Miestas Streikas Kauno mokyklose: į darbą atėję pedagogai pamokų neves.
2p.
Ekonomika
7p.
Analitikai prognozuoja nežymiai kilsiant algas, bet įspėja neskubėti švaistyti juodai dienai laikomų pinigų.
Pasaulis
8p.
Auksinė S.Krupeckaitės pažintis su olimpiniu Londono treku.
Švedas du mėnesius, kaustant speigui, gyveno savo automobilyje ir liko gyvas.
9p.
Antradienis vasario 21, 2012 Nr. 42 (19601) Kaunodiena.lt 2 Lt
Kauno strateginiam planui O.Benderis plotų atsistojęs
Mažoji Urtė labai nori šokti Gydymas kamieninėmis ląstelė mis – sunkių ligonių išganymas ar tuščias pinigų, ir gana nemažų, švaistymas šarlatanams? Pasipini gavimas iš nelaimingų ligonių?
Lietuvos medikai gydymo kamie ninėmis ląstelėmis nepripažįs ta, tačiau mokslininkai naudojasi milijoninėmis Europos Sąjungos lėšomis tyrinėdami šias ląsteles. Jie viliasi, kad medicinos stebuk las įvyks netolimoje ateityje. Kol mokslininkai ir praktikai ginčijasi, penkiametė Urtė po trijų gydymo kamieninėmis ląstelėmis seansų Maskvoje stojasi ant kojų ir ban do eiti. Ji labai nori bėgioti ir šokti. Tokių tarp mūsų – ne vienas. Kada jiems išties bus galima padėti?
Sveikata
10p.
Dienos citata
Vizijos: miesto strategiją apibūdinančios frazės primena sovietinių laikų feljetoną arba kompartijos suvažiavimo šūkius.
Kalbėdami apie miesto biudžetą Kauno politikai ir valdininkai neslepia, kad šių metų devizas – išgyventi. Tragikomiška yra tai, kad Kauno valdantieji, vardydami, kam trūksta pinigų, mintyse jau stato de šimtis milijonų kainuosiančias oro pilis.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Naujų mokesčių išvakarėse
Atnaujinus Kauno strateginius pla nus tapo aišku, kad sunkmetį iš gyvenančiam miestui žūtbūt rei kia kongresų ir parodų rūmų. Jie greičiausiai išdygtų Nemuno sa loje, kiek tolėliau nuo „Žalgirio“
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
arenos. Gal kongresų ir parodų rū mams būtų rasta ir kita vieta, ta čiau kad Kaunui šių rūmų verkiant reikia, valdančiojoje daugumoje pirmuoju smuiku grojanti konser vatorių frakcija nė neabejoja. Ji pa siūlė į strateginį planą įtraukti prie monę, pagal kurią iki 2015 m. būtų įgyvendintas kongresų ir parodų rūmų projektas.
2
„Aš reiškiu kritiką statuti niams karininkams, kurie mėgina politikuoti, o jūs, žurnalistai, galėtumėte paklausti, ar FNTT pasta ruosius metus tyrė kon servatorių rėmėjų įmo nes, ar ne“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
5p.
2
antradienis, vasario 21, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
16
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,53
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
28
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
L.Kernagis – dar vienas Ka Mūšiai dėl Seimo narių mandatų ir juos ly dintys kuriozai Kaune jau įsiplieskia. Re dakcija sulaukia pasipiktinusių kaunie čių pranešimų apie galbūt paslėptos rin kimų agitacijos epizodus. Šį kartą Kaune pasižymėjo Seimo narys, žinomas atlikė jas Ligitas Kernagis. Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Atsirado politiko plakatas
„Kauno diena“ jau rašė apie Seimo narės Birutės Vėsaitės ir jos bend ražygės miesto tarybos narės Orin tos Leiputės viešnages Kauno mo kyklose per tėvų susirinkimus. O pagal partijos sąrašą į Sei mą patekęs Arūno Valinsko vado vautos Tautos prisikėlimo partijos narys L.Kernagis ėmė rinkti para šus, kad būtų išasfaltuota neto li Islandijos plento esanti gatve lė, nuo vienos privačios klinikos vedanti viaduko, kuriuo žmonės patenka į Kleboniškio mišką, link. Kad šis parašų rinkimas teisiškai Protestas: įspėjamajam streikui pasiryžę mokytojai neves dviejų pir
mųjų pamokų.
„Shutterstock“ nuotr.
Streikas – keturiose miesto mokyklose Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Šiandien keturiose Kauno mo kyklose streikuos mokytojai: į klases susirinkusiems moks leiviams jie neves pamokų, vei kiausiai dviejų pirmųjų. Įspėja mojo mokytojų streiko banga ri sis per visą Lietuvą.
Įsp ėjam ajam e streike daly vaus septyni mokytojai iš Eigu lių pagrindinės mokyklos, 17 – iš „Versmės“ vidurinės mokyklos, 22 – iš Vydūno pagrindinės mo kyklos, apie 20 – iš Kauno Stepo no Dariaus ir Stasio Girėno gim nazijos. Protesto akcijos organizatorė – Lietuvos švietimo profesinė są junga. Ji reikalauja keisti mokyk lų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaci ją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis. „Nė viena Kauno miesto ikimo kyklinio ugdymo ar neformalio jo ugdymo įstaiga įspėjamajame streike nedalyvaus“, – darželi nukų tėvus nuramino savivaldy bės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Streikas prasidės 8 val. ir truks dvi valandas. „Anot mokyk lų vadovų, nors užsiėmimai ne vyks, streikuojantys mokytojai sėdės klasėse, todėl vaikai neliks be priežiūros“, – teigė Formalio jo švietimo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė.
Vis dėlto įspėjamąjį mokytojų streiką Kauno valdininkė pava dino negražiu ir neetišku. „Peda gogai patys balansuoja tarp etikos ir padorumo – kaip vaikai turės jaustis, jeigu mokytojas rytoj per pamoką nepravers nė burnos“, – samprotavo V.Adaškevičienė. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė pa dėties nedramatizuojantis ir ma nantis, kad streikas didelės žalos mokymo procesui nepadarys. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus duomenimis, strei ke nutarė dalyvauti apytikriai 300 mokyklų – apie ketvirtadadalis iš 1 300 Lietuvos mokymo įstaigų.
Streike nutarė da lyvauti apie ketvir tadadalis iš 1 300 Lietuvos mokymo įstaigų.
„Skaičius pakankamas žinant, kiek bandyta gąsdinti ir klaidinti, – sakė A.Jurgelevičius. – Švieti mo ir mokslo ministerija tvirtina, kad sprendžia profsąjungos kelia mus klausimus, tačiau iš tiesų jie nesprendžiami, o kai kurie moky tojai tiki. Kai kuriuose miestuose merai, Švietimų skyrių darbuoto jai pasakė, kad streikų nebus.“ Streikui pritarė per 15 tūkst. Lietuvos mokytojų.
Įdarbintos: klinikos administrato
rės turi rinkti kauniečių parašus.
yra bereikšmis, žinoma, nutylima. Parašus, kurie galbūt tik atspin dėtų žmonių nuomonę, verčiamos rinkti privačios klinikos administ ratorės. Ant klinikos durų kabo skelbimas su L.Kernagio nuotrau ka, kuriame cituojamas susisie kimo ministras Eligijus Masiulis, teigiantis, kad Kauno valdžia nee fektyviai naudoja lėšas gatvėms tvarkyti. Padės patekti pas ministrą
Į redakciją skambinę žmonės ste bėjosi, kodėl parašų rinkimu ver čiamos užsiimti klinikos administ ratorės. Kalbintas Seimo narys L.Kerna gis teigė, kad parašų rinkimo esmė – kreipimasis į tą patį susisiekimo ministrą E.Masiulį, savivaldybės tarybą ir administraciją, raginant spręsti neasfaltuotos Kauno gatvės problemą. Kam reikalingi parašai, jei Seimo narys gali ir pats kreip tis į ministrą, L.Kernagis nutylėjo. „Mintis padėti žmonėms ki lo, nes šnekėjau su klinikos, įsikū rusios šioje gatvėje, gydytoju, kai tvarkiau asmeninius reikalus. Jis pasakė, kad ši gatvė – tai vieninte lis kelias, kuris veda į Kleboniškio
Rūpestis: L.Kernagio misija – nuves
šilą, o žmonių ir gyvenamųjų namų čia daug, pavasarį ir rudenį žmo nėms tenka eiti per balas. Gydyto jas pasakojo, kad ilgai prašė miesto valdžios, tačiau esą niekas nerea gavo į jo norą išasfaltuoti šią gat velę“, – pasakojo L.Kernagis. Seimo narys teigė, kad remda masis gyventojų parašais mėgins padėti jiems patiems pasiekti mi nistrą. E.Masiulio bus prašoma, kad jis skirtų tikslinių lėšų šiam kelio ruožui, nes iš miesto biudže to vargu ar pavyks gauti nors litą. Ar L.Kernagis kreipėsi į Kauno valdžią? Pasirodo, ne. Gal – už savas lėšas?
„Kadangi problema sena ir vyr. gy dytojas sakė, kad buvo kalbėtasi su keliais merais, manau, kad kalbė damiesi su Andriumi Kupčins ku tik dubliuosime darbus. Artė jant rinkimams, visi politikai bus jais susirūpinę. Iki rinkimų pa
Kauno strateginiam planui O.Ben Manoma, kad šio projek 1 to kaina – apie 90 mln. litų. Po 10 milijonų esą skirtų Kau nas ir Vyriausybė, 50 mln. litų vei kiausiai duotų ES, dar 20 – priva tus investuotojas. Kas galėtų būti tas privatus in vestuotojas su 20 milijonų, dar ne žinia. Bet strateginiame plane kon servatorių siūlymas užfiksuotas. O ketvirtadienį kauniečiai gali išgirsti apie naujus mokesčius – už automobilių stovėjimą, už valan das sporto ir muzikos mokyklose, už dailės, choreografijos, saugaus eismo, folkloro ir kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus vaikams. Rengėjams – dešimtys tūkstančių
Šiuo metu kauniečiai gyvena pa gal dvi strategines vizijas: 2005– 2015 m. ilgalaikį strateginį planą ir 2010–2012 m. trumpalaikį stra teginį planą bei pagal abiejų planų atnaujinimus. Rasti informacijos apie šiuos pla nus sudėtinga. Bejėgis net interne tas. Viename kratinyje skirtingais šriftais surašyti ir sumaišytais pa vadinimais pateikiami dokumentų rinkiniai mažai girdėti net kalbin tiems savivaldybės darbuotojams. Tiksliai suskaičiuoti, kiek ir ko čia pateikiama, sunku. Paskutiniame miesto tarybos posėdyje buvo at naujinti dar du strateginiai planai.
Už šiuos planus atsakingas ES paramos ir strategijos skyriaus ve dėjas Saulius Lukošius suskaičiavo, kad iš viso yra parengti du strategi niai planai su pakeitimais ir šešios sektorinės studijos. Jų parengimo kaina – 697 tūkst. litų. Už tai, kad parengė dabarti nį 2005–2015 m. ilgalaikį pla ną, privačiai bendrovei „Euro pos integracijos projektai“ (EIP) sumokėta beveik 68 tūkst. litų. „Pirmas plano pakeitimas kai navo apie 70 tūkst. litų, antras pakeitimas – 60 tūkst. litų, tre čias veiklos plano pakeitimas – 70 tūkst. litų, 2008–2010 m. strate ginis planas – apie 50 tūkst. litų. Bet noriu pabrėžti, kad savivaldybė finansuoja tik apie 15 proc. kiekvie no projekto, taigi apie 11 tūkst. li tų vienam projektui“, – apytikslius skaičius bėrė S.Lukošius. Likusią sumą iš ES struktūrinių fondų administravo Europos so cialinio fondo agentūra (ESFA), o projektus rengė jau minėta priva ti bendrovė „Europos integracijos projektai“ (EIP). Įtaria, kad dirbo studentai
S.Lukošius pareiškė, kad Kauno strategiją galima apibrėžti trimis žodžiais: mokslas, kultūra, verslas. Vis dėlto skyriaus vedėjas pripaži no, kad gatvėje paklausti kaunie
čiai apie šią strategiją greičiausiai nežinos, nes „per mažas švietimas apie strateginius klausimus“. Opozicinės Darbo partijos narys Rytis Šatkauskas trimis skambiais žodžiais apibrėžtą Kauno strategiją „mokslas, kultūra, verslas“ pavadino nesąmone. Anot jo, aukštąjį moks lą finansuoja valstybė, o su kultūra ir verslu Kaunas elgiasi visiškai prie šingai strateginėms tezėms: kultūrai finansavimas mažinamas, o verslas apkraunamas mokesčiais. Tarybos narys Gintautas Laba nauskas, kuris yra Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas, prisipa žino strateginiame plane paskai tęs tik jį dominančias vietas. Tai, ką perskaitė, G.Labanauskas api būdino žodžiu „baisu“. „Parašyta, kad „Kaunas yra vi daus vandens transporto centras, turintis visą infrastruktūrą keleivių, krovinių pervežimui“. Na, neturi me mes krovininės infrastruktū ros! Paskutinis krovinys pervežtas prieš trejus metus. „Mieste įsikū rusi Vidaus vandens kelių inspek cija“ – ji juk jau treti metai Klai pėdoje... Aš įsivaizduoju, kokių dalykų kitur yra prirašyta“, – įver tino strateginį planą tarybos narys. Kai kurie miesto tarybos nariai pastebėjo, kad strateginiame plane yra net šešerių metų senumo duo menų. „Gal Kauno strateginį pla
3
antradienis, vasario 21, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Kauno gelbėtojas Sniegui kasti reikia Manau, kad kalbė damiesi su Andriumi Kupčins ku tik dub liuosime darbus.
verslo liudijimo Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Gamta pati siūlo idėją, kaip bent minimaliai užsidirbti – kasti snie gą. Jo šiomis dienomis – nors ve žimu vežk. Už valandą darbo su sniego valymo technika Kaune prašoma nuo 80 iki 140 litų. Su kastuvais besidarbuojantys žmo nės už savo paslaugas prašo iki 10 kartų mažiau. Atsirado 23 norintieji
sti kauniečius pas ministrą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
prasčiau išgauti pažadą, kad pir mas darbas, kurį valdantieji pada rys, – išasfaltuos tą gatvės ruožą“, – planais padėti kauniečiams dali josi L.Kernagis. Seimo narys pabrėžė, kad para šus renka patys žmonės, o jis tik „padės nunešti parašus ten, kur reikia, ir atstovėti, kur reikia“. Paklaustas, ar planuoja dalyvauti Seimo rinkimuose, L.Kernagis ap takiai paaiškino dar nežinantis. Jis tikino, kad nėra apsisprendęs, ką veiks. Kauno meras Andrius Kupčins kas sakė gaunantis dešimtis tūks tančių raštų, tačiau nebuvo tikras, kad yra gavęs prašymą asfaltuo ti netoli Islandijos plento esančią gatvelę. Pasak jo, tokių problemi nių gatvelių Kaune daug. A.Kupčinskas pasiūlė kaunie čiais staiga susirūpinusiam Seimo nariui L.Kernagiui gatvelę išasfal tuoti iš savo kanceliarinių lėšų.
Puošmen a: gydymo įstaigoje
ant stiklo atsirado plakatas su L.Kernagio nuotrauka.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
nderis plotų atsistojęs ną rengė internete panaršę studen tai?“ – svarstė politikai. Bandydamas nuraminti tarybos narius, meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad ši strategija – ne tai, ko reikia miestui. Pasak jo, Kaunui rei kėtų strateginio plano iki 2026 m. Valdiškos pasakos
Dešimtmečio Kauno strateginis planas – daugiau nei 100 puslapių. 2010–2012 m. strateginis veiklos planas dar išsamesnis. 150 pusla pių lentelių ir skambių frazių rin kinys primena komunistinę propa gandinę literatūrą. Kurti darnią ir veržlią visuo menę, ugdyti asmens vertybines orientacijas – sentencijos tarsi iš sovietinio vadovėlio apie darbo liaudies penkmečio planus. Ypač įdomus strateginis tikslas – „gerinti miesto valdymo kokybę“. Tam bus „vystoma savivaldybės informacinė sistema, modernizuo tas savivaldybės institucijų darbas ir užtikrintas jų išlaikymas“. Ar „naujų kompiuterių, moni torių, spausdintuvų, skenerių bei programinės įrangos pirkimas sa
vivaldybei“ gali būti vienas iš svar biausių miesto strateginio tikslo uždavinių, abejotina. Uždavinių apraše galima rasti ir daugiau įdomybių – savivaldybės administracijai išlaikyti plane nu matoma skirti 26,7 mln. litų per metus. Tiek kauniečiams kainuo ja 780 valdininkų – tai viena di džiausių sumų, minimų strategi niame 2010–2012 m. plane. Su miesto tarybos nariais ir viso mis valstybės institucijomis kau niečiams valdžia pernai kainavo beveik 40 mln. litų, o šiais metais plano suvestinėje numatyta 41 mln. litų – tokio pat dydžio skola susi dariusi šiuo metu miesto biudžete.
„Pernai labai daug užsakymų tu rėjau, šiemet žmonės dar laukia, neskambina. Tik dviejų daugia bučių kiemuose kol kas kasu snie gą“, – pasakojo Zinaida prisista čiusi moteris. Sniego kasėjos karjerą šiemet ji pradėjo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur išduodami vers lo liudijimai tokiai veiklai. „Vers lo liudijimą pirkau sausiui ir vasa riui. Bijau būti nelegale. Kas, jeigu pagaus?” – purtė galvą moteris. Jos kaimynė šiemet dar nesu laukė nė vieno pasiūlymo sniegui kasti, tad ir verslo liudijimo pirk ti neskuba. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) pa teiktais duomenimis, šiemet Kau no mieste išduoti 23 verslo liudi jimai aplinkai tvarkyti, gatvėms valyti, sniegui ir ledui šalinti. Kauno rajone šiai veiklai išduoti 8 verslo liudijimai. Kreipiasi prispausti bėdos
Su specialia sniego valymo tech nika dirbančios individualios įmonės daugiabučių ar privačių namų gyventojų užsakymais taip pat kol kas nėra užverstos. „Pras ta situacija dėl tokių užsakymų. Dar per mažai prisnigę“, – sa kė bendrovės „Kauno gerbūvis”
direktorius Gytis Prialgauskas. Pasak jo, žmonės, kitaip nei fir mos, dažniausiai kreipiasi tik ta da, kai per sniegą jau neišvažiuo ja arba neišeina.
Pasibaigus sniego sezonui gyventojai turėtų išregistruoti individualią veiklą. Bendrovės „Lepela” direkto riaus pavaduotojas Audrius Va dauskas teigė, kad daugiausia užsakymų sulaukia iš privačių įmonių, prekybos centrų, o ne pa vienių asmenų. Valomos automo bilių stovėjimo aikštelės, kiemai, uždaros teritorijos. „Kas protingas, tas paslaugą užsisako iš vakaro. O kas pabun da tik ryte, kai jau daug prisnigę, ir pradeda ieškoti, kas jam išvalys sniegą, tas paslaugos nebegau na“, – dėstė A.Vadauskas. Kauno rajone – pigiau
„Gyventojai, kurie šiuo metu no ri teikti sniego kasimo paslaugas ir iš šios veiklos gauti pajamų, tu rėtų įsigyti verslo liudijimą, kuris Kauno mieste siekia 1 500 litų už metus, Kauno rajone – 120 litų už metus, arba registruoti indi vidualią veiklą pagal pažymą“, – aiškino Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direkto rė Judita Stankienė. Kauno rajono gyventojai, no rintys dirbti ne tik Kauno rajone, turės mokėti 1 440 litų už metus, Kauno miesto gyventojams kaina nesikeičia. J.Stankienė priminė, kad regist ravusieji individualią veiklą pagal pažymą gautas pajamas priva
lės deklaruoti pasibaigus 2012 m. mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų gegužės 1 d. ir nuo faktiškai gautų pajamų sumokėti 5 proc. pajamų mokestį. „Pasibaigus sniego sezonui to kie gyventojai turėtų išregistruo ti individualią veiklą, jeigu nenu mato aplinkos tvarkymo paslaugų (nebūtinai sniego valymo) teikti visus metus“, – komentavo de partamento vadovė. Ragina čiupti kastuvus
Kauno miesto savivaldybė pirma dienį išplatino pranešimą, kuria me daugiabučių namų gyvento jus paragino kiemuose patiems nusikasti sniegą, nelaukiant, kol bus neįmanoma išeiti. „Privačių namų gyventojai šio darbo niekada neužmiršta, o dau giabučiuose gyvenantys kartais pyksta ir aiškinasi, kas tuos takus ir kiemus turi valyti. Dauguma kauniečių ir praėjusiais metais, ir šiomis dienomis, nieko nelaukda mi čiupo kastuvus ir išėjo padir bėti. Pagirtina iniciatyva, nes ju dėjimas ir fizinis darbas niekada nepakenkia, o tik padeda. Kvie čiame visus kauniečius pasek ti iniciatyvių žmonių pavyzdžiu, pakviesti į talką kaimynus ir nu sikasti sniegą prie savo namų“, – sakoma pranešime.
1,5 tūkst.
– tiek litų kainuoja verslo liudijimas Kaune. Kauno rajone – tik 120 litų.
40
– tiek milijonų litų kauniečiams kasmet kainuoja savivaldybė ir jos institucijos.
Sezonas: sniegas vienų gyventojų kišenes tuština, kitų – pildo.
Tomo Raginos nuotr.
4
Antradienis, vasario 21, 2012
Miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
K.Kriščiūnas pasitraukė iš viešumos Anksčiau mėgda vęs važinėtis su sa vivaldybės fotogra fais ir Miesto tvarky mo skyriaus specia listais apžiūrėti duo bėtų Kauno gatvių, Kęstutis Kriščiū nas vengia viešu mo. Jau kurį laiką jo mobilieji telefonai išjungti, buvę bend ražygiai taip pat ne noriai kalba apie tai, ką veikia buvęs vi cemeras. Šypsena: K.Kriščiūnas viešumoje visada būna geros nuotaikos.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Karjeros vingiai
„Už sąžiningus sprendimus kau niečių labui!“ – su tokiu šūkiu so cialdemokratas K.Kriščiūnas ėjo į praėjusius savivaldos rinkimus. Po ilgų koalicijos dėlionių politi kas atsisėdo į vicemero kėdę. Ją iš saugojo ir po koalicijos subyrėjimo. Buvęs meras Rimantas Mikaitis ne slėpė, kad būtent didelį K.Kriščiūno susidomėjimą kėlę Panemunės til to rekonstrukcijos ir dumblo išve žimo iš Nemuno salos kanalo klau simai ir tapo pagrindiniu pretekstu vadžios pasikeitimui Kaune.
Sausio antroje pusėje dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba suimtas K.Kriščiūnas ne tik neteko vice mero posto, bet ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijo je. Mėnesį Kauno tardymo izolia toriuje praleidęs politikas pasislė pė nuo visuomenės. Susisiekė bendražygė
„Taip, bendravome su juo po išlei dimo iš izoliatoriaus. Aš manau, kad jis jaučiasi taip, kaip kiekvienas žmogus tokioje situacijoje jaustųsi. Paskambinkite jam patys, o jei tele fonai išjungti, tai, ko gero, telefonai jam dar neatiduoti“, – sakė K.Kriš čiūno bendražygė, miesto tarybos
narė Orinta Leiputė. Jungtinės so cialdemokratų ir nepartinių frak cijos seniūnė taip pat kategoriškai paneigė gandus, kad, teismui su spendavus K.Kriščiūno įgaliojimus, frakcija patiria milžinišką spaudi mą iš koalicijos partnerių dėl savo turimų pozicijų savivaldybėje. „Tai, ką rašo žiniasklaida apie Kęstučio, kaip tarybos nario, įga liojimų suspendavimą, gali būti apskųsta. Neabejoju, kad šis teis mo priimtas sprendimas bus skun džiamas“, – teigė O.Leiputė. Pasižadėjo neišvykti
Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi nušalino K.Kriščiūną
Tomo Raginos nuotr.
nuo tarybos nario pareigų pusei metų ir tokiam pačiam laikui su stabdė įtariamojo teisę dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose ir kitoje jos veikloje.
K.Kriščiūnas nuo tarybos nario pa reigų nušalintas pusei metų. Paklausta, kaip atsitiko, kad po rinkimų buvusi antra pagal dydį miesto taryboje frakcija sumažė jo per pusę, O.Leiputė teigė to ne sureikšminanti. Pasak jos, ne viena smulki frakcija iki šiol sėkmingai
dirba valdančiojoje koalicijoje. K.Kriščiūnui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes tęsti kardomąjį suėmimą nėra pagrindo. Jam uždrausta bendrauti su grupe asmenų, lankytis savivaldybėje ir kitose vietose, kurios susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Kokios tai vie tos, prokuratūra nedetalizuoja. Buvęs vicemeras neigia jam pa teiktus įtarimus, tvirtina nepada ręs jokio nusikaltimo, tačiau jam inkriminuojami trys atskiri sun kaus nusikaltimo – galimo pikt naudžiavimo epizodai. Už kiek vieną iš jų įstatymas numato tik realią ir griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Už sutuoktinio nužudymą kalės 11 metų Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas pripaži no nepagrįstais teisiamosios Ele nos Samsanavičienės motyvus, esą sutuoktinį ji nužudė besigin dama. Prienų rajone pomėgiu al koholiui ir muštynėms garsėju sioje šeimoje kraupi tragedija įvy ko pernai kovą. Nakvojo pas kaimyną
Teisiamųjų suole pasibaigusios is torijos herojė E.Samsanavičienė lemtingą dieną namo grįžo 6 val. ryto. Virtuvėje tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Moteris kaltinama tuo, kad bū dama apsvaigusi nuo alkoholio ty čia peiliu smogė sutuoktiniui Vy tui Samsanavičiui į kairės rankos žastą. Ekspertai nustatė, kad vyrui buvo sužalota arterija ir dėl ūmaus nukraujavimo jis mirė. E.Samsanavičienė kalta prisi pažino iš dalies. Moteris neneigė iki nusikaltimo gėrusi nuo pat ry to. Kiek buvo išgėrusi, neatsime na. Girtavo ir jos sutuoktinis. Tik pastarasis nakvoti grįžo namo, o
E.Samsanavičienė miegojo kai myno name. Moters teigimu, grįžusi į namus, ji pažadino sutuoktinį. Pabudęs iš kart puolė moterį su peiliu. Vyras esą priekaištavo, kodėl ji nenakvo jo namuose. Sutuoktinis, pasako jo E.Samsanavičienė, mosavo pei liu ir bandė įdurti jai į pilvą. Moters teigimu, taip būdamas neblaivus jis elgdavosi ir anksčiau.
Moteris neneigė iki nusikaltimo gėrusi nuo pat ry to. Kiek buvo išgė rusi, neatsimena.
Versija teismo neįtikino
Pagal teisiamosios versiją besigru miant peilis iškrito ant grindų ir ji, pirmoji sugriebusi peilį, dūrė juo kažkur nukentėjusiajam. Dūrė sa vo vyrui bijodama, kad šis neatim tų peilio ir jos nenužudytų. Po žmonos dūrio vyras atsisė do ant sofos, o ji, numetusi pei
lį prie televizoriaus, nuėjo į tvar tą šerti gyvulių. Pašėrusi gyvulius moteris grįžo į namą ir pastebėjo, kad nukentėjusysis guli ant grindų kraujo klane. Ši moters versija neįtikino teis mo. Iš parodymų patikrinimo vie toje protokolų buvo matyti, kad E.Samsanavičienė negali papa sakoti esminių įvykio aplinkybių. Teismo ekspertai ant jos kūno ne rado jokių grumtynių pėdsakų. Laisvėje liko 20 dienų
Nepalankūs E.Samsanavičienei bu vo ir liudytojų parodymai. Jie api būdino moterį kaip konfliktišką ir agresyvią – ypač tada, kai išgeria alkoholio. Už sutuoktinio nužu dymą teismas E.Samsanavičienei skyrė 11 nelaisvės metų, bausmę at liekant pataisos namuose. Teismas taip pat priteisė atlyginti nukentė jusiajai 7 597 litų turtinę ir 10 tūkst. litų neturtinę žalą bei apmokėti 1,5 tūkst. litų procesines išlaidas. 20 dienų, kol įsigalios teismo nuos prend is, E.Samsan av ič ie nė praleis laisvėje. Per šias dienas moteris dar gali ir skųsti teismo sprendimą.
Versija: E.Samsanavičienė tikino Kauno apygardos teismą, kad vyro
specialiai nežudė.
Artūro Morozovo nuotr.
5
antradienis, vasario 21, 2012
lietuva Palaikė kaimynus
Stebės pėsčiuosius
Laukia išvadų
Dauguma Latvijos ambasa doje Vilniuje balsavusių ša lies kaimynės piliečių šešta dienį vykusiame referendu me dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kal bai pasisakė prieš, tiksliau, 145 balsavo prieš, 31 – už, vienas biuletenis buvo suga dintas.
Dvi savaites policija šalies keliuose daugiausia dėme sio skirs pėsčiųjų kontro lei, jų daromiems pažeidi mams išaiškinti ir užkardyti. Šįmet per eismo įvykius Lie tuvoje jau žuvo 39 žmonės, iš jų daugiausia pėsčiųjų – 16. Tamsiuoju paros metu žuvo 14 pėsčiųjų.
Energetikos ministras Arvy das Sekmokas teigia dar ne turintis darbo grupės, tik rinančios Valstybinės ener getikos inspekcijos viršinin ko Rimgaudo Špoko tarnybi nę veiklą, išvadų. Kaip žino ma, R.Špoko veikla tikrinama dėl išaugusių šildymo sąskai tų Vilniuje.
Šalies vadovė Da lia Grybauskai tė atleistus Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus vakar apkaltino politikavimu.
Įtarimai: pasak D.Grybauskaitės, „tiriami šeši pareigūnai, kurie, tikėtina, galėjo prisidėti prie nutekinimo, ir tik du FNTT pareigūnai per tyrimą
pasirodė nekaip“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Priekaištauja dėl politikavimo Pasak šalies vadovės, iš parei gų tarnybos direktorius Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytau tas Giržadas atleisti, kai „nelabai gerai“ pasirodė, prokuratūros pra šymu Valstybės saugumo depar tamentui (VSD) atlikus tyrimą dėl informacijos apie „Snoro“ banką nutekinimo. Prezidentės teigimu, atliekant tyrimą buvo aiškinamasi, ar „pareigūnai apsimelavo“ ir „ar jie gali toliau dirbti su slapta in formacija“, tačiau pridūrė, jog tai „neturi nieko bendra su baudžia mąja atsakomybe“. „Aš nevertinu tai kaip kovos tarp statutinių pareigūnų, verti nu kaip tęsinį tyrimo, kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu ir kurį vykdė VSD dėl „Snoro“ infor macijos nutekinimo. Du FNTT pa reigūnai po tyrimo, deja, pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statuti nių karininkų politikavimas atro dė dar blogiau. Taip aš ir vertinu susiklosčiusią situaciją“, – pir
madienį žurnalistams sakė D.Gry bauskaitė. Pasak šalies vadovės, buvo „ti riami šeši pareigūnai, kurie, tikė tina, galėjo prisidėti prie nutekini mo, ir tik du FNTT pareigūnai per tyrimą pasirodė nekaip“.
Dalia Grybauskaitė:
Galėtumėte paklausti, ar FNTT pastaruosius metus tyrė konservatorių rėmėjų įmones, ar ne.
„Aš reiškiu kritiką statutiniams karininkams, kurie mėgina politi kuoti, o jūs, žurnalistai, galėtumėte paklausti, ar FNTT pastaruosius me tus tyrė konservatorių rėmėjų įmo nes, ar ne“, – kalbėjo Prezidentė.
„Ikiteisminis tyrimas galės bū ti ir bus pradėtas tuomet, kai bus vertinama baudžiamojo atsako mybė. O tyrimas buvo vykdomas siekiant nustatyti, ar šie pareigū nai apsimelavo, ar ne ir ar jie gali toliau dirbti su slapta informacija. Tai neturi nieko bendra su bau džiamąja atsakomybe, baudžiamo ji atsakomybė bus papildomai nu statoma per ikiteisminį tyrimą. Esu įsitikinusi, kad taip turėtų būti“, – sakė D.Grybauskaitė. D.Grybauskaitė teigė neįžvel gianti įsakymus dėl FNTT vadovy bės atleidimo pasirašiusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio netin kamo elgesio: „Ministras Palaitis čia niekuo dėtas.“ Gen eral in ė prok urat ūra dar praėjusių metų pabaigoje bandė aiškintis, kas neteisėtai atskleidė informaciją apie valstybės institu cijų planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, bet ikiteismi nio tyrimo nepradėjo.
Sausio pabaigoje atsakyme Sei mo nariui Sauliui Stomai Gene ral in ė prok urat ūra nurod ė, kad „Lietuvos ryto“ straipsnio, publi kuoto prieš pat nacionalizuojant „Snorą“, „kai kurie teiginiai gali būti vertinami kaip dalinai atitin kantys 2011 m. lapkričio 9–14 d. Generalinėje prokuratūroje vyku sias iš Lietuvos banko gautos me džiagos vertinimo ir organizaci nes procedūras, kuriose dalyvavo kelių institucijų pareigūnai, bu vo atlikti tam tikri patikrinimo veiksmai“. Tuomet Generalinė prokuratū ra teigė, jog „duomenų, kad minė tame straipsnyje esančią informa ciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“. Praeitą savaitę R.Palaitis panai kino V.Gailiaus ir V.Giržado leidi mus dirbti su slapta informacija ir juos atleido. Tai jis padarė gavęs VSD teikimą. BNS, KD inf.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą General inė prok urat ūra (GP) va kar pradėjo ikiteismin į tyrimą dėl slaptos informac ijos apie bank ą „Snoras“ nutek in imo. „GP pradė jo ikiteismin į tyr imą dėl informa cijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus, tir iant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleid imo. Iki teisminis tyrimas pradėtas dėl gali mo piktnaudžiavimo tarnybine pa dėtimi. Tyrimas pradėtas iš Valsty bės saugumo departamento gavus informaciją apie generalinio proku roro Dariaus Valio 2011 m. lapkričio 17 d. prašymu atlikto tyrimo rezul tatus“, – rašoma prokuratūros išpla tintame pranešime. Čia pat nurodo ma, kad ikiteism in į tyr imą paves ta atlikti bendrai GP Baud žiamojo persek iojimo departamento pro kurorų ir Specialiųjų tyrimų tarny bos pareig ūnų tyrimo grupei.
Gina nepriklausomus šilumos gamintojus Šalies Prezidentė Dalia Gybaus kaitė pareiškė, jog būtina sudaryti galimybę nepriklausomiems šilu mos gamintojams prisijungti prie tinklų ir rengti atvirus konkursus investuotojams į šilumos ūkį, kad monopolijos būtų išskaidytos.
„Perteklinės šilumos pagamina „Grigiškių“ ir kitos šalies gamyk los, ypač turinčios biokuro ka tilines, tačiau monopolijos ir jas palaikančios savivaldybės šios ši lumos tiesiog neperka arba iškelia atgrasančias sąlygas. Būtina stip rinti konkurenciją ir nepriklau somiems gamintojams užtikrinti galimybę tiekti pigesnę šilumą gy ventojams“, – sakė D.Grybauskai tė. Ji vakar apsilankė didžiausioje
Lietuvoje medienos plaušo plokš čių ir higieninio popieriaus gamy bos bendrovėje „Grigiškės“. Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovės iniciatyva parengtos pri sijungimą prie šilumos perdavimo tinklų nepriklausomiems gamin tojams garantuosiančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal ku rias naudojimosi šilumos perdavi mo tinklais sąlygas tvirtintų ne mo nopolininkas, o Kainų komisija. „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Milkalajūnas tei gė, kad sostinei centralizuotai ši lumą tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ iš „Grigiškių“ šilumą ža da supirkti, kai tik įmonė įvykdys būtinus reikalavimus. Anot jo, kol kas „Vilniaus energija“ neturi duo
menų, kad „Grigiškės“ būtų įvyk džiusios privalomas sąlygas. „Kai tik iš atsakingų institucijų – Kainų komisijos ir Energetikos ins pekcijos – gausime patvirtinimus, jog „Grigiškės“ įgyvendino privalo muosius reikalavimus, iškart pradė sime supirkti iš jų šilumą. Šiuo me tu tokių patvirtinimų neturime“, – tvirtino N.Mikalajūnas. D.Grybauskaitės teigimu, šilu mos kainas sumažins tik reali ši lumos gamintojų konkurencija ir gamtinėms dujoms alternatyvaus kuro naudojimas. „Visos šalies savivaldybės priva lo užtikrinti sąžiningą konkuren ciją, vykdyti atvirus konkursus ir sudaryti vienodas sąlygas visiems investuotojams į šilumos ūkį, o ne
proteguoti vieną pasiūlymą, ne svarbu, ar tai būtų biokuro katili nės, ar atliekų deginimo gamyklos statyba“, – teigė Prezidentė. Miestuose, naudojančiuose bio kurą, šiluma yra trečdaliu pigesnė, kaip teigiama pranešime. Iki 2010 m. rudens „Grigiškės“ buvo vienintelė šilumos tiekėja Grigiškėms. Jų šildymą perėmusi „Vilniaus energija“ pateikė „Gri giškėms“ tarpinio šilumokaičio ir šilumos apskaitos prietaisų pro jektavimo sąlygas. Jų įgyvendi nimas, kaip prognozuojama, kai nuotų daugiau negu 1 mln. litų ir užtruktų kelerius metus. Pasak „Vilniaus energijos“ kriti kų, šilumos tiekėja, pasinaudoda ma šilumos tinklo natūralia mo
nopolija, gina savo monopoliją ir šilumos gamyboje: nepriklauso miems gamintojams kelia brangiai įvykdomas technines prisijungi mo, rezervavimo, sankcijų už nu krypimus sąlygas. Teigiama, kad su tuo susidūrė ir įmonės „Žabolis ir partneriai“ bei „Senukai“, ku rios ketina statyti katilinę Vilniu je, Savanorių prospekte. „Grigiš kės“ galėtų patenkinti iki 10 proc. Vilniaus šildymo poreikio. „Grigiškių“ grupė pernai rude nį įsteigė šilumos gamybos bend rovę „Grigiškių šiluma“. Šiuo metu ji gamina energiją tik įmonės reik mėms. Bendra „Grigiškių šilumos“ visų katilų galia – apie 80 megavatų. BNS inf.
6
antradienis, vasario 21, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sveikinimas iš Lietuvos Valentinas Beržiūnas
L
atviai įrodė – nieko nėra svarbiau nei gimtoji kalba. Taigi brolius baltus dera nuoširdžiai pasveikinti. Referendumas Latv ijoje – istor i nis. Abejingų nebuvo. Tradiciškai šurmul iuojančiose Rygos gatvė se švilpė automobiliai su Latvijos vėliavomis, žmonės dainavo lat viškas dainas. Tvyrojo vienybės jausmas, į kurį teko žvelgti su bal tu pavydu.
Mums, lietuviams, de rėtų nepamiršti, kad latviai – mūsų broliai. Todėl mūsų nepriklau somybės šventėje daž niau norėtųsi matyti ir Latvijos vadovus. Tiesa, mes problemų dėl tautinių mažumų neturime. Bent jau tokių rimtų kaip latviai. Tačiau iššūk is subūrė latvius į tautin į branduo lį, ko Lietuvoje sen iai nesugeba ma padar yt i nuolat žarstomais patriotiniais šūk iais. Įdomu ir tai, kad niekas Latv ijo je net referendumo, kur is galė jo sužalot i Latv ijos valstybing u mo šaknis, dieną neminėjo blogu žod žiu vietos rusakalbių. Taip, jų Latv ijoje gyvena daug, jų paž iū ros ne visuomet atspind i lojalu mą Latvijai. Šaliai, kuri jiems ir jų vaikams suteikė namus, išsilavi nimą, saugumo jausmą. Keiksnojo latv iai veik iau vietos politikus, kurie naudojasi šia jaut ria visuomenei tema savanaudiš kiems tikslams. Visgi neturi pagrindo keiksnoti lat vių ir rusakalbiai. Niekas jų teisių nepažeidė. Priešingai, visuome nė Latvijoje – be galo tolerantiška. Ir tie, kas visuomenei nori priklau syti, jai priklauso. Nesvarbu, kur gi mei, kur augai ir kuo užsiimi. Išlai kai kalbos egzaminą, gauni piliety bę, deklaruoji ištikimybę. Šių pamatinių sąlyg ų laikosi ne viena valstybė. Latvija – ne išim tis. Kadangi ši šalis vadinasi Lat
vija, joje kalbama latviškai. Jei ji vadintųsi Rusija, čia būtų kalba ma rusiškai. Jei Didžioji Britanija – angliškai, jei Lietuva – lietuviškai. Šiuo atveju mūsų nuolatiniai gin čai su kai kuriais Šalčininkų rajono gyventojais turi būti grįsti tokiais pat principais, kokiais savo kalbos svarbą kiekvienam šalies piliečiui grindžia Latvijos vadovai. Nėra išimčių. Tiek Liet uva, tiek Latv ija, o ir Lenk ija – monoetn i nės valstybės. Būt ų gerai, jei lie tuvių ar latvių Žemėje būtų kelios dešimtys mil ijonų. Deja, taip nė ra, todėl kalbos, kultūros, papro čių išsaugojimas – egz istencin is klausimas mums. Net Ukrainoje dvikalbystė – jaut ri problema, į kurią žvelg iama at sarg iai. Juk jei latvių kalba turėtų dalyt is vietą su rusų, kas laukt ų Ukrainos? Ar keisis Rusijos politika Latvijos atž vilg iu? Žinoma, triukšm ing ų rusų vald žios elito kalbų nestigs. Juk rink imai – ant nosies. Reik ia visuomenei prim int i, kaip gina mos rusakalbių, kur ie net nėra Rusijos pil iečiai, teisės užsieny je, ir kart u padėt i pam iršt i, kaip neg inamos pač ių Rusijos pil ie čių teisės Rusijoje. Bet latv iai Kreml iaus elit ui pa siuntė aišk ų signalą: jei nor ite – bendradarbiausime, tačiau Lat vij os valst ybing umo pam at ų niekas neg riaus. Nes kalba – tai ne derybų objektas. Kaip, beje, ir nepriklausomybė. Labai tikėt ina, kad į latv ių žin ią Rus ij os elit as reag uos sus it ai kydamas su tuo. Tiesa, pastabų Latv ijai dėl neva diskr im inuoja mos rusų maž umos bus. Kaip ir mums, liet uv iams, iš lenk ų. Ta čiau viena patarlė sako – duok kai kam kelią. Mums, lietuviams, derėtų nepa miršti, kad latviai – mūsų broliai. Todėl mūsų nepriklausomybės šventėje dažniau norėtųsi matyti ir Latvijos vadovus. Kad kaskart Vasario 16-ąją nediskutuotume apie Šalčininkų krašto problemas. Galėtume ir ne diplomatinėmis frazėmis išreikšti latviams para mą, supratimą, pagalbą. Galų gale, turėtume imti ir išspręsti įvairius politinius nesutarimus, užmegzti tvirtą bendradarbiavimo dialogą. Pabaigoje sveik iname latvius su puik iai išlaik yt u pat riot išk umo egzam inu. Tok io pat egzam ino rez ult ato, tik imės, vieną dieną palinkėsime ir baltarusiams – ne broliams, tačiau artimiesiems.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
da žaisti.
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
„Shutterstock“ nuotr.
Pirkinių krepšelyje – viltis
K
askart po darbo stovėdama ilgoje eilėje prie kasų stebiu lūkuriuojančius žmones. Ką jie įsidėję į krepšį, ką renka si, apie ką kalbasi. Išsekus fantazijai, nusibodus tiems paties produktams ir patiekalams, žiūriu, ką perka kiti, mintyse dėlioju jų vakarienės meniu, skirstau pirkinių krepšelius į visiškai nesveikus (tokių daugiausia), stip riai nesveikus, vidutiniškai sveikus ir sveikus (tokių, deja, beveik nėra). Išeina savotiškas žaidimas, eilė tada juda greičiau, o ir naujų idėjų šeimos vakarienės stalui ima ir užgimsta. Taip lūkuriuojant eilėje nori neno ri imi ir pamatai, kad dažnas pirkėjas, ypač vyresnio amžiaus, prie kasos lyg tarp kitko į krepšį įsimeta ir lo terijos bilietą. Porą kartų nusipirkau ir aš, žinoma, tos labiausiai išrekla muotos, dėl kurios pusė, o gal ir dau giau, Lietuvos sekmadienio vakarais prie televizorių praleidžia. Prisėdau ir aš prie televizoriaus su bilietėliu rankose. Šakės... Kiekvienas kamuo liukas – rankos dreba, širdis šokinė ja, gniutulas gerklėje stringa. O man taigi dar nė keturiasdešimties nėra... O gal? Ech, ir vėl ne... Tai gal bent kokį nereikalingą daiktą pagal bilie to numerį laimėsiu? Ech, irgi ne... Ir į kitą TV laidos filmavimą kvieti mo nelaimėjau, bet jei ir laimėčiau, turbūt nevažiuočiau... Bėda...Du li tai – kaip į balą (tiesą sakant, minty se pasakiau negražiau). Raminu save – čia tik žaidimas, reikia žiūrėti kaip į pramogą, malonumą. Ar buvo ma lonu? Ne... Loterija skelbia: aukso puode šią savaitę – milijonas. O ant lošimo la pelio kitoje pusėje smulkiomis raide lėmis parašyta: prizinis fondas – 50 proc. pajamų. „Geras, – mąstau, – per savaitę surenka 2 mln., vadina
si, kažkas nuperka 1 mln. bilietėlių. Superverslas. Pardavinėti viltį.“ Vil tį, kad laimėjęs tapsi laimingas. Juk tiek žmonių laimingi tampa – auto mobiliais išrieda, tūkstančius išsine ša. O jei dar skandinavišką loto žai siu (beje, jis joks ne Skandinavijos, Lietuvoje ta pati įmonė keturias žy miausias loterijas organizuoja), tiki mybė laimėti GYVENIMĄ sau ir savo vaikams – dar didesnė. „Aukso puo de – 8,5 mln. litų“, – skelbia televi zija, o televizija nemeluoja...
Ir vėl prieš mane žmo gus viltį už du litus į kišenę įsidėjo. O aš – juodojo šokolado ply telę, kiek brangesnę nei du litai. Mano tėtis, dar matematikos mokslų studentas, iš tikimybės teo rijos dėstytojo išgirdo chrestomatinę frazę: „Kiekviena loterija – savano riškas kvailių apdėjimas mokesčiais.“ Nepaisant to, žinau, kad porą kartų, kišenėje turėdamas paskutinį rub lį, ėjo žaisti senais laikais vieninte lės loterijos – „Sprint“. Ir jam sekė si – abu tuos kartus laimėjo tiek, kiek reikėjo. Trūks plyš, būtinai reikėjo. Ne buteliukui, o nuvažiuoti Vilniun į neakivaizdininkų sesiją ar atiduo ti skolai už nuomojamą butą, nes dėl mamos ligos tą mėnesį niekaip ne suėjo šeimos biudžetas. Sakytumei, pats Dievas padėjo. Nors tais laikais, kai buvo „Sprint“, Dievo nebuvo.... Bet nerizikavo tėtis lošti nuolat, sa kė: „Sekasi loterijoj, nesiseks meilė je.“ O juk meilė – irgi laimė, gal net
didesnė už pinigus? Keliu retorinį klausimą, nes vieniems dar taip, o kitiems – jau ne... Bet grįžkime į šiuos laikus. Jei jau žmonės taip lengvai ir noriai atiduo da savo paskutinius pinigėlius loteri joms, ar nevertėtų mūsų „Sodrai“ ar kokiai prasiskolinusiai savivaldybei, net pačiai Vyriausybei kokią antrinę viešąją įstaigą įsteigti ir organizuo ti loteriją? Juk tai būtų daug pozity viau, nei apkarpyti pensijas, išmo kas būsimoms mamoms ar nedidinti minimalaus užmokesčio. Pensinin kai dalyvauja loterijoje „Pensinin kas 1“, o mamos, priklausomai nuo to, kelintas vaikas – „Mama 1“, „Ma ma 2“ ir taip toliau. Pirkite ne vals tybės obligacijas su toookiu mažu ir neaišku kada gautinu uždarbiu, o da lyvaukite valstybės loterijoje. Atro do, kad loterija žmonėms – labai pa tikimas reikalas... Pagrindinis prizas – dar neprivatizuota vila Turniškė se, paguodos prizai – metai nemoka mo važinėjimo „Lietuvos geležinke liais“ (pritrauktumėte ir studentus!), pietūs su pasirinktu ministru – ne lygu, kokių asmeninių norų ir klau simų turite. Užsigalvojau, užsisvajojau, o čia jau ir mano eilė priartėjo. Ir vėl prieš mane žmogus viltį už du litus į kiše nę įsidėjo. O aš – juodojo šokolado plytelę, kiek brangesnę nei du litai. Užtat grįžusi namo šeimai arbatos išvirsiu, šokoladą po gabalėlį pasida lysime, aptarsime, kaip praėjo diena, o sekmadienio pavakarę visi kartu su šuneliu į Ąžuolyną pasivaikščioti išeisime. Jau geriau žvirblis rankoje nei erelis danguje. Jau geriau laimė, tokia, kokia ji yra, bet čia ir dabar, nei dirbtinė viltis praturtėti iš kitų žmo nių vilčių. Nerida
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Miraž as: nors loterijos panašios į žaidimą antpirščiais – kuo mažesnė tikimybė laimėti, tuo didesnė pagun
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 020.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, vasario 21, 2012
OMX Vilnius
–0,10 %
OMX Riga
+0,01 %
4,2
+0,15 %
Sustabdė banko reklamą Lietuvos bankas pareikalavo banko „Dans ke Bank“ filialo Lietuvoje nutraukti finan sinių paslaugų reklamą, kuri gali klaidin ti vartotojus. Didžiausios 25 proc. metinės palūkanos buvo žadamos už 3 tūkst. litų dydžio 7 mėnesių terminuotąjį indėlį, ta čiau buvo privaloma sudaryti naują ilgalai kę investicinio gyvybės draudimo sutartį ir mokėti ne mažesnę nei 130 litų draudimo įmoką kas mėnesį. Reklama jau nutraukta.
proc.
sausį siekė metinė infliacija Lietuvoje.
ekonomika
OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,82
4,65
2,37
–0,1743 %
„Vakoil“
4,78
4,62
2,37
10 8,2752
+0,5004 %
10 4,6030
+0,2286 %
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt
100 8,7841
+0,1836 %
WTI nafta
1 2,8583
–0,0280 %
„Brent“ nafta
kiekis Santykis
pokytis
Baltarusijos rublis 10000 3,1650
+0,8122 %
DB svaras sterlingų
1
4,1517
–0,0361 %
JAV doleris
1
2,6174
–0,3958 %
Kanados doleris
1 2,6342
Lenkijos zlotas Norvegijos krona Rusijos rublis Šveicarijos frankas
Vakar Tinklas
104,95 dol. už 1 brl. 120,17 dol. už 1 brl.
Nauji metai – senos išlaidos Šiemet galima tikėtis, kad kainų augimas nenusvers didėjančių atlyginimų, tačiau finansų ekspertai siūlo nepasiduoti tei giamoms nuotaikoms ir vėl nepulti į var tojimo liūną. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Daugiau uždirbs ne visi
Prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis nežymiai suma žės, o dirbantys žmonės sulauks didesnių darbo užmokesčių. Ta čiau gyventojai esą neturėtų sku bėti išleisti juodai dienai sukaup tų pajamų, nes teigiami pokyčiai bus nedideli. Kaip sakė SEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskie nė, antrą šių metų pusmetį Vaka rų Europoje jau tikimasi sulaukti ekonomikos gerėjimo ženklų. Ta čiau geresnio gyvenimo pranašais esą nereikėtų aklai pasikliauti, nes Lietuva pokyčius pajus vėliau. „Ekonominė situacija į blogą ją pusę smarkiai nesikeis, tačiau, deja, nesikeis ir į gerąją, taigi, dėl situacijos darbo rinkoje nereikė tų įsibėgėti smarkiai didinant sa vo vartojimo išlaidas ar skolų įsi pareigojimus“, – sakė ji. Prognozuojama, kad darbo už mokestis šiais metais didės 2 proc., tačiau tai labiausiai susiję su infor macijos ir ryšių, sveikatos priežiū ros sektoriais, kuriuose dirbančių žmonių atlyginimai didžiausi. „Atlygio augimas bus matomas tik tuose sektoriuose, kur reika lingi kvalifikuoti specialistai. Ta čiau šie darbuotojai ir nesiskun dė labai dideliu darbo užmokesčio sumažėjimu. O daugumos Lietuvos gyventojų situacija smarkiai nepa sikeis. Kita vertus, ir stabili situa cija yra geras ženklas bei žingsnis į priekį“, – sakė „Swedbank“ as meninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Anot J.Varanauskienės, didžioji dalis šalies dirbančių žmonių tikė tis darbo užmokesčio augimo gali tik tuo atveju, jei gauna minimalų darbo užmokestį arba atlygio didi nimas buvo žadamas. Taupyklių daužyti nereikia
Pasak J.Varanauskienės, nedarbo mažėjimas daro didelę įtaką dir bančių žmonių motyvams taupy ti juodai dienai. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nedarbas sumažės vos 1 proc. Todėl daužyti taupyklių dar nerekomenduojama.
J.Varanauskienė pabrėžė, kad ge rėjantys nedarbo lygio rodikliai dar negarantuoja dirbančių žmonių si tuacijos stabilumo. „Bedarbių iš liks gana daug ir situacija bus ga na įtempta, todėl likti be santaupų juodai dienai būtų labai nesaugu. Anksčiau buvo kalbama, kad žmo gaus ar šeimos atsargas turėtų su daryti 8 darbo užmokesčiai. Tačiau tai taip nerealu, kad daugeliui atėmė viltį, norą ir tikėjimą sutaupyti tiek pajamų“, – sakė J.Varanauskienė. Jeigu nepavyksta asmeniniame biudžete sukaupti remokenduoja mų 3–6 darbo užmokesčių, pasak ekspertės, netekus darbo katast rofa neištinka. Ji suskaičiavo, kad nedarbo atveju planuodami gauti išeitines išmokas ir bedarbio pa šalpas gyventojai galėtų pusmetį išgyventi turėdami sutaupytą vos 1 darbo užmokestį.
Julita Varanauskienė:
Nereikėtų įsibėgėti smarkiai didinant sa vo vartojimo išlaidas ar skolų įsipareigoji mus. Kainos įtakos neturės
Šiemet dėl kainų, pirmiausia naf tos ir šilumos energijos, didėjimo gyventojai pajus šildymo išlaidų padidėjimą. Taip pat bus matomas lėšų maisto produktams augimas. Tačiau finansų analitikai ramina, kad infliacijos pernelyg baimintis nereikėtų. „Dėl kainų padidėjimo vidutines pajamas uždirbančios šeimos išlai dos per mėnesį turėtų didėti apie 70 litų“, – prognozavo ekspertė. O.Bložienės teigimu, šiais me tais kainų augimas neturėtų būti toks didelis kaip pernai, todėl sėk mingai suvaldę išlaidas su dideliais iššūkiais susidurti neturėtų. Finansų ekspertė Jekaterina Ro jaka pabrėžė, kad, nors infliaci ja didėja, gyventojų pajamos šiais metais vis dėlto bus didesnės. Na tūralu, kad tai palengvins gyvento jų užduotį planuoti savo biudžetą. „Vienintelis ryškus šių ir praė
Santūrumas: ekspertai prognozuoja, kad nekeisdami ankstesnių savo vartojimo įpročių gyventojai šiemet
neturėtų susidurti su finansiniais sunkumais.
jusių metų skirtumas yra tai, kad praėjusiais metais infliacija suval gydavo praktiškai visą darbo už mokesčio prieaugį. Labai tikėtina, kad šiais metais realus darbo už mokestis bus teigiamas. Tai reiš kia, kad realiosios pajamos turėtų būti šiek tiek didesnės nei praėju siais metais“, – sakė ji. Todėl esą daugeliui drastiško taupymo etapas jau liko praeityje. Išlaidauja nebūtinoms prekėms
J.Varanauskienės teigimu, lygi nant 2008 ir 2011 m. matyti, kad dėl nežymiai didėjančių pajamų ir išaugusių kainų lėšos būtiniau sioms prekėms ir paslaugoms di dėja, taigi rezervinių pajamų gy
ventojai turi mažiau. Jos teigimu, mažas pajamas gaunančių žmonių būtiniausios išlaidos perkopia net 80 proc., todėl planuojant šeimos biudžetą dėmesį svarbiausia at kreipti į nebūtinas išlaidas. Anot ekspertės, 2011 m. išlaidos ne būtiniausioms prekėms ir pa slaugoms dar nepasiekė 2008 m. lygio. Tačiau, jos teigimu, pini gų sumos būstui apstatyti, apran gai ir avalynei per praėjusius metus jau šiek tiek padidėjo. „Gyventojai ir toliau pirmiausia atsisako ne pačių svarbiausių pre kių. Maistas, transportas ir būs to išlaikymas sudaro didžiausią jų biudžeto dalį, todėl vargu ar jie la bai padidins laisvalaikiui ir kitiems
„Shutterstock“ nuotr.
nebūtiniems poreikiams skirtas lė šas. Jas padidins tik galintys tai sau leisti“, – sakė O.Bložienė. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad pagrindinis finansinis iššūkis šiais metais, kaip ir pernai, išlieka pra delstų mokėjimų valdymas. Anot ekspertės, skolų dydis per praė jusius metus gerokai išaugo, todėl esą išlieka ypač svarbu savo porei kius derinti su galimybėmis. „Tai, kad auga vartojimo pasko lų portfeliai, kad gyventojai skoli nasi ir vartoja ne iš savo santaupų, nėra labai geras finansų tvarkymo signalas. Vėliau augantis pasko lų portfelis didina pradelstus mo kėjimus, todėl skolintis reikia labai atsargiai“, – sakė O.Bložienė.
8
AntraDIENIS, vasario 21, 2012
pasaulis Žvangina ginklais
Akis už akį
Niekas nesikeis
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarbu išsaugoti branduolinio atgrasy mo pajėgas šalies ginkluotųjų pajėgų sistemoje, kol bus su kurti nauji smogiamieji komp leksai. Kalbėdamas apie JAV priešraketinę gynybą V.Putinas teigė, kad Maskva neleis pa žeisti jėgų pusiausvyros.
Iranas nutrauks naftos eks portą į Ispaniją, Graikiją, Ita liją, Portugaliją, Vokietiją ir Ny derlandus, jeigu šios tęs prie šiškus veiksmus. Tai pareiškė Irano nacionalinės naftos įmo nės vadovas Ahmadas Qale bani. Sekmadienį Iranas nu traukė naftos tiekimą Prancū zijai ir Didžiajai Britanijai.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, kad po referendumo nėra pagrindo kalbėti apie tai, jog būtina leis ti savivaldybėms vartoti ru sų kalbą informuojant gyven tojus. Pasak jo, pagrindo nėra todėl, kad latvių kalba po re ferendumo tebėra vienintelė valstybinė kalba Latvijoje.
Sniego žmogus iš Švedijos AFP nuotr.
Vilioja japonus Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka (nuotr.) mie lai lauks japonų, kad šie pasta tytų jo šalyje gražią ir gerą ato minę elektrinę.
Savo mintimis A.Lukašenka pasi dalijo su Japonijos ambasadoriu mi Takehitu Harada, kuris įteikė Baltarusijos vadovui skiriamuo sius raštus. „Jeigu sugalvosite kur nors statyti atominę elekt rinę, Baltarusija turėtų būti vie na iš pirmųjų sąraše“, – sakė Bal tarusijos vadovas. Kalbėdamas apie nelaimę Fukušimoje, A.Lu kašenka teigė, kad tai – ne kliū tis plėtoti branduolines technolo gijas. „Atsitiko nelaimė, tačiau tai nereiškia, kad taikus atomas nie kam nereikalingas“, – pabrėžė A.Lukašenka ir pridūrė, kad vi suomenės pasipiktinimas praeis. Priimdamas kitų diplomatų skiriamuosius raštus A.Luka šenka ES atstovams pabrėžė, kad į skelbiamas sankcijas reaguos piktai. „Tos sankcijos, kuriomis jūs, europiečiai, mojuojate mums prieš nosį, jūs supraskite – mes kol kas pakenčiame. Tačiau jei tik peržengsite raudonąją liniją, mes atsakysime labai griežtai“, – pa reiškė Baltarusijos vadovas. „Mes – Europos viduryje, per mus iš Rytų į Vakarus keliauja, ir visiškai saugiai, 100 mln. tonų krovinių. Mes prie sienos stato me terminalus, praleidžiame jū sų krovinius pirmyn ir atgal, už tikriname jų saugumą. Nė vieno skundo nebuvo per tuos metus, kai aš esu prezidentas. Aš ne suprantu, ko dar reikia europie čiams?“ – kalbėjo A.Lukašenka. Finansų ekspertai, praėjusią savaitę susirinkę Minske į fo rumą investicijų klausimais, pa stebėjo, kad baltarusiams pavy ko išnaudoti rublio devalvaciją. Susilpnėjus nacionalinei valiu tai išaugo eksportas. Visgi Tarptautinis valiutos fon das sako, kad Baltarusijos ekono mika mažai efektyvi dėl joje vy raujančio valstybinio sektoriaus. „BelTA“, BNS inf.
Kaip dvi savaites vienas švedas išgyveno savo automobilyje neturėdamas maisto spaudžiant 30 laipsnių šalčiui? Net prie speigo pripratę šios Skandinavijos šalies gyventojai aikčioja. Netikėtas radinys
44 metų Peteris Skyllbergas, gyve nantis centrinėje Švedijos dalyje, šalies šiaurėje, netoli Umeo mies to, savo automobilyje įstrigo pra ėjusių metų gruodžio 19 d. Vyras, pasukęs iš pagrindinio kelio į vieš kelį, bandė pervažiuoti pusnis, ta čiau taip ir nepajėgė išvažiuoti. Visureigis mažame miško keliu ke išbuvo užpustytas du mėnesius, kol jį rado sniego motociklu pra mogaujantys žmonės. Pramogautojai pasakojo iš pra džių pamanę, jog rado sudaužytą ir paliktą automobilį. Tačiau kai pabandė prisikasti prie lango, pa matė, kad ten kažkas juda. Anot jų, vyras gulėjo miegmaišyje ant užpakalinės sėdynės. Įšalusiame ir apšerkšnijusiame automobily je mėtėsi cigarečių pakelis ir ko miksų knygučių. Maisto nebuvo, tačiau rasta tuš čių limonado butelių ir popiergalių. Atvykę pareigūnai spėjo, kad bent jau kurį laiką švedas turėjo ką val gyti. Galbūt tai padėjo jam išgyven ti. Ištrauktas iš guolio P.Skyllbergas
vos ne vos išlemeno, kad automo bilyje užstrigo prieš Kalėdas. Pasak gelbėtojų, vyras buvo ge rokai sulysęs ir nusilpęs. Benzino automobilyje nebuvo – veikiau siai iš pradžių P.Skyllbergas mėgi no šildytis įjungęs variklį. „Tiesiog neįtikima, kad jis gyvas, žinant, jog neturėjo jokio maisto. Be to, po Ka lėdų kurį laiką buvo labai šalta“, – stebėjosi vienas gelbėtojų koman dos narys. Pasak šiaurinio Umeo miesto policijos pareigūno Ebbe Nybergo, policija neturi priežasčių abejoti, kad šis vyras automobilyje išbuvo labai ilgai. „Mes to neišsigalvotu me. Gelbėtojai taip pat buvo įvykio vietoje ir matė tą patį, ką ir mes“, – sakė pareigūnas. Žiemos miegas?
Kaip patvirtino medikai iš Umeo universiteto ligoninės, P.Skyllber go būklė buvo tikrai gera, atsižvel giant į tai, kad vyras du mėnesius be maisto praleido šaltyje. Ligoninės gydytojai aiškino, kad įprastomis sąlygomis žmonės be
maisto gali išgyventi apie keturias savaites. Tačiau kaip P.Skyllbergas iškentė šaltį – medikai negalėjo at sakyti. Daugelis sakė panašų atvejį matą pirmąsyk. Pasak Stefano Brantho, moks lininko iš Upsalos universiteto, tikėtina, kad vyras taip ilgai išgy venti sugebėjo valgydamas snie gą, o jo organizmas perėjo į žie mos miegą primenančią būseną. „Panašiai kaip lokys, kuris užmie ga žiemos miegu. Žmonės irgi gali tai padaryti, – tikriausiai jo kūno temperatūra buvo apie 31 laipsnį (Celsijaus), o organizmas prie to prisitaikė. Dėl žemesnės tempe ratūros buvo sunaudojama nedaug energijos“, – mąstė ekspertas.
Tiesiog neįtikėtina, kad jis gyvas, žinant, kad jis neturėjo jokio maisto.
Tačiau Ulfas Segerbergas, Umeo miesto ligoninės vyriausiasis gy dytojas, gydantis nelaimėlį, pa brėžė, kad, jo manymu, P.Skyllber go gyvybę išgelbėjo automobilis, o ne žiemos miegas. „Nemanau, kad žmonės suge ba prisitaikyti prie aplinkos kaip lokiai. Juk automobilyje jis buvo su gana šiltais drabužiais, turėjo miegmaišį, kuriame galėjo sušil
Stebuklas: šiame automobilyje Švedijos šiaurėje 44 metų P.Skyllbergas praleido du mėnesius.
ti. Kadangi automobilis buvo pa dengtas storu sniego sluoksniu, jis buvo tarsi sniego namas“, – kalbė jo medikas. U.Segerbergas pridūrė, kad vyras patyrė hipotermiją, taip pat buvo išbadėjęs. Pareigūnai pridūrė, kad dar ke lios dienos, ir P.Skyllbergas bū tų sušalęs. „Labai abejoju, kad jis būtų išgyvenęs dar dvi ar tris die nas“, – sakė policijos atstovas, ir pridūrė, kad, kai vyras buvo ras tas, jo būklė buvo sunki. „Jis be veik nekalbėjo. Tik kelis žodžius: „Sniegas... Valgiau...“ Taip pat jis pasakė, kad nuo gruodžio mėnesio nevalgė“, – tvirtino pareigūnas.
Niekas nepasigedo
Iš pradžių manyta, kad švedas – ke liautojas, tiesiog mylintis gamtą ir pa tekęs į nelaimę. Tačiau policijai ėmus tirti įvykio detales paaiškėjo, kad P.Skyllbergas – smaugiamas skolų, kurios siekia beveik 180 tūkst. eurų. Medikai patvirtino, kad vyrui – dep resija. Vyro kaimynai iš Erebru miesto centrinėje Švedijoje sakė, kad nese niai P.Skyllbergas išsiskyrė su mergi na, o su savo tėvu ir kitais šeimos na riais nebendravo bemaž 20 metų. Pareigūnai ėmė įtarti, kad miš ke vyras bandė nusižudyti. Be to, jiems sukėlė nuostabą tai, jog nie kas nepranešė apie vyro dingimą. „Dabar palauksime, kada jis pa sitaisys, kad išsiaiškintume, kas dėjosi jo galvoje“, – žadėjo pa reigūnas E.Nybergas. „Daily Mail“, „Reuters“, BNS inf.
„Scanpix“ nuotr.
9
antradienis, vasario 21, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Užgeso krepšinio legenda S.Stonkus Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepši nio patriarchas, ilgametis Lietu vos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas habilituotas moks lų daktaras profesorius Stanislo vas Stonkus.
Auksas: savo sportinių trofėjų kolekciją S.Krupeckaitė papildė dar vienu aukščiausiu apdovanojimu.
Simono Švitros nuotr.
Auksinė pažintis su olimpiniu treku Simonai Krupeckaitei repeticija olimpiniame Londono treke buvo sėkminga – Lietuvos sportininkė laimėjo pasaulio dvira čių treko taurės keirino varžybas. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Varžovės atsiliko
Anglijos sostinėje buvo surengtas paskutinis – ketvirtasis – planetos dviračių treko taurės etapas. S.Krupeckaitė keirino finale ap lenkė visas penkias varžoves. Sidab rą iškovojo Honkongo atstovė Wai Sze Lee, o bronzos apdovanojimas įteiktas Kinijos dviratininkei Shuang Guo. Bendrojoje keirino rungties įskai toje S.Krupeckaitė per keturis eta pus surinko 38 taškus. Antrąją vietą užėmė rusė Jekaterina Gnidenko (21 tšk.), trečiąją – tiek pat taškų pel niusi ukrainietė Liubovė Šulika.
nestartuosiu nei keirino, nei sprin to rungtyse, nes norėjome pama tyti tikrąją visos mūsų komandos jėgą. Aš jau turiu kelialapį į olim pines žaidynes, taškų užtenka. Dėl keirino planą pakeitėme ir pavyko save pamaloninti aukso medaliu, nors kova buvo labai sunki, konku rencija – didelė. Tiek daug dalyvių nesu mačiusi netgi vyrų lenktynė se“, – sakė S.Krupeckaitė.
Jei būčiau važiavu si pirmuoju takeliu, kažin ar būčiau bai gusi distanciją.
distanciją. Mūsų sporte daug su btilių smulkmenų, kurios ne vien padeda.“ Vis dėlto treko karalienė patvir tino, kad po šios pergalės labiau pasitiki savo jėgomis. „Treneris puikiai išnagrinėjo varžovių galimybes. Jis juk labiau mato, kas ir kaip važiuoja. Olimpi niame treke treniravomės vos vie ną kartą, bet įsidėmėjau, kad arena – išskirtinė. Trekas gana greitas. Tikiuosi, kad prieš olimpines žai dynes turėsime daugiau laiko ir galimybių treniruotėms, nes prie šio treko reikia geriau priprasti“, – svarstė S.Krupeckaitė. Karaliavo greitis
Konkurenčių vis daugėja
„Jaučiuosi labai gerai. Nugalėjau var žoves, kurios olimpiniame treke buvo nusiteikusios pasirodyti kuo geriau ir netausojo jėgų. Manau, iškovojau šaunią pergalę“, – vakar grįžusi į Lie tuvą kalbėjo S.Krupeckaitė. Dviratininkė pripažino, kad lai mėti keirino rungtį padėjo ir spren dimas atsisakyti startų sprinto var žybose. „Po trečiojo etapo su treneriu buvome nusprendę, kad Londone
Nori priprasti prie arenos
Sportininkė teigė, kad apie būsi mus rezultatus Londono olimpi nėse žaidynėse dar anksti kalbėti. „Nieko negaliu žadėti ar pro gnozuoti, juk gyvenime nemažai lemia atsitiktinumai. Yra taiklus posakis – kaip korta kris, – šyp sojosi S.Krupeckaitė. – Šį kar tą keirinas man buvo sėkmingas, bet jei būčiau važiavusi pirmuo ju takeliu, kažin ar būčiau baigusi
Sportininkės vyras ir treneris Dmitrijus Leopoldas sakė, kad var žybų taktika neprilygsta S.Krupec kaitės talentui. „Simona – talentingas žmogus. O rezultatas priklauso nuo greičio – jai lengviau, kai važiuoja greitai. Londone buvo dideli greičiai, to dėl ji jautėsi lyg žuvis vandenyje, – kalbėjo D.Leopoldas. – Manau, kad aštresnė konkurencija negu šį kart keirino finale vargu ar bus ne tgi per olimpiadą.“
Finaluose – Kauno ir Vilniaus akistata Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) moterų ir vyrų rankinio taurių sieks dviejų miestų – Kauno ir Vil niaus – komandos.
Vasario 25-ąją Alytaus sporto ir rekreacijos centre vyksiančių finalų rungtynėse susikaus Kauno „AC ME-Žalgirio“ ir Vilniaus „Švie sos-Eglės“ rankininkės bei Kauno
„Granito-Gajos-Kario“ ir Vilniaus „VHC Šviesos“ rankininkai. Vyrų turnyro finalininkai paaiš kėjo pernai gruodį. Pusfinaly je „Granitas-Gaja-Karys“ 28:30 ir 33:29 eliminavo šalies čempio ną bei 2011-ųjų LRT taurės laimė toją Klaipėdos „Žemaitijos dragū ną“, o „VHC Šviesa“ 28:23 ir 32:30 – Kauno „Lūšį“.
Praėjusį savaitgalį kelialapius į fi nalą išsidalijo ir moterys. „ACMEŽalgiris“ pusfinalio mače 27:24 ir 24:20 nuvainikavo 2011-ųjų LRT taurės laimėtoją – Kauno rajono „Garliavos-SM“ ekipą, o „ŠviesaEglė“ 26:30 ir 27:22 – šalies čem pionę „Eastcon AG-Vilniaus kole gijos“ komandą. KD inf.
S.Stonkus buvo vienas garsiau sių praėjusio amžiaus šeštojo de šimtmečio Lietuvos krepšinin kų, ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir SSRS rinktinės žaidėjas. 1951– 1958 m. S.Stonkus šešis kartus tapo Lietuvos čempionu, o 1951– 1955 m. SSRS čempionate su le gendiniais bendražygiais Steponu Butautu, Justinu Lagunavičiumi, Kazimieru Petkevičiumi, Vincu Sercevičiumi, Algirdu Lauritėnu iškovojo aukso, sidabro ir bron zos medalius. 1956 m. S.Stonkus iškovojo Melburno olimpinių žaidynių si dabrą, 1955 m. – Europos čem pionato bronzą, o 1957-aisiais – auksą. Baigęs krepšininko karjerą, S.Stonkus didžiulį dėmesį skyrė akademinei veiklai. Dėstė LKKA, 1978–1990 m. buvo šios aukš tosios mokyklos rektorius, pa
Netektis: S.Stonkus – viena iš
kiliausių Lietuvos krepšinio as menybių. Alfredo Pliadžio nuotr.
rašė daugybę mokslinių knygų, sudarė ne vieną vadovėlį ir žo dyną. 1961–1971, 1979–1983 ir 1990–1994 m. S.Stonkus vado vavo LKF. Liet uvos Prez id ent ė Dal ia Grybauskait ė ir Seim o pirm i nink ė Iren a Deg ut ien ė pareiš kė užuojaut ą dėl S.Stonkaus mirties. KD inf.
Lengvaatlečių varžybas vainikavo rekordai Tikėtasi, kad Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čem pionate paaiškės galutinė nacio nalinės rinktinės, dalyvausian čios pasaulio pirmenybėse, su dėtis, tačiau taip neįvyko.
Atrankos normatyvus dalyvau ti planetos uždarų patalpų čem pionate, kuris kovą bus surengtas Turkijoje, yra įvykdę bėgikai – klaipėdietė Lina Grinčikaitė (60 m) ir kauniečiai Sonata Tamošai tytė (60 m barjerinis bėgimas) bei Rytis Sakalauskas (60 m). L.Grinčikaitė laimėjo varžy bas Kaune, 60 m nubėgusi per 7,39 sek. Tai – aštuntasis Linos iškovotas aukso medalis ir sep tintasis – iš eilės. S.Tamošaitytė šeštą kartą iš eilės tapo Lietuvos čempione ir pagerino nacionali nį 60 m barjerinio bėgimo rekor dą – 8,08 sek. Pirmąją vietą užė musio R.Sakalausko rezultatas
60 m bėgimo finale – 6,67 sek. Geriausią sezono penkiako vės rezultatą šalyje – 4 580 taš kų – pasiekė Austra Skujytė, bet tiesioginiam kelialapiui į pasau lio čempionatą būtina mažiau siai trečioji taškų suma planetoje, o lietuvės pasiekimas šiuo metu – septintasis. Pasaulio čempionate dalyvaus 8 daugiakovininkės. A.Skujytės viltis – asmeninis kvietimas iš Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF). Pasak Austros trenerio Alekso Stanislovaičio, ti kimybė, kad jos auklėtinė bus pa kviesta startuoti Turkijoje – labai didelis. Nac ion al in ius 18-meč ių ir 19-mečių rekordus bei trečiąjį rezultatą per visą Lietuvos leng vosios atletikos istoriją pasie kė trišuolininkė šiaulietė Dovilė Dzindzaletaitė – 13,60 m. KD inf.
Lietuvos čempionai 60 m – L.Grinčikaitė (Klaipėda) 7,39 sek. ir R.Sakalauskas (Kaunas) 6,67 sek., 60 m barjerinis bėg imas – S.Tamošait ytė (Kaunas) 8,08 sek. ir N.Rimkevičius (Šiauliai) 8,33 sek., 400 m – M.J.Morauskaitė (Vilnius) 56,60 sek. ir V.Kozlovas (Viln ius) 49,87 sek., 800 m – E.Balčiūnaitė (Šiauliai) 2 min. 10,15 sek. ir P.Gliebus (Vilnius) 1 min. 56,18 sek., 1 500 m – V.Godlevska (Viln iaus rajonas) 4 min. 45,93 sek. ir J.Beržanskis (Šiau liai) 4 min. 02,55 sek., 3 000 m – Vai da Žūsinaitė (Vilnius) 9 min. 35,97 sek. ir J.Beržanskis (Šiauliai) 8 min. 36,68 sek., 3 000 m sportinis ėji mas – S.Milušauskaitė (Birštonas)
13 min. 28,64 sek., 5 000 m sporti nis ėjimas – M.Šavelsk is (Drusk i ninkai) 20 min. 42,65 sek., šuoliai į aukštį – A.Palšytė (Vilnius) 187 cm ir R.Stanys (Kaunas) 219 cm, šuo liai į tolį – L.Andr ijauskaitė (Kau nas) 6,00 m ir M.Rudys (Plungė) 7,48 m, šuoliai su kartimi – V.Deje va (Kaunas) 345 cm ir E.Vėsa (Kau nas) 425 cm, rutulio stūmimas – L.Voroneckaja (Vilnius) 14,00 m ir Š.Banev ič ius (Klaip ėda) 18,18 m, trišuolis – N.Viatk ina (Baltarusija) 13,84 m ir M.Dilys (Kaunas) 15,67 m, penkiakovė – A.Skujytė (Kaunas) 4 580 tšk., septynkovė – A.Stanelis (Šiauliai) 5 068 tšk.
10
Antradienis, vasario 21, 2012
12p.
Apsilankius Chirurginių pacientų mokymo centre operacijos baimės nebelieka.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Nevaikštančios penkiametė Gydymas kamieninėmis ląstelėmis žadina ligonių ir jų artimų jų viltis, kai pripažinti gydymo metodai yra neefektyvūs ar ba jų nėra. Ligonių kasos tokių vilčių nekompensuoja, o iš Euro pos Sąjungos fondų Kamieninių ląstelių tyrimų centrui Lietuvo je įkurti buvo skirta beveik 4 mln. litų. Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Pajudėjo iš stagnacijos
„Norime parodyti Urtei gražiąją gy venimo pusę. Pačią gražiausią. Jei dukrelė būtų sveika, manau, ji labai daug pasiektų“, – tyliai, su liūdesio gaida balse taria penkiametės Urtės mama Erika Švenčionienė. Moters veidas pragiedrėja, kai pra deda pasakoti apie tai, ką jos dukrelė jau gali. Kaip ji žaidžia – vaidina lai dų vedėją arba dainininkę. „Dabar jūs mane praneškit“, – pažodžiui dukrą cituoja E.Šven čionienė ir pasakoja, kad tuomet ji eina į svetainę ir iškilmingai skel bia: dainuos Urtė Švenčionytė. Arba Urtė paskelbia: „Mieli žiūro vai, aš jums pristatau savo mamą.“
Urtė labai išmin tinga. Ir atkakli: vis taiso save, kai neteisingai išta ria žodį, kartoja jį daugybę kartų. Aiškiai kalbėti Urtė pradėjo dar visai neseniai, vos prieš keturis mėnesius, nors jai jau eina šešti metai. Praėjusią vasarą, kai mama Laisvės alėja nešė Urtę ant rankų, viena praeivė mergaitę sugėdino: tokia didelė turėtų eiti pati. Ur tė atsakė, kad Dievas jai neleidžia vaikščioti, tačiau šį filosofišką pa siteisinimą suprato tik jos mama. Urtei diagnozuota neurologinė patologija – smegenėlių kirminė lio hipoplazija. Dėl to mergaitė ne gali vaikščioti, sėdėti, kalbėti. Tik pastaruoju metu ji pradeda judėti iš stagnacijos taško. Suprato, kad negerai
„Smegenėlių kirminėlio hipoplazi ja – tai ne liga. Tai faktas“, – patiksli na Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Neurologijos klinikos profesorė Nerija Vaičienė-Magistris. Sutrikimo pavadinimas siejamas su smegenėlių, dengiančių pailgąsias smegenis ir tiltą, panašumu į kirmi
ną. Ši anksčiausiai išsivystanti sme genų dalis yra vienas iš svarbiausių judesių koordinacijos centrų. Pirmasis nerimo dėl naujagimės sveikatos signalas mamai toptelėjo, kai dukrelės jai neparodė po gim dymo. E.Švenčionienė gimdė Kau no klinikinėje ligoninėje, tuomet – Kauno 2-ojoje klinikinėje. „Gydytoja, su kuria buvome pa žįstamos ir gerai sutarėme, priėmė kūdikį ir dingo, daugiau nesirodė. Taip ir išvažiavome namo be jokių medikų komentarų, nors mačiau, kad mūsų dukrytei kažkas nege rai“, – skaudžių prisiminimų nie kada nepamirš E.Švenčionienė. Apie tai, kad naujagimė nesvei ka, ji suprato labai greitai. „Spaudi delniuką, kojytę ir ma tai, kad nėra jokių refleksų“, – api bendrino moteris. Urtė Erikos ir Gvido Švenčio nių šeimoje – pagrandukė, ketvir tas vaikas. Kaltino tėvų amžių
Urtė gimė maža, kaip ir kiti E.Šven čionienės vaikai. Visus juos mama savo pienu maitino iki trejų. Visi trys sveiki, gražūs, gabūs. Vyriau sieji, Monika ir Domas, jau suaugę. Laikas bėgo, o Urtė nesivystė – gulėjo kaip pagaliukas, ir tiek. Ilgai, net keturis mėnesius, sirgo nauja gimių gelta. „Kai kreipėmės į specialistus, jie siuntė pas genetikus. Neva Ur tė – vėlyvas vaikas ir dėl jos pro blemų kaltas mūsų amžius. Kai išsireikalavome atlikti galvos ty rimus, Kauno klinikų vaikų neu rologai nustatė smegenų kirmino hipoplaziją. Pareiškė mums užuo jautą ir Urtę nurašė: perspektyvų – jokių, gydymo – jokio“, – pasako jo E.Švenčionienė, kuriai neseniai sukako 46-eri. Būdama trejų, kai kiti vaikai jau bėgioja, Urtė sėdėjo tik paramsty ta. Nei rankų, nei kojų negalėjo pa judinti, net lūpų nesugebėjo apsi laižyti. „Įdedi į ranką žaislą, užspaudi pirštus – laiko“, – tiek tedžiugino mergaitė tėvus. Urtei patiko sėdėti: tuomet ji šypsodavosi, visus sekdavo aki mis, į viską reaguodavo.
Ne tik po infarkto Paciento širdies kamieninės ląste lės gal i išg ydyt i šird ies priepuol io padar ytą žalą, skelbia BBC. Pasak Did žios ios Brit an ijos organ iz ac i jos „Brit ish Heart Foundat ion“, dar tik pradžia šio tyrimo, tačiau tai ga li būt i puik i žinia širdies priepuol į patyrusiems žmonėms. Šird ies smūg is išt inka žmog ų, kai šird žiai trūksta deg uonies – kraujo krešulys užblok uoja kraujo pate kimą į šird į. Gyjant po širdies prie puol io neg yv i raumenys pav irsta randuot u aud in iu. Jis negal i veik ti kaip kiti širdies raumenys, krau jotaka sulėtėja. Gydytojai visame pasaulyje ieško būdų, kaip „regener uot i“ šird į, pa keičiant randuotą aud in į veik ian čiu raumen iu. Kam ien inės ląste lės, kurios gali transformuotis į bet kok io tipo ląsteles, gal i padėt i gy dytojams įveikti širdies priepuolio padarytą žalą. Moksl in ių tyr imų pasiek imai pa saulyje sparč iai prog resuoja ir į gal imą lig ų, gydomų kam ien inė mis ląstelėm is, sąraš ą jau paten ka tok ios dažnos ir sunk ios ligos kaip miokardo infarktas, pikt ybi nės kraujodaros ligos, įvair ios at ramos ir judėjimo sistemos ligos, neurodegeneracinės ir kitos sun kios ligos. Nesvarbu: Urtė kunigo Rolando Bičkausko niekada neklausė, kodėl, anot
Viltis – kamieninės ląstelės
Nesusitaikydami su dukrelės bejė giškumu tėvai ieškojo gydymo bū dų užsienyje. Susipažino su šeima, kuri savo neįgalų vaikutį vežė į Vo kietiją gydyti kamieninėmis ląste lėmis. Šis Lietuvoje nepripažintas metodas sudomino Urtės tėvus ir nuvedė į Maskvą. „Kaip prieiti prie tiesioginio gy dymo, ieškojome per visus pažįs tamus. Padėjo Kauno medikai. Jei pati būčiau skambinusi – kas su manimi būtų kalbėjęs? Pasido mėjus apmokėjimu už gydymą iš Valstybinės ligonių kasos paaiš kėjo, kad mums niekas neapmokės
nė lito“, – pasakoja E.Švenčionie nė. Dėl pigesnio pragyvenimo, kad galėtų sukaupti lėšų Urtei gydyti, jos tėvai nusprendė iš Kauno persi kelti gyventi į Jiezną. Į namelį, kurį iš griuvėsių savo rankomis prikėlė Urtės tėtis Gvidas Švenčionis. Jis – skulptorius, akmentašys, dirba ne tausodamas savęs. Vyras negali su sitaikyti su mintimi, kad jo duktė gali likti neįgali. „Kas ją globos, kai mūsų nebe bus? Kas ją apgins?“ – šios mintys neduoda ramybės G.Švenčioniui. Šeima surinko visas santaupas, pasinaudojo giminių, draugų, pa žįstamų ir nepažįstamų žmonių ge
rumu ir praėjusių metų gegužę ma ma su dukrele išskrido į Maskvą. Ketvirtąkart mokės mažiau
„Kai nuvykome į Maskvą, gydy tojai pasakė, kad po pirmos injek cijos nieko nesitikėtume. Paaiš kės tik tiek, ar organizmas gebės priimti naujovę“, – liūdną patir tį pamena E.Švenčionienė. Ji pa sakoja, kad pirmasis nieko gero ne žadantis gydymo kursas buvo labai brangus – net 21 tūkst. litų. „Mes neturėjome jokios patir ties. Nuvykome į privačią kliniką, kuri naudoja Maskvos N.Pirogovo institute išgautas ląsteles. Jos pai
11
Antradienis, vasario 21, 2012
sveikata Nuo meningokoko mirė 18-metė
Vyriškumui stiprinti – 7 mln. litų
Sekmadienį, kaip manoma, nuo meningokoko mirė Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos dvyliktokė, ligos simptomus pajutusi šeš tadienio rytą. Laboratoriniai tyrimai po poros dienų turėtų pa rodyti, ar mergina tikrai buvo užsikrėtusi meningokoko infekci ja. Jos požymiai – karščiavimas, gerklės ir galvos skausmas bei hemoraginis bėrimas išryškėjo per pusę paros. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai iš siskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys, artimai kontaktuodami, užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakteri jos gali būti nešiojamos iki kelių savaičių.
Vaistams, kurie stiprina vyriškumą, praėjusiais metais mūsų šalies vyrai išleido 6,5 mln. litų ir 0,5 mln. litų – neva šiam tiks lui skirtiems maisto papildams. Erekcijos sutrikimams gydy ti skirtų preparatų pagaminama vis daugiau. Prieš 25 metus potencijai stiprinti sukurta viagra šiandien turi bene aštuonis konkurentus. Didėjant paklausai, jų itin padaugėjo prieš dvejus metus. Praėjusieji metai buvo rekordiniai ta prasme, kad lietu viai beveik trečdaliu daugiau nupirko geismą žadinančių prepa ratų. Nors visi erekcijos sutrikimams gydyti skirti vaistai turė tų būti parduodami tik pateikus gydytojo receptą, vaistinės to nepaiso.
ės mama: ne visi jie beviltiški Komentarai Nerija Vaičienė-Magistris
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurolog ijos klin ikos profesorė
S
megenėlių kirmino hipoplazi ja nėra diagnozė. Tai smegenų vystymosi sutrikimo įvardiji mas. Dažniausiai tai yra apsi gimimas, įvykstantis dėl labai anksty vo pažeidimo moteriai esant nėščiai ar dėl tam tikro genetinio pažeidimo. Dažniausiai tai nėra vienintelis pažei dimas. Jis gali būti dalis įvairaus sind romo, dažnai būna su kitomis smege nų vystymosi anomalijomis. Sunkiems neurologinio vystymosi pažeidimams gydyti išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur egzistuoja etiniai tyrimai, kamie ninės ląstelės netaikomos. Rusijoje, kur etiniai klausimai gal ne taip griež tai kontroliuojami, yra įvairių privačių institucijų, kur atliekami tyrimai ir tai komi gydymo kamieninėmis ląstelė mis metodai. Juos komentuoti sunku, nes viešoje erdvėje nėra oficialiai priei namos informacijos. Man kaip gydyto jai šie metodai kelia didelių abejonių. Kai kada galima gauti teigiamų rezul tatų vaikui augant, nes jam vystantis raida gerėja. Be to, paprastai tėvai ren kasi ir kitas priemones – aktyvią kine ziterapiją, mokymą.
Augustas Pivoriūnas
Valstybin io moksl in ių tyr imų inst ituto Inovatyv ios med icinos centro vyr. mokslo darbuotojas
N jos, Dievas jai neleidžia vaikščioti.
mamos iš placentos kūdikiui jau gimus“, – žino E.Švenčionienė. Po savaitės, pirmadienį, ji su dukrele į Maskvą skris jau ketvir tą kartą. Už šį Urtės gydymo kursą mokės 17 tūkst. litų. „Dabar važiuosime nebe į tą brangią kliniką, bet gausime tą pa tį“, – įsitikinusi dukters gydymo kamieninėmis ląstelėmis patirties jau turinti E.Švenčionienė. Ji veš dar trijų ligonių iš Lietu vos medicininius dokumentus, kad medikai įvertintų ir pasakytų, ar galės padėti. Vieniems negalėjo. „Vadinasi, nespekuliuojama šiuo gydymu“, – svarstė E.Švenčionienė.
acionalinis kamieninių ląs telių centras įkurtas kelio se bazėse – Viln iaus uni vers iteto Biochem ijos ir Imunologijos institutuose bei Santariš kių klinikose, kur sudaryta infrastruk tūra fundamentaliems kamieninių ląs telių moksliniams tyrimams vykdyti. Moksliniai straipsniai su jų rezultatais skelbiami pasaulio mokslo spaudoje. Besidomintieji mokslo laimėjimais ir gydymo kamieninėmis ląstelėmis me todais informacijos gali rasti tinklala
Ji Maskvoje sutinka įvairaus am žiaus žmonių. Turtingieji kamienines ląsteles leidžiasi dėl grožio, jaunystei sustabdyti. E.Švenčionienė prisipa žino, kad pirmąkart grįžusi iš Mask vos dvejojo prieštaringai vertinamu kamieninių ląstelių efektyvumu. „Visokios mintys apninka: ką tu žinai, ką ten tavo vaikui suleidžia“, – dalijosi išgyvenimais moteris. Po trijų injekcijų
Į priekį E. ir G.Švenčionius veda Lietuvos gydytojų verdiktas: Urtei nėra jokių perspektyvų. Šiandien, po trijų gydymo ka mieninėmis ląstelėmis kursų, Ur
pyje adresu www.isscr.org. Jis skirtas ir mokslininkams, ir visuomenei. Pas tarosios atstovai gal i rast i informaci jos, kaip nepatekti į šarlatanų pinkles, ar reklamuojamos gydymo paslaugos yra legalios ir pan. Ligoniai gali pateik ti klausimų apie konkrečių įstaigų siū lomų gydymo kamieninėmis ląstelė mis metodų legalumą ir efektyvumą. Į klausimus atsako ekspertai, išsiaiški nę, ar tai, kas reklamuojama, yra tiesa. Pasaulyje yra įstaigų, kurios turi teisę gydyti kamieninėmis ląstelėmis, vyk do klinikines studijas.
Jautėmės su vyru lyg nuogi, kai pradė jome rink ti lėšas Ur tei gydyti. Labai sun ku imti.
Virginija Bukelskienė
Viln iaus universiteto Biochem ijos inst ituto direktor iaus pavaduotoja mokslui
K
albant apie kamienines ląs teles reikia išskirti gydymą autolog inėm is – suaug u sio organizmo kamieninė mis ląstelėmis, kuris nėra prieštarin gai vertinamas. Gydymas embrioninėmis kamieninė mis ląstelėmis Lietuvoje iš tikrųjų už draustas, o pažangios terapijos vaisti nių preparatų gamyba iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar pla centos po vaiko gimimo, leidžiama. Apie embr ion ines kamien ines ląste les trumpai pasak yčiau tik tiek, kad perspektyvos yra, bet reikia dar labai daug nuveikti. Ir etikos, ir mokslo pra sme. 2008 m. buvo pasakyta, kad ka mieninę ląstelę iš ligoninės, nuo ope racin io stalo, laikas sug rąž int i ant laboratorijos stalo, nes dar reikia atlik ti kai kuriuos tyrimus. Panaudot i suaug usio žmogaus ka mienines ląsteles etiniu pož iūriu yra ger iau, perspektyviau. Atkr inta imu nolog inės, etinės problemos, nes tai – nuosavos ląstelės, bet reikia tiksliai jas identifikuoti. Vaizdžiai tariant, rei kia žinoti tų ląstelių vardą – nustatyti, kokio išsivystymo lyg io jos yra. Būti na įvertinti efektyvumą. Veikti yra ką, efektyvumo tikimybė – didelė.
tės tėvai įgijo vilties, kad jų mer gaitė tvirtės. Tam jie turi pagrindo: Urtė kalba taip, kad ne tik artimie ji, bet ir nepažįstami ją supran ta, dainuoja liaudies dainas, grie žia smuiku ir skambina pianinu. Žingsnį po žingsnio žengia prilai koma, labai nori eiti, lipti. Tėtis pritaisė prie lovos turėklus, kad dukra bandytų stotis pati. Ur tės kojytės makaluojasi, bet ji juda. Pastatė kieme kopėčias – Urtė lipa, tėtis, mama ar sesė ją laiko. „Mes labai džiaugiamės, kad ji nori judėti, – E.Švenčionienės balse skamba optimizmas. – Po pirmųjų injekcijų jokių pokyčių tikrai nebu
Trise: Urtė labai myli mamą ir sesutę Eriką.
vo, kaip ir sakė maskviečiai medi kai. Antrą kartą į Maskvą skridome po trijų mėnesių. Injekcijos labai skausmingos. Pirmiausia suleidžia į veną, kiek palaukus – į saulės rez ginį. Urtė labai kenčia, vos išlipa me iš lėktuvo – pradeda jaudintis, žino, kad skaudės. Tik dėl to, kad labai nori vaikščioti, kenčia skaus mą“, – pasakoja E.Švenčionienė. Iš Maskvos ji parsivežė labai daug mokslinės literatūros apie kamienines ląsteles. O Urtė įgijo drąsos. Mama savo dukrą mankš tina kiekvieną dieną. Atsisakė dar bo, nes kas taip prižiūrės neįgalią mergaitę, kaip pati motina. Meilės, kantrybės, darbo, o gal ir gydymo kamieninėmis ląstelėmis rezulta tai ryškėja. „Urtė labai išmintinga. Ir atkakli: vis taiso save, kai neteisingai ištaria žodį, kartoja jį daugybę kartų, kad ištartų gerai“, – pastebėjo mama. Mergaitei aukoja menininkai
Sekmadienį Urtė dalyvaus Prie nuose vyksiančiose etnografinių ansamblių varžytuvėse. Dainuos dainą „Ožys ant tilto stovėjo“. Tai pasakoja E.Švenčionienė ir jos aky se kaupiasi džiaugsmo ašaros. „Aš manau, kad Urtę tokią Die vas mums davė, kad suprastume, koks gražus yra gyvenimas. O Urtė mums sako: aš jums esu Dievo do vana. Kai pamato mane nuliūdusią, sako: nesijaudink, jūs labai geri tė vai“, – atsidūsta motina. Ir priduria: jei nematytų rezulta tų – rankos nebekiltų. Ji nenori kal bėti apie pinigus, tačiau Urtei stip rėjant jų labai reikia. E.Švenčionienė sužinojo, kad itin sunkius ligonius gydant kamieninėmis ląstelėmis reikia dešimties injekcijų. Padaugi nus iš 17 tūkst., tai – dideli pinigai. „Jautėmės su vyru lyg nuogi, kai pradėjome rinkti lėšas Urtei gydy
Erikos ir Gvido Švenčionių asmeninio archyvo nuotr.
ti. Labai sunku imti“, – nuleidžia akis E.Švenčionienė. Ir pasakoja apie nuostabius žmo nes, kurie atvažiuoja pas juos no rėdami padėti Urtei. Pasakoja apie vyrą, kuris apie mergaitę sužinojo susirgęs sunkia širdies liga. Pasiža dėjo padėti Urtei, jei pasveiks. „Pasveiko, atvažiavo norėdamas ištesėti pažadą, duotą sau ir Die vui. Nesusidūręs su tokiais daly kais, nesuprasi“, – lyg sau sako E.Švenčionienė. Ji pinigų neprašo. Organizuoja koncertus, atlikėjai – Šv.Kristoforo orkestras, vadovaujamas profeso riaus Donato Katkaus, dainininkai Ovidijus Vyšniauskas, Asta Pily paitė, Aušra Cicėnaitė ir kiti savo koncertų lėšas yra paaukoję Urtei. Ir ne tik jai. „Nenoriu, kad būtume vieni, no rime, kad ir kitiems padėtų. Mums reikia vienytis, mūsų tokių daug, ne visi tie vaikai beviltiški“, – įsi tikinusi neįgalią mergaitę auginan ti mama. Jos svajonė – be artimiausios ke lionės, dar vieną kartą Urtę į Mask vą nuvežti. Po to viliasi dukrą gy dyti Lietuvoje. „Juk yra ir pas mus kamieninių ląstelių bankas. Dabar man rei kia, kad kas padėtų suorganizuo ti koncertą Kaune“, – prašo Ur tės mama. Mūsų šalyje įkurtas Nacionali nis kamieninių ląstelių centras su moksline įranga, kuri būtina vyk dant viso ciklo – nuo išskyrimo iki integravimo gyvame organizme, kamieninių ir aukštesnės diferen ciacijos ląstelių tyrimus. Cent rui įkurti iš ES fondų buvo skirta 3 872 990 litų. Urtės mama E.Švenčionienė tiki, kad jauniausioji jos dukra atsistos ir eis pati. Viena. Toks didžiausias Urtės tėvų gyvenimo tikslas.
12
Antradienis, vasario 21, 2012
sveikata
Prieš operaciją – dozė drąsos Kam man gultis ant operacinio stalo, jei akmenligės priepuolis praėjo? Kada galė siu atsistoti ant kojų ir grįžti į darbą, jei bū tina operuoti išsiplėtusias venas? Pasi ryžti operacijai labai sunku. Tai padary ti padeda Respublikinėje Kauno ligoninė je įkurtas Chirurginių pacientų mokymo centras. Gerb. prof. habil. dr. J.PUNDZIAU, kaip įvertinti Jūsų nuostabiąsias rankas, Jūsų protą ir išmintį? Taip kilnu žmogui padėti įveikti skausmą ir dvasines kančias. Jūs aukojate save, kad ligonio veide nušvistų šypsena, o širdyje – viltis. Nuoširdžiai dėkojame Jums už atliktą operaciją, o visam Jūsų vadovaujamos ligoninės Chirurgijos skyriaus personalui – už darnų darbą, gydymą ir puikią priežiūrą. Su pagarba Bronislovas Radėnas ir artimieji
Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką! Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę. Kraujagyslių pokštai Kraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko kraujospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jaunuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūtinėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimšimas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būtina operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, ilgai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po kurio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje. Į pagalbą – ozonas! „Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią širdį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pradėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pabalo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligoninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių
– ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją. „Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeitimą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Sugrįžęs nutariau išbandyti. Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedūros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemento poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas paskaistėjo. Netrukus greičiau nei mano nebejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nelabai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunitetą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą. Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano kraujagyslėms ir širdžiai.“ Parengė Agnė Tarvydaitė
Iki vasario 24 d. ozonoterapijos procedūros – 4 už 3 kainą.
Registruokitės dabar!
Savanorių pr. 11A, Vilnius Tel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (37) 333 557 (8 606) 91 120; Minijos g. 2, Klaipėda Tel. (46) 315 111 (8 606) 91 183.
Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikacijoms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, kosmetologas. Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu! Užs. 914117
Daugiau: chirurgas T.Pranckevičius pacientams viską išaiškino apie operaciją ir netgi pooperacinę slaugą.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Delsė dvejus metus
Toks centras – pirmas Lietuvoje. Pirmosios jo veiklos dienos įrodė: chirurgų pacientai turi labai daug klausimų, tik ne visi drįsta trukdyti nuolat skubančius medikus. „Prieš dvejus metus vienoje gy dymo įstaigoje man nustatė ak menligę. Gydytojas tepasakė: pjau sim. Daugiau nebuvo jokio dialogo. Aš išsigandau, o kadangi nesijau čiau blogai, nusprendžiau nesiope ruoti“, – prisipažino 53-ejų kau nietė Nijolė Motuzienė. Dabar ji operuosis Respublikinė je Kauno ligoninėje, nors akmenli gės priepuoliai nekankina. „Tik diskomfortą jaučiu. Dabar jau žinau, kad niekur nepabėgsiu, akmenys neišnyks, atvirkščiai, galiu prisišaukti kasos uždegimą, geltą“, – pusantros valandos pra leidusi Chirurginių pacientų mo kymo centre savo nuomonę pa keitė N.Motuzienė. Negana to, iš ligoninės išėjo šyp sodamasi, be baimės. Moteris tvir tina gavusi labai daug išsamios in formacijos apie ligą, operaciją. „Netgi palatą, kurioje po ope racijos gulėsiu, apžiūrėjau, ir li kau labai patenkinta“, – teigiamų emocijų neslėpė N.Motuzienė. Prie puodelio arbatos
Operacijos baimė ir nežinia, kas bus po jos, neigiamai veikia ligonio sveikatą. Specialiai klausimams ir atsakymams skirtas laikas, juo lab ne vienam, o būriui chirurgų pacientų, jiems suteikia drąsos, nuoširdus bendravimas prie arba tos puodelio atpalaiduoja. Itin daug klausimų kyla Dienos chirurgijos skyriaus pacientams. Dauguma jų po operacijos išvyks ta namo tą pačią dieną ir lieka vie ni su savo problemomis, jei jų iš kyla. Slauga namuose mūsų šalyje dar neišplėtota. „Įkurti Chirurginių pacientų mokymo centrą paskatino ligo nių ir jų artimųjų didelis noras kuo daugiau ir tiksliau žinoti apie ligą, operaciją ir slaugą“, – patikslino Dienos chirurgijos skyriaus vyres
Tomo Raginos nuotr.
nioji slaugos administratorė Lore ta Bukartienė. Ji ir Respublikinės Kauno ligo ninės Chirurgijos klinikos vado vas Zigmantas Urniežius yra Chi rurginių pacientų mokymo centro įkūrimo idėjos autoriai. Ligonių susitikimai su medikais, kurie in formaciją apie būsimą operaciją ir pooperacinę slaugą iliustruoja vaizdine medžiaga, organizuojami du kartus per savaitę. Lemia akmenukų dydis
Į pirmą susitikimą su chirurgais ir slaugytojomis atvyko tie ligo niai, kurie rengiasi tulžies pūslės ir išvaržų operacijoms. Tarp jų bu vo ne tik Kauno miesto gyventojų. Kai kuriuos jų domino modernios laparoskopinės operacijos.
cijų – geltos, kasos uždegimo. Ka sa – sudėtingas organas, todėl la bai saugotinas. Kai akmens skersmuo didesnis nei pusė centimetro – komplikaci jų rizika mažesnė. Chirurgas Tadas Pranckevičius pabrėžė, kad pavo jingi visi akmenukai, nes jie dirgi na tulžies pūslės gleivinę ir gali su kelti tulžies pūslės vėžį. Tinginiams išvaržos negresia
Į klausimą, kas sukelia tulžies pūs lės akmenligę, medikai akcentavo genetiką. Ji turi įtakos ir išvaržoms susiformuoti. Jų gali atsirasti daug kur: kirkšnių, bambos, pooperaci nių pjūvių srityse. „Išvaržomis tinginiai neserga. Jos išsivysto tiems, kurių audiniai, raiščiai yra silpni iš prigimties. Dėl to ir kojų venos išsiplečia“, – ligų, kurias gydo chirurgai, priežastis aiškino J.Andriuškevičius. Išsiplėtus kojų venoms gali susi daryti krešuliai, atsiveria žaizdos. Operacija būtina, pasirodžius maz geliams poodžio venose. Pasitikėjimas taip pat gydo
Jonas Andriuškevičius:
2–5 mm skersmens akmenukai tulžies pūslėje skausmo nekelia, bet jie la bai grėsmingi dėl komplikacijų. Sužinojusios apie naujovę, pasi klausyti atėjo dvi moterys, besigy dančios Gastroenterologijos sky riuje. Jas jau yra ištikę akmenligės skausmo priepuoliai, bet moterys vis dar delsia operuotis. „Labai bijome“, – sakė viena jų. Dienos chirurgijos skyriaus va dovas gydytojas Jonas Andriuš kevičius paaiškino, kad 2–5 mm skersmens akmenukai tulžies pūs lėje skausmo paprastai nekelia, bet jie labai grėsmingi dėl komplika
Chirurginių pacientų mokymo centro klausytojai sužino daug daugiau, nei ateina tikėdamiesi at sakymų į klausimus. Jų kyla besi klausant gydytojų pasakojimų apie ligas, diskutuojant su jais. Kaip teisingai perrišti žaizdą, už dėti elastinį tvarstį, korsetą? Nė ra paprastesnio atsakymo į šiuos klausimus, kaip pamatyti visa tai darant profesionalioms slaugyto joms. Ligoniai gali patys pabandy ti tvarstyti. Kvėpavimo pratimai ir mankš ta po bet kurios operacijos taip pat reikalauja žinių. Jų turint chirurgų pacientams ir drąsiau, ir sveikiau. „Tikrai nuramino, įrodė, kad pa vojus gyvybei per operaciją negre sia. Nežinojimas, neišmanymas provokuoja baimę. Dabar susipaži nau su mane operuosiančiu gydy toju, sužinojau, kad jis turi didelę darbo patirtį, ir baimės neliko. Pa siryžti operacijai sunkiau, nei ją iš tverti. Kai gydytojai ir slaugytojos padrąsina, sako, kad viskas bus ge rai – taip ir bus“, – priėjo prie išva dos kaunietis Gintautas Žebelys.
13
antradienis, vasario 21, 2012
menas ir pramogos
Vizijose – namai litvakų palikimui Litvakų kultūros ir dailės centras sostinėje bus moderniausias muziejus Lietuvoje. Savo garsumu ši galerija prilygs Guggen heimo ar Ermitažo muziejams. Taip žada centro sumanytojai. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Parinko istorinę vietą
Naująjį muziejų, kuriame bus sau gomi garsiausių Lietuvos žydų dar bai, planuojama įkurti žydams is torinėje vietoje – Pylimo gatvės 4-u numeriu pažymėtame name, kurio vienoje dalyje šiuo metu įsi kūrusi Lietuvos žydų bendruome nė, o kita dalis valdoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Daugmaž po septynerių metų čia turėtų atsirasti interaktyvus Lit vakų kultūros ir dailės centras. Apie 1000 kv. m plote būtų vie tos ne tik garsių iš Lietuvos kilusių ir emigravusių žydų kūrybai. Mu ziejaus idėjos sumanytojas Vals tybinio Vilniaus Gaono muziejaus direktorius Markas Zingeris pla nuoja, kad patalpos taps ne tik me no gerbėjų traukos centru. „Yra toks vienas žodis, varto jamas šių laiku muziejininkų, – „interaktyvus“. Tai muziejus, su kuriantis atmosferą, atkuriantis pasaulį: spalvą, apšvietimą, garsą. Tai kone teatro funkcija. Į jį galima įžengti ir jame gyventi“, – būsimą muziejų pristatė M.Zingeris. Muziejuje vyks konferencijos, bus rodomi filmai, įrengtos vertin gų kūrinių saugyklos, dokumenta cijos centras, fondai, memorialinių daiktų ekspozicija. Pirmame pa stato aukšte veiks restoranas. „Aš taip pat kalbėsiuos, kad šio se patalpose atgimtų Žydų moks lo instituto (JIVO), tarpukariu vei kusio Vilniuje, būstinė. Šiuo metu vienintelis šio instituto filialas vei kia JAV, Niujorke. Jau kalbėjausi su JIVO direktoriumi“, – planais da lijosi M.Zingeris. Sulaukė raginimų
Šiuo metu tvirtai nuspręsta, kad patalpos Pylimo gatvėje būsimam
muziejui tinka labiausiai. XIX a. jose veikė didžiulė žydų gimnazija. Muziejui pasirinkti istorinę praeitį turinčias patalpas M.Zingerį įkvė pė Nyderlanduose matytas vaiz das: olandai savo XVII–XVIII a. pirklių sandėlius paverčia teatrais, muziejais, operomis.
Markas Zingeris:
Nieko panašaus kitur nėra. Ir kaip tik tuo Lietuva turi progą iš siveržti į priekį ir išsi skirti savo nepakarto jamais bruožais. „Lygiai tą patį galima padaryti su didžiuliu pastatu Pylimo gatvė je. Jau atlikti visi reikalingi brėži niai, kaip šis pastatas galėtų bū ti įrengtas ir modernizuotas. Yra viena įmonė, kuri turi teisę dirb ti su paveldu Senamiestyje. Ji pa sisiūlė nemokamai atlikti šimtus tūkstančių litų kainuojančią tech ninę dokumentaciją. Kokia pra džia galėtų būti geresnė?!“ – su šuko M.Zingeris. Sumanymas įkurti litvakų kul tūros centrą M.Zingeriui kilo maž daug prieš metus. Tuomet Gao no muziejaus direktorius sulaukė dviejų laiškų – vieno iš Paryžiaus, kito iš Bostono. „Šiuose laiškuose buvo pažadė ta man perduoti dviejų menininkų kūrybą – Samuelio Bako iš Bostono ir Rafaelio Chvoleso iš Paryžiaus. Abiejų laiškų sąlyga – kad Vilniuje steigčiau tų menininkų muziejus, ir tuomet man gimė idėja įsteig ti litvakų centrą“, – dėstė pašne kovas. „Litvakų kultūros ir dailės cent ras Vilniuje yra istoriškai moty
vuota įstaiga. Tai bus suprantama visam pasauliui. Kodėl tokio centro neįsteigus ir nepriglaudus visų šių dovanų?“ – svarstė M.Zingeris. Užpildys talentų darbai
Pasak Gaono muziejaus vadovo, kitose valstybėse nieko panašaus į Lietuvoje atsirasiantį centrą nė ra. Pirmiausia todėl, kad pats Lie tuvos žydo vardas „litvakas“ rodo jo geografinį prieraišumą. Litvakai – ne Varšuvos ar Lvovo, o Vilniaus ir Lietuvos žydai. Visi jie vilniečiai arba šiame mieste mokęsi. „Nieko panašaus kitur nėra. Ir kaip tik tuo Lietuva turi progą iš siveržti į priekį ir išsiskirti savo nepakartojamais bruožais. Nesu tikintis, tačiau šioje vietoje perfra zuodamas norėčiau pacituoti Tal mudą: „Jeigu ne čia, tai kur? Jeigu ne dabar, tai kada ir jeigu ne aš, tai kas?“ – kalbėjo M.Zingeris. Jo įsitikinimu, lietuvių išeivija, ypač žydų kilmės, yra nepapras tai gausi visų sričių talentų ir žy mių žmonių. Jeigu pavyktų gauti jų ar jų palikuonių sutikimą perim ti darbus, litvakų centras Vilniuje taptų pasaulinio lygio galerija. „Litvakų kūryba – Lietuvos kul tūros dalis, kuri tą kultūrą daro universalią. Palyginkite Žaką Lip šicą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Drįsčiau manyti, kad Ž.Lipšico vardas žinomas daug plačiau. Jis yra prancūzų klasikas, Amerikos muziejuose ir galerijose yra jo darbų. Ir tokių žmonių yra dešimtys, šimtai. Tai nereiškia, kad žydų ir lietuvių kilmės meni ninkai turėtų konkuruoti tarpusa vyje. Atvirkščiai – jie drauge pa siūlytų pasauliui didžiulį kultūrinį spektrą, kuris mažą žalią dėmelę pasaulio žemėlapyje iškeltų į ne regėtas aukštumas. Mes būtume visiški idiotai, jeigu to atsisakytu me“, – teigė M.Zingeris.
Unikalu: naujajame centre po vienu stogu būtų sutelktas visas litvakų kultūrinis palikimas.
Vizija: anot M.Zingerio, litvakų kultūros centras bus moderniausias
muziejus Lietuvoje.
Intensyviai ieško rėmėjų
„Mano skaičiavimais, vien moder ni šio centro įranga galėtų kainuo ti iki 15 mln. litų. Remontas turėtų būti baigtas per septynerius me tus, vėliausiai – 2020 m.“, – pla nais dalijosi pašnekovas. Šiuo metu M.Zingeris, naudo damasis asmeninėmis pažintimis, planuoja rinkti lėšas visame pasau lyje, kur yra Lietuvos išeivių: Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Ameri koje, JAV, Prancūzijoje. Jis tiki, kad projektu turėtų susidomėti ir Lie tuvos verslininkai, ir politikai. Garsindamas savo sumanymą M.Zingeris Tolerancijos centre su rengė S.Bako – garsaus litvakų me nininko, šiuo metu gyvenančio JAV,
Simono Švitros nuotr.
darbų parodą. Vėlyvą pavasarį, čia pat turėtų įvykti dar viena paro da – R.Chvoleso. Vėliau parodos, garsindamos litvakų centro Vilniu je idėją, keliaus po pasaulį. Jau dabar, pasak M.Zingerio, jo sumanymas sulaukia paramos bal sų iš viso pasaulio, tačiau tai vyks ta ne taip greitai ir lengvai. „Jiems patiko tos vizijos, bet jie supranta, kad tai – grandiozinis projektas. Tai labai praktiški žmonės. Jie klausia, kaip tu tai padarysi? Tas pats bu vo ir su S.Bako paroda – buvo daug nepasitikėjimo. O kai paroda pavy ko, užgriuvo tiesiog lavina padėkos laiškų. Manau, ir dabar mums tu rėtų pasisekti“, – optimistiškai kalbėjo pašnekovas.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
14
antradienis, vasario 21, 2012
menas ir pramogos
Kitoks baroko muzikos skambesys Į Kauną su kultūrine misija yra atvykusios dvi viešnios iš Belgijos – klasikinės vokali nės muzikos atlikėja Cristel De Meulder ir poetė Beatrijs van Craenenbroeck. Pasta roji melomanams dovanos Georgo Fried richo Händelio „Devynias vokiškas ari jas“, jos tėvynainė rūpinsis poeto Anton‘o van Wilderode kūrybos vertimu. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Misija: C.De Meulder (nuotr. kairėje) Kaune pristatys retai atliekamus G.F.Händelio kūrinius ir kitokį baro
ko muzikos skambesį, o jos tautietė B.van Craenenbroeck ieškos kelių, kaip priartinti lietuviams garsiojo A.van Walenrode poeziją. Artūro Morozovo nuotr.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Genė VIRBILAITĖ. Teisingi atsakymai: AUS TRALIJA (pirm.), MENTIKAULIS (an tr.), PERGAMENTAS (treč.), CELIBATAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Kerėtoja“. Ypatingų galių turinčios Morganos Do novan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas. Garsus siaubo fil mų scenaristas pasiūlo Morganai im tis bendro darbo: padėti jam parašyti scenarijų filmui apie šiuolaikinę raga ną. Bet išdidžioji Morgana neketina leis ti kažkokiam plevėsai lengvabūdiškai vertinti jos išskirtinius gebėjimus. Jos galioje – ne tik stichijos jėgos, ji geba val dyti ir žmogaus likimą. Tiesa, to, kas nu tinka susidūrus su Nešu, nepajėgia su tramdyti jokie kerai... Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta bų pasakojimą apie Donovanų šei mą. Kerintys ir paslaptingi Donova nų palikuonys saugo iš kartos į kar tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute nu meriu 1337. Siųsdami žinutę ra šykite: DIENA (tarpas) KD (tar pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, vasario 28 d.
G.F.Händelio „Devynios vokiškos arijos“ yra itin retai atliekamos: „Kaune, abejoju, ar apskritai jos skambėjo, – kalbėjo viešnias glo bojanti vargonininkė Dalia Jatau taitė. – Kita vertus, skambės visai kitas baroko muzikos atlikimas, nei
mes paprastai girdime: jokio pakelto balso, jokio operinio dainavimo.“ VDU Didžiosios aulos koncerte išgirsime išties kamerinį koncertą sopranui, solo instrumentams ir basso continuo: smuiku gros Ilo na Klusaitė, fleita – Giedrius Gel gotas, violončele – Vytenis Pocius, vargonais – D.Jatautaitė. „Tai šviesi, optimistinė, pavasa riška muzika, kurioje apdainuoja ma gamta, Kūrėjas, – apie koncerto repertuarą kalbėjo C.De Meulder. – Kita vertus, išties, kaip kalbėjo D.Jatautaitė, noriu parodyti, kad baroko muziką galima dainuoti ki taip, kameriškiau.“ Dėl pastarosios priežasties ki tą dieną po koncerto bus surengti atviri visiems meistriškumo semi narai J.Gruodžio muzikos konser vatorijoje. Ne pirmą kartą Lietuvoje viešinti C.De Meulder (viešnia yra dalyvavu si „Musica Sacra“ renginiuose), pa saulyje pripažintas sopranas, kviečia į džiaugsmu ir pavasarine šiluma al suojantį nemokamą koncertą. Paklausta, kodėl pasirinko baro ko muziką, solistė atsakė: „Mano balsas labiausiai tinka šiai muzi kai. Ir, žinoma, man ji labai patin ka, dainuoju su džiaugsmu ir meile, šios arijos – taip pat apie tai.“ Ir išties – Bartholdo Heinricho Brockes parašytų tekstų vien pa vadinimai iškalbingi: „Kalnuo se šiugždanti kalnų rožė“, „Mano širdis šlovina Kūrėją“. „Kokie ki ti? Ateikite ir išgirsite“, – linksmai nusiteikusi kviečia solistė. Su S.De Meulder Kauną aplan kiusi poetė iš Belgijos į Lietuvą at važiavo norėdama užmegzti pir muosius kontaktus imantis versti į lietuvių kalbą vieną garsiausių fla mandų poetų – A. van Wilderode, kuris dažnai pavadinamas flaman diškuoju Vergilijumi. Poetė B.van Craenenbroeck, tarptautinės A.van Wilderode draugijos įkūrėja, rūpinasi, kad 1998 m. mirusio garsaus poeto ei lės, kurios skamba daugelyje šalių, būtų išverstos ir į lietuvių kalbą. Beje, minimo garsaus poeto tris eilėraščius prieš keletą metų išver tė dabar jau miręs kaunietis rašy tojas Vytautas Čepliauskas. A. van Wilderode draugijos pre zidentas Luc’as Van den Bran de – buvęs Flamandijos ministras pirmininkas, taip pat ją globoja ir buvęs Belgijos premjeras Markas Eyskensas. kas: G.F.HÄndelio „Dev ynios vokiškos arijos“. kur: VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7). kada: vasario 22 d. 18 val.
153
antraDIENIS, vasario 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 15 Paslaugos � ������������������������������������������� 15, 16 Parduoda ��������������������������������������������������� 16 Perka � ������������������������������������������������������ 16, 17 Įvairūs ������������������������������������������������������������17 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 16 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 16 Kviečia mokytis ������������������������������������17 Atsiliepkite! � ��������������������������������������������� 16 Amžinąjį atilsį ����������������������������������������17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Siūlo darbą Automobilių plovyklai Panerių g. reikalingi plovėjai (-os), automobilių valyklai – valytojai. Nemokančius apmokome. Atlyginimas – nuo 1200 Lt (į rankas). Tel. 201 530, 8 683 12 123. 913559
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900145
Ieškome: apsaugos, gamybos, sandėlio (1500), salės darbuotojų, vairuotojų, valytojų, fasuotojų, pakuotojų. Tel. 8 674 57 008.
913858
Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368. 903817
Reikalingas darbų vadovas įmonei, užsiimančiai santechnikos ir vėdinimo sistemų montavimu. Tel. (8 37) 458 006, e. paštas info@varmega.lt. 914256
Reikalingos (-i) slaugytojų asistentės (-ai) dirbti Anglijoje, senelių globos namuose. Darbas legalus, suteikiamas gyvenamasis plotas netoli darbo vietos. UAB Įdarbinimo tarpininkavimo centras, Kaunas, Savanorių pr. 241, licencija įdarbinimo tarpininkavimo veiklai Nr.L-106, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt. 913647
Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karšti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skambinti I–V 9–17 val. 913440
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 910481
Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! www.darbovartai.lt, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030. 914262
Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +3248 6372176. 914522
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912696
Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir siuvėjos (-ai) – overlokais. Neturinčias gerų įgūdžių apmokysime darbo vietoje. Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893. 914403
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382. 909195
UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ reikalingas dezinfekuotojas (-a) (naikinti kenkėjus). Reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Tel. (8 37) 313 640, e. paštas kpds@ddd.lt. 913225
Paslaugos
„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA endokrinologo konsultacijoms su echoskopijomis! ENDOKRINOLOGĖS Audronės Rutkauskienės profesinio domėjimosi kryptys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, antinksčių ligos, hipofizės ligos, metaboliniai sutrikimai (osteoporozė, metabolinis sindromas), ginekologinė endokrinologija (menstruacinio sindromo sutrikimai, hiperandrogenizmas, klimakterinis laikotarpis). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 914421
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298. 908743
Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 907577
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiupokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų darbo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkinsono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, radikulopatiją, panikos atakas, kardialgiją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 914420
912106
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903527
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 905956
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 913146
912118
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.
884764
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 908842
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 909894
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 911076
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. 912053
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. 914069
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 899178
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. Pagal unikalią G.Šičko metodiką padedame tapti laisviems nuo alkoholio priklausomybės ir rūkymo. Efektyvumas 95–100 proc. Vyksta registracija darbui grupėse ir individualiai. Anonimiškumą garantuojame. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt. 914439
Profesionali masažistė atlieka klasikinį gydomąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali ateiti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926. 909256
Statybos, remonto
912579
900585
Buitinės technikos remonto
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Gipskartonio montavimas. Tel. 8 614 00 460.
60 proc. AKCIJA „ALUPLAST“ langams ir durims. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos durys. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. p. info@bogone.lt. 914100
Automobilininkams
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
908794
Medikų
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 906124
Apdailos darbai. Dažymas, gipso montavimas, meninis sienų dekoravimas. www.remontai.lt. Tel. 8 603 98 713.
914276
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 904566
Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavimas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 901166
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 914239
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745. 904584
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
913083
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 907079
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900904
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912440
Kaminų valymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Garantija. Skardinimo darbai. Stogų remontas. Tel. 8 677 96 297. 910096
Kokybiškai atliekame vidaus apdailos darbus: dažymas, tapetavimas, glaistymas, gipso montavimas, sienų lyginimas, elektros darbai. Tel. 8 684 67 090. 914353
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 914259
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905138
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 906077
904609
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 913373
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 914485
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 914454
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
903902
907922
Atlieku visus vidaus darbus: plytelių klijavimas, gipskartonio, grindų dėjimas, tapetavimas. Tel. 8 645 50 686, 8 682 71 222.
Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.
913093
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906911
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
906382
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Be dulkių šlifuojame, lakuojame, dedame parketą, grindis, medinius laiptus, duris. Kiti apdailos darbai. Tel. 8 638 92 411, 8 608 97 782.
907042
907410
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 914432
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 912422
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893997
914363
913839
Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šlifuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305. 912214
877885
Santechnikos, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Katilinių įrengimas, katilų keitimas. Kiaurymių gręžimas. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077. 912719
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 908647
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 907989
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais nedažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.
Stogo dangos įrengimas ir renovacija. Fasadų šiltinimas ir apdaila. Skardos lankstinių gamyba ir montavimas. Tel. 8 650 76 903, e. paštas tomaudris@gmail.com.
914008
914286
904120
Elektros instaliacijos montavimo darbai, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žaibosauga, varžų matavimai. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077.
913807
Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224. 911055
912712
Glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą, kalame dailylentes. Tel. 8 679 25 533.
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629.
Greitai ir kokybiškai dedu laminuotas grindis, statau duris, dedu spynas. Tel. 8 603 65 248.
913605
910264
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatą. Patirtis 20 metų. P ristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456.
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 908204
906351
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
913831
913239
Vidaus įrangos Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906403
Nukelta į 16 p.
16 2
AntraDIENIS, vasario 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos
parduoda
Vidaus ÄŻrangos
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Gaminu ir montuoju medinius laiptus, palanges. Tel. 8 603 65 248. 913238
Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 906454
Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 77 33 68, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10– 21 val. 907046
PigĹŤs LAIPTAI iĹĄ sausos Ä…Ĺžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909590
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 910439
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 907067
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 910110
Gaminame virtuvÄ—s, vonios, svetainÄ—s, prieĹĄkambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientĹł uĹžklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845. 910937
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 913283
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 912523
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908995
Parduodamas pigus 3 k. butas Kauno centre (66 kv. m, 4/3 a., mĹŤriniame name). Kreiptis tel. 8 682 68 375. 912945
KailiniĹł ir odiniĹł striukiĹł siuvimas ir taisymas. PamuĹĄalĹł ir uĹžtrauktukĹł keitimas. Tel. 314 705, 8 670 34 414, 8 608 23 652. 912833
Ĺ ventÄ—ms Ĺ ventÄ—ms ir laisvalaikio kelionÄ—ms – 16 vietĹł „MB“ mikroautobusai. VeĹžame ĹžmoniĹł grupes Lietuvoje ir uĹžsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt. 907165
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
899214
1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677. 913218
2 kambariĹł butÄ… Dainavoje, V.KrÄ—vÄ—s pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, naujai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050.
913893
20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…). Tel. 8 699 83 228. 913562
2012 m. kovo 26 d. 10 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varĹžytinÄ—s Algiui PetrukaiÄ?iui ir Vidai Petrukaitienei priklausanÄ?io 5 kambariĹł buto (bendras plotas 106,90 kv. m, 2007 m. statybos) su rĹŤsiu, esanÄ?io DzĹŤkĹł g. 11–7, Kaune, ir 2/79 dalies 2138,45 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos-garaĹžo, esanÄ?io DzĹŤkĹł g. 11, Kaune. PradinÄ— parduodamo viso turto kaina 600 000 Lt. Norintieji dalyvauti varĹžytinÄ—se privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinÄ—s parduodamo turto kainos varĹžytiniĹł dalyvio mokestÄŻ – 60 000 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. DÄ—l parduodamo turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ AlgÄŻ PetrukaitÄŻ, tel. 8 614 55 555. Antstolis informacijÄ… teikia tel. 422 053.
2012 m. kovo 26 d. 10.30 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22-3, Kaunas) vyks pirmosios varĹžytinÄ—s Rimantui KasperaviÄ?iui priklausanÄ?io 2 kambariĹł buto (bendras plotas 50,23 kv. m) su rĹŤsiu, esanÄ?io J.Ĺ˝emgulio g. 9–70, Kaune. PradinÄ— parduodamo turto kaina 88 000, Lt. Norintieji dalyvauti varĹžytinÄ—se privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinÄ—s parduodamo turto kainos varĹžytiniĹł dalyvio mokestÄŻ – 8800 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. DÄ—l parduodamo turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ RimantÄ… KasperaviÄ?iĹł, tel. 8 640 73 111. Antstolis informacijÄ… teikia tel. 422 053. 914268
BĹŤsime dÄ—kingi, jei matÄ—te ir galite suteikti informacijos apie automobilio susidĹŤrimÄ… su pÄ—sÄ?iuoju 2011 m. lapkriÄ?io 21 d., apie 12.20 val., Kaune, prieĹĄais „Snoro“ bankÄ…, prie K.DonelaiÄ?io g. 93, ties vieĹĄojo transporto stotele. Tel. 8 616 09 831. 914349
913560
Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambarių butas Žaliakalnyje, Paťilės g. (50 kv. m, 5/1 a., mōrinis namas), uŞ gerą kainą. Kreiptis tel. 8 686 50 799. 912496
902751
Nukelta ÄŻ 17 p.
912403
BuitinÄ— technika Naudotas skalbykles, ĹĄaldytuvus, virykles. Naujus ĹĄaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. VeiveriĹł g. 61B, tel. 295 804. 908755
KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KelioniĹł AgentĹŤrA „Krantas Travel“
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
PanamÄ…, KolumbijÄ… ir JAV!
821451
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
StatybinÄ—s medĹžiagos
ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
KvieÄ?iame ÄŻ kelionÄ™ po BrazilijÄ…, ArgentinÄ…, ÄŒilÄ™, Peru, EkvadorÄ…,
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais sambos ritmais, atsigauti nuo mōsų Şiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspōdŞių. Kelionė vyks 2012 03 02–28 Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
ProgramÄ… rasite www.krantas.lt
KelioniĹł AgentĹŤrA „RM travel“
911640
Maisto prekÄ—s
PoilsinÄ—s kelionÄ—s iĹĄ Kauno:
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 904263
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911911
Norite be tarpininkĹł parduoti, pirkti, nuomoti nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…? ÄŽvertiname, konsultuojame, talpiname skelbimÄ… su nuotraukomis internete, nuo 40 Lt. Tel. 8 685 55 552; www.nekturtas.lt.
Atsiliepkite!
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
904992
IťveŞame senus baldus, ťiukťles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Pjauname medŞius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
913195
902624
KEIÄŒIU 3 kambariĹł butÄ… Alytuje (59 kv. m, maĹži mokesÄ?iai, tvarkinga bĹŤklÄ—) ÄŻ 2–3 kambariĹł butÄ… Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223.
BerĹžinÄ—s, uosinÄ—s, Ä…ĹžuolinÄ—s skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
Parduodamas 2 kambariĹł butas T.Masiulio g. (bendr. pl. 52 kv. m, plytinio namo I a., plastikiniai langai, ĹĄarvo durys, su baldais ir integruota buitine technika). Tel. 8 699 83 228.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas.
913061
902815
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Aladino kilimĹł ir baldĹł valykla valo Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
906927
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
912433
AtveŞame skubiai, nebrangiai medienos pjuvenų briketų, granulių, durpių briketų (Baltarusija), saulėgrąŞų lukťtų briketų (Rusija). Tel. 8 600 25 915.
908920
908151
905841
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 910909
Perka AutomobiliĹł, mikroautobusĹł, visureigiĹł supirkimas geromis kainomis. Gali bĹŤti dauĹžti ar su defektais. IĹĄsiveĹža. Tel. 8 620 24 539.
Vieno kambario butÄ… PartizanĹł g. (5 a. blokinio namo I a., b. pl. 29 kv. m, didelis balkonas). MaĹži mokesÄ?iai. Be tarpininkĹł. Tel. 8 656 79 880.
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463.
906812
909546
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose, Girios g. (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 676 22 944.
913894
896538
Sausos ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł lapuoÄ?iĹł malkos (Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, skroblo) ÄŻvairiais kiekiais ir ÄŻpakavimais. Tel. 8 620 29 252.
913287
AtveĹĄime berĹžiniĹł malkĹł rÄ…stais. DĹžiovintos Ä…ĹžuolinÄ—s ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.
913570
900628
Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 908120
Parduodami ĹžemÄ—s sklypai su visomis komunikacijomis KleboniĹĄkio gyvenvietÄ—je, pamiĹĄkÄ—je (vaizdas ÄŻ NerÄŻ), iĹĄskirtinio kraĹĄtovaizdĹžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.
914272
2012 m. kovo 26 d. 10.15 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varĹžytinÄ—s ArĹŤnui BartkeviÄ?iui priklausanÄ?io 2 kambariĹł buto (bendras plotas 69,51 kv. m) su rĹŤsiu, esanÄ?io T.Masiulio g. 14–24, Kaune. PradinÄ— parduodamo turto kaina 144 400 Lt. Norintieji dalyvauti varĹžytinÄ—se privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinÄ—s parduodamo turto kainos varĹžytiniĹł dalyvio mokestÄŻ – 14440 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytiniĹł pradĹžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. DÄ—l parduodamo turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ ArĹŤnÄ… BartkeviÄ?iĹł, tel. 8 617 66 455. Antstolis informacijÄ… teikia tel. 422 053.
Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
Parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ—s. Tel. 8 614 95 487.
913234
8 a namĹł valdos sklypÄ… Islandijos pl., netoli parduotuvÄ—s „Šiaurinė“ (elektra, ĹĄalia vandentiekis). Kaina 73 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
896998
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
Parduodamas ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties 90 a ĹžemÄ—s sklypas Raudondvario k., Kauno r. Yra leidimas statyti ĹŤkininko sodybÄ…. Kreiptis tel. 8 682 68 375, 8 698 89 889.
914266
SiuvÄ—jĹł
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
909790
Šv. Gertrōdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paťtas info@rmtravel.lt Kelionės iť Vilniaus: Bulgarija – nuo 1150 Lt (asm.) Turkija – nuo 1329 Lt (asm.)
Malta – nuo 932 Lt (asm.) Kipras – nuo 1046 Lt (asm.) Ispanija – nuo 917 Lt (asm.) Graikija – nuo 741 Lt (asm.) AKCIJA! Iki vasario 29 d. visoms paĹžintinÄ—ms kelionÄ—ms autobusu – 15% nuolaida! KelioniĹł ir bilietĹł skaiÄ?ius ribotas.
Pramogos, ĹĄventÄ—s, laisvalaikis Mokymai VokieÄ?iĹł, anglĹł, norvegĹł, prancĹŤzĹł, italĹł, ispanĹł, rusĹł kalbĹł kursai. GrupÄ—s suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. RuoĹĄiame abitĹŤros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite SavanoriĹł pr. 3 (ĹĄalia LaisvÄ—s alÄ—jos). www.glorialingua.lt.
909037
908062
913844
Ĺ okiai
911103
Ĺ okiĹł klubas „Viena linija“ kvieÄ?ia ĹĄokti linijinius ĹĄokius! ÄŒia poros nereikia! Linksmi ir nesudÄ—tingi ĹĄokiai pakelia nuotaikÄ… ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros iĹĄmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, Ä?ia Ä?ia, rumba ĹĄokius. PradedanÄ?iĹłjĹł grupÄ—s Centre, VilijampolÄ—je ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.
BerŞines, uosines, puťines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. AtveŞame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 911761
BERŽINIŲ BRIKETŲ iťpardavimas tiesiai iť gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.
912388
902037
Malkas – lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 914278
Sportas
Parduodame amerikietiĹĄko Ä…Ĺžuolo pjuvenĹł briketus. GalutinÄ— 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.
Kauno bridĹžo klubas kvieÄ?ia ÄŻ nemokamus sportinio bridĹžo kursus, kurie vyks Jonavos g. 40, „UndinÄ—je“, salÄ—je 2 aukĹĄte, ketvirtadieniais nuo 18 val. ÄŽvadinÄ—s paskaitos vasario 23 ir kovo 1 d., turinÄ?iuosius bridĹžo pagrindus kvieÄ?iame prisijungti nuo balandĹžio 5 d., geguŞės mÄ—nesÄŻ vyks naujokĹł turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt.
911518
912993
Malkos trinkelÄ—mis. Malkos miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 912409
17 3
antraDIENIS, vasario 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Amžinąjį atilsį Po ilgos ir sunkios ligos mirus buvusiam iškiliam krepšininkui, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui, knygų ir vadovėlių autoriui, nuoširdžiam žurnalistų bičiuliui, LKKA profesoriui Stanislovui STONKUI (1931–2012), velionio žmoną Ireną, dukrą Jūratę, sūnų Gintarą, visus artimuosius, gimines, bendradarbius, krepšininkus ir oranžinio kamuolio sporto gerbėjus skaudžios netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir drauge liūdi televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ rengėjai. Atsisveikiname su Lietuvos krepšinio patriarchu, ilgamečiu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu habilituotu mokslų daktaru profesoriumi Stanislovu STONKUMI. Gilaus liūdesio valandą užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius, dalijamės netekties skausmu. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vedėją Jūratę ŽEBRAUSKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.
perka Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.
910144
Dėkoja VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės generaliniam direktoriui Stasiui Gendviliui, ligoninės administracijai, Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjai, vyr. slaugytojai ir visam darbuotojų kolektyvui, buvusiems Kauno Dainavos poliklinikos bendradarbiams, kolegoms černobyliečiams, visiems kaimynams, giminėms ir pažįstamiems, sunkią valandą padėjusiems palydėti į paskutinę kelionę gydytoją Algirdą Šabaną, nuoširdžiai dėkoja žmona ir sūnūs su šeimomis. „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
Mirus buvusiam Kauno „Žalgirio“ krepšininkui ir ilgamečiam Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Stanislovui STONKUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ kolektyvas ir Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda.
907649
„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 912996
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS).
Mirus profesoriui Stanislovui STONKUI, ilgamečiam LKKA rektoriui ir sporto metraštininkui, nuoširdžią užuojautą artimiesiems reiškia Kauno m. regbio federacija.
894656
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597. 914532
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912184
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600. 910343
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108. 914414
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 909950
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 905202
Nuoširdžiai užjaučiame mokytoją Jadvygą ŠIMAITIENĘ, dukrą Laurą ir artimuosius dėl vyro, tėvo, teisininko Jono ŠIMAIČIO mirties. Veiverių A.Kučingio meno mokyklos bendruomenė
Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės ima ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa Ir atminty gyvi išlieka. Dėl netikėtai Amžinybėn iškeliavusio vyro skaudžią netekties ir liūdesio valandą Astą BIMBIRIENĘ nuoširdžiai užjaučia VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės” kolektyvas. Išėjus artimam žmogui lieka tuštuma. Tegul ją užpildo nuoširdi atjauta ir paguoda. VšĮ Kauno Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją Gražiną KAMINSKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Centro poliklinikos administracija ir darbuotojai.
Išėjo... Iš kur negrįžta niekas, Palikus svajones, godas, namus... Visiems širdy gėla gili išlieka Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus. Mirus mylimai sesei KRISTINAI, Palemono bendruomenės centro pirmininkę Jūratę KULEVIENĘ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia AB „Palemono keramika“ kolektyvas.
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
Įvairūs Nuomoja 3 k. butą Taikos pr., Dainavoje, „Bermudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., kambariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokesčiai. Tel. 8 698 86 009. 913958
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899939
Išsinuomoja Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės ūkininkauti Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com. 913171
Gabenimai Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 901186
Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sunkvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) bei mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 909750
Kelionės Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli ir sielvarte sušildytų, paguostų... Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos sesutės mirties nuoširdžiai užjaučiame Palemono bendruomenės pirmininkę Jūratę KULEVIENĘ ir jos artimuosius. Kauno Palemono bendruomenės centras
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898104
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899369
Paskolos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriaus vyr. slaugytojąslaugos administratorę Eleną Oną STANISLOVAITIENĘ dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučia Slaugos valdymo tarnyba ir vyresniosios slaugytojos-slaugos administratorės. Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam vyrui Stanislovui, Kauno technikos kolegijos ilgametę darbuotoją Ireną STONKIENĘ nuoširdžiai užjaučia Kauno technikos kolegijos bendruomenė.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Kiti Apvalų UAB „GHE“ antspaudą laikyti galiojančiu.
914119
perka „Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 906765
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902880
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902688
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903010
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903071
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409. Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 912669
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
905015
Visoje Lietuvoje – mišką su žeme arba išsikirsti, 1 ha – 5000–20000 Lt. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 600 29 417. 903761
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje. Tel. 300 915, 8 616 22 262. Pirksiu namą su autonominiu šildymu Kaune ar netoli Kauno. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 301 103, 8 614 22 030. Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 302 531, 8 640 61 199. 913892
Kviečia mokytis AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355. 907979
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
905116
905036
Ritą TREIGIENĘ, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia UAB TRANS GROUP LT kolektyvas.
890129
903947
905056
UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Rolandą SVIDERAVIČIENĘ dėl mamos mirties.
906190
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
907596
890183
890928
Anglų kalbos specialistė moko gramatikos ir šnekamosios kalbos. Tel. 8 637 95 063.
911416
DAILĖS STUDIJA „Išmok svajoti“ kviečia vaikus ir suaugusiuosius į dailės studijas, kūrybinius kursus. Tel. 8 699 62 600. 913204
Firma REGARDAS moko norvegų, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų. Verčia, tvirtina pas notarą. Tel. 425 506, 8 698 86 009. www.regardas.lt. 913959
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 907049
Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija priima motyvuotus gimnazistus į I–IV klases. Čia padedama užtikrintai pasiruošti studijoms Lietuvos ir užsienio universitetuose. Gimnazija pasižymi itin aukštais brandos egzaminų rezultatais. Gyvenamąja vieta neaprūpinama. Mokslas mokamas. Yra galimybė gauti stipendiją. Informacija tel. 8 698 31 331, www.saulevilnius.lt. 912897
18
antradienis, vasario 21, 2012
kas, kur, kada teatras
kviečia
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 21 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje Kompozitorės GIEDRĖS PAULIUKEVIČIŪTĖS-DABULSKIENĖS kūrybos vakaras „NUOJAUTOS“ Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas) SKAIDRA JANČAITĖ (vokalas/sopranas) „DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Kasteckaitė-Strimaitienė (fortepijonas) VITALIUS ŽEMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIČIŪTĖ (smuikas) Bilieto kaina 15 Lt
Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. J. Haidnas – „Pasaulio sutvėrimas“ KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) KĘSTUTIS ALČIAUSKIS (tenoras) VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas) Dirigentas DAVIDAS GERINGAS (Vokietija) Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas
Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val. Charizmatiškasis pianistas VIKTORAS GOLDBERGAS (fortepijonas, JAV) Programoje – kompozitorių J.Haidno, P.Čaikovskio, A.Skriabino, J.Bramso kūriniai
Vasario 26 d., sekmadienį, 14 val. Džiazo pamoka visai šeimai Dalyvauja: KAUNO BIGBENDAS VALERIJUS RAMOŠKA (trimitas) Bilieto kaina 10 Lt
Bilietų kaina: 20, 30, 40 Lt Organizatoriai: Naujoji muzikų karta Kauno valstybinė filharmonija
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“. Filharmonijos rėmėjai:
Filharmonijos dienraštis
Vasario 21 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Vasario 22 d. 18 val. – Henrikas Ibsenas. ŠMĖKLOS. Dviejų dalių drama. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė. 19 val. – Juhanas Smuulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vienos dalies anekdo tas. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. Vasario 23 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė. 19 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. Vasario 24 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSI VALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Vasario 22 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice’as. AIDA. 2 dalių miuziklas. Vasario 23 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Vasario 24 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIELOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Vasario 25 d. 18 val. – Imres Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų operetė. Vasario 26 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baleto spektaklis vaikams H.Ch.An derseno pasakos motyvais, pagal Edvardo Griego ir Jeano Sibelius muziką. 18 val. – Giuseppe Verdi. ATILA. 2 dalių opera. Dainuoja Tadas GIRININKAS, Sandra JANUŠAITĖ, Erikas FENTONAS (JAV), Dainius STUMBRAS.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 21 d. 10 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams. 12 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams. Vasario 23 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 24 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 25 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 26 d. 18 val. – C.Frechette. ŽANAS IR BEATRIČĖ. Melo drama. Režisierius S.Ru binovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 24 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys. Vasario 25 d. 18 val. – Laura de Weck. MYLIMIAUSI. Rež. V.Balsys. Vasario 26 d. 14 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė. 19 val. – A.Dilytė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Dilytė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Vasario 21 d. 18 val. „Laimingi žmonės” pristato spektaklį suaugusiesiems – Vytauto V.Landsbergio ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGALĖJAU, ARBA – VISIŠKAS RUDNOSIU KAS. Režisierius Vytautas V.Landsbergis. Vaidina Ainis Storpirštis. Bilietai parduoda mi www.tiketa.lt ir prieš spektaklį teatro kasoje. Vasario 22 d. 18 val. „Laimingi žmonės” pristato 2 dalių romantinę komediją KITAIS METAIS, TUO PAČIU LAIKU. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. Dailininkas Artūras Ši monis. Vaidina Aldona Bendoriūtė, Aleksas Kazanavičius. Bilietai parduodami www.tiketa.lt ir prieš spektaklį teatro kasoje.
Vasario 25 d. 12 val. – NYKŠTUKAS NOSIS, rež. A.Stankevičius (apie tai, ką gali padary ti pyktis), nuo 5 metų. Vasario 26 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugžda (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius), nuo 3 m. 16 val. – Tauragės asociacijos „Mažoji scena” teatro spektaklis. Aivano Menche lio KAPINIŲ KLUBAS. Režisierė Genovaitė Urmonaitė (apie moterų tvirtą ir jautrią draugystę bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą).
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 26 d. 18 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS... Istorija apie kurčią mergaitę.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 22 d. 19 val. – I.Pukelytės komedi ja BRENDŽIO TRIMS! Vasario 25 d. 18 val. – I.Pukelytės komedi ja MEILĖ PARYŽIUJE.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 22 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 26 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Vasario 26 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklius.
renginiai VDU MENŲ GALERIJA „101“ Laisvės al. 53
Vasario 21 d. 19 val. – studentiško trumpa metražio filmo „Geras Pažįstamas” prem jera. „Geras Pažįstamas” – tai 21 minutės trukmės filmas, kuris pasakoja apie dviejų kaimynų santykius, nagrinėjant privatumą ir interneto įtaką mūsų kasdienybėje.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Vasario 22 d. 17 val. – poeto, prozininko, vertėjo Albino Žukausko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Dalyvauja literatūros kritikas profesorius Kęstutis Nastopka, rašy tojo dukra Giedrė Žukauskaitė-Nogienė, kiti rašytojo giminės, aktorius Andrius Žiuraus kas, kanklininkė Jurga Senkutė.
VDU DIDŽIOJI AULA Gimnazijos g. 7
Vasario 22 d. 18 val. skambės G.F.Hendelio vokalinis ciklas DEVYNIOS VOKIŠKOS ARIJOS. Atlikėjai: Cristel De Meulder (so pranas, Belgija), Ilona Klusaitė (smuikas), Giedrius Gelgotas (fleita), Vytenis Pocius (violončelė) ir Dalia Jatautaitė (vargonai). Koncertą ves aktorius Egidijus Stancikas. Įėjimas nemokamas.
J.GRUŠO MEMORIALINIS MUZIEJUS Kalniečių g. 93, tel. 330 860
Vasario 23 d. 17 val. – Kauno 1-osios muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Sauluva” koncertas. Vadovė Ramunė Giedrė Pečiulienė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 23 d. 18 val. – džiazo kvarteto „2 + 2” programa NO LIMIT. Gros Motiejus Bazaras (klavišiniai), Tomas Botyrius (sak sofonai), Arvydas Joffė (mušamieji), My kolas Bazaras (bosinė gitara). Programoje – žinomų pasaulio kompozitorių bei pačių atlikėjų džiazinės kompozicijos. Kvarteto „2 + 2” moto – improvizacijos, kurių metu gimsta įvairios džiazinės temos, liejasi laisvas kūrybinis procesas, sujun giamas kiekvieno muzikanto unikalumas ir meistriškumas. Tai – kūryba ir bendras vyksmas scenoje. Iki vasario 24 d. eksponuojama Kauno tautinės kultūros centro auklėtinių paroda DŽIAUGSMELIAI. Vadovas – dailininkas Gvidas Latakas. Įėjimas nemokamas.
Iki kovo 9 d. veikia Žilvino Valeikos fotografi jų paroda. Žilvinas Valeika kūrybine fotogra fija užsiima jau septynerius metus. Autorius debiutavo 2008 m., surengdamas parodą Raudondvario pilyje, o šiais metais sulaukė ir fotografų bendruomenės pripažinimo – jo darbas „eFoto.lt” internetinės svetainės ir žurnalo „Foto” skelbtame konkurse buvo pripažintas geriausiu temoje „kūnas”. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilan kyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val.; penktadienį 10–16.30 val.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Iki vasario 26 d. pratęsiama paroda „Ge riausias 2011 metų kūrinys”. Tai kasmetinė Kauno dailininkų paroda, kuri rengiama jau tryliktą kartą. Ekspozicijoje pristatoma beveik šimtas darbų. Kaip ir kasmet, čia gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūri nių, tarp kurių kiekvienas lankytojas tikrai atras jam labiausiai patikusį.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 8 www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Veikia tautodailininkės Onos Jezerskienės jubiliejinė 90-mečio AUTORINĖ AUDINIŲ PARODA.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33
Vasario 16-osios sveikinimų parodos PASVEIKINKIM VIENI KITUS! veikimo laikas Prezidentūroje lankytojų ir akcijos dalyvių pageidavimu pratęstas iki kovo 11-osios. Dirbame kasdien nuo 11 iki 17 val., išskyrus pirmadienius.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Mes tikime meile” – 22 d. 21.30 val. „Kelionė į paslaptingąją salą” 3D – iki 23 d. 12.15, 16.15, 18.15, 20.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą” – iki 23 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val. „Tai reiškia karą” – iki 23 d. 11.45, 13.45, 15.45, 17.45, 19.50, 22 val. „Meilės priesaika” – iki 23 d. 14.30, 16.45, 19.30, 21.45 val. „Nesaugus prieglobstis” – iki 23 d. 11.05, 13.35, 16, 18.30, 21 val. „Jūros komanda” (liet. k.) – iki 23 d. 12.40 val. „Vaizdo dienoraštis” – iki 23 d. 22.15 val. „Miegančių drugelių tvirtovė” – iki 23 d. 19, 21.30* val. (*išsk. 22 d.). „Batuotas katinas Pūkis” 3D (liet. k.) – iki 23 d. 14.15 val. „Batuotas katinas Pūkis” (liet. k.) – iki 23 d. 10.45 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Tai reiškia karą“ (premjera) – iki 23 d. 11, 13.30, 15.45, 18.30, 21 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (premje ra) – iki 23 d. 10.15, 13, 15.30 val.; iki 23 d. 18.15, 20.45 (seansas nevyks 22 d.) val.; 22 d. 21.15 val. „Šėtonas manyje“ (premjera) – iki 23 d. 14, 16, 18, 20, 22 val. DELFI.LT seansas. „Tamsos baikeris: keršto demonas“ 3D – 22 d. 19 val. „Meilės priesaika“ – iki 23 d. 15.15, 17.45, 20.30 val. „Mano didysis O!“ – iki 23 d. 11.30, 16.45, 21.30 val. „Karo žirgas“ – iki 23 d. 12, 17.30 val. „Sniegynų įkaitai“ – iki 23 d. 15, 20.30 val. „Geležinė ledi“ – iki 23 d. 14.45, 20.15 val. „Nesaugus prieglobstis“ – iki 23 d. 14.15, 19 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 23 d. 12.30 val.; 22, 23 d. 17.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 23 d. 11.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 23 d. 12.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Repriza“ – 21 d. 17.30 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, salė
Vasario 21 d. 18 val. – mėgėjiškų trum pametražių filmų festivalio-konkurso „KINOMANAI 2012” filmų peržiūra. Įėjimas nemokamas.
19
antradienis, vasario 21, 2012
kas, kur, kada TV programa 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“ (7). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 14.40 „iKarli“ (6). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (6). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo komedija „Paskutinis skautas“ (JAV, 1991 m.) (N-14). 0.45 „Ties riba“ (N-14). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“ (2).
LTV 21.30 val.
DATOS (vasario 21 d.) 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 Kriminalinis s. „Pabėgimo karaliai“ (1) (JAV, 2011 m.). 23.00 „Pelkė“ (6). 0.00 „Eureka“ (4). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
0.40 Auksinės melodijos. Ar vien tik retro. Dainininkė Janina Miščiukaitė (k). 1.20 Architekto, skulptoriaus Antano Vivulskio 135-osioms gimimo metinėms. Laiko ženklai. Antanas Vivulskis (k).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Sachara“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
9.25, 14.30 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10 „Sinbado nuotykiai“. 12.10, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00 Nuotykių f. „Tarzano nuotykiai“ (1) (JAV, 2006 m.). 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „SSC Napoli“–„Chelsea FC“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Fantastinis nuotykių f. „Žvaigždžių vartai. Tiesos arka“ (JAV, 2008 m.). 1.30 „Futurama“. 2.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Radijo stoties „Opus 3“ penkerių metų gimtadienis (k). 15.50 Laida S. 16.20 Laiko portretai. Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė ir Didžioji Lietuva (2008 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (5). 21.10 Muz. f. „Žiema bėga – žemė rodos“ (1979 m.). 21.40 Dok. f. „Draugas. Vieno Česlavo Milošo eilėraščio istorija“ (2011 m.). 22.00 Mūsų miesteliai. Kapčiamiestis. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“. „Šyva, Višnus ir Brahma. Indija“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninės muzikos žvaigždės. Groja pianistas Aleksejus Gryniukas (3). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k).
LNK 22.35 val.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“ (8). 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (4) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Godzila“ (JAV, 1998 m.) (N-7).
10.55 Senoji animacija. 11.30, 20.30 Nomeda. 12.20 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šių dienų piratai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.05 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš
TV3 21.00 val.
Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52 Orai. 1.00 Dok. f. „Šių dienų piratai“.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Greisė“ (N-7). 10.55 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.25 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 13.10 Telelaikraštis. 15.45 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.20 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.30 Lietuvos menininkų portretai. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Trileris „Partneriai mirti“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis. 7.30 Kontaktas. 8.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Marvel animė. Ernis“. 10.30 „Būk mano meile“. 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva. 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis. 20.30 Muzika. 21.00 Veiksmo f. „Gozila“. 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“.
8.00 Karinė drama „Išminuotojų būrys“ (JAV, 2008 m.). 10.15 Fantastinis trileris „Išrinktųjų medžioklė“ (JAV, 2009 m.). 12.10 Fantastinis f. „Žarijos miestas“ (JAV, 2008 m.). 18.30 Romantinė komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.). 20.05 Komedija „Saldžių sapnų“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2007 m.). 21.40 Siaubo trileris „Katakomba“ (JAV, 2007 m.).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Mažasis finalas. 12.00 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Didysis finalas. 13.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 16.45 Adrenalinas. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 21.15 Karaliaus taurės rungtynės. II pusfin alis. 23.15 Profesionalų boksas.
BTV 20.25 val.
Užgavėnės Tarptautinė gimtosios kalbos diena Tarptautinė gido diena 1903 m. gimė prancūzų rašytoja Anaïs Nin. 1933 m. gimė amerikiečių džiazo atlikėja Nina Simone. 1947 m. gimė prozininkas Petras Dirgėla. 1963 m. gimė amerikiečių aktorius Williamas Baldwinas. 1968 m. gimė Vilniaus meras Artūras Zuokas. 1979 m. gimė aktorė Jennifer Love Hewitt.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nebijokite skraidyti padangėmis. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet pats būsite nepakantus kitų žmonių nuomonei. Nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad geriau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstama veikla. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir bičiulius, kad kartu apsvarstytumėte ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų subtilų skonį. Neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Liūtas (07 23–08 23). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualius filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Skaitydamas knygas ar žiūrėdamas filmus galbūt stengiatės išvengti pilkos kasdienybės. Daugiau domėkitės šiuolaikinėmis idėjomis ir toliau ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils nenumatytų situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai nesutaps su galimybėmis, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti kivirčų. Jūsų mintims priešinsis artimi žmonės , dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų pasitelkti savo kūrybiškumą.
Orai
Šiandien prie Lietuvos artinsis kritulių zona, kuri dieną apims daugelį šalies rajonų. Stiprės vėjas, vietomis kils trumpos pūgos. Temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Trečiadienį kritulių turėtų būti mažiau, vėjas po truputį rims. Naktį pašalus daug kur formuosis plikledis. Naktį temperatūra bus 1–6 laipsniai šalčio, dieną 1–3 laipsniai šilumos.
Šiandien, vasario 21 d.
–1
+2
Telšiai
0
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–1
Utena
0
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.28 17.37 10.09 6.46 17.30
52-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 314 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7
Londonas +11 Madridas +12 Maskva –1 Minskas 0 Niujorkas +7 Oslas +4 Paryžius +8 Pekinas +8
orai kaune šiandien
Praha +3 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +3
–1
–1
Vėjas
4–13 m/s
Marijampolė
Vilnius
–1
Alytus
Vardai Eleonora, Feliksas, Germanas, Kęstutis, Žemyna.
Pražūtinga lavina
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
0
–1
–8
5
–5
+2
+2
+1
4
+1
+2
+1
+3
6
rytoj
poryt
JAV Vaš ingt on o valst ij oj e užg riu vus snieg o lav in ai netol i slid in ėj i mo kur ort o žuvo maž iaus iai trys žmon ės. Gelb ėt oj ai buv o išs iųs ti apieškot i „Stevens Pass“ slid in ė jim o tras os apl ink in ių ter itor ij ų. Iš prad žių pran ešt a, jog dar ašt uon i slid in ink ai laikom i ding us iais, bet vėl iau jie buvo sur ast i. Slid in ėj im o kurort as yra Kask ad in iuos e kalnuo se į šiaurės ryt us nuo Sietl o mies to. Orų prog noz ių centr as prieš tai įspėj o apie snieg o lav in os pavoj ų 5 tūkst. pėd ų aukšt yj e ir žem esn ės e ter itor ij os e. BBC inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Gražiausi pavadinimai Valstybinė kalbos inspekcija iš rinko dvylika gražiausių pernai registruotų lietuviškų įmonių pa vadinimų. Ketvirtą kartą sureng tą Gražiausių lietuviškų įmo nių pavadinimų konkursą laimėjo bendrovės „Burbulai“, „Dangiš ki migdolai“, „Džiuga“, „Laimės pasaga“, „Magiškos rankos“, „Puošeiva“, „Pabalnotas vėjas“, „Tikslus taškas“, „Skanulis“, „Vaikystės sodas“, individualios įmonės „Lakštingalė“ ir „Saulės
dukros“. Valstybinės kalbos ins pekcijos pranešime nurodoma, kad šių įmonių veiklos pobūdis – labai įvairus: nuo natūralios kos metikos iki kadastrinių matavimų. Nugalėtojai išrinkti remiantis Re gistrų centro pateikta informacija apie 2011 m. įregistruotus juridi nius asmenis. Šiandien, Tarptau tinę gimtosios kalbos dieną, kon kurso nugalėtojai bus pagerbti Kultūros ministerijoje. BNS inf.
Sparnuotos Lietuvos metraštininkas Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Lietuvos aviacijos muziejuje pri statytas muziejininko Jono Čepo ir operatoriaus Stasio Dargio sukur tas filmas „Sparnais ir širdimi ap glėbęs Lietuvą“ apie Joną Balčiū ną – prieš metus mirusį Lietuvos aviacijos istorijos patriarchą. Anot J.Čepo, J.Balčiūnas nuo mažumės buvo smalsus, tad dės ninga, kad Panevėžio amatų mo kykloje įgijo mechaniko specialybę. „Prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis netikėtai pa teko karo aviacijos žinion. Sovie tai pradėjo likviduoti mūsų avia ciją, tačiau tai jau neturėjo įtakos J.Balčiūno, pamilusio aviaciją, sie kiui su ja suartėti. Vokiečių okupa cijos metais jis įstojo į Suaugusių jų institutą, kur gilino mechanikos žinias ir lankė sklandymo būrelį“, – pasakojo muziejininkas. Prasidėjus sovietinei Lietu vos reokupacijai, J.Balčiūnas bu vo suimtas, kalintas ir pagaliau išsiųstas į sovietinę armiją, iš ku rios grįžęs 1946 m. pradėjo dės tyti VDU Fizikos katedroje. Fizika buvo jo duona, kuria maitino savo šeimą, o štai Lietuvos aviacijos is torijai J.Balčiūnas paskyrė visą sa vo laisvalaikį. „Kadangi sovietinė valdžia sten gėsi ištrinti iš tautos atminties „fa šistinės Lietuvos aviacijos istori ją“, užmojis ją atkurti buvo labai pavojingas, reikalavo ypatingo at sargumo ir net gudrumo, – paste bėjo J.Čepas. – Jis apdairiai ėjo savo užsibrėžto tikslo link, todėl Jonui vieninteliam anuomet buvo leista skaityti paskaitas „Žinijos“
Įvairiapusiškas: J.Balčiūnas ne tik domėjosi aviacijos istorija, bet ir
pats aktyviai sportavo, mokė būsimus sklandytojus.
Jono Čepo asmeninio archyvo nuotr.
draugijoje aviacijos istorijos tema. Be to, jis nuo 1950 m. pradėjo rašy ti straipsnius minėta tema į įvairius to laikotarpio laikraščius ir žurna lus, už tai kartais net ir premijas pelnydavo.“ Būdamas puikus sklandyto jas, J.Balčiūnas tapo žinomu šios sporto šakos instruktoriumi, su garsiu sklandytuvų konstrukto riumi Broniu Ožkiniu ir sklandy toju Vytautu Dovydaičiu parengė ir 1961 m. išleido pirmąjį sklandy mo vadovėlį, kuris vėliau buvo pa
pildytas ir išleistas pakartotinai. Po šio krikšto J.Balčiūnas para šė ne vieną knygą Lietuvos aviaci jos istorijos tema. Su J.Čepu J.Bal čiūnas parašė reikšmingiausią savo knygą – albumą „... į Lietuvą“, ku riame skleidė žinias apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Rašė J.Bal čiūnas ir kraštotyros temomis, da lyvavo atstatant S.Dariaus gimtinę, su bendraminčiais įkūrė Visuome ninį sportinės aviacijos muziejų, kuris vėliau išaugo į Lietuvos avia cijos muziejų.