no­jau iš Ai­do, tuo­ met jau bu­vau „le­gen­di­nė“ A.A.Jo­ ny­no žmo­na. Vien tuo įdo­mi. O gal ir dar kuo nors? Drau­gų, bi­čiu­lių, pa­žįs­ta­mų bū­rys tais lai­kais bu­vo di­džiu­lis. Esu la­bai lai­min­ga ir dė­ kin­ga li­ki­mui, lei­du­siam pa­ži­no­ti, ko ge­ro, dau­gu­mą iš­ki­liau­sių Lie­ tu­vos me­ni­nin­kų.

Kar­tą – tie­sa, mu­du su Ai­du dar ne­bu­vo­me pa­žįs­ta­mi – pa­ma­čiau jį ka­vi­nė­je – „Rū­to­je“, ku­ri bu­vo prie­šais „Va­gos“ lei­dyk­lą. Prie ba­ ro gė­riau ka­vą. Ne­to­li sė­dė­jo kaž­ ku­ris lei­dyk­los re­dak­to­rių, tų rim­tų žmo­nių, o Ai­das pri­si­spy­ręs jį ka­ man­ti­nė­jo apie kaž­ko­kią prie­gai­ dę. „Va, čia tai bent! – pa­ma­niau.

– Žmo­gus ši­taip gi­li­na­si į tai, kas jam rū­pi.“ Bu­vau ap­stul­bin­ta. Jį su­si­kū­riau sa­vo vi­zi­jo­se kaip la­bai darbš­tų, la­bai va­lin­gą ir la­bai pro­

tin­gą žmo­gų. Juk ta­len­tin­gas poe­ tas tu­ri bū­ti pro­tin­gas? Gy­ve­ni­mas pa­ro­dė, kad vis­kas yra šiek tiek ki­ taip...

– Nes vi­nies į sie­ną neį­ka­la, per­de­gu­sios elekt­ros lem­pu­tės ne­mo­ka pa­keis­ti, o ką jau kal­ bė­ti apie tai, kad pa­ruoš­tų va­ ka­rie­nę?

– Ne, ne tai. Ne vi­si tu­ri vi­nis kal­ti.

Pa­mi­lau jį, kaip sa­kiau ir kaip man ta­da at­ro­dė, už va­lią, darbš­tu­mą ir pro­tą. Už pro­tą – kur­ti, už darbš­tu­ mą – nuo­sek­liai ir at­kak­liai dirb­ti, už va­lią – siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo.

Tai da­bar, jei­gu kas, Ai­das iro­ni­ zuo­ja: „Jei pa­mi­lai už va­lią, darbš­ tu­mą ir pro­tą, tai my­lėk ir to­liau.“ – Su ju­mis gy­ven­da­mas A.Mar­ čė­nas iš­lei­do be­ne 10 poe­zi­jos kny­gų, pa­ra­šė pa­čius ge­riau­sius sa­vo ei­lė­raš­čius, ku­rių dau­ge­ ly­je – tie­sio­giai ir tarp ei­lu­čių – esa­te jūs – mū­za. Mei­lė. Idea­ las. Sie­kia­my­bė.

– Na, gal ne vi­sai taip. Ai­do teks­tai su­kur­ti iš to, ką jis ste­bi, ką ma­to, ką ap­mąs­to, ką su­pran­ta – iš gy­ve­ni­mo.

O ka­dan­gi aš – jo gy­ve­ni­mo da­lis, tai gal ir esu jo teks­tuo­se. Ai­das la­bai daug dir­ba. Jo, kaip poe­to, gy­ve­ni­me vis­kas per­dėm rim­ta, ma­no už­duo­tis – į jį įneš­ti leng­vos žais­mės.

– Ar Ai­das jums duo­da skai­ty­ ti sa­vo ei­lė­raš­čius dar prieš su­ gul­dy­da­mas juos į kny­gą?

– Ne­ži­nau, džiaug­tis dėl to ar liū­ dė­ti, bet pri­va­lau skai­ty­ti vis­ką, no­riu to ar ne. Ai­dui svar­bi ma­no nuo­mo­nė. Ma­tyt, per ši­tiek gy­ve­ ni­mo me­tų gre­ta poe­zi­jos – ar poe­ tų? – iš­siug­džiau sa­vo­tiš­ką kal­bi­ nę klau­są.

Ai­das tie­siog pri­myg­ti­nai pra­šo, kad pa­skai­ty­čiau. Pas­kai­tau. Sa­ kau: „Žiū­rėk, va, ši­toj vie­toj ne­ge­ rai – rei­kia tai­sy­ti, kaip nors ki­taip pa­sa­ky­ti. Min­tis ge­ra, bet žo­džiai strin­ga.“ – „Ne­są­mo­nė! Čia pa­ti ge­riau­sia ei­lė­raš­čio vie­ta!“, ir taip to­liau – jis į bet ko­kią pa­sta­bą rea­ guo­ja la­bai emo­cio­na­liai: su­pyks­ta, tren­kia du­ri­mis, iš­bė­ga iš kam­ba­rio.

Pa­kan­ka pa­sta­bos, kad čia – blo­gai, o jam tai – pa­sau­lio pa­bai­ga.

Ai­do min­tis dir­ba la­bai tiks­liai, pre­ci­ziš­kai, min­ties vi­ra­žai – su­ dė­tin­gi. Jo poe­zi­ja – la­bai in­te­lek­ tua­li. Tik kar­tais, sie­kiant su­for­ mu­luo­ti min­tį, nu­ken­čia iš­raiš­ka. O man at­ro­do, kad no­ri­mą min­tį ga­li­ ma pa­sa­ky­ti grakš­čiau, poe­tiš­kiau, konst­ruk­ty­viau. „Mar­čė­niš­kiau“.

Net­ru­kus grįž­ta: „Pa­žiū­rėk, kaip čia pa­tai­siau.“ Pa­žiū­riu: „Na va, vi­sai nie­ko.“ Ar­ba: „Dar ne­ge­ rai. Gal­vok. Gal­vok.“ Ir gal­vo­ja...

(Juo­kia­si.) Tai toks ma­no vaid­muo A.Mar­čė­no kū­ry­bo­je. Ko­kia dar ma­no mi­si­ja? Jo­kia. Man at­ro­do, jog nie­ko neiš­ma­nau apie poe­zi­ją.

Bet skai­ty­da­ma teks­tus jau­čiu, kas yra ne­ge­rai.

– Ry­tą jūs iš­va­žiuo­ja­te į dar­bą, o Ai­das iš­ti­sas die­nas bū­na na­ mie?

Gam­ta: va­sa­rą dau­giau­sia lai­ko Vio­le­ta ir A.Mar­čė­nas pra­lei­džia kai­me ta

lius pra­di­nu­kams, jis žve­jo­ja, gry­bau­ja, vaikš­to po miš­kus.

– Mes taip gy­ve­nam. Jis – pro­fe­sio­ na­lus ra­šy­to­jas. Jis kiek­vie­ną die­ ną dir­ba. Ir nak­tį. Daž­niau ne­tgi nak­tį. Ra­šo, skai­to, iš­ti­sai klau­so mu­zi­kos. Ai­das – gi­lus ir iš­ma­nus mu­zi­kos ži­no­vas. Ir ko­lek­ci­nin­kas.

Ko­lek­cio­nuo­ja 7–9 de­šimt­me­čių ro­ ko mu­zi­kos įra­šus.

Be­lauk­da­mas ma­nęs grįž­tan­čios iš dar­bo, ko­kius 20 kar­tų per die­ną skam­bi­na. Na, gal ma­žiau, nes esu už­drau­du­si skam­bin­ti be pa­lio­vos.

(Juo­kia­si.)

Aš tik­rai ne­su mū­za ta pra­sme, kad plas­no­ju ap­link, tūp­čio­ju ir šo­ki­nė­ ju. To nie­ka­da ne­da­riau ir ne­si­ruo­šiu da­ry­ti. Vi­sos ke­tu­rios na­mų ker­tės ir vi­sas gy­ve­ni­mas – ant ma­no pe­čių.

Ta­čiau pie­tus ga­mi­nu gal du kar­ tus per sa­vai­tę, nes dau­giau ne­tu­riu nei lai­ko, nei no­ro. Ai­das di­de­lių po­ rei­kių, o ir rū­pes­čių tar­si ne­tu­ri. Bet ma­nęs tai ne­trik­do – juk vis­ką mo­ku da­ry­ti pa­ti. Mo­ku ir vi­nį įkal­ti, ir, jei rei­kia, san­tech­ni­ką su­re­mon­tuo­ti. Ir nie­ko čia bai­saus. Aš vie­na vai­ruo­ju ma­ši­ną, tvar­kau są­skai­tas, net sta­ lą ir len­ty­nas so­dy­bo­je pa­ti su­ka­liau.

Tai štai ko­kia mū­za!

Man re­gis, ne­rei­kia rei­ka­lau­ti iš žmo­gaus to, ką jis ne­va pri­va­lo da­

ry­ti, jei­gu jis to ne­mo­ka. Tu mo­ki, tu ir pa­da­ryk. Nie­ka­da ne­da­riau pro­ble­mų iš bui­ties.

– Ar jau­čia­tės už jo pe­čių kaip už mū­ro? Tas ne­nu­mal­do­mas mo­ters troš­ki­mas, – už vy­ro kaip už mū­ro, – ko ge­ro, lie­ka neiš­si­pil­dęs?

– Gal taip ne­rei­kė­tų kel­ti klau­si­ mo. Aš juk ieš­ko­jau vy­ro, ku­ris bū­ tų neei­li­nė, iš­ki­li as­me­ny­bė. O san­ tech­ni­ką re­mon­tuo­ju aš pa­ti. Jo­kių bė­dų. Jo­kių. Vis­kas, ką da­rau, man pa­tin­ka. Man pa­tin­ka, pa­vyz­džiui, va­ži­nė­ti į au­to­ser­vi­są, pa­tin­ka tvar­ky­ti na­mus, rū­pin­tis gė­ly­nais.

Man vi­sa tai tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mą.

Tik kar­tais pri­trūks­ta lai­ko, kar­tais pa­vargs­tu. Bet nie­ka­da ne­da­rau iš to pro­ble­mos. Gy­ve­ni­me yra daug rim­tes­nių ir svar­bes­nių da­ly­kų.

Ai­das sa­ko: „Aš nie­ko ki­to ne­su­ ge­bu, tik­tai ra­šy­ti ei­lė­raš­čius.“ Dar pri­du­ria: „...ir tuos – ne­la­bai.“ O iš tik­rų­jų Ai­das – poe­tas iki kau­ lų sme­ge­nų, vi­sas per­smelk­tas poe­ zi­jos, kū­ry­bos. Ar bū­čiau aš ša­lia, ar ne­bū­čiau, jis vis tiek ra­šy­tų. O tai, kad mu­du kar­tu jau 16 me­tų ir neiš­si­bė­gio­jo­me, va­di­na­si, su­ta­

21

šeštadienis, vasario 18, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Man pa­tin­ka įdo­mios, iš­ skir­ti­nės as­ me­ny­bės, kū­ ry­biš­ki žmo­ nės. Nuo vai­ kys­tės ži­no­ jau, kad už bu­hal­te­rio, kal­bant me­ ta­fo­riš­kai, ne­te­kė­siu.

arp eže­rų ir miš­kų. Ji ten ra­šo va­do­vė­ Kom­pa­nio­nai: Ai­das ir Vio­le­ta daž­nai kar­tu iš­si­ruo­šia ir į ke­lio­nes. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

po­me. Ir man priim­ti­na to­kia (ko)eg­zis­ten­ci­ja, ir jam, re­gis, ge­ra bū­ ti drau­ge.

– Ma­tyt, jū­sų to­kia mi­si­ja – ug­ dy­ti poe­tą?

– Kar­tais pa­juo­kau­ju: „At­si­bo­dai.

Gal rei­kia ko­kio ki­to „ta­len­tin­go ir per­spek­ty­vaus“ pa­si­dai­ry­ti?“ Bė­ da ta, kad man rei­kia tik ge­riau­sio, man ne­rei­kia bet ko­kio. A.A.Jo­ny­ nas anuo me­tu bu­vo ge­riau­sias iš tuo­me­tės kar­tos poe­tų, A.Mar­čė­ nas – taip pat. (Juo­kia­si.) „O Die­ ve, kam tau to rei­kia, koks skir­tu­ mas, su kuo kan­kin­tis? – iro­ni­zuo­ja Ai­das. – Toks pat bus ir ta­vo tre­ čia­sis – to­kia ta­vo kar­ma.“ – Pa­tys A.Mar­čė­no ei­lė­raš­čiai iš­duo­da, kad jų kū­rė­jas ieš­ko įkvė­pi­mo ir gam­to­je. Kur jį nu­ ve­ža­te – į miš­kus, pel­kes, so­dy­ bą, Ni­dos ko­pas?

– Va­žiuo­jam ar­ba į kai­mą, ar­ba į Pa­lan­gą. Va­sa­rą dau­giau­sia lai­ko pra­lei­džia­me kai­me – tu­riu du mė­ ne­sius ato­sto­gų. Mū­sų kai­mas la­bai gra­žio­je vie­to­je – tarp eže­rų ir miš­ kų, – ma­žy­tė tro­be­ly­tė tik­tai dviem.

Bet aš ten dir­bu – per ato­sto­gas,

šven­tes, sa­vait­ga­liais: ra­šau va­do­ vė­lius ma­žiems vai­kams, pra­di­nu­ kams. Tą dar­bą dir­bu lais­va­lai­kiu jau 20 me­tų. Tur­būt esu pa­ra­šiu­si tris­kart dau­giau kny­gų už A.Mar­ čė­ną. (Juo­kia­si.)

Kai­me prie kom­piu­te­rio dir­bu daž­niau­siai lau­ke, di­džiu­lėj te­ra­soj, o Ai­das tu­pi tro­boj. Ar­ba vaikš­to po miš­kus: mėgs­ta gry­bau­ti, žve­jo­ti.

Kai­me jis tam­pa šei­mos mai­tin­to­ju.

Dau­giau­sia ei­lė­raš­čių Ai­das su­ dė­lio­ja vaikš­čio­da­mas – ar­ba po tą miš­ką, ar­ba Pa­lan­go­je, pa­jū­ry­ je. Grįž­ta na­mo – už­ra­šo. Per ma­no gim­ta­die­nį, pa­tį vi­dur­žie­mį, sten­ gia­mės kur nors iš­va­žiuo­ti. Abu mėgs­ta­me plau­kio­ti, nar­dy­ti, tad ren­ka­mės Egip­tą, Rau­do­ną­ją jū­rą.

Ke­liau­ja­me. Vie­nais me­tais nak­tį dvie­se li­po­me į Si­na­jaus kal­ną, ki­ tais kar­tais ke­lia­vo­me į Je­ru­za­lę, į Luk­so­rą, į dy­ku­mą.

– Ar tarp jū­sų ky­la bar­nių dėl pi­ni­gų sto­kos? Juk Ai­das ne­ vaikš­to į kon­to­rą?

– Bet jis dir­ba, jis – vie­nas darbš­ čiau­sių žmo­nių, ko­kius esu su­ti­ ku­si. De­ja, poe­to dar­bas Lie­tu­vo­ je, kaip gal­būt ir vi­sa­me pa­sau­ly­je,

Etio­pas: „Lie­tu­vo­je ge­riau nei Ru­si­jo­je“ Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Dau­giau nei tre­jus me­tus Lie­tu­vo­ je gy­ve­nan­tis Ki­ros Had­gu ne tik pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai, bet ir ge­ rai iš­ma­no mū­sų kul­tū­rą, pa­pro­ čius ir ak­tua­li­jas. Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je ge­riau gy­ven­ti nei Ru­ si­jo­je, nors ir čia ne­trūks­ta disk­ri­ mi­na­ci­jos, ra­siz­mo ap­raiš­kų.

Iš Etio­pi­jos ki­lęs af­ri­kie­tis įsi­ti­ki­ nęs, kad švies­ti apie eg­zo­tiš­ką že­ my­ną ir jo gy­ven­to­jus bei mo­ky­ ti lie­tu­vius to­le­ran­ci­jos rei­kė­tų ne per prie­var­tą, o pa­tei­kiant in­for­ ma­ci­ją žai­di­mo for­ma. „Af­ri­ko­je mus įvai­rių da­ly­kų mo­ky­da­vo per žai­di­mą. Jei mo­ ko­ma per prie­var­tą, nie­ka­da neiš­ mok­si. Kai prii­mi ką nors ne kaip dar­bą, o kaip pra­mo­gą, tai lie­ ka žmo­gaus vi­du­je“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

Dėl šios prie­žas­ties af­ri­kie­ tis ba­lan­dį į Lie­tu­vą ža­da at­vež­ ti 28 šo­kė­jus, ak­ro­ba­tus bei mu­ zi­kan­tus, ku­rie sa­vo įspū­din­gu šou „Ug­ni­nė Af­ri­ka“ lie­tu­viams pa­ro­dys, kad Af­ri­ka nė­ra tik ba­ do ir skur­do tė­vy­nė. „Mes esa­ me lai­min­gi ir ta­len­tin­gi žmo­nės.

Ne tik to­kie, ku­rie pa­si­žy­mi kri­ mi­na­li­nia­me pa­sau­ly­je. Jei gra­ žiai pri­sta­ty­siu Af­ri­ką, tai gra­žiai pri­sta­ty­siu ir sa­ve“, – ko­ne idea­lia lie­tu­vių kal­ba šne­kė­jo K.Had­gu.

Paš­ne­ko­vas ne­slė­pė, kad Lie­tu­ vo­je jam te­ko ne kar­tą su­si­dur­ti su per­dė­tai smal­siais lie­tu­vių žvilgs­ niais: „Ka­dan­gi Af­ri­ka yra to­li, ne vi­si lie­tu­viai tu­ri ga­li­my­bę ten nu­ke­liau­ti ir pa­tys pa­ma­ty­ti, koks ten gy­ve­ni­mas. Lie­tu­vo­je te­ko su­ si­dur­ti su dau­gy­be žmo­nių, nie­ ko ne­ži­nan­čių apie šį že­my­ną. Pa­ vyz­džiui, su­ti­kau ma­nan­čių, kad Af­ri­ka – vie­na ša­lis.“ Vy­ras at­sklei­dė, kad jam yra te­ kę Lie­tu­vo­je su­si­dur­ti ir su dau­ giau ste­reo­ti­pų apie af­ri­kie­čius.

Pa­vyz­džiui, kad Af­ri­kos gy­ven­to­ jai val­go žmo­nes. Vy­ras pik­ti­na­si, jog į lie­tu­viš­ką ži­niask­lai­dą Af­ri­ka pa­ten­ka daž­niau­siai blo­ga­me kon­ teks­te: „Jūs ži­no­te tik tai, ką jums ro­do, – kad šia­me že­my­ne žmo­ nės ba­dau­ja, yra ne­tur­tin­gi. Pa­tys af­ri­kie­čiai ži­no, kad ten nė­ra taip bai­su, kaip tei­gia­ma ži­niask­lai­do­ je. Kai ki­tą kar­tą gal­vo­si­te apie af­ ri­kie­čius, gal­vo­ki­te po­zi­ty­viau.“ Nors K.Had­gu kri­ti­kuo­ja lie­tu­ vius, kad šie ma­žai ži­no apie Af­ ri­ką, pa­ts pri­si­pa­žįs­ta, jog iki at­ vyk­da­mas į Lie­tu­vą nie­ko apie šią ša­lį ne­bu­vo gir­dė­jęs. „Etio­pi­jo­je ji neeg­zis­tuo­ja. Ne­tu­ri­me Lie­tu­vos am­ba­sa­dos ir in­for­ma­ci­jos apie šią ša­lį mums nie­kas ne­tei­kia.

Mums ji – lyg koks ma­žas mies­ te­lis ki­ta­me že­my­ne“, – paaiš­ki­ no etio­pas.

K.Had­gu yra te­kę Lie­tu­vo­je su­si­dur­ ti ir su dau­giau ste­ reo­ti­pų apie af­ri­ kie­čius. Pa­vyz­džiui, kad Af­ri­kos gy­ven­ to­jai val­go žmo­nes.

Kal­b ė­d a­m as apie ra­s iz­m ą K.Had­gu sa­kė, kad Lie­tu­vo­je si­ tua­ci­ja nė­ra to­kia jau blo­ga, nors in­ci­den­tų pa­si­tai­ko. „Af­ri­ko­je juk ir­gi eg­zis­tuo­ja ra­siz­mas. Ne­no­riu sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je neį­ma­no­ma gy­ven­ti. Ru­si­jo­je dėl ra­siz­mo dar blo­giau. Vie­nin­te­lė to­le­ran­tiš­ku­ mo sto­kos Lie­tu­vo­je prie­žas­tis – žmo­nės per ma­žai apie mus ži­ no“, – sam­pro­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Etio­po or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­ nys „Ug­ni­nė Af­ri­ka“ vyks ba­lan­ džio 20–29 d. Šiau­liuo­se, Ute­ no­je, Aly­tu­je, Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je.

nė­ra de­ra­mai at­ly­gi­na­mas. Jis kart­ kar­tėm gau­na sti­pen­di­ją, dar bū­na pre­mi­jų, ho­no­ra­rų, ki­tų pa­ja­mų.

O pi­ni­gai? Ko­kia pra­smė grauž­ti žmo­gų, jei ži­nai, kad tuo nie­ko ne­ pa­kei­si? Mes kaž­kaip ver­čia­mės.

– A.A.Jo­ny­ną, kaip su­pra­tau, pa­li­ko­te to­dėl, kad ta­po ne­be­ pa­ke­lia­ma. Ar tie­sa, kad bu­vo­ te pa­li­ku­si ir Ai­dą?

– Taip, tai bu­vo. Bu­vau jį iš­va­riu­ si. Bet ta­da jis su­si­vo­kė, su­si­grie­bė ir... su­grį­žo.

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau da­bar­ti­nė pa­dė­tis – tai tur­būt ge­riau­sias va­ rian­tas, kaip ga­lė­jo su­si­dė­lio­ti mū­ sų tri­jų gy­ve­ni­mai. Ne­bū­čiau ga­lė­ ju­si pa­gel­bė­ti An­ta­nui – tuo me­tu bu­vau per daug jau­na ir kvai­la, ne­ ži­no­jau ir ne­sup­ra­tau, ką da­ry­ti.

Tam rei­kė­jo iš­ma­ny­mo ir ži­nių. An­ ta­ną la­bai my­lė­jau, bet ne­ži­no­jau, kad kar­tais, no­rint žmo­gui pa­dė­ti, rei­kia bū­ti la­bai griež­tam ir žiau­ riam. La­bai.

Ko ge­ro, rei­kė­tų dė­ko­ti li­ki­mui, kad vis­kas taip su­si­klos­tė. Už la­ bai daug ką esu dė­kin­ga abiem sa­ vo vy­rams. Jei ne jie, ne­bū­čiau tai, kas esu. Bū­čiau ki­to­kia.

Po­žiū­ris: lie­tu­viai K.Had­gu daž­nai vars­to per­dė­tai smal­siais žvilgs­

niais.

Simono Švitros nuotr.

22

šeštadienis, vasario 18, 2012

Čia būtų tikras rojus, jei Sma­rag­di­niai pa­plū­di­miai, sau­lė, ši­lu­ma – at­ro­dy­tų, tik­ra pa­lai­ma prie pa­ste­li­nio kraš­ to­vaiz­džio ir per­mai­nin­go kli­ma­to pri­pra­tu­siems lie­tu­viams. De­ja, į ke­lio­nę po In­di­jos van­de­ny­no sa­las iš­si­ruo­šu­siam ne­rin­giš­kiui Arū­nui Burk­šui ro­jaus kam­pe­liu va­di­na­ ma­me kraš­te te­ko pa­tir­ti ne tik džiu­gių aki­mir­kų, bet ir su­kre­čian­čių akib­rokš­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Įvei­kė tūks­tan­čius ki­lo­met­rų

Vers­li­nin­kas ir jo žmo­na Va­len­ti­na – aist­rin­gi ke­liau­to­jai. Į krui­zą lai­ vu po­ra iš­si­ren­gė pir­mą kar­tą. Iš­ ky­la iš Mau­ri­ci­jaus pra­ban­giu lai­ ne­riu „Cos­ta Al­leg­ra“, už­su­kant į Sei­še­lius, Ma­da­gas­ka­rą ir Reu­nio­ ną, su­ta­po su su­tuok­ti­nių bi­čiu­lio gim­ta­die­niu.

Tad lai­ve, ku­riame telpa apie 1000 tu­ris­tų, iš­si­sky­rė ir ne­ma­ža lie­tu­vių kom­pa­ni­ja. Kaip su­skai­čia­vo ke­liau­ to­jai, per dvi sa­vai­tes, ap­lan­kant vis ki­tą uos­tą, van­de­niu bu­vo įveik­ta apie 10 tūkst. ki­lo­met­rų. „Cos­ta Al­leg­ra“ – tos pa­čios ita­ lų įmonės, ku­riai pri­klau­so ir liūd­ nai pa­gar­sė­ju­si „Cos­ta Con­cor­ dia“, krui­zi­nis lai­vas. Pas­ta­ra­sis lai­ne­ris ka­tast­ro­fą pa­ty­rė praė­jus vos po­rai die­nų po to, kai A.Burk­ šas ir jo bend­ra­žy­giai grį­žo į Lie­ tu­vą.

Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, kad šis įvy­ kis ne­ju­čia su­grą­ži­no į ke­lio­nę ir pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti, ko­kių pa­da­ ri­nių ga­lė­jo sulauk­ti, jei ava­ri­ją bū­ tų pa­ty­ręs jų lai­vas. „Nors tai ne pa­ts di­džiau­sias lai­ne­ris, bet mas­te­liai vis tiek įspū­din­gi – šim­tai ka­ju­čių, daug aukš­tų. At­ro­do, ge­rai mo­ku orien­ tuo­tis ap­lin­ko­je, ta­čiau pa­te­kus į to­kį lai­vą bent jau pir­mą die­ną la­ bai sun­ku su­si­gau­dy­ti“, – kal­bė­ jo A.Burk­šas.

Ban­ga ap­ver­tė lai­ve­lį

Tu­ris­tams iš Lie­tu­vos te­ko pa­tir­ti ir kva­pą gniau­žian­tį nuo­ty­kį – iš­gy­ ven­ti sa­vo­tiš­ką mi­ni ka­tast­ro­fą.

Tai nu­ti­ko ke­liau­to­jų krui­zi­niam lai­vui pri­si­švar­ta­vus vie­na­me Ma­ da­gas­ka­ro uos­tų.

Palaima: keliautojus Indijos vandenyno salos paperka gamtos grožiu

ir šiluma.

Asmeninio archyvo nuotr.

Lie­tu­vių kom­pa­ni­ja iš­si­nuo­mo­ jo tris lai­ve­lius, kad ga­lė­tų pa­plau­ kio­ti tarp sa­lų, ir vie­ną eki­pa­žų apver­tė di­džiu­lė ban­ga. Ap­vir­tus ne­di­du­kui ka­ta­ma­ra­nui, 15 žmo­ nių, tarp ku­rių bu­vo ir trys vie­tos gi­dai, su­kri­to į van­de­nį. Pa­sak pa­ ty­ru­sio bu­riuo­to­jo, jam to­kie at­si­ ti­ki­mai – ne nau­jie­na.

Sa­ko­ma, kad pir­ma Die­vas su­kū­rė Mau­ ri­ci­jų, o tik pa­skui – ro­jų. Bet iš tie­sų ten – daug var­go.

„Dau­gu­mai bu­vo šo­kas, kai ku­ rie net ne­mo­kė­jo plauk­ti. Bet ga­ liau­s iai vi­s i sėk­m in­gai su­l i­p o­ me ant ma­žiu­ko lai­vo dug­niu­ko.

Vie­na mo­te­ris sa­lo­je bu­vo nu­si­ pir­ku­si la­bai gra­žią stal­tie­sę, tad ji mums at­s to­jo bu­r ę. Ži­n o­m a, šau­kė­mės pa­gal­bos, bet ne­pri­si­ šau­kė­me, iki ar­ti­miau­sių sa­lų – 7–8 ki­lo­met­rai“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas.

Ne­lai­mė­liai li­ko be jo­kio ry­šio su civilizuotu pa­sau­liu, bet su vil­ti­mi, kad anks­čiau ar vė­liau vė­jas pri­ neš juos prie kran­to. Lie­tu­viai bu­ vo pri­blokš­ti gel­bė­to­jų ne­veik­lu­mo – pa­gal­bos jie su­lau­kė tik po dvie­ jų va­lan­dų. „Reak­ci­jos bu­vo nu­lis, tik prieš pat iš­plau­kiant krui­zi­niam lai­vui, kai li­ku­sie­ji mū­siš­kiai grį­žo į lai­vą ir pa­kė­lė vė­ją, pra­dė­jo mū­sų ieš­ ko­ti. O sma­giau­sia, kad vi­sai prieš pat pa­si­ro­dant gel­bė­to­jams ap­lin­ kui ra­tus pra­dė­jo su­kti du ryk­liai“, – ma­kab­riš­ki mo­men­tai iki šiol gy­vi A.Burk­šo at­min­ty­je.

Realybė: aplink turistus nuolat spiečiasi būriai išmaldos prašančių vaikų.

Patirtis: Burkšų šeima Mauricijaus n

Nuste­bi­no sek­sua­lios sėk­los

Dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių iš­mai­šęs A.Burk­šas pri­pa­ži­no, kad eg­zo­tiš­ ko­se sa­lo­se ke­liau­to­jus pir­miau­sia pa­per­ka gam­tos gro­žis, o at­vy­kė­ lius iš žie­mos su­kaus­ty­tų kraš­tų, ži­no­ma, ir va­sa­riš­ka ši­lu­ma.

Tad ne­rin­giš­kis pri­si­pa­ži­no, kad žie­ma, kai už lan­go ne­spau­džia šal­ tu­kas ir ne­ma­ty­ti snie­go, taip pat bu­vo ga­na eg­zo­tiš­ka pa­tir­tis. „Ne­bu­vo nė die­nos, kad bū­tų buvę ma­žiau kaip 25 laips­niai ši­ lu­mos. Kiek­vie­na­me pa­plū­di­my­ je – šil­tas, skaid­rus van­duo, ga­li tie­siog ner­ti su vamz­de­liu ir gė­ rė­tis įspū­din­go­mis žu­vi­mis. Ži­

Keistenybės: ant s

23

šeštadienis, vasario 18, 2012

igu ne skurdas ir rykliai

nepeikė, bet ir grįžti čia nenorėtų.

no­ma, kraš­tuo­se, kur šil­ta, gam­ta vi­sur gra­ži. Jū­ros gy­vū­ni­ja šia­me re­gio­ne kiek skur­do­ka, bet kran­te, tuo­se pa­čiuo­se Sei­še­liuo­se, ga­li iš­ vys­ti cha­me­leo­nų, įspū­din­go dy­ džio vėž­lių. Ma­da­gas­ka­re matėme bao­ba­bų, ku­rių ga­li tik­rai ne vi­sur pa­ma­ty­ti. Au­ga­lų įvai­ro­vė, be abe­ jo, stebino“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­ vas.

Sei­še­liuo­se ke­liau­to­jai ap­si­lan­ kė bo­ta­ni­kos par­ke, kur iš­vy­do di­ džiau­sias pa­sau­ly­je au­ga­lo sėk­las. „Jos at­ro­do sek­sua­liai, tar­si kiau­ ši­džių for­mos. O dy­džio – kaip ke­ tu­ri krep­ši­nio ka­muo­liai“, – įspū­ džiais da­li­jo­si A.Burk­šas.

skurdžios lūšnelės puikuojasi bareljefas.

No­rė­jo­si kuo grei­čiau pa­bėg­ti

Paš­ne­ko­vo žo­džiais, nors tu­ris­tai į šiuos kraš­tus ma­si­na­mi skam­bia rek­la­ma, jos tu­ri­nys ne vi­siš­kai ati­ tin­ka tik­ro­vę. „Sa­ko­ma, kad pir­ma Die­vas su­ kū­rė Mau­ri­ci­jų, o tik pa­skui – ro­jų.

Iš tie­sų ten – daug var­go. La­biau­ siai šiuo­se eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se ste­bi­na skur­do ir gro­žio kont­ras­tas. Ži­no­ma, yra ir to­kių žmo­nių, ku­rie ten su­si­kū­rė ge­rą so­cia­li­nį bū­vį“, – kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Ke­liau­to­jus ypač su­krė­tė skur­ das Ma­da­gas­ka­re. „Atp­lau­ki į ko­kį uos­tą ir ma­tai ne de­šim­tis, o šim­ tus jau­nų vy­rų, sė­din­čių ir lau­

kian­čių bet ko­kio dar­bo. Žmo­nės už du do­le­rius per die­ną plak­tu­ kais skal­do di­de­lius ak­me­nis. Ne­ ga­li lik­ti abe­jin­gas, kai ma­tai, ko­ kios jų bui­ties są­ly­gos, kaip jie gy­ve­na, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. – Vi­są tą lai­ką, kol ten bū­ni, kaž­kas įsi­ki­bęs į ran­ką pra­šo iš­mal­dos. Bet ne­ga­li vi­sų su­šelp­ti ir ne­ži­nai, kaip elg­tis, at­ro­do, kad kai duo­di, iš jų ty­čio­jie­si.“ Pa­sak A.Burk­šo, net ki­to­se jo ap­ lan­ky­to­se var­gin­go­se, kad ir Lo­ty­ nų Ame­ri­kos, ša­ly­se to­kio slo­gaus įspū­džio pa­tir­ti ne­te­ko. Jį ir bend­ ra­ke­lei­vius ste­bi­no, ko­dėl į to­kias vie­tas ren­gia­mos eks­kur­si­jos.

„Shutterstock“ nuotr.

„Ko ten va­žiuo­ti žiū­rė­ti? Iš to­kių vie­tų no­ri­si tik kuo grei­čiau pa­bėg­ ti. Tik­rai gy­ve­ni­me ne­ža­du grįž­ti į Ma­da­gas­ka­rą“, – sau pri­si­ža­dė­jo ke­liau­to­jas. Ar A.Burk­šas dar ka­da su­si­gun­dy­tų ko­kiu krui­zu? Var­gu – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Vers­li­nin­ kas ne­nei­gė, kad tai ga­na bran­gus ma­lo­nu­mas. „Jo­kiu bū­du ne­si­gai­ liu, tai bu­vo įdo­mi pa­tir­tis. Bet už tiek pi­ni­gų bū­tų ga­li­ma su­sior­ga­ ni­zuo­ti dvi ke­lio­nes kur nors ki­tur. Ži­no­ma, yra žmo­nių, ku­rie tik taip ir poil­siau­ja. Štai mū­sų lai­ve bu­vo ga­na daug ru­sų – kai ku­rie jų krui­ zu plau­kia po dvi­de­šimt ke­lin­tą kar­tą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

25

laipsniai

– per Burkšų kelionę nebuvo žemesnės temperatūros.

Ne­si­gai­ liu, tai bu­ vo įdo­mi pa­tir­tis.

Bet už tiek pi­ni­gų bū­ tų ga­li­ma su­sior­ga­ ni­zuo­ti dvi ke­lio­ nes kur nors ki­tur.

Egzotika: pažintis su chameleonu

džiugina ir gąsdina.

Skonis: vietos maistui atsispiria retas turistas.

24

šeštadienis, vasario 18, 2012

V.Ba­rei­kio gy­ve­ni­mo vaid­me­ny „Čiur­lion­kė“, ak­to­rys­tės stu­di­jos, „chal­tū­ra“, teat­ro ju­dė­ji­mas „No Theat­re“, re­ži­sū­ros stu­di­jos Mask­vo­je – tai Vi­do Ba­rei­kio kar­je­ ros laip­tai. Kur jie nu­ves? „No­ri­si ei­ti tik į prie­kį ir ieš­ko­ti“, – sa­ ko pa­ts Vi­das.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Pas­kai­čia­vau: ak­to­rius, re­ži­ sie­rius, tė­tis, vy­ras, mu­zi­kan­ tas... Ar ne­bus per daug vaid­ me­nų gy­ve­ni­me?

– Ne. Ma­nau, ma­no gy­ve­ni­me vis­ kas klos­tė­si pa­ma­žu. Šiuo me­tu svar­biau­sias vaid­muo, be na­tū­ra­ lių­jų tė­čio ir vy­ro vaid­me­nų, ma­ nau, yra re­ži­sū­ra. Bent jau to sie­ kiu, o vis­kas pra­si­dė­jo nuo mu­zi­kos.

Vė­liau bu­vo ak­to­rys­tės stu­di­jos, ku­rios vir­to re­ži­sū­ros stu­di­jo­mis.

– Kas pa­ska­ti­no im­tis re­ži­sū­ ros? Daž­niau­siai tik šim­tus vaid­me­nų su­kū­rę ak­to­riai grie­ bia­si re­ži­sū­ros.

– To­kie at­ve­jai, ma­no ma­ny­mu, ne­la­bai ge­ri. Kaž­ko­dėl ga­na daž­ nai ge­ri ak­to­riai už­si­ma­no tap­ ti re­ži­sie­riais: pa­sta­to du abe­jo­ti­ nus spek­tak­lius, ir ap­lin­ki­niai jiems pri­kli­juo­ja re­ži­sie­riaus eti­ke­tę. Pats ste­biuo­si pri­si­min­da­mas me­tus, kai sto­jau į ak­to­ri­nį. Tuo me­tu net ne­ ga­lė­jau sa­vęs įsi­vaiz­duo­ti re­ži­sū­ ro­je. Teat­ras man bu­vo vai­dy­ba.

Dau­giau ma­nęs nie­kas ne­do­mi­no, ma­tyt, dėl to, kad no­rė­jau bū­ti ant sce­nos.

Be­si­mo­ky­da­mas su­vo­kiau ak­to­ riaus pro­fe­si­jos pra­na­šu­mus ir trū­ ku­mus: kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri vi­ dų. Ne­re­tai vi­di­nis pa­sau­lis ga­li su­si­kirs­ti su ak­to­rys­te. Ak­to­rius – žmo­gus, ku­ris nuo­lat tu­ri bū­ti la­ bai lanks­tus, pa­si­duo­ti dau­ge­liui da­ly­kų. Štai atė­jo re­ži­sie­rius, pa­ sa­kė: „Da­ry­sim taip, taip ir taip.“ OK – pri­va­lai už­si­krės­ti to­mis min­ ti­mis, už­ves­ti sa­vy­je va­rik­lį. Stu­di­ jų lai­kais, kai tik man pa­sa­ky­da­vo, kaip rei­kia da­ry­ti, tuoj pat už­si­blo­ kuo­da­vau. Nuo­lat klau­si­nė­da­vau, ko­dėl tu­ri­me da­ry­ti taip, gal ga­li­

150

pakelių cigarečių kainavo bilietas į E.Nekrošiaus spektaklio premjerą Maskvoje.

ma ki­taip. Taip ak­to­rius tik ga­di­na vi­sus rei­ka­lus. Sa­vo kur­so va­do­vui tie­siog bu­vau pa­ga­lys ra­tuo­se.

– Ko­dėl da­bar stu­di­juo­ji ne Lie­ tu­vo­je?

– Stu­di­juo­da­mas ak­to­rys­tę do­mė­ jau­si re­ži­sū­ra. Sup­ra­tau, kad tai yra pra­kti­nis moks­las. Ma­čiau, ką vei­kia mū­sų kur­so va­do­vas Gin­ta­ ras Var­nas. Vi­sa tai siur­biau į sa­ ve. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad bai­gęs ak­ to­ri­nį tu­rė­jau pra­kti­kos ir ži­no­jau, kas yra re­ži­sū­ra. Be­si­mo­ky­da­mas ne­re­tai pa­gal­vo­da­vau apie Ru­si­ją.

Man sla­viš­ku­mas ne­sve­ti­mas. Ko­ dėl? Ne­ži­nau. Kar­tais pa­gau­nu sa­ ve, kad ma­no su­kur­tų dai­nų pa­ pras­tu­mas ir tam tik­ri są­skam­biai pri­me­na ge­rą ru­siš­ką pri­mi­ty­vu­mą.

Vi­sa­da aiš­ki­nu, kad tai pa­vel­dė­jau iš tė­vų. Juk jie – kla­si­ki­niai po­so­vie­ ti­niai žmo­nės. Ma­mos he­ro­jė – Ala Pu­ga­čio­va, tė­čio – Vla­di­mi­ras Vy­ soc­kis. Tas ko­das įkal­tas ir ma­ny­ je. Be­si­mo­kant ma­gist­ran­tū­ro­je Lie­ tu­vo­je į ran­kas pa­te­ko ap­lan­kas su Vse­vo­lo­do Me­jer­hol­do teat­ro ins­ti­ tu­to pri­sta­ty­mu. Su­si­do­mė­jau. Iš­ siun­čiau pa­klau­si­mą ir su­lau­kiau kvie­ti­mo.

– Vis­kas taip pa­pras­ta?

– Pa­ly­gin­ti. Vis­kas vy­ko pa­ma­žu.

Tam, kad tu­rė­čiau ko­kius nors mu­ zi­ki­nius pa­grin­dus, rei­kė­jo dvy­li­kos me­tų „čiur­lion­kė­je“. Kad tu­rė­čiau šio­kį to­kį kul­tū­ri­nį su­pra­ti­mą, rei­ kė­jo ket­ve­rių me­tų su G.Var­nu. Dir­ bau še­šio­li­ka me­tų, kad vyk­tų tai, kas da­bar vyks­ta. Žings­niuo­ju to­ liau, esu šiek tiek dar­bo­ho­li­kas...

– O kas yra to­liau?

– Jei­gu kal­ba­me apie teat­rą, ma­ no tiks­las yra pen­ke­ri teat­ro ju­dė­ ji­mo „No Theat­re“ me­tai. Įpu­sė­ jo­me ant­ruo­sius me­tus, ne­tru­kus pri­sta­ty­si­me tre­čią spek­tak­lį „Mr. Flu­xus, ar­ba Šar­la­ta­nai?“. Tie­siog man įdo­mu, kaip to­li per pen­ke­rius me­tus nu­ke­liaus „No Theat­re“.

Ban­dau už­siim­ti ne­teat­ru, ku­ris yra toks pa­ts teat­ras, tie­siog ban­ dau lik­ti są­ži­nin­gas pa­ts sau. Pen­ ke­ri me­tai – tai lai­ko­tar­pis, kai ga­li šį tą pa­siek­ti, ta­čiau, ma­no įsi­ti­ki­ ni­mu, pen­ke­rių me­tų ri­ba – lai­kas vis­ką griau­ti ir lau­žy­ti. Tyčia. Ma­ nau, kad ir gy­ve­ni­me praė­jus kiek

lai­ko rei­kia vis­ką griau­ti, nes pa­ skui vis­kas nu­si­sto­vi tar­si van­duo.

Ne­no­riu teat­ro su eta­ti­niais ak­to­ riais ir dar­bo gra­fi­ku „nuo de­vy­nių iki pen­kių“. Ne­rei­kia, kad teat­ras tap­tų teat­ru. Griau­ti – ne­reiš­kia vis­ką su­sprog­din­ti tie­sio­gi­ne to žo­ džio pra­sme. Bū­dų yra įvai­rių, tar­ ki­me, ga­li­ma prie se­no­sios tru­pės pri­jung­ti jau­ni­mo gru­pę. Tai yra žiau­rus su­dre­bi­ni­mas. Rei­kia nuo­ lat ju­dė­ti.

Pers­kai­tęs blo­gą re­ cen­zi­ją ga­li sa­ky­ti, kad tau ne­rū­pi, ta­ čiau rū­pi. Kaip ir ko­ men­ta­rai in­ter­ne­te.

– Ne­ma­nai, kad Vi­das Ba­rei­kis po tru­pu­tį tam­pa šio­kiu to­kiu ko­ky­bės ženk­lu?

– Ačiū (šyp­so­si). Ma­nau, ne­bi­jo­ čiau to­kiu tap­ti. Ro­ko gru­pė „Nir­ va­na“ ta­po ko­ky­bės ženk­lu, bet tai ne­reiš­kia, kad juo ta­pę pra­dė­jo gro­ ti blo­giau. Svar­biau­sia iš­lik­ti są­ži­ nin­gam pačiam sau.

– Ta­čiau kuo nors ta­pus rei­kia iš­lai­ky­ti kar­te­lę bent jau ta­me pa­čia­me ly­gy­je.

– Tei­sin­gai. Man at­ro­do, kad ma­ no kar­te­lė kol kas tik ky­la. Pats sau ją ke­liu, kiek­vie­nu nau­ju dar­bu no­ ri­si ei­ti tik į prie­kį ir ieš­ko­ti. De­ja, dar ne­ži­nau, ko rei­kia ieš­ko­ti. Esu ti­pas, ku­riam prieš kon­cer­tus at­ ro­do, kad ne­bus žiū­ro­vų, gal­vo­ju, kad vi­si yra mus pa­mir­šę. Vi­si kū­ rė­jai – žiau­riai vie­ni­ši. To­dėl jie net ne­ga­li su­vok­ti, jie jau ko­ky­bės ženk­ las ar dar ne. Pers­kai­tęs blo­gą re­ cen­zi­ją ga­li sa­ky­ti, kad tau ne­rū­pi, ta­čiau rū­pi. Kaip ir ko­men­ta­rai in­ ter­ne­te. Koks nors pra­stas ko­men­ ta­ras ga­li tie­siog įstrig­ti gal­vo­je ir jį ci­tuo­si tre­jus me­tus. Tai ne­pa­de­ da su­si­vok­ti, ko­kio ly­gio esi.

– Pa­kal­bė­ki­me apie Lie­tu­vos kul­tū­rą. Ko­kio ji ly­gio? Bu­vau vie­na­me spek­tak­ly­je, ne­mi­ nė­siu pa­va­di­ni­mo, vos neuž­ mi­gau, pri­si­mi­niau, ko­kius spek­tak­lius mes sta­ty­da­vo­me

Po­žiū­ris: Mask­vo­je su šei­ma šiuo me­tu įsi­kū­ręs V.Ba­rei­kis džiau­gia­si, jog

pra­dės su­pras­ti.

mo­kyk­lo­je, ir nu­spren­džiau, kad šiais lai­kais žmo­nės kar­ tais iš žiū­ro­vų pa­sii­ma pi­ni­ gus už mo­kyk­los sa­vi­veik­li­nin­ kų ly­gio spek­tak­liu­ką. Pa­tai­syk ma­ne, jei­gu klys­tu.

– Ma­nau, kad mū­sų kul­tū­ros pa­ dė­tis nė­ra to­kia jau blo­ga. Esa­me ma­ža ša­lis, o tu­ri­me kie­tų me­ni­ nin­kų. Ži­no­ma, vi­sa­da links­niuo­ ja­me tas pa­čias pa­var­des. Ta­čiau jų yra kur kas dau­giau. Kal­bant apie teat­rą, Ru­si­jo­je lie­tu­viai mi­ ni­mi tik ge­ru žo­džiu. Ne­ži­nau ko­ dėl. Ei­mun­tas Nek­ro­šius, Ri­mas Tu­mi­nas, Do­na­tas Ba­nio­nis ir ki­ ti – gal už tai tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi jiems. Lie­tu­va ru­sams aso­ci­juo­ja­si su teat­ru, jie su­pran­ta, kad esa­me ne lat­viai ar es­tai. Jų ma­ny­mu, esa­ me keis­tuo­liai, ku­rie su­ge­ba kur­ ti teat­rą. Vie­nas iš ma­no mo­ky­to­

Įvairiapusis: prieš keletą metų dainininkę Jurgą Šeduikytę vedęs menininkas V.Bareikis savas jaučiasi tiek muzikinėje, tiek teatro scenoje.

jų nuo­lat klau­sia, iš kur pas mus tiek re­ži­sie­rių. Mask­vos cent­re – du teat­rai: J.Vach­tan­go­vo ir V.Ma­ ja­kovs­kio. Abiem va­do­vau­ja lie­tu­ viai. Mask­vo­je tų teat­rų mi­li­jo­nai, o ir ge­rų ru­sų tiek pat. Gal čia vei­kia tas pa­ts prin­ci­pas kaip ir vi­sur ki­ tur – sa­vų juk ne­girs. Ta­len­tų tu­ri­ me Lie­tu­vo­je, o apie tą „chal­tū­rą“, kur sa­kei, tai ir jos daug yra... Ži­ no­ma, vi­sa­da klau­siu, kam jos rei­ kia.

– O ne­ma­nai, kad į kul­tū­rą kur kas leng­viau įsi­verž­ti su „chal­ tū­ra“?

– Lie­tu­vo­je šiaip ne­sun­ku įsi­verž­ ti, nes nė­ra žmo­nių, ku­rie ką nors da­ro...

– Mes kal­ba­me apie teat­rą?

– Ir apie mu­zi­ką.

25

šeštadienis, vasario 18, 2012

ys: re­ži­sie­rius, tė­tis, mu­zi­kan­tas

g teat­ro lan­ky­mas Lie­tu­vo­je virs­ta sa­vo­tiš­ka ma­da. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad kai ku­rie žiū­ro­vai nie­ko ne­sup­ran­ta. Jei ne­nus­tos lan­ky­tis teat­re, anks­čiau ar vė­liau

Lie­tu­va ru­sams aso­ci­juo­ja­si su teat­ru, jie su­ pran­ta, kad esa­ me ne lat­viai ar es­tai. Jų ma­ ny­mu, esa­me keis­tuo­liai, ku­ rie su­ge­ba kur­ti teat­rą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Mu­zi­ki­niu at­žvil­giu tau gal ir leng­viau kal­bė­ti. Pro­jek­tai „Stip­riai ki­taip“ ir „Sui­ci­de DJs“ tu­ri sa­vo pub­li­ką, ta­čiau yra be ga­lo daug žmo­nių, ku­ rie dai­nuo­ja, re­puo­ja, bet nie­ kur neį­si­ver­žia...

– Gal man ir leng­v iau kal­b ė­t i, ta­čiau ky­la klau­si­mas, gal iš tie­ sų Mo­car­tas ir Bet­ho­ve­nas gims­ ta kar­tą per šim­tą me­tų. Gal ne­ bū­ti­nai da­bar Lie­tu­vo­je yra nors vie­nas. Tai, kad vai­ki­nai, re­puo­ jan­tys kie­muo­se prie sa­vo au­to­ mo­bi­lių, ne­su­ge­ba iš­gar­sė­ti – ne pro­ble­ma. Prob­le­ma yra tai, kad jie nė­ra be­tho­ve­nai. Ga­li juk bū­ti ir taip, gal­būt dėl to mū­sų at­li­kė­ jai ne­pa­ke­ri pa­sau­lio. Prob­le­ma ne tai, kad tu­ri­me sun­ku­mų ko­mu­ ni­kuo­da­mi su pa­sau­liu, ji kur kas pa­pras­tes­nė.

– Pri­si­min­ki­me jū­sų pra­džią. „Stip­riai ki­taip“ – ir­gi ta pa­ti „chal­tū­ra“.

– Taip (juo­kia­si). Praė­jo ne­ma­žai me­tų – pen­ke­ri. Bet tu­rė­jo­me šio­ kios to­kios po­ten­ci­jos. Vis­ką da­rė­ me spon­ta­niš­kai. Iki šiol vyks­ta tas pa­ts. Daž­niau­siai aš bū­nu tas, ku­ ris iš­gy­ve­na, kad at­ro­do­me ne­pro­ fe­sio­na­liai. Ai­nis (Stor­pirš­tis – red. pa­st.) ta­da man sa­ko: „Baik, tai­gi čia ir yra mū­sų jė­ga.“ To žmo­nės ir atei­na į mū­sų kon­cer­tus – sma­gu ir mums, ir jiems. Ži­no­ma, tik pra­dė­ję sa­vo veik­lą nie­ka­da ne­ma­nė­me, kad tai yra „chal­tū­ra“. Kai pra­dė­jo­me, bu­vo­me la­bai „dur­ni“, da­bar jau esa­me šiek tiek pro­tin­ges­ni. Sve­ riu „chal­tū­rą“ pa­gal tai, kaip dir­ bu – ar­ba ati­duo­du vi­są sa­ve, ar­ba ne. Gal mums kas nors ir ne­si­se­kė, bet mes la­bai sten­gia­mės. Tar­ki­

me, teat­re „chal­tū­ra“ yra ta­da, kai ak­to­rius į spek­tak­lį at­le­kia iš rek­ la­mos gar­si­ni­mo, at­pi­la spek­tak­ lį, pa­mir­šęs pu­sę teks­to, ir iš­bė­ga į ki­tą dar­bą. Štai kas yra „chal­tū­ ra“ – kai tau vis­kas „dzin“. Su mu­ zi­ka ly­giai tas pa­ts.

Šiuo me­tu svar­biau­ sias vaid­muo, be na­ tū­ra­lių­jų tė­čio ir vy­ro vaid­me­nų, ma­ nau, yra re­ži­sū­ra.

– Lie­tu­vo­je da­bar esi sve­čias, bet ar pa­ste­bė­jai, kad teat­ras čia tam­pa ma­da? Nie­kas ne­ži­ no, į ko­kį teat­rą ei­na, ne­ži­no,

ko­kį spek­tak­lį žiū­rės, bet ei­ na...

– Dėl to, kad teat­ras Lie­tu­vo­je jau yra ma­din­gas, pra­džiu­gi­nai. Ma­ nau, teat­ro pa­slap­tis – gy­vi žmo­ nės, ku­rie sce­no­je ner­vi­na­si, ver­kia, juo­kau­ja. Žiū­ro­vas įgy­ja ga­li­my­ bę čia da­ly­vau­ti. Tai tar­si te­ra­pi­ ja. Ki­tas da­ly­kas – į teat­rą ei­ti yra kie­čiau ne­gu į ki­no teat­rą. Šiais lai­kais ga­li­me teat­rą pa­ly­gin­ti su kny­gų skai­ty­mu. Juk daug kie­čiau skam­ba, kai pa­sa­kai, kad per­skai­ tei „Mer­gi­ną su dra­ko­no ta­tui­ruo­ te“, ne­gu kad ki­tas pa­si­girs fil­mą pa­gal šią kny­gą ma­tęs.

– Su­tin­ku, bet ne vi­sa­da spek­ tak­liai bū­na ver­ti 30 li­tų. Ne­pa­ mirš­ki­me, kad rū­kan­čiam žmo­ gui – tai be­veik ke­tu­ri pa­ke­liai ci­ga­re­čių, ke­tu­rios die­nos...

– Mask­vo­je yra 200 teat­rų, iš jų 50 yra tik­rai ge­ri, o 10 yra pa­ties aukš­čiau­sio ly­gio. Vi­si tie 50 teat­ rų nuo­lat pil­ni. Kas­dien. Bi­lie­tų gau­ti neį­ma­no­ma.

Kai Mask­vo­je vy­ko E.Nek­ro­šiaus spek­tak­lio prem­je­ra, per­par­da­vi­ nė­to­jai už bi­lie­tus pra­šė... Pa­la, pa­ke­lis ci­ga­re­čių – 8 li­tai? Tuo­ met išei­na, kad bi­lie­tas iš per­ par­da­vi­nė­to­jo į prem­je­rą pir­mo­ je ei­lė­je kai­na­vo apie 150 pa­ke­lių ci­ga­re­čių. Nau­jie­ji ru­sai į to­kius spek­tak­lius ei­na. Dėl to, kad ki­ tą die­ną tie­siog ga­lė­t ų pa­si­dė­t i pliu­siu­ką, jog buvo E.Nek­ro­šiaus prem­je­ro­je.

Ar pa­t i­k o? Nes­var­b u. Jiems svar­biau­sia ten bū­ti. Už pliu­siu­ kus jie plo­ja di­de­lius pi­ni­gus. Vis dėl­to džiu­gu, kad Lie­tu­vo­je teat­ras taip pat tam­pa ma­da.

BFL nuotr.

26

šeštadienis, vasario 18, 2012

Visos dirigento moterys – sm Li­ki­mo po­kštas: ži­no­mo di­ri­gen­to Jo­no Ja­nu­le­vi­čiaus pir­mo­ji žmo­na bu­vo smui­ki­nin­kė, ant­ro­ji – smui­ki­nin­kė, dvi jo duk­ros – smui­ki­nin­kės, o mėgs­ta­miau­sias Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro di­ri­gen­to inst­ru­men­tas – taip pat smui­kas.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

– Ką pa­sa­ky­tu­mė­te ne­pa­žįs­ ta­ma­jam, ku­ris pa­klaus­tų, kas yra J.Ja­nu­le­vi­čius? – pra­dė­jo­me in­ter­viu su di­ri­gen­tu.

– Hm... Esu toks pat, kaip ir vi­ si mū­sų že­me­lė­je Lie­tu­vė­lė­je. Su džiaugs­mais ir rū­pes­čiais. Ne­su už­ si­da­ręs tik mu­zi­kos ir me­no pa­sau­ ly­je. Ma­no kas­die­ny­bė – mu­zi­ka, bet esu ko­mu­ni­ka­bi­lus, do­miuo­si vis­kuo, kas vyks­ta pa­sau­ly­je, eko­ no­mi­ko­je. Esu ke­tu­rių vai­kų tė­vas.

– At­leis­ki­te, ne tri­jų?

– Duk­ra iš pir­mo­sios san­tuo­kos, dvi duk­ros iš ant­ro­sios ir žmo­nos sū­nus iš pir­mo­sios san­tuo­kos. Auk­lė­ja­me jį jau de­šimt me­tų, to­dėl jo neišs­ki­ riu ir va­di­nu sū­nu­mi.

– Apie šei­mą dar pa­kal­bė­si­me.

Da­bar – dar apie jus. Sa­ko, esa­ te itin ener­gin­gas...

– Pa­sau­ly­je vis dau­giau lai­ko ati­ma dar­bas, bū­ti­ny­bė už­si­dirb­ti pra­gy­ ve­ni­mui ir vis ma­žiau lai­ko lie­ka poil­siui, šei­mai bei ma­lo­nu­mams.

Tu­riu šią pro­ble­mą, – kal­tai nu­ lei­džia gal­vą J.Ja­nu­le­vi­čius, Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro di­ri­ gen­tas, Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ ro me­no, VDU mu­zi­kos aka­de­mi­jos

sim­fo­ni­nio or­kest­ro, Juo­zo Nau­ja­ lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vas ir dau­ge­lio inst­ ru­men­tuo­čių aran­žuo­čių au­to­rius.

– Esa­te di­ri­gen­tas ir vers­li­nin­ kas?

– Už­dar­bis – svar­bu, ypač kai na­ mie daug bur­nų. (Juo­kia­si.) Bet man pa­si­se­kė, kad šim­tu pro­cen­tų dir­bu pa­gal spe­cia­ly­bę. Gal tik or­kest­ruo­ čių ir aran­žuo­čių ra­šy­mas yra at­ ski­ra da­lis. Vers­lu­mo gys­le­lės ne­tu­ riu. Die­vas, de­ja, to ne­da­vė.

Pa­leis­ti į sa­va­ran­ kiš­ką gy­ve­ni­mą 12– 13 metų vai­kus, kaip se­niau, neuž­ten­ka.

Da­bar rei­kia jais rū­ pin­tis net iki 23–25 me­tų.

– Pa­žįs­ta­mi sa­kė, kad Jo­nas – ge­ruolis.

– Dir­bu su ke­tu­riais ko­lek­ty­vais ir per die­ną su­si­du­riu su 100–200 žmo­nių. Kai sto­ju prie pul­to, tam­ pu trum­pa­lai­kiu va­do­vu, mo­ky­ to­ju. Gy­ve­ni­me ne­ga­li nuo­lat bū­ti at­vi­ras, nes bū­na die­nų, kai neiš­si­

mie­gi, už­val­do pra­sta nuo­tai­ka. Jei pyk­tu­mė­mės, dar­bas bū­tų ne­vai­ sin­gas. Bet jei di­ri­gen­tas bend­rau­ja ne at­vi­ra šir­di­mi, nie­ko ge­ro. No­rė­ da­mas kal­bė­ti apie mu­zi­ką ir dirb­ ti emo­ciš­kai tu­ri bū­ti at­vi­ras ir ge­ rai nu­si­tei­kęs.

Jei kas su­ner­vins or­kest­rą, o tu ne­spė­si už­si­dė­ti le­di­nės kau­kės ir su­py­kęs rik­te­lė­si, or­kest­ras at­si­ loš at­gal ir už­si­da­rys sa­vy­je. Tuo­ met teks plau­kio­ti kaip tarp ryk­ lių – duo­si sprig­tą, jie su­pras, kad tai – ne tas žmo­gus, ku­riam ga­li at­ si­ver­ti.

– O jūs – kas? Ban­gi­nis, ryk­lys, del­fi­nas ar auk­si­nė žu­ve­lė?

– Ge­ra­šir­diš­ku­mas, op­ti­miz­mas, tei­gia­mas po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą ir žmo­nes yra išug­do­mas. Kai atei­ ni pas žmo­nes, ku­rie va­di­na ta­ve maest­ro, ita­liš­kai – mo­ky­to­ju, ne­ ga­li bū­ti blo­gai nu­si­tei­kęs, sau­sas, des­po­tiš­kas ir įsak­mus va­do­vas.

– O koks di­ri­gen­to J.Ja­nu­le­vi­ čiaus sti­lius?

– Ne­konf­lik­tuo­ti. Esu komp­ro­mi­ sų žmo­gus. Or­kest­ran­tai ži­no, kad su ma­ni­mi vi­sa­da su­si­tars: ga­lės nuei­ti į li­go­ni­nę ar svar­biu rei­ka­ lu nu­vež­ti sa­vo vai­ką. Jie ak­ty­viau pa­dir­bės ki­tą die­ną. Rei­kia bū­ti ge­ ru psi­cho­lo­gu, nes or­kest­re yra įvai­ raus am­žiaus žmo­nių.

– At­leis­ki­te, kaip paaiš­kin­tu­ mė­te anal­fa­be­tui, kas yra tas keis­tuo­lis, mo­si­kuo­jan­tis laz­ de­le?

– Žmo­gus, duo­dan­tis ženk­lą, ka­da rei­kia pra­dė­ti ir baig­ti gro­ti. Kaip ir kny­go­je: at­ver­ti pus­la­pį ir už­ver­ti.

Kny­go­je yra sky­riai: liūd­ni, links­mi, su dia­lo­gais, vi­di­niais mo­no­lo­gais.

Di­ri­gen­tas laz­de­le pa­ro­do, ko­ kia­me kny­gos sky­riu­je esa­me. Jis tu­ri pa­kel­ti dva­sią, duo­ti emo­ci­nį už­tai­są – kaip kar­ve­dys, ve­dan­tis ka­riuo­me­nę į mū­šį.

– Jei jus nu­ves­tų į kon­cer­tą, kur di­ri­guo­tų vei­dą už­si­den­ gęs žmo­gus, kiek lai­ko rei­kė­ tų jo pro­fe­si­niam ly­giui nu­sta­ ty­ti?

– Di­ri­gen­to vei­das, žvilgs­nis itin svar­bu, nes jis tu­ri ko­mu­ni­kuo­ ti su mu­zi­kan­tais, ku­rie yra jo inst­ru­men­tai. Pa­tar­lė­je sa­ko­ma, kad di­ri­gen­to pro­fe­si­ja yra la­bai ge­ra: ir gra­žu, ir ne­gir­di­ma. Bet man di­ ri­gen­tas im­po­nuo­ja ne vei­du, bet ran­ko­mis. To­dėl nu­sta­ty­ti pro­fe­si­ niam ly­giui už­tek­tų 30 sekundžių.

Da­mos: ke­tu­rios J.Ja­nu­le­vi­čiaus gy­ve­ni­mo mo­te­rys – žmo­na Ano­li­ta,

duk­ros Ma­ri­ja, Ie­va ir Joa­na.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Tur­būt bū­tų nuo­dė­mė ne­ pak­laus­ti apie jū­sų au­to­ri­te­tus.

Koks bū­tų pa­sau­lio ge­riau­sių­jų tre­je­tu­kas?

– Tai – evo­liu­cio­nuo­jan­tis da­ly­ kas. Iš pra­džių la­biau­siai im­po­na­ vo ma­no mo­ky­to­jas maest­ro Jo­nas Alek­sa. Po to la­bai pa­ti­ko vo­kie­tis Her­ber­tas von Ka­ra­ja­nas – ES him­ no aran­žuo­tės au­to­rius. Šiuo me­tu la­bai pa­tin­ka Juo­zas Do­mar­kas ir

Dar­bo­ho­li­kas: di­ri­gen­tas J.Ja­nu­le­vi­čius dir­ba ke­tu­riuo­se dar­buo­se.

ita­las Clau­dio Ab­ba­do. Di­ri­gen­ tas – kaip kon­ja­kas: kuo se­nes­nis, tuo ge­res­nis.

va­ty­vi. Gra­žu ir pa­to­gu, kai tam­so­ je vyks­tan­čiuo­se va­sa­ros kon­cer­tuo­se di­ri­guo­ja­ma neo­ni­nė­mis laz­de­lė­mis.

– O ne­se­niai Kau­no „Žal­gi­ rio“ are­no­je di­ri­ga­vęs Va­le­ri­ jus Ger­gi­je­vas?

– Jis – pa­sau­li­nio lygio meist­ras.

V.Ger­gi­je­vas tu­ri sa­vy­bių, ku­rios im­po­nuo­ja, jos yra kaip at­spau­ das. Jo vir­pan­čios, tar­si elekt­ri­ nės, ran­kos yra ne­są­mo­nė kal­bant apie di­ri­ga­vi­mo tech­ni­ką, nes taip – ne­ga­li­ma. Bet taip ga­li di­ri­guo­ti tik V.Ger­gi­je­vas! Jei pra­dė­čiau aš – vi­si juok­tų­si.

Jo ran­kos itin spe­ci­fi­nės ir mu­ zi­kan­tai tu­ri bū­ti prie to pripra­tę.

V.Ger­gi­je­vas di­ri­guo­ja aki­mis, au­ to­ri­te­tu, jis – Ru­si­jos im­pe­ri­jos mo­ nar­chiz­mo pa­vyz­dys. At­sis­to­jęs prie pul­to jis ga­li net ne­di­ri­guo­ti.

– Bu­vo­te už­si­mi­nęs apie kon­ja­ ką. Tai – jū­sų mėgs­ta­miau­sias gė­ri­mas?

– Ne. Vi­si mėgs­ta­me ge­rus gė­ri­ mus. Tam tu­riu la­bai ma­žai lai­ko.

O kon­ja­kui rei­kia ra­maus ir lais­ vo va­ka­ro. Da­bar be­veik ne­tu­riu nė vie­nos lais­vos mi­nu­tės: ke­tu­ri vai­ kai, ke­tu­ri dar­bai.

– Be­je, ko­dėl di­ri­gen­to inst­ru­ men­tas – bū­tent laz­de­lė?

– V.Ger­gi­je­vas, H.von Ka­ra­ja­nas ir ki­ti di­ri­guo­ja be jos. Bet įsi­vaiz­duo­ ki­te 100 žmo­nių or­kest­rą. Pas­ku­ti­ nie­ji mu­zi­kan­tai nuo pul­to nu­to­lę per 20–25 m ir žiū­ri į gai­das, o di­ri­ gen­tą ma­to fo­ne, tad jo ran­kų ju­dė­ ji­mo be laz­de­lės ga­li ir neuž­fik­suo­ti.

To­dėl idea­lu – bal­ta laz­de­lė.

– Ar laz­de­lių ma­dos kei­čia­si?

– Iš pra­džių jos bu­vo kaip žy­ giuo­jan­čia­me ka­ri­nia­me pu­čia­ mų­jų or­kest­re, kur va­do­vas lai­ ko „bun­čiu­ką“ su bum­bu­liu­kais ir svim­ba­liu­kais. Ei­na ir su laz­da mo­ juo­ja aukš­tyn že­myn, aukš­tyn že­ myn.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad pran­cū­zas Jea­ nas Bap­tis­te’as Lul­ly, va­do­va­vęs sa­vo or­kest­rui, to­kia laz­da nu­si­mu­šė ko­jos pirš­tą, jis gang­re­na­vo ir di­ri­gen­tas mi­rė. Tuo­met laz­dos ta­po ma­žes­nės, pra­dė­ta jas ju­din­ti ho­ri­zon­ta­liai ir tik rie­šu. Veng­ras Art­hu­ras Ni­kis­chas dar 1900 m. di­ri­ga­vo su met­ro il­gu­ mo laz­de­le. Laz­de­lės funk­ci­ja kon­ser­

– Jums – 36 me­tai ir jau, at­ro­ do, ket­vir­ta žmo­na?

– Oi, ne. Esu ve­dęs ant­rą kar­tą.

Me­ni­nin­kai, mu­zi­kan­tai – emo­ ci­jų žmo­nės. Pir­mas kar­tas – jau­ nys­tės įsi­my­lė­ji­mas. Ro­man­tiz­mas su gra­žiu vai­siu­mi. Tu­ri­me duk­rą, ačiū Die­vui, da­bar mū­sų san­ty­kiai pui­kūs. Ma­ri­jai bus 17 me­tų, ji daž­ nai at­va­žiuo­ja į sve­čius. Pui­ki mer­ gi­na, gro­ja smui­ku.

– Kaip įvar­dy­tu­mė­te ant­rą­ją san­tuo­ką? Kla­si­ka?

– Ro­man­tiz­mas plius... (Juo­kia­ si.) Pri­dė­ti ga­li­me vis­ką. Kar­tu jau 11 me­tų. Ano­li­tai mū­sų san­tuo­ ka – taip pat ant­ro­ji. Ano­li­tos sū­ nui Ma­tui da­bar 19-a. Dar tu­ri­me 8 me­tų Ie­vą ir 4-erių Joa­ną.

Mums, jau­niems, trū­ko pa­tir­ties ir pa­da­rė­me gy­ve­ni­me klai­dų, bet ne­sa­me to­kie vie­nin­te­liai. Vai­kams sa­kau: ne­sku­bė­ki­te, su­ži­no­ki­te, ko iš gy­ve­ni­mo no­ri­te.

– Tuo­met ne­lin­kė­siu, kad jū­sų gy­ve­ni­me at­si­ras­tų ro­man­tiz­ mas plius du.

– Ne, ne, ne... (Kva­to­ja­si.) Nors li­ ki­mas man pa­tei­kia po­kštų. Pir­ mo­ji žmo­na – ma­no bend­ra­moks­ lė. Ant­ro­ji – iš tos pa­čios mo­kyk­los, su­si­pa­ži­no­me dar­be. Kar­tu dir­bo­ me or­kest­re aka­de­mi­jo­je, J.Nau­ja­lio gim­na­zi­jo­je. Ne­no­riu, kad skam­bė­ tų kaip anek­do­tas, bet abi dukros,

27

šeštadienis, vasario 18, 2012

31p.

Šv. Jonų bažnyčioje – mistikos ir romantikos kokteilis.

muikininkės

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 18–24 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lis per­mai­nin­gas.

Rim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­leis jums tin­gi­niau­ti ir gal­būt teks uo­liai pa­dir­bė­ti. La­bai sau­go­ki­te svei­ka­tą, ne­nu­mo­ki­te ran­ka į ne­ga­la­vi­mus, ant­raip ga­li­te įsi­tai­sy­ti il­ga­lai­kę lė­ ti­nę li­gą. Ven­ki­te svai­ga­lų. Nuo pir­ ma­die­nio po­rą die­nų no­ri­te ar ne­ no­ri­te teks dau­giau bend­rau­ti, o gal ir da­ly­vau­ti su­si­rin­ki­muo­se, vie­ šuo­se ren­gi­niuo­se. Re­gis, pa­tir­si­te ko­lek­ty­vo ar vi­suo­me­nės su­si­do­ mė­ji­mą ju­mis. Nuo tre­čia­die­nio dar la­biau su­si­lpnės imu­ni­te­tas. Ga­li­ mas karš­čia­vi­mas, trau­ma.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

vy­riau­sio­ji ir vi­du­ri­nė, – smui­ki­ nin­kės.

– Oho! Be­je, koks jū­sų mėgs­ ta­miau­sias mu­zi­kos inst­ru­ men­tas?

– Esu ne tik di­ri­gen­tas, bet ir pia­ nis­tas – bai­giau for­te­pi­jo­no kla­sę.

Vis dėl­to labiau mėgstu smui­ką.

Sa­ko­ma, kad jo mu­zi­ka ar­ti­miau­ sia žmo­gaus bal­sui. Žmo­nos pa­ pra­šiau iš­mo­ky­ti gro­ti smui­ku, nes di­ri­gen­tui inst­ru­men­tus rei­ kia val­dy­ti ne tik teo­riš­kai. Smui­ ko ne­kel­čiau į pi­ra­mi­dės vir­šū­nę.

Kai už­gro­ja klar­ne­tas ar obo­jus, tuo­met la­biau­siai my­liu juos. Vi­ si mu­zi­kos inst­ru­men­tai yra to­ bu­li, yra tik blo­gai jais gro­jan­tys žmo­nės.

O ka­da pa­gy­ven­ti sau? Dir­ba­me po 10–12 va­lan­dų per die­ną.

– Tuo­met fab­ri­kė­lis, kaip mė­ go sa­ky­ti Ar­vy­das Sa­bo­nis, jau už­da­ry­tas?

– Kart­kar­tė­mis pa­juo­kau­ja­me šia te­ma. Ma­no tė­tis tu­rė­jo ke­tu­rias duk­te­ris ir tik tada su­si­lau­kė ma­ nęs. Pa­leis­ti į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ ni­mą vai­kus 12–13 me­tų, kaip se­ niau, neuž­ten­ka. Da­bar, kai daug kas su­si­ję su fi­nan­sais, rei­kia jais rū­pin­tis net iki 23–25 me­tų. O ka­da pa­gy­ven­ti sau? Dir­ba­me po 10–12 va­lan­dų per die­ną. Tu­ris­ tau­ja­me tik Lie­tu­vo­je, už­sie­ny­ je su žmo­na bu­vo­me tik per gast­ ro­les.

– Gir­dė­jo­me, kad mėgs­ta­te bu­riuo­ti...

– Ma­mos bro­lis, dė­dė Vy­tau­ tas Rich­te­ris, bu­riuo­ja la­bai se­ niai. Jo dė­ka ket­ve­rių me­tų įli­pau į jach­tą. Pa­ke­rė­jo, ta­čiau vė­liau už­mir­šau. Dė­dė pa­si­sta­tė lai­vą ir vėl grį­žo tas jaus­mas. Net pra­ dė­jau ryš­kiai sap­nuo­ti, kad pa­ts iš­plau­kiu iš uos­to, švar­tuo­juo­si prie kran­ti­nės. At­si­ve­žiau ma­žu­ tę len­kiš­ką jach­tą, o po po­ros me­ tų nu­spren­dė­me skir­ti lais­va­lai­kį tu­ris­ti­niam, ne spor­ti­niam bu­ ria­vi­mui ir įsi­gi­jo­me ame­ri­kie­tiš­ ką „McGre­gor 26“ – lė­tes­nę, di­ des­nę, su vir­tu­vė­le.

– Tie­sa, kad jūs sa­vo ran­ko­mis pa­sta­tė­te na­mą?

– Kiek­vie­nas vy­ras, ku­ris tu­ri na­mą, ga­li taip teig­ti. (Juo­kia­si.)

Pra­dė­jau sta­ty­ti dar prieš 10 me­ tų. Na­mo kar­ka­są sta­čiau, bu­vau mū­ri­nin­ko pa­gal­bi­nin­ku, mai­šiau skie­di­nį, pa­ts už­den­giau me­di­nį sto­gą. Su Ano­li­ta kar­tu plu­šo­me, grin­dis dė­jo­me, sie­nas da­žė­me.

Gy­ve­na­me Kau­ne, se­ne­lių, tė­vų že­mė­je. Čia na­mą ir pa­si­sta­tė­me.

Dar no­ri­me pir­te­lės.

– Kal­bant apie jach­tas jū­sų akys spin­di. Ar ji nė­ra žmo­ nos kon­ku­ren­tė?

– Tam tikru lai­ko­tar­piu bu­vo.

Pir­kau lai­vą, no­rė­jau to­bu­lin­ti, nag­ri­nė­ti. Die­vas duo­da už­tai­są, ta­čiau pa­čiam lei­džia vis­ką su­ pras­ti ir pa­si­rink­ti.

– Tie­sa, kad su žmo­na kal­ba­te apie dar vie­ną sū­nų?

– O čia ga­li­me dis­ku­tuo­ti pla­čiai.

Vai­kus rei­kia au­gin­ti, jais rū­pin­ tis, o šia­me dar­be aš be­vil­tiš­kai at­si­lie­ku nuo žmo­nos. Ji na­muo­ se lai­ko tris kam­pus.

– Be­je, ar žmo­na Ano­li­ta jums ka­da nors gro­jo jach­to­je smui­ ku? Tai – taip ro­man­tiš­ka.

– Oi, dar­bą su poil­siu... Ją iš­se­ ki­na smui­ka­vi­mas, ma­ne – di­ri­ ga­vi­mas. Jach­to­je no­ri­me tik il­ sė­tis.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį drau­gai, pa­žįs­ ta­mi ga­li jus su­vi­lio­ti sa­vo keis­tais pa­siū­ly­mais. Ar­ba tie­siog jūs sa­vo ini­cia­ty­va su ne­pa­žįs­ta­ma kom­pa­ni­ja lei­si­tės į eks­kur­si­ją, da­ ly­vau­si­te pri­sta­ty­me, kon­fe­ren­ci­ jo­je ir ten įsi­lie­si­te į įdo­mių žmo­nių bū­rį, už­meg­si­te pa­žin­čių. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je pra­var­tu už­baig­ti su­pla­nuo­tus dar­bus, o nuo tre­čia­ die­nio jau ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie ki­to­kius už­mo­jus. Vis dėl­to ven­ ki­te ri­zi­kos, azar­ti­nių lo­ši­mų, nes sau­gūs ne­bū­si­te. Ga­li­te ir su­si­rgti, ir su­si­žeis­ti, ir pa­tir­ti ne­ri­mo dėl vai­kų bei san­tau­pų.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ti­kė­ti­na iš­lai­da­vi­mo ar­ba tvar­ky­mo­ si ma­ni­ja. Jums no­rė­sis at­si­kra­ty­ti se­no ba­las­to ar­ba ruoš­tis at­si­nau­ ji­nti – pra­de­dant dra­bu­žiais, šu­ kuo­se­na, bai­giant da­ly­ki­ne veik­ la, gy­ve­ni­mo bū­du ar vie­ta. Jei­gu į ge­ne­ra­li­nį na­mų tvar­ky­mą įtrauk­ si­te ir šei­mos na­rius, vis­kas pa­vyks sma­giau ir grei­čiau. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li tek­ti vyk­ti į ko­man­di­ruo­ tę ar­ba priim­ti spe­cia­lis­tus iš už­ sie­nio. Į pe­rio­do pa­bai­gą bū­ki­te at­ sar­ges­ni, nes išaugs ava­ri­jų, gais­rų, trau­mų grės­mė.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pe­rio­do pra­džio­je su­stip­rės ge­ros par­tne­rys­tės, da­li­ji­ mo­si min­ti­mis ir jaus­mais po­rei­ kis. Jei rei­kia ką nors iš­siaiš­kin­ti su ant­rą­ja pu­se, tur­būt ne­be­del­si­te.

Kal­bėsite apie eg­zo­tiš­ką ke­lio­nę, atei­ties pla­nus. Nuo pir­ma­die­nio per po­rą die­nų pra­var­tu su­tvar­ ky­ti pra­dė­tus ir ne­baig­tus fi­nan­ si­nius rei­ka­lus, do­ku­men­tus, su­ si­mo­kė­ti mo­kes­čius. Tre­čia­die­nis at­neš nau­jų rū­pes­čių ir in­ten­ci­jų.

No­rė­sis nau­jo­vių, kils ri­zi­kin­gų su­ma­ny­mų. Nes­ku­bė­ki­te jų tuoj pat im­tis, nes ak­lai grie­bę­si ini­ cia­ty­vos ga­li­te nu­deg­ti. At­sar­giai ke­ly­je.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­si­ te no­ro pa­dir­bė­ti, tad pra­ var­tu au­ko­ti da­lį sa­vait­ga­lio ir už­ baig­ti sku­bius dar­bus, tal­kin­ti šei­mos na­riams. Re­gis, jū­sų pi­ni­ gi­nė ga­li stip­riai su­plo­nė­ti dėl no­ ro at­nau­jin­ti na­mų apy­vo­kos reik­ me­nis, gar­de­ro­bą, kos­me­ti­ką. Nuo pir­ma­die­nio nu­ma­to­ma ne­ma­žai san­ty­kių aiš­ki­ni­mo­si su gy­ve­ni­mo ar vers­lo par­tne­riais, kon­ku­ren­tais.

Dėl fi­nan­si­nių, tur­ti­nių pe­ri­pe­ti­jų ga­li­mi gin­čai ar­ba ra­šy­ti­niai įsi­pa­ rei­go­ji­mai. Ti­kė­ti­nos iš­lai­dos, su­ si­ju­sios su ke­lio­ne.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džio­je do­mins įvai­rūs lais­va­lai­kio už­siė­ mi­mai ir bū­si­te nu­si­tei­kę dau­giau dė­me­sio skir­ti vai­kams. Su sa­vo at­ ža­lo­mis vaikš­ti­nė­si­te po par­duo­tu­ ves ar­ba ei­si­te į ki­ną, teat­rą. Gal­būt dėl to pri­stigs dė­me­sio ant­ra­jai pu­ sei ir su­lauk­si­te keis­tos reak­ci­jos.

Sau­go­ki­tės afe­ris­tų ir kon­tak­tų su ser­gan­čiai­siais už­kre­čia­mo­siomis in­fek­ci­nė­mis li­go­mis. Ki­tą sa­vai­ tę iki tre­čia­die­nio tik­tų už­baig­ti se­nus dar­bus. Ven­ki­te ap­lai­du­mo, ne­są­ži­nin­gu­mo. Pe­rio­do pa­bai­go­je ga­li paašt­rė­ti konf­lik­tai su prieš jus nu­si­tei­ku­siais žmo­nė­mis.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džia ne­nu­vils, jei su­ge­bė­si­te ap­si­sau­go­ti nuo in­fek­ci­jų, ap­si­nuo­di­ji­mo. Ga­ li bū­ti, kad su­lauk­si­te sve­čių ar pa­ tys kur nors lan­ky­si­tės, vai­šin­si­ tės. Vien iš man­da­gu­mo ne­vers­ki­te sa­vęs val­gy­ti abe­jo­ti­nos ko­ky­bės mais­to, var­to­ti svai­ga­lų. Nuo pa­ na­šių ri­zi­kin­gų da­ly­kų pa­sau­go­ki­ te ir vai­kus. Ki­ta sa­vai­tė pra­si­dės su kū­ry­bi­niu po­lė­kiu, mei­lės sva­jo­nė­ mis, o gal ir kai ku­rių vil­čių iš­si­pil­ dy­mu, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio jau teks pa­si­ner­ti į var­gi­na­mus dar­bus ar­ba rim­tai gy­dy­tis, tir­tis svei­ka­tą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je su­si­tik­ si­te su žmo­nė­mis, ku­rių il­gi­tės, ku­rių nuo­mo­ne ir kom­ pe­ten­ci­ja pa­si­ti­ki­te. Nu­ma­to­ma įdo­mių po­kal­bių, dė­me­sio ver­tos in­for­ma­ci­jos. Ro­man­tiš­kų iliu­zi­jų ga­li gim­ti dėl ža­vaus flir­to. Ti­kė­ ti­nas me­ni­nis įkvė­pi­mas. Ki­tą sa­ vai­tę bū­si­te šei­my­niš­ki, my­lin­tys, ta­čiau ap­link jus ga­li su­kio­tis ne­ są­ži­nin­gi as­me­nys, su­kčiai. Ver­ čiau su­si­lai­ky­ki­te nuo azar­ti­nių žai­di­mų ir leng­va­bū­diš­kų mei­lės int­ri­gų. Pa­sau­go­ki­te nuo pa­vo­jų vai­kus. Pa­ti pe­rio­do pa­bai­ga ne­ pa­lan­ki svei­ka­tai. Ga­li­mos ir ga­ my­bi­nės trau­mos.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je do­mins įvai­rios pre­kės ir pa­slau­gos, tad tur­būt pirk­si­te ar pre­kiau­si­te, ieš­ko­si­te in­for­ma­ci­jos apie ko­ky­bę, kai­nas ar­ba rek­la­muo­si­tės. Bū­tų ge­ riau, jei na­muo­se veng­tu­mė­te svai­ gin­tis al­ko­ho­liu. Atk­reip­ki­te dė­me­sį į van­den­tie­kio ir du­jų įran­gos būk­ lę. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­čia­die­nio pra­ var­tu at­sa­ky­ti į se­nus pa­klau­si­mus, neat­sa­ky­tus laiš­kus, už­baig­ti pra­ dė­tus straips­nius ir kt. Gau­tą in­ for­ma­ci­ją de­rė­tų blai­viai įver­tin­ti ir at­skir­ti nuo gan­dų. Į pe­rio­do pa­ bai­gą augs trau­mų grės­mė.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te ne­blo­gai nu­si­tei­kę ir jaus­min­ges­ni nei pa­pras­tai. No­riai dis­ku­tuo­si­te, fi­lo­so­fuo­si­te, do­mė­si­tės ži­niask­ lai­dos pra­ne­ši­mais, po­li­ti­ka. Tur­ būt ne­blo­gai pa­si­seks, jei­gu lai­ky­ si­te eg­za­mi­ną, ra­šy­si­te straips­nį, sių­si­te CV. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je de­rė­tų už­baig­ti nea­ti­dė­lio­ti­nus nuo­sa­vy­bės, ko­mer­ci­nius rei­ka­ lus, pa­si­ra­šy­ti su­tar­tą vers­lo san­ do­rį ar pan. Nuo tre­čia­die­nio kils nau­jų sti­mu­lų, bet kai ku­rie iš jų dvelks ri­zi­ka, bū­si­mais konf­lik­tais.

Re­gis, jūs ka­rin­gai gin­si­te sa­vo tie­ są ar nuo­mo­nę.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį jus trauk­te trauks svai­ga­lai ar ki­to­kie svai­gi­ni­ mo­si bū­dai, do­mins fi­lo­so­fi­ja. Ga­li­ te pri­si­pirk­ti to­kio po­bū­džio pre­kių, pri­si­siųs­ti iš in­ter­ne­to li­te­ra­tū­ros, fil­mų. Pa­si­sau­go­ki­te su­kčių ir pa­tys ne­suk­čiau­ki­te. Ki­tos sa­vai­tės pra­ džia ža­dins sen­ti­men­ta­lias emo­ci­ jas, no­rą iš­reikš­ti kū­ry­bi­nį po­ten­ cia­lą. Nuo tre­čia­die­nio jū­sų gal­va jau bus ku­pi­na min­čių apie tur­ti­ nius klau­si­mus, pi­ni­gi­nes pro­ble­ mas. Vers­le ga­li­mi mo­kes­čių ins­ pek­to­rių pa­tik­ri­ni­mai. Į abe­jo­ti­nas afe­ras ver­čiau ne­si­vel­ki­te. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te la­bai per­ mai­nin­gi ir skir­tin­giems žmo­nėms da­ry­si­te vis ki­to­kį įspū­ dį. Vie­ni ga­lės pri­siek­ti, kad jūs la­ bai ko­mu­ni­ka­bi­lūs, pi­lie­tiš­ki, ra­cio­ na­lūs, o ki­ti – vi­siš­kai at­virkš­čiai, t. y. ma­nys, kad esa­te at­si­sky­rė­ liai, ne­prak­tiš­ki sva­jo­to­jai, skra­jo­ jan­tys pa­de­be­siais, ne­pa­ti­ki­mi. Ne­ pikt­nau­džiau­ki­te svai­ga­lais. La­biau grės in­fek­ci­jos, ap­si­nuo­di­ji­mai. Šia pra­sme pa­vo­jin­ga ir ki­ta sa­vai­tė, nes jums stigs at­spa­ru­mo tiek fi­ ziš­kai, tiek psi­cho­lo­giš­kai. Leng­vai ga­li­te pa­si­duo­ti ne­ti­ku­sioms pa­ gun­doms ir dėl to nu­ken­tė­ti.

Si­do­ni­ja

28

šeštadienis, vasario 18, 2012

namai

Vie­ne­ti­niai: švies­tu­vai – ne ita­liš­ki ar skan­di­na­viš­ki, o vie­ti­niai, pa­ga­min­ti spe­cia­liai šiems na­mams.

Sa­vo na­muose – tarsi prie laivo štu Jei ne­nus­tygs­ti neišp­lau­kęs į jū­rą, ma­tyt, ne­nus­to­ji bu­riuo­ti net bū­da­mas sau­su­mo­je. Gal­būt to­dėl šiam sportui at­si­da­vu­sių žmo­nių na­mai ko­ne kiek­vie­no­je ker­tė­je pri­me­na pa­kel­tas bu­ res, vė­ją, vei­dą gai­ri­nan­čią sau­lę.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Švie­čian­tys me­no kū­ri­niai

„Tai bu­rės, ku­ri su­ply­šo vi­du­ry Ra­ mio­jo van­de­ny­no, da­lis. Mū­sų įgu­la ją pa­si­da­li­jo, ant skiau­čių vi­si pa­si­ ra­šė­me. Čia ir­gi bu­rė, pa­ti jos vir­ šū­nė! Da­bar ji – švies­tu­vo gaub­tas. Šis į ba­lio­ną pa­na­šus gu­mi­nis daik­ tas ka­bi­na­mas už lai­vo bor­to, iš jo ir­gi pa­da­rė­me lem­pą. Šį švies­tu­vą mums pa­ga­mi­no, ta­čiau ja­me ga­ li­ma at­pa­žin­ti jach­tos di­zai­no mo­ ty­vus“, – apie nau­jin­te­lai­čius sa­vo na­mus ne­sus­to­da­mi ga­lėtų pa­pa­sa­ ko­ti Rū­ta ir Do­mi­ny­kas Viz­ba­rai.

Maž­daug 100 kv. m plo­to bu­tą per du aukš­tus po­ra įsi­gi­jo prieš ge­rą pus­me­tį, tuo­met jis bu­vo tik su da­ li­ne ap­dai­la. Sva­jo­nes pa­vers­ti rea­ ly­be jau­nai šei­mai pa­dė­jo in­ter­je­ro di­zai­ne­rė En­ri­ka Riau­kai­tė, ori­gi­na­

lius švies­tu­vus kū­rė Li­nas Ku­ta­vi­ čius, o pa­lu­bes ir ki­tas pa­kam­pes iš­ ta­pė dai­li­nin­kas Ar­tio­mas Be­go­tas.

Pla­čiau­siai iš­si­ke­ro­jęs iš dau­ gy­bės švie­čian­čių at­ša­kų su­kom­ po­nuo­tas švies­tu­vas – tar­si lai­vo štur­va­las oku­pa­vo be­to­ni­nes sve­ tai­nės lu­bas. Po juo sto­vin­tis tor­ še­ras – nuo­lan­kiai nu­len­kęs gal­vą lyg be­si­sklei­džian­tis žie­das.

Ką pri­me­na vir­tu­vės zo­no­je pa­ki­ bę me­džia­gi­niai gaub­tai – dar ne­ži­ no nė pa­tys šei­mi­nin­kai. O mie­ga­ mą­jį ap­švie­čian­tys „ak­me­nys“, kaip juo­kavo Viz­ba­rai, pa­na­šūs ne į ak­ me­nis, o į mo­te­riš­kus ap­va­lu­mus.

Pa­sak Viz­ba­rų, bu­vo spe­cia­liai lie­ja­mos plas­ti­ki­nių gaub­tų for­ mos, ka­la­mas me­ta­li­nis tor­še­ ro sto­vas, kas­kart vis ant ki­to­kio kar­ka­so gu­lė au­dek­las. Ori­gi­na­lių švies­tu­vų ap­sup­ty­je bal­dai, at­ro­ do, iš­nyks­ta.

Pa­ši­nai sie­ną puo­šia

Me­die­na – dar vie­na šei­mi­nin­kų aist­ra. Jų būs­te de­monst­ruo­ja­mos įvai­riau­sios me­die­nos panaudoji­ mo ga­li­my­bės ir gro­žis. Kur šiuo­ lai­ki­nia­me jau­nų žmo­nių na­muo­se pa­ma­ty­si sie­ną, iš­kal­tą me­di­nė­mis dai­ly­len­tė­mis? Ma­da iš­kal­ti vir­ tu­vę len­te­lė­mis bu­vo ga­ji so­viet­ me­čiu, to­kia ap­dai­la spė­jo ge­ro­ kai įgris­ti.

Ma­ža to, Viz­ba­rų vir­tu­vės sie­nų len­te­lės dar ir šiurkš­čios, pil­nos at­si­ki­šu­sių pa­ši­nų, sky­lė­tos dėl iš­ kri­tu­sių ša­kų. Dai­ly­len­tės – ne la­ kuo­tos, kaip bu­vo da­ro­ma ka­dai­se, bet nu­da­žy­tos švie­siais ma­ti­niais da­žais. D.Viz­ba­ro pa­ste­bė­ji­mu, už­ sie­ny­je, ypač Skan­di­na­vi­jo­je, gru­ bios dai­ly­len­tės da­bar la­bai ma­ din­gos.

Skan­di­na­vai šiuo­lai­ki­niame in­ ter­je­re nau­do­ja itin daug me­džio.

Šiurkš­čios dai­ly­len­tės, kaip pa­sa­ ko­jo vers­li­nin­kas, po­pu­lia­rios net vo­nios kam­ba­ry­je. „Mū­sų žmo­nės įsi­ti­ki­nę, kad jei in­ter­je­re pa­nau­do­si dai­ly­len­tes, jau­sie­si tar­si sau­no­je. Kai dai­ly­ len­tės nu­da­žo­mos, įspū­dis kaip­ mat pa­si­kei­čia“, – ne vie­ną sa­vo na­mų sve­čią įti­ki­no D.Viz­ba­ras.

Vy­ras su šyp­se­na pri­si­minė, kai bu­tą įren­gian­tys dar­bi­nin­kai dėl ne­tra­di­ci­nio už­sa­ko­vų sko­nio ir pa­gei­da­vi­mų bu­vo su­glu­mę. Štai kad ir me­di­nės grin­dys ant­ra­me aukš­te R.Viz­ba­rie­nės pa­gei­da­vi­ mu, bū­ti­nai tu­rė­jo bū­ti su tar­pe­ liais tarp len­tų, be jo­kio už­pil­do – kaip se­no­vė­je! Be to, na­tū­ra­lios ąžuo­lo ma­sy­vo len­tos pa­slėp­tos po sto­ro­ku sluoks­niu itin at­spa­ rių bal­tų da­žų. Tik mie­ga­ma­ja­ me ąžuo­linės grin­dys gro­ja vi­so­ mis na­to­mis – na­tū­ra­li me­die­na tie­siog la­biau ti­ko prie mie­ga­mo­ jo sti­liaus.

Sve­tai­nės zo­no­je ąžuo­li­nės grin­ dys dar ki­to­kios. Jų pa­vir­šius – ne­ ly­gus, vaikš­čio­jant ba­so­mis ga­li­ma jus­ti me­džio rie­vių grio­ve­lius, ša­ ko­tas vie­tas. Čia na­tū­ra­li me­die­na už­tep­ta spe­cia­lia aly­va, su pilkš­vu at­spal­viu.

„Sten­gė­mės iš­gau­ti iš jū­ros iš­ mes­tų me­di­nių pa­ga­liu­kų spal­vą“, – šyp­so­jo­si me­die­nai ir jū­rai nea­ be­jin­gas vers­li­nin­kas. Be to, šios grin­dys su­dė­tos raš­tu, va­di­na­mu pran­cū­ziš­ką­ja eg­lu­te. „Tik dėl gro­ žio“, – pa­tiks­li­no vy­ras.

Do­mi­ny­kas Viz­ba­ras:

Mū­sų žmo­nės įsi­ti­ ki­nę, kad jei in­ter­je­ re pa­nau­do­si dai­ly­ len­tes, jau­sie­si tar­si sau­no­je. Vis dėl­to jei dai­ly­len­tės nu­da­žo­ mos, įspū­dis kaip­ mat pa­si­kei­čia.

Ne­si­no­ri išei­ti iš tua­le­to

Vi­sa­pu­siš­kai šil­ta – tua­le­te ir vo­ nios kam­ba­ry­je, kur vy­rau­ja ne ke­ ra­mi­nės ply­te­lės, o me­dis. Vo­nios kam­ba­rys, kaip ir lai­vai, de­ko­ruo­ tas tik­me­džiu, at­spa­riu ne tik drėg­ mei, bet ir ug­niai. Dėl to ti­kmedžio me­die­na drą­siai nau­do­ta tiek grin­

Ki­toks: mie­ga­ma­sis pa­da­bin­tas gė­lių or­na­men­tais, o šiuo­lai­kiš­ku­mo

jam tei­kia ori­gi­na­lios lem­pos.

Originalu: vir­tu­vės ir val­go­mo­jo zo­ną ap­švie­čia neįp­ras­ti mai­še­liai, nu­

tį­sę iš me­di­nių lu­bų.

Štur­va­las: sve­tai­nė­je do­mi­nuo­ja pa­lu­bė­je įsi­tai­sęs mil­ži­niš­kas in­di­vi­dua­liai ga­min­tas švies­tu­vas.

29

šeštadienis, vasario 18, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

PASLAUGOS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt.

907385

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

904497

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt.

Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

urvalo

901053

Kitos

dims, tiek sie­noms, ant ku­rių tyš­ka van­dens purs­lai. Na­tū­ra­li me­džio spal­va, su­de­rin­ta su mo­ der­nia san­tech­ni­ka, vi­siš­kai ne­ dvel­kia kai­miš­ka tro­ba ar sau­na.

Sve­tai­nė­je šei­mi­nin­kai lu­bas pa­li­ko to­kias, ko­kias ra­do, – pli­ką be­to­ną, ku­rį vi­so la­bo nu­grun­ta­ vo. „Iš pra­džių no­rė­jo­si va­di­na­ mo­jo lof­to ti­po bu­to“, – pra­si­ta­rė vers­li­nin­kas. Šal­tu­mo su­tei­kian­ tis be­to­nas nė kiek ne­trik­do, nes jį at­sve­ria čia pat esan­ti jau­ki, šil­ ta, me­die­na de­ko­ruo­ta vir­tu­vė.

R.Viz­ba­rie­nei mie­las Pro­van­ so in­ter­je­ro sti­lius, to­dėl da­lis šiuo­lai­ki­nių bal­dų leng­vai dvel­ kia Pran­cū­zi­ja – me­die­na da­žy­ ta švie­siai, me­di­niai bal­dų pa­vir­ šiai sai­kin­gai de­ko­ruo­ti. Švie­sios grin­dys, vos žals­vos sie­nų dai­ly­len­tės, balkš­vi bal­dai vy­rau­ja ma­žo­sios Ele­nos kam­ba­ ry­je. Tie­sa, me­die­na den­gia tik da­lį sie­nos. Virš kar­ni­zo – pui­ ki vie­ta šmaikš­tiems dai­li­nin­ko A.Be­go­to pie­ši­niams, ku­rie lyg gė­lės pa­gy­vi­na kam­ba­rį. Na, o vie­ną pa­pil­do­mą na­mų gy­ven­to­ ją ir kar­tu sar­gą Bubokiuką dai­li­ nin­kas ap­gy­ven­di­no po laip­tais, Komanda: svajones paversti realybe Vizbarams padėjo interjero dizai­ nerė, šviestuvų kūrėjas ir dailininkas.

Tomo Raginos nuotr. prie pat lau­ko du­rų.

Šviesu: duk­re­lės Ele­nos kam­ba­rio me­di­nės sie­nos pa­puoš­tos ori­gi­na­

liais ko­rį pri­me­nan­čiais švies­tu­vais.

Šil­ta: drėg­mės ne­bi­jan­ti me­die­na už­val­dė vo­nios kam­ba­rį ir tua­le­tą.

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760891

ĮVAIRŪS Pamesta Pavogtą leidimą laikyti ir nešioti ginklą išduotą ANDŽEJ JARMALKOVIČ vardu laikyti negaliojančiu.

913651

Kita Bogumilai Kašetienei ir Ugnei Gumenajai! Š. m. vasario 27 d. 11 val. Rastinėnų k., Kalorijos 3-ioji g. 10, vyks sklypo, kad.

Nr. 4184/1107:0086, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784.

914032

Informuojame, kad 2012 m. vasario 28 d. 09.30 val. Tribonių k.v., Gerviškių sen., Švenčiaus k., Šalčininkų r. bus pažymimos pil. Jan Juchnevič Skl.Nr.115-4 ribos. Prašome sklypo naudotoją pil. N.Pusov (arba paveldėtojus) Kad.Nr.8550/0001:147 atvykti į sklypo vietą arba pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios. Kreiptis UAB „Geodezija ir topografija “, Kalvarijų g.125, 11 korp., 516 kab., Vilnius, el.p. mgeodezininkai@gmail.com, tel. 8 612 37 517.

914087

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

30

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Nau­jas vaiz­do kli­pas Me­tus gy­vuo­jan­ti vil­nie­čių elekt­ roa­kus­ti­nio ro­ko grupė „Last Coin“ sa­vo klau­sy­to­jams pri­sta­to nau­jau­siam grupės sing­lui „Wet Sep­tem­ber“ su­kurtą vaiz­do klipą.

Il­gai bran­din­ta, kant­riai aran­žuo­ ta ir pro­fe­sio­na­liai įra­šy­ta bei su­ ves­ta dai­na pa­ga­liau pa­ruoš­ta.

Ra­mi kūri­nio pra­džia be­si­klau­ santį po tru­putį įsuks į įvai­riau­ sių garsų ir sąskam­bių ver­petą. „Last Coin“ mu­zi­kan­tai, dar gro­jan­tys su Ais­te Smil­ge­vi­čiū­ te ir „Sky­le“, su „Am­ber­li­fe“, su D.Ra­zaus­ko gru­pe ir su „To­mas Lei­bu­ras Or­chest­ra“, pra­si­tarė, kad tai tik pir­ma­s mu­zi­kos mėgė­ jams siū­lo­mas kūri­nys iš jau įra­ šy­to de­biu­ti­nio, bet dar neiš­leis­ to grupės mi­nial­bu­mo.

Dai­nos vaiz­do kli­pas nu­fil­muo­ tas per vieną va­karą grupės stu­ di­jo­je Žvėry­ne. „Last Coin“ na­riai vien­bal­siai tei­gia, kad jei ne­būtų pa­dėję ge­ri drau­gai, pa­žįsta­mi ir

ki­ti po­zi­tyvūs žmonės, iš­ma­nan­ tys fo­tog­ra­fij­ os ir vaiz­do, gar­so bei ap­švie­ti­mo tech­ni­kos ypa­tu­mus, šis su­ma­ny­mas taip ir būtų likęs to­li­muo­se atei­ties pla­nuo­se.

2010 m. pa­bai­go­je su­si­būru­ si tri­julė „Last Cion“ (Jo­nas Kri­ vic­kas, Ma­rius Lei­bu­ras, Pau­lius Ru­kas) jau po po­ros mėne­sių su­ rengė pirmą dviejų da­lių kon­ certą. 2011 m. ru­denį, po ilgų re­ pe­ti­cijų, kruopš­čių sti­lis­ti­kos ir skam­be­sio paieškų grupė įrašė sep­ty­nias būsi­mo sa­vo mi­nial­ bu­mo kom­po­zi­ci­jas. „Last Coin“ re­per­tua­ras – tik ori­gi­na­lios, grupės mu­zi­kantų su­ kur­tos ir aran­žuo­tos dai­nos, ku­rių skam­be­sys ir nuo­tai­kos iš­sis­ki­ria įvai­ro­ve ir no­va­to­riš­ku­mu. Ar­ti­ miau­siu me­tu grupė pla­nuo­ja vi­ są dėmesį skir­ti kon­cer­ti­nei veik­ lai, nau­joms kom­po­zi­ci­joms kur­ti ir sa­vo mu­zi­kos sklai­dai kuo pla­ tes­nei au­di­to­ri­jai.

Kny­gos, pe­ rio­di­ka, filmų ir gar­si­nių knygų ko­lek­ ci­jos, spek­tak­ lių vaiz­do įra­ šai. Vi­su tuo Menų spaus­ tuvės in­fo­te­ ka ir „Vil­niaus die­na“ kiek­ vie­nam mies­ tie­čiui me­tus siū­lo nau­do­tis ne­mo­ka­mai.

VD inf.

Trau­ka: į in­fo­teką turėtų būti įdo­mu už­suk­ti re­ži­sie­riams, ak­to­riams, pje­sių ra­šy­to­jam

pa­na­šaus pro­fi­lio me­no žmonėms.

In­fo­te­kos ži­nių lo­by­nas – ne­mo­ka Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Britų ta­ry­bos ko­lek­ci­ja Me­ni­nin­kai: „Last Coin“ re­per­tua­ras – tik ori­gi­na­lios, grupės mu­

zi­kantų su­kur­tos ir aran­žuo­tos dai­nos.

Grupės ar­chy­vo nuo­tr.

Ateik su šiandienos „Vilniaus diena“ į infoteką kitą savaitę ir gauk metinį abonementą nemokamai.

Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.

Darbo laikas: Adresas: E. paštas: Telefonas:

antradieniais–penktadieniais 13–19 val.

Menų spaustuvė, Šiltadaržio skg. 6, Vilnius infoteka@menuspaustuve.lt (8 5) 204 0833

Metinis abonementas kainuoja 20 Lt. Su vienu kuponu – vienas nemokamas abonementas.

Pa­si­bai­gus ne­mo­ka­mam mu­ziejų su „Vil­niaus die­na“ lan­ky­mui tu­ ri­me jums naują pa­si­ūlymą. Su šio šeš­ta­die­nio dien­raš­čio nu­me­riu tu­ri­te ga­li­mybę ne­mo­ka­mai įsi­gy­ ti Menų spaus­tuvės in­fo­te­kos metų abo­ne­mentą. Te­rei­kia šiandienos numerį va­sa­rio 21–24 d. at­si­neš­ti į in­fo­teką ir už­si­re­gist­ruo­ti.

O da­bar apie tai, ką įdo­maus ga­li­ te ten ras­ti. 2009 m. ge­gužę ati­da­ ry­to­je in­fo­te­ko­je esan­čios med­žia­ gos pa­grindą su­da­ro Britų ta­ry­bos per­duo­ta ko­lek­ci­ja – pir­miau­sia, įvairūs šiuo­lai­ki­niai Jung­tinės Ka­ ra­lystės lei­di­niai: pe­rio­di­ka, ži­ny­ nai, šiuo­lai­kinė gro­žinė, menų ir kūry­bos in­dust­rijų bei va­dy­bos li­ te­ratū­ra, fil­mai, mu­zi­ka. Tai­gi li­te­ ratū­ra dau­giau­sia anglų kal­ba. „Ka­dan­gi tai yra pla­tesnės nei bib­lio­te­kos pa­slau­gos, pa­va­di­no­ me ją in­fo­te­ka“, – kodėl būtent taip va­di­na­ma Menų spaus­tuvė­je įsikū­ ru­si ži­nių tvir­tovė, aiš­ki­no in­fo­te­ kos va­dy­bi­ninkė Eglė Jo­vai­šaitė. Čia turėtų būti įdo­mu už­suk­ti re­ži­sie­riams, ak­to­riams, pje­sių ra­ šy­to­jams, teat­ro­lo­gams, šokė­jams ir ki­tiems pa­na­šaus pro­fi­lio me­no žmonėms, taip pat stu­den­tams. Nes in­fo­te­ko­je esan­ti li­te­ratū­ra la­biau spe­cia­li­zuo­ta sce­nos me­nams. „Tu­ri­me li­te­ratū­ros di­zai­no, ma­ dos, teat­ro, ki­no klau­si­mais. Mū­ sų Šiuo­lai­ki­nio šo­kio sky­rius vei­ kiau­siai yra did­žiau­sias mies­te, nes nie­kas ne­tu­ri tiek knygų“, – sa­ kė E.Jo­vai­šaitė. Šį sky­rių su­da­ro ne tik kny­gos, bet ir vaiz­do med­žia­ga.

O li­te­ratū­ros yra įvai­rio­mis kal­bo­ mis: prancūzų, is­panų, rusų, lie­tu­ vių, prie­šin­gai nei ki­tuo­se, ku­riuo­se li­te­ratū­ra dau­giau­sia anglų kal­ba.

Spek­tak­lių įra­šai

In­fo­te­kos li­te­ratū­ros fondą su­da­ro 6 tūkst. do­ku­mentų. „Kiek­vie­nas nu­si­ma­nan­tis su­pras, kad tai nė­ ra la­bai di­delė bib­lio­te­ka, bet li­te­ ratū­ra yra nau­ja, komp­lek­tuo­ta iš vi­so pa­sau­lio. Sten­giamės ne­dub­ liuo­ti kitų bib­lio­tekų fondų. Tam tikrą li­te­ratūrą ga­li­ma ras­ti tik pas mus“, – pa­sa­ko­jo in­fo­te­kos va­dy­ bi­ninkė.

Eglė Jo­vai­šaitė:

Nors ži­nios sun­kiai įkan­da­mos, jos su­tei­ kia laisvę. Ir aš la­bai lin­kiu vi­siems to­mis ži­nio­mis nau­do­tis.

Uni­ka­lia pa­šne­kovė pa­va­di­no Teat­ro sky­riaus li­te­ratūrą. Pa­sak jos, in­fo­te­ka tu­ri gausų pa­čių nau­ jau­sių teo­ri­nių teat­ro­lo­gi­jos kny­ gų fondą, taip pat pje­sių ir ki­tiems sce­nos me­nams skirtų knygų. „Kad ir kaip būtų, Menų spaus­ tuvė yra menų in­ku­ba­to­rius, in­fo­ te­ka at­si­lie­pia į tuos klau­si­mus. Čia su­si­jun­gia ži­nios, me­nas, kultū­ra, kūry­ba, ir šiais klau­si­mais li­te­ratū­ ros ga­li­ma ieš­ko­ti pas mus“, – tei­ gė E.Jo­vai­šaitė. Čia ra­si­te ir spek­tak­lių įrašų: Os­ ka­ro Kor­šu­no­vo, Ei­mun­to Nek­ro­ šiaus, Ri­mo Tu­mi­no, ke­letą Jau­ ni­mo teat­ro, už­sie­nio teat­ro įrašų.

Tie­sa, ar­chy­vi­nių įrašų in­fo­te­ko­je nėra, tik nau­jau­si spek­tak­liai.

Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir li­te­ratū­ros.

Bri­tai in­fo­te­kai yra pa­do­va­noję ir gro­žinės li­te­ratū­ros fondą, jį dau­ giau­sia su­da­ro šiuo­lai­kinė li­te­ratū­ra. „Tu­ri­me li­te­ratū­ros kultū­ros

va­dy­bos ir rek­la­mos klau­si­mais.

Tai ga­li būti įdo­mu, nes to­kios li­ te­ratū­ros ki­to­se bib­lio­te­ko­se yra ma­žai“, – išs­kir­ti­nu­mus var­di­jo va­dy­bi­ninkė.

Pe­rio­di­ka ir do­ku­men­ti­ka

Už­sa­kinė­ja­ma in­fo­te­ko­je ir pe­rio­ di­ka: šo­kio žur­na­lai „Dan­ceEu­ro­ pe“ ir „Dan­ce­World“, po­pu­lia­rus tarp stu­dentų ar­chi­tektū­ros ir di­ zai­no žur­na­las „E-vo­lo“, taip pat „Icon“, „World­Pa­per“, po­li­ti­kos žur­na­las „Pros­pect“. Kam įdo­mu, ga­li ras­ti žur­na­lo „Gran­ta“ nu­me­ rių. Ja­me spaus­di­na­mi nau­jau­si britų ir kitų už­sie­nio ša­lių au­to­rių kūri­niai. „Kol kas esa­me nu­traukę jo pre­nu­me­ratą, bet ga­li­te ras­ti se­nes­ nių nu­me­rių. Tik­rai įdo­mus žur­na­ las. Jis spe­cia­li­zuo­ja­mas pa­gal tam tik­ras te­mas ir kas mėnesį išei­na su pa­čiais įdo­miau­siais dar­bais“, – sa­ kė pa­šne­kovė.

In­fo­te­ko­je nau­dos būtų anglų kal­bos spe­cia­lis­tams. Čia yra žo­ dynų, med­žia­gos li­te­ratū­ros teo­ ri­jos, is­to­ri­jos klau­si­mais, taip pat kultū­ri­nių planų, pro­jektų, CV, vers­lo ir ki­to­kių laiškų ra­šy­mo do­ ku­mentų. Ta­čiau mo­ko­mo­sios li­ te­ratū­ros – kaip pra­tybų kny­gos ir pan. – tektų ieš­ko­ti ki­tur. No­rin­ tiems mo­ky­tis anglų kal­bos – gar­ si­nių knygų įra­šai.

In­fo­te­ko­je taip pat yra ki­no fil­ mų. Dau­giau­sia anglų ir ame­ri­ kie­čių, bet ra­si­te ir Erns­to Ing­ma­ ro Berg­ma­no, Ni­ki­tos Mi­chal­ko­vo, And­re­jaus A.Tar­kovs­kio, kitų ša­lių re­ži­sie­rių filmų, ke­letą lie­tu­viškų.

Yra ir do­ku­men­ti­nių – apie gamtą, kultūrą, taip pat po­li­tikų, kitų žy­ mių žmo­nių kalbų. Kaip aiš­ki­no pa­ šne­kovė, do­ku­men­ti­niai fil­mai yra dau­giau­sia apie Did­žiąją Bri­ta­niją.

Be­si­do­min­tys šia ša­li­mi ir ke­ lionė­mis galės pa­skai­ty­ti And­

31

ŠeštADIENIS, vasario 18, 2012

menas ir pramogos

32p.

Vienos operos pokylyje persipynė kultūra ir žavesys.

Mis­ti­kos ir ro­man­ti­kos kok­tei­lis Jau šian­dien 18 val. Vil­niaus Šv. Jo­ nų baž­ny­čio­je skambės įspūdin­ga ir mūsų ša­ly­je dar ne­girdė­ta gar­ saus šiuo­lai­ki­nio olandų kom­po­ zi­to­riaus Ja­co­bo de Haa­no sim­ fo­ni­ja „Uri­ze­no kny­ga“ so­lis­tui, skai­to­vui, miš­riam cho­rui ir pu­ čiamųjų or­kest­rui.

ms, teat­ro­lo­gams, šokė­jams ir ki­tiems In­fo­te­kos nuo­tr.

a­mai riaus Už­kal­nio knygų. O mėgstan­ tys ga­min­ti maistą ne­liks abe­jin­gi re­ceptų kny­goms.

Su­si­ti­ki­mai prie ar­ba­tos

Vil­niaus šir­dy­je, kaip teigė E.Jo­ vai­šaitė, įsikū­ru­sio­je in­fo­te­ko­ je taip pat vyks­ta įvai­rių ren­gi­nių. Šiuo me­tu kiek­vieną ket­vir­ta­dienį 18 val. in­fo­te­ko­je ren­gia­mi su­si­ti­ki­ mai prie ar­ba­tos. Kvie­čia­mi sve­čiai – ak­to­riai, re­ži­sie­riai, sce­nog­ra­fai, šokė­jai, ki­ti me­no žmonės. Koks žmo­gus sve­čiuo­sis, ga­li­ma su­ži­no­ti Menų spaus­tuvės in­ter­ne­to pus­la­ py­je, o in­fo­te­kos skai­ty­to­jai as­me­ niš­kai gau­na pra­ne­ši­mus. „Į šiuos su­si­ti­ki­mus žmonės ren­ ka­si la­bai no­riai, ir tai la­bai džiu­ gu“, – sakė in­fo­te­kos va­dy­bi­ninkė E.Jo­vai­šaitė. Ket­vir­ta­die­nio su­si­ti­ ki­muo­se jau viešė­jo Eglė Špo­kaitė, Eglė Gabrė­naitė, Vla­das Bag­do­nas, Ma­rius Ivaš­ke­vi­čius, Vi­das Ba­rei­ kis ir ki­ti.

In­fo­te­ka dir­ba antradieniais– penktadieniais nuo 13 iki 19 val. Ji tu­ri elekt­ro­ninį ka­ta­logą, prie ku­rio ga­li pri­si­jung­ti vi­si no­rin­tys.

Už­s i­re­g ist­ravę in­fo­te­ko­je čia esan­čią med­žiagą ga­li ne­štis na­ mo: ji iš­duo­da­ma dviem sa­vaitėms su ga­li­my­be pra­tęsti ter­miną. Bet dirb­ti, skai­ty­ti, nau­do­tis in­ter­ ne­tu ar net žiūrė­ti vaiz­do įra­šus ga­li­ma ir pa­čio­je in­fo­te­ko­je, ku­ ri, pa­sak va­dy­bi­ninkės, pui­kiai įreng­ta. „Sten­giamės būti vi­sa­pu­siš­kai nau­din­gi, – kalbė­da­ma apie dar­ bo laiką, tu­rimą li­te­ratūrą, sakė E.Jo­vai­šaitė ir kvies­da­ma už­suk­ti pri­dūrė: – pa­pras­tai, ypač moks­ lei­viams, sa­kau, kad nors ži­nios sun­kiai įkan­da­mos, kar­tais jų ne­ si­no­ri kal­ti, bet jos su­tei­kia laisvę.

Ir aš la­bai lin­kiu vi­siems to­mis ži­ nio­mis nau­do­tis.“

Kūrinį at­liks Lie­tu­vos na­cio­na­ linės kultū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­reatė As­ta Krikš­čiū­naitė (sop­ ra­nas), Vil­niaus uni­ver­si­te­to cho­ ras „Pro mu­si­ca“ (me­no va­dovė Ra­sa Gel­go­tienė) ir vals­ty­bi­nis pu­čiamųjų inst­ru­mentų or­kest­ras „Tri­mi­tas“ (me­no va­do­vas Al­gir­ das Bud­rys).

Poe­mos tekstą anglų kal­ba skai­ tys Ma­ri­jus Žie­das. Di­ri­guos gar­sus maest­ro iš Olan­di­jos Ber­tas Lan­ ge­le­ris. Kon­certą ves mu­zi­ko­lo­ gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis. Kon­cer­te taip pat pirmą kartą mūsų ša­ly­je bus at­lik­tas ki­to šiuo­lai­ki­nio olan­ dų kom­po­zi­to­riaus Han­so van der Hei­de kūri­nys „Kvai­lio ke­lionė“, pa­sa­ko­jan­tis apie Ta­ro kor­tas. Lie­ tu­vos pub­liką sa­vo da­ly­va­vi­mu pa­ gerbs abu šių kūri­nių au­to­riai. „Ne­d aug sim­fo­n ijų, ku­r io­se cho­ras da­ly­vau­ja kaip at­s ki­ras at­likė­jas, todėl mūsų cho­rui at­ lik­ti šiuo­lai­kinę sim­fo­niją – tai nau­jas po­ty­ris, nau­jos mu­zi­kos erdvės“, – sakė cho­ro „Pro mu­ si­ca“ me­no va­dovė ir vy­riau­sio­ji di­ri­gentė R.Gel­go­tienė.

Pa­sak chor­vedės, J.de Haa­no sim­fo­ni­jo­je gir­di­mos mu­zi­kinės in­to­na­ci­jos per­smelk­tos da­bar­ti­ nei epo­chai būdin­gais vaiz­di­niais, o fi­lo­so­finės idė­jos dėl pa­grin­di­nių re­li­gijų bend­rystės kaip nie­kad ak­ tua­lios mūsų die­no­mis.

Anot maest­ro B.Lan­ge­l e­r io, to­kios sim­fo­ni­jos Lie­tu­vos klau­

Bal­sai: „Uri­ze­no knygą“ su ko­le­go­mis at­liks Vil­niaus uni­ver­si­te­to cho­ras „Pro mu­si­ca“.

sy­to­jai dar ne­girdė­jo. Sim­fo­ni­ jo­je, be ori­gi­na­lių, pa­nau­do­tos ir Je­ru­zalė­je, šven­ta­ja­me mies­ te, girdė­tos me­lo­di­jos ir ki­ti re­ li­ginės eksp­re­si­jos ku­pi­ni gar­so ko­lia­žai. Pub­li­kos dėmesį pri­ kaus­to ir šios sim­fo­ni­jos ne­ti­ piš­ku­mas – įspūdžiui su­stip­rin­ti nau­do­ja­mas elekt­ro­ni­nių efektų gar­so ta­ke­lis ir skai­to­vo jaut­riai per­tei­kia­mas teks­tas.

Sim­fo­ni­ja „Uri­ze­no kny­ga“ – tai la­bai ro­man­tiš­kas, gra­žiai skam­ ban­tis kūri­nys apie mis­tinę būty­ bę Uri­zeną, su­kūrusį pa­sau­lio vi­ ziją ir ne­sėkmin­gai pri­sta­čiusį ją Am­ži­nie­siems, o, šiems ją at­me­ tus, už­sisk­len­dusį sa­vo abst­rak­ čia­me pa­sau­ly­je. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je au­gant domė­ji­mui­si mis­ti­niais da­ly­kais,

Cho­ro „Pro mu­si­ca“ ar­chy­vo nuo­tr.

maest­ro B.Lan­ge­le­ris nea­be­jo­ ja, kad sim­fo­ni­ja „Uri­ze­no kny­ga“ klau­sy­to­jams pa­liks puikų įspūdį.

Kūri­nys ins­pi­ruo­tas to pa­ties pa­ va­di­ni­mo mis­tinės poe­mos, ku­rią 1794 m. pa­rašė britų poe­tas, dai­ li­nin­kas, spi­ri­tua­lis­tas, re­li­gi­nis aiš­kia­re­gys ir fi­lo­so­fas Wil­lia­mas Bla­ke’as. „Uri­ze­no kny­ga“ kiek pa­na­ši į Se­no­jo Tes­ta­men­to ant­rąją knygą, ku­rios tu­ri­nys su­da­ro krikš­čio­nių, žydų ir is­la­mo tikė­ji­mų pa­grindą.

W.Bla­ke’as laikė­si prin­ci­po, kad vi­sos re­li­gi­jos iš tiesų yra vie­na, o die­vybės gy­ve­na žmonė­se.

Sim­fo­ni­jos au­to­rius J.de Haa­ nas, Leu­var­de­no mies­to Vals­ty­ binės mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­ so­rius, yra di­de­lis lie­tu­vių folk­lo­ro gerbė­jas.

Vie­nas jo kūri­nių, ku­rio pa­va­di­ ni­mas „Lie­tu­vos šir­dis“, pa­ra­šy­ tas re­mian­tis pen­kio­mis aukš­tai­ tiš­ko­mis me­lo­di­jo­mis.

H.van der Hei­de kūri­ny­je „Kvai­ lio ke­lionė“ im­po­nuo­jan­čia mu­zi­ ki­ne kal­ba vaiz­duo­ja­ma nuo­ty­ kių ku­pi­na pa­grin­di­nio Ta­ro kortų he­ro­jaus Kvai­lio ke­lionė per aš­tuo­ nias kor­tas (Bur­ti­nin­kas, Aukš­ čiau­sia­sis dva­si­nin­kas, Im­pe­ra­ torė, Im­pe­ra­to­rius, Vy­riau­sia­sis žy­nys, Meilė, Ve­ži­mas, Jėga). Šis kūri­nys – tai lyg žmo­gaus ke­lionės per gy­ve­nimą me­ta­fo­ra, per­tei­kia­ma Did­žio­jo Ar­ka­no kor­ tų mįslėmis. Ne­se­niai vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Tai­va­ ne šis kūri­nys bu­vo iš­rink­tas ge­ riau­siu.

VD inf.

Ber­ly­ne – lie­tu­viš­kas prie­sko­nis Va­k ar 62-aja­m e tarp­t au­t i­n ia­ me Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je vy­ ko lie­tu­vių me­ni­nin­ko Dei­man­ to Nar­ke­vi­čiaus vai­dy­bi­nio fil­ mo „Draud­žia­mi jaus­mai“ prem­ je­ra. Tai vie­nin­te­lis lie­tu­viš­kas fil­mas, šie­met pa­tekęs į „Ber­ly­ nalę“, jis ro­do­mas „Fo­rum Ex­pan­ ded“ pro­gra­mo­je.

„Draud­žia­mi jaus­mai“ šie­met jau da­ly­va­vo Tarp­tau­ti­nia­me Ro­ter­ da­mo ki­no fes­ti­va­ly­je ir rungė­si dėl pa­grin­di­nio „Tig­ro“ ap­do­va­no­ji­mo trum­pa­met­ra­žių filmų ka­te­go­ri­jo­ je. D.Nar­ke­vi­čiaus fil­mu jau yra su­ si­domė­ju­si ir vie­na stam­bi Ho­li­vu­ do filmų pla­ti­ni­mo bend­rovė, kaip skel­bia­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

Ber­ly­ne šiuo me­tu vie­šin­tis ir prem­je­ro­je da­ly­vavęs re­ži­sie­rius, pa­klaus­tas, kas lėmė tarp­tau­tinį fil­mo pri­pa­ži­nimą, sakė, kad jis tie­siog pa­vy­ko. „Pa­vy­ko vis­kas – nuo idė­jos iki jos rea­li­za­vi­mo. Ku­riant filmą vi­ si dir­bo su en­tu­ziaz­mu, ko­mandą pa­vy­ko įkvėpti dar­bui, ku­ris ne­ bu­vo tra­di­ci­nis. Vi­siems da­ly­va­ vu­siems kūry­bos pro­ce­se su­tei­kiau daug erdvės eks­pe­ri­men­tuo­ti, ir tai pa­si­tei­si­no“, – sakė me­ni­nin­kas. „Draud­žia­mi jaus­mai“ pa­sa­ ko­ja apie 1970-ųjų so­vie­tinę Lie­ tuvą, kai in­di­vi­dua­lios žmo­gaus

Istorija: „Draud­žia­mi jaus­mai“ pa­sa­ko­ja apie 1970-ųjų so­vie­tinę Lie­tuvą, kai in­di­vi­dua­lios žmo­gaus lais-

vės bu­vo re­gu­liuo­ja­mos, au­ko­ja­mos ko­lek­ty­vo in­te­re­sams.

laisvės bu­vo re­gu­liuo­ja­mos, au­ ko­ja­mos ko­lek­ty­vo in­te­re­sams.

Tai lai­ko­tar­pis, ku­ria­me ypač ne­ saugūs jautė­si in­di­vi­dua­liai ku­ rian­tys me­ni­nin­kai. Ab­sur­du būtų ga­li­ma lai­ky­ti šio fil­mo mo­to – po­ pu­liarų so­vietų lai­ko­tar­pio po­sakį, ku­riuo api­būdi­na­mas to me­to tei­ si­nis ni­hi­liz­mas: „Duo­ki­te mums žmogų, o įsta­tymą, kad jį pa­so­ din­tu­me, mes su­ra­si­me.“ „Ma­kab­riš­kos sis­te­mos že­miau­ sio­je pa­ko­po­je bu­vo nu­si­kal­ti­mai sek­sua­li­niu pa­grin­du. Taip pat tai

bu­vo veiks­min­giau­sias būdas ką nors disk­re­di­tuo­ti, su­men­kin­ti ne­pri­ta­pu­sio žmo­gaus au­to­ri­tetą.

Ypač tam ti­ko so­vietų Baud­žia­

Dei­man­tas Nar­ke­vi­čius:

Ku­riant filmą vi­si dir­bo su en­tu­ziaz­mu, ko­mandą pa­vy­ko įkvėpti dar­bui, ku­ris ne­bu­vo tra­di­ci­nis.

Kad­ras iš fil­mo

mo­jo ko­dek­so 122 straips­nis, ku­ ris baudė už ho­mo­sek­sua­lius vyrų san­ty­kius. Mo­te­ris Baud­žia­ma­sis ko­dek­sas ap­lenkė“, – sakė fil­mo „Draud­žia­mi jaus­mai“ re­ži­sie­rius D.Nar­ke­vi­čius.

Fil­me „Draud­žia­mi jaus­mai“ vai­di­na Va­len­ti­nas Kru­li­kovs­kis, Alek­sas Ka­za­na­vi­čius, Mi­ka­lo­jus Ur­bo­nas, Vy­tau­tas Ka­niu­šo­nis, Eglė Driu­kaitė, Arū­nas Smai­lys, Ma­rius Rep­šys ir kt. Fil­mo ope­ra­ to­rius – Aud­rius Ke­me­žys.

VD inf.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vis šiltesni orai. Šiandien turėtų pasnigti tik vietomis. Temperatūra, dieną bus 1–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį prognozuojami dar šiltesni orai: naktį didžiuosiuose miestuose bus nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio, o dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Šiandien, vasario 18 d.

–4

0

Telšiai

–4

Šiauliai

Klaipėda

–5

Panevėžys

–6

Utena

–4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.35 17.31 9.56 5.29 13.40

49-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 317 dienų.

Saulė Vandenio ženkle.

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +15 Keiptaunas +26 Kopenhaga +3

Londonas +11 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –11 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +4

orai vilniuje Šiandien

Praha +5 Ryga –5 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –5 Tel Avivas +12 Tokijas +4 Varšuva 0

–5

–7

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

3–6 m/s

Šal­čiai pa­sie­kė Af­ri­ką

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–8

–5

–7

–9

4

–5

–3

–4

–5

7

sekmadienį

pirmadienį

–4

–3

–5

–8

6

–5

–2

–3

–3

6

Se­no­kai re­gė­ti šių me­tų šal­čiai pa­sie­kė Af­ri­ką. Snie­gas iš­kri­to net Sa­cha­ros dy­ ku­mo­je. Al­žy­ro gy­ven­to­jus ir ko­mu­na­ li­nes tar­ny­bas to­kia žie­ma už­klu­po vi­ siš­kai ne­pa­si­ruo­šu­sius. Maž­daug mi­li­ jo­nas žmo­nių li­ko be mais­to, elekt­ros ir ši­lu­mos. Pra­ne­ša­ma apie ma­žiau­siai 30 au­kų. Da­lis jų su­ša­lo, bet dau­gu­ma žu­vo per eis­mo įvy­kius. Ke­li­nin­kai ne­ spė­ja va­ly­ti ke­lių, o al­žy­rie­čiai ne­pra­ tę vai­ruo­ti to­kio­mis są­ly­go­mis. Cent­ri­ nė­je ir šiau­ri­nė­je ša­lies da­ly­se taip pat

su­tri­ko trau­ki­nių eis­mas ir oro uos­tų dar­bas, at­šau­kia­mi skry­džiai. Jau­no­ ji kar­ta to­kių orų dar nie­ka­da ne­ma­ tė: pa­sta­rą­jį kar­tą Al­žy­re smar­kiai sni­ go prieš pus­šim­tį me­tų. Šal­ti orai nuo sau­sio ka­ra­liau­ja ir gre­ti­ma­me Ma­ro­ ke. Vi­dur­že­mio jū­ros ir At­lan­to van­de­ ny­no pa­kran­tės mies­tuo­se oro tem­pe­ ra­tū­ra nak­ti­mis nu­si­lei­džia že­miau nu­ lio, Vi­du­ri­nio ir Aukš­to­jo At­la­so kal­nus už­klo­jo snie­gas. „Eu­ro­news“ inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės 1546 m. mirė reformatorių lyderis Martinas Lutheris.

1564 m. mirė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Michelangelo Buonarroti.

1780 m. mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, epinės poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis.

1932 m. Čekoslovakijoje gimė kino režisierius Milošas Formanas.

1933 m. gimė menininkė ir muzikantė Yoko Ono, Johno Lennono žmona.

1954 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Travolta.

1981 m. gimė Andrejus Kirilenka, Rusijos krepšininkas.

1983 m. gimė dainininkas Merūnas Vitulskis.

2006 m. mirė Saulius Mykolaitis, aktorius, režisierius, dainų autorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas.

DATOS (vasario 19 D.) 1473 m. gimė lenkų astronomas, matematikas Mikołajus Kopernikas, jis paskelbė, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir kad ji nėra visatos centras.

1821 m. gimė Augustas Schleicheris, vokiečių kalbininkas, pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos leidėjas.

1896 m. gimė prancūzų rašytojas, siurrealizmo teoretikas André Bretonas.

1952 m. mirė garsus norvegų rašytojas, impresionistas Knutas Hamsunas.

1957 m. gimė austrų dainininkas Falco.

1963 m. gimė britų dainininkas, dainų autorius Sealas.

1966 m. gimė poetas, prozininkas, eseistas Gintaras Grajauskas.

1969 m. gimė prodiuseris Rolandas Skaisgirys.

1980 m. mirė grupės „AC/DC“ vokalistas Bon Scottas.

Vie­nos ope­ros po­ky­ly­je su­si­py­nė kul­tū­ra ir ža­ve­sys Aust­ri­jos sos­ti­nė­je ket­vir­ta­die­nį įvy­ku­sia­me 56-aja­me Vie­nos ope­ ros po­ky­ly­je su­si­py­nė kul­tū­ra, gla­mū­ras ir po­li­ti­ka, o tarp jo sve­ čių bu­vo fil­mų apie Džeim­są Bon­ dą žvaigž­dė Ro­ge­ris Moo­re’as ir ki­ tos gar­se­ny­bės.

Šių me­tų Vie­nos ope­ros po­ky­lį pra­ dė­jo 87 me­tų Pran­cū­zi­jos maest­ro Geor­ges’as Prêtre’as ir sop­ra­nas iš Ru­mu­ni­jos An­ge­la Gheorg­hiu. „Ope­ros dai­ni­nin­kams Vie­na yra tar­si Me­ka“, – aiš­ki­no A.Gheorg­ hiu, ku­ri dai­na­vo 7 tūkst. klau­sy­ to­jų, su­si­rin­ku­sių Vie­nos vals­ty­ bi­nės ope­ros pa­sta­te, pa­puoš­ta­me bent 50 tūkst. gė­lių žie­dų.

Po so­lis­tės pa­si­ro­dy­mo, per ku­rį bu­vo at­lik­ti įvai­rūs kū­ri­niai, pra­de­ dant ari­ja iš Geor­ges’o Bi­zet ope­ ros „Kar­men“, bai­giant dai­na „I could ha­ve dan­ced all night“ iš

Ala­no J.Ler­ne­rio ir Fre­de­ric­ko Loe­ we miu­zik­lo „Ma­no pui­kio­ji le­di“, klau­sy­to­jai plo­jo at­si­sto­ję.

Tarp jų bu­vo 144 de­biu­tan­tų po­ ros, iš­si­pus­čiu­sios pra­ban­giais va­ ka­ri­niais dra­bu­žiais.

Vie­nos ope­ros po­ky­lio or­ga­ ni­za­to­riaus Aust­ri­jos vers­li­nin­ ko Ri­char­do Lug­ne­rio ypa­tin­gai­ siais sve­čiais šie­met ta­po 84 me­tų R.Moo­re’as ir Da­ni­jos ki­no ak­to­rė Bri­git­te Niel­sen.

79 me­tų R.Lug­ne­ris kas­met kvie­ čia gar­se­ny­bių į po­ky­lį, ku­ris yra vie­nas svar­biau­sių Vie­nos eli­to kas­ me­čių ren­gi­nių. Bi­lie­tų kai­nos į šį po­ky­lį pra­si­de­da nuo 250 eu­rų (863 li­tų), o lo­žės nuo­ma kai­nuo­ja iki 18,5 tūkst. eu­rų (63,9 tūkst. li­tų).

Tarp anks­tes­nių R.Lug­ne­rio sve­ čių yra bu­vu­sios to­kios ak­to­rės An­ die Mac­Do­well ir Faye Du­na­way, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais vers­

li­nin­kas daž­nai kvies­da­vo ne to­ kių gar­sių žvaigž­džių ar net skan­ da­lin­gų vei­kė­jų, tarp jų ame­ri­kie­tę sa­lo­nų liū­tę Pa­ris Hil­ton.

Per­nai R.Lug­ne­rį šia­me po­ky­ly­ je ly­dė­jo Ka­ri­ma El Mah­roug, ma­ro­ kie­tė mer­gi­na, dar ži­no­ma kaip Ru­ bi, šir­džių dau­žy­to­ja, at­si­dū­ru­si sek­so skan­da­lo, su­si­ju­sio su bu­vu­siu Ita­li­jos prem­je­ru Sil­vio Ber­lus­co­ni, cent­re. Šie­met po­ky­ly­je da­ly­va­vo ne­ ma­žai po­li­ti­kų – ja­me bu­vo ma­to­ ma daug Aust­ri­jos vy­riau­sy­bės na­ rių, pa­si­nau­do­ju­sių pro­ga trum­pai ati­trūk­ti nuo sko­lų kri­zės kre­čia­ mos eu­ro zo­nos pro­ble­mų.

Aust­ri­jos pre­zi­den­tas Hein­zas Fis­che­ris taip pat pa­kvie­tė į šį po­ ky­lį Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nį sek­ re­to­rių Ban Ki-moo­ną po vi­są die­ ną tru­ku­sių in­ten­sy­vių de­ry­bų dėl kri­zės Si­ri­jo­je.

BNS inf.

Šven­tė: ope­ros po­ky­lis yra vie­nas svar­biau­sių Vie­nos eli­to kas­me­čių ren­gi­nių, jo sten­gia­si ne­pra­leis­ti nei

vers­li­nin­kai, nei žvaigž­dės, nei po­li­ti­kai.

Šiandien: Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas Rytoj: Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana

horoskopai

antradienį

DATOS (vasario 18 D.)

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas sprendimams priimti. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite kūno ir proto poilsiui. Būkite atlaidus aplinkiniams ne tiek dėl jų, kiek dėl savo sveikatos. Stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokių nors priežasčių, skatinančių elgtis beprotiškai.

Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Kaip spręsti dėl to iškilusius konfliktus, jums pakuždės intuicija.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena įvairiems darbams atlikti.

Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės šiandien padaryti daugiau nei įprasta.

Mergelė (08 24–09 23). Ginčų diena. Nesutiksite su aplinkinių nuomone, bus sunku bendrauti. Tačiau nebūtina visko suprasti paraidžiui.

Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Norėsis įgyvendinti senas idėjas, kai kas gali jūsų nesuprasti, bet įvertins originalumą ir sugebėjimus. Neatstumkite draugų pagalbos ir paramos.

Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesipykti, nes susitaikyti bus sunku. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamas metas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena, net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės.

Jausitės vienišas, šiandien gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis(01 21–02 19). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus. Pasistenkite nevertinti kitų žmonių emocijų ar nuotaikų, pasilaikykite savo nuomonę, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.