TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, vasario 20 d., 2012 m. Nr. 41 (1240)
diena.lt
1 Lt
NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!
6?6;. =.9:
Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą šiandien 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su vasario 20 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.
Šiaurės Jeruzalės atgimimas Litvakų kultūros ir dailės centras, kuris Vilniuje turėtų at sirasti per keliolika metų, bus moder niausias muzie jus Lietuvoje. Savo garsumu ši galerija prilygs Guggenhei mo ar Ermitažo mu ziejams. Taip žada centro sumanytojai.
Latvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Latvijoje, Latvija – vienintelė vieta, kurioje mes galime puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis
12p.
Miestas
3p.
Ramybę trikdo girtuokliai Vilniaus vandens telkinius užtrau kęs storas ledas vilioja ir pačiūži ninkus, ir žvejus, ir ekstremalaus vairavimo mėgėjus. Tiesa, kai ku rie prie sostinėje esančių tvenkinių ateinantys miestiečiai apgailestauja, kad erdve tenka dalytis ir su butelius pakrantėse ar ant ledo paliekančiais lėbautojais.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Miestas
Parinko istorinę vietą
Naująjį muziejų, kuriame bus sau gomi garsiausių Lietuvos žydų dar bai, planuojama įkurti žydams is torinėje vietoje – Pylimo gatvės 4-u numeriu pažymėtame name, kurio vienoje dalyje šiuo metu įsi kūrusi Lietuvos žydų bendruome nė, o kita dalis valdoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Daugmaž po septyneto metų čia turėtų atsirasti interaktyvus Lit vakų kultūros ir dailės centras.
2
Nuogaliaus provokacija
Vieta: M.Zingeris įsitikinęs, kad litvakų centras gali atsirasti tik Vilniuje.
Simono Švitros nuotr.
Vilniuje Morė padėjo šaukštą Aikštėje priešais Vilniaus rotu šę šeštadienį nuo pat ryto klegėjo margaspalvė minia. Vilniečiai ruo šėsi palydėti žiemą ir atsikratyti nekenčiamo jos simbolio – Morės.
Tradicijos: dainos ir klegesys Rotušės aikštėje netilo visą savaitgalį.
Vilniečiai čia šventė Užgavėnes.
4p.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Nors liturginiame kalendoriuje Už gavėnių šventė šiemet numatyta vasario 21 d., Marija Liugienė įsiti kinusi, kad renginys Rotušės aikš tėje su senosiomis tradicijomis nesikerta. „Anksčiau Užgavėnės būdavo švenčiamos penkias dienas
Ekonomika 9p.
– nuo ketvirtadienio iki antradie nio“, – tvirtino Užgavėnių šventės organizatoriai. Ši šventė neįsivaizduojama ir be amatininkų bei menininkų. Pas tarųjų Rotušės aikštėje susirin ko kelios dešimtys. Kol vieni pre kiautojai siūlė karštų užkandžių ir arbatos, kiti su pasididžiavimu de monstravo savo kūrybą. Plačiau skaitykite
Miestas
5
Iš mokesčio maža naudos Kit ąmet susum av us komerc in io nekilnojamojo turto (NT) ir šiemet gyventojams įvesto NT mokesčio įplaukas, atrodo, bendroje mokes čio eilutėje suma net sumažės, nes už komercinį NT verslas sumoka vis mažiau. Praėjusiais metais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. li tų, arba 23 mln. litų mažiau nei už pernai.
2
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šiaurės Jeruzal
Plėšikai priėjo liepto galą Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trims mėnesiams leido suimti plėšimais sostinėje įtaria mą vyrą. Iki tol šis vilnietis buvo teistas 14 kartų. Įtariama, kad šis asmuo su bendrais sostinėje plėšė parduotuves, optikas ir vaistines.
Vasario 2 d. per plėšimą gėlių par duotuvėje Perkūnkiemyje buvo su laikytas nepilnametis Nemenčinės gyventojas, anksčiau neteistas 16metis S.R. Pasak policijos, pardavėjos pa galbos šauksmą išgirdo neabejingi praeiviai ir vaikiną sulaikė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuo savybei tyrimo skyriuje dėl plėši mo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S.R. buvo suimtas. Vėliau paaiškėjo, kad šį nusikal timą organizavo Nemenčinės gy ventojas, anksčiau 14 kartų teistas 45 metų V.K. Nusikaltimų nuosa vybei tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad šie asmenys nuo sau
sio 24-osios iki vasario 2-osios, dienos metu, įvairiuose Vilniaus rajonuose apiplėšė septynias par duotuves. Nepilnametis S.R., už sidengęs kauke veidą, užeidavo į parduotuvę. Grasindamas parda vėjai peiliu iš kasos aparato pa grobdavo pinigus, kartais ir par davėjų asmeninius daiktus.
Policijos žiniomis, trijulė pernai spalio ir lapkričio mėne siais vogė įvairiuose Vilniaus rajonuose.
O V.K. stovėdavo lauke atokiau ir stebėdavo aplinką. Taip apiplėštos vaistinės, optikos, kitos parduotu vės. Be to, Nusikaltimų nuosavy bei tyrimo skyriaus tyrėjai jau mi nėtiems asmenims ir dar vienam jų bendrininkui, Nemenčinės gyven tojui, ankščiau tris kartus teistam
19-mečiam E.A. pateikė įtarimus dėl 17 žaibiškų vagysčių Vilniuje. Policijos žiniomis, trijulė pernai spalio ir lapkričio mėnesiais vo gė įvairiuose Vilniaus rajonuose. Nusikaltimai buvo daromi nak tį. S.R. ir E.A. išdauždavo parduo tuvių vitrinos stiklą, įsibraudavo į vidų ir pagrobdavo įvairaus turto. V.K. stovėdavo atokiau nusikalti mo vietos ir stebėdavo aplinką. Pareigūnai nustatė, kad V.K. rea lizuodavo pagrobtą turtą. Krimi nalistai turi pagrindo manyti, kad įtariamasis V.K., besislapstyda mas nuo policijos vasario 2–15 d., veikdamas vienas, galėjo padaryti ir daugiau nusikaltimų. Nukentė jusius nuo šio asmens pareigūnai prašo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Už plėšimą, padarytą įsibraunant į patalpą arba panaudojant nešau namąjį ginklą, peilį ar kitą tyčia žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. VD, BNS inf.
Litvakai: sostinės istorija neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų. Visą jų
Apie tūkstančio kvad 1 ratinių metrų plote bū tų vietos ne tik garsių iš Lietuvos
Vaistininkas: policijos sulaikytas jaunuolis turėjo beveik 1,5 tūkst. litų vertės vaistų.
„Shutterstock“ nuotr.
Viliojo padirbtais vaistais Vilniaus miesto 2-ojo policijos ko misariato Nusikaltimų tyrimo sky riaus pareigūnai sulaikė, kaip įta riama, suklastotų vaistų „Cialis“. Šie receptiniai preparatai skirti erekcijos sutrikimams gydyti.
Tikrindami internete paskelb tą informaciją dėl neteisėto pre kės ženklų naudojimo, trečiadienį pareigūnai atliko kontrolinį pirki mą ir sulaikė 24 metų G.L. Jis tu
rėjo vieną „Cialio“ pakuotę su aš tuoniomis tabletėmis. Pasak policijos, minėtas prepa ratas neatitiko teisėtiems medici niniams preparatams keliamų rei kalavimų. Be to, G.L. nepateikė dokumen tų, patvirtinančių minėto medici ninio preparato teisėtą įsigijimą, ir dokumentų, leidžiančių prekiauti minėto pobūdžio vaistiniais pre paratais.
Pareigūnams kilo įtarimas, kad G.L. prekiauja medicininės paskir ties preparatais be prekės ženklo savininko leidimo. Iš viso iš jaunuolio paimta 74 vie netai tablečių. Juodojoje rinkoje toks kiekis šių preparatų kainuotų 1438 litus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo prekių ženklo naudoji mo. Pažeidėjui gresia bauda, viešieji darbai arba laisvės apribojimas. VD, BNS inf.
kilusių ir emigravusių žydų kū rybai. Muziejaus idėjos sumany tojas Valstybinio Vilniaus Gao no muziejaus direktorius Markas Zingeris planuoja, kad patalpos taps ne tik meno gerbėjų traukos centru. „Yra toks vienas žodis, varto jamas šių laiku muziejininkų, – „interaktyvus“. Tai muziejus, su kuriantis atmosferą, atkuriantis pasaulį: spalvą, apšvietimą, gar są. Tai kone teatro funkcija. Į jį galima įžengti ir jame gyventi“, – busimą muziejų pristatė M.Zin geris. Muziejuje vyks konferencijos, bus rodomi filmai, įrengtos ver tingų kūrinių saugyklos, doku mentacijos centras, fondai, me morialinių daiktų ekspozicija. Pirmame pastato aukšte veiks restoranas. „Aš taip pat kalbėsiuos, kad šiose patalpose atgimtų Žydų mokslinio instituto JIVO, tarpu kariu veikusio Vilniuje, būstinė. Šiuo metu vienintelis šio insti tuto filialas veikia JAV, Niujorke. Jau kalbėjosi su JIVO direktoriu mi“, – užsidegęs pokalbį pradėjo M.Zingeris. Įsikurs istorinėje erdvėje
Šiuo metu tvirtai nuspręsta, kad patalpos Pylimo gatvėje būsimam muziejui tinka labiausiai. XIX a. jose veikė didžiulė žydų gimna zija. Muziejui pasirinkti istorinę praeitį turinčias patalpas M.Zin gerį įkvėpė Olandijoje matytas vaizdas: olandai savo XVII–XVIII a. pirklių sandėlius paverčia teat rais, muziejais, operomis. „Lygiai tą patį galima padaryti su didžiuliu pastatu Pylimo gat vėje. Jau atlikti visi reikalingi brė žiniai, kaip šis pastatas galėtų bū ti įrengtas ir modernizuotas. Taip
pat yra viena įmonė, kuri turi tei sę dirbti su paveldu Senamiesty je. Ji pasisiūlė nemokamai atlikti šimtus tūkstančių litų kainuojan čią techninę dokumentaciją. Ko kia pradžia galėtų būti geresnė?“ – sušuko M.Zingeris. Pašnekovo teigimu, jau dabar yra pagrindai, kurie sukuria są lygas tam, kad visas tas reikalas galėtų įsisukti. Žinoma, tai bus sunkus kelias. „Pirmiausia, tokiu projektu tu rėtų būti suinteresuoti Lietuvos verslininkai. Kalbant sausa, labai praktine kalba, tai labai padidintų Vilniaus, taip pat Lietuvos atrak tyvumą“, – pabrėžė M.Zingeris.
Markas Zingeris:
Nieko panašaus ki tur nėra. Ir kaip tik tuo Lietuva turi pro gą išsiveržti į prie kį ir išsiskirti savo nepakartojamais bruožais.
Sulaukė raginimų
Sumanymas įkurti litvakų kultū ros centrą M.Zingeriui kilo maž daug prieš metus. Tuomet Gao no muziejaus direktorius sulaukė dviejų laiškų – vieno iš Paryžiaus, kito iš Bostono. „Šiuose laiškuose buvo paža dėta man perduoti dviejų meni ninkų kūrybą – Samuelio Bako iš Bostono ir Rafaelio Chvoleso iš Paryžiaus. Abiejų laiškų sąlyga – kad Vilniuje steigčiau tų meni ninkų muziejus, ir tuomet man gimė idėja įsteigti litvakų cent rą“, – dėstė pašnekovas. „Litvak ų kult ūros ir dai lės centras Vilniuje yra istoriš
3
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
miestas
4p.
Seniūnijos parodė, ką turi geriausio.
lės atgimimas
Ant miesto tvenkinių – ir žvejai, ir lėbautojai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vilniaus vandens telkinius už traukęs storas ledas vilioja ir pa čiūžininkus, žvejus, ir ekstrema laus vairavimo mėgėjus.
Ant užšalusių Baltupių tvenkinių ir prie jų dienas leidžia pensinin kai su anūkais, moksleiviai ir po ledinės žūklės mėgėjai. Baltupių vandens telkiniai pa mėgti aplinkinių gyventojų: ant užšalusio tvenkinio moksleiviai per savaitę įsirengė ledo ritulio aikšte lę, – pylė vandenį, valė sniegą, pa sidarė sieneles, – ir dabar turi imp rovizuotą žaidimų aikštelę. Taip jie leidžia laiką po pamokų. Du tris kartus per savaitę čia su meškere pasėdėti ateinantis Ro mas tvirtino, kad nedarbo dieno mis ant tvenkinio žmonių pilna: „Dažnai ateinu, bet per Vasa rio 16-ąją net pats nustebau. Čia, kur čiuožykla, keturios suaugu sių žmonių poros su pačiūžomis, su termosais, pasėdi, pačiuožia. Pirmą žiemą taip kultūringai. Pa
ų kultūrinį palikimą norima sukelti po vienu stogu.
kai motyvuota įstaiga. Tai bus su prantama visam pasauliui. Kodėl tokio centro neįsteigus ir neprig laudus visų šių dovanų?“ – svars tė M.Zingeris. Pasak Gaono muziejaus vadovo, kitose valstybėse nieko panašaus į Lietuvoje atsirasiantį centrą nė ra. Pirmiausia todėl, kad pats Lie tuvos žydo vardas „litvakas“ rodo jo geografinį prieraišumą. Litvakai – ne Varšuvos ar Lvovo, o Vilniaus ir Lietuvos žydai. Visi jie vilniečiai arba šiame mieste mokęsi. „Nieko panašaus kitur nėra. Ir kaip tik tuo Lietuva turi progą iš siveržti į priekį ir išsiskirti savo nepakartojamais bruožais. Nesu tikintis, tačiau šioje vietoje perfra zuodamas norėčiau pacituoti Tal mudą: „Jeigu ne čia, tai kur? Jeigu ne dabar, tai kada ir jeigu ne aš, tai kas?“ – kalbėjo M.Zingeris. Užpildys talentų darbais
M.Zingerio įsitikinimu, lietuvių išeivija, ypač žydų kilmės, yra ne paprastai gausi visų sričių talen tų ir žymių žmonių. Jeigu pavyktų gauti jų ar jų palikuonių sutiki mą perimti darbus, litvakų cent ras Vilniuje taptų pasaulinio lygio galerija. „Litvakų kūryba – Lietuvos kul tūros dalis, kuri tą kultūrą daro universalią. Palyginkite Žaką Lip šicą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Drįsčiau manyti, kad Ž.Lipšico vardas žinomas daug plačiau. Jis yra prancūzų klasikas, Amerikos muziejuose ir galerijose yra jo darbų. Ir tokių žmonių yra dešimtys, šimtai. Tai nereiškia, kad žydų ir lietuvių kilmės meni ninkai turėtų konkuruoti tarpusa vyje. Atvirkščiai – jie drauge pa siūlytų pasauliui didžiulį kultūrinį spektrą, kuris mažą žalią dėmelę pasaulio žemėlapyje iškeltų į ne regėtas aukštumas. Mes būtume visiški idiotai, jeigu to atsisakytu me“, – teigė M.Zingeris.
tys nusivalė aikštelę, nešiukšlino. O paprastai būna taip: kai vienas žvejoja, keturi aplink geria.“ Iš tiesų – ant krantų mėtosi tuščių alaus ir vyno butelių. Vyresnio amžiaus moterys ant paties ledo anūkų neleidžia – bi jo, kad ko nenutiktų. Tačiau žvejai patikino, jog bijoti nederėtų, nes ledas beveik pusės metro storio. „Publika čia – kaskart ta pa ti. Kažkodėl ši vieta tarp mūsų – labai populiari. Pabūnu maždaug apie porą valandų, paskui pasida ro šalta“, – dėstė Romas, per va landą pagavęs porą kuojų – privi liojo pjaustytu batonu. Kiti žvejai sako čia sugaunantys ir mažų eše riukų. „Nors vasaris vadinamas miegančios žuvies mėnesiu. Gal dėl to taip mažai kimba“, – pri minė Romas. Užšalę ežerai, kurių ledo storis, pasak žvejų, šiomis dienomis yra beveik 40–50 centimetrų, sutrau kia ne tik mėgstančių pasivaikš čioti, pačiūžininkų ar slidininkų, bet ir ekstremalaus sporto mėgė jų. Visas Salotės ežeras Pilaitė je išraižytas automobilių ratų, ant
balto sniego – tepalų žymės. Daž nai čia pažvejoti ateinantis pensi ninkas Kostas pasakojo, kad maši nų ant ežero tikrai netrūksta: „Ir dieną, ir iš ryto. Daugiausia – sa vaitgaliais. Perkūnas griebtų! Vi są savaitę jie čia taip. Žmonių va kar buvo pilna, vaikšto vaikai, o jie varinėja keturračiais ir auto mobiliais. Užneštų mašiną, tikrai užmuštų žmones.“ Vis dėlto, kaip tvirtino netoli gyvenantys žmo nės, policija čia užsuka itin retai – matyt, niekas jos tiesiog nepa sivargina iškviesti. Automobiliai ant ledo gąsdi na ne tik tėvus, kurie čia atsive da vaikus pačiuožinėti. Polėdi nės žūklės mėgėjai tvirtina, kad dėl to jiems Salotės ežere niekas ir nekimba. Kelissyk per savaitę su meškere prie eketės čia pralei džiantis Kostas pasakojo, kad šis ežeras negilus, tad stebuklų jis ne sitikįs. 30 metų Lietuvos televizijoje iš dirbęs Kostas čia ateina iš neturė jimo ką veikti ir žuvis viliodamas uodo trūkio lervomis jis dideliu laimikiu pasigirti negalėjo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Intensyviai ieško rėmėjų
„Mano skaičiavimais, vien moder ni šio centro įranga galėtų kainuo ti iki 15 mln. litų. Remontas turėtų būti baigtas per septynerius me tus, vėliausiai – 2020 m.“, – pla nais dalijosi pašnekovas. Šiuo metu M.Zingeris naudo damasis asmeninėmis pažintimis planuoja rinkti lėšas visame pa saulyje, kur yra Lietuvos išeivių: Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, JAV, Prancūzijoje. M.Zingeris tiki, kad projektu tu rėtų susidomėti ir Lietuvos versli ninkai, ir politikai. „Be abejo, reikės kalbėti ir su miesto valdžia, ir su partijomis, kurios bus miesto valdžioje. Net rukus vyks pirmasis pavasario se sijos Kultūros ir švietimo komi teto posėdis, jame ir pabandysiu pateikti visas šias problemas. Taip pat reikia sutvarkyti absurdiškus dovanojimo įstatymus. Dovano ji ir turi dar primokėti“, – proble mas vardijo M.Zingeris.
Sportas: užšalę tvenkiniai – džiaugsmas vaikams. Jie Baltupiuose įsirengė ledo ritulio aikštelę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tiki sėkme
Garsindamas savo sumanymą M.Zingeris Tolerancijos centre su rengė S.Bako – garsaus litvakų me nininko, šiuo metu gyvenančio JAV, darbų parodą. Vėlyvą pavasarį, čia pat turėtų įvykti dar viena paro da – R.Chvoleso. Vėliau parodos, garsindamos litvakų centro Vilniu je idėją, keliaus po pasaulį. Jau dabar, pasak M.Zingerio, jo sumanymas sulaukia paramos bal sų iš viso pasaulio, tačiau tai vyks ta ne taip greitai ir lengvai. „Jiems patiko tos vizijos, bet jie supranta, kad tai – grandiozinis projektas. Tai labai praktiški žmo nės. Jie klausia, kaip tu tai padary si? Tas pats buvo ir su S.Bako pa roda – buvo daug nepasitikėjimo. O kai paroda pavyko, užgriuvo tie siog lavina padėkos laiškų. Manau, ir dabar mums turėtų pasisekti“, – optimistiškai kalbėjo M.Zingeris.
Meškeriotojas: nors laimikis nedžiugina, žvejybos aistrą kai kurie vilniečiai malšina ir pačiame mieste.
4
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nuogalius minioje Andrejus Žukovskis Italų menininko Alekso Cechetti sumanymas į lankytojų būrį įmai šyti nuogų žmonių savaitgalį buvo įgyvendintas sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC).
Šeštadienio popietę prasidėjęs ir tris valandas trukęs renginys „Cho reografij a pasislėpusioms nuogoms figūroms“ nepretendavo į atskirą parodą. Lankytojams buvo siūloma nieko nelaukti ir tiesiog pasižvalgyti po pastate veikiančias parodas. ŠMC budėtojos pasakojo, kad nuogalių pasirodyme dalyvauja du žmonės – vaikinas ir mergina. Ta čiau nudistai auditorijai pasirodyti neskubėjo. Vaikinas laiptais iš pir mo aukšto į antrą pakilo nuo ren ginio pradžios praėjus beveik pus valandžiui. Apsinuoginusios merginos dau gelis dar prieš 16 val. susirinkusių ŠMC lankytojų praėjus daugiau nei valandai taip ir nesulaukė.
Iniciatyva: parodoje prisistatė daugiau nei pusė, 14 iš 21, sostinės seniūnijų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Eksponatai: vienos seniūnijos stendus puošė nuot-
raukomis, kitos – rankdarbiais ar vėliavomis.
Marga seniūnijų kasdienybė Miestas prasideda nuo seniūnijų, o Vilnius – ne tik senamiestis. Šias ir kitas tiesas pa bandė įrodyti parodos „Vilniaus seniūnijų mozaika“ organizatoriai. Diskriminacija: po ŠMC vaikš
čiojo nuogas vaikinas. O žadėtos merginos lankytojai taip ir nesu laukė. Gedimino Bartuškos nuotr.
Išgelbėjo kūdikį Iš degančio namo Vilniaus cent re šeštadienio rytą išgelbėti ketu ri žmonės, tarp jų – kūdikis.
Bendrasis pagalbos centras infor mavo pranešimą apie gaisrą sos tinės centre gavęs šeštadienį 8.58 val. Centrui pranešta, kad Toto rių g. 21 / 6 dega virtuvė antrame aukšte. Į įvykio vietą išsiųstos priešgais rinės gelbėjimo pajėgos, informa cija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. VD, BNS inf.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Priminė pirklį Šnipį
Ar žinote, iš kur kilo Šnipiškių pavadinimas? O ar esate ką nors girdėję apie turtingą pirklį Šnipį? Būtent jis, kaip skelbia legenda, iš Vytauto dovanų gavo žemės skly pą ir jame įkūrė savo vardu pava dintą amatininkų kaimą. Jis išaugo į stambų sostinės rajoną, o jau vė liau nuo šio kaimo atsirado ir Šni piškių pavadinimas. Daugelį panašių, tačiau beveik negirdėtų faktų galima sužino ti apsilankius Vilniaus savivaldy bėje veikiančioje fotografijų paro doje „Vilniaus seniūnijų mozaika“. Parodoje, kurią suorganizavo Vil niaus miesto seniūnų sueiga, pri statyta 14 iš 21 sostinės seniūnijos. Lankytojai gali ne tik susipažin ti su nuotraukose užfiksuota se niūnijų kasdienybe, bet ir patyri nėti atskirų miesto dalių istoriją, jų kasdienybę. Čia taip pat galima sužino ti kiekvienos seniūnijos „vizitinę kortelę“ – apie kasmet organizuo jamą tradicinę šventę. Verkiuose tai – Užgavėnės, Pilaitėje – Joni nės, Kalėdinis krepšinio turny ras ir Gatvės šventė – Žirmūnuo se, Keramikų dienos – Šnipiškėse, tradicinis „Pašilaičių pavasaris“, labdaringos Kalėdų akcijos – An takalnyje. Gina garbę
Roko Laukaičio nuotr.
sipažinti su seniūnijų kasdienybe, tačiau ir atsakas tiems, kurie tei gia, jog seniūnijos nereikalingos.
Parodos kuratorė Žirmūnų seniū nė Ona Suncovienė pasakojo, kad ši paroda – tai ne tik galimybė su
naudojasi gausūs meno kolekty vai, jose vyksta renginiai, repe ticijos. Jeigu seniūnijos bus pa naikintos, ši veikla apmirs, kaip ir gyvenimas atokiau nuo centro esančiuose rajonuose“, – parodą pristatė O.Suncovienė. Atnešė vėliavų ir rankdarbių
Ona Suncovienė:
Jeigu seniūnijos bus panaikintos, ši veik la apmirs, kaip ir gy venimas atokiau nuo centro esan čiuose rajonuose.
Pasak pašnekovės, kiekvienas parodoje apsilankęs žmogus nuo traukose gali pamatyti, kiek daug darbo seniūnijų darbuotojai skiria skatindami mikrorajonų gyvento jus imtis bendros veiklos, taip pat gražinti gyvenamąją aplinką. „Kiekvienoje seniūnijoje ver da darbas: organizuojamos šven tės, sodinami medeliai, tvarkoma aplinka, organizuojamos kaimynų, gatvės dienos. Bet to, labai svar bios seniūnijų patalpos – jomis
Parodoje galima pamatyti ir kas dienės seniūnijų aktyvistų veik los rezultatų. Pavyzdžiui, Vilkpė dės seniūnija savo stende pristatė rankdarbių, mezginių kolekciją. Parodoje galima susipažinti ir su kai kurių seniūnijų simbolika – Pilaitė prie stendo iškabino savo vėliavą. Tai, kad ir pilki daugiabučių ra jonai gali atrodyti gražiai, pui kiai parodė Justiniškių seniūni jos stendas. Vienoje nuotraukoje spindi naktį apšviestas televizijos bokštas, kitoje užfiksuotas seniū nijos vaizdas iš viršaus. „Kokios nors ypatingos tvarkos, kaip turi būti sustatyti stendai, nenumatėme. Tai pirmas kartas, kai visos savivaldybės mastu or ganizuojama tokia paroda, tačiau, manau, pavyko visai neblogai. Štai Žirmūnai nuotraukas pakabino ant paprastų stendų, Justiniškės – ant vientisų lapų, Pilaitė padarė ne spalvotų kopijų. Ir visa tai tarpu savyje puikiai dera“, – džiaugėsi Žirmūnų seniūnė. Nustebino lankytojus
Nors paroda pradėjo veikti visai neseniai – praėjusį penktadie nį, ją jau spėjo apžiūrėti nemažai savivaldybės lankytojų. Daugelis
praeidami džiaugiasi galėdami iš vysti savo gimtojo kiemo ar kvar talo nuotrauką, susipažinti su se niūnijoje nuveiktais darbais. „Būna ir kritikų. Štai viena mo teriškė atėjo, sako: kam čia ta pa roda, kas čia tuose Žirmūnuose ge ro, tik duobės, šiukšlių pilna. O kai paklausiu, paaiškėja, kad šiukšlės buvo prieš penkerius metus ir se niausiai išvežtos. Štai taip ir būna, bloga mato, o gera – ne“, – skės telėjo rankomis O.Suncovienė. Keliaus per rajonus
Po dviejų savaičių paroda iš sa vivaldybės keliaus atgal į seniū nijas. Dalis eksponatų bus išdė liota specialiose patalpose – ten galės apsilankyti visi konkrečios seniūnijos gyvenimu besidomin tys žmonės. „Na, o nuotraukos bus paka bintos koridoriuose, tad kiekvie nas kokiu nors reikalu apsilankęs seniūnijoje turės kur akis paga nyti. Manau, kad renginys pavy ko, o jei seniūnijos nebus sunai kintos, ateityje tokių parodų bus tik daugiau“, – optimistiškai pa brėžė O.Suncovienė.
Vilniaus seniūnijos Antakalnio, Fabijoniškių, Grigiškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Naujininkų, Naujo sios Vilnios, Panerių, Pašilaičių, Pi laitės, Rasų, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Verkių, Vilkpėdės, Viršu liškių, Žirmūnų, Žvėryno.
5
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
miestas
Kanapinio pergalė pranašauja pavasarį Aikštėje priešais Vil niaus rotušę šešta dienį nuo pat ryto klegėjo margaspal vė minia. Vilniečiai ruošėsi palydėti žie mą ir atsikratyti ne kenčiamo jos sim bolio – Morės.
Šventė: senovėje Užgavėnės būdavo pradedamos švęsti iki jų likus penkioms dienoms. Šios tradicijos paisyta ir šiemet.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Eitynėmis su dainomis, šo kiais ir ki tomis links mybėmis į paskutinę ke lionę paly dėta žiemos negandų kal tininkė Morė.
Linksmino mažuosius
Šventės pradžia buvo skirta ma žiesiems renginio dalyviams. Ant Rotušės prieigose įrengtos scenos užkopęs Velnias mojavo šakėmis ir stengėsi kuo daugiau vaikų įtraukti į linksmybių sūkurį. Tuo pat metu po aikštę marširavo uoliausia pra garo valdovo pagalbininkė – Meš ka. Abu personažai nestigo geros nuotaikos ir idėjų. Mažyliai bėgo ratuku aplink Mešką, vėliau vyko geriausios kau kės konkursas – visi norintys ga lėjo pademonstruoti savo gabumus lipdydami kaukes iš sniego. Tuo pat metu buvo galima pasivaišin ti karštais blynais su uogiene, ries tainiais, kitais skanėstais. Popiet į linksmybių virtinę bu vo įtraukti ir suaugusieji. Apie 14 val. nuo Valdovų rūmų link Rotu šės pajudėjo iškilminga procesija. Kelione „nuo arklio uodegos link kremavimo stoties“ pavadintomis eitynėmis su dainomis, šokiais ir kitomis linksmybėmis į paskutinę kelionę palydėta žiemos negandų kaltininkė Morė.
Pasirinkimas: šeštadienį Rotušės aikštėje buvo galima nemokamai paragauti blynų ir riestainių.
Ruošėsi kremuoti Morę
Viena renginio organizatorių Vil niaus etninės kultūros centro vy riausioji koordinatorė tautodaili ninkė Marija Lingienė papasakojo, kad šiųmetės Užgavėnės – ypatin gos. Pirmiausia – dėl pačios Morės. „Daugiausia žmonių ir dalyvių laukiame vakarinėje dalyje, nes šiemet Morės atsikratysime ypa tingai – ją kremuosime“, – vakaro paslaptį atskleidė pašnekovė. Nors liturginiame kalendoriu je Užgavėnių šventė šiemet nu matyta vasario 21 d., M.Liugienė
įsitikinusi, kad renginys Rotušės aikštėje su senosiomis tradicijo mis nesikerta. „Anksčiau Užgavėnės būdavo švenčiamos penkias dienas – nuo ketvirtadienio iki antradienio“, – tvirtino Užgavėnių šventės orga nizatorė. Aikštėje – tautodailininkų mugė
Nebe pirmus metus miesto cent re vykstanti Užgavėnių šventė neį sivaizduojama ir be amatininkų bei menininkų. Pastarųjų Rotušės aikš tėje susirinko kelios dešimtys. Kol
Gedimino Bartuškos nuotr.
vieni prekiautojai siūlė karštų už kandžių ir arbatos, kiti su pasididžia vimu demonstravo savo kūrybą. Šiųmetėje mugėje ypač populia rūs buvo veltiniai, šiltos pirštinės. Nestokojo dėmesio ir tradicinių kaukių gamintojas Pranas Petro nis. Pats užsidėjęs vieną iš paties gamintų kaukių vyriškis ir praei viams siūlė išbandyti rankų mik lumą – prisidėti prie kaukės ga minimo. „Tokią kaukę per dieną padarau. Bet ne tik kaukes, viską, ką tik įmanoma, iš medžio gami nu“, – atviravo tautodailininkas.
Vakare įvyko grumtynės
Sutemus Rotušės aikštė virto tik rų tikriausia teatro arena po atviru dangumi. Čia įvyko žutbūtinė Ka napinio ir Lašininio kova. Pastara jam teko nusileisti, tad susirinku sieji lengviau atsikvėpė – nors ir laukia pasninko dienos, pavasaris jau ne už kalnų. Nurimus kovai iš mušė ir Morės paskutinioji. Kad ir kaip stengėsi išvengti kremacijos milžiniška kaliausė, tai jai nepavy ko. Morė skendėjo ugnyje ir degda ma skleidė šilumą miniai džiūgau jančių šventės dalyvių.
Į muges – ieškoti sveiko maisto Andrejus Žukovskis 25-us veiklos metus skaičiuojan čios „Tatulos“ programos entu ziastai šeštadienį sostinėje suren gė tradicines ekologiškų gėrybių muges.
Paklausa: ekologišką produkciją gaminantys ūkininkai tikina, kad prieš
dešimtmetį žmonės sveikais produktais domėjosi labiau.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ekologinius šeimos ūkius propa guojančios „Tatulos“ programos dalyviai savaitgalį sostinės Kara liaus Mindaugo vidurinėje mokyk loje organizavo jau tradicinę eko logiškų produktų mugę. Dar viena tokia mugė veikė „Panoramos“ prekybos centre. Į ekologiškų produktų turgelius iš įvairiausių Lietuvos kampelių atvyko kelios dešimtys ūkininkų. Sveiką gyvenseną propaguojan tys vilniečiai mugėse galėjo įsigyti pačių įvairiausių produktų: bulvių, morkų, moliūgų, aliejaus, sulčių, medaus gaminių. Dienraščio kalbinta vilnietė Rasa teigė besistengianti maitintis svei
kai. Moteris nevengia apsipirkti ir prekybos centruose, tačiau, kai tik turi galimybę, skuba į muges. „Tatula“ mums tikras išsigelbė jimas. Jau dešimt metų tik šitose mugėse apsiperkame. Kadangi gy vename mieste, neturime galimy bės auginti daržovių, o pirkti che mizuotų nesinori. Todėl sekame informaciją ir vos sužinome, kad kur nors yra ekologinis turgelis, iš kart važiuojame“, – dėstė moteris. Daugelis mugėje buvusių ūkinin kų teigė „Tatulos“ programoje da lyvaujantys daugiau kaip 10 metų. Ekologiškais aliejais prekiaujantis ūkininkas iš Lazdijų Algirdas Krei za papasakojo, kad jo šeimos ūkis susikūrė bemaž prieš 24 metus, o ekologiniu tapo 2003 m. „Nuėjome ilgą kelią, nuo įpras to linų, rapsų auginimo iki nuo savos ekologiškos gamybos. Patys auginame produkciją, patys spau džiame aliejų, patys fasuojame“, – dėstė A.Kreiza.
Pastaruoju metu ūkininkas iš Lazdijų ėmė domėtis ir biodinami nio ūkininkavimo perspektyvomis. „Klausėmės specialistų iš Vokieti jos paskaitų. Tačiau šiam žings niui reikia gerai pasiruošti, čia jau ne šiaip ūkininkavimas be trąšų, o visa filosofij a“, – dėstė ūkininkas. Ekologiškomis sultimis, daržo vėmis prekiaujantis įmonės „Mė ta“ gamybos vadovas Vytautas Vyskupaitis teigė, kad per pasta ruosius 10 metų susidomėjimas ekologiška produkcija sumažėjo. Vis dėlto dienraščio pašnekovas džiaugėsi, kad įmonės veikla ne tik nesumenko, bet netgi atvirkš čiai – per pastaruosius porą metų kelis kartus išaugo. „Pagal darbuotojų skaičių esa me mikroįmonė, bet pagal gamybos apimtį – maksi. Vien per pasta ruosius porą metų mūsų gamy bos apimtis išaugo keliskart, svar bu tik, kad pirkėjų būtų“, – vylėsi V.Vyskupaitis.
6
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
nuomonės
12p.
Reportažas iš Latvijos.
Referendumo rezultatai nudžiugino Lietuvos politikus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
ietuvos politikai sveikina Lat vijos žmones, šeštadienį refe rendume pasisakiusius prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai.
„Latvija gali didžiuotis“
Virtuvinis patriotizmas
Saulius Pocius
D
id žiaus i mit ing ai ir grėsm ing iaus ios pa siprieš in imo akc ijos vykst a mūs ų virt u vėse ir užstalėse. Ne tik minera liniais vandenimis atsigaivinę pi liečiai buitin į pavakarių peizažą paįvairina aštriomis kaip skalpe lis kalbom is apie sug riaut us ko lūk ius, vag iant į vald žios klaną ir šiaip visok ias šiand ienos baisy bes. Ta laisva kalbėsena nuo vie šųjų pratarm ių išsiskir ia ne tik pakeltu tonu, bet ir grėsm ingais epitetais bei mojav imais duon riek iu Seimo pusėn: „ Svolačiai, pardavė Lietuvą!“
Žmonės vis dar labai bi jo. Baimė gožia norą iš reikšti šiokį tokį savo asmenį ir viešai ieško ti tiesos. Kažkada labai raišk iai tok į įpro tį mitinguoti prisėdus namie ant taburetės apibūd ino pats šių lai kų pat riarchas, kur io įsiutę tau tiečiai buit yje nesibod i tapat in ti su vienu kanopiniu gyv ūnu: „Į kaimą neatvežė druskos – kaltas Landsberg is.“ Vis dėlto perž eng us namų slenkst į į viešumą, ugningos kal bos, pas ak ytos tarp lėkšč ių ir stiklain ių, įstringa mit ing uotojų gerklėse. Tuomet jie tampa no minal iais pil iečiais ir bijo aitres nį žod į rėžti kitų tok ių pat nomi nalių piliečių akivaizdoje. Tas ką tik lyg V.Čiapajevas virtuvėje ka ringai butel iu mojavęs herojus virsta nykuma, tarsi jo drąsą kas nors būtų kaip kokteil į išsiurbęs pro šiaudel į. Į ataką šauk usi iš kalba paleid žia paskutin į kvapą, ir iš šal ies jau nebesunku įžvelg ti tą patį Akakijų Akakijevičių, ku ris N.Gogolio valia valgė nepakel damas galvos net ir tada, kai ant jo maisto žvitriai nutūpdavo mu sės. „Mažas žmogus“, – įprot į būti niek uo soc ial izmo laikais api brėždavo literatūros kritikai. Reg is, įprotis būti tuo maž u žmo gum i išt ies yra toks tvar us, kad
vieš umoj e jaust is tušč iav idu re, nieko nelem iančia vidut iny be tapo būt inu ir šių dienų atr i but u, kur io neįveikė nei laisvės vėjai, nei pag ieža, kylant i iš aki vaizd žios ar susigalvotos socia linės neteisybės. „Šiek tiek kito kie tie liet uv iai“, – eilėse konsta tavo Vladimiras Romanovas. Išt ies viešumoje mūsų žmonės tampa tarsi kitos kok ybės. Juos apvaldo anon im išk umo porei kis, ambicijos sunyksta, o įsiūtis, dom inavęs agresyv iuose virt u vin iuose transparant uose, vos išėjus į gatvę virsta gail iu prisi taikėliškumu. Vis dėlto ramybės neduodant is soc ial in is ner imas veš i anon i min iuose skambučiuose ar raš liavoje, kur ios tiek daug atskrie ja į kontroliuojančių įstaig ų ar re dakcijų pašto dėž utes. Vien ko verti pag ieža gausiai pa sūdyt i laiškai, pasiraš yt i kons piracin iais slapyvard žiais: „Ge ro nor int is“, „Steb ėtojas“ ar tie siog „Pensin inkė“, „Rinkėja“? To kioje rašt ijoje, prisideng us kod i niais žod žiais „visuomenė“, „tau ta“, „neteisybė“, dažn iausiai skel biami beprotišk i pamokymai ki tiems, vald žiai arba apskritai vi sai žemės gyvasčiai. Tačiau iš tiesų tie anon im in iai man ifestai suteik ia gal imybę jų raš ytojams pas ijust i reikšm in gesniems, nei jie realiai yra savo pačių gyvenime. Nes viešumoje publikuojant savo pavardę ir vei dą, deklaruoti tai, ką išties mano, ryžtasi nedaugel is. Drąsesn i pa reišk imai dažn iaus iai skamb a pris ideng us popul iar iu formu luočių buferiu „išreišk iau kai ku rių žmonių nuomonę“. Suprask – ne savo mint is, o kažk ieno, pats aš čia, atsiprašau, niekuo dėtas. Šis slapukavimas ir klinikinis po trauk is likti anonimu byloja, kad žmonės vis dar labai bijo. Bijo vis ko: kad nesumaž int ų pensijos, kad nepaduotų į teismą, kad ne skirtų baudos. Baimė gož ia no rą išreikšt i šiok į tok į savo asme nį ir viešai ieškoti tiesos. Šiuo po žiūriu nevirtuvinės drąsos verta pasimok yt i iš to pat ies V.Lands berg io, kad ir kok iu jį kas laik y tų. Jis nepabijojo net Vasar io 16osios proga tėkštelėt i smegen is rėž iančių metafor ų. „Jeig u nor i me, kad būt ų Liet uva, pil ieč iai turi likti Lietuvoje ir sausinti pel kę. Reik ia daug prisimint i, nieko nepam iršt i, saugot i ir gint i svar biausiąją pil į – Lietuvos garbę“, – per šventes priminė nepriklauso mybės architektas.
Pasak mūsų šalies politikų, toks lat vių sprendimas yra svarbus jų vals tybingumui. Be to, referendumo rezultatai esą turėtų apraminti ir Lietuvoje gyvenančius prorusiškų pažiūrų žmones. Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos sta tuso suteikimą rusų kalbai balsa vo 22,5 proc. piliečių, o prieš – 77,22 proc. Referendume balsavo 70,37 proc. gyventojų. Lietuvos užsienio reikalų minis terija pabrėžia, jog referendumo re zultatai rodo, kad Latvijos piliečiai lieka ištikimi veikiančios savo ša lies konstitucijos nuostatoms. Lat vių kalba lieka vienintelė valstybinė kalba, kurios konstitucinis statusas yra latvių tautinio tapatumo ir vals tybingumo pagrindas. „Latvijoje vykęs referendumas dėl rusų kaip antrosios valstybinės kal bos įteisinimo, kuriame prieš tokią iniciatyvą pasisakė beveik 80 proc. balsuotojų, yra svarbus šios šalies valstybingumo pasiekimas“, – tei gė Lietuvos užsienio reikalų minist ras Audronius Ažubalis. Pasak ministro, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybi nę kalbą ir baltiškos kultūros tęsti numą. „Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pa grįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, – sekmadienį Užsienio reikalų mi nisterijos išplatintame pranešime cituojamas A.Ažubalis. Taip pat jis
pabrėžė, kad Baltijos valstybės visa da gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai nie kam nesuteikia teisės klibinti vals tybės ir tautos pamatą – valstybi nę kalbą. Pasak Užsienio reikalų ministeri jos, nacionalinis referendumas dėl konstitucijos pataisų įstatymo pro jekto parodė nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą pilie čių konstitucinėms teisėms ir lais vėms Latvijoje. Pasveikino parlamento vardu
Seimo pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu pasvei kino Latvijos piliečius, kurie šešta dienį vykusiame referendume „iš saugojo savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos“. Seimo pirmininkės sekretoriatas pranešė, kad I.Degutienė taip pat pabrėžė „broliškos latvių kalbos uni kalumą ir jos svarbą latvių tautiniam tapatumui išsaugoti“. „Latvijos visuomenė tvirtai ir ga lutinai apsisprendė, kad latvių kal bos, kaip valstybinės Latvijos kalbos, įteisinimas – tai vienintelis kelias į darnią Latvijos visuomenę ir latvių tautos unikalumo išsaugojimą“, – savo laiške Latvijos Saeimos pirmi ninkei Solvitai Abuoltiniai rašė I.De gutienė. Kiršintojai apsiramins
Europarlamentaras Vytautas Lands bergis teigė, kad, Latvijos piliečiams referendume nubalsavus prieš rusų kaip antrosios valstybinės kalbos įteisinimą, tautinių mažumų kir šintojai turėtų apsiraminti ir Lietu voje. „Nemanau, kad Lietuvoje kaip nors blogai turėtų atsiliepti. Manau priešingai – tas balsavimo rezulta
tas rodo, kad blogi tikslai nelaimi. Aš manau, kad mažiau seksis kiršin ti“, – BNS sekmadienį sakė V.Lands bergis. Jo teigimu, tautinių mažumų vardu Lietuvoje kalbantys asmenys neats pindi jų realios padėties, o rodo „už sienio politikierių įtaką“. „Tie santykiai (lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų – BNS past.) ne būtų problemiški, jeigu nebūtų kir šinama. Be abejo, jeigu referendumas Latvijoje būtų laimėjęs, čia kiršinto jai būtų labai pakėlę galvas, o dabar, kadangi jis pralaimėjo, ir tokiu dide liu procentu, tai turėtų apsiraminti. Nebent visai neturi proto“, – dėstė europarlamentaras. Parodė latvių vienybę
V.Landsbergis teigė, kad referendu mas pademonstravo Latvijos gyven tojų vienybę. „To tikrai turbūt nesitikėjo inicia toriai nei Maskvoje, nei Rygoje. Re zultatai, ko gero, yra priešingi, ne gu laukta. Matomas latvių ir lojalių Latvijai piliečių susivienijimas, nors laukta suskaldymo į dvi dalis, kur bū tų buvę supriešinti latviai ir ne lat viai, tuo ne latvius dirbtinai vadinant jau gal ne senoviškai tarybų tauta, da bar vadinant rusakalbiais, nors tai to li gražu ne vien rusai. Bet juos norima susieti su šia formule, ko gero, ir tie sioginei Rusijos ambasados įtakai“, – BNS sakė europarlamentaras. Jis svarstė, kad vienas iš referen dumo tikslų buvo Latvijos rusus pa rodyti kaip penktąją koloną, kuri nori Latvijai blogo, siekia pažeminti lat vius, pakirsti pasitikėjimą ateitimi. „Turbūt tokio penktosios kolonos vaizdo tikrai nepavyko sukurti, nes tam pasipriešino sąžiningi ir sąmo ningi rusai“, – teigė V.Landsbergis. VD, BNS inf.
Neabejojo: referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. Latvi
jos piliečių, o prieš – 77,22 proc.
„Scanpix“ nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!
Paskatinimas: prezidento A.M.Brazausko stipendija bus skirta socialinius mokslus pasirinkusiems stu
dentams.
Roko Medonio nuotr.
Prezidentų stipendijų bus mokama daugiau
Lietuvos studentai galės pretenduoti nebe į trijų, bet į penkių prezidentų stipendijas. Be Antano Smetonos, Aleksandro Stul ginskio, Kazio Griniaus, bus mokamos ir Jono Žemaičio bei Al girdo Mykolo Brazausko stipendijos. Penkias vardines J.Žemaičio sti pendijas gaus technologijos moks lų studijų srities studentai, penkias vardines A.M.Brazausko – sociali nius mokslus pasirinkę jaunuoliai. Tai numatantį Vyriausybės nuta rimo projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Prezidentų stipendijų sąrašą papildyti siūlanti ministerija tei gia įgyvendinanti Seimo deklara ciją ir atsižvelgianti į parlamenta rų grupės kreipimąsi. 2009 m. kovą Seimas priėmė deklaraciją, kuria su sovietais ko vojusį buvusį laisvės kovotojų va dą J.Žemaitį pripažino Lietuvos valstybės vadovu. Įsteigti pirmojo tiesiogiai iš rinkto Liet uvos prez id ento A.M.Brazausko stipendiją pasiū lė grupė Seimo narių po preziden to mirties. Pagal rengiamą nutarimo pro jektą penkių prezidentų vardinės stipendijos skiriamos talentin giems, ypač pasižymintiems stu dijose, mokslinėje ir (arba) meni
nėje veikloje valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios stu dijų pakopų ir vientisųjų studi jų studentams. Jas kasmet skiria švietimo ir mokslo ministras. Iš viso valstybinių aukštųjų mo kyklų studentai galės pretenduoti į 30 vardinių stipendijų. Penki hu manitarinių mokslų ir penki me no studijų srities studentai gaus A.Smetonos stipendijas. Penki fizi nių mokslų studentai – A.Stulgins kio, penki biomedicinos mokslų – K.Griniaus, penki technologijos mokslų – J.Žemaičio ir penki so cialinių mokslų – A.M.Brazausko. Iš kiekvienai studijų sričiai ski riamų penkių vardinių stipendijų po vieną stipendiją skiriama ko leginių studijų studentui, po du – pirmosios pakopos universite tinių arba vientisųjų studijų (tre čio arba ketvirto kursų) studen tams ir po du – magistrantūros arba vientisųjų studijų (penkto arba šešto kursų) studentams. Pirmosios studijų pakopos stu dentams mokamos 5 bazinių so
cialinių išmokų (BSI) dydžio per mėnesį vardinės stipendijos, šiuo metu tai yra 650 litų. Magistran tūros studijų studentai gaus 7 BSI dydžio stipendijas, arba 910 litų. Vientisųjų studijų studentams gali būti skiriamos 5 ar 7 BSI dy džio vardinės stipendijos. 2009 ir 2010 m. preziden tų stipendijos nebuvo mokamos, nes ŠMM teigė ištikus ekonomi nei krizei taupanti valstybės lėšas. Pernai stipendijų mokėjimas at naujintas. VD, BNS inf.
650 litų
sudaro vardinės stipendijos.
Teisėjai atgaus pinigus Per šiuos metus Teisingumo mi nisterija planuoja išmokėti visą li kusią teisėjams nesumokėto dar bo užmokesčio dalį. Tam bus skir ta 34,2 mln. litų.
Nurodymas: grąžinti teisėjams
nuo 2000-ųjų sumažinto dar bo užmokesčio dalį Vyriausybę įpareigojo Seimas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tai BNS patvirtino teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus at stovė spaudai Vaida Vincevičiūtė. Anot jos, bus sumokėta vi siems teisėjams – ir tiems, kurie bylinėjosi ir jų reikalavimai bu vo patenkinti, ir tiems, kurie turi teisę į nesumokėtą darbo užmo kesčio dalį pagal Teisėjams nesu mokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžina ma už trejus metus. „Šiemet bus išmokėta visa li kusi teisėjams nesumokėta darbo užmokesčio dalis, šiam tikslui bus išleista 34,2 mln. litų. Tokią sumą Teisingumo ministerijai pateikė Nacionalinė teismų administra cija“, – nurodė V.Vincevičiūtė.
Teisėjams nesumokėtas darbo užmokestis pamažu grąžinamas nuo 2009 m. Tuomet išmokėta 10 mln. litų, tokia pati suma – ir 2010 m. Pernai tam tikslui lėšų iš biu džeto neskirta, bet 583,7 tūkst. li tų išmokėta atskiriems teisėjams, kurie kreipėsi į antstolius dėl teis mo sprendimo vykdymo. Grąžinti teisėjams nuo 2000ųjų sumažinto darbo užmokesčio dalį Vyriausybę įpareigojo Sei mas, 2008 m. priėmęs tai numa tantį įstatymą. 1999 m. gruodžio 28 d. Vyriau sybė sumažino teisėjų tarnybinius atlyginimus – vietoj buvusio 2,5 koeficiento nustatytas 1,75. Ka dangi Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų ir pirmininko atlyginimai buvo susieti su Lietuvos Aukš čiausiojo Teismo teisėjų atlygini mais, KT teisėjams ir pirmininkui atlyginimai taip pat buvo atitin kamai sumažinti. VD, BNS inf.
6?6;. =.9: Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą šiandien 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su vasario 20 d. dienraščiu „Vilniaus diena“. Vidutinio amžiaus našlės Megei didžiausias gyvenimo džiaugsmas – anūkas Olis, tačiau jis suserga sunkia liga. Berniuko gyvybei išgelbėti reikia didžiulės pinigų sumos. Močiutė Megė neketina pasiduoti. Vaikščiodama Londono Soho rajone moteris perskaito skelbimą, kuriame siūlomas darbas sekso klube. (N-16)
8
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Šeima – tik santuokoje Socialinės apsaugos ir darbo minis terija (SADM) siūlo Vyriausybei pa laikyti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės inicijuojamą Konstitu cijos pataisą, kuri vienareikšmiai susietų šeimą ir santuoką.
SADM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte sakoma, kad Seime svarstomomis Konstitucijos pataisomis valstybė reguliuoja tik teisinius šeimos santykius ir nesi kiša į privatų asmenų gyvenimą. Be to, šios pataisos esą „neuž kerta kelio valstybei vienodai ir nediskriminuojant saugoti vaikus, nesvarbu, jie gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams“, nes Konstitucijoje vaikystė įvardijama savarankišku valstybės saugomu ir globojamu institutu. Dėl Vyriausybės išvados prieš teikiant ją Seimui dar turės sutarti Ministrų kabinetas. Valdantieji konservatoriai po Konstitucinio Teismo (KT) išaiški nimo, kad santuoka yra išskirtinės vertės, bet ne vienintelis šeimos mo delis, siekia pakeisti Konstituciją – joje įrašyti tiesioginę šeimos kilmės iš santuokos nuostatą. Šiam projek tui po pateikimo jau pritarta Seime. Pataisa numato, kad „šeima su kuriama laisvu vyro ir moters suta rimu sudarius santuoką“. Pataisą 98 parlamentarai patei kė po to, kai KT rugsėjį paskelbė, jog 2008 m. priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuo statos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai.
Pataisa numato, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir mo ters sutarimu suda rius santuoką“.
Nutarime KT pabrėžė, kad san tuokos institutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, nea bejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinan tis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Tačiau taip pat teismas paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos for ma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Šiuo me tu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir vals tybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. BNS užsakymu spalį atliktos vi suomenės nuomonės apklausos duo menimis, 46 proc. apklaustų gyven tojų remia KT poziciją, jog šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pa grindu, o 41 proc. tokiai apibrėžčiai nepritaria. Likę 13 proc. šiuo klausi mu neturėjo nuomonės. Bendrovės RAIT atliktas tyrimas atskleidė, kad šeimos apibrėžtį tik per santuoką labiau palaiko vyresni žmonės. KT išaiškinimui pritarė 64 proc. nuo 25 iki 34 metų apklaustųjų. Tarp 65–74 metų pritariančių buvo 24 proc. BNS inf.
Kritika – ir saviems, ir priešininkams Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryboje šeštadienį iš re gionų atvykę partijos nariai partijos kan didatų sąrašo daugiamandatėje apygar doje sudarymą kritikavo kaip neskaidrų. Pasigedo skaidrumo
Skyriai dar 2011 m. pabaigoje rei tingavo kandidatus, tačiau šio rei tingavimo rezultatai neskelbiami nei viešai, nei plačiau partijoje. Galutinį sąrašą numatoma patvir tinti balandį. LSDP Šilutės skyriaus pirmi ninkas Alvidas Šimelionis iš tri būnos dėstė šiame procese pasi gendantis skaidrumo. „Po įvairios informacijos, kurią sužino mūsų partijos nariai neo ficialiai, išaiškėja ne visai galbūt gerų, skaidrių dalykų ir daugelis žmonių yra nelaimingi. Kiekvie nas nelaimingas kitaip. Nebūtinai dėl savo vietų. Svarbus požiūris į pačią procedūrą, į reitingavimą, galų gale į skyrių arba į kandida tą“, – teigė jis. Jis apgailestavo, kad reitingavi mas liko „užslaptintas, kažin, ar skaidrus“. „Sutinku, kad yra nusipelniu sių asmenų, kuriuos reikia palikti priekyje, bet kitas yra nusipelnęs, nes yra koks nors Seimo nario pa dėjėjas“, – BNS vėliau sakė jis. Aiškino taisykles
LSDP rinkimų štabo pirmininkas Juozas Olekas partijos nariams ta ryboje šeštadienį aiškino, kad su reitingavimo skyriuose rezultatais bus galima susipažinti po rinkimų – „kad dabar nebūtų įtampos, nes tikrai kai kurie skyriai tarėsi vieni su kitais, kad vieni pažymėtų vie nus, kiti kitus, ir tai labai aiškiai atsispindėjo kai kuriuose skyriuo se, o kai kuriuose skyriuose atsi spindėjo net ir šiokia tokia bičiu liška žodžio nesilaikymo dalis“. „Mūsų taisyklės numato griežtas kvotas – mūsų viename dešimtuke turi būti ne daugiau kaip 60 proc. vienos lyties atstovų: kiekviena me dešimtuke yra arba keturi vy riškiai, arba keturios moterys. Ir kiekviename dešimtuke yra viena vieta mūsų jaunimui“, – princi pus, kuriais remiantis atlikus rei tingavimą skyriuose dar tikslina mas sąrašas, žurnalistams aiškino J.Olekas. Atsižvelgė į rezultatus
LSDP pirmininkas Algirdas But kevičius teigė, kad su reitingavi mo rezultatais galima susipažinti ir dabar partijos būstinėje, bei sa kė, kad viešai reitingavimo rezul tatai nebus skelbiami, bus viešas tik galutinis kandidatų daugia mandatėje apygardoje sąrašas. „Prašom, būstinėje yra sąra šas, tie, kurie merai buvo atvykę, visiems parodėme. Juos surinko me ir jos turime. Galiu pasakyti – laikomasi ir teisingumo principo. Kokie būtume socialdemokratai,
jeigu paslėptai ką nors darytume. Buvo reitingavimas ir po jo vis dėl to dar buvo atlikta išsami analizė: buvo pasižiūrėta, kodėl vieni šoko į priekį, kiti – atgal, apie tai neno riu kalbėti. Bet buvo ir atsižvelg ta į realius faktus – pastarųjų tre jų Seimo rinkimų ir savivaldybių rinkimų rezultatus“, – taryboje į partijos kolegų priekaištus atsakė A.Butkevičius. Jis dėstė, kad, per trejus rinki mus negavus žmonių pasitikėji mo, vargu ar per ketvirtus rinki mus gali įvykti stebuklas. Patvirtino sąrašą
Taryba šeštadienį nubalsavo už prel im in ar ų vienm and at in in kų sąrašą. Jame – 68 kandida tai, socialdemokratai kol kas ne turi vienmandatininkų Kėdainių, Kauno miesto Kalniečių ir Pane vėžio miesto Nevėžio apygardose. Šiuo metu LSDP yra didžiausia opozicinė Seimo frakcija, jai pri klauso 23 nariai. Per pernai vasarį vykusius savivaldos rinkimus so cialdemokratai iškovojo daugiau sia mandatų. Jie gavo 328 manda tus iš 1,5 tūkst.
Alvidas Šimelionis:
Išaiškėja ne visai gal būt gerų, skaidrių da lykų ir daugelis žmo nių yra nelaimingi. Palygino su Graikija
Į tarybos posėdį susirinkę social demokratai kritikavo ne tik vieni kitus, bet ir valdančiųjų politiką. A.Butkevičius kalbėjo, kad skolin damiesi valdantieji atvedė Lietuvą į situaciją, kuri panaši į susiklos čiusią Graikijoje. „Konservatorių pasirinkti kri zės suvaldymo būdai, – veržti dir žus, taupyti mažinant pensijas ir socialines išmokas, – daugumai mūsų šalies gyventojų tapo ka tastrofa. Naktinė mokesčių refor ma nepadidino pajamų į biudžetą. Reikėjo skolintis ir, deja, skolinta si buvo ne pačiomis palankiausio mis sąlygomis. Štai Graikija skoli nosi stodama į euro zoną 2001 m., skolinosi ir toliau. Tai labai pavo jingas kelias, tiksliau, aklagatvis, duodantis trumpalaikių rezulta tų, tačiau sukuriantis ilgalaikes problemas. Lietuvoje matome la bai panašią situaciją“, – LSDP ta rybos posėdyje dėstė A.Butkevi čius. „Konservatorių Vyriausybė di džiumą problemų stengiasi iš
Nesutarimai: socialdemokratų lyderiams A.Butkevičiui ir J.Olekui sa
vaitgalį teko atsakinėti į partijos kolegų priekaištus.
spręsti skolintais pinigais negal vodama apie padarinius arba jų tinkamai neįvertindama. Situaci ja jau tampa grėsminga“, – įsiti kinęs LSDP vadovas. Pinigus naudojo netinkamai
Jis taip pat aiškino, kad skolinti pinigai naudojami netinkamai – užuot juos skyrus ūkiui ir inves ticijoms į perspektyvius sektorius skatinti, jie esą naudojami praval gyti ir skoloms grąžinti. „Išreklamuoto „proveržio“ kon servatoriai bei jų bendražygiai li beralai nepasiekė ir kitose srityse: darbo vietų kūrimo, demografi nės padėties gerinimo, emigraci jos suvaldymo, nedarbo proble mos sprendimo“, – dėstė jis. A.Butkevičius, be kita ko, kal tino valdančiuosius ignoruojant praeityje padarytas klaidas ir mė ginant įgyvendinti nerealius sce narijus. „Su pagrindiniais uždaviniais – subalansuoti valstybės finansus, stimuliuoti ūkį, sumažinti nedar bą ir padidinti konkurencingumą – konservatorių Vyriausybė aki vaizdžiai nesusidorojo. Jei situa cija tam tikrose srityse ir kiek pa gerėjo, tai ne dėl konservatorių politikos“, – aiškino socialde mokratų lyderis.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prikišo mokslo reformą
A.Butkevičius taip pat tvirtino, kad „konservatoriai nieko nepa darė rinkai pagyvinti ar pačių su keltai didžiulei kontrabandai pa žaboti“. Atkreiptas dėmesys ir į lėtą daugiabučių atnaujinimą ša lyje. „Vienintelis ryškesnis konser vatorių bendražygių liberalų pa sižymėjimas šią kadenciją buvo aukštojo mokslo reforma. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši reforma yra antikonstituci nė. Kitaip tariant, nevykusį, neat sakingą liberalų eksperimentą teks iš dalies taisyti, iš dalies mesti į is torijos šiukšlyną. Lietuvos aukšto sios mokyklos, studentai, jų tėvai ir dėstytojai reformą galės prisi minti kaip blogą sapną“, – kalbė jo LSDP pirmininkas, kuris pliekė valdančiuosius ir už „stagnacijos dangstymą“ energetikoje. „Mūsų uždavinys – parodyti žmonėms realią alternatyvą. Sa vo programoje turime numatyti konkrečius, praktinius žingsnius, kaip realiai didinti gamybinius pa jėgumus, kurti naujas darbo vie tas, mažinti nedarbą, didinti kon kurencingumą“, – LSDP tarybos nariams prieš artėjančius Seimo rinkimus aiškino A.Butkevičius. BNS inf.
9
pirmadieniS, vasario 20, 2012
ekonomika Degalai brango nesmarkiai
Nedarbas traukėsi vangiai
Praėjusią savaitę bendrovė „Lukoil“ 95 markės benziną pabrangino 1 centu, iki 4,79 lito. „Orlen“ degalinėse jis brango 2 centais, iki 4,81 lito, o „Statoil“ – 3 centais, iki 4,82 lito. Dyzelino kainos „Lukoil“ tinklas nekei tė, ji liko 4,63 lito, „Orlen“ ir „Statoil“ padidi no 2 centais, iki atitinkamai yra 4,65 ir 4,66 lito. Suskystintų dujų kainą „Lukoil“ ir „Or len“ sumažino 2 centais, iki 2,37 lito. „Sta toil“ dujų kainos nekeitė, ji išliko 2,37 lito.
Nedarbo lygis Lietuvoje pernai buvo 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažesnis nei 2010 m., kaip pranešė Statistikos departa mentas. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2011 m. šalies ūky je dirbo 1,371 mln. gyventojų, jų skaičius per metus padidėjo 27,2 tūkst. Per me tus užimtųjų skaičius labiausiai padidė jo transporto bei saugojimo srityje (9,9 tūkst.) ir pramonėje (5,3 tūkst.).
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
Baltarusijos rublis 10000 3,1395 DB svaras sterlingų 1 4,1532 JAV doleris 1 2,6278 Kanados doleris 1 2,6388 Latvijos latas 1 4,9423 Lenkijos zlotas 10 8,2340 Norvegijos krona 10 4,5925 Rusijos rublis 100 8,7680 Šveicarijos frankas 1 2,8591
+0,4351 % +0,7447 % +0,1983 % +0,1594 % –0,0182 % –0,5075 % +0,1898 % +0,1634 % –
Nuo verslo nuėmė, gyventojams uždėjo Kitąmet susumavus komercinio nekilnojamojo turto (NT) ir šie met gyventojams įvesto NT mokesčio įplaukas, atrodo, bendro je NT mokesčio eilutėje suma net sumažės, nes už komercinį NT verslas kasmet moka vis mažiau. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Surinks mažiau
Iki šio mėnesio pradžios gyvento jai ir įmonės turėjo sumokėti NT mokestį už komercinės paskirties turtą arba NT, naudojamą indivi dualiajai veiklai. Praėjusiais me tais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. litų, arba 23 mln. litų ma žiau nei 2010 m., kai buvo surink ta 298 mln. litų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad šiais metais už komercinės paskirties NT gy ventojai ir verslininkai sumokės dar mažiau – apie 263 mln. litų. O po litikai svajoja, kad šiemet gyvento jams įvedus gyvenamosios paskir ties NT mokestį valstybės biudžetą pavyks papildyti 17 mln. litų suma. Tačiau, kai vieni politikai mokesčius didina, kiti juos mažina, atrodo, kad iš viso bus surinkta ne daugiau kaip
280
mln. litų
šiemet planuojama su rinkti NT mokesčio iš verslininkų ir gyventojų.
280 mln. litų. VMI atstovas spaudai Darius Buta sakė, kad šiemet tiki masi mažiau lėšų iš komercinio NT mokesčio surinkti dėl naujų savi valdybių tarybų sprendimų. „Kai kurių savivaldybių tarybos priėmė naujus sprendimus dėl NT mokes čio lengvatų ir sumažino NT mo kesčio tarifus“, – sakė jis. Oficialiais duomenimis, Vilniaus mieste ir rajone tarifai svyruoja 0,5–1 proc., Kauno mieste ir rajo ne 0,3–1 proc., Klaipėdos mieste ir rajone – 0,3–1 proc. Krenta tarifai ir vertė
Pasak D.Butos, NT mokesčio su rinkimas mažėja ne tik dėl ma žesnių tarifų, bet dėl įsigaliojusios naujos turto mokestinės vertės. Ji pasikeitė 2011 m. sausį masiškai įvertinus NT. Bendrovės „Ober-Haus“ Ver tinimo ir rinkotyros skyriaus va dovas Saulius Vagonis sakė, kad mažesnė mokesčių suma gali bū ti prognozuojama ir dėl kelių kitų priežasčių. Anot jo, turto savinin kai, praėjusiais metais mokesčius mokėję nuo 2011 m. nustatytos mokestinės vertės, šiais metais gali pabandyti mokesčius susimažinti. „Rinkoje kainos per 2011 m. ne mažėjo, tačiau galbūt turto savinin kai, matydami galimybę susimažin ti mokestį ir, pasitarę su teisininkais bei turto vertintojais, šiais metais išdrįs ar suspės perskaičiuoti mo
kestinę vertę, jei to nepadarė 2011 m.“, – svarstė S.Vagonis. Jis pa brėžė, kad kitas masinis turto ver tinimas bus atliktas tik 2016 m., o mokesčių mokėtojai individualiai įvertinti savo turtą gali kasmet. S.Vagonis atkreipė dėmesį ir į tai, kad NT rinka bei šalies ekonomika dar nėra labai stipri. Todėl dalis įmo nių, praėjusiais metais dar sugebėju sių išgyventi ir mokėti NT mokestį, šiais metais esą to gali nebepajėgti. Yra tikimybė, kad mažiau ko mercinės paskirties NT mokesčio sumokama, nes mažėja šių mo kesčių mokėtojų. „Galbūt dides nės įmonės ankstesniais metais dar gyveno, o pernai ar šiemet pradėjo bankroto procedūrą. Net jei įmonė ne bankrutuoja, o tiesiog jos silp ni piniginiai srautai ir ji nepajėgia vykdyti įsipareigojimų VMI, iš jos galbūt planuojama mokesčius su rinkti ne šiais, o kitais metais“, – svarstė S.Vagonis. VMI duomenimis, komerci nės paskirties NT mokesčių praė jusiais metais nesusimokėjo 9,5 tūkst. verslininkų ir gyventojų, o jų bendra skola siekia 29,5 mln. litų. Už loftus – galimybė nemokėti
Vis populiarėjant namų lizdą sukti anksčiau buvusiose gamybinėse patalpose, vadinamuosiuose lof tuose, juose gyvenantys taip pat turi mokėti komercinės paskir ties NT mokestį. Tiesa, jis gali bū
Kontrastas: prognozuojama, kad šiemet komercinės paskirties NT mo
kesčio bus surinkta 12 mln. litų mažiau nei pernai, bet viliamasi, kad pavyks surinkti 17 mln. litų gyvenamosios paskirties NT mokesčio.
ti mažesnis nei nuo šiemet įvestas 1 proc., tačiau savivaldybės nusta tytą mokestį gyvenantiems loftuo se reikia mokėti nuo visos turimo turto vertės. D.Butos teigimu, tam tikrais at vejais būna išimčių ir loftų gyven tojams komercinės paskirties NT mokesčio mokėti nereikia. „Klausimas dėl patalpų apmo kestinimo sprendžiamas atsižvel giant į realią jų paskirtį, o ne vien formaliai vertinant Registrų cent ro pažymoje nurodytą pastato paskirtį. Pagrindinė sąlyga, leidžianti neapmokestinti tokių patalpų NT mokesčiu, yra įrodymas, kad patal pos, kurių formali paskirtis yra ga mybinė, realiai yra vienintelė gyve namoji vieta“, – sakė D.Buta. Anot jo, šį faktą gali pagrįsti dokumentai,
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
įrodantys, kad tai yra asmens fakti nis ir vienintelis gyvenamasis būs tas, taip pat komunalinių paslaugų teikimas šiam būstui.
Mokesčio surinkimas (mln. litų)*
Surinkta Planuojama 2011 m. 2012 m.
Vilnius
106,5
110,5
Kaunas
49,9
44
Klaipėda
23,7
22,1
Lietuva
275,3
263,4
* Komercinės paskirties NT Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
Bendrovei „Gridin’s Enterprise LT“ — valstybinės reikšmės apdovanojimas Viena iš įmonių grupės „Gridin’s Group“ bendrovių – pramoninio alpinizmo paslaugas teikianti UAB „Gridin’s Enterprise LT“ – už pastangas mažinant jaunimo nedarbą Lietuvoje buvo įvertinta valstybinių institucijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kartu su Lietuvos darbo birža (LDB) rengiamuose kasmečiuose darbdavių apdovanojimuose už naujų darbo vietų kūrimą bendrovė „Gridin’s Enterprise LT“ kategorijoje „Už jaunimo integraciją į darbo rinką 2011“ tapo trečios vietos laimėtoja. Kasmečiame renginyje Lietuvos įmonių atstovai buvo apdovanoti keturiose kategorijose: už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose, už socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į darbo
UAB „Gridin’s Enterprise LT“ di
rektoriui I.Pupšiui įteikiamas ap dovanojimas „Už jaunimo inte graciją į darbo rinką“.
„Gridin’s Group“ tarptautinis mo
rinką, už jaunimo integraciją į darbo rinką ir už iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą. Per 2011 m. „Gridin’s Enterprise LT“ darbo vietas sukūrė 16ai jaunų žmonių, jie buvo mokyti „Gridin’s Group“ tarptautiniame
mokymo centre. Šiame tarptautiniame mokymo centre jau buvo surengta daugiau nei 60 IRATA (Tarptautinė pramoninio alpinizmo asociacija) mokymų kursų Lietuvos ir užsienio specialistams iš Egipto, Moldavijos, Latvijos, Estijos, Rusi-
kymo centras Plikiuose.
Viena „Gridin’s Group“ bendrovių
„Gridin’s Enterprise LT“ teikia pra moninio alpinizmo paslaugas.
jos, Azerbaidžano, Turkijos, Švedijos, Danijos. Mokymo centre tobulinosi ir kvalifikaciją kėlė daugiau kaip 600 specialistų. „Mums, kaip jaunai bendrovei, šis įvertinimas yra neabejotinai labai reikšmingas. Tai – įrodymas, kad
einame teisinga kryptimi, ir puiki motyvacija siekiant iškeltų sau tikslų“, – teigė „Gridin’s Enterprise LT“ direktorius Ivanas Pupšys. „Norinčių dirbti – nemažai. Tikrai dar ne visas jaunimas emigravo. Ieškodami darbuotojų daugiausia dėmesio skiriame anglų kalbos žinioms ir fiziniam pasirengimui, o kitų, profesinių, žinių jaunimas įgyja mokymo centro kursuose. Per mėnesį šiame centre surengiame po vieną kursą, kuriame mokosi apie 10 žmonių“, – pasakojo „Gridin’s Enterprise LT“ direktorius. „Gridin’s Group“ – įmonių grupė, teikianti laivų statybos ir remonto, pramoninio alpinizmo, mokymų centro, neardomos kontrolės, pastolių montavimo paslaugas. Šiuo metu bendrovėje dirba 700 darbuotojų įvairiose pasaulio šalyse. Užs. 913996
10
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Pergalę aplaistė džiaugsmo ašaromis Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos moterų rankinio taurės pusfinalyje – džiaugsmo ašaros. Saldi pergalė prieš „Eastcon AGVilniaus kolegijos“ rankininkes į finalą išvedė „Šviesos-Eglės“ komandą.
Pirmos pusfinalio rungtynės šeš tadienį baigėsi „Eastcon AG-Vil niaus kolegijos“ pergale. Atsako mąją dvikovą komanda pradėjo turėdama keturių įvarčių prana šumą. Tačiau šių rungtynių an trame kėlinyje „Šviesos-Eglės“ rankininkių įvarčių lietus pasiun tė varžoves į nokautą. Merginos kartu su treneriais liejo ašaras, kai po finalinės sirenos švieslen tėje degė rezultatas, skelbiantis „Šviesos-Eglės“ pergalę penkių įvarčių skirtumu – 27:22. „Iš tiesų tai džiaugsmo ašaros. Šiandien merginos sukūrė stebu klą. Žinoma, panaikintas keturių įvarčių deficitas gal ir neturėtų būti traktuojamas kaip stebuklas, tačiau savo varžoves visada vijo mės, pirmą kėlinį pralaimėjome“, – po įspūdingos pergalės kalbėjo „Šviesos-Eglės“ vyriausioji tre nerė Laima Kavaliauskienė. Pasak jos, komandą išgelbėjo šaunus antras kėlinys. „Įrodėme, kad taurės rungtynėse viena per galė nieko nereiškia. Reikia visada suprasti, kad kovoti reikia iki pat pabaigos“, – kalbėjo trenerė. Antrame kėlinyje „ŠviesaEglė“, kai tik teisėjai paskirdavo 7 metrų baudinį į jų vartus, keisda vo vartininkę. „Eastcon AG-Vil niaus kolegijos“ žaidėjos net ketu ris kartus nesugebėjo nuginkluoti vartininkės. „Rankinyje yra taip daroma. Kaip sakoma, reikia pa sirinkti tinkamą vartininką prieš atitinkamą metiką. Šiandien tai suveikė. Du kartus varžovės patai kė į virpstą. Gal dėl to, kad vartuo se pamato kitą žmogų, o gal veikia ir burtai“, – šypsojosi trenerė. Ji pastebėjo, kad antrame rung tynių kėlinyje „Eastcon AG-Vil niaus kolegijos“ merginos pavar go. „O mes sugebėjome sustiprinti gynybą, išvengėme blogojo lūžio, kuris mums dažnai pakiša koją antruose kėliniuose. Greitos ata kos padėjo mums pasiekti reikia
mą penkių įvarčių skirtumą“, – sakė L.Kavaliauskienė. Džiaugsmo ašaras po rungtynių braukė ir komandos lyderė Rasa Mikalonytė. „Tarp šių komandų juk vyksta amžinos kovos. Per galės labai reikėjo. Po pirmo kė linio sekmadienį pasidarėme pik tesnės. Pirmą kėlinį pradėjome labai bailiai, tik antrame kėliny je patikėjome, kad galime laimė ti“, – sakė rankininkė. „Eastcon AG-Vilniaus kolegi jos“ vyriausiasis treneris Andre jus Perovas po rungtynių neslė pė nusivylimo. „Nesakyčiau, kad dabar paskelbėme gedulą. Supra tome, kad lauks sunki kova. Pir mas antrųjų rungtynių kėlinys buvo ganėtinai sėkmingas, ne nujautėme artėjančios audros, – kalbėjo treneris. – Antrame kėli nyje visas mūsų žaidimas pradėjo byrėti, nesugebėjom užpulti. Ko ją pakišo ir nerealizuoti baudiniai. Sunkiai juos uždirbome, tačiau niekaip negalėjome jų realizuoti. Neatsirado žmogaus, kuris būtų galėjęs vesti komandą į priekį.“ Finalinėje dvikovoje „ŠviesosEglės“ jau laukia Kauno „ACMEŽalgirio“ komanda, kuri du kartus pusfinalyje įveikė HC „GarliavosSM“ rankininkes.
Pusfinalio rezultatai Vilniaus „Šviesa-Eglė“–„Eastcon AG-Vilniaus kolegija“ 26:30 (13:13). Įvarčiai: R.Mikalonytė 8, Aušrinė Muižytė 5, Jolita Bogušienė 4, Daiva Aleksandravičiūtė 4, Rita Repečkaitė 3, Joana Pileckytė 1, Evelina Dmuchovskaja 1 / Monika Perlibaitė 12, Edita Kairytė 4, Greta Kavaliauskaitė 3, Vilija Krisiūnaitė 3, Žydrūnė Skendelytė 3, Erika Verbovik 2, Gintarė Anužytė 2, Daiva Skačkauskaitė 1. „Eastcon AG-Vilniaus kolegija“– Vilniaus Šviesa-Eglė 22:27 (14:12). Įvarčiai: G.Anužytė 5, M.Perlibaitė 4, E.Kairytė 3, Ž.Skendelytė 3, Dovilė Šniokaitė 2, V.Krisiūnaitė 2, G.Kavaliauskaitė 2, E.Verbovik 1 / D.Aleksandravičiūtė 9, R.Repečkaitė 5, E.Dmuchovskaja 4, R.Mikalonytė 3, J.Bogušienė 3, Ernesta Burinskytė 2, A.Muižytė 1.
Džiaugsmas: „Šviesos-Eglės“ rankininkės po pergalės antrose Lie-
tuvos moterų rankinio taurės pusfinalio rungtynėse prieš „Eastcon AG-Vilniaus kolegijos“ komandą sunkiai tvardė emocijas.
sportoakimirka.lt nuotr
Pirmasis sezono tr
Triumfas: „Žalgiris“ nesunkiai apgynė prieš metus iškovotą titulą.
Kauno „Žalgiris“ dar kartą įrodė, kad šiuo metu šalies krepšiny je yra visa galva aukščiau už savo priešininkus. Be problemų Lietuvos pirmenybėse visus varžovus nuo savo kelio šluojan tys kauniečiai iškovojo pirmąjį sezono trofėjų – laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę.
Dėl to, kad taurė antrus metus iš eilės ir ketvirtą kartą turnyro isto rijoje atiteks Aleksandro Trifuno vičiaus treniruojamiems žalgirie čiams klausimų niekam nekilo dar gerokai iki finalo ketverto pirmųjų rungtynių. Pagrindiniam konku rentui Vilniaus „Lietuvos rytui“ surengus politinį demaršą ir atsi sakius dalyvauti varžybose, „Žal giriui“ beliko atlikti formalumus. Kauniečiai tai nesunkiai pada rė. Tiek pusfinalyje sutiktas „Kė dainių Triobet“, tiek finale kelią pastoti mėginęs Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubas tapo lengvu fa voritų grobiu. Kelyje į finalą kėdainiečiai de monstravo kovingumą ir, nepaisant pralaimėjimo 73:87, nusipelnė pagy rų, o lemiamoje dvikovoje su „Pieno žvaigždėmis“ šeimininkai nuo pat dvikovos pradžios stvėrė jautį už ra gų ir nepaliko jokių šansų, iškovoda mi įspūdingą pergalę 99:62.
rie vakar kai kuriuos nustebino. Jie turi gerą sudėtį, yra motyvuoti naujokai ir pusfinalyje šventė pel nytą pergalę. Galbūt dėl emocijų perkrovos „Pieno žvaigždės“ ne sugebėjo persiorientuoti finalui“, – po dvikovos kalbėjo „Žalgirio“ vairininkas Aleksandras Trifuno vičius. Nac ion al in į krepš in io tau rės turnyrą LKF atgaivino 2007 m. Tuomet finalo ketvertas vyko Klaipėdoje. 2008-aisiais turny rą priėmė Šiauliai, 2009-aisiais – Panevėžys, 2010-aisiais – Vilnius, 2011-aisiais – Alytus. 2007, 2008 ir 2011 m. LKF taurę iškovojo „Žalgiris“, o 2009-aisiais ir 2010-aisiais trofėjumi džiaugėsi „Lietuvos ryto“ krepšininkai. „Prieš dvikovą savo žaidėjams pasakiau, kad esame gera ekipa, bet turime tapti puikia komanda, o norint tokiai būti, reikia visuomet taip žaisti kiekvienose rungtynėse. Džiaugiuosi, kad finale vyrai nesto kojo motyvacijos, kovėsi iš visos šir dies ir parodė kovingumą“, – savo auklėtinius gyrė A.Trifunovičius.
Pirmasis trofėjus arenoje
Draugus pavaišins vakariene
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lengvas grobis
Tai buvo pirmasis Kauno ekipos iškovotas trofėjus naujojoje, tik praėjusią vasarą pastatytoje „Žal girio“ arenoje. „Kiekvienas titulas yra labai svarbus ir kelia didžiulį pasiten kinimą. Smagu, kad iškovojome pirmąjį sezono trofėjų. Esu paten kintas žaidėjų nusiteikimu. Dė koju sirgaliams ir varžovams, ku
Naudingiausiu finalo ketverto žai dėju išrinktas „Žalgirio“ ekipos kapitonas Paulius Jankūnas. Sa vo ekipą į priekį traukęs ir visus septynis dvitaškius įmetęs puolė jas asmeninio apdovanojimo nesu reikšmino bei labiau džiaugėsi ko mandos sėkme. „Tikrai nesureikšminu asmeninių apdovanojimų. Svarbiausia yra ko
mandos pergalė, o asmeniniai pa siekimai – antraeilis dalykas“, – sakė „Žalgirio“ kapitonas. – Ar finalo dvikovai nusiteikėte geriau nei pusfinalio mačui su „Kėdainiais Triobet? – paklau sėme puolėjo. – Be abejonės, vis dėlto tai buvo fi nalo mačas. Vyrai tai suprato ir nuo pat pradžių pradėjome labai gerai. Jei blogai nusiteiksi, gali prisijuokauti. – Ar varžovai neparodė visko, ką sugeba, ar visgi meistrišku mo skirtumas tarp komandų
Legenda: naudingiausiam žaidėjui s
prezidento Arvydo Sabonio rankų.
11
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
sportas
rofėjus – labiau nei užtikrintas Komentaras
Vladimiras Romanovas Kauno „Žalg ir io“ krepšin io klubo sav in inkas
P
irma sezono pergalė – labai saldi. Patiko ne tik iškovotas trofėjus, bet ir „Žalgirio“ kaip komandos žaid imas. Buvo pademonstruota tokių graž ių kombi nacijų, kokių anksčiau net neteko ma tyti. Sėkmingai sunkiojo krašto pozi cijoje žaidė Mindaugas Kuzminskas. Dar sykį įsitikinome, kad Marko Popo vičiui patinka įžaidėjo pozicija. Jo ge ras aikštelės matymas, kamuolio vary mas ir įspūdingi kamuolio perdavimai
part ner iams tik sustipr ino „Žalg ir io“ komandinį žaidimą. Aktyvus buvo ir Milovanas Rakovičius, kuris taikliais pataik ymais drąsiai ėmėsi žaid imo po krepšiu iniciatyvos. Nenusteb au, kad „Liet uvos ryt as“ at sis akė žaist i įdom iose LKF finalo ket verto varž yb os e. Viln iaus kom and a turbūt abej oj o, ar nug alėt ų bent vie ną kom and ą iš ket ur ių. Nusprendu si ned alyvaut i turnyre, ji paž em ino tik save. Gal „Liet uvos ryt as“ tikėj o, kad „Pieno žvaigždės“ sugad ins nuo taik ą ir „Žalg ir iui“? Tač iau Pasv al io kom and a, kur iai ats tov avo penk i leg ion ier iai ir buvę „Liet uvos ryto“ įžaid ėj ai, atid avė vis as jėg as pusf i nalyj e su Prienų „Rūdupiu“, todėl fi nale nes ugeb ėj o pas iprieš int i mūs ų krepš in ink ams. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas nei šeitų į gera – be „Lietuvos ryto“ teisėjai praktiškai dirbo be klaidų ir nesulau kė pretenzijų.
Po rungtynių Sonny Weemsas „Žalgirio“ puolėjas
yra toks didžiulis, kokį atspin di galutinis rezultatas? – Šiandien buvome tikrai stipres ni. Neabejoju, kad bus kitų varžy bų, bus ir kitas rezultatas. Finale buvome tinkamai nusiteikę, žaidė me palaikomi savo sirgalių ir žino jome, ką turime padaryti. Spaudė me juos nuo rungtynių pradžios ir įvyko tai, kas turėjo įvykti.
Kolekcininkas: eilinis čempio
niškas krepšio tinklelis iškeliavo į T.Delininkaičio namus.
Mantas Kalnietis
skirtą prizą P.Jankūnas atsiėmė iš LKF
„Žalgirio“ gynėjas
Žinoma, kad smagiau būtų buvę fina le įveikti Vilniaus „Lietuvos ryto“ krep šininkus. Tuomet ta pergalė būtų dar svarbesnė, tačiau ką padarysi. Ne mes renkamės savo varžovus.
Vytenis Lipkevičius
Robertas Javtokas „Žalgirio“ vidurio puolėjas
Galbūt viskas būtų buvę kitaip, jeigu bū tų žaidęs „Lietuvos rytas“. Tačiau yra kaip yra. Žaidė visi stipriausi iš tų, kas norėjo. Galbūt ši pergalė ir titulas mums pridės pasitikėjimo ateities kovoms.
DeJuanas Collinsas „Žalgirio“ gynėjas
Auksas: medalis įteiktas ir klubo
savininkui Vladimirui Romanovui.
Nors finalas ir nebuvo sunkus, tai bu vo dar viena istorinė pergalė, trofė jus, naujas pasiekimas. Kai kurie mū sų komandos žaidėjai šio titulo savo kolekcijoje dar neturėjo. Aišku, jei var žybose būtų dalyvavęs „Lietuvos ry tas“ pergalės skonis būtų saldesnis. .
Laimingas: A.Trifunovičius (dešinėje) džiaugiasi pirmuoju su Kauno
ekipa iškovotu trofėjumi.
Pusfi nalis. Kauno „Žalg ir is“–„Kė dain iai-Triobet“ 87:73 (25:16, 26:18, 13:17, 23:22). R.Javtokas (8 atkovot i kamuoliai) ir S.Weemsas po 15 taš kų, M.Rakovičius 14, M.Kalnietis 13 (5 atkovot i kamuol iai)/E.Dimša 18 (7 atkovot i kamuol iai), P.Bel iav i čius 12 (4 atkovot i kamuol iai, 4 re zultatyv ūs perdav imai), V.Ginev i čius 10. Pusf in al is. Prienų „Rūdup is“ – Pasval io „Pieno žvaigždės“ 67:68 (15:16, 20:15, 18:15, 14:22). „Rūdupis“: G.Kad žiul is 20, A.Milakn is ir A.La buckas po 12 / T.Hughesas 23 (6/10 trit ašk ių), S.Morg an as 17, E.Ben džius 8. Dėl 3 vietos. Prienų „Rūdupis“ –„Kėdain iai Triobet“ - 65:69 (10:19, 15:20, 18:9, 22:21). G.Kad žiul is 21, Art ūras Milakn is 9, Pov ilas Butke vičius 8 (10 atkovot ų kamuol ių) / V.Ginev ičius ir D.McClure‘as po 15, E.Dimša 14.
Statistika „Žalgiris“ – „Pieno žvaigždės“ 2012 02 18, Kauno „Žalgirio“ arena, 9000 žiūrovų.
99:62
„Žalgirio“ puolėjas
Antrojo kėlinio viduryje spurtavome, atitrūkome didele persvara ir perlau žėme rungtynių eigą savo naudai. Tuo met varžovai jau prarado tikėjimą, kad gali ką nors pakeisti..
„Žalgirio“ gynėjas
Pasvalio komanda sunkiai kovojo pusfinalyje ir jiems finale pritrūko jė gų. Mūsų treneris dažnai keitė žaidė jus, stengėmės varžovams nepalikti jo kių šansų, buvome gerai nusiteikę ir fi nalinę pergalę iškovojome nesunkiai.
– Ar dėl to, kad turnyre nebu vo „Lietuvos ryto“, truputį ma žiau džiaugsmo? – Su „Lietuvos rytu“ žaidžiant vi si dar labiau susikaupia, ir fina las būna visai kitoks. Bet čia buvo jų valia. Jų vadovai taip nusprendė, ir mes nieko negalime padaryti. – Kur išleisi naudingiausiam turnyro žaidėjui skirtą 3000 litų vertės prizą? – Nežinau (šypsosi). Galbūt ko mandos draugus pakviesiu kartu pavakarieniauti.
Jaučiuosi tikrai gerai ir esu labai lai mingas dėl savo komandos. Smagu, kad laimėjome tit ulą, o aš buvau to dal is. Mot yvacijos šiose rungt ynė se tikrai nestigo, nes tai buvo fina las. Negalvojau, kad persvara bus to kia did žiulė, bet svarbu, kad laimė jome ir iškovojome titulą. Dabar rei kia kuo geriau pasirengti ketvirtadie nį vyksiančiam Eurolygos mačui su Tel Avivo „Maccabi“.
Tomas Delininkaitis
Rungtynių rezultatai
Robertas Štelmaheris „Pieno žvaigždžių“ vyr. treneris
Noriu pasveikinti savo klubą, kuris iš kovojo antrąją vietą. Tai mūsų koman dai labai didelis pasiekimas. Nors finale ir pralaimėjome, tai nebuvo priežastis, kodėl turėtume liūdėti, nes šiose var žybose ir taip padarėme labai daug.
(20:9, 27:8, 26:23, 26:22) „Žalgiris“: P.Jankūnas 14 (7/7 dvitaškiai), M.Ra kovičius 11, M.Popovičius 10, V.Lipkevi čius 10, M.Kalnietis 10, T.Delininkaitis 10, R.Javtokas 10, M.Kuzminskas 9, T.Kli mavičius 7, D.Šalenga 4, S.Weemsas 2, D.Collinsas 2.
„Pieno žvaigždės“: E.Bendžius 16, A.Kieža 12, Ž.Kelys 7, T.Hug hesas 5 (10 klaidų), D.Leonardas 4, P.Mor keliūnas 4, P.Prestesas 4, L.Noblesas 3, S.Morganas 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 36/49 (74 proc.) ir 19/40 (48 proc.), tritaškiai – 4/20 (20) ir 7/21 (33), baudų metimai – 15/20 (75) ir 3/5 (60), atkovoti kamuoliai – 33 ir 32, rezultatyvūs perdavimai – 23 ir 12, klaidos – 12 ir 27, perimti kamuoliai – 12 ir 7.
Drabužinė: tas saldus pergalės skonis.
Tomo Raginos, Vaidoto Grigo nuotr.
12
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
pasaulis Nuomonės
Iveta
Nepalaikė: daugelis latvių balsavimo dieną buvo įsitikinę, kad rusų kalba niekuomet nebus antroji valstybinė jų šalyje.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Latviai apgynė savo kalbą
Viena tauta – viena kalba ir kitaip nebus. Toks Latvijos gyventojų verdiktas. Istorinis referendumas jo iniciatoriams baigėsi fiasko. Valentinas Berž iūnas Ryga (Latv ija)
Antros kalbos nereikia
„Latvija – per maža, kad turėtų dvi kalbas“, – tai pabrėžė daugelis lat vių, einančių į referendumą ginti savo gimtosios kalbos. Vieni piktinosi provokacija, ku ria vadino referendumą, kiti plie kė jo iniciatorius, kad šie skaldo vi suomenę. „Manau, kad ši iniciatyva – ab surdiška. Net neįsivaizduoju, kam mums reikia dviejų kalbų. Kalbėti rusiškai juk galima, tačiau nebūti na, kad ši kalba būtų oficiali. Tikrai nemanau, kad Latvijoje kada nors bus dvi kalbos. Jei tai nutiktų, vie tos rusakalbių ir latvių santykiai tik blogėtų“, – dienraščiui sakė bal suoti atėjusi Kristina. Buvo ir tokių, kurie savo pro testą išreiškė daina, lyg referen dumas būtų antra Dainuojanti re voliucija. Grupelė žmonių, nešina Latvijos vėliavėlėmis, sustojo prie balsavi mo apylinkės pačiame Rygos cent re ir sudainavo kelias tautines dai nas. Tuo pat metu gatve prašvilpė mikroautobusas su plevėsuojančia didžiule Latvijos vėliava. Atrodė, kad Latvijos žmonės su sibūrė draugėn, kaip prieš daugiau nei dvidešimtmetį skelbiant ne priklausomybę. Premjeras balsavo prieš
Latvijos premjeras Valdis Domb rovskis interviu dienraščiui sakė,
jog balsavo prieš tai, kad rusų kal ba būtų antroji valstybinė. „Vyriausybė nepalaikė šios ini ciatyvos nuo pat pradžių. Kad ir kaip būtų, iniciatyva skaldo vi suomenę, o kai kurie ją išnaudojo siekdami gauti daugiau politinių taškų, – pabrėžė Latvijos vyriau sybės vadovas. – Tačiau šio refe rendumo pliusas yra tai, kad Lat vijoje pastaruoju metu įsiplieskė labai aktyvios diskusijos dėl mū sų šalies konstitucinių pagrindų – demokratijos principų, piliečių ir žmogaus teisių, teritorinio integ ralumo, galiausiai kalbos. Latvių kalba – vienintelė valstybinė kal ba Latvijoje, Latvija – vienintelė vieta, kurioje mes galime puoselė ti savo kalbą ir kultūrą.“ V.Dombrovskis pabrėžė dėkojan tis žmonėms, kad jie aktyviai daly vavo referendume ir neliko abejin gi savo kalbai. „Aktyvumas buvo didelis, kur kas didesnis nei ankstesniame re ferendume. Esu tikras, kad žmonės įtikinamai atmes šią iniciatyvą“, – vykstant balsavimui sakė V.Domb rovskis. Jis pridūrė, jog labai svarbu bu vo ir tai, kad daugelis tautinių ma žumų atstovų taip pat pasakė aiš kų „ne“ šiai iniciatyvai. Kalbėdamas apie santykius su Rusija, nuolat kritikuojančią Ry gą dėl rusakalbių teisių Latvijoje, V.Dombrovskis pabrėžė, kad Lat vijos pozicija nesikeis. „Kol kas tikrai nematome ko kių nors reikšmingų lūžių mūsų
santykiuose. Latvija jau kurį laiką formuoja gerus politinius ir ekono minius santykius su Rusija. Tikrai reikšmingų pokyčių nėra“, – tvir tino latvių premjeras.
Kalbėti rusiškai juk galima, tačiau nebū tina, kad ši kalba bū tų oficiali. Santarvės centras pralaimėjo?
Latvijos Saeimos deputatas ir bu vęs Latvijos tarptautinių santykių instituto vadovas Atis Lejinis dien raščiui pabrėžė, kad balsavimo re zultatai – puikūs. „Rezultatas – labai labai puikus. Neliko galimybės, kad rusų kalba taps oficiali. Tai gera žinia ne tik mums, bet ir Europai“, – džiaugė si Saeimos narys. Maža to, pasak A.Lejinio, poli tikams, agitavusiems už referen dumą, po tokio rezultato bus sun ku pritraukti ne tik latvių, tačiau ir rusakalbių dėmesį. „Net Rygoje, kurioje gyvena 50 proc. rusakalbių ir 50 proc. latvių, vos trečdalis balsų buvo už. Po nui Nilui Ušakovui (Rygos meras – red. past.) tai yra blogos žinios. Akivaizdu, kad po viso šito latviai tikrai nebalsuos už jo vadovaujamą Santarvės centrą. Be to, nebalsuoti gali ir rusakalbiai, nes rinksis radi kalesnes rusų partijas, – prognoza vo A.Lejinis. – Būtent N.Ušako
vas atsakingas už referendumą, jis už tai ir sumokės. Tai jo strategi nė klaida.“ A.Lejinis pridūrė, kad N.Ušako vas turi ir kitų bėdų. Tai ir ryšiai su rusų diplomatais, kurie kai kuriose šalyse buvo paskelbti persona non grata, ir praėjusių metų rinkimų fi nansavimas. „Latvijoje pastaruoju metu vyks ta diskusijos, kiek pinigų Santar vės centras gavo rinkimams. Par tijos atstovai tvirtino, jog surinko kelis šimtus tūkstančių, tačiau da bar aiškėja, kad sumos siekė mili jonus latų. Todėl vyksta tyrimas“, – sakė A.Lejinis. Politikas pabrėžė, jog referendumo rezultatai atsklei dė, kad Latvijos politikai turi daug dėmesio skirti rytiniams šalies re gionams, ypač Latgalai. „Latgala – didžiulė problema. Mes turime kuo skubiau rengti stra tegiją šiam regionui. Ypač svarbu informuoti visuomenę. Kai kurio se Latgalos vietose žmonės net ne gali matyti Latvijos nacionalinės te levizijos ir klausyti radijo. Iki šiol šią sritį „prižiūrėjo“ Santarvės centras ir oligarchinės politinės jėgos. Ta čiau neseniai parlamente išrinkome naujus priežiūros institucijos atsto vus. Jie iš naujo įvertins situaciją. Kitaip sakant, turime investuoti į Latgalą“, – sakė parlamentaras. Interviu su Latvijos ministru pirmininku V.Dombrovskiu – šeštadienio priede
pasaulis
Istorinis referendumas
Ragina imtis reformų
74,8 proc. iš daugiau nei milijono re
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis (nuotr.) pareiškė, kad reikia pradėti rimtą diskusiją dėl Konstitucijos pa grindų stiprinimo ir valdžios modelio pakeitimo.
ferendume dalyvavusių Latvijos pi liečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antroji valstybinė kalba šalyje, 24,63 proc. tokiam siūlymui pritarė. Rus ak alb ių dom in uoj am i Ryt ų
Latvijos regionai palaikė iniciatyvą. Daugpilyje pritarimą išreiškė 85,15 proc. gyventojų, rytiniame Latvijos Rėzeknės mieste – 60,29 proc. rinkė jų, su Rusija besiribojančiame Zilu pės rajone – 90,25 proc. visų šio rajo no rinkėjų. Referendume iš viso dalyvavo
1 087 284 Latvijos piliečiai, arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turin čių Latvijos gyventojų. Tai – didžiau sias rinkėjų skaičius Latvijoje, koks buvo referendumuose per visą ne priklausomybės laikotarpį.
„Referendumas – tai ne starto ir galuti nė riba. Tai buvo rimtas išbandymas ir pamoka mums visiems. Balsavimas už antrąją valstybinę kalbą kėlė grėsmę vienam šventų Konstitucijos pagrindų. Todėl dabar atėjo laikas rimtai diskusi jai, kaip stiprinti Konstitucijos pagrindus ir pakeisti valdžios modelį, siekiant vie nintelio tikslo – sustiprinti Latvijos vals tybę ir pagal galimybes apsidrausti nuo bet kurių grėsmių valstybės pagrin dams ateityje“, – pabrėžė prezidentas. Jis pridūrė, kad po referendumo nie kas nesibaigia.
„Visiems, kurie nori čia gyventi tarpu savio supratimo ir gerbimo aplinkoje, reikia nedelsiant pradėti diskusiją, ar reikia dialogo, kaip atsikratyti įtarimų, nuoskaudų ir nesupratimo. Priešingu atveju mūsų visuomene stengsis ma nipuliuoti tie, kurie išreiškia ekstre mistines nuomones, kaip tai neretai buvo iki šiol“, – sakė Latvijos vadovas. BNS inf., „Scanpix“ nuotr.
Manau, kad Latvijoje turi būti tik viena kalba. Todėl esu prieš tokią iniciatyvą. Mūsų šalis – labai maža, todėl mums tikrai nebūtina turė ti antros kalbos. Be to, tikiu, jog tie žmonės, kurie inicijavo šį referen dumą, taip pat nenorėtų, kad rusų kalba būtų antra oficiali kalba Lat vijoje. Esu tikra, jog taip jie papras čiausiai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad neva jie Latvijoje visaip diskri minuojami.
Algis ir Aldona Žinoma, kad balsavome tik už lat vių kalbą, tad prieš iniciatyvą. Mes pripratę prie latvių kultūros, kalbos, nors nesame latvių kilmės. Niekas nesitikėjo, kad toks referendumas apskritai įvyks, kad jie (rusakalbiai) taip sukils, tačiau kai kurie politikai, tarp jų net Rygos meras, paskelbė, jog balsuos, tai kas beliko. Juk ru sakalbių čia begalybė. Jie visą laiką skundžiasi, bet, leiskite paklausti, ko jiems trūksta? Žinote, neseniai buvo iš Maskvos atvažiavusi viena disidentė. Ji sa kė: „Jūs būkite, rusai, čia laimingi, kaip jums čia gerai.“ Tačiau jiems vis vien negerai. Jie pyksta, kad piliety bės negavo. Lietuvoje – kitaip, ten vi si jie gavo pilietybę, bet ir rusakalbių mažiau buvo. O kas Latvijoje bus, kai jie įves savo kalbą? Juokas juokais, tačiau tokiu atveju mes tai tikrai va žiuosime į Lietuvą gyventi.
Gintas Aišk u, kad esu prieš šiuos pok y čius. Tai priešt ar auj a mūs ų pa grind in iam įstat ym ui, kur iam e įtvirtinta vienintelė kalba – latvių. Latvija turi vieną kalbą. Ta kalba ir taip mažai kalbančių, todėl tai eg zistencinis klausimas. Labai liūd na, kad šis klausimas nuolat kelia mas. Manau, kad Latvijoje žmonės turėtų skirti daugiau dėmesio eko nominei situacijai, taip pat sociali nei gerovei. Tačiau kai aukšti poli tikai nuolat kalba apie rusakalbių teises, jie skaldo visuomenę į dvi grupes. Manau, kad jau būtų pats laikas mest i tuos vis us taut in ius klau simus ir rūpintis valstybės raida. Aišku, galima sakyti, jog Rusija turi įtakos, tačiau akivaizdu, kad tai bu vo vietos politikų iniciatyva. Gali me pažvelgti į parašus – visi pasi rašę yra Latvijos piliečiai. Akivaiz du, kad šiems politikams reikia pa laikymo per kitus rinkimus. Tauti nis klausimas – lengvas būdas susi rinkti politinių taškų.
13
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
menas ir pramogos
Ekrane – moterų pasaulis Kovo pradžioje jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies tarptautinis moterų fil mų festivalis „Šeršėliafam“.
Šiemet festivalio rengėjai prista to apie dešimt programų ir specia lių seansų, kuriuose pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus net iš penkiolikos šalių. „Kiekvienais metais festivalyje atsiranda vis įdomesnių filmų, ku riais džiaugsmingai dalijamės su žiūrovais. Liekame ištikimi pran cūziškam moteriškam žavesiui, kuris atsispindės tiek pagrindi nėje programoje, tiek specialiose. Tačiau, kaip visuomet, ruošiame ir staigmenų. Viena jų – neatras tas skandinavų kino lobis“, – int rigavo viena festivalio organiza torių Greta Akcijonaitė.
Prancūzų aktorės Catherine Deneuve gerbėjai galės mė gautis net devyniais retrospektyviniais filmais.
Pamokos: geriau pažinti keistą moterų pasaulį padės festivalio „Šer
šėliafam“ filmai.
Organizatorių nuotr.
Pagrindinėje programoje pui kuojasi filmai, tarp kurių rasime lietuviams jau pažįstamų ir naujų režisierių pavardžių. Festivalį pra dės iš komiškų juostų „Ledkalnis“ ir „Rumba“ žinomos belgų triju lės naujas, remiantis nebyliojo ki no estetika sukurtas filmas „Fėja“. Festivalį papuoš tokių režisierių kaip Isabelle Czajka, Malgorzata Szumowska, Naomi Kawase, Mia Hansen-Love pavardės. Festivalis šiemet pakvies iš ar čiau pažinti Lotynų Amerikos moteris. Šioje programoje – net dešimt 2002–2010 m. filmų, įvai riais rakursais nužvelgiančių mo ters gyvenimo peripetijas. Festi valis džiugins specialiais seansais, kuriuose pamatysime du ryškius ir drąsius eksperimentus. Talentin gos ir žavingos prancūzų aktorės Catherine Deneuve gerbėjai galės mėgautis net devyniais retrospek tyviniais filmais, tarp kurių bus ir
ją išgarsinęs Luiso Buñuelio filmas „Dienos gražuolė“. Festivalis pagerbs ir lietuvių ak torę Gabiją Jaraminaitę-Ryšku vienę. Jos portretą piešiančioje programoje bus galima pamaty ti ryškiausius jos vaidmenis ketu riuose skirtingų laikotarpių filmuo se. Festivalis pakvies ir į lietuviško filmo premjerą. Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiemet atkeliavo iš tokių šalių kaip Pran cūzija, Belgija, Danija, Kanada, Ai rija, Ispanija, Japonija, Argentina, Venesuela, Meksika, Urugvajus, Slovakija ir, žinoma, Lietuva. Festivalyje bus pristatyta festi valio konkursinė programa. Žiūro vams bus parodyti keturi atrink ti filmai. Festivalio komisija, kurią sudaro režisierius Donatas Ulvy das, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bart ninkas, išrinks geriausią darbą. Už jį bus įteiktas piniginis ir specialus festivalio prizas. Festivalio naujovė – metų kino moters rinkimai, ku riuose dalyvauti galės ir žiūrovai. Nugalėtojai bus įteiktas juvelyri nis dirbinys – „Kino fėjos“ segė. „Šeršėliafam“ šiemet gausu ne tik filmų, bet ir renginių. Festiva lis kvies į moterų pokerio turnyrą, slam poezijos vakarą, šurmulingą ir originalų „Šeršėliafam“ turge lį, Aisčio Mickevičiaus kvepalų pristatymus. „Kiekvienais metais festivalis apima vis daugiau veiklų, kurių visuma sukuria šventę, ta čiau prioritetu išlieka kinas, kuris skirtas ne tik moterims, – jis skir tas visiems kino mėgėjams, kurie vertina talentingų režisierių dar bus“, – sakė G.Akcijonaitė.
Tiesa, netrukus Gintarė šioje ad renalino ištroškusioje kompanijo je liko vienintele mergina. Atlanta, išvydusi trasą, paprašė išbraukti ją iš startinio penketuko. „Kai pamačiau sniego vingry bes, per kurias reikės irkluoti, pa maniau, kad mano baidarės val dymo įgūdžiai gali pasirodyti per menki ir galiu patirti traumą, to dėl pasitraukiau su plačia šypse na“, – kalbėjo Atlanta. Nuaidėjus starto signalui, bai darės pasileido žemyn. Pirma sis finišavo Leonardas, paskui jį į stabdomąjį baseiną įskriejo L.Ka ralius ir R.Rudokas, o Gintarė fi nišavo paskutinė, tačiau saugiai ir be traumų.
dyti registraciją, nes norinčių pa sirodė daugiau, nei laiko, skirto varžyboms.“ „Red Bull Snow Ka yak“ yra pasaulyje jau išbandytas žiemos renginys, kuris pirmą kar tą buvo rengiamas dirbtinėje snie go trasoje. Tiek renginio dalyviai, tiek or ganizatoriai vienbalsiai džiaugėsi išvengę rimtų traumų. VD inf.
VD, BNS inf.
VD inf.
kas? Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. kada? Kovo 1–11 d. kur? Vilniuje kino teatruose „Pa saka“ ir „Skalvija“. Vėliau Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Ukmer gėje, Druskininkuose, Palangoje ir Nidoje.
Elena Puidokaitė:
Kai pamačiau sniego vingrybes, per kurias reikės irkluoti, pama niau, kad mano bai darės valdymo įgū džiai gali pasirodyti per menki. „Buvau vienintelė mergina, ta čiau, prisipažinsiu, visai nebijojau. Labai nudžiugau, kai pakvietė su dalyvauti. Anksčiau net nebuvau pagalvojusi, kad yra tokia atrakci ja. Šiandien galiu drąsiai pasakyti – tai smagiausias nuotykis šią žie mą“, – sakė G.Gurevičiūtė. Renginio finale susirungė 64 vikriausi dalyviai, o prizines vie tas pasidalijo Justinas Zuokaitis (trečia vieta), Mindaugas Neliub šys (antra vieta), Vytenis Grigas (pirma vieta).
Išbandymas: lėkimas Druskininkuose parengta trasa tikrai nebuvo
lengvas pasičiuožinėjimas.
Pirmos vietos nugalėtojui atite ko išties įspūdingas prizas – jūri nė ekspedicija į Suomijos salyną. Po specialių mokymų vyras leisis į bene dviejų savaičių kelionę po itin turtingus Suomijos vandenis. Organizatorių teigimu, susido mėjimas renginiu pranoko lūkes čius: „Esame labai patenkinti, kad susirinko tiek daug dalyvių, buvo me priversti net anksčiau sustab
Šiais metais Kultūros ministerija (KM) kino projektams iš dalies finan suoti paskirstė apie 4,3 mln. litų.
Filmų tęstinės gamybos projek tams nuspręsta skirti per 2,9 mln. litų. Iš viso yra šeši projektai, kaip BNS pranešė ministerijos Profesio nalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Irma Pužauskaitė. Pasak jos, tai du viešosios įstai gos „Uljana Kim ir ko“ filmai: „Lo šėjas“, kuriamas kartu su Latvijos kolegomis, ir „Po ąžuolo šaknimi“, filmuojamas su prancūzais. Šioms juostoms atitinkamai skirta per 1 mln. litų ir 148 tūkst. litų. 793 tūkst. litų skirta viešajai įstai gai „Kinema“ tęsti filmui, kuriamam su prancūzų kolegomis, „Dovydo akmuo“, 694 tūkst. litų – bendro vei „Artbox“ tęsti su suomiais sta tomo filmo „Santa“ darbams. Bendrovės „Ultra Nominum“ fil mo, kuriamo su latviais, „Gladia toriai. Kita planeta“ tęstiniams darbams skirta 198 tūkst. litų, o viešosios įstaigos „Studija 2“ filmo „Prisilietimas, arba Mano nežino mam mokytojui“ – 79 tūkst. litų. Taip pat KM nusprendė iš dalies finansuoti kartu su Didžiosios Bri tanijos kūrėjais įstaigos „Kino kul tas“ sukamą filmą „Londonas–Vil nius–Bankokas: skrydis atidėtas“. Jam skirta 804 tūkst. litų. Nuspręsta iš dalies remti dviejų dokumentinių pilnametražių filmų statybą. Valstybės lėšų gaus „Just a moment“ filmas „Luckus“ (148 tūkst. litų) ir „Ultra Nominum“ juosta „Trijų skrybėlių miestai“ (80 tūkst. litų). „Uljana Kim ir ko“ dokumen tiniam trumpametražiam filmui „Pasaulis pagal... Juozą, Anup rą, Juliją...“ planuojama duoti 100 tūkst. litų. Be to, ministerija nutarė iš da lies finansuoti keturių projektų parengiamuosius darbus: 25 tūkst. litų gaus „Ūkų studija“ dokumen tiniam filmui „Moteris ledynuo se“ kurti, 30 tūkst. litų – „A Pro pos studija“ kartu su gruzinais kuriamam animaciniam filmui „Dominyko meilė“, 30 tūkst. litų – „Monoklis“ vaidybiniam filmui „Kvėpavimas į marmurą“, bend rovė „Era film“ animaciniam do kumentiniam filmui „Žmogus – energija“ – 20 tūkst. litų. Buvo išsakytos ir rekomenda cijos, kokius filmus reikėtų rem ti 2013-aisiais. Tai „Santa“ (405 tūkst. litų), „Lošėjas“ (509 tūkst. litų), „Dovydo akmuo“ (506 tūkst. litų), „Londonas–Vilnius–Banko kas: skrydis atidėtas“ (1,19 mln. litų), „Luckus“ (101 tūkst. litų) ir bendrovės „Vilanima“ filmas „Lai mė – nelaimė“ (70 tūkst. litų). Dar per 100 tūkst. litų skirta trims kino sklaidos projektams. 2011 m. daliniams kino projek tams buvo suteikta apie 4,3 mln. litų.
Pramoga adrenalino fanatikams Druskininkų „Snow“ arenoje vy kusį nutrūktgalvišką renginį „Red Bull Snow Kayak“ atidarė drąsiau sių Lietuvos pramogų pasaulio at stovų penketukas: Linas Karalius, Gintarė Gurevičiūtė, Leonardas Pobedonoscevas, Ramūnas Rudo kas ir Elena Puidokaitė-Atlanta.
Pinigai kinui
Aistės Ridikaitės nuotr.
14
pirmadienis, vasario 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 20. KADA? Vasario 24 d. 19 val. KIEK? 33–98 litai..
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Vasario 24 d. 21 val. KIEK? 19,99 lito.
KUR? Aušros Vartų meno galerijoje, Aušros Vartų g. 12. KADA? Iki vasario 24 d. KIEK? Nemokamai.
Komorų balsas
Netradicinės Užgavėnės
Persirengėlių kaukės
Egzotiškosios Komorų salos pasauliui padovanojo nuostabią dainininkę ir muzikantę Nawal, dažnai vadinamą tiesiog Komorų Balsu. Tarptautinį pripažinimą pelniusi moteris, kurios kūryboje susipina tradicinė gimtojo krašto muzika, Afrikos ir arabų kultūros, pavergia jautriomis, gyvenimo džiaugsmu alsuojančiomis melodijomis.
Mėgstantys šėlti klubuose kviečiami pasinerti į siurrealistinį Užgavėnių karnavalą su cirko artistais, fėjomis, ekvilibristais, gyva muzika, „guminių kaulų“ moterimis, ugnimi ir įspūdingais baro šou. R.Karpis, Daiva ir Justė Starinskaitės, A.Grigorian, G.Ivanausko teatro trupė ir daugelis kitų susibūrė išvien, kad surengtų modernias Užgavėnes.
Parodoje eksponuojama tautodailininko Algirdo Juškevičiaus sukurtų tradicinių Užgavėnių kaukių kolekcija. A.Juškevičius kaukes drožia iš liepos medienos kalteliais ir peiliu, o plaukams naudoja arklio ašutus, šerno šerius, lino pluoštą, odos atraižas, pakulas ir kitas gamtines medžiagas.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 /3. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 12 litų.
KUR? AV17 galerijoje, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki kovo 3 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Piano.lt“ koncertų salėje, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. KADA? Vasario 23 d. 19 val. KIEK? 43, 53, 73 litai.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Vasario 22 d. 19 val. KIEK? 30 litų.
Kova su priešais ir su savimi
Šiuolaikinė juvelyrika
V.Goldbergo koncertas
Ieškant atsakymų
Izraelio dramoje „Policininkas“ (2011 m.) Jaronas, elitinės policininkų grupės, priklausančios Izraelio antiteroristiniam skyriui, narys atsiduria kare tiek tarp Izraelio klasių, tiek su savo siela. Jis ir jo kolegos – ginklas, kuriuo šalis nusitaiko į savo priešininkus – arabus.
Trijų jaunų, ambicingų, talentingų ir perspektyvių Estijos menininkų grupės OTSE! parodoje „Personal Devil“ („Asmeninis velnias“) – konceptuali juvelyrika, kurią menininkai jungia su šiuolaikinėmis medijomis naudodami instaliacijas, fotografiją ir videomeną.
Charizmatiškasis pianistas Viktoras Goldbergas savo pasirodymais užburia klausytojus visame pasaulyje. Kritikai išskiria nepaprastą V.Goldbergo talentą prikaustyti klausytojus nuo pirmųjų garsų ir uždegti juos savo giliomis interpretacijomis bei meistriška technika.
Suomių dramaturgo Juhos Jokelos kūrybai būdingas dokumentinio tikroviškumo ir fikcijos derinys. Į skausmingas problemas jis žvelgia su nuostaba ir humoru. Pjesė „Fundamentalistai“ (rež. Jonas Vaitkus) kontroversiškai analizuoja religijos įtaką šiuolaikinių žmonių gyvenimams.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (5). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (6). „Žmogaus ir Dievo miestas“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“ (6). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4) (k).
LTV 19.45 val.
7.50 8.20 8.50 9.45
Pričiupom! „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Komedija „Policijos akademija 3. Vėl apmokymuose“ (JAV, 1986 m.) (N-7) (k). 11.30 Nuotykių f. „Amžinai jaunas“ (JAV, 1992 m.) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (5). 14.40 „iKarli“ (5). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (5). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (9) (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.25 „Simpsonai“. 7.55, 8.25 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Romantinė komedija „Dar nebučiuota“ (JAV, 1999 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 S. „Vyno kelias“ (1) (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. Orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Pelkė“ (5). 0.00 „Eureka“ (3). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
TV3
6.30 7.00 7.25 8.00
6.40 Teleparduotuvė . 6.55 „Mano mažasis ponis“.
LNK 20.30 val.
BTV
Televitrina. Žinios (k). Savaitės kriminalai (N-7) (k). Šeštadienio rytas (k).
TV3 21.00 val.
9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. Humoro serialas. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Šių dienų piratai“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. I pusfinalis. 11.45 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. II pusfinalis. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIII turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Karaliaus taurė. „Caja Laboral“–„Lagun Aro GBC“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Futbolo dievai. P.Maldini. 20.15 Futbolo dievai. Platini. 21.00 Karaliaus taurės rungtynės. I pusfin alis. 23.15 Profesionalų boksas.
Sport1 20.15 val.
15
pirmADIENIS, vasario 20, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Sveikatos ir grožio
SIŪLO DARBĄ Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900171
913303
Įvairūs Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 913756
Skalbimo mašinų, viryklių (dujinių, elektrinių) remontas Vilniuje ir Vilniaus rajone. Jonas, tel. 8 615 25 343. 909924
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904498
Stintas gaudė senoviškai Po daugybės metų ant Kuršių marių stintos vėl buvo gaudomos senoviniu būdu. Šeštadienį Neringoje pirmąkart surengta „Stintapūkio“ šventė. Daugiausia įspūdžių šventinio savaitga lio dalyviams paliko poledinė baidomoji žvejyba – bumbinimas. Asta Dykovienė
a.dykoviene@diena.lt
Poledinė baidomoji žvejyba yra iš skirtinis ir visoje Europoje unikalus pamario gyventojų paveldas. Šiuo būdu žuvys į tinklus baidomos rit miškais bumbinimo garsais, kurie išgaunami kaukšint į vandenyje skendinčios lentos galą. Šis poledinės žvejybos būdas, istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a., senbuvių buvo va dinamas žuvų vilionėmis. Kiekvienas žvejys turėjo savo pa mėgtą bumbinimo ritmą: lėtesnį ar greitesnį, stipresnį ar silpnesnį, ku rį neretai palydėdavo žodžiais ar net dainavimu: „Stinta pūki, stinta pū ki.“ Dėl tokio šios žvejybos unika lumo, ji buvo vadinama muzikavi mu, o patys žvejai – muzikantais. Taip daugiausia žvejojo Kuršių nerijos žvejai, bet yra duomenų, kad XX a. pirmoje pusėje taip žu
vys gaudytos ir ties Rusne. XX a. 6 dešimtmetyje šį žvejybos bū dą pabėgėliai iš Rytų Prūsijos iš platino ir Vokietijoje. Yra žinoma, kad kai kur Vokietijoje ir dabar taip gaudomos stintos.
Sandra Vaišvilaitė:
Renginiuose girdėjo me kalbančių estiš kai, latviškai, žinoma, netrūko ir svečių iš Kaliningrado srities.
Tarp Kuršių nerijos žvejų po ledinė baidomoji stintų žvejyba yra gerai žinoma, bet dėl besikei čiančių verslinės žvejybos sąlygų, mažėjančių žuvų išteklių ir netin kamų orų (šiltos žiemos) ji tam
pa vis retesnė. „Šventė pateisi no lūkesč ius, buvo ypač daug jaunimo. Į šventę įsiliejo ir led rog ių čemp ion ato dalyv iai, tad reng in iuose gird ėjom e kalban čių est iškai, latv iškai, žin om a, netrūko ir svečių iš Kaliningra do srities“, – džiaugėsi Nerin gos savivaldybės atstovė Sand ra Vaišvilaitė. Pirma vieta varžybose „Prei los blizgė 2012“ atiteko preiliš kiui Gintautui Stirbiui. Laimėto jas pagavo 2,88 kg žuvies. Iš viso poledinės žūklės varžybose da lyvavo 18 žūklautojų iš Neringos, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno. Poledinę žūklę išbandė ir Nerin gos meras Antanas Vinkus. Beje, jis pirmasis suviliojo ir žuvį. Ku rorto vadovui užkibo pūgžlys. Neringos šventėje blynai ir ar bata buvo dalijama nemokamai, o viena kepta stinta kainavo 1 litą – perpus pigiau nei Palangoje.
Ruonių maudynės Žiemos maudynėms ledinėje jūroje nių, o žiūrov ų kiek, net negal iu su Palangoje savaitgalį ryžosi pustrečio skaičiuoti“, – sakė idėjinis sveikuolių šimto sveikuolių. Dar keliolika tūks lyder is Dain ius Kepen is. Jis tik ino, tančių atvykėlių atėjo paspoksoti į kad per ketvirtį amžiaus sveikuolių besimaudančius. gretos išaugo. Pasiteiravus, ar kada „Pirmosios ruonių maudynės Palan nors kas nors mėgino užgniaužti šią goje įvyko 1987 m., tuomet į jūrą nė iniciatyvą, sveikuoliai atsakė klausi rė 10 sveikuolių, į juos nuo tilto žiūrė mu: „Argi įmanoma sustabdyti ugni jo apie 100 atvykėlių. Šiandien mau kalnį?“ dėsi maždaug pustrečio šimto žmo
Į maudynes Baltijos jūroje šiemet į Pa
langą atvažiavo ruonių iš įvairiausių Lietuvos miestų. Tarp jų – Dotnuvos miestelio iš Kėdainių rajono direkto rius su grupe moksleivių, pats mokyk los vadovas ruonių maudynėse daly vavo jau 21-ą kartą. Šia aistra užkrėtė ir savo mokinius. Nuo kranto sveikuolius stebėjęs 10metis Julius iš Šiaulių replikavo: „Ne sveikuoliai, o keistuoliai.“
Nekilnojamąjį turtą 58 kv. m naujos statybos butą Šventojoje, 150 m iki jūros. Tel. 8 659 11 022.
ĮVAIRŪS
Technikos remonto
Vytauto Petriko nuotr.
PARDUODA 913318
PASLAUGOS
Skanėstas: viena kepta stinta Neringoje savaitgalį kainavo 1 litą.
Apsilankykite dietologijos klinikoje „Dietos sistema“ – pasieksite lieknėjimo rezultatų. Gydytojai dietologai, turintys ilgametę patirtį, atliks kūno sudėties, medžiagų apykaitos tyrimus, sudarys individualią lieknėjimo programą. Daugiau informacijos www.dietos.lt, tel. (8 5) 260 7300.
Kita Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-13 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-501 patvirtintas žemės sklypo, esančio S/B „Babiniai“ teritorijoje šalia sklypo Nr. 27, Babinių Sodų 10-oji g. 24, kad. Nr. 0101/0146:27, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 913909
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Šiandien daug kur prognozuojami krituliai – šlapdriba ir sniegas. Temperatūra bus nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos. Antradienį taip pat daug kur pasnigs, vietomis šlapdriba. Temperatūra naktį 2–9 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 šilumos.
Šiandien, vasario 20 d.
0
+2
+1
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
0
Panevėžys
+1
Utena
+1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.31 17.35 10.04 6.26 16.14
51-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 315 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +17 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
Londonas +9 Madridas +12 Maskva –7 Minskas –1 Niujorkas +8 Oslas +3 Paryžius +7 Pekinas +3
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
0
–4
–9
4
–4
–1
–1
–3
5
0
+1
0
–2
4
antradienį
trečiadienį
1988 m. Barbadose gimė dainininkė Rihanna. 1993 m. mirė italų automobilių dizaineris Ferruccio Lamborghini. 2008 m. mirė lietuvių estrados žvaigždė Janina Miščiukaitė.
prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Anapus sienos“ ir „Žudikas manyje“ DVD DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.
1
2
3
4
5
6
Aidas, Eitminas, Eitvydė, Eucherijus, Leonas, Viskintas
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi Jautis (04 21–05 20). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas jums teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite tvarkyti savo reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite susikaupęs ir greitas, o žodžiai bus vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Esate jautrus, tad kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite savo pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Teks rinktis – įrodyti savo tiesą ar išsaugoti draugystę. Norėsite prieštarauti kitokiai nuomonei, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio požiūris labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, bet kantrybė ir ramumas taps jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši diena gali būti visai sėkminga. Ožiaragis (12 22–01 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Kad ir kokias temas ir problemas spręsite, jūsų vis tiek įdėmiai klausys. Vandenis (01 21–02 19). Teigiamai vertinsite susiklosčiusias aplinkybes. Lengvai pavyks išspręsti netikėtai iškilusias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų. Žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų artimiesiems. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti išgyvenimais. Niekas nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt neteisus esate būtent jūs.
Sausra ir didelės maisto kainos mi lij on ams Niger io gyventoj ų gras in a badu. Pas ak pag alb os org an iz ac ij ų darbuotojų, šalyje ties bado rib a yra apie 5,4 mln. gyventojų. Nors kol kas kriz ė Niger yj e pas iekė pirm ą pavo jaus laipsn į, pas ak pareig ūnų, padė tis greit ai pras tėja. Maisto kainų šuo lį sukėlė kar in is konfl ikt as Malyj e. Žmonės iš čia priverst i bėgt i į gret i mas šal is. Maisto taip pat sting a Ča de, Burk in a Fas e, Maur it an ijoj e. Kri tul ių styg ius smark iai smog ė že mės ūkiui. Pas ak pareig ūnų, Niger y je žmonės kovoja dėl kiekv ieno laš o vandens.
DATOS (vasario 20 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
+1
Vardai
horoskopai
CNN inf., AFP nuotr.
1916 m. gimė kompozitorius Julius Juzeliūnas. 1940 m. gimė baleto artistas Raimondas Minderis. 1963 m. gimė NBA krepšininkas Charlesas Barkley. 1966 m. gimė supermodelis Cindy Crawford. 1967 m. gimė amerikiečių dainininkas, grupės „Nirvana“ lyderis Kurtas Cobainas. 1967 m. gimė amerikiečių aktorius Andrew Shue. 1975 m. gimė Lietuvos ilgų nuotolių ėjikė Kristina Saltanovič.
Vilnius Alytus
4–8 m/s
Pražūtinga sausra
Rytas
0
+1
Praha +3 Ryga +3 Roma +13 Sidnėjus +23 Talinas 0 Tel Avivas +15 Tokijas +11 Varšuva +4
7
8