2012-02-20 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

A.But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mi soc­de­mai kri­ti­ka­vo ir sa­vus, ir val­dan­čiuo­sius.

41 (19 342)

PirmADIENIS, vasario 20, 2012

Klai­pė­die­čiai no­ri dau­giau jū­ri­nių ren­gi­nių, ne tik Jū­ros šven­tės.

Lietuva 5p.

Jūra 11p.

Pirmąjį sezono trofėjų – Lietuvos krepšinio federacijos taurę iškovojo „Žalgiris“.

Sportas 13p.

Lat­viai iš­lai­kė eg­za­mi­ną

Kaina 1,30 Lt

„Žiū­ro­vų net ne­ga­liu su­skai­čiuo­ti.“ Svei­kuo­lių va­das Dai­nius Ke­pe­nis pa­ste­bė­jo, kad „ruo­nių“ mau­dy­nės iki šiol daug kam – eg­zo­tiš­kas re­gi­nys.

3p.

Į ku­ror­tus at­vi­lio­jo stin­tos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sa­vait­ga­lį pa­jū­rio ku­ror­tai sve­čius vi­lio­jo švie­žiais agur­kais kve­pian­ čio­mis žu­vi­mis. Stin­tų šven­tė pir­ mą­kart su­reng­ta Ne­rin­go­je ir de­ vin­tą kar­tą Pa­lan­go­je.

Už vie­ną žu­vį – 2 li­tai

Ver­si­ja: fi­lo­so­fo A.Juo­zai­čio įsi­ti­ki­ni­mu, lat­viai pa­tys iš­pro­vo­ka­vo re­fe­ren­du­mą dėl ant­ros vals­ty­bi­nės kal­bos, kai prieš me­tus už­si­mo­jo su­nai­

kin­ti ru­siš­kas mo­kyk­las Lat­vi­jo­je.

Ru­sų kal­ba vals­ty­bi­nio sta­tu­so Lat­vi­jo­je ne­gaus. Taip nu­spren­dė trys ket­vir­čiai sa­vait­ga­lį bal­sa­vu­sių šios ša­lies pi­lie­ čių. Mo­ra­li­nio pa­lai­ky­mo ir ra­gi­ni­mų ak­ty­ viai da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­me mū­sų kai­my­ nai su­lau­kė ir iš Klai­pė­dos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kas iš­pro­vo­ka­vo re­fe­ren­du­mą?

Ar­vy­das Juo­zai­tis, fi­lo­so­fas, ra­šy­ to­jas, po­li­ti­kas, bu­vęs Są­jū­džio ini­ cia­ty­vi­nės gru­pės ir ta­ry­bos na­rys, ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų gy­ve­no Lat­ vi­jo­je ir ne­se­niai iš­lei­do kny­gą apie šios ša­lies kul­tū­rą, po­li­ti­ką, li­te­ra­

tū­rą, de­mog­ra­fi­ją bei ki­tus da­ly­kus.

Tad A.Juo­zai­čiui mū­sų kai­my­nų gy­ve­ni­mas pa­žįs­ta­mas iš vi­daus, o ant­ro­sios vals­ty­bi­nės kal­bos pro­ ble­ma Lat­vi­jo­je, pa­sak fi­lo­so­fo, yra pa­sta­rų­jų 20 me­tų žmo­nių nuo­tai­ kų re­zul­ta­tas. „Kas šian­dien ver­da Lat­vi­jo­je?

Yra la­bai daug su­de­da­ mų­jų da­lių.

4

Sa­vait­ga­lį Pa­lan­gos val­džia vėl di­ džia­vo­si, kad į ku­ror­tą plūs­te­lė­jo re­kor­di­nis skai­čius sve­čių. Ir vėl, kaip va­sa­rą, iš­ki­lo se­nos bė­dos, nes ne­bu­vo kur pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lių.

Pag­rin­di­nis at­vy­kė­lių srau­tas vaikš­ti­nė­jo J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­ je, ku­rio­je kve­pė­jo karš­tu vy­nu ir kep­to­mis stin­to­mis. Iš­ka­bo­se prie pre­ky­bos pa­la­pi­nių juo­da­vo už­ra­ šai „1 kep­ta stin­ta – 2 Lt“. Ži­no­vų skai­čia­vi­mais, ant­kai­nis ne vie­ną kar­tą di­des­nis nei sa­vi­kai­na.

3

2

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

miestas stintų šventė – Palangoje ir neringoje

Verslo pulsas Ap­do­va­nos. Lie­t u­vos pre­k y­bos, pra­ mo­nės ir ama­t ų rū­mų aso­cia­ci­ja šian­ dien pa­skelbs la­biau­s iai nu­s i­p el­n iu­ sias 2011 me­t ų res­pub­l i­kos įmo­nes ir vers­l i­n in­k us, ku­r ie bus ap­do­va­no­t i „Si­dab­r i­ne dar­b o žvaigž­de“. Tarp no­ mi­nuo­t ų­jų yra ir klai­p ė­d ie­č ių.

Ke­lei­vių skai­čius au­to­bu­suo­se au­ga Mies­to au­to­bu­sais važiavo ke­lei­vių: 2007 m. – 34 500 000 2008 m. – 33 600 000

Lei­d i­m ai. Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­ dy­b ės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­rė J.Si­ mo­n a­v i­č iū­tė pa­t vir­t i­no nau­j ą lei­d i­ mų ir pra­š y­mo for­m ą va­ž iuo­t i di­de­ lių ga­ba­r i­t ų trans­por­to prie­mo­nė­m is uos­t a­m ies­č io gat­vė­m is.

Kont­ro­l iuos. So­c ia­l i­nės ap­s au­gos ir dar­b o mi­n is­te­r i­ja bei Vals­t y­bi­nė dar­ bo ins­p ek­c i­ja pa­s i­ra­š ė duo­me­nų tei­ ki­mo su­t ar­t į, pa­g al ku­r ią bus tik­r i­ na­m i ne­le­g a­l iai dir­bu­s ie­ji as­me­nys.

Tuo sie­k ia­ma iš­s iaiš­k in­t i, ar jie, gau­ da­m i ne­le­ga­l ias pa­ja­mas, gau­na ir pi­ ni­g i­nę so­c ia­l i­nę pa­ra­m ą. Tai su­teiks ga­l i­my­b ę sa­v i­v al­dy­b ėms nu­s ta­t y­ ti pikt­n au­d žia­v i­mo pi­n i­g i­ne so­c ia­ li­ne pa­ra­ma at­ve­jus ir im­t is ati­t in­k a­ mų veiks­mų.

In­ves­t i­c i­j os. Nuo 2003 iki 2011 me­ tų Klai­p ė­dos lais­vo­j o­j e eko­no­m i­nė­ je zo­no­j e (LEZ) vei­k ian­č ios įmo­nės in­ves­t a­vo be­veik pu­s ant­ro mi­l i­j ar­ do li­t ų. Me­t i­nės mo­kes­č ių leng­va­tos šioms bend­ro­vėms sie­kė nuo 1,5 mi­ li­jo­no iki 14 mln. li­t ų per me­t us. Klai­ pė­dos LEZ‘o stam­biau­s ių in­ves­t uo­ to­jų eks­p or­t as per me­t us vir­š i­jo 230 mln. li­t ų.

Pas­t a­tė. Praė­ju­s ią sa­vai­tę iš Va­k a­r ų Bal­t i­j os lai­v ų sta­t yk­l os bend­ro­vės iš­plau­kė pir­m a­s is pa­s au­ly­j e dy­z e­l i­ nis-elekt­r i­n is ap­l in­k ai ne­kenks­m in­ gas vil­k i­k as „Gaia“. Lai­vas pa­s ta­t y­t as Da­n i­j os kom­p a­n i­j ai „Svit­z er A/S“.

2009 m. – 32 450 000 2010 m. – 33 195 000 2011 m. – 33 380 000

Daugiau: per­nai mies­to au­to­bu­sais va­žia­vo per 33 mln. ke­lei­vių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ke­lei­vių, va­žiuo­jan­čių mies­to au­to­bu­sais, skai­čius uos­ta­mies­ ty­je po tru­pu­tį au­ga, ta­čiau prieš­kri­zi­nio ly­gio dar ne­pa­sie­kė.

Ant­ri me­tai iš ei­lės vie­ša­ja­me trans­por­te ma­žiau nu­tve­ria­ma ir va­di­na­mų­jų zui­kių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­ vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, jog praė­ ju­sie­ji me­tai bu­vo ne­blo­gi. Per­nai au­to­bu­sais va­žia­vo be­veik 100 tūkst. ke­lei­vių dau­giau nei už­per­nai. „Au­gi­mas ne­di­de­lis, bet jis yra.

Di­des­nis pir­mo­je me­tų pu­sė­je, ant­ ro­je – su­ma­žė­jo. Rei­kia at­si­žvelg­ti į tai, kad praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je

pa­di­dė­jo bi­lie­tų kai­na. Tai ir tu­rė­ jo įta­kos ke­lei­vių skai­čiui. Priešk­ri­ zi­nio ly­gio kol kas ne­pa­sie­kė­me“, – tei­gė va­do­vas.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, dau­giau­sia ke­ lei­vių mies­to au­to­bu­sais va­žia­vo 2007 m. – per 34 mln. žmo­nių. Klai­pė­ dos au­to­bu­suo­se vėl su­ma­žė­jo ke­lei­ vių, va­žiuo­jan­čių be bi­lie­to, skai­čius.

Praė­ju­siais me­tais to­kių bu­vo apie 5 tūkst., už­per­nai – apie 8 tūkst. „Tam, kad su­ma­žė­jo ke­lei­vių be bi­lie­to skai­čius, įta­kos tu­rė­jo tai,

kad pra­dė­jo­me įgy­ven­din­ti ant­rą­jį įlai­pi­ni­mo pro prie­ki­nes du­ris eta­ pą. Ge­riau pra­dė­jo veik­ti elekt­ro­ni­ nio bi­lie­to sis­te­ma. Vai­ruo­to­jai ge­ riau ga­lė­jo kont­ro­liuo­ti, ar bi­lie­tas ga­lio­ja“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius.

G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, ke­lei­vių įlai­pi­ni­mas pro prie­ki­nes du­ris la­ bai pa­si­tvir­ti­no. Ke­lei­vių be bi­lie­to skai­čius su­ma­žė­jo ke­tu­ris kar­tus.

Anot di­rek­to­riaus, kal­bė­ti apie pla­nus šiems me­tams kol kas su­ dė­tin­ga. Rei­kia su­lauk­ti, kol Klai­

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Au­gi­mas ne­di­de­lis, bet jis yra. Di­des­nis pir­mo­je me­tų pu­sė­je, ant­ro­je – su­ma­žė­jo.

pė­dos mies­to ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės pa­tvir­tins biu­dže­tus. „Vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek lė­šų vie­ša­ jam trans­por­tui bus skir­ta. Ta­čiau marš­ru­tų plėt­ros tik­rai ne­bus. Gal di­din­si­me da­bar esan­čių in­ten­sy­ vu­mą“, – ko­men­ta­vo G.Ne­niš­kis.

Bendrovei „Gridin’s Enterprise LT“ — valstybinės reikšmės apdovanojimas Viena kompanijų grupės „Gridin’s Group“ bendrovių – pramoninio alpinizmo paslaugas teikianti uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Gridin’s Enterprise LT“ – už pastangas mažinant jaunimo nedarbą Lietuvoje buvo įvertinta valstybinių institucijų.

Socialinės apsaugos ir darbo mi­ nisterijos (SADM) su Lietuvos darbo birža (LDB) rengiamuose kasmetiniuose darbdavių apdo­ vanojimuose už naujų darbo vie­ tų kūrimą „Gridin’s Enterprise LT“ nominacijoje „Už jaunimo in­ tegraciją į darbo rinką 2011“ tapo trečiosios vietos laimėtoja. Kasme­ tiniame renginyje Lietuvos įmonių atstovai buvo apdovanoti keturio­ se nominacijose: už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedar­ bo teritorijose, už socialiai pažei­

UAB „Gridin’s enterprise LT“ direkto-

riui I.Pupšiui įteikiamas apdovanojimas „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.

džiamų žmonių integraciją į darbo rinką, už jaunimo integraciją į dar­ bo rinką ir už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą.

Per 2011 metus „Gridin’s Enter­ prise LT“ darbo vietas sukūrė 16-ai jaunų žmonių, kurie buvo išmoky­ ti „Gridin’s Group“ tarptautiniame mokymo centre.

„Gridin’s group“ tarptauti-

niame mokymo centre Plikiuose tobulinasi šimtai specialistų.

Įrengus tarptautinį mokymo centrą, jame jau buvo surengta daugiau nei 60 IRATA (Tarptau­ tinė pramoninio alpinizmo aso­ ciacija) mokymo kursų Lietuvos ir užsienio specialistams iš Egip­ to, Moldavijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Azerbaidžano, Turkijos, Švedijos, Danijos.

Viena „Gridin’s group“ ben-

drovių – „Gridin’s enterprise LT“ teikia įvairias pramoninio alpinizmo paslaugas.

Mokymo centre tobulinosi ir kvalifikaciją kėlė daugiau kaip 600 specialistų. „Mums, kaip jaunai bendro­ vei, šis įvertinimas yra neabejoti­ nai labai reikšmingas. Tai – įrody­ mas, kad einame teisinga kryptimi ir puiki motyvacija siekiant iškel­ tų sau tikslų“, – teigė „Gridin’s

Enterprise LT“ direktorius Ivanas Pupšys. „Norinčiųjų dirbti – nemažai.

Tikrai dar ne visas jaunimas emi­ gravo. Ieškodami darbuotojų di­ džiausią dėmesį skiriame anglų kalbos mokėjimui ir fizinei pareng­ čiai, o kitų, profesinių žinių jau­ nimas įgyja mokymo centro kur­ suose. Per mėnesį šiame centre surengiame po vieną kursą, kuria­ me mokosi apie 10 žmonių“, – pa­ sakojo „Gridin’s Enterprise LT“ di­ rektorius. „Gridin’s Group“ – kompanijų grupė, plėtojanti laivų statybos ir remonto, pramoninio alpinizmo, mokymo centro, kontrolės, pas­ tolių montavimo paslaugas. Šiuo metu 700 kompanijos dar­ buotojųdirba įvairiose pasaulio ša­ lyse.

Užs.913996

3

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

miestas stintų šventė – Palangoje ir neringoje

Dienos telegrafas Su­s i­t i­k i­m as. Va­s a­r io 20 d. 13 val.

Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to So­c ia­l i­n ių moks­lų fa­k ul­te­te vi­s uo­me­n ė kvie­ čia­m a į su­s i­t i­k i­m ą su Edi­t a Mil­d a­ žy­te. Ren­g i­ny­j e bus pri­s ta­t y­t a ži­no­ mos Lie­t u­vos žur­n a­l is­tės, pro­d iu­s e­ rės, lai­dų ir ren­g i­n ių ve­dė­j os kny­g a „Pa­s i­m a­t y­m as su Lie­t u­va“.

Dis­k u­s i­j a. Va­s a­r io 29 d. 17.30 val. ka­v i­nė­j e-ga­le­r i­j o­j e „Kul­t ū­ros na­m ai: me­n as ir ka­va“ vyks vie­š a dis­k u­s i­j a „Klai­p ė­d a – tu­r is­t i­n is ar pra­mo­n i­n is mies­t as?“ Gro­t u­v as. Sa­v ait­g a­l į klai­p ė­d ie­č iai nu­ken­tė­j o nuo va­g i­š ių. Iš au­to­mo­ bi­l io, iš­d au­ž us lan­g ą, pa­vog­t as gar­ so gro­t u­vas, iš bu­to iš­neš­t as kom­piu­ te­r is, ke­l i klai­p ė­d ie­č iai ne­te­ko sa­vo mo­bi­l ių­jų te­le­fo­nų. Te­le­fo­nas pa­vog­ tas ir iš vie­no jais pre­k iau­j an­č io sa­ lo­no.

Re­kor­das: J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė per stin­tų šven­tę pri­mi­nė ne žie­mos, bet va­sa­ros sa­vait­ga­lį.

Į ku­ror­tus at­vi­lio­jo stin­tos Neišd­rį­su­sie­ji iš­lai­dau­ 1 ti, trau­kė jū­ros til­to link, kur spok­so­jo, kaip ke­li šim­tai svei­ kuo­lių nė­rė į le­di­nę Bal­ti­ją.

Ta­čiau nuo kran­to svei­kuo­ lius ste­bė­jęs de­šimt­me­tis Ju­lius iš Šiau­lių rep­li­ka­vo: „Ne svei­kuo­liai, o keis­tuo­liai“.

Ju­bi­lie­ji­nės mau­dy­nės

Ne­rin­go­je – se­no­viš­ka žūk­lė

Be­ne di­džiau­sia at­rak­ci­ja Stin­tų šven­tės da­ly­viams Pa­lan­go­je bu­ vo „ruo­nių“ mau­dy­nės. Ke­lio­li­ka tūks­tan­čių at­vy­kė­lių atė­jo pa­spok­ so­ti į be­si­mau­dan­čiuo­sius. „Pir­mo­sios „ruo­nių“ mau­dy­ nės Pa­lan­go­je įvy­ko 1987 m. Tuo­ met į jū­rą nė­rė 10 svei­kuo­lių, į juos nuo til­to žiū­rė­jo apie 100 at­vy­kė­ lių. Šian­dien mau­dė­si maž­daug pust­re­čio šim­to žmo­nių, o žiū­ro­vų net ne­ga­liu su­skai­čiuo­ti“, – tvir­ti­ no idė­ji­nis svei­kuo­lių ly­de­ris Dai­ nius Ke­pe­nis.

Jis ti­ki­no, kad per ket­vir­tį am­ žiaus svei­kuo­lių gre­tos iš­sau­go.

Pa­si­tei­ra­vus, ar ka­da nors kas nors mė­gi­no už­gniauž­ti šią ini­cia­ty­vą, svei­kuo­liai at­sa­kė klau­si­mu: „Ar­gi įma­no­ma su­stab­dy­ti ug­ni­kal­nį?“

Po dau­gy­bės me­tų ant Kur­šių ma­ rių stin­tos vėl žve­jo­tos se­no­vi­niu bū­du. Šeš­ta­die­nį Ne­rin­go­je pir­mą­ kart su­reng­ta Stin­ta­pū­kio šven­tė.

Dau­giau­sia įspū­džių šven­ti­nio sa­

Sand­ra Vaiš­vi­lai­tė:

Šven­tė pa­tei­si­no lū­ kes­čius, bu­vo ypač daug jau­ni­mo. vait­ga­lio da­ly­viams Ne­rin­go­je pa­li­ ko po­le­di­nės bai­do­mo­sios žve­jy­bos – bum­bi­ni­mo de­monst­ra­vi­mas.

Po­le­di­nė bai­do­mo­ji žve­jy­ba yra iš­skir­ti­nis ir uni­ka­lus pa­ma­rio gy­

Spūs­tys: no­rint įva­žiuo­ti į Pa­lan­gą, mies­to priei­go­se te­ko stum­dy­tis

grūs­ty­se.

Ne­tek­t is. Su­lu­p ės gat­vės vie­no na­ mo bu­te ras­t as 53 me­t ų vy­r iš­k io kū­ nas be smur­to žy­m ių.

Gel­b ė­j o. Sa­vait­ga­l į ug­n ia­ge­s iai ke­le­ tą kar­t ų gel­b ė­jo ant Kur­š ių ma­r ių pa­ kly­du­s ius žve­jus, rin­ko te­p a­lus nuo snie­go, Prie­k u­lė­j e iš pus­n ies trau­kė grei­to­s ios pa­gal­b os au­to­mo­bi­l į, ge­s i­ no ke­l is ne­d i­de­l ius gais­r us. Nu­ken­tė­ ju­s ių­j ų nė­ra.

Ap­do­va­no­jo: Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus su „Prei­los bliz­gės“ nu­ga­lė­to­

jais Gin­tau­tu Stir­biu, Al­gir­du Ta­ra­se­vi­čiu­mi, Ar­vy­du Ži­lio­niu bei Ru­si­jos am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ru Čchik­va­dze. Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

ven­to­jų pa­vel­das vi­so­je Eu­ro­po­je.

Jos me­tu žu­vys į tink­lus bai­do­mos rit­miš­kais gar­sais, ku­rie iš­gau­na­ mi kauk­šint į van­de­ny­je sken­din­ čios len­tos ga­lą. Šis po­le­di­nės žve­jy­bos bū­das, is­ to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­mas jau XVI a., sen­bu­vių bu­vo va­di­na­mas žu­vų vi­lio­nė­mis. „Šven­tė pa­tei­si­no lū­kes­čius, bu­ vo ypač daug jau­ni­mo. Įsi­lie­jo ir led­ro­gių čem­pio­na­to da­ly­viai (šeš­ ta­die­nį var­žy­bos ne­vy­ko, nes ne­ bu­vo vė­jo), tad ren­gi­niuo­se gir­dė­

jo­me kal­ban­čių es­tiš­kai, lat­viš­kai, ži­no­ma, ne­trū­ko ir sve­čių iš Ka­li­ ning­ra­do sri­ties“, – džiau­gė­si Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė Sand­ ra Vaiš­vi­lai­tė.

Vie­nin­te­lį pir­mo­jo po­le­di­nio bai­do­mo­jo de­monst­ra­vi­mo me­ tu pa­gau­tą pūgž­lį grei­čiau­siai pri­ vi­lio­jo pa­ts Ne­rin­gos me­ras An­ta­ nas Vin­kus.

Ne­rin­gos šven­tė­je bly­nai ir ar­ ba­ta bu­vo da­li­ja­ma ne­mo­ka­mai, o vie­na kep­ta stin­ta kai­na­vo tik li­tą, tai­gi per­pus pi­giau nei Pa­lan­go­je.

Mau­dy­nės: 25-oje ju­bi­lie­ji­nė­je svei­kuo­lių šven­tė­je Pa­lan­go­je į jū­rą nė­

rė pust­re­čio šim­to „ruo­nių“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Ni­k i­for Si­v i­r i­kov (g.

1926 m.), Ma­r i­j a Šva­ž ie­nė (g. 1931 m.), Al­fon­s as Žu­k aus­k as (g. 1940 m.), Pra­ nas Braz­dei­k is (g. 1952 m.), Ja­n i­n a Zi­ ni­n a (g. 1955 m.).

Nau­j a­g i­m iai. Šeš­t a­d ie­n į pa­g im­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė mer­g ai­tė ir 5 ber­n iu­ kai. Sek­ma­d ie­n į pa­g im­dė 10 mo­te­r ų.

Gi­mė 6 mer­g ai­tės ir 4 ber­n iu­k ai.

Grei­to­j i. Šeš­t a­d ie­n į per pa­r ą grei­to­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 131 iš­k vie­t i­mo. Sek­m a­d ie­n į iki 14 va­l an­ dos – 36. Klai­p ė­d ie­č iai, kaip įpras­ ta, skun­dė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­d žiu, krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais. Me­d i­k ai daž­n iau­s iai pa­d ė­j o vy­res­n io am­ žiaus klai­p ė­d ie­č iams, ser­g an­t iems lė­t i­nė­m is li­go­m is.

4

pirmadienis, vasario 20, 2012

miestas

Lat­viai iš­lai­kė eg­za­mi­ną Tai nė­ra vien tik kal­ 1 bos, tai ir ru­sų ta­pa­ty­ bės, iden­ti­fi­ka­vi­mo, net sa­vi­gar­bos

klau­si­mas“, – ti­ki­no A.Juo­zai­tis.

Re­fe­ren­du­mo dėl ant­ro­sios vals­ ty­bi­nės ru­sų kal­bos ini­cia­to­rius yra na­cio­nal­bol­še­vi­kas Vla­di­mi­ ras Lin­der­ma­nas, ku­ris nė­ra Lat­ vi­jos pi­lie­tis.

La­žy­bų tar­pi­nin­kai at­spė­jo

Pa­sak A.Juo­zai­čio, prieš bal­sa­vi­mą lat­viai vie­nas ki­tą gąs­di­no, o ru­sų au­di­to­ri­ja ži­no­jo, kaip bal­suos. Tik jiems tų bal­sų neuž­te­ko.

Tai pro­gno­zuo­ta dar prieš re­fe­ ren­du­mą. La­žy­bų tar­pi­nin­kai pra­ ne­šė, kad ja­me da­ly­vaus 61 pro­c. pi­lie­čių, tik 26 pro­c. pa­si­sa­kys už ant­rą­ją vals­ty­bi­nę ru­sų kal­bą. Nie­ kas ne­ti­kė­jo ru­sa­kal­bių per­ga­le.

Ta­čiau po re­fe­ren­du­mo pa­si­gir­ do bal­sų, jog net pra­lai­mė­ji­mas yra nau­din­gas tuo, kad jis su­tel­kė

Pa­lai­ky­mas: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė iš­siun­ti­nė­jo at­vi­rus laiš­kus į Lat­vi­jos aukš­tą­sias mo­kyk­las bei Sei­mą ir pa­ra­gi­no ak­ty­viai da­

ly­vau­ti re­fe­ren­du­me ir bal­suo­ti prieš ant­rą­ją vals­ty­bi­nę kal­bą.

Ar­vy­das Juo­zai­tis:

Da­lia Ki­se­liū­nai­tė:

Kas ver­da Lat­vi­jo­je?

Yra la­bai daug su­de­ da­mų­jų da­lių. Tai nė­ra vien tik kal­bos, tai ir ru­sų ta­pa­ty­ bės, iden­ti­fi­ka­vi­mo, net sa­vi­gar­bos klau­ si­mas.

Ne­rin­ko­me pa­ra­šų, juk tai vis tiek ne­tu­ri jo­kios ju­ri­di­nės ga­ lios, mes tik iš­reiš­ kė­me sa­vo po­zi­ci­ją.

Lat­viai ap­si­džiau­gė ga­vę to­kį mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą.

Lat­vi­jos ru­sų bend­ruo­me­nę į vie­ ną vi­su­mą. „Tai nė­ra išo­ri­nė, ki­tos vals­ty­ bės pro­vo­ka­ci­ja, tam bu­vo la­bai daug prie­žas­čių, vi­sų pir­ma lat­ viai pa­tys iš­pro­vo­ka­vo, skelb­da­mi re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vą dėl ru­siš­ kų mo­kyk­lų pa­nai­ki­ni­mo. Tai bu­vo prieš me­tus, jie ne­su­rin­ko rei­ka­ lin­gų 150 tūkst. bal­sų, kad skelb­ tų re­fe­ren­du­mą. Tai bu­vo lat­vių na­cio­na­lis­tų su­ma­ny­mas. Šie­met ru­sa­kal­biai da­vė at­sa­ko­mą­jį smū­ gį. Ši­tas re­fe­ren­du­mas nie­ko ne­ pa­keis, bet jis su­stip­rins ru­sus, o lat­vių tau­ti­nin­kai dar la­biau „už­ suks verž­les“, konf­ron­ta­ci­ja tik augs. Iš to nie­kam jo­kios nau­dos, tie­siog Lat­vi­jo­je to­kia pa­dė­tis“, – kons­ta­ta­vo A.Juo­zai­tis.

1959-ai­siais Lat­vi­jos ko­mu­nis­ tų par­ti­jos vir­šū­nė­se įvy­ko per­ vers­mas, po dve­jų me­tų pra­si­dė­ jo di­džio­ji ru­si­fi­ka­ci­ja. Ry­ga bu­vo ku­ria­ma kaip mil­ži­niš­kas cent­ras, Va­ka­rų plac­dar­mas tiek ka­ri­nis, tiek in­dust­ri­nis. Iš Ru­si­jos čia ve­žė dar­bo jė­gą, ruo­šė ka­ri­nin­kus. „Tai, ką tu­ri­me da­bar, – anų lai­kų vai­siai. Yra vi­so­kių są­moks­lo teo­ri­jų, kad gal­būt kai­my­nai ini­ci­ja­vo ant­ro­ sios vals­ty­bi­nės kal­bos at­si­ra­di­mą Lat­vi­jo­je. Ša­lies vi­daus pro­ce­sų su­ pras­ti są­moks­lo teo­ri­jos nie­ka­da ne­ pa­de­da. Ini­cia­ty­va dėl re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mo bai­gė­si sėk­me iš da­ lies dėl to, kad po par­la­men­to rin­ ki­mų per­nai ru­de­nį dau­giau­sia vie­ tų ga­vu­si nuo­sai­ki pro­ru­siš­ka par­ti­ja „San­tar­vės cent­ras“ taip ir ne­bu­vo pa­kvies­ta į vy­riau­sy­bę. Dėl to at­sa­ ko­my­bė ten­ka bu­vu­siam pre­zi­den­tui V.Zat­le­rui“, – nea­be­jo­ja A.Juo­zai­tis.

„Pa­dė­ka“ – A.Pel­šei

So­vie­tų im­pe­ri­jai žlun­gant, 50 pro­c. gy­ven­to­jų Lat­vi­jo­je bu­vo be­ veik ne­be lat­viai.

Is­to­ri­kai tvir­ti­na, jog to­kia pa­dė­ tis su­si­da­rė to­dėl, kad ša­lį ta­ry­bi­ niais me­tais val­dė rau­do­nie­ji lat­vių šau­liai, ku­rie tar­na­vo Mask­vai taip uo­liai, kaip nie­kas ki­tas.

Pra­gaiš­tin­gas lū­žio taš­kas bu­vo 1961 me­tai, o už pa­sku­ti­nią­ją Lat­ vi­jos ru­si­fi­ka­ci­jos ban­gą rei­kia „dė­ ko­ti“ Ar­vy­dui Pel­šei.

Iš Klai­pė­dos – pa­lai­ky­mas

Nors ma­žai kas ti­kė­jo, kad pa­vyks įtei­sin­ti ant­rą­ją vals­ty­bi­nę kal­bą Lat­vi­jo­je, vis­gi pa­ts fak­tas, jog dėl to bus bal­suo­ja­ma, kė­lė ne­ri­mą.

Ne­ra­mu bu­vo ir lat­vių kal­bos spe­cia­lis­tei Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rei Da­liai Ki­se­liū­nai­tei, ku­ri pa­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je rū­pi šis kai­ my­nų klau­si­mas.

„Iš­siun­ti­nė­jau mū­sų stu­den­tų var­du dek­la­ra­ci­jas ir jos bu­vo lat­vių spau­do­je pa­skleis­tos. Mes ra­gi­no­me Lat­vi­jos pi­lie­čius ak­ty­viai ei­ti į re­ fe­ren­du­mą ir bal­suo­ti prieš ant­rą­ ją vals­ty­bi­nę ru­sų kal­bą. Man at­sa­kė daug žmo­nių, tarp jų re­ži­sie­rius Ja­ nis Strei­čas, Ja­ni­na Kur­si­tė ir moks­ lų aka­de­mi­jos at­sto­vai, ir am­ba­sa­ dų pa­rei­gū­nai. Ne­rin­ko­me pa­ra­šų, juk tai vis tiek ne­tu­ri jo­kios ju­ri­di­ nės ga­lios, mes tik iš­reiš­kė­me sa­ vo po­zi­ci­ją. Lat­viai ap­si­džiau­gė ga­ vę to­kį mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą. Ga­vau laiš­kų, dė­ko­jan­čių už šią ini­cia­ty­vą, at­ra­šė net Lat­vi­jos Sei­mo na­riai“, – pa­sa­ko­jo D.Ki­se­liū­nai­tė.

Juo­džiau­sio sce­na­ri­jaus pro­fe­so­ rė ne­nu­ma­tė, ne­bent bū­tų su­klas­ to­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai.

Si­tua­ci­ją švel­ni­no ir tai, kad ru­ sa­kal­bių Lat­vi­jos gy­ven­to­jų, tu­rin­ čių pi­lie­ty­bę ir tei­sę bal­suo­ti, nė­ra tiek daug. Jie pa­si­skirs­tę tam tik­ ruo­se re­gio­nuo­se. Pa­vyz­džiui, Lat­ ga­lo­je ru­sa­kal­bių dau­giau nei ki­to­se Lat­vi­jos sri­ty­se, taip pat ir Ry­go­je. „Jei bū­tų pa­tvir­ti­nę ant­rą­ją vals­ ty­bi­nę kal­bą, lat­vių kal­bai tai reikš­ tų kra­chą, ji aki­vaiz­džiai yra silp­ nes­nė­je po­zi­ci­jo­je, nes ap­skri­tai pa­sau­ly­je lat­viš­kai kal­ban­čių­jų yra ma­žai. Bū­tų la­bai žiau­ru, jei ko­lo­ nis­tai pri­mes­tų sa­vo va­lią. Kur yra dvi vals­ty­bi­nės kal­bos, pui­kiai ži­ no­te, kas vyks­ta, kad ir Ka­na­do­je pran­cū­ziš­ka­me re­gio­ne, kas vyks­ ta Bel­gi­jo­je, šiek tiek švel­niau yra Suo­mi­jo­je, ten tik vie­na­me re­gio­ ne yra dvi­kal­bys­tė, kur var­to­ja­ma ir šve­dų kal­ba“, – tei­gė pro­f. D.Ki­ se­liū­nai­tė.

Dvi­kal­bys­tės pe­ri­pe­ti­jos

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to is­to­ri­kas, po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas Vy­gan­tas Va­rei­kis taip pat ne­ti­kė­jo, kad Lat­ vi­jo­je re­fe­ren­du­mu pa­vyks įtei­sin­ti ant­rą­ją vals­ty­bi­nę ru­sų kal­bą. „Lat­viai la­bai ge­rai su­pran­ta re­ fe­ren­du­mo svar­bą. Ant­ras da­ly­

Redakcijos archyvo nuo­tr.

kas, Lat­vi­jo­je yra ne­ma­žai ru­sų, ku­rie nė­ra šo­vi­nis­tai ir jie ne­di­ri­ guo­ja­mi iš Mask­vos per vi­so­kiau­ sius fon­dus „Rus­kij mir“ ar „Bal­ tijs­kij mir“. Ne­ma­nau, kad toks sce­na­ri­jus įma­no­mas, bet jei vis dėl­to pa­vyk­tų įtei­sin­ti ru­sų kal­bą, lat­vių tau­tai iš­kil­tų tos pa­čios grės­ mės, kaip ir so­viet­me­čiu. Ta kal­ba tap­tų ofi­cia­li, ir lat­vių kal­bai tek­tų rim­tas iš­ban­dy­mas. Jei taip at­si­tik­ tų, tai la­bai stip­riai su­kon­cent­ruo­ tų lat­vių tau­tą. Bet tau­ti­nė įtam­pa Lat­vi­jo­je su­stip­rė­tų. Tai yra juo­ džiau­sias sce­na­ri­jus, ku­rį „penk­to­ ji ko­lo­na“ ban­do įgy­ven­din­ti. Tu­ rė­tų bū­ti iš­sa­ky­ta aiš­ki po­zi­ci­ja ES ly­giu“, – sa­vo požiūrį prieš pat re­ fe­ren­du­mą dės­tė V.Va­rei­kis.

Istorikas teigė, jog da­bar Lat­vi­ jos Sei­me bus svars­to­ma ga­li­my­bė, kad re­fe­ren­du­mai tau­tai gy­vy­biš­ku klau­si­mu ne­bū­tų ren­gia­mi, esą juk ga­li­ma su­šauk­ti re­fe­ren­du­mą ir kad Lat­vi­ja pri­si­jung­tų prie Ru­si­jos. Ša­lia vo­kie­čių – lie­tu­vių kal­ba

„Bu­vo Lat­vi­jos kons­ti­tu­ci­jo­je tam tik­ras tei­si­nis niuan­sas ir tuo pa­si­ nau­do­ta, rei­kė­jo su­rink­ti tam tik­ rą pi­lie­čių bal­sų skai­čių, tai ir bu­vo pa­da­ry­ta. Tai lyg ir bū­tų de­mok­ ra­ti­nė prie­mo­nė, bet, kaip ma­to­ me, ja ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ne­la­bai šva­riuo­se žai­di­muo­se“, – pabrėžė V.Va­rei­kis.

Klai­pė­do­je anks­čiau ir­gi bu­ vo dvi­kal­bys­tė – vie­ša­ja­me gy­ve­ ni­me var­to­tos lie­tu­vių ir vo­kie­čių kal­bos.

Dvi­kal­bys­tė čia bu­vo na­tū­ra­lus da­ly­kas. Lie­tu­viai, pa­sak is­to­ri­ kų, atė­jo į kraš­tą, ku­ris šiaip bu­vo vo­kiš­kas, nors, is­to­riš­kai žiū­rint, tai bu­vo bal­tų že­mės. Jas ger­ma­ ni­zuo­jant pri­si­dė­jo ir O.Bis­mar­ko po­li­ti­ka.

Vo­kie­čių kal­ba Klai­pė­dos kraš­te do­mi­na­vo, bet lie­tu­vių kal­ba vals­ ty­bi­nė­se įstai­go­se tu­rė­jo sa­vo tei­ ses, taip pat mo­kyk­lo­se, vie­šu­mo­

je ir­gi bu­vo dvi­kal­bys­tė, ypač tarp vie­ti­nių lie­tu­vi­nin­kų. „Ta­čiau šių si­tua­ci­jų nė­ra ko ly­ gin­ti. Po 1945 me­tų ru­sa­kal­biai čia atei­na vi­sai ki­to­kiu sta­tu­su – kaip per­si­kė­lė­liai-ko­lo­nis­tai – į oku­ puo­tą te­ri­to­ri­ją. Šian­dien Klai­pė­ do­je kas­die­nia­me bend­ra­vi­me ir­gi yra dvi­kal­bys­tė. Ta­čiau ru­sa­kal­bių in­teg­ra­ci­ja vyks­ta sėk­min­gai. Ma­ ny­čiau, kai kam ir čia tie in­teg­ra­ ci­niai pro­ce­sai ne­pa­tin­ka, kai kas la­biau no­rė­tų at­skir­ti ru­sus nuo lie­tu­vių. Bet pa­tys klai­pė­die­čiai iš to ne­da­ro pro­ble­mos“, – įsi­ti­ki­nęs uos­ta­mies­čio uni­ver­si­te­to is­to­ri­kas V.Va­rei­kis.

Re­fe­ren­du­mas skai­čiais Lat­vi­jos Res­pub­li­ko­je gy­ve­na apie 2 mln. žmo­nių, maž­daug treč­da­lis – ru­ sa­kal­biai.

Re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 1 mln. 92 tūkst. pi­l ie­čių. Tai yra 66,34 pro­c. bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­čių Lat­vi­jos pi­ lie­čių.

Ry­go­je bal­sa­vo 72,56 pro­c. bal­suo­ti ga­lė­ju­sių as­me­nų.

75 pro­c. bal­sa­vu­sių­jų re­fe­ren­du­me pa­si­sa­kė prieš ant­rą­ją ru­sų vals­ty­bi­ nę kal­bą, 25 pro­c. dvi­kal­bys­tės nuo­ sta­tai pri­ta­rė.

Kad re­fe­ren­du­mas pa­vyk­tų, už pa­ tai­sas tu­rė­jo bal­suo­ti 771 tūkst. žmo­ nių – pu­sė vi­sų bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­ čių Lat­vi­jos pi­lie­čių.

1 202 biu­le­te­niai bu­vo su­ga­din­ti. Net jei­gu vi­si li­kę bal­sai bū­tų buvę už dvi­ kal­bys­tę, to ne­bū­tų pakakę per­mai­ nų ša­li­nin­kų per­ga­lei.

Re­fe­ren­du­mas Lat­vi­jai kai­na­vo apie 10 mln. li­tų.

5

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Kri­ti­ka – ir sa­viems, ir prie­ši­nin­kams

Šei­ma – tik san­tuo­ko­je So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­ja (SADM) siū­lo Vy­riau­sy­bei pa­ lai­ky­ti Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­nos De­gu­tie­nės ini­ci­juo­ja­mą Kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­są, ku­ri vie­na­reikš­miai su­sie­tų šei­mą ir san­tuo­ką.

Opo­zi­ci­nės Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos (LSDP) ta­ry­bo­je šeš­ta­die­nį iš re­ gio­nų at­vy­kę par­ti­jos na­riai par­ti­jos kan­ di­da­tų są­ra­šo dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­ do­je su­da­ry­mą kri­ti­ka­vo kaip ne­skaid­rų.

Pa­si­ge­do skaid­ru­mo

Sky­riai dar 2011 m. pa­bai­go­je rei­ tin­ga­vo kan­di­da­tus, ta­čiau šio rei­ tin­ga­vi­mo re­zul­ta­tai ne­skel­bia­mi nei vie­šai, nei pla­čiau par­ti­jo­je.

Ga­lu­ti­nį są­ra­šą nu­ma­to­ma pa­tvir­ tin­ti ba­lan­dį.

LSDP Ši­lu­tės sky­riaus pir­mi­ nin­kas Al­vi­das Ši­me­lio­nis iš tri­ bū­nos dės­tė šia­me pro­ce­se pa­si­ gen­dan­tis skaid­ru­mo. „Po įvai­rios in­for­ma­ci­jos, ku­rią su­ži­no mū­sų par­ti­jos na­riai neo­ fi­cia­liai, išaiš­kė­ja ne vi­sai gal­būt ge­rų, skaid­rių da­ly­kų ir dau­ge­lis žmo­nių yra ne­lai­min­gi. Kiek­vie­ nas ne­lai­min­gas ki­taip. Ne­bū­ti­nai dėl sa­vo vie­tų. Svar­bus po­žiū­ris į pa­čią pro­ce­dū­rą, į rei­tin­ga­vi­mą, ga­lų ga­le į sky­rių ar­ba į kan­di­da­ tą“, – tei­gė jis.

Jis ap­gai­les­ta­vo, kad rei­tin­ga­vi­ mas li­ko „už­slap­tin­tas, ka­žin, ar skaid­rus“. „Su­tin­ku, kad yra nu­si­pel­niu­ sių as­me­nų, ku­riuos rei­kia pa­lik­ti prie­ky­je, bet ki­tas yra nu­si­pel­nęs, nes yra koks nors Sei­mo na­rio pa­ dė­jė­jas“, – BNS vė­liau sa­kė jis.

Aiš­ki­no tai­syk­les

LSDP rin­ki­mų šta­bo pir­mi­nin­kas Juo­zas Ole­kas par­ti­jos na­riams ta­ ry­bo­je šeš­ta­die­nį aiš­ki­no, kad su rei­tin­ga­vi­mo sky­riuo­se re­zul­ta­tais bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti po rin­ki­mų – „kad da­bar ne­bū­tų įtam­pos, nes tik­rai kai ku­rie sky­riai ta­rė­si vie­ni su ki­tais, kad vie­ni pa­žy­mė­tų vie­ nus, ki­ti ki­tus, ir tai la­bai aiš­kiai at­si­spin­dė­jo kai ku­riuo­se sky­riuo­ se, o kai ku­riuo­se sky­riuo­se at­si­ spin­dė­jo net ir šio­kia to­kia bi­čiu­ liš­ka žo­džio ne­si­lai­ky­mo da­lis“. „Mū­sų tai­syk­lės nu­ma­to griež­tas kvo­tas – mū­sų vie­na­me de­šim­tu­ke tu­ri bū­ti ne dau­giau kaip 60 pro­c. vie­nos ly­ties at­sto­vų: kiek­vie­na­ me de­šim­tu­ke yra ar­ba ke­tu­ri vy­ riš­kiai, ar­ba ke­tu­rios mo­te­rys. Ir kiek­vie­na­me de­šim­tu­ke yra vie­na vie­ta mū­sų jau­ni­mui“, – prin­ci­ pus, ku­riais re­mian­tis at­li­kus rei­ tin­ga­vi­mą sky­riuo­se dar tiks­li­na­ mas są­ra­šas, žur­na­lis­tams aiš­ki­no J.Ole­kas.

At­siž­vel­gė į re­zul­ta­tus

LSDP pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ ke­vi­čius tei­gė, kad su rei­tin­ga­vi­ mo re­zul­ta­tais ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ir da­bar par­ti­jos būs­ti­nė­je, bei sa­ kė, kad vie­šai rei­tin­ga­vi­mo re­zul­ ta­tai ne­bus skel­bia­mi, bus vie­šas tik ga­lu­ti­nis kan­di­da­tų dau­gia­ man­da­tė­je apy­gar­do­je są­ra­šas. „Pra­šom, būs­ti­nė­je yra są­ra­ šas, tie, ku­rie me­rai bu­vo at­vy­kę, vi­siems pa­ro­dė­me. Juos su­rin­ko­ me ir jos tu­ri­me. Ga­liu pa­sa­ky­ti – lai­ko­ma­si ir tei­sin­gu­mo prin­ci­po.

Ko­kie bū­tu­me so­cial­de­mok­ra­tai,

SADM pa­reng­ta­me Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­te sa­ko­ma, kad Sei­me svars­to­mo­mis Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­so­mis vals­ty­bė re­gu­liuo­ja tik tei­si­nius šei­mos san­ty­kius ir ne­si­ ki­ša į pri­va­tų as­me­nų gy­ve­ni­mą.

Be to, šios pa­tai­sos esą „neuž­ ker­ta ke­lio vals­ty­bei vie­no­dai ir ne­disk­ri­mi­nuo­jant sau­go­ti vai­kus, ne­svar­bu, jie gi­mė su­si­tuo­ku­siems ar ne­su­si­tuo­ku­siems tė­vams“, nes Kons­ti­tu­ci­jo­je vai­kys­tė įvar­di­ja­ma sa­va­ran­kiš­ku vals­ty­bės sau­go­mu ir glo­bo­ja­mu ins­ti­tu­tu.

Dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos prieš tei­kiant ją Sei­mui dar tu­rės su­tar­ti Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas.

Val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) išaiš­ki­ ni­mo, kad san­tuo­ka yra iš­skir­ti­nės ver­tės, bet ne vie­nin­te­lis šei­mos mo­ de­lis, sie­kia pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją – jo­je įra­šy­ti tie­sio­gi­nę šei­mos kil­mės iš san­tuo­kos nuo­sta­tą. Šiam pro­jek­ tui po pa­tei­ki­mo jau pri­tar­ta Sei­me.

Pa­tai­sa nu­ma­to, kad „šei­ma su­ ku­ria­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ ri­mu su­da­rius san­tuo­ką“.

Pa­tai­są 98 par­la­men­ta­rai pa­tei­ kė po to, kai KT rug­sė­jį pa­skel­bė, jog 2008 m. priim­tos Vals­ty­bi­nės šei­mos po­li­ti­kos kon­cep­ci­jos nuo­ sta­tos, šei­ma pri­pa­žįs­tan­čios tik gy­ve­nan­čius san­tuo­ko­je žmo­nes, prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai.

jei­gu pa­slėp­tai ką nors da­ry­tu­me.

Bu­vo rei­tin­ga­vi­mas ir po jo vis dėl­ to dar bu­vo at­lik­ta iš­sa­mi ana­li­zė: bu­vo pa­si­žiū­rė­ta, ko­dėl vie­ni šo­ko į prie­kį, ki­ti – at­gal, apie tai ne­no­ riu kal­bė­ti. Bet bu­vo ir at­si­žvelg­ ta į rea­lius fak­tus – pa­sta­rų­jų tre­ jų Sei­mo rin­ki­mų ir sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mų re­zul­ta­tus“, – ta­ry­bo­je į par­ti­jos ko­le­gų prie­kaiš­tus at­sa­kė A.But­ke­vi­čius.

Jis dės­tė, kad, per tre­jus rin­ki­ mus ne­ga­vus žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­ mo, var­gu ar per ket­vir­tus rin­ki­ mus ga­li įvyk­ti ste­buk­las.

Pat­vir­ti­no są­ra­šą

Ta­ry­ba šeš­ta­die­nį nu­bal­sa­vo už pre­l i­m i­n a­r ų vien­m an­d a­t i­n in­ kų są­ra­šą. Ja­me – 68 kan­di­da­ tai, so­cial­de­mok­ra­tai kol kas ne­ tu­ri vien­man­da­ti­nin­kų Kė­dai­nių, Kau­no mies­to Kal­nie­čių ir Pa­ne­ vė­žio mies­to Ne­vė­žio apy­gar­do­se. Šiuo me­tu LSDP yra di­džiau­sia opo­zi­ci­nė Sei­mo frak­ci­ja, jai pri­ klau­so 23 na­riai. Per per­nai va­sa­rį vy­ku­sius sa­vi­val­dos rin­ki­mus so­ cial­de­mok­ra­tai iš­ko­vo­jo dau­giau­ sia man­da­tų. Jie ga­vo 328 man­da­ tus iš 1,5 tūkst.

Al­vi­das Ši­me­lio­nis:

Išaiš­kė­ja ne vi­sai gal­būt ge­rų, skaid­ rių da­ly­kų ir dau­ge­ lis žmo­nių yra ne­ lai­min­gi.

Ne­su­ta­ri­mai: so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­riams A.But­ke­vi­čiui ir J.Ole­kui sa­

vait­ga­lį te­ko at­sa­ki­nė­ti į par­ti­jos ko­le­gų prie­kaiš­tus.

„Kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bė di­ džiu­mą pro­ble­mų sten­gia­si iš­ spręs­ti sko­lin­tais pi­ni­gais ne­gal­ vo­da­ma apie pa­da­ri­nius ar­ba jų tin­ka­mai neį­ver­tin­da­ma. Si­tua­ci­ ja jau tam­pa grės­min­ga“, – įsi­ti­ ki­nęs LSDP va­do­vas.

Pi­ni­gus nau­do­jo ne­tin­ka­mai

Pa­ly­gi­no su Grai­ki­ja

Į ta­ry­bos po­sė­dį su­si­rin­kę so­cial­ de­mok­ra­tai kri­ti­ka­vo ne tik vie­ni ki­tus, bet ir val­dan­čių­jų po­li­ti­ką.

A.But­ke­vi­čius kal­bė­jo, kad sko­lin­ da­mie­si val­dan­tie­ji at­ve­dė Lie­tu­vą į si­tua­ci­ją, ku­ri pa­na­ši į su­si­klos­ čiu­sią Grai­ki­jo­je. „Kon­ser­va­to­rių pa­si­rink­ti kri­ zės su­val­dy­mo bū­dai, – verž­ti dir­ žus, tau­py­ti ma­ži­nant pen­si­jas ir so­cia­li­nes iš­mo­kas, – dau­gu­mai mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų ta­po ka­ tast­ro­fa. Nak­ti­nė mo­kes­čių re­for­ ma ne­pa­di­di­no pa­ja­mų į biu­dže­tą.

Rei­kė­jo sko­lin­tis ir, de­ja, sko­li­nta­ si bu­vo ne pa­čio­mis pa­lan­kiau­sio­ mis są­ly­go­mis. Štai Grai­ki­ja sko­li­ no­si sto­da­ma į eu­ro zo­ną 2001 m., sko­li­no­si ir to­liau. Tai la­bai pa­vo­ jin­gas ke­lias, tiks­liau, ak­la­gat­vis, duo­dan­tis trum­pa­lai­kių re­zul­ta­ tų, ta­čiau su­ku­rian­tis il­ga­lai­kes pro­ble­mas. Lie­tu­vo­je ma­to­me la­ bai pa­na­šią si­tua­ci­ją“, – LSDP ta­ ry­bos po­sė­dy­je dės­tė A.But­ke­vi­ čius.

Jis taip pat aiš­ki­no, kad sko­lin­ti pi­ni­gai nau­do­ja­mi ne­tin­ka­mai – užuo­t juos sky­rus ūkiui ir in­ves­ ti­ci­joms į per­spek­ty­vius sek­to­rius ska­tin­ti, jie esą nau­do­ja­mi pra­val­ gy­ti ir sko­loms grą­žin­ti. „Iš­rek­la­muo­to „pro­ver­žio“ kon­ ser­va­to­riai bei jų bend­ra­žy­giai li­ be­ra­lai ne­pa­sie­kė ir ki­to­se sri­ty­se: dar­bo vie­tų kū­ri­mo, de­mog­ra­fi­ nės pa­dė­ties ge­ri­ni­mo, emig­ra­ ci­jos su­val­dy­mo, ne­dar­bo pro­ ble­mos spren­di­mo“, – dės­tė jis.

A.But­ke­vi­čius, be ki­ta ko, kal­ti­no val­dan­čiuo­sius ig­no­ruo­jant praei­ ty­je pa­da­ry­tas klai­das ir mė­gi­nant įgy­ven­din­ti ne­rea­lius sce­na­ri­jus. „Su pa­grin­di­niais už­da­vi­niais – su­ba­lan­suo­ti vals­ty­bės fi­nan­sus, sti­mu­liuo­ti ūkį, su­ma­žin­ti ne­dar­ bą ir pa­di­din­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą – kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bė aki­ vaiz­džiai ne­su­si­do­ro­jo. Jei si­tua­ ci­ja tam tik­ro­se sri­ty­se ir kiek pa­ ge­rė­jo, tai ne dėl kon­ser­va­to­rių po­li­ti­kos“, – aiš­ki­no so­cial­de­ mok­ra­tų ly­de­ris.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pa­tai­sa nu­ma­to, kad „šei­ma su­ku­ria­ma lais­vu vy­ro ir mo­ ters su­ta­ri­mu su­da­ rius san­tuo­ką“.

Pri­ki­šo moks­lo re­for­mą

A.But­ke­vi­čius taip pat tvir­ti­no, kad „kon­ser­va­to­riai nie­ko ne­pa­ da­rė rin­kai pa­gy­vin­ti ar pa­čių su­ kel­tai di­džiu­lei kont­ra­ban­dai pa­ ža­bo­ti“. Atk­reip­tas dė­me­sys ir į lė­tą dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mą ša­ ly­je. „Vie­nin­te­lis ryš­kes­nis kon­ser­ va­to­rių bend­ra­žy­gių li­be­ra­lų pa­ si­žy­mė­ji­mas šią ka­den­ci­ją bu­vo aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Ta­čiau Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nu­spren­ dė, kad ši re­for­ma yra an­ti­kons­ ti­tu­ci­nė. Ki­taip ta­riant, ne­vy­ku­sį, neat­sa­kin­gą li­be­ra­lų eks­pe­ri­men­ tą teks iš da­lies tai­sy­ti, iš da­lies mes­ti į is­to­ri­jos šiukš­ly­ną. Lie­ tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los, stu­ den­tai, jų tė­vai ir dės­ty­to­jai re­ for­mą ga­lės pri­si­min­ti kaip blo­gą sap­ną“, – kal­bė­jo LSDP pir­mi­ nin­kas, ku­ris plie­kė val­dan­čiuo­ sius ir už „stag­na­ci­jos dangs­ty­ mą“ ener­ge­ti­ko­je. „Mū­sų už­da­vi­nys – pa­ro­dy­ti žmo­nėms rea­lią al­ter­na­ty­vą. Sa­ vo pro­gra­mo­je tu­ri­me nu­ma­ty­ti konk­re­čius, pra­kti­nius žings­nius, kaip rea­liai di­din­ti ga­my­bi­nius pa­ jė­gu­mus, kur­ti nau­jas dar­bo vie­ tas, ma­žin­ti ne­dar­bą, di­din­ti kon­ ku­ren­cin­gu­mą“, – LSDP ta­ry­bos na­riams prieš ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus aiš­ki­no A.But­ke­vi­čius.

Nu­ta­ri­me KT pa­brė­žė, kad san­ tuo­kos ins­ti­tu­tas yra „is­to­riš­kai su­si­klos­tęs šei­mos mo­de­lis, nea­ be­jo­ti­nai tu­rin­tis iš­skir­ti­nę ver­tę vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me, už­tik­ri­nan­ tis tau­tos ir vals­ty­bės gy­vy­bin­gu­mą bei is­to­ri­nį iš­li­ki­mą“. Ta­čiau taip pat teis­mas pa­skel­bė, kad šei­ma ga­li bū­ti su­kur­ta ne tik san­tuo­kos pa­grin­du, o san­ty­kių iš­raiš­kos for­ ma kons­ti­tu­ci­nei šei­mos sam­pra­tai es­mi­nės reikš­mės ne­tu­ri. Šiuo me­ tu Kons­ti­tu­ci­jos 38 straips­nis sa­ko, kad šei­ma yra vi­suo­me­nės ir vals­ ty­bės pa­grin­das, vals­ty­bė sau­go ir glo­bo­ja šei­mą, mo­ti­nys­tę, tė­vys­tę ir vai­kys­tę, o san­tuo­ka su­da­ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu.

BNS už­sa­ky­mu spa­lį at­lik­tos vi­ suo­me­nės nuo­mo­nės ap­klau­sos duo­ me­ni­mis, 46 pro­c. ap­klaus­tų gy­ven­ to­jų re­mia KT po­zi­ci­ją, jog šei­ma ga­li bū­ti su­da­ry­ta ne tik san­tuo­kos pa­ grin­du, o 41 pro­c. to­kiai api­brėž­čiai ne­pri­ta­ria. Li­kę 13 pro­c. šiuo klau­si­ mu ne­tu­rė­jo nuo­mo­nės.Bend­ro­vės RAIT at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad šei­mos api­brėž­tį tik per san­tuo­ką la­biau pa­lai­ko vy­res­ni žmo­nės. KT išaiš­ki­ni­mui pri­ta­rė 64 pro­c. nuo 25 iki 34 me­tų ap­klaus­tų­jų. Tarp 65–74 me­tų pri­ta­rian­čių bu­vo 24 pro­c.

BNS inf.

BNS inf.

6

pirmadienis, vasario 20, 2012

nuomonės

Leng­va­tų rei­kė­tų vi­siems

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vir­tu­vi­nis pa­trio­tiz­mas Saulius Pocius

S

mar­k iau­s i mi­t in­g ai ir grės­m in­g iau­s ios pa­s i­ prie­š i­n i­mo ak­c i­jos pas mus vyks­t a vir­t u­vė­s e ir už­sta­lė­se. Ne tik mi­ne­ra­l i­n iais van­de­n i­m is at­si­gai­v i­nę pi­l ie­čiai bui­ti­n į pa­va­ka­rių pei­za­žą paį­vai­ ri­na ašt­r io­m is kaip skal­pe­l is kal­ bo­m is apie su­g riau­t us ko­lū­k ius, va­g ian­t į val­d žios kla­ną ir šiaip vi­ so­kias nū­die­nos bai­sy­bes. Ta lais­ va kal­bė­se­na nuo vie­šų­jų pra­tar­ mių ski­r ia­si ne tik pa­kel­t u to­nu, bet ir grės­m in­gais epi­te­tais bei mo­ja­vi­mais duon­rie­kiu Sei­mo pu­ sėn: „Svo­la­čiai, par­da­vė Lie­tu­vą!“

Žmo­nės vis dar la­bai bi­jo. Bai­mė go­žia no­ rą iš­reikš­ti šio­kį to­kį sa­vo as­me­nį ir vie­šai ieš­ko­ti tie­sos.

Kaž­ka­da la­bai raiš­k iai to­k į įpro­ tį mi­tin­guo­ti pri­sė­dus na­mie ant ta­bu­re­tės api­bū­d i­no pa­ts šių lai­ kų pa­t riar­chas, ku­r į įsiu­tę tau­ tie­čiai bui­t y­je ne­si­bo­d i ta­pa­t in­ ti su vie­nu ka­no­pi­niu gy­v ū­nu: „Į kai­mą neat­ve­žė drus­kos – kal­tas Lands­ber­g is“.

Vis dėl­to per­žen­gus na­mų slenks­ tį į vie­šu­mą, ug­nin­gos kal­bos, pa­ sa­ky­tos tarp lėkš­čių ir stik­lai­nių, įstrin­ga mi­t in­g uo­to­jų gerk­lė­se.

Tuo­met jie tam­pa no­m i­na­l iais pi­l ie­čiais, bi­jan­čiais ait­res­n į žo­ dį rėž­t i ki­t ų to­k ių pat no­m i­na­l ių pi­l ie­č ių aki­vaiz­do­je. Tas tik ką lyg V.Čia­pa­je­vas vir­tu­vė­je ka­rin­ gai bu­te­l iu mo­ja­vęs he­ro­jus virs­ ta ny­ku­ma, tar­si jo drą­są kas nors bū­t ų kaip kok­tei­l į iš­siur­bęs pro šiau­de­l į. Į ata­ką šau­k u­si iš­kal­ba pa­lei­džia pa­sku­ti­nį kva­pą, ir iš ša­ lies jau ne­be­sun­ku įžvelg­ti tą pa­tį Aka­ki­jų Aka­ki­je­vi­čių, ku­ris N.Go­ go­l io va­l ia val­gė ne­pa­kel­da­mas gal­vos net ir ta­da, kai ant jo mais­ to žvit­riai nu­tūp­da­vo mu­sės. „Ma­ žas žmo­g us“ – įpro­t į bū­t i nie­k uo so­cia­liz­mo lai­kais api­brėž­da­vo li­ te­ra­tū­ros kri­ti­kai.

Re­g is, įpro­tis bū­ti tuo ma­ž u žmo­ gu­m i iš­t ies yra toks tva­r us, kad vie­šu­mo­je jaus­t is tuš­čia­v i­du­re,

S

nie­ko ne­le­m ian­č ia vi­du­t i­ny­b e ta­po bū­t i­nu ir šių die­nų at­r i­bu­ tu, ku­rio neį­vei­kė nei lais­vės vė­ jai, nei pa­g ie­ža, ky­lan­ti iš aki­vaiz­ džios ar su­si­gal­vo­tos so­cia­l i­nės ne­tei­sy­bės. „Šiek tiek ki­to­k ie tie lie­tu­v iai“, kaip ei­lė­se kons­ta­ta­vo Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas.

Iš­t ies vie­šu­mo­je mū­sų žmo­nės tam­pa tar­si ki­tos ko­k y­bės. Juos ap­val­do ano­n i­m iš­k u­mo po­rei­ kis, am­bi­ci­jos su­nyks­ta, o įsiū­t is, do­mi­na­vęs ag­re­sy­viuo­se vir­tu­vi­ niuo­se trans­pa­ran­tuo­se, vos išė­ jus į gat­vę, virs­ta gai­liu pri­si­tai­kė­ liš­ku­mu.

Vis dėl­to ra­my­bės ne­duo­dan­t is so­c ia­l i­n is ne­r i­mas ve­š i ano­n i­ mi­n iuo­se skam­bu­čiuo­se ar raš­ lia­vo­je, ku­r ios tiek daug at­skrie­ ja į kont­ro­liuo­jan­čių įstai­g ų ar re­ dak­ci­jų pa­što dė­ž u­tes.

Vien ko ver­ti pa­g ie­ža gau­siai pa­ sū­dy­t i laiš­kai, pa­s i­ra­š y­t i kons­ pi­ra­ci­n iais sla­py­var­d žiais: „Ge­ ro no­r in­t is“, „Ste­b ė­to­jas“ ar tie­ siog „Pen­si­n in­kė“, „Rin­kė­ja“? To­ kio­je raš­t i­jo­je, pri­si­den­g us ko­d i­ niais žo­d žiais „vi­suo­me­nė“, „tau­ ta“, „ne­tei­sy­bė“, daž­n iau­siai skel­ bia­m i be­pro­t iš­k i pa­mo­k y­mai ki­ tiems, val­d žiai ar­ba ap­skri­tai vi­ sai Že­mės gy­vas­čiai.

Ta­č iau iš tie­sų tie ano­n i­m i­n iai ma­n i­fes­tai su­tei­k ia ga­l i­my­bę jų ra­š y­to­jams pa­s i­jus­t i reikš­m in­ ges­niems, nei jie rea­liai yra sa­vo pa­čių gy­ve­n i­me. Nes vie­šu­mo­je pub­li­kuo­jant sa­vo pa­var­dę ir vei­ dą, dek­la­ruo­ti tai, ką iš­ties ma­no, ryž­ta­si ne­dau­ge­l is. Drą­ses­n i pa­ reiš­k i­m ai daž­n iau­s iai skam­b a pri­s i­den­g us po­pu­l ia­r iu for­mu­ luo­čių bu­fe­riu „iš­reiš­k iau kai ku­ rių žmo­n ių nuo­mo­nę“. Sup­rask – ne sa­vo min­t is, o kaž­k ie­no, pa­ts aš čia, at­si­pra­šau, nie­kuo dė­tas. Šis sla­pu­ka­vi­mas ir kli­ni­ki­nis po­ trau­k is lik­ti ano­ni­mu by­lo­ja apie tai, kad žmo­nės vis dar la­bai bi­jo.

Bi­jo vis­ko: kad ne­su­ma­žin­tų pen­ si­jos, kad ne­pa­duo­tų į teis­mą, kad ne­skir­tų bau­dos. Bai­mė go­žia no­ rą iš­reikš­ti šio­k į to­k į sa­vo as­me­n į ir vie­šai ieš­ko­ti tie­sos. Šiuo po­žiū­ riu ne­vir­tu­vi­nės drą­sos ver­ta pa­ si­mo­ky­ti iš to pa­ties V.Lands­ber­ gio, kad ir ko­k iu jį kas be­lai­k y­t ų.

Jis ne­pa­bi­jo­jo net Va­sa­r io 16-o­ sios pro­ga tėkš­te­lė­ti sme­ge­nis rė­ žian­čių me­ta­fo­r ų. „Jei­gu no­ri­me, kad bū­tų Lie­tu­va, pi­lie­čiai tu­ri lik­ ti Lie­tu­vo­je ir sau­sin­ti pel­kę. Rei­ kia daug pri­si­m in­t i, nie­ko ne­pa­ mirš­t i, sau­go­t i ir gin­t i svar­biau­ sią­ją pi­l į – Lie­t u­vos gar­bę“, – per šven­tę pri­m i­nė ne­prik­lau­so­my­ bės ar­chi­tek­tas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

ki­tiems smul­kie­siems vers­li­nin­kams. Ma­no­ma, kad mies­ tas iš to ga­lė­tų gau­ti ir nau­dos. Ar sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų su­ teik­ti nuo­lai­das ne tik se­na­mies­čio, bet ir ki­tiems mies­ to vers­li­nin­kams?

Už

Prieš

Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­tis: – Vi­są lai­ką bu­vau ka­te­go­riš­kai prieš, kad leng­va­tos bū­tų tai­ko­mos tik se­na­mies­čio vers­li­nin­kams. Kuo jie ge­res­ni už pa­pras­tą vers­li­nin­ką, vargs­tan­tį mies­to pa­ kraš­ty­je? Rei­kia ieš­ko­ti ga­li­my­bių nuo­lai­das tai­ky­ti vi­ siems vers­lo žmo­nėms. Už tai jie ga­lė­tų ką nors pa­ da­ry­ti. Pa­vyz­džiui, pa­sta­ty­ti vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je suo­liu­kus, pri­žiū­rė­ti mies­to fon­ta­ną ar ra­jo­ne, ku­ria­ me yra įsi­kū­rę, įreng­ti vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę. Mies­tui to rei­kia. Pa­tiems vers­li­nin­kams bū­tų sma­gu pa­da­ry­ ti Klai­pė­dos la­bui ge­rų dar­bų. Ne­bū­ti­nai rei­kia lįs­ti į mies­to biu­dže­tą. Ma­žiau ken­tė­tų ir jis. Rei­kia tik nu­ sta­ty­ti for­mą, vis­ką api­brėž­ti, su­skai­čiuo­ti, kas nau­ din­giau mies­tui. Se­na­mies­čio vers­li­nin­kai ne­tu­ri bū­ti iš­skir­ti­niai, o ir nuo­lai­dos ne­la­bai pa­si­tei­si­na. Kaž­ ko­dėl vers­li­nin­kai, ku­rie jų ne­gau­da­vo, vi­są lai­ką pri­ trauk­da­vo daug žmo­nių. Bū­tent to­kius vers­li­nin­kus rei­kia ska­tin­ti.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė: – At­sar­giai ver­ti­nu siū­ly­mą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­ čio leng­va­tas tai­ky­ti vi­siems vers­li­nin­kams. Pir­miau­ sia, no­rint tai da­ry­ti, rei­kia tu­rė­ti fi­nan­si­nes ga­li­my­bes.

Tai­ky­da­mi nuo­lai­das, į mies­to biu­dže­tą ne­gau­tu­me lė­ šų. Taip pat rei­kia žiū­rė­ti, ko­kius tiks­lus sa­vi­val­dy­bė ke­ lia sau ma­žin­da­ma mo­kes­čius, ko­kių re­zul­ta­tų ti­ki­si. Jei mo­kes­čių ga­li­ma ne­mo­kė­ti, vi­si to no­rės. Kai leng­va­tos bu­vo su­teik­tos se­na­mies­čio vers­li­nin­kams, bu­vo iš­kel­ti aiš­kūs tiks­lai. Vers­li­nin­kai, no­rin­tys leng­va­tų, tu­rė­tų aiš­ kiai pa­sa­ky­ti, kas nuo to pa­si­keis mies­te, ką jam duos. Gal bus dau­giau dar­bo, gal di­dės žmo­nių at­ly­gi­ni­mai. Prieš tai­kant leng­va­tas, rei­kia at­lik­ti iš­sa­mią ana­li­zę. Mo­kes­ čiai – toks da­ly­kas, kad su jais ne­ga­li­ma blaš­ky­tis. Rei­kia iša­na­li­zuo­ti, ką pa­vy­ko pa­siek­ti su­tei­kus leng­va­tas se­na­ mies­čio vers­li­nin­kams. Gal paaiš­kės, kad ir se­na­mies­čio vers­li­nin­kams nuo­lai­dų tai­ky­ti ne­rei­kė­jo.

karštas telefonas

Be­gė­džiai dar­ko kny­gas

397 728

telefonas@kl.lt

Kur sli­di­nė­ji­mo tra­sos?

Klau­si­mas Klai­pė­dos val­džiai. Ko­ dėl mies­te nė­ra įreng­ta ly­gu­mų sli­ di­nė­ji­mo tra­sų? Kur klai­pė­die­čiams ar mies­to sve­čiams ga­li­te pa­siū­ly­ ti nuei­ti pa­sli­di­nė­ti? Kai skam­bi­nau į Klai­pė­dos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rą, tai at­sa­kė, kad ne­ži­no, kur no­ri­te – ten ir ei­ki­te. Gė­da Klai­pė­dos val­džiai, kad ne­su­ge­ba sa­vo mies­tie­ čiais pa­si­rū­pin­ti. O dar Klai­pė­dą iš­ rin­ko Lie­tu­vos su­per­mies­tu! Žil­vi­nas

Re­dak­to­rius tei­sus

Pers­kai­čiau dien­raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus Sau­liaus Po­ciaus straips­nį „Lup­tų la­vo­nų pa­ ro­da – vi­sai šei­mai“ („Klai­pė­da“, 2012 02 13). Vi­siš­kai su­tin­ku su iš­ dės­ty­ta nuo­mo­ne. Pa­ti žiū­rė­jau tą rek­la­mą ir gal­vo­jau, ar svei­ko pro­ to žmo­nės ga­lė­jo or­ga­ni­zuo­ti to­kius ren­gi­nius?

Eu­ge­ni­ja

Ke­lin­tą kar­tą iš bib­lio­te­kos par­si­ne­ šu moks­li­nių kny­gų, pri­brai­žy­tų pieš­ tu­kais. O aną­kart vie­no­je ei­lė­raš­čių kny­go­je bu­vo iš­plėš­ti net trys la­pai.

Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma tep­lio­ ti spau­di­nį, plė­šy­ti la­pus? Kaip to­kie žmo­nės ne­tu­ri gė­dos? Yra gi išei­tis.

Pieš­tu­ku pa­žy­mė­tas vie­tas ga­lė­tų iš­ trin­ti trin­tu­ku, o įdo­mes­nius pus­la­pius nu­si­ko­pi­juo­ti ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­tu.

Vy­tau­tas

kia ant­rą aukš­tą, žo­lė ne­šie­nau­ja­ma.

Ap­link vie­nus na­mus – mie­la ma­lo­ nu, ap­link ki­tus – džiung­lės. Vis­kas ap­leis­ta, laip­ti­nės iš­dau­žy­tos. Rei­kia tvir­tos ran­kos.

Onu­tė

Ma­ne­ke­nai be gal­vų

Vie­no pre­ky­bos cent­ro, esan­čio Her­ kaus Man­to gat­vė­je, vit­ri­no­je ma­ne ner­vi­na ma­ne­ke­nai be gal­vų. Man tai – nees­te­tiš­ka, ne­na­tū­ra­lu. Re­gis, jiems kaž­kas bū­tų gal­vas nu­pjo­vę.

Mul­ki­na klien­tus

Alf­re­da

Vie­na­me di­džiu­lia­me pre­ky­bos cent­ re pa­skelb­ta nuo­lai­dų ak­ci­ja pa­ka­ boms, už tris pa­ka­bas – 4,99 li­to. Ki­ to­je to pa­ties pre­ky­bos cent­ro sa­lė­je to­kios pat pa­ka­bos, tik jau pen­kios, ku­rioms ne­tai­ko­mos jo­kios nuo­lai­ dos, kai­nuo­ja tuos pa­čius 4,99 li­to.

Bjau­ru, kai taip mul­ki­na­mi pir­kė­jai.

Ug­nė

Rei­kia tvir­tos ran­kos

Jei­gu bū­čiau val­džio­je, rei­ka­lau­čiau, kad kiek­vie­nas na­mas tu­rė­tų ko­men­ dan­tą, ku­ris rū­pin­tų­si sta­ti­niu. Pa­ vyz­džiui, ap­gy­ven­di­na nau­ją na­mą, nie­kie­no ne­pri­žiū­ri­mi me­de­liai sie­

Rū­pes­tin­gas vai­ruo­to­jas

Esu be­si­lau­kian­ti ma­ma. Va­žiuo­da­ ma mies­to mik­roau­to­bu­sais daž­nai jau­čiuo­si ne­sau­giai, nes ne­spė­ju su­ si­mo­kė­ti, vai­ruo­to­jas jau le­kia, to­dėl sku­bu at­si­sės­ti, kad ne­nu­rie­dė­čiau po sė­dy­nė­mis. Ta­čiau no­rė­čiau pa­ dė­ko­ti 2-ojo marš­ru­ti­nio mik­roau­to­ bu­so vai­ruo­to­jui, ku­ris pa­lau­kė, kol įlip­siu, su­si­mo­kė­siu, ne­pra­dė­jo va­ žiuo­ti, kol neat­si­sė­dau. Dė­ko­ju su­ pra­tin­gam, rū­pes­tin­gam žmo­gui, nes ki­ti va­žiuo­ja tar­si be gal­vos.

Si­gi­ta Paruošė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

e­na­mies­čio vers­li­nin­kams Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė tai­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­ tas. Per­nai jas ga­vo 30 vers­lo žmo­nių. Ta­čiau iš­ kel­ta idė­ja, kad nuo­lai­dos tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos ir

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadieniS, vasario 20, 2012

ekonomika De­ga­lai bran­go ­ ne­smar­kiai

Ne­dar­bas ­ trau­kė­si van­giai

Praė­ju­sią sa­vai­tę bend­ro­vė „Lu­koil“ 95 mar­kės ben­zi­ną pa­bran­gi­no 1 cen­tu, iki 4,79 li­to. „Or­len“ de­ga­li­nė­se jis bran­go 2 cen­tais, iki 4,81 li­to, o „Sta­toil“ – 3 cen­tais, iki 4,82 li­to. Dy­ze­li­no kai­nos „Lu­koil“ tink­las ne­kei­ tė, ji li­ko 4,63 li­to, „Or­len“ ir „Sta­toil“ pa­di­di­ no 2 cen­tais, iki ati­tin­ka­mai yra 4,65 ir 4,66 li­to. Sus­kys­tin­tų du­jų kai­ną „Lu­koil“ ir „Or­ len“ su­ma­ži­no 2 cen­tais, iki 2,37 li­to. „Sta­ toil“ du­jų kai­nos ne­kei­tė, ji iš­li­ko 2,37 li­to.

Ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je per­nai bu­vo 15,4 pro­c., ar­ba 2,4 pro­c. ma­žes­nis nei 2010 m., kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas. Gy­ven­to­jų užim­tu­mo sta­tis­ti­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, 2011 m. ša­lies ūky­ je dir­bo 1,371 mln. gy­ven­to­jų, jų skai­čius per me­tus pa­di­dė­jo 27,2 tūkst. Per me­ tus užim­tų­jų skai­čius la­biau­siai pa­di­dė­ jo trans­por­to bei sau­go­ji­mo sri­ty­je (9,9 tūkst.) ir pra­mo­nė­je (5,3 tūkst.).

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1395 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1532 JAV do­le­ris 1 2,6278 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6388 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9423 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2340 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5925 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7680 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8591

+0,4351 % +0,7447 % +0,1983 % +0,1594 % –0,0182 % –0,5075 % +0,1898 % +0,1634 % –

Nuo vers­lo nuė­mė, gy­ven­to­jams už­dė­jo Ki­tą­met su­su­ma­vus ko­mer­ci­nio ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to (NT) ir šie­met gy­ven­to­ jams įves­to NT mo­kes­čio įplau­kas, at­ro­ do, bend­ro­je NT mo­kes­čio ei­lu­tė­je su­ma net su­ma­žės, nes už ko­mer­ci­nį NT vers­ las kas­met mo­ka vis ma­žiau.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su­rinks ma­žiau

Iki šio mė­ne­sio pra­džios gy­ven­to­ jai ir įmo­nės tu­rė­jo su­mo­kė­ti NT mo­kes­tį už ko­mer­ci­nės pa­skir­ties tur­tą ar­ba NT, nau­do­ja­mą in­di­vi­ dua­lia­jai veik­lai. Praė­ju­siais me­ tais šio mo­kes­čio bu­vo su­rink­ta 275 mln. li­tų, ar­ba 23 mln. li­tų ma­ žiau nei 2010 m., kai bu­vo su­rink­ ta 298 mln. li­tų.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) pro­gno­zuo­ja, kad šiais me­tais už ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT gy­ ven­to­jai ir vers­li­nin­kai su­mo­kės dar ma­žiau – apie 263 mln. li­tų. O po­ li­ti­kai sva­jo­ja, kad šie­met gy­ven­to­ jams įve­dus gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties NT mo­kes­tį vals­ty­bės biu­dže­tą pa­vyks pa­pil­dy­ti 17 mln. li­tų su­ma.

Ta­čiau, kai vie­ni po­li­ti­kai mo­kes­čius di­di­na, ki­ti juos ma­ži­na, at­ro­do, kad iš vi­so bus su­rink­ta ne dau­giau kaip 280 mln. li­tų. VMI at­sto­vas spau­dai Da­rius Bu­ta sa­kė, kad šie­met ti­ki­ ma­si ma­žiau lė­šų iš ko­mer­ci­nio NT mo­kes­čio su­rink­ti dėl nau­jų sa­vi­ val­dy­bių ta­ry­bų spren­di­mų. „Kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos priė­mė nau­jus spren­di­mus dėl NT mo­kes­ čio leng­va­tų ir su­ma­ži­no NT mo­ kes­čio ta­ri­fus“, – sa­kė jis.

Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, Vil­niaus mies­te ir ra­jo­ne ta­ri­fai svy­ruo­ja 0,5–1 pro­c., Kau­no mies­te ir ra­jo­ ne 0,3–1 pro­c., Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ne – 0,3–1 pro­c.

Kren­ta ta­ri­fai ir ver­tė

Pa­sak D.Bu­tos, NT mo­kes­čio su­ rin­ki­mas ma­žė­ja ne tik dėl ma­ žes­nių ta­ri­fų, bet dėl įsi­ga­lio­ju­sios nau­jos tur­to mo­kes­ti­nės ver­tės. Ji pa­si­kei­tė 2011 m. sau­sį ma­siš­kai įver­ti­nus NT.

280

mln. li­tų

šie­met pla­nuo­ja­ma su­ rink­ti NT mo­kes­čio iš vers­li­nin­kų ir gy­ven­to­jų.

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ Ver­ ti­ni­mo ir rin­ko­ty­ros sky­riaus va­ do­vas Sau­lius Va­go­nis sa­kė, kad ma­žes­nė mo­kes­čių su­ma ga­li bū­ ti pro­gno­zuo­ja­ma ir dėl ke­lių ki­tų prie­žas­čių. Anot jo, tur­to sa­vi­nin­ kai, praė­ju­siais me­tais mo­kes­čius mo­kė­ję nuo 2011 m. nu­sta­ty­tos mo­kes­ti­nės ver­tės, šiais me­tais ga­li pa­ban­dy­ti mo­kes­čius su­si­ma­žin­ti.

Ki­tas ma­si­nis tur­ to ver­ti­ni­mas bus at­ lik­tas tik 2016 m., o mo­kes­čių mo­kė­to­jai in­di­vi­dua­liai įver­ tin­ti sa­vo tur­tą ga­li kas­met.

„Rin­ko­je kai­nos per 2011 m. ne­ ma­žė­jo, ta­čiau gal­būt tur­to sa­vi­nin­ kai, ma­ty­da­mi ga­li­my­bę su­si­ma­žin­ ti mo­kes­tį ir, pa­si­ta­rę su tei­si­nin­kais bei tur­to ver­tin­to­jais, šiais me­tais iš­drįs ar su­spės per­skai­čiuo­ti mo­ kes­ti­nę ver­tę, jei to ne­pa­da­rė 2011 m.“, – svars­tė S.Va­go­nis. Jis pa­ brė­žė, kad ki­tas ma­si­nis tur­to ver­ ti­ni­mas bus at­lik­tas tik 2016 m., o mo­kes­čių mo­kė­to­jai in­di­vi­dua­liai įver­tin­ti sa­vo tur­tą ga­li kas­met.

S.Va­go­nis at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad NT rin­ka bei ša­lies eko­no­mi­ka dar nė­ra la­bai stip­ri. To­dėl da­lis įmo­ nių, praė­ju­siais me­tais dar su­ge­bė­ju­ sių iš­gy­ven­ti ir mo­kė­ti NT mo­kes­tį, šiais me­tais esą to ga­li ne­be­pa­jėg­ti.

Yra ti­ki­my­bė, kad ma­žiau ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties NT mo­kes­čio su­mo­ka­ma, nes ma­žė­ja šių mo­ kes­čių mo­kė­to­jų. „Gal­būt di­des­ nės įmo­nės anks­tes­niais me­tais dar gy­ve­no, o per­nai ar šie­met pra­dė­jo bank­ro­to pro­ce­dū­rą. Net jei įmo­nė ne bank­ru­tuo­ja, o tie­siog jos silp­ ni pi­ni­gi­niai srau­tai ir ji ne­pa­jė­gia vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų VMI, iš jos gal­būt pla­nuo­ja­ma mo­kes­čius su­ rink­ti ne šiais, o ki­tais me­tais“, – svars­tė S.Va­go­nis.

VMI duo­me­ni­mis, ko­mer­ci­ nės pa­skir­ties NT mo­kes­čių praė­ ju­siais me­tais ne­su­si­mo­kė­jo 9,5 tūkst. vers­li­nin­kų ir gy­ven­to­jų, o jų bend­ra sko­la sie­kia 29,5 mln. li­tų.

Kont­ras­tas: pro­gno­zuo­ja­ma, kad šie­met ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT mo­kes­čio bus su­rink­ta 12 mln. li­tų ma­

žiau nei per­nai, bet vi­lia­ma­si, kad pa­vyks su­rink­ti 17 mln. li­tų gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties NT mo­kes­čio.

Už lof­tus – ga­li­my­bė ne­mo­kė­ti

Vis po­pu­lia­rė­jant na­mų liz­dą su­kti anks­čiau bu­vu­sio­se ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­se, va­di­na­muo­siuo­se lof­ tuo­se, juo­se gy­ve­nan­tys taip pat tu­ri mo­kė­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ ties NT mo­kes­tį. Tie­sa, jis ga­li bū­ ti ma­žes­nis nei nuo šie­met įves­tas 1 pro­c., ta­čiau sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ ty­tą mo­kes­tį gy­ve­nan­tiems lof­tuo­ se rei­kia mo­kė­ti nuo vi­sos tu­ri­mo tur­to ver­tės.

D.Bu­tos tei­gi­mu, tam tik­rais at­ ve­jais bū­na išim­čių ir lof­tų gy­ven­ to­jams ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT mo­kes­čio mo­kė­ti ne­rei­kia.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

„Klau­si­mas dėl pa­tal­pų ap­mo­ kes­ti­ni­mo spren­džia­mas at­si­žvel­ giant į rea­lią jų pa­skir­tį, o ne vien for­ma­liai ver­ti­nant Re­gist­rų cent­ ro pa­žy­mo­je nu­ro­dy­tą pa­sta­to pa­skir­tį. Pag­rin­di­nė są­ly­ga, lei­džian­ti neap­mo­kes­tin­ti to­kių pa­tal­pų NT mo­kes­čiu, yra įro­dy­mas, kad pa­tal­ pos, ku­rių for­ma­li pa­skir­tis yra ga­ my­bi­nė, rea­liai yra vie­nin­te­lė gy­ve­ na­mo­ji vie­ta“, – sa­kė D.Bu­ta. Anot jo, šį fak­tą ga­li pa­grįs­ti do­ku­men­tai, įro­dan­tys, kad tai yra as­mens fak­ti­ nis ir vie­nin­te­lis gy­ve­na­ma­sis būs­ tas, taip pat ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mas šiam būs­tui.

Mo­kes­čio su­rin­ki­mas (mln. li­tų)*

Su­rink­ta Pla­nuo­ja­ma 2011 m.

2012 m.

Vil­nius

106,5

110,5

Kau­nas

49,9

44

Klai­pė­da

23,7

22,1

Lie­tu­va

275,3

263,4

* Ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT Šal­ti­nis: Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

8

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

pasaulis Nuomonės

Ive­ta

Ne­pa­lai­kė: dau­ge­lis lat­vių bal­sa­vi­mo die­ną bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad ru­sų kal­ba nie­kuo­met ne­bus ant­ro­ji vals­ty­bi­nė jų ša­ly­je.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Lat­viai ap­gy­nė sa­vo kal­bą

Vie­na tau­ta – vie­na kal­ba ir ki­taip ne­bus. Toks Lat­vi­jos gy­ven­to­jų ver­dik­tas. Is­to­ri­nis re­fe­ren­du­mas jo ini­cia­to­riams bai­gė­si fias­ko.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Ry­ga (Lat­v i­ja)

Ant­ros kal­bos ne­rei­kia

„Lat­vi­ja – per ma­ža, kad tu­rė­tų dvi kal­bas“, – tai pa­brė­žė dau­ge­lis lat­ vių, ei­nan­čių į re­fe­ren­du­mą gin­ti sa­vo gim­to­sios kal­bos.

Vie­ni pik­ti­no­si pro­vo­ka­ci­ja, ku­ ria va­di­no re­fe­ren­du­mą, ki­ti plie­ kė jo ini­cia­to­rius, kad šie skal­do vi­ suo­me­nę. „Ma­nau, kad ši ini­cia­ty­va – ab­ sur­diš­ka. Net neį­si­vaiz­duo­ju, kam mums rei­kia dvie­jų kal­bų. Kal­bė­ti ru­siš­kai juk ga­li­ma, ta­čiau ne­bū­ti­ na, kad ši kal­ba bū­tų ofi­cia­li. Tik­rai ne­ma­nau, kad Lat­vi­jo­je ka­da nors bus dvi kal­bos. Jei tai nu­tik­tų, vie­ tos ru­sa­kal­bių ir lat­vių san­ty­kiai tik blo­gė­tų“, – dien­raš­čiui sa­kė bal­ suo­ti atė­ju­si Kris­ti­na.

Bu­vo ir to­kių, ku­rie sa­vo pro­ tes­tą iš­reiš­kė dai­na, lyg re­fe­ren­ du­mas bū­tų ant­ra Dai­nuo­jan­ti re­ vo­liu­ci­ja.

Gru­pe­lė žmo­nių, ne­ši­na Lat­vi­jos vė­lia­vė­lė­mis, su­sto­jo prie bal­sa­vi­ mo apy­lin­kės pa­čia­me Ry­gos cent­ re ir su­dai­na­vo ke­lias tau­ti­nes dai­ nas. Tuo pat me­tu gat­ve pra­švil­pė mik­roau­to­bu­sas su ple­vė­suo­jan­čia di­džiu­le Lat­vi­jos vė­lia­va.

At­ro­dė, kad Lat­vi­jos žmo­nės su­ si­bū­rė drau­gėn, kaip prieš dau­giau nei dvi­de­šimt­me­tį skel­biant ne­ prik­lau­so­my­bę.

Prem­je­ras bal­sa­vo prieš

Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­ rovs­kis in­ter­viu dien­raš­čiui sa­kė,

jog bal­sa­vo prieš tai, kad ru­sų kal­ ba bū­tų ant­ro­ji vals­ty­bi­nė. „Vy­riau­sy­bė ne­pa­lai­kė šios ini­ cia­ty­vos nuo pat pra­džių. Kad ir kaip bū­tų, ini­cia­ty­va skal­do vi­ suo­me­nę, o kai ku­rie ją iš­nau­do­jo siek­da­mi gau­ti dau­giau po­li­ti­nių taš­kų, – pa­brė­žė Lat­vi­jos vy­riau­ sy­bės va­do­vas. – Ta­čiau šio re­fe­ ren­du­mo pliu­sas yra tai, kad Lat­ vi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu įsi­plies­kė la­bai ak­ty­vios dis­ku­si­jos dėl mū­ sų ša­lies kons­ti­tu­ci­nių pa­grin­dų – de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų, pi­lie­čių ir žmo­gaus tei­sių, te­ri­to­ri­nio in­teg­ ra­lu­mo, ga­liau­siai kal­bos. Lat­vių kal­ba – vie­nin­te­lė vals­ty­bi­nė kal­ ba Lat­vi­jo­je, Lat­vi­ja – vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je mes ga­li­me puo­se­lė­ ti sa­vo kal­bą ir kul­tū­rą.“ V.Domb­rovs­kis pa­brė­žė dė­ko­jan­ tis žmo­nėms, kad jie ak­ty­viai da­ly­ va­vo re­fe­ren­du­me ir ne­li­ko abe­jin­ gi sa­vo kal­bai. „Ak­ty­vu­mas bu­vo di­de­lis, kur kas di­des­nis nei anks­tes­nia­me re­ fe­ren­du­me. Esu tik­ras, kad žmo­nės įti­ki­na­mai at­mes šią ini­cia­ty­vą“, – vyks­tant bal­sa­vi­mui sa­kė V.Domb­ rovs­kis.

Jis pri­dū­rė, jog la­bai svar­bu bu­ vo ir tai, kad dau­ge­lis tau­ti­nių ma­ žu­mų at­sto­vų taip pat pa­sa­kė aiš­ kų „ne“ šiai ini­cia­ty­vai.

Kal­bė­da­mas apie san­ty­kius su Ru­si­ja, nuo­lat kri­ti­kuo­jan­čią Ry­ gą dėl ru­sa­kal­bių tei­sių Lat­vi­jo­je, V.Domb­rovs­kis pa­brė­žė, kad Lat­ vi­jos po­zi­ci­ja ne­si­keis. „Kol kas tik­rai ne­ma­to­me ko­ kių nors reikš­min­gų lū­žių mū­sų

san­ty­kiuo­se. Lat­vi­ja jau ku­rį lai­ką for­muo­ja ge­rus po­li­ti­nius ir eko­no­ mi­nius san­ty­kius su Ru­si­ja. Tik­rai reikš­min­gų po­ky­čių nė­ra“, – tvir­ ti­no lat­vių prem­je­ras.

Kal­bė­ti ru­siš­kai juk ga­li­ma, ta­čiau ne­bū­ ti­na, kad ši kal­ba bū­ tų ofi­cia­li.

San­tar­vės cent­ras pra­lai­mė­jo?

Lat­vi­jos Saei­mos de­pu­ta­tas ir bu­ vęs Lat­vi­jos tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ins­ti­tu­to va­do­vas Atis Le­ji­nis dien­ raš­čiui pa­brė­žė, kad bal­sa­vi­mo re­ zul­ta­tai – pui­kūs. „Re­zul­ta­tas – la­bai la­bai pui­kus.

Ne­li­ko ga­li­my­bės, kad ru­sų kal­ba taps ofi­cia­li. Tai ge­ra ži­nia ne tik mums, bet ir Eu­ro­pai“, – džiau­gė­ si Saei­mos na­rys.

Ma­ža to, pa­sak A.Le­ji­nio, po­li­ ti­kams, agi­ta­vu­siems už re­fe­ren­ du­mą, po to­kio re­zul­ta­to bus sun­ ku pri­trauk­ti ne tik lat­vių, ta­čiau ir ru­sa­kal­bių dė­me­sį. „Net Ry­go­je, ku­rio­je gy­ve­na 50 pro­c. ru­sa­kal­bių ir 50 pro­c. lat­vių, vos treč­da­lis bal­sų bu­vo už. Po­ nui Ni­lui Uša­ko­vui (Ry­gos me­ras – red. pa­st.) tai yra blo­gos ži­nios.

Aki­vaiz­du, kad po vi­so ši­to lat­viai tik­rai ne­bal­suos už jo va­do­vau­ja­mą San­tar­vės cent­rą. Be to, ne­bal­suo­ti ga­li ir ru­sa­kal­biai, nes rink­sis ra­di­ ka­les­nes ru­sų par­ti­jas, – pro­gno­za­ vo A.Le­ji­nis. – Bū­tent N.Uša­ko­

vas at­sa­kin­gas už re­fe­ren­du­mą, jis už tai ir su­mo­kės. Tai jo stra­te­gi­ nė klai­da.“ A.Le­ji­nis pri­dū­rė, kad N.Uša­ko­ vas tu­ri ir ki­tų bė­dų. Tai ir ry­šiai su ru­sų dip­lo­ma­tais, ku­rie kai ku­rio­se ša­ly­se bu­vo pa­skelb­ti per­so­na non gra­ta, ir praė­ju­sių me­tų rin­ki­mų fi­ nan­sa­vi­mas. „Lat­vi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ ta dis­ku­si­jos, kiek pi­ni­gų San­tar­ vės cent­ras ga­vo rin­ki­mams. Par­ ti­jos at­sto­vai tvir­ti­no, jog su­rin­ko ke­lis šim­tus tūks­tan­čių, ta­čiau da­ bar aiš­kė­ja, kad su­mos sie­kė mi­li­ jo­nus la­tų. To­dėl vyks­ta ty­ri­mas“, – sa­kė A.Le­ji­nis. Po­li­ti­kas pa­brė­žė, jog re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai at­sklei­ dė, kad Lat­vi­jos po­li­ti­kai tu­ri daug dė­me­sio skir­ti ry­ti­niams ša­lies re­ gio­nams, ypač Lat­ga­lai. „Lat­ga­la – di­džiu­lė pro­ble­ma.

Mes tu­ri­me kuo sku­biau reng­ti stra­ te­gi­ją šiam re­gio­nui. Ypač svar­bu in­for­muo­ti vi­suo­me­nę. Kai ku­rio­ se Lat­ga­los vie­to­se žmo­nės net ne­ ga­li ma­ty­ti Lat­vi­jos na­cio­na­li­nės te­ le­vi­zi­jos ir klau­sy­ti ra­di­jo. Iki šiol šią sri­tį „pri­žiū­rė­jo“ San­tar­vės cent­ras ir oli­gar­chi­nės po­li­ti­nės jė­gos. Ta­ čiau ne­se­niai par­la­men­te iš­rin­ko­me nau­jus prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos at­sto­ vus. Jie iš nau­jo įver­tins si­tua­ci­ją.

Ki­taip sa­kant, tu­ri­me in­ves­tuo­ti į Lat­ga­lą“, – sa­kė par­la­men­ta­ras.

In­ter­viu su Lat­vi­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku V.Domb­rovs­kiu – šeštadienio priede

pasaulis

Is­to­ri­nis re­fe­ren­du­mas

Ra­gi­na im­tis re­for­mų

74,8 pro­c. iš dau­giau nei mi­li­jo­no re­

Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris Bėr­zi­nis (nuotr.) pa­reiš­kė, kad rei­kia pra­dė­ti rim­tą dis­ku­si­ją dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­ grin­dų stip­ri­ni­mo ir val­džios mo­de­lio pa­kei­ti­mo.

fe­ren­du­me da­ly­va­vu­sių Lat­vi­jos pi­ lie­čių bal­sa­vo prieš tai, kad ru­sų kal­ba bū­tų ant­ro­ji vals­ty­bi­nė kal­ba ša­ly­je, 24,63 pro­c. to­kiam siū­ly­mui pri­ta­rė.

Ru­s a­k al­b ių do­m i­n uo­j a­m i Ry­t ų

Lat­vi­jos re­gio­nai pa­lai­kė ini­cia­ty­vą.

Daug­pi­ly­je pri­ta­ri­mą iš­reiš­kė 85,15 pro­c. gy­ven­to­jų, ry­ti­nia­me Lat­vi­jos Rė­zek­nės mies­te – 60,29 pro­c. rin­kė­ jų, su Ru­si­ja be­si­ri­bo­jan­čia­me Zi­lu­ pės ra­jo­ne – 90,25 pro­c. vi­sų šio ra­jo­ no rin­kė­jų.

Re­fe­ren­du­me iš vi­so da­ly­va­vo

1 087 284 Lat­vi­jos pi­lie­čiai, ar­ba apie 70,37 pro­c. vi­sų rin­ki­mų tei­sę tu­rin­ čių Lat­vi­jos gy­ven­to­jų. Tai – di­džiau­ sias rin­kė­jų skai­čius Lat­vi­jo­je, koks bu­vo re­fe­ren­du­muo­se per vi­są ne­ prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį.

„Re­fe­ren­du­mas – tai ne star­to ir ga­lu­ti­ nė ri­ba. Tai bu­vo rim­tas iš­ban­dy­mas ir pa­mo­ka mums vi­siems. Bal­sa­vi­mas už ant­rą­ją vals­ty­bi­nę kal­bą kė­lė grės­mę vie­nam šven­tų Kons­ti­tu­ci­jos pa­grin­dų.

To­dėl da­bar atė­jo lai­kas rim­tai dis­ku­si­ jai, kaip stip­rin­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­grin­dus ir pa­keis­ti val­džios mo­de­lį, sie­kiant vie­ nin­te­lio tiks­lo – su­stip­rin­ti Lat­vi­jos vals­ ty­bę ir pa­gal ga­li­my­bes ap­si­draus­ti nuo bet ku­rių grės­mių vals­ty­bės pa­grin­ dams atei­ty­je“, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas.

Jis pri­dū­rė, kad po re­fe­ren­du­mo nie­ kas ne­si­bai­gia.

„Vi­siems, ku­rie no­ri čia gy­ven­ti tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo ir ger­bi­mo ap­lin­ko­je, rei­kia ne­del­siant pra­dė­ti dis­ku­si­ją, ar rei­kia dia­lo­go, kaip at­si­kra­ty­ti įta­ri­mų, nuo­skau­dų ir ne­sup­ra­ti­mo. Prie­šin­gu at­ve­ju mū­sų vi­suo­me­ne steng­sis ma­ ni­pu­liuo­ti tie, ku­rie iš­reiš­kia ekst­re­ mis­ti­nes nuo­mo­nes, kaip tai ne­re­tai bu­vo iki šiol“, – sa­kė Lat­vi­jos va­do­vas.

BNS inf., „Scan­pix“ nuo­tr.

Ma­nau, kad Lat­vi­jo­je tu­ri bū­ti tik vie­na kal­ba. To­dėl esu prieš to­kią ini­cia­ty­vą. Mū­sų ša­lis – la­bai ma­ža, to­dėl mums tik­rai ne­bū­ti­na tu­rė­ ti ant­ros kal­bos. Be to, ti­kiu, jog tie žmo­nės, ku­rie ini­ci­ja­vo šį re­fe­ren­ du­mą, taip pat ne­no­rė­tų, kad ru­sų kal­ba bū­tų ant­ra ofi­cia­li kal­ba Lat­ vi­jo­je. Esu tik­ra, jog taip jie pa­pras­ čiau­siai sie­kė at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad ne­va jie Lat­vi­jo­je vi­saip disk­ri­ mi­nuo­ja­mi.

Al­gis ir Al­do­na Ži­no­ma, kad bal­sa­vo­me tik už lat­ vių kal­bą, tad prieš ini­cia­ty­vą. Mes pri­pra­tę prie lat­vių kul­tū­ros, kal­bos, nors ne­sa­me lat­vių kil­mės. Nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad toks re­fe­ren­du­mas ap­skri­tai įvyks, kad jie (ru­sa­kal­biai) taip su­kils, ta­čiau kai ku­rie po­li­ti­kai, tarp jų net Ry­gos me­ras, pa­skel­bė, jog bal­suos, tai kas be­li­ko. Juk ru­ sa­kal­bių čia be­ga­ly­bė. Jie vi­są lai­ką skun­džia­si, bet, leis­ki­te pa­klaus­ti, ko jiems trūks­ta? Ži­no­te, ne­se­niai bu­vo iš Mask­vos at­va­žia­vu­si vie­na di­si­den­tė. Ji sa­ kė: „Jūs bū­ki­te, ru­sai, čia lai­min­gi, kaip jums čia ge­rai.“ Ta­čiau jiems vis vien ne­ge­rai. Jie pyks­ta, kad pi­lie­ty­ bės ne­ga­vo. Lie­tu­vo­je – ki­taip, ten vi­ si jie ga­vo pi­lie­ty­bę, bet ir ru­sa­kal­bių ma­žiau bu­vo. O kas Lat­vi­jo­je bus, kai jie įves sa­vo kal­bą? Juo­kas juo­kais, ta­čiau to­kiu at­ve­ju mes tai tik­rai va­ žiuo­si­me į Lie­tu­vą gy­ven­ti.

Gin­tas Aiš­k u, kad esu prieš šiuos po­k y­ čius. Tai prieš­t a­r au­j a mū­s ų pa­ grin­d i­n iam įsta­t y­m ui, ku­r ia­m e įtvir­tin­ta vie­nin­te­lė kal­ba – lat­vių.

Lat­vi­ja tu­ri vie­ną kal­bą. Ta kal­ba ir taip ma­žai kal­ban­čių, to­dėl tai eg­ zis­ten­ci­nis klau­si­mas. La­bai liūd­ na, kad šis klau­si­mas nuo­lat ke­lia­ mas. Ma­nau, kad Lat­vi­jo­je žmo­nės tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio eko­ no­mi­nei si­tua­ci­jai, taip pat so­cia­li­ nei ge­ro­vei. Ta­čiau kai aukš­ti po­li­ ti­kai nuo­lat kal­ba apie ru­sa­kal­bių tei­ses, jie skal­do vi­suo­me­nę į dvi gru­pes.

Ma­nau, kad jau bū­tų pa­ts lai­kas mes­t i tuos vi­s us tau­t i­n ius klau­ si­mus ir rū­pin­tis vals­ty­bės rai­da.

Aiš­ku, ga­li­ma sa­ky­ti, jog Ru­si­ja tu­ri įta­kos, ta­čiau aki­vaiz­du, kad tai bu­ vo vie­tos po­li­ti­kų ini­cia­ty­va. Ga­li­ me pa­žvelg­ti į pa­ra­šus – vi­si pa­si­ ra­šę yra Lat­vi­jos pi­lie­čiai. Aki­vaiz­ du, kad šiems po­li­ti­kams rei­kia pa­ lai­ky­mo per ki­tus rin­ki­mus. Tau­ti­ nis klau­si­mas – leng­vas bū­das su­si­ rink­ti po­li­ti­nių taš­kų.

9

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

12p. rubrika Tie­sa iš ryk­lio nas­rų

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jū­ro­je plė­sis są­var­ty­nai Lie­tu­vo­je – tiek kran­te, tiek jū­ro­je – są­var­ty­nai ke­lia rū­ pes­čių. Ar­tė­jant di­ džiau­siam vi­sų lai­ kų uos­to gi­li­ni­mui, ku­ris pra­si­dės ko­ vą, te­ko nuo­sek­liai ana­li­zuo­ti, kur dė­ ti di­de­lius kie­kius grun­to.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nau­do­ja­mi du są­var­ty­nai

Iki šiol Klai­pė­dos uos­te net per di­ džiau­sius gi­li­ni­mus bū­da­vo iš­ka­sa­ ma iki vie­no mi­li­jo­no ku­bi­nių met­ rų grun­to. Vien per šiuos me­tus jo kie­kis ga­li bū­ti dau­giau kaip trys mi­li­jo­nai ku­bi­nių met­rų. „Kol kas iš­kas­tą grun­tą pil­si­me į to­li­mą­jį są­var­ty­ną. Ta­čiau esa­me su­da­rę su­tar­tį su Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­jū­rio ir ap­lin­kos ty­ri­mų pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to moks­li­ nin­kais, kad pa­rink­tų nau­jas grun­to gramz­di­ni­mo jū­ro­je vie­tas“, – tei­ gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­rė Ro­ma Mu­šec­kie­nė. Šiuo me­tu Bal­ti­jos jū­ro­je prie Lie­tu­vos kran­tų yra du dam­pi­ni­go ar­ba grun­to iš­py­li­mo ra­jo­nai. To­ li­ma­sis są­var­ty­nas yra už 20 ki­lo­ met­rų nuo uos­to var­tų. Jūr­la­piuo­se tai – sąvartos vieta pa­žy­mė­tas ra­ jo­nas, ku­rio ak­va­to­ri­ja uži­ma 17,8 kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų.

Iš uos­to iš­kas­tas grun­tas šia­me są­var­ty­ne gramz­di­na­mas į 45–49 met­rų gy­lį 1372 hek­ta­rų plo­te. Į šį ra­jo­ną pluk­do­mi gi­li­nant uos­tą iš­ kas­ti mo­re­ni­niai prie­mo­lio sluoks­ niai, taip pat są­na­ši­nis smė­lis ir dumb­las.

Ki­tas jū­ros są­var­ty­nas, va­di­na­ ma­sis ar­ti­ma­sis dam­pin­gas, yra už 10 ki­lo­met­rų nuo Klai­pė­dos uos­ to var­tų. Jo zo­na – apie du kvad­ ra­ti­niai ki­lo­met­rai. Į šį są­var­ty­ną gramz­di­na­mas tik smė­lin­gas są­ na­ši­nis grun­tas. Jis pi­la­mas į 270 hek­ta­rų plo­tą, kur gy­lis yra nuo 28 iki 34 met­rų.

Išau­ga ga­be­ni­mo kai­nos

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­ jū­rio ir ap­lin­kos ty­ri­mų pla­na­vi­ mo ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai kar­tu

Rei­sai: kai vyks­ta gi­li­ni­mai, grun­to pa­krau­tos ša­lan­dos vie­na po ki­tos kur­suo­ja į jū­ro­je esan­tį są­var­ty­ną.

su Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­ tu ir Gam­tos ty­ri­mų cent­ru vyk­do nau­jų grun­to gramz­di­ni­mo vie­tų jū­ro­je po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­gra­mą. Ji tu­rė­tų bū­ti baig­ta po po­ros mė­ne­sių.

Anot R.Mu­šec­kie­nės, moks­li­ nin­kai tu­rė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kius grun­tų kie­kius dar ga­li­ma gramz­din­ti jau nau­do­ja­muo­se są­ vartų ra­jo­nuo­se. Įver­ti­nus jū­ros dug­no geo­lo­gi­nę san­da­rą, sro­ves, ap­lin­kos būk­lę, jū­ros nau­do­ji­mą ir ki­tus veiks­nius, jie tu­rė­jo pa­teik­ ti ir ga­li­mas nau­jas jū­ros są­var­ty­ no vie­tas.

Pro­jek­to va­do­vas Sau­lius Gul­ bins­kas tei­gė, kad ar­ti­miau­siu me­tu dėl grun­tų gramz­di­ni­mo jū­ ro­je ne­tu­rė­tų kil­ti rū­pes­čių. To­ li­ma­ja­me sąvartų ra­jo­ne dar ga­li­ ma gramz­din­ti iki 10 mln. ku­bi­nių met­rų grun­to.

Di­džiau­sia šio ra­jo­no pro­ble­ma yra tai, kad jis to­li nuo uos­to. To­dėl grun­to ka­si­mo ir ga­be­ni­mo į są­var­ ty­ną kai­na smar­kiai išau­ga.

Moks­li­nin­kai su­ra­do du al­ter­ na­ty­vius ir pi­giau uos­tui kai­nuo­ sian­čius są­var­ty­nų ra­jo­nus. Vie­ nas va­rian­tas – plės­ti ar­ti­mą­jį sąvartyną nuo 2 iki 5 kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų. Ja­me ga­li­ma bū­tų pil­ ti ir iš uos­to iš­kas­tą šva­rią mo­re­ną.

Ki­tas va­rian­tas – ne­di­de­lis są­var­ ty­nas ties Meln­ra­ge, maž­daug už dvie­jų ki­lo­met­rų nuo kran­to. Šio­ je vie­to­je są­var­ty­nas jau yra bu­vęs

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Fak­tai apie Klai­pė­ dos uos­to gi­li­ni­mą Me­tai

Iš­kas­ta grun­to

kub. m

1910

212 000

1932

560 191

Ro­ma Mu­šec­kie­nė:

Sau­lius Gul­bins­kas:

1995–1997

1,8 mln.

Moks­li­nin­kai tu­ri at­ sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­ kius grun­to kie­kius ga­li­ma gramz­din­ti jau nau­do­ja­muo­se są­ vartų ra­jo­nuo­se.

Lie­tu­vos nor­mi­nės ba­zės su­var­žy­mai ver­čia di­din­ti są­var­ ty­nų plo­tus ir tuo pat me­tu ma­žin­ti žve­jy­ bai skir­tus ra­jo­nus.

2000–2002

1,6 mln.

2003–2004

675 996

2007–2008

570 000

2011–2012

461 076

iki 1986 me­tų. Čia ga­lė­tų bū­ti pi­ la­mos tik šva­rios smė­lio są­na­šos.

Iš šio są­var­ty­no bū­tų „mai­ti­na­mi“ ir iš­plau­ti Meln­ra­gės kran­tai. Di­ džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kad ga­ li­mo są­var­ty­no vie­to­je žve­jo­ja net ke­tu­rios įmo­nės. Žve­jams tu­rė­tų bū­ti kom­pen­suo­ja­mos vers­lo ne­ tek­tys.

iš jo ge­rai pro­gno­zuo­ja­ma“, – aiš­ ki­no S.Gul­bins­kas.

Grun­to gramz­d i­n i­m as jū­ro­ je gam­to­sau­gos po­žiū­riu nė­ra vi­ siš­kai pa­tei­s i­n a­m as ir sau­g us.

Grun­tas iš­p lau­n a­m as ir už­p il­ do vis di­des­nį jū­ros dug­no plo­ tą. Tai men­ki­na žu­vų mai­ti­ni­mo­ si vie­tas, trik­do žve­jy­bą.

Da­bar­ti­nės jū­ros są­var­ty­no vie­ tos nė­ra vi­siš­kai tin­ka­mos. Pa­si­ ren­kant jas ne­bu­vo ver­ti­na­mi jū­ro­ je vyks­tan­tys pro­ce­sai. So­vie­ti­niais lai­kais pa­si­rin­ki­mą li­mi­ta­vo ir ka­ri­ niai su­var­žy­mai.

Ir da­bar jū­ros są­var­ty­nų pa­si­rin­ ki­mas yra ge­ro­kai ap­sun­kin­tas.

Ver­čia di­din­ti plo­tus

Pla­nuo­ja­mas ir dar vie­nas to­li­mes­ nis jū­ros są­var­ty­nas. Jis bū­tų už 16 ki­lo­met­rų – tie­siai prieš Klai­pė­dos uos­to var­tus. „Šis va­rian­tas yra ge­ras ap­lin­ko­ sau­gos po­žiū­riu, nes grun­to sklai­da

Pla­nuo­ja­ma 2012

3 859 800

2013

655 200

„Lie­tu­vo­je nė­ra tin­ka­ma įsta­ ty­mi­nė nor­mi­nė ba­zė. Ji nu­ma­to, kad jū­ro­je vie­na­me kvad­ra­ti­nia­me met­re ga­li bū­ti gramz­di­na­ma ne dau­giau kaip vie­nas ku­bi­nis met­ ras grun­to. Toks su­var­žy­mas ver­ čia di­din­ti są­var­ty­nų plo­tus ir tuo pat me­tu ma­žin­ti žve­jy­bai skir­ tus ra­jo­nus“, – pa­ste­bė­jo S.Gul­ bins­kas. Žve­jų in­te­re­sų gy­nė­jai ne kar­tą reiš­kė nuo­gąs­ta­vi­mus dėl są­var­ty­ nų po­vei­kio. Net­gi bu­vo pa­vie­šin­ta ir tai, kad grun­tas, kar­tais ir mi­ni­ ma­liai už­terš­tas, ga­li pa­siek­ti pa­ jū­rį. Rea­liai to­kių grun­to iš­me­ti­mų iš to­li­mo­jo jū­ros są­var­ty­no ne­bu­vo už­fik­suo­ta.

10

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

rubrika JŪRA

Pa­va­sa­rį plau­kio­si­me į Ru­si­ją Sva­jo­nės pra­mo­gi­niais ir tu­ris­ti­niais lai­ ve­liais plau­kio­ti po vi­sas Kur­šių ma­rias, ga­li iš­si­pil­dy­ti jau šių me­tų pa­va­sa­rį.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pra­bi­lo apie po­stą

Iki šiol pa­grin­di­nė kliū­tis iš Lie­tu­ vos lai­ve­liais plauk­ti į Ru­si­jos Ka­ li­ning­ra­do sri­ties van­de­nis bu­vo tai, kad ne­vei­kė pa­sie­nio pra­lei­di­ mo po­stas.

Lie­tu­va bet ku­riuo me­tu bu­vo pa­si­ren­gu­si ati­da­ry­ti lai­vų pati­ kros po­stą Ni­do­je.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties pu­sė­je toks po­stas tu­rė­jo at­si­ras­ti Ry­ba­čij (Ra­ sy­tės) gy­ven­vie­tė­je. Ta­čiau Ru­si­ja vis ne­ras­da­vo pi­ni­gų jam įreng­ti.

Prieš ke­lias die­nas Ru­si­jos ži­ niask­lai­do­je pa­si­ro­dė šios ša­lies sie­nos tvar­ky­mo fe­de­ra­li­nės agen­ tū­ros Ka­li­ning­ra­do te­ri­to­ri­nės val­ dy­bos vir­ši­nin­ko Alek­sand­ro Stru­ če­vo ko­men­ta­ras. Jis tei­gė, kad jau pa­ren­gė Kur­šių ma­rių pa­sie­nio punk­to įren­gi­mo pro­jek­tą. Jis de­ ri­na­mas cent­ri­nia­me Ru­si­jos sie­ nos tar­ny­bos apa­ra­te.

Ma­no­ma, kad jau šių me­tų pa­va­ sa­rį pa­sie­nio punk­tas ga­li priim­ti pir­muo­sius lai­vus.

Kol kas neaiš­ku, ar ta­me po­ste nuo­lat bu­dė­tų pa­sie­nie­čiai ir mui­ ti­nin­kai. Į Ka­li­ning­ra­do sri­ties van­ de­nis plau­kian­čių­jų srau­tas pra­ džio­je dėl vi­zų ir ki­tų for­ma­lu­mų bus ne­di­de­lis. Už­tek­tų, kad Ry­ba­ čio po­ste lai­vus for­min­tų Ru­si­jos pa­sie­nie­čių ir mui­ti­nin­kų ope­ra­ ty­vios iš­va­žiuo­ja­mo­sios bri­ga­dos.

At­si­vė­rė už­sie­nie­čiams

Ko­dėl il­gai snū­du­ria­vę Kur­šių ma­ rių sie­nos rei­ka­lai stai­ga pa­ju­dė­ jo? Anot A.Stru­če­vo, at­si­ra­do pri­ va­ti kom­pa­ni­ja, ku­ri sa­vo lė­šo­mis Ry­ba­čij gy­ven­vie­tė­je re­mon­tuo­ja prie­plau­ką ir įrengs lai­vų su­sto­ji­ mo vie­tą, kur ga­lės atei­ti pa­sie­nie­ čiai ir mui­ti­nin­kai.

Ze­le­nog­rads­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai jau prieš ke­le­rius me­tus bu­vo pa­

Kęs­tu­tis Ogins­kas:

Ati­da­rius Kur­šių ma­rių van­de­nis, Ka­ li­ning­ra­do sri­tis su­ lauk­tų tu­ris­tų pi­ ni­gų, o Ni­da tap­tų rea­liau­sia vie­ta tu­ ris­ti­nėms ke­lio­nėms reng­ti į kai­my­ni­nės ša­lies van­de­nis.

Marš­ru­tas: Ka­li­ning­ra­do sri­ties Kur­šių ma­rio­se ties Lies­no­je at­si­ve­ria Mask­vos ka­pi­ta­lo įreng­ta poil­sio ba­zė.

do­va­no­tos pa­gal ES pro­jek­tą įreng­ tos plau­kio­jan­čios prie­plau­kos. Jos Ry­ba­čij gy­ven­vie­tė­je sto­vė­jo prie mo­lo, bet ne­nau­do­ja­mos ir ne­pri­ žiū­ri­mos bu­vo ap­dau­žy­tos ban­gų.

Yra ir ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl ga­li at­si­ver­ti Ru­si­jos van­de­nys. Praė­ ju­siais me­tais bu­vo pa­ko­re­guo­tas Ru­si­jos vi­daus van­de­nų ko­dek­sas.

Tai at­vė­rė pla­tes­nes ga­li­my­bes už­ sie­nio pra­mo­gi­niams ir spor­ti­ niams ma­žie­siems lai­vams plauk­ ti į šią ša­lį.

Anks­čiau už­sie­nio lai­vams no­ rint įplauk­ti į Ru­si­jos vi­daus van­ de­nis rei­kė­jo su­de­rin­ti krū­vą įvai­ riau­sių do­ku­men­tų – iki sau­gu­mo tar­ny­bų ly­gio. Tai pui­kiai ži­no Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus at­sto­ vai. Jie tuos kry­žiaus ke­lius praė­ jo no­rė­da­mi plauk­ti iš Klai­pė­dos per Kur­šių ma­rias į Po­les­ką, o po

to – Ka­li­ning­ra­do sri­ties Dei­mos ir Prie­go­lės upė­mis į Ka­li­ning­rads­kij za­liv (Aist­ma­res) ir Len­ki­jos uos­ te­lius. Tu­ris­ti­nis plau­ki­mas šiuo marš­ru­tu ne­leng­vas – yra že­mų til­tų, po ku­riais pra­len­da tik ne­di­ de­li lai­vai be stie­bų ir ka­mi­nų. Įvai­rūs de­ri­ni­mai truk­da­vo 3–4 mė­ne­sius. Ir da­bar de­ri­ni­mai iš­li­ ko, bet jie su­trum­pė­jo maž­daug iki sa­vai­tės.

Lai­mės ru­sai ir Ni­da

Iš­lie­ka pa­grin­di­nis klau­si­mas – ką veik­ti Ru­si­jos Kur­šių ma­rių van­de­ ny­se? Į Ze­l e­n og­rads­ko prie­p lau­k ą įplauk­ti sun­ku dėl ne­di­de­lių gy­ lių: jū­ri­ne jach­ta į jį neį­ma­no­ma įlįs­ti – čia plau­kio­ja tik mo­to­ri­niai ka­te­riai. Iki Po­les­ko gy­liai yra ge­ ri, ta­čiau šia­me mies­te be­veik nė­ra

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

vie­tų, kur švar­tuo­ti lai­vus. Ne­pai­ sant to, ma­no­ma, kad tu­ris­tų trau­ka iš Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių į Ka­li­ning­ra­ do sri­ties van­de­nis bū­tų. Dau­ge­liui žmo­nių tai yra neišž­val­gy­ta zo­na.

Trau­kia lau­ki­nė gam­ta ir net rau­ do­nų ply­tų Rytp­rū­sių lai­kų griu­vė­ siai. Jei Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je įtei­sin­ta mo­ka­ma mė­gė­jiš­ka žūk­lė, ti­kė­ti­nas ir žve­jų mė­gė­jų srau­tas.

Lie­tu­vo­je bu­vo ban­dy­ta dė­lio­ ti van­dens tu­riz­mo į Ka­li­ning­ra­do sri­ties van­de­nis marš­ru­tus. Vie­ nas to­kių – plauk­ti iki Po­les­ko, po to Po­les­ko ka­na­lu iki Ne­ma­no (Gi­ li­jos) upės ir Ne­mu­nu grįž­ti į Kur­ šių ma­rias.

Tik klau­si­mas, ar Ru­si­ja leis už­ sie­nio lai­vams šmi­ri­nė­ti po jos vi­ daus upes ir ka­na­lus?

Ga­li­mi ir ki­ti marš­ru­tai. Prieš ke­ le­rius me­tus, kaip pa­ska­ta grei­čiau

ati­da­ry­ti sie­ną, iš Klai­pė­dos bu­vo at­lik­ti ke­li ban­do­mie­ji krui­zai lai­ vu „Fo­rel­le“ į Ru­si­jos Kur­šių ma­ rių van­de­nis.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties van­de­nis ty­ ri­nė­jęs ir jų štur­ma­no ži­ny­ną pa­ ren­gęs Kęs­tu­tis Ogins­kas ma­no, kad ati­da­rius Kur­šių ma­rių van­de­ nis dau­giau­sia nau­dos iš to tu­rė­tų ru­sai ir Ni­da. Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­ do sri­tis su­lauk­tų Lie­tu­vos ir už­ sie­nio tu­ris­tų pi­ni­gų, o Ni­da tap­ tų tuo punk­tu, iš ku­rio rea­liau­sia reng­ti tu­ris­ti­nes ke­lio­nes į kai­my­ ni­nės ša­lies van­de­nis.

K.Ogins­ko nuo­mo­ne, kol kas rei­ kė­tų kal­bė­ti apie lais­ves­nį bu­ria­ vi­mą vi­so­se Kur­šių ma­rio­se. Ka­ li­ning­ra­do sri­ties mies­te­liai ša­lia Kur­šių ma­rių kol kas nė­ra pa­si­ren­ gę priim­ti di­des­nio srau­to pra­mo­ gi­nių lai­vų.

Kiek statinių telpa į laivą?

Venantas Butkus Nuo seniausių laikų pirkliai stengėsi statyti kuo didesnius laivus, kad juose tilptų kuo daugiau prekių. O uostininkai suko galvą, kaip nustatyti teisingą rinkliavą skirtingo dydžio laivams.

Pirmasis mokestis Europoje už frachtuotus laivus buvo įvestas Anglijoje 1303 metais karaliaus Eduardo I įsakymu. Už kiekvie­ ną toną, kuri tada vadinosi tru­ putį kitaip, buvo imamas 3 šilingų mokestis. Tai šiandien prilygsta 58 svarams sterlingų.

Laivyboje įsigalėjęs terminas „tona“ turi ilgą ir šiek tiek keisto­ ką istoriją. Jis kilęs iš anglų žodžio „tun“, kuris reiškia didelė statinė.

Būtent ši statinė ir tapo tam tikru matavimo vienetu, nustatant lai­

vo krovinių gabenimo pajėgumus.

Senojoje Anglijoje galiojo taisyklė: pastačius naują laivą, jo korpusą užpildyti vienodo dydžio statinė­ mis ir pagal jų skaičių spręsti apie laivo dydį. Šiai užduočiai tiko ne bet kokios, o tik karaliaus įsaku patvirtintos, kaip dabar sakytume, standartinės statinės. Tai buvo tuo metu popu­ liarios didelės statinės, kuriose tilpdavo 252 galonai (vienas galo­ nas – 4,55 litro) vyno. Tokia stati­ nė sverdavo 1020 kilogramų.

Karaliaus iždui, siekiančiam lai­ vus apmokestinti uosto rinkliavo­ mis, svarbiausias rodiklis vis dėl­ to buvo ne laivo krovinio svoris.

Juk ir didžiausias laivas gali ga­ benti daug vietos užimančius, bet lengvus krovinius. Išmoningi to meto mokesčių rinkėjai suprato, kad iždui naudingiau apmokes­

tinti ne laivo krovinių svorį, o jo patalpų tūrį, nes kuo di­ desnis laivas, tuo daugiau jis užima vietos prie krantinės.

Jie apskaičiavo, kad stan­ dartinė vyno statinė, tuščia ar pilna, užima 100 kubinių pėdų (2,83 kubinio metro). Štai tos 100 kubinių pėdų ir tapo sutartiniu matavimo vienetu laivyboje – registri­ ne tona.

Mūsų laikais naują laivą ne­ būtina užpildyti statinėmis. Jo talpą, kitaip tariant, tonažą, dar prieš statant apskaičiuoja specialios tarnybos, įvertinda­ mos visus būsimo laivo išmata­ vimus. Atsirado naujų terminų, nusakančių laivo talpą: bruto ir neto registrinis tonažas, dedvei­ tas. O viskas prasidėjo nuo papras­ čiausios vyno statinės.

Vienetas: standartinė anglų statinė „tun“. Pagal ją būdavo nustatoma laivo talpa kroviniams.

11

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

JŪRA Lai­vų va­rik­liai

Po­ky­čiai li­ni­jo­je

Bu­riuo­to­jų re­ga­tos

Mi­ni­mas 100-me­tis, kai 1912 m. va­sa­rio 17 d. pir­ma­sis pa­sau­ ly­je okea­ni­nis mo­tor­lai­vis „Se­ lan­dia“ iš­plau­kė į rei­są dy­ze­li­ niu va­rik­liu. Iki tol di­de­li lai­vai bu­vo va­ro­mi ga­ro tur­bi­nų. Dy­ ze­li­nių va­rik­lių at­si­ra­di­mas lai­ vuo­se pri­ly­gi­na­mas kom­piu­te­ rių ir in­ter­ne­to įsi­ga­lė­ji­mui mū­ sų die­no­mis.

Šiais me­tais ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­ ly­se, ypač Lat­vi­jos uos­tuo­se, smar­kiai au­go kon­tei­ne­rių kro­ va. Bus ko­re­guo­ja­ma kon­tei­ne­ ri­nių lai­vy­bos li­ni­jų veik­la. Pir­ mo­ji tai pa­da­rė „Ha­pag-Lloyd“.

Ji di­di­na iš Ham­bur­go ir Bre­ men­ha­fe­no į Bal­ti­jos ša­lis kon­ tei­ne­rius ga­be­nan­čių lai­vų kro­ vą nuo 400 iki 900 TEU.

Sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je pra­dė­tas bu­ria­vi­mo se­zo­nas. Ni­do­je vy­ ko bu­ri­nių led­ro­gių čem­pio­na­ tas. Bu­ria­vi­mo ant van­dens var­ žy­bos į pa­jū­rį grįš ge­gu­žės pra­ džio­je. Ni­do­je vyks Vl. ir V.Ma­ mon­to­vų tau­rės var­žy­bos. Iš 55 Lie­tu­vos bu­riuo­to­jų są­jun­gos var­žy­bų šiais me­tais 24 pla­nuo­ ja­ma reng­ti pa­jū­ry­je.

No­ri dau­giau jū­ri­nių ren­gi­nių Jū­ri­nių vi­ suo­me­ni­ nių or­ga­ni­ za­ci­jų at­sto­ vai no­rė­tų, kad mies­to šven­tė­mis tap­tų ir ge­ gu­žę mi­ni­ ma Eu­ro­pos jū­ros die­na bei rug­sė­jį pažymima Pa­sau­li­nė jū­ros die­na.

Kas­met, be Jū­ros šven­tės, vyks­ta dar dau­gy­bė mažesnių jū­ri­nių ren­gi­nių.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iki šiol ki­tos jū­ri­nės šven­tės bū­ da­vo šven­čia­mos tar­si at­ski­rai nuo Klai­pė­dos mies­to. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba no­rė­tų, kad į uos­ta­mies­čiui svar­bių šven­čių pro­ gra­mą bū­tų įtrauk­ta pra­džio­je bent po­ra ki­tų jū­ri­nių ren­gi­nių.

Pa­gei­dau­ja­ma, kad tiems ren­ gi­niams iš mies­to biu­dže­to bū­tų skir­ti pi­ni­gai. Juos reng­tų vie­šo­ ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“, ku­ ri per­tvar­ky­ta iš vie­šo­sios įstai­gos „Jū­ros šven­tė“. Tam, kad jū­ri­niai ren­gi­niai bū­tų įtrauk­ti į uos­ta­mies­ čio šven­čių pro­gra­mą ir fi­nan­suo­ ja­mi, tu­ri pri­tar­ti Klai­pė­dos po­ li­ti­kai. Sa­vi­val­dy­bė­je pla­nuo­ja­ma reng­ti dis­ku­si­ją, kur bū­tų ta­ria­ ma­si, ko­kie ren­gi­niai yra svar­būs mies­tui.

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba, ku­rią su­da­ro įvai­rių jū­ri­nių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­ vai, no­rė­tų, kad į Klai­pė­dos šven­čių ka­len­do­rių bū­tų įtrauk­tos ge­gu­žės 20-ąją mi­ni­ma Eu­ro­pos jū­ros die­na ir pa­sku­ti­nę rug­sė­jo sa­vai­tę – Pa­ sau­li­nė jū­ros die­na.

Pa­sau­li­nė jū­ros die­na Klai­pė­do­ je dar ne­tu­ri la­biau ap­čiuo­pia­mų šven­tės tra­di­ci­jų. Per­nai jos me­tu Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­ kyk­la ati­da­rė žy­maus fo­tog­ra­fo ma­ri­nis­to Sa­ve­li­jaus Go­lu­be­vo fo­ tog­ra­fi­jos dar­bų pa­ro­dą „Jū­ros pa­ vi­lio­ti“.

Eu­ro­pos jū­ros die­nos mi­nė­ji­mo tra­di­ci­ja jau su­si­for­ma­vo. Tą die­ną ke­le­rius me­tus iš ei­lės bu­vo reng­tos tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. Vyks­ta lai­vų pa­ra­das, ku­ris reiš­kia ir pra­ mo­gi­nės lai­vy­bos se­zo­no ati­da­ry­ mą. Dar vie­na šios die­nos mi­nė­ ji­mo da­li­mi ga­lė­tų tap­ti Eu­ro­pos jū­ros die­nos pro­ga vykstantis iš­ kil­min­gas jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mas ir ren­gi­nys prie „Al­bat­ro­so“ pa­ mink­lo. Svars­to­ma idė­ja tą die­ną prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo teik­ti ir „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mus už jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mą.

Ne­ma­žai jū­ri­nių ren­gi­nių vyks­ ta di­džiau­sios Klai­pė­do­je Jū­ros šven­tės me­tu – jū­ri­nin­kų pa­ger­ bi­mas Smil­ty­nė­je, jū­ri­nių ir uos­ to or­ga­n i­za­c i­j ų ei­se­n a mies­to

Žvilgs­nis: per dau­ge­lį me­tų su­si­for­ma­vo nuo­sta­ta, kad jū­ri­nis ren­gi­nys Klai­pė­do­je yra pa­vy­kęs, kai ja­me ma­ty­ti daug lai­vų,

jū­ri­nin­kų.

gat­vė­mis, Me­tų jū­ri­nin­ko ap­do­ va­no­ji­mas, ka­pi­to­no L.Stul­pi­no, žu­vu­sios lai­vo „Lin­ku­va“ įgu­los pa­ger­bi­mas, vai­ni­kų žu­vu­siems jū­ro­je nu­lei­di­mo ce­re­mo­ni­ja, Žve­ jų uos­te­lio ati­da­ry­mas, Žu­vų tur­ gaus pri­sta­ty­mas.

Jū­ros šven­tės da­lis yra ir Jū­ri­ nin­kų va­ka­ras. Šis ren­gi­nys tam­ pa pro­ble­miš­ku, nes per­nai jam reng­ti pri­trū­ko pi­ni­gų. Jū­ros kul­tū­ ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba pa­gei­dau­ tų, kad šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riu­ mi tap­tų vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“. Tuo­met lyg ir at­si­ras­tų ga­ran­ti­ja, kad ren­gi­nys įvyks. Šios įstai­gos va­do­vas Re­mi­gi­ jus Moc­kus pa­ste­bė­jo, kad tai nie­ ko ne­keis­tų. „Jū­ri­nin­kų va­ka­ras yra su­dė­ti­nė Jū­ros šven­tės da­lis. Vie­nas ar ki­tas ren­gi­nys Jū­ros šven­tė­je vyks­ta tik tuo­met, jei sa­vi­val­dy­bė­je yra tvir­ ti­na­ma pro­gra­ma ir ski­ria­ma pi­ni­ gų. Jei ne­bus pi­ni­gų, Jū­ri­nin­kų va­ ka­ras ga­li neį­vyk­ti ir tuo­met, jei jo or­ga­ni­za­to­riu­mi bū­tų pa­skir­ta įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“, – pa­ ste­bė­jo R.Moc­kus.

Jis tei­gė kal­bė­ję­sis su Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro at­sto­vais ir iš­gir­ dęs nau­jų pa­siū­ly­mų, kaip reng­ti šven­tę jū­ri­nin­kams. Vie­nas to­kių siū­ly­mų – at­vi­ras kon­cer­tas mies­ to par­ke.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jū­ri­niai ren­gi­niai 2012 me­tais Ren­gi­nys

Da­ta

Vie­ta

Pre­ky­bos lai­vy­no įkū­ri­mas 1921 m.

ko­vo 3 d.

ne­nu­ma­ty­ta

Jū­ri­nin­kų są­jun­gos įkū­ri­mas 1923 m.

ko­vo 11 d.

ne­nu­ma­ty­ta

Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės die­na

ge­gu­žės 12–20 d.

Krui­zi­nis ter­mi­na­las

Ruo­nių var­dy­nos

ge­gu­žės 18 d.

Jū­rų mu­zie­jus

Bal­ti­jos jū­ros kiau­lės die­na

ge­gu­žės 20 d.

Jū­rų mu­zie­jus

Lai­vų pa­ra­das „Dan­gės flo­ti­lė“

ge­gu­žės 20 d.

Da­nės upė

Eu­ro­pos jū­ros die­na

ge­gu­žės 20 d.

ne­nu­ma­ty­ta

Pa­sau­li­nė van­de­ny­no die­na

bir­že­lio 8 d.

Jū­rų mu­zie­jus

„Lin­ku­vos“ žū­ties da­ta 2000 m.

bir­že­lio 20 d.

Skulp­tū­rų par­kas

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų at­kū­ri­mas 1992 m.

lie­pos 4-6 d.

Ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos

Pa­sau­li­nė jū­ri­nin­ko die­na

bir­že­lio 25 d.

ne­nus­ta­ty­ta

Ka­pi­to­no L.Stul­pi­no mi­ri­mo da­ta 1934 m.

lie­pos 15 d.

Kop­ga­lio ka­pi­nai­tės

Pa­ro­da apie ka­ro lai­vą „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“

lie­pos 25 d.

Jū­rų mu­zie­jus

Šven­tė „Žu­vys iš­gal­vo­jo gies­mes“

lie­pos 28–29

Jū­rų mu­zie­jus

Išp­lau­ku­sių ir ne­grį­žu­sių jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mas

prieš Jū­ros šven­tę

Prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo

Jū­ri­nių ir uos­to įmo­nių ei­se­na

per Jū­ros šven­tę

Klai­pė­dos gat­vės

Me­tų jū­ri­nin­ko ap­do­va­no­ji­mas

per Jū­ros šven­tę

Ati­da­ry­mo me­tu

Jū­ri­nin­kų va­ka­ras

per Jū­ros šven­tę

ne­nu­ma­ty­ta

Vai­ni­kų žu­vu­siems jū­ro­je nu­lei­di­mas

per Jū­ros šven­tę

Bal­ti­jos jū­ro­je

Žve­jų uos­te­lio ati­da­ry­mas, žu­vų tur­gus

per Jū­ros šven­tę

Da­nės kran­ti­nės

Žu­vu­sio lai­vo „Lin­ku­va“ įgu­los pa­ger­bi­mas

per Jū­ros šven­tę

Skulp­tū­rų par­kas

Pir­mo­ji Jū­ros šven­tė Klai­pė­do­je 1934 m.

rugp­jū­čio 11-12 d.

ne­nu­ma­ty­ta

Jū­ri­nin­kų ren­gi­mo pra­džia Klai­pė­do­je 1811 m.

rug­sė­jo 7 d.

Aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la

Pa­sau­li­nė jū­ros die­na

rug­sė­jo pa­bai­ga

ne­nu­ma­ty­ta

Uos­to di­rek­ci­jos įkū­ri­mas 1924 m.

spa­lio 1 d.

Uos­to di­rek­ci­ja

Ka­pi­to­no L.Stul­pi­no gi­mi­mo die­na 1871 m.

gruo­džio 4 d.

Smil­ty­nė

12

pirmADIENIS, vasario 20, 2012

JŪRA Ne­pa­ten­kin­ti jū­ri­nin­kai

Eko­lo­giš­ka lai­vy­ba

Žu­vų iš­tek­liai

Es­ti­jos jū­ri­nin­kai ren­gia­si strei­ kuo­ti. Jų ne­ten­ki­na tai, kad Es­ti­jos par­la­men­tas pla­nuo­ ja keis­ti ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių įsta­ty­mą. Pa­gal nau­ją tvar­ką lai­vų sa­vi­nin­kai ga­lės vie­na­ša­ liš­kai keis­ti ko­lek­ty­vi­nes su­tar­ tis ar­ba ne­tgi jas ig­no­ruo­ti. Es­ ti­jos jū­ri­nin­kų są­jun­ga vie­ni­ja apie 2 tūkst. na­rių.

Per­nai Šve­di­jos Ge­te­bor­go uostas pa­si­skel­bė eko­lo­giš­ku.

Jis tai­ko nuo­lai­das lai­vams, ku­ rių ku­ro sie­rin­gu­mas yra 0,1 pro­c. To­kių kom­pa­ni­jų jau yra 5, tu­rin­čios 37 lai­vus. Tai „Ste­ na Oil“, „To­poil“ ir „OW Bun­ ker“. Prie eko­lo­giš­ko ju­dė­ji­mo pri­si­jun­gė ir „Maerks Li­ne“ bei „Brost­rom“

Tarp­tau­ti­nė ap­lin­kos ap­sau­gos są­jun­ga pa­skel­bė, kad 2050 me­tais pa­sau­ly­je žve­jy­bos, kaip vers­lo, ne­be­liks. Prie­žas­tis – iš­ nyks žu­vų iš­tek­liai. Pa­sau­ly­je vyks­ta ne­re­gu­liuo­ja­ma, iš­tek­ lių ne­tau­so­jan­ti žve­jy­ba. Nuo XX a. vi­du­rio žve­jy­bos lai­mi­kiai su­men­ko apie 40 pro­c. Ir to­liau iš­tek­liai spar­čiai ma­žė­ja.

Tie­sa iš ryk­lio nas­rų Nuož­mūs jū­ros gy­vū­nai ryk­liai ga­li ne tik be di­de­lių pa­stan­gų per­kąs­ti žmo­gų pu­ siau, bet bū­ti ir pa­vo­jin­gi liu­dy­to­jai. Štai ko­kia ne­ti­kė­ta is­to­ri­ja at­si­ti­ko prieš po­rą šimt­me­čių.

Ve­nan­tas But­kus

1799 m. dvis­tie­bė šku­na „Nan­cy“ ty­liai iš­slin­ko iš Bal­ti­mo­rės uos­to ir pa­su­ko į už­draus­tus van­de­nis.

Plau­kio­da­ma su JAV vė­lia­va, ji ne­ tu­rė­jo tei­sės brau­tis į bri­tų Vest In­ di­jos (Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne) te­ri­to­ ri­nius van­de­nis. Lai­vo šei­mi­nin­kai nu­ta­rė per­gud­rau­ti ang­lus.

Vie­no­je olan­dams pri­klau­siu­sio­je sa­lo­je „Nan­cy“ ka­pi­to­nas nu­si­pir­ ko su­klas­to­tus lai­vo do­ku­men­tus, pa­gal ku­riuos šku­nos šei­mi­nin­kai esą olan­dai. Tai lei­do „per­si­krikš­ ti­ju­siam“ lai­vui ga­ben­ti kro­vi­nius bri­tų val­do­se.

Vers­las kles­tė­jo, kol sa­vo ne­lai­ mei „Nan­cy“ ne­su­ti­ko ang­lų ten­ de­rio „Spar­row“. Pat­ru­liuo­jan­ čio lai­vo ka­pi­to­nui olan­diš­ki lai­vo do­ku­men­tai pa­si­ro­dė įtar­ti­ni, to­ dėl jis nu­ta­rė „Nan­cy“ nu­temp­ ti į Port Ro­ja­lio uos­tą Ja­mai­ko­je, kur jū­rų teis­mas tu­rė­jo iš­siaiš­kin­ ti tie­są.

Tuo me­tu ki­to ang­lų lai­vo „Fer­ ret“ („Šeš­kas“) ko­man­da su­ga­ vo ryk­lį, ku­rio skran­dy­je bu­vo ras­ ti tik­rie­ji „Nan­cy“ do­ku­men­tai.

Juos ka­pi­to­nas, ma­tyt, bi­jo­da­mas

pa­tik­ri­ni­mo, bu­vo iš­me­tęs už bor­ to. At­si­tik­ti­nai ta­me „šeš­kų“ lai­ ve pus­ry­čia­vo į sve­čius pa­kvies­tas „Spar­row“ ka­pi­to­nas. Per­žiū­rė­jęs iš ryk­lio iš­trauk­tus do­ku­men­tus, jis ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­no, kad pri­grie­bė įsi­ bro­vė­lį su pa­dirb­tais do­ku­men­tais. „Ryk­lio po­pie­riai“, kaip vė­liau bu­vo pa­va­din­tas ra­di­nys, pa­kliu­vo į

Ryk­lio skran­dy­je bu­vo ras­tas bu­te­lis, o ja­me – pran­cū­zo žve­jo, ku­ris mer­dė­ jo vie­nas jū­ro­je, at­si­ svei­ki­ni­mo laiš­kas žmo­nai ir vai­kams.

teis­mą. Šis priė­mė griež­tą nu­tar­tį: lai­vą ir kro­vi­nį kon­fis­kuo­ti kaip ka­ro gro­bį. Mat ta­da ang­lai vis dar ko­vo­ jo su nuo jų at­si­sky­ru­sio­mis Jung­ti­ nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis.

Po teis­mo 55 cen­ti­met­rų dy­džio ryk­lio žiau­nos bu­vo pa­ka­bin­tos Kings­to­no uos­to kran­ti­nė­je kaip

Is­to­ri­ja: ryk­lio pil­ve ras­ti do­ku­men­tai yra ta­pę įro­dy­mais pai­nio­se jū­ri­nin­kys­tės by­lo­se.

per­spė­ji­mas ap­si­me­tė­liams: esą tie­sa vi­sa­da iš­plauks į pa­vir­šių, net jei ji bū­tų pa­lai­do­ta jū­ros dug­ne.

Pa­na­šus įvy­kis at­si­ti­ko ir 1915 m., kai vie­nas vo­kie­čių lai­vas, ap­ si­me­tęs ne­va esąs nor­ve­gų, ga­be­no kro­vi­nius vo­kie­čių rei­de­riams, Pir­ mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­tru­ lia­vu­siems Ame­ri­kos pa­kran­tė­se.

Kai JAV mui­ti­nin­kai pa­rei­ka­la­vo šio lai­vo ka­pi­to­ną pri­sta­ty­ti do­ku­men­

„Freewallpaper4.me“ nuo­tr.

tus, šis su­dė­jo juos į odi­nį mai­šą ir sė­do į val­tį, ta­čiau pa­ke­liui į kran­tą mai­šas iš­kri­to ir nu­sken­do. Ta­me pat rei­de sto­vė­ju­sio bra­zi­lų lai­vo jū­rei­viai pa­ga­vo ryk­lį ir jo skran­ dy­je ra­do odi­nį mai­šą su do­ku­ men­tais. Bra­zi­lai pa­sklai­dė at­ras­ tus do­ku­men­tus ir juos su­pleš­ki­no, ta­čiau per teis­mą jie pri­si­mi­nė, ką skai­tę. Vo­kie­čių kom­pa­ni­ja, ku­rios lai­vas, pa­žei­dęs tarp­vals­ty­bi­nį su­

si­ta­ri­mą dėl JAV neut­ra­li­te­to ir at­ li­ki­nė­jęs ka­ri­nes mi­si­jas, bu­vo pri­ pa­žin­ta kal­ta.

1952 m. Ita­li­jos žve­jai pra­ne­ šė liūd­ną ži­nią, at­ga­ben­tą ryk­lio.

Jo skran­dy­je bu­vo ras­tas bu­te­lis, o ja­me – pran­cū­zo žve­jo, ku­ris mer­ dė­jo vie­nas jū­ro­je, at­si­svei­ki­ni­mo laiš­kas žmo­nai ir vai­kams.

Tai­gi ne­ga­li ži­no­ti, ka­da ir ko­kio pra­ne­ši­mo ga­li su­lauk­ti iš ryk­lių.

Nau­jų au­to­mo­bi­lių am­fi­bi­jų lai­kas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dėl kli­ma­to at­ši­li­mo daž­nė­ja ura­ ga­nai, po­tvy­niai ir ver­čia kur­ti nau­jo ti­po au­to­mo­bi­lius, ku­rie ne tik va­žiuo­tų, bet ir plauk­tų.

Be­ne la­biau­siai pa­sau­ly­je kaip va­ žiuo­jan­čių ir plau­kian­čių au­to­ mo­bi­lių kū­rė­ja ži­no­ma JAV kom­ pa­ni­ja „Gibbs Amp­hi­bians“. Ji yra ke­lių uni­ka­lių va­žiuo­jan­čių ir tuo pat me­tu plau­kio­jan­čių ma­ši­nų kū­rė­ja.

2003 me­tais kom­pa­ni­ja nu­ste­bi­ no plau­kio­jan­čiu kab­rio­le­tu „Aqua­ da“, 2004-ai­siais – pir­mos kar­tos plau­kio­jan­čiu vi­su­rei­giu „Hum­ din­ga“, 2006 me­tais – kvad­ra­cik­ lu „Quads­ki“. Šiais me­tais kom­pa­ni­ja iš­lei­ do du nau­jus me­cha­niz­mus – va­ žiuo­jan­tį ir plau­kio­jan­tį vi­su­rei­ gį „Hum­din­ga“ bei sunk­ve­ži­mį

„Phi­bian“. Šie au­to­mo­bi­liai van­ de­ny­je ga­li plauk­ti iki 26 maz­gų (48 km/val) grei­čiu. Per­jun­gi­mas iš plau­ki­mo re­ži­mo į va­žia­vi­mo sau­su­ma re­ži­mą už­trun­ka vos 10 se­kun­džių – tiek trun­ka hid­rau­li­ nis ra­tų nu­lei­di­mas.

Tiek 6,5 met­ro il­gio vi­su­rei­gis „Hum­din­ga“, tiek 9,2 met­ro il­gio sunk­ve­ži­mis „Phi­bian“ skir­ti nau­ do­ti sun­kiai priei­na­mo­se, už­lie­ja­ mo­se vie­to­vė­se. Ypa­tin­ga nau­jo­ ve, aukš­čiau­sio ly­gio au­to­mo­bi­liu sa­vo kla­sė­je, lai­ko­mas sunk­ve­ži­ mis „Phi­bian“. 4,5 to­nos sve­rian­ tis au­to­mo­bi­lis ga­li ga­ben­ti 12 ke­ lei­vių ar­ba 1,5 to­nos kro­vi­nių. Šis au­to­mo­bi­lis ap­rū­pin­tas ga­lin­gu 500 AG tur­bo­dy­ze­li­niu va­rik­liu, ku­ris su­ka tiek ra­tus, tiek van­dens tur­bi­ną.

Vi­su­rei­gis „Hum­din­ga“ ap­rū­ pin­tas 350 AG va­rik­liu. Au­to­mo­ bi­lis ga­li pluk­dy­ti iki 7 žmo­nių ar­ ba iki 750 kg kro­vi­nį.

Kom­pa­ni­ja „Gibbs Amp­hi­bians“ Grei­čiau­sias pa­sau­ly­je yra „Wa­ je jis ga­li lėk­ti 96,6 km/val. grei­ abu au­to­mo­bi­lius pri­sta­tė kaip ka­ ter­Car Pyt­hon“. Tai pen­kia­vie­tis čiu. Jo va­rik­lio ga­lia – apie 500 AG. ri­nėms, gel­bė­ji­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nės leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, pa­ga­min­ Sau­su­mo­je jis pa­sie­kia iki 160 km/ pa­gal­bos reik­mėms skir­tas trans­ tas iš me­ta­lo ir plas­ti­ko. Van­de­ny­ val. grei­tį. Toks au­to­mo­bi­lis kai­ por­to prie­mo­nes. nuo­ja 200 tūkst. JAV do­le­rių Ko­kia šių au­to­mo­bi­lių am­fib ­ i­ (apie 522 tūkst. li­tų). jų kai­na, kol kas ne­skel­bia­ ma. Tik­riau­siai jie kai­nuos apie mi­li­jo­ną li­tų. Pir­mo­ sios kar­tos vi­su­rei­gis am­fi­ bi­ja kai­na­vo 235 tūkst. JAV do­le­rių (613 tūkst. li­tų). Eu­ro­po­je pri­ sta­ty­to kab­rio­le­ to „Aqua­da“ kai­na bu­vo dar di­des­nė – 216 tūkst. eu­rų (746 tūkst. li­tų).

Kur­d a­m a am­ fi­bi­jas, kom­pa­ni­ ja „Gibbs Amp­hi­ bians“ ga­li var­žy­tis jų pra­ktiš­ku­mu, ta­ čiau ne­p ri­l ygs­ta Nau­jo­vė: kro­vi­ni­nė am­fi­bi­ja ir plau­kia, ir va­žiuo­ja. „Fas­tamp­hi­bians.com“ nuotr. grei­čiu.

13

pirmadienis, vasario 20, 2012

sportas „Naftininkai“ vėl pirmi

„Lemminkainen“ pergalė

Rankininkai įveikė „Šviesą“

„Naftos-Universiteto“ ekipa žaidė dvejas Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynes. Radviliškyje klaipėdiečiai 62:72 nusileido „Radviliškio-Juodelių“ komandai, o namie 80:68 įveikė Joniškio „Delikateso“ ekipą. Po šios sėkmės „naftininkai“ vėl tapo vienvaldžiais lyderiais.

Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybėse svarbią pergalę iškovojo „Lemminkainen“ žaidėjos. Klaipėdietės Garliavoje 72:63 nugalėjo antroje vietoje buvusią Kauno rajono „Sirenų“ komandą. Pergalę lėmė gerai sužaistas ketvirtas kėlinys, kurį Daliaus Ubarto auklėtinės laimėjo 20:10.

Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ vyrai Lietuvos rankinio lygos čempionate iškovojo penkioliktą pergalę po tiek pat rungtynių. Šeštadienį uostamiesčio ekipa po atkaklios kovos Vilniuje 26:25 nugalėjo „Šviesą“. Pergalingą įvartį klaipėdietis Benas Petreikis pelnė likus žaisti 5 sek.

LKF taurę iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos krepšinio federacijos taurę po trejų metų pertraukos iškovojo Kauno „Žalgiris“, finale nesunkiai 99:59 nugalėjęs Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ penketuką.

Trečiąją vietą kiek netikėtai užėmė „Kėdainių Triobet“ ekipa, mažajame finale 69:65 įveikusi Prienų „Rūdupio“ krepšininkus.

Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio finalinio turnyro pusfinalyje šeimininkai 87:73 parklupdė kėdainiškius, o Pasvalio žaidėjai dėl patekimo į finalą nugalėjo prieniškius 68:67.

Praėjusiais metais į finalines LKF taurės turnyro varžybas patekęs Klaipėdos „Neptūnas“, ir ten likęs ketvirtas, šįmet suklupo anksti – aštuntfinalyje. Pirmame etape du kartus nugalėjęs Vilniaus „Sakalus“ (83:73, 85:65), kitame gavo du antausius nuo „Šiaulių“ (96:105, 77:94).

Tiesa, ir daugkartiniai Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių medalininkai šiauliečiai neiškovojo bilieto į Kauną. Jiems ketvirtfinalyje koją pakišo „Kėdainių Triobet“ ekipa. „Žalgiris“ LKF trofėjų iškovojo ketvirtą kartą. Prieš tai kauniečiai taurę laimėjo 2007, 2008 ir 2011 metais.

Triumfas: kauniečiai taurės turnyre neturėjo sau lygių.

Tomo Raginos nuotr.

„Red Bull Snow Kayak“ varžybose netrūko drąsuolių Tarp Druskininkų žiemos pramogų komplekse surengtose nutrūktgalviškose „Red Bull Snow Kayak” varžybų dalyvių buvo ir šalies pramogų pasaulio atstovai Linas Karalius, Gintarė Gurevičiūtė, Leonardas Pobedonoscevas, Ramūnas Rudokas, Elena PuidokaitėAtlanta.

Geriausieji: greičiausiai trasą įveikę vyrai sulaukė vertingų dovanų.

Jie su kitais dalyviais, kurių į lemiamas varžybas susirinko daugiau nei šimtas, nuo aukštumos sniegu slydo baidarėmis.

Finalinėje dalyje, į kurią pateko 64 „baidarininkai“, pergalę šventė Justinas Zuokaitis. Kitas dvi prizines vietas užėmė Mindaugas Neliubšys ir Vytenis Grigas.

G.Gurevičiūtė liko vienintelė mergina tarp adrenalino ištroškusių pramogų pasaulio žvaigždžių.

Atlanta, išvydusi trasą, paprašė išbraukti ją iš protokolo. „Kai pamačiau sniego vingrybes, pagalvojau, kad mano baidarės valdymo įgūdžiai gali pasirodyti per menki ir galiu patirti traumą“, –

Atlanta pasiteisino, kodėl nedalyvavo varžybose. Žvaigždžių lenktynėse pirmasis finišavo L.Pobedonoscevas. Po akimirkos į stabdomąjį baseiną įskriejo L.Karalius, R.Rudokas. Paskutinė distanciją įveikė G.Gurevičiūtė. „Visai nebijojau. Nudžiugau, kai pakvietė dalyvauti. Anksčiau net nežinojau, jog tokios varžybos yra.

Tai smagiausias mano nuotykis šią žiemą“, – įspūdžiais dalijosi dailiosios lyties atstovė.

Nugalėtojui atiteko įspūdingas prizas – jūrų ekspedicija į Suomijos archipelagą. Po specialių mokymų J.Zuokaitis vyks į bemaž dviejų savaičių kelionę po šios šalies vandens platybes. Anot organizatorių, susidomėjimas renginiu pranoko lūkesčius: „Susirinko tiek daug dalyvių, kad net buvome priversti pirma laiko sustabdyti registraciją. Ribojo laikas, skirtas varžyboms“. „Red Bull Snow Kayak“ žinomas pasaulyje renginys, pirmą kartą surengtas dirbtinėje sniego trasoje. „Klaipėdos“ inf.

14

pirmadienis, vasario 20, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, groĹžis

VairuotojĹł kursai

AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

buro bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedĹŤrĹł kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ—l biologiĹĄkai aktyviĹł priedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.

911011

ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya

.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1

UAB „Kerulis ir partneriai“ 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !

=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]ÛQ\` N]`X_VafWR

ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6“C "“ % cNY ARY % #

toskopijos. MasaŞai, fizioterapinės procedōros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedōras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

906578

NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

884049

NAUJIENA: procedōros veidui ir kōnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais.

Profesionali kosmetika kasdienei odos prieĹžiĹŤrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija.

AnticeliulitinÄ—s procedĹŤros, kavitacija, liekninamosios procedĹŤros. SVEIKATAI: ĹĄaltasis lazeris: atjauninimui, skausmĹł malĹĄinimui, endokrininÄ—s sistemos reguliavimui.

Vakuuminiai, limfodrenaĹžiniai masaĹžai. Magneto, ozono, LED ĹĄviesos terapijos. Radiochirurginis odos dariniĹł, nepageidaujamĹł plaukeliĹł, kapiliarĹł ĹĄalinimas. S.Daukanto g. 2, KlaipÄ—da. Tel. 8 46 493 767, mob. +370Â 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

906548

Ĺ iandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vÄ—Ĺžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties ĹĄeimoje arba tarp draugĹł. PasaulinÄ—s kovos su vÄ—Ĺžiu dienos tikslas – skleisti ĹžiniÄ…, jog stiprinant vÄ—Ĺžio profilaktikÄ… ir ankstyvÄ…jÄ… diagnostikÄ… galima tikÄ—tis geresniĹł rezultatĹł kovojant su ĹĄia klastinga liga. Kraujo tyrimĹł laboratorija, prisijungdama prie kovos su vÄ—Ĺžiu, skelbia akcijÄ…: visÄ… vasario mÄ—nesÄŻ mĹŤsĹł laboratorijĹł procedĹŤriniuose kabinetuose visiems vÄ—Ĺžio Ĺžymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da.

906845

KlaipÄ—dos priklausomybÄ—s ligĹł centras teikia visapusiĹĄkÄ… pagalbÄ… (pageidaujant ir anonimiĹĄkai) asmenims, turintiems problemĹł dÄ—l alkoholio, narkotiniĹł bei kitĹł psichoaktyviĹł medĹžiagĹł vartojimo. Taikos pr. 46, KlaipÄ—da.

Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.

892575

MOKSLŲ DAKTARAS-UROLOGAS-SEKSOLOGAS. ECHOSKOPIJOS. Tyrimai, konsultacijos, gydymas. Taikos pr. 11, tel. 250 157, 8 687 80 543, www.viltiespoliklinika.lt.

904659

Medicinos mokslĹł daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rĹŤkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-ia vaikĹł poliklinika) kovo 3 ir 4 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB „SODALITAS“, Debreceno g. 47-1, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00-18.00), www.sodalitas.lt.

907447

Mokymas „Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

906519

Greitai ir efektyviai mokome anglĹł kalbos suaugusiuosius ir vaikus. ParuoĹĄimas egzaminams, jĹŤrinÄ— anglĹł, rusĹł kalba. PraneĹĄimai, vertimai. Tel. 8 620 87 926.

Nekilnojamasis turtas Nuoma SveÄ?iĹł namuose paromis iĹĄnuomojami kambariai su visais patogumais (uĹždaras kiemas).

Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.

910406

IĹĄnuomoju 2 kambariĹł butÄ… su baldais SimonaitytÄ—s g. Tel. 8 676 41 652.

902954

Dirbanti pora iĹĄsinuomotĹł butÄ… ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907297

Dubysos g. 64 iĹĄnuomojamos patalpos: 34, 16 kv. m kontoroms, 350 kv. m sandÄ—liams (gamybai). Tel. 8 698 73 239 darbo dienomis.

912099

Ilgalaikei nuomai ieĹĄkome buto KlaipÄ—doje.

Abu dirbame. TvarkÄ… garantuojame. MokÄ—sime uĹžstatÄ… ir ÄŻ priekÄŻ. Tel. 8 603 94 645.

912084

Ilgesniam laikui darbininkams iĹĄnuomojame kambarius nuosavame name, prieĹĄais PC „Akropolis“. IĹĄraĹĄome sÄ…skaitas faktĹŤras.

Tel. 8 686 47 623.

1 kambario butÄ… Tauralaukyje, Jaunimo g. 2 (3 pl./1 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys, tvarkingas, bendrabutyje, 56 000 Lt, mokame procentus). Tel. 8 698 77 203.

907317

913073

Nuomojami prekybos plotai antrajame aukĹĄte baldĹł ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174.

1 kambario butÄ… 9 pl./2 a. Debreceno g., ĹĄalia parduotuvÄ—s „Draugystė“ (plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys). Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 682 59 085.

908860

Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurĹł centre, Ĺ ilutÄ—s pl. 2. Informacija tel.

8 612 35 174.

Tvarkinga mergina iĹĄsinuomotĹł 1 kambario butÄ…. Skubiai. Tel. 8 651 79 032.

913910

VieĹĄbutyje iĹĄnuomojami jaukĹŤs kambariai dviem. Kaina nuo 90 Lt, 3-4 valandos - nuo 50 Lt. Tel. 8 680 43 184.

913764

Parduoda „Purijona“ padeda pirkti, parduoti, nuomuoti nekilnojamajÄŻ turtÄ…, tvarko dokumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt.

908330

8 ĹžemÄ—s sklypus po 9 ir daugiau arĹł (namĹł valda, prie Palangos viaduko). Tel. 8 650 28 113.

911575

IĹĄnuomojamas 2 kambariĹł blokas Taikos pr. 32, ĹĄalia „VÄ—trungÄ—s“ (WC, vonia, virtuvÄ—, baldai). Arba parduoda. Savininkas. Tel. 8 606 62 120.

Butus: kambarÄŻ 2 kambariĹł bute 3/3 a. Minijos g. (29 000 Lt), 1 kambario 5/2 a. SulupÄ—s g. (75 000 Lt), 2 kambariĹł 5/3 a. Baltijos pr.

(130 000 Lt). Tel. 8 612 20 785.

913747

912986

NamÄ… PriekulÄ—je, 360 kv. m, 6 kambariai, 30 a ĹžemÄ—s, visiĹĄkai ÄŻrengtas, visos komunikacijos, Ĺžidinys, prie pagrindinio kelio. Tel. 8 677 65 064.

913737

1 kambario 33 kv. m butÄ… (5/2 a., gera vieta, geras susisiekimas, toli nuo gatvÄ—s, ĹĄalia baĹžnyÄ?ia, netoli PC BIG). Tel. 8 670 57 826.

912562

1 kambario butÄ… Ĺ iauliĹł g. (5/2 a., naujas, geras remontas). Tel. 8 644 74 463.

913549

10,4 a gyvenamosios paskirties sklypÄ… Rimkuose (visos komunikacijos, namo projektas, leidimas statybai, 80 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 612 54 688.

913250

100 kv. m naujos statybos butÄ… DragĹŤnĹł g. (garaĹžas, 2 lodĹžijos, pirtis, virtuvÄ—s baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686.

898247

913953

911220

MiĹĄko rajone iĹĄnuomojama 89 kv. m kavinÄ— su ÄŻranga. Tel. 8 611 46 892.

913119

913870

913307

912082

1 kambario butÄ… Ginduliuose, 3 km nuo KlaipÄ—dos centro (autonominis ĹĄildymas, plastikiniai langai, tvarkingas, pigus iĹĄlaikymas).

Tel. 8 678 54 567.

10 ha ĹžemÄ—s sklypÄ… ĹĄalia PlikiĹł k., ribojasi su miĹĄku (6 ir 4 ha sklypai greta, yra galimybÄ— pirkti dar 16 ha). Tel. 8 650 30 877.

Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A. lt, tel. 8 652 09 668.

906257

913097

„Gundos“ floristĹł kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. PaĹžymÄ—jimas. Nuolaidos. Ĺ ilutÄ—s pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! #

913895

IĹĄnuomojamas kambarys 3 kambariĹł bute.

Tel. 8 608 77 429.

IĹĄnuomoju 1 kambario butÄ… Taikos pr., prie „Akropolio“ (baldai, buitinÄ— technika); suremontuotÄ… 2 kambariĹł butÄ… StatybininkĹł pr.

Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.

WWW.OH.LT

10 a sklypÄ… namo statybai labai graĹžioje vietoje ĹĄiaurinÄ—je miesto dalyje, prie upÄ—s (miesto komunikacijos), kaina derinama.

Tel. 8 685 41 398.

913973

IĹĄnuomoju kambarÄŻ bendrabutyje prie „VetrungÄ—s“. Tel. 8 671 64 608, e. paĹĄtas latvieneilona@gmail.com.

Visos nekilnojamojo turto paslaugos

913416

Ilgesniam laikui iĹĄnuomojama poĹžeminÄ— aikĹĄtelÄ— DragĹŤnĹł g. 18. Tel. 8 651 85 434.

IĹĄnuomojamos komercinÄ—s 65 kv. m patalpos J.Janonio g. (4 kabinetai, tinka biurui ir parduotuvei, kaina 1 500 Lt/mÄ—n.). Tel. 8 600 23 268.

913873

908866

903914

913341

Kiti kursai

NTA „Memelhaus“ padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

SklypÄ… namo statybai Naujojoje KalotÄ—je (10 a, su komunikacijomis, geras susisiekimas).

Tel. 8 698 14 664.

910075

1 kambario butÄ… Naujakiemio g., 5/4 a., 33 kv. m, be remonto, arÄ?iau Taikos pr., ĹĄarvuotos durys. Tel. 8 685 11 264.

105 kv. m kotedŞą Ginduliuose (visos komunikacijos, ťildymas dujomis, visiťkai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.

903644

15 a sklypÄ… Ginduliuose, LankiĹĄkiĹł g. (komunikacijos). Tel. 8 615 13 112.

912309

15 a ĹžemÄ—s sklypÄ… KunkiĹł k., KlaipÄ—dos r. (namĹł valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jĹŤros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146.

906272

913949

KvieÄ?ia mokytis klasikinio masaĹžo. Medicinos centras „Sodalitas“, Debreceno g. 47-1, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 379 922 (14 - 18 val.), 8 694 83 005 (10 - 18 val.), www.sodalitas.lt.

NTA „Laimita“ greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. BirutÄ—s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

1 kambario butÄ… su niĹĄa netoli „Švyturio“ arenos (5 pl./1 a., 37 kv. m, kapitaliĹĄkai suremontuotas, kai kurie baldai, 107 000 Lt).

Savininkas. Tel. 8 615 81 895.

907439

906299

913253

2 kambariĹł butÄ… ÄŽgulos g., 5/2 a., 50 kv. m, plytinis namas, tvarkingas, plastikiniai langai, ĹĄarvo durys. Tel. 8 650 68 208.

913952

Nukelta ÄŻ 15 p.

15

pirmadienis, vasario 20, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda atkelta iš 14 p.

2 kambarių butą Sausio 15-osios g., 37 kv. m, 5/4 a., yra balkonas, plastikiniai langai, kaina 110 000 Lt. Tel. 8 685 11 043.

913951

2 kambarių butą Statybininkų pr. (5/5 a., suremontuoti, savininkas, kaina 135 000 Lt).

Tel. 8 603 02 443.

913302

2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

912478

2 kambarių 50 kv. m butą I.Simonaitytės g.

(9/8 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, bendrija, nedideli mokesčiai, 122 000 Lt).

Tel. 8 618 09 272, 8 671 20 530.

914000

3 kambarių butą (5/2 a., 64 kv. m, 16 kv. m apšiltinta lodžija, plastikiniai langai, parketas, šarvuotos durys, WC ir vonia kartu, 175 000 Lt). Tel. 218 538, 8 670 01 228.

913589

3 kambarių butą Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.

913295

3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Savininkas.

Tel. 8 612 37 577, 230 123.

913531

3 kambarių butą Kauno g., 5/2 a., 61 kv. m, atskiri kambariai, perplanuotas, padidinta vonia ir virtuvė, kaina 148 000 Lt. Tel. 8 685 05 948.

913942

3 kambarių butus: Baltijos pr., 5 pl./3 a. – 150 000 Lt, Baltijos pr. 109 – 299 000 Lt, Baltijos pr. 113 – 265 000 Lt, Baltijos pr. 117 – 450 000 Lt ir kt. www.kavintene.lt, tel.

8 611 41 730.

Mažagabaritį 1 kambario butą 15 km nuo Klaipėdos (krosnis, WC, atskiras įėjimas, pradinė kaina 40 000 Lt). Tel. 8 607 93 054.

913052

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

913379

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

Perka Butus: 1, 2 arba 3 kambarių. Gali būti su skolomis. Tel. 8 656 66 516.

910085

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel.

312 411, 8 686 58 099.

909864

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892992

913387

Naujos statybos butą Taikos pr., 9/3 a., 84 kv. m, 3 kambariai, šalia BIG, visiškai įrengtas, su baldais, kaina 385 000 Lt. Tel. 8 685 11 261.

913955

Naujos statybos namus: Poilsio g., Klipšių g. – „Svajonių krantas“, Rėvos g. – Plytinė, Trušeliuose, Dauparuose, „Žaliajame slėnyje“ – kotedžą. www.kavintene.lt, tel.

8 611 41 730.

913774

Naujos statybos 88 kv. m sodo namą Šernuose, tinkamą gyventi žiemą. Tel. 8 682 59 085.

913863

Naujos statybos perplanuotą butą Taikos pr. 144 (57 kv. m, 5/3 a., 200 000 Lt). www.kavintene.lt, tel. 8 672 12 325.

913773

Nebrangiai 340 kv. m mūrinį namą Dviračių treko rajone. Tel. 8 682 48 212.

NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

906311

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907465

UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 906991

Tarpininkavimas „Aidila“. Nekilnojamojo turto paslaugos. Taikos pr. 35, www.aidila.lt. Kadastriniai matavimai - tel. 8 656 93 900. Topografinės nuotraukos - tel. 8 677 88 634. Turto vertinimas - tel. 8 698 13 611. Nekilnojamojo turto pardavimas, nuoma - tel. 8 614 55 660, 8 698 51 279, 8 605 11 286.

913898

913871

913776

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas @dnbbustas.lt.

Paskolos

913079

58 a žemės sklypą šalia Priekulės (gyvenvietėje, šalia elektra, vandentiekis, 15 000 Lt) ir 2 ha žemės sklypą ant Veiviržos upės kranto (20 000 Lt). Tel. 8 690 90 097.

913428

Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mieste ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.

913091

Du kambarius bendrabutyje Debreceno g.

(5/4 a., 37 kv. m, dušas, balkonas, suremontuotas, savininkas, kaina 49 500 Lt). Tel. 8 643 27 660.

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902553

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www. kreditogarantas.lt.

904109

902150

Skubiai žemės ūkio paskirties sklypą tarp Klaipėdos ir Palangos, Bruzdelyno gyvenvietėje (1,75 ha, galima dalimis, sodybai ir kt., graži vieta, netoli elektros linija, miškelis).

Tel. 8 674 09 416.

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis.

Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

912707

Gerai suremontuotą 2 kambarių 47 kv. m butą Vingio g. (5/3 a.). Tel. 8 635 32 348.

913971

Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.

912754

Gyvenamąjį 1 a. su rūsiu sodo namą Dituvoje (90 kv. m, visi patogumai, garažas); 9 a namų valdos sklypą Rytų g., Tauralaukio k. v. Tel. 8 686 82 750.

913261

Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skaitikliai, saulėtas, nekampinis, 70 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.

913075

913660

Sodo pastatų, gyvenamųjų namų dokumentų tvarkymas, įteisinimas. Tel. 8 682 59 085, (8 46) 476 644.

913865

Darbas

907357

Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengia skolas, perskolina.

Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38.

Tel. 217 219, 8 685 50 195.

913618

Ieško darbo 40 m. moteris ieško namų šeimininkės darbo (intymaus nesiūlyti). Tel. 8 636 72 364.

Siūlo darbą Uždaroji akcinė bendrovė „Amoka” (www.amoka. lt) darbui Klaipėdos biure ieško administratorės – apskaitininkės. Reikalavimai kandidatei: aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas. Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, raštvedybos išmanymas.

Kruopštumas, iniciatyvumas, paslaugumas. Geri bendravimo įgūdžiai, gera orientacija, gebėjimas dirbti komandoje. Darbas su buhalterine programa „Pragma“. Panašaus darbo patirtis būtų privalumas. CV su nuotraukomis prašome siųsti elektroniniu paštu amoka@amoka.lt 914125

Izoliuotojams, skardininkams, staliams, suvirintojams, nekvalifikuotiems darbininkams. CV siųsti e. p. marineps@mail.com, tel. 8 673 80 885.

913502

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

Barui senamiestyje reikalinga padavėja. Tel. 8 679 33 357.

912786

Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.

913752

Dirbti Norvegijoje reikalingi aukštos kvalifikacijos dažytojai, plytelių klojėjai. Privalumas - darbo Skandinavijos šalyse patirtis.

Tel. 8 616 72 464.

913496

Dirbti platformoje Vokietijoje reikalingi virėjos, stiuardesės (anglų kalba). www.bakena. com, tel. (8 46) 410 735.

Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766.

911667

Draudimo bendrovė skubiai ieško aktyvių žmonių nuolatiniam arba papildomam darbui. Tel. 8 687 73 872. Įmonei reikalingas komunikabilus pardavimo vadybininkas (-ė), turintis (-i) vairuotojo pažymėjimą. Tel. (8 46) 247 256, 8 643 09 999, 8 600 28 694.

Darbai su „Bobcat“ (sniego valymas, grunto lyginimas). Prireikus sniegą išvežame. Tel. 8 600 52 499.

913920

912828

Karklėje 0,4 ha žemės sklypą sodybai atstatyti, 150 m iki jūros, pušynas, kelias. Tel. 8 699 99 550.

Visiškai įrengtą 188 kv. m namą su baldais ir garažu „Saulėtame Sodžiuje“ Slengiuose (aptverta teritorija, kaina 900 000 Lt). Tel. 8 683 02 314.

Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Mažagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma.

Tel. 8 620 87 926.

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

912093

912551

908338

900112

Įvairus sodų ir gyvenamųjų namų pasirinkimas Šernuose. Tel. (8 46) 476 644, 8 682 59 085.

913867

912811

Laivų remonto bendrovei „Garant Service“ reikalingas aukštos kvalifikacijos tekintojas, mokantis dirbti tekinimo, ištekinimo ir frezavimo staklėmis. Tel. 8 655 28 237.

912263

Mažam jaukiam viešbučiui Smiltynėje reikalingas virėjas (-a), sugebantis skaniai gaminti, kurti ir bendrauti. CV siųsti saule@dryzuota.lt.

910504

Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.

893075

Padangų servisui reikalingas padangų montuotojas. Tel. 8 698 48 140.

913912

Perspektyvi įmonių grupė ieško aktyvaus vadybininko ekspedijuoti esamus ir būsimus krovinius. Dirbame su EU ir NVS šalimis. Tel. 8 657 95 899.

913629

Reikalinga pardavėja dirbti kioske. Tel. 8 670 19 852.

913627

Reikalinga pardavėja dirbti kavinėje. Darbas naktimis. Tel. 8 611 46 892, 8 609 00 652.

913740

Reikalingas šaltkalvis-mechanikas spaudos įrengimų remonto ir priežiūros darbams. CV siųsti administracija@klaipedosbanga.lt.

Tel. 8 685 23 931.

913663

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

912612

912280

Tvarkingą sodybą Inkaklių gyv., Šilutės r. (mūrinis 118 kv. m namas ir ūkiniai pastatai, trifazė elektros srovė, 1 ha sklypas, 170 000 Lt). Tel. 8 645 59 738.

912467

Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė, geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.

912760

914036

Paslaugos

Įmonė siūlo darbą: laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams, metalo šlifuotojams.

Visos socialinės garantijos, galimybė dirbti užsienyje, naujos specialybės įsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.

900770

913965

Savininkas skubiai parduoda erdvų naują šiuolaikišką 1 a. namą prie Gargždų (204 kv. m, 299 000 Lt), šalia esantį 15 a sklypą su komunikacijomis. Tel. 8 686 53 230.

913322

913109

Agentūra EUROLANA siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). Geros darbo sąlygos.

Draugiškas kolektyvas. CV siųsti eurolana.toma@gmail.com.lt. Tel. 8 636 66 421.

913395

3 kambarių su holu butą Kuncų g. 9/7 a. Be tarpininkų. Tel. 8 683 57 924.

Ieškome gamybos vadovo (spaustuvėje).

Privalumas - vadovaujamo darbo patirtis, spaudos procesų išmanymas. CV siųsti administracija@klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931.

912201

913041

Pigiai, skubiai 1 kambario butus su holu: 9/8 a. Vaidaugų g. (pradinė kaina 115 000 Lt), 9/1 a. Vyturio g. (pradinė kaina 100 000 Lt).

Tel. 8 614 29 128.

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

Reikalingas valymo darbininkas (langų valymas). Skambinti nuo 10 iki 16 val. tel.

8 614 00 407.

913735

Reikalingi laivų šlifuotojai, suvirintojai, korpusininkai, vamzdininkai dirbti Klaipėdoje, komandiruotės į užsienį . Tel. 8 641 88 358.

912502

Šaldymo, oro kondicionavimo, vėdinimo įrangos remonto meistrui ir elektronikos remonto specialistui. Tel. 8 656 99 099.

913516

913163

Siūlome nuolatinį darbą konteinervežių vairuotojams (maršrutu Klaipėda-Minskas ir Lietuvos teritorijoje). Tel. 8 682 21 452.

909452

Nukelta į 16 p.

16

pirmadienis, vasario 20, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Darbas

Baldai

Superkame automobilius, gali būti nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 603 28 520.

Siūlo darbą

Parduoda

913748

atkelta iš 15 p.

Spaustuvei-leidyklai reikalingas spaudėjas.

CV siųsti administracija@klaipedosbanga.lt.

Tel. 8 685 23 931.

Kokybiškai ir nebrangiai projektuoja ir gamina įvairius baldus (virtuvės, stumdomųjų sistemų spintas). Atvežimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, Liepų g. 40, www.trysgijos.lt.

913654

908874

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus.

Tel. 8 608 51 676.

909989

Transporto paslaugos

Paslaugos Spaustuvė-leidykla priims į darbą patyrusį projektų vadovą. Privalumas - spaudos procesų išmanymas. CV siųsti administracija@ klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931.

Minkštuosius baldus aptraukiame nauju audiniu. Susidėvėjusias, sulūžusias dalis pakeičiame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632.

899960

913657

Sunkvežimių servisas Klaipėdoje siūlo darbą meistrams, automobilių šaltkalviams, automobilių elektrikams. E. paštas tomas@autokurtas.lt. Tel. 8 614 74 255.

903921

Tarptautinė kompanija, sėkmingai dirbanti statybų sektoriuje, ieško technologės dirbti Klaipėdoje kontoroje. Siūlome geras darbo sąlygas, visas soc. garantijas, apmokymus, karjeros galimybes. Reikalavimai: brėžinių skaitymas, „Autocad“, „Excel“. klaipeda@doka.com.

912415

Buitis ir technika Parduoda Nauja patikimų firmų buitinė technika, televizoriai. Liepų g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada geriausia kaina!

908347

Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai.

Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776.

910465

Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559.

907778

Be poilsio dienų profesionaliai perkraustome iš butų, biurų, vežame krovinius iki 5 t. Krovėjų paslaugos. Sąskaitos. Tel. 8 687 48 272.

908373

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų.

Tel. 8 688 77 722.

912380

Kita Parduoda

Paslaugos Perka

Tarptautinių pervežimų įmonei UAB „Elvitransa“ reikalingas vairuotojas (LT-DE-LT).

Savaitgaliai laisvi. Tel. 8 656 33 723.

Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634.

912747

UAB „Industriservice“ dirbti Norvegijoje reikalingi statybos industrijos inžinieriai, turintys atitinkamą kvalifikaciją (dirbti darbų vadovu). Reikalavimai: aukštasis statybos-techninis inžinerinis išsilavinimas, geras anglų kalbos mokėjimas, kompiuterinis raštingumas, darbo praktika - privalumas būtų patirtis Norvegijoje. Tel. (8 46) 411 605, 8 620 77 510, CV siųsti e. paštu info@industriservice.lt.

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida.

Tel. 8 674 12 735.

896900 905365

UAB „Pineka“ dirbti Klaipėdoje reikalingi specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatus: vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo specialiųjų statybos ir techninės priežiūros darbų vadovas, pastatų vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, pastatų šildymo specialiųjų statybos darbų vadovas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos ir tiekimo ypatingo statinio projekto dalies ir vykdymo priežiūros vadovų (inžinierių – projektuotojų). Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. pineka@pineka.lt., faksu (8 46) 411 914. Pasiteirauti tel. (8 46) 411 913.

913505

Namuose remontuojame, instaliuojame kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso aparatūrą, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350 473, 8 688 93 972.

913998

913353

UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508.

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt.

907370

Šaldytuvai Šaldytuvų remontas mieste ir apskrityje. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099.

Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

913968

UAB reikalingas suvirintojas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.

912484

908618

Vairavimo mokyklai reikalingas dėstytojas, administratorė pusei darbo dienos (nuo 14 iki 18 val.). Tel. 8 698 17 355.

903177

We urgently requiring inspector for personnel or secretary with before practice in Maritime Business. Requirements: knowledge of English, Lithuania and Russian languages, sociability. To consider your candidature, please contact us under mobile number +370 638 15 495.

913314

895894

Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758.

909490

Parduodame beržines malkas, pjaustytas atraižas. Atvežame į vietą. Tel. 8 620 51 543, 8 671 80 664.

Perka

887965

Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis).

Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas.

Tel. 8 612 18 464.

910060

Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939.

UAB „Slengiai“ išparduoda įvairaus galingumo šildymo katilus, kūrenamus šiaudų granulėmis, rulonais, malkomis. Tel. 8 698 22 629, 8 618 32 257.

910522

UAB „Slengiai“ parduoda automatizuotus UAB „Biokaitra“ katilus, kūrenamus ekologišku atsinaujinančiu kuru – šiaudų granulėmis.

Tel. 8 698 15 709, 8 618 32 257.

910528

Paslaugos

910016

Brangiai perkame naudotus automobilius.

Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

908318

Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

913989

Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr.

111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.

910486

Parduoda Naudotas gelžbetonines, briaunuotas perdangos plokštes Klaipėdos mieste. Matmenys 1500x6000, 1500x9000, iš viso 40 vnt. Vnt. kaina 70-100 Lt. Tel. 8 611 27 159.

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

905494

Apdailos darbai: glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelės, laminatas. Kaina sutartinė.

Tel. 8 645 15 431.

912973

Atliekame pirčių ir saunų įrengimą; remontą.

Karkasiniai namukai, terasos, malkinės, pavėsinės. Garantijos. Tel. 8 677 96 000.

871320

Atliekame santechnikos darbus: keičiame stovus, vamzdyną, kanalizaciją, radiatorius, perstatome skaitiklius. Sąskaita faktūra. Tel. 210 047, 8 698 07 929.

913572

Atlieku vidaus apdailos, remonto ir santechnikos darbus. Didelė patirtis statybose. Tel. 8 673 18 255.

913098

Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.

902474

Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785.

906651

Įteisiname butų perplanavimus, projektuojame, matuojame, tyrinėjame, ekspertuojame statinius. Tel. 8 698 35 489.

908444

Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.

Statyba ir statybinės medžiagos

912026

Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

910160

Automobilių dujų įrangos servisas, montavimas (išsimokėtinai), remontas. Automobilių signalizacijų montavimas. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G.

908610

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

912962

912764

UAB „VMG EKSPEDICIJA“, užsiimanti technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarnavimu, nuolat dirbti ieško TEKINTOJO– FREZUOTOJO. Būtina patirtis. Kreiptis e. paštu kestutis.mockus@vmge.lt arba tel.

8 620 30 204.

908366

911876

Giluminis kilimų, minkštųjų baldų, čiužinių valymas, plovimas. Kitos patalpų valymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt.

Statybos paslaugos

Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.

912561

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.

901495

Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620.

891226

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai.

Tel. 8 613 17 807.

912969

Nukelta į 17 p.

17

pirmadienis, vasario 20, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886.

Statyba ir statybinės medžiagos

913917

Statybos paslaugos atkelta iš 16 p.

Kloju laminatą, linoleumą, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonį. Įrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810.

913907

Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.

912835

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868566

Gaminame pušies ir uosio duris, laiptus. Montuojame, lakuojame. Tel. 8 600 52 629.

913743

Meistrai nebrangiai keičia vamzdynus, kloja plyteles; elektros darbai, vidaus apdaila.

Pavyzdžiai, transportas. WC kambariai nuo A iki Z. Tel. 8 639 11 641.

913924

Metalinės durys – laiptinių, šarvuotos, rūsių.

Garažo vartai. Laiptų karkasai. Šiltnamiai.

Kalvystė. Tvorelės, grotelės, turėklai. Tel. 415 477, 8 606 11 399,.

908627

Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459.

910149

Medinės vidaus durys. Konsultacijos, gamyba, montavimas. Tel. 8 611 17 703.

908087

Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai dažo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351.

912535

Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620.

908540

Nauja itališka 220 W mašina šlifuojame grindis, glaistome, lakuojame, beicuojame. Restauruojame laiptus. Tel. 8 685 47 452.

914039

Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195.

913923

Restauruojame vonias kliento namuose ir įstaigose. Ilgametė patirtis. 5 metų raštiška garantija. www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011.

909454

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900270

Visi remonto darbai, medžiagų pristatymas.

Tel. 8 607 59 051, 382 605.

913926

Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

Vonios restauravimas kliento namuose, užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303.

909420

913794

TV programa 6.00 La­bas ry­tas.

9.00, 15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

10.00 Sti­lius (k).

11.00 „Tarp Ry­tų ir Va­ka­rų“. Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Trem­bi­ta.

12.15 Klau­si­mė­lis.lt.

12.30 Svei­ki­ni­mų kon­cer­tas (k).

14.50 Ži­nios.

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7).

19.45 Vie­ša pas­lap­tis.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15 Die­nos te­ma.

21.30, 22.15 Do­ku­men­ti­nio ki­no va­ka­ras. „Vi­so ge­ro, drau­gai par­ti­niai!“ (5).

23.00 Klau­si­mė­lis.lt.

23.15 Va­ka­ro ži­nios.

23.25 Orai.

23.30 BBC do­ku­men­ti­ka. „Se­no­vės pasau­liai“ (6). „Žmo­gaus ir Die­vo mies­tas“ (D.Bri­ta­ni­ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Smal­su­tė Do­ra“ (6).

6.50 „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“ (k).

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (4) (k).

7.50 Pri­čiu­pom!

8.20 „Drau­gai IV“ (N-7) (k).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.45 Ko­me­di­ja „Po­li­ci­jos aka­de­mi­ja 3. Vėl ap­mo­ky­muose“ (JAV, 1986 m.) (N-7) (k).

11.30 Nuo­ty­kių f. „Am­ži­nai jau­nas“ (JAV, 1992 m.) (k).

13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“.

14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (5).

14.40 „iKar­li“ (5).

15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“ (5).

15.40 „Lan­gai III“ (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14, 22.19 Spor­tas. Orai.

19.19 Nuo... Iki...

20.30 Kaž­kas at­si­ti­ko (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dvi­ra­čio šou.

22.00 Ži­nios. Vers­las.

22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14).

22.35 „Ha­va­jai 5.0“ (N-7).

23.35 „V. Vi­zi­tas“ (9) (N-7).

0.35 „Ties ri­ba“ (N-14).

1.30 „Įs­ta­ty­mas ir tvar­ka. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vai“ (N-7).

Dėmesio

AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas).

Tel. 8 687 45 242.

907960

Projektuojame pastatų vidaus ir lauko inžinerinius tinklus. Griovimo projektų parengimas. Tel. 8 698 35 489.

908462

Remontuojame butus, dedame laminatą, kalame dailylentes, glaistome, dažome, tapetuojame ir kt. Tel. 8 684 04 908.

Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885015

Daugiabučio namo savininkų bendrija ieško įmonės, kuri gali renovuoti šilumos mazgą ir subalansuoti šildymo sistemą. Tel. 8 683 70 096, e. paštas dnsb.skinija@inbox.lt.

912564

Įvairūs

Gerai ir greitai tapetuojame, dažome, glaistome. Tel. 8 608 90 529.

Pranešame, kad likviduojama Viešoji įstaiga „NAMP nekomercinės ir akademinės muzikos projektai“ (į. k. 302589867, buveinė Klaipėdos m., Vaidaugų 3-29, Registras - VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas). Tel. 8 655 43 610, e. paštas namprojektai@gmail.com.

913547

913833

912572

6.40 Te­le­par­duo­tu­vė .

6.55 „Ma­no ma­ža­sis po­nis“.

7.25 „Simp­so­nai“.

7.55, 8.25 „Biu­ras“.

8.55 „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

10.00 „Kas no­ri nu­žu­dy­ti Mią?“ 11.00 Ro­man­ti­nė ko­me­di­ja „Dar ne­bu­čiuo­ta“ (JAV, 1999 m.).

13.10 „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“.

13.40 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

14.10 „Trans­for­me­riai. Prai­mas“.

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.10 „Simp­so­nai“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Pa­ban­dom iš nau­jo.

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios. Spor­tas. Orai.

19.10 „Nai­sių va­sa­ra“.

19.40 Ko­dėl?

20.30 Gy­ve­ni­mas yra gra­žus.

21.00 S. „Vy­no ke­lias“ (1) (Lie­tu­va, Gru­zi­ja, 2012 m.).

21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios.

21.50 TV3 spor­tas. Orai.

22.00 „Nu­si­vy­lu­sios na­mų šei­mi­nin­kės“.

23.00 „Pel­kė“ (5).

0.00 „Eu­re­ka“ (3).

1.00 „Penk­ta­die­nio va­ka­ro ži­bu­riai“.

6.30 Te­le­vit­ri­na.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 Sa­vai­tės kri­mi­na­lai (N-7) (k).

8.00 Šeš­ta­die­nio ry­tas (k).

9.00 Šeš­ta­sis po­jū­tis (k).

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 „Lie­tu­vos ži­nių“ ty­ri­mas“. Pub­li­cis­ti­nė lai­da (k).

12.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

12.30 Ali­bi. „Dak­ta­ras Mon­ro“ (N-7) (k).

13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

17.30 Sa­vai­tės kri­mi­na­lai (N-7) (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

19.00 „Už­kal­nio 5“. Po­kal­bių šou.

20.00 Ži­nios. Vers­las. Spor­tas. Orai.

20.25 „Mi­li­jo­nie­riai“. Hu­mo­ro se­ria­las.

21.05 „Men­tai“ (N-7).

23.05 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

0.05 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

0.35 „Tau­ro ra­gas“. Lai­da me­džio­to­jams (N-7) (k).

1.05–6.00 „Bam­ba“. In­te­rak­ty­vus šou suau­gu­sie­siems.

8.00, 17.55 „Ta­ra Dan­kan“.

8.30 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Vil­niaus są­siu­vi­nis.

8.45 „Ke­lias“. Lai­da evan­ge­li­kams.

9.00 La­bas rytas (k).

11.30 Auk­si­nė Agat­hos Ch­ris­tie ko­lek­ci­ja. „Pua­ro“ (N-7).

13.10 Kul­tū­ra. Dai­li­nin­kas Va­len­ti­nas An­ta­na­vi­čius.

13.30 „Mei­lės sko­nis“.

14.30 Vil­niaus aka­de­mi­nio dra­mos teat­ro spek­tak­lis. Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus „Min­dau­gas“ (k).

16.55 Ži­nios (k).

17.10 Mies­to ko­das.

17.25 Tik­ros is­to­ri­jos.

18.20 Žmo­ni­jos žo­di­nio ir ne­ma­te­ria­laus pa­vel­do še­dev­rai. Lie­tu­vos dai­nų šven­tė (3) (2003 m.).

19.30 Kai mū­zos pra­by­la. Hen­ri­kas Ra­daus­kas. Šim­tas me­tų vie­nat­vės. Skai­to ak­to­rius And­rius Bia­lob­žes­kis.

20.05 Ar­chi­tek­to, skulp­to­riaus An­ta­no Vi­vuls­kio 135-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Lai­ko ženk­lai. An­ta­nas Vi­vuls­kis.

20.55 Pa­sau­lio pa­no­ra­ma (k).

21.20 Is­to­ri­nė dra­ma „Mak­sas Ma­nu­sas“ (Nor­ve­gi­ja, 2008 m.) (N-7).

23.15 Auk­si­nės me­lo­di­jos. Ar vien tik ret­ro.

Dai­ni­nin­kė Ja­ni­na Miš­čiu­kai­tė.

0.00 Pa­no­ra­ma (k).

0.20 Vers­las (k).

0.25 Kul­tū­ra (k).

0.30 Spor­tas (k).

0.35 Orai (k).

0.40 Pi­ni­gų kar­ta.

9.15, 14.30 Te­le­par­duo­tu­vė.

9.30 Uni­ver­si­te­tai.lt.

10.00, 16.00 „Iš­li­ki­mas“.

11.00, 15.00 „Sin­ba­do nuo­ty­kiai“.

11.55 Dok. f. „Grei­čiau, aukš­čiau, tvir­čiau“ (JAV, 2004 m.).

13.00 „Tre­čias lui­tas už Sau­lės“.

14.00 Juo­kin­giau­si Ame­ri­kos namų vaiz­de­liai.

17.00 „Žvaigž­džių var­tai. Vi­sa­ta“.

18.00 „Ge­ri vy­ru­kai“.

19.00 „CSI Ma­ja­mis“.

20.00 „Tre­čias lui­tas už Sau­lės“.

21.00 „Re­zi­den­tai“.

21.30 Siau­bo f. „Veid­ro­džiai“ (JAV, Ru­mu­ni­ja, 2008 m.).

23.45 „Fu­tu­ra­ma“.

0.15 „CSI Ma­ja­mis“.

1.05 „Žvaigž­džių var­tai. Vi­sa­ta“.

1.55 „Pa­šė­lęs spor­to pa­sau­lis“.

8.05, 15.30 Te­le­par­duo­tu­vė.

8.40 „Dra­ko­nų ko­va Z“ (N-7).

9.10 „Su­per­me­no nuo­ty­kiai“ (7).

9.35 „Ne­nu­ga­li­mie­ji. Ko­vos tę­sia­si“.

10.05 „Mar­vel ani­mė. Er­nis“ (3) (N-7).

10.30 Būk ma­no mei­le! (N-7).

11.30 „Mei­lės spar­nai“.

12.30 „Int­ri­gų dva­ras“.

13.30 „In­diš­kos aist­ros“.

14.30 „Lau­ki­nė šir­dis“.

16.00 Dak­ta­ras Ozas. Šei­mos gy­dy­tojo pa­ta­ri­mai (N-7).

17.00 „Pa­sau­lio Guin­nes­so re­kor­dai“ (N-7).

18.00 „Dvi­gu­bas gy­ve­ni­mas“ (N-7).

18.57 Žo­dis – ne žvirb­lis.

19.00 „Ali­sa. Šir­džiai neį­sa­ky­si“.

20.00 „Įs­ta­ty­mas ir tvar­ka. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vai“ (9) (N-7).

21.00 Ne­maRUS ki­nas. „Tar­ny­bi­nis ro­ma­nas“ (2).

22.30 „Ar­ti na­mų“ (N-7).

23.30 Svei­ka­tos ABC (k).

6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15 Na­mų dak­ta­ras.

8.50 Ma­ka­liaus ke­lio­nės.

9.20, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.00 Sko­nio rei­ka­las.

12.00 24/7. Sa­vai­tės ak­tua­li­jų ana­li­zė ir ko­men­ta­rai.

13.30 „So­do de­tek­ty­vės“ (N-7).

14.50 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Be­ri­ja – Sta­li­no įran­kis“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

17.20, 21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai.

18.55, 23.05 Ne­ga­liu ty­lė­ti.

19.55 Dok. f. „Šių die­nų pi­ra­tai“.

21.00, 0.05 Re­por­te­ris.

21.52, 0.57 Orai.

8.45, 19.45 Ieš­ko­ki­me ge­riau­sio!

9.00 Pramo­gi­nė lai­da „Ge­riau­sios pa­sau­lio rek­la­mos“.

9.30 Rea­ly­bės do­ku­men­ti­ka „Iš­li­ki­mo va­do­vas“.

10.30, 17.45, 1.00 Hu­mo­ro lai­da „Mas­ki šou“.

11.00 „Ver­bų sek­ma­die­nis“ (N-7).

12.00 Ro­man­ti­nė nuo­ty­kių ko­me­di­ja „Ma­no vie­nin­te­lis ir ne­pa­kar­to­ja­mas“ (JAV, 2009 m.) (N-7).

14.00 Ke­lio­nių žur­na­las „80 gra­žiau­sių sa­lų“.

14.30 „Bro­liai de­tek­ty­vai“ (N-7).

15.30 Fan­tas­ti­nis tri­le­ris „Monst­rai“ (D.Bri­ta­ni­ja, 2010 m.) (N-7).

17.15 Že­mai­ti­jos la­bi­rin­tais. Kul­tū­ri­nis is­to­ri­nis de­tek­ty­vas.

18.15 „Mar­se­lio kri­mi­na­lis­tai“ (N-7).

19.15 Pra­mo­gi­nė lai­da „Ge­riau­sios pa­sau­lio rek­la­mos“.

20.00, 22.45 „Bal­ti­cum TV“ ži­nios.

20.15 Ku­li­na­ri­nis šou „Vir­tu­vė ant ra­tų“ (1).

20.45 Ki­no­ma­no už­ra­šai.

21.00 Ki­no aka­de­mi­ja. „Vir­tu­vė sie­lai“ (Vo­kie­ti­ja, 2009 m.) (N-14).

23.00 „Ke­ne­džiai“ (N-7).

0.00 „Dak­ta­rės die­no­raš­tis“ (N-7).

7.00 Dra­ma „Kvie­čia­me pas Rai­lius“ (D.Bri­ta­ni­ja, JAV, 2010 m.).

9.00 Fan­tas­ti­nė ro­man­ti­nė dra­ma „Sau­lė­ly­dis“ (JAV, 2008 m.).

11.00 Kri­mi­na­li­nis veiks­mo tri­le­ris „Pa­gro­bi­mas“ (Pran­cū­zi­ja, JAV, D.Bri­ta­ni­ja, 2008 m.).

13.00 Ka­ri­nė dra­ma „Ste­buk­las prie San­ta Anos“ (JAV, Ita­li­ja, 2008 m.).

15.35 Anim. nuo­ty­kių f. „Al­fa ir Ome­ga“ (JAV, In­di­ja, 2010 m.).

17.00 Is­to­ri­nė ka­ri­nė dra­ma „Pa­sip­rie­ši­ni­mas“ (JAV, 2008 m.).

19.20 Nuo­ty­kių ko­me­di­ja „Ni­mės sa­la“ (JAV, 2008 m.).

21.00 Ro­man­ti­nė dra­ma „Ele­gi­ja“ (JAV, 2008 m.).

23.00 Ro­man­ti­nė ko­miš­ka dra­ma „Vi­ki Kris­ti­na Bar­se­lo­na“ (Is­pa­ni­ja, JAV, 2008 m.).

1.00 Ro­man­ti­nė ko­me­di­ja „Ma­no ge­riau­sio drau­go mer­gi­na“ (JAV, 2008 m.).

9.00 Te­le­vit­ri­na.

10.00 DNB LKF tau­rės fi­na­li­nis ket­ver­tas. I pus­fi­na­lis.

11.45 DNB LKF tau­rės fi­na­li­nis ket­ver­tas. II pus­fi­na­lis.

13.30 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. XXIII tu­ro apž­val­ga.

14.30 Krep­ši­nio pa­sau­ly­je.

15.00 Au­to­mo­to.

15.30 Ka­ra­liaus tau­rė. „Ca­ja La­bo­ral“–„La­gun Aro GBC“.

17.15 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Ro­ma“–„Par­ma“.

19.00, 20.45, 23.00 Ži­nios +.

19.15 Ad­re­na­li­nas.

19.45 Fut­bo­lo die­vai. P.Mal­di­ni.

20.15 Fut­bo­lo die­vai. Pla­ti­ni.

21.00 Ka­ra­liaus tau­rės rung­ty­nės. I pus­fi­na­lis.

23.15 Pro­fe­sio­na­lų bok­sas.

18

pirmadienis, vasario 20, 2012

pramogos restoranai

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai!

Vasario 24 d. 19 val.

Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!

šokiai

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

sportas, sveikata Teniso arena

Šokių studija „SVAJONĖ“

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje!

2012 03 15 – 05 31 Argentinos ir Ispanijos!

Tik kovo 2-9 dienomis kruizą RygaStokholmas-Ryga mūsų biuruose galėsite

Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.

Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.

gėlės Tik gėlės

Klaipėda, Šilutės pl. 48.

Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui.

Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS!

įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.

Naujas pažintinių kelionių sezonas!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

Litamicus

Restoranas „Neringa”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!

„Krantas Travel“

Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos,

Restoranas „JUODASIS VILKAS“

Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokymo centras „Gimnazita“

Viešbutis – restoranas „Magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

kursai

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos.

IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

19

pirmadienis, vasario 20, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys.

Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią.

Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus.

Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis.

Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė.

Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.

Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“.

M.Švėgžda von Bekker (smuikas).

Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką branginančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel.

411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt.

Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentai.

Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas).

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.

KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.

Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.

Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“.

Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“.

Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691.

RENGINIAI Vasario 20–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“.

Bilieto kaina 4 Lt.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27 – kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda.

Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel.

8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi Jautis (04 21–05 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas jums teiks malonumą. Tačiau paskubėkite tvarkyti savo reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Dvyniai (05 21–06 21). Būsite susikaupęs ir greitas, o žodžiai bus vienintelis ginklas, kurio jums prireiks.

Esate jautrus, tad kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus.

Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite savo pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis.

Liūtas (07 23–08 23). Teks rinktis – įrodyti savo tiesą ar išsaugoti draugystę. Norėsite prieštarauti kitokiai nuomonei, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio požiūris labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, bet kantrybė ir ramumas taps jūsų sąjungininkais.

Skorpionas (10 24–11 22). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis.

Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo.

Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši diena gali būti visai sėkminga.

Ožiaragis (12 22–01 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Kad ir kokias temas ir problemas spręsite, jūsų vis tiek įdėmiai klausys.

Vandenis (01 21–02 19). Teigiamai vertinsite susiklosčiusias aplinkybes. Lengvai pavyks išspręsti netikėtai iškilusias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti išgyvenimais.

Niekas nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt neteisus esate būtent jūs.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.omšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.

bibliotekos Klaipėdos miestoviešoji biblioteka Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka

Vaikų skyrius (Danės g. 7) – vasario 28 d. 17 val.

Jaunimo centro Dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų parodos „Kad arbata būtų skanesnė...“ atidarymas. Veiks iki balandžio 8 d.

Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) ir Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – vasario 21 d. 14 val. – virtualus susitikimas su televizijos ir teatro aktoriumi, diplomatu J.Budraičiu. Nemokamai.

Klaipėdos apskrities

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoievos simonaitytės ji biblioteka

viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d.

Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyrikos paroda „Karaliai“.

Orai

Šiandien daug kur prognozuojami krituliai – šlapdriba ir sniegas. Temperatūra bus nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos. Antradienį taip pat daug kur pasnigs, vietomis šlapdriba. Temperatūra naktį 2–9 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos.

Šiandien, vasario 20 d.

0

+1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

+1

Utena

+1

7.50 17.50 10.00

51-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 315 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +17 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4

kokteilis Ma­si­nė stin­tų psi­cho­zė „Ne­sup­ran­t u, – pik­t i­no­si klai­pė­d ie­tė Do­vi­lė, – ar lie­tu­viai tei­sūs, ar už­sie­nie­ čiai. Šve­dai, pa­vyz­džiui, stin­to­mis trę­ šia lau­k us, ru­sai – še­r ia šu­n is, nor­ve­ gai jas lai­ko pa­ra­z i­ti­nė­mis žu­vi­mis, o lie­tu­viams jos – de­li­ka­te­sas. Kur ma­ty­ ta, kad už vie­ną kep­tą stin­te­lę žmo­nės mo­kė­jo du li­tus. Du li­tai – už nė šim­to gra­mų ne­sve­r ian­čią ir sve­tur ne­ver­ti­ na­mą žu­vį! Tiek kai­nuo­ti tu­rė­tų ki­log­ ra­mas. Juo­lab kad šiais me­tais stin­tų yra kaip nie­ka­da daug.“ Anot „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jos, ma­si­ne stin­t ų psi­cho­ze ir pa­si­nau­do­jo žmo­ giš­ku­mo jaus­mą pra­ra­dę pre­ky­bi­nin­ kai. Juk ab­sur­das: ke­tu­r ios ma­r i­nuo­ tos stin­tos su karš­ta bul­ve – 10 li­tų, ar­ ba­ta su im­bie­ru – 5 li­tai. Ir vi­sos ki­tos kai­nos šiur­pi­no prie jū­ros gy­ve­nan­ čius žmo­nes, ir ver­tė uo­liau pur­ty­ti pi­ ni­g i­nes iš to­l iau at­vy­ku­sius žiop­lius.

Londonas +9 Madridas +12 Maskva –7 Minskas –1 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +7 Pekinas +3

Praha +3 Ryga +3 Roma +13 Sidnėjus +23 Talinas 0 Tel Avivas +15 Tokijas +11 Varšuva +4

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

+3

-1

7

-2

+1

+1

0

6

rytoj

trečiadienį

+1

Marijampolė

Vilnius

+1

Alytus

Vardai Aidas, Eitminas, Eitvydė, Eucherijus, Leonas, Viskintas.

vasario 20-ąją

Rytas

-3

0

+1

+2

+2

9

1916 m. gimė kompozitorius Julius Juzeliūnas.

Mirė 2001 m.

1927 m. gimė kultūros veikėjas Mykolas Požarskas. Mirė 1986 m.

1966 m. gimė supermodelis Cindy Crawford.

1967 m. gimė roko dainininkas, grupės „Nirvana“ lyderis Kurtas Cobainas.

1994 m. jis nusišovė.

1991 m. Slovėnija nusprendė atsiskirti nuo Jugoslavijos.

1991 m. 33-ųjų „Grammy“

apdovanojimų metu pagrindinį prizą laimėjo dainininkė Mariah Carey.

1993 m. sulaukęs 76 metų, mirė italų automobilių dizaineris Ferruccio Lamborghini.

1999 m. Aukščiausiasis Irano teismas panaikino mirties nuosprendį vokiečių verslininkui Helmutui Hoferiui, nuteistam už seksualinius santykius su Irano musulmone, ir nurodė atlikti pakartotinį tyrimą.

Klai­pė­do­je žie­mą pa­ly­dė­jo lie­tus

2008 m. po ligos mirė lietuvių estrados žvaigždė Janina Miščiukaitė. Gimė 1948 m.

teleloto Nr. 828 2012 02 19

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 81 554 (1 x 81 554) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 06 58 07 15 70 66 01 19 25 35 67 32 44 65 31 49 17 38 12 55 63 56 71 60 46 29 18 53 43 10 23 47 48 59 62 §§§ 74 50 39 28 75 §§ §§§ 08 33 30 22 13 §§§ §§§ §§§ 40 02 69 Su­ve­ny­ras: ap­si­lan­kiu­sie­ji Pa­lan­

go­je ga­lė­jo na­mo par­si­vež­ti ori­gi­ na­lių dir­bi­nių.

Iš­gi­nė: Už­ga­vė­nių per­si­ren­gė­liams Klai­pė­do­je žie­mą iš­va­ry­ti pa­dė­jo iš dan­gaus pliau­pę lie­taus la­šai.

Pa­si­ruoš­ki­me žu­vų Ko­vo 8-ajai Kol dar yra stin­tų, pa­si­ruoš­ki­me – ma­ ri­nuo­k i­me jų atei­čiai.

Dviem lit­r i­n iams stik­lai­n iams rei­k ia 1,5 kg iš­da­r i­nė­t ų stin­t ų, pu­sės stik­l i­ nės mil­t ų, drus­kos, alie­jaus, 1,5 lit­ro van­dens, 4 šaukš­tų ac­to (nors šiaip dė­ ki­te pa­gal sa­vo sko­n į), 4 šaukš­tų cuk­ raus, ke­le­to lau­r ų la­pe­l ių, ke­le­to gvaz­ di­kė­l ių, ke­le­to juo­dų pi­pi­riu­k ų, dvie­jų mor­kų, su­pjaus­ty­tų šiau­de­liais, dvie­jų svo­g ū­nų, su­pjaus­ty­tų pus­ž ie­d žiais.

Stin­tas ap­vo­l io­k i­te mil­tuo­se su tru­pu­ čiu drus­kos ir po ke­lias iš­kep­ki­te ge­rai įkai­tin­ta­me alie­ju­je. Į stik­lai­niu­kus pa­ kai­to­mis su­dė­k i­te svo­g ū­nus, mor­kas, stin­tas. Jei ko­k ia stin­ta ne­be­tel­pa – ne bė­da. Su­val­gy­k i­te daug ne­gal­vo­ję.

Van­de­n į už­v ir­k i­te, su­dė­k i­te prie­sko­ nius, cuk­r ų, drus­ką. Tru­pu­čiu­ką pa­ kai­t in­k i­te. Pa­l i­k i­te praauš­ti. Įmai­šy­k i­ te ac­to. Pa­ra­gau­ki­me. Ge­riau, kad bū­tų šiek tiek per daug ac­to. Su­pil­ki­te ma­ri­ na­tą ant žu­v ies. Už­su­k i­te dang­te­l ius.

Kai at­vės, su­dė­k i­te į šal­dy­tu­vą. Čes­ka (397 719; nuo šiol rei­kės keis­ti pa­sa­kos pra­džią. Tu­rė­tų bū­ti to­kia: „Ir pa­ga­vo se­nis auk­si­nę stin­te­lę“)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Per­si­ren­gė­liai, šiu­pi­nys ir au­ko­ ji­mas vargs­tan­tiems mies­to švie­ suo­liams – tai šie­me­ti­nės Už­ga­vė­ nių šven­tės ak­cen­tai Klai­pė­do­je.

Per­si­ren­gė­liai, kaip ir kas­met, siaus­da­mi, dai­nuo­da­mi, šok­da­ mi, krė­tė įvai­rias iš­dai­gas, pa­šie­ pė žmo­nių ydas ir silp­ny­bes. Taip triukš­min­gai va­kar Klai­pė­do­je pra­ si­dė­jo Už­ga­vė­nės. Šven­tė neap­siė­jo ir be La­ši­ni­nio bei Ka­na­pi­nio ko­vos. Po jos su­de­ gin­ta žie­mos var­gus sim­bo­li­zuo­jan­ ti Mo­rė. Per Už­ga­vė­nes uos­ta­mies­ ty­je at­gai­vin­ta šiu­pi­nio tra­di­ci­ja.

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ro vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė-koor­di­na­to­ rė Ire­na Ar­mo­nie­nė tvir­ti­no, jog anks­čiau Šiu­pi­nio šven­tė bu­vo mi­ ni­ma tik­rą­ją Už­ga­vė­nių die­ną. Šie­ met nu­spręs­ta vis­ką su­jung­ti. Šiu­ pi­nio šven­tė Klai­pė­do­je at­si­ra­do

nu­ny­kus per­si­ren­gė­lių tra­di­ci­jai.

Kai­my­nai rink­da­vo­si į vie­ną tro­bą, kur drau­ge vai­šin­da­vo­si šiu­pi­niu, ap­tar­da­vo žie­mos var­gus bei ar­tė­ jan­čius pa­va­sa­rio rū­pes­čius.

Tar­pu­ka­rio Klai­pė­do­je lab­da­rin­ gi šiu­pi­nio va­ka­rai vyk­da­vo Šau­lių na­mų, „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio bei ki­to­se mies­to sa­lė­se. Už par­duo­tus bi­lie­tus į po­ky­lį su­rink­tos lė­šos bu­ vo nau­do­ja­mos var­guo­me­nei šelp­ ti ir ki­tais kil­niais tiks­lais. Šie­met prie Šiu­pi­nio šven­tės or­ ga­ni­za­vi­mo pri­si­dė­jo po­pu­lia­ri lai­ da „Bė­dų tur­gus“. Ša­lia šiu­pi­nio da­li­ji­mo vie­tų bu­vo pa­dė­tos au­kų dė­žu­tės. Ga­lin­čių­jų bu­vo pra­šo­ma paau­ko­ti, o ne­tu­rin­tys ga­lė­jo pa­si­ vai­šin­ti už dy­ką. „Žmo­nės ga­lė­jo ir pa­si­links­min­ti, ir ge­rą dar­bą at­lik­ ti“, – pa­brė­žė I.Ar­mo­nie­nė.

Su­rink­ti pi­ni­gai bus per­duo­ ti Klai­pė­dos švie­suo­liams, ku­riuos at­rin­ko mies­to kul­tū­ros žmo­nės, bend­ra­dar­biau­da­mi su „Bė­dų tur­ gaus“ re­dak­to­riais.

At­gai­vin­ta Už­ga­vė­nių šiu­pi­nio tra­di­ci­ja no­ri­ma pa­rem­ti uos­ta­ mies­čio švie­suo­lių sie­kius – kam pa­dė­ti iš­sau­go­ti ver­tin­gą pa­veiks­ lų ko­lek­ci­ją, kam res­tau­ruo­ti inst­ ru­men­tą. Už­ga­vė­nės – vie­na žais­ min­giau­sių tra­di­ci­nių šven­čių. Tai žie­mos pa­ly­dos ir pa­va­sa­rio ža­di­ ni­mas. Pa­na­ši šven­tė va­sa­rį šven­ čia­ma dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.

Lie­tu­viš­kos Už­ga­vė­nės taip pat neį­si­vaiz­duo­ja­mos be per­si­ren­gė­lių kar­na­va­lo, ku­rio da­ly­viai kre­čia po­ kštus, mu­zi­kuo­ja, dai­nuo­ja, triukš­ mau­ja, taip ža­din­da­mi pa­va­sa­rį ir bai­dy­da­mi žie­mos de­mo­nus.

Už­ga­vė­nių tra­di­ci­ja gy­vy­bin­giau­ sia Že­mai­ti­jo­je, o Klai­pė­dos kraš­te – la­biau­siai nu­ny­ko. Taip nu­ti­ko to­dėl, kad Prū­si­jo­je, ku­riai pri­klau­sė vi­sas Klai­pė­dos kraš­tas, XVII a. bu­vo už­ draus­ti Už­ga­vė­nių kar­na­va­lai, o ne­ pak­lus­nių­jų lau­kė di­de­lės bau­dos.

Tad klai­pė­die­čiai Už­ga­vė­nių triukš­ min­gai ne­švęs­da­vo, o rink­da­vo­si vie­ni pas ki­tus ska­nau­ti šiu­pi­nio.

Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ (TV) – Ingrida Baškienė „Peugeot 206+“ (TV) – Šarūnas Juškauskas „Nissan Juke“ – 0590844 „Fiat Grande Punto“ – 0631587 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Antanina Kirvelienė iš Pakruojo 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Rožė Danilevičienė iš Šeduvos 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Inga Noreikienė iš Mažeikių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Gediminas Rinkevičius iš Zarasų 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Janina Urbelytė iš Raseinių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Bronislovas Bendikas iš Jurbarko 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Rasa Valentukevičienė iš Varėnos 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Stasys Ratkus iš Žagarės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Milda Banienė iš Anykščių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Adomas Vaišnoras iš Kelmės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Aušra Mižutavičiūtė iš Kelmės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 13 d.) – Algirdas Savinčius iš Panevėžio kvietimai į TV: 014*490, 056*924, 063*988 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt